Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

L. Skrabutėnaitė: Elektros biržoje iš pat pradžių siekėme skatinti konkurenciją ir į rinką pritraukti mažiukų Plačiau 8 p.

pirmadienis. 2012 M. KOVO 5 – 11 d.

Nr. 9 (71)

N. Kiuberis: Nepirksime pigiausios žaliavos ir nedarysime lietuviams įprastų nuolaidų ar akcijų Plačiau 26–27 p.

Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Investicijų stabdžiai – biurokratai Verslininkai teigia, kad neįsikišus aukščiausiajai valdžiai Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti nė vieno didelio investicijų projekto. Užsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuoti patraukli šalis. Ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“ ir „Western Union“ atvejai. Pasidomėjus, kaip Lietuvoje sekasi esamiems investuotojams, susidaro įspūdis, kad šalis linkusi kolekcionuoti investuotojus, tačiau laimėjusi juos palieka likimo valiai. Plačiau 6–7 p.

Apnuoginti privačios žvalgybos lobiai Praėjusią savaitę „WikiLeaks“ pradėjo platinti daugiau nei 5 mln. elektroninių laiškų, kuriuos programišiai pagrobė iš JAV bendrovės „Stratfor“. Jie gali atskleisti daugybę slaptos milžiniškų kompanijų informacijos, mat bendrovė laikoma šešėline CŽV. Plačiau 16–17 p.

Socialinė atsakomybė – išimtis, o ne taisyklė Apie verslo socialinę atsakomybę šiandien kalbama labai daug. Apie savo gerus darbus daugiausia kalba patys verslininkai. Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Plačiau 22–23 p.

Mobiliųjų technologijų rytojus Praėjusią savaitę mobiliųjų technologijų gerbėjų dėmesį prikaustė Barselonoje vykusi paroda „Mobile World Congress 2012“, kur lankytojai galėjo pažvelgti į šios rinkos ateitį. Mobiliosios technologijos vis labiau įsiskverbia į kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą, o didžiausios jas kuriančios ir plėtojančios kompanijos susitiko Barselonoje. Plačiau 24–25 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

391,11 593,08 313,55 5937,89 2988,97 9707,37

+2,65% –1,06% –1,71% +0,89% +1,26% +1,61%

Vasario 23 d. – kovo 1 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 71 Tiražas: 15 000

Dujų pigiau? „Gazprom“ vs. „Hyundai“ Lietuvos energetinės nepriklausomybės saulė teka tolimojoje Azijoje: atominį reaktorių Lietuva žada atplukdyti iš Japonijos, o dujų terminalą norvegai jūros keliu atgabens iš Pietų Korėjos. ■ Sutartį dėl terminalo-laivo

statybos uosto Kiaulės nugaros saloje „Klaipėdos nafta“ su tiekėju pasirašė praėjusį penktadienį. Vadinasi, kartu su jau seniai veikiančiu Būtingės naftos terminalu Lietuva sprinte į energetinę nepriklausomybę jungia antrąją pavarą. Nebent kas nors iškrėstų kiaulystę: antai praėjusią savaitę Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“

pranešė kreipęsis į tarptautinį arbitražą dėl Lietuvos vyriausybės atliekamos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos. Suskystintų gamtinių dujų terminalas gali suteikti naują kvėpavimą daug dujų vartojančioms šalies bendrovėms – kad ir netoli planuojamo strateginio objekto įsikūrusiam „Klaipėdos kartonui“. Šios bendrovės sąnaudų eilutėje kuras sudaro 22–25 proc. „Mes praktiškai priklausome nuo dujų“, – teigė Arūnas Pasvenskas,

„Klaipėdos kartono“ generalinis direktorius. Įmonė už tūkstantį kubinių metrų dujų „Lietuvos dujoms“ dabar moka 1,4 tūkst. litų. „Ką tik buvome susitikę su baltarusiais, jie jų gauna perpus pigiau, – pasakojo A. Pasvenskas. – Tad mums 1 tūkst. litų būtų gera kaina.“ Kai kurių ekspertų skaičiavimu, tokia per terminalą atplukdysimų dujų kaina (iki 400 JAV dolerių) yra reali.

Plačiau 4–5 p.

»

O. Lapinas: Greitieji kreditai skirti impulsyviesiems. Tokie žmonės sprendimus priima pakeliui, tam iš anksto nesiruošdami Plačiau 28–29 p.


Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Kam Lietuvai demokratinė Rusija?

Įsivaizduokime fantastišką situaciją – Rusijos prezidento rinkimus galų gale laimėjo ne Vladimiras Putinas, o koks nors opozicijos atstovas, su kuriuo siejamos tos šalies demokratizavimo viltys.

K

oks tai konkretus asmuo, gal ir nelabai svarbu – daug svarbiau, kad jis veiksmais parodytų, jog Rusijos politinis režimas keičiasi. Kokia nauda iš tų permainų JAV, Europos Sąjungai ir likusiam pasauliui? Ką išloštų Lietuva? Svarstyti vertėtų pradėti nuo to, ko tas naujasis Rusijos prezidentas demokratas tikrai nedarytų. Politiniais motyvais įkalintą Michailą Chodorkovskį jis veikiausiai amnestuotų (tai greičiausias būdas jį paleisti į laisvę), bet vargu ar naujasis prezidentas imtųsi vykdyti nuosavybės santykių revoliuciją. Tikėtina, kad Rusijoje išliktų ta pati oligarchinė tvarka, tik būtų priimtinesnė Rusijos turtingųjų sluoksniui, galbūt ir plačiosioms masėms. Politinės permainos Rusijoje tikrai nepakeistų jos verslininkų interesų, tačiau sumažėtų politinių motyvų, dėl kurių Rusijos bendrovių nenorima įsileisti į kitas šalis. Jeigu įvyktų dar vienas neįtikėtinas dalykas – Rusija pripažintų, kad 1940 metais SSRS okupavo Baltijos šalis, ir dar parodytų ženklų, kad galima derėtis dėl kompensacijų, Lietuva turėtų labai mažai argumentų laikyti Rusiją nedraugiška ir pavojinga valstybe. Tai nereiškia, kad dėl kompensacijų kada nors būtų sutarta. Padarykime išvadas: kad ir kaip menkai bei lėtai Rusija demokratėtų, laikui bėgant mažėtų priežasčių, kodėl nuo Rusijos reikėtų atsitverti. Dėl visų šių įsivaizduojamų permainų Lietuvos politikai tikrai neatsisakytų vidaus reikmėms patogaus Rusijos baubo – juk baubu neretai tampa ir demokratinė Lenkija. Kita vertus,

reali Rusijos ekonominio įsigalėjimo grėsmė padidėtų. Daugiau demokratijos Rusijoje – daugiau Rusijos Lietuvoje. Vertėtų pabrėžti, kad kalbama ne apie tai, jog dabartinis V. Putino režimas yra geras. Norima tik atkreipti dėmesį, kad jam nueinant nuo scenos Rusijoje gali įsigalėti tokia pati bloga ar dar blogesnė valdžia. Panašūs nuogąstavimai tvyro Izraelyje dėl vadinamojo Arabų pavasario. Manoma, kad V. Putinas yra milijardierius ir todėl šiek tiek kontroliuojamas. Turtą valdo tarpininkai, jis tvarkomas per Vakarų bankus. Taip „įklimpęs“ žmogus negali per daug šakotis. Panaši visų Rusijos oligarchų padėtis. Kur kas mažiau valdomas būtų Rusijos lyderis, kuris, pavyzdžiui, bandytų remtis tiesiogiai liaudimi, o ne imituotų „nacionalinį lyderį“, kaip tai daro V. Putinas. Istorijoje gausu panašių pavyzdžių. Pasaitą nutraukusių lyderių keliama grėsmė Vakarams priklauso nuo užvaldytos šalies išteklių. Venesuelos prezidentas populistas Hugo Chavezas drebina orą prieš JAV nukreipta retorika, bet didelės grėsmės Amerikai nekelia. Rimčiau atrodo Iranas, kur prieš 33 metus įvyko revoliucija, galiausiai atvedusi prie teokratinio režimo. Kruviniausias ir baisiausias pavyzdys – 1917 m. revoliucija Rusijoje. Kad ir kiek būtume ištikimi demokratijos idealams, nereikėtų turėti iliuzijų, kad „rusų pavasaris“, jeigu prasidės, būtinai šalyje įtvirtins pavyzdinę Vakarų demokratiją.

» Pasaitą nutraukusių lyderių keliama grėsmė Vakarams priklauso nuo užvaldytos šalies išteklių

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORĖ Aušra Kurtkutė

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Artūras Girdauskas

Spausdino UAB „Respublika” spaustuvė Užsakymo numeris 71 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

»

Kol nėra priimti atitinkami įstatymai, „Lietuvos energija“ susilaiko nuo komentarų dėl prievolės Lietuvos įmonėms supirkti 25 proc. per terminalą importuojamų dujų

Savaitės tema

5

„Gazprom“ sutinka, kad nuosavybės atskyrimo pertvarka Lietuvos dujų sektoriuje būtų įgyvendinta iki 2014 m. pabaigos. Kad būtų atsižvelgta į akcininkų interesus, mes pasiruošę nuosekliai kalbėtis su „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“

SAVAITĖS TOP 5

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

»

»

Esame už naujus realius infrastruktūros objektus, bet jei terminalas statomas toks, kad teoriškai dvigubintų realų dujų poreikį ūkiui, klausime apie jo atsipirkimą

Dalius Misiūnas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius

Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Skaičiuoja milijonus Viena didžiausių Lietuvos investicijų bendrovių „Invalda“ 2011 metais uždirbo 210,6 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno, tenkančio įmonės akcininkams, – penkis kartus daugiau nei 2010 metais, kai

Andrius Kubilius, Lietuvos ministras pirmininkas

NUOMONĖ

pelnas siekė 42,5 mln. litų. Pelno augimą daugiausia lėmė „Sanitas“ ir „Tiltra Group“ akcijų pardavimo sandoriai. Bendrovė praėjusių metų pabaigoje investavo į žemės ūkio sektoriuje veikiančią „Litagra“.

Lankstesni dividendai Marijus Širvinskas marijus@ekonomika.lt

V

adinasi, kartu su jau seniai veikiančiu Būtingės naftos terminalu Lietuva sprinte į energetinę nepriklausomybę jungia antrąją pavarą. Nebent kas nors iškrėstų kiaulystę: antai praėjusią savaitę Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ pranešė kreipęsis į tarptautinį arbitražą dėl Lietuvos vyriausybės atliekamos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos. Suskystintų gamtinių dujų terminalas gali suteikti naują kvėpavimą daug dujų vartojančioms šalies bendrovėms – kad ir netoli planuojamo strateginio objekto įsikūrusiam „Klaipėdos kartonui“. Šios bendrovės sąnaudų eilutėje kuras sudaro 22–25 proc. „Mes praktiškai priklausome nuo dujų“, – teigė Arūnas Pasvenskas, „Klaipėdos kartono“ generalinis direktorius. Įmonė už tūkstantį kubinių metrų dujų „Lietuvos dujoms“ dabar moka 1,4 tūkst. litų. „Ką tik buvome susitikę su baltarusiais, jie jų gauna perpus pigiau, – pasakojo A. Pasvenskas. – Tad mums 1 tūkst. litų būtų gera kaina.“ Kai kurių ekspertų skaičiavimu, tokia per terminalą atplukdysimų dujų kaina (iki 400 JAV dolerių) yra reali.

Nuostolis lygus 21 vilai? Vis dėlto jeigu dujos ir bus pigesnės nei rusiškos, kiek kainuos pats terminalas? „Klasikinio terminalo nebus, tai bus laivas, kuris jau statomas, – savaitraščiui sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Kęstutis Škiudas. – Norvegai mums parduoda jau statomą laivą, todėl mes sutaupome laiko. Jeigu būtume pradėję nuo nulio ir patys važiavę į Pietų Korėją, 2014 metais terminalo dar nebūtų.“ Šis laivas montuojamas kompanijoje „Hyundai Heavy Industries“. Terminalą Lietuvoje statysianti norvegų kompanija „Höegh LNG“ taip pat yra užsakiusi tris naujus korėjietiškus dujovežius, kurie aptarnaus lietuvius ir indoneziečius. Penktadienį Vilniuje pa-

Dujų pigiau? „Gazprom“ vs. „Hyundai“ Lietuvos energetinės nepriklausomybės saulė teka tolimojoje Azijoje: atominį reaktorių Lietuva žada atplukdyti iš Japonijos, o dujų terminalą norvegai jūros keliu atgabens iš Pietų Korėjos. Sutartį dėl terminalo-laivo statybos uosto Kiaulės nugaros saloje „Klaipėdos nafta“ su tiekėju pasirašė praėjusį penktadienį. sirašius sutartį, pagaliau paaiškėjo ir terminalo sąnaudos. 400 tūkst. litų – tiek kainuos laivo nuoma vienai dienai. Arba – 1,8 mlrd. litų per 10 metų, o po to Lietuva šią vadinamąją suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu galės išsipirkti. „Sakyčiau, monkės biznis, turint galvoje, kad terminalo galiojimo laikas yra apie 25 metai, – svarsto ekonomikos tinklaraštininkas ir Energetikos instituto mokslo darbuotojas Dalius Tarvydas. – Pagal mano skaičiavimus Lietuva per 10 metų gali prarasti 364 mln. litų arba, kitaip sakant, 21 tokią kaip „Snoro“ vilą Nicoje, tai yra po dvi tokias vilas kasmet, arba pagal Artūro Zuoko „projektą“ – 5 salas Graikijoje, arba 100 prabangių namų Vilniuje.“ Premjero patarėjas K. Škiudas teigė, kad projekto kaina nebuvo aiški iki pat sutarties pasirašymo, nes tai ne tradicinis, o dreifuojantis terminalas. „Kaina susideda iš trijų dalių, – skaičiavo patarėjas. – Tai vamzdynas, jungiantis prieplauką su jau veikiančia jungtimi prie Klaipėdos. Antra dalis – prieplauka, kurios kaina dar tikslinama ir kuri yra projektinės stadijos. Trečia kaina – paties terminalo. Ši kaina priklauso ir nuo to, kokiu būdu įsigyjamas laivas, ar nuomojamas ir paskui išperkamas. Jeigu būtume statę klasikinį terminalą ant kranto, jo kaina būtų aiški iš pat pradžių.“ Su mažesne kaina ir garantijomis norvegams susijęs ir praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės nutarimas per terminalą importuojamų ir Lietuvoje suvartojamų dujų kiekį nustatyti ne mažesnį kaip 25 procentai. Supirkti

» Terminalo projekte dalyvaujant ir privačiam

kapitalui, investicijas būtų galima grąžinti per pelną, o dabar teks tik per tarifus

ketvirtadalį dujų bus įpareigoti didieji dujų vartotojai. Lietuvos garantijos kompanijai „Höegh LNG“ sudaro apie 130 mln. litų.

„Gazprom“ ranka Prieš pat lemiamą Lietuvos energetinės nepriklausomybės dujų sektoriuje raundą Socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje bendrovės „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius suabejojo, ar Lietuva neapsižioja per daug statydama ir terminalą, ir

Syderių dujų saugyklą, ir planuodama dujotakį į Lenkiją. „Viskas čia pigs, pigs, pigs, – tuomet sakė jis. – Kiekvienas investuotas milijonas gula ant vartotojų. Šiandien dujotakį galime pastatyti ir į mėnulį, tik klausimas, ar vartotojai už tai sutinka mokėti. Pagal valstybės strategiją dujų kiekis apskritai turėtų mažėti, tuomet ar racionalu ir tikslinga sukurti neilgam laikui tokią perteklinę struktūrą, kuri paskui bus gal net nereikalinga. Ar vartotojui to reikia?“

K. Škiudas sutiko, kad terminalui statyti skirti pinigai galų gale vis tiek bus paimti iš vartotojų, mat „kitų šaltinių nėra“. „Bet pasisakymas prieš monopolijos mažinimą ir konkurencijos pradžią savaime yra nelogiškas, – aiškino premjero patarėjas. – Kas apmokės dujų terminalą? Lygiai taip pat galime klausti: kas apmokės „Maximos“

» „Gazprom“ siekis

išlaikyti Baltijos šalis yra ir visuomet bus

arba „Norfos“ plėtrą? Ar būtų geriau, jeigu veiktų viena didelė „Maxima“, valdytų visą rinką, sau ramiai sėdėtų ir turėdama mastelį – kaip aiškina „Lietuvos dujos“ – galėtų pasiūlyti pigesnes kainas?“ Jo teigimu, kai koncernas „Gazprom“ yra ir tiekėjas, ir skirstytojas, ir pardavėjas, tokia vertikali monopolija sunkiai suvaldoma. Vyriausybės pasitikėjimą praradęs V. Valentukevičius, pasak K. Škiudo, kalba kaip „Gazprom“ atstovas. „Tokia retorika yra monopolininko. Juk

„Lietuvos dujoms“ kaip įmonei galimybė pirkti iš kelių šaltinių yra pranašumas: dėl konkurencijos mažėja kaina, o mažesnė kaina užtikrina didesnį pardavimą, – teigė A. Kubiliaus komandos narys. – Jeigu V. Valentukevičius tai neigia, tuomet rodo, kad jis neatstovauja „Lietuvos dujoms“. Šalies vyriausybė šioje įmonėje yra tik mažoji akcininkė – jai diriguoja didieji bendraturčiai „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“. Juk lygiai taip pat nėra žinoma, pridūrė K. Škiudas, kiek ateityje reikėtų pirkti dujų iš paties „Gazprom“. Beje, „Lietuvos dujos“ irgi investuoja: neseniai už 200

mln. litų pastatė Jauniūnų kompresorinę stotį, dar už 150 mln. litų nutiesė vamzdyną į Klaipėdą. „Tai irgi dideli pinigai“, – atkreipė dėmesį patarėjas. Jis taip pat atmetė V. Valentukevičiaus užuominas, kad Lietuva, užuot stačiusi savo dujų saugyklą, galėtų draugiškai naudotis atnaujinta infrastruktūra Latvijoje. „Pirma, latvių Inčiukalnio saugyklos pralaidumas yra asimetriškas – mažesnis iš Latvijos pusės, – sakė K. Škiudas. – Ši saugykla galėtų būti išeitis, tik dalykas tas, kad yra išnuomota rusų „Gazprom“ ir šis ją naudoja savo reikmėms.“ O trečiojo didžiojo

»

Investicijų atpirkimas per trąšų gamyklą „Achema“ mažintų viešąsias išlaidas FAKTAI Naftos ir dujų terminalai

••1999 metais įrengtas naftos terminalas Būtingėje yra plūduras, povandeniniu vamzdžiu sujungtas su talpyklomis. 2014 metais planuojamas atidaryti suskystintų gamtinių dujų terminalas Kiaulės nugaros saloje bus laivas. ••Naftos terminalas gali aptarnauti iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaivius. Dujų terminalo funkciją atliksiančio tanklaivio tūris yra 170 tūkst. kub. m skystų dujų. ••Naftos terminalą su gamykla Mažeikiuose jungia 91,5 km ilgio naftotiekis. Dujų terminalą su jau veikiančiu vamzdynu sujungs apie 20 km dujotakis. ••2011 m. birželį Būtingėje buvo aptarnautas 700-asis tanklaivis. Dujų terminale dujovežiai atplauks du kartus per mėnesį. ••Suskystintos gamtinės dujos – natūralios dujos, atšaldytos iki -161,5 laipsnio. ••Šiuo metu pasaulyje veikia apie 100 suskystintų dujų terminalų, kuriuos aptarnauja beveik 400 laivų.

Nuo 2014-ųjų pabaigos norvegai į Klaipėdos uostą tokiais „Hyundai“ dujovežiais įplauks apie porą kartų per mėnesį. Reuters

projekto – 562 kilometrų dujotakio į Lenkiją – kūrimas dar nepradėtas.

Kur buvus, kur nebuvus Lietuvai pasirašius dujų terminalo statybos sutartį, savotiškoje šacho situacijoje atsidūrė didžiausia dujų vartotoja bendrovė „Achema“, rengianti savo pačios terminalo galimybių studiją ir kartu pripažįstanti, kad dviejų terminalų Lietuvoje nereikia. Gediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, prisiminė, kad anuomet svarstant, kurti viešojo ar privataus kapitalo terminalo projektą, viešasis atrodė tarytum nemokamas. „Tačiau dabar projekto sąnaudos visuomenei per mažai atskleistos, – pastebėjo pramonininkų atstovas. – Galime turėti 4–5 alternatyvas, bet jos kainuoja, o pinigai visuomet riboti, tad vienos alternatyvos bent kurį laiką, regis, turėtų užtekti. Jeigu pradėtume skaičiuoti atsiperkamumą, gali pasirodyti, kad užtenka pusės alternatyvų 10–20 metų į priekį.“ Jo teigimu, terminalo projekte dalyvaujant ir privačiam kapitalui, investicijas būtų galima grąžinti per pelną, o dabar teks tik per tarifus. „Atsimenu velionio koncerno prezidento Bronislovo Lubio žodžius: terminalo pelno mazgas būtų Jonavoje, – kalbėjo G. Rainys. – Taigi investicijų atpirkimas per trąšų gamyklą „Achema“ mažintų viešąsias išlaidas. O valstybė atpirks projektą standartiniais metodais – per tarifą, paslaugas vartotojams, juolab kad ten nematyti struktūrinių fondų lėšų.“ „Galbūt paaiškės, kad su privačiu kapitalu terminalas bus rentabilesnis, nors apie tai kol kas nekalbama. Gal po metų kitų toks teiginys grįš į darbotvarkę ir – neatmetu – bus sukurtas bendras projektas“, – pridūrė jis. „Achema“ pasiima daugiau kaip trečdalį į šalį importuojamų dujų – pernai gamykla sudegino 1,35 mlrd. kubinių metrų šio kuro. Premjero patarėjas K.

Škiudas nesutiko su verslininkų kaprizais, mat „Achema“, būdama mažoji terminalą valdysiančios „Klaipėdos naftos“ akcininkė, esą jau dabar turi išskirtinių teisių. „Tad jeigu nori, gali laisvai kalbėti. „Klaipėdos nafta“ siūlo gamyklai sudaryti sutartį dėl tiekimo, mat jai pačiai tai svarbu, bet „Achema“ nesutinka“, – aiškino K. Škiudas.

Laivo atgal nebepasuks Galiausiai prieš pat „Klaipėdos naftos“ sutarties su „Höegh LNG“ pasirašymą šalies viešojoje erdvėje pasirodė kritiškų publikacijų, pavyzdžiui, vienašališkai abejojančių Vyriausybės sprendimo teisėtumu įpareigoti didžiąsias šalies dujų vartotojas ketvirtadalį dujų imti iš terminalo. Dėl įsibėgėjusio įmonės „Lietuvos dujos“ skaidymo paduodanti Lietuvą į tarptautinį arbitražą suskubo pranešti ir jos akcininkė „Gazprom“. „Taigi Rusijos energetiniai interesai nedingo, todėl projekto kritika – paskui „Gazprom“ siekį išlaikyti Baltijos šalis – yra ir visuomet bus“, – sakė klaipėdietis politologas profesorius Vygandas Vareikis. Jis sutiko su valdančiųjų retorikai būdinga nuostata, kad dabar kvestionuoti terminalo projektą – lyg eiti prieš valstybės interesus. „Ar statant dujų alternatyvas ir atominę elektrinę bus galimybių kam nors iš šalies gauti pinigėlių? Turbūt, – pabrėžė V. Vareikis. – Bet jeigu nieko nedarome, galime ir toliau paprasčiausiai diskutuoti arba kurti tokius projektus kaip „Leo LT“, skirtą prekybininkams, kurie net nesirengė statyti elektrinės, o tik tinklus perimti. Dabar vien terminalo planavimas iškart sukėlė „Gazprom“ reakciją.“ 2014-ieji yra ribiniai metai dujų sektoriuje: tuomet gruodį jau turės veikti suskystintų dųjų terminalas, kartu bus pasibaigusi ilgametė „Lietuvos dujų“ sutartis su „Gazprom“. „Jau dabar pagal Vyriausybės nutarimą ir pagal būsimą įstatymą aišku, kad 25 nuošimčiai bus garantuoti vienam tiekėjui „Gazprom“ ir tiek pat – terminalui. Bet klausimas, kaip reikės padalyti likusius 50 proc. Jis dar neaptartas“, – sakė K. Škiudas.

Nuo kovo 1-osios įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, leidžiantys skirti ir mokėti dividendus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį. Paskyrus dividendus, kitus bus galima skirti ne

anksčiau nei po 3 mėnesių. Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, tokia tvarka įmonėms leis lengviau priimti finansinius sprendimus, laisviau investuoti arba padidinti akcininkų vartojimą.

Viešbučių rekordas Pernai šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo rekordinis skaičius užsienio turistų – pirmą kartą pasiekta ir viršyta 1 mln. riba. Užsienio turistų srautai, palyginti su 2010 metais, padidėjo net 19,5 proc.,

palyginti su iki šiol buvusiais rekordiniais 2008 metais – 10,3 proc. Pernai į šalį atvykusių užsienio svečių iš Rusijos skaičius –148,3 tūkst. pralenkė nuo 2008 metų pirmavusią Lenkiją (139,6 tūkst.).

Pernai Lietuvoje apsilankė rekordinis turistų skaičius. Fotodiena

Nusitaikė į kelininkus Saulėlydžio komisija pritarė valstybinės reikšmės kelių valdymo ir priežiūros sistemos pertvarkai. Po jos kelius centralizuotai valdys Lietuvos automobilių kelių direkcija, juos remontuos ir tvarkys 6 valsty-

bės įmonės. Tikimasi kasmet sutaupyti po maždaug 8 mln. litų. Šiuo metu veikia 11 valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jose dirba 2 995 darbuotojai.

Saulėlydžio komisija pertvarko kelių sistemos priežiūrą. Fotodiena

Grupė dirbo pelningai Neaudituotais duomenimis, pernai Ūkio banko grupė uždirbo 1,1 mln. litų grynojo pelno. Paskutinį ketvirtį grupė uždirbo 969 tūkst. litų grynojo pelno. Ūkio bankas ketvirtąjį ketvirtį taip pat dirbo pelningai ir už-

dirbo 400 tūkst. litų grynojo pelno. Per visus praėjusius metus bankas uždirbo 9,4 mln. litų pelno. Dėl atidėjinių ir pelno mokesčių įtakos banko 2011 metų veiklos rezultatas yra 4,6 mln. litų grynųjų nuostolių.


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

26,7 mln.

Koncerno „Achema“ valdoma bendrovė „Klasco“ dividendams išmokėti skirs 26,7 mln. litų

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Pasidalijo B. Lubio akcijas

Nutraukė paramą Lietuvai

■ Drabužių mažmeninės pre-

■ Paaiškėjo, kas valdys Bro-

■ Europos Komisija (EK)

kybos rinkos lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupė pasirašė franšizės sutartį su Didžiosios Britanijos prekybos tinklu „Burberry“ atidaryti tris parduotuves Baltijos šalyse. Pirmosios „Burberry“ parduotuvės Rygoje (Latvija) ir

Taline (Estija) bus atidarytos antrąjį šių metų pusmetį. „Burberry“ yra 1856 metais įkurtas išskirtinio britiško braižo prabangos prekių ženklas, jis yra ir vienas labiausiai atpažįstamų ženklų pasaulyje. „Burberry“ pagrindinis asortimentas – viršutiniai drabužiai ir odos gaminiai bei aksesuarai.

nislovui Lubiui priklausiusias „Achemos grupės“ akcijas.

„Apranga“ atidarys 3 „Burberry“ parduotuves. Reuters

Verslininkai teigia, kad neįsikišus aukščiausiajai valdžiai Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti nė vieno didelio investicijų projekto.

info@ekonomika.lt

U

žsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuoti patraukli šalis. Ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“ ir „Western Union“ atvejai. Pasidomėjus, kaip Lietuvoje sekasi esamiems investuotojams, susidaro įspūdis, kad šalis linkusi kolekcionuoti investuotojus, tačiau laimėjusi juos palieka likimo valiai. Dėl didžiulių reikalavimų įmonėms Lietuvoje šiuo metu įšaldyta apie 1,5 mlrd. litų investicijų. Investicijų klimatas mūsų šalyje jau kelia rūpestį net Pasaulio bankui, kasmet skelbiančiam valstybių verslo aplinkos reitingą. Šiuo metu pradėti verslą Lietuvoje yra dvigubai sunkiau nei Irane ar net Latvijoje. Savaitraščio „Ekonomika. lt“ žiniomis, šiuo metu bent 10 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių negali investuoti į Lietuvos ūkį apie 1,5 mlrd. litų, nes investicijos piktybiškai stabdomos vietos valdžios sprendimais.

Ant plauko – 32 milijonai litų Nuo 2009 metų Lietuvoje veikia „Investors Advisory Council“ (IAC) – Vakarų šalių investuotojų Lietuvoje organizacija, padedanti mūsų šaliai plėtoti investicijų politiką. Iki šiol yra įvykę šeši IAC susitikimai. Paskutinis jų, kuriame buvo nagrinėjami naujiems ir esamiems užsienio ivestuotojams svarbūs viešojo intereso ir teritorijų planavimo klausimai, vyko lapkritį. „IAC susirinkimų rezultatai plačiai nėra viešinami, tačiau apie darbą nuolat informuojamas premjeras ir kiti svarbūs valstybės pareigūnai. Be to, IAC susitikimuose aptariamos investuotojų problemos, ne visi jie nori viešumo“, – sakė Larsas

Ohnemusas, didžiausio nekilnojamojo turto investuotojo Lietuvoje „BPT Asset Management“ vadovas ir IAC narys. Savaitraščio „Ekonomika. lt“ žiniomis, lapkritį IAC nagrinėjo ir kiaulininkyste užsiimančio Danijos investuotojo „Saerimner“ atvejį. „Taip, mes turime iššū-

7

Susitarė su „Burberry“

Kaip skelbia Registrų centras, B. Lubio našlė Lyda Lubienė padidino savo akcijų dalį, o likusios akcijos po lygiai padalytos dukroms. B. Lubys valdė 61 proc. akcijų. L. Lubienei po vyro mirties

atiteko maždaug 31 proc. akcijų, tačiau dabar jos valdoma dalis išaugo iki 39 proc. Abiem dukroms atiteko po 11 proc. akcijų. Marijai Kaminskienei ir Jonui Sirvydžiui – po 7 proc. Faustui Kriaučioniui – 4, Arūnui Laurinaičiui – 4,75 proc., Rimantui Rėklaičiui – 4,4 proc. koncerno akcijų.

vasario 10 dieną nustatė, kad europinė parama Lietuvoje perimama vykdant neleistinus pažeidimus.

Daugiausia B. Lubio akcijų atiteko jo žmonai Lydai. Fotodiena

Investicijų stabdžiai – biurokratai Gintautas Sakalauskas

Lietuvoje

kių Kalvarijoje“, – pripažino „Saerimner“ atstovai. Vien dėl Kalvarijos savivaldybės veiksmų nėra derinamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas, be kurio negalima verstis kiaulininkyste, paukštininkyste ir galvijininkyste. Vietos valdžia kelia verslininkams reikalavimus, kurių neįma-

noma įgyvendinti. Bendrovės investicijų ateitis Kalvarijoje kybo ant plauko, o nuostoliai sudarytų net 32 mln. litų. Netiesioginis bendrovės

akcininkas (apie 20 proc.) yra Tarptautinė finansų korporacija („International Finance Corporation“), priklausanti Pasaulio banko

» Nors įmonę galime įsteigti internetu, dar

nereiškia, kad galime džiaugtis, nes daugiausia problemų atsiranda, kai įmonė jau įkurta

grupei. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žiniomis, Pasaulio bankas ketina išreikšti susirūpinimą Vyriausybei dėl investicijų klimato mūsų šalyje. „Saerimner“ atvejis pasiekė ir Ūkio ministeriją. Ši institucija su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pateikė Aplinkos ministerijai siūlymų,

kaip supaprastinti TIPK išdavimų tvarką, kad vietos valdžia negalėtų piktnaudžiauti jai suteiktomis galiomis.

Manipuliuoja interesu Be „Saerimner“, yra dar bent 9 įmonės, susiduriančios su projektų įgyvendinimo sunkumais. UAB „Margasmiltė“ Kauno rajone siekė pritraukti apie 180 mln. litų investicijų į anhidrito telkinio eksploatacijos šachtiniu būdu projektą, bet

vietos valdžia net pusantrų metų blokavo verslininkų užmojus prisidengdama viešuoju interesu. „Įsikišus prezidentei, Vyriausybei ir Seimui mums pagaliau pavyko pralaužti ledus, todėl projektas jau įgyvendinamas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė „Margasmiltės“ projektų vadovas Tomas Bodrije. Jis abejoja, ar būtų pavykę gauti visus leidimus, jei ne pasaulinė ekonomikos krizė. „Krizė privertė valdžią į investuotojus pažvelgti pragmatiškiau, nes šiuo metu kur kas svarbiau yra darbo vietos ir injekcijos į ekonomiką. Įgyvendinant projektus labai svarbu sulaukti paramos iš aukščiausios valdžios, nes tada ir vietos valdžia projektus vertina kitaip“, – kalbėjo T. Bodrije. Kitoms įmonėms kol kas sekasi prasčiau. „Achemos grupės“ ir „Minijos naftos“ projektai, kurių vertė yra 350 mln. litų, taip pat stringa dėl biurokratų kaltės. „Baltijos pirkliai“ negali baigti projekto Šventojoje. Jo vertė – daugiau nei 200 mln. litų. Jie irgi įstrigo ginčuose su valdininkais. Nuo 60 mln. litų investicijų kol kas susilaiko ir „Wavin Baltic“, 11 hektarų sklype ji planavo įkurti plastikinių vamzdžių regiono gamybos centrą. Pastebima, kad vietos valdžia dažniausiai nesuteikia leidimų įmonėms prisidengdama visuomenės interesu, gyventojų protestais. Neretai tuo manipuliuoja ir poli-

tikai, siekiantys įgyti gyventojų palankumą.

Įžvelgia nemažai kliūčių Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad verslo aplinka mūsų šalyje nėra palanki investuotojams. Ženevoje įsteigtas Pasaulio ekonomikos forumas („World Economic Forum“) kiekvienais metais skelbia valstybių pažangos gerinant verslo aplinką ataskaitą.

Todėl EK nusprendė nutraukti Europos Sąjungos (ES) lėšų išmokėjimą Lietuvai iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Oficialiose

„Prieš trejus metus forumo ataskaitoje buvo nurodyta, kad Lietuvos verslininkai biurokratinį aparatą laiko antra pagal reikšmingumą kliūtimi verslui, o praėjusiai metais biurokratai įsitvirtino pirmoje vietoje. Tai tragedija“, – akcentavo D. Arlauskas. Pasaulio banko skelbiamas verslo galimybių reitingas („The Doing Business“) 183 valstybių taip pat nėra džiuginantis. Nors Lietuva yra 27 reitingo vietoje, atskiruose vertinimuose mūsų valstybė gerokai atsilieka net nuo trečiųjų šalių. Vertinant ga-

Lietuvos ataskaitose teigiama, kad pažeidimai sudaro 1,93 proc. visos paramos. Tačiau EK pareigūnai tvirtina, kad tikrasis pažeidimų dydis gali viršyti 4,36 proc. visos ES paramos. Sankcijų nutraukti paramą ES imasi tik nustačiusi šiurkščius piktnaudžiavimus skirstant ir naudojant bendrijos paramą.

limybę pradėti verslą („Starting a business“) Lietuva yra tik 101 vietoje. Mūsų šalyje dvigubai sunkiau pradėti verslą nei, pavyzdžiui, Irane ar net Latvijoje. „Nors įsteigti įmonę galime internetu, dar nereiškia, kad galime džiaugtis, nes daugiausia problemų atsiranda, kai įmonės jau įkurta – įvairiausi mokesčiai, leidimai, tvarkos...“ – vardijo D. Arlauskas.

Žada palengvinti sąlygas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo nenustebino žinia, kad šiuo metu

»

Įgyvendinant projektus labai svarbu sulaukti paramos iš aukščiausios valdžios, tada ir vietos valdžia projektus vertina kitaip

EK nutraukė lėšų mokėjimą Lietuvai. Fotodiena

nepanaudotos 1,5 mlrd. litų investicijos. „Tai vertinu labai blogai, bet viliuosi, kad valstybės institucijos sparčiau keis požiūrį į verslą“, – sakė D. Arlauskas. Aplinkos ministerijos Trašos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys pripažino, kad savivaldos institucijos neretai kelia pernelyg didelius reikalavimus įmonėms. „Dažnai ūkio subjektai net negali įgyvendinti vietos valdžios keliamų prievolių, nes jos būna grįstos ne tik nekorektiškais niuansais, bet ir apskritai yra neįgyvendinamos“, – kalbėdamas apie „Saerimner“ atvejį tikino V. Auglys. Pašnekovo teigimu, kadaise manyta, kad tvarią ūkio veiklą galės puikiai reguliuoti valstybės, savivaldybės ir visuomenės sveikatos apsaugos institucijos. „Bendradarbiavimas išsibalansavo ir dažnais atvejais įveda į aklavietę, todėl vadovaudamiesi Europos Sąjungos suteikta teise šalims narėms pačioms apsispręsti, kokia TIPK leidimų išdavimo tvarka yra naudingiausia šaliai, ją mėginsime keisti ir daugiau galių suteikti valstybės institucijoms“, – sakė V. Auglys. Jis pridūrė, kad valstybės institucijos kur kas objektyviau išnagrinėja problemas, nes vadovaujasi vien normomis ir normatyvais, o ne principu „patinka ar nepatinka“ arba „myliu ar nemyliu“. Užsak. nr. 12-03-02

Vertinant galimybę pradėti verslą („Starting a business“) Lietuva yra tik 101 vietoje. Fotodiena

NUOMONĖ Siekiame išspręsti problemą

Šiuo metu dėl valdžios sprendimų bent 10 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių negali investuoti šalyje. Fotodiena

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė: „Ir „Investuok Lietuvoje“, ir Ūkio ministerija skiria daug dėmesio, kad Lietuvoje būtų sukurta geresnė aplinka investicijoms. Stengiamės įsigilinti į kiekvieną su užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą tiesiogiai susijusį atvejį ir ieškome operatyviausių bei efektyviausių problemų sprendimo būdų. Stebėdami „Saerimner“ situaciją apgailestaujame, kad vis dar pasitaiko nemotyvuotų ir neproporcingų vietos valdžios atstovų reikalavimų verslininkams. Lietuva dar turi dėti nemažai pastangų ir šie procesai jau aktyviai vykdomi. „Saerimner“ atvejis – pavyzdys, išryškinęs ir reguliavimo spragas. Ūkio ministerija pasiūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti TIPK leidimų išdavimo tvarkos pakeitimą. Šis pakeitimas įpareigotų atsakingas institucijas pateikti pagrįstus ir argumentuotus atsakymus verslo įmonėms apie padarytą pažeidimą ir nurodyti, kaip jį ištaisyti. Mes esame suinteresuoti rasti efektyvų sprendimą. Bendradarbiausime su atsakingomis institucijomis siekdami kuo greičiau paskatinti reikiamus procesus, kad būtų išspręsta „Saerimner“ problema ir kad išvengtume panašių atvejų ateityje


Kitu žvilgsniu

8 Marijus Širvinskas marijus@ekonomika.lt

K

ol kas rinkos dalyviai, turėdami tik vieną dujų šaltinį iš koncerno „Gazprom“, prekiaus veikiau oru, tačiau veikla lietuviškojoje biržoje pamažu domina didžiausius Europos energetikos milžinus. Gali būti, kad šiemet „BaltPool“ pradės organizuoti prekybą ir biokuru. Lietuvoje kol kas nėra kitų dujų kaip tik tos pačios iš rusiško vamzdžio, tačiau „BaltPool“ generalinė direktorė Lina Skrabutėnaitė neabejoja, kad rinkos dalyviai susidomės prekyba dujomis jau dabar, nelaukdami 2014-ųjų, kai Vakarų Lietuvoje pradės veikti suskystintų dujų terminalas.

?

Dujos teka į biržą Nuo kovo 1-osios Lietuvos energijos išteklių biržoje „BaltPool“, be elektros, jau galima pirkti ir parduoti gamtines dujas.

CV

?

Ar tai reiškia, kad pas mus kainos bus artimesnės švediškoms? Koreliacija vyksta į abi puses ir būna laikotarpių, kai Skandinavijoje elektra gaminama pigiau negu pas mus. Visa rinka plečiasi, o Švedijoje jau dabar statomas didelis vėjo jėgainių parkas. Jo siūlomos elektros kiekis bus

Su mainų programa mokėsi Konkordijos universitete Kanadoje

2003–2009 m. dirbo skyrių vadove SEB banke Išrinkta į tarptautinės elektros biržos operatorių asociacijos „APEx“ 10 narių valdybą Londone

1999–2001 m. buvo projektų vadovė įmonėje „Promptus“

jeigu, sakykime, išaugo jo gamyba arba temperatūra krinta iki kokių -30 laipsnių. Manome, kad dalyviams tai bus patrauklu ir leis susipažinti su sistema. Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos žmonės yra inovatyvūs ir ambicingi – juk ir elektros biržoje jau dalyvauja ne 5, o apie 30 dalyvių. Elektros biržoje iš pat pradžių siekėme skatinti konkurenciją ir į rinką pritraukti mažiukų.

?

Kas jie tokie?

?

Net šveicarai?

Iš Baltijos šalių, Rusijos. Lenkai, slovėnai, šveicarai...

Taip, turime tokią kompaniją „Alpiq“ – vieną didžiausių Europoje. Turbūt įmonė tikisi išlošti iš kainų skirtumo tarp dviejų rinkų, kita vertus, jiems įdomu čia ir strategiškai – akivaizdžiai seka, kaip plėtojasi rinkos, ir žino, kad mes jungsimės su Švedija. „Alpiq“ jau šiandien galvoja, kas bus rytoj.

Pasak L. Skrabutėnaitės, Lietuvos žmonės yra inovatyvūs ir ambicingi – elektros biržoje jau dalyvauja ne 5, o apie 30 dalyvių. Ruslano Kondratjevo nuotr.

?

Dar vienas studentiškas klausimas – gerai įsivaizduojame, kaip vyksta prekyba vertybinių popierių biržoje, bet prekiauti energijos ištekliais?.. Pirmiausia elektra negali būtų saugoma kaip vertybiniai popieriai, kuriuos nusiperki, palaikai, palauki geresnės kainos ir parduodi. Kad šiandien šviestų lemputė, kažkas jau vakar pardavė elektros. Skirtingai nei akcijos ar obligacijos, elektra yra valandinė prekė. toks didelis, jog gali būti, kad turėsime itin teigiamą efektą – jeigu tik pūs daug vėjo.

?

Nuo ketvirtadienio biržoje galima prekiauti dujomis. Kiek Lietuvos dujų kiekio gali būti taip parduota? Prognozuojame apie 1 procentą. Bet čia tik pirmaisiais metais.

?

Pasigirdo žinių ir apie antrą biržą, steigiamą „Lietuvos dujų“ pagrindu kartu su suomiais. Sunku pasakyti, kas tai būtų, nes kol kas rinkos operatoriaus licencijos jie neturi, veikimo principai ne-

Elektra negali būtų saugoma kaip vertybiniai » popieriai, kuriuos nusiperki, palaikai, palauki geresnės kainos ir parduodi

NUOMONĖ

Lina Skrabutėnaitė

Vilniaus universitete įgijo finansų bakalauro ir bankininkystės magistro laipsnį

Pirmiausia kiek sausį pabrango elektra?

Per speigus stebėjome įdomią situaciją regione. Lietuva su Skandinavija susijusi per 350 MW kabelį Suomijoje, tad ir šiandien tas regionas mums daro įtaką – per šalčius aiškiai pamatėme, kaip gražiai rinka veikia ir reaguoja. Mūsų biržoje išsyk kilo kainos, nes visur buvo šalta, o elektros reikėjo daugiau, negu turėjome. Tad vidutinė didmeninė kaina išaugo 18,3 proc. – nuo maždaug 15 ct/kWh iki 18 centų. Tam tikromis piko valandomis elektros kaina didėjo drastiškai ir buvo perkopusi net 30 centų. O dėl pokyčių rinkoje – po kelerių metų pradės veikti ir „Estlink2“, turintis iki 1 000 MW galios, dabar gaminamas kabelis į Švediją – 700 MW, o Lietuva su Lenkija turėtų pradėti nuo 500 MW jungties. Akivaizdu, kad regionai taps glaudžiai susiję ir koreliacija bus stipresnė.

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

aiškūs, kainodara – taip pat.

?

Jie čia konkuruotų ar tik trukdytų?

Akivaizdžiai atrodo, kad užtenka startuoti su viena birža. Bet jeigu atsirastų poreikis, jų gali prisisteigti kad ir penkiolika. Tik tokiame mažame regione tai atrodytų nenatūralu. Mes patys siekiame kuo atviriau ir skaidriau organizuoti prekybą ir esame nepriklausomi.

?

Sakote, nepriklausomi? Juk 33 proc. įmonės „BaltPool“ akcijų turi dujų terminalą valdysianti „Klaipėdos nafta“. Taip, iš pradžių elektros perdavimo operatorius „Litgrid“ buvo vienintelis mūsų akcininkas. Bet priė-

mėme „Klaipėdos naftą“ dalyvauti akciniame kapitale su tikslu plėtoti dujų operatoriaus veiklą – jai aktuali rinkos aplinka. Be jokios abejonės, ateityje, „Klaipėdos naftai“ pradėjus prekiauti dujomis, arba ji negalės būti akcininkė, bent jau tokios didelės dalies, arba turės būti pakviestas kitas dujų operatorius.

?

Gali būti pakviestos ir „Lietuvos dujos“?

Jeigu turėtų tik vamzdynus ir neprekiautų – tuomet be abejonės. Tad ir laukiame šios bendrovės veikos atskyrimo, nes ji natūraliai turėtų dalyvauti biržoje, kaip „Litgrid“ dalyvauja elektros sektoriuje.

?

Kada galima tikėtis pirmojo dujų prekybos sandorio? Šiemet? Ne, viskas žymiai greičiau! Ar sandorių jau yra, dar nežinome, – sesija užsidarys 14 val. (pokalbis vyko penktadienio rytą – red. past.) Žinoma, būkime atviri: didžioji prekyba įsivažiuos, kai pradės veikti suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje. Vis dėlto veiksmas biržoje gali būti įdomus jau dabar, net neturint tiekimo alternatyvos. Dabar galima prekiauti dujų likučiais, kai vartotojas arba gamintojas turi įsigijęs dujų per daug, bet mato, kad artėjant tam tikram periodui jų visų nesuvartos. Kitas gali biržoje operatyviai jų nusipirkti,

?

Tačiau kai bus – arba jeigu bus – įrengta Syderių dujų saugykla, tuomet dujų rinkos dalyviams faktiškai atsiras galimybių ir truputį spekuliuoti? Taip, tuomet atsiranda daugiau galimybių pasinaudoti kainų skirtumu.

?

Planuojama į biržą pritraukti biokuro pardavėjų. Gal teoriškai galite prekiauti ir vandeniu? Energetikos ministerija buvo užsiminusi, ar neplanuojame prekiauti grikiais... Anglies patys neturime, bet iš esmės galime prekiauti visais energetiniais resursais. Įstatymas, aprašantis tokį subjektą kaip biokuro birža, jau parengtas. Jeigu jis bus priimtas, operatyviai organizuosime ir savo veiklą.

Ar Lietuvai reikia dviejų dujų biržų? Reikia anonimiškumo

Planuoja prekybą

Valdas Jurkevičius, „BaltPool“ Rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas: „BaltPool“ yra nepriklausoma prekybos aikštelė. Mūsų prekybos principas – garantuoti anonimiškumą. Jeigu „Lietuvos dujos“ organizuoja savo biržą, reikia nepamiršti, kad ji yra didžiausias dujų tiekėjas. Kaip jis tuomet užtikrintų anonimiškumą kitiems rinkos dalyviams?..

Viktoras Valentukevičius, „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius: Svarbiausias ilgalaikis „Lietuvos dujų“ tikslas, kurio bus siekiama, – regioninės gamtinių dujų biržos apimant Lietuvą, Latviją, Estiją formavimas ir rinkos integracija. Kitais metais planuojame pradėti prekybą suomių „Gasum“ ir „Lietuvos dujų“ kuriamoje gamtinių dujų biržoje

Fotodiena

ELTA


Diskutuokime

10

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

INBOX Elmas 2012-02-28

»

Nurimus kuriai nors „svarbiai“ naftos zonai kainos nenukrinta, bet tik spėja kur koks arabas ką nors padaryti – vėl kainos šokteli

GERIAUSI

www.ek.lt

komentarai

Kristė 2012-02-28 Su gimimo datomis viskas aišku, daugumai jų net neteko patirti sovietinės santvarkos, bet pažiūrėkime į jų tėvus, kurie juos taip išauklėjo, taigi sovietų atgyvenos. O baisiausia, kad kultūrą pakeisti nėra lengva, tai eina iš kartos į kartą, ir jei jos dabar nekeisime, tikrai nusivažiuosime iki čigonų lygio, kaip kažkas rašė. Problema ta, kad žmonėms niekada negana, norisi greito uždarbio, o kur greičiau uždirbsi, jei ne vogdamas. Verslininkų yra visokių: ir garbingų, kurie uždirba pinigus prakaitu, ir tokių, kurie save vadina verslininkais – baigę devynias klases ir sugeba tik vežti vogtas prekes iš užsienio. Lietuvos patriotas 2012-02-28 Save gerbiantis lietuvis nelėks ieškoti lengvo gyvenimo, jis galvos, užsidirbs ir ras išeitį... Kiti ieško lengvo gyvenimo kitur, kur viskas sukurta, padėta ir supakuota. Ir dar mažai. New Lithuania 2012-02-28 Galim kaltinti pastarųjų 20 metų politiką – jeigu esi trumparegis ir turi auksinės žuvelės atmintį. Sutinku, 50 metų gyvenome ideologijoje, kuri pateisino vagimą kaip gyvenimo ir pragyvenimo būdą. Tokie yra mūsų seneliai, tėvai ir tokie jų vaikai – mes. Tad, lietuvi, NUSTOK ieškoti kvailų pasiteisinimų sau, kodėl vagi. Ir pradėk kurti savo ir šalies vertę! Dvejetukininkas 2012-02-27 Labai svarbu besiskolinant nesumaišyti galimybių su norais. Kai norai suvokiami kaip galimybės ir bankas skolina pinigų tik pradėjus įsitvirtinti, dar neprabuvus net 3–4 metų darbo rinkoje, pasekmės gali būti katastrofiškos. Kestutis 2012-03-01 Kas čia sakė, kad po 8 gyvena kambaryje? Gal ir gyvena, kol prasimuša, bet esmė ta, kad gyvena gerai. Čia kapitalistinis socializmas – dirbk kokį nori darbą, vis tiek tau užteks pinigų pragyvenimui ir kitiems žmogiskiems dalykams. Kol Lietuvoje valdžia žiūri tik į savo ir artimųjų bei draugų pinigines, kol egzistuos korupcija, tol lietuviai emigruos. egle 2012-03-01 Būtinai reikia kažką daryti ir peržiūrėti jau paėmusias paskolas šeimas, kol dar visos neemigravo! Nes arba emigruoja, arba gyvena iš pasalpų, nes su paskolomis iš algos vis tiek nepragyvensi. Taip ir degraduoja, kai jaunas darbingas zmogus nerealizuoja saves!

Visiškas absurdas su tomis kuro kainomis. Kažkada 2,70 lito už litrą atrodė kosminis lygis. Nuo tų laikų kaina išaugo vos ne dvigubai, o atlyginimai neišaugo – vos keliais procentais buvo padidinti. Lietuvoje visiškas degalų monopolis – kainos nustatomos tokios, kokias kažkas susapnuoja. Nurimus kuriai

nors „svarbiai“ naftos zonai kainos nenukrinta, bet tik spėja kur koks arabas ką nors padaryti – vėl kainos šokteli. Kuro kainomis jau seniai aplenkėm visas Europos šalis ir netgi JAV – ar pas mus toks aukštas pragyvenimo lygis? Pasižiūri, tai viskas daroma taip, kad tik sunaikinta būtų Lietuva. Ar dabartinė

Išnuomotas darbuotojas dina@ekonomika.lt

dar legendomis apipintas reiškinys Lietuvoje. Darbdaviai, neįsigilinę į laikinojo įdarbinimo esmę, čia neįžvelgia naudos, o darbuotojai mano, kad šitaip atsiveria keliai jiems išnaudoti.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentas Tomas Bagdanskis pasakojo, kad, neoficialiais duomenimis, Lietuvoje laikinieji darbuotojai sudaro maždaug 0,15 proc. viso dirbančių žmonių skaičiaus, o jo vadovaujamai asociacijai priklauso 12 įmonių, užsiimančių personalo nuoma. „Apytikriais duomenimis, Lietuvoje veikia maždaug 30 įmonių, vykdančių laikinojo įdarbinimo veiklą. Prie jų pridėjus įmones, kurios darbuotojus laikinai įdarbina užsienyje, tokia veikla besiverčiančių agentūrų būtų apie 70“, – sakė jis. Anot T. Bagdanskio, darbuotojų nuoma turi privalumų ir palengvina verslo plėtrą, naujų darbo vietų steigimą. „Darbdaviui nereikia vykdyti daugybės procedūrų, susijusių su įprastu darbuotojo įdarbinimu ir atleidimu, o tai leidžia lanksčiau ir drąsiau naudotis darbo jėga bei to-

Sostinėje pradedamas griauti garsiausias pastatas vaiduoklis

Tikimasi, kad įsigaliojęs Laikinojo įdarbinimo įstatymas išnuomotiems darbuotojams užtikrins daugiau garantijų. Scanpix kiu būdu daryti teigiamų pokyčių darbo rinkoje“, – aiškino specialistas. Jo teigimu, darbuotojui laikinojo įdarbinimo santykiai taip pat naudingi, mat kas kartą įdarbintas jis tobulėja, įgyja žinių ir gerina kvalifikaciją.

Įvesti saugikliai Praėjusių metų gruodžio 1-ąją įsigaliojo Laikinojo įdarbinimo įstatymas, suteikiantis apsaugą nuomojamiems darbuotojams. „Įstatyme numatyta, kad įdarbinus nuomojamą darbuotoją laikinai jo alga negali būti mažesnė nei kitų tos pačios srities darbuotojų. Jei darbuotojas įdarbinamas nuolatiniam darbui ir įmonę ištinka bankrotas, darbuotoją išnuomojusi įmonė ne tik turi sumokėti jam už prastovą, bet ir garantuoti išeitinę kompensaciją ir panašiai“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pir-

mininkas Artūras Černiauskas. Anot jo, įsigaliojęs įstatymas pakeitė iki šiol vyravusią ydingą tvarką, kai išnuomoti darbuotojai buvo darbinami sudarant civilines sutartis. „Tokiomis sutartimis darbuotojai nebuvo visiškai apsaugoti“, – komentavo LPSK pirmininkas. Jis tikino, kad šiandien galiojantis įstatymas tenkina ir LPSK, anksčiau raginusią spręsti laikinojo įdarbinimo problemas.

Nevertina lojalumo A. Černiausko nuomone, Laikinojo įdarbinimo įstatymas turėtų būti taikomas toms asmenų grupėms, kurios negali dirbti nuolat: motinoms, auginančioms vaikus, studentams ir pan. Jis pabrėžė, kad tokio susitarimo derėtų laikytis ir darbdaviams. „Darbdaviai taip pat turėtų nuomotis darbuotojus ne nuolatiniams dar-

»

Darbdaviai turėtų nuomotis darbuotojus ne nuolatiniams darbams, o tik tais atvejais, kai yra darbo jėgos trūkumas, reikia paleisti naują gamybos liniją

bams, o tik tais atvejais, kai yra darbo jėgos trūkumas, reikia paleisti naują gamybos liniją ir panašiai“, – vardijo LPSK pirmininkas. Vis dėlto net įsigaliojus įstatymui atsiranda darbdavių, kurie, anot A. Černiausko, darbuotojus nuomojasi ne laikinam darbui ar pritrūkę darbuotojų, o iš nuomojamų darbuotojų sukuria ištisus įmonės padalinius ar skyrius. „Tokia tendencija kelia nerimą profesinėms sąjungoms“, – atskleidė jis. LPSK pirmininkas teigė, jog tokia padėtis susiklostė dėl to, kad Lietuvoje nevertinamas darbuotojų lojalumas įmonei. „Senose kapitalistinėse šalyse ištisos darbuotojų kartos dirba vienoje įmonėje, sutinka susimažinti algas, kai yra sunkūs laikai įmonei, o įmonė vos laikams pagerėjus vėl didina darbuotojams atlygį. Lietuvoje to nėra. Lojalumo sąvoka pas mus ne itin suprantama. Galbūt, kai pasikeis požiūris, kai darbdavys į darbuotoją nebežiūrės kaip į mechanizmą, kitaip bus taikomas ir šis įstatymas“, – svarstė A. Černiauskas.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

www.ek.lt

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

Kai Lietuvoje kas antras gyventojas yra išlaikomas iš biudžeto, labai svarbu uždaryti bet kokias landas, leidžiančias nemokėti mokesčių, teigia Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, įmonės „Kauno liftai“ generalinis direktorius.

■ Darbuotojų nuoma – vis

Mažiau procedūrų

LANKOMIAUSI

Pramonininkas: 1,7 mln. lietuvių yra išlaikytiniai

Dina Sergijenko

Vakaruose darbuotojų nuoma yra jau daugiau nei 20 metų puikiai žinomas ir vis populiarėjantis procesas, Lietuvoje išsinuomoti darbuotojus galima beveik dešimtmetį. Vis dėlto įdarbinimo būdas darbuotoją nuomojant iš kitos įmonės kelia nemažai įtarimų ir pagrįstų būgštavimų, kad šitaip darbdaviai gali piktnaudžiauti savo galiomis ir įdarbinti žmones nesuteikdami jiems socialinių garantijų.

valdžia vykdo lietuvių genocido politiką? Įdomu, kieno užsakymu – ar tik ne ponų iš Briuselio? Nori išnaikinti žmones, kad atsirastų ponams užsieniečiams daugiau laisvos žemės – gal įsteigs Lietuvos papuasų draustinį, kur likę Lietuvos tikrieji gyventojai bus demonstruojami atvykėliams iš Vakarų.

www.ek.lt/video

Ar darbuotojų nuoma lengvina verslo plėtrą?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Pradedamas griauti sostinės Konstitucijos prospekte kelis dešimtmečius stovintis apleistas pastatas vaiduoklis, kuriame turėjo įsikurti komjaunimo viešbutis „Sputnik“.

D. Dundulis: šiandien niekas nenori savo verslo Apie tokias dideles įmones, kokios šiandien yra „Norfos mažmena“ ir „Rivona“, verslininkas Dainius Dundulis sako nė nesvajojęs. „Verslas atsirado iš to, kad reikėjo kažkaip išgyventi“, – sako jis.

Ar atsiperka partijos stendas knygų mugėje? Per praėjusią knygų mugę Lietuvos socialdemokratų partija už beveik 2 tūkst. litų išsinuomojo stendelį sau artimų autorių knygoms pristatyti. Politiniai oponentai sako, kad į šią tradicinę kultūrinę erdvę smelkiantis politinėms jėgoms tokia tendencija gali tapti masinė.

Bandome: išmanusis telefonas, kurį norisi nuskandinti Dar praėjusių metų spalį kompanija „Samsung“ pristatė naują išmanųjį „Galaxy xCover“ (s5690). Rodos, niekuo neypatingas žingsnis šiandien, kai išmanusis telefonas yra ne tik privalumas, bet ir būtinybė net tam, kuris telefoną naudoja tik pokalbiams.

Iš vienos knygos milijono neuždirbsi Praėjusią savaitę sostinėje vyko tryliktoji Vilniaus knygų mugė. Šis renginys laikomas bene didžiausiu kultūriniu įvykiu Lietuvoje. Mugę kasmet aplanko daugiau nei 60 tūkst. žmonių. Vieni eina susitikti su mėgstamais autoriais ir susipažinti su leidyklų pristatomomis naujovėmis, kiti – įsigyti pigesnių knygų.


12

Tryliktas puslapis

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

K inija . Pekino teismas baudžiamojon atsakomybėn patraukė grupę įtariamųjų, nelegaliai pardavusių 51 žmogaus inkstą, kurių vertė – apie 10 mln. juanių (4,16 mln. litų). Tai viena didžiausių prekybos organais bylų Kinijoje, skelbia CNN. Įtariama, kad prekeivių tinklas padėjo pacientams rasti organų paperkant daugiausia jaunuolius ir

neturtingus asmenis, kuriems sumokėdavo vidutiniškai po 25 tūkst. juanių (apie 10 tūkst. litų), o tada inkstus parduodavo už 200 tūkst. juanių (apie 130 tūkst. litų). P ranc ū z ija . Policija Lotynų Amerikos ir Europos šalyse sulaikė 25 programišius iš grupės „Anonymous“, remdamasi Interpolu pranešė BBC. Policija

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

Degalų vagis gaudys ekipažai ■ Dauguma kuro vagysčių

padaroma su suklastotais, pavogtais, kitai transporto priemonei priklausančiais valstybinio numerio ženklais. Nuo vasario 16 dienos Vilniaus policijos pareigūnai pasirinktomis dienomis ir valandomis įvairiose degalinėse organizuoja kontrolės priemones. Tikrinimams bus

naudojami policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėti tarnybiniai automobiliai, kuriuose esama įranga bus skenuojami į degalinę įsipilti kuro atvykusių automobilių valstybinio numerio ženklai. Organizuoti prevencines priemones siekiant užkirsti kelią tokio tipo sukčiavimui pareigūnai susitarė su degalinių tinklų „Statoil“, „Lukoil“, „Neste“, „Orlen“ atstovais.

Daugiau kalinių ■ Kasmet Lietuvoje nusi-

kalstamų veikų padarymu apkaltinama apie 25 tūkst. asmenų, iš jų maždaug 15 tūkst. skiriamos bausmės, o apie 30 proc. – realus laisvės atėmimas. Teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro beveik 6 metus. 2012 m. pradžioje Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko daugiau kaip 300 kalinių – 3 kartus daugiau už ES vidurkį, nors registruotų nusikalstamų veikų Lietuvoje yra mažiau nei daugelyje kitų ES valstybių. Kasdien mūsų šalyje vidutiniškai į laisvę atlikus visą bausmę arba lygtinai

dienį saugiai pasiekė Seišelius. Sostinės Viktorijos oro uoste 636 keleivių ir 413 įgulos narių laukė Raudonojo Kryžiaus atstovai. Svilinant karščiams keleiviai ir įgula nuo pirmadienio laineryje gyveno be elektros ir oro kondicionierių. Elektros energijos tiekimas nutrūko mašinų skyriuje kilus gaisrui. „Costa Allegra“ tapo nepajėgus manevruoti.

Aukščiausiu lygiu užvirusioje kovoje dėl atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnų pastarosiomis savaitėmis populiariausiu šio skandalo sinonimu tapo liaudies melo detektoriumi vadinamas poligrafas. „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar šis bejausmis kompiuterinis įrenginys gali išsklaidyti abejones. info@ekonomika.lt

paleidžiama apie 100 buvusių kalinių. Pasak Teisės instituto mokslininkų, šių asmenų integracija yra svarbi ne tik jiems patiems, bet ir visuomenei.

Argentinoje, Čilėje, Kolumbijoje ir Ispanijoje sulaikė įtariamus programišių „Anonymous“ grupės narius ir konfiskavo 250 vienetų informacinių technologijų įrangos ir mobiliųjų telefonų. Sulaikytieji yra 17–40 metų amžiaus. S eišeliai . Indijos vandenyne gaisrą patyręs kruizinis laivas „Costa Allegra“ ketvirta-

Kas galėtų apgauti melo detektorių? Dailius Dargis

Kalinių skaičius Lietuvoje 3 kartus viršija ES vidurkį. Fotodiena

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

P

raėjusią savaitę Seimo Antikorupcijos posėdyje liudijo melo atpažinimo žinovė, Vilniaus universiteto dėstytoja Kristina Vanagaitė. Susirinkusiems žiniasklaidos atstovams ji pareiškė: „Poligrafo patikimumas gali siekti iki 90 proc., bet tai labai priklauso nuo procedūros, kokie žmonės darė, kaip visa tai atlikta. Daugelyje užsienio šalių poligrafu gauti duomenys laikomi orientaciniais – kad sumažintų įtariamųjų skaičių, kad būtų sužinota papildomos informacijos. Tačiau tai nenaudojama kaip neginčijamas kaltės įrodymas.” O iš FNTT vadovų pareigų atleistų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atveju pagrindine jų aukštų postų praradimo priežastimi iki šiol laikoma tai, kad abu pareigūnai neva neatlaikė poligrafo testo. Tokiu banditams per apklausas praverti burnas naudojamu prietaisu bandyta išgauti, ar aukšti pareigūnai išties galėjo nutekinti informaciją vieno plačiai žinomo dienraščio žurnalistams apie planuojamą banko „Snoras“ nacionalizavimą.

Profesionalų rankose Sostinėje veikianti bendrovė „Liedet“ jau kurį laiką savo klientus aprūpina įvairaus sudėtingumo testais melo detektoriumi naudojant poligrafinių apklausų metodikas. Tarp tokių – ir neištikimybės šeimose ar alkoholio, narkotikų, lošimų priklau-

somybių atskleidimas. Šios bendrovės vadovas Arūnas Valančius sakė, kad melo detektorius – vienintelis būdas sužinoti, kas yra kas. Tiesa, pašnekovas pridūrė: su sąlyga, kad tyrimą atlieka profesionalas.

„Mūsų įmonė atlieka tik tyrimus lygmeninės balso analizės būdu, nors aš turiu ir poligrafologo kvalifikaciją, tačiau tyrimų poligrafu privačiai mūsų šalyje atlikti neleidžia įstatymas, – „Ekonomika.lt” pasakojo

» Pasitaiko ir paranojiškų atvejų, tačiau jų –

absoliuti mažuma

bendrovės direktorius A. Valančius. – Kai kurios įmonės melo detektorius naudoja kaip prevencinę priemonę nuo vagysčių, informacijos nutekinimo, vidaus taisyklių pažeidimų ar periodiškai tikrindami personalą. Dažniausiai tokie metodai taikomi kas metus. Taip pat priimant naujus darbuotojus.“

Vadovai paranojikai

Poligrafas įveikė žudiką

Pasiteiravus, ar privataus verslo struktūrose nepasitaiko paranojos apsėstų vadovų ir akcininkų, kurie kaskart suabejoję kolegų ar verslo partnerių patikimimu griebiasi melo detektorių, A. Valančius atsakė: „Iš mūsų įmonės perkama tik paslauga. Dažniausiai tiriamos vagystės, lojalumas, asmeniniai klausimai. Žinoma, pasitaiko ir paranojiškų atvejų, tačiau jų – absoliuti mažuma.“ Kalbėdamas apie šio prietaiso patikimumą A. Valančius pareiškė, kad viskas priklauso nuo specialisto, dirbančio su poligrafu ir tiriamuoju asmeniu. Anot jo, šiuo metu poligrafo specialistų daugelyje šalių yra žymiai mažiau nei prigaminta ir taikoma melagystėms ištirti skirtų prietaisų. „Profesionalui tokie dalykai kaip jaudulys neturi įtakos, – kalbėjo „Liedet“ vadovas A. Valančius. – Naudojamos metodikos, įvertinančios tiriamojo emocinę būklę („foną“), tad poligrafologui susitvarkyti su šia problema yra viena iš lengviausių užduočių per tyrimą.“ Pašnekovo teigimu, patikimumo ar lojalumo testuose žymiai svarbesnis yra tinkamas pokalbis su tiriamuoju, kai turi būti pašalinami kitokie klausimo interpretavimai, taip pat įmanomos su klausimu susijusios asociacijos. Pavyzdžiui, klausiant apie narkotinių medžiagų vartojimą tiriamasis gali reaguoti, net jei bendradarbis, kaimynas ar šeimos narys turi šių problemų, ir pan.

„Ekonomika.lt“ primena plačiai nuskambėjusį atvejį, kai melo detektoriaus išvados buvo nepalankios pagrindiniam kriminalinės bylos kaltininkui. 2007-ųjų rugsėjo 17-ąją Pakruojo rajone, Žvirbloniuose, įvykdytas kruvinas nusikaltimas galutinai ištirtas teisėsaugininkams pasitelkus melo detektorių. Galima sakyti, kad šios bylos tyrimo peripetijos pateko į Lietuvos kriminalinę istoriją, nes jos aprašytos net Krokuvos universiteto kolegijos leidinyje, kuriame rašoma apie sėkmingiausius tyrimus melo detektoriumi. Ištyrę šią žmogžudystės istoriją Šiaulių kriminalistai vėliau buvo apdovanoti kaip geriausi metų sekliai. Mįslingai dingus 30 metų verslininkui Pauliui Mickeliūnui po kelių dienų Šiaulių centre netoli vieno viešbučio buvo aptiktas vyrui priklausantis autobusiukas atrakintomis durelėmis. Sekliai nustatė, kad šia transporto priemone prieš dingdamas P. Mickeliūnas atvyko iš Švedijos, ten jis uždarbiavo. Grįždamas į gimtinę vyras su vienu žmogumi šnekučiuodamasis apie tolesnes savo plėtojamo verslo perspektyvas netikėtai prisiminė seną skolininką – bičiulį Vytautą Urboną. Praėjus kuriam laikui kriminalistų tardomas V. Urbonas pripažino iš tikrųjų P. Mickeliūnui esąs skolingas, tačiau menką sumą – vos 3 000 litų. Taip pat pasakojo lemtingą dieną P. Mickeliūną pavėžėjęs iki pietinėje miesto dalyje esančios degalinės ir ten paleidęs.

Sunkiu nužudymu apkaltintam V. Urbonui nepavyko pergudrauti poligrafo. Sigito Stasaičio nuotr.

Nuo tos akimirkos jo niekas daugiau nematė.

Išgirdęs susijaudino Neapsikentęs kriminalistų apklausų, per kurias buvo keliamos įvairios P. Mickeliūno dingimo versijos, dažnai pateikiamų nepatogių klausimų, V. Urbonas sutiko pasitikrinti poligrafu. „Ar žinote, kokiu būdu nužudytas Paulius?” – paklausė operatorius ir ėmė vardyti galimus atsakymo būdus: pakartas, nunuody-

»

Tryliktas puslapis tas, sumuštas. Vos tyrėjui ištarus apie šaunamąjį ginklą, kuris galėjo būti panaudotas šiame nusikaltime, poligrafo piešiama kreivė smarkiai virptelėjo aukštyn. Iš viso V. Urbonui buvo pateikta 12 klausimų. Baigę apklausą kriminalistai žinojo tokius detektoriumi gautus atsakymus: P. Mickeliūnas nušautas Pailių kaime. Aukos lavonas sudegintas ir užkastas. Pralaimėjęs dvikovą su

Neapsikentęs dažnai pateikiamų nepatogių klausimų V. Urbonas sutiko pasitikrinti poligrafu

13 melo detektoriumi V. Urbonas palūžo ir prisipažino nužudęs seną bičiulį. Jis parodė vietą pievoje netoli savo namų Pailiuose, kur atsiviliojęs P. Mickeliūną nušovė iš legaliai turimo savo pistoleto. Jis atskleidė ir vietą, kur užkasė lavoną. P. Mickeliūnui žudikas nepagailėjo 5 kulkų, net kontrolinio šūvio į galvą. Pagrindinis žmogžudystės motyvas – nenoras senam draugui grąžinti skolos. Dėl įvykdyto kraupaus nusikaltimo Šiaulių teisėjai V. Urbonui atseikėjo 12 metų nelaisvės.

FAKTAI Melagių paieškos

••Senovėje melagius arba prisidirbusius asmenis demaskuodavo šmaikščiais būdais. Pavyzdžiui, Afrikoje žmonės perduodavo vienas kitam kiaušinį. Tas, kuris sudaužydavo, buvo laikomas kaltu. O štai senovės Kinijoje nusikaltėlis į burną įsidėdavo saują ryžių – jei jie sušlapdavo, buvo laikoma, kad asmuo nekaltas. ••Įvairiuose šaltiniuose nurodomas nevienodas poligrafo patikimumo lygis – nuo 70 iki 90 proc. ••Kai kurie mokslininkai abejoja poligrafo patikimumu, tačiau jis vis dar plačiai naudojamas įvairiose šalyse, ypač JAV – ten jis taikomas ne tik specialiųjų tarnybų, bet ir privataus verslo atstovų. ••Pirmasis melo detektorius į Lietuvą atvežtas 1992 metais. Jį į mūsų šalį nelegaliai atgabeno Amerikos lietuviai. ••Iki šiol veikiantis senasis melo detektorius jau nebenaudojamas – jį pakeitė kompiuteris. ••Viena naujausių ir veiksmingiausių poligrafo alternatyvų – magnetinis rezonansas, kai stebimas tam tikrų žmogaus smegenyse esančių melo zonų aktyvumas. Kalbama, kad jo patikimumas siekia 90–93 proc.

Poligrafas vis dar plačiai naudojamas specialiųjų tarnybų, verslo atstovams tikrinti. Reuters


Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Prekyba

15 FAKTAI

Artimiausiu metu medienos pardavimo aukcionai bus surengti daugelyje šalies urėdijų. Reuters

Medienos aukcionas

••Apvaliosios medienos elektroninė pardavimų sistema buvo sukurta operatyviai teikti informaciją apie valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir kirtimo atliekų pardavimo aukcionuose asortimentą, miško kirtimo atliekas ir pardavimo sąlygas medienos pirkėjams elektroninėje erdvėje.

Mados ir gyvenimo būdo žurnalas IEVA maloniai kviečia Jus nuo 2012-ųjų kovo 9 dienos aplankyti V tarptautinę mados fotografijos parodą „Madamorfozės 2011“ Prekybos ir renginių centre VCUP, Konstitucijos pr. 16, Vilniuje. Čia galėsite pamatyti įdomiausias Lietuvos ir užsienio mados fotografų profesionalų ir mėgėjų nuotraukas.

••Elektroninėje erdvėje aukciono būdu vyks visų rūšių medienos pirkimai – ir trumpalaikiai, ir pusmečio, ir ilgalaikiai. ••Pasibaigus aukcionui pirkėjas su pardavėju sudarys tokias pat sutartis, kaip ir anksčiau. Pagal Medienos pardavimo taisykles medienos pardavimo sutartys gali būti trumpalaikės, pusmečio ir ilgalaikės.

girskas. Esą tai, kad naujiems prekybos tinklams Lietuvoje sunku, parodo ir „Prisma“ pavyzdys: bendrovė, nors turi pranašumų prieš kitus centrus – geresnė parduotuvės aptarnavimo kultūra, strategiškai geriau išdėstytos prekės, – Lietuvoje kol kas teturi du prekybos centrus. Viena iš priežasčių, dėl kurių didieji prekybos tinklai kartais atidaro parduotuves nepatraukliose ar konkurencingose rinkose, pasak pašnekovo, gali būti siekis didinti tam tikros rūšies prekių pardavimą dėl nuolaidų – bendrovės, atidariusios prekybos centrus, perka daugiau prekių, dėl to tiekėjai joms sumažina kainas. O dėl

mažesnių kainų gautas pelnas atsveria nuosmukį nepatraukliose rinkose. Lietuvos prekybininkų asociacijos direktorius Laurynas Vilimas taip pat pasakojo, kad Lietuvoje prekybos centrų konkurencija yra intensyvi ir iš prekybininkų strategijų matyti, kad ji neturėtų mažėti. Pasak pašnekovo, nors „Lidl“ yra žinomas kaip žemų kainų tinklas, vargu ar jam pavyktų Lietuvos rinkai pasiūlyti žymiai patrauklesnes kainas, nes Lietuvos prekybos centrai dėl kainų ir taip konkuruoja. „Kalbėdamas apie pagrindinių produktų kainas nemanau, kad jie sugebės parodyti stebuklų“, – prognozavo L. Vilimas.

Praėjusią savaitę surengti pirmieji šalyje medienos aukcionai.

P

Aukcionas vyko sklandžiai Dubravos mokomoji eksperimentinė miškų urėdija aukcione pardavė 150 kuRasos Kijakauskienės nuotr.

Prekybos ir renginių centras VCUP – seniausias vilniečių apsipirkimo tradicijas turintis prekybos centras. Patogi vieta sostinės centre su atsiveriančiu vaizdu į Nerį ir senamiesčio širdį. Per stiklo sieną ir stogo kupolą į prekybos centrą patenka daug dienos šviesos. Prekybos centre yra daugiau nei 160 parduotuvių ir paslaugų vietų, daugiau nei 10 kavinių ir restoranų. Lankytojų patogumui pirmame prekybos centro aukšte yra maisto prekių parduotuvė. Penktame prekybos centro aukšte neseniai atidaryta moderni renginių ir laisvalaikio erdvė kviečia pamatyti parodas, dalyvauti renginiuose, o šalia esanti kavinių, restoranų ir lauko terasų zona – atgauti jėgas ir pasistiprinti. VCUP įrengta 500 vietų daugiaaukštė dengta ir lauko automobilių aikštelės. VCUP laukia besirenkančių patogumą ir vertinančių kokybę bei nusiteikusių gerai praleisti laiką pirkėjų.

irmosiomis kregždėmis tapo Dubravos eksperimentinė mokomoji ir Panevėžio miškų urėdijos. Artimiausiu metu tokie aukcionai startuos ir kitose šalies urėdijose.

binių metrų popiermedžio. Dubravos urėdas Kęstutis Šakūnas sakė, kad medienos aukcionas praėjo sklandžiai ir užtruko apie 15 minučių. „Vienas dalyvis medienos kainą šiek tiek kilstelėjo, o kitas nupirko už tiek, už kiek mes ir siūlėme“, – sakė K. Šakūnas. Medienos aukcionas surengtas ir Panevėžio miškų urėdijoje – čia parduota 1 650 kubinių metrų pjautinių drebulės rąstų. „Džiaugiuos, kad į valsty-

binę miškų sistemą ateina naujos technologijos, kurios didina valstybinių miškų vertę, – kalbėjo K.Šakūnas. – Manau, tai nelabai patinka tiems, kurie vis dar ragina išdraskyti racionaliai dirbančią valstybinių miškų sistemą. Manau, kad tokia apvaliosios medienos pardavimo sistema turi ateitį siekiant, kad valstybė už parduotą medieną gautų didžiausią kainą. Tokias išvadas daryti verčia ir kitų šalių patirtis, kur mediena

jau parduodama tik tokiais būdais.“

Perspektyva – gera Pasak Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos, pirmieji rezultatai ir pirkėjų domėjimasis aukcionais leidžia daryti išvadas, kad toks medienos pardavimo būdas ateityje taps dar labiau populiarus. „Šiuo metu situacija apvaliosios medienos rinkoje yra kintama – jos paklausa

Pirko akluoju būdu

mažėja, – sakė G. Visalga. – Miškų urėdijos priverstos mažinti parduodamos medienos kainą.“ Anot pašnekovo, akivaizdi ir elektroninės prekybos mediena nauda. „Visus pirkėjus ir pardavėjus išlaisviname nuo popierizmo, žmonės mažiau apkrauti darbu. Dabar visa tai, ką darė žmonės, atlieka kompiuteris. Medienos galima nusipirkti vos paspaudus kelis mygtukus“, – kalbėjo G. Visalga.

Medienos aukcionai įsibėgėja info@ekonomika.lt

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LIBITIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas vertina ir džiaugiasi, kad valstybinių miškų valdytojai siekia skaidrinti medienos pardavimo sistemą ir visiems pirkėjams sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas. „Manau, medienos aukcionai yra perspektyvūs, – sakė R.Lapinskas. – Mes jais domimės ir juose dalyvausime. Bet natūralu, kad mūsų nesudomins pasiūlymai pirkti medieną aukštomis kainomis, jei jos galime gauti pigesnėmis. Urėdijoms jas sumažinus iki rinkos kainų, aukcionuose dalyvausime ir varžysimės.“

Pagal naujas Prekybos mediena taisykles, nuo šių metų ji parduodama aukciono būdu per elektroninę pardavimo sistemą AMEPS. Medieną parduodančios šalies miškų urėdijos interneto tinklalapyje skelbia apie parduodamą medieną, o čia pat įsiregistravę pirkėjai už ją siūlo savo kainą. Mediena parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Iki šiol mediena būdavo parduodama akluoju būdu – skelbiant konkursus, kai pirkėjai medienos kainas pateikdavo užklijuotuose vokuose, o vėliau atplėšę juos kainų keisti jau nebegalėjo. Aukciono būdu per elektroninę sistemą bus parduodama visa didmeninei prekybai skirta mediena, sudaranti 90 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos. Mažmeninei prekybai skirtos medienos (apie 10 proc.), kaip ir iki šiol, pirkėjai galės įsigyti tiesiogiai iš pardavėjų. Elektroninėje erdvėje aukciono būdu bus parduodama tik valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, privačių miškų savininkai ją pardavinės kaip iki šiol – šalių susitarimu.

••Trumpalaikiai pardavimai elektroninėje erdvėje pradėti jau dabar. Pusmečio – bus pradėti vasarą, o ilgalaikiai – nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Jurgita Činkienė

Už sąžiningą konkurenciją

Naujokams vietos nėra

FAKTAI Prekybos centrai

••„Lidl“ Europoje turi daugiau nei 10 tūkst. parduotuvių. ••Bendrovės „Inreal“ duomenimis, pernai „Maxima“ atidarė arba rekonstravo 9 parduotuves, „Norfa“ ir „Iki“ – po 8, „Rimi“ – 1.

Parodos rëmëjai

Informaciniai rëmëjai

Parodos partneris Lietuvos spaudos fotografø klubas

Prekybos tinklas „Lidl“ pirmąjį prekybos centrą Lietuvoje ketina atidaryti Alytuje. Scanpix

■ Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai. Šiemet, bendrovės „Inreal“ duomenimis, prekybos tinklas „Prisma“ ketina atidaryti vieną parduotuvę Kaune ir keletą Vilniuje, o prekybos centras „Lidl“ – pastatyti parduotuvę Alytuje ir ją atidaryti 2013 metais, o per artimiausius kelerius metus atidaryti po parduotuvę visuose Lietuvos miestuose, kurie turi

bent po 20 tūkst. gyventojų. Didžiojoje dalyje Europos valstybių veikiantis tinklas „Lidl“ jau kartą yra mėginęs įsitvirtinti Lietuvoje, tačiau vėliau planus sustabdė. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, tikėtina, kad panašus likimas tinklą gali ištikti ir antrą kartą. „Konkurencija Lietuvos prekybos centrų rinkoje yra milžiniška – puikiai išplėtotos centrų lojalumo programos, bendrovės stipriai konkuruoja dėl produktų kainų. Abejoju, kad net ir atidariusi 20 tinklų Lietuvoje „Lidl“ po dešimties metų dirbtų pelningai“, – svarstė S. Besa-


Užsienyje

16

UŽSIENIO NAUJIENOS

106,6

■ Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino Graikijos skolinimosi reitingą iki dalinio nemokumo.

Sėkminga skolos restruktūrizacija leistų Graikijai gauti antrąją tarptautinės paramos dalį. AFP

S&P teigia, kad sprendimą lėmė susitarimo su skolintojais sąlygos. Praėjusią savaitę euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų (448

mlrd. litų) paskolų paketo Graikijai, o privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc. Graikijos įsiskolinimo. S&P žada dar kartą peržiūrėti Graikijos reitingą, kai apsikeitimo obligacijomis sandoris bus įvykdytas. Greičiausiai jis padidintas iki CCC. Graikijos Vyriausybė teigė, kad S&P sprendimas bankų sistemai nepakenks.

■ Bendrovė „Naftogaz

Ukrainy“ pasisiūlė europiečiams saugoti dujas savo požeminėse dujų saugyklose.

Anksčiau Ukrainos dujų saugyklos buvo naudojamos dujų tiekimui į Europą stabilizuoti. Reuters

Apnuoginti privačios žvalgybos lobiai Praėjusią savaitę „WikiLeaks“ pradėjo platinti daugiau nei 5 mln. elektroninių laiškų, kuriuos programišiai pagrobė iš JAV bendrovės „Stratfor“. Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

J

ie gali atskleisti daugybę slaptos milžiniškų kompanijų informacijos, mat bendrovė laikoma šešėline CŽV. „WikiLeaks“ atstovai teigia, kad elektroniniai laiškai buvo siunčiami nuo 2004 iki 2011 metų pabaigos. „Šie laiškai atskleidžia kompanijos, kuri didelėms bendrovėms teikia žvalgybos paslaugas, virtuvę. Iš jų sužinome apie „Stratfor“ šaltinius, užmokesčio plovimo sistemą ir naudotus psichologinius metodus“, – teigia „WikiLeaks“. Tarp didžiųjų JAV kompanijų minimos „Bhopal's Dow Chemical Co.“, „Lockheed Martin“ ar „Northrop Grumman“, be to, atskleidžiama nemažai JAV nacionalinio saugumo departamento, Jūrų pėstininkų korpuso ar Karinės žvalgybos valdybos informacijos.

FAKTAI „Stratfor“

••Kompanija įkurta 1996 metais Teksase. Jai vadovauja jos steigėjas George‘as Friedmanas. ••Kai kurie bendrovės produktai yra prieinami viešai: privačios ataskaitos, korporatyvinės narystės, įvairios analizės. ••Iki šiol kompaniją citavo tokios žiniasklaidos priemonės kaip CNN, „Bloomberg“, „Associated Press“, „Reuters“, „The New York Times“ ir BBC. ••Praėjusių metų gruodį programišių grupės „Anonymous“ nariai pavogė elektroninius laiškus ir kreditinių kortelių duomenis iš „Stratfor“ tinklalapio.

Darbo metodai Tinklaraštininkai visame pasaulyje nepraleido progos pasityčioti iš „Stratfor“ elektroniniuose laiškuose vartotos necenzūrinės kalbos arba net atskleistų būdų, kaip kliento akyse imituoti darbą. Pavyzdžiui, faktų tikrinimas laiškuose apibūdinamas taip: „Dažniausiai beprasmis, tačiau išpučia kliento sąskaitą ir sudaro įspūdį, kad dirbate.“ Paaiškėjo, kad kartais bendrovės darbuotojai klientams vietoj tyrimo išvadų pateikdavo faktų iš spaudos: „Jei akivaizdu, kad suvestinėje nėra vertingos žvalgybinės informacijos, jos galima rasti rytiniuose laikraščiuose. Tuomet nupiešiama schema ir pavadinama „Times“ suvestine“. Klientams tai daro įspūdį.“ Atsakydama į viešai išplatintą informaciją „Stratfor“ teigia, kad pavogtais elektroniniais laiškais ją siekiama nutildyti ir išgąsdinti. Pasak bendrovės atstovų, dalis laiškų gali būti padirbti.

J. Assange‘as neigia, kad privačios žvalgybos kompanijos elektroninius laiškus gavo iš programišių bendruomenės ,,Anonymous“. AFP

Nors „WikiLeaks“ nepripažįsta, manoma, kad elektroninius laiškus gavo programišių bendruomenė „Anonymous“ ir tik tuomet jie atiteko Julliano Assange‘o vadovaujamai organizacijai. Patys „Anonymous“ spėliones dėl laiškų klastojimo pavadino apgailėtinomis.

Ambicingi planai Galbūt tinklaraštininkai turi progą pasijuokti skaitydami paviešintus privačios žvalgybos bendrovės elektroninius laiškus, tačiau ši informacija gali turėti neigiamą poveikį daugybei didelių tarptautinių kompanijų ir JAV valstybinių institucijų, kurios yra „Stratfor“ klientės. Pavyzdžiui, paviešinti laiškai atskleidžia, kaip „Coca-

Cola“ kreipėsi į „Stratfor“ prašydama informacijos apie gyvūnų teises ginančią organizaciją PETA. Bendrovė prašė „Stratfor“ išsiaiškinti, kiek šalininkų PETA turi Kanadoje, kokia jų dalis pasiduoda agitacijai. Taip pat gėrimų gamintojai buvo įdomu, kaip PETA planuoja ir vykdo agitaciją, kaip Kanados organizacija yra susijusi su kitų šalių organizacijomis, kokia tikimybė, kad prie PETA protesto prisidės kitos grupuotės, pavyzdžiui, anarchistai. Kita bendrovė „Bhopal's

Dow Chemical Co.“ naudojosi privačios žvalgybos paslaugomis norėdama stebėti interneto aktyvistų, ginančių Bopalo tragedijos aukų interesus, veiklą. Keli tūkstančiai žmonių 1984 metais žuvo arba buvo sužeisti, kai iš pesticidų gamyklos nutekėjo dujos. 2001-aisiais gamyklą Indijoje valdžiusią kompaniją nusipirko JAV bendrovė „Bhopal's Dow Chemical Co.“, kuri iki šiol atmeta pretenzijas, skirtas buvusiai gamyklos valdytojai. Pastarajai Indijos teismas buvo priteisęs beveik

» Mano draugas, dirbęs žvalgyboje, kartą

„Stratfor“ apibūdino kaip savaitraštį „The Economist“ – tik informacija pateikiama savaite vėliau ir šimtąkart brangiau

pusę milijardo JAV dolerių siekiančias kompensacijas tragedijos aukoms. Pastaruoju metu Indijos Vyriausybė siekė, kad kompensacijų būtų išmokėta daugiau. Tuomet JAV kompanija pareiškė, kad neturi nieko bendra su nelaimingu atsitikimu, įvykusiu prieš daugelį metų. Pati „Stratfor“ turėjo ambicingų planų: išplatintuose dokumentuose yra darbuotojams skirtas kompanijos vadovo George‘o Friedmano pranešimas, kuriame aiškinama, kad bendrovė bendradarbiauja su „Goldman Sachs“ veteranu Shea Morenzu ir bando įkurti nuosavą rizikos kapitalo fondą. „Tai leistų panaudoti mūsų surinktą informaciją naujam, bet susijusiam verslui – in-

vesticijų fondui. Anksčiau mes patardavome kitiems fondams, o dabar turėtume nuosavą, visiškai finansuojamą S. Morenzo, kuris į „Stratfor“ investavo per 2 mln. JAV dolerių“, – rašo G. Friedmanas.

Nevykęs pokštas Kai kurie apžvalgininkai ir „WikiLeaks“, ir pačios „Stratfor“ veiklą bei konfliktą linkę vertinti kaip nevykusį pokštą. „Galbūt viešinami laiškai iš tiesų parodo tik tai, kaip Teksase įsikūrusi korporatyvinių tyrimų bendrovė užsimiršusi save laiko lyg CŽV padaliniu. Galiausiai sugebėjo apkvailinti ir grupelę programišių, – teigia „The Atlantic“ apžvalgininkas Maxas Fisheris. – Bendro-

Užsienyje

Pasisiūlė saugoti dujas

Sumažino reitingą

mlrd.

Rusijos biudžeto deficitas šių metų vasarį siekė apie 106,6 mlrd. rublių (9,4 mlrd. litų)

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

vės reputacija tarp užsienio politikos apžvalgininkų, ekspertų ir žurnalistų niekuomet nebuvo labai gera: jie buvo vertinami kaip plepiai, nepateikiantys rimtų įžvalgų ar vertingos informacijos.“ Apžvalgininkas pasakoja, kad skaitydamas „Stratfor“ ataskaitas jis susidurdavo su viešai prieinamos informacijos ir nuobodžios analizės kombinacija, kurią dar vakar būdavo paskelbęs „New York Times“. Šias ataskaitas gaudavo jas užsiprenumeravę žmonės. „Mano draugas, dirbęs žvalgyboje, kartą „Stratfor“ apibūdino kaip savaitraštį „The Economist“ – tik informacija pateikiama savaite vėliau ir šimtąkart brangiau“, – sako M. Fisheris.

Pasak kompanijos valdybos pirmininko pavaduotojo Vadimo Čupruno, vienas iš „Naftogaz“ Vokietijos partnerių susidomėjo projektu. Ukrainos požeminės dujų saugyklos iškilo dar Sovietų Są-

jungos laikais. Šiuo metu jose gali būti saugoma apie 31 mlrd. kubinių metrų dujų. Iš dalies saugyklos naudojamos siekiant iki minimumo sumažinti išlaidas importuojamam kurui: vasarą, kai dujų kainos krinta, Ukraina superka kurą ir laiko jį saugyklose, o žiemą, kai vartojimas ir kainos auga, dujas naudoja. Visas saugyklas kontroliuoja antrinės „Naftogaz“ įmonės.

17

TIK SKAIČIAI

84,4 5,9

mlrd.

Airijos oro linijų bendrovė „Aer Lingus“ praėjusiais metais uždirbo 84,4 mlrd. eurų (291 mln. litų). Bankas HSBC savo vadovui Stuartui Gulliveriui skyrė 5,9 mln. svarų sterlingų (24 mln. litų) premiją

mln.


Užsienyje

18

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Azijos dvikova su drausme

Įšaldys pensijas

■ Čekijos Vyriausybė, siekdama sumažinti biudžeto deficitą, planuoja įšaldyti pensijas, pareiškė šalies premjeras Petras Nečasas.

Debatai apie ekonominę drausmę buvo populiariausia Davose vykusio Pasaulio ekonomikos forumo tema. Sephenas S. Roachas Project-syndicate.org

Davose vadovavau diskusijai „Naujasis Rytų Azijos kontekstas“, kurioje kalbas sakė aukšti valstybių atstovai iš Tailando, Pietų Korėjos, Malaizijos, Singapūro ir Japonijos. Visi kalbėjusieji sutiko dėl dviejų dalykų. Pirma, jie išreiškė nepasitenkinimą reguliavimo programomis, kurias diktavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadinamosios sąlyginės finansinės paramos reikalavimai. Antra, sutiko, kad šie kankinantys reguliavimai buvo naudingi, nes krizės persmelktos jų valstybių ekonomikos buvo priverstos įgyvendinti struktūrines reformas ir šios nutiesė kelią įspūdingiems šių dienų ekonomikos pasiekimams. Iš pirmo žvilgsnio skaičiai iškalbingi. 1998 metais bendras ASEAN-5 (Indonezija, Malaizija, Filipinai, Tailandas ir Vietnamas) valsty-

bių produktyvumas nukrito 8,3 proc. Realus Pietų Korėjos (kuri buvo laikoma naujai industrializuotų Azijos ekonomikų pavyzdžiu) BVP tais metais susitraukė 5,7 proc. Tačiau tuo metu pradėjo veikti griežtos TVF finansinės paramos sąlygos ir reguliavimo programos. Einamosios sąskaitos balansas, vadinamojo Rytų Azijos augimo stebuklo Achilo kulnas, iš deficito tapo perviršiu. ASEAN-5 valstybių einamosios sąskaitos deficitas, 1996–1997 metais sudaręs vidutiniškai 4 proc. BVP, dramatiškai virto 6,8 proc. BVP perviršiu 1998–1999 metais. Panaši transformacija įvyko ir Pietų Korėjoje, kur 1996–1997 metais buvęs 2,8 proc. einamosios sąskaitos deficitas virto 8,6 proc. perviršiu 1998–1999 metais. Nuo tada regionas atgal nebeatsigręžė. Per porą metų dauguma Azijos krizės paveiktų ekonomikų pasiekė iki sunkmečio buvusias aukštumas. Tačiau

» Azijos besivystančios ekonomikos

neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pritarti žiaurioms ekonominės drausmės priemonėms

CV

Sephenas S. Roachas

JAV Jeilio universiteto lektorius Niujorko universiteto ekonomikos mokslo daktaras

Investicinio banko „Morgan Stanley Asia“ valdybos pirmininkas Knygos „The Next Asia“ autorius

tai nebuvo laikinas atsigavimas. Nuo 1999-ųjų pradžios ASEAN-5 pradėjo penkerius metus trukusį spurtą, valstybių metinis BVP augimas siekė 5 proc. (5,5 proc. Pietų Korėjoje). Trumpai tariant, neliko jokių neigiamų trumpalaikių drausmės priemonių pasekmių ir buvo pasiekta ilgalaikė ir stulbinama nauda. Azijos pamokos yra labai svarbios ir išsivysčiusiam pasauliui. Tiesą sakant, Vokietijos ekonomika konkurencingumu ir augimu lenkia kitas Europos valstybes. Taip yra dėl to, kad buvo įvykdytos darbo rinkos reformos ir panaikintas valstybės reguliavimas. Tie patys vaistai gali būti naudingi ir likusiai Europos daliai. Galiausiai Azijos besivystančios ekonomikos neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pritarti žiaurioms ekonominės drausmės priemonėms. Ateityje turėtų paaiškėti, ar turtingos išsivysčiusios valstybės yra pasirengusios eiti tuo pačiu keliu kaip Azijos valstybės 1990-ųjų pabaigoje. Galbūt pagrindinė Azijos krizės pamoka yra ta, kad ekonominės drausmės priemonės veikia. Tačiau priemonių sėkmė priklauso nuo politinių galių, konkrečiai nuo to, kaip pavyks suderinti įtampą tarp trumpalaikių palengvinimų ir ilgalaikės strategijos įsipareigojimų. Būtent dėl to Vakaruose vyksta aršiausi mūšiai. Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Čekijos biudžeto deficitas kamšomas iš pensininkų kišenės. Reuters

Kinijos ekonomikos galvosūkis Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. mindaugas.samkus@ekonomika.lt

K

ol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Kinija perėmė Japonijos sukurtą Azijos plėtros modelį. Jo veikimas apima keletą pagrindinių aspektų. Pirma, dėl mažų atlyginimų kaupiamas kapitalas, kuris vėliau panaudojamas eksporto varomam ekonomikos augimui skatinti. Taip pat didelės investicijos skiriamos šalies industrializacijai. Antra, šiame procese dalyvauja ir valstybė. Trečia, industrializacija ir valstybės skiriamos investicijos persismelkia į pažangius ūkio sektorius. Šį modelį taikė Japonija, kuri 1990-ųjų

TIK SKAIČIAI

3,2

500

Tarptautinis valiutos fondas Airijai pervedė naują 3,2 mlrd. eurų (11 mlrd. litų) paskolos dalį

mlrd.

Didžiosios Britanijos valstybės iždas nurodė bankui „Barclays“ dėl mokesčių vengimo valstybei grąžinti 500 mln. svarų sterlingų (2 mlrd. litų)

www.ekonomika.lt

AFP

Mindaugas Samkus

Jis priminė, kad vien šiemet Čekijos valdžiai teks sumažinti biudžeto išlaidas 23 mlrd. kronų (4,1 mlrd. litų). Šalies premjeras pridūrė, kad 2013– 2014 metais Vyriausybei teks

imtis nepopuliarių priemonių kovojant su ūkio nuosmukiu, pavyzdžiui, padidinti kai kuriuos mokesčius, tarp jų pajamų mokestį piliečiams, gaunantiems didelį atlyginimą. Skaičiuojama, kad šie veiksmai turėtų padėti Čekijai kitais metais sumažinti biudžeto deficitą iki tokio lygio, kad siektų mažiau nei 3 proc. nuo BVP.

19

KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

Pagrindinė Kinijos užduotis – skatinti didesnį gyventojų vartojimą.

Žlugti pasmerktas modelis?

Pasak S. S. Roacho, atsigauti po krizės Azijos valstybėms padėjo ekonominės drausmės priemonės. Reuters

Užsienyje

pradžioje patyrė akcijų krachą. Vėliau jį nusikopijavo Pietų Korėja, išgyvenusi krizę 1997–1998 metais. Siekiant, kad augtų ekonomika, būtinas didelis investicijų srautas. Plėtros modelis priklauso nuo valstybės skiriamų subsidijų, kurios skatina investuoti į tam tikras pramonės šakas ar ūkio sektorius ir leidžia išvengti didelės rizikos. Pramonei skiriami pigūs kreditai, o valstybė aiškiai nurodo, į kokius konkrečius projektus investuoti pinigus. Valiutų kursai kontroliuojami, kad padrąsintų eksportuotojus, į visas puses dalijamos valstybinės subsidijos. Bankai nesiekia komercinės naudos, o veikiau yra vyriausybės plėtros politikos įrankiai. Visais šiais būdais ir privačios, ir visuomeninės lėšos yra nukreipiamos į industrializaciją. Taip sukuriamas milžiniškas ekonomikos augimas. Pasaulio rinkos visuomet bando nustatyti tinkamą kainų lygį ir siunčia signalus

investuotojams, kur turėtų ir kur neturėtų keliauti pinigai. Tačiau jei kainų rodikliai yra iškraipyti, išsikreipia ir išteklių skyrimo kryptys. Azijos modelis iškraipo kainas, todėl iššvaistomi pinigai ir pasiekiamas produktyvumo perteklius. Valstybės remiamos kompanijos nesirūpina pajamų generavimu, o tai priveda prie netinkamų investicinių sprendimų statyti gamyklas ir pastatus, kurie yra nereikalingi ir nepelningi. Galiausiai didelė dalis paskolų yra negrąžinama, o bankų sektorius palūžta. Japonijos ir Pietų Korėjos krizių priežastys buvo tokios pat – silpni bankai, įsiskolinusios bendrovės ir neprotingos investicijos.

Krizės šešėlis Kinija investuoja 46 proc. savo BVP. Tai visiškai suprantama turint omenyje šalies ekonomikos augimą, tačiau kyla klausimas, ar šalis investuoja ten, kur iš tiesų reikėtų. Greitųjų trau-

Kinija gali atidėti reformas ir ateityje » rizikuoti pasinerti į ekonomikos krizę arba gali įgyvendinti reformas dabar ir krizės išvengti

kinių projektams skiriami milijardai, bet dauguma gyventojų negali sau leisti jais naudotis. Nekilnojamojo turto (NT) plėtra taip pat nėra suderinta su gyventojų ir kompanijų finansinėmis galimybėmis. Pavyzdžiui, viename Kinijos mieste NT agentūra siūlė BMW automobilį kiekvienam, kuris įsigis aukštos klasės būstą. Šalies valdžia nuolat žada reformas, tačiau panašu, kad pati neklauso savo patarimų. Keisti ekonominės plėtros kryptį Kinijai rekomenduojama ir naujausioje Pasaulio banko ir Plėtros tyrimų centro ataskaitoje. „Kinija gali atidėti reformas ir ateityje rizikuoti pasinerti į ekonomikos krizę arba gali įgyvendinti reformas dabar ir krizės išvengti“, – teigiama ataskaitoje. Šalis yra raginama skatinti inovacijas, konkurencingumą ir verslumą, o ne pasikliauti vien vyriausybės parama kaip pagrindiniu augimo šaltiniu. Pasaulio banko rekomendacijos yra naujausias iš vis didėjančio būrio perspėjimų dėl Kinijos ekonomikos ateities. Šalies ekonomikos „kietasis nusileidimas“ artėja, o jam suminkštinti šalies politikams lieka vis mažiau laiko.

FAKTAI Kinijos ekonomika

••2011 metų pabaigoje Kinijos ekonomika augo 8,9 proc. ••Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026–2030 metų laikotarpiu vidutinis Kinijos ekonomikos augimas sieks 5 proc. ••Investicijoms šalis skiria 46 proc. savo BVP. ••Skaičiuojama, kad valstybinės Kinijos įmonės sukuria apie 40 proc. BVP.

SAVAITRAŠTĮ PRENUMERUOKITE: www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose


Užsienyje

20

Nr. 9 2012 m. kovo 5 –11 d.

Atskleistas draudimo aferistų klanas Praėjusią savaitę JAV pareigūnams pavyko atskleisti organizuotų nusikaltėlių grupuotę, iš automobilių draudimo bendrovių bandžiusią išsivilioti milijonines sumas. FAKTAI Draudimo apgaulės Niujorke

••Organizuota nusikaltėlių grupuotė iš privačių draudimo bendrovių apgaulės būdu siekė išvilioti per 279 mln. JAV dolerių (723 mln. litų) ••Nuostolis privačioms draudimo kompanijoms siekė 113 mln. JAV dolerių (293 mln. litų) ••Kaltinimai sukčiavimu pateikti 36 asmenims ••2010 metais penktadalis Niujorko mieste pateiktų avarijos žalos atlyginimo paraiškų turėjo apgaulės elementų ••Praėjusiais metais Niujorko valstijoje apsidraudusiems vairuotojams dėl apgavysčių buvo išmokėta daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (518 mln. litų)

Nusikaltėlių grupuotė avarijose nukentėjusiems asmenims skirdavo nereikalingas gydymo procedūras. Reuters

Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

T

yrėjų teigimu, organizuojant sąmokslą dalyvavo 10 gydytojų, 9 Niujorko miesto klinikos ir per 100 skirtingų sveikatos priežiūros srityje veikiančių įmonių. Imituodama per automobilių avarijas patirtas traumas nusikaltėlių grupuotė apgaulės būdu iš draudimo bendrovių siekė išvilioti daugiau kaip 279 mln. JAV dolerių (723 mln. litų).

Sovietinis palikimas JAV tyrėjams paskelbus atskleisto sąmokslo detales paaiškėjo, kad dažniausiai tokias apgavysčių schemas Niujorke rengia imigrantai iš buvusios Sovietų Sąjungos. Pastarojo atvejo pėdsakai atvedė į Niujorko Braiton Byčo rajoną, kuriame yra didžiausia rusiškai kalbančių imigrantų koncentracija. JAV statistikos departamento duomenimis, šiame rajone sveikatos apsaugos apgavysčių atvejų skaičius yra vienas didžiausių šalyje. Kai kurie JAV teisininkai

ir akademikai mano, kad gremėzdiška sovietinė sistema, griežtai reguliavusi beveik visas kasdienio gyvenimo sritis, padėjo Jungtinėse Valstijose išugdyti posovietinių nusikaltėlių kartą. „Ir šiandien Rusijoje yra daug biurokratinės kontrolės, kuri yra parazitinė ir priešiška, beveik sukurta taip, kad priverstu jus mokėti kyšius, – dienraščiui „The New York Times“ teigė Niujorko universitete dirbantis Rusijos organizuoto nusikalstamumo ekspertas Markas Galeotti. – Taigi visą gyvenimą jie yra prie to pripratę.“ Anot profesoriaus, tie, kurie išmoko laviruoti komunistinėje sistemoje, tapo Rusijos organizuoto nusikalstamumo verslo elitu. M. Galeotti pasakojo, kad organizuotos nusikaltėlių grupuotės iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinių respublikų siunčia kriminalinių įrašų

neturinčius asmenis į JAV, kur gavę pradinį kapitalą jie kelerius metus vykdo apgavysčių schemas ir vėliau grįžta.

Avarijos tikros, traumos – ne JAV pareigūnų teigimu, sveikatos apsaugos apgavysčių schemos yra gana dažnas reiškinys, tačiau nusikaltimo mastas – bandymas per penkerius metus iš privačių draudimo bendrovių pavogti daugiau kaip ketvirtį milijono – byloja apie išsikerojusią nusikaltėlių organizaciją. Sukčių grupė siekė gauti kompensacijų už pernelyg daug nereikalingų medicininių gydymų, o visiems reikalingiems dokumentams tvarkyti buvo pasamdytos net trys atskiros įmonės. Nusikaltėlių grupuotė pasinaudojo Niujorko valstijos draudimo įstatymu, pagal kurį valstijoje registruotų automobilių vairuotojai ir keleiviai gali gauti iki 50 tūkst.

» Nusikaltimo bendrininkai turėjo rasti tikrų

eismo įvykių keleivių, o apgaulės esmė yra ta, kad skiriami gydymai buvo mediciniškai nereikalingi

JAV dolerių (130 tūkst. litų) išmokas už avarijose patirtus sužalojimus, nepriklausomai nuo avarijos kaltininko. Iš viso tyrėjai sulaikė 36 asmenis ir jiems pateikė kaltinimus reketavimu, bendrininkavimu vykdant sveikatos apsaugos apgaulę ir pinigų plovimu. Oficialiuose kaltinimuose teigiama, kad nusikaltėlių grupė sukūrė ir vadovavo devynioms klinikoms, kurios skyrė nereikalingų gydymo procedūrų. Sukčiai kaltinami bandymu pavogti 279 mln. JAV dolerių (723 mln. litų), tačiau nuostolis privačioms draudimo kompanijoms siekė 113 mln. JAV dolerių (293 mln. litų). JAV federalinių tyrimų biuro (FTB) direktoriaus pavaduotoja Janice Fedaryck žurnalui „Insurance Journal“ aiškino, kad apgavystės dalyviams buvo mokami pinigai, jog šie rastų keleivių iš tikrų automobilių avarijų ir nukreiptų juos į nusikaltėlių valdomas klinikas. „Skirtingai nei iki šiol matytos draudimo apgaulės schemos, šis atvejis nėra susijęs su automobilių avarijų

inscenizavimu, – žurnalui teigė FTB direktoriaus pavaduotoja. – Šiuo atveju nusikaltimo bendrininkai turėjo rasti tikrų eismo įvykių keleivių, o apgaulės esmė yra ta, kad skiriami gydymai buvo mediciniškai nereikalingi.“ Niujorko miesto policijos įgaliotinis Raymondas Kelly praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje atskleidė, kad apgaulės schemoje dalyvavę du vadinamieji „pacientai“ iš tiesų buvo Niujorko miesto policijos pareigūnai. JAV prokuroras Manhatane Preetas Bharara įsitikinęs, kad ši schema yra didžiausias draudimo, nepriklausančio nuo avarijos kaltininko, apgavystės atvejis per visą šalies istoriją. Teismo raštuose teigiama, kad pirmą kartą tokio tipo byloje prokurorai pateikė kaltinimus dėl reketavimo.

Vadovavo ukrainiečiai Prokurorų pateiktuose sulaikymo užrašuose buvo teigiama, kad nusikaltėlių tinklui vadovavo Michailas Zemlianskis, dar žinomas pravarde Russian Mike, ir Michaelas Danilovičius,

pravarde Fat Mike. Abu vyrai yra JAV piliečiai, tačiau gimę Ukrainos teritorijoje. Prokurorai reikalavo, kad JAV teisėjas Theodore‘as H. Katzas sulaikytų minėtus vyrus ir dar tris kaltinamuosius be teisės paleisti už užstatą. M. Danilovičius anksčiau jau buvo nuteistas už sukčiavimą ir turėjo kalėti 30 mėnesių. Pasak prokurorų, dėl didžiulio apgavystės masto kaltinamiesiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Pareigūnai baiminasi, kad dėl šios priežasties vyrai gali mėginti pabėgti į Rusiją ar Ukrainą, o šis nėra pasirašiusios ekstradicijos susitarimų su JAV. JAV veikiantis Draudimo informacijos institutas skaičiuoja, kad praėjusiais metais Niujorko valstijoje apsidraudusiems vairuotojams dėl apgavysčių buvo išmokėta daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (518 mln. litų). Šalies draudimo bendrovės tikisi, kad praėjusią savaitę atskleista nusikaltėlių grupė paskatins įstatymų leidėjus sugriežtinti kovą su automobilių draudimo sukčiais.


Bendruomenė

22

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Pasigenda investuotojų dėmesio

TIK SKAIČIAI

■ Aukščiausi JAV korpo-

10

Tokią sumą fiziniai asmenys dažniausiai aukoja internetu

Verslininkai pasigenda investuotojų socialinės atsakomybės. Scanpix

racijų vadovai Niujorke vykusiame bendrovių filantropijos skatinimo komiteto („Committee Encouraging Corporate Philanthropy“) susitikime išreiškė susirūpinimą, kad JAV investuotojų veiksmuose pasigenda socialinės atsakomybės.

Jie pasiūlė sukurti bendrovių socialinės atsakomybės indeksą, kuris galėtų paskatinti investuotojus dažniau užsiimti filantropija, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Verslo filantropijos dieną apie 70 susitikime dalyvaujančių korporacijų ir bendrovių vadovų pareiškė, kad JAV vyriausybei griežtinant pinigų politiką

Bendruomenė

Menas remiamas mažiau prie pasaulio bėdų sprendimo daugiau turėtų prisidėti verslininkai. Bendrovių filantropija dabar jau neapsiriboja čekio labdaros organizacijoms išrašymu – vis daugiau vadovų stengiasi socialinės atsakomybės skatinimą padaryti pelninga savo verslo dalimi, susitikime pareiškė verslininkai.

■ Investicijos į meną

Didžiojoje Britanijoje yra mažiausios per pastaruosius septynerius metus, nepaisant vyriausybės filantropijos skatinimo programos, praneša BBC. Investicijos į meną per finansinius 2010–2011 metus siekė 134 mln. svarų sterlingų (apie 550 mln. litų), skelbia Meno

Investicijos į meną Britanijoje gerokai sumažėjo. Scanpix

ir verslo organizacija. Tačiau iš viso investicijos į menus, įskaičiuojant aukas iš privačių asmenų ir fondų, padidėjo 28,5 mln. svarų (117 mln. litų) ir iš viso siekė 686 mln. (apie 2, 8 mlrd. litų). Britanijos vyriausybė buvo užsibrėžusi 2011-aisiais padidinti investicijas į meną ir 2011 metus paskelbė Įmonių aukojimo metais („Year of corporate giving“).

23

TIK SKAIČIAI

45 %

4 589,6 tūkst. Tiek 2011 metais Lietuvos verslininkai paaukojo aukojimo svetainėje „Aukok.lt“

Socialinė atsakomybė – išimtis, o ne taisyklė Apie verslo socialinę atsakomybę šiandien kalbama labai daug. Apie savo gerus darbus daugiausia kalba patys verslininkai. Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

L

ietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas. Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų. Nusprendę būti socialiai atsakingi verslininkai garsiai apie savo mintis ir būsimus darbus praneša visuomenei, tačiau po metų, kai darbai nebetęsiami, elgiasi lyg niekur nieko. Tokių vienkartinių „socialių“ akcijų nemažai, tačiau jos, anot ekspertų, didelės išliekamosios vertės neturi.

Gerumas madingas „Kartais žmonės tiesiog stengiasi vaikytis madų ir akcentuoti pasauliui, kokie jie geri. Tam pasitelkia visas įmanomas rinkodaros, reklamos priemones“, – atkreipia dėmesį VšĮ „Socialiniai paramos projektai“ vadovė Reda Sutkuvienė. Ši viešoji įstaiga sostinėje atidarė barą „Mano guru“, kuriame didelė dalis darbuotojų – priklausomybės ligomis sergantis jaunimas. „Mes pradėjome veiklą, kai dar nebuvo garsiai apie tai kalbama, – aiškino ji. – Matėme, kad yra poreikis, kad reikia padėti tokiems žmonėms integruotis į darbo rinką, pagelbėti pereinant visus etapus. Nežinau, kaip

viskas būtų vykę, jei būtume turėję pinigų projekto reklamai. Manau, vis dėlto būtume laikęsi tos pačios krypties.“ Anot R. Sutkuvienės, sunku pasakyti, ar verslininkų bandymai viešinti vienkartines socialines akcijas sulaukia vartotojų dėmesio. „Manęs tokie dalykai neveikia, – kalbėjo ji. – Be to, laikausi požiūrio, kad gerus darbus reikia daryti tyliai, tada rezultatas būna geresnis.“ Anot R. Sutkuvienės, vienkartinės gerumo akcijos ar socialinės atsakomybės proveržiai neturi žymaus poveikio ir negali pagerinti padėties: „Reikia darbų tęstinumo.“

Pirmiausia pelnas Asociacijos „Investor‘s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tikino, kad nesvarbu, net jeigu įmonė nori pasigirti padariusi gerą darbą. „Tegu tai būna viešieji ryšiai, – pripažino ji. – Pripažinkime, tai nėra blogai. Jeigu įmonė sąžiningai pasako, ką daro, tegu. Nes jeigu darysi gerus darbus ir nesakysi, tas kuklumas tau naudos neduos.“ R. Skyrienė tvirtino, kad vienaip ar kitaip pagrindinis verslo tikslas yra pelnas, todėl tvirtinti, kad įmonė pirmiausia turėtų rūpintis pagalba kitiems ar socialinėmis iniciatyvomis, būtų klaidinga. „Jeigu ignoruosime pelną, įmonei bus sunku finansuoti net tas pačias geras socialines iniciatyvas bendruomenėje arba investuoti į aplinkosaugą“, – aiškino ji. Nebūti socialiai atsakinga įmonė taip pat negali, nes šitaip gadinama reputacija, prarandama specialistų, kuriamas neigiamas įvaizdis bendruomenėje, kurioje galbūt teks ieškoti būsimų darbuotojų.

Kartais žmonės tiesiog stengiasi vaikytis » madų ir akcentuoti pasauliui, kokie jie geri.

Tam pasitelkia visas įmanomas rinkodaros, reklamos priemones

Kalbėti apie gerus darbus R. Skyrienės nuomone, įmonių socialinė atsakomybė nėra rinkodara ar reklama, tačiau įprasta, kad net pasaulyje žinomose įmonėse socialine atsakomybe pirmiausia rūpinasi rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriai. „Taip jau yra: jeigu darai gerus darbus, apie juos reikia pakalbėti“, – šmaikštavo moteris. Tačiau kurti socialiai atsakingą verslą Lietuvoje sunkiau nei užsienyje vien dėl požiūrio į verslininkus. „Lietuvoje požiūris į verslą – labai prastas, – tvirtino R. Skyrienė. – Taip, galbūt patys verslininkai to nusipelnė, tačiau turime daug gerų šviesių kompanijų, kurios savo veiklą atlieka atsakingai.“ Ji pabrėžė, kad socialinė atsako-

mybė visada yra savanoriška įmonių veikla, todėl verslininkai neprivalo vykdyti socialiai atsakingo verslo, nors tai, anot R. Skyrienės, yra puiki investicija į įmonės reputaciją.

Vienadieniai verslininkai „Verslininkas, jei nori būti konkurencingas, privalo būti socialiai atsakingas, – aiškino R. Skyrienė. – Pasaulyje socialiai atsakingo verslo koncepcija galioja seniai, todėl didžiosios įmonės, perkančios paslaugų ar produktų iš Lietuvos, saugo savo reputaciją ir nesudarys sandorių su neigiamą įvaizdį turinčiu verslu. Galų gale socialinės atsakomybės strategija padeda verslininkui valdyti rizikas.“

Paklausta, kodėl tuomet Lietuvoje verslininkai pabando būti socialiai atsakingi ir išsikvepia vos po vieno bandymo, R. Skyrienė sakė, jog yra įvairių priežasčių. „Verslininkas per vieną dieną negali visko padaryti: tai gali kainuoti, gali prireikti papildomų darbuotojų, laiko, todėl labai svarbu, kad jis žinotų, kas svarbiausia toje srityje, kurioje jis dirba, – svarstė moteris. – Galbūt tokiam verslininkui neužteko „kvapo“, galbūt jis nesuvokė, kad jausdamas socialinę atsakomybę jis kelia savo įmonės reputaciją.“ O tokius verslininkus, kurie socialinės atsakomybės atsisako po pirmojo bandymo, jei jis neatsipirko, R. Skyrienė vadina vienadieniais. „Anks-

čiau Lietuvoje daug verslininkų manė, kad pelnas turi būti šiandien, o rytoj – nors ir tvanas. Tačiau jei investuoji į socialinę atsakomybę, vadinasi, galvoji apie savo verslo ateitį ir ilgaamžiškumą“, – tikino specialistė.

Svarbu klientams Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) ekspertų grupės narės Miglės Šontaitės nuomone, Lietuvos verslas neretai socialinę atsakomybę deklaruoja pirmiausia siekdamas naudos sau: „Pastaruoju metu tapo madinga įmonių socialinę atsakomybę deklaruoti per įvairius labdaros renginius, socialines akcijas. Kadangi tai plačiausiai matoma socialinės atsakomybės sritis – įmonės, ypač Lie-

tuvos, ją naudoja dažniausiai. Tai patvirtina, kad įmonės tai daro tikrai ne vedinos kilnių tikslų.“ Anot M. Šontaitės, įmonių socialinė atsakomybė yra vienas iš trijų klientams svarbiausių kriterijų vertinant įmonių reputaciją. „Dėl šios priežasties socialinę atsakomybę įmonės stengiasi deklaruoti ir viešinti. Tačiau kiek

ši veikla vykdoma iš tikrųjų, lieka atviras klausimas“, – teigė LiMA ekspertė.

Didina žinomumą M. Šontaitė neslėpė, kad neretai Lietuvos verslininkai socialinę atsakomybę traktuoja kaip papildomas ir galbūt nereikalingas išlaidas, o ne kaip investicijas į visuomenės gerovę, gerovės ekonomikos

plėtrą: „Užsienyje stipresnės socialinės atsakomybės tradicijos, o Lietuvoje daugelis įmonių socialinę atsakomybę naudoja kaip priemonę žinomumui didinti, įvaizdžiui

» Jei investuoji į socialinę atsakomybę,

vadinasi, galvoji apie savo verslo ateitį ir ilgaamžiškumą

NUOMONĖ Antanas Zabulis, „Omnitel“ prezidentas: Įmonės reputaciją ir klientų pasitikėjimą kuria daugelis veiksnių ir veiksmų – tai ilgalaikio darbo rezultatas. Per visą „Omnitel“ istoriją mūsų vertybės ir strategija išliko iš esmės tokios pačios. Nes kai socialiai atsakinga elgsena yra kompanijos veiklos strategija, dideli pokyčiai neįmanomi, nes įmonė vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei ir aplinkai principu. Taip, Lietuvoje įmonių socialinė atsakomybė neretai suvokiama kaip rinkodaros ar viešųjų ryšių priemonė, padedanti gerinti įmonės įvaizdį. Tačiau įmonių socialinės atsakomybės veikloms keliami ir kiti tikslai – susiję su darbuotojų motyvacija, visuomeninės pažangos skatinimu, aplinkosaugos problemų sprendimu. Tikime, kad būtent reiklūs vartotojai rinkdamiesi socialiai atsakingų įmonių ir pažangių industrijų paslaugas privers įmones jausti atsakomybę visuomenei.

FAKTAI apdovanojimai

••2010 m. „Teo LT“ Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) tapo „Metų darboviete“ už „darbuotojų sveikatos puoselėjimą, jų nuomonės įsiklausymą ir savanorystės rezultatus“. ••NAVA apdovanojimuose 2010 m. „Metų bendruomeniškiausios įmonės“ apdovanojimą gavo „RIMI Lietuva“ už „nuoseklų įsipareigojimą negalios ištiktiems ir partnerystę su smulkiais ūkininkais“. ••2010 m. NAVA apdovanojimą „Socialiai atsakinga įmonė 2010“ gavo „Swedbank“ už „brandžią verslo-visuomenės-aplinkos ir valstybės interesus atliepiančią korporacinę politiką ir praktiką“.

Kitaip nei užsienyje, Lietuvoje nėra stiprių įmonių socialinės atsakomybės tradicijų, todėl čia socialinė atsakomybė laikoma greičiau išimtimi nei taisykle. Scanpix

gerinti, reputacijai stiprinti, vartotojams pritraukti ir pan. Mano manymu, jei kilnūs įmonių tikslai yra nuoširdūs, jie nebus viešai eskaluojami visomis įmanomomis žinias-

Tiek lietuvių, RAIT atlikto tyrimo duomenimis, nesikalba apie aukojimą su artimaisiais

klaidos priemonėmis ir kanalais. O Lietuvoje pastebimas atvirkštinis variantas, kai socialinė atsakomybė naudojama žinomumui didinti ir geresniems finansiniams rezultatams siekti.“

Pažadus atsimena retai Ekspertės nuomone, šiandien Lietuvoje įmonių socialinė atsakomybė nėra visiškai su-

siformavusi ir įsišaknijusi visose įmonių veiklose. „Dar negalima teigti, kad vykdydama veiklą įmonė pirmiausia galvoja, kokią įtaką tai turės visuomenei ir jos gerovei ar kad kiekvienas įmonės žingsnis turi būti socialiai atsakingas“, – sakė M. Šontaitė. Pažadą būti socialiai atsakingoms Lietuvos įmonės prisimena tik retkarčiais. „Suorganizuoja kokią akciją ar renginį, pasirūpina plačiai jį išviešinti visuomenei ir grįžta prie įprastų veiklos metodų, – tvirtino M. Šontaitė. – Mano nuomone, socialiai atsakinga Lietuvos įmonė yra greičiau išimtis nei taisyklė.“


Skaitmeninė karta

24

TIK SKAIČIAI

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Bręsta konfliktas

2,9 mlrd.

Prancūzijos žiniasklaidos, pramogų ir telekomunikacijų bendrovė „Vivendi“ pranešė pasiekusi metinį 2,9 mlrd. eurų (10 mlrd. litų) pelną

■ Interneto kompanija „Go-

ogle“ pradėjo vykdyti naują privatumo politiką, nors Europos Sąjunga (ES) įspėjo, kad ji gali pažeisti Europos įstatymus. Pokyčiai reiškia, kad „Google“ surinktais asmeniniais duomenimis gali būti dalijamasi su kitomis jos platformomis, tokiomis kaip „YouTube“, „Gmail“ ir

Auganti vertė „Blogger“. „Google“ teigia, kad naujoji politika leis jai geriau pritaikyti paieškos rezultatus, tačiau duomenų reguliuotojai Prancūzijoje pasėjo abejonių dėl tokio žingsnio teisėtumo ir pradėjo specialų tyrimą. Kiek anksčiau Prancūzijos nacionalinė duomenų apsaugos institucija (CNIL) parašė laišką „Google“ ir ragino kurį laiką „sustabdyti“ naujos politikos vykdymą.

■ Trečiadienį užsidarius

akcijų biržoms „Apple“ rinkos vertė peržengė 500 mlrd. JAV dolerių (1,28 mlrd. litų) ribą ir įtvirtino jos kaip vertingiausios pasaulio kompanijos poziciją.

Prancūzijos kontrolieriai įsitikinę, kad naujoji „Google“ privatumo politika neteisėta. Reuters

Pasaulis nekantriai laukia naujojo „iPad 3“. Reuters

Mobiliųjų technologijų rytojus Praėjusią savaitę mobiliųjų technologijų gerbėjų dėmesį prikaustė Barselonoje vykusi paroda „Mobile World Congress 2012“, kur lankytojai galėjo pažvelgti į šios rinkos ateitį. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

M

obiliosios technologijos vis labiau įsiskverbia į kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą, o didžiausios jas kuriančios ir plėtojančios kompanijos susitiko Barselonoje, kur dalijosi nuomonėmis ir įžvalgomis apie šios svarbios verslo šakos naujoves. Šiais metais mobiliųjų technologijų kongrese dalyvavo per 60 tūkst. atstovų, tarp kurių buvo galima sutikti mobiliųjų operatorių, technologijų tiekėjų, mobiliųjų prietaisų gamintojų ir pardavėjų iš viso pasaulio. Beveik visos didžiosios mobiliųjų technologijų bendrovės „Google“, „Motorola“, „Samsung“, HTC ir „Sony“ Barselonoje demonstravo naujausius išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius siekdamos sužavėti esamus ir privilioti naujų klientų. Kongrese nedalyvavo tik „Apple“, nes nusprendė organizuoti atskirą renginį.

„Android“ era „Mobile World Congress 2012“ išryškėjo keletas išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir mobiliųjų technologijų verslo tendencijų. Pirmiausia akivaizdu, kad vartotojus užkariauja didesni mobiliųjų įrenginių ekranai. „Samsung Galaxy Note“ išmanusis telefonas su 5 colių įstrižainės ekranu atrodo jau pasenęs, todėl kompanija Barselonoje pristatė naująją telefono versiją su 10,1 colio įstrižainės ekranu. Kompanijos LG išmanusis telefonas „Optimus 4X HD“ ir

„Sony“ produktas „Xperia P“ su 4 colių ekranais rodo, kad mažas ekranas – pasenusi mada. Šių metų konferencijoje dominavo „Android“ opera-

cinė sistema. Ji jau užkariavo tokių kompanijų kaip LG, „Samsung“, „Sony“ ir „Motorola“ išmaniuosius telefonus bei planšetinius kompiuterius. Taigi žaliojo robotuko

(„Android“ simbolio) konkurentei „Windows Phone 7“, ,,Apple iOS 5” ar kitoms operacinėms sistemoms telieka tikėtis, kad kiti metai bus sėkmingesni.

Galima drąsiai teigti, kad vieno branduolio procesų dienos jau suskaičiuotos. Kongrese beveik visi prietaisai turėjo kompanijos „Nvidia“ sukurtus „Tegra

2“ dviejų branduolių arba „Tegra 3“ keturių branduolių procesorius. Kompanijos HTC, „Huawei“, ZTE ir LG pristatė pirmuosius pasaulyje išmaniuosius telefonus

FAKTAI „Mobile World Congress 2012“

••Šiais metais Barselonoje vykusioje mobiliųjų technologijų parodoje dalyvavo per 60 tūkst. atstovų ••Savo produkciją eksponavo 1,4 tūkst. kompanijų. ••Pagrindinė „Mobile World Congress 2012“ tema – mobiliųjų technologijų sampratos kaita ir ateities vizija. ••Parodoje dalyvavo kompanijos „Google“, „Facebook“, „Ericsson“, HTC, „Huawei“, LG, „Motorola“, „Samsung“, „Sony“ ir kt. ••Kompanija „Apple“ atsisakė dalyvauti konferencijoje ir ketina organizuoti atskirą renginį. ••Šių metų konferencijoje dalyvavo atstovų iš daugiau kaip 200 skirtingų pasaulio valstybių. ••Lietuvių sukurtas žaidimas „Bear Care“ Barselonos parodoje laimėjo geriausios metų programėlės titulą.

Galima drąsiai » teigti, kad vieno

branduolio procesų dienos jau suskaičiuotos

Skaitmeninė karta

Parodoje „Mobile World Congress 2012“ susirinko mobiliųjų technologijų gerbėjai iš viso pasaulio. Reuters

su keturių branduolių procesoriais. Galima tikėtis, kad „Apple“ naujasis produktas – planšetinis kompiuteris „iPad 3“ – taip pat turės tokį procesorių. Panašu, kad operacinių sistemų rinka dar nėra galutinai užpildyta, ir tai mobiliųjų technologijų konferencijoje bandė įrodyti kompanija „Mozilla“. „Android“ ir „Apple“ kompanijos „iOS“ operacinėms sistemoms iššūkį metanti „Mozilla“ pristatė savo sukurtą mobiliąją operacinę sistemą. Konkurencinę kovą taip pat didina „Samsung“ sukurta „Bada“ sistema, veikianti jau kurį laiką, tačiau iki šiol turinti tenkintis antraeiliu vaidmeniu. Šiais

metais „Mobile World Congress“ išpranašavo alternatyvių operacinių sistemų eros pradžią ir vartotojams tai bus tik į naudą.

Dizainas – antraeilis Konferencijoje buvo sunku atrasti daug naujų dizaino sprendimų ir tai byloja, kad vartotojams išvaizda nebėra tokia svarbi kaip techninės galimybės, naudojimosi patogumai ir kitos savybės. Praėjusiais metais kompanija „Sony“ pasiūlė naujų dizaino sprendimų pristatydama S1 ir S2 planšetinius kompiuterius. Sprendžiant iš šiais metais kompanijos demonstruojamų produktų, pasirinktas dizainas nepa-

Mobiliosios technologijos ateityje ketina » tapti dar mobilesnės ir patenkinti augančius vartotojų poreikius

Tik šešioms JAV kompanijoms buvo pavykę peržengti šią ribą. Lyg ant mielių augantis „iPad“ ir „iPhone“ populiaru-

teisino gamintojų lūkesčių. Kita išryškėjusi tendencija rodo, kad dalyvius vis labiau vilioja vadinamieji „susiliejantys“ prietaisai. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Note 10.1“ sieja ir išmaniojo telefono, ir planšetinio kompiuterio savybes bei puikiai tinka verslo vartotojams. O „Asus PadFone“ iš išmaniojo telefono gali virsti planšetiniu, vartotojui panorėjus – net nešiojamuoju kompiuteriu.

Žengia į automobilius Anksčiau tik prabangiuose automobiliuose matyti kompiuteriai šiandien vis dažniau bus sutinkami ir ekonomiškesniuose modeliuose. Tokie automobilių gamintojai kaip „Ford“, „Toyota“, „General Motors“ ar „Volvo“ – vieni iš daugelio, savo gaminamuose automobiliuose įdiegusių programinę įrangą, galinčią pranešti apie variklio gedimą, susisiekti su avarine tarnyba, nukreipti vairuotojus nuo transporto spūsčių ir transliuoti internetines radijo stotis. Barselonoje „Volvo“ ir

25

TIK SKAIČIAI mas lemia, kad „Apple“ apyvarta auga retai tokio dydžio kompanijoms būdingu tempu. Analitikai prognozuoja, kad šiemet „Apple“ pelnas gali siekti 40 mlrd. JAV dolerių (102 mlrd. litų). „Apple“ sėkmė iš tiesų įspūdinga, nes 1997-aisiais „iPhone“ išmaniųjų telefonų gamintojai grėsė bankrotas, o jos akcijų vertė tesiekė 3,19 JAV dolerio (8,2 lito) už akciją.

„Ericsson“ pristatė elektromobilį su mobiliuoju internetu. Panašu, kad mobiliosios technologijos ateityje bus dar mobilesnės ir patenkins augančius vartotojų poreikius.

„Apple“ šešėlis Šių metų kongrese „Apple“ nedalyvavo, tačiau netrukus pasirodyti turinčio naujojo „iPad“ šešėlis Barselonoje neabejotinai klajojo. Bene

1,78 98 %

„Foxconn“ gamykloje darbuotojams mokama 1,78 JAV dolerio (4,5 lito) per valandą

Pasiprašius apsaugos nuo bankroto Japonijos mikroschemų gamintojos „Elpida“ akcijos nukrito 98 proc.

kiekvienas planšetinių kompiuterių gamintojas bando nuspėti, koks bus naujasis „iPad 3“, ir siekia jį iš anksto pranokti. „Google Android“ operacinės sistemos vadovas Andy Rubinas Barselonoje prisipažino, kad jo produktas vis dar atsilieka nuo „Apple iOS“, tačiau tikisi, jog šiais metais padėtis pasikeis. Barselonoje naująją operacinės sistemos ver-

siją „Windows 8“ taip pat pristatė kompanija „Microsoft“, iš paskutiniųjų bandanti neatsilikti nuo „Apple“ ir „Google“. Radikaliai pakeista trejų metų senumo „Windows 7“ operacinės sistemos versija laikoma svarbiausiu programinės įrangos pristatymu nuo 1985 metų, kai buvo išleista originali „Windows 1.0“ versija. Naujoji „Microsoft“ operacinė sistema veiks su jutiminiais ekranais, jos išvaizdą įkvėpė mobili operacinės sistemos versija „Windows Phone“. Ar kompanijai „Microsoft“ pavyks pavyti nutolusius konkurentus, turėtų paaiškėti artimiausiais metais. Tai tik keletas iš daugelio tendencijų, pristatytų praėjusią savaitę Barselonoje vykusioje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress“. Sprendžiant iš šių naujovių mobiliųjų technologijų pasaulio laukia įdomūs ir daug žadantys metai.

Operacinė sistema „Android“ dominavo šių metų mobiliųjų technologijų konferencijoje. AFP


Verslo švyturiai

26

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Nr. 9 2012 m. kovo5 –11 d.

Verslo švyturiai

„Coffee Inn“ paradoksai pagal N. Kiuberį Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

D

augiau nei valandą pasakodamas apie „Coffee Inn“ (CI) istoriją ir savo patirtį N. Kiuberis staiga padaro išvadą, kad kava jį lydėjo nuo vaikystės. „Prisimenu, kaip tėvas kavą turkišku būdu virdavo smėlyje. Iki šiol nepamirštamas vaizdas. Arba jis užvirdavo kavą tris kartus, nukeldavo nuo dujinės ir įdėdavo šiek tiek druskos bei gabaliuką sviesto. Tie ritualai man yra įsirėžė į atmintį“, – šypsosi jis. Bet nuo vaikystės iki 2006ųjų prabėgo nemažai laiko, kol N. Kiuberis vėl susidūrė su kavos pasauliu, kuris šiandien jau tapo neatsiejama jo kasdienybės dalimi.

Visuomet įdomiausi atviri pašnekovai. Šįkart „Coffee Inn“ bendraturtis Nidas Kiuberis – būtent toks. Jis visiškai nesibaido pokalbyje su „Ekonomika.lt“ nuolat iškylančio termino – paradoksas, nes jų šioje lietuviško verslo sėkmės istorijoje ne vienas.

N. Kiuberis įmonės savininkų kompaniją apibūdina kaip verslo pankus, kuriems gyvybiškai svarbu kasdien sugalvoti ką nors naujo. Ruslano Kondratjevo nuotr.

CV

27

» Drįsiu paimti šį

ordiną – žmonių srautą Vilniaus gatvėje mes užauginome

Nidas Kiuberis

Iki 2001 m. gyveno ir dirbo Kaune reklamos agentūroje „Videvita“, bendrovėje, valdančioje „Pizza Jazz“ restoranų tinklą, restorane ir klube „Miesto sodas“/ „Siena“

2001–2007 m. dirbo reklamos agentūroje „Not Perfect” Nuo 2007 m. – „Coffee Inn" Komunikacijos ir įvaizdžio vadovas

FAKTAI „Coffee Inn“

••Pirmoji tinklo kavinė duris atvėrė 2007 m. pavasarį. ••Šiuo metu tinklas valdo 21 kavinę Lietuvoje ir Latvijoje. ••Bendrovę šiuo metu valdo penki akcininkai: Nidas Kiuberis, Martynas Šerkšnys, Vytenis Kurapka, Vygantas Makselė, Daumantas Mikučionis ir Paulius Lavrukaitis.

Ateityje „Coffee Inn“ planuoja bendradarbiauti su kino teatrais, taip pat pasiekti jaunimą, kuris domisi ekstremaliu sportu. Ruslano Kondratjevo nuotr.

••„Coffee Inn“ neslepia ambicijų plėstis į užsienį, tačiau kol kas konkrečių dominančių rinkų neatskleidžia.

„Nesėkmingas“ verslas 2006-aisiais keturi dabartiniai verslo partneriai pradėjo susirašinėti. N. Kiuberis sako, kad juos labiausiai įkvėpė kelionė į JAV – ten draugai atrado amerikiečių verslumą ir pamatė gerai išplėtotą kavos verslą. „Mūsų idėja gimė parke besikalbant ir suvokus, kad dabar kavos puodelis rankoje būtu idealu. Trys iš mūsų dirbome reklamos agentūroje, bet kuo daugiau kalbėjome apie šią idėją, tuo darėsi aiškiau, kad ją galime įgyvendinti“, – prisimena CI bendraturtis. Jis prisimena, kaip vienas po kito jie paliko agentūrą ir išėjo į nežinią tikėdami savo verslo idėja. N. Kiuberis sako, kad žinios reklamos ir rinkodaros srityje jiems padėjo parengti stiprų verslo planą, tačiau pripažįsta, kad lengva nebuvo. Paradoksalu, bet CI keturiems vyrams gimė kaip vaikas – per devynis mėnesius. „Pirmasis idėjos ir mūsų pačių išbandymas buvo nuėjus į banką dėl verslo finansavimo, – pasakoja N. Kiuberis. – Verslo pradžiai mums reikėjo 150 tūkst. litų ir bankas pasiūlė duoti pusę šios sumos, nors pasakė, kad greičiausiai mums nepasiseks. Kitą dalį kapitalo turėjome susirinkti patys ir tai darėme įvairiausiais būdais. Buvome skolingi visiems, kam įmanoma. Apskritai šios sumos įmonei būtų užtekę porai mėnesių, o paskui, jei nebūtų buvę apyvartinių lėšų, būtų buvę labai liūdna. Mūsų paklausė, ar esame pasirengę visą likusį gyvenimą kasti griovius, mes pagalvojome ir nusprendėme rizikuoti.“ Kitas išbandymų ruožas verslo partnerių laukė ieškant tinkamos vietos pirmajai kavinei, kuri dabar

darėme kavinę Rygoje, prieš tai ten pagyvenome. Neįsivaizduojame savo veiklos be integracijos į miestą, todėl ten susiradome draugų. Pradėjome skleisti savo rokenrolą, bandėme paaiškinti, kokie esame. Manau, latviai mus suprato ir įvertino, kaip ir Vilniaus gatvėje, nes jie jautrūs madai, kūrybiškumui. Tai būtų neįmanoma padaryti paprastai: atidaryti ir palikti. O, kad būtų taip paprasta!” N. Kiuberis sako, kad sostinėje tinklo plėtra sustojo, mat tikslas būti visose strateginėse vietose jau pasiektas. Paklaustas, koks jo požiūris į kaip grybai po lietaus dygstančius konkurentus, pašnekovas teigia palaikantis tuos, kurie dirba iš širdies. „Vero cafe“ – turbūt geriausias pavyzdys, kurio 90 proc. idėjos yra iš mūsų, – teigia CI bendraturtis. – Gink Dieve, neteigiu, kad CI išrado viską, kas yra rinkoje. Mes padarėme kūrybišką, o ne funkcinę kavinę, kaip daugiausia daro konkurentai. Mano manymu, daugiau perspektyvų turi žmonės, kuriantys nepriklausomas nedideles kavinukes ir darantys tai iš visos širdies, galbūt net patys dirbantys prie baro. Mums yra didelė atsakomybė, nes kai esi priekyje, tau nuolat kvėpuoja į nugarą ir turi elgtis kaip inspiruojantis pavyzdys.“

Plečiasi, nes reikia

Pirmoji „Coffee Inn“ kavinė, darbuotojų dabar vadinama „mama“, įsikūrė sostinės Vilniaus gatvėje. Ruslano Kondratjevo nuotr.

CI darbuotojų vadinama „mama“, esanti sostinės Vilniaus gatvėje. „Neminėsiu pavardžių garbių žmonių, kurie Vilniuje valdo daug nekilnojamojo turto, kurie mums sakė, kad jei neturėsime alaus, o kava kainuos daugiau negu 3 litus, iškart teks užsidaryti, – prisimena N. Kiuberis. – Dabar galiu nusišypsoti, o tada tai skambėjo gana grėsmingai. Juk tai

mums sakė žmonės, sukūrę didžiulius verslus.“

Atsirado žemėlapyje Daugelis vilniečių sutiktų, kad ši įkurtoji kavinė Vilniaus gatvę pakeitė neatpažįstamai. Visai netrukus šalia CI pridygo daugiau viešojo maitinimo įstaigų ir kavinių, siūlančių maisto ir gėrimų išsineštinai, vietiniai šią miesto vietą įtraukė į savo maršrutų žemėlapį.

Mūsų paklausė, ar esame pasirengę » visą likusį gyvenimą kasti griovius, mes pagalvojome ir nusprendėme rizikuoti

Vieni čia leidžia vakarus ar savaitgalius, kiti užsuka tvarkydami reikalus mieste. Puodelio kavos, greitų pietų, tingaus pasisėdėjimo su draugais. „Drįsiu paimti šį ordiną – žmonių srautą Vilniaus gatvėje mes užauginome“, – nesikuklina N. Kiuberis. Paklaustas, ar kiekvienas reklamos specialistas gali tapti verslininku, N. Kiuberis suskumba tvirtinti nelaikantis savęs verslininku. Paradoksalu, mat dabar 21 kavinę Lietuvoje ir Latvijoje valdantis verslas vertas kelių milijonų litų. Paprašytas įvertinti, kiek

dabar galėtų rinkoje kainuoti jo vadovaujama įmonė, CI bendraturtis sako, kad tiksliai suskaičiuoti sunku, mat konkrečių pasiūlymų bendrovė dar nėra gavusi. „Paprastai sakoma, kad verta tiek, kiek kas nors už tai galėtų mokėti, – teigia N. Kiuberis ir priduria, kad šiuo atveju taip pat galiotų paradoksas: įmonė galėtų būti parduota tik su jos įkūrėjais. – Kadangi nėra pirkėjo, tai ir nežinau. Nors esame atviri kalbėtis su strateginiu investuotoju – tai mums suteiktų galimybę plėstis į užsienį. Investuotojas turėtų suprasti, kad mes

norėtume likti aktyvi savo sukurto verslo dalis, nes mes esame CI kraujas. Todėl jam reikėtų suvokti mūsų vaidmenį. Kitu atveju tai būtų bloga investicija.“

Verslas – tai aš N. Kiuberis neslepia, kad CI yra neatsiejama jo gyvenimo dalis: jis dažniausiai iš visų įmonės akcininkų tapatinamas su CI. Kava – kasdienė jo duona, tad kasdien bent po valandą praleidžia internete ieškodamas įdomios informacijos, stengiasi sužinoti kuo daugiau naujovių ir jas pasiūlyti klientams. „Esu į tai įklimpęs iki

ausų, – svarsto N. Kiuberis. – Mūsų kompanijoje susiklostė taip, kad esu komunikabilus, todėl daugiausia ir šneku. Esu susitapatinęs su CI ir atstovauju įmonei nevaromas su šakėmis. Tai atėjo natūraliai. Man pasisekė, kad susirinko tokia komanda: mes vienas kitą papildome. Bus sunki diena, kai man tai atsibos. Kol kas neįsivaizduoju, kad taip gali atsitikti. Bet jeigu vieną dieną mane užvaldytų idėja apie kitokį užsiėmimą, tai pasijustų versle.“ Tokiu atveju jis greičiausiai prisidėtų prie „start–up“ bendruomenės, nes, anot

vieno iš CI vadovų, jam patinka jos skleidžiama energija. „Ten energijos – kaip atominėje elektrinėje, tiesiog zvimbia“, – šypsosi N. Kiuberis. Tie, kurie yra už CI iškabos, šioje įmonėje svarbiausi. N. Kiuberis įmonės savininkų kompaniją apibūdina kaip verslo pankus, kuriems gyvybiškai svarbu kasdien sugalvoti ką nors naujo. Anot jo, tai yra pagrindinė įmonės stiprybė prieš konkurentus. „Mums visada buvo svarbiausia netapti tik funkciniu verslu, siekėme suteikti dau-

giau dalykų, kurių negali pamatuoti pinigais, – pasakoja jis. – Apskritai darbas reklamos srityje man suteikė neįkainojamą žinių bagažą ir tvirtą supratimą, kad patys galime sukurti gerą prekių ženklą, mums nereikia franšizės. Tai Lietuvoje tikrai įmanoma.“ Akivaizdu, kad verslas N. Kiuberiui suteikia daugybę teigiamų emocijų. Jis pats prisideda kuriant kiekvienos kavinės interjerą ir išrenka joje skambančią muziką. „Daugelis dalykų, kuriuos darome, gali būti pavadinti reklaminiais triukais, tačiau tai atspindi mus, kokie

esame“, – priduria jis.

Konkurentų nebijo „Kiekvieną CI įrengiame kitokią ir tuo susikuriame sunkumų, nes įrengti 21 skirtingą kavinę sudėtingiau negu visas padaryti vienodas, – sako N. Kiuberis. – Tad nevengiame įdomių sprendimų. kurie kelia galvos skausmą. Žmonės jaučia, kad mes tai darome. Man labai svarbūs tie neiš-

»

matuojami dalykai. Neišmatuojami galbūt pinigais, nes jų negali paaiškinti, bet jie veikia, nes yra žmogiški.“ Atidarę pirmąją kavinę verslo partneriai pakvietė apsilankyti draugus ir pažįstamus, ieškojo galimybių kurti bendrus projektus su įvairiais bendraminčiais. „Žinoma, viskam padėjo pažintys, – teigia pašnekovas ir atsidūsta. – Pavyzdžiui, kai prieš pusantrų metų ati-

Daugelis dalykų, kuriuos darome, gali būti pavadinti reklaminiais triukais, tačiau tai atspindi mus, kokie esame

Klausiamas apie intensyvią tinklo plėtrą pastaruoju metu N. Kiuberis sako, kad ją bendrovė inicijavo pati, mat jautėsi tam subrendusi. „Matome, kad dalykai, kuriuos nuo pat pradžių matėme kaip savo variklius, tikrai veiksmingi ir neša vaisių. Mums labai svarbi bendruomenė, kuri renkasi CI. Pastaruoju metu pusė atidarytų kavinių yra vadinamosios kavotekos – integruotos į „Vagos“ knygynus“, – pasakoja jis ir priduria, kad svarbiausia neperlenkti lazdos. Ateityje CI planuoja bendradarbiauti su kino teatrais, taip pat pasiekti jaunimą, kuris domisi ekstremaliu sportu. Didelių ambicijų įmonė turi ir dėl plėtros į užsienio rinkas. „Norime įdomaus verslo, kurį būtų galima plėtoti, tad akivaizdu, kad jis turi būti pelningas, – sako N. Kiuberis. – Esame nustatę keletą taisyklių: nepirksime pigiausios žaliavos ir nedarysime lietuviams įprastų nuolaidų ar akcijų. Tai, kas vyksta CI, yra kasdienis susitarimas tarp mūsų ir klientų: jie perka kavą už tokią kainą ir gauna tai, ką sunkiai kasdien dirbdami jiems sukuriame. Kalbu be ironijos.“ Ir priduria, kad kava – priklausomybę sukeliantis produktas, kurio atsisakius abstinencija trunka 21 dieną (beje, tiek dabar CI valdo kavinių). N. Kiuberis teigia nebandęs jos atsisakyti. Paradoksalu, nes per dieną išgeria vos du puodelius.


Įdarbinti pinigai

28

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Greitieji kreditai – nesutramdomi

klos ir savireguliavimo situacija su greitaisiais kreditais yra geresnė negu daugumoje ES šalių, tarp jų Latvijoje ir Estijoje.“ Pašnekovė pridūrė, kad dar iki Vartojimo kredito įstatymo priėmimo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir vartotojų teisių gynimo organizacijos tarpusavyje bendradarbiavo ir atkreipė dėmesį, kad reikia riboti greitųjų kreditų bendrovių piktnaudžiavimą vartotojų interesais.

Pasak psichologo Olego Lapino, greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis dažniausiai naudojasi impulsyvūs žmonės. ELTA

Pernai Lietuvoje priimtas Vartojimo kredito įstatymas sugriežtino skolinimo taisykles greitųjų kreditų bendrovėms. Greituosius kreditus teikiančios įmonės vis dar randa spragų įstatymo nustatytiems draudimams apeiti, tačiau ekspertai sutinka, kad greitųjų paskolų rinka – gerokai skaidresnė. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

P

rieš keletą mėnesių ES, Norvegijoje ir Islandijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad didelė dalis vartojimo kreditus teikiančių institucijų vengia teikti informaciją apie bendrąsias metines palūkanų normas arba ją pateikia taip, kad ši klientui būtų sunkiai prieinama. Lietuva – ne išimtis. Čia buvo nustatyta pažeidimų trijuose iš penkių tikrinamų greitųjų bendrovių internetinių tinklalapių.

Skola auga Paslaugas apie vartotojų finansinius įsipareigojimus teikiančios įmonės „Creditinfo“ duomenimis, jau kuris laikas daugėja besinaudojančiųjų greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis – šių metų sausį 42,5 tūkst. Lietuvos gyventojų greitųjų kreditų bendrovėms buvo skolingi 170,3 mln. litų. Tai beveik 25 mln. litų daugiau nei analogišku laikotarpiu 2011 metais (žr. lentelę). Iš kas mėnesį stabiliai augančio gyventojų įsiskolinimo ir po priimto Vartojimo kredito įstatymo, apribojančio maksimalias bendrovių metines palūkanas iki 200 proc., įpareigojančio bendroves standartizuotai pateikti informaciją ir panaikinančio žemutinę palūkanų ribą, galima spręsti, kad minėtas įstatymas šiai rinkai didesnių neigiamų pasekmių neturėjo, nors buvo skelbta, kad dalis bendrovių paliko Lietuvą. „Dalis bendrovių po Var-

Atsakingi ir vartotojai

tojimo kredito įstatymo nutraukė veiklą Lietuvoje, įvyko persiskirstymas tarp rinkos dalyvių – klientai perėjo į kitas įmones, – kalbėjo „Manocreditinfo.lt“ asmeninės kredito istorijos sistemos vadovas Marius Zaikauskas. – O viena iš esminių priežasčių, dėl ko tokių paslaugų poreikis didėja, – mažiau kredituoja bankai ir žmonės ieško alternatyvų.“

FAKTAI Greitieji kreditai

••BBC pateikto tyrimo duomenimis, 62 proc. Didžiosios Britanijos piliečių, nesugebėjusių laiku išmokėti greitųjų kreditų bendrovėms, buvo 24–44 metų asmenys. ••Didžiojoje Britanijoje greitųjų kreditų bendrovėmis besinaudojančių asmenų skaičius per dvejus metus išaugo keturis kartus.

Beveik kaip bankas Lietuvoje vartojimo kreditų bendrovės yra susib8rusios į dvi asociacijas. Tačiau joms priklauso mažiau nei pusė greitųjų kreditų bendrovių – jų Lietuvoje iš viso veikia apie 40. Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA) susideda iš trijų įmonių ir nuo kitos – Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) – daugiausia skiriasi tuo, kad teikia ir lizingo paslaugas. Be to, pasak LVLKA direktoriaus Pranciškaus Gerulio, LVLKA bendrovės yra gerokai didesnės – visų trijų įmonių valdomas portfelis siekia 224 mln. litų, o LSVKA, P. Gerulio teigimu, galėtų siekti apie 80 mln. litų. „Mūsų asociacijos bendrovės beveik niekuo nesiskiria nuo bankų veiklos – mums taikomi analogiški reikalavimai, – aiškino Pranciškus Gerulis. – Galbūt mūsų bendrovių palūkanos šiek tiek didesnės negu bankų, tačiau taip yra todėl, kad mums daugiau kainuoja surinkti informaciją apie kliento patikimumą. Už tai gebame veikti operatyviau negu bankai.“

» Greitieji kreditai skirti impulsyviems

žmonėms. Tokie žmonės sprendimus priima pakeliui, tam iš anksto nesiruošdami

••Europoje yra buvę atvejų, kai sumos su delspinigiais už įsiskolinimus greitųjų kreditų bendrovėms siekė 4 000 proc.

Nuo šių metų pradžios nusiskundimus dėl greitųjų kredito bendrovių veiklos registruoja nebe Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o Lietuvos bankas (LB). Pasak LB Priežiūros tarnybos Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininko Dariaus Andriukaičio, šiemet gauti keli nusiskundimai dėl greitųjų kreditų bendrovių veiklos, tačiau jų bendrame kontekste nėra daug. „Vieni skundžiasi nepajėgiantys gražinti kreditų dėl didelių palūkanų, kiti – dėl netinkamos reklamos ar informacijos atskleidimo sudarant sutartį“, – komentavo pašnekovas. D. Andriukaitis pridūrė, kad dalis atsakomybės tenka ir vartotojams – jie turėtų būti budrūs prieš sudarydami sutartis su greitųjų kreditų teikimo bendrovėmis.

Naudojasi impulsyvūs

Kai kurios bendrovės greitųjų kreditų paslaugą suteikia per keliolika minučių.

Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nuslėpti ar padėti? Kitos nebankinius kreditus teikiančios organizacijos – LSVKA, kurią sudaro 15 iš maždaug 40 rinkoje veikiančių smulkiųjų kredito bendrovių, valdybos pirmininkas Liutauras Valickas šių įmonių valdomo portfelio dydžio nenurodė: esą šiuos duomenis dar turėtų pateikti Lietuvos bankas, o kol kas spekuliuoti L. Valickas nenori.

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę

Priėmus Vartojimo kredito įstatymą vartojamuosius kreditus teikiančioms bendrovėms privaloma standartizuotai nurodyti bendrąją metinę palūkanų normą. Tačiau kai kurie savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinami ekspertai pasakojo, kad jos informaciją vartotojui pateikia neaiškiai, pavyzdžiui, vartodamos vartotojams nežinomas santrumpas. Štai vietoj

„bendros vartojimo kredito kainos metinė norma“ rašydamos BVKMN ar vietoj „metinė palūkanų norma“ – MPN. L. Valickas gynėsi, kad taip asociacijos narės elgiasi ne norėdamos informaciją nuslėpti, o klientų patogumo dėlei – pateikia informaciją supaprastintai. Smulkiųjų kreditų bendrovės pasaulyje kritikuojamos dėl to, kad pelną uždirba iš

mažiausias pajamas gaunančių gyventojų – tų, kuriems bankas apskritai neskolintų. L. Valickas, paklaustas, kokia padėtis yra Lietuvoje, akcentavo bendrovių teikiamą naudą: „Ši paslauga atlieka socialinės pagalbos funkciją: kredituojami asmenys, kurie banke paskolų negautų. Bet ne dėl to, kad jie yra netikšos visuomenėje, o dėl to, kad jie neatitinka kriterijų,

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

Nr.

Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr.

Akcija

Pokytis

Apyvarta

1

Ūkio bankas (UKB1L)

+4,26%

16 624,08 EUR

1

Limarko laivininkystės kompanija (LLK1L)

–11,54%

1 406,50 EUR

2

„Klaipėdos nafta“ (KNF1L)

+2,96%

1 225,60 EUR

2

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL1L)

–5,71%

191,95 EUR

3

„Lietuvos dujos“ (LDJ1L)

+1,31%

8 563,26 EUR

3

Lesto (LES1L)

–3,83%

19 226,41 EUR

4

„Pieno žvaigždės“ (PZV1L)

+1,19%

2 210,00 EUR

4

„Linas“ (LNS1L)

–2,90%

1 423,70 EUR

5

Panevėžio statybos trestas (PTR1L)

+1,12%

7 392,38 EUR

5

„Agrowill Group“ (AVG1L)

–2,40%

6 367,21 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, vasario 23 d. – kovo 1 d. duomenys

Šalt. spekuliantai.lt, vasario 23 d. – kovo 1 d. duomenys

kuriuos nustatė bankai. Tiesiog bankų reikalavimai yra didesni.“

Trūksta informacijos Kad bankai didžiajai daliai greituosius kreditus teikiančių bendrovių klientų pinigų neskolintų, pritarė ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas: „80–90 procentų greituosius kreditus imančių žmonių paskolų banke negautų. O kitiems gal trūksta informacijos apie finansus, todėl jie nutaria už didesnes palūkanas skolintis iš tokių bendrovių.“ Pasak LBA vadovo, pernai balandį įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymas suteikė daugiau atsakomybės vartojimo kreditų sektoriui: jis leido sumažinti vartotojų mokamas „plėšikiškas“ palūkanas, kreditavimo rinka tapo skaidresnė, nors įstatymą dar galima būtų papildyti keletu dalykų. Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociaci-

jos direktorė Eglė Kybartienė pabrėžė, kad Lietuvoje greitųjų kreditų bendrovės vartotojų interesais mažiau piktnaudžiauja nei daugumoje Europos valstybių: „Pas mus dėl sėkmingos asociacijų vei-

Pasak psichologo Olego Lapino, greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis daugiausia naudojasi impulsyvūs žmonės, dažnai priimantys neapgalvotus sprendimus: „Greitieji kreditai skirti impulsyviems žmonėms. Tokie žmonės sprendimus priima pakeliui, tam iš anksto nesiruošdami. Konservatyvūs žmonės prieš imdami kreditus ilgai svarsto ir trumpųjų kreditų paslaugomis nesinaudoja.“ Kalbėdamas apie tokių paslaugų perspektyvas O. Lapinas paminėjo, kad lietuviams dėl didėjančio besiskolinančiųjų skaičiaus nerimauti neverta – esą labiausiai linkusieji skolintis jau išvykę: „Ta dalis, kuri daugiausia skolinasi, dažniausiai emigruoja ir užsienyje sugeba užsidirbti, o tie, kurie lieka, atsveria nerūpestinguosius.“

Įdarbinti pinigai

29

Nafta kvepiantis nerimas

Rinkoms šiek tiek atsigaunant norisi rašyti apie optimistinius investicijų planavimo būdus. Tačiau po saule ne viskas taip ramu, kaip norėtųsi. Nauris Treigys Spekuliantai.lt apžvalgininkas

■ Be Europos su visomis

jos problemomis, investuotojams paranku atkreipti dėmesį į Iraną. Ne investicijų tikslais. Situacija šiame regione dabar tokia, kad bet koks sprendimas turės įtakos pasaulio rinkoms. Tačiau Irano problemos, tiksliau, santykių su Iranu problemos atsirado ne vakar ir baigsis ne rytoj. Šis procesas įdomus, nes rezultato sulauksime negreitai. Tiesą pasakius, pats rezultatas nelabai ir įdomus. Čia kaip ir Graikijos atveju – turime būti pasiruošę visiems atvejams. Žinoma, visiems gyvenimo atvejams pasiruošti neįmanoma, tačiau bent dviem blogiausiems – galime. Manoma, kad karo su Iranu tikimybė šiandien yra labai didelė. JAV, Izraelis, net Saudo Arabija nenori taikytis su tuo, kad Teheranas turės savo branduolinį ginklą. „Greitas“ tokios problemos sprendimas – ka-

riniai smūgiai į Irano branduolinius objektus. Tačiau Iranas – ne šiaip sau valstybė. Tai penkta pagal kiekį naftos gavybos šalis. Tiesa, eksportuoja ji tik pusantro milijono barelių naftos per dieną. Nutrūkus šiam srautui kitos šalys pasiruošusios netektį gana greitai kompensuoti. Problemos dėl to tarsi ir nėra. Problema – Ormūzo sąsiauris. Juo kasdien praplaukia apie 19 proc. eksportuojamos pasaulio naftos. Iranas grasina šį naftos srautą sustabdyti. O tokio kiekio greitai nekompensuosi. Gal net neįmanoma kompensuoti iš kur nors kitur. Irano grasinimus būtų galima ignoruoti. Ten plaukiojantys JAV lėktuvnešiai – neįkandamas riešutėlis Irano pajėgoms. Bent taip manoma. Tačiau prasidėjus karui su Iranu Ormūzo sąsiauris atsidurtų karo veiksmų zonoje. Į ją joks savininkas neleis plaukti nė vienam savo laivui. Penktadalis pasaulio naftos paklausos išgaruotų kaip dūmas. Pagrindinis šios naftos

» Kad naftos kainos augs, neabejotina. Kitas klausimas – kiek augs?

vartotojas yra Azijos šalys. Tačiau naftos rinka yra globali. Azijai tektų naftos pirkti iš kitur. Kad perpirktų naftą, tektų kelti jos kainą. Naftos deficitą greitai pajustų visas pasaulis. Kad naftos kainos augs, neabejotina. Kitas klausimas – kiek augs? Į jį sunku atsakyti. Ankstesni konfliktai Persijos įlankoje turėjo įtakos kainų kilimui, tačiau ne drastiškos. Konfliktas nelygu konfliktui. Pridėkime ištampytus investuotojų nervus, pridėkime spekuliantus ir gausime 200 JAV dolerių už barelį – visiškai logiška kaina. Tai beveik dvigubai brangiau nei dabar. Neverta abejoti, kad tai stipriai paveiks visą pasaulio ekonomiką. Smūgis ekonomikai prilyginamas Graikijos bankrotui. Depresija tampa neišvengiama. Tikėkimės, kad šalių, besirengiančių suduoti karo smūgį Iranui, vyriausybės tai puikiai supranta. Tačiau suprantama ir Irano branduolinė grėsmė. Gali tekti rinktis iš dviejų variantų: itin blogo ir paties blogiausio. Investuotojai nori kur kas geresnės alternatyvos. Kai bus skaudžiai paveikta visa ekonomika, patrauklių investicijų rasti bus sunku. Na, nebent pati nafta. Bet ji taps labiau spekuliacijų, o ne investicijų instrumentu, o tai – ne kiekvienam tinkamas instrumentas. Kol buvo rašomos šios eilutės, naftos kaina pakilo dar keliais centais...

N. Treigys: Žinoma, visiems gyvenimo atvejams pasiruošti neįmanoma, tačiau bent dviem blogiausiems – galime. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Lietuvos gyventojų įsipareigojimai nebankiniam finansiniam sektoriui Data 12/1/2010 1/1/2011 2/1/2011 3/1/2011 4/1/2011 5/1/2011 6/1/2011 7/1/2011 8/1/2011 9/1/2011 10/1/2011 11/1/2011 12/1/2011 1/1/2012

Nepadengtų namų ūkių pradelstų mokėjimų suma, mln. Lt 146,2 147,5 149,7 151,6 153,5 156,3 159,2 161,1 163,3 165,7 169,1 170,1 168,0 170,3

Nepadengtų namų ūkių pradelstų mokėjimų asmenų skaičius 31 986 32 048 32 612 33 234 34 215 34 986 36 458 37 663 38 733 39 767 40 980 41 339 41 427 42 500


Nr. 9 2012 m. kovo 5–11 d.

Paskutinis puslapis

31

Purvinoji biuro pusė Darbas iš namų turi privalumų: nėra aprangos kodo, nereikia kasdien ilgai keliauti į kontorą, dėmesio neblaško darbuotojų susirinkimai.

D

irbdami namie taip pat galite išvengti sezoninių gripo protrūkių ir peršalimų, nes nesusitinkate su kitais žmonėmis. Jei dirbate biure, verta žinoti slaptas vieteles, kuriose slepiasi daugiausia bakterijų ir virusų. Arizonos universiteto (JAV) mikrobiologijos profesorius Charlesas Gerba teigia, kad mažiausiai jaudintis turėtumėte dėl tualeto. Asmeninė erdvė. Savo tyrime profesorius nustatė, kad nešvariausia vieta biure yra telefonas. Anot jo, niekas niekada nevalo ir nedezinfekuoja kontoros telefonų. Ch. Gerba pataria valant telefoną nuvalyti ir stalą bei kompiu-

terio klaviatūrą, nes būtent ant šių daiktų yra didžiausia bakterijų sankaupa. Poilsio kambario paviršiai. Kavinukai, vandens čiaupai, šaldytuvų ar mikrobangų krosnelių rankenos yra vienos nešvariausių įprastos darbovietės vietų. Bakterijų skaičius ant jų yra vidutiniškai keturis kartus didesnis nei ant klozeto, teigia kompanijos „Kimberly– Clark“ sveikos darbovietės projekto vadovas Bradas Reynoldsas. Anot jo, darbuotojai kiekvieną dieną būna poilsio kambariuose, tačiau šie valomi itin retai. Taip sudaromos palankios sąlygos plisti virusams. Susitikimų kambariai.

Saldainių dubenėlis. Profesorius Ch. Gerba teigia vieną kartą atradęs žmogaus žarnyno bakterijų vieno iš darbuotojų saldainių dubenėlyje. Atsisakydami šio įstaigos malonumo galėsite vienu šūviu nušauti du zuikius – išvengsite ne tik svorio padidėjimo, bet ir ligos. Kelionė į darbą. „Kimberly–Clark Professional“ tyrimas parodė, kad 60 proc. degalų pylimo pistoletų yra aplipę didžiuliu kiekiu ligas sukeliančių bakterijų. Taigi, jei keliaudami į darbą sustosite pasipildyti degalų, nusipirkti kavos ar išsiimti pinigų iš bankomato, atvykę į biurą būtinai nusiplaukite rankas.

Nešvariausia vieta biure yra telefonas. AFP

Aukštosiose mokyklose galite gauti nurodymų, ką tiksliai turite padaryti norėdami puikiai išlaikyti egzaminą. Tačiau darbe sulauksite tik tam tikrų patarimų, o vėliau iš jūsų bus tikimasi, kad sugebėsite save motyvuoti ir susidūrę su sunkumais užduosite tinkamų klausimų. Karjeros konsultantė Jenny Foss teigia, kad sėdėdami ir laukdami, kol vadovas nurodys kiekvieną jūsų žingsnį, nepasirodysite veiklūs

ir savimi pasitikintys profesionalai. Ji pataria būti iniciatyviems, rodyti pastangas ir prisidėti prie įmonės veiklos. Niekuomet nesielkite taip, lyg būtumėte ką nors užsitarnavę. Šis pojūtis greitai nutolins jus nuo kolegų ir viršininko. Net jei esate atlikę ne vieną stažuotę ir baigę prestižinį universitetą, buvimas karjeros piramidės apačioje reikalauja šiek tiek kantrybės. Karjeros ir įdarbinimo kompanijos „Cachinko“ viceprezidentas Anothony Morrisonas įsitikinęs, kad universitetus baigę studentai turi gerbti vadovus ir neskubėti reikalauti pailginti atostogų ar padidinti atlyginimo. Kai pasiekiama gerų rezultatų pradiniu lygmeniu, atsiveria galimybių kopti karjeros laiptais.

Tada jau galima tikėtis įdomesnių iššūkių ir geresnio uždarbio. Jei laikui bėgant pajusite, kad nejudate iš pradinio taško, nors turite reikiamą kvalifikaciją ir galite pasigirti gerais darbo rezultatais, visuomet galite išnaudoti naujus įgūdžius ir ieškoti tinkamesnės darbo vietos. Aukštosiose mokyklose studentai konkuruoja dėl geresnių rezultatų ir sėkmė priklauso tik nuo jų pačių. Darbovietėje jūsų pastangos turėtų prisidėti prie bendrų kolektyvo pastangų. „Universitetus baigę studentai turi prisitaikyti prie bendrovės kultūros, – teigia karjeros konsultantė Meg Montford. – Aukštosios mokyklos skatina savarankiškai mąstyti, nes tai padeda jaunimui suaugti ir su-

bręsti. Tačiau darbe darbuotojų pastangos yra vertinamos atsižvelgiant į daugumos rezultatus ir į tai, kas svarbiausia kompanijai.“ Nesvarbu, ar tikitės tapti eilinio darbuotojų mažinimo etapo auka, negalite pakęsti dabartinio savo darbo, ar tiesiog bandote įsidarbinti, niekada nebijokite pagalvoti apie kitas galimybes. Vienas iš jaunų žmonių privalumų yra tai, kad jie turi mažiau atsakomybės ir daugiau galimybių rizikuoti. Ne pelno siekiančios organizacijos „Young Entrepreneur Council“ steigėjas Scottas Gerberis teigia, kad vadinamasis „startup“ verslas šiandien yra įprastas dalykas ir leidžia jaunimui išnaudoti išsilavinimą nauju būdu.

dešiniajame Neries krante iškils antrasis Londono Sitis. Tačiau pažadus dalyti galime ir mes. Praėjusią savaitę Vilniuje vyko konferencija apie elektroninius miesto valdymo sprendimus. Kalbame apie e. Vilnių, o keleri metai nesugebame sutvarkyti viešojo transporto e. bilieto. Nukabinome senuosius komposterius, pakabinome elektroninius, sistema sugriuvo, kabinome atgal senuosius raudonuosius. Tas pats atsitiko su ekranais stotelėse, rodančiais, kada koks troleibusas atvyks. Žiūrime toliau. Savivaldybės oro linijų planas. Antrus metus kalbama, kad Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiaudama

su privačiais investuotojais kurs nacionalines oro linijas, kurių reikalingumo klausimas abejotinas. Per visą tą laiką pasistūmėjome iki pavadinimo „airLituanica“ sukūrimo ir derybų „su ne vienu“ užsienio investuotoju. Meras žada ir nuosavą savivaldybės taksi firmą. Paklauskite paprasto taksisto nuomonės šiuo klausimu – išgirsite ne vieną keiksmažodį. Maža to, „mikriukai“ iš lėto genami lauk iš sostinės, o jų maršrutų užpildyti viešasis sostinės transportas neskuba. Tas pats transportas, kur prie 25 laipsnių šalčio nebuvo didelio skirtumo, ar eiti pėsčiomis, ar grūstis kiaurame ne pirmos jaunystės troleibuse.

Tačiau meras geriau pasigirs, kad lietuviai patys surinko troleibusą, o autobusų parko problemas praleis pro akis. Kam gi įdomios milžiniškos biudžeto skylės ir klanas nieko neveikiančių giminaičių bei partinių, einančių pavaduotojo pavaduotojos pareigas už direktoriaus algą. Greičiausiai iš pasaulinio mobiliųjų technologijų kongreso meras parsivežė dar dešimt naujų vizijų ir ne vienas plos katučių, kokios jos šaunios. Tačiau vizijomis įsisenėjusių miesto problemų neužkišite. Bet prieš kamerą lengviau svajoti nei rėžti, kaip susidoroti su milijardine miesto skola. Ar ne tiesa, mere?

Meras grynina dar vieną viziją. Fotodiena

Konferencijų kambariuose darbuotojai (ir jų bakterijos) ne tik susitinka, bet paspaudžia vieni kitiems ranką. B. Reynoldsas pataria prieš kiekvieną tokį susitikimą ir po jo gerai nusiplauti rankas ir taip užkirsti kelią bakterijų plitimui. Mygtukai. Lifto, kopijavimo ar kavos aparato mygtukai taip pat yra aplipę bakterijomis. Jie veikia tarsi bakterijų perdavimo mechanizmas. Biuro įrangą tiekiančios JAV kompanijos „Staples Advantage“ analitikė Amy Costello tvirtina, kad geriausias būdas išvengti bakterijų plitimo – plauti rankas muilu ir vandeniu.

Pirmojo darbo klaidos ■ Diplomas gali padėti gauti

darbą, tačiau negarantuoja, kad jį ilgai dirbsite ar sulauksite paaukštinimo. Portale moneywatch.com nurodomos kelios bendros klaidos, kurių pirmame savo darbe daro universitetus baigę absolventai.

Universitetus baigusių studentų pirmajame darbe laukia rimti iššūkiai. Reuters

TINKLARAŠTIS

Pažadas po pažado Iš šono pažiūrėjus Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas – šaunus politikas. Pasikinkęs riedį ir prie „iPhone'o“ prijungęs senovinį ragelį (beje, mere, tokie rageliai tarp žvaigždūnų buvo madingi prieš metus dvejus)

Vilniui kuria grandiozinius planus ir žada įspūdingą ateitį: tuoj bus pradėti rausti tuneliai metro, elektroninių sprendimų mieste bus tiek, kad Talino valdininkai vyks vienas po kito žiūrėti, kas iš jų atėmė e. sostinės vardą, o



Ekonomika.lt 9 (71)