Page 1

VYNAS IR BIBLIJA ALKOHOLINIØ GËRIMØ VARTOJIMO APTARIMAS BIBLIJOS POÞIÛRIU J. H. Kellogg, medicinos daktaras “Ir nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet bûkite pilni Dvasios” (Efezieèiams 5, 18). Ðventojo Raðto iðkreipimas Dauguma civilizuoto pasaulio gyventojø, net tie, kurie nepripaþásta, jog Biblija yra Dievo ákvëpta knyga, jà laiko bent puikiu doro elgesio normø rinkiniu. Toks didþiai gerbiamas autoritetingas ðaltinis neiðvengiamai turi didelæ átakà þmoniø sprendimams ir nuomonëms formuoti. Norëdami pasiremti ðiuo autoritetingu ðaltiniu, ávairiø teorijø ar doktrinø ðalininkai ieðko Ðventajame Raðte joms palankiø liudijimø. Todël visai nenuostabu, kad entuziastai ir nesiskaitantys su priemonëmis asmenys, stengdamiesi rasti patvirtinimà savo mëgiamoms teorijoms, daþnai labai iðkraipo Ðventojo Raðto kalbà. Tokio Ðventojo Raðto panaudojimo pavyzdþiø apstu. Didelë grupë ðiuolaikiniø agitatoriø, kurie vadina save “socialiniais reformatoriais” ir liûdnai pagarsëjo savo palaikomø ir praktikuojamø elgesio normø palaidumu, tvirtina randà Dievo Þodyje teiginiø, leidþianèiø taip nemoraliai elgtis. Taip pat ir poligamijos ðalininkai mëgina ákvëptuoju Raðtu paremti savo nekrikðèioniðkà gyvensenà. Tik prieð kelerius metus tûkstanèiai pamokslininkø stipriai palaikë vergovinæ Amerikos santvarkà, pareikðdami turá dieviðkosios valdþios pritarimà. Ðiuo metu veikia galinga partija, tvirtinanti, jog Biblija leidþia vartoti fermentuotus arba svaiginamuosius gërimus ir net pritaria tokiems veiksmams. Ðiai partijai vadovauja keletas áþymiø mokslininkø ir dvasininkø, kuriuos remia marga garbiø saikingø gërovø, turtingø svaigalø pardavëjø ir vargingø girtuokliø minia. Jei bûtø galima árodyti, kad Biblija pritaria svaiginamøjø gërimø vartojimui didesniu ar maþesniu mastu, tuomet netikinèiøjø rankose atsidurtø galingas ginklas, kuriuo jie galëtø pulti Ðventojo Raðto autentiðkumà ir ðventumà. Antra vertus, jei bûtø galima árodyti, kad nëra tokiø prieðprieðos tarp mokslo bei sveiko proto ir ákvëptojo Raðto, ta problema iðnyktø. Kruopðtus ðio dalyko iðtyrimas átikins atvirà þmogø, kad parama, kurià gërimo ðalininkai teigia randà Biblijoje, yra vien tik ásivaizduota ir kad Ðventojo Raðto naudojimas nesaikingumui apginti yra baisiausias ákvëptojo Raðto kalbos ir prasmës iðkreipimas. Biblija suderinta su mokslu Ákvëptasis Raðtas, tikrasis mokslas ir sveikas protas visada dera tarpusavy. Bet kuri tariama prieðprieða kyla arba dël vartojamos kalbos prasmës neteisingo supratimo, arba dël moksliniø faktø, tariamai sàlygojanèiø tà neatitikimà, nepakankamo þinojimo. Mokslas aiðkiai ir nedviprasmiðkai sako, kad visi fermentuoti gërimai turi alkoholio; alkoholis yra nuodas bet kuriomis aplinkybëmis ir bet kuriomis dozëmis. Ðá mokslo teiginá remia proto sprendimai; nes sveikas protas moko, jog medþiaga, turinti tokias, kaip alkoholio, savybes, neabejotinai yra nuodinga. Jeigu Biblija ið tikrøjø mokytø, kad alkoholiniai gërimai – vyno ar kitokiu pavidalu – yra geras ir nekenksmingas dalykas, tada atrodytø, kad Ðventasis Raðtas maþiau iðmintingas, negu protas ir mokslas, kad þmogus, kûrinys, þiniomis pralenkë Kûrëjà. Tokia iðvada, nors teisingai padaryta ið minëtø prielaidø, yra pernelyg absurdiðka, kad ja tikëtø asmuo, turintis bent truputá tikëjimo Ákvëpimu; ir atrodo, jog jos klaidingumas pakankamai akivaizdus, kad visiðkai atskleistø silpnumà tø, kurie nori padaryti Biblijà


atsakingà uþ nesaikingà gërimø vartojimà. Visø argumentø, palaikanèiø alkoholiniø gërimø vartojimà, remiantis Biblija, visiðkas bevertiðkumas tampa dar akivaizdesniu, kruopðèiai iðtyrus Biblijoje minimø vynø pobûdá ir smulkiai iðnagrinëjus tas Biblijos vietas, kurios esà pritaria alkoholiniø gërimø vartojimui. Dvi Biblijoje minimos vyno rûðys Neabejotina, kad Biblijoje minimi svaiginamieji gërimai, ir taip pat tikra, kad atpaþástama ir minima tam tikra vyno ar gërimo rûðis, kuri nëra svaiginamoji. Senovës istorikai áþvelgia tà patá skirtumà, daþnai nurodydami svaiginamàjá vynà bei jo padarinius, taip pat nesvaiginantá vynà ir jo naudingas savybes. Nesvaiginamasis vynas. Svaiginamoji vyno savybë atsiranda dël jame esanèio alkoholio. Alkoholio neturintis vynas nesvaigina. O alkoholis pasigamina tik vykstant rûgimui (fermentacijai). Todël vynas, nepraëjæs rûgimo ciklo, nëra svaiginamasis, nes neturi alkoholio. Norint iðlaikyti vynà be alkoholio, o tuo paèiu be svaiginamøjø savybiø, reikia tik neleisti jam rûgti. Kad senovëje þmonës þinojo keletà apsaugojimo nuo rûgimo bûdø, aiðkiai parodyta nuorodomis á istorijà. Senovës istorikai apraðo keturis pagrindinius bûdus tà atlikti; ðtai jie: 1. Virdinimas Kad saldus skystis nerûgtø, jame turi bûti tam tikras vandens kiekis. Jei dalis vandens paðalinama, rûgimas negali vykti. Tà lengva padaryti virdinimu, ir senovëje tas bûdas plaèiai vartotas. Ðvieþias vynuogiø sultis virdindavo, kol iðgaruodavo þymus kiekis vandens. Kartais virinimà tæsdavo, kol sultys sutirðtëdavo iki sirupo konsistencijos. Tas pats bûdas naudojamas ir dabar iðsaugoti sidrui ir klevo sulai ir cukriniø nendriø sulai, kuri sparèiai rûgsta, jei paliekama savieigai, taèiau gali bûti ilgà laikà iðlaikyta sirupo arba melasos pavidalu. Pasak Plinijaus ir Vergilijaus, romënai taip iðsaugodavo vynà. Plinijus mini tokiu bûdu iðlaikytà vynà, kuris buvo visiðkai ðvieþias ir medaus pavidalo, nors iðstovëjæs du ðimtmeèius. Aristotelis sako, kad “Arkadijos vynas buvo toks tirðtas, kad reikëjo já grandyti ið odiniø buteliø, kuriuose jis buvo laikomas, o nuograndas tirpinti vandeny ”. “Miðna (senoviniø þydø raðtø rinkinys, þydø laikomas didþiausioje pagarboje) teigia, jog þydai buvo ápratæ vartoti virintà vynà.” – Kitto 2. Filtravimas. Rûgimas, saldþiame skystyje sukuriantis alkoholá, suskaldæs cukrø, labai priklauso nuo albuminø ir tam tikrø priemaiðø buvimo. Ðias medþiagas kruopðèiai paðalindavo pakartotinu filtravimu, paskui iðvalytas sultys supildavo á butelius ar statines, jas rûpestingai uþsandarindavo ir uþkasdavo á þemæ arba panardindavo á vandená, ir taip iðlaikydavo vësias ir ðvieþias. 3. Nusodinimas. Ðvieþiø sulèiø sudedamosios dalys, skatinanèios rûgimà, buvo ðalinamos ir kitu bûdu: sultis laikydavo pakankamai vësiai, kad neleistø rûgti, kol tos medþiagos nusësdavo á dugnà, o tuomet skaidrø skystá iðpildavo ir kruopðèiai supilstydavo á butelius, kaip po filtracijos. 4. Fumigacija. Siera yra galingas antiseptikas. Senovës tautos þinojo ðá faktà ir daþnai apsaugodavo vynuogiø sultis nuo rûgimo, apgarinæ jas sieros garais arba pridëjæ kiauðinio trynio, garstyèiø sëklø ar kitø medþiagø, turinèiø sieros.


Ðvieþios vynuogiø ar kitø saldþiø vaisiø sultys, apdorotos bet kuriuo ið aukðèiau minëtø bûdø, visiðkai neturi svaiginamøjø savybiø ir yra ne tik nekenksmingos, bet gardþios ir maistingos. Profesorius M. Stiuartas sako: “Faktai rodo, kad senovës þmonës ne tik laikydavo vynà neraugintà, bet ir manë já esant geresnio skonio ir aukðtesnës kokybës uþ fermentuotà vynà.” Svaiginamasis vynas. Kaip jau sakyta, svaiginamasis vyno elementas yra alkoholis, kuris susidaro rûgimo procese skaidantis cukrui. Alkoholis gali susidaryti ið bet kuriø sulèiø, turinèiø cukraus. Senovës tautos svaiginamuosius gërimus gamindavosi ne tik ið vynuogiø, bet ir ið sorø, datuliø, pupø, palmiø sulos, kriauðiø, figø, granatø ir kitø vaisiø. Þydai irgi vartojo ðiuos gërimus, ir jie daþnai minimi Ðventajame Raðte. Patarliø knygoje (23, 31) duota áspûdinga pastaba apie fermentuotà vynà: “Neþvilgèiok á tà raudonà vynà, kai jis ðvyti taurëje! Taip ðvelniai jis teka þemyn” (angliðkajame Kitto Biblijos vertime: “Neþvilgèiok á vynà, kai jis drumzlus, kai kyla taurëje burbulais”). Skirtingi Biblijoje minimi vynai Ðventojo Raðto originale pabrëþiami skirtumai jo vertimuose daþnai tampa neaiðkûs arba visai prarandami. Ypaè ðiuo atveju. Hebrajø kalboje, kuria buvo paraðytas Senasis Testamentas, skirtingos vyno rûðys ávardijamos skirtingais þodþiais, o vertimuose (lietuviø, anglø) jie perteikiami vienu þodþiu “vynas” (anglø k. wine). Taip verèiami hebrajiðki þodþiai jajin, ðekar ir tiroð. Þodþiu Jajin, pasak Biblijos tyrinëtojø, vadintos bet kurio pavidalo vynuogiø sultys. Jos galëjo bûti rûgðèios, raugintos arba neraugintos. Terminas ðekar arba ðechar buvo taikomas saldþioms sultims, iðspaustoms ið bet kuriø augalø, iðskyrus vynuoges. Kartais jis verèiamas þodþiu “medus”. Daþniausiai juo buvo ávardijama palmës sula arba jos vaisiø datuliø sultys, ir, kaip þodþiu jajin, juo buvo vadinamos tiek raugintos, tiek neraugintos sultys. Þodþiu Tiroð buvo vadinamos prinokusios vynuogës ir ðvieþios vynuogiø sultys, kol neprasidëjæs rûgimas. Jis daþnai verèiamas “jaunu vynu”. Trumpai tariant, jajin reiðkia raugintà arba neraugintà vynà ar vynuogiø sultis, ðekar raugintà arba neraugintà palmës ar datuliø arba kitø saldþiø vaisiø vynà arba sultis. Tiroð reiðkia ðvieþias neraugintas vynuogiø sultis arba jaunà vynà. Þydai terminà jajin vartojo ið vynuogiø pagamintam vynui, bet kurioje jo stadijoje, pavadinti, kaip mes sidru vadiname ðvieþias obuoliø sultis arba tas paèias sultis, joms susifermentavus arba su amþiumi “subrendus”. Graikø kalbos þodis oinos tiksliai atitinka hebrajiðkàjá jajin. Perskaièius tai, kas aukðèiau iðdëstyta, tikrai neturëtø kilti jokiø abejoniø, jog Biblijoje skiriamos dvi vyno rûðys, viena – ðvieþias, neraugintas, o kita – raugintas, svaiginamasis. Tas pats terminas kartais naudojamas abiem rûðims. Taigi, jei Biblijoje vienais atvejais apie vynà kalbama rekomendavimo prasme, o kitais kuo átikinamiausiai pasmerkimo prasme, ar nederëtø suprasti, kad tais atvejais, kai vynas pagiriamas, kalbama apie neraugintà vynà, o kai jis pripaþástamas netinkamu, turimas omeny fermentuotas vynas? Kiekvienas þmogus, tikintis ákvëptuoju Ðventojo Raðto pobûdþiu, neabejotinai atsakys teigiamai. Dabar jau esame pasirengæ panagrinëti kai kurias Biblijos iðtraukas, kuriose minimas vynas.


BIBLIJOS IÐTRAUKØ TYRINËJIMAS 1. Biblijos citatos, kuriose pritariama vyno vartojimui “[…] Stipraus gërimo liejamàjà atnaðà VIEÐPAÈIUI iðliesite ðventykloje” (Skaièiø 28, 7). Bet kuris mëginimas árodinëti, remiantis ðia iðtrauka, praranda prasmæ, perskaièius originalà. Terminas, èia pateiktas kaip “stiprus vynas”, yra ðekar, kurá daug teisingiau bûtø versti pavadinimu “saldus vynas”, nes bûtent tokia yra tiesioginë to þodþio reikðmë. Taip já verèia dr. Kitto, paaiðkindamas, jog ðioje iðtraukoje kalbama apie saldþias sultis, iðgautas ið palmës ar kitø saldþiø vaisiø, bet ne vynuogiø. Ðio poþiûrio teisingumà átikinamai patvirtina áþymaus þydø rabino liudijimas apie þydø tradicijas: “Aukojimui ir iðgertuvëms vieðame ir privaèiame gyvenime jie vartojo vynuoges, tai yra ðvieþias uogas ir neraugintas vynuogiø sultis”.“Rûgimas jiems visuomet reiðkia pagedimà.” Pasak Plutarcho, net egiptieèiai aukojimui naudojo tik neraugintà vynà. “[…] vynà, kuris pradþiugina dievus ir mirtinguosius” (Teisëjø 9, 13). Èia minimas vynas negali bûti raugintas, nes originale pavartotas þodis tiroð, kuriuo, kaip anksèiau parodyta, visada buvo vadinamos paèios vynuogës arba ðvieþios jø sultys. Kai kurie Biblijos aiðkintojai mano, kad tas þodis taikomas tik sveikoms (nespaustoms) prinokusiems vynuogëms. Keliautojai po vynà gaminanèias ðalis tvirtina, kad ðvieþios vynuogiø sultys turi ypaè gaivinantá poveiká, kai geriamos vësios, ir kad jø gali iðgerti, kiek nori, nepatirdamas tø padariniø, kuriuos sukelia fermentuotas vynas. “Tu þeldai þolæ galvijams, ir augalus þmoniø reikalams, kad jie augintøsi maisto ið þemës ir vyno, kuris linksmina þmogaus ðirdá, ir alyvmedþiø aliejaus, nuo kurio ðvyti veidai […]” (Psalmyno 104, 14–15). Èia minimas vynas tikriausiai yra nesvaiginamosios rûðies, nes jis vaizduojamas kaip natûralus produktas, kaip þolë, augalai ir aliejus. Raugintas vynas nëra natûralus augimo produktas. Kûrëjas nedarë jokio pavidalo alkoholio. Jo neturi joks augalas. Tai puvimo ir gedimo padarinys. Kaip pastebëta áþangoje á pastaràjà citatà, jaunas vynas yra labai gaivinantis ir dþiuginantis gërimas. “[…] Duok svaigøjá gërimà þûstanèiam […]” (Patarliø 31, 6). Net ði biblijos iðtrauka kartais naudojama alkoholiniø gërimø vartojimui pateisinti, nors daugiausia jà bûtø galima pateisinti svaigalo pavartojimà græsianèios mirties atveju. Visa tai nesunku suprasti, iðsiaiðkinus tikràjà ðios citatos prasmæ. Terminas “svaigusis gërimas” neturi nieko bendro su tokiais distiliuotais alkoholiniais gërimais, kokie vartojami ðiais laikais. Senovëje neþinota apie distiliavimà, jis buvo atrastas tik devintame ðios eros amþiuje. Tada svaigusis gërimas nereiðkë tokio alkoholinio gërimo, kaip brendis ar romas. Pavadinimas svaigusis gërimas reiðkë gërimà, kartais vadintà “maiðytø vynu”, t. y. vyno miðiná su pelynu, mira, nux vomica ir narkotikais, nuo kuriø jis pasidarydavo labai svaiginantis. Senovës tautose buvo paprotys duoti ðio stipraus ar svaiginamojo gërimo nusikaltëliams prieð mirties bausmës vykdymà, kad atbukintø jø jausmus ir taip sumaþintø skausmà. Pagal tà paprotá gurkðtelëti tokio stipriai veikianèio raminamojo gërimo buvo pasiûlyta ir nukryþiuotam Iðgelbëtojui. Bûtent ðá gerai þinomà paprotá turëjo omeny iðmintingasis Jotamas, sakydamas: “Duok svaigøjá gërimà þûstanèiam”, kaip chirurgas pasakytø: “Duok chloroformo ligoniui, kuris bus operuojamas”.


“Atëjo Þmogaus Sûnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‚Ðtai rijûnas ir vyno gërëjas […]‘” (Mato 11, 19). Negalima neigti, jog Kristus gërë vynà, taèiau nëra në maþiausio pagrindo sakyti, kad Jis yra kada nors iðgëræs bent gurkðná fermentuoto vyno. Daugelis þmoniø galbût nesaikingai iðgerdavo saldþiø vynø, pagamintø kuriuo nors ið anksèiau apraðytø bûdø, kaip ir maisto galima pernelyg daug suvalgyti. Tokie þmonës buvo vadinami vyno gërëjais, bet negalëjo bûti vadinami girtuokliais. Taèiau nëra poþymiø, rodanèiø kad Kristus bûtø priklausæs ðiai grupei. Minëtà apkaltinimà Jam pareiðkë nedori þmonës, Jo prieðai; jie dar Já apkaltino rajumu, o kitu atveju net pasakë: “Jis demono apsëstas”. Ar Kristus buvo rajûnas? Jei ne – ir ið tikrøjø Jis toks nebuvo – kaip galima pareikðti, jog Jis buvo vyno gërikas? Kas árodytø, jog Jis esàs vyno gërëjas, sykiu paverstø Já ir rijiku, ir demono apsëstuoju. “Paragavæs paversto vynu vandens ir neþinodamas, ið kur tai (nors tarnai, kurie sëmë vandená, þinojo), prievaizdas pasiðaukë jauniká ir tarë jam: ‚Kiekvienas þmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai sveèiai ágeria, tuomet prastesnio. O tu laikei geràjá vynà iki ðiolei‘” (Jono 2,9-10). a. Jei aukðèiau minëtas vynas bûtø buvæs svaiginamojo pobûdþio, tai alaus darytojai ir spirito varytojai, kaip jie patys teigia, turëtø pakankamà pasiteisinimà savo nedoram verslui; nes, gamindami alkoholinius gërimus, kuriais nuodija artimus, þaloja jø organizmà, eikvoja jø turtà ir paverèia vaikus benamiais, o þmonas naðlëmis – dirbdami visà ðá nedorà darbà, jie tik pamëgdþiotø savo dieviðkojo Mokytojo pavyzdá! Toks poþiûris pernelyg neiðmintingas, kad bûtø priimtinas, nes svaigalø veikimas dvelkia daugiau ðëtoniðka, negu dieviðka prigimtimi. Ne, neámanoma, kad kas nors, iðskyrus uþkietëjusá bedievá, manytø, jog þmonijos Iðgelbëtojas gali Savo átaka, Savo pavyzdþiu skatinti tokià veiklà, kurià net þmogaus protas gali suprasti esant didþiule þmonijos nelaime. b. Taèiau kaip buvo padarytas ðis stebuklas? Tiesiog buvo sutrumpintas natûralus vyno gaminimo procesas. Vynmedis ðaknelëmis siurbia vandená ir per lëtà, paslaptingà, kelis mënesius trunkantá procesà galiausiai savo kvapiø uogø kekëse paverèia já vynu. Þmogus já gauna paprasèiausiai iðspaudæs vynuoges. Kristus dëka Savo beribës iðminties ir tame augale vykstanèiø sudëtingø procesø þinojimo, nes Jis sukûrë vynmedá, tà patá darbà atliko akimirksniu. Gaminys buvo toks pats, tarsi bûtø pagamintas áprastu bûdu. Ar tas vynmedþio produktas, jaunas vynas, ðvieþios vynuogiø sultys yra raugintas ar svaiginantis? Ne, jis nefermentuotas ir yra sveikas. Vynmedis negali pagaminti alkoholio. Kûrëjas to neádiegë në viename augale. Taigi, sutrumpinæs natûralø vyno gamybos procesà, Kristus padarë ne raugintà, o neraugintà vynà. c. Be to, stalo prievaizdas pareiðkë, kad Kristaus pagamintas vynas yra geriausias, sakydamas: “Tu laikei geràjá vynà iki ðiolei”. Jei iðsiaiðkinsime, kuria vyno rûðis þydø buvo laikoma geriausia, galësime visiðkai patikimai iðspræsti tà klausimà. Tuo tikslu pasiremsime pripaþintu autoritetingu specialistu. Dr. Jacobusas teigia: “Geriausiais vynais buvo laikomi tie, kurie silpniausi”. Prof. M. Stiuartas sako, kad senovës gyventojø nuomone neraugintas vynas yra “geresnio skonio ir aukðtesnës kokybës negu raugintas vynas”. Kitto taip atsiliepia apie vynà, kuris apsaugomas nuo rûgimo já pavirinus: “Toks [þydø] buvo laikomas vertingiausiu ir geriausiu vynu”.


Atsiþvelgiant á tokius liudijimus, nelieka abejoniø, kad vynas, kurá Kristus padarë ir prievaizdas paskelbë geriausiu, buvo neraugintos rûðies, þydø laikomos geriausia. d. Galiausiai, Dr. Isaacsas, áþymus þydø rabinas, pateikia toká liudijimà: “Þydai ðventais tikslais rengiamose puotose, taip pat vestuviø puotose, niekad nevartoja fermentuotø gërimø”. Velykø vynas. Ar vynas, kurá Kristus su mokiniais gërë per Velykø vakarienæ, prieð pat nukryþiavimà, buvo raugintas, ar ne? Tai ádomus klausimas, nes visas krikðèioniðkasis pasaulis ðimtus metø laikosi prielaidos, kad tasai vynas buvo raugintas, ir vartoja ðià vyno rûðá (atitinkamame) sakramente. Jei sugebësime tvirtai nustatyti, kokios rûðies vynà þydai vartodavo per Velykø ðventæ, galësime átikinamai iðspræsti ðá klausimà. Ar galime tà padaryti? Ðá dalykà, regis, pakankamai iðaiðkina þemiau pateikti faktai: a. Rûgimas yra puvimo arba gedimo vyksmas. Senovës tautos tai suprato ir þinojo, kad rûgimà sukelia mielës arba fermentai. b. Per Velykas draudþiama valgyti ne tik mielëmis ar raugu áraugintà duonà, bet ir viskà, kas rauginta. Kitto sako: “Visi rauginti produktai buvo draudþiami valgyti per þydø Velykø puotà ir septynias dienas po jos”. Todël þydø Velykos vadinamos “nerauginto maisto ðventë”: Biblijos originale nëra þodþio duona. c. Jei Kristaus kûnas bûtinai atvaizduojamas duona, kurioje visiðkai nëra fermento ar raugo, tai Jo kraujas – t. y. Jo gyvybë – tikrai turi bûti vaizduojamas vynu, taip pat be puvimo priemaiðø. Aukðèiau iðdëstyti faktai visiðkai patvirtina mûsø ásitikinimà, kad mûsø Vieðpaties vartotas bendravimo vynas buvo visiðkai be alkoholio. “Kiekvienas Dievo tvarinys yra geras […]” (1 Timotiejui 4, 4). Raugintas vynas nëra “Dievo tvarinys”. Jis yra griaunamojo proceso nuodingas /roduktas, o ne kûrybos veiksmo padarinys, todël jo nieku gyvu negalima vadinti “Dievo kûriniu”. Neraugintas vynas, ðvieþios vynuogiø sultys tikrai yra geros ir sveikos ir deramai gali bûti vadinamos “Dievo tvariniu”, nes tai yra vienas ið Jo rankø gaminiø, kaip parodyta psalmëje 104, 14–15. “Gerk ne vien vandená, bet vartok ir truputá vyno dël savo skrandþio ir daþnø negalavimø” (1 Timotiejui 5, 23). Ðià Biblijos iðtraukà saikingi gërovai laiko savo poþiûrio atramos taðku. Samprotaudami ðia tema, jie visuomet cituoja Pauliaus patarimà Timotiejui ir tà patá taiko sau, nepriklausomai nuo skrandþio bûklës. Didþioje daugumoje atvejø skrandis nesiskundþia, kol nesusidaro áprotis gurkðnoti vynà. Jau vien tai yra reikðminga, taèiau mes norime atkreipti tø, kurie mëgina remtis ðia citata, dëmesá á ðias ypatybes: a. Tai, kad Paulius turëjo patarti Timotiejui “gerti ne vien vandená, bet ir vyno”, átikinamai parodo, kad Timotiejus nebuvo pratæs gerti kokios nors rûðies vynà. b. Paulius rekomendavo Timotiejui vynà kaip vaistà dël tam tikro skrandþio negalavimo. Tai nereiðkia, kad patariama vynà nuolatos vartoti sveikiems asmenims


c. Vynas, kurá Paulius patarë gerti, buvo tinkamas Timotiejaus skrandþiui, kitaip jis nebûtø pataræs jo vartoti. Gerai þinoma, kad alkoholiniai gërimai þalingi net sveikam skrandþiui. Jie trukdo virðkinimui ir yra viena ið daugelio dispepsijos prieþasèiø. Antra vertus, neraugintas vynas turi visiðkai prieðingas savybes. Jis yra labai sveikas produktas ir buvo didþiai vertinamas senovëje dël tos paèios paskirties, kuria Paulius já rekomendavo Timotiejui. Todël galima padaryti nenuginèijamà iðvadà, kad Pauliaus rekomenduota vyno rûðis buvo neraugintos vynuogiø sultys. Ðá poþiûrá patvirtino Atenëjas, pataræs gerti saldø vynà “nes jis labai naudingas skrandþiui”. Paulius tikrai negalëjo patarti Timotiejui gerti raugintà vynà, nes Plinijus, Filonas ir Kolumela, kalbëdami apie fermentuotus vynus, sako, kad jie sukelia “galvos skausmus, vandenligæ, pamiðimà ir skrandþio negalavimus”. Kas patikës, kad Paulius patarë Timotiejui vartoti produktà, kuris susargdintø skrandá, jei jis dar nesirgo? “[…] Ne besaikiai vyno gërovai […]” (1 Timotiejui 3, 8; Titui 2, 3). Saikingi gërovai teigia, kad ðios ir panaðios Biblijos iðtraukos visiðkai pateisina áprastus jø veiksmus. Jie árodinëja, jog Paulius nesmerkë apskritai vyno vartojimo, o tik per didelá jo vartojimà. Pirmame laiðke Timotiejui (3,3) Paulius, sakydamas: “ne girtuoklis”, nevartoja jokio apibrëþianèio þodþio. Ir kiti pasakymai akivaizdþiai nereiðkia, kad bûtø leidþiama gerti koká nors vyno kieká. Jei tokia taisyklë, kokià vartoja saikingi gërovai, bûtø taikoma ir kitiems panaðiems posakiams aiðkinti, atrodytø, kad Biblija moko keistø dalykø. Pavyzdþiui, Mokytojo knygoje (7, 17) sakoma: “Neperdëk, bûdamas nedoras […]”. Pagal minëtà taisyklæ ðá posaká turëtume suprasti taip, kad þmogui leidþiama saikingai nusidëti, jeigu tik jis vengia tapti pernelyg nedoras. Tokia doktrina bûtø praþûtinga krikðèionybei ir pasibjaurëtina protui. Ðià iðtraukà bûtø galima aiðkinti ir paþodþiui, atsiþvelgiant á faktà, kad net neraugintas vynas gali bûti geriamas per dideliais kiekiais, kaip ir maistu galima piktnaudþiauti. Galbût toká vyno vartojimà apaðtalas ir turëjo omenyje. Dabar panagrinëkime kitokias citatas. 2. Biblijos citatos, kuriose nepritariama vyno ir fermentuotø skysèiø vartojimui Kaip jau minëta, iðsiaiðkinus, kad Biblijoje skiriamos dvi vyno rûðys, kuriø viena yra sveika, kita þalinga – nors daþnai vadinamos tais paèiais terminais – visiðkai pagrástai galima manyti, jog tuomet, kai kalbama patarimo prasme, turimas omeny sveikas vynas, o kai kalbama skirtingu poþiûriu, turima omeny prieðinga vyno rûðis. Ðá principà reikia prisiminti, nagrinëjant þemiau pateiktas Ðventojo Raðto citatas, parinktas kaip pavyzdþiai tø, kurios smerkia vyno ir kitø svaigalø vartojimà: “Vynas iðjuokia, stiprusis gërimas primuða; neiðmintingas, kas jais svaiginasi” (Patarliø 20, 1). Sunku rasti tinkamesnius þodþius tikrajam vyno ir stipriojo gërimo pobûdþiui nusakyti, negu ðie iðminèiaus þodþiai: “Vynas iðjuokia”, arba kitaip tariant: vynas yra apgavikas. Jis suklaidina gërëjà, priversdamas já ásivaizduoti, kad vynas jam naudingas, nors ið tikro visà laikà sekina jo gyvybines jëgas ir veda á tikrà þûtá. “Vargas tiems, kurie, keldamiesi ankstø rytà, negali apsieiti be svaigiøjø gërimø, ir prasëdi iki iðnaktø, kol ákauðta nuo vyno!” (Izaijo 5, 11).


Biblija nesuteikia girtuokliui jokios paguodos. Be artimiausiø bëdø, kurias jis uþsitraukia taip pramogaudamas, já dar iðtiks Visagalio paskelbtas vargas. “Juk girtuoklis ir rajûnas taps skurdþiais […]” (Patarliø 23, 21). Visi matome ðio Biblijos teiginio pavyzdþiø gyvenime, – kai girtuoklis rieda þemyn karjeros laiptais, vis labiau smunka, iððvaisto savo turtà ir neretai numirðta vargðø namuose arba þûva, pakliuvæs po automobilio ratais. “Kas dûsauja: ‚Deja!‘? Kas ðaukia: ‚Vargas man!‘? Kas ásivëlë á vaidus? Kas skundþiasi? Kas þaizdotas be prieþasties? Kieno miglotos akys? Tø, kurie ilgai uþsisëdi prie vyno, tø, kurie eina tuðtinti maiðyto vyno” (Patarliø 23, 29–30). Èia ákvëptojo Raðto nupieðtas teisingas tikrø girtuoklio iðgyvenimø vaizdas labai prieðingas gundytojo viliojanèiai pavaizduotiems pakilià nuotaikà ir malonius jausmus sukeliantiems alkoholio padariniams. Niekas neuþginèys ákvëptojo Þodþio, kruopðèiai nusakiusio vyno padarinius, tikslumo. “Neþvilgèiok á tà raudonà vynà, kai jis ðvyti taurëje! Taip ðvelniai jis teka þemyn, bet galø gale kerta kaip gyvatë ir gelia kaip angis” (Patarliø 23, 31–32). Èia iðminèius labai tiksliai apraðo rauginto vyno savybes ir perspëja mus, kad net neþvelgtume á já, tuo labiau neragautume. Be abejonës, tai reiðkia grieþèiausio ir visiðko susilaikymo nuo alkoholiniø gërimø palaikymà. Kaip gali nuosaikûs gërovai, tikintys dieviðkàja Biblijos kilme, þinodami ðá perspëjimà, nesiliauti gëræ kad ir silpniausià alkoholiná gërimà? “Tad liaukimës teisti vieni kitus. Verèiau pasiryþkite nebeduoti broliui akstino nupulti ir pasipiktinti” (Romieèiams 14, 13). Ðioje citatoje neminimas vynas, bet ji yra labai galingas priekaiðtas saikingiems gërëjams, kurie tvirtina, kad þalingas yra tik vyno perteklius ir kad, kol jie geria po nedaug, niekas neturi teisës abejoti jø elgesio tinkamumu. Kai kurie asmenys gali turëti pakankamai valios, kad galëtø saikingai iðgërinëti daugelá metø, taèiau savo pavyzdþiu jie nuveda á praþûtá daugelá maþiau ryþtingø asmenø, kurie taip pat pradëjo kaip saikingi gërovai, bet stokodami valios valdyti potrauká gerti, baigia gyvenimà girtuokliø kapuose. Biblija padaro saikiuosius gërovus tam tikru mastu atsakingus uþ nuodëmes ir nesaikingumà jaunesniojo brolio, kuris puolë, norëjæs pasekti jø pavyzdþiu, bet stokodamas valios pilnai juos pamëgdþioti. Èia prieðprieðinamos gerojo ir prastojo vyno savybës: Prastasis vynas Raugintas Turi alkoholio Nuodingas Svaiginantis Pagamintas irimo Rûstybës simbolis “Vynas iðjuokia.” “Neþvilgèiok á raudonà vynà” “Stiprusis gërimas primuða. ” “Slibinø nuodai” “Nuoþmûs gyvaèiø apdavai”

Gerasis vynas Neraugintas Neturi alkoholio Sveikas Nesvaiginantis Pagamintas augimo Palaimos simbolis “Pradþiugina Dievà ir mirtinguosius” “Vartok ir truputá vyno dël savo skrandþio”


“Karta kaip gyvatë ir gelia kaip angis” “Vargas tam, kuris, liedamas pyktá, girdo savo kaimynus.”

“Pradþiugina ðirdá” “Paskui, paëmæs tauræ, sukalbëjo padëkos maldà ir davë jiems, tardamas: ‚Gerkite ið jos visi‘.”

Kaip vynà vartojo Biblijos veikëjai Jei dar kas atkakliai remtøsi tuo, jog svaiginamojo pobûdþio vynà vartojo kai kurie ið áþymiausiø Biblijos veikëjø, mums pakanka þvilgtelëti á padarinius, kad pamatytume, kaip absurdiðka bûtø siûlyti toká elgesá kaip sektinà pavyzdá. Pamatysime, kad to gërimo padariniai, kur tik jie paliudyti, aiðkiai yra blogi. Nojaus pasigërimas – “Nojus, þemës artojas, pirmas ásiveisë vynuogynà. Jis gërë vyno, pasigërë ir gulëjo nuogas palapinëje” (Pradþios 9, 20–21). Èia pirmà kartà Biblijoje paminëtas vynas. Jo poveikis Nojui rodo, kad jis buvo svaigusis. Jis taip apkvaiðino ðá didá ir gerà þmogø, kad tasai prarado padorumo jausmà ir iðsitiesë be nuovokos savo palapinëje, nepridengæs savo gëdos. Ðis apgailëtinas nutikimas tapo ir tautos nelaime, nes per vieno ið jo sûnø parodytà nepagarbà tëvui viena Nojaus ápëdiniø linija uþsitraukë prakeikimà. Be abejonës pirmas vyno poveikis buvo þvalinantis. Tikriausiai jis iðblaðkë Nojui visus rûpesèius dël ateities jo didelës plantacijos, kuri dar ilgus metus buvo jo paties ir palikuoniø pleèiama ir dirbama. Taèiau taip pat akivaizdu, kad vynas atbukino tuos subtilius prigimtinius jausmus, kurie visad turëtø bûti budrûs ir veiklûs. Taigi, èia nëra nieko tokio, kuo remiantis bûtø galima rekomenduoti vartoti vynà. Loto gëda – Antrà kartà Biblijoje vynas neabejotinai paminëtas Pradþios knygoje (19, 34– 36). Èia greièiausiai buvo vartotas vadinamas “maiðytas” vynas, turintis stipriausias svaiginamàsias savybes. Ðiuo atveju vyno poveikis buvo toli graþu neskatinantis já vartoti, nes jis privertë teisøjá Lotà – kuris daugelá metø gyveno Sodomoje apsuptas nedorøjø, taèiau pats bûdamas doras – ávykdyti nusikaltimà, net blogesná uþ tà, kurá tik ketinæ ávykdyti iðtvirkæ Sodomos gyventojai buvo apakinti. Nadabas ir Abihu – Ðiedu Aarono sûnûs, gërimo paveikti, tiek suáþûlëjo, kad tiesiogiai nepakluso aiðkiam Visagalio ásakymui ir ant ðvento altoriaus aukojo neðventintà ugná. Dël ðio akiplëðiðko veiksmo Vieðpats juos iðtiko staigia mirtimi, matyt, norëdamas ðiuo neatidëliotinai ávykdytu teisingumo aktu duoti pavyzdá paskesnëms kartoms. Tai ryðkiausias pavyzdys alkoholio átakos, dël kurios protas nebepajëgia daryti skirtumà tarp ðventø ir paprastø dalykø. Jo átaka neabejotinai atbukina þmoniø dorovinius jausmus. Tikrai negalima árodyti, kad kuriuo nors ið ðiø atvejø rauginto ar svaiginamojo vyno vartojimas bûtø buvæs naudingas. Biblijos blaivininkai Tuo tarpu, kai Biblijoje nëra árodymø, kad svaigiojo vyno vartojimas kam nors davë ar galëjo duoti bent maþiausios ámanomos naudos, turime ryðkø kai kuriø áþymiø Biblijos veikëjø, kaip blaivininkø, pavyzdá. Izraelitai – Gyvendami Egipte, izraelitai neabejotinai buvo visiðki blaivininkai, nes jø ðeimininkai egiptieèiai tuo metu negamindavo jokio fermentuoto gërimo. Klajoniø dykumoje laikotarpiu izraelitai buvo tiesiog priversti nevartoti svaigalø, ir vienintelis jø


gërimas buvo ið uolos tekantis tyras vanduo. Ði ilgalaikë blaivybës drausmë tikriausiai buvo vienas ið pagrindiniø veiksniø, padëjusiø iðugdyti jø kantrybæ, tvirtybæ ir dràsà, leidusias jiems stulbinanèiai greitai pergalëti nusilpusias Palestinos tautas, kurios eikvojo savo energijà nesaikingu ir palaidu gyvenimu, ir todël buvo lengvai áveikiamos, nors jas saugojo tvirtos sienos ir tvirtovës. Nazyrai – Drauge su apeiginio ástatymo paskelbimu buvo ásteigtas ir blaivininkø ordinas. Jie buvo pavadinti nazyrais. Tai buvo visiðkai Dievo tarnystei atsidavæ izraelitai, o viena ið jø pasiðventimo sàlygø buvo visiðkas susilaikymas nuo vyno gërimo. Þr. Skaièiø 6. Siekiant garantuoti visiðkà áþado laikymàsi, uþdrausta vartoti visø rûðiø vynà, tiek raugintà, tiek neraugintà. Daugelis puikiausiø Biblijos veikëjø buvo ðios þmoniø grupës nariai. Visiðkai galimas dalykas, kad Danielius ir trys jo broliai buvo nazyrai, kadangi jie atsisakë gerti karaliaus vynà ir papraðë darþoviø bei vandens. Þr. Danieliaus 1. Samsonas – Ðis hebrajø Herkulis nuo pat gimimo buvo blaivininkas. Në vieno jo raumens nesilpnino alkoholinis iðsigimimas. Në vieno nervo neparalyþiavo stimuliuojanèiosios priemonës. Jis buvo nazyras ir graþus alkoholio nesuderinamumo su jëga pavyzdys. Áþymus graikas Milonas, savo milþiniðka jëga varþæsis su Samsonu, taip pat buvo visiðkas blaivininkas, be to vegetaras. Rechabai – Tai buvo kaþkas panaðaus á ðeiminæ blaivybës draugijà. Jie negërë vyno, nes taip daryti ásakë jø tëvas, ir Vieðpats gerai ávertino ðá jø pastovumà. Þr. Jeremijo 35. Jei ðio amþiaus þmonës taip rûpestingai, kaip senovës þmonës, laikytøsi savo tëvø nurodymø, tikrai bûtø maþiau girtuokliø. Taèiau per gërimà jaunuolis netenka ágimto meilës jausmo. Tai skatina já paniekinti tëvo autoritetà, nepaisyti motinos maldavimø ir aðarø. Kokia baisi bjaurybë yra tas gërimas! Esëjai (esenai) – Ðiuo vardu vadinama þydø grupë laikësi labai nuosaikios gyvensenos. Jie buvo visiðki blaivininkai, grieþtai vengë bet kuriø raugintø gërimø. Be to pasiþymëjo stropiu pamaldumu. Manoma, kad ðiai grupei priklausë ir Jonas Krikðtytojas, bent jau buvo nazyras. Timotiejus, matyt, buvo visiðkas blaivininkas, nes prieðingu atveju Paulius tikriausiai nebûtø jam pataræs vartoti truputá vyno (saldaus vyno) dël “savo skrandþio”. Nebûtø derëjæ duoti toká patarimà, jei jis bûtø pripratæs gerti vynà. Tai tampa dar reikðmingiau, turint omeny, kad Timotiejus daugelá metø buvo Pauliaus bendraþygis. Matyt, jaunystëje patirtas auklëjimas ir didþiojo apaðtalo átaka paskatino já laikytis grieþtø blaivybës principø; todël Apaðtalas turëjo, Ðventosios Dvasios átakoje, priversti já pavartoti vyno dël fizinës negalios. Istorijoje, kaip ir Biblijoje, apstu blaivystës pavyzdþiø. Vienas ið garsiausiø antikos laikø filosofø Pitagoras buvo visiðkos blaivybës ðalininkas. Nei jis, nei jo pasekëjai nevartojo vyno. Buvo draudþiama vartoti vynà tiems, kurie rengësi dalyvauti olimpinëse þaidynëse. Atrodo akivaizdu, kad visais laikais buvo bendrijø, panaðiø á blaivybës draugijas, arba organizacijø, prieðtaravusiø svaigiøjø gërimø vartojimui. Net ðiuo metu yra barbarø genèiø, kuriø þmonës yra visiðki blaivininkai, nes jø religija draudþia gerti vynà. Biblijos santyká su blaivybe galima apibendrintai nusakyti ðiomis trumpomis iðvadomis, padarytomis remiantis aukðèiau minëtais duomenimis. 1. Biblijoje nëra nurodymø vartoti svaiginamuosius gërimus. 2. Nepatariama gerti raugintà vynà. 3. Jo vartojimui nepritariama nei kaip nekenksmingam uþsiëmimui, nei kaip neiðvengiamam blogiui. 4. Niekur nepasmerkiama visiðka blaivybë. 5. Daugelyje Biblijos iðtraukø blaivybë pagiriama, o kai kuriose net ásakoma jos laikytis.


6. Ðventajame Raðte nëra nieko, kas prieðtarautø visiðkos blaivystës principams ir nieko, kas palaikytø saikingà gërimà. 7. Todël Biblija atitinka mokslà ir sveikà protà, smerkdama svaiginamøjø gërimø vartojimà ir rekomenduodama blaivybæ. Ar gali ðiø faktø akivaizdoje asmuo, turintis bent dalelæ tikëjimo ákvëptàja Ðventojo Raðto kilme ir þmogaus atskaitomybe jo Sukûrëjui, nesiliauti vartojæs kad ir nedaug vyno? Alkoholiniø gërimø ðeima Taikingai bendruomenei negali bûti didesnës nelaimës, kaip prastos ðeimos atsikëlimas. Taèiau daugiau negu bloga nedorø asmenø ðeimos átaka bendruomenæ vargina tie padariniai, kuriuos bet kuriame mieste ar kaime neiðvengiamai sukelia alkoholiniø gërimø ðeimos su skaitlingais jos palikuonimis – ydomis, palaidu gyvenimu ir nusikaltimais – atëjimas. Pirminë alkoholiniø gërimø ðeima turi keletà ar daugiau nariø, ir kai kurie ið jø, nors linkæ á blogá, tapo naudingais visuomenës nariais, tuo tarpu kiti panaudojami kaip plataus masto þalingos veiklos priemonës. Keturiems visuomenei geriausiai þinomiems chemikai davë vardus, kad bûtø galima juos atskirti – tai metilo alkoholis, etilo alkoholis, amilo alkoholis ir butilo alkoholis. Pirmasis, metilo alkoholis, paprastai vadinamas ligroinu. Metilo spiritas arba medþio spiritas gaunamas distiliuojant medienà. Jo iðgërus, labai greitai apsvaigstama, taèiau dël jo lakumo poveikis greitai praeina. Jis nedaþnai vartojamas kaip svaigalas, bet já geria nesveikus polinkius turintys asmenys arba chroniðki alkoholikai, negavæ savo áprastinës gërimo normos. Etilo alkoholis arba vyno spiritas yra alkoholiniø gërimø svaiginamasis elementas. Jis iðgaunamas distiliuojant árûgusius skysèius. Gërimo pavidalu jis daugiausiai naudojamas tokiuose svaigaluose, kaip brendis, viskis, alus, vynas ir t. t. Prekyboje jis retai bûna grynas, daþniausiai maiðytas su vandeniu. Ði alkoholio rûðis daro labiau svaiginantá poveiká ir daugiau þaloja gyvybinius audinius negu anksèiau minëtos rûðys. Butilo spiritas paprastai iðgaunamas rauginant cukriniø runkeliø ðakniagumbius. Jis gali susidaryti ir dël fermentacijos, vykstanèios svieste ir sûryje, kai jie susensta ir apkarsta, nes ðie produktai turi vadinamos sviesto rûgðties, susidaranèios ið ðios alkoholio rûðies. Tai ir suteikia priplëkusiam ar gaiþiam sviestui ir labai senam sûriui savità skoná bei kvapà. Ðis ðeimos narys pasiþymi dar stipresnëmis svaiginamosiomis savybëmis negu jau minëtieji, jis sukelia apsvaigimà drauge su nusilpimu, raumenø drebëjimu ir nepaprasto ðaltumo pojûèiu, ir ið jo labai lëtai atsigaunama. Amilo alkoholis arba fuzelis gaunamas rauginimo bûdu ið bulviø ir, tam tikru mastu, ið grûdø ir vaisiø. Tai deginanèio skonio ir aðtraus kvapo alkoholis, bûdinga prasto viskio sudedamoji dalis. Keli fuzelio aliejaus laðai sukelia toká stiprø apsvaigimà, kaip nemaþas áprasto alkoholio kiekis, tuo paaiðkinamas siutinantis ir netgi mirtinas prasto viskio poveikis. Yra dar keletas kitø alkoholio rûðiø, artimai susijusiø su èia minëtais ir turinèiø panaðias savybes, be to daug kitø sudëtiniø medþiagø, kurias chemikai priskiria “alkoholio serijai”, tarp jø karbolis ir kreozotas, kuriø ëdþios ir nuodingos savybës gerai þinomos. Ðios medþiagos yra, jei ne tikri “taurës demono” broliai, tai bent jo pusbroliai.


Visi alkoholiai yra nuodai. Niekas neginèija ðio teiginio visø alkoholio rûðiø atþvilgiu, iðskyrus etilo alkoholá, dël kurio kai kurie mokslininkai taria galá árodyti, jog jis esàs maisto produktas, nors visi kiti yra nuodai. Jei kas nors mums atneðtø keletà naujai atrastos medþiagos atmainø, kurios turi panaðias savybes, aiðkiai yra bendros klasës nariai ir visos gali sukelti mirtá, jeigu suvartojama atitinkama dozë, ir pasakytø, kad visos jos yra nuodai, iðskyrus vienà, kuri esàs puikus maistas, mes tikrai þiûrëtume á jà labai nepatikliai. Në vienà viso proto þmogø negalima priversti patikëti teiginiu, taip labai nesiderinanèiu su sveiku protu, taèiau bûtent tà mums sako asmenys, tvirtinantys, kad vyno spiritas esàs maisto produktas, nors bulviø spiritas, medþio spiritas ir visi kiti alkoholiniø gërimø ðeimos nariai yra nuodai. Dalykas tas, kad þmogus, net iðgëræs tam tikrà kieká ligroino, patirs maþesná pavojø gyvybei ir kitas neigiamas pasekmes, nei iðgëræs daug maþesnæ vyno spirito kieká viskio, brendþio, romo ar dþino JJ. H. KELLOG … pavidalu.

Vynas Bažnyčioje  

Vynas ir biblija - alkoholinių gėrimų vartojimo aptarimas biblijos požiūriu.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you