Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ J. Akelis: Patarimų, įžvalgųSAVAITRAŠTIS. vertė dažnai priklauso ir nuo įmonės noro sekti gautomis rekomendacijomis Plačiau 14–15 p.

Laikraštis leidžiamas kas antrą pirmadienį.

ŠIAME NUMERYJE Statistikos smulkintuvė išmaniajam piliečiui Gyvename paskendę informacijoje. Skaičiuojama, kad 2012 metais žmonija sukūrė daugiau informacijos nei per visą istoriją iki 2003-iųjų. Gerai, kad yra mokančių duomenis mums pateikti suprantamu būdu. Plačiau 7 p.

Verslas nori ramybės Metų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozityviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais, o verslo bendruomenei linki ramybės.

I. Šimonytė: Lietuvoje yra kone gero tono ženklas aiškinti, kad mokesčiai turi būti maži, tačiau pensijos ir biudžeto išlaidos „europinės“ ir „orios“ Plačiau 18 p.

2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Nr. 28 (138)

Keturiolika 2014-ųjų prognozių Plačiau 4–5 p.

Plačiau 10–11 p.

Įsimintiniausi metų įvykiai skaičiais Bankrutuojantys miestai ar ekonomiką skatinantys kūdikiai – viskas turi savo kainą. „Ekonomika.lt“ pristato, mūsų vertinimu, įsimintiniausius šių metų įvykius skaičiais. Plačiau 12–13 p.

Technologijų Trojos arklys Lapkritį visame pasaulyje gerai žinomas mokslinės fantastikos rašytojas Davidas Brinas sakė, kad 2014 metai žymės naujojo amžiaus pradžią. Dar prieš tai, kai sausio danguje nugriaudės fejerverkai, pasidomėjome, kokių technologinių iššūkių atneš kiti metai. Plačiau 16–17 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

456,38 +1,56% 814,88 –1,88% 408,11 +0,27% 6,584.70 +1,33% 4,058.13 +0,62% 15,859.22 +4,49% Gruodžio 6 – 19 d. duomenys

Vienas didžiausių konferencijų centrų Vilniaus senamiestyje maloniai kviečia mokytis ir švęsti. Viena vieta – daug pasirinkimų: ✔ ✔ ✔ ✔

Mokymai Konferencijos Renginiai ir pobūviai įmonėms Vestuves, jubiliejai ir kitos šeimos šventės

www.mikotelgroup.com Kaina 3 Lt

Užs. Nr. 138 Tiražas: 15 000

Užsakymai priimami: e. paštu reservation@mikotelgroup.com. Tel.+370 5 233 88 22

www.ekonomika.lt


Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Veidrodėli, veidrodėli... Šeimos šiluma sušildysiančios Šv. Kalėdos suteiks progą bent trumpam pabėgti nuo BVP, NPD, GPM, MMA, PVM, SGD, ECB, FED, ESF, VSD, STT ar kitų raidžių kombinacijų bei užmiršti kreives, grafikus, burbulus ir rinkas. Tačiau neilgam.

A

psikeitus dovanomis ir sočiai prisikimšus šventinio maisto, teks sėsti prie sunkiausios metų užduoties – įvertinti praėjusius ir apmąstyti ateinančius metus. Verslininkams, politikams, ekspertams ir kiekvienam eiliniam mirtingajam tiesiog būtina priešais sielos veidrodį nusivalyti 2013 metų vakarėlio makiažą – laikas ruoštis ateičiai. Augimo ir gerovės etiketėmis aplipdyti 2014-ieji turėtų būti sotesni visiems – jei pasaulio nesudrebins ekonominiai kataklizmai, galime tikėtis pilnesnių šaldytuvų, sklidinesnio degalų bako ir mažiau nerimo gavus sąskaitas. Jei dažnai save ekonomisto profesijos titulu mėgstantys apdovanoti politikai sugebės susivaldyti pravalgymui neišmetę dar vieno kito milijardo litų, nukulniavus Arklio metams, rietenose dėl 2015-ųjų šalies biudžeto jau girdėsime kaip asignavimų milijonai dalijami eurais. Jei santūriu progresu ir darbo grupių debesimis papuoštoje politinėje padangėje pavyks išvysti vieną kitą valios ir ryžtingumo spindulėlį, kitąmet galime tikėtis ir „Gazprom“ galvos skausmu tapusio Stokholmo arbitražo sprendimo. 2014-aisiais Lietuvos gyventojų laukia ir dar vienas pilietiškumo išbandymas – artėja laikas, kai

spręsime, kas ateinančius 5 metus šildys S. Daukanto gatvėje įkurtuose rūmuose stūksančią šalies vadovo kėdę. Gal referendumo geismo užlieta visuomenė galiausiai įrodys, jog yra pakankamai pilietiška, kad vieną pavasario sekmadienį skirtų savo ateities sprendimui priimti. Žvelgiant į besibaigiančius 2013-uosius, veidus turėtų puošti šypsenos – tai pirmieji metai nuo 2007ųjų, kai Lietuvos ekonomikoje optimizmo šūksniai skambėjo dažniau nei nusivylimo atodūsiai. Lietuvos progreso garvežys nelėtina apsukų, teigiami tarptautinių reitingų pokyčiai glosto kiekvieno savimeilę, o augimo šviesoje linksniuojamas šalies vardas suteikia pasitikėjimo. Kiek simboliška, tačiau narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį minėsime šalies ekonomikai pranokstant Portugalijos rodiklius. Kartu su šiuo įvykiu netenkame ir „naujųjų“ narių statuso. Vis dėlto visas laukiantis gėris yra papuoštas vienu dideliu „jei“. Politinių, ekonominių ir net karinių grėsmių apstu, tačiau, minėdami 24-ąsias lietuviškos demokratijos metines turėsime įrodyti, kad jau išmokome ne tik „nusirašinėti“ raidos veiksmus nuo Vakarų Europos. Pažaboję rietenas, galime pakinkyti kitų metų arklį ir jam ant kupros nurisnoti tvaraus augimo link.

» Lietuvos ekonomikoje optimizmo šūksniai skambėjo dažniau nei nusivylimo atodūsiai

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

l

Užsakomasis turinys

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 138 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Savaitės tema

Keturiolika 2014-ųjų prognozių Santūrumu pasižymintys ekspertai, kalbėdami apie artėjančius Arklio metus, rodeo nežada – 2014-ųjų kumelė risnos ramiai ir užtikrintai. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

L

eidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekonomistai mano, kad ir 2014-aisiais Lietuvos vardas puikuosis sparčiausiai augančių Europos Sąjungos (ES) valstybių olimpe, o kelerius metus trunkantį pakilimą vainikuos bendros Senojo žemyno valiutos – euro kelionės mūsų pinginių link pabaiga. Kaip ir kasmet, metų gale analitikams pateikiame įvairių ekonomikos scenarijų ir prašome įvertinti jų tikimybę. Pernai, jau antrą kartą iš eilės, taikliausią prognozę pateikė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, iš 13 scenarijų tiksliausiai įvertinęs 12. Jam nepavyko numatyti tik šalies finansų sektorių bei krepšinio sirgalius supurčiusios Ūkio banko griūties.Vis dėlto praeitis jau lieka knygose, kur kas įdomiau pažvelgti į tai, kas bus.

1. Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus (labai didelė tikimybė – 93,5 proc.) Ekonomistų klausėme, kokia tikimybė, kad ateinan-

čiais metais atitiksime Mastrichto kriterijus ir būsime pakviesti prisijungti prie euro zonos. Kalbinti ekspertai vienbalsiai sutarė, kad euro galime laukti jau 2015-ųjų pradžioje. „Beveik nelieka abejonių, kad Lietuva bus pakviesta prisijungti prie euro zonos nuo 2015 metų pradžios“, – sakė N. Mačiulis. „Infliacijos tendencijos yra palankios, vienintelė grėsmė – fiskalinis kriterijus, esantis politikų rankose“, – teigė „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Ekspertų vertinimu, atitikti Mastrichto kriterijus – realiausias kitų metų scenarijus.

2. Lietuvos BVP augs sparčiausiai ES (vidutinė tikimybė – 55 proc.) Prognozuojama, kad BVP augimas kitais metais pranoks 3,5 proc. ribą, tačiau priduriama, jog tai nereiškia, kad jis bus sparčiausias. „Kaip ir šiemet, 2014-aisiais mus gali aplenkti Latvija ir galbūt Lenkija, Estija ar net Švedija“, – aiškino vyriausiasis banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

»

4. Dalios Grybauskaitės laukia antra prezidento kadencija (labai didelė tikimybė – 87,5 proc.) Ekonomistai vieningai sutarė, kad rimto varžovo D. Grybauskaitei kol kas nematyti. „Negalima

Dabartinė padėtis Lietuvos darbo rinkoje primena Suomiją ir Švediją, šiose sprogus NT burbului

Turės oficialius namus

scenarijai 2013–2014

••Analitikų prognozės dėl VAE projekto šiemet optimistiškesnės – pernai VAE atsisakymo scenarijaus tikimybė siekė 67 proc. ••Vilniaus miesto nemokumas kalbintiems ekspertams atrodo mažiausiai tikėtinas ••Spartesniam euro zonos augimui neteikiama didelių vilčių ••Dvejus metus iš eilės tiksliausiai scenarijus prognozavo Nerijus Mačiulis

3. Lietuvoje bus įvesti progresiniai mokesčiai (maža tikimybė – 28,75 proc.) Ekspertai silpnai vertino progresinių mokesčių galimybę ir tai motyvavo bendru supratimu, kokia arši konkurencinė kova dėl investicijų vyksta kaimynystėje. „Manau, kad tokia reforma nepadidintų biudžeto pajamų, nepagerintų mažesnes pajamas gaunančių gyventojų padėties, todėl, atlikus gilesnę analizę, ši iniciatyva turėtų atvėsti“, – teigė N. Mačiulis. Tik G. Nausėda užsiminė apie vidutinę galimybę dar labiau įsitvirtinti mokesčių progresyvumui.

ĮMONIŲ NAUJIENOS

FAKTAI

Panašios nuomonės laikėsi ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis tarp kandidačių augimo lenktynėse aplenkti Lietuvą taip pat nurodė Latviją ir Švediją.

••Sutariama, kad ECB pinigų politikos pokyčiai mažiau tikėtini nei JAV centrinio banko

Prognozuojama, kad Lietuvos BVP augimas kitais metais pranoks 3,5 proc. ribą, tačiau priduriama, jog tai nereiškia, kad jis bus sparčiausias ES. Scanpix

atmesti galimybės, kad kova bus įdomi ir daug ką lems rinkimų kampanija, – tikino V. Klyvienė. – Vis dėlto dabartinės vadovės pozicijos yra labai stiprios.“

5. Bus atsisakyta Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto (vidutinė tikimybė – 56,25 proc.) Tokią galimybę ekspertai vertino vidutiniškai. Ž. Maurico manymu, labiausiai tikėtina, kad VAE projektas ir toliau bus vilkinamas. G. Nausėda buvo kiek skeptiš-

kesnis ir teigė manąs, kad dabartinė įvykių eiga rodo, jog atominė energetika negrįš į Lietuvą. „Veikiausiai tai bus padaryta mūsų partnerių rankomis“, – sakė SEB banko ekspertas.

6. Nedarbo lygis Lietuvoje bus mažesnis nei 8 proc. (maža tikimybė – 22,5 proc.) Apmaudu, tačiau gerų naujienų Lietuvos darbo rinkoje tikėtis kitąmet nevertėtų – nedarbo lygis ir toliau mažės laipsniškai. N. Mačiulio teigimu, tai lemia struktūrinio

nedarbo problemos. „Dabartiniai bedarbiai neturi kompetencijų, kurių tikisi darbdaviai. Dėl to sunku įsivaizduoti, kad nedarbo lygis kitąmet bus mažesnis nei 8 proc.“, – sakė N. Mačiulis. Panašios nuomonės laikėsi ir Ž. Mauricas. Jis pridūrė, kad panaši padėtis vyravo Suomijoje ir Švedijoje, kur, sprogus NT burbului, darbo rinka normalizavosi tik po gero dešimtmečio. Kiek optimistiškesnė buvo V. Klyvienė. „Manau, kad nedarbas išliks apie 9 proc., tačiau tai yra įma-

Scenarijų tikimybės Scenarijus

Violeta Klyvienė Nerijus Mačiulis

Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus Lietuvos BVP augs sparčiausiai Lietuvoje bus įvesti progresiniai mokesčiai Dalia Grybauskaitė bus perrinkta antrai kadencijai Bus atsisakyta VAE projekto Nedarbo lygis Lietuvoje bus mažesnis nei 8 proc. Prieš euro įvedimą Lietuvoje pakils NT kainos Vilniaus miestas taps nemokus Euro zonos ekonomika augs sparčiau nei 2 proc. FED ir ECB baigs pinigų skatinimo politiką Rusijos ekonomika patirs recesiją Lėtės Kinijos BVP augimas Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES Naftos kaina kris

Labai didelė 90 proc. Labai didelė 99 proc. Labai didelė 90 proc. Labai didelė 95 proc. Labai didelė 85 proc. Maža 30 proc. Didelė 75 proc. Maža 30 proc. Maža 25 proc. Maža 30 proc. Vidutinė 50 proc. Labai maža 10 proc. Labai didelė 90 proc. Labai didelė 95 proc. Labai didelė 95 proc. Didelė 70 proc. Vidutinė 50 proc. Vidutinė 40 proc. Labai didelė 85 proc. Vidutinė 50 proc. Vidutinė 50 proc. Labai maža 5 proc. Maža 15 proc. Maža 20 proc. Labai maža 2 proc. Maža 20 proc. Vidutinė 55 proc. Labai maža 5 proc. Maža 25 proc. Maža 30 proc. Maža 15 proc. Labai maža 5 proc. Maža 35 proc. Vidutinė 40 proc. Maža 20 proc. Maža 30 proc. Maža 20 proc. Labai maža 0 proc. Labai maža 5 proc. Labai didelė 90 proc. Labai maža 10 proc. Labai maža 10 proc. Vidutinė 40 proc. Vidutinė 50 proc. Didelė 75 proc. Labai didelė 90 proc. Didelė 80 proc. Labai didelė 95 proc. Vidutinė 50 proc. Vidutinė 50 proc. Vidutinė 40 proc. Maža 30 proc. Maža 25 proc. Didelė 80 proc. Didelė 65 proc. Didelė 70 proc.

Vertės. Labai maža 0–14 proc., maža 15–39 proc., vidutinė 40–59 proc., didelė 60–84 proc., labai didelė 85–100 proc.

Gitanas Nausėda Žygimantas Mauricas

Vidurkis Labai didelė 93,5 proc. Vidutinė 55 proc. Maža 28,75 proc. Labai didelė 87,5 proc. Vidutinė 56,25 proc. Maža 22,5 proc. Maža 20,5 proc. Maža 18,75 proc. Maža 31,25 proc. Maža 28,75 proc. Maža 27,5 proc. Labai didelė 85 proc. Vidutinė 42,5 proc. Didelė 60 proc.

noma – situacija priklauso nuo to, kaip įsisiūbuos renovacijos procesas“, – aiškino ekonomistė.

7. Prieš įsivedant eurą gerokai išaugs NT kainos (maža tikimybė – 20,5 proc.) Leidinio „Ekonomika. lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad tokia tikimybė yra itin maža, mat kainų augimą lemia kiti faktoriai. „Negalima atmesti, kad dalis rinkos dalyvių norės sužaisti euro „partiją“, tačiau NT brangimą turėtų skatinti toli gražu ne tik euro įvedimo lūkesčiai“, – aiškino G. Nausėda.

8. Vilniaus miestas taps nemokus (maža tikimybė – 18,75 proc.) Ekspertų teigimu, daugiau nei milijardo litų skolą sukaupusio didžiausio Lietuvos miesto bankrotas – mažiausiai tikėtinas kitų metų scenarijus. Pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad tokia situacija beveik neįmanoma net susidūrus su rimtais

sunkumais, nes sostinė būtų gelbėjama visų mokesčių mokėtojų lėšomis.

9. Euro zonos augimas pranoks 2 proc. (maža tikimybė – 31,25 proc.) „Atskiros euro zonos šalys gali pasiekti spartesnę nei 2 proc. plėtrą, tačiau visam regionui tai negresia“, – puikiai iliustruodamas kolegų nuomonę aiškino G. Nausėda.

10. FED ir ECB stabdys pinigų skatinimo politiką (maža tikimybė – 28,75 proc.) Šiuo klausimu kai kurių pašnekovų nuomonės išsiskyrė. N. Mačiulio manymu, nėra nė menkiausios tikimybės, kad JAV ir Europos centriniai bankai liausis rinkas tvindę pigiais pinigais. „Žemos bazinės palūkanos išliks bent iki 2015 metų vidurio – FED pirks mažiau obligacijų, tačiau apie pinigų bazės mažinimą dar net nebus kalbų“, – pasakojo N. Mačiulis. Ž. Mauricas mano, kad

» Beveik nelieka abejonių, kad

Lietuva bus pakviesta prisijungti prie euro zonos nuo 2015 metų pradžios

ekonomikos augimas nebebus skatinamas bent jau už Atlanto. „JAV ekonomikos rezultatai yra itin geri, tad labai tikėtina, kad JAV pabaigs ekonomikos skatinimo programą jau 2014 metų pradžioje“, – sakė Ž. Mauricas. Kas buvo teisus, paaiškės tik kitąmet.

11. Rusijos ekonomika patirs recesiją (maža tikimybė – 27,5 proc.) Beveik visi ekspertai neįžvelgė didesnių grėsmių rytinei Lietuvos kaimynei. „Didelis Rusijos vidaus rezervas neleis patirti recesijos – turimų lėšų pakaks investicijoms, vartojimui ir ekonomikai skatinti“, – mano V. Klyvienė. Pasak Ž. Maurico, neigiamos įtakos Rusijos augimui gali turėti krintančios naftos kainos.

12. Lėčiau augs Kinijos ekonomika (labai didelė tikimybė – 85 proc.) Kad Kinijos ekonomika augs lėčiau, prognozavo visi savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai. Teigiama, kad tokią situaciją skatina ne ekonomikos krizė, o intensy-

5

vėjantis vidaus vartojimo skatinimas.

13. Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES (vidutinė tikimybė – 42,5 proc.) Kijevo perspektyvą susisaistyti su Briuseliu analitikai vertino dviprasmiškai – sutariama, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau sprendimą nulemti gali išoriniai veiksniai. „Padėtis galėtų pasikeisti po 2015 metais įvyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų“, – sakė G. Nausėda.

14. Naftos kaina kris (didelė tikimybė – 60 proc.) Visi leidinio „Ekonomika. lt“ kalbinti analitikai tvirtino, jog labai tikėtina, kad 2014 metais mažės naftos kaina. „Skalūnų dujų revoliucija įgalino JAV stipriai sumažinti priklausomybę nuo naftos, taip pat šiek tiek sumažino šios žaliavos paklausą“, – sakė N. Mačiulis. Net mažiausią kritimo tikimybę prognozuojanti V. Klyvienė teigė, jog yra įsitikinusi, kad kaina mažės, tačiau pavadinti proceso kritimu sakė nedrįstanti.

„Modus grupei“ priklausančiame automobilių salone sostinės Ozo gatvėje duris atvėrė pirmasis Lietuvoje oficialus „Porsche“ salonas ir techninės priežiūros centras. Naujasis „Porsche“ salonas yra pirmasis Lie-

tuvoje ir trečiasis Baltijos šalyse. „Porsche“ prekės ženklas priklauso didžiausio Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ koncernui. Šiam taip pat priklauso „Audi“ ir „Lamborghini“ gamintojai.

Ieškos milijardo dolerių vertų idėjų Lietuvos verslininkas Ilja Laursas su verslo partneriu, buvusiu „Microsoft“ Baltijos šalių padalinio generaliniu direktoriumi Mindaugu Glodu Lietuvoje įkūrė rizikos kapitalo fondą. Pasak jo įkūrėjų, „Nextury Ventures“ orientuotas į vadinamųjų startuolių kūrimą ir paramą, aktyviai bendradarbiaus su mokslo ir švietimo įstaigomis, ieškos potencialą turinčių verslo startuolių ne tik Lietuvoje, bet ir šalyse kaimynėse bei į juos investuos. Fonde bus naudojami tik privatūs pinigai.

I. Laursas ir M. Glodas Lietuvoje įkūrė rizikos kapitalo fondą „Nextury Ventures“. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Palieka Šiaulių banką Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir administracijos vadovas Audrius Žiugžda nusprendė baigti darbą Šiaulių banke, kuriam vadovavo trejus metus. Jam vadovaujant, Šiaulių banko padalinių tinklas

buvo išplėstas iki 77 skyrių visoje Lietuvoje, klientų skaičius padidėjo dvigubai ir perkopė 300 tūkst. Tarp Lietuvoje veikiančių komercinių bankų Šiaulių bankas pagal valdomą turtą šiemet tapo 5-uoju banku.

Paprasta ir sumanu veiklą registruoti internetu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojams, norintiems vykdyti veiklą su verslo liudijimu, paprasčiausia jį įsigyti e. būdu. Tam tereikia: l VMI tinklalapyje www. vmi.lt pasirinkti paskyrą Mano VMI ir prisijungti mokesčių mokėtojams patogiais būdais: per išorines sistemas (pvz., e. bankininkystę), su e. parašu arba naudojant VMI išduotas prisijungimo korteles; l meniu punkte „Verslo liudijimai“ pasirinkti „Naujo verslo liudijimo išdavimas“ / „Verslo liudijimo pratęsimas“; l užpildyti atitinkamus laukus: nurodyti norimos veiklos rūšį, vykdymo vietą, terminus ir kt. reikiamą informaciją (pagal pateiktus duomenis sistema paruoš

prašymą išduoti verslo liudijimą); l meniu punkte „Paslaugos“ pasirinkti nuorodą „Verslo liudijimo išdavimas“. Sistema pateikia pranešimą apie mokėtinus mokesčius, kuriuos galima sumokėti per e. bankininkystę, spaudos kioskuose, „Perlo“ terminaluose, pašte ar banke; l sumokėti nurodytą mokestį. Gavus verslo liudijimą arba teigiamą atsakymą dėl verslo liudijimo išdavimo / pratęsimo, galima pradėti vykdyti veiklą. VMI primena, kad, viršijus 15 500 litų sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos (nuo pirmo lito) apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos su pažyma. Užsakymo Nr. 12172013


Savas verslas

6

SAVAITĖS KLAUSIMAS

1 4

24% 2) Taip, pritarčiau didinimui iki 1 500 litų 46% 3) Nepritarčiau jokiam didinimui 28% 4) Neturiu nuomonės 3% 1) Taip, pritarčiau didinimui iki 1 100 litų

3

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

2

Ar pritartumėte, kad būtų didinama minimali mėnesinė alga (MMA)?

Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, MMA ir vidutinio atlyginimo santykis neturėtų būti didesnis nei 50 proc., todėl, esant dabartinėms aplinkybėms, MMA galima didinti iki 1,1 tūkst., bet tikrai ne iki žadamos 1,5 tūkst. litų ribos. Skaitytojų klausėme, kokiam MMA dydžiui pritartų jie.

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 223 skaitytojai.

Statistikos smulkintuvė išmaniajam piliečiui talas teigia, kad tai suteikia pasitikėjimo. „Juk visada malonu žinoti, kad tavo idėja tikima“, – teigia kurgyvenu.lt vadovas ir priduria, kad atsiradus investuotojui kyla poreikis susitelkti ir nenutolti nuo tikslo.

Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

■ Gyvename paskendę

informacijoje. Skaičiuojama, kad 2012 metais žmonija sukūrė daugiau informacijos nei per visą istoriją iki 2003-iųjų. Gerai, kad yra mokančių duomenis mums pateikti suprantamu būdu. Visi kuriems yra tekę ieškoti gyvenamosios vietos, puikiai supranta, kaip nelengva išsirinkti tinkamą užuovėją. „Kai ieškojau būsto, norėjau palyginti gyvenamuosius namus pagal šildymo kainą, saugumo lygį“, – pasakoja pradedančiojo verslo kurgyvenu.lt įkūrėjas ir vadovas Andrius Gintalas. Darbą banke palikęs verslininkas kartu su bendraminčiais sukūrė platformą, leidžiančią labai paprastai sužinoti detalią informaciją apie didžiąją dalį Lietuvoje stūksančių pastatų. Šildymo kaina, turto vertė, konstrukcijos tipas, oro tarša, nusikalstamumas, triukšmingumas, netoliese esančių mokyklų lygis ir daugelis kitų duomenų – viskas vienoje vietoje. „Turima informacija leidžia spręsti, kaip būtų galima paveikti vieną ar kitą vietą, todėl su bendraminčiais nuspren-

ĮDOMU

Išnaudoja konkurencinę kovą

Parašas: A. Gintalo teigimu, atsiradus investuotojui kyla poreikis susitelkti ir nenutolti nuo tikslo. Ruslano Kondratjevo nuotr.

dėme rasti būdą, kaip visą informacija padaryti kuo suprantamesnę“, – kaip gimė idėja, pasakoja A. Gintalas.

Išmaniojo miesto užuomazga Kurgyvenu.lt vadovas pasakoja manąs, kad svarbiausia – suteikti galimybę įvertinti sąlygas. „Svarbu, kad būtų galimybė įvertinti savo turtą ir sąlygas daryti įtaką gyvenamajai aplinkai“, – pasakoja A. Gintalas.

» Visada malonu

žinoti, kad tavo idėja tikima

Pašnekovas priduria, kad kiekvienas žmogus yra suinteresuotas pagerinti savo gyvenimo kokybę, todėl svarbu jam suteikti šią galimybę. „Galiausiai, jei niekaip negali paveikti aplinkos, kurioje gyveni, gal vertėtų pasidomėti informacija apie vietas, kur tokios sąlygos yra“, – sako A. Gintalas. Kurgyvenu.lt rinkodaros specialistė Laura Tyrylytė priduria, kad naujo verslo tikslas – sujungti skirtingą informaciją į vieną dinamišką būtį. „Tai platforma, suteikianti galimybę išmaniojo miesto piliečiui gauti informaciją apie savo gyvenamąją aplinką

ir ją keisti“, – pasakoja L. Tyrylytė.

Geriausia – nedvejoti A. Gintalas tikina, kad pradedančiojo verslininko kelias nėra rožėmis klotas. „Gražios „Google“ ir „Facebook“ istorijos yra skirtos startuoliams prieš miegą papasakoti, kad įkvėpimo būtų lengviau ieškoti, – teigia „Practica Seed Capita“ investicijų šiemet sulaukusio verslo vadovas ir priduria, kad geriausia, ką gali padaryti pradedantysis verslininkas, – nedvejoti. – Geriau vieną kartą padaryti nei 10 išgirsti.“ Paklaustas, kaip verslą keičia investicijos, A. Gin-

Nors kurgyvenu.lt suteikia galimybę naudotis neišsemiamais informacijos klodais, kyla esminis klausimas, kaip iš to uždirbti. Apie tai paklaustas A. Gintalas sako, kad iš pradžių pajamos atkeliauja iš interneto portalo lankomumo. „Turime daug informacijos, kuri leis adekvačiai lyginti nekilnojamojo turto objektus ir išsirinkti geriausiai atspindintį poreikius, todėl galėsime teikti konkurencinius sprendimus turto plėtotojams ir brokeriams“, – subtilybėmis dalijasi A. Gintalas. Kalbėdamas apie tikslus, jis nesikuklina ir teigia, kad pagrindinis siekis – smarkiai pranokti užsibrėžtus tikslus. „Sakoma, kad visi žino, jog duomenys yra vertingi, tačiau retas supranta, ką su jais daryti, – teigia A. Gintalas. – Mūsų tikslas ir yra parodyti, kaip informacija padeda priimti protingus sprendimus.“

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Kaip pasiruošti kitų metų iššūkiams Šventinis periodas – pats tinkamiausias laikas ramiai apmąstyti kitų metų prioritetus ir pasiruošti naujiems iššūkiams, rašo inc.com. Pateikiame 12 patarimų, kurie turėtų padėti kiekvienam verslo savininkui ramia širdimi sutikti Naujuosius metus.

Įkvepiantys lyderiai nebūna geri vadovai Įkvepiantys lyderiai, tokie kaip a. a. Steve'as Jobsas, Billas Gatesas ar Samas Waltonas, dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau, kad ir kaip parodoksaliai skambėtų, jie nebuvo arba nėra patys geriausi vadovai. Tyrimas parodė, kad dažnai lyderiai įkvėpėjai nepasižymi pastovumu, todėl tai užkerta kelią siekiant efektyviausio vadovavimo.

Trumpesnės darbo dienos privalumai Šiomis dienomis darbuotojų darbo savaitę sudaro tikrai daugiau negu 40 valandų. Vis dėlto normas viršijantis darbo valandų skaičius darbuotojams – ne į gera. Dirbant daugelio žmonių emocinė būklė prastėja. Apie tai turėtų susimąstyti ir darbdaviai, nes tai turi įtakos kompanijos veiklos rezultatams.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

Projektai

7

Transporto sistemos progrese – išskirtinis vaidmuo Kaunui Jurga Brazauskaitė

■ Kauno regiono ekono-

minį ir socialinį potencialą sujungsiantis viešasis logistikos centras bus pradėtas plėtoti pastačius Kauno intermodalinį terminalą (KIT) greta Palemono geležinkelio stoties. Nors objekto statybų pabaiga numatyta 2014 metų antroje pusėje, antrasis šalies miestas ir geografinis centras jau dabar stengiasi sudominti potencialius investuotojus. Lapkritį Kauno miesto savivaldybėje surengtoje transporto sistemos progreso konferencijoje daugiausia dėmesio ir diskusijų sulaukė laikinosios sostinės ambicijos tapti intermodalinio pervežimo centru. Bendrovei „Fegda“ suteikus pagreitį terminalo statyboms, žadama, kad šio objekto pabaigtuvės įvyks anksčiau nei kiek didesniojo intermodalinio pervežimo „brolio“ Vilniaus Vaidotų stotyje. Rodos, tokios tradicinės dviejų didžiųjų miestų lenktynės gali būti naudingos.

Subalansuota transporto sistema „Diskusijas, kur įkurdinti viešąjį logistikos centrą (VLC), prisimenu dar nuo 2007 metų, – konferencijoje sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. – Pagaliau intermodalinio terminalo statybos darbai jau vyksta, o išvysčius „Rail Baltica“ projektą šios investicijos duos naudos visam regionui, verslui, oro uostui. Skaičiuojame, kad Palemone bus sukurta ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, o tai – naujos galimybės paslaugas VLC teikiančioms bendrovėms. Tai trečioji didžiausia investicija Kaune po KTU Santakos slėnio ir Žalgirio arenos projektų. Tikiuosi, kad visos Kauno bendrovės, ne tik teikiančios logistikos paslaugas, taps konkurencingesnės.“ Kauno viešasis logistikos centras europinės vėžės geležinkelio linija ties Palemonu bus sujungtas su „Rail Baltica" transporto koridoriumi. Geografiškai susisiekimui itin patogi laikinosios sostinės vieta, magistralė „Via Baltica“ ir oro uostas atveria galimybes pritraukti dar daugiau investicijų. Skaičiuojama, kad

88 mln. litų vertės KIT statybas Palemone iš dalies finansuoja ES Sanglaudos fondas. „Lietuvos geležinkelių“ archyvo nuotr.

po dešimtmečio per Kauną turėtų būti pervežama po 20–30 mln. tonų krovinių per metus. „Gegužę pasirašėme statybų rangos sutartį, o šiandien jau matome progresą, formuojama terminalo aikštelė, privažiavimo keliai. Šis projektas vertas didelio dėmesio, tad esame dėkingi už Susisiekimo ministerijos, Kauno miesto savivaldybės, automobilių kelių direkcijos indėlį. Tokia projekto koncepcija ir visos šalies transporto sistemos noras plėtoti intermodalinį pervežimą bus ne tik naudingas logistikos bendrovėms, bet, pirmiausia, neš naudą Kauno miestui bei regionui. Tai svarbiausia“, – pabrėžė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Logistų ir ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas įsitikinęs, kad Kauno intermodalinis terminalas ir viešasis logistikos centras sustiprins ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos transporto sistemos pozicijas. Cituodamas „Acme Distribution“ prezidentą J. Goldfogelį, jis pabrėžė, kad šis objektas yra priemonė, duosianti impulsą verslui, jo tolesnei plėtotei. Tai leis pasiūlyti naujų paslaugų spektrą, efektyviau konkuruoti su kelių transportu. „Be to, ne visos logistikos kompanijos yra pajėgios įsigyti bei per trumpą laiką įdiegti naujausias technologijas, skirtas

sandėliams valdyti, kroviniams išdėstyti, rūšiuoti. Kauno VLC netrukus tai leis padaryti vienoje vietoje. Intermodaliniai sprendimai – subalansuotos transporto sistemos garantas“, – teigė T. Sankauskas. „Linekos“ prezidentas mano, kad VLC plėtra galėtų padėti išspręsti akivaizdų tikslios statistinės informacijos bei srautų analizės, prognozių valdymo schemų trūkumą miestų transporto sistemoje.

Įvairiarūšio transporto naudojimas – svarbus Tyrimų bendrovės „Eurostat“ 2011 metų duomenimis, Lietuvoje 59 proc. krovinių gabenama kelių transportu, o 41 proc. – geležinkeliais. Tai vienas geriausių rodiklių tarp Europos Sąjungos šalių. Panašus pasiskirstymas yra tik Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Austrijoje, kitos šalys geležinkeliais gabena tik apie 18 proc. krovinių. Vadinasi, labiau teršiamas oras ir miestai, labiau apkraunami keliai. Susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Petrauskas pabrėžė, kad Lietuvoje, kartu ir aplink Kauną, nepakankamai išnaudojamas vandens transportas. Kauno VLC pasitarnautų Petrašiūnų uosto statybos, tinkamas Neries ir Nemuno upių išnaudojimas laivybai. Tai numatyta ir ilgalaikėje Vyriausybės strategijoje iki

Pirmieji iš keturių numatomų viešųjų logistikos centrų bus įkurti Vilniuje ir Kaune. Bendrovės nuotr.

2015 metų, kuria siekiama Kauno oro uostą daugiau išnaudoti krovinių gabenimui. Lietuvos ūkio plėtrai užtikrinti taip pat svarbu tinkamai išnaudoti modernizuotų I ir IX Europos transporto koridorių galimybes, padidinti tranzito mastą ir sudaryti palankias sąlygas Lietuvos vežėjams integruotis į Baltijos jūros regiono ir kontinentinės Europos transporto paslaugų rinką. „Intermodalinio transporto sistema turi būti plėtojama tolygiai. Lietuvoje numatyta statyti 4 stambius viešuosius logistikos centrus. Esu tikras, kad jie kurs dar didesnę pridėtinę vertę, gausime daugiau pajamų už tranzitines paslaugas, vystysime kitas aptarnavimo pas-

laugas“, – konferecijoje kalbėjo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Kauno VLC perspektyvos optimistiškos Bendrovės EY (Ernst&Young) atlikta galimybių studija ir krovinių srauto prognozės rodo, kad iki 2040-ųjų Kaunas gali tikėtis apie 26 mln. litų papildomų pajamų per metus. Šiuo metu per 300 įmonių jau veikia Palemono prekių stotyje, o intermodalinis terminalas ir viešasis logistikos parkas, tikėtina, pritrauktų dar daugiau ne tik transporto bei logistikos verslo bendrovių, bet ir gamybos, paslaugų įmonių. Konteinerių aikštelė Pale-

mone apims 13 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Šiuo metu būsimoje terminalo teritorijoje intensyviai šalinamas užterštas gruntas bei perklojamos esamos komunikacijos. Anot projekto rangovo, bendrovės „Fegda“ direktoriaus Žydriaus Baublio, teko išvežti daug statybai netinkamo ar naftos produktais užteršto grunto. „Statybos darbus vykdome eksploatuojamoje teritorijoje. Joje dirba ir geležinkeliai, todėl reikia „išsikovoti“ teritoriją darbams. Be to, dirbame su daugeliu subrangovų, tai taip pat reikalauja atsakingo darbų valdymo“, – sako Ž. Baublys. Konferencijoje Kaune dalyvavę automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas, Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacijos prezidentas Algirdas Šakalys ir kiti transporto specialistai sutiko, kad svarbus visų institucijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti konkurencingą Lietuvos ateitį šioje srityje. „Transportas per pastaruosius metus pasikeitė dramatiškai: esame susieti glaudesniais ryšiais, modernios susisiekimo priemonės priartino pasaulį prie kiek-vieno iš mūsų. Kaunas gali tapti transporto metropoliu. „Rail Baltica“ vėžė, Kauno oro uostas, viešasis logistikos centras ir visai greta esantis magistralinis kelias – šie elementai bus patrauklūs krovinių vežėjams, verslininkams. Norėčiau pabrėžti, kad projektus reikia įgyvendinti laiku, nes laikas eikvoja pinigus. Ekonominiai, socialiniai, finansiniai iššūkiai suprantami, tačiau naujų transporto iššūkių nepažabosite vakarykšte transporto politika, tad laukti palankios situacijos rytoj negalima“, – įsitikinęs Vytautas Naudužas, Užsienio reikalų ministerijos, Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimais. www.intermodalcenter.lt; www.litrail.lt Užsakymo Nr. 12162013


Lietuvoje

8

Pažaislio vienuolynas duris atveria naujai

– kitas. Anot vadovės, jas suderinti pavyksta. „Siekiama kurti estetišką, tylią ir švarią svetingumo politiką Salus per Silentium (Gerovė tyloje), o svečius pasitinkame sakydami ne „sveiki atvykę“, bet „būkite pasveikinti“. „Visi atvykę bus pasveikinti kaip Kristus“ – mūsų siekiamybė, o ne skambus lozungas, – kalba I. Ramanauskienė.

Viduramžių puotas įsivaizduoti nesunku, kai vaizduotei padeda kino juostos. Tačiau turbūt mažai kas įsivaizduoja, kad Lietuvoje yra vieta, kur vienuolyne teikiamos aukščiausio lygio maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos. Benas Atkočiūnas

V

isame pasaulyje veikiančiuose vienuolynuose yra šimtai svečių namų. Kai kuriuose nakvynė kainuoja simboliškai ir yra suteikiamos tik minimalios komforto sąlygos, atitinkančios asketišką vienuolių gyvenimo būdą. Kituose įrengti aukščiausio lygio viešbučiai. Kuriant svetingumo kompleksą „Monte Pacis“ Pažaislio vienuolyne, buvo svarstomi abu variantai. Nuspręsta kurti aukšto lygio svečių namus, gerbiant vaišingumo politiką ir propaguojant veikiančio vienuolyno dvasią.

Idėją pasiūlė vienuolės Reikia pripažinti, kad Pažaislio vienuolyne jau

pusę metų veikiantys svetingumo namai „Monte Pacis“ nebūtų atsiradę be seserų kazimieriečių iniciatyvos, o vėliau – palaikymo. „Prieš priimdama sprendimą dalyvauti paskelbtame konkurse, pasitikrinau, ar sutampa mūsų ir seserų būsimo komplekso vizija. Įsitikinusi, kad galvojame apie tuos pačius dalykus, pasinėriau į projektą ir labai džiaugiuosi, jog pavyko konkursą laimėti“, – teigia jau 7 metus su Pažaislio vienuolėmis pažįstama Indra Ramanauskienė. Istoriniai svečių namai, kuriuose dabar įsikūrė svetingumo kompleksas „Monte Pacis“, rekonstruoti už Europos Sąjungos lėšas, kurios buvo skirtos bendrai savivaldybės ir vienuolių įkurtai

viešajai įstaigai. Viena iš finansavimo sąlygų – konkursas svetingumo paslaugų operatoriui išrinkti.

Tramdo dujų milžinę Gediminas Stanišauskas

■ Gamtinių dujų impor-

tuotojai ragina valdžią su „Gazprom“ aktyviau derėtis dėl mažesnių gamtinių dujų kainos Lietuvai. Prezidentė pagyrė premjerą, kad Lietuva sugebėjo atsilaikyti prieš „Gazprom“ spaudimą, bet gamtinių dujų tarifai vartotojams kol kas mažėja ne taip sparčiai, kaip norėta. Jie galėtų mažėti kur kas labiau, jei Vyriausybė išnaudotų savo galimybes.

Tarifai atspindi pasaulines tendencijas Stokholmo arbitraže kybantis 5 mlrd. litų ieškinys „Gazprom“, gamtinių dujų biržos veikla, nepriklausomi tiekėjai, po truputį įgyvendinamas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (Klaipėdos SGD) terminalo projektas ir Europos Komisijos spaudimas „Gazprom“ koncernui. Ar būtent šios ir kitos priežastys padėjo šiek tiek sumažinti gamtinių dujų kainą buitiniams

vartotojams, kuriems nuo 2014 metų sausio 1 dienos dujos atpigs. „Tačiau ne šios priežastys lėmė, kad dujų kaina buitiniams vartotojams mažėja“, – įsitikinęs buvęs VKEKK pirmininkas, o dabar nepriklausomas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Jo nuomone, vienintelė priežastis, kodėl mažėja dujų tarifai, – situacija pasaulinėse naftos ir dujų rinkose. „Nei Vyriausybės derybos su „Gazprom“, nei kiti veiksniai nepadarė įtakos tam, kad dujų kaina gyventojams mažėtų“, – sakė V. Jankauskas. Tačiau ekspertas pripažino, kad vis auganti konkurencija dujų sektoriuje dėl įgyvendintų reformų jau duoda vaisių.

Teisingas sprendimas Dujų kaina buitiniams vartotojams nuo sausio 1 dienos galėjo mažėti dar labiau, jei VKEKK būtų pritarusi bendrovė„Lietuvos dujos“ pasiūlymui sumažinti tarifus 27–29 centais, bet VKEKK nepasiryžo papildomoms 5 centų „žir-

Dėmesys istorijai

Nuo pat pradžių – iššūkiai „Jau dalyvaudami konkurse suvokėme, jog tai nebus lengvas projektas. Juk Pažaislio ansamblis – vertingas istorinis ir kultūrinis Lietuvos ar net Europos paminklas. Čia ir šiandien veikia bažnyčia bei vienuolynas, o jis brangus ne vien kauniečiams“, – atsakomybę suprato vadovė. Be jokios abejonės, verslas vienuolyno kieme negalėjo likti be atgarsių. „Reikia pripažinti, kad buvo ne tik besidžiaugiančių ir sveikinančių, bet ir nusiteikusių priešiškai. Pastarieji abejojo, ar tokioje sakralioje vie-

I. Ramanauskienė sako, kad visi žino Pažaislį, tačiau daug kas nežino jo detalių. Asmeninio albumo nuotr. toje pritinka teikti apgyvendinimo, maitinimo paslaugas. Vis dėlto dauguma sveikino ir sakė, kad, nepaisant šios vietos unikalumo, tuščios gražios patalpos pasmerktos sunykti“, – sako I. Ramanauskienė.

Ne vien verslas Pašnekovė tikina nedrįstanti „Monte Pacis“

Ragina ieškoti kompromisų

V. Orechovas: Tai yra valstybė valstybėje ir „Gazprom“ pagaliau suprato, kad su partneriais reikia kalbėtis šiek tiek kitaip. Asmeninio albumo nuotr.

klėms“. Komisijos vadovei Dianai Korsakaitei net teko aiškintis Seime, kodėl komisija nepritarė „Lietuvos dujų“ pasiūlytiems mažesniems tarifams. „Tačiau žmonės turi suprasti, kas vyksta. Komisija priėmė teisingą sprendimą, – neabejojo V. Jankauskas. – Reikalas tas, kad „Lietuvos dujoms“ konkurenciją jau sudaro nepriklausomi dujų tiekėjai ir „Lietuvos dujos“ pateikė tokius tarifus, kurie smogtų konkurentams.“ Pasak jo, šiuo atveju ne „Lietuvos dujos“, o tik Kainų komisija gali reguliuoti tarifus, atsižvelgdama į visas aplinkybes.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

„Dujotekana“ yra viena iš gamtinių dujų importuotojų (apyvarta – apie 670 mln. litų). Jos prezidentas Vladimiras Orechovas sakė, kad Vyriausybė per pastaruosius dvejus metus dujų sektoriuje ir derybose su „Gazprom“ veikė aktyviai. „To neįmanoma nepastebėti, todėl prezidentės pagyros Vyriausybei visiškai pelnytos, tačiau tik laikas parodys, ar Vyriausybei pavyko pasiekti galutinį rezultatą. Jis būtų tuo atveju, jei dujų kaina eiliniams vartotojams išties gerokai sumažėtų“, – teigė V. Orechovas. Paklaustas, kas labiau lemia dujų kainą Lietuvai – Vyriausybės principinga pozicija „Gazprom“ atžvilgiu ar dujų kainos tendencijos pasaulinėse rinkose, pašnekovas pabrėžė pirmiausia rinkos tendencijas ir tik po to – derybas. „Jei tokios derybos vyksta tarp abiejų pusių, galime tikėtis ir gerų rezultatų, bet jei bent viena pusė užsispirs, derybos patirs fiasko“, – neabejojo V. Orechovas.

vadinti grynai verslo projektu, nes čia veikla kupina individualių sprendimų. „Svečius intriguoja įspūdis, kad gali būti veikiančiame vienuolyne, sutikti seseris. Antra vertus, dažnas vos įžengęs pastebi, kokia stipri dvasia čia tvyro“, – pasakoja I. Ramanauskienė. Žinoma, verslas turi vienas taisykles, religija

Alternatyvų nauda V. Orechovas itin palankiai vertina Klaipėdos SDG projektą, kurį planuojama įgyvendinti iki 2014 metų gruodžio. Jo nuomone, tai padės Lietuvai padidinti alternatyvas apsirūpinti dujomis. „Versle taip jau yra, kad jei pirkėjui atsiranda daugiau alternatyvų, iš ko pirkti, kainos visuomet daugiau ar mažiau krenta“, – patikino jis. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad SGD terminalas savaime kainų nesumažins, o „Lietuvai reikės įdėti ir nemažai darbo, kad terminalas pateisintų lūkesčius“.

Svetingumo namų vadovė pripažįsta, kad per pusmetį dar nespėjo įvykdyti visko, ką norisi įvykdyti, be to, unikali vieta vis dar pasufleruoja naujų galimybių bei idėjų. Nuo pat pradžių interjeras, dizainas ir visos smulkmenos kuriamos ne kopijuojant ir imituojant vienuolių ar baroko didikų stilių, bet kruopščiai ir nuosekliai gerbiant istorinį ir kultūrinį paveldą. Pradedant emblemos kūrimu, spalvų parinkimu, baigiant specialiai mums pagamintais baldais, išaustu kilimu ar specialiai užsakytomis taurėmis“, – teigia I. Ramanauskienė. Atrodo, kad Pažaislio vienuolynas duris atvėrė darkart. Ir ne tik piligrimams.

„Jei projektą įgyvendinantys žmonės iš tikrųjų dirbs, dujų kainą galima būtų sumažinti 15–20 proc.“, – prognozavo V. Orechovas. Tiesa, „Dujotekanos“ prezidentas teigė, kad nevertėtų pernelyg stebėtis švelnėjančia „Gazprom“ pozicija. „Tai yra valstybė valstybėje, ir „Gazprom“ pagaliau suprato, kad su partneriais reikia kalbėtis šiek tiek kitaip. Tokiai didelei tarptautinei kompanijai reikėjo daugiau laiko, kad suvoktų, jog reikia ieškoti kompromisų, kurių reikėjo ieškoti gerokai anksčiau – jau prieš 4–5 metus“, – neabejojo V. Orechovas.

Kainų sūpynės 2013-ieji Lietuvos vartotojams buvo neramūs. Nors šalis brenda iš ekonomikos krizės, būtiniausių vartojimo prekių kainos stabilios anaiptol nebuvo. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, koks būtiniausių vartojimo prekių kainų pokytis laukia kitąmet.

9

KLAUSK TEISININKO Ketinu pradėti prekybą žinomų gamintojų kosmetika ir drabužiais. Ar reikalingas tokių gamintojų sutikimas? Kaip teisiškai įforminti tokį verslą? Ar reikia informuoti Lietuvos institucijas ir iš jų gauti kokius nors leidimus?

?

FAKTAI

Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

Kainų pokyčiai

L

apkričio pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomeninės elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarką 2014 metams. Gyventojai gali džiaugtis, nes visuomeninės elektros energijos kaina gyventojams nuo ateinančių metų mažės vidutiniškai 2,48 ct/ kWh (su PVM), arba apie 5,2 proc. Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais sumažės apie 3,6 lito per mėnesį. Be to, gyventojai atsiskaityti naujomis kainomis už elektros energiją galės nuo vasario.

Dujos pigs Džiugi žinia, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos įsigalioja ir mažesni tarifai už dujas. Skirtingiems buitinių vartotojų pogrupiams tarifai mažėja nuo 9 iki 30 ct/m3 su PVM. Gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams mažėjimą lemia per 2013-uosius 9 proc. sumažėjusi importuojamų gamtinių dujų kaina. Nuo šių metų sausio dujų kaina vartotojams mažėjo 8 centais (2,9 proc.), o liepą kainos nesikeitė. Kitos priežastys, lemiančios mažesnes dujų kainas, yra sumažėjusios naftos produktų ateities sandorių kainos, teigiamos valiutų rinkų tendencijos praėjusiais metais bei mažesnė prognozuojama dujų importo kaina.

Kainos priklausys nuo eksporto

SGD terminalas dujų kainą galėtų sumažinti 15–20 proc. HoeghLNG nuotr.

Lietuvoje

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės teigimu, daržovių kainos kitąmet labiausiai

••Ignalinos zonos gyventojams nuo 2014 metų elektros energijos kainoms bus taikoma 30 proc. nuolaida ••Per pastaruosius tris mėnesius benzino kainos krito 34 centais, o dyzelinas atpigo 18 centų ••Kainų komisijos specialistų skaičiavimais, 2013-aisiais Lietuvoje turėtų būti sunaudota apie 3 mlrd. kubų dujų – 1,8 proc. mažiau nei pernai •• Šių metų rugsėjį vidutinė dujų importo kaina siekė 1,197 tūkst. litų už 1 000 kub. metrų – 4 proc. mažiau nei sausį, kai ji buvo 1,25 tūkst. litų. Gyventojai už elektros energiją pigiau mokės jau vasarį. Fotodiena.lt priklausys nuo užsienio rinkų. „Jeigu nebus didelio eksporto masto, produkcijos Lietuvos rinkai užteks“, – leidiniui teigė pašnekovė. Pasak jos, jeigu eksporto mastas plečiasi, natūraliai pasiūla mažėja, todėl auga ir kainos. Z. Cironkienė savaitraščiui teigė, kad prognozuoti, kaip svyruos daržovių kainos kitąmet, sunku, nes jos priklauso ne tik nuo eksporto, bet ir, žinoma, derliaus. „Burokėlių kaina yra stabiliausia iš visų daržovių, o didžiausių kainų pokyčių laukiama morkų rinkoje“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė. Ji atkreipė dėmesį, kad kainas lemia ir tai, jog daržovės yra lengvai gendanti produkcija. „Dalis Lietuvos augintojų turi mažai saugyklų, vasario ir kovo mėnesiai yra kritiškas laikotarpis, nes pritrūksta produkcijos, suaktyvėja eksportas, todėl ir kainos kyla“, – savaitraščiui pasakojo Z. Cironkienė.

Mėsos kaina nesikeis Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius savaitraščiui pasakojo,

kad didelių mėsos kainų pokyčio taip pat nesitikima. „Mėsos kainos priklauso nuo bendros situacijos Europos Sąjungos (ES) rinkoje“, – aiškino jis. Pasak E. Mackevičiaus, jeigu atsiveria naujos eksporto kryptys, tarkime, Kinija, tuomet automatiškai Europoje atsiranda šioks toks mėsos trūkumas ir ji pradeda brangti. „Šiuo atžvilgiu padėtis dabar yra stabili“, – tikino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Pakeltas akcizas Seimas nusprendė nuo 2014 metų pavasario padidinti alaus, vyno bei kitų fermentuotų gaminių akcizą. Alaus akcizą siūloma didinti nuo 8,5 lito iki 9,35 lito, o silpnesnio negu 8,5 proc. vyno ir kitų fermentuotų gėrimų – nuo 58 litų iki 85 litų už hektolitrą. Etilo alkoholio akcizas didėtų nuo 4 416 iki 4 460 litų už hektolitrą. Taip pat didės cigarečių, cigarilių bei cigarų akcizas. Planuojama, kad, pavyzdžiui, pakelis cigarečių nuo balandžio pabrangs 0,30 lito.

Pakelis cigarilių galėtų pabrangti apie 0,21 lito. Šiuo metu jis kainuoja 5,99 lito. Pažymima, kad rūkaliai kainų pokytį pajus jau nuo kovo 1 dienos, o alkoholio akcizas padidės nuo balandžio. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas dėl padidintų akcizų 2014 metais papildomai gautų nuo 50 iki 83 mln. litų pajamų.

Greičiau pigs nei brangs 2013 metais automobilių vairuotojai buvo sunerimę, mat kuro kainos siekė neregėtas aukštumas. Vienu metu už litrą benzino reikėjo mokėti net 5 litus. „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis šiuos metus piešia linksmesnėmis spalvomis. Jo teigimu, didesnė tikimybė, kad kuro kaina už litrą mažės, o ne kils. „Neverta tikėtis, kad kuro kainos kils, nes yra išaugusi energetinių išteklių pasiūla, – kalbėjo jis. – Taip pat yra išaugę naftos gavybos pajėgumai.“ Pasak N. Mačiulio, džiugina ir stabilesnė padėtis Artimuosiuose Rytuose, todėl yra sumažėjusi tikimybė, kad sutriks naftos tiekimas.

Atsakymą parengė verslo teisines konsultacijas teikiančios įmonės „GoldmanHill“ vadovas Darius Paulikas. Asmeninio albumo nuotr.

Renkantis veiklos teisinę formą reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį aspektų: planuojamą veiklos apimtį, papildomos darbo jėgos poreikį, veiklos riziką, planus pritraukti partnerių, apsvarstyti ar verslo plėtojimui teks imti kreditą bei kt. Jeigu verslo ketina imtis vienas asmuo ir finansuoti jį savomis lėšomis, paprasčiausia būtų vykdyti individualią veiklą arba įsteigti individualią įmonę. Ketinant verslą plėsti arba prisiimti daugiau rizikos, vertėtų pagalvoti apie mažosios bendrijos arba uždarosios akcinės bendrovės steigimą. Lietuvos Respublikos įstatymai prekių ženklų savininkams suteikia išimtines teises į savo prekės ženklus bei jų naudojimą. Vadinasi, įregistruoto prekės ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti prekės ženklui tapatų ženklą tapačioms prekėms, uždrausti tokiu ženklu žymėti prekes ar pakuotes, disponuoti tokiu ženklu pažymėtomis prekėmis, jas importuoti ar eksportuoti. Taigi pagal bendrąją taisyklę prieš pradedant prekiauti žinomų prekių gamintojų gaminiais reikėtų gauti asmenų, kuriems priklauso atitinkami prekių ženklai, leidimus. Kitą vertus, anksčiau paminėta taisyklė nėra taikoma žinomų prekių ženklų gamintojų produkcijai, kuri su jų sutikimu jau yra teisėtai išleista kurioje nors Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iš prekės ženklų turėtojų oficialių tarpininkų teisėtai

įsigytas žinomų gamintojų prekes yra leidžiama pardavinėti Lietuvos Respublikoje ir jokių sutikimų iš asmenų, kurių prekės ženklais yra pažymėtos šios prekės, tokiai veiklai nereikia. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad minėta teisių išsėmimo taisyklė aptariamu atveju bus taikoma tik toms prekėms, kurios yra įsigytos EEE teritorijoje. Vadinasi, žinomo prekės ženklo turėtojas visais atvejais išsaugo teisę drausti Lietuvos Respublikoje perpardavinėti prekės ženklu pažymėtas prekes, kurios buvo įsigytos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijos Liaudies Respublikoje ir kitose EEE nepriklausančiose šalyse. Todėl, norint Lietuvos Respublikoje pardavinėti žinomų prekės ženklų gamintojų produkciją, kuri yra įsigyta ne EEE, reikėtų gauti prekės ženklo turėtojo sutikimą tokiai veiklai. Šis sutikimas galėtų būti suteiktas licencinės sutarties ar franšizės sutarties forma. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, nusprendus Lietuvos Respublikoje perpardavinėti EEE įsigytas prekes, reikėtų įsitikinti, ar šios prekės į EEE rinką tikrai buvo parduotos prekės ženklo turėtojo ar jo įgalioto asmens. Priešingu atveju tokių prekių be prekės ženklo turėtojo sutikimo Lietuvos Respublikoje pardavinėti negalėsite. Kalbant apie verslui vykdyti reikalingus Lietuvos institucijų leidimus reikėtų pastebėti, kad į Lietuvos Respubliką ne iš EEE erdvės įvežant kosmetikos gaminius apie šių gaminių pateikimą į EEE rinką privaloma notifikuoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą. Daugiau informacijos: www.goldmanhill.lt info@GoldmanHill.lt Jei turite klausimų teisės ekspertams, siųskite juos info@ekonomika.lt


10

Verslas

Verslas nori ramybės Metų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozityviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais, o verslo bendruomenei linki ramybės. Dalius Trumpa,

„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas

NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius

Vytas Zabilius,

Antanas Guoga,

Jei ne paskutiniai įvykiai, susiję su Rusijos draudimais, metus būtų buvę galima įvertinti netgi gerai. Ateinančius metus prognozuojame santūriai, nes tikėtina, kad rinkos augimas kada nors gali sustoti. Tokio didelio augimo, koks buvo šiais metais, nesitikime. Norėtume, kad kitąmet pasikeitimų, ypač susijusių su įstatymais, būtų kuo mažiau. Gal šios Vyriausybės neaktyvumas yra pliusas, mat nepridaroma įstatymų pakeitimų, kurie vėliau viską sujaukia ir prie kurių tenka ilgai bei nuobodžiai taikytis.

Tikiuosi, kad kiti metai bus dar geresni negu šie. Mūsų sektoriuje jaučiamas tamprus, tvirtas atsigavimas – tiek iš plėtotojų pusės, tiek iš pirkėjų. Bankai į padėtį taip pat jau žiūri pozityviai. Ir kitų metų tendencijos teigiamos. Nors yra rizikos, susijusios su Rusijos finansų sektoriaus padėtimi, Lietuva jau yra nemažai persiorientavusi į kitas rinkas. Palinkėčiau gero darbo ir subalansuotos rinkos – tiek pirkėjo, tiek pardavėjo. Tada išlošia visi – ir tie, kurie stato, ir tie, kurie perka.

Visai verslo bendruomenei norėčiau palinkėti 2014 metais nežiūrėti į save, o žiūrėti, kiek mes galime sukurti naujų darbo vietų Lietuvoje. Ir mes patys tikimės sukurti bent 10 tūkst. darbo vietų. Tai būtų didžiulis pasiekimas. To turi siekti visi, kad mūsų tauta būtų stipri. Mes galime padėti žmonėms, kad būtų daugiau gerai mokamų darbo vietų. Svarbiausia – gyventi, dirbti, išlaikyti žmones Lietuvoje ir sugrąžinti į gimtinę išvykusiuosius.

Vladas Lašas,

Rūta Skyrienė,

advokatų kontoros LAWIN vadovaujantis partneris

Aš tikiuosi pokyčių. Pozityvių. Tikiuosi, kad verslui bus geriau verslauti ir investuoti. Kad investicijos Lietuvoje bus vertinamos bei laukiamos. Verslo bendruomenei kitais metais patarčiau skaidrėti. 2014-aisiais tikimės pozityvių pokyčių verslo aplinkoje. Aišku, laukia didelis įvykis – rinkimai. Tikiuosi, kad neatsiras labai populistinių sprendimų, nes per rinkimus pažadama labai daug, ko paskui pažadai neįgyvendinami.

Kadangi ekonomika pamažu stabilizuojasi, kitais metais daugės įmonių pirkimo ir pardavimo sandorių, vadinasi, bus daugiau ir finansavimo sandorių. Tikrai daugės komercinių ginčų, nes paprastai, kai dėl ko nors susitari, vėliau pradedi ir ginčytis. Labai svarbu, kad mes kalbame apie euro įvedimą, vadinasi, valstybė bandys sutvarkyti fiskalinę drausmę. Kai kas tai supras tiesiogiai, ir mokesčių inspekcija bandys surinkti daugiau mokesčių – ten, kur reikėtų surinkti, ir ten, kur kartais yra abejotina. Tai padaryti bus stengiamasi siekiant užtikrinti biudžeto stabilumą.

bendrovės „Skubios siuntos“ generalinis direktorius 2014-ųjų išvakarėse kviečiu kiekvieną iš mūsų pagalvoti, kokios ateities norime. Idėjomis ir mintimis apie ateitį verta dalytis, o tada kartu su savo „svajonių komanda“ tokią ateitį susikurti. 2014 metais prasidės giluminiai pokyčiai daugelyje tradicinių sričių, bus iki šiol mažai paliestų technologijų šuolių. Pavyzdžiui, transporto ir logistikos srityje eksponentiniu tempu plėtosis bandymai su automobiliais be vairuotojų, skraidančiais aparatais be pilotų, vietos gamyba bus pagrįsta 3D spausdinimu. Didelę dalį šių pokyčių sukurs nedidelės kompanijos, todėl tai labai gera galimybė kurti šias globalią įtaką turinčias technologijas ir mums patiems Lietuvoje.

Romualdas Bėkšta,

„Ergolain“ įmonių grupės vadovas Tikiuosi ramybės. Kad nereikėtų kiekvieną dieną per daug išgyventi, kas nutiks. Pasaulis vis dar vaikšto peilio ašmenimis, niekada nežinai, į kurią pusę jis pakryps. Norėtųsi, kad galų gale pakryptų į gera. Norėtųsi, kad atsirastų jausmas, jog viskas yra aišku, kad galėtume prognozuoti ne mėnesiui ar dviem, o pusmečiui ar metams. Žinoma, ne viskas yra taip niūru, bet dar trūksta užtikrintumo. Esame maža valstybė, blaškoma išorinių vėjų, tad norėtųsi, kad jie nebeblaškytų, kad patys juos šiek tiek blaškytume.

Nidas Kiuberis,

„Coffee Inn“ kavinių tinklo bendraturtis Šiuo metu kava ir jos kultūra pasaulyje išgyvena aukso amžių. Žmonėms labiau rūpi, kokią kavą, kur užaugintą ir kaip paruoštą jie geria. Pradeda rūpėti ir mūsų šalyje. Mes savo kavą skrudiname patys, atidarėme „kavos laboratoriją“, nes tikime, kad vis daugiau žmonių vertins meistrišką kavos gamybą. Kitus metus matome kaip dar brandesnės ir labiau išmanančios apie kavą visuomenės metus.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė

Jolanta Latvienė,

„Evli Securities“ valdybos pirmininkė

2014-ieji, mūsų nuomone, bus sėkmingi akcijų rinkoms, išsivysčiusioms šalims, augančioms rinkoms ir JAV doleriui. Taip pat tikimės, kad suaktyvės nekilnojamojo turto rinka, kils jo kainos. Iš saugiausių instrumentų klasės patikimos grąžos su minimalia rizika tikimės iš trumpalaikių įmonių obligacijų. Kartu ateinančiais metais mažiname savo investicijas besivystančiose rinkose bei BRIC, atsisakome investicijų į auksą ir žaliavas. Nesitikime patrauklios grąžos iš pinigų rinkos produktų bei investicinio reitingo vertybinių popierių.

verslininkas, „TonyBet“ įkūrėjas

Rolandas Valiūnas,

Kęstutis Šerpytis, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Labai džiaugiuosi 2013 metų „Lietuvos draudimo“ rezultatais pasibaigus 11 mėnesių – jie rodo stabilų ir pelningą augimą. Visi svarbiausi ekonomikos rodikliai rodo, kad ekonomika kyla, tai jaučia ir draudikai. Kodėl kalbu tik apie 11 mėnesių? Kol neišmušė paskutinės šių metų valandos, mums, draudikams, džiaugtis rezultatais nevalia – niekada nežinai, kas tavęs laukia rytoj. Esu tikras, kad vienas didžiausių iššūkių ateinančiais metais visam verslui bus pasirengti įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos.

Rolandas Viršilas,

Alma Vaitkunskienė,

„Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius

„Citadele“ banko valdybos pirmininkė

Noriu palinkėti, kad 2014-aisiais visi sprendimai, kuriuos priims mūsų politikai, būtų subrandinti ir pakankamai išlaikyti, o valdžios ir verslo veiksmai derėtų kaip kokybiškas alus ir geras maistas. Linkiu, kad kitais metais ekonomikoje pradėtume vadovautis paprastu alaus kokybės principu: geriausias yra tas alus, kuris gaminamas arčiausiai vartotojo. Visi turėtumėme darbo, mus lydėtų sėkmė, jei prekes ir paslaugas pirktume iš Lietuvos gamintojų. Manau, kad toks mūsų elgesys padėtų Lietuvai 2014 metais įsitvirtinti sėkmingai augančių ir verslui palankias sąlygas užtikrinančių valstybių gretose.

Manau, kad komercinių bankų veikla kitais metais pasižymės stabiliu augimu, o paskolų ir indėlių mastas turėtų padidėti daugiau nei šiemet. Prognozuojamas ekonomikos augimas leidžia tikėtis, kad augs paskolų verslui poreikis, o mažėjantis nedarbas didins būsto ir vartojamųjų paskolų mastą. Įmonėms tikimės mažesnės administracinės naštos, palankesnių konkurencijos sąlygų bei didesnio ES struktūrinių fondų prieinamumo naudojant finansų inžinerijos priemones. Lietuvos verslo bendruomenei norėčiau palinkėti, kad pasisektų išnaudoti visas geriausias rinkos teikiamas galimybes, taip pat – nuoseklaus verslo augimo ir tvarių finansų.

Verslas

11

Gintautas Pangonis,

Dainius Liulys,

interneto parduotuvės „Pigu.lt“ vadovas

Verslo angelų fondo partneris

Tikimės, kad mūsų sektorius kitais metais, kaip ir šiemet, augs. Matome, kad mūsų pardavimo mastas didės, to ir siekiame. Bendrai kalbant, tikimės augimo. Manau, kad ypatingai verslo aplinka kitais metais nesikeis. Verslo bendruomenei kitais metais norėčiau palinkėti daugiau optimizmo ir manyti, kad viskas kitais metais turėtų būti gerai. Svarbiausia – daugiau optimizmo.

Manau, kad 2014 metais elektroninės prekybos rinka ir toliau sparčiai augs dėl palengva kintančių Lietuvos pirkėjų įpročių. Jie vis noriau apsiperka interneto parduotuvėse, kur nereikia gaišti laiko eilėse, norimos prekės kainuoja pigiau nei tradicinėse parduotuvėse, o už jas galima atsiskaityti įvairiais būdais, pradedant grynaisiais pinigais, atsiimant prekes, ir baigiant išperkamąja nuoma. Verslininkams norėčiau palinkėti užsispyrimo, kantrybės bei drąsos kovojant su 2014 metų iššūkais. Taip pat linkiu sveikos konkurencijos, kuri leistų tobulėti ir ieškoti naujų sprendimų. Ir žinoma, pelningų metų.

Mūsų verslo angelų fondas per pastaruosius 3 mėnesius investavo tiek, kiek per ankstesnius 6, taigi tikrai jaučiame atsigavimą. Kitais metais susidursime su iššūkiu suvaldyti investicinius projektus. Daugėja įmonių, kurios suvokia, kad pinigų galima prisitraukti ne tik iš bankų, bet ir iš rizikos kapitalo, verslo fondų ir investuotojų. Kitais metais, manau, reikia būti drąsesniems, greitesniems, inertiškesniems, įsivelti į mūšį ir keliauti į priekį. Aš tikrai matau, kad jau 20 metų kalbama, jog laimi ne didžiausi, o greičiausi.

Aurelijus Rusteika,

„Vyno klubo“ vadovas

„Grigiškių“ generalinis direktorius

Dainius Dundulis,

„Norfos“ įmonių grupės savininkas Tikimės, kad apyvarta augs. Žaidėjų mažmeninės prekybos rinkoje daugėja, bet konkurencijos stipriai nejaučiame. Žinoma, parduotuvių skaičius auga, tačiau jei vienas iš keturių didžiųjų tinklų atidaro naują parduotuvę, nematome didelio skirtumo. Dėl kainodaros skirtumo taip pat nematau. Jei latviai užsuka pas mus apsipirkti, nemanau, kad yra vietos pigimui. Kategoriškų pokyčių kitąmet nesitikiu ir verslui tai yra labai gerai. Visai verslo bendruomenei palinkėčiau ramybės. Palinkėti norėtųsi daug ko, tačiau patirtis versle leidžia suprasti, kad mano norai būtų nerealūs.

Jonas Karčiauskas,

„Audėjo“ generalinis direktorius

„Topo grupės“ vadovas

Europos, kartu ir Lietuvos, laukia ganėtinai pozityvūs ateinantys metai: ekonominis sąstingis prisimirš, Graikija ir Ispanija išbris iš dabartinės krizės. Gera žinia prekybininkams: euro įvedimas Lietuvoje 2015 metais keis Lietuvos gyventojų vartojimo ir taupymo įpročius – jie nebenorės taupyti litais, juos keis į eurus, kartu leis pinigus į apyvartą ir skatins vidaus vartojimą. Noriu palinkėti, kad mūsų verslo bendruomenė taptų išmintingesnė bei išradingesnė ir konkuruotų vidaus rinkoje ne tik nuolaidomis, bet ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimu vartotojams.

Arūnas Starkus, Ketveri pastarieji metai buvo analogiški: vartotojai perka vis kokybiškesnį ir brangesnį vyną. Vartotojas tampa reiklesnis, tai sukuria savotišką sniego gniūžtę, taigi jų didėja ne aritmetine, bet geometrine progresija. Automatiškai kyla daug didesnis iššūkis pardavėjams, nes jie neturi teisės atsilikti nuo pirkėjo. Personalo atžvilgiu mes pralaimime užsieniui, taigi yra į ką lygiuotis. Reikia investuoti į mokymus ir neatsilikti nuo Europos. Ne rinkodara ir ne kiti dalykai lemia sėkmę, o vidinis augimas.

Arvydas Avulis, NT bendrovės „Hanner“ vadovas

Tadas Vizgirda,

Manau, nesvarbu, kokioje srityje žmonės darbuotųsi, vystytų verslą, pagrindinis visų noras ir tikslas yra, kad kiti metai būtų geresni ir bent jau ne blogesni. Pagal mūsų skaičiavimus ir prognozes, antras pusmetis buvo gana neblogas, taigi kiti metai turėtų būti žymiai geresni nei buvo iki šiol. Per krizę ir po jos turėjome didelių sunkumų. Dabar baigiame išlipti iš duobės. Kolegoms ir verslininkams linkiu, kad jiems būtų malonu plėtoti verslą. Kad verslas siektų ne tik išvysti gerus rodiklius ir gauti pelno, bet ir galėtų atitinkamai pasidžiaugti geru gyvenimu ir kitus pradžiuginti.

Algimantas Variakojis,

Amerikos prekybos rūmų pirmininkas Tikimės, kad ekonomika toliau atsigaus, barjerai grius, o ne bus statomi. Norėtųsi, kad Lietuva būtų randama ir investuotojų, ir turistų žemėlapiuose. Taip pat, kad valdžia ir verslas bendradarbiautų skatindami investicijas, o tai yra mūsų ekonomikos augimo stuburas. Lietuvos verslui linkiu, kad realizuotų visas savo idėjas ir to nebijotų. Nereikia linkėti laimės, nes tai pasiekiama bendromis mūsų pastangomis – bendradarbiaujant verslui ir valdžiai. Norisi, kad ateinančiais metais taip ižengtume į naują Lietuvos ekonomikos evoliucijos etapą.

Mes tikimės, kad nekilnojamojo turto rinka liks stabili. Šiais metais ji gana stipriai augo, taigi svarbu, kad kitąmet ji tokia ir išliktų, nebūtų didelių svyravimų. Nesitikime tokio augimo, kaip praėjusiais metais. Žinoma, augimas, kai didėja sandorių skaičius, o kainos kyla 3–5 proc., būtų idealus. Aš manau, kad verslui labai svarbi aplinka, o ji daug priklauso nuo politikų, teisės aktų ir įvairių reglamentų. Šiais metais streso nebuvo, taigi norėčiau palinkėti, kad būtų mažiau mokesčių įstatymų, reglamentų pakeitimų, nes mes matome, jog dažniausiai tai būna ne į gerąją pusę. ( Fotodiena.lt, Ruslano Kondratjevo ir asmeninio abumo nuotraukos)

Lietuviškų baldų dizaino kūrėjai 1957–1990 Baldų projektavimo konstravimo biuras – profesionalios veiklos židinys Dailininkas: Albertas Broga Metai: 2013 ISBN: 978-5-420-01731-9 Puslapių skaičius: 224 Įrišimas: Minkštas su atvartais Formatas: 210×260 mm Leidyklos kaina: 43,60 Lt Užsakant internetu su pristatymu 57,60 Lt

Šis leidinys – vienas iš mūsų kultūrinį paveldą liudijančių dokumentų, apimantis neseną, tačiau sparčiai nykstančio materialaus palikimo etapą. Beveik penkis dešimtmečius veikusio lietuviškų baldų projektavimo centro dizaineriai kūrė ir įgyvendino visų Lietuvoje gamintų buities bei visuomeninių objektų baldų projektus, daugeliu atvejų skirtus ir kitų šalių vartotojams. Daugybėje sąjunginių bei tarptautinių parodų diplomus pelnę, apdovanoti Respublikos garbės vardais bei premijomis, mūsų dizaineriai savo baldų stilistika ir projektų originalumu ryškiai skyrėsi uniforminiame kitų respublikų dažniausiai plagijuotų darbų fone. Buvęs ilgametis Baldų projektavimo konstravimo biuro vadovas Vytautas Beiga (1928–2011) savo iniciatyva iš dar pasiekiamų bendradarbių asmeninių archyvų ir jų turimos medžiagos sukomplektavo kompiuterinį biuro dizainerių darbų nuotraukų katalogą, kurį, papildytą autorių asmeniniais duomenimis bei komentarais ir atitinkamai transformuotą, pateikiame kaip labai svarbų šio laikotarpio kultūrinio, estetinio ir kūrybinio proceso liudijimą, lėmusį tiek Lietuvos buities kultūros, tiek daugeliu atvejų mūsų visuomeninių objektų reprezentacinių interjerų estetinius kriterijus.


Užsienyje

12

TIK SKAIČIAI

16,2 proc. 16,2 proc. – tiek skiriasi moterų ir vyrų darbo užmokestis, arba vidutinis moterų ir vyrų valandinis uždarbis ES.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Užsienyje

13

Nesusitarė dėl „Rail Baltica“

Atsisakė 19 mlrd. eurų

Draus mėtines cigaretes

■ Baltijos valstybės

■ Ukraina per ateinančius

■ Europos Sąjungos (ES)

nesusitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Latvija ir Estija prieštarauja, kad prie transeuropinės vėžės prisijungų Vilnius. Nesutarimai dėl akcininkų sutarties yra neesminiai ir vienaip ar kitaip bus išspręsti, tačiau atšakos iki Vilniaus

klausimas lieka probleminis. Šiemet įmonės įsteigti tikriausiai nepavyks. Trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Jos vertė – apie 1,3 mlrd. litų.

Baltijos valstybės nesusitarė dėl „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Fotodiena.lt.

septynerius metus būtų galėjusi gauti bent 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų) paskolų ir išmokų iš Europos Sąjungos, jeigu būtų pasirašiusi su Bendrija laisvosios prekybos ir politinės asociacijos sutartį, rodo vidiniai ES vertinimai. Ukraina praėjusį mėnesį paskutinę akimirką atsisakė

pasirašyti sutartį su Briuseliu ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija. Šis žingsnis Kijeve išprovokavo didelio masto protesto demonstracijas. Didžiulei finansavimo spragai užlopyti pinigų pristigusi Ukraina atsigręžė į Rusiją, kuri antradienį sutiko suteikti 15 mlrd. JAV dolerių (37,6 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketą ir sumažinti savo parduodamų gamtinių dujų kainą.

Ukraina iš ES galėjo gauti bent 19 mlrd. eurų paskolų ir išmokų. Reuters

garečių pakelių, sukamo tabako pakelių ir kitų produktų turės būti spausdinami paveikslėliai su tabako produktų sukeltomis ligomis sergančiais asmenimis. Nuotraukos turės dengti 65 proc. pakelio ploto. Mėtinių cigarečių draudimas įsigalios po dar ketverių metų – 2020-aisiais. Pridėtinių skonių negalės likti jokiuose Nuo 2016 metų ant ci- tabako produktuose.

pareigūnai patvirtino direktyvą, kurioje įtvirtinamas cigarečių ir tabako produktų su aromatu draudimas, nurodoma ant pakelių spausdinti didesnius perspėjimus dėl sveikatos rizikos bei kuria imtasi reguliuoti elektroninių cigarečių rinką.

Įsimintiniausi metų įvykiai skaičiais

Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

E

same linkę manyti, kad svarbiausi įvykiai yra tie, kurie mus liečia asmeniškai. Vis dėlto pasaulis yra dinamiškas, o žmonijos išgyvenimai apsiriboja ne vien Marijos žemės ar Senojo žemyno problemomis.

Kipro bankų krizė (kovo 16 diena) Dar 2012-aisiais įsižiebusi vos daugiau nei milijoną gyventojų tu-

sistemos krizei šios šalies skolos ir BVP santykis šoktelėjo iki 126 proc., o nedarbo lygis per dvejus metus išaugo daugiau nei 5 proc. ir dabar siekia 12,8 proc. Kipro bankų krizė turėjo nemažą įtaką ir Europos institucijų galios augimui – iš euro zonos šalių finansų ministrų suformuota Eurogrupė pirmąkart turėjo balso teisę sprendžiant valstybės problemas. Analitikų teigimu, tai gali būti pirmosios ES finansų ministerijos užuomazgos.

Detroito bankrotas (liepos 18 diena) Patį vidurvasarį pasaulį apskriejo žinia, kad praėjusio amžiaus viduryje Jungtinių Valstijų pramonės sostine vadintas Detroitas paskelbė apie bankrotą. Tai didžiausias miesto bankrotas didžiausia pasaulio ekonomika vadinamos valstybės istorijoje. Detroito savivaldos duomenimis, skola siekia apie 20 mlrd. dolerių (50 mlrd. litų), o daugiau nei 60 metų merdinti miesto ekonomika nebėra pajėgi panešti tokios milžiniš-

kos naštos. Atlikus detalią miesto išlaidų analizę, paaiškėjo, kad net trečdalis miesto biudžeto skiriama pensijoms mokėti – kai kurie pensininkai dėl apskaitos netikslumų daugiau nei 25 metus kasmet sulaukdavo 13 išmokų vietoj įprastų 12. Nustatyta, kad 47 proc. NT savininkų nemoka jokių turto ar žemės mokesčių. JAV automobilių industrijos širdimi buvęs Detroito miestas nuo 1950 metų neteko maždaug 40 proc. gyventojų – šiuo metu bankrutavusiame mieste reziduoja apie 700

Reuters

FAKTAI Įvykiai skaičiais

••Šiuo metu bitkoinų emisija siekia 21 mln. vienetų ••Daugiau nei 2 mln. Sirijos gyventojų pasitraukė iš namų ••6 mln. litų – tiek iš neteisingų statymų dėl karališkojo kūdikio gimimo datos uždirbo viena Jungtinės Karalystės lažybų bendrovė

Bankrutuojantys miestai ar ekonomiką skatinantys kūdikiai – viskas turi savo kainą. „Ekonomika.lt“ pristato, mūsų vertinimu, įsimintiniausius šių metų įvykius skaičiais. rinčio Kipro bankų krizė lemiamą tašką pasiekė šių metų pavasarį. Tuomet Eurogrupė, Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB) sutarė šaliai skirti 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) dydžio paskolą, prilygstančią metiniam Lietuvos biudžetui. Negana to, buvo kalbama apie galimybę bankų skolas dengti indėlininkų lėšomis, tačiau siekiant išvengti visuomenės pasipiktinimą keliančio precedento tokių planų atsisakyta. Kiprą ištikus finansų

ES pareigūnai patvirtino direktyvą, kuria įsigalios cigarečių ir tabako produktų su aromatu draudimas.

••Prieš 60 metų Detroite gyveno 1,5 mln. gyventojų, šiuo metu – apie 700 tūkst.

tūkst. žmonių. Panašiai tiek, kiek gyvena Latvijos sostinėje.

Karališkojo kūdikio gimimas (liepos 22 diena) Liepos pabaigoje pasaulį išvydo dar vienas mėlynojo kraujo kilmingasis britas – Kate Middleton ir būsimojo karaliaus, dabartinio princo Williamo atžala princas George‘as Alexanderis Louisas. Eiliniams mirtingiesiems naujagimio pasirodymas susijęs su papildomomis išlaidomis, tačiau britų ekonomikai

2013 metai ant kelių klupdė korporacijas ir leido pasauliui išvysti būsimus monarchus. Scanpix

ši žinia buvo mielesnė nei pirmagimio tėvams. Kembridžo universiteto analitikai skaičiuoja, kad dėl mažylio gimtadienio atributikai britai papildomai išleido 240 mln. svarų sterlingų (960 mln. litų). Kitaip tariant, mažojo princo pasirodymas privertė britus išleisti tiek lėšų, kiek Lietuvos sostinei pakanka visiems metams.

„Nokia“ krytis (rugsėjo 2 diena) Vos prieš kelerius metus mobiliųjų telefonų rinkoje dominavęs suomių gamintojas „Nokia“ pirmosiomis rudens dienomis buvo priverstas atsidurti populiariausios operacinės sistemos gamintojo glėbyje. Tačiau Billo Gateso įkurtai korporacijai jungtuvės atsiėjo nepigiai – už mobiliųjų gamintoją „Microsoft“ paklojo 7,2 mlrd.

dolerių (18 mlrd. litų). 60 proc. sumos sumokėta už „Nokia“ produktų ir paslaugų verslą, o likusi dalis, analitikų manymu, skirta neįkainojamiems patentams. Palyginkime: prieš dvejus metus už „Skype“ įsigijimą JAV korporacija sumokėjo 8,5 mlrd. dolerių (21,4 mlrd. litų), o „Google“, norėdama įsigyti mobiliųjų telefonų „Motorla“ liniją, buvo priversta sukrapštyti net 12,5 mlrd. dolerių (85,4 mlrd. litų). Teigiama, kad 32 tūkst. darbuotojų samdanti Suomijos kompanijai „Microsoft“ ištiesė vienintelį likusį pagalbos šiaudą – nespėjusi į išmaniųjų telefonų garvežį „Nokia“ praranda vertę – nuo 2000 metų gamintojo akcijų vertė sumažėjo net 16 kartų.

» Politiniai JAV žaidimai atsiėjo 24 mlrd.

dolerių (60 mlrd. litų) bei nurėžė 0,6 proc. nuo BVP augimo prognozės Uždaryta JAV vyriausybė (spalio 1 diena) Analitikų nuostabai, spalio pradžioje sutarimo dėl kitų metų išlaidų neradę JAV politikai sugriovė įprastą viešojo sektoriaus institucijų ritmą – 16 dienų Jungtinėse Valstijose neveikė valdžios institucijos. Kredito reitingų agentūros „Standard&Poor’s” vertinimu, politiniai žaidimai atsiėjo 24 mlrd. dolerių (60 mlrd. litų) bei nurėžė 0,6 proc. BVP augimo prognozės. 16 dienų be darbo liko maždaug 850 tūkst. valstybės tarnautojų, kurie bendrai iššvaistė 6,6 mln. darbo dienų. Nors viešojo sektoriaus

veiklos sustabdymas daugiausia paveikė biudžetinių įstaigų darbuotojus, nukentėjo ir verslas – didžiausią žalą pajuto valstybės finansuojamų paskolų laukiantys smulkieji verslininkai.

Bitkoinų proveržis (lapkričio 27 diena) Antroje 2013 metų pusėje netrūksta kalbų apie ekonominių burbulų formavimąsi. Potencialūs nekilnojamojo turto (NT) burbulai Skandinavijos šalyse, akcijų burbulas JAV finansų rinkoje – visa tai tik kalbos, tačiau didžiausių pasaulio centrinių bankų pinigų spausdinimo politika, be abejonės, veikia ekonomiką.

Burbului būdingas savybes galima pastebėti ir itin populiaria tapusios elektroninės valiutos – bitkoinų pasaulyje. Nauja tarptautine valiuta vadinamas elektroninis pinigų atitikmuo šiemet savo vertę padidino net 64 kartus. Vadinasi, jei metų pradžioje pirkote bitkoinų už 50 litų, šiuo metu jūsų turimi elektroniniai pinigai verti 3,2 tūkst. litų. Lapkričio pabaigoje vieno bitkoino vertė pasiekė neregėtas aukštumas – 1 tūkst. JAV dolerių (2,5 tūkst. litų) už vienetą. Vis dėlto elektroninė valiuta vertinama nevienareikšmiškai. Kol kas anksti prognozuoti, tačiau gali būti, kad elektroninės valiutos vertė kris lygiai taip pat smarkiai, kaip ir kilo. Miglotas valiutos vertės nustatymas ir reguliacijos skaidrumo stoka ilgai-

niui gali palikti nemažai nusivylusių veidų.

Sirijos konfliktas Sirijos konfliktas prasidėjo dar 2011 metais, tačiau tik šiemet kruviniems susirėmimams buvo suteiktas civilinio karo pavadinimas. Šiam tragiškam įvykiui neįmanoma suteikti konkrečios datos. Arabų revoliucijos įkvėpti protestai ilgainiui virto kraujo upėmis nusėtu konfliktu, iki šių metų lapkričio nusinešusiu bent 120 tūkst. gyvybių – 27 kartus daugiau aukų, nei Jungtinės Valstijos patyrė kariaudamos Irake nuo 2003 metų. Skaičiuojama, kad karo laikotarpis jau padarė 2,2 mlrd. JAV dolerių (5,5 mlrd. litų) nuostolių šalies pramonei, o BVP vien per 2012-uosius smuko maždaug 20 proc.


Verslo švyturiai

14

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

CV

Jonas Akelis

1992 metais pradėjo darbinę karjerą audito ir konsultacijų bendrovėje 1995 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą 1996 metais tapo Lietuvos licencijuotu auditoriumi 2001 metais tapo ACCA licencijuotu nariu Nuo 2009 metų yra „EY“ vyk. partneris Baltijos šalyse Nuo 2009 metų yra „Investors Forum“ organizacijos valdybos narys

J. Akelis savo karjeroje prisimena ir Naujuosius metus, sutiktus atliekant inventorizaciją degalinėje. R. Kondratjevo nuotr.

Jei darbe nesijauti kaip šeimoje – keisk darbą Dirbdamas tarptautinėje bendrovėje nebūtinai turi būti vadovas klasikine prasme – nebijai gerų įžvalgų gauti iš jaunų talentų, ir net praktikantas į tave kreipiasi „tu“. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

J

au senokai „Ernst & Young“ vardas figūruoja tarp geriausių pasaulio audito ir konsultacijų bendrovių. Didelių pokyčių metu – Nepriklausomybės aušroje, kai verslas dar tik mokėsi

laisvosios rinkos ekonomikos taisyklių, įmonė atidarė ir savo padalinį Lietuvoje.

Kelias nuo praktikanto Šiandien bendrovė vadinasi „EY“, o jos vadovas Lietuvoje Jonas Akelis tuometinėje keliolikos žmonių bendrovėje darbą pradėjo 1992 metais.

Rinkai tai buvo naujų ir reikšmingų iššūkių laikas. „Prieš daugiau nei 20 metų atsisveikinęs su universiteto auditorijomis, pradėjau dirbti čia. Tai buvo viena iš pirmųjų audito ir konsultacijų užsienio įmonių, atidarytų Lietuvoje. Turėjau garbės būti komandos dalimi,

kuri atliko pirmąjį Lietuvos žemėje auditą pagal tarptautinius audito standartus“, – pasakoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto absolventas J. Akelis. Tuometinis jo vadovas buvo danas, kurį tokie iššūkiai kaip rusų blokada, karšto vandens stygius savotiškai žavėjo – Danijoje

viskas buvo stabilu, o čia buvo atvykstama kurti. Pirmasis dešimtmetis Lietuvos versle buvo didelių pokyčių, taisyklių formavimosi metas, daug ką kurti reikėjo nuo nulio. Kita vertus, net ir dabar ta dinamika nesustoja. „Nebūna vienodų nei metų, nei mėnesio, nei dienos. Projektų, klientų

daug. Visi jie iš skirtingų sričių. Įvairialypė ir mūsų komanda“, – pasakoja daugiau nei 500 žmonių kolektyvui trijose Baltijos šalyse vadovaujantis J. Akelis.

Visi kreipiasi „tu“ Pašnekovas pabrėžia, kad kompanijoje, kaip ir Lietuvos krepšinio rink-

» Pagrindinis

mūsų, kaip ir kitų konsultacijų paslaugų bendrovių, turtas mūsų reputacija tinėje, svarbiausia yra ne lyderiai, bet visa komanda. „Aš ir kitų skyrių vadovai laikomės nuomonės, kad esame tam, kad sumoderuotume darbą: mano, kaip vadovo, užduotis, žinoti kiekvieno talentus ir gebėjimus, įtraukti į darbus, įkvėpti pasitikėjimo, suteikti patarimų ir padėti susiplanuoti, kaip pasiekti savo tikslų – esame, kaip britai pasakytų, facilitatoriai, o ne instrukcijų davėjai“, – vadovavimo stilių apibūdina J. Akelis. Pasak pašnekovo, įkvepianti knyga apie tokį vadybos principą jam yra „Build to Last“. „Ši knyga analizuoja sėkmingai veikiančias vizionieriškas bendroves. Įdomu, jog sėkmingiausios yra ne tos bendrovės, apie kurių vadovus vėliau kuriamos biografijos, o tos, kurių pamatas yra komandinės vertybės. Net ir pasikeitus vadovams jos puikiai tęsia savo veiklą. Bendradarbiavimo strategija man yra labai artima“, – dalinasi J. Akelis. Jis neįsivaizduoja profesionalaus atsakingo darbo be šiltų santykių darbe. „Mes sakome vieni kitiems „tu“, nesvarbu, koks kieno statusas ar pareigos. Tai ne šiaip žaidimas demokratija – mes tikrai kasdien patiriame, kad ir šviežiai atėjęs talentas, ir patyręs kolega gali suteikti vienodai vertingų įžvalgų, todėl tai elementari pagarba vienas kitam ir noras skatinti siekti daugiau. Koks bebūtų verslas – visada svarbu gerbti žmogiškas vertybes“, – sakė J. Akelis.

kintamųjų. Patarimų, įžvalgų vertė dažnai priklauso ir nuo pačios įmonės noro sekti gautomis rekomendacijomis. Dažnai tie veiksmai nebūna lengvi. Pavyzdžiui, kai kalbame apie verslo restruktūrizavimą, efektyvumo didinimą“, – sako jis. Palyginti su Vakarų šalimis, pasak J. Akelio, mažoje šalyje yra statistiškai mažiau ir pačių galimybių konsultantams. „Mūsų bendrovės kur kas mažiau pageidauja konsultacijų ir yra gana nedrąsios. Tais atvejais, kai vis dėlto išdrįstama pasitelkti konsultantus, gana dažnai svarbiausiu atrankos kriterijumi tampa kaina, tuomet nusivylimas kokybe beveik

FAKTAI EY

•• Lietuvoje „EY“ dirba per 250 darbuotojų ••Bendrovė teikia audito, apskaitos, mokesčių, teisės, verslo ir sandorių konsultacijų paslaugas ••Metinės pajamos už finansinius metus, pasibaigusius 2013 metų birželio 30 dieną buvo 52,29 mln. litų

Maža rinka, daug iššūkių Kalbėdamas apie iššūkius, „EY“ vadovas Lietuvoje pabrėžia, jog vienas didžiausių, kaip ir visam konsultacijų verslui, yra tai, kad rezultatai čia nėra taip lengvai įvertinami ar pamatuojami kaip gamybiniai pajėgumai ar produkcija. „Gamybos sektoriuje daug kas yra apibrėžta. Mūsų versle yra daug

„EY“ vadovas Lietuvoje pabrėžia, kad šioje kompanijoje nėra griežtos hierarchijos. R. Kondratjevo nuotr.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Verslo švyturiai

užprogramuotas“, – kalbėjo J. Akelis.

Būtent todėl kompanijoje yra itin daug griežtų taisyklių, kai kalbama apie klientą ir jo projektus – nuo konfidencialumo iki darbo kokybės. „Prie tokios įtampos, be abejo, pripranti, bet kiekvieną savaitę rašytine ar žodine forma susiduri su mūsų įmonės pamatinėmis vertybėmis, tokiomis kaip atsakomybė klientui ir visuomenei, sąžiningumas ir kokybiškos paslaugos. Dėl šių vertybių esame labai „religingi“ – tai mūsų darbo ir verslo sėkmės pagrindai“, – atskleidžia J. Akelis.

Vienintelis turtas – reputacija Kompanija įsikūrusi prie pat buvusios Vilniaus miesto gynybinės sienos, o pokalbis su vadovu vyko Saulės mūšio konferencijų salėje. Vieta puiki, tačiau, kaip sako J. Akelis, įmonei ji nepriklauso, o ir kitas turtas yra nuomojamas. „Pagrindinis mūsų, kaip ir kitų konsultacijų paslaugų bendrovių, turtas mūsų reputacija. Nieko apčiuopiamo neturime, išskyrus tai, kaip mus vertina klientai ir mūsų pačių kolektyvas“, – darbo specifiką apibūdina pašnekovas.

Du darbo kalendoriai Paprašytas apibūdinti įprastą darbo dieną, J. Akelis su šypsena pa-

15 reiškia, kad nėra jokios rutinos. „Darbas yra be galo įdomus, nes klientų yra pačių įvairiausių, vieniems reikia patarimų kaip dar labiau suefektyvinti verslą, kitiems – kaip išbristi iš sunkumų. Kolegos darbe taip pat labai skirtingi, kolektyvas santykinai jaunas, dėl viso to ir rutinos būti negali“, – džiaugiasi jis. Dažniausiai manoma, kad vadovai yra tie, kurie paskutiniai išeina iš biuro, o susitikimų grafiką kartais sudaro šeimos laiko sąskaita. J. Akelis skuba paneigti šį mitą. „Gyvenime svarbus balansas – reikia turėti įdomią darbo sferą,

svarbus ir asmeninis gyvenimas, kuriame laikas skiriamas šeimai ir pomėgiams. Stengiuosi kiek įmanoma daugiau gyventi pagal suderintą darbo ir šeimos kalendorių. Darbo datos ir šeimos gimtadieniai man yra lygiareikšmiai dalykai. Esu be galo dėkingas savo šeimai, kad padeda išlaikyti šią pusiausvyrą. Aš padedu žmonai siekti savo pomėgių, ji – man“, – sako jis.

» Šviežiai atėjęs

talentas ir patyręs kolega gali suteikti vienodai vertingų įžvalgų


Įdarbinti pinigai

16

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 sausio 12 d.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

FAKTAI Technologijų tendencijos

••2013 metų sausio–liepos mėnesiais „Android“ sistemai buvo sukurta 718 tūkst. kenksmingų programėlių – daugiau nei per visus 2012-uosius ••„Cisco“ duomenimis, šiandien 1 iš 3 pirkėjų naudojasi išmaniaisiais parduotuvėse ••Pirmieji „Google Glass“ buvo pasiūlyti už 1,5 tūkst. JAV dolerių ••„Didžiųjų duomenų“ (angl. Big Data) analizė kitais metais bus labai svarbi tuose verslo sektoriuose, kur vyksta aršiausia konkurencija.

17

Technologijų Trojos arklys Lapkritį visame pasaulyje gerai žinomas mokslinės fantastikos rašytojas Davidas Brinas sakė, kad 2014 metai žymės naujojo amžiaus pradžią. Dar prieš tai, kai sausio danguje nugriaudės fejerverkai, pasidomėjome, kokių technologinių iššūkių atneš kiti metai. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

D

u o d a m a s interviu savaitraščiui „Ekonomika. lt“, futuristas atkreipė dėmesį, kad iki šiol kiekvienas amžius prasidėdavo keturioliktaisiais savo metais: 1814 metais Vienos kongrese buvo nuspręstas tolesnis Europos likimas, 1914-aisiais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Šiandien kalbėti apie verslo ir technologijų kartu sukuriamas tendencijas jau vėlu, nes šis traukinys seniai pajudėjo. Tie, kurie norėjo kalbėti apie sukuriamas grėsmes ir iššūkius, tada buvo laikomi paranojikais. Belieka įvardyti iššūkius ir naujausias tendencijas.

Verslas mobilės Lapkričio pabaigoje technologijų kompanijos „Google“ Baltijos šalyse pristatyto vartotojų elgsenos tyrimo išvadose atsispindėjo realybė, kad lietuviai, rinkdamiesi prekes, internetu naudojasi ne ką mažiau nei britai, kurie šiuo atžvilgiu Europoje yra lyderiai. Vis dėlto tautiečiai beveik perpus rečiau tai daro naudodamiesi išmaniaisiais telefonais.

» Duomenų

Pastebima, kad virtualių atakų skaičius išlieka panašus, tačiau jos būna geriau organizuotos ir nutaikomos į vis svarbesnius duomenis. Reuters

Įdarbinti pinigai

kiekis sparčiai auga, tačiau vien „žalių“ duomenų neužtenka

Jeigu yra aiški tendencija, kad vartotojai linkę apie prekę žinoti dar prieš žengdami pro parduotuves duris, tik laiko klausimas, kada šis poreikis bus tenkinamas išmaniuoju telefonu. Labai tikėtina, kad kitąmet tokių pirkėjų bus daugiau. Kaip pastebėjo Baltijos šalių „Google“ plėtros vadovas Vytautas Kubilius, verslas negali nereaguoti į šias tendencijas ir privalo nuolat prisitaikyti prie pokyčių. Bent jau Lietuvos rinkoje šiame kontekste galima laukti dviejų scenarijų. Pirma, prekių kainos įprastose parduotuvėse artės prie parduodamų internetu, nes pirkėjas jau parduotuvėje gali pasitikrinti, už kiek prekę parduoda konkurentai ir kiek ji kainuoja intereneto parduotuvėje. Antra, verslas daugiau dėmesio skirs savo asortimentui pristatyti išmaniuosiuose įrenginiuose. Pastaroji tendencija bus aiškesnė, nes reikalauja mažiau sąnaudų ir iš esmės yra susijusi su verslo plėtra, o ne prisitaikymu prie konkurentų.

„Didieji duomenys“ tik ateina Kita verslo tendencija, jau įgavusi pagreitį už Atlanto, ateina ir į Lietuvą. Technologijų kompanijos „Blue Bridge Baltic“ generalinis direktorius Zbignevas Gulbinovičius pastebi, kad „didžiųjų duomenų“ (angl. Big Data) analizė kitais metais bus labai svarbi tuose verslo sektoriuose, kur vyksta aršiausia konkurencija.

„Verslas apie savo klientus nori žinoti viską, tačiau tam, kad prisitaikytų prie jų įpročių, sukauptus duomenis turi analizuoti. Duomenų kiekis sparčiai auga, tačiau vien „žalių“ duomenų neužtenka, vertę sukuria sukauptos informacijos analizė ir, reaguojant į gautus rezultatus, laiku priimti sprendimai“, – pabrėžia jis.

Darbuotojai gali parnešti virusų Pasauliniu mastu populiarėja nauja įmonių taikoma politika, kai darbuotojas veiklai naudoja savo įrenginį (angl. Bring Your Own Device). Kalbinti ekspertai pripažįsta, kad tai prisideda prie įmonių efektyvumo, mati darbuotojas dirba su prietaisu, prie kurio yra pripratęs, o bendro-

vei nereikia pirkti įrangos. Žinoma, nemokamas sūris yra tik pelėkautuose, taigi ir į Lietuva ateinanti tendencija turi savo pavojų. „Tendencija yra tikrai ryški, įmonės to negali išvengti. Vis dėlto, įrenginiui esant už įmonės ribų nebeveikia saugumo nustatymai ir automatiškai kyla grėsmė duomenims“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys. Jis išskiria dvi problemos puses. Visų pirma, už įmonės ribų kyla grėsmė ne tik verslo duomenų saugumui, bet ir pačiam prietaisui, nes į jį kartu su vartotojo programėlėmis gali patekti virusai. Taip „užkrėstas“ prietaisas patenka į vi-

dinį įmonės tinklą. Ekspertai kitais metais verslui pataria itin svarbius duomenis koduoti arba laikyti debesyje.

Akli programėlėms Šiemet vien per pirmąjį pusmetį kenksmingų programėlių vienai populiariausių operacinių sistemų „Android“ buvo sukurta daugiau nei per visus 2012 metus. Esant tokiam staigiam šuoliui, tikimasi, kad kitais metais ir vartotojai rizikuos ne tik savo duomenų saugumu, bet ir išmaniaisiais įrenginiais. R. Rainys pastebi, kad kitais metais dau-

gės ne tik valstybinių duomenų atakos, bet ir paprastų interneto puslapių, kuriuose yra laikomos išmaniųjų prietaisų programėlės. Pasak eksperto, išmaniuosiuose įrenginiuose yra laikoma privačiausia vartotojų informacija, o patys įtaisai savyje gali kaupti vis daugiau duomenų. Bent jau „Android“ sistema yra atvira ir neturi tam tikrų filtrų, kurie neleistų publikuoti užkrėstų programėlių. Problema yra ta, kad netaikomi saugumo mechanizmai, kurie tikrintų įkeltas programėles. Kol kas „Android“ nėra pasiūlę apribojimų, kurie

» Nemokamas sūris yra tik pelėkautuose,

taigi ir į Lietuva ateinanti tendencija turi savo pavojų

sumažintų kenksmingų programėlių skaičių, bet išlaikytų platformos prieinamumą.

„Google Glass“ metai Kol kas vadinamąsias dėvimas technologijas (angl. wearable technologies) iš didžiųjų kompanijų pasiūlė „Samsung“ ir „Sony“ – rinkai pateikė skubotai sukurtus išmaniuosius laikrodžius. Technologijų ekspertai teigia, kad tai bus rinka, kurioje vyks didžiausi mūšiai, mat yra plati niša. 2014 metais vartotojams bus pateikti šiemet sukurti „Google“ išmanieji akiniai. Jie galės fiksuoti vaizdus, bus valdomi balsu, o duomenys bus laikomi debesyje. Būtent pastaroji funkcija, sukurs daugiausia diskusijų.

D. Brinas juokauja, kad tai „Google“ gali pakišti koją. „Pirmieji naudotojai pateks į eismo nelaimes, nes naudos juos vairuodami. Dėl to ekranas ir yra patrauktas nuo pagrindinio matymo lauko. Šis realybės praplėtimas „Google“ duos tik viena: juos į teismą nuolat paduos idiotai, nemokėję akinių naudoti tinkamai“, – interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė jis. Technologinių pokyčių laukiama su nekantrumu, tačiau nejučia į juos įsitraukus dažnai pamirštama, kad yra ir „Pink Floyd“ apdainuota kita mėnulio pusė, kurios niekas ir nemato. Naivu tikėtis, kad Naujųjų metų naktį apie tai bus susimąstyta, tačiau tiek verslas, tiek vartotojai turėtų atsipeikėti dar iki Trijų karalių.

Rekonstruojama mokykla taps vartais į mokslo aukštumas Prestižiniame sostinės Žvėryno mikrorajone duotas startas Vilniaus Šolomo Aleicheimo ORT gimnazijos rekonstrukcijos darbų pradžiai. Pranas Jogėlavičius

Į šventinį beprasidedančių objekto atnaujinimo darbų renginį susirinko daug garbingų svečių. Po beveik pusantrų metų atgimsiančią gyvenimui mokyklą apžiūrėjo sostinės meras Artūras Zuokas, gimnazijos direktorius Miša Jakobas, darbus atliksiančios bendrovės „LitCon“ direktorius Linas Piliponis bei Švietimo ir mokslo ministerijos ir visuomenės atstovai.

Nauda Vilniui Šio projekto vertė – 11,15 mln. litų. Bendrovės „LitCon“ darbuotojai atliks 4 aukštų pastato, kurio bendras plotas siekia 3,444 tūkst. kv. m, bendrastatybinius darbus ir modernizuos inžinerines sistemas. Projektas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, Tarptautinio fondo Organizacijos švietimo resursams ir technologiniam

mokymui (ORT) ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo lėšomis. Numatyta, kad šių metų gruodžio 3-iąją pradėti darbai turėtų būti baigti 2015 metų kovo 5 d. Rekonstrukcijos darbų pradžios renginyje dalyvavęs sostinės meras A. Zuokas džiaugėsi, kad yra atverčiamas dar vienas gražus puslapis Vilniaus miesto istorijoje. „Šis apleistas ir tuščias pastatas, po metų su trupučiu taps gražia švietimo ir ugdymo įstaiga. Šis projektas Vilniui yra itin svarbus. Džiaugiamės, kad žydų bendruomenė Vilniaus mieste didėja, ir norėtume, kad taip tęstųsi ir toliau. Norime kartu atkurti mūsų istorinę praeitį ir grąžinti tai, kas buvo dėl įvairių aplinkybių prarasta. Džiugu, kad projektą remia ORT fondas, kuris skyrė net 1,3 mln. dolerių šio projekto įgyvendinimui. Atnaujintoje mokykloje po pusantrų metų mokykis 350 mokinių. O

Bendrovės „LitCon“ darbuotojai atliks 4 aukštų pastato, kurio bendras plotas siekia 3,444 tūkst. kv. m, bendrastatybinius darbus ir modernizuos inžinerines sistemas. Ruslano Kondratjevo nuotr.

vieta, kurioje šiuo metu yra įsikūrusi Šolomo Aleicheimo mokykla, bus rekonstruota ir taps vaikų darželiu, kurio taip trūksta Vilniaus miesto gyventojams. Tai akivaizdžiai geras pavyzdys, kaip taupiai galima panaudoti miesto turtą“, – džiaugėsi A. Zuokas.

Vartai į centrą Bendrovės „LitCon“ direktorius L. Piliponis pridūrė, kad jiems yra itin malonu prisidėti prie šio kilnaus projekto įgyvendinimo: „Esame socialiai atsakinga įmonė, kuriai rūpi, kad vaikams mokykloje būtų patogu ir jie galėtų gerai mokytis. Norime, kad mokykla būtų graži ir jauki.

Stengsimės, kad patenkintume užsakovo lūkesčius, darbai vyktų sklandžiai ir būtų atlikti laiku. Tikiuosi, kad greitai susirinksime į šią vietą, tačiau jau prie naujos ir renovuotos mokyklos, kuri bus vartai į Vilniaus miesto senamiestį.“ Šolomo Aleicheimo ORT gimnazijos direktorius M. Jakobas džiaugėsi, kad pagaliau mokiniai turės savo kiemą, savo sporto salę, savo erdves. „Nuoširdžiai dėkoju miesto merui, savivaldybei, tarybai, kad buvo priimtas šis labai reikšmingas sprendimas. Net 25 metus ėjome tuo keliu ir pagaliau matome rezultatus.

Sostinės meras A. Zuokas džiaugėsi, kad yra atverčiamas dar vienas gražus puslapis Vilniaus miesto istorijoje. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Ši mokykla bus inovatyvi, kuri tikrai šlovins mūsų Lietuvos Respubliką, švietimo sistemą ir miestelėnus. Dėkoju visiems geros valios žmonėms, kurie mus palaikė ir visada buvo kartu. Laukia daug darbo, bet ši gimnazija leidžiantis nuo Vingio parko bus tarsi simboliniai vartai į miesto centrą ir mokslo aukštumas“, – džiaugėsi M. Jakobas.

Solidi patirtis Bendrovės „LitCon“ direktorius pabrėžė, kad tai ne pirma mokykla, kurią rekonstruos įmonės darbininkai. „Anksčiau atnaujinome Žirmūnų gimnaziją Vilniuje. Paįstrio vidurinę mokyklą,

Velžio gimnaziją, Ėriškių pagrindinę mokyklą, Šilės Vydūno gimnaziją, Jono Pauliaus gimnazija ir kitus objektus. Patirties turime daug, todėl tikime, kad Šolomo Aleicheimo ORT gimnazijos rekonstrukcijos darbai vyks sklandžiai“, – teigė L. Piliponis. 2012 metai UAB „LitCon“ įgyvendino apie 30 statybos ir inžinerinių darbų projektų. Bendrovė vykdė viešosios ir pramoninės paskirties statinių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų projektavimo ir statybos bei kultūros paveldo objektų tvarkomuosius darbus. l


Išskirtinis interviu

18

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Nr. 28 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d.

Atsigavimą rodo akivaizdūs ženklai

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV

vilius.petkauskas@ekonomika.lt

„CV-Online“ klientui darbui Vilniuje reikalingas

P

Ingrida Šimonytė

2002–2004 metais ėjo Mokesčių departamento direktorės pareigas

ašnekovė su „Ekonomika.lt“ dalijosi įžvalgomis apie bendros Europos valiutos įsivedimą ir išsakė nuomonę apie politikus, dažnai linkusius save vadinti ekonomistais.

2009–2012 metais – Lietuvos finansų ministrė Nuo 2012 metų dėsto Vilniaus universitete Šiemet tapo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja

?

Ar galima teigti, kad europinė valiuta jau mūsų kišenėje? Tikimybė, kad toks sprendimas bus priimtas, mano vertinimu, yra gana didelė, nes rizika, jog Lietuva nevykdys kurio nors Mastrichto kriterijaus, menka. Net infliacijos rodiklis nuolat išlieka palankiai žemas, nors ekonomika atsigavo ir pradėjo augti darbo užmokestis. Manau, kad nėra pagrindo teigti, jog dabartinis Mastrichto atitikimas netvarus. Ateities rezultatai priklausys nuo būsimos ekonominės politikos, kurios priežiūra euro zonoje nuo 2011 metų gerokai sugriežtėjo. Todėl bus lengviau užtikrinti nuolatinę ekonomikos sveikatą – atitikti infliacijos, palūkanų normos, biudžeto deficito ir skolos kriterijus.

?

Ar galima tikėtis, kad 2014 metais ekonomikos augimas iš „statistinio“ taps „realus“, t. y. jaučiamas piliečio piniginei? Šiandien Lietuvos ekonomiką, skirtingai nuo 2010–2012 metų, pirmyn stumia nebe eksportas, o vidaus paklausa. Namų ūkių vartojimo augimui prielaidas sudaro didėjantis darbo užmokestis ir menkai augantis kainų

I. Šimonytė: „Lietuvoje yra kone gero tono ženklas aiškinti, kad mokesčiai turi būti maži, tačiau pensijos ir biudžeto išlaidos „europinės“ ir „orios“, nes mes čia neva kuriame gerovės valstybę „kaip visoje Europoje“.

PARDAVIMO ASISTENTAS (VADYBININKAS) Jūs būsite atsakingas už: • Įmonės produktų pardavimą; • Naujų klientų paiešką ir darbą su esamais klientais; • Produktų pristatymą ir komercinių pasiūlymų rengimą, įmonės interneto svetainės priežiūrą; • Pardavimo ataskaitų rengimą, rinkos informacijos rinkimą ir jos analizę. Mes vertinsime Jus pagal tokius kriterijus: • Aukštasis išsilavinimas (pardavimo vadyba, rinkodara, ekonomika), gali būti studentas; • Pageidautina bent 1 metų techninių produktų pardavimo patirtis; • Anglų kalbos žinios raštu ir žodžiu, kitų kalbų žinios būtų pranašumas; • Darbo su pagrindinėmis „Microsoft Office“ programomis sugebėjimai; • Noras ir gebėjimas dirbti komandoje, pareigingumas, komunikabilumas, noras tobulėti. Esame patrauklūs tuo, kad: • Esame stabili ir patikima įmonė; • Kryptingai siekiame užsibrėžtų tikslų; • Pas mus gera atmosfera, puikus kolektyvas, skaidri atlygio sistema; • Suteikiame karjeros galimybes, visas darbui reikalingas priemones; • Organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus, mokymus.

?

Tiesioginių užsienio investicijų statistika nepalanki šalies regionams. Ar matote kokių galimybių šią situaciją taisyti? Investiciniu požiūriu panašiai atrodančių

» Papildoma Vilniaus savivaldybės bėda

yra ta, kad tikrovė tik neigiama, ieškant išorės priešų

vietų pasaulyje yra daug, tad yra subjektyvi vertinimo pusė: neretai atrodo, kad mūsų regionų politiniai lyderiai nėra suinteresuoti pritraukti investicijų, todėl investuotojams svarbūs klausimai nesprendžiami ar sprendžiami vangiai, ir šie ieško vietos kitur. Manyčiau, kad pirmiausia regionų valdžiai reikėtų keisti požiūrį. Tai, kad asmeninis lyderių požiūris yra labai svarbus, įrodo ir buvusios Vyriausybės patirtis, kai sunkiausios krizės metais pavyko į Lietuvą prisivilioti net keletą garsių vardų.

?

Kaip, Jūsų nuomone, reikėtų spręsti darbo jėgos apmokestinimo ir reguliavimo problematiką? Lietuvoje yra susiklosčiusi labai keista darbo santykių kultūra – „lietuviškos“ įmonės neretai nesiskundžia nei darbo santykiais, nei MMA dydžiu, nes randa savų būdų, kaip tuos reguliavimus apeiti, beje, su darbuotojo sutikimu.

Ką atneštų darbo santykių pakeitimai? Neabejotinai palengvintų sąlygas sąžiningiems ir doriems darbdaviams, tačiau galbūt dar labiau atrištų rankas neturintiesiems skrupulų. Kitų šalių statistika ir patirtis nepatvirtina, kad aukštas darbuotojų apsaugos lygmuo ir aktyvios profesinės sąjungos lemia didesnį nedarbo lygį, tam pakanka pažvelgti į Skandinavijos šalis.

?

Kaip vertinate milžinišką Vilniaus skolą?

Vilniaus savivaldybės skolą imtasi didinti dar spartaus ūkio augimo laikais, tad atėjusi krizė ir sumenkusios savivaldybės pajamos padėtį tik pablogino. Papildoma Vilniaus savivaldybės bėda, mano nuomone, yra ta, kad tikrovė tik neigiama, ieškant išorės priešų ir kaltininkų dėl susidariusios padėties. Šioje savivaldybėje kaip niekur kitur sudėtinga apčiuopti tikrąjį problemų mastą, mat ofi-

cialioji savivaldybės skola yra tik problemos dalis, o likusi dalis iškaišiota po visas savivaldybės ūkio kerteles. Galbūt situaciją sugriežtinti padės biudžeto įstatymai, tačiau turint mintyje, kad neskaidrumui sąlygų yra gana daug, o savivaldybių administracinė priežiūra gana formali, tokie vietos valdžios „pokštai“ galimi ir ateityje.

?

Ar kai kurių viešų asmenų, laikančių save ekonomistais, pasisakymai nediskredituoja ekonomisto profesijos ir ekonomistų praktikų? Deja, daugelis politikų ar kitų viešų asmenų, kurie mėgsta save vadinti ekonomistais ir net tai pabrėžti, toliau nei perskaityta privaloma literatūra studijų metais nėra nuėję. O jeigu tai buvo prieš 30– 40 metų, dažnai tų laikų mokymas ir buvo tas vienintelis. Tokie kalbėtojai apie rinkos ekonomiką dažniausiai prisirankioja kokių nors draiskalų iš

skirtingų operų ir bando juos jungti į ekonominį mokymą. Lietuvoje yra kone gero tono ženklas aiškinti, kad mokesčiai turi būti maži, tačiau pensijos ir biudžeto išlaidos „europinės“ ir „orios“, nes mes čia neva kuriame gerovės valstybę „kaip visoje Europoje“.

?

Ar galime kalbėti apie naujų burbulų ekonomikoje formavimąsi? Apie burbulus lengviau pasakyti, kad jie „egzistavo“, nei kad egzistuoja šiuo metu. Prisiminkime, kad konvenciniai ES mastu sutarti matavimai ir iki krizės nerodė Lietuvoje ar Ispanijoje esant burbulą. Šiuo metu nepanašu, kad Lietuvoje išgyventume kokio naujo „burbulo“ požymius ar kad jam formuotis būtų prielaidų. Be to, turime ir daugiau įrankių užbėgti jiems už akių. Vis dėlto net Nobelio ekonomikos premijos laureatas R. Schilleris nesiima vienareikšmiškai jų kam nors diagnozuoti.

CV-Online klientė – UAB Terra – daugiau nei 20 metų veikianti gamybos įmonė, kuri kuria ir gamina aukštos kokybės specializuotą palydovinės, radijo ir kabelinės televizijos signalų priėmimo ir paskirstymo įrangą. Šiandien įmonė Kaune ieško

PROGRAMINĖS LOGIKOS (FPGA) PROGRAMUOTOJO Darbo aprašymas: • Rašyti programas mikrokontroleriams (C/C++) bei FPGA (VHDL). Reikalavimai: • Būtinas aukštasis išsilavinimas elektronikos arba informatikos srityje; • Nuolatinis domėjimasis naujomis technologijomis elektronikos srityje; • Geros anglų kalbos žinios; • FPGA programavimo patirtis (VHDL kalba); • Bazinės mikrokontrolerių programavimo (C/C++) žinios; • Žinios skaitmeninės televizijos srityje – privalumas. Įmonė siūlo: • Darbą stabilioje įmonėje; • Tobulėjimo ir profesinio augimo galimybes; • Karjeros galimybes; • Galimybę dalyvauti ir lankytis tarptautinėse parodose. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Fotodiena.lt.

lygis. Žinoma, netikrumo vis dar jaučiama, bet lūkesčiai teigiami, tad paskatos daugiau vartoti yra gana stiprios. Artimiausioje ateityje pagrindinis ūkio augimo variklis išliks būtent vidaus paklausa, o ne grynasis eksportas. Padėtis stipriai skiriasi nuo 2010-ųjų, kai ekonomika jau augo, tačiau darbo užmokestis mažėjo, didėjo nedarbas, o vartojimas krito. Yra akivaizdžių pokyčių – kitąmet, pirmą kartą po 5 metų pertraukos, valstybė turi galimybę išleisti milijardu litų daugiau nei šiemet ir vis tiek mažiau skolintis.

19

Įmonei, kuri vykdo nekilnojamojo turto plėtrą, tiesiogiai susijusią su projektavimu, statybomis ir pardavimu, įskaitant projektus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

STATYBŲ PROJEKTŲ VADOVAS

Darbo santykių reguliavimo klausimas turi ir antrą medalio pusę – griežtesnis reguliavimas nebūtinai lemia didesnį nedarbą. Tai rodo ir Skandinavijos šalių pavyzdžiai, teigia buvusi finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Vilius Petkauskas

Karjera

CV-Online klientė – UAB KEY ELEMENTS – karkasinių namų projektavimu, gamyba bei montavimu užsiimanti įmonė. Įmonė vadovaujasi verslo modeliu verslas verslui – B2B. Produktas gaminamas užsienio rinkai. Šiuo metu įmonė darbui Kauno rajone ieško

VYR. STATYBŲ INŽINIERIAUS Darbo aprašymas: • Būti atsakingam už karkasinių namų gamybą įmonėje; • Analizuoti ir įvertinti gaminių brėžinius ir technines galimybes; • Organizuoti ir kontroliuoti užsakymų priėmimą ir gamybą; • Organizuoti gaminių pristatymą ir sumontavimą klientams. Reikalavimai: • Aukštasis / aukštesnysis išsilavinimas statybos inžinerijos srityje; • Būtina 3 metų inžinieriaus / projektų vadovo patirtis statybų srityje; • Tarptautinė patirtis statybų sektoriuje – privalumas; • Geros anglų kalbos žinios; • Gebėjimas lyderiauti ir priimti sprendimus, tvirtas charakteris, noras tobulėti; • Vairuotojo pažymėjimas.

„CV-Online“ klientė – UAB Hidrobalt – įmonė, dirbanti B2B verslo segmente. Pagrindinė jos specializacija – techninių žarnų ir jų jungčių, mechaninių pavarų, pneumatikos ir hidraulikos komponentų tiekimas, jų parinkimas, projektavimas ir techninės konsutacijos. Šiuo metu įmonė Klaipėdoje prie savo stabilaus ir profesionalaus kolektyvo kviečia prisijungti

PRODUKTO VADYBININKĄ Darbo aprašymas: • Įmonės produktų pardavimas verslo klientams; • Nuoseklus ryšių palaikymas su esamais klientais; • Aktyvi naujų klientų paieška ir pritraukimas; • Klientų vizitavimas ir konsultavimas techniniais klausimais; • Pardavimo dokumentų ruošimas. Reikalavimai: • Būtinas techninis-inžinerinis išsilavinimas; • Panašaus darbo patirtis; • Aktyvumas, orientacija į rezultatą, geri pardavimo įgūdžiai; • Noras tobulėti techninių produktų pardavimo srityje; • Anglų ir rusų kalbų žinios; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas ir pageidautinas automobilis.

Įmonė siūlo: • Sąžiningą ir konkurencingą atlyginimą; • Galimybę dirbti tarptautiniame statybų sektoriuje; • Visas darbui reikalingas priemones; • Karjeros perspektyvas.

Įmonė siūlo: • Galimybę dirbti tarptautinėje įmonėje, turinčioje lyderės pozicijas ir ilgalaikę patirtį rinkoje; • Stabilų ir profesionalų, nuolat besimokantį kolektyvą bei gerą atmosferą darbe; • Visas darbui reikalingas priemones; • Karjeros perspektyvas; • Investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą; • Papildomą motyvacinį paketą – sveikatos draudimą, keliones, įvairias kompensacijas.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Darbo aprašymas: • Statybos darbų organizavimas objekte ir atliekamų darbų vykdymo kokybės bei terminų kontrolė (atestuoti pastatų techninę priežiūrą); • Techninės dokumentacijos ruošimas ir tvarkymas, darbų saugos užtikrinimas; • Objektui numatytų resursų kontrolė, medžiagų tiekimo užtikrinimas. Reikalavimai: • Aukštasis išsilavinimas statybos inžinerijos srityje; • Ne mažesnė kaip 5 metų darbų vykdytojo ar einant panašias pareigas darbo patirtis; • Būtinas ypatingo statinio statybos vadovo, statybos techninės priežiūros vadovo atestatas; • Anglų, rusų kalbų žinios būtų pranašumas; • Gebėjimas efektyviai koordinuoti statybos objekto darbą; • Puikūs organizaciniai gebėjimai, stresinių situacijų valdymo įgūdžiai; • Iniciatyvumas, atsakingumas, savarankiškumas. Darbo sąlygos, atlyginimas ir kiti klausimai aptariami su vadovu susitikimo metu. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Individuali darbo paieškos konsultacija ■ Konsultacija skirta

ieškantiems darbo arba norintiems pasitikrinti savo vertę darbo rinkoje Tai ne nuobodi paskaita šimtui žmonių apie darbo rinką apskritai, bet dinamiškas suasmenintas dialogas. Mes Jus išklausysime, įsigilinsime į Jūsų situaciją, patarsime ir nukreipsime tinkama linkme. Jokių abstrakčių ir bendrinių tiesų. Šios konsultacijos ašis esate Jūs, o tikslas – supažindinti, įkvėpti ir pastūmėti. Svajonių darbo link. „CV-Online“ personalo paieškos ir atrankos specialistės įmonėms surado šimtus tinkamų darbuotojų. Jos žino, kokių kandidatų reikia darbdaviams, kaip darbdaviai interpretuoja Jūsų CV, atsakymus ar elgesį interviu metu. Žino, kokie yra kandidatų svajonių darbai. Žino, kodėl darbdaviai atmeta „šaunius“ kandidatus. Žino ir gali pasidalyti sukaupta patirtimi. „CV-Online“ padės Jums nepasiklysti darbo rinkos labirintuose.

Konsultacijos sudėtis: 1. Šiandieninės darbo paieškos ypatumai. Darbo rinkos situacija ir tendencijos. Geidžiamiausi darbuotojai ir darbdaviai. Atlyginimai. Darbo rinkos mitai ir stereotipai. 2. Jums tinkami darbai. Jūsų tikslai ir galimybės. Ko norite ir ką galite? Jūsų stipriosios ir tobulintinos pusės.

Kur rasti ir kaip atpažinti jūsų žinias, įgūdžius ir patirtį atitinkantį darbą? Kaip teisingai kandidatuoti? 3. Esant poreikiui galima atlikti asmeninių savybių testą (vertė 65 Lt) nemokamai arba Tripod testą už papildomą kainą (priklauso nuo pasirinkto testo). 4. CV. Jūsų CV analizė ir rekomendacijos, kaip jį patobulinti. Ką akcentuoti, o ką geriau nutylėti? Kaip turi atrodyti Jūsų CV, kad pasiektų tikslą? 5. Interviu simuliacija. Pirmo įspūdžio svarba. Tipiniai klausimai, pokalbio eiga. Ko iš jūsų tikisi darbdavys? Interviu imitacija ir rekomendacijos būsimiems pokalbiams. 6. Klausimai? Atsakymai! Konsultacijos trukmė – 1,5–2 val.

Atsiliepimai apie konsultaciją: „Noriu dar kartą Jums padėkoti už konsultaciją dėl CV ir pokalbio. Gavau lengvą „šoką“ po Jūsų pastabų. Supratau savo klaidas ir bandysiu ateityje jų nekartoti.“ „Dar kartą dėkoju už pokalbį, jaučiuosi įkvėpta ir pakylėta. Tikiuosi, kad aptartas planas padės susirasti darbą, kuriame mano įgūdžiai bus naudingi.“ Susidomėjote? Kreipkitės el.paštu konsultacija@cvonline.lt www.cvonline.lt


Džiaugiamės puikiai ir konstruktyviai praleistais metais. Viliamės, kad tai bus tinkamas tonas kitų metų darbams kartu. Šeimyniškų šv. Kalėdų ir veržlių 2014-ųjų! Ekonomika.lt komanda

Ekonomika.lt Nr. 28 (138)  

Leidinys Ekonomika.lt 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 12 d. www.ekonomika.lt

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you