Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ K. Clarkas: Sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis pagrindinė strategija yra tai, kaip suvaldyti emocijas ir darbuotojų lūkesčius Plačiau 20 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. SPALIO 22–28 D. NR. 39 (101)

SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

V. Zabilius: Auksinė taisyklė: gera rekomendacija atveda du klientus, bloga – atima septynis Plačiau 26–27 p.

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE VAE laidoti neskuba Dviem trečdaliams balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) pasakius „ne“ ekonomistai, energetikos specialistai ir Lietuvos kaimynai projekto dar nelaidoja. Plačiau 6–7 p.

Sukčiai parduoda ir pažadus Darbo svetur per tarpininkus pasiryžę ieškoti lietuviai neretai nusvyla nagus – atidžiai neįsiskaitę į sutarties sąlygas ir patikėję įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių pažadais būna priversti grįžti į namus be žadėtų aukso kalnų. Plačiau 12–13 p.

Vadovus nuleidžia ant žemės Siuntą į namus jums pristatė kurjerių tarnybos vadovas, o įsipilti kuro degalinėje padėjo ne įprastas operatorius, o bendrovės finansų departamento viršininkas? Tokia praktika kai kurių Lietuvos įmonių nuolatinių klientų nebestebina. Plačiau 22–23 p.

Daugiau virtualių pinigų, mažiau šešėlio Pinigai iš niekur, bet elektroninių pinigų įstaigos paslaugos pigesnės nei banko? Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai 382,87* 672,15* 351,46* 5 917,05 3 072,87 8 982,86

OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

–0,86 % +0,36 % +0,05 % +2,09 % +0,94 % +4,99 %

Spalio 12–18(19*) d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr: 101

Tiražas: 15 000

Investicijų gaudyklės – be vairininkų


3

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

R

eferendumas tuojau buvo pačių politikų nuvertintas. Visais lygiais imta ieškoti landų, kurios leistų išsisukti ir pavaizduoti, kad tauta šiuo klausimu valdžiai nedavė jokio patarimo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė: „Naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Nauja vyriausybė ir Seimas turės atsižvelgti į dalies gyventojų nuomonę ir priimti Lietuvai naudingiausią sprendimą“. Formuluotė – kur nori, ten suk. Viena vertus, nors referendumo rezultatas aiškus, prezidentė iškart panoro griebtis aritmetikos ir taip suformulavo teiginį, tarsi daugiau nei du trečdaliai Lietuvos piliečių pritartų Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai. Ar D.Grybauskaitė naudos panašius argumentus, kai bus formuojama vyriausybė? Ar pasakys, pavyzdžiui, kad daugiausia balsų daugiamandatėje apygardoje surinkusi Darbo partija tegavo apie 10 proc. visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių balsų? Ir kokias išvadas iš to padarys? Gal apskritai šį Seimą reikėtų paleisti, nes jį teišrinko pusė rinkėjų? Priminsime, kad rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo 52,86 proc. VAE projekto likimas bus paminklas dabartinės Lietuvos politinei kultūrai. Jos pagrindinis bruožas – principas „Aš – viršininkas, tu – kvailys“. Valdantieji mano, kad apie didžiulius

brangius projektus, kurių ekologinės pasekmės neaiškios, galima paistyti bet ką ir pritrūkus argumentų tiesiog treptelėti kojele: „Taip reikia!“ Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė, buldozeriu stumdama VAE projektą, pasirinko neskaidrumo ir nekomunikavimo taktiką. Rimtų diskusijų vadovybė vengė. Japonų ir amerikiečių kompanija „Hitachi“, kurią nuvylė patariamojo referendumo rezultatai, veikia kitokios politinės kultūros sąlygomis. Po avarijos Fukušimos jėgainėje branduolinės energetikos ateitis Japonijoje miglota – pirmiausia todėl, kad „taikaus atomo“ bijo Japonijos liaudis. Japonijos liberalų demokratų partija (LDP) skiriasi nuo TS-LKD tuo, kad jos lyderiai neleistų sau pabrėžtinai arogantiškai stumti kokį nors grandiozinį projektą. Būtų ieškoma būdų, kaip rinkėjus įtikinti vieno ar kito dalyko būtinumu, ir dar pavaizduoti, kad dėl to yra nacionalinis konsensusas. Politinės kultūros skirtumai veda prie kitokių pasekmių. Japonijoje LDP beveik be pertraukos išbuvo valdžioje nuo įsikūrimo 1955 m. iki 2009 m. – tai yra 54 metus. O Lietuvos piliečiai vis pyksta ir per kiekvienus Seimo rinkimus skiria nemažai balsų kandidatams, kurie tampa vienkartiniais šoviniais vienai kadencijai.

» Pagrindinis Lietuvos

politinės kultūros bruožas – principas „Aš – viršininkas, tu – kvailys“

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 101 Tiražas 15 000


4 Rinkdamasis analizavau visus variantus » ir nusprendžiau, kad Kauno LEZ zona bus

Juk negali būti taip, kad investicijų pritraukimas » gerinant veiklos sąlygas tam tikroje teritorijoje yra

pramoninė – joje neįsikurs gyventojų, kaimynų daugiaaukščiuose, kurie galėtų trukdyti verslo plėtrai

5

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

teigiamas reiškinys, o verslo sąlygų gerinimas visoje šalyje – jau nebe. Kodėl visa Lietuva negali būti LEZ?

Klaipėdos LEZ labai gerai tvarkosi, gerai išspręsta infrastruktūra, » čia dirba gera valdymo bendrovė. Yra susirinkimas, todėl lengva ir

patogu spręsti visus kilusius klausimus. Žinoma, didelis pranašumas ir lengvatos – nereikia spręsti turto mokesčių

Vytautas Jokužis, UAB „Elinta“ generalinis direktorius

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Vytautas Butvilas, „Pack- Klaipėdos“ generalinis direktorius

Asmeninio albumo nuotr.

Fotodiena

Bendrovės nuotr.

gabija@ekonomika.lt

J

okio pelno mokesčio pirmuosius 6 veiklos metus ir dar dešimtmetį – vos pusės jo vertės – tokį pasiūlymą investuotojams pateikia LEZ. Dvi senosios LEZ šalyje – Klaipėdos ir Kauno – sukūrė beveik 2 000 darbo vietų ir jau pritraukė investicijų už 460 mln. eurų bei 54,2 mln. eurų kiekviena. Ukrainos ir Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos, Tailando ir Japonijos milijonines investicijas priglaudžia Lietuvos LEZ. Tačiau ekspertai klausia: jei tokia nauda ir garbė, kodėl visos Lietuvos teritorijos nepadarius LEZ? Penki pramonės parkai – Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Akmenės ir Marijampolės – gauna LEZ statusą, o kitąmet už 9 mln. litų ES fondų paramos planuojama sukurti ir Kruonio HAE pramoninio parko infrastruktūrą. Jis esą bus tinkamiausias duomenų centrams. Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Akmenės ir Marijampolės LEZ valdytojų konkursas paskelbtas dar rugpjūtį, tačiau įvyko tik dėl Panevėžio LEZ – tikimasi, kad šios zonos operatorius bus aiškus jau lapkritį. Kitų 4 LEZ tarptautiniai valdytojų konkursai bus skelbiami dar kartą. Galimi operatoriai esą domisi konkursu, tačiau pristigo laiko pasiūlymams ir verslo planams parengti. „Atrinkus LEZ valdytojus investuotojai su jais galės pasirašyti sutartis dėl veiklos plėtros LEZ teritorijoje“, – sakė Tadas Jagminas, LEZ komisijos pirmininko pavaduotojas. Panevėžio savivaldybės

administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka sakė, kad Panevėžio LEZ operatoriaus konkursas pagaliau įvyko: pasiūlymo vokas atplėštas, teliko jį aptarti posėdyje Ūkio ministerijoje. „Pasiūlymas man visai patinka, atrodo tai, ko reikia. Valdytojai įvykdo reikalavimus, nors verslo plane yra šiek tiek klaidų, bet tai tik mano nuomonė“, – „Ekonomika.lt“ sakė A. Stoka. Vienintelė bendrovė, pretenduojanti tapti Panevėžio LEZ valdytoja, vertina strateginę padėtį – „Via Baltica“ kelias – tiesioginis ryšys su Latvija, atveriantis kelius į Skandinaviją. „Nieko nuostabaus, LEZ yra naujas dalykas. Manau, pasiūlymo teikėjai supranta, kas yra LEZ ir ką turi veikti valdymo bendrovė“, – svarstė jis. A. Stoka pasakojo, kad jau yra 4 investuotojai, gamybos įmonės, todėl trūksta tik operatoriaus sutartims pasirašyti ir LEZ statusui įtvirtinti. Tiesa, iki galo nesutvarkyta infrastruktūra: trūksta elektros ir dujų. Anot jo, jei pasisiūlęs valdyti LEZ operatorius bus tinkamas, pasirašius

» Kuo naujas investuotojas ar

investuotojas į LEZ yra labiau nusipelnęs nei seniai Lietuvoje veikianti įmonė?

sutartį su juo Panevėžys iškart įgaus pranašumą prieš kitas, tuo pat metu steigiamas regionines LEZ.

Geros sąlygos verslui Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas „Ekonomika.lt“ sakė, kad LEZ verslui siūlo palankesnes sąlygas, todėl gali būti patrauklesnės nei įprastas investavimas. Kurti LEZ – vienas iš būdų pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Tačiau, anot jo, patikimiausias ir ilgaamžiškiausias užsienio investicijų pritraukimo būdas – gerinti bendras šalies verslo sąlygas. „Jei teigiama, kad LEZ yra teigiamas reiškinys, nes jis sudaro geresnes investavimo sąlygas ir pritraukia investicijų, kodėl laisvąja ekonomine zona nepadarius visos Lietuvos ir investicinių sąlygų nepagerinus visiems? – retoriškai klausė V. Žukauskas. – Kuo naujas investuotojas ar investuotojas į LEZ yra labiau nusipelnęs nei seniai Lietuvoje veikianti įmonė? Taip investicijų būtų pritraukta daug kartų daugiau. Juk negali būti taip, kad investicijų pritraukimas gerinant veiklos sąlygas tam tikroje teritorijoje yra teigiamas reiškinys, o verslo sąlygų gerinimas visoje šalyje – jau nebe. Kodėl visa Lietuva negali būti LEZ?“ Kauno LEZ akyviai

plėtoja Oro parką – vieną iš Kauno LEZ teritorijų, kuri užima 240 ha plotą. Jame įsikūrusios bendrovės gali naudotis visa oro uosto infrastruktūra: vienas didžiausių krovinių oro uostų turi bet kokiems lėktuvams tinkamą kilimo taką, teikia krovinių priežiūros paslaugas, be to, gauna mokestines ir

FAKTAI LEZ LIETUVOJE

â Klaipėdos LEZ sutartis dėl veiklos pasirašė 21 užsienio ir lietuviško kapitalo įmonė. Iš jų 17 jau vykdo veiklą â LEZ valdymo bendrovėje privačios nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti akcijų dalis turi būti ne mažesnė kaip suteikianti 51 procentą balsų â LEZ veiklą reglamentuoja LR Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas â Klaipėdos LEZ užima 412 ha plotą, Kauno LEZ teritorija – 534 ha. Didžiausia iš 5 naujų LEZ – Šiaulių, esanti 218 ha teritorijoje

Klaipėdos LEZ 2010 metais buvo 5-oji patraukliausiųjų pasaulio sąraše. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės nuotr.

muitų lengvatas. Tačiau pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ seka į Tarptautinį Vilniaus oro uostą paskui „Wizzair“.

„Ryanair“ LEZ nepakenks Kauno LEZ valdymo įmonės rinkodaros direktorė Ugnė Urniežiūtė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad skrydžių perkė-

limas į sostinės oro uostą turės įtakos visai Kauno regiono plėtrai. „Miesto pasiekiamumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių ekonomiką augti. Oro parko plėtrai skrydžių perkėlimas kitokio poveikio neturės, nes ten planuojama orlaivių techninės priežiūros veikla

nėra tiesiogiai susijusi su keleivių pervežimu“, – aiškino ji. U. Urniežiūtė skaičiuoja 2 sutartis, pasirašytas su naujais investuotojais – techninio safyro augintoju ir medicininių protezų gamintoju. Statybos darbus vykdo bendrovės „Ryterna“ ir „Baltic Fish Export“, planavimą ir projektavimą – kooperatyvas „Pienas LT“ bei Vokietijos kapitalo metalo perdirbimo įmonė. Anot jos, 5 pramonės parkai, gavę LEZ statusą, veikė jau anksčiau, todėl sunku prognozuoti, ar jie bus rimti konkurentai

senajai Kauno LEZ ir ar pranoks Kauno miesto teikiamą technologinį bei žmogiškąjį potencialą bei geografinę padėtį.

5-oji LEZ pasaulyje Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pirmininkas Povilas Vasiliauskas sakė, kad naujos LEZ jų veiklai įtakos neturės bent artimiausiu metu. Jis paneigė, kad tabako

» Ši kompanija yra

už Klaipėdos LEZ ribų, ji neturi zonos įmonės statuso

gamintoja „Philip Morris Lietuva“ veikia Klaipėdos LEZ ir naudojasi mokestinėmis lengvatomis. Pagal LR Laisvųjų ekonominių zonų įstatymą tabako gaminiai – viena iš draudžiamų veiklos sričių LEZ įmonėms. „Ši kompanija yra už Klaipėdos LEZ ribų, ji neturi zonos įmonės statuso“, – „Ekonomika.lt“ sakė P. Vasiliauskas. Jis teigė, kad „Philip Morris Lietuva“ vykdomojo direktoriaus Ivano Kubiceko komentaras Klaipėdos LEZ valdymo tinklalapyje, „Investuotojų“ skiltyje, skirtas

Šiaulių bankas augo lėčiau Šiaulių bankas per šių metų III ketvirčius uždirbo 11 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai pats didžiausias pelnas Šiaulių banko istorijoje. Banko grupės grynasis pelnas siekė 11,1 mln. litų. Atitinkamo 2011 m. laikotarpio ir banko, ir banko grupės

NUOMONĖ GABIJA SABALIAUSKAITĖ

ĮMONIŲ NAUJIENOS

naujiems investuotojams pritraukti. 2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ sudarė patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitingą. Jame Klaipėdos LEZ suteikta 5 vieta tarp pasaulio ekonominių zonų pagal joje sudarytas verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą, taip pat 19 vieta bendrajame patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge. „Investuok Lietuvoje“ projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas vardija ir kitus pranašumus verslui plėtoti LEZ – investuotojams netaikomas NT ir žemės mokestis, neapmokestinami dividendai, pirmuosius 6 metus taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas, kitus 10 metų – pusė pelno mokesčio tarifo, be to, investuotojas randa jau sukurtą infrastruktūrą. Praėjusiais metais kuriant naujų regioninių LEZ įstatymą Panevėžio ir Kėdainių LEZ valdymo bendrovės iš pradžių galėjo būti tik valstybės, savivaldybės ar VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įmonės. Esą „Investuok Lietuvoje“ pagrindinis uždavinys yra rasti investuotojų, todėl šiai tapus ir valdymo bendrove, investicijų pritraukimas užtruktų žymiai trumpiau. Prezidentei įstatymą vetavus ir grąžinus Seimui svarstyti dar kartą dėl prieštaravimo sąžiningos konkurencijos principams, apribojimai privačioms bendrovėms dalyvauti valdant Panevėžio ir Kėdainių LEZ panaikinti. Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, LEZ turi skatinti investicijas ir kurti naujas darbo vietas krašto žmonėms, todėl konkurencijos ribojimas ir netikslūs įstatymai neduos norimo rezultato.

grynasis pelnas sudarė 10,7 mln. litų. Banko 2012 m. trijų ketvirčių veiklos pelnas (prieš pelno mokestį, antrinių įmonių dividendus ir specialiuosius atidėjinius) buvo 53 proc. didesnis už atitinkamo 2011 m. laikotarpio rezultatą ir siekė beveik 29 mln. litų.

Nusivylė referendumu Sekmadienį Lietuvoje vykusiame referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos daugiau kaip 60 proc. rinkėjų (64,79 proc.) nepritarė naujos atominės elektrinės statybai. Manoma, kad tai sudavė skaudų smūgį strateginei investuotojai – Japonijos kompanijai „Hitachi“. „Referendumo rezultatas nuvylė, nes šis projektas, palyginti su kitais Japonijos kompanijų vykdomais panašiais projektais, buvo labiausiai pasistūmėjęs į priekį“, – „Hitachi“ atstovą cituoja „The Japan Times“.

Anot „Hitachi“ atstovų, referendumo rezultatai „nepaprastai nuvylė“. Fotodiena

„Plius“ investuoja Transporto, nekilnojamojo turto ir prekių bei paslaugų skelbimų portalus valdanti bendrovė „Plius“ plečia veiklą ir investavo į prekių kainų palyginimo portalą kainos.lt. Pasak Martyno Basoko,

didėjant prekių pasirinkimui vartotojai priversti lyginti prekių kainas, daiktų charakteristikas, ieškoti norimų prekių pardavėjų, todėl manoma, kad kainų lyginimo poreikis ateityje pastebimai augs.

Laimėjo teismą Estijos teismas uždraudė šioje šalyje veikiančiai „CV Market“ bendrovei naudotis neteisėtai iš Lietuvos bendrovės „CV Online LT“ įgytais duomenimis. Teismas patenkino nuo komercinio šnipinėjimo nukentėjusios Lietuvos bendrovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių Estijoje užtikrinant teismo sprendimo Lietuvoje įvykdymą.

„CV Online LT“ laimėjo teismą Estijoje prieš „CV Market“. Fotodiena

„Tele2“ pelninga Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamos per šių metų devynis mėnesius, palyginti su 2011 m., išaugo 1,4 proc., iki 358,7 mln. litų. Bendrovės pajamos, palyginti su 2011 m. liepa ir rugpjūčiu, išliko stabilios. Jos

buvo 125,3 mln. litų (praėjusiais metais – 126,7 mln. litų). „Tele2“ klientų skaičius trečiąjį ketvirtį buvo beveik 1,79 mln., 3,7 proc. didesnis nei prieš metus. Išaugo ir verslo klientų skaičius – 19,6 proc., iki 114,8 tūkst.


6

LIETUVOS NAUJIENOS

300

LIETUVIŠKŲ ORO LINIJŲ BENDROVĖS „AIR LITUANICA“ VIDUTINĖ BILIETŲ KAINA TURĖTŲ SIEKTI 300 LITŲ

PAULIUS GRINKEVIČIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

N

ordea“ banko e ko n o m i s t a s Žygimantas Mauricas mano, kad rimtai vertinti referendumo rezultatų nereikėtų. Ne tik dėl to, kad tai buvo tik patariamojo pobūdžio referendumas. Svarbiau tai, jog politikams nepavyko atskirti referendumo nuo politikavimo ir žmonės, palaikantys dabartinę valdančiąją Seimo daugumą, balsavo už referendumą, o palaikantys opoziciją – prieš. Apie tai esą galima spręsti iš balsų pasiskirstymo už ir prieš referendumą. „Jei klausimas politizuotas, natūralu, kad gyventojai linkę balsuoti ne tik už ar prieš konkretų klausimą, bet už arba prieš politikus, kurie pritaria arba nepritaria projektui. Koreliacija tarp to, kiek surinko opozicija ir valdantieji, neblogai atsispindi dėl atominės“, – kalbėjo Ž. Mauricas. Pasak ekonomisto, trūko aiškumo ir formuluojant klausimą dėl VAE: kai panašiais klausimais referendumas buvo organizuojamas Švedijoje ar Suomijoje, žmonių klausta, ar jie pritaria atominei energetikai apskritai ir kitų svarbių dalykų, o čia buvo klausiama, ar gyventojai pritaria naujos AE statybai Lietuvoje. „Jeigu visiškai juokais pasakyti, galima prikibti, kad buvo klausiama net ne dėl VAE. Todėl manau, kad referendumas neatspindėjo tikrosios gyventojų nuomonės,

– pasakojo Ž. Mauricas. – Panašią poziciją pareiškė ir prezidentė, pabrėždama, kad „prieš“ buvo tik trečdalis balsavimo teisę turinčių gyventojų.“ Ekonomisto nuomone, po rinkimų verdančios diskusijos dėl VAE rodo, kad projektas dar nėra palaidotas. O vienas svarbiausių naujosios vyriausybės darbų artimiausiu metu bus galutinai apsispręsti, norime elektrinės ar ne, – nes jei būtų nuspręsta tęsti darbus o vėliau persigalvota, būtų dar blogiau nei statybas nutraukti dabar.

Skubėti neverta Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius mano, kad atsižvelgiant į gyventojų referendume pareikštą poziciją, skubėti įgyvendinti VAE projekto nereikėtų. Esą dėmesį dabar derėtų kreipti į tuos projektus, kurie ekonomiškai daugiau atsipirks. Jis pats labiausiai pritaria vienos iš opozicinių partijų pareikštai minčiai, kad šalys, kurios nori būti projekto partnerės, pačios sukurtų bendrovę, įneštų kapitalą ir kad Lietuvai nereikėtų leisti vien savo pinigų parengiamiesiems darbams – esą dabar savo šalyje statydami elektrinę ir mokėdami už parengiamuosius darbus išleidžiame neproporcingai didelę sumą. „Tik įsitikinus, kad projektas yra ekonomiškai atsiperkantis, galima pradėti konkretesnius įgyvendinimo žingsnius. Mūsų užsienio partneriai pareiškė politinį palai-

Investavo į parduotuves

Grąžino skolas

Šiais metais į atsinaujinimą „Sportland“ jau investavo 2,4 mln. litų. Prekybos tinklas planuoja atnaujinti visas savo parduotuves ir keisti jų formatą.

Asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenimis, per 9 šių metų mėnesius gyventojai padengė 586,2 mln. litų skolų.

„Sportland LT“ generalinis direktorius Vladas Korsakovas teigia, kad investicijos į naujos

kymą, bet nieko nedaro jo naudai, – sakė V. Lukoševičius. – O Lietuvai daug tenka investuoti netiesiogiai – pradedant kampanija ir baigiant infrastruktūros tvarkymu.“ Pasak jo, visiškai suprantama dabartinė partnerių pozicija, kad jie prisidės prie projekto, jei elektra bus pigi, – juk jiems tai nieko nekainuoja, už viską mokame mes.

Gadina Lietuvos reputaciją Vis dėlto, buvusio energetikos viceministro Romo Švedo teigimu, ginčai dėl galimai prisiimamos pernelyg didelės rizikos yra derybų objektas, o ne pagrindas skelbti referendumą, dėl kurio Lietuva gadina savo įvaizdį partnerių akyse. Pašnekovas prisiminė, kad referendumas buvo inicijuotas nedidelės populistinės partijos atstovų, o blogiausia, kad dėl jų populistai turės galimybių eskaluoti šią temą ateityje. „Referendumas gimė vienos nedidelės partijos iniciatyva, kurios tikslas buvo būti matomai, – aiškino R. Švedas. – Referendumas buvo surengtas skubotai, o to rezultatas – mažytės partijos sukūrė pretekstą eskaluoti šią temą ilgai ateityje, kad ir kaip VAE projektas baigtųsi.“ Pasak R. Švedo, abejonių kelia formuoti vyriausybę ketinančių partijų pozicija. Jos sako, kad prieštarauja tik šiam projektui, o ne branduolinei energetikai apskritai – patys socialdemokratai dar prieš maždaug penkerius metus būdami valdžioje priėmė

koncepcijos parduotuves pasiteisina: per devynis šių metų mėnesius Baltijos šalyse prekybos apyvarta bendrai augo 15 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. V. Korsakovo teigimu, ir elektroninėse parduotuvėse, ir tradicinėse prekybos erdvėse besilankantys žmonės skiriasi nuo ankstesnių vartotojų.

branduolinės energetikos įstatymą ir paskelbė konkursą tarptautiniam investuotojui surasti, o dabar jo kratosi. Pasak jo, dėl nevieningos Lietuvos pozicijos projekto atžvilgiu, kuri akivaizdžiai pasikeitė po referendumo, gali nukentėti ir mūsų verslininkų santykiai su užsienio partneriais. „Dėl mūsų dvejonių labiausiai nukenčia Lietuvos įvaizdis, – pasakojo R. Švedas. – Blogėja santykiai su kaimynais, jie pakviečiami

7

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Per metus parduotuvėse „Sportland“ apsilanko 4–5 mln. žmonių. Reuters

dalyvauti projekte, investuoja savo laiką ir žmogiškuosius resursus, o mes nesugebame užtikrinti strateginio tęstinumo. Jie gali klausti: „Ar galima jumis pasitikėti? Gal keisti nuomonę yra nacionalinis charakterio bruožas?“

Ne tik diplomatinės kalbos Dauguma partnerių savaitraščiui diplomatiškai sakė gerbiantys Lietuvos gyventojų apsisprendimą dėl referendumo ir nesitrauksiantys. Bendrovė „Hita-

chi“ vienintelė atvirai pareiškė, kad ją referendumo rezultatai nuvylė, tačiau esą jų pozicija dėl to nepakito. „Mes esame pasirengę suteikti visą informaciją naujai išrinktai valdžiai. Esame įsitikinę, kad jūsų šalyje bus daug debatų šiuo klausimu. „Hitachi“ vis dar yra pasiryžusi prisidėti prie Lietuvos energetinio saugumo“, – sakė „Hitachi“ komunikacijos vadovas Terry Kubo. Panašiai kalbėjo ir Latvijos ekonomikos ministe-

Daugiau nei trečdalis pradelstų įsiskolinimų tenka Vilniaus gyventojams. Fotodiena

rijos atstovė Evita Urpena – ministerija neabejojanti, kad rezultatai turės įtakos projekto plėtrai, tačiau galutiniai rezultatai priklausys nuo naujosios vyriausybės. Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas savaitraščiui sakė tikintis, kad nepaisant pasikeitusios jėgų pusiausvyros valdančioje daugumoje Lietuvos politikos gairės išliks panašios kaip iki šiol. „Tikiuosi, kad Baltijos valstybių kooperacija energetikos srityje ir toliau bus paremta tais pačiais konservatyviais principais. Lietuva buvo gera mūsų partnerė ilgą laiką ir tikiu, kad galėsime dirbti su bet kokia vyriausybe“, – sakė jis. Tiesa, vis dėlto Estijos premjeras Andrusas An-

Vien per rugsėjį padengta 189 mln. litų anksčiau susidariusių skolų. Per šiuos metus gyventojų

sipas parlamente kalbėjo kiek atviriau ir nebe taip diplomatiškai – esą referendumas gali paskatinti Estiją iš įmonės „Alstom“, kuri iki 2015 m. yra įsipareigojusi pastatyti elektrinę Estijoje, užsisakyti antrąjį skalūnų nafta kūrenamą energijos bloką. O Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas atviravo, kad Lietuvos gyventojų referendume pareikšta pozicija akivaizdžiai atitinka Rusijos, o ne Baltijos valstybių interesus.

Dar vienas referendumas? Ką apie tolesnį VAE likimą mano valdančiąją koaliciją ketinančios formuoti Darbo, Socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos? „Darbiečių“ frakcijos seniūnas Seime Vytautas

FAKTAI REFERENDUMAS

â Galutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dėl AE dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų, negaliojančių biuletenių buvo 3,23 proc. â Galutiniais duomenimis, 62,68 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. Ją palaikė 34, 09 proc. rinkėjų â 2008 m. Lietuvoje vyko patariamojo pobūdžio referendumas dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo. Jame dalyvavo mažiau kaip pusė – 48,43 proc. turinčių rinkimų teisę piliečių ir jis laikytas neįvykusiu

Specialistai tikina, kad dvejonės dėl VAE neigiamai atsilieps Lietuvos verslininkų įvaizdžiui užsienyje. Fotodiena

pradelsti įsiskolinimai padidėjo 444 mln. litų, o skolų portfelis pasiekė 3,2 mlrd. litų. Rugsėjį gyventojų pradelsti mokėjimai sumažėjo 812 tūkst. litų. Pradelstų mokėjimų turėjo kiek daugiau nei 245 tūkst. gyventojų. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekė 7,7 tūkst. litų, moters – 4,6 tūkst. litų.

Gapšys neatmetė galimybės, kad ateityje, jei būtų rasti atsakymai į visuomenei rūpimus klausimus, galėtų būti organizuojamas dar vienas referendumas. „Jeigu atsirastų kitas projektas, kuriame matytųsi ekonominis jo pagrįstumas, konkrečios kainos – kiek kainuoja kilovatvalandė elektros, jei būtų atsakyta, ar galime prisijungti prie Vakarų energetinės sistemos, galimas variantas nebent iš naujo svarstyti klausimą referendume“, – aiškino V. Gapšys. Pasak jo, pasibaigus antrajam rinkimų turui ir suformavus koaliciją pirmas darbas bus peržiūrėti, kokios stadijos yra projektas, ir tada ieškoti sprendimo. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius aiškino, kad suformavus koaliciją greičiausiai netęstų šio projekto, o dėmesį sutelktų į kitus laukiančius darbus. „VAE nepritariame ir manome, kad šiandieną Lietuva turi keletą strateginių projektų, kuriuos reikia įgyvendinti, todėl turime apsispręsti, kurio imsimės, – dėstė A. Butkevičius. – Aš pasisakau už tai, kad būtų pradėtas statyti SGD terminalas ir už elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, o jei mes manome, kad galime įgyvendinti kelis strateginius projektus – tai yra pasakos, tam nėra finansinių galimybių.“ Su kai kurių pašnekovų pareikštomis nuomonėmis, kad rinkimai buvo politikuoti ir žmonės balsavo už palaikomas partijas, o ne projektą, todėl jų rimtai vertinti nereikėtų, A. Butkevičius nesutiko. „Kai buvome susitikimuose su gyventojais, žmonės buvo aiškios nuomonės dėl AE, kai kurie pasisakantys „prieš“ aiškiai buvo konservatorių mylėtojai“, – sakė jis.

„Sodros“ kryptis – arčiau žmonių RAPOLAS GABRYS info@ekonomika.lt

Apie „Sodros“ pokyčius, vykstančias pertvarkas ir dėmesį žmonėms kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

?

Kaip keičiasi „Sodra“, kiek paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę? Įvykdžius „Sodros“ struktūrinę pertvarką sumažėjo administracinės išlaidos, daugiau dėmesio skiriama žmonių aptarnavimui. Tai yra pagrindinė „Sodros“ kryptis – arčiau žmonių, kad jiems būtų patogiau pateikti prašymus, suformuoti pažymas, pateikti dokumentus. Turintieji priėjimą prie interneto gali pasinaudoti daugeliu „Sodros“ paslaugų nevykdami į skyrius. Tuo jau naudojasi ir apdraustieji, ir draudėjai, taip pat gydytojai, kuriems nebereikia pildyti popierinių nedarbingumo pažymėjimų. Tarkim, nesąžiningas darbdavys apgauna darbuotoją ir neperveda už darbuotoją įmokų

„Sodrai“. Kaip tai išsiaiškinti? Žmogus nestovės šalia buhalterės ir nežiūrės, tačiau jei kyla įtarimų, gali pasitikrinti savo socialinio draudimo laikotarpius elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje. Taip išvengs situacijos, kai netikėtai paaiškėtų, kad jis visai ir neapdraustas, ir pensijai stažas neskaičiuojamas. Galima užsisakyti informaciją ir apie pensijų kaupimą, ir pateikti prašymą motinystės, ligos pašalpai, inicijuoti savanoriško draudimo sutarties sudarymą, sužinoti, ar būsimas darbdavys nėra skolingas „Sodros“ biudžetui. Draudėjai taip pat daug pranešimų pateikia naudodamiesi Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema. Iš pradžių visos naujovės sunkiai skinasi kelią, tačiau jau po kelių mėnesių matome, kaip auga besinaudojančiųjų įdiegta paslauga skaičius.

?

Gal artimiausiu metu apskritai nebereikės varstyti „Sodros“ durų ir visus reikalus bus galima susitvarkyti neišeinant iš namų?

„Sodros“ biudžete vis dar deficitas, tačiau jis mažesnis nei buvo tikėtasi ir vis dar mažėja. Fotodiena

Nepamirškime, kad ne taip seniai visi dokumentai buvo tik popieriniu pavidalu. Pensija skiriama naudojantis sukurta sistema, bet surinkti dokumentus, liudijimus apie buvusias darbovietes vargu ar pavyktų tik elektroniniu būdu, jiems patikrinti reikia atidžios specialisto akies. Tačiau atliekant dalį procesų nebūtina žmogui ateiti į skyrių, jei duomenys apie jo stažą, prašymas ir kiti jau pateikti elektroniniu būdu. Tokių paslaugų ateityje daugės.

?

Kokia situacija šiandien „Sodros“ biudžete? Žmones neseniai gąsdino milžiniškas deficitas, kas keičia situaciją? Daugėja apdraustųjų, po truputį didėja vidutinis atlyginimas – visa tai atsispindi biudžeto pajamose. Prognozuojamas 2013 m. apdraustų asmenų skaičius bus 1,1 proc. didesnis nei 2012 m. Per devynis šių metų mėnesius „Sodros“ įplaukos buvo 8 mlrd. 379,4 mln. Lt, tai yra 435,6 mln. Lt daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Deja, „Sodros“ biudžeto deficitas vis dar nemažas, per šių metų devynis mėnesius sudarė 1 mlrd. 690,7 mln. Lt, bet tai yra 343,1 mln. Lt mažiau nei planuota ir 53 mln. Lt mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų periodu. Nelegalaus darbo aptikimas ir užkardymas, atlyginimo išskaidrinimas, įdarbinimo skatinimo projektai, kuriuos vykdo Lietuvos darbo birža, verslai, kurie plėtojami gavus iš Verslumo skatinimo fondo kreditus – visa tai žingsnis po žingsnio gerina darbo rinkos būklę. Siekiamybė – kad ir švietimo, profesinio ugdymo sistema padės nuo jaunumės pasirinkti geriausiai tinkančią specialybę.


8

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

miestus: Kauną ir Vilnių. Vis dėlto Panevėžio apskritis ir miestas šiemet vietoj konservatorių pasirinko „darbiečius“.

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

?

Ne vienus metus atliekate balsavusiųjų apklausas. Ar iš tyrimo duomenų galima apibūdinti statistinį Lietuvos rinkėją?

?

Tad galima sakyti, kad dalis rinkėjų ištikimi vienai ar kitai partijai?

Statistinį portretą nupiešti būtų sunku. Tačiau iš šios apklausos, dar vadinamos terminu „exit poll“, duomenų galime pasakyti rinkėjų amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Kitų socialinių ir demografinių klausimų, pavyzdžiui, apie pajamas ar išsilavinimą, respondentams neužduodame. Šiemet balsavo daugiau moterų (54 proc.), tačiau tai nėra didelis išskirtinumas, nes Lietuvoje jų daugiau. Didesnė dalis balsuotojų patenka į 31–66 metų amžiaus grupę. Taigi balsuoja vyresni piliečiai: pagal apklausą 31–55 metų amžiaus rinkėjų dalis sudarė 42 proc. balsavusiųjų, vyresnių kaip 56 metų – 40 proc.

?

Didelė dalis balsavusiųjų apklausoje atsisakė atskleisti, už ką balsavo. Tai įprasta? Jeigu žiūrėsime apskritai į visas gyventojų apklausas, įprasta praktika yra, kad apie 30 proc. žmonių atrenkant gali netikti, patys atsisakyti ir pan. Tačiau šioje rinkėjų apklausoje jau ne pirmus metus pastebime, kad yra daugiau žmonių, kurie atsisako atskleisti, už ką balsavo. 2008-aisiais tokių buvo 46 proc., šiemet – 47 proc. Vis dėlto tai tik šiek tiek daro įtaką rezultatams. 2008 metais buvo tokia tendencija, dėl kurios nerimavome ir šiemet: už Tautos prisikėlimo partiją

pagal apklausą prognozavome 11 proc. balsų, o realūs rezultatai tuomet buvo 15 proc. Tai vienintelis atvejis per keturias mūsų atliktas balsavusiųjų apklausas, kai nuokrypis buvo gana didelis. Turėjome tokią prielaidą, kad tas balsavimas už Tautos prisikėlimo partiją vyko norint nubausti tradicines partijas. Kadangi šiemet greitai atsirado partija „Drąsos kelias“, kurios vertybės nėra aiškios, manėme, kad dalis žmonių nedrįs prisipažinti, jog už ją balsavo. Tačiau buvo kitaip. Už Tautos prisikėlimo partiją 2008 metais balsavo ypač daug jaunų žmonių iki 30 metų, todėl darau prielaidą, kad jie taip elgėsi dėl smagumo. Partijos „Drąsos kelias“ atveju pastebėjome, kad ją daugiau rinkosi moterys, taip pat Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų ir Kauno bei Marijampolės apskričių gyventojai. Pagal amžių nustatyti tendencijų negalime, nes nė viena grupė labai neišsiskyrė.

CV

?

amžiaus gyventojų iki 55 metų. Ankstesniais metais daugiau už partiją balsavo 18–30 metų jaunimas. Išliko tendencija, kad Darbo partiją rinkosi daugiausia kaimo gyventojai, o populiariausia partija buvo Panevėžyje ir Alytaus apskri-

O kokie rinkėjai balsavo už kitas partijas?

Lyginant su 2008 metų rinkėjų portretu, didelių pokyčių nėra. Pavyzdžiui, Darbo partijos atveju šiemet vienintelis pasikeitimas, kad už ją balsavo daugiau vyrų ir vidutinio

» Yra lojalių

rinkėjų, kurie balsuoja už vertybes

Taip, tradicinės senosios partijos, ne vienus metus renkamos į Seimą, pakaitomis dalyvaujančios valdžioje ir formuojančios vyriausybę, turi stabilų elektoratą. Šiuose rinkimuose naujovė yra partija „Drąsos kelias“ – juos pasirinko 8 proc. gyventojų. Per praėjusius Seimo rinkimus už Tautos prisikėlimo partiją balsavo 15 proc. piliečių, tad galbūt žmonės pasimokė. Visi puikiai žinome šios partijos likimą ir kaip greitai ji subyrėjo. Todėl gal rinkosi daugiau patirties turinčias partijas. Taip, yra rinkėjų, kurie nuolat migruoja. Jie žiūri, ką jiems žada, nelabai gilinasi į programas. Dar yra tokių, kurie vadinami „protesto balsais“ – už konkurentus, jei per partijos kadenciją nepagerėja gyvenimas. Jie paprastai sudaro iki 20 proc. visų balsų.

Inga Nausėdienė

Nuo 2007 m. – RAIT bendrovės valdybos pirmininkė, konsultantė 2002–2007 m. – bendrovės RAIT direktorė 1998–2002 m. dirbo Pilietinių iniciatyvų centre tyrimų grupės vadove, sociologe 2008–2010 m. studijavo „Baltic Management“ institute 2001–2003 m. Lietuvos socialinių tyrimų institute įgijo daktaro laipsnį

? Pasak RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, vis daugiau žmonių apklausėjams atsisako atskleisti, už ką balsavo rinkimuose.

Fotodiena

tyje, kituose mažesniuose miesteliuose. Praėjusiuose rinkimuose juos daugiau rėmė Šiaulių, Tauragės, Telšių apskritys. Socialdemokratų rinkėjai vyresni – gyventojai nuo 56 metų, iš mažesnių miestelių. Tokia tenden-

cija vyravo ir 2008-aisiais. Dažniau socialdemokratus rinkosi šiauliečiai, panevėžiečiai, taip pat Utenos apskrities gyventojai. Konservatorių elektoratas taip pat stabilus: vyresni nei 56 metų gyventojai. Jie taip pat turi „savo“

Kas lemia žmonių pasirinkimą, už ką balsuoti?

Esame darę tokių apklausų, tad galiu pasakyti, kad yra dalis lojalių rinkėjų, kurie balsuoja už konkrečias vertybes. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga turi tokių apie 10 proc. Visi kiti balsuoja priklausomai nuo pasitikėjimo. Tačiau labai svarbus ir lyderio vaidmuo. Galima prisiminti, kaip būdavo balsuojama už Rolando Pakso ar Algirdo Brazausko partijas. Taip, galima sakyti, kad norint laimėti rinkimuose reikia turėti susiformavusį elektoratą, ryškų lyderį ir medžioti neapsisprendusius rinkėjus. Rinkimų agitacija pastariesiems paprastai ir skirta.

NUOMONĖ Stebuklo neįvyko

Neįvertino konservatorių

Robertas Dargis, įmonių grupės „Eika“ direktorius: Teigiamas rinkimų bruožas, kad palyginti gerai pasirodė tradicinės parlamentinės partijos. Galima sakyti, kad remdamiesi rinkėjų nuotaikomis ir apklausomis panašiai ir prognozavome. Didelių pokyčių nebuvo, stebuklų neįvyko, jokių naujadarų neatsirado, naujos partijos neperžengė barjero, tik buvo matyti, kad „Drąsos kelias“ gali gauti balsų

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: Didelė dalis visuomenės neįvertino to sudėtingo periodo, kuriuo dirbo buvusi vyriausybė. Tai sunku suprasti, tačiau nesame išskirtiniai kitų pastaruosius metus rinkimuose balsavusių valstybių kontekste: visur vyravo tendencija, kad po rinkimų laimėdavo kairesnių pažiūrų ar socialistinės vyriausybės

Fotodiena

Fotodiena


10

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

5

12 3 4

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 413 respondentai

7% 2. Bankuose 16% 3. Iš tėvų ir artimųjų 22% 4. Naudočiausi ES fondų parama 23% 5. Nesiskolinčiau 32% 1. Kredito unijose

Kur skolintumėtės pinigų savo verslui?

Portale ekonomika.lt vykdyta apklausa parodė, kad maždaug trečdalis kurdami savo verslą nesiskolintų lėšų. Kiek mažiau nei ketvirtadalis apklaustųjų kurdami verslą planuoja naudotis Europos Sąjungos (ES) fondų parama, kiti – lėšų verslo kūrimui skolintųsi iš tėvų ir artimųjų.

NAUJIENOS TAVO VERSLUI

dina@ekonomika.lt

Idėja gaminti naminę kosmetiką iš pradžių atsirado kaip žaidimas ir noras gyventi ekologiškiau. Šiandien ši idėja pavirto į bendrovę „Uoga uoga“, skaičiuojančią pirmuosius metus. Įmonės įkūrėjos Jovita Vyšniauskienė ir Lena Sokolovska neneigia, kad abiejų atžalos taip pat prisidėjo prie natūralios ekologiškos kosmetikos, pavadintos „Uoga uoga“, atsiradimo. „Sužinojome, kad ne viskas, ką tepamės ant veido, yra saugu, daug kas gali sukelti alergijų, dermatitą. Na, tebūnie, tepiesi visa tai sau, tačiau vaikams tokių dalykų nesinori“, – pasakojo L. Sokolovska.

Pirmiausia sau Iš pradžių natūralios naminės kosmetikos gamyba buvo tarsi žaidimas. Jaunos verslininkės ėmė maišyti natūralių aliejų mišinius sau, pamėgino darytis naminius kremus. „Kai paaiškėjo, kad sumaišius kelis aliejus galima išvirti, pavyzdžiui, lūpų balzamą, viskas tapo dar įdomiau“, – juokėsi L. Sokolovska. Kremų „virimo“ meno

„Uogos uogos“ įkūrėjos mokėsi Jungtinėje Karalystėje, kur, pasak abiejų, ekologiškos rankų darbo kosmetikos tradicija – labai sena. „Lietuvoje tai naujovė, o ten tokios kosmetikos gamybos mokomasi daug metų“, – paaiškino pašnekovė. Iš pradžių tik sau daroma kosmetika atsirado ir ant draugių, mamų, močiučių kosmetinių staliukų, o šiandien, juokauja L. Sokolovska, prie riebiausių „Uogos uogos“ kremų priprato net jos pačios vyras.

Tik su dokumentais „Uoga uoga“ iš karto tapo verslu, jokios pereinamosios fazės, pavyzdžiui, prekybos interneto platybėse, nebuvo. „Kai pamanėme, kad galime savo produktą pardavinėti, nusprendėme, kad tol to nedarysime, kol neturėsime visų reikiamų dokumentų“, – pabrėžė L. Sokolovska. Anot jos, kosmetikos gamyba yra kone tas pats, kas maisto gamyba – kai ruoši namie šeimai, visi žino, kad viskas gerai, tačiau kai darai visuomenei, reikia mokėti atsakyti už savo produktą. „Kai kurdamos verslą pradėjome domėtis, ko reikia, sužinojome, kad reikia gausybės dokumentų, deklaracijų, įvairių pažymėjimų, pasų

» Kai pamanėme, kad galime savo

produktą pardavinėti, nusprendėme, kad tol to nedarysime, kol neturėsime visų reikiamų dokumentų

ĮDOMU

11

mos. Vilnius, kaip matyti iš valstybės biudžeto projekto, ir toliau bus paliktas miestu donoru ir bus skandinamas skolose.“ Vilniaus miesto savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl nekilnojamojo turto mokesčio

sprendimais buvo miestas donoras, dėl to sostinės skola 2007–2011 m. padidėjo 500 mln. Lt“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Į KT nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį nusprendė kreiptis Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). VAAT atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT, ir atsižvelgė į Vilniaus savivaldybės argumentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

www.ek.lt DINA SERGIJENKO

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

„Uogos uogos“ įkūrėjos verslą pradėjo norėdamos gyventi natūraliau ir šiandien jų kosmetiką atranda vis nauji klientai. Bendrovės nuotr.

ir panašiai“, – prisiminė vargus pašnekovė.

Kokybė be nuolaidų L. Sokolovska neslėpė, kad nauja kompanija sulaukė įtartinų žvilgsnių, klausimų, ar verslininkės turi visus reikiamus dokumentus, leidimus gaminti kosmetiką, iš kur jos žino, kad tai, ką pagamina, iš tikrųjų veiksminga. „Yra ir kitų lietuviškos kosmetikos gamintojų, jais žmonės pasitiki. O mes matome, kad gerbėjų skaičius auga, žmonės pas mus grįžta. Vadinasi, tai byloja apie mūsų produkto kokybę“, – džiaugėsi verslininkė. Pasak jos, sėkmės garantas yra ir dabar padidėjęs dėmesys natūralumui. „Klientai pas mus randa kosmetiką, neturinčią nesaugių, agresyvių, che-

minių komponentų. O be natūralumo, stengiamės palaikyti aukštą kokybę – kompromisų čia negali būti“, – pabrėžė L. Sokolovska. Galiausiai daugeliui itin svarbus ir kainos bei kokybės santykis, tvirtino pašnekovė ir pabrėžė, kad šiandien, nepaisant negausios gamybos, „Uogos uogos“ gaminiai prieinami daugeliui.

Dirba naktimis Kol kas „Uoga uoga“ negali pasigirti gausiais užsakymais ar milžiniškais gamybos mastais. Mums kalbantis Jovita ir Lena rengėsi atidaryti trečiąją kompanijos parduotuvę, šįkart uostamiestyje. „Viską darome dviese, labai padeda šeima, ypač močiutės, kurioms atvažiavus savaitgalį galime ištisas dienas praleisti kur-

damos naujus produktus“, – juokėsi L. Sokolovska. Ji prisipažino, kad abi verslininkės yra ir mamos, tad dažniausiai darbuotis tenka tada, kai vaikai miega, bei naktimis. Tačiau spėti pagaminti visų produktų, kurie gimsta galvose, verslininkės vis tiek nespėja. „Viską reikia sumaišyti, išbandyti, nusiųsti į laboratoriją patvirtinti, kad produktas tinkamas. Ne visada viskas sekasi, štai šampūną kuriame jau metus. Tikiuosi, netrukus jį pristatysime“, – atsiduso pašnekovė.

Viskas, ko reikia „Uogos uogos“ produktai gaminami kelis kartus per savaitę bandant nuspėti, kiek maždaug jų nupirks klientai vienoje ar kitoje parduotuvėje ar internete. „Kol kas mums sekasi atspėti. Turime metų patirtį su viena parduotuve, bandome šią patirtį pritaikyti ir kitoms parduotuvėms“, – pasakojo verslininkė. Lena ir Jovita svajoja, kad ateityje užsukę į „Uogos uogos“ parduotuvę klientai galės išsirinkti visą reikiamą ekologišką ir natūralią kosmetiką. „Planuojame plėsti savo asortimentą. Be to, norime pradėti eksportuoti – šiandien jau dirbame su Latvija“, – atskleidė L. Sokolovska. Anot jos, Lietuvoje „Uogos uogos“ įkūrėjos jau jaučia, kad kuria išskirtinį produktą, tačiau užsienyje dar reikia atrasti tinkamą veidą ir savo pirkėjų.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

T

eigiama, kad taip būtų kompensuotos prarastos pajamos dėl mažėjančio nekilnojamojo turto mokesčio. Vilniuje kitais metais, prognozuojama, jis mažės net 17 mln. litų. „Kad Vilnius būtų pajėgus vykdyti įsipareigojimus, GPM dalį reikia padidinti mažiausiai 20 proc. – iki 60 proc. – sakė Vil-

niaus meras Artūras Zuokas. – Tai, kad planuojama GPM dalį padidinti 2 proc. norint kompensuoti kitų metų NT mažėjimą, nesprendžia Vilniaus miesto savivaldybės finansinių problemų, nes ši dotacija net nepadengia tos su-

Kur gauti pinigų verslui

Finansavimo funkciją galima apibrėžti kaip reikalingo pinigų kiekio suteikimą konkrečiu laiku ir priimtinomis išlaidomis. Užtikrinti, kad gaunamų pajamų visada pakaks bet kurio laikotarpio išlaidoms padengti, gana sudėtinga.

mažėjimo pasikeitus nekilnojamojo turto deklaravimo tvarkai net šiais metais vietoj suplanuoto 110 mln. litų NT mokesčio bus surinkta tik 77,4 mln. Lt. – net 32,6 mln. litų mažiau. Tačiau šios išlaidos biudžete buvo numatytos. Finansų ministerija 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčio prognozę (110 mln. Lt) pateikė neįvertindama Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatų pakeitimų, įsigaliojusių dar nuo 2011 metų. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad Konstituciniame Teisme (KT) priimtas prašymas ištirti, ar įstatymai, numatantys, jog Vilniaus biudžetui

skiriama 40 proc. mieste sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio, atitinka Konstituciją. „Tai, kad ieškinį nagrinės ir KT, reiškia, kad mūsų argumentai dėl miestui daromos žalos ir nepakankamo pagrindinių sričių finansavimo yra pagrįsti. Vilnius ilgą laiką Vyriausybės ir Seimo

Užs. Nr. 10-19-2012

2012 M. BIUDŽETO LĖŠOS. VILNIUS, RYGA, TALINAS Ryga Vilnius Gyventojų skaičius 554 tūkst. 703 tūkst. Biudžeto pajamos 1,019 mlrd. 2,130 mlrd. Pajamos gyventojui 1841 Lt 3029 Lt

Talinas 416 tūkst. 1,361 mlrd. 3271 Lt

GPM PASISKIRSTYMAS TARP MIESTŲ* *(tūkst. litų, planuojamame 2012 metų biudžete) PASTABA. Kituose Lietuvos miestuose į savivaldybės biudžetą patenka 100 proc. surenkamo GPM

Verslininkų etiketui – vidutinis pažymys

Paprašytas įvertinti tipiško lietuvio verslininko aprangą bei etiketo laikymąsi, žinomas etiketo ir protokolo ekspertas Arminas Lydeka tvirtina, kad per penkiolika metų mato didelį progresą, tačiau kol kas verslininkams rašytų tik vidutinį pažymį ir siūlytų pasitempti komunikacijos srityje.

2013 metų valstybės biudžeto projekte Vilniui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį planuojama padidinti nuo 40 iki 42 proc. Fotodiena

Dėl kitąmet didėjančių akcizų dyzelino litras degalinėse turėtų pabrangti apie 12 centų, o cigarečių pakelis – apie 30 centų. Taip pat įsigalios PVM lengvatos, praneša Finansų ministerija.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

Į savivaldybės biudžetą patenkanti GPM dalis (proc.) 40 94 86 95

į valstybės iždo sąskaitą 508 090 18 186 21 573 1 885

į savivaldybės biudžetą 338 727 284 922 132 521 35 821

Vilniečių bendrovei – tarptautinis apdovanojimas Praėjusią savaitę Seule įteikti kasmetiniai pasaulio verslo apdovanojimai „Stevie Awards“.

Kaip keisis mokesčiai Lietuvoje?

GPM dalis savivaldybėje Savivaldybė Vilniaus miesto 846 817 303 108 Kauno miesto Klaipėdos miesto 154 094 Mažeikių rajono 37 706

Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymas

Pirmą kartą apdovanojimų istorijoje ant scenos pakilo ir Lietuvos atstovai.

Vilniečių bendrovė „Irdaiva“ buvo įvertinti aukso apdovanojimu kategorijoje „Metų įmonė – medžiagos ir statyba“ („Company of the Year – Materials & Construction“) už laimėjimus statybų sektoriuje. Statybų bendrovės

„Irdaiva“ direktorius Irmantas Kubilius teigė, kad šis apdovanojimas yra unikalus. „Tarp nugalėtojų atskirose kategorijose – JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Danijos, Indijos įmonės, – sakė „Irdaivos“ direktorius.

Kartu su lietuviais apdovanojimus atsiėmė „Mitsubishi“, „Unilever“, „Lenovo“ ir kitos garsios pasaulio įmonės. Bendrovės nuotr.

– Esame vienintelė Lietuvos įmonė, šiais metais įvertinta „Stevie Awards“ aukso apdovanojimu ir atsidūrėme viename sąraše su garsiomis pasaulyje kompanijomis, kurios buvo apdovanotos pagal kitas kategorijas.“ Apdova-

nojimuose dalyvavo daugiau kaip 3 200 pretendentų iš 50 valstybių. Kompanijos varžėsi 41 kategorijoje – nuo socialinės atsakomybės, įvairių paslaugų sektorių iki maisto produktų gamybos, automobilizmo pramonės, finansų,

naudingų iškasenų išgavimo ir metų novatoriškiausios įmonės, metų vadovo, metų geriausio naujo produkto, ir kt. „Stevie Awards“ nugalėtojus rinko komisija, sudaryta iš daugiau nei 200 įmonių vadovų visame pasaulyje.


12

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

INDIJA. Trečiadienį Indijoje nežinomi asmenys iš muziejaus šalies šiaurės rytuose esančiame Revos mieste pagrobė eksponatų, kurių vertė – 100 milijonų dolerių (270 mln. litų). Tai pranešė televizijos kanalas NDTV. Nusikaltėliai, kurių tikslus skaičius dar nežinomas, įsigavo į muziejaus teritoriją vėlai naktį.

MADRIDAS. Ispanijoje sulaikyta apie 60 asmenų, dauguma kinų, įtariamų kontrabanda, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu, informavo policijos šaltiniai. Buvo tikimasi, kad iš viso bus sulaikyta daugiau nei 100 žmonių. Operacija, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 policijos ir muitinės pareigūnų, vyko

pramonės teritorijoje netoli Madrido. PARYŽIUS. Prancūzijos Amjeno mieste sulaikytas 20-metis prisipažino išmaniųjų telefonų programėlėmis iš tūkstančių žmonių pavogęs pinigų. Prokurorai teigia, kad jaunuolis iš 17 tūkst. nukentėjusiųjų nuo 2011 metų vogė labai mažas pinigų sumas, iš kurių susi-

darė 500 tūkst. eurų (1,7 mln. litų). Nusikaltėlis veikė tėvų namuose ir kūrė nemokamai parsisiunčiamas programėles išmaniesiems telefonams. Parsisiuntus tokią programėlę ji be telefono savininko žinios išsiųsdavo trumpąją žinutę padidinto tarifo telefono numeriu ir jaunuolis už kiekvieną žinutę gaudavo nedidelę pinigų sumą.

PAULIUS GRINKEVIČIUS

iš pradžių reikia sumokėti už kelionę. Jei nevažiuoji, prapuola agentūrai sumokėti pinigai.“ Pasak jo, pažadų ir tikrovės nesutapimų buvo pilna. Aleksandras pasakojo, kad Anglijoje tekdavę dirbti itin

sunkiomis sąlygomis, gaudyti vištas, kurios draskydavosi ir sužeisdavo rankas, o reikiama medicininė pagalba nebūdavo suteikiama. Be to, į darbo vietą reikėdavę važiuoti keturias, kartais ir aštuo-

nias valandas, kartais tekdavo dirbti nevalgius.

Svetainėje skaidrumolinija.lt gyventojai galės pranešti apie korupciją. Fotodiena

Kovos su korupcija Praėjusį ketvirtadienį pradėjo veikti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) sukurta svetainė skaidrumolinija.lt. Svetainėje Lietuvos gyventojai kviečiami viešai ir paprastai pranešti apie galimus korupcijos ir biurokratizmo atvejus, pvz., kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnyba, spren-

dimų priėmimo vilkinimą ar vengimą priimti sprendimą iš esmės. Pranešti galima ir anonimiškai. Svetainėje gyventojai gali klausti, kas laikoma pažeidimu, kaip elgtis su juo susidūrus ir kaip teisėtai spręsti savo problemas. Atsakymus gali teikti ir tinklalapį prižiūrintys TILS darbuotojai, ir valstybės bei savivaldos institucijų atstovai, ir kiti puslapio lankytojai.

Aptiktos daugiau nei 6 tonos nelegalių degalų. Scanpix

Aptiko nelegalias degalines Per dvi dienas Vilniuje ir rajone buvo aptiktos trys nelegalios degalinės su daugiau nei 6 tonomis degalų. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistai Valčiūnų kaimo Draugystės gatvėje pastebėjo vilkiką, į kurio baką buvo pilamas kuras. Pradėjus patikrinimą šalia vilkiko stovinčiame jūriniame

konteineryje rastos keturios tūkstančio litrų talpos talpyklos. Vilniaus AVMI pranešė, kad panašų atvejį nustatė ir sostinėje: Svirno g. pastate rado penkias tūkstančio litrų talpos talpyklas ir kuro pilstymo įrangą. O A. Kojelavičiaus g. metaliniame garaže rasta plastikinių ir metalinių talpyklų, kuriose buvo laikoma dar 1 800 litrų dyzelino.

paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

A

lytiškis Aleksandras Š. į įdarbinimo paslaugas užsienyje teikiančią bendrovę „Karjeros biuras“ kreipėsi šių metų vasarą internete pamatęs skelbimą. Bendrovė žadėjo įdarbinti Norvegijoje, tačiau liepė pasirinkti atsarginį variantą – Angliją arba Olandiją, – jeigu netyčia įdarbinti Norvegijoje nepavyktų. Tačiau esą bendrovės atstovai tikino, kad nėra ko nerimauti – beveik visi klientai sėkmingai išvyksta į Norvegiją, pasiseksią ir Aleksandrui. Aleksandras „Karjeros biurui“ pristatė neteistumo, sveikatos pažymas ir kitus reikiamus dokumentus, už vertimo ir kitas paslaugas sumokėjo apie 700 litų. Praėjus mėnesiui paaiškėjo, kad į Norvegiją jis neatrinktas, vietoj to pasiūlyta važiuoti į Angliją. Pašnekovas sutiko, nes gaila buvo prarasti jau sumokėtus pinigus. „Ten irgi prižadėjo aukso kalnus, tačiau kai nuvažiavome, pasirodė priešingai, – kalbėjo pašnekovas. – Sakė, kad apgyvendins po du, o apgyvendino po aštuonis. Žadėjo, kad išlaidos už kelionę bus išskaičiuotos iš atlyginimo, o vėliau – kad

13

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

FAKTAI ĮDARBINIMAS UŽSIENYJE

â Šiuo metu užregistruota apie 100 legaliai veikiančių įmonių ir asmenų, kurie teikia įdarbinimo paslaugas Lietuvoje ir užsienyje â LBD iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuo 2008 m. pradžios yra gavusi 15 informacinių pranešimų apie skundus dėl neteisėtos įdarbinimo agentūrų veiklos â Šiemet ir pernai LDB gavo po vieną oficialų skundą dėl galimai neteisėtos įdarbinimo agentūrų veiklos

Vietoj žadėto darbo Norvegijoje lietuviui teko plikomis rankomis gaudyti vištas Anglijoje. Scanpix

Patenkintų nesurado Dauguma kivirčų tarp bendrovės „Karjeros biuras“ ir jos klientų kyla dėl jau minėto punkto,

kuriame kalbama apie alternatyvų įdarbinimą Anglijoje arba Olandijoje. Pasak Aleksandro, jam nepavyko rasti nė vieno žmogaus, kuris būtų sėkmingai išvykęs į Norvegiją naudodamasis šios firmos paslaugomis. Tą patį skelbia ir interneto skundų tinklalapiuose rašantys buvę klientai – nors esą jiems žadama, kad į Norvegiją išvažiuoja beveik visi neteisti ir sveiki žmonės. „Karjeros biuro“ direktorius Audrius Biliukas, paklaustas apie skundus, tikino klientams nežadantis, kad jie išvažiuos į Norvegiją. O savaitraščiui pasiteiravus, kiek procentų klientų vis dėlto į Norvegiją išvyksta, tokią informaciją suteikti atsisakė. „Per savaitę išvažiuoja nuo 5 iki 12 žmonių, o kiek tai būtų procentais, pasakyti negaliu. Mes tokios informacijos neteikiame ir neprivalome teikti, tai mūsų vidinis reikalas“, – kalbėjo pašnekovas. A. Biliukas aiškino, kad žmonėms visa informacija pateikiama raštu sutartyje suprantamai ir aiškiai, o konfliktų su klientais kyla dėl klaidingo jų įsitikinimo. „Problema ta, kad žmonės informaciją savo galvose susidėlioja kaip nori ir tiki tik tuo, ką patys nori suprasti, – kalbėjo

A. Biliukas. – Mes niekam nežadame ir nesuteikiame išskirtinių teisių, kad kažkas pateks į Norvegiją, žmonės patys taip nusprendžia.“ Komentuodamas Aleksandro kaltinimus dėl netesėtų pažadų ir Anglijoje,

A. Biliukas juos atmetė – esą kaltinimai neteisingi. Jis negalėjęs žadėti konkrečių išankstinių sąlygų dėl apgyvendinimo ar įdarbinimo, nes ir pats niekada nežinantis, į kokias darbovietes žmonės pateks ir kokiomis sąlygo-

mis jiems teks gyventi.

Skundų nesureikšmina Šiemet Lietuvos darbo birža (LDB) gavo vieną oficialų skundą dėl galimai neteisėtos įdarbinimo agentūrų veiklos, dar du informacinius pranešimus apie skundus iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Pernai tokių informacinių pranešimų gauta penki, užpernai – aštuoni. LDB komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė aiškino, kad besiskundžiantieji nėra linkę teikti oficialių raštiškų užklausų – dažnai skambinama telefonu ir teiraujamasi, kokie teisės aktai reglamentuoja tokių agentūrų veiklą. „Ir šiais, ir ankstesniais metais nusiskundimai panašūs. Žmonės nepatenkinti dėl netinkamai suteiktų paslaugų, numatytų sutartyje tarp darbo ieškančio asmens ir įdarbinimo agentūros, – pasakojo M. Jankauskienė. – Dažnai nuvykusieji svetur negauna žadėto darbo arba darbo vieta ir sąlygos neatitinka to, kas buvo žadėta prieš išvykstant iš Lietuvos, todėl jie dažniausiai būna priversti grįžti.“ LDB yra gavusi skundų dėl įmonės „Aulina“, kuriai anksčiau vadovavo A. Biliukas, veiklos. A Biliukas vadovavo ir įmonei „Eurostaff“. Šių bendrovių

vadove anksčiau yra buvusi jo motina Rita Biliukaitė. A. Biliukas sako dabartinės „Karjeros biuro“ veiklos netapatinantis su ankstesniąja „Aulina“, o to, kad apie visas jo vadovautas įmones interneto tinklalapiuose atsiliepimai nekokie, nesureikšmino – esą lygiai taip pat skundžiamasi dėl visų bendrovių, kurioms vadovauja vienas asmuo. Be to, pasak jo, visus skundus interneto tinklalapiuose gali parašyti ir vienas ar keli nepatenkinti klientai, todėl į juos dėmesio kreipti nereikėtų.

Draudimus apeina Į ką turėtų atkreipti dėmesį žmonės, nusprendę išvykti uždarbiauti į užsienį įdarbinimo agentūrų pagalba, kad neliktų apgauti? Bendrovės „Tark Grunte Sutkiene“ teisininkas Vytautas Šilinskas atkreipė dėmesį, kad pirmiausia privalu įdėmiai įsiskaityti į sutarties sąlygas ir nebijoti reikalauti pakeisti tam tikrų sutarties punktų, jei šie nesutampa su pažadais. „Nedvejodami reikalaukite ištrinti tam tikrus

» Ten irgi prižadėjo

aukso kalnus, tačiau kai nuvažiavome, pasirodė priešingai

punktus ar įrašyti naujus, jei siūloma sutartis prieštarauja tam, kas buvo žadama žodžiu, – kalbėjo specialistas. – Jei ieškote darbo konkrečioje šalyje, tai aiškiai turėtų būti numatyta sutartyje, nes susitarę dėl galimybės pateikti alternatyvius pasiūlymus kitose šalyse nenustebkite, jei kita sutarties šalis pasinaudos tokia galimybe.“ Be to, esą reikėtų prisiminti, kad tarpininkai negarantuoja darbo užmokesčio ar konkrečių darbo sąlygų – jie tik randa darbo pasiūlymą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tarp užsienio įmonės bei kliento kilusius ginčus vėliau gali tekti spręsti pagal užsienio valstybėse galiojančius teisės aktus. V. Šilinskas taip pat patarė nepamiršti, kad už kai kurias paslaugas gerokai paprasčiau susimokėti patiems. „Draudžiama už tarpininkavimą įdarbinant imti tiesioginius ar netiesioginius mokesčius iš darbuotojo, – kalbėjo pašnekovas. – Tačiau pasitaiko, kad įmonės prašo sumokėti už papildomas sutartyje nenumatytas su įdarbinimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, pavyzdžiui, sumokėti už dokumentų vertimą. Už šias paslaugas galima susimokėti ir patiems kitose įstaigose, pavyzdžiui, vertimų biure.“


15

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

P

asak Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės, rinkoje atsiranda daugiau laisvų darbo vietų, darbdaviai neranda tinkamų specialistų, bet stinga ir pačių bedarbių motyvacijos, o štai jaunimas, nors stokoja darbo patirties ir įgūdžių, įsidarbina greičiau. „Absolventai ateina į darbo biržą, pabūna 2 mėnesius ir susiranda darbą, – sako M. Jankauskienė. – Pagrindinė jų problema yra darbo įgūdžių trūkumas, bet turime jaunimo užimtumo didinimo projektą: darbdaviams taikomos subsidijos, todėl jis gana populiarus.“

NEDARBO STATISTIKA

â Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, spalio 11 dieną Lietuvoje buvo 198,1 tūkst. registruotų bedarbių – 9,83 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. â Spalio 5–11 dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė beveik 6 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,3 tūkst. (22,1 proc.) buvo jaunesni nei 25 metų amžiaus. â Pirmąjį šių metų pusmetį įdarbinta 23,5 tūkst. darbo ieškančių gyventojų iki 25 metų amžiaus, tai yra beveik pusė visų įregistruotų jaunų bedarbių (45,7 proc.). â „Eurostat“ duomenimis, jaunimo nedarbas Lietuvoje mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje nuo 33,1 iki 25,6 proc., lyginant 2011 m. ir 2012 m. liepos mėnesio duomenis, tai yra, susitraukė 7 procentiniais punktais. Primename, kad šis procentas – ne nuo viso jaunuolių skaičiaus, o nuo nesimokančių, nestudijuojančių ir darbo ieškančių šio amžiaus žmonių.

Priemonės nedarbui mažinti Specialistai tikina, kad užimtumo būklė gerėja dėl priemonių, skirtų užimtumui skatinti: prieš 2 metus darbdaviams atsirado galimybė naudotis „Sodros“ įmokų lengvata įdarbinant pirmą kartą pagal darbo sutartį dirbančius žmones. Jiems „Sodros“ įmokos buvo sumažintos nuo 31 iki 7,7 proc. Taip per visą lengvatos galiojimo laikotarpį įdarbinta 100,4 tūkst. asmenų. O nuo 2010 metų veikiantis Verslumo skatinimo fondas lengvatinėmis sąlygomis smulkiajam ir vidutiniam verslui teikia paskolas iki 86 tūkst. litų. Tokio dydžio paskolą gavęs Agnius jau pusantrų metų Lietuvoje platina „Line-x“ prekių ženklo produkciją – apsauginę poliuretaninę dangą ir „Basf PU“ gaminamas poliuretanines šiltinimo putas. Jis sako

NAUDINGA INFORMACIJA

â Kredito unijų duomenimis, smulkiajam ir vidutiniam verslui vien 2012 metų rugsėjį iš kredito unijų išduotos 22 paskolos už 1,27 mln. litų. â Pradedantiesiems verslininkams paskolų grąžinimo laikotarpis pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Paskolos iš Verslumo skatinimo fondo bus teikiamos iki 2014 m. birželio 30 dienos. â Planuojantieji pradėti savo verslą dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją. Informacijos galima teirautis nemokamu tel. 8 800 11211 arba www.lku.lt/projektas-verslumo-skatinimas

„Line-x“ produkciją platinti pradėjęs Agnius sako, kad nuolat ieško naujų veiklos krypčių, o jo klientai – ir fiziniai asmenys, ir žemės ūkio, statybos, laivybos pramonės šakų atstovai. Bendrovės nuotr.

visada tikėjęs savo verslo sėkme ir turėjęs viziją. Vieną verslą jau buvo sukūręs „nuo nulio“, tačiau ne iš asmeninių lėšų, o šį, galima sakyti, pradėjo nuo pat pradžių, rūpinosi ir jo finansavimu. Parduotuvės jau dirba Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje, o kitąmet planuojama atidaryti padalinį ir Klaipėdoje. „Idėja kilo, kai pirmą kartą pamačiau „Line-x“ produktus ir susižavėjau jais dėl ilgaamžiškumo, – pasakoja Agnius. – Susiklostė nepalankios aplinkybės, netekau nuolatinių pajamų, dvejus metus ieškojau, kuo užsiimti, o dirbti už minimalų atlyginimą nenorėjau. Teko parduoti keletą transporto priemonių, kad turėčiau lėšų verslo pradžiai, nes žinojau, kad Verslumo skatinimo fondo teikiamos paskolos neužteks.

Per pusantrų metų visos gautos pajamos investuojamos į verslo plėtrą, parodas, ženklo žinomumo didinimą.“ Agnius skaičiuoja, kad gautos lengvatinės paskolos lėšų užteko įsigyti medžiagų purškimo įrangai ir mikroautobusui. Paskolos į banką jis nesikreipė, nes reikėjo užstato. „Šiandien INVEGA man kompensuoja 95 proc. palūkanų, tai reiškia, kad 86 tūkst. litų pasiskolinau beveik „už ačiū“. Bėda tik viena – apyvartinių lėšų labai trūksta“, – sako jis. Iš Kauno kredito unijos paskolą lengvatinėmis

» Nedidelė dalis verslininkų imasi ir ko nors naujo, netradicinio

sąlygomis grožio salonui gavusi Daiva sako, kad visa procedūra kur kas paprastesnė nei banke – nereikėjo užstato, nors įmonė dar nebuvo įsteigta. „Susiradau informaciją internete, nuvykau į kredito uniją, man papasakojo sąlygas ir parengėme verslo planą, atlikau skaičiavimus, kuriuos gerai įvertino. Mes turime sukaupę didelę patirtį šioje srityje, turėjome ir nemažai investicijų“, – pasakoja ji.

Jaunimas aktyvesnis Tomas Valauskas, Lietuvos centrinės kredito unijos projekto „Verslumo skatinimas“ koordinatorius, sako, kad dažniausiai dėl paskolos suteikimo kreipiasi jaunimas. Daugiausia lengvatinėmis sąlygomis pradėti ar plėtoti verslą naudojasi

jauni žmonės iki 29 metų, ši grupė sudaro daugiau kaip trečdalį tokių paskolų gavėjų. Anot jo, kredito unijose gauti paskolą pradedančiam verslui galima lengviau ir geresnėmis sąlygomis nei bankuose. Ketvirtadalį visų paskolų sudaro paskolos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. „Daugiausia į kredito unijas kreipiasi asmenys, kurie jau turi aiškią verslo idėjos įgyvendinimo strategiją, išmano pasirinktą veiklą ir nori susikurti verslą, bet jam trūksta lėšų“, – aiškina jis. „Fondas taip pat gali pasiūlyti nemokamų verslo planavimo konsultacijų,

– sako T. Valauskas. – Jos nemokamai teikiamos asmenims, kurie rengia verslo planą kredito unijai dėl šių lengvatinių paskolų. Paskoloms gauti esame parengę verslo plano skaičiuoklę, kuri padės įvertinti planuojamo kurti verslo perspektyvas ir galimybę gauti kreditą.“ Projekto koordinatoriaus teigimu, vidutinė paskolos vertė yra 61 tūkst. litų, o populiariausi tradiciniai verslai: prekyba avalyne ir drabužiais, reklamos agentūros, laisvalaikio organizavimo, viešojo maitinimo, grožio paslaugos, trumpalaikė automobilių nuoma. „Nedidelė dalis verslininkų imasi ir ko nors naujo, netradicinio. Pavyzdžiui, neseniai suteiktas finansavimas saulės elektrinei statyti, grupinių pirkimų internetinio portalo veiklai plėtoti, ortopedijos prekėms, vynui ar sėdmaišiams gaminti“, – vardija T. Valauskas. Per savo gyvavimo laikotarpį Verslumo skatinimo fondas jau sudarė 315 sutarčių ir išdavė paskolų už 17,3 mln. litų. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Užs. Nr. 10-18-2012

Firminio þe PROCESS C Firminio þe PROCESS C Uþraðai - ju PROCESS C Uþraðø ðrif Helvetica LT


16

UŽSIENIO NAUJIENOS

JAV banko „Citigroup“ atstovai pranešė, kad atsistatydina banko vadovas Vikramas Panditas.

INTERNETINĖ MAŽMENININKĖ „AMAZON“ ŠĮ ŠVENTINĮ SEZONĄ KETINA PASISAMDYTI PAPILDOMAI 50 TŪKST. ŽMONIŲ

Tokio netikėto žingsnio priežastys nežinomos. V. Panditas yra vienas iš geriausiai žinomų Volstrite. Jį pakeis Mike‘as Corbatas, kompanijos padalinio Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje vadovas.

50 tūkst.

Netikėtas atsistatydinimas

Spėjama, kad V. Panditą pasitraukti paskatino besitęsiantys nesutarimai su banko valdyba. Reuters

„Atsižvelgęs į pažangą, kurią padarėme per pastaruosius keletą metų, padariau išvadą, kad dabar yra tinkamas metas „Citigroup“ vairą perimti kam nors kitam. Kompaniją palieku geriausiose rankose“, – savo pranešime spaudai pažymi V. Panditas. Iš pareigų pasitraukia ir kompanijos administracijos generalinis direktorius Johnas Havensas.

KINIJOS EKONOMIKOS AUGIMAS Šaltinis: Kinijos nacionalinis statistikos biuras

10 9

9,1%

8,9%

8

8,1% 7,6%

7 6 2011 III

2011 IV

mindaugas.samkus@ekonomika.lt

N

obelio premijų savaitę užbaigė apdovanojimas už laimėjimus ekonomikos srityje. Šiais metais Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta dviem JAV mokslininkams, kurių išplėtota teorija ir praktinis jos pritaikymas šalyje leido atlikti daugiau kaip 2 tūkst. inkstų persodinimo operacijų.

darbo rinkai. A. Rothas po poros dešimtmečių pasinaudojo kolegos darbu ir pradėjo rinkos konstravimo eksperimentus. L. Shapley sukurta teorija buvo panaudota bandant atrasti stabilias poras – ieškant studentams optimalios aukštosios moky-

klos ar organų donorams surandant tinkamiausius pacientus, laukiančius organų persodinimo operacijos. Trumpai tariant pagrindinis ekonomistų darbo tikslas – atsakyti į klausimą, kas ką gauna, atrasti „stabilaus supo-

ravimo“ metodą. Nors mokslininkai dirbo atskirai, jiems pavyko sukurti tokius algoritmus, kurie sprendžiant realaus pasaulio problemas gali būti taikomi įvairiose srityse. Šių metų Nobelio ekonomikos premiją įteikęs komitetas teigė: „Nors šie

du mokslininkai dirbo nepriklausomai vienas nuo kito, L. Shapley pradinės teorijos ir A. Rotho empiriniai tyrimai, eksperimentai ir praktinis dizainas sukūrė naują tyrimų lauką ir pagerino daugelio rinkų veiksmingumą.“ Paties A. Rotho tei-

gimu, poravimas ir stabilus derinimas yra labai svarbus kasdieniame gyvenime. „Daugelis svarbių dalykų, kuriuos darome gyvenime, yra susiję su derinimu: tai ir patekimas į universitetą, ir sutuoktinio paieškos ar įsidarbinimas“, – Stok-

Prizas už suporavimą Harvardo universiteto verslo mokyklos ekonomikos profesoriui Alvinui Rothui ir Kalifornijos universiteto garbės profesoriui Lloydui Shapley praėjusią savaitę Stokholme skirta Nobelio premija už stabilių paskirstymų teoriją ir rinkos konstravimo praktiką. L. Shapley su kolegomis dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje sukūrė matematinę išteklių paskirstymo teoriją ir pritaikė ją

JAV ekonomistai A. Rothas ir L. Shapley savo tyrimus atliko atskirai vienas nuo kito, tačiau bendros jų pastangos buvo įvertintos Nobelio ekonomikos premija. Reuters

Bendrovė „Yahoo“ jau kurį laiką bando atkurti savo reputaciją ir nenusileisti konkurentams. Reuters

Jis kompanijoje „Google“ dirbo dabartinei „Yahoo“ vadovei Marissai Mayer. Buvęs „Google“ darbuotojas bus atsakingas už pardavimą ir

įmonės veiklą, o per ketverius metus turėtų uždirbti maždaug 58 mln. JAV dolerių (154 mln. litų). Kompanija „Yahoo“ buvo viena iš interneto paieškos ir elektroninio pašto pradininkių ir tebėra vienas iš didžiausių vardų pramonėje. Jos pozicijos susilpnėjo, nes nepajėgė atsilaikyti konkurentei „Google“ paieškos sistemų sferoje.

Pradinė L. Shapley ir kolegos Kalifornijos universitete Davido Gale‘o teorija buvo tikrinama derinant sutuoktinių poras. Šiandien jų bandymai gali atrodyti tarsi internetinių pasimatymų ar televizijoje rodomų laidų pirmtakas. Tyrimo eigoje galiausiai buvo bandoma atrasti stabiliausias vyrų ir moterų poras. Vis dėlto pagal teoriją galiausiai didžiausia nauda priklauso nuo to, ar yra pateikiamas, ar priimamas pasiūlymas. Teikiantys pasiūlymą turi pranašumą, nes jie turi galimybę rinktis, o gavėjai paprasčiausiai gali rinktis iš to, kas jiems siūloma. 1984 metais A. Rothas pritaikė šį poravimo mechanizmą realaus gyvenimo situacijose. Mokslininkas ištyrė sistemą, pagal kurią JAV medicinos studentams paskiriamos nuolatinės darbo vietos ligoninėse. Kaip pažymi L. Shapley ir D. Gale‘as, teikian-

2012 II

2012 III

tys pasiūlymą gali tikėtis geresnio rezultato, o darbų paskyrimo sistema yra naudingesnė ligoninėms, ne studentams. Vis dėlto problema kilo tuomet, kai daktaro profesiją pasirinkdavo vis daugiau moterų – poros norėdavo likti tame pačiame mieste, tačiau negalėdavo to pasiekti. Taigi melagingai pateikdami tikrąsias savo preferencijas studentai ir ligoninės galiausiai išmoko apeiti sistemą. Vis dėlto A. Rothas sukūrė tokį algoritmą, kuris išsprendė šią problemą ir leido medikų poroms dirbti pagal savo profesiją kartu.

Praktinė nauda Tinkamos poros paieškos yra viena seniausių problemų, o vienas iš jos sprendimo būtų šiandien yra pasaulyje paplitusios greitųjų pasimatymų paslaugos. Dauguma vyrų ir moterų, bandančių susirasti širdies draugą, greičiausiai nustebs sužinoję, kad ši idėja paremta ekonomisto ir matematiko akademiniais darbais. Išgirdęs, kad yra apdovanotas Nobelio ekono-

Turtingiausias pasaulyje žmogus – Meksikos telekomunikacijų magnatas Carlosas Slimas – nutarė imtis cemento verslo.

Pagrindinis C. Slimo verslas yra telekomunikacijų srityje, tačiau jis aktyviai investuoja į bankų sektorių, prekybą ir naudingųjų iškasenų gavybą. Reuters

Verslininkas įsigijo 46 proc. steigiamos kompanijos „Cementos Fortaleza“ akcijų. Pirminis naujosios kompanijos uždavinys – užimti 3 proc. šalies cemento rinkos

ir tapti vienos didžiausių pasaulio cemento korporacijų „Cemex“ konkurente. Pasaulio cemento pramonėje Meksika užima 15 vietą, kasmet šios statybinės medžiagos ji pagamina po 35 mln. tonų. Šioje pramonėje pirmauja Kinija, kasmet pagaminanti po 2 mlrd. tonų, tai sudaro daugiau nei 60 proc. pasaulio gamybos.

Metinis ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį siekė 7,4 proc., arba 35,35 trln. juanių (14,78 trln. litų). Optimizmo teikia Kinijos pramonės gavybos augimas, išaugę mažme-

mikos premija, L. Shapley teigė: „Save laikau matematiku, o apdovanojimas yra už nuopelnus ekonomikoje. Gyvenime nesu lankęs ekonomikos paskaitų.“ Švedijoje paskelbus šių metų laureatus Jungtinėse Valstijose dar buvo ankstus rytas ir sulaukęs skambučio A. Rothas teigė, kad šis įvertinimas leis padidinti susidomėjimą šia sritimi. „Manau, kad rytoj atvykus į universitetą mano studentai įdėmiau manęs klausys, –žurnalistams teigė mokslininkas. – Mano nuomone, tai leis rinkos konstravimui tapti labiau matomam ekonomistams ir tiems žmonėms, kurie gali išnaudoti rinkos konstravimą.“ JAV Organų įsigijimo ir transplantacijos tinklo

PRANCŪZIJOS BANKAS „CREDIT AGRICOLE“ PRANEŠĖ PARDUOSIANTIS SAVO PADALINĮ GRAIKIJOJE „EMPORIKI“ GRAIKIJOS BANKUI „ALPHA BANK“ UŽ 1 EURĄ (3,45 LITO)

1,5 mlrd.

» A. Rotho patobulinta inkstų apsikeitimo

FAKTAI

sistema kasdien padeda išgelbėti ne vieną gyvybę vadovė Ruthanne Hanto teigė, kad A. Rotho ir L. Shapley atradimai šalyje padėjo suporuoti beveik 2 tūkst. inkstų donorų ir organų persodinimo operacijos laukiančių pacientų. Naujienų tarnybai CNN ji teigė, kad poros buvo sudarytos remiantis matematinėmis studijomis, kuriose atsižvelgta į skirtingas kraujo grupes ir antigenus. L. Shapley darbas tobulinant suderinamumo problemos teoriją ir A. Rotho pastangos taikant šią teoriją realybėje gali būti laikomi puikiu praktinės ekonomikos pavyzdžiu. Parduoti inkstus nėra taip paprasta, todėl

JAV BANKO „GOLDMAN SACHS“ TREČIOJO KETVIRČIO PELNAS SIEKĖ 1,5 MLRD. JAV DOLERIŲ (4 MLRD. LITŲ)

NOBELIO PREMIJOS

â Alfredo Bernardo Nobelio sukurtos Nobelio premijos teikiamos nuo 1901 metų

tradicinės rinkos taisyklės negali būti taikomos paskirstant inkstų donorus. Tačiau būtent A. Rotho patobulinta inkstų apsikeitimo sistema kasdien padeda išgelbėti ne vieną gyvybę. 2008 metais JAV tai padėjo atlikti bene pirmąją pasaulyje vienalaikę šešių asmenų inkstų persodinimo operaciją. Telieka tikėtis, kad Nobelio ekonomikos premijų teikimo tendencijos paskatins susidomėjimą praktine ekonomika ir mokslo teorijų taikytojams bei praktikams taps lengviau išspręsti pasaulines ekonomines problemas.

â Nobelio premijos teikiamos fizikos, chemijos, fiziologijos ar medicinos, literatūros, taikos ir ekonomikos srityse â Nobelio ekonomikos premija skiriama nuo 1969 metų. Iki šiol ši premija buvo įteikta 71 asmeniui â Elinora Ostrom – vienintelė moteris 2009 metais gavusi Nobelio ekonomikos premiją už ekonominio valdymo analizę âŠiais metais Nobelio ekonomikos premiją laimėję 60-ies A. Rothas ir 89-erių L. Shapley pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų)

PASTARIEJI NOBELIO EKONOMIKOS PREMIJOS LAUREATAI Metai 2008 2009 2010

2011 2012

Laureatai Paulas Krugmanas Elinor Ostrom Oliveris Williamsonas Peteris Diamondas Dale‘as Mortensenas Christopheris Pissaridi Thomas Sargentas Christopheris Simsas Alvinas Rothas Lloydas Shapley

Švedijos mobiliojo ryšio operatorė „TeliaSonera“ pranešė ketinanti atleisti 2 tūkst. darbuotojų.

Uzbekistane kompanija „TeliaSonera“ kaltinama perdavusi klientų duomenis kitų Centrinės Azijos valstybių vyriausybėms. Scanpix

1

niniai pardavimai, rodantys kylantį vietos vartojimą, bei beveik dešimtadaliu išaugusį eksportą. Šalies eksportui labiausiai kenkia euro zonos skolų krizė ir silpnas JAV ekonomikos atsigavimas. Analitikai nerimauja, kad Kinijos valdžiai nustojus remti vartotojus ir verslą ekonomikos augimas gali sustoti ir net pradėti smukti.

Šalis JAV JAV JAV JAV JAV Kipras JAV JAV JAV JAV

Nuopelnas Už prekybos modelių ir ekonominio aktyvumo išsidėstymo analizę Už ekonominio valdymo analizę Už ekonominio valdymo analizę, ypač įmonių ribas Už rinkų su paieškų trintimi analizę

Už atliktą empirinį tyrimą apie makroekonomikos priežastis ir pasekmes Už stabilių paskirstymų teoriją ir rinkos konstravimo praktiką

Mažins darbuotojų skaičių

Ėmėsi cemento verslo

Persiviliojo vadovą JAV interneto milžinės „Yahoo“ nauju generaliniu administracijos direktoriumi paskirtas buvęs konkurentės „Google“ vadovas Henrique de Castro.

Ilgametis darbas

2012 I

7,4%

TIK SKAIČIAI

Augimas sulėtėjo Kinijos ekonomika lėtėja jau septintą ketvirtį iš eilės, nes dėl problemų Europoje ir JAV kiniškų prekių paklausa mažėja.

Metinis ketvirčio augimo pokytis (proc.)

holme susirinkusiems žurnalistams telefonu teigė A. Rothas.

MINDAUGAS SAMKUS

17

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Kompaniją kamuoja problemos Centrinėje Azijoje, o trečiojo ketvirčio pelno rodikliai nepateisino prognozių. Sumažindama darbuotojų skaičių 7 proc. bendrovė tikisi apkarpyti savo išlaidas 2 mlrd.

Švedijos kronų (800 mln. litų). Trečiąjį ketvirtį įmonės apyvarta smuko 3 proc., iki 25,8 mlrd. Švedijos kronų (10,3 mlrd. litų). Pagrindinė kompanijos veikla vykdoma Šiaurės šalyse, tačiau dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo regione įmonė išplėtė savo operacijas į tokias šalis kaip Moldova, Baltarusija, Kazachstanas ir Nepalas.

TIK SKAIČIAI

1 mlrd.

ŠVEICARIJA GRĄŽINS 1 MLRD. JAV DOLERIŲ (2,65 MLRD. LITŲ) „ARABŲ PAVASARIO“ ŠALIMS, KURIŲ NUVERSTŲ LYDERIŲ SĄSKAITOS BUVO ĮŠALDYTOS ŠVEICARIJOS BANKUOSE

1,5 %

ITALIJOS FINANSŲ MINISTRAS VITTORIO GRILLI TEIGĖ, KAD GALIMAS ISPANIJOS GELBĖJIMAS ITALIJAI KAINUOTŲ 1,5 PROC. BVP


18

CV

Kemalis Dervišas

1996–2001 m. – Pasaulio banko viceprezidentas 2001–2002 m. – Turkijos ekonomikos ministras 2002–2005 m. – Turkijos parlamento narys 2005–2009 m. – Jungtinių Tautų plėtros programos administratorius Brukingso instituto (JAV) Pasaulinės ekonomikos ir plėtros programos viceprezidentas ir direktorius

K. Dervišas: Europos pasirinkimas aiškus – daugiau taupyti, tačiau toks kelias veda į priešingą pusę nuo trokštamų fiskalinių tikslų. Project-syndicate.org

MINDAUGAS SAMKUS

Grįžo prie bedugnės KEMALIS DERVIŠAS Project-syndicate.org

Vos Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghi liepos pabaigoje pareiškė, kad ECB imsis bet kokių priemonių, skirtų išvengti redenominacijos rizikos (rizikos, kad kai kurios valstybės bus priverstos pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie nacionalinių valiutų), Ispanijos ir Italijos vyriausybių obligacijų pajamingumas smuko akimirksniu. Rugsėjo pabaigoje ECB valdyba patvirtino M. Draghi pažadą ir dar kartą nuramino rinkas. Atrodė, kad krizės banga ėmė slūgti. Prie teigiamų nuotaikų prisidėjo Vokietijos Konstitucinis Teismas. Jis pareiškė, kad Vokietijos dalyvavimas kuriant Europos gelbėjimo fondą (ESM) neprieštarauja šalies Konstitucijai. Vis dėlto nepaisant ECB pažado, šalims donorėms patenkinus tam tikras sąlygas pradėti neribotą obligacijų supirkimo programą Europos ir JAV finansų rinkos išliko ner-

»

vingos. Euforija tebuvo trumpalaikė. Ispanijos ir Italijos vyriausybinių obligacijų pajamingumas vėl kyla, o nuosavybės vertybinių popierių savininkų nuotaikos niaukiasi. Kas nutiko? Aš palaikiau stiprų M. Draghi pareiškimą rugpjūtį. Jau tuo metu sakiau, kad naujoji ECB tiesioginių piniginių transakcijų programa turi žengti koja kojon su glaudesne euro zonos integracija, bendra fiskaline valdžia, bankų sąjunga ir tam tikros formos suverenių skolų kolektyvizacija. Tvirtinau, kad tiesioginių piniginių transakcijų programos sėkmę lems makroekonominės politikos pokyčiai euro zonoje. Per tą laiką įvyko tam tikras postūmis, tačiau progresas glaudesnės euro zonos integracijos link pernelyg lėtas. Šiuo metu daugelis jau pripažįsta būtinybę sukurti bankų sąjungą. Be to, prabilta apie ES biudžeto galių reformą. Papildžius jį specialiais fondais atsivertų galimybė įvykdžius tam tikras sąlygas finansuoti pasirinktus

Euforija tebuvo trumpalaikė. Ispanijos ir Italijos vyriausybinių obligacijų pajamingumas vėl kyla

projektus lygiagrečiai su ESM. (Vokietija ir jos partneriai reikalauja, kad ši priemonė taptų skolų kolektyvizacijos alternatyva, o ne jos priedu.) ESM su ECB parama galėtų tapti europietišku Tarptautinio valiutos fondo atitikmeniu. O Europos investicijų bankas ir Pasaulio bankas galėtų užtikrinti papildomas ES biudžeto lėšas. Tokioms reformoms prireiks laiko, tačiau kol kas judama tinkama linkme. Defliacinė spiralė, itin jaučiama Graikijoje ir Ispanijoje, smukdo gamybos mastus tokiais tempais, kad tolesnis biudžeto išlaidų karpymas ir mokesčių didinimas nesumažins nei biudžeto deficito, nei valstybės skolos ir BVP santykio. Europos pasirinkimas aiškus – daugiau taupymo, tačiau toks kelias veda į priešingą pusę nuo trokštamų fiskalinių tikslų. Dėl šios priežasties rinkos ėmėsi iš naujo vertinti valstybių skolų ir BVP santykį, tik šį kartą minėtas santykis atrodo daug prasčiau, nes investuotojai bando apskaičiuoti, kokia žala šiam rodikliui bus pasitraukus iš euro zonos vienai ar kitai valstybei.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

mindaugas.samkus@ekonomika.lt

T

arptautiniai Graikijos kreditoriai, vadinamoji troika, kurią sudaro Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), teigiamai įvertino pastarąsias šalies pastangas reformuoti šalies finansus. Vis dėlto šiomis savaitėmis Graikijoje kur kas daugiau atgarsio sulaukė vadinamasis Lagarde sąrašas (pagal dabartinę TVF vadovę Christine Lagarde – red. past.).

rašas buvo sudarytas pagal Šveicarijos banko HSBC surinktus duomenis, kuriuose įvardyti net 24 tūkst. mokesčius mokėti vengę ES valstybių piliečiai.

Šiuos duomenis dar 2008 metais pavogė buvęs banko darbuotojas Hervesas Falciani. Praėjusį mėnesį skelbta, kad vengiančiųjų mokėti

Graikijos mokesčius sąrašas paprasčiausiai dingo iš Atėnuose esančios Finansų ministerijos. Buvęs Graikijos finansų ministras Giorgas Papaconstantinou pareiškė, kad iš Ch. Lagarde gautą kompaktinį diską su duomenimis perdavė šalies Finansinių nusikaltimų tarnybai (SDOE). Buvę ir esami tarnybos vadovai teigė nežinantys apie šį diską. Buvęs ministras pradėjo pirmąją Graikijos fiskalinio ir struktūrinio suderinimo programą mainais už 110 mlrd. eurų (380 mlrd. litų) tarptautinę paramą. Po savaitės kitas buvęs Graikijos finansų ministras, dabartinis Socialistų partijos PASOK lyderis Evangelas Venizelas perdavė USB laikmeną su pavardėmis dabartiniam ministrui pirmininkui Anotiniui Samarui. Kaip teigė E. Venizelas, šiuos

Neimportuos dujų Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle pranešė, kad Europos Sąjunga (ES) uždraudė Irano gamtines dujas importuoti į ES šalis.

ES svarsto papildomų sankcijų Iranui įvedimą. Reuters

duomenis jis gavo iš buvusio SDOE vadovo Iannio Diočio, tačiau nenorėjo jų skelbti, nes jie buvo gauti nelegaliai.

Pandoros skrynia Šiuo metu Graikijos finansinių nusikaltimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl 36 šalies

politikų, įtariamų mokesčių vengimu ir korupcija. Panašu, kad garsusis sąrašas Graikijoje tapo tarsi Pandoros skrynia, kurią atvėrus prasidėjo nelaimių virtinė. Dabartinei šalies vyriausybei gavus sąrašą ir pradėjus tyrimą dėl jame

LAGARDE SĄRAŠO ISTORIJA

â Buvusi Prancūzijos finansų ministrė Ch. Lagarde mokesčių vengimu įtariamų graikų sąrašą Graikijai perdavė dar 2010 m. â Iš Šveicarijos banko HSBC pavogti duomenys įtraukia 1991 turtingą Graikijos pilietį â Šių metų rugsėjį vadinamasis Lagarde sąrašas dingo iš Graikijos finansų ministerijos â Graikijos žiniasklaidai paviešinus kelių sąraše tariamai buvusių politikų pavardes buvo sulaikytas buvęs šalies gynybos ministras Y. Sbokas, kaip manoma, nusižudė buvęs vidaus reikalų ministras L. Tzanis, negyvas rastas verslininkas V. Kambouroglou â Skaičiuojama, kad mokesčius slėpę Graikijos piliečiai valstybei skolingi apie 54 mlrd. eurų (186 mlrd. litų)

Spalio pradžioje vykusio euro zonos finansų ministrų susitikime TVF vadovė Ch. Lagarde Graikijos finansų ministro Y. Strournaro greičiausiai paklausė, kur dingo prieš porą metų jos siųstas sąrašas. Reuters

Nori euro Panamos valdžia norėtų įsivesti eurą kaip teisėtą valiutą kartu su JAV doleriu.

Panamos vadovas teigė visiškai pasitikintis Vokietijos ir kitų Europos šalių ekonomikos stabilumu. AFP

Tokiu būdu siekiama sustiprinti spaudimą Iranui, kad šis sutiktų bendradarbiauti diskusijose dėl branduolinės programos. Didžiosios Brita-

FAKTAI

Sąrašo odisėja Sąraše atsidūrė 1991 turtingas graikas, turintis banko sąskaitą Šveicarijos banke HSBC ir įtariamas korupcija bei mokesčių vengimu. Dabartinė TVF vadovė Ch. Lagarde šį sąrašą perdavė Graikijos vyriausybei dar 2010 metais, kai ėjo Prancūzijos finansų ministrės pareigas. Buvo tikimasi, kad sąrašas padės kovoti su šalyje plačiai paplitusia mokesčių vengimo problema. Panašūs sąrašai buvo pateikti ir atsakingoms Italijos, Ispanijos bei Didžiosios Britanijos institucijoms. Reikėtų pabrėžti, kad są-

19

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Tai per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė šios Centrinės Amerikos šalies prezidentas Ricardo Martinelli. „Šiuo metu Panamoje laisvai cirkuliuoja JAV doleris, ir aš pasakiau kanclerei, kad mes ieškome

Palieka šalį būdų, kurie leistų eurui tapti dar viena teisėta Panamos valiuta“, – sakė šalies vadovas. Dinamiška Panamos ekonomika yra viena iš sparčiausiai besivystančių Lotynų Amerikoje. Pernai šalies BVP padidėjo 10,6 proc. Labiausiai prie Panamos ekonomikos augimo prisidėjo Panamos kanalo praplėtimas ir laisvos prekybos susitarimas su JAV.

Dėl stiprios ekonominės krizės vis daugiau ispanų ryžtasi palikti tėvynę. Per pirmus devynis šių metų mėnesius emigravo 55 tūkst. Ispanijos gyventojų – 21,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ispaniją paliko ir maždaug 365 tūkst. gyventojų iš užsienio.

nijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague‘as sakė, kad naujos sankcijos – „ženklas mūsų sprendimo, kuris padidins spaudimą“. Anot jo, spaudimas didės ir ateinančiais mėnesiais, nebent derybos būtų sėkmingos. JAV ir sąjungininkės kaltina Iraną bandymu sukurti branduolinį ginklą. Teheranas neigia šiuos kaltinimus.

rastų pavardžių buvo sulaikytas buvęs gynybos ministras Yannis Sbokas. Kitą dieną po to savo namuose pasikoręs rastas buvęs Graikijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tzanis. Dar po kelių dienų Indonezijos sostinėje Džakartoje viešbučio kambaryje negyvas rastas Graikijos verslininkas Valssis Kambouroglou. Graikijos žiniasklaidos teigimu, V. Kambouroglou kaltinamas dalyvavęs kyšininkavimo ir pinigų plovimo skandale kartu su buvusiu šalies gynybos ministru Akiu Tsochatzopoulu. Pastarajam pateikti kaltinimai pasisavinus 1,29 mlrd. JAV dolerių (3,43 mlrd. litų) per Gynybos ministerijos viešuosius pirkimus. Verslininkas vadovavo bendrovei „Drumilan International“, kuri dalyvavo Graikijai parduodant Rusijoje pagamintas raketų sistemas TOR-M1. 2004 metais šalies parlamentas apklausė V. Kambouroglou dėl dalyvavimo perkant karinę įrangą, tačiau verslininkas paneigė, kad kompanija užsidirbo iš šio sandorio, ir tuomet jam pavyko išvengti kaltinimų.

Tyrimas tęsiasi Praėjusią savaitę Graikijos parlamentas nutarė į apklausą dėl Lagarde sąrašo išsikviesti dabartinį

Šaltinis: „Eurostat“

60

20

55 40 22

26

32

0 2007

2008

2009

2010

2011

2012

JAPONIJOS MOBILIOJO RYŠIO OPERATORĖ „SOFTBANK“ UŽ 20 MLRD. JAV DOLERIŲ (53 MLRD. LITŲ) ĮSIGIS DIDŽIĄJĄ DALĮ JAV MOBILIOJO RYŠIO OPERATORĖS „SPRINT NEXTEL“ AKCIJŲ

1 trln.

JAV BIUDŽETO DEFICITAS PRAĖJUSIAIS FINANSINIAIS METAIS VIRŠIJO 1 TRLN. JAV DOLERIŲ (2,65 TRLN. LITŲ)

» Turtingi ir politinių ryšių turintys

Graikijos piliečiai lieka nenubausti, o nuslėpti jų mokesčiai greičiausiai taip niekada ir nepasieks šalies biudžeto finansų ministrą Yannį Stournarą ir buvusius ministrus E. Venizelą, G. Papaconstantinou bei Filippą Sachinidį. Parlamento nariai itin susidomėjo E. Venizelo dalyvavimu šiame skandale, nes, kaip teigiama, jis ilgą laiką turėjo šį sąrašą ir galėjo siekti nuo rimtų nemalonumų apsaugoti savo partijos PASOK narius. Be to, politikas užėmė vienus svarbiausių Graikijos vyriausybės postų: finansų ministro ir ministro pirmininko pavaduotojo. Interviu šalies dienraščiams Graikijos premjeras A. Samaras teigė netoleruosiantis tokio lygio korupcijos. „Sieksime visiško skaidrumo, netrukus viskas turi būti paviešinta ir atskleista visa tiesa“, – laikraščiui „Vima“ teigė A. Samaras. Visuomenės susidomėjimas Lagarde sąrašu išaugo Graikijai itin jautriu laikotarpiu. Šalies premjeras A. Samaras su koalicijos partneriais susitarė dėl naujų taupymo priemonių. Spalio pradžioje valdžia sutarė apkarpyti valstybės išlaidas 13,5 mlrd. eurų (46,5 mlrd.

JAV investicinė grupė „Advent International“ įsigis Vokietijos mažmeninę prekybos įmonę „Douglas“, prekiaujančią parfumerijos ir kosmetikos produkcija.

63

40

20 mlrd.

litų) ir pakelti mokesčius. Skaičiuojama, kad mokesčius mokėti vengiantys Graikijos piliečiai valstybei skolingi apie 54 mlrd. eurų (186 mlrd. litų), tačiau daugeliui iš jų iki šiol pavyko išvengti konkrečių kaltinimų. Kaltųjų dėl dingusio Lagarde sąrašo paieškos neabejotinai kaitina eilinių graikų kraują. Gyventojai jaučia vis didesnę mokesčių ir taupymo priemonių naštą, tačiau nemato realių valdžios pastangų sprendžiant mokesčių vengimo problemą. Turtingi ir politinių ryšių turintys Graikijos piliečiai lieka nenubausti, o nuslėpti jų mokesčiai greičiausiai taip niekada ir nepasieks šalies biudžeto. Minėtos dviejų artimai su šiuo sąrašu susijusių asmenų mirtys negali būti tiesiogiai siejamos su Lagarde sąrašu, tačiau kol šis nėra oficialiai paviešintas, įvykių chronologija byloja apie galimą rimtą skandalą. Pradėti tyrimai ir apklausos dėl kelių įtariamų valdžios atstovų gali būti tik ledkalnio viršūnė.

Investuoja į kosmetiką

ISPANAI PALIEKA ŠALĮ (TŪKST. GYVENTOJŲ) 80

TIK SKAIČIAI

Kompanija „Douglas“ teigia esanti didžiausias parfumerijos ir kosmetikos tinklas Europoje. Reuters

Sandoris vertinamas 1,5 mlrd. eurų (5,1 mlrd. litų). „Douglas“ priklauso apie 2 tūkst. parduotuvių visoje

Europoje. Be parfumerijos, prekybos tinklas parduoda šokoladą, papuošalus ir knygas. Metinės kompanijos pajamos viršija 3 mlrd. eurų (10,3 mlrd. litų). „Advent International“ specializuojasi aktyvų perėmimo ir valdymo sferoje Vakarų ir Vidurio Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, taip pat Azijoje.


20

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

V

ilniuje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, surengtoje konferencijoje dalyvavęs K. Clarkas teigė tikintis, kad Lietuva turi visas galimybes po krizės tapti ekonomiškai tvirtesne ir pažangesne valstybe.

?

Kodėl nusprendėte pirmą kartą atvykti į Rytų Europos regioną? Šiaurės šalys yra novatoriškos ir Baltijos šalys, tarp jų Lietuva, turi daug ryšių su šiaurinėmis kaimynėmis. Be to, būdama šalia Lenkijos ir Rusijos jūsų šalis užima įdomią strateginę poziciją. Man kaip mokslininkui, tiriančiam dideles JAV įmones ar išsivysčiusiose šalyse veikiančias kompanijas, įdomu pažvelgti, kokios idėjos gali būti taikomos ir besivystančiose ekonomikose. Iš strateginio valdymo perspektyvos įdomu panagrinėti, kaip Lietuva susidoroja su kylančiais sunkumais.

?

Kokios yra naujausios tendencijos ir reikšmingiausi pokyčiai strateginio valdymo srityje? Šiuo metu versle vyksta trys dalykai, turintys didelę reikšmę strateginiam valdymui. Pirma, tai ekonominės aplinkybės. Ekonominiu sunkmečiu reikia atsakyti daug svarbių krizės valdymo klausimų: kaip išlaikyti prekių ženklo išskirtinumą, kaip veiksmingai išnaudoti turimus išteklius, kaip apkarpyti išlaidas nepakenkiant produktyvumui. Kitas veiksnys yra tebevykstanti globalizacija. Pasitelkdamos technologijas net smulkios įmonės tapo globalios. Anksčiau strateginis valdymas apimdavo tik dideles tarptautines kompanijas, bet šiandien taip nebėra – vi-

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

sos įmonės šiandien yra pasaulinės. Galiausiai galima kalbėti apie duomenų analizės technologijų paplitimą. Manau, šios sudėtingos technologijos yra naudingos, bet nerimauju, kad kompanijos pradės pernelyg pasikliauti skaičiais, o ne sveiku protu. Įmonių strategiją paremti vien praeities skaičiais galima tik tuomet, jei turime pastovią aplinką, tačiau pasaulis nuolat keičiasi. Duomenų naudojimas, ypač JAV, verčia įmones kurti trumpalaikes strategijas ir siekti trumpalaikio pelno.

mingai įveikti krizę. Geriausia strategijos forma yra sąjunga tarp to, ką reikia daryti, ir to, kaip tai reikia daryti. Deja, dažnai įmonių strategija koncentruojasi tik į pirmąjį aspektą. Strategija yra svarbi, tačiau lygiai taip pat svarbu lyderystė ir pasirinktos strategijos įgyvendinimas. Didžiausias pavojus yra tuomet, kai per ekonomikos pakilimą įdarbinti vadovai daugiau dėmesio skiria rezultatams, o ne procesui. Dėl to per krizę jie dar labiau atitrūksta nuo žmonių ir pasineria į skaičius. Tai bloga reakcija.

?

?

Kokių strateginio valdymo patarimų turėtumėte Lietuvai?

Kokią įtaką strateginiam valdymui turi naujausios technologijos ir socialinės žiniasklaidos išplitimas? Manau, socialinė žiniasklaida ir informacinės technologijos (IT) padidino įmonių galimybes pasiekti pasaulį ir atvirkščiai. Yra begalė pavyzdžių, kai sėkmingos kompanijos nesugebėjusios išnaudoti šių galimybių paprasčiausiai atgyveno. Manau, nemaža dalis įmonių vadovų, nors žino apie šių technologijų ir galimybių egzistavimą, nesuvokia tikrojo jų potencialo.

?

Viena vertus, strateginis valdymas yra mokslo tyrimai ir mokslo diskusijos, kita vertus, tai praktinis teorijos pritaikymas. Jūsų manymu, mokslininkų ir praktikų ryšys šioje srityje pakankamas? JAV yra daug universitetų bei mokslininkų ir tai nėra rimta problema. Tačiau turint ribotą skaičių mokslo žmonių reikia surasti, parengti ir motyvuoti mokslininkus, kurie galėtų bendrauti su įmonių vadovais ir valdžios atstovais. Šie žmonės turi būti universalūs: ne tik sugalvoti idėjų, tačiau ir rasti būdų jas pritaikyti praktikoje. Manau, tai labai svarbu, nes nėra prasmės

K. Clarko manymu, sėkmingiausiai krizę gali įveikti įmonės, kurios labiausiai akcentuoja pasirinktos strategijos įgyvendinimą. Aivaro Zujaus nuotr.

CV

Kevinas Clarkas

Dėsto strateginį valdymą JAV Vilanovos universiteto Verslo mokykloje Nuo 2010 m. eina Vilanovos universiteto Verslo mokyklos dekano pavaduotojo pareigas JAV Merilando universiteto Smitho verslo mokykloje įgijo strateginio valdymo daktaro laipsnį

atlikti tyrimą, kuris liks bibliotekoje ir niekas juo nepasinaudos.

?

Kaip geras strateginis valdymas gali padėti įmonėms įveikti sunkumus ir kokios pasekmės laukia tų, kurie pasirenka netinkamą strategiją?

Akademinė sritis – strateginis valdymas ir sprendimų priėmimas, socialinis kapitalas įmonių valdybose, įmonių vadovų vaidmuo plėtojant įstaigos inovatyvumą ir kūrybiškumą Dirbo tokiose kompanijose kaip „General Motors“ ir JAV plieno bendrovėje „Bethlehem Steel“

Paprastai įmonių vadovai gali daryti įtaką įmonių veiklai priimdami strateginius sprendimus, pateikdami ateities viziją ir formuluodami strategiją. Tačiau yra begalė kitų būdų vadovams tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką.

ISM vykusioje konferencijoje didžiausią įspūdį padarė banko „Swedbank“ vadovas Antanas Danys. Jis teigė, kad prasidėjus krizei jo darbas iš strategijos kūrimo pavirto procesu. Manau, net įprastoje aplinkoje procesas (tai, kaip valdoma įmonės veikla) yra svarbiau nei strategija. Sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis pagrindinė strategija yra tai, kaip suvaldyti emocijas ir darbuotojų lūkesčius. Būtent šie sprendimai lems, kokios įmonės sugebės sėk-

Mano suvokimu, per ekonomikos pakilimą Lietuva buvo sėkminga ir pastebima. Manau, reikėtų nemanyti, kad tai buvo išimtinis atvejis, kuris daugiau nebepasikartos. Tačiau tai įvyks, nes reikalai jau dabar krypsta į gera. Jei manyčiau, kad pagerėjimas buvo trumpalaikis ir vienkartinis, manęs čia šiandien nebūtų. Labai svarbu užsiimti tinkamą poziciją, kai įvyks šis teigiamas pokytis. Niekada negalima tiksliai žinoti, kada tai įvyks, tačiau padėčiai pagerėjus reikia būti pasirengus iš naujo įgauti tą augimą. Jūsų šalis užima tvirtą poziciją, ekonomika juda teigiama linkme, turite tvirtą universitetų sistemą, ryšys su Šiaurės šalimis taip pat labai svarbus. Nėra priežasčių, dėl ko Lietuva negalėtų pirmauti tarp Baltijos šalių ir tam tikrais atvejais visoje ES.

» Nėra priežasčių, dėl ko Lietuva

negalėtų pirmauti tarp Baltijos šalių ir tam tikrais atvejais visoje ES


22

230 tūkst. TIEK DAUGIAU PER GYVENIMĄ UŽDIRBA SIMPATIŠKOS IŠVAIZDOS DARBUOTOJAS, PALYGINTI SU PRASČIAU ATRODANČIU KOLEGA

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

Tokia praktika kai kurių Lietuvos įmonių nuolatinių klientų nebestebina. Dar daugiau – ne vienas aukščiausios grandies vadovas, kartais pats atsistojantis greta pavaldinių padirbėti, sako, kad šitaip nusileisti ant žemės reikėtų visiems vadovams.

Kiek būna biure

Pasitempti bendraujant

TIK SKAIČIAI

profesiją, ką jam teks dirbti ir kiek informacijos aprėpti, priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. „Visai neseniai prisidėję prie mūsų žmonės mokosi kiek ilgiau, jau esami darbuotojai – trumpiau. Kiekvienas pasirenka patogų pasiūlytą laiką, be to, siūlome

FAKTAI

Pažinti klientą

VADOVAI IR PAVALDINIAI

Štai telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ darbuotojai pradėdami darbą kompanijoje visi išbando, kokia yra paprasto „Bitės“ konsultanto duona. Pasak bendrovės vadovo Chriso Robbinso, taip daroma dėl to, kad svarbu kiekvienam darbuotojui pamatyti ir įsitraukti į darbą, atliekamą dėl kliento. „Tiesiogiai bendrauti su klientais nėra taip lengva, – aiškino verslininkas. – Jeigu taip būtų, visi būtų puikūs konsultantai. Mūsų išskirtinumas tai, kaip rūpinamės savo klientais, taigi mums visiems būtina turėti patirties šiame darbe. Ypač žmonėms, kurie nuolat ar tiesiogiai neturi galimybės pabendrauti su mūsų klientais.“ C. Robbinso nuomone, toks padirbėjimas su klientais leidžia „Bitės“ darbuotojams matyti, kokių paslaugų žmonėms reikia. „Dažniausiai nutinka taip, kad visai kitus darbus kasdieniame darbe dirbantys žmonės atranda daug dalykų, ką dar gali patobulinti savo darbe“, – tvirtino pašnekovas. Anot jo, kiek laiko darbuotojas bus „pakeitęs“

â JAV mokslininkai įrodė, kad vadovai darbe patiria mažiau įtampos nei pavaldiniai â Žinių ekonomikos forumo atliktas tyrimas parodė, kad darbuotojai Lietuvoje nuo darbdavio slepia šeimynines problemas â Tas pats tyrimas atskleidė, kad kol kas diktuoti savas sąlygas ir reikšti savo norų nebijo tik IT sektoriaus darbuotojai

Apsikeisti su pavaldiniais vietomis, deja, labiau mėgstama tarptautinėse, ne lietuviško kapitalo, įmonėse. Scanpix

Paprašytas įvertinti tipiško lietuvio verslininko aprangą ir etiketo laikymąsi, žinomas etiketo ir protokolo ekspertas Arminas Lydeka tvirtino, kad per penkiolika metų mato didelį progresą, tačiau kol kas verslininkams rašytų tik vidutinį pažymį ir siūlytų pasitempti komunikacijos srityje.

pasidaryti „atostogas“ nuo įprastų darbų ir visą laiką skirti bendravimui su klientais“, – tvirtino verslininkas. C. Robbinsas tikino, kad tokių, kurie būtų atsisakę dalyvauti mokymuose, dar neatsirado, o tų, kurie po mokymų prisimena kie-

„Lietuvoje nėra tokio seno išsikristalizavusio požiūrio į komunikaciją, elgesį, aprangą, vizitinių kortelių naudojimą ar vizitų planavimą, kaip Italijoje, Prancūzijoje ar Liuksemburge – šalyse, kurias būtų galima pateikti kaip gerąjį pavyzdį, – sako A. Lydeka. – Tačiau nėra ir taip blogai kaip, pavyzdžiui, JAV.“

kvieną situaciją, – daug. „Bitės Lietuvos“ vadovo nuomone, tokį mokymosi dirbti modelį galima būtų pritaikyti be išimties visuose Lietuvos versluose.

Padeda rasti sprendimus Padirbėti degalinėse, kurios yra esminė verslo

23

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Našumas darbe dažnai lieka neįvertintas ir nepastebėtas.

Lietuvos verslininkai turėtų pasitempti bendraudami, tačiau padėtis nėra labai prasta. Scanpix

Darbdaviams atrodo, kad geriausiai dirba būnantys biure ilgiausiai. Scanpix

Nuopelnai ir vadovų simpatijos dažnai atitenka ne tiems, kurie daugiausia padaro, o tie kurie daugiausia laiko praleidžia biure. Kalifornijos universiteto tyrėjai 39 vadybininkų

dalis, kaip sako „Statoil Lietuva“ vadovas Giedrius Bandzevičius, turi ir šios bendrovės darbuotojai. „Kiekvienas darbuotojas atėjęs į mūsų įmonę pereina programą, kurioje aiškiai sudėliota, ką žmogus turėtų išmokti, ką jam reikės dirbti, ką padaryti,

linėje. Tai dėl to, kad mūsų pagrindinis darbas vyksta degalinėse.“ Tiesa, kai G. Bandzevičius atėjo dirbti į įmonę, tokia praktika nebuvo taikoma. „Tačiau mes turime „Statoil Day“ – vieną dieną per metus, kuri sutampa su mūsų kompanijos gimtadieniu, tą dieną visi centrinės būstinės darbuotojai būna paskirstomi po degalines, po 1–3 žmones važiuoja dirbti į jas. Tad degalinėse dirbau jau daug kartų, tai nėra naujiena“, – pasakojo vadovas. Anot jo, padirbėti degalinėse yra tiesioginė

nauda pirmiausia bendraujant tarpusavyje. „Žmonės, kurie kuria įvairias užduotis, prašo užpildyti ataskaitas, žymiai tolerantiškiau žiūri į degalinės darbuotojų krūvius, žino, kad jie tikrai daug dirba ir kad jiems prioritetas – klientai. Ypač tai pajunta žmonės, neturintys tiesioginio ryšio su degalinėmis“, – aiškino vadovas. Be to, tokia darbo praktika atneša ir naudingų sprendimų, mat bendraudami su dirbančiaisiais degalinėse, dirbdami patys „Statoil Lietuvos“ centrinės būstinės darbuotojai

pamato ir išgirsta, kaip būtų galima veiksmingiau ir greičiau išspręsti vieną ar kitą problemą. Anot G. Bandzevičiaus, panašus darbo modelis turėtų būti ir mažmeninės prekybos, gamybos įmonėse: „Gali visą dieną sėdėti biure ir kurti teorines koncepcijas, tačiau jos neveiks. Įmonių, kurios užsiima pardavimu, vadovai taip pat turi jausti pulsą, pamatyti gyvą klientą, nuvažiuoti su pardavėjais į susitikimus. Gamyboje taip pat sunku tikėtis, kad priimsi tinkamus sprendimus, jei būsi tik vadovas.

– pasakojo verslininkas. – Kiekvienam punktui priskirtas atsakingas žmogus, o tam tikrose pozicijose yra net pokalbiai su generaliniu direktoriumi. Darbuotojas turi susipažinti praktiškai su visais departamentais, o tarp jų yra ir darbas dega-

TIK SKAIČIAI klausė, kaip jie susidaro įspūdį apie savo darbuotojus. Vadybininkai darbuotojus, kurie darbo metu būna biure, įvertino kaip labai „patikimus“. Darbuotojai, kurie ateina į darbą savaitgaliais arba sėdi darbe vėlyvais vakarais, buvo įvertinti kaip „įsipareigoję“ ir „pasiaukoję“ savo darbui.

Tai verslas ir jeigu vadovai neskiria tam laiko, sunku tikėtis atitinkamos sėkmės.“

94,8 Lt/h

TOKS DARBO NAŠUMAS, DIDŽIAUSIAS PRAĖJUSIAIS METAIS LIETUVOJE, BUVO NEKILNOJAMOJO TURTO ĮMONĖSE

58 mln.

TIEK PER METUS „YAHOO“ MOKĖS KONKURENTĖS „GOOGLE“ VADOVUI, KURĮ PASISAMDĖ

» Visai kitus darbus kasdieniame darbe

atliekantys žmonės atranda daug dalykų, ką dar gali patobulinti savo darbe

Mato, kaip efektyvinti Užsisakę siuntą iš bendrovės DHL netikėtai galite sulaukti ne tik paprasto kurjerio, bet ir paties bendrovės vadovo. Kompanija nusprendė, kad retkarčiais patirti, kokia yra žemesnės grandies darbuotojų kasdienybė, turėtų visi vadovai. „Susipažįstame su darbuotojų darbu, išgirstame atsiliepimų apie kompaniją tiesiai iš klientų, parodome

savo darbuotojams ir klientams, kad jie mums yra svarbūs“, – vardijo „DHL Lietuvos“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas. Viena priežasčių, kodėl kompanija ėmėsi tokios iniciatyvos, – noras būti arčiau klientų. Kol kas „DHL Lietuva“ iniciatyvą, kai vadovai keliauja su pavaldiniais išvežioti siuntų, tik pradėjo vykdyti, tad rezultatų M. Pivoriūnas dar neapibendrino. „Vis dėlto, mūsų nuomone, tokie dalykai turėtų vykti reguliariai, bent jau vieną kartą per metus, o galima ir dažniau, – teigė jis. – Tokios išvykos su pavaldiniais pirmiausia naudingos priimant sprendimus, formuojant įmonės strategiją. Be to, vadovai išgirsta pastabų ne tik apie kurjerių darbą. Jeigu, pavyzdžiui, finansų direktorius važiuoja su kurjeriu, jis išgirsta atsiliepimų ir apie savo skyriaus darbą.“ Panašu, sistema pasiteisino, nes kol kas ir darbuotojai, ir klientai ją vertina tik teigiamai. Paklaustas, ar vadovo buvimas šalia nesuvaržo pavaldinio, M. Pivoriūnas atsakė neigiamai. „Pats buvau išvažiavęs ir nemačiau, kad žmogus būtų susikaustęs, nemanau, kad pas mus žmonės bijo pasakyti“, – sakė jis. Generaliniam „DHL Lietuvos“ vadovui po tokios „išvykos“ pro akis neprasprūdo kurjerių užimtumas ir įtemptas darbo krūvis. „Matydamas kurjerių darbą supranti, kiek gali efektyvinti jį, – teigė vadovas ir prisipažino,

kad pasivažinėjęs su pavaldiniais suprato, jog papildomą krūvį pridėjus jiems būtų per sunku. – Man atrodo, kiekvienoje įmonėje svarbu, kad vadovas nusileistų ant žemės ir pasižiūrėtų, kas vyksta.“

Naudinga įmonėms Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Alvydas Punis tikino, kad tokie apsikeitimai įmonėms ir patiems darbuotojams – tik į naudą. „Tai kompetencijos ribų praplėtimas ir poreikio bendradarbiauti patenkinimas. Pasijusti kolegų kailyje visuomet sveika“, – tikino jis. A. Punis pasakojo, kad nors Lietuvoje tokia praktika nėra paplitusi, kai kurios įmonės renkasi dar kitokį susipažinimo su kolegų profesijomis būdą. „Viena įmonė balandžio 1-ąją traukdavo burtais pareigybes ir vieną dieną dirbdavo jas. Net jeigu kas nors supykdavo, tai buvo balandžio pirmoji. To reikia, kad būtų geriau žinoma, kas ką daro, kaip reikia bendradarbiauti“, – tvirtino jis. Specialisto nuomone, pasikeisti specialybėmis bent dienai turėtų visi, kurie neturi tiesioginio kontakto su klientais, ir daugelis kitų. „Galėtų biuro darbuotojai pasikeisti su dirbančiais už biuro sienų, o žmonės, kurie kritikuoja vadovus, galėtų vieną dieną jais padirbėti ir suprasti, kaip viskas vyksta“, – siūlė pašnekovas.

» Gali visą dieną sėdėti biure ir kurti

teorines koncepcijas, tačiau jos neveiks


24

Kurs operacinę sistemą

TIK SKAIČIAI

1 tūkst.

DIDŽIAUSIAS KINIJOS INTERNETO MAŽMENININKAS „YIHAODIAN“ PLANUOJA VISOJE ŠALYJE ATIDARYTI 1 000 VIRTUALIŲ PARDUOTUVIŲ SU PAPILDYTOS REALYBĖS TECHNOLOGIJA, LEIDŽIANČIA PREKĘ ĮSIGYTI IŠMANIUOJU TELEFONU

Praėjusį antradienį „Kaspersky Lab“ išsklaidė visus gandus ir patvirtino kurianti savo operacinę sistemą. Tokią naujieną atskleidė bendrovės vadovas Eugenijus Kasperskis. Pasak jo, „Kaspersky Lab“ operacinė sistema pasižymės išskirti-

niu saugumu ir galės būti naudojama siekiant apsaugoti esmines sistemas kaip pramonės kontrolės sistemos (ICS). E. Kasperskio teigimu, „Kaspersky Lab“ kuriama sistema nebus skirta eiliniams vartotojų poreikiams tenkinti, todėl joje nežiojės tradicinių saugumo skylių.

25

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

SĖKMINGŲ KLASTERIŲ PAVYZDŽIAI Fotoelektros technologijos klasteris Modernių namų kūrimo klasteris Užupio kūrybinis klasteris E. paslaugų klasteris „Smart IT Cluster“ klasteris INFOBALT informacinių ir ryšių technologijų klasteris

„Kaspersky Lab“ patvirtino kurianti operacinę sistemą. Scanpix

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris Išmaniųjų technologijų klasteris Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris

Turi 23 narius, veikiančius sektoriuose, susijusiuose fotoelektros technologijomis Turi 12 narių, siekiančių sukurti ir realizuoti modernaus namo viziją Vienija apie 20 įmonių, plėtojančių simuliacinius mokomuosius žaidimus Vienija 25 narius, kurių tikslas – plėtoti pažangias skaitmeninių paslaugų sistemas Jungia daugiau kaip 100 darbuotojų, apie 10 organizacijų ir siekia naujomis technologijomis sukurti bendrą IT sprendimą žemės ūkio sektoriui ir eksportuoti į potencialias rinkas Jungia mokslo, privačius ir viešuosius juridinius asmenis ir veikia siekdamas bendrų ekonominių interesų, nariams dalyvaujant IRT produktų vertės kūrimo grandinėje ir integruojantis į globalias rinkas Vienija apie 10 narių, plėtojančių lazerių ir jų technologijų sektorių Buria apie 8 narius, veikiančius išmaniųjų technologijų srityje Vienija 11 organizacijų, siekia didinti Lietuvos sveikatinimo sektoriaus konkurencingumą Klasterius įvardijo „Versli Lietuva“. Narių skaičius ir tikslai surinkti iš klasterių tinklalapių ir paraiškų ES paramai gauti

MARTYNAS PASILIAUSKAS martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

L

ietuvos verslo ir mokslo institucijos iš lėto atranda klasterius ir buriasi į darinius. Juos vilioja ne tik nemenka Europos Sąjungos parama, bet ir galimybė lengviau konkuruoti

susivienijus į didesnį rinkos dalyvį. Harvardo verslo mokyklos profesorius Michaelas Porteris prieš porą dešimtmečių išpopuliarino klasterio apibrėžimą: šį darinį jis apibūdina kaip geografiškai artimas kompanijų ir asocijuotų institucijų, susijungusių tam tikrose srityse, grupes, susijusias

bendromis technologijomis ir žiniomis. Pirmosios iniciatyvos kurti klasterius Lietuvoje pradėjo rastis apie 2008 metus. Šių metų Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje Lietuva pagal klasterių plėtrą atsidūrė 115 iš 144 apklaustų valstybių. Latvija ir Estija šioje srityje pažengė šiek

Bendrovėms susibūrus į didesnį organizmą lengviau kovoti tarptautinėse rinkose. AFP

tiek daugiau – atitinkamai 99 ir 79 vietos. Vietos žemos, tačiau ekspertai tikina stebintys progresą.

Įgauna pagreitį „Klasterizacija įgauna didesnį pagreitį, nes susidomėjimas kurti klasterius auga ir vis daugiau verslininkų suvokia, kad klasteris – naujos galimy-

bės didinti darbo našumą, kurti pridėtinę vertę, kartu kurti bendrus produktus ar paslaugas ir tapti konkurencingiems tarptautinėse rinkose“, – sakė „Verslios Lietuvos“ klasterių plėtros koordinatorius Darius Lasionis. Jam antrino ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Arūnas Karlonas: „Pastarieji metai – ne klasterizacijos bumas, bet stebimas pakankamai aktyvus augimas.“ MITA, „Versli Lietuva“ ir Lietuvos inovacijų centras kartu kuruoja Klasterių kompetencijos tinklą Lietuvoje, kuris siekia plėtoti ir populiarinti klasterius šalyje. Tikslaus klasterių registro Lietuvoje nėra, tačiau D. Lasionis suskaičiuoja apie 58 iniciatyvas burtis į klasterius. Dažniausiai į grupes nori burtis informacinių ir komunikacinių technologijų, maisto ir gėrimų, mašinų ir prietaisų gamybos, sveikatinimo ir turizmo, kūrybinių industrijų, medienos apdirbimo ir baldų gamybos sektoriaus bendrovės. Tiesa, ne visiems klasteriams pasiseka, pavyzdžiui, dėl finansinių priežasčių ir požiūrių skirtumo subyrėjo du baldų gamintojų klasteriai. Bet tai progreso nestabdo – šiandien planus burtis yra pareiškę medicinos turizmo atstovai, automobilių detalių, medinių namų gamintojai. D. Lasionis nelinkęs vertinti sėkmės faktoriaus, nes, pasak jo, tai daryti

dar per anksti: „Klasterizacija yra gana ilgas procesas. Vakarų šalyse jie plėtojami jau dešimtis metų, todėl mūsų klasteriai dar jauni ir jei lyginti amžių – lopšelinukų lygio.“

Padeda kovoti Kodėl verta burtis į klasterius? Pagrindinis pranašumas – lengvesnės sąlygos konkuruoti užsienio rinkose, lengviau organizuoti rinkodaros ir pardavimo procesus. „Dabar bandome bendrą eksporto strategiją, – sakė bendrovės „Art21“ vadovas Augustas Alešiūnas. – Vienas užsieniečiams sakytum, kad tavo metinė apyvarta siekia 1–2 mln. eurų, bet dabar sakai, kad priklausai įmonių grupei, turinčiai 30 mln. eurų apyvartą ir 110 darbuotojų, – visai kitas požiūris.“ Jo vadovaujama bendrovė buvo viena iš klasterio „Smart IT Cluster“ steigėjų. Pernai įsteigtas darinys vienija bendroves, kuriančias programinę įrangą žemės ūkio sektoriui. Be to, klasteriai sudaro lengvesnes sąlygas gimti inovacijoms: dažnos bendrovės ir organizacijos susibūrusios į klasterį imasi statyti bendrus tyrimų centrus. Pavyzdžiui, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris šiuo metu Fizikos insti-

» Mūsų klasteriai dar jauni ir jei lyginti amžių – lopšelinukų lygio

tuto mokslo ir technologijų parke kuria mokymo ir tyrimų centrą, Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris ruošiasi įkurti dvi naujas laboratorijas, Odontologijos inovacijų klasteris kurs tyrimų ir mokymo centrą. Šie ir kiti projektai iš dalies finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų. Būtent paramos priemonių „InoKlaster LT“ ir „InoKlaster LT+“ teigiama finansinė parama yra vienas iš vi-

liojančių klasterių pranašumų. Pagal pirmąją programą šiuo metu 14 projektų skirta per 11 mln. litų, o pagal antrąją – 8 projektams išdalyti apie 50 mln. litų.

Trukdo nepasitikėjimas Viena didžiausių problemų klasterių plėtroje šiandien išlieka pasitikėjimo vieni kitais stoka. „Tai būtų pagrindinė problema. Informacijos netrūksta, problemos dėl pinigų taip pat nėra. Tiesa, dar trūksta išgryninimo,

ko norima iš klasterio“, – sakė A. Karlonas. „Smart IT Cluster“ pasitikėjimo problemą išsprendė paprastai: dabartiniai nariai vieni kitus puikiai pažįsta, o naujus priima itin atsargiai. Anot A. Alešiūno, didesnė problema – klasterį valdyti: „Susiburti gana lengva, tačiau reikia sukurti gerą organizacinį aparatą, kuriam reikia daug kompetencijų.“ D. Lasionis savo ruožtu pastebi, kad verslo atstovai dažnai skundžiasi dėl

skirtingo požiūrio į verslo plėtrą, informacijos stokos, biurokratinių kliūčių.

Didesni dariniai MITA vadovas įsitikinęs, kad vienos šalies bendrovių klasteriai ateityje didės ir jungsis su kitomis šalimis: „Reikia konkuruoti ne nacionaliniu mastu, bet jungtis regioniniais principais. Ateis laikas, kai Europa konkuruos su JAV, Kinija, o ne jos viduje vyks konkurencinė kova.“ A. Alešiūnas atskleidė, kad „Smart IT

Cluster“ šiandien derasi su Ukrainos skėtiniu klasteriu, kuris vienija aštuonis klasterius, o juose – per 100 kompanijų, dir-

bančių žemės ūkio srityje. Be to, pasak A. Karlono, šiuo metu deramasi ir su Lenkijos bei Danijos klasteriais.

KLASTERIŲ PLĖTRA 2008 2009 2010 2011 2012

Lietuva 76 92 105 114 115

Latvija 112 113 103 94 99

Estija 75 77 92 84 79

Lenkija 92 104 108 106 98

Nurodoma vieta pasaulyje: mažiau – geriau. Šaltinis: Pasaulinis konkurencingumo indeksas


26

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

buvome padarę, nes užsieniečiai pradėjo važiuoti į Lietuvą, o dar nedaug kas rinkoje mokėjo kalbėti angliškai, – pasakoja V. Zabilius. – Mokiausi dieniniame skyriuje. Į „Centro kubą“ pasikviečiau pusę grupės, dabar tie žmonės gerai žinomi rinkoje. Mes buvome pirmoji VGTU NT vadybininkų laida, kurie pradėjo profesionaliai dirbti rinkoje, tad buvome pionieriai.“

Noriu būti vadovas

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

S

avaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamas V. Zabilius juokauja, kad daugiau nieko ir nemoka – tik užsiimti nekilnojamuoju turtu (NT). Turbūt stebėtis neverta, nes šioje srityje jis dirba dar nuo studijų laikų, kai Vilniaus Gedimino technikos universitete mokėsi NT vadybos. Beje, savo karjeros pradžią jis gali iliustruoti tikrai įspūdinga istorija. Ir viskas tik todėl, kad vienintelis mokėjo kalbėti... angliškai. „Buvau pirmo kurso studentas, agentūroje „Centro kubas“ pradėjome dirbti trise, – prisimena jis. – Taigi devyniolikmetis pardavinėjau Švedijos ambasados pastatą sostinės Jogailos gatvėje (dabar ten yra SEB bankas – aut. past.). Vienintelis įmonėje mokėjau angliškai, nors mokykloje buvau tiksliukas ir anglų kalbos mokytoja man nežadėjo didelių perspektyvų. Bet aš mėgstu bendrauti ir kalbą pramokau geriau, todėl buvau oficialus Švedijos ambasados NT agentas. Sandoris buvo gana sėkmingas: tuometinis Hermio bankas pastatą įvertino 1,025 mln. JAV dolerių,

o aš tam pačiam bankui jį pardaviau už daugiau nei 2,02 mln. JAV dolerių.“ V. Zabilius šią istoriją prisimena juokdamasis, tačiau sandorio sėkmė tikrai įspūdinga. Taip atsitiko

todėl, kad pastatu susidomėjo keturi potencialūs pirkėjai, tad agentūra surengė aukcioną ir gerokai užaugino pradinę kainą. „Jausmas puikus! Ir daugiau panašių sandorių

Kaip tik tuomet apsukrų jaunuolį pastebėjo į Lietuvą atvykęs agentūrų „Ober-Haus“ savininkas Paulas Oberschneideris. Jis pakvietė V. Zabilių atvažiuoti į Estiją ir pasiūlyti jiems keletą objektų, tinkamų investicijoms. „Prisiruošiau krūvą objektų, tarp jų ir Vilniaus universalinę parduotuvę nufilmavau, parengiau pristatymus anglų kalba, – apie lemtingą karjeros posūkį pasakoja V. Zabilius. – Nuvažiavau į Estiją ir man pasiūlė vadovauti „Ober-Haus“ Lietuvoje. Man buvo 20–21 metai, pamaniau, kad įdomu, ir sutikau. Dar dirbdamas „Cen-

27

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

tro kube“ Arūno Strolio prašiau leisti pavadovauti agentūrai, labai norėjau paragauti vadovo duonos, bet jis turbūt manė, kad aš tam per jaunas.“ Ir taip jau keturiolika metų. Paklaustas, ar nepabodo nuolat daryti tą patį, „Ober-Haus“ vadovas sako, kad jei nesusirastų papildomos veiklos, seniai būtų išsikvėpęs. Tačiau jis dar turi projektavimo įmonę, pats investuoja į NT, o įmonės, kuriai vadovauja, kolektyvas šiandien veikia kaip gerai sustyguotas variklis. „Truputį perskirsčiau savo darbus: daugiau atsakomybės skyriau pavaduotojams, pats užsiimu visuomenine veikla, – sako V. Zabilius, išrinktas ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentu bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nariu. – Ateis laikas, kai reikės perduoti „Ober-Haus“ vairą, bet nebijau iššūkių.

» Nelendame į neskaidrius sandorius

Daugiau „Verslo švyturių“ istorijų skaitykite čia

asocijuojasi su pavieniais norinčiais apgauti žmonėmis – tai mums kenkia.“

Tik tiesa

» Kai pūtėsi

burbulas, buvo padaryta klaidų

Man šis verslas – kūryba.“ Prabilęs apie visuomeninę veiklą „Ober-Haus“ vadovas sako, kad didžiausia šiandienos problema NT rinkoje – požiūris į brokerius, kurį gadina nelegaliai veikiantys asmenys. Todėl rinkos dalyviai siekia įteisinti savo profesiją, kad jai būtų keliami atitinkami reikalavimai. „Brokerio profesija nėra vertinama greičiausiai todėl, kad nėra profesinio įstatymo. Tačiau jiems turi būti keliami aukšti reikalavimai: jie turi mokėti bent minimaliai įvertinti turtą, padaryti ekonominę analizę, nustatyti investicijų grąžą, bendrauti su klientais, išmanyti rinkodarą, turėti psichologinių įgūdžių, mokėti kalbų, – vardija V. Zabilius – Konkurencija tarp agentūrų yra aktyvi, tačiau sunkiausia konkuruoti su šešėline rinka. Principas labai paprastas: mes norime tapti profesija ir kad rinkoje dirbtų tik profesionalai. Dabar dažnai NT brokeris

Kad dirbti sąžiningai apsimoka, „Ober-Haus“ vadovas gali pasakyti iš savo patirties. Jis tvirtina, kad per daugelį metų darbo agentūroje ne kartą teko atsisakyti pelningų sandorių dėl ne paties skaidriausio produkto. Tačiau, anot V. Zabiliaus, ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka, nes klientai jaučia įdedamas pastangas ir agentūrą rekomenduoja kitiems. „Profesionalioje veikloje negali būti melo. Nelendame į neskaidrius sandorius. Labai svarbu būti atsakingiems: geriau šiandien neuždirbame pinigų, bet gerbiame savo vardą. Norint ilgainiui kelti savo verslo vertę, toks elgesys – ne prabanga, o būtinumas. Auksinė taisyklė: gera rekomendacija atveda du klientus, bloga – atima septynis. Mums tai pasitvirtino“, – sako jis ir skaičiuoja, kad didžioji dalis „Ober-Haus“ klientų (apie 80 proc.) yra atėję pagal rekomendacijas. V. Zabiliaus vadovaujama NT agentūra užsiima turto vertinimu, taip pat komercinio ir privataus turto pardavimo bei nuomos sandoriais. Anot jo, lietuvių klientų yra įvairių: vis dar nemaža dalis vienkartinių pirkėjų bei pardavėjų dažniausiai vengia agentūrų, nes nenori mokėti joms ko-

misinių mokesčių. „Tačiau tokių po truputį mažėja, – sako V. Zabilius. – Su užsieniečiais taip nebūna: kai kurie jų suteikia mums net įgaliojimą parduoti turtą – tai didžiulis pasitikėjimas. O labiausiai patinka dirbti su tarptautinėmis kompanijomis, tokiomis kaip „Barclays“, „Western Union“, kur įmonių vadovai nesileidžia atakuojami pasiūlymų, nori, kad tuo užsiimtų brokeris. Asmeninį NT irgi pardavinėju ne pats. Ir nebūtinai naudojuosi tik „Ober-Haus“ brokerių paslaugomis, pabandau ir konkurentų. Man įdomu – taip galima pajausti konkurentų darbo kokybę. Ir galiu pasakyti, kad kai kurie jų dirba neblogai.“

Apie burbulą NT agentūras valdančios bendrovės vadovas pastebi, kad komercinio nekilnojamojo turto sandoriuose svarbiausia – pinigai. Tačiau kai kalbama apie

FAKTAI „OBER-HAUS“

â Įkurta 1994 m. Taline, šiandien „Ober-Haus“ turi savo atstovybių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje â 35 bendrovės biuruose dirba daugiau nei 350 nekilnojamojo turto specialistų â 2007 m. „Ober-Haus“ susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto kompanija „Realia Group Oy“ â „Ober-Haus“ klientai yra bendrovės „Coca-Cola“, „Hewlett Packard“, „Cisco Systems“, „McDonald's“, ABB, „Price Waterhouse Coopers“, „Philips“, „GlaxoSmithCline“, „Masterfoods“, „Neste“, „Philip Morris“, „Toyota Motor“ ir kt. â Bendrovė teikia integruotas konsultacijas NT ir investicijų srityse, tarpininkauja investiciniuose NT sandoriuose, formuoja NT projektų koncepcijas, jas įgyvendina, vertina NT, tarpininkauja išnuomojant, parduodant ir perkant komercinį bei gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą.

V. Zabilius sako, kad brokeriams būtinas profesinis įstatymas: kuomet jie būtų labiau atsakingi, o klientų interesai būtų apsaugoti. Asmeninio albumo nuotr.

įsigyjamą būstą, jie nustumiami į antrą planą: „Būstą perkant daug svarbiau, kad širdis dainuotų. Visuomet juokauju, kad jį renkasi moterys, vyrai tik moka pinigus. Gal tai senas vyro ir moters santykių modelis, tačiau namai iš tiesų priklauso moteriai. Vyrui geriausiu atveju tenka garažas ar koks sandėliukas, svetainės dalis prie televizoriaus. Savo namus pasistačiau pats, bet natūralu, kad tariausi su žmona. Norėjau statyti namą, nes dabar gyvename kotedže, bet žmona paprieštaravo: „O kas prižiūrės? Tu? Juk namo grįžti dešimtą valandą, visokiuose projektuose sukiesi.“ Žmona gyvena tuose namuose, vyras ateina kaip svečias.“ Kalbant su NT specialistu vis maga paklausti apie prieš krizę išsipūtusį kainų burbulą, o V. Zabilius atvirai sako – klaidų beveik visi rinkos dalyviai padarė nemažai. „Dalis plėtotojų turėjo

problemų ir rinkos kilimo metu, nes smarkiai kildavo savikaina: pasibaigus darbams sąmata išaugdavo 20–30 proc. O jei plėtotojas buvo pasirašęs preliminariųjų sutarčių, tai žiūrėk pelno kaip ir nebūta nes jį suvalgė statybų kilusi savikaina,– pasakoja jis. – Ir burbulas palietė visus. Daugiausia uždirbo žemės savininkai, statybinių medžiagų pardavėjai, statybininkai, bankai ir ypač spekuliantai. Per krizę žlugo didžioji dalis NT projektų plėtotojų, išsilaikė tik tos įmonės, kurios turėjo objektus, generuojančius piniginius srautus, pavyzdžiui, biurų, prekybos, sandėliavimo patalpas ar pastatus, nes šios pajamos, NT rinkai sustojus, generavo bankams einamąsias palūkanas.“ NT ekspertas sako, kad niekas nesitikėjo tokio kainų kritimo ir rinkos susitraukimo. Tačiau paaiškėjo, kad šalies ekonomika buvo netvari, paremta tik

vartojimu, o bankai, daliję paskolas visiems, krizės akivaizdoje sutriko. „Bankų problema, kad per krizę jie sustabdė skolinimą. Taip irgi nedaroma: į posūkį važiuojant 200 km/h greičiu ir traukiant rankinį stabdį laukia tik krūmai. Turėjo būti organizuojamas švelnus nusileidimas, galbūt ir valstybės mastu, – sako „Ober-Haus“ vadovas. – Ir dabartinė Lietuvos banko sugriežtinto skolinimosi politika ne laiku. Tai rei-

CV

kėjo daryti per piką.“ Tačiau V. Zabilius patikina, kad nors per statybų piką visi norėjo pastatyti kuo greičiau ir kuo daugiau, o kokybė buvo nustumta į antrą planą, naujos statybos būstai geresni už senuosius. „Lietuvos klimatas yra žiaurus, ypač stogams. Taigi svarbiausia, kaip į nesklandumus reaguoja statybininkai. Žinokite, statybų be broko nebūna“, – pusiau rimtai, pusiau juokais sako jis.

Vytas Zabilius

1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo nekilnojamojo turto vadybos bakalauro laipsnį 2000 m. šiame universitete įgijo verslo vadybos magistro laipsnį 1996–1998 m. dirbo įmonėje „Centro kubas“ nekilnojamojo turto ekspertu

Nuo 1998 m. – „Ober-Haus“ generalinis direktorius Nuo 2006 m. – projektavimo agentūros JSC „Regroup“ savininkas Nuo 2006 m. – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas


28 GABIJA SABALIAUSKAITĖ gabija@ekonomika.lt

P

ayPal“ į Lietuvą visa pėda dar nežengs, tačiau rinkoje randasi vietos naujiems dalyviams, galimai bankų konkurentams. Vis dėlto prognozuojama, kad kol e. pinigų įstaigų klientai nepasieks kritinės masės, tol bankai nekeis savo rinkodaros. „Bankai mažintų kainas, jei pajustų bent kokią realią grėsmę prarasti klientus, – „Ekonomika. lt“ sakė Kostas Noreika, „EVP International“ generalinis direktorius. – Šiuo metu mes turime kelis šimtus aktyvių klientų, nors kasdien prisijungia dešimtys naujų. Tai nėra kritinė masė, kuri priverstų bankus keisti kainodarą, tai jiems kainuotų nemažai pinigų. Pavyzdžiui, pakeisti pervedimų į užsienį kainas, pasiūlyti tokias kaip mes, jie ir negalėtų.“ Jis sako bent artimiausią pusmetį nesitikintis ir vietos konkurencijos – įstaigos, planuojančios gauti licencijas, greičiausiai neteiktų mokėjimo paslaugų. „Praeitų nemažai laiko, reikia įdirbio ir su bankais, ir su technologijomis, kurias rengėme ilgiau nei metus, dar ir dabar plėtojame daug paslaugų“, – svarstė jis.

Dirbtų kartu su bankais „Antigravity Payment Systems“, administruojančios „Mokipay“ paslaugą, vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas sakė, kad bendrovė įvykdė LB reikalavimus ir šiuo metu laukia e. pinigų įstaigos licencijos, kad galėtų leisti e. pinigus ir vykdyti mokėjimus. „Mes norėtume suda-

ryti konkurenciją gryniesiems pinigams. Mūsų tikslas – mažinti grynųjų kiekį rinkoje. Taigi dirbame kartu su bankais, o ne prieš juos“, – sakė M. Rutkauskas. „Antigravity Payment Systems“ vadovo teigimu, rinka taptų kur kas skaidresnė, jei joje cirkuliuotų kuo mažiau grynųjų. Anot jo, naujas reglamentavimas leidžia išplėsti paslaugų teikėjų sąrašą, aiškiai nurodo, kurios įstaigos gali atlikti e. pinigų paslaugas ir joms taikomas taisykles. „Dėl savo infrastruktūros galime orientuotis į mažesnes operacijas, kur naudojami grynieji pinigai, galime paversti juos elektroniniais pigiau nei bankai galėtų tai padaryti, – aiškino M. Rutkauskas. – Mūsų tikslas nėra konkuruoti su bankais ar atimti iš jų klientus, labiau orientuojamės į vietas, kuriose nebuvo bankų, ir padedame išlaikyti didesnį elektroninių transakcijų kiekį. Kuo daugiau mes veiksime, tuo daugiau grynųjų pinigų liks bankų ekosistemai.“

tas, konvertuoti valiutas, artimiausiu metu teiks ir tiesioginio debeto, periodinių mokėjimų paslaugas. Šiuo metu klientams jau prieinami mobilūs mokėjimai, o dar vėliau atsiras ir galimybė fizinėse

Asta Taukuvienė, LB Riziką ribojančios priežiūros departamento Kitų finansų įstaigų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, sakė, kad sušvelninti reikalavimai įgyvendinus naują e. pinigų direktyvą e. pinigų įstaigų vykdomai veiklai ir licencijai gauti turėtų paskatinti konkurenciją e. pinigų paslaugų rinkoje. „Dėl įkainių – į šį klausimą geriausiai atsakytų patys bankai, – sakė A. Taukuvienė. – Dėl e. pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų tokia mintis nuolat ir įvardijama kaip puiki galimybė eiti į rinką, didinti konkurenciją, mažinti paslaugų įkainius.“ „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad e. pinigų įstaigų segmentas augs ir bus patrauklus vartotojams, vertinantiems naujoves ir IT, tačiau nuolat į saugumą investuojantys bankai siūlo pridėtinės vertės paslaugas. „Ši praktika – naujiena Lietuvoje, bet ne pasaulyje, – komentavo S. Abraškevičius. – Ir statistika, ir

FAKTAI ELEKTRONINIAI PINIGAI

â LB duomenimis, nemaža dalis gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja išsiimdami grynųjų pinigų iš bankomatų: tik apie 20 iš 100 litų išleidžiama pasinaudojant kortelių skaitytuvais prekybos vietose â Fiziškai elektroniniai pinigai – programinis tikrų pinigų ekvivalentas, leidžiantis pardavėjams ir pirkėjams keistis piniginiais vienetais. Kuriant tokius ekvivalentus popieriniai pinigai keičiami elektroniniais pinigais. Virtualūs pinigai kompiuterinių bylų pavidalu saugomi serveryje â Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas priimtas 2011 m.

Anksčiau ES direktyva numatė, kad leisti elektroninius pinigus gali tik kredito įstaigos – specializuoti bankai. Pagal atnaujintą 2009 m. direktyvą teisę gavo ir bendrovės, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją. AFP

OMXV=+0,57%

bankai gavo už vietinius kredito pervedimus litais

392,43

352,19

351,46

350,84

OMXR= –0,96%

673,11 672,15

389,25

671,19

386,06

346,8

384,46

345,45

382,87

344,1

OMX TALINAS

390,84 387,65

349,47

2012 10 17

2012 10 18

2012 10 19

OMXT= +0,56%

672,15

670,22

386,58

669,26 668,29 382,87

668,38

667,33 666,37

381,28 2012 10 16

bankų patirtis rodo, kad kiekviena iš verslo sričių randa savo rinkos dalį. Mes, bankas, visada sakome, kad rinkai sveika naujas kraujas, nauji veikėjai, ir nemanome, kad užvirs žūtbūtinė kova mažinant kainas.“ Laikraštis „The Financial Times“ cituoja Marioną Kingą, Jungtinės Karalystės ir Airijos „Master Card“ prezidentą: jo teigimu, nėra ženklų, kad susidomėjimas sparčiai plintančiais mobiliaisiais mokėjimais artimiausiu metu bent kiek sumažėtų – pastaruoju metu tik daugėja bankų, mažmenininkų ir mobiliojo ryšio operatorių pranešimų apie partnerystę ir virtualiąją piniginę. LB atliktas Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimas parodė, kad šalies komercinių bankų pajamos 2011 m. už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais ir vietinius bei tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą siekė 482 mln. litų, arba 53 mln. litų daugiau nei patyrė tiesioginių išlaidų. Daugiausia – 135 mln. litų pajamų bankai gavo už vietinius kredito pervedimus litais. LB duomenimis, mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijų skaičius šalyje nuolat didėja. Praėjusiais metais atlikta 275,8 mln. mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijų už 771,0 mlrd. litų. Didžioji jų dalis (96 proc.) yra vietiniai mokėjimai, kurių vertė pernai siekė 604,0 mlrd. litų.

» Daugiausia – 135 mln. litų pajamų

OMX RYGA

2012 10 15

klientų sąskaitoje. Taigi net banko bankroto atveju jie nebūtų įskaitomi į kreditorių sąrašą.“ K. Noreikos teigimu, nors e. pinigų įstaigų niša dar laisva, užsienietiško kapitalo bendrovės artimiausiu metu nesieks aktyviai įsitvirtinti Lietuvos rinkoje. Anot jo, Lietuvoje veikiantis, bet atstovybės neturintis mokėjimų tarpininkas „PayPal“ pasirodys ne anksčiau kaip po metų.

Konkurencija ir kainos

OMX VILNIUS

348,15

vaitgaliais, Pervedimai į užsienį kainuoja tiek pat, kiek tose šalyse. O komerciniai bankai skaičiuoja tarptautinėmis kainomis – 40 litų ir daugiau.“ Paklaustas apie klientų sąskaitų saugumą „EVP

„EVP International“ generalinis direktorius sakė, kad bendrovė, gavusi elektroninių pinigų įstaigos licenciją, dabar gali atlikti mokėjimų pervedimus, atidaryti sąskai-

jei pajustų bent kokią realią grėsmę prarasti klientus

349,49

Noreika. – Mūsų pervedimai kainuoja 80 centų, nėra įskaitymo mokesčio, o bankuose – 1,20 lito ir dar panašaus dydžio įskaitymo mokestis. Mes pervedimus atliekame iki 8 valandos vakaro ir sa-

International“ vadovas sakė, kad rizika esą mažesnė nei gyventojų lėšų, draudžiamų valstybės, – jas bankas gali investuoti, o e. pinigų įstaiga to padaryti negali. „Sąskaita, kurioje laikomi klientų pinigai, yra nebalansinė, – aiškino jis. – LB aiškinimu, ir sutartimis su bankais, jie negali būti investuojami į jokias veiklas nei paties banko, nei mūsų. Dėl to jie visą laiką padengti ir matomi

Klientų sąskaitos saugios

» Bankai mažintų kainas,

353,54

parduotuvėse atsiskaityti lojalumo kortelėmis. „Operatyvumas didesnis nei bankų, nes pervedimas banką pasiekia vėliausiai per 30 minučių ir vyksta tik nuo 8 iki 17 valandos, – aiškino K.

2012 10 15

29

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

2012 10 16

2012 10 17

2012 10 18

2012 10 19

2012 10 15

2012 10 16

2012 10 17

2012 10 18

2012 10 19

Nepakeliamas įsipareigojimas NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Naujų paskolų portfelis nebeauga taip sparčiai, kaip indėliai. Pinigai iš išdalytų kreditų nedengia palūkanų už indėlius, todėl bankai masiškai ir drastiškai sumažino indėlių palūkanas. Tokių mažų indėlių palūkanų, kaip dabar Lietuvoje, dar nėra buvę, bent jau aš neprisimenu. Kaip žinoma, indėlininkai yra tarsi bankų partneriai. Nėra indėlininkų, nėra banko. Bet šiandien bankai indėlių turi per daug. Gerokai per daug. Kitoje situacijoje bankams reikėtų džiaugtis. Bet dabar tai nepakeliamas įsipareigojimas, atsiradęs visiškai netikėtai. O dar visai neseniai bankai buvo susidūrę su likvidumo problema. Žodžiu, buvo krizė... Prasidėjo indėlininkų viliotinis palūkanomis. Jis pasisekė. Bankai ištraukė „iš kojinių“ milijardus litų. O paskolų portfelis, priešingai, sumažėjo. Susidarė visiškai netikėta situacija. Banko įsipareigojimai gali pasiekti lygį, kai jie susilygins arba net pranoks įsipareigojimus bankui. Ką dabar daryti su tais nematytais rekordais? Patys bankininkai prakalbo apie indėlių apmokestinimą kitų paslaugų pavidalu. Matyt, jie mato, kad greitai nepavyks kreditų portfelio padidinti tiek, jog būtų galima padengti visus įsipareigojimus indėlininkams, net juos nuolat mažinant. Bet ir tai nėra geriausia išeitis. Apmokestinti partnerius, kad paskui sumokėtum jiems palūkanas – skamba keistai, ar ne? Dabar jie tiesiogiai ir netiesiogiai skatina gyventojus vartoti skolinantis. Bet tai tik lašas jūroje. Vartojamosios paskolos, nors labai brangios, nesu-

kuria pakankamo pinigų srauto. Ne tas mastas. Per krizę bankai, kaltinti burbulų pūtimais ir „neatsakingais“ paskolų dalijimais, atremdavo, esą bankininkystė, kaip ir bet koks kitas verslas, suinteresuotas pelno siekimu. Ir rinkos sąlygos leido užsidirbti didelius pelnus. Kur šiandien ta verslininkystės dvasia prapuolė? Pasipinigauti pinigų krūvoje – paprasčiausias būdas. Greičiausiai ir bankai supranta, kad tai viso labo laikina, nieko nesprendžianti priemonė. Jei bankai teiktų tik indėlių ir kreditavimo paslaugas, tada, žinoma, būdų pasirinkti būtų nedaug: didinti paskolų portfelį ir gal net skolos kainą bei mažinti indėlių palūkanas. Indėlių portfelio mažinimas netikslingas. Bet bankai teikia daug kitokių paslaugų, tarp jų ir investicinių. Kam papildomos paslaugos? Padėkite par-

tneriams indėlininkams nukreipti lėšas kitur. Su akcijomis susietos obligacijos, struktūriniai lakštai, taupymo lakštai, investiciniai fondai ir t. t. Šiandien tai šiek tiek sumažintų indėlių skaičių, bet žiūrint į ateitį gerai investuotos lėšos gali pavirsti didesniais indėliais. Kartu tikintis, kad ir paskolų portfelis ateityje augs daug sparčiau. O ir pačius indėlininkus reikia paraginti. Šiandien indėliai beveik nieko nebeuždirba. Per metus šių litų perkamoji galia sumažėja. Kai tuo pat metu rinka siūlo pelningesnių investicijų, laikyti pinigus indėliuose nėra patrauklu. Vyriausybė jau šį mėnesį planuoja gyventojams pasiūlyti trejų metų trukmės taupymo lakštus. Galima tikėtis, kad tokių lakštų palūkanos gali būti artimos infliacijos lygiui. O tai daug patraukliau už dabartinius indėlius.

» Apmokestinti partnerius, kad

paskui sumokėtum jiems palūkanas – skamba keistai, ar ne?

N. Treigys: gerai investuotos lėšos gali pavirsti didesniais indėliais.

Ruslano Kondratjevo nuotr.


31

Nr. 39 2012 m. spalio 22–28 d.

TINKLARAŠTIS

Tyrėjų pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad žmonės jaučiasi laimingesni dirbdami mažoje bendrovėje, kurioje darbuotojų skaičius neviršija šimto. Dirbant mažesniame kolektyve egzistuoja 25 proc. didesnė tikimybė jaustis laimingam nei triūsiant milžiniškoje tarptautinėje kompanijoje, rašo „The Wall Street Journal“. Paaiškėjo, kad viršininkai jaučiasi geriau nei jiems pavaldūs darbuotojai. Galimybė jaustis laimingam darbe išauga 27 proc., jeigu esate bet kurio lygio vadovas ir turite pavaldinių. Bene geriausiai jaučiasi aptarnavimo sektoriaus darbuotojai, kurie privalo rūpintis klientų gerove. Dirbant šiame sektoriuje tikimybė mėgautis savo veikla yra 75 proc. didesnė nei pardavimo srityje. Profesinė laimė priklauso ir nuo darbo įgū-

Esame užprogramuoti

Žmonės jaučiasi laimingesni dirbdami mažoje bendrovėje, mažesniame kolektyve. Shutterstock džių. Profesionalūs darbuotojai turi dvigubai didesnę galimybę džiaugtis savo darbu nei nekvalifikuoti darbininkai. Respondentų atsakymai leidžia manyti, kad laimė yra glaudžiai susijusi su amžiumi. Bene prasčiausiai darbe jaučiasi į penktą dešimtį įkopę darbuotojai. O vyresni žmonės vis labiau mėgaujasi profesine savo veikla.

Darbdaviams reikėtų rūpintis darbuotojų pasitenkinimu, nes laimingo žmogaus produktyvumas išauga 31 proc., o jo pardavimai padidėja 37 proc. Vis dėlto didžiausią naudą darbdavys gali gauti iš pražydusio kūrybingumo, nes laimingas darbuotojas yra vidutiniškai tris kartus išradingesnis nei surūgęs kolega. Laimingiausi jaučiasi darbuotojai, kurie mė-

gaujasi paskirtomis užduotimis, turi galimybę sutelkti dėmesį į tuos darbus, kuriuos atlieka geriausiai, ir didžiuojasi savo darbdavio reputacija. Be to, darbuotojų nuotaiką lemia santykiai darbe, nuolatinis profesinis progresas, atliekamo darbo socialinė nauda ir galimybė savarankiškai kontroliuoti paskirtos užduoties vykdymą.

Egzistuoja toks įdomus mokslas – elgsenos finansai (angl. financial behaviourism). Jo atstovai, anot „Vikipedijos“, tiria investuotojų psichologijos poveikį rinkoms atsižvelgdami į emocinius veiksnius, lemiančius investuotojų finansinius sprendimus. Kitaip tariant, jie paaiškina, kodėl investuotojai elgiasi vienaip ar kitaip patys to nenujausdami. Įvairių studijų rezultatai – įdomūs. Pasirodo, kad esame užprogramuoti vienaip ar kitaip priimti netinkamus sprendimus. Štai dažnai investuotojas mano galintis priimti pačius geriausius sprendimus. Todėl tokie investuotojai visus kiaušinius laiko viename krepšyje ir rizikos nediversifikuoja. Arba pernelyg analizuoja praeitį – jei įmonė keletą ketvirčių iš eilės rodo sėkmingus finansinius rezultatus,

smegenys automatiškai sukuria ryšį, kad ir tolesni rezultatai bus tokie patys. Mūsų smegenys bijo pralaimėti ir nenori su tuo taikytis. Turimos akcijos atpigo 20 proc.? Jūsų smegenys sakys palaukti – gal jos vis dėlto pabrangs? Atsimename visus praeities sandorius ir savęs nekontroliuodami sprendimus darome atsižvelgdami į juos, o ne vertindami padėtį racionaliai. Galų gale mūsų protas ras kuo pasiteisinti bet kokioje situacijoje. O kaip to išvengti? Mokytis, stengtis viską vertinti racionaliai, nesivadovaujant jausmais, o įvertinus visas aplinkybes. Tačiau jei vėliau pasirodys, kad priėmėte kvailą sprendimą, visada galėsite pasiteisinti, kad tai buvo užprogramuota jumyse nuo pat gimimo. Ir reikia kaltinti tik smegenis, o ne jus pačius.

Nuodėminga susirinkimų praktika

Formalūs ir sausi susirinkimai kenkia kūrybiškumui. Flickr

Darbuotojų susirinkimai yra neatskiriama verslo dalis, tačiau entrepreneur. com siūlo rauti su šaknimis kenksmingą požiūrį į šią praktiką. Pirmiausia įvertinkite, ar susirinkimas nėra tik betikslis kas savaitę ar mėnesį kartojamas ritualas, kurio metu bendrovė patiria daugiau žalos

nei naudos. Ar tikrai visi susirinkime esantys darbuotojai privalo dalyvauti? Venkite susirinkimų, kurie tampa vieno ar kelių žmonių paskaitomis. Toks informacijos dalijimosi būdas yra vienas iš neveiksmingiausių. Skatinkite diskutuoti, siūlykite aptarti ir kritikuoti kiekvieną kolegų pasakytą idėją. Rengiant susirinkimą rei-

kėtų nenuolaidžiauti vėluojantiems. Darbuotojai gali sau leisti vėluoti tik į asmeninius susitikimus. Mandagiai, tačiau valdingai išgyvendinkite atsainų pavaldinių požiūrį. Susirinkimuose didžiąją laiko dalį skirkite planams, o ne praeities nesėkmių analizei. Priešingu atveju rizikuojate demotyvuoti

darbuotojus. Daugelyje bendrovių susirinkimai vyksta produktyviausiu metu – ryte. Popietė arba darbo pabaiga yra geriausias metas tokio pobūd��io veiklai, nes darbuotojai jau bus atlikę svarbiausius darbus ir turės progą nukreipti mintis nuo kasdienės rutinos. Susirinkimų produktyvumą neretai pražudo nyki aplinka. Tradiciškai darbuotojai susėda prie pailgo stalo ir nukreipę žvilgsnius į jo gale sėdintį oratorių klauso eilinio monologo. Pabandykite rengti susirinkimus vaikščiodami po parką, automobilių aikštelėje ar aplink biuro pastatą. Žmonės yra labiau linkę sakyti nemalonią tiesą, kai nereikia žiūrėti oponentui tiesiai į akis. Be to, darbuotojai turės progą pasimankštinti. Pernelyg formalūs ir sausi susirinkimai kenkia kūrybiškumui. Interneto amžiuje galite praskaidrinti susirinkusiųjų nuotaiką paprasčiausiu „Youtube“ vaizdo klipu.

Smegenys mus kartais verčia elgtis neracionaliai. Reuters


Atsineškite šį žurnalo numerį ir, nusipirkę bet kurią batų porą, gausite 100 Lt dovaną pasirinktai rankinei įsigyti

„Gino Rossi“ parduotuvės Vilnius: PC „Akropolis“, Ozo  g. 25, LPC „Panorama“, Saltoniškių g. 9         Kaunas: PC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Klaipėda: PC „Akropolis“, Taikos pr. 61     70

Pasiūlymas galioja iki šių metų lapkričio 5 d.


Ekonomika.lt 39 (101)