Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ L. Paškevičius: Lietuvoje sveikatos M. J. Marinescu: Niekur nėra parašyta, draudimas – vakarietiškas, o sistema likusi kad ES privalo padengti visas Ignalinos tarybinė jėgainės uždarymo išlaidas Plačiau 8 p.

Plačiau 26–27 p.

pirmadienis. 2012 M. birželio 25 – liepos 1 d. Nr. 24 (86) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

ŠIAME NUMERYJE Pirmininkavimas ES: verta rizikuoti Kitąmet Europos Sąjungai (ES) pirmininkausianti Lietuva šiam įvykiui skirs didesnį nei 214 mln. litų biudžetą. Tikimasi, kad verslininkai pasinaudos proga iš to uždirbti. Plačiau 6–7 p.

www.ekonomika.lt

Lūšnyno milijonai tirpsta

Prieš rinkimus – nuolankumas imigrantams Tūkstančiai nelegalių JAV imigrantų nuo šiol galės išvengti deportacijos iš šalies. Skamba geranoriškai, tačiau migracijos įstatymo pataisoje slypi gili politinė potekstė. J Plačiau 18–19 p.

Šuoliuojantis rusiškas internetas Rusija praėjusiais metais aplenkė Vokietiją ir pasiekusi 53 mln. vartotojų tapo didžiausia Europos interneto rinka. Ateityje specifinį kopijavimo inovacijų modelį internete naudojanti mūsų kaimynė nesustos ir šuoliuos milžiniškais tempais. Plačiau 22–23 p.

Užburtas bankų ratas Europos centrinis bankas skolina šimtus milijardų eurų bankams, kad šie juos padėtų atgal į centrinį banką. Kam to reikia? Plačiau 22–23 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

367,90 623,56 340,88 5566,36 2859,09 8824,07

–0,21 % +2,61 % +1,82 % +1,78 % +0,80 % +2,89 %

Birželio 15–21 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 86 Tiražas: 15 000

Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai.

■ Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą. Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur pla-

nuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą. Prisistatę nekilnojamojo turto agentūros praktikantais, atliekančiais apklausą apie čionykščių gyventojų požiūrį į galimybę parduoti savo turtą ir kraustytis, klausėme: „Kokiomis sąlygomis sutiktumėte palikti namus?“ Prieš keletą metų milijoninės vertės turtą skaičiavę Šnipiškių namų savininkai

šiandien kuklesni: pripažįsta nesvarstę būstų ir sklypų parduoti, nesitariantys su bendraturčiais ir nežinantys dabartinių rinkos kainų. Vis dėlto visi jie ryžtųsi išsikraustyti – derybų objektas yra tik kaina. Giedraičių gatvės gyventoja ponia Galina namu dalijasi dar su trimis savininkais.

Plačiau 4–5 p.

P. Daugalis: » Akivaizdu, kad

daugybė valstybės įmonių neįsileidžia jokios patirties iš užsienio Plačiau 20 p.


Nr. 24 2012 m. birželio 25 –liepos 1 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Atominis futbolas

Europos futbolo čempionate dalyvauja 16 šalių. Europos branduolinės elektros versle šiuo metu žaidžia viena daugiau – 17 valstybių.

L

ietuva žemyno futbolo turnyre dar niekada negainiojo kamuolio ir turbūt dar negreit jį gainios, užtat ruošiasi žemyne pasipuikuoti gainiodama atomą. Juolab kad turi patirties ir praėjusią savaitę gavo pasitikėjimą iš valdžios, o sirgalių nuomonės dar tik ketina (galbūt) atsiklausti referendume. Tuo metu vokiečiai tradiciškai puikiai žaidžia futbolą, tačiau į atomą visai neseniai ėmė žiūrėti nebepatikliai – bijo prisižaisti. Prancūzai užtektinai turi ir futbolo, ir branduolinės energijos, užtat dažnai nežino, ką su visu tuo veikti. Žemyno kaprizingiausieji britai ir prancūzai savo grupėje tarsi vieni kitiems padėdami ištrūko į ketvirtfinalį, o A grupėje, verta pabrėžti, juk buvo susirinkęs solidus būrelis ryškių Europos marginalų: Rusija, Lenkija, Graikija. Apie Rusijos trypčiojimą rytiniuose Europos pakraščiuose kaip savo namų stadione gal nebesikartosime. Lenkai taip pat nenustebino – daug pasipūtimo dėl nieko. Prieš kelias dienas vienintelė Lenkija blokavo 27 Europos Sąjungos šalių derybinį susitarimą dėl anglies dvideginio mažinimo strategijos iki 2050 metų. Prieš kelias dienas Lenkija taip ir nepateko į čempionato ketvirtfinalį net būdama turnyro šeimininkė. Sutapimas? Kažin: tiek kovojant su klimato kaita, tiek grumiantis futbolo aikštelėje reikia tvirtų „jajkų“. Graikija įdomesnė: kai visas žemynas užgniaužęs kvapą laukia, ar ši šalis su nauja valdžia ir toliau gilins euro krizę, ar ims rimtai tvarkytis,

jie mat laksto po aikštelę ir spardo įvarčius. Ir net pateko į ketvirtfinalį! Ką tuo metu veikia Lietuva, kuri net neturi žmoniško futbolo stadiono? Stato atominę elektrinę. Stadiono statybų bandymų buvo bent dvejetas, atominės elektrinės – taip pat. Lygiai prieš penketą metų „trigalvį slibiną“ palaimino ir dabartinė Seimo pirmininkė, ir premjeras, nors tuo metu dirbo opozicijoje ir niekas pritarti nevertė. Nežinojo, ką darė, nenorėjo žinoti? Reikia tikėtis, kad bent dabar žino. Ir socialdemokratai žinojo, ką daro, kai praėjusį ketvirtadienį dėl Atominės elektrinės įstatymo priėmimo paliko Seimo posėdžių salę. Tik nenuoširdžiai skamba jų reikalavimai pirmiausia atsiklausti tautos: juk prieš 2007 m. birželio 28-osios balsavimą, apytikriais skaičiavimais, Lietuvai kainavusį bent milijardą litų gryno nuostolio, jie klausėsi tik krautuvininkų pageidavimų. Tuščios kalbos. Žinoma, tautos atsiklausti ir galima, ir verta. Tik jeigu rinkėjai galbūt vyksiančiame referendume vis dėlto nepritartų Visagino atominei elektrinei, tam tikra prasme pasityčiotų iš valdžios, kuri pati visą dvidešimtmetį kaltinama tuo pačiu – nesiskaitymu su tauta. Dievaži, net jei biokuras su vėju gali būti ne tokia rizikinga alternatyva, statykime tą elektrinę vien dėl geopolitinių grėsmių, kad deputatai susitarė ir prieš pasipūtusius kaimynus jau turi vieno įvarčio persvarą. Paskui kaip nors gal pastatysime ir nacionalinį stadioną.

» Lietuva žemyno futbolo

turnyre dar niekada negainiojo kamuolio ir turbūt dar negreit jį gainios, užtat ruošiasi žemyne pasipuikuoti gainiodama atomą

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 86 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Ši zona yra patraukliausia investicija » mieste. Rengiami viešųjų erdvių projektai,

Statybų atgimimu nevadinčiau, galbūt » sujudimu su planais kažką veikti, bet konkrečių

savivaldybė numato į juos investuoti, investuotojai taip pat neatsisako planų statyti aukščiausius pastatus

Esame pasirengę padaryti viską, kad čia būtų įvykdytos » suplanuotos artimiausių metų investicijos, siekiančios beveik

darbų kol kas nėra. Labai konkretus darbas kol kas yra nugriautas viešbutis, bet naujas pastatas dar toli gražu nepradėtas statyti

600 mln. litų ir sukursiančios 1 000 darbo vietų

Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras

Lūšnyno milijonai tirpsta

» Strategiškai

patraukliausius sklypus įsigyti sunku: žemė sutelkta daugelio savininkų rankose

Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą. FAKTAI

Gabija Sabaliauskaitė Marijus Širvinskas

Vilniaus verslo centras

info@ekonomika.lt

S

» Kai tokia aro

kaina, namai turi būti auksuoti

••Naujasis centras bus kuriamas 120 ha plote ••Planuojama pritraukti 470 mln. litų privačių investicijų ••Bus panaudota 100 mln. litų savivaldybės lėšų infrastruktūrai ••Viešąsias erdves planuojama įrengti Lvovo, Kernavės, Krokuvos, Kalvarijų gatvėse, slėnyje prie Baltojo tilto ••Konstitucijos pr. 21 nugriauto pastato vietoje iškils multifunkcinis centras, kurio plotas – 53 000 kv. metrų

Planuojama gaivinti medinį Šnipiškių veidą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

radome antrame to paties namo aukšte. Svetingai pasitikusi į nekilnojamojo turto konsultantų vaidmenį įsijautusius žurnalistus ji pasakojo, kad žydams priklausęs pastatas dabar yra avarinės būklės, todėl ir jai brangiai kainavęs remontas: atnaujinti vamzdžiai, sutvarkyta krosnis. „Jei aprūpintų butu, išeičiau. Man reikėtų trijų kambarių, nes esame dvi

šeimos: dukra su vaiku ir mes. Prie vietos jau pripratę, tad norėtume arčiau centro“, – sakė ponia Genovaitė. Ji pasakojo, kaip prieš keletą metų kaimynystėje supleškėjo gyvenamasis namas. Jos nuomone, padegimas galėjo būti piktavališkas, tačiau dėl savo buto ji rami: esą per mažas žemės sklypas ir per daug gyventojų, kad kas nors ryžtųsi susidoroti.

Šuo provincijoje Gatvėje sutikta Elena pripažino, kad nors aplinka vietomis primena kaimo peizažą, o ne didmiesčio centro vaizdą, gyventi Šnipiškėse jos šeimai vis tiek patinka. Jei ir paliktų sutvarkytą namą, ji juokavo, kad mainais norėtų gyventi bent jau ne antikvariniame bute, kur nors Pilaitėje. Savaitraščio žurnalistams didžiausią įspūdį pa-

darė viešnagė pas kitą šeimininką, už kurį pirmiau svečius pasitiko nepririštas milžiniškas rotveileris. Galimybę parduoti savo būstą svarstytų, bet pats tuo nesidomėjo: nežinojo rinkos kainų, negalėjo įvardyti ir sumos, kuri pasirodytų verta svarstyti pasiūlymą. Kitapus gatvės sutiktos moterys demonstratyviai pareiškė nekalbėsiančios, tačiau jau po akimirkos

ėmėsi teikti pasiūlymus ir šimtatūkstantinėmis sumomis vertinti turtą. Esą jei atsirastų pirkėjas, besidomintis namu, jam reikėtų pakloti gal ne 600 tūkst. litų už arą, kaip buvo prieš krizę, bet bent 400 tūkst. litų. Krokuvos gatvėje kalbinama gyventoja ranka rodė į žemės plotą, jau parengtą statyboms. Ji pasakojo, kad jame buvusių namų savininkai prieš ke-

SAVAITĖS TOP 5 Praėjusią savaitę vyriausybė nutarė minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nuo rugpjūčio 1-osios didinti iki 850 litų, nors Trišalėje taryboje sutarimo dėl to nerasta. Pasak premjero An-

NUOMONĖ

avaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą. Prisistatę nekilnojamojo turto agentūros praktikantais, atliekančiais apklausą apie čionykščių gyventojų požiūrį į galimybę parduoti savo turtą ir kraustytis, klausėme: „Kokiomis sąlygomis sutiktumėte palikti namus?“ Prieš keletą metų milijoninės vertės turtą skaičiavę Šnipiškių namų savininkai šiandien kuklesni: pripažįsta nesvarstę būstų ir sklypų parduoti, nesitariantys su bendraturčiais ir nežinantys dabartinių rinkos kainų. Vis dėlto visi jie ryžtųsi išsikraustyti – derybų objektas yra tik kaina. Giedraičių gatvės gyventoja ponia Galina namu dalijasi dar su trimis savininkais. 30 metų savo pakrypusiame būstelyje gyvenanti moteris turto parduoti nenorėtų, nors pripažino, kad sprendimas priklausytų nuo pasiūlytos sumos. „Čia buvo labai blogai, bet padariau remontą. Yra ir elektra, ir sienos, ir lubos“, – pasakojo buto savininkė. Ponią Genovaitę užlipę mediniais laiptais

5

Didins MMA

Saulius Vagonis, Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas

Mindaugas Pakalnis, Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas

Savaitės tema

lerius metus gavo beveik po milijoną litų. Kitas namo bendraturtis galimybę, kad kas nors kada nors norėtų pirkti jo namą, vertino skeptiškai, atseit pats yra parengęs detalųjį planą ir jau rengiasi statyboms. Derybose jis norėtų išgirsti didesnes nei rinkos kainas, tačiau nesitiki, kad jos sieks 600 tūkst. litų už arą. „Kai tokia aro kaina, namai turi būti auksuoti“,

– juokavo Šnipiškių gyventojas.

Nori milijonų Nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius savaitraščiui sakė, kad per dideli savininkų lūkesčiai užkerta kelią investicijoms Šnipiškių rajone. Jo teigimu, plotai, jau parengti statyboms, yra labiau nutolę nuo

Konstitucijos prospekto, o strategiškai patraukliausius sklypus įsigyti sunku: žemė sutelkta daugelio savininkų rankose. „Yra suformuoti sklypai, parengti plėtrai, būtų galima juos plėtoti ir ieškoti investuotojų, – savaitraščiui sakė A. Antanavičius. – Manau, problema ta, kad nėra kompleksinio požiūrio ir veiksmų plano, kaimynystėje yra apleistų namų, netinkamas socialinis fonas. Dar yra investuotojų grupė, kurie turi parengtų sklypų, bet negali susitarti su kai kuriais pardavėjais ir procesas užtrunka.“ Anot NT konsultanto, pasitaiko situacijų, kai investuotojas, numatęs iš savininkų supirkti 10 sklypų, jau turi 7 ir darbai sustoja, nes likusieji atsisako parduoti arba prašo per didelių sumų. Anot jo, brangiausi sklypai Šnipiškių rajone, esantys arčiau Konstitucijos prospekto, įkainojami 100 tūkst. litų už žemės arą. A. Antanavičiaus teigimu, kaina paremta ekonomine logika ir nauda verslininkui, atskaičiavus išlaidas, todėl gyventojai negali tikėtis išsvajotų milijonų.

Į Šnipiškes nesiveržia Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, investuotojai ypatingai nesidomi plotais Šnipiškių rajone. „Mat tai yra maži sklypeliai su daug bendraturčių, o vieno sklypo neužtenka – reikia supirkti kelis, – „Ekonomika.lt“ sakė S. Vagonis. – Visus do-

mina jau beveik parengti projektai: bent jau minimalus detalusis planas, kai sklypas yra vienose rankose, jau nekalbant apie leidimą statybai.“ Anot jo, verslininkus atgraso ir turto įsigijimo, verslo kūrimo sąlygos, ir rizikinga situacija rinkoje. Anksčiau pastatytuose verslo centruose dar yra neužimtų plotų, o, be Šinipiškių projekto, plėtojami biurų pastatai ir kitose sostinės vietose. Esą NT rinka ne tokia, kokia buvo prieš penkerius metus, net būsto paklausa nėra aktyvi ir neaišku, ar investuotojas parduotų, ar išnuomotų butą už patrauklią kainą. „Jeigu keli projektai pasirodytų vienu metu, gali neatitikti paklausa ir pasiūla, – tikino NT specialistas. – Rinkoje iš esmės yra pakankamai biurų ir nauji dideli projektai gali ją persotinti. Tai stabdo investuotojų ryžtą pirkti brangiai – jie nenori mokėti milžiniškų sumų už neapibrėžtą ateitį.“ S. Vagonis atsimena laikus, kai už arą žemės Šnipiškių gyventojai gaudavo pusę milijono litų. Anot jo, šiandien geriausi sklypai, esantys arčiausiai Konstitucijos prospekto, galbūt su jau patvirtintu detaliuoju planu, kainuotų 100–200 tūkst. litų už arą, kitų sklypų kaina nesiekia 100 tūkst. litų.

Sena ir nauja dera Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas savaitraščiui sakė, kad jei šalia saugomų medinės architektūros pastatų Giedraičių gatvėje iškils naujų, jie nesubjauros miesto saugomo paveldo. „Tikslas yra ne toks, kad visi matytų Giedraičių gatvę: reikia, kad ji išliktų kaip reliktas, saugomi mediniai namai turėtų būti tvarkomi“, – sakė paveldosaugininkas.

driaus Kubiliaus, daugiau MMA kelti neleidžia dabartinė padėtis euro zonoje. Tiesa, kiek MMA didinimas kainuos valstybės biudžetui, premjeras pasakyti negalėjo.

„Ikea“ statys „YIT Kausta“ Lietuvoje „Ikea“ prekybos centrą ketina statyti nekilnojamojo turto bendrovė „YIT Kausta“. Įmonės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas nepanoro atskleisti sandorio vertės, kuri esanti komercinė paslaptis. „YIT Kausta“ ketina baigti statyti iki kitų metų birželio. „Ikea“ parduotuvės plotas sieks 24,8 tūkst. kvadratinių metrų. Šiam projektui įgyvendinti „YIT Kausta“ ketina pasitelkti ir subrangovus.

„Ikea“ Vilniuje statys „YIT Kausta“. Scanpix

Kraustosi į Mauritaniją Pastaraisiais metais dažniau besidairanti į šalis, kuriose itin dideli žuvies ištekliai, „Vičiūnų“ įmonių grupė apsisprendė Mauritanijoje atidaryti žuvies perdirbimo cechą. Šį verslą „Vičiūnai“pradeda

su partneriais iš Mauritanijos. Jie grupei leido naudotis vienu žuvies perdirbimo įmonės cechu. Iš Lietuvos į Mauritaniją verslininkai pervežė naudotus įrengimus ir šiuo metu juos montuoja.

Pasikeitė valdyba Praėjusį ketvirtadienį vykusio neeilinio visuotinio Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorės AB LESTO akcininkų susirinkimo sprendimu pasikeitė bendrovės valdyba. Iš valdybos nario pareigų atšaukti Kęstutis Žilėnas, Rimantas Vaitkus ir Aloyzas Vitkauskas. Vietoj jų išrinkti nauji valdybos nariai Edita Jonikienė, Žygimantas Vaičiūnas ir Paulius Martinkus. LESTO valdybos pirmininku valdybos sprendimu išrinktas Darius Maikštėnas.

D. Maikštėnas išrinktas LESTO valdybos pirmininku. Fotodiena

Pritarė VAE Ketvirtadienį Seimas po balsavimo priėmė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektą ir pasisakė už Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju „Hitachi“. Už Atominės elektrinės

įstatymo pakeitimo projektą balsavo 70 Seimo narių, 2 – prieš ir 2 parlamentarai susilaikė. Už Koncesijos sutarties su „Hitachi“ įstatymą balsavo 69 Seimo nariai, 2 – prieš ir 3 parlamentarai susilaikė.


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

49 mln.

Tokia pinigų suma per mėnesį pirkėjų išvežama į Lenkiją, rodo apklausos

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Naujas vadovas ■ Lietuvos pramoninin-

kų konfederacijai nuo šiol vadovaus Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis. Jis buvo išrinktas ketverių metų kadencijai. Rin-

„Nord Pool Spot“ augo kainos kimuose buvo iškelti du kandidatai Robertas Dargis ir įmonių grupės „Vičiūnai“ valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. Naujas vadovas Robertas Dargis buvo renkamas, nes praėjusių metų spalį mirė ilgametis konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.

■ Praėjusią savaitę pra-

dėta prekiauti didžiausioje Europoje „Nord Pool Spot“ elektros biržoje.

Pramonininkams vadovaus Robertas Dargis. Fotodiena

Prekyba „Nord Pool Spot“ pakeitė prekybą „Baltic Pool“. Reuters

Pirmąją dieną elektros rinkos kaina biržoje buvo skelbiama 69,80 euro (241 litų) už MWh. Praėjusią savaitę dienos elektros kaina Lietuvos biržoje siekė iki 53,14

euro (183,33 litų) už MWh. Anot Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Lidgrid“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Poderio, neigiamą įtaką elektros kainai turi Šiaurės šalių elektros prekybos rinkai nepriklausanti Latvija bei priklausomybė nuo elektros importo iš Rusijos.

Lietuvoje

7

Platesnis paplūdimys Tuos, kurie šią vasarą apsilankys Palangoje, maloniai nustebins ne tik gerokai paplatėjęs paplūdimys, bet ir puikios kokybės smėlis. Jau dabar kalbama, kad tokių gerų paplūdimių Palangoje dar nebuvo. Pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo metu geresnių už Palangos paplūdimių Baltijos regione nėra. Fotodiena

Pirmininkavimas ES: verta rizikuoti Kitąmet Europos Sąjungai (ES) pirmininkausianti Lietuva šiam įvykiui skirs didesnį nei 214 mln. litų biudžetą. Tikimasi, kad verslas pasinaudos proga iš to uždirbti.

Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

U

žsienio reikalų ministerija (URM) skaičiuoja, kad 214 mln. litų bus skirta tik pačiam pasirengimui ir pirmininkavimui, į šią sumą įskaičiuotos lėšos, kurias panaudos ir visos šalies valstybinės institucijos veikloms, susijusioms su šiuo įvykiu. Parengimo darbams liko vos truputį daugiau nei metai, tuomet Lietuva perims pirmininkavimo ES Tarybai estafetę iš Airijos. Su šiuo įvykiu siejami ne tik ambicingi politiniai lūkesčiai, pavyzdžiui, kad pirmininkavimas Lietuvai padės įsitvirtinti ES, bet ir nemažos ekonominio postūmio galimybės. „Pirmininkavimo laikotarpiu mūsų šalis neabejotinai taps žinomesnė, – teigia URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Giedrius Puodžiūnas. – Anksčiau pirmininkavusių ES naujokių, pavyzdžiui, Slovėnijos, Čekijos ar Vengrijos, patirtis parodė, kad šiuo laikotarpiu ir po jo padidėja šalies žinomumas, o dėl to išauga turistų srautai ir padidėja investicijos. Tad manome, kad tai bus didelė galimybė verslui, savo gami-

»

namiems produktams, teikiamoms paslaugoms pristatyti ir, žinoma, padidinti savo pajamas.“

Procesas vyksta Skaičiuojama, kad per tą pusmetį, kai ES pirmininkauja šalis, ją aplanko apie 30 tūkst. svečių: aukšto rango pareigūnų, diplomatų, ekspertų ir verslininkų – ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų šalių. „Pirmininkaujant reikės priimti didelį skaičių užsienio šalių delegacijų, todėl viešbučiai, konferencijų salės, maitinimo ir kitos paslaugos bus nuomojamos ar perkamos iš privataus sektoriaus, taigi Lietuvos verslas gaus papildomų pajamų. Taip pat bus kuriamos naujos darbo vietos“, – teigia G. Puodžiūnas. Anot URM, rengiantis pirmininkavimui planuojama įsigyti apgyvendinimo, susitikimų organizavimo ir aptarnavimo, maitinimo, leidybos, informacinių technologijų bei jų įrangos nuomos ir kitas paslaugas, reikalingas sklandžiam pirmininkavimo procesui užtikrinti. Tikslaus numatomų viešųjų pirkimų plano URM negalėjo pateikti, tačiau ministerijos tinklalapyje ir Centrinės projektų valdymo agentūros duomenų bazėje nurodoma, kad šiuo metu paskelbti konkursai

Per pusmetį, kai ES pirmininkauja šalis, ją aplanko apie 30 tūkst. svečių

akreditacijos ir logistikos srautų įrangos nuomos, leidinių maketavimo ir spausdinimo, konsultavimo, interneto svetainės kūrimo, informacijos platinimo bei priežiūros paslaugoms. Pavyzdžiui, leidinių maketavimo ir spausdinimo viešojo pirkimo, kuriam siūlymų buvo galima pateikti iki praėjusio penktadienio, techninėje specifikacijoje nurodoma, kad planuojama įsigyti apie 30 tūkst. įvairių leidinių, iš kurių daugiau nei pusę turėtų sudaryti 50–100 lapų apimties spaudiniai. Jie bus naudojami 40-yje organizuojamų ES pirmininkavimo renginių. Rengdamasi pirmi-

ninkauti URM taip pat užsakė studiją apie šio įvykio naudą šaliai. Ją atlikusi bendrovė „Ernst & Young“ pagal kitų ES pirmininkavusių šalių patirties analizę nurodo, kad šiose šalyse daugiausia lėšų buvo skiriama logistikai ir personalui (85 proc.): visose šalyse logistikai skirta didžiausia dalis išlaidų, kuri kinta nuo 45 proc. iki 55 proc. Sąnaudos personalui vidutiniškai sudaro truputį daugiau nei trečdalį visų išlaidų.

Naudos turėtų būti Savaitraščio „Ekonomika. lt“ kalbinamas optinių laikmenų gamintojos „BOD Group“ vadovas Vidman-

tas Janulevičius sako, kad didelių lūkesčių uždirbti tiesiogiai iš Lietuvos pirmininkavimo ES neplanuoja, tačiau tikisi pasinaudoti proga ir pristatyti savo produktus platesnei auditorijai. „Mes ir taip dalyvaujame įvairiuose ES konkursuose ir esame jų laimėję, pavyzdžiui, Europos Parlamentui gaminame laikmenas, – sako V. Janulevičius. – Konkuruojame su lenkais, vokiečiais, rumunais. Žinoma, dėl to, kad Lietuva pirmininkaus ES, pranašumo šiuose konkursuose neįgysime ir daugiau užsakymų nebus, bet viliuosi, jog bus galimybė per mūsų atstovus pateikti dalį produkcijos,

kad ji būtų pažymėta ir įtraukta į tam tikras paraiškas dalyvauti, pavyzdžiui, Afrikos žemyne. Šiuo atveju kalbama apie atsinaujinančios energetikos produktus, kuriuos planuojame pradėti gaminti kitąmet.“ Vertėjai Lietuvai pirmininkaujant ES turėtų gauti daugiau tiesioginės naudos, mat per tokius renginius reikalingi įvairūs vertimai raštu ir žodžiu. „Skrivanek“ vertimų biuro projektų vadovė Dalia Černiauskaitė skaičiuoja, kad vertimo paslaugų paklausa turėtų ūgtelėti apie porą kartų. „Kol kas savo įmonėje nesame aptarę šio klausimo, tačiau iš patirties

galiu pasakyti, kad padaugės užsakymų iš viešojo administravimo įstaigų, kurių rengiamuose konkursuose visuomet dalyvaujame. Tas paslaugų srauto augimas tikrai padidės visoje Lietuvoje, tačiau nebūtinai mūsų vertimų biurui“, – teigia ji. Vertimų biuro atstovė pasakoja, kad su ES reikalais susijusiais atvejais daugiausia tenka versti įvairius teisinius dokumentus. Anot verslo kelionių agentūros „BPC Travel“ generalinio direktoriaus Gvido Aukštuolio, verslas pajus pimininkavimo ES naudą, nes atvyks didelę perkamąją galią turintys Europos klerkai, kurie ne

tik intensyviai dirbs, bet ir lankysis gražiausiose Lietuvos vietose. „Užsakymų tikimės, nors šiandien dar nedalyvaujame, nes oficialiai per viešųjų pirkimų portalą dar nebuvo paskelbtas nė vienas mums aktualus konkursas, – sako ji. – Manau, prognozės, jog augs atvykstamojo turizmo srautai, yra realios tiek, kiek prasiplės tiesioginių skrydžių geografija. Vien iš klerkų skraidymo atvykstamasis turizmas nesuklesti.“

Rizikos yra „Ernst & Young“ atliktoje studijoje prognozuoja, kad dėl padidėjusio šalies žinomumo ir pagerėjusio

FAKTAI Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

••Lietuva pirmininkaus nuo kitų metų liepos iki metų pabaigos ••Prieš Lietuvą ES Tarybai pirmininkaus Airija, vėliau – Graikija ••Lietuva iš visų ES šalių yra numačiusi vieną mažiausių pirmininkavimo biudžetų – 214 mln. litų ••Planuojama, kad su pirmininkavimu susijusias funkcijas vykdys apie 1,4 tūkst. žmonių

Verslininkai iš Lietuvos pirmininkavimo ES gali gauti naudos dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose arba per renginius pristatydami savo verslus. Fotodiena

įvaizdžio Lietuvos eksporto augimas 2012–2015 m. galėtų siekti apie 89 mln. litų, tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą – apie 149 mln. litų. Šias prognozes „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė vadina gana optimistiškomis. „Būdų, kuriais Lietuvos verslininkai galėtų pasisemti naudos iš kitų metų Lietuvos pirmininkavimo ES, yra įvairių, viskas priklauso nuo iniciatyvos ir kūrybiškumo, – teigia ji. – Didžiausią naudą paprastai gauna viešbučiai, restoranai, suvenyrų gamintojai. Be to, tai gali būti papildoma galimybė plačiau pareklamuoti Lietuvos turizmą, pavyzdžiui, reabilitacijos paslaugas ir kitas tiek paslaugų, tiek pramonės sritis.“ Anksčiau panašių lūkesčių turėta organizuojant ir įvairius kitus tarptautinius renginius, pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatą, vykusį praėjusiais metais. Tuomet daug kalbėta apie naudą verslui, tačiau jo atstovai nusivylė susidūrę su kitokia realybe. V. Klyvienė pritaria, kad tokia rizika visuomet išlieka, tačiau ragina mokytis iš ankstesnių klaidų. „Šis skeptiškumas turi pagrindą, – sako analitikė. – Tačiau tai nereiškia, kad jei kas nors nepavyksta, apskritai nieko nereikia daryti. Reikia mokytis iš savo klaidų, semtis patirties iš kitų šalių bei siekti maksimalios naudos garsinant Lietuvą pasaulyje. Jau pats pirmininkavimo faktas lems nemenką ir vidaus, ir užsienio žiniasklaidos susidomėjimą. Tuo neabejotinai reikia naudotis garsinant savo laimėjimus, kurių tikrai turime.“

Jonė Kurlauskienė info@ekonomika.lt

Pasak Laimučio Budrio, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus, vienas pagrindinių Europos Sąjungos lėšomis remiamos Pajūrio juostos tvarkymo programos III etapo tikslų – stabilizuoti bene daugiausia rūpesčių keliantį pakrantės ruožą Palangoje – nuo Birutės kalno ligi Rąžės upelio. Ši problema sprendžiama krantą papildomai „maitinant“ iš Juodkrantės–Preilos šiaurinio poligono vežamu smėliu. 2011 m. daugiau kaip 2 kilometrų ilgio kranto ruože buvo suformuotas 70 m paplūdimys, o apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėdėje pasiektas 280 cm paplūdimio aukštis. Šiemet pavasarį Birutės kalno ir Rąžės upelio kranto ruože iš Juodkrantės–Preilos šiaurinio poligono atvežta ir paskleista 292 tūkst. kubinių metrų smėlio, šiauriniame nuo Palangos tilto kranto ruože – 64 tūkst. kubinių metrų, pietiniame nuo Palangos tilto kranto ruože – 228 tūkst. kubinių metrų. Programos įgyven-

dinimo III etapu iš viso atvežta ir išpilta beveik 424 tūkst. kubinių metrų smėlio. Tai leido išlyginti 2 380 m kranto ruožą ir labai pagerinti ne tik rekreacinę aplinką, bet ir kranto būklę. Kaip ateityje bus saugomi pajūrio juostos krantai, turėtų būti numatyta naujam etapui skirtoje Pajūrio juostos tvarkymo programoje, kurią Aplinkos ministerija planuoja parengti 2014 metais.

metodai. Diskusijų dėl jų būta daug ir įvairių. Būta net siūlymų lygiuotis į kai kurias kitas šalis, kuriose jūra skalauja betonines konstrukcijas. „Nutarėme, kad nereikia imtis tokių drastiškų priemonių, jog bangolaužiai ar bunos galimi tik blogiausiu atveju. Nuėjome gamtinių analogų principo keliu ir manau, kad pasirinkome tinkamai“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas.

Vienas geriausių

Vienas duoda dešimt

Prieš kelias dienas, Aplinkos ministerijos atstovams pristačius nuveiktus darbus, paplūdimiams negailėta pagyrų. Antai Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pareiškė, kad tokių paplūdimių Palanga dar neturėjo. Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Žaromskis pritarė šiai minčiai ir pridūrė, kad pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo metu geresnių paplūdimių Baltijos regione nėra. L. Budrys kalbėjo, kad šios programos sėkmę lėmė tinkamai parinktos priemonės ir

Palyginti su 2004 metais, kai kurorto paplūdimiai dėl uraganų ir kitų gamtos veiksmų įtakos buvo itin prastos būklės, sausumos plotas dviejų kilometrų Palangos paplūdimio ruože padidėjo maždaug 20 hektarų. Palyginti su 2008 metais – apie 12 hektarų. Tiek padidintame paplūdimyje papildomai gali įsikurti apie 12 tūkst. poilsiautojų. Mokslininkai taip pat apskaičiavo, kad kiekvienas litas, išleistas Palangos paplūdimiams tvarkyti, miestui duoda papildomą maždaug 10 litų naudą.

»

Padidintame paplūdimyje papildomai gali įsikurti apie 12 tūkst. poilsiautojų


Kitu žvilgsniu

8

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Pinigai išleisti, o jėgainė veikia Paskelbus planuojamą 2012–2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą Lietuvoje kilo triukšmas. FAKTAI

CV

IAE uždarymas

••Bendrai – Lietuvai, Slovėnijai ir Bulgarijai – iš ES biudžeto norima skirti 560 mln. eurų (1,9 mlrd. litų). Lietuvai iš jų bus skirta 210 mln. eurų (725 mln. litų), o Lietuva prašo skirti 870 mln. eurų (3 mlrd. litų)

Marianas J. Marinescu

Politiko karjerą pradėjo 1992 metais Europos Parlamento nariu tapo 2007-aisiais, kai Rumuniija tapo ES nare Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas

••Iki šiol Lietuvai IAE uždaryti skirta 1,3 mlrd. eurų (4,5 mlrd. litų)

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės pirmininko pavaduotojas

••EP Biudžeto kontrolės komiteto paskelbtame pranešime nekalbama ir apie senosiose sutartyse užfiksuotą jėgainės uždarymo pasekmių šalinimo rėmimą po 2020 metų

M. J. Marinescu: neturime nieko prieš Lietuvą, tačiau jūs turite rūpintis tuo, kaip panaudojami ES pinigai. EP

Dina Sergijenko Specialiai „Ekonomika.lt“ iš Briuselio

N

umatyta, kad Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti bus skirta tris kartus mažiau lėšų nei tartasi derybose dėl jėgainės veiklos nutraukimo. Tokį pasiūlymą pateikė Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas Marianas Jeanas Marinescu. Savo pranešime dėl senųjų elektrinių uždarymo jis įvertino ir Europos Audito rūmų ataskaitą apie IAE uždarymo projekto vykdymą. Anot jo, pasiūlymas teisingas, mat Lietuvai IAE uždaryti jau buvo skirta 1,3 mlrd. eurų (4,5 mlrd. litų), o rezultatų – nematyti. Kalbas, kad

NUOMONĖ

Lietuva gali taip pat nesilaikyti susitarimo uždaryti antrąjį jėgainės bloką, M. J. Marinescu vertina skeptiškai. „Turite įvertinti tai, kad išrinkus ir surinkus blokus naudojimas nebus toks pats saugus“, – atkreipė dėmesį EP narys.

?

Kokių galimybių Lietuva turi gauti daugiau pinigų IAE uždarymui? Aš dirbu su biudžetu, o pinigų klausimas IAE uždarymui aptariamas kitoje komisijoje. Taigi šiuo atveju požiūriai skiriasi, aš vertinu ES biudžeto panaudojimą praeityje ir perspektyvas ateityje. Suprantu, kad jūs norite pinigų, visi jų nori. Jeigu galėtumėte parodyti rezultatus, kaip buvo panaudo-

tas daugiau nei vienas milijardas eurų, būtų puiku. Mūsų komisijos tikslas yra pamatyti, ar pinigai buvo išleisti tikslingai ir ar visi užsibrėžti tikslai buvo pasiekti. Prieš pusantrų metų elektrinė turėjo būti išjungta ir uždaryta, tai jūs turėjote padaryti už tą milijardą. Pinigai išleisti, o jėgainę galima įjungti nors rytoj.

?

Lietuvos atstovai EP tvirtina, kad ES nesilaikant savosios susitarimo dalies Lietuva gali nesilaikyti sutarties ir neuždaryti jėgainės.

Mūsų komisijos pasiūlymą – trims jėgaines uždarančioms valstybėms skirti 560 mln. eurų (1,9 mlrd. litų) – galima vertinti iš skirtingų požiūrio kampų. Aš patarčiau paprasčiausiai perskaityti garsųjį ketvirtąjį sutarties protokolą, kuris nuolat cituojamas. Protokole aiškiai nurodyta, kad ES skirs adekvatų finansavimą. Niekur nėra parašyta, kad ES privalo padengti visas jėgainės uždarymo išlaidas. Žinoma, niekur nėra nurodyta, kiek apskritai ES pri-

» Jeigu galėtumėte parodyti rezultatus,

kaip buvo panaudotas daugiau nei vienas milijardas eurų, būtų puiku

valo finansuoti uždarymo išlaidas – nė viena iš komisijų negali nuspręsti, kiek lėšų būtų privaloma skirti. Vienintelis dalykas, ką institucijos gali nuspręsti – ar finansavimas apskritai bus skiriamas, ar ne. Mūsų komisijos pasiūlymas – sustabdyti finansavimą trims šalims iki 2020-ųjų. Taip, susitarimas buvo, tačiau niekur nebuvo nuspręsta, kiek ilgai jis turi trukti ir kokios rūšies turi būti.

?

Kaip vertinate kai kurių Lietuvos politikų pareiškimus, kad Lietuva gali nenutraukti IAE veikimo ir neuždaryti jėgainės? Tai asmeninės nuomonės ir nenorėčiau būti į tai įveltas. Derėtų išpildyti pradines susitarimo są-

lygas ir pagaliau pradėti uždarymą. Nesiremkite Bulgarijos pavyzdžiu, kuri turėjo uždaryti keturis reaktorius ir vėliau paprašė leidimo įjungti du iš jų. Jeigu nuspręsite vėl įjungti reaktorius, turėtumėte gerai pagalvoti, ar verta tai daryti. Saugumo garantijos būtų visai kitokios, prastesnės. Bulgarijai, beje, EP atsakė „ne“.

?

Tačiau daugelio dalykų šiame procese Lietuva nekontroliuoja. Pavyzdžiui, kompanijos „Nukem“ veiksmų ar darbų greičio... Aš iš tiesų nieko nežinau apie „Nukem“ ir nesidomiu šia kompanija. Netikiu, kad valstybė negali turėti jokios įtakos susitarimui su kompanija. Iš daugiau nei 1 mlrd. litų išleista apie 900 mln. eurų (3,1 mlrd. litų) ir jūs man sakote, kad negalite kontroliuoti proceso ar viskas vyksta labai lėtai? EP nemato rezultatų, o jūs turėtumėte savęs paklausti, kur dingo pinigai. Kai lankiausi Ignalinoje prieš pusantrų metų, nemačiau jokio rezultato. Praėjo pusantrų metų, tikėjausi, kad jėgainė bus uždaryta, tačiau to vis dar nėra. Kodėl Lietuva neperima geros Vokietijos patirties, kuri sėkmingai uždarė sovietų laikais statytą jėgainę? Žinoma, ji buvo mažesnė ir kitokia nei Ignalinos, tačiau pavyzdys geras. Kodėl prireikė švaistyti pinigus panaudoto kuro kasečių saugyklų dizainui, kodėl negalėjote pritaikyti to paties projekto ir taupyti lėšas? Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt

Ar ES turi padėti uždaryti Ignalinos AE? Per sunki našta

Neturi patirties

Zigmantas Balčytis, europarlamentaras: ES įsipareigojo, kad finansuos Ignalinos AE uždarymą, nes tokio tipo elektrinės uždarymas yra per sunki našta Lietuvai. Mūsų tikslas – įrodyti, kad už milijardą daug kas padaryta. Auditas įrodė, kad Lietuva pinigus leido teisėtai ir pagrįstai, ir savo įsipareigojimus įvykdėme – uždarėme du reaktorius

Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys: Lietuva Ignalinos AE uždaryti pinigų neturi ir vertinant tai, kad AE galėjo funkcionuoti daugybę metų ir būti naudinga tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai, lėšos turėtų būti skirtos taip, kaip buvo susitarta. O kalbos, kad kažkur dingo milijardas, yra atskiras klausimas. Galų gale ES neturi patirties, kaip turėtų vykti atominių jėgainių uždarymas

Fotodiena

ELTA


Diskutuokime

10

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

2012-06-18 Ar žinote, kokia kaina valstybė šiuo metu superka vėjo, saulės ir išliaupsinto biokuro energiją? Nesuprantu, iš kur tokie skaičiavimai? Mes dabar mąstome, kas bus, jeigu bus... o atominė bomba mūsų panosėj ar taip, ar taip bus, tik skirtumas tas, kad mes pirksim

Putino didesne kaina ir toliau sėdėdami ant atsinaujinančių energijos šaltinių iliuzijų

GERIAUSI

www.ek.lt komentarai

Cha cha 2012-06-18 Atseit, pensininkai nuskriaudė anūkus. Menka beda: pastarieji mostels hiperinfliacija, atsikratys skolų ir nupjaus pensijas senoliams. Tada galėsim padiskutuoti, kas ką nuskriaudė. Pancėja 2012-06-20 Nauja panacėja nuo pinigų nuvertėjimo, ne taip seniai visi siūlė investuot į NT, po to sekė auksas, dabar eilė atėjo antikvariatui. Tik bėda , kad Lietuvoj realiai vertingo antikvariato nenupirksi, o investuot pinigus į sendaikčius kaži ar gera investicija. Krc 2012-06-18 Jei norit pinigų pensijoms – sugrąžinkit darbo jėgą. jei norit sugrąžinti darbo jėgą, tai pagerinkit sąlygas smulkiam verslui. Elementari logika, kurią sunkiai supranta politinės jėgos. Dešinysis rinkėjas 2012-06-19 Skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą? Taigi valstybė imsis iniciatyvos ir ūkį laikys ant savo pečių? Kokiu būdu? Pašalpos, viešieji pirkimai (mums reikia mokymų ir naujų kompiuterių), gal kokios gamyklos, subsidijos atsinaujinančių išteklių jėgainėms? O ar ne verslas turėtų tą daryti? Koks verslas, jei be viešųjų pirkimų negali gyventi? Be to, ar pradėjusi skatinti ir kurti darbo vietas, valstybė pasitrauks iš konkurencijos su verslu, kai viskas atsigaus? Spėju ne, bus socializmas ir vėl stovėsime eilėse. Jei jau taip raudoniesiems nepatinka taupymas, tai yra konsensusas – uždrauskite deficitinį biudžetą tarpnacionaliniu mastu, bent jau ES erdvėje, vos tik išsikrapštysime iš krizės. Pliusas 2012-06-19 Tai gal geriau turėti savo elektrą gaminančią elektrinę ir nepriklausyti. Tai ekonomine Lietuvos ateitis, darbo vietos, pelnas, didesnis pasitikėjimas savo valstybe. Pliusų matau daugiau. Ačiū dangau už protą tų politikų, kurie neparsidavė už kelis auksinius.

energiją arba iš Batkos, arba iš Putino didesne kaina ir toliau sėdėdami ant atsinaujinančių energijos šaltinių iliuzijų. Ir išvis nesupratau straipsnio logikos, jeigu statom VAE, tai ji paskleis savo blogus kerus ir niekas nebemąstys apie ekologišką energiją... Nesakau,

Debatai sumažino riziką marijus@ekonomika.lt

LANKOMIAUSI

www.ek.lt

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

„Microsoft“ trečiadienį pristatė naują operacinę sistemą mobiliesiems įrenginiams – „Windows Phone 8“ (WP8). Ji bus itin susieta su kompiuteriais ir planšetėmis, kuriose veikia „Windows 8“. Pagrindinė naujosios operacinės sistemos ypatybė – bendras branduolys su „Windows 8“.

■ Būsimos Visagino

atominės elektrinės projekto vykdymas turės būti preciziškas, o vadovybė – „klasiška“, sako rizikos valdymo statybų ir inžinerijos sektoriaus ekspertas iš Amerikos.

Darbo rinkos lankstumo klausimą Vyriausybė atidėjo ateičiai, tačiau vis dar netyla diskusijos, kad iš esmės reikia keisti Darbo kodeksą. Kokių pokyčių šiandien reikia darbo rinkai, klausiame socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko. Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

?

Kokie pagrindiniai pokyčiai šiandien reikalingi Darbo kodekse? Rinka nuolatos kinta, tad natūralu, kad reikia būti pasiruošus reaguoti į bet kokius poreikius ir pokyčius. Mano nuomone, reikia išspręsti klausimą dėl terminuotų darbo sutarčių platesnio taikymo. Darbdaviai atsargiai kuria naujas darbo vietas, nes vertina realią ekonominę padėtį, tad terminuotas darbas, manau, išspręstų ir darbdavių problemas, ir išjudintų 10,2 proc. darbingo amžiaus bedarbių, esančių darbo biržose. Svarbus klausimas yra ir lankstus darbo laikas:

realybė tokia, kad dabar darbdaviai ir darbuotojai tariasi, tačiau Darbo kodeksas šiuo klausimu nėra labai lankstus. Tad reikėtų išspręsti klausimą ir dėl įspėjimo terminų bei išeitinių kompensacijų dydžio. Norėtųsi, kad darbo santykių nutraukimo įforminimas atitiktų realią situaciją, nes šiuo metu pažiūrėjus į „Sodros“ duomenų bazėje pateiktą informaciją, reikia pripažinti, visi darbuotojai išeina iš darbo jiems prašant. Manau, tai sunkiai įmanoma, juolab žinant bendrą ekonominę būklę šalyje.

?

Darbo rinkos liberalizavimas iš esmės reiškia, kad darbuotojų konkurencija ir cirkuliacija rinkoje išaugtų. Tai

pakankamai patrauklu jaunimui, tačiau kaip papildomai reikėtų apsaugoti jautresnes socialines grupes (pavyzdžiui, vyresnius žmones, jaunas mamas), į kurias jau ir dabar darbdaviai žiūri gana kreivai, o lanksčiai prisitaikyti prie rinkos diktuojamų sąlygų jos ne visuomet turi galimybių? Pirmiausia manau, kad dabartinės Darbo kodekso nuostatos šiuos asmenis ir padarė nepatrauklius darbo rinkoje. Sudarydami išskirtines sąlygas jiems diskriminuojame kitus darbuotojus. Jūs paminėjote jaunas mamas, tačiau pažiūrėkime, kodėl darbdaviai vengia jas priimti į darbą: atleidimo atveju ilgesni įspėjimo terminai, pirmenybė likti darbe, jei vieniša mama, ilgesnės

kasmetinės atostogos ir pan. Tačiau kodėl mes mažiau saugome mamas, kurios augina, pavyzdžiui, 14–16 metų vaikus? Kodėl joms taikoma mažesnė apsauga? Manau, pateikti pakeitimai sudarys vienodas sąlygas darbuotojams konkuruoti darbo rinkoje ir kartu išlaikyti garantijas bei apsaugą.

?

Kaip manote, galbūt būtų galima lanksčiau ir paprasčiau reglamentuoti laikiną darbą arba praktikas? Šiandien verslininkai skundžiasi, kad tam reikalingos įprastus darbo santykius atspindinčios sutartys, nors ekonominė nauda iš to gerokai mažesnė. Taip, pritardamas, kad tikrai reikia lankstesnio požiūrio ir realių galimy-

„Darbo kodekso pakeitimai sudarys vienodas konkurencijos sąlygas rinkoje ir kartu išlaikys garantijas bei apsaugą“, – teigia ministras D. Jankauskas. Fotodiena bių jaunimui įgyti praktiką, jau šiandien galiu pasakyti, kad ministerijos specialistai yra parengę atitinkamus teisės aktų projektus, kurie leis jaunuoliams sudaryti praktikos sutartis su darbdaviais. Tai nebus ilgalaikės sutartys, tačiau bus su-

teikta galimybė trumpam laikui atlikti praktiką, įgyti darbinių įgūdžių, kad būtų galima konkuruoti darbo rinkoje. Į šį klausimą žiūriu labai atsakingai, nes nesinori, kad šiomis sutartimis būtų pridengiami realūs darbo santykiai.

7 mln. dirbančiųjų Britanijoje – per žingsnį nuo tragedijos

Praėjusį ketvirtadienį Seimas valdančiosios koalicijos ir opozicinės Darbo partijos balsais palaimino naujos AE projektą. ELTA Dainius Pupkevičius amerikiečių ekspertą papildo, kad dideli mūšiai prieš įgyvendinant projektą sumažina tokių aršių mūšių riziką ateityje. „Taip geriau, negu iš giedro dangaus nuleistas projektas, kai politikai nesupranta, už ką balsuoja, kaip buvo su „Leo LT“, – sako jis. Specialisto iš JAV žodžiais, vykdant tokio masto projektą negalima praleisti nė smulkmenos. „Visi projektai yra rizikingi. Ar jūs statysite 1

400 MW atsinaujinančių išteklių elektrinių, ar 1 400 MW galios atominę elektrinę – vienaip ar kitaip turėsite begalę iššūkių. Ir taip, ir taip yra rizikos vėluoti ir viršyti biudžeto ribas“, – aiškina G. Armstrongas. Atominės elektrinės reikia ne tik Lietuvai – ne mažiau ji būtina ir Latvijai, ir Estijai, mat visos šalys suvartoja daug energijos ir daug už ją moka, o diversifikuotų šaltinių turi nedaug, teigia KPMG at-

» Dideli mūšiai prieš įgyvendinant

projektą sumažina tokių aršių mūšių riziką ateityje

stovas iš Latvijos, energetikos sektoriaus vadovas Gregoris Rubinčikas. „Latvenergo“ turi daug patirties dujų ir hidroenergijos srityje, bet atominė energetika jiems yra tamsus miškas“, – atkreipė dėmesį jis. Tad dar daug turės išmokti Lietuva ir ypač Latvija, teigia KPMG specialistai. „Skubėkite įsigyti branduolinės energijos inžinerijos laipsnį, prireiks, – sako G. Armstrongas. – Jums reikės pasaulinės klasės vadovybės tokio dydžio projektui įgyvendinti. Vadyba turės būti ne „šiaip sau“, ne marginalinė, bet klasiška ir net dar geresnė.“

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

kad ekologiška energija yra blogai, tai yra labai gerai, bet kiek praėjo metų nuo senosios VAE uždarymo? Kas tuo laikotarpiu užgožė ekologiškų energijos šaltinių plėtrą – nepalankūs vėjai ar netinkama mėnulio fazė? – Algiui

„Microsoft“ pristatė „Windows Phone 8“

Marijus Širvinskas

Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG ekspertas iš San Fransisko Geno Armstrongas teigia, kad geriausia, ką Lietuva kaip šalis dabar gali padaryti, – pasimokyti iš šiuo metu pasaulyje sėkmingai plėtojamų kitų atominės energetikos projektų. „Ar galite tai padaryti? Galite. Ar turite atsižvelgti į tūkstančius įvairių dalykų? Neabejotinai. Jeigu susimauna žymiai didesnės šalys, turite padaryti viską maksimaliai, ką gali padaryti žmogus, kad jums pavyktų“, – sako G. Armstrongas, kurio kompanijos žmonės konsultuoja didelės dalies AE projektų pasaulyje vykdytojus. Jo manymu, praėję Lietuvos politikų debatai ir fikciniai bandymai statyti atominę elektrinę su prekybos tinklu jau nepaveiks investuotojų. „Turbūt gerai, kad politikai diskutuoja ir priima banguotus sprendimus – JAV politikai daro tą patį“, – mano jis. KMPG Verslo konsultacijų skyriaus patarėjas

11

Liberali rinka – lygesnės sąlygos

INBOX Pirksim energiją » arba iš Batkos, arba iš

Lietuvoje

www.ek.lt/video

Ar reikalingi debatai dėl Visagino AE?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Beveik 7 milijonai dirbančių žmonių Jungtinėje Karalystėje patiria tokių finansinių problemų, kad tik viena neplanuota sąskaita jiems gali sukelti finansinę tragediją. Maždaug 3,6 mln. šeimų sunkiai sugeba išgyventi iki mėnesio pabaigos ir išsimaitinti, atskleidė šokiruojantis dienraščio „The Guardian“ tyrimas.

Lietuvą krečia saulės jėgainių karštligė Verslininkai ir ūkininkai skuba dar šiemet pažaboti saulės energiją, nes kitais metais gali būti sumažintos saulės jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo kainos. Saulės jėgainių statytojams – pats karštymetis. Lietuvoje kyla šimtai naujų saulės jėgainių.

Besiskleidžiančios galimybės verslui 112 – oji Kinijos importo ir eksporto mugė – jau greitai

Kviečiame dalyvauti specialioje konferencijoje „Kantono importo ir eksporto mugė – vartai į Kiniją“ apie mugę, jos galimybes ir naudą verslo atstovams, kuri įvyks: Liepos 3 d. 9:30 val. Kaune ( „Park Inn” viešbutis, Donelaičio g. 27) Liepos 4 d. 10 valandą Klaipėdoje („Amberton Klaipėda“ viešbutis, Naujojo sodo g. 1) Registracija el. paštu: kantonomuge@eurorscg-pr.lt Renginys nemokamas

Marso meteoritų rinka kaista Uolienų iš Marso nepargabeno jokia kosminė misija, tačiau Raudonosios planetos gabalėliai vis tiek pasiekė Žemę. Gegužės pabaigoje Marso uoliena, telpanti suaugusio žmogaus delne ir padengta blizgia juoda pluta, parduota už 43,75 tūkst. JAV dolerių.

112 – oji Kantono mugė Kinija gali pasigirti beribėmis galimybėmis. Jau 112-oji Kinijos importo ir eksporto prekių mugės sesija vyks š.m. spalio 15 – lapkričio 4 d. Jos plotas sieks 1,16 mln. kvadratinių metrų, kuriuose įsikurs 58700 stendų, overslo apyvarta sieks dešimtimis milijardų JAV dolerių. Tai – geriausia platforma Jūsų verslo plėtrai!

1-as etapas: spalio 15 – 19 dienomis

Elektronikos ir namų ūkių elektros prietaisai; techninė įranga ir įrankiai; įrengimai; transporto priemonės ir atsarginės dalys; statybinės medžiagos; apšvietimo įranga; cheminiai preparatai; veiks Tarptautinis paviljonas.

2-as etapas: spalio 23 – 27 dienomis

Plataus vartojimo prekės; dovanos; namų dekoracijos.

Kantono mugės skambučių centras

( 00 ) 86-20-28-888-999 www.cantonfair.org.cn

3-ias etapas: spalio 31– lapkričio 4 dienomis Tekstilė ir apranga; avalynė; kanceliarinės prekės; lagaminai ir rankinės; prekės poilsiui; vaistai, medicinos priemonės, sveikatos produktai; maistas; veiks Tarptautinis paviljonas.

Venue: China Import and Export Fair Complex Hosts: Ministry of Commerce, PRC; People’s Government of Guangdong Province Organizer: China Foreign Trade Centre Fax: 0086-20-28395166 Email: info@cantonfair.org.cn


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

VARŠUVA. Per Lenkijoje ir Ukrainoje vykstančio 14-ojo Europos futbolo čempionato pirmąjį etapą Lenkijoje policija sulaikė 515 asmenų, iš kurių 153 – užsieniečiai. Apie tai pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministras Jacekas Cichockis. Jo teigimu, tai „palyginti nedaug“. „Iš užsieniečių daugiausia rusų,

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

kurių didelė grupė buvo sulaikyta birželio 16 dieną, taip pat kroatų ir airių“, – pažymėjo ministras. PARYŽIUS. Prancūzijoje dingo Havro uosto pramoninėje zonoje stovėjęs vilkikas, kuriame buvo 5 400 butelių elitinio šampano „Dom Perignon“, vieno brangiausių pasaulyje.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Vilkikas uoste turėjo būti pakrautas į laivą, plaukiantį į užsienį. Įvairiais duomenimis, bendra pavogto šampano vertė – apie 413 tūkst. eurų (1,4 mln. litų). Pareigūnai ieško vagių. LONDONAS. „WikiLeaks“ tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange’as paprašė politinio prieglobs-

čio Ekvadore. Naujausiais duomenimis, J. Assange’as yra Ekvadoro ambasadoje Londone. Ekvadoro užsienio reikalų ministras Ricardo Patino pranešė, jog jo šalies vadovybė svarsto J. Assange’o, siekiančio užginčyti sprendimą dėl ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos, prašymą.

Olimpinę ramybę sudrumstė skandalas Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Fotodiena

Mokėjo kyšius ■ JAV bendrovė „Data

Systems & Solutions“ (DS&S) sutiko sumokėti 8,8 mln. dolerių (24 mln. litų) baudą, kad įmonei būtų panaikinti kaltinimai mokėjus kyšius ir ji gautų užsakymų darbams Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE). Kyšiai buvo nukreipiami per kelias bendroves JAV ir užsienyje. JAV teisingumo departamentas teigia,

kad pinigai buvo mokami keletą kartų aukštas pareigas einantiems IAE pareigūnams. Teismo nutartyje konkrečiai nenurodomos IAE vadovų pavardės – tik pareigybės. Tarp jų – generalinis direktorius, Tarptautinių projektų skyriaus vadovas, Matavimų ir kontrolės departamento vadovas ir jo pavaduotojas, IT specialistas. 1991–2010 metais generalinio direktoriaus pareigas IAE ėjo Viktoras Ševaldinas.

Londono olimpines žaidynes ir toliau gaubia juodi debesys – pradėtas tarptautinis tyrimas dėl nelegalaus bilietų perpardavinėjimo, kuriame minima ir lietuviška pavardė.

Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

D

alyvauti olimpinėse žaidynėse yra kiekvieno sportininko svajonė. Žiūrovai iš viso pasaulio moka milžiniškus pinigus, kad tik galėtų atvykti į stadionus ir palaikyti savo ša-

FAKTAI Londono olimpinių žaidynių bilietai

••Į Londono olimpines žaidynes planuojama parduoti apie 8,8 mln. bilietų ••Olimpiados organizatoriai baiminasi, kad tautiniams olimpiniams komitetams skirti 1,1 mln. bilietų gali patekti į juodąją rinką ••Už Londono olimpinių žaidynių bilietų perpardavimą gresia bauda iki 20 tūkst. svarų (85,5 tūkst. litų) ••Oficialius bilietus į žaidynes galima įsigyti nuo 20,12 svaro (86 litų) iki 2012 svarų sterlingų (8,6 tūkst. litų)

Liepos pabaigoje prasidėsiančias Londono olimpines žaidynes lydės bilietų platinimo skandalo šleifas. Reuters

lių sportininkus. Tačiau didžiausiuose sporto renginiuose aktyviai dalyvauja ir iš jų pasipelnyti trokšta nelegalūs bilietų platintojai.

Atskleidė aferą Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pradėjo tyrimą, kai Didžiosios Britanijos dienraščio „The

Sunday Times“ žurnalistai nustatė nelegalių bilietų į šią vasarą vyksiančias Londono olimpines žaidynes tinklą. Kaltinimai pateikti 27 bilietų pardavimų agentams iš 54 valstybių. Bilietų prekiautojo iš Vidurio Rytų pasiuntiniais apsimetusiems žurnalistams buvo pasiūlyta įsigyti per tūkstantį bilietų į ge-

riausius sporto renginius. Bilietų kainos siekė iki 6 tūkst. svarų (25,6 tūkst. litų). „Jei pažeidimas bus įrodytas, organizacija imsis atitinkamų veiksmų prieš atsakingus asmenis, – teigiama oficialiame TOK pranešime. – Tautiniai olimpiniai komitetai yra savarankiškos organizaci-

jos, tačiau jei bus įrodyta jų kaltė, TOK nedvejodama pritaikys griežčiausias sankcijas.“ Bene didžiausio dėmesio sulaukė Graikijos olimpinio komiteto prezidentas Spyras Capralas, pagrindinis 2004 metų Atėnų olimpinių žaidynių organizatorius. Britų dienraščio teigimu, graikas pareikalavo Londono organizacinio komiteto pirmininko Sebastiano Coe atsiųsti papildomą kiekį bilietų oficialiems Graikijos atstovams, nes, anot S. Capralo, paklausa šalyje viršijo lūkesčius. Vis dėlto užsimaskavusiems žurnalistams graikas teigė, kad paklausa jo šalyje iš tiesų yra labai maža, o didžioji dalis bilietų bus parduota užsienyje. Praėjusį mėnesį į panašų skandalą buvo įsivėlęs ir Ukrainos tautinio olimpinio komiteto atstovas Vladimiras Geraščenka. Atstovas buvo priverstas atsistatydinti iš einamų pareigų, kai BBC žurnalistai nufilmavo jį siūlantį įsigyti bilietų į Londono olimpines žaidynes. Bilietų perpardavinėtoju iš Britanijos apsimetusiam žurnalistui jis teigė galintis parduoti iki 100 bilietų. Kilusi nepasitenkinimo banga paskatino kitus olimpinių komitetų narius glaudžiau bendradarbiauti

» Tokie asmenys

nebegali priklausyti olimpiniam judėjimui stebint bilietų platinimą. „Tokie asmenys nebegali priklausyti olimpiniam judėjimui“, – po atskleistos aferos nuomonę išreiškė Šveicarijos olimpinio komiteto atstovas Denisas Oswaldas, kartu vadovaujantis TOK Londono žaidynių koordinaciniam komitetui.

Lietuviškas akcentas Į Londono vasaros olimpinių žaidynių bilietų platinimo aferą įsitraukė ir atstovai iš Lietuvos. Oficiali 2012 metų olimpinių žaidynių bilietų pardavimo agentė Lietuvoje yra kelionių agentūra „Baltic Clipper“. Agentūros atstovė Asta Žirlytė, anot jai pateiktų kaltinimų, tvirtino turinti bilietų, kurie gali būti parduoti juodojoje rinkoje. „Jeigu rizikuosiu ir mane sučiups, jūsų bilietai bus anuliuoti. Taigi turite suprasti riziką“, – britų dienraštis „The Sunday Times“ citavo A. Žirlytę. „Dėl „The Sunday Times“ paskelbtos informacijos atliekame vidinį tyrimą, taip pat bendraujame su teisininkais, kad jie įvertintų britų žiniasklaidos straipsnį ir parengtų

klausimus jo autoriams“, – „Ekonomika.lt“ tvirtino „Baltic Clipper“ projektų vadovė Daiva Anciūnaitė. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pranešė, kad, jo žiniomis, „Baltic Clipper“ nėra pardavusi nė vieno bilieto užsienio piliečiams. Vis dėlto kritęs šešėlis verčia suabejoti bilietų platinimo sistemos skaidrumu. TOK olimpinių žaidynių bilietus išdalija 205 valstybių tautiniams olimpiniams komitetams, o šie pasirinktai organizacijai paveda parduoti bilietus konkrečioje šalyje. TOK taisyklės draudžia tautiniams komitetams pardavinėti bilietus užsienyje, dirbtinai kelti jų kainas ar parduoti juos neoficialiems perpardavėjams.

Kritikos banga Londono olimpinių žaidynių organizatoriai nuolat sulaukia nusiskundimų dėl netinkamos bilietų platinimo sistemos. Daugelis Britanijos gyventojų skundžiasi, kad dėl didelio srauto neveikė oficialus žaidynių tinklalapis, kuriame galima įsigyti bilietus į sporto renginius. Žaidynių organizavimas Britanijai kainuos apie 9,3

Tryliktas puslapis

13

Londono olimpinių žaidynių organizatoriai nuolat sulaukia nusiskundimų dėl netinkamos bilietų platinimo sistemos. AFP

mlrd. svarų (39,7 mlrd. litų) ir britai ne kartą išreiškė nepasitenkinimą, kad neturės galimybių pamatyti savo šalyje vyksiančio didžiausio sporto renginio. Paskutinė bilietų platinimo afera prisideda prie kritikos bangos, kai reikalaujama didesnio skaidrumo skirstant varžybų bilietus. Britanijoje veikianti vieša stebėtojų grupė „London Assembly“ kaltina žaidynių organizatorius, kad neproporcingai daug bilietų

» Jeigu rizikuosiu ir mane sučiups,

jūsų bilietai bus anuliuoti. Taigi turite suprasti riziką

buvo parduota brangesnių bilietų kategorijoje. Grupė reikalauja pateikti ataskaitą, kiek ir kokia kaina iki šiol parduota bilietų. TOK pradėtas tyrimas greičiausiai nebus baigtas iki žaidynių pabaigos, tačiau komitetas gali iš pareigų pašalinti įtariamus tautinių olimpinių komitetų narius bei uždrausti jiems atvykti į ateityje rengiamas olimpines žaidynes. Be to, pasirodė pranešimų, kad skandalas paveiks ir bilietų pardavimą į 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Sočyje, Rusijoje. Neįvardytų šaltinių teigimu, TOK svarsto kelias galimybes, o viena iš jų – sustabdyti bi-

lietų pardavimą, kol nebus baigtas tyrimas dėl Londono olimpinių žaidynių. Didžiausias vasaros sporto renginys prasidės liepos 27 dieną, tačiau pradėtas tyrimas neabejotinai aptemdys pakilią žaidynių nuotaiką. TOK prezidentas Jacques‘as Rogge norėtų, kad šis tyrimas būtų baigtas dar iki Londono žaidynių pradžios, tačiau dėl proceso sudėtingumo iki žaidynių atidarymo ceremonijos to padaryti gali nepavykti. Kitais metais iš posto pasitrauksiančiam J. Rogge greičiausiai taip ir nepavyks atkurti skandalais sutepto gero TOK vardo.


Valdžia ir pinigai

14

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Neprižiūrėti melioracijos grioviai ne tik darko kraštovaizdį, bet ir neatlieka svarbiausios paskirties: nesurenka vandens iš laukuose esančių sausinimo sistemų. Kadangi grioviai driekiasi per ūkininkų žemes, jie skatinami imtis griovių priežiūros. Ūkininkams ši parama turėtų būti patraukli. Mat visa tai, ką jie padarys atsižvelgdami į paramos reikalavimus, bus kompensuojama 100 proc. Ši KPP priemonė priklauso KPP antrajai krypčiai, pagal kurią finansuojamos priemonės, padedančios tvarkyti aplinką ir kraštovaizdį. Todėl ūkininkams teikiama finansinė parama pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ sudarys galimybę ne tik sutvarkyti aplinką, bet ir leis pašalinti neprižiūrimų melioracijos griovių daromą neigiamą poveikį sausinimo sistemoms ir kaimo vandentvarkos infrastruktūrai. Ūkininkai sukruto. Paraiškas melioracijos grioviams tvarkyti Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniams pada-

liniams reikia pateikti iki liepos 10 dienos. Kol kas agentūrą pasiekė viena kita, bet viliamasi, kad netrukus jos plūstelės. 2012 m. birželio 17 d. įsigaliojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimas. Pagal taisyklių pakeitimą pareiškėjai, pretenduojantys gauti paramą pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, melioracijos grioviams sutvarkyti turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje yra melioracijos grioviai, rašytinį sutikimą. Nuo šiol paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys pareiškėjams keliamus reikalavimus ir gavę savivaldybių rašytinius suti-

kimus sutvarkyti atitinkamą melioracijos griovį (jo dalį). Iki minėto taisyklių pakeitimo paramos galėjo kreiptis tik asmenys, valdantys melioracijos griovius (jų dalis) nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais. Atkreipiame dėmesį, kad paramos gavėjai įsipareigoja nekeisti veiklos vykdymo vietos ir sąlygų. Pakeitimai galimi tik gavus rašytinį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir savivaldybės sutikimą. Reikalavimai dėl pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su melioracijos griovių plotu, išliko tie patys. Įsipareigoto sutvarkyti melioracijos griovių plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 hektaras (apie 1 km). Vientisa dalis negali būti mažesnė

Nuo metų pradžios pradėtos socialinės paramos sistemos pertvarkos tikslas – skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Šių tikslų bus siekiama sugriežtinus pašalpų skyrimo tvarką ir labiau kontroliuojant nelegalų darbą. Rapolas gabrys info@ekonomika.lt

Melioracijos grioviams sutvarkyti šiemet skirta 10 mln. litų paramos lėšų. ŽŪM nuotr. kaip 0,3 hektaro. Pretenduojantys gauti paramą turi sutvarkyti abu lygiagrečiai einančius melioracijos griovio šlaitus. Primename, kad paraiškos paramai pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti priimamos nuo 2012 m. gegužės 7 d. Jų laukiama NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento teritoriniuose para-

mos administravimo skyriuose pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą. Paraiškų rinkimo terminas baigsis liepos 10 d. Melioracijos grioviams sutvarkyti 2012 m. skirta 10 mln. litų paramos lėšų. Užs. Nr. 06-20-2012

Apdovanoti ,,Žemės vaikai“

Birželio 15 d. VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje Alytaus rajone vyko baigiamasis kaimo profesinių mokyklų mokinių profesinio meistriškumo konkursinė šventė „Žemės vaikai 2012“, kurioje dalyvavo dvidešimt vienas profesijų konkursuose prizines vietas užėmęs mokinys. Jie varžėsi dėl garbingo Žemės sūnaus ir Žemės dukros vardo. Ši šventė skiriama kaimo jaunimui siekiant, kad dauguma jų savo ateitį sietų su kaimu, įgytų žemdirbiškas profesijas. Renginys „Žemės vaikai 2012“ vyko jau šeštą kartą. Pirmą kartą konkursas buvo surengtas 1997 m. Dauguose, antrą – 1999 m. Rietave. 2006 m., po septynerių metų pertraukos, jis vyko Alantoje (Molėtų r.), 2008 m. – Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.), 2010 m. – Šeduvoje. Šeštojo konkurso dalyvių laukė išpuoselėta Daugų technologijos ir verslo mokyklos aplinka, išpuošta gėlių puokštėmis ir vainikais. Rūpestingi šeimininkai kiekvienai mokyklos bendruomenei leido pasirinkti vietą ir įsirengti savo „kiemelius“. Jiems įsikūrus liepsnojo laužai, kaito krosnelės,

nes moksleiviai ir mokytojai gamino įvairius savo krašto patiekalus. Į konkursinę šventę buvo pakviesti 1977–2010 metais vykusių konkursų Žemės dukros ir Žemės sūnus, jie papasakojo, kokią įtaką konkursas padarė dabartinei jų veiklai, prisiminė įspūdžius iš vykusios šventės. Su jais kalbėjosi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Virginija Žoštautienė. Žemės sūnūs ir Žemės dukros paleido į dangų baltų balandžių ir palinkėjo sėkmės šių metų konkurso dalyviams. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Žemės dukros ir Žemės sūnaus rinkimams. Konkurso dalyviai turėjo atsakyti į dvidešimt testo klausimų iš Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo pagrindų. Be to, buvo pateikta klausimų ir apie lietuvių tradicines

kalendorines šventes, papročius ir kt. Konkurso organizacinio komiteto pirmininkas – žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, vertinimo komisijos pirmininkas – žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius stebėjo, kaip konkurso dalyviai atliko ir praktines užduotis. Vaikinai dalgiu pjovė žolę, merginos iš pasirinktų lauko gėlių ir žolynų pynė proginius vainikus. Šventėje dalyvavo dvidešimt šeši meno saviveiklos kolektyvai. Trisdešimt mokyklų įrengė ,,kiemelius“ ir juose pristatė savo regiono amatus ir produktus. Konkurso ,,Žemės vaikai 2012“ prizininkai – G. Kryžiokaitė (Daugų TVM), D. Verseckaitė (Utenos regioninis profesinio mokymo centras), R. Jurgaitienė (Ukmergės TVM), Ingrida Michalkevičienė (Dieveniškių TVM), Aividas Kriogas (Alantos TVM), E.

Kereišis (Kretingos TVM), E. Sobutas (Plungės TVM) ir E. Lukoševičius (Simno ŽŪM). Ministras K. Starkevičius pirmiausia paskelbė ,,Žemės sūnų 2012“ – juo tapo Rolandas Zolubas iš Anykščių technologijos mokyklos. Vaikiną konkursui parengė vyresnysis mokytojas Bronius Budreika. Rolandas yra kilęs iš Pandėlio (Rokiškio r.), tikras kaimo vaikas. Jis mokosi techninės priežiūros ir verslo specialybės. ,,Žemės dukterimi 2012“ pirmą kartą tapo alytiškė Gintarė Zubravičiūtė iš Alytaus profesinio rengimo centro. Ji mokosi šio centro Mykolo Krupavičiaus žemės ūkio ir verslo skyriuje, kuris yra Balbieriškio miestelyje Prienų rajone. Gintarė yra antrakursė, ji pasirinko smulkiojo verslo paslaugų teikėjos specialybę. ,,Žemės dukters 2012“ gimtinė yra Žagariuose Prienų rajone.

15

Atidesnis pašalpų skyrimas pasiteisino

Skatins tvarkyti melioraciją

Ūkininkai, kurie naudojasi melioruotomis žemėmis, pastaruoju metu būrėsi į melioracijos statinių naudotojų asociacijas. Jos rengė sausinimo sistemų rekonstrukcijos projektus ir gavusios paramą pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) žemės ūkio vandentvarkai atnaujino sausinimo sistemas ir išvalė griovius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nutarė paskatinti žemdirbius melioracijos grioviams tvarkyti ir prižiūrėti parengė naują kompensacinę priemonę. Lietuvos ūkininkai gali pasinaudoti KPP priemone „Pelno nesiekiančios investicijos“. Melioracijos grioviams sutvarkyti šiems ir kitiems metams numatyta 20 mln. litų KPP paramos ir nacionalinio biudžeto lėšų.

Valdžia ir pinigai

Mokinių profesinio meistriškumo konkursinėje šventėje „Žemės vaikai 2012“ dalyvavo dvidešimt vienas profesijų konkursuose prizines vietas užėmęs mokinys. ŽŪM nuotr. Visi prizininkai gavo po graviruotą laikrodį ir kitų dovanų. Žemės dukra ir Žemės sūnus buvo iškilmingai apjuosti tautinėmis juostomis. Renginio organizatoriai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykla, Kaimo plėtros profesinio mokymo įstaigų asociacija. Pagrindiniai rėmėjai – Programos ,,Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras, VšĮ

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, uždarosios akcinės bendrovės ,,Biržų žemtiekimas“ ir ,,Arvi ir Ko“ bei daugelis kitų. Renginys finansuotas iš 2007–2013-ųjų kaimo plėtros programos lėšų. Užsak. Nr 06-21-2012

P

agal naują tvarką griežčiau apibrėžiamos socialinės paramos teikimo sąlygos ir suteikta daugiau galių savivaldybėms. Pasidomėjome, kaip per pastarąjį pusmetį įgyvendinti pateiktus tikslus sekėsi Akmenės, Šilalės, Raseinių savivaldybėms, kuriose vyksta bandomieji projektai. Įstatymo suteiktomis galimybėmis aktyviai naudojasi Druskininkai.

Iškalbingi skaičiai Visų penkių savivaldybių (Panevėžio, Šilalės, Raseinių, Akmenės, Radviliškio), kurios, remdamosi Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymu, teikia socialinę paramą, vykdydamos savarankiškąją funkciją (ne kaip deleguotą valstybės), atstovai rezultatus vertina teigiamai. Akmenės rajono savivaldybėje paramos gavėjų sumažėjo 22 proc., nors tikėtasi bent dešimties. Socialinės paramos per 5 šių mėnesius kreipėsi 750 žmonių mažiau, negu tuo pačiu laiku pernai. Šios savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas pripažino, kad tai jam pačiam netikėta ir panašu, jog savivaldybės nusistatytas tikslas – per trejus metus sumažinti paramos gavėjų iki 30 procentų – bus pasiektas. Įspūdinga ir sutaupytų lėšų suma – per milijoną litų Gerokai mažiau (net 29,5 proc.) prašančiųjų paramos ir Šilalės savivaldybėje. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danguolės Račkauskienės, tai geriausiai parodo gegužės mėnuo: 2011 m. gegužę pašalpą gaudavo 3 124 as-

menys, o šių metų gegužę jų teliko 1908. Ir tie, pasak pašnekovės, dažniausiai yra tikrai nepasiturintys žmonės, kurių pajamos vienam asmeniui mažesnės negu 350 litų. Atitinkamai mažesnės (apie 33 proc.) ir pašalpoms išmokėti skirtos išlaidos. Raseiniuose socialinių pašalpų gavėjų, palyginti su 2011 m., sumažėjo apie 11 proc. Gerais rezultatais didžiuojasi ir ne bandomoji Druskininkų savivaldybė, savo sprendimu aktyviai siekianti socialinės piniginės paramos sistemos pertvarkos tikslų. Druskininkų Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ligita Baranauskienė pateikė tokius duomenis: savivaldybėje per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 18 proc., išlaidos socialinei pašalpai – 21 proc.

Žinojo silpnas savo vietas „Tokius rezultatus lėmė juodas darbas“, – pripažino Akmenės meras V.Mitrofanovas ir patikino, kad šiuos rodiklius galėjo lemti kelios aplinkybės: – Žinojome silpnas savo vietas ir galimybes sutaupyti. Jau 2011 metais išanalizavome išlaidas socialinėms reikmėms. Ypač dideles sumas surydavo kompensacijos už šildymą. Jas sumažinti pavyko pertvarkius šilumos ūkį, pastačius biokuro katilus.“ Kitas skaudulys, pasak mero, buvo nedarbas. 2011 metų pradžioje šioje savivaldybėje buvo 19 proc. bedarbių. Dabar savivaldybė gali pasigirti ir gerais įdarbinimo rezultatais bei puikiu bendradarbiavimu su teritorine Darbo birža. Atsiradus darbo jėgos poreikiui, vien per gegužę nedarbas

» Parama nebeteikiama baustiems už naminės degtinės gaminimą ar kontrabandinių prekių realizavimą

Pagal naują tvarką griežčiau apibrėžiamos socialinės paramos teikimo sąlygos ir suteikta daugiau galių savivaldybėms. Fotodiena

sumažėjo 5 proc. Ilgalaikiai bedarbiai raginami dirbti viešuosius darbus, per metus įdarbinta 400 žmonių, darbo atsiranda ir jaunimui – įdarbinti 25 nepilnamečiai. Be to, Akmenės meras pabrėžė tendenciją, kad pradėjus gyventojus, norinčius gauti piniginę socialinę paramą, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai, daugelis jų patys atsisakė pretenduoti į paramą, kitaip tariant, nusprendė tokių darbų nedirbti, nes greičiausiai turi kitų pajamų šaltinių, tad dabar parama skirstoma daug tikslingiau. Raseinių savivaldybė taip pat ėmė aktyviai kovoti su nelegaliai dirbančiais paramos prašytojais. Pasak jų atstovės, pakeitus savivaldybės tarybos sprendimą dėl gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams ir padidinus talkininkavimo už socialinę pašalpą dienų skaičių iki 10, pavyko išspręsti problemas, kilusias su paramos gavėjais, kurie turėdavo kitų nelegalių veiklų, nes talkininkaujant 10 pusdienių neliko laiko nelegalioms veikloms. Be to, Raseinių rajono gyventojas, norėdamas gauti paramą iš savivaldybės, privalo būti neskolingas už komunalinių atliekų tvarkymą. Šis reikalavimas privertė skolininkus susimokėti mokesčius, nes šeimai naudingiau susi-

mokėti skolą ir gauti visą piniginę paramą. Puikus pavyzdys: 2011 m. vasarį mokesčių už atliekų tvarkymą surinkta 22 721,51 lito, o 2012 m. vasarį ši suma buvo 61 925,43 lito.

patys atsisakė paramos – nenorėjo būti svarstomi komisijose arba tiesiog oficialiai įsidarbino“, – sakė Raseinių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Loreta Laugalienė.

"Nelegalų" vargai

Bendras darbas pasiteisina

Šilališkiai į tikslų įgyvendinimą aktyviai įtraukė bendruomenes, kurios geriausiai pažįsta savo narius ir žino, kam iš tiesų reikalinga parama, o kas vis dėlto turi papildomų pajamų. „Kiekvienoje seniūnijoje yra sudarytos Socialinės paramos teikimo komisijos, kurios priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus dėl piniginės paramos skyrimo asmeniui ar šeimai, – aiškino Šilalės savivaldybės atstovė. – Taip pat prašančios paramos šeimos ar vieni gyvenantys asmenys lankomi seniūnijų socialinių darbuotojų jų namuose, surašomi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai, kuriuose fiksuojamos realios gyvenimo sąlygos, užimtumas ir materialinė padėtis. O jei kyla neaiškumų, prašantieji paramos kviečiami į komisijos posėdžius pokalbio. Tokių komisijų veikla gerus vaisius subrandino ir Raseinių krašte. „Per šiuos mėnesius paramos teikimas buvo nutrauktas asmenims, kurie turėjo galimai nelegalių pajamų ar darbą, nes daugelis

Kalbinamų seniūnijų atstovai džiaugėsi Policijos, Teritorinių darbo biržų vadovų supratingumu, tačiau Druskininkų atstovė ir Akmenės meras didesnio bendradarbiavimo pasigedo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. „Kai žmogus atneša pajamų deklaraciją, kurioje surašyti nuliai, tačiau mes žinome, kad jis tikrai turi pajamų, Mokesčių inspekcijos prašome duomenis patikslinti. Deja, sulaukiame atsakymo, kad jie neva neturi teisės teikti tokios informacijos. Bet juk mūsų tikslas bendras“, – stebėjosi Akmenės meras V. Mitrofanovas. „Mes kreipiamės į darbo biržą dėl pašalpų gavėjų įdarbinimo, į Valstybinę darbo inspekciją dėl galimo nelegalaus ar neapskaityto darbo, – kaip vyksta bendravimas tarp institucijų, pasakojo Druskininkų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ligita Baranauskienė. – Asmenis, paramos gavimo laikotarpiu įsigijusius turto, nukreipiame į Valstybinę mokesčių inspekciją de-

klaruoti pajamų ir turto. Tokia metodika ir bendras visų institucijų darbas pasiteisino ir gana greitai davė rezultatų. Nuo metų pradžios 3,4 proc. mažesnis nedarbo lygis ir nežymiai padidėjęs darbo užmokestis taip pat turėjo įtakos paramos gavėjų sumažėjimui.“ Visose seniūnijose parama nebeteikiama asmenims, baustiems už administracinius teisės pažeidimus, tokius kaip naminės degtinės gaminimas ar realizavimas, už kontrabandinių prekių įsigijimą ir realizavimą. Apie tokius asmenis informaciją teikia policija, teritorinė muitinė. Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Užsak. Nr. 06-22-2012

SADM komentaras Kaip skatinamas tarpinstitucinis bendravimas? Ar jis yra kaip nors reglamentuojamas?

••Savivaldybės administracija nuo šių metų turi (o ne gali, kaip anksčiau) pareigą, kilus pagrįstų įtarimų dėl asmens prašyme dėl paramos pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, ne tik įpareigoti šiuos asmenis deklaruoti turtą ir pajamas, bet ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę bei prevenciją vykdančias institucijas. Ministerija kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę mokesčių inspekciją, „Sodrą“, Policijos departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Lietuvos darbo biržą kviesdama bendradarbiauti su savivaldybėmis. ••Savivaldybės, skirdamos paramą, jau gali gauti informaciją iš VMI, FNTT, Policijos departamento informacinių bazių apie administracines nuobaudas – ar jis nėra baustas dėl nelegalaus darbo ar nelegalių pajamų gavimo. Duomenų teikimo sutartis jau yra sudaryta ir su VDI.


Užsienyje

16

UŽSIENIO NAUJIENOS

Apkarpė bankų reitingus

Paliko postą

■ Tarptautinė reitingų

■ Atsistatydino JAV finansinių naujienų agentūros „Dow Jones“ prezidentas Toddas Larsenas. Atsistatydinimo priežastys ir naujojo prezidento kandidatūra neskelbiama.

agentūra „Moody's“ sumažino 15 tarptautinių bankų reitingus.

51 tūkst.

Bedarbių skaičius Didžiojoje Britanijoje per tris mėnesius iki balandžio sumažėjo 51 tūkst. ir siekė 2,61 mln.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Gilėjanti euro zonos skolų krizė reitingų agentūras verčia apkarpyti bankų skolinimosi reitingus. AFP

Tarp šių bankų yra tokie vardai kaip „Bank of America“, „Citibank“, „Goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“, HSBC, „Barclays“, „BNP Paribas“, „Credit Suisse“, „Deutche Bank“ ir kiti.

Agentūros analitikų teigimu, reitingai buvo sumažinti daugiau dėl išaugusių nuostolių rizikų ir neslūgstančio nestabilumo. Apie planus peržiūrėti pasaulio ir Europos finansinių organizacijų reitingus agentūra „Moody's“ paskelbė 2012 metų vasario viduryje. Iš viso į peržiūrimų reitingų sąrašą buvo įtraukta daugiau nei šimtas bankų.

„Dow Jones & Company“ leidžia laikraštį „The Wall Street Journal“, taip pat skelbia indeksą „Dow Jones“. AFP

Europos katės ir vokiški lašiniai Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Arūnas Brazauskas arunas.brazauskas@balsas.lt

V

isi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje. Jis dar rašo, kad Graikijos krizė nėra „nuimta nuo viryklės“ – ji tik nustumta į mažiau įkaitusią vietą, tačiau tai nereiškia, kad puodas neužkais ir viralas neims lipti per viršų. Italija ir Ispanija seka Graikijos pėdomis: pavyz-

džiui, bankai dabar skolina Ispanijai už maždaug 7 proc. metinių palūkanų – pasiekta riba, kurią peržengus tos šalies skola gali tapti nebeišmokama.

Vokietijos lošimas Tokiomis aplinkybėmis Vokietijos vyriausybė kaltinama nelankstumu. Šis nuolatos kartojamas ne itin teigiamas apibūdinimas reiškia, kad Vokietija nerodo didelio noro išpirkti prasiskolinusias ES šalis. Kitaip nei labiau tiesmuki veikėjai, reikalaujantys, kad Vokietija sumokėtų, Pasaulio banko (PB) vadovas Robertas

» Vokietijai tenka balansuoti tarp euro krizės teikiamos naudos ir žalos, kurią gali sukelti euro žlugimas

FAKTAI VOKIETIJOS EKONOMIKA

••Birželį Vokietija vieną iš savo obligacijų emisijų išplatino už 1,52 proc. metinių palūkanų. Jos mažesnės už infliaciją. Vadinasi, investuotojai perka obligacijas nuostolingai – tai mokestis už Vokietijos vertybinių popierių saugumą. ••Vokietijos ekonomika tesudaro apie 27 proc. visos Europos BVP. Šiuo metu Vokietijos skola artėja prie 80 proc. BVP. Jeigu šalis ims gelbėti skęstančias ES ekonomikas, Vokietijos skola greitai perkops 100 proc. BVP. ••Iki pertvarkos 2010 m. graikų pensija vidutiniškai sudarė apie 110 proc. buvusio atlyginimo. Dabar ji siekia 85 proc. atlyginimo. Airiai gauna apie 40 proc., vokiečiai – maždaug 60 proc. JAV šis rodiklis sudaro apie 50 proc.

A. Merkel tvirtos rankos nelabai bijo net Vokietijos federalinės žemės.

Scanpix

ministro Radoslawo Sikorskio raginimą Vokietijai – ši turi tapti lydere. R. Zoellicko nuomone, Vokie-

tija privalo ne vien raginti, kad būtų vykdomos mokestinės ir finansinės reformos, bet ir aktyviai pa-

dėti šalims, kai šios vykdo reikiamas permainas. PB vadovo požiūrį į Vokietiją, matyt, galima

nusakyti perfrazuojant vienos populiarios knygos heroję – vokiečiai turėtų ne vien mokyti gyventi,

bet ir padėti materialiai. Vokietija tikrai turi išteklių – tai rodo kalbos, kad 2013 m. valstybės biu-

džetas gali būti subalansuotas (t. y. nedeficitinis). Kadangi Vokietija labai pigiai skolinasi tarptau-

metų liepą, atsistatydinus Lesui Hintonui, jis laikinai ėjo kompanijos generalinio direktoriaus pareigas. Tikėtasi, kad T. Larsenui šios pareigos bus patikėtos ir vėliau, bet galiausiai postas atiteko vienam iš „Bloomberg“ vadovų Lexui Fenwickui. 2007 metais kompanija tapo žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho korporacijos „News Corporation“ nuosavybe.

tinėse rinkose, šalis 2011– 2012 m. gali sutaupyti 15 mlrd. eurų (vien šiemet – 10 mlrd. eurų). Tokia rožinė finansinė perspektyva vis dėlto paremta prielaida, kad euro zona išliks. Jos žlugimo atveju, įvairiais skaičiavimais, Vokietijai tektų pakloti apie 500 mlrd. eurų. Vokietijai skolinama pigiai ne šiaip sau, o todėl, kad Vokietijos iždo obligacijų pirkimas laikomas saugia investicija. Kitų šalių finansų nestabilumas didina Vokietijos patrauklumą. Tokiomis aplinkybėmis Vokietijai tarsi lošėjai tenka balansuoti tarp euro krizės teikiamos naudos šalies ūkiui ir žalos, kurią gali sukelti visiškas euro zonos žlugimas.

Kodėl vokiečiai nenori? Vokiečių politologas Thomas Kleine-Brockhoffas savo komentare CNN bando aiškinti, kad Vokietijos galios nėra begalinės. Tai suvokia ir vokiečiai, ir šalies kanclerė Angela Merkel – juolab kad vokiečiai yra istorijos skaudžiai pamokyti. Pasak T. KleineBrockhoffo, nuo pat Vokietijos suvienijimo XIX a. ji buvo per didelė, kad būtų tik viena iš daugelio Europos valstybių, ir per maža, kad dominuotų žemyne. Bandymai laimėti du pasaulinius karus baigėsi žiauriais pralaimėjimais.

Žada tęsti reformas

Nerimauja dėl mokesčių

■ Didžiosios Britanijos

■ Rusijos prezidentas

■ Italijos ministras

Iš pradžių mažmenininkė parduos 50 proc. savo antrinės bendrovės „Tesco Japan“ antrai pagal dydį šalies mažmeninės preky-

bos grupei „Aeon“. Tada „Tesco“ investuos 40 mln. svarų sterlingų (171 mln. litų) į bendrąją įmonę, kol galiausiai baigs verslą Japonijoje. „Tesco“ Japonijos rinkoje yra nuo 2003 metų. Pirmą kartą apie pasitraukimą iš Japonijos rinkos „Tesco“ pranešė praėjusiais metais. Japonija yra mažiausia „Tesco“ tarptautinė rinka.

Vladimiras Putinas patikino investuotojus, kad tęs liberalias reformas ir privatizavimą, o oponentams užsiminė, kad neleis protestams peraugti į neramumus. Tai buvo pirmasis į Rusijos prezidento postą sugrįžusio V. Putino kreipimasis į investuotojus. Reuters

Per forumą Sankt Peterburge V. Putinas žadėjo kovoti su korupcija ir su-

mažinti Rusijos priklausomybę nuo energijos šaltinių eksporto. Jis dar kartą patvirtino, kad yra pasiryžęs vykdyti patikimą fiskalinę politiką, išlaikyti nefiksuotą valiutos kursą ir laisvus kapitalo srautus. V. Putinas sakė, kad Rusija yra stipri valstybė ir galėtų atlaikyti dar vieną pasaulio ekonomikos krizę.

pirmininkas Mario Monti sakė, kad vengimas mokėti mokesčius yra „didžiulė žaizda“ tarptautiniam šalies patikimumui ir su šia bėda galima kovoti tarptautinėmis sutartimis.

Italijos premjeras M. Monti ragina Italiją imtis ryžtingų veiksmų kovojant su mokesčių vengimu. Reuters

Italijos premjeras teigė, kad Italijos neapmokestinta ekonomika sudaro iki 20

17

TIK SKAIČIAI

Traukiasi iš Japonijos prekybos tinklas „Tesco“ paskelbė, kad pasitrauks iš Japonijos rinkos. „Tesco“ pasitraukimas bus dviejų dalių procesas.

Tikimasi, kad pasitraukimas iš Japonijos leis „Tesco“ sutvirtinti pagrindines savo pozicijas Britanijoje. Reuters

Zoellickas pritaria nuomonei, kad Vokietijos indėlis būtų siejamas su išperkamų valstybių pastangomis reformuoti savo ekonomikas. Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ pokalbyje su R. Zoellicku jam priminė, kad daugiau nei pusė vokiečių eurą vertina neigiamai. R. Zoellickas atsakė, kad jeigu būtų Vokietijos pilietis, jis jaustųsi nekaip dėl to, jog kitos šalys nelinkusios vykdyti reformų. PB vadovo nuomone, Vokietija turi strateginį tikslą sustiprinti Europos integraciją diegiant finansų discipliną ir racionalią ekonominę politiką. Vokietija galinti tai daryti, tačiau dėl istorinių priežasčių nelabai į tai linkusi. R. Zoellickas priminė Lenkijos užsienio reikalų

T. Larsenas agentūros prezidento pareigas ėjo nuo 2010 metų sausio, o kompanijoje dirbo apie 13 metų. Praėjusių

Užsienyje

proc. šalies BVP. Šalies centrinis bankas pranešė, kad apmokestinimo išvengia daugiau nei ketvirtadalis Italijos ekonomikos. M. Monti ragino sukurti „paprastą, labiau prieinamą“ mokesčių sistemą, kad veiksmingai būtų kovojama su vengimu mokėti mokesčius. Europos Komisija paragino Italiją imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų“.

3,7 %

Dėl euro zonos krizės Šveicarijos eksportas gegužę smuko 3,7 proc., iki 18,52 mlrd. JAV dolerių (50,5 mlrd. litų)

2,4 % Dar vienas Vokietijos suvienijimas – šįkart XX a. pabaigoje – vokiečiams daug kainavo. Rytų Vokietijos žmonės, palyginti su Vakarų Vokietija, tesudarė gal ketvirtį gyventojų ir Rytų Vokietijos ekonomika apskritai buvo labai menka. Tačiau iki šiol nuo 3 iki 4 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP) išleidžiama Rytų žemėms šelpti. O kartu su Graikiją skęstančios Ispanijos ir Italijos ekonomikos yra gerokai didesnės nei buvusios Rytų Vokietijos.

Federalinių žemių maištas A. Merkel šalies viduje tenka įveikti ne vien eilinių piliečių, bet ir federalinių žemių pasipriešinimą jos ekonominei politikai. A. Merkel stumiamas vadinamasis ES fiskalinio stabilumo paktas, kurį entuziastingai pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nelabai patinka Vokietijos žemėms, kurių yra 16. O be federalinių žemių palaikymo šis paktas nepereis per Bun-

» Kitų

šalių finansų nestabilumas didina Vokietijos patrauklumą

JAV Federalinis rezervų bankas sumažino šalies BVP augimo prognozę iki 2,4 proc.

desratą – Aukštutinius parlamento rūmus. A. Merkel taupymo politikos priešininkai ir Europoje, ir šalies viduje pateikia panašius argumentus – taupymas užsmaugia augimą. Vokietijos žemės turės visiškai subalansuoti savo biudžetus iki 2020 metų. Tačiau jau dabar aišku, kad joms nepavyks to padaryti. Pagal federalinės vyriausybės gaires ReinoVestfalijos žemė 2014 m. tegalėtų pasiskolinti 900 mln. eurų, tačiau jau dabar planuojama skolintis 3,3 mlrd. eurų. Lenkiantieji Vokietiją prie to, kad ji išpirktų Europą, ignoruoja faktą, kad ES patiria ne buhalterinę, o politinę krizę. Nors ES apskritai yra mažiau prasiskolinusi negu JAV, Amerika turi bendrą visoms valstijoms mokesčių ir socialinės rūpybos sistemą. Visose valstijose vienodi pajamų ir pelno mokesčiai, pensiniai amžiai ir minimalūs atlyginimai. Akivaizdu, kad Vokietija galbūt ir gali šiek tiek pakratyti kišenę, tačiau ne jos valioje sutvarkyti minėtus dalykus pagal vieną pavyzdį. Taip galėtų būti, jeigu Europos tautos susijungtų į vieną valstybinį darinį – federaciją ar konfederaciją. Bet ES valstybės – jos to nori?

TIK SKAIČIAI

3,7mlrd.

Didžiosios Britanijos kalnakasybos korporacija „Rio Tinto“ investuos 3,7 mlrd. JAV dolerių (10 mlrd. litų) į geležies rūdos gavybą Australijoje

43 mlrd.

Kinija pasiūlė padidinti TVF išlaidas, skirtas kovai su krize, 43 mlrd. JAV dolerių (117,4 mlrd. litų)


Užsienyje

18

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Prieš rinkimus – nuolankumas imigrantams A. M. Slaughter: Graikija gali ir vėl tapti pasaulio ramsčiu pasinaudodama dabartine krize, kad sukurtų naują ateitį. Project-syndicate

Tūkstančiai nelegalių JAV imigrantų nuo šiol galės išvengti deportacijos iš šalies. Skamba geranoriškai, tačiau migracijos įstatymo pataisoje slypi gili politinė potekstė.

Kuriant naują Europos svajonę J

Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

ungtinės Valstijos keičia migracijos politiką. Krašto saugumo departa-

Euro krizė ir pastarasis karalienės Elžbietos valdymo jubiliejus, atrodytų, neturi nieko bendro. Iš tiesų kartu jie duoda svarbią pamoką: pozityvaus pasakojimo galią ir kaip neįmanoma be jo laimėti. Anne Marie Slaughter Project-syndicate.org

Komentuodamas jubiliejinį plaukimą upe ir arklių paradą istorikas Simonas Schama kalbėjo BBC apie „mažus laivus ir dideles idėjas.“ Didžiausia idėja ta, kad Britanijos monarchija jungia šalies praeitį ir ateitį tokiu būdu, kuris pranoksta kasdienės politikos smulkmeniškumą ir bjaurumą. Daugiau nei tūkstantmetį trunkantis karalių ir karalienių palikimas – išliekantis karūnų ir karietų simbolizmas bei tiesioginis Anglijos, o dabar Britanijos valstybės įsikūnijimas – britus suburia į bendrą kelionę. Cinikai gali tai vadinti sena duonos ir žaidimų programa. Tačiau esmė yra tautos dvasią pakelti, o ne prablaškyti. Ar graikai, ispanai, portugalai ir kiti europiečiai tikrai turėtų rinktis jiems primetamą taupymo programą todėl, kad Vokietijoje ir kitose Šiaurės šalyse vyraujantis sveikas protas sako, jog jie yra švaistūnai ir tinginiai? Tai kovingi žodžiai, kuriantys neapykantą ir atskirtį tuo metu, kai labiausiai reikia vienybės ir naštos pasidalijimo. Ypač Graikijai šiuo metu reikia būdo sujungti savo praeitį su ateitimi, bet čia nėra monarcho.

CV

būdami dar vaikai, nuo šiol galės išvengti deportacijos ir gaus leidimus dirbti.

Laisvės kriterijai Pagal pradinį siūlymą nustatytus kriterijus ati-

Išaugo penktadaliu

■ Švedijos drabužių tinklo „Hennes & Mauritz“ (H&M) ketvirčio pelnas dėl gero pavasario kolekcijos pardavimo išaugo 20 proc.

H&M ketvirčio pelnas išaugo 20 proc. Reuters

Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose B. Obama pabrėžė, kad ankstesnė politika nesuteikė amnestijos ar pilietybės nelegalių imigrantų vaikams. Anot jo, tokie asmenys „yra amerikiečiai širdimi ir

FAKTAI Nelegalūs imigrantai JAV

••Skaičiuojama, kad šiuo metu Jungtinėse Valstijose gyvena per 12 mln. nelegalių imigrantų

Anne Marie Slaughter

2009–2011 m. ėjo JAV valstybės departamento politikos planavimo direktorės pareigas Prinstono universiteto politikos ir tarptautinių santykių profesorė

Graikijai, kaip pirmosios pasaulio demokratijos lopšiui, reikia kitokių nacionalinio atgimimo simbolių nei skeptrai ar mantijos. Homeras yra pirmoji Viduržemio pasaulio asmenybė, su kuria susipažįsta visi Vakarų skaitytojai: salos, krantai, žmonės yra sujungiami diplomatija, prekyba, santuoka, aliejumi, vynu ir dideliais laivais. Graikija gali ir vėl tapti tokio pasaulio ramsčiu pasinaudodama dabartine krize, kad sukurtų naują ateitį. Ši vizija labiau tikėtina nei kas galėtų pamanyti. Skaičiuojama, kad Rytų Viduržemio regione natūraliuose dujų telkiniuose yra iki 37 trln. kubinių metrų dujų. Dar daugiau dujų ir didelių naftos telkinių plyti šalia Graikijos krantų Egėjo ir Jonijos jūrose – užtektinai, kad pakeistų Graikijos ir viso re-

»

mentas (DHS) paskelbė, kad naujoji politika daliai nelegalių imigrantų leis likti šalyje. Šalies prezidento Baracko Obamos sprendimu tūkstančiai nelegalių imigrantų, kurie į JAV atvyko

tinkantys asmenys galės gyventi ir dirbti JAV dvejus metus su galimybe pratęsti šį leidimą. Sprendimą pristačiusi JAV krašto gynybos sekretorė Janet Napolitano teigė, kad tokia galimybė suteikiama nelegaliems imigrantams (ne vyresniems kaip 30 metų), kurie atvyko į šalį būdami vaikai ir nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui. Pagal naująjį planą deportacijos išvengs tie, kurie į Jungtines Valstijas atvyko jaunesni nei 16 metų ir pragyveno šalyje mažiausiai 5 metus. Asmenys taip pat turi lankyti šalies mokyklą, būti baigę universitetą ar atlikę tarnybą JAV kariuomenėje. Be to, leidimą gyventi norintys gauti nelegalūs imigrantai neturi būti padarę sunkaus nusikaltimo ar rimto baudžiamojo nusižengimo.

2002–2009 m. reformavo Prinstono universiteto Tarptautinių santykių fakultetą

••Kiekvienais metais iš šalies deportuojama apie 400 tūkst. tokių imigrantų

Parašė knygą „Nauja pasaulio tvarka“ (angl. „A New World Order“)

••Naujomis imigrantų politikos priemonėmis galės pasinaudoti apie 800 tūkst. asmenų ••Tyrimų bendrovės „Pew“ duomenimis, 75 proc. nelegalių JAV imigrantų sudaro piliečiai iš Lotynų Amerikos šalių

giono finansus; Izraelis ir Kipras planuoja prisidėti prie tyrimų; Turkija ir Libanas vykdo žvalgybą, o Egiptas planuoja gauti licenciją tyrimams. Tačiau, kaip visuomet, įsikiša politika. Visos įsitraukusios šalys turi jūrinių ginčų ir politinių nesutarimų. Trumpai tariant, turtas, darbo vietos ir plėtra, kuriuos regiono šalys įgytų atsakingai išgaudamos energiją, yra stabdomi šalių noro gauti tai, ką jos laiko teisėta savo dalimi, ir užkertamo kelio priešėms. ES šiandien yra ties praraja, bet vos keli konkretūs Europos lyderių žingsniai atvertų duris diplomatijai, kuri atkurtų ES ir Viduržemio ekonomikas bei pakeistų Europos ir Azijos energetikos politiką.

Nelegaliai į šalį patekusių jaunų imigrantų deportacijos sukėlė JAV studentų protestų bangą visoje šalyje. AFP

Graikijai, kaip pirmosios pasaulio demokratijos lopšiui, reikia kitokių nacionalinio atgimimo simbolių

„Ryanair“ dar kartą bando įsigyti konkurentę „Aer Lingus“. AFP

Per tris mėnesius iki gegužės 31 dienos H&M grynasis pelnas siekė 745 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų) ir buvo 20 proc. didesnis nei

mintimis, visais būdais, išskyrus vieną – pagal dokumentus.“ „Į šią šalį jie pateko su tėvais ir dažnai net nesuvokė, kad neturi reikiamų dokumentų, kol nebandė gauti darbo, vairuotojo teisių ar universiteto stipendijos“, – tvirtino JAV prezidentas. Imigrantų srautus stebinčių organizacijų duomenimis, šiuo metu JAV yra apie 2 mln. nelegalių imigrantų, kurie į šalį atvyko būdami vaikai. Valdžios atstovų teigimu, nauja imigrantų politika galės pasinaudoti apie 800 tūkst. žmonių. Tyrimų bendrovės „Pew“ atliktas naujausias tyrimas parodė, kad 75 proc. iš visų 12 mln. nelegalių imigrantų sudaro atvykėliai iš Lotynų Amerikos.

Rinkimų reikšmė Žengti tokį žingsnį JAV prezidentą galbūt paskatino artėjantys rinkimai. B. Obamos administracija sulaukė aršios kritikos bangos iš tam tikrų Lotynų Amerikos bendruomenių grupių dėl to, kad kiekvienais metais šalis išsiunčia apie 400 tūkst. nelegalių imigrantų. Imigrantų politikos pataisa nubrėžia aiškią ribą tarp B. Obamos ir pagrindinio jo konkurento Respublikonų partijos

tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pardavimas per ketvirtį išaugo 15 proc. Antras pagal dydį drabužių tinklas pasaulyje pranešė, kad laikosi plano šiemet atidaryti dar mažiausiai 275 naujas parduotuves. Šiuo metu pasaulyje yra 2 575 H&M drabužių parduotuvės. Kitąmet H&M turėtų pasirodyti ir Baltijos šalyse.

kandidato Mitto Romney prieš artėjančius prezidento rinkimus lapkričio 6 dieną. M. Romney bandydamas į savo pusę patraukti konservatyvių pažiūrų rinkėjus pasirinko griežtą poziciją nelegalių imigrantų atžvilgiu. JAV politologai tokius B. Obamos veiksmus vertina kaip protingą strategiją prieš rinkimus, kai į Baltuosius rūmus išrinktas atstovas gali laimėti nežymia persvara. „B. Obamos administracija žino, kad tai bus įtemptos varžybos, ir jei nepakaks tarp netekėjusių moterų, gėjų, lotynų amerikiečių ar juodaodžių turėto pranašumo, viskas gali baigtis ne jų naudai“, – „Reuters“ teigė Dalaso universiteto politikos mokslų profesorius Calas Jillsonas.

Respublikonų kritika Imigrantų politikos sušvelninimas yra jau antras B. Obamas bandymas pritraukti kuo daugiau liberalių pažiūrų rinkėjų. Pirmasis – pareikšta parama įteisinti gėjų ir lesbiečių santuokas – sulaukė palaikymo ir net finansinės paramos jo prezidentinei kampanijai iš JAV seksualinių mažumų bendruomenės. Naujausias bandymas suvilioti Lotynų Amerikos bendruomenę pasirodė

19

TIK SKAIČIAI

100 7

mlrd.

Europos gelbėjimo fondai gali būti padidinti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų)

mlrd.

Išvedus Vakarų pajėgas Afganistanui bus reikalinga 7 mlrd. JAV dolerių (19 mlrd. litų) parama

tuomet, kai dabartinio JAV prezidento populiarumas smarkiai krito. Nerimas dėl silpnos šalies ekonominės padėties ir gilėjanti Europos finansų krizė, neigiamai atsiliepianti naujų darbo vietų kūrimui JAV, verčia B. Obamą ieškoti būdų suvienyti savo elektoratą. Tuo tarpu respublikonai blokuoja daugumą B. Obamos iniciatyvų šalies viduje. M. Romney teigimu, naujausias siūlymas dar labiau apsunkino galimybes pasiekti ilgalaikį sprendimą jauniems nelegaliems emigrantams. Kiek anksčiau respublikonų kandidatas teigė palaikantis „savideportacijos“ idėją, pagal kurią nelegalūs imigrantai suvokia, kad jiems kur kas geriau yra grįžti į gimtąsias šalis, nes dėl įdarbinimo apribojimų neįmanoma susirasti darbo Jungtinėse Valstijose. Kiti respublikonų atstovai negailėjo griežtesnės kritikos B. Obamos atžvilgiu. „Prezidento B. Obamos pranešimas yra politiškai motyvuotas galios pasisavinimas, kuris nepadeda tolesniems

debatams, tačiau prideda papildomos painiavos ir nežinomybės sugedusiai mūsų imigracijos sistemai“, – teigė 2008 metais respublikonų kandidatu į prezidento postą buvęs Arizonos senatorius Johnas McCainas.

Apgaulingas džiaugsmas Daugeliui jaunų nelegalių imigrantų šeimoms šis B. Obamos įsakymas suteiks vilčių pasiekti svajones sukurti geresnį gyvenimą. Vis dėlto didžiausia problema ta, kad tai trumpalaikės priemonės, o iš esmės problema nesprendžiama. Tai tik porai metų nukels nelegalių imigrantų susitikimą su migracijos tarnybos atstovais. Dėl bet kokio ilgalaikio sprendimo turės būti balsuojama JAV Kongrese ir jam turės pritarti abi politinės partijos. Vienašališkas B. Obamos politinis poelgis tik dar labiau apsunkina situaciją. Šis apgaulingas džiaugsmas gali pasiteisinti per lapkritį vyksiančius rinkimus, tačiau tai greičiausiai nepadės išspręsti ilgalaikių JAV imigracijos problemų.

» Šie asmenys yra amerikiečiai širdimi ir

mintimis, visais būdais, išskyrus vieną – pagal dokumentus

Bando įsigyti „Aer Lingus“

Pirks „Merrill Lynch“

Milijardai kovai su krize

■ Pigių skrydžių bendrovė

■ Šveicarijos bankas „Ju-

■ Kinija pasisiūlė padidinti

„Ryanair“ dar kartą bando įsigyti didžiausią konkurentę Airijoje oro linijų bendrovę „Aer Lingus“.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Užsienyje

„Ryanair“ ketina pateikti „Aer Lingus“ dar vieną pasiūlymą, pagal kurį bendrovę įvertintų 694 mln. eurų (2,4 mlrd. litų). „Ryanair“ pasiūlymą pateiks per antrinę ben-

drovę „Coinside“. Bendrovei jau priklauso 30 proc. „Aer Lingus“. „Ryanair“ bendrovę „Aer Lingus” jau bandė įsigyti 2006-aisiais, bet tada bandymą užblokavo Europos Komisija. „Tai reikšminga galimybė susijungti bendrovėms, kad būtų sudaryta viena stipri Airijos avialinijų grupė“, – teigė „Ryanair“ vadovas Michaelas O'Leary.

lius Baer“ pradėjo derybas dėl „Merrill Lynch“ verslo įsigijimo iš „Bank of America“, pranešama Šveicarijos banko tinklalapyje.

Pradėtos derybos dėl „Merrill Lynch“ įsigijimo. Reuters

Pranešime patikslinama, kad derybos tik pradėtos, todėl galimo sandorio detalės neskelbiamos. CNBC duomenimis, sandorio vertė

gali siekti 1,5–2 mlrd. dolerių (4,1–5,5 mlrd litų). Parduodamas „Bank of America“ padalinys valdo apie 90 mlrd. dolerių (247 mlrd. litų) vertės turto. Šis sandoris bankui „Julius Baer“ leistų padidinti klientų lėšas 50 proc. Sėkmingai įgyvendintas sandoris taptų vienu didžiausių pirkinių privataus kapitalo valdymo versle.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lėšas, skirtas kovai su krize, 43 mlrd. dolerių (118 mlrd. litų) taip prisidėdama prie kitų besivystančiųjų šalių, pažadėjusių TVF papildomų lėšų. Kinija pasiūlė padidinti TVF lėšas, skirtas kovai su krize. Reuters

„Šios lėšos gali būti panaudojamos siekiant užkirsti kelią krizei, taip pat TVF na-

rių galimiems finansiniams poreikiams patenkinti, – sakė TVF vadovė Christine Lagarde. – Jos bus pritraukiamos tik tuo atveju, jeigu jų prireiks kaip „antrosios apsaugos linijos“. Pagal TVF schemą Meksika, Brazilija, Rusija ir Indija pažadėjo po 10 mlrd. dolerių (27 mlrd. litų), Pietų Afrika – 2 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. litų).


Išskirtinis interviu

20

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Pagalvokite apie antspaudą. Ir pamirškite Patyręs turto valdymo ir priežiūros specialistas, Lietuvoje apsigyvenęs Australijos lietuvis Paulas Daugalis kalba apie betikslį smulkinimąsi, kuris suėda didžiąją dalį žmonių laiko, sykiu rizikingiausias sritis pamirštant ar net ignoruojant. marijus@ekonomika.lt

I

šmaišęs Australijos, Azijos ir Europos žemynus, dirbęs Naujojoje Zelandijoje, keliavęs nuo pramoninio objekto Katare iki gamyklos Airijoje, skraidęs tarp Bankoko ir Čikagos, krapštęsis popieriaus fabrikuose ir prie geležinkelių, su dujų vamzdžiais ir prie naftos įrengimų P. Daugalis galiausiai grįžo į tėvų kraštą – Lietuvą. Tarptautinės kompanijos SKF padalinyje Vilniuje dirbantis inžinierius ir vadybininkas ketina čia ir nusėsti.

?

?

Ar atsimenate, kurios lietuvių įmonės būtų didžiai nustebusios dėl jūsų teikiamų sprendimų? Nežinau, ar turėčiau tai sakyti, kad jie nepasijustų nemaloniai. Akivaizdu, kad daugybė valstybės įmonių neįsileidžia jokios patirties iš užsienio – jos

Taip, čia dar daug biurokratijos ir popierizmo. Tad turbūt neatsitiktinai Lietuva yra viena neproduktyviausių iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Patys esame viena iš įmonių, kuri bando tokią padėtį keisti, kad bendrovės būtų našesnės ir efektyvesnės. Našumas – tai būdas padaryti daugiau su mažiau, o efektyvumas – daryti dalykus tinkamoje vietoje tinkamu metu su tinkamais instrumentais.

?

?

Paulas Daugalis

1993 m. baigė mechanikos inžineriją Pietų Australijos universitete 1993 m. dirbo inžinieriumi aukso kasykloje 1994 m. dirbo inžinieriumi naftos gamykloje „Exxon Mobil“ Nuo 1995 m. dirbo pramonės inžinierių korporacijoje „Transfield Services“, ėjo įvairias pareigas 2006 m. buvo JAV įmonės „Commscope“ inžinerijos vadovas 2007 m. pradėjo dirbti australų bendrovei „Arms Europe“ 2010 m. įkūrė Lietuvos techninės priežiūros inžinerijos asociaciją

Bet, taip išeina, grįžote.

Susipažinau su lietuvių verslininkais Artūru Gudynu ir Antanu Guoga. Kartu ėmėmės verslo „TP engineering“, tad pamažu atitolau nuo australų įmonės „Arms“. Mane iš karto nustebino Lietuvos bendrovių, ypač valstybinių, nekaltybė. Kiek daug čia popierizmo, nenašumo, brangiai kainuojančio valdymo! Jie nežinojo, ko nežinojo. Mūsų tarptautinės įmonės SKF teikiamos turto valdymo paslaugos taip pat vis dar yra gana naujos Lietuvoje. Taikome čia sistemas ir technologijas, kurios Vakarų šalyse jau žinomos ir seniai patikrintos, o čia dar niekada nebuvo išbandytos.

Visoje vyriausybinėje sistemoje likę per daug perrašinėjimo. Maža to, tikriausiai 80 proc. jėgų ir iniciatyvų metama į mažo rizikingumo sritis, kai pačios rizikingiausios paliekamos neliestos. Mūsų verslas daro atvirkščiai – fokusuoja dėmesį į pačią rizikingiausią veiklos dalį. Patyriau didelį nusivylimą, kai kažkas iš kaimynų pasiskundė, kad mano šeimos namo tvora 30 centimetrų išėjusi už detaliojo plano ribos. Nors namas statytas dar prieš dvidešimtmetį ir mes apie neatitikimą nė nežinojome, be įspėjimo gavome baudą. Tiesą sakant, net nesupratome, už ką. Dėl 500 litų baudos turėjau tris kartus keliauti į teismą: taip švaisčiau ne tik savo, bet ir teisėjų laiką – ir visa tai dėl 30 centimetrų, apie kurios nenumaniau. Nesąmonė. Pats principas gali atverti Pandoros skrynią: pagalvokime, kiek Vilniaus mieste yra per plačiai pastatytų tvorų? Žiūrėkite, du vyrukai pabėga iš „Snoro“ su milijonais, kai kiti pažeidėjai kruopščiai baudžiami 50 litų baudomis už trivialius dalykus. Australijoje panašūs dalykai buvo visiškai supaprastinti, kad visuomenė judėtų į priekį ir žmonės nežaistų neefektyvių vaidmenų. Lietuvoje pirkdamas namą turėjau pereiti, kaip sakau, 100 parašų procesą, o Australijoje faktiškai užtenka pasirašyti sutartį su nekilnojamojo turto agentu. Vien tie antspaudai, be kurių su manimi Lietuvoje niekas nesileis į kalbas...

CV

Marijus Širvinskas

Nuo 2011 m. vadovavo įmonei „TP engineering“ Nuo 2012 m. dirba „SKF Lietuvoje“

„Mane iš karto nustebino Lietuvos bendrovių, ypač valstybinių, nekaltybė“, – apie šalies pramonės atsilikimą nuo pažangiausių turto valdymo sprendimų kalba P. Daugalis. Ruslano Kondratjevo nuotr.

atsilieka mažiausiai 20 metų nuo vakarietiškų kompanijų. Pavyzdžiui, kai remonto darbų aprašymai guli popieriuje, o ne elektroninėje terpėje, sunku sekti priežiūros darbų istoriją.

?

Jūsų nuomone, kas atsitiko Mažeikių naftos gamykloje kovo mėnesį, kai per sprogimą žuvo du darbininkai? Nedalyvavau tyrimo grupėje, tačiau girdėjau gandą, kad nelaimė galėjo įvykti dėl žmogiškosios klaidos. Aš manau, kad taip nebūna – priežastys visuomet yra sisteminės. Retai kada gali kaltinti žmones.

» Kai įvyksta daug nedidelių eismo

įvykių, vadinasi, neišvengiamai bus skaudžių

?

Ar esate panašių nelaimių matęs gamyklose, kuriose dirbote? Teko dirbti ne viename naftos pramonės objekte ir visuomet buvau arti saugumo klausimų. Lietuva šioje srityje dar turi ką nuveikti. Atsimenu, važiuodamas į Kauną pastebėjau tiltą virš plento renovuojančius darbininkus. Keturi penki metrai aukščio, gal ir daugiau, o žmonės virš judančio greitkelio vaikšto be jokių apsauginių priemonių!

?

Tai nenormalu?

Suvokimas, kad tokiomis sąlygomis galima dirbti, absoliučiai nenormalus. Ant tilto reikėjo bent apsauginės tvorelės. Aš dar tikriausiai būčiau uždaręs ir kelią. Pana-

šius atvejus fotografuoju ir archyvuoju – mano akimis, tai neįtikėtina. Saugumo kultūra šioje šalyje dar nesužydo.

?

Kultūrinis mentalitetas. Įsivaizduokite, kas nutiko šįryt (pokalbis vyko praėjusį antradienį – red. past.): gerdamas rytinę kavą išvydau, kaip automobilis nuo kelio užvažiavo ant šaligatvio, vos neužkliudydamas liaunos merginos daužėsi į sieną ir vairuotojas tučtuojau paspruko iš įvykio vietos – laimė, keli liudininkai spėjome įsidėmėti registracijos numerį ir pranešti policijai. Vadinu tai ledkalnio efektu: ignoruojama daug smulkių sutrikimų, kol neatsitinka didelis incidentas. Žiūrėkite, kiek Lietuvoje įvyksta nedidelių eismo įvykių: vadinasi,

neišvengiamai bus skaudžių. Tai iškalbinga.

?

Nuolat apie tai užsimenate: rizikos valdymas ir geriausios praktikos taikymas, kurio dar trūksta Lietuvoje.

Lietuvoje pradėjote gyventi daugmaž tuo metu, kai keitėsi valdžia. Ką manote apie mūsų institucijų efektyvumą?

Kuo blogai antspaudai?

Man jie keisti – tokių Australijoje nebeturime.


Skaitmeninė karta

22

TIK SKAIČIAI

mln.

„Facebook“ ruošiasi įsigyti veidų atpažinimo bendrovę „Face.com“ už 55–60 mln. JAV dolerių

Skundžiasi dėl cenzūros

■ „Microsoft“ pristatė

■ „Google“ skaidrumo

Bendrovė sukūrė dviejų modifikacijų kompiuterius. Pirmasis turės ARM mikroarchitektūros „Nvidia“ procesorių (manoma, tai bus 4 branduolių „Nvidia Tegra“) ir naująją OS „Windows RT“.

Brangesnis antrasis modelis turės „Intel“ trečios kartos „Core“ procesorių kodiniu pavadinimu „Ivy Bridge“ ir „Windows 8 Pro“ operacinę sistemą. Sklando gandai, kad „Surface“ planšetės priklausomai nuo modifikacijos kainuos ne mažiau nei po 599 ir 799 JAV dolerius (1,6–2,1 tūkst. litų).

ataskaitoje teigiama, kad Vakarų vyriausybės didina interneto paieškos rezultatų ir „YouTube“ vaizdo klipų cenzūrą.

„Surface“ planšetė bus dviejų modifikacijų. Reuters

„Google“ teigia, kad Vakarų vyriausybės stiprina cenzūrą. AFP

Pavyzdžiui, pastarąjį praėjusių metų pusmetį JAV agentūros paprašė „Google“ panaikinti per 6 tūkst. turinio

Šuoliuojantis rusiškas internetas Rusija praėjusiais metais aplenkė Vokietiją ir pasiekusi 53 mln. vartotojų tapo didžiausia Europos interneto rinka. Ateityje specifinį kopijavimo inovacijų modelį internete naudojanti mūsų kaimynė nesustos ir šuoliuos milžiniškais tempais.

Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

R

usija turi aibę didelių interneto bendrovių, su kuriomis vakariečiams konkuruoti jų šalyje nesiseka, nors pirminiai internetinių projektų modeliai yra kilę iš Vakarų valstybių. Net 60 proc. paieškos sistemų rinkos čia užima „Yandex“, o „Google“ – vos 26 proc. Kitai didelei įmonei „Mail.ru Group“ priklauso didžiausia internetinė bendrovė Rusijoje „Mail.ru“, didelė internetinių žaidimų platforma, antras pagal populiarumą socialinis tinklas „Odnoklassniki“ ir nemaža dalis didžiausio vietinio Rusijos socialinio tinklo „Vkontakte“ akcijų. Dar 2006 metais įkurtas ir nuo „Facebook“ nukopijuotas Rusijos „Vkontakte“ turi daugiau nei 110 mln. aktyvių vartotojų Rusijoje ir dar apie 50 mln. kitose – daugiausiai buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. „Facebook“ su vos 5 mln. vartotojų čia sekasi sunkiai.

modelį, tačiau buvo ir iki smulkiausių detalių pasisavinęs „Groupon“ internetinio tinklalapio dizainą. Pasaulinio internetinės prekybos milžino

FAKTAI Rusiškas internetas

••„Mail.ru Group“ įplaukos 2010 m. siekė 325 mln. dolerių ••„Vkontakte“ turi daugiau nei 110 mln. aktyvių vartotojų Rusijoje ir dar apie 50 mln. kitose šalyse ••Rusijos interneto vartotojai prisijungę prie socialinių tinklų būna maždaug 10 val. per mėnesį. Tai dvigubai daugiau nei Europos vidurkis

„Amazon“ ir „Expedia“ atitikmuo Rusijoje – puikiais rezultatais stebinantis „Ozon“. Visi šie pavyzdžiai paremti Rusijos interneto verslo modeliu, kurį

galima būtų pavadinti kopijavimo ir inovacijų deriniu: dažnai rusiškos bendrovės mažai kuo skiriasi nuo originalių idėjų sumanytojų vakariečių, tačiau kartais nukopijavę

produktus juos unikaliai pritaiko pagal savo rinkos poreikius. Socialinis tinklas „Vkontakte“ ne tik gerokai lenkia „Facebook“ vartotojų skaičiumi, ta-

čiau turi ir gerokai aktyvesnių vartotojų – rusai per mėnesį prie socialinių tinklų praleidžia po 10 valandų. Tai yra maždaug dvigubai daugiau negu Europos šalyse vartotojų

praleidžiamas laikas prie socialinių tinklų.

Daugėja mobiliųjų Pernai Rusijos interneto rinka augo 14 proc. Bendrovės „faberNovel“

duomenimis, internetu čia kol kas naudojasi vos 47 proc. gyventojų, taigi plėstis yra kur. Interneto plėtra sparti tose teritorijose, kur pasiekiamumas žemas – pernai maždaug

» Ambicingų inovacijų planų nestokoja ir Rusijos valdžia, užsimojusi šalyje sukurti rusiškąjį Silicio slėnį

90 proc. naujų interneto vartotojų buvo ne iš didžiųjų miestų, tokių kaip Maskva ar Sankt Peterburgas. Pagal mobiliųjų telefonų interneto skverbtį Rusija yra viena sparčiausiai augančių valstybių pasaulyje – investicinio banko „GP Bullhound“ duomenimis, naujų mobiliųjų interneto vartotojų skaičius čia kasdien padidėja daugiau nei 150 proc. Tikimasi, kad šiemet mobiliųjų telefonų interneto rinka pasieks 1, 8 mlrd. dolerių (4,86 mlrd. litų), o kitais metais – jau 3 mlrd (8 mlrd. litų). Čia sparčiai plečiasi ir elektroninė reklama: pernai ši rinka paaugo penktadaliu – iki 10 mlrd. dolerių (27 mlrd. litų), o 2015-aisiais jau turėtų siekti 18 mlrd. (49 mlrd. litų). Atsižvelgiant į tai, kad internetu kol kas perka vos 16 proc. interneto vartotojų, augti yra kur. Augti informacinių technologijų rinkai Rusijoje padeda ir puikūs šalies mokslininkai, inžinieriai bei kiti ekspertai. Ambicingų inovacijų planų nestokoja ir Rusijos valdžia, užsimojusi šalyje sukurti ir rusiškąjį Silicio slėnį – Skolkovo miestą, į kurį ketinama investuoti 4 mlrd. dolerių (10,6 mlrd. litų).

Kopijuoja ir pritaiko

Rusų neįvertina

Sunkiai įsitvirtinti Rusijos rinkoje sekasi ir kitoms didelėms vakariečių bendrovėms. Grupinių pirkimų gigantas „Groupon“ čia turi konkurentą „BigLion“, kuris ne tik nukopijavo verslo

Pasak socialinį tinklą „One.lt“ valdančios bendrovės „Tipro“, kuri šiuo metu vykdo projektą Rusijoje ir ateityje kaimynų rinkoje ketina plėstis, pardavimo vadovo Elvijaus Gudžiūno, vienin-

Pernai „Yandex“ akcijomis pradėjus prekiauti viešai bendrovės akcijų vertė per dieną pakilo 55 proc. Scanpix

Skaitmeninė karta

Pristatė planšetę savo gamybos planšetinį kompiuterį „Surface“.

55-60

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

detalių. Tai 718 proc. daugiau nei buvo prašyta pusmečiu anksčiau. Bendrovė tuo pačiu laikotarpiu sutiko bent iš dalies patenkinti 42 proc. JAV prašymų. Du kartus per metus skelbiama ataskaita taip pat rodo gausėjančius pasaulio vyriausybių prašymus pažiūrėti į duomenis, kuriuos „Google“ renka apie savo vartotojus.

telė galimybė sėkmingai įžengti į kaimynų rinką Rytų Europos ar Vakarų bendrovėms – kurti tik originalius projektus ir juos plėtoti greitai – kad nespėtų reaguoti didesni Rusijos rinkos dalyviai. Be to, esą projektai turi būti kuo mažiau susiję su politika. „Reikia įvertinti, kad projektas būtų kuo mažiau politiškas ir atitiktų tos šalies religinius, kultūrinius įsitikinimus, papročius“, – aiškino E. Gudžiūnas. Paklaustas, dėl ko vakariečiams sunkiai sekasi įsitvirtinti Rusijos internetinėje rinkoje, E. Gudžiūnas atsakė, kad šie dažnai neįvertina Rusijos verslininkų galimybių. „Vakariečiai klaidingai mano, kad vidurio ar rytų europiečiai yra labiau atsilikę interneto svetainių gamybos ir plė-

23

TIK SKAIČIAI

2,29 mln.

Australijos teismas nurodė JAV „Apple“ sumokėti 2,29 mln. JAV dolerių baudą už klaidinamą naujojo planšetinio kompiuterio „iPad“ reklamą

1,57mln.

Naujas galingiausias pasaulio superkompiuteris „Sequoia“ naudoja 1,57 mln. procesorių

» Vakariečiai klaidingai mano, kad

vidurio ar rytų europiečiai yra labiau atsilikę interneto svetainių gamybos ir plėtros srityje tros srityje. Juk dažnai yra atvirkščiai, pasaulyje „geriausi“ projektai dažnai yra seniausi, kuriuose nėra daug inovatyvių idėjų arba naujos idėjos pradedamos plėtoti su dideliais pinigais, – aiškino R. Gudžiūnas. – O Rytuose, ypač Rusijoje, naujų ir inovatyvių projektų netrūksta.“

Smaugia korupcija Neabejojama, kad artimiausiu metu Rusijos interneto rinka augs, tačiau sparčią plėtrą šalyje gali pristabdyti tie patys kenkėjai, kurie smaugia ir kitas Rusijos verslo sritis – įsivešėjusi korupcija ir biurokratija. Nesunkiai čia verslus gali plėtoti

Rusijos oligarchai, tačiau vakariečiams į Rusijos rinką prasibrauti nelengva. Kai kurie didžiųjų Rusijos interneto bendrovių vadovai supranta, kad korupcija ateityje gali neigiamai atsiliepti ir pačiai Rusijai, tačiau įsisenėjusią tvarką pakeisti sunku. Be to, Rusijos gyventojai prastai kalba angliškai ir nepasitiki technologijomis – pavyzdžiui, nemoka ir nežino, kaip pirkti internetu, tačiau turi vieną didžiausių piratinių rinkų pasaulyje. Dėl piratavimo didžiosios Rusijos bendrovės per dieną praranda apie 10 mln. dolerių (27 mln. litų).

„Facebook“ nukopijavęs „Vkontakte“ Rusijoje – vienvaldis socialinių tinklų rinkos lyderis. Ekonomika.lt


Rinkodara

24

TIK SKAIČIAI

10

Perrinko S. Bartkų

■ Praėjusią savaitę inter-

■ Pirmajame Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) naujos valdybos posėdyje išrinktas jos pirmininkas.

Tyrimo išvados rodo, kad didžiausios rinkodaros

klaidos susijusios su prastu vadovavimu ir nevykusiu biudžeto valdymu. Be to, kai kalbama apie reklamos būdą, kai mokama tiesiogiai už paspaudimus, dažnai nevykusių kampanijų būna dar daugiau – 75 proc. žlunga iškart, o iš ketvirtadalio likusių dar pusė – po mėnesio.

Didžiojis dalis internetinių reklamų nepasiekia tikslo. Scanpix

Reklamai nėra nieko švento „Aš žudysiu“, „Pasaulis laikosi ant vyrų“, „Šitokio pasiūlymo gali atsisakyti tik avinai“ – tokiais reklaminiais šūkiais šokiruoti, nustebinti ar pritraukti dėmesį stengiasi reklamos kūrėjai. O visi dėl neetiškos reklamos kilę skandalai visuomenėje jų kūrėjams galiausiai atneša tik dar didesnį pelną. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Š

iemet Lietuvos reklamos biuras yra gavęs vartotojų skundų dėl keturių reklamų. Per 2010–2011 metus tokių skundų gauta 29. Jeigu neskaičiuosime nusiskundimų dėl klaidingų reklamose nurodytų kainų, kita dažna vartotojų pasipiktinimo priežastis – smurtas ir antisocialinis elgesys reklamose. Vartotojų skundus nagrinėjančio Lietuvos reklamos biuro (LRB) vadovė Lauryna Macijauskaitė pateikia konkrečius atvejus – „Omnitel“ sugalvojo žaidimą, kuriame į bėgantį kolį reikėjo mėtyti kirvius ir pjūklus. Tiesa, vėliau bendrovė pjūklus žaidime pakeitė gėlėmis. „Respublikos leidinių“ „Olialia“ žiebtuvėlio reklama buvo pripažinta antisocialine, nes joje pavaizduotas pakartas tradicinis žiebtuvėlis, o šalia jo – naujasis „Olialia“. LRB sąraše yra ir komiškų nusiskundimų. Štai vienas pasipiktinęs tėvas prieš Kalėdas apskundė „Tele 2“ reklamą, nes joje buvo sakinys: „Teliks padėti dovanas po eglute.“ Vartotojas skundėsi, kad ši reklama neva leidžia vaikams suprasti, jog Ka-

lėdų Senelio nėra. Vis dėlto LRB arbitražo komisija šį skundą atmetė.

Ironijos nesuprato Šiemet vartotojų pasipiktinimo sulaukusi „Švyturio“ reklama, kurioje kalbama, kad pasaulis laikosi ant vyrų, buvo vienas veiksnių, lėmęs bendrovės reklamuojamojo alaus rinkos dalies augimą nuo 2011 m. vasario iki šių metų balandžio 17 proc. – tokius duomenis pateikė „Švyturio“ produkto vadovas Laimis Balčiūnas. Tiesa, pašnekovas užsiminė, kad reklamos kūrėjams nepavyko rasti tokių raiškos formų, kurios aiškiai pateiktų svarbiausią idėją – ironiją. „Reklama yra subtiliai ironiška ir pašiepia vyrus, kurie mano, kad pasaulis ant jų laikosi. Reklamose vyriškis išdidžiai guli ant meškos kailio lyg demonstruodamas jėgą. Bet ar daug vyrų realybėje medžioja meškas? – retoriškai klausė L. Balčiūnas. – O šnekančių taip, lyg medžiotų, netrūksta. Mes ironizuojame ir norime pasakyti, kad norint laikyti pasaulį reikia sunkiai dirbti.“

Rinkodara

75 proc. reklamų žlunga neto reklamos bendrovė „Webrageous“ paskelbė tyrimo išvadas, kad net trys ketvirtadaliai iš visų reklamuotis internete nusprendusių įmonių pasiekia sėkmę.

„ZenithOptimedia“ prognozuoja, kad 2011–2014 metais pusė pasaulinės reklamos industrijos pinigų atkeliaus iš 10 besivystančiųjų – Indonezijos, Argentinos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Tailando, Turkijos ir BRIC šalių rinkų

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

reklamoje naudojamas šūkis neva diskriminuoja moteris. Vis dėlto, pasak L. Balčiūno, nepastebėta, kad būtų sumažėjęs dažniau moteriškajam segmentui skirtų prekių,

pavyzdžiui, sidro, perkamumas. Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos vadovo Gintaro Šepučio nuomone, nenuostabu, kad šiuo atveju bendro-

vės produktų pardavimas nesumažėjo ir vargu ar galėtų: mat Lietuvoje tokie reklamos atvejai dažniausiai veikia priešingai – skatina populiarumą. „Tokių grupių kūrimas

Lietuvoje tik dar labiau paskatina vartojimą. Vakaruose man yra tekę girdėti faktų, kad vartotojai solidarizuojasi ir neperka prekių ženklo. Bet Lietuvoje yra priešingai. Neži-

LiMA prezidentu 4 kartą perrinktas S. Bartkus. Asmeninio albumo nuotr.

nau, kodėl taip yra, gal tai galime sieti su sovietmečiu“, – svarstė G. Šeputis. Paprašytas įvertinti „Švyturio“ reklamą komunikacijos gidų „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas buvo kritiškas: esą reklamoje pareikšta mintis, kad alus tinka vyrams – neoriginali, o reklamos kūrėjų ironija liko nepastebėta. „Nesuprantu prekių ženklų, kurie per panieką ir nepagarbą kitiems bando išreikšti savo poziciją. Nesuprantama ir tai, kad tokią komunikaciją sau leidžia rinkos lyderis, kuriam pigūs skandalėliai

visai netinka“, – stebėjosi T. Ramanauskas.

Skandalai padeda LRB duomenimis, 2010– 2011 metais daugiausiai skundų dėl reklamų sulaukusių bendrovių sąraše dominuoja telekomunikacijų įmonės. T. Ramanauskas tokią tendenciją sieja su tuo, kad šios bendrovės dažnai reklamuojasi, dėl to vartotojams esą ir užkliūva. „Telekomunikacijos reklamos pirmauja ir pagal inovatyvumą, formas, būdus. Originalūs sprendimai visada yra labiau

Juo tapo Vilniaus oro uosto komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus, šias pareigas eisiantis jau ketvirtą kartą iš eilės. Naujus valdybų pirmininkus

pastebimi, taigi ir kliūva daugiau“, – pridūrė pašnekovas. T. Ramanauskas dirbo kūrybos vadovu bendrovėje „Love“, kai ši sukūrė diskusijų sukėlusią Lietuvos dramos teatro rudens sezono reklamos idėją. Tuomet piktintasi viešoje vietoje kabančiais plakatais, ant kurių užrašyta: „Aš žudysiu“, „Aš emigruosiu“. Pašnekovas sakė nesitikėjęs, kad tiek daug žmonių net neįsigilinę į reklamų turinį pradės kelti triukšmą: „Teatras reklamavo naująjį se-

išsirinko ir LiMA skyriai Klaipėdoje bei Šiauliuose. Klaipėdos skyriui vadovaus marketingo agentūros „Marketologai“ vadovas Donatas Jonikas, o Šiaulių valdybos pirmininke išrinkta Šiaulių banko rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė.

zoną, pristatantį spektaklius apie žudančią namų šeimininkę, šlovės ieškantį kunigą ir taip toliau. Bet svarbiausia, kad mes teigėme ne žudymą, o siūlėme įlįsti į žudyti ketinančio žmogaus galvą ir sužinoti, kodėl tai gali vykti. Todėl herojų galvoje buvo durelės ir užrašas „Sužinok kodėl“. T. Ramanauskas pridūrė, kad teatro populiarumui skandalai buvo naudingi.

Nieko blogo neįžvelgtų Ar reklama bus įvertinta kritiškai, priklauso ir nuo jos auditorijos. Puikus

FAKTAI Vartotojų skundai

••Lietuvos reklamos biuro duomenimis, per 2010–2011 metus buvo gauti 29 vartotojų skundai dėl reklamų ••Šiemet skųstasi dėl keturių reklamų, dvi iš jų – „Švyturio – Utenos“ ir „Omnitel“ „Ežio“ – pripažintos neetiškomis. „Ežio“ reklama buvo nutraukta, o „Omnitel“pakeitė komunikacijos toną ••Daugiausia nusiskundimų dėl reklamų internetinėse reklamose – jie sudaro maždaug trečdalį skundų

Lyderiui netinka Po šios reklamos „Facebook“ socialiniame tinkle buvo raginama nepirkti „Švyturio“ produktų, nes

» Reklamos kūrėjai nori horizontalios

visuomenės, kurioje nebūtų nieko švento – tai ir suprantama kaip laisvė

Po šios Dramos teatro reklamos bilietų pardavimas viršijo planus, o reklama specialistų įvertinta apdovanojimu. Fotodiena

Reklamos specialistai negailėjo pagirų „Login“ reklamai. Ekonomika.lt

25

TIK SKAIČIAI

32,9 mlrd.

pirmąjį šių metų ketvirtį visų žiniasklaidos priemonių išlaidos JAV siekė 32,9 mlrd. dolerių

1,7

mln.

pavyzdys – lietuviškos reklamos su religiniais simboliais. 2007 metais skųstasi dėl „Kalnapilio“ reklamos, kurioje rūpintojėlis pavaizduotas kaip diskotekos vedėjas. Šiemet nukryžiuotas žmogus ant raidės F (aliuzija į „Facebook“ – aut. past.) nupieštas progreso konferencijos „Login“ reklamoje, tačiau šįkart kritikos nebūta. Paklaustas, kodėl vartotojai reklamas abiem atvejais vertino skirtingai, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas

tokia suma antrą šių metų pusmetį bus skirta Lietuvos žiniasklaidos priemonėse skleisti tautiniam tapatumui

svarstė, kad nevienodą reakciją į minėtas reklamas lėmė skirtingi vartotojų sluoksniai. „Login“ vartotojų rinka yra kitokia nei „Kalnapilio“. „Kalnapilio“ reklamos buvo masinės ir matomos visur. Visų tų vartotojų tikėjimas ir vertybės skirtingos, o „Login“ orientuotas į gana siaurą vartotojų dalį, kuri reklamoje neįžiūrėtų kvietimų garbinti netikrus dievus ar panašių dalykų“, – aiškino pašnekovas.

Žmogus prieš pinigą Psichologo Olego Lapino teigimu, religiniai simboliai reklamose naudojami dėl to, kad reklamos sferoje dirbantys žmonės simbolius interpretuoja visiškai kitaip – jiems tai ne su dvasinėmis vertybėmis susiję tabu, o patogus objektas reikšti laisvei. „Reklamos kūrėjai yra už laisvę, pirmiausia – ekonominę, todėl jie piktinasi, jeigu yra tabu. Jų gyvenimo darbas yra sulyginti žmones prieš pinigą, kad nebūtų vertikalios visuomenės, kurioje yra tabu, – pasakojo O. Lapinas. – Reklamos kūrėjai nori horizontaliosios, kurioje nebūtų nieko švento, – tai ir suprantama kaip laisvė. Jiems religiniai simboliai ne tik nekelia pagarbos, bet net trukdo.“ Pasak psichologo, visuomenę šokiruojančios reklamos, kaip minėtu Dramos teatro atveju, naudojamos dėl tos pačios priežasties, dėl kurios geltonoji spauda antraštėse vartoja neigiamus žodžius – mirtis, žmogžudystė ir panašiai: į tokius žodžius labiau atkreipiamas dėmesys. „Taip yra dėl to, kad mūsų psichika jautriau reaguoja į neigiamas žinias, kurios informuoja apie pavojų“, – aiškino O. Lapinas.


Verslo švyturiai

26

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Verslas, nesiremiantis ekonomine logika „Dažnai jaučiu vidinę šizofreniją, – sako Medicinos ir diagnostikos centro vadovas Laimutis Paškevičius. – Viename smegenų pusrutulyje esu verslininkas, kitame – hipokratas.“ Atviras ir tiesus pokalbis apie medicinos verslą Lietuvoje – to ne visada gali tikėtis. Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

L

igoninės kvapas pasąmonėje asocijuojasi tik su nemaloniais dalykais. Čia jo nėra. Ir galbūt vienintelis dalykas, iš kurio supranti esantis klinikoje, – sniego baltumo chalatais apsirengęs personalas. O ir Medicinos ir diagnostikos centro vadovas – aukštas kostiumuotas vyras, kurį greičiau tikėtumeisi išvysti biurų pastate, o ne medicinos įstaigos koridoriuose. L. Paškevičius sutinka, kad medicinos verslas – specifinis. Čia ne visuomet galioja įprasta verslo logika ir neverta tikėtis greitos investicinės grąžos. „Pavyzdžiui, galima nupirkti kompiuterinį tomografą, beveik jau išeinantį iš rinkos, už pusę milijono ir visiškai modernų – už 1,5–2 mln., – pasakoja L. Paškevičius. – Pacientai dažniausiai domisi paslaugos kaina, ne įrangos modeliu, o brangesnis tomografas padiktuos ir didesnę kainą. Čia nėra jokios

CV

verslo logikos. Bet šis konkretus tomografas padeda diagnozę nustatyti gerokai tiksliau ir apie 68 proc. mažiau skleidžia radiacijos.“ Jis pripažįsta, kad centras investuoja daug, ir tvirtina, jog norintiems įprastos investicinės verslo grąžos medicina nėra tinkama sritis. „Įprastai investicijos šiame sektoriuje grįžta per 8, gal net 10 metų: nuolat investuoji, perki vis naujesnę įrangą ir tik vėliau tos investicijos pradeda grįžti, – patirtimi dalijasi centro vadovas. – Tačiau vienas pranašumas, kuris gali būti ir trūkumas, – medicinos versle nėra piko, nors tuo metu ekonomika jį gali išgyventi. Kita vertus, esant nuosmukiui medicinos verslas nesmunka, kaip kiti verslo segmentai.“ Jis šypsosi, kad ne batus pardavinėja: žmonės į medikus kreipiasi dėl skausmo, yra grėsmė ir mirti. Tad ekonomine logika paremti sprendimai gali turėti itin skaudžių pasekmių.

Skirtingi pasauliai L. Paškevičius pasakoja karjerą pradėjęs nuo žemiausio laiptelio – sanitaro darbo, bet maloniausia iki šiol išgirsti pasveikusio paciento padėką. „Galbūt vėliau tos ausys nuo kartojimo užsi-

– Nežinau, gal jie buvo pamokyti taip elgtis, o ir pacientų tada nebuvo toks didelis srautas, bet atmosfera buvo visai kitokia. Įranga apskritai buvo kai kas neįtikėtino: pavyzdžiui, tada rentgeno aparatas buvo nupirktas už 1,2 mln. litų. Atsimenu, nuėjome į laboratoriją, didžiausi aparatai sukasi, o mes matėme tik laboratorines pipetes, mėgintuvėlius. Ir čia ateiname – tokie automatai, gargarai – kažkas sukasi... Supratau, kad tai visai kitokie pasauliai.“

Privatus blogis lenkia ir tas „ačiū“ tampa kaip „laba diena“ ar „viso gero“, bet man šie dalykai itin svarbūs, – tvirtina jis. – Kai dirbau rezidentu Šv. Jokūbo ligoninėje, asocialius pacientus paprastai gydytojai siųsdavo pas mus. Vienąkart pas mane atėjo asociali moteris

» Niekada nenorėjau sistemai įprastos

tarybinės vadybos bei susitarimų

dėl prapjauto skruosto, o man įdomu, be to, reikia praktikos įgyti. Kaip tik mokiausi plastinės chirurgijos paslėptos siūlės, susiradau gerą tirpstantį siūlą, susiuvau skruostą – tai buvo pirmoji mano tokia siūlė! Po gana ilgo laiko, vaikštant senamiestyje su kolegomis iš užsienio, matau, į mus bėga ta moteris ir mane apsikabina. Kvapas baisus! O ji man dėkoja už skruostą –

rando neliko. Moteris vis tiek lieka moteris.“ Dar vieną rezidentūrą L. Paškevičius atliko Medicinos ir diagnostikos centre – pats pripažįsta, kad tuomet klinika jam padariusi didžiulį įspūdį, nes gerokai skyrėsi nuo valstybinių ligoninių, kurias L. Paškevičius apibūdina kaip „nelaimingų žmonių sambūrį“. „O čia žmonės šypsojosi, – prisimena jis.

Vėliau L. Paškevičiaus gyvenime buvo etapas Sveikatos apsaugos ministerijoje, kaip pats trumpai apibūdina: 7 metai, 7 ministrai, 7 pareigos. „Kaip pasakoje. Tuomet iš verslininko ir filantropo Sauliaus Karoso sulaukiau pasiūlymo: „Gal nori iššūkio?“ Sutikau, o kai atėjau, pradėjome centro statybas. Pastatą pastatėme per pusmetį, nors planavome,

kad centras pradės veikti per metus pusantrų. Išplėtėme paslaugas: nuo sveikatos patikrinimo ir ankstyvos ligų diagnostikos iki chirurgijos ir reabilitacijos, – vardija jis ir priduria niekada nebūnantis laimingas, jei nėra pirmas. – Tai mano vidinis variklis, nes man labiausiai patinka procesas, o po pergalės reikia vėl naujų siekių. Sekėju būti neįdomu. Mus kartais pavadina ledlaužiais, nes mes važiuojame per tarybinius principus vis dar menančią medicinos sistemą.“ Tad, matyt, nereikėtų stebėtis, kad L. Paškevičiaus curriculum vitae nemenkas sąrašas visuomeninės ir profesinės veiklos: pavyzdžiui, dabar jis vadovauja ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įmonių bei Lietuvos medicinos turizmo asociacijoms. „Darbe rimtai žiūriu į kokybę ir niekada nenorėjau sistemai įprastos tarybinės vadybos bei susitarimų, – tvirtina

pašnekovas. – Apskritai nemėgstu spekuliantų, apkalbų skleidėjų ir tinginių. Atsidūręs privačioje medicinos klinikoje pamačiau, kad ministerijos požiūriu šis verslo segmentas yra blogis. Kiekvienas ministras yra labiausiai suinteresuotas valstybinių ligoninių finansiniais rezultatais, o reikia nepamiršti, kad šiai ministerijai pavaldžios ne tik Valstybinė ligonių kasa (VLK), administruojanti lėšas, bet ir akreditacijos bei audito institucijos. Pavyzdžiui, paklauskite, kaip skaičiuojama paslaugos kaina, – niekas jums neatsakys. Apskritai pinigai valstybinėje sveikatos sistemoje naudojami neefektyviai: už investuotą litą nepasieki rezultato, kurį galėtum, nes iki šiol šioje srityje vyko tik kosmetiniai pertvarkymai.“

Sisteminė pertvarka Privati medicina užima mažą dalį rinkos: pastarajai tenka vos 7 proc. valstybės skiriamo biu-

Verslo švyturiai džeto lėšų – visa kita keliauja į valstybines ligonines. Anot L. Paškevičiaus, plėstis trukdo šalyje vykdoma sveikatos politika. Jis piktinasi įvairiais sistemos aspektais, pavyzdžiui, klausia, ar išties būtina išlaikyti VLK tik todėl, kad jos paskirsto privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, tačiau pacientui neapmoka nei saugumo, nei kokybės. „Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė visus sprendimus priima privačios medicinos nenaudai, – sako L. Paškevičius. – Todėl liūdna. Pavyzdžiui, pagal paskutinius priimtus teisės aktus net prioritetinėms paslaugoms, tokioms kaip konsultacijos ar dienos chirurgija, jau neįmanoma sudaryti naujų sutarčių su VLK. Tų sprendimų esmė tokia, kad dabar rinkoje esančios įstaigos pačios sprendžia, ar įsileisti naują veikėją. Todėl padavėme ministeriją į teismą, kreipėmės į An-

27 tikorupcijos komisiją bei Konkurencijos tarybą. Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau laimėsime šią kovą.“ Anot jo, situaciją pastūmėti į priekį galėtų ir pacientų iniciatyvos rinktis, kokiose medicinos įstaigose gydytis. Jis kritikuoja šiandien vyraujančią savoką, kad Lietuvoje medicina yra nemokama. „Nemokamų dalykų nebūna! – sušunka L. Paškevičius. – Vienas iš sveikatos draudimo principų turėtų būti, kad pinigai seka paskui pacientą į tą įstaigą, į kurią jis nori eiti gydytis. Bazinis krepšelis, už kokias paslaugas valstybė pacientams apmoka, kad nebūtų kaip dabar: ateina žmogus ir dar gauna sąrašą vaistų, už kuriuos reikia primokėti. Vadinasi, krepšelį reikia apskaičiuoti.“ Pašnekovas šypteli: sveikatos draudimas –

vakarietiškas, o sistema likusi tarybinė.

Ministru nebus L. Paškevičius kalbėti įvairiomis sveikatos apsaugos sistemos temomis galėtų valandų valandas, tad klausiu, ar nebūtų lengviau vėl dirbti ministerijoje ir taip ieškoti galimybių pagerinti padėtį Lietuvoje. „Pasiūlymų turėjau, – tvirtina jis. – Kai kurios partijos siūlė ir ministro postą, bet suvokiu, kad be komandos ten dirbti nėra prasmės. Dar reikėtų, kad tuos ketverius metus mus paliktų ramybėje, tada būtų galima sistemą pakeisti, o ne tik kosmetinius patvarkymus padaryti.“ Štai taip ir būna, kai nunešus stojimo dokumentus į fizikos specialybę pasirodo per maža konkurencija ir idée fixe pastūmėja pasirinkti mediciną.

» Visada maloniausia išgirsti pasveikusio

paciento padėką

Laimutis Paškevičius

1990–1999 m. mokėsi VU Medicinos fakultete, įgijo medicinos gydytojo ir sveikatos priežiūros administratoriaus ir organizatoriaus kvalifikacijas 2000–2002 m. VU TVM įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį 1993–1996 m. – Vilniaus šv. Jokūbo ligoninės ekstra operacinės instrumentatorius 1996–1997 m. – Valstybinio eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Patomorfologijos laboratorijos vyriausiasis laborantas 1997–2004 m. – kurį laiką buvo sveikatos apsaugos ministro patarėju, ministerijoje ėjo įvairias kitas pareigas

Nuo 2004 m. – Medicinos ir diagnostikos centro direktorius, dėsto M. Romerio universitete Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų, Lietuvos medicinos turizmo asociacijų prezidentas, Europos sveikatos priežiūros kokybės asociacijos valdybos narys, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys, Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės asociacijos pirmininko pavaduotojas, Pacientų saugos, inovacijų ir kokybės fondo valdybos pirmininko pavaduotojas

L. Paškevičius negaili kritikos dabar vykdomai sveikatos apsaugos politikai ir užsiimdamas visuomenine veikla siekia ją keisti. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Pradėjęs vadovauti Medicinos ir diagnostikos centrui L. Paškevičius pasakoja pasirūpinęs paslaugų plėtra.

Asmeninio albumo nuotr.


Įdarbinti pinigai

28

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

FAKTAI

Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

G

yventojas turi būstą, pajamų – ne, bankui jį užstato ir už tai paprašo 0,5 mln. litų, nors tokių pinigų neturi. Tai milžiniški pinigai, jis jų gal neuždirbs per dešimt metų. Jei šis žmogus atsargus, didžiąją dalį pinigų investuos atgal. Priešingu atveju, jei pradėtų juos leisti, visi pasektų jo pavyzdžiu, susidarytų milžiniška paklausa, kuri paskatintų infliaciją“, – paprastai šiandieninius procesus aiškina „Nordea Bank Lietuvos“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nelabai supratote, apie ką jis čia? Gyventoją pakeiskite komerciniu banku, banką – Europos centriniu banku (ECB), investicijų objektą – valstybių obligacijomis ar indėliais ECB, o leidžiamus pinigus gatvėje – paskolomis klientams ir gausite šiandieninį euro zonos finansų sistemos portretą ir liaudies vadinamą pinigų spausdinimo procesą, nors realybėje pinigų spausdinimo mašinų niekas neįjungia. Kam ECB skolina milijardus komerciniams bankams, kurie gautus pinigus iškart grąžina ECB indėlių pavidalu arba investuoja į obligacijas? Kokie to pavojai?

Tradicija neveikia Tradiciškai centriniai bankai gyventojų vartojimą veikia per bazinę palūkanų normą. Mat atėjus krizei gyventojai veržiasi diržus ir slepia pinigines, o geresniais laikais piniginę dažnai praveria daugiau nei reikia. Stengiantys sušvelninti šiuos svyravimus centriniai bankai, esant neaiškumui dėl ateities, mažina bazines palūkanų normas ir taip skatina išlaidauti, nes tokiu atveju nesudėtingų finansinių

Paskolos bankams

••ECB vykdė du ilgo laikotarpio refinansavimo operacijos (LTRO) etapus ••Gruodį, per pirmąjį LTRO etapą, per 500 Europos bankų trejiems metams iš ECB pasiskolino 489 mlrd. eurų (1,687 trln. litų) ••Vasarį, per antrąjį LTRO etapą, tokiam pačiam laikotarpiui bankai iš ECB pasiskolino 529,5 mlrd. eurų (1,826 trln. litų)

Įdarbinti pinigai

Kaip „startup‘ams“ pasiseka? Populiariausios istorijos dažnai pasibaigia tik prasidėjusios. „…ir tada Juanas ir Alice susituokė.“ Ar jie iš tiesų gyveno ilgai ir laimingai? „Jis buvo išrinktas prezidentu.“ Tačiau kaip sekėsi jo valdomai šaliai? „Antreprenerė gavo finansavimą savo „startup‘ui.“ Tačiau ar įmonei pasisekė? Esther Dyson Project-syndicate.org

ECB lyg per stalo tenisą muša pinigų kamuoliuką bankų link, o šie jį atmuša atgal šiek tiek kitokiu pavidalu. AFP

Užburtas bankų ratas Europos centrinis bankas skolina šimtus milijardų eurų bankams, kad šie juos padėtų atgal į centrinį banką. Kam to reikia? instrumentų, kaip kaupiamųjų indėlių, palūkanos būna itin žemos, o paskolų sąlygos – itin geros. Atėjus geriems laikams bazinė palūkanų norma šoka aukštyn, palūkanos auga, sąlygos taupyti tampa patrauklesnės, o

skolinimosi kaina išauga. Deja, šiandien toks modelis neveikia. Tiek ECB, tiek FED laiko rekordiškai žemas bazines palūkanų normas, tačiau gyventojai skolintis nelinkę. Kaip atkreipia dėmesį Ž. Mauricas, in-

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę

vestuoti bijo ir verslininkai, o bankai skolina su baime: „Bankai nėra tikri, ar jiems patiems pavyks gauti lėšų ateityje, ar pavyks pasiskolinti reikalingą pinigų sumą. Bankams reikia papildomo kapitalo, kad

padidintų skolinimo mastus, tačiau investuotojai dėl rizikos nelinkę investuoti.“ Taigi palūkanos – žemos, bankai neskolina, bankams neskolina, o gyventojai ir nelabai nori skolintis. Verdiktas – sis-

tema kaip reikiant neveikia.

Originalūs sprendimai Kaip elgiasi bankininkai, kai sistema neveikia? Mąsto originaliai. Komerciniai bankai kaip užstatą ECB pateikia ver-

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

Nr. Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr. Akcija

1

Klaipėdos nafta (KNF1L)

+3,85%

12126,80 EUR

1

2

Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L)

+3,33%

885,57 EUR

3

Panevėžio statybos trestas (PTR1L)

+2,80%

4

„City Service“ (CTS1L)

5

Šiaulių bankas (SAB1L)

Pokytis

Apyvarta

Įmonių grupė „Alita“ (AGP1L)

–82,91%

5,52 EUR

2

„Litgrid turtas“ (LGD1L)

–6,84%

869,64 EUR

2105,95 EUR

3

Lietuvos energija (LNR1L)

–1,21%

1264,06 EUR

+1,69%

29578,76 EUR

4

„Apranga“ (APG1L)

–1,12%

616,00 EUR

+1,64%

245,25 EUR

5

Lesto (LES1L)

–0,86%

8967,20 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, birželio 15–21 d. duomenys

Šalt. spekuliantai.lt, birželio 15–21 d. duomenys

tybinius popierius, o ECB už tai suteikia paskolas. Bankai gauna likvidžių lėšų, kad galėtų vykdyti savo operacijas. Tiesa, gauti pinigai į ekonomiką neiškeliauja – bankai juos trumpalaikų indėlių pavidalu padeda į ECB arba perka investicinius popierius, kuriuos prireikus pagalbos vėl užstatys ECB. JAV viskas veikia panašiai, tik FED kaip užstatą dažniausiai priėmė ,,toksiškus“ finansinius instrumentus, dažniausiai vertybinius popierius, susietus su būsto paskolomis. Tokiu būdu nuo lapkričio ECB Europos bankams jau paskolino per 1 trln. eurų (3,45 trln. litų). Tai padėjo išsaugoti stabilumą bankų sistemoje ir kol visi gauti pinigai nepasklis eiliniams vartotojams, tol ši sistema veiks. Priešingu atveju kiltų milžiniška infliacija ir rinkos vėl sudrebėtų. Tačiau ar komerciniai bankai pajėgūs grąžinti pasiskolintus milijardus? Ž. Mauricas mano, kad ne: „Po trejų metų bankai turės rasti milžinišką kiekį pinigų paskoloms apmo-

kėti. Aš, kaip ir dauguma kitų, manau, kad ECB ir FED turės vis pratęsti mokėjimo terminą, nes sunkiai įsivaizduojama, kad bankai galėtų rasti tokius pinigus skoloms apmokėti. Tuomet laiko klausimas, kada pasiskolinti pinigai įsilies į realią ekonomiką ir sukels didelę infliaciją.“

Remia valstybes ECB negali tiesiogiai suteikti paskolų valstybėms, tačiau šis pinigų mainymosi modelis tai leidžia apeiti. Komerciniai bankai užstato turimas valstybių obligacijas, o gautus pinigus naudoja naujoms valstybių obligacijoms pirkti. ECB komentaras: „Gelbstime bankų sistemą.“ Jei to nebūtų daroma, bankų sistema subyrėtų. Graikijoje gyventojai iš bankų kasdien atsiima po 30 mln. eurų (103,5 mln. litų), o nuo 2010 metų pradžios šios šalies bankai

prarado 72 mlrd. eurų (248,4 mlrd. litų). Taigi paskolos iš ECB – kol kas vienintelis kelias išsaugoti bankų sektorių. Kas bus, kai bankams vis dėlto prireiks apmokėti savo skolas? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis problemos nemato: „Kaip užstatui imami aukštos kokybės skolos vertybiniai popieriai, kad jie nuvertėja – nieko nereiškia, ECB visada juos gali laikyti iki išpirkimo datos. ECB patirtų nuostolių, jei kuri nors valstybė nevykdytų savo įsipareigojimų, tačiau to istorijoje nėra buvę.“ Taigi pinigai taip ir sukasi užburtu ratu nepasiekdami eilinių gyventojų kišenių. Lietuvos bankas tokį žaidimą gali žaisti ribotai, mat yra suvaržytas valiutų valdybos modelio, pagal kurį Lietuvai reikia turėti tiek pat užsienio rezervo, kiek yra pinigų apyvartoje.

» Laiko klausimas, kada pasiskolinti pinigai įsilies į realią ekonomiką ir sukels didelę infliaciją

29

Apsvarstykime pastarąjį atvejį. Kas atsitinka antrepreneriams, kai jie gauna pinigų? Kad ir kur būčiau – o pastarąsias savaites lankiausi Maskvoje, Librevilyje (Gabonas) ir Dubline, – gudrūs žmonės klausia, kaip įmonėms pereiti į kitą augimo etapą. Kada mes galime pasakyti, kad antreprenerystė turi išmatuojamą ir reikšmingą įtaką ekonomikai? Tikrąją tiek „Microsoft“, tiek „Google“ įtaką jaučia ne jų akcininkai ar žmonės, kuriuos jos samdo, bet milijonai žmonių, kuriuos jos padarė produktyvesnius. Tai argumentas įmonėms, kurios sprendžia tikras problemas, o ne rūpinasi dar viena nuotraukų dalijimosi programėle, kuri patinka žmonėms (arba reklamuotojams), turintiems daug laisvo laiko. Pasirodo, kartais pinigų negana – tai nereiškia, kad jų neužtenka, bet kad verslininkams reikia dar kai ko. Jų sėkmei reikia patarimų, ryšių, klientų ir darbuotojų, besivadovaujančių efektyvumo kultūra. Taip pat jiems reikia kai ką sukurti, kas turėtų tikrą vertę ir reikšmingą ilgalaikę ekonominę įtaką. Paprastas ir populiarė-

jantis sprendimas yra akceleratoriai, inkubatoriai, stovyklos, savaitgaliai – daugybė vietų ir įvykių, skatinančių „startup‘ų“ – pradedamų verslų – plėtrą. Tačiau tai tėra pastatai ir konferencijos, nebent jose dalyvauja žmonių, galinčių padėti ryšiais, klientais ir kultūra. Atsakingi žmonės, nuo NVO iki vyriausybės pareigūnų, turi puikių idėjų apie struktūrą – mokesčių politiką, oficialų finansavimą ir t. t., o patys verslininkai yra per daug užsiėmę savo įmonėmis, kad apie tuos dalykus sužinotų. Praėjusią savaitę Dubline išsiaiškinau, ko mums reikia: ne politikos ar teorijos, bet tikrų gyvų pavyzdžių. Netoli prabangaus viešbučio, kuriame gyvenau, ir priešais stilingą Airijos „Google“ biurą yra senas sandėlis su nauja iškaba: „Startupbootcamp“ (liet. „startup‘ų“ naujokų stovykla). Pro šonines duris patenkama į rūsį, pilną pjuvenų ir pigių baldų (čia dar, žinoma, yra biliardo stalas ir baras). Ši vieta įdomi dėl savo rėmėjo: seno gerbiamo IBM. Europos „Startupbootcamp“

misija yra ne aukštinti ar mokyti antreprenerius, bet padėti sukurti reikšmingą verslą. Nauji jų produktai gali būti pateikiami pasinaudojant IBM ir kitų mokytojų, vadovų pritarimo galia, jų ryšiais su platesniu pasauliu, kuriant strateginius rinkodaros aljansus. Kiekvienas iš mentorių gali padėti „startup‘ui“ tapti globaliam. Kadangi Airijos rinka maža, tai yra gera vieta rasti žmonių, žinančių, kaip plėstis pasaulyje. Šiuo metu Airijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kai kurios įmonės atleidžia dalį patyrusių darbuotojų. Ne visi jų turi organizavimo, vadovavimo savybių, tačiau dauguma turi įgūdžių, vertų dalytis, ar tai būtų verslo susitikimo paslaptys, plėtros projekto priežiūra, ar klientų duomenų bazės valdymas. Vyriausybei, norinčiai subrandinti savo technologijų bendruomenę, būtų protingiau bendrauti su stambiais verslininkais ir jų kompanijomis nei kreiptis į didelius bankus. Didžiausia vertybė yra ne tiek išmanumas, kiek patirtis.

» Pasirodo, kartais pinigų negana –

tai nereiškia, kad jų neužtenka, bet kad verslininkams reikia dar kai ko

CV

Esther Dyson

Buvusi žurnalistė, karjerą pradėjo žurnale „Forbes“ „EDventure Holdings“ vykdomoji direktorė Aktyvi investuotoja į „startup‘us“ visame pasaulyje Domisi informacinėmis technologijomis, sveikatos apsauga, privačia aviacija ir kelionėmis į kosmosą

E. Dyson: mums reikia ne politikos ar teorijos, bet tikrų gyvų pavyzdžių. Rubra


Nr. 24 2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Paskutinis puslapis

31

Drastiški Žemės pokyčiai ■ Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo „Rio+20“ Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais.

Per dvidešimtmetį Arkties jūros ledai sumažėjo 35 proc. Reuters

Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų

(turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai. Tokijas vis dar išlieka didžiausias megamiestas su beveik 37 mln. žmonių, tai daugiau nei visos Kanados gyventojų skaičius. Lėktuvų keleivių daugėjo dvigubai. Mobiliųjų telefonų vartotojų skaičius pašoko nuo 23 mln. iki 5,4 mlrd., interneto vartotojų – nuo 10 mln. iki 2 mlrd. Elektros ir šilumos energijos gamyba išaugo 66 proc. – žymiai daugiau padidėjo pasaulio populiacija. Anglies dvideginio išme-

timas išaugo 36 proc., nuo daugmaž 22 iki 30 iki mlrd. tonų. Cemento gamyba tapo greičiausiai augančiu anglies dvideginio dujų šaltiniu. Vidutinė temperatūra Žemėje išaugo 4 laipsniais. Nuo 1880 metų, kai buvo pradėta stebėti temperatūra, visi 10 karščiausių metų buvo po 1998-ųjų. Užfiksuotų gamtos nelaimių skaičius padvigubėjo nuo maždaug 200 iki 400 per metus. Vandenynai tapo rūgštingesni, o kalnų ledynai pasaulyje pradėjo trauktis ir plonėti. Arkties jū-

ros ledų sumažėjo 35 proc. Miškų teritorija susitraukė 300 mln. hektarų – tai už Argentiną didesnis plotas. Dėl mažėjančio miškingumo bioįvairovė atogrąžose sumažėjo 30 proc. Plastiko produkcija išaugo 130 proc., 2010 metais pagaminta 265 mln. tonų plastiko. Pasaulinė žuvų populiacija dramatiškai krito. Tuno dabar pagaunama 35 proc. daugiau ir kai kurioms jo rūšims gresia išnykimas. Mėsos vidutiniškai žmogus dabar kasmet suvalgo apie 10 kg daugiau.

Milijonieriai nepasitiki atžalomis Tik pusė kūdikių bumo kartos milijonierių mano, kad svarbu savo pinigus palikti vaikams, parodė JAV atliktas tyrimas. Trečdalis jų mieliau palikimą skirtų labdarai.

V

ienas iš tokio požiūrio aiškinimų – milijonieriai nori, kad jų vaikai laikytųsi tokių pačių vidurinės klasės vertybių. Jie trokšta, kad atžalos žinotų, kas yra sunkus darbas, nesėkmė ir pasiektos sėkmės džiaugsmai – dalykai, kurie padėjo pokario kartos milijonieriams suklestėti. Warrenas Buffettas CNBC sakė norintis palikti savo vaikams tiek, kad jie galėtų daryti, ką nori, bet ne tiek daug, kad jie galėtų nieko nedaryti. Antras realistiškesnis paaiškinimas – kūdikių bumo milijonieriai netiki, kad jų vaikai moka elgtis su pinigais. Tik 32 proc. apklaustų turtuolių

tiki, kad jų atžalos bus pasirengusios emociškai ir finansiškai gauti finansinį palikimą. Ne visos kartos taip mano. Daugiau nei du trečdaliai 18–46 metų žmonių ir vyresnių nei 67 metų sako, kad svarbu finansinį savo turtą palikti vaikams. „Atliktas tyrimas parodo kartų mąstymo ir požiūrio poslinkį, kurį labiausiai formavo asmeninė patirtis ir visuomeninis atsakas į ekonomines realijas, – sako Keithas Banksas, „U.S. Trust“ banko vadovas. – Kita karta dar nepatyrė nuolatinio stipraus ekonominio augimo ar investicijų grąžos, kuriuos per ilgiausią istorijoje „bulių rinką“ išgyveno kūdikių bumo žmonės.“ Gali būti ir tre-

TINKLARAŠTIS

Koks Lietuvos veidas? Kokį įspūdį susidaro užsienietis, kai užjūryje paklaustas, iš kur esate, atsakote, kad iš Lietuvos? Smalsu, ką jis mato – ar pilietį iš nepažįstamos,

tačiau greičiausiai draugiškos, kultūringos ir išsilavinusios šalies, ar žmogų iš sukčių ir vagių krašto. O gal žmogų iš neišsilavinusių ir takto jausmo

čias paaiškinimas: pokario karta planuoja išleisti didžiąją dalį savo pinigų. Turint omenyje žemas šiandienių rinkų palūkanas, pokario bumo vaikų ilgą gyvenimo trukmę ir švaistūnišką gyvenimo būdą, jie turbūt savo turtą naudoja tokiu greičiu, kad kitai kartai gali nieko nelikti. Tyrimas atskleidė aiškią problemą: kūdikių bumo milijonieriai užaugino vaikus, nemokančius tvarkyti didelių turtų. Šie vaikai visada turi viską, ko nori, ir mėgdžioja švaistūniškus tėvų įpročius. Turtingi tėvai neaugina vaikų, gebančių tinkamai tvarkyti turtą, todėl atsisako jiems jį palikti. Taigi vaikai lieka didžiausi pralaimėtojai..

Kūdikių bumo milijonieriai užaugino vaikus, nemokančius tinkamai tvarkyti didelių turtų. Reuters

stokojančių politikų krašto? Tokia mintis kilo po pastarojo apsilankymo Europos Parlamente ir gausybės pokalbių su ten išsiųstais mūsų tautos atstovais. Dalis jų, deja, vargu ar sugeba reprezentuoti Lietuvos norus ar pakovoti už savos šalies interesus kultūringai. Štai vienas susitikime su žiniasklaidos atstovais pasakojo, kad nustojo gerti kavą ir arbatą, nes šios džiovina organizmą ir kenkia prostatai. Ir gyrėsi, kad pagal aktyvumą tarp Lietuvos europarlamentarų jis yra aukštėliau nei kiti, mat aktyviai pateikia klausi-

mus. Šie, beje, yra gerokai „protingesni“ nei kitų. Neiškentėjo europarlamentaras neišpliurpęs naujienų, kaip mokėsi anglų kalbos. Jos jis keliavo mokytis ne vietoje, Briuselyje, o į Jungtinę Karalystę, mat „Europos Parlamentas mokėjo, tad kodėl gi ne?“ Su savo mokytoju jis kalbėjosi, beje, apie tai, apie ką geriausiai išmano – „apie šiukšles“. Išėjus tautos atstovui, buvo daug gardaus juoko. Deja, tik jo. Kitas europarlamentaras, paklaustas, ką konkrečiai padarė kovodamas dėl Ignalinos

atominės elektrinės (IAE) uždarymo tikino, kad savo darbą jis padarė prieš penkiolika metų. Ką jis daro Europarlamente dabar, sužinoti taip ir nepavyko. Kaip ir nepavyko išsiaiškinti, kodėl europarlamentaras nedrįsta spustelėti dirbančiųjų Lietuvoje, jeigu iš šalies mato jų darbo spragas. „Spaudžiau, bet kas iš to – neklauso“, – atšovė jis. Frazė „rinkti atsakingai“ po tokių susitikimų įgauna itin konkretų vaizdą, kaip renkant kitus europarlamentarus būti neturėtų. Ar pavyks? Dar pamatysime.

Paklauskite savęs, kokią Lietuvą mato europietis kalbėdamasis su mūsų išrinktais europarlamentarais. Scanpix


Ekonomika.lt 24 (86)  

Savaitraštis Ekonomika.lt nr. 24 (86), birželio 25-liepos 1 d.

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you