Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ G. Bandzevičius: Jei žmogus pasiekė rezultatų K. Gečas: Problemų dėl verslo ir lipdamas per kitų galvas, mums taip netinka, verslininko įvaizdžio visada kyla vieniši kovotojai nepritampa mūsų kultūroje pokyčius išgyvenančiose šalyse Plačiau 8 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. LAPKRIČIO 12–18 D. NR. 42 (104) SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

Plačiau 26–27 p.

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE „Biudžetas 2013“ laukia pokyčių Keičiantis Seimui šalies biudžeto projektai tarsi pakimba ore. Mat dabartinei valdančiajai daugumai priėmus įstatymo projektą naujoji dažniausiai pasinaudoja galimybe jį peržiūrėti ir koreguoti. Plačiau 6–7 p.

Senjorai renkasi dirbti Vakarų pasaulyje pastebima tendencija – senyvi žmonės dirba ilgiau nei anksčiau. Daugelis senjorų Europoje vis dažniau renkasi likti darbe net sulaukę pensinio amžiaus. Europą krečiant ekonominei krizei valstybės veržiasi diržus. Plačiau 18–19 p.

Mažų valstybių metas Stovime ant kardinalių pokyčių slenksčio, teigia technologijų specialistai. Per ateinančius kelerius metus technologiniai pokyčiai turėtų sudrebinti net iki šiol nepajudintas sritis. Plačiau 24–25 p.

Minimali alga mes gatvėn Kalbant apie minimalaus atlygio didinimą tinka patarlė apie du lazdos galus: padidintu atlygiu mažiausiai uždirbantys darbuotojai džiaugsis, kol ratas apsisuks ir jie atsidurs gatvėje. Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

375,65 674,71 342,01 5776,05 2895,58 8837,15

–0,07 % –1,83 % –1,42 % –1,58 % –2,90 % –1,89 %

Lapkričio 2–8(9*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr: 104

Tiražas: 15 000

Energetikos Planas B

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais


3

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

T

okio ir panašaus turinio juokeliai plito internete JAV prezidento rinkimų išvakarėse. Mintys visur maždaug vienodos: ropė ne saldesnė už ridiką, kristi į duobę ne ką geriau nei kristi į griovį ir panašiai. Su JAV prezidento rinkimais sietų lūkesčių nepavadinsi optimistiniais, ir tam yra realių priežasčių. Greta tarptautinės įtampos – ypač Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose – Amerikos laukia iš anksto žinomas, pačios JAV valdžios užprogramuotas sunkmetis, vadinamas „fiskaliniu skardžiu“. Nuo lietuviškos naktinės mokesčių reformos permainos JAV mokesčių lygiu skiriasi tuo, kad amerikiečiai seniai žino, kas jų laukia. Dar prie ankstesniojo prezidento George‘o W. Busho buvo įteisintos mokesčių lengvatos, kurias JAV Kongresas pratęsė valdant B. Obamai. Bet kitąmet lengvatų laikas baigsis. 2001 m. buvo sumažinti progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Mokėjusieji 15, 28, 31, 36 ir 39,6 proc. nuo pajamų ėmė mokėti mažiau – atitinkamai 10, 15, 25, 28, 33 ir 35 proc. Nuo 2013 m. sausio 1 d. amerikiečiams bus užkrauta senoji mokesčių našta. Dėl minėtų lengvatų mokesčių mokėtojų kišenėse per dešimtmetį liko maždaug 857 mlrd. dolerių. Užtat išaugo valstybės skola ir biudžeto deficitas. Jei dabar galiojantys įstatymai nebus pakeisti, vien dėl mokesčių didinimo JAV biudžeto pajamos kitąmet išaugs apie 20 proc. Įstatymai numato ir 0,25 proc. biudžeto išlaidų mažinimą. Federalinio rezervo vadovas Benas Bernanke

naujametes verslo sąlygas pavadino „fiskaliniu skardžiu“, nuo kurio nugarmės JAV ekonomika. Ekspertai kitąmet Amerikai pranašauja ne ūkio augimą, o susitraukimą. Paskui JAV garmės ir globali ekonomika. M. Romney buvo populiaresnis JAV finansininkų sluoksniuose, tačiau B. Obamos pergalė ramina rinkas tuo, kad nebus staigių politikos posūkių. Kai kurie respublikonai, kurių partijai priklauso M. Romney, raminasi tuo, kad ne jų atstovui teks vadovauti šaliai, kai ji ims kūlversčiais riedėti nuo „fiskalinio šlaito“. Taigi B. Obamos administracijai, kaip ir daugumai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių vyriausybių, kyla klausimas, kur parašyti kablelį frazėje: „Taupyti negalima išlaidauti.“ Europoje viešoji nuomonė ir dalis politikų sukilo prieš taupymą, tačiau valstybės finansų būklė priklauso ne tik nuo kablelio vietos, bet ir nuo taupymo ar išlaidavimo masto. Galima sakyti, kad JAV iki šiol santykinai mažai taupė, tačiau valstybės finansai buvo tvarkomi daug geriau nei Graikijoje, kur valdžia paprasčiausiai nesurenka mokesčių. Tačiau B. Obama neturi daug alternatyvų. Galima švelninti grįžimą prie didesnių mokesčių, bet kartu lėtės ir biudžeto deficito mažinimo tempai. Vis dėlto JAV sąlygomis reikia tikslinti anksčiau minėtas ironiškas formuluotes apie duobę ir griovį. Skardis skardžiui nelygu – amerikietiško „fiskalinio skardžio“ išvengti nepavyks, bet jį galima padaryti mažiau statų.

» Ekspertai kitąmet

pranašauja Amerikai ne ūkio augimą, o susitraukimą

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 104 Tiražas 15 000


4 Visą laiką akcentavome prioritetų dėliojimą, » nes esamoje energetikos strategijoje numatyta

be galo daug įvairių projektų – ir dujofikavimas su Lenkija, lenkų ir švedų elektros jungtis, suskystintų dujų terminalas, atominė, žalioji energetika

5

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Jei valstybė mąsto pažangiai, ji turi remti » atsinaujinančius išteklius, bet tas rėmimas

Lietuvai reikia deramų energetinių paslaugų. Kokia opiausia » energetikos problema? Šildymas. Šilumą galima gaminti arti

nėra labdara, tai rinkos kainomis priimtini dalykai turint omenyje, kad technologijos, ypač saulės, pinga mėnesiais

vartotojų, toks būdas yra decentralizuotas kogeneracinės jėgainės. Kogeneracija šiandieną yra technologiniu požiūriu termodinamiškai aukščiausias kuro gavimo būdas

Gediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomosios direkcijos generalinis direktorius

Linas Balys, Žaliosios politikos instituto prezidentas

Vytautas Martinaitis, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas

Fotodiena

Fotodiena

Fotodiena

NUOMONĖ

PAULIUS GRINKEVIČIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

L

ietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos energetikos konsultantų asociacija ir Žaliosios politikos institutas, nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais, kuria alternatyvią energetikos strategiją, kurioje viena iš kertinių permainų – vietoj atominės elektrinės statymo didžiausias dėmesys skiriamas atsinaujinantiems ištekliams ir kogeneracinių elektrinių statybai. Tiesa, alternatyvi strategija dar nėra visiškai baigta, tačiau jau matyti preliminarios gairės ir apskaičiavimai. Visą strategiją rengėjai ketina pristatyti pasibaigus porinkiminėms dėlionėms. Pagal alternatyvią strategiją investicijos į atsinaujinančios energetikos

ir efektyvios kogeneracijos plėtrą turėtų siekti apie 10,4 mlrd. litų ir iki 2020 metų leistų generuoti 56 proc. visos Lietuvai reikalingos elektros energijos. Be to, dar vienas itin svarbus aspektas strategijoje skiriamas energijai taupyti. Tam, kad kasmet reikšmingai būtų taupoma energija šilumos, elektros, transporto ir kituose sektoriuose, kalbama apie preliminarias 30–40 mlrd. litų sieksiančias investicijas, kurių nemažaą dalį sudarytų ES parama. Palyginimui, į Visagino atominę elektrinę numatomos investicijos siektų apie 17 mlrd. litų. Iš jų Lietuva turėtų skirti apie 6,5 mlrd. litų.

Tikėtųsi ES paramos Pasak už alternatyvios strategijos rengimą atsakingo Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos

ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PROGNOZĖ (TWH) Šaltinis: LEKA

25 20

6,46

15

1,53 0,95

2,96 1,74

3,12

10

prezidento Martyno Nagevičiaus, iki 2020-ųjų investavus 5 mlrd. litų Lietuvos miestuose būtų galima pastatyti 14 kogeneracinių jėgainių, kurios generuotų apytiksliai 630 MW energijos ir tiektų elektrą tiesiai į tinklą. Per kogeneracines elektrines būtų galima tiekti šilumą ir miestams apšiltinti. Strategijoje numatoma, kad apie 30 proc. šios sumos būtų ketinama gauti iš ES struktūrinių fondų, esą tuomet savikaina atitiktų dabartinę veiklos kainą ir nereikėtų šilumos paramos tarifo. „13 elektrinių dirbtų mažesniuose Lietuvos miestuose kogeneraciniu režimu, o dar viena didžiausia elektrinė galėtų būti Vilniuje, – aiškino pašnekovas. – Tai būtų aukšto slėgio biokuro kogeneracinė elektrinė kaip Kopenhagoje, kuri dirbtų ir žiemą ir vasarą nepaisant šilumos poreikio, visu apkrovimu. Vasarą dalis šilumos eitų iš imtuvės.“ Alternatyvioje strategijoje taip pat numatoma plėtoti elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, o tai esą leistų bent dalį trūkstamo elektros kiekio įsigyti elektros biržoje.

metų įrengti 500 MW suminės galios vėjo jėgainių, o iš viso per alternatyvius išteklius būtų generuojama apie penktadalis Lietuvai reikalingos energijos. „Nuo dabartinėje strategijoje įvardytų tikslų ši valdžia atsilieka. Vien tai pasiekus ir įgyvendinus

dabartinius tikslus plėtojant biomasę galima gerokai viršyti numatytą ribą. Lietuva gali tapti lyderiaujančia ES valstybe pasukdama žaliosios energetikos keliu“, – optimizmo nestokojo L. Balsys. Pasak L. Balsio, šiuo metu visuomenėje vy-

» Jei paspartinsime saulės energijos plėtrą, galime nukentėti dar labiau, nes saulės energijos kaina nekonkurencinga

rauja nepagrįsta nuomonė, kad žalioji energija mums per brangi – esą toks įvaizdis galėjo susidaryti dėl nepagrįstų valdžios kalbų. „Tokį visuomenės požiūrį į atsinaujinančią energiją lėmė propagandiniai dalykai, kai reikėjo prastumti atominės projektą ir buvo sakoma: žiūrėkite, kaip pigiai kainuoja atominė ir kaip brangiai – atsinaujinantys ištekliai, – pasakojo L. Balsys. – Bet argumentai, kad atominės atsiperka per še-

Trūksta požiūrio FAKTAI ALTERNATYVI ENERGETIKOS STRATEGIJA

â Remiantis energetikos konsultantų skaičiavimais, alternatyvi energetikos strategija iki 2020 metų galėtų užtikrinti, kad Lietuvoje iki 2020 m. bus pagaminama 56 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos â Investicijos į atsinaujinančius išteklius ir efektyvios kogeneracijos plėtrą galėtų siekti 10,4 mlrd. litų â Preliminariais vertinimais, investicijos į elektros taupymo priemones siektų 30–40 mlrd. litų

Iškraipė propaganda

5 10,99

11,21

11,37

12,04

0 2011

2020

2030

Elektros taupymas Papildomos sąnaudos dėl šilumos siurblių ir elektromobilių plėtros Vartojimas

2050

Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys sakė, kad alternatyvioje energetikos strategijoje numatoma įgyvendinti ir visus su atsinaujinančia energija susijusius projektus, kurie numatyti ir dabartinėje – pagal ją valstybė turi sudaryti prielaidas iki 2020

šiasdešimt, o vėjo jėgainės – per dvylika metų, buvo nuslėpti.“ Jis pridūrė, kad atsipirkus, pavyzdžiui, vėjo jėgainėms, jų energija būna tiekiama itin pigiai. Be to, esą technologijos, ypač saulės, pinga mėnesiais ir L. Balsys neabejoja, kad per dešimtmetį saulės energetikos technologijos pažangumu susilygins su elektros jėgainėmis. Strategijoje numatoma, kad vėjo jėgainių plėtrai 2012–2020 metais būtų skiriama 2,4 mlrd. litų, biodujų elektrinių plėtrai – 1,2 mlrd. litų, gamtines dujas kūrenančių efektyvių kogeneracinių elektrinių plėtrai ir saulės kolektorių įrengimui – 0,4 mlrd. litų, po 0,25 mlrd. – šilumos siurblių ir individualių biokuro katilinių plėtrai ir dar šiek tiek kitoms atsinaujinančių išteklių priemonėms.

Alternatyvi energetikos strategija galėtų užtikrinti, kad Lietuvoje iki 2020 m. bus pagaminama 56 proc. reikalingos elektros energijos. Shutterstock

Dar vienas svarbus aspektas tiek dabartinėje, tiek ir alternatyvioje energetikos strategijoje yra energijos naudojimo efektyvumas. Pirminiais M. Nagevičiaus skaičiavimais, efektyviam energijos taupymui iki 2020 m. reikėtų skirti 30–40 mlrd. litų. Šie pinigai būtų skirti elektrifikuoti kelių ir geležinkelių transportui, mažinti degalų suvartojimui, diegiant elektros taupymo priemones kasmet elektros suvartojimui mažinti po 1,5 proc. ir kitoms energijos taupymo priemonėms. Alternatyvioje strategijoje nemažai kalbama ir apie įsisenėjusias renovacijos problemas – dabartinėje Lietuvos energetikos strategijoje numatoma, kad iki 2020 energijos suvartojimas bus mažinamas po 1,5 proc. kasmet, o, pasak M. Nagevičiaus, dėl ir taip neefektyvaus energijos vartojimo, palyginti su ES valstybėmis, jis galėtų būti mažinamas dar daugiau – 1,8 procento. Vienas iš būdų išjudinti

sustabarėjusį procesą esą būtų investicijos naudojant ESCO modelį, pagal kurį namus suremontuotų vyriausybė ir per tam tikrą laikotarpį – 10 ar 15 metų – susigrąžintų investuotus pinigus rinkdama privalomas daugiabučių gyventojų įmokas už šildymą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas Vytautas Martinaitis, paprašytas pakomentuoti keliamus tikslus dėl renovacijos, kalbėjo, kad ir šie, ir dabartinėje energetikos strategijoje numatyti uždaviniai atnaujinant pastatus yra per dideli. Esminis trikdis jiems pasiekti bent iki šiol buvo rimto požiūrio trūkumas. „Reikia intensyviai dirbti neprikuriant priežiūros institucijų, kurių veikla nėra susijusi su renovacijos rezultatais. Darbuotojams alga turi būti sumokama pagal tai, kiek jie atnaujino pastatų, o dabar pilna reguliuotojų, nėra vykdytojų, nėra rimto požiūrio“, – sakė pašnekovas.

Strategų šalis „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pasakojo, kad alternatyvus scenarijus, pagal kurį be atominės elektrinės iki 2020 metų galėtume generuoti daugiau negu pusę Lietuvai reikalingos elektros energijos, – labai optimistinis. Jam reikalingos ne tik didelės investicijos, bet ir koordinuoti valdžios veiksmai, o to tikėtis sunku. „Mūsų šalyje sąlygos statyti kogeneracines jėgaines yra palankios, turime centrinio šildymo sistemas, bet yra daug problemų – šilumos ūkiai monopoliniai, iki šiol strategija buvo pakreipta kitu kampu skatinant prie sistemos jungtis nepriklausomos šilumos gamintojus, – kalbėjo Ž.

Mauricas. – Įgyvendinant kitą strategiją reikėtų viską atšaukti ir kurti sistemą iš naujo, tam reikėtų perimti šilumos ūkio valdymą iš savivaldybių į vyriausybės rankas, o tai sunkiai įsivaizduojama.“ Ž. Maurico nuomone, sunkiai įgyvendinami atrodo ir tikslai, susiję su atsinaujinančiais ištekliais, tokiais kaip saulės ar vėjo jėgainių plėtra. Naujosios strategijos kūrėjai ketina įgyvendinti visus dabartinėje energetikos strategijoje keliamus tikslus, o, pasak Ž. Maurico, dabartinėje strategijoje 2020 m. iš atsinaujinančių išteklių siektinas pasigaminti energijos kiekis apskaičiuotas remiantis prielaida, kad bus investuojama ir į hidroenergetiką, o hidroenergijos mūsų šalyje plėsti neplanuojama, to neleidžia ir aplinkosau-

gos reikalavimai. Saulės energijos perspektyvos pašnekovui taip pat atrodo abejotinos. „Jei paspartinsime saulės energijos plėtrą, galime nukentėti dar labiau, nes saulės energijos kaina nekonkurencinga“, – sakė Ž. Mauricas. Kalbėdamas apie vėjo jėgaines Ž. Mauricas prisiminė, kad daugiau vėjo jėgainių buvo statoma tuomet, kai buvo padidinti tarifai, o dabar naujų parkų yra mažai, todėl ir didesnio šios elektros energijos rūšies augimo tikėtis nevertėtų. „Vertinant strategijų kaitaliojimą matyti, kad Lietuvoje kol kas nėra nieko kintamesnio negu strategijos, jos kinta labiau negu visi procesai, – apibendrino Ž. Mauricas. – Mąstant logiškai galima teigti, kad keliamų tikslų pasiekti nepavyks.“

ĮMONIŲ NAUJIENOS „Snoriukai“ už 3 mln. litų 214 „Snoro“ kioskelių Lietuvos paštui buvo parduoti už 3,1 mln. litų, skelbiama banko „Snoras“ pranešime. Teigiama, kad Lietuvos pašto pasiūlymas geriausiai atitiko kreditorių poreikius. Buvusiuose

banko „Snoras“ skyriuose bus teikiamos šiuo metu paštuose siūlomos finansinės paslaugos: įmokų ir mokesčių surinkimas, perlaidų siuntimas ir gavimas, pinigų išgryninimas, vartojimo kreditų išdavimas ir kt.

„Aprangos“ šuolis „Aprangos“ grupės devynių šių metų mėnesių grynasis pelnas siekė 26,6 mln. litų ir buvo didesnis 79,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai siekė 14,8 mln. litų. Grupės pardavimai šiuo laikotarpiu siekė 303,28 mln. litų ir buvo 26,7 proc. didesni nei pernai. „Aprangos“ grupės veiklos sąnaudos per metus didėjo 17,9 proc. ir siekė 108,78 mln. litų, skolos per pastaruosius 12 mėnesių mažėjo 11,1 mln., iki 4,7 mln. litų.

„Aprangos“ grupės devynių mėnesių pelnas išaugo 80 proc. Bendrovės nuotr.

Kruonis vilios investuotojus Prie technologijų parko Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) teritorijoje projekto prisidedanti bendrovė „Lietuvos energija“ perka inžinerinės infrastruktūros projektavimo paslau-

gas. Planuojama, kad į Ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ plėtojama Kruonio parką pritraukti investuotojai šioje teritorijoje įrengs didelius duomenų centrus.

PROGNOZĖ (TWH) Šaltinis: LEKA

16

0,00

14

–0,36

12 3,17

10 8

13,77 6,74

6

11,30 6,84

4 1,19 0,26 0,34 2 1,36 0 1,10

0,29 0,90 0,25 0,70

0,32 1,00 0,15 0,70

2011

2020

2030

Generuota Lietuvos elektrinėje Generuota iš atsinaujinančių energijos išteklių Generuota iš atsinaujinančių energijos šaltinių Generuota pramoninėse atliekinę energiją naudojančiose elektrinėse Generuota g. d. vartojančiose pramoninėse elektrinėse Generuota g. d. vartojančiose kogeneracinėse elektrinėse (išskyrus pramonines)

0,39 1,00

Kaunas lieka užribyje Iš Kauno oro uosto ir atgal keleivius skraidinančios pigų skrydžių bendrovės „Ryanair“ maršrutų sąraše nuo praėjusios savaitės vietoj daugiau nei 20 liko tik 4 užsienio miestų vardai – Londono, Bristolio, Dublino ir Frankfurto. Štilis kelerius pastaruosius metus bene sparčiausiai Europoje skrydžių krypčių ir aptarnautų keleivių skaičių didinusiame Kauno oro uoste prasideda dėl nepavykusio miesto savivaldybės ir „Ryanair“ susitarimo.

Kauno oro uoste liko vos keturios „Ryanair“ kryptys. Fotodiena

2050

Pasirinko Lietuvą Vokietijos biotechnologijų įmonė „Bio-chem Cleantec“ investuos per 20 mln. litų į savo naują gamybinį padalinį Elektrėnuose, kur gamins paviršių priežiūros priemones, skirtas pramonės reikmėms,

pavyzdžiui, geležinkelių, lėktuvų infrastruktūros priežiūrai. Planuojama, kad čia bus sukurtos 48 naujos darbo vietos. Bendrovė taip pat įsipareigojo skirti 1 mln. litų darniosioms investicijoms.


6

LIETUVOS NAUJIENOS

2%

TIEK LIETUVOS GYVENTOJŲ TEIGĖ PER PASTARUOSIUS 12 MĖN. NETURĖDAVĘ PAKANKAMAI MAISTO PAVALGYTI

Bankrotų banga

Būstas gali pigti

Per spalį bankrutuojančių įmonių padaugėjo beveik pusantro karto.

Šalies bankai gerokai pesimistiškiau nei prieš pusmetį vertina nekilnojamojo turto rinkos raidą.

Vidutiniškai per šių metų vieną mėnesį buvo registruojama po 105 bankrotus. Tokiam bankrotų skaičiui augti įtakos turėjo sezoniniai veiksniai ir galbūt numatomi bankroto administratorių skyrimo tvarkos pakeitimai.

„Nemažai smulkių prekybos, maitinimo ir paslaugų įmonių neišlaiko konkurencijos, o rudenį pagausėja statybų įmonių bankrotų, – teigia „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Keli artimiausi mėnesiai parodys, ar tai dar vienas prastėjančios Lietuvos smulkiojo verslo būklės pranašas.“

Bankrotai daugiausia palietė smulkųjį verslą. Fotodiena

NT rinkos lūkesčiai nuosekliai prastėja. Fotodiena

Artimiausiais metais nebesitikima būsto kainų augimo, daugėja manančiųjų, kad būstas pigs, o rinka dar užtruks atsigauti, atskleidė Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa.

evelina.povilaityte@ekonomika.lt

išlaikyti 2,5 proc. BVP biudžeto deficito rodiklį

K

» Mokesčius

didinti nėra gera priemonė

Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas pažymi, kad bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosekliai prastėja nuo praėjusių metų balandžio. Palyginti su ankstesne apklausa, padaugėjo respondentų besitikinčių kainų mažėjimo

» Bus siekiama

EVELINA POVILAITYTĖ ad išlieka nemaža tikimybė, jog dabartinio Seimo priimtas kitų metų biudžeto įstatymas bus peržiūrimas naujojo, patvirtino ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokia padėtis susiklosto beveik visuomet, jei Seimo rinkimus laimi opozicinės partijos, todėl geriausia būtų, kad rinkimai vyktų ne rudenį, o pavasarį. Taip biudžeto rengimą pradėtų ir baigtų tas pats Seimas ir Vyriausybė. „Dabar situacija nelabai produktyvi, nes vienos Vyriausybės rengiamas biudžetas gali visiškai neatitikti kitos politinių postulatų, – teigė finansų ministrė. – Be to, biudžetas tampa lengvu „rinkimų grobiu“ – per kampaniją galima žadėti „pasaulį seną išardyti“, nors žinoma, kad tam nėra nei teisinių, nei ekonominių galimybių. Vėliau biudžeto projektas arba turi būti keičiamas paskubomis ir drastiškai, kaip buvo 2008-aisiais, vien todėl, kad jis nebeatitiko gyvenimo realijų, arba nekeičiamas iš viso.“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtina, kad dėl šios priežasties pramonininkai atidžiai net neanalizavo dabartinio biudžeto 2013-iesiems projekto ir nerengė jo pristatymo konfederacijos nariams, kaip tai visuomet daro kviesdamiesi finansų ministrę. „Todėl man sunku ką nors pasakyti apie biudžeto projektą. Nesu įsigilinęs“, – teigė jis.

FAKTAI 2013-ŲJŲ LIETUVOS BIUDŽETAS

â Planuojamas Lietuvos viešųjų finansų deficitas, į kurį įtraukiama ir „Sodra“, siekia 2,5 proc. BVP â Numatytas naujo skolinimosi poreikis – 1,5 mlrd. litų – yra mažiausias nuo 2004 m. Bendras skolinimosi poreikis – 7,5 mlrd. litų

Pokyčių nežada Valdančiųjų kėdes jau besidalijančios partijos – Socialdemokratų, Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ – artimiausiu metu ketina sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti biudžeto projektą, pavyzdžiui, analizuojant galimybes didinti minimalią mėnesinę algą. Vis dėlto praėjusią savaitę į premjero postą pretenduojantis Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tvirtino, kad biudžeto rodikliai smarkiai kisti neturėtų: bus siekiama išlaikyti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto biudžeto deficito rodiklį. Tačiau kaip suderinti didesnes išlaidas ir finansinę drausmę, parlamentarams teks gerai pagalvoti, nes kitąmet išlaidų ir taip jau bus daugiau dėl naujų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva jau seniau savaitraščiui „Ekonomika. lt“ ne kartą minėjo, kad dabartinis Seimas nėra linkęs laikytis pažadų ir nesumažina 2009-aisiais padidintų mokesčių tarifų, nors anksčiau kalbėjo

kitaip. Anot jos, didesni mokesčių tarifai nereiškia didesnio biudžeto. „Analizuojant 2013-ųjų biudžeto pajamas pastebima, kad didėja ne visų mokesčių pajamos, – sako K. Leontjeva. – Nors kai kurių mokesčių pajamos mažėja, deja, tai nebūtinai gera žinia mokesčių mokėtojams. Kitų metų biudžete planuojama surinkti 20 mln. litų, arba 10,5 proc. mažiau iš transporto priemonių mokesčių. Svarbu, kad šis mokestis buvo padidintas nuo 2012 m. ir per šių metų 9 mėnesius buvo įvykdyta tik 94 proc. jo plano. Nuo plano atsilikta daugiau nei 8 mln. litų.“ Taigi, anot K. Leontjevos, užuot pripažinus, kad transporto priemonių mokesčio didinimas nepasiteisino taip, kaip buvo žadėta, ir kartu su biudžetu siūlius mažinti šį mokestį, kitąmet siūloma paprasčiausiai mažinti šio mokesčio pajamų planą. „Tai ydinga, nes mokestis ir jo sukeliama našta nėra mažinami, – sakė LLRI ekspertė. – Deja, biudžete taip pat nėra numatyta sumažinti naktinės mokesčių refor-

7

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

â PVM pajamos biudžete kitais metais turėtų sudaryti 9,4 mlrd. litų, GPM – 4,1 mlrd. litų, akcizų – per 3,5 mlrd. litų, pelno mokesčio – apie 1,3 mlrd. litų â Pajamos iš mokesčių sudarys beveik 19,5 mlrd. litų, nemokestinių pajamų, tokių kaip pajamos iš taršos leidimų, žemės pardavimo, į biudžetą planuojama gauti 1,9 mlrd. litų

Ekspertai sako, kad dabartinis 2013-ųjų biudžeto projektas yra racionalus, nes Lietuva dar negali sau leisti didesnių išlaidų. Fotodiena

mos metu „laikinai“ padidintus mokesčius. Turint omenyje, kad ateinančiais metais jau ketvirtus metus iš eilės šalies ūkis augs, akivaizdu, kad jau seniai laikas sumažinti padidintus mokesčių tarifus.“

Biudžetas racionalus Kad mokestinė našta Lietuvoje per didelė, ypač apmokestinant darbo jėgą, pritaria ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vis dėlto jis 2013-ųjų biudžeto projektą vadina racionaliu ir atitin-

kančiu Lietuvos galimybes. „Šiame biudžeto projekte nėra nei esminių lūžių, nei pokyčių, – sakė jis. – Išlaidos didinamos nedaug: tik tiek, kiek leidžia Fiskalinės drausmės įstatymas. Tai yra svarbiausias teigiamas pokytis

nuo 2008-ųjų, tačiau dėl to mes negalime tikėtis stebuklų. Biudžeto išlaidas būtų galima didinti tik jei didintume mokesčius ir surinktume papildomų lėšų į biudžetą. Tačiau tai nebūtų ekonomikos skatinimas.“ Anot N. Mačiulio, mo-

kesčius didinti nėra gera priemonė, nes abejotina jų surinkimo sėkmė: kaip pavyzdį jis pateikia 2009-uosius, kai padidinus beveik visų mokesčių tarifus kai kurių jų pajamos biudžete gerokai krito. „Didėjo ir pajamų bei

bendrojo vidaus produkto atotrūkis, o tai rodo, kad išaugo mokesčių vengimas. Taigi šioje srityje neturime galimybių eksperimentuoti, – teigė jis. – Mokesčius mažinti yra būtina alternatyva. Mūsų analizės rodo, kad bendras optimalus mokesčių tarifas ir mokestinė našta mūsų valstybėje yra gerokai didesnė negu turėtų būti. Sumažinus darbo jėgos apmokestinimą ilgesnėje perspektyvoje būtų galima tikėtis net didesnių pajamų nei dabar.“ Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, sumažinus biudžeto deficitą ir pasiekus balansą, o tai planuojama padaryti 2015 metais, bus galimybių didinti biudžeto išlaidas 5 ar net visais 7 proc. per metus ir svarstyti, kam tas papildomas lėšas skirti. „Dabar tokios diskusijos net negali būti. Finansų ministerija prognozuoja, kad biudžeto deficitas turėtų išlikti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, bet tik jei nepradės skilinėti euro zona, nepasitrauks Graikija ar neįvyks kitų neigiamų procesų pasaulio ekonomikoje. O rizikų yra įvairių“, – teigė N. Mačiulis. Ekonomisto nuomone, Lietuva negali sau leisti ir skolos didėjimo, nes kitais metais 6,4 proc. visų viešųjų išlaidų bus skiriama vien jai valdyti ir palūkanas mokėti. „O tai jau labai didelė suma – dešimtadalis valstybės biudžeto be Europos Sąjungos lėšų. Taigi turime ieškoti būdų, kaip sumažinti valstybės skolą, kad tie pinigai galėtų būti skiriami kur nors kitur“, – sakė N. Mačiulis.

Mažiau atliekų į sąvartynus Kuo mažiau biologiškai skaidžių atliekų turi patekti į sąvartynus. Tai bene didžiausias atliekų tvarkymo sistemos kūrimo iššūkis, su kuriuo mėgina susidoroti ir Aplinkos ministerija, ir savivaldybės bei joms pavaldūs regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Vis dėlto iki šiol bene labiausiai trūksta pačios visuomenės aktyvumo ir supratingumo.

Neigiama įtaka aplinkai Pagal ES direktyvas, taip pat pagal Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano numatytus tikslus iki 2013 metų į sąvartynus turi patekti ne daugiau kaip 50 proc. nuo 2000 metais pašalinto komunalinio biologiškai skaidžių atliekų (BSA) kiekio. Skaičiais tai – ne daugiau kaip 362 000 tonų. BSA – tai maisto ruošimo (vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir pan. likučiai), taip pat žaliosios (nupjauta žolė, lapai, medžių šakos ir pan.) atliekos. Joms priskiriamos ir popierius bei kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, kurios lieka pramoninėje gamyboje,

dumblas, gyvulių mėšlas, srutos. Sąvartynuose tokių atliekų yra. Per šį procesą išsiskiria metano, kitokių dujų bei lakiųjų organinių junginių, kurie daro neigiamą įtaką klimato atšilimui. Be to, savaime susidaro dar viena, žmones itin piktinanti problema: nemalonūs, nuo sąvartynų prieigų sklindantys kvapai. Todėl siekiama, kad šios atliekos būtų tvarkomos tinkamai: perdirbamos, panaudojamos biodujų ar komposto gamybai, kartu ir energijai išgauti, pagaliau kaip trąša.

Galima išgauti energiją Siekiant mažinti BSA patekimą į sąvartynus nuo 2000-ųjų Lietuvoje remiama kompostavimo aikštelių statyba. Šiuo metu šalyje jau veikia 21 tokia aikštelė. Tačiau ne mažiau svarbu diegti atliekų apdorojimo įrenginius. Lietuva yra pasirin-

kusi mechaninį biologinį atliekų apdorojimo būdą. Į sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, jas išrūšiuoja aukštosios technologijos. Viskas, ką galima perdirbti, atiduodama perdirbti, o tam netinkančios, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos gali būti panaudojamos energijos gamybai. Tokias sistemas turėtų statyti devyni šalyje veikiantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Tam iš ES lėšų skirta 450 mln. litų. Pinigai nemaži, tačiau bėda, kad kai kur projektų įgyvendinimas stringa. Kai kurie centrai išties nemažai pasistūmėję į priekį, tačiau keli, kaip sakoma, velkasi uodegoje. Tokiu atveju jie rizikuoja netekti finansavimo. Šis smūgis būtų skaudus ne tiek patiems centrams, kiek jų aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantiems žmonėms.

» Kai kurie centrai išties nemažai

pasistūmėję į priekį, tačiau keli, kaip sakoma, velkasi uodegoje

Maisto ir kitas žaliąsias atliekas būtina ne tik rūšiuoti, tačiau ir perdirbti ar kitaip panaudoti. Shutterstock


8

CV

Kęstutis Gečas

1996 m. baigė Vilniaus universitetą, gavo žurnalistikos bakalauro laipsnį 2000–2004 m. dirbo komunikacijos agentūroje „Viešųjų ryšių partneriai“ Iki 2005 m. buvo „Rubicon Group“ Komunikacijos departamento vadovas Nuo 2005 m. dirba „Viešųjų ryšių technologijose“

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

A

pie verslininkų įvaizdį ir apie tai, kodėl lietuviai nelinkę girtis, kalbamės su viešųjų ryšių agentūros „Viešųjų ryšių technologijos“ įkūrėju ir savininku Kęstučiu Geču.

?

Kaip manote, kas formuoja ir kas lemia verslininkų įvaizdį? Yra daug puikių verslininkų, kurie kantriai dirba ir pasiekia puikių rezultatų, dažniausiai jie garsiai nekalba laikydamiesi nuomonės, kad jų darbai turi kalbėti už juos pačius. Tačiau taip pat yra egocentriškų verslininkų, kurių mąstysenoje dominuoja karybos, nesiskaitymo su priemonėmis, darbuotojais, klientais, visuomene elementai. Natūralu, kad tai nepatinka aplinkai ir visuomenėje sparčiai sklinda gandai apie tokią elgseną. O blogos žinios geriau įsitvirtina ir yra labiau pastebimos. Antras įvaizdį lemian-

tis veiksnys yra žiniasklaida. Išskyrus vieną kitą priemonę, žiniasklaidoje dominuoja nuomonė: gera informacija apie verslą yra reklama, o už ją reikia mokėti, todėl nemokamai rašomi tik blogi dalykai apie verslą. Vienas iš absurdiškiausių tokios logikos rezultatų yra žiniasklaidos nenoras nurodyti, pavyzdžiui, interviu davusio direktoriaus darbovietės, nes neva tai bus jo įmonės reklama. Toks požiūris suformuoja tendenciją, kad viešumoje dominuoja neigiama informacija apie verslą. Trečias įvaizdžio formuotojas yra visuomenė, kuri dar neatsikrato sovietinio mąstymo stereotipų, pavyzdžiui: „turtingas žmogus yra vagis“, „sekasi tik tiems, kurie turi ryšių“, „verslo imasi tik turintieji daug pinigų“, „verslas engia žmones“ ir t. t. Deja, didelė dalis visuomenės nenori keisti šių stereotipų ir neturi tam paskatos dėl įvairių priežasčių, iš kurių viena svarbiausių yra valstybė. Valstybė ir politikai vi-

siškai negina verslo. Paradoksas, bet Lietuvoje valstybė turėtų vis dažniau pradėti ginti verslą nuo visuomenės, o ne atvirkščiai, nes vienas žmogus ar jų grupė gali nebaudžiami padaryti didžiulę žalą verslui viešai pareikšdami nepagrįstų abejonių, kurias noriai viešina žiniasklaida, valstybės institucijos imasi tirti, o politikai pasinaudoja proga suvaidinti „žmonių gelbėtojo“ vaidmenį.

?

Kuo skiriasi verslininko įvaizdis Lietuvoje ir užsienio šalyse? Klausimas labai platus, tačiau apibendrinus, senas tradicijas turinčiose šalyse verslas yra gerbiamas užsiėmimas, o verslininkai laikomi kūrybingais ir daug bei atkakliai dirbančiais žmonėmis. Problemų dėl verslo ir verslininko įvaizdžio visada kyla pokyčius išgyvenančiose šalyse, nes čia verslininkai greitai iškilo ir dažnai tai nutiko ne dėl profesinių jų gebėjimų, bet dėl mokėjimo pasinaudoti situacija, veikiant agre-

Dėl įstatymų pakeitimų, nulėmusių nesurenkamus turto mokesčius, Vilniaus savivaldybė Finansų ministerijos prašys 20 mln. litų paskolos

Š

ie pakeitimai lėmė, kad realus turto mokesčių surinkimas yra žymiai mažesnis nei prognozavo Finansų ministerija – Vilniaus savivaldybės biudžetui teks 32,3 mln. litų mažiau turto mokesčių nei 2011 metais. Kaip rašte savivaldybei patvirtina Valstybinė mokesčių inspekcija, NT mokesčio surinkimas suma-

K. Gečo nuomone, neigiama informacija apie verslą susijusi ne su realybe, o su suinteresuotomis grupėmis.

Asmeninio albumo nuotr.

syviai, dažnai nepaisant net įstatymų ar moralės normų.

?

Kiek lietuviams verslininkams rūpi jų įvaizdis ir kiek jie deda pastangų siekdami sudaryti jį kuo geresnį? Lietuvoje yra trys grupės verslininkų, kurių požiūris į komunikaciją ir įvaizdžio formavimą yra skirtingas. Pirmoji – konservatyvieji, nenorintys išsišokti, todėl besilaikantys nuomonės, kad jų veikla yra geriausia įvaizdžio formuotoja. Šis požiūris gerbtinas, bet neatitinka šiandienos, informacinio amžiaus keliamų reikalavimų – esant didesnei konkurencijai tokie verslininkai gali greitai pralaimėti. Tokių verslininkų daugiausia, tačiau gerų ir tyliai dirbančių taip pat daug, tik

jų mes nematome viešumoje ir, žinoma, nematome jų gerų darbų. Kai kurie verslininkai elgiasi priešingai – jie visas pastangas meta į įvaizdžio formavimą ir dažnai bando tokiu būdu kompensuoti savo problemas. Ši grupė sparčiai mažėja ir jau beveik išnyko, nes pamažu pati rinka apsivalo. Trečiai grupei priklauso modernieji verslininkai, aktyviai kuriantys įvaizdį, besistengiantys pasakoti apie save geras istorijas. Iš tikrųjų būtent ši grupė yra ta, apie kurią mes išgirstame žiniasklaidoje.

?

Užsienyje nuolat minimos „gerosios“ verslo naujienos, Lietuvoje pabrėžiamos blogos. Kodėl šalies verslininkai patys nelinkę girtis?

Žiniasklaida mano, kad žmonėms blogos naujienos yra įdomiau ir aktualiau. Išimtis yra verslui skiriami kanalai ir kai kurie, kurių rengėjai suvokia, kad teigiama informacija apie verslą taip pat gali būti įdomi ir aktuali. Neigiamos informacijos apie verslą kiekis susijęs ne su realybe, o su žiniasklaidos filtrais ir suinteresuotomis grupėmis, pavyzdžiui, politikais. Jeigu verslininkas kalbės apie realius rezultatus, nuveiktus darbus, įvaizdis gerės. Bet jeigu bus bandoma manipuliuoti ir viską pateikti geriau nei yra iš tikrųjų, kyla rizika, kad bus parodyta realybė, įvaizdis subliūkš ir verslininkai turės dar daugiau bėdų.

NUOMONĖ Nepasigirsi – niekas nepagirs

Geros naujienos keičia lūkesčius

Algimantas Akstinas, Lietuvos verslo konfederacijos direktorius: Jeigu pats nepasigirsi, niekas nepagirs. Verslas turi formuoti savo įvaizdį ir daugiau kalbėti apie gerus dalykus, sektinus pavyzdžius. Lygiuojamės į Estijos ekonomiką, verslininkus, tačiau galbūt jie ne geriau dirba, o paprasčiausiai geriau apie save kalba

Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuvos“ ekonomistas: Kaip susigrąžinti stabilumą? Pirmas dalykas, kurio visiems reikia, yra geros naujienos. Jos keičia žmonių lūkesčius, nuotaikas ir tai lemia gerus rezultatus. Europoje gerų naujienų ne tiek daug ir kyla nemaža rizika, kad jeigu tų naujienų nebus ateityje – nugrimsime į recesijos liūną

Fotodiena

Fotodiena

9

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Vilniaus savivaldybė svarsto kreiptis į Finansų ministeriją dėl 20 mln. litų paskolos, kad padengtų biudžeto deficitą. Shutterstock

žėjo daugiausia dėl lizingo įmonių, kurios pasikeitus įstatymui faktiškai buvo atleistos nuo NT mokesčio mokėjimo, o šių įmokų neteko būtent savivaldybių biudžetai. VMI duomenimis, dėl turto mokesčių įstatymų pakeitimų ir patikslintų mokesčių deklaracijų Vilniaus savivaldybės biudžetas per pirmus devynis šių metų mėnesius gavo 32,3 mln. litų mažiau nei 2011 metais. Iki 2011 metų galiojęs Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numatė, kad NT mokestį moka faktinis turto savininkas, išperkamosios nuomos atveju tai buvo pati lizingo bendrovė. Tačiau Seimui priėmus įstatymo pakeitimą, dabar mokestį moka tas, kuris įsigyja turtą. Taip asme-

nys, lizingu įsigiję gyvenamosios, sodų, garažų, ūkio ir kitą nekilnojamąjį turtą, nebemoka nekilnojamojo turto mokesčio, nors realus turto savininkas išlieka finansinės nuomos (lizingo) įmonės. Fiziniai asmenys taip pat nebemoka mokesčio, net jeigu naudoja turtą ekonominėje ar individualioje veikloje, dėl ko ateityje gali susidaryti dar didesnis šio mokesčio deficitas. Be to, Eurostato leidinyje „Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje“ pažymėta, kad Rumunijos ir Latvijos nekilnojamojo turto pajamų lygis artimas ES aritmetiniam vidurkiui apie 0,74 proc. BVP, kai Bulgarijos ir Lietuvos pajamų lygis iš šio mokesčio sudaro tik apie pusę ES vidurkio. Užs. Nr. 09-11-2012

GPM PASISKIRSTYMAS TARP MIESTŲ (tūkst. litų, planuojamame 2012 metų biudžete)

GPM dalis savivaldybėje Savivaldybė Vilniaus miesto 846 817 303 108 Kauno miesto Klaipėdos miesto 154 094 Mažeikių rajon 37 706

Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymas

Į savivaldybės biudžetą patenkanti GPM dalis (proc.) 40 94 86 95

į valstybės iždo sąskaitą 508 090 18 186 21 573 1 885

į savivaldybės biudžetą 338 727 284 922 132 521 35 821

PASTABA. Kituose Lietuvos miestuose į savivaldybės biudžetą patenka 100 proc. surenkamo GPM

SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMA GPM DALIS, % Savivaldybė Vilniaus m. Kauno m. Klaipėdos m. Šiaulių m. Panevėžio m. Mažeikių r. Kitos

2002 40% 74% 64% 96% 84% 55% 100%

2003 40% 74% 64% 96% 84% 55% 100%

2006 40% 74% 64% 96% 84% 90% 100%

2010 40% 94% 86% 100% 100% 95% 100%

Šaltinis: LR Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlis

2012 40% 94% 86% 100% 100% 95% 100%

2006/2010 ♃Á ↑ 20p ↑ 22p ↑ 4p ↑ 16p ↑ 5p –


10

4

5

2 3

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 504 respondentai

19% 2. Iki 1 100 litų 18% 3. Iki 1 509 litų 36% 4. Palikti dabartinį 14% 5. Reikia mažinti 13% 1. Iki 1 000 litų

Kiek reikia didinti minimalų mėnesinį atlyginimą?

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas buvo daugelio politinių partijos rinkimų arkliukas. Nors ekspertai skeptiškai vertina galimybes šiuo metu kelti minimalų uždarbį, didžioji dalis apklaustųjų tikisi didesnės MMA.

www.ek.lt

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

nuomone, įmonei steigti pasirinkę mažesnį miestą jie neprašovė, nes čia teikiama didžiulė parama ir paskatinimas verslui. „Verslą reikia kurti ten, kur žmonės nuoširdesni“, – tikino jis.

Pelnyti pasitikėjimą

Ambicingo verslininko planai – plėtra, ekologiškų daržovių ir net krevečių auginimas. Asmeninio albumo nuotr. – žuvis iš Šiaurės Afrikos. Ji, sakė G. Merkys, nė kiek neprimena riebių, dumblu atsiduodančių lietuviškų šamų. Tai liesa ekologiškai, šiltame vandenyje auginama žuvis, neturinti gausybės ašakų, žvynų ir žuviai būdingo kvapo. „Panašu, kad pasirinkome tinkamus partnerius, kolegas ir kol kas mums sekasi, kuriame didžiulius planus“, – kalbėjo pašnekovas.

Kur nuoširdesni žmonės Jaunas verslininkas tikina, kad pradėti savą verslą nuo įmonės kūrimo – klaida. „Reikia pasižiū-

» Reikia pasižiūrėti, ar verslas apskritai sekasi, įmonę reikia steigti tik tada, kai yra prasmė

ĮDOMU

Aviacinio vasaros sezono metu augo keleivių skaičius turistinėmis ir verslo kryptimis, be to, sėkmingas orlaivių užpildymas šią vasarą atidarytomis naujomis

Negavus kvito iš taksi vairuotojo, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia apie tai pranešti telefonu 1882 ar programėle „Pranešk“.

reguliariomis sezoninėmis kryptimis į Tel Avivą, Reikjaviką ir Krokuvą leidžia tikėtis dar didesnio šių krypčių populiarumo kitą vasarą, prognozuoja TVOU. Per vasaros sezoną – nuo 2012 m. kovo 25 d. iki spalio 27 d. – atlikta 18,8 tūkst. skrydžių, kurie augo 7 proc., palyginti su 2011 m. vasaros sezonu. Šiuo laikotarpiu populiariausios kryptys buvo Frankfurtas, Londonas, Kopenhaga, Ryga, Helsinkis, Milanas, Dublinas, Antalija.

TVOU keleivių skaičiaus augimo tikisi ir ateityje. Fotodiena

mažesniems šalies rajonams. Tokį faktą puikiai iliustruoja AB „Panevėžio keliai“ pavyzdys – bendrovė, vykdydama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, sugebėjo ne tik išgyventi

sunkmetį, bet ir įdiegti daug naujų technologijų. „Europos Sąjungos parama sudaro bene trečdalį šalies biudžeto, todėl ji, be abejonės, yra svarbi tiek visai valstybei, tiek konkrečiam ūkio sektoriui ar rinkos dalyviui.

Nuo lapkričio 1-osios visi taksi keleiviai turi gauti kvitus – keleiviui sumokėjus taksometro rodomą sumą vairuotojas visada privalo jam išduoti pinigų priėmimo dokumentą. Tokia tvarka nustatyta susisiekimo ministro įsakymu patvirtintomis Keleivių vežimo lengvaisiais auto-

mobiliais taksi taisyklėmis. Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, Valstybinės mokesčių inspekcijos identifikuotos mokestinės rizikos taksi versle išlieka aukštos. Tai patvirtina ir šiais metais kartu su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais atlikti tikrinimai taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse: nepaisant vykstančių ikiteisminių tyrimų ir atliekamų mokestinių patikrinimų nuolat gaunama pranešimų apie slepiamas pajamas taksi versle.

Negavusieji čekio iš taksistų kviečiami pranešti. Fotodiena

Ekstremaliai produktyvus

Naujo verslo idėja Merkių šeimoje kilo po to, kai Artūras Merkys, šeimos galva, jau buvo išbandęs ir ne itin sėkmingai plėtojęs kelis verslus. „Jie nesisekė galbūt dėl požiūrio į verslą kaip į idėjinį dalyką, o ne kaip į pajamų šaltinį. Nusprendėme buvusių klaidų nekartoti“, – pasakojo A. Merkio sūnus Girius, „Merkio šamo“ maisto ambasadorius ir bendrovės „Giedrupė“ akcininkas.

A. Merkio svajonė buvo ichtiologija, tačiau vyras studijavo fiziką. „Vis dėlto jis visą laiką mėgo žuvį, daug nardė, bandė suderinti mokslus su hobiu. Motyvacija tapo modernios technologijos, vieną jų jis surado ir sugalvojo pritaikyti iš Afrikos kilusiems šamams auginti Lietuvoje, – pasakojo G. Merkys. – Jam tai buvo iššūkis, o aš visada buvau linkęs į verslą ir nutariau, kad žuvys, kurias jis pasirinko auginti, yra labai įdomu, kilo daug minčių, kuria linkme galima dirbti toliau.“ Merkių šeimos pasirinktas ūsuotasis šamas

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) per šių metų aviacinės vasaros sezoną pervežė 1,46 mln. keleivių, t. y. 21,3 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir pasiekė geriausią vasaros sezono rezultatą per visus oro uosto veiklos metus.

Ragina reikalauti čekio

NAUJIENOS TAVO VERSLUI

„Merkio šamas“ iš tiesų neturi nieko bendro su Merkio upe. Ir apskritai ši žuvis kilusi iš Afrikos. Merkio šamu ją vadina gerbėjai, kuriems Merkių šeimos auginamos egzotiškos žuvys tapo skaniausiu patiekalu.

Mokslas ir svajonė

Rekordinė oro uosto vasara

SAVAITĖS KLAUSIMAS

1

11

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

rėti, ar verslas apskritai sekasi, įmonę reikia steigti tik tada, kai tam yra prasmė“, – tvirtino G. Merkys ir pasakojo, kad kartais į juos kreipiasi šamų auginimo idėja užsidegę žmonės, kuriems verslininkai pirmiausia pataria nusipirkti 50 kilogramų šamų ir pamėginti juos parduoti. Be to, anot G. Merkio, svarbu pasirinkti verslui tinkamą aplinką. „Pavyzdžiui, kurti verslą Vilniaus rajone ar Vilniuje būtų daug sunkiau, – didelio miesto trūkumus pasakojo Utenoje verslą įkūręs G. Merkys. – Didmiestyje sudėtingiau sulaukti dėmesio, nes jame susitelkę didžiuliai rykliai, dirba išpaikinti valdininkai.“ Jo

Prekybos žuvimi pradžia buvo neįprasta – „Merkio šamas“ keliavo iš vieno Lietuvos miesto į kitą, kur potencialūs pirkėjai ragavo ir klausėsi pasakojimų, kaip žuvys auginamos, kaip paruošiamos. Ne vienas iš ragavusių „Merkio šamo“ yra apsilankęs ir ten, kur žuvys auginamos. Šiandien „Merkio šamo“ laukia visoje Lietuvoje. „Mes radome būdą, kaip jį pristatyti, kad žmonės susidarytų tinkamą įspūdį. Plėtra vyko principu, kuris ir turi būti versle, – klientas turi reikalauti produkto. Reikia pelnyti jo pasitikėjimą“, – aiškino pašnekovas. Šamų populiarumą didina ir maisto ambasadoriai, sutikę reklamuoti šamus, valgyti juos, vaišinti artimuosius ir draugus, pasakoti apie šios žuvies subtilybes ir auginimo ypatumus. „Ši reklama eina iš lūpų į lūpas. Taip, per maisto ambasadorius, pasiekėme daugelį Lietuvos vietų. Mums skambindavo ir sakydavo, kad kuriame nors mieste

daugiau žmonių norėtų užsisakyti žuvies“, – prisiminė G. Merkys, šiandien suskaičiuojantis daugiau nei 110 tokių valgančių šamus ambasadorių.

Ir gerai, ir blogai Dar vienas „Merkio šamui“ svarbus dalykas – produktų šviežumas. „Bandome užtikrinti visus aukščiausios kokybės parametrus. Garantuojame šviežumą – klientai žino, kad perkama „Merkio šamo“ žuvis būna apdorota prieš 4–12 valandų“, – aiškino G. Merkys. Šiandien šamų paklausa tokia didelė, kad norėdami užtikrinti, jog maisto ambasadorių atvesti klientai gaus užsisakytą žuvį, „Giedrupės“ įkūrėjai buvo priversti sumažinti žuvies, parduodamos stambiesiems klientams, kiekį. „Viskas tam, kad galėtume patenkinti paklausą, ateinančią per maisto ambasadorius. Taigi tas augimas ir gerai, ir blogai“, – juokėsi verslininkas. Pokalbį su ambicingu verslininku G. Merkiu baigėme kalbėdami apie jaunos įmonės planus, kurie iš tiesų įspūdingi. Kas žino, galbūt juos įgyvendinę verslininkai „Merkio šamą“ praplės iki ekologiškų daržovių, čia pat auginamų krevečių, vėžių, omarų ir kitų jūros gėrybių.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

Norint dirbti produktyviau, nebūtina dirbti sunkiau. Reikia tiesiog dirbti gudriau. Bent jau taip teigia Robertas C. Pozenas, kuris vienu metu vadovavo pasaulinei finansų paslaugų įmonei ir dėstė visą kursą Harvardo verslo mokykloje.

Kaip suformuoti komandą

Ar atsimenate, kai buvote pirmokas ir nedrąsiai ėjote į mokyklą, kur viskas nauja ir nepažįstama? Net didelę patirtį sukaupę ir aukščiausius postus užimantys specialistai žengdami pirmuosius žingsnius įmonėje ar organizacijoje ne visada žino, ko laukti iš naujos aplinkos.

T

ransporto sektorius Lietuvoje sukuria apie 11 procentų šalies bendrojo vidaus produkto, o infrastruktūros plėtra pritraukia nemažai investicijų. Tokios investicijos labai padeda

Nemokama duomenų bazė

VšĮ „Versli Lietuva“ šį rudenį pasiūlė naują paslaugą verslui – nemokamą registraciją Eksportuotojų duomenų bazėje. Pasak Eksporto departamento projektų vadovo Ramūno Baltaduonio, paslauga skirta įmonėms, kurių veikla nukreipta į eksportą bei plėtrą į kitas šalis.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

„Panevėžio kelių“ specialistai dirba įgyvendinant daugelį svarbių kelių infrastruktūros gerinimo projektų, kurie finansuojami ES paramos lėšomis. Fotodiena

Parama susisiekimo infrastruktūrai ekonominio sunkmečio sąlygomis leido palaikyti gerą šalies magistralinių kelių tinklo būklę, iš dalies prisidėjo ir prie miestų gatvių infrastruktūros tobulinimo“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė. Pašnekovės teigimu, bendrovė yra viena iš kompanijų, kuri tiesiogiai dalyvauja vykdant ES lėšomis finansuojamus projektus. „Pajamos iš susisiekimo infrastruktūros projektų iš dalies leido amortizuoti kompanijos patiriamus nuostolius dėl sumažėjusių užsakymų kiekio kelio tiesimo rinkoje, – pasakojo R.Čepienė. – ES finansuojami projektai padėjo įmonei išsaugoti ir didžiąją dalį darbo vietų bei gamybinių bazių tinklą, kurį net pavyko šiek tiek išplėsti.

ĮDOMU?

» ES finansuojami projektai padėjo

įmonei išsaugoti ir didžiają dalį darbo vietų Tai labai svarbu pačiai įmonei veiklos tęstinumo užtikrinimo prasme. Be to, ši parama naudinga visam kelių sektoriui, nes kelių infrastruktūrai palaikyti reikia ne tik lėšų, bet ir didelių galimybių, technologinių ir intelektinių.“ AB „Panevėžio keliai“ atstovės teigimu, gerinant kelių infrastruktūrą būtina nuolat kurti ir diegti šiuolaikiškas technologijas. „ES lėšomis finansuojami projektai sudarė sąlygas bendrovei sukurti, įdiegti ir praktikoje pritaikyti inovatyvias kelių statybos technologijas: asfaltų klojimo technologiją „karštas ant karšto“ metodu, naujo tipo atraminių sienučių – gabionų projektavimo

ir statybos technologiją, šlaitų apželdinimo hidrosėjos būdu technologiją ir kitas“, – pasakojo pašnekovė. Šiuo metu AB „Panevėžio keliai“ dirba 680 žmonių, darbų sezono įkarštyje darbuotojų skaičius siekia 950. Daug specialistų dirba įgyvendinant daugelį svarbių kelių infrastruktūros gerinimo projektų, kurie finansuojami ES paramos lėšomis. Pavyzdžiui, bendrovė neseniai rekonstravo magistralės „Via Baltica“ ruožą ties Pasvaliu, šiuo metu su AB „Šiaulių plentas“ baigia tiesti Kairių aplinkkelį, taip pat dalyvauja tiesiant Vilniaus išorinį pietinį aplinkkelį. Uzs. Nr. 10-11-2012

Jei turite klausimų ar pastebėjimų apie ES paramą transporto sektoriui, susisiekite su redakcija: info@ekonomika.lt, tel. (85) 203 1086


12

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

ITALIJA. Italijos policija konfiskavo turto už 65 milijonus eurų (224 mln. litų), priklausančio „Marzotto“ šeimai – „Hugo Boss“ ir kitų prestižinių prekių ženklų imperijos savininkei. Industrinė grupė kaltinama pinigų plovimu per netikrą įmonę Liuksemburge. Nustatyta, kad įmonė nesumokėjo per 200 mln. eurų mokesčių.

Tarp konfiskuoto turto – nekilnojamasis turtas Romoje, Kortine Šiaurės Italijoje, Sardinijos saloje. VOKIETIJA. Vokietijos prokurorai tiria Šveicarijos banko UBS Vokietijos filialo veiklą dėl įtarimų darbuotojams padėjus klientams išvengti vietos mokesčių. Tyrimas pradėtas dar kovo mėnesį sužinojus, kad lėšos

galbūt buvo perkeltos per vidinę sąskaitą iš Vokietijos į Šveicariją. UBS patikino, kad bendradarbiauja su pareigūnais ir kad po banko vidinių tyrimų nebuvo aptikta nesąžiningos „UBS Deutschland AG“ veiklos. MINSKAS. Į Lietuvos ambasados Minske teritoriją buvo įmesti keli padegamieji užtaisai – Mo-

lotovo kokteiliai. Įsiplieskusią ugnį greitai užgesino ambasados apsaugos darbuotojai. Per incidentą sužeistųjų išvengti pavyko. Dėl išpuolio Lietuva Baltarusijai įteikė oficialią notą. Baltarusijos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl chuliganizmo. Lietuvos diplomatai šį incidentą vertina kaip teroristinį išpuolį.

MINDAUGAS SAMKUS

tojams lengviau įvertinti geležinkelio kompanijų kreditingumą. Šiandien nedidelė grupelė reitingų agentūrų, tarp kurių labiausiai išsiskiria „Moody‘s“, „Standard & Poor‘s“ ir „Fitch“, savo rankose sukaupė mil-

žinišką įtaką. Vos vienas raidelės ar skolinimosi perspektyvos pakeitimas gali smarkiai sujaukti investuotojų planus.

tinkamai įvertinusios su būsto paskolomis susietus vertybinius popierius ir taip iš dalies sukėlusios pasaulinę finansų krizę. Vis dėlto bent jau iki šiol niekam nepavykdavo įrodyti jų kaltumo, ta-

Kratė Gariūnus Po skandalo, kuris pernai sukrėtė sostinės Gariūnų turgavietę, FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai vėl aplankė prekeivius gavę informacijos, kad ten prekiaujama klastotėmis iš Kinijos. Pareigūnai sulaikė maždaug dvidešimt verslininkų, kelis jų, anot Vilniaus apygardos prokuratūros atstovų, ketinama suimti. At-

likus kratas aptikta grynųjų pinigų ir klastotų prekių iš Kinijos. Pernai atlikę panašią operaciją FNTT skelbė, kad per kratas rasta 1,2 mln. litų, taip pat nustatyta, kad be dokumentų prekeiviai įsigijo prekių už maždaug 5 mln. litų. Verslininkai skundžiasi, kad dėl tokių nusikaltimų kalta valstybės mokesčių politika, smaugianti verslininkus. mindaugas.samkus@ekonomika.lt

J

ohnas Moody 1909 metais tapo pirmuoju finansų analitiku, kurio priskirti raidiniai įvertinimai padėjo investuo-

Per kratas pareigūnai rado svarbių įkalčių, patvirtinančių, kad Gariūnų turgaus prekeiviai vengė mokėti mokesčius valstybei. Fotodiena

Suklaidino investuotojus Reitingų agentūros ne kartą buvo kaltintos ne-

FAKTAI „REMBRANDTO“ UŽRAŠAI

Aptiko šešėlinį milijonierių 33-ejų panevėžietis, įtariamas iš nelegalios prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra legalizavęs daugiau nei 1,4 mln. litų, turės stoti prieš teismą. Atskleista, kad Panevėžio rajone gyvenantis vyras prekiavo naudotomis „Mercedes Benz“, BMW, „Volkswagen“, „Audi“ ir kitų automobilių detalėmis bei aparatūra, o siūlomų prekių duomenis skelbdavo interneto erdvėje

– nenustatytuose tinklalapiuose ir per interneto prekybos sistemą „eBay“. Nustatyta, kad prekiaudamas automobilių detalėmis ir aparatūra įtariamasis nebuvo įsteigęs jokios įmonės, nemokėjo mokesčių. Per kelerius metus iš nelegalios tarptautinės prekybos naudota automobilių technika panevėžietis gavo daugiau nei 1,4 mln. litų pajamų ir nesumokėjo daugiau nei 200 tūkst. litų mokesčių.

â „Rembrandto“ užrašais laikomos Nyderlandų banko „ABN Amro“ sukurtos su kreditų rizikos indeksais susietos struktūrizuotos finansinės priemonės (CPDO) â 2006 m. pabaigoje 13 Australijos savivaldybių tarybų įsigijo CPDO už 16 mln. Australijos dolerių (45 mln. litų) â Australijos federalinio teismo sprendimu, reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ nepagrįstai CPDO priskyrė aukščiausią skolinimosi reitingą (AAA) â Per kelerius metus tarybos patyrė daugiau kaip 90 proc. nuostolį dėl savo investicijų

Neteisėtai praturtėjęs panevėžietis yra vienas iš grupės asmenų, kurie iš neteisėtos prekybos garso, vaizdo ir navigacine technika gavo daugiau nei 6 mln. litų pajamų. Fotodiena

â Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje banko „ABN Amro“ kitiems bankams ir pensijų fondams parduotų CPDO vertė siekia 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd. litų)

13

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Ekspertai tikisi, kad Australijos teismo sprendimas dėl reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ veiklos taps svarbiu precedentu ateities bylose. AFP

čiau po vieno Australijos teismo sprendimo visa tai gali pasikeisti. Praėjusią savaitę Australijos federalinis teismas priėmė sprendimą, pagal kurį pripažinta, kad reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ (S&P) prieš pasaulinę finansų krizę suklaidino investuotojus. Teismo nutarimu skirdama aukščiausią įvertinimą sudėtingam išvestinių finansinių priemonių produktui, kurį sukūrė Nyderlandų bankas „ABN Amro“, reitingų agentūra „suklaidino“ ir „apgavo“ 12 Australijos savivaldybių. Vietos valdžios institucijos 2006 metais per tarpininkus įsigijo AAA reitingais paženklintas su kreditų rizikos indeksais susietas struktūrizuotas finansines priemones (angl. constant proportion debt obligations, CPDO). Teismo teisėja Jayne Jagot teigė, kad „pagrįstai kompetentingos“ reitingų agentūros negalėjo skirti aukščiausio reitingo vertybiniams popieriams, kurie buvo apibūdinti kaip „groteskiškai sudėtingi“. Be to, S&P ir banko „ABN Amro“ didmeninės bankininkystės padalinys išplatino informaciją ir pranešimus, kurie buvo

„klaidingi“ ar paremti „klaidingais aiškinimais“, tvirtino teisėja.

„Rembrandto“ užrašai 13 Australijos valstijos Naujojo Pietų Velso

tarybų buvo įtikintos, kad 2006 metų pabaigoje įsigyti CPDO turi labai mažą tikimybę tapti nuostolingi. Šiuos vertybinius popierius taryboms pardavė savivaldybėms patarianti bendrovė „Local Government Financial Services“ (LGFS). Tačiau neprabėgus nė dvejiems metams vertybiniai popieriai buvo likviduoti, nes įkainiai išaugo, o priemones palaikantys grynieji pinigai pasiekė pavojingą lygį. Tarybos į šias priemones, dar žinomas kaip „Rembrandto“ užrašai, investavo 16 mln. Australijos dolerių (45 mln. litų), tačiau per kelerius metus prarado daugiau kaip 90 proc. savo investicijų. Teismas nurodė, kad vietos savivaldoms turės būti grąžinta 16 mln. Australijos dolerių (45 mln. litų), o bendros teismo išlaidos su palūkanomis gali siekti 30 mln. Australijos dolerių (84,5 mln. litų). Pasak teisėjos J. Jayne, S&P pateiktas pernelyg optimistinis finansinių produktų įvertinimas buvo pagrindinė nuostolių priežastis. „CPDO galėjo gauti AAA reitingą tik remiantis nepagrįstu optimizmu ir ne kitaip“, – komentuodama teismo sprendimą sakė teisėja. LGFS, kuri taip pat padavė į teismą banką

„ABN Amro“ ir S&P, gali tikėtis 16 mln. Australijos dolerių žalos atlyginimo, patirto pardavus vertybinius popierius. LGFS iš „ABN Amro“ įsigijo CPDO už 45 mln. Australijos dolerių (126,8 mln. litų) ir dalį jų perpardavė savivaldybių taryboms, o likusią dalį pasiliko. Gindama savo poziciją reitingų agentūra S&P teigė ketinanti apskųsti Australijos teismo verdiktą. „Esame nepatenkinti teismo sprendimu, atmetame kaltinimus, kad mūsų nuomonė buvo netinkama, ir skųsime šį teismo nuosprendį“, – teigiama oficialiame agentūros pranešime. Teisme S&P tvirtino, esą teismas neįdėjo pakankamai pastangų, kad suprastų investicijas, ir rėmėsi tik LGFS patarimu. Agentūra teigė, kad jos vaidmuo šioje byloje apsiriboja nuomonės apie vertybinių popierių kreditingumą pateikimu, o pateiktoms išvadoms bankas „ABN Amro“ neturėjo jokios įtakos.

Precedentas Europai Australijos teismo sprendimas yra istoriškai pir-

masis, kai reitingų agentūra sulaukė verdikto dėl struktūrinių finansinių produktų. Šį sprendimą neabejotinai išanalizuos konkurencinės reitingų agentūros, pasaulio investuotojai ir investiciniai bankai. „Tai rimtas smūgis reitingų agentūroms, kurios ilgus metus pelnėsi iš to, kad skirdavo šiuos reitingus, tačiau dėl savo nuomonių nelikdavo atsakingos investuotojams, – po teismo sprendimo žurnalistams teigė Australijos savivaldybėms atstovaujanti teisininkė Amanda Banton. – Reitingų agentūros daugiau nebegalės slėptis už paneigimų, kad nebūtų atsakingos.“ JAV reitingų agentūros sėkmingai kovoja su joms pateikiamais kaltinimais ir tvirtina, kad netikslūs reitingai tėra įstaigų nuomonės, kurios nesukuria jokios atsakomybės investuotojams. Žymiu laimėjimu laikomas Australijos teismo nutarimas, pasak teisininkų, gali suteikti precedentą analogiškiems sprendimams Europoje. Pasak vietos savivaldos

bylinėjimąsi finansavusios bendrovės „IMF Australia“ generalinio direktoriaus Johno Walkerio, tai gali būti pamatas nuostoliams susigrąžinti JAV ir Europoje. „IMF Australia“ šiuo metu nagrinėja potencialius ieškinius Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Šiose šalyse banko „ABN Amro“ kitiems bankams ir pensijų fondams parduotų CPDO vertė siekia 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd. litų). Šiuos išvestinius finansų instrumentus taip pat buvo įvertinusi reitingų agentūra S&P. „Tikimės, kad investuotojai, bankai ir priežiūros institucijos pasaulyje nuodugniai išnagrinės šį nutarimą ir pasidarys platesnes išvadas“, – žurnalistams teigė J. Walkeris. Tarptautinių reitingų agentūrų įvaizdžiui suduotas rimtas smūgis. Australijos teismo sprendimas taps svarbiu precedentu ateityje ir turėtų užkirsti kelią rizikingoms finansinėms priemonėms kurti ir neatsakingai vertinti jų patikimumą.

» Tai rimtas smūgis reitingų agentūroms, kurios ilgus metus pelnėsi iš to, kad skirdavo šiuos reitingus, tačiau dėl savo nuomonės nebūdavo atsakingos investuotojams


14

Ekologiškos tyrelės – iš lietuviškų morkų GIEDRIUS PEČIULIS info@ekonomika.lt

R

emdamasi šia idėja bendrovė „Straikas“ nutarė gaminti iš lietuviškos žaliavos didesnę pridėtinę vertę turintį produktą ir pasiūlyti jį užsienio pirkėjams. Šią idėją įgyvendinti padeda ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama. Pirkėjai labai aktyviai domisi būsimais gaminiais ir „Straikas“ jau turi iš ankstinių užsakymų. Gediminas Didžiokas plėtoja ekologiško vaikų maisto gamybos projektą. Prie Vilniaus, Pagiriuose, bus statoma ekologiško vaikų maisto gamykla, kur bus naudojamos tik ekologiškos žaliavos. G. Didžioko teigimu, vaikišku maistu užpildytos parduotuvių lentynos, tačiau ekologiško maisto vaikams trūksta. „Mes jau turime išankstines sutartis su pirkėjais, kurie perka lietuviškus pieno, mėsos gaminius ir nori daugiau lietuviškų produktų“, – pasakoja G. Didžiokas. „Lietuva eksportuoja labai daug žaliavos: medienos, grūdų, kitos produkcijos. Jei išvežtume ne rąstus, o kėdes, uždirbtume daug daugiau. Tą patį galima pasakyti ir apie žemės ūkio produkciją. Turime stengtis kad kuo daugiau pridėtinės vertės sukurtume čia, savo šalyje“, – apie idėjos atsiradimą kalba G. Didžiokas. Naujos gamyklos projektą jis vykdo per savo bendrovę „Straikas“, kuri kadaise valdė puikiai žinomą ir populiarų boulingo klubą tuo pačiu

Prie Vilniaus, Pagiriuose, bus statoma ekologiško vaikų maisto gamykla, kur bus naudojamos tik ekologiškos žaliavos. Gintaro Didžioko nuotr. pavadinimu, tačiau 2009 metais klubą uždarius persiorientavo į visiškai naują veiklą – lietuviškų žemės ūkio produktų rinkodarą užsienyje. Beje, kodėl „Straikas“ ir liko „Straikas“? Įmonė turi labai gerą kredito istoriją ir nutarėme tęsti veiklą, nors kol kas žmonėms pavadinimas labiau siejasi su boulingo klubu, paaiškina G. Didžiokas.

Numatyta pardavinėti Rytų rinkose Įmonės produkcija bus skirta eksportui, nes prognozės rodo, kad Lietuvos rinkoje erdvės ekologiškai produkcijai nėra daug. Rinka nedidelė, gyventojų perkamoji galia taip pat menka, gyventojų ir vaikų skaičius tik mažėja. Buvo nutarta orientuotis į Rytų šalių rinkas: Rusiją, kitas

NVS šalis. Rinkų analizė, tyrimai, konsultacijos parodė, kad tose šalyse lietuviški produktai vertinami gerai, taip pat gerai vartotojai priima sveikus, ekologiškus, natūralius produktus. Taip pamažu išsigrynino idėja, kad galima gaminti ekologišką maistą vaikams. „Pastebėjome dar vieną svarbų dalyką – per krizę vaikų maisto vartojimas nemažėjo, net šiek tiek augo“, – aiškina G. Didžiokas. Be to, alergiškų vaikų skaičius nuolat auga ir mažiau alergizuojantys produktai vaikams tampa būtinybe. Visi šie argumentai ir lėmė sprendimą. Projektas planuojamas ir įgyvendinamas jau dvejus metus. Šiuo metu vyksta detalaus statybų projektavimo darbai, įrangos pasirinkimas ir kom-

plektavimas, tobulinamos technologijos, deramasi su ekologiškų ūkių savininkais dėl žaliavos tiekimo. „Straikas“ padavė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Paraiška yra priimta ir patvirtinta. Kol kas nepasirašyta paramos sutartis, tačiau artimiausiu metu tai bus padaryta. Projektui skirta 3,5 mln. Lt parama, bendra projekto vertė bus beveik 10 mln. Lt.

Kruopščiai rengiamasi atsakingai gamybai

Buvę sodybų savininkai ir jų įpėdiniai galės atstatyti buvusias savo sodybas miško žemėje. Tai nutarė Seimas, priėmęs Miškų įstatymo pataisas.

Bus galima atkurti sodybas, esančias miškuose. Fotodiena

Nutarta leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir buvusias sodybas privačioje miško žemėje atstatyti

Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau pagal naujas nuostatas teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turės tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

mas. „Būtume pasirinkę naudotą įrangą – našumo ir patikimumo mums būtų užtekę. Tačiau pagal paramos sutartį įpareigojama rinktis tik naują įrangą“, – aiškina G. Didžiokas. Šiuo metu vyksta derybos su įrangos tiekėjais: italų, olandų, suomių įmonėmis. Įrangą renkamasi itin atsakingai. „Straiko“ atstovai lankėsi specializuotoje parodoje, kur buvo galima palyginti kainas, kokybę, produkciją, taip pat gamyklose, kur tiekėjų įranga jau pastatyta ir veikia. Artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl įrangos tiekėjo. G. Didžiokas tikisi, kad statybas taip pat pavyks pradėti jau šiemet ir gamyklą paleisti iki 2013 metų pabaigos. Atlikus skaičiavimus ir įvertinus, kiek įvairių sertifikavimų ir kokybės kontrolės procedūrų teks pereiti rengiantis gaminti ekologišką vaikų maistą ir vėliau, gamybos metu, buvo nuspręsta statyti naują cechą, o ne kurtis renovuotose patalpose. Gamykla bus statoma Vilniaus rajone, Paneriuose. Numatomas plotas – 2 400 kv. M. Gamyklos pajėgumas dirbant viena pamaina sieks 1 200 t per metus, joje numatyta įdarbinti apie 20–30 žmonių. Tačiau G. Didžiokas tikisi, kad per trejus ketverius metus pavyks taip padidinti užsakymų skaičių, jog gamykla suksis visą parą, trimis pamainomis.

Jei seksis kaip planuojama, investicijos į gamyklą atsipirks per penkerius metus, skaičiuoja vadovas.

Reikės daugiau ` ekologiškų daržovių Gamyklos apsukos priklausys ne tik nuo užsakymų, bet ir nuo galimybės gauti reikiamos žaliavos. Kol kas Lietuvoje ekologiška produkcija nėra itin populiari, tam įtakos turi ir aukštesnė kaina, tad ūkininkai nesiveržia auginti ekologiškų daržovių. Kad ūkis taptų ekologinis, reikalingas kelerių metų pereinamasis laikotarpis. Tačiau daržovių augintojų asociacija G. Didžioką užtikrino, kad ūkininkai su džiaugsmu išplėstų savo plotus ir padidintų kiekius, jei tik turėtų garantuotus užsakymus. „Ekologiškų morkų, bulvių ar kopūstų nėra sunku gauti, tačiau reikia įvairovės, netradicinių rūšių – pavyzdžiui, brokolių, žiedinių kopūstų ir kitų, kurių kol kas trūksta“, – įvardija iššūkius G. Didžiokas. Jis tiki, kad ilgainiui ūkininkai galės pasiūlyti daugiau ir įvairesnių daržovių. „Šis verslas padės geriau išnaudoti Lietuvos agrarines galimybes. Tai puiki galimybė mūsų ūkininkams, naujos darbo vietos ir galiausiai – mokesčiai į Lietuvos biudžetą“, – įsitikinęs G. Didžiokas. Užs. Nr. Nr. 11-08-2012

Vis dar nepasirašyta paramos sutartis kiek stabdo numatytus darbus. Dėl to šiek tiek vėluoja statybų pradžia, įrangos įsigiji-

Gamintojų kainos augo

Leido atkurti sodybas

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, gamintojų kainos euro zonoje pakilo 0,2 proc., visoje Europos Sąjungoje – 0,3 proc., praneša „Eurostat“.

Lietuvos gamintojų kainos augo sparčiau negu visos ES. Fotodiena

15

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 2,7 proc., o

ES – 2,6 proc. Lietuvoje rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo gerokai daugiau – 0,4 proc., o per metus išaugo 5,3 proc. Labiausiai gamintojų kainos šiuo laikotarpiu padidėjo Danijoje (1,1 proc.), mažėjo – Graikijoje (-0,6 proc.).

Pasinaudojus ES parama įmonės apyvarta išaugo trečdaliu P

irmas kvietimas įvyko 2008 metais. Po mokymų išaugusi darbuotojų kvalifikacija, bendrieji ir specialieji gebėjimai turi teigiamą įtaką visos įmonės veiklos rezultatams, sako vienos iš parama mokymams pasinaudojusių įmonių „BOD Group“ atstovų. Darbuotojai savo žinias perduoda naujai priimtiems darbuotojams ir tai teikia didžiausią naudą, sako parama pasinaudojusios „BOD Group“ personalo vadovė I. Raškauskienė. Įmonės šių metų devynių mėnesių apyvarta, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 30 proc., o produkcijos eksportas viršija 85 proc. „Galime drąsiai teigti, kad tam įtakos turėjo ir padidėjęs darbuotojų našumas, nes jų įgūdžiai, kvalifikacija augo, jie gavo naujų žinių, – vardija I. Raškauskienė. – Mokymuose įgyti gebėjimai atsispindi visose veiklos srityse: valdymo procesuose, darbo našumo rodikliuose, bendroje darbo atmosferoje, komandiniame darbe, gaminių kokybėje, aplinkosaugoje, bendraujant su klientais ir verslo partneriais.“ Daugiausia paraiškų pateikė smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, nes būtent tokioms įmonėms buvo taikomos palankesnės finansavimo galimybės. Dalis projektų buvo įgyvendinama per asocijuotas verslo struktūras – jų paraiškos sudarė apie trečdalį paraiškų. „Negalima būtų teigti, kad dominavo vieno ar kito sektoriaus projektai,

FAKTAI PIRMOJO PARAMOS PASKIRSTYMO ETAPO REZULTATAI

â Pirmasis kvietimas teikti paraiškas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto priemonę ,,Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ buvo paskelbtas 2008 metų pabaigoje. Norinčiųjų gauti finansavimą mokymams buvo tris kartus daugiau nei tam buvo skirta lėšų – buvo gauta beveik 600 paraiškų. Finansavimo ir administravimo sutartys buvo pasirašytos su 167 projektų vykdytojais, įgyvendinti 158 projektai, apmokyta 26,3 tūkst. darbuotojų. 2008–2012 m. buvo finansuotas daugiau kaip 26 tūkst. įvairių Lietuvos įmonių darbuotojų mokymas. Darbuotojų mokymams lėšos buvo skirtos iš Europos socialinio fondo – iš viso per 139 mln. lt. „BOD Group“ specialistai išmoko dirbti su naujausiomis gamybos technologijomis. Ruslano Kondratjevo nuotr.

– sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas. – Buvo finansuoti statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, maisto produktų ir gėrimų gamybos, transporto, viešbučių ir restoranų, nekilnojamojo turto verslo, informacinių ir ryšių technologijų, kitų gamybos ir paslaugų sektorių įmonių darbuotojų gebėjimų ugdymo projektai.“

Susipažino su naujausiomis technologijomis Pramoniniu būdu įrašytų CD, DVD, Blu-Ray diskų gamintoja „BOD Group“ siekė patobulinti vadovų ir darbuotojų bendruosius gebėjimus, kelti kvalifikaciją bei suteikti spe-

» Daugiausia projektų pateikė

smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, nes būtent tokioms įmonėms buvo taikomos palankesnės finansavimo galimybės

cialių žinių ir konkrečių gebėjimų atlikti darbą. Specialistai išmoko dirbti su naujausiomis gamybos technologijomis: buvo praktiškai apmokyti automatizuotų linijų operatorių darbo CD/DVD dažymo ir liejimo srityse, išmoko saugiai atlikti CD/DVD automatizuotos linijos operatoriaus darbą, susipažino su kokybės vadybos ir aplinkosaugos standartais, jų pritaikymu bei išmoko dirbti su įmonės valdymo procesų programomis. Įmonė apmokė 113 skirtinguose įmonės padaliniuose dirbančių darbuotojų: gamybos, pardavimo, rinkodaros, finansų, prekybos, personalo ir kitų specialistų. „ Visi mūsų mokymai mums buvo ypač svarbūs, pritaikyti mūsų organizacijai ir labai naudingi, – pasakoja I. Raškauskienė. – Anksčiau tokių mokymų ir tiek daug per trumpą laiką neturėjome. Didžiausią naudą atsižvelgiant į išaugusį darbuotojų našumą mums

davė anglų kalbos įgūdžių tobulinimas, pardavimo įgūdžių mokymai ir darbo laiko planavimas.“ Įmonė vykdė ir bendruosius mokymus – efektyvaus vadovavimo, klientų aptarnavimo, personalo vadybos, finansų valdymo, rinkodaros. Paprastai mokymai truko 1–2 dienas, o specializuoti mokymai, tokie kaip kompiuterinio raštingumo ar anglų kalbos, – daugiau kaip 3 mėnesius. Mokymų naudą akivaizdžiai atspindi įmonės rezultatai. „BOD Group“ pajamos auga ir toliau, nors rinka traukiasi. Įmonės eksportas išaugo iki 85 proc. „Išaugusi darbuotojų kvalifikacija turi teigiamą įtaką visos įmonės veiklos rezultatams, visose veiklos srityse: valdymo procesams, darbuotojų darbo našumui ir bendrai darbo atmosferai, komandiniam darbui, gaminių kokybei, aplinkosaugai, bendravimui su klientais ir verslo partneriais, – kalba I.

Raškauskienė. – Teigiamą poveikį įmonė jau jaučia, ir jis neabejotinai išliks ilgą laiką, kai bus baigtas projektas.“ „BOD Group“ mokymų projekto vertė buvo šiek tiek daugiau nei 412 tūkst. Lt.

Mokymai 35 tūkst. darbuotojų Antrasis kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę paskelbtas 2012 m. spalio 3 d. Galutinis paraiškų pateikimo terminas yra 2012 m. gruodžio 10 d. Sutartis su paramos gavėjais planuojama pasirašyti 2013 m. II ketvirtį. Per antrąjį kvietimą planuojama paskirstyti 33 mln. Lt. Planuojama, kad įgyvendinant priemonę iki 2015 m. iš viso mokymuose dalyvaus per 35 tūkst. darbuotojų. I. Raškauskienė atkrei-

pia dėmesį, kad paraišką planuojanti teikti įmonė pirmiausia turi gerai įvertinti įmonės galimybes įgyvendinti projektą, numatyti ir įvertinti projekto riziką, tiksliai įvertinti mokymų poreikį ir naudą. Taip pat reikia nepamiršti numatyti finansines galimybes prisidėti pačiai įmonei prie projekto. „Nepamirškite, kad užtruks projekto vertinimas ir paramos skyrimas, atsižvelkite ir į besikeičiančią įmonės bei rinkos būklę“, – pataria I. Raškauskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad tai laikui ir darbui imlus projektas, nes daug laiko tenka skirti dokumentams pildyti ir ataskaitoms parengti. „BOD Group“ šiuo metu svarsto, ar pasinaudoti antruoju kvietimu. Užs. Nr. 11-07-2012

Firminio þe PROCESS C Firminio þe PROCESS C Uþraðai - ju PROCESS C Uþraðø ðrif Helvetica LT


16

UŽSIENIO NAUJIENOS

Čekijos vyriausybė rengiasi privatizuoti nacionalinę aviacijos bendrovę „Czech Airlines“.

FUKUŠIMOS ATOMINĖS JĖGAINĖS OPERATORĖ „TEPCO“ PRANEŠĖ, KAD DĖL AVARIJOS PATIRTI NUOSTOLIAI GALI SIEKTI DAUGIAU NEI 10 TRLN. JENŲ (336 MLRD. LITŲ)

Konsultacinės bendrovės „Ernst & Young“ skaičiavimu, bendrovės turtas vertas 148,5 mln. Čekijos kronų (20,1 mln. litų). Praėjusiais metais „Czech Airlines“ ikimokestiniai nuostoliai siekė

Vėl mėgins parduoti

10 trln.

Čekijos finansų ministerija pasiūlymą įsigyti „Czech Airlines“ pateikė 50 didžiausių pasaulio oro linijų bendrovių. Reuters

17

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

241 mln. kronų (32,7 mln. litų). Šių metų rugsėjį Europos Komisija pritarė siūlymui skirti aviacijos kompanijai 100 mln. eurų (345 mln. litų) valstybinę paramą. Kiek anksčiau „Czech Airlines“ buvo priversta sumažinti lėktuvų parką, kad išvengtų bankroto. 2009 metais Čekijos valdžia jau mėgino privatizuoti „Czech Airlines“, bet nesėkmingai.

SLOVAKIJOS BIUDŽETO DEFICITAS (PROCENTAS NUO BVP) Šaltinis: Eurostat

0 –2 –4

–4,9

–6 –8

–8

–7,7

–10 2010

2012

TIK SKAIČIAI

Mažins deficitą Slovakija viešąjį deficitą kitąmet ketina sumažinti iki 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau Europos Komisija (EK) numato, kad jis sieks 3,2 proc. BVP. Šalies premjeras Robertas Fikas siekia, kad deficitas sudarytų mažiau nei Europos Sąjungos (ES) numatytas 3

proc. planinis rodiklis. Taip šalies padėtis būtų geresnė nei daugybės kitų euro zonos šalių. Remiantis naujausiomis EK prognozėmis, Slovakijos ekonomika šiemet augs 2,6 proc., o euro zonai prognozuojamas 0,4 proc. BVP susitraukimas. Slovakijos centro kairiųjų vyriausybė sukūrė 530 mln. eurų atsargas kitų metų biudžete.

6 mlrd.

DIDŽIAUSIA VOKIETIJOS TECHNOLOGIJŲ KOMPANIJA „SIEMENS“ IKI 2014 METŲ SIEKIA SUTAUPYTI 6 MLRD. EURŲ (20,7 MLRD. LITŲ)

1,3 mlrd.

DEŠIMT DIDŽIAUSIŲ PASAULIO KOOPERATYVŲ

GRETA JANKAITYTĖ greta. jankaityte@ekonomika.lt

P

ernai prasidėjęs judėjimas „Okupuokime Volstritą“ kovoja su korporacijų kapitalizmu, kuriame valdžia (o su ja ir turtas) sutelkiama į mažas rankas. „Okupantai“ trokšta verslo, kuris būtų demokratiškesnis ir socialiai teisingesnis. Tačiau dar prieš atsirandant judėjimams „Okupuokime“ kilo susidomėjimas kooperatyvais. Kooperatyvai nuo seno sparčiai populiarėja trečio pasaulio valstybėse, kur jų dėka smulkūs ūkininkai gali išnaudoti masto ekonomikos teikiamą naudą. Bet per nuosmukį kooperatinis verslas patraukė ir išsivysčiusias Vakarų valstybes, kurios paprastai šį modelį laiko atgyvena. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pastarosios recesijos metu kooperatyvų sektorius išaugo 20 proc., o Šveica-

rijoje kredito unijų ir kooperatinių bankų narių skaičius 2008 m. padidėjo 7,3 proc.

nariams, jos mažiau linkusios teikti rizikingas būsto paskolas, kurios lėmė kai kurių JAV bankų žlugimą 2007–2008 metais. Kooperatyvai sugebėjo įrodyti esantys atsparūs krizėms. Trijų šimtų di-

Socialinė atsakomybė Tokią kooperatyvinių bankų ir unijų sėkmę galima paaiškinti didžiausiu visų kooperatyvų pranašumu ir pagrindiniu jų bruožu – socialine atsakomybe. Kooperatyvų tikslas yra ne uždirbti kuo daugiau pelno, bet tarpininkauti tarp savo narių ir padėti jiems pasiskirstyti naudą, o kooperatyvą valdyti demokratiniais principais, tai yra vienam nariui tenka vienas balsas sprendžiant valdymo klausimus. Verslas, kuris priklauso nariams, mažiau linkęs manipuliuoti kainomis ar apgaudinėti klientus. Pavyzdžiui, kredito unijos ima indėlius iš tų narių, kurie turi pinigų, ir skolina tiems, kurie pinigų neturi. Kadangi unijos nesiekia kuo didesnio pelno ir jaučia atsakomybę savo

džiausių pasaulio kooperatyvų pajamos 2010 m. išaugo iki beveik 2 trln. JAV dolerių, nuo 1,6 trln. JAV dolerių 2008 metais. Tais pačiais metais Nyderlandų kooperatinis bankas „Rabobank“ išsikovojo 42

Grupė „Dexia“ sukurta 1996 metais susiliejus dviem bankų struktūroms – Belgijos „Credit Communal“ ir Prancūzijos „Credit Local“. Reuters

„Buvo nuspręsta „Dexia“ kapitalą padidinti 5,5 mlrd. eurų, Belgija padengs 53 proc. šios sumos“, – sakė Belgijos finansų ministras Stevenas Vanackere. Belgi-

ir narių skaičių. JAV kredito unijos per finansų krizę išdavė pusę trilijono JAV dolerių daugiau paskolų. Vyriausybės pagalbos prireikė tik kelioms kredito unijoms, investavusioms į būsto paskolo-

Judėjimo „Okupuokime Volstritą“ atstovai reikalauja tokio ekonomikos modelio, kurį geriausiai atitinka kooperatyvai. Reuters

jos valdžia anksčiau sakė, kad banko rekapitalizacijai iš viso prireiks 5–10 mlrd. eurų (17,2–34,5 mlrd. litų). Pernai gruodį Europos Komisija pritarė „Dexia“ restruktūrizacijos planui, kurį suderino Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo vyriausybės. Per 2008 finansinius metus Belgija ir Prancūzija suteikė „Dexia“ 6,4 mlrd. eurų paramą.

tik ekonominį gyvybingumą, bet ir socialinį atsakingumą.“

Krizių prakeiksmas Tačiau tarptautinė bendruomenė kooperatyvus linkusi labiau prisiminti sunkmečiu. Istorija byloja, kad ši finansų krizė ne pirmoji, kai žmonės, ieškodami alternatyvaus ekonomikos modelio, bando kooperaciją. Per Didžiąją depresiją JAV gausiai pradėjo formuotis žemės ūkio kooperatyvai. Kooperatinis žemės ūkių pasiūlos pirkimas išaugo nuo 76 mln. JAV dolerių 1924 m. iki 250 mln. JAV dolerių 1934 m. ir išplito po visą JAV. Taip pat smarkiai išaugo degalų kooperatyvai, kurie aptarnavo ūkininkus, o valstiečiai buvo skatinami perimti savo kooperatinių bankų kontrolę. 1935 m. JAV egzistavo 10,5 tūkst. ūkininkų kooperatyvų, jie turėjo 3,66 mln. narių. Be to, šios depresijos metu elektros ir telekomunikacijų kooperatyvai padėjo transformuoti JAV žemės ūkį. Suomijoje nedarbo lygis devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo 2 proc., o

Tarptautinis prekybos ginčas dėl bananų, prasidėjęs prieš du dešimtmečius, pagaliau išspręstas.

Lotynų Amerikos bananų eksportuotojai ilgai protestavo dėl ES tarifų, sukurtų apsaugoti mažiems augintojams buvusiose Europos kolonijose Afrikoje ir Karibuose. Reuters

Europos Sąjunga (ES) ir dešimt Lotynų Amerikos šalių pasirašė susitarimą, kuriuo oficialiai nutraukiamos aštuonios atskiros Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bylos.

Organizacija „Zenkyoren” „Zen-Noh” „Edeka Zentrale” „State Farm Group” „Nippon Life” „ReWe Group” „ACDLEC- E. Leclerc” „Groupe Credit Agricole” „Kaiser Permanente” „Meiji Yasuda Life”

1995 m. išaugo iki 20 proc. Darbuotojams priklausančių kooperatyvų skaičius tuo metu išaugo iki 1 400. Iš jų 1 230 buvo vadinamieji darbo kooperatyvai. Juos sudarė darbo ieškančiųjų klubai, įdarbinimo ir mokymo įstaigos. Bedarbiai tapdavo šio kooperatyvo nariais, o kooperatyvai jiems rasdavo laikiną darbą, nuomodavosi jų darbo jėgą dienai ar valandai kaip privati įdarbinimo agentūra. Kitas pavyzdys – Argentina. Šioje šalyje 2001 m. įvyko rimta finansinė griūtis, bankrutavo tūkstančiai įmonių. Tuomet darbuotojai nusprendė perimti savo darboviečių valdžią į ran-

» Kooperatyvai

sugebėjo įrodyti esantys atsparūs krizėms

Pajamos (mlrd. Lt) 189,7 163,5 156,1 153,6 148,9 139,8 124,8 122,7 118,6 101,5

Šalis Japonija Japonija Vokietija JAV Japonija Vokietija Prancūzija Prancūzija JAV Japonija

kas. Taip Argentinoje atsirado per 200 kooperatyvų, kuriuos padedant vyriausybei pradėjo valdyti patys darbuotojai.

Padrika vadyba Kooperatyvai žavi utopiniu socialiai teisingu įvaizdžiu, tačiau realybėje demokratijos principai ir lygybė tampa kliūtimi siekiant prilygti kitiems rinkoms dalyviams. Geriausiai sunkumus, su kuriais susiduria kooperatinis verslas, atskleidžia didžiausio britų kooperatyvo „Co-operative Group“ pavyzdys. Iš pradžių „Co-operative Group“ turėjo ketvirtadalį JK rinkos, o pastaraisiais metais teliko 4 proc. Šio kooperatyvo, kaip ir daugelio kitų, silpnoji vieta – vadyba. Iš pradžių „Cooperative Group“ atrodė it vientisas tinklas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai

Balsavo už taupymą

Karas baigėsi

Didins kapitalą Prancūzija ir Belgija susitarė į išgelbėtą banką „Dexia“ įlieti 5,5 mlrd. eurų (19 mlrd. litų) naujo kapitalo.

proc. šalies paskolų rinkos, o jo vietinių narių bankų indėliai išaugo 20 proc. JAV ir Kanados kredito unijų sistema taip pat per krizę sugebėjo padidinti savo paskolų portfelį, turtą

mis paremtus vertybinius popierius, kurie sukėlė didelių problemų privatiems JAV bankams. Tačiau nuostolių patyrė tik aukščiausi kooperatinių bankų padaliniai, o ne vietiniai. 2012 m. skelbdamas kooperatyvų metais JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas sakė: „Kooperatyvai yra priminimas tarptautinei bendruomenei, kad įmanoma pasiekti ne

Vieta 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Šis oficialus susitarimas priimtas po 2009 metų ES sutikimo pamažu mažinti tarifus bananams iš Lotynų Amerikos šalių. Tuomet pasirašytoje sutartyje numatyta, kad ES savo tarifus importuojamiems bananams per aštuonerius metus sumažins nuo 176 eurų (607 litų) už toną iki 114 eurų (393 litų) už toną.

Nepaisant šalyje vykstančių protestų Graikijos parlamentas nedideliu balsų skirtumu balsavo už naują taupymo priemonių paketą.

Prieš Graikijos parlamento balsavimą visoje šalyje kilo nauja protestų banga. AFP

Už priemonių paketą, skirtą užsitikrinti naują paskolos išmoką, balsavo 153 parlamento nariai iš 299. 13,5 mlrd. eurų (46,6 mlrd.

litų) vertės pakete numatyta didinti mokesčius ir mažinti pensijas. Premjeras Antoni Samaras prieš balsavimą perspėjo, kad be naujos išmokos Graikija jau šį mėnesį liks be pinigų ir ją ištiks katastrofa. Naujame taupymo priemonių pakete numatyta dvejais metais ilginti pensinį amžių nuo dabartinio 65 metų, apkarpyti atlyginimus ir pensijas.

Sektorius Finansai Žemės ūkis Mažmeninė prekyba Finansai Finansai Mažmeninė prekyba Mažmeninė prekyba Finansai Sveikatos priežiūra Finansai

DIDŽIAUSIO PAGAL TURTO VERTĘ PRANCŪZIJOS BANKO „BNP PARIBAS“ TREČIOJO KETVIRČIO PELNAS SIEKĖ 1,3 MLRD. EURŲ (4,48 MLRD. LITŲ)

tatų, tačiau kooperatiniam verslo modeliui vis dar nepavyksta išbristi iš eksperimentinės stadijos ir tapti įprastu ekonomikos modeliu, kuris didžiausią dėmesį skiria ne pelnui, o žmonėms. Bet nesibaigianti krizė, augimo sulėtėjimas ir bankų skandalai sekina visuomenės kantrybę, todėl dabartinis kapitalizmo modelis gali būti priverstas užleisti didesnę vietą kooperatyvams.

tebuvo palaidas vietinių kooperatyvų, iš kurių kiekvienas turi savo vadybą, aljansas. Varžovai, kurių vadyba centralizuota, geriau sugebėjo pasinaudoti masto ekonomika. Jie greičiau galėjo surinkti kapitalą, reikalingą didesnėms parduotuvėms statyti. Kooperatyvų formali atstovaujamosios demokratijos struktūra, skirianti didelį dėmesį narių išlaikymui, turi trūkumų. Siekdamas išsaugoti savo judėjimą „Co-operative Group“ sukūrė lėtą uždarą instituciją. Ji nesugebėjo perimti naujų demokratinių idėjų, kurios pasirodė praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Tik dešimtojo dešimtmečio pabaigoje „Co-operative Group“ sugebėjo atsiverti inovacijoms ir reformuotis. Kai kurie kooperatyvai pasiekė įspūdingų rezul-

FAKTAI KOOPERATYVAI VAKARŲ EUROPOJE

â Dabartinių kooperatyvų modeliu tapo „Rochdale Society of Equitable Pioneers“. Šis vartotojų kooperatyvas įkurtas 1844 m. Mančesteryje, JK â Europos Sąjungoje veikia 250 tūkst. kooperatyvų â Jie priklauso 163 milijonams ES piliečių â Kooperatyvuose dirba apie 5,4 mln. ES žmonių â Didžiausias Europos kooperatyvas yra Vokietijos „Edeka Zentrale“, užsiimantis mažmenine prekyba â Kooperatyvinių bankų valdoma „Credit Agricole“ grupė yra didžiausia bankininkystės grupė Prancūzijoje ir antra pagal dydį Europoje

TIK SKAIČIAI

173 mln.

DIDŽIOSIOS BRITANIJOS MADOS NAMŲ „BURBERRY“ PUSMEČIO PELNAS VIRŠIJO PROGNOZES IR SIEKĖ 173 MLN. SVARŲ STERLINGŲ (745 MLN. LITŲ)

1,5 tūkst.

ŠVEDIJOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮRANGOS GAMINTOJA „ERICSSON“ ŠALYJE ATLEIS 1,5 TŪKST. DARBUOTOJŲ


18

Grįžtant į vėžes

Pritarė euro įvedimui

FAKTAI PRANCŪZIJOS PENSININKAI

Latvijos vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam įstatymo projektui dėl euro įvedimo.

â Vidutinis pensinis amžius Prancūzijoje siekia 59,1 metus â Šiuo metu šalyje dirbti grįžo apie 500 tūkst. pensininkų

DANIELIS GROSAS Project-syndicate.org

Šis turtas tapo „toksiškas“ – turintis neišmatuojamą riziką. Toksišku turtu negalima prekiauti remiantis normaliu rizikos premijos skaičiavimu. Jeigu rizika negali būti apskaičiuota, savininkai tiesiog nori parduoti turimą turtą – kartais bet kokia kaina. 2007–2008 m. taip atsitiko su JAV vertybiniais popieriais, paremtais būsto paskolomis (RMBS angl. residential mortgage-backed securities). Per bumą šie vertybiniai popieriai buvo parduodami kaip nerizikingi, nes remtasi prielaida, kad JAV namų kainos niekada nekris, mat iki tol taikos metu to nebuvo nutikę. Tačiau ši prielaida sužlugdyta, kai 2007 m. plataus masto nekilnojamojo turto kainos pradėjo kristi ir būsto paskolų nuostoliai staigiai išaugo. Dėl to RMBS tapo rizikingesni nei buvo tikėtasi. Iš pradžių nebuvo pagrindo

» Euro atveju bus lėčiau grįžtama prie normalių rinkos sąlygų

CV

Danielis Grosas

Vokiečių ekonomistas, studijavo Romos ir Čikagos universitetuose Nuo 1990 m. vadovauja Europos politikos studijų centrui

juos perkainoti, nes šis įvykis (JAV namų kainų kritimas taikos metu) buvo beprecedentis. Be to, bankai ir kitos finansų institucijos, turinčios didelį kiekį RMBS, neturėjo priemonių rizikai išmatuoti ir kai kuriais atvejais būtų bankrutavę, jei būtų turėję parduoti savo paketus avarinio išpardavimo kainomis, kurios vyravo krizei pasiekus viršūnę. Per euro krizę buvo panašiai. Dar neseniai valstybių skola buvo laikoma visiškai saugiu turtu. Tiesą sakant, nerizikingumo statusas buvo įtvirtintas Europos Sąjungos reguliavimo sistemoje, kuri leido bankams laikyti didelius kiekius bet kurios euro zonos šalies viešos skolos ir neatidėti nė kiek kapitalo galimiems nuostoliams padengti. Kaip ir RMBS, taip ir viešoji skola atrodė visiškai saugi dėl „fakto“, kad jokia išsivysčiusi šalis bent jau po 1945-ųjų nebankrutavo. Todėl investuotojai nusprendė, kad jiems nereikia vertinti euro zonos šalių valstybių skolos kredito rizikos. De facto Graikijos bankrotas šių metų pradžioje investuotojams galuti-

nai atėmė ramybę. Euro zonos periferinių šalių obligacijos tapo toksiškos. Turint omenyje, kad Graikijos įsiskolinimų nevykdymas neturi precedento, periferijos skolos vertinimas rinkoje smarkiai svyruoja ir vis dar ieškoma „esminių principų“, kaip deficitas ar skolos lygis, kurie galėtų paaiškinti rizikos premijų evoliuciją ilguoju laikotarpiu. Be to, daugelis bankų savo balanse turi sukaupę tiek daug valstybių skolų, kad visiško bankroto atveju jie patys patirtų bankrotą. Tai lėmė didelį euro zonos bankų sistemos nestabilumą. Finansų krizė baigsis, kai abejotina skola bus socializuota (bendrai padalyta visuomenei) arba bus stabilizuotas jos vertinimas, o ji pati pateks pas investuotojus, kurie pajėgūs sumokėti rizikos kainą. Taip atsitiko JAV. Valdžia įsigijo dalį „toksiško“ turto, kurį laikui bėgant tapo lengviau vertinti, nes kelerių metų duomenys apie blogas paskolas leido investuotojams rasti būdą rizikai išmatuoti.

â Vidutinė pensija Prancūzijoje siekia 1 583 eurus (5,4 tūkst. litų). Tai didžiausias rodiklis Europoje po Liuksemburgo ir Austrijos

Latvijoje eurą planuojama įsivesti 2014 m. sausio 1 dieną. AFP

â Skaičiuojama, kad iki 2050 metų šalies pensijų sistemos deficitas sieks 114 mlrd. eurų (393 mlrd. litų) â Pensinis amžius vyrams ir moterims siekia 62 metus

Prieš taupymo priemones protestuojantys pensininkai ne kartą išėjo į didžiųjų Europos miestų gatves. Reuters

MINDAUGAS SAMKUS Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

19

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

mindaugas.samkus@ekonomika.lt

E

uropą krečiant ekonominei krizei valstybės veržiasi diržus. Siekdamos sutaupyti vyriausybės imasi įvairiausių išlaidų karpymo priemonių, tarp kurių ir socialinių išmokų mažinimas ar pensinio amžiaus didinimas.

Daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių dėl finansų krizės mažinamos darbo vietos, nedarbo lygis siekia rekordus, tačiau tuo pat metu auga ir dalis vyresnių žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus nelinkę palikti savo darbo.

Dirba ilgiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orga-

nizacija (EBPO) pateikė ataskaitą, kad kai kuriose Europos valstybėse, kur socialinės apsaugos sistemos leido asmenims anksčiau išeiti į pensiją, daugėja dirbančių senjorų. Dar 2003 metais Vokietijoje dirbo mažiau kaip trečdalis vyrų, kurių amžius yra nuo 60 iki 64 metų, ir mažiau nei šeštadalis tokio paties amžiaus moterų. Tačiau, naujausiais

duomenimis, 2011-aisiais šalyje buvo daugiau kaip pusė dirbančiųjų šios amžiaus grupės vyrų ir trečdalis moterų. Palyginimui, Lietuvoje 2011 metais iš 64,7 tūkst. 60–64 metų amžiaus grupės asmenų dirbo 35,8 proc. Vyriausioji EBPO ekonomistė Anne Sonnet mano, kad augantis darbingumo amžius yra gerai pasaulyje, kuriame padidėjo gyvenimo trukmė. „Visuomenei labai svarbu dirbti ilgiau, kad būtų išvengta didesnių socialinių išlaidų pensininkų išmokoms padengti“, – „The New York Times“ teigė ekspertė. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, dirbančių pensininkų skaičius iš visų pensinio amžiaus žmonių nėra toks didelis, tačiau besikeičianti tendencija verčia sunerimti. „[Prancūzija] pamažu

vejasi kitas Europos valstybes ir iš esmės tai gerai, o kultūros atžvilgiu tai reikšmingas pokytis“, – sako A. Sonnet. Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, dirbančių senjorų skaičius nuo 2001 metų augo visose bendrijos valstybėse. Per dešimtmetį dirbančių asmenų, kurių amžius svyruoja nuo 55 iki 64 metų, skaičius išaugo beveik dešimtadaliu.

Priežastys skiriasi Priežastys, skatinančios pensinio amžiaus atstovus grįžti į darbo vietas, gali būti skirtingos, tačiau vyraujantis motyvas išlieka – tai nepakankamos pajamos. Dirbti trukdančių sveikatos sutrikimų neturintys asmenys neatsisako progos prisidurti pragyvenimui. Sutinkama, kad pensinio amžiaus žmonės nuo finansų krizės nukentėjo labiausiai – buvo sumažintos socialinės išmokos, mažinant darbo vietas jie buvo pirmieji, kurie neteko darbo, o iš naujo grįžti į darbo rinką tapo dar sudėtingiau. Ekspertų nuomone, pensininkai tapo ekonominio nuosmukio aukomis. „Žmonės nelinkę palikti savo darbo vietų, nes pensijos nebėra tokios didelės, be to, daugelyje

Jame nustatomas laikotarpis, per kurį galės vienu metu cirkuliuoti ir euras, ir nacionalinė valiuta, grynųjų pinigų keitimo į eurą tvarka bei kiti klausimai. Pagal įstatymo projektą

prekių ir paslaugų kainos eurais ir latais bus nurodomos tris mėnesius iki pereinant prie euro ir šešis mėnesius jį įvedus. Abi valiutos cirkuliuos vienu metu dvi savaites po euro įvedimo. Jau pirmąją dieną įvedus eurą grąža bus išduodama eurais, nors atsiskaitoma latais. Bankomatuose galima bus išsiimti tik eurus.

» Šiandien ne tik Prancūzijoje, bet ir

visoje Europoje žmonės ilgiau lieka dirbti ir tai yra problema jaunimui, nes jam vis sudėtingiau patekti į darbo rinką šalių didinamas pensinis amžius“, – „Ekonomika. lt“ teigė Prancūzijos ekonominių sąlygų stebėjimo instituto (OFCE) tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gerardas Cornilleau. Likti sename darbe skatina ir baimė, kad išėjus vėliau gali tapti sudėtinga grįžti į darbo rinką. Senyvi žmonės dažniausiai neturi šiandien reikalingų įgūdžių, o užmokesčio reikalavimai nepriimtini darbdaviams.

Nukenčia jaunimas Vieni analitikai teigia, kad į darbo rinką grįžtantys pensininkai nebūtinai sumažina jaunimo galimybes įsidarbinti, nes vyresni žmonės paprastai įsidarbina jaunimui nepaklausiose darbo vietose. Kiti tvirtina, kad ilgiau dirbti nusprendę pensininkai kelia rimtų problemų jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje. „Šiandien ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Europoje žmonės ilgiau lieka dirbti ir tai yra problema jaunimui, kuriems tampa vis sudėtingiau patekti į darbo rinką“, – sako G.

Cornilleau. Augantis dirbančių senjorų skaičius, jo nuomone, yra teigiama tendencija ilguoju laikotarpiu, tačiau šiandien tai kelia rimtų problemų jaunimui. „Ilgalaikėje perspektyvoje tai palanki raida, tačiau trumpuoju laikotarpiu, jei jaunimui nepavyksta įsidarbinti laiku, tai tampa problema“, – tvirtina G. Cornilleau. Jaunimo nedarbas ES viršija 20 proc., o atidėliojamas pensinis amžius tampa rimta politine problema. „Jie galbūt ne visada dėl to patenkinti, tačiau vyresni žmonės dirba ilgiau nei anksčiau,

TIK SKAIČIAI

DVIEJŲ PASKUTINIŲ KETVIRČIŲ AIRIJOS PIGIŲ SKRYDŽIŲ BENDROVĖS „RYANAIR“ PELNAS SIEKĖ 596 MLN. EURŲ (2 MLRD. LITŲ)

596 mln.

1,29 mlrd.

VOKIETIJOS AUTOMOBILIŲ GAMINTOJA BMW TREČIĄJĮ KETVIRTĮ PASIEKĖ 1,29 MLRD. EURŲ (4,45 MLRD. LITŲ) PELNĄ

– „Bloomberg“ teigė Vokietijos tyrimų instituto „Bertelesmann Stiftung“ ekspertas Ericas Thode. – Jaunimui tenka atlaikyti didžiausią krizės smūgį.“

Imasi priemonių Senstanti Prancūzijos visuomenė kelia vis didesnę įtampą šalies pensijų sistemoje. Prognozuojama, kad ateityje aktyvių darbuotojų ir pensininkų santykis tik mažės. Prancūzijos vadovas F. Hollande‘as ir pirmąjį pusmetį skaičiuojanti jo vyriausybė siekia išnaudoti šią galimybę. Nuo kitų metų pradžios įsigalios nauja sistema, pagal kurią pensininkai galės likti darbo vietose tiek, kad pakaktų apmokyti jaunus praktikantus. Tokiu būdu valdžia siekia sumažinti daugiau nei 25 proc. siekiantį jaunimo

nedarbo lygį. „Teoriškai tai gera idėja, nes jauni ir nepatyrę darbuotojai gali įgyti naudingų žinių ir patirties, – vertina G. Cornilleau. – Tačiau problema yra ta, kad nežinome, kaip iš tiesų veiks ši nauja sistema, kaip ją reikės valdyti.“ Ekspertai vis ilgiau dirbančių pensininkų problemos sureikšminti nelinkę ir teigia, kad kur kas didesnį pavojų kelia nesibaigianti Europos finansų krizė. „Pensijų sistemos finansavimas Prancūzijoje šiandien nėra labai rimta problema. Be abejo, jei Europos krizė per artimiausius metus nebus išspręsta, turėsime rimtų problemų ir dėl viešųjų, ir dėl privačių finansų“, – prognozuoja G. Cornilleau.

DIRBANTIEJI SENJORAI 60–64 metų dirbančiųjų dalis (proc.) iš visų šio amžiaus gyventojų 2001 m. 2011 m. Šaltinis: EBPO darbo jėgos statistikos duomenų bazė 70 60 50 40 30 20 10 0 Prancūzija

EU21

EBPO

Vokietija

JAV

Japonija

Švedija

1983–1986 m. dirbo Tarptautiniame valiutos fonde 1988–1990 m. ėjo patarėjo ekonomikos klausimais pareigas Europos Komisijoje 1998–2005 m. buvo patarėjas Europos Parlamente

D. Grosas: ECB aiškiai pareiškė, kad neleis eurui suirti, ši garantija apdraudžia investuotojus nuo didžiausios rizikos. Project-syndicate

Dėl įmonių bankrotų Belgijoje panaikinta beveik 16 tūkst. darbo vietų. Reuters

Rekordiniai bankrotai

Nutrauks gamybą

Spalį Belgijoje užregistruotas rekordinis bankrutavusių įmonių skaičius: savo veiklą nutraukė 1,21 tūkst. įmonių. Tai 7,18 proc. daugiau nei analogišku 2011 metų laikotarpiu.

Japonijos automobilių gamintoja „Suzuki Motors“ nebepardavinės automobilių Jungtinėse Valstijose, nes jai sunkiai sekasi varžytis su konkurentėmis antroje pagal dydį pasaulio rinkoje.

Nuo 2012 metų pradžios bankrutavo 9,15 tūkst. įmonių, arba 4,86 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų

laikotarpiu. Tyrimų biuro „Graydon“ duomenimis, bankrotai paprastai prasideda smulkios prekybos ir restoranų verslo srityje. Po kelių mėnesių krizė apima prekybą ir transporto sektorių, o po dvejų metų ima bankrutuoti labiausiai pažeidžiamos didelės gamybos įmonės. Šįkart, pažymi tyrėjai, procesas iškart pasiekė trečiąją stadiją.

Nuo šiol „Suzuki“ didžiausią dėmesį skirs motociklų, visureigių ir laivyno įrangos pardavimui JAV rinkoje. Reuters

Gamintojos augimui šalyje pakenkė susitelkimas į mažus automobilius ir griež-

tos JAV saugumo taisyklės. „Suzuki“ JAV daugiausia buvo parduodama 2007 metais, tačiau nuo tada jų pardavimas smuko dėl pasaulinės finansų krizės ir po jos sekusio lėto JAV ekonomikos atsigavimo. Per praėjusius finansinius metus gamintojos JAV padalinys patyrė nuostolių už 15,8 mln. JAV dolerių (42,6 mln. litų).

Sumažino kainą Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ sutiko sumažinti dujų kainą Lenkijos dujų įmonei PGNiG („Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“).

Lenkijos kompanija tikisi, kad sumažėjus kainai pavyks sutaupyti iki 3 mlrd. zlotų (2,51 mlrd. litų). Reuters

Lenkijos įmonė siekia išsireikalauti mažesnių dujų kainų ir ginčijasi dėl išlygų, numatytų dar 1996 metais pasirašytoje sutartyje. Kom-

panija tikina, kad už Rusijos dujas moka per didelę kainą ir kad ji yra didesnė nei vidutinės kainos, kurias moka kaimynės Vokietijos kompanijos. „Gazprom“ sutikus pakeisti PGNiG taikomą dujų kainos formulę kaina sumažės nuo 550 JAV dolerių (1,48 tūkst. litų) iki 450 JAV dolerių (1,21 tūkst. litų) už tūkstantį kubinių metrų.


20

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

A

pie tai, kokių pokyčių galime tikėtis JAV vidaus ir užsienio politikoje, kalbamės su JAV ambasados Lietuvoje Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovu Alexanderiu Hamiltonu ir viešųjų ryšių atstovu diplomatu Jonathanu Bergeriu.

?

Lygindami su pirmaisiais B. Obamos vadovavimo metais, kokių pokyčių galime tikėtis iš antrosios kadencijos? A. H.: Mano supratimu, B. Obama po šių rinkimų daugiausia dėmesio skirs tam, kad būtų dirbama su abiem šalies partijomis (Respublikonų ir Demokratų – red. past.). Partijų vadovai po rinkimų oficialiai tam pritarė ir tai yra gerai, nes dar šiais metais laukia daug sunkių darbų, konkrečiai vadinamasis „fiskalinis skardis“. Artimiausiu metu visas dėmesys nuo rinkimų pakryps link to, kaip esamas Kongresas spręs egzistuojančias fiskalines problemas. J. B.: Šiandien akivaizdu, kad trumpalaikėje darbotvarkėje svarbiausias klausimas yra valstybės skola ir ekonomika. B. Obamos administracijos politika pamažu demonstruoja pirmuosius teigiamus ženklus, tačiau kartu su Kongresu dar daug ką reikia padaryti gerinant ekonominę padėtį ir kuriant darbo vietas. Manau, po tokios ilgos ir varginamos rinkimų kampanijos labai svarbu, kad abi partijos veiktų išvien visos šalies labui.

?

Dėl savo dėmesio socialiniams reikalams B. Obama laikomas prieš verslą nusistačiusiu prezidentu. Ar galime tikėtis pokyčių prezidento politikoje verslininkų atžvilgiu? J. B.: Nesutikčiau. Manau, B. Obamos poli-

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

CV

tika buvo palanki verslui. Prieš kelerius metus jis ėmėsi iniciatyvos padidinti šalies eksportą. Tai pasireiškė ir Lietuvoje – su JAV prekybos misija čia atvyko apie 20 įmonių. Ateityje JAV investicijos į Lietuvą tik didės. A. H.: Manau, neigiami atsiliepimai dėl B. Obamos ir verslo santykių kyla dėl finansinės kontrolės priemonių naujai finansų krizei išvengti. Bet jis nebuvo vienintelis, suvaldyti Volstritą buvo bendras sutarimas.

Alexanderis Hamiltonas

JAV ambasados Lietuvoje politikos ir ekonomikos skyriaus vadovas JAV valstybės departamente ėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) koordinatoriaus pavaduotojo pareigas Džordžtauno universiteto Užsienio tarnybos mokykloje įgijo bakalauro laipsnį

?

B. Obama ne kartą pabrėžė padaręs viską, kad sumažintų nedarbą šalyje, tačiau statistika byloja ką kitą. Jūsų manymu, ateityje jam pavyks išspręsti nedarbo problemą? J. B.: B. Obamos administracija tvirtina, kad priimti sprendimai pamažu jau duoda vaisių. Anot jų, realiam progresui pasireikšti dar reikia laiko ir rinkėjai savo balsais suteikė to laiko. A. H.: Ekonomistai pažymi, kad ekonominę krizę sukėlė finansiniai veiksniai, o ne tradicinis verslo pakilimas ir nuosmukis. Pirmuoju atveju atsigauti reikia kur kas daugiau laiko. Vis dėlto daugelis sutinka, kad ateityje JAV ekonomika tik augs ir tai teigiamai atsilieps kuriant naujas darbo vietas. Neabejotinai ekonomika ir darbo vietų kūrimas išliks vienas iš naujos administracijos prioritetų.

CV

Jonathanas Bergeris

JAV ambasados Lietuvoje viešųjų ryšių atstovas JAV viešosios diplomatijos srityse dirbo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Serbijoje ir Danijoje Los Andželo Vakarietiškame koledže įgijo Vidurio Rytų studijų bakalauro laipsnį

Lietuvoje dirbantys JAV diplomatai sutaria, kad svarbiausia perrinkto šalies prezidento užduotis bus rasti kompromisą su respublikonais ir toliau įgyvendinti reikiamas reformas. Aivaro Zujaus nuotr.

?

Nuolat girdime perspėjimų, kad JAV artėja prie „fiskalinio skardžio“. Ką perrinktas šalies vadovas gali padaryti, kad to išvengtų? A. H.: Šalyje niekas nenori, kad tai nutiktų. Iki metų pabaigos prezidentas ir Kongresas turi imtis veiksmų, kad to išvengtų. Manau, bus bandoma atidėti galutinį sprendimo priėmimą iki kol bus suformuotas naujas Kongresas. Kitais metais turės būti

» Artimiausiu metu visas dėmesys nuo rinkimų pakryps link to, kaip esamas Kongresas spręs egzistuojančias fiskalines problemas

priimti ir kiti svarbūs sprendimai, tokie kaip valstybės skolos ribų plėtimas, nes dėl to ir kilo ši „fiskalinio skardžio“ problema.

?

Kinija yra svarbi JAV prekybos partnerė. Šalyje šiuo metu pertvarkoma valdžia. Kaip gali keistis šių šalių santykiai? A. H.: JAV ir Kinijos santykiai yra kompleksiški, o kylantys prekybos nesutarimai, vadinamieji „valiutų karai“, yra tik vienas iš aspektų. Dar turės praeiti šiek tiek laiko, kad būtų aišku, kokią politiką

pasirinks naujoji Kinijos politikų karta. Situacija turėtų paaiškėti kitų metų pavasarį, o iki to laiko JAV tęs strateginius dialogus. Vis dėlto valstybių santykių reikšmingų pokyčių greitai tikėtis nereikėtų.

?

Palyginti su ankstesniais rinkimais, pasikeitė B. Obamos rinkėjai? J. B.: Praėję rinkimai buvo istoriniai – šalis rinko pirmąjį juodaodį prezidentą, rinkimuose dalyvavo daug jaunimo, buvo pasiektas rinkėjų aktyvumo rekordas. Šie rinkimai buvo įprasti. JAV, kaip

Europos regiono valstybėmis yra tvirti. Nematau priežasčių, dėl ko šie santykiai turėtų keistis. Esu įsitikinęs, kad naujasis valstybės sekretorius tęs Hillary Clinton pradėtą darbą ir išlaikys glaudų bendradarbiavimą su Europa. J. B.: JAV prezidento administracija yra įsipareigojusi šiam regionui ir noriu patikinti, kad politika Lietuvos ir regiono Ar galime tikėtis JAV užsie- atžvilgiu tikrai nesikeis. nio politikos pokyčių Lietu- Esame suinteresuoti likti Baltijos šalyse, nes tai yra vos ir viso regiono atžvilgiu? A. H.: Manau, JAV san- svarbi mūsų užsienio politykiai su Rytų ir Centrinės tikos dalis. ir kitose šalyse, problema ta, kad sunku įtraukti jaunimą į politinį gyvenimą, sunku jiems įrodyti, kad tai svarbu. A. H.: Statistika parodė, kad už B. Obamą balsavo dauguma juodaodžių, lotynų amerikiečių, kitų tautinių mažumų, taip pat moterų. Tai rodo, kad Demokratų partija sprendžia šiems žmonėms rūpimas problemas.

?


22

Pigesnių prekių ieškant

Pasigenda projektų Kaunui

TIK SKAIČIAI

300

Kauno verslo tarybos nariai pasigenda didesnių infrastruktūros projektų. Per penkerius metus Kaune įgyvendinti 68 projektai, pritraukta beveik 450 mln. litų įvairų lėšų. Didžiausiu įgyvendintu projektu tapo „Žalgirio“ arena.

TIEK NAUJŲ DARBO VIETŲ LIETUVOJE SUKURS ČIA PERKELTAS „DANSKE“ PASLAUGŲ CENTRAS

23

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

„Tokiam didžiuliam projektui prireikė didžiulių savivaldybės finansinių išteklių. Todėl ji buvo priversta mažinti išlaidas kitiems projektams“, – sakė miesto politikas Marijus Panceris. Jo teigimu, investuojant Kaune reikėtų labiau pasireikšti verslininkams.

Vartotojai prekes renkasi pagal kainą, o skaitmeniniame pasaulyje vis dažniau jų ieškoma internete ar telefonų aplikacijose.

Didžiausias Kauno projektas – „Žalgirio“ arena. Fotodiena

Lietuviai sukūrė programėlę kainoms palyginti. Bendrovės nuotr.

Viena iš tokių – lietuvių sukurta prekių paieškos ir kainų palyginimo programėlė „PriceOn“.

Šiuo metu „PriceOn“ duomenų bazėje yra kelių dešimčių tūkstančių prekių informacija. Kasdien ji papildoma keliais tūkstančiai kainų ir naujų prekių įrašų. Pirmųjų etapų investicija siekia beveik 1 mln. litų ir tai yra didžiausia investicija į informacinių technologijų

TIK SKAIČIAI pradedamą verslą per visą Lietuvos istoriją. „Didieji prekybos centrai mano, kad savo prekių kainas gali slėpti, ir teigia, kad kainos nuolat keičiasi. Iš tiesų kainos nesikeičia, yra tik sezoniniai kainų šuoliai ir nuosmukiai“, – sako įmonės direktorius Jurijus Laneckijus.

2,2 %

TIEK EUROPOJE MAŽIAU PINIGŲ „MCDONALD‘S“ KLIENTAI IŠLEIDO RESTORANUOSE EUROPOJE

80 % FAKTAI IŠPARDUOTUVĖS LIETUVOJE

â Skaičiuojama, kad šiandien sostinėje yra apie 50 drabužių, avalynės ar sporto prekių išparduotuvių â Du trečdaliai jų sukoncentruoti specializuotame prekybos centre „Parkas Outlet“ â Kituose šalies miestuose tokių specializuotų prekybos centrų nėra, o ir išparduotuvių gerokai mažiau EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Š

iandien pavienės išparduotuvės sulaukia kur kas mažiau pirkėjų dėmesio nei per krizę. Vis daugiau pirkėjų grįžta į prekybos centrus, kurie pastaruoju metu taiko aktyvesnes rinkodaros ir kainų mažinimo priemones. Tokias tendencijas analizuodami išparduotuvių rinkos būklę pastebėjo bendrovės „InReal valdymas“ specialistai. „Per ekonominę krizę labiausiai vartojimo smukimą pajuto prekybos centrai, o išparduotuvės, siūlančios senesnio sezono firminius drabužius už kur kas mažesnę kainą, fiksavo rekordinį pardavimą, – teigia „InReal valdymo“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. – Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o sparčiausia išparduotuvių plėtra Lietuvoje vyko 2009–2010 metais, kai šalyje siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia ir vartojimas. 2011 metų rezultatai ir šiandieninės tendencijos rodo, kad išparduotuvių plėtra išsikvėpė.“

Reikia konsoliduotis Anot jo, pavienėms išparduotuvėms, išsibarsčiu-

IŠPARDUOTUVIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL PLOTĄ VILNIUJE

IŠPARDUOTUVIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL PLOTĄ KAUNE

Šaltinis: Inreal

IŠPARDUOTUVIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL PLOTĄ KLAIPĖDOJE

Šaltinis: Inreal

Šaltinis: Inreal

6% 28%

9%

31% 54%

35% 63%

56%

18%

Drabužių išparduotuvės

Drabužių išparduotuvės

Drabužių išparduotuvės

Avalynės išparduotuvės Sporto prekių išparduotuvės

Sporto prekių išparduotuvės Avalynės išparduotuvės

Sporto prekių išparduotuvės Avalynės išparduotuvės

IŠPARDUOTUVIŲ PLOTO DINAMIKA LIETUVOJE (M2) Vilnius

Kaunas

Šaltinis: Inreal

Klaipėda

12000 10000 8000 6000 4000 2000 0 2007

sioms po įvairias miestų vietas, tapo sunkiau išsilaikyti, tad nemažai jų 2011 metais užsidarė. Šis procesas ypač ryškus buvo sostinėje, čia pavienių išparduotuvių plotai mieste sumažėjo maždaug 1,7

2008

2009

tūkst. kvadratinių metrų. Šiandien Vilniuje galima suskaičiuoti per 50 drabužių, avalynės ar sporto prekių išparduotuvių, tačiau du trečdaliai jų sukoncentruoti specializuotame išparduotuvių

2010

2011

prekybos centre „Parkas Outlet“, o pavienės sostinėje esančios išparduotuvės arba užsidaro, arba

tenkinasi nusistovėjusiu klientų srautu. „Kaune specializuotų išparduotuvių centrų nėra – egzistuoja tik pavieniai objektai, – aiškina A. Antanavičius. – Tiesa, čia tokio komplekso užuomazga būtų galima laikyti prekybos miestelį „Urmas“, tačiau šis centras labiau orientuotas į pigesnių prekių segmentą nei į firminių išparduotuvių kompleksą. 2011 metais, palyginti su 2010 metais, laikinojoje sostinėje bendras jų plotas susitraukė maždaug 600 kvadratinių metrų, iki 2,6 tūkst. kvadratinių metrų.“ Vienintelėje Klaipėdoje išparduotuvių plotai augo: 2011 metais jų plotas sudarė apie 1,5 tūkst. kvadratinių metrų – 300 kvadratinių metrų daugiau nei prieš metus. Anot A. Antanavičiaus, esant tokioms tendencijoms vienintelė racionali išparduotuvių plėtros perspektyva – koncentruotas steigimas. Kad tokia mintis gera, rodo ir minėtojo „Parkas Outlet“ finansiniai rezultatai: prekybos centre per šių metų I pusmetį apyvarta augo daugiau nei 22 proc., palyginti su tuo pačiu lai-

» Žmonės išparduotuvėse paprastai ieško žinomų prekių ženklų

â Praėjusiais metais Vilniuje ir Kaune pavienių išparduotuvių plotai mažėjo, tik Klaipėdoje augo â Sparčiausia išparduotuvių plėtra Lietuvoje vyko 2009–2010 m.

Prekybininkai teigia, kad išparduotuvių reikės visada, tačiau pabrėžia, kad praėjus krizei joms teks koncentruotis. Fotodiena

kotarpiu pernai. Skelbiama, kad 92 proc. prekybos centro lankytojų mano, jog išparduotuvės išliks reikalingos ir pagerėjus pragyvenimo lygiui Lietuvoje. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius išaugo 3 proc. Tokius rezultatus atskleidė šiemet „Parkas Outlet“ užsakymu tyrimų agentūros „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Ieško prekių ženklų Kad pavienėms išparduotuvėms išsilaikyti vis sunkiau, pastebi ir „Parkas Outlet“ vadovė Vida Minkštimienė. Anot jos, vis daugiau sulaukiama norinčiųjų įsikurti šiame prekybos centre. Paties centro pirkėjų srautas per metus išaugo 8 proc. „Mes kryptingai laikomės savo strategijos ir patalpas nuomojame ne

visiems norintiems, – sako ji. – Mums reikia ne tiesiog išparduotuvių, svarbu, kad jos atstovautų žinomiems prekių ženklams. Vis dar būna, kad tos vadinamosios išparduotuvės – iš užsienio parduotuvių maišais perkami prekių likučiai. O žmonės išparduotuvėse paprastai ieško žinomų ir kokybe pasižyminčių prekių ženklų.“ Pasak V. Minkštimie-

nės, tokias tendencijas patvirtina ir išparduotuvių finansiniai duomenys: mažiau žinomų prekių ženklų produktais prekiaujančių išparduotuvių pajamos auga 5–7 proc., žinomų – 20–30 proc. Paprastai išparduotuvių centre apsiperka vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. „Pastebime, kad daugelis mūsų pirkėjų atėjus

sezonui apsilanko pas mus apsižvalgyti, ką gali rasti iš senesnių kolekcijų, kurios kartais nuo naujųjų nedaug skiriasi. Tik neradę to, ko ieškojo, jie eina į įprastą prekybos centrą“, – sako „Parkas Outlet“ vadovė. Ji priduria, kad vis daugiau ir užsienio bendrovių, valdančių išparduotuves įvairiose šalyse, nori atidaryti

jų Lietuvoje. Tokia prekyba domina ir franšizės pagrindu mūsų šalyje veikiančių žinomų tarptautinių prekių ženklų savininkus, kurie par-

TOKIAI DALIAI GYVENTOJŲ NEPATRAUKLI IDĖJA PIRKTI AUTOMOBILĮ LIZINGU

tneriams Lietuvoje siūlo steigti išparduotuves. „Didžiausias išparduotuvių rinkos augimas yra besivystančiose rinkose, tokiose kaip Baltijos šalys, Rusija, – sako V. Minkštimienė. – Vis dėlto galimybę, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus atidarytas dar vienas išparduotuvių centras, vertinčiau skeptiškai, nes mūsų šaliai tam neužtektų ekonominio pajėgumo.“

Išparduotuvių reikia Didžiausios Lietuvoje mažmeninės prekybos drabužiais bendrovės „Apranga“ generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko teigimu, sunkmečiu atsiradęs išparduotuvių bumas buvo natūrali pasekmė: gyventojai mažiau pirkdavo įprastose parduotuvėse, todėl prekybininkams reikėjo daugiau vietų, kuriuose galėtų realizuoti turimus likučius. Todėl gerėjant ekonominei situacijai išparduotuvių poreikis mažėja, tačiau, anot „Aprangos“ vadovo, jos visuomet bus reikalingos. „Mums tai nėra verslas, jo apyvarta sudaro vos 4 proc. visos grupės apyvartos, – sako jis. – Iš šiuo metu turimų 8 išparduotuvių galbūt dar kelių atsisakysime ir sutelksime turimas į didesnes. Žinomus prekių ženklus išparduoti yra paprasčiau, nors išparduotuvių klientus skirstyčiau į dvi grupes: vieni ieško garsaus prekių ženklo gerokai pigiau, kiti drabužio – kaip būtinos prekės. Todėl išparduotuvių reikės visada.“

» Vieni ieško garsaus prekių ženklo

gerokai pigiau, kiti drabužio – kaip būtinos prekės. Todėl išparduotuvių reikės visada


24

TIK SKAIČIAI

Bandys išmaniuosius kelius

50

Nuo 2013 metų Nyderlandai turėtų būti pirmoji vieta, kurioje bus išbandomi išmanieji keliai.

tūkst.

TOKIO DYDŽIO BAUDĄ SUSIMOKĖJO BENDROVĖ „SKAITMENINĖ ELEKTRONIKA“ UŽ NETEISĖTĄ KOMPIUTERINIŲ PROGRAMŲ NAUDOJIMĄ

Naktimis tokie keliai švies, esant minusinei temperatūrai ant asfalto bus matyti šviečiančios snaigės, o elektromobiliai turės atskiras eismo juostas, kuriomis važiuodami

pasikraus energijos. „Kartą sėdėjau automobilyje Nyderlanduose ir stebėjausi, kaip sugebame išleisti milijonus keliams ir nesirūpinti nei kaip jie atrodo, nei kaip „elgiasi“, – pasakojo koncepcijos autorius Daanas Roosegaardas. Išradėjo idėja šiemet buvo pripažinta geriausia ateities koncepcija Olandijoje.

„Apple“ nuvertėjo Bendrovės „Apple“ akcijos per septynias savaites prarado 20 proc. vertės, o pati bendrovė atpigo 130 milijardų dolerių.

Nyderlandai pirmieji pasaulyje išbandys, kaip veikia išmanieji keliai. Scanpix

Nepaisant naujų gaminių „Apple“ smarkiai nuvertėjo. Scanpix

» Šiandienos technologijos, užuot leidusios eiti pamažu, siūlo žengti žingsnį į kairę ar į dešinę ir priimti visiškai naujus sprendimus

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

G

yvename įdomiais laikais“, – su šia mintimi šiandien visiškai sutinka ATEA grupės direktorius, atsakingas už ryšius su partneriais, Steinaras Sonsteby. Technologijos tobulėja kasdien, tampa geresnės, patogesnės, o šiandien šie pokyčiai tapo itin spartūs. „Jeigu pradėjai dirbti nuo pradžių ir ėjai pirmyn su pamažu tobulėjančiomis technologijomis, gali dirbti ir toliau,

FAKTAI TECHNOLOGIJŲ KAITA

â Ateinančiais metais tikimasi 30 proc. išmaniųjų telefonų pasaulinio augimo â Nuo 2012 m. pabaigos vartotojai gali rinktis iš trijų norimų mobiliųjų operacinių sistemų: „iOS6“, „Windows 8“ ir „Android“ â Apie 90 proc. darbuotojų į namus iš darbo nešasi bent vieną prietaisą

Technologiniams pokyčiams reikia laiko, tačiau šiandien specialistai tvirtina, kad per kelerius metus pasaulis ir visuomenė turėtų pasikeisti kardinaliai. AFP/Scanpix

tačiau tiems, kurie pradeda dirbti šiandien, to nebereikia, – sakė S. Sonsteby. – Šiandienos technologijos, užuot leidusios eiti pamažu, siūlo žengti žingsnį į kairę ar į dešinę ir priimti visiškai naujus sprendimus – palikti seną technologiją ir pradėti viską iš naujo.“

Geresnė gyvenimo kokybė Per artimiausius kelerius metus pasikeis ir būdas, kaip dirbame. Tai, anot S. Sonsteby, lems technologijos, suteikiančios galimybę saugiai bendrauti per atstumą. Būtent taip – per atstumą tarp Lietuvos

ir Norvegijos – bendravome ir su ATEA grupės direktoriumi. „Galiu pasakyti, kad jūsų išmanusis telefonas yra gerokai sudėtingesnis nei bet kuri vaizdo konferencijų sistema“, – tikino jis. Galimybė kokybiškai bendrauti ir bendradarbiauti nepaisant atstumo ar buvimo vietos, anot specialisto, turėtų iš es-

mės pakeisti žmogaus įpročius. „Vaizdo konferencijų sistemą turiu namuose ir darbe, taigi, kad ir kur būčiau, galiu turėti tokią pačią vaizdo ir bendravimo kokybę ir kartu – geresnę gyvenimo kokybę“, – pabrėžė S. Sonsteby. Įmonės, pritaikiusios kasdieniuose darbuose vaizdo konferencijų ir

» JAV, Vakarų Europos šalys turi būti

pažadintos iš sąstingio, nes priešingu atveju jos taps buvusiu Vakarų pasauliu ir tikrai ne technologine pasaulio dalimi

25

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

kitas bendradarbiavimo sistemas, galės sutaupyti lėšų, anksčiau skirtų ilgoms ir dažnoms kelionėms, o besiplėtojant technologijoms kokybiškai bendrauti užteks ir planšetinio kompiuterio vaizdo kameros.

Fabrikų era baigėsi Pasak S. Sonsteby, žvelgdamas į tai, kaip šiandien esame įpratę dirbti ir gyventi, jis mato ne itin logiškų dalykų, pavyzdžiui, keliavimą į darbą: „Tai ypač aktualu JAV ar Vakarų Europai, kur eismas tiesiog siaubingas. Žinoma, galima

statyti vis daugiau oro uostų, tiesti kelių, tačiau pagalvojus geriau, kodėl kasdien turime keliauti į darbą 8 ar 9 valandai, kodėl visi turime užstrigti tose pačiose spūstyse? Tai mes darėme dar prieš 100 metų, kai prasidėjo fabrikų era, bet dabar gyvename visiškai kitaip.“ Šiandien didžioji dalis darbuotojų nors vieną turimą prietaisą iš darbo nešasi namo, daugelis namie turi internetą, kompiuterį, telefoną. „Tad pasakykite, kodėl turėdamas visas galimybes, darbui būtinų įrankių negaliu pradėti darbo bū-

damas namuose?“ – gūžtelėjo pečiais pašnekovas. Jo nuomone, po 5 metų daugelis šiandien skubančiųjų į darbą per rytines spūstis darbuotis pradės dar namuose. Tokie patys pokyčiai turėtų laukti ir studentų, kuriems, plėtojant technologijas, nebus būtina keliauti iki auditorijų – pasiekti dėstytojus ir gauti visą medžiagą jie galės sėdėdami namuose: „Žmonės prarado nuojautą, ką viena ar kita technologija gali padaryti per ilgą laikotarpį. Visi klausia, ką ji duos, pavyzdžiui, 2014 metais, tačiau tikriems pokyčiams reikia laiko. Tad klausimas tas, kaip technologijos pakeis pasaulį 2020 metais. Aš manau, kad jeigu susi-

tiksime tuomet, pasaulis aplink mus bus kardinaliai pasikeitęs.“

Kas valdys pasaulį? Su technologijų kaita gali keistis ir pasaulio lyderiai. „Šalims, investavusioms žingsnis po žingsnio į turimą IT sektorių, šiandien reikėtų visko atsisakyti. Pokyčiai čia tampa vis lėtesni“, – sakė pašnekovas. Tačiau visai kitaip padėtis atrodo, pavyzdžiui, Afrikoje ar Baltijos šalyse, kuriose panašaus pobūdžio investicijų nebuvo tiek daug. „Jeigu nukeliautumėte į Afriką šiandien, pamatytumėte nuo mobiliųjų telefonų sprogstančią rinką. Netgi Norvegijoje šiandien 50 proc. pokal-

Tokių nuostolių bendrovė patyrė po išmaniojo telefono „iPhone 5“ pristatymo rugsėjį, sakoma pranešime. Šiuo metu bendrovė vertinama

bių vyksta fiksuotomis linijomis ir ne todėl, kad mes neišgalime įsigyti mobiliųjų telefonų. Tiesiog mūsų kompanijos tiek daug investavo į fiksuoto ryšio linijas, kad jų šiandien sunku atsisakyti. O norėdamas kalbėtis telefonu Afrikoje turi turėti mobilųjį – ten nėra fiksuoto ryšio linijų“, – tvirtino S. Sonsteby. Tokioms šalims, kurios nebuvo spėjusios investuoti į technologijas, lėtėjantys pokyčiai išsivysčiusiose šalyse gali tapti tramplinu į IT lyderių sąrašų viršūnes. „Joms nereikia kažko atsisakyti, jos minimaliai investuodamos gali pasiimti naujausias technologijas ir toks šuolis gali lemti, kas valdys pasaulį“, – tvirtino ATEA grupės direktorius.

Galime tapti geriausi Ateities lyderėmis taps valstybės, šiandien in-

528 mlrd. JAV dolerių. Prieš 7 savaites jos vertė rinkoje buvo 660 mlrd. dolerių. Nepaisant sėkmingo „iPhone 5“ išmaniojo telefono ir „iPad mini“ bei 4 kartos „iPad“ planšetinių kompiuterių debiuto „Apple“ sparčiai praranda pozicijas ir nusileidžia konkurentams pelningose gamybos srityse.

vestuojančios į žinias, kokybiškus universitetus ir talentingus žmones. „Jau šiandien sunku konkuruoti su Indija ar Kinija, kur kasmet geriausiais pažymiais universitetus baigia daugiau studentų nei jų apskritai yra Vakarų Europoje. Jie mus pralenkia kasmet. Žvelgdamas į Skandinavijos regioną, Baltijos šalis ir netgi Rusiją matau, kad būtent Baltijos šalys ir Rusija praaugs talentų skaičiumi mus keletą kartų, – sakė S. Sonsteby. – Čia daug talentų ir žmonės iš tiesų nori dirbti.“ Anot specialisto, kol Vakaruose aktyviai diskutuojama, kiek turėtų trukti darbo diena ar metinės atostogos, pamirštami neišvengiami pokyčiai. „JAV, Vakarų Europos šalys turi būti pažadintos iš sąstingio, nes priešingu atveju jos taps buvusiu Vakarų pasau-

TIK SKAIČIAI

0,2 %

TOKIĄ BENDROJO LIETUVOS EKSPORTO DALĮ SUDARO IT PASLAUGŲ SEKTORIAUS EKSPORTAS

18 mln. liu ir tikrai ne technologine pasaulio dalimi, – perspėjo ATEA grupės direktorius. – Manau, kad Baltijos šalys turi

TIEK „GALAXY S3“ MODELIŲ PER TREČIĄJĮ ŠIŲ METŲ KETVIRTĮ PARDAVĖ „SAMSUNG“

galimybę tapti Europos lyderėmis, nes čia geri universitetai, žmonės nebijo pokyčių, darbo ir nori būti sėkmės lydimi.“

ATEA grupės direktorius tiki, kad lėtėjantys technologiniai pokyčiai išsivysčiusiose šalyse gali tapti šansu iki šiol investicijų į IT sektorių neturėjusioms šalims iškilti. Atea.com


26

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Daugiau „Verslo švyturių“ istorijų skaitykite čia

PAULIUS GRINKEVIČIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

V

adovo pareigos G. Bandzevičiui naujos – Lietuvos padalinio vadovu pašnekovas dirba nuo šių metų rugsėjo, tačiau iki tol įmonėje ėjo pardavimo ir tiekimo departamento direktoriaus pareigas ir spėjo susipažinti su skandinaviška bendrovės kultūra bei vertybėmis. G. Bandzevičius atvirauja, kad dirbant vadovu darbotvarkė ne visada tokia, kokios norėtųsi, – didžiąją dalį laiko užima susitikimai ir pokalbiai, visuomenei nuolat tenka aiškintis dėl degalų kainų kilimo, kuriam, pasak pašnekovo, daryti įtakos degalinių tinklai beveik negali. Tačiau kai yra bendraminčių, kurie palaiko ir padeda į priekį judėti kartu, tuomet dirbti nesunku, įsitikinęs jis.

Kultūroje pritapo Du magistro laipsnius turintis „Lietuva Statoil“ vadovas dirbti pradėjo transporto srityje, kai mokydamasis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įsidarbino „Baltijos Ekspedicijoje“ transporto vadybininku. Čia jis susipažino su pardavimo sritimi, kurioje daugiau ar mažiau dirbo visą laiką. Pakeitęs dar kelias darbovietes, vadovo karjerą G. Bandzevičius pradėjo „Lietuvos telekome“ (Dabar TEO – red. past.), kur nuo pardavimo vadybininko pakilo iki rinkodaros grupės vadovo. Čia prasidėjo ir jo pažintis su

CV

Lygindamas skandinavišką kultūrą su lietuviška pašnekovas įvardija vieną esminį skirtumą: mes, lietuviai, esame įpratę viską daryti šiandieną daug negalvodami apie ateitį – jei reikia atleisti darbuotojų, tai daroma taip, kad būtų gerai šiandien ir dabar, tačiau tokie sprendimai trumparegiški. O skandinaviško kapitalo bendrovėse planuojama į ateitį. „Tai leidžia tau kaip darbuotojui jaustis žymiai saugiau. O kai žmonės per krizę jaučiasi saugūs, žino, kad laiku gaus atlyginimą ir turės darbą, jie darbui atiduoda širdį“, – sakė G. Bandzevičius.

Perėmė kanadiečiai

skandinaviško kapitalo įmonėmis. Vėliau šešerius metus dirbo „SCA Packaging“ (tuomet priklausė švedams – red. past.) rinkodaros vadovu. „Gavęs pasiūlymą pereiti į „Lietuva Statoil“ nemažai svarsčiau, nes ir ankstesnėje bendrovėje sekėsi neblogai, bet viliojo „Lietuva Statoil“ įmonės kultūra ir vertybės“, – prisiminė G. Bandzevičius. Naujasis darbas einant Pardavimo ir tiekimo departamento direktoriaus pareigas nebuvo lengvas – tik atėjus dirbti planus gerokai pakoregavo krizė ir naujam padalinio vadovui teko susidurti su išbandymais. „Dirbant mažmeninėje prekyboje stipriai pasijuto krizės pasekmės. Tuo laikotarpiu, kai naujame darbe reikia adaptuotis ir įsivažiuoti, mane užgriuvo krūva iššūkių ir reikėjo priimti nepopuliarius sprendimus“, – sakė pašnekovas.

Planuoja į priekį Čia, pasak „Lietuva Statoil“ vadovo, ir padėjo skandinaviška bendrovės verslo kultūra. Net tuo-

met, kai buvo priimami nepopuliarūs sprendimai, darbuotojai neskubėjo ieškoti kaltų ir skųstis. „Kai komanda palaiko, kur kas

lengviau viską išgyveni kaip žmogus psichologiškai ir kaip vadovas, – pasakojo G. Bandzevičius. – Tada ir rezultatas greičiau

ateina, nes greičiau išlipi iš duobės, pradedi vėl kurti planus. Dabar atsigauname, rezultatai jau po truputį grįžta.“

Kalbėdamas apie savo kaip vadovo prioritetus renkantis darbuotojus pašnekovas pirmiausia pabrėžia norą dirbti, pozityvumą ir žmogiškąsias darbuotojų savybes. „Visų pirma žiūriu į žmogų, nes profesinių savybių daugeliu atvejų galima išmokti, – sakė jis. – Jei žmogus negatyvus iš prigimties, su juo sunku dirbti, nors jis būtų

» Tuo laikotarpiu, kai naujame darbe

„Lietuva Statoil“ vadovas pirmiausia vertina rezultatus.

stebuklingas, talentingas profesionalas. Pirmiausia žiūriu, kaip jis integruosis komandoje.“ Bekalbant G. Bandzevičius parodo sau ant kaklo kabančią kortelę, kur anglų kalba surašytos „Statoil Fuel and Retail“ vertybės – rūpestingumas, drąsa, atvirumas ir entuziazmas. Bendrovėje kartą per metus atliekami darbuotojų įvertinimai, kur pusę vertinimo sudaro darbe pasiekti rezultatai, o kitą pusę – darbuotojo elgsena, t. y. kaip buvo pasiekti šie rezultatai. „Jei žmogus pasiekė puikių rezultatų lipdamas per kitų galvas, mums taip netinka. Vieniši kovotojai nepritampa prie mūsų kultūros“, – apibendrina pašnekovas. Tiesa, šių metų birželį bendrovėje įvyko reikšmingų pokyčių, šiek tiek pakeisiančių ir įmonės pri-

jo bendrose pajamose kurui auga ir tai jam susirūpinimą, – pasakojo „Statoil Lietuva“ vadovas. – Dažniausiai kainų tema eskaluojama kainų degalinėse – ateini į tam tikrą vietą ir matai kainą, todėl natūralu, kad nepasitenkinimą nukreipi į tą vietą, kur matai kainą.“ G. Bandzevičius aiškino, kad nuo mažmenininkų priklauso 6–7 proc. degalų kainos, o visa kita reguliuoja didmenininkai ir akcizo bei pridėtinės vertės mokesčiai.

reikia adaptuotis ir įsivažiuoti, mane užgriuvo krūva iššūkių ir reikėjo priimti nepopuliarius sprendimus

FAKTAI „LIETUVA STATOIL“

â „Lietuva Statoil“ dirba 559 darbuotojai, iš jų 462 – degalinėse â Bendrovėje Lietuvoje turi 76 degalinių tinklą, iš jų 13 – automatizuotų degalinių â 2011 m. „Lietuva Statoil“ pajamos Lietuvoje siekė iki 798 mln. litų â Į „Statoil“ degalinę per dieną vidutiniškai ateina 800 klientų

Giedrius Bandzevičius

Gimė 1974 m. Lentvaryje 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė transporto vadybos studijas 1997 m. VGTU baigė verslo vadybos ir marketingo magistro studijas, 2012 m. – BMI (Baltic Management Institutel) – Executive MBA 1994–1997 m. dirbo „Baltijos Ekspedicijos“ transporto vadybininku

2000–2003 m. – vadovaujamos pareigos pardavimo srityje „Lietuvos telekomas“ 2003–2008 m. – „SCA Packaging“ rinkodaros direktorius 2009–2012 09 01 – Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius „Lietuva Statoil“ 2012 09 01 – „Lietuva Statoil“ generalinis direktorius

27

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Pasak G. Bandzevičiaus, skandinaviško kapitalo bendrovėse visuomet planuojama į ateitį. Fotodiena

Aivaro Zujaus nuotr.

oritetus – mažmeninį degalinių tinklą valdančios norvegų įmonės „Statoil Fuel and Retail“ akcijas nupirko kanadiečiai „Alimentation Couche-Tard“. Šie pokyčiai, pasak G. Bandzevičiaus, įmonei leis labiau specializuotis mažmeninėje prekyboje.

Kaltina degalines Paprašytas nusakyti degalų verslo specifiką pašnekovas pirmiausia pabrėžia nuolatinį žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį degalų kainoms ir atsakomybę bendraujant su visuomene. „Degalai yra vienas iš nedaugelio produktų, kuris sulaukia labai daug dėmesio, todėl dirbant šioje srityje būtinas pasiruošimas nuolat atsakyti į visuomenės, žiniasklaidos ir klientų klausimus“, – aiškino G. Bandzevičius. Nuolatinis aiškinimas,

pasak pašnekovo, yra neišvengiamas, nes degalų kainos, palyginti su žmonių pajamomis, auga

»

neproporcingai greitai. „Jei žmogus nori važiuoti tą patį skaičių kilometrų kaip įpratęs, dalis išlaidų

Jei žmogus pasiekė puikių rezultatų lipdamas per kitų galvas, mums taip netinka. Vieniši kovotojai neįsipaišo į mūsų kultūrą

Pirmiausia rezultatai „Pirma rezultatai, po to visa kita“, – pagrindinį verslo principą apibūdina pašnekovas. Pasak jo, pirmiausia reikia darbdaviui parodyti, kodėl jis turi į žmogų investuoti, parodyti gerą rezultatą ten, kur jis dirba, tačiau neretai jauni žmonės mąsto atvirkščiai. „Kalbėdamas su savo darbuotojais sakau – tai, ką darome, darykime gerai, stenkimės ir visa kita ateis, – kalbėjo G. Bandzevičius. – Koncentracija į norą būti generaliniu direktoriumi ar kitas pareigas trukdo kasdieninėje veikloje, nes pradedi koncentruotis į tam tikrus politinius dalykus – kaip pasirodyti, su kuo pakalbėti. Man buvo svarbiausia ne karjera, o gera darbo atmosfera, kai gali su žmonėmis po darbo nueiti ir alaus išgerti, krepšinio pažiūrėti.“ Krepšinis G. Bandzevičiui, kaip ir daugeliui lietuvių, yra antroji religija – kadaise sportavęs Vilniaus krepšinio mokykloje dabar vadovas šiam sportui skiria laiko palaikydamas mėgstamą „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą. Anksčiau verslininkas buvo susidomėjęs fotografija, grodavo mokyklos diskotekose, dabar laisvalaikį leidžia klausydamas muzikos, skaitydamas knygas, o verslo kelionėse – spręsdamas kryžiažodžius. „Kai turi šeimą, du vaikus ir gyveni nuosavame name, laisvalaikis dažnai būna žolės pjovimas ir kiti darbai. Patikėkite, kartais grįžus namo hobis būna ir pagalvė“, – šyptelėjo pašnekovas.


28

29

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

Juodas kvadratas

MMA IR VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO SANTYKIS (PROC.) Šaltinis: Eurostat, Lietuvos pramonininkų konfederacija

Fotodiena

kategoriją patenkanti dalis darbuotojų būtų priversta atsisveikinti su savo darbo vieta, jei MMA didėtų.

Neigiama įtaka Tai patvirtina neseniai atliktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) tyrimas. LPK apklausę 130 didžiausių šalies apdirbamosios pramonės įmonių nustatė, kad MMA didinimas iki 1 000 litų neigiamai atsilieptų trečdaliui jų, o jei būtų nuspręsta kartelę dar kilstelėti, pavyzdžiui, iki 1 509 litų, sunkumų patirtų trys iš keturių gamintojų. Kaip rodo LPK ap-

klausa, MMA didinimas iki 1 000 litų būtų skausmingas pusei maisto ir gėrimų bei tekstilės ir drabužių pramonės atstovų. Penktadaliui pastarųjų neigiamą įtaką padarė net rupgjūtį 50 litų padidintas MMA. Šiuos rezultatus galima paaiškinti pažvelgus, kokią vidutinio darbo užmokesčio dalį šiose darbovietėse sudaro MMA. Visose pramonės šakose, kuriose gaminama neaukštos

» Lietuvoje mieliau atleidžiami arba

samdomi darbotojai, nei keičiamas jų darbo užmokestis

OMX VILNIUS 349,22 348

pridėtinės vertės produkcija (tekstilės, medienos ir baldų, maisto gamintojai), šis rodiklis siekia apie 40–50 procentų. Jei MMA didėtų iki 1 000 litų, santykis padidėtų apie 10 proc., o jei iki 1 509 litų – svyruotų nuo 70 iki 95 procentų. Tai reikštų, kad didžioji dalis darbo užmokesčio šiose bendrovėse siektų tik MMA. Toks staigus ūgtelėjimas pradėtų procesą, kuris baigtųsi žemiausios

grandies, nekvalifikuotų darbuotojų atleidimu. „Tai stipriai padidintų darbo užmokesčio sąnaudas įmonėse, mat atlyginimai būtų didinami ne tik tiems, kurie gauna MMA, bet ir visai likusiai darbo jėgai, kad būtų išlaikyta motyvacija dirbti“, – aiškino LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, tai padidintų gamybos savikainą ir skatintų daliai įmonių didinti galutinės produkcijos kainą. Didėjanti savikaina neigiamai paveiktų konkurencingumą, todėl dalis užsakymų būtų prarasta, o dalies įmonės būtų pri-

Mieliau atleidžia Be to, R. Trumpa atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje

OMX RYGA

OMXV=–1,41%

384,06 382,66

346,93

100

Šaltinis: Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas

94

10 0

50

51

6

90

22 100

Jokios Neigiama

Minimalaus darbo užmokesčio padidinimo iki 1000 Lt įtaka įmonės veiklai

Jokios Neigiama

mieliau atleidžiami arba samdomi darbuotojai, nei keičiamas jų darbo užmokestis. „Atėjus krizei, pavyzdžiui, 1 litu sumažintos darbo sąnaudos reikšdavo, kad 25 centai tekdavo atlyginimo, o 75 centai – žmonių skaičiui sumažinti. Kai darbo rinka pradėjo atsigauti, du trečdaliai darbo sąnaudų augimo teko žmo-

nių pagausėjimui, o vienas – darbo užmokesčio“, – aiškino jis. „Creditreform Lietuva“ pateiktuose duomenyse nurodama, kad, pavyzdžiui, drabužių siuvimo veikla užsiimančiose įmonėse per pastaruosius dvejus metus darbo sąnaudos išaugo 22,6 proc. – 15,4 proc. augimo sudarė darbuotojų

63

94

26

68

augimas. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje tendencija matoma dar labiau – sąnaudos augo 25,8 proc., o darbuotojų skaičiaus augimas jas net viršijo (26,7 proc.), tačiau perteklių kompensavo 0,8 proc sumažėjęs darbo užmokestis. Išaugus MMA tendencija išliktų greičiausiai ta pati.

OMX TALINAS

OMXR= –1,83%

680,92

382,66

674,18

375,65

379,85

374,25 2012 11 02

OMXT= –0,07%

679,57

377,05

2012 11 09

38

MMA didinimo įtaka Lietuvos pramonei Daugiau nei 1000 Lt (pvz. 1509 Lt)

343,11

2012 11 08

32

20

675,53

2012 11 07

74

30

378,45

2012 11 06

6

40

344,33

2012 11 05

37

50

676,87

2012 11 02

78

60

379,86

340,67

10

70

345,56

342,01

62

80

678,22

341,89

100 49

90

381,26

346,78

50

Apdirbamoji pramonė

MMA padidinus labiausiai nukentėtų tie, kuriems jis aktualiausias – mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai.

MMA DIDINIMO ĮTAKA LIETUVOS PRAMONEI

Chemijos pramonė

â 2007 metų liepą MMA buvo padidintas iki 700 litų, 2008 metais – 800 litų, o šių metų rugpjūtį – iki 850 litų

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa teigia, kad praėjus mėnesiui po MMA padidinimo rugpjūtį jie pastebėjo keistą tendenciją. Rugsėjį ir spalį didėjo momentinės skolos „Sodrai“ ūkio šakose, kuriose mokamas mažas vidutinis atlyginimas, nors pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo stebima priešinga tendencija. Tarp momentinių skolininkų atsidūrė žemės ūkio, aptarnavimo ir administracinių paslaugų, maitinimo ir apgyvendimo, transporto ir profesine veikla užsiimančios bendrovės. Taip pat tai buvo mažos ir smulkios bendrovės. Pasak R. Trumpos, rugsėjį padidėjo momentinių skolų dažnumas, spalį dažnumas sumažėjo, tačiau skolos jau buvo didesnės. Tiesa, jis pabrėžė, kad tai vis dar momentinės skolos, kurios padengiamos per mėnesį, – nerimauti reikėtų pradėti, jei jos išliktų ir kitą mėnesį. „Galbūt tam įtakos turėjo ir kiti veiksniai, bet labai susiję, kad momentinės skolos didėjo mažesnėse įmonėse, mokančiose mažesnius atlyginimus“, – pastebėjo jis.

Metalų, mašinų ir įrenginių pramonė

Pirmieji šaukliai

Medienos ir baldų pramonė

â 2005 metais buvo nustatyta suma 550 litų, po metų – 600 litų, 2007 metais jis išliko praktiškai toks pats, nes valandinis MMA įvertis buvo padidintas tik 1 centu

Tekstilės ir drabužių pramonė

â Per septynerius metus MMA padidėjo 300 litų, jo dydis buvo keistas šešis kartus

Lietuva (MMA=1509 Lt) Graikija Slovėnija Prancūzija Malta Liuksemburgas Lietuva (MMA=1000 Lt) Latvija Belgija Olandija Portugalija Airija ES27 Lietuva (MMA=850 Lt) Vengrija Didžioji Britanija Lenkija Slovakija Rumunija Ispanija Estija Bulgarija Čekija

P

MMA DIDĖJIMAS

Maisto ir gėrimų pramonė

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

rieš rinkimus viena po kitos partijos svaidėsi pažadais didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Skaičių būta įvairių: didinti iki 1 000, 1 100, 1 509 ar net 1 800 litų. Rinkimams pasibaigus pasiūlymai sumažėjo ir šiuo metu laikosi apie 1 000 litų. Bent jau tokios nuomonės yra šiuo metu realiausias kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius. Verslininkus tokios kalbos gąsdina. Ar pagrįstai? Nuo rugpjūčio MMA Lietuvoje siekia 850 litų, o pridėjus darbdavio mokamą mokesčio dalį vienas MMA gaunantis darbuotojas bendrovei per mėnesį kainuoja 1 115 litų. Padidinus MMA iki 1 000 litų darbo užmokesčio fondas padidėtų iki 1 311,80 lito. Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje buvo gana artimas siūlomam 1 000 litų ne vienoje veiklos rūšyje. Mažiausiai (1 232,3 lito) uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla užsiimančių bendrovių darbuotojai. Ne ką didesnės sumos buvo drabužių siuvimo (1 448,3 lito), pašto ir pasiuntinių (1 506,1 lito), žvejybos (1 553 litų) veikla užsiimančiose bendrovėse. Tad bet koks MMA didinimas šioms bendrovėms atsiliepia itin skaudžiai. Bendrai imant veiklose, kuriose algos vidurkis yra mažesnis nei 1,8 tūkst. litų, šiuo laikotarpiu dirbo 132 tūkst. žmonių – tai sudaro beveik 10 proc. visų užimtų darbo vietų. Į šią

verstos atsisakyti pačios. Norėdamas tai kompensuoti verslas bus priverstas didinti darbo našumą, todėl reikės samdyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Kad tai taptų įmanoma, reikės atsisakyti mažiausios kvalifikacijos personalo, gaunančio MMA.

FAKTAI

MARTYNAS PASILIAUSKAS

80 73 70 60 50 50 47 47 47 50 46 45 45 45 43 42 41 41 39 39 38 37 36 35 34 34 40 33 30 20 10 0

2012 11 05

2012 11 06

2012 11 07

2012 11 08

2012 11 09

675,18

674,71

672,83 671,48 2012 11 02

2012 11 05

2012 11 06

2012 11 07

2012 11 08

2012 11 09

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Antradienį JAV rinko sau prezidentą. Naujuoju prezidentu perrinktas senasis. Nuo uragano galima pasislėpti uždarant biržas, bet nuo politikos taip lengvai nepasislėpsi. Nuo politikos/-o dar niekam nepavyko pabėgti. Antradienį akcijų indeksai Niujorko biržoje stiebėsi „sveikindami“ naują prezidentą Mittą Romney. Tačiau rinkimus laimėjo Barakas Obama. Ir indeksai krito bene labiausiai nuo „Lehman Brothers“ bankroto laikų. Prezidento rinkimai JAV neatnešė nieko nauja. Tos pačios nedarbo problemos, tas pats skolų augimas, lėta ekonomika. Prezidentas ir tas nešviežias. Beje, pirmaisiais B. Obamos pirmos kadencijos metais S&P500 indeksas išaugo net 26,50 proc. Tai daugiau nei per bet kurio iš 16-os jo pirmtakų kadencijos pirmus metus. Pirmoji B. Obamos kadencija, investuotojų akimis, buvo pakankamai įdomi. Pirmiausia ji sutapo su „oficialia pasaulinės finansų krizės pabaiga“. Beveik nuo pat kadencijos pradžios akcijų kainos kilo. Nors susvyruodavo veikiamos kiekybinių palengvinimų serijos ir Europos šalių skolų karštinės, vis tiek – lėtai į viršų. Vienas finansų rinkoms skirtas interneto tinklalapis suskaičiavo 10 daugiausia kilusių akcijų. Vienareikšmiškai lyderio vainikas priklauso „Priceline“ akcijoms. Per ketverius metus jų kaina pakilo 1 107 proc. Tai vidutiniškai 91 proc. augimas kiekvienais metais. „Apple“ akcijos užima kuklią šeštą vietą su 448 proc. kainos augimu. Net „Ford“ akcijos patenka į dešimtuką. Jų kaina per ketverius metus išaugo

431 proc. Mažiausiai dešimtuke kilo „SanDisk“ akcijų kaina – tik 373 proc. O kalbama, kad aukštų grąžų laikai baigėsi. Anaiptol. Bankų indėliuose gal ir baigėsi. Bet ne akcijose. Na, niekas negarantuotas, kad nesibaigs ir čia. Kažkas apskaičiavo ir įvertino, kad koreliacija tarp JAV prezidento rinkimų ir akcijų kainų yra trumpalaikė. Rinkimai ir akcijų indeksai toliau juda ten, kur jiems ir priklauso. Norisi žinoti, kur yra tas „kur priklauso“, ar ne? Šiandien analitikų ir rinkos dalyvių piešiamas ateities vaizdas nėra toks margas. Jei jų žodžius ir prognozes paverstume dažais ir drobe, gautume kai ką panašaus į K. Malevičiaus „Juodą kvadratą“. Racionalaus grūdo tame yra. Tunelio gale švietusi pasaulinės ekonomikos atsigavimo švieselė nublanko dar labiau. Ji neskuba atsigauti ir, matyt, apie ilgą ekonomikos augimo kelią kalbėsime dar ilgai. Daug kam kelia nerimą JAV federalinio rezervų fondo pastangos gaivinti ekonomiką

prispausdinant daug pinigų. Billas Grossas mano, kad dar dažais kvepiantys pinigai neskatina investicijų. Nors bazinės palūkanų normos labai mažos, verslas investuoja mažai ir tai neskatina ekonomikos augimo. Kol kas tai labai paranku FED vadovui Benui Bernanke. Ekonomikos augimas išprovokuotų infliacijos augimą. O kai prispausdinta daug pinigų, suvaldyti išaugusią infliaciją sunku. Kiekybinio skatinimo lazdos antras galas gali žiebti taip, kad žiežirbos pažirs. Ir jei iki to laiko nebus išspręsta nedarbo problema... Spjaukite per kairį petį ir pabelskite į nedažytą medį. Investuotojams reikia tik prisiminti, kad aktyvų vertė pradės augti tik augant ekonomikai. Naftos ir aukso kainos gali pradėti kilti vien dėl JAV dolerio nuvertėjimo grėsmės, net nepadidėjus paklausai. Tiesa, kai ką panašaus jau stebėjome praėjusius dvejus metus. Ar ekonomika įbris į tą pačią upę antrą kartą, parodys laikas.

» Kiekybinio skatinimo lazdos antras galas gali žiebti taip, kad žiežirbos pažirs

N. Treigys: Nuo uragano galima pasislėpti uždarant biržas, bet nuo politikos taip lengvai nepasislėpsi. Ruslano Kondratjevo nuotr.


31

Nr. 42 2012 m. lapkričio 12–18 d.

TEATRAI

TINKLARAŠTIS

pek s s ta

ams kl i

v i s i em

P

„Domino“ teatras Spektaklis „2 vyrai. 1 tiesa“ v is iem

2012 11 14 19 val.

as i r od sp

ams ym

„Domino“ teatras, Vilnius

„Small stories of A BIG CITY“

Spektaklis „Laukinė moteris“ Laisvalaikio namai "Nautilus“, Kaunas

Ledo šou su dvylika čempionų

2012 11 14 19 val.

Spektaklis „Šeimyninis įvykis“

„Švyturio“ arena, Klaipėda

"Girstučio“ rūmai, Kaunas

2012 11 24 19 val.

2012 11 19 18 val.

Pramogų arena, Vilnius

Spektaklis „DNR kodas“ „Domino“ teatras, Vilnius

2012 11 22 19 val.

Maria Pagès Company

2012 11 26 19 val.

Šokio spektaklis

„Žalgirio“ arena, Kaunas

„Žalgirio“ arena, Kaunas

2012.11.28 20 val

Spektaklis „Briedis Eugenijus“

„Flamenco en movimiento“

2012 12 07 19 val.

„Domino“ teatras, Vilnius

2012 11 24 12 val.

KONCERTAI

irmiausia finansiškai sužlugdyti gali sprendimas per anksti susilaukti vaikų. Nusprendus turėti vaikų neturint stabilių pajamų, finansinė ateitis gali žlugti. Vaikus auginti ne tik daug kainuoja, bet ir reikia daug laiko, o tai gali užkirsti kelią jūsų sprendimui pradėti verslą, įgauti reikiamos patirties, baigti mokslus, kurie vėliau padėtų užsitikrinti geresnę karjerą. Finansinę savižudybę galima įvykdyti ir kasdien piktnaudžiaujant kredito kortele. Nerūpestingi žmonės paskęsta skolose, nes nesupranta, kad kredito kortelės turi trūkumų ir jomis reikia naudotis atsakingai. Be to, kuo ilgiau leidžiame sau būti finansiškai priklausomi nuo kitų, tuo sunkiau vėliau mums pasiekti finansinę nepriklausomybę. Žlugti galima ir nesugebant tvarkyti savo pajamų ir išlaidų. Žmonės, neski-

Dainos ir akcijos

Finansinei savižudybei prilygsta ir kasdienis piktnaudžiavimas kredito kortele. Shutterstock riantys laiko savo finansų analizavimui, dažniausiai žlunga, nes nežino, kaip galima iš savo pajamų gauti didžiausią naudą. Finansiškai nukentėti galima ir pasirenkant netinkamą vietą gyventi. Gyvenant brangiame rajone ir negaunant atitinkamų pajamų gali būti

sunku ne tik kas mėnesį sudurti galą su galu, bet ir sutaupyti ilguoju laikotarpiu. Jauni žmonės retai pagalvoja, kad reikėtų turėti santaupų ateičiai ar netikėtiems atvejams. Kai jie susimąsto, dažnai būna per vėlu. Tad nenorint sulaukus brandesnio amžiaus žlugti finansiškai

reikėtų pasirūpinti ateities planu. Pagaliau sprendimas, su kuo nugyventi likusį gyvenimą, gali lemti ir finansinę ateitį. Santuoka yra ir finansinė sutartis. Egzistuoja daugybė žmonių, kurie dėl sutuoktinio nesutvarkytų finansų patiria bankrotą. Be to, skyrybos taip pat nėra pigios.

Keisčiausios kinų investicijos visie

ms r ta

konce ms

Klaipėdos koncertų salė

nuolaida

Choras: smagiai ir spalvingai

2012 11 13 18 val.

as i r od sp

nuolaida

Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilnius BSM Trio: Bačkus, Sviackevičius, Mikeliūnas

Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

2012 11 15 20 val.

Cirko gastrolės po Lietuvą:

„2Ttango“ - Italija

„Švyturio“ arena, Klaipėda

2012 11 15 18 val.

2012 11 13 18.30 val. 2012 11 14 18.30 val.

„Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“

„KLEZMORET“ - Lenkija

„Žalgirio“ arena, Kaunas

2012 11 25 12 val.

2012 11 18 16 val.

Liudas Mikalauskas (bosas)

2012. 11 20 18 val. Klaipėdos kamerinis orkestras

2012 11 23 18 val.

„Duo Metro“ - Italija

Dovanų čekis

2012 11 18 18 val.

ams ym

Koncertas „Kartu“

XV Tarptautinis akordeono festivalis VILNIUS 2012

v is iem

2012 11 11 12 val.

2012 11 17 12 val., 15.30 val, 19 val. „Šiaulių“ arena, Šiauliai

2012 11 20 18.30 val. 2012 11 21 18.30 val.

Savaitės akcija 2012 11 08–11 15

Lenktyniniai balandžiai – kinų mėgstama alternatyvi investicija. Reuters

Kinijos turtuoliai ieško alternatyvų vertybiniams popieriams. Jie savo pinigus nusprendė investuoti į, jų manymu, patikimesnius objektus – tokius kaip meno kūriniai ar net graikiniai riešutai. Investuotojų susidomėjimas graikiniais riešutais Kinijoje išpūtė burbulą. Prieš dešimt metų graikiniai riešutai Kinijoje kainavo apie 350 juanių (152 litus), o dabar – dešimtis tūkstan-

čius dolerių. Kuo riešutai senesni ir turi daugiau vingių, tuo jie brangesni. Kita kinų manija – lenktyniniai balandžiai. Turtingi kinai išleidžia nuo 800 tūkst. iki 1,5 mln. litų už šiuos paukščius. Dėl staigiai išaugusių kainų kaltinami spekuliantai. Geriausiais lenktynininkais laikomi Belgijoje išauginti balandžiai. Taip pat nuo 2000-ųjų Kinijoje dešimt kartų išaugo nefrito kainos. Šis minera-

las Kinijos investuotojams dabar kainuoja daugiau nei auksas. 2010 m. nefrito uncija kainavo per 8 tūkst. litų, o iš jo pagamintos figūrėlės – dešimtis tūkstančių. Tiesa, po finansų krizės nefrito burbulas pradėjo bliūkšti. Kinijoje vyno suvartojama gana nedaug, tačiau ši šalis tapo didžiausia Bordo vynų eksporto šalimi, o turtingi kinai pradėjo sparčiai investuoti į vyną ir vynuogynus. Vyno

dėžei jie išleidžia nuo 100 tūkst. JAV dolerių. Kinijos bankai net pradėjo siūlyti paskolas užstatant tam tikrus įvertintus vynus. Kaip ir vakariečiai, kinai pradėjo aktyviai investuoti į meno kūrinius ir fondus. Investicijos į meno fondus, kai kuriais skaičiavimais, siekia 2,4 mlrd. litų. Dar vienas kinų alternatyvus investicijų objektas – pašto ženklai. Keturių pašto ženklų komplektas iš kultūrinės revoliucijos laikų pernai buvo parduotas už beveik 3 mln. litų. Pašto ženklai, kaip ir vynas bei meno kūriniai, smarkiai pabrango, kai kinai pradėjo ieškoti investicijų alternatyvų. Tačiau ekspertai įspėja, kad šis burbulas gali greitai subliūkšti. Kaip vakariečiai yra susižavėję vynu, taip kinai – arbata. 345 gramai arbatos „Pu Erh“, kuri buvo brandinta 100 metų, gali kainuoti per 67 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo arbatos ir arbatmedžio amžiaus bei regiono.

Stebint finansų rinkų svyravimus galima rasti keistų įvykių, kurie pastumia akcijų vertę į vieną ar kitą pusę ir galiausiai tampa aišku, kad finansinės įmonių ataskaitos – toli gražu ne pagrindinis veiksnys, lemiantis akcijų kainą. „Bloomberg“ rado ryšį tarp hitu tapusio pietų korėjiečio Psy kūrinio „Gangnam Style“ ir bendrovės „DI Corp“, kuriančios puslaidininkių bandymo įrangą tokiems klientams, kaip „Samsung“, akcijų kainos. Nuo liepos šios bendrovės akcijos iki spalio vidurio pabrango per 500 procentų – „Bloomberg“ analitikai pastebėjo, kad jos itin susijusios su kūrinio „Gangnam Style“ peržiūrų skaičiumi „YouTube“. Kuo puslaidininkiai susiję su jojimą arkliu imituojančiu dainininku? Atlikėjo Psy tėvas Park Won Ho yra „DI Corp“ valdybos pirmininkas. Ir tiek. Bendrovė agentūrai „Blooomberg“ komentavo, kad investuotojai spekuliavo, jog „DI Corp“

imsis bendros verslo aviantiūros su Psy, tačiau tokių kalbų net nebuvo. Šiandien bendrovės akcijos kainuoja perpus pigiau nei aukščiausiame taške spalio viduryje. Kitų su Psy veikla susijusių bendrovių akcijų kilimas turėjo daugiau logikos. Jo vadybininkų kontoros „YG Entertainment“ akcijos nuo dainos išleidimo brango per 50 proc., o alkoholinio gėrimo „Soju“ gamintojo „Hite Jinro“ akcijos per septynias dienas pabrango 7,6 proc., kai atlikėjas jo butelį išgėrė koncerto metu. Tačiau jei jau akcijos brangsta dėl tokių giminystės ryšių, greitai vertybinių popierių kryptį bus galima prognozuoti pagal orą. Pavyzdžiui, jei diena apniukusi, nuolat lyja, investuotojai gali sugalvoti, kad tam tikros bendrovės vadovas bus paniuręs, piktas ir darys neracionalius sprendimus, kurie neigiamai paveiks bendrovės finansinę padėtį. Tad remiantis ta pačia logika akcijas reikėtų parduoti.

Kuo populiariau dainuoji, tuo labiau brangsta tėvo įmonės akcijos. Scanpix


Atsineškite šį žurnalo numerį ir, nusipirkę bet kurią batų porą, gausite 100 Lt dovaną pasirinktai rankinei įsigyti

„Gino Rossi“ parduotuvės Vilniuje: PC „Akropolis“, Ozo g. 25, LPC „Panorama“, Saltoniškių g. 9         Kaune: PC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Klaipėdoje: PC „Akropolis“, Taikos pr. 61   70

Pasiūlymas galioja iki šių metų gruodžio 4 d.

Ekonomika.lt 42 (104)  

Ekonomika.lt nr. 42 (104), lapkričio 12-18 d.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you