Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ V.KETVIRTADIENĮ Poderis: Žmogus, kuris yra tik I. Laursas: Niekada negali žinoti, vadybininkas, bet nesupranta savo verslo, kuris projektas pasiseks, todėl rizikingų sričių negali būti geras vadovas. stengiuosi atsisakyti. Plačiau 14 p.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį.

2014 m. vasario 17–23 d. Nr. 6 (144)

Plačiau 10–11 p.

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Leidžia apsipirkti neleidžiant pinigų Prieš metus trys bičiulės, sėdėdamos kavinėje, sukūrė verslo planą, kurio pagrindinė mintis – leisti žmonėms apsipirkti neišleidžiant pinigų. Praėjus vos trims mėnesiams, kai ši beprotiška idėja buvo pristatyta visuomenei, jos teigia matančios šviesią ateitį. Plačiau 4 p.

Šveicarija kratosi atvykėlių Čia dėl svarbesnių valstybės klausimų balsuoja kiekvienas pilietis. Čia kiekvienas turi savo kelis kvadratinius metrus, kuriuos gintų, jei kiltų karas. Čia nėra vietos svetimšaliams. Tokį sprendimą pirmąją vasario savaitę referendumu priėmė šveicarai. Plačiau 6–7 p.

Optikose ūžia permainų vėjai „Akiniai su 25 proc. nuolaida! Mažoka? Lukterkite, tuomet gal 50 proc. arba iškart 75 proc. ir dar akių patikra nemokamai?“ Tai kiek sarkastiška, tačiau taikli optikų požiūrio į klientus iliustracija. Optikų rinka nuobodoka, joje konkuruojama tik kainomis, o klientai jau įprato rinktis ne akinius ar kontaktinius lęšius, bet nuolaidą. Plačiau 8–9 p.

Lietuviškus pinigus traukia prie žemės Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis straipsnis magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Plačiau 12–13 p.

Užs. Nr. 144

Tiražas: 20 000

Kaip girti vairuotojai pensininkus gelbėjo


Nr. 5 2014 m. vasario 10–16 d.

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Alchemija baigėsi, prasidėjo burtai Prieš Seimo rinkimus ir gerokai po jų netilo kalbos, kad žūtbūt reikia atkurti „konservatorių nusavintas“ pensijas. Supratęs, kad finansų alchemija veikia rinkėjų akyse, bet ne realioje ekonomikoje, finansų ministras ėmėsi magijos.

D

iskusijų laidose ekonomikos mokslus dar praėjusiame amžiuje krimtę (čia galėtų būti Bronius Bradauskas) arba iš viso jų ir nebaigę (čia galėtų būti Remigijus Žemaitaitis) politikai apie pensijų kompensavimą kalba vienbalsiai, tačiau atrodo, kad lėšas tam trauks iš „specialaus stalčiuko“, nekeldami mokesčių. Pensijų, sumokėtų mokesčių pavidalu, jau seniai nebelikę, bet to niekaip nesupranta Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė, o tai sukuria puikų precedentą „specialaus stalčiuko“ paieškoms. Pensijas moka dirbantys piliečiai, o joms atkurti reikės tokio triuko kaip iš skrybėlės traukti triušį. Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius žada iš triušio ištraukti skrybėlę..? Dar praėjusio Seimo kadencijoje buvo užsiminta apie automobilių mokestį, tačiau kaip apie alternatyvą susisiekimo infrastruktūrai Lietuvoje finansuoti. Šiandien automobilių savininkai pensijas Lietuvos senjorams mokės ne tik iš savo algų, bet ir dėl to, kad turi automobilius. Šiai misijai prireiks 800 mln. litų. Daugumoje ES šalių automobilių mokestis nėra naujovė,

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

tačiau jis naudojamas ekologijai skatinti ir keliams gerinti, bet ne siekiant atkurti „socialinį teisingumą“. Kalbant apie pastarąjį, mokesčiui diversifikuoti pasirinktas beprecedentis rodiklis – variklio darbinio tūrio dydis. Tokiu atveju prakutęs vilnietis, vairuojantis hibridinį „Toyota Prius“ su 1,5 l darbinio tūrio varikliu, mokės beveik dešimteriopai mažesnį mokestį nei „Audi 100“ vairuojantis pilietis. 2,3 l darbinio tūrio modelį vyrai pamėgo dėl ilgaamžiškumo ir pigios eksploatacijos, o ne dėl prestižo. Siekiant kompensuoti pensijas bus pasitelkti ir vartojantieji alkoholį, mat ketinama padidinti jo akcizą, o surinktas lėšas skirti senjorams. Tačiau ne visi geriantieji moka šį mokestį. Beveik kaskart didinant akcizą laisvosios rinkos apologetai kvatoja susiėmę už pilvo, nes mokesčių surinkti taip ir nepavyksta, nors akcizu apmokestinamų produktų suvartojimas nemažėja. Pensijų atkūrimo procesas šiandien toli gražu neprimena mago Davido Coperfieldo pasirodymų. Gal R. Šadžiui geriau seksis su per vakarą dvi pilnas sales surenkančiais „Humoro klubo“ vyrukais.

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 144 Tiražas 20 000

Savaitės tema

2

Kaip girti vairuotojai pensininkus gelbėjo Nauji mokesčiai kelia galvos skausmą, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. Vyriausybė nusprendė, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei: „Geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi.“ Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

P

rieš kelerius metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau. Vėl šildant ekonomikos saulei, Lietuvos Konstitucijos prievaizdai nusprendė, kad taip elgtis nebuvo galima, todėl reikia rasti 800 mln. litų ir atkurti teisybę. Nors svarstant šiųmetį šalies biudžetą šis klausimas buvo kiek primirštas, artėjant prezidento rinkimams suskubta pasitempti. Kaip ir kiekviena užgaida ar menkai planuotas pirkinys, valstybės siekis suplanavus išlaidas prisiimti daugiau įsipareigojimų reikalauja rasti magišką Aladino lempą, išpildančią tris norus – 100 mln. litų, 350 mln. litų ir 350 mln. litų. Šįkart ilga mokesčių ranka Aladino ieškos automobilininkų ir alkoholį mėgstančiųjų kišenėse.

Statistika nerūpi Didinti alkoholio akcizą – ne nauja idėja. Biudžeto įplaukų kreivę numušus recesijai, svaigalų apmo-

kestinimas buvo prisimintas kone pirmiausia. Skaičiuojama, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizas nuo to laiko jau pakilo 37 proc. Pažvelgus į Statistikos departamento duomenis, galima pastebėti, kad akcizo augimas nedavė norėtų rezultatų. 2008–2012 metų laikotarpiu pajamos iš akcizo etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų susitraukė 4,4 proc. Akcizo pajamos vien iš etilo alkoholio sumažėjo dar daugiau – beveik 15 proc. Tačiau mažėjant pajamoms, alkoholio suvartojimas nesumažėjo, atvirkščiai – išaugo. 2012 metais vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 10 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Kadangi alkoholio šuliniuose pasisemti vis dar neišeina, išvada akivaizdi – šešėlinės rinkos baronai trynė delnus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skaičiavimu, nuo mokesčių šviesos pasislėpusi stipriųjų alkoholinių gėrimų dalis siekia net 33 proc. Galima nesunkiai nuspėti, kad, akcizui išaugus, norinčiųjų pasinaudoti kontrabandininkų paslaugomis skaičius didės.

Akcizas – didžiausias ES S ava i t r a š č i o „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad akcizo didinimas dviprasmiškai paveiks rinką. Legalaus verslo asociacijos, vienijančios visų akcizinių prekių gamintojus, prezidentas Romas Apulskis tvirtino, kad Lietuvos gyventojai ir taip kenčia nuo didelių kainų. „Akcizo lygis, palyginti su pajamomis, Lietuvoje yra labai aukštas. Kalbant apie alkoholį – didžiausias ES, – sakė jis. – Mūsų vertinimu, tai yra viena pagrindinių didelės šešėlinės ekonomikos priežasčių.“ Panašiai teigė manąs ir LLRI analitikas Vytautas Žukauskas. Jo teigimu, norint reikšmingai padidinti iš akcizo surenkamų pajamų dalį, atsiranda rizika, kad šešėlinių gėrimų bus suvartojama dar daugiau. „Viskas priklauso nuo vartotojų reakcijos. Mano skaičiavimais, jei viso alkoholio akcizas didėtų 10 proc., būtų galima surinkti 20–30 mln. litų, bet to neužtektų pensijoms kompensuoti“, – aiškino ekspertas. Kategoriškesnis buvo Lietuvos pramonininkų

» Alkoholio akcizui išaugus dar daugiau,

norinčiųjų pasinaudoti kontrabandininkų paslaugomis skaičius tik didės


Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

Savaitės tema

3

ĮMONIŲ NAUJIENOS Bandė apeiti įstatymą

FAKTAI Mokestinės pajamos

••2013 metų trečiąjį ketvirtį iš etilo alkoholio akcizo buvo surinkta 155,4 mln. litų ••Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį pajamos iš alkoholinių gėrimų akcizo bendrai siekė 232,2 mln. litų

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad AB „Kauno grūdai“ 2011 metais sudarė apsimestinį sandorį, pirkdama Vievio paukštyno akcijas, ir taip stengėsi išvengti Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Teismo sprendime teigiama, kad per statytinius asmenis „Kauno grūdai“ sudarė kelis akcijų pirkimo sandorius ir įgijo kontrolinį 51 proc. Vievio paukštyno akcijų paketą. Konkurencijos įstatymas numato baudą iki 10 proc. bendrovės metinių pajamų.

Geriausias darbdavys

••201-aisiais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 13 litrų gryno alkoholio ••Įvedus automobilių mokestį tikimasi surinkti 200 mln. litų, padidinus alkoholio akcizą – 100 mln. litų.

Leidinio kalbinti ekspertai nepateisina mokesčių didinimo, neįvertinus kitų šaltinių. Fotodiena.lt konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas. „Tikėtis didesnių biudžeto pajamų didinant akcizus – visiškai nerealu. Tai jau buvo bandyta, tačiau statistika rodo, kad pajamų nepadaugėjo, o šešėlinė rinka išaugo“, – teigė LPK atstovas. Kitokios nuomonės laikėsi finansų ministras Rimantas Šadžius. Leidinio „Ekonomika.lt“ paklaustas, kodėl mano, kad šį kartą didinant akcizą pajamų bus surenkama daugiau, socialdemokratas teigė, kad remiasi skaičiavimais. „Mes atsižvelgėme į tiesioginį efektą, kai padidinus akcizą padauginama iš atitinkamo procento ir gaunamas tam tikras pajamų prieaugis“, – detalių vengė ministras. Pašnekovas neneigė ir šešėlinės rinkos plėtros galimybių bei patikino, kad planuojant pajamas iš akcizo buvo atsižvelgta į tai, jog gali sumažėti legali apyvarta.

Ekologija nė motais Siekiant kompensuoti sumažintas pensijas Vyriausybei teks sukrapštyti 800 mln. litų, tad į pagalbą pasitelkiamas

ir automobilių mokestis. Susiklosto kiek paradoksali situacija – mokestis, didžiojoje Europos dalyje skirtas keliams atnaujinti ir ekologijai skatinti, Lietuvoje įvedamas visai kitais tikslais. Negana to, pagrindiniu apmokestinimo kriterijumi pasirinktas automobilio variklio tūris. Buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Eligijus Masiulis savaitraščiui teigė, kad būnant ministru su tokia praktika susidurti jam neteko. „Kai buvo daromas spaudimas dėl automobilių mokesčio, teko domėtis įvairiais variantais, tačiau tokio matyti neteko“, – stebėjosi politikas. Pašnekovas pridūrė, kad dalis gyventojų, kurie pirko automobilius prieš 8–10 metų, esant nedidelėms dujų kainoms, turės mokėti gana dideles įmokas. Kodėl – neaišku. Internetinio skelbimų portalo „Autoplius.lt“ plėtros vadovas Viktoras Daukšas teigė esąs įsitikinęs, kad mokesčio įvedimas neturi nieko bendra su automobilių parko atnaujinimu ar infrastruktūros tobulinimu. „Priimami sprendimai

» Pasirinktas mokesčio dydžio

nustatymo kriterijus neturi nieko bendra su ekologija ar automobilių parko atnaujinimu

nekeičia automobilių parko padėties. Jei būtų skatinama įsigyti bent keleriais metais naujesnius automobilius, tada pajustume pokyčius“, – sakė lengvųjų automobilių ekspertas ir pridūrė, kad pasirinktas mokesčio dydžio nustatymo kriterijus taip pat neturi nieko bendra su ekologija ar automobilių parko atnaujinimu. R. Šadžius dėl susiklosčiusios padėties kaltino buvusią Vyriausybę. „Turime iš ankstesnės valdžios, kuri savo sprendimais sukūrė antikonstitucinę situaciją, paveldėtą užduotį“, – sakė ministras ir pridūrė, kad lėšų paskirstymas – įstatymų leidėjų kompetencija, o jų panaudojimo sąrašas ir taip esąs netrumpas.

Mato kitų šaltinių Niekas neabejoja sunkia Lietuvos pensininkų dalia, tačiau Vyriausybės siekiai didinti mokesčių naštą gyventojams šalies,

kur pajamos ir taip apmokestintos daugiau nei 40 proc. siekiančiu tarifu, atrodo kiek ciniškai. Juolab kad įžvelgiama ir kitų šaltinių. R. Apulskis stebėjosi, kodėl nesistengiama surinkti lėšų ribojant kioskuose pardavinėjamo kosmetinio spirito, kurį asocialūs asmenys naudoja kaip alkoholio pakaitalą, prekybą. „300 mililitrų degtinės, kuri parduotuvėje kainuoja 12– 13 litų, atitikmens kioske galima įsigyti už porą litų, – teigė jis. – Mūsų skaičiavimai rodo, kad ištaisius tokią situaciją galima surinkti iki 50 mln. litų.“ LLRI analitikas V. Žukauskas prisiminė ir privataus kapitalo įsileidimo į viešojo sektoriaus įmones galimybę. „Yra galimybė platinti dalį įmonių akcijų. Tai nereiškia, kad būtų perleidžiama kontrolė, tiesiog būtų surenkama lėšų“, – sakė jis ir pridūrė, kad lėšų surinkimo būdas – ne nuos-

prendis, o pasirinkimas. Privatizacijos idėją kėlė ir E. Masiulis. „Matome resursų ir didinant viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą – tiek kalbant apie valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą, tiek apie kai kurių programų atsisakymą“, – pridūrė politikas. Paklaustas, kodėl apie pensijų kompensavimą nebuvo kalbama svarstant biudžetą, kai pensijas buvo galima atkurti nedidinant mokesčių, finansų ministras atsakė, kad tuo metu prioritetas buvo periodinės išmokos. „Mūsų prioritetas visada buvo einamosios išmokos, o ne kompensavimas. Būtent nuo šių metų ir pradedame spręsti, iš kur gauti papildomų pajamų šaltinių“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo R. Šadžius. Valdančiosios koalicijos Politinė taryba penktadienį nusprendė bent laikinai nukelti idėją apmokestinti automobilius, tačiau alkoholio akcizo didinimui pritarta. Dėl mokesčių pakeitimų dabar kalbėsis valdančiųjų politinių partijų vadovybės.

„Western Union“ operacijų centras pripažintas geriausiu darbdaviu regione. Fotodiena.lt

Vilniuje įsikūręs „Western Union“ Europos regiono operacijų centras pripažintas geriausiu darbdaviu kasmetiniuose užsakomąsias ir jungtines paslaugas teikiančių bendrovių apdovanojimuose. „CEE Outsourcing and Shared Services Awards“ apdovanojimuose įvertintas darbo vietų augimas, jų kokybė, teikiamų paslaugų kompleksiškumas bei kiti veiksniai, tarp jų – bendrovės produktyvumas.

Skraidys į Taliną

„Air Lituanica“ pradeda skraidinti nauju maršrutu į Taliną. Fotodiena.lt

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ kovą pradeda skraidinti keleivius nauju maršrutu į Taliną. Į Estijos sostinę bus skraidinama darbo dienomis rytais ir vakarais. Tankus skrydžių tvarkaraštis palengvins verslo klientų keliones, nes jie, nuvykę į Taliną, galės tą pačią dieną sutvarkyti verslo reikalus ir grįžti į Lietuvą. Skrydžiai bus vykdomi orlaiviu „Embraer 175“, turinčiu 86 vietas, ir 50 vietų „CRJ 200“ orlaiviu.


Savas verslas

4

4 3

SAVAITĖS KLAUSIMAS

1

1) Pritarčiau 16 % 2) Nepritarčiau 72 % 3) Man nesvarbu, nes neturiu automobilio 10 % 4) Sunku pasakyti 2 %

2

Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

Ar pritartumėte automobilių mokesčio įvedimui siekiant kompensuoti pensijas?

Pažadėjusi kompensuoti pensijas, Vyriausybė ėmė ieškoti lėšų šaltinio. Kol kas realiausias sprendimas – automobilių apmokestinimas ir alkoholio akcizo kėlimas. Skaitytojų teiravomės, ar jie pritartų tokiems mokesčių pasikeitimams.

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 236 skaitytojai

Leidžia apsipirkti neleidžiant pinigų Aušrinė Šėmienė

■ Prieš metus trys

bičiulės, sėdėdamos kavinėje, sukūrė verslo planą, kurio pagrindinė mintis – leisti žmonėms apsipirkti neišleidžiant pinigų. Praėjus vos trims mėnesiams, kai ši beprotiška idėja buvo pristatyta visuomenei, jos teigia matančios šviesią ateitį. Trys ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūroje studijavusios bičiulės Erika Paulauskė, Saulė Dienienė-Archipova bei Aurelija Pocienė ir baigusios mokslus susitikdavo išgerti kavos. Kartą Erika į susitikimą atsinešė idėją – reikia kurti interneto portalą. Bet ne bet kokį, o tokį, kuriame žmonės galėtų apipirkti vaikus neišleisdami pinigų. E. Pocienė jau nuo studijų pradžios ieškojo savo verslo idėjos. Būdama Tarptautinės studentų atstovybės ISIC Lietuvoje vadovė išvyko kurti tokios pačios atstovybės Indonezijoje. Ten su sutuoktiniu ir pradėjo įgyvendinti pirmąjį savo projektą – sukūrė portalą, kuriame drabužiais keičiasi panelės. Jis sėkmingai veikia iki šiol ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. S. Dienienė-Archipova, kuriai artimiausios buvo

ĮDOMU

ekologiško gyvenimo idėjos, pritarė šiai minčiai ir pirmoji pradėjo kalbėti apie tai, kad keičiantis dėvėtais drabužiais ir skatinant tai daryti kitus, milžiniški sąvartynai sumažės. A. Pocienei liko sugalvoti, kaip įdėją „aprengti“ ir apie ją paskelbti, mat jos aistra – rinkodara. „Erika turi didžiulę patirtį kuriant ir įgyvendinant e. projektus. Prieš mums pristatydama savo idėją, matyt, jau buvo pagalvojusi, kokių sričių specialistų reikėtų naujajam projektui įgyvendinti, – prisiminė A. Pocienė. – Saulė yra dirbusi vienos didžiausių drabužių prekybos įmonių Pirkimo departamete. Aš turiu patirties rinkodaros srityje. Dirbau didžiulėse gamybos, prekybos įmonėse.“ E. Paulauskės sutuoktinis portalui, pakrikštytam kidibam.lt, sukūrė programinę įrangą ir tapo lygiateisiu komandos nariu.

Idėja ne nauja „Mūsų verslo idėja unikali Lietuvoje, tačiau už Atlanto tokie portalai itin populiarūs“, – sakė E. Paulauskė. Moterys ne tik didžiuojasi, kad rado ir įdiegė naujovę, bet ir tiki ja: mūsų šalies dėvėtų drabužių rinka milžiniška, bet vaikų drabužių joje maža. „Kalbėdamiesi

Pradedančiųjų verslininkių portalas padeda dėvėtiems daiktams rasti naują šeimininką. Asmeninio albumo nuotr. su žmonėmis išgirstame, kad keistis, dalytis ar pirkti dėvėtus drabudžius jau tapo visuotinai toleruojamu įpročiu, tad nereikia slėpti akių po tamsiais akiniais, kai žengi į dėvėtų drabužių parduotuvę. Žmonių mąstymas laisvėja, tai džiugina. O gal ir neseniai praūžusi finansų krizė pakoregavo daugelio supratimą apie pinigų vertę. Kitas labai svarbus šio verslo aspektas – ekologijos idėja“, – tęsė A. Pocienė. Taip gimė ir naujosios įmonės šūkis: „Gražūs daiktai vėl gali tapti mylimais“. „Išaugti mažųjų daiktai gali nugyventi dar ne vieną gyvenimą. O mūsų portalas padeda tokiems daiktams rasti naują šeimininką“, – tvirtino Aurelija.

Apsipirkti galima be pinigų Tie, kas nori pakeisti išaugtus vaikų drabužėlius, rašo įmonei laišką ir po kelių dienų savo pašto dėžutėje randa specialų maišą, dažniausiai su kokia nors maža smagia dovanėle. Tada jį prikrauna drabužių ir važiuodami, pavyzdžiui, į darbą, palieka greitųjų siuntų terminale. Tačiau išsiųsti galima ne bet kokius drabužius. „Priimame tik tokius, kokius sutiktume, kad nešiotų mūsų pačių vaikai, kurie dvelkia rūpestinga buvusių šeimininkų priežiūra, tokius, kurie atrodo it nauji: tvarkingi, švarūs ir nieko jiems netrūksta“, – tikina S. Dienienė-Archipova. Gautą siuntinį verslininkės atidžiai apžiūri.

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Ko gailisi turtingiausias pasaulio žmogus

Prastos kokybės, suplyšę, purvini, nunešioti drabužėliai iš karto atidedami į šalį. Vėliau jie keliauja arba perdirbti, arba atgal šeimininkui už tam tikrą mokestį. Kitus drabužius moterys įvertina, tik ne pinigais, o virtualiais taškais. Drabužėlių šeimininkai, prieš siųsdami juos į portalą, pasinaudoję specialia skaičiuokle, gali numatyti, kiek maždaug taškų gaus už savo turtą. Toje skaičiuoklėje drabužiai suskirtyti kategorijomis, pavyzdžiui, aulinukai berniukui gali būti įvertinti nuo 7 iki 36 taškų. Galiausiai moterys drabužėlius fotografuoja ir nuotraukas kelia į interneto puslapį. Kiekvienas klientas už surinktus taškus gali išsirinkti jam patinkančių drabužėlių, siunčiamų paštu. Taškai į kliento sąskaitą įskaičiuojami tuoj pat, kai tik siunta priimama, šeimininkui nereikia laukti, kol drabužėliai bus parduoti. Moterys tikino, kad pagrindinė jų idėja buvo sudaryti sąlygas tėvams apipirkti vaiką neišleidžiant pinigų: išsiunti išaugtus drabužius – gauni kitų. Tie, kurie neturi nereikalingų, išaugtinių drabužėlių, kitų siūlomų gali įsigyti už pinigus.

Turtingiausio pasaulio žmogaus vardą neseniai susigrąžinęs Billas Gatesas dabar visai kitoks nei buvo prieš dvidešimt metų. 1994-aisiais vienintelis „Microsoft“ vadovo tikslas buvo savo verslo kūdikį paversti programinės įrangos ir technologijų gigantu. Šiandien B. Gatesas grįžta į „Microsoft“ po metų, praleistų aktyviai užsiimant labdaringa veikla.

Verslininkų mekos sėkmės istorija Daugybė pasaulinio masto įmonių – nuo „Apple“ iki „Intel“ – savo veiklą pradėjo kaip startuoliai Silicio slėnyje. Ši vieta kuria modernų pasaulį. Šiaurės Kalifornijoje esantis slėnis jau kurį laiką yra populiariausia verslininkų vieta, kurioje be sustojimo kuriamos naujos kompanijos.

A. Avulis: didesnė rizika – didesnė ir sėkmė Kas yra sėkmė ir kaip ji gaudoma? Ko reikia sėkmingai karjerai? Kokios asmeninės savybės yra svarbios? Sausio pabaigoje neformalaus ugdymo organizacijos „Kitas variantas“ organizuotoje diskusijoje į šiuos klausimus atsakė „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.

Parengta pagal „Valstiečių laikraščio“ informaciją

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt


Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

Eksportuotojai keičia kryptį Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

■ Kaip ir kiekvieno ket-

virčio pradžioje, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) skelbia apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą (APLI). Apklausus Lietuvos pramonės perlų vadovus, paaiškėjo, kad verslo lūkesčiai yra itin optimistiniai. LPK sudarytas pramonės lūkesčių indeksas rodo, kad šalies gamintojai gyvena augimo nuotaikomis. Geriausiai nusiteikę yra medienos ir baldų pramonės įmonių vadovai – šio sektoriaus indekso įvertis siekė net 86. Optimizmo nestokojo ir metalų, mašinų bei įrenginių pramonės atstovai (80), taip pat elektronikos pramonės atstovai (73). APLI reikšmei viršijus 50, galima fiksuoti plėtrą – reikšmei esant mažesnei nei 50, galima kalbėti apie ūkio traukimąsi.

Šiemet galima tikėtis eksporto struktūros pokyčių. Fotodiena.lt

Išanalizavęs Lietuvos gamintojų eksporto lūkesčius, LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad optimizmo netrūksta ir šiame sektoriuje, bei pridūrė, jog šiemet galima tikėtis eksporto struktūros pokyčių. Analitiko teigimu, pastaruosius kelerius metus eksporto augimą daugiausia lėmė plėtra Nepriklausomų valsty-

bių sandraugos (NVS) rinkose. „Per pastaruosius penkerius metus NVS regiono indėlis į Lietuvos eksportą padidėjo nuo 23 proc. 2009 metais iki 32 proc. pernai“, – aiškino jis. Pasak A. Izgorodino, šiais metais NVS indėlis į Lietuvos eksporto augimą turėtų susilpnėti, tačiau tai kompensuos atsigaunanti ES rinka.

Lietuvoje „Negalime atmesti fakto, kad šiemet Rusijos valdžia imsis griežtų priemonių – šalies bankų sektorius susiduria su problemomis, o investicijų rodikliai išlieka silpni, – padėtį detalizavo analitikas, tačiau sakė manąs, kad ES šiemet augs gana sparčiai. – Euro zonos lūkesčių indekso reikšmė šių metų pradžioje pakilo į aukščiausią padėtį per 2,5 metų.“ Pašnekovo teigimu, euro zonos šalyse stabilizuojasi nedarbo lygis, todėl šiemet jau galima tikėtis aktyvesnio naujų darbo vietų kūrimo. Tai atsilieps ir Lietuvos eksporto augimo struktūrai. „Pernai daugiausia prekiavome su Skandinavija, o šiemet tikimės augančio prekybos masto su Vokietijos ir Prancūzijos rinkomis“, – sakė ekspertas. LPK atstovo manymu, Lietuvai gyvybiškai svarbus augimas Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir Latvijoje. „63 proc. Lietuvos eksporto tenka būtent šioms rinkoms“, – aiškino A. Izgorodinas.

5

KLAUSK TEISININKO

?

Laiku nepateikiau vekselio apmokėjimui. Ar dar galiu atgauti skolą?

Atsako UAB „Lexpro“ teisininkė Agnė Vaitkevičiūtė. Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas numato, kad vekselis turi būti pateiktas vekselio davėjui apmokėti paskutinę vekselio mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, o ją pažeidus išieškojimo procedūra, taikoma išieškojimui pagal vek-

selius, negali būti taikoma. Šiuo atveju vekselis tampa skolą patvirtinančiu dokumentu, o skolos priverstinis išieškojimas galimas kreipiantis į teismą supaprastinto proceso tvarka su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymas priimamas per 1 darbo dieną nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos, o įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas yra pagrindas pradėti priverstinį skolos ieškojimą iš skolininko. Užsakymo Nr. 02122014


Užsienyje

6

Milijardai energijai

TIK SKAIČIAI

2

Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

■ Pirmą kartą per pasta-

ruosius dvejus metus kompanijai „Google“ pavyko sumažinti savo duomenų centrų išlaidas ir kartu padidinti jų skaičiavimo galingumą bei apdorojamų duomenų kiekį.

%

Estijos žemės ūkis pernai susitraukė 2 proc.

Duomenų centrai suvartoja megavatus energijos. Jiems statomos atskiros elektrinės, kuriamos s au-

tonominio maitinimo sistemos. Mokesčiai už energiją yra tik dalis duomenų centrų išlaidų. 2012 metų pradžioje jų išlaikymas kainavo apie 607 mln. dolerių, o 2013-ųjų pradžioje šis rodiklis padvigubėjo iki 1,203 mlrd. Per 2013 metų IV ketvirtį išlaidos sudarė 2,25 mlrd. dolerių Ši suma dvigubai viršija visas kitas kompanijos išlaidas.

» Gera pradžia –

pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

Išlaidos duomenų centrams dvigubai viršija visas kitas kompanijos išlaidas. Reuters

Šveicarija kratosi atvykėlių Čia dėl svarbesnių valstybės klausimų balsuoja kiekvienas pilietis. Čia kiekvienas turi savo kelis kvadratinius metrus, kuriuos gintų, jei kiltų karas. Čia nėra vietos svetimšaliams. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

T

okį sprendimą pirmąją vasario savaitę referendumu priėmė šveicarai. Tiesa, imigracijos ribojimui buvo pritarta tik keliolikos tūkstančių balsų persvara. Šalyje kalbama trimis – italų, prancūzų ir vokiečių – kalbomis, kantonų valdžia yra stipresnė už federalinę, todėl šiuo atveju neužtenka apie problemą kalbėti tiesmukos daugumos tonu.

Nematomi perpildyti traukiniai Referendumas, kuriuo siekta sustabdyti masinę imigraciją, buvo inicijuotas dešiniųjų – Šveicarijos liaudies partijos. Tokios problemos kaip augančios nekilnojamojo turto kainos, brangstančios medicinos ir švietimo paslaugos bei perpildyti traukiniai ir kitas viešasis transportas galėjo lemti, kad 19 tūkst. šveicarų balsavo „už“. Kad imigracija nebūtų ribojama, pasisakė 49,7 proc. gyventojų. Tokia menka persvara rodo ne tik tai, kad šalis yra aiškiai pasidalijusi perpus bent jau šiuo klausimu,

bet ir tai, kad čia negalima lengvai pritaikyti kairės ir dešinės skirties, kuri Lietuvoje tampa panacėja ne vienu klausimu. Didžioji dauguma, žymėjusių X ties punktu TAIP, yra iš industrinių ir vokiškai kalbančių šalies pakraščių, kur traukiniai tikrai nėra tokie sausakimši, kad kam nors reikėtų stovėti. Didžioji dalis Ciuricho – tankiausiai gyvenamo Šveicarijos miesto – gyventojų, leidinio „Spiegel“ duomenimis, atmetė iniciatyvą. Šiuo atveju imigracijos problemos eskalavimas prasilenkia su grupių, kurias tai turėjo labiausiai paveikti, reakcija.

Brangesni pusryčiai – ne iškart Labiausiai, savaime suprantama, prieš imigracijos apribojimus šalies viduje pasisakė verslininkai. Jų teigimu, dabar bus užkirstas kelias pritraukti į Šveicarijos kompanijas talentų iš užsienio. Žinoma, tai nėra pagrindinis nuogąstavimas, nes imigrantai niekada nesudarė daugumos aukščiausiose ir daugiausia įgūdžių bei patirties reikalaujančiose darbo pozicijose. Šalyje yra daug darbų,

kuriuos įprastai atlieka imigrantai. Jie noriai važiuoja į Alpių rojų net iš Vokietijos. „Imigrantai pastatė šią šalį“, – kitos išeities neturintys amerikiečiai prisimena JAV susikūrimą, nors čia patikimai veikia vizų sistema. Lygiai taip pat Šveicarijoje po Alpėmis tunelius statė atvykėliai iš Italijos. Kai kurie jų taip ir negrįžo iš statybų aikštelių. Šiuo metu dauguma imigrantų, sudarančių apie ketvirtadalį šalies gyventojų, dirba paslaugų ir gamybos sektoriuose. Viešai savo susirūpinimą išreiškė tokios Europoje pirmaujančios kompanijos kaip farmacijos bendrovė „Hoffman-La Roche“, maisto gamybos bendrovė „Nestle“ ir liftų bei ekskalatorių gamintoja „Schindler Elevator“. Įstatymas turėtų įsigalioti per trejus metus, o imigracija bus ribojama tik iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, todėl dar nereikia baimintis, kad „Nesquik“ dribsniai stipriai pabrangs.

» Šalyje yra daug

darbų, kuriuos įprastai atlieka imigrantai

Turbulencija Europoje Kalbant apie Šveicariją, verslą ir ES, šių žodžių negalima vartoti atskiruose

sakiniuose. Šveicarai į ES šalis ekportuoja maždaug 62 proc. visų šalyje pagaminamų produktų. Jei šis

skaičius dešiniesiems gali nerodyti, kad ekonomikos yra susijusios, tuomet tai, kad 79 proc. viso Šveicari-


Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

■ Rusija ketina kreiptis į

Jau dabar prognozuojama, kad legalizuotos kanapės iki 2018-ųjų sukurtų kone 6 mlrd. JAV dolerių

(15,3 mlrd. litų) dydžio rinką. Pernai legalių kanapių apyvarta JAV siekė 1,5 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. litų). San Fransiske įsikūręs rizikos kapitalo fondas, besirūpinantis investicijomis į marihuaną, prognozuoja, kad šiemet rinka augs 64 proc., o per penkerius metus galėtų išsipūsti ir iki 10 mlrd. dolerių (25,5 mlrd. litų).

Prognozuojama, kad legalizuotos kanapės iki 2018-ųjų sukurtų kone 6 mlrd. dolerių rinką. Reuters

jos importo atkeliauja iš ES, nebekelia abejonių ir verčia rimtai susimąstyti, kiek ekonomiškai šaliai gali kainuoti pastarasis referendumas. Šalis laisvam judėjimui ES pritarė dar 1999 metais. Vadinasi, visi ES piliečiai gali atvykti į šalį, čia gyventi ir dirbti. Mainais buvo gautos liberalesnės prekių ir paslaugų judėjimo sąlygos. Savo viešame pranešime Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas šveicarus perspėjo būtent dėl šių sąlygų laužymo. „Labai sunku riboti laisvą ribojimą ir, pavyzdžiui, neriboti paslaugų judėjimo. Mūsų dar laukia daug derybų“, –

politkorektiškai apie sutarčių abipusiškumą skaitydamas pranešimą užsiminė jis. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirmasis Šveicariją pasveikino ryškiausias euroskeptikas Europos Parlamente Didžiosios Britanijos atstovas Nigelis Farage‘as. „Puikios naujienos nacionalinėms valstybėms visoje Europoje“, – teigė jis. Kiek daugiau nei prieš mėnesį N. Farage‘ui teko susitaikyti, kad Jungtinės Karalystės sienos buvo atidarytos ir „pašalpų ištroškusiems“ bulgarams bei rumunams. Šveicarai, net apsikarstę savo laikrodžiais, neišgyvens vien iš savo

gaminamo šokolado. Tad nesunku suprasti, kad referendumo klausimas yra grynai politinis ir padiktuotas žmonių nepasitenkinimo visa Europa. Praėjusią savaitę susižavėjimą šveicarų referendumu išreiškė ir kita bendros ES ekonominės erdvės narė Norvegija. „Norvegijai taip pat derėtų surengti referendumą dėl imigracijos. Esu visiškai tikras, jog dauguma rinkėjų nori, kad politika būtų sugriežtinta“, – kalbėjo Pažangos partijos atstovas spaudai Mazyaras Keshvari. EP pastatas Briuselyje jau dabar nukabinėtas rinkimų afišomis „Šįkart viskas bus kitaip“. Tai

vis dar yra opi tema daugeliui, tačiau kai kurioms JAV valstijoms legalizavus lengvąjį narkotiką, atsirado norinčiųjų šią veiklą paversti padoriu mokesčius mokančiu verslu.

7

Grasina PPO

Neatrasta rinka ■ Marihuanos legalizacija

Užsienyje

Pasaulio prekybos organizaciją dėl afrikinio kiaulių maro plitimo Europoje ir priemonių jam sustabdyti. Rusijos veterinarijos tarnyba ketina skųsti priemones, kurių Europos Sąjunga prieš kelerius metus ėmėsi prieš Rusiją. ES nutarė iš Rusijos įsileisti tik termiškai apdorotą kiaulieną, kai prieš kelerius

tiesa, nes Šveicarija, kad ir kokia neutrali būtų, parodė, kad Europa dar niekada nebuvo tokia skeptiška.

Nauda Lietuvai Imigracijos klausimas neseniai garsiau ėmė skambėti ir Lietuvoje. Tačiau pati prieiga čia yra kitokia, nes šalyje trūksta patyrusių specialistų, ypač informacinių technologijų sektoriuje. Pastarojo atstovų teigimu, liberalesnė imigracijos politika padėtų spręsti šią problemą. Žinoma, Lietuvoje referendumai taip dažnai nerengiami, o ir bandymai sulaukia didžiulės trinties visuomenėje. Portalo ekonomika.lt atlikta apklausa

metus pavieniuose Rusijos regionuose buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras. Rusijos veterinarijos tarnyba sausio pabaigoje sustabdė kiaulienos importą iš visos ES, motyvuodama tuo, kad vienoje vidaus sienų neturinčioje ES valstybėje – Lietuvoje nustatytas kiaulių maras. Europos Komisija tokias Rusijos priemones pavadino neproporcingomis.

Rusija dėl afrikinio kiaulių maro ketina kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją. Fotodiena.lt

» Mums padidėjo tikimybė, kad jos

perkels kai kurias savo paslaugų ar gamybos linijas į Lietuvą, ypač tas, kurios dabar daugiausia įdarbina imigrantų

parodė, kad 56 proc. respondentų nesutiktų, jog sienos būtų atvertos plačiau. Ir tik kiek mažiau nei ketvirtadalis atsakė, kad tai išspręstų specialistų stygiaus problemą. Všį „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė teigė, kad šveicarų uždarumas mūsų ekonomikai gali įpūsti naujų vėjų. „Bet reikia pažiūrėti iš pozityvios pusės: „Investuok Lietuvoje“ dirba su keliomis kompanijomis Šveicarijoje. Mums padi-

dėjo tikimybė, kad jos perkels kai kurias savo paslaugų ar gamybos linijas į Lietuvą, ypač tas, kurios dabar daugiausia įdarbina imigrantų“, – savo „Facebook“ paskyroje svarstė ji. Šveicarų referendumo rezultatai teisiniais dokumentais turėtų tapti po 3 metų. 2011-aisiais niekas nesitikėjo, kad Latvija gebės įsivesti eurą. Ekonomiškai tai yra gana ilgas laikotarpis Europai ir dar neaišku, ar šveicarų ištartas „taip“ ilgai aidės.

FAKTAI Šveicarijos atvirumas

•• EP skaičiavimais, Šveicarijoje gyvena ir dirba apie 1 mln. kitų ES šalių gyventojų ••430 tūkst. šveicarų šiuo metu gyvena ES šalyse ••„Credit Suisse“ skaičiavimais, dėl referendumo šalies ekonomika per ateinančius trejus metus praras 0,3 proc. BVP.

Ekonominiai motyvai pastarajame Šveicarijos referendume buvo aiškiai pamiršti. Reuters


Rinkodara

8

Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

Optikose ūžia permainų vėjai „Akiniai su 25 proc. nuolaida! Mažoka? Lukterkite, tuomet gal 50 proc. arba iškart 75 proc. ir dar akių patikra nemokamai?“ Tai kiek sarkastiška, tačiau taikli optikų požiūrio į klientus iliustracija. FAKTAI Optikų rinka

••50 proc. optikų rinkos Lietuvoje dalijasi trys stambiausi žaidėjai – „Optikos pasaulis“, „Fielmann“ ir „Vision express“. Likusią dalį pasidalija vidutinio dydžio ir smulkiausios optikos ••Pažangiausiose šalyse regėjimo korekcija reikalinga beveik kas antram gyventojui ••Lietuvoje veikia 74 ūkio subjektai, pagrindine savo veikla nurodę optikos prekių mažmeninę prekybą ••Vakarų europietis vidutiniškai akinius keičia kas ketverius metus, lietuviai – kas šešerius septynerius.

Didžiosios optikos prognozuoja, kad nuolaidų era, leidusi išsilaikyti krizės metu, jau eina į pabaigą – kiek galima žaisti kainomis?! M. Balinskaitės nuotr.

Alisa Bulybenko info@ekonomika.lt

O

ptikų rinka nuobodoka, joje konkuruojama tik kainomis, o klientai jau įprato rinktis ne akinius ar kontaktinius lęšius, bet nuolaidą. Su tokia pozicija sutinka ir stambieji, ir vidutiniai, ir mažieji šios rinkos žaidėjai. Didieji prognozuoja, kad nuolaidų era, leidusi išsilaikyti krizės metu, jau eina

į pabaigą – kiek galima žaisti kainomis?! Optikos turės ieškoti naujo būdo, kaip pritraukti pirkėjus. „Nuolatinis nuolaidų taikymas prie gero neveda. Panašu, kad optikos ima to atsisakyti, tad 75 proc. dydžio akcijų turėtų mažėti, – sako Audrūnas Petrikaitis, „Optikos pasaulio“ tinklą valdančios bendrovės „Kavita“ direktorius. – Žaidimas nuolaidų „korta“ išsikvepia, šie metai jau turėtų būti persilaužimo metai. Kol buvo jaučiamas kri-

» Klientai dažniausiai perka ne paslaugą ar

prekę, o nuolaidą

timas, reikėjo išlaikyti apyvartą, tad „Optikos pasaulis“, kaip ir visi, darė tą patį – investavo į pardavimą skatinančią reklamą. Dabar požiūris kiek keičiasi, dėmesys krypsta į įvaizdžio reklamą.“ Prieš penkerius metus optikos dideles nuolaidas siūlė tik tam tikromis progomis, prieš šventes ar bendrovės gimtadienį,

o šiuo metu akcijos skelbiamos kiekvieną mėnesį. Pokyčių tikimasi, jei 2014-aisiais ši rinka augs. Tokiu atveju optikoms bus palankios sąlygos imtis su įvaizdžiu sisijusių sprendimų. Vidutinio dydžio Lietuvos optikų rinkos dalyvio „Vision Express“ rinkodaros vadybininkė Justė Jankauskaitė sako, kad vartotojai yra išlepinti nuolaidų ir

nelabai susigaudo optikos prekių pasiūloje. „Dabar klientai perka ne paslaugą ar prekę, bet nuolaidą. Būna taip: atidaro duris, paklausia arba apsidairo patys, ar yra nuolaidų. Jei nėra, net neužeina į vidų. Gerbiu kiekvieną klientą, bet jie dažnai net nepasigilina į nuolaidą, menkai susigaudo optikų pasiūloje. Kita vertus, norime įtikti vartotojui, tad į savo prekybos vietas pritraukiame būtent nuolaidomis, o tuomet jau

siekiame išlaikyti maloniu ir profesionaliu konsultančių aptarnavimu“, – teigia J. Jankauskaitė .

Žvelgia plačiau Mažosios optikos ateitį sieja su rinkos segmentavimu, netradiciniais sprendimais, stipraus pozicionavimo įtvirtinimu. Kaina nėra konkurencinis pranašumas, bet ydingo rinkos suvienodėjimo rezultatas – paslaugos, požiūris į klientą yra visur toks pats, tad optikos konkuruoja kaina.


Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

„Tyrimai rodo, kad kainos rinkoje kopijuojajamos ir suvienodinamos per dvi savaites. Koks čia pranašumas prieš konkurentus? Mes konkuruojame garantijomis, o ne kaina. Savo ruožtu turime net nemokamų rėmelių – kas nori, gali pasiimti, – tikina Audrius Lučiūnas, bendrovės „9line“, kuriai priklauso optika ZYNKY, verslo plėtros vadovas. – Esmę matome kitur. Esame optika su polėkiu ir tai jaučiama visais būdais: jaunatvišku tonu konsultuojant, kitokia aplinka. Kitaip bendraujame su savo klientu, ne „rėkiame nuolaidomis“, bet mezgame dialogą. Tai pirkėjai vertina net labiau nei vienkartinę nuolaidą.“ Tolesnes perspektyvas rinkoje „Optikos pasaulis“ sieja su įdomesnių įvaizdžio sprendimų atsiradimu bei edukacinės krypties vystymu. Pasak A. Petrikaičio, kol kas lietuviams reikia pigių akinių, o dauguma vis dar įsikibę pasenusių mitų apie akinių nešiojimą. Tai turėtų keistis. „Mes konkuruojame ne su kitomis optikomis,

bet su bendrojo vartojimo prekių rinka, avalynės, drabužių ir kt. Žmonės nori pigių akinių, bet užsuka į optiką su naujutėlaičiu išmaniuoju telefonu ar vilkėdami išskirtinio dizaino aprangą. Tai keisis“, – tendencijas įžvelgia A. Petrikaitis. Anot jo, Europa jau persiorientavo į kokybę, tokių prekių pasiūla tik didėja. Kalbant apie šalies rinkos ateitį – akcijų, kurių metu taikomos didžiulės nuolaidos, sumažės. Panašu, kad didesnis dėmesys bus skiriamas pirkėjų lojalumui. „Kainų kova, ko gero, nuslūgs, pagerėjus ekonomikai, viskas kryps į kokybę“, – sako pašnekovas.

Rinkodara Ne balti chalatai, o mada

» Blogas regėjimas nėra liga, tai

diskomfortas, kurį nesunkiai galima išspręsti akiniais ar kontaktiniais lęšiais

Rinka perpildyta? Vertindama šalies optikų rinką, J. Jankauskaitė teigia, kad kiekybės prasme ji yra didžiulė ir vis plečiasi. Veikėjų yra labai daug, o kiekvienas miestelis dar turi ir mažą savo optiką su vietos gydytoju. Pasak „Vision Express“ rinkodaros vadybininkės, optikos pradėjo plėstis tarsi prekybos tinklai – taip, kad žmonėms būtų patogiau, kad jų būtų

9

daugiau. Kad rinka yra perpildyta, pritaria ir A. Lučiūnas. Tačiau „Optikos pasaulio“, kuris yra stambiausias žaidėjas rinkoje, pozicija kiek skiriasi. „Jei lygintume prieš 10 metų buvusią ir dabartinę situaciją, be abejo, galėtume sakyti, kad ši rinka yra perpildyta. Tačiau nepamirškime, kad žmonių, nešiojančių

akinius, skaičius didėja, – teigia A. Petrikaitis. – Ankstesnis standartas buvo viena optika 10 000 žmonių, o dabar orientuojamasi, kad viena optika tektų 5 000 žmonių. Ateityje optikų tik daugės. Tai rodo ir užsienio šalių, kur akinių ir kontaktinių lęšių poreikis sparčiai auga, o žmonių, kuriems reikalinga korekcija, daugėja, praktika.“

Užsienio optikų rinkoje prekių ir paslaugų pasiūla beveik nesiskiria nuo tos, kurią turime Lietuvoje. Tačiau prieiga prie vartotojo yra kita. Kaip teigia A. Petrikaitis, kitose šalyse daugiau investuojama į socialinę reklamą, kuri supažindina vartotojus su akinių ir lęšių nešiojimu. Jose aiškinama, kodėl reikia nešioti akinius, kaip tinkamai gerinti regėjimą. Be to, svetur šios prekės tolygios mados prekėms – vyksta naujų kolekcijų pristatymai, kuriuose dalyvauja garsūs dizaineriai ir pan. „Užsienyje optikos prekės yra mados prekės. Jos yra sezoninės, todėl vykdomi tokie pat kaip drabužių ar batų išpardavimai. Kitose šalyse žmonės dažniau keičia akinius nei pas mus, ten viskas yra suderinta su mada, sezoniškumu“, – teigia A. Petrikaitis. „Vision Express“ rinkodaros vadybininkė didesnių skirtumų užsienio ir Lietuvos rinkose nemato. J. Jankauskaitė

dažnai domisi tuo, kas vyksta svetur, semiasi idėjų, tačiau, pasak jos, jokio stebuklo ten nėra. „Akcijos panašios, pasiūlymai taip pat, gal tik daugiau dėmesio skiriama vaikams, jie daug ką gauna nemokamai. Taip optikos „užsiaugina“ klientus“, – sako ji. Optikos ZYNKY požiūris į klientą išsiskiria. Pasak jos atstovų, Lietuvoje daugeliu atveju regos sutrikimai vertinami kaip liga, o svetur vyrauja supratimas, kad tai tiesiog diskomfortas, kurį nesunkiai galima išspręsti pasipuošus akiniais ar kontaktiniais lęšiais. „Niekas užsienyje nekalba apie regos sutrikimą kaip apie gyvenimo bėdą, – sako A. Lučiūnas. – Tai yra mažą diskomfortą sukeliantis dalykas. O pas mus visur balti chaltai, apšvietimas... Kaip medicinos įstaigoje. Man tai nepatinka, jautiesi kaip ligonis. Blogas regėjimas nėra liga, todėl mūsų medikai į darbą ateina vilkėdami laisvalaikio aprangą ir konsultuoja klientus paprasta kalba.“


Verslo švyturiai

10

Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš trejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

„Plastos“ miestelio meras verčia kalnus Vidutiniokai ir tinginiai niekam neįdomūs. Jų pilna visur. Ši pilka masė neskatina tobulėti, siekti geresnio gyvenimo. Aukšti reikalavimai sau ir kitiems, būti pavyzdžiu ne tik darbuotojams, bet ir vaikams yra pagrindiniai didžiausios Europoje plastiko perdirbimo įmonės „Plasta“ generalinio direktoriaus Vyto Poderio siekiai. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

Į

monė yra išsikėlusi ambicingus plėtros planus – per septynerius metus sukurti mažiausiai keturias naujas gamybos bendroves Rusijoje ir Europos šalyse. Vilniaus gamykloje ketinama išplėsti polietileno atliekų perdirbimo mastą, tapti žaliavos bei technologijų eksportuotoja ir viena solidžiausių šalyje metalo apdirbimo įmonių. Įėjus į gamyklos teritoriją, pasitinka apsauginiai – praeivis iš gatvės čia nepateks. Gavęs svečio akreditaciją ir įžengęs į įmonės teritoriją, pasijunti kaip mažame miestelyje. Gyvenimas čia nestovi vietoje – prie išrikiuotų vilkikų pluša darbuotojai su krautuvais, teritoriją juosia milžiniški pastatai. Vos įžengus apgaubia didybės aura. Pakilus į trečią aukštą ir susiradus duris, ant kurių užrašyta „Generalinis direktorius“, prisistačiusi sekretorė supažindina su „miestelio meru“ – Vytu Poderiu. Jo darbo kabinete nepamatysite įprasto vadovo stalo. Vietoj jo – apskritas stalas, kurį įprasta matyti konferencijų salėse. „Geras vadovas – ne tas, kuris tranko kumščiu į stalą, – šypsodamasis sako pašnekovas. – Iš savęs reikalauju daug, tiek pat, kiek ir iš aplinkinių.“ Pokalbiui

CV

Vytas Poderis

„Plastoje“ įvairias pareigas eina nuo 2005-ųjų 2003–2005 metais – „Royal catering“ direktorius ir bendrasavininkis 2001–2003 metais buvo reklamos agentūros „Treko BTL“ direktorius 1999–2001 metais ėjo generalinio direktorius pareigas renginių organizavimo agentūroje „De Vox“ 1995–1996 metais – restorano „Ritas Hideout“ projektų vadovas

V. Poderis drąsiai pripažįsta – jeigu ne tėvai, jo šioje vietoje nebūtų. Ruslano Kondratjevo nuotr.


Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

Verslo švyturiai

11 FAKTAI „Plasta“

••Per metus „Plasta“ perdirba daugiau nei 30 tūkst. tonų plastiko atliekų ••20 tūkst. tonų įvairaus plastiko gaminių per metus pagaminama iš savo pagamintos antrinės žaliavos ••1961 metais įkurta „Plasta“ tuometinėje Sovietų Sąjungoje kelis dešimtmečius buvo viena didžiausių plastiko produktų gamybos įmonių ••Nuo 1993 metų „Plasta“ – 100 proc. privataus kapitalo įmonė.

Pasak V. Poderio, pagrindinės problemos įmonėse kyla dėl to, kad niekas nekreipia dėmesio į smulkmenas. Ruslano Kondratjevo nuotr.

įsibėgėjant V. Poderis prisipažįsta, kad jo svajonė yra sukurti tokią žmonių komandą, kuri nuolat tobulėtų ir mokėtų įžvelgti esamus trūkumus. „Žmogus, kuris yra tik vadybininkas, bet nesupranta savo verslo, negali būti geras vadovas“, – teigia jis.

Šeimos pėdsakas Paklaustas apie kelią iki „Plastos“ generalinio direktoriaus kėdės, V. Poderis pirmiausia pamini šeimą. „Dažnai girdžiu žmones sakant, kad mano tėvai buvo turtingi, o aš iš jų nieko negavau – viską pasiekiau pats, – pasakoja pašnekovas. – Tik kvailiai gali taip sakyti.“ „Plastos“ vadovas drąsiai pripažįsta – jeigu ne tėvai, jo čia nebūtų. Pasak V. Poderio, pagalba – toli gražu ne suteikta darbo vieta, o auklėjimas. „Buvau labai griežtai auklėjamas, niekada taip ir nesužinojau, kas yra dienpinigiai, – prisimena jis. – Turėjau galimybę užsidirbti šeimoje,

» Jeigu su kuo nors

pykstiesi, paklausk savęs, ar nuo to tavo gyvenimas pagerės?

tad nebuvo suvokimo, kad pinigai gaunami už nieką.“ V. Poderis, dabar jau sėdėdamas generalinio direktoriaus kėdėje, prisimena dar vaikystėje supratęs, kad nieko nėra neįmanomo.

Versle nuo 14 metų Verslauti kartu su 11 metų vyresniu broliu „Plastos“ vadovas pradėjo neįprastai anksti, būdamas 14 metų. „Pradėjau dirbti pas jį restorane, – pasakoja dabar jau visiškai kitą karjeros kryptį pasirinkęs vyras. – Rengdavome vakarėlius.“ Paklaustas, kas paskatino taip anksti pradėti dirbti, pašnekovas teigia, kad šiandieninėje visuomenėje negali jaustis gerai neturėdamas materialaus turto. „Aš labai pripratau turėti pinigų, tai geras jausmas“, – erdviame savo kabinete atvirai kalba pašnekovas. 33 metus šiandien skaičiuojantis verslininkas baigęs mokyklą pradėjo savarankiškai ieškotis darbo. Įsidarbinęs vienoje renginių organizavimo įmonėje jaunasis maksimalistas tapo projektų vadovu, o vėliau ir agentūros direktoriumi. „Įgijau patirties, sužinojau, kaip

tvarkoma buhalterija, finansai“, – prisimena V. Poderis. Kiek vėliau jis grįžo pas brolį, abu plušėjo renginių organizavimo srityje, tačiau ši veikla neužtruko. „Teko išeiti, nes negali du lygiaverčiai vadovai dirbti vienoje įmonėje“, – apie karjeros posūkius leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakoja vyras. V. Poderis vėl buvo priverstas ieškoti darbo. Kaip tik tuo gyvenimo momentu jo žvilgsnis nukrypo į „Plastą“. „Tėtis man pasakė, kad įmonė ieško žmogaus, kuris galėtų rūpinis atliekų supirkimo klausimais vietos rinkoje“, – pasakoja „Plastos“ vykdomojo direktoriaus sūnus. Jis įsidarbino šioje įmonėje ir čia skaičiuoja jau dešimtus darbo metus. Karjerą pradėjo dirbdamas atliekų rūšiavimo fabrike. „Niekada nebijojau darbo“, – sako plastikos gaminiais Europą aprūpinančios įmonės generalinis direktorius. Pažindamas įmonės virtuvę karjeros laiptais jis kopė geometrinės progresijos greičiu.

Vengė biurokratijos Dar prieš krizę iš „Plastos“ pasitraukė eksporto vadovas. „Tada pasakiau

» Teko išeiti,

nes negali du lygiaverčiai vadovai dirbti vienoje įmonėje sau, kad galėčiau pabandyti užimti jo poziciją“, – apie išsikeltą iššūkį pasakoja vyras. Pradėjęs eiti naujas pareigas V. Poderis pastebėjo, kad įmonei reikėtų pokyčių. Į Lietuvą užklydusi ekonomikos krizė neaplenkė ir „Plastos“. „Teko 33 proc. sumažinti darbuotojams atlyginimus. Generalinis direktorius net be atlyginimo dirbo“, – prisimena verslininkas bei priduria, kad tuo metu tekdavo prie darbo stalo plušėti ir naktimis. Kiek vėliau tuometinis generalinis direktorius pradėjo vis rečiau rodytis darbe. V. Poderis čia išvydo galimybę. „Pardaviau visas iki tol turėtas akcijas ir įsigijau po 7 proc. paprastųjų ir privilegijuotųjų įmonės akcijų. Tapau įmonės bendraturčiu ir generaliniu direktoriumi, – atvirauja vienas pagrindinių „Plastos“ dirigentų ir priduria, kad norėdamas pagerinti įmonės rezultatus ėmėsi kardinalių pokyčių. – Mačiau, kad įmonėje dirba

daug užsisėdėjusių žmonių, buvo skaudu, tačiau reikėjo juos atleisti.“ Žengus šį žingsnį teko ieškoti savo srities profesionalų. Vos pradėjęs eiti vadovaujamas pareigas, V. Poderis suprato, kad geriausias vadovas yra tas, kuris netrukdo darbuotojams dirbti. „Dauguma vadovų bijo samdyti už save protingesnius darbuotojus ir daro klaidą“, – įsitikinęs jis. Po gero pusmečio generalinis direktorius pastebėjo, kad įmonė panaši į biurokratinį aparatą. „Lėtėjo projektai. Kad jie būtų įgyvendinami, turėjo pereiti per daug žmonių. Norint efektyviai dirbti, teko keletą jų atleisti“, – neslepia verslininkas. Šiuo metu „Plastai“ sekasi geriau. Dabar per metus įmonė perdirba daugiau nei 30 tūkst. tonų naudoto plastiko atliekų, o parduoda apie 0,3 mlrd. maišų. Pasak V. Poderio, geras vadovas ilgainiui įmonę pradeda jausti kaip gyvą organizmą, o tada plika akimi matosi, kuris darbuotojas yra geroji ląstelė, o kuris – vėžys, kurį reikėtų išpjauti.“

Lyderio filosofija Pabaigoje pokalbis įgauna filosofinio atspal-

vio. Pašnekovas tvirtina, jog pagrindinės problemos įmonėse kyla dėl to, kad niekas nekreipia dėmesio į smulkmenas. Pasak jo, iš detalių susidedanti visuma dar nėra pagrindinė problema. V. Poderio įsitikinimu, dažnai problemos yra per daug globalizuojamos. „Žmonės nevengia skųstis gyvenimu apskritai, bet pamiršta konkretizuoti, kas yra blogai“, – sako verslininkas. Pasak jo, identifikavus problemas, daug paprasčiau jas spręsti. „Yra du žmonių tipai – vieni daro gyvenimą kuo sudėtingesnį, kiti stengiasi į jį žvelgti kuo paprasčiau, – tvirtina V. Poderis ir priduria esąs įsitikinęs, kad tikras lyderis turi turėti stiprią filosofiją. – Vadovas neturi klausti, ką daryti.“ Pašnekovo teigimu, itin svarbu yra kelti sau aukštus reikalavimus, tačiau tikro lyderio paveikslas tuo nesibaigia. Pasak V. Poderio, vadovas turi aiškiai žinoti atsakymą į klausimą „kam aš tai darau?“ „Jeigu su kuo nors pykstiesi, paklausk savęs, ar nuo to tavo gyvenimas pagerės“ – savo filosofiją atskleidžia „Plastos“ vadovas.


Įdarbinti pinigai

12

Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

K

iekvieną sekundę skait y d a m i šiuos žod ž i u s skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis straipsnis magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc. lietuvių, lėšas kaupdami einamojoje sąskaitoje bei grynaisiais pinigais, kasmet infliacijos aukurui dosniai aukoja sunkiai sukauptas santaupas. Bankams nenoriai atlyginant už gyventojų norą kaupti indėlius, vienintelė išeitis – įdarbinti pinigus. Lietuvos banko duomenimis, vienadienių indėlių Lietuvoje gruodį buvo laikoma už daugiau nei 13 mlrd. litų, taigi net maža infliacija sugraužė beveik 130 mln. litų. Pinigus, kurie gali kurti darbo vietas ir leisti vasarą mėgautis prašmatnesnėmis atostogomis. Tačiau investuoti reikia mokėti – ekonomikos prognozėms tvieskiant rožinėmis spalvomis, nesunku pinigus nukreipti į pakilimo bangos iškeltą sektorių, ilgainiui investuotoją paliekantį prie suskilusios geldos. „Ekonomika.lt“ aiškinosi, kurio sektoriaus dirvone pinigai augtų tvariausiai.

Pramonės ir žemės užuovėja Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos pramonė pardavė produkcijos už beveik 72 mlrd. litų – sumą, daugiau nei dvigubai pranokstančią metinį šalies biudžetą. Net 66 proc. šios sumos sudaro lietuviškos kilmės prekės – 47,5 mlrd. litų. Įvertinus tokios sumos reikšmingumą Lietuvos kontekste nevertėtų stebėtis, kad savaitraščio kalbinti ekspertai pramonę įvardijo

kaip vieną geriausių nišų investicijoms. „Pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis ir toliau lieka pramonė, – sakė finansų maklerių įmonės „Orion Securities“ direktorius Alius Jakubėlis. – Šiame sektoriuje viskas atrodo stipriai – įmonių rezultatai gana neblogi, o išskirti galima nebent metalo apdirbimo sritį.“ Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į žemės ūkio sektoriaus potencialą. „Čia įmonių rezultatai taip pat geri, pastebime, kad tampa madinga investuoti į žemę – yra nemažai žmonių, kurie ieško žemės įsigijimo galimybių, domisi investicijomis į ekologinę gamybą“, – aiškino „Orion Securities“ vadovas. Statistikos departamento duomenimis, aukščiausia pavara pernai riedėjo farmacijos pramonė – šio sektoriaus įmonių produkcijos kiekis pernai augo net 37 proc. Toliau augimo lenktynėse rikiavosi popieriaus gaminių gamybos (29 proc.) bei transporto priemonių ir įrangos gamybos (22 proc.) įmonės. Nepraūžus permainų uraganui, galima tikėtis teigiamų Lietuvos pramonės rezultatų ir šiemet, todėl ieškantiesiems investavimo galimybių verta atkreipti dėmesį į minėtų nišų įmones.

Dėmesys maistui ir transportui 2013-ųjų statistiniai duomenys teigiamų pokyčių leidžia matyti ir transporto sektoriuje. Visų rūšių transporto krovinių apyvarta išaugo 4,6 proc., o krovinių apyvarta kelių transporto srityje didėjo net 10,9 proc. Nors vis garsiau kalbama apie mažėjantį eksporto augimą, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas sakė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į didėjančią palyginamąją bazę. „Eksporto rodikliai kasmet augo, todėl na-

» Lietuvos visuomenė sensta, todėl

natūralu, kad sveikatos priežiūros paslaugų paklausa nuolatos augs

Lietuviškus pi traukia prie že tūralu, kad kasmet dviženklio augimo laukti nevertėtų, juolab kad gal būtų netgi naudingiau, jei greičiau stiebtųsi vidaus vartojimas“, – aiškino M. Dubnikovas. „Orion Securities“ vadovas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad transporto sektoriaus sėkmę rodo ir ištuštėjusios krovininių automobilių aikštelės. „Žinoma, vežėjai susiduria su problemomis dėl poreikio prisitaikyti prie kintančių ES ir Rusijos reikalavimų, tačiau bazė yra atnaujinama, o įmonių rezultatai tikrai nėra blogi“, – kalbėjo A. Jakubėlis. Jis paminėjo ir maisto produktų gamybos svarbą, tačiau užsiminė, kad kiek slo-

gesnė yra mėsos augintojų padėtis – afrikinis kiaulių maras gali pakoreguoti situaciją. „Pienininkai irgi turėjo problemų, kai Rusija neįsiledo jų produkcijos, tačiau jas išsprendė, todėl pieno sektoriuje šiais metais galime laukti augimo“, – sakė vadovas.

Uždirbsime iš senatvės Statistikos departamento duomenimis, 2013-ųjų pabaigoje šalyje gyveno 27 tūkst. mažiau gyventojų nei tų pačių metų pradžioje. Kitaip tariant, per 365 dienas Lietuvoje neliko dviejų Elektrėnams prilygstančių miestelių. Vis dėlto emigracija ir žemas gimstamumo lygis ilgainiui turėtų išpopuliarinti ne itin išplėtotą

verslo rūšį – sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas. Pasakodamas apie palankiausius sektorius verslo pradžiai, M. Dubnikovas teigė, kad teikti tokias paslaugas ilgesnėje perspektyvoje gali tapti gana logiška investicija. „Lietuvos visuomenė sensta, todėl natūralu, kad sveikatos priežiūros paslaugų paklausa nuolatos augs, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad Lietuvoje netrūksta verslo pradžiai tinkamų sektorių. – Augant ekonomikai didės paslaugų poreikis. Sunku išskirti ką nors konkretaus – daug kas priklauso nuo idėjos, bet didėjant pajamų kiekiui atsiranda didesnė

» Infliacijos aukurui

kasmet paaukojami milijonai litų santaupų

paslaugų paklausa“, – perspektyvas aiškino M. Dubnikovas. Tarp palankių investicijoms verslo šakų jis paminėjo ir informacinių technologijų (IT) sektorių – vadinamuosius startuolius. „Sugeneravus idėjas galima plėtoti verslą be didelių investicijų, – pasakojo ekspertas. – Juolab kad Lietuvoje tam yra ne tik puiki infrastruktūra, bet ir didėjantis jaunų specialistų, suvokiančių verslo pasaulį, skaičius.“


Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

FAKTAI Šalies verslas

•• Lietuvos namų ūkiai praėjusių metų gruodį buvo sukaupę 30 mlrd. litų vertės indėlių

Įdarbinti pinigai

13

V. Tauraitė: „Infliacija Lietuvoje turėtų išlikti santūri, tad gal ir mūsų šalies gyventojai į euro įvedimą žvelgs racionaliau, mažiau kliaudamiesi lozungais, kad paskui viskas brangs. Asmeninio albumo nuotr.

••80 proc. santaupų Lietuvos gyventojai laiko einamojoje sąskaitoje arba grynaisiais ••Didžiausias augimas pramonės sektoriuje fiksuotas farmacijos priemonių gamyboje ••Krovinių apyvarta kelių transporto srityje didėjo net 10,9 proc. ••2013 metų III ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 6,3 proc.

Latvijos infliacija nešokiravo Įsibėgėja antras mėnuo, kai kaimyninėje Latvijoje cirkuliuoja euras. Techniniu požiūriu valiutos pakeitimas praėjo be trikdžių, tačiau gerokai įdomiau, kaip „braliukams“ sekėsi susidoroti su kainų perskaičiavimu įvedus eurą. Juk kainų didėjimas – bene pagrindinė lietuvių baimė, o gal jau ir įsigalėjęs įsitikinimas, belaukiant euro.

Neinvestuojamos lėšos pamažu tirpsta, nesukurdamos pridėtinės vertės. Fotodiena.lt

inigus emės Paklaustas apie galimybes grįžtančiame į augimo taką nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje, M. Dubnikovas patarė situaciją vertinti atsargiai. „Baigiantieji projektus šiemet ar kitąmet turės ir paklausą. Pradedantiesiems dabar reikėtų stebėti situaciją“, – aiškino M. Dubnikovas. Pašnekovas leidiniui „Ekonomika.lt pasakojo, kad didžioji dalis NT projektų paklausą turi tik sostinėje – gyventojų skaičiaus mažėjimas temdo gyvenamųjų pastatų statybos perspektyvas už Vilniaus ribų, o komercinių pastatų atsiperkamumas priklauso nuo sugebėjimo išnuomoti patalpas.

Grandai žaidžia saugiai Savaitraščiui pabandžius išsiaiškinti, kaip lėšas skirsto didžiausi Lietuvos investuotojai, paaiškėjo, kad šie renkasi žaisti saugiai ir užtikrintai. Daugiau nei 20 metų investicinės patirties turinčios „Invalda privatus kapitalas“ finansinių projektų vadovas Andrius Anusauskas leidiniui teigė, kad dažniausia žiūrima į verslus, kurie generuoja stabilias pajamas. „Vengiame verslo šakų, kurioms būdingi rinkodaros elementai, nes neturime tam kompetencijos, taip pat vengiame energetikos sektoriaus bei kitų sričių, kurias stipriai reguliuoja valstybė, – pasakojo ekspertas ir

pridūrė, kad geriausia patrauklumo ieškoti ne sektoriuje, o konkrečioje įmonėje. Užsiminus apie plačiai aptariamą startuolių verslą, A. Anusauskas kalbėjo konkrečiai. „Startuoliai yra ypač rizikingi – tikimybė, kad idėja išsirutulios iki pajamas generuojančio verslo, dažnai yra labai maža, tad nemanome, kad vertėtų tam skirti daug energijos“, – sakė vadovas. Pasak jo, norint investuoti į startuolius reikia tam skirti daug laiko ir resursų, bei susitaikyti su nesėkmės tikimybe. Panašios nuomonės laikėsi ir investicinės bankininkystės įmonės „PrimeInvestment“ direktorius Darius Saikevičius. Pašnekovo teigimu, siekiant startuolių plėtros, reikia kliautis patyrusiais investuotojais, gebančiais valdyti riziką. „Pagrindiniai faktoriai įmonių sandorių rinkoje ieškant saugesnių verslų nėra konkretus sektorius, tai labiau sektoriaus išmanymas ir gebėjimas įvertinti jo perspektyvas“, – pasakojo D. Saikevičius.

Vilija Tauraitė SEB banko vyriausioji analitikė

Latvijos statistikos biuro duomenimis, 2014 metų sausį, palyginti su 2013-ųjų gruodžiu, kainų lygis padidėjo 0,6 proc. Prekių kainų lygis ūgtelėjo 0,5 proc., o paslaugų – 1,1 proc. Iš pirmo žvilgsnio, tokia mėnesinė infliacija gali pasirodyti nemaža, nes pastaruoju metu šalyje kaimynėje vyravo disinfliacija (infliacijos lėtėjimas). Vis dėlto nederėtų daryti skubotos išvados, kad būtent euras sausį kilstelėjo kainų lygį. Sausį, palyginti su gruodžiu, Latvijoje labiausiai brango maisto produktai ir būsto išlaikymas, o labiausiai pigo drabužiai ir avalyn��. Per mėnesį taip pat didėjo automobilių remonto paslaugų kainos, tačiau pigo degalai ir viešojo transporto paslaugos. Kilo knygų, alkoholinių gėrimų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių ir atostogų kainos, tačiau dviračiai, tekstilės gaminiai, juvelyriniai dirbiniai ir laikrodžiai atpigo. Taigi mėnesinės infliacijos fone, kaip įprasta, didelės svarbos turėjo sezoniniai veiksniai ir tarptautinių žaliavų kainų pokyčiai, o ne vien euro

įvedimas. Be to, ilgą laiką mažėjusi Latvijos infliacija natūraliai baigia išsemti smukimo rezervą. Reikia nepamiršti, kad Latvijos ūkio augimas išlieka santykinai spartus, o žema infliacija tokiomis sąlygomis yra daugiau anomalija, lemta išorinių veiksnių. Praėjusio mėnesio kainų pokytis Latvijoje yra vienas mažiausių kainų lygio padidėjimų sausį per pastaruosius 16 metų. Norintiems akivaizdesnio palyginimo galima priminti, jog 2009 metų sausį mėnesinė infliacija Lietuvoje, pakėlus mokesčius ir pabrangus energijos ištekliams, buvo 2,7 proc., t. y. beveik penkiskart didesnė negu infliacija Latvijoje 2014-ųjų sausį. Vis dėlto, skirtingai negu įprasta sausį, paslaugos Latvijoje brango dvigubai sparčiau negu prekės. Kaip rodo anksčiau eurą įsivedusių šalių

»

Praėjusio mėnesio kainų pokytis Latvijoje yra vienas iš mažiausių kainų lygio padidėjimų sausį per pastaruosius 16 metų

atlikti tyrimai, išgryninta neigiama euro įvedimo įtaka labiausiai pasireiškė restoranų ir kavinių, kirpyklų ir grožio salonų, drabužių valymo, garso ir vaizdo įrangos bei kompiuterių remonto, transporto paslaugų, laisvalaikio ir sporto įstaigų kainoraščiuose. Pastebėta, jog didesnę įtaką euro įvedimas turėjo paslaugų negu prekių kainoms. Kaip matyti iš Latvijos statistikos biuro pranešimo, panaši situacija šį sausį buvo ir šalyje kaimynėje. Anksčiau eurą įsivedusiose šalyse taip pat pastebėta, jog gyventojai labiau linkę tikėtis kainų padidėjimo, įvedus bendrąją Europos valiutą, jeigu infliacija jau yra aukšta (pvz., Slovėnijoje ar Kipre), o esant žemai infliacijai, ši baimė tampa ne tokia aktuali (pvz., Slovakijoje). Žinoma, pagunda verslui pasinaudoti euro įvedimu kaip priedanga pakelti kainas aukštos infliacijos sąlygomis taip pat yra didesnė. Infliacija Lietuvoje šiemet turėtų išlikti santūri, tad gal ir mūsų šalies gyventojai į euro įvedimą žvelgs racionaliau, mažiau kliaudamiesi lozungais, kad paskui viskas brangs?


Transportas

14

Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

I. Laursas: tampu aktyviu investuotoju Vienas žymiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas prieš dešimtmetį savo mobiliųjų programėlių verslą pradėjo su 10 tūkst. JAV dolerių kišenėje. „GetJar“ JAV padalinys praėjusią savaitę parduotas kinams už 58,4 mln. JAV dolerių. Sulaukęs tarptautinio pripažinimo ir tapęs rimtu konkurentu „Apple“, šiandien jis „pinigine balsuoja už Lietuvą“. Karolis Birgilas

FAKTAI

karolis.birgilas@ekonomika.lt

„GetJar“

•• Kompanijos JAV padalinys Silicio slėnyje pradėjo veikti 2009 metais

?

Pardavęs „GetJar“, pasitraukėte iš Silicio slėnio. Ar planuojate ten dar grįžti? Ir taip, ir ne. Sandoriu buvo patvirtintas mūsų JAV padalinio susiliejimas su kinų kompanija „Sungy Mobile“. Visa komanda lieka Silicio slėnyje, akcijos liks kinams, o mes esame suinteresuoti tą kompaniją plėtoti JAV ir tarptautiniu mastu. Tam tikras interesas lieka, bet dalį veiklos perkeliame į Didžiąją Britaniją.

?

S. Stasiūnas: „Rail Baltica“ logistikos sektoriaus atstovams sudarys galimybę skirtingų krovinių rūšių gabenimui pasirinkti skirtingą transportavimo būdą. BFL

••Šiandien paslauga turi 200 mln. vartotojų visame pasaulyje.

Kaip bus vykdoma šio padalinio veikla?

Šiuo metu deramės dar dėl kelių partnerysčių ir artimiausiu metu liksime savarankiški, plėtosime programėlių parduotuvę. Planuojame tą veiklą tęsti su nepriklausomu prekės ženklu, bet tikėtina, kad ir jis bus pakeistas.

Kartu su kitais lietuviais įkūręs rizikos fondą „Nextury Ventures“, I. Laursas Lietuvoje planuoja investuoti milijonus. Fotodiena.lt

?

Rudenį išleidote knygą apie savo bendrovę. Ar tada jau žinojote, kad atsisakysite jos dalies? Derybos su „Sungy Mobile“ buvo pradėtos maždaug prieš pusmetį, taigi laikas sutapo. Su šia kompanija jau keletą metų sieja partnerystė, dabar nusprendėme imtis bendros veiklos.

?

••2011-aisiais pasaulio ekonomikos forume „GetJar“ įtraukta į technologijų pionierių sąrašą

Turite konkrečių investavimo sričių Lietuvoje?

Be abejo. Niekada negali žinoti, kuris projektas pasiseks, todėl rizikingų sričių stengiuosi atsisakyti. Pirmiausia norisi investuoti ten, kur turiu daugiausia patir-

» Lietuvoje yra

pranašumų, palyginti su Silicio slėniu, reikia juos išnaudoti

ties ir ryšių – tai mobiliosios, interneto ir programėlių technologijos. Įdomūs tie projektai, kurie yra reikšmingi tarptautiniu mastu ir turi devynženklę grąžą.

?

Ar galėtumėte atskleisti, į kokias įmones ar projektus planuojate investuoti? Šiuo metu esame paskelbę, kad aktyviai investuojame į dvi bendroves. Tai yra pigių roumingo paslaugų tiekėja „Cheap Data Communications“ ir dalijimosi platforma „Dalinuosi.lt“. Esame investavę į trimačio spausdinimo bendrovę, bet apie tai dar nepaskelbėme. Per artimiausią pusmetį planuojame pristatyti dar dvi tris bendroves.

?

Koks yra šių investicijų kapitalas?

?

Ar Lietuvoje palanki aplinka investuoti?

Mes turime galimybę investuoti pagal poreikį, nes tai nėra iš išorės pritraukti pinigai. 90 proc. rizikos kapitalo fondų veikia naudodami svetimus pinigus. Mūsų kapitalas yra nuosavas, neturime nei valstybės, nei Europos Sąjungos paramos. Pagal poreikį investuosime milijonus arba tiek, kiek šiems projektams reikės.

Investavimu domėtis ir dalyvauti šioje veikloje pradėjau prieš metus. Per šį laiką teko nuodugniai išsiaiškinti, kokie projektai ir komandos veikia. Kita priežastis – nusprendžiau „savo pinigine balsuoti už Lietuvą“. Tai

rodo, kad ta aplinka tikiu. Čia yra pranašumų, palyginti su Silicio slėniu, reikia juos išnaudoti. Viena iš inovatyviausių kompanijų, prie kurių man itin džiugu prisidėti, yra „Dalinuosi.lt“. Ji keičia vartojimo modelį. Visi mes turime daug daiktų, kurių nenaudojame, todėl galime jais pasidalyti su kitais. Tai socialiai atsakinga. Lietuvos mastu galime pasiekti puikių rezultatų. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su kompanija „Nokia“ įdiegta paslauga, leidžianti prietaisą išbandyti prieš jį įsigyjant. Jei žmogus abejoja, ar jam verta investuoti keletą tūkstančių į prietaisą, už keliasdešimt litų gali savaitę jį išbandyti ir patikrinti,

ar tikrai tas daiktas yra naudingas, ir tik tuomet pirkti. Tokiu atveju partnerystė yra nesudėtinga, nes šalis maža, pasiekti rinką lengva, rinkodara paprasta. Silicio slėnyje tai užtruktų metus. Ten inercija yra gana didelė. Nekalbant apie bazines prielaidas – infrastruktūrą, interneto tinklo išvystymą, pažengusius vartotojus, patyrusius inžinierius, programuotojus ir specialistus, – mažos mūsų rinkos aplinka yra palanki išbandyti tokius globalius projektus ir, be abejonės, plėsti tarptautiniu mastu.

?

Iš pradžių buvote verslininkas, o dabar – investuotojas. Kas paskatino imtis tokių permainų?

Iš tikrųjų norėčiau užimti tarpinę poziciją. Turiu verslininko patirties ir domiuosi investicijomis. Veiklą, kurioje dabar dalyvauju, vadinu aktyviomis investicijomis. Ne tik skiriu kapitalą, bet ir dalijuosi patirtimi, stengiuosi dalyvauti kuriant projektą ir panašiai. Man visada buvo įdomios naujosios technologijos, verslo modeliai ir komandos, kurios bando daryti tai, ko dar pasaulyje nėra. Šiuo požiūriu Lietuvos startup'ų pozicija yra gana aukšta, todėl norisi prisidėti ir dar, turint finansines galimybes, tam procesui padėti. Man atrodo, kad tokia kombinacija gali būti labai sėkminga.


Nr. 6 2014 m. vasario 17–23 d.

Paskutinis puslapis

15

D

uomenys apie kiekvieną rogutėmis skriejantį sportininką pasaulio žiūrovams yra perduodami vis greičiau, rašo BBC. G jėga, greitis, pozicija trasoje – žinomi duomenys „Formulės 1“ žiūrovams, tačiau šiemet su jais susipažinti pirmąkart gali ir žiemos olimpinių žaidynių stebėtojai. Oficialia žaidynių laiko matuotoja šiemet tapo kompanija „Omega“, kuriai pavyko GPS imtuvą sumažinti iki 300 gramų, taigi tai bus daugiausia duomenų pateikusios žaidynės per visą sporto istoriją. Kompanijos atstovų teigimu, bus pamatuotas 650 tūkst. distancijų laikas ir pateikti kiti duomenys, o visa laiko skaičiavimo įranga, atvežta į Sočį, sveria 230 t.

Duomenų proveržis IT specialistai teigia, kad panašaus proveržio reikėjo tikėtis, nes duomenis perduodantys jutikliai išpopuliarėjo ne

gauti rezultatus ir informaciją per dalį sekundės, arba greičiau nei žiūrovų tribūnose nugriaudi aplodismentai. Kad tinklas veiktų, yra naudojama 400 serverių, kurie saugo ir laiko informaciją.

Saugumas ir privatumas

Sočio žiemos olimpinės žaidynės bus labiausiai „technologizuotos“, tačiau tikrai nepretenduoja į saugiausias privatumo atžvilgiu. Reuters

Kaip Sočis dorojasi su duomenų pūga Sočio „Sanki“ arenoje bobslėjaus rogės lekia greičiau nei šiuo metu Lietuvos keliais gali važiuoti automobiliai. tik saugumo rinkoje, bet ir įprastoje žmonių naudojamoje elektronikoje. Vankuverio žaidynėse įprastų ir belaidžių prietaisų santykis buvo 4 prie 1. Sočyje viskas apsivertė aukštyn kojomis – čia nuolatos veikia 120 tūkst.

belaidžio ryšio prietaisų. Tai, kad vis daugiau žmonių turi galimybę naujausius įvykius stebėti išmaniajame telefone, privertė žaidynių organizatorius stipriai peržiūrėti techninę renginio dalį.

Automatizuota Kompanija, kuri prisiėmė iššūkį susieti visus duomenų srautus ir sukurti tinklą tarp 7 skirtingose vietose vykstančių renginių, vadinasi „Atos“. Pasiruošimo darbus ji pradėjo

dar prieš 5 metus. Konkurso reikalavimas buvo, kad kompanija užtikrintų automatizuotą tinklą. Tai labai paranku, kai vienu metu vyksta 17 rungčių. Greita interneto sparta leidžia televizijos komentatoriams ir žurnalistams

Dar prieš žaidynes kilo nuogąstavimų, kad jos gali tapti teroristų ir programišių taikiniu, todėl duomenų saugumui skirtas didžiulis dėmesys. Visos sistemos yra dubliuotos mažiausiai du kartus. Net pats technologijų centras turi atsarginį centrą, kuris galėtų veikti 2 valandas, jei visiškai sustotų pirmojo veikla. Vien planavimams ir bandymams prireikė 100 tūkst. valandų. Per visą šį laiką buvo simuliuojama 700 probleminių scenarijų. Tiesa, visą infrastruktūrą vietiniams žiūrovams teikia Rusijos telekomunikacijų bendrovė „MegaFon“. Anot JAV valstybės departamento, Rusijos įstatymai leidžia peržiūrėti visus privačius duomenis, kurie keliauja šalies tinklais.

Tu esi vertas geriausio darbo! CV-Online klientei – metalo gamybos įmonei Kaune šiuo metu reikalingas atsakingas

KOKYBĖS VADOVAS Darbo prašymas: • Kokybės politikos formavimas ir diegimas visose įmonės grandyse; • Kokybės užtikrinimas gamybos procesuose; • Kokybės dokumentacijos ruošimas ir valdymas; • Neatitikčių tyrimai bei prevencinių veiksmų planų ruošimas ir kontroliavimas; • Neatitikčių statistikos analizė bei ataskaitų ruošimas. Reikalavimai: • Bent 2 metų darbo patirtis gamybinėje įmonėje einant panašias pareigas; • Būtinos geros anglų kalbos žinios; • Gamybos technologijų, procesų ir įrangos išmanymas; • Gebėjimas analizuoti, apibendrinti ir priimti sprendimus; • Stipri orientacija į rezultatus, aktyvumas, savarankiškumas, kruopštumas, gebėjimas dirbti komandoje; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas. Kompanija siūlo: • Darbą sėkmingai veikiančioje tarptautinėje įmonėje; • Draugišką kolektyvą, nuolatinį asmeninį tobulėjimą, realias karjeros perspektyvas; • Galimybę savarankiškai organizuoti darbą ir priimti sprendimus; • Mobilųjį telefoną, kvalifikacijos kėlimo kursus, fiksuotą atlyginimą.

CV-Online klientė – jauna, perspektyvi, dinamiška, ambicinga įmonė, savo veiklą vykdanti ne tik Lietuvoje ir teikianti tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedicijos paslaugas. Šiuo metu įmonė plečia veiklą ir darbui Vilniuje ieško

EKSPEDICIJOS SKYRIAUS VADOVO Jūs būsite atsakingas už: • Naujų klientų paiešką, pavaldžių žmonių darbo organizavimą, kontrolę; • Derybas su potencialiais klientais ir partneriais; • Planavimą, koordinavimą, kontroliavimą ir krovinių pristatymo procesus bei transportavimą. Mes vertinsime Jus pagal tokius kriterijus: • Aukštasis išsilavinimas; • Ne mažesnė nei 1 metų sėkminga darbo patirtis transporto ekspedicijos ar panašioje srityje; • Geras rusų ir anglų kalbos mokėjimas. Mes taip pat atkreipsime dėmesį į šiuos gebėjimus: • Orientacija į rezultatą; • Atsakomybė; • Komandinis darbas; • Analitinis mąstymas; • Imlumas naujovėms, nuolatinis tobulėjimas. • Gebėjimas dirbti su dideliu informacijos srautu. Kompanija siūlo: • Konkurencingą atlyginimą • Geras darbo sąlygas; • Realias karjeros perspektyvas; • Galimybę tobulėti bei būti įvertintam.

CV-Online klientė – UAB Balux – sparčiai auganti, ambicinga įmonė, teikianti tarptautinių krovinių gabenimo paslaugas visoje Europoje, Baltijos bei NVS šalyse. Šiuo metu įmonė Vilniuje prie šaunaus savo kolektyvo kviečia prisijungti

PARDAVIMO VADYBININKĄ Darbo aprašymas:

• Naujų verslo klientų Rusijoje paieška ir pritraukimas; • Klientų Rusijoje vizitavimas; • Nuolatinė rinkos analizė; • Pardavimo dokumentų ruošimas. Reikalavimai:

• Aukštasis / aukštesnysis išsilavinimas; • Darbo patirtis pardavimo srityje; • Geros rusų kalbos žinios; • Aktyvumas, savimotyvacija, paslaugumas; • Galimybė vykti į komandiruotes Rusijoje. Įmonė siūlo:

• Visas darbui reikalingas priemones; • Smagų kolektyvą; • Karjeros augimo galimybes iki skyriaus vadovo pozicijos; • Stabilų atlyginimą, priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų, ir kitas motyvacines priemones; • Kvalifikacijos kėlimo kursus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.



Ekonomika.lt Nr. 6(144)