Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ K. Čereška: Lietuvoje nėra farmacijos G. Moecas: 2013-ieji greičiausiai ekonomikos, nesugebame paskaičiuoti bus teigiamų pokyčių metai, bet yra tiesioginių ir netiesioginių išlaidų ir tam tikrų neigiamų ženklų Plačiau 20 p.

pirmadienis. 2013 M. sausio 28–vasario 3 d. Nr. 3 (113) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

ŠIAME NUMERYJE Lietuviai žvalgosi į užsienį Nors bendrovių įsigijimo bei susijungimo rinkoje praėjusiais metais vyravo sausra, specialistai pastebi, kad vis daugiau Baltijos šalių įmonių žvalgosi investicinių galimybių užsienyje. Plačiau 6–7 p.

Kopijų priešnuodis – registracija Drabužių dizaino kopijavimas – problema, su kuria susiduria beveik visi jų gamintojai. Plačiau 22–23 p.

Kai skolos gyvena dešimtmetį Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodų dėmių“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai 405,60 769,33 374,42 6264,91 3130,38 10926,65

OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

–0,41 % –0,06 % +1,37 % +1,80 % –0,14 % +0,12 %

Sausio 19–25 (24*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr: 113

Tiražas: 15 000

Regresyvūs progresiniai mokesčiai

Plačiau 26–27 p.

www.ekonomika.lt


Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Redakcija

3

Į pensiją neisiu Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Lietuviai nenori į pensiją. Bent jau taip rodo vienos šalies draudimo bendrovių apklausa. Ir tikrai ne todėl, kad neįsivaizduoja gyvenimo be darbo. Ne, užtarnauto poilsio jiems norisi, bet atlikus nesudėtingus matematinius veiksmus tampa aišku, kad visam laikui užvėrus darbovietės duris poilsio nebus.

N

ieko nuostabaus, jei iš anksto nesiruošei ir netaupei, du kartus sumažėjusios pajamos – skaudus smūgis kišenei. Štai praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius mokesčius siekė beveik 1,7 tūkst. litų, o vidutinė pensija, turintiems būtinąjį stažą, – beveik 850 litus. Iki neprastesnės gyvenimo kokybės dar trūksta 350 litų, mat asmeninių finansų specialistai skaičiuoja, kad žmogus, išėjęs į pensiją, jaučiasi gerai, jei gauna 70 proc. ankstesnių pajamų. Tad neturėtų būti keista, jei 8 iš 10 pensininkų laiku į pensiją neišėjo būtent dėl finansinių priežasčių, o tik 6 proc. nenorėjo leisti gyvenimo be darbo. Tiesa, senjorai darbo vietoje ilgai neužsibūna – daugiau nei pusė pensijon išeina metais vėliau, penktadalis darbuojasi iki 3 metų ir tik 6 proc. darbo kabinetuose dar šmėžuoja 4–7 metus. Remiantis liūdnomis Lietuvos demografinėmis tendencijomis, kad po maždaug 20 metų vietoje dviejų anūkų, tenkančių vienam seneliui, vienas anūkas džiaugsis dviem seneliais, dar pridėjus nesuvaldomą „Sodros“ biudžeto deficitą, dirbantys pensininkai net gali tapti gelbėjimosi ratu senstančiai šalies ekonomikai. Galų gale tobulėjanti

»

medicina leidžia mums ilgiau išlikti darbingiems, tad užsitęsęs darbingas amžius neišvengiamas. Tiesa, medikai mūsų krašte turi dar ką veikti: ar 6 metai pensijoje vyrui (vidutinė vyrų gyvenimo trukmė užpernai Lietuvoje buvo 68,5 metai, o pensinis amžius šiemet – beveik 63 metai) – pakankamas laiko tarpas pasidžiaugti užtarnautu poilsiu? Sugrįžkime prie finansų. Dabartinė į pensiją einančiųjų karta apie tai, kad senatvei reikia taupyti dažniau, išgirdo tik praėjusiame dešimtmetyje ir viltis dėjo į valstybę. Tačiau atėjus krizei pensijos buvo apkarpytos ir, jei naujoji vyriausybė laikysis fiskalinės drausmės, artimiausiu metu vargu ar didės. Tad argumentas, kad reikėjo anksčiau galvoti, šiuo atveju ne itin tinkamas. Jaunesnioji karta turi kur kas daugiau laiko pasiruošti senatvei, bet sulaukusi pensinio amžiaus taip pat gali atsidurti prie suskilusios geldos, jei ir toliau kasmet sulauksime naujų pensijų reformos pakeitimų. Tad protingiausia būtų dirbti taip, kad priklausytumėte ne nuo kažkieno kito gerovės, o tik nuo savęs, – tuomet įkopus į septintąją dešimtį nereikės modeliuoti, kiek dar laiko puškuoti palinkus prie stalo.

Du kartus sumažėjusios pajamos – skaudus smūgis kišenei


Savaitės tema

4

Socialdemokratai tai (įvesti progresinius » mokesčius – red. past.) galėjo padaryti jau

daugybę kartų, kai valdė šalį. Tačiau būdami valdžioje, jie tik imitavo šį procesą, nes patys suprato, kad naujo mokesčio įvedimas nesuteiks jokios naudos

Savaitės tema

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Mano nuomone, Lietuvai progresinis » gyventojų pajamų apmokestinimas būtų

Darbo grupei parengus įstatymo projektus, vis tiek stengsimės, » kad žmonėms, kurie gauna mažesnes darbo pajamas, mokesčių

nenaudingas. Tiek artimesniu, tiek tolimesniu laikotarpiu valstybė prarastų daugiau, nei šalies biudžetas galėtų ir norėtų išlošti iš progresinių mokesčių įvedimo

našta būtų mažesnė. Ar tai bus progresinė, ar proporcinė sistema, – sutarimo klausimas, bet tų mokesčių tikrai neatsisakome

Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio lyderis

Kristina Kriščiūnaitė, „PricewaterhouseCooper“ vadovaujanti partnerė

Algirdas Butkevičius, Lietuvos Ministras Pirmininkas

Fotodiena

Fotodiena

AFP

Regresyvūs progresiniai mokesčiai

5

Bulgarija

Rumunija

Lenkija

Lietuva

Vokietija

Šveicarija

Estija

Vengrija

–5

Latvija

0 Prancūzija

Lietuva tarp ES narių – trečia nuo galo

Per 2012-uosius internetinėje parduotuvėje „Pigu. lt“ buvo įvykdyta daugiau nei 400 tūkst. užsakymų – pirkėjams parduota daugiau nei 900 tūkst. prekių, beveik 2,5 karto daugiau nei 2011-aisiais.

Nusprendė restruktūrizuotis Vienos didžiausių šalyje statybos įmonės „Vėtrūna“ akcininkai priėmė sprendimą restruktūrizuoti bendrovę – pertvarkyti veiklą ir subalansavus finansinius srautus, sutrikusius dėl „Nukem Technologies“ neatsiskaitymo už atliktus darbus. Šiuo metu „Vėtrūnoje“ dirba 220 darbuotojų, įmonė yra pasirašiusi 19 statybos rangos sutarčių. Bendra pasirašytų rangos sutarčių suma – 127 mln. litų.

Kilus ginčui su „Nukem Technologies“ 2012-aisiais „Vėtrūna“ patyrė 8,8 mln. litų nuostolį. Fotodiena

Bus ir Šiauliuose Pasirašyta sutartis dėl Švedijos drabužių parduotuvių tinklo „H&M“ parduotuvės atidarymo Šiaulių prekybos ir pramogų sostinėje „Akropolis“. Parduotuvė duris atvers 2014-aisiais. Tai bus trečioji vieno

pirmaujančių pasaulyje mažmeninės prekybos drabužiais tinklų parduotuvė „Akropoliuose“. Pirmosios „H&M“ parduotuvės Lietuvoje jau šį rudenį bus atidarytos Vilniaus ir Klaipėdos „Akropoliuose“.

Rekordinis pelnas Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ 2012-uosius baigė rekordiškai pagerinusi pagrindinius savo veiklos rodiklius – pasiektas pelnas neatskaičiavus mokesčių siekė 294,6 mln. litų. Rekordiniams rezultatams įtakos turėjo praėjusiais metais įvykdyta technologinė modernizacija ir aukštos naftos perdirbimo maržos Europoje. „Orlen Lietuva“ valdo vienintelę Baltijos šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių tinklą bei jūrinį naftos terminalą.

„Orlen Lietuva“ – didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje. Fotodiena

Investuos į įrangą

10

Austrija

» Pagal mokesčių progresyvumą

15

JK

Daugumos Rytų Europos valstybių mokesčių sistema mažiau progresyvi

Didino apyvartą

20

Nyderlandai

Pavojus konkurencingumui

25

Malta

Pasak specialistų, galimybė didinti progresyvumą Lietuvoje priklauso nuo „Sodros“ įmokų sistemos keitimo. Darbo grupės narys Kęstutis Lisauskas iš Investuotojų forumo teigia, kad jis as-

30

Slovakija

20 41

Mokestinė pajamų bazė (eurais per metus) Individualūs asmenys Vieno tėvo šeima Susituokusi pora Iki 144 210 Iki 126 960 Iki 113 160 Nuo 144 211 Nuo 126 961 Nuo 113 161

„Sodros“ įmokų „lubos“

Šaltinis: PwC

35

Kipras

Mokesčio tarifas (proc.)

jokių „lubų“, bet skaičiuojant jiems išmokas „lubos“ įvedamos, tad tai irgi daro apmokestinimą progresinį.

bendra sistema nemažai progresyvi

Graikija

Pajamų mokestis Airijoje 2012 m.

proc. oficialaus uždarbio, Europos vidurkis – 62 proc. Remiantis PwC skaičiavimais, pagal mokesčių progresyvumą Lietuva tarp ES narių yra trečia nuo galo. „Lietuvoje jau egzistuoja tam tikras mokesčių progresyvumas, visų pirma dėl to, kad yra taikomas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), – teigia Kaetana Leontjeva iš LLRI. Augant pajamoms mažėja NPD, tai suma, kuri neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. O daugiau uždirbantys asmenys moka įmokas „Sodrai“ be

Švedija

uždirbančiam Lietuvos gyventojui atskaičius mokesčius vidutiniškai lieka 78 proc. atlyginimo. Europos vidurkis atitinkamai siekia 73 proc. Penkis kartus didesnį už vidutinį atlyginimą uždirbantis asmuo Lietuvoje atskaičius mokesčius pasilieka apie 76

» Jau šiandien

Paklausti, ką sieks pertvarkyti mokesčių sistemoje, darbo grupės nariai teigė, kad reikia peržiūrėti mokesčių efektyvumą ir plėsti mokesčių bazę. „Dabar Lietuvoje yra 25 skirtingi mokesčiai, iš kurių tik 5 reikšmingi biudžeto pajamoms – iš jų surenkamas 91 proc. mokestinių pajamų. Iš likusių 20 mokesčių surenkama vos 9 proc. Taigi, taikomi tokie mokesčiai, iš kurių tesurenkama po kelis milijonus litų, o jų administravimas kainuoja daug, todėl reikia išsiaiškinti, kuriuos mokesčius santykinai brangiausia administruoti. Šiuos mokesčius ir siūlytume naikinti“, – kalbėjo K. Leontjeva. R. Lazutka sakė, kad būtina į apmokestinimą įtraukti ne tik algas, bet ir kitas pajamas. „Reikia turėti omenyje, kad gyventojų pajamų mokestis taikomas tik algoms“, – teigė jis. O K. Lisauskas mano, kad reikia suvienodinti mokesčių dydį: „Žmogus, uždirbęs milijoną iš žemės ūkio, moka 5 proc. mokesčių, o uždirbęs milijoną iš kitos veiklos – 20 proc. nuo dividendų. Yra ir kitų atvejų, kai veikla panaši, o apmokestinimas skiriasi.“

Pajamų apmokestinimo skirtumas tarp susituokusių du vaikus auginančių asmenų, gaunančių vidutinį atlyginimą ir penkis kartus didesnį atlyginimą (proc.)

Norvegija

Shutterstock

Galų gale, K. Leontjeva pažymi, kad progresiniai mokesčiai gali sumažinti surenkamų mokesčių bazę: „Progresiniai mokesčiai didina mokesčių naštą, o nuo ūgtelėjusių mokesčių žmones bėga į „šešėlį“. Tad žinant Lietuvos situaciją, kur šešėlyje sukuriama apie 26 proc. bendrojo vidaus produkto, o 40 proc. ūkio subjektų bent dalį veiklos vykdo šešėlyje, progresiniai mokesčiai būtų dar viena paskata vengti mokėti mokesčius.“

produktyvumui. „Jauni žmonės ir darbuotojai nebus skatinami studijuoti ar siekti aukštesnės kvalifikacijos, nes įvertinus studijų kainą ir didesnius mokesčius daugiau uždirbantiems, tai gali tapti finansiškai nepatrauklu, – teigia specialistė ir įspėja, kad taip pat iš šalies gali emigruoti daugiau kvalifikuotų specialistų. Tačiau R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad didesni mokesčiai skaičiuojami tik nuo viršutinės ribos: „Apmokestinama tik tai, kas yra, tarkime, daugiau milijono. O tokios didelės pajamos dažnai tėra atsitiktinumas. Pavyzdžiui, didelę aktoriaus algą gali lemti ne jo, o filmų režisierių nuopelnas.“

Danija

Specialistai teigia, kad progresinių mokesčių įvedimas Lietuvoje sumažintų skaidrumą, konkurencingumą bei produktyvumą.

Mokestinė bazė (litais per metus)1 Iki 27 614 27 617 – 182 439 182 443 – 865 019 865 022 ir daugiau

– Vedę asmenys moka mokesčius bendrai nuo dvigubai didesnės mokestinės bazės

Suomija

••Europoje šis rodiklis siekia 63 proc.

1

Čekija

••Penkis kartus didesnį už vidutinį atlyginimą gaunantiems Lietuvos gyventojams lieka 76 proc. algos

Mokesčio tarifas (proc.) 0 14 42 45

Slovėnija

Kristina Kriščiūnaitė, audito ir mokesčių konsultacijos firmos „PricewaterhouseCooper“ (PwC) vadovaujanti partnerė, teigia, kad visų pirma reikėtų atlikti išsamesnę analizę ir numatyti, ar būtų naudos valstybei įvedus progresinius mokesčius. „Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tik 10,3 proc. visų dirbančiųjų gauna 3 500 litų arba daugiau (nenuskaičius mokesčių) ir tik 2,8 proc. uždirba 5 500 litų arba daugiau. Jei didesniais mokesčių tarifais apmokestinamos pajamų ribos būtų nustatytos panašios kaip Vokietijoje ar Airijoje, mūsų valstybės biudžetas dėl papildomo apmokestinimo padidėtų visai nereikšmingai“, – skaičiuoja specialistė. Pagal PwC Europos mokesčių progresyvumo tyrimą, vidutinį atlyginimą

Efektyviau ir teisingiau

Pajamų mokestis Vokietijoje 2012 m.

Ispanija

Ar apsimoka?

Liuksemburgas

••Europoje (ES šalyse, Islandijoje bei Šveicarijoje) vidutinį atlyginimą gaunantiems asmenims lieka 76 proc. algos

Islandija

••Vidutinį atlyginimą gaunantiems asmenims Lietuvoje atskaičius mokesčius lieka maždaug 79 proc. algos

Portugalija

Mokesčių progresyvumas Lietuvoje

meniškai nėra progresyvių mokesčių šalininkas, bet nedrastiškai didinti progresyvumą galima, jei tai būtų suderinta su socialinio draudimo išmokų pasikeitimais. „Pažiūrėję į gyventojo mokamus mokesčius „Sodrai“, pamatytume, kad kiek gyventojas beuždirbtų, darbdavio ir jo paties mokesčių sumokama vis daugiau, o galimybės pasinaudoti išmokomis ribotos“, – teigia K. Lisauskas. K. Kriščiūnaitė pažymi, kad „Sodrai“ sumokami mokesčiai – didoki: „Pavyzdžiui Airijoje, dauguma darbdavių moka 10,75 proc. dydžio socialinio draudimo įmokas, kurios, palyginti su Lietuvos darbdaviams taikomu 30,98 proc. tarifu, atrodo žymiai patraukliau.“ Vokietijoje taikomos „lubos“ – pajamų suma, nuo kurios nebėra nuskaičiuojamas socialinio draudimo mokestis. Be „Sodros“ reformų progresiniai mokesčiai per daug padidintų sistemos progresyvumą. „Jau šiandien bendra sistema nemažai progresyvi. Jeigu pradėsime kelti progresyvumą, jis dar labiau didės bendroje sistemoje, o tai, manau, būtų blogai“, – sako K. Lisauskas.

Belgija

A

lgirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos. Paaiškėjus darbo grupės sudėčiai, opozicijos lyderis Andrius Kubilius socialiniame tinkle pasidžiaugė, kad socialdemokratai atsisakė progresinių mokesčių idėjos, nes dauguma grupės narių nėra šios minties šalininkai. Darbo grupę sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva, Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos mokesčių ekspertė Danguolė Pranckėnienė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų mokesčių ekspertas Artūras Kapitanovas. Finansų ministerijai atstovaus jos darbuotojos

FAKTAI

Airija

greta.jankaityte@ekonomika.lt

Daiva Brasiūnaitė bei Audronė Miknevičienė. Nors naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius užsiminė, kad pertvarkant Lietuvos mokesčių sistemą bus žiūrima į progresyvias Airijos bei Vokietijos sistemas, dalis darbo grupės narių bei specialistų jau vardija šių sistemų trūkumus.

Italija

Greta Jankaitytė

nei Vakarų, nes, pasak K. Kriščiūnaitės, progresiniams mokesčiams įvesti reikia aukštesnio nei Lietuvos ar kaimyninių valstybių ekonomikos ir pragyvenimo lygio. „Mažesnis darbo jėgos apmokestinimas leidžia naujosioms ES narėms sėkmingai konkuruoti su Vakarų valstybėmis, pritraukti investicijas bei kurti naujas darbo vietas, – savaitraščiui sakė ji. – Pakėlę mokesčių naštą, privalumą prarastume.“ K. Leontjeva pastebi, kad išsivysčiusios šalys progresinių mokesčių pradeda atsisakyti, o ne juos įsivesti: „Nuo 2008-ųjų progresinių mokesčių atsisakė Čekija, nuo 2011 metų – Vengrija, be to, daugelyje šalių diskutuojama apie progresinių mokesčių naikinimą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje svarstoma galimybė įsivesti vieno tarifo mokestį, kaip yra taikoma Lietuvoje.“ Anot K. Kriščiūnaitės, progresiniai mokesčiai kelia grėsmę darbuotojų motyvacijai bei darbo

ĮMONIŲ NAUJIENOS Bendrovės „Pigu“, valdančios internetines parduotuves „Pigu.lt“ Lietuvoje ir „220.lv“ Latvijoje, konsoliduota apyvarta praėjusiais metais išaugo 70 proc. ir siekė 87 mln. litų.

NUOMONĖ

Socialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją.

5

Panevėžio krakmolo ir glitimo gamykla „Amilina“ į laboratorijos modernizavimą ketina investuoti apie 6 mln. litų. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Mindaugo Gedvilo, nauja įranga padės iš pašarų

išgauti naujų, didesnę pridėtinę vertę turinčių medžiagų. Jo teigimu, įrengus laboratoriją bus sukurtos 8 naujos darbo vietos. Kiek daugiau nei pusę investicijų sumos bendrovė gavo iš Europos Sąjungos fondų.


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

13 mln.

2012 m. smulkiajam ir vidutiniam verslui kurti ir plėtoti 42 kredito unijos iš Verslumo skatinimo fondo suteikė 214 paskolų, kurių vertė siekia 13 mln. litų

Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

V

ienas didžiausių praėjusių metų sandorių užsienio rinkose – bendrovės „Olympic Casino“ pirkinys Italijoje, „City Service“ – įmonė Lenkijoje, „Maxima LT“ įsigijo prekybos tinklą Ispanijoje, o su „VP Market“ grupe susijęs fondas „Gemini grupė“ – Lenkijos maisto gamintoją, „BaltCap“ fondas investavo į programėlės „YPlan“ kūrėjus. Atskleistos sandorių vertės prasidėjo nuo maždaug 25 mln. litų. Kalbinti įmonių įsigijimo bei susijungimo specialistai sutaria, kad tokių sandorių tiek šiemet, tiek 2014-aisiais turėtume sulaukti daugiau. Vis dėlto

7

Lietuva – pirma

Į „Sodrą“ pervedė daugiau

■ Vasarą veiklą turėtų

■ Naujausiais Europos

■ Išankstiniais duomeni-

pradėti nauja užsakomųjų skrydžių bendrovė „Grand Cru Airlines“, kuriai vadovaus buvęs oro kompanijos „Aurela“ vadovas Valdas Barakauskas. Kaip teigiama bendrovės pranešime, „Grand Cru Air-

lines“ veiklą pradės vykdyti užsienyje, bet darbo ketina duoti ir Lietuvoje veikiantiems oro uostams. Orlaivių bazę bendrovė planuoja steigti Vilniaus arba Kauno oro uostuose. Dabar bendrovė laukia oro transporto veiklos pažymėjimo oro susisiekimui vykdyti ir komercinės licencijos.

Komisijos (EK) duomenimis, Lietuva tebėra tarp lyderių pagal įvykdytus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų mokėjimus.

„Grand Cru Airlines“ planuoja veikti ir Lietuvoje. Fotodiena

Lietuviai žvalgosi į užsienį Nors bendrovių įsigijimo bei susijungimo rinkoje praėjusiais metais vyravo sausra, specialistai pastebi, jog vis daugiau Baltijos šalių įmonių žvalgosi investicinių galimybių užsienyje. Manoma, kad didžiosios bendrovės po truputį išauga vietinę rinką. tam įtakos turės ir verslo aplinka Europoje, taip pat naujai steigiamų fondų aktyvumas bei jų veiklos apribojimai. Kol kas daugiausia ga-

Lietuvoje

Steigs oro linijas

limų lietuviškų investicijų prognozuojama Lenkijai, kurios potencialas, anot specialistų, dar nepakankamai išnaudotas Baltijos šalių verslininkų.

Išaugo rinką Bendrovės „Finasta Corporate Finance“ direktorius Justinas Šaltys pastebi, kad tokias tendencijas lemia mažėjantys tarptau-

FAKTAI Sandoriai Baltijos šalyse

••Praėjusiais metais didžiausius sandorius užsienio rinkose sudarė „Olympic Casino“ – su italų partneriais įsigijo bendrovę Italijoje „Jackpot Game“ (vertė neatskleidžiama), „City Service“ įsigijo lenkų įmonę „Zespol Zarzadcow Nieruchomosci“ (apie 37,95 mln. litų), „Maxima LT“ įsigijo prekybos tinklą Ispanijoje „Dinasol“ (vertė neatskleidžiama), su „VP Market“ grupe susijęs fondas „Gemini grupė“ nupirko Lenkijos maisto gamintoją „Cenos“ (apie 24,6 mln. litų), „BaltCap“ fodas investavo į programėlės „YPlan“ kūrėjus (vertė neatskleidžiama, viso sandorio suma – apie 4,25 mln. litų, „BaltCap“ buvo tik dalinis investuotojas). ••Anot ekspertų, dalis Lietuvos investicinių bendrovių turi kapitalo, o vietinėje rinkoje siūlomas rizikos ir grąžos santykis kai kuriais atvejais jau per mažas ••Taigi tikėtina, kad tokio įspūdingo bendrovių augimo, buvusio 1990–2007 metais, Baltijos šalyse jau nebepamatysime

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Didžiosios Baltijos šalių bendrovės jau išaugo vietinę rinką, todėl plėtrai ieško sandorių užsienyje. Reuters

tinio bendradarbiavimo barjerai, todėl tokios investicijos atrodo mažiau sudėtingos. „Be to, Lietuvos investuotojai, kurie jau išau-

gino ir pardavė verslus, naujų galimybių ieško plačiau, neapsiriboja tik mūsų šalimi. Dažniausiai įmonės investuoja į savo srities užsienio bendroves – šitaip plečia geografiją ir siekia masto ekonomijos. O fondai ar investuotojų grupės neapsibrėžia konkrečia veikla, nors kartu plėtoja mėgstamas pramonės šakas, į kurias yra investavę anksčiau“, – pasakoja jis. Kalbinamas advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Sergejus Butovas sako, kad viena priežasčių, kodėl Baltijos šalių didžiosios bendrovės žvalgosi pirkinių užsienyje – jau beveik išaugta vietinė rinka. „Įmonės jaučia išnaudojusios šios rinkos potencialą, todėl žvalgosi toliau. Pavyzdžiui, anks-

Lietuva – tarp lyderių pagal įvykdytus ES įsipareigojimus. Fotodiena

čiau lietuviams „toliau“ buvo Latvija ir Estija, dabar geografija tampa dar platesnė, – sako jis. – Tačiau tokius sandorius sau leidžia tik didžiausios bendrovės ir kalbame ne apie plečiamą prekybos tinklą, o gamybos bazes ar nuosavas parduotuves, atstovybes. Investuodamos užsienyje, bendrovės diversifikuoja riziką.“

Iki Pietų Amerikos Anot S. Butovo, bendrovės, pasirinkdamos rinkas investicijoms, atsižvelgia į individualius savo poreikius. Pavyzdžiui, gamybos į Skandinaviją perkelti neverta, mat tai brangios darbo jėgos šalis. Tam, anot teisininko, daug labiau tinkamos Rytų ar Pietų Europos valstybės. „Jos vis dar laikomos

2013-ųjų sausio 1 d. duomenimis, Lietuvai EK išmokėta suma viršijo 50 proc.

» Žingsnis į

Lenkiją – gana natūralus

besivystančiomis, ten nedidelės kainos ir darbuotojų atlyginimai. O prekybai ir atstovybėms tinkamų rinkų gerokai daugiau“, – aiškina jis. Tik technologinių bendrovių padėtis kiek kitokia, mat joms svarbiausias – žmogiškasis potencialas. Dėl šios priežasties, pasak S. Butovo, jos turi sau leisti daugiau investicijų į šią sritį. „Pavyzdžiui, prieš kelerius metus lietuviška informacinių technologijų bendrovė „Nordcurrent“ atidarė padalinį Pietų Amerikoje, nes pastebėjo, kad darbuotojai ne ką prastesni, o darbo sąnaudos – nedidelės. Nors ilgainiui jai teko sumažinti padalinį dėl tam tikrų kultūrinių skirtumų, manau, kad bandymas buvo neblogas: bendrovės padalinys ten sėkmingai veikė kelerius metus“, – pasakoja „Sorainen“ vyresnysis

(52,1) visų 2007–2013 m. ES finansinės perspektyvos numatytų skirti struktūrinės paramos lėšų. Šiek tiek daugiau (52,8 proc.) išmokėta Airijai. Trečioji šioje rikiuotėje – Portugalija (51,7 proc.). Visoms 27 ES valstybėms išmokėtos struktūrinės paramos vidurkis – 45,1 proc.

teisininkas. Anot jo, tokioms paslaugoms, kaip „Olympic casino“ atveju, teikti gali būti didelis atstumas nuo pagrindinės bendrovės būstinės. „Gamybos taip toli iškelti negalima, nes atsiranda logistikos bei sąnaudų klausimų. O tokiai kompanijai kaip „Olympic Casino“ tai nėra aktualu: jie apmoko žmones pagal savo standartus, pakeičią iškabą ir atidaro lošimo namus“, – sako S. Butovas.

Investicinės mados Tačiau anot „Sorainen“ vyresniojo teisininko, investicijos užsienio rinkose – tarsi mada: jei viena didelė bendrovė sumano įsigyti įmonę konkrečioje šalyje, tą netrukus suskumba daryti ir kiti, tik mažesni Lietuvos verslai. „Jau seniai visiems buvo žinoma, kad kontroliuojančiąsias bendroves palanku steigti Olandijoje, nes šioje šalyje palanki mokesčių bazė. Tačiau kol ten kojos neįkėlė „Maxima“, ta jurisdikcija nebuvo populiari. Taigi,

mis, per 2012 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai į biudžetą pervedė daugiau lėšų, nei buvo planuota, ir daugiau nei 2011 m.

„Sodra“ pernai gavo 11,56 mlrd. litų įmokų. ELTA

egzistuoja pionieriaus fenomenas, kai rinka susidomi dar daugiau lietuviškų įmonių“, – sako jis. S. Butovas prognozuoja, kad Lenkija – viena rinkų, kurioje galime tikėtis daugiau lietuviškų investicijų ateinančius dvejus metus. „Didelėms lietuviškoms bendrovėms žingsnis į Lenkiją – gana natūralus. Mano nuomone, kultūrinių skirtumų neturime tiek jau daug, o rinka gerokai didesnė. Tad santykis Lenkija–Lietuva nebuvo pakankamai abipusiškai išnaudotas“, – teigia jis. „Sorainen“ teisininkas pasakoja, kad remiantis įmonių, kurios bandė užsienio rinkoje verslą pradėti pačios ar pirkdamos bendroves, patirtimi, įsigijimas ilgainiui leidžia sutaupyti. „Jis suteikia didesnę naudą, nes perkamas veikiantis mechanizmas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viską sukurti nuo nulio pigiau, bet, laiko ir sąnaudų atžvilgiu, pinigų išleidi daugiau ir prarandi porą metų. Taigi, įsigijimas verslui duoda geresnį postūmį“, – sako jis.

Išmokų gavėjams taip pat skirta didesnė suma, tačiau galutinis „Sodros“

Svarbi – vadovų komanda Anot J. Šalčio, investuojant užsienyje itin svarbi vadovų komanda, veiksianti pasirinktoje rinkoje. „Ją reikia pasirinkti prieš investuojant, – pabrėžia jis. – Būna, kad siunčiami vadovai iš valdomų Lietuvos įmonių, tik kartais paliekami senieji įsigyjamos įmonės vadovai. Rečiau – samdomi nauji vietos rinkoje.“ Anot J. Šalčio, užsienyje sudaromų sandorių vertė labai įvairi: įsigyjami ir maži interneto portalai, ir kelis kartus už perkančias įmones didesnės bendrovės. Bendrovės „KPMG Baltics“ įmonių finansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas sako, kad lietuvius itin traukia rinkos, kuriose ne 3, o 10 ar daugiau milijonų gyventojų, taip pat panašios į Lietuvą, pavyzdžiui, bu-

» Retai

investuojama į nežinomus sektorius

biudžeto rezultatas buvo geresnis, nei planuota. Praėjusiais metais draudėjai sumokėjo 11,56 mlrd. litų įmokų. Tai yra 3,8 proc. (418,7 mln. litų) daugiau, nei planuota. 2012 m. gyventojams iš viso paskirta 13,47 mlrd. litų socialinio draudimo išmokų.

vusios Tarybų Sąjungos šalys. „Į jas verslininkai eina su vakarietiškomis žiniomis, tačiau gerai žino ir vietinio verslo niuansus. Jų pasirenkami sektoriai – įvairūs, bet svarbu turėti stiprų vietinį pagrindą, kuriuo remdamasis vykdai plėtrą, – aiškina jis. – Lietuviškos bendrovės retai investuoja į nepažįstamus sektorius svetimose valstybėse. Plėtra užsienyje – brangus malonumas, todėl manau, kad sandorio vertė turėtų viršyti 10 mln. eurų (34,5 mln. litų).“ D. Klimašauskas pastebi, kad tokių sandorių skaičius ateityje turėtų tik didėti, nes stambiosioms bendrovėms reikia erdvės augti. „Nemaža dalis Lietuvos investicinių bendrovių turi kapitalo, o vietinėje rinkoje siūlomas rizikos ir grąžos santykis kai kuriais atvejais jau per mažas. Taigi tikėtina, kad tokių įspūdingo augimo, buvusio 1990–2007 metais, Baltijos šalyse jau nebepamatysime“, – sako jis.


Lietuvoje

8 Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

S

varbiausi uždaviniai – įgyvendinti renovacijos programą ir pritraukti investicijas. Vis dėlto, regionams reikia daugiau lėšų, valdžiai – laiko išspręsti projektų detales, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

?

Premjeras Algirdas Butkevičius pristatė nacionalinės regioninės politikos kryptis. Ar savivaldybių ir valdžios vizijos sutampa? Pastaraisiais metais mūsų problemų – savarankiškumo, papildomų funkcijų, jų finansavimo – niekas negirdėjo, todėl džiaugiuosi, kad beveik visais klausimais mūsų ir Vyriausybės nuomonės sutampa. Be abejo, buvo kalbų apie realias Vyriausybės galimybes spręsti iškilusius klausimus. Šiandien dar sunku pasakyti, kiek jų bus išspręsta, tačiau bent jau yra noras: ieškoma sprendimo būdų, tikiuosi rezultatų.

?

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Savivaldybių užmojams trūksta pinigų Kai naujoji Vyriausybė merams pristatė regionų plėtros politikos kryptis, savivaldybės lengviau atsiduso, kad pagaliau valdžia pripažįsta problemas ir ruošiasi jas spręsti.

CV

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Nuo 2000 m. Druskininkų savivaldybės meras, tarybos nary 1993–2000 m. UAB „Hesona“ generalinis direktorius

Kurios savivaldybių problemos svarbiausios?

Pirmiausia, finansavimo klausimai. Galime tikėtis daug, bet jei neturime lėšų kasdienėms reikmėms, neišspręsime problemų ar uždavinių. Kreditoriniai įsipareigojimai auga: 5 metus lėšos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms mažėjo arba išliko tokios pat. Kaip galima išgyventi, kai paskutinius 5 metus išlaidos didėja, viskas brangsta. Galiu drąsiai pasakyti, kad iki šiol savivaldybės buvo jau net ne podukros vietoje: susidarė įspūdis, kad jos ne Lietuvos dalis.

?

Savivaldybių merams buvo pristatyta renovacijos programa, joje savivaldybėms

NUOMONĖ

Ričardas Malinauskas

R. Malinauskas sako, kad savivaldybių ir vyriausybės vizija sutampa, tačiau kai kurie įstatymai priimti skubotai.

Fotodiena

suteikiama daugiau galių. Ar, jūsų nuomone, ji veiksminga? Žingsniai tinkami, mes jiems pritariame, bet įstatymai dėl daugiabučių namų renovacijos ar šilumos ūkio priimti per daug skubotai, manau, juose neatsižvelgta į problemas, kurias kėlėme. Turiu omenyje šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalyvavimą balsavime, savivaldybėms priklausantį socialinį būstą, kurį esame išnuomoję. Viena vertus, savivaldybėms suteikiami

įgaliojimai, kita vertus, situacija išlieka ta pati: jei už renovaciją nebalsuos 51 proc. daugiabučio bendruomenės, savivaldybė gali prarasti pinigus ir nepajudėti į priekį. Nesakau, kad demokratinėje valstybėje reikia prievartos, bet žmonės, gaunantys kompensacijas, neturėtų gauti lemiamų balsų, arba jei priešinasi – turi paramą prarasti, nes yra nesuinteresuoti: jiems padengiama 100 ar 1 tūkst. litų sąskaita.

?

Finansinių įsipareigojimų naštą iš gyventojų perims savivaldybės. Ar jos susidoros, kai pačios turi pradelstų įsiskolinimų? Paskolas galės imti savivaldybės įstaiga, bet ar ji gaus dešimtis, šimtus milijonų be garantijų? Dar diskutuosime šiais klausimais. Turbūt didžioji savivaldybių dalis šiandien yra ties riba, kai skolinimosi limitas išnaudotas tam, kad gyventume. Visos daugumos savivaldybių pasiskolinamos

lėšos skirtos kofinansuoti europines lėšas. Turint galimybę gauti 70 ar 80 proc. projekto vertės lėšų, jų neimti, kad išvengtum 10–20 proc. paskolos, būtų nusikaltimas vaikams ir miestų ateičiai.

?

Iškart po rinkimų A. Butkevičius, kalbėdamas apie investicijų pritraukimą, teigė, kad iniciatyvos vykti į susitikimus su potencialiais investuotojais turi imtis savivaldybių atstovai, merai. Ar tokia praktika būtų veiksminga

gerinant investicinę aplinką? Pritariu, į susitikimus, kur tik galime, tikrai vykstame ir diskutuojame. Pats esu važiavęs ne į vieną pasaulio kraštą įkalbinėti. Bet čia aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui linkiu tik jėgų ir sveikatos, kad jam pavyktų supaprastinti žemės sklypų formavimo dokumentų tvarką. Koks užsienio investuotojas lauks 3 metus, kad pakeistų žemės paskirtį ar sujungtų vieną sklypą su kitu? Aplinkos ministras patikino, kad imsis darbų, taigi, jei jis sugebės atlaikyti spaudimą, kuris tikrai bus, galėsime investuotojams pasiūlyti geresnes sąlygas. Bet reikėtų ir mokestinių lengvatų.

?

Kalbant apie mokesčių lengvatas, laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) teikiamos lengvatos buvo linksniuojamos kaip išsigelbėjimas, tačiau investuotojų paieška užtruko. Ar jos patrauklios investicijoms? Atvirai pasakius, dėl LEZ būčiau daręs taupiau. Pirmiausia, ne išklojęs šimtus hektarų trinkelėmis ir išvedžiojęs vamzdynus. Būtų numatyta teritorija, parengti dokumentai ir, jei reikėtų, per mėnesį ar du paruošiama viskas, kas būtina, kad įmonė kurtųsi. Kiek žinau, kai kur investuota dešimtys milijonų litų į laukus, kuriuose nebūtinai kas nors sprendžiama. Gaila, kad sunkmečiu nepavyko įrodyti savivaldybės galimybės steigti bendras įmones. Deja, dabar ją galima steigti, tik jei savivaldybė turi mažiausiai 51 proc. akcijų. Koks investuotojas ateis, jei žinos, kaip savivaldybėje keičiasi valdžia? Skambiais šūkiais Seime buvo panaikinti ir turto mainai, kiti dalykai. Jei kažkam atrodė, kad trūksta skaidrumo, nebūtinai reikia kirsti šaką, ant kurios sėdi, galima įvesti kontrolės priemones.

Kokios svarbiausios regioninės plėtros perspektyvos?

Gyventojams priimtinesnis renovacijos modelis

Lengvesnis kelias investuotojams

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius: Gyventojams pasiūlysime priimtinesnį renovacijos modelį – jie nebus verčiami skolintis iš komercinių bankų, o investicijas kompensuotų už šilumą sutaupytos lėšų. Vykdysime ne pavienių pastatų, o kvartalų renovaciją, kartu tvarkysime požemines inžinerines komunikacijas ir namų aplinką. Tai ne tik mažins šilumos kainas, bet atgaivins statybų sektorių ir sukurs naujas darbo vietas

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: Neabejotinai kitas prioritetas po renovacijos – ne tik teritorijų planavimo dokumentai, bet visa projektų derinimo procedūra. Pagal planą, kovą prasidedančiai Seimo sesijai turime pateikti naują Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, kurią jau esame bebaigę. Tikiu, kad dalykai bus supaprastinti iš esmės: sumažės atvejų, kai reikia detaliųjų planų, gana radikaliai sutrumpės derinimo procedūros laikas

Fotodiena

Fotodiena


Savas verslas

10

2 4 3 1

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

SAVAITĖS KLAUSIMAS 8% 2. 2016 metais 6% 3. 2017 metais 9% 4. Niekada 22% 5. Lietuvai euro nereikia 55% 1. 2015 metais

5

Kada Lietuva įsives eurą?

„Swedbank“ neseniai paskelbė, kad Lietuva anksčiausiai eurą galės įsivesti 2017-aisiais, o SEB prognozės nekeičia ir lieka prie 2015 metų. Daugiau nei pusė portalo „Ekonomika.lt“ skaitytojų mano, kad Lietuvai euro nereikia, o penktadalis – kad šaliai niekada nepavyks prisijungti prie euro zonos.

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 345 skaitytojai.

Paskutinės minutės pasiūlymas kurios dingsta, kai tuščių vietų niekas neužima.“ Galiausiai atsirado „YPlan“ prototipas, kuriuo praėjusį pavasarį naudojosi pusšimtis žmonių. Jiems užsirezervavus bilietą į renginį, „YPlan“ įkūrėjams tekdavo patiems bėgti pirkti bilietų.

Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

■ Londone gyvenantys

lietuviai Viktoras Jucikas ir Rytis Vitkauskas panoro turėti kažką savo – metė gerai apmokamus darbus finansų sektoriuje (V. Jucikas dirbo „Goldman Sachs“, o R. Vitkauskas – „Summit Partners“) ir per šiek tiek daugiau nei metus sukūrė programėlę „YPlan“, kuri praėjusių metų pabaigoje iš įvairių investuotojų pritraukė 1,7 mln. JAV dolerių (apie 4,4 mln. litų). „YPlan“ veikimo principas paprastas – įsijungiate programėlę, gaunate 6–10 paskutinės minutės pasiūlymų į vakare vykstančius renginius ir pigesnius bilietus įsigyjate keliais paspaudimais. Dalis sumos už bilietą atitenka „Yplan“.

Sudėtingas planavimas Vaikinai sako, kad „YPlan“ buvo 51-oji jų idėja, iki kurios sekė ilgas kruopštaus planavimo kelias. „Turėjome didžiulę lentą su matrica

» Labiausiai

padeda gebėjimas parodyti, kad idėja turi sparnus

ĮDOMU

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

R. Shilleris: kol nebuvo žiniasklaidos, nekildavo burbulų

Dėl augančių maisto kainų, visuotinio atšilimo ir tradicinį kurą pakeitusių biodegalų populiarumo kilęs dirbamos žemės burbulas kelia daugiausia pavojų, teigė lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Robertas Shilleris.

Garsūs investuotojai

V. Jucikas (kairėje) ir R. Vitkauskas su „Yplan“ pirmiausia planuoja plėstis į JAV. Asmeninio albumo nuotr. – vienoje ašyje buvo populiarėjančios tendencijos, o kitoje kasdieniai žmonių rūpesčiai. Tai mums padėjo susipažinti su jau egzistuojančiais „startupais“ ir išsiaiškinti neužimtas rinkos dalis. Taip pasiekėme 50 idėjų, iš jų išsirinkome keletą, kurios mums buvo įdomios ir galinčios pakeisti pasaulį į geresnę pusę“, – pasakojo V. Jucikas. Tuomet vaikinai iškeliavo į Silicio slėnį, kur savo idėjomis pasidalino su nemažu skaičiumi

draugų ir pažįstamų, dirbančių tokiose bendrovėse, kaip „Google“ ar „Facebook“. „Klausėme, ar mūsų idėjos veiktų, kokių mato sunkumų. Galiausiai, vis dar būdami San Fransiske, sumanėme ką nors kultūringai nuveikti, bet taip greitai neišėjo nieko surasti. Taip ir gimė „YPlan“ idėja“, – spontanišką idėjos atsiradimą apibūdino vienas „YPlan“ įkūrėjų. Tiesa, pasak V. Juciko, kruopštus idėjų rinkimasis nenuėjo per-

niek – leido pažinti rinką ir suprast, ko jai trūksta.

Patys pirko bilietus Grįžę į Londoną vaikinai primityviai ištyrė idėjos veiksmingumą: „Kalbėjomės su draugais. Prašėme jų spontaniškai pakviesti savo draugus ateiti į kiną tą pačia dieną už šiek tiek mažesnę kainą. Kalbėjomės su teatrų ir kino teatrų vadovais, žiūrėjome, ar jie susiduria su bilietų pardavimo paskutinę minutę problema, – tai tiesiog papildomos pajamos,

Šiandien „YPlan“ dirba apie 20 žmonių, o praėjusių metų lapkritį bendrovė pranešė, kad pritraukė 1,7 mln. JAV dolerių (apie 4,4 mln. litų) pirminę investiciją iš žinomų investuotojų, kaip „Wellington Partners“, „Octopus Investments“. Investuotojų sąraše yra ir Baltijos šalyse veikiantis rizikos kapitalo fondas „BaltCap“. V. Jucikas sako, kad pažintys ieškant investuotojų menkai padeda: „Labiausiai padeda gebėjimas parodyti, kad idėja turi sparnus, gali veikti ir nėra per daug rizikinga.“ Šiuo metu „YPlan“ kol kas veikia tik Londone ir tik „Apple“ mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau artimiausiu metu turėtų pasirodyti ir „Android“ versija, o vaikinai ketina plėstis bent į 10 didelių JAV miestų, o vėliau gal ir į keletą didelių miestų Europoje ar Azijoje.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

8 būdai sugalvoti gerą verslo idėją

Metų pradžia – puikus laikas pradėti verslą. Žinoma, pirmiausia reikia sugalvoti koncepciją, kuri būtų sėkminga. „Reikia sugalvoti daug idėjų, kad tai nulemtų jūsų sėkmę“, – pataria vienas interneto svetainės „Inventright. com“ įkūrėjų Stephenas Key'us.

Davoso prognozės ne visada išsipildo

„Keletą dienų bus girdėti daug spėlionių. Būkite atsargūs“, – rašo „The New York Times“ skiltininkas Andrew Ross Sorkinas. Kasmetinis Davoso Pasaulio ekonomikos forumas, prasidėjęs antradienio vakarą, – vienas garsiausių verslo ir politikos pasaulio vardų.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

L isa b ona . Paaiškėjo, kad portugalas Arturas Baptista da Silva, žiniasklaidoje žinomas kaip ekonomikos ekspertas ir JT konsultantas, – apgavikas. 61 metų A. B. da Silvos populiarumas pradėjo augti praėjusiais metais, kai jis pasirodė viename populiarių labdaros renginių Lisabonoje. A. B. da

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Silvai gresia būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo, kol kas jis nerastas. A b id ž anas . Ginkluoti užpuolikai prie vieno svarbiauio Dramblio Kaulo Kranto miesto Abidžano užgrobė tanklaivį. Panamos vėliavą iškėlęs laivas ITRI užpultas trečiadienį, kai

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

buvo ruošiamasi iš jo išpumpuoti 5 tūkst. tonų naftos. Pareigūnai šią informaciją paviešino pirmą kartą. Pastaraisiais mėnesiais piratų atakų netoli Vakarų Afrikos krantų smarkiai padaugėjo. Tačiau didelė dalis užpuolimų įvyksta prie Nigerijos krantų. Pagrobta nafta parduodama juodojoje rinkoje.

D ž akarta . Antradienį Indonezijos teismas 56 metų britę dėl narkotikų kontrabandos nuteisė mirties bausme. Teisėjas pripažino Lindsay Sandiford kalta dėl kvaišalų įvežimo į šalį. Britė praėjusių metų gegužę buvo sulaikyta Balio tarptautiniame oro uoste. Jos lagamine rasta 4,79 kg kokaino.

FAKTAI „Linkomanijos“ byla

••Nesutarimai tarp „Microsoft“ ir „Linkomanijos“ prasidėjo 2009-aisiais, kai LANVA sučiupo 106 „Linkomanijos“ vartotojus, kurie nemokamai atsisiuntė operacinę sistemą „Microsoft Windows 7 Ultimate“ ••Iki 2009 m. bendrovė „n5“, kuriai vadovauja Kęstas Ermanas, valdė „Linkomaniją“. Vėliau svetainė buvo perduota Seišeliuose įsikūrusiai įmonei „Vitality International Investment“

Ūkio banke įšaldytos 28 sąskaitos. Fotodiena

Įšaldė sąskaitas ■ Prokurorų sprendimu įšaldytos su vadinamuoju Magnickio sąrašu siejamos sąskaitos Ūkio banke.

Įtariama, kad per Vladimiro Romanovo valdomą banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto „išpumpuoti“ pinigai – apie 13 mln. JAV dolerių (apie 33,6 mln. litų). Pasak Kauno apygar-

dos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino, Lietuvos teisėsauga prisideda prie pasaulinį rezonansą sukėlusio tyrimo, kurį pradėjo mįslingai žuvęs Rusijos teisininkas Sergejus Magnickis. Ūkio banke iš viso įšaldytos 28 sąskaitos. Pirminiais duomenimis, sąskaitose esančios sumos nėra labai didelės – nė viena neviršija 40 tūkst. litų.

„Aro“ pareigūnai padėjo sulaikyti Agurkinių grupuotę. Fotodiena

Sulaikė Agurkinius ■ Per bendrą policijos ir

prokuratūros operaciją praėjusį antradienį buvo sulaikyti pagrindiniai ir svarbiausi Kauno Agurkinių organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderiai ir nariai. Po ilgą laiką trukusio tyrimo, kurį atliko Lietuvos kriminalinės policijos

biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai, surinkus pakankamai faktinių duomenų, Agurkinių grupuotei pareikšti įtarimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Sulaikyti ir atlikti kitus veiksmus pasitelkti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai.

••Pernai gruodžio mėnesį Vilniaus apygardos teismas patenkino „Microsoft“ ieškinį ir priteisė bendrovei „n5“ sumokėti 130 tūkst. litų bei uždaryti „Linkomaniją“. K. Ermanas šį teismo sprendimą apskundė.

„Linkomanija.net“ apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą uždaryti bendrovę. Ekonomika.lt nuotr.

Interneto piratai ginklų nesudeda

Nukerti vieną galvą, o vietoje jos išauga dvi – Hidros metafora puikiai tinka apibūdinti kovą su interneto piratais, kurie net ir teismų priremti prie sienos neskuba sudėti ginklų ir randa naujų būdų, kaip verstis piratine veikla. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

B

uvęs bylų dalijimo svetainės „Linkomanija. net“ administ-

ratorius Kęstas Ermanas apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, pagal kurį „Linkomanija“ bendrovei „Microsoft“ turi sumokėti 130 tūkst. litų ir uždaryti svetainę.

Anot „Linkomanijai“ atstovaujančios advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokato Gyčio Mekionio, pagrindinis apeliacinio skundo motyvas – teismas nepakan-

kamai įsigilino į tai, kaip veikia „Linkomanijos“ projektas. „Linkomanija“ – tik tarpininkė, svetainėje vartotojai keičiasi bylomis ir jeigu būtų pranešta apie

autorių teisių pažeidimus, tuomet jiems kiltų atsakomybė. Tačiau „Linkomanija“ tokio pranešimo nebuvo gavusi, o teismas padarė prielaidą, kad jis buvo gautas“, – sakė G. Mekionis. Advokatas pasakojo, kad remiantis priimtu teismo sprendimu analogiški nutarimai galėtų būti taikomi ir kitoms svetainėms, kuriose galima dalytis bylomis – „Youtube“, „Facebook“ ir t. t. Be to, pasak kai kurių specialistų, įdomu, kad pati „Microsoft“ taip pat turi bylų dalijimosi svetainių, pavyzdžiui, „SkyDrive“. „Microsoft“ įgaliotos advokatų kontoros „IPnovus Law“ atstovai neatsakė į klausimus dėl apeliacinio skundo ir pagrindinių „Linkomanijos“ bei kompanijai „Microsoft“ priklausančių bylų dalijimosi svetainių skirtumų – esą jie dar nėra matę apeliacinio skundo ir į tokius klausimus atsakinėti būtų nekorektiška.

Piratus keičia piratai Pasak technologijų specialisto, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojo Džiugo Paršonio, tarp „Linkomanijos“ ir „Microsoft“ priklausančių bylų dalijimosi svetainių esminių skirtumų nėra. „Abiejų programų paskirtis – informaciją padaryti viešai prieinamą, o kaip jos bus panaudotos, sprendžia vartotojas, o ne sistemos kūrėjas. Gali skirtis nebent programų kūrėjų ketinimai“, – pasakojo D. Paršonis. Specialistas aiškino, kad panašios problemos dėl galimai neteisėto turinio iškyla ir su paieškos sistemomis – „Microsoft“ valdo paieškos tarnybą „Bing“, tarp kurios rezultatų yra nemažai nuorodų į turinį, kurį atsisiuntus būtų pažeistos autorių teisės. Ir iš tiesų – „Bing“ paieškos sistemoje suvedę atitinkamus raktinius žodžius rasite nuorodų į svetaines, kuriose galima tiesiogiai nemokamai atsisiųsti net „Windows“ operacinę sistemą. „Esu beveik 100 proc. tikras, kad ilgai neužtruktume ieškodami abejotino turinio kiekvienoje tarnyboje, kuri leidžia vartotojams pasirinkti skelbiamą informaciją. Tik kyla klausimas, ar radęs nesankcionuotą tekstą, publikuojamą kokiame nors tinklalapyje, galėtume sukelti tokią griūtį, kad būtų uždarytas portalas“,

Tryliktas puslapis

13

» „Linkomanijoje“ yra 200 tūkst.

vartotojų ir jei jie netektų galimybės parsisiųsti iš šio tinklalapio, nemanau, kad visi pereitų į kitą tinklą

– sakė D. Paršonis. Esą pasaulinė praktika rodo, kad uždarius vieną piratinį tinklalapį atsiranda kelios dešimtys naujų, todėl jei Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą uždaryti „Linkomaniją“, kažkas pasinaudotų atsiradusia laisva vieta. „Gal sprendimas uždaryti „Linkomanijos“ tinklalapį guodžia kažkieno moralines nuotaikas ar nuostatas, bet kad jis neturės įtakos praktikai, tai faktas. „Linkomanijos“ vieta – labai geidžiama, jau dabar yra tokių, kurie gvieštųsi jos ir rizikuotų“, – sakė pašnekovas.

Ne vėjo malūnai Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius aiškino, kad mūšis su interneto piratais nėra tas pats, kas kova su vėjo malūnais. Esą piratai neretai kuria ne atskirus tinklalapius, o visą tinklą, ir sučiupus vienus iškart gali būti uždaromi keli piratiniai tinklalapiai. „Argumentas, kad

uždarius piratinius puslapius nesumažės pažeidimų, nėra teisingas – „Linkomanijoje“ šiuo atveju yra 200 tūkst. vartotojų ir jei jie netektų galimybės parsisiųsti iš šio tinklalapio, nemanau, kad visi pereitų į kitą tinklą“, – aiškino V. Simanavičius. Pasak jo, pagrindinis skirtumas tarp tokių svetainių kaip „Youtube“ ar kitų, kur vartotojai kelia turinį, yra tas, kad „Youtube“ turinį gali kurti visi norintieji, o „Linkomanijoje“ ar kituose „peer to peer“ (vartotojas siunčia vartotojui – red. past.) tipo tinklalapiuose jį neva kuria tik tam tikri žmonės, kurie atitinka specialius administracijos nustatytus kriterijus. „Tokių puslapių administracija priima žmones tam, kad jie skelbtų galimai neteisėtą turinį, jose viskas suskirsta į kategorijas, yra taisyklės ir nurodymai, kaip ir kokią

K. Dotcomas naujojo tinklalapio „Mega“ pristatymo dieną. Scanpix informaciją publikuoti,“ – kalbėjo V. Simanavičius.

Kovos nesėkmingos Kad mūšis su nelegaliais piratais nesuteikia tiek naudos kiek su piratais kovojančių organizacijų atstovams norėtųsi, rodo ir buvusios „Megaupload“ bendrovės įkūrėjo Kimo Dotcomo (anksčiau – Kimas Schmitzas) pavyzdys. Daugiau nei prieš metus

» „Linkomanijos“ vieta labai geidžiama, jau dabar yra tokių, kurie gvieštųsi jos ir rizikuotų

uždarius bylų dalijimosi svetainę „Megaupload“ dėl joje skelbiamos piratinės informacijos K. Dotcomas savo žinomumą panaudojo kurti naujam projektui. Naujojoje Zelandijoje įregistruota bendrovė pavadinta panašiu vardu kaip ir anksčiau – „Mega“ ir buvo pristatyta kiek daugiau nei prieš savaitę. Pasak K. Dotcomo, atidarius tinklalapį per 14 valandų jame užsiregistravo 500 tūkst. vartotojų. Šįsyk K. Dotcomas mėgins patraukti vartotojus itin mažomis duomenų saugojimo kainomis.

Visiems iškart prisijungusiems bus leista nemokamai įkelti 50 gigabaitų duomenų, o už didesnį duomenų kiekį bus imamas gana mažas mėnesinis mokestis. Pavyzdžiui, už beveik 40 JAV dolerių (apie 100 litų) mėnesinį mokestį lankytojai galės įkelti 4 terabaitus duomenų. Naujoji svetainė turės tokių technologijų, kurios neužtikrins šimtaprocentinės įmonių ar vartotojų apsaugos nuo autorių teisių pažeidėjų, tačiau šįkart autorių teisių turėtojams vartotojus susekti bus sudėtingiau.


Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

29

Nekilnojamasis turtas

15

» Vytas Zabilius, „Ober Haus“ generalinis direktorius:

Bendrovė „Costum“ Naujosios Akmenės miesto centre renovavo 29 daugiabučius

Esu paskaičiavęs, kad jei valstybė gyventojams kompensuotų ir 50 procentų renovacijos išlaidų, net tai jai nebūtų nuostolinga, nes dalis pinigų grįžtų per PVM mokestį, sumažėjusį nedarbą. Todėl kalbėti apie 40 proc. kompensavimą visai realu. Tik reikėtų atsižvelgti į tai, kad darbus atliktų lietuviško kapitalo įmonės ir prekių neimportuotume iš užsienio Asmeninio albumo nuotr.

Kai baudos tampa mielesnės

Biurus vers butais ■ Londone greitai

gali atsirasti dešimtys tūkstančių labai reikalingų naujų būstų, jei investuotojams bus leista nenaudojamus biurų pastatus paversti daugiabučiais.

Anglijos vyriausybės pareigūnai įsitikinę, kad vien Londone ir Pietryčių Anglijoje taip galima būtų įrengti apie 40 tūkstančių butų. Dar 60 tūkstančių galėtų atsirasti likusioje Anglijos dalyje.

Dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte, jau 2015 metais turėtų iškilti novatoriškas verslo centras „Quadrum“. Verslo miesto plotas – 70 tūkst. kv. metrų, tačiau panašu, kad automobiliai šalia neišsiteks.

NT plėtros bendrovė tikina, kad nenori nusižengti Lietuvos įstatymams ir laikosi STR, todėl yra pasiryžusi sumokėti 15 tūkst. litų vertės kompensaciją už kiekvieną pagal reikalavimus trūkstamą vietą automobiliui. Bendrovės nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

N

orvegijos NT plėtros bendrovė, statanti objektą, skaičiuoja kompensaciją, kurią turės sumokėti už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas. Statybos techninis reglamentas (STR) numato įrengti po vieną automobilio vietą 25 kv. metrams administracinio pastato. Bendrovės „Schage Real Estate“ vadovas Kjetilas T. Hanssenas sako, kad įgyvendindama sumanymą, bendrovė siekia neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, tačiau supranta, kad turi veikti pagal Lietuvos įstatymus ir laikosi STR, todėl įsipareigoja sumokėti kompensaciją už trūkstamas stovėjimo vietas. K. T. Hanssenas skaičiuoja, kad ji sieks 3,5 mln. litų – po 15 tūkst. litų už kiekvieną automobilio vietą. „Žiūrint į ateitį, po 50 ar 80 metų nebus tokio auto-

mobilių poreikio, koks yra šiandien. Unikalu, kad Vilniuje visi į darbą važiuoja automobiliu, kitose Europos sostinėse taip nėra. Aš, norvegas, galiu palyginti norvegišką tvarką, ten viskas atvirkščiai: nurodomas maksimalus stovėjimo vietų skaičius, kuris yra žymiai mažesnis už Lietuvoje nurodomą minimalų“, – aiškina K. T. Hanssenas. „Schage Real Estate“ generalinis direktorius įsitikinęs, kad maždaug 720 vietų automobiliams statyti užteks, o jei ir pritrūks – problema bei rizika tenka valdytojui. „Gal tokio reglamento reikia, kur yra gyvenamųjų pastatų. Šiaurės miestelio pavyzdys: niekas nenorėjo vietos automobiliams, dabar vaikai neturi kur žaisti, tai neprofesionalaus projekto įgyvendintojo problema, – teigia K. T. Hanssenas. – Turime projektą, skaičiavimus, investuojame nemažai pinigų ir tai bus mūsų problema, jei vietų trūks.

Manome, kad žinome geriau, nei tas, kuris sudarė reglamentą.“ Anot jo, architektų ir konsultantų išanalizuoti STR reikalavimai nėra pasenę ar taisytini, tačiau dėl reikalavimo automobilių aikštelėms reikia apsispręsti, kaip Vilnius turi atrodyti po 20 metų. „Manau, kad kiti turės savo nuomonę, bet STR reikalavimus lengva apeiti skaičiavimais: nurodytas stovėjimo vietų kiekis pagal biuro naudojimo plotą. Suskaičiavus koridorių, susitikimų kambarį, skaičius sumažėja“, – dėsto jis. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad teisinę bazę reikia peržiūrėti, tačiau pripažįsta, kad Norvegijos NT vystytojos norai mažinti automobilių srautus kelia abejonių. Ministras svarsto, kad aplinkosaugos problemas spręstų nebent kvartalas, kuriame ribojamas automobilių judėjimas. „Kai kalbama, kad vienas pastatas būtų sta-

tomas be automobilių stovėjimo aikštelių arba su labai sumažintomis, matau tik vieną dalyką – automobiliai bus paskirstyti po gretimus sklypus, užkimš kitų pastatų kiemus. Galbūt ne viską žinau, esu pasiryžęs klausyti argumentų, kur yra nauda, jei ji egzistuoja, esu pasiryžęs ją remti, bet šiandien, kiek turiu informacijos, manau, kad taip elgtis negalima. Jei šitam verslo centrui baudos atrodo per mažos, jas galima padidinti tiek, kad mažos nepasirodys, – teigia V. Mazuronis. – Gal čia panašiai kaip su medžiokle: baudos tokios juokingos, kad labiau apsimoka pažeisti įstatymus. Reikia panagrinėti šį dalyką, bet tokia pozicija man atrodo neteisinga.“ Aplinkos ministro teigimu, jei vietų automobiliams trūks, problemą spręsti galima stovėjimo aikšteles už sumokėtą kompensaciją įrengiant savivaldybei. Tokios stovėjimo vietos nebūtinai gali būti šalia verslo centro, tačiau naudojamos jo reikmėms. „Manau, kad jei bus įrengtos pastato eksploatacijai, jo klientams reikalingos automobilių stovėjimo aikštelės, viskas gerai. Bet pastate turi būti visa infrastruktūra: pradedant inžineriniais tinklais, baigiant stovėjimo aikštelėmis. Jei vienu ar kitu būdu įrengs – tvarka, o jei ne – toks pastatas nebus eksploatuojamas“, – tikina V. Mazuronis.

Anglijoje ketinama biurus versti butais. Scanpix

Įstatyme – spragos ■ Nuo sausio 1-osios

įsigaliojusiame Žemės mokesčio įstatyme netrūksta spragų, pastebi specialistai. Pagal naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01–4 proc. nuo vi-

dutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės, tačiau dėl nepriimtų įstatymo pakeitimų jos iki įstatymo įsigaliojimo tam neturėjo teisės, todėl naujieji tarifai gali būti neteisėti, o dėl išaugusio mokesčio baiminamasi teismų.

Žemės mokesčio įstatyme netrūksta spragų. Fotodiena

Provincijoje – pigiau ■ Pardavus butą sosti-

nėje galima įsigyti namą provincijoje ir gauti šešerių metų atlyginimą, tvirtina nekilnojamojo turto skelbimų portalas „Domoplius.lt“. Vidutinė Vilniuje parduodamo buto kaina –

280 tūkst. litų, o vos už 40 kilometrų esančiame Šalčininkų rajone gyvenamasis namas vidutiniškai kainuoja 94 tūkst. litų, rodo portalo duomenys. Iš sostinės persikėlus gyventi į provinciją galima ne tik sutaupyti, bet ir gyventi dvigubai erdviau.


Užsienyje

16

UŽSIENIO NAUJIENOS Pasak A. Vilko, šiais metais didžiausias Latvijos iššūkis – įstoti į euro zoną. Reuters

Turi naują vadovą

■ Įtakingo verslo dien-

■ Naujuoju euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininku išrinktas Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas.

„Man didelė garbė gauti geriausio Europos finansų ministro vardą, nes juo įvertinamas ne tik finansų, bet

ir kitų ministerijų darbas kovojant su krize. Bendros pastangos ir pasitikėjimas savo jėgomis padėjo įveikti sunkumus ir stimuliavo ekonominį augimą“, – kalbėjo A. Vilkas. Nors Latvija buvo viena labiausiai krizės paveiktų šalių, praėjusiais metais ji tapo sparčiausiai besivystančia Europos Sąjungos (ES) nare.

Europa vs. JAV: 80–20

Tiek JAV, tiek Europa skaudžiai krito per finansų krizę. Praėjus keliems metams JAV ekonomika stabiliai kyla į viršų, o Europos kreivė nuslinko žemyn. Dėl šio išsiskyrimo daug kritikos sulaukė Europos taupymo priemonės, bet Europos nesugebėjimą įveikti krizę didele dalimi lemia skaičiai 80:20. Greta Jankaitytė

ekonomistas Paulas Krugmanas ne tik taupymą vadina „giliai destruktyvia politika“, bet ir abejoja, kad Estija, kurios BVP augimas – vienas geriausių Europoje, yra sėkmingo taupymo pavyzdys.

greta.jankaityte@ekonomika.lt

K

rizės įkarštyje, 2009-aisiais, JAV BVP smuko apie 3 proc., o ES – maždaug 4 proc. Dvejus metus šalys panašiu tempu lipo iš krizės liūno. Deja, pernai ES į jį vėl krito, o JAV, nors ir lėtai, bet stabiliai išsikapanojo ir pagal prognozes šios šalies BVP šiemet padidės daugiau nei 2 procentais. Pernai ES ekonomika nusmuko į recesiją, o šiemet vos viršys nulinį augimą. Panaši ir užimtumo tendencija. Nors per krizę JAV nedarbo lygis išaugo daugiau nei euro zonoje, tačiau nuo 2011 metų nedarbas valstijose mažėjo, o euro zonoje 2012-ųjų lapkričio mėn. nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas.

Taupymo prakeiksmas Pernai itin stipriai išryškėjus šiam dviejų žemynų skirtumui, ekspertai pra-

80:20

JAV ekonomika auga sparčiau už ES, nes amerikiečiai daugiausia skolinasi ne iš bankų, o iš kitų institucijų. AFP dėjo ieškoti atsakymų. Daugiausia kritikos strėlių sulaukė plačiai Europoje pritaikytos taupymo priemonės. „Jokioje didelėje šalyje nėra buvę sėkmingos taupymo programos, – pernai balandį teigė ekonomikos Nobelio premijos laure-

traukimą, nes didesni mokesčiai ir mažesnės vyriausybės išlaidos bei socialinės išmokos mažina disponuojamas pajamas bei visuminę paklausą. „Be to, gilėjant recesijai, o fiskaliniam deficitui plečiantis, ateityje reikės dar vieno taupymo

raundo, – rašė N. Roubini savo komentare „Project Syndicate“. – O dabar, dėl fiskalinių sutarčių, net euro zonos branduolys bus priverstas vykdyti milžinišką, recesiją lemiantį taupymą.“ Galų gale, kitas Nobelio premija apdovanotas

Taupymo minusų paneigti negalima, tačiau pernai metų pabaigoje BBC verslo redaktorius Robertas Pestonas atkreipė dėmesį į kitą, mažai minimą skirtumą tarp JAV ir Europos. Buvęs Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claude'as Trichet'as R. Pestonui papasakojo apie 80:20 santykį Europoje bei 20:80 santykį JAV. Tuo jis norėjo pasakyti, kad „Europoje bankai namų ūkiams bei verslui suteikia, grubiai tariant, 80 proc. viso reikiamo finansavimo, o JAV – tik apie 20 proc.“. Tokia didelė Europos priklausomybė nuo bankų lėmė smarkų

J. Dijsselbloemas laikomas politiku, pasisakančiu už reformas ir taupymo politiką. Reuters

JAV

ES

*– Prognozė

Šaltinis: Eurostat

3

Euro grupės vadovas skiriamas 2,5 metų kadencijai ir gali būti perrenkamas. Pastebėtina, kad euro grupė nėra oficiali ES struktūra, bet ji priima galutinius sprendimus dėl paskolų paskyrimo silpnoms euro zonos ekonomikoms. J. Dijsselbloemas praėjusių metų rudenį tapo Nyderlandų finansų ministru, o anksčiau buvo atsakingas už žemės ūkio plėtros sritį.

14

JAV

Euro zona

Šaltinis: Eurostat

12

2

10

1 0

8

–1

6

–2

4

–3

2

–4 –5

TIK SKAIČIAI

Nedarbas JAV ir euro zonoje

JAV ir ES BVP augimas (proc.) 4

Euro grupės vadovo poste jis pakeitė Liuksemburgo premjerą Jeaną-Claude'ą Junckerį, kuris šias pareigas ėjo pastaruosius aštuonerius metus.

17

0

2007

2008

2009

2010

finansavimo trūkumą. „Kai bankai silpni ir jiems trūksta kapitalo (tai dabar būdinga daugeliui euro zonos bankų), jie skolina nenoriai, – rašo R. Pestonas. – Ką jie bando padaryti, tai sumažėti – kitaip tariant, sumažinti skolinto ir nuosavo kapitalo santykį. Kai jie tai daro ir pinigai neplaukia į namų ūkius ar verslus, tie namų ūkiai ar verslai negali išleisti pinigų, jie negali investuoti ir ekonomika, atvirai sakant, visiškai negali augti.“ Kad bankų noras skolinti krizės laikotarpiu suprastėjo, mano daugiau nei trečdalis smulkių bei vidutinių ES įmonių, rodo „Eurostat“ apklausa. Nuo 2007 iki 2010 metų mažų ir vidutinių įmonių, kurioms pavyko gauti paskolą, sumažėjo 18 proc., o gavusių finansavimą iš vertybinių popierių ma-

2011

2012 2013* 2014*

žėjo 15 procentų. ECB 2012 metų balandį–rugsėjį atlikta apklausa rodo, kad mažos bei vidutinės euro zonos įmonės teigė, jog ir toliau blogėja galimybė gauti paskolą. Be to, apklausos rezultatai parodė, kad vis dažniau atmetamos paraiškos paskoloms. Savo ruožtu beveik penktadalis apklaustų įmonių teigė, kad priėjimas prie finansų išlieka didžiausia jų problema. Nepaisant prastėjančių galimybių pasiskolinti iš bankų, jie vis tiek, bent jau šiais metais, išlieka labiausiai pageidaujamu finansavimo šaltiniu.

2006

2007

2008

Per dideli, kad būtų išgelbėti Kita priklausomybės nuo bankų problema – jų dydis. Kai bankai vaidina labai didelį vaidmenį, išsipučia iki tokio dydžio, kad susidūrus su problemomis valstybėms tampa sunku juos išgelbėti. Pavyzdžiui, 2008-ųjų pradžioje Airijos vyriausybė teigė, kad jos bankų gelbėjimas bus „pigiausias pasaulio istorijoje“, tačiau po trejų metų bendra bankams paremti skirta suma pasiekė per 70 mlrd. eurų (241,5 mlrd. Lt). O Airija pati atsidūrė ties bankroto riba ir buvo priversta prašyti paramos iš ES bei TVF. Bankų gelbėjimo išlaidos

» Pereiti nuo bankų valdomos sistemos prie tokios, kur didesnis vaidmuo tenka ne bankų teikiamam kreditui, gali trukti dešimtmečius

2009

2010

2011

2012 11

buvo tolygios trečdaliui Airijos BVP. Jungtinė Karalystė savo bankams gelbėti taip pat turėjo skirti sumą, prilygstančią trečdaliui jos BVP. Euro zonos krizėje skendinti Ispanija pernai taip pat buvo priversta prašyti pagalbos iš Europos institucijų bei TVF, kad suteiktų jai 100 mlrd. eurų (345 mlrd. Lt) bankams gelbėti. Joanthanas Loynesas, vyriausiasis Europos ekonomistas iš „Capital Economics“, BBC teigė, kad ateityje Ispanijai reikės daugiau pagalbos: „Prastos ekonomikos prognozės išlaiko nerimą, kad ateityje finansinės paramos reikės ir Ispanijos vyriausybei.“

Kas padės, jei ne bankai? Europa, norėdama sumažinti savo priklausomybę nuo bankų, turės labiau kliautis kitomis finansi-

1,5 mlrd.

Londono Standstedo oro uostas parduotas kompanijai „Manchester Airports Group“ už 1,5 mlrd. svarų sterlingų (6,15 mlrd. litų)

197 mln. nėmis institucijomis. Pavyzdžiui, JAV vartotojai bei įmonės gali tiesiogiai prieiti kapitalo naudodami obligacijas ar kitus tarpininkus, kurie yra mažiau reguliuojami nei bankai. Dabar, kai griežtėja bankų reguliavimas, Europoje atsiveria itin plačios galimybės nebankinėms finansų įmonėms atsigriebti ir labiau išpopuliarėti. Europoje vietą po saule randa visuomeninės finansų institucijos, vietiniai socialiniai verslai, kredito unijos, obligacijos. Taip pat atsivėrusią finansavimo skylę bando užpildyti ir naujos skolinimo formos. Pavyzdžiui, „žmogaus žmogui“ (angl. peerto-peer) skolinimo įmonės, tokios kaip „Zopa“. Ši skolinimo sistema leidžia individams (nuo paprastų studentų iki rizikos fondų) skolinti vieni kitiems bei smulkiam verslui. Tiesa, pereiti nuo bankų valdomos sistemos prie tokios, kur didesnis vaidmuo tenka ne bankų teikiamam kreditui gali trukti dešimtmečius. Bruegelio smegenų centro mokslininkas Nicolas Veronas pažymi, kad tam reikia atitinkamos kultūros bei ES įstatymų, kurie slegia Europos nebankines institucijas, keitimo. „Dauguma Europos politikų, kurie vis dar žiūri į finansus ir jų reguliavimą per tradicinių

Europos finansavimas

••Kalbant tiksliau, Amerikoje bankai suteikia 25–30 proc. skolinimo. Likusį finansavimą suteikia įvairūs šaltiniai, pvz., kapitalo rinkos bei vertybinių popierių investuotojai ••Europoje situacija priešinga: 8 trln. eurų (27,6 trln. litų) verslo skolos yra sukaupę bankai, o, pavyzdžiui, obligacijų rinka – tik 1,3 trln. eurų (4,5 trln. litų) ••Skaičiuojama, kad Europos bankai per ateinančius metus 300–600 mlrd. eurų (1,03-2,07 trln. litų) sumažins skolinimą komerciniam sektoriui ••Kiti finansavimo šaltiniai kol kas gali paskolinti tik 100–200 mlrd. eurų (345– 690 mlrd. Lt) ••Bankams mažinant finansavimą, Europoje klesti „šešėlinės bankininkystės“ sektorius. Jo vertė siekia 46 trln. eurų. 2010 m. jis sudarė daugiau nei ketvirtadalį visos finansų sistemos

bankų prizmę, turi praplėsti savo horizontą, kad nebankiniai kredito kanalai nebebūtų dusinami, – savo komentare rašo N. Veronas. – Tai susiję ne su finansinėmis doktrinomis, o su ilgalaikiu augimu bei darbo vietų kūrimu.“

Rekordinis deficitas

Skundžiasi biurokratija

TIK SKAIČIAI

■ Europos Sąjungos (ES)

■ Japonijos eksportas į Europą ir Kiniją 2012 m. toliau krito, todėl šalyje užfiksuotas didžiausias prekybos deficitas.

■ IKEA generalinis direk-

6 tūkst.

Mokestį įsivesti nusprendė Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, Belgija, Austrija, Slovakija, Slovėnija, Graikija ir Estija. Šiam sprendimui, kuriuo siekiama užkirsti

kelią spekuliacinei prekybai, pasipriešino Didžioji Britanija ir kitos 15 šalių, teigdamos, kad toks mokestis turėtų būti įvestas pasauliniu mastu, kitaip investuotojai tiesiog vykdys sandorius valstybėse, kur mokesčio mokėti nereikės. Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, mūsų šalis pritaria šiam mokesčiui.

Japonijos eksporto mažėjimą ekspertai linkę sieti su silpnu jenos kursu bei išaugusiu elektros energijos importu. Reuters

Finansų ministerijos duomenimis, prekybos deficitas siekė 6,9 trln. jenų (202 mlrd. litų). Šie duomenys gauti, kai naujasis Japonijos premjeras Shinzo Abe ir

Japonijos centrinis bankas ėmėsi ekonomikos skatinimo priemonių. Analitikai teigia, kad eksportas ateinančiais mėnesiais turėtų paspartėti, o deficitas – palaipsniui sumažėti. Japonijos eksportas krito pastaruosius septynis mėnesius. Gruodį, palyginti su praėjusiais metais, šalies eksportas sumažėjo 5,8 proc.

torius Mikaelis Ohlssonas pareiškė, kad kompanijos projektai Europoje vykdomi labai lėtai, nes derinimams su valdininkais tenka skirti dukart daugiau laiko, nei planuota.

Praėjusiais metais IKEA atidarė 11 parduotuvių ir sukūrė 8 tūkst. naujų darbo vietų. Reuters

Pasak jo, IKEA norėtų dirbti sparčiau, bet licencijų suteikimo ir „akivaizdžių bei

paslėptų kliūčių“ įveikimo procesas tampa vis ilgesnis. Jis pažymėjo, kad tokiais veiksmais Europa trukdo sukurti tūkstančius naujų darbo vietų ir pritraukti milijardus investicijų. IKEA pranešė apie planus investuoti maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (51,8 mlrd. litų) per artimiausius dešimt metų ir atidaryti vidutiniškai po 20– 25 parduotuves per metus.

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, tiek šiuo metu pasaulyje yra bedarbių

FAKTAI

Patvirtino mokestį finansų ministrai pritarė naujo mokesčio už finansinius sandorius įvedimui 11-oje euro zonos šalių.

Nors Britanija nepritarė šiam mokesčiui, jį turės mokėti 11-os įsivedusių šalių investuotojai, prekiaujantys Londono akcijų biržoje. Reuters

atas Josephas Stiglitzas. – Be abejonės, Europos požiūris kelia mažiausiai lūkesčių. Manau, kad Europa juda savižudybės link.“ Kitas žymus ekonomistas Nourielis Roubini aiškino, kad augantis taupymas skatina susi-

Užsienyje

Pripažino geriausiu raščio „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „The Banker“ Latvijos finansų ministrą Andrį Vilką pripažino geriausiu 2012 m. Europos finansų ministru.

511

Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, tiek bankų 2012 metais Europoje nutraukė veiklą

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Antras pagal dydį Vokietijos kreditorius „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 6 tūkst. darbuotojų

21 %

2012 m. prekyba naujais automobiliais Rusijoje išaugo 21 proc.


Užsienyje

18

Galės įsiskolinti daugiau

■ JAV Atstovų Rūmai

pristabdė įstatymo, kuris reikalauja, kad parlamentas pritartų vyriausybės skolinimosi limitui, priėmimą.

JAV Kongresas paaukštino nacionalinės skolos „lubas“. Reuters

Skolos lubų įvedimas buvo atidėtas iki 2013 m. gegužės 19 d. Prognozuojama, kad tada įstatymą patvirtins

ir JAV Senatas bei šalies prezidentas Barackas Obama. Atšauktas skolinimosi limitas leis JAV vyriausybei per artimiausius mėnesius išvengti nevykdytų skolinių įsipareigojimų, kai valstybės skolos dydis pasieks anksčiau nustatytą lygį – 16,4 trln. JAV dolerių (42,6 trln. lt).

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

4,2

Tiek karto ES padidino užsienio prekybos perteklių Tiek britų pasisako už JK pasitraukimą iš ES

mindaugas.samkus@ekonomika.lt

M

okesčių vengimas Italijoje ir nuo mokesčių naštos išsisukinėjantys šios šalies gyventojai jau tapo nuolatine šios euro zonos krizės kamuojamos Pietų Europos valstybės problema. Italijos mokesčių inspekcijos duomenimis, kiekvienais metais dėl mokesčių vengimo į šalies biudžetą nepatenka apie 120

Veikimo principas Iki šiol Italijos gyventojų pajamų pagrįstumą tikrinę pareigūnai dažniausiai remdavosi turima informacija apie didelius įsigijimus: namų, automobilių ar jachtų pirkimą. Nauja sistema leis stebėti kasdienius eilinių italų išlaida-

» Globaliame interneto pasaulyje

privatumas tik vizija, kai pagalvoji, kad „Google“ ar „Facebook“ apie mūsų kasdienį gyvenimą žino kur kas daugiau

išlaidų poreikį – jei deklaracijoje nurodytos pajamos smarkiai skiriasi nuo sistemos pasiūlytos sumos, inspektoriams gali kilti įtarimas. Kai neatitinka nustatytas išlaidų modelis, pareigūnai gali pradėti tyrimą ir tuomet šeima turės pasiaiškinti, iš kur gavo pajamas ir kam jas išleido. Vietos žiniasklaidai Italijos mokesčių inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Marco Di Capua teigė: „[Sistema] leis užkirsti kelią įžūliai vengti mokesčių bei atskleisti daug „apsimestinai skurdžių“ italų.“ Vietos ekspertai mano, kad sistema paskatins mokesčių mokėtojus sąžiningai deklaruoti savo pajamas. „[Sistema] bus tarsi visuotinis nurodymas, skatinantis mokesčių mokėtojus deklaruoti daugiau

apmokestinamų pajamų, – „Ekonomika.lt“ teigė Italijos Bocconi universiteto teisės profesorius Giussepe Marino. – Nemanau, kad ji gali veikti kaip nors kitaip, nes paprasčiausiai neįmanoma vienu metu įvertinti 42 mln. mokesčių mokėtojų.“

Kritikos banga Sistemos kūrėjai tikisi, kad „Redditometro“ taps efektyviu ginklu prieš Italijos mokesčių vengėjais, nes apie tai žinantys asmenys savo noru bus linkę sąžiningai pildyti deklaracijas. Vis dėlto nacionalinėje spaudoje pasipylė kritikos straipsnių, kuriuose ši nauja sistema laikoma pavojingu žingsniu policinės valstybės link. Laikraščio „Corriere della Sera“ redaktoriaus Piero Ostellino manymu, „pajamų metras“

Italijos gyventojus, kurie bus neigiamai įvertinti sistemos „Redditometro“, gali aplankyti šie Italijos mokesčių policijos pareigūnai.

AFP

peržengia visas ribas. „Tai nėra kova su mokesčiu vengimu, tai tyrimas – kaip žmonės gyvena, ką perka ir kaip rengiasi, – BBC teigė žurnalistas. – Esu prieš „Redditometro“ ne todėl, kad pasisakau už mokesčių vengimą. Nemanau, kad mokesčiai turi būti renkami paminant žmonių teises.“ Vis dėlto, pasak G. Marino, pernelyg nerimauti dėl to nereikėtų: „Esu pakankamai ramus, nes globaliame interneto pasaulyje privatumas tik vizija, kai pagalvoji, kad „Google“ ar „Facebook“ apie mūsų kasdienį gyvenimą žino kur kas daugiau.“

Rinkimų šešėlis „Redditometro“ sistemos, kuri visu pajėgumu turėtų pradėti veikti šių metų kovą, pristatymas vyksta

jautriu laikotarpiu – šalies laukia vasario pabaigoje vyksiantys parlamento rinkimai. Bauginanti mokesčių vengėjų „gaudyklė“ greičiausiai taip ir nesulauks eilinių italų pritarimo, bet aktyvias rinkimų kampanijas rengiantys politikai suskubo ją pasmerkti. Kadenciją baigiantis Italijos ministras pirmininkas Mario Monti apibūdino „Redditometro“ kaip „tiksinčią laiko bombą“, kurią paliko jo pirmtako Silvio Berlusconi vyriausybė. Pats S. Berlusconi teigė, kad sugrįžęs į valdžią rimtai svarstys atsisakyti šios sistemos. Savo ruožtu demokratų partijos lyderis Pier Luigi Bersani, kuris laikomas realiausiu kandidatu formuoti naująją vyriausybę, teigė ieškosiantis naujų būdų, kaip kovoti su

mokesčių vengimu. Pasak Bocconi universiteto profesoriaus G. Marino, šiandien visuomenė vienbalsiai atmeta „Redditometro“ ir prieš artėjančius rinkimus bendras mokestinis šūkis yra „Mažiau mokesčių žmonėms“.

Skatinti įmonių augimą Reaguojant į visuotinį nepasitenkinimą Italijos mokesčių inspekcija suskubo tobulinti sistemą. Nors mokesčių vengimu įtariama apie 4 mln. šalies gyventojų, Italijos mokesčių inspekcijos teigimu, per metus pareigūnai pasirengę patikrinti iki 40 tūkst. šeimų. Tyrimas dėl galimo mokesčių vengimo galės būti pradėtas tik tuomet, jei neatitikimas tarp deklaruotų pajamų ir numatytų išlaidų bus didesnis nei 20 proc.

Teisės ekspertai tvirtina, kad Italijoje neįmanoma kovoti su šešėline ekonomika neskatinant smulkių įmonių peraugimo į vidutines ir stambias bendroves ir taip pasitraukiant iš šešėlio. G. Marino duomenimis, šalyje egzistuoja 5,2 mln. pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų, kurių dauguma yra smulkaus verslo atstovai. „Neturint daug tarptautinių korporacijų sukuriamas didesnis mokesčių vengimo mastas. Kur kas lengviau įvertinti didelę bendrovę, nei tūkstančius smulkių mokesčių mokėtojų, – sako G. Marino. – Mokesčiai visuomet yra valstybės ekonominės struktūros veidrodis ir dabar Italija turi apgalvoti, kaip leisti įmonėms plėstis. Tai jau nėra mokesčių problema.“

Optimistiškesnis požiūris

■ Davose vykstančiame

■ Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas praėjusią savaitę pažadėjo, kad surengs referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), jei jo konservatorių partija 2015 metais laimės parlamento rinkimus.

■ Pasaulio ekonomikos

Šiais metais juos gavo įmonės „Goldman Sachs“ ir „Shell“ už „išskirtinį įmonių pelno troškimą ir aplinkosaugos nuodėmes“. Apdovanojimų ceremo-

Jei laimės rinkimus, Davidas Cameronas surengs referendumą dėl narystės ES. Reuters

Ilgai lauktoje kalboje D. Cameronas sakė, kad refe-

Grupės „Euro50 Group“ įkūrėjas ir pirmininkas. Pastaroji vienija Europos lyderius, susirūpinusius Europos centrinio banko veikla E. Alphandéry: reikalingos turto perlaidos į periferijas, nors tai kontroversiška. Project-syndicate.org

••Inspektoriai per metus tikisi patikrinti iki 40 tūkst. šeimų

Pažadėjo referendumą

nijoje „Goldman Sachs“ gavo prizą žiuri sprendimu, o „Shell“ išrinko internetu balsavę žmonės. „Shell“ apdovanota už ketinimus eksploatuoti naftos telkinius Arktyje. „Goldman Sachs“ išrinkta už tai, kad bandė nuslėpti Graikijos skolą ir prisidėjo prie šios šalies ekonominio nuosmukio.

Prancūzijos centrinio banko Konsultacinio komiteto narys

••Sistema analizuos Italijos gyventojų pajamas nuo 2009 m.

Apdovanoti už godumą Pasaulio ekonomikos forume (WEF) buvo įteikti kasmetiniai gėdingi „Public Eye“ apdovanojimai.

„Shell“ apdovanota gėdos prizu už žalą aplinkai. AFP

vimo įpročius. „Redditometro“ pirmiausiai suskirsto visus Italijos gyventojus į 11 atskirų namų ūkio tipų: poros, nevedę (netekėjusios), šeimos su vaikais ir t.t. Taip pat buvo sukurti detalūs modeliai, parodantys, kaip atskira gyventojų kategorija gali išleisti turimas pajamas. Į šiuos modelius įtraukta apie 100 skirtingų sričių, kurioms gyventojai gali išlaidauti: maistas, gėrimai, drabužiai, laisvalaikio prekės ir t.t. Darant prielaidas taip pat atsižvelgiama į Italijos regionus – šalies šiaurėje gyvenantys italai paprastai laikomi labiau pasiturinčiais. Taigi, naudodamiesi šia sistema mokesčių inspektoriai gali pakankamai tiksliai nustatyti vidutinės keturių narių šeimos, gyvenančios Italijos pietuose,

1993-1995 m. vadovavo Prancūzijos Finansų ministerijai. Per savo kadenciją sėkmingai inicijavo kompanijų BNP, „Elf“ ir „Renault“ privatizaciją

••„Redditometro“ visu pajėgumu turėtų pradėti veikti kovo mėnesį

••Tyrimas dėl mokesčių vengimo galės būti pradėtas, jei skirtumas tarp deklaruotų pajamų ir numatytų išlaidų bus didesnis nei 20 proc.

rendumas būtų surengtas kada nors tarp 2015 ir 2018 metų. Pasak ministro pirmininko, pagrindinis jo partijos rinkimų pažadas 2015-aisiais – susitarti su ES dėl naujų laisvesnių Didžiosios Britanijos narystės sąlygų, o per referendumą rinkėjai turės nuspręsti, ar likti ES naujai sutartomis sąlygomis, ar išvis išstoti iš bloko.

augimas 2013-aisiais sieks 3,5 proc., t.y. kiek daugiau, palyginti su 3,2 proc. augimu prieš metus, pranešė TVF savo naujoje prognozėje.

TVF šiais metais žada didesnį pasaulio ekonomikos augimą. Reuters

2014 m. jis turėtų paspartėti iki 4,1 proc. – šie duomenys 0,1 proc. mažesni, nei buvo prognozuota spa-

lio mėnesio ataskaitoje. TVF ataskaita grindžiama tuo, kad pagrindinis pasaulio ekonomikos „greičio šaltinis“ tebėra besivystančių rinkų šalys. TVF pastebi, kad „politinės priemonės“, kurių ėmėsi labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių institucijos, „sumažino staigios krizės riziką euro zonoje ir JAV“.

Edmondas Alphandéry

1974–1992 m. dėstė kaip politinės ekonomikos profesorius Paryžiaus universitete

••Italijos mokesčių inspekcijos duomenimis, kiekvienais metais dėl mokesčių vengimo į šalies biudžetą nepatenka apie 120 mlrd. eurų (414 mlrd. litų) pajamų

Italijos mokesčių inspektoriai galanda ginklus kovai su mokesčių vengėjais. Nenorinčiųjų susimokėti „gaudyklė“ – „Redditometro“ – turėtų padėti pričiupti nepagrįstai daug išlaidaujančius italus, kurie savo ruožtu baiminasi, kad valstybė pernelyg kišasi į jų gyvenimą. mlrd. eurų (414 mlrd. litų) pajamų. Ieškodami papildomų priemonių kovoje su mokesčių vengėjais, šalies inspektoriai šį mėnesį pristatė naują kompiuterinę sistemą „Redditometro“ (liet. „Pajamų metras“).

CV

Mokesčių vengėjų gaudyklė „Redditometro“

Mokesčių vengėjus gaudys kompiuteris

Mindaugas Samkus

19

FAKTAI

TIK SKAIČIAI

40 %

Užsienyje

Šiųmetė euro zonos darbotvarkė Europos Sąjungos lyderiai 2012 metus užbaigė gaire, kuri skelbia, kad visi euro zonos bankai privalo turėti bendrą priežiūrą. Edmondas Alphandéry Project-syndicate.org

Per įtemptas derybas buvo pasiektas susitarimas, kuris nustelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy'aus poziciją dėl gilesnės integracijos. Vis dėlto, kaip pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, ne visos durys uždarytos, bet kol kas ES lyderiai atsisako rimtai diskutuoti gilesnės integracijos tema. H. Van Rompuy'aus ataskaita kelia pamatinį klausimą: kokie faktoriai neleidžia euro zonai veikti, kaip tikimasi? Atsakant į šį klausimą, visų pirma ir svarbiausia, reikėtų palyginti euro pokyčius per pirmąjį jo gyvavimo dešimtmetį 1999–2009 metais. Tuomet euro zona neva veikė gerai, net ir paskutinius 3 metus, kurie buvo pažymėti krizės. Iš pradžių atrodė, kad euro zona veikia kaip tikra valiutų sąjunga: kapitalų rinkos pagyvėjo, suaktyvėjo tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir sumažėjo pajamų vienam gyventojui atotrūkis tarp šalių narių. Tačiau skir-

tingai nei bendroje valiutų sąjungoje (kaip JAV) euro zonos šalys turėjo visišką finansinį suverenitetą. Jos galėjo kontroliuoti visus savo makroekonominės politikos lygius. Nepaisant išorinių suvaržymų, viešosios ir privačios išlaidos augo daugumoje euro zonos periferijų, algoms kylant greičiau nei darbo produktyvumui. Didėjantis konkurencingumo atotrūkis atsiskleidė, kai Šiaurės Europos šalyse vyravo einamųjų sąskaitų perteklius, o kitose – deficitas. Iš tikrųjų 10 metų iš Šiaurės į Pietus plaukiančios pajamų perlaidos ir paskolos finansavo perteklinę visuminę paklausą, o tai sudarė euro zonos stabilumo įspūdį. Rinkoms neįvertinus rizikos, kuomet skolinama į vis gilesnę skolą klimpstančioms valstybėms, spaudimas palūkanų normoms mažėjo (per pirmąjį euro zonos gyvavimo dešimtmetį palūkanų normų skirtumas tarp vyriausybių obligacijų beveik išnyko). Įprastai, jei šalyje kainos, palyginti su geresnėje finansinėje padėtyje esan-

» Iš Šiaurės į Pietus plaukiančios

pajamų perlaidos ir paskolos finansavo perteklinę visuminę paklausą, o tai sudarė euro zonos stabilumo įspūdį

čiais kaimynais, krenta, tai sunkumų turinčios šalys gali paskatinti eksportą ir taip sumažinti savo einamosios sąskaitos deficitą. Bet euro zonos atveju kainų nelankstumas sukėlė didesnį palūkanų normų kilimą tose šalyse, kurios skolinasi, o ne skolinančiose. Tokiu atveju reguliavimo klausimas tampa itin opus. Šiame kontekste H. Van Rompuy'aus ataskaita ypač svarbi – ji išryškina du pamatinius įsipareigojimus, kurių reikia euro zonai. Pirmiausia euro zonos šalys privalo pritaikyti reformas, nukreiptas didinti algų ir kainų lankstumui, gerinti kapitalo ir darbo jėgos mobilumą ir skatinti konkurenciją tarp šalių narių. Antra, reikalingos turto perlaidos į periferijas, nors tai kontroversiška. Bandydami įveikti šias ekonomines kliūtis euro zonos lyderiai turi sukurti ribotą „fiskalinę galią“, kuri funkcionuotų kaip „bendras, bet ribotas šoko slopinimo mechanizmas“. Pastarasis „apsaugotų nuo specifinio šalies šoko ir neleistų jam išplisti po euro zoną ir už jos ribų“.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt


Išskirtinis interviu

20

MOZAIKA

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Dėl reklamos galite kreiptis į reklamos skyrių el. paštu reklama@balsas.lt arba telefonu (8 5) 203 10 23 Skelbimai spaudoje kiekvieną pirmadienį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje Reklamos kainos: 115X166 – 500 Lt, 115X81 – 300 Lt, 55X166 – 300 Lt, 55X81 – 200 Lt

Neskubėkime skelbti krizės pabaigos Prognozuojama, kad 2013-aisiais euro zonos krizės raida sulauks teigiamų pokyčių, bet augantį rinkų pasitikėjimą gali priblokšti nuolatinis neigiamų naujienų srautas, teigia vienas „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų – Gilles'as Moecas. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

P

asak analitiko, numatyti euro zonos krizės pabaigą dar anksti, o nuotaikų gerėjimas neturėtų leisti pamiršti Europos valstybių, konkrečiai Kipro, problemų.

?

Kokias šiuo metu įžvelgiate pagrindines Kipro ekonomikos problemas? Pagrindinė Kipro problema – sunki bankų krizė, kurią pirmiausia paskatino didžiuliai Kipro bankų nuostoliai, patirti dėl Graikijos skolos nurašymo, privataus sektoriaus iniciatyvos (angl. private sector involvement, PSI). Tačiau šią krizę dar labiau apsunkino augantys Kipro bankų nuostoliai dėl negrąžintų paskolų tiek Graikijoje, tiek šalies viduje. Dėl šios priežasties smarkiai išaugo bankų rekapitalizacijos poreikis, kurį šiuo metu, manoma, siekia 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų), arba daugiau nei 55 proc. Kipro bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar 2011 metų viduryje, suintensyvėjus euro zonos krizei, Kipro vyriausybė neteko prieigos prie tarptautinių obligacijų rinkų. Tuomet valstybei nebeliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik pasiprašyti pagalbos iš Europos paramos programų.

?

Ar susitarimas dėl finansinės paramos skyrimo Kiprui atrodo realus? Susitarti dėl paramos atrodo realu po vasario mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų. Susitarimas gali būti pasiektas jau kovo mėnesį. Tačiau yra keletas kliūčių, kurias reikės įveikti norint atrasti tokį finansavimo sprendimą, kuris atitiktų valstybės skolos tvarumą.

CV

?

Kokios pagrindinės kliūtys neleidžia Kiprui susitarti su tarptautiniais kreditoriais? Pirmiausiai reikia galutinai nustatyti bankų kapitalo poreikius. Investicijų bendrovės PIMCO atliktas Kipro bankų sektoriaus tyrimas turėtų atskleisti, kokios sumos prireiks šalies bankams išgelbėti. Tačiau derybų dėl paskolos Kiprui komitetas (susidedantis iš Kipro, ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovų) kol kas negali susitarti dėl galutinio kapitalo poreikio. Bankų rekapitalizacijos masto įvertinimas taps reikšmingu postūmiu rengiant galutinį sprendimą dėl Kipro finansavimo. Antra, labai svarbu susitarti dėl privatizacijos. Įsipareigojimas vykdyti privatizacijos programą, kuriai prieštarauja dabartinė Kipro vyriausybė, greičiausiai taps vienu iš finansinės paramos programos reikalavimų. Vyriausybės prieštaravimas praktiškai reiškia, kad susitarimas nebus pasiektas iki vasario mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų. Galiausiai patys kreditoriai turi susitarti tarpusavyje. Prisiminkime, kad TVF ir Europa viešai nesutarė, kai buvo derinamos detalės dėl Graikijos paramos programos 2012 metų rudenį. Nuomonių skirtumas taip pat buvo akivaizdus ir derantis dėl Kipro. Pasirodė pranešimų, kad TVF pasisako už Kipro skolos nurašymą, kad užtikrintų skolos tvarumą. Savo ruožtu Europos atstovai atkakliai priešinasi tokiems kraštutiniams sprendimams, nes baiminasi, kad užkratas gali persimesti į kitas euro zonos valstybes. Be to, Vokietijos politikų nerimas dėl paramos skyrimo Kiprui

Gilles'as Moecas

Nuo 2009 m. dirba vienu banko „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų 2006–2009 m. banko „Bank of America“ vyriausiasis Europos ekonomistas 1999–2006 m. dėstė ekonomiką Paryžiaus politikos mokslų institute 1994–2006 m. ėjo įvairias pareigas Prancūzijos centriniame banke ir nacionaliniame statistikos institute 1991 m. baigė Paryžiaus politikos mokslų institutą

Pasak G. Moeco, atskirose Europos valstybėse yra nemažai pavojų, bet nė vienas iš jų neturės lemiamos įtakos euro krizės raidai. Asmeninio albumo nuotr.

greičiausiai pareikalaus šią valstybę įsipareigoti griežčiau laikytis finansinio skaidrumo politikos, ypač įgyvendinant priemones kovoti su pinigų plovimu.

?

Kokius veiksnius turėtume stebėti ateityje?

Darant prielaidą, kad susitarimas dėl finansinės paramos bus pasiektas artimiausiais mėnesiais, žengiant tolyn reikės stebėti

keletą dalykų. Pirma, kaip sėkmingai pavyks įgyvendinti paramos programą – pasiekti deficito, privatizacijos (jei dėl jos bus sutarta) tikslus, augimo projekcijas. Nepavykus įgyvendinti šių tikslų Kiprui reikės ieškoti papildomų priemonių įsiskolinimams mažinti. Tokios priemonės gali būti tvirtesnis šalies pasižadėjimas didinti dujų eksporto

» Vienas neraminančių dalykų –

tai, kad galime klysti dėl ekonomikos pagyvėjimo

pajamas arba tiesioginė Kipro bankų rekapitalizacija, pasinaudojus Europos stabilumo mechanizmu (ESM).

?

Ko galime tikėtis per euro krizę 2013 metais?

Mūsų manymu, 2013-ieji greičiausiai bus teigiamų pokyčių metai, tačiau yra ir tam tikrų neigiamų ženklų. Vienas neraminančių dalykų – tai, kad galime klysti dėl ekonomikos pagyvėjimo, ar bent jau skirtumas tarp gerėjančių finansinių sąlygų ir ekonomikos augimo gali būti didesnis, nei manyta.

Prognozuojame, kad bendras euro zonos BVP augimas šių metų antrąjį ketvirtį bus teigiamas. Vis dėlto yra rizika, kad augantis rinkos pasitikėjimas pasiduos nuolatiniam neigiamų naujienų srautui ir vis tvirtėjantis ekonomikos pagyvėjimas bus sustabdytas. Kaip ir Europos centrinio banko (ECB) vadovas M. Draghi, neskubu sakyti, kad euro krizė jau baigėsi, bet pagerėjimas, kurį suteikė pristatyta tiesioginių pinigų operacijų (angl. outright monetary transactions, OMT) programa, ir nedidelio ekonomikos augimo perspektyvos turėtų suteikti atsparumo rinkos nuotaikoms. Taip pat yra keletas pavojų atskirose euro zonos valstybėse. Artėja rinkimai Italijoje, derybos dėl minėtos finansinės paramos Kiprui, Portugalija neturi pakankamai lėšų 2013-iesiems, Ispanijos finansavimas nėra visiškai sutvarkytas. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad nė vienas iš minėtų pavojų nesukels neigiamo sukrėtimo.

MES DIRBAME VISOJE LIETUVOJE Žirmūnų g. 68, Vilnius. Tel. (8 5) 273 70 14. www.megrame.lt


Verslas

22

TIK SKAIČIAI

Aludariai ieško užtarimo

80 %

■ Mažųjų alaus daryklų

Tiek bedarbių praėjusiais metais Lietuvoje įdarbinta pagal neterminuotas sutartis

asociacija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pradėti oficialią ikiteisminio tyrimo procedūrą dėl įsigaliojusių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, ribojančių prekybą alumi ir sidru. Asociacijos teigimu, Lietuvoje veikia ES teisei priešta-

raujantis įstatymas, bet valdžia įstatymo neatšaukia. „Iš Seimo darbotvarkės paslaptingai dingsta pateiktas įstatymo projektas, atšaukiantis draudimą, nors planuota jį svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka. Todėl Lietuvai gresia milijoninės baudos“, – sakė asociacijos vadovė Lina Šileikienė.

Kopijų priešnuodis – registracija Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

P

raėjusiais metais buvo plačiai diskutuojama apie dizainerės Agnės Kuzmickaitės sukurtų trimačių drugelių galimą kopijavimą. Šiemet panaši istorija nutiko ir vaikiškų drabužių kūrėjams „Happeak“, kurie mano, jog konkurentai galimai kopijuoja jų produktus. Bendrovės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ drabužių gamintojai pateikė vartotojams nuotrauką su jų ir konkurentų siuvamų gobtuvų pavyzdžiais ir klausė, ar aksesuarai panašūs. Į šią „Happeak“ iniciatyvą įmonė, prekiaujanti panašiu gobtuvu, atsakė pažadais kreiptis į teismą dėl galimo šmeižto. „Tas gobtuvas buvo tik finalinė scena, bet ir anksčiau esame pastebėję panašumų į kitus mūsų kuriamus drabužius. Žiūrint į gobtuvo nuotrauką, nebekilo abejonių ir mes tai traktavome kaip kopiją“, – pasakoja „Happeak“ parduotuvės vadovė Vaida Dambrauskienė.

»

Stiprus prekės ženklas saugo nuo kopijavimo

Anot jos, konkurentai nereagavo į diskusijos esmę, tik informavo, jog tai kitos įmonės produktas, o apie galimą kopijavimą taip ir nepasisakė. Moteris pasakoja ir anksčiau bandžiusi atkreipti bendrovės dėmesį į kuriamų drabužių panašumą, tačiau sulaukusi atsakymo, jog tokia praktika normali: tai paprasta konkurencija ir reikia išmokti dirbti rinkoje. „Savo rinką susikūrėme patys, todėl skaudu, kai parazitiškai į ją lendama ir kuriami analogiški daiktai, tarsi norint suklaidinti klientus, kad jie nebeatskirtų, kas yra kas. Būna atvejų, kai žmogus ateina nepatenkintas kitos parduotuvės produkcija pas mus ir reiškia pretenzijas. Norime išvengti tų dalykų ir nuo jų atsiriboti“, – teigia „Happeak“ vadovė.

Smulkiems neverta Klausiama, ar nesvarstė galimybės užregistruoti kuriamų drabužių dizaino, ji teigia, kad tokiai smulkiai įmonei tai pernelyg didelė finansinė investicija. Tad vienintelis būdas, kuriuo gali apginti savo teises į originalų dizainą – socialiniai tinklai. „Kiekviena įmonė unikali. Žinau, kaip buvo sukurtas konkretus gobtuvas ir kai tame pačiame rinkos

segmente, mieste atsiranda analogiškas daiktas, tarp žmonių, kurie vieni kitus pažįsta, tai negali būti atsitiktinumas, – aiškina ji. – Suprantu, kad nieko neuždrausime, bet norisi parodyti viešojoje erdvėje, kaip iš tikro yra, išlaikyti tam tikrą įvaizdį,

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

„Europoje registracija kainuoja brangiau, bet ji apima didesnę teritoriją, o ir teisių apsauga gana stipri: tokį liudijimą pripažįsta visos valstybės bei jų teismai“, – teigia jis.

Svarbu naujumas

Mažieji aludariai kreipėsi į EK, nes valdžia nenaikina prekybos ribojimų. Fotodiena

Drabužių dizaino kopijavimas – problema, su kuria susiduria beveik visi gamintojai, bet labiausiai apmaudu, matyt, tiems, kurie stengiasi sukurti itin išskirtinius apdarus ir taip įsitvirtinti rinkoje. Teisininkai jiems pataria griebtis dizaino registracijos, yra ir kitų alternatyvų.

nenubraukti bei lengva ranka neatiduoti nuveiktų darbų. Todėl vienintelis mūsų ginklas – socialiniai tinklai.“ Papasakoti, kaip sekasi apsaugoti savo kūrybą nuo galimo kopijavimo, dizainerė A. Kuzmickaitė atsisakė, tvirtindama, jog

neturi laiko. Kalbinamas patentų rašymo ir techninės komunikacijos paslaugas teikiančios bendrovės „IAM consultants“ direktorius Evaldas Pabrėža sakė, jog registruoti dizainą visuomet pravartu. Tik pasverti, kada tai daryti verta, kiek

sudėtingiau, nei nuspręsti, kada patentuoti išradimą. „Reikėtų pasvarstyti, kiek gamintojas, norintis registruoti dizainą, išloš, jei konkurentai negamins tokio paties produkto. Reikia turėti omenyje, kad dizainas tiesiogiai susijęs su kūrybiškumu, taigi registraciją galima „apeiti“ įvairiais būdais. Galų gale, pačių dizainų gali būti begalė, – aiškina jis. – Vis dėlto registracijos liudijimo turėtojo teisės ginamos ne tik identiškų kopijų atvejais. Teisme iš kompetentingų specialistų sudaroma komisija, kuri įvertina, ar gaminį bandyta kopijuoti.“ Anot E. Pabrėžos, dizaino registracija nėra brangi: Lietuvoje ji kartu su patikėtinio paslaugomis kainuotų apie 1 tūkst. litų, Europoje – tris ar keturis kartus daugiau.

FAKTAI Patentavimas ir registravimas

••Registruojant dizainą, galima saugoti produkto formas, linijas, ornamentus, konkretų drabužį. Patentai išduodami išradimams ••12 mėnesių iki paraiškos registruoti dizainą pateikimo apie jį neturi būti skelbta ••Žyminis mokestis už paraiškos pateikimą Lietuvoje sudaro 320 litų, tiek pat vėliau mokama ir už registraciją. Tuomet pareiškėjas gauna registracijos liudijimą ••Išskirtinio dizaino kūrinius nuo jų sukūrimo momento saugo autorių teisės. Tačiau jomis negalima apsaugoti pavadinimų, vardų, pavardžių, trumpų frazių, šūkių, atpažįstamų simbolių ar dizaino objektų, tipografinių ornamentikos, ženklų ar spalvos pokyčių ir t.t.

Pasak „AAA Baltic service company“ patentinės patikėtinės Aušros Pakėnienės, registruojant dizainą galima saugoti produkto formas, linijas, ornamentus. „Yra pasitaikę ir aprangos registravimo atvejų. Pavyzdžiui, Lietuvoje tą darė bendrovė „Audimas“. Ji kaip pramoninį dizainą registravo sukurtą aprangą su mūsų šalies simbolika. Kompanija „Adidas“ yra užregistravusi tris juosteles“, – vardija ji. Anot patentinės patikėtinės, dizainerės A. Kuzmickaitės atveju, drugelis gali būti registruotas ir kaip prekės ženklas, nes numatyta galimybė registruoti erdvinį prekės ženklą. „Problema šiais atvejais būtų tik ta, kad vienas iš reikalavimų norint užregistruoti dizainą – naujumas. Tai reiškia, kad 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo apie jį neturi būti skelbta. Kitu atveju, jei jau pradėta gaminti ir pardavinėti, tretieji asmenys, suinteresuoti ją panaikinti ir kuriems ta registracija gali trukdyti, gali tą ir padaryti“, – aiškina ji. A. Pakėnienė sako, kad norint užregistruoti dizainą, žyminis mokestis už paraiškos pateikimą – 320 litų, o maždaug po metų už registraciją mokama tiek pat. „Jeigu kalbėsime apie registravimą Europos Bendrijoje, sumos tokios pat – tik eurais. Lietuvoje nuo paraiškos pateikimo iki registravimo procesas gali trukti ir apie metus, o Bendrijoje viskas vyksta nepaprastai greitai – per 1–2 mėnesius pareiškėjas jau gauna registracijos liudijimą“, – sako ji. Pateikus paraišką jau galima naudoti ir gaminti prašomą registruoti produktą, taip pat perspėti trečiuosius asmenis dėl galimo kopijavimo. Tačiau kreiptis į teismą norint uždrausti naudoti minėtą dizainą galima tik gavus registracijos liudijimą.

Alternatyvų yra

Išskirtinio dizaino kūrėjų produktus nuo kopijavimo gali apsaugoti registracija, autorių teisės arba stiprus prekės ženklas. Fotodiena

Paklausta apie galimas produktų dizaino saugojimo alternatyvas, A. Pakėnienė sako, kad jos galioja tik autoriniams kū-

riniams. „Tarkime, A. Kuzmickaitės atveju, kai drabužis originalus, autorinis kūrinys – jis jau saugomas nuo sukūrimo momento ir tuomet galioja autorių teisės“, – priduria ji. Nemažai produktų patentavimo patirties turin-

čios bendrovės „Audimas“ Rinkodaros vadovė Kristina Sypčenko tvirtina, kad šis būdas – viena pagrindinių teisinių priemonių įmonės kuriamų drabužių dizaino bei identifikacijos apsaugai užtikrinti. „Sutartyse taip pat apibrėžiame nuosavybės teisę į

Verslas dizainą, jei perkame paslaugas iš kitų kūrėjų, – sako ji. – Vienas svarbiausių prekės ženklo „Audimas“ konkurencinių pranašumų – kolekcijos ir patys gaminiai, kurie yra viena sistema, susidedanti iš idėjos, medžiagų, technologijų, konstrukcijos, logotipo. Taigi,

23 stiprus prekės ženklas taip pat padeda apsisaugoti nuo kopijavimo.“ Ji sako, kad siekiant išvengti kopijavimo reikia atkreipti dėmesį ne tik į produkto dizainą ir inžinerinius sprendimus: ne ką mažiau lemia ir jo savikaina. „Labai svarbu, kur pro-

duktą parduosi ir kas norės bei galės jį pirkti, – aiškina K. Sypčenko. – Kasmet rinkai pateikiame naujų kolekcijų – tam reikia daug pastangų, žinių bei investicijų. Todėl stengiamės visapusiškai apsaugoti „Audimo“ gaminius nuo kopijuotojų.“


Skaitmeninė karta

24

TIK SKAIČIAI

50,2

mlrd.

„Google“ metinės pajamos pirmą kartą nuo bendrovės sukūrimo pasiekė 50,2 mlrd. dolerių (130,5 mlrd. litų) ir buvo 32 proc. didesnės nei 2011 m.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Lėčiausias pelno augimas

Skraidins į kosmosą

■ Kompanijos „Apple“

■ Privačius kosminius laivus kuriančios ir kosminio turizmo paslaugas teikti ketinančios bendrovės šiemet planuoja vykdyti kosminių lėktuvų bandomuosius skrydžius.

akcijų kaina sumažėjo, kai buvo pranešta apie lėčiausią pelno augimą nuo 2003-iųjų ir silpniausią pardavimo augimą per 14 paskutinių ketvirčių. Technologijų milžinei vis sunkiau sekasi išlaikyti pajamų didėjimą dėl augančių

kaštų ir nuožmesnės konkurencijos. „Apple“ paskelbė, kad bendrovės pelnas per paskutinį ketvirtį pakilo vos 1 proc. iki 13,1 mlrd. JAV dolerių (34 mlrd. litų) arba 13,81 JAV dolerio (35,9 lito) vienai akcijai. Analitikai akcijai prognozavo 13,53 JAV dolerių (35,2 lito) pelną.

„Apple“ pelnas pakilo vos vienu procentu. Scanpix

Turistiniai skrydžiai į kosmosą jau šiemet gali tapti realybe. Scanpix

Bandys prijaukinti laukinį internetą Europoje ginklus surėmė už griežtesnę vartotojų duomenų apsaugą pasisakantys politikai ir laisvės apribojimams prieštaraujantys interneto pramonės milžinai. Ar pavyks priimti abiem pusėms naudingą sprendimą? Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

E

uropos Sąjunga (ES) užsimojo ginti savo piliečių privatumą – planuojama griežtinti duomenų apsaugos internete įstatymą. Debatai dėl Briuselio sprendimų įgauna naują pagreitį: interneto milžinai atkakliai gina savo pozicijas, politikai derina galutinius įstatymų projektus, o verslas su baime laukia įvykių atomazgos.

Priešistorė Lygiai prieš metus už teisingumą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Viviane Reding pristatė įstatymo projektą naujoms ES duomenų apsaugos taisyklėms. Tuomet projekto autoriai tvirtino, kad įstatyminės bazės atnaujinimas būtinas siekiant atitikti interneto amžiaus tendencijas. V. Reding pažadėjo „teisę būti užmirštiems“ visiems vartotojams, kurie internete paviešina asmeninę informaciją. Anot jos, visos nepatogios nuotraukos socialiniuose tinkluose galės būti pašalintos vos keliais klavišų

paspaudimais. Įstatymų projekto pakeitimai dar galės būti teikiami iki vasario pabaigos, o už jį atsakingas Europos Parlamento (EP) komitetas dėl galutinio varianto turėtų balsuoti balandžio pabaigoje. Analogiškas balsavimas turės vykti ir pačiame Parlamente, jam privalės pritarti ir EK. Ekspertai tikisi, kad viskas nusitęs iki šių metų pabaigos. Debatuose aktyviai dalyvauja ES valstybių narių kompanijos, pilietinių teisių gynėjai ir duomenų apsaugos specialistai. Pastarieji baiminasi, kad Briuselis galiausiai priims švelnesnį įstatymo projektą, kuris leis įmonėms interpretuoti taisykles savo naudai. Verslo atstovai, kurie iš pradžių už V. Reding pasiūlytą projektą mandagiai padėkojo, dabar baiminasi, kad griežtesnė kontrolė apsunkins įmonių veiklą ir taip sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis.

Skaitmeninė karta

galbūt net didesnę administracinę naštą pajus smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, išgyvenančios iš sudėtingų in-

terneto turinio pajamų kaupimo schemų. Didžiojoje Britanijoje esančio Interneto reklamos biuro direktorius

kontrolės klausimais Nickas Stringeris įsitikinęs, kad pateiktos reformos dėl vartotojų duomenų apsaugos gali pakenkti

elektroninės prekybos ir reklamos pramonėms. „Siūlomi įstatymų projektai, reikšmingai apribojantys duomenų

naudojimą, rizikuoja sulėtinti verslo modelių evoliuciją ir užkerta kelia smulkiesiems verslininkams kaupti pajamas, reikalingas paremti, skatinti bei plėtoti savo veiklą“, – portale „The Drum“ rašė N. Stringeris. Nereikia pamiršti, kad nemažai didžiausių

inovacijų pasaulyje atsiranda pavienių verslininkų, dirbančių nuomojame biure, galvose. „Jie gali tapti komerciškai sėkmingi tik tuomet, jei egzistuojantys įstatymai ir verslo aplinka užtikrina mažus patekimo į rinką barjerus, sudaro sąlygas kilti ir leidžia mesti iš-

Iš kelių bendrovių ruošiamų privačių kosminių laivų, skirtų turistiniams skry-

šūkį jau įsitvirtinusioms įmonėms“, – tvirtina N. Stringeris. Atsižvelgdamas į kompanijų, pramonės šakos asociacijų, piliečių teisių organizacijų ir kitų suinteresuotų subjektų kritiką bei pasiūlymus, EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto atstovas Janas Pihippas Albrechtas pateikė patobulintą įstatymų projektą. Pakeitimus suskubo sukritikuoti Duomenų apsaugos pramonės koalicija

džiams aplink Žemę, kol kas į kosmosą buvo pakilęs tik „SpaceX“ pagamintas „Dragon“. Tačiau „SpaceX“ jau ruošia ir pilotuojamą „Dragon“ modelį kodiniu pavadinimu „Dragon 2“. „Dragon 2“ kosminiu laivu galės skristi 7 žmonės, dalis jų bus kosminiai turistai.

(ICDP), vienijanti tokias verslo organizacijas kaip JAV prekybos rūmai ES, Japonijos verslo taryba Europoje ar Europos interneto reklamos biuras. „Raginame EP priimti tokį įstatymą, kuris išlaikytų vartotojų pasitikėjimą ir kartu skatintų inovacijų bei verslo kūrimą Europoje“, – teigiama oficialiame pramonės šakos lyderių pranešime.

Reikalauti sutikimo Naujų reglamentų principas – įmonės gali naudoti

FAKTAI ES duomenų apsauga

••Pirmieji vartotojų duomenų apsaugos teisės aktai Europoje pradėti kurti 1995 m. ••2012 m. sausį EK pristatė planus dėl Bendro duomenų apsaugos reguliavimo ••EK duomenimis, griežtesnė duomenų apsauga leistų per metus sutaupyti iki 7 mlrd. litų administracinėms išlaidoms ••Siūloma, kad reglamentą pažeidusios įmonės būtų baudžiamos baudomis iki 2 proc. nuo metinių pasaulinių pajamų ••EK atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. ES gyventojų nesijaučia saugūs dėl savo duomenų internete

Kenks smulkiesiems Siūlomos duomenų apsaugos taisyklės labiausiai palies dideles interneto bendroves, bet

TIK SKAIČIAI

6,6 mlrd.

„Samsung Electronics“ pranešė apie didžiausią per visą jos istoriją ketvirtinį pelną. Ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį grynasis „Samsung“ pelnas siekė 6,6 mlrd. JAV dolerių (171,5 mlrd. litų)

5

Lietuvių startuolių bendrovė „Gifty“ praneša, kad užbaigė derybas ir pasirašė sutartį su stambiu investuotoju „Practica Capital“. Sutartis turėtų trukti 5 metus

» Asmens duomenų naudojimas gali

būti laikomas teisėtu, jei naudotojų interesai „nesikerta su pamatinėmis duomenų turėtojo teisėmis ir laisvėmis

asmeninius duomenis, jei gavo vartotojo sutikimą arba jei įstatymas aiškiai tai leidžia. Vis dėlto V. Reding pasiūlytame projekte numatyta išimtis, kad asmens duomenų naudojimas gali būti laikomas teisėtu, jei naudotojų interesai „nesikerta su pamatinėmis duomenų turėtojo teisėmis ir laisvėmis“. Nesunku suvokti, kad tokia išimtis – pernelyg plati, miglota ir suteikia erdvės interpretacijoms. Europarlamentaro J. P. Albrechto siūlyme asmens duomenų sutikimo koncepcija sukonkretinama. Pagal jo rekomendacijas, būtų draudžiamos šiandien dažnai internetinėse svetainėse matomos sutikimo užklausos, kurios automatiškai būna pažymėtos, jei vartotojas nenusprendžia priešingai. EP komiteto siūlymai numato negaliojančiais laikyti tuos sutikimus, kai įmonė pakeičia savo paslaugų sąlygas ir nepalieka vartotojui kito pasirinkimo kaip tik sutikti su tomis sąlygomis. Šią strategiją dažnai naudoja socialinis tinklas „Facebook“, kuris nuolat plečia „viešai prieinamos“ vartotojų informacijos ribas negavusi pačių vartotojų sutikimo.

Nesutarimai vienija

» Įmonės gali tapti komerciškai

sėkmingos tik tuomet, jei egzistuojantys įstatymai užtikrina mažus patekimo į rinką barjerus, sudaro sąlygas kilti ir leidžia mesti iššūkį jau įsitvirtinusioms įmonėms

25

Dvejopas poveikis – Europos duomenų apsaugos reglamentas apsaugos vartotojus, bet pastarieji bus priversti už tai papildomai susimokėti. AFP

Kalbant apie tai, kas turėtų stebėti tinkamą duomenų apsaugos reglamentų taikymą, EK pasisako už tai, kad galutinį žodį turėtų ta valstybė narė, kurioje įsikūrusi konkrečios įmonės Europos būstinė. Pavyzdžiui, „Facebook“ atveju ES

piliečių skundus dėl privatumo teisių pažeidimo turėtų stebėti Airijos vyriausybės kontrolieriai, nes socialinio tinklo Europos būstinė įsikūrusi Dubline. J. P. Albrechtas atmeta tokią centralizuotą kontrolės sistemą ir siūlo steigti Europos duomenų apsaugos tarybą, kurią sudarytų kontrolieriai iš atskirų ES valstybių. Savo ruožtu V. Reding siūlo, kad visus ginčus spręstų pati Komisija. Galiausiai, tokie nesutarimai dar labiau suvienija prieš griežtesnę duomenų apsaugos kontrolę Europoje pasisakančias jėgas. Bene aršiausiai naujoms duomenų apsaugos taisyklėms Europoje priešinasi tokių interneto milžinų interesams atstovaujančios teisininkų bendrovės. Vienos jų vadovas neseniai viešai pareiškė, kad nepakeitus pirminio ES duomenų apsaugos įstatymų projekto, „Gmail“ ir „Facebook“ bus priverstos keisti reklama paremtus veikimo modelius ir apmokestinti savo klientus Europoje arba apskritai atsisakyti tokių paslaugų. „Jei joms nebus leista naudotis duomenimis taip, kad jie neštų pelną ar suteiktų naudingos informacijos reklamos tikslais, tuomet vartotojai privalės už jas mokėti arba nustoti jas naudoję“, – technologijų naujienų portalui ZDNet sakė „Google“, „Facebook“ ir „Zynga“ interesams atstovaujanti teisininkų bendrovės „Field Fisher Waterhouse“ vadovas Eduardo Ustaranas.


Verslo švyturiai

26

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

K. Čereška: sveikata – ne mersedesas

Viešumas ir skaidrumas, etika bei moralė, o, svarbiausia, efektyvūs ginklai kovoti su ligomis – dėsto tarptautinės farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška. Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

J

au pokalbio pradžioje K. Čereška vieną po kito laužo neigiamus stereotipus apie farmacijos verslą, tačiau neišsižada ir klaidų, padarytų per nepriklausomybės dvidešimtmetį, ir konkurentų, veikusių, kaip jis pats sako, „po stalu“, kad tik gydytojai rekomenduotų jų vaistus. Ir išties, panašu, kad deklaruojamas atvirumas prasideda nuo kompanijos biuro – „GSK Lietuva“ vadovas rodo į savo kėdę, kurioje apsistojo šiandien, tačiau ryt gal sės prie kito stalo, nes atskiro kabineto neturi: viskas matoma kiekvienam darbuotojui ir svečiui. K. Čereška, vadovaujantis 80 žmonių komandai, sako kad vertina ramią darbo aplinką, kai lyderystė išnaudojama patarti, o ne nurodinėti. „Didžiuojuosi, kad dirbu farmacijos versle ir nieko nenoriu apgauti. Jei Lietuvai masiškai nereikia skiepų nuo Geltonojo drugio, vadinasi, jų nereikia. Tačiau mes vykdome puikią gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, todėl norėčiau, kad žmonės, kurie

prieštarauja, pasikalbėtų su artimuoju, netekusiu mamos ar dukros, kuri galėjo nesusirgti šia onkologine liga, – aiškina pašnekovas. – Susiduriu

su nepagrįstais prieštaravimais, esą kažkas neveikia, neištirta, bet negali pykti, nes tai susiję su informacijos stoka, už kurią atsakinga ir vals-

tybė, ne tik farmacijos pramonė.“

Sveikata = išlaidos Paklaustas apie Lietuvos sveikatos sistemos, kuri

tarnautų pacientui, viziją, K. Čereška juokauja, kad jei žinotų, kaip ją modeliuoti, matyt, būtų vertingas žmogus. Visgi pašnekovas įvardija pa-

grindines kryptis – skatinti sveiką gyvenseną, profilaktiką ir racionalų, kokybišką gydymą. Jis tikina raginantis sisteminių pokyčių siekti ir ko-

legas, nes po 15 metų pats taps sistemos dalyviu ir jos sukurto produkto vartotoju. Medicinos mokslų daktaras pažymi, kad Lietuvoje kompensavimo sistema itin sudėtinga. Kodėl? Pašnekovas sako iki šiol negavęs atsakymo. „Lietuvoje nėra farmacijos ekonomikos, nesugebame paskaičiuoti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų. Vaistų pakelio kaina didelė, bet reikia įvertinti, kaip greitai žmogus atsistoja ant kojų, tampa darbingas ir kokias netiesiogines išlaidas patiria „Sodra“, kai sergančio vaiko mama neina į darbą, nekuria BVP, – dėsto K. Čereška. – Populiari frazė: pinigų nėra, reikia taupyti, šio vaisto kompensuoti negalime. Bet valstybė pralošia, nes sveikatos sistema turėtų būti orientuota į ilgalaikius procesus, tik tada ji suteikia naudos. Galime tuos 4 mlrd. litų sveikatos apsaugai sutaupyti kad ir šiandien: nustoti gydyti žmones

» Nevertėtų

bandyti įteigti visuomenei, ko jai nereikia

valstybės sąskaita, uždaryti ligonines, bet kas bus rytoj? Rytoj turėsime kur kas daugiau išlaidų.“ Pašnekovas svarsto, kad Lietuvoje privalomam sveikatos draudimui trūksta konkurencijos, kuri skatintų kokybę – privatų sveikatos draudimą. Anot „GSK Lietuva“ vadovo, ligoniai nenori eksperimentų su sveikata: reikia išgydyti, o ne bandyti vaistus ir ieškoti geresnio, be to, sveikatos sistemai netinka dažnai vartojamas mersedeso vairavimo palyginimas: kad ir neturtingai valstybei reikia keliolikos metų sveikatos apsaugos strategijos, nesikeičiančios kartu su valdančiąja dauguma. „Progreso sumenkinti nereikėtų – finansavimas didėja, bet aš, kaip farmacijos verslo atstovas, pasi-

CV

Kęstutis Čereška

Nuo 2011 m. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) valdybos pirmininkas Nuo 2002-ųjų „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinis direktorius 1993–1995 m. „GlaxoWellcome“ atstovybės Lietuvoje medicinos atstovas 1989–1993 m. Kauno medicinos akademijos Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros vyr. asistentas 1989-aisiais Tartu universitete įgijo farmakologijos srities medicinos mokslų daktaro laipsnį

» Lietuvoje

nėra farmacijos ekonomikos, nesugebame paskaičiuoti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų

gendu verslo ir valstybės kooperacijos. Jei Vyriausybė garantuoja gydymą, o verslas užtikrina gydymui reikalingų produktų ir paslaugų tiekimą, turi vykti dialogas dėl bendro tikslo, strategijos, – tikina K. Čereška. – Tada į Lietuvą galima būtų pritraukti daugiau lėšų. Šiandien sunku įtikinti užsienio kompanijas padaryti nuolaidų, nes kaina reikalinga tik taupyti, trumpalaikių dalykų, o mes galėtumėme daugiau išlošti.“

Klaidų padarė patys „Jei žmogus ateina pas gydytoją ir juo nepasitiki, ateina į vaistinę ir nepasitiki vaistininku, gydymo kokybė visai kita. Vien dėl to mūsų požiūris pasikeitė: organizuojame ar remiame renginį ir visuomenė turi aiškiai suprasti, kodėl tai darome. Dar prieš 15 metų nesusimąstydavome: mes juk rimtai dirbame, gerame viešbutyje, bet niekada nesusimąstėme, kad visuomenė gali susidaryti neigiamą įspūdį. Dėl tokių dalykų atsirado nuomonė, kad viskas nupirkta, papirkta, bet iš dalies taip ir buvo“, – prisimena pašnekovas, paklaustas, kur reikia ieškoti kaltų dėl neigiamo visuomenės požiūrio. Anot jo, kiekviename versle dėl siauro požiūrio atsiranda klaidų, kurių neišvengė ir vaistų gamintojai, be to, nebuvo taisyklių: pati valstybė nežinojo, kaip elgtis su privačiu verslu. K. Čereška įsitikinęs, kad vakarykštę „veiklos strategiją“ – paveikti gydytoją – renkasi nebent pavieniai asmenys. Šiandien farmacijos verslas konkuruoja dėl produktų kokybės ir kainos: jei kompanija pasiūlo geresnį produktą už prieinamą kainą, ji kovą laimi. „Spaudoje žmonės viešai pasisako, kad vežasi gydytojus į kongresus, kad šie išrašytų receptus jų vaistams, bet, mano supratimu, tai jau nusikaltimas tautai“, – teigia pašnekovas.

Išdrįso tapti lobistais K. Čereška: „Jei nori, šiame versle visada esi ant naujovių bangos. Farmacija susijusi su mokslu, negali remtis liaudies medicina, čia – pagrįsti įrodymai, naujų vaistų veikimas, ligų vystymasis“. Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Farmacijos verslo esmė – leisti gydytojams suteikti galimybę išgydyti žmones, suteikti naujus ginklus. Daugybė ligų yra nekontroliuojamos, net nežinome, kaip jas gydyti. Perspektyva kurti naujus vaistus – didžiulė,

Verslo švyturiai bet ji turi būti tinkama. Visi vaistai yra nuodai, net lotyniškai žodis tas pats: venenum. Bet jei jau daktaras nutarė, kad reikia vieno ar kito vaisto, būtina ieškoti geriausio. Čia negali būti jokių pardavimo skatinimų, – įsitikinęs jis. – Jei žmogui pakilo temperatūra, puikiai veikia seniai atrasta acetilsalicilo rūgštis, bet yra situacijų, kai reikia veiksmingiau gydančių naujovių.“ K. Čereška pripažįsta, kad jo Lietuvoje atstovaujama pasaulinė įmonė atvirai bendrauja su politikais, siekia įtakos įstatymams, todėl „GSK Lietuva“ pasirinko oficialų kelią: tapti lobistine bendrove. „Vyrauja supratimas kad tai pinigai sveikatai – išlaidos, jei centu brangiau, vis tiek brangiau kainuoja, todėl ryžomės, – prisimena jis. – Buvo kaltinimų, bet nieko neslepiame, esame pasiruošę diskutuoti su visuomene, politikais, nes mūsų pozicija pagrįsta argumentais, o jei

27 jie moksliškai įrodyti, galime kalbėti apie įrodymų lygius, bet ne apie emocijas.“ Farmacijos verslo nuošalėje neretai lieka naujų vaistų kūrimas. K. Čereška aiškina, kad nuo akimirkos, kai molekulė gali tapti vaistu, iki jo įregistravimo rinkoje gali praeiti 15 metų, todėl nelengva rasti privačių investuotojų, kurie grąžą sutiktų gauti po keliolikos metų. Pernai kompanija GSK sumokėjo 3 mlrd. JAV dolerių baudą JAV vyriausybei, tačiau K. Čereška nevadina to krize ir didžiuojasi britų kompanijos vadovo viešu prisipažinimu suklydus. „Ilgalaike perspektyva farmacijos verslas prasmingas ir kilnus, jis turi remtis vertybėmis – pirmiausia pagarba žmogui, dėl kurios dirbama, – teigia pašneko-

vas. – Nevertėtų bandyti įteigti visuomenei, ko jai nereikia. Gal anksčiau to nesupratome, bet jei nėra poreikio, tai vaisto ar metodikos taip pat nereikia.“ Medicinos mokslų daktaras prisipažįsta niekada nesigailėjęs, kad 1993 metais sutiko dirbti pasaulinėje farmacijos kompanijoje, kai galėjo tęsti mokslus Karolinskos universitete, ilgėjosi nebent praktinės medicinos, tačiau daug kompensuoja nematerialioji farmacijos verslo pusė: „Neturėjau minčių skatinti pardavimą, kišti vaistus bet kokia sąskaita ar siekti trumpalaikio pelno. Bet kai vaistų reikia, smagu susitikti žmogų, kuris išsigydė ligą. Netiesiogiai matosi, kad jis dėkingas už naująsias technologijas, galimybę gyventi, dirbti ir kurti“, – tikina K. Čereška.

» Farmacijos verslo esmė – leisti

gydytojams suteikti galimybę išgydyti žmones, suteikti naujus ginklus FAKTAI „GlaxoSmithKline Lietuva“

••2007 m. „GlaxoSmithKline Lietuva“ buvo įrašyta į lobistų sąrašą ir kiekvienais metais Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikia lobistinės veiklos ataskaitas ••Nuo 1993-ųjų Vilniuje veikia GSK atstovybė, o 2003 m. Lietuvoje veiklą pradėjo antrinė GSK įmonė – „GlaxoSmithKline Lietuva“ ••Lietuvoje įregistruota apie 250 GSK kompanijos vaistų. Įmonėje dirba apie 80 medicinos, farmacijos, ekonomikos, finansų, logistikos ir rinkodaros specialistų ••GSK socialinės atsakomybės programos: „Geros sveikatos klubo“ mankštos, Meno terapijos ir psichologinio konsultavimo projektas onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems „Mylintys gyvenimą“, GSK vaistų kortelė neįgaliesiems ir senjorams, bendradarbiavimas su „Jaunimo linija“, savanorystės iniciatyva „Oranžinė diena“.

K. Čereška tikina, kad nesąžininga konkurencija jau praėjo, o šiandien farmacijos pramonė daug dėmesio skirio etikai. Ruslano Kondratjevo nuotr.


Įdarbinti pinigai

28

Kai skolos gyvena dešimtmetį Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

A

smeninės kredito istorijos „Manocreditinfo“ duomenys rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc. daugiau skolų nei 2011-aisiais – pradelsti įsipareigojimai pernai siekė 3,22 mlrd. litų. Be to, per metus padaugėjo ir žmonių, turinčių bent vieną pradelstą skolą – jų, palyginti su 2011-aisiais, pagausėjo 9 proc., nuo 228 tūkst. iki 249 tūkstančių. Tokia statistika reiškia, kad 249 tūkst. žmonių kredito istorijose – juodos dėmės, kurios bus saugomos dar dešimtį metų, ir norintiems pasiskolinti per šį laikotarpį tai greičiausiai lems didesnes palūkanas.

Pradelsia jaunimas „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė Deimantė Urbonaitė pasakojo, kad gyventojai dažnai neįvertina, kokią įtaką jų kredito istorijai gali turėti net ir tokie smulkūs įsipareigojimai, kaip pavėluotos sumokėti sąskaitos už elektrą ar telefoną. „Asmens kredito istorijai įtakos turi ne tik įsipareigojimai bankams ar greitųjų kreditų bendrovėms, bet ir tokie nekalti dalykai kaip neapmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas ar telefoną, –

kalbėjo D. Urbonaitė ir pridūrė, kad didelė dalis žmonių visiškai nesidomi savo kredito istorija. – Kartais nutinka taip, kad žmogus tik atėjęs į banką ir davęs sutikimą patikrinti kredito istoriją sužino, kad yra skolingas, pavyzdžiui, už telefoną.“

Pasak pašnekovės, vieną ar kelias dienas pavėlavus sumokėti sąskaitas nieko nenutinka – pradelsti mokėjimai pradedami skaičiuoti praėjus 60 ar 90 dienų, priklausomai nuo to, kaip greitai įmonės praneša apie kliento nemokumą.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodų dėmių“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis. Paprašyta konkrečiau nusakyti, kokį palūkanų ūgtelėjimą keliais konkrečiais atvejais gali lemti pradelsti mokėjimai, pašnekovė aiškino, kad tai priklauso nuo pradelsto termino, imamos paskolos dydžio ir kitų aplinkybių, bet kraštutiniais atvejais,

kai įsiskolinimas didelis, palūkanos imant vartojamąją paskolą mokiam ir nemokiam klientams gali

skirtis net keletą kartų, o imant būsto paskolą banko marža prastą kredito istoriją turinčiam asmeniui gali padidėti ir iki 5 kartų. „Vartojamosios paskolos kreipęsis asmuo su puikia kredito istorija gali tikėtis palūkanų normos iki 10 proc., o asmeniui, turinčiam prastą kredito istoriją, palūkanų norma gali priartėti ir prie 18–20 proc. ribos, – aiškino finansų specialistė. – Imdamas būsto paskolą klientas su puikia kredito istorija galėtų tikėtis 0,5 proc. maržos, o turintis prastą kredito istoriją gali gauti pasiūlymą ir su 1,5–2,5 procentų palūkanomis.“

» Imant būsto paskolą banko

marža prastą kredito istoriją turinčiam asmeniui gali padidėti ir iki 5 kartų

» Esu girdėjęs kraštutinių istorijų,

kad stambios kredito dėmės užkerta žmogui kelią oriai gyventi šiuolaikinėje visuomenėje

Daugiausia pradelstų mokėjimų turinti grupė jau senokai išlieka jaunimas. Kaip rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto duomenys, pagrindinė jaunimo skolų problema – nemokėjimas tvarkytis su savo finansais. D. Urbonaitė primena, kad 2011-aisiais Valstybinio mokslo ir studijų fondo surinktais kredito įstaigų duomenimis, šiuo metu yra 6,2 proc. studijų paskolų sutarčių, pagal kurias buvo laiku neatliktos eilinės įmokos.

Dėmė visam gyvenimui Kreditų biuro „Creditinfo“ direktorius Andrius Bogdanovičius pasakojo, kad

FAKTAI Gyventojų skolos

••Per praėjusius metus Lietuvos gyventojai pradelsė 3,22 mlrd. litų ••Gyventojų, turinčių bet vieną pradelstą mokėjimą per praėjusius metus buvo 249 tūkst. ••Didžiausia bendros skolos dalis – 70 proc. – tenka trijų didžiųjų šalies miestų gyventojams, o mažiausia – Birštono, Pagėgių, Lazdijų, Ignalinos, Šakių ir Molėtų gyventojams

Net ir smulkus pradelstas mokėjimas kredito istorijoje lieka dešimt metų. Fotodiena

OMx vilnius

omx ryga

omx talinas

375,79

408,82

771,56

374,42

407,85

769,81

373,05

406,88

768,06

371,68

405,91

766,31

370,31

404,95

764,57

368,94

403,98

762,82

367,57

403,01

761,07

366,2

402,04

759,32

2013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18 2013 01 21 2013 01 22 2013 01 23 2013 01 24 2013 01 25

2013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18 2013 01 21 2013 01 22 2013 01 23 2013 01 24 2013 01 25

neigiama informacija apie pradelstus kliento mokėjimus išlieka dešimtį metų, o jei žmogus nesirengia skolos mokėti, įrašas duomenų bazėje gali likti ir visą gyvenimą. „Jei asmeniui banke neišduoda paskolos, parduotuvėje neleidžia pirkti išsimokėtinai ar telekomunikacijų bendrovės salone atsisako sudaryti sutartį, tai signalas, kad asmens kredito istorijoje yra neigiamas įrašas. Pirmas žingsnis, kurio reikėtų imtis, – tai patikrinti savo kredito istoriją“, – sakė A. Bogdanovičius. Pasak pašnekovo, informacija apie fizinių ir juridinių asmenų pradelstas

skolas kreditų biure keičiasi visas finansų sektorius (bankai, kredito unijos, išperkamosios nuomos bendrovės), taip pat telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų, vartojimo paskolų ir praktiškai visos greitųjų kreditų bendrovės. „Visos atsakingai skolinančios įmonės atsižvelgia į kredito istoriją ir dėl to gali klientų nekredituoti, nustatyti didesnę palūkanų maržą, pareikalauti užtikrinimo priemonių ir pan., – sakė A. Bogdanovičius. – Įtraukti skolininką į kreditų biuro skolininkų sąrašą turi teisę bet kuri Lietuvoje veikianti bendrovė ar fizinis asmuo, galintis įrodyti skolos egzistavimą.“

Pagelbės bankrotas Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys pasakojo žinąs ir tokių atvejų, kai sugadinta kredito istorija trukdo žmonėms gyventi normalų gyvenimą visuomenėje. „Jei žmogus yra pradelsęs stambų įsipareigojimą, jo kredito istorija sugadinta daugeliui metų. Gali atsitikti ir taip, kad užėjęs į mobiliojo operatoriaus saloną neįsigysite mobiliojo ryšio kortelės. Esu girdėjęs kraštutinių istorijų, kad stambios kredito dėmės užkerta žmogui kelią oriai gyventi šiuolaikinėje visuomenėje“, – aiškino K. Kupšys. Pasak K. Kupšio, nemažai daliai skolininkų nusimesti skolų naštą nuo pečių padės nuo kovo 1 dienos įsigaliosiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. „Manocreditinfo“ duomenimis, iš viso Lietuvoje fizinio bankroto įstatymu galėtų pasinaudoti 12 500 žmonių. Jų pradelsti įsipareigojimai sudaro 2,49 mlrd. litų. Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau nei 3 520 – esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos na-

2013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18 2013 01 21 2013 01 22 2013 01 23 2013 01 24 2013 01 25

Įdarbinti pinigai

29

Krizės pabaigos ženklai Tradicija tapo nuomonė, kad Davoso Ekonomikos forumas – strateginis pasaulinių problemų sprendimo centras. Nauris Treigys Spekuliantai.lt apžvalgininkas

■ Matyt, neatsitiktinai

forumas rengiamas metų pradžioje: kaip praeitų metų darbų apžvalga ir pasidalijimas ateinančiųjų įžvalgomis; spręsti šių dienų Kriziaus galvosūkius. Kaip pastebėjo vienas JAV žurnalistų, krizė – tai normali būsena. Niekas į Davosą kasmet nesirinktų, jei nebūtų kritinių klausimų. Šiandien tebeturime karštų taškų Malyje ir Alžyre, niekur nedingo Europos šalių skolos ir lėtėjantis ekonomikos augimas, JAV prieš forumą susitvarkė su vadinamuoju fiskaliniu skardžiu, bet dar kabo skolos lubos ir amžinas Kinijos ekonomikos (ne)augimo klausimas. Šiųmečio forumo moto – atspari dinamika. Kalbant apie dinamiką, visi pirštais rodo į Afriką. Šie metai Afrikai numato itin dinaminį augimą. Lėtėjančio pasaulinio ekonomikos augimo fone lūkesčiai dėl Afrikos išties dideli. Anot ECB vadovo Mario Draghi, „juodi debesys“ nuo euro zonos jau nuslinko. Nuslinko ir su savimi nusinešė 70 proc. Graikijos skolų nurašymą. Tai buvo lygiai prieš metus. Graikijos ir kaimynių gelbėjimo kaina – sulėtėjęs ekonomikos augimas. Todėl – Afrika. JAV vyriausybė neseniai padidino mokesčius ir sumažino valstybės išlaidavimą. Gali būti, kad Kongresas neleis vyriausybei dar giliau grimzti į skolas. Rezultatas – labai sunkiai atsigaunanti ekonomika. Todėl – Afrika. Afrika – tai atsinaujinantys ir neatsinaujinantys resursai, žmogiškieji ištekliai, naujos rinkos. Kinija jau seniai investuoja į šį žemyną. Indija neatsilieka. Ne pirmus metus kalbama

apie Afrikos atsigavimą. Dabar, po krizės, globaliai ekonomikai Afrikos klausimas daug aktualesnis. Kažkada buvusią madingą abreviatūrą BRIC keičia AFRIKA. Šių metų Pasaulinio ekonomikos forumo dėmesio nuo „degančių“ problemų poslinkis į galimybių paiešką – o Davose nagrinėjamos problematikos spektras labai platus – liudija finansų krizės pabaigą. Akcentas ne „kaip gelbėsime“, o „kaip plėtosimės“. Tai labai gera žinia. Praėję metai buvo labai sunkūs politikams, verslui, investuotojams. Gal tik užimtumo klausimas yra tarp aktualiausių. Bet ir jis turėtų būti sprendžiamas. Kritikuotina vyriausybių taupymo ir mokesčių kėlimo politika nors ir padeda išspręsti daug

» Net

Mr. Doomu vadinamas Nourelis Roubini linkęs pakeisti toną

problemų, nėra geras įrankis darbo vietoms kurti. Verslas jų nekūrė, nes, atsidūręs nežinioje, stabdė investicijas. Šiemet galima prognozuoti, kad daugelis klausimų visiškai ar bent iš dalies atsakyti ir pamatysime didėjančius visų sferų investicijų srautus. Individualiems investuotojams tai gali reikšti, kad šiemet akcijų kainos gali kilti kiek sparčiau, genamos itin gerų lūkesčių. Todėl ir šiemet akcijos išlieka patraukliausia turto klase investicijoms. Jau drąsiai galima kalbėti apie akcijų indeksų kilstelėjimą į prieš krizę buvusį lygį. Net Mr. Doomu vadinamas Nourelis Roubini linkęs pakeisti toną. Anot jo, rizika Europoje stipriai sumažėjusi dėl veiksmų, kuriems jis pats nepritarė. O dėl euro jo nuomonė pasikeitė kardinaliai. Prognozavęs euro žlugimą dar praeitais metais, šiemet jis teigia, kad euras yra „per stiprus“. Jis gali toliau stiprėti ir sukelti kitų problemų Europos šalims.

N. Treigys: Šiemet galima prognozuoti, kad dauguma klausimų visiškai ar bent iš dalies atsakyti, ir pamatysime didėjančius investicijų srautus visose sferose. Ruslano Kondratjevo nuotr.


Nr. 3 2013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Paskutinis puslapis

31

„Žalias“ mąstymas padeda taupyti

T I N K L A R AŠ T I S

„Kai kalbama apie tvarų vystimąsi, užuot vertinęs ekologiškas alternatyvas, teikiu pirmenybę kokybei“, – originalų požiūrį atskleidžia tinklaraštininkas J. D. Rothas.

J

is pataria, kaip taupyti pinigus nekenkiant aplinkai. Rinkitės geriausią variantą, kurį galite sau leisti. Kokybiškesni daiktai kainuoja daugiau,

bet tarnauja ilgiau. Taigi, žiūrint į perspektyvą, jų kaina per visą naudojimo laikotarpį tampa mažesnė. Daiktus atnaujinkite ir vėl naudokite. Gausite daugiau naudos iš turimų

Galima taupyti renkantis paprastus produktus. Fotodiena

daiktų, jei šiek tiek investuosite į jų gyvavimo trukmę. Kuo daugiau išspausite iš turimų daiktų – nuo skutimosi peiliukų iki automobilio – tuo daugiau sutaupysite pinigų per ilgesnį laikotarpį. Rinkitės nebūtinai tobulus daiktus. „Esame įpratę pirkti produktus, kuriuose nematyti trūkumų: maistą, įrankius, drabužius. Juk tobulumas kainuoja – tiek finansiškai, tiek ekologiškai“, – pastebi tinklaraštininkas. Aukštos kokybės rankų darbo gaminiai gali turėti keletą trūkumų, natūraliai užaugintos daržovės ir vaisiai – dėmelių. Nusipirkus naudotą daiktą, kartais jį reikia pavalyti ir tai iš pradžių gali atrodyti kiek

atgrasu. Vis dėlto įvertinę šių produktų teikiamą finansinę, ekologinę ir kokybinę naudą, nustebsite, kodėl maži trūkumai jus iš pradžių erzindavo. „Perdirbkite ir tik tada keiskite nauju. Šį triuką naudoju bandydamas susilaikyti nuo impulsyvaus pirkimo. Pavyzdžiui, jei noriu įsigyti naują televizorių, pirmiausia parduodu arba atiduodu perdirbti senąjį“, – pataria J. D. Rothas. Toks požiūris atgraso nuo nereikalingų daiktų pirkimo ar senų kaupimo. Anot tinklaraštininko, laikytis šių patarimų gali būti sunkoka, bet pinigų ir aplinkos saugojimas tapspapildoma motyvacija stengtis.

Kaip dirbti po atostogų Ką tik grįžote iš ramių atostogų tiesiai į darbą, kupiną susitikimų, skambučių ir streso.

T

ikrai norėsis viską mesti ir grįžti atgal į smėlėtą paplūdimį ar snieguotus kalnus. Verslo ir gyvenimo būdo treneris Joshua Zuchteris pataria, kaip sėkmingai įsilieti į

darbo režimą, neprarandant atostogų palaimos. Leiskite sau dviejų minučių atostogas, nes lengva pradžia tokia pat svarbi kaip, pavyzdžiu, nesunki mankšta prieš grįžtant į treniruoklių salę po ilgos

Grįžti iš atostogų į darbą – sunku. Fotodiena

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

pertraukos. „Trumpos pertraukėlės, pasivaikščiojimas gryname ore šiek tiek sumažins įtampą grįžtant prie įprastos darbotvarkės. Kitu atveju, per atostogas atgautą energiją prarasite jau pirmą darbo dieną“, – pabrėžia J. Zucheris. Grįžę iš atostogų rasite pilną laiškų elektroninę pašto dėžutę. Peržvelkite, ką galima ištrinti nedvejojant, o į likusius laiškus atsakykite iškart arba perkelkite į susijusius aplankus. J. Zucheris pataria elektroninio pašto langą paslinkti taip, kad būtų matomas tik vienas laiškas – nesusidarys laiškų antplūdžio įspūdis. Anot jo, norint sėkmingai įsilieti į ritmą, reikia tam skirti papildomą dieną. Pavyzdžiui, jei

atostogos oficialiai baigiasi trečiadienį, į darbą grįžkite antradienį. Taip turėsite papildomą dieną susitvarkyti elektroninį paštą ir pasivyti kolegas. „Jei manote, kad keli puodeliai kavos per dieną padės jums energingai įsilieti į darbą jau pirmą dieną, – klystate“, – pabrėžia gyvenimo būdo treneris. Svarbiausia po ranka turėti vandens, nes būtent optimalus skysčių kiekis turi lemiamą įtaką žmogaus psichinei sveikatai. Darbo vietoje galite pasistatyti nuotraukų, kurios primena atostogas, nes aplinka veikia mintis. „Atostogų nuotraukos leis išvengti streso ir likti ramiems“, – teigia J. Zuchteris.

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Garsiausi mados namai gręžiasi į Azijos rinkas, nes rytų pirkėjai graibsto jų kuriamą prabangą. Reuters

Drakonas ir elnias spintoje Sutikite, pastaruoju metu visi didžiuojasi savo tautiniu identitetu demonstruodami prigimtį ir kilmę skirtingais būdais. Rytai – drakoną, Šiaurė – elnią, tokių aprangos motyvų atranda kultūrų kompasas. Primityvu tautiniais motyvais perkrauti išorę? Negražu? Matyt, kaip kam pasirodys, bet gerai perkama. Gražu žiūrėti, kai svetimus tautinius motyvus išnaudoja aprangos kultūrą ir tradicijas kuriantys šimtamečiai Europos mados namai. Jų menininkai Rytuose planuoja atidaryti keliolika parduotuvių per metus, nes Azijos rinkų vartotojai, matyt, pavargę nuo „made in China“, kilstelėjo prabangių kompanijų pardavimus aukštyn. O JAV ir Europos dizaineriai nori, kad pardavimai kiltų geometrine progresija, taigi, specialiai Rytams ant juodų atlaso suknių lipdo raudonus auksinius drakonus ir kalba apie subtilų ir išlavintą Azijos pirkėjų skonį drabužiams. Mados biblija tituluojamo „Vogue“ puslapiuose atsirado „Go East!“ fotose-

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

sija, ispanų mados namai „Balenciaga“ pasiūlė vietą Alexanderiui Wangui (dėl kinų kilmės, ne tik sugebėjimų), o slaviškus motyvus išstumia rytietiški. Įdomu, ar būsimose kolekcijose tūnos Kinijos drakonas... Taigi, pirkėjai nori net svetimos kultūros. Tarkime, natūralios medžiagos – vilna, linas, medvilnės pluoštas – jau vienos pačios madingos dėl aukštųjų ekologijos idealų, o jei į megztinį įnertume raguotą elnią – pirkėjas atrastų skandinavų kultūrą, jei eglutę ar snaigę – tiktų beveik bet kuriai. Tokį mezginį, drabužį ar aksesuarą galima papuošti bet kuo, nes juos vis tiek graibstys Londono gatvės turguose ar aukštesnę kokybę vertinančiose parduotuvėse. Kaip sekasi lietuviams? Dabar gerai, bet pirmieji bandymai baigėsi trispalve „maike“ (nepanašu į marškinėlius), su prastos spaudos cepelinų nuotrauka arba raudonu Vyčiu: neaišku, kuri tikimybė didesnė – tokios atributikos nepirks ar ji įžeis tautinę kultūrą...

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta VYKDANTYSIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 113 Tiražas 15 000


Ekonomika.lt 3 (113)  

Ekonomika.lt nr. 3 (113), sausio 28-vasario 3 d.