Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ P. Kennedy: Jei pavyktų padidinti tarptautinių renginių organizavimo poreikį, Vilnius galėtų tapti vartais į Europą

V. Šiugždinis: Pats turi daryti viską, kuo užsiimi darbe, – tai suteikia galimybę pamatyti tikras problemas

Plačiau 20 p.

Plačiau 26–27 p.

pirmadienis. 2013 M. sausio 14–20 d. Nr. 1 (111) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Kur dingo „Snoro“ turto pirkėjas

9913,7

Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties, jo turtas dar neturi naujų šeimininkų.

5468,4

Plačiau 6–7 p.

Europos ligonius taupymas gydo skirtingai Taupymas. Vieniems tai prakeiksmas, privertęs išeiti į gatves ir garsiai reikšti nepasitenkinimą, kitiems – tarsi gelbėjimosi ratas, padėjęs išgyventi krizės bangą. Kodėl tie patys vaistai atskiras valstybes gydo skirtingai? Plačiau 18–19 p.

6658,4

20115,3 7790,4

5737,4 5477,5

Kam bankai skolins šiemet Šiemet paklausa verslo paskoloms augs, tačiau, bankų teigimu, skolinimo mastus riboja inovatyvių investicijų trūkumas ir maža Lietuvos rinka. Plačiau 22–23 p.

Temstantis technologijų švyturys Didžiausioje elektronikos parodoje „Consumers Electronics Show“ dominavo milžiniški ekranai, liečiamieji kompiuteriai, bet parodos švyturys, kažkada nušvietęs būsimas technologijų tendencijas, kiekvienas metais vis labiau temsta nuo Las Vegasą supančios dykumos dulkių. Plačiau 24–25 p.

Rinkos pokyčiai 409,95 774,14 370,41 6101,51 3121,76 10801,57

OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

+1,06 % +1,74 % +2,13 % +0,19 % +0,65 % +1,06 %

Sausio 5–11 (10*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr: 111

Tiražas: 15 000

8614,7

228415,7

7372,5

Lietuvos skolų rekordininkai

„Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“, – Liudviko XIV pasakytais žodžiais Lietuvos ekonomistai vertina daugumos pastarųjų metų savivaldybių valdininkų darbą. Beveik du mlrd. litų skolingos Lietuvos savivaldybės jau kurį laiką klimpsta į skolas, su savimi kartais skandindamos ir verslą.


Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nedirbantys ar neįdarbinami? Nuo krizės pradžios keiksmažodžiu visiems jau tapo žodis „taupymas“, galiausiai į kasdienį žodyną įvedęs ir kitą nemalonų terminą – nedarbą.

P

anašu, kad ir 2013-aisiais iš laikraščių antraščių nesitrauks ketvirtus metus pasaulį kamuojanti problema, ją ekspertai aptars ir kitą savaitę vyksiančiame Davoso ekonomikos forume. Per ateinantį dešimtmetį reikės sukurti daugiau kaip 600 mln. naujų produktyvių darbo vietų. Oficiali statistika mus nuveda į kreivų veidrodžių karalystę: jaunimo nedarbas pasauliniu mastu – milžiniška problema, jaunuoliui negauti darbo tris kartus labiau tikėtina nei suaugusiam. Pažvelkime į Ispaniją – ten oficiali statistika nurodo apie 26,2 proc. nedirbančių darbingo amžiaus žmonių, o jaunimo nedarbo rodiklis – net 55,9 proc. Skaičiai glumina, o ekspertai sutardami kartoja, kad Europos jaunimo laukia skurdesnė nei jų tėvų ateitis. Tačiau ar tikrai jaunimo nedarbas toks didelis? Statistika, kaip sakė Markas Tvenas, – viena iš trijų melo rūšių. Pažvelkime į ją mūsų šalyje. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai siekė 27,4 proc., bet ,,Swedbank“ ekspertai taikliai paskaičiavo, jog iš 440 tūkst. 15–24 metų amžiaus jaunuolių apie 310 tūkst. (70 proc.) darbo rinkoje yra neaktyvūs, jie bent jau kol kas dar tik mokosi arba studijuoja. Šalyje nuolatinį darbą turi apie 100 tūkst. jaunuolių, o darbo neturi ir jo ieško vos 30 tūkst. arba apie 6,7 proc. jaunų žmonių. Tai jau kur kas mažiau nei skelbia oficialūs skaičiai. Nedarbo problema atrodo visai kitokia, jei į ją

žvelgiame iš darbdavių pusės. Galybė pramonės šakų ir smulkių įmonių toliau stebi priešingą procesą – reikiamų įgūdžių turinčių ir pasirengusių dirbti žmonių trūkumą. Pavyzdžiui ,,Transport Intelligence“ atliktas tyrimas parodė, kad net 64 proc. vadovų susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų darbuotojų. Apie tai pastarąjį pusmetį vis garsiau kalba ir Lietuvos verslas. Iš priešingų problemos pusių kyla tik viena išvada – dauguma mūsų bedarbių taip atsiliko nuo darbo rinkos, kad nebegali į ją sugrįžti be papildomų pastangų, nepersikvalifikavę. Dar blogiau tiems, kurie niekada joje ir nebuvo. Daugiau darbo vietų sukurti norinčiam verslui pagalius į ratus kiša reikiamų įgūdžių stoka. Kai kurie darbdaviai dėl specialistų trūkumo sako esantys priversti dalį veiklos perkelti į kitas valstybes, dalis specialistus užsiaugina patys arba perperka iš konkurentų, bet problemos tai nesprendžia. Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais, o jokio išsilavinimo neturintiesiems suteikiant labiausiai rinkoje (kad ir ne aukščiausio „kalibro“ darbams) reikalingų profesinių žinių. Galbūt tuomet bent dalis visuomenės atstovų, virtusių problema, įtiks specialistų ieškančiam verslui. O šiuo metu ratas sukasi ir nedirbantys toliau sėkmingai tampa neįdarbinamais.

» Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 111 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Gauname Europos Sąjungos paramą » projektams ir ją reikia įsisavinti, nes jei to

Šiandieną savivaldybės turi daug » įsipareigojimų, ambicijų. Manau, šiandien

nepadarysime, projektus vėliau turėsime įgyvendinti už savo lėšas

Savaitės tema

Savivaldybių suinteresuotumas taupyti – nedidelis. Daug lengviau » ĮMONIŲ NAUJIENOS reikalauti pajamų iš centrinės valdžios. Vienas pasiūlymas yra suteikti

pagrindinis tikslas būtų nedidinti savivaldybių skolų, kurios dažnai susidaro dėl neefektyvaus paslaugų pirkimo

savivaldybėms nepriklausomą pajamų šaltinį. Populiariausias būtų nekilnojamojo turto mokestis, kuris leistų savivaldybėms įgyti daugiau laisvės

Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė

ELTA

Fotodiena

ELTA

NUOMONĖ

Lietuvos skolų rekordininkai „Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“, – Liudviko XIV pasakytais žodžiais Lietuvos ekonomistai vertina daugumos pastarųjų metų savivaldybių valdininkų darbą. Beveik du mlrd. litų skolingos Lietuvos savivaldybės jau kurį laiką klimpsta į skolas, su savimi kartais skandindamos ir verslą.

FAKTAI Savivaldybių skolos

••2012 m. spalio mėnesį visos Lietuvos savivaldybės buvo skolingos 1,737 mlrd. litų, daugiausia – bankams ••Labiausiai prasiskolinusios didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybės ••Palyginus savivaldybes pagal skolos ir 2012 m. pajamų dalį procentais, didžiausia skolos dalis tenka Rokiškiui, Alytui, Šilutės ir Mažeikių rajonų savivaldybės. ••Geriausiai po 2011 m. savivaldos rinkimų (nuo balandžio 1 d. ) iki 2012 m. spalio 1 d. taupyti sekėsi Radviliškio savivaldybei – per šį laikotarpį savivaldybė sutaupė beveik 1,4 mln. litų

Skola 597530,8 23948,7 20544,4 28479,1 35652,9

Proc. nuo savivaldybės pajamų 109,4 71,3 69,6 63,8 60,8 Šaltinis: Finansų minsterija

Daugiausiai nuo savivaldos rinkimų prasiskolinusios savivaldybės Savivaldybė Vilniaus miesto Klaipėdos miesto Mažeikių rajono Alytaus rajono Šilutės rajono Alytaus miesto Rokiškio rajono Kauno rajono Elektrėnų  Telšių rajono

Skola –228415,7 –20115,3 –9913,7 –8614,7 –7790,4 –7372,5 –6658,4 –5737,4 –5477,5 –5468,4

Verslo vid. pradelstas įsipareigojimas, Lt

333,810

330,787 224,791

210,450

169,950

Vilniaus m. sav.

Šaltinis: Finansų minsterija

Pajamos 2012 m. Savivaldybė Vilniaus miesto 546018,4 Rokiškio rajono 33607,4 Alytaus rajono 29519,7 44639,8 Šilutės rajono Mažeikių rajono 58603,7

3. Savivaldybės, kuriose daugiausiai verslo pradelstų įsipareigojimų

Alytaus m. sav.

Proc. nuo savivaldybės pajamų 0,7 7,2 12,4 12,9 13,8

Kalbintų specialistų nuomone, savivaldybės, vėluo-

Marijampolės sav.

Skola 195,1 5423,2 3892,6 2438,5 4943,2

2. Daugiausiai prasiskolinusios savivaldybės

Lenkai nesiskolina

4. Savivaldybės, kuriose daugiausiai gyventojų pradelstų įsipareigojimų Gyventojų vid. pradelstas įsipareigojimas, Lt

25,723 14,091

12,767

11,235

10,797

Šaltinis: Finansų minsterija

Lietuvos savivaldybių skolų situacija labai panaši į Graikijos ir ES – graikai taip pat tikėjo, kad bet kuriuo atveju ES išties pagalbos ranką ir tai prie gero neprivedė. Shutterstock

kredito istorija, kredito rizikos vadovė. Palyginus penkias labiausiai prasiskolinusias Lietuvos savivaldybes (procentiškai lyginant su metinėmis pajamomis) su tomis, kuriose labiausiai prasiskolinę ir verslininkai, sunkumų abiejuose turi Vilniaus miesto ir Alytaus miesto bei rajono įmonės ir savivaldybės (žr. 2 ir 3 lenteles). Didžiausia skola, „Creditinfo“ duomenimis, slegia Jurbarko rajono verslininkus, kur vidutinė įmonės skola siekia 333 tūkst. litų. Labiausiai prasiskolinę gyventojai Palangos miesto savivaldybėje: vidutinė skola – 25,7 tūkst. litų (žr. 4 grafiką). Pažvelgus į mažiausiai prasiskolinusias savivaldybes, į akis krenta tai, kad Lietuvoje mažiausios tų savivaldybių skolos, kuriose bene mažiausiai lietuvių. Bendras pajamų ir skolos santykis Visagino savivaldybėje siekia tik 0,7 procento (žr. 1 lentelę). Čia skolos lygis yra toks dėl to, kad gyventojai gauna kompensacijas už šildymą ir elektrą iš vyriausybės, o ne Visagino savivaldybės biudžeto. Antra pagal taupumą – Vilniaus rajono savivaldybė, kurioje tradiciškai rinkimus laimi lenkų atstovai. Pasak Ž. Maurico, joje valdžia išlieka pastovi, todėl ir nėra suinteresuota skolintis ir žino, kad palikta skola kitą kartą trukdys patiems.

Kaltina vyriausybę

Vilniaus m. sav.

tarsi susitarę požiūrį, kuriuo vadovaujasi Lietuvos savivaldybės, apibūdina posakiu: „Po manęs – nors ir tvanas.“

Pajamos 2012 m. Savivaldybė 529214,4 Visagino  74932,8 Vilniaus rajono 31408,4 Šakių rajono 18954,9 Neringos Kaišiadorių rajono 35759,7

nereikalingą ir kartais našta tampantį valstybės turtą. „Yra nemažai savivaldybių, turinčių nereikalingo, nenaudojamo turto – pirmiausia baksnočiau į tą, kurio galima atsisakyti, gauti papildomas pajamas ir taip mažinti savo skolą. Tokio turto tikrai

Trakų m.sav.

» Tiek Ž. Mauricas, tiek ir V. Žukauskas

1. Mažiausiai prasiskolinusios savivaldybės

savivaldybių nedaro. Tiek Ž. Mauricas, tiek ir V. Žukauskas tarsi susitarę požiūrį, kuriuo vadovaujasi Lietuvos savivaldybės, apibūdina posakiu: „Po manęs – nors ir tvanas.“ Tam, kad artimiausiu laiku būtų sumažintos savivaldybių skolos, V. Žukauskas siūlo privatizuoti

damos atsiskaityti su vietinėmis įmonėmis, kartais žlugdo ir vietinius verslus – įmonėms pradeda trūkti apyvartinių lėšų, jos vėluoja atsiskaityti su tiekėjais ir miestų verslininkus paliečia problemų grandinė. „Galima sutikti, kad dalis įmonių, su kuriomis vėluoja atsiskaityti vietos savivaldybės, gali turėti tam tikrų sunkumų grąžindamos skolas savo kreditoriams. Tai rodo didelė verslo įsiskolinimo dalis (70 proc.), tenkanti įmonėms iš daugiausiai skolų turinčių savivaldybių“, – sakė Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama juridinių ir fizinių asmenų

Druskininkų m. sav.

Pasak banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, savivaldybių skoloms didelės įtakos turi jų skolos limitas. Šiuo atžvilgiu iš kitų savivaldybių labiausiai išsiskiria Vilnius: sostinės skolinimosi limitas pernai negalėjo viršyti 120 procentų metinių biudžeto pajamų. Ž. Maurico teigimu, skolos limitas dažnai didinamas dėl to, kad savivaldybėms reikia vykdyti neatidėliotinus infrastruktūros projektus, kurių da-

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas pasakojo, kad norint sumažinti ilgalaikes skolas ypač svarbu turėti nuolatinį planą: kokios bus išlaidos, pajamos, deficitas, ir griežtai laikytis tos tvarkos, ko dauguma

Palangos m. sav.

Užburtas ratas

Nors ir tvanas

Neringos m. sav.

L

ietuvos savivaldybių įsiskolinimas pradėjo didėti panašiu metu kaip ir valstybės skola. Pasak Finansų ministerijos, Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės skolinosi pristigusios pinigų projektams įgyvendinti. Po 2011 metų žiemą pasibaigusių savivaldos rinkimų vienos savivaldybės jau sugebėjo pasiskolinti dešimtis milijonų litų, o kitos (tokių tik nedaugelis) šiek tiek ir sutaupė. Naujausiais Finansų ministerijos duomenimis, visos Lietuvos savivaldybės 2012-ųjų spalio mėnesio pirmą dieną buvo skolingos 1,737 mlrd. litų, daugiausia – bankams.

miesto finansus ir tikisi, kad visas bėdas sutvarkys vyriausybė“, – aiškino Ž. Mauricas ir pridūrė, kad Lietuvos savivaldybių skolų situacija labai panaši į Graikijos ir ES – graikai taip pat tikėjo, kad bet kuriuo atveju ES išties pagalbos ranką ir tai prie gero neprivedė.

Jurbarko r. sav.

paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

lis finansuojama Europos Sąjungos (ES) lėšomis, o kitą dalį turi paskirti pati savivaldybė. „Miestas nesugeba surinkti pakankamai lėšų iš gyventojų pajamų ir kitų mokesčių, todėl kartais neturi kito pasirinkimo, kaip tik skolintis, nes reikia įgyvendinti neatidėliotinus projektus. Iš vienos pusės parama miestams padeda vykdyti projektus, bet iš kitos – klampina į prasiskolinimo liūną“, – aiškino ekonomistas. Didelės įtakos savivaldybių skolos lygiui turi ir politiniai ciklai – esą savivaldybių pareigūnai neretai žiūri tik savo interesų ir kadencijos metu stengiasi išnaudoti kiek įmanoma daugiau skolinimosi limitų, o atėjusi naujoji valdžia kartais nebeturi kito kelio, kaip tik toliau skolintis neatidėliotiniems projektams įgyvendinti, taip patenkama į užburtą ratą. Ekonomisto nuomone, vienas iš būdų spręsti savivaldybių skolų problemą – suteikti didesnę savivaldą ir leisti administruoti daugiau mokesčių. „Savivaldybės tikisi pagalbos iš vyriausybės. Mano: skolinamės kiek galima daugiau, o vėliau užkišime skyles iš valstybės biudžeto. Lietuvos savivaldybės nejaučia atsakomybės už savo

yra“, – pasakojo V. Žukauskas. Pasak pašnekovo, ne mažiau svarbu prieš imantis projektų įvertinti jų būtinumą – kai kuriems projektams ES parama gali siekti ir iki 85 procentų, bet tai nereiškia, kad dėl to juos būtina įgyvendinti. „Daugumos projektų imamasi tik todėl, kad už juos savivaldybės neturi mokėti visos sumos. Tokio žiūrėjimo pro pirštus turi būti mažiau, savivaldybės skola niekur nedings: net jei didžiąją dalį finansuos ES, ji turėtų viską atidžiai įvertinti“, – sakė jis.

Palangos m. sav.

Paulius Grinkevičius

5

Finansų ministerijos duomenimis, geriausiai po 2011 metų savivaldos rinkimų (nuo balandžio 1 d.) iki 2012-ųjų spalio 1 d. taupyti sekėsi Radviliškio savivaldybei – per šį laikotarpį savivaldybė sutaupė beveik 1,4 mln. litų. Per minėtą laikotarpį sutaupyti taip pat pavyko Panevėžio, Neringos ir Pakruojo gyventojams. Labiausiai prasiskoli-

nusios savivaldybės į skolų liūną klimpo ir toliau. Labiausiai po savivaldos rinkimų prasiskolino Vilniaus miesto savivaldybė – beveik 230 mln. litų. Antroje vietoje – Klaipėda (20 mln.), toliau – Mažeikiai (100 mln. litų) (žr. lentelę). Palyginus savivaldybes pagal skolos ir 2012 metų pajamų dalį procentais, į akis krinta tai, kad pagal šį rodiklį pirmauja mažesnių miestelių savivaldybės (išskyrus Vilnių ir Alytų) Rokiškio, Šilutės ir Mažeikių rajonų. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, paklausti apie nuolat didėjančią miesto skolą, kaltino Vyriausybę ir Seimą. Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas aiškino, kad Vyriausybei netinkamai planuojant savivaldybės pajamas sostinės biudžetas per 2007–2010 metus negavo apie 300 mln. litų pajamų. Esą didelė dalis pajamų tenka transporto išlaidoms. „Savivaldybė iš savo biudžeto priversta dengti visas viešojo transporto išlaidas, tarp jų ir Seimo nustatytas viešojo transporto lengvatas. Dėl to savivaldybei užprogramuoti nuostoliai kiekvienais metais svyruoja nuo 40 iki 70 mln. litų“, – sakė V. Jakas. V. Jako teigimu, pagrindinė priemone mažinti Vilniaus miesto savivaldybės skolą išlieka gyventojų pajamų mokesčio didinimas. O savivaldybė taupo optimizuodama įmonių ir įstaigų veiklą, įvesdama papildomas taupymo priemones ir perfinansuodama skolas. Antrą pagal dydį skolą turinčios ir nuo savivaldos rinkimų 20 mln. litų spėjusios prasiskolinti Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai per savaitę nesugebėjo detaliau paaiškinti, dėl kurių projektų įgyvendinimo susidarė minėta skola ir kaip ketinama ją mažinti.

Naujiena biurams Tarptautinė biuro sprendimų lyderė „Lyreco“ žengia į Baltijos šalių rinką. Bendrovė sudarė strateginės partnerystės sutartį su įmone „Officeday“. „Lyreco“ šiuo metu turi daugiau nei 10 tūkst.

darbuotojų. Bendrovė yra biuro reikmenų lyderė Europoje, o kartu su partneriais plečia veiklą iš viso 44 valstybėse. Grupės pardavimai 2011 m. siekė 2,2 mlrd. eurų (daugiau nei 7,5 mlrd. litų).

Daugėjo keleivių Pernai Lietuvos geležinkeliais keliavo 4,83 mln. žmonių, arba 3,4 proc. daugiau nei 2011-aisiais, kai keliavusiųjų buvo 4,67 mln. Smarkiai išaugo ir vykusių tarp Vilniaus ir Minsko gyventojų skaičius. Išankstiniais Lietuvos geležinkelių duomenimis, vietinio susisiekimo traukiniais pernai keliavo apie 3,8 mln. keleivių. Vykusių maršrutu Vilnius–Kaunas padaugėjo apie 6,5 proc., iki 1,2 mln.

Lietuvos geležinkeliais pernai keliavo 4,83 mln. keleivių. Fotodiena

Finansuos plėtrą SEB bankas suteikė 13,8 mln. litų finansavimą aukštųjų technologijų bendrovei „Intersurgical“. Paskolos lėšos bus skirtos naujiems įmonės, gaminančios vienkartines kvėpavimo slaugos prie-

mones, įrenginiams pirkti. Šiemet bendrovė gamybos mastą planuoja padidinti vidutiniškai dar apie 10 procentų. Bendrovėje „Intersurgical“ Pabradėje šiuo metu dirba 1,5 tūkst. darbuotojų.

Konkurentas „Ryanair“ Lietuvos kelionių rinkoje veiklą pradeda naujas žemų kaštų prekės ženklas „Eco Travel“, kuris pasiūlys kelionių paketus už žemiausią kainą rinkoje. Pirmoji bendrovės siūloma kryptis – Turkija. Palankias kelionių kainas, pasak bendrovės vadovų, leidžia taikyti iš anksto suderinti pigūs skrydžiai ir išankstinis viešbučių užsakymas. Bendrovės klientai 180 vietų „Small Planet Airlines“ lėktuvu į Turkiją skris kas savaitę.

Veiklą pradeda naujas žemų kaštų kelionių prekės ženklas „Eco Travel“. Bendrovės nuotr.

„Kauno grūdai“ apsipirko Bendrovė „Kauno grūdai“ savo turimų 26 proc. „East West Agro“ (EWA) akcijų paketą padidino iki 51 proc. Sandoriui sudaryti dar 2012 metų liepą buvo gautas LR konkurencijos ta-

rybos leidimas. Žemės ūkio technika, grūdų džiovinimo ir sandėliavimo įranga prekiaujančios bendrovės „East West Agro“ pirmąjį 26 proc. akcijų paketą „Kauno grūdai“ įsigijo 2012-ųjų birželį.


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

P

irkėjas antrinėms banko bendrovėms – investiciniam bankui „Finasta“ ir „Snoro lizingui“ į Lietuvos banką (LB) su pasiūlymu iki šiol nesikreipė, nors esą atsirado dar rugpjūtį. Sėkmingai 3,1 mln. litų vertės sandoris sudarytas tik su Lietuvos paštu, įsigijusiu „Snoro“ kioskelių tinklą. Bankroto administratorius Neilas Cooperis aiškina, kad procedūra užtrunka, nes sandoris sudėtingas, bet teigia įsipareigojęs turtą parduoti kaip galima greičiau. Kreditoriams atstovaujanti pusė svarsto dėl galimo investuotojo pasiruošimo, kai LB pareiškė naująjį savininką tikrinsiąs preciziškai. Kitiems nerimą kelia nenaudojamas ir nuvertėti galintis turtas, bet dėl to „Ekonomika.lt“ pašnekovai sutaria – įmonių vertė ne tik nekrito, bet galėjo ir išaugti. „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad pardavimo situacija vis dar neaiški. Galimas pirkėjas, kaip skelbta anksčiau, britų kapitalo bankas „Omada Capital“, taip ir nesikreipė į LB. D. Arlauskas stebisi, kodėl rugpjūtį reikėjo skubinti „greitai gendančios prekės“ pardavimo procesą, jei potencialus investuotojas delsia. „Peršasi nuomonė, kad procesas buvo imituotas, arba gal ponas N. Cooperis, kuris pats tvarkė dokumentus, derėjosi su pretendentais ir sustatė visą šitą eilę. Kadangi laimėtojas nepasirodė iki šiol, galimos dvi versijos, kurias keliame: procesas tik imituojamas siekiant tikslų, arba pasirinktas parankus laimėtojas. Tačiau LB pareiškė, kad lai-

Šiluma pinga

■ Ekonominės laisvės

■ Pagal su kitomis Europos

■ Lietuvoje vidutinė

ankstesniais metais Lietuva geriausiai buvo įvertinta finansinės, investicinės, prekybinės ir fiskalinės laisvės srityse. Geriausių rezultatų ekonominės laisvės indekse pasiekė Honkongas (89,3), Singapūras (88) ir Australija (82,6). Tarp Europos šalių geriausiai pasirodė Šveicarija, surinkusi 81 balą.

Ekonominės laisvės indekse prasčiausiu rodikliu išliko korupcijos vertinimas. Fotodiena

Metinė infliacija 2012 m. gruodžio mėn., palyginti su 2011 m. gruodžio mėn., sudarė 2,9 proc. Fotodiena

Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2012 m. vidutinė metinė infliacija (palyginti su 2011-aisiais) sudarė 3,2 proc. Pasak Statistikos departamento, nuo praėjusių metų

balandžio buvo stebima vidutinės metinės infliacijos mažėjimo tendencija. 2012-aisiais ji buvo 0,9 procentinio punkto mažesnė nei 2011 metais. Pagal SVKI apskaičiuotos metinės ir vidutinės metinės infliacijos reikšmės buvo 0,1 procentinio punkto didesnės negu apskaičiuotos pagal VKI.

centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, mažėjo 0,6 proc., šiluma pinga ketvirtą mėnesį iš eilės.

Šiluma pinga ketvirtą mėnesį iš eilės, metinis centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokytis siekia 1,3 proc. Fotodiena

Kur dingo „Snoro“ turto pirkėjas Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų.

mėtojas bus tikrinamas skrupulingai, ar nėra susijęs su nešvariais pinigais ir investuotojais. Taigi, gal paprasčiausiai išsigando“, – svarsto pašnekovas.

Trūksta veiksmų D. Arlauskas pažymi, kad negali susipažinti su aktualia medžiaga, negauna ir paties N. Cooperio atsakymų. „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas prisimena anksčiau gavęs ir raštišką bankroto administrato-

riaus patvirtinimą, kad asociacijos iškelta mintis apie valstybinį komercinį banką „Snoro“ platformoje yra svarstytinas pasiūlymas, tačiau jis taip ir nebuvo aptartas. „Kitas dalykas – rūpinamės ne tik nukentėjusių žmonių interesais, šiuo atveju tai ir valstybinis klausimas: valstybė lygiai toks pats kreditorius, kodėl nesiima tinkamų veiksmų?“ – retoriškai klausia „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asocia-

cijos vadovas. D. Arlauskas įsitikinęs, kad „Snoro“ istorija parodė ir LR bankų įstatymo Bankroto skirsnio netobulumą bei atotrūkį nuo realios praktikos. Pašnekovas pažymi, kad ir kreditorių komitetas, tikėtina, netinkamai suformuotas atstovauti visų šalių intere-

sams, be to, trūksta narių kontrolės. „VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“ turėjo daugiausia galių, komitetą suformavo iš „Sodros“, Finansų ministerijos žmonių. Iš kreditorių komiteto asociacija delegavo tris žmonės, bet tiesiogiai negalėjo, nes

» Nė vienas potencialus pirkėjas nėra atsisakęs pasiūlyme nurodytos kainos ar siūlęs ją keisti

juos turėjo skirti konkretūs kreditoriai. Taigi, keli didžiausi kreditoriai, delegavę atstovus į komitetą, gali daryti įtaką, apie kurią nežino visuomenė ir likę kreditoriai, – aiškina jis. – Kelios dešimtys tūkstančių kreditorių, tarp jų ir stambių įmonių, neturi jokios galimybės daryti įtaką arba gauti informaciją. Šiandien yra tokia situacija, todėl nėra aišku, kaip išeis ir ką ponas N. Cooperis, būdamas geras verslininkas ar iliuzionis-

tas, pasiūlys kreditorių komitetui, ar su kai kuriais komiteto nariais parengs projektą. Sakyčiau, tai savotiška nukentėjusių žmonių tragedija. Netgi mes, asociacija, stengiamės atstovauti grupiniam interesui, bet neturime beveik jokios įtakos, tik viešumą, kuris gali taisyti netobulą sistemą.“ Aurelija Mažintienė, „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė, „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorė pripažįsta, kad įvertinus rinkos sąlygas turtas galėtų būti parduotas daug greičiau, bet yra kitų veiksnių, stabdančių

sandorio sudarymą. Pašnekovė teigia, kad kreditorių komitetas tvirtina turto pardavimo metodus laikydamasis pagrindinio principo, kad kreditoriai atgautų kuo daugiau prarastų pinigų. „Turime įvertinti ir tas aplinkybes, kurios nepriklauso nuo kreditorių komiteto: negalime paskubinti ar kitaip daryti įtaką dokumentų pateikimo Lietuvos bankui terminui, kurį apibrėžia įstatymai. Todėl galiu tik patikinti, kad viską darome taip, kad banko likvidavimo procesas būtų kuo sklandesnis ir skaidresnis“, – tikina A. Mažintienė.

Vyksta derybos FAKTAI „Snoro“ turtas

••2012 metų rugpjūčio 23 dieną kreditorių komitetas vienbalsiai nusprendė dėl banko „Finasta“, „Finasta Holding“ ir „Snoro Lizingo“ pardavimo metodo, sudarant potencialių pirkėjų eilę pagal finansiškai naudingiausius pasiūlymus ••Analitikai prognozavo, kad už „Finastos“ grupę galbūt pavyktų gauti iki 30 mln. litų, o už „Snoro lizingą“ – iki 15 mln. litų ••Iki teismo nustatytų reikalavimų pateikimo termino bankroto administratorius gavo 28 500 reikalavimų iš 17 399 kreditorių. Jų bendra suma – 9,39 mlrd. litų.

Galimas „Finastos“ pirkėjas atsirado rugpjūtį, bet iki šiol nesikreipė į Lietuvos banką, iš kurio turėtų gauti patvirtinimą. Nepaisant sudėtingo pardavimo proceso, įmonių vertė nesmunka, o finansiniai rezultatai gerėja. Fotodiena

7

Infliacija mažėjo

Ekonominės laisvės indekso vertintojai Lietuvai skyrė 72,1 balo. Palyginti su praėjusiais metais, šalies rezultatas buvo pagerintas 0,6 balo. Kaip ir

tokią sumą pernai pirmą kartą viršijo prekybos tarp Lietuvos ir Baltarusijos apyvarta.

Lietuvoje

Tapome ekonomiškai laisvesni indekse Lietuva per metus palypėjo vienu laipteliu aukštyn ir atsidūrė 22-oje vietoje tarp 177 valstybių.

1,5 mlrd.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Bankroto administratorius N. Cooperis tikina, kad aktyviai tęsia „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingo“ pardavimo procesą, derasi su keliais po-

tencialiais investuotojais, bet neatskleidžia, ar britų kapitalo bankas „Omada Capital“ vis dar yra potencialių pirkėjų sąraše. „Palaikome atvirą dialogą su LB ir pardavimo procesą aptariame nuolat. Suinteresuotos šalys taip pat diskutuoja su Lietuvos banku ir turės gauti jo leidimą“, – sako N. Cooperis. LB atstovas patvirtino, kad kol kas nėra gavęs oficialaus prašymo leisti įsigyti AB „Finasta“ akcijas. Įsigyti lizingo bendrovėms LB leidimo nereikia. „Snoro“ bankroto administratorius tikisi įtemptų derybų, būdingų įsigyjant bet kurį verslą, tačiau, anot pašnekovo, jei siūlomos sąlygos butų nepagrįstos, jos nebūtų pateiktos kreditorių komitetui. N. Cooperis pažymi, kad antrinių bendrovių pardavimo

sandoriai užtrunka, nes yra sudėtingi, ribojami kelių jurisdikcijų ir reikalaujantys visapusiško priežiūros tikrinimo bei patvirtinimo procedūrų. „Suinteresuoti asmenys norėjo atlikti papildomą analizę ir tai, kad jie vis dar siekia LB pritarimo, rodo, kad šiuos žmones tenkina gauti rezultatai“, – teigia jis. N. Cooperio teigimu, sunku numatyti, kad pardavimas bus baigtas, nes reikia gauti LB pritarimą, bet tikina įsipareigojęs užbaigti sandorį kaip įmanoma greičiau.

Turtas nenuvertėjo N. Cooperis dėl tebevykstančio pardavimo ir disku-

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sausio mėn., palyginti su gruodžiu,

sijų su suinteresuotomis šalimis negali įvertinti antrinių „Snoro“ bendrovių kainos, bet teigia nemanantis, kad verslų vertė sumenko arba krenta dabar. Žinoma, pajamos, kurias būtų galima gauti pardavus bendroves, nėra pakankamos padengti įsipareigojimus kreditoriams. „Norėdami atsiskaityti su kreditoriais, privalėsime atgauti buvusių stambių akcininkų lėšas“, – tikina jis. Kreditorių komiteto pirmininkė A. Mažintienė baimę dėl nuvertėjusių „Snoro“ verslų vadina nepagrįsta, o pinigų dalis, skirta kreditorių reikalavimams padengti, bus aiški baigus pardavimo sandorį. „Pavyzdžiui, parduodamas bankas „Finasta“ per devynis 2012 metų mėnesius patyrė nuostolių, kurie buvo 16 kartų mažesni nei 2011-ųjų. tą patį laikotarpį, o kapitalo pakanka-

» Rūpinamės ne tik nukentėjusių

žmonių interesais, šiuo atveju tai ir valstybinis klausimas

1–2 proc. kito beveik visoje Lietuvoje. Šilumos kainų mažėjimą labiausiai pajuto Kauno, Kretingos, Šakių ir Šilutės gyventojai – čia centralizuotai tiekiama šiluma pigo daugiau nei 2 proc. Lazdijuose, Tauragėje ir Visagine fiksuotas apie 2 proc. šilumos kainos augimas.

mumo rodiklis 1,8 karto viršijo LB banko normatyvą, – skaičiuoja ji. – Tai tik dar kartą parodo parduodamos finansų institucijos stabilumą. Be to, mano žiniomis, nė vienas potencialus pirkėjas nėra atsisakęs pasiūlyme nurodytos kainos ar siūlęs ją keisti.“

Teismai pabrangintų D. Arlauskas svarsto, kad neaišku, kiek banko „Snoras“ bankrotas atsieis valstybei: išlaidos priklausys ir nuo buvusių savininkų, galinčių kreiptis į teismą. Jis pažymi, kad asociacija ruošia ieškinį LB, grupė nukentėjusiųjų bandys atgauti pinigus iš LB, kuris galėjo tinkamai neprižiūrėti bankrutuojančio banko veiklos. „Gali būti įvairiausių scenarijų, pinigų sumos gali likti tos pačios, bet jei bus gerų precedentų, viskas gali klostytis kitaip. Keli sertifikatų savininkai laimėjo pirmos instancijos teisme. Jei laimės ir toliau, jų pėdomis seks daugiau nukentėjusiųjų, o tai valstybei kainuotų dar daugiau“, – svarsto jis.


Lietuvoje

8

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

O. Mašalė: kritika yra gerai CV

Orijana Mašal��

Dirbo Vyriausybės spaudos tarnyboje, Seime, ūkio ministro patarėja ryšiams su visuomene, valstybės kontrolierės patarėja ryšiams su Seimu, vėliau vadovavo Valstybės kontrolės Komunikacijos departamentui

sritis arba paslaugas. Tai yra gerai, nes užsakovas turi iš ko rinktis.

mano nuomone, reikalavimai tik didės, todėl svarbu kelti kvalifikaciją. Pati didžiausia rinkos problema – užsakomieji straipsniai ar reportažai. Ji ypač opi regionuose, kur išplatinus pranešimą spaudai sulaukiama kelių skambučių iš vietinių žurnalistų, klausiančių, kiek bus mokama už jo publikavimą, nors informacija gali būti svarbi visam regionui. Vartotojas turėtų labai aiškiai iš turinio atskirti, kada straipsnis yra reklaminis. Kita problema – Europos Sąjungos projektų viešinimas. Mano nuomone, jis labai iškraipė rinką, o rengiant publikacijas nueita primityviausiu keliu: agentūros ar specialistai parašo straipsnį, ir viskas. Žinoma, galima į tai pažiūrėti kūrybiškai, bet tuomet teks sugaišti daugiau laiko, sukti galvą ir galbūt laiku nepaviešinti projekto. Taigi, tos „paklodės“ yra lengviausias kelias.

?

?

Nuo 2011 m. dirba draudimo bendrovėje „If“, vadovauja Rinkodaros departamentui 2012-aisiais išrinkta Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininke

O. Mašalė sako, kad per pastarąjį dešimtmetį šalies ryšių su visuomene rinka pasikeitė į gera. Asmeninio albumo nuotr.

Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

?

Jau 11 metų dirbate ryšių su visuomene rinkoje, kaip ji pasikeitė per tą laikotarpį? Džiugu, kad ryšiai su visuomene nebėra suvokiami kaip ryšiai su žurnalistais. Jau įvertinama ir vidinės komunikacijos svarba. Laikui bėgant atsirado tokių burtažodžių

NUOMONĖ

kaip „integruota komunikacija“, o sąsajos riba tarp rinkodaros ir komunikacijos darosi vis plonesnė. Taigi suvokimas išsiplėtė, išaugo kompetencija. Per sunkmetį ryšių su visuomene agentūros labai išsikristalizavo: vienos nusprendė viešinti europinius projektus, kitos orientuojasi į siauresnes (kartais net nišines) verslo

Geras komunikacijos specialistas tas, kuris mato situaciją iš įvairių kampų, užduoda nepatogius klausimus bei kritikuoja sprendimus, sako naujoji Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė Orijana Mašalė.

Tačiau problemų rinkoje vis dar yra?

Taip, išliko ir neigiamų tendencijų, pasitaiko blogų pavyzdžių, kurie suteikia rinkai šleifą. Apskritai komunikacijos specialistų darbas sukelia daug streso: uždaviniai didžiuliai ir,

O mūsų ir kaimynų ryšių su visuomene rinkos skiriasi?

Visose trijose Baltijos šalyse ryšiai su visuomene vis dar suvokiami kaip „gaisrų gesinimas“. Labai mažai verslo ir valstybės institucijų supranta, kad tai yra krizių komuni-

kacijos prevencija. Latviai mini, kad trūksta kvalifikuotų komunikacijos specialistų, nes vyksta geriausiųjų medžioklė. Gerą specialistą lengviau perpirkti nei pačiam išugdyti. Lenkija eina panašiu keliu kaip ir Baltijos šalys, bet atsižvelgus į tai, kiek ji turi talentų ir ekonominių galimybių, lygis yra kiek aukštesnis. Rusijoje ryšiai su visuomene yra labai stiprūs, nors juos lydi juodųjų technologijų šleifas. Toje rinkoje pagal gyventojų skaičių ir ekonomines galimybes ryšiai su visuomene pažangūs, o su rinkos specialistais, pasitaikius progai, įdomu ir labai naudinga pabendrauti ne tik komunikacijos profesionalams, bet ir įmonių vadovams.

?

Ar lietuviškas verslas šiandien tinkamai įvertina viešųjų ryšių svarbą ir išnaudoja jų teikiamas galimybes? Mano mėgstamas posakis: „Gera reputacija padeda blogais laikais.“ Ryšiai su visuomene – ne prevencija, o vadybos

» Gera reputacija padeda blogais laikais

funkcija, Lietuvoje tai vis labiau suvokiama. Šiandien beveik už kiekvieno politiko, valstybės pareigūno ar įmonės vadovo stovi stiprus komunikacijos specialistas, kuris rengia kalbas, medžiagą žiniasklaidai, pataria, kaip bendrauti su skirtingomis auditorijomis. Progresyvios įmonės, organizacijos ir vadovai supranta, kad turėti šalia tokį profesionalą – labai naudinga. Kita vertus, labai svarbų vaidmenį vaidina pasitikėjimas. Geras komunikacijos specialistas – tas, kuris kritikuoja sprendimus. Jis išanalizuoja situaciją iš įvairių kampų ir užduoda nepatogius klausimus. Džiugu, kad vis rečiau išgirstame istorijų, kad kažkas išlėkė iš darbo, nes nuomonė nesutapo su vadovo požiūriu. Vadovai, kurie nori augti ir bendrauti su skirtingomis auditorijomis, mokosi ir tobulėja. Tai labiausiai susiję su vertybėmis. Tačiau krizių valdymui vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Ne visuomet verslininkai pagalvoja, kaip gamybiniai, technologiniai ar produktų sprendimai paveiks įvairias grupes, nepasikonsultuoja su specialistais iš anksto.

Kokios problemos kamuoja ryšių su visuomene rinką? Minta ES pinigais

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas: Lietuvoje tenka susidurti su keliolika viešųjų ryšių agentūrų bei įmonių, kurių visas pajamas sudaro ES parama. Nemaža dalis lėšų dažniausiai privalo būti skiriama projektui viešinti – taigi jos maitina minėtas agentūras

Fotodiena

Gerų naujienų nebūna Agentūros „Viešųjų ryšių technologijos“ savininkas Kęstutis Gečas: Žiniasklaidoje dominuoja nuomonė, kad gera informacija apie verslą yra mokama reklama, todėl nemokamai rašomi tik blogi dalykai. Toks požiūris suformuoja tendenciją, kad viešumoje dominuoja neigiama informacija apie verslą

Asmeninio albumo nuotr.


Savas verslas

10

SAVAITĖS KLAUSIMAS

2 1

34 5 6

gabija@ekonomika.lt

■ Kelios kepuraitės drau-

gams, vėliau per pusšimtį marškinėlių, o praėjus 2 metams pagaliau pelnas ir planai „Labadiena“ sakyti užsienio rinkoms – sako „Labàdienà“ sumanytojų duetas – grafikos dizaineriai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas. Jų drabužiai kalba patys už save, o iš pradžių lipdukais ir plakatais „sveikinosi“ visas miestas. Anksčiau duetas žaidė: nebuvo aišku, kas išeis, dabar – kur toliau nuves, bet tikina: reikia ambicingų vizijų, nes jei nori mažai, geriau nedaryk nieko. Aišku viena – jų žaidimas vis rimtėja, todėl kitos žiemos kolekciją (jau ir su moteriškais drabužiais) planuojama pristatyti užsienio parduotuvėse. Audiniai rūbams siūti atkeliaus iš Italijos, todėl prekės ženklui kuriama istorija. „Net dabar pastebime, kad mūsų kepures nešioja ir penkiolikmetis su riedlente rankoje, ir suaugęs verslininkas, einantis į susitikimą. Smagu, kad tai tapo universalu. Kiekvienas gali atrasti, kas jam gražu. Galbūt jaunuolis apsirengia tik dėl to, kad šiuos drabužius dėvi kiti, o kitam tiesiog patinka. Stengiamės kurti tai, kas gražu mums, ir tikėtis, kad ir kiti žmonės supras šį grožį, kuris jiems bus priimtinas“, – aiškina R. Vosylius. „Pradžioje buvo žodis“ – šis pasakymas puikiai tinka Vilniaus dailės akademijos absolventų idėjai apibūdinti. Jie tikina norėję pozityvumo – naikinti blogį ir pyktį,

ĮDOMU

Kokios 20% 2. Valstybių skolos 47% grėsmės 3. Klimato kaita 8% kels didžiausią 4. Gėlo vandens trūkumas 4% pavojų pasauliui 5. Senstanti visuomenė 13% šiais metais? 6. Kita 3% 7. Neturiu nuomonės 5% 1. Pajamų nelygybė

7

Šaltinis: „Ekonomika.lt“ apklausoje dalyvavo 381 skaitytojas

Gabija Sabaliauskaitė

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Dar iki prasidedant 2013-iesiems žiniasklaidoje pasirodė aibė prognozių, scenarijų, pažadų, horoskopų ir darbų sąrašų naujiesiems metams. „Ekonomika.lt“ skaitytojai atsisakė demografinių ir geografinių bėdų ir į pirmąją vietą iškėlė ekonomines valstybių skolos ir pajamų problemas. Belieka tikėtis, kad šie metai euro zonai suteiks teigiamų pokyčių, o įsiskolinusios šalys ims tvarkytis su savo finansais ir pasirinks tinkamą pinigų politikos kryptį.

Sveikinasi drabužiai, paskui – pinigai

R. Vosylius ir P. Navickas sako, kad net ir praėjus dviem metams, jie neišsižada pirminės idėjos – saviraiškos ir kūrybinio produkto, bet nuo piniginių reikalų neatsiriboja: be jų negalėtų toliau kurti. Bedrovės nuotr. todėl kai prieš trejetą metų galvose atsirado žodžiai „laba diena“, dar nebuvo aišku, kaip juos įprasminti. Dabar vaikinai tikina vien drabužiais neapsiribosiantys: prekės ženklo sklaida – fotosesijos ir vaizdo klipai, renginiai, projektai. Nors dirba pelningai, ypač po debiuto

» Baimė riboja kūrybiškumą: jei bijai, geriau nedaryk nieko

„Mados injekcijoje“, susižvalgę pašnekovai purto galvas: nesiimtų kurti to, kas jiems nepatiktų, nors ir būtų gerai parduodama. „Produktas atsiperka ne iškart, ne per metus, ar dvejus. Gal vėliau komandai tai taps pajamų šaltiniu, bet iš pradžių žiūrime kaip į kūrybos produktą ir nežinome, kur jis baigsis“, – teigia P. Navickas.

Klaidos kainuoja Anot jų, brangiausia, bet atsipirkusi investicija –

klaidos, kurias padaręs dirbi tik geriau. Vaikinų tandemas prisimena pirmuosius vargus – gamintojų paiešką ir nekokybiškai pagamintas pirmąsias kepuraites, jos dar šiandien likusios dėžėje, nes viena jauno verslo vertybių – kokybė: štampuotės juk niekam neįdomios. P. Navickas sako: jei esi mažas, Lietuvoje esi niekas – bendrovės nepagamins metro audinio, nes eilėje laukiantiems užsienio užsakovams audžia kilometrus.

„Įkritus į šį dalyką iš visai kitos sferos reikėjo laiko, kol susipratome, kas ir kaip vyksta, kur pirkti medžiagas. Tai buvo nauja ir nepažįstama – visiškas žaidimas, į kurį žiūrėjome labai rimtai ir kokybės, ir laiko atžvilgiu“, – sako R. Vosylius. Kūrybininkai prisimena: kai stigo laiko studijoms ir pinigų, darbai kiek stabtelėjo, bet atsirado investuotojas – bičiulis, paraginęs nesustoti ir perėmęs tolimus finansinius reikalus. „Stengiamės per daug nesikišti ten, kur ne viską suprantame. Mokame kurti, bent jau taip manome. Kiekvienas turi daryti tai, ką moka geriausiai, o ne aiškinti, ko nesupranta. Neatsiriboju nuo to, bet stengiuosi per daug savęs neužkrauti, kad nepradėčiau galvoti, kaip užsidirbti 5 litus, o ne bandyti sukurti geresnį produktą“, – aiškina R. Vosylius. P. Navickas juokauja, kad kol kas nesiuva Kinijoje ir nemąsto, kaip sukurti pigiau, gauti daugiau. Gal todėl, svarsto, jie yra netipiški verslininkai. Pabaigoje priduria, kad anksčiau slėpėsi už savo „pasisveikinimo“, nenorėjo viešumo. „Bet baimė riboja kūrybiškumą: jei bijai, geriau nedaryk nieko“, – įsitikinęs jis.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Kaip sėkmingai parduoti Daugeliui žmonių prekyba turi blogų asociacijų, bet autorius Danielis Pinkas teigia, kad nebebūtina būti įkyriam ir bandyti apgauti pirkėją norint ką nors parduoti.

Kaip rasti verslo idėjų Ar žinojote, kad Disneilendo idėja gimė per šeimos atostogas. Waltas Disney’us lankėsi viename seniausių Europos atrakcionų parkų Tivolyje ir pamanė, kad JAV galėtų sukurti daug didesnį ir įspūdingesnį parką.

Sėkmė gimdo sėkmę Nesvarbu, apie kokį žaidimą kalbėtume – sportą, meilę ar verslą – pergalė padidina šansus laimėti ir kitą kartą. Šį dėsnį supratau išanalizavusi profesionalaus bei mėgėjiško sporto atstovus (futbolo, krepšinio, beisbolo) ir palyginusi rezultatus su konkrečiomis JAV verslo rinkomis.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

Tarp STT įtariamųjų – Lietuvos krepšinio federacijos sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Fotodiena

Krepšinio federacijai – šešėlis ■ Įtariama, kad prieš

2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas galėjo būti neteisėtai rekonstruotas bendrovės „Via Unica“ viešbutis „Romantic“. Dėl to Panevėžio prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą. Manoma, kad tarp savivaldybės ir Lietuvos krepši-

nio federacijos buvo pasirašyta daugiau kaip 2 mln. litų vertės sutartis, nors galėjo būti žinoma, kad ji nebus tinkamai vykdoma, o išrašytos sąskaitos – suklastotos. Pareigūnai sulaikė korupcija įtariamus krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną, Panevėžio mero patarėją Darių Simėną ir viešbučio savininkę Dalią Kuklierienę.

P ranc ū z ija . Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad šalies biudžeto ministras Jerome'as Cahuzacas nuo mokesčių valdžios slėpė sąskaitą užsienio banke. Vėliau lėšos buvo pervestos į Singapūrą. Šis tyrimas

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

– pirminis, tad gali būti nutrauktas. D id ž ioji B ritanija . Kompanija „Rolls Royce“, gaminanti įrangą aviacijos pramonei, įtariama papirkinėjusi Kinijos oro linijų vadovybę, siekdama 2010 metais sudaryti sutartį dėl variklių

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

tiekimo. Sandorio vertė siekė 2 mlrd. dolerių. Britanijos vyriausybės departamentas dar 2012 metų pradžioje pradėjo tikrinti „Rolls Royce“ dėl korupcinių schemų. N i g erija . Penkiolika Rusijos jūreivių, kuriuos Nigerijos karinio

Nelegaliems gresia buldozeris

Aplinkos ministerija ragina prokurorus griežčiau imtis veiksmų dėl neteisėtų statybų: siekti ne tik panaikinti neteisėtai išduotus dokumentus, bet ir griauti statinius, jei jų savininkai nesutinka geranoriškai taisyti padarytos žalos.

Aplinkos ministras prašo prokurorų siekti sprendimo griauti savavališkus statinius, nors buvusi vyriausybė nutarė negriauti dalies taip pastatytų objektų. Fotodiena

Mokesčių grobstytojai gavo ir paskolų iš kredito unijų. Fotodiena

Išaiškino sukčių grupuotę ■ Pareigūnai Klaipėdoje

atskleidė organizuotą sukčiautojų dėl PVM ir pelno mokesčio grupę, o per kratą rado grynųjų pinigų įvairia valiuta už 2,1 mln. litų. Šeši asmenys įtariami dėl sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tarp grupės narių yra ir asmenų, susijusių su šiuo metu FNTT ir Gene-

ralinės prokuratūros atliekamu tyrimu dėl galbūt neteisėto didelės vertės paskolų gavimo iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų. Įmonės vertėsi metalo konstrukcijų gamyba ir montavimu. Pirminiais duomenimis, per kelerius metus fiktyvioms įmonėms pervesta ir išgryninta ne mažiau kaip 2 mln. litų, o į valstybės biudžetą nesumokėta 700 tūkst. litų mokesčių.

jūrų laivyno pajėgos sulaikė spalį dėl ginklų kontrabandos, perduoti policijai pateikti kaltinimams. Nigerijos pareigūnai praėjusių metų spalį sustabdė laivą ir sulaikė rusų įgulą. Laive buvo rasta ginklų ir apie 8,5 tūkst. šovinių.

Evelina Povilaitytė

evelina.povilaityte@ekonomika.lt

N

ors nelegalių statybų mastai mažėja, kai kurie ginčytino

teisėtumo statiniai kelia galvos skausmą ne tik valdininkams, bet ir vietos gyventojams. Kol kas statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia (57 proc.) savavališkai pastatomų statinių – nesudėtingi, pavyzdžiui, tvoros. Nuo 2010 metų juos galima įteisinti. Kiti, tokie kaip „Elijos“ kompleksas Šventojoje ar bendrovės „Sabonis ir partneriai“ pastatyti boteliai Preiloje, užstringa ilguose teisiniuose ginčuose. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tvirtina, jog gindami viešąjį interesą prokurorai turėtų siekti ne tik panaikinti neteisėtai išduotus dokumentus, bet ir reikalautų, kad savavališki statiniai būtų griaunami, o dokumentus išdavę valstybės tarnautojai – patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Griauti (ne)galima „Elijos“ komplekso atveju detaliajame plane buvo numatyti septynių–devynių aukštų (22–30 m) statiniai, nors Šventosios miesto generalinis planas leidžia tik vieno–dviejų arba keturių–penkių aukštų gyvenamųjų namų statybą. Dėl šios priežasties viešąjį interesą gynęs prokuroras prašė teismo panaikinti „Elijos“ detalųjį planą, projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą poilsio pastatams, vandens

» Reikėtų ardyti

viską, kas pastatyta

sveikatingumo centrui, viešbučiams, barams, restoranui bei devynių pastatų apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis. Pasak V. Mazuronio, su komplekso statytojais bendros kalbos nepavyksta rasti, mat jie nesutinka ištaisyti generalinio plano neatitikimus. „Mūsų pozicija tokia, kad reikia kreiptis į teismą ir ne tik prašyti panaikinti dokumentus, bet ir reikalauti juos nugriauti ar, kitaip tariant, demontuoti iki to aukščio, kuris numatytas Šventosios bendrajame bei detaliajame planuose, – sako aplinkos ministras. – Be to, šiuo atveju įžvelgiu ir valdininkų bei institucijų galimą nusikalstamą veiką, todėl prašome prokuratūros, kad jie būtų įpareigoti atlyginti valstybei padarytą žalą.“ Vis dėlto, pastato išardymo procesas nebūtų toks paprastas: kaip anksčiau žiniasklaidai sakė vienas „Elijos“ investuotojų Vaidas Šimaitis, jei statytojai bus įpareigoti griauti ne tik aukštį viršijančius komplekso devynaukščius, neaišku, kas to imtųsi. „Reikėtų ardyti visko, kas buvo pastatyta, nu-

tiesta. Kalbu apie 2 kilometrus Šventosios gatvių, taip pat tektų naikinti parką, „užgesinti“ apšvietimą ir išjungti naują vandentiekio trasą. Taigi, teismo sprendimu panaikinus šią detaliojo plano dalį, visoje Šventosios gyvenvietėje bus nutrauktas geriamojo vandens, o dalyje – buitinių nuotekų paslaugų tiekimas“, – teigė jis. Kaip buvo skelbiama, į miesto infrastruktūrą verslininkai investavo 8 mln. litų. Dėl komplekso vis dar vyksta bylos nagrinėjimas, nors buvo kalbų apie taikos sutartį dėl dalies pastatų, kurių trūkumus savininkai lyg ir sutiko pašalinti. Ar prokurorai atsižvelgs į Aplinkos ministerijos prašymą, neaišku, mat kalbinti Generalinės prokuratūros atstovai tvirtino dar negavę ministerijos raginimo, taigi ir komentuoti nesą ko. Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Palmira Martinkienė teigia, jog prokurorai nesiima vertinti politikų pasisakymų. „Mano, ne prokurorės, nuomone V. Mazuronio pasisakymas prieštarauja praėjusiais metais priimtam Vyriausybės nutarimui, leidusiam negriauti dalies jau pastatytų statinių, pavyzdžiui įmonės „Sabonis ir partneriai“ bo-

Tryliktas puslapis telių. Kiek žinau, šiuo metu prokurorai retai prašo griauti pastatus“, – sako ji. P. Martinkienė tvirtina, kad pagrindinė problema kovojant su savavališkomis statybomis – ilgi teismo procesai, nes atsakovai skundžia sprendimus iki Aukščiausiojo teismo.

Nori derėtis Naujasis aplinkos ministras sako, kad sprendžiant dėl pastatų griovimo itin svarbus statytojų pasiryžimas bendradarbiauti ir noras taisyti padarytus statybų pažeidimus. Dėl šios priežasties taikos sutarties buvo siekiama ir su Preilos botelių statytojais. „Dėl jų, regis, vyksta sėkmingos derybos: statytojai sutinka pakeisti statinių paskirtį iš gyvenamosios į rekreacinę, pastatyti prieplauką“, – aiškina jis. Primename, kad bendrovės „Sabonis ir partneriai“ statytų botelių Preiloje atveju problemų iškilo pakeitus Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, ir kai neliko galimybės statyti ūkinės ir komunalinės paskirties pastatus. Aukščiausiasis teismas buvo įpareigojęs

» Pajūryje tokių statybų buvo ne vienos

13 šiuos botelius nugriauti, tačiau Vyriausybė siekė su jų savininkais susitarti taikiai. Nors daugiausia savavališkų statinių išdygsta didžiosiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, ministras neneigia, kad statytojus itin masina vietos, kuriose saugomas paveldas bei gamta, kurortiniai miestai. „Šiuo metu Palangoje pradėtos penkios bylos dėl neteisėtų statybų, iš jų trimis atvejais greičiausiai bus sudarytos taikos sutartys, nes statytojai sutinka perstatyti objektus. Kuršių Nerijoje tokių ginčytinų objektų yra vienuolika, iš kurių šešis reikia pertvarkyti, kad jie atitiktų naująjį planą“, – vardija jis. Ministras pripažįsta, kad būtina paprastinti teritorijų planavimo procesą ir spartinti leidimų išdavimą, tačiau priduria, kad statybos paveldosaugos ir gamtosaugos zonose turėtų būti kontroliuojamos dar griežčiau. „Koreguojame Teritorijų planavimo įstatymą, kad nereikėtų rengti detaliųjų planų tais atvejais, kai jie nebūtini ir radikaliai sumažėtų derinimo laikas, taip pat prastėtų su tuo susijusios procedūros. Reikia keisti sistemą, nes dėl dabartinės padėties daroma žala ekonomikai ir investicijoms. Be to, ne-

FAKTAI Savavališkos statybos

••Praėjusiais metais nustatyta 717 savavališkos statybos atvejų, didžiajai jų daliai (665) pateikti reikalavimai juos nugriauti ar perstatyti ••Per metus tokių statybos atvejų sumažėjo 15 proc. ••Daugiau kaip pusė (57 proc.) savavališkų statybų – nesudėtingi objektai, pavyzdžiui, tvoros ar sandėliukai ••Daugiausia savavališkų statybų nustatoma Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. ••Nuo 2010 metų tokius statinius galima įteisinti, jei jie gali būti statomi toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus

reikia sukurti dirbtinių kliūčių ir per tą popierių gaminimo mechanizmą branginti visą statybų procesą“, – sako jis. Klaipėdos apygardos prokuratūros duomenimis, praėjusiais metais teismams ji pateikė 4 civilines bylas dėl nelegalių statybų. Byla dėl bendrovės „Sabonis ir partneriai“ botelių truko apie penkerius, o dėl „Elijos“ komplekso jau tęsiasi ketverius metus.


Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

10 tūkst.

tiek nekilnojamojo turto perdavimo sandorių Lietuvoje sudaroma kas mėnesį. Maždaug pusė jų – būsto pardavimo

Nekilnojamasis turtas

15

» Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Petras Auštrevičius:

Jei Vyriausybė savo programoje tvirtina, kad masinis daugiabučių namų renovavimas yra nacionalinis Lietuvos prioritetas, ir valstybėje, kaip jau ne kartą sakyta, siekiama didesnio socialinio teisingumo, tai reikėtų išlikti sąžiningiems ir teisingiems – individualių namų šeimininkai turėtų įgyti lygiai tokias pačias teises į valstybės paramą Fotodiena

Būsto sertifikavimas nekenks Norintieji parduoti ar išnuomoti būstą turės įsigyti energinio efektyvumo sertifikatą, be jo su energetinio efektyvumo klase notaras negalės tvirtinti pirkimo–pardavimo, net nuomos sandorių.

Pagal sausį įsigaliojusius Statybų įstatymo pakeitimus, gyventojai, parduodantys ar išnuomojantys būstą, privalės gauti jo energetinio efektyvumo sertifikatą. Fotodiena

Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

S

pecialistai būsto sertifikavimo būtinybę lygina su technine automobilio apžiūra ir tikina, kad dėl reikalingų sertifikatų gyventojai nebus klaidinami, žinos apie realią pastato būklę. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius tikina, kad nustatoma energinė klasė Lietuvoje skiriasi priklausomai nuo regiono. Senos statybos nerenovuotų pastatų energinio efektyvumo klasė dažniausiai pati žemiausia – G. Dabar statomi namai turi pasiekti C energinio efektyvumo

klasę. Lietuvoje nėra sankcijų, baudų už nepakankamai energetiškai efektyvų būstą, užsienyje, kaip pažymi pašnekovas, gyventojai (priešingai nei Lietuvoje) skatinami taupyti energiją. „Tvarka įvairi: kai kur, jei statinys energetiškai neefektyvus, taikomi didesni mokesčio už energiją tarifai. Pas mus tvarka priešinga: kuo labiau švaistome energiją, tuo labiau valstybė remia eilinį vartotoją, – svarsto jis. – Tai visiškai neskatina galvoti apie lengviausią būdą pasiekti energetinę nepriklausomybę – nešvaistyti energijos.“ NPNA vadovas atmeta nuomonę, kad norint įvertinti energetinį būsto efektyvumą pakanka pervesti kelerių metų sąskaitas už

šildymą. Šildymo išlaidos atskleidžia ne būsto kokybę, bet gyventojų įpročius. „Kad sertifikavimas bevertis, dažnai deklaruoja specialistai, nesusipažinę su tvarka arba siekiantys savo tikslų, – teigia R. Simanavičius. – Pavyzdžiui, jei nuomojamame bute metus niekas negyveno, energijos suvartojimas buvo sumažėjęs, o tai visai neatspindi realios kokybės.“ Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius sako pritariantis privalomojo kokybinio mato atsiradimui, tačiau svarsto, ar kartu su nauja tvarka atsiras ir pakankamai specialistų, galinčių įvertinti energetinį naudingumą. „Pritariu, kad sertifikavi-

mas reikalingas, nes tai kokybinis matas, – teigia jis. – Dar neaišku, ar dėl nepakankamo pajėgumo kainos nepakils, gali atsirasti problemų. Būčiau taikęs pereinamąjį laikotarpį pagal turto klases. Tarkime, privatiems namams, galbūt komercinėms patalpoms ir tik vėliau butams. Galbūt nereikėjo visko suplakti į krūvą. Bijau, kad gali žymiai padidėti įkainiai ir sąnaudos.“ Pašnekovas teigia, kad naujas reikalavimas neturės svarbios įtakos nuomos sandoriams, nes jų notarai registruoja mažai. Energetinio naudingumo deklaravimas padės turto vertintojams nustatyti objekto kainą atsižvelgiant į kiekvieną kriterijų. „Be to, atlikus kiekvieną pagerinimą, galima siekti pakeisti savo statusą, pavyzdžiui, kad ir pasikeisti langus. Klasė būtų kaip rinkodaros būdas, kuris skatina vidinę renovaciją, žmonės būtų suinteresuoti“, – prognozuoja jis. NPNA valdybos pirmininkas skaičiuoja, kad žemiausios klasės sertifikato gavimo procedūrą galima atlikti tą pačią dieną, o jos kaina gali siekti kelias dešimtis litų. Jei savininkas siekia įrodyti savo būsto energetinį efektyvumą, vertinimas užtrunka ilgiau ir gali atsieiti kelis šimtus litų. „Panašiai kaip automobilio techninė apžiūra, tai paslauga, už kurią reikia sumokėti.“ R. Simanavičius tikina, kad skaidrumui užtikrinti numatyti saugikliai. „Statybos produkcijos sertifikavimo centras įvedęs kokybės kontrolę: savo sąskaita gali patikrinti, ar sertifikatas atitinka tiesą, pats vartotojas gali kreiptis ir pasitikslinti, ar jis nebuvo klaidinamas. Griežta atsakomybė tenka jį išdavusiam specialistui. Atestato atėmimas – viena švelniausių priemonių, jei tai dokumentų klastojimas – iki kur kas griežtesnės juridinės atsakomybės“, – dėsto R. Simanavičius.

Mokesčio atšaukti neketina ■ Atšaukti brangaus ne-

kilnojamojo turto, kurio vertė viršija 1 mln. litų, mokesčio Vyriausybė kol kas neketina. ,,Kol kas nesvarstome. Bet tokių įstatymo pataisų, kiek žinau, yra užregis-

truota Seime, ir šis klausimas bus svarstomas kompleksiškai su visa mokesčių sistema“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, kol kas nesvarstoma ir galimybė įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.

Ministras pirmininkas A. Butkevičius neatmeta galimybės, kad pakitimų gali būti. Fotodiena

NT rinka atsigauna ■ Palyginti su 2011

metais, per praėjusius metus būsto pasiūla Lietuvoje išaugo daugiau nei 50 proc. Taip pat pastebimas ir 20 proc. pardavimo augimas

– iš viso praėjusiais metais naujų būstų parduota daugiau kaip 1200. Vartotojai dažniau rinkosi vidutinės ir aukštos klasės būstus, nesibaimino pirkti naujos gyvenamosios vietos dar tik statomuose namuose.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais būstų kainos krito, o trečiąjį – išaugo. Fotodiena

Būsto kainos stabilizavosi ■ „Ober-Haus“ Lietuvos

butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, reikšmė 2012 m. gruodžio mėnesį smuktelėjo 0,1 proc.

Per paskutinius 12 mėnesių visuose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išliko neigiamas: Vilniuje – 1,4 proc., Kaune – 3 proc., Klaipėdoje – 0,7 proc., Šiauliuose – 1,8 proc. ir Panevėžyje – 2,7 proc.


Užsienyje

16

UŽSIENIO NAUJIENOS

21,8 %

Baltarusijos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, infliacijos lygis šalyje siekė 21,8 proc.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Didins eksportą

Krėtė gamyklą

■ Oficialūs Irano pareigūnai

■ Suomijos telefonų gamintoja „Nokia“ tapo dar viena užsienio telekomunikacijų kompanija, sulaukusia problemų dėl mokesčių mokėjimo.

pranešė, kad šalies elektros eksportas iki kovo mėnesio išaugs 47 proc.

Vakarų taikomos ekonominės sankcijos Iranui smarkiai sumažino šalies naftos eksportą, bet valstybė pasiryžusi eksportuoti daugiau elektros energijos. AFP

Irano energetikos ministro Majido Namjou teigimu, šalies elektros energijos eksportas iki šio laikotarpio padidės 10 mlrd. kilovatų. Teheranas šiuo metu elektrą tiekia Afganistanui, Armėnijai, Azerbaidžanui,

Irakui, Pakistanui, Turkmėnijai ir Turkijai bei planuoja per Irako energetinę sistemą elektrą eksportuoti į Siriją ir Libaną, pažymėjo ministras. Irano elektros eksportas į Iraką gali siekti iki tūkstančio megavatų, o į Siriją – 500 megavatų. Iki 2015-ųjų kovo Iranas elektros energijos gamybos galią padidins nuo 25 iki 73 gigavatų, pridūrė ministras.

Bankams leido atsikvėpti Pasaulio kontrolieriai suteikė bankams papildomus ketverius metus ir daugiau laisvės veikti įgyvendinant kapitalo ir likvidumo reikalavimus, bet ar tokia kontrolė galiausiai nenusės ant bankų klientų pečių?

Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

B

azelio bankų priežiūros komitetas, kurį sudaro grupė didžiausių pasaulio kontrolierių ir centrinių bankų valdytojų, prieš savaitę nutarė sušvelninti reikalavimus, skirtus užtikrinti, kad didieji pasaulio bankai galėtų atsilaikyti prieš finansines krizes neprarasdami visų savo pinigų. Atsižvelgdami į dvejus metus trukusias diskusijas ir bankų sektoriaus atstovų spaudimą, kontrolieriai nuleido kartelę. Svarbiausi pasikeitimai – sumažinti bankų likvidumo reikalavimai ir iki 2019 metų atidėtas taisyklių įgyvendinimas.

Švelnesnės, bet griežtesnės Siekdami išvengti naujos finansų krizės ir padaryti bankus atsparesnius sunkmečiui, kontrolieriai 2010 metais pristatė vadinamuosius „Bazelis III“ kriterijus, kuriais reikalaujama iš bankų sutvirtinti kapitalo pozicijas ir

pasiekti trilijonų dolerių likvidumo ribas. Nuo tada bankų atstovai tvirtino, kad reikalavimai per griežti ir priverstų juos ženkliai sumažinti savo kreditavimo galimybes. Galiausiai kontrolieriai sutiko nusileisti ir sušvelnino reikalavimus bei atidėjo jų įgyvendinimo laikotarpį, taip suteikdami bankams daugiau manevravimo laisvės. Šiandien niekas negali pasakyti, ar naujoms taisyklėms pavyks atrasti pusiausvyrą tarp to, kad neleistų bankams tapti pernelyg pažeidžiamiems ir kartu suteiktų pakankamai laisvės finansuoti pasaulio ekonomikas. Ankstesnėms Bazelio kontrolės priemonėms nepavyko užkirsti kelio bankų krizei todėl, kad nebuvo manyta, jog nežymios finansų sistemos dalys sukels tokių didelių sisteminių problemų. Patys kontrolieriai tvirtina, kad nauji reikalavimai, net ir būdami švelnesni nei planuota, yra griežtesnis nei prieš finansų krizę, prasidėjusią 2008 metais.

Reuters

Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas Mervynas Kingas.

Išplėtė apibrėžimą 2011 metų pabaigoje Bazelio komitetas paskaičiavo,

kad mažiau nei pusė didžiausių pasaulio bankų atitinka šiuos reikalavimus. Likusiems bankams, norintiems atitikti reikalavimus iki 2015 metų, reikėtų sukaupti lengvai

Tikrins bankus

■ Tarptautinis valiutos

■ Ispanijos centrinis bankas planuoja sustiprinti šalies bankų kontrolę – siųsti laikinuosius inspektorius į 16 bankų.

Fondo teigimu, siekdami prisivilioti klientų, bankai mažino palūkanų normas, o privataus sektoriaus skola per pastaruosius metus

parduodamų aktyvų už beveik 1,8 trln. eurų (6,2 trln. litų), teigė komitetas. Naujos likvidumo taisyklės reikalauja, kad bankai turėtų lengvai parduodamo turto. Pradi-

niuose pasiūlymuose į likvidžiojo turto apibrėžimą buvo siūloma įtraukti tik grynuosius pinigus ir valstybių obligacijas, bet naujausiose taisyklėse įtrauktos ir pelningos, lengvai parduodamos akcijos bei gyventojų būsto paskolų vertybiniai popieriai. Šio turto turėtų pakakti atremti 30 dienų finansų krizę, o bendra jo vertė turėtų būti ne mažesnė nei ta, kurią bankas teoriškai prarastų ištikus šiai krizei.

Iš pradžių kontrolieriai tik pasijuokė iš bankų pasiūlymų išplėsti likvidaus turto apibrėžimą ir laikė jį bandymu sugrįžti prie neatsargios bankų veiklos. Vis dėlto Europos skolų krizė, kurios metu kai kurių valstybių obligacijos buvo nuvertintos iki žemiausio lygio ir tapo sunkiai parduodamos, padėjo pakeisti kontrolierių požiūrį. Deryboms vadovavęs M. Kingas spaudos konferencijoje teigė, kad

Pasak kai kurių ekspertų, naujos bankų kontrolės taisyklės nėra problemos sprendimas – tai (kaip jau tampa įprasta) tėra jos atidėjimas. Reuters

Perspėjo dėl kreditavimo fondas (TVF) perspėjo, kad kreditų bumas Kambodžoje kelia rimtą grėsmę šalies ekonomikos augimui. TVF įspėja, kad jei nesumažės privataus sektoriaus įsiskolinimo tempas, Kambodžos ekonomikai gresia „perkaitimas“.

„Niekas nemėgino nustatyti [taisyklių] griežtesnių ar švelnesnių, norėjome jas sukurti labiau realistiškas“, – pristačius naujus reikalavimus spaudos konferencijoje kalbėjo

Mobiliųjų telefonų gamintojai, tarp jų ir „Nokia“, pastaraisiais metais Indijoje patyrė stulbinamą augimą. Reuters

išaugo beveik trečdaliu. Tai reiškia, kad skolinimosi lygis šiuo metu siekia 37 proc. Kambodžos gamybos apimties. TVF perspėjo, kad panašus kreditų bumas 2008 metais šalyje sukėlė nekilnojamojo turto burbulą, kuris vėliau sprogo ir turėjo itin neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Sunkius laikus išgyvenanti Ispanijos bankų sistema labiausiai kenčia dėl augančio negrąžintų gyventojų paskolų skaičiaus. Reuters

Šis vykdomų patikrinimo procedūrų keitimas – viena Europos finansinės paramos skyrimo sąlygų. Gruodį Ispanijos vyriausybė oficialiai paprašė euro

Čenajaus mieste esančioje gamykloje Indijos mokesčių inspektoriai atliko kratą. Pareigūnų teigimu, buvo bandoma atgauti nesumokėtų mokes-

didžioji dauguma iš 200 didžiųjų pasaulio bankų jau atitinka švelnesnius reikalavimus. Bazelio bankų priežiūros komiteto pirmininkas, Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas naujas likvidumo taisykles apibūdino kaip „reikšmingą pasiekimą, kuris bus labai naudingas užtikrinant pasaulinį finansinį stabilumą“.

Pakeitė prielaidas Bazelio derybininkai taip pat pakoregavo savo prielaidas dėl to, kokią žalą bankai realiai galėtų patirti. Iš pradžių buvo teigiama, kad bankai turėtų manyti, jog teoriškai per 30 dienų trunkančią krizę jie netektų 5 proc. visų turimų indėlių. Bankų atstovai tvirtino, kad tokie duomenys nerealūs ir per griežti. Naujuose reikalavimuose prarastų indėlių dalis sumažinta iki 3 proc. Be to, anksčiau buvo daroma prielaida, kad prasidėjus naujai krizei verslo atstovai atsiimtų 100 proc. savo indėlių. Tačiau dabar manoma, jog įmonės sumažintų savo indėlių kiekį 30 proc., o tai leis bankams sumažinti likvidžiojo turto rezervus. „Jei nori staigiai atsiimti pinigus, o iki banko – kilometrinė eilė, bankas turėtų šią paklausą patenkinti, – BBC aiškino žurnalo „The Banker“ redak-

Užsienyje

TIK SKAIČIAI čių už 30 mlrd. Indijos rupijų (1,43 mlrd. litų). Indija yra viena sparčiausių mobiliųjų telefonų rinkų pasaulyje ir labai svarbi bendrovės „Nokia“ plėtrai. Suomijos bendrovė savo veiklą Indijoje vykdo nuo 1995 metų. 2006-aisiais atidarytoje Čenajaus gamykloje bendrovė gamina įvairiausius telefonus, tarp jų ir skirtus besivystančių rinkų vartotojams.

torius Brianas Caplenas. – Tai turėtų atkurti pasitikėjimą banku, o tada jis galėtų restruktūrizuotis ir išbristi iš bėdos, tačiau dėl to bankai netampa visiškai saugūs. Jei bankas suteikė daug blogų paskolų netinkamiems žmonėms ir nesugebėjo surinkti pinigų, jis vis tiek pateks į bėdą.“ Iš pradžių buvo siūloma, kad taisyklės įsigaliotų nuo 2015 metų sausio 1 dienos, bet dabar teigiama, kad tuomet bankai privalės tik iš dalies atitikti reikalavimus. Galutinis reikalavimų įsigaliojimo terminas buvo atidėtas iki 2019 metų pradžios.

Nuomonių skirtumas Naujų reikalavimų šalininkai linkę manyti, kad bankai galės kaupti kapitalą mažesnėmis sąnaudomis, nes bus laikomi mažiau pažeidžiami. Jie pažymi, kad JAV bankai greičiau atsigavo po finansų krizės nei Europos bankai, nes JAV kontrolieriai privertė šalies finansų institucijas padidinti savo kapitalo atsargas. Savo ruožtu bankų sektoriaus atstovai perspėja, kad griežtesni kapitalo ir likvidumo reikalavimai padidins bankų finansavimo išlaidas, kurias jie bus priversti perkelti ant klientų pečių. Vienas iš didžiausių naujų taisyklių

Didino pardavimus zonos partnerių 39,5 mlrd. eurų (136,3 mlrd. litų) finansinės paramos bankams rekapitalizuoti. Šalies valdžia pranešė ketinanti išleisti 37 mlrd. eurų (127,7 mlrd. litų) keturių nacionalizuotų bankų („Bankia“, „Novagalicia“, „Catalunya Caixa“ ir „Banco de Valencia“) rekapitalizacijai.

■ Didžiausia pasaulio lai-

krodžių gamintoja „Swatch Group“ pranešė apie geresnius, nei tikėtasi, praėjusių metų pardavimo rezultatus.

Skolose skendintys Ispanijos regionai finansinės paramos jau kreipėsi į centrinę šalies valdžią. AFP

Šveicarijos kompanija, kuriai taip pat priklauso tokie prekės ženklai kaip „Breguet“ ir „Omega“ teigė, kad metinis pardavimas siekė 8,14 mlrd. Šveicarijos frankų (23,2 mlrd.

17

litų), arba 14 proc. daugiau nei prieš metus. Bendrovės teigimu, nors „Omega“ ir kitų prabangių laikrodžių pardavimas Kinijoje sulėtėjo, šios šalies vartotojai pirko daugiau pigesnių bendrovės gaminamų laikrodžių. „Swatch“ tikisi, kad nepaisant Londono olimpinių žaidynių reklamos kampanijai skirtų lėšų, įmonės pelnas bus patenkinamas.

16,5 %

Prancūzijos automobilių gamintojos „Peugeot Citroen“ metiniai pasauliniai pardavimai smuko 16,5 proc.

1,6 tūkst. kritikų – Vašingtone įsikūręs Tarptautinių finansų institutas, tarp kurio narių yra bankai „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“ bei „Deutsche Bank“. Praėjusių metų spalį instituto pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad naujos taisyklės sumažins bankų norą suteikti ilgalaikes paskolas ar laikyti mažesnių kompanijų skolas, kurių vertybiniai popieriai paprastai yra žemesnių skolinimosi reitingų. Instituto teigimu, taisyklės taip pat sudarytų papildomų sunkumų besivystančių šalių bankams, kurie paprastai turi mažiau galimybių sukaupti mažesnės rizikos turto. Kai kuriose valstybėse kyla abejonių, ar pasiūlytas taisyklių paketas apskritai galės būti įgyvendinamas. Taip yra todėl, kad šių reikalavimų taikymas finansinėms institucijoms priklausys nuo kiekvienos šalies nacionalinių kontrolierių. Aišku tik viena, kad pagaliau pasaulio kontrolieriams bendru sutarimu pavyko nubrėžti vienodas bankų priežiūros gaires. Nukeltas taisyklių įsigaliojimo laikotarpis, viena vertus, suteiks bankams

JAV bankas „Morgan Stanley“ ketina atleisti 1,6 tūkst. darbuotojų

FAKTAI Naujos bankų priežiūros taisyklės

••Bazelio komitetas praėjusią savaitę pristatė taisykles dėl naujų likvidumo reikalavimų ••Bankų reikalaujama išlaikyti tam tikrą kiekį grynųjų pinigų ir likvidžiojo turto ••Likvidžiuoju turtu gali būti laikomos pelningos ir lengvai parduodamos akcijos bei gyventojų būsto paskolų vertybiniai popieriai. Anksčiau buvo siūloma apsiriboti vyriausybių obligacijomis ir grynaisiais pinigais centriniuose bankuose ••Bankai turės pradėti laikytis šių taisyklių nuo 2019-ųjų sausio. Anksčiau buvo siūloma taisykles taikyti nuo 2015 m. ••Bankai turėtų manyti, kad teoriškai per 30 dienų krizę jie netektų 3 proc. indėlių. Anksčiau ši riba siekė 5 proc. daugiau laiko pasiruošti, kita vertus – švelnesni, bet labiau realūs reikalavimai gali tapti ne problemos sprendimu, o tik jos atidėjimu.

» Jei bankas suteikė daug blogų paskolų netinkamiems žmonėms ir nesugebėjo surinkti pinigų, jis vis tiek pateks į bėdą

TIK SKAIČIAI

2,5 mlrd.

Per paskutinį vyriausybės obligacijų pardavimą Airijai pavyko pritraukti 2,5 mlrd. eurų (8,62 mlrd. litų)

40 %

Per devynis praėjusių metų mėnesius Irano naftos eksportas dėl tarptautinių sankcijų sumažėjo 40 proc.


Užsienyje

18

CV

Europos ligonius taupymas gydo skirtingai

Josephas E. Stiglitzas

2001 m. paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laureatu 1997–2000 m. – Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas 1993–1997 m. – JAV prezidento Billo Clintono patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Dėstė Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, Jeilio, Stanfordo universitetuose J. E. Stiglitzas: kyla pasaulinė nelygybės krizė. Project-syndicate.org

Krizė po krizės Euro krizės ir Amerikos fiskalinio skardžio šešėlyje lengva ignoruoti ilgalaikes pasaulio ekonomikos problemas. Tačiau kol esame nukreipę dėmesį į dabartinius rūpesčius, jos ir toliau „pūliuoja“, o mes, savo pačių nelaimei, to nematome. Josephas E. Stiglitzas Project-syndicate.org

Pati rimčiausia problema – visuotinis klimato atšilimas. Silpna pasaulio ekonomika lėmė, kad sulėtėjo šiltnamio dujų išmetimas, bet tai tik laikinas atokvėpis. Taip pat labai atsiliekame nuo grafiko: lėtai sureagavome į klimato pokytį, todėl jei norime, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau negu dviem laipsniais, ateityje reikės žymiai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Kai kas siūlo, kad, turint omenyje ekonomikos sulėtėjimą, visuotinį atšilimą reikėtų laikinai palikti nuošalyje. Taip pat yra manančių priešingai – pasaulio ekonomikos pritaikymas prie klimato kaitos padėtų atkurti bendrą paklausą bei augimą. Technologijų progreso ir globalizacijos tempas reikalauja greitų struktūrinių pokyčių tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose valstybėse. Šie pokyčiai gali traumuoti, o rinkos dažnai su jais prastai susidoroja. Kaip Didžioji depresija kilo iš dalies dėl sun-

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

kumų pereinant iš kaimo, agrarinės ekonomikos į urbanistinę pramoninę, taip ir šios dienos problemos iš dalies atsiranda dėl poreikio pereiti nuo pramonės į paslaugų sektorių. Turi būti sukurtos naujos įmonės, o šiuolaikinės finansų rinkos geriau moka spekuliuoti ir išnaudoti, nei suteikti finansavimą naujiems verslams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Be to, perėjimas reikalauja investicijų į žmogiškąjį kapitalą, kurių asmenys negali sau leisti. Tarp žmonėms reikalingų paslaugų yra sveikatos apsauga bei švietimas – du sektoriai, kuriuose paprastai vyriausybė vaidina svarbų vaidmenį (taip yra dėl paveldimo rinkos netobulumo šiuose sektoriuose bei susirūpinimo šališkumu). Prieš 2008 metų krizę buvo daug kalbama apie pasaulio disbalansą ir reikiamybę prekybos perteklių turinčioms šalims (kaip Vokietija bei Kinija) didinti vartojimą. Ši problema nedingo; tiesą sakant, Vokietijos nesugebėjimas reaguoti į šį chronišką išorinį perte-

klių yra dalis euro zonos problemos paketo. Kinijos pertekliaus santykis su BVP sumažėjo, bet ilgalaikės pasekmės dar neišsisklaidė. Bendrasis Amerikos prekybos deficitas neišnyks be didesnio namų ūkio taupymo bei fundamentalių pokyčių pasaulio monetarinėje sistemoje. Pirmasis aspektas pablogintų šalies atsigavimą. Kinijai padidinus vartojimą, ji nebūtinai pirks daugiau prekių iš JAV. Tiesą sakant, labiau tikėtina, kad ji pakels „ne prekybos“ produktų vartojimą (kaip sveikatos apsaugos ir švietimo), o tai lems stiprius pasaulinės pasiūlos grandinės trikdžius, ypač šalyse, kurios tiekė žaliavas Kinijos pramonės eksportuotojams. Galiausiai, kyla pasaulinė nelygybės krizė. Problema nėra vien ta, kad didžiausias pajamas gaunančios grupės pasiima vis didesnį ekonomikos pyrago gabalą, bet ir ta, kad vidurinė klasė nesidalija ekonomikos augimu, o daugumos šalių skurdas didėja. JAV išaiškėjo, kad galimybių lygybė yra mitas.

» Kovodami su šiandienos krizėmis

turėtume klausti, ar į jas reaguojame tokiu būdu, kuris sprendžia ilgalaikes problemas

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Taupymas. Vieniems tai prakeiksmas, privertęs išeiti į gatves ir garsiai reikšti nepasitenkinimą, kitiems – tarsi gelbėjimosi ratas, padėjęs išgyventi krizės bangą. Kodėl tie patys vaistai atskiras valstybes gydo skirtingai? Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

Į

sisiūbavus Europos finansų krizei vienas iš politikų pasiūlytų sprendimų buvo griežtesnė valstybės finansų kontrolė, išlaidų mažinimas bei fiskalinė konsolidacija. Visas šias ir daugelį kitų papildomų priemonių galima apibūdinti vienu žodžiu – taupymas. Iki tol mažai žinomas ir nedažnai valstybių finansų politikoje naudotas žodis 2011 metais netgi buvo pripažintas vienu dažniausiai internetiniuose žodynuose ieškotų apibrėžimų. Eiliniai gyventojai norėjo daugiau sužinoti apie tą paslaptingą, bet politikų išgirtą diržų veržimosi politiką.

Ryškūs kontrastai Ir sužinojo. Vieni tai patyrė savo kailiu, kitiems taupymas buvo tarsi mistinė būtybė, siautėjanti Peloponeso pusiasalyje (kur yra įsikūrusi bene sunkiausias taupymo pasekmes jaučianti Graikija) ir bet kada

nedarbo lygis euro zonoje Proc.nuo visos darbo jėgos Šaltinis: Eurostat

10,8

11

11,3

11,8 11,6 11,7

10,4

2012 01

2012 07

nauju grobiu galinti pasirinkti kitas valstybes. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja įvairiausių palyginimų, kaip skirtingų Europos šalių vyriausybės laviravo tarp krizės bangų. Bene didžiausi skirtumai matomi tarp labiausiai krizės paveiktų valstybių – Graikijos ir Latvijos. Pirmoji jau penktus metus iš eilės patiria recesiją. Tarptautinių kreditorių trejeto – Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko (ECB) – skirta finansinė parama mainais reikalavo iš šalies priimti tam tikras biudžeto reformas. Tačiau Graikijoje taupymo vaistai iki šiol tik blogino valstybės sveikatą – jos skola augo, produktyvumas krito, nedarbas toliau nemažėjo, o padėtį dar labiau apsunkino audringas visuomenės nepasitenkinimas. Nuo 2009 metų Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nukrito jau18 proc. ir bent jau kol kas nėra jokių indikatorių, kad šis nuos-

mukis pakeis kryptį. Mažoms valstybėms, tarp jų ir Latvijai, 2008 me-

tais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė smogė kur kas labiau nei didelėms ekonomikoms. Vis dėlto, skirtingai nuo Graikijos, šioje Baltijos valstybėje priimti skausmingi taupymo sprendimai leido jai ne tik stabilizuoti šalies finansus, bet ir pasiekti didžiausią ekonomikos augimą visoje ES. 2011-aisiais Latvijos BVP augo 5,5 proc., praėjusiais metais šis rodiklis siekė apie 5,3 proc. „Sėkminga stabilizavimo programa turi pasirodyti finansiškai tvari, kad galėtų atkurti pasitikėjimą tarp kreditorių, verslo ir žmonių“, – savo straipsnyje „Bloomberg“ rašo Švedijos ekonomistas, Vašingtone esančio Petersono instituto analitikas Andersas Aslundas.

Siūlo didinti atlyginimus Bene skaudžiausia diržų veržimosi politikos pasekme tapo augantis nedarbas, kuris, paskutiniais duomenimis, euro zonos

Užsienyje

Padės diagnozuoti vėžį

■ Investuotojų grupė investavo 13,5 mln. JAV dolerių (35,5 mlrd. litų) į kompaniją „Foundation Medicine“, kurios sritis – vėžinių susirgimų diagnostika. „Forbes“ duomenimis, „Foundation Medicine“ paslaugos atlikti vieną testą kainuoja 5,8 tūkst. JAV dolerių (15,2 tūkst. litų). Reuters

valstybėse pasiekė rekordinę 11,8 proc. ribą. Tarp jaunimo ši problema dar ryškesnė – lapkritį darbo neturėjo beveik kas ketvirtas 25 metų neturintis dirbti galintis ES pilietis. Šie duomenys išplėtė griežtų taupymo priemonių kritikų sąrašą. Praėjusią savaitę Vokietijos Makroekonominės politikos institutas (MPI) pristatė

Lėšas investavo JAV milijardierius Billas Gatesas, „Mail.ru. Group“ savininkas Jurijus Milneris ir bendrovės

ataskaitą, kurioje pasisako už atlyginimų didinimą, o ne išlaidų karpymą. Pasak ataskaitos autorių, „perdėtos taupymo programos“ yra neefektyvios ir krizės paveiktas šalis klampina į dar didesnes skolas. „Siekiant Europos ir Vokietijos stabilumo, per artimiausius dvejus metus atlyginimai Vokietijoje turėtų būti padidinti mažiau-

„Di Gene“ steigėjas Evanas Jonesas, kuris taps „Foundation Medicine“ direktorių tarybos nariu. Iš viso kompanija sulaukė 56 mln. JAV dolerių (147 mln. litų) investicijų. Nuo pat kompanijos steigimo 2009 metais „Foundation Medicine“ pritraukė investicijų už beveik 100 mln. JAV dolerių (263 mln. litų).

siai 4 proc.“, – naujienų portalui „Euronews“ aiškino MPI direktorius Gustavas Hornas. Tokios išvados turėtų nudžiuginti ne tik naujos Lietuvos vyriausybės, kurios vienas pirmųjų darbų buvo minimalios algos didinimas, atstovus, bet ir kitus kairiųjų politinių pažiūrų Europos valstybių vadovus, pasisakančius už

FAKTAI Taupymo pasekmės Europai

••Nuo 2009 m. Graikijos BVP smuko 18 proc. ••Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį metinis euro zonos ekonomikos nuosmukis siekė 0,6 proc. ••Latvijos BVP per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 5,2 proc. ••Tvirčiausios ES ekonomikos – Vokietijos – metinis BVP augimas trečiąjį ketvirtį tesiekė 0,4 proc. ••„Eurostat“ duomenimis, nedarbas euro zonoje lapkritį pasiekė rekordinę 11,8 proc. ribą ••Praėjusių metų lapkritį jaunimo nedarbas ES siekė 23,7 proc.

Biudžeto karpymo priemonės išgydė ne visas Europos valstybes. Pradėjus blogėti kai kurių šalių finansinei būklei, ekonomikos daktarai ėmė abejoti paskirto gydymo veiksmingumu. Reuters

19

TIK SKAIČIAI

11,6 mlrd.

JAV federalinis atsargų bankas vyriausybinei hipotekos agentūrai „Fannie Mae“ sumokės 11,6 mlrd. JAV dolerių (30,6 mlrd. litų) ir taip atlygins žalą už būsto paskolas

1,1 trln. didesnį ekonomikos skatinimą. Diskusijas dėl taupymo dar labiau įaudrino pasirodžiusi dviejų svarbių TVF ekonomistų ataskaita apie padarytas klaidas vertinant taupymo priemonių poveikį Europos ekonomikoms.

Prisipažino klydę TVF buvo viena iš tų organizacijų, kuri skirdama paramą valstybėms mainais reikalaudavo priimti, jų manymu, būtinas reformas. Gavusios finansinę injekciją valstybės galėdavo bent trumpam atsikvėpti nuo rinkų spaudimo. Priėmusios reikalingus, bet visuomenėje neretai itin neigiamai sutinkamus sprendimus, Europos valstybės tikėjosi įveikti krizės ligas. Vis dėlto iki šiol nedaugeliui tai pavyko. Kyla klausimas, kodėl? Du TVF ekonomistai Olivieris Blanchardas ir Danielis Leighas savo ataskaitoje pripažino klaidas numatydami taupymo priemonių poveikį Europos ekonomikoms. „Prognozuotojai neįvertino nedarbo lygio augimo ir vietos paklausos

būtybė, siautėjanti Peloponeso pusiasalyje ir bet kada nauju grobiu galinti pasirinkti kitas valstybes

Įtaria papirkinėjimu

Tolyn į šiaurę

■ Nedarbo lygis euro zo-

■ Britų kompanija „Rolls

■ Naftos ir dujų kon-

Visos Europos Sąjungos (ES) nedarbo lygis lapkritį išliko nepakitęs – 10,7 proc., praneša ES statistikos biuras „Eurostat“. Gilios recesijos užkluptoje Ispanijoje vėl užfiksuotas aukščiausias nedarbo lygis –

26,6 proc. Jaunimo nedarbo lygis euro zonoje buvo 24,4 proc., o visoje ES jis siekė 23,7 proc. Priemonės šakos, kurių ėmėsi vyriausybės, siekdamos sumažinti valstybių skolos lygį, turėjo įtakos ES ekonomikos augimui. Vis dėlto Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso sakė tikįs, kad blogiausia jau praeityje.

Royce“, gaminanti įrangą aviacijos pramonei, įtariama papirkinėjusi Kinijos oro linijų vadovybę, siekdama 2010 metais sudaryti sutartį dėl variklių tiekimo.

Bendrovė „Rolls Royce“ papirkinėjimu bandė įsitvirtinti svarbiausioje Vakarų aviacijos bendrovių rinkoje. Reuters

Sandorio vertė siekė 2 mlrd. JAV dolerių (5,28 mlrd. litų). Kyšis buvo perduotas dviejų aviacijos kompanijų

valdytojui Čengui Singui, kurį 2011 metais dėl įtarimų gavus neteisėtą piniginį atlygį iš Vakarų bendrovių tarpininkų sulaikė šalies pareigūnai. Britanijos vyriausybės departamentas, atsakingas už stambaus masto sukčiavimų tyrimą, dar praėjusių metų pradžioje pradėjo tikrinti „Rolls Royce“ dėl korupcinių schemų.

cernas „Statoil“ ruošia naują stambų projektą, kuriuo siekiama įsisavinti perspektyvų išteklių telkinį šiaurinėje Norvegijos jūros dalyje. Naftos atsargos telkinyje, „Statoil“ vertinimu, gali siekti 47 mlrd. kubinių metrų. Reuters

nuosmukio, susijusio su fiskaline konsolidacija“, – teigiama ekonomistų ataskaitoje. Nors tai nebuvo oficiali TVF pozicija, bet ji atspindi nesutarimus tarptautinio kreditoriaus viduje vertinant ženklių išlaidų apkarpymų poveikį tokiose šalyse kaip Graikija, Portugalija ar Ispanija. Pasak ataskaitos autorių, Europos valstybėms buvo pritaikyta per griežta fiskalinė dieta, neleidusi joms pasiekti taip reikalingo ekonomikos augimo. Pastaruoju metu TVF kiek pagerino daugelio Europos valstybių ekonomikos augimo prognozes, bet kiti du kreditoriai (ES ir ECB) vis dar reikalauja griežto biudžeto išlaidų karpymo. Tai dar kartą iliustruoja, kad ginčas tarp taupymo ir ekonomikos skatinimo anaiptol nesibaigė, o istorinė Europos valstybių skolų krizė ekonomistams suteikia derybų lauką, kuriame jie gali tikrinti hipotezes ir įrodinėti savo tiesas. Situaciją komplikuoja ir tai, kad jų siūlomi vaistai Europos ligonius gydo nevienodai.

» Kitiems taupymas buvo tarsi mistinė

Rekordinis nedarbas noje lapkritį pasiekė naują rekordą – 11,8 proc.

Vokietijos federalinio statistikos biuro duomenimis, praėjusiais metai šalies eksportas pasiekė rekordinę 1,1 trln. eurų (3,79 trln. litų) ribą

Pagal planą į telkinio įsisavinimą iš viso investuota per 57 mlrd. Norvegijos kronų (26,8 mlrd. litų). Norvegijos

naftos ir dujų milžinės partneriais bus JAV „Conoco Phillips“ ir Norvegijos „OMV Norge AS“, atliekanti žvalgybos darbus. Šios trys kompanijos valdys atitinkamai 75, 10 ir 15 proc. telkinio dalies. „Statoil“ prognozėmis, gavyba gali būti pradėta jau trečiąjį 2017 metų ketvirtį ir siektų 130 tūkst. barelių naftos per parą.


Išskirtinis interviu

20

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Parodykite Lietuvą pasauliui Nacionalinė oro linijų bendrovė, papildomas finansavimas turizmo centrams ir tarptautinio suvažiavimų centro statybos. Norintiems tapti geriau žinomiems pasaulyje, tokius iššūkius vardija tarptautinių konferencijų turizmo ekspertas britas Paulas Kennedy. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

?

Šių metų vasario 13–14 dienomis Vilniuje organizuojama tarptautinė konferencija „Convene 2013“. Koks yra jos tikslas ir ko iš jos tikitės? Tai nėra tiesiog paprasta konferencija, labiau verslo verslui (angl. bu s i n e s s - t o - bu s i n e s s, B2B) renginys, kurio tikslas – į Vilnių sukviesti tarptautines, regionines ir vietos renginių bei konferencijų planavimo bendruomenes. Strateginis renginio tikslas – paspartinti susitikimų poreikio augimą konkrečiai Vilniuje ir bendrai Lietuvoje bei regione. Šiuo renginiu norima parodyti tarptautinei bendruomenei, kad visos susijusios pramonės šakos gali veikti bendromis jėgomis ir suorganizuoti pasaulinio lygio renginį. Ateityje tai turėtų padėti paskatinti visos ekonomikos paklausos augimą.

?

Kas yra konferencijų turizmas? Kuo jis naudingas valstybėms? Žmonės pamažu pradeda suprasti, kad rengi-

nių organizavimas – atskira profesija, pramonės šaka. Lietuvoje ji dar nėra labai išplėtota, bet neabejoju, kad ateityje ji augs. Pasaulinė susitikimų pramonė auga labai reikšmingai, didėja poreikis, ji tampa labiau konkurencinga. Lietuva gali rinktis, ar tapti šio pasaulio dalimi ir išnaudoti jo privalumus, ar ne. Tokiai mažai valstybei nauda yra kur kas didesnė, nei, tarkime, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ar Vokietijai. Kai kurie tai vadina verslo ar konferencijų turizmu. Paradoksalu, bet tai apskritai nėra turizmas. Kiekvieno konferencijų dalyvių atvykimo tikslas – kitoks nei įprastų turistų: atvykę į šalį jie išleidžia kur kas daugiau pinigų, skiriasi ir jų poveikis miestui ir valstybei. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose konferencijų turizmas sukuria daugiau darbo vietų nei automobilių pramonė. Renginių organizavimo sektorius į biudžetą atneša apie 17 mlrd. JAV dolerių mokesčių per metus. Bendras renginių poveikis šalių ekonomi-

» Svarbiausia būti lengvai

pasiekiamais, turėti gerą infrastruktūrą ir teikti kokybiškas paslaugas

CV

Paulas Kennedy

Susirinkimų konsultacinės bendrovės „Kennedy Integrated Solutions“ direktorius ir savininkas Konferencijų turizmo klausimais konsultuoja tokias šalis kaip Kinija, Egiptas, Kroatija, Slovėnija, Saudo Arabija ir kt. Turi įgijęs ekonomikos bakalauro ir vadybos studijų magistro laipsnius Už konferencijų turizmo pasiekimus yra gavęs Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II apdovanojimą

Jei pavyktų padidinti tarptautinių renginių organizavimo poreikį, Vilnius galėtų tapti vartais į Europą. Ruslano Kondtratjevo nuotr.

koms yra neįtikėtinas. Jei į Vilnių keturioms dienoms pavyktų pakviesti 2 tūkst. įmonių atstovų, tiesioginės jų išlaidos siektų kelis milijonus eurų. Pridėjus papildomas išlaidas, šis skaičius išaugtų dvigubai.

?

Kaip šiame kontekste atrodo Vilnius? Kokie mūsų sostinės pranašumai prieš kitas regiono sostines? Tarptautinių susitikimų planuotojai renginio vietas paprastai renkasi pagal šešis svarbiausius kriterijus. Pirmi du – lengvas valstybės prieinamumas bei puikiai išvystyti infrastruktūra šalies viduje. Turite tinkamą infrastruktūrą – mieste yra ne vienas tarptautinio lygio viešbutis, „Litexpo“ – puikus parodų centras, oro uostas nėra labai nutolęs nuo miesto. Kitas kriterijus – kainų lankstumas mieste. Nėra jokios pras-

mės, kai vienas viešbutis reikalauja uždirbti daug pinigų, o likusi dalis turi nuolaidžiauti, kad pavyktų tai pasiekti. Pagal šį kriterijų Lietuva vertinama gerai, nes Vilnius nėra laikomas brangiu miestu. Pagal infrastruktūros kokybę taip pat esate gerai įvertinti, bet jums reikia tarptautinio lygio suvažiavimų centro, kuris galėtų priimti iki 3–3,5 tūkst. atstovų. Tai leistų konkuruoti su tokiais Europos didmiesčiais kaip Barselona, Viena, Londonas, Paryžius ar Briuselis. Paslaugų kokybė jūsų šalyje taip pat patenkinama. Be to, su patirtimi kartu atkeliauja ir didesnė kokybė. Labai svarbu asmeninis saugumas, pagal kurį Vilnius yra laikomas vienu geriausių. Galiausiai, renginio vieta. Ją renkamasi dėl to, kad nėra gerai žinoma ir gali pasiūlyti naujų

galimybių. Pasaulyje nedaug žmonių žino, kur ir kas esate, todėl tai milžiniška galimybė Vilniui ir Lietuvai.

?

Kokį poveikį populiarinant Vilnių kaip tarptautinių renginių sostinę,gali turėti vasarą prasidėsiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES)? Pirmiausia, tai padės Vilnių paryškinti Europos žemėlapyje, nes daug įvairių aukščiausio lygio susirinkimų bus aprašoma viso pasaulio žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, Slovėnijai pirmininkaujant ES sostinėje Liublianoje vyko daug renginių, bet net ir pasibaigus pirmininkavimo laikotarpiui renginių nesumažėjo.

?

Kokie didžiausi Lietuvos iššūkiai norint ūgtelėti konferencijų turizmo srityje? Vilnius susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais. Pirma – oro susisiekimas. Jei pavyktų įsteigti

nacionalinę oro linijų bendrovę ir sujungti Vilnių su pagrindiniais Europos miestais, būtų pasiekta labai daug. Be to, renginių planuotojai nacionalines oro linijas vertina palankiau nei pigių skrydžių bendroves. Artimesniu metu būtų gerai, jei turizmo centrams būtų skiriamas didesnis finansavimas rinkodarai ir verslo plėtrai. Ateityje reiktų pradėti diskusijas dėl tarptautinio suvažiavimų centro ir ieškoti kapitalo jo statyboms. Paprastai tokie centrai nebūna ekonomiškai pelningi, bet jie labai reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Vis dėlto neturėtumėte nerimauti, kad esate nedidelė valstybė. Svarbiausia būti lengvai pasiekiamais, turėti gerą infrastruktūrą ir teikti kokybiškas paslaugas. Jei pavyktų padidinti tarptautinių renginių organizavimo poreikį, Vilnius galėtų tapti vartais į Europą.


Verslo aplinka

22

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Verslo aplinka

23

TIK SKAIČIAI

Vilioja nepriklausomybė

Užsienio investicijų pirmūnė

28

■ Pagrindinėmis prie-

■ Pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų mažėja, tačiau Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal augimą.

tūkst.

Per metus Lietuva neteko 28 tūkst. gyventojų, 2013-ųjų pradžioje šalyje gyveno 2 mln. 979 tūkst. žmonių

žastimis tapti verslininku dauguma lietuvių įvardija galimybę būti nepriklausomam ir gebėjimą patenkinti finansinius poreikius. Kitą vertus nuo įmonės įkūrimo atgraso bankroto rizika ir su ja susijusios socialinės bei teisinės pasekmės.

Tokie rezultatai pateikiami naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje. Didžioji dalis Lietuvos piliečių (58 proc.) teigia, kad jei galėtų rinktis tarp skirtingų darbo tipų, mieliau taptų verslininkais, o ne įsidarbintų kompanijoje, rodo naujausi apklausos duomenys.

Pagrindinė priežastis kurti verslą – nepriklausomybė. Fotodiena

Kam bankai skolins šiemet Šiemet paklausa verslo paskoloms augs, tačiau, bankų teigimu, skolinimo mastus riboja inovatyvių investicijų trūkumas ir maža Lietuvos rinka.

Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

A

rtimiausiais mėnesiais Lietuvos bankai žada švelninti skolinimą didelėms įmonėms bei prognozuoja, kad paklausa įmonių paskoloms bei kredito linijoms augs, rodo Lietuvos banko atlikta šalies finansinių įstaigų apklausa. Bendras paskolų portfelis turėtų augti apie 3 procentais, teigia finansų įmonės. Kita vertus, paklausa didės negausiai, o žymesnio pokyčio verslo paskolų srityje laukti nereiktų. „2013 metai nežada didelių pokyčių lėtai augančios paklausos verslo paskolų rinkoje, – tikina Mindaugas Steikūnas, „Swedbank“ banko verslo kreditavimo vadovas. Pasak jo, skolinimosi apimtis lems didelių stambių įmonių paskolos, o daugiausia paraiškų bus gauta iš smulkaus ir vidutinio verslo. Remiantis praėjusių metų rudenį LB atlikta nefinansinių įmonių apklausa, vykdyti verslo plėtrą planavo apie 30 proc. Lietuvos įmonių, o 15 proc. plėtros padengta skolintomis lėšomis.

M. Steikūnas teigia, kad jų kol kas pasigenda: „Jau kelerius metus iš eilės pasigendame didesnės paklausos iš pramonės įmonių. Kalbant apie pagrindines šalies eksportuojančias pramonės šakas, aktyvi finansavimo paklausa buvo juntama tik iš medžio apdirbimo, baldų ir chemijos

pramonės įmonių.“ Pramonę, ypač apdirbamąją, bankai vertina geriausiai iš visų verslo sričių. Teigiamai vertinamos ir žemės ūkio bei transporto sritys, o prasčiausiai, anot LB apklausos, bankai vertino nekilnojamojo turto, statybos bei viešbučių ir restoranų

verslo perspektyvas. Nepaisant to, kad kiekviename sektoriuje yra įmonių, kurioms galima suteikti finansavimą, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis aiškina, kad kai kurių sektorių plėtra išlieka pa-

vojinga. „Makroekonominė situacija lemia, kad kai kuriuose sektoriuose plėtra tebėra rizikinga arba atsipirkimo terminai per ilgi ir tai daro projektus per daug rizikingus tiek verslininkams, tiek bankams, – aiškina A. Čičelis. – Visų pirma, tai pasakytina apie

kai kuriuos NT segmentus (pvz.: gyvenamojo būsto projektus ne Vilniuje), logistikos objektus, smulkias transporto įmones.“

Inovacijų ir rinkos stoka „Swedbank“ eksperto M. Steikūno teigimu, nors bendrai inovacijos nėra svarbus veiksnys, lemian-

Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal tiesioginių užsienio investicijų augimą. Fotodiena

tis verslo skolinimosi bankuose apimtis, Lietuvoje trūksta naujoviškų idėjų, kaip panaudoti pinigus, dėl to bankai turi mažiau galimybių skolinti. „Lietuvos ekonomika nepasižymi stipriomis pramonės inovacijomis, atitinkamai tai reiškia mažai naujų investicijų, kurias bankai galėtų finansuoti“, – sako M. Steikūnas, bet priduria, kad apskritai inovacijos nėra svarbus veiksnys, lemiantis verslo skolinimosi iš bankų apimtis. Savo ruožtu SEB atstovas A. Čičelis aiškina, kad Lietuvoje inovatyvių idėjų yra,

tačiau verslą riboja maža Lietuvos rinka. „Todėl siekdamos plėtros dauguma verslo įmonių jau turi orientuotis į Europos ar pasaulio rinkas, – dėsto A. Čičelis. – Reikia įgūdžių, drąsos, pakankamo kapitalo ir tinkamo personalo. Vien į vidaus rinką orientuotam verslui neretai sunku pasiekti optimalių veiklos rezultatų dėl masto ekonomijos nepanaudojimo.“ Verslo finansavimo konkurso „Verslauk“ vykdomasis direktorius Mindaugas Busila tikina, kad vidaus rinkoje veikiančiam mažam, nors ir

inovatyviam, verslui labai sudėtinga gauti finansavimą, ypač iš didžiųjų bankų. „Didžiųjų bankų vadybininkai kartais tiesiai šviesiai pasakydavo: „Mes mažiukų verslų nefinansuojame, kreipkitės į Ūkio banką, į Šiaulių banką, eikite į kredito uniją“, – aiškina M. Busila. – Didiesiems bankams iš tiesų nėra labai įdomūs tokie verslai.“ Anot M. Busilos, didžiuosius bankus domina stambūs verslai ir nemažos skolinimo apimtys, tad dažniausiai jauniems ir mažiems verslams tenka

Pernai apie savo sprendimą investuoti Lietuvoje paskelbusios užsienio įmonės planuoja įgyvendinti 21 proc. daugiau tiesioginių

kreiptis į kredito unijas bei prašyti ES paramos.

Verslo nišų – gausu Lietuvoje, specialistų teigimu, verslo nišų, kurios galėtų gauti finansavimą, yra. Didžiausią potencialą turi paslaugos bei gamyba, skirta eksportui. „Ateityje dar labiau turėtų plėstis paslaugų sferos įmonės ir gamintojai, kurie gali lengvai prisitaikyti, perorientuoti gamybą, pakeisti produktą ar teikiamą paslaugą besikeičiant rinkos sąlygoms“, – aiškina A. Čičelis. „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direk-

FAKTAI Verslo skolinimasis

••90 proc. įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų, poreikius tenkina tik iš vidinių finansavimo šaltinių ••Įmonės, per 50 proc. poreikių tenkinančios iš vidaus šaltinių, teigia, kad tam didžiausią įtaką turėjo pakankami šaltiniai bei nenoras įsipareigoti, mažiausią – informacijos trūkumas ar kreditorių atsisakymas finansuoti ••Pernai pirmą pusmetį išoriniais finansavimo šaltiniais besinaudojančių įmonių sumažėjo 3 proc.

Nors daugiausia skolintis žada pramonės atstovai,

» Pramonę,

Bankininkai bei verslumo specialistai teigia, kad didžiausios galimybės yra tų įmonių, kurios gamina produktus ar teikia paslaugas eksportui. Fotodiena

užsienio investicijų projektų vertė siekia 927 mln. eurų. Šie projektai šalyje sukurs beveik 3000 naujų darbo vietų. Palyginimui, Estija per tą patį 2012 m. laikotarpį sulaukė 22, o Latvija – 6 projektų, kurie atitinkamai sukurs 1942 ir 783 naujas darbo vietas.

torius Dovydas Varkulevičius irgi mato neužpildytą paslaugų sferą. „Paslaugų srityje nišų ypač daug, ją pamažu pildo emigrantai, kurie atsiveža labai šaunių idėjų, – sako D. Varkulevičius. – Paslaugoms yra daug galimybių, nes jos orientuotos į vidaus vartojimą, o mums dar trūksta daug paslaugų, kurias jau turi Vakarų vartotojai.“ Taip pat jis teigia, kad gamyba turi potencialo, nes „žmonės supranta, kad gaminti produktą, kurį galima eksportuoti, reiškia uždirbti pinigus“, o eksportas šiuo metu ant

» Mes

mažiukų verslų nefinansuojame bangos. Be to, šią sritį, pasak D. Varkulevičiaus, mielai finansuoja bankai. M. Busila tikina, kad lietuviams reikėtų labiau eksportuoti savo produktus ir verslus. „Bet pamažu tai ateina į Lietuvą, – tikina M. Busila. – Kai lietuviai nori pradėti verslą, jie žiūri į Lietuvą kaip į vietą, kur galima išbandyti save, ir mėgina eiti į užsienio rinką. Prieš dvejus metus to tikrai nebuvo.“ Tiesa, A. Čičelis pabrėžia, kad didesnę ir greitesnę lietuvių verslo plėtrą stabdo žinomų prekės ženklų trūkumas. „Neturime savo prekės ženklo, todėl realiai parduodame tik darbo jėgą ir gal tam tikrą logistikos grandinės paslaugą, taip dalį pelno paliekame tarpininkams“, – teigia jis.

Aplinka gerėja

Galimybės – pramonei

ypač apdirbamąją, bankai vertina geriausiai iš visų verslo sričių

užsienio investicijų projektų, nei 2011 metais, skelbia „Investuok Lietuvoje“. Pagal šį rodiklį, „fDiMarkets.com“ duomenimis, Lietuva yra penkta pasaulyje, Europoje – trečia ir absoliuti lyderė tarp Baltijos šalių. Per pirmus dešimt 2012 metų mėnesių Lietuvoje paskelbtų 29 tiesioginių

Tiek verslininkai, tiek bankai ėmėsi pastangų padidinti skolinimo verslui rinką. Shutterstock

Pasak D. Varkulevičiaus, bendra skolinimo verslui aplinka gerėja, nes tiek finansinės įmonės, tiek verslai pradėjo labiau stengtis. Nors skundų dėl skolinimo pasigirsta tiek iš vienų, tiek iš kitų, padaryta nemažai, kad skolinimas vyktų. „Swedbank“ ir DNB su įstaiga „Versli Lietuva“ pradėjo konsultuoti verslus finansiniais klausimas, – pasakoja D. Varkulevičius. – Reikėtų pagirti jaunuosius verslininkus, kurie visų pirma neneria į verslą stačia galva, o susirenka informaciją apie veiklos pradžią ir ateina pasikonsultuoti į banką. O norintys pasiskolinti verslininkai klausia, kokias sąlygas turėtų atitikti, kaip galėtų tą padaryti, ir atitinkamai struktūrizuoja savo lėšas.“


Mokslas ir technologijos

24

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Popierinė planšetė

TIK SKAIČIAI

4,4

■ Kvinso universiteto (angl.

Queen’s University) mokslininkai, bendrovėms „Plastic Logic“ ir „Intel Labs“ sukūrė ploną ir lankstų kaip popieriaus lapas planšetinį kompiuterį.

mln. Į popieriaus lapą panašus planšetinis kompiuteris „PaperTab“ žada revoliuciją rinkoje. Gamintojų nuotr.

„Nokia“ paskutinį 2012 metų ketvirtį pardavė 4,4 mln. „Lumia“ telefonų

„PaperTab“ panašus į popieriaus lapą, turi didelę skiriamąją gebą ir 27 centimetrų

įstrižainę. Skirtingai nuo įprastų planšetinių kompiuterių, vartotojas gali naudotis keliais „PaperTab“, kurie veikia kartu ir vienu metu gali atvaizduoti tą pačią ar kelias skirtingas programas, t. y. kiekvienas kompiuteris gali būti atskiras dokumentas ar juos sudėjus į krūvą galima sukurti didelį ekraną.

Temstantis technologijų švyturys Didžiausioje elektronikos parodoje „Consumers Electronics Show“ dominavo milžiniški ekranai, liečiamieji kompiuteriai. Tačiau parodos švyturys, kažkada nušvietęs būsimas technologijų tendencijas, kiekvienas metais vis labiau temsta nuo Las Vegasą supančios dykumos dulkių. Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

P

lačiai vartojamų elektronikos prietaisų paroda „Consumers Electronics Show“ (CES) nuo 1967 metų, kai pirmą kartą atvėrė duris, buvo technologijų sektoriaus žiburys. Čia pristatyti produktai ilgainiui atsirasdavo daugelio žmonių namuose. CES buvo pristatyti vaizdo juostų įrašymo įrenginiai, kompaktinių diskų grotuvai, DVD plokštelės, plazminiai televizoriai ir dar begalė kitos technikos, kurią buvo galima rasti daugumos namų svetainėse. Šiemet į Las Vegasą CES vėl sutraukė technologijų mylėtojus iš viso pasaulio. Beveik 400 krepšinio aikštelių dydžio parodos teritorijoje praėjusią savaitę laukta 150 tūkst. lankytojų, 5 tūkst. žiniasklaidos atstovų. Verta atsiminti, kad paroda nėra atvira visiems – į ją papulti gali tik elektronikos vartotojų sektoriuje dirbantys žmonės.

Praranda vaidmenį Nors kai kurios žiniasklaidos priemonės į CES siuntė net po 60

žurnalistų, vis dažniau kalbama, kad paroda praranda savo, kaip tendencijų „braižytojos“, vaidmenį. Anot „Google“

FAKTAI CES skaičiais

••CES perdirba 75 proc. parodoje panaudotų medžiagų ••Parodoje kilimu padengta 24 km kelio ••Parodoje pristatoma daugiau nei 20 tūkst. produktų ••CES dalyvauja bendrovės iš 150 pasaulio šalių ••Paroda būna atidaryta 33 valandas

Nors CES vis dar sulaukia daug dėmesio, tačiau savo vaidmenį jau praranda. Scanpix

valdybos pirmininko Erico Schmidto, šiandien žmonėms rūpi tik keturios bendrovės – „Apple“, „Google“, „Amazon“,

„Facebook“. Parodoje nerasime nė vienos. Ilgą laiką CES atidarydavo „Microsoft“, bet pernai ji paskelbė, kad į parodą

negrįš. Šiek tiek melavo. Bendrovės vadovas Steve’as Ballmeris trumpam atbėgo į sceną per atidaromąjį renginį, kuriam

šiemet vadovavo procesorių gamintoja „Qualcomm“. Tačiau „Microsoft“ stendo parodoje nebebuvo. Jos vietoje

» CES šiemet akį bandė patraukti

milžiniškais televizoriais ir planšetiniais kompiuteriais, naujais žaidimų kompiuteriais ir vairuotojo pasiimti atvykstančiais automobiliais

stovėjo Kinijos bendrovė „Hisense“, gaminanti nebrangius televizorius. Technologijų grandai produktus mieliau pristato savuose renginiuose, nei laukia, kol reikės dėl dėmesio varžytis su konkurentais. Šiais laikais nebebūtina dalyvauti milžiniškuose renginiuose, nes bendrovės naujienos potencialius pirkėjus ir žiniasklaidą iškart pasiekia per socialinius tinklus. Be to, jau kurį laiką prietaisus keičia internetas, programėlės, o įrenginys telieka terpe jas pasiekti. O naujoms programėlėms pristatomųjų renginių tikrai nereikia. Turime puikų pavyzdį Lietuvoje – vaizdo redagavimo programą „Pixelmator“. Ją sukūrę broliai Dailidės jokiose parodose nedalyvavo, jiems neprireikė investuoti tūkstančių į reklamą, tačiau programa, pasirodžiusi „App Store“ parduotuvėje, per mažiau nei mėnesį uždirbo 1 mln. JAV dolerių.

Nepaisant to, CES šiemet bandė patraukti akį milžiniškais televizoriais ir planšetiniais kompiuteriais, naujais žaidimų kompiuteriais ir vairuotojo pasiimti atvykstančiais automobiliais. Būtent tokį pristatė „Audi“. Jos sukurtas A7 modelis gali atvykti pasiimti netoliese stovinčio šeimininko – šiam tereikia išmaniajame telefone paleisti programėlę. Tiesa, automobilis atvyks tik tose stovėjimo aikštelėse, kurios bus specialiai paruoštos – mat jį vairuoja lazerių masyvas, paslėptas stovėjimo aikštelėje.

Ekranų šou Kaip vieną pagrindinių šių metų CES tendencijų galima išskirti televizorius su milžiniškais ekranais arba bent jau itin didele skiriamąja geba. Visi didieji gamintojai lyg susitarę demonstravo prietaisus, kurių skiriamoji geba itin didelė. „Sony“, „Samsung“, „Panasonic“, LG, „Vizo“ rodė televizorius su vadinamąja 4K skiriamąja geba, turinčia keturis kartus daugiau taškų nei dabar paplitusi aukštos raiškos televizija (HDTV, 1080p), o „Sharp“ aplenkė konkurentus ir pristatė 215 centimetrų įstrižainės televizorių, kurio skiriamoji geba – 8K (16 kartų daugiau nei dabartinė aukšta raiška). Tiesa, nei 4K, nei 8K skiriamąją gebą palaikančio turinio kol kas nėra, o Lietuvoje šiandien net didžioji dalis TV programų nėra transliuojamos didelė raiška. Be to, šiemet gamintojai primiršo 3D televiziją. Pernai akinius, leidžiančius matyti trimatį vaizdą ekranuose, reikėjo užsidėti einant į kiekvieną spaudos konferenciją, iš kiekvieno ekrano bandydavo kas nors išlįsti, bet šiemet to neliko. Kita vertus, 3D technologija tiek išplito, kad šiandien labai sunku įsigyti naują televizorių, kuris neturėtų šio formato.

Tik kyla klausimas, kiek žmonių tuo aktyviai naudojasi.

Mokslas ir technologijos

25

„Panasonic“ 20 colių įstrižainės planšetinis kompiuteris, kurio skiriamoji geba – 4K. AFP

Valdymas pirštais Parodoje didžioji dalis ekranų prašėsi liečiami – daugiausia dėl operacinės sistemos „Windows 8“, kurią patogiau valdyti liečiant ekraną, o ne stumdant žymeklį. CES pristatyti nešiojamieji kompiuteriai buvo arba su liečiamais ekranais, arba lengvai paverčiami į planšetinius kompiuterius. Kai kuriuos gamintojus vėl pavergė dydis, pavyzdžiui, „Panasonic“ pristatė 50,8 centimetrų įstrižainės planšetinį kompiuterį, kuriuo bandys sužavėti fotografus. 3M žengė dar toliau – pristatė didesnį nei 2 metrų įstrižainės stalą, kurio paviršius – liečiamas ekranas. Savo ruožtu „Huawei“ pasirodė su išmaniuoju telefonu, turinčiu didžiausią (15,5 centimetrų) ekraną pasaulyje.

Žaidimų ateitis Trys gamintojai CES pristatė naujo modelio žaidimų kompiuterius. „Nvidia“ pasirodė su „Project Shield“ – nešiojamuoju žaidimų kompiuteriu, valdomus „Android“ operacine sistema. „Project Shield“ turi liečiamą 5 colių ekraną. Juo bus galima žaisti žaidimus, pritaikytus „Android“, ar juos transliuoti iš įprastų kompiuterių. „Razer“ pristatė galingesnį, taip pat nešiojamąjį žaidimų kompiuterį „Edge Pro“, kuriuo bus galima žaisti įprastiems kompiuteriams pritaikytus žaidimus. Savą kompiuterį pristatė ir žaidimų kūrėja „Valve“. Jis vienu metu keliuose TV ekranuose leis žaisti skirtingus žaidimus. Bene įdomiausias šios srities eksponatas buvo „Oculus Rift“ įrenginys, primenantis senus fantastinius filmus. Mat žaidėjai turi užsidėti specialius akinius, kurie juos perkelia į trimatį pasaulį, o sukant galvą realiame pasaulyje, vaizdas sukasi kartu ir virtualiame. Tiesa, tai dar tik prototipas, bet gamintojai rimtai užsibrėžę tikslą juo pradėti prekiauti.

» 3M žengė dar toliau – pristatė

didesnį nei 2 metrų įstrižainės stalą, kurio paviršius – liečiamas ekranas

„PrivaQ“ telefono dėklas su pirštų antspaudų skaitytuvu ir programine įranga „FingerQ“, leidžiančia saugiai naršyti internete. Reuters

„Whirlpool“ pietų vieta „Fireplace“, kuri palaiko šiltą atmosferą ir neleidžia atvėsti maistui. AFP

„Re-Timer“ šviesdamas 500 nanometrų ilgio bangomis leidžia „nunulinti“ organizmo vidinį laikrodį. Reuters

3M pristatė 84 colių įstrižainės lietimui jautrų stalą. AFP

„Moshi Digits“ pirštinės, su kuriomis veikia lietimui jautrūs ekranai. AFP

„Samsung“ televizorius, palaikantis itin aukštą skiriamąją gebą 4K. AFP

Apie 260 litų kainuosianti šakutė „A HAPIfork“ stebės savininko mitybos įpročius. AFP


Verslo švyturiai

26

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Sporto virusas užkrečiamas

Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

V

idmantas Šiugždinis apie galimybę eiti vadovo pareigas pirmą kartą susimąstė po projektų vadybos studijų Anglijos Grinvičo universitete. Pirmiausia jis įsidarbino reklamos agentūroje projektų vadovo asistentu, vėliau pakilo iki projektų vadovo ir direktoriaus pareigų. „Nuo pat pradžių dirbau su reklama. Reklama ir rinkodara pasirodė įdomios sritys, nes jų projektai nuolat keičiasi, visada yra kažkas naujo, nuolat perimi tarptautinę patirtį. Manau, kad šis pasirinkimas pasiteisino“, – sakė jis. Vėliau V. Šiugždinis pradėjo dirbti didžiausioje Baltijos šalyse „SEVEN Entertainment“ pramogų grupėje. Iš pradžių „Siemens“ arenos projekto rinkodaros ir pardavimo vadovu, vėliau „Vichy“ vandens parko rinkodaros vadovu, „Rubicon Group“ rinkodaros departamento direktoriumi, kol 2008-aisiais tapo „SEVEN entertainment“ holdingo vadovu. Ten vadovavęs septyniasdešimties žmonių grupei šių metų gegužę pašnekovas perėjo į „Impuls“ ir tapo daugiau nei tris kartus didesnio kolektyvo galva. „SEVEN Entertainment“ dirbau devynerius metus. Norėjosi ko nors naujo ir pamaniau, kad jei dar padirbėsiu pramogų grupėje, pasiliksiu ten visam gyvenimui, – kalbėjo pašnekovas. – Norėjosi naujovių ir kai investicinis fondas „BaltCap“ pakvietė mane ateiti į „Impuls“, ši veikla pasirodė

CV

Mažiau nei prieš metus „Impuls“ vadovo vairą perėmęs Vidmantas Šiugždinis jau ir pats spėjo užsikrėsti sporto virusu – numetė tris kilogramus ir sporto salėje pradėjo leisti laisvalaikį. „Turi daryti viską, kuo užsiimi versle – kitaip darbas nesiseks“, – įsitikinęs jis. įdomi.“ Pasak V. Šiugždinio, labiausiai viliojo tai, kad investicinis fondas turėjo stiprų finansinį užnugarį, leido laisvai priimti sprendimus ir ketino sparčiai plėstis.

Pasirinko sveikatą Ilgą laiką rinkodaros srityje dirbęs V. Šiugždinis pasakojo, kad daugelis Lietuvos įmonių dar gerokai atsilieka nuo vakarų: žiūrima tik į šią dieną per daug nemąstant apie ateitį, todėl bendrovės orientuojasi tik į pardavimo skatinimą, o ne įvaizdžio kūrimą. Abu šie dalykai, „Impuls“ vadovo nuomone, turi būti daromi lygiagrečiai. Todėl atėjus į sporto klubų tinklą pirmieji uždaviniai buvo motyvuoti personalą ir sutvarkyti rinkodaros strategiją. „Impuls“ buvo akivaizdus lyderis, bet jam negalėjome priskirti jokios emocijos. Buvo neaišku, koks tai sporto tinklas ir ką jis komunikavo, – prisiminė V. Šiugždinis. – Iki tol buvo mėginta sporto klubų

tinklą pristatyti kaip grožio ar jėgos kultą, bet aiškios įmonės pozicionavimo strategijos nebuvo. Nusprendėme pasirinkti

sveikatingumą.“ Pasak pašnekovo, sveikatingumas pasirinktas todėl, kad tai labai populiari tema, sportuoti savo ma-

lonumui susiruošia vis daugiau žmonių. Tiesa, Lietuvoje jų kol kas gerokai mažiau nei kitose Europos šalyse.

Šiuo metu Lietuvoje veikia devyni „Impuls“ klubai. Nuo pirmojo klubo atidarymo 2004 metais vyko tendencinga plė-

tra. 2005-aisiais Vilniaus Kareivių gatvėje atidarytas antrasis „Impuls“ šiuo metu pagal plotą ir teikiamų paslaugų spektrą yra didžiausias Baltijos šalyse. 2011 metais sporto klubų tinklą įsigijo investicinis fondas „BaltCap“, nuo tada „Impuls“ nuolatos dairosi investavimo galimybių kitose Baltijos šalyse. Pasak V. Šiugždinio, Lietuvoje jau beveik nebėra kur plėstis taip, kad atidaręs klubą tinklas nekonkuruotų pats su savimi. Šiemet planuojama atidaryti dešimtąjį sporto klubą Klaipėdoje, sporto klubai veiks visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Esame didelis tinklas, todėl galime skirti pinigų komunikacijai ir reklamai, o kitiems, teturintiems kelis klubus, nėra galimybių plačiai reklamuotis. Be to, pas mus dirba geri treneriai, o žmonės dažnai lanko klubus būtent dėl jų“, – „Impuls“ tinklo sėkmės priežastis vardijo pašnekovas.

1997 m. studijavo Grinvičo universitete 2003–2004 m. ėjo „Siemens“ arenos rinkodaros vadovo pareigas

Nuo 2012 m. gegužės – „Impuls“ vadovas

Viską reikia daryti su užsidegimu, tada prisidės ir aplinkiniai, mano V. Šiugždinis.

– verslo ar žmonių, tereikia truputį paskatinti tokius projektus ar bent netrukdyti, žmonės ir patys gali susiorganizuoti

Krepšinio ekspertų šalis V. Šiugždinio nuomone, Lietuvoje kol kas nėra masinio sportavimo kultūros, aktyviai sportuoja tik maža dalis gyventojų – vos procentas ar pusantro, o, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse – iki dvylikos procentų, Vakarų Europoje – 5–7 proc., priklausomai nuo šalies. Tiesa, matyti tendencijos, kad ir Lietuvoje žmonės vis dažniau sportuoja ne tik profesionaliai, bet ir dėl pomėgio – susiruošia ne tik būti krepšinio ekspertais sėdėdami ant sofos, bet ir patys imtis sporto. „Žmonės atranda daugiau negu tik krepšinį, o jei pažiūrėtume į bendrą visuomenės dalį, kiek žmonių žiūri krepšinio rungtynes, tai dauguma jų nežaidžia, tik žiūri. Kur kas geriau domėtis

FAKTAI „Impuls“

••„Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubų tinkle šiuo metu dirba 225 žmonės ••Lietuvoje šiuo metu veikia 9 „Impuls“ klubai keturiuose miestuose: Vilniuje (5 klubai), ••Kaune (2 klubai) ir po klubą Šiauliuose ir Panevėžyje ••„Impuls“ apyvarta 2012 metais viršijo 23 mln. litų

2004 – 2006 m. Vilniaus pramogų parko rinkodaros vadovas 2008 – 2012 m. dirbo vadovu „SEVEN Enterntainment“ grupėje

27

» Iniciatyvos dažnai kyla iš apačios

Vidmantas Šiugždinis

1990–1994 m. mokėsi Vilniaus Licėjuje

Verslo švyturiai

Šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų veikti 10 „Impuls“ klubų. Ruslano Kondratjevo nuotr.

būtų žaidžiant, tai duotų daugiau naudos“, – pamąstymais dalijosi „Impuls“ vadovas. V. Šiugždinio nuomone, žmonės mažai sportuoja ir dėl to, kad Lietuvoje sporto kultūros populiarinimu menkai teužsiima valstybė. Tam esą net nereiktų daug lėšų, o rezultatai būtų tikrai pastebimi – žmonės rečiau sirgtų, mažiau pinigų reikėtų išleisti sveikatos apsaugai. „Pernai mėginome įgyvendinti viešų mankštų idėją. Organizavome iniciatyvas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mūsų treneriai vedė mankštas ir atsirado įmonių, kurios prisidėjo – vieni pasiūlė atvežti vandens, kiti – aparatūrą ir muziką, – prisiminė „Impuls“ vadovas. – Iniciatyvos dažnai kyla iš apačios – verslo ar žmonių, verslui tereikia truputį paskatinti tokius projektus, o valstybei bent netrukdyti – žmonės ir patys gali susiorganizuoti.“

Ruslano Kondratjevo nuotr.

socialiniams projektams ir organizaciniam „Rotary“ darbui. Jis taip pat yra antrosios Vilniaus Licėjaus laidos absolventas ir vado-

vauja mokyklos alumnų organizacijai. „Su amžiumi pradėjo norėtis socialinės veiklos, gėrio“, – šypteli jis.

» Reikia viską daryti su užsidegimu, tada žmonės „užsiveda“ ir pradeda daryti tą patį

Laisvalaikis pradėjus dirbti sporto klubų tinklo vadovu tenka ir sportui – nuo atėjimo pradžios „Impuls“ vadovas jau numetė tris kilogramus ir neketina sustoti – užsiėmimų (pvz., bėgioti ar važinėti salės dviračiais) čia tikrai nestinga. „Pats turi daryti viską, kuo užsiimi darbe. Tai suteikia galimybę pamatyti tikras problemas ir yra tam tikra energetika, – kalbėjo V. Šiugždinis. – Tikiu, kad egzistuoja formulė, kiek įdedi jėgų į darbą: energija gali pasidvigubinti, pasitrigubinti. Tai energijos tvermės dėsnis, nes ji užauga per žmones. Reikia viską daryti su užsidegimu, tada aplinkiniai „užsiveda“ ir pradeda daryti tą patį.“

Verslo energijos dėsniai Pasak „Impuls“ vadovo, jam svarbiausios darbe tenkančios funkcijos – motyvuoti žmones, iškelti tikslus, pajusti, kas darbuotojus veda į priekį ir suburti iš jų tvirtą komandą. Todėl nemažas dėmesys skiriamas atrankai. „Samdydamas žmones žiūriu, ar jie turi empatijos jausmą, kaip sugeba pajausti kitus, ar gali kartu dirbti komandoje. Per darbo pokalbį bandau suprasti, kaip žmogus reaguoja į kitus, kaip girdi, ar sugeba paklausti“, – sakė jis. Vadovas pasakoja, kad įmonė stengiasi leisti patiems darbuotojams sukurti vertybes ir jie visuomet tai daro noriai – jei normos bus kažkieno nustatytos, darbuotojai jomis nesivadovaus, nes žiūrės kaip į primestas iš viršaus. Laisvalaikiu „Impuls“ vadovas domisi technologinėmis naujovėmis, o pastaruoju metu tenka vykdyti ir nemažai socialinės veiklos. V. Šiugždinis yra „Rotary“ Lietuvos tūkstantmečio klubo prezidentas, todėl tenka skirti dėmesio

Pradėjęs eiti „Impuls“ vadovo pareigas V. Šiugždinis vis daugiau laiko skiria sportui. Ruslano Kondratjevo nuotr.


Įdarbinti pinigai

28

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Susijungimų ir įsigijimų rinkoje – sausra Daugiausia įmonių įsigijimo sandorių 2012-aisiais sudaryta maisto pramonės, žemės ūkio, telekomunikacijų ir IT sektoriuose, bet itin išskirtinių praėjusiais metais būta nedaug. Juos tradiciškai apžvelgia „Ekonomika.lt“. Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Į

monių įsigijimo mažėjimo tendencijas praėjusiais metais patyrė visas pasaulis, tad ir Lietuva šioje srityje nebuvo išimtis. Vis dėlto rinkos dalyvių nuotaikos neprastėjo, teigia advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Sergėjus Butovas. Kontoros atliktos įmonių apklausos dėl įsigijimo ir susijungimo planų duomenimis, daugiau nei pusė bendrovių svarsto galimybę įsigyti kitas įmones arba parduoti jau išplėtotą verslą. „Tai reiškia, kad tokiais sandoriais domisi tiek pirkėjai, tiek pardavėjai. Todėl reikia tik tikėtis, kad šiemet tai virs realiais sandoriais, o rinkos atsigavimo nereikės laukti dar metus“, – sako S. Butovas. Apklausa atskleidė, kad vis daugiau Baltijos šalių bendrovių svarsto apie įmonių įsigijimą kitose šalyse. „Tai natūralus reiškinys, nes sėkmingos Baltijos šalių bendrovės plečiasi ir baigia išaugti pakankamai nedidelę Baltijos šalių rinką, – aiškina S. Butovas. – Tokių pavyzdžių būta 2012-aisiais: „City Service“ įsigijo įmonę Lenkijoje, „Olympic Casino“ – Italijoje.“

Didžiausi Lietuvoje Praėjusiais metais Lietuvoje didžiausią sandorį

» Optimizmo

suteiks nauji fondai

sudarė Švedijos bendrovė „TeliaSonera“, nusprendusi padidinti savo valdomų akcijų dalį telekomunikacijų įmonėje TEO. Iš fondo „East Capital“ bei kitų akcininkų už 204,8 mln. litų ji įsigijo 19,86 proc. TEO akcijų, už vieną sumokėjo apie 2,19 lito. Kaip skelbiama, šiuo sandoriu „Telia Sonera“ siekė padidinti valdomų akcijų dalį Lietuvos bendrovėje, įmonė taip pat leido „East Capital“ ir kitiems akcininkams realizuoti savo investicijas. Šiuo metu „TeliaSonera“ valdo 88,15 proc. TEO akcijų. „Tai didelis pasiekimas įgyvendinant pagrindinių nuosavybės rinkų didinimo strategiją, – tuomet sakė „Telia Sonera“ vykdomasis viceprezidentas ir vyriausiasis finansininkas Per-Arne Blomquistas. – Didžioji dalis institucinių investuotojų nusprendė priimti mūsų pasiūlymą ir puikiai suprantame, kad TEO vaidmuo vertybinių popierių biržoje nebebus toks, koks buvęs. Kita vertus, ketiname bendrovę palikti biržos sąrašuose tol, kol likvidumas rinkoje bus racionalus.“ Metų įvykių sąrašą sudaręs investicinis bankas „Finasta“ šį savanorišką oficialų „TeliaSonera“ siūlymą akcininkams pavadino metų Vilniaus biržos „Nasdaq OMX“ pasiūlymu.

Už minėtą sumą bendrovė „Linas Agro Group“ įsigijo 50 proc. „Dotnuvos projektų“ akcijų. Iki tol ji jau valdė pusę įmonės, užsiimančios žemės ūkio technikos prekyba, sėklų ruošimu ir pardavimu, grūdų valymu, džiovinimu, sandėliavimo kompleksų projektavimu ir įrengimu, akcijų. „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius sudarius sandorį tvirtino, kad dabar bendrovė planuoja plė-

Kėdainių rajone įsikūrusios ir pieno bei mėsos gamyba užsiimančios Labūnavos žemės ūkio bendrovės įsigijimą A. Pranckevičius pavadino perspektyviu.

*– Sandorio vieta lentelėje neatspindi sandorio vertės

pašto pirkinys: už 13,9 mln. litų bendrovė įsigijo 100 proc. „Baltic Post“ akcijų, mat pastaroji valdo siuntų savitarnos terminalus „Siuntos 24“. Kaip tuomet teigė buvęs susisiekimo viceministras ir Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Rimvydas

••2012-aisiais daugiausia įsigyta maisto pramonės, žemės ūkio, telekomunikacijų ir IT bendrovių akcijų, 2011 metais – farmacijos, statybos ir atsinaujinančios energijos

Antras pagal dydį sandoris nusileido bendrovei „TeliaSonera“ suma: jo vertė buvo 32 mln. litų, tačiau ne procentine išraiška.

2012-aisiais Lietuvoje įmonių sujungimo ir įsigijimo sandorių užderėjo menkai, bet rinka optimizmo neprarado. Fotodiena

omx ryga 370,41

411,92

367,11

406,02

365,47

404,05 362,70

360,52

OMXR= +1,06%

778,4 409,95

2013 01 09

2013 01 10

2013 01 11

Šiemet – geriau Advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas S. Butovas sako, kad šie metai bus gerokai optimistiškesni: tam pagrindo suteikia ir pernai įsteigti nauji privataus kapitalo fondai. „Juos steigė „Practica Capital“, „Lords LB Asset Management“, be to, rinką pagyvinti turėtų ir Baltijos inovacijų fondas, kuris per ketverius metus turėtų investuoti 100 mln. eurų (345 mln. litų) į Baltijos šalyse veikiančius privataus ir rizikos kapitalo fondus. Taip pat „Invegoje“ kuriami rizikos kapitalo fondai „Seed“ ir „Start-up“, – vardija jis. Anot S. Butovo, šiemet populiarūs turėtų išlikti tie patys sektoriai, kaip ir 2012-aisiais: maisto pramonės, žemės ūkio, telekomunikacijų, informacinių technologijų. „Galima laukti ir energetikos sektoriaus bendrovių, ypač susijusių su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, bei pramonės įmonių įsigijimo sandorių“, – priduria jis.

OMXT= +1,74% 774,14

774,14 769,88 765,63

405,65

761,37

402,09

757,12

400,12

752,86

760,88

748,6

398,15 2013 01 08

davo įsigijimo sandorius tiek asmeniškai, tiek per savo investicinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas“. Iš viso per metus jis įsigijo akcijų už 1,36 mln. litų, sudarančių 3,8 proc. visų „Rokiškio sūrio“ akcijų.

omx talinas

409,95 407,98

2013 01 07

Vaštakas, taip stengiamasi įtvirtinti bendrovę rinkoje prieš šiemet vyksiantį jos liberalizavimą. Bankas „Finasta“ paskelbė ir metų pirkėją – juo tapo įmonės „Rokiškio sūris“ direktorius Antanas Trumpa, mat 2012-aisiais jis sudary-

••Praėjusių metų didžiausio sandorio vertė gerokai kuklesnė: stambiausia TEO akcininkė „Telia Sonera“ įsigijo dar beveik 20 proc. šios įmonės akcijų

Apsipirko ne kartą

Įsigyta/parduota akcijų dalis, proc. 19,86 50 98,55 100 50 50

Šaltinis: advokatų kontora „Sorainen“

••Tuomet didžiausiu metų sandoriu tapęs bendrovės „Sanitas“ pardavimas savininkei – bendrovei „Invalda“ – atnešė apie 1,245 mlrd. litų

OMXV=+2,13%

2013 01 04

Įsigijimo kaina (mln. lt) 204,8 32,1 22,5 13,9 Vertė neatskleista* Vertė neatskleista*

••Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2012-aisiais buvo paskelbta apie 48 įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorius – 16 proc. mažiau nei 2011 metais

368,76

362,17

Rengiasi pokyčiams

„Planavome įsigyti 87 proc. pajų, bet po derybų su esamais pajininkais įsigijome daugiau, nes įmonė perspektyvi: visą laiką dirbo pelningai, jos EBITDA pastaruosius trejus metus augo. Bendrovė patraukli ir dėl turimų 490 ha nuosavos žemės, nes mūsų strateginis tikslas yra plėsti dirbamos žemės plotus iki 20 tūkst. ha, įsigyjant perspektyvias žemės ūkio įmones“, – tvirtino jis. Tarp didžiausiųjų šiemet įtrauktas ir Lietuvos

Pardavėjas „TEO“ „Dotnuvos projektai“ „Labunavos ŽŪB“ „Baltic Post“ „Manifoldas“ „LL Investicijos“

Susijungimai ir įsigijimai Lietuvoje

370,41

363,82

trečias pagal dydį akcijų įsigijimo sandoris Lietuvoje, o bankas „Finasta“ šią bendrovę įvertino kaip aktyviausią susijungimų ir įsigijimų rinkos dalyvę iš visų į Vilniaus biržos prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių.

Pirkėjas „teliaSonera“ „Linas Agro Group“ „Linas Agro Konsultacijos“ „Lietuvos paštas“ „LOTOS Geonafta“ „Chevron Corporation“

FAKTAI

OMx vilnius 372,06

trą užsienyje. „Tikimės, kad po 3–4 metų Latvijoje ir Estijoje bendrovė užims tokias pačias pirmaujančias pozicijas, kaip ir šiandien Lietuvoje. Ieškosime galimybių plėstis ir kitose gretimose rinkose – Kaliningrado srityje, Baltarusijoje“, – teigė jis. Tačiau tai nebuvo vienintelis didelis 2012-ųjų metų „Linas Agro Group“ pirkinys: už 22,5 mln. litų įmonė įsigijo 98,55 proc. Labūnavos žemės ūkio bendrovės akcijų. Tai

Didžiausi Lietuvos įmonių įsigijimų ir susijungimų sandoriai 2012 m.

2013 01 04

2013 01 07

2013 01 08

2013 01 09

2013 01 10

2013 01 11

2013 01 04

2013 01 07

2013 01 08

2013 01 09

2013 01 10

2013 01 11

Įdarbinti pinigai

29

Kas Lietuvai iš bankų sąjungos? Bendra bankų priežiūra – neabejotinai vienas didžiausių pastarųjų kelių dešimtmečių ES integracijos žingsnių, reiškiančių svarbų nacionalinės valstybės galių perdavimą į viršnacionalinį lygmenį. Marius Skuodis VU TSPMI doktorantas

■ Deja, pasigirdus pirmiesiems svarstymams, ar Lietuva turėtų tapti bankų sąjungos nare, viešojoje erdvėje dar neteko girdėti diskusijų apie galimas narystės pasekmes.

Lietuvos atstovams intensyviai derantis dėl bendrų bankų priežiūros principų, iki šiol taip pat nebuvo keliamas klausimas, kokia bankų sąjunga būtų palankiausia Lietuvai. Visiškai funkcionuojanti bankų sąjunga apims keturis elementus, iš kurių šiandien sutarta tik dėl pirmojo – bendros bankų priežiūros. Planuojama, kad ilgainiui sąjungai priklausančių šalių bankai taip pat veiks pagal vienodas taisykles, žlungančios finansų institucijos bus gelbėjamos iš bendro fondo, o visi naujosios sąjungos piliečiai naudosis bendra indėlių garantijų sistema. Labai tikėtina, kad derybos dėl bendro bankų gelbėjimo vyks vadovaujant Lietuvai, t. y., Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu – 2013 metų antrąjį pusmetį. Lietuvai tapus bendros bankų priežiūros sistemos nare, Europos centrinis bankas (ECB) turėtų perimti tiesioginę Lietuvoje veikiančių didžiųjų bankų priežiūrą. Pagal ES susitarimuose nustatytus kriterijus, tai galėtų būti SEB, „Swedbank“ ir DNB. ECB taip pat galėtų tiesiogiai prižiūrėti Lietuvoje įsikūrusius „Danske“ ir „Nordea“ filialus. Lietuvos mažuosius bankus ir toliau prižiūrėtų Lietuvos bankas, tačiau ECB bet kada galėtų veikti ir jų atžvilgiu. Ši institucija ateityje įgytų galią bet kurį iš jų uždaryti ir iš

esmės taptų atsakinga kaimynių sprendimus. Tikra tiesa, Lietuvos už visos Lietuvos bankų narystė bankų sąjungoje sistemos kontrolę. Ar ECB vykdoma gali būti naudinga. Deja, priežiūra bus efekty- kol kas dar nežinome, vesnė nei nacionalinių apie kokį sąjungos tuinstitucijų, parodys tik rinį kalbame. Šiandien konkrečių laikas. Visgi bankų są- neaiškios jungos motyvai atrodo bendro bankų priežiūros pagrįsti. Vienas jų – per- mechanizmo funkcionanelyg didelė bankų ir vimo detalės ir kaip atrovalstybių tarpusavio pri- dys visa bankų sąjunga. Lietuvos dalyvavimas klausomybė. Jei vadovautumėmės bendroje priežiūros sisLietuvoje gan paplitusia temoje, kai nėra bendro nuomone, kad „Briu- bankų gelbėjimo ir inselis“ (ar šiuo atveju dėlių draudimo, kelia „Frankfurtas“) visuo- grėsmę fondui, kad sąsmet žino geriau, o gilesnė kaita už ECB priimtus ES integracija savaime sprendimus bus pateikta piliečiams. atitinka Lietuvos intere- Lietuvos sus, jau dabar galėtume Nors bendrą bankų prieagituoti už kuo greitesnę žiūros sistemą finansuos Lietuvos narystę. Bankų patys bankai, kas sumosąjungos entuziastai taip kės už galimas ECB klaipat pabrėžia, kad prie jos das? Deja, šio klausimo prisijungs euro zonai iki šiol vykusiose ES depriklausanti Estija, o įsi- rybose buvo sąmoningai vedusi eurą Latvija taps vengiama. bankų sąjungos nare nuo 2014 metų. Pasak jų, Visą komentarą būtina žiūrėti į politines skaitykite aplinkybes ir sekti šalių www.ekonomika.lt

» Tikra tiesa, Lietuvos narystė bankų sąjungoje gali būti naudinga

M. Skuodis: kyla grėsmė, kad sąskaita už ECB priimtus sprendimus bus pateikta Lietuvos piliečiams. Asmeninio archyvo nuotr.


Nr. 1 2013 m. sausio 14–20 d.

Paskutinis puslapis

31

Vadovo naujagimio įtaka algoms

Jeigu dirbate įmonėje, kurios generalinis direktorius laukia šeimos pagausėjimo, ypač pirmagimio, tikėkitės, kad gims dukra, o jei esate vyras, jums gali nepasisekti gimus bet kurios lyties vaikui.

G

eneralinių direktorių vaikų lytis stipriai susijusi su darbuotojų atlyginimu, rodo Alborgo universiteto ekonomikos profesoriaus Michealo Dahlo, Merilendo Smitho verslo mokyklos profesoriaus Cristianos Dezso bei Kolumbijos verslo mokyklos profesoriaus Davido Gaddiso Rosso atliktas tyrimas. Nors analizėje nedaroma jokių išvadų, joje pateikiamos kelios sąsajos. Dažniausiai, kai vadovui vyrui gimsta vaikas, jo darbuotojų atlyginimai susitraukia po 0,2 proc. per metus arba po 100 JAV dolerių. Šį mažėjimą lemia 0,4 proc. smukimas gimus sūnui, rodo darbas, ištyręs beveik 10 655 Danijos įmones, kuriose nuo 1996 iki 2006 metų 18 tūkst. vyrų vadovų sulaukė 1600 vaikų. Tačiau yra ir gera žinia. Ši dinamika apsi-

Lietuviškoji S. Palin

Jei vadovui gimė dukra, tikėkitės didesnės algos, jei berniukas – mažesnės. Shutterstock verčia, jeigu generalinio direktoriaus žmona pagimdė dukrą, ypač jei tai jos pirmas vaikas. Darbuotojų algos kyla, kai gimsta pirmagimė dukra. Šiuo atveju būtent moterų algos paauga daugiau nei vyrų. Vidutiniškai moterų atlyginimai didėja 1,1 proc., o vyrų – 0,6 procento. Iš viso moterys gauna daugiau naudos, kai di-

rektorius susilaukia vaiko, nesvarbu, ar tai pirmagimis, ir kokia jo lytis. Gimus berniukui, darbuotojų moterų atlyginimai mažėja tik 0,2 proc., o vyrų – 0,5 proc. Kai gimsta pirmagimis sūnus, moterų atlyginimai išauga vidutiniškai išauga 0,8 proc. Tyrime svarstoma, kad moterų atlyginimai auga labiau, nes tapimas tėvu

pakeičia vadovo požiūrį į jas. Ankstesni tyrimai rodo, kad vyrai jaučia didesnę pagarbą savo žmonoms, kai jos tampa motinomis. Dėl to manoma, kad naujieji tėčiai pradeda geriau vertinti moterų darbuotojų kompetenciją. Be to, tyrimai rodo, kad sulaukę pirmųjų vaikų vyrai tiesiog pradeda labiau rūpintis žmonių gėrove.

Mėgstamų žmonių įpročiai

Mėgstami žmonės simpatijas gali laimėti per kelias pokalbio minutes. Shutterstock

■ Kaip mėgstami žmonės

priverčia kitus juos pamėgti vos per penkias minutes lengvo pokalbio? Štai kelios ypač simpatiškų žmonių paslaptys. Nusižeminimas. Nors išsitiesti, tvirtai spausti ranką ir kalbėti tvirtu balsu atrodo reikalinga, norint palikti gerą įspūdį per didelis pasitikėjimas atgraso ir nukreipia visą dėmesį į save. Svarbu atsikratyti svarbos statuso, reikia atsipalaiduoti, žengti truputį į priekį, palenkti galvą į šoną ir nusi-

TINKLARAŠTIS

šypsoti. Taip parodysite, kad jūs esate pagerbtas sutikęs asmenį, o ne atvirkščiai. Žmonės mėgsta tuos, kurie mėgsta juos. Prisilietimas. Neseksualinio pobūdžio prisilietimas gali būti labai galingas. Jis gali paveikti elgesį, padidinti sutarimo galimybes bei sudaryti draugiškesnį įspūdį. Kitą kartą, kai prieisite prie žmogaus, kurį pažįstate, švelniai palieskite jo petį. Toks pasisveikinimas atrodys nuoširdesnis. Prisilietimas pašalina natūralius barjerus bei sumažina dis-

tanciją tarp žmonių. Socialinis džiudžitsu. Labai mėgstami žmonės išmano seną socialinio džiudžitsu meną, kuris priverčia pašnekovą kalbėti apie save ir to nesuprasti. Tokie žmonės naudoja susidomėjimą, mandagumą bei socialinį grakštumą ir taip apkeri žmones. Įvaldyti šį meną lengva. Tereikia užduoti tinkamus klausimų. Būkite atviri. Klauskite, kaip, kodėl, kas? Taip parodysite pagarbą kito žmogaus nuomonei. Nuoširdumas. Visi kažkuo

yra geresni už mus. Ir reikia leisti jiems tą parodyti. Per dažnai žmonės įsivelia į asmenines dvikovas siekdami pasirodyti geresni už kitus. Tačiau norint patikti žmogui reikia pralaimėti: pagirti, būti sužavėtam bei pripažinti savo nesėkmę ar silpnybę. Būtina parodyti šiek tiek pažeidžiamumo, tikrą save. Šilta pabaiga. Atsisveikinant svarbu grįžti į pradžią, paspausti vienas kitam rankas, priliesti petį, išreikšti nuoširdų džiaugsmą dėl susitikimo ir nusišypsoti. Tik ne ta dirbtina pardavėjų šypsena, o nuoširdžiai. Pirmas įspūdis svarbus, bet svarbus ir paskutinis. Pripažinimas, kad tai sunku. Visi šie patarimai skamba paprastai, bet tai nėra lengva, ypač jei esate drovus. Bet reikia suprasti, kad tai yra nelengva, o tapti nuoširdesniam, pažeidžiamesniam, pagarbesniam – reiškia rizikuoti. Tačiau nesijaudinkite: kai padėsite žmonėms jūsų draugijoje jaustis geriau, šie jus už tai pamėgs. Kartu ir jūs sau patiksite truputį labiau.

Prisiminkime 2008 metų JAV prezidento rinkimus, kai dėl prezidento posto varžėsi Barackas Obama ir Johnas McCainas. Pastarasis į viceprezidento kėdę norėjo pasodinti tuo metu mažai kam žinomą Aliaskos gubernatorę Sarah Palin. Per pirmuosius interviu paaiškėjo, kad jai trūksta ne tik politikos, bet ir geografijos žinių. Galiausiai apie šią moterį ir jos rinkimų kompaniją HBO sukūrė filmą „Game Change“. Dabar sugrįžkime į Lietuvą, kur lietuviškąja S. Palin galime pavadinti naująją ūkio ministrę Birutę Vėsaitę. Dar prieš Naujuosius metus politikė „sėkmingai“ dominavo socialiniuose tinkluose, bandžiusi „Facebook“ ir „Google+“ lankytojus sužavėti standartinėmis rinkimų frazėmis, kol galiausiai buvo „užgluminta“ ir priversta pašalinti savo paskyras. Praėjusią savaitę žurnalistas Andrius Tapinas per

interviu su ūkio ministre bandė sužinoti jos, kaip ministrės, ateities planus ir vizijas. Išvydome vaizdą, panašų į tą, kurį mato mokytojas, pakvietęs prie lentos moksleivį, neparuošusį namų darbų. Interviu netrūko abstrakčių teiginių, citatų, pavyzdžiui: „nesu susipažinusi su „Investuok Lietuvoje“ veikla“, be to, ministrė nuolat painiojo, kuriai ministerijai vadovauja, netgi padarė faktinių klaidų. Jos paaiškinimas, kodėl nuolat maišė Ūkio ir Energetikos ministerijas, skambėjo taip: „Ketverius metus buvau atsakinga už tai (energetiką – aut. past.), gal dėl to ir įaugo į smegenis. Bet kas nedirba, tas neklysta.“ Taip, ministre, nieko nedarantys neklysta. Bet iš politikės, esančios Seime ir Ekonomikos komitete nuo 2000 metų, tokių klaidų nesinori tikėtis. Ypač, kai ateinančius ketverius metus formuosite Lietuvos ekonomikos kryptį.

B. Vėsaitei sunkiai sekasi įsijausti į ministrės vaidmenį. Fotodiena



Ekonomika.lt 1 (111)