Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ I. Laursas: Kai valstybė įrodys, kad nori jaunų verslininkų, o ne jiems trukdyti, pasikeis ir požiūris, papildoma baimė išnyks

J. Latvienė: Žmogus gali laisvai veikti ir kažko siekti tik tada, jei nebijo prarasti darbo

Plačiau 8 p.

Laikraštis leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 M. balansžio 2–14 d. Nr. 9 (119)

ŠIAME NUMERYJE Oriai senatvei nebūtina kaupti privačiai Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Plačiau 6–7 p.

Sunkūs laikai nykštukams Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Plačiau 14–15 p.

Įmonės kuria savo feisbukus Naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu iš pirmo žvilgsnio neatrodo gero darbuotojo bruožas. Tačiau pastaruoju metu kyla nauja tendencija – įmonės kuria vidinius socialinius tinklus. Plačiau 16–17 p.

„Dow Jones“: nuvarytą arklį laikas šauti Pasaulio žiniasklaidos linksniuojamas beprecedentis „Dow Jones“ akcijų indekso augimas – tik naivi iliuzija. Indeksas „Dow Jones industrial average“ (DJIA) kovo pradžioje sukėlė emocijų bangą: žiniasklaida prapliupo informacija apie sumuštą visų laikų rekordą. Plačiau 20–21 p.

Rinkos pokyčiai 419,79 838,20 393,63 6411,74 3267,52 12397,91

OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

+1,66 % +2,01 % +1,34 % –1,20 % +0,57 % –0,56 %

Kovo 20–29 (28*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr: 119

Tiražas: 15 000

Lietuvos investicijų atostogos užsienyje

Plačiau 18–19 p.

www.ekonomika.lt


Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Apie (ne)orią senatvę Prieš jus – Klausas iš Miuncheno, neseniai grįžęs iš atostogų Maljorkoje, ir Petras iš bet kurio jūsų pasirinkto Lietuvos miesto, ieškantis šiandieninio duonos kąsnio.

2013 balandžio žurnale

A

bu jie – pensininkai, ir tai tėra vienintelis jų panašumas. Esminis skirtumas: jie visą savo gyvenimą praleido šalyse, kurių pensijų sistemos – skirtingos. Prieš dešimtmetį Lietuvoje prasidėjo pensijų reforma, pritaikyta vakarietiška fondų sistema žadėjo tautiečiams orią senatvę. Tačiau to, kas įvyko, reforma pavadinti negalime. Tikėtina, kad užtektinai pinigų pragyventi mūsų pensininkams neatneš ir šiandieninė tvarka. Iki šiol veikusi sistema (neskaitant menko procento, pervedamo į II pakopos pensijų fondus) buvo sutverta taip, kad turtingesnių, daugiau uždirbančių gyventojų lėšos būtų perskirstytos uždirbantiems mažiau. Tačiau tokia yra „Sodros“ esmė – užtikrinti bent minimalų pragyvenimą senatvėje. Natūralu, daugiau uždirbantiems žmonėms ji nenaudinga. Bet čia atsiranda galimybė – papildomas kaupimas fonduose. Tik būtent jis tampa kiekvienos valdžios loterijos objektu. Buvusi vyriausybė pažeidė daugumos dalyvavusiųjų sistemoje teisėtus lūkesčius – sumažino įmokas į pensijų fondus iki 2 varganų procentų. Nors, ekspertų skaičiavimu, kad kaupimas suteiktų realios naudos, reikia fondams atseikėti iki 10 proc. pajamų. Šiais metais pradėta reforma vėl stringa. Formaliai jau nuo šiandien galime rinktis iš trijų būdų – likti tik „Sodroje“, kaupti II pakopos fonduose

arba savarankiškai pervesti ten papildomus 2 proc. vidutinių pajamų, kuriuos padvigubins valstybė. Pasirinkimo galimybių lyg ir turime, tačiau kokia reali nauda? Juo labiau, kad darbo grupes viena po kitos kurianti dabartinė valdžia dar nesuskaičiavo, kiek tai kainuos mūsų biudžetui – nežinia, o galbūt atsivėrusi skylė dar kartą neleis prisijungti prie euro zonos. Kaip milijardinėse skolose paskendusią „Sodrą“ padaryti patrauklesnę klientams – pensininkams? „Jei žmogus nusprendžia 2 proc. nuo uždarbio mokėti papildomai į privatų pensijų fondą, valstybė jam prideda įmoką iš biudžeto, bet jei šis norėtų papildomai mokėti 2 proc. „Sodrai“, valstybė neleidžia ir nieko neprideda, nors mėgstama kalbėti apie konkurenciją tarp privataus ir valstybinio sektoriaus“, – šio numerio straipsnyje apie tai, kaip gaudytis naujoje sistemoje, samprotauja profesorius Romas Lazutka. Ir tikrai, šiandien „Sodra“ dažnam asocijuojasi su ant bankroto slenksčio atsidūrusia įmone – kol ji netaps patraukliu valstybės instrumentu oriai senatvei užtikrinti, vos galą su galu suduriančių pensininkų bus tik daugiau. Ekspertai skaičiuoja, kad patogiai gyventi senatvėje turėtų pakakti 70 proc. iki pensijos gautų pajamų. Dabartinė padėtis daugumai neužtikrina net pusės. Tad oriai pensijai Lietuvoje šiandien padėtų tik revoliucija, ne reforma.

» Kaip milijardinėse skolose paskendusią

„Sodrą“ padaryti patrauklesnę klientams – pensininkams?

skaitykite

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Ieva Barauskaitė, Dailius Dargis, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Gabija Sabaliauskaitė. PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta VYKDOMASIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 119 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Jei yra būdų pasinaudoti palankesnėmis » galimybėmis, manau, teisinga, kai žmonės jomis naudojasi. Deja, kol kas daugelyje šalių verslo sąlygos palankesnės nei pas mus. Bet negi dėl to verksi?

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Šiuo metu Lietuvos įmonėse dar nėra » kapitalo perviršio, ne taip kaip Vakaruose,

Savaitės tema

Europos kontekste šiuo metu plėstis Baltijos šalyse nėra » pati blogiausia situacija. Nemanau, kad yra svarių priežasčių,

kur bendrovės dirba šimtus metų. Lietuvos įmonės labai priklausomos nuo bankų finansavimo ir laisvų pinigų investicijoms neturi

ĮMONIŲ NAUJIENOS

kodėl Lietuvos verslas nesiplečia. Kas nori, tas plečiasi, kas prisibijo – ne

Jonas Karčiauskas, „Audėjo“ generalinis direktorius

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas

Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius

ELTA

Fotodiena

ELTA

Leista restruktūrizuotis Bendrovei „Šiaulių tauro televizoriai“ leista restruktūrizuotis. Tokį sprendimą priėmė Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko pareiškimą. 2011 metais „Šiaulių tauro televizoriai“ už-

NUOMONĖ

Visada ieško, kur geriau Verslas palankesnės mokesčių terpės ieško visada, o tam tikrų šalių populiarumą tarp ieškančių, kur perkelti įmones, lietuvių lemia tokie kriterijai kaip mokesčių reguliavimas, lengvatos, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių kiekis, aiškina Laimonas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON“ vadovaujantis partneris. „Pavyzdžiui, Nyderlandai, Danija yra tarp 10 pasaulio šalių, turinčių daugiausia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių“, – sako advokatas.

» Kalbant apie investicijas, įmonių

plėtrą užsienyje, Lietuva realiai dar yra kūdikystės stadijos

FAKTAI Lietuvių investicijos užsienyje

••„Olympic Casino“ su partneriais pernai įsigijo bendrovę Italijoje ••„City Service“ nusipirko lenkų įmonę „Zespol Zarzadcow Nieruchomosci“ (apie 37,95 mln. litų) ••„Maxima LT“ įsigijo prekybos tinklą Ispanijoje „Dinasol“, o su „VP Market“ grupe susijęs fondas „Gemini grupė“ nupirko Lenkijos maisto gamintoją „Cenos“ (apie 24,6 mln. litų) ••Pernai vasarą „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis dėl palankesnių įstatymų ir stabilios mokesčių aplinkos iškėlė savo įmonę į Estiją

Laisvą Lietuvos kapitalą pastaruoju metu verslininkai skyrė patenkinti rekordiškai eksporto paklausai. Fotodiena

mūsų statybinės, maisto įmonės, ir kitos. Bet, išskyrus Latviją, didesnės koncentracijos tikrai nematau.“ Į kitas šalis Lietuvos verslo investicijas nulemia pavieniai atvejai. Pavyzdžiui, kaip didžiausią Lietuvos verslo investiciją į užsienį galima išskirti „Maximą“, kuri yra įsigijusi parduotuvių Ispanijoje bei Lenkijoje. Tekstilės įmonės skyrusios porą investicijų

rytuose: „Omniteksas“ – Uzbekistane, „Audėjas“ – Baltarusijoje. „Kalbant apie investicijas, įmonių plėtrą užsienyje, Lietuva realiai dar yra kūdikystės stadijos, – „Ekonomika.lt“ sakė N. Mačiulis. – Tai tikrai labai reti, vienetiniai reiškiniai, kai Lietuvos įmonės nusprendžia, perkelti gamybą ar ją plėsti kitose valstybėse.“

Nėra laisvo kapitalo Viena priežasčių, kodėl verslas nesiplečia užsienyje – laisvo kapitalo trūkumas. Pastaruoju metu jį „suvalgė“ rekordiškai augantis eksportas. „Pagrindinė problema, kad turime dvi išsiskiriančias kreives: viena jų rodo, kad eksportas auga rekordiniais tempais, o kita – kad investicijos mažėja, – aiškina S. Besagirskas. – Bet tai labai susiję, nes norėdamos patenkinti didėjančią prekių paklausą, sakykime NVS rinkose, įmonės visas lėšas nukreipia žaliavoms įsigyti, logistikai, einamiesiems darbams ir visiškai neinvestuoja, nes nelieka lėšų.“ Kita vertus, S. Besagirskas mano, kad investicijos turėtų atsigauti, nes visi gamybiniai pajėgumai jau beveik išnaudoti. Nors bankų kreditavimas atsigauna labai lėtai, kai kurios įmonės pasakoja pačios sulau-

Belgija

Suomija

Čekija

Norvegija

Estija

1800

1600

1400

1200

1000

800

600

400

Nyderlandai

dirbo 9,8 karto daugiau grynojo pelno nei 2010 metais. Tačiau įmonė ties bankroto riba pernai atsidūrė dėl, pasak R. Žukausko, pastaraisiais metais įvykusių „neprognozuotų dalykų, kurių bendrovė nepajėgė suvaldyti”.

Geriausi „Litgrid“ metai „Litgrid“ grupės pajamos 2012-aisiais buvo 508,4 mln. litų, o pelnas iki apmokestinimo – 31 mln. litų. „Pernai dirbome efektyviau ir veržliau, todėl metus baigėme pelningai, o strateginiai elektros projektai per metus pasistūmėjo tiek, kad šiais metais jau pradedame juos įgyvendinti“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

2012 metais bendrovė vykdė tarptautinių elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ planavimo darbus. Fotodiena

kur labiausiai smuko lietuvių investicijos (%)* 0 –10 –20 –30 –40 –50 –60 –70 –80 –90 –100

*2011 III ketv. – 2012 III ketv. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

kiančios bankininkų vizitų. Kažkiek investicijų turėtų tekti ir veiklos plėtrai užsienyje, nes kai eksportu nebepavyksta iškovoti naujų rinkų, prie jų siekiama priartėti perkeliant į užsienį dalį gamybos arba steigiant atstovybės ir vietoje realizuojant produkciją. Nors augantis Lietuvos eksportas byloja apie šalies pasirengimą šiam žingsniui, verslui dar trūksta konkurencinio pranašumo, palyginti su kitomis didesnių rinkų įmonėmis. „Akivaizdu, kad dau-

Uzbekistanas

kestinimą, o kai kuriais atvejais pelnas turėtų būti visiškai neapmokestinamas (jeigu kalbame apie reinvestuojamą pelną, arba pajamas iš franšizės), ir tokiu būdu sukurti palankią aplinką ne tik Lietuvos įmonėms, kad jos nebėgtų iš valstybės, bet ir pritraukti kitų valstybių įmones“, – siūlo ekonomistas. Dėl naujų mokesčių reformų, L. Marcinkevi-

Latvija

Ukraina

Šiuo metu nestabilioje padėtyje atsidūręs Kipras ateityje atbaidys lietuvių investicijas, o tai gali suteikti šansą Lietuvai atsivilioti atgal ne tik savo įmones, bet ir pritraukti jų iš užsienio, mano N. Mačiulis. „Nesakau, kad Lietuva turėtų pro pirštus žiūrėti į pinigų kilmę, bet ji privalo sukurti palankią mokesčių aplinką, labai mažą pelno apmo-

Kipras

Kazachstanas

P

ažvelgus į daugiausia Lietuvos investicijų gaunančias šalis, matyti, kad jas traukia ne perspektyvios rinkos ar augančios ekonomikos. Pirmą vietą tarp Lietuvos investicijų užima Nyderlandai, kurių ekonomika jau pernai nugrimzdo į recesiją bei prognozuojama, kad liks joje ir šiemet. Čia lietuviai, Statistikos departamento duomenimis, yra investavę per 1,6 mlrd. litų. Antra pagal Lietuvos investicijų populiarumą – Latvija, kurioje lietuviai investavę per 800 mln. litų. Trečią vietą užima dabar ties bankroto riba svyruojantis Kipras. Šioje euro zonai nerimą keliančioje saloje sukaupta daugiau nei pusė milijardo litų. „Statistika labai iškalbinga, nes net trys pagrindinės šalys, kurios realiai sutraukusios beveik visas Lietuvos investicijas, yra Olandija, Latvija ir Kipras, – aiškina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Latvija iš tiesų

Ekonominio nuosmukio metu dažnai išryškėja kontroliuojančiųjų įmonių steigimo tendencija, nes padidėja politinis spaudimas – pradedama ieškoti būdų, kaip apmokestinti daugiau. „Vien jau tokie ketinimai gali paskatinti investicijų judėjimą į kitas jurisdikcijas. Verslui svarbu ne tik maži mokesčiai, bet ir pastovumas“, – sako L. Marcinkevičius.

Lenkija

100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0

*2011 III ketv. – 2012 III ketv. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Rumunija

greta.jankaityte@ekonomika.lt

ta valstybė, kur Lietuvos įmonės realiai investuoja į veiklą, bet kalbant apie Olandiją ir Kiprą vienintelė investavimo ten priežastis – kontroliuojančiųjų bendrovių steigimas.“ Pastaraisiais metais žymiai išaugusias investicijas į Estiją irgi lėmė Lietuvos bendrovių kapitalo perkėlimas į stabilesnę mokesčių aplinką. Pavyzdžiui, pernai Estijoje holdingo įmonę įsteigė nekilnojamojo turto įmonė „Hanner“.

Jungtinė Karalystė

kur labiausiai augo lietuvių investicijos (%)*

Vokietija

Greta Jankaitytė

Surasti bendrų krypčių, kur Lietuvos verslas vykdytų savo veiklą, o ne ieškotų palankesnių mokesčių – praktiškai neįmanoma. Vienintelė Latvija yra šalis, kurioje galima pastebėti tendencingą Lietuvos investavimą. Mūsų kaimynė yra pritraukusi didžiausią Lietuvos investuotojų kiekį – 2010 metų duomenimis, jų Latvijoje buvo 172. „Nemanau, kad yra atskira šalis, kurioje būtų didesnė Lietuvos verslo investicijų koncentracija, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. – Galbūt išskirčiau Latviją kaip vienintelę valstybę, kur lietuviai pamėgę investuoti. Ten investuoja ir

*2012 III ketv. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

200

Lietuvos investicijų srautai į užsienį atspindi ne Lietuvos verslo plėtrą svetimose rinkose, bet palankesnio mokesčių klimato paieškas. Apversti šią tendenciją trukdo investicijų į savo verslą trūkumas.

Veiklą vykdo padrikai

Stambiausių Lietuvos investicijų kryptys (mln.lt)*

0

Lietuvos investicijų atostogos užsienyje

čiaus manymu, ateityje galėtų ir turėtų padidėti investicijų Latvijoje.

5

Investuoja Latvijoje „Vičiūnų“ restoranų grupė artimiausiu metu Latvijoje ketina atidaryti dar du restoranus populiariuose prekybos centruose „Domina“ ir „Spice“, investicijos sieks 2,5 mln. litų. Pasak „Vičiūnų“ restoranų grupės

valdybos pirmininko Gedimino Balnio, šiais metais žadama atidaryti 8 naujus restoranus: 6 iš jų – Lietuvoje ir 2 – Latvijoje. Nuo 2011 m. Rygoje veikia grupės restoranas, kurio apyvarta pernai sudarė 2,5 mln. litų.

Palankesnis rizikos kapitalas guma šiek tiek pažangesnių Lietuvos įmonių labai greitai išauga iš marškinėlių, kuriuos joms būna užvilkęs Lietuvos rinkos dydis, – sako N. Mačiulis. – Nes galimybių čia vykdyti veiklą, kuri leistų pasiekti masto ekonomiją, yra pakankamai mažai.“ Norint sėkmingai konkuruoti su tarptautinėmis įmonėmis, būtinos investicijos į novatoriškas gamybos priemones ir prekybos procesus. O, pasak N. Mačiulio, „šiuo aspektu daugelyje sektorių Lietuvos įmonės dar negali išsiskirti“.

» Akivaizdu, kad dauguma šiek tiek

pažangesnių Lietuvos įmonių labai greitai išauga iš marškinėlių, kuriuos joms būna užvilkęs Lietuvos rinkos dydis

Vienos didžiausių Rytų ir Šiaurės Europos regione pradedančių verslų akceleravimo programos „Startup Highway“ dalyviai šiais metais turės galimybę gauti trigubai didesnę, 150 tūkst. litų siekiančią investiciją geresnėmis nei anksčiau sąlygomis dėl partnerystės su ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“. Už investiciją bus prašoma ketvirtadaliu mažiau akcijų.

„Startup Highway“ už investiciją prašys mažiau akcijų – už 50 tūkst. litų investiciją bus prašoma 7,5 proc. steigiamųjų projektų akcijų, t. y. ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Fotodiena

Skraidins į Stokholmą Balandį SAS pradeda vykdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Stokholmą. Keleiviai į Švedijos sostinę bus skraidinami 6 kartus per savaitę, išskyrus šeštadienius. „Tiesioginis susisiekimas oru – svarbus veiksnys stiprinant ryšius tarp mūsų

šalių. Švediško kapitalo bendrovės tiesioginius skrydžius išskyrė kaip esminį faktorių toliau gerinant verslo klimatą čia, Lietuvoje, tad šis žingsnis ypač sveikintinas“, – pažymėjo Švedijos ambasadorė J. E. p. Cecilia Ruthström-Ruin.


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

Transporto sektoriuje pasigenda aiškumo

■ Pernai įmonių šalyje

■ Neseniai susikūręs Trans-

Didžiausia dalis – net 50,8 proc. (arba 2275 naujos įmonės) – buvo įregistruota „mažosioms“ saulės energijos jėgainėms įrengti. Eliminavus saulės elektri-

tiek gyventojų teigė, kad per praėjusius metus šalies ekonominė padėtis pagerėjo

nių efektą, naujų juridinių subjektų buvo įsteigta maždaug 21,2 proc. (arba 2200) daugiau nei 2011-aisiais. 2012 m. pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo registruota 14 866 naujų juridinių asmenų, o juridinių asmenų išregistravimas liko panašus kaip 2011-aisiais: 2012 m. išregistruota 1,6 proc., arba 53 juridiniais asmenimis mažiau.

Pernai beveik pusė naujų įmonių tradiciškai buvo įsteigta Vilniaus miesto savivaldybėje – iš viso 7369 juridiniai asmenys. Fotodiena

Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas. gabija@ekonomika.lt

N

ors plačiai aptarinėjami privačių pensijų kaupimo fondų privalumai, „Ekonomika. lt“ kalbinti ekspertai išskiria atvejus, kai papildomai taupyti jau neverta – verčiau pasitikėti valstybės parama senjorams, kuri esą galėtų būti ir didesnė, jei valstybė remtų kaupimą ne tik privačiuose fonduose, bet ir „Sodroje“. Ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka abejoja pernelyg optimistinėmis pensijų skaičiuoklės prielaidomis – numatytas 4 proc. vidutinio atlyginimo augimas, o kapitalo grąža blogiausiu atveju – 5,5 proc. Taip skaičiuojant privačių fondų

nauda būsimiems pensininkams didesnė. R. Lazutka svarsto, kad reikėjo trijų tipų scenarijaus – vidutinio, kai kapitalo grąža sutampa su atlyginimo augimu, optimistinio, kai ji didesnė, ir pesimistinio, kurio grąža būtų mažesnė už atlyginimo augimą. Negana to, jis svarsto apie galimą papildomai nekaupiančiųjų diskriminaciją, kurie, tarkime, negalėtų mokėti papildomų įmokų „Sodrai“. „Skaičiuoklės prielaidose iš anksto įdiegtas tik vienos sistemos pranašumas, nors niekas nežino,

ar algos augs 4 proc., ar kapitalo grąža bus 4,5, ar 6 proc. Kai šiuos dydžius parenka valstybinė institucija, o ne privati bendrovė, matyt, ji irgi reklamuoja vieną sistemą, – aiškina socialinių mokslų daktaras. – Kita vertus, jei žmogus nusprendžia 2 proc. nuo uždarbio mokėti papildomai į privatų pensijų fondą, valstybė jam prideda įmoką iš biudžeto, bet jei jis norėtų papildomai mokėti 2 proc. „Sodrai“, valstybė neleidžia ir nieko neprideda, nors mėgstama kalbėti apie konkurenciją tarp privataus ir valstybi-

» Pensijų reformos struktūra

modeliuota taip, kad mažiausiai uždirbantiems labiausiai apsimoka kaupti papildomai

nio sektoriaus. Gali būti, kad žmogus nepasitikės numatytomis prielaidomis ir manys, kad kapitalo grąža bus 4 proc., o atlyginimo augimas 4,5 proc. Tokiu atveju jam naudingiau būtų mokėti „Sodrai“, nors lėšos liktų ten. Gyventojui sulaukus pensijos, jas atskaičiuotų iš dirbančių žmonių, bet jo įgytos teisės būtų didesnės.“ Pašnekovas įsitikinęs, kad didinant papildomas įmokas į pensijų fondus turėtų augti ir pensijos, vis dėlto, tokia galimybė negarantuojama. Įmokas valstybės biudžetui ir „Sodrai“ moka ir nekaupiantieji papildomai, tačiau jų pinigai paskirstomi dalyvaujantiems II pakopos pensijų fonduose. „Būtų gražu gerbti privačią nuosavybę ir rinkos

Žinoma, vienas pagrindinių šio fondo tikslų – ugdyti transporto ir logistikos sektoriaus

srities profesionalus, todėl projekto vizija – ir mokyti jaunąją kartą, ir kelti jau esamų darbuotojų kvalifikaciją. Transporto reformų paramos fondo valdybos pirmininkas Valdas Gilys teigia, kad labai svarbu parodyti, jog transporto ir logistikos srities profesijos Lietuvoje yra reikalingos, o nuolat tobulėjant galima tapti nepakeičiamu specialistu.

,,Reikia vykdyti tarptautinius mainus, – teigia V. Gilys. – Specialistai galėtų pažiūrėti, kaip darbas vyksta vienoje ar kitoje šalyje, pasitobulinti, atkreipti dėmesį į valstybės rinkos poreikius, tendencijas. Manau, kad įvairiomis priemonėmis galima parodyti, kad Lietuvoje geresnės darbo sąlygos nei kai kuriose Europos šalyse.“ Pasak jo, dažnai kalbama,

blaškymosi pastaruosius metus kaupus pensiją, o likus porai metų iš pensijų fondo bėgti. Tiek vienu, tiek kitu atveju nematau aiškios naudos“, – svarsto „Finastos“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė. Ekonomistės teigimu, pasikliaunantieji tik „Sodros“ pensija, senatvės gerovę atiduoda į šalies rankas – koks bus ekonomikos augimas, demografinė situacija. Investuojantieji į II pakopos privačius pensijų fondus pasikliauja platesnėmis rinkomis ir, ko gero, greičiau augančiomis ekonomikomis. „Negali žinoti, kas bus po 20 ar 30 metų, galbūt keisis visa pasaulio ekonomikos struktūra, bus sparčiau

augančių šalių nei Lietuva, ir pensijų fondai, nukreipdami lėšas į augančias sritis, turi šansų suteikti didesnę grąžą. Tokia tikimybė lygi 50 proc., nes ateitis neapibrėžta – vieno atsisakai dėl kito, bet naudą ir netektis įvertinti sunku“, – samprotauja ekonomistė. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas svarsto, kad likus 10 metų iki pensijos lig šiol papildomai netaupiusiems žmonėms mažai tikėtina sukaupti reikšmingą sumą privačiuose fonduose, nebent pradėtų taupyti kelis kartus vidutinį darbo užmokestį (VDU) viršijančias pajamas gaunantys gyventojai. Daugeliu atvejų esą

geriau likti prie valstybinio socialinio draudimo pensijos. Tarp „Sodros“ pensijų gavėjų patenka ir jaunesni, mažas pajamas gaunantys gyventojai, nors tokias pajamas gaunančiųjų kaupimas skatinamas, įmokos, pervedamos į pensijų fondus, lieka nedidelės. Todėl pašnekovas siūlo įvertinti, ar tie maži pinigai nėra vertingesni dar iki pensijos. „Pensijų reformos struktūra modeliuota taip, kad mažiausiai uždirbantiems labiausiai apsimoka kaupti papildomai, jei šie ryšis papildomoms įmokoms, gaus santykinai didžiausią subsidiją: gaunančiam vidutinį ar mažesnį darbo užmokestį subsidija bus

porto reformų paramos fondas stengsis suvienyti ir spręsti šalies transporto bei logistikos sektoriaus problemas, išsiaiškinti ne tik įsisenėjusius rūpesčius, bet ir užkirsti kelią galimiems neigiamiems padariniams.

Oriai senatvei nebūtina kaupti privačiai Gabija Sabaliauskaitė

ekonomiką, o valstybė tiesiog sumažintų gyventojų pajamų mokestį (GPM) 2 proc., „Sodros“ įmoką ir

grąžintų tiems žmonėms. Pensijos privačios, todėl jei valstybė mano, kad reikia užtikrinti tam tikro dydžio

V. Gilio teigimu, šiandien mūsų šalies transporto sektoriuje labai dažnai pasitaiko nesusikalbėjimų. Fotodiena

pensijas, tai privačios įmonės neįsipareigoja garantuoti, jei nori, kad žmonės atsidėtų pensijas senatvei, tai turėtų būti užtikrinta per „Sodrą“, – dėsto jis.

I pakopa – „Sodros“ pensija: gaunantiems itin nedideles pajamas arba 50–55 metų amžiaus gyventojams, iki šiol nekaupusiems privačiuose fonduose. Jei pensija jau ne už kalnų, likus keleriems metams pradėti taupyti privačiuose pensijų kaupimo fonduose neverta. Vis dėlto, pamatuoti, ką gyventojas gautų iš pensijų fondų, o ko netektų „Sodroje“ – sunku. „Jeigu gyventojas jau yra pensijų fondo dalyvis, nežinau, ar bus naudos iš

FAKTAI senatvės pensija Lietuvoje

••Lietuvoje senatvės pensiją gauna 601 tūkst. šalies gyventojų, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis jos dydis – 814 litų ••Nuo 2013 m. moterims senatvės pensijos skiriamos, kai joms sukanka 60 metų ir 8 mėnesiai, o vyrams – sulaukus 62 metų ir 10 mėnesių. Kad būtų mokama pensija, asmenys privalo turėti minimalų 15 metų stažą ••Nuo 2014 m. „Sodra“ į sutartis sudariusių žmonių pensijų fondus perves 2 proc. draudimo įmokas. Gyventojai galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio

Prognozuojami pensijų scenarijai, šiemet pradėjus kaupti papildomai arba gaunant tik „Sodros“ pensiją

Rekomenduojama investicijų grąža pajamos apie 2 tūkst. litų pajamos apie 3,5 tūkst. litų pajamos apie 7 tūkst. litų

20–25 amžiaus iki pensijos likus 40 m.

35 amžiaus iki pensijos likus 25 m.

45 amžiaus iki pensijos likus 15 m.

2,5 proc. 1413 950 1945 1267 3186 2009

2 proc. 1012 1352 2145

1,5 proc. 804 1069 1687

Prognozuojama pensija iš „Sodros“ be papildomo kaupimo

Lietuvoje

Perpus daugiau įmonių įregistruota 43,1 proc. (arba 4475 juridiniais asmenimis) daugiau nei užpernai.

18 %

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

1272 1739 2831

957 1296 2084

52 amžiaus iki pensijos likus 7–8 m. 0,5 proc. 1021 973 1372 1301 2187 2067

Prognozuojama pensija iš „Sodros“, pradėjus kaupti II pakopos pensijų fonduose 2013 m.

*Apskaičiuota pagal būsimos pensijos skaičiuoklę, pasirenkant ekspertų rekomenduojamą kapitalo grąžą

Ekspertai tikina, kad geriausia rinktis papildomą kaupimą, jei iki pensijos likę bent 15 metų, tačiau optimistinės prognozės gali būti skaičiuojamos remiantis pernelyg teigiamais dydžiais. Scanpix

••Sausio mėnesį „Sodros“ deficitas siekė 318 mln. litų, 34 mln. litų mažiau nei praėjusiais metais

7

kad daugelis šalies vairuotojų pabėgo dirbti į Italiją, Vokietiją ir net Estiją, nes ten už tą patį darbą moka daugiau. Po pusės metų dalis jų grįžo namo, nes ten mažiau žiūrima į darbo ir poilsio valandas, svarbiausia – laiku pristatyti prekę. ,,Reikia apsikeisti tiek jaunimo, tiek profesinėmis delegacijomis, kad ir mūsų specialistai, ir užsieniečiai galėtų pažiūrėti, kaip Lietuvoje vyksta

darbas, o mūsų tautiečiai taip pat suprastų, koks darbo pobūdis ir gyvenimo sąlygos yra kitose šalyse, – aiškina V. Gilys. – Šiuo metu specialistai nuolat perviliojami į įvairias šalis. Mūsų tautiečiai, išvažiavę į kitas šalis, nežino realios padėties. Reikėtų šviesti žmones pagal profesines šakas, rūšis, kokios iš tikrųjų yra sąlygos užsienyje, kad jie nebėgtų ten aklai.“

» Jei žmogui labiau norisi žvirblio

rankoje, nei erelio danguje, jis yra vyresnis, konservatyvus, geriau rinktis ne akcijų, o į obligacijas investuojančius fondus

reikšminga, o pensijų skaičiuoklės nauda akivaizdi. Tačiau iškyla kita problema – papildomi litai, kuriuos reikia kaupti, skirtingas pajamas gaunantiems žmonėms ne vienodai brangūs. Uždirbančiam minimalią algą atidėti 10 litų vertės įmoką gali būti sunkiau nei gaunančiam 10 tūkst. litų atidėti 100 litų“, – aiškina M. Kalesinskas.

II pakopa – privatūs pensijų fondai: nepriklauso nuo gaunamų pajamų, pradėti kaupti galima likus 40, 25 ar 20 metų iki pensijos. Vis dėlto, M. Kalesinsko teigimu, jei ir mažas pajamas gaunantys gyventojai gali subalansuoti biudžetą, kad dalį savo uždarbio skirtų kaupti papildomai, dėl didelės subsidijos verta pasiryžti net ir gaunantiesiems minimalias pajamas. „Įmokos pervedimo ir gaunamos subsidijos poveikis ryškus, ypač jauniems žmonėms, kuriems vienareikšmiškai rekomenduotina kaupti. Jų gyvenimas prieš akis, taigi, pajamos, tikėtina, augs. Žinoma, kiekviena situacija individuali, bet pajamų didėjimo scenarijus – klasikinis“, – aiškina jis. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad iki pensijos likus 25 ar 20 metų, santaupas fonduose galima investuoti į rizikingesnius aktyvus, o per ilgą laiką uždirbti didesnę grąžą.

R. Medaiskytė tvirtina, kad pasikliauti dviem skirtingomis kaupimo senatvei schemomis kur kas naudingiau. Valstybinė „Sodros“ pensija, kuri, ekonomistės nuomone, bus visada, kritiniu atveju galėtų tapti pašalpos dydžio bazine senatvės pensija. „Žinoma, jei uždirbi mažai, II pakopoje nesukaupsi tiek, kiek uždirbantis daug, bet jei tokiu atveju gausi mažesnę pensiją ir iš „Sodros“ nei tas, kuris mokėjo didesnius mokesčius. Mano nuomone, kaupti II pakopoje, gali būti naudinga tiek vieniems, tiek kitiems, nes tai bus tam tikras pajamų šaltinių diversifikavimas ateityje“, – komentuoja ji. Ekonomistė sako, kad apsisprendus pradėti kaupti privačiuose fonduose reikia tinkamai įvertinti fondo riziką, o jo pasirinkimą esą lemia ir žmogaus charakteris. Linkusiems rizikuoti arba jaunesniems tinka akcijų fondai: dėl svyravimų akcijų rinkose ir didesnės rizikos nemaža tikimybė pralošti, bet kartu ir gauti didesnę grąžą. „Jei žmogui labiau norisi žvirblio rankoje, nei erelio danguje, jis yra vyresnis, konservatyvus, geriau rinktis ne akcijų, o į obligacijas investuojančius fondus. Obligacijoms būdingi mažesni svyravimai nei akcijoms, investuoti į jas saugiau: mažesnė nuvertėjimo, pensijų fondo vertės sumažėjimo rizika“, – pataria „Finastos“ atstovė.


Kitu žvilgsniu

8

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Dangoraižio silpnais pamatais nepastatysi Ilja Laursas nepailsdamas dalijasi patarimais su jaunaisiais Lietuvos verslininkais ir sako: turintieji idėją, bet verslo nepradėję, bijo to, ko nesupranta. Nors iš pradžių galima apsieiti ir be jokio finansavimo, svarbu nebijoti dalytis mintimis su investuotojais: šie jų nepasisavins, be to, pasiseka vienam iš dešimties.

CV

Ilja Laursas

Pasaulyje pirmaujančios mobiliųjų programėlių „GetJar“ kompanijos įkūrėjas 2011 m. Atėnuose gavo Europos verslo laikraščių asociacijos „Europos metų vadovo 2011“ apdovanojimą 2009 m. pripažintas vienu iš 40-ies įtakingiausių pasaulinės telekomunikacijų industrijos žmonių 2002 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą

I. Laursas įsitikinęs, kad jaunieji verslininkai daug ką gali nuveikti be išorinio finansavimo, o vėliau kreiptis ne tik į Lietuvos rizikos kapitalo fondus, bet patraukti pasaulinių kompanijų dėmesį. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

?

Esate sakęs, kad studentų auditorijos paklausus, kiek yra norinčiųjų turėti verslą, pakyla daug rankų, tačiau pasiteiravus, kiek jų kažką daro dėl verslo, – šių žymiai sumažėja, priešingai nei Amerikoje. Ar keičiasi Lietuvos jaunimo požiūris? „Startup’ų“ judėjimas populiarėja, o visų iniciatyvų suskaičiuoti nė neuž-

NUOMONĖ

tektų rankų pirštų, nieko panašaus nebuvo prieš 5 metus. Stebėdamas naujus verslus ir sėkmės istorijas, matau, kad viskas keičiasi, iniciatyvų yra.

?

Vis dėlto, matyt, ne kiekvienas, turintis idėją, ryžtasi ją realizuoti, ko gi bijo lietuviai? Žmogui būdinga bijoti to, ko jis nežino, tokia jau psichologija: nors ir paprasta, atrodo neįvei-

kiama. Tai pakeisti lengva – reikia komunikacijos, suplanuoti žingsnius, juk tai ne raketų mokslas, kai paaiškini, baimė dingsta. Kolegos už vandenyno be problemų verslus pradeda būdami 16 metų. Tačiau Lietuvoje prisideda kol kas gana neigiamas stereotipinis mąstymas apie valstybę: yra ne visai gražių istorijų, kaip valstybinės institucijos kartais elgiasi su verslu – laukia

kyšių ar baudžia už menkiausius nusižengimus. Jei kai kurie pareigūnai taip elgiasi, naivu tikėtis, kad tauta to nesužinos, šios istorijos gyvos. Kai valstybė įrodys, kad nori jaunų verslininkų, o ne jiems trukdyti, pasikeis ir požiūris, papildoma baimė išnyks, bet reikia ne vienų ir ne dvejų metų.

?

Visi kalba apie technologijas, ar dar galima tikėtis sėkmės kuriant tradicinius verslus? Manau, kad ne nulinės sėkmės tikimybė egzistuoja darant bet ką: nuo pyragaičių iki kėdžių ar erdvėlaivių. Vyrauja nuomonė, kad daug žada saulės energija, biotechnologijos, socialiniai tinklai, mobiliosios technologijos. Viena vertus, šios rinkos neišvengiamai augs, todėl intuityviai norisi jomis pasinaudoti. Kita vertus, taip mano dar dešimtys tūkstančių verslininkų, o tai reiškia, kad jie irgi imsis kažką daryti ir konkurencija toje rinkoje gali būti daug didesnė. Gal geriau atvirkščiai – grįžti, kad ir prie kėdžių, atrasti kažką nauja, ir pasiseks? Kai Richardas Bransonas ėmėsi „Virgin Atlantic“ oro linijų, daug kas klausė, kur jis kišasi, juk skraido „British Airways“ ir kiti, rinka padalyta. Tačiau matome ne tik „Virgin“

dominavimą, bet daugybę kompanijų, kurios keičia reikšmę gebėdamos keleiviams pasiūlyti kažką nauja: „Virgin“ – ypatingą patogumą, „EasyJet“ ir „Ryanair “ – žemas kainas.

?

Nuo ko pradėti verslininkams, formuojantiems komandą, kuriantiems organizaciją? Teoriškai galima daryti – kaip norisi, o praktiškai vieni variantai stipresni. Lietuvoje, kaip vadinu, komandos formuojamos iš apačios: studentas sugalvoja idėją, pasamdo kolegą, jei sekasi, šis tampa vadybininku, pasamdo dar vieną bičiulį ir po truputį auga. Bet tokia kompanija nebus profesionali, nežinos, ką reiškia bendrovės, produkto ar projekto valdymas. Nepastatysi dangoraižio silpnais pamatais. Žinoma, Lietuvoje nėra finansavimo kurti kompaniją nuo viršaus, kaip Amerikoje: pavyksta įgyvendinti idėjos prototipą, gaunamos investicijos ir galima samdyti kvalifikuotus žmones, būsimus viceprezidentus. Geriausi ir brangiausi viceprezidentai, išviliojami iš „Google“, „Yahoo!“, ar „Microsoft“, pasamdo vidurinę grandį, ši – mažiau kvalifikuotą. Privalumas – kiekvienoje srityje komanda profesionali, trūkumas – brangu.

?

Kokiais finansavimo šaltiniais pasikliauti Lietuvoje? Juk rizikos kapitalas pasirodo kompanijai plečiantis, ne ankstyvojoje gyvavimo stadijoje. Kad ir kaip būtų keista, toje fazėje, kai lietuviškas kapitalas pasiryžęs duoti pinigų, jau galima pritraukti išorinį kapitalą dar geresnėmis sąlygomis. Kuo toliau, tuo labiau mažėja įėjimo į rinką sąnaudos: anksčiau privalėjai samdyti buhalterį, rinkodaros specialistą, o dabar daug ką gali padaryti neišeidamas iš buto. Užtenka dviese kompiuteriu sukurti žaidimą, įdėti jį į platinimo platformą ir pirmą milijoną uždirbti neišėjus iš viešbučio kambario. Toks sąnaudų mažėjimas reiškia, kad iš pradžių, kol pasieki augimo ir pinigų etapą, gali apsieiti ir be išorinio finansavimo. Be to, Lietuva jau tampa pripažintu „startup’ų“ centru: stambiausi pasaulio investuotojai žiūri į Lietuvą ir prisideda jau ankstyvojoje stadijoje. Dirbame su „Accel“, kuri investavo milijonus eurų į lietuvišką kompaniją.

?

Ar žvalgotės į lietuviškas kompanijas, į kurias galėtumėte investuoti? Dairausi, sumą su šešiais nuliais esu išrašęs ne vienai lietuviškai kompanijai. Visą interviu su I. Laursu skaitykite portale „Ekonomika.lt“.

Ar produkto kūrimo sąnaudos mąžta ir atsiranda daugiau finansavimo šaltinių?

Barjerai nyksta

Neskubėti steigti bendrovę

Rokas Tamošiūnas, „Startup Highway“ įkūrėjas: Barjerai nyksta, o technologinis talentas plėtojasi. Investicijų reikia nebe pirmai dienai, o nuo pirmojo žingsnio pasiekti šimtąjį, pasamdyti geriausius profesionalus. Investuotojų vaidmuo kinta gerąja prasme: jauni žmonės sukuria paprastą produktą, įdeda į platformą, uždirba pinigų ir susitikę su investuotojais apsišarvuoja argumentais, kad programėlę nupirko 100 žmonių, vadinasi, poreikis yra

Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“ valdytojas: Tai tinka ne tik „startup’ams“, kuriantiems žaidimus. Pirmiausia, reikia išgryninti idėją ir viską išsiaiškinti. Tegul ateina, kad ir pas mus: pasitariame – darykite be formalumų, o kai tik turėsite konkretų daiktą ir tikrai prireiks pinigų – kreipkitės. Iš pradžių finansavimas nebūtinas, vėliau reikia rizikos kapitalisto ir mokėti tinkamai prisistatyti investuotojams, su kuriais bendraujama skaičių kalba

ELTA

ELTA

2 1

9

SAVAITĖS KLAUSIMAS

3 6 5

Savas verslas

4

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 272 skaitytojai

7% Kaip 2. Gerai 18% vertinate 3. Patenkinamai 31% pirmą šimtą 4. Blogai 15% Vyriausybės 5. Labai blogai 17% darbo dienų? 6. Neturiu nuomonės 13% 1. Labai gerai

Gruodžio 13 dieną prisiekusios socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius, pristatydamas, kas nuveikta per pirmąsias 100 dienų, tikino, kad ši vyriausybė revoliucinė ir nelenktyniaus teikdama kuo daugiau įstatymų, o iš buvusiosios perėmė ne tik tęsiamus darbus, bet ir problemas. Panašu, kad nepaisant kritikos, jog nenuveikta nieko, portalo „Ekonomika.lt“ skaitytojai priekaištų valdantiesiems nežeria – bene pusė jų valdančiųjų darbą įvertino patenkinamai.

Kultūringai apie obuolius Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

■ 40 pavadinimų obuo-

linio sidro, kalvadosas, sumuštiniai su obuoliais, obuolių sūris, lietuviški obuoliniai pagardai – tokias taisykles dėlioja „Sarkozy“ sidrinės bendrasavininkis, obuolių kultūros puoselėtojas Mantas Urbonas ir tikina: Vilniaus gatvėje mielai pasitiktų kad ir patį Prancūzijos prezidentą Nicolą Sarkozy su Carla Bruni.

Kažkada „Ąžuoliuko“ choristas, viešėdamas turnė Šiaurės Prancūzijos krašte, Normandijoje, M. Urbonas susipažino su vietine kultūra, kaip gaminti naminį sidrą, koks yra tikrasis obuolinio gėrimo skonis, o vėliau jau kaip turistas klaidžiojo Sidro keliu, bendravo su vietos ūkininkais, kol ilgainiui nutarė naują obuolinę poskonių puokštę atskleisti ir lietuviams, pažįstantiems tik masinės gamybos sidro skardines. „Taip ir kilo mintis, kodėl neatidarius pirmosios Baltijos šalyse obuolinės – lyg ir krautuvėlės ar kavinukės. Nusprendėme, kad idėja smagi, o aš, prieš tai dirbęs samdomą darbą, jau norėjau dirbti sau. Taigi, su partneriu pavyko

ĮDOMU

rasti vietą „sraunioje“ gatvėje, ėmėmės verslo plano, tarėmės su ūkininkais, štai bendraujame gal su aštuoniomis ūkininkų šeimomis“, – pasakoja jis. „Sarkozy“ asortimentas nuo gėrimų iki sumuštinių – viskas iš obuolių, o lentynose vietą ras ir Lietuvos ūkininkų produkcija – sūris, sirupas, traškučiai, bandelės, delikatesiniai obuoliai meduje iš Merkinės. M. Urbonas užtikrintai kalba apie plėtros planus, tiesa, ne patalpų, bet asortimento, kurio kilmė – ne tik normandiška. Jis sako negalintis atsistebėti, kad obuoliaujantys Lietuvos ūkininkai, nesvarbu, spaudžia sultis ar verda obuolienes, visi iki vieno malonūs. „Svarbiausia ne alkoholis, o obuolių kultūra ir bendruomenė – Prancūzijos ūkininkai mokytų lietuvius gaminti sultis, sidrą. Aš pats jau kelerius metus gaminu sidrą, vieno kito draugo sodyboje, važiuojame pas močiutes rinkti obuolių ir laikome jas sti-

» Mūsų tikslas –

gaminti, kurti bendruomenę, o ne eilinį bariuką

klinėse statinėse. Rudenį norime sultis spausti ir miestelėnams, bičiulė Beata Nicholson pasirūpins pagardų, maisto receptais. Taigi, mūsų tikslas – gaminti, kurti bendruomenę, o ne eilinį bariuką“, – idėją dėsto „Sarkozy“ bendrasavininkis. Kol kas sidrinėje obuolinių alkoholinių gėrimų ragauti negalima – „Sarkozy“ dar negavo licencijos pilstyti alkoholį, tačiau klientus ramina, kad biurokratiniai dalykai užtrunka, nors tikina, kad sąlygos naujam verslui Lietuvoje gerėja: pavyzdžiui, „Sarkozy“ atsirasti padėjo ir lengvatinė paskola. „Juk ne iš didelių verslų mes atėję, buvo daug naujovių: reikėjo galvoti, skaičiuoti, bet įdomu, nes atrandi daug naujų dalykų, užduočių, kurias gali įveikti pats, be jokios didelės komandos. Bičiuliai klausia – ar sunku pradėti, ar didelė biurokratija. Sakyčiau ir taip, ir ne: labai daug organizacijų ir valstybinių įstaigų bendrauja maloniai ir be pikto tono. Situacija gerėja, kuo toliau, tuo lengviau įsteigti įmonę, valstybinės institucijos darosi vis pozityvesnės, modernesnės“, –

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Kaip neapsijuokti svetimoje šalyje

Dauguma mūsų dar nuo mažų dienų esame išmokyti gerų manierų ir etiketo pagrindų, tačiau jei susiduriame su kitos kultūros žmonėmis, kartais gali nepavykti išvengti šiokių tokių nesusipratimų.

Socialiniuose tinkluose verslininkų tyko pavojai

Reklama socialiniuose tinklalapiuose gali būti labai efektyvi ir palyginti nebrangi. Tačiau ji tiek pat patraukli, kaip ir neprognozuojama – vien per praėjusius metus trys stambių kompanijų socialiniuose tinkluose surengtos žinomumo didinimo ir gerbėjų lojalumo stiprinimo akcijos traškėdamos braškėdamos žlugo. Pažinęs tikro normandiško sidro skonį, M. Urbonas sako, kad su obuolių subtilybėmis pažindins ir Lietuvius – ne tik ragaus sidrą ar kalvadosą, bet rinks obuolius, spaus sultis ir kurs obuolių kultūrą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

svarsto jis. Nauja sidrinė Baltijos šalyse – vienintelė. M. Urbonas pasakoja žvalgęsis ir Rygoje, ir Tartu – nerado panašios. Atsirastų greta jų – bendradarbiautų rengdami visuomeninius renginius, nes „Sarkozy“ įkūrėjai toli gražu nėra aršios konkurencijos šalininkai. „Nėra ko bijoti konkurentų, pradininkų, naujų

idėjų kūrėjų stiprybė – pradėti pirmam, taip tave pastebi patį pirmąjį, o ilgainiui sieja su tikruoju idėjos kūrėju ir įgyvendintoju, – teigia jis. – Tiek miesto renginių, tiek verslo aspektu, manau, bendruomeniškumas yra privalumas abiems pusėms. Pastebiu, kad dauguma jaunųjų verslininkų pilietiški, tvarkingi ir benduomeniški.“

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

Darboholikai – blogiausi darbuotojai Darbe užtrunkate iki vėlyvo vakaro? Dirbate savaitgaliais, o miego valandas iškeitę į darbą prie kompiuterio išdidžiai atšaunate, kad „pamiegosite, kai numirsite“? Pavadintas darboholiku, retas kuris nuliūsta, priešingai – didžiuojasi savo atsidavimu darbui ir tiki, kad geru darbuotoju gali būti tik tikras darboholikas.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt


Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Konkuruoti Kazachstane reikia kokybe

Kazachstano prekybos centruose pirkėjams mielai rekomenduojamas lietuviškas sūris, bet verslininkams, norintiems įsitvirtinti šios Azijos šalies rinkoje, teks kraustytis į ją gyventi.

R

eikia gerbti ir žmones, ir įstatymus, ir tradicijas. Azijoje pagarba – vienas svarbiausių dalykų. Važiuoti į svetimą šalį su savo įstatymais nerekomenduočiau“, – vieną pagrindinių taisyklių atskleidžia Kazachstane ir Lietuvoje logistikos ir krovinių gabenimo tinklą sukūrusios įmonių grupės „TL Nika“ steigėjas ir savininkas Vytautas Varasimavičius. Paprašytas prisiminti darbo tolimame krašte pradžią, jis pasakoja, kad maždaug 1999–2000 metais čia buvo daug neišnaudotų galimybių. „Kai atvažiavau, teko visko mokyti vietinius įmonės darbuotojus, nes jie net nežinojo, kas yra logistika. Bet netrukus pasiekėme neblogų rezultatų ir pelnėme gerą reputaciją, – prisimena V. Varasimavičius. – Teikiame kompleksines paslaugas: užsiimame logistika, krovinių gabenimu, rūšiavimu, pakavimu, konsultacijomis.“ Per mėnesį iš Lietuvos į Kazachstaną jie išsiunčia apie 100–150 dvidešimties tonų krovinių iš įvairių Europos šalių ir net Amerikos – daugiau negu 2 tūkst. tonų. „Bet konkurencija didėja. Anksčiau dauguma krovinių buvo perskirstoma Vokietijoje, ir būtent mes pasiūlėme vežti per Lietuvą. O dabar jau daug krovinių perskirstoma Lietuvoje – tiek į Maskvą, tiek į Ukrainą“, – aiškina tolimoje šalyje dirbančiam tėvui Lietuvoje talkinantis vienas bendrovės „Šturvalas“ vadovų Povilas Varasimavičius.

Veržtis į Kazachstaną verta „Kazachų rinka šiuo metu labai vakarietiška, tad verslo aplinka iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos“, – teigia sėkmingai Kazachstane dirbančios informacinių technologijų kompanijos „InnoForce“, kuriančios kompleksinius sprendimus valdžios institucijoms ir privačioms įmonėms, plėtros direktorius Germanas Rudekas. Anot G. Rudeko, pagrindiniai šios Azijos šalies rinkos privalumai – ten daug galimybių, bet trūksta iniciatyvių vietinių žmonių. „Kazachstano rinkos privalumas – ten labai aiški sistema. Šalis labai didelė, ten daug galimybių, bet taip jau išėjo, kad išsilavinusių žmonių, kurie galėtų vykdyti projektus, paprasčiausiai fi-

ziškai mažai. Bet valstybė labai saugo investicijas ir rūpinasi verslininkais“, – sako jis. Tačiau paklaustas, kurios verslo nišos šioje šalyje dar neužpildytos, G. Rudekas atsako, kad tokių nėra. „Net nežinau. Ten visko yra! Visas pasaulis dabar ten dirba.“ Kazachstano Muitinės kontrolės komiteto prie Finansų ministerijos užsakymu ši įmonė sukūrė sistemą „Elektroninė muitinė“ – centralizuotą informacinę sistemą, įvairias taikomąsias programas muitinės darbui optimizuoti. Nacionaliniam Kazachstano bankui Lietuvos įmonės specialistai

Investicijos sukūrė automatizuotą informacinę sistemą „Service Desk“. Įvairių taikomųjų informacinių technologijų programų „InnoForce“ sukūrė ir Kazachstano nacionalinės geležinkelių kompanijos skaičiavimo centrui, Kazachstano oro navigacijai, elektroninę archyvavimo sistemą – akcinei bendrovei „KazMunaiTeniz“. Lietuvos įmonės biure Kazachstane dirbantys specialistai rūpinasi kai kurių šios šalies valstybinių įstaigų ir nacionalinių kompanijų serveriais. „Nė vienoje srityje rinka nėra tuščia, o konkuruoti reikia ir su vakarų, ir rytų, ir Rusijos kompanijomis. Kazachstanas – turtinga šalis, dėl to čia visi ir važiuoja“, – pritaria verslą skatinančios organizacijos VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Kazachstane Audrius Jozėnas.

Lietuvos niša plečiasi Apie mūsų sviestą, sūrį, kitus pieno produktus ir saldainius kazachai nuo seno geros nuomonės, tačiau įsiūlyti kitus gaminius jiems nelengva. Vis dėlto pastaruoju metu lietuviškos produkcijos ir paslaugų srautas į šią šalį didėja. Kazachai pamažu atranda gaminius iš lino, lietuviškus baldus, kitus produktus. „Sėkmingai Kazachstane įsitvirtino ir „Eligita“, kuri užsiima prekyba ir gaiviųjų gėrimų

» Sėkmingo verslo Kazachstane taisyklė – reikia čia gyventi

11 gamyba, o neseniai į Kazachstano rinką atėjo nauja kompanija „BeGreen“, kuri prekiauja lietuviškais langais, durimis ir kitomis statybos prekėmis. Jau ne vienus metus sėkmingai savo produkciją į šią šalį eksportuoja koncernas „Vičiūnai“, – vardija Lietuvos ambasadorius Kazachstane Rokas Bernotas ir priduria: „Galime didžiuotis, kad pardavėjos prekybos centruose rekomenduoja pirkėjams „Rokiškio“ sūrį.“ „Labai vertinami Lietuvos medikai. Neseniai įkurtas Lietuvos ir Kazachstano medicinos koordinacinis centras, besirūpinantis kazachų gydytojų tobulinimusi Lietuvoje, – tęsia A. Jozėnas. – Bet konkuruoti reikia kokybe, nes dėl Muitų sąjungos prekės iš Rusijos ir Baltarusijos čia pigesnės. Šalia Kinija, kurioje taip pat yra ir brangesnių, kokybiškų gaminių.“ Lietuvių verslininkų Kazachstane dabar dirba gerokai daugiau, negu prieš 15–20 metų, bet pasakyti, kiek lietuviškų kompanijų plėtoja verslą šioje Azijos šalyje, praktiškai neįmanoma. Mat dėl šios šalies įstatymų subtilybių atvažiavę į Kazachstaną Lietuvos verslininkai steigia vietines įmones, analogiškas mūsų uždarosioms akcinėms bendrovėms, ir samdo vietinius direktorius.

Kazachstane reikia gyventi „Daugelis lietuvių nori plėtoti verslą Kazachstane, sėdėdami Lietu-

„Reikia gerbti ir žmones, ir įstatymus, ir tradicijas. Azijoje pagarba – vienas svarbiausių dalykų“, – teigia įmonių grupės „TL Nika“ steigėjas ir savininkas Vytautas Varasimavičius. Asmeninio albumo nuotr.

voje. Bet Kazachstane nėra įprasta atsakinėti į laiškus, čia reikia bendrauti. Nežinau nė vienos sėkmingai šioje šalyje dirbančios lietuvių įmonės, kurios vadovai valdytų verslą per atstumą. Ne visada tai supranta ir informacinių technologijų įmonių vadovai. Buvo atvažiavę ir sakė, kad mes iš Lietuvos viską organizuosime. Bet negirdėjau, kad jiems būtų taip pasisekę, kaip „InnoForce“. Viena pagrindinių sėkmingo verslo Kazachstane taisyklių – čia reikia gyventi“, – pabrėžia kone 20 metų Kazachstane gyvenantis A. Jozėnas. Jam pritaria ir Lietuvos ambasadorius Kazachstane R. Bernotas. „Tiems, kurie norėtų pradėti verslą Kazachstane, siūlyčiau patiems atvykti į šią šalį. Būtent taip elgėsi sėkmingiausiai Kazachstane dirbančios lietuviškos kompanijos“, – sako jis.

FAKTAI Lietuvių investicijos Kazachstane

••Lietuva į Kazachstaną 2011 m. eksportavo prekių už 1,09 mlrd. litų, 2012-aisiais – už 1,2 mlrd. litų arba 9 proc. daugiau ••Iš Kazachstano į Lietuvą 2011 m. importuota prekių už 203 mln. litų, 2012-aisiais – už 437 mln. litų, arba 114 proc. daugiau ••Kazachstanas – labiausiai išsivysčiusi šalis Vidurinės Azijos regione. Jos BVP viršija 10 tūkst. JAV dolerių vienam gyventojui

Lietuvos verslininkai apie investicijas Kazachstane: rinka vakarietiška, verslo aplinka iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos. Reuters


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

Buvę Lietuvos invalidų sporto draugijos vadovai įtariami iššvaistę daugiau nei 13,7 mln. litų. Fotodiena

Įtariami iššvaistę milijonus ■ Finansinių nusikal-

timų tyrimo tarnyba (FNTT) ir prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs Lietuvos invalidų sporto draugijos direktorius ir valdybos pirmininko pavaduotojas-viceprezidentas įtariami iššvaistę daugiau nei 13,7 mln. litų draugijos turto. FNTT pareigūnai išaiškino buvusių draugijos vadovų sukurtą nusikals-

tamą paramos panaudojimo schemą, kai gautos lėšos buvo iššvaistytos. Atskleista, kad invalidų sportą rėmusių Lietuvos bendrovių pinigais buvo perkamos minėtos draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomos nuostolingai veikiančios įmonės, kurių akcijų kainos būdavo žymiai didesnės, nei tikroji jų vertė. Per ketverius metus taip buvo iššvaistyta daugiau nei 13,7 mln. litų draugijos gautų paramos lėšų.

Prokurorai nerado duomenų apie Valdovų rūmų statybai skirtų lėšų iššvaistymą. Fotodiena

Nutraukė tyrimą ■ Generalinės prokura-

tūros prokurorai nerado faktinių duomenų apie neteisėtą Valdovų rūmų atkūrimui skirtų lėšų užvaldymą, pasisavinimą ar jų iššvaistymą, todėl nutraukė ikiteisminį tyrimą. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad institucijų, susijusių su Valdovų rūmų atkūrimu, valstybės

tarnautojai ar jiems prilygintini asmenys, atlikdami tiesiogines pareigas, viršijo įgaliojimus ar padarė kitą nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Valstybės kontrolės pranešimą ir valstybinio audito ataskaitą, kurioje teigiama, jog Valdovų rūmų atkūrimo išlaidos padidėjo 3,63 karto – nuo 114,6 mln. litų numatytos sumos iki 367,7 mln. litų.

ISPANIJA. Ispanijos policija paskelbė konfiskavusi beveik dvi tonas kokaino, kuris buvo skirtas Europos narkotikų rinkai. Mėnesio viduryje specialiosios pajėgos į pietvakarius nuo Žaliojo Kyšulio Atlanto vandenyne sustabdė laivą iš Venesuelos, gabenusį kokainą. Narkotikų krovinys buvo plukdomas į Portugaliją arba

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Ispanijos Galisijos regioną. Suimti penki laivo įgulos nariai – keturi brazilai ir korėjietis. JAV. Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus „sulaikymo“ istorija, apie kurią praėjusią savaitę buvo pranešta per R-BK televiziją, stipriai sumažino milijardieriaus valdomų įmonių akcijų kainą.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nepaisant to, kad milijardieriaus sulaikymo paneigimas buvo išplatintas akimirksniu, kai kuriose vertybinių popierių biržose R. Abramovičiaus įmonių kapitalizacija sumenko. Skaičiuojama, kad įmonės prarado beveik 350 mln. litų vertės. Įmonių, kurių akcininkas yra R. Abramovičius, akcijų vertė per valandą nukrito 3–6 proc.

JAV. Praėjusių metų liepą JAV Kolorado valstijos Auroros priemiesčio kino teatre šaudžiusio įtariamojo advokatai teigia, kad jis gali prisipažinti kaltu, jog išvengtų mirties bausmės. Advokatai teigė, kad 25-erių Jamesas Holmesas „šiuo metu nori kuo greičiau išaiškinti bylą ir paspartinti jos nagrinėjimą“.

Teroristo etiketė oligarchui neprilipo FAKTAI Šeši pasikėsinimai

••Nuo 2000-ųjų Jungtinėje Karalystėje įsikūręs tremtinys milijardierius B. Berezovkis išgyveno 6 pasikėsinimus (tarp jų ir sprogdinimus) ••Prieš dešimtmetį, nagrinėjant Rusijos prašymą išduoti B. Berezovskį viename britų teismų, jis teigė, kad vienam „saugumiečiui“ buvo įsakyta vykti į Londoną ir nužudyti jį įdūrus užnuodyta automatinio plunksnakočio plunksna

Kol tarptautiniai ekspertai ir žiniasklaida aiškinasi, kaip mirė prieštaringai vertinamas rusų oligarchas Borisas Berezovskis, „Ekonomika.lt“ įvardija netikėtus milijonieriaus praeities faktus. Jie bus pateikti ir mano būsimoje knygoje „Vilniaus bomberio išpažintis“. Dailius Dargis info@ekonomika.lt

K

ai 1994 metų birželio 7-osios pavakare, bene prieštaringiau-

siai visame pasaulyje vertinto turtuolio B. Berezovskio (praėjus keletui metų po šio įvykio sprukusio iš Rusijos, aut. past.) brangiai kainuojantis pilkas „Mercedes-Benz 600“

sedanas pajudėjo pro vartus iš jam priklausančios „svarbių susitikimų su įtakingiausiais“ rezidencijos, kurią daugelis buvo praminę „Klubu“, Maskvoje, Novokuzneckajos

••Tarp Londono aukštuomenės sklandė kalbos, kad klestėjimo laikais turtuolis buvo įsitikinęs, jog vieną dieną Rusijos prezidentas V. Putinas visgi jį nužudys. Todėl neretai pasisamdydavęs net 6 visiškai vienodus limuzinus, kurie išriedėdavo pro jo valdų vartus vienas paskui kitą, bet paskui suskirstydavę į tris poras ir važiuodavę skirtingomis kryptimis, kad supainiotų galimus persekiotojus. ••Jo dvare Askote, šalia Londono, buvo įrengti ne tik langai neperšaunamais stiklais, bet ir šarvuotos plieno durys, infraraudonųjų spindulių lazeriniai monitoriai ••„Jeigu nesisaugočiau, seniai būčiau lavonas, – anksčiau sakė B. Berezovskis. – Yra žmonių, kurie trokšta mano mirties.“

Tarptautiniai ekspertai ir žiniasklaida aiškinasi, kaip mirė prieštaringai vertinamas rusų oligarchas Borisas Berezovskis. Reuters

gatvėje, netoliese sprogo šalia šaligatvio paliktas neišvaizdus automobilis.

Susprogdintas Silvestras Tą akimirką buvusio milijardieriaus apsaugininkąvairuotoją sprogimo banga išnešiojo gabalais, o B. Berezovskis ir šalia jo buvęs ištikimiausias asmens sargybinis kažkokiu stebuklingu būdu tik apsvilo nuo sprogimo įžiebtos liepsnos. Kad šis užtaisas buvo ypač galingas, iliustruoja faktas, jog nuo sprogimo sukeltos bangos išdužo aštuonių aukštų namo langai kitoje gatvės pusėje ir buvo sužeisti 6 atsitiktiniai praeiviai. Po trijų mėnesių, 1994 metų rugsėjo 13-ąją, Rusijos sostinę vėl sudrebino sprogimas. Šį kartą susprogdintas „MercedesBenz 600“. Tąkart jo salone sėdėjo garsusis vietos nusikaltėlių šulas Sergejus Timofejevas, pravarde Silvestras, tuomet Maskvoje įtakingiausios Orechovo gaujos lyderis. Nors tikrieji abiejų minėtų sprogdinimų užsakovai ir vykdytojai niekada nebuvo nustatyti, žuvus Silvestrui Maskvoje ėmė sklisti kalbos, kad prie jo mirties bene labiausiai galėjo prisidėti B. Berezovskis.

Pražūtingas verslas Paaiškėjo, kad B. Berezovskis ir Silvestras konfliktavo dėl sandorio: 1994-ųjų kovą Maskvos prekybos ir kooperacijos bankas pardavė Rusijos automobilių aljansui, vadovaujamam B. Berezovskio, du savo vekselius po

500 mln. rublių. Mokėjimo terminas – tų pačių metų balandžio vidurys. Palūkanos – 10 proc. kiekvieno vekselio vertės. Tačiau vekseliai nebuvo laiku apmokėti, o 1 mln. rublių konvertuotas viename bankų ir sudarius fiktyvią sutartį išsiųstas į Izraelį. Tarp nešvaraus sandorio dalyvių ir sprogimo iniciatorių buvo nemažai Maskvos vagių autoritetų. Bet realiausiu laikomas į to laikotarpio automobilių įmones nemažai investavęs S. Timofejevas. Artimiausi B. Berezovskio aplinkos žmonės iš Maskvos tikina, kad oligarchas 1994-aisiais buvo visa galva paniręs į prekybą naudotais automobiliais. Jis daugiau niekuo neužsiėmė, tik prekiavo „Žiguli“ ir „Mercedes“. Esą būtent šis verslas buvusiam didžiausiam Rusijos valdytojo Vladimiro Putino priešininkui padėjo susikrauti įspūdingiausias grynųjų pinigų sumas.

Ginklų užsuko į Lietuvą Anot žiniasklaidos, nuo praėjusių metų rugsėjo baigdamas išpardavinėti savo keliolikos milijardų svarų sterlingų vertės turtą žydų tautybės turtuolis B. Berezovskis iš Jungtinės Karalystės persikėlė į gimtąjį Izraelį, kuriame tikėjosi išvengti jam inkriminuojamų užsakomųjų žmogžudysčių ir kitų sun-

kių nusikaltimų. Tarp tokių kaltinimų ir 2012-ųjų Kalėdų išvakarėse internete pasklidusiame dviprasmiškai įvertintame rusų dokumentiniame filme „Berezovskis“ pagrindiniam herojui buvo primetama, kad jis neva savo lėšomis finansavo dviejų teroristų vizitą į Ukrainos sostinę Kijevą 2004 metų lapkričio 21-ąją, kai kilo Oranžinė revoliucija. Tą vakarą pareigūnai aptiko automobilį, kurio bagažinėje buvo beveik 3 kilogramai sprogstamosios medžiagos – plastito. Mašina palikta šalia tuomečio prezidento Viktoro Juščenkos rezidencijos. Ukrainos specialiųjų tarnybų darbuotojai filmo autoriams pasakojo, kad minėtas plastito kiekis buvo tiesiog milžiniškas – sprogimas nuo žemės paviršiaus galėjo nušluoti net kelis pastatus ir nužudyti arba sunkiai sužeisti visus 100 metrų spinduliu esančius žmones. Dėl to buvo sulaikyti du įtariami Rusijos piliečiai – Michailas Šugajus ir Maratas Maskvitinas. Filmo kūrėjų tvirtinimu, prie šio nusikaltimo planavimo asmeniškai prisidėjo B. Berezovskis, mat turėjo plačių verslo užmojų Ukrainoje. Skelbiama, kad minėto išpuolio organizavimas oligarcho kišenę paplonino net 10 mln. JAV dolerių.

» Žuvus Silvestrui Maskvoje ėmė

sklisti kalbos, kad prie jo mirties bene labiausiai galėjo prisidėti B. Berezovskis

Tryliktas puslapis

13

Kadaise B. Berezovskis gyveno saugomas kiaurą parą, apsuptas mažos sargybinių armijos. Tačiau paskutinę gyvenimo naktį šalia buvo tik vienas apsaugininkas. Scanpix Šiuo metu pakeistomis tapatybėmis gyvenantys buvę sąmokslininkai filmo autoriui prisipažino, kad į Kijevą atsivežė ne tik

galingų sprogmenų, bet ir du šaunamuosius ginklus su duslintuvais. Smogikai prieš kamerą, tiesa, slėpdami veidą, pareiškė, kad

minėtus ginklus įsigijo Lietuvoje. Nors Maskvoje sprogdintojų duetas buvo teisiamas, netrukus kažkodėl paleistas į laisvę.


Užsienyje

14

CV

Sunkūs laikai nykštukams

Giles’as Merritt’as

Vienas įtakingiausių apžvalgininkų ES politikos temomis Vadovauja Briuselyje įsikūrusiam analitiniam centrui ,,Friends of Europe“ 1968–1983 m. ,,Financial Times“ korespondentas

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai.

G. Merritt’as: investavimas į Kiprą atrodo daug patrauklesnis nei kitur Europoje. Project-syndicate.org

Protingai su pinigais, kvailai K su dujomis

Andrius Martinkus andrius.martinkus@ekonomika.lt

Europa šiandien yra tik per plauką nuo istorinės klaidos, kuri tik paspartintų jos žlugimą. Giles’as Merritt’as Project-syndicate.org

K

albu apie Kiprą, bet tai niekuo nesusiję su politine įtampa šalyje ir bankų gelbėjimu, nors Europos priemonės sprendžiant šias problemas turės įtakos ir aptariamam klausimui. Europos šimtmečio energetikos susitarimas šiandien pastatytas ant kortos. Niekas vis dar negali pasakyti, kiek naftos ir dujų galima rasti Kipro teritoriniuose vandenyse, tačiau yra rimtų požymių, kad jis gali patenkinti didelę dalį Europos Sąjungos (ES) energijos paklausos. Pagal pastarojo meto tyrimus, vien Afroditės telkinys ilgainiui galėtų tiekti ES 40 proc. gamtinių dujų poreikio. Šiandien aišku, kad Kipro skolų problemą sprendžia netinkami bankininkai. Investicinių bankininkų komanda, žinanti kaip formuoti ilgalaikius susitarimus, šiai problemai spręsti tiktų daug geriau nei Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pupas skaičiuojantys pareigūnai, ku-

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

rie žino visa ko kainą, bet nesupranta vertės. Kipro sala yra legendinė senovės graikų deivės Afroditės gimtinė, jos vardu pavadintas ir pirmasis jūros plotas iš 12-os paskirtųjų žvalgyti naftos. Afroditės telkinys visai šalia Izraelio Leviatano dujų telkinio, kurio vardas užsimena mums apie tai, kiek energijos slypi po rytine Viduržemio jūra. Afroditės telkinyje aptikti naftos ir dujų rezervai, manoma, gali būti verti 80 mlrd. eurų. Tačiau reikia suprasti, kad vertė – ilgalaikis matas. Tam, kad dujos iš telkinio pasiektų Europos rinką, reikia pastatyti dujų skystinimo platformą, kainuosiančią apie 10 mlrd. eurų. Izraelio investuotojai jau išreiškė susidomėjimą projektu. Kipro energetikos ištekliai ir lėšos, kurių reikia naftos ir dujų išgavimo sistemai, gerokai sumenkina dabartines šalies ekonomikos problemas. Taip, šiandien Kiprui reikia 17 mlrd. eurų, kad sala liktų euro zonoje, o jo metinis BVP tėra 23 mlrd. eurų. Tačiau šie skaičiai turėtų būti pateikiami niūrios ES energetinės vizijos

» Kipro energetikos ištekliai ir lėšos,

kurių reikia naftos bei dujų išgavimo sistemai, gerokai sumenkina dabartines šalies ekonomikos problemas

fone – to dabar vykstančiose derybose dėl skolų padaryti nepavyko. Jei Rusijos ,,Gazpromas“ pasiūlytų energetikos gavybos sandorį mainais už 6 mlrd. eurų skubios finansinės pagalbos lėšų, Europos priklausomybė nuo Rusijos energijos gali gerokai padidėti. Jau dabar ES šalys importuoja vidutiniškai pusę savo energetikos išteklių, iki 2030 metų ši dalis greičiausiai padidės ir iki 70 proc. Taip Rusijai bus suteikta dar daugiau galios kada panorėjus užsukti energetikos čiaupą Europai. Klausimas, kurį Europos politikai turi greitai spręsti, – kaip pratęsti Kipro skolos terminus ir įgyti pakankamai laiko suformuluoti strategiškam požiūriui. Net jei 11 iš 12 naftos paieškos plotų būtų tušti, Afroditės telkinyje yra daugiau nei pakankamai energijos atsargų trumpalaikiui šalies įsiskolinimui padengti. Žvelgiant plačiau, pasaulinės energijos paklausai iki 2030 metų turint didėti maždaug trečdaliu, investavimas į Kiprą atrodo daug patrauklesnis nei kitur Europoje. ES neturi leisti, kad ši proga pranyktų. Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

ipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareikalavo iki 2018 metų daugiau nei perpus sumažinti šalies bankų sektorių. Kipras tapo pavyzdžiu kitoms euro zonos narėms. BBC ekonomikos skilties redaktorė Stephanie Flanders siūlo atkreipti dėmesį į išskirtinį Kipro gelbėjimo metodą, kuris vargu ar būtų taikytas prieš metus. Tarptautiniai kreditoriai padiktavo griežtas sąlygas – trečdalį lėšų turi gauti pats Kipras. Ir netgi nurodė pajamų šaltinį – indėlius. Ar tai reiškia, kad padėtis euro zonoje stabilizuojasi ir kreditorių „trejetas“ gali imtis griežtesnių priemonių nesibaimindamas pernelyg išgąsdinti rinkas?

Dieta bankams „Kipro gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta“, – praėjusią savaitę pareiškė Nyderlandų finansų ministras ir euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas. Jis paragino šias šalis sustiprinti savo bankus ir susitaikyti su faktu, kad krizės akivaizdoje jų atžvilgiu bus panaudotas toks pat planas kaip ir Kipre. Vis dėlto vėliau politikas atsiėmė grasinimą pareikšdamas, esą kiekvienas atvejis individualus. Kipro finansinių pas-

laugų sektorius iki krizės 7 kartus viršijo šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, mažiausios euro zonos narės, Maltos, bankų sektorius šalies BVP viršija 8 kartus. Vis dėlto Maltos centrinio banko vadovas Josefas Bonnici interviu „Reuters“ kratėsi lyginimo su Kipru. Anot jo, Kipro bankai žymią savo turto dalį buvo investavę į Graikijos skolos vertybinius popierius, tuo tarpu Maltos bankai laikėsi atokiau nuo probleminių euro zonos narių obligacijų. Be to, Maltoje aktyviau nei Kipre veikia užsienio bankai. Tačiau Maltai ir Kiprui būtų sunku lygintis

FAKTAI Bankų turtas ir BVP

••Liuksemburgo bankų turtas 22,5 karto viršija metinį šalies BVP ••Iš 12,5 mlrd. latų vertės indėlių, laikomų Latvijos bankuose, 6,5 mlrd. latų priklauso užsienio rezidentams ••Didžiausiuose Slovėnijos bankuose penktadalį paskolų portfelio sudaro blogosios paskolos ••Didžiausio Kipro banko „Bank of Cyprus“ indėlininkai, kurių indėliai viršija 100 tūkst. eurų, neteks 40 proc. lėšų

Kipro gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Scanpix

su Liuksemburgu, kurio finansinių institucijų turtas 22,5 karto viršija metinį šalies ūkį, pastebi „Financial Times“. Berlynui ėmus piktintis išsipūtusiais kai kurių šalių bankais, Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas suskubo tildyti kaimynus, esą niekas nesiskundžia dėl pernelyg didelės Vokietijos automobilių ar ginklų pramonės. Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas pareiškė: „Mes norime plėsti, o ne mažinti savo finansų sektorių.“ Anot jo, euro zonos vidurkį žymiai viršijantis finansinių paslaugų dydis nekelia grėsmės, o krizės atveju turėtų būti gelbė-

jami visi indėliai, nepriklausomai nuo jų dydžio, rašo „Bloomberg“. Kol kas visos trys didžiausios reitingų agentūros Liuksemburgui suteikusios aukščiausius įvertinimus. Bene didžiausias skirtumas tarp Liuksemburgo ir Kipro – bankų kilmė. Dauguma Liuksemburge veikiančių bankų yra JAV, Vokietijos ir Prancūzijos bankų padaliniai. ECB duomenimis, vietiniams bankams priklauso vos 8 proc. aktyvų, o Kipre šis skaičius siekė net 71 proc. Kilus bankų krizei Liuksemburgo finansų institucijos gali tikėtis paramos iš motininių bankų ir jų šalių vyriausybių.

Blogosios paskolos Kipro krizės atgarsiai netruko padidinti Slovėnijos skolinimosi kaštus, kurie praėjusį trečiadienį šoktelėjo iki 6,25 proc. už ilgalaikes obligacijas. Šalies premjerė Alenka Bratusek suskubo atmesti sąsajas tarp Kipro ir Slovėnijos, praneša „Reuters“. „Mūsų bankų sistema, palyginti su Kipru išlieka stabili, valstybė garantuoja indėlių saugumą“, – tikino ministrė pirmininkė. Bankų turtas Slovėnijoje tik šiek tiek viršija

metinį šalies BVP, o valstybės skola neperkopė Mastrichto kriterijuose nurodytos 60 proc. ribos. Didele dalimi Slovėnijos bankų sistema priklauso valstybei, kuri dosniai dalijo paskolas valstybinėms įmonėms. Pastarosios ekonominės krizės metu pateko į sunkią padėtį. Vien tik pernai Slovėnijos bankai patyrė 664 mln. eurų nuostolių. Investicinio banko „Alta Invest“ analitiko Saso Stanoviko teigimu, pagrindiniuose šalies bankuose blogosios paskolos sudaro 20 proc. ir ilgainiui gali išaugti iki 30 proc. Bankų rekapitalizacijai reikia skirti maždaug 4 mlrd. eurų ir atskirti blogąsias paskolas nuo gerųjų. Augant skolinimosi kainai rinkoje, Slovėnijai gali likti tik viena išeitis – kreiptis į tarptautinių kreditorių „trejetą“, tapti šeštąja euro zonos nare, kuriai prireikė paramos, ir užkrauti bankų rekapitalizacijos naštą valstybei. S. Stanovikas siūlo antrą išeitį – plataus masto valstybės kontroliuojamų įmonių privatizaciją. Šis žingsnis leistų užsitikrinti lėšų bankų

rekapitalizacijai ir garantuotų didesnį rinkų pasitikėjimą šalies finansų būkle. Vienintelė kliūtis – rinkėjai, kurie yra nusiteikę prieš privatizaciją ir turto pardavimą užsienio investuotojams.

Rusiški indėliai Kaimyninės Latvijos nekamuoja nei pernelyg didelis finansų sektorius, nei valstybės įsiskolinimas, tačiau Kipro krizė privertė prisiminti indėlius iš Rusijos. Kone pusė, 6,1 mlrd. iš 12,5 mlrd. latų, šalies bankuose laikomų indėlių priklauso užsienio rezidentams. TVF duomenimis, 2012 metais indėlininkų augimas iš užsienio rezidentų Latvijos bankuose siekė 17 proc., o vietos rezidentų indėliai augo 9 proc. tempu. 80–90 proc. ne rezidentų indėlių plūsta iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Šiemet Europos Komisija paragino Latviją atidžiau kontroliuoti investicijų kryptis ir kapitalo kilmę. „Financial Times“ teigimu, kai kurie griežto taupymo oponentai gali bandyti pasinaudoti rusiškų indėlių korta siekdami diskredituoti Latvijos siekį prisijungti prie

» Mes norime plėsti, o ne mažinti savo finansų sektorių

Užsienyje euro zonos. Latvijos vyriausybė ramina, finansų sektoriaus turtas siekia vos 130 proc.

15 šalies BVP, o priežiūros institucijos taiko griežtesnius kapitalo pakankamumo ir likvidumo

reikalavimus tiems bankams, kurie pritraukia daugiausia indėlių iš užsienio valstybių.


Skaitmeninė karta

16

TIK SKAIČIAI

62 %

Centrinės ir Rytų Europos regione, kuriam priklauso ir Lietuva, neteisėtos kompiuterių programos įdiegtos į vidutiniškai 62 proc. kompiuterių

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Domisi galimybe įsigyti „Tele2“ ■ Rusijos milijardie-

riaus Michailo Fridmano valdoma „Alfa Group“ pareiškė esanti pasiruošusi sumokėti nuo 3,6 iki 4 mlrd. JAV dolerių už „Tele2“ padalinį Rusijoje ir domisi galimybe įsigyti visą Švedijos telekomunikacijų bendrovę, praneša „Bloomberg“.

„Alfa Group“ investicijų bendrovės A1 atstovas Andrejus Poliakovskis nedetalizavo pasiūlymo įsigyti visą „Tele2“ grupę, nes šis dar nėra paruoštas. Kol kas neaišku, kokią sumą „Alfa Group“ galėtų pasiūlyti už visą „Tele2“ įmonių grupę. „Tele2“ paskelbė, jog savo mobiliojo ryšio verslą Rusijoje parduoda įmonių grupei „VTB Group“.

Įmonės kuria savo feisbukus Į

Domisi galimybe įsigyti visą Švedijos telekomunikacijų bendrovę „Tele2“. Reuters

Naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu iš pirmo žvilgsnio neatrodo gero darbuotojo bruožas. Tačiau pastaruoju metu kyla nauja tendencija – įmonės kuria savo vidinius socialinius tinklus. Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

monių vidiniai socialiniai tinklai – tai ne tiesiog „Facebook“ įmonės viduje.

FAKTAI Vidiniai pasauliniai tinklai

••Pasaulyje pirmaujanti įmonė, diegianti vidinius socialinius tinklus, – „Yammer“, kuri turi per 200 tūkst. klientų ••„Yammer“ veikia panašiai kaip „Facebook“ ar „Twitter“, tačiau yra sukurtas bendradarbiauti įmonėms, dalytis duomenimis ir žiniomis ••Kita populiari programa – „Chatter“, kuri suteikia platformą darbuotojams dalytis informacija realiuoju laiku •• JAV saugumo tarnybos turi savo tinklą „A-Space“, kuris veikia kaip „Facebook“, bet yra pritaikytas šnipams, kurie gali per tinklą kontaktuoti vienas su kitu ir dalytis didelės apimties tekstine ir vaizdine informacija

Šie socialiniai tinklai integruojami su vidinėmis duomenų bazėmis, prie vidinio intraneto pridedamos vadinamosios Web 2.0 funkcijos, kurios leidžia darbuotojams pa-

tiems publikuoti informaciją, komentuoti, vesti internetinius pokalbius, dirbti grupėse, apdoroti dokumentus. „Kačiukų nuotraukytės ten nekeliamos, – pasakoja Mindaugas Tautkus, vidinius socialinius tinklus įmonėse diegiančios agentūros „Fresh Media“ vadovas. – Ten yra daugiau informacijos, kas su kuriuo projektu dirba, kas ne, kokie dokumentai rengiami, kelių žmonių, vykdomos vidinės apklausos ir panašiai.“ Ką naujo leidžia vidiniai socialiniai tinklai – tai įmonės viduje vykdyti neformalią komunikaciją tarp darbuotojų. „Omnitel“ išorinės ir vidinės komunikacijos vadybininkas Tadas Jackus pasakoja, kad jų naudojamame vidiniame tinkle „Omniblogas“ darbuotojai gali daug komentuoti, reitinguoti informaciją bei patys dėti nuorodas, žinutes, tekstus. „Tai visiškai laisva platforma, kuriai nereikia pereiti komunikacijos tikrinimo, – savaitraščiui pasakojo T. Jackus. – Čia žmonės reiškiasi laisvai, remdamiesi korporacijos vertybėmis, sveiku protu.“

Nauda jaučiama

Vidiniai socialiniai tinklai leidžia įmonėms pakeisti komunikacijos judėjimo kryptį. Shutterstock

Visų pirma, vidiniai socialiniai tinklai praplečia tai, ką pradėjo intranetas. T. y., leidžia greičiau bendrauti ir sumažinti komunikacijos išlaidas. „Dar dabar yra tokių įmonių, kurios nurodymus siuntinėja faksu arba kitu būdu, tarkime, elektroniniu paštu, – pasakoja M. Tautkus. – Tada sky-

riaus vadovas spausdina nurodymus, kažkur kabina.“ Perkėlus komunikaciją į elektroninę erdvę galima sutaupyti nuo 10 iki 30 proc.“, – skaičiuoja M. Tautkus. Kitas privalumas – darbuotojai dėl vidinių tinklų gali daugiau sužinoti apie kitus įmonėje vykdomus darbus, į juos įsitraukti. „Tai reiškia, kad atsiranda naujų idėjų, pardavimų, galimybių, kurių iki šiol nebuvo matyti, nes negalėjau su kiekvienu darbuotoju ar klientu pašnekėti“, – aiškina kitos įmonėse tinklus diegiančios bendrovės „Team Gate“ produkto vystymo direktorė Teresa Stanulevič-Borovska. Kitas įmonių socialinių tinklų pliusas – jie pakeičia korporacinės informacijos judėjimo kryptį. Dėl jų informacija įmonės viduje ateina ne tik iš vadovų, bet ir iš žemesnio lygio darbuotojų. Ji kyla iš apačios į viršų. Tą informaciją įmonės gali išnaudoti savo labui.

„Teigiamas vidinio tinklo poveikis tas, kad galima įmonėje pastebėti talentus, – aiškina T. Jackus. – Jei komunikacija būtų formalizuota, taptų potencialiai labai sunku surasti galimus skyrių ambasadorius, iniciatyvius žmones. O dabar matome, kurie žmonės labiau linkę komentuoti, vadinasi, šie domisi tam tikrais įmonės klausimais, jiems rūpi.“ Taip pat tinklus galima naudoti motyvaciniais tikslais. Pavyzdžiui, „Omnibloge“ darbuotojai vienas kitam gali skelbti viešas padėkas, o daugiausia padėkų surinkęs darbuotojas apdovanojamas.

Darbui – ne pramogai Pasaulyje gausu tyrimų, kurie skaičiuoja, kokią žalą įmonei padaro darbuotojų naudojimasis

viešaisiais socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, „The Economist“ cituoja tyrimą, kuriame teigiama, kad naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu Britanijos ekonomikai kainuoja beveik 1,4 mlrd. svarų sterlingų per metus (5,7 mlrd. litų). Tačiau specialistai teigia, kad vidiniai socialiniai tinklai darbuotojų neblaško. „Kaip ir dėl kiekvieno dalyko, nereikia perlenkti lazdos. Tai visų pirma turi būti įrankis, skirtas išspręsti susidariusią problemą, – aiškina M. Tautkus. – Tarkime, jeigu sudėtinga suburti žmones ir nurodyti jiems keistis idėjomis, tai – vieta, kur tą galima padaryti. Be abejo, reikia kontroliuoti, kad ten nepradėtų publikuoti filmukų, juokelių ir panašaus turinio.“ T. Jackus teigia, kad

» Dėl jų informacija įmonės viduje ateina ne tik iš vadovų, bet ir iš žemesnio lygio darbuotojų

Skaitmeninė karta pažiūrėjęs į statistiką, kiek laiko praleidžiama „Omnibloge“, jis mato „labai sveikus skaičius“, o darbuotojai vidiniame tinkle dalijasi aktualia informacija. T. Stanulevič-Borovska taip pat neabejoja darbuotojų sveiku protu, naudojantis vidiniu tinklu. „Jeigu tai tampa įprastu darbo metodu, kai žmogus tinklą įsijungia kas valandą arba gavęs žinutę, jog įvyko tam tikro projekto pakeitimai, tai – natūrali darbo eiga ir tokiu būdu žmonės gauna naudą“, – teigia ji.

Reikia kultūros Įmonės savo viduje diegia socialinius tinklus nepriklausomai nuo sektorių. „Tinklus diegiasi tokio tipo įmonės, kurios turi vienas nuo kito nutolusių filialų, arba kai žmonių skaičius įmonėje pasidaro per didelis, kad būtų įmanoma subėgus išgerti kavos virtuvėlėje ar pasidalyti einamąja informacija“, – sako M. Tautkus.

17

» Kad sėkmingai veiktų vidinis

socialinis tinklas, būtina tam tikra kultūra įmonės viduje

Bet T. Stanulevič-Borovska mano, kad įmonė gali tinklą diegtis turėdama vos 4–5 darbuotojus, jeigu šie daug laiko praleidžia atskirai. Kita vertus, norint, kad sėkmingai veiktų vidinis socialinis tinklas, būtina tam tikra kultūra įmonės viduje. Pasak T. Jackaus, svarbu, kad įmonės vadovybė būtų pasiruošusi priimti atvirą komunikaciją, išgirsti darbuotojų nuomonę, kuri gali būti ne tik teigiama. „Jeigu įmonėse labai griežtos taisyklės, kiekvienas žingsnis labai griežtai reglamentuotas, tinklai tikrai nelabai padės, – sako T. Stanulevič-Borovska. – Bet jeigu įmonės veikla susijusi su kūryba, joje darbuotojai dirba su informacija, rašo dokumentus, elektroninius laiškus, plėtoja

idėją, kuriai įgyvendinti dar neaišku, kiek reikės padaryti žingsnių, tada socialinis tinklas yra išsigelbėjimas.“

Ateityje tinklų daugės Vidinių socialinių tinklų ateitį Lietuvoje specialistai vertina teigiamai. Pradžioje paplitę stambiose įmonėse dabar tinklai sudomina ir vidutines bei smulkias įmonės. „Prognozuoti labai didelio sprogimo, kad kiekviena įmonė turės tinklą, manau, nerealu, nes tam reikia ir resursų, vidinių išteklių, kad kažkas inicijuotų, užsiimtų, – sako M. Tautkus. – Be abejo, tendencija bus ir to daugės.“ T. Stanulevič-Borovska į ateitį žvelgia optimistiškiau: „Nesakyčiau, kad ateitis rožinė, bet tai – įrankis, kurį kiekviena įmonė ateityje naudos.“


Verslo švyturiai

18

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Verslo švyturiai

19 Pašnekovė pastebi, kad keičiasi verslininkų kartos – įsitvirtinę vadovai pradeda pardavinėti savo verslus arba perleisti vaikams, kurie į verslą jau žiūri kitaip nei tėvai.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Ruslano Kondrajevo nuotr.

Tereikia nusibrėžti tikslą Labai norint ir atkakliai siekiant išsikelto tikslo galima pasiekti viską. Tai įrodo šio numerio „Verslo švyturys“ – Jolanta Latvienė.

Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

B

endravimas, tikėjimas tuo, ką darai ir išsikelto tikslo siekimas. Šiuos tris dalykus J. Latvienė išskiria kaip pagrindinius savo sėkmės formulės kintamuosius. Šiandien ji – turto valdymo paslaugas Baltijos šalyse teikiančios bendrovės „Evli Securities“ valdybos pirmininkė. O viskas prasidėjo nuo anglų kalbos mokytojos pareigų ir didelio noro dirbti banke. Su pašnekove susitinkame kukliame, nedideliame, šviesaus skandinaviško stiliaus biure – bankams būdingos pompastikos čia nerasime. J. Latvienė nedrąsiai prisipažįsta, kad tai pirmas jos pašnekesys su žurnalistais apie save, tačiau pasikalbėti yra apie ką, mat „Evli“ vadovė – viena privačios bankininkystės, kaip paslaugos, atsiradimo Lietuvoje pradininkių.

daryti metų pertauką. Bet po pasaulį nekeliavo ir gyvenimo prasmės neieškojo, o įsidarbino toje pačioje mokykloje anglų

CV

kalbos mokytoja ir uoliai ruošėsi stojamiesiems egzaminams. Darbą gauti padėjo dar besimokant baigtas tuometinis

Užsienio kalbų komercijos koledžas, veikęs dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete. Stojamieji praėjo sėk-

mingai, J. Latvienė įstojo į Vilniaus universitetą, pasirinkusi verslo vadybos specialybę. Studijų metu įsidarbino dabarti-

nėje reklamos agentūroje „Astos Dizainas McCannErickson“ finansininke. „Padėjau buhalterei tvarkyti apskaitą. Darbas

buvo toks nuobodus, kad kankinausi. Girdėdavau, kad vyksta kažkokie sandoriai, kad visi šaukia, jog laimėtas konkursas,

o aš sėdžiu ir dėlioju sąskaitas. Nors alga buvo pakankamai didelė, supratau, kad daugiau negaliu, ir nusprendžiau išeiti“,

FAKTAI

Jolanta Latvienė

2005 m. Vilniaus universitete įgijo verslo administravimo magistrą

2005–2012 m. vadovavo „Evli Securities“ asmeninio turto valdymo skyriui

2001–2005 m. dirbo „Swedbank“ privačios bankininkystės skyriuje, kur pakilo nuo asistentės iki klientų aptarnavimo vadovės pareigų

Nuo 2012-ųjų eina „Evli Securities“ valdybos pirmininkės pareigas

„Evli Securities“

••„Evli Securities“ priklauso suomių investiciniam bankui „Evli“, kuris praėjusių metų pabaigoje valdė 17 mlrd. litų portfelį ir uždirbo 12,4 mln. litų grynojo pelno ••„Euromoney“ apdovanojo juos už geriausias gerovės valdymo paslaugas Lietuvoje klientams, kurių valdomas turtas siekia nuo nuo 1,28 mln. iki 2,55 mln. litų bei pripažino geriausiais asmeniniais bankininkais Lietuvoje ••Vidutinis kliento portfelis Lietuvoje siekia 2 mln. litų ••„Evli Securities“ šiuo metu turi padalinius Lietuvoje, Estijoje, artimiausiu metu žada plėstis ir į Latviją

Didelis noras J. Latvienės karjeros kelias – labai įdomus. Baigusi mokyklą, ji norėjo stoti į ekonomiką, tačiau buvo atkalbėta mokytojų bei artimųjų, kad jai nepavyks. Tuomet pašnekovė sugalvojo pasukti medicinos link, bet, kaip sako ji pati, laiku susiprotėjo ir nusprendė pa-

Suvedė mokslai

» Svarbiausia tikėti savimi, mylėti darbą, kurį nori dirbti, tuomet vienaip ar kitaip bus atlyginta

– prisiminė ji. Tuomet pašnekovė nutarė, kad nori dirbti bankų sektoriuje. Teko vėl pradėti nuo nulio. J. Latvienė įsidarbino klientų aptarnavimo specialiste banke „Swedbank“ ir užsibrėžė tikslą per keturis mėnesius pakilti pareigose. „Po trijų mėnesių pradėjau siųsti gyvenimo aprašymą į bet kokias pozicijas, kurios buvo skelbiamos vidiniuose banko konkursuose. Tačiau nieko neišėjo ir nutariau, kad reikia bandyti kitur. Dalyvavau dviejuose konkursuose: kūrėsi privačios bankininkystės departamentai bankuose SEB ir „Swedbank“. Taip išėjo, kad priėmė į abudu“, – sakė J. Latvienė. Nepaisydama didesnio siūlomo darbo užmokesčio kitame banke, ji pasirinko darbovietę, nuo kurios pradėjo. Tuo metu skyriuje dirbo tik kelios darbuotojos, kūrusios šalies privačios bankininkystės pamatus. Per 4,5 metų – tiek laiko J. Latvienė dirbo „Swedbank“ – pašnekovė pakilo nuo asistentės iki klientų aptarnavimo vadovės pareigų.

J. Latvienė nesutinka, kad dirbti po 12 valandų – privalomas atributas siekiant karjeros. Mat žmogus būna produktyvus, kai turi laiko pailsėti. Ruslano Kondrajevo nuotr.

J. Latvienė suprato, kad ją labiau traukia investicinė veikla, vertybiniai popieriai bei turto valdymas plačiąja prasme. Todėl savo magistrinį darbą susiejo su šia tema. Reikiamos informacijos kreipėsi į tuometinį „Supremos“ (2007 metais ji buvo pervadinta į „Evli Securities“ – aut. past.) darbuotoją Simoną Gustainį, kuris šiandien yra rizikos kapitalo fondo „BaltCap“ partneris, o vėliau, jau baigus mokslus ir apsigynus darbą, Aidas Galubickas, tuomet vadovavęs „Supremai“,

pasiūlė pašnekovei padėti įkurti turto valdymo skyrių. „Tai buvo ta sritis, kurioje norėjau dirbti, kurios link tikslingai ėjau. Nors iki tol buvo daug pasiūlymų pereiti kitur, bet visada likdavau ten pat, kol gavau pasiūlymą, kuris atrodė kaip tik man“, – sakė J. Latvienė. Vėliau „Evli“ nusprendė koncentruotis į privataus turto valdymą, todėl įmonių finansų skyrius atsiskyrė ir J. Latvienė pernai buvo paskirta „Evli Securities“ valdybos pirmininke Baltijos šalyse. Anot jos, pradžia buvo sunki, nes trūko vadovavimo patirties, darbuotojai sutrikę laukė, kas bus, neseniai bankrutavo „Snoro“ bankas. „Kiekvienas galvojo, ar bus mažinama etatų. Tačiau nutariau, kad geriausia – pasistengti išsaugoti visas darbo vietas ir perskirstyti pareigas“, – sakė ji. Tad darbuotojai gavo daugiau atsakomybės. Šiandien „Evli“ Lietuvoje darbuojasi 8 žmonės, Estijoje – 4 bei netrukus žadama plėstis į Latviją.

met vienaip ar kitaip bus atlyginta. Gerbsi save, džiaugsies pasiekimais ir tai bus daug smagiau nei tiesiog išeiti kažkur kitur.“ Save ji apibūdina kaip vadovę, kuri iškelia tikslą ir viziją, tačiau komandai leidžia to siekti savarankiškai, bet kartu ir patiems atsakyti, ištaisyti padarytas klaidas.

Pinigai – ne motyvas

Be klientų turto valdymo, J. Latvienė dar skaito paskaitas moksleiviams apie finansų pradmenis, investavimą, tikslo siekimą, moko, kad reikia pirmiau tikėti, tuo ką darai, ir tik tuomet idėjomis patikės kiti. „Turi uždegti, pas mus labai daug pesimizmo. Pačius vaikus reikia įtikinti tikėti savimi, nes jie ima tėvų pavyzdį. Ne kartą esu girdėjusi vaiką

Pokalbio metu J. Latvienė ne kartą pabrėžė, kad pinigai nėra pagrindinis įrankis, kuriuo reikėtų motyvuoti tiek save, tiek komandą: „Niekada nesistengiau išlaikyti darbuotojų siūlydama didesnę algą, nors juos ir stengdavosi pervilioti kiti. Tokiu atveju visada siūlau įvertinti, ką žmogus gali pasiekti dabartinėje darbovietėje, ko dar nepadarė ir koks bus specialistas, kai užbaigs pradėtus darbus.“ Pasak jos, kažkur kitur judėti verta, kai jautiesi išsisėmęs, netobulėji: „Svarbiausia tikėti savimi, mylėti darbą, kurį dirbi ir nori dirbti, tuo-

Moters vieta versle Netylant kalboms apie moterų trūkumą aukščiausiuose postuose, pašnekovė mano, kad per prievartą nustatyti kvotų nereikia – tai lemia paties asmens gebėjimai. „Moterys galbūt mato plačiau, gali vienu metu susikoncentruoti į keletą projektų. Dėl vadovavimo vyrai turi daugiau privalumų – labiau koncentruoti, tikslingi, apėmus panikai nesiblaško, mažesnė nuotaikų kaita. Tačiau moterys sukuria geresnę atmosferą dirbti – jos labiau stengiasi pajusti kiekvieną darbuotoją“, – sakė ji. Didžioji dalis lietuviškojo „Evli“ kolektyvo šiandien – moterys.

Svarbu tikėti

sakant, kad jo mama paprasta darbuotoja, tai esą ir šis nieko nepasieks, yra vargšas ir neturi pinigų, – sako ji. – Tėvai neturi perkelti savo finansinių problemų vaikams, nes tuomet atžalas labai sunku priversti patikėti savimi.“ Anot jos, lietuviai jau pradeda skirti finansinius instrumentus, nereikalauja 30 proc. investicinės grąžos, bet finansinio raštingumo turi pradėti mokyti patys tėvai. Pavyzdžiui, J. Latvienė savo dukrai duoda kišenpinigių kartą per mėnesį: „Jei išleis visus iškart – vėliau nebeturės. Tad ji visada pasiima tik tiek, kiek tą dieną reikės. Labai džiugu, kad gali pasitikėti vaiku ir jo nereikia taip kontroliuoti. Po to reikia bendrauti su vaiku, jam aiškinti kur pinigai uždirbami, kas yra instrumentai, kurie galėtų generuoti pajamas, ir kaip tai vyksta.“ Pamokos rezultatų davė – vieno gimtadienio metu dukra prašė padovanoti jai akcijų.

Reikia nebijoti Be „Evli“, pamokų vaikams, J. Latvienė šiuo metu steigia prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos muziejaus klubą. Tačiau skirtingos veiklos, jos nuomone, viena kitai netrukdo, o kaip tik padėjo išmokti gerai planuoti veiklą. „Žmogus gali laisvai veikti tik tada, jei nebijo prarasti darbo. Tik kai yra laisvas, jis gali kažką pasiekti“, – pridėjo J. Latvienė.

» Tėvai neturi perkelti savo

finansinių problemų vaikams, nes tuomet atžalas labai sunku priversti patikėti savimi


Įdarbinti pinigai

20

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

„Dow Jones“: nuvarytą arklį laikas šauti Pasaulio žiniasklaidos linksniuojamas beprecedentis „Dow Jones“ akcijų indekso augimas – tik naivi iliuzija. Ieva Barauskaitė info@ekonomika.lt

I

ndeksas „Dow Jones industrial average“ (DJIA) kovo pradžioje sukėlė emocijų bangą: žiniasklaida prapliupo informacija apie sumuštą visų laikų rekordą. „Dow Jones“– turbūt garsiausias pasaulio biržų indeksas, turintis ilgiausią istoriją, tad kilęs triukšmas nestebina. Tačiau visuotinis džiaugsmas ne juokais perdėtas – ne tik dėl to, kad rinkų augimą paskatino JAV Federalinio rezervų banko ekonomikos skatinimo planas su krūvomis prispausdintų dolerių, bet ir todėl, kad pats rekordas – netikras. Kovo 5-ąją, kai „Dow Jones“ indeksas pasiekė iki tol nematytas 14,164.53 aukštumas, daugelis informaciją interpretavo klaidingai. DJIA neatspindi infliacijos, o ją įvertinus, iki tikrojo rekordo gerokai trūksta, nepaisant fakto, kad nuo tariamo rekordo indeksas toliau gana pastoviai augo visą mėnesį. Anot CNBC, kad sumuštų tikrąjį, infliacijai pritaikytą rekordą, „Dow Jones“ turėtų užkopti iki 15,731.54. Kovo 27 dienos „Dow Jones“ rezultatas – 14,526.16.

„Dow Jones industrial average“ indeksas (1895-2013) Šaltinis: FRED

16 000 14 000 12 000 10 000 8 000 6 000 4 000 2 000 0 –2 000 1895

1910

Investicijų ekspertai dėl DJIA pasiskirstę į dvi stovyklas: vieni griežtai nusistatę šiuo indeksu nesiremti, o verčiau vadovautis alternatyviais, kiti tvirtina, kad „Dow Jones“ turi savo panaudojimo būdų ir visai pamiršti apie jį – neišmintinga.

1940

1955

1970

FAKTAI „Dow Jones“

••„Dow Jones“ indeksą 1896 m. sudarė 12 kompanijų, 1916-aisiais – 20, nuo 1928 m. – 30 bendrovių. 5 800 JAV kompanijų prekiauja savo akcijomis ••2009 m. iš „Dow Jones“ buvo išmestos „General Motors“ (indekse buvusi nuo 1915 m.) ir „Citigroup“ (indekse vietą turėjusi nuo 1997-ųjų). Abi kompanijos neatlaikė finansų krizės. Iš viso nuo finansų krizės pradžios indekse pasikeitė 6 kompanijos

Pasenęs metodas DJIA dažniausiai kritikuojamas dėl turinio: indekso, kuris sudaromas specialios komisijos ir itin retai atjauninamas, sąraše – vos 30 didžiųjų JAV kompanijų. Skirtingai nei sudarant daugumą kitų indeksų, pagrindinė indekso kintamoji yra ne kompanijos rinkos kapitalizacija (kuri apskaičiuojama padauginus akcijos kainą ir akcijų skaičių), o vienos akcijos kaina. Taip susiklostė dėl istorinių priežasčių: kai ,,Wall Street Journal“ redaktorius Charlesas Dow sukūrė indeksą kaip būdą nusakyti rinkų padėtį dar 1896 metais, jį apskaičiuoti su rinkos kapitalizacijos kintamąja būtų buvę daug sudėtingiau. Ši „Dow Jones“ savybė lemia, kad kompanijos, turinčios daugiau pigesnių akcijų, indeksui turi kur kas menkesnį svertą nei tos, kurioms priklausomažiau brangesnių.

1925

••„Dow Jones & Company“ įkurta 1882 m. Niujorke, Volstrite. Nuo 2007-ųjų gruodžio bendrovė priklauso „News Corporation Inc.“ ••Praėjusią savaitę pagrindiniai JAV akcijų rinkų indeksai vėl siekė rekordus – S&P500 ketvirtadienį paaugo 0,41 proc. ir DJIA 0,36 proc.

„Dow Jones“ indeksas neatskleidžia nei pasaulio, nei JAV ekonomikos būklės: jis geriausiu atveju atspindi korporacijų būklę, o turtėjant korporacijoms, laikai nebūtinai geresni ir jų darbuotojams. Reuters

Dėl tos pačios priežasties į „Dow Jones“ neįtrauktos dvi iš penkių didžiausių JAV kompanijų: „Apple“ ir „Google“. Jų akcijų kainos kelis ir net keliasdešimt kartų didesnės už kitų indekso gigančių akcijų kainas.

Palyginimui, kovo 27-ąją „Dow Jones“ priklausančios „Bank of America“ akcijos kaina buvo 12,18, o „Google Inc.“ – 802,55 JAV dolerių. Tad „Google“ įtraukimas į indeksą jį stipriai iškreiptų. Vos vieno punkto „Google“ akcijų

smukimas nusmukdytų visą indeksą, net jei kitų kompanijų akcijos tą dieną būtų augusios, ir atvirkščiai. Johnas Shovenas, Stanfordo politinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius, JAV nacionaliniam

transliuotojui NPR teigė, kad „Dow Jones“ – prasčiausias iš visų esamų indeksų. „1896 metais nebuvo kompiuterių. Ch. Dow priėmė paprasčiausią įmanomą sprendimą – paėmė skaičius, juos sudėjo ir padalijo iš kompanijų

skaičiaus. Tai buvo labai lengva padaryti net ir neturint jokios kompiuterinės technikos. Ir jie to metodo niekada nepakeitė.“ Tad „Dow Jones“ indeksas pradžioje buvo viso labo kompanijų akcijų aritmetinis vidurkis, o formulės daliklis – kompanijų skaičius indekse. Daliklis laikui bėgant pakito – dabar tai sutartinis, kebliu būdu nustatytas skaičius.

Kritika nerūpi Oficialus „Dow Jones“ atsakas į vis pasikartojančias pastabas išspausdintas kompanijos tinklalapyje. Jame teigiama, kad „Dow Jones“ nemato reikalo pakeisti indekso metodą į rinkos kapitalizaciją. „Išloštume labai

mažai – gal nebent praretėtų kritikų gretos. Bet prarastume daug: visą istoriją, kuri susijusi su dabartiniu „Dow Jones“ metodu.“ Profesionaliems investuotojams ši informacija anaiptol nėra nauja. „Dow Jones“ pokyčiai jų nedomina – yra kitų, daug tikslesnių, įrankių. Tad kodėl indeksas toks populiarus viešojoje erdvėje? Anot Johno Prestbo, „Dow Jones Index“ vykdomojo direktoriaus, žiniasklaidos įprotis nuolat sekti ir pranešti DJIA pokyčius susiklostė istoriškai, dar per 1907 metų JAV krizę, o vėliau per Didžiąją depresiją „Dow Jones“ įsitvirtino kaip indeksų lyderis. Dabar jo

» Nepamirškime, kad šis indeksas priklauso vienam garsiausių pasaulyje finansų leidėjų

1985

2000

2015

pagrindinė aistra – istorija.

Uždaras ratas Eddy Elfenbeinas, „Crossing Wall Street“ redaktorius ir nepriklausomas investicijų ekspertas, „Ekonomika.lt“ teigė: „Nepamirškime, kad šis indeksas priklauso vienam garsiausių pasaulyje finansų leidėjų. Tai – uždaras ratas.“ „Dow Jones“ priklauso dienraštis „Wall Street Journal“, o 2007 metais visą kompaniją įsigijo „News Corporation Inc.“ – vienas didžiausių žiniasklaidos magnatų pasaulyje Rupertas Murdochas. Kol „Dow Jones“ indeksą akylai seks šie gigantai, visa likusi žiniasklaida taip pat nenustos stebėti indekso pokyčių. 2007-aisiais, kai DJIA pasiekė visų laikų aukštumas, jo sąraše buvo kompanijų, kurios triukšmingai sugriuvo vos po poros metų, įsisiūbavus finansų krizei. Jas pakeitė kitos. Negalime lyginti 2007 metų bei šiandienos indekso ir sakyti, kad jo augimas praneša apie ekonomikos atsigavimą. DJIA neatskleidžia nei pasaulio, nei JAV ekonomikos būklės – geriausiu atveju, jis atspindi korporacijų būklę, o turtėjant korporacijoms, laikai nebūtinai geresni ir jų darbuotojams. Dažniausiai būna atvirkščiai – juk pelną atneša konsolidacijos, etatų ir priedų karpymai. Anot „Washington Post“ atlikto tyrimo, tarptautinio verslo bruožai stipriai pasikeitę – didžioji dalis kompanijų sumoka vos apie 10 proc. mokesčių nuo viso pelno, o prieš 30 metų šis skaičius galėjo siekti 48 proc. Tad ir valstybei naudos mažai. Sąrašas galėtų tęstis, bet pagrindinė mintis aiški: žiniasklaidai seniai laikas į „Dow Jones“, kartu ir į kitus indeksus, pažvelgti kritiškai.

Įdarbinti pinigai

21

Prarastas ir atrastas Europos dešimtmetis

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Barry Eichengreenas Project-syndicate.org

I

nvestuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos. Kur kas labiau tikėtinas japoniškas scenarijus, kurio metu regionas išgyvens stagnacijos dešimtmetį. Sparčiau augti ūkiui, visų pirma, trukdo griežtos taupymo priemonės. Tuo pat metu pasigirsta balsų, propaguojančių lėtesnę fiskalinę konsolidaciją. Prancūzija išsiderėjo daugiau laiko pasiekti nustatytą biudžeto deficito tikslą. Japonijoje buvo vykdoma panaši fiskalinio kranelio atsukimo ir užsukimo politika. Japonai greitai suvokė, kad fiskalinio stimulo priemonės tėra trumpalaikės, todėl vyriausybei nepavyko pakeisti gyventojų vartojimo įpročių. Savo ruožtu Europos centrinis bankas (ECB) neketina aktyviais veiksmais skatinti ekono-

mikos augimo. ECB, kaip ir Japonijos centrinis bankas prieš porą dešimtmečių, savo mandatą vertina konservatyviai ir nerodo noro veltis į tarptautinius valiutų karus. Tuo tarpu Japonijos bankas, JAV federaliniai rezervai ir Anglijos bankas ryžtingai atlaisvina monetarinę politiką ir spaudžia eurą. Atsigavimo siekiančiai euro zonai šiuo metu mažiausiai reikia sustiprėjusios valiutos. Europoje susiformavo visos prielaidos japoniškam prarasto dešimtmečio scenarijui: nusilpę bankai griauna euro zonos vyriausybių viešuosius finansus, savo ruožtu pastarieji lemia sulėtėjusį ekonomikos augimą ir didesnę grėsmę bankams. Konservatyvus fiskalinių ir monetarinių priemonių naudojimas neleidžia euro zonai pasprukti iš šio uždaro rato. Vis dėlto, tarp Europos ir Japonijos egzistuoja vienas didžiulis skirtumas. Net ir pačiais sunkiausiais metais nedarbo lygis Japonijoje retai kada peržengdavo 4 proc. ribą. To-

» Blogiausia

Europos dar laukia ateityje

kią padėtį lėmė ankstyvas pensinis amžius, socialinės programos, dalijimasis darbo vietomis ir politikų spaudimas didžiųjų darbdavių atžvilgiu. Tuo tarpu euro zonoje nedarbas pasiekė 12 proc. ribą ir toliau auga. Ispanijoje ir Graikijoje nedarbas artėja prie 30 proc., o tarp jaunimo šis rodiklis jau siekia ir 60 proc. Šie skaičiai verčia galvoti apie socialinių neramumų riziką, kuri kur kas didesnė nei Japonijoje prieš du dešimtmečius. Europos lyderiai privalo suvokti šias grėsmes. Status quo politika veda populistų įsigalėjimo, ekonominio chaoso ir mažumų persekiojimo link. Politikams derėtų įsiklausyti į kritikų argumentus ir vykdyti dviguba ekonominę politiką, iš vienos pusės skatinančią ekonomikos augimą, iš kitos – verčiančią imtis struktūrinių reformų ir atsakingo viešųjų finansų valdymo. Blogiausia Europos dar laukia ateityje. Blogai tai ar gerai – sunku vertinti, nes prasidėjus socialinei ir politinei sumaiščiai Europa nebeturės galimybių taikyti nuosaikių priemonių, kurios leistų užsnūsti dar vienam prarastajam dešimtmečiui.

CV

Barry Eichengreenas

Nuo 1987 m. – Ekonomikos ir politikos mokslų profesorius, dėsto Kalifornijos Berklio universitete 1997–1998 m. dirbo vyresniuoju politikos patarėju Tarptautiniame valiutos fonde Domėjimosi sritys: ekonomikos istorija, tarptautinė ekonomika Paskutinė išleista knyga – „Perdėtos privilegijos: dolerio triumfas ir žlugimas“

B. Eichengreenas: „Dabartinė politika veda populistų įsigalėjimo, ekonominio chaoso ir mažumų persekiojimo link.“.

Project-syndicate


Išskirtinis interviu

22

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.

Kaip dėmesys piliečiams pritraukė verslą Nuo supaprastinto pasų išdavimo iki įmonės įregistravimo kavinėje – Gruzijos teisingumo ministro pavaduotojas bei Civilinių registrų agentūros vadovas Giorgis Vašadzė pasakoja, kaip Gruzija reformavo savo biurokratijos sistemą ir tapo viena pasaulio šalių, kur lengviausia pradėti verslą.

CV

Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

?

Nuo ko Gruzija pradėjo reformuoti vyriausybės biurokratinį aparatą? 2003 metais, prasidėjus Rožių revoliucijai, visas registravimo paslaugas teikė daug skirtingų departamentų ir ministerijų. Be to, buvo neįmanoma, pavyzdžiui, gauti paso nesumokant 100 dolerių kyšio. Tad mes aplankėme daug Europos šalių, žiūrėjome, kaip jose veikia sistemos, ir taip Gruzijoje sukūrėme vieno langelio principą. Mūsų koncepcija – sujungti visas paslaugas, kurias teikė skirtingos ministerijos ir departamentai. Nusprendėme, kad viskas, kas susiję su žmogumi, tarkime, pasų, tapatybės kortelių, gimimo, santuokos liudijimų išdavimas, gali būti vykdoma pro vieną langelį. Tą patį padarėme su viešojo registro paslaugomis. Viską, kas susiję su nuosavybės, įmonių registravimu, buvo sujungta į vieną viešojo registro agentūrą. Norėjome, kad paslaugos būtų orientuotos į piliečius. 2008–2009 metais pradėjome antrą reformų fazę. Matėme, kad kiekviename mieste yra penkios šešios agentūros, kurios dirba vieno langelio principu. Vienos jų išduodavo dokumentus, susijusius su asmenine informacija, kitos – su nuosavybe ir įmonėmis, trečios – su licencijomis ir taip toliau. Tad įkūrėme viešųjų paslaugų rūmus, į kuriuos šios skirtingos agentūros, dirbančios vieno langelio principu, perkėlė savo aptarnavimo langelius. Taigi, šitaip sukūrėme erdvę, kuri sujungia viską. Tai reiškia, kad žmogus, atėjęs į viešųjų paslaugų rūmus, gali gauti, pavyzdžiui, tris skirtingas paslaugas: gimimo liudijimą,

Giorgis Vašadzė

Nuo 2010 m. eina teisingumo ministro pavaduotojo pareigas

S

1981 m. gimė Tbilisije

?

Kokie šios sistemos rezultatai?

Visų pirma, piliečiams nereikia dešimt valandų laukti dokumentų. Antra, tai labai padėjo verslui. Dabar, pagal Pasaulio banko „Doing Business“ indeksą, Gruzija užima devintą vietą pasaulyje. Pagal nuosavybės įregistravimą esame pirmi pasaulyje. Taigi, nauja sistema supaprastino privačiam sektoriui verslo

vykdymo sąlygas. Dabar žymiai lengviau pirkti nuosavybę ar vykdyti bet kokią verslo veiklą, susijusią su registravimu.

G. Vašadzė teigia, kad svarbiausia siekiant biurokratijos efektyvumo – į klientą orientuotas požiūris.

?

Koks buvo naujųjų technologijų vaidmuo kuriant šią sistemą? Naujosios technologijos suvaidino esminį vaidmenį šioje reformų stadijoje. Prieš tai nebuvo jokios elektroninės išduodamų dokumentų versijos ir priėjimo bei susijungimo tarp skirtingų agentūrų. Šalyje neegzistavo jokia duomenų apsikeitimo elektroninė platforma. Tad mes ją įkūrėme ir supaprastinome procesus. Naujos technologijos

» Net jei yra didelių kliūčių, daug

skirtingų agentūrų ar departamentų, kurie priešinasi reformoms, reikia nepasiduoti ir eiti tolyn

Asmeninio archyvo nuotr.

labai svarbios, nes suteikia galimybę palengvinti piliečių gyvenimą.

?

Kaip veikia šių naujų agentūrų finansavimas?

Visas paslaugas agentūros teikia naudodamos savo biudžetą. Tai reiškia, kad jos nieko negauna iš valstybės, tačiau moka mokesčius kaip privačios įmonės. Jos moka pridėtinės vertės mokestį, pajamų mokesčius, viską. Tai labai svarbu, nes finansinė nepriklausomybė leidžia agentūroms pačioms plėtoti naujas paslaugas. Pavyzdžiui, už papildomą mokestį teikiamos greitesnės paslaugos. Tarkime, registrų agentūroje įregistruoti įmonę per dešimt dienų kainuoja 50 larių (82 litų), o per vieną dieną – 150 larių (245 litus).

?

Kokia buvo vietinio verslo reakcija į naują sistemą?

Šiuo metu Gruzijoje vyrauja bendras sutarimas, kad paslaugų, kurių verslui reikia iš vyriausybės, atžvilgiu, Gruzija yra geriausia. O vietinis verslo sektorius tikrai patenkintas. Gruzijoje didėja mažų verslų ir „startup’ų“ skaičius, nes jiems labai lengva įregistruoti įmonę ir pradėti verslą. Tarptautiniams investuotojams pritraukti turime ir simbolinių paslaugų. Pavyzdžiui, viešųjų paslaugų rūmuose yra „Just Cafe“. Kas tai? Tai – kavinė, kurioje pietaudamas gali gauti visas viešųjų paslaugų rūmuose teikiamas paslaugas. Tarkime, užsisakai kepsnį ir įmonės įregistravimą, o vėliau gauni sąskaitą, kur būna viskas paskaičiuota. Taigi, ši vieta tapo populiari tarp vietinių verslininkų, kurie atsiveda čia tarptautinius partnerius

ir parodo jiems, kaip viskas Gruzijoje paprasta.

?

Jūsų nuomone, ko iš Gruzijos gali pasimokyti kitos šalys, siekiančios supaprastinti savo biurokratinę sistemą? Svarbiausia tai, kad visi turi mąstyti apie piliečius. Reikia pakeisti biurokratinį požiūrį ir pradėti klausytis, kokių paslaugų nori klientai. Tad į klientą orientuotas požiūris labai svarbus. Antras aktualus aspektas – net jei yra didelių kliūčių, daug skirtingų agentūrų ar departamentų, kurie priešinasi reformoms, reikia nepasiduoti ir eiti tolyn. Iš pradžių Gruzijoje buvo daugybė skirtingų interesų, kiekvienas departamentas norėjo, kad paslaugos būtų patikėtos jam. Tačiau pamatę, kad paslaugos labai populiarios tarp piliečių, jie liovėsi priešintis. Dėl to labai svarbi ir komunikacija su visuomene.

Kovo 20 dieną Vilniaus rotušėje antrą kartą įteikti leidinio „Ekonomika.lt“ „Verslo švyturių“ apdovanojimai.

akoma, kad tikri lyderiai tinkamai elgiasi net tada, kai niekas į juos nežiūri. „Ekonomika.lt“ komanda stebėjo sėkmingiausius, inovatyviausius ir daugiausia pasiekusius verslininkus. Ypač tuos, kurie apie savo pasiekimus garsiai kalbėti nelinkę“, – sveikindama laureatus ir svečius sakė leidinio „Ekonomika.lt“

Mokėsi Harvardo verslo mokykloje, Tbilisio valstybiniame universitete ir Gruzijos technikos universitete

pasą, įregistruoti įmonę. Viskas daroma vienoje vietoje ir pridedame vis daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, dabar čia galima atsiimti universiteto diplomą ar net vairuotojo pažymėjimą.

23

Apdovanoti „Verslo švyturiai“

Taip pat nuo 2006 m. vadovauja Gruzijos Civilinių registrų agentūrai

Visi Gruzijos viešųjų paslaugų rūmai yra įspūdingi ir kurti žymių architektų. Shutterstock

Paskutinis puslapis

RĖMĖJAI

vyriausioji redaktorė Ingrida Mačiulaitytė. Pagrindinis „Verslo švyturių“ apdovanojimas už 2012 metų pasiekimus įteiktas „Mars Lietuva“ generalinei direktorei Aušrai Žemaitienei. Nominacijos „Įdomiausias verslo sprendimas“ laureatu tapo „BIOK Labaratorijos“ vadovas Linas Čereška. „Metų inovatoriumi“ tapo „Ergolain“ įmonių grupės vadovas

Romualdas Bėkšta. Net dviejose kategorijose šiais metais geriausia pripažinta Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Jai teko „Ekonomika.lt“ skaitytojų simpatijos, o ekspertų komisija vadovei skyrė „Metų atradimo“ apdovanojimą. Lietuvos pašto generalinė direktorė pasidžiaugė, kad jos vadovaujama įstaiga jau lyginama

su „Deutsche Post“ ir Skandinavijos paštais. „Tai rodo, kad pasirinkome teisingą strategiją, – sakė L. Minderienė. – Noriu tikėti, kad atradimas yra naujas Lietuvos paštas su nauju įvaizdžiu, pakilusiu iš pelenų, sužibėjusiu naujais produktais.“ Per 2012 metus savaitraštis ir naujienų portalas „Ekonomika.lt“ pristatė 41 verslininką.

Juos vertino ir nugalėtojus išrinko kompetentinga ekspertų komisija, kurią sudarė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Verslo angelų fondo partneris Algimantas Variakojis, „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis, asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, „ Swedbank“

vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims V. Klyvienė, Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris ir VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo daugiau nei 100 verslo ir politikos atstovų.


Ekonomika.lt 9 (119)  

Ekonomika.lt nr. 9 (119), balandžio 2-14 diena

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you