Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ J. Oatesas: Lietuvoje yra karta, kuri ne tik P. K. Kaikaris: Dabar kur kas svarbiau lyderio politikoje, bet ir versle bei aukštojo mokslo pozicija – reikia sugebėti įkvėpti savo srityje neperšoko į naują pasaulį komandą, matyti tikslus, mokėti juos išaiškinti Plačiau 18–19 p.

Laikraštis leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 M. birželio 10–23 d. Nr. 14 (124)

Plačiau 22 p.

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Prezidentė – energetinių projektų tęstinumo garantas „Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiuo metu yra laikoma energetinio saugumo projektų tęstinumo garantu“, – teigia ISM universiteto ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius. Plačiau 8 p.

Kiek „vingių jonų“ gyvena Europoje Jaunimo nedarbas Europoje, be abejo, opi, bet jau pradėjusi pabosti tema. Vis dėlto oficialūs skaičiai gali klaidinti, o problema tapti galimybių langu jauniesiems kūrėjams. Plačiau 14–15 p.

Karas dėl privatumo Europos Sąjungoje vyksta žūtbūtinė kova, siekiant apriboti verslui galimybę sekti savo klientus. Ją moderuoti gali tekti ir Lietuvai. Lobistai ES šiuo metu kaunasi kaip niekada aršiai. Plačiau 16–17 p.

Euro „Titanikas“ keičia kryptį Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu laikyto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekdami išvengti panašios amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta vadinto euro baigties, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą ir mano, kad finansinių ledkalnių išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas. Plačiau 20–21 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

421,40 813,17 400,24 6336,11 3424,05 12877,53

+2,28 % +1,45 % +1,63 % –4,78 % –1,01 % –11,87 %

Gegužės 25 d. – birželio 7 (6*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr: 124 Tiražas: 15 000

Atominis farsas


Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Trinkelėse užkoduotas nevisavertiškumas Vieno gerai žinomo gaiviojo gėrimo šūkis „Įvaizdis dar ne viskas!“ galėtų būti taikliai pritaikytas pastarųjų kelių mėnesių padėčiai Vilniuje. Liepą prasidėsiančio pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai išvakarėse lietuviai it stropios namų šeimininkės valo apdulkėjusius langus, tačiau susidaro įspūdis, kad priežiūros reikia tik toms vietoms, kuriomis keliaus svečiai su savo svita.

A

ptriušusių takų rekonstrukcija – sveikintinas procesas, tačiau kosmetinis gatvių ir šaligatvių remontas dvelkia sovietinių laikų dirbtinumu. Susidaro įspūdis, kad šviežiomis trinkelėmis norima užkaišioti kartais skurdą menantį Lietuvos vaizdą. Tik neaišku kodėl. Negi didingi Europos politikai staiga ims ir išmes Lietuvą iš ES klubo, jei vos prieš 23 metus nuo okupacinio jungo pabėgusioje valstybėje išvys vieną kitą duobę? Tokiomis akimirkomis nenoromis suprantamas mums būdingas nevisavertiškumo kompleksas, primenantis apie pavaldinio sąmonę. Pamanykit, reikia pasipuošti prieš svečio vizitą, kitaip apkalbės. Šaligatviai šveičiami, o lėšų užtikrinti, kad užsienio jėgos „nenulaužtų“ Lietuvos elektroninių sistemų, neužtenka. Dar daugiau, šiek tiek remonto reikėtų ir informacijai apie pačią pirmininkavimo esmę. Panašu, kad šis renginys įdomus tik užsienio reikalų ministerijai ir kitiems užsienio reikalus kuruojantiems politikams. Sunku įžvelgti visuomenės susidomėjimą vyksiančiais renginiais, nors Lietuva net pusę metų stovės prie

antros pagal dydį pasaulio ekonomikos vairo. Negana to, Lietuvos politikams teks milžiniška atsakomybė sukurti Europos bankų sąjungą, kai reikės suderinti labai skirtingas pozicijas, remiamas metinio Lietuvos biudžeto dydžio sumomis disponuojančių bankų. Ką jau kalbėti apie regionui ypač svarbius energetinio saugumo klausimus ir ES rytų plėtros politiką bei neoficialų Ukrainos priėmimą į Senojo žemyno geriausiųjų klubą. Per ateinančius 6 mėnesius Lietuva turės parodyti, kokie vakarietiški ir europietiški tapome per pastaruosius du dešimtmečius. Kiekvienas nesklandumas kaipmat papuoš Europos laikraščių antraštes. O efektyvi administracinė ir politinė koordinacija gali nusiųsti žinutę taip geidžiamam užsienio kapitalui – „žiūrėkite, mes ne ką prasčiau nei kiti mokame įgyvendinti sudėtingas užduotis!“ Aišku, panašu, jog kol kas svarbiausia, kad iš prabangių Berlyno, Paryžiaus ar Londono rajonų atvykę politikai nesubraižytų dar prabangesnių batelių į duobėtą istoriją menančius šaligatvius.

» Tokiomis akimirkomis nenoromis

suprantamas mums būdingas nevisavertiškumo kompleksas, primenantis apie pavaldinio sąmonę

LEIDĖJAS UAB „Krašto spauda“ Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 1086, 203 1082 Faks.: (8 5) 205 9518 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Dailius Dargis, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Gabija Sabaliauskaitė, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas DIZAINERIS Audronė Palukaitytė

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 124 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Jei mes sinchronizuojame savo elektros » tinklus su Europa, manau, Kaliningradui

neturėtų kilti problemų darant tą patį. Baltijos šalims prisijungus prie europinio tinklo, rusų anklavui likti prie senojo standarto bus labai sunku

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Jei stotų BAE projektas, stotų ir lietuviškų » įmonių įsitraukimas į jį. Galima tikėtis, kad

Savaitės tema

Siūlyčiau Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos politikams » nesiblaškyti ir plėtojant santykius su Rusija išlaikyti ES

dėl to sumažėtų ir lėšų, skirtų nuomonės formavimui, kiekis, taigi mažėtų šalies pažeidžiamumas

solidarumą, kuris, nors dažnai deklaruojamas, praktiškai ne visada veikia. Reikia atsiminti, kad Rusija yra galinga valstybė ir meistriškai moka įgyvendinti principą „skaldyk ir valdyk“

Jurgis Vilemas, mokslininkas, branduolinės energetikos inžinierius

Laurynas Kasčiūnas, tarptautinių santykių ekspertas

Romas Švedas, energetikos ekspertas

Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Fotodiena

NUOMONĖ

Atominis farsas Lietuvių išmintis pataria neperšokus griovio nesakyti „op!“, tačiau žinios iš Rusijos anklavo Kaliningrade leidžia manyti, kad šuolį per atominius Maskvos griovius jau įpusėjome. Veiksmų pabaiga toli gražu nėra aiški, bet panašu, kad pigios elektros argumentai Europoje nebeveikia. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

G

egužę Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė neoficialios naujienos apie Rusijos planus kone 3 kartus sumažinti Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) pajėgumus ar netgi įšaldyti jos statybas. Jei tokie nuogąstavimai pasirodys esą tikri, tai reikš, kad Rusija neranda kam įsiūlyti 49 proc. BAE projekto akcijų. Dar daugiau, nepanašu, kad Vokietija, Lenkija ar Baltijos šalys degtų noru pirkti Lietuvos pasienyje atomine galia gaminamą energiją. Kol kas anksti teigti, kad geopolitinė šachmatų partija dėl Lietuvos siekio išsikovoti energetinę nepriklausomybę jau baigta, tačiau panašu, kad Maskvai teks būti kur kas išradingesnei. Jei Rusijos energetikos pramonė nenori, kad planuojamo reaktoriaus paleidimo metu 2017-aisiais energija būtų tiekiama į niekur, teks arba pritaikyti projektą Kaliningrado srities poreikiams, arba naudoti daug įtaigesnius įrankius derantis su Vilniumi, Varšuva ir Berlynu.

Neranda finansavimo BAE projekto pristatymo tinklalapyje pateikia-

mame rėmėjų sąraše puikuojasi antro pagal dydį Prancūzijos banko „Sociale Generale“ vardas, tačiau oficialiai projektas neturi pagrindinio rėmėjo. Spaudžiami žaliųjų ir suprasdami ekonominės logikos stoką projektą remti jau atsisakė didžiausias prancūzų bankas „BNP Paribas“ ir italų „UniCredit“ grupei priklausantis vienas didžiausių Vokietijos bankų „HypoVereinsbank“. Minėtas prancūzų „Societe Generale“ oficialiai pareiškė, kad savo sprendimą paskelbs, kai BAE projektą įvertins banko ekspertai, tačiau Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos žaliųjų spaudimas bei iš „Rosatom“ sklindantys gandai apie projekto įšaldymą, tikėtina, atgrasins ir prancūzus. „Rosatom“ kuruojamas BAE projektas galiausiai turėjo virsti pirmąja Rusijos kapitalo atomine elektrine, kurios 49 proc. akcijų priklausytų privatiems investuotojams, tačiau panašu, kad išmanantieji ekonomikos dėsnius suprato investicijų į perteklinės elektrinės atsipirkimo miglotumą. „Rosatom“ pristatytame projekte teigiama, kad elektrinės statyba kainuotų apie 6 mlrd. eurų (20,6 mlrd. litų), tačiau tai labai optimis-

» Naujai atominei elektrinei

konkuruoti šiame regione be valstybės subsidijų beveik neįmanoma

tinis vertinimas, mat neįskaičiuojamas poreikis iš esmės sutvarkyti Karaliaučiaus krašto elek-

FAKTAI Baltijos AE statybos

••Planuojama, kad abu reaktoriai bus baigti iki 2018 metų ••Baltijos AE turėtų iškilti 20 km nuo Lietuvos sienos su Rusija ••„Rosatom“ tikisi per Lietuvą eksportuoti elektrą į Latviją, Estiją ir Švediją ••Gegužės pradžioje pranešta, kad vietoj dviejų reaktorių po 1150 MW galios gali iškilti 640 MW ir 40 MW galios reaktoriai

Oficialiai investuotojo BAE neturi, tačiau, „Rosatom“ teigimu, pagalbą siūlo prancūzai. Shutterstock

tros perdavimo tinklus. Skaičiuojama, kad tvarkymo darbai atsieitų apie 3 mlrd. eurų (10,3 mlrd.

litų), o tai padidintų projekto išlaidas net 50 proc. Mokslininkas, branduolinės energetikos in-

žinierius Jurgis Vilemas leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad viena iš priežasčių projektui stabdyti gali

5

ĮMONIŲ NAUJIENOS Perka „Sportland“ Didžiojoje Britanijoje įkurta sporto prekių parduotuvė „Sports Direct“ už neskelbiamą kainą įsigijo 60 proc. vieno didžiausių Baltijos šalyse sporto prekių tinklo „Sportland Interna-

tional Group“ (SIG) akcijų. Pernai SIG pelnas siekė 61,6 mln. eurų, jis valdė 80 parduotuvių. „Sports Direct“ per Londono biržą praneša, kad sandoris turėtų būti užbaigtas iki birželio pabaigos.

Bendradarbiaus būti suvokimas, jog jame maža ekonominės logikos. „Regione formuosis elektros energijos kaina, kuri bus beveik tapati skandinaviškos elektros kainai, išliks pakankamas ar netgi perteklinis energijos kiekis, todėl naujai atominei elektrinei konkuruoti Baltijos šalių regione be valstybės subsidijų beveik neįmanoma“, – teigė jis.

Lietuvos nuopelnas? Ne paslaptis, kad viena aršiausių Rusijos atomi-

nio projekto kritikių yra Lietuva. BAE klausimas buvo ne kartą aptarinėjamas ES institucijose. Iš Lietuvos pusės buvo siekiama, kad Rusija laikytųsi tarptautinių standartų, kurie Maskvai nėra privalomi dėl neratifikuotų tarptautinių sutarčių. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tarptautinių santykių eksperto Lauryno Kasčiūno nuomone, Lietuva stipriai prisidėjo prie BAE projekto stabdymo. „Kelerius metus europinėse institucijose Lietuva kūrė diskursą, nurodantį, kad BAE yra iš esmės nesaugi. Gali būti, kad prie investuotojų dėmesio BAE stokos prisidėjo ir siūlytas perimetro mokestis, kuris papildomai apmokestintų elektros energiją, tiekiamą nesaugių ir tarptautinių normų neatitinkančių jėgainių“, – aiškino L. Kasčiūnas. Buvusio energetikos viceministro Romo Švedo nuomone, Lietuva neturėtų gilinti konflikto regione. „Baltijos šalys, šiaurės rytų Lenkija bei Kaliningradas yra mažyčiai ir turėtų siekti sugyventi regione“, – sakė R. Švedas. Pašnekovas pridūrė apgailestaujantis, kad kaimynai plėtoja branduolinius projektus skirtingais pagrindais. Energetikos eksperto teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija energetikos strategiją vysto nuosekliai ir kruopščiai, o Rusija ir Baltarusija pirma priima sprendimą, o tik paskui galvoja, kaip jį įgyvendinti. „Branduoliniai projektai, jei jie yra ekonomiškai pagrįsti, turėtų bent jau atitikti tarptautinius reikalavimus, tačiau Rusija net nėra prisijungusi prie Espoo konvencijos, o kalbant apie Astravo AE nustatyta, kad yra pažei-

dimų“, – pasakojo R. Švedas.

prasmę“, – sakė V. Jurkonis.

Džiūgauti anksti

Tikisi prancūzų pagalbos

Ne kartą skambėjusios nuomonės, esą Astravo ir Baltijos atominės elektrinės statomos siekiant sužlugdyti Lietuvos ir partnerių ketinimus pastatyti atominę elektrinę Visagine (VAE), gali pasirodyti teisingos, mat VAE projektas nuo rudens, kai įvyko valdžių kaita, nejuda iš mirties taško. TSPMI tarptautinių santykių eksperto Vyčio Jurkonio teigimu, džiūgauti dar anksti. Anot jo, ekonominė BAE projekto logika kėlė klausimų nuo pat pradžių, o ir kai kurios techninės detalės, kaip, pavyzdžiui, per menkas atstumas iki oro uosto, kėlė abejonių dėl BAE realistiškumo. „Prieš džiaugiantis reikėtų paklausti, ar šis projektas iš tikrųjų realiai galėjo būti įgyvendintas ir ar tai nebuvo tiesiog bandymas sužlugdyti arba, kitaip tariant, alternatyva VAE projektui. Konkuruojantis projektas pakibo ant plauko būtent tuomet, kai ir VAE likimas tapo itin abejotinas“, – mintis dėstė ekspertas. Jei paaiškėtų, kad tokie nuogąstavimai teisingi, dėl stabdomo BAE projekto džiūgauti visai nederėtų, nes Kaliningrado AE stabdymas reikštų, kad Maskvos strategai jau palaidojo Lietuvos atomines ambicijas. „Galbūt naujienos iš Kaliningrado tėra tiesiog signalas, kad net Rusijos valdžia nebelaiko VAE projekto gyvybingu, todėl ir konkuruojantis BAE projektas praranda

„Rosatom“ leidiniui atsiųstuose atsakymuose į pateiktus klausimus dviprasmiškai aiškino, kad BAE projekte iš tiesų gali atsirasti pakeitimų, svarstoma naudoti mažesnio galingumo reaktorius. „Tokį sprendimą lėmė ES ir Baltijos šalių planai sinchronizuoti savo elektros tinklus. Jei taip atsitiktų, turime apsvarstyti Kaliningrado srities, kaip išskirtinio regiono, variantą“, – atsakyme teigia „Rosatom“. Bendrovės rašte patikslinama, kad negalima teigti, jog statybos yra įšaldytos, mat šiuo metu gaminama elektrinei reikalinga įranga. Paklausti apie keblumus dėl finansavimo, „Rosatom“ specialistai teigė, kad derybos vis dar vyksta, o kaip vieną pagrindinių investuotojų paminėjo Prancūzijos vyriausybę. „Prancūzų įmonė „Alstom“ laimėjo turbinų tiekimo konkursą. Dar daugiau, prancūzai ne tik pasiryžę tiekti įrangą, bet ir ją perka“, – rašo „Rosatom“ ir pridūria, kad BAE finansavimą garantuoja Prancūzijos valdžia. Leidiniui „Ekonomika.lt“ atsiųstame atsakyme taip pat teigiama, kad nevertėtų abejoti BAE ateitimi – esą darbai vyksta ir įranga yra ruošiama, tačiau padėtis aiškesnė bus kitą mėnesį, kai „Rosatom“ ekspertai nuspręs, kokio tipo reaktoriai būtų naudingiausi planuojamai elektrinei Kaliningrade.

» Paklausti apie keblumus dėl

finansavimo, „Rosatom“ specialistai teigė, kad derybos vis dar vyksta

Bendrovė „Air Lituanica“ komerciniu partneriu pasirinko Estijos oro linijų bendrovę „Estonian Air“. Lietuvos ir Estijos aviakompanijos bendradarbiaus bilietų platinimo ir tiesioginių bei jungiamųjų skrydžių vykdymo srityse. „Air Lituanica“ vykdydama tiesioginius ir jungiamuosius skrydžius naudosis plačiais „Estonian Air“ distribucijos kanalais bei turimais komerciniais susitarimais su kitais vežėjais“, – sako „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus.

Lietuvos ir Estijos oro linijos bendradarbiaudamos sieks efektyvinti savo veiklą. Fotodiena

Platins lietuvišką alų „Mineraliniai vandenys“ nuo šiol platins ir lietuvišką alų. Bendrovė pradėjo bendradarbiauti su alaus darykla „Volfas Engelman“ ir gegužę tapo oficialia dalies jos produkcijos platintoja. Pasak „Mineralinių vandenų“ generalinio

direktoriaus Marijaus Cilciaus, sprendimą bendradarbiauti su AB „Volfas Engelman“ lėmė poreikis į bendrovės platinamų produktų krepšelį įtraukti iki šiol jame nebuvusios lietuviško alaus gamintojo produkcijos.

Klubą valdys „Ergolain“ Švedijos investicijų fondui „Askembla Growth Fund“ pardavus įmonės UAB „Golf Development“ akcijas, klubo valdymą kartu su partneriais perėmė baldų projektavimu ir gamyba užsiimanti įmonių grupė „Ergolain“. Naujuoju klubo direktoriumi planuojama skirti dabartinį asociacijos „IGFR Lietuva“ vadovą Mindaugą Glinskį. Teigiama, kad per artimiausius metus į pokyčius Europos centro golfo klube planuojama investuoti apie 1 mln. litų.

Nauji savininkai tikisi atnaujinti golfo aikštynus ir surengti tarptautines varžybas. Fotodiena

Naujas vardas Bendrovė „Viešųjų ryšių technologijos“ pakeitė pavadinimą ir tapo „INK agency“. Teigiama, kad toks sprendimas priimtas reaguojant į šalies verslo poreikį kuo efektyviau valdyti komunikacijos proce-

sus. „Šiuo metu integruotos komunikacijos pardavimas užima beveik pusę mūsų paslaugų paketo, tad vardo pakeitimas tik galutinai įtvirtina šiuos pokyčius“, – teigia „INK agency“ vyr. partneris Kęstutis Gečas.


ES parama

6

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

ES parama

7

Paraiškos ES paramai gauti – jau ir elektroniniu būdu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), siekdama teikti kokybiškas ir klientų lūkesčius atitinkančias paslaugas, žengia dar vieną žingsnį modernesnio paramos administravimo link. Nuo šių metų gegužės 13 d. suteikta galimybė pateikti paraiškas paramai gauti pagal tris Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones ne tik įprastiniu, bet ir elektroniniu būdu. ••Pirmą kartą paraiškas pagal tris KPP priemones galima pateikti ir neišeinant iš namų. ••Paraiškos pagal priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ priimamos iki šių metų birželio 28 d.

Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos, todėl prieš užpildant paraišką pareiškėjams reikės juos nuskenuoti.

••Elektroninę paraišką galima pateikti adresu https://portal.nma.lt, prisijungus per elektroninės bankininkystės sistemą, Lietuvos kredito unijas arba elektroninius valdžios vartus.

Pasirinkus norimą KPP priemonę, pareiškėjui reikia užpildyti paraiškos duomenis: asmeninę bei su projektu susijusią informaciją, nurodyti projekto konsultanto kontaktus (jei pareiškėjo nekonsultuoja konsultantas, tuomet šių duomenų nurodyti nereikia) ir prisegti reikiamus

Užsiregistravęs vartotojas galės pasirinkti priemonę, pagal kurią nori pateikti paraišką arba mokėjimo prašymą.

P

areiškėjai kviečiami teikti paraiškas elektroniniu būdu pagal priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“.

dokumentus. Pagrindinio lango informacinės kortelės skiriasi priklausomai nuo priemonės, kuriai yra teikiama paraiška.

Užpildė be didelio vargo Telšiškį Joną Kybartą pasinaudoti elektronine paraiškos teikimo platforma paskatino NMA

Telšių paramos administravimo skyrius. Ūkininkas džiaugėsi, kad dvi paraiškas dėl akmenuotos ir žemdirbystei netinkamos žemės apželdinimo mišku užpildė per mažiau nei dvi valandas. J. Kybarto teigimu, daugiausia pastangų ir laiko prireikė ne duo-

ištaisyta, nebus galima pateikti elektroninės paraiškos. Taip išvengiama dažniausiai daromų paraiškos pildymo klaidų. Pažymėtina, kad pagrindinio elektroninės paraiškos lango dešiniajame kampe yra nuoroda į vartotojo patogumui NMA sukurtą išsamią paraiškos pildymo ins-

Užsakymo Nr. 06-05-2013

Pieno sektorius dar gali pasinaudoti parama ■ Iki šių metų birželio

14 d. laukiama paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I krypties priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas – pieno perdirbimo projektai“. Pareiškėjai gali kreiptis ne didesnės kaip 150 tūkst. Lt paramos.

Sistema jau veikia Pareiškėjai ir paramos gavėjai jau kurį laiką turi galimybę savo paraiškų vertinimo eigą, administracinę, finansinę informaciją bei jiems išsiųstus dokumentus pasitikrinti prisijungę prie NMA informacinio portalo. Pagrindinis į elektroninę erdvę įžengusios NMA siekis – sumažinti pareiškėjų ir paramos gavėjų administracinę naštą. Elektroninės paraiškos privalumai pareiškėjui yra akivaizdūs: paraiškos pristatymas paspaudžiant kelis mygtukus sutaupo daug laiko, nereikia spausdinti, pasirašyti dokumentų kopijų, taip pat paraiškos pildymo procesą palengvina tai, kad kai kuriuos paraiškos duomenis elektroninės paraiškos sistema užpildo automatiškai (pvz.,

menims įvesti, bet dokumentams skenuoti. Pildant elektroninę paraiškos formą yra mažesnė tikimybė suklysti. Klaidingai suvedus informaciją ar nepateikus būtinų dokumentų, pareiškėjas yra informuojamas apie neteisingai pateiktą informaciją, todėl, kol klaida nebus

trukciją, kurioje žingsnis po žingsnio apžvelgiamas visas paraiškos pildymo procesas. Šalia kai kurių sudėtingesnių paraiškos duomenų laukelių vartotojai taip pat pamatys informacinį ženkliuką „i“, kurį paspaudus bus pateiktas paaiškinimas, kokius duomenis reikia įvesti ar kur yra pateikta reikiama informacija. Be to, jei pareiškėjas iš karto negali visiškai užpildyti paraiškos (neturi laiko, pritrūksta informacijos ir pan.), pildymą galima pratęsti prisijungus vėliau – užpildyta paraiškos dalis bus išsaugota. Elektroninės paraiškos pagal priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ priimamos iki šių metų birželio 28 d., o dėl priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ ūkininkai gali kreiptis iki pat šių metų pabaigos.

Pagrindinis paraiškos pateikimo langas.

lapuočių ir spygliuočių medžių procentas veisiamame miške), nurodomos klaidos, kai pildant paraišką yra pateikiama neteisinga informacija, bei pateikiamos išsamios paraiškos pildymo instrukcijos. NMA Metodikų rengimo poskyrio vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas pabrėžė, kad popierinė paraiška nėra

identiška elektroninei – elektroninės paraiškos struktūra, informacijos išdėstymas yra supaprastintas. Vyriausiasis specialistas pasakojo, kad kuriant elektroninę paraišką buvo leista potencialiems pareiškėjams testuoti šią paraišką, o remiantis testuotojų pateiktomis pastabomis ji buvo tikslinama. Kad sistema naudotis paprasta,

rodo ir tai, jog 5 paraiškų sulaukta jau pirmąją paraiškų priėmimo dieną.

Paraiškos pildymas Norint peržiūrėti paraišką, pasitikrinti vertinimo eigą ar užpildyti naują paraišką, pareiškėjui reikia prisijungti prie NMA informacinio portalo adresu: https:// portal.nma.lt ir pasirinkti skiltį „Prisijungi-

mas“. Bendradarbiavimo ar asmens duomenų teikimo sutartį su NMA pasirašę asmenys gali prisijungti su vartotojo vardu ir slaptažodžiu. Tokiu atveju papildoma registracija NMA informacinėje sistemoje nėra reikalinga. Visiems kitiems pateikiama patogi prisijungimo sistema per elektroninius valdžios vartus, Lietuvos kredito

unijas arba banką, su kuriuo vartotojas yra sudaręs elektroninės bankininkystės sutartį. Registracijai NMA portale pakaks žemės ūkio valdos kodo bei PVM mokėtojo kodo. Žemės ūkio valdos kodą pareiškėjas gali rasti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymėjime apie valdos įregistravimą.

2013 m. pieno sektoriaus restruktūrizavimui skirta 1,37 mln. Lt. paramos lėšų. Fotodiena.lt

Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, taip pat mokslo ir mokymo institucijos, turinčios eksperimentinius, parodomuosius, mokomuosius, bandymų ūkius, kuriuose gaminami žemės ūkio produktai ir (arba) teikiamos paslaugos žemės ūkiui. Pareiškėjo veikla priskiriama prie pienininkystės veiklos, jei pareiškėjo praėjusiais arba ataskaitiniais metais iš pienininkystės veiklos gautos pajamos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų valdos veiklos pajamų. Pareiškėjo ūkis turi veikti ne trumpiau kaip 2 metus

iki paraiškos paramai gauti pateikimo, o jo dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 4 europinio dydžio vienetų (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams). Svarbu, kad pareiškėjo ūkyje išgaunamo pieno kvota atitiktų esamus gamybinius pajėgumus. Jeigu pareiškėjas teikiamame projekte numato gamybinių pajėgumų didinimą, kvotos didinimo galimybė turi būti pagrįsta. Taip pat reikės atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus: pareiškėjas turėti žemės ūkio srities išsilavinimą ar būti išklausęs pagrindinių ūkininkavimo žinių kursus arba turėti didesnę kaip 2 metų ūkininkavimo patirtį. Pagal minėtą priemonę gali būti remiama pieno gamyba, valdoje pagaminto pieno apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas

ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai. Teikti paraiškas gali ir žemės ūkio kooperatyvai, užsiimantys iš savo narių jų ūkiuose pagaminto pieno apdorojimu, perdirbimu ir tiekimui rinkai. Bendra paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 Lt. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (jauniesiems ūkininkams – iki 60 proc.). Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse pienininkystės veikla užsiimantys ūkininkai gali pretenduoti į 10 proc. didesnes išmokas. 2013 m. pieno sektoriaus restruktūrizavimui skirta 1,37 mln. Lt. paramos lėšų. Paraiškų laukiama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paramos administravimo skyriuose pagal projekto įgyvendinimo vietą. Užsakymo Nr. 06-06-2013


Kitu žvilgsniu

8

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Prezidentė – energetinių projektų tęstinumo garantas Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiuo metu yra laikoma energetinio saugumo projektų tęstinumo garantu, teigia ISM universiteto ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius. Dar daugiau – eksperto nuomone, prezidentė nesieks aukštų postų ES institucijose. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

?

Prezidentė skaitys jau ketvirtąjį savo metinį pranešimą. Jūsų nuomone, kokie įvykiai per pastaruosius metus labiausiai išsiskyrė jos veikloje? Vienareikšmiškai svarbiausias įvykis yra prezidentės santykis su valdančiąja koalicija. Niekas nepaneigs, kad vyko konfrontacija su premjeru. Ministras pirmininkas puikiai ją atlaikė. Dabar matome, kaip aš ir prognozavau, kad premjero pozicijos ima silpnėti. Manau, kad prezidentė, nenorėdama pažeminti ministro pirmininko, bandys įtvirtinti vis labiau stiprėjantį savo populiarumą. Taigi galima kalbėti apie draugiško sugyvenimo tarp Vyriausybės vadovo ir prezidentės pabaigą. Kritiška pozicija kai kurių dabartinės Vyriausybės ministrų atžvilgiu labai atsispindės pranešime. Prezidentei tai naudinga, dabar atsiveria viešosios nuomonės tarpelis jos naudai. Ir jį reikia stiprinti. Valdančioji dauguma ir Birutės Vėsaitės atvejis, dėl kurio ji turėjo palikti postą, suteikė galimybių kritikai. Kitas dalykas, kuo D. Grybauskaitė išsiskyrė,

NUOMONĖ

yra jos pozicionavimas kaip Lietuvai svarbių projektų tęstinumo garantas. Prezidentė niekada nesakė, kad reikia ignoruoti patariamojo referendumo rezultatus, bet niekam nenuostabu, kad ji aktyviai remia energetinės nepriklausomybės projektus, pavyzdžiui, skalūnų dujų gavybą. Priešingai nei premjeras, kuris šiuo klausimu yra labai atsargus ir, atrodo, bando rasti patogų būdą nesusisieti su šiais projektais. Prezidentė labai konkrečiai pareiškė, kad tokių projektų reikia. Manau, ši tema figūruos ir metiniame pranešime. Dar vienas dalykas, kuris neturėtų nieko stebinti, yra Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžia liepos 1 dieną. Neabejoju, kad girdėsime kvietimų būti europietiškesniems ir skaidresniems. Tokiame kontekste tokių dalykų išvengti neišeina. Apibrėždamas tiksliai, kaip pagrindinius pranešimo punktus įvardyčiau konfliktą, tęstinumą ir Europos Tarybą.

?

Prezidentė sako palaikanti taupumą ir finansinę atsakomybę. D. Grybauskaitės veiksmus, jūsų manymu, galima laikyti principingumo išraiška ar veikiau viešųjų ryšių akcija?

Logiškai mąstant, su tokia pozicija būtų sunku laimėti visuomenės palaikymą. Dauguma rinkėjų, atsimindami pastaruosius ketverius metus, ko gero, ne itin entuziastingai galvotų apie taupymą ar diržų veržimąsi. Šioje vietoje, manyčiau, prezidentė yra principinga, tačiau jos lošimas gali būti toks – jei sugebama įtikinamai išreikšti principingumą, taip, kad juo niekas neabejotų, galima sulaukti papildomų balų už nuoseklumą. Šalies vadovė tiki taupymo politika, mano, kad tokios priemonės padeda Europai. Galų gale reikia atsiminti, iš kokios pozicijos D. Grybauskaitė atvyko siekti prezidento posto – dirbdama europinėse struktūrose ji taip pat aktyviai agitavo neišlaidauti. Nors aišku, kad raginimai kelti algą visada bus sutinkami pozityviau nei kalbos apie diržų veržimąsi, manau, kad prezidentė tiki, jog principinga jos laikysena šiuo nepopuliariu klausimu padės gauti papildomų taškų, nes ji rodo turinti stuburą.

?

Užsienio žiniasklaida nevengia lyginti D. Grybauskaitės su Angela Merkel. Ar jūs rastumėte paralelių tarp šių politikių?

CV

Šiuo metu vadovauja ISM ekonomikos ir politikos studijų programai Prieš pradėdamas veiklą ISM dėstė Niujorko universitete ir Manhatano koledže Dirbo konsultantu pasaulinėje žinių proceso valdymo kompanijoje „Evalueserve Ltd.“ 1999 metais dirbo tyrimų asistentu Pietų Karolinos prekybos rūmuose JAV

V. Vobolevičius nemano, kad prezidentė sieks tapti vadovaujančia figūra ES institucijose.

Asmeninio albumo nuotr.

Abi jos yra moterys, abi šviesių plaukų, abi mėgsta vilkėti švarkelius ir abi pasisako už taupymo politiką, tačiau, kalbant konkrečiai, A. Merkel turi visai kitokias galimybes, ją slegia visai kiti rūpesčiai. Vokietijos kanclerė valdo ne tik Vokietiją, bet tam tikra prasme ir Europą. D. Grybauskaitei reikia veikti visiškai kitokioje aplinkoje – iššūkiai kiti, oponentai kiti, politinės veiklos pobūdis kitoks. Dėl to, manau, jų aplinka tiesiog neleidžia daugiau supanašėti.

?

Lietuvos prezidentė jau minima kaip būsima Hermano von Rompuy įpėdinė. Kaip manote, ar realios tokios kalbos? Mano nuomonė šiuo klausimu skeptiška. Manau, kad šalies vadovės, kaip ir kiekvieno politiko, nesvarbu, ką jie kalba, prioritetas yra būti perrinktam į tą patį postą, kuriame esi. Netgi jei kitas postas skamba garbingai, nesugebėjimas būti per-

rinktam ir pasitraukimas iš posto, į kurį yra galimybė patekti antrai kadencijai, suponuoja silpno vadovo įvaizdį. Kadangi D. Grybauskaitė nėra silpna asmenybė, manau, kad bandys antrą kartą įsitvirtinti prezidento kėdėje ir tai bus jos prioritetas. Pridurčiau, kad, mano manymu, ji turi visus šansus tai padaryti. Nors prezidentė yra artima ES politiniam elitui, ji jau kurį laiką gyvena Lietuvoje ir nėra tiesiogiai susijusi su priimamais sprendimais. Be abejo, ji žino, kas vyksta, ir yra susipažinusi su situacija, bet neverda tose sultyse. Per tą laiką, kol D. Grybauskaitė gyvena Lietuvoje, Briuselyje ir kitose ES sostinėse įvyko nemažai permainų, todėl manau, jos galimybės, net norint siekti Europos prezidento posto, yra nedidelės.

?

Kas galėtų būti D. Grybauskaitės oponentai artėjančiuose rinkimuose? Trumpai tariant, kol kas tokio žmogaus nema-

Niujorko universitete įgijo politinės ekonomikos daktaro laipsnį tau. Manau, kad šiuo metu nėra nė vienos politinės figūros, kuri galėtų mesti rimtą iššūkį dabartinei prezidentei. Kad tokiai figūrai bus bandoma sudaryti galimybes, beveik neabejoju. Apie tai galima spręsti iš labai strategiškai spaudoje pasirodančių straipsnių apie komunistinę D. Grybauskaitės praeitį, apie neva jos duotą įsakymą sekti Algirdą Butkevičių ir Juozą Oleką. Tokie straipsniai pasirodo labai taktiškai, pavyzdžiui, būtent tada, kai vyksta konfliktas su A. Butkevičiumi arba kai premjero reitingai pradeda važiuoti žemyn – bandoma su savimi nusitempti ir prezidentę. Anaiptol nesakau, kad premjeras kandidatuos į prezidento postą, tačiau interesas neleisti prezidentei per daug lengvai laimėti antrąją kadenciją yra. Nors dabar ir nematome realaus kandidato, nenustebčiau, jei iki rinkimų kitąmet bus bandoma tokį sukurti.

Prieš daugiau kaip šimtą metų pastatyta Šeštokų geležinkelio stotis prisikels naujam gyvenimui – netrukus čia bus pradėti stoties ir aplink ją esančios infrastruktūros rekonstrukcijos darbai. info@ekonomika.lt

N

etoli sienos su Lenkija esantis Šeštokų miestelis nedidukas, tačiau jis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos ir Europos Sąjungos šalių. Todėl geležinkelio stoties rekonstrukcija yra svarbi projekto „Rail Baltica“ dalis. Šeštokų geležinkelio stotis pastatyta dar XIX a. pabaigoje. Dabar per šį miestelį traukiniai važiuoja maršrutu Vilnius–Šeštokai–Varšuva. Šeštokų stotyje taip pat veikia krovinių perkrovimo importo ir eksporto terminalas.

Šeštokuose geležinkelio infrastruktūros rangos darbus atliks patyrę Geležinkelio tiesimo centro specialistai

Pasirašyta rangos sutartis Praėjusią savaitę bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Geležinkelio tiesimo centras pasirašė rangos sutartį. Pastaroji įmonė už 39,3 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio rekonstruos Šeštokų geležinkelio stotį (Lazdijų r.), atliks kitus darbus. Po rekonstrukcijos šioje stotyje bus aptarnaujami 1435 mm europinio bei 1520 mm rusiško standarto vėžėmis atvykstantys traukiniai. Rangovas pakeis apie 10 kilometrų abiejų pločių vėžių bėgių, daugiau nei 30 iešmų, bėgių sankirtų, sąraizgų ir smailių, sutvarkys peroną. Taip pat bus įrengtos dvi pervažos, pastatyta beveik 700 metrų ilgio triukšmą slopinanti sienelė, nutiesta daugiau nei 20 kilometrų inžinerinių tinklų.

Geležinkelio tiesimo centras yra „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė, kuri laimėjo skelbto viešojo pirkimo konkurso dalį. Šiame konkurse savo pasiūlymus taip pat pateikė Lietuvos įmonių „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ konsorciumas, „Kauno kelių“ ir Estijos geležinkelių tiesimo įmonės „Skinest Baltija“ konsorciumas.

Europinė vėžė iki Kauno Šeštokų stoties rekonstrukcija yra viena iš 6 „Rail Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Šeštokų konkurso dalių. Bendras rekonstruojamos linijos ilgis – 33 kilometrai.

Likusių dalių rangovai, su kuriais bus pasirašomos sutartys, turėtų paaiškėti jau greitai. Šiuo metu žinoma, kad dar dvi konkurso dalis laimėjo Lenkijos geležinkelių ir kelių infrastruktūros koncerno „Trakcja“ grupei priklausanti didžiausia Baltijos šalyse kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ bei koncerno „MG Baltic“ valdoma Kauno statybų bendrovė „Mitnija“. Konsorciumas už 262,323 mln. litų (su PVM) turėtų rekonstruoti ruožą tarp Marijampolės ir Šeštokų, o už 90,748 mln. litų (su PVM) – Marijampolės geležinkelio stotį ir tarpstotį Marijampolė–Šeštokai.

Kaip vertinate prezidentės deklaruotą kovą su oligarchais ir įtaką Lietuvos verslui?

Įtakos nejaučia

Veikė aktyviai

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas: Oligarchinių struktūrų, apie kurias kalbėjo prezidentė, Lietuvoje neįžvelgiu, o šalies verslas tiesioginės prezidentės įtakos nejaučia. Turbūt didesnę jos įtaką jaučia politikai – vykstant dialogui priimami arba nepriimami tam tikri valstybės sprendimai.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas: Aš manau, kad prezidentė vidaus politikoje buvo aktyvi. Neblogai padėjo suvaldyti kai kuriuos galėjusius įvykti Seimo paklydimus. Taip pat prezidentė remdavo biudžeto projektus, kai jie būdavo sudaryti sveikais pagrindais. Turint omenyje, kad tai svarbiausias ekonominio gyvenimo dokumentas, galima teigti, kad prezidentūros įtaka buvo nemenka.

Fotodiena/Dmitrijus Radlinskas

Fotodiena/Dmitrijus Radlinskas

9

Rekonstruos geležinkelio stotį Šeštokuose Rokas Purlys

Vincentas Vobolevičius

Lietuvoje

Šeštokų geležinkelio stotis pastatyta daugiau kaip prieš šimtą metų – po rekonstrukcijos ji taps svarbiu „Rail Baltica“ tranzito tašku

„Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ iki praėjusios savaitės pabaigos nebuvo pasirašiusios sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“. Jas ketinama pasirašyti šią savaitę. „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvos teritorijoje. Šalyje jau nutiesta apie 7 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ europinė vėžė tarp Mockavos ir Šeštokų. Ruože nuo valstybinės sienos su Lenkija iki Mockavos geležinkelio rekonstrukcijos darbai pradėti vykdyti praėjusį mėnesį. Likusiems „Rail Baltica“ ruožams nuo Šeštokų iki Kauno šiuo metu vykdomi viešųjų pirkimų konkursai rangos darbams atlikti. Lietuva europinės vėžės, kurios ilgis yra apie 120 km, darbus iki Kauno planuoja baigti 2015-aisiais. „Rail Baltica“ pagerins „Lietuvos geležinkelių“ paslaugų kokybę, pritrauks daugiau krovinių bei padidins šalies konkurencingumą.

Prioritetinis projektas „Rail Baltica“ yra prioritetinis Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo projektas Nr. 27. Lietuvoje šiam projektui suteiktas ypatingos valstybinės reikšmės projekto statusas. Peržiūrėjus TENT tinklo plėtros gaires, „Rail Baltica“ įtraukta į transporto koridoriaus „Adriatica–Baltica“ sudėtį. „Rail Baltica“ kokybiška geležinkelio linija tikimasi sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasiekus geležinkelio keltą, Helsinkį. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi skirtingo standarto geležinkelio vėžės – didžiąją dalį viso tinklo sudaro rusiška (1520 mm pločio) vėžė, o trumpą atkarpą nuo Lenkijos sienos sudaro ES standartinė vėžė (1435 mm). „Rail Baltica“ padės Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims integruotis į Vidurio, Rytų ir Vakarų Europos geležinkelio tinklą. Kokybiška keleivinio ir krovininio geležinkelio transporto

jungtis su Europa padės pritraukti daugiau krovinių bei turistų, pagerins šalies transporto paslaugų kokybę ir konkurencingumą. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės ir aplinkosaugos privalumų – sumažins transporto spūstis Europos kelių tinkle. Taip pat bendru Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių užsakymu tarptautinė konsultacijų kompanija AECOM Ltd. atliko studiją dėl II-ojo „Rail Baltica“ projekto etapo – atskiros europinės vėžės geležinkelio tiesimo per Lietuvos, Latvijos bei Estijos teritorijas. Europos Sąjungos TENT programos ir Lietuvos valstybės lėšomis finansuojamos dvi „Rail Baltica“ projekto dalys mūsų šalies teritorijoje – europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės bei esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių iki Lietuvos ir Latvijos sienos. Užsakymo Nr. 06-05-2013


Verslas ir investicijos

10

Skolos mažėjo

TIK SKAIČIAI

10

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

■ Vėluojantys verslo mokėjimai gegužę sumažėjo 77 mln. litų.

mln. litų

Tiek Šiaulių bankas paskolino žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ gamyklos statyboms

Didžiausiu tempu skolos mažėjo finansų įstaigoms, bet įsiskolinimų padaugėjo išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms, rodo „Creditinfo“ duomenys. Verslo skolų portfelis, au-

gęs nuo metų sandūros, gegužę smarkiai sumažėjo ir šiuo metu sudaro 5 mlrd. litų. Tai lėmė pagerėjęs pramonės, prekybos ir NT bendrovių finansinių įsipareigojimų vykdymas bankams bei kredito unijoms. Įmonių įsiskolinimai „Sodrai“ gegužės mėnesį sumažėjo 12 mln. litų ir dabar yra 433 mln. litų.

■ DNB grupė suteiks

190 mln. litų paskolą Norvegijos NT plėtros bendrovei „Schage Real Estate“, kuri Vilniuje statys verslo centrą „Quadrum“.

Gegužę sparčiai mažėjo uždelsti verslo įsiskolinimai. Fotodiena.

DNB grupė suteikė paskolą verslo centro „Quadrum“ statyboms. Bendrovės nuotr.

Tai viena didžiausių paskolų Lietuvos NT rinkoje per pastaruosius kelerius metus. Bendra „Schage“

investicijų vertė į projektą – 260 mln. litų. „Quadrum“ sudarys trys pastatai, aukščiausiame jų pagal ilgalaikės nuomos sutartį įsikurs DNB banko centrinė buveinė, kuri užims apie 10 tūkst. kv. metrų plotą. Pirmąjį statybos etapą planuojama užbaigti trečiąjį 2015 m. ketvirtį.

Po krizės sparčiai atsigaunanti Lietuvos biurų baldų rinka keičiasi. info@ekonomika.lt

Į

monių vadovai pradeda vertinti biuro įrengimo išlaidas kaip ilgainiui atsiperkančią investiciją į darbuotojų pasitenkinimą ir didesnį lojalumą. Baldžiai, supratę tokius darbdavių poreikius, stengiasi prisitaikyti ir pasiūlyti rinkai naujausius sprendimus, kurdami produktyvumą skatinančią darbo aplinką. Biuro baldus gaminančios įmonių grupės „Narbutas“ pardavimo Lietuvoje vadovė Ingrida Paužienė sako, kad šalyje išpopuliarėjus stiklinėms, lengvesnėms biuro pastatų konstrukcijoms keičiasi ir biurų erdvės. Jos tampa šviesesnės, nebelieka mažų atskirų kabinetų, dirbama atvirose erdvėse. Tokios tendencijos vyrauja visose Baltijos šalyse. „Lietuvos klientas į darbo vietas investuoja protingai. Jis nebesirenka ištaigingų baldų, tačiau ieško inovatyvių sprendimų, investuoja į ergonomiką, kuria sveikas ir energingas darbo vietas. Kalbant apie interjerą, Lietuvos biuro baldų rinkoje labai ryškių skirtumų tarp valstybių kaimynių

nepastebime, visose trijose Baltijos šalyse populiarus skandinaviškas stilius. Galbūt estų skonis, palyginti su Lietuvos ir Latvijos, yra santūresnis, jie labiau vertina minimalizmą, lakoniškumą“, – sako I. Paužienė. Lyderės pozicijas kontraktinių baldų srityje užimančios įmonių grupės „Ergolain“ atstovų teigimu, biuro baldų rinką pakoregavo ir į Lietuvą pritrauktos užsienio kapitalo kompanijos. Ateidamos jos atnešė ir kiek kitokį požiūrį į biuro erdves, jų funkcionalumą, estetiką. Vis labiau kontorose įsivyrauja bendros erdvės, mažėja atskirtis tarp vadovų ir darbuotojų. Pamažu tokį principą perima ir lietuviško kapitalo bendrovės. „Prieš ketverius metus įmonės vadovams dar būdavo įrengiami atskiri kabinetai su daug aukštesnės klasės baldais, o šiandien, net išlikus atskiriems kabinetams, baldų lygmuo nuo darbuotojų nebesiskiria. Užsienio kapitalo bendrovių principas – efektyviau išnaudoti patalpų plotą, daugiau jo palikti poilsio, individualaus darbo bei konferencijų patalpoms – tampa vis populiaresnis šalies įmo-

» Ergonomiškai suplanuota aplinka,

gerai parinkti baldai, mažas triukšmo lygis, tinkamas apšvietimas gali didinti produktyvumą, pasitenkinimą darbu, komunikaciją tarp darbuotojų

nėse“, – sako „Ergolain“ administracijos vadovas Justas Motiejūnas. Pasauliniu lygiu vyrauja namų aplinkos kūrimo tendencija – biurus stengiamasi įrengti taip, kad juose dirbantys žmonės jaustųsi kaip namie. Svarbus dėmesys skiriamas darbuotojų patogumui. Kaip pastebi psichologai, dirbdamas patogioje ir sveikoje darbo vietoje žmogus ilgesnį laiką jaučiasi žvalesnis ir darbingesnis, tad jo darbas yra produktyvesnis. „Tyrimai rodo, kad darbo aplinkos elementai svarbūs darbuotojų produktyvumui. Pavyzdžiui, jei darbuotojai dirbs labai ankštoje aplinkoje, jų pasitenkinimas darbu bus mažesnis, nes žmonės jaučia, kad negali kontroliuoti bendravimo, susidūrimo su kitais, jiems sunkiau pasiekti savo tikslus“, – atkreipia dėmesį psichologas dr. Antanas Kairys.

Motyvacija darbuotojams Lietuvoje vis daugiau darbdavių supranta darbo aplinkos svarbą gerai darbuotojų savijautai ir jaučia atsakomybę užtikrinti jiems tokią aplinką. „Nemažai dėmesio skyrėme estetikai, dizainui, norėjome dirbti gražioje aplinkoje. Tačiau kartu siekėme, kad pagrindinis interjero akcentas būtų žmonės, ne baldai. Biure tenka sėdėti ilgas valandas, todėl patogumas yra svarbiausia. Baldai gali būti siaubingi, bet jei bus

Lietuvos biuro baldų spalvų paletė vis labiau krypsta natūralių spalvų, natūralaus medžio link. „Shutterstock“ nuotr. nepatogūs, darbo sąlygos bus nepakenčiamos“, – kalba „New!“ kūrybos vadovas Tomas Ramanauskas. Santūriausiai biuro baldus vis dar renkasi teisininkų kontoros, valstybinės įstaigos bei bankai. Jie dažniausiai pageidauja tamsesnių spalvų ir masyvesnių baldų. Drąsiausiai biurus įsirengia įmonės, kurios teikia kūrybines paslaugas – įvairios dizaino studijos, reklamos ir viešųjų ryšių agentūros bei IT įmonės. „IT įmonės apskritai yra nepralenkiamos šioje srityje ir, galima sakyti, neretai diktuoja darbo vietų įrengimo madas pasaulyje. Jos renkasi sprendimus, kurie užtikrina ne tik patogų darbą, bet ir

įkvepia nestandartiškai, kūrybiškai mąstyti“, – pastebi I. Paužienė. Pasak J. Motiejūno, keičiasi ne tik pats biuras, bet ir darbo principai jame. Darbuotojai skatinami daugiau dirbti komandomis, galbūt net neturėti pastovios darbo vietos vieną dieną renkantis įprastą darbo vietą, kitą dieną – stovimą ar darbuotis poilsio zonoje. Taip norima skatinti darbuotojų kūrybingumą ir produktyvumą. „Darbdaviams tai tampa vis svarbiau, nes į kovą dėl gerų specialistų įtraukiamas ir biuras kaip erdvė, kurioje darbuotojas praleidžia ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą. Vis daugiau bendrovių supranta, kad baldai

sukuria vientisą interjerą ir kad tai nėra daiktas, kuris parenkamas, kai visa kita jau nuspręsta“, – teigia J. Motiejūnas. Planuodami darbo erdves, šalies užsakovai sutinka investuoti į pokalbių telefonu patalpas, didesnes poilsio ar komandinio darbo erdves. Psichologai pastebi, kad tokios erdvės teigiamai veikia darbuotojus. Neretai užtenka minimalių pastangų, norint sukurti kūrybiškesnę, laisvesnę, skatinančią netradiciškai mąstyti aplinką. „Kartais biuro vieta ar net vaizdas pro langus gali didinti pajautimą, kad dirbi prestižinėje vietoje. Vis dėlto universalaus recepto, kokia aplinka visuomet

» Į kovą dėl gerų specialistų įtraukiamas

ir biuras kaip erdvė, kurioje darbuotojas praleidžia ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą didins motyvaciją, nėra. Tyrimai rodo, kad net tokie elementai, kaip augalų buvimas, galimybė matyti gerą vaizdą pro langą, gali truputį didinti kūrybiškumą“, – pastebi psichologas dr. A. Kairys. Jo teigimu, ergonomiškai suplanuota aplinka, gerai parinkti baldai, mažas triukšmo lygis, tinkamas apšvietimas gali didinti produktyvumą, pasitenkinimą darbu, komunikaciją tarp darbuotojų. „Gražiame biure dirbti smagiau nei sandėlyje, bet

kad darbuotojas sakytų, jog noriu dirbti pas jus, nes jūsų puikus interjeras, nesu girdėjęs. Agentūra yra mažų dalykų suma – nuo vidinio klimato iki aplinkos, klientų ir darbo etikos. Darbingumą labiausiai kelia virtuvėlė ir kavos aparatas. Be jo būtume užsidarę“, – juokiasi T. Ramanauskas.

Spalvos yra svarbu Psichologai pastebi, kad spalvos daro poveikį psichinei savijautai. Jos gali ir stimuliuoti, ir raminti nervų sistemą. Nestan-

dartiškai mąstyti skatina ryškios spalvos – raudona, oranžinė. Tačiau jos teigiamai veikia trumpai, vėliau tokia aplinka pradeda varginti, gali ir suerzinti, padidinti kraujospūdį. Darbo erdvėse psichologas siūlo rinktis šviesias, pastelines spalvas, nes jos veikia pozityviai, ramina, o ryškias spalvas pritaikyti kaip interjero akcentus. Tamsių, niūrių spalvų rekomenduojama iš viso vengti. „Kai kurios spalvos gali erzinti, apšvietimo lygis padėti arba trukdyti dirbti. Intensyvios spalvos rekomenduojamos tik tose erdvėse, kuriose darbuotojai praleidžia nedaug laiko – pasitarimų, pietų, susitikimų patalpose“, – pataria psichologas dr. A. Kairys. Panašu, kad toks principas vyrauja daugumoje šalies biurų. Kaip pastebi biuro baldus gaminančios įmonių grupės „Narbutas“ atstovai, kontorų įrengimo tendencijas Lietuvoje diktuoja skandinaviškas stilius, kuriam būdingos šviesios, šiltos spalvos, funkcionalūs ir ergonomiški lakoniškų formų baldai, natūralios medžiagos, minimalizmas. Be to, Lietuvos įmonės jau pradeda įsileisti ir baltos spalvos baldus, nors anksčiau tokiais baldais vietos rinka nesidomėjo. Baltos spalvos interjerą pasirinko ir per pastaruosius trejus metus tris biurus pakeitusi reklamos agentūra „New!“. „Reklamoje daug triukšmo, todėl mūsų interjeras baltas ir ramus, kad padėtų tai amortizuoti. Kūrybinėje agentū-

11

Mažina tarifus

Didelė paskola NT sektoriuje

Patrauklus biuras – investicija į lojalumą Alisa Bulybenko

Verslas ir investicijos

■ Nuo šių metų liepos

Nuo liepos 1 d. skambučiai ir žinutės tarp ES šalių kainuos pigiau. Reuters

roje taip pat labai svarbios kūrybinės erdvės. Mes sėdime susiskirstę: projektų vadovai, kūrybos skyrius. Todėl dažnai reikia vietų, kur galima užsidaryti su savo galva ir ramiai mąstyti“, – teigia T. Ramanauskas. Remdamasi pastarųjų metų pardavimo duomenimis, įmonių grupė „Narbutas“ pastebi, kad visa Lietuvos biuro baldų spalvų paletė vis labiau krypsta natūralių spalvų, natūralaus medžio link. Daugiausia parduodama šviesių beržo arba klevo dangos biuro baldų, o kėdžių sektoriuje vyrauja ryškios spalvos, pavyzdžiui, oranžinė.

Pasaulinės tendencijos Vakarų šalyse sparčiai populiarėja „žaliojo“ biuro idėja. Biuro, kuris nekenkia aplinkai, tausoja energijos išteklius. Baldai juose pasirenkami pagaminti iš ekologiškų, natūralių medžiagų, su natūralia medžio lukšto danga. „Žalio“ biuro idėja populiari ir skandinaviško kapitalo Lietuvos įmonėse. Taip pat tendencinga kurti tokias darbo vietas, kurios prisitaiko prie kiekvieno darbuotojo poreikių. „Vis dažniau darbdaviai renkasi ergonomiškus baldus, kuriuos galima reguliuoti pagal

1 dienos, įsigaliojus naujoms ES reguliuojamoms tarptinklinio ryšio kainoms, telekomunikacijų bendrovės sumažins siunčiamų bei atsilieptų skambučių, trumpųjų žinučių siuntimo bei naudojimosi mobiliuoju internetu tarifus.

individualius darbuotojo poreikius. Vakarų Europos biuruose dažnas pasirinkimas – reguliuojamo aukščio stalai. Prie elektra reguliuojamo stalo galima dirbti ir atsistojus, ir atsisėdus. Ši naujovė populiarėja ir Lietuvoje“, – pasakoja „Narbuto“ pardavimo Lietuvoje vadovė I. Paužienė. Reguliuojamo aukščio stalas Skandinavijoje yra darbo vietos standartas – tokiais stalais čia aprūpinta daugiau nei 80 proc. darbo vietų. To link jau eina ir dalis Vakarų Europos šalių. Žmonėms persikėlus iš atskirų kabinetų dirbti į bendrą atvirą erdvę, atsirado kita aktuali problema – nuolatinis šurmulys, kuris ilgainiui vargina. „Triukšmas yra bene labiausiai erzinantis faktorius šiuolaikiniuose atviruose biuruose. Net leistino garsumo triukšmas, jeigu jis yra nuolatinis, vargina ir blaško darbuotojus, tad ilgainiui pradeda neigiamai veikti darbingumą. Šiuo atžvilgiu siūlomos garsus sugeriančios akustinės pertvaros. Skirtingai nei sienos, pertvaros neizoliuoja darbuotojo nuo kolektyvo, tačiau sukuria apsauginę zoną, kuri suteikia privatumo ir atriboja nuo aplinkinio triukšmo“, – kalba I. Paužienė.

Viešėdami ES šalyse ir iš jų skambindami į Lietuvą ar į kitas ES šalis, Lietuvos operatorių klientai mokės ne daugiau nei 1 litą už minutę, priimto skambučio minutės kaina bus ne didesnė nei 29,25 cento, žinutės siuntimas kainuos ne daugiau nei 33 centai, 1 MB duomenų siuntimas – ne brangiau nei 1,88 lito.

Dar viena bendra tendencija, matoma ir Lietuvoje, – biuruose mažėja baldų bei mažėja patys baldai, lengvėja jų konstrukcijos. Be to, įmonėms pradėjus naudoti nešiojamuosius kompiuterius, šiuolaikiniuose biuruose beveik nebeliko dokumentams skirtų spintų ir spintelių.

Kriterijus – kaina „Kuriant darbo erdves, kaina tebėra svarbus kriterijus. Tačiau vis daugiau kompanijų nori išsiskirti individualiu bei inovatyviu biuru. Klientams svarbu, kad interjeras būtų pritaikytas prie įmonės specifikos, pradedant komunikacijomis, apšvietimu ir baigiant išskirtiniu dizainu bei ergonominiais sprendimais“, – teigia J. Motiejūnas. Biurai tampa vis individualesni. Tiesa, dalis Lietuvos įmonių vis dar išlieka santūrios, renkasi pastelines, švelnias spalvas, o kartais netgi tamsių atspalvių baldus. Vis dėlto, pasaulinės ir šalies tendencijos rodo, kad darbdaviai supranta investicijų į išskirtinumą ir „išmanumą“ svarbą. Ir ne tik kaip „žinutę“ klientams, į kokią bendrovę jie pateko, bet ir kaip motyvaciją darbuotojams, siekiant didinti jų produktyvumą bei lojalumą.

FAKTAI Biuro baldai

••Lietuvos įmonės savo biurus įprastai atnaujina kas 7–10 metų ••Vienai darbo vietai įrengti vidutiniškai skiriama 2 tūkst. litų, įskaičiuojant išlaidas posėdžių salėms, poilsio zonoms, virtuvėlei ir kt.

Visame pasaulyje biurus stengiamasi įrengti taip, kad juose dirbantys žmonės jaustųsi kaip namie. „Narbuto“ nuotr.

••Vidutinis biuras Lietuvoje yra apie 150 kv. m, jame dirba apie 20 žmonių


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

LIETUVA. Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltais pripažino buvusius Ūkio ministerijos pareigūnus Anicetą Ignotą bei Neringą Pažūsienę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tarnautojai nubausti už tai, kad 2008 metais be konkurso pasirinkus dabar jau mirusio verslininko

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Bronislovo Lubio valdomą „Achemą“ buvo steigiama suskystintųjų dujų importo terminalo valdymo įmonė Gamtinių dujų terminalas. Tarnautojams skirtos baudos po 13 tūkst. litų. KINIJA. Nutarusi taikyti antidempinginius muitus iš Kinijos importuojamoms saulės baterijoms, ES susidūrė

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

su įtarimais, kad subsidijuoja ir eksportuoja vyną už mažesnę vertę, nei yra produkto savikaina. ES kaltina Kiniją subsidijuojant saulės baterijų gamybą ir taip žlugdant savo konkurentus Europoje. Siekdama gelbėti vietos gamintojus, ES nutarė Kinijos produkcijai taikyti papildomus importo muitus.

JAV. Jungtinės Valstijos pradėjo didžiausią pasaulyje pinigų plovimo tyrimą, susijusį su skaitmeninės valiutos operatore „Liberty Reserve“. Kosta Rikoje įsikūrusi operatorė disponavo didžiuliais vyriausybių nekontroliuotais pinigais ir yra kaltinama sukūrusi 6 mlrd. JAV dolerių pinigų plovimo schemą.

Po bankų – eilė naftai

Nuaidėjus bankų manipuliavimo palūkanų normomis skandalui, prižiūrėtojai griebėsi kitų kainų indeksų, vienas jų – rekomendacinė naftos kaina. Įtariama, kad ja ilgus metus buvo manipuliuojama.

Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

G

egužės viduryje Europos Komisija (EK) tikrino BP,

„Shell“ ir „Statoil“ biurus bei naftos kainų vertinimu užsiimančią agentūrą „Platts“. Tai buvo daroma įtariant, kad su naftos prekyba susijusios bendrovės galėjo bendradarbiauti

manipuliuodamos naftos kaina. Manoma, kad naftos bendrovės sutarė iškreipti pagrindinius naftos žaliavos, naftos produktų bei biodegalų kainų indeksus.

Atrinkta informacija Kol kas įtarimai siejami su agentūros „Platts“ skelbiamu pirmaujančiu kainų indeksu. Šios Londone įsikūrusios agentūros skaičiuojamas

indeksas veikia naftos išvestinių finansinių instrumentų, Brent ateities sandorių Europoje bei žaliavinės naftos siuntų visame pasaulyje vertę. „Platts“ vertinimai at-

spindi 95 proc. žaliavinės naftos bei 90 proc. užbiržinių išvestinių instrumentų sandorių. Agentūra apžvelgia daugiau nei 400 įvairių naftos kainų. Indeksą

FAKTAI Kova su kainų indeksais

••Tokie kainų indeksai kaip naftos ypač tiriami po LIBOR palūkanų skandalo ••Prižiūrėtojai taip pat ketina tirti ISDAfix – kainų indeksą, kuriuo naudojasi apsikeitimo sandorių rinka. ••Kainų indeksai yra dabartinio EK Konkurencingumo tarnybos vadovo Joaquino Almunios prioritetas. ••Dabar jis aiškinasi, ar bankai ir makleriai nemanipuliuoja skolinimo Šveicarijos frankais, jena bei eurais kainos indeksu.

Europos Komisija teigia, kad galbūt vykdytas manipuliavimas naftos kainomis galėjo padaryti stiprų poveikį vartotojams. AFP

„Platts“ skaičiuoja padedama 65 apžvalgininkų. Jie elektroniniu paštu, telefonu, žinutėmis ir per „Platts“ elektroninę sistemą renka informaciją iš naftos prekybininkų. Prekybininkai, naftos kompanijos bei investiciniai bankai pasirenka, kokią informaciją kainų apžvalgininkams atskleisti. Jie gali neatskleisti jokių duomenų, bet tuomet praranda galimybę daryti įtaką nustatomai kainai. Pagal pateiktą informaciją nustatoma „Platts“ rekomenduojama kaina, kuria remiantis sudaromų naftos sandorių vertė siekia 2,5 trln. JAV dolerių (6,5 trln. litų).

Sąsajos su LIBOR EK įtaria, kad naftos bendrovės sutarė iškreipti šią nustatomą kainą, ir baiminasi, jog jos galėjo užkirsti kelią kitoms ben-

drovėms dalyvauti kainų nustatymo procese. Tokia padėtis primena pernykštį LIBOR (Londono tarpbankinių palūkanų normų) skandalą. LIBOR – tai palūkanų norma, už kurią bankas sutiktų skolintis tam tikrą valiutą tam tikram laikotarpiui. Kiekvieną dieną pagrindiniai pasaulio bankai pateikia savo palūkanų normas dešimčiai valiutų penkiolikai laikotarpių (trims, šešiems mėnesiams ir t. t.). Tuomet, remiantis tais duomenimis, yra nustatomas tos dienos tam tikros valiutos LIBOR. Su LIBOR yra susieta 350 trln. JAV dolerių (980 trln. litų) vertės finansinių produktų kaina. Be to, LIBOR naudojama nustatant paskolų palūkanas – didėjant LIBOR automatiškai didėja ir paskolų palūkanos.

» Net maži nukrypimai nuo realios kainos gali turėti didelę įtaką

Pernai paaiškėjo, kad kai kurie bankininkai bandė manipuliuoti LIBOR pateikdami didesnes ar mažesnes palūkanų normas. Pagrindiniu kaltininku tapo britų „Barclays“ bankas, jis turėjo JAV ir Jungtinės Karalystės priežiūros tarnyboms sumokėti per milijardą litų baudos.

Ilga istorija Naftos, kaip ir LIBOR atveju, įtarimų būta jau seniai. „Statoil“ teigia, kad problemos dėl „Platts“ kainų vertinimo egzistuoja nuo 2002-ųjų. Pernai po LIBOR skandalo „Total Oil Trading“ – prancūzų naftos bendrovės „Total“ prekybos atšaka – sandorių prižiūrėtojams parašė laišką, kuriame teigė, kad kartais nustatomos naftos kainos neatitinka tikrovės. Pasak „Total Oil Trading“, kainų indeksų skaičiavimo būdas kartais tiksliai neatspindi rinkos ir deformuoja kainą, kuri yra sumokama kiekviename prekybos grandinės

Tryliktas puslapis

» Naftos, kaip

ir LIBOR, atveju įtarimų būta jau seniai

lygmenyje, įskaitant vartotojus. 2007 metais „Marathon Petroleum“ jau sumokėjo JAV tarnyboms 1 mln. JAV dolerių (2,6 mln. litų) už kaltinimus, esą „Platts“ bando manipuliuoti nustatyta JAV naftos kaina. 2000 metais JAV naftos perdirbėja „Tosco“ pateikė ieškinį prekybos įmonei „Arcafia“, kuri bandė manipuliuoti fizine Brent žaliavinės naftos rinka, kad galėtų užkelti „Platts“ nustatomas kainas.

Naftos svarba Naftos kaina yra lyginama su LIBOR skandalu, nes ji, kaip ir palūkanos, daro labai didelę įtaką ekonomikai. Nors yra teigiančių, kad manipuliavimas naftos rekomendacine kaina indeksą galėjo paveikti labai menkai, žala gali būti

13 milžiniška. Žinoma, tikėtina, kad kainų anomalijos, apie kurias kalba EK, yra labai mažos – centų dydžio. Tačiau komisija teigia, kad net maži nukrypimai nuo realios kainos gali turėti didelę įtakę galutinei vartotojų sumokamai kainai. Šis tyrimas – pirmas valdžios įstaigų bandymas kelti klausimą, kaip turėtų būti skaičiuojama naftos kaina. Tačiau atsakymą į jį rasti labai sudėtinga. Rinka, kurią bando aprėpti kainą skaičiuojančios agentūros, yra milžiniška ir sudėtinga. Pardavinėjama nafta yra skirtingų mišinių ir iš skirtingų regionų. Kiekvienas naftos rinkoje įvykstantis sandoris yra unikalus, o kainą lemia daug subjektyvių veiksnių, pavyzdžiui, krovinio gabenimo būdas. Be to, sunku rasti kaltininką, nes nėra vieno atsakingo asmens ar institucijos. Fizinės naftos rinkos, priešingai nei, pavyzdžiui, akcijų rinkos, niekas ne-

kontroliuoja. Tad geresnės sistemos kol kas nėra. Jeigu įmonės nustotų vadovautis dabartiniais kainų indeksais, geriau nebūtų. Lietuva pati šiuo metu jaučia, kokia skaudi gali būti tokia situacija, nes rinkos kainomis nebesivadovauja dalis dujų įmonių.

Tyrimas truks ilgai Naftos įmonės pasisakė, kad netoleruoja taisyklių pažeidimų ir taiko aukščiausius standartus. BP, „Shell“, „Statoil“ pranešė, kad bendradarbiaus su EK vykdant tyrimą. Prie Komisijos pastangų teigė prisidėsianti ir italų naftos bendrovė ENI, kurioje reidai nebuvo vykdomi. Dėl milžiniško informacijos kiekio tyrimas truks labai ilgai. Tyrėjai ketina išnagrinėti krūvą per 11 metų susikaupusių žinučių, telefonų skambučių, elektroninių laiškų. Į tyrimą tikriausiai bus įtraukti ir bankai, rizikos fondai, naftos įmonės bei prekybininkai.


Užsienyje

14

TIK SKAIČIAI

4,89 mln.

Ispanijos vyriausybės duomenimis, gegužę darbo ieškojo 4,89 mln. šios šalies gyventojų. Šis skaičius yra mažiausias per pastaruosius 6 mėnesius. Per vieną mėnesį bedarbių skaičius susitraukė beveik 100 tūkst.

27,5 mln.

Grūdų derlius Lenkijoje šiemet sieks 27,5 mln. tonų ir bus 3,2 proc. mažesnis negu 28,4 mln. tonų 2012-aisiais, prognozuoja Žemės ūkio ir maisto ekonomikos institutas (IERiGZ).

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Leido Latvijai įsivesti eurą ■ Europos Komisija (EK)

baigė susitikimą, kurio metu buvo svarstomas Latvijos pasirengimas narystei euro zonoje. LETA duomenimis, EK uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Tuo pat metu Europos centrinis bankas pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, jog šalis atitinka

visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Europos Sąjungos finansų ministrai galutinį sprendimą dėl Latvijos narystės euro zonoje priims liepos 9 dieną. Latvija siekia įsivesti eurą 2014 metų sausio 1-ąją. Šios šalies ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis įsitikinęs, kad galutinis sprendimas dėl Latvijos priėmimo į euro zoną šaliai bus palankus.

■ Susirūpinusi, kad jos

gastronominei reputacijai kenkia standartų neatitinkančios užkandinės, Prancūzija svarsto, ar uždrausti viešojo maitinimo įstaigoms vadintis restoranais, jeigu jose maistas nėra ruošiamas nuo pat pradžių ir ten dirbančių šefų.

Latvija siekia įsivesti eurą 2014 metų sausio 1 dieną. AFP

Prancūzijos restoranuose planuojama ruošti tik šviežią maistą. AFP

Šiuo draudimu, kurį remia restoranų sąjunga

Jaunimo nedarbas Europoje, be abejo, opi, bet jau pradėjusi pabosti problema. Vis dėlto oficialūs skaičiai gali klaidinti, o problema tapti galimybių langu jauniesiems kūrėjams. karolis.birgilas@ekonomika.lt

Š

iandien kaip niekada ironiškai atrodytų Žemaitės aprašytas Vingių Jonas. Jaunas, gyvenantis tėvams ant sprando ir neturintis darbo. Ironiška, nes pastaruoju metu ši problema įdomi ne tik rašytojams – ji tapo tikru galvos skausmu valstybių lyderiams. Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, jaunimo nedarbo lygis euro zonoje didina rekordus: Ispanijoje kas antras jaunuolis, Graikijoje net du iš trijų (62,5 proc.) jaunuolių neturi darbo. Problemos paaštrėjimas matomas visame pasaulyje, o specialistai perspėja, kad nuo to nukentės ne tik šalių ekonomika.

Rando efektas Tarptautinė darbo organizacija (TDO) gegužę skelbtoje ataskaitoje teigė, kad ilgalaikiai dabartinės situacijos padariniai bus jaučiami bent dešimtmetį. Per ekonominę krizę stinga darbo vietų, susidaro jaunų specialistų eilės prie darbo biržų. Aukštąjį išsilavinimą arba specifinių įgūdžių turintys jaunuoliai tokiu atveju turi imtis nereguliarių ir neformalių darbų. Jau minėtoje ataskaitoje šis procesas buvo įvardytas kaip

„rizika visai ES“. Sunkiais ekonomikai laikais reikia turėti daug ryžto ir kantrybės siekiant patekti į darbo rinką. Be abejonės, žmonės tampa irzlūs, o tai, kaip teigiama TDO ataskaitoje, gali įskiepyti nepasitikėjimą šalies socioekonomine ir politine sistema. Vis dėlto tai tėra ledkalnio viršūnė, kelianti grėsmę ne vien Europai. Yra dar du papildomi veiksniai, didinantys jaunimo nepasitikėjimą esama sistema. Kadangi nedarbo lygis yra aukštas, patrauklesnis tampa šešėlinis sektorius. Jaunimui pasitraukus į nelegalaus darbo „kabinetus“, neįmanoma tikėtis, kad šie besąlygiškai pasitikės esama sistema, dėl kurios neveiksnumo tenka dirbti kitoje barikadų pusėje. Kitas nepasitikėjimo katalizatorius yra jaunimo nedarbo poliarizacija visoje ES. Jaunieji ispanai ir graikai tik su pavydu žvelgia į bendraamžius Vokietijoje, kur jaunimo nedarbo lygis yra beveik dešimteriopai mažesnis ir siekia vos 7,5 proc. „Žolė visuomet žalesnė kitoje tvoros pusėje“, – kaip pasiteisindami sako pavyduoliai. Tačiau žolė negali būti dešimteriopai žalesnė, o apie tvoras kalbėti bendros valiutos ekonominėje sąjungoje

» Akivaizdu, kad krizės metu vykdoma taupymo politika jaunimo nedarbo problemos nesprendžia

– nelogiška. Šiomis sąlygomis jaunuoliai gali racionaliai reikšti nepasitenkinimą savo šalies vadovams. Geriausiu atveju, kad tai liktų tik nacionalinių valstybių viduje ir netaptų nedraugiškumo tarp ES narių pretekstu.

Ne visi bedarbiai – be darbo Statistikos duomenys yra patikimiausias ins-

trumentas, padedantis susidaryti objektyvų esamos situacijos vaizdą. Vis dėlto tarp analitikų neretai galima išgirsti posakį „velnias slepiasi detalėse". Iš tiesų į nedirbančio jaunimo gretas yra įtraukiami 15–24 metų jaunuoliai. Tarp jų yra moksleivių ir studentų, kuriems darbui nelieka laiko. Kitaip tariant, jie tiesiog

jo neieško. Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orgnanizacijos atstovų, kiek daugiau nei kas dešimtas jaunuolis ES nei mokosi, nei ieško darbo. Priverstinio darbo nėra, taigi šių žmonių, sąmoningai pasirinkusių tokį pragyvenimo šaltinį, logiškai net negalima vadinti bedarbiais. Specialistai rekomenduoja

rinktis kitą rodiklį jaunimo nedarbui skaičiuoti – nedarbo santykį. Jis parodo, kokia dalis jaunimo ieško, bet neranda darbo. Tokiu atveju jaunimo nedarbo lygis ES krinta nuo 23 proc. iki 9,7 procento.

Šaltas dušas Akivaizdu, kad krizės metu vykdoma taupymo politika jaunimo nedarbo problemos

nesprendžia, tad auga įtampa. „Jei ES toliau laikysis tokio perdėto taupymo ir vadinamosios vidinės devalvacijos, nemanau, kad išsikapstysime iš šios duobės. Dėl to reikia nustoti ją kasti ir dar kartą pagalvoti apie makroekonominės politikos įrankius, kurie yra visų kitų veiksmų

pagrindas“, – CNBC sakė ES užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukimo komisaras Laszlo Andoras. Vis dėlto valdžios neveiksnumas gali paskatinti jaunus žmones pačius imtis iniciatyvos ir sukurti darbo vietą ne tik sau, bet ir panašaus likimo draugams. Kaip rašoma „The Guardian“,

» Jaunimui pasitraukus į nelegalaus

darbo „kabinetus“, neįmanoma tikėtis, kad jis besąlygiškai pasitikės esama sistema

„Synhorcat“ ir parlamentarų grupė, siekiama pažaboti „restoranų“, kuriuose patiekiamas iš pusgaminių paruoštas ar mikrobangų krosnelėje pašildytas maistas, dygimą. Pasiūlymui priešinasi kai kurie tokių įstaigų savininkai, mat baiminasi, kad jis pakels kainas ir pakenks industrijai, bei perspėja, jog bus prarasta daug darbo vietų.

jaunimo verslumo skatinimas yra vienas iš raktų sprendžiant šią problemą. Be to, šis procesas sukelia vadinamąjį socioekonominio multiplikatoriaus efektą. Kitaip tariant, vienos darbo vietos sukūrimas automatiškai sukuria kelias kitas arba bent jau duoda tam pagrindo. Šiuo metu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas yra kaip niekada svarbus. Dėl susiklosčiusios padėties ES jaunimas vadinamas prarastąja karta. Greitu metu šis procesas gali įgauti atvirkštinę prasmę, kai būtent jaunimas kurs naujas darbo vietas. Bent jau to reikėtų tikėtis.

FAKTAI Jaunimo nedarbas

••Euro zonoje jaunimo nedarbas 2012 metais buvo didesnis nei visoje ES ••Pernai Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis siekė 26,4 proc. ir buvo 4 proc. didesnis už ES vidurkį ••Mažiausias jaunimo nedarbas ES yra Vokietijoje, Austrijoje ir Olandijoje

Ne visi nedirbantys jaunuoliai yra bedarbiai. AFP

15

Pristatė mokėjimo kortelę

Mažiau restoranų

Kiek „vingių jonų“ gyvena Europoje Karolis Birgilas

Darbo rinka

■ Baltijos šalių oro

bendrovė „airBaltic“ savo klientams pristatė išankstinio mokėjimo debetinę kortelę VISA.

„airBaltic“ mokėjimo kortelėje bus kaupiami lojalumo taškai. Alfredo Pliadžio nuotr.

Ją valdys bendrovė „Contis Financial Services Ltd.“. Prieš pasinaudodamas šia kortele vartotojas turės į ją pervesti lėšų. Priešingai nei kreditines korteles, įsigyti „airBaltic“

mokėjimo kortelę nesudėtinga – nėra tikrinama nei kredito istorija, nei banko sąskaita. Taip pat ji užtikrina geresnes sąlygas perkant airbaltic.com parduotuvėje ir vartotojui uždirba „BalticMiles“ taškus visur, kur matomas VISA logotipas – perkant internetu, telefonu ar parduotuvėse.

Pekinas perduoda estafetę Kinija tapo savo sėkmės auka.

Andrius Martinkus andrius.martinkus@ekonomika.lt

P

rieš tris dešimtmečius pradėjusi ekonomikos reformas šalis stojo į spartaus ūkio augimo vėžes. Užsienio investuotojai netruko priprasti prie dviženklių BVP plėtros tempų. Vis dėlto pastaruoju metu pasigirdo kalbų, esą auksiniai Kinijos metai baigiasi. Ilgus dešimtmečius pagrindinis Kinijos ūkio variklis buvo pigi ir gerai organizuota darbo jėga. Padėtis keičiasi. Anot „Bloomberg“, vien per pastaruosius 6–7 metus vidutinis atlyginimas šalyje išaugo dvigubai. Be to, darbdavių išlaidas didina sveikatos apsaugos bei pensijų įmokos. Kinija žengia į vidutinių pajamų šalių klubą, kuriame galioja kuklesnio BVP augimo dėsniai. Užsienio investuotojai žvalgosi į skurdesnes šalis, kurios gali pasiūlyti konkurencingesnes sąlygas. Kol kas Pietryčių Azijos šalys dar tik rankioja trupinius, likusius nuo sočių Kinijos pietų, tačiau artimiausiu metu daugelis pigių darbo vietų gali persikelti į šias valstybes. 2007 metais 10 Pietryčių Azijos šalių vienijanti organizacija ASEAN nutarė sekti Europos pavyzdžiu ir iki 2015-ųjų sukurti bendrą rinką, kurioje galiotų laisvo prekių, paslaugų,

Indonezija ir Vietnamas yra pasiruošę perimti iš Kinijos žemos pridėtinės vertės gamybą. Reuters kapitalo ir iš dalies darbo jėgos judėjimo dėsniai. Organizacija vienija Brunėjų, Kambodžą, Indoneziją, Laosą, Malaiziją, Mianmarą, Vietnamą, Tailandą, Singapūrą ir Filipinus. ASEAN šalyse gyvena daugiau kaip 600 mln. gyventojų, kurie per metus sukuria maždaug 2,2 trln. JAV dolerių vertės BVP. Azijoje ekonomine galia ASEAN blokas nusileidžia tik Kinijai ir Japonijai. Duodamas interviu „The Wall Street Journal“ Indonezijos prekybos ministras Gita Wirjawanas atskleidė ASEAN tikslą iki 2030 metų padvigubinti regiono BVP. „Financial Times“ kalbinto teisės profesoriaus Claudio Dordi įsitikinimu, ASEAN ekonominei bendrijai teks nueiti ilgą kelią, kol bus sukurta ES prilygstanti bendra rinka. Regiono valstybės stipriai skiriasi išsivystymo lygiu ir valdymo formomis, be to, organizacija neturi savojo Briuselio.

Šį pavasarį ASEAN lyderiai pripažino, kad kivirčai saugumo srityje sukliudys per dvejus metus sukurti visavertę bendrą rinką, tačiau bendrija nenuleidžia rankų. Organizacija tikina per šešerius metus realizavusi tris ketvirtadalius numatytų ekonominių priemonių, dėl kurių vidutinės ASEAN narių gyventojų metinės pajamos išaugo nuo 2267 iki 3759 JAV dolerių. Indonezija ir Vietnamas yra pasiruošę perimti iš Kinijos žemos pridėtinės vertės gamybą. Tailandas ir Malaizija turi potencialo kurti pažangesnes technologijas. Singapūras tapo regiono finansinių paslaugų centru. Kinija per tris dešimtmečius sukaupė intelektinių žinių bagažą, leidžiantį kurti aukštąsias technologijas ir tarptautinius savo prekės ženklus. Pietryčių Azijoje vyksta naujos užsienio investuotojų dalybos.

» Kinija žengia į vidutinių pajamų šalių klubą, kuriame galioja kuklesnio BVP augimo dėsniai


Skaitmeninė karta

16

TIK SKAIČIAI

Teismas uždraudė „Apple“ pardavinėti dalį savo įrenginių JAV. Reuters

Padės lietuviams

■ Tarptautinės prekybos

■ Kosmoso turizmu užsiimanti ir palydovų kėlimo į orbitą paslaugas teikti planuojanti „Virgin Galactic“ padės ir lietuvių komandai, šiuo metu dirbančiai prie pirmojo palydovo projekto.

Šis sprendimas reiškia, kad JAV gali būti uždrausta kai kurių senesnių „iPhone“ ir „iPad“ modelių prekyba. Vis dėlto „Ap-

ple“ ketina apskųsti šį sprendimą. Tarptautinės prekybos komisija įsakė operatoriui AT&T sustabdyti „iPhone 4“, „iPhone 3“, „iPhone 3GS“, „iPad 3G“ ir „iPad 2“ importą bei prekybą. „Apple“ artimiausias 60 dienų, kol baigsis apeliacinis terminas, dar gali prekiauti šiais įrengniais.

Karas dėl privatumo Europos Sąjungoje vyksta žūtbūtinė kova, siekiant apriboti verslui galimybę sekti savo klientus. Ją moderuoti gali tekti ir Lietuvai. Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

L

obistai ES šiuo metu kaunasi kaip niekada aršiai. Europos Parlamento komitetuose svarstomi vartotojų duomenų apsaugos pakeitimai sulaukė beveik 4 tūkst. pasiūlymų iš įvairių interesų grupių. „Lobistų iš bendrovių Europoje ir už jos ribų aktyvumas dėl dabar svarstomo ES duomenų apsaugos įstatymo yra neįtikėtinas“, – pranešime teigia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas Peteris Hustinxas. Kodėl verslui taip parūpo šis klausimas? Europos Komisija nori pakeisti dar 1995 metais priimtą duomenų apsaugos įstatymą, kai apie laisvai prieinamus duomenis internete dar niekas negalvojo. Be to, planuojama, kad visoms 27 ES narėms bus taikoma tokia pati teisinė bazė. Tai verslui kasmet sutaupytų apie 2,3 mlrd. eurų. Mainais verslui vartotojų asmeniniai duomenys bus pasiekiami sunkiau, o taisyklių nesilaikymas bus baudžiamas griežtesnėmis baudomis.

Galimybė būti pamirštam Vienas pagrindinių planuojamų pakeitimų – galimybė būti pamirštam internete. EK laikosi nuomonės, kad kiekvienas

interneto vartotojas turi teisę paprašyti ištrinti duomenis apie jį. Neradęs teisinių prieštaravimų, duomenų valdytojas turėtų sutikti tai padaryti. Dar praėjusiais metais socialinis tinklas „Facebook“ viešai pareiškė abejones dėl šio punkto: „Tai kelia didelį susirūpinimą, susijusį su kitų žmonių teise atsiminti ir saviraiškos laisve internete.“ Tiesa, dabartiniai numatomi pakeitimai palieka išimčių. Jei duomenys reikalingi siekiant istorinių, statistinių, mokslinių tikslų, yra reikalingi saviraiškos laisvei pasiekti, jų trinti negalima, nors savininkas to ir norėtų. Tačiau šiuo atveju nėra aiškaus apibrėžimo, kokie duomenys reikalingi saviraiškos laisvei pasiekti. Pavyzdžiui, neaišku, ar žiniasklaidos reportažai, komentarai po straipsniais patenka į šią kategoriją. Galų gale internetas yra gyvas organizmas, o faktas, kad duomenys bus ištrinti iš vieno portalo, nereiškia, jog jie nebuvo nukopi-

juoti kur nors kitur. Kol kas nežinoma, ar tai portalo, kuriame pirma duomenys buvo paskelbti,

ar paties asmens atsakomybė. Taip pat numatoma sudaryti galimybę varto-

tojams lengvai pernešti duomenis iš vienos tarnybos į kitą, t. y. EK nori leisti visas vartotojų

R. Bransono „Virgin Galactic“ padės lietuvių komandai paleisti pirmąjį palydovą. Scanpix

nuotraukas, įrašus „Facebook“ lengvai perkelti kur nors kitur.

Nesek manęs Naujosios pataisos taip pat numato galimybę vartotojams lengvai

atsisakyti daugelio sekimo priemonių internete, t. y. bendrovėms taps sunkiau suprasti, kaip jų klientai elgiasi internete, naudoti į juos nukreiptą tikslinę reklamą. Tokia galimybė išlieka, tačiau vartotojas pirmiau turės su tuo sutikti. Dabartiniai galiojantys teisės aktai veikia atvirkščiai. Kur nors besiregistruodami dažnai turime nuimti varneles, kad nepageidaujame gauti naujienlaiškių ar

Bendrovės įkūrėjas Richardas Bransonas apžiūrėdamas palydovo „LitSat-1“ modelį, domėjosi ir 2015 metais pla-

reklaminių pranešimų, o ne savu noru sutikti. Dėl to, pavyzdžiui, sunerimo lėšų pritraukėjai (angl. fundraisers) Jungtinėje Karalystėje. Įsivaizduokime scenarijų, kad ne tik vartotojai turės sutikti gauti naujienlaiškius, bet ir organizacijos turės atsisakyti profiliavimo, t. y. siųsti kvietimus paaukoti pinigų visiems 35–40 metų amžiaus vyrams. Labdaros organizacijos skaičiuoja, kad

FAKTAI ES duomenų apsauga

••Pirmoji ES duomenų apsaugos direktyva buvo pristatyta 1995 metais ••1998-aisiais buvo priimtas duomenų apsaugos aktas, kuris realizavo ankstesnę direktyvą ••2012 metais Europos Komisijos vicepirmininkė, teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės komisarė Viviane Reding pristatė Europos duomenų apsaugos reformą ••Ją planuojama įgyvendinti iki 2014 metų

» Vienas

pagrindinių planuojamų pakeitimų – galimybė būti pamirštam internete

Skaitmeninė karta

Pralaimėjo tėvynėje komisija nusprendė, kad „Apple“ pažeidė „Samsung“ patentą, susijusį su belaidžio ryšio 3G technologija.

7,4 mln. Lietuvos pašto e. pristatymo sistemos, leisiančios e. paštu siųsti registruotus laiškus, projektavimo ir kūrimo darbai kainavo per 7,4 mln. litų

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Europos Komisija nori suteikti daugiau privatumo vartotojams internete, tačiau tam itin priešinasi verslas. AFP

nuojamu pjezoreakcijos eksperimentu kosmose. Jei jis pasisektų, atsirastų galimybė žymiai sumažinti mažųjų palydovų sąnaudas, svorį, padidinti ekonominį naudingumą. Pirmasis lietuviško palydovo skrydis suplanuotas šių metų lapkričio mėnesį pagal sutartį , pasirašytą JAV kompanijos „Nanoracks“ ir Lietuvos kosmoso asociacijos.

17

TIK SKAIČIAI

500

tūkst.

Pirmoji Lietuvoje išmaniojo belaidžio ryšio laboratorija kainavo 500 tūkst. litų

12 mln.

Lietuvių sukurta programėlė „Yplan“ sulaukė 12 mln. JAV dolerių (31,2 mln. litų) investicijos

tokie pakeitimai joms kainuos milijonus.

Pseudoanonimai Bendrovės bando teisintis, kad atskiri, anonimiškai surinkti duomenys neleidžia nustatyti asmens tapatybės, todėl jų rinkimas ir naudojimas profiliavimui – nieko blogo. Tačiau tai ne visada tiesa. Praėjusį mėnesį „Nature Scientific Reports“ paskelbė, kad vienos Europos telekomunikacijų bendrovės paviešintuose anonimiškuose klientų duomenyse galima 95 proc. tikslumu nustatyti konkretų asmenį, jei žinomi keturi konkretūs kintamieji (amžius, lytis ir pan.) apie kiekvieną duomenų bazėje pateiktą asmenį. Faktų skaičių sumažinus iki dviejų, tikslumas sumažėja iki 50 proc. Tokiems pusiau anonimiškiems duomenims, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo anonimiški, kol kas yra siekiama nustatyti mažesnius apribojimus nei viešiems. „Tyrimai rodo, kad daug tokių duomenų bazių narių gali būti vėl atpažįstami. Tai, kad pašalinami akivaizdūs duomenys, leidžiantys nustatyti konkrečius asmenis, nereiškia, kad to nebus galima padaryti. Net pašalinus visus duomenis apie asmenis negali to užtikrinti“, – „Guardian“ teigė Prinstono universiteto profesorius Edwardas Feltenas. Pavyzdžiui, paimkime draudimo bendrovės sveikatos įrašų duomenų bazę. Rūkančiųjų ten labai daug. Tačiau jei paiešką susiaurinsime iki 1965 metais gimusių juodaodžių, kurie į ligoninės priimamąjį atvyko dėl skaudamų sąnarių, ir sulyginsime su panašia „anonimiška“ duomenų baze, reikiamą konkretų

Po pakeitimų vartotojams taps lengviau nurodyti, kad bendrovės nesektų jų veiksmų internete. Scanpix asmenį rasime gana lengvai.

Didelės baudos Naujieji pakeitimai – didelis iššūkis verslui ne tik dėl jų masto, bet ir dėl baudų dydžio. Už šiurkščius pažeidimus numatoma bendrovei skirti 1 mln. eurų arba iki 2 proc. bendrovės metinės apyvartos visame pasaulyje dydžio. „Facebook“ atveju tai siektų per 100 mln. JAV dolerių. (2,6 mln. litų). Už mažesnius pažeidimus baudos prasidės nuo 250 tūkst. eurų (862 tūkst. litų), arba 0,5 proc. bendrovės apyvartos. Nenuostabu, kad šiems pasikeitimams aktyviai priešinasi įvairios verslo struktūros. Ar

galite įsivaizduoti interneto reklamos agentūrą, kuri negali matyti, kaip elgiasi didžioji dalis vartotojų, arba tokio giganto kaip „Google“ veiklą, kuri nemaža dalimi remiasi surinktais duomenimis apie vartotojus? Panašu, kad šioje istorijoje nemažas vaidmuo teks ir Lietuvai jos pirmininkavimo ES Tarybai metu, nes kol kas EP komitetai nepriima galutinio sprendimo, o be jų EP nariai nesiims balsuoti. Galutinį sprendimą dėl duomenų apsaugos planuojama priimti iki 2014 metų bei valstybėms narėms duoti dvejus papildomus metus pritaikyti savo teisinę bazę pakeitimams.

» Panašu, kad šioje istorijoje nemažas vaidmuo teks ir Lietuvai jos pirmininkavimo ES metu


Verslo švyturiai

18

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Verslo švyturiai

19

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

FAKTAI „Microsoft Lietuva“

••2003 m. „Microsoft Lietuva“ atvėrė duris Vilniuje ••Pirmuoju „Microsoft Lietuvos“ vadovu buvo paskirtas Mindaugas Glodas

Į IT verslą – su „Formulės-1“ bolidu Svarbu aktyviai dalyvauti gyvenime ir neužsidaryti savyje, teigia „Microsoft Lietuvos“ vadovas, kuris pirmuosius žingsnius IT sektoriuje žengė aktyviai domėdamasis „Formulės-1“ sportu.

Greta Jankaitytė

Į

greta.jankaityte@ekonomika.lt

prieš pusę metų atidarytą naują „Microsoft Lietuvos“ biurą vadovas įžengia apsikarstęs savo atstovaujamos bendrovės įrenginiais. Kol jis kalba „Windows Phone“, pradeda skambėti rankoje laikoma „Surface“ planšetė. „Čia mano skamba? – klausia K. Kaikaris ir, man palinksėjus galva, nusijuokia. – Ach, tos technologijos!“ Pokalbio prisėdame „Lakajoje“ – tai vienas iš Lietuvos ežerais pavadintų biuro susitikimų kambarių. Atskiro kabineto K. Kaikaris, kaip ir visi įmonės darbuotojai, neturi. „Microsoft“ biure visi dirba bendrose erdvėse ir neturi pastovios darbo vietos.

Iš medicinos į IT Kad teks dirbti tokioje žinomoje įmonėje, pradėdamas karjerą K. Kaikaris neįsivaizdavo. „Nežinau, tai gerai ar blogai, bet to net nesapnavau“, – sako vadovas, pagal išsilavinimą turintis dirbti gydytoju. Jis teigia, kad dar studijuodamas pajuto potraukį prie IT. „Informacinėms technologijoms susižavėjau medicinos mokykloje. Ten buvo kompiuterių salė, kur stovėjo rusiški kompiuteriai BK su plėvelėmis ant klaviatūros. Reikėjo nusikarpyti nagus, kad

nepradurtum jos“, – linksmai prisimena K. Kaikaris. Jis kartu su mokytoju Kęstučiu Kuodžiu kūrė elementarias mokymosi programėles, už kurias medicinos mokykla mokėjo jiems pinigus. „Programėlės buvo primityvios, bet tada, 1988-aisiais, tai buvo jėga“, – juokiasi pašnekovas. Medicinos studijoms artėjant prie pabaigos K. Kaikaris priėjo kryžkėlę. „Atėjo momentas, kai reikėjo priimti sprendimą, ką darysiu toliau, – pasakoja verslininkas. – Turėjau nuspręsti, ko noriu – specializuotis chirurgijoje ar pasinaudoti žaviomis galimybėmis, kurios atsivėrė 1996–1997 metais. Pasirinkau pastarąsias ir įkūriau savo įmonę, kuri prekiavo ir prižiūrėjo laboratorinę bei medicininę įrangą.“ K. Kaikaris juokaudamas priduria, kad daktaro kelias šiek tiek atgrasė ir dėl naktinių pamainų. „Man naktiniai budėjimai labai nepatiko, aš naktį mėgstu miegoti, – juokiasi pašnekovas. – Žinoma, didelės įtakos sprendimui tai neturėjo, tuo metu mane tiesiog žavėjo kitos idėjos.“

kartu dirbti būdu kalbu

aktyviai ir gerai savo darbą. „Jokiu nesupraskite, kad apie atsitiktinumą,

– įspėja pašnekovas. – Aš kalbu apie labai aktyvų procesą. Tiesiog aktyviai dalyvavau gyvenime, į IT

pasaulį atėjau būtent tokiu būdu.“ Viena iš aktyvių K. Kaikario dalyvavimo gy-

venime formų, kuri ir padėjo patekti į IT sektorių, yra „Formulė-1“. Studijų laikais šiuo automobilių

••Šiandien „Microsoft Lietuvoje“ dirba 25 įvairių sričių profesionalai ••Pagrindinės veiklos sritys – programinės įrangos platinimas, IT paslaugų ir konsultacijų teikimas verslui bei valstybės institucijoms ••„Microsoft Lietuva“ taip pat bendradarbiauja su valstybinėmis bei nevyriausybinėmis įstaigomis vykdant visuomenines programas „Microsoft Lietuvos“ naujajame biure niekas neturi pastovios darbo vietos ar kabineto, įmonės vadovas taip pat. Bendrovės nuotr.

sportu susižavėjęs „Microsoft Lietuvos“ vadovas jau 18 metų komentuoja lenktynes, rodomas Lietu-

voje, be to, dvejus su puse metų leido šiam sportui skirtą žurnalą. Domėjimasis „Formule-1“ ir leido

CV

Kristijonas Kaikaris

1997 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą 1997–2002 m. medicinos ir laboratorinės įrangos kompanijos „Shimadzu“ įgaliotasis atstovas Lietuvoje ir Latvijoje 1999 m. įkūrė įmonę „Mikrotera“, veikusią iki 2002 m. 2001–2007 m. „IBM Lietuvos“ projektų, vėliau pardavimo grupės vadovas 2007–2011 m. „Oracle“ generalinis direktorius Lietuvoje Nuo 2012 m. „Microsoft Lietuvos“ generalinis direktorius Nuo 1996 m. komentuoja „Formulės-1“ varžybas, o 2000–2002 m. įkūrė ir leido žurnalą „F–1 savaitė“

Su „Formule-1” Paklaustas, kaip pavyko pakilti iki vadovaujamų pozicijų IT sektoriuje, K. Kaikaris sako, kad visą laiką labai svarbu tinkamu momentu būti tinkamoje vietoje, bet

» Dabar kur kas svarbiau lyderio

pozicija, turi sugebėti įkvėpti savo komandą

K. Kaikaris „Microsoft Lietuvos“ vadovu tapo prieš metus, anksčiau dirbo IBM bei „Oracle“ įmonėse. Bendrovės nuotr.

K. Kaikariui atsidurti tinkamu metu tinkamoje vietoje. „Vieną kartą mane pakvietė „Senamiesčio Rotary“ klubas papasakoti apie „Formulę-1“. Jo prezidentas buvo Rimantas Vaitkus – IBM generalinis direktorius, – pasakoja K. Kaikaris. – Kai aktyviai veiki vienoje srityje, neužsidarai savyje, ateini pabendrauti su kitais žmonėmis, atveri kitas savo savybes. Tuo metu R. Vaitkui pasirodė, kad esu geras pardavėjas, ir pakvietė mane į IBM.“ Po kurio laiko K. Kaikaris tapo bendrovės pardavimo vadovu, o vėliau gavo kvietimą iš „Oracle“ tapti atstovybės Lietuvoje generaliniu direktoriumi. Prieš metus pradėjo vadovauti „Microsoft Lietuvai“.

Kooperatyvus stilius Savo vadovavimo stilių K. Kaikaris apibūdina kaip lankstų. „Drąsiai galiu sakyti, kad esu per tą viduriuką, kuris yra kooperatyvus. Nesu nei autokratiškas, nei viską deleguojantis. Vis dėlto labai svarbu, priklausomai nuo situacijos, nuo projekto, lanksčiai tarp tų vadovavimo stilių manevruoti“, – sako pašnekovas. Kadangi vadovas prisiima visą atsakomybę, anot verslininko, jam reikia ir šiek tiek autokratiškumo, bet taip pat svarbu pasitikėti kolektyvu. „Vadovai dažnai bando viską padaryti patys. Ir aš anksčiau turėjau šią savybę, bet reikia mokėti perleisti tam tikrus darbus. Tai labai svarbu ir tam, kad kolektyvo žmonės jaustų, jog gali tai padaryti, jog

jais pasitikima, – aiškina K. Kaikaris. – Kaip vadovas stengiuosi būti kooperatyvus. Naujame biure neturiu net savo kabineto, sėdžiu kartu su komanda ir nebandau išskirti savęs iš kitų.“

Pasenusi sąvoka Pašnekovo manymu, „vadovo“ sąvoka yra šiek tiek senstelėjusi. „Dabar kur kas svarbiau lyderio pozicija, – sako jis. – Reikia sugebėti įkvėpti savo komandą. Matyti tikslus, mokėti juos išaiškinti.“ Universalaus būdo, kaip įkvėpti darbuotojus, pasak K. Kaikario, nėra, nes daug kas priklauso nuo aplinkybių. „Vadovui svarbu matyti bendrą vaizdą, gerąsias žmonių savybes, rasti tų žmonių vaidmenį vienoje ar kitoje vietoje, – aiškina vadovas. – Kažkas yra pasakęs, kad visų pirma reikia netrukdyti žmonėms atlikti savo darbą. Bet viskas priklauso nuo situacijos. Metodai, būdai, stiliai turi būti lankstūs.“ Anot K. Kaikario, klysti – labai normalu, bet svarbiausia pasimokyti iš tų klaidų ir jų nekartoti. „Jeigu viską darysime tik teisingai, be jokių klaidų, vadinasi, nepakankamai stengiamės. Tai galima šiek tiek palyginti su mano hobiu – automobilių sportu: reikia būti šiek tiek ant ribos, kad galėtum būti geriausias ir greičiausias. O jei esi ant ribos, aišku, kartais tas ribas ir viršiji.“

Atsinaujinti būtina Be „Formulės-1“, K. Kaikaris yra turėjęs gausybę kitų pomėgių – nuo lėktuvų ir laivų modeliukų lipdymo iki fotografijos. Pavyzdžiui, šiuo metu jis labai susižavėjęs kalnų dviračių sportu. Tačiau „Formulė-1“ yra vienintelis ilgalaikis pašnekovo pomėgis. „Matyt, turiu tam tikrų savybių, kad susižavėjęs išmokstu, pasiekiu tam tikrą lygį ir ieškau ko nors naujo. Tai labiau tinka hobiams, nes kalbant apie darbus nesu iš tų, kurie po pusmečio, metų, dvejų bėga. Šešerius metus dirbau IBM, penkerius – „Oracle“, – aiškina K. Kaikaris. Pašnekovo teigimu, kas kelerius metus tiek vadovams, tiek kitiems darbuotojams reikia išsikelti naujų iššūkių. „Tikiu, kad treji ketveri metai, ypač vienoje vietoje, einant vienas pareigas, yra periodas, po kurio reikia daryti ką nors naujo arba viduje, arba išorėje, nes per tą laiką įlendi į ratą, užsidedi rėmus“, – sako jis.

Iššūkių daug Vadovo tikslas kartu su „Microsoft“ komanda Lietuvoje – padėti žmonėms ir įmonėms realizuoti savo potencialą, naudojant bendrovės kuriamus produktus. K. Kaikario teigimu, Lietuva gali didžiuotis technologijų naudojimo lygiu, tačiau technologijos keičiasi ir

» Reikia būti šiek tiek ant ribos, kad galėtum būti geriausias ir greičiausias

tobulėja labai greitai, tad kiekvieną kartą atveria vis naujas plačias galimybes bei sukuria iššūkius tiek verslui, tiek gyventojams. „Vienas pavyzdžių – piratinės įrangos naudojimas Lietuvoje. Liūdnai tenka diagnozuoti, kad apie 54 proc. atvejų yra naudojama nelegali piratinė įranga. Ir šis rodiklis nekinta pastaruosius trejus ketverius metus, – sako vadovas. – Visiems sunku suvokti, kiek grėsmių, kiek žalos tai atneša. Ypač šiuo metu daug kalbame apie kibernetines atakas. Viena to priežasčių – nelegali programinė įranga. Neapsaugoti kompiuteriai tampa zombiais, kurie išnaudojami atakoms įgyvendinti.“ Kitas iššūkis – jaunoje Lietuvos valstybėje dar yra daug erdvės, kaip IT gali padėti verslui pasiekti geresnių rezultatų per trumpesnį laiką, gyventojams taupyti laiką. Pavyzdžiui, naudojant debesų kompiuteriją.. „Neretai mūsų IT vadovams, direktoriams yra sunku suvokti, kad galima kažkur perkelti savo duomenis, kad jų nebus šalia kambaryje, – pasakoja K. Kaikaris. – Įsivyrauja įvairūs stereotipai, kad duomenys gali dingti, kad nesaugu, bet kai kurie jų, kaip rodo didžiojo pasaulio patirtis, yra nepagrįsti.“ K. Kaikaris ragina nepamiršti, kad Lietuva nėra silpna šalis technologijų atžvilgiu: „Kai kur mes esame tikrai stiprūs, bet, be abejo, mums reikia tiesiog nebijoti lygiuotis į kitų šalių pavyzdžius.“


Įdarbinti pinigai

20

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Euro „Titanikas“ keičia kryptį Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu vadinto lainerio „Titanikas“ likimas. Kad būtų išvengta panašios amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro baigties, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių ledkalnių išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

E

uropos Komisijos (EK) pre zidentas Jose Manuelis Barroso, kalbėdamas apie taupymo priemonių ateitį, pareiškė, kad „sėkminga politika turi būti ne tik gerai paruošta, bet ir turėti minimalų visuomenės palaikymą“. Iš Portugalijos kilęs politikas teigė manąs, kad griežto taupymo priemonės iš esmės buvo naudingos, tačiau jų taikymo galimybės pasiekė ribas. Šie žodžiai žymi svarų pokytį Europos retorikoje, finansinių iššūkių akivaizdoje. Europos centrinis bankas (ECB), stebėdamas greitus agresyvios fiskalinės politikos vaisius Japonijoje ir JAV, bandys taupymo plokštelę keisti spausdinimo mašinų garsais. Taupymas, nors ir padėjo suvaldyti perdėm dosnias viešąsias išlaidas, nemažina nedarbo problemos, kuri mažina politikų palaikymo reitingus visoje Europoje ir ilgainiui gali sukelti ne tik ekonominius, bet ir socialinius neramumus. Akivaizdu, kad atėjo laikas elgtis ryžtingiau.

Krizės našta Europos Sąjungos (ES) ir ypač euro zonos rodikliai pastaruosius kelerius metus atrodo niūriai. Balandį nedarbo lygis euro zonoje pasiekė naują rekordą – 12,2 proc. gyventojų gali tik skėsčioti rankomis, kol griežtos taupymo priemonės neužtikrina augimo. Didžiausią įtampą patiriančiose euro zonos narėse Ispanijoje ir Graikijoje daugiau nei ketvirtadalis gyventojų neturi

darbo, o jaunimo nedarbas viršija 50 proc. Kai kurių ekonomistų nuomone, aukštas nedarbo lygis Europoje yra nulemtas perteklinio kreditavimo, buvusio prieš krizę. Jis suformavo darbo pasiūlą, kurios veiklai skolintos lėšos buvo esminis pajamų šaltinis. Pasibaigus kreditavimo vajui ir sustojus neefektyviam vartojimui, darbo neteko burbulų apimtų sektorių darbuotojai. „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad labiausiai perteklinio kreditavimo padariniai jaučiami statybų sektoriuje. „Per didelio kreditavimo įtaką darbo rinkai galima matyti NT rinkoje. [...] Akivaizdu, kad aukščiausias nedarbo lygis yra tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo NT burbulų“, – sakė V. Klyvienė. Deja, prošvaisčių apsiniaukusioje darbo rinkoje nematyti. Bendros valiutos klubas patiria 6 ketvirčius iš eilės trunkančią recesiją, o Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) šiais metais euro zonai žada vos 1,2 proc. augimą, kurio nepakanka, kad darbo pasiūla greitai atsigautų. JAV analitikai pastebi, kad stagnacija Europoje neigiamai veikia globalias tendencijas, ir ragina ECB imtis radikalesnių veiksmų.

rinkėjus džiuginančių rezultatų, o skausmingas taupymas išsekino europiečių valią sekti Berlyno diktuojamas sąlygas. Banko „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, lyginant JAV ir Europą tiek ekonomikos augimu, tiek nedarbo lygiu, tiek pokyčiais akcijų rinkose, JAV pranoksta Senąjį žemyną. „Problema ta, kad ir Japonijai prognozuojamas didesnis ekonomikos augimas nei Europai. Po gerų dviejų dešimtmečių pertraukos Japonija augimu vėl lenks Europą. Daug optimizmo atsirado dėl pasikeitusios politikos, kai akcentuojamas ne taupymas, o pinigų spausdinimas, nebijokime tokio žodžio“, – pasakojo Ž. Mauricas. Iš tiesų Japonijos ryž-

tas, pakurstytas kone du dešimtmečius trukusios stagnacijos, verčia susimąstyti. 2012 metais šalies skola buvo didžiausia pasaulyje – japonai yra sukaupę net 214 proc. BVP dydžio skolą. Tačiau tai nesutrukdė antrojo šių metų ketvirčio pradžioje sukurti beveik 100 mlrd. JAV dolerių (266 mlrd. litų) vertės ekonomikos skatinimo paketą, kurio didelė dalis atiteko viešiesiems projektams. Statistika rodo, kad tokios priemonės paaugino japonų ekonomiką net 3,5 proc., o infliacijos auginimo tikslas leido Tekančios Saulės šaliai sumažinti savo produkcijos kainą ir padėti atsigauti eksporto mastui.

Įjungs spausdinimo mašiną ECB veiksmai JAV, Japonijos ir Jungtinės Ka-

ralystės centrinių bankų akivaizdoje atrodo kiek kukliai. Iki niekinės 0,5 proc. ribos sumažinta bazinė palūkanų norma jau dabar gali būti laikoma minusine dėl infliacijos daromo efekto. Ž. Mauricas pastebi, kad problemų kyla ne dėl palūkanų normų, o dėl paties kreditavimo mechanizmo, kurio dabartinis modelis suriša bankams rankas. Dėl to stringa smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas. „Kita problema yra Pietų šalių bankai, kurie sunkiai vykdo reikalavimus ir sunkiai pritraukia kapitalą. Dėl to jie apskritai dažnai neturi galimybės didinti finansavimą“, – sakė ekonomistas. Pašnekovas pridūrė, kad šiuo metu gausėja iniciatyvų įlieti pinigų į ekonomiką, o diržų veržimo politikai

neduodant rezultatų tokios lėšų iniciatyvos gali atrodyti vis patrauklesnės. V. Klyvienė leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad tikimybė, jog ECB imsis pinigų spausdinimo, yra didelė. „Dauguma ekonomistų sutinka, kad šiandien euro zona liks gilioje recesijoje ir dar kartą bus mažinamos palūkanos. Tai praktiškai jau yra suplanuota, bent jau tikima, kad taip bus. Priėjus taip arti nulio, kitų priemonių kaip ir nelieka“, – kalbėjo analitikė. Paklausti, kokią įtaką „kiekybinio skatinimo“ politika turėtų mūsų šaliai, Lietuvos banko analitikai teigė, kad poveikis būtų netiesioginis ir daugiau susijęs su nestandartinių pinigų politikos priemonių rezultatais šalyse, kuriose jos ir buvo

taikomos. „Jeigu „kiekybinio skatinimo“ poveikis euro zonos šalių ekonomikos aktyvumui būtų pastebimas, Lietuva galėtų tikėtis palankesnės išorės paklausos, taigi ir užsienio prekybos, raidos“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.

Merkel eros pabaiga? Kai EK pratęsė biudžeto deficito atitikimo kriterijų vykdymo terminus Italijai, Prancūzijai ir Ispanijai, buvo prabilta apie Europos posūkį nuo agresyvaus taupymo ekonomikos skatinimo link. Vis dėlto primiršta užsiminti, kad minėtos trys šalys tokią išimtį gavo, kai buvo įvertintas jų progresas. Belgija ir Malta buvo paragintos kokybiškiau vykdyti struktūrines reformas: belgams nurodyta biudžeto deficito lygį atitikti dar šiemet, o maltiečiams teks ištverti EK tyrimą dėl biudžeto deficito peržengimo normų. „Mes nesutiksime su bet kokiu biudžeto nor-

matyvų silpninimu“, – „Bloomberg“ sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas biudžeto klausimais Norbertas Barthleasas. Tolesnės Europos raidos pokyčiai vyksta palankiu skatinimo politikos šalininkams metu, mat dėl artėjančių parlamento rinkimų rudenį aršiausia taupymo šalinininkė A. Merkel daugiausia dėmesio skiria Vokietijos vidaus politikai. Ž. Maurico teigimu, Vokietijos kanclerė pamažu praranda palaikymą. Tai įrodo po prezidento rinkimų vykęs Prancūzijos retorikos pokytis. „Naujasis Prancūzijos prezidentas lanksčiau žiūri į diržų veržimo politiką. Francois Hollande’as sakė, kad per daug

aktyvus diržų veržimas į valdžią atves populistus, kurie pradės dar labiau išlaidauti“, – pasakojo ekonomistas. Galima pridurti, kad Prancūzijos vadovas visai neseniai pareiškė, jog EK neturi jokios teisės aiškinti nacionalinėms valstybėms, kaip šioms vertėtų tvarkytis su finansais, ir taip darkart iškėlė principinį klausimą – einame vieningos ar atomizuotos, tačiau bendradarbiaujančios Europos keliu? Kaip taikliai pastebėjo Ž. Mauricas, JAV raginimai europiečiams elgtis veržliau iš esmės kelia klausimų apie dabartinę ES sąrangą, mat jos valdymas perdėm komplikuotas. „Europa šiuo metu yra tarsi Žečpospolita (Abiejų Tautų Respublika), kurioje XVII–XVIII amžiais sprendimai buvo priimami labai lėtai, o visuotinė veto neleido laiku priimti sprendimų“, – paralelių istorijoje ieškojo ekonomistas.

» Japonai yra sukaupę 214 proc. BVP

dydžio skolą, tačiau tai nesutrukdė šių metų pradžioje sukurti beveik 100 mlrd. JAV dolerių (266 mlrd. litų) vertės ekonomikos skatinimo paketą FAKTAI Euro zonos ekonomika

••Nedarbo lygis euro zonoje gegužę siekė 12 proc. ••Pirmąjį 2013 metų ketvirtį euro zonos ekonomika susitraukė 0,2 proc. ••2012 metų duomenimis, smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas ES augo tik Vokietijoje ••Didžiausias biudžeto deficitas 2012 metais buvo Ispanijoje (10,6 proc.) ir Graikijoje (10 proc.)

Aukštų Europos pareigūnų kalbos apie ekonomikos suaktyvėjo dar gegužės pradžioje, kai paaiškėjo, kad agresyvūs Japonijos monetarinės politikos pokyčiai, premjero garbei praminti „abenomika“, davė greitų

» Europa šiuo metu yra tarsi

Paraginta draugų iš Amerikos ir Azijos, Europa bandys keisti krizės maršrutą. Scanpix/AFP

21

CV

Robertas Skidelsky

Didžiosios Britanijos arlamento lordų rūmų narys Varviko universiteto politinės ekonomijos profesorius emeritas Skaito paskaitas Oksfordo universitete Parašė išsamią ekonomisto Johno Maynardo Keyneso biografiją Už nuopelnus tarptautinių santykių srityje apdovanotas Lionelio Gelberio prizu

R. Skidelsky: „Valstybės išlaidų mažinimas stipriausiai pažeidė mažiausias pajamas uždirbančių asmenų interesus.“ Project-syndicate.org.

Taupymo iliuzija

Įsitikinimas, esą dėl būsimos naudos verta imtis skausmingų žingsnių, turi gilias istorines šaknis.

Robertas Skidelsky

Eis pramintu taku?

Žečpospolita kurioje XVII–XVIII amžiais sprendimai buvo priimami labai lėtai, o visuotinė veto teisė neleido laiku priimti sprendimų

Įdarbinti pinigai

Project-syndicate.org

N

uo pat Adamo Smitho laikų e ko n om iko s veikaluose buvo garbinamas taupumas. Taupymo svarba yra itin sureikšminama ekonominio sunkmečio laikais. „Leiskite žlugti darbo vietoms, akcijoms, ūkininkams ir nekilnojamojo turto bendrovėms – tai leis pašalinti puvėsį iš sergančios ekonomikos sistemos. Žmonės pradės gyventi vadovaudamiesi teisingomis moralės normomis, o verslūs gyventojai perims ūkio duženas iš nekompetentingų savininkų“, – tokio patarimo 1930 metais iš savo iždo sekretoriaus sulaukė JAV prezidentas Herbertas Hooveris. Taupymo politikos šalininkų įsitikinimu, iki 2008 metų bankų, nekilnojamojo turto ir akcijų rinkoje klestėjo sparčiai augančios vėžinės ūkio ląstelės. Anot taupymo skatintojų, tik leidus žlugti tokiems ūkio elementams galėtų grįžti tvarus augimas. Johno Maynardo Keyneso įpėdinių manymu, rinkoje neegzistuoja natūralios jėgos, galinčios savarankiškai suvaldyti padėtį. Anot jų, išaugus nedarbui rinka yra nepajėgi viena greitai įveikti krizę, todėl tenka grieb-

tis išorinių skatinimo priemonių, kurios padėtų kurti naujas darbo vietas. Kitaip tariant, J. M. Keynesas tikėjo, kad visi rinkos dalyviai negali augti vienu metu. Anot jo, kitoks mąstymas yra matematiškai klaidingas. Dėsniai, kurie galioja atskiroms rinkos dalims, negali galioti visai rinkai. Visai Europai taikant taupymo priemones, Jungtinė Karalystė negali pasiekti ūkio augimo. Visam pasauliui laikantis taupymo režimo, globalus ūkis nustos augti. Susiklosčius tokioms aplinkybėms griežtos taupymo priemonės yra pati blogiausia išeitis. Kol pajamos iš mokesčių mažės, tol vyriausybės bus nepajėgios susidoroti su biudžetų deficitais. Didžiausią pavojų kelia ne augančios valstybių skolos, o mažinami biudžetų deficitai. Taupant yra iššvaistomas žmogiškasis ir materialus kapitalas. Taupymo šalininkai remiasi vieninteliu argumentu. Anot jų, fiskalinis taupymas yra būtina sąlyga konsoliduojant viešuosius finansus. Žengus šį žingsnį, valstybinės

ekonomikos dalis BVP sumažės, tačiau nuosmukį kompensuos išaugę verslininkų lūkesčiai, mat sumažėjus valstybės biudžetui pastarieji lauks mažesnių mokesčių ir didesnio pelno. Taupytojų argumentas tėra nepagrįstas teiginys, tačiau ekonometristai pluša įrodinėdami, esą, sumažinus valstybės išlaidas, atitinkamai išauga šalies ūkis. Tiesą sakant vos prieš metus ar dvejus šiai teorijai pagrįsti buvo mestos didžiulės intelektinės pajėgos. Šiandien matome tokius taupymo politikos rezultatus, kokių ir tikėjosi keinsistinio požiūrio atstovai: daugelyje Europos valstybių ekonomikos augimas sulėtėjo beveik iki nulio, kai kurios šalys nusirito į recesiją. Kadangi smarkiai buvo karpomos išlaidos, pavyko šiek tiek sumažinti biudžeto deficitus, tačiau valstybių skolos ir toliau tebeauga. Griežtas taupymas atnešė ilgalaikį nedarbą, kurio pasekmes jausime ir ateityje. Be to, valstybės išlaidų mažinimas stipriausiai pažeidė mažiausias pajamas uždirbančių asmenų interesus.

» Leiskite žlugti darbo vietoms,

akcijoms, ūkininkams ir nekilnojamojo turto bendrovėms – tai leis pašalinti puvėsį iš sergančios ekonomikos


Išskirtinis interviu

22

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Nr. 14 2013 m. birželio 10–23 d.

Išvykti skatina kultūra, ne ekonomika

Lyderiai keliasi anksti
 sios
Britanijos premjerė Margaret Thatcher garsėjo polinkiu miegoti vos keturias valandas per parą.

„Emigracija Lietuvoje yra ne tiek ekonominė, kiek kultūrinė problema“, – sako Jamesas Oatesas, 33 metus Baltijos šalimis besidomintis finansų ekspertas, su kuriuo kalbėjomės Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Taline įsikūrusio investicijų fondo „Cicero Capital“ vadovas teigia, jog jauni žmonės Lietuvą palieka todėl, kad jiems vietos neužleidžia senoji karta. Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

?

Esate minėjęs, kad didžiausia Lietuvos problema – kartų kaitos trūkumas. Kodėl tai kelia pavojų? Kai žiūriu į Latviją ir Estiją, matau verslo, politikos, ekonomikos aplinką, kurioje dominuoja jau komunizmo nepaliesti žmonės. Pavyzdžiui, Martas Laaras Estijos premjeru tapo būdamas 31 metų. O Andrusas Ansipas, kuriam 53-eji, ruošiasi atsistatydinti iš Estijos vyriausybės. Jis yra metais jaunesnis nei vidutinis Lietuvos ministrų kabineto narių amžius. Lietuvoje yra karta, kuri, mano požiūriu, ne tik politikoje, bet ir versle bei aukštojo mokslo sistemoje neperšoko į naują pasaulį. Jaunoji karta savo balsą išreiškė kojomis – jie nebuvo įleisti, negavo kontrolės ir emigravo. Tai tragiška. Dėl šios priežasties Lietuva tvarkosi gerai, bet ne puikiai. O jeigu ji nebus puiki, nebus svajonės, kuri lietuvius masintų grįžti. Aš norėčiau matyti, kaip jaunoji karta susiburia ir kartu aiškiai sako: „mums nereikia, kad mus vien globotų ir sakytų, jog tikrai gerbia, mėgsta, mums reikia, kad valdžia imtųsi realių svarbių priemonių. Tiek kultūriniu, tiek ekonominiu aspektu.“ Tai turi įvykti. Turi ateiti jauni žmonės, kurie ves visuomenę.

?

Kaip išspręsti šią, jūsų nuomone, tragišką, jaunos kartos emigracijos problemą? Visų pirma, reikia suprasti, kad ši problema yra labai rimta. Buvau šiek tiek nusivylęs, kai pamačiau naują vyriausybę. Tačiau ji vis dar turi vilties ne tik pragmatiškai išspręsti kartų problemą, bet ir užmegzti ryšį su diaspora.

Tai yra sukurti tarptautinę Lietuvos politikos, verslo, aukštojo mokslo dimensiją. Juk jei kalbi lietuviškai, vadinasi, esi lietuvis. Pasaulio lietuviai neturėtų būti tik svečiai, jie turėtų būti nariai. Reikia išnaudoti šią situaciją, kuri, viena vertus, yra tragiška problema, kita vertus, – didelė galimybė. To nepavyks padaryti, jei seniai skaitys jaunimui pamokslus. Reikia jaunai kartai perduoti kontrolę. Jei vyriausybė to nepadarys – praras ateitį. Jauni žmonės yra tildomi ir, manau, dėl to tarp jaunimo tvyro nerimas, galbūt netgi pyktis. Lietuva yra hierarchiškesnė nei Latvija ar Estija. Todėl turi įvykti personalo revoliucija. Taip kaip Estijoje, išsivadavus iš komunizmo, iškilo visiškai nauja karta. Lietuvos visuomenė tradiciškai visada kito tolygiau, ji buvo konservatyvesnė. Vis dėlto jei politikai, verslininkai, aukštojo mokslo sistemos jaunąją kartą ir toliau vien globos, bet nesuteiks jai valdžios, manau, ta valdžia bus paimta per prievartą, o tai pavojingas procesas.

?

Ar manote, kad jaunoji karta artimiausioje ateityje gali pati atimti valdžią? Turkijoje prieš dvi savaites buvo jaučiamas didelis nepasitenkinimas dėl autoritarinių konservatyvių valdančios partijos pažiūrų. Kaip dabar sužinojome, šie jausmai ilgai virė visuomenės viduje ir išsiveržė su nepaprasta jėga. Nesupraskite klaidingai, aš tikrai nemanau, kad Lietuva yra tokia sužalota kaip Turkija, bet esu tikras, kad Lietuvos

» Lietuva

tvarkosi gerai, bet ne puikiai

CV

Jamesas Oatesas

Vienas žinomiausių ir labiausiai patyrusių finansų srities specialistų Vidurio ir Rytų Europoje Škotas regionu susidomėjo prieš daugiau nei trisdešimt metų, kai įsitraukė į disidentų judėjimus Dažnai dalyvauja televizijos laidoje „CNBC Squawk Box“, taip pat CNN, BBC ir „Bloomberg“ televizijų laidose Vadovauja Taline įsikūrusiai investicijų bendrovei „Cicero Capital“ Studijavo Aberdyno (JK), Edinburgo (JK) ir Gvelfo (Kanada) universitetuose

J. Oatesas teigia, kad Lietuvai, priešingai nei Estijai ar Latvijai, trūksta kartų kaitos. Organizatorių nuotr.

ore taip pat tvyro tam tikras nepasitenkinimas. Jis nepriklauso nuo valdžios politinės pakraipos: nesvarbu, ar ji socialistų, ar konservatorių, ar kitų. Visa politinė klasė yra tokio paties amžiaus. O jaunoji karta yra nepatenkinta jų kuriama Lietuva. Akivaizdu, kad jaunoji karta egzistuoja ir yra pikta. Juk jaunimas išvyksta ne dėl to, kad jaučiasi laimingas. Svarbu visiems sutelkti dėmesį į šią problemą. Galbūt vien į šią problemą. Jei Lietuva taptų seksuali, jaudinanti ir smagi, visa kita įvyktų savaime. Bet valdžioje yra vien vidutinio amžiaus žmonės. Tai nėra smagu. Kur seksualumas? Jei Lietuva bus

seksuali, ją lydės sėkmė. Aš neprašau premjero pakeisti visų ministrų. Prašau nepamiršti, kad mes jus stebime. Turint omenyje pastarųjų dienų įvykius, premjeras kai ką suprato, bet jam reikia eiti žymiai toliau. Manau, dabar vyriausybei yra taikomas bandomasis laikotarpis, o jaunoji karta kol kas apie ją galvoja blogai. Tad reikia rasti būdą ne tik šalies įvaizdžiui, bet ir jaunų žmonių realybei pagerinti. Reikia duoti jiems svajonę.

?

Jūs įsitraukėte į veiklą, susijusią su Lietuva, prieš daugiau nei 30 metų. Kai žvelgiate į mūsų šalį šiandien, ar matote ją tokią, kokią įsivaizdavote tuomet?

Stebėti, kaip Lietuva suklesti per pastaruosius 33 metus, man buvo privilegija. Matydamas šalį, kuri buvo pargriauta ant žemės ir sugebėjo prisikelti bei tapti normalia Europos valstybe, jaučiu jai nuolankumą ir kartu didžiuojuosi ja. Ką matau dabar, yra gerai. Tvirtai tikiu, jog aukos, kurių reikėjo, kad Lietuvos nepriklausomybė taptų realybe, nenuėjo veltui. Turiu galvoje tas baisias mirtis, kurios įvyko netoli nuo čia, kur mes sėdime (pokalbis vyksta „Litexpo“ parodų rūmuose – aut. past.) Tuo laikotarpiu aš mačiau tautą, kuri buvo susijungusi dėl tikslo. Mačiau žmones, įsipareigojusius

siekti geresnės ateities. Vis dar manau, kad tai įmanoma. Aš gerbiu Lietuvos žmonių atsparumą. Egzistuoja tikrai pozityvi Lietuvos idėja. Liūdina, kad šis jaudinantis, galingas įvykis atsidūrė pavojuje. Svarbu, kad galimybės ir svajonės vis dar būtų dalis Lietuvos ateities. Svarbu galvoti ne vien apie praeities sėkmę, bet ir padėti pamatus ateities sėkmei. Manau, prasideda kartų kaita. Estijoje tai įvyko 1990-aisiais, Latvijoje – prieš 5–7 metus. Lietuvoje to nebuvo, nes iš dalies čia viskas buvo žymiai geriau. Jums nebuvo reikalo keistis taip staigiai, bet, manau, dabar atėjo metas tai padaryti.

Nors dažnas verslo lyderis keliasi anksti, mažai miego valandų gali kenkti. AFP

■ Vieni žmonės miega il-

giau, kiti trumpiau, tačiau daugelis verslo ir politikos lyderių mėgsta keltis su saule, rašo Inc.
Didžio-

Sunku pasakyti, kiek šioje istorijoje yra tiesos ir kiek politinio įvaizdžio. Vis dėlto, oponentų teigimu, miego trūkumas lėmė keistus politikės sprendimus.
 Mokslininkai nustatė, kad pavargusios smegenys sunaudoja tą gliukozės dalį, kuri yra skirta už kritinį mąstymą atsakingai smegenų daliai pamaitinti. Dėl šios priežasties neišsimiegojęs žmogus nesugeba mąstyti produktyviai ir visą energiją skiria snauduliui blaškyti.
 Įdomu, kad net aštuonias valandas miegantys vadovai mėgsta keltis anksti. „Newton Investment“ vadovė Helena Morrissey ir AOL vadovas Timas Armstrongas keliasi penktą. „Vodafone“ direktorius Vittoro Colao – šeštą

valandą. Anot pastarojo, gyvenimas yra pernelyg įdomus, kad būtų galima miegoti.
Žurnalistės ir verslininkės Margaret Heffernan įsitikinimu, egzistuoja ryšys tarp pasitenkinimo savo veikla ir noro keltis anksti. Anot jos, malonumą teikiantis darbas skatina keltis kuo anksčiau ir nuo pat ryto garantuoja gerą nuotaiką.
 Noras perstatyti žadintuvą gali būti ženklas, kad esate nepatenkintas savo profesine veikla.
Ką veikia verslo lyderiai anksti ryte? Patys pedantiškiausi patikrina elektroninį paštą ir rašo laiškus, tačiau neskuba jų išsiųsti ir lukteri iki 8 valandos. Daugelis darbo dieną pradeda sporto salėje arba skiria laiko meditacijai, apmąstymams bei savianalizei. Ryte smegenys yra kupinos energijos, todėl vadovai šį dienos metą skiria planavimui ir svarbiausiems dienos darbams.

Paskutinis puslapis

23

Mados spąstai


Ar darbuotojai turi išsikovoti teisę dėvėti ryškius drabužius?

■ 
Kur yra riba tarp pri-

imtinos mados ir įžūlaus išsišokimo? „CareerBuilder“ išsiaiškino, kad įmonių vadovai labiausiai nemėgsta raudonos ir rožinės spalvos drabužių. Mažiau nei 1 proc. apklaustųjų šioms spalvoms simpatizavo, rašo „Business Insider“.
Nieko nuostabaus, kad 36 proc. vadovų pirmenybę teikė tamsiai mėlynai spalvai, o 26 proc. juodai. Ar tai reiš-

Scanpix

kia, kad moterys vadovės turi sekti vyrų pėdomis ir rinktis tik tamsias spalvas? 
Tinklaraštininkės Marion Green, rašančios mados temomis, įsitikinimu, vis dar vyrauja požiūris, esą moterys darbe turi užsitarnauti teisę dėvėti ryškių spalvų drabužius. Dėl šios priežasties tik aukštą postą užimanti moteris gali drąsiai rinktis ryškų kostiumėlį.
„Cotton USA“ atliktas tyrimas atskleidė paradoksalius skaičius. Ro-

žinius marškinius dėvintys vyrai per metus uždirba vidutiniškai 1,6 tūkst. JAV dolerių daugiau nei kuklesni kolegos. Be to, šie žmonės labiau pasitiki savo jėgomis, sulaukia daugiau komplimentų iš vadovų ir kolegių. Kitaip tariant, vyrams nereikia užsitarnauti teisės dėvėti rožinės spalvos drabužius.
 1970 metais buvo atliktas tyrimas ir įrodyta, kad kai kurie rožiniai atspalviai turi raminamų savybių bei mažina agresiją. Rožinėje kameroje įkalinti asmenys elgėsi ramiau nei jų likimo broliai. Rožinė spalva padeda sulėtinti kvėpavimą bei širdies plakimą ir suteikia pasitikėjimo. Šios savybės itin praverčia patiriant stresą.
Naujausių apklausų duomenimis, kolegos palankiau vertina tas moteris, kurios vietoj kelnių dėvi sijonus. Anot respondentų, tokios moterys atrodo patikimesnės, lankstesnės ir turėtų daugiau uždirbti.



Ekonomika.lt 14 (124)