Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS D. Schwartzas: AplankęSAVAITRAŠTIS. kelias vietosLEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ kompanijas pajutome, kad Lietuvoje, kaip ir Izraelyje, yra technologinių inovacijų kibirkštis Plačiau 18 p.

Laikraštis leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

ŠIAME NUMERYJE Tikrų džentelmenų oazė Įėjus pro įprastas Senamiesčiui duris, pasitinka kaljano kvapas. Maloniai pasiūloma prisėsti ant odinės sofos ir palaukti besimėgaujant viskiu. Taip atrodo XIX amžiaus džentelmenų oazė Vilniuje. Plačiau 6 p.

Bankininkų kasdienybė – darbas be pabaigos Jeigu dažnai tikrinate darbinį elektroninį paštą ne darbo metu, parsinešate papildomai darbo į namus ir galvojate, kad turbūt nėra daugiau už jus dirbančio žmogaus – klystate. Investicinių bankų darbuotojai dėl didelio krūvio nemiega paromis, o dirbti net tris kartus daugiau nei priimtina Lietuvoje jiems yra įprastas dalykas. Plačiau 10–11 p.

Ką vairuoja Lietuvos verslininkai Tik antimaterialistai gali teigti, kad automobilis tėra transporto priemonė. Be abejo, jis siejamas ir su statusu. Apie tai kalbant, dažniausiai visų akys krypsta į verslo pasaulio atstovus, taigi įdomu, ką renkasi jie. Plačiau 12–13 p.

Augančios būstų kainos – tik matematika

Nr. 22 (132)

Ž. Fomova: Geras vadovas sustyguoja komandą kaip šveicarišką laikrodį – net jei esi išvykęs, procesas negali sustoti Plačiau 14–15 p.

www.ekonomika.lt

Nervų karas dėl dujų Jau kelerius metus besitęsiantis Lietuvos energetinės nepriklausomybės trileris pasiekė įtempčiausią stadiją – derybas. Bent jau kol kas panašu, kad „Gazprom“ gali atsidurti alkvietėje. Plačiau 4–5 p.

Besibaigianti ekonomikos krizė atneša pokyčių ir į nekilnojamojo turto rinką. Savaitraščio kalbinti pašnekovai teigė, kad daugėja būsto įsigijimo sandorių, o didžiausia vis dar yra naujos statybos būstų sostinėje paklausa. Jos, pasak ekspertų, neturėtų sumažinti net planuojama renovacija. Plačiau 16–17 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

454,74 +11,40% 836,05 +3,64% 422,73 +10,54% 6,565.59 –0,35% 3,787.43 +1,92% 14,799.12 +2,86 % Rugsėjo 13 – 26 d. duomenys

Plačiau 4–5 p. Kaina 3 Lt

Užs. Nr. 132 Tiražas: 15 000


Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Pasienio muilo opera Kiekvienas bent vieną savo gyvenimo popietę leidęs prie lietuviškos televizijos, žino tipinį ispanakalbių muilo operų vaizdą – amžinai mylinti, tačiau kartu negalinti būti pora. Vienas nežino, už ką yra baudžiamas, kitas – kodėl iš viso baudžia, tačiau jaučia, kad taip reikia.

P

astarųjų savaičių Lietuvos ir Rusijos meilės drama labai primena minėtą situaciją: Lietuva tarsi sutrikusi mergelė nesupranta, kodėl jos dovanos tinka griežčiausius saugumo reikalavimus pasaulyje keliančiai Europai, bet netinka Rusijai. Maskva, it išdidus plantacijų baronas, nesiteikia pasakyti, už ką lieja įsiūtį. Skirtingai nei didžiosios Rytų kaimynės, Europos Sąjungos patikros daromos ne tik tada, kai vyksta derybos dėl strateginių išteklių kainos ar tarpininkaujama, padedant vienai didžiausių Europos valstybių bent dviem žingsniais nutolti nuo pliktelėjusio komunisto statulomis puoštų aikščių senosios Europos link. Briuselis mėgsta nuoseklumą. Naftos plantacijų baroną žeidžia politinės nykštukės noras pagaliau užbaigti du dešimtmečius besitęsiančias energetines skyrybas ir turto dalybas. Negana to, Vilnius kerta ten, kur skauda labiausiai – padedamas Stokholmo arbitražo kuria precedentą. Ar negali būti taip, kad nostalgijos gniaužtų sukaustytas Rusijos politinis elitas baiminasi, jog pasikartos 1990 metų scenarijus, kai paskui durimis trenkusią Lietuvą seks ir kiti? Žinoma, galima save įtikinėti, kad kaimynės sprendimai susiję su tarptautinio vežimo sistemos

pokyčiais, kuriais Rusija bandys taikyti dvigubą apmokestinimą. Vis dėlto įdomu, kodėl bandomuoju triušiu tapo ne kas kitas, o prie Europos vairo stovinti Lietuva, kuri prieš 5 metus sulaužytas ekonomines kojas gydosi būtent eksportu. Sakysite, ko gi milžiniškai valstybei baimintis prie Baltijos jūros stūksančio nykštuko gnaibymosi? Tačiau 5 mlrd. litų vertės ieškinys bei labai konkreti Lietuvos retorika duria ten, kur sužeistam žvėriui skaudžiausia. Kaip ilgiausiai Rusiją nuo Stalino dienų valdantis politikas juo tikintiems stambiesiems verslininkams paaiškins, kodėl nesugebama susitvarkyti ne tik su viduje nuolat augančiu visuomenės nepasitenkinimu, recesijos alsavimą jaučiančia ekonomika ir „bėgančiomis“ Kijevo žemėmis, bet dar ir su nuolatos pagalius į ratus kaišiojančiu Vilniumi, apsiginklavusiu arbitražais ir Europos Komisijos parama. Būtent todėl galima lengviau atsipūsti, nes lietuviškas pienas bei mėsa, kaip buvo, taip ir yra aukščiausios kokybės. O kumščio trankymu į stalą politikos niuansus sprendžianti Maskva griebiasi šiaudo ir imasi senų triukų. Malonu, kad Marijos žemės verslininkai pratę prie netikėtumų ir ras patikimesnes rinkas.

» Naftos plantacijų baroną žeidžia politinės nykštukės noras pagaliau užbaigti du dešimtmečius besitęsiančias energetines skyrybas ir turto dalybas

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 132 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

»

Mes norime, kad dujų kaina būtų teisinga. Negalime kalbėti apie tai, kad mums turi ją sumažinti arba taikyti nuolaidas. Turi būti teisinga kaina, kuri yra taikoma ir kitoms šalims. Algirdas Butkevičius Lietuvos ministras pirmininkas

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Tikiuosi, kad šiais metais pavyks susiderėti » dėl mažesnės „Gazprom“ dujų kainos. Tai leidžia teigti ir dujų tiekėjo pozicija – nebandoma gintis, kad kainos buvo per didelės.

pasekmes, tačiau galima manyti, kad „Gazprom“ pradeda nuo maksimalių reikalavimų ir stebėdamas Lietuvos reakciją koreguos savo pateiktas sąlygas.

Investuotojus vilios estetika ir faktais

Tomas Janeliūnas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas

Fotodiena/Andrius Petulevičius

Asmeninio albumo nuotr.

NUOMONĖ

Nervų karas dėl dujų Jau kelerius metus besitęsiantis Lietuvos energetinės nepriklausomybės trileris pasiekė įtempčiausią stadiją – derybas. Nežinodami tikslių derybinių nuostatų negalime nuspėti, kuri pusė iš derybų balos išlips sausa, tačiau bent jau kol kas panašu, kad „Gazprom“ gali atsidurti alkvietėje. FAKTAI „Gazprom“

••Darbuotojų skaičiumi prilygsta Kauno miestui – 393 tūkst. ••2012 metų „Gazprom“ pelnas triskart viršijo Lietuvos biudžetą ir siekė 100 mlrd. litų ••2012 metais Lietuva „Gazprom“ už dujas sumokėjo 3,7 mlrd. litų ••Tūkst. kubinių metrų rusiškų dujų Lietuvai kainuoja 1257 litus ••Suomija už tūkst. kubinių metrų dujų „Gazprom“ moka 988 litus, Vokietija – 1 tūkst. litų

„Gazprom“ atstovai sako manantys, kad už SGD terminalą Lietuvoje galiausiai mokės vartotojai. Scanpix

Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

B

eveik 400 mlrd. litų dydžio pajamas pernai deklaravęs Rusijos dujų milžinas iš pirmo žvilgsnio ant derybų stalo yra pasidėjęs kur kas aštresnius peilius – Lietuva kol kas neturi jokios alternatyvos rusiškoms dujoms, o Maskva, pasitelkdama blokadas ir netikėtus patikrinimus, „Gazprom“ žodžiams gali suteikti sodresnį toną. Vis dėlto derybos vyksta, ir bent jau kol kas panašu, kad Maskvos kontroliuojamas didžiausias dujų eksportuotojas pasaulyje privalo skaitytis su nė 3 mln. gyventojų neturinčios valstybės užgaidomis, o kai kurie Rusijos atstovų pareiškimai bei oficialiosios Maskvos veiksmai tik patvirtina nuomonę, kad Vilnius pagaliau išsireikalaus ekonomine logika grįstos „Gazprom“ kainų politikos. Įdomiausia audringo „Gazprom“ ir Lietuvos tango dalis – derybų baigtis. Kasmet milžiniškų šildymo kainų slegiamus vartotojus menkai guodžia ateityje mažėsiančios dujų kainos. Vis dėlto komercinės paslapties antspaudu pažymėtos derybos riboja spekuliacijų galimybes, tačiau nedraudžia dirstelti į motyvus, kurie atskleidžia ir veiksmų prasmę.

Bando apsaugoti Kaliningradą Praėjusią savaitę „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris pareiškė, kad Ka-

liningrado srityje planuojama statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Toks A. Millerio pareiškimas rodo, kad siekiama didinti labiausiai militarizuotos Europos teritorijos energetinį nepriklausomumą, mat šiuo metu dujos Rusijos anklavui tiekiamos per Lietuvą. Negana to, Kaliningrado srityje plečiamas požeminių dujų rezervuarų dydis, vadinasi, galimybė nutraukti dujų tiekimą Lietuvai kritiniu metu gali atsirasti ant derybų stalo. Tai iš dalies paaiškina Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, esą „Gazprom“ keliamos sąlygos viršija net Vyriausybės kompetenciją. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojo energetikos klausimais Vidmanto Jankausko teigimu, bandant spekuliuoti turimomis žiniomis, Kaliningrado klausimas gali būti būtent tai, ką prezidentė turėjo galvoje. „Gali būti, kad „Gazprom“ pareikalavo, jog dujotiekis, einantis į Kaliningradą, turėtų pirmumo teisę praleisti tranzitines dujas ir nebūtų laikomas mūsų žinioje, – pasakojo V. Jankauskas. – Tačiau tai tik mano spekuliatyvi nuomonė.“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto eksperto Tomo Janeliūno nuomone, labiausiai tikėtina, kad šalies vadovės žodžiai buvo skirti jau įstatymais tapusiems Lietuvos sprendimams apibūdinti. „Gali būti, kad

„Gazprom“ sąlygos liečia strateginius sprendimus, kurių atšaukti iš esmės nebegalima“, – kalbėjo T. Janeliūnas. Vis dėlto LPK atstovas pridūrė, kad net tokiu atveju problemų ieškoti nevertėtų, nes Lietuvos vamzdynai yra pasiruošę priimti kone dvigubai didesnį dujų srautą, nei tiekiama šiuo metu. Pašnekovo manymu, Kaliningrade vykstantys procesai orientuoti į tolimą ateitį, todėl nereikėtų jų vertinti kaip pasiruošimo kokiems nors energetiniams karams.

Vilniaus ginklas – arbitražas Premjeras Algirdas Butkevičius yra ne kartą pareiškęs, kad Lietuvos derybininkai, kalbėdami su „Gazprom“, nežada atisakyti Lietuvai svarbių strateginių projektų, tačiau logika diktuoja, kad derantis dėl naudos privalu ką nors pasiūlyti mainais. Sutariama, kad kalbos dėl trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo stabdymo jau yra praeityje. Rusijos pareigūnai suprato, kad tai – negrįžtamas procesas. Galima abejoti ir Maskvos galimybėmis daryti įtaką SGD terminalui Lietuvoje bei kitiems energetinę nepriklausomybę didinantiems projektams. „Gazprom“ pateiktuose atsakymuose savaitraščio „Ekonomika.lt“ redakcijai teigiama, kad Rusijos kompanija negali kištis į nepriklausomo ekonominio objekto sprendimus. „Investicijos į SGD terminalą turi remtis ekonomine logika, o ne siekiu sumažinti dujų kainą, – rašoma oficialiame „Gazprom“ atsakyme. – Todėl bet kokiu atveju terminalas privalės atsipirkti, o už tai galiausiai mokės vartotojai.“ Tačiau Lietuva turi

» Lietuva turi vieną itin svarbų kozirį

– tarptautiniam Stokholmo arbitražui pateiktą 5 mlrd. litų vertės ieškinį

vieną itin svarbų kozirį – tarptautiniam Stokholmo arbitražui pateiktą 5 mlrd. litų vertės ieškinį, kuriuo siekiama įrodyti, kad rusiškų dujų tiekėjas metų metus taikė neobjektyvią kainų politiką. Lietuvai laimėjus bylą, būtų sukurtas precedentas, kuriuo besiremdamos kitos šalys taip pat galėtų iš „Gazprom“ reikalauti kompensacijos už neteisingą kainų politiką. T. Janeliūno nuomone, arbitražo ieškinys gali būti laikomas vienu svarbiausių derybų objektų. „Laukiant Stokholmo arbitražo sprendimo, ieškinį galima naudoti, siekiant susiderėti mažesnę dujų kainą trumpuoju laikotarpiu“, – aiškino T. Janeliūnas. Paklaustas, ar Lietuvos ieškinys gali būti laikomas pagrindiniu Vilniaus derybų įrankiu, ekspertas teigė, kad šis klausimas neabejotinai atsidūrė ant derybų stalo. V. Jankausko teigimu, ko gero, dėl ieškinio yra kalbamasi ir šis klausimas turėtų būti peržiūrėtas. „Derėtis galima ir reikia, nes ieškinys sudarytas teisininkų, o ne ekspertų, – aiškino LPK atstovas. – Neteisingą kainą galima įžvelgti pastaruosius 2–3 metus, tačiau tikrai ne 7-erius, kaip bandoma įrodyti.“ „Gazprom“ leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad su Europos valstybėmis deramasi ne dėl nuolaidų, o dėl sutarčių pakeitimo, kad šios atitiktų rinkos pokyčius. „Prisitaikant prie rinkos pokyčių siekiama didinti rusiškų dujų konkurencingumą, tačiau sutartas importuo-

» Gali būti, kad „Gazprom“

pareikalavo, jog dujotiekis, einantis į Kaliningradą, turėtų pirmumo teisę

jamų dujų kiekis nėra keičiamas“, – rašoma „Gazprom“ atsakyme.

Politikų nesutarimai netrukdys Dabartinė Vyriausybė, jau spėjusi pelnyti neveikiančios titulą, neturėtų sukelti papildomų problemų derybose, o ir premjero A. Butkevičiaus reitingų medžioklė dėl trumpalaikių interesų neleis atsisakyti strateginių projektų. ISM politikos ir ekonomikos programos vadovo Vincento Vobolevičiaus teigimu, jau net itin nepatikimomis laikytos partijos priėmė Maskvai gana nepalankius sprendimus. „Manau, kad visos Lietuvos partijos supranta, jog naudinga būti strategiškai nepriklausomiems ir sukurti precedentus, kurie nebeleistų mūsų stumdyti“, – aiškino jis. Pašnekovas pridūrė, kad, nepaisant visų kalbų, A. Butkevičius vengs politinių oponentų ir žiniasklaidos klijuojamos šalies interesų išdaviko etiketės, kurios neišvengtų, jei išduotų ilgalaikius Lietuvos tikslus. Paklaustas, ar turint omenyje tvirtus premjero ir prezidentės pareiškimus apie „Gazprom“, galima teigti, kad Lietuvos derybų pozicija yra pakankamai tvirta, V. Vobolevičius teigė, jog negalima atmesti tokios galimybės. „Sprendžiant iš premjero, Rusijos žiniasklaidos ir opozicijos pasisakymų, negalima paneigti, kad Lietuvos pozicija dėl rusiškų dujų tiekėjo yra gana tvirta“, – aiškino analitikas. Panašios nuomonės laikėsi ir T. Janeliūnas. Jo manymu, nors socialdemokratai norėtų greitai pamaloninti rinkėjus mažesne kaina, strateginių interesų atsisakymo

5

ĮMONIŲ NAUJIENOS

» Nežinant „Gazprom“ sąlygų labai sunku nuspėti

Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos klausimais

Fotodiena/Paulius Peleckis

Savaitės tema

kaina būtų politiškai per didelė. „Net jei egzistuoja ketinimai laikytis trumpalaikio intereso, politine prasme jie bus per daug žalingi“, – aiškino ekspertas.

Lietuva su samurajaus kauke Turint omenyje gana griežtą prezidentės poziciją, susidaro įspūdis, kad aukščiausi šalies vadovai yra tikri dėl turimų derybų įrankių. D. Grybauskaitė yra ne kartą išsakiusi poziciją, kad Lietuva jokiu būdu negali nusileisti „Gazprom“, o rusiškų dujų tiekėjas jau pavėlavo daryti nuolaidas. Paklausus „Gazprom“, kodėl derybos dėl mažesnės dujų kainos nebuvo pradėtos anksčiau, sulaukta atsakymo, kad sutartys sudaromos ilgalaikiu principu. „Dėl kainodaros su Lietuvos Respublikos Vyriausybe buvo sutarta dar 2004 metais, o derybos vyksta nuolat, todėl negalima teigti, kad kainų problema iškelta tik dabar“, – rašoma Rusijos dujų milžino atsakyme. Jame taip pat teigiama, kad šiuo metu dujos Lietuvai tiekiamos remiantis abipusiu susitarimu patvirtinta formule, kuri susieta su naftos kaina. Taip bus ir artimoje ateityje. Anot V. Vobolevičiaus, drąsūs Lietuvos pareigūnų pareiškimai gali būti traktuojami kaip samurajų kaukės, kurias kariai dėdavosi siekdami įbauginti oponentus. „Drąsūs pareiškimai sukelia psichologinį spaudimą oponentui ir neleidžia jam abejoti Lietuvos ketinimais, – sakė politikos analitikas. – Žinoma, jei mes laikomės pozicijos, kad su Rusija galima derėtis tik atsiklaupus ant kelių, tokie pareiškimai atrodo nelogiški, tačiau jei yra suvokiama, kad savo užnugaryje turėdami Europos Sąjungą esame pajėgūs skausmingai įgelti „Gazprom“, griežta pozicija įgauna daug daugiau prasmės.“

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sukūrė vaizdo klipą, kuris turėtų padėti investuotojams apsispręsti, kurią šalį rinktis, siekiant saugiai ir efektyviai panaudoti savo lėšas. Vaizdo klipe Lietuva parodoma ne tik kaip moderni ir verslui patraukli šalis. Projektą kūrė „Investuok Lietuvoje“ komanda kartu su lietuvių audiovizualinių

projektų kūrėjais „Pvz.lt“ ir Didžiosios Britanijos agentūra „Curious“.

Vaizdo klipą žiūrėkite nuskenavę QR kodą.

Veržiasi į restoranus Universalią mokėjimų platformą mokėjimai.lt administruojanti bendrovė „EVP International“ ir bendrovė „WoraPay“ sudarė partnerystės sutartį. Pagal ją mokėjimai.lt sistemos

naudotojai visuose restoranuose bei maitinimo įstaigose, kuriuose įdiegta „WoraPay“ sistema, galės atsiskaityti išmaniuoju telefonu tiesiai iš savo mokėjimai.lt sąskaitos.

Kuria alternatyvą benzinui Pabradėje duris atvėrė pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse vandenilio, kaip kuro, tyrimų laboratorija. Joje bus tiriamos naujos ekologiško kuro rūšies – vandenilio ir gamtinių dujų mišinio (hidrometano) – panaudojimo transporto priemonėse ga-

limybės. Įmonių grupei „SG dujos“ priklausanti įmonė „SG dujos Auto“ šį projektą pradėjo įgyvendinti 2012 metų pabaigoje. Bendra projekto vertė – 7,6 mln. litų. Projektui skirta 5,3 mln. litų paramos suma iš ES struktūrinių fondų.

„Mineraliniai vandenys“ padvigubino parduotuvių skaičių.

Bendrovės nuotr.

Plečia tinklą Gėrimų platintoja „Mineraliniai vandenys“ (MV) praėjusią savaitę atidarė 2 naujas specializuotas gėrimų parduotuves. Spalio viduryje duris atvers dar viena, jau dešimtoji, tinklo parduotuvė.

Naujosios parduotuvės šią savaitę atidaromos Panevėžyje, prekybos centre „Babilonas“, ir Vilniuje, „Gedimino 9“. Spalį tinklą papildys gėrimų parduotuvė, įsikursianti prekybos centre „Ozas“. Bent po vieną MV parduotuvę bus galima rasti visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Vilniuje ieškos pardavimo ekspertų Pasaulinė informacinių technologijų paslaugų bendrovė CSC plečia paslaugų, teikiamų iš Vilniaus, spektrą. Viena pirmųjų Lietuvoje įkūrusi tarptautinį IT paslaugų padalinį, dabar bendrovė atidaro pardavimo priežiūros padalinį, kuris regione teiks paslaugas

visoms CSC Europos šalių pardavimo organizacijoms. Planuojama, kad šiame padalinyje dar iki šių finansinių metų pabaigos bus sukurta ne mažiau nei 20 darbo vietų, o per artimiausius dvejus metus – apie 40, daugiausia pardavimo ir komercijos ekspertams.


Savas verslas

6

1

SAVAITĖS KLAUSIMAS

2 3

5 4

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 6 d.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

21% Ar darbo metu 2. Dažniausiai pasitikrinu elektroninį paštą 19% naudojatės 3. Dažniausiai naudojuosi socialiniais tinklais 5% internetu 4. Užsiimu visomis išvardytomis veiklomis 36% asmeniniais tikslais? 5. Internetą naudoju tik darbiniais tikslais 18% 1. Dažniausiai skaitau naujienas

33,6 minutės kasdien. Tiek darbo laiko vidutinis darbuotojas, turintis internetą, dirba ne darbdaviui, o bendrauja interneto svetainėse. Portalo ekonomika.lt skaitytojų teiravomės, ką jie veikia internete darbo metu.

Karolis Birgilas

vome, nes bandome veikti pagal klasikinį gyvos eilės principą, kai žmonės ateina ir laukdami eilėje bendrauja, rūko, geria viskį“, – pasakojo V. Lėveris.

karolis.birgilas@ekonomika.lt

■ Įėjus pro įprastas Senamiesčiui duris, pasitinka kaljano kvapas. Maloniai pasiūloma prisėsti ant odinės sofos ir palaukti besimėgaujant viskiu. Taip atrodo XIX amžiaus džentelmenų oazė Vilniuje.

Du politikos ir ekonomikos studentai sumanė atkurti barzdaskučių amatą ir įkūrė vienintelį tokį saloną Lietuvoje. Pavadinimas logiškas – „Barzdaskučiai“. Vaikinai teigia, kad apie konkurentus sužinojo tik tada, kai išsinuomojo patalpas. Tai neišgąsdino, jaunieji amatininkai buvo įsitikinę, kad pasidalins niša šiame versle.

Klasika prieš rinkos reikalavimus „Mes stengiamės orientuotis į klasiką. Net tinkamo barzdaskučio ieškojome gerus pusę metų“, – atskleidė „Barzdaskučių“ direktorius Kazimieras Norkus. Lietuvio barzdaskučio taip ir neatsirado, taigi salone dirba barzdaskutys siras, kuris laisvu metu klientams gali paruošti kaljaną pagal Rytų receptus. Dar vienas barzdos skutimo meno žinovas su visa

ĮDOMU

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Maži išradimai tampa tarptautiniu verslu Dėl kompiuterinių programų ir trimačių spausdintuvų kūrėjai bei dizaineriai savo idėjas materializuoja greičiau ir pigiau nei kada anksčiau. Internete sukurtos mikrolaboratorijos veikia užsienyje, pigiai ir beveik be atliekų. Gaminiai varijuoja nuo paprastų smulkmenų iki neįtikėtinų išradimų, kurie uždirba milijonus.

Vyriškas grožis ir ašaros

Džentelmenams paslaugas teikiančių „Barzdaskučių“ idėja kilo dviem Vilniaus studentams. Ruslano Kondratjevo nuotr.

šeima atkeliaus iš Turkijos. „Visame pasaulyje egzistuoja barzdaskutyklos, o Lietuvoje neturime. Barzdos skutimo paslaugos teikiamos tik kai kuriuose plaukų kirpimo salonuose. Mūsų išskirtinumas ir yra tai, kad čia teikiamos paslaugos tik stipriosios lyties atstovams. Kai kurių kultūrų vyrams sunku suprasti, kaip toje pačioje patalpoje gali būti skutama barzda ir šalimais lakuojami nagai“, – rinkos spragą pastebėjo „Barzdaskučių“ direktoriaus pavaduotojas Vilius Lėveris. Čia naudojama tik „Taylor of Old Bond

Street“ kosmetika bei skutimo įrankiai. Kompanija gyvuoja dar nuo Viktorijos laikų, taigi ir patys „Barzdaskučių“ įkūrėjai pripažįsta, kad tai yra brangi kosmetika, todėl jų paslaugos prieinamos ne kiekvienam barzdočiui. Salone laikomasi aukščiausių kokybės ir tradicijos reikalavimų, o kaina čia – ne pagrindinis veiksnys.

Dėmesys istorijai ir detalėms Kalbant apie tradicijas, neįmoma nepastebėti specialios barzdaskučio kėdės. Kaip kalba įkūrėjai, tai buvo antroji problema.

» Paslauga

vyriška, bet ne vienas iš skausmo nubraukia ašarą „Dabartinei mūsų kėdei yra 103 metai, jos ieškojome pusę metų“, – pasakojo K. Norkus. Atrestauruotos kėdės kaina gali siekti 22 tūkst. litų. Klasikinės kėdės buvo gaminamos iš masyvios keramikos ir metalo. Kaip ir klasikiniuose barzdaskučių salonuose, čia dar bus teikiama batų valymo paslauga, tam jau ruošiamas senovinis avalynės šveitimo suolelis. „Daug nesireklama-

Barzdos skutimo procedūra gali užtrukti dvi valandas. Jos metu meistras itin aštriu peiliu skuta barzdą. Net nusičiaudėjęs klientas gali būti rimtai sužeistas, tačiau abejonių dėl barzdaskučio profesionalumo sėdint kėdėje nekyla. Ant veido dedami karšti ir šalti rankšluosčiai. Procedūrą vainikuoja plaukų aplink ausis deginimas. „Barz daskučiuose“ atliekama veido valymo procedūra, kurios metu su siūlu yra šalinami veido plaukai. Paslauga vyriška, bet ne vienas iš skausmo nubraukia ašarą. „Grožis reikalauja aukų“ , – nebe toks ir moteriškas posakis. Nuo veido sklindant santalo kvapui galvoje sukasi viena mintis. Tie laikai, kai garažai prie daugiabučių buvo vadinami vyrų karalyste, o vilniečiai pasirūpinti savo išvaizda eidavo į Pašilaičių balkonuose įrengtas kirpyklas, jau nustumti į istorijos paraštes. Nustumti klasiškai, jaunų vyrukų iniciatyva.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

„Baltijos vėjas“ iškeliavo į Kazachstaną Ketvirtadienį iš Vilniaus Panerių geležinkelio stoties į Kazachstano miestą Kostanajų išvyko pirmasis konteinerinis traukinys „Baltijos vėjas“.

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 318 skaitytojų.

Tikrų džentelmenų oazė

Projektai

Išvyksta medžioti milijonų 17 Lietuvos pradedančiųjų verslininkų Europai pristatys šalies „startuolių“ ekosistemą ir bandys pritraukti 11 mln. eurų užsienio investicijų. Kitą savaitę jie vyksta į pirmą kartą rengiamas investuotojų paieškas užsienyje „Startup Lithuania Roadshow“. Į šią ambicingą kelionę pradedančiuosius verslininkus lydės VšĮ „Versli Lietuva“. Kartu jie aplankys Tel Avivą, Berlyną, Londoną ir Stokholmą.

Kam lengviausia rasti darbą Lietuvoje Lietuvos darbo rinkoje paklausiausi yra informacinių technologijų specialistai, tačiau ieškomų darbuotojų gretas papildo ir eksportuojančių įmonių poreikius atitinkančių profesijų atstovai. Darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis mažėja. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, birželį Lietuvoje buvo registruota 11,9 proc. bedarbių.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

Prie konteinerinio traukinio „Baltijos vėjas“ projekto įgyvendinimo prisidėjo „Transkonteiner“, „Autoverslas“, „Kedentransservis“, „Unico Logistics” bei „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovės nuotr.

L

okomotyvas šiuo maršrutu krovinius veš dukart per mėnesį, o galutinį kelionės tikslą pasieks per savaitę. Planuojama kiekvieno traukinio apimtis – iki 120 sąlyginių konteinerių. Traukinio operatorius – Vilniaus bendrovė „Hoptrans Projects“. 2008 metais įkurta tarptautinė logistikos ir transportavimo kompanija specializuojasi pervežimo geležinkeliu srityje – kroviniai pervežami konteineriais, grūdovežiais, pusvagoniais bei dengtais vagonais. Kartu su partneriais bendrovė teikia visas gabenimo paslaugas – oru, jūra, keliais, taip pat bet kokiu kombinuotu transportavimo būdu. „Krovinius didelį atstumą vežti konteineriniais traukiniais yra žymiai geriau nei naudojant kitas tradicines transporto rūšis – kelių, jūrų ar oro transportą, – sakė „Hoptrans Projects“ generalinis direktorius generolas leitenantas (ats.) Valdas Tutkus. – Bendrai vertinant, už vienas transporto rūšis tai yra gerokai pigiau, už kitas – sparčiau, saugiau ir patikimiau. Vertinant iš kliento pozi-

cijos, krovinius gabenant konteineriniu traukiniu užtikrinamas kur kas pigesnis, spartesnis ir saugesnis krovinių judėjimas į konkrečią vietovę nei naudojant tradicines transporto rūšis. „Hoptrans Projects“ glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos, Rusijos ir kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių geležinkelių operatoriais ir bendrovėmis. Įmonė – oficiali OAO „Transkonteiner“ (Rusija) bei AO „Kedentransservis“ (Kazachstanas) atstovė Lietuvoje. Projektas svarbus ir tuo, kad kroviniai bus gabenami iš Vakarų į Rytus. Iki šiol didesnė geležinkelio krovinių srauto judėjimo kryptis Lietuvoje buvo iš Rytų į Vakarus. Krovinių pristatymas į Rytus leis efektyviai išnaudoti nuosavų „Hoptrans Projects“ ir „Lietuvos geležinkelių“ vagonų parką. Prie konteinerinio traukinio „Baltijos vėjas“ projekto įgyvendinimo prisidėjo „Transkonteiner“, „Autoverslas“, „Kedentransservis“, „Unico Logistics” bei „Lietuvos geležinkeliai“. „Planuojame kiekvieną mėnesį „Baltijos

vėju“ gabenti apie 80 konteinerių, – sakė vienos didžiausių Lietuvos logistikos bendrovių „Autoverslas“ generalinis direktorius Valdemaras Zakarauskas. – Esame pasirašę ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis su automobilių detalių tiekėjais ir į Kazachstaną siunčiame lengvųjų automobilių kėbulus, agregatus bei komplektuojamąsias detales. Kai kroviniai siunčiami pavieniais vagonais, labai sunku prognozuoti jų pristatymo laiką. Vagonai bet kurioje kelionės vietoje gali būti atkabinti ir pastatyti į aklikelį. Be to, kartais vagonai perstatomi neatsakingai, todėl apgadinami kroviniai. Konteinerinis traukinys leidžia viso to išvengti: kroviniai atvežami suplanuotu laiku, nepažeisti, be to – taip pigiau“, – naujojo traukinio privalumus vardijo V. Zakarauskas. 2012-aisiais „Hoptrans Projects“ apyvarta siekė beveik 30 mln. litų. Planuojama, jog šiemet įmonė per Lietuvos Respublikos teritoriją perveš apie 10 tūkst. konteinerių bei apie pusę milijono tonų kitų krovinių.

7


Lietuvoje

8

TIK SKAIČIAI

900 mln.

Švedų drabužių prekybos tinklo „H&M“ trečiojo ketvirčio pelnas siekė 900 mln. JAV dolerių.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Nusipirko 5 proc. Ukrainos

Ant nemokumo ribos

■ Kinija įgijo teisę užsiimti

■ JAV iždo sekretoriaus

žemdirbyste 3 mln. hektarų Ukrainos žemių. Tai sudaro 5 proc. visos šalies teritorijos. Kinų kompanija „Xinjiang Production“ ir ukrainiečių „KGS Agro“ Ukrainos rytuose užaugintas kiaules bei pasėlius lengvatinėmis sąlygomis pardavinės dviem Kinijos valstybinėms įmonėms. Iš

pradžių produkcija bus auginama 100 tūkst. hektarų, o vėliau šis plotas bus išplėstas iki 3 mln. hektarų. Toks veikimo būdas tapo įmanomas, kai pernai Ukraina pritarė, kad žemė būtų parduodama ir užsieniečiams. Kinija pagal sutartį Ukrainai suteiks 3 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolą žemės ūkio plėtrai.

Kinija įgijo teisę užsiimti žemdirbyste 3 mln. hektarų Ukrainos žemių. Scanpix

Įstatymu prieš dūmą Sveiko gyvenimo būdo entuziastai tabako bendrovėms į ratus kaišioja pagalius. Andrius Martinkus andrius.martinkus@ekonomika.lt

K

ristupo Kolumbo dovana Ispanijos karūnai netruko užkliūti už smerkiančio valdovų žvilgsnio. Otomanų imperijos sultonas Muradas IV uždraudė tabaką savo valdose, o popiežius Urbonas VII užsimojo ekskomunikuoti kiekvieną netikėlį, išdrįsusį užtraukti dūmą bažnyčioje. Tabako pakilimų ir nuopuolių istoriją iliustruoja šviečiamojo amžiaus draudimai rūkyti Vokietijos miestuose, visuotinė nacių kampanija prieš rūkymą ir smilkstančios cigaretės vaidmuo seriale „Mad Men“.

Draudimų pionieriai 2004 metais Butanas tapo pirmąja pasaulio valstybe, visiškai uždraudusia tabako gaminių gamybą ir prekybą. Nuo trejų iki penkerių metų. Tiek laiko gresia praleisti kalėjime

asmenims, nutarusiems užsiimti tabako gaminių gabenimu bei prekyba mažiausioje Himalajų oazėje. Budistų vienuoliui Sonamui Tsheringui, įkliuvusiam su keliais šimtais gramų nelegalaus kramtojomo tabako, teko „garbė“ pirmam išbandyti Butano įstatymų griežtumą ir kalėjimo gulto kietumą. Australija ruošiasi perimti sveikos gyvensenos pirmūnės estafetę ir visiškai uždrausti ne tik prekiauti tabako gaminiais, bet ir juos vartoti, skelbia „International Business Times“. Australai svarsto galimybę tradicines cigaretes pakeisti elektroninėmis. Nacionalinė sveikatos ir

medicininių tyrimų taryba nutarė išsiaiškinti elektroninių cigarečių poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimo rezultatai gali tapti reikšmingu stimulu, kad būtų visiškai uždrausti tabako gaminiai. Tasmanija, viena iš Australijos valstijų, ketina uždrausti pardavinėti tabako gaminius asmenims, gimusiems vėliau kaip 2000 metais. Tikimasi, kad šis draudimas įsigalios nuo 2018-ųjų. Vadinasi, vyresni gyventojai iki pat mirties galėtų mėgautis kenksmingu įpročiu, o jaunoji karta liktų už legalios tabako rinkos ribų. Anot „The Telegraph“, įvesti unikalų gimimo datos cenzą svarsto ir Singapūras bei Suomija. Naujoji Zelandija žada iki 2025 metų su šaknimis išrauti rūkymo įpročius. Šalies vyriausybė tikina, kad tokį tikslą galima pasiekti ir be draudimų. Tereikia intensyviai investuoti į sveikatingumo švietimą, apriboti galimybes rūkyti viešose vietose ir apkrauti tabako gaminius milžiniškais akcizais.

Pakuočių vajus Padoriose šalyse dūmuose paskendę restoranai, valstybinės įstaigos bei biurai liko tik slogiuose prisiminimuose. Lyg aidas tyruose išnyko verslininkų riksmai apie žlugdomą verslą. Šiandienos dvasią tabako bendrovių atžvilgiu atspindi šūkis – „Toleruoti, bet ne proteguoti!“ Tiesa, ši tolerancija kasmet blėsta. Naujausi sveikatos gynėjų kryžiaus žygiai nukreipti į tabako gaminių pakuočių ženklinimą. Net didžiausias bėdžius, laikydamas rankoje auksiniais herbais bei karališkomis spalvomis papuoštą cigarečių pa-

kelį, gali pasijusti šio to vertas. Singapūro valdžios įsitikinimu, tabako gaminių pakuotės pernelyg traukia akį, todėl jas derėtų paslėpti nuo pirkėjų. Sveikatos apsaugos ministras Gan Kim Jongas ši pavasarį pasiūlė visus tabako gaminius laikyti po prekystaliu ir ištraukti tik paprašius pirkėjui, rašo „The Wall Street Journal“. Panašios tvarkos pageidauja ir Niujorko meras Michaelis Bloombergas. Savo ruožtu tokios šalys kaip Islandija, Norvegija, Airija bei Kanada jau nebeleidžia tabako gaminių vaizduoti parduotuvių vitrinose. Australija žengė dar toliau ir praėjusių metų pabaigoje įpareigojo visas tabako bendroves ne tik ženklinti savo produkcijos pakuotes vienoda žalsva spalva, bet ir papuošti atgrasančiomis iliustracijomis, vaizduojančiomis išpuvusius dantis, pajuo-

dusius plaučius bei sergančius vaikus. Naujoji Zelandija žada sekti kaimynės pavyzdžiu, tačiau kol kas ketina lukterėti ir pažiūrėti, kuo baigsis teisinė tabako kompanijų kova su Australijos įstatymų leidėjais. Tabako gaminių pakuočių perversmui ruošiasi ir Europos Sąjunga. ES Parlamentas siūlo 75 proc. pakuotės paviršiaus skirti australiško stiliaus vaizdiniams perspėjimams apie rūkymo sukeliamą žalą. Ne visos narės pritaria pokyčiams, tačiau Airija planuoja sekti Australijos pavyzdžiu ir tapti antra valstybe pasaulyje, įpareigojusia tabako gamintojus

FAKTAI Tabako rinka

••Mentolio skonio cigaretės sudaro 5 proc. ES cigarečių rinkos. Plonoms cigaretėms tenka 6 proc. visos rinkos. ••2012 ES gyventojai surūkė 593 mlrd. cigarečių, iš jų 65,5 mlrd. buvo kontrabandinės arba suklastotos. ••Lietuvoje maždaug 30 proc. suvartojamų cigarečių yra kontrabandinės.

Naujausi sveikatos gynėjų kryžiaus žygiai nukreipti į tabako gaminių pakuočių ženklinimą, pagardintas cigaretes ar net rūkymą apskritai. Scanpix

teigimu, šalis pasieks skolinimosi limitą iki spalio 17 dienos. Jackas Lew perspėja, kad JAV finansiniai įsipareigojimai gali siekti maždaug 30 mlrd. JAV dolerių, jei nebus pakeltos skolinimosi „lubos“. Sekretorius taip pat pridūrė, kad tam tikromis dienomis ši suma gali siekti ir 60 mlrd.

pašalinti nuo pakuočių logotipus, spalvas bei prekės ženklus. Kitoje Atlanto vandenyno pusėje JAV teismas užkirto kelią priežiūros institucijų kėslams ženklinti tabako gaminių pakuotes šokiruojančiomis iliustracijomis. Anot teismo, toks ženklinimas pažeistų tabako bendrovių konstitucinę teisę į žodžio laisvę, rašo „The New York Times“.

Mėtinės pagundos Brazilija 2012 metais tapo pirmaja šalimi, uždraudusia pagardintus tabako gaminius, rašo „Euromonitor“. Įstatymų leidėjų valia iš parduotuvių lentynų išnyks mėtų, vyšnių, vanilės, šokolado ir kitų skonių tabako produktai. Netrukus subruzdo ES. Pastarosios Parlamento komitetas liepą pritarė siūlymui uždrausti prekybą pagardintomis cigaretėmis. Be to, ES ketina prilyginti sparčiai populiarėjančias elektronines cigaretes medikamentams. Toks žingsnis privers imtis nuodugnių tyrimų ir išsiaiškinti elektroninių cigarečių poveikį sveikatai. Pagardintos cigaretės sulaukė išskirtinio dėmesio, nes, ekspertų įsitikinimu, būtent jos yra itin populiarios tarp nepilnamečių. Vis dėlto, kol draudimas įsigalios, ES teks įveikti ilgą kliūčių ruožą, kuriame stovi ne tik tabako bendrovės, bet ir nacionalinės vyriausybės. Pastarosios ne itin palankiai vertina siūlymą uždrausti plonas cigaretes. JAV spėjo uždrausti pagardintus tabako gaminius, tačiau mentolio sko-

JAV dolerių. JAV vyriausybė ir respublikonai jau yra susitarę dėl galimybės didinti skolinimosi limitą, kad būtų išvengta nemokumo. Demokratai teigia, jog nesiderės su respublikonais, kas būtų pakeltas skolinimosi limitas, nes šie manais už tai nori apkarpyti biudžetą. Gegužę skolinimosi limitas buvo padidintas iki 16,7 trln. JAV dolerių.

nio cigaretėms šis draudimas negalioja. „The Wall Street Journal“ teigimu, pastarosios sudaro net 30 proc. JAV rinkos. Anot „The Financial Times“, JAV sveikatos priežiūros institucijos jau ruošia apynasrį ir šiam produktui. Tokios tendencijos kelia nerimą tabako gamintojams, nes Vakaruose mažėjant rūkalių skaičiui pagardintų cigarečių rinka tebėra viena iš nedaugelio, kurios iki šiol auga.

Vienintelė ir nepakartojama Prieš pusę šimtmečio apytikriai pusė Butano gyventojų vartojo rūkalus. Skirtingų skaičiavimų duomenimis, šiandien rūkalių Butane liko vos 1–6 proc. Kas lėmė tokius pokyčius? Butano vyriausybė uždraudė tik prekiauti tabako gaminiais, o ne rūkyti. Nikotino gerbėjai gali susimokėti importo mokesčius ir atsisiųsti brangių cigarečių iš šalių kaimynių. Nacionalinio laimės indekso šalyje galioja savos taisyklės. Budistai tiki, kad rūkymas kenkia karmai. Gyventojai itin gerbia karaliaus nuomonę rūkymo klausimu. Šalis dar 1729 metais priėmė pirmą tabako kontrolės įstatymą, o pastaraisiais dešimtmečiais vykdė aktyvią socialinę kampaniją, nukreiptą prieš rūkymą. Tabako gaminių akcizas niekada nesudarė itin svarbios Butano biudžeto dalies. Visai kitokia padėtis susiklostė Vakarų pasaulyje. Tabako bendrovės

» Šiandienos dvasią tabako

bendrovių atžvilgiu atspindi šūkis „Toleruoti, bet ne proteguoti!“

Lietuvoje

9

Mato sunkmečio pabaigą

■ Niujorko universiteto

JAV skolinimosi „lubas“ pasieks iki spalio 17 dienos. Scanpix

teisios bent dėl kelių aspektų. Vienodos pakuotės palengvins rūkalų klastotojų dalią. Draudimai ir dideli akcizai skatins

ekonomistas Nourielis Roubini prieš penkerius metus buvo pramintas Daktaru Lemtimi, nes teisingai numatė, kad įvyks pasaulinė ekonomikos krizė. Jo teigimu, JAV šiuo metu traukia visą pasaulį iš recesijos. Taip pat, pasak N. Roubini, ryžtingesnė šalies monetarinė politika ir

dalį visuomenės vartoti kontrabandinius rūkalus bei mažins valstybių biudžetų pajamas. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur kas

dolerio stiprinimas gali turėti didelę įtaką prekių kainoms. Ekonomistas sako, kad JAV investuotojams bus patrauklesnės, nes kitos valstybės, ypač Europos, neskuba atsitiesti. N. Roubini teigimu, blogiausia jau praeityje, tačiau didžiausia Europos problema liks įsiskolinusios periferijos šalys.

N. Roubini teigimu, blogiausia jau praeityje. Scanpix

trečia surūkoma cigaretė – kontrabandinė. Uždraustas vaisius gundo, tad nepaisydami griežtų bausmių kontra-

bandininkai vingriais Himalajų kalnų takeliais sėkmingai gabena cigarečių ryšulius ištikimiausiems tabako smaližiams.


Vadyba ir darbo rinka

10

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

72 valandų darbo savaitė

TIK SKAIČIAI

■ Didžiausias įprastos

200 mln. 200 mln. litų – tiek Lietuvos biudžetui atsiėjo minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimas iki 1000 litų.

darbo savaitės priešas slepiasi ne kur kitur, o jūsų kišenėje, rašo businessinsider.com. JAV įsikūrusio Kūrybingos lyderystės centro atlikta studija rodo, kad darbuotojai, naudojantys išmaniuosius telefonus, darbo reikalais užsiima vidutiniškai 13,5–18,5 valandos per dieną. O darbuotojai, nenaudojantys

išmaniųjų žaislų, tenkinasi įprastu 8–10 valandų per dieną darbu, rašo businessinsider.com. Įskaičiuojant savaitgalius, išmaniųjų naudotojai palaiko ryšį su darboviete net 72 valandas per savaitę. Išmaniaisiais prietaisais tikrintis elektroninį paštą ar kalbėtis naudojant vaizdo funkciją tampa visiškai nesudėtinga.

Išmaniųjų naudotojai palaiko ryšį su darboviete net 72 valandas per savaitę. Reuters

Bankininkų kasdienybė – darbas be pabaigos Jeigu dažnai tikrinate darbinį elektroninį paštą ne darbo metu, parsinešate papildomai darbo į namus ir galvojate, kad turbūt nėra daugiau už jus dirbančio žmogaus – klystate. Investicinių bankų darbuotojai dėl didelio krūvio nemiega paromis, o dirbti net tris kartus daugiau nei priimtina Lietuvoje, t. y. 120 val. per savaitę, jiems yra įprastas dalykas. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

S

avaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti lietuviai, dirbę ar vis dar dirbantys keliuose investiciniuose bankuose Londono Sityje ir Niujorko Volstrite, pripažįsta, kad ilgos darbo valandos ir didelis krūvis yra jų pačių, o ne vadovo pasirinkimas. JAV investiciniame banke „Goldman Sachs“ dirbusi dabartinė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė pasakojo, kad konkurencija, norint gauti tokį darbą, yra didžiulė. „Pradėjus norisi kuo daugiau išmokti ir tą laiką maksimaliai išnaudoti“, – pasakoja moteris. M. Dargužaitės teigimu, didelis darbo krūvis yra ir kultūros dalykas. Kitaip tariant, jau darbo pokalbio metu pasakoma, kad reikia būti pasiruošus dirbti 120 val. per savaitę. „Kadangi tiek dirbti yra priimtina, dažnai atrodo, kad ką nors galbūt ne

taip darai, jeigu tiek neišdirbi“, – prisimena pašnekovė.

Darbo krūvis – stažuotojų pasirinkimas M. Dargužaitė prisimena vieną eksperimentą investiciniame banke, kai skyrius padvigubino komandos narių skaičių ir stebėjo, ar darbuotojų darbo krūvis sumažėjo, ar ne. „Nepatikėsite, tačiau nei darbo valandų skaičius, nei darbo krūvis nesumažėjo, – kalbėjo „Goldman Sachs“ dirbusi moteris ir pridūrė, kad investicinio banko darbuotojai džiaugiasi gavę užduotis. – Būdavo giriamasi vienas kitam: „Aš nemiegojau dvi naktis, o aš – tris.“ Kitas savaitraščio pašnekovas Karolis Rosickas, šiuo metu dirbantis HSBC investiciniame banke Londono Sityje, tvirtina, kad didžiausi iššūkiai, dirbant čia, yra ne tik ilgos darbo valandos, bet ir neprognozuojamas krūvis, sukuriantis darbo

valandų nestabilumą. „Kadangi dirbama prie projektų, darbo krūvis labai priklauso nuo projekto stadijos“, – sako jis.

Susirenka gabiausi Savaitraščio kalbinti pašnekovai pasakoja, kad investiciniuose bankuose neišvengiama kasdieny-

bės dalis – tarpusavio konkurencija. Kaip teigia „Standard Chartered“ banke Londono Sityje dirbantis Laurynas Gadeikis, dalyvauti vienoje investicinės bankininkystės programoje, trunkančioje porą metų, kasmet atrenkama apie 180 darbuotojų iš viso pa-

saulio. Dauguma jaunųjų stažuotojų – jau turintys darbo patirties ir įgiję magistro laipsnius prestižiniuose universitetuose. „Geriausios darbo vietos atitenka patiems gabiausiems ir atkakliausiems“, – tvirtina L. Gadeikis. „Kadangi bankai pritraukia geriausius iš

geriausių, natūralu, kad jie būna labai konkurencingi“, – savaitraščiui pasakoja K. Rosickas. Jo teigimu, subūrus į vieną kolektyvą daug ambicingų žmonių atsiranda problemų dėl konkurencijos. Kita vertus, kaip teigia M. Dargužaitė, konkuren-

cija yra sveika, t. y. skatinanti tobulėti. Moteris pripažįsta, kad konkurencinė kova labiausiai jaučiama norint dirbti prie geriausių projektų. „Dirbant prie geriausių projektų stengiamasi parodyti, kad tu esi geresnis už kitus“, – pasakoja VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovė. L. Gadeikis pabrėžia, jog investicinių bankų darbuotojai yra labiau susitelkę ties individualiu tobulėjimu ir subalansuotu įnašu į komandą. „Svarbiausia kiekvieną kartą pranokti save, o ne kolegas“, – neabejoja pašnekovas.

Menas derinti Turint begalinį darbo krūvį susiduriama ir su dideliu stresu, kuris gali lemti rimtas sveikatos problemas. Neseniai pasaulį šokiravo viena jaunojo stažuotojo Moritzo Erhardto istorija, kai jaunuolis mirė dėl galbūt 72 valandas

Jaunesnieji bankininkai darbo keliamą stresą ir socialinio gyvenimo trūkumą bando kompensuoti dideliu kiekiu alkoholio.

AFP

R. Bransonas teigia, kad svarbiausia darbuotojo savybė – asmenybė. Scanpix

Lietuvos darbo rinkoje vis dar paklausiausi informacinių technologijų (IT) specialistai, tačiau ieškomų darbuotojų gretas papildo ir eksportuojančių įmonių poreikius atitinkančių profesijų atstovai. Darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis, nors ir lėtai, tačiau mažėja. Lietuvos darbo rinkos padangėse auga darbo paklausa ir mažėja pasiūla. „Rugpjūtį tūkstančiu padaugėjo laisvų darbo vietų, o ieškančiųjų darbo kreipėsi ketvirtadaliu mažiau“, – rašoma Darbo biržos atsakyme. Daugiau nei pusė visų laisvų darbo vietų skirta kvalifikuotiems darbininkams: pardavėjams, vairuotojams, virėjams, apdailininkams, pardavėjams kasininkams ir siuvėjams. 20 proc. laisvų darbo vietų galėtų užimti įvairių profesijų specialistai, o 25 proc. – nekvalifikuoti darbininkai. Palyginti su 2012 metų rugpjūčiu, labiausiai išaugo krovininių automobilių vairuotojų paklausa. Šios profesijos atstovų per metus prisireikė net trečdaliu daugiau – fiskuotas 31 proc. paklausos augimas. 29 proc. išaugo suvirintojų poreikis, 27 proc. – pardavėjų kasininkų, 20 proc. – apdailininkų. Portalo ekonomika.lt redakcija, remdamasi Darbo biržos, įdarbinimo agentūrų „People link“ ir „CVO recruitment“ duomenimis, sudarė paklausiausių darbuotojų dešimtuką.

»

Kadangi 120 val. per savaitę dirbti yra priimtina, dažnai atrodo, kad ką nors galbūt ne taip darai, jeigu tiek neišdirbi trukusio nepertraukiamo darbo viename investiciniame banke. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ pašnekovai pripažįsta, kad ne visi jaunieji darbuotojai moka derinti laisvalaikį ir darbą. „Dažniausiai sveikata skundžiasi stabdžių linksmybėms ir pramogoms neturintys kolegos pagundų kupiname Londone“, – pastebi „Standard Chartered“ dirbantis L. Gadeikis. K. Rosickas taip pat pritaria, kad jaunesnieji bankininkai didelį darbo sukeliamą stresą, socialinio gyvenimo trūkumą bando kompensuoti dideliu kiekiu alkoholio. „Tai ir lemia didesnį miego trūkumą“, – sako jis. Bankininkas prisimena, kad dažnai pačiam yra tekę matyti prie stalo nualpusius analitikus. Pasak jo, pamirštamas ir kitas svarbus elementas, kuris padėtų kovoti su didžiule įtampa darbe. „Dažnai pamirštama ir mityba“, – pastebi K. Rosickas. Pašnekovai pasakoja, kad vien ilgos darbo valandos nesukuria sunkių sveikatos problemų, tačiau, kai tai maišoma su alkoholiu ir netinkama mityba – rezultatai gali būti labai pavojingi sveikatai. Paruošti organizmą, kad jis ištvertų tokį naują gyvenimo būdą, – tikras menas. „Vien dėl to šis darbas – ne kiekvienam“, – pripažįsta HSBC dirbantis K. Rosickas.

Vilioja ne tik didelis atlyginimas

» Dažniausiai sveikata skundžiasi stabdžių

linksmybėms ir pramogoms neturintys kolegos pagundų kupiname Londone

dierius Richardas Bransonas teigia, kad svarbiausia darbuotojo savybė – asmenybė. Neseniai Lietuvoje viešėjusio verslo magnato nuomone, asmenybė svarbesnė nei darbuotojo kompetencija. „Draugiški, rūpestingi, mylintys ir paslaugūs žmonės yra natūralūs laimėtojai, o visa kita galima išmokti“, –

populiariame profesiniame tinkle „LinkedIn“ rašė R. Bransonas. Verslininko manymu, bet kokių įgūdžių galima įgyti labai greit, kai esi įmetamas į naujus vandenis ir privalai nenuskęsti. „Dažniausiai per tris mėnesius gali išmokti visų įmantrybių. Jei tave tenkina asmenybė, tik tada kreipi dėmesį į patirtį ir įgūdžius“, – aiškina milijardierius.

11

Kam lengviausia rasti darbą Lietuvoje

Svarbiau nei kompetencija ■ Gerai žinomas milijar-

Vadyba ir darbo rinka

Vis dėlto pašnekovai tvirtina, kad darbas investiciniame banke turi daug privalumų. Niekam ne

paslaptis, kad jau pradedantieji karjerą investiciniuose bankuose atlygį skaičiuoja keliomis dešimtimis tūkstančių. Nors pašnekovai nelinkę atskleisti savo uždarbio dydžio, dabartinė „Investuok Lietuvoje“ vadovė teigia, kad pradedančiųjų darbuotojų atlygis Jungtinėse Valstijose prieš kelerius metus siekė 100 tūkst. JAV dolerių per metus. Jau ilgesnį darbo stažą turinčių specialistų metinis atlyginimas išauga kelis kartus. „Pradėję darbuotojai vidutiniškai uždirba apie 5 kartus mažiau nei įsitvirtinę kolegos“, – pasakojo L. Gadeikis. Darbas investiciniuose bankuose žavi ne tik dideliu atlyginimu. Tai – nauji išbandymai, iššūkiai, neįkainojama patirtis. Pasak pašnekovų, visi stažuotojai žino, kad padirbus investiciniame banke kiekvienam atsiveria naujos galimybės. „Aš labai vertinu patirtį, kurią įgijau per tą laiką, kai dirbau investiciniame banke“, – neabejoja „Investuok Lietuvoje“ vadovė. L. Gadeikis džiaugiasi, jog darbo investiciniame banke metu jam teko susidurti su kompetentingais vadovais, kurių dėka jautėsi įvertintas. Pasak jo, lojalumas, atsakingumas ir kantrybė yra būtini charakterio bruožai žengiant pirmuosius žingsnius investicinės bankininkystės karjeros link. „Jeigu tau svarbu daryti karjerą finansų srityje, užmegzti daug pažinčių ir esi užsidegęs tuo – toks darbas tau tinka“, – neabejoja M. Dargužaitė.

Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

E

uropos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, birželį Lietuvoje buvo registruota 11,9 proc. bedarbių. Nors skaičius nemažas, Europos Sąjungos (ES) vidurkis šiuo metu yra 11 proc., tad galime save laikyti Senojo žemyno vidutiniokais.

Auga vadybininkų paklausa Augant ekonomikai, pamažu didėja per krizę sumažėjęs pardavimo ir eksporto vadybininkų poreikis. Įdarbinimo agentūros „People link“ vadovaujančios partnerės Jurgitos Lemešiūtės-Frejienės teigimu, augimas eksporto rinkose skatina stiprinti pardavimo skyrius, taigi auga ir pardavėjų poreikis. „Atsigauna logistikos ir transporto sektorius, todėl daugiau ieškoma ekspedicijų ir transporto vadybininkų“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė J. Lemešiūtė-Frejienė. Paklausta, kokių spe-

cialybių atstovai yra paklausiausi, „People link“ partnerė išskyrė jau minėtus pardavimo, eksporto ir logistikos specialistus bei užsiminė apie nemenką IT specialistų, gamybos specialistų, statybos projektų vadovų ir medicinos sektoriaus darbuotojų paklausą. Ji pabrėžė, kad norint lengviau rasti darbą neužtenka techninių žinių. Pašnekovės teigimu, geidžiamiausi yra specialistai, pasižymintys tam tikromis asmeninėmis savybėmis. „Pro g ramuotojams vis dažniau keliamas reikalavimas – analitinis mąstymas bei gebėjimas dirbti tarptautinėse komandose; inžinieriams – klientų aptarnavimo ar pardavimo įgūdžiai; pardavimo specialistams – puikiai nusimanyti apie produktą“, – pasakojo J. Lemešiūtė-Frejienė.

Paklausiausių darbuotojų TOP 10

1. Pardavimo specialistai 2. Tolimųjų reisų vairuotojai

3. IT specialistai

(.Net, Java, mobiliųjų programėlių programuotojai ir IT analitikai bei administratoriai)

4. Logistikos / transporto specialistai 5. Eksporto vadybininkai 6. Inžinieriai (įvairių sričių)

Ieško kvalifikuotų darbininkų

7. Medicinos atstovai

Darbo biržos atsakyme naujienų portalui ekonomika.lt teigiama, kad

9. Buhalteriai

8. Statybų projektų vadovai 10. Pardavėjai kasininkai


Transportas

12

TIK SKAIČIAI

5,6 mln.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ plečia lėktuvų priežiūros veiklą Kauno oro uoste ir investuoja 5,6 mln. litų.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

„Mercedes-Benz“ karalius

Atėjo, kai kiti traukėsi

■ Paskutinį rugsėjo

■ Reaguodama į žinias-

ketvirtadienį „Silberauto“ salone pristatytas S klasės „Mercedes-Benz“ sedanas. Labiausiai vokiečių gamintojas gali didžiuotis modelyje įrengta „Magic body control“ sistema, kuri automobilio priekyje esančiomis kameromis „stebi“ kelio reljefą ir pagal jį reguliuoja visų

keturių amortizatorių minkštumą. Kitas svarbus aspektas – saugumas. Naujovėmis galima pavadinti įdiegtas saugumo sistemas – dabar „Mercedes-Benz“ S klasės sedanas gali pats vairuoti, pastebėjęs kliūtį pristabdyti ar net visiškai sustoti. Naujojo modelio kaina Lietuvoje prasidės nuo 280 tūkst. litų.

klaidoje pasirodžiusius Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo teiginius, jog sutartys su pigių skrydžių bendrovėmis yra nenaudingos oro uostui, „Wizz Air“ pateikė savo argumentus.

Lietuvoje pristatytas S klasės „Mercedes-Benz“ sedanas. AFP

Pasak „Wizz Air“, bendrovė įžengė ir pradėjo investuoti į Lietuvos oro trans-

Ką vairuoja Lietuvos verslas FAKTAI Verslo automobiliai

••Prabangiausi verslininkų automobiliai yra „Maybach 62 S”, kainuojantis 1,1 mln. litų, ir „Rolls Royce Phantom“, kurio kaina prasideda nuo 1 mln. litų. ••2013 metų geriausiu verslo klasės automobiliu Lietuvoje buvo išrinktas „Audi A6 Allroad”. Jis pelnė ir „Tautos automobilio“ titulą. ••Standartinio „Audi A6 Allroad” modelio kaina prasideda nuo 196 tūkst. litų.

Šiandieniniai verslo automobiliai nebeatitinka klišių. Reuters

Tik antimaterialistai gali teigti, kad automobilis tėra transporto priemonė. Be abejo, jis siejamas ir su statusu. Apie tai kalbant, dažniausiai visų akys krypsta į verslo pasaulio atstovus, taigi įdomu, ką renkasi jie. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

D

ažnai vadovo automobilis yra apgaubtas stereotipų, kartais net atrodo, kad verslo banginių skonis nesiskiria nuo nusikalstamo pasaulio atstovų.

Kinijos automobilių gamintojas „Shuanghuan“ 2007 metais Frankfurto automobilių parodoje norėjo pristatyti savo modelį, stebėtinai panašų į BMW visureigį X5. Įdomiausias yra šio modelio pavadinimas. Kinai drąsiai jį pavadino CEO. Išvertus į anglų kalbą tai reiškia kompa-

nijos vadovo abreviatūrą. Nenuostabu, kad azijiečiai yra susidarę tikslią nuomonę apie Europos vadovų skonį. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ kalbėjosi su keliais Lietuvos verslo atstovais ir aiškinosi, kokiems automobiliams jie teikia pirmenybę.

Darbovietės įtaka Vyriausiasis SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda vairuoja naujausio modelio dyzelinį 5 klasės BMW sedaną. Bazinė modelio su 2 litrų darbinio tūrio dyzeliniu varikliu kaina yra kiek daugiau nei 150 tūkst. litų. Viena iš pagrindinių priežasčių,

renkantis šį modelį, pasak ekonomisto, buvo variklio ekonomiškumas. Svarbu pabrėžti, kad pernai tai buvo perkamiausias verslo klasės automobilis pasaulyje. Per metus iš BMW gamyklos klientams išriedėjo beveik 360 tūkst. tokių modelių. „Vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis šį modelį buvo maža CO2 emisija. Ji atitiko vidines mūsų banko taisykles. Taip pat svarbu, kad šis automobilis taupus. Trečias dalykas – jo kaina buvo mažesnė už

bendrovės siūlomą limitą, o konkurentų šioje kainų grupėje nemačiau. Žinoma, pirmenybę teikiu vokiškos markės automobiliams“, – teigė G. Nausėda. Identišką įmonės automobilių politiką atskleidė ir „Rokiškio pieno“ vadovas Dalius Trumpa. Jis akcentavo, kad įmonei nedera nustatyti, kokį automobilį turi vairuoti darbuotojas, kad ir kokias pareigas jis eitų. „Mūsų kompanijoje yra priimta, kad automobilis žmogui, kuriam jis

suteikiamas, turi patikti. Pagal pareigas darbuotojams suteikiamas kainos limitas ir jie gali rinktis sau patinkantį modelį“, – sakė jis. D. Trumpa šiuo metu vairuoja 2010 metais Lietuvos metų automobiliu išrinktą „Subaru Legacy“. Verslininko pasirinkimą lėmė tai, kad jau seniai vairuoja keturiais ratais varomą automobilį ir tai jau yra trečias jo turimas „Subaru“. Šiandieninė tokio „Subaru Legacy“ kaina rinkoje siekia apie 60 tūkst. litų.

porto rinką tuo metu, kai kitos oro linijos bankrutavo ar stipriai sumažino maršrutų bei skrydžių skaičių. Kompanijos teigimu, „Wizz Air“ keleivių bagažo politika padeda oro uostų prekybos vietoms, nes keleiviams leidžiama į orlaivį įsinešti visus daiktus, nusipirktus jau perėjus saugumo patikras.

Patogumas ir stilius Niekas negali paneigti teiginio, kad automobilis yra skonio reikalas. Kai kurios transporto priemonės atrodo iškirtinės, bet jų grožio klausimas išlieka aštriausių, tačiau bevaisių diskusijų objektu. Toks yra „Porsche Panammera“. „Turėjau „Mercedes“, BMW, „Volvo“, o dabar vairuoju „Porsche Panamera“. Rinkausi šį modelį, nes tai yra verslo klasės automobilis, kurį sukūrė sportinių automobilių gamintojas. Man labai patiko jo dizainas“, – savo pasirinkimą paaiškino „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Savo išskirtiniams modeliams „Porsche“ suteikia „Carrera“ pavadinimą dėl to, kad jie laimėjo kelerias iš eilės prestižines lenktynes „Carrera Panamericana“. Penkerių durų verslo automobiliui atiteko antroji lenktynių pavadinimo dalis. Naujo modelio kaina prasideda nuo maždaug 250 tūkst. litų. Tokį pat modelį vairuoja „Topo grupės“ vadovas Aurelijus Rusteika. Jo nuomone, automobilis privalo būti patogus, jį turi būti smagu vairuoti. Būtent dėl šios priežasties verslininkas pasirinko sportiškąjį „Panamera“ modelį. Patogumą pabrėžia ir „Norfos“ įmonių grupės vadovas Dainius Dundulis. „Pirmenybę skiriu patikimumui, bet svarbu ir tai, kiek laiko praleidi automobilyje. Buvo laikai, kai per metus nuvažiuodavau ir po 100 tūkst. kilometrų. Esant tokiai si-

Transportas

13

Didžiausias pasaulyje sunkvežimis

■ Baltarusiai pagamino

didžiausią pasaulyje savivartį – karjerinis sunkvežimis „Belaz 75710“ gali vežti net 450 tonų krovinį.

Beveik pusė keleivių, kurie naudojasi Vilniaus oro uostu, renkasi pigių skrydžių keliones. Fotodiena.lt

tuacijai, jei turėsi nekomfortišką automobilį, paprasčiausiai pervargsi“, – teigė jis. D. Dundulis jau penkerius metus vairuoja „Mercedes“ flagmaną – S klasės sedaną. Šiuo metu rinkoje už šį automobilį reikėtų atseikėti bent 100 tūkst. litų. Žurnalas „Top Gear“ šį modelį buvo paskelbęs geriausiu 2006 metų limuzinu. Verslininkas pirmenybę teikia šio gamintojo automobiliams dėl patikimumo ir, savaime suprantama, taupydamas laiką. „Iš mano turėtų automobilių „Mercedes“ rečiausiai gedo, mažiausiai kartų teko apsilankyti autoservisuose. Nenoriu kalbėti apie visus, tačiau nesąmonė, kai nuvažiavęs 30 tūkst. kilometrų laiką gaišti autoservise, nes privalai susiderinti laiką ir neturi automobilio“, – pasakojo D. Dundulis. Kalbėdamas apie automobilio stilių G. Nausėda atskleidė, kad yra neabejingas 1956 metais pradėtam gaminti „Jaguar XK140“ dviduriui modeliui. „Yra vienas filmas, kurį žiūrėdamas vietomis stabdau, kad apžiūrėčiau tą „Jaguar“. Tai grožio viršūnė. Žinoma, racionalus protas laimi, nes senas automobilis ne tik daug kainuoja, bet ir jo eksploatacija reikalauja didesnių investicijų“, – su šypsena dėstė ekonomistas.

Milžiniško automobilio kūrėjai jau ruošia dokumentus, kad jų darbo vaisius būtų įamžintas Guinnesso rekordų knygoje. Bendra naujojo baltarusių

šalies verslininkų skonį. Jos teigimu, tikras verslininkas turėtų vairuoti reprezentatyvų automobilį, tačiau jis neturėtų būti toks prašmatnus, kaip didieji „Maybach“ ar „Rolls Royce“ limuzinai. R. Skyrienės požiūriu, lietuviai renkasi prašmatnius automobilius, nes mūsų istorija susiklostė taip, kad sovietmečiu apie tokias mašinas buvo galima tik pasvajoti. Tačiau, pasak jos, yra viena sąlyga, leidžianti verslininkams rinktis prabangius modelius. „Žinoma, pateisinu tik

sunkvežimio masė siekia 810 tonų, automobilis turi aštuonis milžiniškus ratus ir du dyzelinius variklius. Tiesa, jų galios mūsų kaimynai dar neatskleidžia. Maksimalus sunkvežimio greitis jau žinomas – 64 kilometrai per valandą. Beje, toks automobilis nėra skirtas bendro naudojimo keliams. Jo stichija – milžiniški karjerai ir kasyklos.

» Automobilis

žmogui, kuriam jis yra suteikiamas, turi patikti tokiu atveju, jei brangų automobilį vadovas perka iš asmeninių lėšų. Dažnai mašinos yra perkamos už įmonės pinigus, o darbuotojams mokamas minimalus atlyginimas. Čia priekaištas verslininkams – jei nori vairuoti prestižinį automobilį, turėtų atitinkamą dėmesį skirti ir savo darbuotojams“, – akcentavo ji.

Karjerinis sunkvežimis „Belaz 75710“ gali vežti net 450 tonų krovinį. Gamintojo nuotr..

R. Skyrienė šiuo metu vairuoja miesto tipo visureigį „Mazda CX7“, kurio kaina prasideda nuo 45 tūkst. litų. „Pagrindinis kriterijus renkantis automobilį buvo kaina“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad anksčiau žmonės labiau rūpindavosi, kaip nusipirkti automobilį, ir tik vėliau galvodavo apie būstą. Verslas nebėra tik „šaunių vyrukų“ reikalas, taigi sunku rasti bendrą formulę, kuo važiuoti renkasi verslo pasaulio atstovai. Galiausiai kainą ir prestižą įmanoma logiškai motyvuoti.

Reprezentacija neturi kirstis su etika Žymios Lietuvos verslo moterys nenoriai kalbėjo apie automobilius, tačiau „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė pasidalijo savo požiūriu apie

» Tikras verslininkas turėtų vairuoti

reprezentatyvų automobilį, tačiau jis neturėtų būti toks prašmatnus, kaip didieji „Maybach“ ar „Rolls Royce“ limuzinai

Patikimumas, patogumas ir išvaizda – pagrindiniai verslininkų kriterijai, renkantis automobilį. Reuters


Verslo švyturiai

14

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Verslo švyturiai

15

CV

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Žaneta Fomova

2002–2006 metais dirbo su TV3 televizija siejamoje „Modern Times Group MTG“ Nuo 2006-ųjų eina vadovaujamas pareigas kompanijoje „JcDecaux Lietuva“ Vilniaus universitete apsigynė tarptautinio verslo magistro laipsnį

Konkurencija skatina vertinti kolegas

Augina du vaikus

„JcDecaux Lietuvos“ vadovė pasakoja siekianti, kad darbuotojų norai derėtų su įmonės tikslais, nes tik tada atsiranda sinergija, leidžianti veikti kaip gerai suteptai mašinai.

Paslaptingas ir ne visiems suprantamas reklamos pasaulis širmos slepia ne tik televizijos serialuose piešiamą žavesio kupiną gyvenimą. Tai įnirtinga kova, lyg laivų mūšis, kurio kapitonai dėl grobio pasiryžę atlikti įmantriausius veiksmus. Tačiau didžiausio Europos reklamos laivo padalinio Lietuvoje kapitonė įsitikinusi, kad sėkmės garantas – aistra iššūkiams. FAKTAI

Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

„JcDecaux“

•• Lauko reklamos objektų tinklas Lietuvoje sudaro 1610 objektų •• Kompanija įkurta 1964 metais Liono mieste, Prancūzijoje •• Kiekvieną dieną bendrovės reklama pasiekia 175 mln. vartotojų ••Kompanijos pajamos 2010 metais siekė 2,3 mlrd. eurų (7,9 mlrd. litų)

V

os įžengęs į vienos didžiausių lauko reklamos agentūrų pasaulyje Lietuvos būstinę, suvoki patekęs į reklamos pasaulio vidų. Baltų sienų kuriamas erdvės įspūdis neleidžia paslėpti esminės detalės – skirtingai nei eilinėse įmonėse, sienos nėra nukrautos bereikšmiais paveikslais ir niekam neįdomiais plakatais. Profe-sionalumas tvyro ore. Pranešusi apie svečią, asistentė mandagiu gestu pakviečia į laukiamąjį. Akinantis šio kambario baltumas ir estetinė švara maloniai šokiruoja. Prieš akis atsiveria senove dvelkiančios aukštos lubos ir didelė konferencijų salė, kurioje gimė aibė projektų, tarp jų – ir ne vieną Vilniaus gyventoją pradžiuginę oranžiniai dviračiai. Nespėjus išpakuoti operatyviai pateiktos arbatos „JcDecaux Lietuvos“ generalinė direktorė Žaneta Fomova pakviečia užeiti į darbo kambarį. Su konferencijų sale su-

» Tylėti ir skųstis,

„Neturint lyderio gyslos, tapti geru vadovu labai sunku“, – atvirauja lauko reklamos specialistų būriui vadovaujanti Ž. Fomova. Ruslano Kondratjevo nuotr.

kad niekas nesprendžia problemų, nėra išeitis. Norint pokyčių, reikia juos inicijuoti patiems

Ruslano Kondratjevo nuotr.

jungti vadovės darbo apartamentai dvelkia kūrybiškumu – kur geriau pažinsi vadovą, jei ne jo teritorijoje.

Atvedė kūrybinis polėkis „JcDecaux Lietuvos“ vadovė pokalbį pradeda atsipalaidavusi. Paklausta, ar tapti vadovaujančia asmenybe buvo netikėtas gyvenimo vingis, ar veikiau siekiamybė, Ž. Fomova sako, kad vadovais ne tampama, o gimstama. „Neturint lyderio gyslos, tapti geru vadovu labai sunku, – atvirauja lauko reklamos specialistų būriui diriguojanti moteris. – Esu mačiusi vadovų, nepasižyminčių lyderio savybėmis, tačiau vadovas turi būti kaip laivo kapitonas ar lėktuvo pilotas.“ Pašnekovė tvirtu tonu pasakoja mananti, kad vieni žmonės mėgsta komfortą, kiti – atlikti suformuotas užduotis, o vadovas, pasak jos, turi būti provokatorius, mėgstantis iššūkius. „Jau ankstyvame amžiuje žinojau, kad būsiu vadovė. Man per daug sudėtinga atlikti kitokius darbus“, – teigia Ž. Fomova. Ketverius metus televizijoje praleidusi Ž. Fomova tikina, kad reklamos verslas ne tik atveria galimybę realizuoti troškimą vadovauti, bet ir suteikia kūrybinės laisvės. „Čia galiu išnaudoti savo kūrybinį potencialą. Esu žmogus, mėgstantis strategiją, tačiau į daugelį

procesų galima pažvelgti kūrybiškai“, – pasakoja generalinė direktorė. Sėdint vadovės kabinete nesunku pajusti, kad kūrybiniai polėkiai jai nėra svetimi – aplinkoje tvyro retai sutinkamas harmoningas chaosas. „Manau, jog reklamos žmones labiausiai ir veža, kad visas procesas nėra standartizuotas – net atlikdamas iš pažiūros panašią užduotį, gali ją vykdyti visiškai kitaip“, – dalijasi mintimis pašnekovė.

Ne samdiniai, o partneriai Aktyvų laisvalaikį mėgstanti vadovė pasakoja, kad daugiausia motyvacijos eiti pirmyn suteikia nauji iššūkiai. „Iššūkiai padeda atrasti save, juos priimdami tampame brandesni ir įgauname ištvermės, – su užsidegimu kalba Ž. Fomova. – Iššūkiai užgrūdina asmenybę.“ Apie galimybę pilotuoti lėktuvą ir leisti jėgos aitvarus svajojanti generalinė direktorė pasakoja, kad pagrindinis jos, kaip vadovės, tikslas – kryptingai vesti savo komandą. „Geras vadovas sustyguoja komandą kaip šveicarišką laikrodį – net jei esi išvykęs, procesas negali sustoti“, – atvirauja Ž. Fomova. Paklausta, ar vadovaujasi specifinėmis vertybėmis, pašnekovė atsako ypač vertinanti žodžio laikymąsi. „Labai svarbi yra aiški ir skaidri komunikacija

» Vieni žmonės mėgsta komfortą, kiti –

atlikti suformuotas užduotis, o vadovas turi būti provokatorius, mėgstantis iššūkius – tiek bendraujant su klientais, tiek su komanda. Kuo mažiau vietos interpretacijoms, tuo didesnė tikimybė išvengti nesusipratimų“, – neslepia Ž. Fomova. Vadovė taip pat priduria nemažai dėmesio skirianti atsakomybei už prisiimtus darbus. Kalbant su Ž. Fomova tampa aišku, jog ji viską daro kupina vidinės motyvacijos, todėl visai nekeista, kad to paties reikalauja ir iš savo kolektyvo. „Raginu kiekvieną darbuotoją savęs paklausti, ar darbas atliekamas dėl nuoširdaus noro, ar tik kaip siekis užsidirbti“, – sako „JcDecaux Lietuvos“ vadovė ir priduria, kad motyvuoti darbuotojai greitai išsiskiria minioje. Pašnekovė pasakoja siekianti, kad darbuotojų norai derėtų su įmonės tikslais, nes tik tada atsiranda sinergija, leidžianti veikti kaip gerai suteptai mašinai. „Pas mus nėra vadovo ir pavaldinio santykių, – teigia pašnekovė. – Mes siekiame, kad visa veikla būtų paremta partneryste, kai įmonė rūpinasi darbuotoju, o šis rūpinasi įmone.“

Siekia pritraukti investicijų Nors 2012-aisiais fiksuotas reklamos rinkos au-

gimas, pernai reklamos pajamos žiniasklaidoje buvo 37 proc. mažesnės nei piko metu 2008 metais. Todėl nereikėtų abejoti, kad konkurencinė kova tarp reklamos agentūrų – mažų mažiausiai įtempta. Ž. Fomova, paklausta, kokie pagrindiniai iššūkiai kyla reklamos rinkoje, atsako, kad pagrindinis darbas yra susijęs su mokėjimu išnaudoti savo stipriąsias puses kovojant dėl rinkos dalies. „Stambios užsienio kompanijos Baltijos šalis traktuoja kaip vieną regioną, todėl pirminis tikslas – pritraukti investicijų, o tada jau dirbame, kad jos nusėstų Lietuvoje“, – aiškina vadovė. Paklausus, kaip pavyko išsilaikyti Lietuvos reklamos rinkoje, kuri per vienerius metus susitraukė kone 45 proc., vadovė neslepia, kad tai padaryta mobilizavus jėgas. „Tiesą pasakius, labiausiai padeda išlaidų mažinimas ir profesionali komanda, kurioje kiekvienas supranta savo vietą“, – kovos su sunkumais paslaptimis dalijasi „JcDecaux Lietuvos“ generalinė direktorė. Pasiteiravus apie įmonės ateities planus, Ž. Fomova per daug nesileidžia į detales ir už-

simena apie ketinimus atnaujinti lauko reklamos paviljonus, kad šie būtų patrauklesni klientams ir miestiečiams, bei išduoda, kad kitąmet bus plečiamas ir „Cyclo City“ dviračių tinklas. „Labai džiaugiamės šiuo projektu – turime apie 5 tūkst. vartotojų, o dviračiai paimami 8–9 kartus per dieną. Rezultatai tikrai džiugina“, – nuoširdžiai šypsosi Ž. Fomova.

Pastebi gerėjančią verslo aplinką Dažnas Lietuvos verslininkas negaili riebesnių žodžių kalbėdamas apie valstybės institucijas, tačiau Ž. Fomova, paklausta, ar galėtų nurodyti kliudančių verslo aplinkos aspektų, šypteli ir sako, kad pastebėjusi trūkumus juos sprendžia, o ne skundžiasi. „Aišku, trūkumų yra, tačiau mes esame labai jauna valstybė ir padarytas progresas yra milžiniškas, – aiškina pašnekovė. – nors ir einame teisinga kryptimi, dar turime ką nuveikti, ir esu tikra, kad bent jau reklamos rinkoje bus dar daug pokyčių.“ Kalbėdama apie verslo aplinką, vadovė pastebi, kad atkaklumas padeda įveikti bet kokias biurokratines sienas. „Jei neišgirdo pirmą, antrą ar trečią kartą – išgirs ketvirtą. Tylėti ir skųstis, kad niekas nesprendžia problemų, nėra išeitis. Norint poky-

čių, reikia juos inicijuoti patiems“, – ryžto nestokoja Ž. Fomova. Reklamos agentūros vadovė sako esanti optimistė ir teigia nemananti, kad Lietuvos verslo aplinka yra sudėtingesnė ar sunkesnė nei kitos. „Visur yra savų iššūkių“, – lakoniškai, tačiau taikliai atsako „JcDecaux Lietuvos“ vadovė.

Patartų veikti ir nebijoti Pokalbiui artėjant į pabaigą paklausiau, ką Ž. Fomova patartų žmonėms, jaučiantiems, kad turi vadovo gyslelę, tačiau nežinantiems, kur ją išnaudoti. „Patarčiau veikti ir nebijoti, nes jei jauti, kad gali, vadinasi, gali, – nė nemirktelėjusi atsako ji. – Žinoma, reikia pradėti nuo mažų iššūkių, nes geriausia save išbandyti dirbant prie mažesnių projektų.“ Pašnekovė ragina norinčius vadovauti nešokti aukščiau bambos, nes kilimas karjeros laiptais suteikia vertingos patirties, kurią galima efektyviai pritaikyti palipus vienu laipteliu aukščiau. „Ir man teko dirbti skyriaus, vėliau padalinio vadove, tačiau visada įgaudavau ko nors naujo ir mokydavausi dirbti su vis didesne komanda, todėl norintiems tapti vadovais patarčiau imtis veiklos ir nešokti per daug aukštai bambos“, – su šypsena pokalbį baigia „JcDecaux Lietuvos“ generalinė direktorė Ž. Fomova.


Įdarbinti pinigai

16

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Įdarbinti pinigai

17

Augančios būstų kainos – tik matematika Besibaigianti ekonomikos krizė įneša pokyčių ir į nekilnojamojo turto rinką. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

S

avaitraščio kalbinti pašnekovai teigė, kad daugėja būsto įsigijimo sandorių, o didžiausia vis dar yra naujos statybos būstų sostinėje paklausa. Jos, pasak ekspertų, neturėtų sumažinti net planuojama renovacija. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 1,5 proc. Pabrango senesnės statybos būstai, iš jų butai daugiabučiuose namuose – 3 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 0,9 proc. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, statistiškai būsto kainos kyla, tačiau realaus jų pokyčio nėra. „Dabar būsto kainų kaita – labiau matematiniai pokyčiai negu realūs“, – savaitraščiui „Ekonomika. lt“ kalbėjo S. Vagonis. Pasak jo, tokia tendencija vyrauja jau kelerius metus.

» Iki šių metų

pabaigos naujų butų kainos gali augti minimaliai – 1–2 proc.

NT rinka

••„Ober-Haus“ duomenimis, paskutinį vasaros mėnesį butų kainos Taline krito 4,5 proc., Varšuvoje – 0,6 proc., Rygoje būsto kainos nekito, o Vilniuje 0,2 proc. ūgtelėjo.

„Sandorių skaičius auga, o kainos išlieka stabilios, – aiškino S. Vagonis. – Taip yra dėl to, kad žmonių perkamoji galia nėra labai didelė.“ Registrų centro duomenimis, pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto objektų skaičius per pirmuosius 8 šių metų mėnesius Lietuvoje sudarė 75 137, o pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių sandorių buvo sudaryta 65 475. Bendrovės „OberHaus“ ekspertas pasakojo, kad pirkimo sandorių skaičiaus augimą lemia ir pasitikėjimas pačia rinka.

Savaitraščio kalbintų pašnekovų teigimu, sparčiausiai auga naujos statybos daugiabučių kaina Vilniuje. „Sostinėje sparčiai auga naujos statybos butų paklausa. Pardavimas per pirmąjį pusmetį išaugo net 31 proc., palyginti su ankstesniu pusmečiu. Tai suteikia prielaidas augti kainoms“, – teigė bendrovės „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra. Pasak jo, naujų butų pasiūla nuo metų pradžios padidėjo apie 10 proc., tačiau paklausa auga sparčiau. T. Žiaugros teigimu, iki šių metų pabaigos naujų butų kainos gali augti minimaliai – 1–2 proc.,

Fotodiena.lt

FAKTAI

Stabilios kainos

Didžiausi pokyčiai – sostinėje

N. Mačiulis: naujos technologijos bet kokią informaciją leidžia pasiekti akimirksniu, todėl gebėjimas ją įsiminti tampa nebe tokia svarbia kompetencija.

••Per metus būsto kainos kilo visose trijose Baltijos valstybių sostinėse: Vilniuje 0,6 proc., Rygoje 0,9 proc., o Taline – net 13,8 proc. ••Vilniuje vidutiniškai būsto kaina siekia 1 201 eurą už kv. m, Rygoje – 998 eurus už kv. m, o Taline daugiausia – vidutiniškai 1 251 eurą už kv. m.

Statistiškai būsto kainos kyla, tačiau realaus kainų pokyčio nėra. Fotodiena.lt

daugiausia dėl naujų projektų, kurie artimiausiu metu bus pradėti vykdyti. Kaip savaitraščiui pasakojo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, Vilniuje būsto paklausa ir pasiūla yra subalansuota, tačiau pirmenybė teikiama naujos statybos būstui. „Todėl naujos statybos būsto paklausa auga“, – teigė jis. Didesnes kainų augimo galimybes mažina naujos pasiūlos „injekcijos“ ir konkurencija tarp nekilnojamojo turto pėtotojų“, – teigė „Eikos“ plėtros projektų vadovas T. Žiaugra. Jis prognozavo, kad iki metų pabaigos butų Vilniuje bus parduodama panašiai tiek pat, kaip ir

šiuo metu, t. y. apie 180 naujų butų per mėnesį. Nekilnojamojo turto eksperto S. Vagonio teigimu, kainos jau porą metų yra stabilios. Didžiausi kainų pokyčiai fiksuojami tik Vilniaus mieste. S. Vagonis mano, kad ryškų skirtumą tarp sostinės ir kitų šalies miestų lemia aktyvi rinka Vilniuje, didžiausia Lietuvoje būstų paklausa bei dideli atlyginimai. „Vilniuje lengviau susirasti darbą, ir atlyginimai čia yra didesni nei kituose šalies miestuose“, – pritarė A. Avulis.

Kitur pasiūla menka Kaip pasakojo T. Žiaugra, kituose Lietuvos mies-

» Renovuotuose daugiabučiuose už

šildymą gyventojai mokės tik 10 proc. mažiau

tuose naujų butų pasiūla menka, o mažesniuose miestuose jos visai nėra. „Būsto rinkos aktyvumą palaiko tik senos statybos butų pardavimo sandoriai“, – savaitraščiui teigė „Eikos“ projektų vadovas. Kadangi pastaraisiais metais daugumoje Lietuvos miestų gyventojų skaičius mažėja, pasak T. Žiaugros, nėra ir butų paklausos augimo, todėl nėra pagrindo didėti kainoms.

Renovacijos įtaka Šių metų pradžioje buvo patvirtintas naujas renovacijos modelis. Pagal jį

daugiabučius, kuriuos reikia atnaujinti, bendradarbiaudama su savivaldybėmis turės atrinkti speciali agentūra. Be to, gyventojams patiems nereikės imti banko paskolų. Dėl šios priežasties daugiabučių renovacija turėtų tapti intensyvesnė. Premjeras Algirdas Butkevičius prognozavo, kad naujas renovavimo programos modelis 2013 metais leis renovuoti 600– 700 namų. Kaip savaitraščiui pasakojo S. Vagonis, renovacija neabejotinai pakeis nekilnojamojo turto

rinką. Pasak jo, jeigu atsiras daugiau renovuotų namų ir bus matomas realus jų efektyvumas, pavyzdžiui, mažesnės sąskaitos už šildymą, nuvertės nerenovuoti daugiabučiai. „Kita vertus, jeigu renovacijos procesas bus pratęstas, bus daugiau darbo vietų statybų sektoriuje“, – apie renovacijos naudą pasakojo S. Vagonis. SEB banko analitikų skaičiavimais, dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje jau pareiškė norą 86 statybos bendrovės. Konkursas renovacijos darbams atlikti paskelbtas tarptautiniu mastu, todėl jame galėjo dalyvauti įmonės ne tik iš Lietuvos. Šiuo metu nagrinėjami pasiūlymai, tikrinama įmonių kvalifikacija ir pradedamos pasirašyti preliminarios pirkimo sutartys su rangovais. Pasak „Eikos“ plėtros projektų vadovo, renovacijos mastas nėra didelis, jis neprilygsta naujos statybos butų pasiūlai Vilniaus mieste. „Per metus sostinėje pastatoma apie 2000–2500 naujos statybos butų, o renovuojama apie 10 kartų mažiau“, – samprotavo T. Žiaugra. Pasak jo, renovacija šiuo metu neturi įtakos naujos statybos butų kainoms. Jeigu toliau proporcijos išliks panašios, renovacijos

įtaka naujų būstų rinkai nebus didelė. „Senos statybos butų kainoms didžiausią įtaką daro artėjantis šildymo sezonas, – sakė įmonės „Eika“ atstovas. – Be to, augant naujos statybos butų pasiūlai, kartu ir paklausai, senos statybos butų kainos traukiasi, nes naujos statybos butai yra paklausesni dėl mažesnių eksploatavimo sąnaudų, su kuriomis senos statybos butai negali konkuruoti.“ A. Avulis prognozavo, kad renovuotų namų gyventojai už šildymą vis tiek turės mokėti gana didelę kainą. „Sąskaitos bus tik 10 proc. mažesnės nei nerenovuotų daugiabučių, tai nebus labai patrauklu būsto ieškantiems gyventojams“, – įsitikinęs „Hanner“ vadovas.

Kaip renovacija galėtų paveikti būstų kainas, S. Vagonis nesiryžo prognozuoti, tačiau neatmetė galimybės, kad dėl renovacijos gali šoktelėti naujos statybos būstų kainos. „Tuomet nekilnojamojo turto plėtotojams teks brangiau mokėti už statybą“, – kalbėjo jis.

Padėtis tik gerės S. Vagonio prognozės nuteikia optimistiškai. Pasak jo, pirkimo sandorių skaičius turėtų ir toliau augti. „Vilniuje, žinoma, kainų lygis turėtų ūgtelėti daugiausia – kokiais 5 proc., bet ne daugiau“, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas. „Hanner“ vadovo teigimu, būsto kainos gali didėti kurortiniuose miestuose, o mažėti – rajonuose. „Tačiau bendros tendencijos gali išlikti panašios“, – kalbėjo jis.

Sandorių daugėja Sandorio objekto tipas

Individualus gyv. namas

2012 metai (rugpjūtis)

2013 metai (rugpjūtis)

735

863

2204

2561

4

10

Negyvenamasis pastatas

304

309

Negyvenamoji patalpa

656

682

Sodo namelis

194

240

Žemės sklypas

4600

4955

Butas Mišrus pastatas

Pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto objektų skaičius. Registro centro duomenys.

Kokių specialistų reikės Lietuvai? Vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių, o ne technologinių mokslų studijas. Ar yra objektyvus kriterijus, leidžiantis nustatyti, koks turėtų būti šis santykis ir ar šis santykis bus aktualus ateityje? Nerijus Mačiulis „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

A

r yra pagrindo manyti, kad socialinių mokslų atstovai – teisininkai, vadybininkai, ekonomistai, edukologai, sociologai psichologai, komunikacijos ekspertai – gali būti laikomi ne tokiais naudingais valstybei kaip taikomųjų mokslų specialistai? Rašytojas ir verslininkas Scottas Adamsas yra pasakęs, kad šalies vystymosi potencialą nusako joje gyvenančių teisininkų ir inžinierių santykis. Jo nuomone, kuo šis santykis yra mažesnis, tuo valstybės ateitis šviesesnė. Teisininkai sukuria tam tikrą būtiną „higieninę“ terpę – rūpinasi, kad šalyje būtų užtikrinamas teisingumas. Primityvioje, uždaroje ir bazinius poreikius tenkinančioje valstybėje socialiniai ir humanitariniai mokslai bei menai turi mažai praktinės naudos. Tačiau Lietuva nėra tokia valstybė. Bandant įsivaizduoti, kokių specialistų poreikis mūsų šalyje bus jaučiamas ateityje, reikia galvoti apie labiausiai tikėtiną, o ne teorinį kataklizminį sce-

narijų. Mažos valstybės negali pirmauti visose srityse, jos turi specializuotis ir išnaudoti savo absoliutinį ir lyginamąjį pranašumus. Turėti aukščiausios kokybės specialistus visose srityse nėra nei lengva, nei optimalu. Todėl prieš atsakydami į klausimą, kokių specialistų mums reikės ateityje, turime turėti aiškią valstybės ekonomikos strategiją. Ar Lietuva bus pramoninė valstybė, gaminanti puikaus kokybės ir kainos santykio prekes? Ar čia bus informacinių technologijų, finansinių arba medicinos paslaugų centrai? Ar Lietuva gali turėti ambicijų tapti aukštųjų technologijų inovacijų centru? O galbūt meno, kultūros ir turizmo meka? Neatsakius į šiuos klausimus, bandymas nustatyti „teisingą“ socialinių, technologinių ir kitų mokslo sričių studentų santykį bus paremtas spėlionėmis, o ant kortos bus statoma ateities kartų karjera ir gerovė.

» Daugumai

specialistų viena svarbiausių kompetencijų taps kūrybiškumas

Prieš porą dešimtmečių pagrindinė universitetų funkcija buvo perduoti žinias (Lietuvoje – tebėra), o pagrindinė studentų užduotis – kaupti žinias ir informaciją savo galvose bei tikėtis, kad ją bus galima kur nors panaudoti. Naujos technologijos bet kokią informaciją leidžia pasiekti akimirksniu, todėl gebėjimas ją įsiminti tampa nebe tokia svarbia kompetencija. Norint gauti informaciją nebereikia ne tik bibliotekų, bet ir asmeninio kompiuterio – užtenka kišenėje turėti išmanųjį telefoną, o netolimoje ateityje tai daryti padės dar labiau su vartotoju integruotos technologijos. Todėl daugumai specialistų viena svarbiausių kompetencijų taps kūrybiškumas, leidžiantis jungti skirtingų mokslo krypčių žinias ir tyrimų metodus bei išnaudoti visą milžinišku greičiu augančios informacijos kiekį. Jei šios kompetencijos išlaisvinimas ir ugdymas, o ne slopinimas taps visų mokslo krypčių ir mokymo institucijų – nuo darželių iki universitetų – veiklos pagrindu, tuomet ir socialinių bei technologinių mokslų specialistų santykis nebebus toks svarbus.


Išskirtinis interviu

18

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Nr. 22 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Karjera

19

FAKTAI

Tu esi vertas geriausio darbo!

Wix.com

•• Bendrovės paslaugomis naudojasi 38 mln. vartotojų visame pasaulyje •• Pernai bendrovės pajamos siekė 60 mln. JAV dolerių (156 mln. litų) ••Kompanija įkurta 2006 metais ••Veikia Tel Avive, Niujorke, San Franciske, Dnepropetrovske ir Vilniuje

CV-Online klientas – Baltic Media Alliance – vienas didžiausių tarptautinių žiniasklaidos holdingų, veikiančių Baltijos šalyse. Holdingas vysto verslą įvairiose šakose: televizijoje, spaudoje bei kitose. Didžiausias dėmesys skiriamas televizijai: Baltijos šalyse transliuojamas Pirmasis Baltijos kanalas, NTV Mir, REN Baltija ir Pirmasis Baltijos muzikinis kanalas bei kiti. Holdingui „Baltic Media Alliance Lietuva“ šiuo metu Vilniuje reikalingas gebantis analizuoti ir pateikti susistemintas išvadas

TELEVIZINĖS RINKOS ANALITIKAS (-Ė) Darbo aprašymas:

• Analizuoti žiniasklaidos ir reklamos rinką; • Teikti realias, aktualias ir naudingas rekomendacijas,

D. Schwartzas teigia manantis, kad Lietuva gali tapti pradedančiųjų verslininkų valstybe. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Lietuva patraukė inovacijų kibirkštimi Baltijos tigras pranoksta savo kaimynus žmonių sugebėjimu ne tik atlikti techniškai sudėtingus darbus, bet ir sukurti inovatyvią pridėtinę vertę, mano interneto portalų kūrimo platformos wix.com produktų vadybos vadovas Davidas Schwartzas, sutikęs pabendrauti su „Ekonomika.lt“. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

T

rečiąjį savo padalinį Lietuvoje nusprendusios įkurti Izraelio bendrovės atstovas sakė tikintis, kad geriausia investuoti į jaunus talentus, bei tikino, kad jau gyvename mobiliųjų įrenginių eroje.

?

Kas lėmė jūsų sprendimą plėtrai pasirinkti Lietuvą?

Kadangi norėjome atidaryti trečiąjį plėtros centrą, pagrindinis mūsų tikslas buvo rasti aukštos kvalifikacijos programinės įrangos inžinierių. Kartu su įmonės įkūrėjais lankėmės Lietuvoje dar prieš priimdami sprendimą. Keli aspektai iškart patraukė akį. Visų pirma, aplankę kelias vietos kompanijas pajutome, kad Lietuvoje, kaip ir Izraelyje, yra technologinių inovacijų kibirkštis. Bendrovės ryžtasi ne tik gerai atlikti darbą, tačiau

ir vykdyti inovatyvius projektus. Kitas dalykas – vienas mūsų padalinių veikia Ukrainoje, todėl padaliniams palaikyti ryšį yra daug lengviau. Negana to, didelė dalis Lietuvos programuotojų jau yra dirbę tarptautinėse kompanijose, o tai labai palengvina mūsų darbą. Taip pat buvome nustebę, kad čia taip gerai kalbama angliškai – tiek gatvėje, tiek darbe. Jei reikėtų išskirti svarbiausią dalyką, sakyčiau, kad tai inovacijos.

?

Gal spėjote pastebėti, kur būtų galima tobulėti?

Lietuva yra nedidelė šalis, tačiau aš pats esu iš nedidelės šalies (Izraelio – aut. past.), todėl negaliu dėl to skųstis. Vis dėlto, manyčiau, reikia išnaudoti stipriąsias savo puses. Viena jų, mano manymu, yra jau minėtas inovatyvumas. Manau, kad Lietuva slepia milžinišką potencialą kurti produkciją ne vie-

tinei, o globaliai rinkai. Tarp Lietuvos ir Izraelio matau nemažai paralelių – nors esame nedidelė šalis, per pastaruosius 20 metų sugebėjome įsilieti į tarptautines rinkas. Kelių Lietuvos bendrovių sėkmė tarptautinėje rinkoje sukurtų pradedančiųjų verslininkų valstybę. Neteigiu, kad čia galima tobulėti. Sakyčiau, kad akivaizdu, jog Lietuva eina kaip tik šia kryptimi.

?

Jūsų nuomone, ar wix.com įsiliejimas į Lietuvos rinką turės įtakos mūsų šalies pradedantiesiems verslininkams? Tai, kad savo nišoje pirmaujanti kompanija, kuri greitai biržose pateiks pirmąjį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) ir labai greitai plečiasi, investuoja čia, tikrai turės poveikį. Juo-

lab kad mes netraktuojame padalinio Lietuvoje kaip paslaugų centro – čia veiksianti mūsų kompanijos dalis yra tarsi bendros šeimos narys.

?

Kaip įsivaizduojate „startuoliams“ tinkamiausią verslo aplinką? Nemanau, kad tobuli dalykai egzistuoja, tačiau, mano manymu, pradedančiųjų verslininkų sėkmei yra keletas svarbių aspektų, kurie neblogai veikia Izraelyje. Visų pirma, „startuoliams“ reiktų bendradarbiauti – būtina sinergija, o ne konkurencija. Daugeliu atvejų besivaržančios kompanijos papildo viena kitą. Reikėtų nepervylioti darbuotojų, dalytis patarimais. Manau, tokios sąlygos labai padėjo pradedantiesiems Izraelio

» Aplankę kelias vietines kompanijas

pajutome, kad Lietuvoje, kaip ir Izraelyje, yra technologinių inovacijų kibirkštis

verslininkams. Taip pat reikėtų investuoti į jaunus ir daug patirties neturinčius žmones. Aš pats, norėdamas užsidirbti pragyvenimui, pradėjau programuoti dar mokykloje. Ir esu labai dėkingas, kad buvo žmonių, kurie manimi pasitikėjo. Reikia, kad švietimo sistema, nuo mokyklos iki universiteto, būtų pajėgi atrasti talentingus ir perspektyvius žmones. Visada egzistuoja aukšto lygio programuotojų poreikis, todėl svarbu juos atrasti kuo anksčiau.

?

Wix.com sukurta platforma leidžia žmonėms, neturintiems techninių žinių, nesunkiai sukurti funkcionalų ir stilingą tinklalapį. Kaip tai ilgainiui paveiks interneto erdvę? Manau, kad didžiausią naudą pajus smulkusis verslas. Vos prieš kelerius metus tokios galimybės, kokią siūlome mes, dar nebuvo. Reikėdavo samdyti brangius specialistus, o jų pateiktiems sprendimams

įgyvendinti prireikdavo nemažai laiko. Manau, kad greitis, maža kaina ir kokybė keičia verslo padėtį.

?

Ar galėtumėte įvardyti karščiausią inovaciją informacinių technologijų srityje? Nevadinčiau to laukiamiausia inovacija, tačiau tinklalapių kūrimo srityje didžiausių pokyčių turėtų atnešti adaptyvus dizainas (ang. responsive design). Dar pamenu dienas, kai tinklalapiai būdavo atskirai kuriami kiekvienam monitoriaus dydžiui ir atskirai kiekvienai naršyklei. Tai, kad tinklalapių aplikacijos šiuo metu jau sugeba prisitaikyti prie skirtingų naršyklių ir skirtingų reikalavimų, iš esmės keičia jų kūrimo pobūdį.

?

Ne paslaptis, kad mobilieji įrenginiai siūlo milžinišką rinką. Ar planuojate atsiriekti jos dalį? Žinoma, mobiliųjų rinka mums labai įdomi. Tikrai į ją žengsime. Kadangi su mūsų platforma kuriami tinklalapiai naudoja adaptyvų dizainą, vartotojai mato wix.com tinklalapius ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Nors dažnai sakoma, kad mobilioji revoliucija vyksta šiuo metu, manau, kad ji jau įvyko. Vartotojai naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais internete naršo kasdien. Asmeniškai pats dažniau internetu naudojuosi pasitelkęs mobiliąsias technologijas. Manau, kad pati „mobilumo“ sąvoka netenka prasmės.

norint pasiekti geresnę įmonės poziciją rinkoje; • Atlikti TV kanalų populiarumo prognozes; • Reguliariai teikti ataskaitas apie bendrovės žiniasklaidos reitingus bei reklamos rinkos pozicijas; • Atlikti departamento vadovo pateiktas užduotis bei padėti kolegoms Lietuvos biure. Reikalavimai:

• Aukštasis išsilavinimas (ekonomikos / statistikos / sociologijos srityse) – gali būti nebaigtas; • Analitinio darbo patirtis reklamos agentūroje; • Įvairių analizės ir tyrimų metodų išmanymas ir sugebėjimas juos panaudoti praktikoje; • Dėmesys detalėms, smalsumas, savarankiškumas, inovatyvumas, atsparumas stresui; • Kalbų mokėjimas: lietuvių – puikiai, rusų – puikiai, anglų – gerai; • Puikios MS Excel, MS PowerPoint, interneto naršymo programų žinios. SQL žinios yra privalumas. Kompanija siūlo:

• Poziciją sparčiai augančioje žiniasklaidos kompanijoje Baltijos šalyse; • Galimybę savarankiškai plėtoti ir realizuoti savo sugebėjimus ir įgūdžius, prisidėti prie įmonės augimo; • Gerą atmosferą darbe ir profesionalią komandą; • Darbą Vilniaus centre.

CV-Online klientei – įmonei, kuri teikia savanoriško sertifikavimo paslaugas medienos pramonės bei miškų ūkio įmonėms, darbui Vilniuje reikalingas

SERTIFIKAVIMO VADYBININKAS – AUDITORIUS (-Ė) Darbo aprašymas:

• Medienos pramonės bei miškų ūkio įmonių auditavimas pagal tarptautinius sertifikavimo standartus; • Audito ataskaitų rengimas; • Aktyvi naujų klientų paieška, ryšių su esamais ir potencialiais verslo klientais palaikymas; • Klientų duomenų valdymo bazės palaikymas. Reikalavimai:

• Baigtos studijos ir įgytas aukštasis išsilavinimas (pageidautina gamtos mokslai, miškininkystė, veiklos auditas); • 2–3 metų analogiško ar panašaus darbo patirtis; • Geras anglų kalbos mokėjimas (raštu ir žodžiu); • Iniciatyvus požiūris į darbą, puikūs organizaciniai įgūdžiai, komunikabilumas; • Noras mokytis, savarankiškumas, atsakingumas, kruopštumas bei atidumas; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas. Kompanija siūlo:

• Darbą sėkmingai veikiančioje įmonėje; • Kvalifikacijos kėlimo kursus, realias karjeros perspektyvas; • Fiksuotą konkurencingą atlyginimą.

CV-Online klientas – fizinių asmenų akreditavimu užsiimanti įmonė – šiandien prie savo kolektyvo Vilniuje kviečia prisijungti

VYR. BUHALTERĘ (-Į) Darbo aprašymas: • Pilnas įmonės finansinės, mokesčių apskaitos organizavimas ir vedimas; • Įmonės veiklos finansinė analizė ir valdymo ataskaitų vadovybei rengimas, biudžeto ataskaitų ir finansinės atskaitomybės rengimas; • Pinigų srautų planavimas ir kontrolė; • Mokesčių deklaracijų rengimas, bankinių mokėjimų formavimas; • Skolų, likučių derinimas su tiekėjais ir pirkėjais; • Darbo užmokesčio apskaita; • Kiti buhalteriniai darbai. Reikalavimai: • Aukštasis išsilavinimas finansų / ekonomikos / vadybos srityje; • Būtina ne mažiau kaip 3 metų sėkminga vyr. buhalterio darbo patirtis (paslaugas teikiančioje kompanijoje – privalumas); • Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai – MS Office paketas, buhalterinė apskaitos programa (1C – privalumas); • Geros rusų arba anglų kalbų žinios • Kruopštumas, sąžiningumas, pozityvumas ir vidinė motyvacija. Kompanija siūlo: • Dinamišką ir atsakingą darbą sparčiai augančioje kompanijoje tarptautinėje aplinkoje; • Savarankiškumą skatinančią aplinką; • Jauną, draugišką kolektyvą; • Patirtį ir kompetenciją atitinkantį atlyginimą; • Aiškias karjeros galimybes; • Įmonės personalo politiką, orientuotą į visapusišką komandos gerovę ir tobulėjimą.

CV siųsti el. paštu paulina@cvonline.lt temos laukelyje įrašę pareigų pavadinimą. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodžius pareigų pavadinimą, prašom siųsti elektroniniu paštu lina@cvonline.lt

Savo gyvenimo aprašymą, nurodžius pareigų pavadinimą, prašom siųsti elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt

Konfidencialumą garantuojame.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Kontrolinis sąrašas – atmintinė ruošiantis darbo pokalbiui CV-Online klientas - gamybinė įmonė darbui Jonavoje ieško

Pokalbio dėl darbo eiga.

BUHALTERIO (-ĖS)

1. Ką vertėtų padaryti prieš vykstant į pokalbį dėl darbo? Jus pakvietė susitikti. Labai gerai. Ar atsimenate žmogaus, su kuriuo susitiksite, vardą, pavardę ir pareigas? Ne? Ar atsimenate įmonės pavadinimą ir pareigas, į kurias pretenduojate? Ne? Tikiuosi, susitikimo vietą ir laiką tikrai žinote? Kaip suprantate, visos šios „smulkmenos“ yra labai svarbios ir visai ne smulkmenos. Kai jus kviečia į pokalbį dėl darbo, pasivarginkite ir užsirašykite šias svarbias detales: Kur? Kada? Pas ką? Būkite visada pasiruošę sulaukti netikėto skambučio ir kvietimo atvykti į pokalbį dėl darbo. 2. Kai Jums siūlo susitikimo laiką, pasistenkite sutikti su pirmais siūlomais variantais arba užtikrintai siūlykite Jums tinkamą laiką.

Darbo aprašymas:

• Pilnas įmonės finansinės, mokesčių apskaitos organizavimas ir vedimas; • Įmonės veiklos finansinė analizė ir valdymo ataskaitų vadovybei rengimas; • Pinigų srautų planavimas ir kontrolė; • Biudžeto ataskaitų parengimas; • Mokesčių deklaracijų rengimas; • Darbo užmokesčio apskaita; • Bendravimas su auditoriais. Reikalavimai: • Aukštasis ekonomikos, finansų srities išsilavinimas; • Būtina ne mažesnė kaip 2–3 metų darbo patirtis einant vyr. buhalterio pareigas gamybinėje įmonėje; • Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, patirtis su buhalterine apskaitos programa PRAGMA būtų pranašumas; • Kruopštumas, atsakingumas, punktualumas; • Teigiamas požiūris į darbą, gebėjimas dirbti komandoje. Savo gyvenimo aprašymą nurodžius pareigų pavadinimą, prašom siųsti elektroniniu paštu: lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

3. Prieš vykdami į darbo pokalbį susiraskite darbo skelbimą, pagal kurį siuntėte savo CV. Atkreipkite dėmesį, kaip prisistatė įmonė, koks jos darbo pobūdis, reikalavimai, privalumai, ką siūlo įmonė. Ši informacija padės pokalbio dėl darbo metu. 4. Prieš vykdami į susitikimą pasidomėkite įmone: kuo ji užsiima, kaip jai sekasi, kas jos konkurentai, kaip save pateikia visuomenei, ką apie ją rašo spauda. Informacijos paieška ir detali jos analizė leis jaustis užtikrintai. 5. Nevėluokite į susitikimą. Iš anksto pasidomėkite, kur įsikūrusi įmonė, apgalvokite, kiek laiko reikės nuvykti į sutartą vietą. Jei vėluojate, paskambinkite ir informuokite, bet tegul vėlavimo priežastis skamba įtikinamai. Vėlavimas gali būti suprastas kaip nemokėjimas organizuoti savo laiko.

6. Neatvykite ir pernelyg anksti, pvz., valanda anksčiau, nes galite sudaryti visiškai neturinčio ką veikti ir kartu nemokančio planuoti savo laiko žmogaus įspūdį. Jei atvykote per anksti, geriau susiraskite kokį užsiėmimą neinant į biurą / susitikimo vietą. Priimtiniausias variantas pasirodyti 5–10 min. anksčiau nei sutarta. 7. Posakis „pasitinka pagal drabužį, išlydi pagal protą” šiuo atveju tikrai turi realią įtaką. Į pokalbį atvykite tvarkingai apsirengę, apranga turi atitikti Jūsų amžių, pareigas, į kurias pretenduojate, ir įmonę, į kurią vykstate. Sudaryti gerą pirmą įspūdį turite tik vieną galimybę. 8. Ne tik apranga turi būti tvarkinga. Nepriimtina į darbo pokalbį eiti nukramtytais nagais, rėksmingu makiažu, riebaluotais plaukais

ar neaišku kokiu šedevru ant galvos. Avalynė turėtų būti tvarkinga ir pan. Į pokalbį dėl darbo nereikėtų ateiti pilnomis rankomis visokių maišelių. „Šopintis” galėsite eiti vėliau. 9. Pasisveikinimas. Greičiausiai biure Jus pasitiks administratorė. Nenuvertinkite jos vaidmens. Jums išėjus vadovas gali pasiteirauti ir jos nuomonės apie jus, kokį įspūdį sudarėte, ką veikėte, kol laukėte susitikimo. 10. Ateina vadovas / personalo vadovas. Pagal priimtas nerašytas taisykles pasisveikindamas jis jums turėtų ištiesti ranką. Atsakykite į rankos paspaudimą panašia jėga. Tvirtas paspaudimas visada geriau vertinamas negu suglebęs ir dar drėgnos rankos spustelėjimas. Nepersistenkite. Mandagumo frazės čia tikrai nepakenks. Tęsinys kitame numeryje.



Ekonomika lt Nr. 132