Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. A. Saladžienė: Net prasidėjus augimui LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ vengiama greitos plėtros, mat skausmingo susitraukimo pamokos jau yra žinomos Plačiau 8–9 p.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį.

2014 m. sausio 13–19 d.

Nr. 1 (139)

M. Kazakas: Valiutos keitimas verslui atneša papildomų išlaidų, kurios vienaip ar kitaip atsilieps ir namų ūkiams, tačiau tai yra vienkartinė kaina Plačiau 5 p.

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Kasdien – lyg penktadienį Laukti penktadienio – kiekvienam pažįstamas jausmas, o prabėga ši diena visada itin greitai. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti vyriškų drabužių linijos „LostFriday“ kūrėjai Agnieta Jonikienė ir Darius Jonikas teigia kuriantys drabužius, kuriuos kasdien vilkėdami vyrai jaustųsi kaip penktadienį. Plačiau 4 p.

Vengdami euro išėjo atostogauti Taip, tai įvyko. Prieš 15 metų galėjome stebėti, kaip eurą šampanu laisto Vokietijos ar Prancūzijos gyventojai, o dabar bendra Europos valiuta atsidūrė mūsų pasienyje. Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare, o Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, naudojanti nacionalinę valiutą. Plačiau 5 p.

Išmaniųjų laikrodžių revoliucijos nesulauksime Mirtingieji prieš Naujuosius metus pasižada, kad ateinančiais pradės sportuoti arba gal net mes rūkyti. Ko gero, didžiosios technologijų kompanijos pasižadėjo 2014-aisiais pradėti prekiauti išmaniaisiais laikrodžiais. Vasarį ima tuštėti sporto klubai. Ar taip atsitiks ir antruoju atveju? Plačiau 6–7 p.

„Snoro“ epopėja artėja prie pabaigos Nepagautas – ne vagis, sako lietuvių liaudies patarlė. Byla dėl žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo iššvaistytų daugiau nei 1,5 mlrd. litų netrukus bus baigta – sausio 20-ąją Jungtinės Karalystės Vestminsterio magistrato teismas skelbs nuosprendį dėl jų išdavimo Lietuvai. Plačiau 10 p.

Užs. Nr. 139

Tiražas: 20 000

Lietuviški šoviniai stringa butelio kaklelyje Plačiau 2–3 p.


Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

Savaitės tema

2 Butelio kaklelio klausimas yra pagrindinis, » sprendžiant nuolatinės gamybos problemą. Investicijos padėtų sumažinti savikainą, stabilizuotų veiklos planavimą, gautume didesnių galimybių skaidyti verslo riziką.

Beveik visada privatus sektorius bus » geresnis šeimininkas nei valstybė. Tuose

1509 žodžiais per daug

Jei iš šiuos metus žyminčio skaičiaus atimsime 1509, gausime 505. Tais metais žemės drebėjimas apgadino žymųjį Romos Koliziejų. Dar daugiau, jei pažvelgsime į metus, pažymėtus vienos valdančiosios partijos taip pamėgtu skaičiumi 1509, sužinosime, kad tada mirė Mikalojus Radvila Senasis.

K

lausiantiems, kuo šie skaičiai susiję su ekonomika, galima atsakyti – niekuo. Lygiai taip pat, kaip ir Lietuvos politikos kultūrą į naujas žemumas gramzdinančių politikų komentarai dėl minimalaus atlyginimo didinimo bei stojimo į euro zoną. Seimo pirmininkė visai valstybei demonstruoja, kad, norint užimti vieną svarbiausių politinių postų šalyje, nereikia nė menkiausio supratimo apie ekonomiką veikiančias aplinkybes. 1992 metais Lietuvos žemės ūkio akademijoje buhalterinės apskaitos ekonomistės specialybę įgijusi politikė įsitikinusi, kad pelningumo rodikliai ir vidutinio užmokesčio dydis tėra prašmatnūs per daug uždirbančių bankininkų svaičiojimai. Skaičių ir ekonominės logikos labirintuose paklydusi tautos atstovė netgi pareiškė neturinti aiškintis dėl savo siūlymų logikos – Loretos Graužinienės manymu, pridėti 31 proc. prie 1509 Lietuvos žmonėms yra per daug sudėtingas aritmetinis veiksmas. Retas politikas drįstų elektoratą prilyginti pradinių klasių moksleiviui. Kita vertus, kaip sako viena politikos analitikų mėgstama pa-

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X

tarlė, kiekviena visuomenė nusipelno valdžios, kurią išrinko. Tikriausiai politinių reitingų medžiokle tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių užsiimanti Seimo pirmininkė nepasitiki ne tik komercinių bankų ekspertais, bet ir centrinio Lietuvos banko analitikais. Mat šių atliktos analizės dėl kiekybinės naudos Lietuvai tapus euro zonos nare parlamento vadovei – nė motais. Negi sutaupytų 4–6 mlrd. litų naudą pajus populistinės dainelės herojus – paprastas žmogus. Politikės žodžių tuštuma bado akis labiau nei šviežio svogūno tvaikas, ir jei ne Seimo pirmininkės titulas ant Darbo partijos atstovės atlapo, dėmesio tokiems svaičiojimams tektų kur kas mažiau. Tačiau žinant, kad užsienio investicijų bado ištikti Lietuvos regionai sulig kiekvienu neapgalvotu politikų žodžiu praranda investuotojų kapitalo kuriamas darbo vietas, negalima ignoruoti ciniško populizmo apraiškų. Taip kartą jau buvo pasielgta. Eilėmis televizijos žiūrovus sveikinančio krepšinio trenerio ir bankininko valdomos finansų institucijos griūtis parodė, kaip svarbu analizuoti kiekvieną atsakingų asmenų gestą.

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 139 Tiražas 20 000

galime kalbėti, yra grąžos dydis, kurio gali tikėtis pagrindinis akcininkas, planuojamas investicijas priskirdamas komercinėms arba strateginėms.

Liudas Jurkonis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas

Nerijus Mačiulis „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Bendrovės nuotr.

3

» Vienintelis skirtumas, apie kurį

sektoriuose, kur valstybei įsikišti nereikia, jei nekalbame apie viešųjų paslaugų teikimą, motyvų ir priežasčių išlaikyti valstybės kontrolę yra gana mažai.

Raimondas Monkevičius GGG vadovas Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės tema

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

Fotodiena.lt

Asmeninio archyvo nuotr.

NUOMONĖ

Lietuviški šoviniai stringa butelio kaklelyje Norint suskaičiuoti Lietuvoje veikiančias gamyklas, kurias saugo kariškiai, užtektų penkių pirštų. Vienos iš jų produkcijos gali nusipirkti kiekvienas norintis. Tiesa, ji gali ir atpigti, tik dar nežinoma, kieno sąskaita. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

G

iraitės ginkluotės gamykla (GGG) gamina šaudmenis ne tik NATO kareiviams, bet ir sportinio šaudymo entuziastams, medžiotojams. Pirmieji yra pagrindiniai gamyklos eksporto klientai, o šio mastas sudaro kiek daugiau nei 95 proc. Taip pat šoviniai iškeliauja į kitas ES šalis. Šiuo metu žvalgomasi eksporto kelių į Aziją. GGG vadovas Raimondas Monkevičius neatsleidžia, kiek iš likusių procentų atitenka Lietuvos kariuomenei, nes tai yra ne vien komercinė paslaptis.

Pradžia nebuvo pelninga Kauno pašonėje GGG veikti pradėjo 2001 metais. Tuo metu 36 hektarus užimančioje teritorijoje dirbo 74 darbuotojai. Veikla ilgą laiką nebuvo pelninga, taigi naujajam vadovui teko imtis ne pačių lengviausių veiksmų. „2011-aisiais teko optimizuoti veiklą, mažinti darbuotojų skaičių, keisti įmonės struktūrą. Tuomet ėmėme gauti pelną“, – pasakoja R. Monkevičius. Paskutiniai metai preliminariai yra pelningiausi – gamykla uždirbo 2,6 mln. litų. Daugiau tikėtis jau sunku, nes išnaudojami visi turimi pajėgumai. Pasak R. Monkevičiaus, pagrindinė prob-

lema dabar yra, kad vieni įrenginiai veikia greičiau už kitus, todėl gamyba priverstinai stabdoma ir nėra vykdoma nuolatinė gamyba.

Butelio kakliukas ir investicijos Kulką paleisti per vamzdį paprasta ir greita. Žinoma, jei ginklas į nieką nenukreiptas. Tačiau pagaminti šovinį yra nepalyginamai sunkiau. Į gamyklą atvežamos specialaus lydinio vario ritės, iš kurių gaminami mažyčiai „puodeliai“. Vėliau šie yra ištempiami, plaunami ir tikrinami, kol įgauna tūtelės formą. Pastaroji stadija atliekama vieninteliu agregatu visoje gamykloje. Iš jo per specialų vamzdelį kiek ilgiau nei per sekundę iškrinta tūtelė su specialiu NATO pakeičiamumo žymėjimu ir GGG logotipu apačioje. „Butelio kaklelio klausimas yra pagrindinis, sprendžiant nuolatinės gamybos problemą“, – pasakoja R. Monkevičius. Šis terminas reiškia, kad sparčios gamybos produktai galiausiai atsiranda prie vienintelio įrenginio, o greitis bei mastas nebetenka prasmės. Dabar gamyklai, siekiant optimizuoti gamybą, reikia bent 15 mln. litų investicijų. Su tuo sutinka ir buvęs GGG valdybos na-

FAKTAI Giraitės ginkluotės gamykla

••2012 metais įmonės pardavimas sudarė 20,45 mln., o pelnas 21,5 mln. litų ••95 proc. gamyklos produkcijos yra eksportuojama ••Šiuo metu GGG dirba 60 žmonių.

rys bei dabartinis Valstybės turto fondo Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriaus l. e. p. viršininkas Marius Barys. „Nelabai realu tikėtis, kad šias investicijas skirs valstybė, todėl labai svarbu yra pritrauki investuotoją“, – sakė jis.

» R. Monkevičius neatsleidžia, kiek

procentų atitenka Lietuvos kariuomenei, nes tai yra ne vien komercinė paslaptis

Dar vienas ieškinys Lietuva inicijuoja naują ieškinį arbitražui prieš vieną didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkų – Rusijos dujų koncerną „Gazprom“. Energetikos ministerija siūlo „Lietuvos dujoms“ inicijuoti naują arbitražo procesą, siekiant sumažinti tiekiamų dujų kainas pagal 1999 metų gruodžio 16 dienos dujų tiekimo sutartį, kuri vėliau buvo keičiama bei pildoma ir kuri yra pagrindinė iki šiol galiojanti dujų pirkimo sutartis.

„Subway“ dar teks palaukti

••Saugumo sumetimais gamykla yra įkurta 36 ha plote ••Įmonė skolinga 47 mln. litų už suteiktą paskolą

R. Monkevičius pripažįsta, kad GGG gaminami šoviniai yra vieni brangiausių rinkoje

Strateginis klausimas Esant masto ekonomijai, daugiau produkcijos yra pagaminima per mažesnį laiko tarpą, tad pinga galutinis produktas. Deja, GGG atveju taip nėra dėl minėtų gamybos trikdžių. Vadovas pripažįsta, kad dabar jų šoviniai vieni brangiausių rinkoje. Čia gaminami 51 ir 45 mm „NATO Ball“ šoviniai bei neseniai civilinei rinkai pristatyti „GGG .308 WIN“ šaudmenys. Vienu metu galima gaminti tik vieno kalibro šaudmenis. „Norint padidinti kalibro skaičių reikia investicijų. Būna metų, kai vieno kalibro reikia daugiau, kitais metais – kito. Didesnei plėtrai reikia 60 mln. litų“, – apie veiklos diversifikaciją kalbėjo R. Monkevičius. Kalbėdamas apie investicijas, kurių neva reikia plėtrai, su gamyklos vadovu nesutinka „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Kai pradedame kalbėti

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Bendrovės nuotr.

apie valstybės valdomas įmones, kur yra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, investuojama į plėtrą ir dar konkuruojama su privačiu sektoriumi, tokių investicijų ir tokios plėtros tikslingumas nėra aiškus, todėl vertinčiau skeptiškai“, – pastebi jis. Šovinio gamybos procesas yra gana sudėtingas. Pagaminus šovinio tūtelę gaminama kulkos galvutė. Jos šerdis gali būti sudaryta iš švino arba plieno. Vėliau į tūtelę įstatoma sprogstamoji kapsulė, ji nulakuojama, pripildoma parako ir į ją įstatoma kulka. Atlikusios vizualinį patikrinimą keturios gamyklos darbuotojos šovinius sudeda į dėžutes ir jie paruošiami pardavimui arba eksportui. Žinoma, šis procesas gali vykti ir našiau. „Investicijos padėtų sumažinti savikainą, stabilizuotų veiklos planavimą, gautume didesnių galimybių skaidyti verslo riziką“, – apie dabartinę GGG problemą

ir ilgalaikius planus kalbėjo R. Monkevičius. Nuo 2007 metų gamykla yra skolinga 47 mln. litų prancūzams už suteiktą paskolą statyboms. Nors GGG priklauso Ūkio ministerijai, skolą turi grąžinti pati bendrovė. Šioje vietoje esminį gamyklos vaidmenį įžvelgia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liudas Jurkonis. „Mano žiniomis, gamykla buvo įkurta kaip strateginius ir saugos tikslus įgyvendinanti bendrovė, tačiau jos vystymosi metu buvo pereita ir prie komercinių funkcijų“, – teigė ekspertas.

kulkos sandarumas. GGG yra įrengta speciali uždara 500 metrų ilgio šaudykla. Čia kulka iššaunama iš vamzdžio, šūvio metu matuojančio susidariusį slėgį. Vėliau kas šimtą metrų fiksuojamas kulkos greitis ir nuokrypis. Šalia esančiose talpose kulkos yra šaldomos arba kaitinamos ir tada stebimi jų skriejimo duomenys. Tai yra svarbu, nes produkcija siunčiama į karščiausias pasaulio vietas. Ne tik geopolitine prasme.

tuku. Liūdna žiūrėti į R. Monkevičiaus parodytas skyles gamyklos grindyse, kur paruošta vieta naujiems gamybos agregatams. Ūkio ministerijai, vienintelei GGG akcininkei, ieškant neefektyviai dirbančių darbuotojų valstybinėse įmonėse, pražiopsomos santykinai mažos investicijų galimybės, kurios valstybei neštų pelną kasmet. O ir prieš NATO nereikėtų raudonuoti dėl skiriamų lėšų, nes gaminame kokybiškus šovinius.

Pagrindinių GGG veiklos rodiklių dinamika 2005–2013m. (mln. Lt) Pardavimai

20,45

Grynasis pelnas (nuostolis)

14,9

13,3

Šaudykloje – dviratis Gamyba negali būti pigi ir dėl nuolatinių kokybės tikrinimų. Atsitiktinai pasirinktas šovinys yra išbandomas labortatorinėmis sąlygomis. Vertinama, ar stipriai kulka yra įstatyta į tūtelę, tūkstantųjų tikslumu matuojamas parako kiekis ir

Ilgojoje šaudykloje neįmanoma nepastebėti dviračio. „Negi tą pusę kilometro pėsčias iki šaudyklos galo eisiu?“ – paaiškina gamybos technologas, kurį vadovas pristatė Algeliu. Pastarasis nuvedė į 50 metrų ilgio šaudyklą, kur susirinkę žurnalistai galėjo paleisti kelias čia pat pagamintų šovinių serijas iš vieno moderniausių šiuo metu karyboje naudojamų automatinių šautuvų G–36. Gera žiūrėti į skyles taikinyje ties dešim-

10,3

8,8

21,0

13,2

8,8

2,7

2,15

0,9 -1,5

-1,5

2008

2009

2,6

-0,1

-6,2

2005

-8,2

-8,6

2006

2007

2010*

2011

* 2010 m. gruodį perimta situacija su nuostoliu 2011 m. finansinių metų biudžete ** Planuojamas pelnas

2012

2013** Šaltinis: GGG

„Subway“ užkandinės atidarymas Vilniaus senamiestyje atidėtas. Scanpix

Dėl „Subway“ užkandinės Vilniaus senamiestyje įrengimo darbų trukdžių atidarymas atidėtas. Gruodį sostinės Vokiečių gatvėje turėjusią būti atidarytą užkandinę planuojama užbaigti įrengti artimiausiu metu, tačiau tikslios datos „Subway“ atstovas Peteris Mompalao de Piro savaitraščiui „Ekonomika.lt“ negalėjo atskleisti. Šiuo metu „Subway“ Europoje valdo 4 018 sumuštinių užkandinių.

Atnaujino eksportą Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ atnaujino produkcijos eksportą į Rusiją. Tai BNS patvirtino įmonės atstovė spaudai Virginija Žygienė. Rusija 4-ioms Lietuvos pieno įmonėms sieną buvo uždariusi nuo 2013 metų spalio 7 dienos, o gruodžio 31-ąją vėl leido importuoti tik vienos jų – „Pieno žvaigždžių“ produkciją. Bendrovė Rusijos rinkoje parduoda daugiausia fermentinių sūrių, varškės, košių.


Savas verslas

4

5

37 % 2) Pritarčiau, bet ne kitąmet 8 % 3) Galbūt, priklausomai nuo latvių patirties 8 % 4) Ne, aš už litą 42 % 5) Man nesvarbu 6 % 1) Taip, litas vis tiek susietas su euru

3

2

Ar pritariate euro įvedimui Lietuvoje?

Kaimynams latviams įsivedus eurą, toks pats kelias kitąmet laukia ir Lietuvos, žinoma, jei atitiksime bendrai valiutai keliamus reikalavimus. Skaitytojų klausėme, ar jie pritaria euro įvedimui mūsų šalyje. .

Kasdien – lyg penktadienį nes supažindinti su savo produkcija. „Butikai suteikia terpę jauniesiems dizaineriams veikti“, – tikino A. Jonikienė. „LostFriday“ ateities planai neapsiriboja tik interneto parduotuvės kūrimu. Kūrėjai mąsto apie plėtrą užsienio rinkose. „Lietuvoje labai sunku vyrams parduoti, užsienyje – kitaip“, – apie skirtumus tarp skirtingų šalių vyriškų drabužių rinkos kalbėjo verslininkė.

Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

■ Laukti penktadienio –

kiekvienam pažįstamas jausmas, o prabėga ši diena visada itin greitai. Savaitraščio „Ekonomika. lt“ kalbinti vyriškų drabužių linijos „LostFriday“ kūrėjai Agnieta Jonikienė ir Darius Jonikas teigė kuriantys drabužius, kuriuos kasdien vilkėdami vyrai jaustųsi kaip penktadienį – pakiliai, lengvai ir džiugiai. Paprasta ekonominė tiesa, kad, esant paklausai, reikėtų ir pasiūlos, kuriant vyriškus drabužius nepasiteisina. Sutuoktiniai, kartu plėtojantys prekės ženklą „LostFriday“, tvirtino, kad Lietuvoje stipriosios lyties atstovai dar nėra pratę daug dėmesio skirti savo aprangai. „Įrodinėdami vyrams reikiamybę, kartu kuriame ir paklausą“, – kalbėjo šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete kūrybines industrijas studijuojanti A. Jonikienė.

Pasak verslininkų, Lietuvoje vyrai dar nėra pratę daug dėmesio skirti drabužiams. Asmeninio albumo nuotr.

» Kai kurie butikai,

Atsisakė butikų

kuriuose prekiavome savo produkcija, buvo visiškai ne mūsų stiliaus

ĮDOMU

Žvalgosi į užsienio rinkas

Norėdami išgryninti savo koncepciją jaunieji kūrėjai teigė, bent jau laikinai atsisakę butikų paslaugų. „Kai kurie butikai, ku-

riuose prekiavome savo produkcija veiklos pradžioje, buvo visiškai ne mūsų stiliaus“, – kalbėjo A. Jonikienė. Jos vyras pridūrė, kad dizaineriams, kurie savo drabužius parduoda butikuose, sunkiau finansiškai, nes pastarieji pasiima gana didelę pelno dalį. Kaip pasakojo kūrėjai, pelnas, gautas iš kelias dienas trunkančio mados festivalio, kartais tolygus net pelnui, gaunamam iš bu-

5

Taip, tai įvyko. Prieš 15 metų galėjome stebėti, kaip eurą šampanu laisto Vokietijos ar Prancūzijos gyventojai, o dabar bendra Europos valiuta atsidūrė mūsų pasienyje. Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare, o Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, naudojanti nacionalinę valiutą.

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 213 skaitytojų

Vis dėlto pamažu pokyčiai vyksta ir, rodos, Lietuvoje sustabarėjusioje vyriškų drabužių rinkoje. Nuo 2011 metų veikianti bendrovė, kūrėjų teigimu, sulaukia vis daugiau nuolatinių klientų.

Kitu žvilgsniu

Vengdami euro išėjo atostogauti

SAVAITĖS KLAUSIMAS

1

4

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

tikų per kelis mėnesius. „Kol kas planuojame parduoti patys ir kontaktuoti su žmogumi tiesiogiai“, – teigė D. Jonikas. Būtent todėl „LostFriday“ nuo pavasario ketina atidaryti interneto parduotuvę, kurioje bus galima įsigyti drabužių be tarpininkų. Kita vertus, kūrėjai butikų anaiptol nenuvertina. Pasak jų, tai yra puiki galimybė jauniesiems dizaineriams žmo-

Apibūdindami skirtumus tarp Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Skandinavijoje esančių butikų, kūrėjai pasakojo, kad svetur galima jų aptikti kur kas daugiau. „Skandinavijos šalyse galima rasti ištisas gatves butikų, jie tarpusavyje bendradarbiauja, o kainos svyruoja nuo mažų iki itin didelių“, – kalbėjo D. Jonikas. Pasak kūrėjų, Lietuvoje vyrai nėra tokie drąsūs ir savo apranga nesiekia išsiskirti. „Dažnai mūsų klientės yra moterys, kurios savo vyrams perka drabužius“, – apie lietuvių pirkimo subtilybes kalbėjo A. Jonikienė.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

9 žingsniai milijono link Dar visai neseniai svajodavome apie pirmąjį milijoną, tačiau infliacija daro savo – milijonas didmiesčio gyventojui tėra pakankama suma būstui įsigyti ir įsirengti, rašoma businessinsider.com. Sakoma, kad reikia svajoti daug, tad kodėl gi nepasvarsčius apie milijardą. Ko reikia, norint pajusti tikrąjį turto skonį?

Naujovėms lietuviai ir šykštūs, ir bailūs Verslininkas Artūras Karosas, savo idėjas bandęs plėtoti Lietuvoje, o vėliau realizavęs jas užsienyje, ragina jaunus startuolius gerai susipažinti su rinka, kurioje norima verslauti, ir tik tada žengti pirmuosius žingsnius. Lietuvoje iš 200 startuolių įkūrėjų praėjusių metų gruodį pirmą kartą buvo išrinkti ir apdovanoti geriausieji.

Kaip prisivilioti sėkmę ir produktyvumą Jei manote, kad esate vienintelis darbuotojas, kuriam tenka primigusiomis akimis knapsėti prie darbo kompiuterio, nenusiminkite. Tokia patirtis nesvetima net didžiausios sėkmės lydimiems pasaulio verslininkams. Vis dėlto pasibaigus darbo valandoms jūs, tikėtina, nuosavu automobiliu keliausite namo, o „Facebook“ ar „Google“ įkūrėjai gali įšokti į nuosavą lėktuvą.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

Keisti valiutą – sudėtingas procesas, tačiau sunkumus pašalina atsakingas planavimas, mano Latvijos „Swedbank“ padalinio vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ jis pasakojo, kad latviai su didesniais sunkumais nesusidūrė, o visos patirtos išlaidos – vienkartinės.

?

Kaip klostėsi euro įvedimo procesas?

Reikia atkreipti dėmesį, kad techniškai valiutos keitimas yra gana brangus procesas. Vis dėlto yra du būdai sumažinti išlaidas. Pirmiausia reikėtų gerai suplanuoti laiką, kad būtų galima išvengti stresinių situacijų. Antra, svarbu atsižvelgti į atsiradusias papildomas išlaidas, todėl derėtų peržvelgti biudžetą ir pasiruošti tam tikrą finansų rezervą papildomoms išlaidoms. Latvijoje valiutos keitimas vyko gana sklandžiai – nekilo didesnių problemų, o visos sistemos veikė darniai.

Kita vertus, matėme, kad regionuose veikiančios smulkiojo verslo įmonės valiutos keitimo periodu atostogavo. Prekybininkams problemų kėlė tai, kad pirmas dvi savaites įvedus eurą kainodarą ir atsiskaitymus privalu vykdyti dviem valiutomis. Klientai turi galimybę už prekes ir paslaugas atsiskaityti latais ir eurais, tačiau grąžą galima atiduoti tik eurais. Norint neprarasti lėšų, reikia atsakingai suplanuoti apyvartos mastą, todėl mažesnės įmonės nusprendė tiesiog nedirbti, kol bus galima atsiskaityti tik eurais. Negalima teigti, kad tai buvo masinis reiškinys, tačiau tokių atvejų pasitaikė, ypač toliau nuo miestų esančiose vietose.

?

Lietuvoje baiminamasi, kad keičiant valiutą nepagrįstai didės kainos. Ar pastebėjote keistų kainų pokyčių iki sausio 1 dienos? Kol kas sunku pasakyti, tačiau kalbant apie nekilnojamąjį turtą, reikėtų paminėti, kad kainų pokyčius lemia rinkos padėtis, o ne pasikeitusi valiuta Negalima atmesti, kad

»

Esant didelei konkurencijai, verslas neturi galimybės didinti kainas – nesvarbu kokia valiuta atsiskaitoma

NUOMONĖ

kainos šiek tiek ūgtelėjo, tačiau kol kas neturime duomenų, patvirtinančių tokius teiginius. Kalbant apie maisto produktų kainas, nepastebėjome, kad jos būtų padidėjusios, tačiau reikia sulaukti sausio mėnesio infliacijos rodiklių. Remiantis kitų eurą įsivedusių valstybių patirtimi, galima teigti, kad kainų augimas dėl pasikeitusios valiutos bus vos pastebimas. Dažniausiai jis siekia 0,2–0,4 procento. Latvijoje vyko kampanija „sąžininga kaina“, kurios metu visos kainos turėjo būti pateikiamos tiek eurais, tiek latais, dar iki įstojant į euro zoną. Tad bet kokie didesni pokyčiai jau būtų buvę pastebėti. Žinoma, fizinis valiutos keitimas verslui atneša papildomų išlaidų, kurios vienaip ar kitaip atsilieps ir namų ūkiams, tačiau tai yra vienkartinė kaina. Be to, tokios išlaidos nėra svarbios konkurencingam verslui. Esant didelei konkurencijai, verslas neturi galimybės didinti kainas – nesvarbu, kokia valiuta atsiskaitoma.

?

Ar tai, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, netapusi euro zonos nare, suteikia pranašumą Latvijai, kovojant dėl užsienio investicijų? Tikiuosi, kad taip. Euras pašalina tam tikras

CV

1995 metais Kembridžo universitete studijavo ekonomikos mokslus 2005-aisiais įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį 1996–2008 metais dėstė prestižinėje Stokholmo ekonomikos mokykloje Nuo 2005-ųjų „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje

Latvijos „Swedbank“ vyr. ekonomisto teigimu, gerai informuota visuomenė palankiau žiūri į narystę euro zonoje. Asmeninio albumo nuotr.

investuotojams aktualias rizikas, tokias kaip devalvacija. Tačiau euras tėra vienas faktorius, padedantis investuotojams apsispręsti dėl kapitalo perkėlimo į vieną ar kitą valstybę. Investuotojams kur kas svarbesnė švietimo sistemos kokybė, infrastruktūros išvystymas, regioninės plėtros greitis ar mokesčių sistemos stabilumas. Euras niekaip nelemia tokių valstybės patrauklumo aspektų. Taip, euras didina investicinį patrauklumą,

tačiau jis toli gražu nėra vienintelis sprendimą investuoti lemiantis faktorius. Pažiūrėkime į Graikiją ar Ispaniją – šios šalys turi bendrą Europos valiutą, tačiau investicijų ar augimo ši savaime negarantuoja.

?

Remdamasis Latvijos patirtimi, ką galėtumėte patarti lietuviams, planuojantiems eurą įsivesti kitąmet? Pirmiausia reikia visuomenei paaiškinti, kodėl euras yra reikalingas. Tuo pat metu reikia paaiškinti, kad euras ne-

Kaip euro įvedimas paveiks kainas ir atlyginimo dydį Lietuvoje?

Algos augs daugiau nei kainos

Infliacija nedidelė

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento pavaduotojas

Lietuvos banko vertinimu, dėl teigiamo euro įvedimo poveikio šalies ūkiui darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu per metus augtų 0,6 proc. sparčiau nei infliacija. Vadinasi, pajamų augimas pranoktų kainų augimą, o reali gyventojų perkamoji galia didėtų.

Euro įvedimo įtaka, kaip skaičiuoja statistikai, infliacijai yra 0,2–0,3 proc. punkto, blogiausiu atveju–- 0,5 proc. punkto. Dar daugiau, spartaus infliacijos augimo nebuvo fiksuota ir kitose eurą įsivedusiose valstybėse

Fotodiena.lt

Martinas Kazakas

Fotodiena.lt

garantuoja augimo. Kuo visuomenė bus geriau informuota, tuo didesnio palaikymo sulauks narystė euro zonoje. Kitas dalykas – valiutos keitimo procesas yra techniškai sudėtingas, todėl reikia būti iš anksto gerai pasiruošus visiems įmanomiems iššūkiams. Yra labai daug dalykų, kurie gali nepasisekti, todėl planuoti ypač svarbu. Vis dėlto geriausia, kad, nepaisant pasiruošimo ir išlaidų, euras ateina. Tai projektas, kurio pabaigos data itin tiksli.


Skaitmeninė karta

6

Nori užkasti karo kirvį

TIK SKAIČIAI

■ Technologijų bendrovės

10 mlrd. Elektroninės mobiliųjų aplikacijų parduotuvės „App Store“ pardavimas 2013-aisiais peržengė 10 mlrd. JAV dolerių ribą

„Apple“ ir „Samsung“ sutiko sėsti prie derybų stalo ir bandyti užbaigti jau keletą metų trunkančius nesutarimus dėl patentų, skelbia „Reuters“. Derybų sesija turėtų prasidėti iki vasario 19 dienos. Susitikimuose dalyvaus „Apple“ vadovas Timas Cookas, „Samsung“ galva

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

Oh-Hyunas Kwonas ir abiejų kompanijų teisininkai. Jei „Apple“ ir „Samsung“ pavyktų susitarti, bendrovėms nebereikėtų tęsti teismo proceso, kurio pradžia numatoma kovo mėnesį. Nors abejų technologijų milžinių vadovai jau anksčiau kelis kartus buvo susitikę, susitarti nepavykdavo dėl vienos ar kitos pusės netenkinančio žalos atlyginimo.

» Gera pradžia –

pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

„Apple“ ir „Samsung“ sutiko sėsti prie derybų stalo. Reuters

Elektronikos prekių vartotojų asociacijos atstovo Steve'o Koenigo skaičiavimais, vien Centrinėje ir Rytų Europoje šiemet technologijų rinka susitrauks 2 proc., o Va-

7

Pelną kraus iš suvenyrų

Nėra ką pirkti ■ Konkurencija tarp bendrovių, gaminančių išmaniuosius telefonus ir planšetes, mažės, konstatuoja naujienų portalas qz.com.

Skaitmeninė karta

karų Europoje kiek daugiau – 3 proc. JAV laukiama rinkos mažėjimo 1 proc. Pardavimas, pasak jo, mažėja dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – sparčiai pinga išmanieji telefonai ir planšetės. Antra, technologijų įrenginių rinkoje nieko naujo neišrandama. „Vis laukiama kokių nors didelių inovacijų, tačiau jų nėra“, – naujienų portalui pasakojo S. Koenigas.

■ Kompanija „Rovio“, iš-

leidusi populiarų žaidimą „Angry Birds“, įsitraukia į nemokamų programėlių pasaulį. Naujausias jų kūrinys „Angry Birds Go!“ yra pirmasis nemokamas šios serijos žaidimas.

Technologijų įrenginių rinkoje nieko naujo neišrandama. Reuters

„Angry Birds“ į programėlių rinką įžengė prieš ketverius metus ir buvo parsiųstas daugiau nei 1 mlrd.

kartų bei uždirbo 0,5 mlrd. JAV dolerių. 2013 metais 30 proc. projekto pajamų buvo uždirbta parduodant „Angry Birds“ marškinėlius, žaislus, telefonų dėklus ir kitus suvenyrus. Bendrovės planuose – „Angry Birds“ atrakcionų parko kūrimas. Kompanija apskaičiavo, kad daugiau uždirbs pardavinėdama aksesuarus.

„Angry Birds“ išleido nemokamą žaidimą, o pajamų ketina gauti iš suvenyrų. Scanpix

Išmaniųjų laikrodžių revoliucijos nesulauksime Mirtingieji prieš Naujuosius metus pasižada, kad ateinančiais pradės sportuoti arba gal net mes rūkyti. Ko gero, didžiosios technologijų kompanijos pasižadėjo 2014-aisiais pradėti prekiauti išmaniaisiais laikrodžiais. Vasarį ima tuštėti sporto klubai. Ar taip atsitiks ir antruoju atveju? Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

A

tidesni gali paprieštarauti, nes pernai rinkoje pasirodė „Pebble“, „Samsung Galaxy Gear“ ir „Sony“ išmanieji laikrodžiai. Išmanumu jie gal ir pralenkė Maksvelo Gudručio naudotus prietaisus, tačiau Jamesas Bondas jų nesegėtų.

Priešlaikinis startas Didėjant išmaniųjų telefonų ekranams, buvo tik laiko klausimas, kada atsiras išmanieji laikrodžiai. Visų pirma, taip atsitiko dėl patogumo, nes nereikia išmaniojo traukti iš kišenės, norint sužinoti apie praleistus skambučius, žinutes ar pranešimus socialiniame tinkle. Antra, dėl mobiliųjų programėlių išmanieji lengviau buvo pritaikyti žmogui, taigi beliko technologijas fiziškai perkelti ant kūno.

»

2014-ieji bus dėvimųjų technologijų metai, tačiau nieko pernelyg išmanaus tikėtis nereikia

Iš esmės abi priežastys papildo viena kitą ir šiandien tai vadinama dėvimosiomis technologijomis (wearable tech angl.). Kalbant apie esamą rinką, tenka pastebėti, kad nei „Samsung“, nei „Sony“ produktai iki galo nepatenkina šių poreikių. „Galaxy Gear“ leidžia peržiūrėti pranešimus, bet tik tiek. Norint į juos atsakyti, tenka pasitelkti mobilųjį. Galiausiai visas komunikacijos srautas yra perkeliamas ant riešo, o belaidžio ryšio laikais tai nėra didelė inovacija. Jei tai atrodo tarsi medaus laižymas per stiklą, didesnė katastrofa šiame įrenginyje yra 1,9 megapikselio fotokamera. Žinant, kad kišenėje turite bent trigubai raiškiau fotografuojantį išmanųjį telefoną, toks gamintojų sprendimas yra sunkiai suvokiamas. Kita vertus, dėvimosios technologijos turi būti estetiškos ir patrauklios. „Sony“ išmanusis laikrodis tik atkartojo „Xperia“ serijos kuklumą ir griežtumą, arba uždėjo juodą kvadratėlį ant ryškios apyrankės. „Samsung“ sukūrė iliuziją, kad išmaniųjų telefonų serija „Galaxy“ buvo pagaminta visai kitoje gamykloje. Čia kalbama apie metalinį

FAKTAI Išmanieji laikrodžiai

••„Pebble“ laikrodžiai kainuoja nuo 129 iki 249 JAV dolerių ••„Galaxy Gear“ yra suderinamas tik su „Samsung Galaxy S4” ir „Note 2” ••Kvarcinių laikrodžių atsiradimas rinką apvertė per 15 metų

korpusą ir atžagariai paliktas varžtų galvutes. Turint galvoje šiuos faktus, galima sakyti, kad kompanijos išmaniuosius laikrodžius pristatė ne dėl to, kad galėjo, o dėl to, kad reikėjo. Būtent dėl šios priežasties 2014 metais iš jų bus tikimasi žymiai daugiau nei iš šioje rinkoje debiutuojančių gamintojų.

Ko iš tikrųjų laukti?

Išmanioji rytinė mankšta Sausio pradžioje Las Vegase vykstančioje vienoje didžiausių elektronikos parodų „CES 2014“ tikimasi, kad dėvimosios technologijos taps akcentu. Vis dėlto pradeda aiškėti, kad bent iki metų vidurio išmaniojo laikrodžio, kokį įsivaizduoja paprasti vartotojai, o ne vadovų prispausti kūrėjai, nesulauksime. Tai net neliūdina, mat ant riešo perkeliamos kiek asmeniškesnės technologijos. Tiesa, tai nėra naujovė, nes dar pernai savo išmaniąsias apyrankes pristatė „FitBit“, „Jawbone“ ir „Nike“. Šios gali skaičiuoti žingsnius, širdies darbo ritmą ir kitus biometrinius žmogaus kūno duomenis. Pastarieji yra perkeliami į susietą išmanųjį įrenginį, kur galima analizuoti savo pažangą arba pasitelkus programėlę pasirinkti sau tinkamą treniruotę.

Antroji „Pebble“ versija sprendžia šią „moksliukų stigmos“ problemą ir pristato modelius su odinėmis ir metalinėmis apyrankėmis. Taip pat sausį startavo jam skirtų programėlių kūrimo ir parsisiuntimo platforma. Laikrodis netapo išmanesnis, tačiau neabejotinai patrauks platesnį vartotojų, kurie vis dar prijaučia klasikinėms apyrankėms, ratą.

Dėvimosios technologijos CES parodoje atsidūrė dėmesio centre. Reuters

Didesnes pajamas gaunantys ir bent jau 5 kartus per savaitę bėgiojantys žmonės pašieptų tokias technologijas, nes šioje srityje seniai veikia tokie gamintojai kaip „Sigma“ ar „Polar“. Jie yra pristatę ir sportinių laikrodžių sąsajas su kompiuteriu, tačiau kas šiandien yra neišmanu, rytoj dulka stalčiuje.

Neabejotinai sparčiausiai šiemet tobulės išmaniosios apyrankės. LG Las Vegase pristatė savo išmaniąją apyrankę, kuri „Bluetooth“ ryšiu siejama su muzikos grotuvu, o per šio ausines yra matuojamas širdies ritmas ir kiti kūno duomenys. Viskas tas pats, tačiau LG uždavė toną kitiems,

nes, be šių duomenų, bus pranešama ir apie SMS žinutes, elektroninius laiškus, skambučius ir kitą atnaujintą informaciją išmaniajame telefone. Įrenginys yra kuklus, todėl naudoja mažai energijos, o tai yra esminis dėvimųjų technologijų proveržio kriterijus, dėl kurio dabartiniai išmanieji laikrodžiai klumpa.

Naikins stigmas Kalbant apie veikimo laiką ir perspektyvas, šiemet visi daugiausia tikisi iš startuolio „Pebble“, kuris jau antrąkart įsiklauso į rinkos pageidavimus. Pirmasis jų išmanusis laikrodis išėjo su elektroninėse skaityklėse naudojamu mažai energijos vartojančiu ekranu.

„Pebble“ gali veikti beveik savaitę ir yra atsparus vandeniui. Čia jis visa galva lenkia jau aptartus „Samsung“ ir „Sony“ konkurentus. Šiuo įrenginiu negalės naudotis tik „Blackberry“ ir „Windows Phone“ vartotojai, o su kitomis operacinėmis sistemomis jis yra suderinamas.

Vienintelis žmogus pasaulyje, kuris turi laikrodį su skaičiuotuvu ir atrodo šauniai, net nėra tikras. Tai pagrindinis kultinio serialo „Breaking Bad“ herojus Walteris White‘as. Pirmieji išmanieji laikrodžiai iš esmės yra rimtai patobulinti tokie laikrodžiai, tačiau atrodo „moksliukiškai“ ir

prie jų reikia praleisti daug laiko ieškant tam tikros programėlės ar funkcijos. Guminių apyrankių laikai liko maždaug 1990-uosiuose ir Gariūnų prekyvietėse, tačiau g amintojai nesibodi su jomis pard av i n ė t i išmaniųjų.

Kalbant apie išvaizdą, laukiamiausias šiemet bus „Apple“ išmanusis laikrodis. Pernai spekuliacijos apie jo išvaizdą buvo panacėja technologijų portalų lankomumui didinti. Čia irgi turėtų vykti lūžis rinkoje, nes kompanija patrauks savo prekės ženklo maniakus ir tuos, kuriems išmanusis laikrodis turi būti kaip aksesuaras. Tokie būna ir įprasti laikrodžiai. Prisimenant „Symbian“ operacinės sistemos ir kompanijos „Nokia“ katarsį, reikia tikėtis, kas „Microsoft“ šįkart konkurentams neleis išsiveržti ir bet kokia kaina pristatys savo išmanųjį laikrodį, kuris bus suderinamas

su jų operacine sistema. Tačiau šiandien galima pasakyti tik tiek. 2014 metai bus dėvimųjų technologijų metai, tačiau nieko pernelyg išmanaus tikėtis nereikia. Baterijų technologijos nėra pažengusios tiek, kad ilgai maitintų ryškius ekranus ir sąlyginai galingus procesorius, o tai nepadeda sukurti patogios vartotojo sąsajos. Kaip ir kiekvienais metais, sporto klubai ištuštės, bet ne dėl to, kad kas nors neištesėjo savo naujametinių pažadų sportuoti. Taip atsitiks dėl to, kad išmaniųjų laikrodžių giminaitės išmaniosios apyrankės suguls ant mūsų riešų. Ilgai veikianti baterija, aktualios funkcijos, pranešimai iš išmaniojo ir patogus dizainas yra tos taisyklės, pagal kurias šiemet išmanieji laikrodžiai dar negali žaisti.

» Visi daugiausia

tikisi iš startuolio „Pebble“, kuris jau antrąkart įsiklauso į rinkos pageidavimus

Antroji „Pebble“ versija sprendžia šią „moksliukų stigmos“ problemą ir pristato modelius su odinėmis ir metalinėmis apyrankėmis. Gamintojo nuotr.


Verslo švyturiai

8

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

Verslo švyturiai

9 FAKTAI

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš trejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

„NASDAQ OMX Vilnius“

•• Per metus paaugo 19 proc. •• Vilniaus biržos indeksas pagal šiųmetinę grąžą pasaulyje yra 25-as •• 2013 metais akcijų prekybos apyvarta buvo 92 mln. eurų, obligacijų – 66 mln. eurų

Lietuviško Volstrito vairininkė

•• Prekyba vertybiniais popieriais Lietuvoje pradėta 1993 metais •• 96 proc. Vilniaus akcijų biržos priklauso didžiausiai biržų operatorei pasaulyje „NASDAQ OMX“

Vilnius – ne Niujorkas, o Konstitucijos prospektas – ne Volstritas. Mažesnė rinka siūlo kuklesnį kapitalą, tačiau vos du dešimtmečius skaičiuojanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių investavimo kultūra – gerose rankose.

CV

Arminta Saladžienė

Jaunimo domėjimasis finansiniu švietimu pamažu kuria atsakingo investavimo kultūrą.

2009–2012 metais buvo „Baltic Institute of Corporate Governance“ valdybos pirmininkė, dabar tarybos narė 2007-aisiais tapo „NASDAQ OMX Vilniaus“ prezidente ir valdybos pirmininke Nuo 2012 metų vadovauja NASDAQ OMX grupės Baltijos rinkoms „Baltic Management Institute“ įgijo verslo administravimo magistro laipsnį

Vilniaus akcijų biržos prezidentė teigia, kad dalyvavimas biržoje prisidėtų prie valstybės valdomų įmonių skaidrumo Ruslano Kondratjevo nuotr.

Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

K

aip ir dera holivudine prabangos skraiste apgaubtam vertybinių popierių pasauliui, norint susitikti su „NASDAQ OMX Vilniaus“ prezidente bei „NASDAQ OMX grupės Baltijos rinkų padalinio

vadove Arminta Saldžiene, tenka atsidurti dviženkliu skaičiumi pažymėtame stiklinio pastato aukšte. Vos įžengus į Vilniaus akcijų biržos patalpas, pasitinka akcijų indeksus rodantys monitoriai. Pro langą atsiverianti sostinės senamiesčio panorama leidžia pasijusti šiek tiek arčiau Niujorko

dangoraižiuose sėdinčių finansų specialistų, tačiau tvyranti atmosfera kur kas šiltesnė, aplink nematyti popieriais mosuojančių ir streso grimasomis nutapytų maklerių veidų. Jų čia nėra.

Įgūdžius formuoja iššūkiai Kaip ir daugelis vadovų, A. Saladžienė nuo vai-

kystės nekūrė planų eiti aukštas pareigas – turint omenyje Lietuvos istoriją, visai nesunku suprasti kodėl. „Nepriklausomybės pradžioje buvo sunku suprasti, koks turi būti tikras vadovas, todėl sąmoningai atrasti polėkį vadovauti daug kam nebuvo lengva“, – karjeros priešistorę prisimena vertybinių popierių bir-

žas ir centrinius depozitoriumus Baltijos šalyse bei Armėnijoje valdančios NASDAQ OMX grupės Baltijos padalinio vadovė. Postūmį daryti karjerą akcijų biržoje A. Saladžienei suteikė prieš du dešimtmečius ne itin dažnai pasitaikęs anglų kalbos išmanymas. Vis dėlto pašnekovė prisimena supra-

tusi, kad vertėjauti – ne jai. „Vertėjas privalo itin tiksliai perteikti mintį, o man visad norėdavosi ką nors pridėti nuo savęs, tad nusprendžiau rinktis kitą kelią“, – sako už Baltijos šalių ir Armėnijos biržų veiklą atsakinga vadovė. A. Saladžienė daug dėmesio skyrė ekonomikos studijoms, o užsidegimas ir jau sukaupta patirtis

Ruslano Kondratjevo nuotr.

buvo įvertinta – Lietuvos vertybinių popierių biržai tapus Skandinavijos biržų grupės OMX dalimi, jauną specialistę pastebėjo tuomet regionui vadovavę švedai. „Nauji projektai buvo kupini iššūkių, tačiau tai suformavo įgūdžius, kurių reikia vadovui, – entuziastingai pasakoja pašnekovė. – Įgijau komunikacinių gebėjimų, išmokau atpažinti talentus, suburti komandą ir galiausiai supratau, kad vadovauti – man.“ Paklausta, kokių savybių reikia tikram vadovui, A. Saladžienė tvirtai atsako, kad tai – vertybiniai dalykai. „Verslas yra ilgalaikės vertės kūrimas, todėl nenorint, kad krizės metu viskas subyrėtų it kortų namelis, privalu išlaikyti padorumą, sąžiningumą ir pagarbą“, – tvirtina pašnekovė.

Darbuotojams reikia atvirumo Pasakodama apie vado-

» Nauji projektai

buvo kupini iššūkių, tačiau tai suformavo įgūdžius, kurių reikia vadovui

vaujamas pareigas einančio asmens darbo specifiką, A. Saladžienė ypač pabrėžia komunikacijos svarbą. Anot vadovės, visi darbuotojai turi žinoti įmonės tikslus. „Visi turi būti pasiruošę iššūkiams, todėl esu tikra, kad reguliarus apsikeitimas informacija padeda būti pasiruošus, kai ateina sunkių sprendimų metas – komanda nespėlioja, kas laukia už artimiausio kampo“, – patirtimi dalijasi valstybės pažangos tarybos „Lietuva 2030“ narė. Nors, pasak A. Saladžienės, vadovui tenka didesnis informacijos bagažas nei visai komandai, kiekvienas sakomas žodis turi būti tiesa. „Pasitikėjimas yra brangiausia, ką turime, o prarasti jį labai lengva“, – teigia pašnekovė. Pasakodama apie darbuotojus NASDAQ OMX Baltijos padalinio vadovė akcentuoja, kad specialistų vertybinių popierių biržai rasti nėra lengva, tačiau, pasak jos, svarbiausia išlaikyti komandos jausmą ir dvasią. „Pasitaiko atvejų, kai itin aukšta kvalifikacija nesuteikia klijų, reikalingų sklandžiam komandos darbui ir, deja, tenka priimti sunkius sprendi-

» Mokesčių pertvarkos trukdo verslui

planuoti veiklą – reikia stabilumo ir aiškiai nurodytos krypties mus“, – aiškina A. Saladžienė.

Puoselėja verslo aplinką Vilniaus akcijų birža tik pernai atšventė 20-ąjį savo veiklos gimtadienį, todėl nevertėtų stebėtis, kad investavimo kultūra Lietuvoje nėra iki galo išplėtota. „Mūsų veiklai labai svarbi makroekonominė situacija, finansinis piliečių raštingumas, investavimo įgūdžiai bei verslo noras veikti skaidriai ir atvirai“, – aiškina „NASDAQ OMX Vilnius“ prezidentė. Iš pažiūros pašalinių veiksnių svarbą paaiškinti nesunku – norint tapti biržos dalyviu, privalu pateikti finansines ataskaitas, kuriose pastebėti neskaidrumo požymius nebūtų sunku. Kuo skaidresnis verslas, tuo mažesnis skepticizmas akcijų rinkų atžvilgiu. „Verslo finansavimas tiek Lietuvoje, tiek Europoje labai priklauso nuo paskolų, o kas būna naudojantis vienu pajamų šaltiniu, visi jau galėjome pasimokyti“, – finansų

krizę primena Lietuvos finansų instituto valdybos narė ir priduria, kad bankų paskolos visuomet išliks svarbiausias verslo finansavimo šaltinis. Tačiau, pasak jos, atsakingai planuojant finansus, privalu įvertinti verslo stadiją ir turėti sveiką plėtrai skiriamų lėšų mišinį. Vis dėlto A. Saladžienei netrūksta optimizmo – vadovės teigimu, rengiant mokymus finansinio švietimo tematika, susidomėjusio jaunimo netrūksta. „Skandinavijos šalyse toks švietimas vyksta kone šimtmetį, tačiau progresas jaučiamas ir pas mus“, – sako pašnekovė.

Mažesnė kontrolė – į naudą Pasukus kalbą apie Lietuvos verslo aplinką, Vilniaus akcijų biržos prezidentė išlieka optimistė. „Labai smagu matyti, kad atsiranda verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų, kurie padeda pradedančiam ir perspektyviam verslui – atsiranda kapitalo pasiūla, tad gimsta konkurencingų idėjų,

susijusių su jo pritraukimu“, – įžvalgomis dalijasi vadovė. A. Saladžienė taip pat atkreipia dėmesį, kad akcijų rinkos pamažu atsigauna, o tai, pasak jos, galima laikyti stabilumo požymiu. „Augant akcijų rinkoms drąsiau galvojama apie investicijas, todėl galima pastebėti makroekonominį pabudimą, – teigia pašnekovė, tačiau užsimena, kad stabilumą drumsčia viešojo sektoriaus atstovai, o tai kelia nerimą. – Mokesčių pertvarkos trukdo verslui planuoti veiklą – reikia stabilumo ir aiškiai nurodytos krypties.“ Vadovė taip pat pastebi, kad viešasis sektorius dar neišnaudojo savo potencialo akcijų rinkose. Jos manymu, įtraukiant į biržos prekybos sąrašą stambias valstybines įmones, būtų galima pritraukti investuotojų, ieškančių vietos dešimtims milijonų eurų. „Įmonės atėjimą į biržą galima sieti su skaidrumo didinimu, nes reikalaujama viešų ataskaitų, o sėkmingas Skandinavijos viešojo valdymo pavyzdys rodo, kad svarbiausia yra skaidrumas“, – sako A. Saladžienė ir priduria, kad valstybinės įmonės

dažnai turi strateginių tikslų, kurie privalo būti įgyvendinti, tačiau vadinamojo centrinės valdžios valdymo telefonu reikėtų vengti.

Efektyvumas suburia Pokalbiui artėjant į pabaigą kalba pasisuka apie krizės metu išmoktas pamokas. Ne paslaptis, kad pasaulinė finansų krizė ir euro zonos sunkumai įbaugino investuotojus, kurie ir yra pagrindiniai akcijų biržos klientai. „Pastebėjau, kad krizės metu buvo iš naujo pažiūrėta į efektyvumą – net prasidėjus augimui vengiama greitos plėtros, mat skausmingo susitraukimo pamokos jau yra žinomos“, – pasakoja A. Saladžienė. Pasak jos, atsigaunant ekonomikai, auga ir darbo krūvis, tačiau resursai – ne. Todėl kiekvienas darbuotojas tampa ypač brangus, o tai skatina komandoje susitelkti ir dar labiau gerbti kolegas. „Iš esmės viskas susideda į rizikos valdymą. Aišku, kad negalima nei maksimaliai rizikuoti, nei maksimaliai taupyti, – vadovo darbo kasdienybę atskleidžia vadovė. – Reikia nuolatos ieškoti savo pozicijos ir rasti optimalią tvarumo būseną.“


s

Užsienyje

10

Pirmoji FED moteris

TIK SKAIČIAI

■ JAV Senatas patvirtino

500 mlrd. Rygos apygardos teismas priėmė nagrinėti beveik 500 mln. litų vertės ieškinį parduotuvės „Maxima“ Rygoje griūties kaltininkams

Janet Yellen naująja Federalinės rezervų sistemos (FED) vadove – galingiausiam pasaulyje centriniam bankui pirmąkart vadovaus moteris. Prezidento Baracko Obamos pasiūlyta kandidatė užsitikrino abiejų partijų palaikymą JAV Kongreso aukštuosiuose rūmuose. Balsa-

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

Nr. 1 2014 m. sausio 13–19 d.

vimo rezultatų skirtumas (56 ir 26) buvo vienas mažiausių per institucijos 100 metų istoriją. 67-erių J. Yellen pakeis dabartinį pirmininką Beną Bernanke, kuris atsistatydins po aštuonerius metus trukusio darbo. J. Yellen susikūrė tvirtą reputaciją kaip ekonomistė akademikė. Ji seniai dalyvauja formuojant FED politiką, todėl nesitikima, kad toli nukryps nuo nustatyto kurso.

» Gera pradžia –

pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

Prie FED vairo pirmąkart istorijoje stoja moteris. Scanpix

„Snoro“ epopėja artėja prie pabaigos Nepagautas – ne vagis, sako lietuvių liaudies patarlė. Byla dėl žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo iššvaistytų daugiau nei 1,5 mlrd. litų netrukus bus baigta – sausio 20-ąją Jungtinės Karalystės Vestminsterio magistrato teismas skelbs nuosprendį dėl jų išdavimo Lietuvai. Giedrė Sankauskaitė

FAKTAI

giedre@ekonomika.lt

„Snoro“ istorija

K

aip parodė gruodį Latvijoje bendrovės TNS atlikta ekonomiškai aktyvių gyventojų apklausa, 64 proc. jų norėtų, kad V. Antonovas, vienas buvusio banko „Snoras“ ir „Latvijas Krajbanka“ savininkų, būtų išduotas Lietuvos teisėsaugai ir teisiamas mūsų šalyje. Už tai, kad V. Antonovas būtų išduotas mūsų valstybei, pasisakė daugiau uždirbantys Latvijos gyventojai ir tie, kurių šeimose kalbama latviškai. Prieš jo ekstradiciją į Lietuvą teigė esantys 13 proc. respondentų. Tarp jų – nemažai kitų tautybių žmonių. Dar beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių kaimynų neturėjo konkrečios nuomonės minėtu klausimu.

Byla užsitęsė Sprendimas nacionalizuoti iki kracho privestą „Snorą“ buvo priimtas prieš kelerius metus, dar 2011-ųjų lapkričio 16 dieną. Vėliau šiam bankui iškelta bankroto byla. Suskaičiuota, kad jo turtas buvo keliais milijardais litų mažesnis nei įsipareigojimai.

••V. Antonovui ir R. Baranauskui pareikšti įtarimai pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto ••TNS apklausos duomenimis, net 91 proc. respondentų mano, kad valstybė nepakankamai griežtai elgiasi su tais, kurie sužlugdė nacionalinės svarbos įmones ••Prokurorai yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą

„Snoro“ akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas Didžiosios Britanijos teisme jau sulauks nuosprendžio. Reuters Tuo metu krito ir Latvijos komercinis bankas „Latvijas Krajbanka“, kurio akcijas valdė „Snoras“ ir V. Antonovas. Banko veikla sustabdyta 2011-ųjų lapkričio 21 dieną, o po mėnesio Rygos apygardos teismas paskelbė jį nemokiu. Pinigų plovimu įtariami buvę „Snoro“ akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje ir laukia teismo sprendimo savo ekstra-

» Buvę „Snoro“ akcininkai atmeta

kaltinimus dėl finansinių machinacijų ir tvirtina, kad su jais bandoma politiškai susidoroti

dicijos byloje. Londono Vestminsterio magistrato teisme V. Antonovo ir R. Baranausko ekstradicijos klausimas nagrinėjamas jau beveik dvejus metus. Lietuvos generalinė prokuratūra yra pateikusi Europos arešto orderį dėl šių asmenų suėmimo. Jiems pareikšti įtarimai pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto. Buvę „Snoro“ akcininkai atmeta kaltinimus dėl finansinių machinacijų ir tvirtina, kad su jais bandoma politiškai susidoroti.

Verslas šešėlyje Prieš beveik du dešimtmečius baigęs Plechanovo

ekonomikos akademiją V. Aleksandrovičius Antonovas pradėjo dirbti banke „Lefko bank“. Iš pradžių dirbo vyr. ekonomistu, vėliau – Vertybinių popierių departamento vadovu. Rusų kilmės ekonomistas po dvejų metų įsigijo bankrutuojančio banko „Akademkhimbank“ akcijų, o per sukurtą „Convers Group“ grupę – kitų bankų kontrolinius paketus. 68,1 proc. „Snoro“ akcijų V. Antonovas nusipirko dar 2003 metais, po dvejų metų „Snoras“ įsigijo Latvijos banko „Krajbanka“ akcijų. V. Antonovas valdė ir keletą Ukrainos bei Panamos bankų. Abejotiną

reputaciją turinčio verslininko nuosavybės dydį gaubia daugybė šešėlių. Vis dėlto plečiamos įtakos zonos Rytų Europoje, rodos, nepavyko praplėsti dar labiau. Britams rusų kilmės verslininko veikla kėlė įtarimų. 2008 metais V. Antonovą labai papiktino Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų priežiūros institucijos sprendimas neleisti „Snorui“ steigti filialo Jungtinėje Karalystėje. Britai sprendimą motyvavo tuo, kad bankas priežiūros institucijai pateikė klaidingus ir neišsamius atsakymus. Maža to, suabejota ir pačia V. Antonovo reputacija. Pastarasis aiškino,

jog Didžioji Britanija „Snoro“ neįsileido todėl, kad jo savininkas – rusas. Jau tuomet kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės virė nuo kalbų, kad rusų kilmės bankininkas buvo įsipainiojęs į pinigų plovimo operacijas. Vėliau pranešta, kad V. Antonovas traukiasi iš Rusijos – pardavė turėtas 40,04 proc. Rusijos banko „Investbank“ akcijų, atsistatydino iš banko valdybos. Jis liko „Convers Group“ prezidentu, Latvijos „Krajbanka“ bei „Snoro“ stebėtojų tarybos nariu. Dėl pastarųjų vardų V. Antonovas, tikėtina, ir bus teisiamas Lietuvoje.

Karjera

11

Ką privalu žinoti ieškant darbo Darbo paieška – ir mokslas, ir menas, rašo businessinsider.com. Tačiau yra kelios taisyklės, leidžiančios nepasiklysti darbovietės paieškų labirintuose. Jei 2014-uosius išsirinkote karjeros pokyčiams, šis sąrašas jums padės jaustis labiau užtikrintiems.

Susidarykite planą Negali kur nors nueiti, jei nežinai, kur eini. Nusibrėžkite savo tikslus ir susidarykite konkretų planą, kaip jų sieksite. Pagalvokite, kokį darbą mėgote dirbti anksčiau, net

» Nesigirkite

atidumu savo CV, jei nesugebate šio parašyti be klaidų

jei tai buvo praktikanto pozicija ar savanorystės akcija. Sudarytame plane žymėkite pažangą. Išsikelkite kiekvienos savaitės tikslus ir prisiimkite visą atsakomybę, jei nepavyksta jų įgyvendinti. Nepamirškite už pasiekimus save apdovanoti.

Pasiruoškite „įrankius“ Kiekvienas žmogus, ruošdamasis kelionei, stengiasi apsirūpinti visomis reikiamomis priemonėmis ir įrankiais. Kodėl kitaip reikėtų elgtis, ieškant darbo? Pasitikrinkite gyvenimo aprašymą ir paprašykite draugų ar pažįs-

tamų, kad jie šį įvertintų. Apmąstykite socialinio tinklo paskyros atnaujinimą. Žinoma, tinkamos priemonės neatneš darbo tiesiog prie kojų, tačiau leis bent žingsniu prie jo priartėti.

Tikslų sąrašo kūrimas Prieš pradedant darbo paieškas vertėtų aiškiai apsibrėžti, kokios įmonės, kokia industrija ir kokios pareigos jus domina. Pasidomėkite pasirinktomis kompanijomis, raskite apie jas informacijos. Tikslas leis susitelkti ties vienu tikslu ir nesiblaškyti tarp skirtingų vietų.

Žmonės, sprendžiantys, ar priimti jus į darbą, visuomet atsimena jūsų elgesį. Scanpix

Nuolatos ruoškitės Kiekvienam interviu ruoškitės taip, lyg tai būtų lemiamas jūsų gyvenimo pokalbis. Žinokite viską apie kompaniją. Pasiruoškite galimiems klausimams ir pasistenkite sudaryti gerą įspūdį. Parepetuokite – surenkite bandomąjį interviu su draugais ar savo artimaisiais.

Visuomet pasakykite „ačiū“ Žmonės, sprendžiantys, ar priimti jus į darbą,

visuomet atsimena jūsų elgesį. Nepamirškite, kad laikas yra labai brangus, todėl nepatingėkite pasakyti „ačiū“ tiems, kurie savo laiku dalijasi su jumis.

Susitvarkykite socialinių tinklų paskyrą Patinka jums tai ar ne, tačiau darbdaviai dažniausiai peržiūri potencialių kandidatų paskyras socialiniuose tinkluose. Būkite atsargūs dalydamiesi informacija – juk norite, kad jus matytų iš geriausios pusės.

Skirkite laiko detalėms Jūsų gyvenimo aprašyme negali būti nė vienos gramatinės klaidos. Nesigirkite atidumu savo CV, jei nesugebate šio parašyti be klaidų. Nepervertinkite savo patirties – dveji metai patirties toli gražu nėra ilgametė patirtis. Kalbant apie darbo pokalbį, būkite kuo geriau pasiruošęs. Nevėluokite ir stenkitės žinoti, su kuo kalbėsitės. Neklauskite, kuo užsiima kompanija. Atrodysite kur kas rimčiau, jei būsite iš anksto tai sužinojęs.

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė UAB „Biomedika“ – jau daugiau kaip 17 metų sėkmingai vykdo veiklą Lietuvoje. Pagrindinė veikla yra medicinos, laboratorijų ir filtravimo įrangos importas ir jos platinimas vartotojams. Šiandien įmonė ieško naujo komandos nario dirbti Vilniuje.

SANDĖLIO VADYBININKAS Jūsų kasdienės pareigos bus: Sklandaus, efektyvaus sandėlio darbo ir procesų organizavimas, prekių likučių priežiūra bei kontrolė. Prekių priėmimas, rūšiavimas, užsakymų tiekėjui komplektavimas, jų pristatymas klientams. Krovinių transportavimo organizavimas bei kontrolė, dokumentų, susijusių su sandėlio veikla administravimas. Ataskaitų generavimas ir informacijos pateikimas, periodinis inventorizavimas, kitos su logistika/ tiekimu susijusios funkcijos. Pagalba iškraunant/pakraunant krovinius. Nuolatinis, aktyvus bendravimas su kolegomis.

CV-Online klientė – automobilių prekybos atstovybė, kurioje galioja tarptautinėms įmonėms būdingi darbo principai: kasdieninėje veikloje vadovaujamasi tokiomis vertybėmis kaip sąžiningumas, pagarba ir atsakingumas. Vadovai vertina darbuotojų individualumą, rūpinasi saugia darbo aplinka ir jaučia socialinę atsakomybę. Skatina darbuotojų tobulėjimą, įsitaukimą į darbą, lojalumą ir puikių rezultatų siekimą, todėl nuolat investuoja į darbuotojų kompetencijos kėlimą. Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

Šiai pozicijai idealus kandidatas būtų atitinkantis šiuos reikalavimus: • Aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas; • Puikūs bendravimo įgūdžiai, iniciatyvumas, savarankiškumas, atsakingumas, pareigingumas; • Anglų kalbos pagrindai; • Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; • Vairuotojo pažymėjimas ir ne mažesnė nei 2 metų vairavimo patirtis.

Darbo aprašymas: • Rinkodaros pardavimo planų rengimas; • Pardavimo duomenų kaupimas, analizavimas ir ataskaitų rengimas; • Naujų produktų pristatymo ir mokymų pardavimo komandai organizavimas; • Klientų atsiliepimų kaupimas, analizavimas ir aptarnavimo kokybės gerinimas; • Padalinio darbo organizavimas, strateginių tikslų formavimas, motyvacinės sistemos kūrimas.

Mes Jums siūlome: • Visas socialines garantijas bei motyvacinius priedus; • Įvedimo programas naujokams; • Darbą draugiškame kolektyve; • Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes; • Konkurencingą atlygį. Kompanijos UAB „Biomedika“ vardu, visus, norinčius dalyvauti konkurse, labai prašome kreiptis tik per CV-ONLINE kompaniją!

Reikalavimai: • Būtina ne mažesnė nei 3 metų pardavimo darbo patirtis; • Būtinos geros anglų ir rusų kalbos žinios (raštu ir žodžiu); • Gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus; • Puikūs bendravimo,vadovavimo, organizaciniai, derybiniai, pardavimo įgūdžiai; • Strateginis mąstymas, atsakingumas, veržlumas, iniciatyvus požiūris į darbą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

PARDAVIMO VADOVAS (AUTOMOBILIAI)

CV-Online klientas UAB „Praslas“ – užsiima įvairių pjautinės medienos rūšių importu ir eksportu bei prekyba Lietuvos rinkoje. Nuo 2000 metų dirbanti įmonė žinoma kaip patikima verslo partnerė. Šiandien įmonė darbui Vilniuje ieško

PROJEKTŲ VADOVO (-ĖS) Darbo aprašymas: • Pardavimo planų sudarymas ir vykdymas; • Pardavimo projektų planavimas, organizavimas, koordinavimas; • Derybų vedimas su esamais ir potencialiais klientais; • Komercinių pasiūlymų, sutarčių ruošimas. Reikalavimai: • Ne mažesnė nei 3 metų panašaus darbo patirtis; • Patirtis medienos apdirbimo srityje (būtų didelis privalumas); • Geri planavimo, darbo organizavimo įgūdžiai; • Anglų ir rusų kalbų žinios; • Aktyvumas, lankstumas, atsakingumas; • Geri analitiniai gebėjimai ir orientacija į rezultatą. Kompanija siūlo: • Darbą socialiai atsakingoje ir augančioje įmonėje; • Konkurencingą atlygį ir solidžius priedus pasiekus ambicingų tikslų; • Visas darbui reikalingas priemones.


12

Užsienyje

Nr. 27 2013 m. gruodžio 9–22 d.


Savaitraštis Ekonomika.lt Nr. (2) 140