Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

Ž. Šilėnas: Tabako direktyva Lietuvoje į nelegalią rinką pastumtų ir tuos žmones, kurie anksčiau prekes įsigydavo legaliai.

E. Kiudulas: Prezidento pareigybė nėra glaudžiai susijusi su verslo aplinkos gerinimu – tai daugiau Vyriausybės prerogatyva.

Plačiau 10–11 p.

LAIKRAŠTIS LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ.

2014 M. VASARIO 24 – KOVO 2 D.

Plačiau 2–3 p.

NR. 7 (145)

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Gera mėsa neleis likti komforto zonoje Trečią Velykų dieną žemaičiai valgydavo geriausią mėsą, šventė vadinosi Gegio stalas. Prieš pusmetį Užupyje pradėjo veikti tokio pat pavadinimo krautuvėlė, kurios šeimininkas stengiasi gyventi taip, tarsi kasdien švęstų šią šventę. Plačiau 4 p.

Sėkmės grimasos, arba kai „Excel“ nebepakanka Šiandien Lietuvos verslas primena Vilniaus taksi automobilių parką. Vieni siekia greito atsiperkamumo ir spaudžia paskutinę „geležėlę“ iš senų „Volkswagen Passat“, o kiti kurą taupo hibridiniais „Toyota Prius“, kuriais važiuodami klientai gali naudotis net belaidžiu internetu. Plačiau 8–9 p.

Sveikata Europai – kontrabanda Lietuvai Briuselio vyrai ir moterys apsisprendė – apipiešus cigarečių pakelius ir panaikinus mėtas tapsime sveikesni. Ne veltui sakoma, kad takas į pragarą grįstas gerais ketinimais. Neapsigaukite. Nebandome paneigti fakto, kad cigaretė – negailestingas žudikas, atsikratantis aukos šiai vis dar imituojant mėgavimąsi karčiu tabako dūmu. Plačiau 10–11 p.

23 metus strimgalviais pirmyn Pripažinkime – esame profesionaliai niurzgėti mėgstanti tauta. Nepasitenkinimo strėles laidome net tada, kai tam nėra jokio aiškaus pagrindo. Neretai sakoma: „Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazė, kurią išgirdęs dažnas lietuvis gniaužia kumštį. Frazė, kurios koktumas stumia į neviltį ir verčia dar kartą atidžiau pasižiūrėti, ar efektyviai naudojamos švietimui skirtos lėšos.

Politinės kautynės be verslo šešėlio

Plačiau 12–13 p.

Užs. Nr. 145

Tiražas: 20 000

Plačiau 2–3 p.


Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

4BWBJUĂ•TUFNB

2

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

4BWBJUĂ•TUFNB

3

3ROLWLQĹ?VNDXW\QĹ?VEHYHUVORĂŁHĂŁĹ?OLR RamĹŤno Vaitkaus pieĹĄ. www.mrcaricature.lt

3ROLWLQLVĂ„JUHLWXNDVÂł /FLBSUĂƒSBÄ&#x;Ă•NFBQJFQBTJEJEÄźJBWJNPKBVTNĂƒ  VHEBOĂ‹JVTOBVKPTJPTLBSUPT-JFUVWPTWFSTMJOJOLVT    TLJOBOĂ‹JVTMBVSVTOFUJLÄ&#x;BMZKFSFOHJBNVPTF   BQEPWBOPKJNVPTF CFUJSQMBĂ‹JBKBNFQBTBVMZKF   5BJĂ­SPEP LBEMJFUVWJBJĚĽBNCJDJOHBJSWFSTMJUBVUB    HFCBOUJOFUJLOBVEPUJTUVSJNPNJTQSJFNPOĂ•NJT    CFUJSKBTUPCVMJOUJ

B

ĹŤtent dÄ—l ĹĄios prieĹžasties sunku suprasti, kodÄ—l negalime pasigirti novatoriĹĄkais politikais. Ketinimas didinti akcizus kÄ—lÄ— kiek ironiĹĄkÄ… ĹĄypsenÄ…, o siĹŤlymai akcizÄ… taikyti ir nesveikam maistui verÄ?ia nubraukti aĹĄarÄ…. Nors maĹžai tikÄ—tina, kad uĹž pakelÄŻ traĹĄkuÄ?iĹł mokÄ—sime dar ir akcizÄ…, pati logika glumina. Tokie gestai rodo, kad mĹŤsĹł politikai mÄ—gsta „greituką“. VadinamÄ…jÄŻ greitÄ…jÄŻ kreditÄ… ar maĹžos vertÄ—s paskolÄ…. Nerandantiems ryĹĄio tarp mokesÄ?iĹł didinimo ir greitos paskolos paaiĹĄkinsime – tai tingÄ—jimas. Nenoras imtis gyvenimÄ… keisianÄ?iĹł sprendimĹł ir realybÄ—s atidÄ—liojimas. „Pakelkime mokesÄ?ius – vis tiek mokÄ—s, kur jie dÄ—sis“, – turÄ—tĹł skambÄ—ti VyriausybÄ—s koridoriuose. MilijardĹł vertÄ—s valstybines ÄŻmones priversti dirbti ir platinti jĹł akcijas birĹžoje bĹŤtĹł daug sunkiau – tektĹł judÄ—ti. O ir politiniĹł postĹł dalybos prarastĹł intrigÄ…. Pamanykit – visokios ekspertĹł valdybos vadovus rinktĹłsi ne pagal politines afiliacijas, o pagal kompetencijÄ…. KaĹžkoks nesusipratimas!

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt MedĹžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybÄ—. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudĹžiama. Redakcija uĹž reklamos turinÄŻ neatsako.

Ä?ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Dabar viskas lengva ir paprasta. PrireikÄ— pinigĹł rinkimĹł paĹžadams tesÄ—ti – susimokÄ—s rinkÄ—jai uĹž automobilius ir alkoholÄŻ. Paskui susimokÄ—s ir uĹž riebalus, nikotinÄ…, kelius, vandenÄŻ, orÄ…, sveikatÄ… ir visa kita. Vis negana. AiĹĄku, bĹŤtĹł galima tvarkyti darbo rinkÄ… – padÄ—ti visuomenei prisitaikyti prie pokyÄ?iĹł ir panaikinti auganÄ?iĹł mokesÄ?iĹł prieĹžastis. Mat ĹĄiuo metu neuĹžsiimama gaisrĹł prevencija – jie gesinami iĹĄtroĹĄkusiĹł ĹžmoniĹł vandens atsargomis. Net kai savai valstybei negailima nÄ— cento, ĹĄiek tiek koktu, kuomet ir taip sumokant 40 proc. atlyginimo mokesÄ?iams, ĹĄiĹł tik daugÄ—ja. Ne – mes neinvestuojame ÄŻ mokslÄ…, neinvestuojame ÄŻ technologijas. Daugiau nei treÄ?dalÄŻ biudĹžeto skiriame socialinÄ—ms reikmÄ—ms. Nors nebandoma paneigti, kad rĹŤpintis tais, kuriems sekÄ—si maĹžiau, privalu, kamĹĄÄ?iu skÄ™stanÄ?io laivo korpuso neuĹžkiĹĄi. TaÄ?iau nusivilti neverta. Politikai keiÄ?iasi, kartos auga – sulauksime ir savo politikos Laurso. Dar daugiau, paĹžvelgus visai netoli – ÄŻ KijevÄ…, galima suprasti, kokios vakarietiĹĄkos mĹŤsĹł problemos, palyginti su MaidanÄ… kĹŤnais ginanÄ?iĹł protestuotojĹł padÄ—timi.

VYRIAUSIOJI REDAKTORÄ– Ingrida MaÄ?iulaitytÄ— AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, GiedrÄ— SankauskaitÄ— DIZAINERÄ– AudronÄ— PalukaitytÄ— KALBOS REDAKTORÄ– Jurgita LukĹĄÄ—nienÄ— FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas KaĹĄÄ—ta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto� spaustuvė UŞsakymo numeris 145 TiraŞas 20 000

1PMJUJLPTHSBOEBJJSOBVKPLBJJNB CMJ[HJOUJÄ&#x;BSWVT-BJLBTSVPÄ&#x;UJT LPWBJEĂ•MQSF[JEFOUPTPTUP5JFTB  Ä&#x;Ă­LBSULPWBCVTLJFLLJUPLJBĚŚ LPWJOJÄąBQEBSÄąOFQVPÄ&#x;SFLMBNJOĂ•T MBCEBSJOHPWFSTMPFNCMFNPT VILIUS PETKAUSKAS vilius.petkauskas@ekonomika.lt

L

ikus kiek maĹžiau nei trims mÄ—nesiams iki rinkimĹł savaitgalio, baigiami registruoti kandidatai. PamaĹžu ÄŻsibÄ—gÄ—s vieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł agentĹŤrĹł iĹĄmonÄ—s kova – kuri savo klientÄ… ÄŻ prezidentus parduos ÄŻtikinamiau? Tiesa, ĹĄie prezidento rinkimai bus kitokie nei anksÄ?iau – juridiniams asmenims, taigi iĹĄ esmÄ—s verslui, ÄŻstatymo raidÄ— uĹžkirto keliÄ… aukoti lÄ—ĹĄas kandidatams. Politikams ir savarankiĹĄkai kandidatĹŤrÄ… keliantiems asmenims teks pasitenkinti asmeninÄ—mis arba partijos lÄ—ĹĄomis. PartijĹł remiami kandidatai, tokie kaip Zigmantas BalÄ?ytis ar ArtĹŤras Paulauskas, gali atsipĹŤsti – jei pilieÄ?iai nesusidomÄ—s galimybe aukoti, jie galÄ—s drÄ…siai laukti pagalbos iĹĄ partinio lizdo.

Praradimai – nemenki 2011 metais patvirtintas ÄŻstatymas iĹĄ juridiniĹł asmenĹł atima teisÄ™ remti politines kampanijas. Siekdami ÄŻvertinti, ar labai svarbios kandidatams yra juridiniĹł asmenĹł aukos, nusprendÄ—me pasiĹžiĹŤrÄ—ti, kokiÄ… jĹł dalÄŻ sudarÄ— verslo lÄ—ĹĄos per praÄ—jusius rinkimus. IĹĄ keturiĹł realiausiais kandidatais ÄŻ Lietuvos prezidento postÄ… 2009 metais laikytĹł pretendentĹł – Dalios GrybauskaitÄ—s, Algirdo ButkeviÄ?iaus, Loretos GrauĹžinienÄ—s ir Kazimieros PrunskienÄ—s – tik dabartinÄ— ĹĄalies vadovÄ— didĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ rinkimams skirtĹł lÄ—ĹĄĹł sugebÄ—jo surinkti iĹĄ privaÄ?iĹł asmenĹł. D. GrybauskaitÄ—s gautĹł aukĹł suma siekÄ— 507 tĹŤkst. litĹł. 45 proc. ĹĄios sumos, arba maĹždaug 229 tĹŤkst. litĹł, sudarÄ— verslo aukos. Dabartinis premjeras, tuomet taikÄ™sis ÄŻ prezidento kÄ—dÄ™, rinkimĹł kampanijai sukaupÄ— 426 tĹŤkst.

litĹł. Nors suma neprilygo D. GrybauskaitÄ—s lÄ—ĹĄĹł kraiÄ?iui, socialdemokratÄ… verslas mÄ—go labiau. 256 tĹŤkst. litĹł, arba 60 proc. visĹł politiko aukĹł, buvo gauta iĹĄ juridiniĹł asmenĹł. Darbo partijos atstovÄ—, dabartinÄ— Seimo pirmininkÄ— L. GrauĹžinienÄ— rinkimĹł kampanijai buvo surinkusi 267 tĹŤkst. litĹł. 73 proc. jĹł politikei paaukojo verslas. Absoliuti verslo atstovĹł numylÄ—tinÄ— per praÄ—jusius prezidento rinkimus buvo K. PrunskienÄ—. Vyriausiosios rinkimĹł komisijos (VRK) duomenimis, verslas politikei atriekÄ— 289 tĹŤkst. litĹł – 73 proc. visĹł surinktĹł lÄ—ĹĄĹł, kuriĹł bendra suma siekÄ— 374 tĹŤkst. litĹł. Akivaizdu, kad politikams teks ieĹĄkoti naujĹł bĹŤdĹł lÄ—ĹĄoms surinkti. Kitu atveju, uĹžuot vykdĹžius rinkimĹł kampanijÄ…, jiems gali tekti kalbÄ—ti apie realius darbus, o ne vienÄ… po kito kepti dailius reklaminius klipus.

Verslininkai motyvĹł neatskleidĹžia SavaitraĹĄtis „Ekonomika. lt“ pabandÄ— iĹĄsiaiĹĄkinti, kas skatina verslÄ… aukoti sunkiai uĹždirbtas lÄ—ĹĄas rinkimĹł kampanijoms, kai net nÄ—ra aiĹĄku, ar pasirinktas politikas iĹĄvis uĹžims reikiamÄ… postÄ…. Tiesa, verta paminÄ—ti, kad per praÄ—jusius rinkimus pasitaikÄ— ir tokiĹł ÄŻmoniĹł, kurios rÄ—mÄ— net kelis kandidatus. KlaipÄ—dos jĹŤrĹł kroviniĹł kompanija „Bega“ po 15 tĹŤkst. litĹł 2009-aisiais skyrÄ— A. ButkeviÄ?iui, D. Grybauskaitei ir K. Prunskienei. „Begos“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis, paklaus-

Âť 2009-ĹłjĹł rinkimĹł

ÄŻ prezidento postÄ… metu L. GrauĹžinienÄ™ rÄ—mÄ— net 5 su V. Uspaskichu siejamos ÄŻmonÄ—s

FAKTAI PREZIDENTO RINKIMAI

â Rinkimai vyks geguŞės 11 dieną â Šiuo metu kandidatuoti pretenduoja 19 asmenų â Juridinių asmenų aukos sudarydavo daugiau nei pusę visų rinkimų kampanijos gaunamų lėťų â Kandidatus gali finansuoti ir juos iťkėlusios partijos

Verslininkai nenorÄ—jo atvirauti, kodÄ—l yra linkÄ™ remti vienÄ… ar kitÄ… kandidatÄ…. Fotodiena.lt tas, kas paskatino remti kelis kandidatus iĹĄ karto, ÄŻ detales nesileido. „Mano darbai ir mano politika yra viena – uostas“, – sakÄ— jis. 10 tĹŤkst. litĹł A. ButkeviÄ?iaus prezidento rinkimĹł kampanijai paaukojusios ÄŻmonÄ—s „VingÄ—s terminalas“ vadovas Dainius PetraviÄ?ius savaitraĹĄÄ?iui teigÄ—, kad norint plÄ—toti verslÄ… visuomet reikia bendrauti. „Jei nori suktis versle, kalbÄ—tis ir bendrauti reikia su visais, – sakÄ— jis. – Remti tuos, kurie palaiko idÄ—jas, neremti tĹł, kurie nepalaiko. KokiĹł nors niuansĹł nepamenu“, – sakÄ— jis ir pridĹŤrÄ—, kad skirti paramÄ… nÄ—ra lengva – svarbiĹł politikĹł darbotvarkÄ— ir taip ÄŻtempta, todÄ—l jie ne visiems norintiems randa laiko. PrieĹĄ 5 metus D. GrybauskaitÄ—s rinkimĹł kampanijai 30 tĹŤkst. litĹł skyrusios bendrovÄ—s „Peikko Lietuva“ vadovas Andrius Surantas, ÄŻ klausimÄ…, kas paskatino remti kandidatÄ™, vÄ—liau tapusiÄ… ĹĄalies prezidente, atsakÄ— kukliai. „RinkomÄ—s kandidatÄ…, kurio idÄ—jos mums patiko – tÄ…, kurio programa atrodÄ— priimtina“, – teigÄ— jis. KlaipÄ—dos laisvosios ekonominÄ—s zonos val-

dymo bendrovÄ—s, prie D. GrybauskaitÄ—s rinkimĹł kampanijos prisidÄ—jusios 10 tĹŤkst. litĹł, direktorius Eimantas Kiudulas paklaustas, kodÄ—l skyrÄ— lÄ—ĹĄĹł politikÄ—s rinkimĹł kampanijai, sakÄ—, kad viskas vyko labai seniai. „Nelabai kÄ… ir pakomentuosiu – rÄ—mÄ—me jau senokai, o nuo to laiko, kai ÄŻmonÄ—ms uĹždrausta remti politikus, tokiĹł klausimĹł net nebesvarstome“, – nesileido ÄŻ detales E. Kiudulas ir pridĹŤrÄ—, kad prezidento pareigybÄ— nÄ—ra glaudĹžiai susijusi su verslo aplinkos gerinimu – tai daugiau VyriausybÄ—s prerogatyva.

UŞdrausta siekiant skaidrumo Draudimas juridiniams asmenims remti politines kampanijas nebuvo iť pirťto lauŞtas. Motyvuojama, kad fiziniams asmenims keliami reikalavimai yra pernelyg dideli, o remiant juridiniams asmenims neretai galima apeiti maksimalių sumų normatyvus. Ďstatymo dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pakeitimo aiťkinamajame raťte teigiama, kad „interesų grupės partijas gali finansuoti apeidamos maksimalias leistinas

aukĹł ribas partijas finansuojant per ÄŻvairias giminingas ÄŻmones ir organizacijas“. TokiĹł pavyzdĹžiĹł toli ieĹĄkoti nereikia – vykstant 2009 metĹł rinkimams ÄŻ prezidento postÄ…, L. GrauĹžinienÄ™ rÄ—mÄ— net 5 su Viktoru Uspaskichu siejamos ÄŻmonÄ—s. Visos jos, taip pat minÄ—tas V. Uspaskichas, dabartinei Seimo pirmininkei nepagailÄ—jo paaukoti 234 tĹŤkst. litĹł. Ĺ i suma akivaizdĹžiai virĹĄijo leistinÄ… 39 tĹŤkst. litĹł ribÄ…. Yra ir daugiau motyvĹł drausti juridiniams asmenims remti politikus. VRK PolitiniĹł partijĹł ir politiniĹł kampanijĹł

finansavimo kontrolÄ—s skyriaus vedÄ—ja Lina PetronienÄ— teigÄ—, kad vienas svarbiausiĹł draudimo motyvĹł yra tai, jog juridiniai asmenys nebalsuoja rinkimuose. „Politikus renka fiziniai asmenys. Jei juridinio asmens savininkas jauÄ?ia poreikÄŻ remti, tai galima daryti asmeniĹĄkai kaip fiziniam asmeniui, – aiĹĄkino VRK atstovÄ— ir pridĹŤrÄ—, kad esminÄ— tokio ÄŻstatymo nuostata – iĹĄvengti ÄŻtakos darymo politikams. – Mes VieĹĄĹłjĹł pirkimĹł tarnybai teikÄ—me susistemintus duomenis apie aukotojus, o ji tikrino, kiek tarp jĹł

yra laimÄ—jusiĹłjĹł vieĹĄuosius pirkimus.“ Pasak L. PetronienÄ—s, tam tikrĹł sutapimĹł tarp vieĹĄĹłjĹł pirkimĹł ir paramos buvo rasta.

Kliausis partijomis Dabartiniai kandidatai ÄŻ Lietuvos prezidento postÄ… draudimo juridiniams asmenims finansuoti rinkimĹł kampanijĹł nesureikĹĄmino. „DidesnÄ— problema yra, kad politiniĹł kampanijĹł negali remti praÄ—jusiĹł metĹł turto nedeklaravÄ™ fiziniai asmenys“, – piktinosi A. Paulausko rinkimĹł ĹĄtabo vadovas Viktoras Fiodorovas. Kur kas ramesnÄ— padÄ—tis Z. BalÄ?yÄ?io stovykloje. Kandidato rinkimĹł ĹĄtabo atstovÄ— AuĹĄra DaugelienÄ— tikino, kad nusprÄ™sta remtis tik partijos lÄ—ĹĄomis. „Priimtas sprendimas, kad rinkimĹł kampanija bus finansuojama iĹĄ SocialdemokratĹł partijos bei asmeniniĹł kandidato lÄ—ĹĄĹł, – teigÄ— A. DaugelienÄ—. – AukĹł nerenkame, nes manome, kad Lietuvos ĹžmonÄ—s ir taip blogai gyvena.“ Remiantis tokia nuostata, galima manyti, kad 2009-aisiais, kai aukos buvo renkamos ir iĹĄ fiziniĹł, ir iĹĄ juridiniĹł asmenĹł, Lietuvos pilieÄ?iai buvo turtingesni nei dabar. SocialdemokratĹł partija Z. BalÄ?yÄ?io rinkimĹł kompanijai jau yra paaukojusi 300 tĹŤkst. litĹł.

Âť Per praÄ—jusius

rinkimus pasitaikÄ— ir tokiĹł ÄŻmoniĹł, kurios rÄ—mÄ— net kelis kandidatus

ÄŽMONIŲ NAUJIENOS SusijungÄ— „Baltic Champs Group“ (BCG) ÄŻsigys didĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ naujai iĹĄleidĹžiamos „Agrowill Group“ akcijĹł emisijos ir taps kontrolinio akcijĹł paketo savininke. UĹž 88 444 014 vieno lito vertÄ—s „Agrowill Group“ akcijĹł BCG atsiskaitys nepiniginiu ÄŻnaĹĄu – 100 proc. didĹžiausios Baltijos ĹĄalyse pievagrybiĹł auginimo ir prekybos bendrovÄ—s UAB „Baltic Champs“ (BC) akcijĹł. Taip BC ÄŻsilies ÄŻ „Agrowill Group“. UĹžbaigus sandorÄŻ bus sukurta diversifikuota ĹžemÄ—s ĹŤkio veikla uĹžsiimanti ÄŻmoniĹł grupÄ—, kurios bendras metinis pardavimo mastas ĹĄiuo metu siektĹł apie 150 mln. litĹł.

300 tĹŤkst. keleiviĹł

„Vilnius veĹža“ perveŞė apie 300 tĹŤkst. keleiviĹł. BendrovÄ—s nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybÄ—s ÄŻmonÄ— „Vilnius veĹža“ per praÄ—jusius metus jau perveŞė apie 300 tĹŤkst. keleiviĹł ir nuvaĹžiavo apie pusantro milijono kilometrĹł. VĹĄÄŽ „Vilnius veĹža“ taip pat sumokÄ—jo beveik 1 mln. litĹł mokesÄ?iĹł. Artimiausiu metu ÄŻmonÄ— pasiĹŤlys daugiau galimybiĹł uĹž vaĹžiavimÄ… taksi atsiskaityti elektroniniu bĹŤdu. ÄŽmonÄ—s veiklos pajamos nuo 2013-ĹłjĹł sausio iki metĹł pabaigos padidÄ—jo penkis kartus, darbuotojĹł ir sutartiniĹł klientĹł skaiÄ?ius taip pat iĹĄaugo 5 kartus.

TreÄ?ioji parduotuvÄ—

BendrovÄ— H&M toliau pleÄ?iasi Lietuvoje. Fotodiena.lt

BendrovÄ— H&M toliau pleÄ?iasi Lietuvoje ir kovo 8 d. Vilniuje, prekybos centre „Panorama“ atidaro treÄ?iÄ…jÄ… parduotuvÄ™. Pirmosios H&M parduotuvÄ—s Lietuvoje duris atvÄ—rÄ— 2013 metĹł rudenÄŻ. BendrovÄ— planuoja sparÄ?iÄ… plÄ—trÄ… ĹĄalyje ir 2014-aisiais ketina atidaryti 5 naujas parduotuves: kovo 8 d. PC „Panorama“, kovo 29 d. PC „Gedimino 9“ ir balandĹžio 12 d. PC „Ozas“. RudenÄŻ planuojama atidaryti naujas parduotuves Ĺ iauliuose ir PanevÄ—Ĺžyje.


4BWBTWFSTMBT

4

5

1

4

SAVAITÄ–S KLAUSIMAS Ar naudojatÄ—s kreditine kortele?

1) Taip, daĹžnai 31 %

2) Taip, retkarÄ?iais 28 %

3) Ne, bet planuoju naudotis 1 %

2

3

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

4) Nesinaudoju 39 %

Kreditinė kortelė – iťsigelbėjimas pritrōkus einamųjų lėťų ar atsiradus neplanuotoms iťlaidoms. Kitiems tai yra lengva galimybė pulti į skolas, tad jie kaip įmanydami stengiasi iťvengti kreditų. Panaťu, kad ir portalo ekonomika.lt skaitytojai pasidaliję į dvi stovyklas.

forto zonos, nes Lietuvoje ateinama ÄŻ parduotuvÄ™ konkreÄ?iai Ĺžinant, ko norima. DÄ—l to patogu eiti ÄŻ prekybos centrÄ…, nes ten yra milĹžiniĹĄka pasiĹŤla“, – sako vadovas.

KAROLIS BIRGILAS karolis.birgilas@ekonomika.lt

Ĺś TreÄ?iÄ… VelykĹł dienÄ…

ĹžemaiÄ?iai valgydavo geriausiÄ… mÄ—sÄ…, ĹĄventÄ— vadinosi Gegio stalas. PrieĹĄ pusmetÄŻ UĹžupyje pradÄ—jo veikti tokio pat pavadinimo krautuvÄ—lÄ—, kurios ĹĄeimininkas stengiasi gyventi taip, tarsi kasdien ĹĄvÄ™stĹł ĹĄiÄ… ĹĄventÄ™.

TokiÄ… problemÄ… pastebÄ—jo ir mÄ—sos parduotuvÄ—s „Gegio stalui“ vadovas Valentinas LukoĹĄeviÄ?ius su pussesere JĹŤrate. „Vilniuje tokiĹł mÄ—sos parduotuviĹł trĹŤko. Yra keletas, bet nedaug. Ir tos paÄ?ios daĹžniausiai priklauso kokiam didesniam tinklui. NusprendÄ—me, kad tai bĹŤtĹł ÄŻdomu patiems, nes valgome mÄ—sÄ…. IĹĄ pradĹžiĹł ketinome rengti vieĹĄojo maitinimo ÄŻstaigÄ…, bet plÄ—toti su maistu susijusÄŻ verslÄ… gana sudÄ—tinga“, – pasakoja kelerius metus

ÄŽDOMU

„Rail Baltica“ rangos darbai: kasama ĹžemÄ—, klojami europiniai bÄ—giai Ěą3BJM#BMUJDBĚŻHFMFÄźJOLFMJPUJFTĂ•KBJQMVÄ&#x;BWJTPKFUSBOTFVSPQJOJPHFMFÄźJOLFMJPUSBTPKF-JFUVWPTUFSJUPSJKPKF /VPTJFOPTTV-FOLJKBSFLPOTUSVPKBNBTFTBNBTHFMFÄźJOLFMJTCFJLMPKBNJOBVKJFVSPQJOJBJCĂ•HJBJ ROKAS PURLYS

*HUDPĹ?VDQHOHLVOLNWL NRPIRUWR]RQRMH

Tradicijos dar nÄ—ra

5

5) Nesu apsisprendęs 1 %

Ĺ altinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 243 skaitytojai

Vegetarizmo ir veganizmo idÄ—jos bent jau sostinÄ—je ÄŻgavo mados atspalvÄŻ. Atsirado daugiau sveiko maisto parduotuvÄ—liĹł ir restoranĹł. Tiesa, neliko nuskriausti ir mÄ—savalgiai – jie gali dĹžiaugtis vietomis, kur mÄ—sai skiriamas ypatingas dÄ—mesys. TaÄ?iau norint pasigaminti paÄ?iam, tenka uĹžsukti ÄŻ prekybos centrÄ… ar ĹŤkininkĹł turgelÄŻ.

1SPKFLUBJ

Ĺ vieĹžumas ir pasiĹŤla

V. LukoĹĄeviÄ?ius mano, kad Lietuvoje dar negalima tikÄ—tis ĹĄeimos krautuvÄ—liĹł, nes laisva rinka veikia tik du deĹĄimtmeÄ?ius. Ruslano Kondratjevo nuotr. restorane Airijoje dirbÄ™s V. LukoĹĄeviÄ?ius.

PradĹžia nesunki Pasak Valentino, mÄ—sos parduotuvÄ™ atidaryti yra daug paprasÄ?iau nei mÄ—sinÄ™, nes pastarajai reikia specialiĹł leidimĹł ir didesniĹł patalpĹł. „ParduotuvÄ™ atdaryti nÄ—ra labai sunku. Ĺ˝inoma, mÄ—sa yra produktas, kuris privalo bĹŤti ĹĄvieĹžias. MĹŤsĹł mÄ—sa galioja savaitÄ™, bet daĹžniausiai stengiamÄ—s parduoti per 2–3 dienas arba kaip nors kitaip realizuoti“, – atskleidĹžia vadovas. Paklaustas, kodÄ—l parduotuvÄ™ atidarÄ— UĹžupyje, V. LukoĹĄeviÄ?ius sako, kad UĹžupis pasirinko juos, o ne jie UĹžupÄŻ. „VaĹžiavome pro ĹĄalÄŻ, akys paÄ?ios uĹžkliuvo uĹž ĹĄio pastato. Pagrindinis kriterijus buvo,

kad patalpos bĹŤtĹł centre arba senamiestyje“, – sprendimÄ… ÄŻsikurti UĹžupyje paaiĹĄkina paĹĄnekovas. Viena iĹĄ alternatyvĹł buvo parduotuvÄ—lÄ— prekybos centre, taÄ?iau, pasak Valentino, ten brangiai atseina nuoma.

Skatina iĹĄlipti iĹĄ komforto zonos Visai netoli parduotuvÄ—s „Gegio stalui“ veikia panaĹĄi Ĺžuvies krautuvÄ—lÄ— ir kepykla. V. LukoĹĄeviÄ?ius sako, kad ĹžmonÄ—s pas juos daĹžnai ateina jau apsilankÄ™ kitose parduotuvÄ—se. „NemaĹžai klientĹł ateina netoliese jau ÄŻsigijÄ™ Ĺžuvies ar ko nors kito. Labai norÄ—Ä?iau, kad kuo daugiau ĹžmoniĹł ÄŻprastĹł taip apsipirkti“, – viliasi vadovas. Tiesa, yra klientĹł, ku-

rie ateina neĹĄini kokiu nors receptu, jie ieĹĄko tam tikros mÄ—sos. Tuo, anot V. LukoĹĄeviÄ?iaus, ĹĄie pirkÄ—jai skiriasi nuo prancĹŤzĹł, mat pastarieji gamina iĹĄ to, kÄ… randa parduotuvÄ—je, ir nebijo improvizuoti. „Patys bandome ĹĄviesti ir mokyti, kad nebĹŤtina pirkti brangiÄ… mÄ—sÄ…. SiĹŤlome gamintis Ä—riuko inkstus, sÄ—klides, sriubÄ… virti iĹĄ jauÄ?io uodegos. Norime, kad klientai iĹĄeitĹł iĹĄ kom-

Âť

Norime, kad klientai iĹĄeitĹł iĹĄ komforto zonos, nes Lietuvoje ateinama ÄŻ parduotuvÄ™ Ĺžinant, ko norima

Nerasti tam tikrĹł produktĹł krautuvÄ—lÄ—je yra ÄŻprasta, nes jie Ä?ia veĹžami skirtingi ir maĹžais kiekiais. Taip, pasak V. LukoĹĄeviÄ?iaus, galima mÄ—sÄ… parduoti, kol ji ĹĄvieĹžia. EkologiĹĄkai Lietuvos ĹŤkiuose uĹžauginta jautiena ir viĹĄtiena atkeliauja antradieniais, o Ä—riena ir kalakutiena – penktadieniais. DÄ—l ĹĄios prieĹžasties didĹžiausias pirkÄ—jĹł srautas parduotuvÄ—je „Gegio stalui“ bĹŤna savaitÄ—s pradĹžioje ir pabaigoje. Taip pat susiduriama su problema, kad stambĹŤs ĹŤkininkai mÄ—sÄ… arba eksportuoja, arba tiekia jÄ… tik po kelis ĹĄimtus kilogramĹł. Smulkesni ĹŤkininkai negali suteikti nuolatinÄ—s pasiĹŤlos, taÄ?iau tai dabar kompensuojama triuĹĄiena, verĹĄiena ir ravioliais. UĹžupis kadaise buvo vienas pavojingiausiĹł Vilniaus mikrorajonĹł. ÄŒia apsigyvenÄ™ menininkai iĹĄgelbÄ—jo ĹĄios vietos groŞį. Reikia tikÄ—tis, kad UĹžupio krautuvÄ—lÄ— „Gegio stalui“ iĹĄgelbÄ—s ne vienÄ… virtuvÄ™ nuo monotonijos ir karbonadĹł.

SavaitraĹĄÄ?iui „Ekonomika.lt“ ÄŻdomu, kaip pirmuosius Ĺžingsnius sekasi Ĺžengti maĹžam ar vidutiniam verslui. Tik ÄŻkĹŤrÄ—te savo kompanijÄ…, pradÄ—jote verslÄ… ar jau sÄ—kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Verslas, kurio krizÄ— nepalietÄ— PagrindinÄ— daugelio verslo ĹĄakĹł problema iĹĄlieka dÄ—l per maĹžos paklausos ir per didelÄ—s konkurencijos ribotas pardavimas, taÄ?iau yra Lietuvoje ÄŻmoniĹł, kurios gali parduoti kelis kartus daugiau nei pagamina. Pasak odÄ… perdirbanÄ?ios Ĺ iauliĹł bendrovÄ—s „Odos gaminiai ir ko“ vadovo Vytauto Bunikio, esminÄ— odos pramonÄ—s problema yra ne pardavimas, o apsirĹŤpinimas Ĺžaliava.

12 sÄ—kmÄ—s lydimĹł ĹžmoniĹł ÄŻproÄ?iĹł „Tai, kas turi ÄŻvykti, tegul ÄŻvyksta pirmiausia“, – raĹĄo Laura Vanderkam, laiko valdymo ekspertÄ— ir knygos „KÄ… sÄ—kmÄ—s lydimi ĹžmonÄ—s daro prieĹĄ pusryÄ?ius“ autorÄ—. Daugelis tĹł, kurie pasiekÄ— profesines aukĹĄtumas ir uĹžsitikrino stabilĹł finansinÄŻ pagrindÄ…, kasdien gyvena vadovaudamiesi ĹĄia taisykle.

(Ne)sÄ—kmÄ— per 10 sekundĹžiĹł Penktadienio naktis. Baras. Vaikinas pernelyg uĹžtikrintai prisistato merginai, bandydamas jÄ… pakerÄ—ti savo Ĺžavesiu. TaÄ?iau burna auĹĄinama veltui – mokslas moko, kad sprendimas dÄ—l vakaro baigties pasÄ…monÄ—je priimamas per pirmas 10 paĹžinties sekundĹžiĹł. Visai kaip ieĹĄkant darbo.

Ä?ia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

N

uo Lietuvos sienos su Lenkija iki Mockavos ĹĄiuo metu klojami europinio standarto (1 435 mm ploÄ?io) bÄ—giai. Nuo Mockavos iki Ĺ eĹĄtokĹł eina jau nutiesta 7,5 km ilgio sugretinta europinio ir rusiĹĄko geleĹžinkelio linija. Nuo Ĺ eĹĄtokĹł per MarijampolÄ™ iki pat Kauno ĹĄalia viena kitos bus nutiestos dvi geleĹžinkelio linijos – naujai pakloti rusiĹĄko standarto (1 520 mm ploÄ?io) ir nutiesti standartiniai (1 435 mm ploÄ?io) bÄ—giai. Nuo darbĹł pradĹžios 2013 metĹł pavasarÄŻ rangovai jau paklojo apie 27 km naujĹł „Rail Baltica“ geleĹžinkelio bÄ—giĹł, ÄŻrengÄ— 31 pralaidÄ…, rekonstravo 4 tiltus. Taip pat utilizavo 15 tĹŤkst. vienetĹł iĹĄardytĹł mediniĹł pabÄ—giĹł, netinkamĹł naudoti antriniam perdirbimui. SudÄ—jus visus atliktus darbus, Lietuvos teritorijoje jau nutiesti beveik 35 km „Rail Baltica 1“ geleĹžinkelio. Ĺ iuo metu tiesiamo „Rail Baltica 1“ geleĹžinkelio nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno rangos darbĹł vertÄ— siekia beveik 1,3 mlrd. litĹł, t. y. uĹž tokiÄ… sumÄ… pasiraĹĄyta rangos darbĹł sutarÄ?iĹł.

Standartinė geleŞinkelio vėŞė (plotis – 1 435 mm) nutiesta beveik visose ES ťalyse (iťskyrus Lietuvą, Latviją, Estiją, Airiją, Suomiją, Portugaliją ir Ispaniją). Baltijos ťalyse geleŞinkelio tinklą sudaro rusiťka vėŞė (plotis – 1 520 mm). Tai ir yra svarbiausia kliōtis regionui susisiekti geleŞinkeliais su Europa.

Tikslas – susijungti su Europa Svarbiausiais „Rail Baltica“ tikslas – sujungti HelsinkÄŻ, TalinÄ…, RygÄ…, KaunÄ… ir VarĹĄuvÄ… europinio standarto kokybiĹĄka geleĹžinkelio linija. Ĺ iuo metu visose tijose Baltijos ĹĄalyse beveik visÄ… tinklÄ… sudaro rusiĹĄko standarto (1 520 mm ploÄ?io) vėŞė. VienintelÄ— Lietuva, ĹĄiuo metu tiesianti geleĹžinkelÄŻ nuo Lenkijos sienos, turi trumpÄ… europinio standarto vėŞę (1 435 mm), kuri klojama per MarijampolÄ™ ÄŻ KaunÄ…. „Rail Baltica“ yra sudÄ—tingas infrastruktĹŤrinis projektas, todÄ—l ÄŻgyvendinamas dalimis. AiĹĄkumo dÄ—lei jis skirstomas ÄŻ du atskirus projektus – „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“.

„Rail Baltica 1“ tiesiamas nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybiĹł sienos iki Kauno. Ĺ iame ruoĹže, kurio ilgis yra 123 km, rekonstruojama esama rusiĹĄko standarto vėŞė (plotis – 1 520 mm) ir ĹĄalia tiesiama nauja europinio standarto vėŞė (plotis – 1435 mm). Nuo Lenkijos sienos iki Mockavos ĹĄiuo metu tiesiama nauja europinÄ— vėŞė. Nuo Mockavos geleĹžinkelio stoties iki Ĺ eĹĄtokĹł eina sugretintos rusiĹĄko ir europinio standarto vėŞės (ES vėŞė rusiĹĄkoje vėŞėje). Nuo Ĺ eĹĄtokĹł per MarijampolÄ™ iki pat Kauno bus rekonstruota rusiĹĄka ir nutiesta nauja europinÄ— vėŞė.

„Rail Baltica 1“ – tai pirmasis europinÄ—s geleĹžinkelio vėŞės ruoĹžas nuo Lenkijos sienos iki Kauno (123 km), kurio tiesimo darbai vykdomi ĹĄiuo metu. Lietuva ĹĄÄŻ „Rail Baltica“ ruoŞą tiesia vienintelÄ— iĹĄ Baltijos ĹĄaliĹł. Darbai pradÄ—ti 2013 metĹł pavasarÄŻ. Juos planuojama pabaigti 2015-aisiais. Projekto vertÄ— – beveik 1,3 mlrd. litĹł. „Rail Baltica 2“ – dar nepradÄ—tas europinÄ—s geleĹžinkelio vėŞės Kaunas–Ryga–Talinas projektas, dÄ—l kurio ĹĄiuo metu vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybos. Tikimasi, kad „Rail Baltica 2“ bus pradedamas ÄŻgyvendinti 2014–2020 metĹł finansiniu laikotarpiu. Trasos ilgis nuo Kauno iki sienos su Latvija – 210 km.

Lietuvai pirmai pradÄ—jus ÄŻgyvendinti „Rail Baltica 1“ projektÄ…, paaiĹĄkÄ—jo, kad nuo Lenkijos sienos iki MarijampolÄ—s ir toliau iki Kauno neÄŻmanoma nutiesti tiesios geleĹžinkelio linijos dÄ—l saugomĹł teritorijĹł, taip pat sudÄ—tinga bĹŤtĹł iĹĄsprÄ™sti privaÄ?ios ĹžemÄ—s nuosavybÄ—s iĹĄpirkimo klausimÄ…. DÄ—l to nuo sienos iki Kauno nusprÄ™sta geleĹžinkelÄŻ tiesti ant senojo pylimo, taÄ?iau dÄ—l per didelio posĹŤkio spindulio (Mockava–ŠeĹĄtokai– MarijampolÄ—) neÄŻmanoma uĹžtikrinti didesnio traukiniĹł greiÄ?io.

Kaimynai neskuba „Rail Baltica 1“ projektÄ… ĹĄiuo metu ÄŻgyvendina vienintelÄ— Lietuva, t. y. tiesia 123 km ilgio naujo geleĹžinkelio ruoŞą nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Darbus planuojama uĹžbaigti iki 2015 metĹł pabaigos. „Rail Baltica 2“ yra tolesnis, dar nepradÄ—tas projekto etapas, dÄ—l kurio ĹĄiuo

metu visos trys Baltijos ĹĄalys veda derybas.

Greitoji vėŞė Europine geleĹžinkelio linija nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno keleiviniai traukiniai vaĹžiuos 120 km/h, o krovininiai – 80 km/h greiÄ?iu. TokÄŻ greitÄŻ rekomendavo Europos Komisijos paskirtasis projekto

„Rail Baltica“ koordinatorius. Ĺ iai rekomendacijai, atsiĹžvelgus ÄŻ racionalias aplinkybes, pritarÄ— Lietuvos bei ES valdĹžios institucijos ir projekto ÄŻgyvendinimui skyrÄ— finansavimÄ….

„Rail Baltica“ geleĹžinkeliu greiÄ?iau bus veĹžami ne tik keleiviai, bet ir kroviniai. Keleivius traukiniais galima veĹžti didesniu nei 200 km/h greiÄ?iu, taÄ?iau krovininiai traukiniai dÄ—l

saugumo reikalavimĹł tokio greiÄ?io iĹĄvystyti negali. Intermodaliniai traukiniai gali vaĹžiuoti didĹžiausiu 120 km/h greiÄ?iu, biriuosius ir suverstinius krovinius gabenantys traukiniai – 90 km/h greiÄ?iu. Net jei Lietuva savo teritorijoje nutiestĹł greitesnÄ™ „Rail Baltica“ linijÄ…, greiÄ?iau ÄŻ BerlynÄ… nuvaĹžiuoti nepavyktĹł, nes kirtus Lenkijos sienÄ… traukinÄŻ tektĹł gerokai pristabdyti. Kol kas Lenkijoje europinÄ— geleĹžinkeliĹł infrastruktĹŤra, su kuria kitÄ…met susijungs Lietuva, pritaikyta vaĹžiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greiÄ?iu, o kaimynai dabar neplanuoja jokiĹł konkreÄ?iĹł investicijĹł, uĹžtikrinanÄ?iĹł didesnÄŻ greitÄŻ. Padidinti traukiniĹł greitÄŻ kaimynai atsargiai uĹžsimena planuojantys nebent po 2020–2030 metĹł. UĹžsakymo Nr. 02182014


6ÄźTJFOZKF

6

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

390VXD]DUWX

FAKTAI Ĺ EĹ Ä–LINÄ– EKONOMIKA

karolis.birgilas@ekonomika.lt

Ĺ

iose ĹĄalyse kasininkÄ—s nebeuĹžduoda mums ÄŻgrisusio klausimo, ar reikia Ä?ekio. Kiekvienas pirkimo Ä?ekis dalyvauja loterijoje, o gyventojai gali laimÄ—ti piniginius prizus arba automobilius. Kai valdĹžiai nesiseka lÄ—ĹĄĹł iĹĄ ĹĄeĹĄÄ—linÄ—s ekonomikos iĹĄtraukti lazda, gyventojai mokesÄ?ius mokÄ—ti viliojami morkomis.

Sena praktika Taivane ĹĄi mokesÄ?iĹł rinkimo praktika jau tapo ÄŻprasta, nes veikia daugiau nei pusÄ™ amĹžiaus. Oficialiais ĹĄalies duomenimis, palyginti su 1951 metais, dabar Ä?ia surenkama 76 proc. daugiau mokesÄ?iĹł. PrieĹĄ keletÄ… metĹł Gruzijoje taip pat taikyta tokia mokesÄ?iĹł strategija. Didysis prizas pastarojoje ĹĄalyje siekÄ— 50 tĹŤkst. litĹł. Taip pat keli laimingieji gavo po 10 tĹŤkst. litĹł ir maĹžesnius prizus. Kaip teigiama Gruzijos mokesÄ?iĹł inspekcijos tinklalapyje, biudĹžeto pajamos iĹĄ papildomai surinktĹł lÄ—ĹĄĹł padidÄ—jo 400 mln. litĹł. Metinis prizĹł fondas siekÄ— 15 mln. litĹł, taigi nauda valstybei iĹĄ tokios loterijos buvo akivaizdi. Deja, vÄ—liau pradinis efektas susilpnÄ—jo ir buvo nusprÄ™sta daugiau taip mokesÄ?iĹł neberinkti. Ĺ˝inoma, bĹŤtina paminÄ—ti faktÄ…, kad sprendimas priimtas pasikeitus Gruzijos valdĹžiai.

Jau ir Senajame Ĺžemyne Slovakijoje rudenÄŻ taip pat buvo netrĹŤko loterijĹł. Nuo rugsÄ—jo pabaigos Ä?ia ÄŻdiegta tokia pat kaip Taivane mokesÄ?iĹł rinkimo sistema. Kas dvi savaites ĹĄalyje galima laimÄ—ti didÄŻjÄŻ 10 tĹŤkst. eurĹł prizÄ… ir 9 maĹžuosius prizus, kuriĹł sumos maŞėja po 1 tĹŤkst. eurĹł. Kas mÄ—nesÄŻ kiek-

vienos Slovakijos srities gyventojas turi galimybÄ™ laimÄ—ti naujÄ… automobilÄŻ. Anot ĹĄalies FinansĹł ministerijos atstovĹł, tam specialiai buvo sukurta loterijos bendrovÄ—, kuriÄ… ÄŻsteigti valstybei atsiÄ—jo 180 tĹŤkst. eurĹł. Kalbant apie Slovakijos mokesÄ?iĹł sistemos skaiÄ?ius, jie ganÄ—tinai balkaniĹĄki. Ĺ ioje euro zonos valstybÄ—je plaÄ?iai iĹĄsikerojusi korupcija, o ĹĄeĹĄÄ—linÄ— ekonomika kelia nemaŞą galvos skausmÄ… ĹĄalies vadovams. Portalo spiegel.de duomenimis, skirtumas tarp surenkamo pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s mokesÄ?io (PVM) ir potencialaus pagal bendrÄ…jÄŻ vidaus produktÄ… (BVP) yra 2 mlrd. eurĹł. Ĺ alyje pernai buvo surinkta 4,27 mlrd. eurĹł PVM, vadinasi, beveik treÄ?dalis ĹĄio mokesÄ?io iĹĄgaruoja taip ir nepasiekÄ™s valstybÄ—s iĹždo. DidĹžioji dalis mokesÄ?iĹł ÄŻ biudĹžetÄ… neÄŻkrenta ne dÄ—l to, kad neatspausdinamas Ä?ekis kokioje Bratislavos bandeliĹł kepyklÄ—lÄ—je. DaugumÄ… nuostoliĹł sudaro verslo organizuotai slepiami mokesÄ?iai, ÄŻmonÄ—ms prekiaujant tarpusavyje. Vis dÄ—lto Slovakijos finansĹł ministerija tikisi, kad per pirmuosius metus iĹĄ ĹĄeĹĄÄ—lio pavyks susigrÄ…Ĺžinti 150 mln. eurĹł.

GelbÄ—s ekonomikÄ… VasarÄŻ Lietuvoje pradÄ—ta kalbÄ—ti apie automobiliĹł mokestÄŻ, iĹĄ kurio bĹŤtĹł kompensuojamos pensijos. Vienoje iĹĄ euro zonos autsaideriĹł – Portugalijoje biudĹžetas bus gelbÄ—jamas dovanojant automobilius. Abu variantai yra sulaukÄ™ kritikos. BBC duomenimis, ketvirtadalis Portugalijos ekonomikos veikia uĹž valdĹžios ir mokesÄ?iĹł kontrolÄ—s ribĹł. PadÄ—tis pernai galÄ—jo ir pablogÄ—ti, kai buvo pakelti mokesÄ?iai. Dabar Ä?ia taikomas didĹžiausias PVM visoje Europoje – 23 proc. Centro deĹĄiniĹłjĹł vyriausybÄ— pasiĹŤlÄ— „Lai-

Âť DidĹžioji dalis mokesÄ?iĹł ÄŻ biudĹžetÄ…

neÄŻkrenta ne dÄ—l to, kad neatspausdinamas Ä?ekis Bratislavos bandeliĹł kepyklÄ—lÄ—je

Âť VyriausybÄ— siekia

ekonomikÄ… atgaivinti didindama eksportÄ…, taÄ?iau importuos prabangius automobilius mingo bilieto“ planÄ…. Gyventojai, gavÄ™ elektroninius Ä?ekius, kaups specialius kuponus, kurie dalyvaus loterijoje. KuponĹł skaiÄ?ius priklausys nuo pirkinio sumos. Per metus 60 laimingĹłjĹł gaus, kaip teigia vyriausybÄ—s atstovai, po prestiĹžinÄŻ automobilÄŻ. LoterijÄ… planuojama pradÄ—ti balandÄŻ, o per KalÄ—das ir kitas ĹĄventes dar keli portugalai galÄ—s dĹžiaugtis papildomais automobiliais. Tikimasi, kad per ĹĄiuos metus elektroniniĹł Ä?ekiĹł skaiÄ?ius turÄ—tĹł iĹĄaugti 50 proc., palyginti su 2013-aisiais.

Ydingas sprendimas BuvÄ™s Slovakijos valdanÄ?iosios SocialdemokartĹł partijos lyderis Marcelo De Sousa teigia, kad sprendimas pamina visus principus, kuriuos per 3 metus ÄŻgyvendino vyriausybÄ—. „Ši vyriausybÄ— prieĹĄ savo darbo pradĹžiÄ… paskelbÄ—, jog pakeis portugalĹł ÄŻproÄ?ius ir vykdys kultĹŤrinÄ™ revoliucijÄ…, kad pilieÄ?iai pradÄ—tĹł gyventi pagal savo iĹĄgales“, – kalbÄ—jo jis. Kaip raĹĄo „The Financial Times“, schemos oponentai teigia, kad tai ĹĄĹŤvis sau ÄŻ kojÄ…. VyriausybÄ— siekia ekonomikÄ… atgaivinti didindama eksportÄ…, taÄ?iau importuos prabangius automobilius. Tai turÄ—s neigiamos ÄŻtakos vieĹĄojo transporto sektoriui ir oro tarĹĄos maĹžinimui. Ĺ alyje veikia ir kitos bendrovÄ—s, organizuojanÄ?ios loterijas. Joms nebus lengva konkuruoti su nemokamus bilietus teikianÄ?ia valstybe. Galiausiai valstybÄ—s tikslas nÄ—ra konkuruoti su privaÄ?iu sektoriumi.

CitrinĹł rinka UĹž terminÄ… „citrinĹł rinka“ ekonomistas Georgas A. Akerlofas gavo Nobelio premijÄ…. Jis atkreipÄ—

â Portugalijos uĹžsibrÄ—Ĺžtas deficito tikslas yra 78 mlrd. eurĹł â Neoficialiai skaiÄ?iuojama, kad Lietuvos ĹĄeĹĄÄ—linÄ—s rinkos vertÄ— yra 30 mlrd. litĹł

dÄ—mesÄŻ, kad naudotĹł automobiliĹł rinkoje egzistuoja geri automobiliai (vyĹĄnios) ir nepatikimi (citrinos). Skirtumai iĹĄoriĹĄkai nematomi, todÄ—l pirkÄ—jas susiduria su informacijos trĹŤkumu ir pradeda abejoti, ar verta pirkti naudotÄ… automobilÄŻ. DÄ—l ĹĄios prieĹžasties krinta visĹł naudotĹł automobiliĹł kainos. Jei laimingas portugalas, savo nelaimei, laimÄ—s automobilÄŻ, kurio neturÄ—s kur laikyti arba neiĹĄgalÄ—s iĹĄlaikyti, turÄ—s jÄŻ parduoti. Vos kelis kilometrus nuvaĹžiavusio automobilio kaina gali kristi iki 20 proc. Planuojama, kad dovanojamĹł automobiliĹł vertÄ— bus 90 tĹŤkst. eurĹł. Vadinasi, iĹĄkart pardavus tokÄŻ automobilÄŻ, ĹĄalies ekonomika neteks 18 tĹŤkst. eurĹł vien dÄ—l to, kad taip veikia laisvoji rinka. O automobiliĹł per metus planuojama parduoti daugiau nei 60. Jei automobilis nebus parduotas, laimÄ—tojas uĹž jÄŻ turÄ—s sumokÄ—ti mokesÄ?ius.

Advokato padÄ—jÄ—jas Audrius OnaÄ?ko, konsultuojantis UAB „Lexpro“. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Ĺś Banko paslapties

terminas pirmÄ… kartÄ… teisiĹĄkai ÄŻtvirtintas 1934 metais Ĺ veicarijos bankininkystÄ—s ÄŻstatyme. Ĺ i sÄ…voka reiĹĄkia, jog bankams yra draudĹžiama treÄ?iosioms ĹĄalims atskleisti asmeninio pobĹŤdĹžio informacijÄ… ar informacijÄ…, susijusiÄ… su banko klientĹł sÄ…skaitomis. Toks draudimas sustiprinamas dar ir grieĹžtomis sankcijomis tiems, kas paĹžeistĹł tokiÄ… ÄŻstatymo nuostatÄ…. Nors banko paslapties institutas oficialiai pirmÄ… kartÄ… ÄŻtvirtintas Ĺ veicarijoje, kur kliento informacijos slaptumas visada buvo gerbiamas, pastaraisiais metais Ĺ veicarija ir Ĺ veicarijos bankai nebeatsilaiko prieĹĄ didÄ—jantÄŻ tarptautinÄŻ spaudimÄ… suĹĄvelninti banko paslapties atskleidimo sÄ…lygas. AnksÄ?iau atskleisti banko paslaptimi saugomÄ… informacijÄ… buvo ÄŻmanoma tik turint asmens, apie kurÄŻ renkama informacija, sutikimÄ… arba leidus teismui, o ĹĄiuo metu, ÄŻsitvirtinant naujam reglamentavimui, bankai yra ÄŻpareigoti atskleisti informacijÄ…, saugomÄ… banko paslaptimi, kai tai susijÄ™ su civiliniu procesu teismuose (kaip, pavyzdĹžiui, paveldÄ—jimas ar skyrybos); skolĹł iĹĄieĹĄkojimu

Skandinavai tikslo nesupras „Ď tai ĹžiĹŤrime kaip ÄŻ galimybÄ™ pakeisti ĹžmoniĹł mÄ…stymÄ…. PraĹĄyti Ä?ekio turi tapti vartotojĹł ir verslo ÄŻproÄ?iu“, – rudenÄŻ svarstÄ— Slovakijos finansĹł ministras Peteris KaĹžmiras. MatematiĹĄkai prizus dalyti apsimoka, nes jie atsiperka sumokÄ—tu PVM. TaÄ?iau mokÄ—ti mokesÄ?ius turi bĹŤti norma, o ne azarto ĹĄaltinis. Kitu atveju loterija gali uĹžsitÄ™sti kaip Taivane arba Ĺžlugti kaip Gruzijoje. Netgi jai sÄ—kmingai veikiant, ĹžmonÄ—s supranta, kad gali ir nelaimÄ—ti. „Jei reikia elektriko arba santechniko, ĹžmonÄ—s kreipsis ÄŻ tÄ…, kuris nemoka mokesÄ?iĹł, o uĹž sutaupytus pinigus nusipirks daugiau ÄŻprastos loterijos bilietĹłâ€œ, – „The Wallstreet Journal“ sakÄ— Portugalijoje dirbantis mokesÄ?iĹł konsultantas Johnas Dugganas. Akivaizdu, kad mokesÄ?iai bus surenkami tada, kai tai taps savaime suprantamu dalyku, o ne prievole. Ĺ˝inoma, tokia sÄ…ĹžinÄ— veiks ĹĄvariau ten, kur PVM maĹžesnis, o atlyginimai didesni.

Ne visi portugalai apsidĹžiaugs laimÄ—jÄ™ prabangĹł automobilÄŻ. Reuters

7

Banko paslaptis

â Slovakijoje taikomas 20 proc. PVM visoms prekėms ir 10 proc. knygoms bei medicinos reikmenims

"QJCÄŠEJOUJ5BJWBOP (SV[JKPTJS4MPWBLJKPTNPLFTĂ‹JÄąTJTUFNBTHBMJNB WJFOQBÄźJÄŠSĂ•KVTĂ­KÄąQSFLZCPTDFOUSÄąÄ&#x;JVLÄ&#x;MJBEĂ•ÄźFT+PTUVÄ&#x;Ă‹JPT KAROLIS BIRGILAS

6ÄźTJFOZKF

ar bankrotu; baudĹžiamuoju procesu; tarptautinio teisinio bendradarbiavimo procesais. Toks tarptautinis spaudimas nutaikytas ne vien tik ÄŻ Ĺ veicarijÄ…, bet apskritai ÄŻ visas valstybes, kuriose banko paslapties atskleidimas yra apsunkinamas grieĹžtomis sankcijomis – LichtenĹĄteinÄ…, LiuksemburgÄ…, AustrijÄ… ir pan. Ĺ veicarija jau pasidavÄ—, Liuksemburgas pasiĹžadÄ—jo nuo 2015 metĹł pradÄ—ti dalytis informacija apie jo bankuose esanÄ?iĹł klientĹł sÄ…skaitas, netgi Austrija, iĹĄ pradĹžiĹł nesileidusi ÄŻ kalbas apie banko paslapties instituto suĹĄvelninimÄ…, galiausiai nutarÄ— apsvarstyti tokiÄ… galimybÄ™ ir ĹĄiais metais, pasikeitus ĹĄalies valdantiesiems, inicijavo pradĹžiÄ… informacijos, susijusios su banko paslaptimi, atskleidimui. Esant tokiam tarptautiniam spaudimui, vis daugiau asmenĹł savo lÄ—ĹĄas perkelia ÄŻ Honkongo ir SingapĹŤro bankus. Nors ĹĄiuose dviejuose auganÄ?iuose Azijos verslo centruose banko paslapties institutas atitinka tarptautinius standartus, kuriuos bandoma primesti Europos ĹĄalims, valdantieji bankams Ä?ia palieka gana plaÄ?ias ribas interpretuoti, kada banko paslapties atskleidimas yra bĹŤtinas. Kitaip sakant, nors ÄŻstatymiĹĄkai reglamentuota, kada bankai privalo pateikti informacijÄ… apie savo klientus, patiems bankams paliekama teisÄ— sprÄ™sti, ar konkreti situacija atitinka ÄŻstatyme numatytas sÄ…lygas dÄ—l tokio informacijos atskleidimo. Be jau minÄ—tĹł valstybiĹł, banko paslaptimi garsÄ—ja ir Bahamos, KaimanĹł salos bei Panama. Nors ĹĄioms valstybÄ—ms taip pat galioja tarptautiniai banko paslap-

ties standartai, jĹł bankĹł poveikis pasaulio ekonomikai, palyginti su Europos bankĹł, ne toks Ĺžymus, todÄ—l joms toks didelis tarptautinis spaudimas netaikomas. PaĹžymÄ—tina, jog ÄŻprastai didieji pasaulio bankai tiesiog atsisako patvirtinti piniginius pervedimus iĹĄ ĹĄiĹł ĹĄaliĹł, nes jos garsÄ—ja kaip neĹĄvariĹł pinigĹł saugojimo vietos. Ĺ iuo aspektu tik vienintelÄ— Panama turi tvirtÄ… pozicijÄ… ir galimybÄ™ atsilaikyti prieĹĄ bet kokÄŻ tarptautinÄŻ spaudimÄ…. SusiklosÄ?ius ĹĄiai ĹĄaliai nepalankiai tarptautinei politikai jos atĹžvilgiu, ji tiesiog gali uĹždaryti ar apriboti naudojimÄ…si savo kanalu, jungianÄ?iu Atlanto ir RamĹłjÄŻ vandenynÄ…, dÄ—l to bĹŤtĹł apsunkinti nusistovÄ—jÄ™ laivybos marĹĄrutai ir nukentÄ—tĹł pasaulinis ekonominis stabilumas. Pasinaudoti bankĹł, kuriuose grieĹžtai saugoma banko paslaptis, paslaugomis gali kiekvienas pageidaujantis asmuo. Tai nÄ—ra vien korumpuotĹł politikĹł, narkotikĹł baronĹł ar teroristĹł mÄ—gstami bankai, nors tokiÄ… nuomonÄ™ bando suformuoti teisÄ—saugos institucijos ar Holivudo filmai. Kiekvienas turi prigimtinÄ™ teisÄ™ ÄŻ asmens privatumÄ…, taip pat apsaugoti jautriÄ… asmeninÄ™ informacijÄ… nuo nesÄ…ĹžiningĹł treÄ?iĹłjĹł ĹĄaliĹł arba tiesiog saugiai laikyti savo pinigus Ĺžinant, kad niekas apie juos nesuĹžinos be atitinkamo leidimo. Norint pasinaudoti tokia paslauga patartina kreiptis ÄŻ specialistus, kurie, iĹĄsiaiĹĄkinÄ™ kiekvieno asmens poreikius, padÄ—tĹł susitvarkyti su painiomis banko sÄ…skaitĹł atidarymo procedĹŤromis. UĹžsakymo Nr. 02202014


8

TIK SKAIÄŒIAI

5 mln.

Ĺ VEICARIJOS Ĺ VIESOS DIODŲ (LED) SISTEMŲ GAMINTOJAS „ALMIPEX GMBH“ KAUNO LAISVOJOJE EKONOMINÄ–JE ZONOJE PLANUOJA INVESTUOTI 5 MLN. LITŲ IR SUKURTI APIE 30 NAUJŲ DARBO VIETŲ

4LBJUNFOJOĂ•LBSUB

Milijardinis pirkinys Ĺś Socialinis tinklas

„Facebook“ uĹž 12 mlrd. JAV doleriĹł (30,6 mlrd. litĹł) akcijomis ir 4 mlrd. doleriĹł (10,2 mlrd. litĹł) grynaisiais perka ĹžinuÄ?iĹł siuntimo programÄ—lÄ™ „WhatsApp“, raĹĄoma portale businessinsider.com. „Facebook“ sumokÄ—jo 3 mlrd. doleriĹł (7,6 mlrd. litĹł)

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

akcijomis kaip garantÄ…, kad „WhatsApp“ darbuotojai liks dirbti dar 4 metus. ProgramÄ—lÄ— vadinama realaus laiko ĹžinuÄ?iĹł siuntimo tinklu ir leidĹžia bendrauti milijonams ĹžmoniĹł visame pasaulyje. Trumpai tariant, tai yra trumpĹłjĹł ĹžinuÄ?iĹł pakaitalas. „WhatsApp“ galima parsisiĹłsti nemokamai, o vÄ—liau vartotojai moka po 0,99 JAV dolerio kasmet.

 Gera pradŞia –

pusÄ— darbo, taÄ?iau tik geros idÄ—jos neuĹžtenka

„Facebook“ uĹž 19 mlrd. JAV doleriĹł perka ĹžinuÄ?iĹł siuntimo programÄ—lÄ™ „WhatsApp“. Scanpix

FAKTAI VVS

â Terminas pirmÄ…kart pavartotas 1990 metais â DidĹžiausia sistemĹł plÄ—tra prasidÄ—jo dÄ—l vadinamosios Y2K problemos ir euro zonos plÄ—timosi â „Saldos“ metinÄ— apyvarta virĹĄija 100 mln. litĹł

Ĺ iandien VVS ne tik kompiuterizuoja verslo procesus, bet ir didĹžiÄ…ja dalimi juos automatizuoja. AFP

6Ĺ?NPĹ?VJULPDVRVDUED NDLĂ„([FHOÂłQHEHSDNDQND ÄžJBOEJFO-JFUVWPTWFSTMBT QSJNFOB7JMOJBVTUBLTJ BVUPNPCJMJÄąQBSLĂƒ7JFOJTJFLJB HSFJUPBUTJQFSLBNVNPJS TQBVEÄźJBQBTLVUJOĂ—ĚąHFMFğÕMĂ—ĚŻ JÄ&#x;TFOĹ̹7PMLTXBHFO1BTTBUĚŻ  PLJUJLVSĂƒUBVQPIJCSJEJOJBJT Ěą5PZPUB1SJVTĚŻ LVSJBJT WBÄźJVPEBNJLMJFOUBJHBMJOBVEPUJT OFUCFMBJEÄźJVJOUFSOFUV

KAROLIS BIRGILAS karolis.birgilas@ekonomika.lt

P

irmuosius galima lyginti su pradedanÄ?iuoju verslu, kuris savo procesus seka ir analizuoja „Microsoft Excel“ lentelÄ—se. Galiausiai tokiÄ… ÄŻmonÄ™ gali praĹžudyti jos paÄ?ios sÄ—kmÄ—, kai nebesusitvarkoma su padidÄ—jusiu prekiĹł ir informacijos srautu. Taip tirpsta ne tik

ÄŻmonÄ—s darbuotojĹł kantrybÄ—, bet ir uĹžsakovĹł bei klientĹł pasitikÄ—jimas.

Kai informacijos per daug Pasak konsultacijĹł bendrovÄ—s „Columbus Lietuva“ projektĹł direktorÄ—s Gretos VasiliauskaitÄ—s, bĹŤtent informacijos perteklius bĹŤna pagrindinis postĹŤmis ÄŻmonÄ—ms diegti verslo valdymo sistemas (VVS). „Universalaus at-

sakymo nÄ—ra. Diegiamasi tada, kai ÄŻmonÄ— pradeda nebesuvaldyti informacijos srauto. Jeigu reikia informacijos, ji turi bĹŤti Ä?ia ir dabar. Normalu, kad prieĹĄingu atveju atsiranda problemĹłâ€œ, – teigÄ— ji. ÄŽmonÄ—ms iĹĄaugus iĹĄ „Excel“ vystyklĹł, ieĹĄkoma galimybiĹł kompiuterizuotai sekti bei analizuoti apskaitÄ…, personalo valdymo, prekybos ir kitus procesus. Lietuvoje ĹĄis

vystymasis nÄ—ra vienalytis, nes vienos ÄŻmonÄ—s stengiasi iĹĄspausti viskÄ…, kÄ… gali, iĹĄ ÄŻprastĹł sistemĹł, o kitos jau diegia jas atnaujintas.

Savarankiťkumo kaina „Mes esame jauna valstybė. Iki nepriklausomybės buvo aiťkiai sustyguota, kam atiduodame duomenis. Kai to neliko, per 20 metų viską pastatyti iť naujo gana sudėtinga, –

aiĹĄkino G. VasiliauskaitÄ—. – Vakarai ĹĄiuo klausimu yra visiĹĄkai atitrĹŤkÄ™ ir apie inovacijas kalba daugiau negu mes. Esame pradiniame etape, keiÄ?iame lietuviĹĄkas sistemas naujesnÄ—mis, inovatyviĹł bendroviĹł kol kas trĹŤksta.“ Ĺ˝inoma, reikia nepamirĹĄti, kad diegti VVS yra labai brangus ÄŻmonÄ—s plÄ—tros etapas, o tai neabejotinai stabdo ĹĄÄŻ procesÄ…, jau nekalbant, kad rinka po krizÄ—s atsigauti pradÄ—jo visai neseniai. Kaip teigia informaciniĹł technologijĹł paslaugas teikianÄ?ios bendrovÄ—s „Synergy Cloud“ direktorius Marijus Andrijauskas, VVS diegimas neretai gali atneĹĄti ir nuostoliĹł, jei ÄŻmonÄ— prieĹĄ jas diegdama neatliks namĹł darbĹł. „Jei ÄŻmonÄ— aklai pasirenka informacinÄ™ sistemÄ…, tai gali turÄ—ti ne tik neigiamĹł pasekmiĹł, bet ir nuostoliĹł. DaĹžniausiai dÄ—l nesÄ—kmÄ—s yra kaltinami diegÄ—jai, konsultantai ir ÄŻmonÄ—s viduje projektui priskirti specialistai“, – sakÄ— jis. Anot M. Andrijausko, taip atsitinka, kai sistema tampa ne priemone tikslui pasiekti, bet tikslu. ÄŽ tai

reikia ĹžiĹŤrÄ—ti atvirkĹĄÄ?iai, nes, pavyzdĹžiui, pardavimo proceso automatizavimas trumpinant jo laikÄ… yra tikslas, kuris pasiekiamas ÄŻsidiegus informacinÄ™ sistemÄ….

Ilgas sprendimas Ĺ iauliuose veikianÄ?ios bendrovÄ—s „Salda“ technologijĹł grupÄ—s vadovas Marius Ulbietis pabrėŞė, kad net iĹĄsiaiĹĄkinus tikslus sistemĹł diegimo procesas gali uĹžtrukti keliolika mÄ—nesiĹł. „Tai sudÄ—tingi sprendimai, kyla sunkumĹł. Reikia nepamirĹĄti, kad kiekvienas produktas diegiamas maĹždaug metus, be to, vÄ—liau jie nuolat atnaujinami. Ateina etapas, kai ÄŻmonÄ—s pradeda galvoti apie 10 metĹł senumo sistemĹł atnaujinimÄ…, nes yra pasikeitusi licencijavimo sistema ir tai, kÄ… tu gauni uĹž tuos pinigus“, – aiĹĄkino jis. BendrovÄ— Baltijos ĹĄalyse yra viena pirmĹłjĹł, ÄŻsidiegusiĹł „Microsoft Dynamics AX 2012“ verslo valdymo sistemÄ…. Tiesa, „Salda“ bene deĹĄimtmetÄŻ naudojo ankstesnÄ™ ĹĄios sistemos versijÄ…, o dabar jÄ… atnaujino. Tai, G. VasiliauskaitÄ—s teigimu, yra

4LBJUNFOJOĂ•LBSUB

9

Âť Galiausiai tokiÄ… ÄŻmonÄ™ gali

praĹžudyti jos paÄ?ios sÄ—kmÄ—, kai nebesusitvarkoma su padidÄ—jusiu prekiĹł ir informacijos srautu

inovatyviĹł ÄŻmoniĹł bruoĹžas. „DaĹžnai ÄŻmonÄ— mato spragas ir jas ĹĄalina. Tokios ÄŻmonÄ—s bĹŤna pirmosios, ieĹĄkanÄ?ios procesĹł, kuriuos vykdant galima pasitempti, efektyvumoâ€?, – apie prasidÄ—jusiÄ… atnaujinimĹł kartÄ… kalbÄ—jo ji.

VieĹĄumas ne visada gerai BendrovÄ— „Salda“ atnaujino informacinÄ™ sistemÄ…, kurios pajÄ—gumĹł nebeuĹžteko vykstantiems procesams. „Buvo siekiama, kad sistema neribotĹł informacijos, kad ji bĹŤtĹł gaunama ir pateikiama laiku. Ĺ is tikslas yra pasiektas. InformacinÄ— sistema nuo realaus proceso atskirai veikti negali, tad dabar bent jau turime daugiau laisvÄ—s“, – pasakojo M. Urbietis. DidesnÄ—se kompanijose vengiama platesnio informacinio tinklo, nes kartais duomenys yra

tokie jautrĹŤs, kad apie juos negali suĹžinoti net kito skyriaus personalas. Pastaruoju metu taip pat populiaru VVS perkelti ÄŻ „debesÄŻâ€œ, sudarantÄŻ galimybÄ™ sistema naudotis ne tik sÄ—dint prie darbovietÄ—s kompiuterio, bet ir prisijungus asmeniniu darbuotojo iĹĄmaniuoju ÄŻrenginiu. Be jokios abejonÄ—s, tendencija „AtsineĹĄk ÄŻrenginÄŻâ€œ (angl. „Bring Your Own Device“) didina verslo mobilumÄ…, nes sprendimai nebĹŤtinai turi bĹŤti priimami prie darbo stalo. TaÄ?iau taip ÄŻrenginiai „iĹĄeina“ iĹĄ saugios ÄŻmonÄ—s zonos. Tai vienas aktualiausiĹł ĹĄiĹł metĹł technologinio saugumo klausimĹł, apie kurÄŻ jau raĹĄÄ—me savaitraĹĄtyje „Ekonomika.lt“.

Vien sistemos nepakanka VÄ—dinimo ir ĹĄildymo sistemas gaminanti ir ÄŻ daugiau nei 30 ĹĄaliĹł ekspor-

VVS leidĹžia stebÄ—ti sandÄ—lio atsargas per atstumÄ…. Reuters. tuojanti „Salda“, vos tik atnaujinusi sistemÄ…, patyrÄ— veiklos efektyvumo pagerÄ—jimÄ…. Penktadaliu sumaŞėjo rankĹł darbo, informacija cirkuliuoja penkiskart greiÄ?iau, o tai leidĹžia tiksliau nustatyti esamus likuÄ?ius ir prekybos mastÄ…. Tiesa, iĹĄaugo saugomos informacijos kiekis. M. Urbietis patvirtino, kad rezultatai jauÄ?iami iĹĄkart. Gali kilti pagunda ĹĄiuos procesus lyginti su Dakaro lenktynÄ—mis, kur daĹžniausiai laimi didĹžiausiÄ… finansavimÄ… turinÄ?ios komandos. TaÄ?iau ĹĄiuo atveju tobulesnÄ— VVS dar nereiĹĄkia,

kad ÄŻmonÄ—, kaip konkurentÄ—, tampa pranaĹĄesnÄ—. „Mano poĹžiĹŤriu, verslo valdymo sistema padeda geriau dirbti, tada tampame patrauklesni, stabilesni ir patikimesni klientui. IĹĄ to ir atsiranda konkurencija. Kad ÄŻsidiegus sistemÄ… ÄŻgyjamas konkurencinis pranaĹĄumas, labai abejoÄ?iau“, – svarstÄ— M. Urbietis. Galima teigti, kad vien Ĺžydro ir tyliai zvimbianÄ?io „Prius“, norint sÄ—kmingai plÄ—toti verslÄ…, neuĹžtenka. TaÄ?iau, jei ĹĄalia bĹŤtĹł pastatytas kiek parĹŤdijÄ™s ir kartais „Ruskoje radijo“ grojantis „Passat“, kurÄŻ rinktumÄ—tÄ—s?


-JFUVWBJS&VSPQB

10

Galingiausios vÄ—jo jÄ—gainÄ—s

TIK SKAIÄŒIAI

Ĺś DidĹžiausia Danijos

8,3 %

2013 METŲ GRŪDŲ DERLIUS LATVIJOJE BUVO 8,3 PROC. KUKLESNIS NEI 2012-ŲJŲ

energetikos ÄŻmonÄ— „Dong Energy A/S“ ketina plÄ—sti jĹŤrĹł vÄ—jo jÄ—gainiĹł parkÄ… prie JungtinÄ—s KaralystÄ—s krantĹł ir jame ÄŻrengti Danijos bendrovÄ—s „Vestas“ kuriamas 8 MW galingumo vÄ—jo jÄ—gaines „V-164“. Tai pirmas kartas jĹŤrĹł vÄ—jo energetikos istorijoje, kai tokios galingos jÄ—gaines ke-

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

tinama naudoti komercinei elektros gamybai. Ĺ iuo metu labiausiai paplitusiĹł jĹŤrĹł vÄ—jo jÄ—gainiĹł galingumas siekia vos 3,6 MW. „V-164“ jÄ—gainÄ—s pasiĹžymi ÄŻspĹŤdingu dydĹžiu: jĹł rotoriĹł skersmuo siekia 164 m, o kiekvienos mentÄ—s svoris yra 32 t. Tikimasi, kad naujosiose jÄ—gainÄ—se elektra bus gaminama daug efektyviau, o jos pagaminimo kaina stipriai maŞės.

 Gera pradŞia –

pusÄ— darbo, taÄ?iau tik geros idÄ—jos neuĹžtenka

PirmÄ… kartÄ… jĹŤrĹł vÄ—jo energetikos istorijoje tokios galingos jÄ—gaines ketinama naudoti komercinei elektros gamybai. Scanpix

KreipÄ—si ÄŻ PPO Ĺś Europos SÄ…junga (ES)

reikalauja, kad Rusija nepaŞeistų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, drausdama iť ES ťalių įveŞti kiaulieną. Ženevoje pristatant PPO metinį raportą, buvo pabrėŞta, kad Rusija taiko neteisėtas priemones Lietuvos ir kitų ES valstybių kiaulių

GIEDRÄ– SANKAUSKAITÄ– giedre@ekonomika.lt

VILIUS PETKAUSKAS vilius.petkauskas@ekonomika.lt

N

eapsigaukite. Nebandome paneigti fakto, kad cigaretÄ— – negailestingas Ĺžudikas, atsikratantis aukos ĹĄiai vis dar imituojant mÄ—gavimÄ…si karÄ?iu tabako dĹŤmu. Ĺ˝udikas toks nuoĹžmus, kad tam, jog rykliai

nuĹžudytĹł tiek pat ĹžmoniĹł kiek cigaretÄ—s, ĹĄiĹł populiacija turÄ—tĹł iĹĄaugti milijonÄ… kartĹł. Turint omenyje, kad net 16 proc. visĹł mirÄ?iĹł Europos SÄ…jungoje (ES) galima sieti su tabako produktĹł vartojimu, o daugiau nei 80 proc. rĹŤkaliĹł pirmÄ… vÄ—Ĺžio lazdelÄ™ uĹžkuria dar iki 25-ojo gimtadienio, galima suprasti Europos Komisijos (EK) siekÄŻ sumaĹžinti rĹŤkymo patrauklumÄ….

Tvirtinant Tabako direktyvÄ… siekiama, kad 65 proc. cigareÄ?iĹł pakelio dengtĹł nuotraukos, iliustruojanÄ?ios dÄ—l rĹŤkymo patiriamus sveikatos sutrikimus, o paskutinis cigaretÄ—s pagardinimas – mÄ—ta iĹĄnyktĹł iĹĄ rĹŤkaliĹł pasirinkimo galimybiĹł. DingtĹł ir plonosios cigaretÄ—s. ÄŒia ir atsiranda esminÄ— problema. Skirtingai nuo didĹžiosios dalies ES gyventojĹł, lietuviai

gali nesunkiai apeiti bet kokius draudimus – pagalbos ranką tiesia kaimynai.

DĹŤmas meta ĹĄeĹĄÄ—lÄŻ PrieĹĄ dvejus metus Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko ĹĄeĹĄÄ—linÄ—s rinkos analizÄ™. Buvo nustatyta, kad net 29 proc. ĹĄalies tabako rinkos slepiasi po kontrabandos ĹĄeĹĄÄ—liu. DÄ—l to ĹĄalies biudĹžetas kasmet netenka 11 mln. litĹł akcizo pajamĹł, o

kontrabandiniĹł cigareÄ?iĹł rinka gali siekti net 300 mln. litĹł. Europos Parlamentui patvirtinus Tabako direktyvÄ…, ĹĄi ÄŻsigalios visose ES narÄ—se. Vadinasi, netolimoje ateityje vitrinose neliks mÄ—tiniĹł cigareÄ?iĹł, o pakeliĹł iĹĄvaizda atgrasys net didĹžiausius kruvinĹł filmĹł mÄ—gÄ—jus. TaÄ?iau padÄ—tÄŻ labai komplikuoja vienas neseniai atliktas „Spinter“ tyrimas. Apklausus mÄ—tiniĹł

cigareÄ?iĹł mÄ—gÄ—jus Lietuvoje, paaiĹĄkÄ—jo, kad net trys ketvirtadaliai jĹł ieĹĄkotĹł nelegaliĹł mÄ—gstamĹł cigareÄ?iĹł. Taigi biudĹžetas vÄ—l patirtĹł praradimÄ…, o ÄŻstatymo raidÄ™ purve trypiantys kontrabandininkai gautĹł didesnÄŻ pelnÄ…. „Tabako direktyva Lietuvoje ÄŻ nelegaliÄ… rinkÄ… pastumtĹł ir tuos Ĺžmones, kurie anksÄ?iau prekes ÄŻsigydavo legaliai“, – savaitraĹĄÄ?iui „Ekonomika.

bei kiaulienos eksportuotojams. „Naujasis prekybos barjeras nesuderinamas su PPO taisyklÄ—mis ir Rusijos ÄŻsipareigojimais PPO“, – teigia UĹžsienio reikalĹł ministerija. Vasario pradĹžioje Rusija uĹždraudÄ— kiauliĹł ir kiaulienos importÄ… iĹĄ visos ES. Agresyvaus uĹžkrato neĹĄiotojas ĹĄernas rastas ir Lenkijos teritorijoje.

CIGARETÄ–S IR KONTRABANDA

â Tabako suvartojimas auga Ĺžemesnes ir maĹžas pajamas gaunanÄ?iĹł gyventojĹł segmente â SkaiÄ?iuojama, kad tabako gaminiai per praÄ—jusÄŻ amĹžiĹł nusineĹĄÄ— 100 mln. gyvybiĹł â Pernai pasienieÄ?iai sulaikÄ— 2,5 mln. pakeliĹł kontrabandiniĹł cigareÄ?iĹł â Lietuvos juodojoje rinkoje kontrabandinÄ—s cigaretÄ—s parduodamos 3–4 kartus brangiau nei kainuoja Rusijoje ir Baltarusijoje.

#SJVTFMJPWZSBJJSNPUFSZTBQTJTQSFOEĂ•ĚŚBQJQJFÄ&#x;VTDJHBSFĂ‹JÄą QBLFMJVTJSQBOBJLJOVTNĂ•UBTUBQTJNFTWFJLFTOJ/FWFMUVJTBLPNB  LBEUBLBTĂ­QSBHBSĂƒHSĂ­TUBTHFSBJTLFUJOJNBJT

Siekiant skatinti sveikatingumÄ…, neatsiĹžvelgiama ÄŻ skirtingÄ… ES ĹĄaliĹł padÄ—tÄŻ. Scanpix. lt“ teigÄ— LLRI prezidentas Ĺ˝ilvinas Ĺ ilÄ—nas ir pridĹŤrÄ—, kad ĹĄiuo metu nelegalios rinkos paslaugomis daĹžniausiai naudojasi maĹžesnes pajamas gaunantys gyventojai, taÄ?iau mÄ—tines ir plonas cigaretes daugiau rĹŤko labiau pasiturintys asmenys. Taigi, tikÄ—tina, dalis jĹł taip pat rastĹł bĹŤdĹł savo priklausomybei patenkinti. Tabako kompanijos „Philip Morris Baltic“

11

Reikalavimus atitinkame

FAKTAI

6YHLNDWD(XURSDLÂą NRQWUDEDQGD /LHWXYDL

-JFUVWBJS&VSPQB

korporatyviniĹł reikalĹł vadovas Lietuvai Laurynas BuÄ?alis leidiniui „Ekonomika.lt“ taip pat sakÄ— manantis, kad Tabako direktyva prisidÄ—s prie ĹĄeĹĄÄ—linÄ—s ekonomikos augimo. „Mes pritariame, kad visa tabako gaminiĹł rinka bĹŤtĹł efektyviai reguliuojama, taÄ?iau svarbu, kad reguliavimas padÄ—tĹł pasiekti visuomenÄ—s sveikatai keliamus tikslus, o ne sudarytĹł sÄ…lygas pasipelnyti

Ĺś Lietuva sumaĹžino

Vasario pradĹžioje Rusija uĹždraudÄ— kiauliĹł ir kiaulienos importÄ… iĹĄ visos ES. Fotodiena.lt

kontrabandininkams“, – leidiniui sakÄ— L. BuÄ?alis.

Ministerija problemos nemato Su ekspertĹł nuomone nesutiko Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo AndriukaiÄ?io patarÄ—jas Julius NaĹĄÄ?enkovas. Paklaustas, kodÄ—l nÄ—ra vertinama draudimo ÄŻtaka ĹĄeĹĄÄ—linÄ—s ekonomikos augimui, ministerijos atstovas tikino, kad yra formuojamas mitas, jog vienintelis bĹŤdas kovoti su nelegalia prekyba tabako gaminiais – maĹžinti akcizÄ…. „Tabako gaminiĹł prekeiviai patys kainĹł nemaĹžina, taÄ?iau siekia, kad bĹŤtĹł maĹžinamas akcizas, – sakÄ— J. NaĹĄÄ?enkovas. – Tokius mitus labai lengva sugriauti – tereikia paĹžiĹŤrÄ—ti ÄŻ Skandinavijos ĹĄalis, kur tabako gaminiĹł kainos yra labai aukĹĄtos, o kontrabandos ir nelegalios prekybos lygis nepalyginamai Ĺžemesnis nei ĹĄalyse, kur tabako gaminiai gerokai pigesni.“ Vilniaus universitete teisÄ—s magistro laipsnÄŻ ÄŻgijÄ™s ministro patarÄ—jas pridĹŤrÄ—, kad nelegalios prekybos mastas susijÄ™s su teigiamu visuomenÄ—s poĹžiĹŤriu ÄŻ ĹĄeĹĄÄ—linÄ™ rinkÄ…. Vis dÄ—lto J. NaĹĄÄ?enkovas pamirĹĄo atsiĹžvelgti ÄŻ faktÄ…, kad Lietuva turi iĹĄorinÄ™ sienÄ… su Rusija ir Baltarusija, kurios nepriklauso ES, netaiko dideliĹł akcizĹł ir yra ranka pasiekiamos. Ĺ vedijos, Danijos ar Norvegijos gyventojai net norÄ—dami neturÄ—tĹł galimybÄ—s ÄŻsigyti nelegaliĹł cigareÄ?iĹł.

Akcizas – kone pusÄ— kainos Remiantis FinansĹł ministerijos duomenimis, bendras akcizĹł tarifas cigaretÄ—ms Lietuvoje negali bĹŤti maĹžesnis nei 244 litai uĹž 1 000 cigareÄ?iĹł. Pasitelkus elementariÄ… aritmetikÄ… iĹĄeina, kad maĹžiausias pakeliui ciga-

fiskalinį deficitą – dabar jis yra maŞesnis nei Europos Sąjungos (ES) reikalaujami 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl ťalis turi daug galimybių tapti devynioliktąja euro zonos nare, tvirtina finansų ministras Rimantas ŠadŞius. „Bus 2,9 proc. arba maŞiau. Tikimybė, kad (deficitas) bus

reÄ?iĹł ÄŻmanomas akcizas – 4,88 lito. Tai kone dvigubai daugiau, nei Baltarusijoje kainuoja pakelis populiariausios rĹŤĹĄies rĹŤkalĹł. Tad visai nekeista, kad kontrabanda iĹĄ keliskart maĹžesnÄŻ akcizÄ… cigaretÄ—ms taikanÄ?iĹł Rusijos ir Baltarusijos ÄŻ LietuvÄ… plaukia prekiniais vagonais. „VertÄ—tĹł prisiminti, kad akcizinÄ—s prekÄ—s pagal perkamÄ…jÄ… galiÄ… Lietuvoje yra vienos brangiausiĹł ES“, – sakÄ— Ĺ˝. Ĺ ilÄ—nas. Jo teigimu, nors jau minÄ—toje Ĺ vedijoje cigareÄ?iĹł kaina dar aukĹĄtesnÄ—, ten ir atlyginimai kur kas didesni. „Viena yra didinti akcizÄ… Portugalijoje ar Ispanijoje, apsuptose turtingĹłjĹł ES valstybiĹł, ir visai kas kita taip pat elgtis Lietuvoje, turinÄ?ioje sienÄ… su ne ES narÄ—mis, – aiĹĄkino LLRI vadovas. – Dideli akcizai yra pagrindinÄ— kontrabandos prieĹžastis.“

maĹžesnis, yra gana didelė“, – Briuselyje Ĺžurnalistams teigÄ— R. Ĺ adĹžius. Lietuvos finansĹł ministerija dar skaiÄ?iuoja praÄ—jusiĹł metĹł vieĹĄojo sektoriaus pajamas ir iĹĄlaidas, o galutinius rezultatus balandÄŻ arba geguŞę ÄŻvertins ES statistikos tarnyba. Ar leisti Lietuvai prisijungti prie euro zonos, Europos institucijos nusprÄ™s iki liepos mÄ—nesio.

Ĺ auna sau ÄŻ kojÄ… Bandymas ÄŻvertinti, kas svarbiau – kontrabanda ar visuomenÄ—s sveikata, nÄ—ra reikalingas. Akivaizdu, kad kiekviena valstybÄ— susiinteresuota auginti sveikus pilieÄ?ius. Vis dÄ—lto, Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje rĹŤko daugiau nei pusÄ— suaugusiĹł gyventojĹł. PridÄ—jus nepilnameÄ?ius rĹŤkalius, ĹĄis skaiÄ?ius tik iĹĄauga. Turint omenyje kontrabandos mastÄ…, galima spÄ—ti, kad rĹŤkanÄ?iĹł asmenĹł dalis yra dar didesnÄ—. „Nereikia uĹžmirĹĄti, kad nesvarbu, tabako gaminys ÄŻsigytas legaliai ar ne, jis vis tiek yra praŞōtingas, – teigÄ— J. NaĹĄÄ?enkovas. – Esu tikras, kad visi, kuriĹł sveikatÄ… suĹžalojo tabako produktai, linki mums ne nelegaliÄ… prekybÄ… tabako gaminiais suvaldyti, o grieĹžtai kovoti su rĹŤkymu kaip reiĹĄkiniu.“ Susiduriame su paradoksalia situacija – au-

Âť Tabako direktyva Lietuvoje ÄŻ nelegaliÄ…

rinkÄ… pastumtĹł ir tuos Ĺžmones, kurie anksÄ?iau prekes ÄŻsigydavo legaliai

Lietuva turi daug galimybiĹł tapti devynioliktÄ…ja euro zonos nare. Fotodiena.lt

gant kontrabandai, apyvartoje didÄ—s nevalstybine kalba ĹžymÄ—tĹł ir neaiĹĄkios kokybÄ—s rĹŤkalĹł kiekis. Taip pat nereikÄ—tĹł tikÄ—tis, kad Rusijos ar Baltarusijos atstovai nei iĹĄ ĹĄio, nei iĹĄ to ims ĹžymÄ—ti cigareÄ?iĹł pakelius kraupiais vaizdais. TodÄ—l dalis apsaugai skirtĹł priemoniĹł gali likti neiĹĄnaudotos. Nors daĹžnai akcentuojamas akcizo ir ÄŻvairiĹł draudimĹł poreikis tabako gaminiams, daĹžnai pamirĹĄtama kita iĹĄkalbinga statistika, rodanti, kad beveik 8 proc. mirÄ?iĹł ES galima sieti su antsvoriu. Dar daugiau, net treÄ?dalis visĹł ĹĄirdies ligĹł, kasmet sudaranÄ?iĹł 49 proc. visĹł mirÄ?iĹł atvejĹł Europoje, taip pat siejamos su antsvoriu ir fizinio aktyvumo stoka. TaÄ?iau dideliu akcizu apmokestintĹł riebiĹł produktĹł ar cukraus persodrintĹł gaiviĹłjĹł gÄ—rimĹł bent jau kol kas nematyti. Galiausiai visos problemos esmÄ— yra netinkamas ĹĄvietimas apie sveikÄ… gyvenimo bĹŤdÄ…. Mat nesunku susidaryti ÄŻspĹŤdÄŻ, kad tuĹĄtÄ—jantys Europos biudĹžetai pildomi priklausomybÄ—s kankinamĹł europieÄ?iĹł sÄ…skaita, neÄŻvertinant kylanÄ?iĹł grÄ—smiĹł.


.BLSPFLPOPNJLB

12

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

PHWXV VWULPJDOYLDLVSLUP\Q 1SJQBÄźJOLJNFĚŚFTBNFQSPGFTJPOBMJBJOJVS[HĂ•UJNĂ•HTUBOUJUBVUB/FQBTJUFOLJOJNPTUSĂ•MFTMBJEPNFOFUUBEB  LBJUBNOĂ•SBKPLJPBJÄ&#x;LBVTQBHSJOEP FAKTAI BUVUSI SOVIETŲ SÄ„JUNGA

â Energetikos sektorius Rusijoje sukuria beveik pusę BVP â Baltijos ťalys vienintelės gali pasigirti nesurengusios nė vienų nedemokratiťkų rinkimų â Prieť 20 metų Ukrainoje BVP vienam gyventojui atitiko 30 proc. JAV lygio, 2013-aisiais – 19 proc. â Lietuvos BVP vienam gyventojui ťiuo metu prilygsta 60 proc. JAV lygio, 1990-aisiais ťis rodiklis siekė 32 proc.

Statistika rodo, kad rinkos ekonomikos keliu drÄ…siausiai Ä—jusios valstybÄ—s augo daugiausia. EnglishRussia.com

Ekonomikos iťsipōtė keliskart Iť pradŞių derėtų paminėti, kad bet koks finansinės valstybių gerovės vertinimas – subjektyvus procesas. Turint omenyje, kad 1990 metais nė vienoje

iĹĄ buvusiĹł SSRS valstybiĹł nefunkcionavo rinkos ekonomika, statistiniai duomenys, surinkti remiantis demokratiniam pasauliui taikomais metodais, gali nebĹŤti labai tikslĹŤs. NusprendÄ—me pasi-

BVP vienam gyventojui, tĹŤkst. JAV doleriĹł (paĹĄalinus infliacijÄ…) 20,0 18.0 16,0 14,0 12,0 10,0 1990 metai

8,0

2013 metai

6,0 4,0 2,0

Kir giz ija

M old ov a Uz be kis ta na s Ta dĹž iki sta na s

Ar m Ä—n ija

Gr uz ija

Uk ra ina

Ru sij a Ka za ch sta na Tu s rk m Ä—n ist an as Az er ba idĹž an as Ba lta ru sij a

0,0 La tvi ja

N

eretai sakoma: „Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazÄ—, kuriÄ… iĹĄgirdÄ™s daĹžnas lietuvis gniauĹžia kumĹĄtÄŻ. FrazÄ—, kurios koktumas stumia ÄŻ neviltÄŻ ir verÄ?ia dar kartÄ… atidĹžiau pasiĹžiĹŤrÄ—ti, ar efektyviai naudojamos ĹĄvietimui skirtos lÄ—ĹĄos. Vis dÄ—lto, kalbant apie praeitÄŻ, galima pastebÄ—ti vienÄ… ÄŻdomiÄ… tendencijÄ… – teigiantieji, kad sovietinio bato padas ant tautos veido kĹŤrÄ— ĹĄiltesnÄ™ gerovÄ™ nei savarankiĹĄka politinÄ— savivalda, nuolat prikiĹĄa, kokie skurdĹžiai Europos mastu esame. Nors lygiavimasis ÄŻ geriausius visuomet sveikintinas, kodÄ—l nepasi-

ĹžiĹŤrÄ—jus, iĹĄ kur atÄ—jome. „Ekonomika.lt“ pateikia skaiÄ?iais iĹĄreikĹĄtas prieĹžastis, kodÄ—l „prie ruso“ geriau gyventi buvo ÄŻmanoma nebent uĹžsidÄ—jus neperĹĄaunamo stiklo roĹžinius apatijos akinius.

Es tija

vilius.petkauskas@ekonomika.lt

Lie tu va

VILIUS PETKAUSKAS

kliauti 70 metĹł veiklos patirtÄŻ sukaupusiu Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir JungtiniĹł TautĹł Organizacija (JTO). PrabÄ—gus daugiau nei dviem deĹĄimtmeÄ?iams, kai subyrÄ—jo SovietĹł SÄ…junga, statistiniai buvusiĹł komunistiniĹł valstybiĹł duomenys rodo viena – politinÄ—s skyrybos visiems iĹĄÄ—jo ÄŻ naudÄ…. Skirtingais keliais pasukusiĹł valstybiĹł ekonomika iĹĄsipĹŤtÄ— net kelis kartus. Baltijos ĹĄalys, visÄ… dÄ—mesÄŻ sutelkusios ÄŻ siekÄŻ tapti integralia VakarĹł pasaulio dalimi, ĹŤgtelÄ—jo daugiau nei keturis sykius. SkaiÄ?iuojama, kad

prieĹĄ 24 metus Lietuvos ekonomikos dydis, paĹĄalinus infliacijos ÄŻtakÄ…, siekÄ— maĹždaug 10 mlrd. JAV doleriĹł (25,5 mlrd. litĹł). 2013-aisiais mĹŤsĹł BVP buvo vertinamas jau beveik 47 mlrd. doleriĹł (120 mlrd. litĹł). PanaĹĄi ir Estijos bei Latvijos padÄ—tis. Ĺ iĹł ĹĄaliĹł ekonomika laisvÄ—s deĹĄimtmeÄ?iais atitinkamai augo nuo 5 mlrd. doleriĹł (12,8 mlrd. litĹł) ir 7,4 mlrd. doleriĹł (18,8 mlrd. litĹł) iki 24,3 mlrd. doleriĹł (62 mlrd. litĹł) ir 30 mlrd. doleriĹł (76,5 mlrd. litĹł). Tiesa, panaĹĄias tendencijas galima pastebÄ—ti ir kitose iĹĄ SSRS gniauĹžtĹł iĹĄtrĹŤkusiose valstybÄ—se.

Âť BuvusiĹł SSRS valstybiĹł, iĹĄskyrus Baltijos

ĹĄalis, ekonomikÄ… augino aukĹĄtos energetiniĹłiĹĄtekliĹł kainos

Rusijos ekonomika taip pat paaugo keturis kartus – nuo 516 mlrd. doleriĹł (1,2 trln. litĹł) 1990-aisiais iki 2,1 trln. doleriĹł (5,3 trln. doleriĹł) pernai. Dideliu augimu pastarÄ…jÄŻ deĹĄimtmetÄŻ dĹžiaugÄ—si ir naudingĹł iĹĄkasenĹł daug turinÄ?ios valstybÄ—s Kazachstanas bei TurkmÄ—nistanas. TVF duomenimis, kazachĹł ekonomika iĹĄsipĹŤtÄ— ÄŻspĹŤdingiausiai – beveik 10 kartĹł. 1990-aisiais kazachĹł ekonomika per metus ÄŻsuko 26,7 mlrd. doleriĹł (68 mlrd. litĹł), o praÄ—jusiais metais ĹĄi CentrinÄ—s Azijos ĹĄalis jau generavo 225 mlrd. doleriĹł (573,8 mlrd. litĹł).

Baltijos ĹĄalys – turtingiausios Vis dÄ—lto valstybÄ—s ekonomikos dydis toli graĹžu nenusako, kokia ĹĄi yra turtinga. NorÄ—dami iĹĄsiaiĹĄkinti, kuri iĹĄ buvusiĹł SSRS valstybiĹł ĹĄiuo metu gali pasigirti didĹžiausiu turtu, pasitelkÄ—me visiems suprantamÄ… BVP vienam gyventojui rodiklÄŻ. Prie straipsnio pateikta lentelÄ— atspindi tendencijÄ…, negailestingai paneigianÄ?iÄ… mitÄ…, kad prie ruso buvo geriau. BVP lygis, tenkantis vienam gyventojui, rodo, kad geriausiai sekasi ĹĄalims, kurios aktyviausiai bÄ—go rinkos eko-

.BLSPFLPOPNJLB

13

Âť Baltijos ĹĄalys, visÄ… dÄ—mesÄŻ sutelkusios ÄŻ

siekÄŻ tapti integralia VakarĹł pasaulio dalimi, ĹŤgtelÄ—jo daugiau nei keturis kartus

nomikos takais. Baltijos ĹĄaliĹł BVP vienam gyventojui ĹĄoktelÄ—jo daugiau nei 5 kartus ir pranoksta visĹł buvusiĹł sovietiniĹł valstybiĹł rodiklius. Akivaizdi ĹĄio rodiklio lyderÄ— – Estija. Ĺ iaurinÄ—s Baltijos valstybÄ—s gyventojui pernai teko kiek daugiau nei 18 tĹŤkst. JAV doleriĹł (46 tĹŤkst. litĹł) – nemaĹžas ĹĄuolis, palyginti su 1990 metais, kai vienas estas kĹŤrÄ— 3,1 tĹŤkst. doleriĹł (7,9 tĹŤkst. litĹł) ekonomikos. Antroje vietoje yra Lietuva – vienam lietuviui per metus teko 15,6 tĹŤkst. doleriĹł (39,8 tĹŤkst. litĹł). TreÄ?ia pozicija dalijasi Latvija ir Rusija, kuriĹł gyventojams pernai teko 14,9 tĹŤkst. doleriĹł (37,9 tĹŤkst litĹł) BVP. Galima pridurti, kad, skirtingai nei 1990-aisiais, Rusija nebÄ—ra didĹžiausiÄ… BVP vienam Ĺžmogui kurianti valstybÄ—. Ĺ iÄ… pozicijÄ… dabar uĹžima Estija ir Lietuva. Pateiktoje lentelÄ—je galima iĹĄvysti nemenkus ir kitĹł ĹĄaliĹł BVP prieaugius, taÄ?iau verta atkreipti dÄ—mesÄŻ, kad visos augusios valstybÄ—s, iĹĄskyrus Baltijos ĹĄalis, gali mÄ—-

gautis nemenkais gamtos teikiamais turtais, kuriĹł kainĹł augimas per pastaruosius 15 metĹł leido smarkiai ÄŻsukti ekonomikos variklius. YpaÄ? greitai auganÄ?io Kazachstano BVP kai kuriais ĹĄio tĹŤkstantmeÄ?io metais didÄ—jo daugiau nei 20 proc. Tokios valstybÄ—s kaip Ukraina, Gruzija ir Baltarusija, ne taip sparÄ?iai keliavusios rinkos ekonomikos link bei susidĹŤrusios su rimtais demokratijos prisijaukinimo iĹĄĹĄĹŤkiais, paaugo palyginti nedaug.

Socialiniai pirmĹŤnai Siekiant aiĹĄkumo atsiĹžvelgta ir ÄŻ socialinius valstybiĹł tyrimus, tokius kaip JTO sudaromas Ĺ˝mogaus socialinÄ—s raidos indeksas, kuriuo vertinama pilieÄ?iĹł gyvenimo trukmÄ—, raĹĄtingumas, iĹĄsilavinimas, gyvenimo kokybÄ— ir standartai. Ko gero, neverta stebÄ—tis, taÄ?iau ir ĹĄiuo atĹžvilgiu Baltijos ĹĄalys pranoksta buvusios SSRS valstybes. Dar daugiau, Lietuva, Latvija ir Estija yra vienintelÄ—s sovietinio penkioliktuko valstybÄ—s, pa-

TuĹĄÄ?ias lentynas netruko nukloti prekÄ—s iĹĄ viso pasaulio. tenkanÄ?ios ÄŻ „itin aukĹĄto iĹĄsivystymo“ kategorijÄ… su VakarĹł valstybÄ—mis. Kasmet skelbiamame indekse Lietuvai tenka 41 vieta, Latvijai ir Estijai atitinkamai 44-a ir 33-ia vietos. ArÄ?iausiai Baltijos ĹĄaliĹł yra Baltarusija, kuri patenka ÄŻ 50-Ä… vietÄ…. Rusija (55), Gruzija (72), Ukraina (78), ArmÄ—nija (87), AzerbaidĹžanas (82), Kazachstanas (69) patenka ÄŻ aukĹĄto

Fotodiena.lt

iĹĄsivystymo valstybiĹł gretas. Uzbekistanas (114), TurkmÄ—nistanas (102), Kirgizija (125), TadĹžikistanas (126) patenka ÄŻ vidutinio iĹĄsivystamo valstybiĹł gretas ir lenkia tik ypaÄ? neturtingas Afrikos ĹĄalis. Galiausiai nereikia labai stengtis norint ÄŻrodyti, kad gyvename geriau. UĹžtenka ÄŻvertinti faktÄ…, kad jau uĹžaugo ĹžmoniĹł, kuriems ĹĄypsnÄŻ kelia kalbos apie tuĹĄÄ?ias vitrinas ar po-

reikÄŻ itin tausoti daiktus dÄ—l jĹł nepakeiÄ?iamumo, karta. Jei to negana – paĹžvelkite ÄŻ sovietinio blokinio daugiabuÄ?io kiemÄ…, prigrĹŤstÄ… automobiliĹł, ir atminkite, kad saulÄ—s dÄ—l partijos atsisakiusieji net tolimiausiose svajose neregÄ—jo vizijos, kad kiekvienas norintis turÄ—s galimybÄ™ ÄŻsigyti kadaise prabangos preke laikytÄ… automobilÄŻ.

CAPITAL patirtis leidŞia drąsiai vadintis lyderiais Ŝ Ď Lietuvos nekilnojamojo turto rinką bendrovė CAPITAL įsiverŞė kaip viesulas – prieť metus franťizės pagrindais veiklą pradėjęs agentōrų tinklas dŞiaugiasi rezultatais, o ťiemet Şada ťimtatōkstantines investicijas.

CAPITAL Lietuvos regiono direktorius Dmitrijus Semionovas teigÄ—, kad bendrovÄ— ir toliau sieks kurti nekilnojamojo turto brokeriams palankiausiÄ… aplinkÄ… dirbti bei tobulÄ—ti. „Nenuostabu, kad vasarÄŻ, ĹĄvÄ™sdami vos vieneriĹł metĹł sukaktÄŻ, galime vadintis didĹžiausia Lietuvoje veikianÄ?ia nekilnojamojo turto (NT) agentĹŤra. Tai patvirtina faktas, kad prie mĹŤsĹł komandos prisijungÄ— beveik tuzinas brokeriĹł iĹĄ „DNB bĹŤsto“ ir buvÄ™s ĹĄios agentĹŤros vadovas Gediminas Jankauskas“, – sako D. Semionovas. BendrovÄ— ĹĄiuo metu siĹŤlo

CAPITAL franĹĄizÄ—s vystymui skirs dar beveik pusÄ™ milijono litĹł. BendrovÄ—s nuotr.

geriausias sÄ…lygas ir turtÄ… parduodantiems brokeriams, ir NT parduodanÄ?ioms agentĹŤroms. „BĹŤdami didĹžiausi turime galimybÄ™ teikti kokybiĹĄkiausias paslaugas, o tikslui pasiekti sudarome brokeriams patrauklias darbo sÄ…lygas – investuo-

jame ÄŻ valdymo technologijas ir sistemas, skatiname mokymÄ…si“, – teigia ilgametÄ™ vadovavimo patirtÄŻ turto pardavimo srityje turintis G. Jankauskas. NT rinkoje turtÄ… parduoda ne ÄŻmonÄ— ar jos logotipas, o ĹžmonÄ—s – NT brokeriai, tad

didĹžiausias dÄ—mesys tam ir skiriamas. Kad einama teisingu keliu, rodo lyderio pozicija rinkoje. Vilniaus biuro vadovas Mantas MikoÄ?iĹŤnas sako, kad CAPITAL augimas nÄ—ra atsitiktinis. „Tikiu, kad CAPITAL franĹĄizÄ—s ÄŻsigijimas padÄ—s biurui augti prisijungiant naujiems NT brokeriams. MĹŤsĹł kompanijoje dominuoja modernios idÄ—jos ir puiki mokymĹł programa, tai padÄ—s biuro brokeriams suteikti kokybiĹĄkiausias paslaugas savo klientams“, – pasakoja M. MikoÄ?iĹŤnas. Po metĹł iĹĄvydÄ™ dĹžiuginanÄ?ius rezultatus, bendrovÄ—s vadovai nusprendÄ— nelÄ—tinti tempo ir skirti dar bemaĹž pusÄ™ milijono litĹł franĹĄizei plÄ—toti. Tam esÄ… turÄ—tĹł padÄ—ti ne vien atsigaunanti NT rinka, kuri teikia itin ĹĄviesiĹł perspektyvĹł, bet ir optimistinÄ— demografinÄ— situacija ateinanÄ?ius septynerius metus. UĹžsakymo Nr. 02162014

90 80 70 60 50 40 30 20 10 0

Vasaris

Kovas

Balandis GeguŞė

BirĹželis

Liepa RugpjĹŤtis RugsÄ—jis Spalis Lapkritis Gruodis Sausis

120

100

80

60

40

20

0

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013


1SPKFLUBJ

14

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

Nr. 7 2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

„Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“ – skirtingi geleĹžinkeliai, jungiami vieno tikslo

1BTLVUJOJTQVTMBQJT girsti, taÄ?iau tai toli graĹžu nÄ—ra tiesa.

Kuo daugiau klausinÄ—kite Klauskite ne tik dÄ—l to, kad iĹĄklausytumÄ—te, raĹĄoma inc.com. Atsargiai parinkti klausimai daĹžnai leidĹžia nustatyti, ko ĹžmonÄ—s iĹĄ tiesĹł nori. Neretai iĹĄreiĹĄkiami norai skiriasi nuo tikrĹłjĹł, todÄ—l klausimai padÄ—s iĹĄsiaiĹĄkinti tikruosius motyvus.

AtidĹžiai sekite, kas jums padeda, ir visuomet padÄ—kokite tiems ĹžmonÄ—ms. Scanpix

Daryti ÄŻtakÄ… bet kam %BSZUJĂ­UBLĂƒÄźNPOĂ•NTĚŚ OFCÄŠUJOBJOFJHJBNBTQSPDFTBT

K

iekvienas vadovas yra susidōręs su situacija, kai partneriai

ar darbuotojai kiekvienÄ… ĹžodÄŻ vertina atsainiai ir nÄ— nenori klausyti kitokios nuomonÄ—s.

Tokia situacija ne vienÄ… verÄ?ia rautis nuo galvos plaukus ir jaustis ÄŻspeistam ÄŻ kampÄ…. Kaip iĹĄmokti Ĺžmones lengviau palenkti ÄŻ savo pusÄ™ bei ÄŻsiklausyti ÄŻ sakomus argumentus, pataria JAV ĹžurnalistĹł

Atsiverkite

ir autoriĹł asociacijos (ASJA) prezidentÄ— Minda Zetlin. NaujienĹł portalui inc.com ji pateikia ÄŻtakos skleidimo bĹŤdus, nereikalaujanÄ?ius ĹĄantaĹžo, smurto ar kitokiĹł nepriimtinĹł priemoniĹł.

KlausykitÄ—s, kÄ… jums sako „Net jei puikiai Ĺžinote, kÄ… iĹĄgirsite, ir niekaip negalite patenkinti keliamĹł reikalavimĹł, vis tiek klausykitÄ—s“, – pataria M. Zetlin. Kiekvienas Ĺžmogus nori bĹŤti iĹĄklausytas. DaĹžnai linkstama manyti, kad tylintieji nenori bĹŤti iĹĄ-

Nelengva nusprÄ™sti, kiek faktĹł apie asmeninÄŻ gyvenimÄ… galima pateikti verslo aplinkoje. Siekdami iĹĄvengti nemaloniĹł situacijĹł, dauguma ĹžmoniĹł apie asmeninÄŻ gyvenimÄ… nesako nieko. „PatarÄ?iau atsirinkti faktus, kuriais jums nÄ—ra gÄ—da dalytis, ir sakyti tik juos, Ĺžinoma, per daug nesileidĹžiant ÄŻ detales“, – inc.com teigÄ— M. Zetlin ir pridĹŤrÄ—, kad taip parodysite savo ĹžmogiĹĄkÄ…jÄ… pusÄ™.

Nepraleiskite progos padÄ—koti AtidĹžiai sekite, kas jums

15

padeda, ir visuomet padÄ—kokite tiems ĹžmonÄ—ms. Taip padidinsite tikimybÄ™, kad ĹžmonÄ—s ir ateityje bus linkÄ™ jums neuĹžtrenkti durĹł prieĹĄ nosÄŻ.

nuoĹĄirdĹŤs. Niekada nedÄ—kokite, negirkite ir neatsipraĹĄinÄ—kite, jei nemanote, kad to reikia.

Nepraleiskite progos pagirti

„Žinoma, nuolat negalÄ—site pasirĹŤpinti visais, taÄ?iau jei tikrai Ĺžinote, ko ĹžmonÄ—ms reikia, pasistenkite, kad jie tai gautĹłâ€œ, – inc.com teigÄ— ASJA prezidentÄ— ir pridĹŤrÄ—, kad savo uĹžgaidomis patenkinti ĹžmonÄ—s kur kas labiau linkÄ™ padÄ—ti.

Dauguma mĹŤsĹł nesijauÄ?ia esÄ… pakankamai ÄŻvertinami uĹž sunkĹł darbÄ…. Jei norite paveikti Ĺžmones, nepaĹĄykĹĄtÄ—kite nusipelniusiems ĹžmonÄ—ms pasakyti tinkamĹł komplimentĹł. Jei galite – pagirkite kolegÄ… ar darbuotojÄ… vieĹĄai, raĹĄo inc.com.

Kai reikia – atsipraĹĄykite „Jei nemÄ—gstate atsipraĹĄinÄ—ti – uĹžaukite ir keiskitÄ—s“, – rėŞė M. Zetlin. PaĹĄnekovÄ— teigÄ—, kad sugebÄ—jimas pripaĹžinti klaidas ir atsipraĹĄyti yra vienas galingiausiĹł ginklĹł, siekiant palenkti Ĺžmones ÄŻ savo pusÄ™. Jei jĹŤsĹł priimtas sprendimas kam nors sukÄ—lÄ— nemalonumĹł, paprastas atsipraĹĄymas parodo, kad jums rĹŤpi kito Ĺžmogaus padÄ—tis. Vis dÄ—lto bĹŤkite

StenkitÄ—s duoti tai, ko nori

Pakelkite ragelÄŻ Ar jums atrodo, kad dabar skambinate kur kas reÄ?iau? Elektroninis paĹĄtas, SMS ĹžinutÄ—s ir socialiniai tinklai daĹžnai atstoja anksÄ?iau vienintele laikytÄ… komunikacijos priemonÄ™ – telefonÄ…. Juo galite atsakyti ÄŻ tÄ… sekundÄ™ rĹŤpimus klausimus. „Telefoninis pokalbis sukuria artumo jausmÄ…. Be to, taip parodysite, kad rĹŤpinatÄ—s. O tai ir yra svarbiausia, norint turÄ—ti savĹł ĹžmoniĹłâ€œ, – sako M. Zetlin.

Tu esi vertas geriausio darbo! Pasak susisiekimo ministro R. SinkeviÄ?iaus, „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2â€? yra visiĹĄkai skirtingi projektai, kuriuos jungia vienas esminis dalykas – siekis Baltijos ĹĄaliĹł geleĹžinkelius sujungti su VakarĹł Europos geleĹžinkeliĹł sistema.

BFL nuotr.

AUĹ RA PODERYTÄ–

Ĺś DaĹžnam pilieÄ?iui

Lietuvoje kyla klausimas, kuo skiriasi ir kuo panaĹĄĹŤs „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2â€? projektai. Svarstoma, ar tai skirtingi to paties projekto etapai, ar visiĹĄkai skirtingi projektai bei kiek kainuos naujasis geleĹžinkelis. Pasak susisiekimo ministro Rimanto SinkeviÄ?iaus, tai visiĹĄkai skirtingi projektai, kuriuos jungia vienas esminis dalykas – siekis Lietuvos ir kitĹł Baltijos ĹĄaliĹł geleĹžinkelius sujungti su Vidurio ir VakarĹł Europos geleĹžinkeliĹł sistema europinio standarto vÄ—Ĺže.

Du geleĹžinkeliai – vienas tikslas „Šiuo metu Lietuvoje projektuojamas ir tiesiamas „Rail Baltica 1“ geleĹžinkelis nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Iki laikinosios sostinÄ—s suprojektuota ir tiesiama nauja europinio standarto vėŞė ir rekonstruojama esama rusiĹĄko standarto vėŞė, nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos projektuojama

esamos rusiĹĄko standarto vėŞės, eisianÄ?ios per Ĺ iaulius, rekonstrukcija. „Rail Baltica 2“ projektas dar tik pradedamas vykdyti, jo tikslas – greitÄ…ja vÄ—Ĺže sujungti Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos sostines“, – teigÄ— R. SinkeviÄ?ius. Pasak ministro, dar vienas aspektas, skiriantis „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“, yra skirtingi abiejĹł linijĹł techniniai duomenys. Per PanevėŞį eisianÄ?ia „Rail Baltica 2“ vÄ—Ĺže traukiniai galÄ—s vaĹžiuoti 240 km/h greiÄ?iu, ji labiau orientuota ÄŻ keleiviĹł veĹžimÄ…. Numatomas greitis „Rail Baltica 1“ linija bus maĹžesnis – sieks 120 km/h. Taip yra dÄ—l to, kad ĹĄi linija labiau orientuota ÄŻ kroviniĹł perveĹžimus. Tiesa, keleiviniai traukiniai ja taip pat galÄ—s vaĹžiuoti.

Europinio standarto vėŞė Kauną pasieks Pastaruoju metu pasigirdo kalbų, kad „Rail Baltica � vėŞė aplenks Kauną, nors tikėtasi prieťingai. Pasak ministro, labai nuogąstauti nereikėtų, nes laikinoji sostinė europinio standarto ge-

Âť „Rail Baltica 2“ – tai tarptautinis

projektas, kurÄŻ ÄŻgyvendinus iki 2024 metĹł europinio standarto greitoji geleĹžinkelio vėŞė sujungs Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybiĹł sostines leĹžinkelÄŻ neiĹĄvengiamai turÄ—s. „KaunÄ… europinÄ— vėŞė pasieks jau kitĹł metĹł pabaigoje. Kalbant apie greitÄ…jÄ… „Rail Baltica 2“ vėŞę, Seimas Susisiekimo ministerijÄ… ÄŻpareigojo ÄŻvertinti visus galimus trasos variantus ekonominiu, ekologiniu, socialiniu, paveldosaugos aspektais ir pasakyti, kur tiksliai drieksis naujoji vėŞė. Kol neatliktos studijos, sunku pasakyti, taÄ?iau yra labai didelÄ— tikimybÄ—, kad „Rail Baltica 2â€? Kauno neaplenks. TikimÄ—s, kad ir Vilniaus“, – sakÄ— R. SinkeviÄ?ius. Atsakyti, kiek tiksliai kainuos geleĹžinkelis „Rail Baltica 2â€?, ĹĄiuo metu sudÄ—tinga. Ministro teigimu, kaip parodÄ— DidĹžiosios Britanijos bendrovÄ—s 2011 metais atliktas AECOM tyrimas, naujoji vėŞė turÄ—tĹł kainuoti 4,4 mlrd. litĹł. TaÄ?iau jis

atkreipė dėmesį į tai, kad daugelio dalykų ekspertai ťioje studijoje neįvertino arba įvertino labai preliminariai – Şemės paėmimą valstybės reikmėms, upių kirtimus, tiltų statybą ir t. t. Todėl suma gali iťaugti iki 7 mlrd. litų. Europos Komisija ketina finansuoti iki 85 proc. projekto vertės.

VėŞės marĹĄrutas priklausys nuo Lenkijos „namĹł darbĹłâ€œ Dar vienas aktualus klausimas, ÄŻ kurÄŻ laukiama atsakymo, yra „Rail Baltica 2“ marĹĄrutas. Ar naujoji trasa drieksis tuo paÄ?iu marĹĄrutu, ar bus tiesiama kita linija? „LogiĹĄka mintis pasinaudoti

senÄ…ja, taÄ?iau sprendimas priklausys nuo mĹŤsĹł kaimynĹł, ypaÄ? Lenkijos. Jei Lenkija pritaikys savo europinÄŻ geleĹžinkelÄŻ dideliems greiÄ?iams, Lietuva taip pat turÄ—s taikytis prie bendrĹł projekto techniniĹł reikalavimĹł. Jei tai nebus padaryta, logiĹĄkiausias variantas bus pasinaudoti „Rail Baltica 1“ infrastruktĹŤra, t. y. jÄ… pratÄ™sti, padidinant techninius duomenis, iki Latvijos, Estijos ir, ÄŻjungus ÄŻ linijÄ… keltÄ…, Suomijos“, – tvirtino R. SinkeviÄ?ius. Paklaustas, kokie ĹĄiuo metu vykdomi „Rail Baltica 2“ projekto darbai ir kokie numatomi artimiausioje ateityje, ministras priminÄ— ĹĄiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybas dÄ—l bendros ÄŻmonÄ—s, tiesianÄ?ios „Rail Baltica 2â€?, ÄŻsteigimo. VėŞės projektavimas, pasak jo, bent jau Lietuvoje, yra pasistĹŤmÄ—jÄ™s ÄŻ priekÄŻ: „Jau atliktas Strateginio poveikio aplinkai tyrimas, ruoĹĄiamasi projektavimo

darbams. Kai sutarsime principiniais klausimais su latviais ir estais, liks pasiraĹĄyti galutinai suderintÄ… bendros ÄŻmonÄ—s akcininkĹł sutartÄŻ (Lietuvos dalininkÄ— ÄŻmonÄ— „Rail Baltica statyba“ jau ÄŻsteigta), paskui tarptautinÄ™ sutartÄŻ, o tada imtis planavimo darbĹł. Beveik visos „Rail Baltica 2“ studijos jau atliktos, iĹĄskyrus tÄ…, kuri padÄ—s nustatyti tikslĹł trasos marĹĄrutą“, – sakÄ— susisiekimo ministras R. SinkeviÄ?ius. „Rail Baltica 2“ – tai tarptautinis projektas, kurÄŻ ÄŻgyvendinus iki 2024 metĹł europinio standarto greitoji geleĹžinkelio vėŞė sujungs Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybiĹł sostines. ÄŽgyvendinus projektÄ… „Rail Baltica 1“, europinio standarto vėŞė 2015 metais pasieks KaunÄ…, kuris taps vienu svarbiausiĹł logistikos mazgĹł Vidurio ir RytĹł Europoje. UĹžsakymo Nr. 02172014

CV-Online klientÄ—s UAB InfoEra specializacija yra taikomosios inĹžinerinÄ—s programinÄ—s ÄŻrangos kĹŤrimas bei diegimas Baltijos ĹĄalyse. ÄŽmonÄ— lyderiauja ÄŻgyvendindama kompleksinius sprendimus matininkams, geodezininkams bei diegdama GPS/GNSS sistemas. Ĺ iuo metu darbui Vilniuje ieĹĄko

GPS SPRENDIMŲ PARDAVIMO KONSULTANTO (-Ä–S) Darbo apraĹĄymas: â www.gps.lt internetinio portalo prieĹžiĹŤra; â Pardavimo veiksmĹł planavimas ir vykdymas; â KomerciniĹł ir konkursiniĹł pasiĹŤlymĹł, sutarÄ?iĹł ruoĹĄimas; â Dalyvavimo parodose, seminaruose organizavimas; â UĹžsakymĹł planavimas ir koordinavimas. Reikalavimai: â AukĹĄtasis iĹĄsilavinimas; â Organizaciniai ir bendravimo ÄŻgĹŤdĹžiai, komunikabilumas, organizuotumas; â Orientacija ÄŻ tikslÄ… ir rezultatus; â Darbo kompiuteriu ÄŻgĹŤdĹžiai; â MokÄ—ti anglĹł kalbÄ…; â BĹŤtinas vairuotojo paĹžymÄ—jimas. Privalumai: â MokÄ—ti rusĹł kalbÄ…; â „Google AdWords“ ir „Analitics“ naudojimo patirtis; â Darbo patirtis rinkodaros srityje; â Patirtis dirbant su WEB arba e. komercijos projektais. Puiki vieta talentingiems ir dinamiĹĄkiems ĹžmonÄ—ms, norintiems tobulÄ—ti ir augti. ÄŽmonÄ—s darbuotojai skatinami nuolat mokytis, todÄ—l organizuojami kursai ne tik Lietuvoje, bet ir uĹžsienyje. Suteikiamos sÄ…lygos derinti studijas su darbu, galimybÄ—s dirbti profesionaliose darbo grupÄ—se ir mokytis iĹĄ patyrusiĹł kolegĹł.

CV-Online klientei UAB „Estuba“ ĹĄiuo metu darbui KlaipÄ—doje reikalingas

BALDŲ PROJEKTUOTOJASKONSTRUKTORIUS (-Ä–) Darbo pobĹŤdis: â BaldĹł projektavimas, paruoĹĄimas gamybai, furnitĹŤros parinkimas, bendravimas ir projektĹł derinimas su dizaineriais, bendravimas su klientais. Reikalavimai: â AukĹĄtasis iĹĄsilavinimas (baldĹł dizainas, interjero dizainas, baldĹł ir medienos gaminiĹł technologijos, kt. inĹžinerinis); â Ne maĹžesnÄ— kaip 5 metĹł patirtis baldĹł projektavimo / gamybos srityse; â Labai geri ÄŻgĹŤdĹžiai dirbant su „AutoCad“ programa; â UĹžsienio kalbĹł Ĺžinios bĹŤtĹł pranaĹĄumas; â GebÄ—jimas dirbti savarankiĹĄkai ir komandoje; â Atsakingumas, loginis mÄ…stymas, kĹŤrybiĹĄkumas, kruopĹĄtumas, darbĹĄtumas. UAB „Estuba“ – dinamiĹĄka, auganti ir stiprinanti savo pozicijas rinkoje ÄŻmonÄ—. Dauguma darbuotojĹł kartu dirba jau 20 metĹł, todÄ—l susiformavo darnus ir profesionalus kolektyvas, sÄ—kmingai konkuruojantis tarp ĹĄiandieniniĹł baldĹł gamintojĹł. ÄŽmonÄ—s plÄ—trÄ… lÄ—mÄ— naujĹł technologijĹł gamybos procese ÄŻdiegimas, sudarÄ™s sÄ…lygas ÄŻgyvendinti sudÄ—tingus nestandartinius baldĹł ir interjero projektus. ÄŽmonÄ—s prioritetai yra kokybiĹĄkai ir laiku vykdyti uĹžsakymus, tenkinti kliento pageidavimus.

CV-Online klientÄ— – tarptautinÄ— lyderiaujanti kompanija, inovatyviai dirbanti telekomunikacijĹł sprendimĹł srityje. Ĺ iuo metu ÄŻmonÄ— pleÄ?ia savo veiklÄ… ir prie kolektyvo Vilniuje kvieÄ?ia prisijungti

IT PRODUKTŲ VADOVÄ„ (-Ę) Darbo pobĹŤdis: â PeriodiĹĄkai analizuoti IT rinkÄ… ir reaguoti ÄŻ joje vykstanÄ?ius pokyÄ?ius; â Aktyviai dalyvauti visos pardavimo komandos veikloje ir kartu prisiimti atsakomybÄ™ / bĹŤti savo srities iniciatyvĹł generatoriumi; â Bendrauti su potencialiais ir esamais ÄŻmonÄ—s klientais, analizuoti jĹł poreikius, identifikuoti naujas galimybes ir pasiĹŤlyti naujus kompleksinius IT sprendimus ÄŻmonÄ—ms; â Dalyvauti derybose ir klientĹł konsultacijose, pagrindĹžiant ÄŻmonÄ—s teikiamĹł sprendimĹł vertÄ™; â Atstovauti ÄŻmonei, stiprinti jos ÄŻvaizdÄŻ ir nuolat uĹžmegzti naujĹł kontaktĹł IT renginiĹł metu. Reikalavimai: â AukĹĄtasis iĹĄsilavinimas IT arba panaĹĄioje srityje; â IT sprendimĹł pardavimo patirtis; â Ĺ˝inios apie UP/Dell/EMC/VMware technologinius sprendimus; â Lietuvos, Latvijos ir Estijos IT sektoriaus rinkos iĹĄmanymas; â Orientacija ÄŻ klientÄ…, geri pardavimo ir organizaciniai ÄŻgĹŤdĹžiai, komunikabilumas, lankstumas ir noras tobulÄ—ti; â Puikus anglĹł kalbos mokÄ—jimas. ÄŽmonÄ— siĹŤlo: â GalimybÄ™ dirbti tarptautinÄ—je lyderiaujanÄ?ioje kompanijoje; â GalimybÄ™ tobulÄ—ti jaunatviĹĄkame profesionalĹł kolektyve; â ÄŽdomĹł ir iĹĄĹĄĹŤkiĹł kupinÄ… darbÄ…; â KonkurencingÄ… atlygio paketÄ….

Savo gyvenimo apraĹĄymÄ…, nurodÄ™ pareigĹł pavadinimÄ…, siĹłskite elektroniniu paĹĄtu darbas@infoera.lt

Savo gyvenimo apraĹĄymÄ…, nurodÄ™ pareigĹł pavadinimÄ…, siĹłskite elektroniniu paĹĄtu lina@cvonline.lt.

Savo gyvenimo apraĹĄymÄ…, nurodÄ™ pareigĹł pavadinimÄ…, siĹłskite elektroniniu paĹĄtu paulina@cvonline.lt.

KonfidencialumÄ… garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

KonfidencialumÄ… garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

KonfidencialumÄ… garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.


Ekonomika.lt Nr. 7(145)  

Savaitraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you