Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

D. Lialytė: Svarbu, kaip bendrauji, kokį dėmesį skiri, pagaliau, ką nori pasakyti – laiku tai supratusios įmonės yra čempionės

A. Strumskis: Jei akcijos neturi potencialo tapti likvidžios, gali motyvuoti kiek nori, niekas tokiai motyvacijai nepasiduos

Plačiau 18–19 p.

Laikraštis leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 M. liepos 8–21 d. Nr. 16 (126)

ŠIAME NUMERYJE Judesiais valdoma reklama „Gluk media“ kūrėjai teigia užsiimantys magija ir siekiantys reklamos versle įvesti naują standartą – interaktyvią reklamą. Plačiau 7 p.

Į kovą su sukčiais – algoritmais Telefoninių sukčių padaryta žala pernai siekė tris milijonus litų, bandytas apgauti kas ketvirtas šalies gyventojas. Kol kas ryžtingų priemonių kovai su šia sukčiavimo forma nesiimta, tačiau svarstoma į pagalbą pasitelkti algoritmus. Plačiau 8–9 p.

Sveikata prieš kontrabandą Lietuvos pirmininkavimo ES metu Europos institucijos derėsis, kaip ir kiek riboti tabako pramonę. Siūloma uždrausti mėtines ir plonas cigaretes, didinti įspėjamuosius ženklus ant pakelio ir taip mažinti rūkymo patrauklumą. Šių siūlymų priešininkai įspėja, kad tai padidins potraukį prie kontrabandinių cigarečių. Plačiau 12–13 p.

„Google“ mokslininkas: žmonės pervertina reklamos efektą „Google“ mokslininkas Davidas Reiley ragina ekonomikoje naudoti neįprastą metodą – eksperimentus. Taip jis sulaužė nusistovėjusius stereotipus reklamos versle. Plačiau 22 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

434,99 817,50 411,87 6,421.67 3,443.67 14,309.97

+0,10 % +0,68 % +2,24 % +4,26 % +2,35 % +1,50%

Birželio 21 – liepos 5(4*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr. 126 Tiražas: 15 000

Plačiau 20–21 p.

www.ekonomika.lt

Įsipiršti Europai per 184 dienas Liepos pradžia žymi istorinį įvykį visos Europos politiniame gyvenime. Šiek tiek daugiau nei prieš dvidešimt metų už Maskvos pavadėlio laikytas Vilnius pradėjo vadovauti demokratines valstybes vienijančiai Sąjungai. Plačiau 4–5 p.


Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Europos vadeliotojai

Svarbiausia – atlikti namų darbus, tvirtina ne pirmą kartą ES Tarybos vairą sukiojanti Airija.

P

adirbėta iš peties. Pusantro tūkstančio Lietuvos valdininkų ir diplomatų ne vienus metus plušėjo mokymuose ir kėlė kompetenciją, ruošdamiesi pirmininkavimo iššūkiams. Ministrai prezidentūroje laikė kalbų egzaminą žodžiu. Amatininkai kepė suvenyrus, o Vilnius paskutinę minutę pasipuošė išlygintomis gatvėmis. Nuskambėjus pirmininkavimo pradžią skelbiančioms fanfaroms svečiai iš užsienio nuo ankstyvo ryto iki sutemų žarstė komplimentus Lietuvai ir ragino vieni kitus imtis Europos pamatų remonto. Vietos politikai spaudė ranką garbiems svečiams ir žadėjo atvesdinti į Europą Ukrainą, mažinti niekaip nemažėjantį jaunimo nedarbą, auginti neaugančią ekonomiką ir tepti girgždančias pinigų bei bankų sąjungas. Suskaičiuoti viščiukus galėsime po šešių mėnesių. Lietuvos darbo kokybės įvertinimą lems ne paminklu tapusios Valdovų rūmų menės ar dulkėti stalčiuose pasmerkti kaklaraiščiai, papuošti tautine atributika, o suderėtų teisės aktų skaičius. Vieni gąsdina, kad Lietuvos laukia neišpasakytai sunkus pusmetis, mat teks derinti daugiau nei įprasta klausimų. Kiti ramina – Europos Parlamentas ruošis artėjantiems rinkimams, todėl bus sukalbamesnis. Pirmininkavimo krikštą gavę vengrai perspėja – neapžiokite pernelyg didelio kąsnio. Politikai trimituoja apie šalies garsinimą bei verslo galimybes ir nori tikėti, kad vadovavimas ES Tarybai suteiks galimybę tarptautinės arenos šviesoje įgyvendinti nacionalinius interesus. Užsienio diplomatų šturmas labai greitai numalšins

šias ambicijas. Liks tik rutina ir sunkus darbas kasdienėse derybose. Pirmininkavimas tapo nemokama dovana Lietuvai. Sostinės viešbučiai, restoranai ir tušinukų pardavėjai metų pabaigoje skaičiuos riebesnį pelną. Pasipuošęs Vilnius džiugins ne tik svečius, bet ir miestiečius. Pora šimtų renginių suteiks progą gyventojams iš arti susipažinti su ES politikos virtuve. Tačiau svarbiausia – per pusę metų politikų, diplomatų ir valdininkų armija dėl žliaugiančio prakaito ir streso įgis neįkainojamos patirties, kurią ateityje galės panaudoti šalies labui. Bene didžiausią nerimą lietuviškam būdui kelia reputacija. Kokią žinią paskleisime pasauliui apie gintaro kraštą? Ar Lietuvos vardas pagarbiai skambės kiekvieno europiečio lūpose? Kiek mūsų kraštą užplūs turistų, norinčių pasigrožėti unikalia gamta ir nepakartojamu kultūros paveldu? Ar tūlas prancūzas bei britas Vilniaus nebepainios su Ryga, o lietuvių su rusais? Būrys žurnalistų gaudys kiekvieną Tarptautinio valiutos fondo direktorės Christine Lagarde bei Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso žodį. Šiokio tokio dėmesio sulauks ir vienas kitas didesnio kalibro vietos politikas. Deja, Vilniui lemta atlikti scenos, o ne pagrindinio personažo vaidmenį. Pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Lietuvos pareiga – pasirūpinti, kad Europos teatro aktoriai galėtų tinkamai atlikti savo pareigas. Ažiotažą ir pirmąsias spaudos antraštes garantuoja tik ant scenos išdygęs pajacas, o ne užkulisių darbininkas.

» Pirmąsias spaudos antraštes

garantuoja tik ant scenos išdygęs pajacas, o ne užkulisių darbininkas

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 1086, 203 1082 Faks.: (8 5) 205 9518 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Gabija Sabaliauskaitė, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas,

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas Spausdino UAB „Spaudos kontūrai” Užsakymo numeris 126 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Savaitės tema

5

Europa žiūri į Lietuvą su viltimi, kad Vilnius vadovaus ES » Rytų partnerystės programai. Lapkričio susitikimas Lietuvos

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

»

Lietuva turi žmogiškąjį kapitalą, kuris » leistų pasiekti proveržių finansiniais

Manau, kad kitos valstybės labai atsargiai žiūri į mūsų pirmininkavimą ir nesitiki, jog mums pavyks daug nuveikti. Taip manoma pirmiausia todėl, kad Lietuva pirmininkauja pirmą kartą, taigi šioje srityje patyrimo neturime

klausimais. Galvoje turiu prezidentę ir A. Šemetą. Taigi mūsų pareigūnai yra susipažinę su padėtimi ir gana kompetentingi

sostinėje iš esmės nulems Briuselio santykį su rytinėmis kaimynėmis ateityje

Laima Liucija Andrikienė, Lietuvos atstovė EP

Vincentas Vobolevičius, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius

Pawelas Robertas Kowalas, Lenkijos atstovas EP

Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr

Jungtinėse Valstijose įsikūrusi apsauginių liemenių gamyba besiverčianti bendrovė „Safariland Group“ įsigijo dalį Kaune veikiančios bendrovės „Arveka TGS“. Skelbiama, kad ši bendrovė tapo pirmuoju „Safariland Group“ pirkiniu Europoje.

NUOMONĖ

Įsipiršti Europai per 184 dienas Liepos pradžia žymi istorinį įvykį visos Europos politiniame gyvenime. Šiek tiek daugiau nei prieš dvidešimt metų už Maskvos pavadėlio laikytas Vilnius pradėjo vadovauti demokratines valstybes vienijančiai Sąjungai. Vilius Petkauskas Specialiai „Ekonomika.lt“ iš Strasbūro

P

rezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Parlamente (EP) pristatydama pusmetį truksiančio pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus, galimybę stovėti prie Senojo žemyno vairo prilygino svajonės išsipildymui. Vis dėlto pirmosios įvairiomis šventėmis ir minėjimais apipintos pirmininkavimo dienos – tik medaus mėnuo prieš gausios popierizmo šūsnies kupiną rutiną. ES dar toli gražu iki federacinės, JAV primenančios valstybės, tad kiekviena šalis narė bus suinteresuota į darbotvarkės viršų išstumti savo problemas. Mažai tokio pobūdžio patirties turinčiai Lietuvai reikės gerai paplušėti, kad Europos galingųjų interesai būtų suderinti ir kartu liktų laiko aktualioms Lietuvai problemoms nagrinėti.

FAKTAI Pirmininkavimas ES Tarybai

•• Pirmininkavimo ES Tarybai išlaidos Lietuvoje sieks 214 mln. litų ••Lietuva – pirmoji Baltijos šalis, perėmusi ES Tarybos vairą. Latviai pirmininkaus 2015, o estai – 2018 metais ••Lietuva – penktoji pirmininkavimą ES Tarybai perimanti valstybė iš vadinamojo naujokių bloko

Energetika ir Rytų partnerystė Savaitraščio kalbinti EP) atstovai teigė tikintys Lietuvos galimybėmis aktyviai pirmininkauti ES Tarybai. Jie palaiko Vilniaus ambicijas aktualizuoti energetikos problemas finansinių rūpesčių akivaizdoje. Vokietijos atstovas EP Peteris Liese‘as savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė besidžiaugiantis, kad pirmininkavimą ES Tarybai pirmą kartą perėmė valstybė, kentusi sovietinę priespaudą, bei pridūrė, kad finansiniai klausimai, nors ir užims didelę dalį darbotvarkės, neturėtų užgožti kitų veiklos sričių. „Gyvenimas nesustoja ties finansais, svarbu, kad būtų skiriama dėmesio kitiems dalykams“, – tvirtino P. Liese‘as. Europarlamentaras taip pat pabrėžė energetinės nepriklausomybės skatinimą visos Europos mastu. „Finansų krizė yra glaudžiai susijusi su aukštomis energijos kainomis. Kasmet užsienio

» Lietuva padės siekti konsensuso tam tikrais klausimais ir bus geras tarpininkas – sudarys pagrindą diskusijai, tačiau nesiims labai didelių iššūkių

••Pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo prioritetai – finansų sistemos stabilumas, ekonomikos augimas ir ES Rytų partnerystės politika

Tarybai tikisi kitos Senojo žemyno valstybės, teigė, kad labiausiai tikėtina, jog Europos valstybių vadovai viliasi, kad Lietuva sugebės panešti nežmonišką įstatymų leidybos krūvį ir nesiims kontroversiškų sprendimų. „Manau, tikimasi, kad Lietuva padės siekti konsensuso tam tikrais klausimais, kad šalis bus gera tarpininkė – sudarys pagrindą diskusijai, tačiau nesiims labai didelių iššūkių“, – sakė V. Vobolevičius ir pridūrė, kad dalį laiko, skirto sprendimams priimti, atims įprastas pasyvumas vasaros metu bei šventinis gruodžio mėnuo. Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro (CEPS) vadovas Karelas Lannoo skeptiškai vertina valstybių siekį savo darbotvarkę laikyti prioritetine. „Norėčiau priminti, kad ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė tik nusprendžia, kuriems klausimams teikti pirmimą darbotvarkėje, ir neturėtų remtis asmeninėmis preferencijomis. Juk dirbama vieningos Europos, o ne nacionalinio intereso labui“, – savaitraščiui „Ekonomika. lt“ aiškino K. Lannoo.

Pervertintas tarpininko vaidmuo?

Pastarieji metai parodė, kad Lietuva gali imtis ryžtingų ir tikslių veiksmų sunkiais klausimais. Reuters

tiekėjams, tarp kurių yra ir Rusija, sumokame apie 400 mlrd. eurų. Sumažinę energijos išteklių importą ir pakeitę jį vidiniais šaltiniais, sulauktume daugiau pajamų bei galėtume lengviau spręsti Europos finansines problemas ir mažintume priklausomybę nuo užsienio tiekėjų“, – pasakojo Vokietijos atstovas. Kitas Vokietijos atstovas EP, Vidaus rinkos ir

vartotojų teisių apsaugos komiteto narys Andre‘as Schwabas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuva įvykdė daug sunkių reformų, todėl iš Vilniaus tikimasi ambicingumo ir veiklumo, kuris galėtų būti laikomas pavyzdiniu. Paklaustas, ar mano, kad Lietuva sugebės energetikos politiką iškelti

kaip prioritetą, A. Schwabas atsakė, kad vidinės energetikos rinkos kūrimas yra kritinės svarbos projektas. „Šiuo metu dėl neadekvataus trečiojo energetikos paketo pritaikymo vis dar neturime rinkos, kuri veiktų europiniu mastu. Ne kartą raginome Europos Komisiją aktyviau skatinti trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą“, – teigė jis.

Lenkijos atstovas EP Pawelas Kowalas pabrėžė Lietuvos galimybę pasiekti gerų rezultatų ES Rytų partnerystės klausimu. Parlamentaro teigimu, tai, kad Lietuva – pirmoji buvusi SSRS respublika, stojanti prie ES vairo, turi didelę simbolinę reikšmę tiek Europai, tiek Rytų kaimynėms. „Lietuva ir anksčiau nevengė imtis lyderystės

sprendžiant Rytų klausimą, todėl tikimės, kad šį kartą Vilnius taip pat imsis ryžtingų veiksmų, ypač Ukrainos atžvilgiu“, – savaitraščiui pasakojo parlamentaras.

Tikisi profesionalumo Kiekviena valstybė, perimdama pirmininkavimo ES Tarybai vairą, vienaip ar kitaip būna iškėlusi savo tikslus ir lūkesčius.

Pirmininkavimas nėra proga į viso žemyno darbotvarkę perkelti vietos regionui aktualius klausimus, tad interesų iš dabar jau 28 valstybių narių tikrai netrūksta. ISM vadybos ir ekonomikos universiteto politikos ir ekonomikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius, paklaustas ko, jo nuomone, iš Lietuvos šiai pirmininkaujant ES

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai suteikia unikalią galimybę nustatyti viso Senojo žemyno politikos darbotvarkę pusei metų. Nors svarbiausi klausimai, tokie kaip finansinė Europos būklė, išlieka darbotvarkės viršuje, kad ir kuri valstybė pirmininkautų, kiekviena šalis siekia įterpti bent šiek tiek vietos regionui aktualesnių klausimų.

JAV įmonė plėsis Kaune

Kita vertus galimybė pirmininkauti Senajam žemynui nedidelėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, suteikia politinių anabolikų, kurie pusmečiui išpučia politinius šalies raumenis. Vis dėlto, oru sukurta jėga, kaip ir į daugiabučių rūsius sulindę pseudokultūristai, atrodo daug tvirčiau nei yra iš tikro. Negalima pamiršti, kad ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė atlieka panašų vaidmenį kaip Lietuvos Seimo pirmininkas – nustato darbotvarkę ir siekia kuo sklandesnio sprendimų priėmimo proceso. Tiesa, darbotvarkės nustatymas Europos mastu yra milžiniškas privalumas sudaryti galimybę europiečiams mažiau rūpimus klausimus pateikti kaip vienus esminių. V. Vobolevičius savaitraščiui sakė, kad premjeras ir prezidentė turės visas galimybes į darbotvarkę įtraukti Lietuvai rūpimus klausimus. „Kita vertus, galutinis sprendimas, net jei bus kalbama mums aktualiais klausimais, nėra tik mūsų rankose. Kiekviena Europos valstybė vis tiek žiūrės savų interesų. Prognozuoti, kad pavyks rasti konsensusą, kuris bus mums priimtinas, nedrįsčiau“, – sakė analitikas A. Schwabas savaitraščiui teigė nesutinkantis su nuomone, kad pirmininkavimas ES Tarybai – būdas pamaloninti nedideles valstybes. „Tiesa, mažesnėms šalims sudėtingiau užimti lyderio poziciją dėl resursų stokos. Tačiau būtent mažos valstybės gali veikti kaip veiklūs tarpininkai pirmininkavimo metu“, – sakė Vokietijos atstovas.

» ES dar toli iki federacinės, JAV

primenančios valstybės, tad kiekviena šalis bus suinteresuota į darbotvarkės viršų išstumti savo problemas.

Kompanija įsigijo kauniečių dizaino bei individualios apsaugos priemonių gamybos liniją. „Safariland Group“ tiekia produkciją visam pasauliui, o Kaune pagamintas prekes daugiausia eksportuos į Europos Sąjungą.

„Lidl“ pradėjo darbus

„Lidl“ ėmėsi Lietuvoje rimtų veiksmų. AFP

Mažų kainų maisto prekybos tinklas „Lidl“ savo pagrindinį Lietuvoje platinimo centrą statys šalia Kauno. Šiaurinėje miesto dalyje, Ramučiuose, statomas centras užims 12 ha ploto. Projektą vykdo vietinis „Lidl“ plėtros padalinys „Proinvest Kaunas“ bei „Peikko Kaunas Real Estate“ – suomių plieno konstrukcijų bendrovės „Peikko“ filialas Lietuvoje. Taip pat liepos pradžioje Vilniuje „Lidl“ pradėjo statyti pirmą bandomąją parduotuvę.

Naujas vadovas Statybų bendrovės „Eikos statyba“ direktoriumi tapo Sigitas Mičiuda. Įmonėje jis dirba nuo jos įkūrimo 2002 metais ir iki šiol ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Nuo 1993-iųjų iki

„Eikos statybos“ įkūrimo S. Mičiuda dirbo įmonėje „Eika“. Jis pakeis nuo 2012 m. gruodžio įmonei vadovavusį Darių Vilką. Anksčiau prie bendrovės vairo stovėjo Rytis Ivanauskas.

„Ernst&Young“ tapo EY Audito ir konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“ pakeitė vadovą ir prekės ženklą. Nuo šiol kompanijai vadovaus 51 metų Markas Weinbergeris, anksčiau ėjęs vadovaujamas pareigas Pasaulio ir Amerikos mokesčių padalinyje. Keičiantis įmonės vadovui, atnaujinamas ir įmonės vardas bei logotipas. Nuo liepos pirmosios bendrovės vardas – EY. Patvirtintas ir naujasis įmonės logotipas bei šūkis „Building a better working world“ („Kuriame veiksmingesnį pasaulį“)

„Ernst&Young“ pakeitė prekės ženklą ir vadovą. Bendrovės nuotr.

Lietuviški vaistai Japonijoje Bendrovės „Sicor Biotech“ Lietuvoje sukurtą ir gaminamą vaistą filgrastimą, skirtą onkologinėms ligoms gydyti, registravo Japonijoje. „Japonijos rinka buvo

paskutinė iš trijų farmacijos rinkos milžinių, kurioje filgrastimas dar nebuvo registruotas“, – sako „Sicor Biotech“ gamyklos direktorius G. Žunda.


Savas verslas

6

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

2 1

4 5

SAVAITĖS KLAUSIMAS 31% 2. Projektas žlugs 23% 3. Šis projektas yra geresnis nei ankstesnis 18% 4. Man šis projektas nerūpi 20% 5. Neturiu nuomonės 8% 1. Džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis

Kaip vertinate naują oranžinių dviračių projektą Vilniuje?

Nuo liepos 15 dienos Vilniuje pradedamas įgyvendinti naujas oranžinių dviračių projektas – savitarnos sistema „CycloCity“, kuria naudojasi Paryžiaus, Briuselio, Dublino ir kitų miestų gyventojai. Dauguma portalo ekonomika.lt skaitytojų džiaugiasi tokia iniciatyva, bet kas penktas mano, jog šis projektas yra pasmerktas nesėkmei.

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 150 skaitytojų.

Judesiais valdoma reklama Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

■ „Gluk media“ kūrėjai

teigia užsiimantys magija ir siekiantys reklamos versle įvesti naują standartą – interaktyvią reklamą. Prieš trejus metus veiklą pradėjusi įmonė, pasitelkdama interaktyvias technologijas, kuria projektus, stendus bei instaliacijas, į kurias aktyviai turi įsitraukti žiūrovas.

Teigiamų emocijų kūrėjai „Tiek kalbant apie reklamą, tiek apie renginius šiandien žmogus yra pasyvus žiūrovas. Jis stovi, stebi koncertą, žiūri reklamą, – pasakoja bendrovės direktorius Andrius Juvko. – Mūsų užduotis – įtraukti žmogų į veiksmą, kad jis pats galėtų ką nors padaryti, pavyzdžiui, pajudinti savo kūną ir stebėti, kaip kažkas atsiranda.“ Pavyzdžiui, automobilių parodoje Minske „Gluk Media“ sukūrė „minčių skaitytuvą“, kuris, padedant biometrinėms technologijoms, atpažindavo žmonių

ĮDOMU

lytį, amžių ir pagal tai parinkdavo jiems tinkamiausią automobilio modelį. Vilniaus „Vasaros terasoje“ įmonė sukūrė žaidimą, kurio metu mobiliaisiais įrenginiais siunčiamos žinutės atsiduria dideliame ekrane, o žmonės priešais ekraną gali savo judesiais judinti tas frazes ir dėlioti tekstą. „Iš esmės mes teikiame teigiamas emocijas kiekvienam žmogui individualiai. Aišku, kažką stebėdamas minioje, žmogus taip pat gauna emocijų, bet kai pats dalyvauja veiksme, tos emocijos visiškai kitokios“, – teigia A. Juvko. Vilniuje dirbanti trylikos žmonių komanda užsiima ne tik komerciniais projektais. Ji dar kuria projekcijas ir šviesų programas ant pastatų bei objektų. Vienas žinomiausių jų darbų – Kalėdinė pasaka, pristatyta ant Vilniaus katedros. „Gluk Media“ įkūrėjai teigia praktiškai visas technologijas kuriantys patys ir įvairiais būdais pritaikantys rinkoje esamą įrangą, pavyzdžiui, Э„xBox Kinect“ judesio daviklį.

Garantuoja sėkmę „Gluk Media“ kūrėjai teigia, kad dėl savo technologijų gali užsakovams garantuoti tam tikrą rezultatą. „Mes siekiame ne išleisti duotą biudžetą, o pasiekti tikslą. Darome daug tyrimų ir atsakome už savo instaliacijas bei sprendimus, – sako A. Juvko. – Kartais naudojame tokius dalykus kaip sėkmės mokestis arba rezultato garantija: jeigu nepavyksta pasiekti su klientu sutartų rezultatų, grąžiname pinigus.“

Svarbiausia – žmogus

„Gluk Media“ pasitelkdama naujas technologijas kuria reklamas, kurios įtraukia žmones. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Klientų daugiau užsienyje „Gluk Media“ užsakovai daugiausia yra užsieniečiai, bet inovatyvių užsakovų atsiranda ir Lietuvoje. „Kol kas žmonės nelabai supranta, kas tai yra, kokia jiems iš to nauda, – aiškina įmonės direktorius. – Jie pripratę prie tradicinių reklamos būdų ir kreipia mažai dėmesio į naujus. Lietuvoje žmonės to prisibijo ir laukia, kas bus pirmas. Kai mes padarome vieną projektą, atsiranda ir kitų norinčių.“ Pasak A. Juvko, Vakaruose tokios reklamos – standartas, o Lietuvoje

Nuo š. m. birželio 25 d. iki liepos 19 d. renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ gauti. Šiemet kaimo turizmo skatinimui numatyta skirti daugiau kaip 13 mln. litų paramos lėšų. Rapolas Gabrys info@ekonomika.lt

gali būti ir stacionarios, diegiamos, pavyzdžiui, prekybos centruose, kur taip pat sistemos stebi, kokie žmonės, kokiu paros metu, kur lankosi.

jas išmėginusios įmonės greitai pajaučia interaktyvumo naudą. „Per trumpą laikotarpį mūsų kuriami projektai pasiekia labai daug žmonių. Be to, mūsų sistemos gali patelkti tikslią statistiką – kokia buvo auditorija, kiek laiko žmogus prabuvo prie stendo, tai vyras ar moteris“, – pasakoja A. Juvko. Pasak kūrėjų, tokia reklama efektyvesnė, nes galima apskaičiuoti, koks žmogus ir kiek laiko ją stebėjo. Daugumą projektų „Gluk Media“ įgyvendina įvairių masinių renginių metu. Tačiau jų kuriamos reklamos

Pasak pašnekovų, „Gluk Media“ sėkmę jiems lemia orientavimasis į žmogų. „Jungiamasis mūsų darbų bruožas – žmogus, galutinis vartotojas. Į jį mes labai koncentruojamės, – tikina kitas bendrovės kūrėjas Bartas Polonskis. – Žmogus turi ką nors padaryti: ranką pajudinti, sušukti, atsimerkti, užsimerkti. Tada jis gauna vizualinį atsaką ir jaučia, kad daro įtaką. Taip mes skatiname jo kūrybiškumą, o kai žmogus kuria, jis jaučiasi laimingas.“ Pasak A. Juvko, įmonė stengiasi pabrėžti kiekvieno žmogaus individualumą. „Tai yra mūsų sėkmės arkliukas, – tiki pašnekovas. – Mes stebime žmogų ir suprantame, ko jam reikia tuo momentu. Kiekvieną iš jų laikome asmenybe.“

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

7

ES parama kaimo turizmo skatinimui

g

3

ES parama

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Kodėl žmonės yra nelaimingi

Nesi patenkintas profesiniu ar asmeniniu gyvenimu? Problema susijusi ne su vaikyste, laimės trūkumu ar aplinkiniais. Problema esi tu. Jei mums nesiseka gyvenime – tai tik dėl mūsų pačių kaltės. Galbūt problema susijusi su tuo, kuo mes tikime ir ką darome.

Tūkstantmečio kartos darbuotojų troškimai „PwC“ kartu su Pietų Kalifornijos universitetu ir Londono verslo mokykla atliko tyrimą ir bandė išsiaiškinti „Y kartos“, kitaip dar vadinamos tūkstantmečio karta (angl. Millenium generation), darbuotojų požiūrį į darbą.

P

arama pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įprasta tvarka teikiama ūkininkams ir kaimo gyventojams, tiek jau vykdantiems, tiek planuojantiems vykdyti kaimo turizmo ar turistinės stovyklos veiklą. Pagrindiniai tinkamumo gauti paramą kriterijai, remiantis įprastomis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, yra du, o pareiškėjas turi atitikti bent vieną iš jų. Pirmoji sąlyga – pareiškėjas iki paraiškos pateikimo dienos ne mažiau kaip vienerius metus turi vykdyti kaimo turizmo arba turistinės stovyklos veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų. Antroji – pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo dienos deklaruoja gyvenamąją vietą kaimo vietovėje nuo 2007 m. sausio 1 d. ir ne mažiau kaip 12 mėnesių vykdo ekonominę ir (ar) profesinę veiklą kaimo vietovėje bei gauna iš šios veiklos pajamų. Naujose priemonės įgyvendinimo taisyklėse nebeliko reikalavimo laikyti ne mažiau kaip tris sutartinius gyvulius (SG) ir turėti ne mažiau

kaip 2 EDV (europinio dydžio vienetams) prilyginamą žemės valdą. „Nei nuo valdos dydžio, nei nuo laikomų gyvulių skaičiaus paramos intensyvumas šiemet nebepriklauso“, – pabrėžia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Vaida Juralevičiūtė. Kaip ir ankstesniais metais, pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles paraiškas galima teikti, jei paramos suma neviršija 150 tūkst. litų. Jei siekiama paramos suma didesnė nei 150 tūkst. litų, paraiškas reikia teikti pagal įprastas įgyvendinimo taisykles.

Remiamos dvi veiklos sritys Pagal KPP priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ remiamos dvi veiklos sritys: „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ ir „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra“ (išskyrus miško vietovėse). Supaprastinta tvarka į paramą pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ gali pretenduoti

tik jau veikiančių kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Didžiausia paramos suma vienam projektui teikiant paraišką supaprastinta tvarka siekia 150 tūkst. litų. Teikiant paraišką pagal įprastas įgyvendinimo taisykles didžiausia paramos suma negali viršyti 690 560 litų. Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimui ir plėtrai didžiausia paramos suma vienam projektui supaprastinta tvarka negali viršyti 75 tūkst. litų. Siekiant didesnės nei 150 tūkst. litų paramos, pagal šią veiklos sritį didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 207 168 litų. Europos Sąjungos (ES) parama kaimo turizmui gali sudaryti nuo 50 iki 75 proc. projekto investicijų be PVM. Kaip ir ankstesniais metais, į didžiausią paramos dalį (iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų) pretenduoja pareiškėjai, pateikę paraiškas pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ ir tiesiogiai susiję su sertifikuotų tradicinių amatų plėtra kaimo turizmo sodyboje. Kitiems pareiškėjams šiemet bus finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Verslo planas – privalomas Siekiantis ES paramos kaimo turizmui ūkininkas ar kaimo gyventojas kartu su paraiška turi pateikti parengtą verslo ekonominį gyvybingumą įrodantį verslo planą. Projektų, kuriems prašoma ES paramos suma yra iki 150 tūkst. litų, kaimo turizmo verslo planas įeina į paraiškos sudėį, tačiau projektas taip pat turi atitikti ekonominio gyvybingumo rodiklius. Siekiant didesnės nei 150 tūkst. litų paramos, verslo planą reikia parengti pagal tipinę formą bei pateikti penkeriems metams sudarytas prognozines finansines ataskaitas. ES parama kaimo turizmui skiriama, jeigu ūkininkas ar kaimo gyventojas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį, pavyzdžiui, skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas. Šis šaltinis turi būti pagrįstas verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis. Šiemet tų, kurie ketina projektą iš dalies įgyvendinti skolintomis lėšomis, taip pat laukia naujovė. „Jei projekto dalis įgyvendinama skolintomis lėšomis, pareiškėjas

Nugalėkite baimę ir imkitės verslo

„Po 20 metų labiau gailėsitės to, ko nepadarėte, negu to, ką padarėte. Tad pamiršę baimes iš ramaus uosto plaukite į atvirą jūrą. Tapkite atradėjais“, – taip yra sakęs žymus amerikiečių rašytojas Markas Tvenas. Baimė pradėti naują verslą, pasirinkti kitą gyvenimo kryptį ar sukurti kitą šeimą kankina daugelį žmonių.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

Parama įprasta tvarka teikiama ūkininkams ir kaimo gyventojams, tiek jau vykdantiems, tiek planuojantiems vykdyti kaimo turizmo ar turistinės stovyklos veiklą. Audriaus Bagdono/Fotodiena nuotr.

„Nei nuo valdos dydžio, nei nuo laikomų gyvulių skaičiaus paramos intensyvumas šiemet nebepriklauso“, – pabrėžia NMA vyriausioji specialistė V. Juralevičiūtė. Asmeninio albumo nuotr. įsipareigoja iki paramos sutarties pasirašymo dienos NMA pateikti pasirašytą paskolos sutartį. Sutartis bus pasirašyta tik tada, kai pareiškėjas pateiks reikalingus dokumentus. Paramos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos“, – atkreipia dėmesį NMA specialistė V. Juralevičiūtė. Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta verslo plane arba paraiškoje (supaprastinta tvarka) ir negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektą galima įgyvendinti keliais etapais ir NMA teikti iki 4 mokėjimo prašymų. „Įprasta, kad paramos gavėjai projektą vykdo dalimis. Pavyzdžiui, iš pradžių pasistato naujus pastatus ir tada pateikia mokėjimo prašymą. Jiems kompensuojamos tinkamos finansuoti išlaidos ir jie padaro kitas numatytas investicijas“, – projekto įgyvendinimo eigos pavyzdį pateikia NMA specialistė.

Patogiau pateikti paraišką Šiemet pareiškėjas gali pateikti paraišką bet kuriame NMA teritoriniame paramos administravimo skyriuje, nepriklausomai nuo to, kurioje teritorijoje įgyvendins projektą. „Vadinasi, pareiškėjas gali įgyvendinti projektą Alytaus rajone, o paraišką teikti Klaipėdos teritoriniame skyriuje“, – paaiškina NMA specialistė V. Juralevičiūtė. NMA specialistė taip pat primena, kad svarbu atidžiai pildyti paramos paraišką ir drauge su ja pateikti visus reikiamus dokumentus. „Pildant paraišką galima naudotis paraiškos pildymo instrukcija, kuri pateikiama NMA svetainėje adresu www.nma.lt“, – sako V. Juralevičiūtė bei akcentuoja, kad pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį į tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų kategorijas. Be to, negalima pamiršti, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos tos išlaidos, kurios patirtos nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Užsakymo Nr. 07-04-2013


Lietuvoje

8

TIK SKAIČIAI

500 km Tokio ilgio tvorą norima statyti tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kad būtų galima apsiginti nuo kiaulių maro

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nauja taksi tvarka ■ Nuo liepos Vilniaus oro uoste numatyta nauja tvarka taksi įmonėms.

Nustatytas taksi paslaugų kainų limitas: už nuvažiuotą kilometrą dieną daugiausia galima prašyti 3,5 lito, už įsėdimą – 5 litų. Numatyti maksimalūs įkainiai populiariausiems maršrutams. Be to, oro uoste stovintys taksi

automobiliai turės atitikti kokybės reikalavimus. Mašinos privalės būti ne senesnės nei 8 metų, jų salonas turės būti tvarkingas, vairuotojai kultūringi ir kelionės pabaigoje įteikti kvitą bei suteikti galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele. Kol kas oro uoste veiks tik dvi taksi bendrovės – „Passenger Ground Services“ ir „Vilnius veža“.

Atvyks TVF vadovė ■ Liepos mėnesį

Lietuvos banke lankysis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde.

Prie oro uosto kol kas galės stovėti tik dviejų bendrovių taksi. Fotodiena

Ch. Lagarde atvykimas – pirmas tokio lygio vizitas per šešiolika metų. Reuters

Tai pirmas tokio rango TVF pareigūno vizitas Lietuvoje per pastaruosius šešiolika metų. Liepos 18 dieną C. Lagarde dalyvaus Lietuvos banko rengiamoje apskri-

tojo stalo diskusijoje „Europos ekonominė integracija: iššūkių ir galimybių vertinimas“ ir susitiks su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku bei kitais valdybos nariais. TVF narė Lietuva yra nuo 1992 metų. Paskutinį kartą tuometinis TVF vadovas Michelis Camdessus Lietuvoje lankėsi 1997-aisiais.

Į kovą su sukčiais – su algoritmais Telefoninių sukčių padaryta žala pernai siekė tris milijonus litų, bandytas apgauti kas ketvirtas šalies gyventojas. Kol kas ryžtingų priemonių kovai su šia sukčiavimo forma nesiimta, tačiau svarstoma į pagalbą pasitelkti algoritmus. Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

A

nonimiškumą sukčiams leidžia išlaikyti išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Vienas elementariausių būdų užkirsti kelią sukčiams anonimiškai pirkti tokias korteles – registruoti perkančiųjų asmens duomenis. Tokia sistema yra naudojama kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Australijoje.

Nuomonės išsiskiria Lietuvos didžiųjų operatorių požiūris į tai, ar reikėtų tokios sistemos,

skiriasi. Vienintelė „Bitė“ pritaria, kad būtų registruojami perkančiųjų išankstines mokėjimo korteles duomenys. „Registracija galbūt nepadės išvengti nusikaltimų (ne tik telefoninio sukčiavimo, bet ir kitų), bet sumažins jų skaičių, – teigia Laura Bielskė, „Bitės“ atstovė ryšiams su visuomene. – Vis dėlto anonimiškumą išsaugoti būtų įmanoma, pavyzdžiui, atsivežant SIM kortelių iš kitų šalių, kur jos neregistruojamos ir kuriose veikia „roaming“ paslauga.“ „Tele2“ atstovai negali tiksliai pasakyti, ar pritaria šiai priemonei, nes Lietuvoje nėra apskaičiuotos jos sąnaudos ir teikiama nauda. „Esame

nei už, nei prieš tokius pasiūlymus, kokie jie yra dabar, – aiškina „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas. – Mes nežinome, ar tokios priemonės būtų naudingos. Reikėtų atlikti išsamesnę analizę. Taip pat pravartu pažiūrėti į šalių, kurios turi tokią sistemą, patirtį.“ Pasak A. Baranausko, didieji operatoriai, be abejonės, patirtų didelių išlaidų. Reikėtų registruoti ne tik tuos, kurie įsigyja korteles, bet ir jas jau turinčius asmenis. Tokių yra per milijoną. „Reikėtų skirti papildomai laiko, papildomai darbuotojų. Jeigu valstybė įvestų tokią sistemą, ji ir turėtų padengti tas išlaidas“, – sako „Tele2“ atstovas.

Problemų neišspręstų „Omnitel“ mobiliojo ryšio operatorius į tokius siūlymus reaguoja priešiškai. „Mūsų nuomone, išankstinio mokėjimo abonentų registracija neišspręstų problemų dėl mobiliojo ryšio paslaugų naudojimo anonimiškai, siekiant nusikalstamų tikslų“, – sa-

» Yra aiškūs sukčių

Siūloma su Lietuvos sukčiais kovoti algoritmais, kurie atpažintų ir užblokuotų agaviko numerį. Fotodiena

elgesio modeliai, pagal kuriuos galima nustatyti algoritmus

vaitraščiui „Ekonomika. lt“ sako Tadas Jackus, „Omnitel“ išorinės komunikacijos vadybininkas. Jis, kaip ir „Bitės“ atstovė, teigia, kad šią sistemą sukčiai galėtų apeiti įsiveždami kortelių iš užsienio, kur nėra privaloma registracija. Lietuvoje, pasak T. Jackaus, vartotojas taip pat gali įsigyti neribotą skaičių išankstinio mokėjimo kortelių, o jas registruoti per statytinį asmenį ir naudoti sukčiavimui. „Be to, privaloma registracija gerokai pailgintų išankstino mokėjimo kortelės pardavimo laiką, nes pardavėjas turėtų patikrinti abonento tapatybę, kur nors ją užfiksuoti, o vėliau perduoti paslaugos teikėjui, – aiškina T. Jackus. – Dėl to pirmiausia neišvengiamai kiltų paslaugos kaina, be to, kai kuriose prekybos vietose, pvz., didžiųjų prekybos centrų kasose, kur ypač svarbus vieno kliento aptarnavimo prie kasos laikas, išankstinio mokėjimo kortelės išvis gali būti nebeparduodamos.“ „Omnitel“ atstovas teigia, kad įvedus tokią sistemą turėtų būti numatytas papildomų operatorių išlaidų kompensavimo mechanizmas.

Atpažįstamas elgesys Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Remigijus Šimašius, kartu su

FAKTAI Sukčiavimo mastai

••21 proc. Lietuvos gyventojų yra sulaukęs telefoninių sukčių skambučių, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas ••Devynios iš dešimties apie sukčiavimą pranešusių aukų – moterys ••28,5 proc. sukčių apsimeta esantys pareigūnais, 12 proc. – šeimos nariais arba finansinių institucijų darbuotojais ••Telefoniniams ir elektroniniams sukčiams pavyksta apgauti žmogų tik 1 kartą iš 50

Kai kuriose šalyse, perkant išankstinio mokėjimo kortelę, reikia pateikti savo asmens duomenis. Shutterstock

partijos kolega Vitalijumi Galiumi siūlantis teisės aktus kovai su telefoniniais sukčiais, taip pat netiki kortelių registracijos nauda. „Taip, tai apsunkintų sukčių, kaip ir kiekvieno kito žmogaus gyvenimą, – savaitraščiui sakė R. Šimašius. – Norint sukčiauti šitas sprendimas būtų apeinamas pora ėjimų. Būtų galima tiesiog asocialaus žmogaus paprašyti nupirkti kortelių. Tad, manau, kovoti su sukčiais galima paprastesniais būdais.“ Vienas iš tokių būdų – algoritmų naudojimas siekiant atpažinti sukčiaus telefoną. „Yra labai aiškūs sukčių elgesio modeliai,

pagal kuriuos galima nustatyti algoritmus. Juos būtų paprasta suprogramuoti telefonų operatorių sistemoje ir jie leistų atpažinti galimą telefoninį sukčių“, – teigia R. Šimašius. Pasak Seimo nario, suveikus algoritmui, duomenys būtų perduodami policijai. Arba, pranešus, kad kilo įtarimas dėl tam tikro numerio, jis būtų blokuojamas, o atblokuoti būtų galima tik nuėjus pas tinklo operatorių. „Kad toks algoritmas tiks nesukčiaujančiam žmogui, tikimybė maža, o sukčiui apgauti algoritmą – neįmanoma“, – tiki R. Šimašius.

Apribojimai kalėjimams T. Jackus teigia, kad „Omnitel“ pritaria R. Šimašiaus ir V. Gailiaus pasiūlytoms priemonėms nedelsiant blokuoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Pasak jo, taip pat reikėtų kovoti su sukčiavimu telefonais iš įkalinimo vietų. Apie 70 proc. telefoninių sukčių yra kaliniai arba neseniai į laisvę išėję asmenys, rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter“ atliktas tyrimas. Pasak „Bitės“ atstovės L. Bielskės, buvo skelbiama, kad per metus įkalinimo įstaigose rasta 8 tūkst. telefonų. Tiek „Omnitel“, tiek „Bitės“ atstovai yra už tai,

kad laisvės atėmimo įstaigose būtų įdiegta ryšio slopinimo įranga. „Dar viena priemonė – didesnė daiktų, patenkančių į kalėjimus, kontrolė“, – sako L. Bielskė.

Policija nori registracijos Komentuodama išsakytą nuomonę dėl SIM kortelių registravimo problemų, Policijos departamento atstovė ryšiams su visuomene Lina Nemeikaitė teigia, kad Lietuvos policija remia iniciatyvas, susijusias su išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimu. Taip policijai būtų lengviau rinkti duomenis. „Situacija, kai ryšio tinklų operatoriai nepri-

valo kaupti šių paslaugų vartotojų duomenų ir juos teikti atitinkamoms institucijoms, apsunkina ir sulėtina vykdomus operatyvinius ir ikiteisminius tyrimus, – aiškina L. Nemeikaitė. – Minėtų kortelių naudotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą.“ Pasak Policijos departamento atstovės, prievolė registruoti išankstinio mokėjimo SIM kortelių vartotojus ne tik palengvintų sunkių nusikaltimų tyrimą, bet ir sumažintų poreikį naudoti kitus tyrimo veiksmus, pavyzdžiui, atsekti IMEI kodą ar slapta stebėti.

Lietuvoje

9

Terminuota sutartis didina lankstumą Terminuota darbo sutartis neretai įvardijama kaip viena iš darbo organizavimo formų, padedančių didinti darbo santykių lankstumą. Advokatė Inga Klimašauskienė advokatų profesinė bendrija „MAQS Law Firm“

Yra nuomonių, kad tai nesaugi užimtumo forma, kuri stabdo darbuotojus rinktis šią darbo sutarties rūšį. Kadangi nuomonės yra įvairios, aptariame terminuotos sutarties sudarymo ypatumus ir egzistuojančią Lietuvos teismų praktiką šiuo klausimu. Terminuotos darbo sutarties sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 109 straipsnyje, kuriame nurodoma, jog terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Įstatymas draudžia sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Išimtis galima tik įstatymų ar kolektyvinės sutarties numatytais atvejais arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą draudimą sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, yra pabrėžęs, kad šis draudimas reiškia, jog darbdaviui draudžiama pasiūlyti darbuotojui sudaryti terminuotą darbo sutartį darbui, kuris pagal savo esmę yra nuolatinio pobūdžio, o įstatymai ar kolektyvinė sutartis nenumato galimybės sudaryti tokią sutartį.

Advokatė I. Klimašauskienė: „Terminuota sutartis gali būti naudinga priemonė tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir padėti didinti darbo santykių lankstumą. “ Asmeninio albumo nuotr.

Tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika nukreipta į tai, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti grindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį ir darbas, kuriam dirbti sudaroma terminuota darbo sutartis, nėra nuolatinis – jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui). Konkretaus darbo laikinas ar nuolatinis pobūdis nustatomas įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes. Todėl net tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, terminuota darbo sutartis pratęsiama keletą kartų ir tęsiasi kelerius metus, nepažeidžiant DK nustatyto penkerių metų termino, savaime nereiškia, kad darbas yra nuolatinio pobūdžio ir pažeidžia DK įtvirtintos terminuotos darbo sutarties principus bei sąlygas. Būtina įvertinti, ar tai yra siejama su atliekamo darbo poreikiu konkrečiu laikotarpiu. Kitas svarbus aspektas, sulygstant dėl terminuotų darbo teisinių santykių,

yra termino darbo sutartyje nustatymas, kuriam sudaroma terminuota darbo sutartis. Darbo teisinių santykių subjektai terminuota darbo sutartimi gali susitarti, kad darbo laikotarpis sutartyje būtų nustatytas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pavyzdžiui, kol bus atliktas tam tikras darbas; kol kitas darbuotojas grįš iš atostogų, ligos). Tikslinga pastebėti, kad Europos lygmeniu yra pripažįstama, jog net pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys asmenys gali jaustis nesaugūs, nes netekę darbo ir siekdami rasti geros kokybės darbą jie susidurtų su tais pačiais sunkumais. Tad, nors pasirinkti terminuotus darbo teisinius santykius darbuotojus gali stabdyti „nesaugaus užimtumo“ jausmas, įstatymai suteikia apsaugą nuo nepagrįstų jų, ir ši užimtumo forma gali būti naudinga priemonė tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir padedanti didinti darbo santykių lankstumą.


Lietuvoje

10

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Maitina migracija

TIK SKAIČIAI

■ Pernai Lietuvoje gyvena-

11,1 %

tiek sumažėjo bedarbių skaičius, palyginti su 2012 metų liepos 1 diena

mąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių, arba tiek, kiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste. Šalies sostinė Vilnius pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais, o čia 2012 metais pastatytų būstų skaičius siekė 1,9 tūkst. ir sudarė 36,5 proc. visų

naujos statybos butų šalyje. „Sostinė nuolat pritraukia naujų gyventojų, o dalis jų kasmet nusprendžia įsigyti nuosavą būstą“, – teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. Banko duomenimis, šiuo metu 44 proc. visų naujai išduodamų būsto paskolų skiriama taip pat Vilniuje.

„Gensler“ praneša, kad darbuotojai daugiau dėmesio skiria darbui, tačiau jis nėra toks efektyvus kaip anksčiau.

Palyginti su 2011 metais, pernai naujų būstų skaičius Vilniuje išaugo dvigubai. Fotodiena/Karolis Kavolėlis

„Bendradarbiavimas gali peržengti ribas. Iš tiesų jo nauda nuolat mažėja. Kai visi aplink dirba kartu, nebegali susikaupti“, – sakė

viena iš „Gensler“ vadovių Diane Hoskins. Pokalbiai darbo klausimais persikėlė į bendras biuro erdves, taigi darbuotojams vis sunkiau susikaupti, rodo „Gensler“ atlikta 2 tūkst. darbuotojų apklausa. „Jei prarandi susitelkimą, tai prilygsta griūvančiam kortų nameliui, nes tai yra bene svarbiausia darbo dalis“, – sako D. Hoskins.

11

Mažina nedarbą

Kas kenkia produktyvumui ■ Tarptautinė kompanija

Lietuvoje

■ Lietuvoje steigiami

paslaugų centrai vaidina svarbų vaidmenį mažinant nedarbo lygį šalyje.

Bendrovė „Intel“, spręsdama produktyvumo problemą, sukūrė atskiras erdves grupių komunikacijai. Scanpix

Padedant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ nuo 2012 metų pradžios mūsų šalyje veiklą pradėjo ar plėtėsi 15 įvairias paslaugas teikiančių užsienio investuotojų centrų, kurių planuose

– įdarbinti per 1 000 darbuotojų. „Šie centrai padeda spręsti ir itin aktualią jaunimo nedarbo problemą“, – sako VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė. Anot jos, įgytos vakarietiško verslo pamokos vėliau pernešamos į Lietuvos verslo pasaulį.

Paslaugų centrai suteikia vertingos patirties ir moko vakarietiškos verslo kultūros. Fotodiena/Ieva Buzdeikaitė

Skatina verslumą, bet ne sveiką ekonomiką Pastaruosius kelerius metus politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai skambino varpais dėl Lietuvos gyventojų negebėjimo kurti verslą ir dirbti sau. Statistika rodo, kad didelis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius būdingas tik vargingiausioms valstybėms. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

N

aujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje savarankiškai dirbo šiek tiek mažiau nei dešimtadalis visų dirbančių žmonių, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 15 proc. Savarankiškai dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje sistemingai mažėja nuo tada, kai šalis įstojo į ES. Kol nepriklausėme ES, savarankiška veikla Lietuvoje užsiėmė daugiau nei penktadalis visų dirbančių asmenų. Verta atkreipti dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių skaičius toli gražu nėra sveikos ekonomikos rodiklis. Pavyzdžiui, Makedonijoje, kurios BVP vienam gyventojui dukart mažesnis nei Lietuvoje, savarankiškai dirbančių asmenų skaičius sudaro šiek tiek daugiau nei 28 proc. Ekspertų nuomone, savarankiškas darbas – puiki verslumo mokykla.

Skatina verslumą Statistiškai savarankiškai dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau negalima sakyti, kad tai neigiamai veikia lietuvių norą kurti nuosavą verslą. Statistikos departamento duomenimis, įregistruojamų įmonių skaičius šalyje didėja. Finansų krizė neigia-

mai paveikė įmonių statistiką, tačiau 2013 metų pradžioje įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius buvo 60 proc. didesnis nei 2008-aisiais, kai buvo pasiektas pikas. Dar daugiau, palyginti su 2009 metais, įmonių skaičius padvigubėjo. Verslumą šalyje skatinančios agentūros „Versli

Lietuva“ analitikas Vadimas Ivanovas, paklaustas, ar savarankišką darbą galima tapatinti su verslumu, teigė, kad tarp šių dviejų reiškinių sąlyčio taškų yra. „Sakyčiau, kad savarankišką darbą galima tapatinti su verslumu, tačiau pastarasis nėra būtinai savarankiškas darbas. Savarankiškai dirbantis žmogus

yra lyg ir verslininkas, jis turi savo verslą, kurį vykdo individualiai arba su šeimos nariais“, – sakė analitikas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Katena Leontjeva leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė nemananti, kad savarankišką darbą reikėtų visiškai sieti su verslumu,

tačiau pastebėjo, kad vienas pamatinių verslumo požymių – darbo vietos sukūrimas sau, o tai iš esmės ir yra savarankiškas darbas. „Viliamasi, kad tai yra pirmas žingsnis nuosavos įmonės link, tad šioje vietoje ir matome savarankiško darbo bei verslumo sąlytį“, – pridūrė analitikė.

Kitas žingsnis – nuosavas verslas Analizuojant statistiką, galima pastebėti kelias tendencijas, susijusias su savarankiška veikla. Augant nedarbo lygiui, daugėja savarankišku darbu užsiimančių žmonių, tad panašu, kad lietuviai linkę dirbti savarankiškai, kai nebėra kitos išeities. Tokią įžvalgą patvirtino ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių Gražinos Startienės bei Ritos Remeikienės atlikta analizė, kurioje teigiama, kad „sa-

varankiškas darbas Lietuvoje veikiau traktuojamas kaip galimybė išvengti nedarbo, o Vakarų Europos šalyse tokia veikla naudojama savo svajonėms įgyvendinti“. Kita įdomi tendencija – mažėjant savarankiškai dirbančių žmonių skaičiui, auga įsteigtų įmonių kiekis. Galima daryti prielaidą, kad dalis savarankišku darbu užsiimančių asmenų, kurie įgyja verslininko patirties, galiausiai įkuria savo verslą. V. Ivanovo teigimu, savarankiškai dir-

FAKTAI Savarankiškas darbas

•• 2013 metų pradžioje Lietuvoje veikė 13 018 mažų ir vidutinių įmonių •• „Eurostat“ duomenimis 2013 metų pradžioje Lietuvoje savarankiškai dirbo 127 tūkst. gyventojų •• Oficiali statistika rodo, kad 24 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sukuria bent vieną papildomą darbo vietą •• Lietuvoje savarankiškai dirba 12,7 proc. vyrų ir 7,4 proc. moterų

Kliudo mokesčiai ir biurokratija

» Savarankiškas

darbas Lietuvoje veikiau traktuojamas kaip galimybė išvengti nedarbo

bančių žmonių indėlis į valstybės ekonomiką yra svarbus ne tik dėl sumokamų mokesčių, bet ir dėl verslumo įgūdžių. „Savarankiškai dirbantys asmenys sukuria darbo vietas ir sau, o kartais ir savo šeimos nariams. Galų gale savarankiškas darbas išsivysto į darbo vietų kūrimą, įmonių savininkai yra verslininkai, kurie savo darbą pradėjo nuo individualios veiklos“, – pasakojo analitikas. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinta savarankiškai dirbanti kino industrijos atstovė Ieva Bužinskaitė pasakojo tikinti, kad individuali veikla padės gauti reikiamos patirties, kuri pravers kuriant verslą. „Kadangi esu jauna ir neturiu daug patirties, šiuo metu man kur kas paprasčiau dirbti prie skirtingų projektų. Galbūt ateityje galėsiu įkurti savo įmonę, kuri užsiims ta pačia veikla“, – pasakojo mergina. Pašnekovė pridūrė, kad veikiant savarankiškai kur kas lengviau dirbti su skirtingais žmonėmis ir projektais. Tai palengvina sprendimą dėl konkrečios veiklos srities ateityje.

Savarankiškai dirbančių asmenų skaičius toli gražu nėra sveikos ekonomikos rodiklis. Scanpix

Pasaulio banko sudaromame palankumo verslui indekse kaip vienas kritinių Lietuvos verslo aplinkos trūkumų nurodomas popierizmas. Verslo įsteigimo kategorijoje Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima vos 107 vietą, o esminė tokio rezultato

Lietuviai linkę dirbti sau, tačiau tik tada, kai nėra kitos išeities. Scanpix priežastis – poreikis gauti įvairias pažymas, liudijimus ir patvirtinimus, kurie sukuria papildomas išlaidas. Palyginimui – Estija šioje kategorijoje užima 47 vietą. Analogiška situacija yra ir to paties reitingo mokesčių mokėjimo srityje. Pasaulio banko skaičiavimu, Lietuvoje verslui reikia mokėti net 11 skirtingų mokesčių, o ši procedūra vidutiniškai atima 175 valandas per metus. Nenuostabu, kad daugiausia keblumų užsiimant savarankišku darbu kyla laukiant leidimų ir pildant pajamų deklaracijas. K. Leontjeva leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė mananti, kad mažėjantis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius gali būti susijęs su mokesčių našta. „Reikėtų žiūrėti, ar žmonės nelinkę užsi-

» Savarankišką darbą galima tapatinti su

verslumu, tačiau pastarasis nėra būtinai savarankiškas darbas imti savarankiška veikla, ar yra nuo jos atgrasomi. Panašu, kad Lietuvoje jie veikiau yra atgrasomi. Turime didelius mokesčius, intensyvų reguliavimą. Individuali veikla nepaprastai jautriai reaguoja į bet kokius mokesčių pakeitimus“, – pasakojo ekspertė. I. Bužinskaitė savaitraščiui pasakojo, kad dirbant savarankiškai neretai tenka susidurti su biurokratine painiava. „Sunku atskirti, kas yra laisvoji profesija, o kas ne, tad neaišku, kam mokėti 5 proc. GPM mokesčio, o kam 15 proc. Iš tikro tenka praleisti nemažai laiko, kad suprastum, kam ir kodėl

reikia mokėti“, – patirtimi dalijosi mergina ir pridūrė suprantanti, kad sistemos keitimas nėra pats geriausias problemos sprendimo būdas, tačiau, anot jos, „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai galėtų šiek tiek labiau pasistengti dėl gyventojų. „Sistema ir taip komplikuota, tad konsultuojantys asmenys neturėtų įnešti papildomos sumaišties. Yra buvę atvejų, kai nesutapo mano duomenys „Sodros“ ir VMI deklaracijose, o konsultantė atsakė nežinanti, kodėl taip yra. Kyla klausimas, kas tada žino“, – pasakojo I. Bužinskaitė.


Tryliktas puslapis

12

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Teismai keliasi į internetą

TIK SKAIČIAI

1

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d

■ Nuo liepos pradžios

teismų paslaugomis galima naudotis teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt, pranešė Nacionalinė teismų administracija (NTA).

mln. litų

Tiek teismas areštavo „UniCredit Bank“ turto „Marijompolės pieno konservams“ pateikus skundą dėl neteisėtai nuskaitytų lėšų

Jame gyventojai ir įmonės gali pateikti ir gauti civilinių bei administracinių bylų dokumentus, klausyti bylų nagrinėjimo įrašų, sumokėti

žyminį mokestį ir baudas neišvykdami iš namų. Pasak NTA, pasirinkusieji elektroninį bylos nagrinėjimo būdą ne tik sutaupys dokumentų rengimo, spausdinimo, siuntimo ar vykimo į teismą išlaidas, bet ir mokės ketvirtadaliu mažesnį žyminį mokestį. Valstybei šis portalas padės sutaupyti 1 mln. litų per metus, atsisakant popierinių dokumentų, spausdinimo ir kopijavimo.

Nuo liepos dalį teisinių procedūrų galima atlikti internetu. Reuters

Sveikata prieš kontrabandą Lietuvos pirmininkavimo ES metu Europos institucijos derėsis, kaip ir kiek riboti tabako pramonę. FAKTAI Rūkymas Europoje

••Rūkymas Europoje yra labiausiai paplitęs iš visų pasaulio regionų ••Senajame žemyne rūko 32 proc. žmonių ••16 proc. mirštančių vyresnių nei 30 metų žmonių, gyvybės netenka nuo rūkymo sukeltų ligų ••28 proc. Europos 15–16 metų paauglių teigia per pastarąsias 30 dienų bent kartą rūkę

Europa – daugiausia rūkantis žemynas Žemėje. AFP

Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

S

iūloma uždrausti mėtines ir plonas cigaretes, didinti įspėjamuosius ženklus ant pakelio ir taip mažinti rūkymo patrauklumą. Siūlymo priešininkai įspėja, kad tai padidins potraukį prie kontrabandinių cigarečių. ES Tabako produktų direktyvoje siūloma jau nuo 2015 metų uždrausti prekiauti cigaretėmis ir tabaku, turinčiu skonį, pavyzdžiui, mėtų ar vanilės. Taip pat uždrausti plonas cigaretes.

Pasak Tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos, pagrindinis Europos Komisijos (EK) tikslas – mažinti tabako gaminių vartojimą, ypač tų gaminių patrauklumą bei prieinamumą jaunimui. Pastarąjį ypač žavi cigaretės, turinčios kokį nors malonų kvapą. „Visiems suprantama, kokiu tikslu tos medžiagos yra dedamos į tabako gaminius. Jos tiesiog maskuoja skonį, – teigia A. Veryga. – Mėtinės cigaretės gleivinę padaro nejautrią, žmogui nekyla kosulio

efekto, todėl jis gali giliau įkvėpti tas medžiagas. Vaikams pradėti rūkyti tokias cigaretes yra skanu. O tokios, kurias rūkant jaučiamas tik tabakas, nėra nei skanios, nei malonios, nei patrauklios.“

Pereis į nelegalią rinką Baiminamasi, kad, uždraudus prekybą mėtinėmis ir plonomis cigaretėmis, Europoje gali išaugti

kontrabandinių cigarečių kiekis. „Apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų, rūkančių mėtines ir plonas cigaretes, pereitų į nelegalią rinką“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Emilis Ruželė. Jo teigimu, LLRI apklausa parodė, kad 77 proc. plonas ir mėtines cigaretes rūkančių

» Skaičiuojama, kad rūkymas Europos ekonomikai atneša pusės trilijono eurų žalą

asmenų, jei įsigaliotų ES direktyva, pirktų kontrabandines cigaretes, 15 proc. pirktų kitokio pobūdžio tabako gaminius, o 8 proc. mestų rūkyti. „British American Tobacco“ užsakymu atliktos Lietuvos interneto vartotojų apklausos rezultatai rodo, kad retsykiais sutraukti mėtinę cigaretę mėgsta 68 proc. rūkalių, o ploną – 81 proc. Uždraudus plonas bei mėtines cigaretes rūkyti mestų 18 proc. apklaustųjų, o įsigyti kontrabandinių cigarečių bandytų 61 proc. apklaustųjų.

Tiesa, apklausoje dalyvavo asmenys iki 18 metų. Pasak A. Verygos, EK labiausiai stengiasi sumažinti tabako patrauklumą ir prieinamumą jaunesniems žmonėms. „Vienas iš Komisijos tikslų yra, kad šiais gaminiais nebūtų plečiama rinka, ypač vaikų grupėje“, – teigia specialistas.

Kova su didžiaisiais A. Veryga sako, kad jam keista girdėti didžiųjų gamintojų teiginius, jog ES direktyvos įgyvendinimas paskatintų kontrabandą. „Didžioji kontra-

banda vyksta ne taip, kaip mes esame įpratę, kur žmonės veža cigaretes mašinos bake ar padangoje, – teigia specialistas. – Didžiąją kontrabandą organizuoja tabako gamintojai, kuriems gabenant cigaretes dalis to tabako pradingsta. Direktyvoje yra numatytos priemonės, kaip šį procesą sustabdyti ir mažinti pačią didžiausią kontrabandą.“ LLRI specialistui tokia ES politika atrodo keista. „Su kontrabanda reikia kovoti visais įmanomais būdais, bet paradoksalu, kai siūant priemones, pripažįstant jos mastą kartu, pavyzdžiui, Lietuvoje, didinamas akcizas tabakui, – stebisi ekspertas. – Viena vertus, sakoma, kad egzistuoja problema ir ją reikia spręsti, kita vertus, problema yra didinama.“ A. Veryga teigia, kad rūkantieji mėtines ar plonas cigaretes nėra linkę pirkti kontrabandinio tabako. „Paprastai paskanintos cigaretės nėra pačios pigiausios, o jas rūkantys asmenys nelinkę pirkti kon-

trabandą, – sako jis. – Tad tikėtina, kad toks draudimas sukels nepatogumų ir jie bus linkę mesti rūkyti, o ne važiuoti į Rusiją, Baltarusiją ar eiti į turgų ieškoti čigonių, kurios parduotų tokių cigarečių.“

Baudos rūkantiesiems nelegaliai LLRI teigimu, Lietuvoje kontrabandinės cigaretės sudaro apie trečdalį visų surūkomų cigarečių. Pernai kontrabandinių cigarečių sulaikyta už beveik 17,5 mln. litų. Lietuvos teisingumo ministerija, norėdama sumažinti šį mastą, siūlo bausti ne tik kontrabandos vežėjus, bet ir kontrabandinio tabako bei alkoholio vartotojus. Vyriausybės atstovai siūlo taikyti asmenims, įsigijusiems nelegalaus alkoholio ar tabako gaminių, administracines nuobaudas. Pagal pateiktą siūlymą už įsigytą kontrabandinį pakelį cigarečių būtų galima gauti nuo 100 iki 300 litų baudos. „Taip padarome nusikaltėliais trečdalį Lietuvos gyventojų, – aiškina E. Ruželė.

Tryliktas puslapis

13

» Didžiąją

kontrabandą organizuoja tabako gamintojai

– Jie neperka tabako gaminių norėdami padaryti ką nors blogo, tai verčia daryti jų perkamoji galia. Tad nereikėtų žmonių versti nusikaltėliais, nes jie nedaro nieko blogo.“

Rūkymo žala – milijardai Nors kontrabandinės prekės yra nuostolis valstybių ekonomikai, skaičiuojama, kad rūkymas Europos ekonomikai atneša pusės trilijono eurų žalą, o nuo susijusių su rūkymu ligų kasmet miršta apie 700 tūkst. ES gyventojų. Norėdama pakeisti šią statistiką ES nagrinėja ir kitus siūlymus. ES Tabako produktų direktyvoje numatyta ne tik uždrausti plonas bei papildomą skonį turinčias cigaretes, bet ir riboti nikotino turinčių elektroninių cigarečių pardavimą, griež-

Siūlymai riboti prekybą mėtinėmis ir plonomis cigaretėmis gali padidinti tabako kontrabandos kiekį. AFP čiau tikrinti internetu tabaką perkančių asmenų amžių. Taip pat planuojama padidinti įspėjimus ant cigarečių pakelių. LLRI specialistui neaišku, kodėl ES nori padidinti apie rūkymo žalą pranešančius įspėjimus ant cigarečių pakelių. „Nėra argumentuojama, kokiu pagrindu tai siūloma daryti, – sako E. Ruželė. – Dabartiniams įspėjimams, jei jie yra veiksmingi, to ploto užtenka. Nepagrįsta, kaip tai su-

mažintų rūkymo mastą. Reikia mąstyti apie priemones, kurios pasiteisina.“ Pasak E. Ruželės, tabako pramonei ir gamintojams tai esąs didelis apsunkinimas, nes įspėjimai uždengia jų prekės ženklus, kurie laikomi gamintojų intelektine nuosavybe.

Geriau šviesti E. Ruželės teigimu, veiksmingesnės priemonės, neatnešančios žalos, yra

švietimas. „Mes akcentuojame, kad reiktų užsiimti ne draudžiamosiomis, bet šviečiamosiomis priemonėmis. Efektyviau būtų akcentuoti žalingą poveikį, suteikti informaciją. Aišku, tai daug kainuoja, bet draudžiamosios priemonės irgi yra brangios.“ Vis dėlto „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad dauguma ES gyventojų pritaria siūlomiems Tabako produktų direktyvos pakeitimams.


Užsienyje

14

TIK SKAIČIAI

281 mln. eurų

14 %

Naujasis mokestis bus taikomas tik euro zonoje.

AFP

Užsienyje

15

FSM turės lengvatų

Valo Vatikano banką

Susitarė dėl bankų gelbėjimo

■ Praėjusią savaitę Euro-

■ Popiežius Pranciškus intensyvina kampaniją, kuria siekiama suvaldyti skandalų persekiojamą Vatikano banką.

■ Europos Sąjungos (ES)

pos Parlamente (EP) vyko diskusija dėl Algirdo Šemetos remiamo finansinių sandorių mokesčio (FSM).

Europos Komisija patvirtino 248 naujų projektų finansavimą iš Europos Sąjungos aplinkos fondo. Projektai apims veiklą, susijusią su gamtos išsaugojimu, klimato kaita, aplinkos politika ir aplinkos srities informacijos sklaida. Bendra šių projektų vertė – apie 556,4 mln. eurų, iš jų 281,4 mln. eurų skirs ES Birželį „General Motors“ sunkvežimių pardavimas kilo 6 proc., „Chrysler“ – 8 proc., „Ford“ – 13 proc. Japonijos gamintoja „Toyota“ gali pasigirti didžiausiu – net 14 proc. – augusiu pardavimu

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

FSM kritikų laikomas bausme finansų institucijoms dėl praėjusio dešimtmečio pabaigoje praūžusios finansų krizės, kuri nusiuntė Vakarų pasaulį į recesiją, kai kuriose šalyse tębesitęsiančią

iki šiol. A. Šemeta EP teigė besidžiaugiantis, kad pavyko suderinti interesus dėl įvairių mokesčio aspektų. Komisaras pritarė EP siūlymui taikyti pereinamąjį laikotarpį pensijų fondams ir taip išvengti pirminio šoko, tačiau nesutiko su nuomone, kad reikia daugiau išimčių. A. Šemetos manymu, tai skatintų vengti mokesčių, o su tuo yra stabiliai kovojama.

Išmesti du banko vadovus buvo pirmasis popiežiaus Pranciškaus priemonių rezultatas. AFP

Jis nušalino aukščiausius šios institucijos vadovus, antradienį sakė ekspertai. Praėjusią savaitę 76 metų pontifikas įsteigė specialią penkių

narių komisiją, kuri turi ištirti banko veiklą ir asmeniškai pateikti jam savo išvadas. Policijos tyrimas prasidėjo įspūdingu 23 mln. eurų konfiskavimu iš Religinių reikalų instituto, kaip oficialiai vadinamas šis bankas. Jo veikla susidomėta, kai buvo pastebėti įtartini pinigų pervedimai.

finansų ministrai susitarė dėl plano, kaip išgelbėti su sunkumais susiduriančius bankus, neapkraunant mokesčių mokėtojų, rašo BBC.

Priėmus pakeitimus bus aišku, kas finansuos banką pirmasis. AFP

Bankų kreditoriai ir akcininkai priims pirmuosius smūgius, vėliau eis indėlininkų, turinčių daugiau nei 100 tūkst. eurų, eilė. Jei to

Į Europos dėlionę bando įsisprausti Kroatija

nepakaks, bankai sulauks vyriausybės pagalbos, o mokesčių mokėtojai liks paskutinis bastionas. Per pastaruosius metus ES gyventojai jau tapo kelių bankų gelbėtojais. Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas pabrėžia, kad susitarimas pakeis bankų problemų sprendimo būdus. Kitas žingsnis priimant naują tvarką – įtikinti Europos Parlamentą, kad pataisos būtinos.

FAKTAI Kroatijos ūkio rodikliai

••Kas antras jaunuolis Kroatijoje neturi darbo, bendras nedarbo lygis – 17 proc. ••11 proc. šalies gyventojų dirba žemės ūkio srityje ••Daugiau nei pusė Kroatijos eksporto yra tiekiama ES

Liepos 1 dieną Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos (ES) nare. Tačiau iškilmės šalies sostinėje Zagrebe neatrodė labai džiugios. Kyla klausimas – Kroatija pavėlavo į vakarėlį ar yra nelaukiamas svečias? Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

V

iena pagrindinių šventės Zagrebe figūrų buvo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tą pačią dieną mūsų šalis pradėjo pirmininkauti ES Tarybai. ES plėtra visuomet buvo sutinkama džiugiai, o kiekviena nauja narė, nepaisant jos politinio svorio ir ekonominių pajėgumų, laikoma nauja detale piešiant vieningos ir stiprios Europos paveikslą. Kartu plėtra strategiškai reiškia, kad Sąjungos ūkis vystomas tinkama linkme. Paskutinį kartą prie ES 2007-aisiais prisijungė Bulgarija ir Rumunija. Šalys nepasižymėjo (ir iki šiol nepasižymi) pa-

čia geriausia „ekonomine forma“, tačiau tai buvo ekonomikos krizės išvakarių metai. Kroatijos įstojimas į ES yra visiškai kitoks. Bendrijoje kaip niekada ryškus atotrūkis tarp turtingų ir vargingų valstybių, nedarbo lygis liūdnai gerina rekordus, o euro zona vis dar blaškosi, ieškodama tinkamo recepto Valiutų sąjungos krizei išspręsti. 28-oji bloko valstybė taip pat negali pasigirti pavyzdingu ūkiu.

Tos pačios problemos 2011 metais interviu savaitraščiui „Ekonomika. lt“ Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius vardijo šalies problemines sritis, kuriose reikia pasitempti, siekiant patekti į ES. Dėl dviejų dalykų jis buvo teisus.

» Didžiausia įtampa dabar atsiranda

politiniame lygmenyje, nes beveik visi finansiniai burtai yra mesti arba bent jau ieškoma įtikinamiausio triuko

Šaliai iš tiesų pavyko prisijungti prie ES 2013ųjų liepą, nors prezidentas tikėjosi, kad tai įvyks metų pradžioje. I. Jospipovičius įvardijo pagrindines šalies problemas: mažas investicijų pritraukimas, aukštas nedarbo lygis, paplitusi korupcija ir prasta infrastruktūra. Praėjo dveji metai, tačiau problemos išliko tos pačios. Nedarbas šalyje toliau siekia beveik 20 proc. Tiek tarptautinė žiniasklaida, tiek ES atstovai pirštais bado į Kroatijos finansinį ir politinį skaidrumą. Vis dėlto šaliai pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą pavyko aplenkti Rumuniją ir Bulgariją. Naujoji ES narė už biudžeto pinigus planuoja pirmiausia pradėti geležinkelių infratruktūros renovaciją. Vėliau prie bendros infrastruktūros gerinimo prisidės šalies nuotekų sistemos tvarkymas. Investicinę aplinką šalyje nušviečia dvi pagrin-

dinės reitingų agentūros – „Standard&Poor's“ ir „Moody‘s“. Jos Kroatijos vertybinius popierius priskiria šlamšto kategorijai. Tad kol kas problemos išlieka. Tik šį kartą Kroatijai gali padėti ES finansinė pagalba ir atsivėrusi rinka.

Pasitikėjimo stoka – kliūtis integracijai „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“, – sako patarlė. Ji puikiai tinka kalbant apie naująją ES narę, nes Kroatija nėra išskirtinis atvejis – ji viso labo teatkartoja skaudžiausias šiandienines ES problemas. Jau nekalbant apie tai, kad Pietų Europos kontekste su savo rūpesčiais Kroatija tiesiog paskęsta. Didžiausia įtampa dabar atsiranda politiniame lygmenyje, nes beveik visi finansiniai burtai yra mesti arba bent jau ieškoma įtikinamiausio triuko. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pastebėjo, kad Europos poli-

tikai dėl nesėkmių savo šalyje yra linkę kaltinti visą ES – neva „kažkur aukščiau“ buvo priimti neteisingi sprendimai. Nenuostabu, kad tuomet europiečiai ima piktintis esama sudėtinga padėtimi ir jos sprendimo būdais. Kipro krizės metu įbauginti indėlininkai išėjo į Nikosijos gatves laikydami plakatus su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atvaizdu ir išpieštais Hitlerio ūsais bei svastikomis. Kroatijos gyventojai dar nebuvo atsidūrę kipriečių kailyje, tačiau, kaip rašo „Der Spiegel“, tik 39 proc. jų palaiko šalies stojimą į ES. Politinis ES pamatas visuomet buvo kvestionuojamas, tačiau šiadieninės Europos problemos kaip niekada išryškino žmonių nepasitikėjimą arba apatiškumą bendrai Senojo žemyno idėjai. Politikai nedrįsta pritarti esminėms ES reformoms, kurios didintų šalių bendradarbiavimą, integruotų nacionalines rinkas ir stiprintų visą bloką,

Ar skaičius „28“ bus laimingas Kroatijai? Reuters

nes nemano, kad sulauks rinkėjų palaikymo savo šalyje. Agentūros „Fitch“ teigimu, Kroatijai pirmiausia reikės priimti struktūrines reformas šalies viduje, kad būtų galima kuo efektyviau išnaudoti ES skiriamas lėšas plėtrai. Taigi apie visišką šalies integraciją kalbėti dar anksti, nes reikia su-

sitvarkyti viduje, o tai padaryti, kai palaiko nedidelė dalis gyventojų, bus sunku. Nors Europos verslininkai palankiai žiūri į šį plėtros etapą, mat sienos atsiveria į dar vieną rinką, kitų šalių politikai situaciją vertina atsargiai, nes prie bloko prisijungia ne donoras, o gavėjas.

Europos taikos idėja Viena iš ES atsiradimo priežasčių buvo bandymas po Antrojo pasaulinio karo instituciškai sutaikyti Vokietiją ir Prancūziją. Šiandien abi šalys priklauso bendram kariniam NATO blokui. Reikia būi paranojiškam, jei norima pradėti modeliuoti galimą karinio konflikto tarp šių

šalių scenarijų. Per visą žmonijos istoriją Europa taip ilgai taikoje dar negyveno, tad, atrodo, taikos mechanizmas žemyne veikia. Tačiau Kroatija iš viso Europos 28-uko geriausiai atsimena karo dūmų kvapą. Ginkluoti konfliktai taip etninių tuometinės Jugoslavijos serbų ir kroatų pa-

sibaigė tik 1995 metais. Kroatija turėjo ne tik atitikti ekonominius rodiklius stodama į ES, bet ir pademonstruoti ryžtą išduodama karo nusikaltėlius kariniam Hagos tribunolui. Generolas Ante Gotovina ir Mladenas Markačius dalies kroatų yra laikomi nacionaliniais didvyriais, tačiau ES

laimėjo šias derybas, o karininkai 2011 metais buvo nuteisti. Tai bent iš dalies turėjo sumažinti įtampą tarp Kroatijos ir Serbijos. Pastaroji taip pat siekia prisijungti prie ES, tagi taikos įtvirtinimo scenarijus gali pasikartoti. ES narės aiškiai supranta bloko teikiamą naudą šalių ūkiams ir

prekybos galimybėms, tačiau nauji ekonominiai iššūkiai europiečiams kelia nerimą, ar pavyks įgyvendinti bendros Europos idėją. Kol kas ieškoma sėkmingo politinio ir ekonominio ES integracijos plano, o plėtros procese atsiradę nauji ypatingi atvejai neabejotinai apsunkina užduotį.


Žemės ūkis

16

TIK SKAIČIAI

750

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Mažėjo grūdų kainos

Uždraudė bulvių importą

■ Lietuvoje krito

■ Nuo liepos 1-osios

visų grūdų, išskyrus maistinių kviečių, supirkimo kainos, praneša naujienų agentūra BNS.

tūkst.

Apsaugai nuo afrikinio kiaulių maro Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje mūsų šalies maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 750 tūkst. litų

Vidutinė maistinių kviečių supirkimo kaina trečiąją birželio savaitę, palyginti su ketvirtąja gegužės savaite, padidėjo 1,2 proc.

Lietuvoje krito grūdų supirkimo kainos Fotodiena.

iki 754,3 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Pašarinių kviečių kainos sumažėjo 9 proc. iki 675,6 lito, pašarinių miežių ir kvietrugių – po 12 proc. – atitinkamai iki 584,1 lito ir iki 660,4 lito už toną, rapsų – 2,3 proc. iki 1488 litų už toną.

Sprendimus priims kartu su žemdirbiais Birželio pabaigoje Europos institucijos susitarė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos 2015–2020 m. Nuostatos, dėl kurių gali apsispręsti pati šalis narė, šiuo metu yra derinamos su Lietuvos žemdirbių organizacijomis.

A

pie Europos Komisijos (EK) nuostatas dėl tiesioginių išmokų ateinančiu finansiniu laikotarpiu ir bendrus sprendimus kalbamės su žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna.

?

Kokie yra svarbiausi klausimai, dėl kurių reikia apsispręsti ministerijai ir žemdirbiams?

Džiaugiuosi, kad birželio pabaigoje vykusiame ES Tarybos posėdyje pagaliau pavyko susitarti dėl BŽŪP reformos. Paaiškėjo ir svarbiausios nuostatos dėl šios bendrosios politikos. Svarbiausias klausimas, dėl kurio žemdirbiai turi apsispręsti, – lankstus lėšų perskirstymas tarp II-ojo (kaimo plėtros) ir Iojo ramsčių (BŽŪP). Jau nuo 2014 metų tokios ES valstybės narės kaip Lietuva, gaunančios mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, turės galimybę iki 25 proc. kaimo plėtros lėšų nukreipti tiesioginėms išmokoms fi-

nansuoti arba iki 15 proc. tiesioginių išmokų voko nukreipti kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Kitas svarbus dalykas – pasisekė išlaikyti su gamyba susietą paramą. Ji galės siekti iki 13 proc. valstybei narei (VN) skirto tiesioginių išmokų voko. Šis sprendimas itin reikšmingas žemdirbiams, siekiantiems plėtoti gamybą. Pagal EK tiesioginių išmokų reglamentą yra sudarytas sąrašas, iš kurio valstybės narės gali rinktis, ką nori remti. Remtinų sektorių sąrašas išlieka nepakitęs. Manome, kad apie 80 proc. susietosios paramos bus skiriama gyvulininkystei plėtoti ir remti, nes ši sritis yra patyrusi didžiausią nuosmukį. Taip pat galės būti skiriami papildomi 2 proc. susietajai paramai baltymingiems augalams.

?

Ar turėsime galimybę išsakyti savo poziciją dėl smulkiųjų ūkininkų ir ūkininkaujančiųjų mažiau palankiose žemėse?

Rusija uždraudė bulvių importą iš visos Europos Sąjungos. Reuters

Svarbu pabrėžti, jog sumažinami tos pačios valstybės narės arba regiono ūkiams skiriamos paramos skirtumai: parama už hektarą negalės būti mažesnė nei 60 proc. vidutinės paramos sumos, kuri iki 2019 m. bus išmokėta toje pačioje administracinėje arba žemės ūkio zonoje. Valstybės narės galės skirti didesnes išmokas už pirmuosius ūkių deklaruojamus hektarus ir taip labiau remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius.

Kokios pozicijos dėl jaunų žmonių padėties kaime laikomasi Bendrojoje žemės ūkio politikoje? Sutartas privalomas iki 2 proc. tiesioginių išmokų voko taikymas remiant jaunuosius ūkininkus. Vadinasi, jaunasis ūkininkas ūkio plėtrai galėtų gauti 25 proc. priemoką prie TI. 25 proc. skaičiuojami nuo bendros jaunojo ūkininko gaunamų tiesioginių išmokų sumos. Priemoka būtų mokama 5 metus nuo įsikūrimo. Didžiausias remtinas plotas padidintas iki 90 ha.

?

V. Jukna: „Sprendimus priimsime kartu su žemdirbiais, todėl visus kviečiame aktyviai dalyvauti diskusijose.“ ŽŪM nuotr. rengta metodika tokiems plotams atrinkti pagal 8 kriterijus, galiojančius visoms 28 ES valstybėms narėms (Lietuvai iš jų aktualūs tik 5 kriterijai). Dėl mažiau palankių ūkininkauti plotų valstybėms narėms bus taikomas 4 metų pereinamasis laikotarpis, palaipsniui mažinant išmokas. Pereinamasis laikotarpis bus pradedamas skaičiuoti nuo to laiko, kai teritorijos, kuriose esama gamtinių kliūčių, bus išskirtos pagal naujuosius kriterijus. Pirmaisiais

pereinamaisiais metais bus mokama 80 proc. dabartinio laikotarpio išmokų vidurkio, antraisiais – 60 proc., trečiaisiais – 40 proc., ketvirtaisiais – 20 proc. Galutinius sprendimus dėl paramos tokiems plotams priimsime kurdami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą.

?

Žemės ūkiui svarbios tiesioginės išmokos. Kokie pokyčiai Lietuvos ūkininkų laukia šioje srityje? Užsitęsus deryboms dėl naujuoju finansiniu

laikotarpiu galiosiančių nuostatų, pagal kurias Lietuvoje bus mokamos tiesioginės išmokos, Europos Komisija pradėjo rengti pereinamojo reglamento projektą, kuris galios tik 2014 metais. Vadinasi, minėtųjų naujųjų reglamentų projektų nuostatų galiojimas numatomas 2015–2020 m. vietoj anksčiau planuoto 2014–2020 m. laikotarpio. 2015–2020 m. bus išlaikyta galimybė pratęsti vienkartinės išmokos už plotus schemą iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Taip pat nebeleidžiama įvežti jokių sodinukų: vaismedžių, vaiskrūmių, dekora-

tyvinių ar vazoninių augalų. Rusija tvirtina, kad Europos Komisija taiko tokius fitosanitarijos reikalavimus, kurie netenkina Rusijos ir visos Muitų sąjungos. Teigiama, kad tai negarantuoja, jog Rusijai parduodami augalinės kilmės produktai yra saugūs – neužkrėsti ligų sukėlėjais.

būtų teikiamas mišriam ūkiui. Ūkininkams, auginantiems gyvulius ir turintiems pašarinių augalų plotus (grūdines kultūras ar pievas), galėtų būti mokama 15 proc. TI voko priemoka prie bazinės išmokos už ekologinį ūkininkavimą. Kitas prioritetas būtų skiriamas visam ekologiniam ūkiui remti, kad dalyje ūkio nebūtų ūkininkaujama tradiciškai, o kitoje – ekologiškai. Tai sukelia nemažai problemų. Žemdirbiai būtų skatinami visą ūkį paskirti ekologiniam ūkininkavimui. Už tai mokama 5 proc. priemoka prie išmokų už ekologinį ūkininkavimą.

Planuojame peržiūrėti išmokas tradicinei ir ekologinei sodininkystei bei daržininkystei, nes Lietuvoje šis sektorius nėra pakankamai išplėtotas. Kalbant apie ekologinį ūkininkavimą, neturėtų būti pamiršta ir investicinė parama per Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (Programa). Be investicinės paramos, vien su išmokomis už plotus, gerų rezultatų nepasieksime. Tad kuriant Programą prioritetai bus skiriami gyvulininkystei ir ekologiniam ūkininkavimui. Šalia ekologinės žemdirbystės turi atsirasti ir perdirbimo grandis, kad būtų sukurtas

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba uždraudė bet kokių bulvių – tiek sėklinių, tiek maistinių – importą iš visos Europos Sąjungos.

?

Smulkiųjų ūkininkų paramai leidžiama skirti iki 10 proc. tiesioginių išmokų. Kaip jau minėjau, jie bus atleisti nuo žalinimo reikalavimų, jiems bus mažinami ir kompleksinės paramos reikalavimai. Tokiems ūkiams didžiausia išmoka sieks 1 250 eurų. Dėl ūkininkavimui nepalankių plotų galėsime patys apsispręsti, ar pasinaudoti galimybe išmokoms už plotus, kuriuose esama gamtinių kliūčių, papildomai skirti iki 5 proc. išmokų. Jau yra pa-

Žemės ūkis

Aktualus ir vadinamojo žalinimo klausimas, į kurį mūsų žemdirbiai žiūri gana skeptiškai. Ar pasiekėme kokių nors nuolaidų? Žalinimo išmokoms finansuoti valstybės narės turės skirti 30 proc. TI voko dalies. Parama susieta su trimis aplinkai naudingomis priemonėmis: pasėlių įvairinimo, daugiamečių pievų išlaikymo, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymo arba kitomis aplinkos apsaugos požiūriu daugiau ar mažiau lygiavertėmis priemonėmis. Pasėlių įvairinimas taikomas didesniems nei

10 ha ūkiams. 10–30 ha ūkiai turės auginti bent 2 rūšių pasėlius; didesni nei 30 ha ūkiai – bent trijų rūšių pasėlius (nė vena rūšis negalės sudaryti daugiau nei 75 proc. ariamos žemės). Daugiamečių pievų išlaikymas: referenciniai metai – 2012 m. daugiamečių pievų plotai negalės sumažėti daugiau nei 5 proc. (nacionaliniu / regioniniu lygiu). Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimas: nuo 2015 m. didesniuose nei 15 ha ūkiuose EFA turės sudaryti ne mažiau nei 5 proc. ariamos žemės. Nuo 2017 m. šis proc. gali būti padidintas iki 7 proc. Šias vietoves valstybės narės galės pasirinkti iš reglamente nurodyto sąrašo.

17

TIK SKAIČIAI

500

Seimas priėmė pataisas, kurios užkerta galimybę verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius nei 500 ha žemės plotus

4%

Lietuvos ūkiuose pagaminamos mėsos kiekis pernai, palyginti su 2011 metais, padidėjo 4 proc.

didesnę pridėtinę vertę turintis produktas. Numatytos ir netiesioginės galimybės paremti ekologinius ūkius. Nuo naujų mokslo metų per programas „Pienas vaikams“ bei „Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimas mokyklose ir darželiuose“ planuojama tiekti ekologiškus ir išskirtinės kokybės produktus. Taip būtų plečiama rinka ir orientuojamasi į geros kokybės produktus.

?

Išsakysime savo pozicijas, o kas toliau?

Kaip jau anksčiau minėjau, sprendimus priimsime kartu su žemdirbiais, todėl visus kviečiame aktyviai dalyvauti diskusijose. Kai sprendimai bus suformuoti, apibendrintas žemdirbių organizacijų ir ministerijos pozicijas teiksime EK. Galutinius sprendimus EK priims metų pabaigoje.

» Planuojame peržiūrėti išmokas

tradicinei ir ekologinei sodininkystei bei daržininkystei, nes Lietuvoje šis sektorius nėra pakankamai išplėtotas.

?

Ką galėtumėte pasakyti apie papildomas nacionalines išmokas? Ar jos išliks nuo 2015 metų? Taip, išliks. Valstybės narės 2015–2020 m. galės teikti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (ekvivalentu iki dabar mokėtoms papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms) tiems sektoriams, kuriems ši parama teikiama ir 2013 m. Paramos dydis bus apribotas pagal 2013 m. sektoriams numatytos paramos lygius: 2015 m. – 75 proc.; 2016 m. – 70 proc.; 2017 m. – 65 proc.; 2018 m. – 60 proc.; 2019 m. – 55 proc.; 2020 m. – 50 proc.

?

Nemažai diskusijų kelia ekologinė žemdirbystė. Kas tokių ūkių laukia naujuoju finansiniu laikotarpiu? Dėl paramos ekologinei žemdirbystei diskusijos su žemdirbiais dar tebevyksta. Linkstama prie modelio, kad prioritetas

» Manome, kad apie 80 proc.

susietosios paramos bus skiriama gyvulininkystei plėtoti ir remti

ha

Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatos šiuo metu yra derinamos su Lietuvos žemdirbių organizacijomis. Fotodiena


Verslo švyturiai

18

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Verslo švyturiai

19 FAKTAI

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

„Integrity PR“

••2009 ir 2010 metais laimėjo „Baltic PR Awards“ auksą ir sidabrą ••2009 ir 2011 metais laimėjo „European Excellence Awards“ pirmąją vietą geriausio projekto Baltijos šalyse kategorijoje

Klientas vienas, galvų – šešiolika

••2007-aisiais prisijungė prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ ••2005 metais „PM Consultants“ tapo „Integrity PR“. ••2000-aisiais įsikūrė „PM Consultants“ – „Integrity PR“ pirmtakė

Bendraujate lyg ir su vienu ryšių su visuomene specialistu, o mainais, gal ir patys nežinodami, gaunate bent 16 jo kolegų idėjas. Galiausiai išsirutulioja geriausia – nors ir netradicinė, nors ir drąsi, bet įdomiausia.

CV

Daiva Lialytė

2005 metais įgijo vadybos magistro laipsnį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete 2002-aisiais baigė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą ir įgijo vadybos bakalauro laipsnį 1992 metais baigė Lietuvos muzikos akademiją Nuo 2000-ųjų dirba „Integrity PR“, 2003 metais tapo projektų direktore, 2006-aisiais – įmonės direktore

D. Lialytė įsitikinusi: per visą karjerą neturėjo įdomesnio darbo, jei darbu galima vadinti įdomią kasdienę veiklą. Nenuobodu, iššūkiai tyko nuolat, o ryšių su visuomene sritis įpareigoja tobulėti. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

G

arsių ir žinomų didžiųjų bendrovių pavadinimų galima išvysti bemaž kiekvienos viešųjų ryšių agentūros klientų sąraše, tačiau su žvaigždėmis dirbančios „Integrity PR“ kolektyvas – toli gražu ne žvaigždės, veikiau pagalbininkai ir atidūs konsultantai. Kur rasti tokių kūrybininkų? Buvusiame moterų vienuolyne, kur visos erdvės idealiai tinka kūrybai. O jei idėjos neaplanko žaliuojančiame kiemelyje ar XVII a. siekiančiame rūsyje, iš darbo vietos galima bėgti kad ir maratoną, jei tik netrukdai kolegoms ar klientams. „Atsimenu vieną paskaitą, kurios klausė 200 žmonių. Kai mūsų paklausė, kam patinka pirmadieniai, ranką pakėliau vienintelė, o kiti juokėsi. Bet juk įdomu ateiti ir laukti, ką naujo atneš nauja savaitė. Manęs paklausė: „Negi tu į darbą neini?“ – juokiasi agentūros direktorė Daiva Lialytė. „Integrity PR“ specialistai nesigviešdami autorinių teisių dirba kartu ir sykiu padeda organizacijoms, besirūpinančioms savo įvaizdžiu, bei kolegoms. Svarbiausia – etiškai ir sąžiningai, tesint pažadus. „Pas mus ir nedirba žmonės, manantys, kad yra vieni, galvojantys, kad pasaulis sukasi tik aplink juos. Visi žino, kad

turi padėti kolegai. Minčių lietus (angl. brainstorm) skelbiamas vienas po kito, bet taip jau esame sutarę, kad dalyvaujame, jei tik galime. Mano paraginimo čia nereikia“, – apie nerašytus komandos susitarimus pasakoja agentūros vadovė.

Lyderystė, ne vadovavimas Kalbamės apie agentūrą, klientus ir darbuotojus, o D. Lialytė savęs vadove nevadina. Veikiau ji – komandos lyderė, į organizacijos moralinių vertybių skalę įtraukianti dar vieną asmeninį uždavinį – užtikrinti, kad žmonės į darbą eitų su džiaugsmu, jausdami malonumą. „Vertiname pozityvų požiūrį, humorą, beje, juodąjį irgi. Juokaudami nuleidžiame garą. Čia dirba tie, kurie neieško problemų, o stengiasi padaryti taip, kad būtų dar geriau ir įdomiau“, – su komanda supažindina ji. Darbuotojų kaitos „Integrity PR“ procentine išraiška pamatuoti negalima, jos tiesiog nėra, nebent dėl natūralių priežasčių – šeimos ar mokslų planavimo. D. Lialytė svarsto, kad iš dalies entuziazmas ir siekis tobulėti užkoduoti darbuotojų DNR. Tiesa, duotybes reikia puoselėti. Kai konkurencija rinkoje didelė, o ryšių su visuomene klausimais konsultuoti gali daugelis, kaip sako pati „Integrity PR“ direktorė, jei tik turi smegenis ir kompiuterį, niurzgliams vietos nėra.

Vaizdingų epitetų malonumui, kurį teikia darbas, apibūdinti nerandanti „Integrity PR“ vadovė įsitikinusi, kad svarbiausia – saviraiška. Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Žinoma, yra daug tokias paslaugas teikiančių gerų, laisvai samdomų specialistų, bet norint konsultuoti kokybiškai ir visapusiškai aptarnauti dideles įmones, reikalinga aukšta kokybės kartelė. Mes ją turime ir laikome aukštai, kiek galime įtempę raumenis“, – tikina pašnekovė.

Be etikos nė iš vietos Angliškam agentūros pavadinimui tiesioginį vertinį rasti sunku. D. Lialytė svarsto, kad jis vienija asmenybės integralumo idėją – pažadų tesėjimą ir sąžinę. Ji ramina, kad tai gana paprasta, tiesiog reikia įvertinti, ar tikrai sugebėsi pasiekti rezultatą, nes pažadėti lengva. „Toks mūsų pavadinimas, tokį sukūrėme ir etikos kodeksą, taip atsirado ir mūsų klientai. Aiškiai deklaruojame, kad nepritariame perkamai žiniasklaidai ir užsakomiesiems

» Laimė,

šiandien klientai nebesikreipia tikėdamiesi lengvų ir greitų rezultatų

straipsniams, – perspėja ji. – Visuomenė jau pasikeitė, visur reikia dialogo, nebeliko vietos vienpusei informacijai. Jei tik klientas tai supranta, yra pasiruošęs skirti daugiau laiko, investuoti daugiau energijos, kad sugalvotume tai, kas įdomu, jis tampa mūsų klientu, o mes – jo pagalbininkais ir konsultantais.“ „Integrity PR“ vadovė pasakoja, kad nuo ryšių su visuomene agentūros ištakų 2000 metais verslas gerokai subrendo. Žinoma, madą ir poreikį megzti santykius su įvairiomis grupėmis ar rūpintis savo reputacija Lietuvoje įvedė užsienio kapitalo, daugiausia skandinaviškos kilmės, įmonės. Laimė, šiandien klientai nebesikreipia tikėdamiesi lengvų ir greitų rezultatų, užsisakydami ar kitaip formuodami nuomonę apie savo veiklą. Tokie įnoriai dar veja valstybinį sektorių, ryšio su visuomene ieškantį per primityvius užsakomuosius straipsnius. „Integrity PR“ yra viena iš nedaugelio agentūrų, galinčių pasigirti, kad, konkurso sąlygose įskaičiusi norus, lengviausiu keliu neina ir su politikais, apskai-

čiavusiais, kur ir kokia informacija turėtų pasirodyti, bendradarbiauti net nepretenduoja. „Galiu išdidžiai pasakyti, kad tokiuose konkursuose, iš kurių sąlygų viskas matyti, nedalyvavome anksčiau, nedalyvaujame ir dabar, tikiuosi, kad ir ateityje mums nereikės gyventi iš tokių pinigų. Tokiems būdams nepritariu morališkai, manau, kad tai yra vėjais paleisti pinigai, nes žmonės tokios informacijos neskaito: ji nepatraukli ir neautentiška“, – įsitikinusi pašnekovė.

Jokių muilo burbulų Verta patikslinti ir neretai į bendrą katilą plakamas „ryšių su visuomene“ bei „viešųjų ryšių“ sąvokas. D. Lialytė aiškina, kad jos skiriasi net semantine prasme. Pavyzdžiui, viešuosius ryšius galima tapatinti su vienkartine viešųjų ryšių akcija – ji lyg trumpalaikis makiažas ir toli gražu neprimena sistemingo bei nuolatinio ryšių su visuomene proceso, kurio ir rezultatai ilgalaikiai, o ne muilo burbulas. „Įmonė, besirūpinanti savo reputacija, galvoja apie produktų, paslaugų kokybę, lyderystę, vado-

» Pas mus ir nedirba žmonės,

manantys, kad yra vieni, galvojantys, kad pasaulis sukasi tik aplink juos.

vavimą, inovacijas ir panašius dalykus, o ryšiai su bendruomenėmis yra viena svarbiausių sudėtinių reputacijos dalių. Svarbu, kaip bendrauji, kokį dėmesį skiri, pagaliau, ką nori pasakyti. Laiku tai supratusios įmonės yra čempionės, pavyzdžiui, pionierės „Swedbank“, „Siemens“, „Statoil“, kurių reputacija Lietuvoje gera, – vardija ji. – Žinoma, neklysta tik tie, kurie nieko nedaro, bet minėtos kompanijos valdo ir žino, kad svarbu bendrauti, užmegzti santykius, o ne pulti komunikuoti, kai tik ištinka krizė.“

Mėsainių šventės ir žygiai į pelkę Paklausta, kaip motyvuoti 19 kūrybininkų komandą, kad ši nestokotų naujų idėjų, D. Lialytė tikina specialiai nieko nedaranti. Bet daro. Tik tos pastangos jau spėjo tapti kasdieniu darbu – rodyti pavyzdį ir nedemonstratyviai dalytis entuziazmu, saugant or-

ganizacijos tradicijas ir neatsisakant pramogų, kartais net verčiant darbuotojus leisti sau atostogų malonumą. „Savaitgalį vyksime į tradicinius vidinius komandos mokymus, gilinsime žinias, kaip reikia mokytis ir bendradarbiauti, bet prieš tai vyksime į pelkę, tik šito dar niekas nežino, – juokiasi ji. – Tradiciškai švenčiame klientų, šeimos šventes, kiemelyje kepame mėsainius. Galbūt esame panašūs į šeimą, didelę, kiek kitokią, bet šeimą...“ „Integrity PR“ vadovė savo mėgstamą sritį atrado dar prieš keturiolika metų. Į ją pasuko, galima sakyti, nuo teatro scenos. Po studijų Muzikos akademijoje, spektaklių drabužių parduotuvės direktorės kėdės D. Lialytės dar laukė patirtis reklamos agentūroje, dirbančioje su tarptautiniais klientais, kol pagaliau pasiekė ryšius su visuomene, veiklą, kurios šiandien negalėtų pavadinti darbu.

„Pradėjusi dirbti reklamos sektoriuje, skaičiau daug knygų apie ryšius su visuomene. Man ši sritis atrodė labai įdomi. Dirbdama reklamoje kuravau mažą padalinį, besirūpinantį renginių organizavimu, bendravimu su žiniasklaida. Dabar širdis dainuoja einant į darbą, sunku sugalvoti, ką dar galėčiau daryti. Tiesa, dėstau universitete, bet ir ten aiškinu tą patį, ką ir dirbu, nenutolau“, – teigia ji. Vaizdingų epitetų malonumui, kurį teikia darbas, apibūdinti nerandanti „Integrity PR“ vadovė įsitikinusi, kad svarbiausia yra saviraiška. Paprastas verslo modelis „perku–parduodu“ jai nepriimtinas, tiesiog neįdomus. Literatūra, net profesinė – dalis laisvalaikio, poilsio malonumas, peraugęs į maniją, o kur dar 12 metų jogos ar bendravimas su šeima ir bičiuliais, su kuriais apie darbą jau nekalbama. „Ryšiai su visuomene verčia tobulėti ir domėtis įvairiais dalykais – visą laiką esi įvykių sūkuryje. Kartais sau linki kada nors išjungti visus prietaisus ir atsiriboti, bet kas tada lieka? Gamta arba einame į pelkę“, – pokalbį užbaigia ji.


Įdarbinti pinigai

20

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Verslininkai akcijomis dalytis nelinkę Kitaip nei Vakarų pasaulyje, kur darbuotojai į bendrovių veiklą įtraukiami, suteikiant jiems galimybę įgyti akcijų, Lietuvoje tai dar reta skatinimo priemonė. Tiesa, tokiu principu kuriami dauguma pradedančiųjų verslų. Alisa Bulybenko info@ekonomika.lt

D

arbuotojų skatinimas akcijomis arba opcionais yra dažna motyvacijos priemonė Vakarų verslo pasaulyje. Tokia praktika taikoma ne tik vadovams, bet ir kitiems bendrovių darbuotojams. Taip jiems suteikiama galimybė dalyvauti įmonės valdymo procese ir dalytis pelną. „Pagrindinis akcijų opcionų tikslas yra pritraukti darbuotojų ir juos išlaikyti, todėl numatomos sąlygos, kad darbuotojas būtų išdirbęs įmonėje tam tikrą laikotarpį. Tik tuomet jis gali įgyvendinti savo opciono teisę – įgyti akcijų ir vėliau jas parduoti. Akcijų opcionai gali būti naudojami tiek įdarbinant mažai patirties turinčius darbuotojus, kurių gebėjimai auga kartu su įmonės veikla, tiek pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir stengiantis juos išlaikyti“, – sako LAWIN įmonių praktikos grupės teisininkė Emilė Kazlauskaitė. Kaip pastebi ekspertai, labiau į įmonės veiklą įtraukia ir efektyvesnis yra skatinimas individualiais akcijų opcionais, kai suteikiama teisė savo darbu didinti vertę ir vėliau įgyti būtent tos įmonės, kurioje asmuo dirba, akcijų. Tokiu principu darbuotojai sėkmingai skatinami JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje bei Skandinavijoje. Lietuvoje šis motyvavimo būdas dar sunkiai skinasi kelią.

„Mūsų šalyje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, kurio ištakos yra šeiminiai verslai, atsiradę atgavus nepriklausomybę. Valstybėse, kur rinkos ekonomika išlieka panašios logikos daug-maž kelis šimtus metų, tai yra seniai praeitas etapas. Darbuotojai čia įvairiomis progomis bei sistemomis gauna, įgyja akcijų ar kitaip yra jomis skatinami“, – sako „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis. Panašu, kad Lietuvoje tokia praktika įsivyraus dar ne greitai. Tai priklauso ne tik nuo šalies rinkos ypatumų, bet ir Rytų „palikimo“ mūsų verslo kultūrai. Šiuo atžvilgiu bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje įsivyrauti tokiam motyvacijos modeliui. Jo teigimu, šalies versle dar vyrauja nepasitikėjimas, trūksta atvirumo bei sąžiningumo. „Esu matęs nemažai tokių bandymų Lietuvoje, tačiau labai daug sėkmingų pavyzdžių neišvydau. Ilgalaikėje perspektyvoje tai dažniausiai baigiasi niekuo. Daugeliu atvejų esame dideli individualistai ir norime kontroliuoti padėtį turėdami svarų kontrolinį paketą. Turintieji mažesnę dalį gali likti dviprasmiškoje padėtyje: viena vertus, akcijas iš jų gali atimti, kita vertus – sunkiai seksis parduoti jas už tikrąją kainą“, – teigia G. Umbrasas.

» Jei akcijos neturi potencialo tapti

likvidžios, gali motyvuoti kiek nori, motyvacijai niekas nepasiduos. Kad darbuotojas įgytų motyvacijos, akcija turi būti likvidi

Stipri motyvacija Akcijų opciono, kaip motyvacijos priemonės, esmė – suteikti galimybę darbuotojams įsigyti jas mažesne nei rinkos kaina, o parduoti kur kas brangiau. E. Kazlauskaitė siūlo motyvacijos priemones skirstyti į bendro pobūdžio akcijų opcionus, kai gana didelei darbuotojų daliai suteikiamos teisės įsigyti akcijų (dažniausiai į vertybinių popierių biržą įtrauktos pagrindinės grupės įmonės akcijų) ir individualaus pobūdžio akcijų opcionus, kai akcijų gali įgyti tik vadovaujantis personalas. „Vadovaujantys darbuotojai, kurie turi nors kelis procentus įmonės akcijų, yra labiau motyvuoti gerinti įmonės finansinius rezultatus, nes jiems mokamų dividendų suma tiesiogiai priklauso nuo įmonės pelno. Be to, suvienijamas akcininkų ir įdarbintos administracijos tikslas, tad vadovai tampa tiesiogiai suinteresuoti veiklos rezultatais bei jaučiasi įmonės dalimi. Galima sakyti, kad kalbant apie vadovų opcionus motyvacija nėra vien materialinė, ji ir psichologinė, tad yra efektyvi“, – kalba E. Kazlauskaitė. Labiau linkę rizikuoti darbuotojai neretai sutinka dalyvauti ir tokioje skatinimo programoje, kai dalis darbo užmokesčio yra kaupiama tam tikrame fonde, kurį vėliau galima panaudoti akcijoms įsigyti. Investicinio pobūdžio priemonės populiarumas dažniausiai priklauso nuo kolegų patirties – ar praeityje jiems pavyko pakankamai uždirbti iš dalyvavimo tokioje skatinimo programoje. „Jei akcijos neturi potencialo tapti likvidžios, gali motyvuoti kiek nori, niekas tokiai motyvacijai nepasiduos. Kad darbuotojas įgytų motyvacijos,

akcija turi būti likvidi“, – sako A. Strumskis. Darbuotojai, kuriems svarbiau yra konkreti materialinė nauda, gali būti skatinami ir suteikiant jiems teisę įgyti į vertybinių popierių biržą įtrauktų grupės įmonių akcijų. Taip jie nėra tiesiogiai įtraukiami į įmonės veiklą.

Trūksta verslo kultūros Pastebima, kad šalies verslininkai vis dar bijo prarasti kontrolę, tad nėra linkę dalytis akcijomis su darbuotojais. G. Umbrasas išskiria lietuvius kaip itin nekolektyvinę tautą – prireikus ką nors padaryti bendrai, visuomet atsiras nors vienas, kuris pareikš pretenzijų. Toks

principas galioja ir kalbant apie akcijas. Jų pasidalijimas ir yra kolektyvo subūrimas, atsakomybių bei įsipareigojimų sukūrimas. „Mažieji akcininkai lietuviškoje kultūroje buvo skriaudžiami, su jais nesiskaitoma ir, manau, daugeliu atvejų ta kultūra dar nėra išnykusi. Scenarijus labai paprastas: norint išlaikyti svarbų žmogų, jam duodama arba pažadama akcijų. Per kelerius metus kompanija išauga, tad akcijos įgauna solidžią vertę. Tuomet pagrindinio paketo savininko logika pasikeičia ir duoti pažadai netesimi“, – teigia G. Umbrasas. Šiuo atžvilgiu susiduriama ir su kita problema

– akcijų įvertinimu. Tai ypač svarbu, kai akcininkas traukiasi. Tada tenka pasverti darbuotojo indėlį į sukurtą vertę bei išspręsti atsiskaitymo su juo klausimą. „Skatinimas akcijomis yra patrauklus instrumentas, tačiau visiems, kurie ketina jį taikyti, siūlyčiau pirmiausia pagalvoti apie skyrybas. Svarbu iš anksto įvardyti pasitraukimo sąlygas bei nustatyti, kaip bus vertinama darbuotojo akcijų vertė traukiantis iš pareigų“, – pataria G. Umbrasas.

Tendencijos paslaugų sektoriuje Akcijų pardavimas ar akcijų, kaip skatinimo priemonės, suteikimas iš

esmės naudojami biržinėse bendrovėse. Tai didelės kompanijos, kurios turi savo akcijų paketus atviroje akcijų rinkoje. Darbuotojų motyvavimas akcijomis labiausiai paplitęs profesionalių paslaugų sektoriuje. Pasauliniu mastu išskirtinos didžiojo ketverto įmonės.„Profesionalių paslaugų bendrovėse investicijos į tam tikras technologijas, įrangą ar agregatus yra kur kas mažesnės nei kitose. Konsultacijų versluose ar inžinerinėse bendrovėse tokia praktika yra, ko gero, masinis reiškinys, siekiant išlaikyti darbuotojus“, – pastebi A. Strumskis. Vis dėlto šalies rinkoje veikiančios mažos kompanijos neskuba perimti ir skatinti Vakaruose sėkmingai taikomos motyvacinės praktikos. Ko gero, dar bijoma prarasti kontrolę, o didžiųjų bendrovių Lietuvoje yra ne tiek ir daug. Todėl ši praktika dažniau taikoma tarp vadovų, tačiau jos užuomazgos, kaip sako personalo paieškos „Amrop“ padalinio Lietuvoje vadovas Audrius Šošas, atsirado ne iš motyvacinių intencijų. „Kuriantis šalies verslams, tokios praktikos iš viso nebuvo, o jei kuris vadovas turėjo kelis procentus akcijų, tai buvo daugiau kaip priemonė pririšti jį prie įmonės. To-

kia dalis akcijų sunkiai motyvuotų samdomą vadovą labiau rūpintis bendrovės verslu, tad daug kas priklauso nuo pagrindinių vadovų komunikacijos su mažaisiais akcininkais. Jei jiems yra žinomos strateginės įmonės kryptys, ko siekiama, tai didina motyvaciją, tačiau toks modelis tikrai nėra dažnas lietuviškose įmonėse“, – sako A. Šošas.

„Startup’ų“ loterija Akcijų paskirstymo praktika būdinga jaunoms, besivystančioms įmonėms, vadinamiesiems startup’ams. Jau tapo įprasta, kad visi prie starto linijos esantys bendro verslo kūrėjai pasidalija jo akcijas. Neretai dalis jų siūloma ir ilgainiui prisijungiantiems dalyviams. Tačiau šiuo atveju kyla nemažai nesusipratimų. Kaip teigia projekto „StartupHighway“ vadovas Rokas Tamošiūnas, dažnai tampa neaišku, kas yra idėjos autoriai ar pagrindiniai verslo lyderiai, o kas tik labai svarbius papildomus darbus atliekantys specialistai. „Su specialistais, žinoma, galima ir dažnai reikia dalytis akcijomis, tačiau svarbu įsivardyti kiekvieno atliekamą vaidmenį ir teisingai jomis pasidalyti. Pagrindiniai įkūrėjai turėtų išlaikyti

didžiąją dalį akcijų, o padedantiems asmenims atsilyginti jomis už aiškius nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus“, – kalba R. Tamošiūnas. Kaip pasiseks, žinoma, priklauso nuo verslo kūrėjų, o buvimas akcininku užtikrina, kad komandos nariai bus įtraukiami į sprendimų priėmimo, planavimo ir kitus svarbius procesus. Didžiausias privalumas turėti „startup’o“ akcijų yra tai, kad šis verslas gali tapti labai sėkmingas ir pelningas, taigi ir brangiai parduodamas. Vis dėlto, stovint ties starto linija, sunku prognozuoti jo sėkmę, tad akcijų įgijimas prilyginamas loterijai. Be to, Lietuvoje nėra įprasta dalytis akcijomis su vėliau prie kolektyvo prisijungusiais asmenimis. „Viena vertus, tai dar jaunos ir tik besimokančios pasitikėti vienas kitu rinkos požymis. Kita vertus, mažumos akcininkas „startup’e“ turi tik labai nedidelę tikimybę, kad jo turimos akcijos virs didele finansine grąža. Labiau išsivysčiusiose rinkose yra didesnė tikimybė, kad įmonė išaugs iki viešai listinguojamos ir kiekvienam, net nedidelį akcijų skaičių turinčiam, darbuotojui nekils didesnių problemų pelningai jas parduoti“, – sako R. Tamošiūnas.

FAKTAI Akcijos, kaip motyvacija

••Darbuotojų akcijų, kaip motyvacijos priemonių, tradicijos yra gilesnės Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Skandinavijos šalyse ••Silicio slėnyje (JAV) apie 10–20 proc. visų įmonių nuosavybės yra paskirstoma tarp darbuotojų ••Silicio slėnio įmonėse visi darbuotojai be išimties gauna opcionus – teisę įgyti akcijų ••Potencialus uždarbis iš opcionų (įmonės vertės prieaugio) gali viršyti atlyginimą 10–1000 kartų

Skatinimas akcijomis yra labai patrauklus teoriškai, tačiau praktiškai Lietuvoje jis netaikomas. Shutterstock.

Įdarbinti pinigai

21

Lenkijoje bręsta pensijų reforma Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais.

R. Medaiskytė: „Tai jau ne pirmas kartas regione, kai antroji pensijų sistemos pakopa tampa įrankiu viešųjų finansų problemoms spręsti.“ Asmeninio albumo nuotr.

Rūta Medaiskytė banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė

P

irmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc. Ilgainiui tai turėjo padarinių ir Lenkijos valstybės biudžetui. Šalies ekonomika šiuo metu yra gerokai sulėtėjusi. Įtakos tam turi recesija kaimynystėje esančioje euro zonoje. Prognozuojama, kad šalies BVP augimas šiemet sulėtės iki 1,5 proc. – mažiausio tempo nuo 2002-ųjų. Lenkijos vyriausybės skola 2012 metais išaugo iki 55,6 proc. BVP ir artėja prie Mastrichto kriterijais numatytos 60 proc. BVP ribos. Per kelių dešimtmečių istoriją šalies biudžetas taip ir nebuvo subalansuotas, vos porą kartų deficitas buvo mažesnis nei 2 proc. BVP. Neseniai Lenkijos vyriausybė nusprendė laikytis griežtos fiskalinės politikos. Buvo pailgintas senatvės pensijos amžius, o dar 2011 metais įmokų dalis į pensijų fondus sumažinta nuo 7,3 iki 2,3 proc. ir vėliau

pamažu atstatyta iki šiandien esamų 2,8 proc. Šiuo metu Lenkijos vyriausybei vien sumažintos įmokos į pensijų fondus nepakanka, norima iš esmės pertvarkyti Lenkijos pensijų sistemą. Svarstymui pateiktos trys alternatyvos. Pirma, dematerializuoti pensijų fondų turimą Lenkijos vyriausybės obligacijų dalį. Šie aktyvai būtų pervesti į „ZUS“ sąskaitą, kur iš esmės valstybės skola būtų anuliuota. Vietoj to „ZUS“ būtų sukurta subsąskaita, kur būtų skaičiuojamos palūkanos, o jų norma lygi ekonomikos augimo tempui. Šiuo metu net 43 proc. Lenkijos pensijų fondų turto laikoma Lenkijos vyriausybės vertybinių popierių pavidalu. Tai sudaro 29 mlrd. eurų. Antra, padaryti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje pasirenkamą, t. y. leisti apsispręsti, ar norima toliau privačiai kaupti. Nutylėję dalyviai būtų grąžinti atgal į „ZUS“, tačiau likusiems įmokos dydis nesikeistų. Trečia, pasirenkamasis dalyvavimas. Tačiau nusprendus likti, papildomi 2 proc. būtų nuskaitomi iš dirbančiojo atlyginimo ir pervedami į pensijų fondą. Be to, yra siūloma likus 10 metų iki senatvės pensijos palaipsniui pensijų fonduose sukauptus pinigus grąžinti į „ZUS“ fondą, kuris vėliau mokės pensiją.

Ekspertų vertinimais, net visiškas dalyvavimo kaupimo sistemoje sustabdymas Lenkijos finansų problemų neišspręstų, ir „ZUS“ biudžetas vis tiek būtų deficitinis dėl didelių įsipareigojimų. Tai jau ne pirmas kartas regione, kai antroji pensijų sistemos pakopa tampa įrankiu viešųjų finansų problemoms spręsti. Kodėl taip yra? Ilguoju laikotarpiu fiskalinės drausmės poreikį skirtingos vyriausybės supranta savaip. Tai neapsaugo nuo pernelyg ekstensyvaus ar net neatsakingo išlaidavimo. Atėjus sudėtingam ekonominiam periodui, lėšų pradeda trūkti, ir skola auga su pagreičiu. Vienas būdas – mažinti išlaidas, taupyti ir keisti mokesčių sistemos parametrus. Tačiau šiuos pokyčius įgyvendinti ir planuoti sudėtinga – vertinimai, kaip pasikeis įplaukos į biudžetą pakeitus tarifus, yra tik preliminarūs, o išlaidų ribojimas daro neigiamą įtaką dabartiniam ekonomikos augimui. Lieka kitas santykinai lengvas kelias – nusitaikyti į būsimų pensininkų pinigus (kurie nėra iki galo įsisąmoninti kaip individuali nuosavybė) ir keisti lėšų perskirstymo mechanizmą. Deja, taip kaupiamas lėšas ir ilgalaikius individualius taupymo sprendimus nuolatos gali iškraipyti nepamatuotai išlaidavusios vyriausybės, sprendžiančios trumpalaikes problemas. Panašu, kad vienaip ar kitaip Lenkijoje rimtesnė pensijų sistemos pertvarka vyks ir, atrodo, linkstama trumpalaikių problemų sprendimo naudai.

» Atrodo,

linkstama trumpalaikių problemų sprendimo naudai


Išskirtinis interviu

22

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

Nr. 16 2013 m. liepos 8–21 d.

„Google“ mokslininkas: žmonės pervertina reklamos efektą „Google“ mokslininkas Davidas Reiley ragina ekonomikoje naudoti neįprastą metodą – eksperimentus. Taip jis laužo reklamos versle nusistovėjusius stereotipus. Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

?

Ekonomikoje mokslininkai yra įpratę daryti tyrimus, paremtus stebėjimu. Tačiau vis populiarėja vadinamieji lauko tyrimai, arba eksperimentai, kai mokslininkai patys sukuria situaciją ir gauna sau reikalingų duomenų. Kodėl toks neįprastas būdas plinta tarp ekonomistų? Ekonomikos mokslas dažnai ieško priežastinių ryšių. Keliamas klausimas, ar vienas veiksmas lemia kitą. Tačiau, kai duomenis surenkame stebėdami, tegalime pasakyti, jog vienas veiksmas yra susijęs su kitu. Lieka neaišku, kas ką lemia. Kai darai eksperimentą, žinai, kad rezultatą nulemia koks nors veiksmas. Pavyzdžiui, aš turiu draugų, kurie mažmeninės prekybos kompanijai pasiūlė atlikti eksperimentą, galintį parodyti reklamos efektyvumą. Bendrovė atsakė, kad jau žino atsakymą į šį klausimą. Ji padarė tiesinės regresijos statistinę analizę ir nustatė, kad kuo daugiau išleidi pinigų reklamai, tuo daugiau pavyksta parduoti. Mano draugai paklausė, kuriuo metu ir kodėl įmonė išleidžia daugiau pinigų reklamai. Įmonės atstovai susimąstė. Teko pripažinti, kad daugiau pinigų reklamai išleidžiama gruodžio mėnesį. Taigi didesnį pardavimą lėmė ne vien dides-

nės išlaidos reklamai, bet ir Kalėdų sezonas. Vadinasi, norint sužinoti tik reklamos poveikį, reikia jį atskirti nuo visų kitų galimų veiksnių. Kitas pavyzdys – aukštasis išsilavinimas. Pažiūrėję į surinktą statistiką matome, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys uždirba daugiau. Tačiau galbūt universitetus baigia tik tie, kurie iš prigimties yra gabesni. Jei nori priartėti prie teisingo atsakymo, atlik eksperimentą: paimk kontrolinę tūkstančio žmonių grupę ir dalį jų atsitiktine tvarka išsiųsk į universitetus, o kitos dalies – ne. Tada iš tiesų suprasi priežastinius ryšius.

?

Tačiau toks eksperimentas labai sudėtingas ir apskritai vargu ar įmanomas. Stebėti ar rinkti esamus duomenis atrodo paprasčiau, o surinkti jų galima gausesnį kiekį... Žinoma, stebėti yra lengviau. Jei atlieki eksperimentą, reikia pačiam sugeneruoti duomenis. Be to, tyrėjui pačiam daryti eksperimentą dažnai yra sunku. Kai mokiausi aukštojoje mokykloje, pats vykdžiau eksperimentus. Bet kai dirbi su įmone, būtina ją įtikinti, kad tokių eksperimentų reikia. Be to, kartais būtina būti labai kūrybiškam, kad sugalvotum tinkamą tyrimą. Anksčiau mokslininkams nepavykdavo sugalvoti, kaip atlikti išsilavinimo, reklamos ar algų eksperimentus. Pamažu

» Reklamuotojas dažniausiai

reklamą rodo tam žmogui, kuris yra labiau linkęs nusipirkti reklamuojamą daiktą

sugebėjome rasti išeitį, kaip sukurti elgsenos grupes, kurios yra atsietos viena nuo kitos ir nuo nepageidaujamų veiksnių.

CV

Nuo 2012 m. dirba „Google“ mokslininku 2007–2012 m. vyriausiasis „Yahoo“ tyrimų mokslininkas

?

Jūs pats pasirinkote daryti eksperimentą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kaip reklama veikia pardavimą. Kokie to eksperimento rezultatai ir kaip jis skiriasi nuo kitų įprastų tyrimų? Reklamos efektyvumo tyrimai mane visą laiką domino. Anksčiau dvejus metus stebėjau ir rinkau informaciją, bet vis dar negalėjau būti tikras, kad mano gautas atsakymas buvo teisingas. Buvau metęs šį reikalą, tačiau po 15 metų, kai pradėjau dirbti „Yahoo“, man buvo suteiktos sąlygos vėl imtis reklamos tyrimų ir atlikti tokį eksperimentą, kokio norėjau. Eksperimentas, kuriuo tyrėme reklamos internete poveikį, parodė, kad tokia reklama pardavimą padidina 5 proc. Poveikis buvo jaučiamas tiek elektroninėje erdvėje, tiek už jos ribų. Net 93 proc. atvejų žmogus, paveiktas reklamos internete, pirko produktus ir už elektroninės erdvės ribų. Be to, eksperimentas parodė, kad 78 proc. reklamos paveiktų žmonių net nepažymėjo reklamos skydelio, užteko reklamą tiesiog pamatyti. Įprastai vadinamiesiems reklamos paspaudimams yra skiriama daug dėmesio, juos lengva suskaičiuoti. Tačiau dabar žinome, kad skaičiuojant paspaudimus yra praleidžiama trys ketvirčiai efekto. Be eksperimento nebūtume to sužinoję. Daugeliu atvejų žmonės pervertina reklamos

Davidas Reiley

2006–2009 m. Arizonos universiteto ekonomikos profesorius 2001 – 2009 m. JAV Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro mokslinis bendradarbis

D. Reiley ekonomikos moksle skatina naudoti eksperimentus, kurie gali atskleisti daugiau tiesos. Asmeninio albumo nuotr.

» 78 proc.

reklamos paveiktų žmonių net nepaspaudė reklamos skydelio, užteko reklamą tiesiog pamatyti efektą, nes naudoja stebėjimo duomenis. Tai įrodo pavyzdys su reklama Kalėdų metu. Negana to, stebėdamas milijoną žmonių, kurie matė reklamą, ir žmones, kurie jos nematė, bei žiūrėdamas, ką jie nusipirko, gali smarkiai suklysti. Mat reklamuotojas dažniausiai reklamą rodo tam žmogui, kuris vienaip ar kitaip yra labiau linkęs nusipirkti reklamuojamą daiktą.

?

Ekonominiai lauko tyrimai vykdomi besivystančiame pasaulyje, kur ieškoma

problemų sprendimo būdų. Kalbant apie Lietuvą, didžiausios ekonominės problemos tikriausiai būtų emigracija bei šešėlinė ekonomika. Gal pasiūlytumėte eksperimentų, kurie padėtų rasti šių problemų sprendimo būdų? Tarkime, jei norime, kad talentingi lietuviai pasiliktų šalyje, galima bandyti eksperimentuoti su įvairia politika. Pavyzdžiui, paprasčiausia politika būtų duoti premijas tiems, kurie pasilieka Lietuvoje. Taigi eksperimento metu reiktų atsitiktiniu būdu atrinkti dalį žmonių, kuriems duodamos premijos, ir dalį, kuriems neduodamas. Tada žiūrėti, ar toks būdas pasiteisina. Arba reikia žiūrėti, kokių specialybių žmonės išvažiuoja į užsienį, ir bandyti jiems sukurti darbo vietų. Įsivaizduokime, kad iš Lietuvos išvyksta daug finansininkų. Tada galima bandyti į vieną miestą atsivi-

lioti didelę audito firmą, o į kitą panašų miestą – ne. Aišku, Lietuvoje tai sunku, nes nėra dviejų didelių panašių miestų. Idealiu atveju eksperimentui reikėtų 100 miestų, pusėje jų bandytume kurti specialiai emigrantams skirtas darbo vietas, o dalyje ne. Kalbant apie šešėlinę ekonomiką, būtų galima, tarkime, vienuose miestuose priežiūros tarnybose įdarbinti daugiau žmonių, o kituose miestuose palikti esamą darbuotojų skaičių. Arba vienuose sektoriuose padidinti baudas už juodąją buhalteriją, o kituose – ne. Tarkime, restoranams baudos būtų didesnės už gėlių parduotuvėms taikomas baudas. Tačiau vėlgi eksperimentas gali būti iškreiptas, jei restoranų versle yra toks korupciją lemiantis veiksnys, kurio nėra gėlių parduotuvėse.

Paskutinis puslapis

23

Išradimai, nesukrovę turtų išradėjams

Nykstančios automobilių dalys

■ Neseniai miręs Douglasas Engelbartas, kompiuterio pelės išradėjas, nesusikrovė turtų iš savo išradimo. BBC pateikia dar kelis išradimus, kurių kūrėjai nevirto milijardieriais.

■ Automobilių pramonė

juda į priekį ir naikina dalį mums įprastų transporto priemonių dalių, rašo cnn.com.

Mechaninė pavara

LED lempos 1962 metais LED lempą išradęs Nickas Holonyakas jaunesnysis teigė, kad niekas niekam nėra skolingas. Tiesiog reikia džiaugtis, kad esi gyvas.

Priklijuojami lapeliai 3M kasmet parduoda milijardus geltonų lipnių lapelių. Jų išradėjai Spenceris Silveris ir Artas Fry teigia, kad gyvena patogiai, bet turtingi nėra.

AK-47 Sovietų armijos karys Michailas Kalašnikovas teigia, kad šį ginklą sukūrė savo šalies naudai.

Laivas amfibija Seras Christopheris Cockerellis už 1959 metais sukurtą laivą su pripučiama pagalve buvo įšventintas į riterius, bet ilgus metus kovojo, kad gautų pinigų už šį išradimą.

Karaokės išradėjas neužpatentavo savo išradimo ir nieko už jį negavo. Reuters

„Tetris“ Rusų programuotojo Aleksejaus Pajitnovo žaidimas „Tetris“ buvo sukurtas 1985 metais kartu su kolegomis iš SSRS tyrimų centro, tačiau atlygį už išradimą A. Pajitnovas pradėjo gauti tik po dešimt metų, kai įkūrė „The Tetris Company“.

Karaokė Japonų verslininkas Daisuke Inoue grojo būgnais grupėje, kuri leisdavo baro lankytojams griebti mikrofoną ir dainuoti. Kartą japonas negalėjo groti, todėl įrašė muziką į kasetę ir vėliau padarė 11 karaokės mašinų, kurias išnuomojo. Deja, jis

neužpatentavo šio išradimo ir už jį negavo nė cento.

MP3 Vokiečių doktorantas su MP3 technologija pradėjo dirbti dar devintajame dešimtmetyje. Kadangi programinei įrangai platinti nebuvo pinigų, ši programa buvo išplatinta nemokamai.

Internetas Seras Timas Bernersas-Lee sukūrė tinklą, kuris padėjo dirbti Europos tyrimų laboratorijos CERN mokslininkams. Jo teigimu, produkto sėkmę lėmė tai, kad jis leido juo laisvai naudotis.

Automatinės pavaros Vakarų pasaulyje tampa vis patrauklesnės, efektyvesnės ir pigesnės. Pavyzdžiui, JAV per pastarąjį dešimtmetį automobilių, parduodamų su mechanine pavara, dalis sumažėjo iki 3,8 proc.

Rakteliai Vis sunkiau pamatyti automobilį, ant kurio durelių būtų išorinė spyna. Atsiradus variklio įjungimo ir išjungimo mygtukui, tokie rakteliai tapo nebereikalingi. Dabar nereikia rakto net išimti iš rankinės ar kišenės, durys atsirakina jam priartėjus prie automobilio.

sur naudojami elektriniai langai, kurie buvo išrasti 1948 metais.

Kietas pakeliamasis stogas

Išorinės radijo bangas gaudančios antenos nyksta. Jų funkcijas perėmė galinis langas arba ant stogo esantis ryklio peleko formos priedas, kuris taip pat gaudo GPS ir telefonų signalus.

1950-aisiais išpopuliarėjęs automobilių dizainas pasirodė esąs per daug nepatvarus, tad nuo aštuntojo dešimtmečio tokie automobiliai pradėjo nykti, o dabartiniai tiktai mėgdžioja buvusį dizainą. Iš tiesų jis žymiai patvaresnis, nes turi atramą tarp sėdynių eilių.

Rankinis stabdis

Atsarginės padangos

Antenos

Jį vis dažniau pakeičia elektriniai stabdžiai. Nykstant mechaninėms pavaroms ir atsirandant specialiam priedui, leidžiančiam įvažiuoti į įkalnę, rankinis stabdis tampa atgyvena.

Gamintojai, ieškodami būdų, kaip sumažinti kainą ir svorį, atsisako viso dydžio atsarginių padangų. Padangos vis tiek gali sprogti, tačiau automobiliuose nebebus kuo jas pakeisti.

Ranka atidaromi langai Pigiuose automobiliuose vis dar galima išvysti langus, kurie atidaromi sukant rankenėlę, tačiau kitur brangesnėse mašinose to jau nebepamatysite. Vi-

Automobiliuose naikinamos jiems įprastos detalės. Reuters


Ekonomika Nr. 16 (126)  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you