Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ G. Dzekunskas: Nė viena iš užsienio kompanijų J. Žmuidzinas: Kosmoso tyrimai yra kalbėdama apie investicijas Lietuvoje nesako tarptautinis reikalas ir Lietuva turėtų apsirikusi atrasti būdų prie jų prisidėti Plačiau 20 p.

pirmadienis. 2012 M. gruodžio 3–9 d. Nr. 45 (107) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

Plačiau 26–27 p.

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Nauji renovacijos apdarai Į Vyriausybę viena koja įžengusi naujoji koalicija žada prikelsianti daugiabučių renovacijos programą: finansinė atsakomybė, anksčiau stabdžiusi gyventojus, nuo jų pečių būtų perkeliama savivaldybės įmonėms, ir atnaujinami būtų ne pavieniai namai, bet ištisi kvartalai. Plačiau 6–7 p.

Iraniečio verslo svajonės Lietuvoje nesipildo Investuotojų iš Irano į mūsų šalį pasiryžęs kviesti verslininkas Reza Tabibis skundžiasi, kad jo verslo planams įgyvendinti Lietuvoje trukdo mūsų šalies valdžios abejingumas – neva Lietuvos pareigūnai piktybiškai neišduoda vizų milijonieriams iš Irano. Plačiau 12–13 p.

Europos automobiliai rieda į užribį Smarkiai kritę Europos pramonės gamybos rezultatai bene labiausiai pasireiškia didžiausioje žemyno pramonės srityje – automobilių gamyboje. Plačiau 16–17 p.

Išskirtinės nuolaidos – privatumo kaina Naudodamiesi lojalumo kortelėmis prekybos centruose mainais už nuolaidas prekybininkams suteikiame galybę informacijos apie save ir savo pirkimo įpročius. Plačiau 24–25 p.

Rinkos pokyčiai 390,20 685,12 350,20 5 870,30 3 012,03 9 400,88

OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

+1,28 % –1,18 % –0,73 % +0,87 % +1,50 % +0,12 %

Lapkričio 23–29(30*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr: 107

Tiražas: 15 000

Baltijos oro vežėjai – aklavietėje Seną planą sukurti bendrą Baltijos šalių oro vežėją šį rudenį vėl prisiminė latvių premjeras Valdis Dombrovskis. Kol kas į šiuos planus oro bendrovių „airBaltic“ ir „Estonian air“ atstovai reaguoja santūriai, o specialistai neslepia – valstybėms investuoti į šį projektą neverta.


Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nei euras, nei gegutė

Nueinanti nuo scenos Lietuvos valdžia įpratino prie keisto savo santykio su tikrove. Andrius Kubilius sakė: ir atominę elektrinę, ir suskystintų gamtinių dujų terminalą pastatysime, ir nuo euro kelio nenusuksime.

T

ačiau dėl atominės elektrinės suabejojo pati tauta. Dėl dujų terminalo jau kyla klausimų naujai koalicinei Vyriausybei. O eurą Lietuva, matyt, įsives paskutinė iš trijų Baltijos valstybių. Užtat kaimynai latviai važiuoja į eurą tarsi kas nors juos būtų ant bėgių pastatęs. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis neseniai pareiškė, kad šalis nuo šio rugsėjo tenkina visus ES bendrai valiutai būtinus kriterijus, taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. šalies valiuta bus euras. Parengtas įstatymas dėl pereinamojo laikotarpio, kai šalyje cirkuliuos latas ir euras. Lietuvoje kai kas raunasi barzdelę dėl to, kad šalis gali tapti Rusijos valdoma teritorija. Latvijoje panašus klausimas niekada nebūdavo pateikiamas būsimuoju laiku dėl ypatingų šalies aplinkybių. Viskas ten esamuoju laiku: ir rusakalbiai piliečiai bei nepiliečiai, ir Rusijos kapitalo įtaka. Latvijos bankuose visuomet didelę indėlių dalį sudarė nerezidentų (daugiausia Rusijos piliečių) indėliai. Prieš krizę – 2008 m. pabaigoje – nerezidentai buvo sunešę apie 40 proc. visų Latvijos bankų indėlių. Šiuo metu nerezidentai užpildė šalies bankus iki 55 proc. ir daugiau. Vadinasi, turtingi rusai pasitiki „sava Ryga“. Trumpas drūtas „naujo ruso“ vertinimas: saugu kaip Latvijos banke. Lietuvių ir latvių vienybės šūkiams Lietuvoje mažai kas prieštarauja. Kol kas nekeliamas klausimas, kas bus toje poroje lietuviai – jaunesnieji ar vyresnieji broliai. Rusijos bankų įtaka dar nedaro Latvijos terito-

rija, kurią valdo kaimynai. Kaip Skandinavijos bankų dominavimas Lietuvos bankininkystėje dar nereiškia, kad mūsų šalis yra, pavyzdžiui, Švedijos protektoratas. Švedai juk nėra įsipareigoję ginti mūsų teritorijos karo atveju. Užtat mūsų valiutą švedai savaip apgynė. Gal net apgynė aukštesnes nei Lenkijoje kainas ir lietuviškų prekių eksporto sunkumus. „Mažiausių kainų kryptimi“ – tokie taisyklinga lietuvių kalba parašyti plakatai Lenkijos pakelėse byloja mažiausiai du dalykus: 1) dvikalbiai užrašai plinta be kliūčių, jeigu yra komercinis interesas; 2) lenkai neturi valiutų valdybos modelio ir kažkodėl gerai gyvena. Nepriklausymas euro zonai turi savų neginčijamų pranašumų. Tai pasakys bet kuris eurais priverstas atsiskaityti Pietų Europos šalies viešbučio savininkas, pavydžiai žiūrintis, pavyzdžiui, į Turkiją, Tunisą, Maroką, kur turizmas pigesnis nei euro zonos valstybėse. Lankstydami pirštus atsakykime į klausimą, kodėl Lietuva nepanoro naudos, kurią galėtų suteikti prie nieko nepririštas litas. Vienas – valdžia nemoka bendrauti su liaudimi, todėl nesukeldama panikos nesugebėtų atsieti litą nuo euro. Du – eksportuotojai nėra tokie galingi ir vieningi, kad galėtų prastumti reikiamus įstatymus. Trys – ką pasakys švedai, kurių bankams tikrai nepatiktų, jeigu išduotas paskolas tektų atsiimti net šiek tiek nuvertėjusiais litais. Ir tas trečiasis pirštas – tikrai ne mažasis.

» Nepriklausymas euro zonai turi savų neginčijamų pranašumų

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 107 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Rygos oro uostas yra labiau išplėtotas » nei esantys Lietuvoje ar Estijoje, todėl būtų

Kompanijų padėtis nėra lygiavertė: » „Air Lituanica“ neturės praeities problemų šleifo,

racionalu steigiant bendras oro linijas Latvijai gauti daugiau kompanijos akcijų

Savaitės tema

Jeigu suliejus kompanijas Latvijos ir Estijos vyriausybės liktų » ĮMONIŲ NAUJIENOS bendros oro linijų bendrovės akcininkės, vis tiek nė vienas oro uostas

galės pasirinkti geriausią veiklos modelį, todėl jos padėtis rinkoje bus palankiausia. Šiandien tokios prabangos neturi nei „airBaltic“, nei „Estonian Air“

nenorėtų atsisakyti dalies skrydžių. Nors norint dirbti pelningai, tai būtinai reikėtų padaryti

Viačeslavas Dombrovskis, Ekonomikos, žemės ūkio, aplinkos ir regiono politikos komiteto pirmininkas

Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras

Tero Taskila, Buvęs „Estonian Air“ generalinis direktorius

Saeimos nuotr.

Fotodiena

Bendrovės nuotr.

evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Š

į rudenį bankroto grėsmė iškilo Estijos oro bendrovei „Estonian Air“, nuo metų pradžios iki spalio patyrusiai 20,2 mln. eurų (69,69 mln. litų) nuostolį. Oro vežėja paskelbė atšaukianti dalį skrydžių ir atleido darbuotojų, tačiau Estijos premjeras Andrusas Ansipas pareiškė, kad šalies valdžia kompanijai bankrutuoti neleis. Skaičiuojama, kad bendrovės veiklos tęstinumui reikalinga 60 mln. eurų (207 mln. litų) finansinė injekcija. Latvijos, nacionaliniam oro vežėjui jau paskolinusios 57,6 mln. latų (285 mln. litų), premjeras V. Dombrovskis ir susisiekimo ministras Aivis Ronis pareiškė manantys, kad Estija ir Latvija turėtų sujungti savo nacionalines oro bendroves. Į tokią idėją Estijos ekonomikos reikalų ir komunikacijos ministras Juhanas Partsas reagavo santūriai: jis pabrėžė, kad kol kas nėra ko komen-

» Kompanijos

bando viena kitą pasmaugti, tačiau vartotojai negauna geros paslaugos

Baltijos oro vežėjai – aklavietėje Seną planą sukurti bendrą Baltijos šalių oro vežėją šį rudenį vėl prisiminė latvių premjeras Valdis Dombrovskis. Kol kas į šiuos planus oro bendrovių „airBaltic“ ir „Estonian air“ atstovai reaguoja santūriai, o specialistai neslepia – valstybėms investuoti į šį projektą tiesiog neverta. tuoti, nes šiuo klausimu šalys nediskutavo. Tačiau praėjusią savaitę estų kompanijos atstovė Ilona Eskalinen savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė, jog pirmiausia „Estonian Air“ ir „airBaltic“ turi parengti savo namų darbus: sutvarkyti verslą ir tapti pelningos, nes būtų neprotinga sujungti dvi įmones, turinčias problemų.

Reikalingiausia lietuviams Daugiau entuziazmo parodė Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris po susitikimo su Latvijos kolega pareiškė, kad pats metas kalbėti apie bendradarbiavimą oro erdvėje. „Mūsų atliktos studijos duomenys rodo, kad įmonė dirbtų pelningai, jei vienytų visas Baltijos šalis ir apimtų 6 mln. žmonių rinką. Sutarėme, kad šios bendrovės steigimas bus analizuojamas

tiek susisiekimo ministerijų lygmeniu, tiek pasamdant atskirų ekspertų“, – sakė jis. Anot E. Masiulio, svarbu išanalizuoti galimus keleivių srautus, parengti verslo planą, įvertinti, kokiomis formomis valstybės gali dalyvauti projekte. Tačiau nė vienas ministras negalėjo pasakyti, kada bus nubrėžtos aiškesnės bendros oro bendrovės steigimo gairės. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltinis, dirbantis aviacijos sektoriuje, sako, kad sprendimai greičiausiai atidedami vėlesniam laikui, mat patys ministrai dar nėra apsisprendę, kaip vertinti šią idėją. „Neaišku, ar jungtinis oro vežėjas turėtų esminių pranašumų prieš šiuo metu veikiančius du atskirus. Kalbant apie Baltijos regioną, bendras vežėjas būtų toks mažas, kad sunku įžvelgti tuos prana-

„airBaltic“ finansiniai rezultatai, „estonian air“ finansiniai prognozė, litais mln. rezultatai, litais mln. 79,2 49,5 2012

2013 2014

2015

19,8 2016

2009 –15,26

2010 –8,98

2011 –59,68

–79,2

–188

2012

šumus, – teigia nenorintis būti įvardintas savaitraščio šaltinis. – Valdant kompaniją tarp valstybių gali kilti konfliktų, su tuo dabar gana sunkiai susitvarko skandinavai. Tai valstybėms būtų didelis iššūkis.“ Anot šaltinio, projektas greičiausiai būtų nuostolingas, be to, jam

FAKTAI Baltijos šalių oro bendrovės

••Lietuvos nacionalinis oro vežėjas „flyLaL“ bankrutavo 2009 metais ••Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ finansinių bėdų turi dar nuo 2008-ųjų, tačiau tik 2011 metais šalies Susisiekimo ministerija įsigijo 47,2 proc. kompanijos akcijų ir dabar valdo 99,8 proc. jos akcijų paketą ••Estijos oro linijoms „Estonian Air“ bankroto grėsmė iškilo šį rudenį. Bendrovė patyrė 20,2 mln. eurų (69,69 mln. litų) nuostolį, atšaukė dalį skrydžių ••Idėja kurti bendras Baltijos šalių oro linijas eskaluojama dar nuo nepriklausomybės atgavimo, tačiau konkrečių planų taip ir neparengiama

–69,69 Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ pretenduoja į Baltijos šalių oro vežėjo vardą, tačiau investuoti į kompaniją norinčiųjų neatsiranda. Fotodiena

kenktų pačių valstybių daroma politinė įtaka. Kaip pavyzdį jis pateikia „Estonian Air“, kurią šalies premjeras spaudžia skraidyti į Londoną, nes tai, jo nuomone, yra prestižinė kryptis. „Tačiau ji yra ir labai nuostolinga, – sako šaltinis. – Verslo modelių gali būti įvairių, tačiau

praktiškai viskas kitaip. Šiandien Vidurio ir Rytų Europoje nėra pelningai dirbančių vežėjų. Todėl tai nuteikia neigiamai. Privačių kompanijų sukurtos Baltijos šalių oro linijos būtų geriausias dalykas, tačiau jei vežėjai matytų galimybę uždirbti, jau seniai tą būtų padarę.“

„Pan-Baltic“ bus

Nacionalinių oro linijų „Air Lituanica“ kūrimą inicijavęs sostinės meras Artūras Zuokas tvirtina, kad tokios ekspertų nuomonės neteisingos, mat Lietuvos pozicija šiandien yra palanki pradėti kurti visose Baltijos šalyse veiksiančias oro linijas. „Norint kurti bendras Baltijos šalių oro linijas reikia priimti daug sprendimų, o rinka nelaukia, – apie susisiekimo ministrų diskusijas sako jis. – Tačiau žinau, kad artimiausiu metu į Baltijos šalis ateina oro bendrovė, kurios veikimo principas bus

praktiškai toks kaip „panBaltic“. Mes deramės dėl bendradarbiavimo su „Air Lituanica“. Tad galiu pasakyti, kad šiandien jau imamasi aktyvių veiksmų, jog tokia bendra Baltijos šalių kompanija atsirastų.“ Sostinės meras priduria, kad Vilniaus miesto savivaldybės, Ūkio ir Susisiekimo ministerijų inicijuojama oro bendrovė neturės praeities problemų šleifo, galės pasirinkti geriausią veiklos modelį, todėl jos padėtis rinkoje bus palankiausia. „Šiandien tokios prabangos neturi nei „airBaltic“, nei „Estonian Air“,

– teigia A. Zuokas. – Visas verslas yra rizikingas, tačiau kalbant konkrečiai apie aviaciją, dėl prasto rinkos reguliavimo, situaciją matau kaip paršavedę kiaulę, kurią žindžia dešimt paršiukų. Kalbu apie paslaugas, kurias teikia oro bendrovės. Keista ir konkurencija, orientuota ne į vartotojus.“ Kaip pavyzdį jis pamini dvi oro bendroves, organizuojančias skrydžius iš Vilniaus į Dubliną tomis pačiomis savaitės dienomis beveik tuo pačiu metu. „Tai rodo, kad kompanijos bando viena kitą pasmaugti, tačiau vartotojai negauna geros paslaugos. Deja, tokia laukinė konkurencija aviacijos versle šiandien dominuoja. Manau, neišvengiamai teks grįžti prie rinkos reguliavimo“, – priduria A. Zuokas.

Latviams nesiseka Kokie galėtų būti bendrų Baltijos šalių oro linijų pranašumai ir su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidurtų kompanija, šiandien negali atsakyti nuo idėjos dulkes nupūtę latviai. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ atsiųstame atsakyme jie pabrėžia, kad kol nėra konkrečių planų, klausimas paliktas atvirai diskutuoti. Vis dėlto Latvijos žiniasklaidoje pateikta informacija kelia abejonių, ar kompanijai „airBaltic“ sėkmingai pavyks išsilaikyti ilgalaikėje perspektyvoje. Latvijos naujienų portalas „Pietiek.com“ remdamasis „airBaltic“

22 mln. litų – naujam cechui Pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ į naują sviesto gamybos cechą viename iš savo filialų – Mažeikių pieninėje – investavo 22 mln. litų. Pagal patvirtintą investicijų planą „Pieno žvaigždės“ šiais me-

NUOMONĖ Evelina Povilaitytė

5

tais investicijoms numato skirti daugiau kaip 43 mln. litų. Per pastaruosius 10 metų bendrovės investicijos į gamybos plėtrą, modernizavimą ir gaminių kokybę sudarė beveik 400 mln. litų.

Mažesnis pelnas restruktūrizacijos planu „ReShape“ tvirtina, kad bendrovė po 2016-ųjų vėl gali tapti nuostolinga. Šiais ir ateinančiais metais ji vis dar planuoja dirbti nuostolingai, o 2014 metais – uždirbti 10 mln. latų (49,6 mln. litų). Tačiau 2016-aisiais – gerokai mažiau, tik 4 mln. latų (19,84 mln. litų) pelno. Tiesa, pasak „airBaltic“ viceprezidento Janio Vanago, oro bendrovė jau šiandien yra Baltijos šalių oro linijos, mat šią rinką laiko vietine.

„Lietuvos dujų“ devynių mėnesių grynasis pelnas, palyginti su pernai, mažėjo beveik 40 proc., iki 58,7 mln. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu siekė 97,8 mln. litų. Bendrovės teigimu, pokyčius lėmė prastesni reguliuojamos transportavimo ir tiekimo veiklos rezultatai. Pajamos didėjo 5 proc., iki 1,34 mlrd. litų, pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortazacijos (EBITDA) mažėjo 26 proc., iki 144,1 mln. litų.

Ateitimi netiki

Oro uoste – 2 mln. keleivių

Buvęs ministras Ainaras Sleseras tvirtina netikintis, kad „airBaltic“ neišsilaikys iki 2015-ųjų. Tačiau šios informacijos nepatvirtina nei pati kompanija, nei Latvijos susisiekimo ministerija: jos tik pabrėžia, kad kompanija pelningai pradės dirbti 2014-aisiais. Kodėl nepavysta rasti strateginio investuotojo „airBaltic“, taip pat nesakoma. Ministerija tik informuoja, jog šiuo procesu užsiima šalies vyriausybės pasamdytas finansinis konsultantas – bendrovė „Prudentia“, kuri pateikia informaciją, neva „airBaltic“ domisi keli potencialūs investuotojai. Tačiau detalesni duomenys apie juos yra komercinio pobūdžio. A. Sleseras įsitikinęs, kad kol kompanija vis dar dalyvauja teisiniuose ginčuose, neatsiras nė vieno pasiryžusio įsigyti jos akcijų. „Prudentia“ teigia, kad šiuo metu nereikia skubėti parduoti „airBaltic“ akcijų – mat jų vertė iki 2014 metų turėtų išaugti ir rasti investuotoją bus lengviau.

» Norint kurti bendras Baltijos šalių

oro linijas reikia priimti daug sprendimų, o rinka nelaukia

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) pirmadienį sulaukė dumilijonojo keleivio. Jis į sostinės oro uostą atskrido aviakompanijos „SAS Scandinavian Airlines“ reisu iš Kopenhagos. TVOU dviejų milijonų keleivių per vienus metus sulaukia jau antrą kartą.

Tiekimo buitiniams vartotojams veikloje nuostolį lėmė neigiamas skirtumas tarp faktinės dujų importo kainos ir dujų importo kainos, įtrauktos į vartotojų tarifus. Fotodiena

Pirmą kartą 2 mln. keleivių riba buvo peržengta 2008 m. gruodžio 18 d., o pirmąjį milijoninį keleivį TVOU aptarnavo 2005 m. spalio 1 d. Šių metų sausį–spalį Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,85 mln. keleivių, 28,39 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m.

Keičia pavadinimą „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros pavadinimas keičiamas į UAB „Reitan Convenience Lithuania“. Juridinis pavadinimas pakeistas vienintelio bendrovės akcininko – Norvegijos bendrovės „Reitan Servicehandel“ – sprendimu. Bendrovės mūsų šalyje valdomų 285 „Lietuvos spaudos“ ir „R-kiosk“ prekių ženklais žymimų prekybos vietų pavadinimai lieka tokie patys. 2011 metais „Reitan Group“ grupės pajamos siekė 8,6 mlrd. eurų (29,69 mlrd. litų).

„Reitan Servicehandel“ Lietuvoje valdo 258 „Lietuvos spaudos“ ir 27 „R-kiosk“ prekybos vietas. Reuters

Ruošiasi IPO Rusijos energetikos bendrovės „Inter RAO Jes“ atstovė Lietuvoje „Inter RAO Lietuva“ per pirminį viešą akcijų platinimą (IPO) investuotojams ketina pasiūlyti 20 proc. savo akcijų. Didžiausia akcijų kaina – 6,55 euro

(apie 22,6 lito). Numatoma, kad po IPO pagrindinio „Inter RAO Lietuvos“ akcininko „RAO Nordic“ dalis išliks tokia pati (51 proc.), o lietuvių bendrovės „Scaent Baltic“ sumažės nuo 49 proc. iki 29 procentų.


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

1,7 mln.

tokią investiciją pritraukė lietuvių sukurta renginių paieškos Londone programėlė „YPlan“

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Bankai nori naujos institucijos ■ „Tiesiai kalbant, kredi-

tavimo politika Lietuvoje neturi šeimininko. Už kreditavimo politiką atsakinga institucija būtina. Ji turėtų siūlyti Vyriausybei sprendimus, gerinančius kreditavimo ypač smulkaus ir vidutinio verslo aplinką“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas. Spalį

paskolų portfelis sumažėjo beveik tiek pat, kiek didėjo rugsėjį ir pasiekė 54 mlrd. litų. LBA prezidentas atkreipė dėmesį, kad jokios aiškios tendencijos paskolų rinkoje šio metu nėra. Jis pastebi, kad daugumoje OECD zonos valstybių įgyvendinamos svarbios priemonės, švelninančios neigiamą ekonominės ir reguliacinės aplinkos poveikį kreditavimui .

Pakeitė eismo taisykles ■ Maršrutiniam transportui

Lietuvoje pasigendama daugumoje OECD zonos valstybių stiprinamų valstybės garantijų sistemų, reorganizuojamos SVV kreditavimo politikos. Fotodiena

Į Vyriausybę viena koja įžengusi naujoji koalicija žada prikelsianti daugiabučių renovacijos programą: finansinė atsakomybė, anksčiau stabdžiusi gyventojus, nuo jų pečių būtų perkeliama savivaldybės įmonėms, o atnaujinami būtų ne pavieniai namai, bet ištisi kvartalai, pradedant 2 tūkst. namų, iššvaistančių daugiausia energijos. gabija@ekonomika.lt

O

darbą bebaigianti Vyriausybė steigia Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), kad ši efektyviau panaudotų renovacijai bei JESSICA programai skirtas Europos Sąjungos (ES) ir nacionalines lėšas. Lieka neaišku, ar vien kreditinių įsipareigojimų panaikinimas paspartins vangiai vykusią renovaciją, kaip derės keli finansavimo modeliai, ar dėl kartu veikiančių agentūrų ir savivaldybių įmonių nebus didesnės painiavos. Vyriausybės programos rengimo darbo grupės vadovas Vytenis Andriukaitis brėžia renovacijos modelio gaires – programa taptų nacionalinė, o gyventojai visiškai atsiribotų nuo įsipareigojimų bankams, finansinę atsakomybę ir darbų kokybės rūpesčius perduodant savivaldybės įmonėms. „Nacionalinė programa turi numatyti BUPA restruktūrizaciją, o savivaldybėse turi atsirasti energetinio taupymo struktūros ir savivaldybės ar kita įmonė, kuri vykdytų renovaciją. Atsirastų planavimas, būtų galima pirmiausia rekonstruoti labiausiai energetiškai pažeistus namus, kurių yra per 2 tūkstančius“, – dėsto jis. Kreditinius įsipareigojimus perimtų kredito linija, kuriama iš fondo JESSICA ir kitų lėšų, kuri

skolintų modernizacijoje dalyvaujančioms įmonėms. Šios investuotų į renovaciją už nustatytas palūkanas, būtų sudarytas grafikas, per kiek laiko gaus grąžą. Numatoma taikyti ESCO modelį, kai kaina priklauso nuo padidėjusio energetinio efektyvumo. „Gyventojai savo dalį moka pagal formulę, atskleidžiančią namo būklę, – aiškina V. Andriukaitis. – Jie moka tą pačią kainą už šilumos suvartojimą, lyg namas būtų nerenovuotas, o vėliau kaina mažinama, taip pat socialinės išmokos dalis. Taip per 5–7 metus jie sumoka savo dalį už renovaciją.“ Skaičiuojama, kad investicijos savivaldybės įmonei atsipirktų per 5–10 metų, o valstybė sąnaudas kreditinei linijai susigrąžintų per 10–15 metų. „Aiškus vienas dalykas, buvo pritaikyti 2 renovacijos modeliai: vienas, kai valstybė kompensuodavo 50 proc., kitas – 15 proc. renovacijos išlaidų. Jie nenutraukiami, tęsia veiklą. O naujojo modelio pradžia turi būti tokia, kad vėliau būtų taikomi išlyginamieji mechanizmai, kad gyventojai, būstą renovavę pagal ankstesnius modelius, nepatirtų diskriminavimo, – svarsto politikas. – Reikia kalbėti apie išlygina-

muosius mechanizmus ir sklandų perėjimą iš vieno modelio į kitą.“ Tačiau kol kas atrodo neaišku, kaip tarpusavyje veiks naujoji VIPA, BUPA, savivaldybių įmonės. „Akivaizdu, kad reikia galvoti ir apie savivaldybės įmonių padėtį, ir apie savivaldybių energetinio taupymo agentūros įsteigimą, kokia sistema turi būti sujungta. Pasakyti, kaip visas šias agentūras galima sujungti į planingai dirbančią sistemą, man būtų sunku, tiesiog reikės patikrinti, panagrinėti.“

Reikia ir noro „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardija veiksnius, lėmusius vangų būstų modernizavimą – finansinius įsipareigojimus namų ūkiams ir bendrijoms bei dalies gyventojų motyvacijos stoką, kylančią ir dėl neracionalių baimių, nesusijusių su piniginiais reikalais. Anot jo, kyla klausimas, ar išnykus tiesioginiams finansiniams įsipareigojimams gyventojai turės paskatą aktyviau domėtis renovacija, kai ir iki šiol buvę atvejų, kai itin mažas pajamas gaunantiems gyventojams buvo kompensuojamos visos išlaidos. „Net jei toks modelis

» Absoliučioje daugumoje posovietinių valstybių lėšos kaupiamos privalomai ir, matyt, nekvaili yra lenkai, slovakai, estai

pradės funkcionuoti, ne visi bus įsitikinę, kad turės finansinės naudos, nes mechanizmas nėra paprastas ir ne visiems gyventojams gali būti aišku, ką reiškia, kad padidėjus energetiniam efektyvumui didės pinigų srautas savivaldybės įmonei, renovavusiai namą, – aiškina N. Mačiulis. – Supraskime, jei mechanizmas nėra lengvas ir visiems suprantamas, pagrindinis barjeras vis tiek išlieka noras. Svarbu užtikrinti, kad niekuo nepagrįstas užsispyrimas neužkirstų kelio masinei renovacijai, nes ji iš tiesų dabar yra vienas iš svarbiausių valstybės projektų, galintis turėti esminį poveikį ir mažinant Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų energetinių išteklių, ir mažinant nedarbą, ir skatinant ekonomiką.“

Arogantiškai nesiklausė Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis renovacijos programą vadina fiasko ir sako, kad imtis desperatiškų veiksmų nereikėtų, jei anksčiau būtų atsižvelgta į būsto rinkos dalyvių – bendrijų pirmininkų, bendrovių, vykdančių atnaujinimo darbus, – patarimus. Jis nusiteikęs kategoriškai: kol Aplinkos ministerijoje nepasikeis už renovaciją atsakingi specialistai, tol ji nevyks sėkmingai. „Politikai kuria įvairias programas, bet poįstatyminius teisės aktus

ordinuojanti sistema, kuri padeda įgyvendinti vyriausybės politiką, – dėsto J. Antanaitis. – Labai blogai, kai koks miesto meras per konferenciją kaltina aplinkos ministrą, kad šis jo vadovaujamame mieste nerenovavo nė vieno namo. Tokia teorija yra iškreipta, Manytume, kad reikėtų skirti konkretų asmenį Vyriausybėje, bent viceministro rango, kuris Vyriausybei atsakytų už energetinį efektyvumą, pastatų modernizavimą, nes dabar yra tik BUPA, atsakanti už lėšų panaudojimą.“ NPAA vadovas V. Turonis formuluoja 3 būdus renovacijos modeliui gerinti – visuotinį lėšų, skirtų daugiabučiams atnaujinti, kaupimą, būstų, kurių savininkai gauna valstybės kompensacijas arba pri-

klauso savivaldybei, balsų priskyrimą už renovaciją bei dar iki renovacijos projekto gyventojų atlikto remonto išlaidų kompensavimą. „Visi namai sensta, ir dabar pastatyti nauji namai po tam tikro laiko pasens – juos reikės remontuoti, – aiškina jis. – Absoliučioje daugumoje posovietinių valstybių lėšos kaupiamos privalomai ir, matyt, nekvaili yra lenkai, slovakai, estai. Jei taip būtų pas mus, galbūt žmonės greičiau pritartų, kad tie pinigai būtų išleisti renovacijai.“ Kitas pašnekovas J. Antanaitis taip pat pabrėžia, kad yra namų, kurių gyventojai savo lėšomis pasiekia 70 proc. didesnį energetinį efektyvumą, tačiau jokių kompensacijų iš

valstybės negauna. Pašnekovas pritaria siūlymui taikyti ESCO modelį: modernizavimo darbus įmonės, imančios kreditus, atliktų kokybiškai, nes kuo daugiau energijos sutaupys atnaujintas namas, tuo didesnę grąžą jos gaus. „Sakykime, tai gali atlikti ir energijos taupymo speciali įmonė, administruojanti įmonė, šilumos tiekimo įmonė, – vardija J. Antanaitis. – Nesvarbu, kokia įmonė, svarbu, kad ji padarytų namą energiškai taupų, jį suremontuotų ir už tai gautų pinigų, o žmonės nedalyvautų priimant sprendimus, neimtų kreditų.“ V. Turonis tikina, kad gyventojai domisi renovacijos galimybėmis, bet neaiškumas ir biurokratija nurungia jų ryžtą.

skirtomis kelio juostomis nuo kitų metų galės važiuoti elektromobiliai ir lengvieji automobiliai, kuriais važiuoja ne mažiau kaip 4 žmonės.

Nauji renovacijos apdarai

Gabija Sabaliauskaitė

Skaičiuojama, kad KET atnaujinti kainuos kiek dažai naujiems kelio ženklams uždažyti. Fotodiena

Atnaujintoms Kelių eismo taisyklėms (KET) trečiadienį pritarė Vyriausybė. Kurios visuomeninio trans-

porto juostos bus skirtos tokiems automobiliams, spręs pačios savivaldybės. Kitąmet atsiras 3 ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės elektromobilių pakrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai negalioja elektromobiliams, taip pat elektromobiliams ir kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą.

rengia konkretūs žmonės, dirbantys savivaldybėse ir ministerijose, – sako V. Turonis. – Iš esmės ne nuo politikų, o nuo tų konkrečių žmonių priklauso, kokie teisės aktai bus sukurti ir kaip tos sistemos veiks ar kaip tik neveiks. Šiuo atveju Aplinkos ministerijoje yra ne vienas daug metų dirbantis žmogus, kuris laiko save žymiai geriau išmanančiu renovaciją ir jos problemas nei

politikai, bendrijų pirmininkai ar daugiabučius administruojančių bendrovių darbuotojai.“ Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų tarybos pirmininkas Juozas Antanaitis atremia kritiką Aplinkos ministerijai ir sako, kad savivaldybės geriausiai žino, kuriuos pastatus reikia atnaujinti kuo skubiau. „Valstybės įmonė, kad ir ta pati BUPA, būtų ko-

FAKTAI Būsto modernizavimas Lietuvoje

••Per 34 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje, t. y. apie 96 proc., pastatyti arba gavę statybos leidimus iki 1993 m. 2005–2008 m. programoje dalyvavo 720 namų, arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę ••Viešųjų investicijų plėtros agentūros tikslas – teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines priemones, skirtas viešojo sektoriaus investicijoms viešosios infrastruktūros bei viešųjų paslaugų modernizavimui. Finansų ministerija į steigiamą finansų įstaigą investuos 350 tūkst. litų ir valdys visas akcijas ••Pagal naująjį, nuo 2008 metų veikiantį finansavimo modelį JESSICA šalyje atnaujinti 6 namai

Kuriami vis nauji modeliai pagaliau išjudinti daugiabučių atnaujinimo projektui, tačiau neaišku, ar jie nesukels dar daugiau painiavos ir paskatins gyventojų motyvaciją. Fotodiena

Lietuvoje

7

SKAITYTOJO KLAUSIMAS ?

Ką pakeistų atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas iki 5 000 litų?

Žygimantas Mauricas „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas

V

iena vertus, atrodo, kad tai – geras dalykas, kai kuriais atvejais net pageidautinas, kita vertus, toks sprendimas šešėlio neįveiks. Atsiskaitymų neoficialiais pinigais toks ribojimas nepalies, mat jis pirmiausia bus skirtas oficialių atsiskaitymų kontrolei. Tam tikra prasme žmonės, ir šiandien sąžiningai atsiskaitantys už pirkinius, tiesiog patirs papildomų nepatogumų, o tie, kurie veikia šešėlyje, ribojimo nepajus. Tai didžiausias šio pasiūlymo trūkumas. Galima, žinoma, būtų diskutuoti, ar 5 000 litų suma neturėtų būti padidinta iki, pavyzdžiui, 10 000 litų. Galbūt padidinus ribą sprendimas nepaliestų daugelio gyventojų dažnai atliekamų pirkimų, pavyzdžiui, perkant brangesnį televizorių, ir nesukeltų nepatogumų. Tačiau bet kuriuo atveju suma, nuo kurios taikomas ribojimas, yra antraeilis dalykas. Tiesiog toks ribojimas dar labiau atskirtų sąžiningai už pirkinius ar paslaugas mokančius gyventojus nuo esančiųjų šešėlyje. Atsiskaitymo sumos grynaisiais pinigais ribojimas šešėlio nepanaikintų, tik įvestų daugiau tvarkos. Galbūt galima kalbėti ir apie tai, kad jis įvairioms operatyvinėms institucijoms ar mokesčių inspekcijai suteiktų daugiau informacijos. Tačiau šešėlyje pinigų srautai nėra apskaitomi oficialiai, taigi toks ribojimas galiotų tik oficialiai apskaitomoms lėšoms – čia svarbiausia problema. Galbūt net priešingai

– ribojimas padidintų šešėlį, nes būtų apmokestinta dalis vykdomų transakcijų, o žmogus, kuris banko kortele nesinaudoja, iš principo mėgins atsiskaityti grynaisiais pinigais, savo noru eis į šešėlį, bandys atsiskaitymą padaryti neoficialų ir susimokėti taip, kaip nori, – grynaisiais. Nors stambaus verslo toks ribojimas tikrai nepaveiktų, smulkieji verslininkai jį pajustų. Galų gale dalis jų neturi kitos alternatyvos mokėti grynaisiais pinigais. Kiltų ir šiokių tokių nepatogumų, nes į Lietuvą užsukantys kaimynai, tokie kaip baltarusiai, mėgsta atsiskaityti nemažomis grynųjų

pinigų sumomis. Patys prekybininkai vargu ar bus suinteresuoti domėtis, iš kur jų klientai gavo pinigų. Tam turėtų būti kokia nors didelė paskata, o kokia ji yra šiandien? Jokia. Žmonės patys turi įprasti naudotis kortelėmis, kaip, pavyzdžiui, yra Islandijoje, kur grynųjų pinigų beveik nėra, nes visi be draudimų įprato naudotis mokėjimo kortelėmis. Ribojimai gali sukelti prieštaringą reakciją ir supriešinti visuomenę bei finansines institucijas – žmonėms atrodys, kad pastarosios nori gauti didesnius komisinius. Ir gausis daug triukšmo dėl nieko.

» Atsiskaitymo sumos grynaisiais

pinigais ribojimas šešėlio nepanaikintų, tik įvestų daugiau tvarkos

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas gali baigtis dideliu triukšmu dėl nieko. Fotodiena

KLAUSKITE Siųskite jums kylančius klausimus įvairiomis ekonominėmis temomis ir kiekvieną savaitę čia pateiksime ekspertų atsakymus. info@ekonomika.lt arba Facebook tinkle


Lietuvoje

8 Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

?

Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs? Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą. Šiandien problema yra ta, kad ekonomikos gelbėjimo fondas dabar jau pustuštis, o anksčiau situacija buvo kur kas palankesnė – būta daugiau lėšų. Europos programos, ypač šiais metais, dar labiau apkarpo šiuos fondus. Tai rodo, kad nėra didelio pasirinkimo, iš kur gauti lėšų skatinimo programai. Džiugu, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vartojimas smarkiai auga, o tai daro teigiamą poveikį šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui. BVP augimo tempai Baltijos šalyse yra didžiausi Europoje. Vis dėlto didžiausia problema ta, kad šių šalių ekonomikos yra labai mažos. Tai reiškia, kad jos gali greitai kilti, tačiau taip pat greitai ir nusmukti. Jei šiandieniniai skaičiai rodo teigiamus rezultatus, dar nereiškia, kad taip bus visuomet. Jei Baltijos šalis ištiktų recesija, ekonominė situacija būtų kur kas blogesnė nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tai, kas nutiko 2009 m., artimiausiu metu nepasikartos, nes tuomet šalių recesiją lėmė nekilnojamojo turto burbulo sprogimas ir pasaulinė finansų krizė. Dabar ekonomikos yra tvirtesnės, tačiau nemanau, kad ateityje sulauksime didelio augimo.

Nesusikalbančios Baltijos šalys pralaimi Baltijos šalims nesugebant susitarti ir įgyvendinti reikšmingus bendrus projektus investicijos nukreipiamos į kitas valstybes, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukinas.

Padėtis turėtų stabilizuotis, nes per didelis augimas taip pat nėra labai gerai. Atsakydamas į klausimą turėčiau pastebėti, kad tiesa greičiausiai slypi kažkur tarp ekonomikos skatinimo ir taupymo. Galime tik pasidžiaugti, kad Baltijos valstybių pasirinktas kelias šiandien demonstruojamas kaip pavyzdys sunkumus išgyvenančioms Europos valstybėms.

CV

Viena iš priežasčių, dėl kurios patyrėme Baltijos šalių augimą, yra ta, kad pagrindinių jų eksporto partnerių (pačių Baltijos šalių, Skandinavijos šalių, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos), ekonominė padėtis iš esmės gera. Prasidėjus krizei daug regiono įmonių tapo nemokios ir bankrutavo. Vis dėlto sunkmetį išgyvenusios bendrovės prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos ir atrado nišinių eksporto rinkų. Šiandien regiono kompanijos kur

»

tvirtesnė. Artimiausiu metu investuotojai turėtų atidžiai stebėti situaciją Italijoje.

Maris Lukinas

2010 m. tapo „Coface“ Baltijos regiono vadovu

Fenikss Insurance (Alte Leipziger)“ valdybos narys

2007 m. – „Coface Latvijos“ generalinis direktorius

1992–1998 m. – AEG atstovybės Baltijos šalims vadovas/ inžinierius

2004–2006 m. ėjo ERGO draudimo Latvijos, Lietuvos, Estijos valdybos nario pareigas 1998–2004 m. – ERGO draudimo Latvijos ir „Rigas

?

Kaip verslą Lietuvoje gali paveikti naujai išrinktas Seimas ir valdžios pasikeitimas?

Stokholmo ekonomikos aukštojoje mokykloje Rygoje įgijo verslo administravimo magistro laipsnį

M. Lukino teigimu, tolesnę euro zonos krizės raidą nulems Italija. Aivaro Zujaus nuotr.

?

Su kokiais iššūkiais ir rizikomis šiandien susiduria verslas Baltijos šalyse? Kaip verslininkai gali pasirengti šiems iššūkiams?

Šiandien Baltijos šalių bendrovės kur kas geriau pasirengusios išgyventi naują krizę

NUOMONĖ

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

kas geriau pasirengusios išgyventi naują krizę.

?

Kokiose pramonės srityse slypi didžiausi pavojai Baltijos šalių įmonėms? Žvelgiant į tai, kas vyksta kitose valstybėse, labiausiai rizikinga sritis yra statybos. Šiuo metu Baltijos šalyse to nejaučiame. Nepaisant to, jei tai nutiks Vengrijoje, Lenkijoje ar kitoje Centrinės Europos valstybėje, teliks klausimas, kaip ir kada tai paveiks mus.

?

Kokią įtaką statybos sektoriui gali turėti dideli energetiniai projektai Lietuvoje? Tai turės labai teigiamą įtaką. Pradėjus statyti Visagino atominę elektrinę dauguma verslo sričių atstovų turės darbo – tai

bus tarsi ekonomikos skatinimas. Šis projektas neabejotinai turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai.

?

Nuolat kalbama apie euro zonos krizės scenarijus. Jūsų manymu, koks scenarijus realiausias? Kokia šiandien yra Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybė? Mūsų manymu, euro zona turėtų išlikti tokia, kokia yra dabar, o Graikijos pasitraukimas šiandien daugeliui mažai tikėtinas. Jei nutiktų, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos, iš pradžių tai turėtų trumpalaikį teigiamą poveikį, tačiau vėliau sulauktume neigiamų pasekmių – kitos šalys gali pasekti Graikijos pavyzdžiu. Be abejo, galima svarstyti įvairius scenarijus, bet

mes manome, kad stipriausios euro zonos valstybės, pirmiausia Vokietija, turėtų daryti viską, kad išsaugotų bendros valiutos sąjungą. Didžiausia problema euro zonoje yra ta, kad nėra vieno bendro kelio, vyksta per daug diskusijų, bet nėra konkretaus ir ryžtingo sprendimo. Kai viskas yra gerai – visi vieningi, tačiau iškilus problemoms nuomonės išsiskiria. Taip neturėtų būti.

?

Kuri euro zonos šalis lems euro zonos krizės ateitį?

Manau, šalis, nuo kurios priklausys tolesnė euro zonos krizės raida, yra Italija. Jei lygintume su kitomis probleminėmis šalimis, pastebėtume, kad Italijos ekonomika buvo kur kas

Kol kas sunku pasakyti, nes šiandien dar nežinome, ką naujoji valdžia iš tiesų nori daryti. Kalbama apie minimalaus atlyginimo didinimą, mokesčių reformas, tačiau norint atsakyti į šį klausimą reikia palaukti pirmųjų naujos Vyriausybės sprendimų. Lietuvos verslui labai svarbu, kad būtų tęsiami esminiai energetikos projektai – naujos atominės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Manau, nauja valdžia turėtų tęsti buvusios Vyriausybės pradėtus darbus. Jei kalbėtume apie visas Baltijos šalis, galima būtų teigti, kad jos glaudžiai bendradarbiauja politinėje srityje. Vis dėlto gaila, kad tai nepasireiškia ekonominiuose santykiuose. Kažkodėl bendri dideli projektai taip ir lieka neįgyvendinti. Kalbant apie tai šie norai nuolat pabrėžiami, tačiau visam regionui svarbūs projektai nėra įgyvendinami. Dėl to pralaimi visos Baltijos šalys, nes projektus įgyvendinti imasi kitos valstybės, kurioms ir atitenka visos investicijos.

Ar pakankamas Baltijos šalių ekonominis bendradarbiavimas?

Pavyzdys Europai

Įgyti svaresnį balsą

Evaldas Ignatavičius, Lietuvos užsienio reikalų viceministras: Kuo daugiau bendrų iniciatyvų imsimės socialinėje, švietimo, kultūros sferose, tuo geresnę ateitį suteiksime regionui, kuris vis labiau laikomas pavyzdžiu visai Europai. Lietuva ir kitos Baltijos šalys privalo į tai atsižvelgti. Be to, labai svarbu stengtis pritaikyti Šiaurės šalių praktiką

Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė: Esame trys nedidelės valstybės, kurios kartu galėtų turėti svaresnį balsą ir Europos Komisijoje, ir Europos Parlamente. Įgyvendindami didesnius projektus patys nesutariame, kur geriau juos vykdyti, tarpusavyje konkuruojame. Bendradarbiaudami galime įgyvendinti projektus, kurie padės konkuruoti su likusiu pasauliu

Fotodiena

Fotodiena

V

ienu iš energetinio saugumo garantų laikomas ir Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD). Tačiau jo nauda įsitikinę ne visi.

Priklausomi nuo vieno tiekėjo Lietuvos vartotojai kasmet išleidžia apie 3,5 mlrd. litų importuojamoms gamtinėms dujoms pirkti iš dabartinio gamtinių dujų tiekėjo „Gazprom“. Specialistų skaičiavimais, užtikrinus konkurencines sąlygas ir Lietuvos valstybei gamtines dujas perkant bent 10 proc. mažesnėmis kainomis Lietuva sutaupytų iki 350 mln. litų per metus. Viename interviu buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pripažino, kad Lietuva yra ne tik priklausoma nuo vieno dujų tiekėjo, tačiau šalyje nėra užtikrintas pirmo būtinumo dujų atsargų rezervas, be to, neturime galimybės dalyvauti Europos Sąjungos dujų rinkose – dėl šių priežasčių Lietuvai egzistuoja didžiausia grėsmė patirti dujų krizę. „Rusijos koncernas „Gazprom“ parduoda Lietuvai dujas iki trečdalio didesnėmis kainomis nei valstybėms, kurios turi alternatyvių dujų tiekimo kanalų, – tuomet sakė A. Sekmokas. – Pirmiausia – suskystintųjų gamtinių dujų terminalus. Tad akivaizdu, kad vienintelė reali priemonė, kuri ga-

FAKTAI Ispanijos pavyzdys

•• Prieš 15 metų Ispanijos padėtis buvo panaši kaip Lietuvos šiandien. Ji priklausė nuo vieno dujų tiekėjo, tačiau šiandien ši šalis yra didžiausia suskystintų gamtinių dujų importuotoja Europoje ir trečioji pasaulyje. Ispanijoje šiuo metu veikia 6 SGD terminalai, o dujų rinka – liberalizuota. Pietų Europos šalis šiandien dujas perka iš 14 skirtingų šalių – daugiausia iš Alžyro, Persijos įlankos, Nigerijos ir kt. Lietuvos SGD terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovai lankėsi Barselonos SGD terminale, panašiame į būsimą Klaipėdos terminalą tuo, kad jis veikia intensyvios laivybos uoste ir yra netoli miesto. Barselonos terminale per 40 jo darbo metų nebuvo nė vieno incidento, kuris būtų sukėlęs pavojų aplinkai ar žmonėms.

Energetika

9

Terminalas gali iškrėsti kiaulystę Tiek kadenciją baigusi Andriaus Kubiliaus vyriausybė, tiek naujai tvirtinama Lietuvos socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičius vadovaujama vyriausybė tvirtina, kad energetinė nepriklausomybė yra pagrindinis mūsų šalies siekis. lėtų užtikrinti dujų kainų mažėjimą ir panaikinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, yra alternatyvūs dujų tiekimo šaltiniai.“ Pasak jo, dėl to Lietuvai reikia statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD), tačiau kartu Lietuva turi įgyvendinti ir kelis kitus strateginius projektus – požeminę gamtinių dujų saugyklą, Klaipėdos – Jurbarko dujotiekį ir Lietuvos – Lenkijos dujų jungtį. Jie yra pripažinti ir įtraukti į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo plėtros iki 2020 metų planą. Vyriausybės priimtas SGD terminalo įstatymas įtvirtino, kad per terminalą bus tiekiama ne mažiau nei ketvirtadalis Lietuvoje suvartojamo gamtinių dujų kiekio, o pirmaisiais terminalo veiklos metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų, ateityje terminalo pajėgumas galėtų siekti iki 4 mlrd. kub. m dujų per metus.

nebuvo aišku, ko verslui tikėtis ateityje: „Vienas iš pastarųjų svarstytų ir priimtų įstatymų įpareigoja Lietuvos dujų tiekimo įmones pirkti 25 proc. savo tiekiamų dujų iš naujai statomo SGD terminalo.“ Pasak pašnekovo, taip pažeidžiami ne tik rinkos, bet ir konkurencijos įstatymai. „Kelios įmonės jau kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos išaiškinti, ar šis įstatymas priimtas teisėtai. Dabar laukiame EK atsakymo“, – konstatavo „Dujotekanos“ prezidentas. V. Orechovas teigė, kad priimtu įstatymu įmonės verčiamos pirkti katę maiše. „Mes nežinome, kokia bus rinkos kaina, tačiau turime pažadėti, kad dujų pirksime iš terminalo. Šis įstatymas pavojingas, nes gali atnešti didžiulių nuostolių ir dujų tiekėjams, ir vartotojams, gali destabilizuoti Lietuvos dujų rinką“, – svarstė pašnekovas.

Nepagrįsti įpareigojimai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energetinio saugumo tyrimo centro vadovo Juozo Augučio teigimu, šiuo metu Lietuva energetiniu požiūriu yra

Įmonės „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas prisipažino, kad SGD terminalo projektą vertina labai atsargiai. „Lietuvos statomas SGD terminalas yra labai brangus ir neaišku, ar bus sunaudojama tiek dujų, – mintis dėstė V. Orechovas. – Be to, kas garantuos, kad šio terminalo statyboms ir išlaikymui skiriamos lėšos mums atsipirks per trumpiausią įmanomą laiką. Manau, mums teks ilgai laukti, kol šis terminalas atsipirks, jeigu apskritai taip bus. Be to, kol kas kalbama tik apie paties terminalo statybas. Niekas nemini, kiek reikės investuoti, kol bus įrengta visa reikiama infrastruktūra.“ Pasak V. Orechovo, praėję metai buvo gana sudėtingi, nes, be diskusijų su įmonėmis, buvo svarstoma daug įvairių įstatymų ir

Neatspari sistema

viena nesaugiausių Europos Sąjungos šalių. „Pirmiausia reikėtų suvokti, kas apskritai yra energetinis saugumas, – pasakojo VDU profesorius. – Energiją galimą gauti įvairiais būdais ir turint įvairių sistemų. Šios sistemos yra arba saugios, arba nesaugios – neatsparios įvairiems trukdžiams, kuriuos sukelia daugybė grėsmių: tiek technologinių, tiek gamtinių, tiek ekonominių, tiek monopolinių ir geopolitinių. Todėl vertindami Lietuvos energetinės sistemos saugumą, remdamiesi anksčiau išvardytais kriterijais, galime sakyti, kad ji yra nesaugi.“ „Žinoma, fiziškai ji pajėgi patiekti tiek energijos, kiek mums reikia, tačiau vos pabrangus dujoms visos energijos kainos šoko aukštyn, nes mes tokiam ekonominiam trikdžiui esame neatsparūs“, – tvirtino J. Augutis. Anot pašnekovo, faktas, kad Lietuvoje energijos gavyba nėra diversifikuota, o susikoncentruoja tik į vieną technologiją, taip pat apsunkina padėtį. „Didieji miestai šildomi vien gamtinėmis dujomis, biokuras sunkiai skinasi kelią, o elektros gamyba pagrįsta importu. Jeigu bandytume

ją pasigaminti patys, tai galėtume padaryti tik degindami dujas“, – apie Lietuvos energijos sistemos trūkumus kalbėjo J. Augutis. „Jeigu nutrūktų dujų tiekimas, turėtume didelių problemų. Elektros sugebėtume pasigaminti naudodami mazutą, tačiau dėl šildymo kiltų problemų“, – pabrėžė energetikos ekspertas.

Per didžiulė prabanga Pasak VDU profesoriaus, SGD, be abejonės, yra vienas svarbiausių, prioritetinių objektų. „Kitas klausimas yra dėl jo pajėgumo ir galingumo. Į SGD terminalą reikėtų daugiau žvelgti kaip į energetinio saugumo užtikrinimo infrastruktūrą, kuri leistų Lietuvai dujas įsigyti nedaug didesne kaina nei rinkos“, – sakė J. Augutis. Paklaustas, kokia dalis privataus ir valstybės kapitalo turėtų būti statomame terminale, pašnekovas teigė, kad į šį klausimą nelengva atsakyti. „Privataus kapitalo indėlis labai naudingas tuomet, kai yra nepriklausoma ir laisva rinka. Kai jos nėra, valstybė su savo reguliavimu turėtų išlikti kaip pagrindinė rinkos reguliuotoja,

FAKTAI SGD kaimynystėje

•• Europoje veikia 57 SGD terminalai. Didžiausias Europoje SGD terminalas veikia Jungtinėje Karalystėje. Jo pajėgumas – 18 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų per metus. Olandai plečia savo SGD iki 22 mlrd. kub. m. per metus. Mažiausio pajėgumo terminalai įrengti Kipre, Graikijoje ir Švedijoje. Švedijoje buvo atidarytas ir pirmasis SGD importo terminalas Baltijos jūros regione. Lenkija SGD terminalą stato Ščecine.

bet tai nereiškia, kad privatus kapitalas negali dalyvauti“, – svarstė J. Augutis. Pasak LEI atstovo, tinkamiausias būdas būtų, jei privatus ir valstybės kapitalas pasidalytų atsakomybę už šio terminalo statybą, nes vien valstybės lėšomis pastatyti SGD būtų per didelė našta. „Aišku, idealiausias atvejis, kai objektas veikia visu pajėgumu, kaip rinkos dalyvis, – pasakojo J. Augutis. – Tačiau ne visuomet taip yra. Pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė turi didžiulį energijos gamybos pajėgumą, tačiau ji nėra rinkos dalyvė ir jų visų nepanaudoja. Tačiau įsivaizduokite, jeigu mes jos neturėtume. Užtektų sustoti elektros importui ir Lietuva liktų be šviesos.“ Vis dėlto „Dujotekanos“ prezidentas V. Orechovas sako, kad Lietuvos rinka tokiam terminalui yra per maža, tokio terminalo statybos yra per didžiulė prabanga. „Sutinku su EK nuomone, kad Baltijos šalims reikia turėti vieną terminalą, kuris stabilizuotų kainas regione ir atliktų dujų rezervo funkciją bei leistų didesnę derybų su dujų pardavėjais laisvę“, – sakė V. Orechovas. Užsakymo Nr. 28-11-2012

Suskystintų dujų terminalas, be abejonės, yra vienas svarbiausių, prioritetinių objektų, tačiau kyla klausimų dėl jo pajėgumo ir galingumo. Scanpix


Savas verslas

10

2 3

1

5

4 Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 477 respondentai

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

SAVAITĖS KLAUSIMAS 26% Ar pritariate siūlymui riboti atsiskaitymą 2. Suma turėtų būti mažesnė 7% grynaisiais pinigais iki 3. Suma turėtų būti didesnė 17% 5 000 litų? 4. Nepritariu tokiam siūlymui 44% 5. Neturiu nuomonės 7% 1. Pritariu

Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius siūlo riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 5 000 litų viršijantys tokią kol kas siūlomą sumą turi būti apskaitomi ir skaidrūs. Apribojimas būtų taikomas ir fiziniams asmenims, ir verslui. Tokia priemonė esą mažintų korupciją ir iš šešėlio trauktų vengiančius mokesčių.

Darys pasaulinę naujovę

www.ek.lt

pirmuosius sandorius su užsienio partneriais. „Jau turime nedidelį kontraktą dėl prekių tiekimo į Švediją ir Norvegiją, dar deramės su danais. Norime žiūrėti į Rytus, nes tai perspektyvi ir moki rinka. Turime ambicijų ir ateityje save matome kaip tarptautinę kompaniją“, – sakė jis. T. Andrejauskas bankų sektorių paliko pritrūkęs iššūkių, o biotechnologijų sektoriumi aktyviai domėjosi pusę metų, kai tapo bendrovės verslo angelu. Be to, jis tikino, kad pagrindiniai vadybos principai sektoriuose nesiskiria, todėl didelių kliūčių persiorentuoti į kitą sritį nekilo.

Unikalus įrankis – socialinis verslumas

Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

■ Iš bankininko kostiumo į laboratorinį chalatą su tikslu kurti tai, ko pasaulyje beveik niekas nedaro. Taip galima apibūdinti paskutinį Tomo Andrejausko žingsnį, kai jis paliko „Swedbank Markets“ tarnybos Lietuvoje vadovo kėdę ir stojo prie šiemet įkurtos biotechnologijų bendrovės „ProBioSanus“ vairo.

Šiandien „ProBioSanus“ gamina natūralius, probiotikų pagrindu sukurtus valymo ir asmens higienos produktus. „Valikliai turi gerųjų bakterijų probiotikų, kuriuos mes iki šiol įpratę vartoti per burną: kai daktarai išrašo antibiotikų, jie išnaikina ne tik virusus, bet ir gerąsias bakterijas, todėl atkurti florai geriami probiotikai, – aiškino T. Andrejauskas. – Mūsų produktuose gerosios bakterijos dauginasi, bioplėvele padengia paviršių ir konkuravimo principu neduoda vietos daugintis blogosioms bakterijoms.“ Gerosios bakterijos išgyvena iki aštuonių dienų, todėl tiek veikia ir jų apsauginis poveikis. Be to, T. Andrejauskas pastebėjo, kad tradicinės valymo priemonės nužudo ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, todėl žmonės patenka į visiškai sterilią aplinką, kuri atbukina imuninę sistemą, ir žmogui susidūrus su

ĮDOMU

Pirmosios investicijos

T. Andrejauskas biotechnologijų srityje mato didelį potencialą, tačiau baiminasi dėl specialistų pasiūlos trūkumo. Ruslano Kondratjevo nuotr.

alergenais gamtoje pasireiškia natūrali alerginė reakcija.

Konkurentų neturi T. Andrejausko žiniomis, Lietuvoje ir aplinkinėse

šalyse tokia veikla kol kas niekas neužsiima: „Pasaulyje probiotikai kol kas labiau naudojami industrinėse srityse, žemės ūkyje, tačiau vartotojų segmente yra vos

» Turime ambicijų ir ateityje save

matome kaip tarptautinę kompaniją

vienas kitas dalyvis – iš principo tai pasaulinė naujovė.“ Šiuo metu bendrovėje dirba devyni darbuotojai, du iš jų – mokslininkai. Prekyba produktais kol kas vyksta tik Lietuvoje, tačiau T. Andrejauskas pagrindinių pajamų tikisi gauti iš užsienio rinkų ir užsimena apie

„ProBioSanus“ sulaukė „Verslo angelų fondo I“ ir keturių verslo angelų, kurių vienas buvo pats T. Andrejauskas, investicijų. Konkrečių sumų jis neatskleidžia, tačiau patikino, kad į bendrovę jau investuota daugiau nei 1 mln. litų. Be to, „ProBioSanus“ gavo 1,039 mln. litų ES strukūrinių fondų paramą mokslo tyrimų ir technologijų plėtros laboratorijai steigti, kuri, anot T. Andrejausko, turėtų būti pastatyta kitų metų pabaigoje. Šiuo metu bendrovė naudojasi kitų Lietuvos laboratorijų paslaugomis.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

9 žingsniai į džiaugsmą 1

2

3

Sustok, įkvėpk, šiltai nusišypsok ir pasiruošk džiaugsmingiems dalykams

Išsirink patogiausią prenumeratos užsakymo vietą: artimiausią Lietuvos pašto skyrių arba svetaines zurnalai.lt ir prenumerata.lt

Prenumeruok „skanųjį“ žurnalą VIRTUVĖ 2013-iems metams

4

5

6

NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Paimkite bet kurį verslumo tyrimą ar apklausą ir jie parodys tą patį – jei siekiate parduoti savo prekę ar paslaugą, ji turi būti mėgstama jūsų klientų. Jei jie mėgs jūsų įmonę ir jos produktus – Jūsų verslas bus sėkmingas.

Kaip britai kūrė milijoninius verslus

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas neseniai pareiškė, kad vyriausybė privalo sutelkti dėmesį į smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą ir su viltimi pranešė, jog ateinantis dešimtmetis turi priklausyti pradedantiesiems verslininkams.

Inovatoriams reikia drąsos

Tai, ko nepadarėte, gali jus persekioti. Dėl praleistų galimybių vėliau galite apgailestauti. „Nokia“ galėjo sukurti išmanųjį telefoną ir dominuoti rinkoje. „Yahoo“ galėjo priimti „Microsoft“ pirkimo pasiūlymą. Tačiau šios bendrovės to nepadarė. Nieko nedaryti, rodos, lengva. Dažnai tai nematoma, aplaidi klaida.

Dabar pagalvok apie artimuosius, kurie savo darbais ir šypsena nusipelnė mielos kalėdinės dovanėlės

Tuomet pakartok žingsnį Nr. 3, tik šįkart prenumeruok artimiausiems bičiuliams ar giminaičiams

7

8

Rūpinkis jaukių kalėdinių susibūrimų planavimu ir nepamiršk nusiųsti šventinio medinio atviruko tiems, kurie toli

Džiaukis nuveikęs gerą darbą ir suteikęs sau ir kitiems priežastį nusišypsoti kaskart, sulaukus naujo žurnalo numerio

9

...tai naujieji IŠSKIRTINIAI MEDINIAI SKIRTUKAI, kuriuos gaus VISI, žengę šiuos 9 žingsnius į džiaugsmą

Ir prieš pat Kalėdas Tavo namus pasieks pirmasis 2013 metų žurnalo VIRTUVĖ numeris ir miela dovanėlė...

Džiaugsmą medyje išpaišo ištikimi prenumeratos akcijų draugai – čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

Prenumeratos akcija vyksta iki š. m. gruodžio 10 d.

METINĖS PRENUMERATOS KAINA – 54,48 Lt


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

Vėl krėtė Gariūnus ■ Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybos ir prokuratūros pareigūnai išaiškino 13 asmenų nusikalstamą grupuotę, kaip įtariama, prekiavusią be apskaitos dokumentų Gariūnų turgavietėje Vilniuje.

Antradienį ir trečiadienį buvo sulaikyta 13 įtariamųjų, kuriems pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

K a b ulas . Iš Afganistano išvežtas 861 milijonas dolerių (2,32 mlrd. litų), neteisėtai gautų didžiausiame šalies komerciniame banke „Kabul Bank“. Dalis jų išgabenta kompanijos „Pamir Airways“ lėktuvais maisto konteineriais. Už dalyvavimą gabenant pinigus lakūnams buvo sumokėta 320 tūkst. dolerių (865

I

š Irano kilęs migracijos teisės specialistas R. Tabibis, dabar gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, į mūsų šalį sa-

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Gariūnuose sulaikė 13 žmonių. Fotodiena

FAKTAI

■ Ketvirtadienio naktį

gaisras kilo prie Kauno esančios kavinės „Bajorkiemis“ pagrindiniame pastate. Pastatas sudegė, pranešė Lietuvos radijas. Apie

Užsienio investicijos Lietuvoje

••Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį siekė 38,5 mln. litų ••Minėtu laikotarpiu daugiausia tiesioginių užsienio investicijų sudarė įplaukos iš ES šalių – beveik 30 mln. litų ••Daugiausia Lietuvoje investavusi ES valstybė – Švedija 2012 m. antrąjį ketvirtį mūsų šalyje investavo 8,5 mln. litų.

Ketvirtadienio naktį sudegė „Bajorkiemis“. Fotodiena

Berlynas . Vokietijos teisėsaugininkai atliko kratą Italijos banko „UniCredit“ Vokietijos padalinyje „HypoVereinsbank“ dėl įtarimų mokestiniais sukčiavimais. Prokuratūra

trečiadienį atliko kratas banko, esančio Miunchene, patalpose. Anot prokuratūros atstovo, kratos buvo atliktos iš viso trylikoje „HypoVereinsbank“ biurų visoje šalyje. R oma . Italijos policija iškėlė naują bylą „Google“ dėl galimo mokesčių vengimo. Anks-

tesnis tyrimas parodė, kad kompanija netiksliai deklaravo savo pajamas ir turi įsiskolinimų dėl nesumokėtų pardavimų mokesčių. „Google“ veiklos tyrimas šalyje pradėtas dar 2007 metais. Paaiškėjo, kad ankstesniais metais kompanija nedeklaravo apie 240 mln. dolerių (650 mln. litų) pajamų.

Investuotojų iš Irano į mūsų šalį pasiryžęs kviesti verslininkas Reza Tabibis skundžiasi, kad jo verslo planams įgyvendinti Lietuvoje trukdo mūsų šalies valdžios abejingumas – neva Lietuvos pareigūnai piktybiškai neišduoda vizų milijonieriams iš Irano. Ministerijų atstovai su tuo nesutinka.

paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

degančią kavinę iškart po vidurnakčio ugniagesius informavo Kauno–Vilniaus greitkeliu važiuojančių automobilių vairuotojai. Gesinti gaisro išvyko devynios autocisternos ir kiti ugniagesių automobiliai.

tūkst. litų). Ši suma nurašyta kaip lakūnų darbo užmokestis nuo 2008 metų kovo iki 2010 metų lapkričio.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Iraniečio verslo svajonės nesipildo Paulius Grinkevičius

Sudegė „Bajorkiemis“

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Lietuvoje iš Artimųjų Rytų valstybių iki šiol yra investavęs vienintelis Izraelis. Scanpix

kosi pirmą kartą atvykęs daugiau nei prieš dvejus metus skaityti paskaitą per Europos Komisijos rengtą projektą. Nuo to karto R. Tabibis į Lietuvą atvyko dar ne kartą ir galiausiai su mūsų šalimi pradėjo

sieti verslo planus. „Prieš daugiau nei metus Lietuvoje įkūriau bendrovę „Genius Ways“. Dabar joje dirba šeši žmonės. Mūsų įmonės veiklos tikslas – pritraukti investuotojų iš Irano į Lietuvą“,

– įmonės veiklą apibūdino R. Tabibis. Pasak pašnekovo, jo bendrovės verslo modelis – uždirbti teikiant administravimo paslaugas arba informaciją apie galimybes investuoti mūsų šalyje

Irano investuotojams. Esą tokiu būdu naudą pajustų ne tik jo įmonė, bet ir Lietuva, čia būtų sukurta daug darbo vietų. Pokalbio metu iranietis ne kartą pateikė Londono sėkmės pavyzdį – neva šiam miestui ekonominę gerovę pavyko pasiekti tik imigrantų dėka, o tai puikiai iliustruoja faktas, kad turtingiausių Anglijos žmonių viršūnėje dominuoja neangliškos pavardės.

Prieglobsčio neieško Iraniečio nuomone, jo verslo planui įgyvendinti trukdo vienintelis dalykas – Lietuvos atstovybėse užsienyje jau metus dėl neaiškių priežasčių vengiama išduoti vizas jo klientams milijonieriams iš Irano. R. Tabibis pasakojo, kad nuo tada, kai Lietuvoje buvo atidaryta įmonė „Genius Ways“, su prašymais dėl vizų atvykti į Lietuvą buvo kreiptasi 13 kartų dėl 8 klientų (kai kurie klientai kreipėsi daugiau nei kartą), iš jų vizos buvo išduotos vos trims, nors iranietis tikino, kad visi jo klientai prieš atvykdami į Lietuvą čia iš anksto jau buvo įregistravę įmones, sąžiningai mokėjo mokesčius ir pateikdavo visus reikiamus dokumentus. „Iš pradžių mano klientai mėgino gauti vizas per Teherane (Irano sostinė – red. past.) esančią Vengri-

Ne kartą Lietuvoje lankęsis R. Tabibis tikina nesulaukęs pagalbos iš valdžios. Asmeninio albumo nuotr.

jos ambasadą, tačiau prašymai išduoti vizas visuomet būdavo atmetami, nors atsiųsdavome visus reikiamus dokumentus. Vėliau verslininkai iš Irano kreipėsi į Ankaroje (Turkijos sostinė – red. past.) esančią Lietuvos ambasadą, bet ir po apsilankymo šioje šalyje mano klientai vizų negavo“, – piktinosi pašnekovas ir pridūrė, kad pats dėl Irano verslininkų ne kartą kreipėsi į Lietuvos atstovus tiek Lietuvos Migracijos departamente, tiek diplomatinėse Lietuvos atstovybėse užsienyje, taip pat ministerijose, pavyzdžiui, Ūkio, tačiau ir jam

Tryliktas puslapis motyvai, pašnekovas pirmiausia įvardijo neigiamą visuomenės požiūrį į kitataučius Lietuvoje. „Manau, ši problema kyla dėl to, kad bijote užsieniečių: turite net dvi nepriklausomybės šventes – Nepriklausomybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienas, – pasakojo pašnekovas. – Tai rodo, kad anksčiau ne kartą buvote okupuoti kitų valstybių, dėl to Lietuvoje požiūris į užsieniečius neigiamas.“

Politika niekuo dėta nebūdavo paaiškinamos vizos neišdavimo priežastys – dažniausiai iš minėtų institucijų nesulaukdavo jokio atsakymo. R. Tabibis ne kartą pabrėžė, kad jo klientai – anaiptol ne politinio prieglobsčio Lietuvoje ieškantys pabėgėliai, tačiau milijonieriai, galintys duoti didelę naudą mūsų šalies ekonomikai. Tačiau esą ne vienas jų susidūręs su Lietuvos pareigūnų abejingumu jau numojo ranka į Lietuvą ir pasirinko investuoti kitoje valstybėje. Paklaustas, kokie, jo manymu, yra tikrieji vengimo išduoti vizas iraniečiams

» Anksčiau ne kartą buvote okupuoti

kitų valstybių – lenkų ir rusų, dėl to Lietuvoje baiminamasi visų užsieniečių

Lietuvos institucijų atstovai tikino neturintys informacijos, kad Lietuvoje būtų vengiama priimti investuotojų iš Irano arba išduoti vizas Irano ar kitų Artimųjų Rytų valstybių piliečiams. Tiesa, organizacijos „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, iki šiol iš Artimųjų Rytų yra investavęs vienintelis Izraelis („Sicor Biotech“), o iš kitų Artimųjų Rytų valstybių, tarp jų ir Irano, investicijų nesulaukta. Ūkio ministerijos atstovai, paklausti, ar renkantis pritraukti investuotojus tam tikroms šalims gali būti teikiamas prioritetas kitų atžvilgiu, tikino, kad visi investuotojai yra lygiaverčiai. „Lietuva, siekdama pritraukti užsienio investuotojus, atsižvelgia į investicijų projekto kokybę ir jo duodamą ekonominę

13

» Ne vienas jų susidūręs su Lietuvos

pareigūnų abejingumu jau numojo ranka į Lietuvą ir pasirinko investuoti kitoje valstybėje

bei socialinę naudą šaliai, vertinamas yra projektas, o ne šalis investuotoja“, – rašoma Ūkio ministerijos specialistų parengtame atsakyme. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai atsisakė komentuoti su R. Tabibiu susijusius klausimus, tačiau paklausti, dėl kokių priežasčių iraniečiams verslininkams nepavyksta gauti vizų per Vengrijos ambasadą Irane ar Lietuvos ambasadą Turkijoje, tikino, kad vizų neišdavimo motyvai nėra tyčiniai ar susiję su politiniais motyvais. „Šengeno vizai keliami reikalavimai niekada nesiejami su politiniais motyvais, – rašoma URM atsiųstuose atsakymuose. – Trečiosios šalies piliečiui Šengeno viza gali būti neišduota tik tuo atveju, jei asmuo yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jeigu jis nepateikė visų būtinų dokumentų, reikalingų vizai gauti, ar nepateikė informacijos, padedančios įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos iš-

duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.“

Politinės priežastys galimos Vis dėlto advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ teisininkė, advokato padėjėja Renata Damanskytė neatmetė galimybės, kad viena iš priežasčių, dėl kurių piliečiams iš Artimųjų Rytų gali būti atsisakyta išduoti vizas, gali būti ir politinė. Pasak pašnekovės, dabar vizas trečiųjų šalių piliečiams į Lietuvą gali būti atsisakyta išduoti, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, Lietuvoje užsiimti neteisėta veika arba jei jis kelia grėsmę kurios nors iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Esą priežasčių spektras – platus. „Kaip matome iš pavyzdžių, teisės aktai įtvirtina plačius vizų neišdavimo pagrindus, sukuriančius prielaidų kiekvieną situaciją vertinti atskirai ir atsisakymo išduoti vizą pagrindus taikyti lanksčiai“, – apibendrino R. Damanskytė.


Lietuvoje

14

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Galutinai baigtas dvejus metus trukęs Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių rajonų savivaldybėse vykdytas gamtosaugos projektas „Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“.

S

specialiais mišraus ir augalinio grunto sluoksniais bei skaldos prizme. Atliekų kaupuose pakloti geosintetinio molio įklotai puikiai apsaugo aplinką nuo teršalų, todėl senieji sąvartynai nebebus taršos židiniai. Įrengtos sąvartynų dujų pašalinimo sistemos, sutvarkytos ir apsėtos žolėmis jų teritorijos. Visas sutvarkytų sklypų plotas siekia daugiau kaip 72 ha. „Nesutvarkyti sąvartynai daro neigiamą poveikį gamtai ir žmonių sveikatai, – sakė generalinio darbų rangovo „LitCon“

direktorius Linas Piliponis. – Tai ne tik dvokas ir šiukšlių kalnai, bet ir neigiamos ekologinės pasekmės: nuodingos medžiagos, teršalai patenka į orą ir vandenį. Esame patenkinti, kad uždaryti sąvartynai ir šiukšlynai pagerins kraštovaizdį bei ekologinę padėtį Tauragės regione.“ Pasak L. Piliponio, šiemet bendrovė įgyvendins daugiau nei 30 statybos ir inžinerinių darbų projektų. Bendrovė atlieka viešosios ir pramoninės paskirties statinių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų

pastatų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų projektavimo ir

statybos bei kultūros paveldo objektų tvarkomuosius darbus. Šiuo metu

„Naudojant elektrinius traukinius kelionės laikas tarp Vilniaus ir Minsko sutrumpėtų net iki 2 valandų“, – sako bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vyriausiasis inžinierius Valdas Mikelionis.

bendrovėje dirba 130 darbuotojų. Bendrovės informacija

G

eležinkelio liniją nuo Naujosios Vilnios iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos elektrifikuoti – vienas iš šalies geležinkelių modernizavimo darbų, kuriuos numatoma atlikti panaudojant Euro-

pos Sąjungos struktūrinę paramą.

Trumpės kelionės laikas Dabar „Lietuvos geležinkeliai“ jau pradėjo vykdyti IXB tarptautinio transporto koridoriaus elektrifikavimo darbus. „Šį projektą vykdome su

Baltarusijos kolegomis. Iki 2015 metų numatome baigti elektrifikuoti geležinkelio ruožą nuo Naujosios Vilnios iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos bei paleisti elektrinį traukinį tarp Vilniaus ir Minsko“, – apie netolimus bendro-

„LitCon“ sėkmingai baigė Tauragės regiono sąvartynų uždarymo darbus. Fotodiena

Nauji žemės mokesčio tarifai G

Sostinės taryba patvirtino naujus žemės mokesčio tarifus, galiosiančius 2013 metais.

yvenamosios žemės sklypams Vilniuje bus taikomas 0,3 proc. tarifas. Šiek tiek didesnis tarifas – 0,4 proc., – bus taikomas komercijai, pramonei ir sandėliavimui naudoja-

mai žemei. 3 proc. tarifas nustatytas nenaudojamos žemės sklypams. Šie įkainiai skaičiuojami nuo sklypo vidutinės rinkos vertės. „Naujus tarifus turime keisti, nes tai numato Seimo priimtas įstaty-

mas, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Nustatydami žemės mokesčio įkainius siekiame, kad gyventojams ir verslui įmokų dydis, kiek leidžia įstatymas, iš esmės nesikeistų. Ieškodami geriausių įmanomų spren-

dimų sulaukėme pasiūlymų iš įvairių asociacijų ir į juos kiek įmanoma labiau atsižvelgėme.“ Neprižiūrimai, apleistai žemei arba žemei, kurioje yra griautinų pastatų, nustatytas 3 proc. tarifas nuo sklypo vidu-

Praplėtus mokesčių mokėtojų bazę ir didesniu tarifu apmokestinant nenaudojamą ar neprižiūrimą žemę, kitąmet Vilniuje galėtų būti surinkta 0,8 mln. litų daugiau nei 2012 metais. Fotodiena

tinės rinkos vertės. Taip siekiama išplėsti mokančių už žemę asmenų grupę, mokestis neguls tik ant esamų mokesčio mokėtojų: jį mokės ir tie, kurie spekuliatyviai laiko žemę, jos niekaip nenaudoja ar neprižiūri, be to, iki šiol mokesčio nemokėjo. Taryba taip pat patvirtino tvarką, pagal kurią bus nustatoma, kam taikomas 3 proc. tarifas. Pavyzdžiui, šis įkainis bus taikomas žemei, kuriai gautas leidimas griauti pastatą ir per metus pastatas nėra nugriaunamas, jeigu parengiamas detalusis planas ir per dvejus metus neišduodamas statybos leidimas arba, jei išduotas leidimas, bet ir per trejus metus nebaigiamas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigiamas komercinės paskirties pastatas. Nustačius tokius mokesčio tarifus sostinės tarybos miesto biudžeto pajamos iš šio mokesčio beveik nesikeis. Praplėtus mokesčių mokėtojų bazę ir didesniu tarifu apmokestinant nenaudojamą ar neprižiūrimą žemę, 2013 m. galėtų būti surinkta 0,8 mln. litų dau-

giau nei 2012 metais (2012 m. planas – 6,6 mln. litų). Šiuo metu Vilniuje galioja 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas nuo indeksuotos nominalios mokestinės vertės. Vidutinis mokestis už arą šiuo metu siekia nuo 5 Lt (Grigiškėse) iki 44 Lt (senamiestis). Taikant naujuosius tarifus mokesčio dydis galėtų nežymiai – keliais procentais padidėti ar sumažėti priklausomai nuo rinkos vertės. Palyginimui, Varšuvoje žemės mokestis siekia apie 33–39 litų už arą, Rygoje – apie 87–115 litų, Taline – apie 33–2530 litų už arą, Kaune – apie 22–71 litų už arą. Užs. Nr. 30-11-2012

FAKTAI Nuo 2013 metų patvirtinti Žemės mokesčiai

••0,3 proc. rinkos vertės – gyvenamosios paskirties žemei ••0,4 proc. rinkos vertės – komercijai, pramonei ir sandėliavimui naudojamai žemei ••3 proc. rinkos vertės – neprižiūrimai ir apleistai žemei

15

Inovacijos geležinkeliuose – saugumui ir kelionės kokybei

Sutvarkė sąvartynus Buvo uždaryti visi penki regione esantys – Smukučių, Skirsnemunės, Šidagių, Paneročio ir Plaušvarių – seni komunalinių atliekų sąvartynai, uždaryti ir rekultivuoti 53 šiukšlynai. Projekto vertė – daugiau kaip 13 mln. litų. Buvo nukasti sąvartynų šlaitai ir suformuoti uždari atliekų kaupai su keliais šimtais tūkst. kubinių metrų atliekų, kurios buvo atvežtos iš šiukšlynų ir paskleistos pusės metro sluoksnio tankiu. Sąvartynai padengti nelaidžiais

Transportas

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ panaudodama Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas pastaruoju metu intensyviai diegia daug inovatyvių sprendimų. Fotodiena

vės planus pasakoja V. Mikelionis. Pasak jo, Vakaruose elektriniai traukiniai nėra naujiena, tačiau Lietuvoje elektrinių traukinių dar nėra daug. „Elektrinių traukinių naudojimas kroviniams ir keleiviams vežti būtų dar vienas žingsnis link švaresnio ir draugiškesnio aplinkai transporto naudojimo, – kalba jis. – Senus dyzelinius keleivinius traukinius pakeitus elektriniais nebeliktų dyzelinių traukinių išmetamų dujų, smarkiai sumažėtų traukinių keliamas triukšmas, o traukinio kelionės laiką tarp Vilniaus ir Minsko būtų galima sutrumpinti net iki 2 valandų.“ Minėtą geležinkelio liniją elektrifikuoti kainuos daugiau kaip 120 mln. litų, šiems darbams numatoma panaudoti apie 86 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų. Anot V. Mikelionio, šis projektas yra pirmas ilgalaikės strategijos eta-

ĮDOMU?

pas. Ateityje pamažu planuojama elektrifikuoti visą IXB koridoriaus geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.

Ne vienas projektas V. Mikelionis teigia, kad panaudodama Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas pastaruoju metu bendrovė intensyviai diegia daug inovatyvių sprendimų. „Jau baigiame įgyvendinti Infrastruktūros diagnostikos sistemų įrengimo projektą, kurio metu pagamintas naujausiomis technologijomis aprūpintas diagnostikos savaeigis kelmatis vagonas, – pasakoja „Lietuvos geležinkelių“ atstovas. – Jis važiuodamas 110 km/h greičiu galės atlikti visą geležinkelio kelio diagnostiką ir taip padėti išvengti geležinkelio eismo nelaimių.“ Bendra šio projekto vertė – 48,9 mln. litų, iš jų 34,3 mln. litų sudaro Europos Są-

jungos sanglaudos fondo parama. Pašnekovo teigimu, tai ne vienintelis projektas, kurį ES paramos lėšomis įgyvendina Lietuvos geležinkelius prižiūrinti įmonė. „Kitas geležinkelio eismo saugai svarbus projektas – Eismo saugumo užtikrinimo programa, kurią vykdydami įsigysime du kranus, pritaikytus ekstremalioms ir krizinėms situacijoms likviduoti, – pasakoja V. Mikelionis. – Su dabartiniais turimais geležinkelio kranais nuvirtus sąstatui ar vagonui vidutinė eismo įvykio padarinių likvidavimo trukmė – apie 5 valandos. Įsigiję naujus, žymiai galingesnius ir greitesnius kranus galėsime likviduoti eismo įvykio padarinius per 3 valandas.“ Daugiau kaip 50 mln. litų kainuojančiam projektui numatoma panaudoti 32,7 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Užs. Nr. 29-11-2012

Nuo rugsėjo mėnesio skelbėme straipsnių ciklą apie ES struktūrinę paramą transporto sektoriui. Dėkojame visiems skaitytojams, kurie domėjosi šia tema, skambino ir rašė redakcijai.

ATSAKOME SKAITYTOJAMS ?

Prieš keletą metų, suformavus gyvenvietę šalia kelio Ilgakiemis–Juodbūdžiai, buvo pradėti žvyrkelio parengimo asfaltavimui darbai, tačiau bankrutavus įmonei darbai sustojo ir žvyrkelis toliau nebeasfaltuojamas. Per dieną keliu Ilgakiemis– Juodbūdžiai pervažiuoja iki 400 automobilių. Reikiamas asfaltuoti kelio ruožas – 2,2

km (atlikti matavimai). Kodėl neasfaltuojamas intensyvaus eismo žvyrkelis, kuris yra netoli vieno iš šalies didmiesčių? Planuodama valstybinės reikšmės rajoninių kelių – žvyrkelių asfaltavimo darbus Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pagal finansines galimybes visuomet atsi-

žvelgia į rajonų savivaldybių pageidavimus ir pasiūlymus. Jūsų minimą valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1934 Ilgakiemis–Pajiesys–Kliokiškė nuo 0,0 iki 8,0 km prižiūri valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“. Šio kelio ruožai nuo 0,0 iki 1,5 km (Ilgakiemis) ir nuo 3,7 iki

4,1 km (Pajiesys) yra su asfaltbetonio danga. Derindama perspektyvinius žvyrkelių asfaltavimo sąrašus Kauno rajono savivaldybė pirmenybę suteikė kitiems objektams, todėl rajoninės reikšmės kelio Nr. 1934 Ilgakiemis–Pajiesys– Kliokiškė asfaltavimas nenumatytas 2002–2015

metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje.

?

Kyla klausimas, kodėl pradėti darbai yra nebaigiami, pvz., Plungėje naujai daroma žiedinė sankryža dar vis nebaigta. Tikriausiai turima galvoje kelio Nr. 164 Ma-

žeikiai–Plungė–Tauragė 56,54 km sankryža su keliu Nr. 3205 Plungė–Žlibinai–Žarėnai. Ši sankryža rekonstruojama panaudojant Europos regioninės plėtros fondo paramą. Numatyta darbų pabaiga – šių metų gruodžio 9 d. Iki to laiko sankryžos rekonstravimo darbai ir bus baigti.


Užsienyje

16

UŽSIENIO NAUJIENOS

23 mlrd.

Ispanijos vyriausybė kitais metais šalies bankams skirs 23 mlrd. eurų (79,3 mlrd. litų)

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Scanpix

Gelbėjimo fondas – teisėtas

TIK SKAIČIAI

■ Įtakingas žurnalas „The

■ Europos Teisingumo Teis-

1,7

Anot žurnalo, banko taikomas santykių su klientais modelis pasirodė itin sėkmingas, o finansinė įstaiga įrodė

esanti stabili ir atsakinga. Pagal kapitalo dydį „Nordea“ banko grupė užima 21 vietą tarp Vakarų Europos bankų ir 42 vietą tarp didžiausių pasaulio kredito organizacijų. Stokholme įsikūrusio banko „Nordea“ penktadalį kapitalo valdo Švedijos vyriausybė. Bankas aptarnauja 11 mln. klientų ir turi daugiau kaip 1 tūkst. skyrių ir padalinių.

mas patvirtino, kad naujasis euro zonos nuolatinis gelbėjimo fondas – Europos stabilumo mechanizmas (ESM) – atitinka Europos Sąjungos (ES) įstatymus.

Nuo 2014-ųjų ESM fonde bus iki 500 mlrd. eurų (1,72 trln. litų), kurie bus naudojami padėti problemų slegiamoms valstybėms. Reuters

Europos automobiliai rieda į užribį Smarkiai kritę Europos pramonės gamybos rezultatai bene labiausiai pasireiškia didžiausioje žemyno pramonės srityje – automobilių gamyboje. Dėl to uždaromos gamyklos, atleidžiami darbuotojai, tačiau patys gamintojai situacijos dramatizuoti nelinkę.

Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

P

asirodžius naujausiems statistiniams duomenims apie Europos pramonės gamybos rezultatus daugelis ekspertų ne juokais sunerimo, kad euro zonos skolų krizė smogė vienam iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) ramsčių. Neigiami rezultatai fiksuoti net Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur šių šalių gamintojai palyginti tvirtai atsilaikė prieš finansinį nuosmukį. Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau pasirodo pranešimų apie uždaromas gamyklas, atleidžiamus darbuotojus ar operacijų perkėlimą į valstybes, siūlančias pigesnę darbo jėgą. Neigiamos tendencijos pastebimos ir Europos pramonės varikliu laikytoje automobilių gamybos pramonėje. Pasaulinės automobilių rinkos tyrimų bendrovės „JATO Dynamics“ duomenimis, spalį naujų

Balsuojant už Portugalijos biudžetą keli tūkstančiai protestuotojų susirinko prie parlamento pastato ir reiškė pasipiktinimą griežtu taupymu. Reuters

automobilių pardavimas Europoje smuko 4,7 proc., metinis nuosmukis siekė 7,2 proc. Didžiosiose Europos valstybėse nuosmukis fiksuojamas nepaisant tokių kompanijų kaip „Kia“, „Volkswagen“ ar „Mercedes-Benz“ pateiktų rekordinių gamybos ir pardavimo duomenų. „Augantys atlyginimai Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje rodo tam tikrų vilties ženklų Europos automobilių pramonėje, tačiau ši pramonės šaka neturėtų būti pernelyg patenkinta“, – teigė tyrimų bendrovės viceprezidentas Garethas Hessionas.

automobilių gamintojų asociacija (ACEA) spėja, kad naujų automobilių

registracija regione šiais metais kris 8–10 proc. Automobilių pardavimas

17

Pripažino geriausiais Banker“, priklausantis „Financial Times“ leidyklai, paskelbė Skandinavijos banką „Nordea“ geriausiu metų banku Vakarų Europoje.

„Nordea“ bankas yra pirmasis skandinavų bankas, kuriam skirtas toks garbingas titulas.

Užsienyje

pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio

pradžios. Tai sukuria didžiausią problemą rinkoje – per di-

delį gamybos pajėgumą. Kitaip tariant, Europoje yra per daug gamyklų, kuriose surenkama per daug automobilių, nes juos perkančių vartotojų paprasčiausiai nepakanka. Gamyklos, kurios veikia vos 80 proc. pa-

jėgumu, pradeda dirbti nuostolingai. Ši problema egzistuoja jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau iki 2008 metų rinkos buvo pakankamai energingos ir gamintojai galėdavo padengti savo nuostolius. „Didžiausias iššū-

FAKTAI Europos automobilių pramonė

••Tiesiogiai Europos automobilių pramonėje dirba per 2 mln. darbuotojų ••Kiekvienais metais žemyne pagaminama daugiau kaip 17 mln. automobilių, sunkvežimių, furgonų ir autobusų ••Tai sudaro apie 24 proc. pasaulyje pagaminamų transporto priemonių

Per didelis pajėgumas

••Automobilių pardavimas Europoje pasiekė žemiausią ribą per pastaruosius 17 metų

Su negailestinga ekonomine realybe pastaraisiais metais susiduriančios senojo žemyno automobilių gamintojos ieško įvairių būdų savo pozicijoms rinkoje išlaikyti. Analitikai automobilių sektoriaus atsigavimo artimiausiu metu neprognozuoja. Europos

••Spalį Europoje naujų automobilių pardavimas krito 4,6 proc. Dauguma rinkos ekspertų sutinka, kad didžiausia Europos automobilių pramonės problema yra per didelis gamybos pajėgumas. Reuters

Skundą teismui pateikė Airijos parlamento narys Thomas Pringle‘as. Jis tikino, kad ESM keičia ES galias. Anot jo,

kis bus ne naujų klientų paieška, bet naujų automobilių, galinčių patenkinti sparčiai besikeičiančius norus ir lūkesčius, kūrimas, – portalui „The Irish Times“ teigė „Fiat“ atstovas spaudai. – Europa turi milžinišką per didelio pajėgumo problemą. Daugelis pramonės ekspertų sutinka, kad [Europoje] reikia uždaryti apie 10 gamyklų. JAV tokį pramonės restruktūrizavimą paskatino vyriausybė mainais į finansinę paramą, tačiau Europoje taip nenutiks.“ Šiandien situacija rinkose nėra tokia palanki ir gamintojai priversti ieškoti išeičių. Prancūzijos automobilių gamintoja „PAS Peugeot Citroen“ pranešė uždarysianti netoli Paryžiaus esančią gamyklą ir atleisianti apie 10 tūkst. darbuotojų. „Ford“ ketina Europoje panaikinti apie 6,5 tūkst. darbo vietų ir uždaryti gamyklas Belgijoje bei Didžiojoje Britanijoje. „Fiat“ ir „Opel“ taip pat ruošiasi imtis papildomai išlaidų mažinimo priemonių, to nepavyks išvengti ir savo pelną padidinti siekiančiai Vokietijos gamintojai „Mercedes-Benz“.

Naujos rinkos Europos pramonėje

automobilių dirba bene

dėl ESM Airijoje turėtų būti rengiamas referendumas, nes pagal jį ES perleidžiamos svarbios galios. ESM kaip nuolatinė agentūra Liuksemburge įkurtas spalį. Gelbėjimo fondu gali naudotis 17 euro zonos valstybių, tačiau paskolos bus suteikiamos tik pagal griežtas sąlygas, iš šalių bus reikalaujama įgyvendinti biudžeto reformas.

daugiausia žemyno darbuotojų – tiesiogiai šioje pramonėje dirba apie 2 mln. žmonių, dar 10 mln. – su automobilių gamyba susijusiose pramonės šakose: plieno, chemijos ir tekstilės pramonės srityse. Kiekvienais metais gamintojai Europoje surenka daugiau kaip 17 mln. automobilių, sunkvežimių, furgonų ir autobusų. ACEA duomenimis, tai sudaro beveik penktadalį pasaulinės transporto priemonių gamybos. Norėdamos išgyventi Europos automobilių gamintojos privalo atsisakyti tradicinių vidurinės klasės rinkų. „Renault“ jau žengė šį žingsnį atnaujinusi „Dacia“ markės automobilius ir paversdama juos patraukliu ir prieinamu prekių ženklu. Panašią strategiją kompanija ketina pritaikyti ir seniesiems automobiliams „Lada“. Iš paskos seka ir Vokietijos gamintoja „Volkswagen“: jau kuria savąjį „Dacia“ konkurentą, kuris galbūt net bus pigesnis nei dabar už prieinamą kainą parduodami automobiliai „Škoda“. Be to, kompanija neseniai paskelbė investuosianti 50 mlrd. eurų (172 mlrd. litų) į pasaulinės veiklos plėtrą. Tokiu būdu „Volkswagen“ siekia mažinti priklausomybę

mlrd.

Po akcijų pardavimo Rusijos mobiliojo ryšio operatorė „Megafon“ pritraukė 1,7 mlrd. JAV dolerių (4,5 mlrd. litų)

3,1 mln.

» JAV tokį pramonės restruktūrizavimą

paskatino vyriausybė mainais į finansinę paramą, tačiau Europoje taip nenutiks

nuo krizę išgyvenančių Europos rinkų ir didinti pajėgumą kituose regionuose. Per artimiausius metus didinti investicijas už Europos ribų pažadėjo ir BMW bei „MercedesBenz“. Analitikai pažymi, kad agresyvi Vokietijos automobilių gamintojų plėtra ne tik sumažins priklausomybę nuo Europos, bet kartu apsunkins kitų regione veikiančių konkurentų galimybes pasivyti. „Automobilių gamintojai gali sau leisti šias investicijas, kurios padės joms iš krizės išeiti stipresnėmis, ir tai labiausiai liečia Vokietijos kompanijas“, – „Wall Street Journal“ teigė rinkos tyrimų bendrovės „IHS Automotive“ analitikas Timas Urquhartas.

Rinkos pertvarka Dar prieš kelerius metus sudėtingoje situacijoje atsidūrusios JAV automobilių gamintojos su valstybės pagalba išbrido iš skolų liūno ir išvengė bankroto. Jų konkurentės Europoje šiandien pavydžiai žvelgia į pozicijas rinkoje atgaunančias JAV bendroves. Rinkos ekspertai sutinka, kad Euro-

Patvirtino biudžetą

Eksportuos į Turkiją

Atidėjo bankrotą

TIK SKAIČIAI

■ Portugalijos parlamen-

■ Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ sudarė sutartį su privačiomis Turkijos kompanijomis dėl dujų tiekimo.

■ Teismo sprendimo,

10 %

tas per lemiamą balsavimą patvirtino centro dešiniųjų vyriausybės pateiktą kitų metų biudžetą, pagal kurį numatomi treti recesijos metai ir didžiausi mokesčių didinimai per šių laikų istoriją. Didinant mokesčius siekiama užtikrinti, kad būtų

vykdomos tarptautinio gelbėjimo paketo sąlygos. Biudžeto deficitą kitąmet siekiama sumažinti iki 4,5 bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 5 proc. šiemet. Numatoma, kad BVP susitrauks 1 proc., tačiau dauguma ekonomistų tikina, kad po 3 proc. ūkio nuosmukio šiemet tokia prognozė yra pernelyg optimistiška.

„Gazprom“ siekia diversifikuoti savo rinkas nuo Europos Sąjungos, į kurią tiekia 80 proc. visų eksportuojamų dujų. Reuters

Turkijos kompanijos „Akfel“, „Bosphorus“ ir „Kibar“ gavo leidimą iš vietos priežiūros instituciją importuoti dujas 30 metų, o įmonė „Bati Hatti“ – 23 metus.

Rugpjūtį paaiškėjo, kad privačios kompanijos gaus 6 milijardus kubinių metrų dujų, kurių 2011 metų rugsėjo pabaigoje atsisakė Turkijos bendrovė „Botas“. Žaliava dujų kompanijoms bus transportuojama transbalkaniniu dujotiekiu, kuris driekiasi per Ukrainą, Moldovą, Rumuniją ir Bulgariją.

įpareigojančio Argentiną išmokėti 1,3 mlrd. JAV dolerių (3,47 mlrd. litų) senų skolų, vykdymas atidėtas mažiausiai iki 2013 metų vasario pabaigos.

2001 metais bankrotą paskelbusi Argentina vėl atsidūrė ant bedugnės slenksčio. AFP

Niujorko teismas lapkričio 21 dieną įpareigojo Argentinos valdžią sumokėti 1,3 mlrd. JAV dolerių (3,47 mlrd. litų) senų

įsiskolinimų fondams „Elliott Capital Management“ ir „Aurelius Capital Management“. Lėšos turėjo būti pervestos iki gruodžio 15 dienos. Dėl teismo sprendimo tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ sumažino ilgalaikį Argentinos skolinimosi reitingą penkiais punktais, o trumpalaikį skolinimosi reitingą – keturiais.

Šių metų spalį bedarbių skaičius Prancūzijoje išaugo iki 3,1 mln.

pai reikalingas automobilių rinkos pertvarkymas, tačiau jį pasiekti nebus taip lengva kaip JAV. Automobilių pramonės konsultacinės bendrovės „AxisPartners“ vykdomojo direktoriaus Stefano Aversa manymu, amerikietiškojo tipo problemos sprendimas Europai būtų idealus. „Manau, sprendimas turės būti atrastas atskirose kompanijose, atskirose valstybėse“, – portalui „Marketplace“ teigė jis. „Economist“ automobilių pramonės apžvalgininkas Peteris Collinsas pastebi, kad vertinant visas prognozes transporto priemonių rinkoje nė vienas veikėjas neturi vienintelio ir neginčijamo problemos sprendimo būdo. „Daugelyje valstybių automobilių gamintojai, ypač jų surinkimo gamyklos, yra laikomos nacionalinio gyvybingumo simboliais, – rašo jis. – Taigi tikėtina, kad jei viena iš didžiųjų Europos automobilių gamintojų susidurtų su dar rimtesnėmis problemomis, šalių vyriausybės gali imtis jas gelbėti, nors šiuo metu tam neturi pakankamai lėšų.“

Kinijos atominės energetikos asociacija prognozuoja, kad iki 2015 metų šalis išgaus 10 proc. pasaulio atominės energijos

2,7 %

Naujausiais duomenimis, metinis JAV ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį siekė 2,7 proc.


Užsienyje

18

CV

Britanija tolsta nuo žemyno

Rogeris Cohenas

1990 m. tapo „The New York Times“ užsienio korespondentu 2001 m. tapo „The New York Times“ užsienio naujienų redaktoriumi Parašė knygą apie karą Jugoslavijoje „Sarajevo sagos“ 2006 m. tapo „The International Herald Tribune“ redaktoriumi

Euro zonos skolų krizės įkarštyje investuotojai eskalavo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimą. Šiandien nerimaujama dėl kitko – Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) skyrybų.

R. Cohenas: nepaisant ugningų kai kurių politikų pareiškimų sąlygas diktuoja rinka ir ekonomika. Asmeninio albumo nuotr.

Geografinė krizė Barselonoje akį rėžia kabantys šūkiai: Katalonija – ne Ispanija. Valstybės skilimo nuojautą dar labiau sustiprino savaitgalį įvykę rinkimai, kuriuose laimėjo partijos, esančios už Katalonijos nepriklausomybę. Rogeris Cohenas Katalonų noras skelbti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos gerokai suerzino Konstitucijos sergėtojus ir premjerą Mariano Rajoy. Krizė nemenkai išsekino šalį. Dar birželį premjeras nesusivaldęs pareiškė, kad Ispanija – ne Uganda. Kitą dieną Ugandos užsienio reikalų ministrui teko atsikirsti, esą Uganda visiškai nenori būti panaši į Ispaniją. Dauguma iš 7,5 mln. katalonų nebenori turėti nieko bendra su Ispanija. Užsitęsusi euro zonos krizė iškėlė į paviršių senokai kunkuliavusį katalonų nepasitenkinimą dėl mokestinių pajamų dalybų su centrine valdžia Madride. Katalonija mėgsta pabrėžti, kad jų regiono ekonomika yra stipriausia ir didžiausia visoje Ispanijoje. Katalonijos ūkis didesnis nei Graikijos. Sustiprėjus nacionalizmui Katalonijos gyventojai nebejaučia pareigos dalytis turtu su vargingesniais šalies regionais. Dar 2010 metais buvusi Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

pastebėjo, kad Ispanija – ne Graikija. Kiek vėliau tais pačiais metais Graikijos finansų ministras leptelėjo, esą Graikija – ne Airija. Airijos finansų ministras atsikirto, kad Airijos teritorija dar nepriklauso Graikijai, tad jai derėtų atsargiau rinkti žodžius. Palyginimų kovą užbaigė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius pareikšdamas, kad nei Ispanija, nei Portugalija – ne Airija. Euro krizė įžiebė Europos geografijos krizę. 2014 metais škotai ketina rengti referendumą dėl nepriklausomybės. Visai netrukus gali baigtis 307 metus trukusi politinė sąjunga, kurios pagrindu gimė Jungtinė Karalystė. Pati Jungtinė Karalystė patyliukais užsimena apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Atrodo, globalizacijos puoselėtojų viltys žlugo. Regis, išnykus sienoms tarp valstybių, sujungus gyventojus telekomunikacijų ryšiu nacionalinė valstybė turėjo tapti atgyvena. Kai kas net prabilo apie pasaulinę vyriausybę, tačiau žmonėms įkyrėjo ekonominis

sunkmetis. Gyventojai nori darbo vietų ir naujų sienų, kurios apgintų juos nuo ekonominių grėsmių. Karo pavojus seniai dingo iš Europos gyvenimo, tačiau noras gintis liko. Žmonės vienu metu nori būti globalaus pasaulio dalis ir glausti prie širdies mikrovalstybės pasą. Galbūt šis troškimas suderina dvi kraštutines priešingybes? Nykstant religijai žmonėms reikia naujo tikėjimo objekto. Ekonominis sunkmetis tik paskatino sentimentus gentinei bendruomenei. Vis dėlto tenka pripažinti, kad nepaisant ugningų kai kurių politikų pareiškimų sąlygas diktuoja rinka ir ekonomika. Nacionalinės politikos reikalai lieka globalios politikos paraštėse ir valstybių politikai siekdami rinkėjų palankumo priversti kautis dėl antraeilių vietinės reikšmės klausimų. Politikai seniai suprato, kad svarbiausios ūkio valdymo vadelės išsprūdo iš jų rankų ir atiteko anoniminiams rinkos dėsniams.

mindaugas.samkus@ekonomika.lt

S

udėtingais ekonominiais laikais išsiskyrimas daugeliui gali atrodyti kaip patraukli galimybė atsiriboti nuo problemų ir pradėti savarankišką vystymąsi. Nepaisant globalizacijos tendencijų ir išgirtos ekonominio bendradarbiavimo naudos, šiandien Europoje daugėja norinčių atsiskirti – katalonai nori atsiskirti nuo Ispanijos, škotai nori palikti Britaniją, o patys britai vis garsiau kalba apie pasitraukimą iš ES.

Biudžetas – aklavietėje Prasidėjus deryboms Briuselyje dėl ES biudžeto projekto galimas Britanijos pasitraukimas iš bendrijos – nuo šiol vadinamas „Brixit“ – privertė nerimauti ne vieną investuotoją. Pačioje Britanijoje parlamento nariai pradėjo reikalauti šalies ministro pirmininko Davido Camerono inicijuoti referendumą dėl valstybės ateities ES. Visuomenės apklausų

duomenys rodo, kad šalies gyventojai jaučiasi nusivylę ES kaip niekada anksčiau. Lemtingos derybos dėl ES biudžeto pasiekė aklavietę – Europos politikams nepavyko susitarti, kaip paskirstyti bendrijos lėšas ateinančiam 7 metų laikotarpiui. Derybas nuspręsta tęsti kitų metų pradžioje. Iki tol Britanijos premjeras turi laiko suderinti savo poziciją. Nenorėdamas prarasti palaikymo savo šalyje jis privalo rasti galimybę priversti ES taikyti griežtesnes taupymo priemones. Kita vertus, jei D. Cameronui pavyktų pasiekti radikalių ES biudžeto apkarpymų, Britanija galimai užsitrauktų sąjungininkių nemalonę. Pirmiausia tai būtų Lenkija ir Baltijos šalys, kurioms Briuselio parama yra būtina siekiant modernizuoti savo ekonomikas. ES viršūnių susitikime politikams nepavyko susitarti, kaip paskirstyti 1 trln. eurų (3,45 trln. litų) 27 ES valstybėms. Nors ši suma gali pasirodyti

įspūdinga, tai sudarytų kiek mažiau nei 1 proc. kiekvienos šalies metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Verslininkų nerimas Žvelgiant iš techninės pusės Britanijos pasitraukimas iš ES nėra toks komplikuotas kaip, tarkime,

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos. D. Cameronas užsiminė apie idėją surengti referendumą dėl Britanijos narystės ES, o gyventojų apklausos rodo, kad surengus tokį referendumą dauguma britų būtų už pasitraukimą. Vis dėlto Britanijos atveju ekonominės pasekmės būtų ne ką mažiau pražūtingos – kiltų rimta grėsmė visos ES egzistavimui. Tokia galimybė privertė sunerimti ir didžiuosius Britanijos verslininkus. „Nors yra iššūkių, Europa išlieka regionas, kuriam tenka pusė viso mūsų eksporto, – metinėje konferencijoje žurnalistams teigė Britanijos pramonininkų konfederacijos vadovas Rogeris Carras. – Griežta Europos partnerystės verslo logika turi išlikti.“ Už tolesnį Britanijos da-

Britanija ES

••ES nare Britanija tapo 1973 m. ••2011 m. Britanija į ES biudžetą sumokėjo 7,3 mlrd. svarų sterlingų (31,1 mlrd. litų) ••Iš Britanijos indėlio į ES biudžetą kiekvienam šalies gyventojui per metus tenka apie 240 JAV dolerių (640 litų) ••Britanijos namų ūkiai kiekvienais metais iš narystės ES gauna 1,5–3,5 tūkst. svarų sterlingų (6,4–15 tūkst. litų) ••Apklausų duomenimis, už Britanijos pasitraukimą iš ES yra 56 proc. šalies gyventojų

Britanijos premjero D. Camerono užsispyrimas dėl ES biudžeto kelia nerimą ES lyderiams, kurie pagrindiniu prioritetu laiko euro krizės sprendimą.

formavimuisi daugiau nei bet kuri kita šalis

Reuters

„The New York Times“

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Prokuratūra atliko kratas Miunchene esančiose banko patalpose. Anot prokuratūros atstovo, kratos buvo atliktos iš viso trylikoje „HypoVereins-

Parengta pagal autoriaus komentarą

Manoma, kad „HypoVereinsbank“ Vokietijos mokesčių inspekcijai nesumokėjo 124 mln. eurų (428 mln. litų) mokesčių. AFP

dusi eiti savo keliu, – BBC teigė Europos Parlamento prezidentas Martinas Schultzas. – Jos įtaka sumažėtų ir ji atsiskirtų nuo artimiausių geografinių bei politinių sąjungininkų žemyninėje Europoje.“

Pasitraukti – ne išeitis Norėdama išlaikyti prieigą prie pagrindinių rinkų Britanija net pasitraukusi turės laikytis ES taisyklių, tačiau nebeturės galimybės jų formuoti. Panašioje situacijoje šiuo metu yra atsidūrusi ES nepriklausanti Norvegija. „Norvegijos modelis, kurio laikosi Islandija ir Lichtenšteinas, yra sudėtingas ir brangus, taip pat problemiškas žvelgiant iš demokratinės ir nacionalinių interesų pusės, – portalui BBC teigė Norvegijos tarptautinių santykių instituto vadovas Ulfas Sverdrupas. – Tačiau Norvegija yra maža ir palyginti turtinga šalis, neturinti ambicijų daryti įtakos Europos politikai. Kitoms šalims nepatarčiau pasirinkti norvegiškojo kelio.“ Apie galimus pasitraukimo pavojus praėjusią savaitę prabilo ir buvęs Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas. „Europa buvo nepaprastai svarbus veiksnys mūsų šaliai siekiant išlikti pasauline galia, – sakydamas kalbą verslo lobistų grupei teigė buvęs Britanijos premjeras. – Atsukus nugarą [Europai] būtų padaryta didžiulė valstybės valdymo klaida.“ Ironiška, tačiau apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos analitikai kalba daugiau nei metus, tačiau šiandien didžiausia pasitraukimo rizika tenka valstybei, kuri net nebuvo prisijungusi prie bendros valiutos sąjungos. Taigi nuo šiol apibūdinimą „Brixit“ girdėsime vis dažniau ir kalbos apie Britanijos pasitraukimą iš ES tik intensyvės artėjant 2015 metais numatytiems parlamento rinkimams.

Apkaltino pažeidimu

Atliko kratas ■ Vokietijos teisėsauginin-

lyvavimą ES pasisako ir didžiausi šios šalies sąjungininkai. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis britų dienraštyje „The Guardian“ rašė: „Britanija turėjo įtakos ES formavimuisi daugiau nei bet kuri kita šalis. Bendra rinka buvo Britanijos idėja. Anglų kalba yra dažniausiai vartojama ES institucijose. Svarbiausia, Britanija į ES atnešė daugiau pragmatiškumo ir politinio realizmo.“ Be to, egzistuoja tam tikras nerimas dėl užsienio politikos. JAV diplomatai nerimauja, kad praras pagrindinį sąjungininką ES viduje, o kai kurie Britanijos ekspertai baiminasi, kad pasitraukusi iš ES šalis taps labiau priklausoma nuo JAV. „Globaliame pasaulyje Jungtinė Karalystė rizikuotų labai daug nuspren-

FAKTAI

» Britanija turėjo įtakos ES

kai atliko kratą Italijos banko „UniCredit“ Vokietijos padalinyje „HypoVereinsbank“ dėl įtarimų mokestiniais sukčiavimais.

» Nepaisant ugningų kai kurių politikų pareiškimų sąlygas diktuoja rinka ir ekonomika

Mindaugas Samkus

Silpnesnės ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, visomis išgalėmis siekia, kad jų ekonominei plėtrai būtų skirta kuo daugiau lėšų. O turtingosios ES valstybės narės, kaip Vokietija, Danija ir Britanija, norėtų apriboti tokį išlaidavimą. Vis dėlto kai kurias iš jų papiktino D. Camero grasinimai vetuoti bet kokį biudžeto susitarimą, kuriame bus padidintas Britanijos indėlis. „Mano pusėje yra Europos žmonės, tvirtinantys, kad turime nustoti nuolat imti iš jų kišenių ir ES biudžetui skirti vis daugiau pinigų“, – ES viršūnių susitikime kalbėjo Britanijos premjeras.

Užsienyje

bank“ biurų visoje šalyje. Banko atstovai tikina bendradarbiaujantys su tyrėjais ir teikiantys visą būtiną informaciją. Pasak jų, mokesčių tarnybos domisi 2006–2008 metais išduotomis paskolomis ir vykdytomis operacijomis su akcijomis. „HypoVereinsbank“ yra šeštas bankas Vokietijoje pagal turto dydį. 2005 metais banką perėmė Italijos bankas „UniCredit“.

■ Telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ padavė ieškinį kompanijai „Samsung Electronics“. Pietų Korėjos kompanija kaltinama patentų teisių pažeidimais.

„Ericsson“ ir „Samsung“ ginčas dėl patentų yra naujausias mūšis įsisiūbuojančiame mobiliųjų telefonų kompanijų patentų kare. AFP

Švedijos kompanija pabrėžė, kad kalbama „apie patentuotas „Ericsson“ technologijas ir išradimus, dažnai

naudojamus bevielėje produkcijoje ir vartotojų elektronikoje“. „Ericsson“ atstovai tvirtina, kad „Samsung“ po dvejus metus trukusių derybų nesugebėjo atnaujinti susitarimo dėl licencijų. Pastaroji gynėsi, kad „Ericsson“ už tuos pačius patentus reikalavo didesnės sumos. Praėjusiais metais iš tokių susitarimų „Ericsson“ uždirbo 938 mln. JAV dolerių (2,5 mlrd. litų).

19

Aptarė perspektyvas ■ Lapkričio pabaigo-

je Kijeve posėdžiavo tarptautinė organizacija „Interelectro“. Posėdyje buvo aptarti organizacijos „Interelectro“ tarptautinio bendradarbiavimo ir programos plėtros 2013 metams klausimai. Lietuvos vardu 58-ajame organizacijos tarybos posėdyje kaip stebėtojas dalyvavo Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė – Ūkio ministerijos atstovas Rimantas Šėgžda. Jis pabrėžė, kad Lietuvai dalyvauti šioje organizacijoje yra svarbu. Pranešimą globalinės standartizacijos ir sertifikavimo klausimu skaitė tarptautinių projektų tarptautinio bendradarbiavimo Vokietijos energetikos agentūros „Dena“ direktorė Nargis Wieck. Ji atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į daugelį organizacijos „Interelectro“ tarptautinės veiklos ribose efektyvių ir sėkmingai realizuotų projektų energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Ši veikla apėmė daugumą įvairių šalių pirmaujančių elektros-technikos srities atstovų. Tarptautinės organizacijos „Interelectro“ pirmininku buvo išrinktas tarybos narys, atstovaujantis Kazachstanui Bucharbajevas Kuralbajus Seitbajevi-

čius – Kazachstano Respublikos pramonės ir naujųjų technologijų ministro patarėjas. Tarptautinės organizacijos „Interelectro“ sekretoriato vadovu patvirtintas Nermatovas Ruzis Muchtarovičius – „Interelectro“ darbuotojas, turintis 14 metų darbo patirtį, nuo 2005 metų išrinktas tarptautinės organizacijos „Interelectro“ sekretoriato vadovo pavaduotoju. N. R. Muchtarovičius yra Tarptautinės elektros-technikos mokslų akademijos prezidiumo narys, Tarptautinės elektros-technikos mokslų akademijos elektros-technikos daktaras, Pasaulio kompleksinės apsaugos mokslų akademijos narys. 58-ojo tarptautinės organizacijos „Interelectro“, kuri 2013 metais švęs 40-ąjį jubiliejų nuo jos įkūrimo momento, tarybos posėdžio pabaigoje visos šalys, o ypač Susitarimo dėl tarptautinės organizacijos „Interlectro“ šalys dalyvės, pasirašė dokumentą, skirtą visoms šalims narėms suvienyti pastangas dabartinėmis sąlygomis. Organizacijos tarybos posėdyje dalyvavo delegatai iš 24 pasaulio šalių – tarybos narių, įskaitant ministerijų, atitinkamų žinybų, profesinių organizacijų vadovus, taip pat įvairių šalių – šios organizacijos dalyvių – ambasadų atstovus.

Organizacijos tarybos posėdyje dalyvavo delegatai iš 24 pasaulio šalių. Organizacijos nuotr.

TIK SKAIČIAI

29,7 mln.

Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų valdyba didžiausiam Šveicarijos bankui UBS skyrė 29,7 mln. svarų sterlingų (127 mln. litų) baudą

148 mlrd.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas susitarė skirti Graikijai naują 43 mlrd. eurų (148 mlrd. litų) paramą


Išskirtinis interviu

20

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Lietuva turi prisidėti prie žmonijos laimėjimų Gali atrodyti, kad kosmoso tyrimų sritis yra tik didžiųjų valstybių reikalas, tačiau mažosios valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi ieškoti galimybių prisidėti prie žmonijos laimėjimų, teigia lietuvių kilmės NASA technologas Jonas Žmuidzinas. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

?

Ilgą laiką kosmoso tyrimuose dominavo dvi valstybės: Sovietų Sąjunga (vėliau Rusija) ir JAV. Kaip pasikeitė kosmoso tyrimų laukas įsitraukus naujiems veikėjams? Akivaizdu, kad šioje srityje dabar labai smarkiai reiškiasi Europa, konkrečiai Europos kosmoso agentūra (EKA). Taip pat daug didelių projektų vykdo Kinija ir Indija. Tačiau visuomet egzistavo galimybė valstybėms dirbti kartu šioje srityje. Naujų veikėjų atsiradimas nebuvo staigus ir netikėtas fenomenas, visa tai išsivystė iš lėto.

?

JAV inicijuotas Marso planetos tyrimo projektas byloja tam tikrą šios šalies kosmoso strategijos pokytį. Sutinkate? Ar JAV vis dar yra galingiausia valstybė šioje srityje? JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) iš pradžių jau turėjo įvairių tikslų. Vienas iš jų – žmogaus nusileidimas Mėnulyje. Kitas siekis buvo planetų tyrimai. Pirmieji erdvėlaiviai buvo siunčiami į Venerą ir Marsą, erdvėlaiviai „Voyager“ apskriejo daugiau planetų – Jupiterį, Saturną ir kitas. Manau, nereikia galvoti tik apie Marsą, reikia tirti visas planetas ir tai įtvirtinta NASA programoje. Žinoma, Marsas labai įdomus, nes yra arti mūsų ir panašus į Žemę. Įdomu suprasti, kaip išsivystė ši planeta, atsakyti į klausimus, ar buvo joje vandens, kur jis dingo, o galbūt vis dar yra. Taip pat visiems smalsu, ar ateityje pavyks nuskristi į Marsą. Nemanau, kad laikui bėgant NASA programa smarkiai keitėsi.

?

Kaip manote, kokią įtaką kosmoso tyrimams turėjo naujųjų technologijų, konkrečiai nuotoliniu būdu valdomų

erdvėlaivių, atsiradimas ir išpopuliarėjimas? Ar šiuose tyrimuose liks vietos astronautams?

J. Žmuidzino įsitikinimu, šiuo metu esantis NASA biudžetas ir techninės kliūtys neleis astronautams išsilaipinti Marso planetoje. Ruslano Kondratjevo nuotr.

NASA daug galvoja, ką daryti su astronautais. Siųsti žmogų į Marsą labai sudėtinga ir brangu. Sunku pasakyti, kada tai nutiks. Laikui bėgant tapo įmanoma pasiekti daugiau pasitelkus į pagalbą robotus ir mes turime tai išnaudoti.

CV

Dirba vyriausiuoju technologu NASA Reaktyvinės traukos laboratorijoje (RTL) 2007–2001 m. – RTL mikroprietaisų laboratorijos direktorius

?

Kokie reikšmingiausi pokyčiai pastaraisiais metais įvyko kosmoso ekonomikos srityje? Kokie didžiausi iššūkiai laukia ateityje? NASA biudžetas, palyginti su kitomis sritimis, nedidelis. JAV skiria vos 0,5 proc. viso nacionalinio biudžeto lėšų. Be to, neseniai valdžia nusprendė šias lėšas dar labiau apkarpyti. Vis dėlto sprendžiant šalies biudžeto problemas tokie apkarpymai didelio poveikio neturi – net uždarius NASA niekas nesikeistų. Reikia manyti, kad tai yra svarbu, reikia toliau investuoti. Negalime sustoti ir prarasti galimybių vykdyti projektus, priešingu atveju šiuos projektus vykdantys specialistai paprasčiausiai išeitų dirbti kitur. Ne ką mažiau svarbu tinkamai pasirinkti prioritetus ir skirti visas pastangas ir lėšas svarbiausiems projektams.

?

Kaip vertinate privačių kompanijų atėjimą į kosmoso tyrimų sritį? Daug pokyčių atnešė JAV verslininko Elono Musko įsteigta privati kosmoso tyrimo technologijų kompanija „SpaceX“. Per keletą metų jie daug pasiekė – tai sveikintina. Tačiau reikia suprasti, kad NASA jau kurį laiką bendradarbiauja su privačiomis kompanijomis. „SpaceX“ atėjimas visiems suteikė daugiau motyvacijos ir skatino tobulėti. Kompanija tei-

Jonas Žmuidzinas

Nuo 1990 m. dirba Kalifornijos technologijų institute 1987 m. Kalifornijos Berklio universitete apgynė fizikos mokslų daktaro laipsnį 1981 m. Kalifornijos technologijų institute įgijo bakalauro laipsnį

gia galinti siųsti raketas į kosmosą su mažesnėmis sąnaudomis. Tokiu būdu kosmoso projektų kaina kris, juos bus galima dažniau vykdyti.

?

Kaip vertinate Lietuvos laimėjimus kosmoso tyrimų srityje? Ar mažų valstybių dalyvavimas didžiuosiuose kosmoso projektuose ekonomiškai naudingas? Atvykau į Lietuvą norėdamas geriau suprasti plėtrą šioje srityje. Lietuva

yra maža šalis, bet turite daug gabių ir talentingų žmonių, kurie neabejotinai gali prisidėti prie kosmoso projektų. Kosmoso tyrimas yra tarptautinis reikalas ir Lietuva turėtų atrasti būdų prie jų prisidėti. Žinoma, tai priklauso nuo turimo biudžeto, bet Lietuva turi bandyti prisidėti prie žmonijos laimėjimų. Manau, Lietuva gali bendradarbiauti su EKA, tačiau tai ne vienintelė ga-

» Ateityje Lietuva galėtų bendra-

darbiauti net su NASA ar kitų šalių kosmoso agentūromis

limybė. Priklausomai nuo projekto ir atskirų specialistų manau, kad ateityje Lietuva galėtų bendradarbiauti net su NASA ar kitų šalių kosmoso agentūromis.

?

Gal galite atskleisti, ką turėjo galvoje marsaeigio „Curiosity“ misijos mokslo vadovas Johnas Grotzingeris užsimindamas apie istorinį laimėjimą? J. Grotzingerį pažįstu asmeniškai, tačiau nežinau, ką jis turėjo omenyje. Neabejoju, kad tai netrukus visi sužinosime. Marsaeigis „Curiosity“ turi daug technologinių naujovių, kurios leis atrasti

daug įdomių dalykų. Pagrindinis projekto tikslas yra suprasti Marso sandarą ir atsakyti klausimus apie vandens egzistavimą šioje planetoje.

?

Jūsų prognozėmis, kada žmogus galės išsilaipinti Marse? Sunku pasakyti tikslią datą. Tai būtų techniškai sudėtingas ir brangus projektas. Manau, šiandieninis NASA turimas biudžetas nepakankamas šiam projektui įgyvendinti. Pasikeitus ekonominei padėčiai galbūt bus galima realiau apie tai galvoti, bet dabar tai tiesiog neįmanoma.


Vadyba

22

Milijonieriai palieka Britaniją

TIK SKAIČIAI

57 %

Tiek ES finansinės paramos numatoma skirti ekonominiam augimui, palankios aplinkos kūrimui

Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

E

uropos Komisijos (EK) viceprezidentė Viviane Reding idėją palaikyti agituoja jau kurį laiką, tačiau, kaip pati sako, savanoriškų pastangų kompanijos nededa. „Pirmiausia bandžiau įkalbėti, tačiau tai nedavė rezultato. O norint pasiekti tikslą tokiu būdu mums prireiks 40–50 metų“, – sako ji. Šiandien moterys užima apie 13,7 proc. kėdžių viešai listinguojamų kompanijų valdybose 27 Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jaunos moterys skaičiumi lenkia jaunus vyrus universitetuose, tačiau V. Reding iniciatyva sulaukė didelio pasipiktinimo.

Svarbiau kompetencija Kelios ES narių Vyriausybės mano, kad tokius

FAKTAI Moterys valdybose

••Didžiausių Lietuvos įmonių valdybose moterų nedaug: „Orlen Lietuva“ – 0 proc., „Vilniaus prekyba“ – 40 proc., koncernas „Achemos grupė“ – 0 proc., Visagino atominė elektrinė – 0 proc., LESTO – 20 proc., „Palink“ – 0 proc., „Lietuvos geležinkeliai“ – 0 proc., „Lifosa“ – 16,6 proc. ••Šiandien moterys užima apie 13,7 proc. kėdžių viešai listinguojamų kompanijų valdybose 27 ES šalyse ••Skaičiuojama, kad moterų, tinkamų dirbti kompanijų valdybose, Europoje yra apie 7 tūkst.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

klausimus reikėtų spręsti nacionaliniu lygmeniu. Kitos baiminasi priimti naujus reikalavimus, kad nepakenktų verslui ir ekonomikai. Dabartiniame pasiūlyme, pateiktame deryboms, numatoma, kad mažiausiai 40 proc. valdybos narių sudarytų moterys, einančios ne vykdomąsias pareigas kompanijose nuo 2020 metų pradžios. Šis reikalavimas dvejais metais anksčiau būtų taikomas valstybei priklausančioms bendrovėms, tačiau visai netaikomas mažoms įmonėms, turinčioms mažiau nei 250 darbuotojų ir gaunančioms mažiau nei 50 mln. eurų (172,5 mln. litų) pajamų. Vyriausybėms būtų leidžiama pasirinkti, kaip bausti kompanijas, nesilaikančias tokių kvotų: nuo baudų iki draudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kol kas, apklausų duo-

■ Britų, kurių deklaruo-

jamos pajamos viršija 1 mln. svarų sterlingų (4,27 mln. litų), skaičius per pastaruosius dvejus metus sumažėjo nuo 16 iki 6 tūkstančių. Padidinus mokesčius turtingi britai palieka šalį. Fotodiena

Milijonieriai iš Didžiosios Britanijos traukiasi dėl mokesčių didinimo, apie kurį

2010 metais paskelbė tuometis šalies premjeras Gordonas Brownas. Prieš dvejus metus viršutinė pajamų mokesčio riba turtingiesiems britams buvo pakelta iki 50 proc. (įskaitant draudimo išmokas – iki 58 proc.). Po daugkartinių verslininkų nusiskundimų ir prašymų sumažinti mo-

Pranašauja atostogų poreikį kesčių naštą 2012 m. kovą vyriausybė sutiko sumažinti mokesčio tarifą. Nuo 2013 m. balandžio jis sieks 45 proc., o nuo 2014 m. bus sumažintas iki 40 proc. Šių metų rugpjūtį Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nickas Cleggas pasiūlė laikinai padidinti mokesčius turtingiems britams.

Europos Komisija pasiūlė, kad didžiausių Europos kompanijų valdybas sudarytų bent 40 proc. moterų. Tokias kvotas norima įvesti nuo 2018 metų viešajame, o nuo 2020 metų ir privačiame sektoriuje. žia, kad tyrimai rodo, jog kompanijų, kuriose aukštas pareigas eina vienodai vyrų ir moterų, rezultatai yra geresni. „Moterų reikia ir mes negalime švaistyti jų talento. Kvotos nėra tikslas. Tai instrumentas“, – tvirtina V. Reding.

Moterų mažai Didžiausių Lietuvos bendrovių valdybose moterų yra, tačiau reta įmonė atitiktų V. Reding siūlomas kvotas. Šiuo metu iš didžiausių šalies verslų

vienintelėje įmonių grupėje „Vilniaus prekyba“ iš penkių valdybos narių dvi yra moterys – vadovė Diana Dominienė ir „Akropolis LT“ bei „Akropolis Group“ direktorė Jolanta Bivainytė. Po vieną moterį valdyboje turi ir LESTO – bendrovės „Vilniaus investicijos“ vadovę Editą Jonikienę bei „Lifosa“ – įmonės finansų direktorę Regvitą Ivanovienę. Tačiau kitų didžiausių – „Orlen Lietuva“, „Achemos grupės“, Visagino atominės elektrinės, „Palink“,

„Lietuvos geležinkelių“ – valdybose nėra nė vienos moters. Ūkio ministerija, atsakinga už valstybės valdomų įmonių priežiūrą, savaitraščiui negalėjo atsakyti, kokią įtaką turėtų toks sprendimas šioms bendrovėms. Tačiau tarp valstybės valdomų įmonių tokios kvotos galėtų būti taikomos įmonėms „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos energija“, LESTO ir Visagino atominė elektrinė. Kalbinamas pastarosios bendrovės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus sako, kad svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne lyčiai: „Mano nuomone, svarbiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas į jų kompetenciją ir patirtį, bet ne į lytį. Taigi ši iniciatyva yra graži, tačiau kelia nemažai klausimų, ar tikrai tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus įmonių valdybų darbas.“ Jam pritaria ir bendrovės „Palink“ atstovas Valdas Lopeta. Jis sako, kad nors šiandien bendrovės valdyboje visi trys nariai yra vyrai, atsiradus poreikiui šią situaciją pakeisti nebūtų sunku, mat tarp bendrovės aukšto lygių vadovų pusė – moterys. „Vis dėlto lytis negali būti lemiamas veiksnys žmogui patekti į valdybą“, – sako jis.

Reikia pokyčių Didžiausių Lietuvos įmonių valdybose moterų nedaug, EK siūlomas kvotas atitiktų tik „Vilniaus prekyba“. Shutterstock

■ Pasak darbo paieškos

portalo „CVbankas. lt“ respondentų, vos 30 proc. darbuotojų išėję atostogauti visuomet atitrūksta nuo darbo ir apie jį visiškai negal- voja. Atostogaudami darbuotojai dažnai galvoja apie darbą. Fotodiena

Paklausti, iš ko sprendžia, kad jau laikas atostogauti,

dauguma dirbančiųjų pripažįsta, kad yra keli dalykai, iš kurių galima suprasti, jog žmogus pervargo ir vertėtų eiti pailsėti. Jie pastebi, jog darosi irzlūs ir nepakantūs kitiems, negali susikaupti ar kasnakt sapnuoja darbą. Jei jau pasąmonė neleidžia atitrūkti nuo darbų

Moterys valdybose – per prievartą? menimis, tik ketvirtis EK narių palaiko V. Reding idėją. Likusi dalis norėtų, kad pirmenybė moterims atsidurti kompanijos valdyboje būtų suteikta tik su sąlyga, jog būtų atsižvelgiama į kandidatų kvalifikaciją. Anot V. Reding, kvota būtų privaloma tik tuomet, jei būtų tinkamos kvalifikacijos moterų. Ir skaičiuoja, kad šiandien jų yra apie 7 tūkst. visoje Europoje – tokius duomenis pateikia verslo mokyklos. EK viceprezidentė pabrė-

Vadyba

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė

Margarita Jankauskaitė sako šią V. Reding iniciatyvą vertinanti pozityviai, nes pokyčiai lyčių lygybės srityje neatsiranda savaime tik dėl to, kad vyksta kokie nors socialiniai ar ekonominiai procesai. „Jei nėra imamasi specialių priemonių, vals-

tybė gali būti stipriai ekonomiškai išsivysčiusi, bet lyčių lygybės požiūriu – visai nepavyzdinga, – sako ji. – Mes esame pripratę, kad jei jau valdo – tai vyrai. Tokioje visuomenėje gyvename ir jos netrikdo faktas, kad moterys yra labiau išsilavinusi gyventojų dalis, nes

tarp universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų jų yra 61 proc. Tačiau kai kyla klausimas apie sprendimų priėmimą arba pareigų paaukštinimą, niekas nemato problemos, kad nepanaudojame išsilavinusios visuomenės dalies.“ M. Jankauskaitė sako,

23

TIK SKAIČIAI net miegant, tuomet dalis darbuotojų būtinai stengiasi išeiti pailsėti, pakeisti aplinką. Likusieji darbuotojai teigia, kad savo atostogas derina su šeimos nariais, įmonės vadovybe ar įvairiomis pramogomis, kuriomis užsiimti kitu laiku nebūtų įmanoma.

kad tai tiesiog žmogiškųjų išteklių švaistymas ir rodo, kad Lietuvoje – nesubalansuota visuomenė bei selektyvi demokratija, nes nėra atstovaujamos visos gyventojų grupės. „Verslui būtų naudinga užtikrinti įvairovę darbe, nes tuomet priimami sprendimai būna įvairiapusiškesni, lankstesni, sumažėja korupcijos galimybė, – vardija ji. – Kai dirbama įvairialypiame kolektyve, ma-

–15

Toks buvo vartotojų pasitikėjimo rodiklis lapkritį. Nuo spalio jis išaugo 4 proc. punktais

2/3 žėja buitinio bendravimo galimybių: kaip sakoma, reikia pažinoti vaikinus, kurie pažįsta vaikinus. Kad nebūtų taip – susėdome, pabendravome, pažaidėme krepšinį ar nuvažiavome į medžioklę ir kartu priėmėme sprendimus. Tokios darbo

» Lytis negali būti

lemiamas veiksnys žmogui patekti į valdybą

Tokia dalis lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs

formos yra atgyvena. Skaidrumas mobilizuoja ir padeda siekti darbo kokybės.“ Lyčių lygybės specialistė pasakoja, kad Norvegijoje priėmus įstatymą, kuriuo įmonės buvo įpareigotos laikytis bent jau santykio 40–60 proc., buvo taikomas pusės metų pereinamasis laikotarpis, per kurį buvo inicijuojamos kvalifikacijos kėlimo programos ir pan., kad įmonės nebūtų paliktos likimo valiai.


Skaitmeninė karta

24

TIK SKAIČIAI

tokį vienkartinį mokestį (JAV DOLERIAIS) reikėtų sumokėti už naują „Google“ paslaugą – internetą „Google Fiber“, kad juo būtų galima naudotis 7 metus

TIK SKAIČIAI

■ Per 2012-uosius fiskalinius

■ Indijos bendrovė „Datawind“ sukūrė pigiausią pasaulyje planšetinį kompiuterį „Aakash 2“, kuris išvaizda ir techninėmis galimybėmis mažai tenusileidžia „Google Nexus 7“.

40 mln.

Nuo 2011 metų spalio iki 2012 rugsėjo galo „Microsoft“, „Google“, „eBay“, „Yahoo“, „Facebook“ ir „Amazon“ kartu uždirbo 34,4 mlrd. JAV dolerių,

o „Apple“ viena per beveik tą patį laikotarpį uždirbo dar septyniais milijardais JAV dolerių daugiau. Per metus didžiausi asmeninių kompiuterių industrijos atstovai, tai yra „Dell“, „Asus“, „Intel“, „Acer“, IBM, „Lenovo“ ir HP, kurie virtualiai sudaro beveik visą PC industriją, kartu uždirbo viso labo 19,3 milijardo JAV dolerių.

Su viena iš brangiausių pasaulyje bendrovių bando kovoti Pietų Korėjos elektronikos milžinas „Samsung“, pernai uždirbęs 18,3 mlrd. JAV dolerių. Reuters

Naudodamiesi lojalumo kortelėmis prekybos centruose mainais už nuolaidas prekybininkams suteikiame galybę informacijos apie save ir savo pirkimo įpročius. Vis dėlto Lietuvoje šia vertinga informacija pasinaudoja dar vos viena kita parduotuvė. paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Į

konkretų asmenį nukreipta rinkodara itin populiari Vakaruose, o ypač JAV, kur prekybininkai ją išnaudoja maksimaliai, kartais žmones priversdami atsidurti kurioziškose situacijose. Informaciją apie klientų pirkimo įpročius galima nustatyti pasitelkiant vien lojalumo ar kreditines korteles. Štai prekybos tinklas „Target“ kiekvienam pirkėjui priskyrė unikalų „Guest ID“ numerį, kuris susietas su jų kreditine kortele, vardu ar el. paštu. Apie kiekvieno numerio pirkimo įpročius stengtasi sukaupti kuo daugiau informacijos. „Target“ atliko tyrimą ir nustatė, ką perka nėščios moterys: losjonus, kalcį, magnį, cinką, jei dideliais kiekiais perka muilą ir vatos tamponėlius, vadinasi, artėja gimdymo data. Iš viso sudarius 25 populiariausių nėščiųjų pirkinių sąrašą moterims buvo išsiųsti katalogai su kūdikių prekių kuponais. Kartais kuponai būsimas mamas pasiekdavo anksti, todėl neišvengta ir nesusipratimų. Kartą į vieną iš

„Target“ parduotuvių užsuko vyras ir piktinosi, kad vidurinėje besimokanti jo jauna dukra gavo tokį kuponą ir iškėlė skandalą. Vadybininkas vyro atsiprašė ir po ke-

FAKTAI Lojalumo kortelės

••Į konkrečius asmenis nukreiptą rinkodarą Lietuvoje prekybininkai naudoja siųsdami el. laiškus ••Puikus būdas kaupti informaciją apie pirkėjų pirkimo įpročius – lojalumo kortelės. „Rimi Lietuva“ 34-iose Lietuvos parduotuvėse įrengė 51 lojalumo kortelių terminalą. Investicijos į terminalus visos Baltijos šalyse siekė 2,76 mln. litų ••Šiuo metu parduotuvių tinklas „Rimi“ turi 800 tūkst. lojalumo kortelių, „Iki“ turi 1,5 mln. lojalumo kortelių, „Maxima“ – 1,7 mln. kortelių

„Rimi“ terminalai Lietuvoje sulaukė daugiausia susidomėjimo iš visų Baltijos valstybių.

Bendrovės nuotr.

25

Kompiuteris už 20 dolerių

Išskirtinės nuolaidos – privatumo kaina Paulius Grinkevičius

Skaitmeninė karta

„Apple“ prieš visus metus kompanijos „Apple“ pajamos siekė net 156,5 mlrd. JAV dolerių, o uždirbta 41,7 mlrd.

300

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

lių dienų paskambino jam dar kartą. Tuomet paaiškėjo, kad iš tiesų prekybos centras geriau už tėvą žinojo, kas vyksta šeimos namuose, – tėvas pripažino, kad jo dukra

išties ruošiasi gimdyti, tik iki šiol nesiryžo tėvui atskleisti tokios informacijos.

Privatumą saugo Kol kas sunku įsivaiz-

duoti, kad panašūs kurioziški atvejai galėtų įvykti Lietuvoje. Vien dėl to, kad prekybininkai į konkretų asmenį nukreiptą rinkodarą mūsų šalyje taiko retai, nors tokios

informacijos iš lojalumo kortelių vien didieji prekybos centrai yra sukaupę per 4 milijonus. Prieš keletą mėnesių žingsnį tokios rinkodaros link žengė prekybos

Bendrovė norėtų tokiais kompiuteriais aprūpinti 360 mln. Indijos vaikų, kurie sulaukė mokyklinio amžiaus. AFP

» Kaip mėgstame sakyti – jei nelaikai kanarėlės, nuolaida paukščių lesalui tavęs nedomina centras „Rimi“. Iki tol klientams vardinius laiškus su specialiais pasiūlymais siųsdavęs prekybos centras pasiūlymus perkėlė ir į specialius terminalus – dabar visi prekybos centro lojalumo kortelių turėtojai atėję prie terminalų su lojalumo kortelėmis juose gali pamatyti pagal jų pirkimo įpročius suformuotus pasiūlymus. „Kaip mėgstame sakyti – jei nelaikai kanarėlės, nuolaida paukščių lesalui tavęs nedomina. Nesiekiame užversti savo pirkėjų kalnu nuolaidų ir pasiūlymų, iš kurių dalis

galbūt jam visai neaktuali“, – prekybos centro požiūrį į rinkodarą apibūdino „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių skyriaus vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Pasak jos, prekybos centras klientams siunčia ir elektroninius, ir paprastus laiškus su specialiais pasiūlymais, tačiau jie ne visada pasiekia pirkėjus, o prie terminalo pasiūlymus gauti gali visi turintys lojalumo korteles. Iš viso į terminalų projektą Baltijos šalyse „Rimi“ šiemet investavo 2,7 mln. litų ir pirkėjų su-

„Datawind“ planšetinius kompiuterius savo šaliai parduoda po 40 JAV dolerių, o ji

sidomėjimas terminalais viršijo lūkesčius. Esą terminalai Lietuvoje kol kas sulaukė daugiausia susidomėjimo iš visų Baltijos valstybių. „Dabartiniai rezultatai džiugina ir net pranoksta mūsų lūkesčius. Lietuvos pirkėjai šią naujieną sutiko entuziastingai ir aktyviai ja naudojasi. Palyginti su Baltijos šalimis, lietuviai aktyviausiai naudojasi terminalais“, – sakė R. Stanaitytė-Česnulienė. Pasak pašnekovės, prekybos tinklas supranta, kad pirkėjai yra labai jautrūs asmeninės informacijos naudojimui, todėl didelį dėmesį skiria konfidencialumui – pasiūlymus siunčia tik atsižvelgę į pirkėjų porei-

šiuos įtaisus dalija mokiniams ir studentams nemokamai arba parduoda po 20 JAV dolerių. Įrenginys sveria 320 gramų, turi mikro USB jungtį, mikrofoną, kištuką ausinėms, SIM kortelės lizdą (įrenginys turi telefono funkciją), VGA kamerą, „Wifi“ ryšį ir „Android“ operacinę sistemą.

kius, komentarus ir suderinę su atitinkamomis institucijomis.

Ir piktina, ir džiugina Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidento Lauryno Vilimo nuomone, viena priežasčių, dėl kurių į konkretų asmenį nukreipta rinkodara Lietuvoje nėra tokia populiari, yra jautrumas privačios informacijos klausimais. „Dalis žmonių gali būti nepatenkinti ir piktintis, kad kažkas apie juos renka duomenis, kokiais tikslais ir taip toliau, – pasakojo L. Vilimas. – Prekybininkai puikiai mato, ko klientams reikia, bet iki šiol tokių projektų turbūt nebuvo, nes tam dar nebuvo tinkamas laikas.“

tiek per pirmąjį mėnesį operacinės sistemos „Windows 8“ licencijų pardavė kompanija „Microsoft“

5 mln.

tiek išmaniųjų telefonų „Galaxy Note II“ bendrovė „Samsung Electronics“ pardavė per 2 mėnesius

Tačiau, pasak L. Vilimo, „Rimi“ žingsnis į konkrečius asmenis orientuotos rinkodaros link ir teigiami vartotojų atsiliepimai leidžia manyti, kad tokios rinkodaros pavyzdžių tarp Lietuvos prekybininkių matysime gerokai daugiau. Lietuvos inovacijų centro atstovė Šiaurės Lietuvoje Asta Šukienė svarstė, kad į konkretų klientą orientuota rinkodara Lietuvos prekybininkams gali būti per brangi – esą JAV tokias sistemas diegia dideli ir labiau pažengę prekybos tinklai, tarp kurių yra gerokai didesnė konkurencija, kitokios galimybės diegti inovacijas. Pasak jos, klientai Lietuvoje tokias sistemas vertina dvejopai. „Iš vienos pusės, tokios programos klientams patinka – jiems malonu, kad prekybos centruose jais domimasi, vertina juos kaip asmenybes ir atsižvelgia į individualius kiekvieno poreikius. Tačiau Lietuvoje tai nėra įprasta, – aiškino A. Šukienė. – Iš kitos pusės, klientai jaučiasi sekami, daugelis gali piktintis, kad yra stebimi, kad tyrimai daromi už nugaros – gal kuris nors perkantis daug alkoholio norėtų, kad to niekas nežinotų.“

Kartais geriau patylėti Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) pirmininkas Simonas Bartkus taip pat pasakojo, kad Lietuvoje į konkretų asmenį nukreipta rinkodara nėra populiari dėl gana didelių sąnaudų, tačiau Europoje esą visos bendrovės jau juda link jos, ne išimtis ir Lietuva.

Vertindamas „Rimi“ terminalus pašnekovas sakė, kad tai – didelė ir rizikinga investicija, mat neaišku, kiek pirkėjų naudosis šiais aparatais. „Rimi“ pasielgė labai inovatyviai pasiūlydama aparatus, bet bijau, kad vartotojams eiti prie aparato ir ieškoti pasiūlymų gali pasirodyti sudėtinga ir dėl to didelė dalis žmonių aparatais nesinaudos“, – svarstė S. Bartkus. Pasak rinkodaros specialisto, ateityje prekybos centrai vis dažniau plėtos į konkretų asmenį nukreiptą rinkodarą, tačiau nebūtinai tai darys statydami terminalus – galbūt dalis jų siųs naujienas el. paštu, laiškais ar kitais būdais. Paklaustas, kaip turėtų elgtis prekybininkai, kad individualūs pasiūlymai nesukeltų vartotojų pasipiktinimo, jog jų asmeninė informacija naudojama komerciniais tikslais, S. Bartkus sakė, kad vienas didžiųjų pasaulio prekybininkų naudojamas būdas užkirsti kelią pasipiktinimui – neskelbti, kad klientui pateikiami pasiūlymai suformuoti pagal jo pirkimo įpročius. „Susidomėjimas privatumo klausimais yra aktualus visame pasaulyje ir kai kuriais atvejais norint išvengti nesklandumų nebūtina vartotojui sakyti, kad tai privatus pasiūlymas, – aiškino S. Bartkus. – El. parduotuvės, pavyzdžiui, „Amazon“, pagal tavo pirkimo įpročius suformuoja tau naujienlaiškį, bet nežinai, kad jis skirtas tik tau. Manau, prekybos tinklams nereikėtų per daug

» Kai kuriais atvejais norint išvengti

nesklandumų nebūtina vartotojui sakyti, kad tai yra privatus pasiūlymas


Verslo švyturiai

26

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Daugiau „Verslo švyturių“ istorijų skaitykite čia

Nežinome, kokie geri esame Informacinių technologijų (IT) centrui „Barclays“ Lietuvoje trejus metus vadovaujantis Giedrius Dzekunskas tikina, kad didžiausias kompanijos turtas yra žmonės, kurie čia dirba. Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

K

ol stovime „Barclays“ priimamajame ir kalbamės, kad Lietuvoje reikėtų daugiau gerų naujienų, atkreipiu dėmesį, kad pats G. Dzekunskas į daugelį dalykų žvelgia itin pozityviai. Jis tik gūžteli pečiais. „O ko daugiau reikia?“ – šypsosi. Ir kalbėdamas apie drąsą, kurios kartais pritrūksta, technologijų centro vadovas turi mintyje visai ne Lietuvą ar lietuvius, o užsienio kompanijas, kurioms investuoti čia, nedidelėje valstybėje, pasak pašnekovo, iš tiesų verta.

Užaugo tarp inžinierių „Barclays“ technologijų centras G. Dzekunsko karjeroje – pirma tokio dydžio įmonė, tačiau toli gražu ne pirma tarptautinė: jis dirbęs kompanijose ir „Siemens“, ir „Nokia Siemens“. Technologijos taip pat nebuvo svetimos. „Esu užaugęs inžinierių šeimoje –senelis dirbo dar prie Antano Smetonos, tėtis taip pat dirbo telekomunikacijoje, aš nenuklydau iš šio kelio“, – pokalbį pradėjo pašnekovas. Eidamas iki konferencijų kambario G. Dzekunskas stabtelėdavo prie vieno darbuotojo, kito, trečio, persimesdavo keliais žodžiais, pajuokaudavo. Tai stebint buvo sunku patikėti, kad iš tiesų bendrovėje dirba beveik 900 darbuotojų. „Kalbant apie kompanijos dydį, technologijų centras „Barclays“ – be abejo, didžiausia kompanija iki šiol, kurioje

Technologijų centro „Barclays“ Lietuvoje vadovas G. Dzekunskas tvirtina, kad kompanija atėjo ne vieniems metams, todėl yra pasiryžusi daug investuoti į Lietuvos IT rinką. Ruslano Kondratjevo nuotr.

man teko darbuotis“, – prisipažino jis. Kalbėti apie tiesioginį vadovavimą tokiam būriui darbuotojų čia sunku. „Tikrai nerengiame susirinkimų iš ryto visiems, – juokėsi G. Dzekunskas. – Čia nėra tipinio vadovavimo, kuris būna mažose kompanijose, kai esi vadovas ir kiekvienam sakai, ką jis turi daryti, ar suteiki atsakomybės ribas.“ IT centro „Barclays“ darbuotojai dirba susibūrę į virtualias komandas ir kasdien bendradarbiauja su kolegomis iš

Anglijos, Singapūro ar JAV. G. Dzekunskas vadovauja technologijų centro administracijai, taip pat jo kompetencija – Vakarų Europos tinklų priežiūra. Jam buvo patikėta įkurti „Barclays“ IT centrą Lie-

CV

tuvoje ir sustyguoti visus pirminius procesus. „Tačiau esminio skirtumo tarp vadovavimo 130 profesionalų kompanijai ir kompanijai, turinčiai beveik 900 darbuotojų, nematau“, – teigė pašnekovas.

Giedrius Dzekunskas

Technologijų centre „Barclays“ Lietuvoje dirba nuo 2009 m.

2006–2008 m. – dirbo kompanijoje „Nokia Siemens Networks“

2008–2009 m. – IT vadovas bendrovėje „Lietuvos energija“

Studijavo BMI, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete

Skirtumai galvose Prisimindamas, kaip „Barclays“ ieškojo sau tinkamų darbuotojų, G. Dzekunskas ne kartą pabrėžė, kad lietuviai turi nuostabius informacinių technologijų pagrindus. „Tai jaunų ir talentingų žmonių rinka, – kalbėjo technologijų centro vadovas. – Tiesa, ji įdomi tuo, kad čia neturime didžiulių įmonių, o tam tikri IT sprendimai, aplikacijos galimi tik tokiose įmonėse. Tokia padėtis lėmė, kad Lietuvoje trūksta tam tikrų nišinių IT specialybių, tačiau dirbti atėję žmonės, nors

paprastai specializuojasi kurioje nors srityje, IT plačiai išmano ir tai sukuria galimybę puikiam startui, leidžia įgyti trūkstamų gebėjimų. Jeigu iš karto nerandame tinkamos kompetencijos žmonių, juos užsiauginame. To linkėčiau visiems verslininkams.“ Pradėjęs kurti technologijų centrą pats G. Dzekunskas netikėjo, kad vos po kelerių metų dirbdami tokioje didelėje kompanijoje lietuviai jausis taip komfortabiliai kaip panašiuose centruose dešimtmečius dirbantys kolegos

Verslo švyturiai

27

» Lietuvoje trūksta tam tikrų nišinių IT

FAKTAI

specialybių, tačiau dirbti atėję žmonės, nors paprastai specializuojasi tam tikroje srityje, IT plačiai išmano iš Anglijos ar Singapūro. „Mūsų žmonės užauga labai greitai, tuo net pats netikėjau, – pabrėžė pašnekovas. – Manau, visi mūsų įsivaizduojami skirtumai, palyginti su kitų šalių specialistais, yra daugiau mūsų galvose. Ko iš tikrųjų mes nežinome – to, kokie geri esame.“ Anot jo, galbūt Lietuvoje trūksta įvairių procesų, jų valdymo praktikos, tačiau lietuvių gebėjimai tikrai ne prastesni, o dažnai net ir aukštesni nei pasaulinis vidurkis.

900 IT žmonių daugiau Per trejus darbo Lietuvoje metus „Barclays“ IT centras tapo svarbia valstybės technologinės pažangos dalimi. „Jau prieš atidarydami centrą žinojome, su kuriomis aukštosiomis mokyklomis norime bendradarbiauti. Žinojome, kad ateiname ne vieniems metams, todėl buvome ir esame pasiryžę investuoti į rinką, kad joje atsirastų IT žinių“, – kalbėjo G. Dzekunskas. Pavyzdžiui, „Barclays“ suteikė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos (MIF) fakulteto studentams galimybę universitetą baigti rankose laikant du diplomus – ne tik teikiamą universiteto, bet ir pasaulinės milžinės „Cisco“ CCNP (Cisco Certified Network Professional) diplomą, atveriantį duris ne į vieną kompaniją. Taip pat į šalies universitetus iš kompanijos „Barclays“ studentams vesti paskaitų su profesoriais keliauja gabiausi kompanijos specialistai. „Pakankamai gerai bendraujame su universitetais ir galime pasižiūrėti, ko gali reikėti industrijai ateinančius 10 metų. Studentams, manau, mūsų inžinieriai į paskaitas įneša nemažai šarmo“, – pasakojo technologijų centro „Barclays“ Lietuvoje vadovas. G. Dzekunskas neslėpė, kad kai praėjus vieniems veiklos metams „Barclays“ iškopė į antrą geidžiamiausių Lietuvos darbdavių sąrašo vietą, teko išgirsti ir kaltinimų, esą kompanija nuviliojo geriausius specialistus iš lietuviškų kompanijų, kurioms teko juos auginti iš naujo. „Tikiu, kad jeigu norime tapti daugiau pridėtinės vertės pas-

laugų teikiančia šalimi, turime turėti daugiau kvalifikuotų darbo vietų. Esu susitikęs su keliais kitų įmonių vadovais, kurie išsakė panašų priekaištą dėl žmonių nuviliojimo. Tada jų paklausiau, koks receptas, kaip sukurti daugiau darbo vietų nedidinant konkurencijos rinkoje. Jeigu man jį kas nors pasakytų, būčiau laimingas žmogus, – ironizavo G. Dzekunskas ir čia pat suskaičiavo: – Jeigu pažiūrėtume, kaip buvo prieš trejus metus ir kaip yra dabar, šiandien Lietuvoje turime kokiais 900 kokybiškų IT žmonių daugiau.“ G. Dzekunsko nuomone, „Barclays“ kūrimasis Lietuvoje buvo neeilinis įvykis ne tik pačiai valstybei, bet ir tarptautinei kompanijai – jai IT centras Lietuvoje buvo jau ketvirtas. „Nėra knygos, kurioje būtų parašyta nuo A iki Z, kaip turi kurti įmonę, kaip joje suformuoti tam tikrą kultūrą“, – teigė pašnekovas. Per pirmuosius veiklos metus patys vadovai spėjo susivokti, kokio dydžio kompanijai reikia vadovauti, kaip veikia ši organizacija, buvo laiko susitvarkyti su visais reikiamais procesais ir dokumentacija. „Dar vienas iššūkis buvo suvokti, kaip augsime Lietuvoje, – pasakojo G. Dzekunskas. – Lietuviai gabūs, tačiau mūsų rinkoje nepriimta girtis, turime talentingų inžinierių, tačiau kartais jų gyvenimo aprašymai telpa viename lape. Teko perprasti šiuos dalykus.“ Anot jo, džiugu, jei gabūs ir protingi žmonės renkasi „Barclays“, juolab tai, kad kompanija po metų tapo viena geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje, yra tų pačių darbuotojų nuopelnas. „Mūsų vardo išoriniuose šaltiniuose beveik nėra, tai reiškia, kad darbuotojai patys pasakoja apie darbą pas mus. Žmonės yra kompanijos veidas ir tai džiugu“, – tikino jis.

Būti norimiems Paklaustas, kodėl „Barclays“ savo technologijų centrui pasirinko tokią nedidelę šalį kaip Lietuva, G. Dzekunskas tvirtino, kad kompanija turi enciklopedijos dydžio atsakymą į šį klausimą. „Pasakojant trumpai pirmiausia „Bar-

Technologijų centras „Barclays“ Lietuvoje

••Šiandien kompanijoje dirba beveik 900 darbuotojų ••Technologijų centras yra didžiausia IT sektoriaus bendrovė Lietuvoje ••Kasdieniai technologinių centrų užtikrinami procesai leidžia 140 tūkst. „Barclays“ darbuotojų visame pasaulyje dirbti greičiau ir geriau ••2010, 2011, 2012 metais bendrovė įvardyta kaip viena geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje ••Vidutinis technologinio centro darbuotojų amžius – 29 metai

G. Dzekunsko nuomone, Lietuva investuotojams gali pasiūlyti daug ką, todėl šiems reikėtų daugiau drąsos. Fotodiena

clays“ atėjimą lėmė talentingi specialistai, esantys Lietuvoje. Taip pat turime pakankamai gerą ir stabilią infrastruktūrą, kitaip tariant, internetą visoje Lietuvoje, nenutrūkstantį elektros energijos tiekimą. Taip pat – aukštąsias mokyklas, kurios rengia daug gerų specialistų“, – vardijo „Barclays“ IT centro vadovas ir nepamiršo paminėti ir Lietuvos Vyriausybės pastangų pritraukiant investuotojus. G. Dzekunsko nuomone, Lietuva turi kuo traukti investuotojus. „Tik didžiosioms kompanijoms rei-

kia šiek tiek drąsos, nes mes jiems atrodome maža rinka, o šalies žinomumas nėra pakankamai didelis“, – pastebėjo pašnekovas. Jis prisiminė, kad investuotojų forume susitikę užsienio verslininkai tvirtino, esą investavę Lietuvoje jie ne tik augo sparčiau nei tikėjosi, bet juos maloniai nudžiugino ir lietuvių darbo kokybė. „Barclays“ planavo augti iki 250 darbuotojų per dvejus metus, o dabar turime beveik 900. Nė viena iš užsienio kompanijų kalbėdama apie investicijas Lietuvoje nesako apsirikusi“, – tikino IT

centro vadovas. Kalbėdamas apie vadovaujamos kompanijos ateitį G. Dzekunskas pasakojo apie tris tikslus, kuriuos norėtų pasiekti per ateinančius kelerius metus. „Norime būti geriausias darbdavys savo darbuotojams, nes tik geras darbdavys gali sukurti aplinką, kurioje žmogus gali atsiskleisti ir duoti didžiulę naudą ir

sau, ir kompanijai. Motyvuotas darbuotojas yra kelis kartus našesnis nei tiesiog turintis profesionalių žinių, – aiškino „Barclays“ technologijų centro vadovas. – Taip pat norime būti geidžiamas darbdavys darbo rinkoje ir norime, kad Lietuva „Barclays“ pasaulyje būtų tas centras, kurio paslaugų norėtų mūsų vidiniai klientai.“

» Visi mūsų įsivaizduojami skirtumai,

palyginti su kitų šalių specialistais, yra daugiau mūsų galvose


Įdarbinti pinigai

28

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Paštas aktyviau imsis finansų Iš nuostolių lipantis Lietuvos paštas dar šiemet klientus priims 100 naujų skyrių, veikiančių nauju „PayPost“ prekių ženklu. Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

P

er 3 mln. vertės sandoriu Lietuvos paštas įsigijo 214 „snoriukų“ visoje Lietuvoje. Tiesa, juose klientai tradicinių pašto paslaugų negaus, tačiau galės tvarkyti finansinius reikalus. „PayPost“ tinklo skyrių eksterjeras išliko nepakitęs, o prekių ženklo mėlynas-geltonas „PayPost“ logotipas atsitiktinai net išlaikė bankrutuojančio banko atributikos spalvų gamą. Spėjama, kad klientai, žinantys apie pasikeitusį bankelių savininką, Lietuvos pašto skyrių nesies su bankrutuojančio banko patirtimi, tačiau dar ilgai vadins juos „snoriukais“. „Gyventojai buvo pripratę, kad bankrutavusio banko skyriuose galėjo sumokėti mokesčius, gauti vartojimo paskolą, draudimą. Uždarius šiuos skyrius daug kur, ypač mažesniuose miestuose, atsirado tokių paslaugų poreikis“, – teigia Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Anot jos, „PayPost“ atsisakys tradicinių pašto paslaugų klientų patogumo sumetimais: paskutinėmis mėnesio dienomis daugelis gyventojų moka mokesčius, o norintiems atsiimti ar išsiųsti siuntą tenka laukti eilėse, todėl „Pay-

Post“ turėtų paskirstyti ir Lietuvos pašto klientų srautus. Bankeliuose bus teikiamos visos Lietuvos pašto siūlomos finansinės paslaugos – įmokų ir mokesčių surinkimas, tarptautinių ir vietinių piniginių perlaidų siuntimas ir gavimas. Bus galima įsigyti kelių partnerių siūlomą vartojamąjį kreditą, Vyriausybės taupymo lakštų, papildyti išankstinio mokėjimo korteles, įsigyti autobusų bilietų. Planuojama, kad vėliau paslaugų paketą gali papildyti ir indėlių priėmimas, valiutos keitimas.

Vadins „snoriukais“ Kūrybinės agentūros „WHY NOT. Interactive“ direktorius, konsultantas Arnoldas Žvinys tikina, kad nepaisant naujo pavadinimo funkcijos ir savininkų klientai dar ilgai sakys einantys į „snoriuką“, o ne į „PayPost“, tačiau supras, kad nieko bendra su bankrutuojančiu banku jie neturi, todėl Lietuvos paštu pasitikės. „Žmonėms, ypač periferijoje, buvo labai patogu – jie daug kam pakeliui, todėl „snoriukai“ jiems kelia gerų emocijų, tačiau blogų dėl banko „Snoras“ istorijos. Sunku pasakyti, kiek kris „Snoro“ praeities šešėlis, manau, jis neturėtų kenkti, nes žmonės žino, kad Lietuvos paštas nupirko tuos „snoriukus“, in-

» Bus sudėtinga atskirti, ar „PayPost“

skirtas sumokėti už paslaugas, ar atliks paprasto pašto skyriaus funkcijas

formacija transliuojama ir komunikuojama, – svarsto jis. – Aišku, pavadinimas, įvaizdis, tos pačios spalvos, detalės kuria „Snoro“ prisiminimą ir tos asociacijos gana stiprios, bet faktas, žinojimas, kad eini ne į banką, kad tie skyreliai

352,78

visi žino apie liūdną bankrutuojančio banko baigtį, tačiau neigiamas „Snoro“ įvaizdis „PayPost“ tinklo nepalies, o jei kada nors jis imsiąsis teikti ir bankines paslaugas, pavyzdžiui, priimti indėlius, – konkurencija vartotojams tik į naudą. „Neieškočiau sąmokslo dalykų: „snoriukai“ nenaudojami, jie gana plačiai paplitę, daug kur nėra kitų priemonių pasinaudoti fi-

nansinėmis paslaugomis, – teigia R. Paukštė. – Gal kur nors žmogus, nukentėjęs nuo „Snoro“, juos pamatęs prisimins tą patirtį, bet ką daryti, toks gyvenimas.“

Reklama ir informacija A. Žvinio teigimu, Lietuvos paštas neturėtų imtis ypatingos rinkodaros strategijos, kad nusikratytų banko „Snoras“ šešėlio: pirmiausia reikalinga tradicinė naujo produkto, prekių

„Snoro“ nacionalizavimas

••Banką „Snoras“ valstybė nacionalizavo praėjusių metų lapkritį, gruodį bankui buvo paskelbtas bankrotas ••Šiuo metu vyksta derybos su „Snoro“ grupei priklausiusio banko „Finasta“ ir „Snoro lizingas“ pirkėju. Kitąmet planuojama parduoti „Snoro“ nekilnojamąjį turtą ••Liepos 19 dieną Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija (FINMA) pripažino BAB banko „Snoras“ bankrotą Šveicarijoje. Šis bankroto pripažinimas svarbus siekiant susigrąžinti apie 2,8 mln. litų vertės banko turto, esančio korespondentinėse „Snoro“ sąskaitose Šveicarijos bankuose ••Iki rugsėjo 30 dienos bankai, per kuriuos išmokamos draudimo išmokos, 209 tūkst. „Snoro“ indėlininkų išmokėjo draudimo išmokų už 3,96 mlrd. litų ••Tyrimo duomenimis, 75,8 proc. apklausoje dalyvavusių nefinansinių įmonių vadovų ar finansininkų atsakė, kad banko „Snoras“ bankrotas verslui turėjo mažai įtakos. 7 proc. įmonių teigė, kad jų veiklą įvykis paveikė reikšmingai

„PayPost“ tinklo skyriai nuo „Snoro“ laikų vizualiai menkai pakito, tačiau klientai atpažins naują prekių ženklą ir buvusiuose „snoriukuose“ galės gauti finansines paslaugas. Ruslano Kondratjevo nuotr.

omx ryga

OMXV=–0,73%

391,78

352,78

OMXR= +1,28%

694,91 390,20

349,42

387,04

693,28

346,05

383,88

686,75

344,37

382,3

685,12

2012 11 28

2012 11 29

2012 11 30

693,28

2012 11 23

2012 11 26

2012 11 27

2012 11 28

2012 11 29

2012 11 30

Kiek kainuoja laikas Ne kartą čia buvo rašyta, kad Graikiją (ir kitas PIIGS šalis) minėsime dar ilgai. Problema dar neišspręsta. Jai išspręsti trukdo pats euras. Nauris Treigys Spekuliantai.lt apžvalgininkas

■ Valiutinėms sąjungoms

nepriklausančios valstybės mokumo problemą dažnai sprendžia nacionalinės valiutos devalvavimu. Kai kurios valstybės net po kelis kartus yra devalvavusios savo valiutas. O Graikija nuosavos valiutos neturi. Tai euro zonos Achilo kulnas – negalima devalvuoti euro dėl vienos valstybės problemų. Jau dabar galima bandyti prognozuoti, kad Graikijos problemos išsispręs savaime nepriklausomai nuo politikų pastangų. Arba išsispręs tokiu būdu, kokio dar nėra ir lakiausiose ekonomistų fantazijose. Juk akivaizdu, kad dabartinės politikų pastangos gelbėti eurą mažai veiksmingos ar net žalingos. Grandiozinis biurokratinis aparatas yra jau euro zonos kūrimo pradžioje užprogramuota kliūtis kilusioms problemoms operatyviai spręsti. Toks ilgas Graikijos problemos sprendimo laikotarpis, ypač tos problemos atsiradimo priežastys, jau panašus į anekdotą. O kad nebūtų labai juokinga, prisiminkime radikalią Europos visuomenės dalį, maištaujančią periferinių valstybių miestų gatvėse. Ir Europos bendruomenė vis labiau radikalėja, socialinė įtampa auga. Politikai tai mato. Jie privalo spręsti šią problemą. Nes ilgainiui valstybių skolų problema nublanks prieš socialinius neramumus. Taip ir norisi pacituoti

Karlą Marxą... Dar reikia priminti, kad kuo ilgiau politikai spręs problemas, tuo brangiau mums visa tai kainuos. Kapitalas nemėgsta tokio neapibrėžtumo, galimai išaugsiančių sąnaudų ar net nuostolių. Jis paprasčiausiai traukiasi. Tiesa, euras dolerio atžvilgiu dar nerodo masiško kapitalo atsitraukimo. Gal ir todėl, kad euro statusas yra kaip rezervinės valiutos, jis leidžia jam dabar išsilaikyti 1,266-1,31 kainų kanalo ribose. Investuotojai vis dar ieško saugių, bet pelningų investicijų. Antrą kartą kilus Graikijos skolų nurašymo grėsmei kapitalas linkęs pasidairyti kiek toliau nuo Europos. Besivystančiose rinkose (angl. Emerging Markets). Čia yra kur pasiganyti. Investuotojus domina dabar leidžiamos JAV doleriais nominuotos va-

Ruslano Kondratjevo nuotr.

685,12

2012 11 23

2012 11 26

2012 11 27

2012 11 28

2012 11 29

2012 11 30

dinamosios Čingischano obligacijos. Sparčiai auganti Mongolija tikisi pasiskolinti pigiau nei tai dabar daro Ispanija. Jai gali pasisekti. Investuotojai supranta, kad Mongolijai nemokumas negresia bent jau kelerius metus. Analitikai mano, kad tokį susidomėjimą „egzotiškomis“ obligacijomis lemia ne tik laisvų pinigų, atitrauktų iš Europos VVP rinkos, perteklius, bet ir godumas daug nesigilinant į prekę, t. y. į galimas rizikas. Tokioms rizikoms ryžtamasi dėl augančio obligacijų, nominuotų rezervinėmis valiutomis, burbulo. Jis nesprogs artimiausiu metu, bet gali, jei euro zonos problemos nebus sėkmingai išspręstos. Tada JAV doleriais nominuoto turto paklausa išaugs keleriopai. Ir nereikės klausti, kur investuoti. Teliks laiku įšokti į nuvažiuojantį traukinį.

» Kuo ilgiau politikai spręs

problemas, tuo brangiau mums visa tai kainuos

N. Treigys: investuotojai vis dar ieško saugių, bet pelningų investicijų.

683,49

380,72 2012 11 27

29

OMXT=–1,18%

688,38

385,46

2012 11 26

Šiemet Lietuvos paštas trigubai sumažino nuostolius: per 9 šių metų mėnesius, neaudituotais duomenimis, patyrė 1,07 mln. litų nuostolių, o pernai jie siekė 3,27 mln. litų. Bendrosios pajamos, palyginti su 2011 metų pajamomis, padidėjo 4,8 proc. Gerėsiančių rezultatų tikimasi ir baigiant metus. Lietuvos pašto vadovė sako, kad Lietuvos paštas ir toliau stiprins savo pozicijas tiek finansinių paslaugų, tiek kurjerių rinkoje. „Reaguodami į rinką savo klientams pasiūlėme siuntas siųsti per siuntų savitarnos terminalus LP EXPRESS 24, kurie gyventojams pasiekiami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Matome, kad ši paslauga pasiteisino, – gyventojai vis aktyviau naudojasi siuntų savitarnos terminalais.“ LB atstovų teigimu, Lietuvos paštas be atskiros licencijos galėtų verstis finansinio tarpininkavimo veikla: finansų įstaigų vardu priimti indėlius, skolinti, teikti kitas finansines paslaugas. Dabar Lietuvos paštas turi mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę grynuosius pinigus įmokėti ir išimti iš mokėjimo sąskaitos, atlikti mokėjimo operacijas naudojantis mokėjimo kortele ir kredito pervedimus, išduoti ir priimti mokėjimo priemones, vykdyti pinigų perlaidas. Kol kas Lietuvos paštas neplanuoja siekti kredito įstaigos licencijos.

690,02 385,28

347,73

342,69

Sumažino nuostolius

691,65

388,62 350,2

dinimas – tokių klausimų yra.“ „Bankelių eksterjere naudojamos mėlyna ir geltona spalvos. Geltona yra Lietuvos pašto spalva, o mėlyna siejama su finansinėmis paslaugomis, todėl buvo pasirinktas toks derinys. Kadangi keisis šių bankelių pavadinimas į „PayPost“, manome, kad gyventojai atpažins šį prekių ženklą“, – prognozuoja L. Minderienė.

omx talinas

390,2

351,1

2012 11 23

logotipui priklausiusias spalvas, nors tradicinėje Lietuvos pašto simbolikoje vyrauja juoda ir geltona. Pašnekovo teigimu, įtakos turėti galėjo ir finansiniai sumetimai, reikalingos investicijos, nes įprastai – rinkai pristatant tokį stiprų prekių ženklą pasiryžtama viską keisti kone nuo pamatų. „Sunku pasakyti, kai nežinai tikslo, – svarsto A. Žvinys. – Galbūt norima, kad „PayPost“ būtų atskiras prekių ženklas, be tiesioginės sąsajos su Lietuvos paštu, darau tokias prielaidas. Kodėl nesilaikyti bendros stilistikos, kodėl užsienietiškas pava-

FAKTAI

OMx vilnius 354,46

nupirkti Lietuvos pašto, kurio įvaizdis, beje, taip pat kyla, – jis ir paslaugų geresnių teikia, ir darbuotojai geriau aptarnauja, todėl problemų kilti neturėtų.“ Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė sako, kad gyventojus informuoti apie naujus Lietuvos pašto skyrius – bendrovės komunikacijos ir reklamos reikalas. Anot jo,

ženklo pristatymo rinkai reklaminė kampanija. „Ne visi žinos, kokią funkciją atlieka „PayPost“, nes pavadinimas užsienietiškas, todėl sudėtinga atskirti, ar „PayPost“ skirtas sumokėti už paslaugas, ar atliks paprasto pašto skyriaus funkcijas“, – svarsto jis. Lietuvos pašto vadovė L. Minderienė patikina, kad bendrovė imsis rinkodaros kampanijos, skirtos gyventojams informuoti apie „PayPost“ teikiamas paslaugas, bet apie konkrečias priemones kol kas neužsimena. Vis dėlto A. Žvinys pabrėžia, kad „PayPost“ išlaikė banko „Snoras“

Įdarbinti pinigai


Partnerių naujienos

30

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Nr. 45 2012 m. gruodžio 3–9 d.

Madingas tenisas

„Mada ir tenisas ar tenisas ir mada?“ – į šį klausimą bandė atsakyti net 80 moterų, kurias sieja du žavūs ir moteriški pomėgiai – mada ir tenisas. Atsakymas jau žinomas: šiuos du pomėgius galima harmoningai sujungti, kai siekis – grožis, sportiškumas, rafinuotumas ir elegancija. Tokia stengiasi būti ir žurnalas „Ieva“.

Eglė Zubkauskaitė info@ekonomika.lt

V

ilniuje, daugiafunkciame sporto, paslaugų ir sveikatingumo centre „SEB arena“ jau kelintą kartą vyko žurnalo „Ieva“ mados ir stiliaus reitinginis

moterų teniso turnyras, kuriame svarbiausia buvo ne kova, bet smagus renginys, kibirkščiuojantis gera nuotaika, moteriškų pašnekesių klegesiu, dosniomis organizatorių dovanomis, siurprizais ir draugiška aplinka, gardžiais „Super Sushi“ užkandžiais

ir Vyno klubo gurmaniškais gėrimais. Vakaro metu dailiosios teniso kortų karalienės ne tik demonstravo teniso įgūdžius, bet ir stebėjo vakaro vedėjo, rašytojo, scenaristo, lietuviškojo „Playboy“ redaktoriaus Aido Puklevičius prezentaciją apie teniso

Partnerių naujienos madą, vėliau dalyvavo viktorinoje ir protų mūšyje, kurio tema – „Tenisas ir mada“. Šešios viktorinos nugalėtojos laimėjo „Alcinos“ meistrų atliktus makiažus ir šukuosenas, vėliau buvo įamžintos atskiroje fotosesijoje. Trys geriausios protų

31

mūšio komandos laimėjo prizus – 3 mėnesių „Ievos“ prenumeratą, vertingų knygų, internetinės parduotuvės „e-pirklys“ dovanotų kosmetikos rinkinių. Trijų amžiaus kategorijų turnyrų pirmosios vietos nugalėtojoms buvo įteiktos įsimintinos 3D stiklo statulėlės, RICH bei

„Iittala“ prizais. Pirmųjų ir antrųjų vietų laimėtojoms atiteko kvapnūs kosmetikos „The Body Shop“ rinkiniai. O kiekviena turnyro dalyvė galės džiaugtis kosmetikos „Alcina“ rinkiniais, diplomais ir, žinoma, šauniais teniso bei mados šventės prisiminimais.

Vidmantės Sirusaitės ir Gedimino Medžiaušio nuotr.

18–30 metų grupė

1 vieta – Violeta Kirilovaitė.

2 vieta – Eglė Markelytė

3 vieta – Greta Aidukaitė

30+ metų grupė

1 vieta – Tatjana Štukova (kairėje). 2 vieta – Erika Paukė

45+ metų grupė

35–45 metų grupė

3 vieta – Audronė Ginelevičienė

1 vieta – Beata Zykienė (kairėje). 2 vieta – Laura Raupelienė

3 vieta – Sonata Jurkševičienė

Paguosos prizas Drąsa Sidabrienė

1 vieta – Genovaitė Sinskienė

2 vieta – Vaiva Tylienė

3 vieta – Sidita Stalmokė


2012\13 gruodį – sausį žurnale

skaitykite

Ekonomika.lt 45 (107)  

Ekonomika.lt nr. 45 (107), gruodžio 3-9 dienos.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you