Page 1

1

gyvenimo


Apie ką šis numeris: 6 - Klajonės 10 - Saldžiomis akimirkomis 16 - Gyvenimo mintys 18 - Fermentacijos pasaulis 24 - Pokalbis apie kalnus ir ne tik 30 - Šilumos kupini dubenėliai 40 - Japonija 44 - Gurmanai rekomenduoja 46 - Sveikesniam gyvenimui su Irma 54 - Low Carb ir diabetas


Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Aušra iš Low Carb Lietuva Daiva Bartušienė Gintarė ir Alvydas Kučai Irma Trečiokienė Fotoflash.lt Mukatanas Kūmutės virtuvė Skanios Bajalių istorijos

Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.


4

SVEIKI gyvenimo gurmanai

Sulėtėjimai... Jaučiate? Kaip prieš žiemą gamta stabdo savo judėjimą?

Atrodo stingsta laike kiekvienas lapas, samana ir net oras, apsigaubęs tirštais, jau šaltais, rūkais. Važiuojant pro automobilio langą keičiasi vaizdai ir negalime patikėti, kad dar žydi rapsai, kad miškuose dar renkami grybai, o orkaitėje kepa jau gal dešimtas moliūgas... Negalim sustoti džiaugtis spalvomis, nors giliai širdyje jau jaučiam... ateina! Ji tikrai ateina ir jau tuoj delnuose tirps pirmoji snaigė... trumpalaikė, bet... juk laikinumas gyvenant

gurmanišką gyvenimą yra tiesiog žavus!


5

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!


6

Klajonės po ryga Šiuo metu tarptautinių reisų vežėjų tarpe - tikros varžytuvės, kas pigiau parduos bilietą į Rygą, Varšuvą ar Taliną. Ėmiau ir susigundžiau viena jų, nusipirkau bilietus Rygon, vos už dešimt pinigų į abi puses, pakalbinau kartu keliauti kelias drauges, bet visi padorūs žmonės vidury savaitės dirba, ir tik tuomet supratau, kad pirmąkart (neskaitant komandiruočių), keliausiu visiškai nauju formatu. Viena. Ir pamaniau, kad tebūnie tai transporto formatas, pasižadėjau sau keliauti kuo įvairesnėmis viešojo ir tarpmiestinio transporto priemonėmis. Laiko teturėjau pusantros paros - dvi dienas ir naktį, kurią suplanavau praleisti nuomojame bute šalia Rygos Akmenų tilto. Antra, ką buvau nusprendusi iš anksto, buvo jūra. O trečia, žinoma, garsusis Rygos turgus. Jį pamenu nuo pat vaikystės, bobutė pasakodavo kaip jie su seneliu kartą per pusmetį važiuodavo “tan turgun”, arkliu kinkytu vežimu, ir kad žiemą kelionės būdavę tokios šaltos, kad apledydavo net kojinės batuose. O mes Latvijon dardėdavome tėčio vairuojamu “Moskvičiumi”, tik per atostogas, kurias leisdavome Biržuose, Latvijos pasieny. Ir kokios gardumo būdavo latviški batonai ir šviežia rūkyta strimėlė, tereikdavo kirsti Latvijos sieną, kuri buvo tiltas per upę, ir jau iš pirmos parduotuvės su užrašu “Maize” mama nertoje rezginėje parnešdavo batoną, keistai minkštą ir kvapnų, sutaršydavome jį su šeimyna kaipmat, kartais nė nesulaukę sekančio - žuvies parduotuvės taško. Matyt tų skonių nostalgijos vedina, ankstų rytą išlipus iš mane saugiai ir komfortiškai atgabenusio autobuso Rygos stoty, visgi nukrypau nuo plano iškarto važiuoti pajūrin, o neatsilaikiau pagundai įsilieti į šurmuliuojančią lauko turgaus masę. Pakeliui paglosčiusi bebaimį kanalo sargą - kirą, dairiausi po rudens gėrybių ir vaisių stendus, kol neįsukau į vieną paviljoną. Nepažiūrėjusi nei jo numerio, nei ką jame galiu rasti. O tai buvo garsusis žuvies paviljonas ir man pakirto kojas. Tikra ta


žodžio prasme. Akys apraibo, nosis užuodė šimtus šviežios, rūkytos ar vytintos žuvies bei jūrų gėrybių aromatų. Sukau ratus, ragavau ant peilio briaunų atriektų plonų žuvų griežinėlių, rašiausi pavadinimus ir vis dūsavau, kaip niekad sau vienai, kad noriu gyventi pajūry. Ir kad, tikiu, vieną dieną taip ir bus. O šalia turgaus esanti traukinių stotis kaip tik buvo tas sekantis, pajūrio link taškas. Stotis pasitiko savo gyvenimu - kinoteatrų ir restoranų zonomis, pilstomų kvepalų kioskais, bandelių kepyklomis ir multilingvistiniais gebėjimais stebinančiais išmaldos prašytojais. Bilietų kasą visame tame rasti buvo itin sudėtinga, todėl paieškų pusiaukelėje jau norėjosi maisto, visur net 10 ryto šmėžavo užrašai “dienos pietūs”, tad įsukau į vieną knaipių sriubos. Dienos sriuba buvo solianka ir, o varge, supratau, kad nesu jos nei ragavusi, nei juolab gaminusi. Sriuba labiau sušildė, nei pradžiugino skoniu, gal dėl to, kad esu smarkiai išlepusi ir nebemėgstanti gamyklinių dešrų, kurių sriuboje buvo net trys rūšys, bet padėkojusi nuostabiai besišypsančiai virėjai ir iš jos išgavusi bilietų kasų lokacijas, pajudėjau bėgių link. Bilietas į pajūrį džiugino, tekainavo 1,30 eu, ir netrukus jau sėdėjau plačioje sėdynėje, prie lango ir laukiau irgi vaikystę menančio ratų ant bėgių dundėjimo. Belaukiant išvykimo, permečiau akimis būsimų sustojimų pavadinimus, kurie skambėjo beveik lietuviškai, vienas itin - Babytė. Bet mano paskirties punktas buvo Bulduriai, artimiausias nuo Rygos pajūrio taškas. Vagone buvau vienintelė ne vietinė, kelios moterys pakalbino ir paklausė kaip gyvename Lietuvoje (ir kaip jie atspėja iš kur aš?), o griežta konduktorė be pasilabinimo išmušė skylę biliete. Atsijungiau mintimis, stebėdama labai greitai besikeičiančius peizažus, tiltus ir miškus, vis labiau primenančius mūsų pajūrį, ir po pusvalandžio jau stovėjau ant laiptelių, kuriais smagiai nustraksėjau į visišką tylą. Jokių automobilių plačiose gatvėse, jokių žmonių, tik krentančių žemėn gilių bumbsėjimas, vietinės kavinukės ir armėniškos

7


8

virtuvės restorano aromatai ir jodu kvepiantis oras. Navigacija telefone rekomendavo eiti tiesiai, bet aplink, todėl pasikliovusi nuojauta, ėjau į ošimo garsą. Jūra buvo neįtikėtinai arti ir tądien visiškai tyki, tarsi ežeras. Plačiame smėlio ruože matėsi buvusios vasaros linksmybės - nebeveikiančios kavinės ar lauko baseinai, ir tik žuvėdros, nesupratę sezoniškumo, lydėjo mane kiekviename žingsnyje, tarsi jausdamos, kad mano kuprinėje tūnojo namuose skrudinti sumuštiniai. Prisėdus pamaitinti akis horizontu, o skrandį sumuštiniais, puse jų pasidalinau su paukščiais. Ir buvau apdovanota garbės palyda, kol pėdinau per baltą smėlį tolyn ir vėl atgal. Traukinys mane saugiai pargabeno Rygon. Beeinant stoties pastato labirintais, stabtelėjau prie pažįstamos iškabos. “Lido” ir Vilniuje buvo lankytas labai seniai, todėl pamaniau, kad reikia kyštelt nosį. Stūmiausi su padėklu pro salotų ir desertų barą, paskaitydama sudėtį, labai jau knietėjo sužinoti įdomesnius derinius, pamačiau ir garsųjį juodos duonos ir grietinėlės desertą, kurį dažnai gaminu, belaukdama svečių. Tačiau po vėjo terapijos norėjosi šilto maisto, todėl nukeliavau prie sriubos katilų ir viename iš jų tądien buvo siūloma solianka, vėl ji, ir per kelias dienas Rygoje supratau, kad tai viena populiaresnių sriubų. Įsipylusi dubenėlį karštos tirštos sriubos ir bevalgydama ją, panaršiau receptūras, daugelyje straipsnių solianka buvo lyginama su mums pažįstama šiupinine, bet skonis man jos nė kiek nepriminė, ingredientai irgi. Mūsuose ji dažmiausiai atskiriama iš pjaustytų alyvuogių, plūduriuojančių sriubos paviršiuje, o čia jų nebuvo. Buvo tik minėtos trijų rūšių dešros, rūgštelėjęs rauginto agurko skonis, pomidorų spalva ir labai gerai derantys prieskoniai. Taip pat puikiai derėjo grilyje čirškintas karpio gabaliukas ir ten pat apskrudinti virti brokoliai. O jau besigardžiuodama kava su puikia pieno puta, peržvelgiau tramvajų maršrutus, pasiruošti keliavimu jais irgi derėjo iš anksto, mat latviai viešajame transporte nesivargina teikti informacijos jokia kita, tik latvių kalba. Grįžusi


namo supratau, kad pas mus taip pat - tik lietuviškai. Optimaliausias tiek kainos, tiek apvažiuojamų vietų kiekiu, maršrutas buvo pažymėtas numeriu 10. Ėjau link artimiausio sustojimo senamiesčio gatvėmis ir skersgatviais, vis kyšteldama nosį į didžiąsias bažnyčias, tačiau toliau durų nė vienoje taip ir nepabuvojau, mat bažnyčių senamiesty lankymui reikia pirkti bilietą, Domo katedroje už bilietą paprašė net devynių eurų. Ir netgi vieninteliuose bažnyčios suoluose prie durų, dar iki kasų, kuriuose, matyt, buvo leidžiama pasimelsti be įėjimo mokesčio, visos vietos buvo užimtos. Ne žmonių, o ... moliūgų. Kasininkei papasakojau, kad užeičiau tik uždegti žvakę, man nė motais jų bokštas, nelipčiau į jį dėl aukščio baimės, tačiau kasininkė tarė griežtą “ne”, na ir bala nematė, katedrą apžvelgiau iš išorės, pasigrožėjau nuostabiomis aikštėmis ir Gdanską ar Amsterdamą primenančiais pastatų kompleksais, padariau fotosesiją kiniečių turistų grupei ir atsiradau prie Akmenų tilto, prie kurio ir buvo dešimtojo tramvajaus sustojimas. Įsitaisiau tramvajaus sėdynėje patogiai, netgi išsinėriau iš striukės, mat laukė beveik valandos pasivėžinimas. Už lango keitėsi vaizdai, iš senamiesčio Akmenų tiltu pasukome link senųjų Rygos rajonų kitoje Daugavos pusėje.

Tęsinys kitame numeryje.... Su linkėjimais... keliautoja Renata :)

9


10

SaldĹžiomis akimirkomis


11

Obuolių pyragas “5” Kas šalto ir tamsaus rudens vakarą gali būti mieliau, nei šilto obuolių pyrago, gardinto cinamonu ir cukraus miltais, aromatas? Pyragų receptūrų yra begalės, tačiau jei norisi paprastai, bet neprastai siūlome itin paprastą receptūrą. Kepimui siūlome naudoti 26 cm skresmens silikoninę ar keramikinę formą.

5 M dydžio kiaušiniai 5 kupini šaukštai cukraus 5 kupini šaukštai kvietinių miltų 5 šaukštai tyro bekvapio aliejaus 5 dideli obuoliai 5 g cinamono 50 g miltelinio cukraus

Kiaušiniai įmušami į plaktuvo ar virtuvinio kombaino indą ir plakami 7-8 minutes, tuomet suberiamas cukrus bei supilamas aliejus ir plakama dar tiek pat. Ilgas plakimo laikas leidžia išvengti kildintojų - kepimo miltelių ar gesintos sodos - naudojimo. Kiaušinių masė pilama į indą, kuriame bus maišoma tešla, įsijojami miltai ir maišoma iki miltai pilnai įsimaišo. Obuoliai nulupami, supjaustomi ketvirčiais, išimamos sėklos ir riekelės supjaustomos nedideliais kubeliais. Tešla pilama į kepimo formą, sukrečiami obuolių gabaliukai, tolygiai paskirstomi paviršiuje. Užberiamas cinamonas ir forma dedama į orkaitės vidurį, jungiama 180 °C kaitra kepimo režimu viršus-apačia. Kepama apie 40 minučių. Iškepęs ir atvėsęs pyragas pabarstomas milteliniu cukrumi, karštas labai gardus su vanilinių ledų kaušeliu.


12

Citrininis keksas

220 g kambario temperatūros sviesto 220 g cukraus 270 g kvietinių miltų 2 arb. š. kepimo miltelių 1/2 arb. š. vanilės pastos 4 L dydžio kiaušinių 4 valg. š. šaukštų pieno 2 citrinų smulkiai nutarkuotos žievėlės Kekso sulaistymui 1 citrinos sulčių 150-200 g cukraus pudros

Sviestas išsukamas su cukrumi, vėliau pridedami kiauši pienas, vanilės pasta bei citrinos žievelės. Maišoma, kol masė vientisa ir puri. Palaipsniui suberiami persijoti miltai sumaišy kepimo milteliais. Paruošta kekso masė supilama į silikoninę formą arba met formą išklotą kepimo popierium. Kepama orkaitėje iki 160 °C 50 minučių (jei keksas bus ilgesnis ir žemesnis – iškeps greič arba kol medinis pagaliukas patikrinus bus sausas. Kol keksas kepa, išspaudžiamos citrinų sultys ir sumaišomo cukraus pudra. Karštas keksas išimamas iš orkaitės, palaikomas 10-15 min formoje, išimamas, atvėsinamas ir sulaistomas citrininiu glai


iniai, ė taps yti su

talinę C apie čiau)

os su

nučių istu.

13


14


15


16

APIE GURMANIŠKAI LĖTĄ GYVENIMĄ Yra laikas sėti ir yra laikas pjauti, rašoma Dievo ir žmonių knygoje. Ir mes visi tai darome diena iš dienos savo daugiau ar mažiau gurmaniškuose gyvenimuose. Kartais sėjam pupas, bet išdygsta burokėliai, kartais išbarstom medų, bet sugrįžta pipirai, o kartais jau iškart po sėjos būna aišku, kad nieko nebus per pjūtį... Ir kartais taip apmaudu, nes rodos savo gyvenimo pavasariuose tiek visko prisėjame, tiek pridaiginame, bet atėjus rudeniui nėra, kas džiugina. Nes turbūt ne visada sėjame ten, kur galima... Ne visada su tais, su kuriais atrodo būtina... Ne visada pavyksta gauti geriausią sėklą bei dirvą, o galiausiai pasirinkti patį tinkamiausią laiką. Ir, ką jau kalbėt apie mokėjimą lėtai ir kantriai TĄ LAIKĄ išlaukti. Tačiau gurmaniškas gyvenimas ypatingai mėgsta lėtumą, tylų ir ramų laiko tekėjimą. Tai iškart supranti vos tik kartą pabandęs nuklysti į fantastišką

fermentacijos pasaulį, kuris yra pati tikriausia lėto laiko meditacija. Tik lėtai išgauti dalykai mus džiugina ilgiausiai ir labiausiai. Visai taip, kaip po ilgo laukimo sėkmingai pavykęs vynas, kurio kiekvienas aromato įkvėpimas drauge su menkiausiu šlakeliu ant gomurio atperka kiekvieną, rodos visą amžinybę trukusią laukimo minutę. Arba ilgo brandinimo sūris, kurio sodriam ir ryškiam skoniui išgauti prireikia ištisos begalybės metų... Arba korėta naminė čiabata, kuri tokia tampa tik po keliolika kartų kildinamos tešlos laukimo... Arba saulėje džiovinti pomidorai... Arba...Visa tai mus moko būti kantriais ir leidžia egzistuoti nuostabiam lėtumui. Bet kartais galvoju, kad šiandien mūsų ypač greitoje ir triukšmingoje kasdienybėje lėto bei ramaus gyvenimo tiesiog nebėra. O, jeigu ir yra, tai jis kone įžūliai ir prievarta susikurtas. Bet tuo pačiu dar labiau tikiu, kad mes viso to labai ilgimės, o niekaip negalėdami išlipti iš ilgesio gniaužtų, susikuriame tiek daug nuostabių lėto bendravimo ritualų, tylos pripildytų vietų, ramumos apgaubtų dalykų ir jais mėgaujamės, mėgaujamės... Taip ir turi būti, nes yra laikas skubėti, ir yra laikas lėtai gyventi. Yra laikas laukti, ir yra laikas švęsti. Mes žinome daugybę receptų, kuriuos vis iš naujo kasdien pasižadiname tiesiog tam, kad pavalgytume. Bet mes turime ir tokius patiekalų receptus, kurių gaminimas mums labiau yra meditacija, kelionė laiku, kelionė per žmones, kelionė per prisiminimus su galybe nuostabiausių istorijų. Todėl mes lėtai švenčiame gyvenimą tada, kai su draugais susėdame dalintis vakariene. Kai kantriai keletą dienų brandiname tešlą prancūziškoms kanelėms. O šį laukimą kartais vadinu asmeninėmis dvasinio tobulėjimo pratybomis. Aš ypač lėtai gyvenu kai laukiu kol arbatai užplikyti laukiniai viržiai atiduos visą savo švelniai salstelėjusį skonį ir kvapą. O dar


labiau sulėtėju, kai imu ją ragauti. O, kokia lėtuma ateina tada, kai ragaujame iki tol nepatirtus ir visai naujus skonius ir norime gerai išgirsti kiekvieną jų poskonį. Tą puikiai supranta ir žino kiekvienas, kuris bent kartą yra bandęs tai daryti. Tiesa, ir dar gurmaniškas maistas sielai... Ypač tie, kurie mėgsta gurmanišką literatūrą, pasakys, kad malonus lėtumas ištinka tada, kai galima ilgai kuistis knygyne ir ieškoti naujų įkvepiančių tekstų. O paskui tą gurmanišką knygą skaityti taip lėtai, kaip tik galima tai daryti. Gal net iškart čia pat, knygyno kavinėje, su puikia kava vienoje rankoje, ir pasirink-

ta knyga kitoje. O, dar gurmaniškas kinas, muzika, teatras, kelionės... Vis tik galiausiai tampa aišku, jog visai nesvarbu, kurios srities bebūtum gurmanas, kad galėtum pilnai išgyventi kasdien vis iš naujo kuriamą gurmanišką gyvenimą turi suprasti lėtumo prasmę, mokėti leisti egzistuoti tuštumai,sugebėti tinkamai pasirinkti tylią vietą ir lėtą buvimą. Todėl belieka tik palinkėti sėkmės atrandant gurmanišką lėtumą, kuris su kaupu atperka kiekvieną išlauktą minutę...

Daiva

17


18

FERMENTACIJ p

Šiame numeryje norėčiau papasakoti apie rečiau sutinkamus fermentuotus produktus - moliūgus ir svogūnus. Kadangi šios raugintos daržovės man pažįstamos jau pakankamai seniai, maniau, kad ir visi likę Lietuvoje apie jas žino. Tačiau pastaruoju metu, besikalbant ar bediskutuojant apie fermentaciją, sužinojau, kad tai mažai girdėti receptai. Todėl skubu jais pasidalinti su Jumis.


JOS PASAULIS pagal Renatą

19


20

FERMENTUOTI moliūgai Rudeniui įsiridenus į antrą pusę dažnas skundžiasi per gausiu moliūgų derliumi, mat atsiranda poreikis juos sandėliuoti. Tačiau sandėliuoti moliūgus galima ne tik sandėliukuose ar po virtuvės stalu, tačiau ir į stiklainius ar netgi bačkutes. Rauginti moliūgai yra tobulas garnyras ar tiesiog užkandis, sumuštinių puošmenos ir skonio gerintojai.

Didesniame puode pasiruošiamas sūrymas, jis gaminamas skaičiuojant proporciją 1 litras vandens 1 šaukštas rupios druskos (apie 30 g)

Moliūgai nužievinami ir supjaustomi kuo didesniais kvadratais. Jie dedami į stiklainį ar kitą rauginimo indą, ten pat dedamos mėgstamos prieskoninės žolės. Šaltuoju metų laiku, kai šviežių prieskonių nebeturime, galima naudoti sausus mišinius, kurių galima rasti prekybos centruose. Arba gardinti tiesiog lauro lapais ir pipirais. Druska užpilama šiltu vandeniu ir maišoma iki ištirpsta. Į stiklainį su moliūgais supilamas sūrymas, dengiamas dangtelis (jis turėtų būti ne hermetiškas, pralaidus orui) ir stiklainis paliekamas šiltoje namų vietoje 2-3 dienoms. Kai iš stiklainio pradeda sklisti maloniai rūgštelėjęs aromatas, moliūgai sandėliuojami vėsesnėje vietoje.


21


22


23

Raugintos svogūnų galvos Šią daržovę esame įpratę naudoti visur ir tikrai dideliais kiekiais. Tačiau apie raugintus turbūt skaitote pirmąkart? Trys dalykai, kurie galbūt ir jus paskatins pasigaminti tokio gardumyno būtų šie: pirmą kartą gyvenime galėsite atsikąsti svogūno, tarsi obuolio; grilio garnyrui nebereikės ašarojant pjaustyti ir marinuoti šių daržovių; jei jūsų vaikai, pamatę svogūną, rauko nosį, tai raugintas variantas juos pradžiugins. Patogiausia rauginti trilitriuose stiklainiuose.

Svogūnai nulupami, nupjaunami teik šaknykočiai, tiek lapijos likutis. Svogūnai dedami į stiklainį, sluoksniuojant su šviežiomis prieskoninėmis žolėmis - raudonėliu, baziliku ar kalendra. Kaip ir visoms rauginamoms daržovėms, pasiruošiamas sūrymas, jis gaminamas skaičiuojant proporciją 1 litras vandens 1 šaukštas rupios druskos (apie 30 g) Druska užpilama šiltu vandeniu, išmaišoma iki ištirpimo, ir supilama ant svogūnų. Stiklainis dengiamas plastikiniu dangteliu ar aprišamas drobine skepeta. Svogūnai, kitaip nei kitos daržovės, įrūgsta lėčiau, tam prireikia iki 7 dienų. Kai skystis stiklainyje pasidaro drumstas, o atidarius dangtelį jaučiasi rūgštus kvapas, stiklainis nešamas į šaltą vietą.


Nuotraukos asmeninio archyvo

24

Dovile kas tu šiame gyvenime? Kaip apibūdintum keliais sakiniais save? Pozityvumas ir gyvenimo džiaugsmas - mane geriausiai apibūdinantys žodžiai. Esu paprastas žmogus, šalia manęs esantiems tikrai nereikia dėtis jokių kaukių, tik būti savimi. Mėgstu garsiai juoktis, viską išgyventi iki paskutinės sekundės bei dalintis gyvenimo džiaugsmu. Mane visad žavi naujai sutikti žmonės ir jų istorijos. Pirmasis tinklaraštis apie maistą? Kodėl? Kokia buvo ta pirmoji idėja? Pirmąjį maisto tinklaraštį pradėjau rašyti dar turbūt 2008 ar 2009 metais, jo tikslas buvo dalintis išbandytais ir patikusiais receptais su šeima ir draugais. Daugelis jų vis klausdavo patarimo ar tam tikro recepto, todėl sugalvojau viską sudėti į vieną vietą, kuri būtų prieinama visiems bet kuriuo metu. Tinklaraštis buvo puiki vieta tam įgyvendinti. Dabar jo neberašau. Tolima šalis - Danija, kas ten patraukė? Nauji iššūkiai! Nesakau, kad Lietuvoje mūsų gyvenimas buvo nuobodus, bet vis kažko

trūko ir norėjosi išbandyti gyvenimą visiškai nepažįstamoje šalyje. Kokie išbandymai laukė svečioje šalyje? Buvo įvairių. Nuo tokių mažų, kaip sugadinta vakarienė neteisingai supratus mais-


25

biscuits and mountains to produkto etiketę, iki labai didelių ir skausmingų, kaip beprotiškas šeimos ilgesys ir kasdienis suglumimas nemokant kalbos ir nepažįstant kultūros. Kas buvo sunkiausia? Kas buvo lengviausia? Sunkiausia - jau minėtas nuolatinis šeimos ilgesys. Išmokti danų kalbą bei susirasti

Tikrai taip! Maistas man yra dalykas, kuris vien kvapu ar pirmu kąsniu gali nunešti į patį šilčiausią prisiminimą ar sukelti naujus skanius potyrius. Maistas suburia žmones kartu prie vieno stalo nepaisant tautybės, religijos, pažiūrų. Tai noras dalintis, pažinti vienas kito šaknis bei istorijas, tai jaukumas ir ma-lonumas. Kelionė į restoranų virtuvę prasidėjo, kai prieš išvykstant gyventi į Daniją, įstojau į marketingo vadybą, ir supratau, kad turiu būti atvira su savimi. Jaučiau, kad tai man laimės nesuteiks. Atsisakiau studijų, jų vietoje kasdien mokiausi danų kalbos Lærdansk mokykloje. Išmokusi kalbą, pradėjau studijas kulinarijos mokykloje. Jų metu atlikau praktiką/dirbau restoranuose. Koks tas tikrasis restorano virtuvės darbas? Turbūt nieko nenustebinsiu, pasakiusi, kad labai sunkus - nuolatiniai viso kūno skausmai, nudegimai, sužalojimai, stresas, praleistos visos šeimos, draugų šventės, socialinio gyvenimo nebuvimas, 12naujų draugų, taip pat nebuvo lengva. Leng- 14 valandų darbo dienos... Visi šitie paminėti viausia turbūt buvo pamilti danų kultūrą ir dalykai pasidarydavo absoliučiai nesvarbūs, pajusti gyvenimo laisvę, kai pamatydavau teigiamą svečio reakciją į Restoranas ir virtuvė. Ar dėl aistros mais- mano sukurtą desertą, ar kai užliedavo netui ir jo ruošimui ten pakliuvai? realus adrenalinas serviso metu, ar kai vi-


26

sas kolektyvas dirbdavo kaip sustyguotas ir vakaras praeidavo šauniai. Tai nebuvo tik darbas, tai buvo viskas kuo kvėpavau, kuo domėjausi, kuo gyvenau. Ir vistik... toliau kelias nusuko nuo virtuvės ir pakrypo link... IT, nes… Ši mano istorijos dalis nėra labai linksma. 5 metai darbo/praktikos virtuvėje mano kūnui padarė didelę žalą. Dėl to, kaip bebūtų gaila, negaliu tęsti karjeros restoranų versle. Tačiau vis dar gaminu ir tobulinu receptus namie, taip pat konsultuoju pažįstamus šefus meniu sudarymo klausimais. Taip IT, kas galėjo pagalvoti?! Vyras turi savo konsultacinę įmonę ir man besiblaškant ir ieškant naujos karjeros, jis pasiūlė išbandyti savo jėgas Software testuotojo pareigose. Mano sugebėjimas viską atlikti ypač kruopščiai, aukšti kokybės standartai ir geri

komunikacijos įgūdžiai, pavertė smalsumą elektronine komercija susidomėjimu, o po to darbu. Kokie IT projektai tau yra įdomiausi ir kodėl? Elektroninės komercijos srityje dirbu dar visai neseniai, todėl sunku atsakyti. Šiuo metu turiu vieną klientą, kuris specializuojasi mados kūrime. Kasdien susiduriu su naujomis užduotimis, kurios skatina tobulėti ir judėti pirmyn. Biscuits and mountains vistiek kvepia maistu? Jis vistiek neatsiejama tavo gyvenimo dalis? Visai šviežutėliame tinklaraštyje rašysiu apie mūsų keliones ir žygius. Jame rasite įvairių patarimų apie įrangą, pasiruošimą, maršrutus. Ir taip, tikrai bus neapseita be žygių maisto.


27


28

Kalnai... Kas užbūrė meile jiems? Kaip juos atradai? Kalnai žavi savo didybe, laisve, iššūkiu, pavojumi, savęs pažinimu. Juos pirmą kartą atradome kelionėje į Škotiją. Po kelių metų, mes jau kopėme į kalnus Norvegijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Meksikoje, Vokietijoje ir Slovėnijoje. O gurmaniški potyriai Jums artimi sielai? Kokie? Taip, labai. Noras paragauti kuo daugiau naujo, įvairaus maisto mus veda ir į Michelin

žvaigždučių restoranus, ir į, atrodo pasaulio užmirštus, kaimelius kur nors kalnuose. Koks didžiausias gyvenimo atradimas tave labiausiai įkvepia? Žygiai. Jie skatina pažinti save, išbandyti jėgas, suprasti, kurie dalykai yra išties svarbūs gyvenime, gyventi čia ir dabar. Ką parekomenduotumėt Gyvenimo Gurmanai skaitytojams? Atrasti mažus gyvenimo džiaugsmus kasdienybėje, bandyti naujus skonius, neprarasti smalsumo.


29

Keli patarimai renkantis maistą žygiams: Svarbiausias dalykas - vanduo, jo turėkite daug arba žinokite vietas, kur tikrai bus galima pasipildyti jo atsargas Pagrindiniai aspektai renkantis maistą žygiams - jis turi būti lengvas, sparčiai negendantis, kaloringas ir greitai paruošiamas valgymui Mūsų kuprinėse niekad netrūksta riešutų, džiovintų vaisių, maistingų batonėlių


30


31

Ĺ ilumos kupini dubenÄ—liai


32


33

Maltos paukštienos ir kepto moliūgo sriuba-troškinys Tai puikus patiekalas, kai nežinai tiksliai ar nori sriubos ar troškinio. Salstelėjęs moliūgo skonis, kvapnus paukštienos sultinys pagardintas baziliko prieskoniu tikrai sušildys kiekvieną.

500 g nuvalyto moliūgo 500 g maltos paukštienos 1 arb. š. džiovintų bazilikų 3 česnako skiltelės 50 g tarkuoto parmezano sūrio 1 valg. š. aliejaus 200 ml daržovių sultinio 30 g šviežių bazilikų

Moliūgas supjaustomas kubeliais ir kepamas 190 °C orkaitėje 30 minučių. Malta paukštiena sumaišoma su su džiovintais bazilikais, įtarkuojamas česnakas, įdedamas parmezanas ir viskas gerai sumaišoma. Keptuvėje įkaitinamas aliejus, sudedama malta mėsa ir, pastoviai maišant, apkepinama. Turi gautis purūs mėsos trupiniai. Kepta mėsa užpilama daržovių sultiniu, sudedami kepti moliūgai ir troškinama dar 15-20 min. Patiekti su šviežiu kapotu baziliku.


34

Perlinių

kruopų ir troškinys

moliūgų

Jeigu jau prapjovėte dičkį moliūgą, tai privalote paragauti dar vieno gardaus patiekalo, kuris reabilituoja visų taip nepelnytai pamirštas perlines kruopas. Tik nepamirškite jų užsimerkti iš vakaro. Jo sodrų skonį kuria ir pelėsinis sūris, bet jeigu jo nemėgstate - gardinkite feta, ožkos sūriu arba... tiesiog tarkuotu parmezanu.

1 stiklinės perlinių kruopų 400 g nuvalyto moliūgo 100 ml grietinėlės 200 g pelėsinio sūrio saujos šviežių krapų druskos ir pipirų pagal skonį

Perlinės kruopos kruoščiai nuplaunamos ir užmerkiamos vandeniu per naktį. Prieš verdant būtinai dar kartą perplaunamos tekančių vandeniu. Užpilama 2 stiklinėmis vandens ir šiek tiek pasūdoma. Užvirinama, bei verdama 30 minučių. Nukošiamos kruopos ir supilamos į troškintuvą. Moliūgas supjaustomas kubeliais ir sudedamas į virtas kruopas. Užpilama grietinėle ir troškinama, kol moliūgas suminkštėja. Jei trūksta skysčio - papildomai galima įpilti vandens. Troškinys patiekiamas su kapotais krapais ir pelėsinio sūrio trupiniais.


35


36


37

Stirnienos ir paprikų troškinys su kokosų pienu Jeigu laimė jums šypsosi ir turite stirnienos - šis receptas tikrai Jums. Bet nenusiminkite, čia puikiai tiks ir kalakutiena ir liesesnė kiauliena. Visa skonių puokštė priklauso tikrai ne nuo mėsos, o nuo saldžių, spalvotų paprikų, gaivių kalendrų ir kreminio kokosų pieno.

400 g stirnienos nugarinės 1 arb. š. žvėrienos prieskonių druskos ir pipirų pagal skonį Ghee sviesto kepimui 1 raudonos paprikos 1 geltonos paprikos 200 ml kreminio kokosų pieno 20 g šviežios kalendros

Stirniena supjaustoma plonomis juostelėmis ir pamarinuojama su prieskoniais per naktį. Marinuota mėsa apkepinama nedideliais kiekiais svieste. Paprikos supjaustomos juostelėmis. Kepinta mėsa sudedama į troškintuvą, sudedamos paprikos, užpilama kokosų pienu ir troškinama 30-40 minučių ant labai mažos kaitros. Pabaigoje sudedamos smulkintos petražolės. Galima papildomai garnyrui patiekti virtus ryžius.


38

Trinta rudens sriuba Kodėl rudens? Nes dabar kaip iš gausybės rago pasipylė obuoliai, morkos ir burokėliai. Obuolys sriuboje, bent jau mūsų kraštuose, yra retas svečias, tačiau jį galima išmaniai paslėpti, sriubą... sutrinant. Visi trys pagrindiniai šios sriubos veikėjai turi gamtinio saldumo, todėl gali drąsiai konkuruoti su populiariąja moliūgiene. Maloniai nustebins ne tik sriubos spalva, bet ir tekstūra bei skonis.

6 porcijoms reikės: 500 g vištienos blauzdelių be kaulo ir odos 100 g šalto rūkymo šoninės (nebūtinai) 2 vidutinių burokėlių 3 vidutinių morkų 2 didesnių obuolių 1 vidutinio svogūno 2 valg. š. lukštentų moliūgų sėklų 2 a. š. rupios druskos Po žiupsnį maltų pipirų ir chmeli-suneli prieskonių Šviežių kalendros lapelių tiekiant 3 l puode užverdami 2 l vandens, sudedama blauzdelių mėsa ir verdama apie 15 minučių. Tuo metu nulupamos ir stambiais gabalais supjaustomos daržovės ir obuoliai, pastariesiems dar išpjaunami sėklalizdžiai. Vištiena ištraukiama ir paliekama atvėsti, o į sultinį keliauja daržovės ir obuoliai. Verdama iki morkos ir burokėliai tampa minkštais, tai trunka apie 30-40 minučių. Tuo metu atvėsusi vištiena supjaustoma plonomis juostelėmis, tokiomis pačiomis supjaustoma ir šoninė, jei ją naudotumėte. Išvirusios daržovės sutrinamos smulkintuvu iki vienalytės tyrės, beriami prieskoniai ir druska, mėsos juostelės, viskas gerai išmaišoma ir užkaitinama iki užvirimo. Puodas dengiamas dangčiu, išjungiama kaitra ir sriuba paliekama subręsti. Moliūgų sėklos pasmulkinamos virtuvinio kombaino S peilių ar kavamalės pagalba. Tiekiant į lėkštę pilama po keletą samčių sriubos, pabarstoma moliūgais ir kapotais kalendrų lapeliais. Pagardinimui dar tinka apkeptos baklažanų riekelės.


39


40


41

Kartą su Japonijos kultūrai prijaučiančiu draugu kepėme sezamų sėklų sausainių, kurių receptą jis rado Anime mylėtojų/fanų forume. Kol jis garsiai skaitė receptą, bandydamas kuo tiksliau jį išversti iš japonų kalbos, aš įjungiau orkaitę ir svėriau produktus: „sausainius gaminame taip: kiaušinio baltymą sumaišome su cukrumi, sezamų sėklomis, išlydytu sviestu, kapotais riešutais ir miltais. 1 baltymui imame maždaug 200 g cukraus, 65 g sezamų sėklų, 45 g kapotų riešutų, 1 kupiną šaukštą miltų ir pusę stiklinės ištirpinto sviesto. Viską gerai išmaišome ir leidžiame pastovėti, kol tešla sutirštėja. Kepimo formą ištepame sviestu ir į ją šaukšteliu dedame tešlą. Kepame nelabai karštoje orkaitėje. Sausainiai – labai skanūs, sunku sulaukti, kol atvėsta, dar sunkiau sustoti valgyti.“ Kol aš iš sezamų sėklų, miltų, cukraus ir sviesto maišiau tešlą, jis smulkino riešutus. Viskas ėjosi kaip iš pypkės - netrukus vienas šalia kito sutūpė mažučiai tešlos kauburiukai ir kepimo skarda, nenudegant rankų, buvo pašauta į orkaitę. Staiga, man beplaunant indus, draugas sušuko: „Tu tik pažiūrėk!“. Sausainių tešla buvo susiliejusi į vieną didelį blyną. Kai paragavome atvėsusio sausainio/blyno, mano draugo antakiai pakilo, akyse sužybčiojo džiaugsmo kibirkštėlės. „Oishii“ („Gardu“) – lėtai ištarė jis, atsilauždamas dar vieną traškų, karamelinį, sezamų sėklomis ir riešutų trupiniais nusagstytą kepinio gabalėlį. Po to vakaro išbandžiau daugybę šių sausainių variantų, ne vienas mane pažįstantis ir nepažįstantis jų ragavo. Čia pateikiu du pačius mėgstamiausius būdus, kaip kepu sezamų sausainius. Jei mėgstate nugos tipo saldumynus, būtinai juos išbandytikte, tačiau išdrįskite eksperimentuoti ir sukurkite savo geriausią sezamų sėklų sausainių receptą

Atrask Japoniją kartu su Simona


42

Sezamų sėklų sausainiai („Goma Kukki“) dviem būdais Sezamų sėklų sausainiams su moliūgų sėklomis reikės: 75 g sviesto 45 g lukštentų moliūgų sėklų 65 g sezamų sėklų 130 g rudojo cukraus 20 g miltų ¼ arbatinio šaukštelio druskos 1 didelio kiaušinio baltymo

Orkaitė įkaitinama iki 175 °C. Skarda išklojama kepimo popieriumi. Mikrobangų krosnelėje išlydomas sviestas ir atidedamas į šalį, kad šiek tiek atvėstų. Tuo metu dideliame dubeny sumaišomos moliūgų ir sezamų sėklos, rudasis cukrus, miltai ir druska. Į gautą sausų ingridientų mišinį įdėdamas šiek tiek išplaktas kiaušinio baltymas, supilamas sviestas ir viską gerai išmaišoma, kad gautųsi vientisa, blizgi tešla, kuri paliekama 15-20 min. kambario temperatūroje pastovėti ir šiek tiek sutirštėti. Tešlos dedama po arbatinį šaukštelį tolėliau vieną nuo kito (maždaug 7-8 cm tarpais), nes masė kepdama plėsis. Kepama orkaitės viduryje apie 7-9 minutes, kol gražiai apskrusda. Būtina stebėti, kad nesudegtų. Kai kepamas antra, trečia ir t.t. „reisas“, būtinai žiūrima, kad skarda būtų atvėsusi, prieš dedant į ją tešlą, kad anksčiau laiko neprasidėtų kepimo procesas ir neišsiskirtų sviestas.

Sezamų sėklų sausainiams su graikiniais riešutais reikės: 45 g graikinių riešutų 100 g sviesto 65 g sezamų sėklų 130 g rudojo cukraus ¼ arbatinio šaukštelio druskos 20 g miltų 1 didelio kiaušinio baltymo

Orkaitė įkaitinama iki 175 °C. Skarda išklojama kepimo popieriumi. Sausoje keptuvėje ant vidutinės ugnies paskrudinami graikinius riešutai, kurie atidedami į šalį, kad atvėstų. Mikrobangų krosnelėje išlydomas sviestas ir atidedamas į šalį, kad šiek tiek atvėstų. Tuo metu dideliame dubeny sumaišomos sezamų sėklos, rudasis cukrus ir druska. Į smulkintuvą, turintį „S“ formos peilį, suberiami atvėsunti graikiniai riešutai ir miltai. Malama pulsais, kol gaunami stambūs, miltais apsivėlę riešutų trupWiniai. Jie suverčiami į dubenį pas sezamų sėklas. Gerai išmaišoma. Į gautą sausų ingridientų mišinį įdėdamas šiek tiek išplaktas kiaušinio baltymas, supilamas sviestas ir viską gerai išmaišoma, kad gautųsi vientisa, blizgi tešla, kuri paliekama 15-20 min. kambario temperatūroje pastovėti ir šiek tiek sutirštėti. Tešlos dedama po arbatinį šaukštelį tolėliau vieną nuo kito (maždaug 7-8 cm tarpais), nes masė kepdama plėsis. Kepama apie 7-9 minutes, kol gražiai apskrusda. Būtina stebėti, kad nesudegtų. Kai kepamas antra, trečia ir t.t. „reisas“, būtinai žiūrima, kad skarda būtų atvėsusi, prieš dedant į ją tešlą, kad anksčiau laiko neprasidėtų kepimo procesas ir neišsiskirtų sviestas.


43


44

Gurmanai Rekomenduoja

Ar esate neabejingas naminiams gyvūnams? Jei taip - tuomet ši kavinė tikrai nepaliks abejingų. Vienintelė kavinė Lietuvoje CatCafe Vilnius, kurioje gyvena penkiolikos narių kačių šeima. Nika, Filas, Bobas, Bagyra,Tobula, Lagūna, Pelė, Varvara, Amundsenas, Lialia, Bitė, Garis ir Nova – visi jie nuostabūs kačiukai laukiantys kiekvieno iš jūsų. Čia nuolat pusryčiaujant, pietaujant ar tiesiog poilsiaujant sups nuostabi kačiukų draugija. Kačiukai jau laukia jūsų naujoje vietoje Gedimino pr. 5, Vilnius. Apsilankykite ir pasidalinkite įspūdžiais. SVARBU - Įėjimas tik nuo 6 metų!!!


45


46

Sveiki Gyvenimo gurmanų skaitytojai, Esu Irma ir jau keletą metų su šeima einame sveikesnio gyvenimo keliu. Noriu pasidalinti sukauptomis žiniomis, patirtimi, todėl pradedame naują rubriką “Sveikesniam gyvenimui” ir šį kartą pristatome žaliuosius koktelius.


47


48

Raudonasis gurkšnis Morkos, burokėliai- puikus arsenalas, padedantis organizmui susidoroti su avitaminoze, anemija, palaikyti gerą virškinamojo trakto ir širdies veiklą.

Nedidelis burokėlis Morka Obuolys Pusė citrinos Griežinėlis imbiero Pusė šaukštelio ciberžolės

Galima paskaninti keliomis šaldytomis braškėmis arba, jei trūksta saldumo –porą datulių. Noriu atkreipti dėmesį, kad kokybiškai suplakti šį kokteilį, reikės galingos trintuvės. Daržovės kruopščiai nuplaunamos ir nušveičiamos. Burokėliai, citrinos nulupami. Viskas supjaustoma gabalėliais, sudedama į trintuvę, įberiama ciberžolė, užpilama vandens iki pusės daržovių tūrio ir plakama iki tolygios konsistencijos. Tai tikra vitaminų bomba ir energijos užtaisas visai dienai. Šio koktelio nerekomenduojama pradėti gerti dideliais kiekiais. Pradėti siūloma nuo pusės stiklinės, palaipsniui didinant iki stiklinės.


49

NAUDINGA ŽINOTI: Burokėliai – geriausios daržovės detoksikacijai. Burokėliuose yra geležies, daug betaino, kuris normalizuoja kepenų darbą, antioksidantų, kovojančių su laisvaisiais radikalais, o ląsteliena ir vitaminai C, B2 bei B5 daro žalią kokteilį iš burokėlių universaliu padėjėju jūsų organizmui. Burokėliai gerina virškinimą, stiprina imunitetą, pasižymi jauninamuoju poveikiu. Morkos suteikia žvalumo ir energijos. Morkose esantys poliacetilenai turi prieš uždegiminių savybių, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Morkos slopina stresą, stiprina imunitetą, nervų sistemą, valo toksinus ir šlakus, mažina druskų kaupimąsi sąnariuose, skatina šlapimo išsiskyrimą ir tirpdo akmenis. Morkos yra karotinų ir vitamino A šaltinis, jose gausu biotino, ląstelienos, molibdeno, kalio, vitaminųK, B1, B2, B6, C, E. Taip pat morkos turi daug (palyginus su kitomis daržovėmis) nikotino rūgšties – vitamino PP (0,4 mg proc.)


50

ŽaLIOji lagūna 2 - 3 agurkai 0,5 didelio avokado arba 1 mažas Obuolys Pundelis petražolių Pusė citrinos Galima įberti pusę šaukštelio spirulinos miltelių Daržovės kruopščiai nuplaunamos ir supjaustomos gabalėliais, iki pusės užpilamos vandeniu ir viskas gerai suplakama.


51

NAUDINGA ŽINOTI: Nors agurkas iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo ypatingu nepasižyminti daržovė, nereikėtų apsigauti. Agurkuose daug mineralų, svarbiausia – tokių, kokie paprastai laikomi deficitiniais: siera, jodas, silicis ir fosforas, geležis, kalcis, magnis, chloras, kalis. Juose gausu įvairių antioksidantų. Vieni iš jų – flavonoidai. Šie organiniai junginiai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vienas iš svarbiausių agurkuose esančių naudingų komponentų yra vitaminas K. Jis tiesiog būtinas kaulams taip pat jie turtingi vandenyje tirpstančių vitaminų: PP, biotino ir kitų B grupės vitaminų, askorborūgšties, retinolio ir tokoferolio (nors šių ir ne itin daug). Dar agurkuose gausu eterinių aliejų – dėl jų jie taip gardžiai kvepia – ir užtektinai tartrono rūgšties, stabdančios angliavandenių perdirbimą organizme ir riebalų sluoksnio susidarymą. Avokadas unikali vaisių rūšis.Nors daugumoje vaisių vyrauja angliavandeniai, tačiau avokaduose gausu sveikųjų riebalų. Jis dažnai vadinamas “supermaistu”. Avokadas itin vertingas vaisius, kurio sudėtyje randama 11 vitaminų (A, B grupės, G, D, K, C) ir net 14 mineralinių medžiagų. Avokade daug mononesočiųjų riebalų rūgščių, daugiausiai oleino rūgšties, kuri susijusi su uždegimo mažinimu. Jis gali sumažinti bendrąjį cholesterolio bei triglicerido (riebalo) kiekį. Avokadas saugo virškinimo sistemą nuo bakterijų, infekcijų ir kitų su tuo susijusių ligų, taip pat saugo nuo vidurių užkietėjimo. Petražolės gerina virškinimą, šalinimo procesus, skatina šlapimo išsiskyrimą. Jose gausu vitamino C.


52


53


54

Ar low carb ir diabetas suderinami? Pratęskime temą apie diabetą ir mažai angliavandenių turinčią mitybą. Kaip minėjau praeitame numeryje, jau yra emipirinių medicininių įrodymų, kad diabetą galima išsigydyti be vaistų vien tik ženkliai sumažinus angliavandenių suvartojimą. Šiame tęsinyje trumpai apžvelgsiu kas yra diabetas ir pacituosiu ką pataria Norvegijos medikė Sofie Hexeberg tiems, kurie nori išvengti diabeto. Diabetes mellitus – taip lotyniškai vadinasi diabetas ir reiškia „saldus šlapimas“. Anksčiau daktarai paragaudavo šlapimo ir nustatydavo ar žmogus serga, kol neatsirado pažangesnių būdų diagnozuoti diabetą. Diabetas yra skirtsomas į keturias pagrindines grupes: I tipo diabetas, kai kūne sumažėja arba nėra jokios insulino produkcijos. II tipo diabetas, atsparumas insulinui ir sumažėjusi insulino gamyba. Kiti diabeto tipai dėl genetinių defektų ir įvairių sutrikimų kasoje.

Nėštuminis diabetas - atsparumas insulinui, kuris išsivysto nėštumo metu. Apžvelgsiu tik du pirmus dažniausiai pasitaikančius diabeto tipus. I tipo diabetas prasideda vaikystėje ir yra vadinamas jaunimo diabetu. Jis taip pat nuo insulino priklausomas diabetas. Liga išsivysto dėl to, kad insuliną gaminančios ląstelės kasoje yra pažeistos pačios kūno imuninės sistemos ir kasa negali pagaminti pakankamai insulino. Priežastis kodėl insuliną gaminančios ląstelės yra pažeistos nėra dar visiškai aiški, bet medicinos pasaulyje jau yra hipotezių. Viena iš jų, kad kūdykystėje trūko vitamino D. Kaip pastebi gydytoja S. Hexeberg, tradicinis I tipo diabeto gydymas yra maistu su daug angliavandenių iš skaidulingų produktų ir mažai riebalų bei medikamentinis gydymas – insulinu. Ji su tokiu gydymu nesutinka.


Tokių patarimų dėka nemažam skaičiui pacientų stipriai užauga svoris ir labiausiai dėl tokio svorio didėjimo yra kaltas insulinas, nes jis stipriai kelia apetitą. O insulino kūne daugėja tada, kai suvartojama daug angliavandenių. Dėl to, kaip pasakoja savo knygoje daktarė S.Hexeberg, ji patarė vienai savo pacientei, I grupės diabetikei, padidinti suvartojamų riebalų kiekį, kurie visiškai nepaveikia cukraus kraujyje. Nors tai labai kirtosi su tradiciniais patarimais, laimei ši pacientė mėgo sviestą, grietinėlę, grietinę, sūrį, avokadus ir riebias žuvis. Kai pradėjo vartoti šiuos produktus, nukrito jos greitai veikiančio ir ilgalaikio insulino dozės bei svoris. Kaip komentuoja medikė, I tipo diabetikams reikia tiek insulino kiek angliavandenių jie suvartoja ir kiek insulino jų kasa dar sugeba pagaminti pati. Iš savo patirties su pacientais ji pastebėjo, kad daugelis gali sumažinti insulino dozes iki 50-80 procentų, jeigu pasirenka mažai angliavandenių turinčią dietą. Ji teigia, kad yra pavyzdžių, kai I tipo diabetikai išgyveno be insulino dozių daugybę metų. Žinoma tam reikia, kad jų kasa dar gamintų insuliną pati. Dėl to turint I tipo diabetą ir norint išbandyti low carb mitybą yra svarbu bendradarbiauti su gydytoju. II tipo diabetu daugiausiai serga vyresni žmonės. Liga dažniau pasitaiko moterims ir yra susijusi su gyvenimo būdu, mityba, judėjimo stoka, nutukimu, stresu. Šis diabeto tipas gali ilgai slypėti kūne netgi pacientui to nežinant. Liga gali rimtai pasireikšti tik po 10-15 metų, kai ištinka kita liga, pavyzdžiui širdies infarktas. Tradicinis šio diabeto gydymas yra toks pat kaip ir I tipo diabeto: angliavandeningas maistas iš skaidulinio maisto ir mažai riebalų. Svoris metamas mažai energijos turinčiu angliavandeningu maistu, medikamentais ir chirurgine operacija. Vėliau nepasiekus rezultatų arba 7 proc. ilgalaikio cukraus kiekio kraujyje siūloma pradėti gydytis medikamentais. Laimei yra dar vienas būdas sustabdyti šį negalavimą, tai low carb mityba. Taigi ką pataria gydytoja norint sumažinti riziką susirgti II tipo diabetu?

Efektyviausias būdas sumažinti diabeto išsivystymą yra sumažinti angliavandenių suvartojimą. Ypatingai daug cukraus turinčių angliavandenių tokių kaip šokoladas, bandelės, pyragai, tortai, saldūs limonadai, tačiau taip pat daug krakmolo turinčių produktų tokių kaip duona, ryžiai, makaronai, bulvės ir daug cukraus turinčių vaisių, tokių kaip vynuogės, bananai, figos ir džiovinti vaisiai. Vaisių suvartojimas turėtų būti apribotas iki vieno vaisiaus per dieną. Vietoj vaisių geriau rinktis uogas ir daržoves. Jeigu valgote tokius angliavandenius kaip grūdai, rinkitės tuos, kurie mažiausiai kelia cukraus kiekį kraujyje, t.y. viso grūdo duoną, makaronus ir natūralius ryžius. Valgykite mažiau bulvių ir kitų šakninių daržovių. Padidinkite natūralių riebalų ir baltymų suvartojimą. Sotieji riebalai nėra pavojingi jeigu valgote mažai angliavandenių. Juos kūnas sunaudoja kaip energiją ir neturi jokios įtakos insulino išsiskyrimui iš kasos. Gyvuliniai riebalai retai turi daugiau nei 50 procentų sočiųjų riebalų. Pieno produktuose yra apie dvi trečiąsias sočiųjų riebalų ir daugelis studijų rodo, kad jie sumažina širdies infarkto riziką, nors kiek ir pakelia cholesterolio lygį kraujyje. Nors natūralūs kokoso riebalai susideda beveik vien iš sočiųjų riebalų, Polinezijoje šis riebalas buvo vartojamas daug tūkstantmečių ir įrodė, kad jis nėra nei širdies infarkto, nei viršsvorio, nei cukraligės priežastis. Kokosų aliejuje yra daug vidutinio ilgumo sočiųjų riebalų grandinių, kurios yra naudingos sveikatai. Daktarė primena, kad taip pat yra svarbu judėti, nes netgi valgant neteisingai,sportuojantis kūnas geriau perneša didelį angliavandenių kiekį. O štai streso metu gaminasi streso hormonas kortizolis, kuris pakelia cukraus lygį kraujyje ir ardo raumenis, bei prisideda prie to, kad angliavandenių degininmas pablogėja. O ir pats cukraus svyravimas kraujyje dėl gausaus angliavandenių vartojimo padidina streso hormonų išsiskyrimą kraujyje. Taigi vienas iš būdų sukovoti su negalavimais yra nestresuoti, judėti ir valgyti sveikus riebalus. Manau verta išbandyti.

55


56

gyvenimo

Profile for Gurmanai

Gyvenimo gurmanai Nr.5  

Gyvenimo gurmanai Nr.5  

Profile for doweba