Page 1

1

gyvenimo


Apie ką šis numeris:

6 -Puota ir gomuriui, ir akims 10- Teatro studija “6 pojūčiai 14 - Teatro desertai iš vaikystės 18 - Filmų įkvėpti skanūs patyrimai 28- Lowcarb ir šou verslas 33 - Zerowaste - knyga, kinas ir podcastai 36 - Filmo verta kavos istorija 40 - Užkandžiais kino vakarui 46 - Ar maistas gali būti fotogeniškas? 56 - Gurmanai rekomenduoja 58 - Spalvų terapija


Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Aušra iš Low Carb Lietuva Daiva Bartušienė Ieva iš Išbandžiau.lt Kūmutės virtuvė Miglė Vasiliauskaitė Skanios Bajalių istorijos Odeta iš Samčio užrašai

Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.


4

SVEIKI, gyvenimo gurmanai

Teatras... Filmas... Fotografija... Dailė... Menas, kuris turtina sielas, pa-

maitina, pripildo įvairiausių emocijų, palieka ryškius prisiminimus, įamžina akimirkas. Kažkam tai laisvalaikio forma, kažkam ta darbas, teikiantis malonumą ir leidžiantis pasinerti į kitus vaidmenis, istorijas, gyvenimus. Šiame numeryje mes pasinėrėme į filmus, skanius ir su istorijomis. Apsilankėme teatro studijoje, kad pažinti jų išgyvenimus, prisiminėme nostalgiškus desertus, vaikystėje valgytus teatro kavinėje. Pavarvinome seiles, peržvelgdami ypatingai gardžias nuotraukas ir maisto estetiką Galiausiai įkvėpėm spalvų terapijos... Bet apie viską jau sekančiuose puslapiuose...

nes menas yra neatsiejama

gurmaniško gyvenimo dalis!


5

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!


6

Puota ir gomuriui, ir akims Kai sužinojau, kad šio numerio vedančioji tema yra kinas, teatras ir kita gurmaniška vizualika – užtrukau tik keletą akimirkų suprasti, apie ką norėsiu rašyti. Tai tema apie kurią rašydama, galėsiu kalbėti apie savo labiausiai mėgiamą filmą – „Babetės puota“ (1987). Šis filmas buvo sukurtas daugiau nei prieš 30 metų, tačiau jo tematika tokia pat aktuali šiandien, kaip ir tada. Bet pirmiausia dar šiek tiek apie maistą apskritai. Ką mums apskritai sako tai, kad turime tiek daug nuostabių, tiesiogine ir perkeltine prasme, gurmaniškų filmų juostų. Pirmiausia tai, kad maistui ir valgymui mes suteikiame daug daugiau reikšmės nei tik fiziologiniam alkio instinktui patenkinti ir išgyventi. Turbūt vien dėl to, kad jis toks esmingai svarbus mūsų būties užtikrinimui, mes maistui suteikiame daugybę įvairiausių prasmių: nuo jo demonizavimo iki dieviškumo. Per maistą mes tapatinamės arba atsiskiriame vieni nuo kitų: jie valgo žalią maistą, o mes ne. Per maistą mes parodome savo santykius su kitais žmonėmis ir su visa aplinka. Galima tik spėlioti, ar buvęs JAV prezidentas Barakas Obama ištiesų taip mėgo greito maisto restoranus, ar tik demonstruodamas mėsainį siekė parodyti, kad jam svarbūs tie, kurie negalėtų būti priskirti aukštuomenei. Taip pat ir tai, kokį maistą mes vartojame, parodo, kokios vertybės mums rūpi: zero waste filosofija, ar kas rytą šviežia kava išsinešimui su daugybe plastiko atliekų vėliau. Dar maistas, o tiksliau skirtingas mūsų skonis, mus moko būti pakantiems „kitokiems“, nes būtų tiesiog per daug kvaila atsisakyti bendrauti su tais, kurie turi kitokį skonį, supratimą ir santykį su maistu. Maistas yra daug kas ir apie daug ką, ir taip galėčiau tęsti dar ilgai, tačiau nuostabiausia yra tai, kad maistas yra ir kūnui, ir sielai. Žinoma, šiuolaikinis pasaulis yra pilnas šokiruojančių kontrastų ir kartais sunku suprasti, kodėl tada, kai žmonija išgyvena patį saugiausią, gausiausią ir pažangiausią erą savo klestėjimo istorijoje, o maisto pagaminama tiek, kad jo užtektų visiems pasaulio gyventojams, žmonijos santykis su maistu varijuoja nuo kasdieninio bado iki totalinio švaistymo. Tai yra tie šiandienos pasaulio skausmai, kurie kartais net skaniausią vieno kąsnio sumuštinį padaro sprangiausią. Deja, šiandien šis žinojimas ne visada maloniai nuteikia gomurį... Tačiau istorija rodo, kad maistas visada buvo ir greičiausiai bus tas dalykas, kuris mus gali lengviausiai suartinti. Nes maistas ir vaišingumas yra paprasčiausias būdas kitam parodyti savo dėmesį ir rūpestį. Taip atsitiko ir „Babetės puotoje“, kai labai svetimi, priešiški ir alkanų sielų žmonės susėsdo vienai vakarienei, o


ji juos pakeitė visam gyvenimui. Tai filmas apie tai, kaip keista ir nepažįstama išorė savo viduje slepia gražiausius dalykus. Kai į gūdų Danijos kaimą atkeliauja pabėgėlė prancūzaitė Babetė, visiems kaimo gyventojams ji atrodo keista ir įtartina, nes pirmiausia ji valgo kitaip, ji tiki kitaip, ji tiesiog elgiasi ir viską daro kitaip. Ji net arbatą paruošia kitaip. Ir niekas nežino, kad anksčiau ji buvo garsi Parancūzijos kulinarė savo patiekalais stebinusi aukščiausio rango didikus. Iš gailesčio ir dievobaimingumo ją į savo namus priglaudžia dvi seserys. Tačiau vieną dieną Babetė laimi loterijoje didelę sumą pinigų ir visą ją nusprendžia skirti suruošdama padėkos vakarienę ją priglaudusioms seserims ir visam kaimui. Bet tokią vakarienę, kokias ji ruošdavo kai dirbo prašmatniuose Paryžiaus restoranuose. Ji paskaičiavo, kad išloštų pinigų užteks viskam, ne tik gurmaniškiems produktams ir gėrimams, bet ir krištolo taurėms, porceliano indams, staltiesėms, sidabriniams stalo įrankiams bei žvakidėms atsigabenti iš pačios Prancūzijos. Ir ji pradėjo ruošti vakarienę... Vėžlienos sriuba (Potage à la Tortue) su baltu ispanišku vynu, grikių blyneliai (Blinis Demidoff) su ikrais ir Veuve Cliquot šampanu, dieviškos „putpelės sarkofage“ (Cailles en Sarcophage) patiektos su triufeliais, romo pyragaitis su figomis ir cukruotomis vyšniomis (Savarin au Rhum avec des Figues et Fruit Glacée), sūrių ir vaisių asorti su Sauternes vynu bei kita... Vien žiūrėdama/s į jos fantastiškai meistriškus judesius prie senos sukiužusios krosnies, dieviškus prisilietimus prie prabangių indų ir ją pačią - vaizduotė ima užuosti ir pajausti tai, kas virsta į tikrus stalo šedevrus. Tačiau dar nuostabiau yra tai, ką patiria susirinkusieji į vakarienę, koks dieviškas nušvitimas įvyksta ir kaip pagiežingi kaimynai tampa artimais žmonėmis, kaip sužvarbusios ir pilkos kasdienybės išvargintos žmonių sielos nušvinta, kaip užplūsta dešimtmečius užguitas atvirumas ir meilė... Ir po to, kai visi glėbesčiuodamiesi išsiskirsto, seserys nors ir labai bijodamos tiesos, paklausia Babetės, kada ji ketina išvykti, nes ji dabar turtinga ir jai nebereikalingas prieglobstis. Tačiau Babetė atsako, kad ji norėtų pasilikti, nes ji visus pinigus išleido šiai bendruomenės susitaikymo vakarienei... Seserys nustemba taip, kaip nustebtumėme turbūt kiekvienas iš mūsų susidūrę su tokiu netikėtu gerumu ir tokia didele meile kitam. Tai subjektyvu, tačiau mano siela nėra iki šiol mačiusi gurmaniškesnio reginio nei Babetės puota... Su meile, Daiva

7


8


9

TEATRAS “Akrobatas ir filosofas - toks yra universalus aktorius” [Teatro režisierius Juozas Miltinis]


10

Teatro studija 6 pojūčiai Jaukioje Vilniaus centro vietoje, Neries krantinės pašonėje akį patraukia retai besutinkami laiptai į pusrūsį. Vilioja ir iškaba virš jų - „6 pojūčiai“. Pakviesti užsukti ir pasidomėti apie teatro pradžiamokslį, mielai sutinkame. Ir labai nustembame, iš šurmuliuojančio miesto patekę į savitą, originalią, teatro dvasia alsuojančią erdvę. Tamsios užuolaidos, drabužinė, keisčiausi kada matyti rekvizitai, muzikos instrumentai - visa tai yra teatro profesionalų sukurta erdvė patiems įvairiausiems žmonėms - nuo mažiausių iki suaugusių, turintiems noro kurti. Ar... atsipalaiduoti po šuoliuojančio nūdienos ritmo. Kalbiname aktorę, teatro ir muzikos erdvės „6 pojūčiai“ vadovę Gabrielią Kuodytę ir aktorių, ugdytoją Tomą Kizelį, Kodėl „6 pojūčiai“? Kam kilo mintis apie tokį pavadinimą? Gabrielia: kuriant studiją, susizgribau, kad vis kalbame apie pojūčius, vis apie tuos penkis, pamirštant pagrindinį šeštąjį - intuiciją. Tad todėl ir 6 pojūčiai. Tomas: Jei atvirai, buvo labai daug sugalvotų pavadinimų - 5 pojūčiai (nes pagrindiniai juk ir yra 5), bet pasirinkome skaičių 6, nes tas šeštasis ir yra pagrindinis, visų penkių apipavidalinimas. Įvardinčiau jį kaip trečią akį, antgamtinę nuojautą, kurią kiekvienas turi. Matau tai studijoje, studentams susipažįstant ir pradedant spėlioti kas kokį mėnesį gimęs, kokios šiuo metu nuotaikos, kaip aplinkiniai jaučiasi. Pradžioje ne visiems pavyksta, bet susipažįstant, po


truputį keičiantis patiems, atsiranda pojūčiai. Tą po- veiklos kolektyvuose. Dėstome pagrindus, kuriuos jūtį vadinu „kažkas iš ten“. Ir nebūtinai iš dangaus, pirmame kurse dėsto ir Muzikos akademijoje, gal gal iš apačios, o gal netgi iš vidurio. skiriasi mokyklos, aš esu Stanislavskio ir Suzukio, Gabrielia labiau improvizacijų dėstytoja, Eglė - šokėja, Viola iš Keistuolių teatro dirba su mažiausiais stuKą žmonės randa jūsų studijoje? dentais. Man labiausiai patinka dirbti su 15-19 metų Gabrielia: profesionalų komandą, ir tai pagrindinis studentais, tai yra pirmieji kartai, pirmos patirtys ir išskirtinumas. Kuriame ne tik rimtus etiudus, ir pa- pirmieji pojūčiai, kuriuos labai svarbu laiku pastebėkvailiojame kartais, bet viskas, ką duodame atėju- ti ir išgryninti, nes reikia suprasti kokios yra vidinės siems yra profesionalu. Labai džiaugiamės, jog į se- užduotys. Mes, ugdytojai, sudedame į studentus, tarzono pabaigą su jaunimu atėjo dirbti aktorė, LMTA si bibliotekoje, knygas į stalčiukus, o vėliau jau bus teatro ir kino krypties doktorantė Elzė Gudzvičiūtė, galima spręsti - norisi išimti ir naujai perskaityti, ar ne. kuri kitą sezoną mūsų studijoje turės savo grupę. Tomas: Studijoje, būtent studijoje, o ne būrelyje. Esa- Kokio amžiaus studentai gali studijuoti teatro subme profesionalų komanda, klojanti teatro pagrin- tilybes jūsų studijoje? dus žmonėms, kurie galbūt norės studijuoti aktorinį meistriškumą, galbūt visą gyvenimą dalyvaus savi- Tomas: skirstome studentus į tam tikras amžiaus

11


12

grupes. Yra mažiausiųjų, 6 - 10 metų grupė, 11 - 14, minėtoji 15 - 19, ir suaugusių. Šioje grupėje amžiaus ar kitų cenzų nėra, nesvarbu, ar žmogus dirba vadovaujantį darbą banke, ar studijuoja. Pradedant užsiėmimus paliekame viską už durų - vaikai mokyklas, mokytojus ir moralus, suaugę - savo kompleksus, sunkias patirtis. Visi, nuo mažiausio iki didžiausio čia šaukia, rėkia, šoka, išsilaisvina.

mažuosius dalyvius, kurie turės galimybę semtis teatro žinių dienos stovyklose studijoje Vilniuje), kaimo turizmo sodyboje, nuostabioje vietoje, vienkiemyje, izoliuotame nuo pasaulio kampelyje, leis dalyviams reikšti savo emocijas - dainuoti, šaukti, karstytis medžiais, reikšti visas emocijas. Planuojame aplankyti Alantą, kurioje vasarą vyksta daug įdomių veiklų, gal netgi parodyti vietinei bendruomenei mūsų spektaklį. Aplink Alantą vasarojau daugybė aktorių, idee Šiemet organizuojate teatro stovyklą, kas joje lauks fixe yra aplankyti gerbiamą Regimantą Adomaitį. atvyksiančių? Derinsimės prie poreikių, apsitarsime su visais stovyklautojais kokių jie turi lūkesčių ir pabandysime Gabrielia: Man atrodo vasara yra toks metas, kada juos įgyvendinti. Ir tuo pačiu dėsime pagrindus setėvai dar dirba, bet atostogų turi labai nedaug, o vai- kančių metų studijoms. kai labai dėl to kenčia. Neturintys senelių sodybose ar kaimuose, sėdi namuose ir tiesiog stumia dienas. Tomas: neturime jokio išankstinio plano, tai bus imMūsų stovykloje bus smagu, nes bus ne tik poilsis, provizacija teatro tema. Atsikelsime ryte, papusrybet ir veiklų. Ne tik kaip laiko praleidimo, bet ugdo- čiausime, lėksime prie ežero išsimaudyti, ir tuomet mųjų. Vien tai, kad stovykla vyks ne mieste (išskyrus jau sumanysime kas ką veiks, sugalvosime užduotis,


13

etiudus, vakare prie laužo vaidinsime ar tiesiog žiūrėsime į žvaigždes. Audžiu mintį apie pasakų inscenizavimą. Bus daug laisvo laiko, žaidimų, bendravimo, bet laikysimės trijų pagrindinių veiklų principo - improvizacija, etiudai ir gamtos dekoracijų kūrimas. Be vertinimo - gerai/blogai, net ir blogai yra patirtis ir pojūtis. Vasarą organizuosite dienos stovyklas mažiausiems studijoje? Gabrielia: taip, tai bus 2,5 h užsiėmimai, į kuriuos kviečiame registruotis mažuosius teatro mėgėjus. Registracija el. paštu 6pojuciai@gmail.com ar telefonu (8-604) 07578.

O vasaros pabaigoje studija „6 pojūčiai“ kviečia visus, kurie norėtų atrasti savo pojūčius, į atvirų durų dienas. Jau apsisprendusiems žengti teatro link, nuo rugsėjo pradžios bus atviros durys. Ir širdys.

Kūrybinė Teatro Ir Muzikos Erdvė "Šeši Pojūčiai" Profesionalių Teatro bei Muzikos Pedagogų Studija Jaunimo Saviraiškai Per Meną


14

Teatro desertai iš vaikystės...

Karštas šokoladas

Turbūt nieko nenustebinsime šiais yp vome per spektaklio pertraukas

110 g karčiojo šokolado 250 ml riebios 35 % grietinėlės 60 g rudojo cukraus Apelsino žievelės Šokoladas sutarkuojamas. Grietinėlė pakaitinama, įmaišomas tarkuotas šokoladas, cukrus, dalis apelsino žievelės. Supilstoma į nedideles taureles, tiekiamas karštas su apelsino žievele.


15

Želė su plakta grietinėle

Tinginys

patingai nostalgiškais skoniais. Vis tik norime priminti, kuo save lepindas. Gal trupinėlis prisiminimų, vėl sukels jausmus juos pasigaminti :)

Įvairiaspalvės želė 100 ml riebios 35 % grietinėlės 1 valg. š. cukras pudros Šokoladinių saldainių (pvz. Miglė) Saujos karijų riešutų papuošti Želė pagaminama pagal instrukcijas, naudojant tik 400 ml vandens, vietoje 500 ml. Sustingusi želė supjaustoma kvadratėliais, sudedama į taures. Grietinėlė išplakama su cukraus pudra iki standumo. Ja puošiama želė ir užtarkuojamas šokoladinis saldainis. Papuošiama keliais riešutais.

Šis desertas gali būti gaminamas įprastai su senoviniais sausainiais “Gaidelis”, niekuo nenustebinsime, tačiau toliau puslapiuose Dovilė paruošė kur kas sveikesnį jo variantą. Domina? Atsiverskite 55 psl :)


16

FILMAS “Kiekvieną kartą kai aš einu į kino filmą, tai yra stebuklas, nesvarbu apie ką filmas.” [Stevenas Spielbergas]


17


18

Filmų įkvėpti... s “SIBIRO KIRPĖJAS“ / THE BARBER OF SIBERIA (1998) Turbūt retas nėra matęs N. Michalkovo filmo „Sibiro kirpėjas“ (The Barber of Siberia) (1998 Rusija, Prancūzija). Kadaise, kai mūsų akiai Vilniuje jau įprastas Mo muziejus dar buvo kino teatru „Lietuva“, norinčių pamatyti šį filmą eilės bilietų kasose priminė senus gerus laikus, kai kinas buvo vienas iš populiariausių menų rūšių tūlam lietuviui. „Sibiro kirpėjas“ buvo atsakas garsiajam filmui „Titanikas“, tad režisierius pasistengė parodyti Rusijos didybę, gamtos turtus ir tradicijas. Jūsų dėmesiui - du receptai, kurie buvo minimi ir ragaujami šio filmo herojų. Malonių prisiminimų!


skanĹŤs patyrimai

19


20

Vanilinės barankos 4 st. kvietinių miltų 7 g sausų mielių (ar 3 valg.š. duonos raugo) 1 arb.š. druskos 4 valg. š. rudojo cukraus 1 st. šilto vandens 2 valg. š. bekvapio tyro aliejaus 2 arb. š. vanilinio cukraus 1 v.alg. š. pieno 2 arb. š. aguonų (nebūtinai) Mielės ir abu cukrūs sudedami į gilų indą, mediniu šaukštu patrinami ir užpilami šiltu vandeniu. Maišoma, kol cukrus nebegirgžda. Suberiama druska, pilamas aliejus ir vėl permaišoma. Įsijojamos 3 stiklinės miltų, indas dengiamas rankšluosčiu ir valandai dedamas į šiltą namų kertelę. Praėjus numatytam laikui, įsijojama paskutinė stiklinė miltų ir tuomet išminkoma tešla. Ji dedama ant darbastalio ir supjaustoma į 12 vienodų dalių. Kiekvienas gabalas rankomis susukamas į virvę, dedamas į kepimo popieriumi išklotą skardą, susukamas ratukas ir labai kruopščiai sujungiami galai. Taip paruošti kepiniai konditerinio teptuko pagalba aptepami pienu, pabarstomi aguonomis, skarda dedama į orkaitę, jungiama 150 C temperatūra ir laikmatyje nustatoma 15 minučių. Praėjus šiam laikui, temperatūra didinama iki 200 C ir kepama dar apie 5-7 minutes. Barankos smarkiai išsipučia. Iškeptos atvėsinamos ir laikomos popierinėje pakuotėje. Gardžios su šiltais gėrimais, taip pat galima perpjauti skersai, patepti sviestu ir mėgiama uogiene, daugelis amerikiečių paantrintų, kad taip pateikiami beigeliai patys skaniausi.


21


22


23

Purūs blynai 12-15 blynų pasiruošiu: 1 s.t kefyro 2 didesnius kiaušinius žiupsnelį geriamosios sodos 0,5 arb. š. druskos 1 arb.š. cukraus (galima dėti ir tiek pat vanilinio cukraus) 1 st. kvietinių ar speltos miltų Aliejaus ar lydyto sviesto kepimui

Jokios buitinės technikos neprireiks, viskas lengvai sumaišoma plakimo šluotele ar paprasta šakute. Pirmiausiai giliame inde sumaišomas kefyras, soda, druska ir cukrus. Tuomet įmušami kiaušiniai, jiems įsimaišius į kefyrą, šaukštas po šaukšto dedami miltai ir maišoma, kol tešla tampa vienalyte. Įkaitinama keptuvė, pilamas aliejus (ar dedamas sviestas) ir jam išsilydžius, iki lengvo apskrudimo kepami blynai. Pūstis jie pradeda tik apversti. Tiekiami karšti su pageidaujamais priedais.


24

„La troškinys“ / Ratatouille (2007) “Gaminti gali visi” pamenu giliai įstrigusią mintį, kai pirmą kartą pamačiau šį puikų animacinį filmuką “La troškinys”. Tai nuolat kartoju ir savo augančiam penkiamečiui, kai jis pradeda zysti, kad nemoka ko nors daryti kai pats pasisiūlo man padėti virtuvėje. Kita nostalgiška mintis iš šio filmo - plonas sluoksniuotas, spalvingas apkepas, kuris buvo dėliojamas su tokia kruopščia meile, kad vargiai ar galėjo jis būti nevalgomas. Šis greitas apkepas puiki idėja sunaudoti likusias virtas bulves bei kitus likučius. Tad sukvieskit visus, pjaustykite, bendraukite, kepkite, įsijunkite šį filmą būtinai su vaikais :)

5 didelių bulvių 300 g saliami dešros 6 didelių pievagrybių 100 g fermentinio sūrio 20 g sviesto 3 valg. š. džiuvesėlių 1 L dydžio kiaušinio 200 g grietinės 100 ml pieno 1 arb. š. kmynų Druskos ir pipirų Česnakų daigų papuošimui Bulvės išverdamos su lupene ir šiek tiek atvėsus nulupamos. Bulvės, saliamis, pievagrybiai ir sūris supjaustomi plonomis riekelėmis. Kepimo indas ištepamas sviestu, pabarstomas džiuvesėliais ir susluoksniuojami kepimo inde supjaustyti ingredientai. Užpilamas kiaušinio, grietinės ir pieno plakinys. Pagardinama kmynais, bei druska ir pipirais. Kepama 180 °C orkaitėje 40 minučių. Patiekiama su česnakų daigais.


25


26


27

„Jiro sapnai apie suši“ / Jiro Dreams of Sushi (2011) Iš pirmo žvilgsnio atrodys , kad ta tiesiog filmas apie gardų japonišką patiekalą. Tačiau pažvelkime atidžiau. Tai įkvepianti istorija apie gyvenimą, svajones, lūkesčius ir tobulybės siekimą. Visai kaip gaminant sušį, kuomet kiekviena mažiausia dalelė atrodo tokia būtinai reikalinga. Jis įkvepia nebijoti siekti savo tikslo, svajonės, būti savimi. Neslėpsiu, tobulų suši paieškos vis dar tęsiasi mūsų virtuvėje. Vis pykstuosi su dumblių lapais, vis neįtinka jie mano skoniui, tad šis suši tortas - puiki alternatyva, jai nereikia lapų, o skonis tikrai suši. Taip pat šis patiekalas puiki suši alternatyva tiems kas juos mėgsta, bet neturi laiko ilgesnei gamybai. Šį tortą galite daryti mažomis porcijomis, o patiekus tiesiog kiekvienas valgytojas išsitirpina sojos padaže pageidaujamą vasabi kiekį, užlieja ant savo porcijos ir skanauja. 120 g ryžių suši 4 valg. š. ryžių acto 1 didelio agurko 2 avokadų 500 g rūkytos lašišos file 2 valg. š. avokadų aliejaus 4 valg. š. sezamo sėklų Sojos padažo patiekimui Vasabi pastos patiekimuii Ryžiai išverdami su dvigubu kiekiu vandens, perliejami ryžių actu ir atvėsinami. Pusė ryžių kiekio sudedama į lėkštę, užtarkuojama pusę šviežio agurko šiaudelių. Avokadas supjaustomas skiltelėmis ir pusė jo kiekio sudedama ant agurkų. Sudedam likę ryžiai. Lašišos file supjaustoma mažais kubeliais, sumaišoma su avokado aliejumi ir sudedama ant ryžių Užtarkuojama likusio šviežio agurko šiaudelių. Užbarstoma sezamo sėklų ir patiekiama su sojos padažu bei vasabi pasta.


28

Lowcarb ir šou verslas Jeigu nori būti įžymi - numesk svorio, panašiai taip dainuoja Geri Halliwell savo dainoje apie savo karjerą ant scenos. Ne paslaptis, kad žvaigždėms tenka labiau pasirūpinti savo išvaizda, nei paprastiems žmonėms, bet ir jie jau šiais laikais neatsilieka. Jų pasiaiškinimas yra, kad gražiau atrodytų nuotraukose spaudoje, būtų labiau pasitikintys, lengviau judėtų ant scenos. Net žmonės stovintys auditorijoje ne visi gali atsipalaiduoti jeigu jaučia, kad auditorijos žvilgsniai sminga į papildomus kilogramus, atsilupusį nagų laką ar pilvuką. Gal skamba paviršutiniškai, bet kai kurie individai bando kažką keisti, tobulina save natūraliais ir nenatūraliais būdais. Ir aš juos suprantu.

valgoma du kartus dienoje su 10 ar 12 valandų pertrauka tarp valgymų. Dienos kalorijų norma neturi viršyti 500 kalorijų moterims ir 600 kalorijų vyrams. Tarpe valgymų galima gerti tik vandenį ir nesaldintą kavą bei arbatą. Ši dieta yra geriausiai suderinama su lowcarb principais, nes tik riebalai ir baltymai išlaikyssotumątokį ilgą laiką. Kitais žodžiais tariant, viena iš sąlygų sėkmingai atlaikyti badavimą pasninko dienomis yra atsisakyti angliavandenių, o ypač greitųjų angliavandenių. Pusryčiams suvalgyti du kiaušinius, vidury dienos užkąsti vaisių ar daržovę ir įskaičiuoti tai į bendrą kalorijų skaičių, ir vakarienei suvalgyti pavyzdžiui vištienos troškinį su daržovėmis.

Pavyzdžiui kaip jaustumėtės jeigu būtumėte aktorė ir kiekvieną vakarą reikėtų pasirodyti su bikiniu ant teatro scenos? Tikriausiai pabandytumėte kokią nors dietą, ar ne? Taip padarė ir 57 metų norvegų teatro aktorė Mari Maurstad iš Oslo nacionalinio teatro, kai gavo rolę spektaklyje „Kai Hildai suėjo 50 metų“. Tai humoristinė drama apie amžiaus krizę išgyvenančią penkiasdešimtmetę Hildą ir jos paauglę dukrą, kuri tik pradeda savo kelionę į suaugusiųjų pasaulį. „Kai Hildai suėjo 50 metų“ (angl. Jumpy, liet. Nervinga) - anglų dramaturgės AprilDe Angelis drama apie vyresnių moterų išsilaisvinimą nuo stereotipų, santykių problemas, kūno senėjimą. Kaip nekeista kūnas šioje dramoje rampų šviesoje. Aktorė Mari Maurstadatlikusi nepasiduodančios penkiasdešimtmetės rolę sako, kad jos kolegės laikosi protarpinio badavimo dar vadinamo 5:2. Skaičiai 5:2 simbolizuoja penkias normalaus valgymo dienas ir dvi pasninko dienas. Tai britų daktaro Maiklo Mosley išpopuliarinta ir ištirta dieta. Jos metu yra

Būtent scena su bikiniu paskatino Mari pasižiūrėti ką ji valgo ir kaip atrodo. Ironiška, bet kai buvo jaunesnė, aktorė dirbo ligoninėje, kasdieną valgė čirvinius blynus ir buvo prastos formos, o mama atsisakė su ja eiti kartu gatvėje, nes ji buvo tokia pilna. Dabar ji valgo daug mažiau. Aktorė sako, kad ši dieta ne tik padeda numesti svorio, bet ir stabdo senėjimo procesus. Jai ši priežastis patinka net labiau nei būdas taip reguliuoti svorį. Dar jai patinka, kad iškrovos dienomis nereikia sukti galvos ką gaminti, nes ji mano, kad maisto gamyba yra labai nuobodi. Todėl ji mėgsta tokias salotas:sauja salotų, sauja garžgarstės, 2 avokadai, 4 pomidorai, 2 šaukštai fetos sūrio, šaukštas saulėje džiovintų pomidorų ir viską sumaišyti su alyvuogių aliejumi. Vis tik aktorė pripažįsta, kad grožis nėra vien tik dailios formos. Grožis yra asmenybė ir spindesys akyse. Tokį aktorių ir artistą aš ir įsivaizduoju.


29


30


Maiklo Mosley – graikiškos salotos su raudonėliu Kaip teigia Maiklas Mosley šiose salotose yra Fetos sūrio, kuris turi pieno baltymų taip naudingų badaujant. Fetos sūris yra gaminamas iš avių ar ožkų pieno. Jame yra mažiau riebalų, nei kituose įprastuose sūriuose. Atsargiai sūris yra aštraus skonio ir gana sūrus. Geriausiai tinkantys pomidorai, čia - gerai ant saulėtos palangės sunokę pomidorai ant šakučių. Ne šalti kieti pomidorai iš šaldytuvo. Jie patenka į žemesnę diviziją.

4 porcijoms 400 g pomidorų be sėklų, supjaustytų riekelėmis 1 raudonas svogūnas, supjaustytas žiedais 1 agurkas, supjaustytas dideliais gabalėliais nedidelė gūžė suplėšytųromaninių salotų 12 Kalamata alyvuogių 200 g sutrupinto fetos sūrio, Padažui 2 valg.š. gero alyvuogių aliejaus 2 valg.š. raudonojo vyno acto 1 citrinos sulčių 1 arb.š. džiovinto raudonėlio Druskos ir pipirų

Padažo dalys sumaišomos. Salotų dalys sumaišomos ir pagardinamos padažu. Patiekiama su šilta paskrudinta duona. (229 kcal)

31


Publikacijos šaltinis: www.knygos.lt

32

Kiekvienas iš mūsų norime palikti sako pėdsaką Žemėje, kažką, kas primintų apie mus ateinančioms kartoms. Dažniausiai tokiu palikimu įsivaizduojam savo sukurtus verslus, iškovotas pergales, pastatytus namus ar pasodintus medžius, bet tiesa tokia, jog didžiausias prisiminimas, kurį paliksim kiekvienas – yra šiukšlės. Zerowaste (jokio švaistymo ir jokių atliekų) terminas pamažu braunasi į gyvenimus tų, kurie ėmė suvokti tokio savo palikimo pasekmes. Vis dažniau galim išgirsti ir perskaityti apie visų metų atliekas stiklainyje, drąsuolių, pasirinkusių minimalizmą, istorijas, daugybę patarimų ekologijos temomis, todėl šiandien pateikiame sąrašą knygų, filmų bei tinklalaidžių (angl. podcast), kuriuose (galbūt) rasite savo kelio pradžią link ekologijos ir tvarumo. Nei viena tokia zerowaste apžvalga neapsieina bent kartą nepaminėjus BeaJohnson knygos „Namai be aliekų“. B. Johnson, praminta zerowaste motina, savo ekologijos vadove labai aiškiai apibrėžia zerowaste pagrindus ir pagrindinius principus. Tvariam gyvenimui ji išskiria 5 pagrindinius žingsnius:

1. ATSISAKYK to, ko nereikia 2. SUMAŽINK tai, ko reikia 3. PANAUDOK DAR KARTĄ 4. RŪŠIUOK 5. KOMPOSTUOK Visiems penkiems punktams knygoje netrūksta paaiškinimo ir patarimų, o skyrius „panaudok dar kartą“ užpildytas įvairiausiais receptais nuo blakstienų tušo iki durų kilimėlio. Tai puikus vadovas tiems, kurie ieško savo pradžios ekologijoje, nori gyventi tvariau, atsakingiau ir netgi sutaupyti. Sekantis visai neseniai literatūros pasaulį sudrebinęs DavidWallace-Wells skaitinys „TheUninhabitableEarth“ (liet. „Negyvenama Žemė“) galėtų būti įtrauktas siaubo žanro knygų sąrašą. Baisiausios jos aspektas, jog autorius rašo remdamasis tikrais faktais ir įvykiais, o ne savo vaizduote. Knyga prasideda taip: „Tai yra blogiau, daug blogiau nei Jūs galvojate.“ Ir iš čia skaitytojas nukeliamas į ateitį, kurioje mirštama nuo karščio, nebetinkamo kvėpuoti oro, kurioje vandenynai tėra šiukšlių ir


Zerowaste - knyga, kinas ir podcastai toksinų sriuba – visi šie scenarijai efektyviai išgąsdina ir iki sielos gelmių sukrečia, ragindami pagaliau suprasti esamos situacijos svarbą ir sunkumą. Pateikiami ir mūsų pačios veiklos sukeliami nepatogūs faktai, apie kuriuos ne visada norisi sužinoti, tačiau tampa daug lengviau suprasti, kaip tiesiogiai esame atsakin-

Publikacijos šaltinis: www.truecostmovie.com

gi už visas gamtoje vykstančias problemas – neblogas pavyzdys būtų kelionių lėktuvu „kaina“ – skrydis iš Londono į Niujorką kainuoja 3m2 Arkties ledyno. Autorius ypatingai pabrėžia ir politinę šių problemų svarbą bei pasaulio autoritetingiausių žmonių tylėjimą bei atsisakymą imtis reikšmingų veiksmų. Knygoje visiems primenama, kaip lengva ir paprasta gali būti gyventi ten, kur klimato kaitos padariniai dar nepasiekia ir nematyti, kas vyksta kitose pasaulio dalyse. Nors D. Wallace-Wells ir nepateikia labai daug sprendimų iškeltoms problemoms, tačiau tikrai vaizdžiai ir aiškiai nubrėžia šių problemų ribas bei įrėžia itin liūdnos ateities vaizdinius ilgam. Tiems, kas mieliau atsipalaiduotų prie televizoriaus ekrano, taip pat turime kelis pasiūlymus. 2015-aisiais pasirodęs dokumentinis A. Morgan filmas „Tikroji kaina“ („TheTrueCost“) buvo rodomas net mokiniams mokykloje. Stipriai paremtas faktais ir chronologinėmis įvykių sekomis, filmas yra puikus informacijos šaltinis greitosios mados pasaulio problemoms parodyti. Savo sričių specialistai juostoje nagrinėja žmogaus psichologines noro vartoti ištakas, taip pat pabrėždami kokią įtaką tai turi pačioms įvairiausioms pasaulio vietoms ir sritims: nuo Bangladešo ekonomikos iki JAV užterštų dirbamųjų laukų. Tai itin akis atveriantis filmas – pateikta daugybė informacijos apie vienas mėgstamiausių greitosios mados parduotuvių kaip H&M, Zara ir daugelį kitų. Viena įsimintiniausių filmo frazių „Nešiojate drabužius,

33


permirkusius krauju“ iš tiesų ragina atsigręžti ir dažniau susimąstyti apie vartojimo įpročius, kiekvieną impulsą, atsirandantį prekybos centre ir skatina paklausti savęs „Ar man tikrai šito reikia?“ Sekantis filmas, kurtas dviejų ekologijos entuziastų K. Andersen ir K. Kuhn, perskaičius pavadinimą gali pasirodyti kaip prasta siaubo filmo parodija

biausiai motyvuojančių tokio tipo filmų. Pasakojimas prasideda nuo grupės žmonių, norinčių organizuoti klimato kaitos žygiuotę ir raginančių visus prisidėti prie šios idėjos visame pasaulyje. Filmo eigoje piešiama chronologinė įvykių juosta nuo industrinės evoliucijos pradžios iki dabartinių laikų, kas žiūrovui labai aiškiai paro-

– „Karvių sąmokslo teorija“ („Cowspiracy“). Juostoje pasakojama apie vienas didžiausių Žemės priešų – karvių – vykdomus nusikaltimus. Nesunku suprasti, jog filmas skirtas vegetarizmo idėjoms skatinti, tačiau idėja perteikiama ne per gyvūnų teisių ar etikos prizmę, bet per didžiausias ekologines problemas, kurios kyla žmonijai vartojant su karvėmis susijusius gyvulinius produktus. K. Andersen ir K. Kuhn itin pasistengė savo kūrinį pripildyti faktais ir naudinga informacija tiems, kurie ieško atsakymų. Galbūt filmo kinematografija ir nėra didžiausias šio filmo privalumas, tačiau išties privers susimąstyti net ir didžiausius mėsos gerbėjus. Ypač didelį įspūdį palikęs K.Nyks ir J.P.Scott filmas „Žlugimas“ („Disruption“) buvo vienas la-

do kokiame kelyje esame ir kur šis kelias veda. Filme netrūksta profesionalų ir faktų, tyrimų, ištraukų iš organizacijų vadovų bei šalių prezidentų kalbų. Pasakojama apie pagrindinius pasaulio vadovų susitikimus, skirtus klimato kaitos problemų aptarimui, tokius kaip Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencija Rio de Žaneire 1992m bei Paryžiuje 2015m vykusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, juose aptartus klausimus, rezultatus ir tolimesnius dalyvavusių šalių veiksmus. Viena pagrindinių ir svarbiausių filmo idėjų buvo pristatyta šiuo skambiu VanessaRule sakiniu: „Change doesn’t happen because people decide to stay home and click like on Facebook. Change happens because people like you and I decide to get in-

Publikacijos šaltinis: www.wildlensinc.org

34


Publikacijos šaltinis: www.imdb.com

ita mada, minimalizmas ir daugybė kitų. Laidos itin lengva klausytis, tai tarsi dviejų draugų pašnekesys dalinantis faktais skirtingomis temomis, o klausytojas gauna proga sėdėti šalia ir gaudyti kiekvieną naudingą žodį. Kūrėjai nėra profesionalai, baigę ekologijos ar aplinkosaugos studijas, veikiau du entuziastai, ieškantys atsakymų į rūpimus klausimus informacijos pertekliuje ir filtratą pateikdami šiose tinklalaidėse. Štai toks šiandien parengtas sąrašas – keletas įsimintiniausių kūrinių zerowaste kelio pradžioje, kurie privers susimąstyti, nukreips tinkama linkme bei padės lavinti kritinį mąstymą perdėto vartojimo ir skubėjimo pasaulyje. Sėkmės šiame kelyje!

volved.“ Idėja, jog tik visi kartu galime kažką pakeisti. Na ir XXIa. naujiena – tinklalaidės (anlg. Podcast), kurios smarkiai keičia mūsų informacijos vartojimo įgūdžius. Ypatingai tinkamas formatas tiems, kurie mėgsta klausytis vairuodami, tvarkydamiesi ar keliaudami. Kol kas vieninteliai lietuviški tokio formato turinio kūrėjai yra tinklalaidės „Išpakuota“ autoriai Rugilė ir Andrius. „Podcast‘as apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją kasdien.“ – šitaip save apibūdina kūrėjai, ir iš tiesų, jų jau įrašytose laidose matome tokias kasdieniškas temas, kaip rūšiavimas, aviacija, grePublikacijos šaltinis: www.apple.com/itunes/podcasts

35


36

Rašytiniai šaltiniai teigia, kad kava, pagal dabar mums įprastą paskirtį, pradėta naudoti dar 15 a. Ir jau nuo tada šalia savęs išdidžiai nešasi mitus, gandus ir vis skirtingai apibūdinamą poveikį organizmui. Kavos istorija tiek kartų keitėsi, jog prilygsta ne vienam filmo herojui. Šis gėrimas toks galingas, jog pasirodo, vienu laikotarpiu netgi lėmė vyrų ir moterų santykių sėkmę, o vėliau tapo moterų nepriklausomybės ir kovos už lygias teises dalimi. Bet apie viską iš eilės... Viena iš populiariausių kavos atsiradimo versijų – tai jauno piemens atradimas ganant ožkas. Jis pastebėjo, kad augintiniai priėdę ryškių raudonų uogų, augusių ant krūmų, įgaudavo tiek energijos, jog negalėdavo užmigti nei naktį, nei dieną ir būdavo gerokai aktyvesni už kitus bandos gyvulius. Su šia žinia piemuo nukeliavo pas netoliese įsikūrusius vienuolius. Vienuoliai išvirę iš minėtų uogų nuovirą, įsitikino, jog vaikinas buvo teisus. Todėl naudodavo gėrimą ilgoms maldų apeigoms ir meditacijoms, kad liktų žvalūs. Ir nors negalime teigti, kad ši istorija vienintelė ir tikrai teisinga – verta paminėti, kad mitu apgaubta, ji atrodo labai patraukli ausiai... Kita, ne tokia mistiška kavos kultūros pradžios versija, jog ji kilo iš Etiopijos, Kafos regiono, nuo kurio galėjo kilti ir šiai dienai žinomas gėrimo pavadinimas. Kartu su piligrimais iš čia kava greitai paplito arabų šalyse ir jau 16 a. Buvo puikiai žinoma Egipte, Sirijoje, Persijoje bei Turkijoje. Kava buvo mėgaujamasi ne tik namuose, bet atsiradusiuose ”qahveh khaneh“ – kavos namuose. Čia žmonės rinkdavosi ne tik pabendrauti, paragauti profesionaliai gaminamos

Filmo kavos i


verta istorija

kavos, klausytis muzikos, bet ir keistis naujienomis. Tad šie kavos namai palaipsniui įgavo „išminties mokyklų“ statusą, prilygstantį šių laikų internetui. Nereikia abejoti, kad apie tokias ypatingas vietas ir tokį gėrimą, gandai nuvilnijo iki pat Europos. Vis daugiau smalsių keliautojų bandė pasisemti žinių apie šį „arabišką vyną“. Kava Europą pasiekė maždaug 17 a. Pirmiausia jį atkeliavo į Maltą ir sukėlė ypatingai didelę nepasitikėjimo bangą. Gėrimas, kuris veikia pasąmonę, priverčia žmones mąstyti, tonizuoja ir įkvepia veikti.. Italijoje net buvo pavadintas „velnio gėrimu“ ir turėjo didelį būrį šalininkų, norinčių jį uždrausti. Ir tik po to, kai popiežius Klemensas VIII paragavo kavos ir buvo sužavėtas jo poveikio, Venecijoje buvo leista kurti vietinius kavos namus. Kitaip tariant – kava gavo popiežiaus palaiminimą. Kavos kelionė taip staigiai nukeliavo per visą Europą, kad dėl savo tiesioginio poveikio tonizuoti, iš pasaulio išstūmė kitą, gerai žinomą gėrimą – alų. Žmonės, visų nuostabai, pastebėjo, kad ryte vietoj alaus ar vyno rinkdamiesi kavą, daug energingesni atvyksta į darbus bei savo pareigas atlieka operatyviau ir kokybiškiau. Papasakokite šį faktą savo kolegoms – tema diskusijoms garantuota.. Ir tai nėra mitas! Verta paminėti, kad Anglijoje kaip ir Arabų šalyse, kūrėsi kavos namai, kuriuose tuo metu galėdavo lankytis tik vyrai. Ir nors šios vietos būdavo laikomos intelektualų susirinkimo vietomis, vis dėl to moterys nebuvo laimingos. 17a . pabaigoje jos parašė peticija, siekdamos uždrausti tiek naujai išpopuliarėjusio gėrimo vartojimą, tiek kavos namų uždarymą. Aktyvisčių teigimu, kava vyrams sukeldavo impotenciją ir paversdavo jų vyrus nuolat plepančiais ir paskalas nešiojančiais padarais. Dalis šios informacijos galėjo būti tiesa, nes į kavos namus buvo kviečiamos specialiai pasilinksminimams pasiruošusios damos, po kurių šou vyrai namuose.. tiesiog būdavo per daug pavargę. Moterų bandymas uždrausti kavą buvo nesėkmingas, bet tikrai nebuvo vienintelis... Netrukus po moterų parašytos peticijos, Anglijoje

37


38


buvo organizuojami specialūs veiksmai prieš kavos namus, nes būtent juose, susirinkus aktyviems ir valdžia nepatenkintiems gyventojams, kilo pirmosios pilietinio karo užuomazgos. 1746 m. Švedijos gubernatorius ne tik uždraudė kavą gerti, bet netgi buvo paskelbęs bausmes tiems, kas namuose laiko šiam gėrimui skirtus indus. 1777 m. Prūsijoje buvo uždrausta kavą vartoti, nes anot tuo metu valdžiusio Frederiko – kava mažina vietinio alaus suvartojimą.

siužetas – su kulminacijomis, nuosmukiais ir meilės istorijomis. Apipinta mitais, šiuo metu kava užima garbingą antrą vietą tarp visų pasaulio gamtinių išteklių ir puikuojasi mūsų rytiniuose puodeliuose, išsilaikiusi jau net 6 amžius. Apie šį gėrimą yra sukurtas ne vienas istorinis filmas, parašytos šimtalapės knygos ir romantiniuose filmuose rytais į lovą mylimajai atneša būtinai... Kavos!

Nepaisant daugelio bandymų uždrausti kavą, didelių baimių dėl galimo poveikio ar nesuprantamos Ieva Kulikauskienė įtakos mūsų organizmui bei nuotaikai, kava vis dar Išbandžiau.lt tinklaraščio autorė, yra mūsų kasdienybės dalis. Jos istorija – kaip filmo „KAVOS DRAUGO“ pardavimų vadovė

39


40

Odeta iš Samčio užrašai su puikia

Dekoravimas www.marry.lt/


41

ais užkandžiais kino vakarui

Nuotraukų autorė: Dalia Padaigienė


42

Samosos su daržovėmis

1 pakuotė filo tešlos 3 virtos bulvės 100 g žalių žirnelių 1 nedidelis čili pipiras 1 raudonas svogūnas 2 valg. š. smulkintos kalendros 1 valg. š. smulkintų mėtos lapelių, 2 valg. š. citrinos sulčių, pagal skonį druskos, maltų pipirų. Virtos bulvės sutrinamos, svogūnas susmulkinamas mažais kubeliais. Visus įdarui skirti produktai sumaišomi, pagardinami druska bei pipirais. Imama po vieną filo tešlos lakštą, o kiti uždengiami drėgnu rankšluosčiu, kad tešla neišdžiūtų. Lakštas išilgai supjaustomas į 5 arba 6 juosteles. Į kiekvienos juostelės viršutinį kampą dedama įdaro šaukštą ir tas kampas lenkiamas link krašto. Tada lenkiamas link kito krašto. Taip vyniojama, kol susivynioja visa juosta. Šonai patepami aliejumi, kad šonai priliptu. Samosos dedamos į skardą, išklotą sviestiniu popieriumi ir dedamos į orkaitę. Kepamos 200 C. apie 1520 min., kol gražiai paruduos.


43

Vištienos “sushi”

5 jūros dumblių lapai 350 g ryžių sušiams 500 ml. vandens 4 valg.š. ryžių acto 1 arb.š. druskos 200 g rūkytos vištienos krūtinėlės filė 1 sauja rukolos lapelių Ryžiai nuplaunami ir užpilami vandeniu. Verdami vis pamaišant, kol ryžiai išverda. Atvėsinami. Druska ištirpinama ryžių acte ir supilama į atvėsusius ryžius. Išmaišoma. Ant kilimėlio skirto sukti sušiams dedamas jūrų dumblio lapas, plonu sluoksniu uždedama ryžių, paliekama šone 1 cm. storio tuščia juostelė. Dedama šiaudeliais pjaustyta vištienos krūtinėlė, po kelis rukolos lapelius ir vis paspaudžiant susukiama į ritinėlį. Supjaustoma.

Rožinis burokėlių humusas

200 g išvirtų avinžirnių 1 arb. š. burokėlių miltelių 2 valg. š. alyvuogių aliejaus 2 valg. š. tahini padažo 1 skiltelė česnako žiupsnelis jūros druskos žiupsnelis juodųjų pipirų sezamo sėklų užberti ant viršaus ( nebūtina) Į maisto smulkintuvą sudedami virti avinžirniai, smulkinta česnako skiltelė, supilamas aliejus, tahini padažas, bei suberiami burokėlių milteliai. Viskas trinama apie 2-3 min., kol masė tampa vientisa. Masė turi būti kreminės konsistencijos, jei ji tokia nėra - įpilama dar šaukštas aliejaus. Pagardinama druska bei pipirais ir išmaišoma. Sudedama į dubenėlį ir užberiama sezamo sėklomis.


44

Krevetėmis įdaryti pievagrybiai

10 didesnių rudųjų pievagrybių 180 g virtų krevečių 100 g. kreminio sūrio( su žolelėmis ir česnaku) 1 valg. š. džiuvėsėlių 1/4 arb. š. rūkytos paprikos miltelių žiupsnelis druskos ir maltų pipirų Pievagrybiai nuvalomi ir pašalinami koteliai. Dubenėlyje sumaišomi kreminis sūris, krevetės, rūkyta paprika, druska bei pipirai. Paruoštu įdaru prikemšami grybai. Pabarstoma ant viršaus džiūvėsėlių. Dedama į skardą, ištiestą kepimo popieriumi ir kišama į iki 180C įkaitintą orkaitę ir kepama 10 min. Iškepę užkandukai dedami ant popierinės servetėlės, kad sugertu visą skystį.

Traškučiai su varškės užtepėle

200 g varškės 3 valg. š. grietinės 2 skiltelės česnako pagal skonį druskos 1 pakuotė kukurūzinių traškučių Į varškę įspaudžiami česnakai, įberiama pagal skonį druska, sudedama grietinė ir viskas gerai išmaišoma. Sudedama į stiklinį dubenėlį ir dedama į didelės lėkštės centrą. Šalia ratu sudėliojami kukurūziniai traškučiai.


45

Spragėsiai su aitriąja paprika ir laimu

2 valg.š. kokoso sviesto 100 g spraginimui tinkamų kukurūzų 1 valg. š. be kaupo aitrios paprikos miltelių 1 laimo žievelė ir sultys

Puode ištirpinamas kokoso sviestas. Suberiama aitrioji paprika, įspaudžiamos laimo sultys. Suberiami kukurūzai ir uždengus dangčiu papsraginama apie 8 min., kol visi kukurūzai išspragės pilnai. Kai spragėsiai visi bus išsipūtę, jie sudedami į dubenį ir pabarstomi laimo žievelė. Skanauti pirštais žiūrint gerą filmą :)

Orkaitėje kepti avinžirniai

350 g. avinžirnių 1/2 arb.š. aitrios paprikos miltelių 1 arb.š. druskos 2 arb.š. malto imbiero 2 arb.š. cinamono 100 ml alyvuogių aliejaus Avinžirniai užpilami vandeniu ir paliekami per naktį. Kitą dieną išverdami. Dubenyje sumaišomi visi prieskoniai (išskyrus aliejų). Avinžirniai nusausinami ir sumaišomi su aliejumi ir tuomet su prieskoniais, kad gerai pasidengtu. Orkaitė įkaitinama iki 200 C. Skarda išklojama kepimo popieriumi, vienu sluoksniu paskleidžiami avinžirniai ir kepami 20-30 min. Įpusėjus kepimo laikui, avinžirniai pamaišomi. p.s. svarbu neperkepti avinžirnių.


46

A


Ar maistas gali bĹŤti fotogeniĹĄkas?

47


48

Dovile, kokią vietą Tavo gyvenime užima maistas mėjo sveika mityba. O jeigu ji kažkuo susidomėda(mityba)? vo, tai tapdavo intensyvu. Su broliu ragavome visko - sojų maltinukų, burokėlių pyragų, dilgėlių sriubų Retai apie tai susimąstau, bet labai didelę. Dirbu ir dar daug eksperimentų. Kaip vaikai mes tikrai nemaisto tematikos portalo projekto vadove, laisvalai- sidžiaugėme. Ne todėl, kad toks maistas neskanus kiu kuriu ir fotografuoju maistą, kartais rašau apie savaime, tiesiog norėdama “kuo sveikiau” mama maistą, turiu laisvalaikio projektėlį apie sveiką mais- perspausdavo. Argumentas “neskanu” visada būdavo tą. Anksčiau dar ir konsultavau apie dėmesingą val- per silpnas prieš “sveika”. Tekdavo net arbatos puogymą ir lėtą maistą, bet kol kas šią veiklą esu atidėjusi delį saugoti, kad nusisukus į jį nebūtų įdėta saujos į šalį. ko nors iš mamos užsišaldytų “sveikų” gėrybių. Gal buvo ir gera to pusė, nes užaugau su labai daug toleAr visada mėgai gaminti? rancijos įvairiems skoniams ir mažai nostalgijos, visgi nuo tų laikų mano požiūris į maistą pasikeitė. TurIr taip ir ne. Atsimenu save gilioje vaikystėje užsida- būt praradau tikėjimą, kad juo galima mėgautis, o ne riusią virtuvėje su obuolių pyrago iškarpa iš žurnalo. tik kontroliuoti rizikas. To pasekmės buvo ilgos. Dar Ar bandančią savarankiškai atkartoti močiutės tingi- paauglystėje pirmąsyk stojau ant mitybos sutrikimo nį. Intrigos maiste tikrai mačiau. Kita vertus užau- slenksčio. Net klasės auklėtoja ir klasiokai pastebėgau šeimoje, kurioje santykis su maistu buvo lengvai davo, kad esu per liekna. Bet ne tėvai. Tąsyk kažkaip keistas. Buvau dar visai nedidukė, kai mama susido- savo jėgomis išsikapsčiau. Visgi užtruko ilgiau negu


dešimtmetį, kol mano santykis su maistu ėmė sveikti. Per tą laiką išbandžiau daug kraštutinumų - nuo maisto derinimo ar iškrovos dienų (su kuo užaugau) iki nesąmoningo vegetarizmo, paleo, keto ir įvairių kitų mitybos ribojimų bei jų derinimo su intensyvia fizine veikla. Išoriškai atrodžiau gyvenanti sveikai ir aktyviai, nes žmogaus organizmas stiprus ir gali atsilaikyti ilgai. Visgi kai toks savęs alinimas susidėjo su sunkiu etapu versle, kuriame tuo metu dalyvavau, sveikata ėmė byrėti. Nebuvo lengva pripažinti, kad aš, visa tokia nelūžtanti, sulūžau, bet kita vertus tas skambutis buvo laiku ir vietoje. Daug dalykų teko gyvenime keisti - turėjau sąmoningai priaugti nemažai svorio, pasitraukiau iš verslo, intensyvų sportą iškeičiau į ilgus lėtus pasivaikščiojimus ir vis mokiausi ir dar vis mokausi taikos su savimi ir maistu. Tuo etapu pamažu grįžo ir džiugesys gaminti, atsirado noras dalintis savo eksperimentais ir patyrimais.

čia galvoje sukirba daug “o kas būtų jeigu?” ir vis tiek pagaminu savaip. Savo santykį su gaminimu labiau vadinčiau ne meile gaminti, o smalsumu gaminti. Mane intriguoja suprasti principą, netgi chemiją, fiziką, kodėl kažkas vyksta vienaip ar kitaip. Išsigryninti, kas yra esmė, o kas - priedai. Kai užsidegu idėja, ji tarsi “nuneša”. Mano antra pusė, pamatęs apsistačiusią svarstyklėmis ir krūva indelių, juokauja, kad vėl “mažasis mokslininkas” prabudo. O aš galiu eksperimentuoti iki paryčių - išsikelti hipotezę, bandyti, lyginti, testuoti, kai nepavyksta, ieškoti atsakymų kodėl, dažnai net iki mokslinių straipsnių prisikapstau. Iš tokių eksperimentų pakeliui kyla daug idėjų naujiems receptams. Gerokai daugiau negu spėju užrašyti ir nufotografuoti. Aišku, kartais užsinoriu pailsinti galvą ir tiesiog gaminu kažką klasikinio, bet dažniausiai net ir tą darant į idėjų užrašus nusėda bent keletas “o kas būtų jeigu?”.

Ar kuri savo receptūras?

Kas atvedė iki maisto fotografijos?

Dažnai pradėdama neturiu tokio ketinimo. Įkvepia Iš toli fotografiją stebėjau jau seniai. Intrigavo jauskažkur pamatyta idėja, užsidegu išbandyti, bet neju- mas, kurį sukeldavo stiprūs foto darbai. Esu jautri,

49


50

galiu lengvai pravirkti žiūrėdama filmą, skaitydama knygą, straipsnį, kartais net klausydama pranešimo auditorijoje, jeigu paliečiama kažkas man ypač svarbaus. Foto ir video formatai yra ypač galingi perteikti jausmui. Tuo man sunkiu metu, kai teko gyvenimą versti iš pagrindų, už akių užkliuvo keli užsienio maisto tinklaraščiai, fotografavę tamsia, vadinama “moody” stilistika. Pamenu, žiūrėdavau aš į tas nuotraukas ir giliai viduje sukildavo toks stiprus nostalgijos, ilgesio kažko, ko negali įvardinti, jausmas. Jis nebuvo liūdnas. Tiesiog nuotraukos tarsi priliesdavo kažką, ką buvau užslėpusi savyje ir pamiršusi, sąmoningai ar nesąmoningai. Kilo mintis pabandyti fotografuoti pačiai. Tuo metu aš ir maistas pamažu taikėmės, mokiausi gaminti su mažiau kraštutinumų ir daugiau balanso, neskirstant ingredientų į juoda-balta, galima-negalima, o labiau įsiklau-

sant savęs, su daugiau intuityvymo ir atsižvelgimo į kūno poreikius. Pabandžiau vieną kitą patiekalą nufotografuoti. Rezultatas labai nepatiko. Buvo tiesiog plokščias maistas be jokio jausmo, kuris mane taip žavėjo fotografijoje. Kilo daug “kodėl?”, pradėjau skaityti, mokytis, bandyti. Taip ir užsikabinau. Kur mokeisi maisto fotografijos subtilybių? Sakyčiau ne subtilybių, o pagrindų. Save laikau tik pradedančia. Smarkiai susidomėjusia, bet dar mažai patyrusia. Bet juk tokios ir būna pradžios, ar ne? Žinias renkuosi po gabalėlį iš įvairių šaltinių. Pradėjau nuo vieno kito straipsnio. Tada susiradau paprastutį internetinį kursą, į kurio turinį žvelgiant dabar net nejauku, koks jis buvo paprastas. Bet tuo metu - labai laiku ir vietoje. Tada vėl daug skaitymo - straipsnių,


51

knygų, įvairūs internetiniai kursai anglų kalba. Ėjau ir į keletą mokymų čia Lietuvoje. Ir pakeliui - daug patyrusių autorių darbų žiūrėjimo ir tyrinėjimo. Aš mėgstu mokytis ir patį mokymosi procesą. Ar tai būtų fotografija, ar kita sritis - neriu stačia galva ir narstau po kaulelį. Galėčiau, gyvenime turbūt vien mokyčiausi ;)

tendencijos vis tiek atseks iš paskos. Po kažkurio laiko - atseks kitos. Ir tai nėra gerai ar blogai. Gyvenimas - nuolatinė kaita, tame ir jo iššūkis, ir žavesys. Manau, svarbiausia - leisti sau eksperimentuoti ir žaisti, neprisirišti, kad jeigu vakar dariau vienaip, rytoj turiu elgtis taip pat.

Šiais laikais daug foto turinio kuriama specialiai Kur semiesi idėjų? Ar seki maisto fotografijos ten- socialiniams tinklams (anksčiau facebook, dabar dencijas? daugiau instagram), stengiantis “pataikyti” į jų algoritmus. Tame yra ir daug galimybių, ir pavojaus. Daugelis mano rytų prasideda nuo “tyrinėjimo” va- Kai tam tikras turinio, nuotraukos ar video formatas landėlės - atsisėdu ir dėmesingai tyrinėju išsisau- suveikia, prie tos sėkmės dažnai prisirišama (kartais gotas man patikusias nuotraukas: kas būtent mane ir finansiškai) ir ima darytis baisu eksperimentuotraukia? Kokia šviesa? Kompozicija? Kokia stilisti- ti. Bet algoritmai kinta nuolat. Per visus tuos metus ka? Nuotaika? Tekstūros? Priedai? IT versle mačiau daug portalų ant kažkurios google ar facebook bangos iškylančių ir, bangai atslūgus, Atskirai tendencijų neseku, bet nesu kažkuo išskir- dingstančių iš eterio. Išlikdavo tik tie, kurie net ir būtinė - mane jos tikrai veikia. Juk viskas, ką matome, dami sėkmingi vis tiek inovavo, darė kažkaip savaip. vartojame, mumyse nusėda. Tendencija yra tiesiog esamu momentu populiaresnis grožio standartas. Jį Ar nesudėtinga būti „trys viename“ - ir gaminti, ir dažniau imame matyti socialiniuose tinkluose, žur- fotografuoti, ir aprašyti receptą? naluose, reklamose, aplinkoje, tad pamažėl jis prade- Pasitaiko visko, bet man tos skirtingos rolės visai pada atrodyti patrauklus. Net ir sąmoningai nesekant, tinka - įneša dinamikos, leidžia pailsėti vienai nuo


52

kitos. Būna dienų kai vien žaidžiu su ingredientais. Būna, kai - vien su fotoaparatu. Man dar savotiškai pasisekė, kad turiu ir ketvirtą bei penktą roles - darbą su IT komanda vystant internetinę svetainę bei portalo turinio koordinavimą, tad veiklos spektras dar platesnis ir galimybių atitrūkti daugiau.

visomis hipotezėmis, bet tada iš anksto nusiteikiu, kad tai užtruks, neplanuoju susitikimų, užsidarau duris ir lėtai eksperimentuoju.

Kitu metu mokausi žiūrėti paprasčiau, pristabdyti savo ego. Pasaulis juk nepradės suktis nei greičiau nei lėčiau, jeigu neįdėsiu vieno suplanuoto recepto Iš tiesų gerokai labiau pavargstu ne nuo tų visų vie- ar publikuojamas straipsnis nebus toks tobulas, kaip name, o nuo savo perfekcionizmo. Turiu nuolat sau norėjau. Kažką darant labai lengva įsijausti, sureikšpriminti, kad galbūt bus pakankamai gerai, jeigu re- minti ar susireikšminti, ypač kai bėgame, skubame, ceptą išbandysiu tik su dviem ar trim “o jeigu?”, o vis dairomės į kitus. Nors dažnai esmė ir laimė yra ne su dešimčia. Ar, kad jeigu šis fonas ar indas yra gerokai paprastesnės ir arčiau negu atrodo. “pakankamai gerai”, nebūtina kaskart tikrinti kaip atrodytų ant antro, trečio, ketvirto. Tiesa, kartą per savaitę ar dvi sau “išrašau” dienų, kai leidžiu žaisti su


53 Ir tradiciškai, ko palinkėtumėte „Gyvenimo gurmanų“ skaitytojams? Dažniau sustoti. Kasdienybė šiais laikais dažnai labai sparti - daug šurmulio ir gyvenime, ir galvoje. Laiškai, žinutės, nuotraukos, istorijos soc. tinkluose, spaudžiame, žiūrime, vejamės vieną galimybę ar daiktą, tada kitą. Visame tame skubėjime labai lengva pamesti, kas mums iš tiesų svarbu, susipainioti tarp to, kas džiugina tik paviršiuje, o kas - giliau.


54


sveikesnis tinginys Tinginys man yra viena iš TŲ vaikystės nostalgijų. Jeigu atvirai, neturiu jų daug, nes užaugau šeimoje, kurioje burokėlių pyragai ar žirnių maltinukai buvo dažnesni už tradicinius patiekalus. Bet močiutės tinginys buvo vienas magiškų vaikystės momentų ir pirmas receptas, kurį išmokau gaminti pati.

220 g kokybiškų sausainių (apytikriai) 100 g minkštų datulių (jeigu naudosite džiovintas, žr. patarimus apačioje) 100 g pilno riebumo kokoso pieno (arba kitokio pieno, žr. patarimus) 100 g juodo šokolado (naudojau 82 proc., daugiau patarimų apačioje) • Sausainius sutrupinkite kaip įprastam tinginiui - vidutinio stambumo gabaliukais. • Iš datulių išimkite kauliukus (jeigu datulės be kauliukų, šį žingsnį praleiskite). • Datules sudėkite į virtuvinio trintuvo indą, įpilkite pusę kokoso pieno kiekio ir sutrinkite iki daugmaž vientisos konsistencijos. Tada supilkite likusį kokoso pieną ir dar kartą sutrinkite. Beje, galite trinti ir rankiniu elektriniu trintuvu (vadinamu blenderiu). • Šokoladą pasmulkinkite ir ištirpinkite virš garų vonelės (arba atsargiai mikrobangėje - vidutiniu galingumu, kas 10-20 s sustabdydami ir pamaišydami). • Šiltą tirpintą šokoladą pamažu maišydami supilkite į datulių ir kokoso pieno kremą. • Šokoladinį kremą supilkite ant sausainių ir gerai išmaišykite, kad visi sausainiai tolygiai pasidengtų. Tikslus sausainių kiekis labai priklauso nuo naudojamų sausainių rūšies ir jūsų skonio. Aš jų dedu tiek, kad visi sausainiai būtų gražiai pasidengę kremu, ant dubens dugno nesimatytų kremo likučių, o masė neatrodytų sausa. Šis šokoladinis kremas puikiai stingsta, tad jeigu mėgstate drėgnesnį tinginį, sausainių galite dėti kiek mažiau, o jeigu sausesnį, sausainiškesnį - dėti daugiau. • Šokoladinę sausainių masę krėskite ant kepimo popieriaus. • Spausdami rankomis suformuokite dailią pailgą tinginio formą. • Padėkite į šaldytuvą bent 3-4 valandoms (o dar geriau - nakčiai), kad tinginys sutvirtėtų. O tada kaiskite kavos ar arbatos, raikykite ir gardžiuokitės!

Jeigu liko nesuvalgyto tinginio, jį laikykite šaldytuve įsuktą į kepimo popierių ir įdėtą į sandarią dėžutę. Arba galite užšaldyti - įvyniokite į kepimo popierių, gerai apspaudykite ir įdėkite į sandarią dėžutę ar šaldymo maišelį. Norėdami skanauti, tiesiog palaikykite keliolika minučių kambario temperatūroje.

55


56

Gurmanai Rekomenduoja

Kas mes? Geri fotografai… Kas apsprendžia mūsų gerumą? Tik Jūs! Jūs užsakantys mus, kad įamžintume jūsų trapias, nepakartojamas gyvenimo akimirkas… Mes tiesiog charizmatiški žmonės. Su mumis tapsite artimi, jau po penkiolikos minučių darbo. Taip taip, nemeluojame DARBO, nes mes dirbsime visi kartu, kol pasieksime norimą rezultatą, kurį vėliau su plačia šypsena stebėsime. Kas mums yra fotografavimas? Darbas? Ir tai dalis tiesos, tačiau giliai širdyje mums tai paieškos, vos pastebimos erdvinės harmonijos, paveikslo tapymas per akimirką… Tai smagus darbas, kuriuo mėgautis galima visą gyvenimą. Kokie mes? Talentingi? Atviri? Geri? Mandagūs? Ir kiekvienoje raidėje yra dalis tikros tiesos, nes mes iš tikro tiesiog žmonės, turintys savybių, kurios padeda pritraukti prie savęs žmones ir priverčia juos pasiduoti akimirkos žavesiui. Na gal mes nesame „super“ talentingi, bet mes tikrai NUOŠIRDŽIAI dėl jūsų daug dirbame. Laikas bėga… Šventiniai rūbai tyliai prigula spintoje, muzika nutyla, žmonės išsiskirsto, išgyventos emocijos nublanksta… Tačiau visuomet širdies gilumoje jausmus kutens tos įamžintos akimirkos, kurios išliks bevartant nuotraukų albumus vakarais… Gyvenimo gurmanai nuoširdžiai rekomenduoja susitikti kavos su šia nuostabiai fotografų šeimą ir susitarti, kurias jautrias ir įsimintinas gyvenimo akimirkas jie gali... nutapyti Jūsų ateičiai.


57


58

Nuotraukų autorė: Liucija Kazlauskaitė


59

Spalvų terapija Neretai žmonės, nesusidūrę su dailės terapija, gal- pijos asociacijos (LDTA) nariai privalo laikytis daivoja, kad tai tiesiog piešimas klausantis muzikos, lės terapeuto Etikos kodekso, įpareigojančio laikytis tam skirtų spalvinimo knygų piešinių spalvini- konfidencialumo principo. mas. Kas iš tiesų yra dailės terapija? Gal galite papasakoti, kam yra taikoma dailės teraDailės terapija kur kas sudėtingesnis procesas, nei jūs pija, kokie žmonės kreipiasi ieškodami pagalbos? minite savo klausime. Dailės terapija tai psichinės, fizinės, socialinės sveikatos stiprinimui skirta veikla, Dailės terapijos pritaikymas labai platus. Ją galima kuri padeda spręsti asmenines problemas, rasti atsa- taikyti vaikams ir suaugusiems, individualiai ir grukymus į rūpimus klausimus. Dailės terapijos metu pėse. vizualizacijos pratimų dėka aktyvinama vaizduotė, Dailės terapija naudinga vaikams, turintiems įvaiišlaisvinamas kūrybiškumas, kurie stiprina žmogaus rius raidos sutrikimus. Jos dėka galima lavinti senpasitikėjimą savimi, kelia savivertę. Dailės terapijo- sorinius pojūčius, smulkiąją motoriką, ji gali turėti je visuomet sąveikauja triada: klientas, jo kūrinys ir edukacinį aspektą, siekiant padėti vaikui, kurio raida dailės terapeutas. atsilieka. Sveikiems ir normalios raidos vaikams dailės terapija vertinga tuo, kad jos dėka jie išlaisvina Ar bet kokia menine veikla užsiimantis kūrybiš- savo kūrybiškumą, lavinama vaizduotė stiprėja vaikas žmogus ar profesionalus menininkas gali vesti ko pasitikėjimas savo galiomis, savo autentiškumo dailės terapijos užsiėmimą? pripažinimas, o tai svarbu asmenybės augimui. Neretas reiškinys, kai tėvai kreipiasi dėl vaiko, praJokiu būdu. Dailė terapijos procesas vyksta dalyvau- šydami „pataisyti jo elgesį”. Deja, netinkamas vaiko jant kvalifikuotam tinkamą išsilavinimą turinčiam elgesys yra pasekmė, kurios priežastis yra ne pats specialistui – dailės terapeutui. Lietuvos dailės te- vaikas, o santykiai šeimoje, jai būdingi auklėjimo rapijos taikymo asociacijos (LDTTA) dėka, 2015 m. ypatumai. Jei bent vienas šeimos narys patiria sundailės terapeuto specialybė oficialiai pripažinta Lie- kumų (netenka darbo, susiduria su sunkia liga), jei tuvoje. Beje, šių metų balandžio 23 d. Lietuvos res- suaugusieji šeimos nariai nesutaria tarpusavyje, dažpublikos sveikatos apsaugos ministras pasirašė naują nai kyla konfliktai, kurie nėra konstruktyviai sprenįsakymą „Dėl meno terapeuto veiklos reikalavimų džiami, tai galimai daro neigiamą įtaką vaiko elgepatvirtinimo“, kuriuo pažymima meno terapeuto siui. teisės, pareigos, kompetencija. Lietuvos dailės tera- Labai džiaugiuosi, kai į dailės terapijos procesą kar-


60

Nuotraukų autorė: Liucija Kazlau tu su vaiku ar paaugliu įsitraukia bent vienas suaugęs šeimos narys. Tai gerokai paspartina procesą. Meninės raiškos priemonių, refleksijų pagalba jie vienas kitą pamato kitokius, nei įpratę matyti, t. y. atmeta išankstinį įsitikinimą vienas apie kitą. Įvyksta tarsi nauja pažintis tarp vaiko ir mamos, vaiko ir tėčio. Kai kurie paaugliai, su kuriais dirbu, ateiti pasirenka patys. Jie paprašo tėvų tarpininkauti susitariant dėl sesijų lankymo. Jaunam žmogui, kuris savęs jau nebetapatina su vaiku, bet suaugusieji jo dar nepriima kaip suaugusiojo, svarbu susigaudyti savuose jausmuose, juos atpažinti, jais dalintis su tėvais, bendraamžiais. Suaugusieji ateina su skirtingais tikslais. Vieni nori tiesiog pažinti save, rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Dailės terapija labai veiksminga gydant depresiją, žmonėms, kurie patiria nerimą ar panikos priepuolius, yra varginami stiprių baimių. Kiekvienas sveikatos sutrikimas turi priežastis. Medikamentinis gydymas, neretai, gali slopinti ligos simptomus, tačiau nepašalina psichinės ligos priežasties. Dailės terapijos dėka, leidęs sau spontaniškai kurti, žmogus gali pažinti vidinius procesus, kurie, dažnu atveju, ir yra sveikatos sutrikimo priežastys. Dailės terapijos produktas – piešinys, lipdinys, instaliacija ar pan. – yra tiltas tarp pasąmonės ir sąmonės. Dailės terapija gali būti naudinga ir organizacijoms, pvz.: komandos formavimui, įmonės psichologinio klimato gerinimui. Tiek vaikai, tiek suaugusieji dailės terapijos sesijose reflektuodami apie savo kūrinį, geba spręsti emocinius konfliktus: išmoksta atpažinti savo jausmus, įvardinti, mokytis tinkamai juos reikšti. Išmoksta atpažinti įtampas, kylančias dėl kai kurių socialinių poreikių nepatenkinimo, ieško sprendimų.

Dailės terapijos sesijos turi aiškią struktūrą. Pradžioje vyksta atsipalaidavimas. Tai gali būti trumpas pokalbis, žaidybinis elementas, ar visiškai intuityvus, laisvas „keverzojimas“ ar dažų dėmių liejimas, žaidimas smėliu ar kitomis priemonėmis. Sesijos pradžia priklauso nuo to, koks klientas ateina, kokia jo būsena, koks yra susitikimo tikslas, grupinė sesija ar individuali. Vėliau vyksta kūrybinis procesas, kuris parenkamas pagal klientą ar klientų grupę ir jų vidinius poreikius. Neretai mes bijome pabandyti kažką naujodėl to, kad Vienaip vyksta procesas, jei tai yra grupinė terapija, ir nežinome kaip kas vyksta. Gal galite trumpai įvar- kitaip, jei tai – asmeninė terapinė sesija. Po kūrybinio dinti, kaip vyksta dailės terapijos sesija? proceso, piešimo ar lipdymo, visuomet vyksta refleksija


uskaitė / Instagram.com/liucijakazphotography formą. Tarkim, jei ateina vaikas, turintis raidos sutrikimus ar kenčiantis nuo stiprios emocinės traumos, tuomet jam taikoma terapija įgauna specifiškumą ir tokiu atveju naudingiausia yra asmeninė terapija. Kadangi dailės terapijos procese visuomet iškyla ir pasitikėjimo, saugumo aspektas, kai kurie suaugusieji renkasi asmeninę terapiją. Grupinė terapija yra vertinga tuo, kad refleksijoje apie kūrybinį produktą kalba ne tik autorius, bet ir kiti grupės nariai. Jie išsako kaip juos paliečia tai, ką mato, kokie jausmai, mintys ar asociacijos kyla jiems. Šios įžvalgos gali būti vertingos visai grupei. Ar gali rinktis dailės terapiją žmogus, kuris nemoka piešti?

– kūrybinio produkto aptarimas. Klientas laisvai renkasi vaizdavimo priemones. Jis gali piešti spalvotais pieštukais, aliejinėmis kreidelėmis, pastelėmis, guašu ir pan. Gali rinktis molį ar kitas kūrybai tinkamas priemones, kurių gausu erdvėje, kur vyksta dailės terapija. Kaip žmogus pasirenka dailės terapijos formą: lankyti individualias sesijas ar grupinę terapiją? Dažnai pats žmogus žino, ko jis nori. Kartais, išklausius jo situaciją ir poreikius, pasiūlau naudingesnę terapijos

Šis klausimas aktualus daugeliui. „Nemokėjimas“ piešti dailės terapijoje yra privalumas. Mes kiekvienas buvome vaikas. Paklauskite bet kurio vaiko iki šešerių metų, ar jis moka piešti. Neabejoju, kiekvienas atsakys „moku”. Tad šis ankstyvasis mokėjimas niekur nedingęs. Dailės terapija nėra veikla skirta dailininkams. Kur kas svarbiau spontaniškumas, simbolizmas, atsitiktiniai potėpiai nei teisingas akademinis piešimas. Kai žmogus piešia spontaniškai, kai „paleidžia ranką”, randasi tie vaizdiniai, kuriuos žmogus nešiojasi savyje kaip pasąmonės turinius, kuriuos žodžiais išsakyti ne visada paprasta, kur kas lengviau perteikti vaizdais, linijomis, spalvomis. Dailės terapijoje svarbus yra pats procesas. Esu dirbusi su garbingo amžiaus klientais, kurie teigė, jog teptuko rankose nelaikė virš 40 metų. Ir jiems puikiai pavykdavo. Kur gali vykti dailės terapijos sesijos? Ar galima dailės terapeutą pasikviesti pas save?

61


62

Aš su klientais dirbu tam pritaikytoje studijoje. Tai erdvė, kur nereikia nerimauti, kad ką nors sugadinsi. Klientas neturi išgyventi nerimo: „ištepiau stalą”, “priliejau ant grindų”. Ypač tai aktualu dirbant su vaikais.. Dailės terapijos procese netyčinis spontaniškumas jokiu būdu nėra stabdomas. Būna, kad vaikui išsilieja stiklinė su paruoštais procesui skystais dažais. Ant grindų išsilieja dėmė. Tai išprovokuoja jį kūrybiniam procesui (stebėti kaip maišosi spalvos ir pan.), o gal patikrinti ribas: ar jo netinkamas elgesys gali būti priimtas ir kaip priimtas. Žinoma, pradžioje vaikai, ypač turintys elgesio sunkumų, informuojami, jog kūrybinio proceso metu

negalima nieko laužyti, gadinti. Jei tai grupinė terapija, privalu saugoti kito vaiko erdvę, negalima vienas kito liesti (užgauti), privalu saugoti kito vaiko kūrinį. Dailės terapijos sesijas tenka vesti ir klientų erdvėje. Kviečia pravesti terapinius užsiėmimus sveikatos stiprinimo stovyklose, kurias organizuoja Visuomenės sveikatos biurai, Lietuvos sveikuolių sąjunga. Taip pat dailės terapijos paslaugas gali gauti kai kurių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir ligoninių pacientai. Laikas nuo laiko vedu teorinius-patyriminius seminarus pedagogams. Kartais dailės terapiją renkasi inovatyvios įmonės, norinčios suteikti savo darbuotojams emocinę

Nuotraukų autorė: Liucija Kazlauskaitė / Instagram.com/liucijakazphotography


63

atgaivą, netipinę atsipalaidavimo formą. Šiuo metu generuojame mintį apie dailės terapijos stovyklą suaugusiems labai įspūdingoje vietoje – Wadi Rum dykumoje Jordanijoje. Papasakokite plačiau, kokia tai bus stovykla ir kam ji skirta? Tai stovykla, kurioje derinsime dailės terapiją ir nuostabios šalies pažinimą. Neretai, žmonės įsisukę į savo pareigų, atsakomybių, įsipareigojimų, socialinių vaidmenų rutiną, pamiršta patį svarbiausią veikėją – save. Tad šioje stovykloje kiekvienas atsitrauks nuo savo įsipareigojimų tai bus laikas tik sau, su savimi, dėl savęs. Su bičiule Irma Trečiokiene, kuri yra įsimylėjusi Jordaniją, esame numatę, jog keturias dienas skirsime dailės terapijos patyriminėms sesijoms, kurios, kaip jau minėjau, vyks Wadi Rum dykumoje, autentiškoje stovyklavietėje, užsiglaudusioje kanjone. Keturias dienas, stovyklauti atvykę moterys ir vyrai, bus toli nuo civilizacijos teikiamo šurmulio. Tai bus visiškas atsiskyrimas. Būsime ten mes, stovyklos dalyviai ir du beduinai, kurie rūpinsis mūsų maistu ir kitais poreikiais. Kartą per dieną vyks dailės terapijos sesijos su visa būdinga struktūra. Temos stovyklai bus parengtos iš anksto, tačiau, neišvengiamai, bus dirbama ir su terapijos procese iškilusiais klausimais klientams, su ta „medžiaga”, kurią atsineš kiekvienas. Gyvenant dykumoje vyks ne tik dailės terapijos sesijos. Ritualizuosime visą dalyvių dieną nuo pat atsikėlimo: eisime pasitikti saulę, kuri net kyla iš už kalnų, mankštinsimės, medituosime, vakarais palydėsime saulę, mėgausimės dykumos teikiama nakties vėsa ir tyla po žvaigždėtu dangumi. Dykumoje stovyklos dalyviai turės du pažintinius turus. Esant Jordanijoje nedovanotina būtų neaplankyti paslaptingosios Petros. Tad dieną praleisime ten, kopinėdami ir apžiūrinėdami išlikusias uolose iškaltas šventyklas. Okelionės pabaigoje būtinai pasitikrinsime, kaip palengvėjome patys, palikę savo „vidines šiukš-

les”: nuoskaudas, pyktį, susierzinimus, nutylėjimus, nepasitenkinimus – plūduriuosime Negyvojoje jūroje. Galiausiai, tokie išlengvėję, švarūs tiek kūnu, tiek siela aplankysime šventąjį Nebo kalną. Susidomėję galimybe atlikti asmeninę jausmų bei minčių „reviziją”, apsikuopti, išlengvinti save nuo išgyventų ir nešiojamų neigiamų patirčių, bei norintys pažinti įstabų kraštą, apie šią stovyklą daugiau informacijos gali rasti čia: http://konepametus.blogspot. com/


64

gyvenimo

Profile for Gurmanai

Gyvenimo gurmanai Nr. 11  

Teatras... Filmas... Fotografija... Dailė... Menas, kuris turtina sielas, pamaitina, pripildo įvairiausių emocijų, palieka ryškius prisimini...

Gyvenimo gurmanai Nr. 11  

Teatras... Filmas... Fotografija... Dailė... Menas, kuris turtina sielas, pamaitina, pripildo įvairiausių emocijų, palieka ryškius prisimini...

Profile for doweba