Buvo aišku, kodėl jie mus pakvietė. Trys prie mašinos, trys čaichanoje. Norėjo į nelaisvę paimti, bet pabijojo, kad mūsų nepradėtų ieškoti. Palikti sargybiniai matė, kur mes nuėjome. Šį sykį kovotojų sumanymas žlugo. Tuo tarpu mitingas baigėsi, ir mes susiruošėme į kelionę. Aplink mašiną pradėjo rinktis mitingo dalyviai. Veiduose jokios šypsenos, nusiteikę agresyviai, suraukę antakius žiūri iš padilbų. Jų ir nepavadinsi dechkanais. Narvanas irgi tai pastebėjo. Lipdamas į mašiną, pasakė, kad naudos mažai, čia pilna priešų. Bet jeigu tokius mitingus organizuotume dažniau, ir jie suprastų, kodėl jis atvažiuojąs. Naivus žmogus! Apie savo incidentą mes jam nepratarėme nė žodžio. Atgal išvažiavome apie šeštą valandą. Saulė dar buvo aukštai ir kepino kaip dieną. Lendame į tarpeklį ir privažiuojame tą minos išraustą duobę. Tankai jau nusileido į apačią ir dingo už posūkio. Staiga iš visų pusių pasipila kulkos. Mes iššokame iš „uralo” ir, pridengdami savo kūnais Narvaną, tempiame jį prie BMD. Mums atveria liuką, įstumiame į jį Narvaną, o patys krentame už akmenų krūvos. Tankai sugrįžta, apsisuka ir varsto iš kulkosvaidžių šlaitus. Užpuolikai šaudo ne tik iš automatų, bet ir iš minosvaidžių ir granatsvaidžių. Mes gerai matome, kaip mūsų šarvuočiai vedžioja vamzdžiais, ieškodami jų slėptuvių. Susišaudymas stiprėja. Pasipila „traseriai” (trasuojančios kulkos). Šaudo iš namo mūsų užnugaryje. Vienas iš BMD nusitaikęs „įvaro” per tą langą porą sviedinių. Namas subyra mūsų akyse. Jura palieka mane ir kiek kojos neša bėga prie „uralo”, užveda jį ir, šokinėdamas per akmenis, pakyla iš tarpeklio. Sekdamos jo pavyzdžiu, išsiveržia viršun ir dvi afganiečių mašinos. Aš puolu prie Sašos BMD. Jis mane pastebi ir padeda nusileisti į vidų. Uždaro liuką. Kulkos aižo metalą su kauksmu atšokdamos į šlaitą. Keli tankų paleisti sviediniai sukelia didžiausią stulpą dulkių. Beveik nieko nesimato. Netikėtai priekyje BMD nugriaudi stiprus sprogimas. „Granatsvaidis!”, – sušunka Aleksandras. „Stebėk, iš kur jis šaudo!” – pasisuka į mane. Aš griebiu žiūronus ir pradedu vedžioti jais po šlaitą ir akmenų krūvas. Siauras stebėjimo langelis neduoda galimybės aprėpti didesnį plotą. Dar viena granata atsimuša į šlaitą ir sukelia akmenų krušą – snaiperis taikė į antrą BMD, kuriame sėdėjo Narvanas. Tą, matyt, supranta ir gruzinai, priėmę sekretorių. Jie pravažiuoja pirmyn ir užlenda už tanko. Po kiek laiko siunčia du sviedinius į tą vietą, kur žybčioja automatų ugnis. Ir čia Saša net pašoka (aišku, kiek leidžia galimybės). „Pastebėjau! Žinau, iš kur šaudo!” Jis prisitaiko ir iššauna, bet po kelių sekundžių antra granata sprogsta prieš mūsų BMD. „Na, „svolačiau”, dabar neišsisuksi!” – pykteli jis. Aleksandras taikosi ilgai su iškreiptu iš pykčio veidu, kuriuo upeliais bėga prakaitas. Bet į tai nekreipia dėmesio, jam dabar svarbu
37