Issuu on Google+

www.ek.lt

SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ J. Lozano: Skalūnų dujų gavyba Europoje P. Dambrauskas: NEMOKAMAS Geriau dirbti už dyką įsibėgės per 3–5 metus gerai valdomoje bendrovėje, nei už didelius pinigus – blogai valdomoje Plačiau 18–19 p.

Laikraštis leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 M. gegužės 27–birželio 9 d. Nr. 13 (123)

ŠIAME NUMERYJE Lojalus partinis ar šaltakraujis ekspertas Gūdžių sovietų laikų šmėkla vis dar klaidžioja tamsiais Vyriausybės koridoriais. Premjeras Algirdas Butkevičius po rinkimų žadėjo, kad pirmenybę teiks ne valstybinių įmonių vadovų lojalumui, o kompetencijai. Deja, šio pažado (kaip ir daugumos kitų) jam ištesėti kol kas nepavyko. Plačiau 8–9 p.

Vietoj pajūrio – į darbą Kol vieni renkasi maudymosi kostiumėlius ir ieško šiltų vietų pailsėti po darbingų metų, kiti artėjant vasarai stengiasi rasti papildomų galimybių užsidirbti. Plačiau 14–15 p.

Jaunoji vadovų karta užaugo ne mokyklos suole Lietuvoje užaugo naujoji vadovų karta – jauna nebūtinai amžiumi, o idėjomis, pasiryžusi rizikuoti ir, jei tik reikės, – už sumanymus atsakyti savo kailiu. Mažiau formalumų, daugiau skaidrumo, vienybės ir lygybės – tokiomis vertybėmis šie vadovai galės dalytis, tikėtina, sėkmingose organizacijose. Plačiau 16–17 p.

Dolerius ir eurus keičia neformalūs pinigai Tikėjimas dolerio ar euro galia blėsta, tad žmonės nuo krizių ir globalizacijos ginasi kurdami alternatyvias valiutas. Plačiau 20–21 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

412,01 801,58 393,83 6696,79 3459,42 14612,45

+0,30 % –1,83 % +0,17 % +1,08 % +0,66 % +0,89 %

Gegužės 11–24 (23*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr: 123 Tiražas: 15 000

Plačiau 22 p.

www.ekonomika.lt

Eurai patuštins kišenes


Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Piniginę atims bankas

Dariui ir Girėnui, Maironiui, Basanavičiui, Vydūnui ir Kudirkai – sunkūs laikai. Visos paskutinės vyriausybės pirmuoju smuiku griežė sieksiančios įvesti Lietuvoje eurą ir užmiršti dvidešimtus metus cirkuliuojantį litą. Jau antra valdžia garsiai žada mestelėti saldainį bankams – apriboti atsiskaitymą grynaisiais.

N

ors tai esą turėtų tapti pagrindiniu koziriu traukiant milijonus iš šešėlio, ekspertai džiūgauti neskuba, mat tiesioginė grynųjų ribojimo nauda šešėliui naikinti nėra nustatyta. Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui jau pavesta pateikti pasiūlymus dėl galimybių mažinti grynųjų pinigų apyvartą. Ką tai pakeis? Dažnas tautietis, net ir turėdamas piniginėje keletą skirtingų bankų kortelių, vis dar mieliau atsiskaito grynaisiais – išsiskyrimas su popieriniu pinigu jam daug skaudesnis, nei perbraukimas plastiko gabalėliu, tad ir taupyti padeda. Jau nekalbant apie vyresnio amžiaus žmones, kuriems bet kokia technologinė naujovė mena apgavystę. Asmuo su lagaminu grynųjų – filmų įskiepyta klišė, kad vyksta kažkas nelegalaus. Bent penketu atvejų iš dešimties tai veikiausiai bus tiesa, bet ką daryti likusiems. Įsivaizduokite Marijampolės automobilių turgų, nusprendus apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Ten pirkėjų iš Rytų veikiausiai nebeišvystume, mat juos vis dar įprasta matyti su pinigingais lagaminėliais, kuriuos vežtųsi į kaimynines šalis, nusprendusias grynųjų laisvės neriboti. Stambiojo verslo tokie apribojimai veikiausiai nepaveiktų, bet smulkieji tą tikrai pajustų, ypač tie, kurie kitaip atsiskaityti neturi alternatyvų. O

kur dar praturtėjusių baltarusių kuopelės, pastaruoju laiku užgulusios „Akropolius“ ir lietuviškus kurortus. Net jei nuošalyje paliktume smulkiuosius prekybininkus ir grynuosius mėgstančius pirkėjus iš Rytų, kovoje su šešėliu grynųjų apribojimas neveiktų dėl bent kelių priežasčių. Visų pirma, grynieji tėra šešėlio pasekmė, o ne priežastis. Kas iš to, kad panaikinsime pasekmę, šaknys toliau raizgysis – žmonės veikia šešėlyje dėl mokesčių naštos, teisinio reguliavimo ar draudimų, todėl grynųjų apribojimas nesunaikins paskatų ten būti. Tie, kurie ir šiandien sąžiningai moka už pirkinius, patirs papildomų nepatogumų, o veikiantieji šešėlyje jokių apribojimų nepajus. Jei galiausiai nuspręsime riboti atsiskaitymus popierine valiuta, pamaloninsime tik bankus. Nors jie kartoja ketinantys mažinti operacijų įkainius, jei sprendimas riboti grynuosius bus priimtas, įpareigojimas banką pasirinkti atsiskaitymų tarpininku, tikėtina, sužers jiems nemenkas sumas. Pinigai, patekę į banką, bus greitai perskolinti ir nusės kieno nors kito kišenėje. Toks banknotų multiplikatoriaus efektas vieną grynųjų litą padaugins kelis kartus, padidins pinigų kiekį, o kartu, tikėtina, ir infliaciją.

» Asmuo su lagaminu grynųjų – filmų įskiepyta klišė, kad vyksta kažkas nelegalaus

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Dailius Dargis, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Gabija Sabaliauskaitė. PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 123 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Savaitės tema

5

Euras sustiprino Estijos ryšius su Suomija, nes šias šalis sieja » prekių judėjimas, stiprūs ekonominiai ryšiai, darbo santykiai ir

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Kai kalbama apie euro įvedimą ir galimą » kainų augimą, užmirštama paminėti, kad lygiai

Euras savaime tikrai nepakels » ekonomikos. Valiuta – tai įrankis, o ne tikslas.

toks pat poveikis tikėtinas dėl atlyginimų konvertavimo, ką pajuto ir patys estai

Jei manysime, kad euras yra tikslas – susikursime nepagrįstų lūkesčių ir vėliau galime vėl nusivilti

turizmas. Mes neturėtume tokio šalies kaimynės efekto

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Žygimantas Mauricas, Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas

Martynas Grikinis, Investicinio banko „Evli“ gerovės valdymo konsultantas

Fotodiena

Fotodiena

Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos valstybinių įmonių vykdoma veikla neatitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatytų standartų, praneša Baltijos bendrovių valdymo institutas (BBVI). BBVI teigia, kad Lietuva ne-

NUOMONĖ

Eurai patuštins kišenes Sakoma, kad naujovės ne visada suteikia teigiamų rezultatų. Kaip ir kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, Vyriausybė užsimojo dar per savo kadenciją įvesti eurą, tačiau vis dar neaišku, ar nepasiteisins didžiausia visuomenės baimė – kylančiomis kainos. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

E

stijai įstojus į euro zoną, Europos Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy’us juokavo: tai, jog valstybės nori euro net krizės akivaizdoje, įrodo, kad valiuta išlaikė savo „seksualumą“. Nors eilėje prie euro pirmieji rikiuojasi latviai, lietuviai norėtų būti bent jau antri. Ekonomistų nuomone, euro teikiami pliusai neabejotinai pranoksta minusus, tačiau po krizės atsigaunanti visuomenė baiminasi, kad už europietišką patrauklumą teks brangiai susimokėti. Statistika rodo, kad paskutinėse 5-iose eurą įsivedusiose šalyse – Slovėnijoje, Kipre, Maltoje, Slovakijoje ir Estijoje – pirmus metus pakeitus valiutą įregistruotas infliacijos augimas, viršijantis tiek ES, tiek euro zonos vidurkį.

Estai kainų augimą pajuto SEB banko padalinio Estijoje vyriausioji ekonomistė Ruta Arumae savaitraščiui pasakojo, kad vartotojų kainų indekso augimo Estijoje registruota nebuvo, mat didesnę infliaciją sąlygojo

kylančios maisto kainos. „Vis dėlto kasdieniame gyvenime pastebėjome ūgtelėjusias paslaugų sektoriaus kainas. Manome, kad tai lėmė kainų apvalinimas“, – pridūrė R. Arumae. Savo ruožtu Lietuvoje ir Estijoje veikiančio investicinio banko „Evli“ gerovės valdymo konsultantas Martynas Grikinis pasakojo, kad infliacijos šuolis buvo juntamas jau prieš euro įvedimą. „Šuolis buvo ir kitose Europos šalyse po itin stipraus 2009 metų infliacijos nuosmukio, todėl Estijos infliacijos rodiklių dinamikos nesiečiau tiesiogiai su euro įvedimu 2011-ųjų sausį. Visgi didžiausią įtaką šiems rodikliams turi globalūs ekonominiai reiškiniai“, – sakė M. Grikinis. Pašnekovas pridūrė, kad norint apsaugoti pirkėjus nuo piktnaudžiavimo visus metus kvituose kainos buvo nurodomos abiem valiutomis. Finansų ministerija savaitraščiui pateiktame atsakyme patikino, kad keičiant valiutą pirmiausia būtų paisoma vartotojų ekonominių interesų. „Konvertuojant darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas į eurus, turės būti apvalinama gavėjo nau-

dai iki euro cento arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais, perskaičiuotą į eurus“, – rašoma atsakyme. Ministerija pridūrė, kad bus kalbama su verslu, taip siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui.

Kalti lūkesčiai Paradoksalu, tačiau kainų augimas įsivedus eurą nėra tiesioginis valiutos pokyčio padarinys. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakojo, kad valstybėms įstojus į euro

zoną matomas kainų kilimas, susijęs ne su valiutos pokyčiais, o su išaugusiais visuomenės ir verslo lūkesčiais. „Prieš įsivesdama eurą valstybė privalo atitikti visus Mastrichto kriterijus, taigi, turi būti subalansuotas

biudžetas, skolos ir infliacijos lygis. Kriterijų patenkinimas įrodo, kad ekonomika sveika, o šis įvaizdis dažnai sukelia perdėm teigiamus gyventojų lūkesčius“, – pasakojo ekonomistas. Ž. Mauricas pridūrė, kad būtent tokia

situacija susiklostė valstybėse, įsivedusiose eurą per pastaruosius 6 metus. Savo ruožtu vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vertinant infliaciją svarbu atsižvelgti į regiono tendencijas. „Estija labai nesiskyrė nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, tad akivaizdu, kad infliacijos augimas susijęs ne su įstojimu į euro zoną, o su kitomis pasaulinėmis tendencijomis“, – pasakojo N. Mačiulis. Pašnekovo manymu, dėl euro estai laimi daugiau nei praranda, mat kainų augimas nesiekė 1 proc., o BVP 2011 metais kilo beveik 9 proc.

Ūgtelėtų dėl politikos Ž. Maurico teigimu, įsivedus eurą galima tikėtis nedidelio kainų augimo, bet tai vykdomos politikos, o ne naujos valiutos nuopelnas. „Kainos linkusios šiek tiek padidėti, bet statistika rodo, kad prieš įsivedant eurą jos auga lėčiau, nei turėtų. Tai nekelia nuostabos, nes valstybės skatina nekelti kainų prieš įsivedant eurą“, – sakė Ž. Mauricas. Ekonomisto teigimu, Estijoje ir Slovėnijoje, įvedus eurą, augo komunalinių paslaugų, viešojo transporto, šildymo ir elektros kainos, tačiau pašnekovas pridūrė, kad prieš įvedant eurą jos

FAKTAI Euras Lietuvoje

••Įsivedus eurą Lietuvoje reikėtų 118 mln. naujų banknotų ir 290 mln. monetų ••Šiuo metu didžiausia Lietuvos problema – infliacija, kuri viršija maksimalią 2,5 proc. ribą ••Ekspertų manymu, tikimybė Lietuvai įsivesti eurą 2015 m. – 50 proc., tiek pat, kiek metant monetą ••Tik dvi ES šalys nėra įsipareigojusios tapti euro zonos dalimis – Jungtinė Karalystė ir Danija

Kalbėsis su verslu Finansų ministras Rimantas Šadžius žiniasklaidai yra sakęs, kad siekiant išvengti kainų augimo bus kalbamasi su

verslu. R. Šadžiaus vadovaujama ministerija atsakyme savaitraščiui rašė, kad šiuo metu ruošiami dokumentai, kurie turėtų padėti kovoti su piktnaudžiavimu, kuomet reikės apvalinti valiutą. „Be kitų kuriamų priemonių, verslo organizacijos bus skatinamos priimti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą, kuris padės užtikrinti skaidrų ir tinkamą prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimą iš litų į eurus“, – rašo Finansų ministerija. Paklausti, kaip vertina politikų užmačias susitarti su verslu Ž. Mauricas ir N. Mačiulis sutiko, kad finansų ministerija gali kalbėtis, tartis su verslu, ir teigė maną, kad tokia iniciatyva pasiteisintų. Vis dėlto ekonomistai pridūrė, kad prievartinių svertų taikymas nėra įmanomas. „Iš tiesų vieninteliai svertai, kuriais pasinaudojo ir Latvija, tai mažinami vartojimo mokesčiai, dėl kurių traukiasi infliacija, o tai lemia dalinį kainų mažėjimą“, – sakė Ž. Mauricas. Jam antrino ir N. Mačiulis, – „Sakykime, tokių prievartinių svertų nėra, tačiau, be jokios abejonės, galima naudoti moralinius, tarpusavio supratimo argumentus. Aišku, priversti nedidinti kainų niekas negali. Jei įmonės mato, kad jų paslaugų produkcijos paklausa didelė, o gamybinis pajėgumas ribotas <...>, gali būti sudėtinga apeliuoti į sąžinę. Tačiau galima pastebėti, kad šiuo metu įmonių galimybės didinti kainas labai ribotos dėl vis dar silpnos vidaus paklausos“.

» Infliacijos dydžiu Estija nesiskyrė

» Numatomas kainų didėjimas įstojus į euro zoną susijęs ne su valiutos pokyčiu, o su išaugusiais visuomenės ir verslo lūkesčiais

buvo dirbtinai prilaikomos, taip siekiant atitikti infliacijos kriterijus. „Kainas anksčiau ar vėliau reikia kelti, o tai nutinka jau įvedus valiutą. Euras kaltas tiek, kad prieš jį įsivedant kainos dirbtinai mažinamos“, – pridūrė pašnekovas. Nemažai laiko Estijoje praleidžiantis M. Grikinis, savaitraščiui sakė, kad kainų augimas pirmiausia pasiekė paslaugų ir maitinimo sektorius. „Kainos tikrai buvo apvalinamos ir dažnai ne kliento naudai, tačiau tai labiau palietė turtingesnę gyventojų dalį. Pavyzdžiui, sriubos kaina vidutinio lygio maitinimo įstaigoje nuo 30 kronų pakilo iki 32 kronų arba 2 eurų (6,9 lito)“, – pasakojo M. Grikinis. Pašnekovas pridūrė, kad šis efektas buvo trumpalaikis, nes kainų apvalinimo įtaką pakoregavo pasaulinės infliacijos tendencijos. N. Mačiulis, paklaustas, ar asmenims, turintiems paskolų, verta nerimauti dėl valiutos pokyčių, teigė, kad gyventojai pakitimų nepajustų. „Tiems, kas turi paskolų litais, jos automatiškai būtų konvertuojamos, pagal dabar galiojantį lito ir euro kursą, tad gyventojai neprarastų jokio sukaupto turto“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas. Šiuo metu apie paskolą galvojantiems gyventojams pašnekovas patarė rinktis tą valiutą, kuria gaunamos pajamos.

Įsivedus eurą galima tikėtis kainų ūgtelėjimo, tačiau valiutos kaltinti dėl to nereikėtų. Shutterstock

Neatitinka standartų

nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, tad akivaizdu, kad jos augimas nėra susijęs su įstojimu į euro zoną

atitinka 6 iš 10 įdarbinimo, atleidimo iš darbo ir vadovybės priežiūros kriterijų, kitus likusius keturis išpildo tik iš dalies. O dėl žalingos politikos ir silpnos kovos su korupcija kenčia 137 valstybinės įmonės, vertos maždaug 9 mlrd. eurų.

Leido įsigyti BTV Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK) gali įsigyti 100 proc. „Baltijos TV“ (BTV) akcijų, praneša Konkurencijos taryba (KT). KT nusprendė, kad sandoris sąžiningas, o BTV nėra stipri konkurentė didžiausioms Lietuvos televizijoms – LNK, LRT ir TV3, todėl sandorio įgyvendinimas nesukurs ir nesustiprins dominuojančios padėties, neapribos konkurencijos.

Konkurencijos taryba leido LNK įsigyti BTV. Shutterstock

Išaugo pardavimai „Mars Lietuva“ pardavimai praėjusiais metais išaugo 11,8 proc. iki 464 mln. litų. Pernai „Mars Lietuva“ Gargžduose esančioje gamykloje pagamino daugiau kaip 78 tūkst. tonų ėdalo gyvūnams auginti-

niams, t. y. 6 tūkst. tonų daugiau nei 2011-aisiais. 2012 m. bendrovė investavo 19,6 mln. litų – 6 proc. daugiau nei užpernai. Bendrovės produkcija 2012-aisiais buvo tiesiogiai parduodama į 21 ES šalį, Šveicariją ir Norvegiją.

Geriausia reputacija Lietuvos gyventojų teigimu, geriausią reputaciją turi mažmeninės prekybos tinklas MAXIMA LT (8 proc. respondentų). Antrą vietą užėmė alaus darykla „Švyturys-Utenos alus“ (5,1 proc.). Į trečią vietą iš devintos pakilo bankas „Swedbank“ (3,8 proc.). Toliau rikiuojasi „Bitė Lietuva“, „Kalnapilis“, „Iki“, „Tele2“, Teo LT, „Omnitel“, „Rokiškio sūris“.

„Swedbank“ – trečia geriausia reputacija pasižyminčių įmonių. Fotodiena

Naujas investicinis fondas Privatus Lenkijos investicinis fondas „Polski Fundusz Inwestycji“ (PIF) ketina plėstis į Lietuva, praneša „news2biz“. PIF investuoja į aplinkosaugos, paslaugų, informacijos, komunikacijos bei technologijų sektorius. Šiuo metu

fondas investavęs į 20 bendrovių. PIF tapo antruoju privačiu akcijų fondu iš Lenkijos, kurį sudomino Lietuvos rinka. Pirmajam, „Enterprise Investors“, priklauso kelionių agentūra „Novaturas“.


ES parama

6

Naujovės deklaruojantiems pievas ir ganyklas Žemdirbiai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre. Vienam deklaruotų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, 2012 m. turėjo tekti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, o 2014 m. turės ne mažiau kaip 0,3 SG. Tačiau ne visi ūkininkai stropiai vykdė šį reikalavimą, o už nusižengimus jiems taikomos sankcijos – mažinama parama. Patvirtinus Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos pakeitimą, šios sankcijos šį pavasarį ūkininkams, deklaruojantiems iki 10 ha pievų ir ganyklų ploto, gerokai sušvelnintos. Šis pakeitimas aktualus taip pat gaunantiems išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos su plotu susijusias priemones. info@ekonomika.lt

Š

iuo pakeitimu š ve l n i n a m o s sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimo pažeidimus, susijusius su gyvulių laikymu, pareiškėjams deklaruojant pievas ir ganyklas. Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Metodikų rengimo poskyrio vyriausiojo specialisto Dainoro Bagavičiaus, Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos pakeitimas yra palankus ūkininkams, kurie nevykdė reikalavimo laikyti gyvulius arba laikė jų nepakankamai ir jų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai skirti pievų ir ganyklų plotas neviršija 10 ha. „Tačiau, jeigu bendras deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha (kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto), už reikalavimo laikyti gyvulius pažeidimą taikoma didesnė sankcija – 19 arba 50 proc. Sankcijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į pažeidimo masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus“, – teigė Dainoras Bagavičius.

Kaip mažinama parama? Jei žemdirbys, neturėdamas gyvulių, deklaravo tik pievas ir ganyklas, kurių plotas viršija 10 ha, parama mažinama 50 proc. Jei žemdirbys 2012 m. turėjo gyvulių, bet juos perskaičiavus į

sutartinius gyvulius 1 ha teko mažiau negu pusė nustatyto SG – parama mažinama 19 proc. Jei žemdirbys 2012 m. turėjo gyvulių, bet juos perskaičiavus į sutartinius gyvulius 1 ha teko pusė ar daugiau nustatyto SG, pažeidimas vertinamas kaip netyčinis ir parama mažinama 3 proc. Visais atvejais, jei pareiškėjas neturėjo gyvulių arba jų turėjo nepakankamai ir jo bendras tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai skirti pievų ir ganyklų plotas neviršija 10 ha, pareiškėjui bus taikoma 3 proc. sankcija kaip už netyčinį pažeidimą. Šis sankcijų metodikos pakeitimas taikomas paraiškoms tiek už 2012, tiek už 2013 ir vėlesnius metus. Pažymėtina, kad apskaičiuotos sankcijos dydžiu mažinama visa žemdirbiui skirta paramos suma – tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, už mėsinius galvijus ir mėsines avis. Mažinama ir parama už priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“; atskiros tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų bei parama pagal su žemės plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones. Gyvulių turėti nebūtina, jei deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2013 m. sudaro ne daugiau kaip 20 proc. (2014 m. – 10 proc.) visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant pievų ir ganyklų, skirtų prekinei žolinės produkcijos gamybai ar deklaruojamų pagal programas: „(Ganyklos) pievos skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Rizikos“ van-

įskaičiuojami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ plotai. 2014 metais pareiškėjams nebus privaloma laikyti gyvulių tik tuo atveju, jei deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudarys ne daugiau kaip 10 procentų visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų.

Šiais metais laikant vieną karvę galima deklaruoti 5 ha pievų ir ganyklų. Romano Kazakovo nuotr.

dens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūki-

ninkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Eko-

loginio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Į visą deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotą

SVARBU

» 2014 metais pareiškėjams nebus privaloma laikyti gyvulių tik tuo atveju, jei deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudarys ne daugiau kaip 10 procentų visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų.

7

SVARBU

» "Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos pakeitimas yra palankus

ūkininkams, kurie nevykdė reikalavimo laikyti gyvulius arba laikė jų nepakankamai ir jų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai skirti pievų ir ganyklų plotas neviršija 10 ha", – NMA Metodikų rengimo poskyrio vyriausiasis specialistas Dainoras Bagavičius Galvijų augintojai neigiamų pokyčių nepajuto

Kiek gyvūnų reikia? 2012 m.

0,1 SGV/ha

Reikalavimai: Laisvė Aužbikavičienė

ES parama

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Pavyzdys

2013 m.

2014 m.

0,2 SGV/ha

0,3 SGV/ha

Jei pievų ir ganyklų plotas – 20 ha, reikia ne mažiau gyvūnų (vnt.):

Karvės, buliai

2

4

6

Veršeliai

8

16

24

29

57

86

Avys, ožkos Vištos (dedeklės)

286

572

858

GYVŪNŲ PERSKAIČIAVIMO Į SUTARTINIUS GYVULIUS LENTELĖ Gyvūnai

Vienas gyvūnas, sudarantis SGV

1

Paršavedės (su paršeliais žindukliais), kuiliai

0,35

Kiek galvijų reikia vienam hektarui?

2

Paršeliai nuo 7 kg iki 32 kg (3 mėn.)

0,01

3

Kiaulės nuo 3 iki 8 mėn.

Todėl svarbu prieš deklaruojant pasėlius, būtinai iki birželio pirmos, Ūkinių gyvulių registre įregistruoti visus turimus gyvulius, paukščius, triušius ir kt. Viena karvė prilyginama vienam sutartiniam gyvuliui. Tad pagal šiems metams taikomus reikalavimus, turint vieną karvę, galima deklaruoti 5 ha pievų ir ganyklų. Turint tris avis ar ožkas – galima deklaruoti vieną hektarą. Tokiam pat plotui reikia 30-ies vištų. Galvijai, avys, ožkos paramos prašančio žemdirbio arba jo partnerio valdoje turi būti išlaikyti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Bandomis registruojamų gyvūnų (kiaulių, paukščių, triušių ir pan.) skaičius nustatomas pagal atitinkamų metų liepos 1 d. duomenis – kiek šiai datai jų buvo įregistruota Ūkinių gyvūnų registre. Todėl, jeigu ūkininkas ketina perrašyti valdą kito žmogaus, net ir savo sutuoktinio, vardu, tą būtina padaryti iki birželio 1 d., valdą ir gyvulius perrašant vienu metu.

4

Kiaulės nuo 8 mėn.

5

Karvės, buliai

6

Veršeliai iki 1 m.

7

Galvijai (prieauglis) nuo 1 iki 2 m.

0,7

8

Taurieji elniai

0,2

9

Danieliai, dėmėtieji elniai

0,11

10 Bizonai, stumbrai 11

Avys, ožkos

12 Arkliai nuo 1 m. 13 Kumeliukai iki 1 m. 14 Vištos (dedeklės)

0,1 0,11 1 0,25

0,6 0,07 1 0,4 0,007

15 Broileriai (mėsiniai)

0,0004

16 Kalakutai (auginami iki 70 d. amžiaus)

0,0064

17

Kalakutai (auginami iki 133 d. amžiaus)

0,0133

18 Antys

0,0086

19 Žąsys

0,016

20 Triušiai (patinai ir patelės su prieaugliu iki atjunkymo) 21 Šinšilos

0,025 0,0014

22 Audinės / kiaunės (vyresnės kaip 10 mėn.)

0,025

23 Lapės (vyresnės kaip 10 mėn.)

0,067

24 Stručiai (suaugę gyvūnai)

0,4

25 Kiškiai

0,0125

26 Kurapkos

0,0044

27 Šernų patinai

0,33

28 Šernų patelės

0,29

29 Šernų jaunikliai 1–2 m.

0,22

30 Šernų jaunikliai 3 mėn.– 1 m.

0,11

31 Šerniukai 0–3 mėn. amžiaus (kol kailis turi šviesiai rudas išilgines gelsvas juostas)

0,01

Juozapavo kaime Telšių rajone mėsinius galvijus auginantis Antanas Šakys sako, kad jo tikslas yra stabilizuoti savo ūkį ir išgyventi iš žemės ūkio produkcijos. „Europos Sąjungos išmokos man yra papildoma pagalba, o sutartinių gyvulių skaičiaus pokytis mano ūkininkavimui neturėjo jokios įtakos ir išmokos tikrai nesumažėjo, turiu 130 hektarų žemės, tad galėčiau auginti perpus mažiau gyvulių ir vis tiek gaučiau išmokas,“ – sako pusantro šimto limuzinų veislės galvijų auginantis ūkininkas. Anot jo, problema gali kilti ūkininkams, kurie nenori pragyventi iš ūkininkavimo, o siekia tik gauti išmokas. 2002 m. pradėdamas ūkininkauti jis rinkosi tarp šarolė ir limuzinų veislės galvijų, tačiau pastaruosius pasirinko dėl veislės veršingumo. Veislinius galvijus jis parduoda kitiems ūkininkams veislei, dalį galvijų parduoda mėsai. Yra sudaręs sutartį su vienu didžiųjų prekybos centrų. Antano ūkis – ekologinis. Europos sąjungos parama padėjo jam jį išplėsti. Dar 2005 m. pagal Nitratų direktyvą jis vienas pirmųjų savo rajone įsirengė mėšlidę. Vėliau pasinaudodamas parama, įsigijo naujos technikos – traktorių, presą ir grėbimo mašiną. Lazdijų rajone Teizų kaime gyvenantis Renaldas Židžiūnas sako, jog keičiantis sutartinių galvijų skaičiui, taip pat jokių nuostolių nepatirs. „Valdau 200 hektarų žemės, iš jų dalį nuomoju, turiu 110 juodmargių karvių, tad gyvulių kiekis pakankamas“, – sako

Renaldas. Ūkininkauja jis jau nuo 2004 m. Europos sąjungos parama padėjo Renaldui modernizuoti ūkį. „Besinaudodamas parama, įsigijau pašarų gamybai skirtą techniką: presus, grėblius, kukurūzų sėjamąją mašiną, šienapjovę, traktorių, tikrai daug visko. Pagal Nitratų direktyvą įsirengiau mėšlidę, dalyvavau priemonėje „Jaunojo ūkininko įsikūrimas“, – pasakoja Renaldas.

Apsiskaičiuoti išmokas galite patys Atsižvelgiant į Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos pakeitimą, atnaujinta preliminarių 2012 m. išmokų, susietų su pareiškėjo turimų sutartinių gyvulių vienetų (SGV) skaičiumi, skaičiuoklė. Ūkininkas Antanas sako, kad pats tokia skaičiuokle nesinaudoja, šį darbą palieka žmonai Vilmai, kuri naudoja ir džiaugiasi. Tai padaryti labai paprasta,tereikia nueiti į NMA tinklalapį www. nma.lt. Skaičiuoklę galima rasti einant tokiu keliu: Pradžia/Viskas apie paramą/Tiesioginės išmokos/Išmokų už deklaruotus plotus skaičiuoklė/ Preliminarių išmokų skaičiuoklės, susietos su pareiškėjo turimu SGV skaičiumi. Atsidarius skaičiuoklę, reikia įrašyti bendrą deklaruotą plotą, pievų ganyklų plotą ir sutartinių gyvulių skaičių. Taip galėsite apskaičiuoti preliminarias išmokų sumas už 2013 m. deklaruojamus plotus. Skaičiuoklę galime rasti ir čia: http:// www.paramakaimui.lt/ paramos-gavimo-zingsniai/ismoku-uz-deklaruotus-plotus-skaiciuokles. Užsakymo Nr. 22-05-2013


Lietuvoje

8

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Lojalus partinis ar šaltakraujis ekspertas Gūdžių sovietų laikų šmėkla vis dar klaidžioja tamsiais Vyriausybės koridoriais. Premjeras Algirdas Butkevičius po rinkimų žadėjo, kad pirmenybę teiks ne valstybinių įmonių vadovų lojalumui, o kompetencijai. Deja, šio pažado (kaip ir daugumos kitų) jam ištesėti kol kas nepavyko. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

V

erslo pasaulį sukrėtęs ūkio ministrės Birutės Vėsaitės sprendimas atleisti VšĮ „Versli Lietuva“ vadovą Paulių Lukauską nėra išskirtinis atvejis mūsų šalyje. Lietuvos ir kitų valstybių praktikoje politinių jėgų kaita neretai reiškia ir valstybinių įmonių valdymo pokyčius. Bet tokių tendencijų egzistavimas toli gražu nereiškia, kad politikų polėkis dalytis svarbias kėdes už parlamento ribų yra sveikintinas procesas. Nors „Transparency International“ sudaryto korupcijos suvokimo indekse Lietuva lygiuojasi šalia tokių valstybių kaip Ruanda, aukščiausi pareigūnai neketina taisyti esamos padėties. Nuolatos deklaruojama, kad Lietuva orientuojasi į Šiaurės valstybių verslo aplinkos modelį, tačiau sunku patikėti, kad norint atleisti sėkmingai veikiančios įmonės vadovą Švedijoje ar Suomijoje tokių argumentų,

kaip „neturime ypač daug priekaištų“ ar „lėšas skirsto ne itin efektyviai“, pakaktų.

Daugiau nei 14 mlrd. litų Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenimis, šiuo metu veikia 137 komercinės Valstybės valdomos įmonės (VVĮ). Oficialiame VKC tinklapyje rašoma, kad valstybės komercinio naudojimo turto vertė rinkos kainomis 2012 metų paskutinį ketvirtį sudarė daugiau nei 14 mlrd. litų, o tokio tipo įmonėse dirba daugiau nei 40 tūkst. gyventojų – apie 4 proc. visų darbo rinkos dalyvių. Siekis pasodinti idėjiškai artimus žmones į karščiausias VVĮ kėdes neatrodo toks keistas matant, kad VVĮ vien 2012 metais sukūrė 430 mln. litų pelno. Suprantantys, kaip lengvai tokioje sumoje pasislepia viena kita dešimtis tūkstančių litų, suvoks ir galimus sunkiai paaiškinamų sprendimų motyvus. Kita vertus, nemaža tikimybė, kad aukšti postai strate-

» Siekis pasodinti idėjiškai artimus

žmones į karščiausias VVĮ kėdes neatrodo toks keistas matant, kad VVĮ vien 2012 metais sukūrė 430 mln. litų pelno

giškai svarbiose įmonėse suteikiami kaip atlygis už vienokią ar kitokią paramą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriaus Egidijaus Barcevičiaus teigimu, postų dalijimas politiškai artimiems asmenims gali būti pateisinamas tik politinio pasitikėjimo pareigybėms, nes tokia praktika politinėms partijoms padeda įgyvendinti savo programas. „Tačiau vadovai, kurie nebeužima šių pareigų, turi būti skiriami atsižvelgiant į jų kompetenciją ir vertinami vadovaujantis darbo rezultatais“, – pasakojo viešojo administravimo ekspertas. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad visų Lietuvos politinio spektro partijų valdymo metu pasitaikydavo atleidimų, turinčių politinį atspalvį.

Penki per pusmetį Savaitraščio „Ekonomika.lt“ duomenimis, praėjus pusei metų nuo parlamento rinkimų pasikeitė trijų valstybės valdomų įmonių ir dviejų agentūrų vadovai. Pirmasis pokyčius po rinkimų pajuto dabar jau buvęs Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Nors postą paliko savo noru, dar nesusiformavus naujai Vyriausybei,

FAKTAI Valstybės įmonės

••Valstybės valdomų įmonių portfelio rinkos vertė 2012-aisiais ��� 14,1 mlrd. litų ••Skaičiuojama, kad 2012 m. valstybės valdomų įmonių tiesioginis indėlis į valstybės ūkį sudarė apie 3 proc. Lietuvos BVP ••Skaičiuojama, kad valstybės valdomos įmonės pernai sukūrė 3,4 mlrd. litų pridėtinės vertės ••Pelningiausia valstybės valdoma įmonė 2012 m. – 167 mln. litų pelno uždirbę „Lietuvos Geležinkeliai“

„Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ dar nepadalijo 100 mln. litų – gal savi žmonės lėšas skirstys tikslingiau? Fotodiena

E. Gentvilas žiniasklaidai pasakojo, kad viena iš apsisprendimo priežasčių – supratimas, kad susitarti su nauja valdžia neišeis. Metų pradžioje postus paliko Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVO) ir parodų rūmų „Litexpo“ vadovai Tomas Vaišvila ir Darius Aleknavičius. Nors jie nebuvo oficialiai atleisti, žiniasklaidoje užsimenama, esą šie buvo sulaukę paraginimų atsistatydinti. Be skandalingai atleisto VšĮ „Versli Lietuva“ vadovo P. Lukausko, darbovietę teko pakeisti ir su viešaisiais pirkimais susijusios agentūros vadovei Jurgi-

tai Kuklierienei. Iki šių metų kovo pabaigos CPO LT (Centrinės perkančiosios organizacijos) vadovės pareigas laikinai ėjusi J. Kuklierienė nelaimėjo konkurso agentūros vadovo pareigoms užimti. Ji nuo 2007 metų vadovavo CPVA (Centrinės projektų valdymo agentūros) Pirkimų sprendimų skyriui, kuris šių metų lapkritį tapo CPO LT. Iš darbo pasitraukusių asmenų valdomos įmonės 2012-aisiais dirbo pelningai, o agentūrų veiklos rezultatai ekspertų buvo vertinami palankiai. Klaipėdos jūrų uosto vadovo pozicija atiteko

socialdemokratui Arvydui Vaitkui. TVO vairą perėmė teisininkas Gediminas Almantas, kuris 2010 metais Lietuvos žiniasklaidai pasakojo esąs nusivylęs didžiąja visuomenės dalimi ir nemato tėvynės ateities, o kol yra noras ir iniciatyva dirbti, Lietuvoje save dabartinis oro uosto vadovas tuomet sunkiai įsivaizdavo. „Litexpo“ vadovo pareigas laikinai eina buvęs šios įstaigos vadovas Aloyzas Tarvydas, kuris parodų rūmams vadovavo nuo 1987 iki 2011 metų. Praėjusią savaitę Ūkio ministerijos sprendimu pakeista bendrovės „Toksika“ valdyba. Anot

ministerijos, šie žmonės nesugebėjo užtikrinti, kad valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektas būtų pabaigtas laiku.

Pagunda kyla visiems Nors esame linkę manyti, kad kaimyno „žolė žalesnė“, situacija VVĮ postų dalijimo atžvilgiu panaši visame regione. Latvijos viešosios politikos analitinio centro „Providus“ vyresnysis ekspertas Valtas Kalninis savaitraščiui pasakojo, kad VVĮ vadovų kaita po rinkimų įprasta ir Latvijoje. „Ne visada aišku, ar žmonės apdovanojami, tačiau pastebima praktika, kuomet partijai ištikimiems asmenims

suteikiamos aukštos pozicijos. Žinoma, tai nevyksta visose valstybinėse įmonėse, tačiau reiškinys pakankamai įprastas ir tai tęsiasi jau kurį laiką“, – pasakojo ekspertas. Pašnekovas patikino, kad tokią praktiką daugiau ar mažiau taiko visos politinės partijos. Anot Lenkijos viešosios politikos instituto eksperto Adamo Sawickio, padėtis ne ką geresnė ir Lenkijoje. A. Sawickis savaitraščiui pasakojo, kad VVĮ įmonių vadovų postų dalyba gaji ne tik po centrinės valdžios rinkimų, bet ir išrinkus savivaldą. „Naujai išrinkta centrinė valdžia savo rėmėjus dažniausiai apdovanoja aukščiausiomis pozicijomis valstybinėse agentūrose, kurios disponuoja stambiomis lėšomis“, – sakė ekspertas. Paklaustas, kaip būtų galima spręsti šią problemą, A. Sawickis teigė, kad vienintelė išeitis – skaidrumas. „Deja, Lenkijoje nematyti politinės valios, reikalingos sukurti stipriai antikorupcijos strategijai“, – dėstė A. Sawickis.

Pavyzdys – Skandinavija Paklaustas, kokia valstybė galėtų būti laikoma pavyzdžiu, V. Kalninis sakė vienareikšmiškai atsakyti į tokį klausimą negalintis, tačiau kaip skaidrumo pavyzdį įvardijo Suomijos praktiką. „Suomijoje taikoma sistema bent jau išoriškai atrodo labai profesionali ir besiremianti sveiku protu“, – sakė ekspertas. Su V. Kalniniu sutiko ir A. Sawickis. Pastarasis gyrė Skandinavijos šalių praktiką valdant valstybines įmones. „Suomijoje pareigūnai privalo viešai pateikti savo santykių su valdžios atstovais ataskaitą. Tokiu būdu išvengiama atveju, kuomet į VVĮ įdarbinama visa giminė“, – ironizavo A. Sawickis. V. Kalninio nuomone, VVĮ postų dalijimas ištikimiems asmenims yra globali problema. „Politikams visame pasaulyje kyla pagundų viešuosius resursus ir VVĮ naudoti kaip priemonę partijos rėmėjams pamaloninti, tačiau šalyse, turinčiose stiprias nešališkumo ir profesionalumo tradicijas, tokioms pagundoms sugebama atsispirti“, – aiškino V. Kalninis.

Lietuvoje

9

Lengvesni viešieji pirkimai, bet sunkesnė priežiūra Viešieji pirkimai – tai dinamiška sritis, todėl nenuostabu, kad beveik kiekvienais metais atliekami Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimai, kurie yra nulemti tiek Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pokyčių, tiek viešojo sektoriaus pirkimų vykdymo patirties bei verslo subjektų dalyvavimo pirkimuose tendencijų. Deividas Soloveičikas Advokatų kontoros „MAQS Law Firm“ advokatas

P

askutiniai VPĮ įstatymo pakeitimai, kuriuos parengė Ūkio ministerija, iš esmės orientuoti į viešųjų pirkimų supaprastinimą ir administracinės naštos perkančiosioms organizacijos mažinimą, tam tikrų probleminių situacijų, kai dėl formalumų iš pirkimų eliminuojami tiekėjai, sprendimą. Be to, dalis pakeitimų susiję su procedūriniais pirkimų vykdymo aspektais. Visų pirma, numatomais pakeitimais svarstoma padidinti mažos vertės pirkimo ribas. Palyginti su dabar esančiomis, jos padidėtų nuo 100 tūkst. litų be PVM iki 200 tūkst. litų be PVM prekėms ir paslaugoms, o

atliekant darbus – nuo 500 tūkst. iki 1 mln. litų. Šių pakeitimų oponentai gali teigti, kad dėl to padaugės neskaidrių pirkimų arba proporcingai ūgtelės tokių pirkimų mastas. Bet tokie vertinimai nėra visai tikslūs, kadangi nemaža dalis perkančiųjų organizacijų atskiroms prekių ar paslaugų kategorijoms neišleisdavo daugiau, nei anksčiau numatytos ribos, tad verčių didinimas paliestų tik stambiąsias perkančiąsias organizacijas. Kita vertus, darbų maržos vertės didinimas gali turėti įtakos, kai darbų pirkimai finansuojami ES lėšomis, tačiau atitinkamus svertus, kuriais užtikrinamas skaidrumas, turėtų įgyvendinti ES lėšas administruojančios institucijos. Taip pat numatomais VPĮ pakeitimais būtų

D. Soloveičikas: perkančiosios organizacijos ir tiekėjai turės prisiimti daugiau rizikos ir atsakomybės, o atsakingos institucijos iš esmės orientuosis į ex post kontrolę. Asmeninio albumo nuotr.

įtvirtinama nauja sąvoka – didelės vertės pirkimai, t.y. pirkimai, kurių prekių ar paslaugų pirkimo vertė didesnė nei 5 mln. litų, o darbų pirkimo vertė didesnė kaip 20 mln. litų. Įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad tokių verčių nesiekiantiems pirkimams nebereikėtų iš anksto skelbti technines specifikacijas, nereikėtų gauti išankstinio Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sutikimo vidaus sandoriui sudaryti, taip pat nereikėtų išankstinio VPT sutikimo vykdyti neskelbiamas derybas. Pažymėtina, kad toks reglamentavimas suteiks ne vien patogumo ar supaprastins pirkimų vykdymą, tačiau gali lemti ir painiavą (pavyzdžiui, dalis organizacijų iš inercijos gali skelbti specifikacijas, kreiptis į VPT dėl sutikimų ir pan., nors to nebereikės atlikti) bei galimybę piktnaudžiauti numatomų verčių skaičiavimu. Numatomame VPĮ siekiama sušvelninti ir reikalavimus vidaus sandoriams. Pagal pakeitimą kontroliuojamo subjekto pardavimo pajamos per paskutinius finansinius metus iš perkančiosios organizacijos turės sudaryti nebe 90 proc., o 80 proc. Taip pat pakeitimu būtų panaikinta pareiga gauti VPT sutikimą vidaus sandoriui sudaryti, kai pirkimas nėra didelės vertės. Kitas aspektas, kuriuo mažinama administracinė našta, susijusi su viešųjų pirkimų vykdymu, yra tai, kad panaikinamas reikalavimas kreiptis į VPT dėl sutikimo keisti viešojo pirkimo sąlygas. Tačiau projektu numatyta pareiga apie šį pakeitimą informuoti VPT. Tai palengvintų sudėtingų sutarčių (ypač atliekant darbus) vykdymą, nes iškilus poreikiui keisti sutartį nebereikėtų

stabdyti darbų ir laukti VPT nuomonės. Tačiau tokiais atvejais perkančiosios organizacijos turės prisiimti visą neigiamų padarinių riziką, jei VPT šiuos pakeitimus vėliau pripažins neteisėtais. Naujajame įstatyme šalia kitų palengvinimų siūloma sušvelninti neskelbiamų derybų teisinį reglamentavimą, t. y. eliminuoti reikalavimą gauti VPT sutikimą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu tais atvejais, kai pirkimo vertė nėra didelė (nesiekia 5 mln. litų prekėms ir paslaugoms bei 20 mln. litų darbams). Paminėtina, kad įstatymo pakeitimu siūloma, jog vykdant supaprastintus pirkimus, kai pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, sutarties vykdymo kokybė galėtų būti nustatyta atsižvelgiant į darbuotojų, atsakingų už pirkimo sutarties įvykdymą, kompetenciją, kvalifikaciją ir patirtį. Reikėtų pažymėti, jog pagal ES Teisingumo Teismo ir LAT praktiką galimybės pasiūlymus vertinti remiantis tiekėjų kvalifikacija yra ribotos, todėl minėto subkriterijaus išskyrimas supaprastintų pirkimų atžvilgiu turėtų būti vertinamas kritiškai. Apibendrinus minėti siūlomi VPĮ pakeitimai iš dalies leistų sušvelninti administracinę viešųjų pirkimų vykdymo naštą, kartu būtų apribojama šiuo metu nustatyta viešųjų pirkimų priežiūra ir saugikliai, leidžiantys užkirsti kelią pažeidimams ir prevenciškai išvengti klaidų. Tai reiškia, jog perkančiosios organizacijos ir tiekėjai turės prisiimti daugiau rizikos ir atsakomybės, o atsakingos institucijos iš esmės orientuosis į ex post kontrolę.


Transportas

10

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

„Rail Baltica“ jau tiesia vėžę Šią savaitę Mockavos geležinkelio stotyje iškilmingai pažymėtas naujas europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ etapas – pradėta ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcija. Arūnas Daugėla info@ekonomika.lt

R

ail Baltica“ – vienas prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Lietuvoje 2011 metais jis buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Vienas svarbiausių projektų „Lietuvos geležinkelių“ organizuotame iškilmingame renginyje dalyvavęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pasidžiaugė, kad vienas svarbiausių šio laikotarpio infrastruktūros projektų „Rail Baltica“ įsivažiuoja. „Projektas geopolitiškai itin reikšmingas. Įgyvendinę jį, sumažinsime atskirtį nuo didžiosios dalies Europos Sąjungos geležinkelių tinklo, galėsime sėkmingai susieti Rytų ir Vakarų, Azijos ir Europos krovinių srautus, sudarysime galimybę patogiau keliauti traukiniais Lietuvos bei kitų šalių gyventojams“, – sakė jis. Kaip žurnalistams papasakojo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, jau dabar palei geležinkelio liniją planuojama steigti ir plėtoti laisvąsias ekonomines zonas, intermodalinius terminalus, logistikos centrus, plėsti esamą gamybinę bazę, atsiras papildomų darbo vietų, galimybė išnaudoti vietinį gamybos pajėgumą ir resursus, o tai prisidės prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo.

Pagal geležinkeliečių senas tradicijas simboliniu varpo dūžiu paskelbti rangos darbai Mockavos geležinkelio stotyje. (Iš kairės) Susisekimo ministras R.Sinkevičius, „Lenkijos geležinkelių“ atstovas P.Borysas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S.Dailydka, premjeras A.Butkevičius ir Geležinkelio tiesimo centras vadovas A.Kazbaras. Petro Malūko nuotr.

Mažesnė kaina, trumpesni terminai

Darbininkai paklojo pirmuosius rekonstruoto europinės vėžės geležinkelio ruožo bėgius. Petro Malūko nuotr.

Darbus jau pradeda „Kiek daugiau nei prieš pusantrų metų buvo baigti Mockavos–Šeštokų ruožo sugretinto kelio tiesimo darbai, dabar galime pasidžiaugti pradedamais europinės vėžės rekonstrukcijos darbais. Jie ypač svarbūs tuo, kad europinė vėžė – tai Lietuvos jungtis su Europos geležinkelių sistema, kuri sudarys galimybę pasiūlyti naujų efektyvių logistikos sprendimų, glaudžiai bendra-

stoties ir pasibaigiančio Lenkijoje ties pirmąja bėgių sandūra, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Rangovas šiame ruože taip pat turės rekonstruoti 8 pervažas, 4 tiltus, 24 iešmus, įrengti garsą slopinančias sienutes bei aptverti visą ruožą plieninio rezgimo tinklo tvorele, siekiant apsaugoti migruojančius gyvūnus. Rekonstravus šią atkarpą keleivinių traukinių greitis padidės iki 120 km/h, o prekinių – iki 80 km/h. Kaip papasakojo „Geležinkelio tiesimo centro“ direktorius Adomas Kazbaras, ruože nuo pasienio iki Mockavos dirbs 50 darbininkų ir specialiai paruošta įranga. „Didelis iššūkis mums buvo rusiškos statybinės technikos perkėlimas ant europinės vėžės“, – sakė jis.

darbiaujant su Europos Sąjungos šalimis organizuoti keleivių ir krovinių vežimą įvairiarūšiu transportu“, – iškilmėse sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius. Kaip žurnalistams pripažino „Lenkijos geležinkelių“ atstovas Jerzy Bolczenowskis, mūsų šalyje pradėti rekonstrukcijos darbai verčia Lenkiją pasitempti. „Lietuvoje

pradžia sėkminga, todėl bus lengviau ir mums“, – sakė jis. Per Lenkiją bus tiesiama Šiaurės–Pietų geležinkelio atkarpa, sujungsianti Baltijos šalis su Vokietija, Čekija ir kitomis Vakarų Europos valstybėmis.

Rangos darbai – antrinei įmonei Mockavos ruožo rangos darbus atliks „Lietuvos

geležinkelių“ antrinė įmonė „Geležinkelio tiesimo centras“, kuri, pasiūliusi mažiausią kainą ir nurungusi tris dalyvius, laimėjo skelbtą viešojo pirkimo konkursą. Sutartis su rangovu pasirašyta šių metų balandžio 24-ąją. Sutarties

vertė – 85,3 mln. litų, iš jų daugiau kaip 23 mln. litų sudaro TEN-T programos parama. „Geležinkelio tiesimo centras“ turės rekonstruoti kiek daugiau nei 13 km esamo geležinkelio ruožo, prasidedančio už Mockavos geležinkelio

Pasak „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktoriaus Antano Zenono Kaminsko, ruože nuo sienos iki Kauno dirbs 7 generaliniai rangovai ir apie 30 subrangovų. „Per viešuosius konkursus pavyko pasiekti, kad numatyta darbų kaina sumažėtų maždaug 100 mln. litų, – sakė jis žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje. – Be to, visiškai netikėtai rangovai pasiūlė trumpesnius darbų atlikimo terminus, nei buvome numatę.“ „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytojai Lietuvos teritorijoje. Bendrovė šiuo metu taip pat rengia ir kitus viešųjų pirkimų konkursus rangos darbams atlikti likusiuose „Rail Baltica“ ruožuose iki Kauno. Lietuva europinės vėžės, kurios ilgis apie 120 km, darbus iki Kauno planuoja baigti iki 2015 metų rudens. Bendra šio ruožo vertė – beveik 1,5 mlrd. litų.

Savas verslas

11

SAVAITĖS KLAUSIMAS

1

2 3

1. Ministrei nedera skraidyti įmonių vadovų užsakytais lėktuvais

4

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 165 skaitytojai

42%

2. Ministrės poelgį turėtų tirti Vyriausioji

36%

tarnybinės etikos komisija 3. Nieko tokio, jei tai buvo greitesnis ir

Ką manote apie ūkio ministrės B. Vėsaitės skrydį privačiu lėktuvu į Kazachstaną?

Ūkio ministrė B. Vėsaitė į gegužės 22–24 dienomis vykusį verslo forumą Kazachstane skrido bendrovės „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu lėktuvu. Skaitytojų klausėme, ar, jų manymu, toks ministrės poelgis buvo etiškas.

18% 4. Neturiu nuomonės, man nerūpi 4% patogesnis būdas

Patogumas žmonėms... ir šunims transportavimo ir sandėliavimo detales. „Pasiūla ten tikrai didelė, bet matome, kad yra niša, kur galėtume įlįsti, – viliasi R. Černiauskas. – Aišku, prasimušti bus pakankamai sunku, bet laikui bėgant, manau, įsivažiuosime.“ Vadovas juokauja, kad pagrindiniu jų produktu netikėtai gali tapti ne sėdmaišiai, o guoliai šunims. „Matome didelę naujo produkto perspektyvą. Galbūt tai taps mūsų niša užsienyje. Bent jau Lietuvoje mes pirmieji pasiūlėme tokius masinės gamybos šunų sėdmaišius.“

Greta Jankaityte greta.jankaityte@ekonomika.lt

■ Prieš šiek tiek daugiau

nei metus atsidaręs „Tingis“ kol kas užsiima sėdmaišių gamyba ir prekyba, tačiau įmonės vadovo Roko Černiausko užmojai – platūs. Jis tikisi, kad ateityje „Tingis“ taps patogumo sinonimu.

„Sėdmaišis – tik vienas produktų, o patį „Tingio“ prekės ženklą norėčiau padaryti patogumo sinonimu, – pasakoja įmonės vadovas. – Tai galėtų būti daugiau daiktų: hamakai, supamos kėdės, sėdmaišiai šunims. Neatmetu galimybės įkurti kavinę, poilsio zoną.“ Sėdmaišiais R. Černiauskas susidomėjo, nes pamatė Lietuvoje neužpildytą nišą. „Pasitraukęs iš buvusios veiklos, ieškojau galimybių, kur galėčiau investuoti, pradėti kažką naujo. Iš esmės sėdmaišių rinka man pasirodė įdomi, manau, kad joje trūko konkurencijos. Čia buvo tik vienas didesnis dalyvis, o konkurencija skatina tobulėjimą – tiek jo, tiek mūsų.“

Orientuojasi į kokybę Ryškiaspalviams įvairių dydžių sėdmaišiams siūti „Tingis“ atrado vieną Lietuvos siuvyklų. Įmonei svarbiausias kriterijus – kokybė, tačiau Lietuvoje ji vertinama menkai.

Svarbiausia – nebijoti

Sėdmaišių gamintojo „Tingio“ vadovas R. Černiauskas tikisi greitai išplėsti savo prekės ženklą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Lietuvoje gana sunku su kokybiškomis prekėmis. Sudėtinga konkuruoti, kada kiti žaidžia dėl kainos. O žmonėms kaina labai svarbi, – pasakoja R. Černiauskas. – Tik labai maža dalis atsižvelgia į kokybę.“ „Tingio“ sėdmaišių kaina svyruoja nuo daugmaž 100 iki 400 litų. Verslas dar neatsipirko, bet tam, pasak pašnekovo,

reikia laiko. „Kol kas viskas – investicijų stadijoje, traukiame pinigus iš savo kišenės, – sako R. Černiauskas. – Kokybė reikalauja daugiau darbo, laiko, tada žmonės ją įvertina. Tačiau aš tikiu, kad ateis diena, kai dirbsime pelningai.“ Nuo sausio jau veikia „Tingio“ internetinė parduotuvė, kuria įmonė tikisi pasiekti platesnį kli-

» Prekės ženklą norėčiau padaryti patogumo sinonimu

entų ratą. Rezultatai kol kas tenkina. Kita vertus, sėdmaišių pardavėjams problemų kelia maži tautiečių namai. „Sėdmaišis užima nemažai vietos, o dauguma lietuvių gyvena kukliuose, mažuose butuose, todėl dažnai neužtenka vietos“, – sako R. Černiauskas.

Plečiasi į užsienį „Tingis“ tuoj išsiplės į užsienio rinkas – Airiją bei Angliją. Jau sukurti tinklalapiai skirti šioms šalims, beliko suderinti

Pasak R. Černiausko, kuriant naują verslą svarbiausia turėti drąsos. „Patarčiau nebijoti. Jeigu turi idėją – daryk. Tai svarbiausia. Vien nuo sėdėjimo idėja nevirs realybe, reikia daug darbo įdėti“, – teigia jis. Tiesa, verslininkas pažymi, kad Lietuvoje pasigenda valdžios pagalbos smulkiajam verslui. „Labai trūksta valstybės palaikymo. Realiai smulkusis verslas – vos ne pagrindinis ekonomikos variklis, tai turi būti labai skatinama, – mano R. Černiauskas. – Skaudu, absurdiška, kai įsteigi įmonę, esi visiškai naujas, žalias, bet turi mokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir didieji rinkos veikėjai.“

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Žmonių tipai ir produktyvumas

Bendradarbiai – kaip šeima. Dažniausiai jų negalima pasirinkti, todėl natūraliai gali kilti nesutarimų. Vis dėlto nuo gerų santykių darbe priklauso ir produktyvumas. Knygos „Žmonių tipai darbe“ autoriai Robertas ir Dorothy Grover Boltonai pabrėžia, kad svarbiausia – atpažinti kolegų tipą.

Kiek uždirba pardavimo profesionalai

1800 litų pastovus atlyginimas ir iki 2500 litų „komisinių“, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pardavėjo darbštumo ir gebėjimų. Tiek „į rankas“ uždirba pardavimo profesionalai, turintys daugiau nei pusketvirtų metų aktyvaus darbo patirties. Taip teigia specialistų paieškos portalo „CV Market“ ekspertai.

Vadovai tampa „didžiaisiais broliais“

Idėja, kad totalitarinė valdžia gali stebėti kiekvieną žingsnį, greičiausiai egzistuoja tik mokslinės fantastikos filmuose, bet tai nereiškia, kad vadovas nieko nežino apie savo pavaldinių darbo įpročius.

Užsakymo Nr. 05-23-2013

ĮDOMU

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

V okietija . „BBC World“ atliktos apklausos duomenimis, Vokietija – populiariausia valstybė, nepaisant plačiai aprašytų protestų prieš šalies reikalavimą Europos Sąjungai taikyti griežtas taupymo priemones. 59 proc. iš 26 tūkst. viso pasaulio respondentų Vokieti-

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

jos įtaką vertino pozityviai. Prasčiausiai vokiečius įvertino graikai. latvija . Latvijoje baigiama statyti nauja Nacionalinė biblioteka, pavadinimu „Šviesos tvirtovė“, kurios kaina siekia 187 mln. latų (922 mln. litų). Latviai šias statybas vadina amžiaus projektu,

o šalies vyriausybė tikisi, kad nauja biblioteka taps vienu moderniausiu informacijos ir kultūros centru visame pasaulyje. Bibliotekos statybą tikimasi baigti 2014-aisiais. indija . Netoli Delio esančiame Gurgaono verslo mieste atidaryta Indijos ir Baltijos preky-

bos rūmų (IBCC) atstovybė . IBCC direktorius Gediminas Citukas pristatė pirmuosius atstovybės veiklos projektus, tarp jų ir lietuviško šokolado pristatymą Indijos didmenininkams. Rūmai įkurti 2009 m. siekiant padėti lietuvių ir indų verslininkams megzti dalykinius kontaktus.

Šešėlio ausys

Nauja vyriausybė susirūpino šalies ūkyje išsikerojusiu šešėliu ir skambiais šūkiais grasina susidoroti su mokesčių vengėjais, tačiau kol kas ministrai stokoja šviežių kovos ginklų. Andrius.martinkus@ekonomika.lt

tikėti, kad beveik trečdalis ispanų ir graikų neturi darbo

Šešėlinės ekonomikos dalis BVP, proc. Šaltiniai: Friedricho Schneiderio, 2013 m. tyrimas, LLRI, Lietuvos statistikos departamentas

31

31

30

29

30

30

24 22 19

20

18

18

20

20

21 16

19

21

14

28

21

13

18

18

12

13

17

2003

2002

2001

2000

10 1999

29

28

27

27

26

23

„Vokelių“ tradicija Antrame šešėlinės ekonomikos kovų fronte vyriausybei teks rungtis su nelegaliu darbu. LLRI atliktos apklausos duomenimis, pernai šešėlinėje darbo rinkoje dalyvavo 22 proc. respondentų. LLRI vyriausiojo eksperto Vy-

dvejų – 30 proc. S. Jakeliūno mokesčių darbo grupė prabilo apie neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, tačiau kol kas lieka nežinia, ar vyriausybė imsis įgyvendinti šio kone 1 mlrd. litų kainuosiančio pasiūlymo neturėdama alternatyvių pajamų šaltinių.

Prisiminė grynuosius Finansų ministrą Rimantą Šadžių nuliūdino PVM surinkimo tempai. Per pirmus tris mėnesius biudžetas pasigedo 300 mln. litų pridėtinės vertės mokesčių. Nederėtų stebėtis, nes, LLRI tyrimo duomenimis, 2012 metais bent dalį veiklos šešėlyje vykdė 4 iš 10 ūkio subjektų. Kol kas premjeras pateikė dar praėjusios vyriausybės svarstytą siūlymą riboti atsiskaitymus grynaisiais. Anot jo, tokie ribojimai įvesti 11 ES valstybių, o atsiskaitymo grynaisiais limitas dažniausiai siekia 1 tūkst. eurų. Bankai trina ran-

» Šiemet

vyriausybė tikisi legalizuoti maždaug 500– 600 mln. litų

komis, o smulkieji verslininkai grūmoja vyriausybei kumščiais. „Nordea Bank Lietuva“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šis sprendimas šešėlio neįveiks. Anot jo, šešėlyje pinigų srautai nėra apskaitomi oficialiai, taigi ribojimas galiotų tik oficialiai apskaitomoms lėšoms.

Šešėliniai pliusai Johanneso Keplerio universiteto profesoriaus Friedricho Schneiderio įsitikinimu, gyventojų polinkį trauktis į šešėlį visų pirma skatina nepasitikėjimas valstybe, tačiau per ekonominį sunkmetį šešėlis tampa naudingu reiškiniu, rašo „Financial Times“. Anot jo, Šiaurės Europos šalių gyventojai linkę sąžiningai mokėti mokesčius, nes mainais gauna kokybiškų viešųjų paslaugų bei skaidrią biurokratinę sistemą. Profesorius siūlo atkreipti dėmesį į Nyderlandus ir Belgiją. Pirmoji pasižymi stipriu valstybingumu, žemu šešėlinės ekonomikos lygiu. Kaimyninėje Belgijoje dėl etninio susiskaldymo tvyro nepasitikėjimas vyriausybe ir beveik dviem penktadaliais didesnė še-

FAKTAI Su šešėliu kovoja išradingai

••Gruzija, siekdama padidinti kasos aparatų naudojimą, rengia loterijas, kuriose bilietu tampa kiekvienas kasos čekis. Vejami azartinių paskatų, pirkėjai primygtinai reikalauja oficialiai apskaityti perkamas prekes ••Liuksemburge būstą renovuojantys asmenys gali susigrąžinti PVM, susijusį su NT atnaujinimu. Ekonomiškai suinteresuoti gyventojai linkę užsakyti tik legalius renovacijos darbus ••Šveicarai mokėdami NT mokestį patys nustato apmokestinamo turto vertę, tačiau valstybė gali bet kada nupirkti iš savininko NT už jo nurodytą kainą. Dėl šios priežasties šveicarai nėra linkę nuvertinti savo turto

15

2010

22

29

griežtas sankcijas kontrabandinių cigarečių gamintojams. Muitinėse siūloma įrengti brangius rentgeno aparatus. Pasigirdo siūlymų kontrabandinių cigarečių vartotojams taikyti griežtas baudas. Tiesa, nežinia, ar pareigūnai čiuptų tikrinti pirmo gatvėje pasitaikiusio rūkoriaus cigarečių pakelio turinį.

tauto Žukausko teigimu, nelegalaus darbo mastai gali būti didesni, nes dalis apklaustųjų pabūgo prisipažinti gavę nelegalių pajamų. Dėl susidariusios padėties gyventojai kaltina didelius mokesčius. Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas viršija 40 proc. ir yra vienas aukščiausių ES, o Airijoje, Šveicarijoje ar Kipre šie mokesčiai dvigubai mažesni. V. Žukausko įsitikinimu, norą darbuotis šešėlyje lemia kompleksinės priežastys. Anot eksperto, gyventojai siekia nuslėpti bent dalį pajamų, nes nenori prarasti socialinių pašalpų. Kitu šešėlio šaltiniu V. Žukauskas įvardija pernelyg griežtą Darbo kodeksą, kuriame numatyti dideli darbuotojo atleidimo kaštai, užkertantys darbdaviui galimybę lanksčiai reaguoti į pokyčius rinkoje. LLRI skambina pavojaus varpais ir dėl padidėjusio minimalaus mėnesinio užmokesčio, kuris dalį įmonių gali pastūmėti „vokelių“ link. Savo ruožtu vyriausybė nutarė karpyti socialinę paramą, o maksimalią nedarbo išmoką vietoje dvejų metų mokėti tik metus. Po metų ji bus mažinama 20 proc., po

2013p

32

27

1998

„Tai jau trečia Lietuvos pergalė, nes kitoms valstybėms panašūs ieškiniai baigėsi šimtus milijonų siekiančiais nuostoliais“, – sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Arbitražo teismas pripa-

30

1997

piliečio Luigiterzo Bosca ieškinys priteisti 714 mln. litų iš Lietuvos Respublikos.

32

2012

Nepatirs nuotolių

2011

40

žino, kad visi L. Bosca patirti nuostoliai dėl AB „Alita“ privatizavimo jau buvo atlyginti, todėl reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius nepagrįstas. Teismo sprendimas grindžiamas dvišale Lietuvos ir Italijos investicijų apsaugos sutartimi, kuria rėmėsi ir L. Bosca. Lietuva sudariusi per 50 tokių sutarčių, kurios garantuoja ir Lietuvos, ir kitų šalių investicijų apsaugą.

Nepaisant politinių sprendimų vakuumo, prioritetinis taikinys aiškus – akcizinės prekės. Prekyba kontrabandiniais tabako gaminiais, degalais, nelegaliai pagamintais alkoholiniais gėrimais bei kitomis akcizinėmis prekėmis sudaro 35 proc. viso šešėlio. LLRI teigimu, pernai šalies biudžetas vien tik dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais neteko per 300 mln. litų akcizo ir PVM mokesčių. Nelegalių cigarečių vartojimas Lietuvoje – antras didžiausių Europos Sąjungoje. Anot KPMG, nelegalios cigaretės sudaro 27,5 proc. šalies rinkos. Premjeras prabilo apie

» Būtų naivu

Fotodiena

■ Atmestas Italijos

Kontrabandos rakštis

2009

Italui teismuose nepavyko įrodyti Lietuvos kaltės.

G

2008

„Skelbti internete savo atostogų planus ar siųsti nuotraukas tiesiai iš kurorto

– neapdairu, nes vagys gali gauti informacijos, kada šeimininkų nebus namie“, – įspėja apsaugos specialistas. Rekomenduojama ne tik įsidiegti elektroninės saugos sistemą, bet ir prisijungti prie saugos tarnybos stebėjimo pulto – taip apie įsilaužimą bus pranešama greitojo reagavimo ekipažui, kuris imsis visų būtiniausių priemonių, kad užkirstų kelią nusikaltimui.

2007

Elektroninės saugos skyriaus direktorius Justinas Drėgva sako, kad vagys dažniausiai iš anksto suplanuoja nusikaltimą, seka būsto šeimininkus, informacijos apie aukas ieško ir internete, ypač socialiniuose tinkluose.

2006

■ „Ekskomisarų biuro“

egužę šešėlinio ūkio medžioklę vainikavo rekordinės teisėsaugos pergalės. Muitinės pareigūnai sulaikė didžiausią narkotikų kontrabandos siuntą Lietuvos istorijoje – 768 kilogramus hašišo. Teisėsaugininkai pričiupo ir verslininkus, organizavusius nelegalią prekybą naftos produktais. Įtariamieji įkliuvo su daugiau nei 4,5 mln. litų grynaisiais įvairia valiuta. Siekdami nuslėpti neteisėtą veiklą, sulaikytieji įvairiose šalyse įsteigė 47 bendroves. Vien tik Lietuvoje veikusių įmonių apyvartos siekė šimtus milijonų litų. Skaičiai iškalbingi, tačiau įvairiais skaičiavimais iki trečdalio šalies BVP tebetūno šešėlyje.

2005

Ieško ir socialiniuose tinkluose

Butkevičius kadencijos pradžioje nutarė pasikuklinti. Šiemet vyriausybė tikisi legalizuoti maždaug 500–600 mln. litų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto teigimu, šešėlinė Lietuvos ekonomika sudaro apie 30 mlrd. litų. Legalizavus dalį šių lėšų, šalies biudžetas papilnėtų keliais milijardais litų. Šešėlinės ekonomikos mąstai daugelyje Europos sąjungos (ES) narių išlieka kuklesni. Lietuvą lenkia tik Rumunija ir Bulgarija. Naujoji vyriausybė kovą su šešėliu tradiciškai paskelbė prioritetiniu darbu. Pasimokęs iš skambių Andriaus Kubiliaus vyriausybės pažadų šešėlyje sužvejoti 1 mlrd. litų, premjeras Audrius

Andrius Martinkus

2004

Artėja atostogų sezonas, todėl prieš vykstant poilsiauti reikėtų pasirūpinti namų ir turto saugumu. Fotodiena

A. Butkevičius žada sukurti skaitmeninę akcizinių prekių kontrolės sistemą. Tik vargu ar kontrabandinių baltarusiškų cigarečių gamintojams kils noras žymėti tokių rūkalų banderoles. Nelegalių akcizinių prekių populiarumą lemia kone žemiausias ES akcizinių prekių įperkamumas. Deja, Lietuva įsipareigojusi nuosekliai didinti šios grupės prekių akcizus iki ES nustatyto lygio, o Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis nenori leistis į kalbas apie derybas dėl lėtesnio kainų augimo. Nors istorinės aplinkybės lėmė Lietuvai atsidurti šalia dvejų kontrabandą eksportuojančių šalių, tačiau ir Vakarų Europos šalyse nelegalūs tabako prekeiviai rado palankią terpę. Airijoje kontrabandinių cigarečių rinka sudaro 19,1 proc., Prancūzijoje – 15,7 proc., Vokietijoje – 11,1 proc.

Tryliktas puslapis

Šešėlinė ekonomika

Oficialiai neapskaityta ekonomika

Šešėlinė ekonomika

Friedricho Schneiderio tyrimas

Lietuvos statistikos departamentas

LLRI duomenys

Maždaug trečdalis Lietuvos BVP (apie 30 mlrd. litų) tebetūno šešėlyje. Shutterstock

13 šėlinė ekonomika. F. Schneiderio įsitikinimu, nederėtų šešėlio vertinti vien tik neigiamai. Per krizes šešėlinė ekonomika amortizuoja skaidraus ūkio nuosmukį. Anot jo, būtų naivu tikėti, kad beveik trečda-

lis ispanų ir graikų neturi darbo. Profesoriaus tikinimu, susiklosčius tokiai padėčiai valstybėje įvyktų socialinis sprogimas, bet gelbsti šešėlis, kuris suteikia gyventojams galimybę išgyventi sunkmečio sąlygomis.

Lietuvos šešėlio pyragas 2012 m. Šaltinis: LLRI

223 % 21 %

1 35 % 412 %

3

1. Kontrabanda 2. „Vokeliai“ 3. Ekonominės veiklos slėpimas 4. Prekyba nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis

Nelegalių akcizinių prekių dalis Lietuvoje Šaltinis: LLRI

2 36 % 1 35 %

1. Tabako gaminiai 2. Alkoholiniai gėrimai 3. Degalai

3

15-20 %

Ekonominio šešėlio lygis ES narėse ir kitose valstybėse 2013 m. (proc. palyginti su šalies BVP) Šaltinis: Friedricho Schneiderio, 2013 m. tyrimas

Austrija Liuksemburgas Nyderlandai Jungtinė Karalystė Prancūzija Airija Vokietija Suomija Danija Švedija Slovakija Čekija Belgija Ispanija Portugalija Italija Vengrija Slovėnija Graikija Lenkija Malta Kipras Latvija Estija Lietuva Rumunija Bulgarija ES vidurkis JAV Japonija Australija

7,5 proc. 8 proc. 9,1 proc. 9,7 proc. 9,9 proc. 12,2 proc. 13 proc. 13 proc. 13 proc. 13,9 proc. 15 proc. 15,5 proc. 16,4 proc. 18,6 proc. 19 proc. 21 proc. 22,1 proc. 23,1 proc. 23,6 proc. 23,8 proc. 24,3 proc. 25,2 proc. 25,5 proc. 27,6 proc. 28 proc. 28,4 proc. 31,2 proc. 18,4 proc. 6,6 proc. 8,1 proc. 9,4 proc.


Darbo rinka

14

TIK SKAIČIAI

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Gimstamumo krizė ■ Ekonomikos krizė Euro-

poje sumažino gimstamumą, rodo Eurostato duomenys. Nuo 2008 iki 2011 m. gimstamumas Europoje vidutiniškai sumažėjo 3,5 proc., tai yra nuo 5,6 mln. iki 5,4 mln. naujagimių.

30

Tiek litų vidutiniškai per 2013 metų pirmąjį ketvirtį padidėjo privataus sektoriaus bruto darbo užmokestis

2007-aisiais iš 31 valstybės gimstamumo mažėjimo tendencija užfiksuota tik vienoje

šalyje, o 2008–2011 m. periodu tai pasireiškė 26 Europos šalyse. Užsitęsusi recesija, remiantis Eurostatu, gali padidinti atotrūkį tarp darbingų asmenų ir pensijų gavėjų. Siekiant išlaikyti esamą gyventojų skaičių išsivysčiusiose šalyse, kiekviena moteris vidutiniškai turi susilaukti 2,1 vaiko. 2011 m. Europoje šis vidurkis tebuvo 1,58 vaiko.

■ Mažiausiai saugūs dėl savo finansų jaučiais šalies ūkininkai.

Krizė Europoje sumažino gimstamumą. Reuters

Kol vieni renkasi maudymosi kostiumėlius ir ieško šiltų vietų pailsėti po darbingų metų, kiti artėjant vasarai stengiasi rasti papildomų galimybių užsidirbti. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kur ir kodėl vasariniai darbuotojai kelia sparnus. vilius.petkauskas@ekonomika.lt

L

ietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šių metų balandį buvo įregistruota 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų – net 40 proc. daugiau nei kovą. Nesunku nuspėti, kad šie rodikliai – artėjančios vasaros darbų pasiūlos augimo įrodymas. LDB ekspertai savaitraščiui sakė, kad šiuo metu 17 proc. visų laisvų darbo vietų – terminuoto darbo pasiūlymai, susiję su šiltuoju laikotarpiu išaugančiu darbuotojų poreikiu. Terminuotų darbo pasiūlymų skaičius nuo kovo iki balandžio padidėjo 75 proc. Vis dėlto tik dalis vasarą uždarbiaujančių lietuvių lieka gimtinėje. Aukšti atlyginimai Vakarų Europoje masina ne tik ilgalaikio darbo ieškančius tautiečius, bet ir papildomų lėšų medžiotojus. Kalbintų įdarbinimo įmonių atstovai „Ekonomika.lt“ sakė, kad lietuvius labiausiai traukia valstybės, galinčios pasiūlyti 2 ir daugiau kartų didesnį atlyginimą už analogišką darbą.

vietų atsiranda žemės ūkyje – darbuotojų poreikis išauga kone tris kartus. Kiti paklausiausi – statybininkai, jų reikia dukart daugiau nei įprastai.

Identiška situacija ir su darbo pasiūla užsienyje. Tarptautinės įdarbinimo bendrovės „Headex“ vadovas Povilas Variakojis savaitraščiui pasakojo, kad užsienyje

» Užsienio kalba dažnai tampa

pagrindine kiūtimi, užkertančia kelią padirbėti svečioje šalyje

su sezoniškumu siejamas statybų sektorius. „Artėjant vasarai pagyvėja statybos ir visi su jomis susiję procesai, todėl išauga suvirintojų, montuotojų paklausa, nors pastarieji nėra statybininkai tikrąją šio žodžio prasme“, – pasakojo P. Variakojis. Pašnekovas pridūrė, kad pastebima, jog prieš vasarą padidėja

darbo paklausa ir įprastose įmonėse, mat reikia pamainos atostogų išėjusiems darbuotojams. Lietuvos ir Latvijos gyventojams darbo vietų užsienyje ieškančios įdarbinimo agentūros „Qbis“ vadovo Sergejaus Naumčiko teigimu, ūkio darbuotojų vasaroms ieškoma ir už Lietuvos ribų. „Reikia nuo pomidorų ir paprikų

skynėjų iki profesionalių gėlių priežiūros specialistų. Daugiausia darbo vietų kuriantys sezoniniai darbai priklauso nuo oro permainų“, – pasakojo S. Naumčikas. Vadovas pridūrė, kad dėl gerų orų padidėjęs restoranų lankomumas lemia ir mėsos apdorojimo pramonės darbuotojų poreikio augimą.

Ūkininkai labiausiai nerimauja dėl savo finansų. Fotodiena

Išvažiuoja ne tik jaunimas Sezoninio darbo trumpalaikiškumas lemia, kad dažniausiai poilsio vasaras parduoti linkę jauni žmonės. „Ši tendencija pakankamai normali, nes vasara – ne mokslo laikotarpis, o jaunimas nori papildomų pajamų“, – sakė P. Variakojis. Kartu pašnekovas pridūrė, kad iš esmės darbo ieško visi, kas jo neturi, o jaunimas tik papildo ieškančiųjų gretas. LDB duomenimis, šio mėnesio pradžioje buvo įregistruota 3,6 tūkst. besimokančių ir darbo ieškančių asmenų. Tačiau, LDB ekspertų teigimu, vasaromis suaktyvėja kaimiškų vietovių darbo rinka, kur didžiąją metų dalį darbo pasiūla būna nedidelė. Nors lietuviai aktyviai

31 proc. apklaustųjų savo pajamas ir piniginę situaciją vertina kaip nestabiliausią, rodo „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa. Už ūkininkus finansiškai saugiau jaučiasi net bedarbiai (34 proc.) ir namų šei-

domisi darbu užsienyje, norintiesiems išvykti neretai iškyla sunkumų. „Užsienio kalba tampa pagrindine kiūtimi, užkertančia kelią padirbėti svečioje šalyje. Darbdaviai, ieškodami sezoninės darbo jėgos, reikalauja bent minimalių anglų kalbos žinių“, – rašoma LDB atsiųstame atsakyme. Savo ruožtu bendrovės „Qbis“ vadovas teigia, kad vasarai darbo ieško net mokytojai. „Pastebime tendenciją, kad uždarbiauti išvyksta nemažai mokytojų. Nekalbu apie universitetų dėstytojus,

tačiau mokytojai linkę porą mėnesių padirbėti. Deja, mūsų klientai Olandijoje ar Vokietijoje dažniau samdosi jaunesnius žmones, kurie fiziškai stipresni“, – pasakojo. S. Naumčikas.

Didesnis atlyginimas Nors darbo pasiūla vasaromis išauga ir Lietuvoje, to paties nebūtų galima pasakyti apie atlyginimus. Sezoninio darbo atlygis Lietuvoje mažai kuo skiriasi nuo įprasto, o adekvati situacija Vakarų ir Šiaurės Europoje suteikia galimybę per 30 dienų už-

» Bendra tendencija, kad žmonėms

darbai užsienyje patrauklūs, kuomet galima užsidirbt 2,5–3 kartus daugiau nei Lietuvoje FAKTAI Sezoninis darbas

••Lietuvos darbo biržos duomenimis, vasaromis miestuose labiausiai reikia statybininkų, kaimuose – žemės ūkio darbininkų, o kurortuose barmenų, padavėjų ••Minimalus atlyginimas Olandijoje – 5000 tūkst. litų, o Vokietijoje ir Norvegijoje alga sutartinė ••2013 m. pirmą ketvirtį Lietuvoje įregistruota 191 tūkst. bedarbių ••Lietuvoje šiuo metu darbo neturi 108 tūkst. vyrų ir 83 tūkst. moterų

Nuo artojo iki mūrininko Artėjant šiltajam sezonui, labiausiai padaugėja darbų, kurie gali būti atliekami geromis oro sąlygomis arba susijusių su ūkio šakos sezoniškumu. LDB duomenimis, artėjant vasaros sezonui, daugiausia naujų darbo

mininkės (38 proc.). Verslo įmonių vadovai ir smulkūs verslininkai dėl savo finansinės situacijos jaučiasi kur kas saugiau nei kiti Lietuvos gyventojai. Šiek tiek mažiau saugūs už verslininkus yra pensininkai, tačiau savo finansinį stabilumą jie vertina kur kas geriau nei samdomi specialistai ar tarnautojai.

Vasaromis uždarbiauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Scanpix

15

Dauguma dirba viršvalandžius

Nesaugiausi – ūkininkai

Vietoj pajūrio – į darbą Vilius Petkauskas

Darbo rinka

■ Daugiau nei pusė

Lietuvos darbuotojų teigia dirbantys viršvalandžius.

Daugiau nei pusė lietuvių dažnai dirba viršvalandžius. Reuters

sidirbti 2–3 mėnesių pajamų sumą. Paklaustas, kokio dydžio algų galėtų tikėtis norintieji vasarą uždarbiauti užsienyje, S. Naumčikas teigė, kad dažniausiai mokama vietinė minimali alga. „Suma Vokietijoje ar Olandijoje siektų maždaug 1200 eurų per mėnesį į rankas, bet atmetus gyvenimo išlaidas ir draudimą, žmonėms lieka apie 900 eurų per mėnesį“, – sakė „Qbis“ vadovas. „Headex“ vadovo teigimu, apibrėžti algos dydį nėra lengva, nes tai priklauso nuo išvykstančiojo turimos kvalifikacijos. „Tikrai smarkiai skirsis žmogaus, dirbančio valymo darbus, ir suvirintojo pajamos užsienyje. Skirtumas gali siekti net kelis kartus. Bendra ten-

Net 58 proc. „Cvmarket. lt“ apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad dažnai turi dirbti ilgiau už numatytas oficialias darbo valandas. Dar 22 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tai jiems tenka

dencija, kad žmonėms darbai svečiose šalyse patrauklūs, kai galima užsidirbti 2,5–3 kartus daugiau nei Lietuvoje“, – pasakojo P. Variakojis.

Motyvacija skirtinga Savaitraščio kalbintus būsimus laikinuosius darbininkus motyvuoja ne vien pinigai. Vieni siekia palengvinti naštą tėvams, antri – prasmingai praleisti laiką. „Šventojoje dirbsiu jau ketvirtą vasarą ir tikrai negaliu skųstis“, – pasakojo teisę Vilniuje studijuojanti Karolina. Vasaromis padavėjos duoną kremtanti mergina pridūrė, kad didžiąją dalį pajamų sudaro arbatpinigiai, o darbas kurorte turi savų pliusų. Ekonomikos studentas Rokas pasakojo emigruoti

daryti retsykiais. Ir tik 20 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių galėjo pasidžiaugti niekada neliekantys biure pasibaigus oficialiam darbo laikui. Specialistų teigimu, tai, kad dauguma lietuvių dirba viršvalandžius, lemia didelė darbų apkrova, tenkanti specialistams, blogas laiko planavimas bei kai kurių darboviečių kultūra.

ateityje neketinąs, tačiau vasaromis uždarbiauti ne Lietuvoje nevengia, nes taip sumažina finansinę naštą tėvams. „Moku už mokslą, tad vasaromis stengiuosi susitaupyti studijoms. Dirbčiau ir Lietuvoje, bet tokios sumos tikrai nesutaupyčiau“, – pasakojo ne pirmus metus į Norvegiją vykstantis studentas. Dvejus metus pradinių klasių mokytoja dirbanti Renata teigė, kad išvykti paskatina nedidelis atlyginimas Lietuvoje. Moteris pasakojo, kad darbas su vaikais – jos pašaukimas, tačiau papildomi finansai niekad nemaišo. „Dirbdama Lietuvoje jaučiuosi laiminga, bet vasaromis važiuoju užsidirbti iš esmės šildymo sezonui. Tikiuosi, ateityje to daryti nebereikės“, – savaitraščiui sakė mokytoja.

Geidžiamiausia – Norvegija „Ekonomika.lt“ kalbinti įdarbinimo įmonių vadovai ir ketinantieji išvykti sutarė, kad geriausia šalis darbui vasarą – Norvegija. „Šią vasarą, ko gero, dažysiu sienas. Darbas nėra lengvas, tačiau per mėnesį pernai uždirbau apie 5 tūkst. litų, todėl jei važiuosiu, tai tik į Norvegiją“, – pasakojo Rokas. Pašnekovas pridūrė, kad Norvegija patraukli ne tik dėl didelio atlyginimo, bet ir dėl šiltų bei supratingų vietinių gyventojų. Tuo tarpu P. Variakojis, nors ir sutiko, kad Norvegija pati populiariausia, teigė, kad tokią nuomonę visuomenėje dažnai lemia įvairūs stereotipai. „Aišku, Norvegija unikali valstybė viso pasaulio mastu, tačiau ji nėra guminė ir dažnai ne visi norintieji gauna darbą. Yra ir kitų šalių, kaip Vokietija ar Olandija, kur atlyginimai taip pat dideli, o darbo rinka keliskart didesnė“, – sakė „Headex“ vadovas.


Kryptys

16

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Jaunoji vadovų karta užaugo ne mokyklos suole Lietuvoje užaugo naujoji vadovų karta – jauna nebūtinai amžiumi, o idėjomis, pasiryžusi rizikuoti ir, jei tik reikės, – už sumanymus atsakyti savo kailiu. Mažiau formalumų, daugiau skaidrumo, vienybės ir lygybės – tokiomis vertybėmis šie nauji vadovai galės dalytis, tikėtina, sėkmingose organizacijose.

Gabija Sabaliauskaitė info@ekonomika.lt

Š

iemet pareigas paliko bent keli žinomi sėkmingų kompanijų vadovai – Linas Čereška nebebus „Biok“ vadovas, o Antanas Danys, Arūnas Šikšta užleido „Swedbank“ ir „Teo“ vairą, iš „Achemos grupės“ prezidento posto pasitraukė Arūnas Laurinaitis. Verslo vadybos mokyklos „Baltic Management Institute“ (BMI) vadovas Jaunius Pusvaškis tikina, kad žinomi vadovai neapleidžia pozicijas, o plečia veiklą: dabar jie pasirengę ne tik vadovauti, bet ir būti verslo savininkais. „Panašių pavyzdžių – ne vienas: yra studijuojančių samdomų vadovų, kurie BMI paskaitose „pasigavę“ tarptautinių verslo mokyklų profesorių atvežtų idėjų vieną kitą jų įgyvendina. Idėją, kaip asmeninę, jie paverčia verslu, todėl pasitaiko atvejų, kad palieka kompaniją. Vienas vadovas, gavęs baigimo pažymėjimą, pasakojo man, kaip paskaitoje išgirdęs verslo idėją, paskaičiavęs, kad jai realizuoti reikės 200 tūkst. litų investicijų, per 7 mėnesius IT projektą išaugino taip, kad pritraukė investuotoją iš Vakarų, paskyrusį solidžią sumą“, – pasakoja J. Pusvaškis. BMI vadovas skaičiuoja, kad vidutinis vadovų amžius studijų programoje siekia 34–35 metus, tačiau jie sukaupę bent 13 metų profesinės patirties ir perpus mažiau – apie 7 – profesinės

praktikos. Anot jo, tai reiškia, kad vadovai, tobulinantys žinias, jau yra gana patyrę ir pakilę karjeros laiptais iki aukščiausios pozicijos. Kokios savybės būdingos vadovui? Gebėti dirbti su komanda, ją įtikinti, uždegti bendram tikslui, suburti kolektyvą, puikiai išmanyti strategiją, rinkodarą ir finansus – be šių dalykų geras vadovas neapsieis.

Šalin formalumus „Neturiu darbo stalo, nei kabineto, automobilio stovėjimo vietos, nesinaudoju tomis pačiomis galimybėmis, kaip kiti darbuotojai. Pirmenybę teikiu nuoširdžiam bendravimui: manau, kad turi būti atviras su darbuotojais, partneriais, vartotojais ir visuomene, tikiu, jog privalai būti pasiekiamas žmonėms kaip įmanoma dažniau“, –

profesines nuostatas dėsto „Bitės“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas. „Bitės“ vadovas įsitikinęs, kad buriokratinės, neskaidrios, varžomos formalumų ar egoizmo organizacijos šiandien jau nebeveiksmingos: tokie stiliai tiesiog „nehumaniški“, o vadovams reikia imtis atviresnių ir nuoširdesnių būdų bendrauti, nes ir klientai, ir darbuotojai turi

daug pasirinkimo galimybių. Anot jo, jaunosios kartos vadovams šios vertybės artimesnės – jie užaugo bei subrendo jau nebe formaliose egoistiškos krypties organizacijose, taigi, neišmoko ir blogų įpročių. „Geriausi vadovai, su kuriais dirbau, buvo skirstomi ne pagal amžių, o pagal požiūrį, būdą ir įgūdžius. Manau, dvi svarbiausios bet kurio lyderio

ar vadovo savybės – puiki komunikacija ir psichologija. Pažįstu labai jaunų vadovų, kuriems šie dalykai sekasi puikiai, bet sutikau ir „patyrusių“ vadovų, kurie šiuo aspektu siaubingi. Didesnė problema – ką žmonės išmoko per gyvenimą, o ne kiek“, – svarsto Ch. Robbinsas. Vadovų jaunystės matui ne pagal amžių pritaria ir Jungtinėje Karalys-

tėje įsikūrusios vadovų paieškos, rinkų atrankos ir komandų motyvavimo įmonės „Alpina Search“ įkūrėja Daiva Naravaitė: svarbesnis atvirumas naujoms idėjoms, atsirandančioms iš visų visuomenės sluoksnių, moterų įtraukimas į aukščiausių vadovų pareigas, kartais – ir patyrusių žinovų iš kitos rinkos paieška.

Iššūkiai dar laukia D. Naravaitė pastebi, kad Baltijos šalyse, kaip ir kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, vadovai sugeba greitai ir išmintingai prisitaikyti prie kintančios konkurencinės aplinkos: moko darbuotojus reikalingų žinių, priima naujus, siekia juos išlaikyti, jei reikia, ir keisti. „Vadovams reikalingas ir emocinis intelektas – gebėjimas suprasti, vertinti ne tik savo, bet ir kitų pavienių žmonių ar jų grupių savybes“, – teigia ji. Anot pašnekovės, ne-

retai pasitaikantis pavyzdys – investicija į naujus darbuotojus tarptautinėje pardavimo rinkoje: ne visada vadovai pasiryžę ieškoti geriausio darbuotojo, kuris suteiktų kelis kartus didesnį pelną, pasitenkinama vidutinių gabumų, kartu ir mažesnio atlyginimo reikalaujančiu darbuotoju, kuris, žinoma, atneš ir mažesnių pajamų. D. Naravaitė tikina, kad dėl kintančių aplinkybių jaunoji vadovų karta – daugiakalbė, lanksti, mobili ir galinti prisitaikyti tarptautiniu mastu, o svarbiausia – reikės pasitelkti visus įgūdžius darbuotojų lojalumui atrasti. „Bitės“ generalinis direktorius įsitikinęs, kad, nepaisant technologijų ir rinkos pokyčių, svarbiausi iššūkiai vadovams išliko tie patys: neapsieisi be vizijos ir krypties, komunikacijos, vertingų žmonių paieškos ir išsaugojimo. Pasikeitęs greitis rinkose reikalauja ir ope-

ratyvesnių sprendimų, tačiau pašnekovas tikina: svarbiausia neaukoti žmogiškumo ir atvirumo.

Negali užgožti bendravimo „Manau, gerai, kad vartotojų galia auga, ji verčia kompanijas lygiuotis į tokį skaidrumo lygį, kuris neegzistavo anksčiau. Tačiau vadovai gali „apakti“ nuo blizgančių technologijų ir pamiršti tai, kas svarbiausia: žmones, vartotojus, darbuotojus ir partnerius. Manau, kartais po technologijomis gali pasislėpti ir autentiški santykiai su klientais“, – svarsto Ch. Robbinsas. BMI vadovas mano, kad šie kintamieji esą turės įtakos kompanijų plėtrai. Naujosios technologijos iš dalies palengvina visos įmonės darbą: tradiciš-

17

kai vadovas turėjo būti darbo vietoje, moderniai – šiandien galima pasitelkti vaizdo konferenciją, o elektroninė prekyba plinta ne tik bendrųjų vartojimo prekių segmente, bet ir verslo – verslui. „Rinkodaros padaliniai turės reaguoti į iššūkius, susijusius su rinkos pokyčiais. Manau, ateityje daugiau prekių ir paslaugų pirksime internete, reikia į tai atkreipti dėmesį. Bet nepamirškime, kad pirkimas – pardavėjo ir pirkėjo kontroliuojamas procesas, todėl galbūt ryšys išliks ne toks intensyvus, bet stambesnių pirkimų tiesioginį ryšį išsaugosime“, – prognozuoja J. Pusvaškis. Taikantis prie naujovių, konkurencinį pranašumą, tikėtina, įgaus jaunosios vadovų kartos

» Žvalgymasis už savo kompanijos ribų visada pasiteisina ne tik vadovams, bet ir patiems darbuotojams

atstovai. „AlpinaSearch“ įkūrėja tikina, kad jų pirmenybę lemia nuo rinkos ir kompanijos, pavyzdžiui, skaitmeninėje žiniasklaidoje prioritetai priklauso jauniems vadovams, turintiems patirties socialinių tinklų srityje. „Žvalgymasis už savo kompanijos ribų visada pasiteisina ne tik vadovams, bet ir patiems darbuotojams. Reikia būti atidiems: nauji sandoriai, idėjos, ir ryšiai dažnai gimsta būtent taip. Dabar tokie laikai, kai komunikacijos, technologijos ir socialiniai tinklai visada padeda“, – teigia D. Naravaitė.

Nebijoti mokytis J. Pusvaškis pasakoja, kaip 25 geriausių pasaulyje vadybos mokyklų profesoriai, atvykę dėstyti, nustemba Baltijos regione radę inovatyviai mąstančių, palyginti jauno amžiaus vadovų. Anot J. Pusvaškio, stiprioji Lietuvos vadovų savybė – jie

drąsūs ir nebijo prisiimti atsakomybės, tikėdamiesi didesnės sprendimų grąžos. „Dar vienas rodiklis, parodantis, kad jiems sekasi, – atlygio kitimas studijų laikotarpiu. Jis svyruoja tarp 20–30 proc. ir parodo, kad vadovas sukuria daug pridėtinės vertės kompanijai, natūralu, padėka už gerą darbą virsta pinigais“, – teigia BMI vadovas. „Bitės“ vadovas vertina nuolatinį mokymąsi – naują informaciją, skaitymą, bendravimą, naujus dalykus ir klaidas, grįžtamąjį ryšį. Anot jo, kai kurie vadovai jaučiasi taip, lyg turėtų žinoti viską, todėl kartais gali bijoti mokytis. „Netikiu, kad mano darbas – būti protingiausiam. Priimu, mokau ir motyvuoju kur kas gudresnius už save ir nuolat gaunu naujų pamokų. Puikus posakis: „Būk nuolankus, tu gali klysti“, – primena Ch. Robbinsas.

FAKTAI Lietuvos įmonių vadovai

••Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlikto tyrimo „Lyderystės stiliai ir organizacijos psichologinis klimatas“ duomenimis, Lietuvos bendrovių vadovai pasikliauja priverstiniu („dirbk ir neklausinėk“), pavyzdiniu arba demokratiniu vadovavimo būdais ••Rečiau taikomi vizionieriškasis ir palaikomasis stiliai ••To paties tyrimo duomenimis, Rytų Europos regione 22 proc. įmonių vadovų darbe taiko platų vadovavimo stilių spektrą, o 57 proc. lyderių kuria demotyvuojamą darbo klimatą

2013 m. birželio 3 d., Vilnius, „Litexpo“

Bilietai: www.plef.lt

Globalūs ekonomikos iššūkiai: Lietuvos atsakas dr. Antanas Mockus, pokyčių novatorius, buvęs Bogotos meras (Kolumbija) Massimiliano Fuksas, lietuvių kilmės architektūros genijus (Italija) John Mack, „CIE Automotive China“ vadovas (Kinija) Angela Sinickas, „Sinickas Communications“ prezidentė (JAV) James Oates, „Cicero Capital“ vadovas, finansų analitikas Rytų Europoje (Estija) Kiti pranešėjai su tarptautine patirtimi iš: McKinsey & Company Virgin Group JOHNSON & JOHNSON General Motors Shell International J.P. Morgan Harvard University Get Jar BBC World Service MIT

» Didesnė

problema – ką žmonės išmoko per gyvenimą, o ne kiek

Kryptys

Renginio globėja – LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ekspertų teigimu, jaunoji vadovų karta Lietuvoje jau subrendo, svarbiausia, ji nesiskiria nuo pasaulinių kompanijų lyderių patirties. Shutterstock

Organizatoriai: Konferencijos naujienų portalas:

Partneriai: Informuoja:


Verslo švyturiai

18

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Kai 20 darbo pasiūlymų nedžiugina

Geriau dirbti už dyką gerai valdomoje bendrovėje, nei už didelius pinigus – blogai valdomoje, mano „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas. Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

S

u P. Dambrausku susitinkame vos prieš pusmetį įrengtame naujame interneto ir televizijos tiekėjo „Cgates“ biure, kur laukiamasis panašesnis į tipinę amerikietišką kavinę su odinėmis sofomis nei į 200 darbuotojų turinčio interneto ir televizijos tiekėjo patalpas. Jaunas, šnekus ir optimistiškas – tokį pirmą įspūdį palieka pašnekovas.

Karjeros kelias P. Dambrauskas pirmuosius karjeros žingsnius žengė baigęs pirmąjį kursą universitete. „Tėvai labai aiškiai pastebėjo, kad atėjo vasara, baigtas pirmasis kursas, pinigų pertekliaus nėra, o aš – stiprus vyrukas ir gal norėčiau padirbėti statybų sektoriuje“, – prisimena pašnekovas. Statybų aikštelė P. Dambrausko netraukė, todėl įsidarbino buhalteriu nedidelėje turizmo agentūroje: „Buvo labai juokinga, nes universitete dar nebuvome baigę net buhalterijos pagrindų. Tačiau išdirbau ten beveik metus, įveikiau VMI, „Sodros“ patikrinimus – tai suteikė gerus „skaičiukų“ pagrindus, kurie daug kur gyvenime pravertė.“ „Cgates“ vadovas buvo aktyvus studentas – dalyvavo jaunimo organizacijos AIESEC veikloje, vadovavo Vilniaus skyriui. Per šią organizaciją sutarė dėl stažuotės Kanadoje, tačiau, pasak jo, tai

buvo pirmoji neįvykusi tarptautinė karjera, mat nepatogiai susidėliojo datos, galiausiai teko metus praleisti universitete, o per tą laiką gavo įdomų darbo pasiūlymą. „Išėjau dirbti pas suomių kompiuterių didmenininkus „Instru

Data“. Tuo metu jie buvo pirmieji regione pardavinėjantys HP, IBM ir

„Compaq“ produktus. Įsidarbinau rinkodaros koordinatoriumi Baltijos

» Kaip sportininkai važiuoja į fizinio

parengimo stovyklas, kad ištvertų sezoną, taip ir vadovams kartais reikia panašių išvykų

šalims ir šiaurės vakarų Rusijai. Tai buvo pirmasis darbas vakarietiškoje įmonėje – labai smagi patirtis, draugiškas kolektyvas, iki šiol susitinkame“, – sakė P. Dambrauskas. Po trejų metų „Instru Data“ pašnekovą pervi-

liojo „Bitė“: „Pradėjau dirbti produktų vadybininku, vėliau vadovavau skyriui, kuris užsiėmė rinkos tyrimais, tada grįžau vadovauti produktų skyriui. Paskui tapau rinkodaros direktoriumi ir galų gale – generalinio direktoriaus

Verslo švyturiai

19

pavaduotoju privatiems klientams, rinkodarai ir valdybos nariu.“ Būtent dėl nuolatinio kilimo karjeros laiptais devyneri metai „Bitėje“ P. Dambrauskui neprailgo. Išėjęs iš šio mobiliojo ryšio operatoriaus pareigų pašnekovas jautėsi tiek įkrautas žinių ir gebėjimų, kad galėjo padaryti bet ką. Sulaukė beveik 20 darbo pasiūlymų, tačiau nė vienas nepatraukė akies, todėl nusprendė pabandyti kažką savo. „Išėjus iš „Bitės“ buvo labai gera ištrūkti iš didelių struktūrų, pergrūstų kalendorių ir ateiti į „startup’ą“ („ActiveSec“ – aut. past.), kažką padaryti, parduoti – nusileisti į paslaugą kūrimą, į pačią pradžią. Labai smagus periodas, tačiau pradėjau jausti, kad trūksta žmonių ir bruzdesio“, – teigė jis.

FAKTAI „Cgates“

••„Cgates“ EBITDA pernai siekė 20,6 mln. litų ir per metus didėjo 39,6 proc. Bendrovės pajamos tuo pačiu metu augo beveik 70 proc. ir siekė 51,9 mln. litų. ••Pagrindiniai bendrovės akcininkai „Advanced Broadband Ltd.“, UAB „SEB Venture Capital“ ir Pensijų fondas „SEB-stiftelsen, Skandinaviska Enskilda Bankens Pensionsstiftelse“ ••Įmonė veiklą pradėjo 1991-aisiais, paslaugas teikia 500 tūkst. klientų ••Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis „Cgates“ grupė – antroji pagal dydį fiksuoto interneto ir mokamos televizijos paslaugų tiekėja Lietuvoje Į naująjį biurą bendrovė persikraustė praėjusių metų pabaigoje. Bendrovės nuotr.

Per krizę stojo prie vairo Tuomet P. Dambrauską pasiekė „Vigintos“ – dabartinės „Cgates“ – pasiūlymas. Pasak jo, tai buvo pakankamai maža

įmonė, kuriai akcininkai iškėlę ambicingų tikslų. Į vadovo kėdę pašnekovas

CV

Paulius Dambrauskas

1999–2008 m. dirbo bendrovėje „Bitė Lietuva“. Prieš palikdamas kompaniją buvo jos valdybos narys, direktoriaus pavaduotojas rinkodarai 2008–2009 m. „ActiveSec“ buvo atsakingas už verslo plėtrą Nuo 2009-ųjų eina „Cgates“ generalinio direktoriaus pareigas

P. Dambrauskas sako, kad jo versle įmonės dydis – svarbus rodiklis. Bendrovės nuotr.

sėdo per krizės įkarštį 2009 metų pabaigoje. „Buvo krizė, bet mes ją išgyvenome nemažindami darbuotojų atlyginimų. Aišku, peržiūrėję procesus radome, kur sutaupyti. Pirmaisiais metais daug tvarkėmės, bet nebuvo sudėtinga tai daryti, nes galėjome skinti žemai kabančius vaisius“, – prisimena jis. Anot „Cgates“ vadovo, krizė iš dalies net padėjo, nes tapo lengviau priimti tam tikrus sprendimus: „Kai pradedi kažką tvarkyti, tai reikalauja daug daugiau aiškinimo, kai viskas aplink gerai. Žmonėms tai priimtina, nes jie nori būti sėkmingos įmonės dalimi.“ Tiesa, P. Dambrauskas iš pradžių neišvengė personalo kaitos. Juokauja, kad šiandien bendrovėje yra vienas seniausiai dirbančių darbuotojų: „Neatėjau nusiteikęs, kad reikia pakeisti žmones. Tačiau pradėjus dirbti tapo aišku, kad kai kuriems jų trūko noro, gebėjimų dirbti daugiau ar geriau. Tuomet maždaug per pusę metų pasikeitė penki ar šeši man atsakingi vadovai. Kartu su jais atsinaujino ir žemesni hierarchijos laipteliai.“ Naujų vadovų ieškoti nebuvo sunku. Tuo metu „Cgates“ buvo vidutinė įmonė, į kurią gerųjų kompanijų darbuotojai žiūrėjo kreivai. „Tačiau

su savimi atsinešiau reputaciją. Vidutinio lygio žmonėms siūlėme vadovaujamas pozicijas, tai jiems buvo patrauklu. Dabar samdome daug jaunų žmonių. Net mieliau ieškome ką tik baigusiųjų mokslus nei iš blogai valdomų įmonių, nes tokie darbuotojai kartais turi keistą požiūrį, kad galima tinginiauti, o jį labai sunku pakeisti“, – sako P. Dambrauskas.

Faktas, kad tikrai ne visi tai gali daryti kokybiškai. Tikrai daug klientų Lietuvoje galėtų gauti geresnės kokybės paslaugas tapę didesnės grupės dalimi. Matome, kad yra galimybių perimti tuos verslus, nes administracinis aparatas paprastai ištirpdo visą jų pelną. Šiuo metu kalbamės su keliomis įmonėmis, žiūrėsime, ar pavyks susitarti“, – sako jis.

Dydis – svarbu

Geriausias receptas motyvuoti darbuotojus – duoti jiems laisvės, mano pašnekovas. „Skandinavų vadovavimo stilius su pagarba žmogui – man labai priimtinas. Arčiausiai širdies daniškas modelis, nes tai gera skandinaviškos pagarbos žmogui ir amerikietiško agresyvumo sintezė. Ji pasireiškia tuo, kad žmonėms suteikiama daug atsakomybės, bet kartu reikalaujama ir rezultatų“, – sako jis. P. Dambrausko nuomone, geri žmonės kūrybinę laisvę paprastai vertina gerai. Tiesa, jis pastebi, kad kartais skandinaviškos įmonės dėl per didelės pagarbos sukuria „užsistovėjusio vandens“ kultūrą.

Anot „Cgates“ vadovo, telekomunikacijų versle svarbus rodiklis – įmonės dydis: „Jei esi didelis, gali atliekamus pinigus investuoti į patikimesnę įrangą, klientų aptarnavimą, naujus produktus. Kai esi mažas – taupai viskam. Mes jau išaugome iš labai mažiuko lygio į tokį, kai galime dirbti kokybiškai.“ Per 3,5 metų bendrovė įsigijo keturias konkurentes ir šiandien yra antra pagal dydį interneto ir televizijos tiekėja Lietuvoje. P. Dambrauskas sako matantis plėtros galimybių ir besiderantis dėl kitų įmonių įsigijimo. „Įvairiais skaičiavimais, internetą Lietuvoje tieka 200–300 įmonių.

Duoti laisvės

» Šiuo metu kalbamės su keliomis įmonėmis, žiūrėsime, ar pavyks susitarti

„Tuomet tie, kurie nori dirbti, mato, kad kažkas tą patį pasiekia nedirbdamas. Šis užkratas pasidaro labai blogas. Jei augliuką ankstyvoje stadijoje išpjauni, visiems tik geriau. Laikausi filosofijos, kad reikia žmonėms suteikti galimybę būti atsakingiems už jų sritis ir padėti, kur reikia“, – teigia pašnekovas.

Reikia pailsėti „Cgates“ vadovas pripažino, kad dirba daug, tačiau visada reikia jausti ribą, kada laikas pailsėti: „Gali dirbti daug valandų, bet vėliau pradeda kristi produktyvumas. Darbe esu matęs daug „sudegusių“ žmonių. Paprastai tai atsitinka su gerais žmonėmis. Kuo geresnis darbuotojas, tuo labiau prie jo limpa darbas – gauna vis daugiau ir daugiau. Jei žmogus neišmoksta gyventi augant krūviui, dingsta motyvacija, noras dirbti.“ Pats P. Dambrauskas susiruošia pailsėti, kai pradeda jausti nuovargio simptomus: „Juokeliai darosi kandesni, kai esu pavargęs. Tuomet pasiimi kelias dienas atostogų. Ilgųjų savaitgalių, valstybinių švenčių valdymas svarbus, kad išlaikytum šviežumą. Kaip sportininkai važiuoja į fizinio parengimo stovyklas, kad ištvertų sezoną, taip ir vadovams kartais reikia panašių išvykų.“


Įdarbinti pinigai

20

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Įdarbinti pinigai

21

Dolerius ir eurus keičia neformalūs pinigai Tikėjimas dolerio ar euro galia blėsta, tad žmonės nuo krizių ir globalizacijos ginasi kurdami alternatyvias valiutas. Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

A

nt JAV dolerio užrašyta: „Tai legali atsiskaitymo priemonė už visas viešas ar privačias skolas.“ Šis užrašas parodo, kad pinigai tėra skolos rašteliai – ir žmonės mano, kad pateikus juos skola bus grąžinta. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl veikia šiandieniniai pinigai. Norint įtikėti nuo aukso kainos nepriklausančių, „ore plaukiojančių“ pinigų galia, reikia pasikliauti ekonomikos gyvybingumu bei valstybės pasiryžimu neduoti kelio infliacijai, galinčiai suėsti visą pinigų vertę.

Blėstantis tikėjimas Po pastarosios finansų krizės, kartais vadinamos pasitikėjimo krize, dalies žmonių tikėjimas nacionalinėmis valiutomis susvyravo. Europiečiai bijo, kad euro zona sugrius dėl įsiskolinusių Pietų Europos valstybių, o dolerio pasekėjus gąsdina Federalinio rezervo kiekybinio skatinimo programos, keliančios infliacijos grėsmę. Tarp investuotojų atsirado nemažai perbėgėlių, kurie vietoj dolerių ar eurų verčiau investuoja į auksą. Neseniai regėjome ir bitkoinų – virtualios valiutos – karštinę. Tačiau alternatyvios valiutos patraukė ne tik užsidirbti norinčius investuotojus, bet ir paprastus gyventojus, ieškančius būdų kaip atsiskaityti už kasdienio gyvenimo prekes ir paslaugas, ypač krizės paliestose šalyse.

» Tai ne pinigų, o

laiko, skirto padėti bendruomenei, mainai

Jose sumažėjo ne tik pasitikėjimas nacionalinėmis valiutomis, bet ir galimybė jų gauti. Žmonės neturi darbo, tad nėra ir pinigų, neišeina pirkti prekių ir paslaugų, dėl to dar daugiau piliečių negauna darbo. Kai kurios bendruomenės nusprendė nelaukti, kada atsigaus visa šalies ar pasaulio ekonomika, ir pačios pradeda vaduotis iš šio užburto rato – kurti savo neformalias valiutas, skirtas naudoti vietoje.

nigų, kurie įgalina mainus. Taupyti priverstoje Ispanijoje 1998 metais įkurtas Barselonos laiko bankas leidžia žmonėms už suteiktas paslaugas taip pat įsigyti valandų, už kurias gauna paslaugų ar prekių. Ilgą laiką buvęs nežinomas bankas dabar turi 300 filialų. Labiausiai euro zonos krizės prispaustos Graikijos mieste Volose prieš pusantrų metų pradėta naudoti valiuta TEM. Ji paremta mainų sistema. Jei pasiūlote prekių ar

paslaugų, gaunate TEM valiutos, už kurią galima įsigyti viską, kas siūloma TEM tinkle. Šiame neoficialiame mainų tinkle užsiregistravo per tūkstantį žmonių. Taip pat veikia turgus, kuriame galima atsiskaityti tik TEM’ais. Kitose Graikijos vietose taip pat dygsta panašūs tinklai. Šalies parlamentas netgi išleido alternatyvių verslumo ir vietos plėtros skatinimo formų įstatymą, į kurį įeina ir prekių bei paslaugų mainų tinklai.

Stabdo globalizaciją Ne tik sunkmetis paskatina žmones ieškoti alternatyvų. Sėkmingiau-

sia alternatyvi valiuta veikia palyginti ekonomiškai stiprioje Vokietijoje. Prieš dešimtį metų ekonomikos mokytojas su moksleiviais parengė projektą – sukūrė vietinę valiutą chymgauerį. Prieš porą metų regione jau cirkuliavo per pusę milijono euro vertės chymgauerių, o už juos įsigytų prekių ir paslaugų vertė viršijo 5 mln. eurų. Ši valiuta ypatinga tuo, kad ją reikia išleisti per tris mėnesius. Neišleidus chymgauerių laiku, reikia papildomai primokėti 2 proc. pinigų vertės, kad būtų pratęstas galiojimas. Taip siekiama išlaikyti valiutos

judėjimą vietos ekonomikoje ir skatinti bendruomenės ekonominį aktyvumą. Tokios valiutos kaip chymgaueris sėkmę lėmė bendruomenių bandymas šiek tiek numalšinti globalizacijos efektą ir išlaikyti pinigus bendruomenėje. Užuot atitekę pasauliniams prekybos tinklams ir nukeliavę nežinia kur, pinigai išlieka bendruomenėje ir skatina vidaus vartojimą, prekių bei paslaugų kūrimą. Kaip „New York Times“ yra sakęs Itakės valandų kūrėjas P. Gloveris, „doleriai ateina į Itakę, paspaudžia kelias rankas ir tada iškeliauja pirkti

R. Medaiskytė: palūkanų normų dydis tebėra palankus veiksnys tiek Lietuvos, tiek euro zonos skolininkams.

Asmeninio albumo nuotr.

Vokietijoje sugalvotas chymgaueris – sėkmingiausia žinoma alternatyvi valiuta. Gamintojų nuotr. medienos į atogrąžų miškus ar kautis karuose. Valandos lieka bendruomenėje ir padeda mums samdyti vienas kitą“.

Nuo krizės neišgydys Alternatyvios valiutos siūlomos tokioms šalims kaip Graikija – esą taip būtų galima jas išgelbėti nuo krizės. Pavyzdžiui, Graikija galėtų šalia euro naudoti neformalią valiutą, kuri padėtų palaipsniui atsisakyti euro ir pereiti prie savo nacio-

nalinės valiutos. Teigiama, kad alternatyvi valiuta pranašesnė tuo, jog yra paremta rinkos poreikiais – plinta tarp žmonių savaime. Kaip kadaise vietoj pinigų pradėti naudoti prieskoniai ar nestabiliose šalyse populiariausia atsiskaitymo prie-

» Alternatyvios

valiutos neišgydys šalių nuo krizės

mone tapo doleris. Kitos valiutos pasižymi aiškia nacionaline fiskaline valdžia, o euro pagrindinė yda – jis neturi pagrindo nei rinkoje, nei nacionalinėje valdžioje. Kita vertus, nei Graikija, nei Ispanija ar kitos šalys negalės sumokėti savo skolų TEM’ais ar išmainyti jų į valandas, tad alternatyvios valiutos neišgydys šalių nuo krizės, tik padeda gyventojams apmalšinti nuosmukio sukeliamą skausmą.

Valiutų skaičius auga 2009-aisiais JAV buvo apie 20 aktyvių neformalių valiutų, tačiau per pastaruosius porą metų jų gretos pasipildė dar bent tuzinu, skaičiuoja CNN. Dabar be įprastų JAV dolerių kai kuriose po visą Ameriką išsibarsčiusiose bendruomenėse galima atsiskaityti tokiomis valiutomis, kaip equal dollars (liet. lygūs doleriai), bay bucks (liet. įlankos doleriai), life dollars (liet. gyvenimo doleriai), Cascadia hours (liet. Kaskadijos valandos) ar potomacs (liet. potomakai). Viena ilgiausiai ir sėkmingiausiai veikiančių JAV alternatyvių valiutų yra Ithaca hours (liet. Itakės valandos). 1991 metais sukurtos vienos Itakės valandos vertė – apie 10 JAV dolerių, tačiau jos į dolerius išmainyti negalima. Valiutos kūrėjo Paulo Gloverio tikslas – surasti būdą, kuriuo, nepaisant dolerių trūkumo, būtų galima padėti bendruomenei. Atsiskaitymas Itakės valandomis – tai ne pinigų, o laiko, skirto padėti bendruomenei, mainai

FAKTAI Krizių pinigai

••Ši krizė – ne pirma, kurios metu išpopuliarėjo alternatyvios valiutos. Jos įsigalėjo ir Didžiosios depresijos laikotarpiu 1929–1933 m. ••Tuomet Amerikoje naudoti neformalūs pinigai dabar tapę kolekcionierių medžioklės objektais ••1932 m. Austrijos, Vorglo mieste sukurta valiuta buvo ypač sėkminga – sužavėjo tokius ekonomistus, kaip Johnas Maynardas Keynesas ••Po metų Vorglo valiutos schemą panaikino Austrijos nacionalinis bankas, išsigandęs šių pinigų politinio poveikio

Grįžta mainai Europoje, kur gausiai spekuliuojama, žlugs euras ar ne, žmonės irgi griebiasi alternatyvių pi-

Kai kuriose Graikijos vietovėse galima atsiskaityti vietine sukurta valiuta. AFP

Bankų tonas švelnėja

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Rūta Medaiskytė Banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė

P

radedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnė, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms. Bankų paskolų portfelis įmonėms sudaro 25,7 mlrd. litų. Palyginti su 2008 metų vasara, kai portfelis buvo didžiausias, jis tapo ketvirtadaliu mažesnis ir iš esmės neaugo jau daugiau nei ketverius metus. Per 2012-uosius Lietuvos bankų paskolų portfelis įmonėms padidėjo vos 1 proc., naujų paskolų išduota 5,9 mlrd. litų, tačiau grynasis paskolų portfelio įmonėms pokytis siekia tik 206 mln. litų. Praėjusiais metais įmonių išlaidos investicijoms slėgė ekonomikos plėtrą ir sumažėjo 2,5 proc., kai visas BVP paaugo 3,6 proc. Atitinkamas sąsajas matėme ir paskolų rinkoje, o didžiausias skolinimosi motyvas buvo ne investicijos, o atsargų ir apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis.

Lietuvoje paskolų rinka vangi, nepaisant jau trečius metus vykstančio vieno sparčiausių ES ekonomikos augimų. Didieji bankai buvo atsargūs skolindami lėšas, o ūkio subjektai – skolindamiesi. Finansų sistemos srautai bylojo apie kapitalą, grįžtantį atgal į užsienio patronuojančius bankus. Recesijos ir viešųjų finansų krizės spaudžiamoje euro zonoje verslo paskolų rinkos būklė atrodo ne ką geriau. Čia paskolų portfelis nustojo augti 2008 metų pabaigoje ir šiandien tebėra sąstingio būsenos. Euro zonoje grynasis paskolų įmonėms srautas kol kas kinta paskolų portfelio nenaudai – jų grąžinama daugiau, negu išduodama. Per 2012-uosius portfelis susitraukė beveik 4 proc. ir šiandien yra 8 proc. žemiau 2008 metų pabaigos piko. Po kiek drąsesnio 2010-ųjų pabaigos–2012 metų pradžios laikotarpio, kai rinkos dalyviai turėjo daugiau vilčių dėl ūkio atsigavimo, dabar euro zonoje vėl būgštaujama dėl recesijos. Įdomų verslo kreditavimo rinkos vaizdą atskleidė bankų apklausa

» Lietuvos bankų

tonas dėl dalijamų paskolų švelnėja jau antrą pusmetį

dėl skolinimo sąlygų, vykdoma tiek Lietuvos banko, tiek ir Europos centrinio banko (ECB). Lietuvoje tonas dėl dalijamų paskolų švelnėja jau antrą pusmetį. Bankai šiandien geriau vertina ekonomikos perspektyvas, įmonių riziką ir įkeičiamo turto vertę. Šį pusmetį ir toliau ketinama švelninti skolinimo sąlygas, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Šiemet tikimasi paskolų portfelio augimo, kuris dar bus kuklus, tačiau 1–5 proc. plėtra yra įmanoma. Gana kontrastingą vaizdą matėme euro zonoje. Čia bankai buvo gerokai pesimistiškesni ir skolinimo standartus antrąjį ketvirtį toliau numatė griežtinti, nors jau nebe taip smarkiai, kaip pirmąjį. Skirtingai nei Lietuvoje, euro zonoje toliau tikimasi mažėsiančios paskolų paklausos. ECB pinigų politika kol kas nukreipta „pigių“ pinigų naudai ir, turint omenyje sudėtingą euro zonos ekonominę būklę, toliau liks skatinama. Palūkanų normų dydis tebėra palankus veiksnys tiek Lietuvos, tiek ir euro zonos skolininkams. Tačiau daug svarbesnis lieka rizikos elementas, susijęs su paties verslo perspektyvomis ir galimybėmis, lemiantis norą skolinti ir skolintis šiuo vis dar įtemptu Europos ekonomikai laikotarpiu.


Išskirtinis interviu

22

Nr. 13 2013 m. gegužės 27–birželio 9 d.

Skalūnų dujų bumas tęsis Šiuo metu Europa, norėdama įsitikinti, ar skalūnų dujų gavyba iš tiesų nekelia pavojaus aplinkai, stebi tendencijas Jungtinėse Valstijose – tokiomis įžvalgomis dalijosi Vilniaus Gedimino technikos universitete su energetikos specialistų grupe iš Hiustono (JAV) universiteto viešėjęs „Chevron“ gręžimo inžinierius Jimmy Lozano. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

?

Kaip manote, ar valstybėms verta investuoti į skalūnų dujas, užuot skyrus lėšas atsinaujinančiai energetikai? Visų pirma, netradicinių energijos šaltinių, kaip skalūnų dujos, gavyba nėra pigi. Dujų kaina turi išlikti santykinai aukštesnė, kad investuotos lėšos atsipirktų. Tačiau valstybių kaip Lietuva atveju, manau, investuoti reikėtų. Žinoma, norint efektyviai išgauti skalūnų dujas, reikia turėti patikimų verslo partnerių. Mano manymu, skalūnų dujų gavyba padės Lietuvai pasiekti energetinę nepriklausomybę.

?

Susidomėjus skalūnų dujomis Lietuvoje, įvairios aplinkosaugininkų grupės išreiškė susirūpinimą, esą hidraulinis skaldymas, naudojamas skalūnų dujų gavybai, užterš gruntinius vandenis. Kiek tokie teiginiai pagrįsti? Na, nesu būtent šios gavybos tipo ekspertas. Tačiau galiu pasakyti tiek, kad labai svarbu tiksliai suprasti, kaip vykdoma skalūnų dujų gavyba. Šiuo metu galime rasti daug klaidinamos informacijos. Nemažai aplinkosaugininkams priklausančių internetinių portalų cituoja savo kolegas iš JAV, kurių teiginiai, manau, nėra teisingi.

CV

Mano turimomis žiniomis, jokių problemų, susijusių su šia gavybos forma, nėra. Tai labiau propaganda, nei moksliškai paremti techninių trūkumų vertinimai. Vienas tokios klaidinamos informacijos pavyzdys – nuomonė, kad skalūnų dujų gavyba kenkia aplinkai. Teigiama, kad skystis, naudojamas skaldyti, galiausiai pasiekia vandeninguosius sluoksnius ir juos užteršia. Kiek žinau, nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų šią nuomonę. Vis dėlto tokia informacija pasiekia viešąją erdvę ir klaidina visuomenę. Mano suvokimu, šią propagandinio tipo žinią skleidžia organizacijos, nusistačiusios prieš skalūnų dujas ir tokių valstybių, kaip Lietuva, siekį tapti energetiškai nepriklausomoms.

•Dirba gręžimo inžinieriumi „Chevron North America Exploration and production company“ •Šiuo metu Hiustono universitete siekia gauti vadovų magistro (ang. EMBA) laipsnį •Vadovauja „Chevron“ dvigubo gradiento gręžimo komandai, atsakingai už giliavandenių gręžinių konstravimą •2005 m. Tulsos universitete, JAV užimančiame 10-ą reitingo vietą, įgijo naftos inžinieriaus magistro laipsnį •2008 m. ėjo JAV gręžinių inžinierių asociacijos konferencijos pirmininko pareigas

„Chevron“ gręžinių inžinieriaus nuomone, nėra moksliškai pagrįstų duomenų dėl hidraulinio skaldymo žalos aplinkai.

?

Skalūnų dujų gavyba JAV klesti, o Europoje žengiami tik pirmieji žingsniai. Kaip manote, kodėl egzistuoja šie skirtumai? Mano supratimu, vyrauja klaidinga nuomonė, kad JAV terūpi energijos išteklių kiekio didinimas. Tiesa ta, kad stengiamės pasirūpinti, jog kiekvienas mūsų žingsnis JAV būtų nepriekaištingas. Viena pagrindinių problemų Europoje ir Lietuvoje – netradicinių energijos šaltinių gavybą reglamentuojančios teisi-

Jimmy Lozano

Ruslano Kondratjevo nuotr.

nės bazės neišbaigtumas. Manau, kad europiečiai šiuo metu stebi situaciją už Atlanto ir nori įsitikinti, ar skalūnų dujų gavyba tikrai nekelia aplinkosaugos problemų. Labiausiai tikiuosi, kad Lietuvą ir likusias Baltijos šalis pasieks tinkama informacija dėl netradicinių energijos šaltinių gavybos. Turiu omenyje informaciją, kuri būtų paremta moks-

» Net jei yra didelių kliūčių, daug

skirtingų agentūrų ar departamentų, kurie priešinasi reformoms, reikia nepasiduoti ir eiti tolyn

liškai pagrįstais faktais. Beje, skalūnų dujos ir nafta išgaunamos ne tik Jungtinėse Valstijose. Panašūs procesai vyksta ir Pietų Amerikoje. Mano manymu, per 3–5 metus gavyba įsibėgės ir Europoje.

?

Kelios energetikos kompanijos, ieškojusios skalūnų dujų Lenkijoje, nutraukė savo veiklą. Jei Rytų Europoje išties yra skalūnų dujų resursų, kodėl

energetikos įmonės apleido Lenkiją? Skalūnų dujų ir naftos gavyba iš principo niekuo nesiskiria nuo įprastos naftos gavybos. Galima manyti, kad radus didelį išteklių telkinį gavyba bus pelninga, tačiau tik padarius gręžinį ir atlikus sudėtingus skaičiavimus išeitų tiksliai įvertinti ekonominę gręžinio naudą. Mano supratimu, minėtoms kompanijoms tiesiog

nepasisekė, o naftos kainų svyravimų keliamas finansinis spaudimas verčia atsakingiau vertinti savo galimybes. Nesu tikras, ar įmonės, veikusios Lenkijoje, rado skalūnų dujų, tačiau net ir atradęs dujų ar naftos telkinį negali būti tikras, kad gausi naudos.

?

Jūsų nuomone, kaip atrodys JAV energetika po 10 metų? Visi duomenys rodo, kad skalūnų dujų bumas tęsis ir toliau. Tikrasis klausimas – kaip JAV elgsis su naujaisiais resursais. Viliamasi, kad Jungtinės Valstijos po labai ilgos pertraukos vėl taps suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja. Manau, kad netradicinių šaltinių gavyba ir toliau bus perspektyvi. Nereikia „nurašyti“ ir Meksikos įlankoje esančių naftos ir dujų šaltinių. Kaip minėjau, svarbu, kad visos energijos rūšys būtų tinkamai panaudotos, nesvarbu, ar tai – saulės, vėjo, ar skalūnų dujų teikiama energija. Vis dėlto, esu tikras, kad artimiausiu metu smarkiai kris anglies naudojimas, nes šis resursas ypač teršia aplinką. Anglį ilgainiui pakeis gamtinės dujos. Greičiausiai šį procesą pastebėsime ten, kur anglis naudojama elektros gamybai.



Ekonomika.lt 13 (123)