Page 1

1

gyvenimo


Apie ką šis numeris: 6 - Kas yra Zero Waste? 12 - Laukiniai augalai mūsų virtuvėse 20 - Kai mažiau reiškia daugiau 24 - Kaip išmesti mažiau maisto? 30 - Reset Shop - aplinkai draugiški produktai 44 - Liko maisto? 48 - Kaip sunaudoti nenaudojamus? 54 - Kuba (libre) 58 - Tvari mada 60 - Valgomos gėlės ir Gruzijos prieskoniai


Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Aušra iš Low Carb Lietuva Daiva Bartušienė Ieva iš Išbandžiau.lt Kristina Foktienė Kūmutės virtuvė Skanios Bajalių istorijos Odeta iš Samčio užrašai

Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.


4

SVEIKI, gyvenimo gurmanai

Tvarus vartojimas. Kiek daug gyvenime švaistome... laiko, produktų, minčių ir

savo patyrimų. Gyvenimo gurmanai pasinėrė į „zero waste“ (tvaraus vartojimo) pasaulį ir pabandė jo paieškoti visuose gyvenimo scenarijuose. Atradome labai daug, pabandėme ne ką mažiau ir esame pasiruošę garsiai sušukti, kad... nešvaistant nei laiko, nei produktų galima mėgautis

gurmaniško gyvenimo atradimais!


5

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!


6


7

Kas yra

Zero Waste? Gurmanai pasidomėjo antriniu daiktų panaudojimu. Visas šis numeris skirtas nešvaistymui. O kaip gali prisidėti tu?


8

0W koncepcija numato ne tik neperdirbamo plastiko atsisakymo ar šiukšlių rūšiavimo būtinybę. Skatinant nepirkti naujų daiktų, atsigręžiama į tuos, kurie jau yra namuose ir kaip juos galima prikelti antram gyvenimui. Interneto platybėse yra galybė kūrybiškų ir dalykiškų idėjų, gyvenimo gurmanų komandos nariai dalinasi savo atradimais.

Kepimo popierius Jei dar nenaudojate daugkartinių silikono kilimėlių, ant kurių galima ne tik kočioti, bet ir kepti, turbūt naudojate kepimo popierių. Jis yra dengtas itin plonu silikono sluoksniu, tad ne tik leidžia kepiniams neprilipti prie jo kepant, bet ir nepraleidžia jokių skysčių. Perkant gėles turguje galima atsinešti savo dėžutę ir prašyti, kad perkamas gėles iškarto išimtų iš vazonų. Lai jie lieka augintojui, panaudosiančiam jį gėlių auginimui kitais metais, o mums nebereikės rūpintis Renata siūlo jums dvi labai praktiškas, daž- plastiko atliekomis. nuose namuose esančias medžiagas, pavers- Iš naudoto kepimo popieriaus galima daryti įvaiti indais augalams. riausių formų “indus” gėlėms.


9

Sena vonios lentynėlė Kuo ne puikus laikiklis gėlėms? Netiks standartiniams plastikiniams vazonams, bet jei formuosite kompozicijas popieriuje - puikiai priderinsite.

Prieskonių karutis. Šiltuoju metų sezonu dažnai leidžiame laiką kieme, mėgaudamiesi grilio patiekalais. Dažnai perkame prieskonines žoleles, kurių nesuvalgome, vėliau laikome stiklinėse ant palangės, kol galiausiai atsisveikiname, išmesdami į kompostinę. Išeitis yra, ypač jei jūsų karutis įskilo ir jis atrodo nebenaudotinas. Dugne padarius drenažą ir pripylus kompostinės žemės, pasodinkite įvairių prieskoninių žolelių - šalavijų, raudonėlių, rozmarino, baziliko, laiškinio česnako ar kalendros, pasėkite krapų. Ragaujant ant žarijų keptus gardumynus, karutį galima atvežti prie stalo, kad kiekvienas valgytojas pasiskintų jam patinkančių prieskonių ir tik tiek, kiek suvalgys vienu kartu.


10

Dovilė siūlo antram gyvenimui prikelti stiklą! Jeigu namie gausu nebenaudotinų butelių, stiklainių, stiklinių ar vazelių, dekoruokite juos, dažykite, klijuokite, spalvinkite arba tiesiog... paverskite naktine lempute, baidančia net pikčiausius baubus!

Čia NIEKO ypatingo nereikia!!! Tik žalsvo ar tamsesnio stiklinio butelio, nuo alyvuogių aliejaus :) ir mažų lempučių, kurios susitalpina butelyje. Tiesa dažnai jos gi būna su elementais, jie patogioje dėžutėje, kuri dailiai prilips su dvipuse lipnia juosta. Apšvieskite blausia šviesa vaikų kambarius, papuoškite savo namų vidaus terasas arba tiesiog langų palanges. Daugiau šviesos - daugiau gyvenimo!


11 Stiklui tinkantys purškiami dažai, gali būti beveik bekvapiai, vandens pagrindu, įvairių spalvų. Čia dalinuosi eksperimentu su trijų spalvų vazomis, kurioms nuspalvinti panaudotos visos tos pačios spalvos: balta, auksinė, pilka. Pilka spalva padengiame visą stiklinį butelį. Vieną šoną “pašildome” auksinės spalvos dulksna, kitą baltos rūku.

Auksine spalva padengiame visą stiklinį butelį, išdžiūvus pirmam sluoksniui šiek tiek padengiame pilka dulksna, kuri suteikia aukso spalvai rafinuoto sendinto efekto.

Balta spalva padengiame visą stiklinį butelį, išdžiūvus pirmam sluoksniui šiek tiek pablizginame šonus aukso spalva, iš toli užpurškiame pilkos dulksnos.


12

Mes vis tolstame nuo Gamtos, pasiteisindami laiko stoka, valgydami šlamštmaistį, leisdami galybes pinigų maisto papildams ir vitaminams, nors tereikia apsidairyti aplink - Gamtoje yra viskas, ko mums reikia. Ypač dosni ji yra pavasarį, nuo ankstyviausių pušų pumpurų, beržų/klevų sulos iki dygstančių žaliųjų gardumynų. Smagu, kad reabilituojami laukiniai augalai, daugybę metų vadinti tik piktžolėmis. Žliugė, garšva, dilgėlė, kiaulpienė - tik maža dalis to, ką Gamta mums gausiai dovanoja, tereikia rasti atokesnį nuo kelių ir miestų mišką ar pievą. Siūlome kelis pavasarinių žalumynų receptus.

Laukiniai aug


galai mūsų virtuvėse

13


14

Fermentuoti apynių ūgliai Apyniai - drėgmę mėgstantys augalai, tad daugiausiai jų rasite paupiuose ar paežerėse. Ūgliai fermentacijai (dar kitaip rauginimui) tinkamiausi jauni, ne aukštesni, nei 10 centimetrų. Tai nuostabaus skonio užkandis, ragaujamas jau įpusėjus vasarai, bet dažniausiai išlaikomas iki žiemos, kai trūksta žalios spalvos ir probiotikų.

Nupjauti ūgliai perplaunami po šalto vandens srove, jie kimba prie pirštų, bet neišsigąskite, kibimas fermentacijos metu dings. Patogiausia fermentuoti stikliniuose induose, kuriuos galima uždengti orui laidžiais dangteliais, oras yra būtina fermentacijos proceso dalis. Ūgliai sudedami į indą, šis sklidinai užpilamas vandeniu, kuris išpilamas į matavimo indą. Tokiu būdu paskaičiuojama kiek reikės druskos. 1 litrui vandens reikia 1 valg. š. rupios, nejoduotos druskos. Druska, lėtai maišant, ištirpinama vandenyje ir gautu tirpalu užpilami apynių ūgliai stiklainyje. Dengiama (neužsukama hermetiškai) dangteliu ir stiklainis dedamas į tamsią, vėsią namų vietą. Labiausiai tinka rūsys, bet jei tokio neturite, tiks ir tamsiausia spintelė. Įrūgę ūgliai valgomi kaip savarankiškas užkandis, jais kabinamos užtepėlės, gardinamos sriubos ir salotos.


15


16


Dilgėlių sriuba Kai kam tai dar egzotiškai skambantis sriubos pavadinimas, nors tai tik naujai atrasta sena. Dilgėles, žinoma, reikia rinkti tik jaunutes, kol jos dar nekandžioja. Po dilgėlių prasideda rūgštynių sezonas, labai panašiai verdama ir jų sriuba. Dilgėlė neturi intensyvaus skonio, tik savitą kvapą, todėl sriubai reikia kelių ryškesnių skonių. Juos galima išgauti rūgšties pagalba, tam labai tinka citrinos sultys ar obuolių actas. 1 kg jautienos krūtinės su kaulu (galima keisti paukštienos dalimis su kaulais) 1-2 vidutinių morkų 1 st. baltųjų ryžių 3-4 saujų šviežių dilgėlių lapelių 50 g sviesto 6 kiaušinių 1 citrinos sulčių arba 4 valg. š. obuolių acto Druskos, maltų baltųjų pipirų ir džiovintų krapų (galima naudoti šviežius ar šaldytus) Skinamos šviežios dilgėlės, jos turėtų būti ne didesnės nei 6 cm. Jos suberiamos į koštuvą ir perplaunamos šaltu vandeniu bei žirklėmis sukarpomos į mažesnius gabaliukus. Į 5 l puodą pilama 4 l vandens ir dedama mėsa, kaičiama ugnis ir paliekama virti apie 40 min. Užvirus sukyla putos – jos nugriebiamos. Verdant mėsai, pasiruošiami likę produktai. Keptuvėje išlydomas sviestas ir jame apkepinamos dilgėlės, paliekama atvėsti. Į nedidelį puodą sudedami kiaušiniai ir verdami apie 7-8 min. nuo užvirimo, tuomet užpilami šaltu vandeniu. Morkos sutarkuojamos šiaudeliais. Po 40 min. virimo, mėsa traukiama į lėkštę, į sultinį suberiami ryžiai, ugnis sumažinama iki minimaliausios. Jiems verdant, mėsa suplėšoma plonomis juostelėmis ir grąžinama į puodą. Sudedamos morkos, dilgėlės, druska, krapai ir pipirai. Nulupami virti kiaušiniai ir stambia tarka įtarkuojami į sriubą, supilamos citrinos sultys ar actas, viską gerai permaišoma, dengiamas dangtis, išjungiama ugnis ir paliekama subręsti 10-15 min. Tiekiama su mėgstama duona ar be jos.

17


18

Garšvų ir kiškiakopūstlapių kokteilis Šios dvi žolelės sudygsta panašiu metu, tik kiškio kopūstai dar ir sužydi. Žaliems kokteiliams tinka jauni garšvos lapeliai be kotų, tuo tarpo kiškio kopūstai vartojami su stiebu ir žiedu. Šis kokteilis patiks vertinantiems natūralius skonius, ir jei viena garšva yra prėska, duete su rūgščiu kiškio kopūstu taps labai gardžia.

1 kokteiliui reikia: saujos garšvos lapų saujos kiškio kopūstų 100 ml vandens Jei būtinas skonis - galima gardinti šaukšteliu medaus Lapai perplaunami, sudedami į trintuvą ar plakiklio indą, supilamas vanduo, medus (jei naudojamas), plakama, kol lapeliai pilnai susitrina. Labai svarbu šio kokteilio negerti kaip gėrimo, specialistai rekomenduoja tokius vitaminų užtaisus gurkšnoti po gurkšnį, išskaidant 200 ml į 10 porcijų per 12 valandų. Taip pat rekomenduojama negaminti didelio kokteilio kiekio, arba gaminti tai dienai, arba, pagaminus daugiau, užšaldyti šaldiklyje.


19


20

Kai maž Tema, į kurią šį kartą yra įvilktas visas „Gyvenimo gurmanų“ numeris vienu metu ir labai sudėtinga, ir labai paprasta. Zero waste tema man atrodo sudėtinga, todėl, kad šiuo metu tai yra bene labiausiaitrendinė tema tiek viešoje erdvėje, tiek privačiuose susiėjimuose. Atsakingas vartojimas yra tapęs ir kasdieniniu buitiniu moralu, ir didaktine politine filosofija. Apie atsakingą vartojimą visko labai daug prirašyta ir neabejotinai dar daugiau prikalbėta. Todėl surasti naujus skambesius žodžiams kalbėjimui apie šią temą nėra lengva, nes nuolat apima jausmas, kad kažkur visa tai jau girdėta, kažkur apie tai jau rašyta. Tačiau kita vertus, šia tema ir labai paprasta kalbėti, nes man visada gurmaniškas gyvenimas buvo būtent apie tai, kad mažiau visada yra daugiau. Man atrodo, kad tikro gurmano gyvenimas yra labiau nei kitų saikingas, nes jame daugelis dalykų matuojami ne kiekybe, bet kokybe.


žiau reiškia daugiau Tikram gurmanui nuosaikumas yra svarbiausias matas visame tame, ką jis daro, ką jis renkasi, ką jis nori patirti ir, kuo jis gyvena. Ir visai nesvarbu, ar tai maistas,kelionės, knygos... Kalbant apie maistą ir žmonių maitinimo(si) istoriją kažkur skaičiau, kad žmogaus besotis maisto vartojimas ir švaistymas nėra vien tik, kaip dažnai, manoma, modernaus ir perteklinio pasauliovisuomenių rezultatas. Žmogus, kaip tik, gyvenantis visuomenėje, kurioje maisto yra tiek, kad nebereikia apie jį nuolat galvoti ir atiduoti visas jėgas tam, kad jo gautum (bet tam tikra prasme turbūt reikia), turėtų senai būti pamiršęs persivalgymopraktikas. Rinkėjams ir medžiotojams prieš daugybę tūkstančių metų buvo būdinga ir net, sakoma, būtina persivalgyti, nes niekas nebuvo tikras, ar rytoj medžioklė bus taip pat sėkminga ir, ar pavyks prisirinkti sveikų bei sultingų uogų. Žinoma, pavalgyti už dvi dienas, skamba vie-

nodai juokingai ir šiandien, ir skambėjo turbūt tada, tačiau didžiausias mąstymo ir elgsenos skirtumas yra tas, kad žmonės anuomet negalėjo sau leisti maisto švaistyti taip, kaip mes tai darome šiandien. Kitaip tariant jo stoka ir trumpas vartojimo laikas buvo pagrindiniai dalykai, kurie skatino ieškoti būdų, kaip žmonės galėtų ilgiau išlaikyti sumedžiotą mėsą ir surinktas gamtos gėrybes. Istorija rodo, kad vienas ryškiausių kognityvių šuolių žmonijoje įvyko būtent tada, kai žmonės atrado būdą, kaip maistą apdorotitermiškai: sušaldyti ir vėl atšildyti, kepti ant ugnies, džiovinti, konservuoti ir t.t. Tai greičiausiai būtų galima pavadinti ir zero wastestrategija šiandienine prasme, kai bet kokius likučius galime sėkmingai panaudoti sukurdami kažką naujo. Tada išmokus termiškai apdoroti maistą buvo galima ne tik ilgiau išlaikyti jo likučius, bet ir daugiau laiko ilsėtis tarp maisto paieškų.

21


22

Šiandien manyčiau esminis skirtumas yra tas, kad mes turime labai daug pigaus ir nekokybiško maisto, greito paruošimo pusgaminių, ir jau savaime nebetinkančio antram panaudojimui produktų. Taip pat mes turime daugybę įvairių, kartais daugiau, kartais mažiau, mokslu pagrįstų teorijų apie tai, kas yra sveika, o kas yra ne. O viena tokių skelbia, kad antrą kartą to paties maisto geriau nešildyti ir nevalgyti, nes jis jau nebėra toks vertingas ir skanus. Taigi, turime kelią arba mažiau gaminti, arba daugiau švaistyti. Tačiau tikras gurmanas nesirenka nė vieno iš šių kelių. Jeigu jis tikras, jis greičiausiai turi nesvyruojančią meilę ir tvirtą pagarbą maistui. Jam svarbu ne tik skonis, bet taip pat forma, pojūtis ir reginys, kurių, labiau nei bet ko kito, jokiu būdu niekas nenorėtų atsisakyti, iššvaistyti ir išmesti. Todėl manau sutiksite, kad nuostabu yra tada, kai žmogus sugeba iš mažai patirti daug. Ir nors mūsų maitinimosi įpročiai bei mėgavimasis maistunuolat kinta, dažnai tenka

labai pasistengti kuo daugiau išlaikyti nuoširdžios tolerancijos žmonių suvokimui apie maisto gausybę. Negali iš žmogaus tikėtis to, ko jis neturi, arba, laukti sąmoningumo tame, ko jis nesupranta. Tačiau siekti to - visada būtina. Prie stalo geriau dėl to nesipykti ir labai džiugu, kai galima plika akimi pastebėti, kaip mūsų sąmonė vis dažniau intuityviai renkasi zero waste gyvenimo filosofiją. Dar gražiau, kai tai tampa ne tik mąstymo maniera, bet ir kasdieninės praktikos dalimi. Todėl aš niekada nepaliauju atsispirti žavesiui tų, kurie moka, o gal greičiau turi kažkokį vidinį jausmą, gyventi taip, kad aplink juos kiti esantys nejaustų jokio perteklinio buvimo. Ir čia jau kalbu ne tik apie maistą, bet apskritai apie mūsų santykius, bendravimo/kalbėjimo būdą, daiktų turėjimą, išorinį atrodymą bei visa kita... Mokykimes ir padėkime vieni kitiems išmokti ne tik maisto nešvaistyti, bet ir vieni kitų laiko, emocijų, jausmų... Su meile, Daiva


23


24


Kaip išmesti mažiau maisto? Pamenu kartą šmaikščiame Instagramo profilyje pavadinimu „Betches“, perskaičiau juokingą citatą: “Šiandien nusipirkau kininį kopūstą. Kažin iš karto išmesti ar po savaitės?” Juokinga, bet su daržovėmis kažkodėl taip būna. Jeigu kopūsto nesusitarkuoji išanksto, jis taip ir lieka visa galva stalčiuje arba lekia visa galva į šiukšliadėžę. Tiesiog per daug darbo jį pasiruošti, kai norisi valgyti. Kartais tenka su pavydu žiūrėti kaip JAV maisto rinkoje yra jau į spagečius susmulkintų cukinijų, o Danijoje į ryžius sutarkuotų žiedinių kopūstų. Žinoma, už paruoštus produktus reikia mokėti daugiau ir nebūtinai reiškia, kad daržovę suvalgysime. Žinia, kad ten, kur tokių ruošiniųdar nėra, reikia pasiruošti maistą išanksto patiems. Tai viena iš išeičių išmesti mažiau maisto. Jeigu šaldytuve bus gero maisto, tai ir valgysime gerai, sakoma kitame motyvaciniame šūkyje. Lowcarb gyvenimo būdui nėra svetima mintis taupyti maistą. Juk lowcarb maistas yra brangus. Duonos, kuriai sunaudoju brangius specializuotose parduotuvėse pirktus produktus bei nuo 6 iki 8 kiaušinių, niekados net lupenos neišmetu. Būtų iš tiesų neprotinga ir neekonomiška. Norvegiškose Lowcarb knygose ir maisto planuose visada vyrauja terminas „matrester“, kuris reiškia maisto liekanos nuo pietų ar vakarėlių. Juos lowcarbistai dedasi į dėžutes, nešasi į darbą ir valgo. Maisto planuose kitos dienos priešpiečiai paprastai yra tai kas liko nuo vakarykščios dienos pietų: mėsos gabalėliai, kotletai, salotos, duona. Tačiau viskas tuo nesibaigia, apie maistą norint jį vartoti protingai reikia visada mąstyti.

Viena norvegė žurnalistė vardu Lisbet Jensen iš aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančio žurnalo „Iform“ atliko eksperimentą. Ji pažiūrėjo kiek maisto išmeta ir padarė išvadą, kad jos šiukšliadėžė yra sveikesnė negu ji pati. Jos sąraše atsirado suvytę salotos, ekologiškas paštetas, sugliaumėję rūkytos lašišos gabalėliai, minkštos slyvos, suvytę morkos, pusė skardinės apdžiūvusio tuno vandenyje, susiraukšlėję obuoliai. Pirmą savaitę ji išmetė produktų už 127 kronų, o trečią savaitę ji išmetė produktų už 0 kronų, t.y. neišmetė nieko. Ji taip pat apskaičiavo kiek kalorijų ji išmetė. Pasirodo - 2900. Už tiek suaugusi moteris būtų galėjusi prasimaitinti visą dieną ir pusę kitos. Žurnalistė Lisbet priėjo prie išvados, kad žmonės išmeta maistą, nes kartais tingi, yra užimti, neplanuoja valgių ir neturi fantazijos ar motyvacijos ką pasigaminti iš jau turimų atsargų. Pasikonsultavusi su eksperte Selina Juul ji pradėjo akylai stebėti kas vyksta jos virtuvėje ir šiukšliadėžėje. Galiausiai iš kopūstlapių ir graužtukų ji išsivirė sultinį. Kaip minėjau, žurnalistė susisiekė su Danijos aktyviste Selina Juul, kuri yra tikrai įdomi asmenybė. Rusijoje gimusi Selina patyrė tuščias Rusijos parduotuves apie kurias net ir mes Lietuvoje esame girdėję. Atvykusi į Daniją Selina buvo nustebinta maisto gausa parduotuvėse ir tuo, kad danai išmeta tiek daug maisto. Ji Danijoje įkūrė organizaciją pavadinimu „Stop Wasting Food“ (daniškai „Stop SpildAfMad“) lietuviškai „Nustok mesti maistą“. Per savo veiklą ji pasiekė tikrai nemažai. Dėka jos nuo 2001 iki 2005 metų Danija nacionaliniu mastu sumažino

25


26

maisto išmetimą 25 procentais. Ji teigia, kad 1/3 pasaulyje pagaminto maisto yra užauginama ne kam kitam, bet šiukšliadėžėms. Iš Selinos, pasirodančios ant scenos su žalsva prijuoste, interviu ima CNN, BBC ir National Geographic. Visi sužavėti, kad jai pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų. Internete galite rasti Selinos Juul interviu ir jos TED kalbų. Ji tikrai sugeba įtikinti, kad mesti maistą yra neprotinga. Visų pirma ji sako, jog nereikia galvoti apie badaujančius vaikus Afrikoje ar klimato kaitą, reikia galvoti, kad mesdami maistą mes gaištame savo laiką ir metame savo pinigus. Ji teigia, kad per metus vidutiniai Europos namai išmeta apie 900 eurų ir 20 valandų iš savo gyvenimo tam, kad pramaitintų savo šiukšliadėžes.

Jos patarimai paprasti: atėję į virtuvę naudokite tai ką jau ten turite, išmintingai planuokite, išmintingai pirkite, išmintingai gaminkite maistą, išmintingai išsaugokite maistą vėlesniam laikui, dalinkitės maistu su kitais, mylėkite savo likučius. Tai pavers pasaulį geresne ir žalesne vieta, sako ji. Žurnalistė Lisbet iš Norvegijos priėjo prie panašių išvadų. Ji sako, kad yra labai svarbu susiplanuoti ką valgys ateinančią savaitę ir dažniau prisiminti šaldiklį, kur galima išsaugoti nesuvalgytus pietus. Ji taip pat suprato, kad suvalgyti likučius nėra išeitis. Po savaitės tokio likučių naikinimo žurnalistė priaugo mažiausiai kilogramą. Skrandžio į konteinerį kai jis pilnas nenuneši, o persivalgymas yra nesveikiausias būdas kovojant su maisto išmetimu.


27


28


Tailandietiška sriuba Šeštadienio rytas. Atsidarau šaldytuvą, o ten šiandien besibaigiančio galiojimo jautienos faršas ir jau apipjaustyta raudona paprika, kuri nors ir buvo brangiausia pirkta daržovė tą dieną, buvo su suminkštėjusiu šonu, kurio parduotuvėje nepastebėjau ir kurį reikėjo namuose išpjauti ir išmesti. Sugalvoju, kad po pusryčių iš šių produktų pasigaminsiu Tailandietišką sriubą. Visada geriau jaučiuosi, kai maistas kitam valgymui jau stovi paruoštas. Tada nepersivalgau ir nesunaikinu per daug papildomo maisto. O likusias porcijas supilstau į panaudotus grietinės indelius ir padedu į šaldiklį.

400 g faršo 1 svogūnas 1 paprika 1 čili pipiras 2 arb.š. kario 1 indelis grietinės 1 skardinė kokosų pieno 100 ml vandens 2 arb.š. raudonos kario pastos 2 valg.š. veršienos sultinio 3 arb.š. ciberžolės 1 laimas Druskos, pipirų Šviežios kalendros (pasirinktinai)

Faršas pakepinamas su sviestu ir svogūnu, paprika, čiliu ir kariu. Viskas supilama į sriubai skirtą puodą. Sudedama greitinė, supilamas kokosų pienas. Viskas išmaišoma. Įpilama vandens jeigu sriuba per tiršta. Sudedama kario pasta, sultinys, ciberžolė, laimo sultys. Sriuba verdama 10-15 minučių. Pagardinama druska ir pipirais.

29


30

Reset Shop - aplink

Daugybė parduotu arba ku naujus na interneto pla

Orientuoto prekes parduotuvė o šiandien kalb iniciatyv jaunus žm įkūrusius aplinka produk internetinę pa Reset Sh www.resets


kai draugiški produktai

uvių kraustosi uria amus atybėse.

os į 0W ės – ne išimtis, biname du vius, mones, ai draugiškų ktų arduotuvę hop shop.lt

31


32

Kokia buvo jūsų pirma pažintis su 0W?

buvo vaizduojamos dvi dirbančios moterys, kurios tiesiogine to žodžio prasme vaikšto ant šiukšlių kalnų. Būtent ta nuotrauka mane labai paveikė ir padėjo pamatyti, kokį pėdsaką žmonės palieka. Nuo to laiko pradėjau domėtis žmonijos paliekamu pėdsaku, skaityti daugiau straipsnių apie tai, bei pamažu keisti savo gyvenimą pats. Taip besidomint ir Zero Waste ideologija kažkokiame straipsnyje pasipainiojo ir tada supratau, jog tai gan didelis judėjimas, kuris atrodo visą laiką iki tol buvo kažkur pasislėpęs.

Miglė: Nuo pat mažens buvau linkusi kaupti ir rinkti plastikines ar stiklines pakuotes, kai pabaigdavau kokią kūno priežiūros priemonę ar saldainių dėžutę. Mama vadino mane „kaupike“, o aš vis sakydavau „tai panaudosiu kažkur“, tad tas kertinis pernaudojimo principas su manimi jau tikrai seniai. Rimtesni ir labiau apmąstyti sprendimai atėjo maždaug prieš porą metų, kai pradėjau studijuoti su gamta susijusius mokslus ir gilintis į tai, kokią įtaką žmonija daro planetai ir daugiausiai informacijos radau (ir randu Kuo jums 0W idėjos pasirodė patrauklios? dabar) Facebook grupėje „Zero Waste Lietuva“. Miglė: Tuo, kad nereikia pirkti! :D Mane labai sužaArvydas: Viskas prasidėjo prieš kiek daugiau nei vėjo kūrybiškumas žmonių, kurie sugalvoja būdų semetus, kuomet dalyvavau Romualdo Požerskio fo- nus drabužius paversti kilimais, cd diskus panaudoja tografijos parodoje „Paslaptingas Bangladešas“. Ban- sodo saugojimui nuo paukščių ar perdegusiose lemgladešas yra viena skurdžiausių ir viena labiausiai putėse sodina gėles. Na ir žinoma tai, kad su tokiu užterštų pasaulio valstybių. Vienoje nuotraukoje kūrybiškumu yra saugojama gamta. Galbūt kaip lie-


tuvė jaučiuosi labai artima mūsų gamtai, miškams, įpročius. pievoms ir pelkėms, randu ten poilsį kiekvienu metų laiku ir semiuosi ramybės bei įkvėpimo, todėl jausti, Gal pradžioje keistai skambėję idėjos dabar jau kad mano, kaip vartotojos, sprendimai žengia koja yra tapę jūsų gyvenimo būdu? kojon su gamtos kvėpavimu - suteikia ramybę pačiai. Miglė: Tiesą sakant taip, viena iš tokių būtų pirkimas Arvydas: Pagrindinė priežastis kodėl Zero Waste „second hand“ - panaudotų drabužių parduotuvėse. mane sužavėjo, tai tikriausiai, kaip ir visiems - tuo, Būdama mažesnė eidavau ten ir su mama, bet prieš jog žmonės stengiasi gyventi kuo draugiškesnį aplin- klasiokus kažkaip vis tiek toks nesmagumas būdavo, kai gyvenimą. Gyvenimas be atliekų yra siekiamybė, tikrai nesupratau to kaip protingo sprendimo tuotačiau net jei tai ir įmanoma, tą labai sunku pasiekti, met. Bet dabar tai vienas smagiausių mano užsiėmibet žmonės vis tiek stengiasi. Tame pasimato ir kita mų! Tiesa, į fizines parduotuves užsuku vis rečiau, o patraukli šios ideologijos pusė – žmonės turi labai daugiausiai savo apdarų randu Vinted programėlėje didelį atsakomybės jausmą tiek dėl savęs, tiek dėl telefone, kurioje nešiotus ar nebetinkamus drabukitų. Mes Lietuvoje gyvename labai gerą gyvenimą, žius galima ne tik pirkti, bet ir parduoti bei mainyti. pas mus aplinka pakankamai gerai sutvarkyta ir mes Sutaupau ir laiko, ir pinigų! nematome nei kur šiukšlės nukeliauja, nei kaip jos kaupiasi, o tokiomis sąlygomis labai lengva manyti, Arvydas: Per šiuos metus pasikeitė nemenka dalis kad viskas gerai. Kalbant apie tai – Zero Waste ide- gyvenimo būdo aspektų link labiau tvaraus gyveniologija skatina matyti platesnį vaizdą bei kritiškai mo, tačiau negaliu pasakyti, kad tos idėjos kažkada mąstyti. Tai yra svarbūs bruožai kiekvienam žmogui atrodė keistai. Tiesiog atrodė, kad taip gyvenant sau ir ši ideologija tuo man patinka, jog priverčia žmo- papildomų rūpesčių užsikrauni. Tačiau pakeitus nes susivokti ir geriau apgalvoti savo veiksmus bei tuos įpročius galiu pasakyti, kad šitas įsitikinimas

33


34

nėra visiškai tiesa. Man nepasunkėjo gyvenimas nei nešiojantis savo vandens buteliuką, nepasunkėjo ir pradėjus rūšiuot ar nešantis savo maišelį į prekybos centrą. Net kompostavimas neatrodo kaip keista idėja, nors tuo kol kas dar neužsiimu, bet man tai savaime atrodo pakankamai normalu ir kaip tik su nuostaba žiūriu į žmones, kurie pradeda raukytis išgirdę tokias idėjas.

po kriaukle jau buvo įmontuotos trys šiukšliadėžės popieriui, plastikui ir buitinėms atliekoms. Dėl to ir minėta eko paroda buvo super didelė, pilna naminių saldainių, medaus, džiovintų uogų ir grybų, zero waste prekių be plastikinės pakuotės ir panašiai. Net matėme didžiausio skinto grybo konkursą! Tikrai nebloga vieta susirinkti „tiekėjų“ kontaktus kasdieniam stalui.

Ar teko dalyvauti renginiuose 0W tematika? Jei Arvydas: Teko dalyvauti viename, kuris nebuvo taip, papasakokite įspūdžius. specifiškai orientuotas į Zero Waste, tačiau buvo orientuotas į ekologiją bei klimato problemų sprenMiglė: Kol kas artimiausias renginys 0W tematikai, dimą. Tai buvo „Climathon“ hakatonas, kelias dienas kuriame teko dalyvauti buvo Slovėnijos sostinėje, trunkantis konkursas, kurio metu žmonės suburia Liublianoje, eko produktų parodoje. Apskritai liubli- komandas ir sprendžia įvairias hakatono pateiktų aniečiai „pakvaišę“ dėl ekologijos, mieste visur gali- aspektų problemas. Hakatonuose paprastai sugenema rasti rūšiavimo konteinerių, o išsinuomavus butą ruojama labai daug šiukšlių – renginio rėmėjai dali-


na visokius niekučius, kurie ne tik kad būna įvynioti į plastiką, bet ir patys nelabai naudingi. Visada yra vaišių stalas pilnas užkandžių pakeliuose ir gėrimų skardinėse arba vienkartiniuose puodeliuose. Hakatono metu visos šiukšlinės labai greitai užsipildo ir jų turinys pradeda virsti per kraštus, tačiau „Climathon“ buvo visiškai kitoks. Gėrimai buvo laikomi stikliniuose ąsotėliuose ir pilstomi į paprastus keramikinius puodelius ar stiklines. Visi užkandžiai buvo patiekiami be įpakavimų, pagaminti vietinio restorano. Visas šio hakatono aspekto išsprendimas labai maloniai nustebino ir netgi suteikė įspūdį, kad tai gerokai prestižiškesnis renginys, nei įprastas hakatonas.

sekančius žingsnius šiame plano įgyvendinime. Originaliai planavau atidaryti parduotuvę vienas, tačiau jau jos kūrimo procese supratau, kad Miglė galėtų padaryti labai daug teigiamos įtakos šiam verslui, tad nusprendžiau būti atviras ir kurti verslą ne vienas, o pasiūlyti jai prisidėti ir vystyti šį verslą kartu. Ar lengvai randate 0W idėjos pirkėją? Ar jie labiau reiklūs, nei paprasti vartotojai?

Miglė: Tikrai matosi, jog paklausa 0W produktams auga. Žmonės tampa sąmoningesni, dažniau susimąsto, koks bus jų pėdsakas Žemėje, skiria daugiau dėmesio plastiko mažinimui ir stengiasi rinktis produktus, kurių gavyba ir transportas daro kuo maKam ir kada kilo pirma mintis apie 0W produktų žesnį poveikį aplinkai. Dėl to nedrįsčiau sakyti, kad e-parduotuvę? mūsų pirkėjai yra labiau reiklūs ar turi „ypatingų“ ar specialių norų - jie tiesiog turi standartą, kuris, Miglė: Sunku ir įvardinti, nes tokių idėjų buvo tiek mano nuomone, turėtų būti taikomas visiems versman, tiek Arvydui. Bet tikra tiesa, jog Arvydas žen- lams. gė pirmuosius žingsnius dėl jos įgyvendinimo. Labai smagu, kad savo turėtas idėjas galiu įgyvendinti šioje Arvydas: Šiaip prieš paleidžiant e-parduotuvę netuplatformoje kartu su juo. rėjau daug expectation‘u, kadangi mums ją be kuriant konkurentų pridygo kaip grybų po lietaus. Tačiau Arvydas: Pirmiausia ši mintis man kilo praėjusių pirkėjų tikrai yra, netgi smagu matyti, kaip draugai, metų vasaros pradžioje, tiesiog laisvalaikiu galvojant kurie atrodo nieko bendro su Zero Waste neturėjo, apie Zero Waste gyvenimo būdą. Supratau, jog nėra staiga pradėjo tuo domėtis, bei nusprendžia kažką nei vienos parduotuvės, kuri padėtų tokį gyvenimą nusipirkti mūsų parduotuvėje. Taip pat, pas mus apgyventi. Aš pagal profesiją esu vartotojų patyrimų siperka nemažai šios ideologijos veteranų, kurie tuo dizaineris ir mane visuomet labai domino žmonių užsiima jau eilę metų, tad paklausa tikrai yra, nepaiįpročiai. Kaskart apsipirkdamas paprastoje parduo- sant gan didelio ir gan staigiai išaugusio konkurentuvėje galėčiau rasti nemažai taisytinų dalykų, tad cingumo šioje srityje. mintis „sudizaininti“ parduotuvę, arba tiksliau pačią apsipirkimo patirtį man atrodė labai patraukli. Gal- Kuo ypatingi jūsų e-parduotuvės produktai? Kas voje gvildendamas šios parduotuvės idėją visada tu- jums asmeniškai labiausiai patinka? rėjau mintyje, kaip šį gyvenimo būdą padaryti prieinamą masėms. Kaip minėjau, dažnai žmonės raukosi Miglė: Aš ypatingai džiaugiuosi mūsų parduotuvėišgirdę apie šio gyvenimo būdo ypatumus, tačiau aš je vis didėjančiu lietuviškų prekių asortimentu. Esu manau, kad sukūrus tinkamą aplinką bei infrastruk- didelė patriotė ir jei tik yra galimybė prisidėti prie tūrą, galima suteikti žmonėms galimybę taip gyventi lietuviškos ekonomikos - būtinai taip ir elgsiuos! Atnesukuriant papildomų nepatogumų. Toks ir yra il- radau labai daug jaunų lietuviškų verslų, kurie gamigalaikis šios parduotuvės planas, o e-parduotuvė yra na puikios kokybės produktus ir be galo džiaugiuosi tik pirmas žingsnis, kuris, tikėkimės, finansuos visus galimybe su jais bendradarbiauti. Tiesa, jog kai ku-

35


36

rių dalykų Lietuvoje įsigyti dar negalime, bet net ir tuos produktus stengiamės siųstis iš kuo artimesnių šalių ir vietų, mažinant CO2 pėdsaką. O jei reikėtų išskirti vieną mylimiausią produktą parduotuvėje, tai būtų kietas plaukų šampūnas - nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be jo!

kitomis tokio tipo parduotuvėmis ir jog galėtume pasiūlyti įvairių prekių, kurių bent kol kas negalima rasti kitur. Na o asmeniškai man labiausiai patinka naudoti medinį dantų šepetėlį, dalinai galbūt dėl to, jog kreipiu labai didelį dėmesį į estetiką ir dabartinis šepetėlis atrodo tikrai gražiau nei plastikinis :D O kalbant rimtai, nors ir reikėjo kelių dienų priprasti Arvydas: Dažnai šnekantis su potencialiais pirkėjais prie tekstūros, jausmas, jog į burną dedu natūralios apie Zero Waste prekes girdėjome komentarų, jog medžiagos, medžio, šepetėlį yra nepalyginamai gevisose egzistuojančiose parduotuvėse galima rasti resnis už jausmą, kuomet valdydavausi plastikiniu tas pačias prekes bei prekės ženklus, kad visur vis- šepetėliu. kas kartojasi ir renkiesi tik tarp pačių parduotuvių, o ne tarp skirtingų prekių. Tad rinkdamiesi kokiomis prekėmis prekiauti kreipėme didelį dėmesį, jog mūsų prekių gamintojai kuo mažiau dubliuotųsi su


37 Ir tradiciškai - ko palinkėtumėte Gyvenimo gurmanų skaitytojams? Miglė: Norėčiau palinkėti prisiminti, jog kiekvienas iš mūsų esame labai svarbus. Dažnai besikalbėdama su žmonėmis 0W tema girdžiu „tai kas iš to, kad aš nustosiu tuos bananus į maišelį dėti, nuo manęs vieno gi niekas nepasikeis.“ O tiesa tokia, kad pasikeis daug kas, nes jei kiekvienas iš mūsų atskirai nustos taip galvoti - taip nebegalvos niekas.

Arvydas: Norėčiau palinkėti nebijoti išbandyti naujų būdų gyventi aplinkai draugišką gyvenimą. Nors kai kurie tokio gyvenimo aspektai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip vienas vargas, tačiau pabandžius galima greitai pastebėti, kad nebuvo taip blogai, kaip iš pradžių tikėtasi. Na ir žinoma džiaugtis bei mėgautis net ir mažais žingsneliais!


38

Atsakingas vartojimas


s kasdieninÄ—je rutinoje

39


40

Kava - ne tik rytinis malonumas

Atsakingas vartojimas kasdieninėje rutinoje. Kava Sugebėjimas blaiviai įvertinti kiekvieno daikto poreikį, – ne tik rytinis malonumas panaudojimo galimybes ir ilgaamžiškumą. Galime nusipirkti medžiaginį prekių maišelį ir lygiai taip pat Parduotuvėse apmokestinami plastikiniai maišeliai. galime kelis kartus panaudoti jau turimą namuose Vis daugiau nuotraukų internete, kuriose žadą ati- – plastikinį. Galime pasirūpinti bambukiniais indais ma užteršti vandenynai. Populiarėjantys daugkar- arba galime į iškylą pasiimti kelias, jau turimas, lėkštes tinio naudojimo šiaudeliai, bambukiniai indai, stik- iš namų. Galime nusipirkti trejus marškinėlius už 10 liniai puodeliai. Visa tai – paskutiniųjų metų mada. eurų ir po poros mėnesių be gailesčio juos išmesti, arba Kodėl mada? Nes daugelis, paveikti šios tendenci- galime prieš pirkdami pasidomėti, kokiomis sąlygomis jos, siunčiasi iš tolimiausių kraštų pigias priemones, jie yra siuvami ir ar tikrai norime paremti socialiai pakeisiančias mūsų aplinkoje dominuojantį plastiką. neatsakingą, plačiai pasaulyje žinomą prekinį ženklą. Siunčiasi ir nesusimąsto, kad tai neturi nieko bendro Galime kas rytą gerti kavą ir atsigėrę išplauti puodelį, su atsakingu vartojimu. paleisdami kavos tirščius tiesiai į kanalizacijos vamzdį Pirmiausia, atsakingas vartojimas – tai mąstymas. ir lygiai taip pat galime nuo šio rytinio ritualo pradėti mąstyti apie atsakingą vartojimą kasdien. Pradėkim nuo žmogiškųjų išteklių (iš)naudojimo Kuo čia dėta kava? Jos ištekliai tokie dideli, kad jau ne vienerius metus puikuojasi antroje vietoje, iš karto po naftos. Suvartojimas per paskutinį dešimtmetį išaugo kelioliką kartų, o rytas su kava išsiplėtė į popietinę kavą, vakarinę kavą be kofeino ar netgi naktinę kavą važinėjantis naktinėmis miesto gatvėmis. Pirkti kavą tapo taip įprasta, kaip užsukti duonos, maudytis, kalbėti telefonu ar važiuoti automobiliu. Tai tiesiog – mūsų kasdienybės dalis. Tad kaip į kasdienę rutiną įpinti atsakingo vartojimo pagrindus? Kaip ir drabužių pramonėje, taip ir maisto – yra atsakomybę prisiimančių gamintojų ir gamta nesirūpinančių. Kavos pramonė ne išskirtinė. Vis daugiau kalbama apie šalis, kuriose kava yra auginama ir apie vietinių, plantacijose dirbančių, gyventojų sąlygas. Siekdami


41

vis didesnio pelno, ne visi darbdaviai rūpinasi savo darbuotojais, deja kartais netgi juos išnaudoja ir ieško pigios darbo jėgos. Vis dėl to, jau 1962 metais „Sąžiningos prekybos asociacija“ (The World Fair Trade Organization) pasirašė neterminuotą susitarimą su „Tarpautine kavos organizacija“ (International Coffee Organization) dėl atsakomybės už darbuotojus prisiėmimą ir sąžiningą atsiskaitymą su jais. Tad rinkdamiesi kavą, atkreipkite dėmesį ar ant pakuotės yra žymuo, nurodantis, jog remiate socialiai atsakingą kavos pardavėją. Auginimas nuėmimas

ir

derliaus

Vis daugiau kokybiškų kavos pupelių augintojų renkasi rankinį kavos uogų derliaus nuėmimą. Tokiu būdų surenkamos pupelės būna pilnai prinokusios ir pasižymi aukščiausia kokybe. Be to, renkant uogas rankomis, nėra pažeidžiamos kitos – neprinokusios, tad tas pats krūmas gali vesti ne vieną derlių ir nekokybiški uogų likučiai nėra išmetami. Ne vienas kavos augintojas yra pasirinkęs ir ekologišką auginimo būdą, kuomet procese nenaudojamos stiprios cheminės priemonės, tręšimui ieškomi natūralūs būdai, pupelės džiovinamos saulėje, o visas procesas tampa draugiškas aplinkai. Tiek apie kavos ekologiškumą, tiek apie uogų surinkimo būdą – visada rasite informaciją ant pakelio. Tiksliau rasite tuo atveju, jei gamintojas renkasi socialiai atsakingus būdus ir investuoja į produkcijos kokybę bei gamtos puoselėjimą.

Kavos išsinešimui! Kalbant apie kavą, reikia paminėti, jog kavą pakuotėse šiuo metu sparčiai keičia jau paruošta kava. Dėl greitėjančio gyvenimo tempo, dėl noro kas dieną ragauti skirtingus skonius, o gal tiesiog dėl dominuojančios mados – ši sritis taip greitai auga, jog ekonomikos specialistai prognozuoja net 67 proc. augimą per ateinančius 3 metus. Aš ir pati neatsisakau paragauti įvairių rūšių ar skubėdama į kelionę pasiimti puodelį šio karšto gėrimo. Ir tai dar viena – su atsakingu vartojimu susijusi tema. Gal net viena iš svarbiausių – vienkartiniai puodeliai kavai. Nors gali pasirodyti, jog nusiperkate vos kelis,


42

puodelyje. Vieni renkasi automatinius kavos aparatus, kiti ieško pigesnių ir mažiau vietos užimančių alternatyvų, o dar kiti pasirūpina daugkartiniais filtrais arba kitomis kavos užpylimo technikomis. Kad ir kokį būdą kavos plikymui pasirinksite, vis viena neišvengsite kavos tirščių ir tai nėra blogai. Tiesiog vietoj to, kad juos išmestumėte kartu su buitinėmis atliekomis – panaudokite. O naudos juose tikrai daug – tiek jums paties, tiek gamtai. Pavyzdžiui, kalbant apie grožį, jau tikriausiai ne kartą esate girdėję apie namuose pagamintus kūno šveitklius, kurių pagrindas ir yra kavos tirščiai. Jie gali būti maišomi su medumis, alyvuogių aliejumi arba kaip priedas pridedami į jūsų įprastą prausimosi priemonę. Be to kalbant apie šveitimą – su tirščiais galima šveisti ne tik kūną, bet ir tamsaus medžio gaminius, kuriuose yra atsiradę įbrėžimų. Jei auginate gėles, daržoves ar kitus augalus, kuriems patinka rūgštus dirvožemis – kavos tirščiai sudėkime į vieną vietą visus savo artimųjų ir kolegų gali tapti puikia trąša. Sumaišykite žemes su šiomis išgertus puodelius ir net vieno mėnesio rezultatas jus natūraliomis trąšomis santykiu 1:5 ir stebėkite kaip nustebins. Ir jei nesodinate į juos pomidorų daigų, jei džiaugiasi jūsų augalai. Įdomu ir tai, kad ši trąša ne nestatote bokštų su vaikais, sutiksite, kad jie keliauja tiesiai į artimiausią šiukšlinę. Jei net neketinate atsisakyti įpročio gerti kavą ne namuose ir ne kavinėse, nepamirškite, kad iš daugkartinio puodelio – ji gali gertis net dar skaniau. Šiuo metu parduotuvių lentynose tikrai yra labai gražių, įvairiaspalvių ir draugiškų gamtai nešiojamų puodelių. Nei vienoje kavinėje ar greito maisto parduotuvėje, man neatsisakė pagaminti kavą į mano turimą stiklinį puodelį su dangteliu. Dar daugiau – kai kuriose kavinėse už tai gavau nuolaidą kavai! Taigi daugkartinių puodelių tendencija – madinga, naudinga ir dar atsakinga. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į ilgaamžiškas ir savosavybių nekeičiančias medžiagas, tokias kaip stiklas ar nerūdijantis plienas. O ką daryti su tirščiais? Kavos ir kavos aparatų pardavėjai pastebi, kad dar viena auganti tendencija – nebeturėti kavos tirščių


tik padeda augti, bet dar ir atbaido kenkėjus. Panaudojimo būdų tikrai begalės. Tirščiuose auginami grybai, perdirbant gaminama elektra, kuriami muilai ir namų valymo priemonės. Tereikia šiek tiek daugiau pasidomėti. Vieni panaudojimo būdai bus patikrinti, kiti mažiau girdėti, tačiau visi veda į vieną rezultatą – atsakingą vartojimą ir mažesnį šiukšlių kiekį aplinkoje. Ir net jei atrodo, jog jūs tik maža dalelė viso jus supančio pasaulio, tikėkite, jog tai sąmoningumas, o ne mada. Gerdami rytinį puodelį kavos, prisiminkite, kokią įtaką galite padaryti, juk tai gamtos ir, tuo pačiu, savęs tausojimas bei vartojimo mažinimas, kuris jūsų piniginei pasijus jau šiandien, o po mūsų būsimoms kartoms – dar tūkstančius metų.

43

.

Ieva Kulikauskienė Išbandžiau.lt tinklaraščio autorė, „KAVOS DRAUGO“ pardavimų vadovė


44

Liko maisto? Odeta iš Samčio užrašai pataria kaip juos sunaudoti

Silkės kamuoliukai

2 virtų bulvių 200 g silkių file 2 virtų kiaušinių 2 valg. š. majonezo 1 arb. š. garstyčių 1 pundelio krapų Bulvės ir kiaušiniai sutarkuojami burokine tarka. Silkės filė supjaustoma mažais gabaliukais. Krapai susmulkinami. Bulvės, kiaušiniai, silkė, majonezas bei garstyčios sumaišomi. Masė turi būti lengvai formuojama, bet ne skysta. Iš šios masės suformuojami vieno kąsnio kamuoliukai ir apvoliojami smulkintuose krapuose. Kamuoliukai dedami į šaldytuvą valandėlei, kad geriau sustingtu.


45

Keksiukai su grikiais

100 g virtų grikių 50 g varškės 3 kiaušiniai 2 šaukštai cukraus 1 šaukštas sviesto Atskiriami kiaušinių tryniai nuo baltymų. Baltymai išplakami iki standumo. Tryniai išplakami su cukrumi ir ištirpintu sviestu. Į trintuvo indą dedami virti grikiai ir varškė. Viskas sutrinama. Į trynių masę sudedami trinti grikiai su varške ir išmaišomi. Įmaišomi išplakti baltymai. Tešla pilama į keksiukų formeles ir kepama 190 °C orkaitėje apie 15-20 min.

Kuskuso ir tuno kepsniukai

1/2 stiklinės paruošto kuskuso 150 g tuno savo sultyse žiupsnelis paprikos miltelių 200 g saldžios virtos bulvės 1 didelio kiaušinio žiupsnelis maltų pipirų ir aliejaus kepimui Įkaitinama orkaitė iki 200 °C. Bulvė šakute sutrinama. Į bulvės košę dedamas nusunktas tunas, beriamas kuskusas, paprikos milteliai, pipirai ir gerai išmaišoma. Formuojami kepsneliai. Kepimo formą pašlakstoma aliejumi ir sudedami kepsniukai. Dedama į orkaitę ir kepama iki, kol gražiai paskrus. Skanūs tiek šilti, tiek šalti.


46

SPALVINGAS Sumuštinių tortas Tai puikus būdas sunaudoti šaldytuvo likučius ir netgi pastovėjusią duoną.

4 kiaušinių 2 avokadų 3 valg.š. smulkintų petražolių 1 citrinos žievelės 4 valg. š. grietinės 250 g virto vištienos krūtinėlės filė kumpelio 300 g Philadephia sūrio ( be priedų) 2 valg. š. graikiško jogurto be priedų 4 ridikėlių kelių spalvotų mažų pomidorų kelių baziliko lapelių žalumynų šonams puošti pagal skonį druskos pagal skonį maltų juodųjų pipirų apie 10 forminės baltos duonos riekelių Kiaušiniai išverdami kietai, atvėsinami ir nulupami bei smulkiai sukapojami. Avokadai išskobiami ir sutrinami šakute. Dubenyje sumaišomi kapoti kiaušiniai, trinti avokadai, smulkintos petražolės, sudedama grietinė ir nutarkuota citrinos žievelė. Pagardinama druska bei pipirais. Išmaišoma. Vištienos kumpelis supjaustomas kubeliais. Imama tortinės forma nuimamais šonais ir į ją dedamas sluoksnis duonos riekelių. Formuojama taip, kad neliktų tarpelių ir visas dugnas būtu padengtas duona. Dedama pusė kiaušinių-avokadų masės ir tolygiai paskirstoma per visą plotą. Užberiama puse kumpelio kubelių. Ant viršaus vėl dedamas duonos sluoksnis, vėl kiaušinių - avokadų masė, vištienos kubeliai. Uždedamas duonos sluoksnis, lengvai paspaudžiamas ir tortas dedamas į šaldytuvą pastovėti kelias valandas, o geriausia per naktį. Ištrauktas tortas aptepamas sūrio ir jogurto mase. Puošiamas ridikėlių riekelėmis, pomidorų ketvirčiais, baziliko lapeliais. Šonams puošti itin tinka laiškiniais česnakais. Papuoštas tortas dar palaikomas 30 min. į šaldytuve, o tada jau skanaujamas.


47


48

Kaip sunaudoti


nenaudojamus?

49


50

Mėgstate pesto? Tradicinis gaminamas su bazilikais ir kedrinėmis pinijomis, tačiau tai gali būti ir puiki alternatyva sunaudoti jaunų morkų ar ridikėlių lapelius, kuriuos įprastai turbūt dažnas išmetame. Morkų lapeliai tinkami gardinti salotas, sriubas, džiovinti žiemos troškiniams. Ridikėlių jaunėliai irgi pagardins salotas.

ridikėlių lapų pesto

4 saujas šviežių ridikėlių lapelių 1 arb. š. druskos 6-7 val. š. nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus 150 g brandinto kietojo sūrio (parmezano tipo) 100 g anakardžių riešutų 2 skiltelių česnako žiupsnelį maltų juodųjų pipirų

Ridikėlių lapai kruopščiai nuplaunami po tekančiu šaltu vandeniu. Sudedami ant virtuvinio rankšluosčio bei nudžiovinami. Gerai įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus apkepinami anakardžių riešutai. Elektriniame smulkintuve sutrinamos nuluptos česnako skiltelės ir pakepinti riešutai. Smulkinama apie 3-5 minutes su nedidelėmis pertraukomis, masė turi pasidaryti vientisos struktūros. Gauta masė išimama. Toliau į smulkintuvą keliauja ridikėlių lapeliai, kurie ten tolygiai sumalami. Tuomet supilamas aliejus, pagardinama druska ir pipirais, malti riešutai su česnakais. Masė per rupi? Dar įpilamas šaukštas aliejaus. Galiausiai įmaišomas smulkiai tarkuotas sūris ir užtepėlė paruošta. Būtina laikyti šaldytuve.


51


52

Atrodė labai papr luptas morkos, bulv sirodo yra kur kas pasidėjome dėžutę šali nepamiršti, t

Savaitės iššūkis

Pasirodo viskas super

Morkų, bulvių, šp

Krapų, petražoli

Atliekos nulupus

Saldžiųjų p

Pagardinimui pipi druskos


rastas, bet įprotis nuves atliekas išmesti pastipresnis. Kol galiausiai ia plautuvės ir vis bandėme tiesiog neišmesti.

s - Nieko neišmesti!

r tinka - daržovių sultiniui:

paragų nuluptos žievės

ių, kalendrų koteliai

s česnakus, svogūnus

paprikų koteliai

irų ir lauro lapų bei s pagal skonį

53


54

Kuba (libre) Grįžti į vaikystę ne visada norisi. o Kuba yra būtent tokia, kokia buvo manoji. Tik su ispanišku prieskoniu. Su zilais, moskvičiais ir uralais, tik zilai dabar ten nebe sunkvežimiai, o skardos lakštais apsiūti autobusai, pritaikyti vežti vietinius, nes vietiniai automobilių neturi. Jie pas gimines savaitgaliais iki šio joja arba važiuoja arklių traukiamais vežimais (taksi), į darbą visi važiuoja zilais - autobusais, o stambesnių įmonių darbuotojai netgi tikrais autobusais. Teko pavažiuoti tokiu, mane į jį teko beveik įnešti, nes supratau, kad jame nėra kondicionieriaus, tačiau tokiame autobuse yra blogai tik tada, kai jis stovi, o stovėti nėra kur - šviesoforai tik didžiuosiuose miestuose, užmiesty važiuoji “kiaurai”, ir skersvėjis gaivina beveik tobulai. Turistiniai autobusai kondicionuojami, žinoma. Ir gyvenome mes izoliuotai, izoliacija ne šiaip sau - 49 km ilgio pylimo ir asfalto kelias Atlanto vandenynu, salose, į kurias tikram kubiečiui papulti nėra šansų. Tai priminė devyniasdešimtųjų valiutines parduotuves Vilniuje, į kurias įeiti buvo galima tik parodžius tikrus dolerius. Riba tarp vietinių ir nevietinių yra tokia didelė, kad netgi pamatuojama pinigais. Valiuta turistui ir valiuta jiems. Nes jie tikrai kitokie, gyvenę ir tebegyvenantys jų laisvės supratime, kuris mums pasirodė neįkandamas. Man, kelionių žmogui, buvo sunkiai suvokiama, kad jie nė nesvajoja kelt kojos iš Kubos. Nes, anot visų (!) kalbintų, visokio amžiaus žmonių, jiems niekada nepavyks gauti vizos net į draugišką Kubai šalį, juolab nusipirkti bilieto. Tikėjimas - dalykas rimtas. Ir nors svajoti nedraudžiama, paklausus kalbintų kubiečių - kur jie norėtų nukeliauti, tiesiog suglumino vieno puikiai anglų kalba kalbančio atsakymas - “tenorėčiau gyvai pamatyti lėktuvą iš vidaus”.


55 Ten egzistuoja visuotinis pasididžiavimas valstybės rūpinimusi piliečiais: nemokamas mokslas, medicina ir vanduo. Būstą (nesvarbu, kad tai lūšna) irgi “gauni”. Deficito samprata ten tokia gaji, kad netgi viešbučio restorane sutinki vaisių vadybininkės mirktelėjimą ir gauni bananą iš po prekystalio. Tu vienas ir neaišku kame ta atranka, kiti valgytojai turi tenkintis papaja. Putojančio vyno bare nėra? O jei baseino barmenei papasakoji, kad šiandien švenčiam gimtadienį - ji iš spec. šaldytuvo ištraukia putojančio, suvynioja jį į maskuojančias servetėles ir netgi nuneša ant tavo gulto. Be reikalavimo už tai ką duoti, tiesiog. Samdėme taksistą, visai dienai už sutartą sumą, kad vežtų ten, kur norime. Nevežė, nors prašiau parodyti tikrą vietinį gyvenimą. Nevežė ir į turgų, nes pasakojo, kad tokių Kuboje nėra (nepainiokite Kubos su Havana), tik porą kartų stabtelėjome prie pakelės būdelių su kelių rūšių vaisiais, storapilviais agurkais ir ant kablių sumautomis šviežios (?) kiaulienos paltimis. Nuvežė tik į nevietiniams paruoštą Trinidado

senamiestį, papasakojo pasakų, legendų, paganėme akis galerijose, ispaniškų balkonų ažūruose ir pirmo aukšto grotose, už kurių virė kirpyklų gyvenimas ar prekyba ledinukais. O grįžtant į salas, toliau varginau Izidorių klausimais apie tikrą gyvenimą, Čegevarą ir Irmą, nusiaubusią Kubą vos prieš metus. Kuboje nėra interneto, vietiniams. Mums yra, nes mes be jo negalime gyventi, todėl viešbučių, teisingiau registratūros teritorijose, jis yra. Perki kortelę, nutrini apsauginę juostelę ir gauni stebuklingą skaičių kombinaciją, atveriančią langą į “tikrąjį” pasaulį. Yra netgi kambariai, apstatyti stacionariais kineskopiniais kompiuteriais (pamenate tokius?), tiems turistams, kurie kažkokiu keistu būdu neatsivežė savo ko nors išmanaus. Ir truputį jums pamelavau, internetas yra ir vietiniams, tik imant domėn, kad vidutinis eilinio žmogaus atlyginimas yra ~40 eurų, o viena valanda interneto kaštuoja 1 eurą, o ir prieigos taškai yra tik didžiuosiuose miestuose (teisingiau vienas taškas viename centriniame parke), o iki miesto nuvažiuoti nėra kuo ir už ką... Taigi yra, bet nėra.


56

Kuboje daugelis vietinių turi telefonus, netgi išmaniuosius. Atkreipiau dėmesį į tai, kad daugelio jų ekranai yra suskilę ir kad jie niekada nebūna ten, kur lyg ir priklausytų būti - prie ausies. Dažniausiai rankoje ar kišenėje ir dažnai rodomas kitiems. Tik po geros savaitės, iš pokalbių ir stebėjimų trupinių susidėliojo keistas klausimas, kurį užduoti ilgai nedrįsau. Bet išdrįsus gavau dar keistesnį atsakymą telefonus jiems dovanojo arba juos gavo su labdaros

Ir tuo pačiu Kuba yra begaliniai ekologiška (mūsų supratimu) šalis. Jie netyčia prašoko plastiko etapą. Maistas iki šiol sukamas į laikraštį ar popierių, plastikinių pirkinių maišelių yra tik labai rimtose parduotuvėse didžiuosiuose miestuose. Ir vakarinis kaipirinjos kokteilis irgi buvo atnešamas be šiaudelio. Pasirodo, kai restoranai jau sumanė juos pirkti, šiaudeliai pasaulyje jau buvo tapę nebemadingais dėl tų pačių ekologinių sumetimų. Kokteiliui ar ka-

siuntiniais, bet jie neturi... abonentų. “O kam jums tuomet telefonai?”. “Nuotraukoms”. Abonentus turi ofisų darbuotojai, turistinio transporto vairuotojai, kelionių agentai ir gidai. Ir tai geidžiamiausios darbo vietos. Nors Anabela, mūsų kelionių agentė, pasakojo, kad itin džiūgauja dukros pasirinkimu studijuoti karybą, mat mokykloje ji gauna bendrabutį, uniformą, maistą ir netgi... tualetinį popierių. Vykstant į keliones po salą, visada buvome perspėti pasiimti popieriaus iš viešbučio. Taip, jis ant medžių neauga, tai dar prabangos prekė.

vai pasimaišyti buvo siūlomi cukranendrių pagaliukai, kuriais viešbučius aprūpina vietiniai ūkininkai. Susižavėjau jais ir dėl to pastovaus žavėjimosi vienas barmenas įdėjo man jų namo. Didžiulį pundą. Ir kai paklausiau kiek skolinga, jis atsakė labai seniai negirdėta fraze: “tai ne mano, imkite nemokamai”. Tropiniame jūriniame klimate nėra galimybės auginti bulves ir obuolius. Bet ir citrina neauga, apelsinas mandarinas taipogi, o po Irmos, sunaikinusios visus papajų sodus ir bananų giraites, Kuba dar tik tiesiasi - sodina naujus sodus ir meldžia gero derliaus. Ir rūpinasi ne dėl savęs, jie šventai tiki, kad vienintelis jų ekonomikos variklis yra turistai, todėl pirmiausiai


derlius skiriamas jiems, tarsi tėvų vaikams. Jei nebūčiau apie tai kalbėjusi su vietiniais pati, turbūt irgi ne itin patikėčiau tokiu naiviu nuoširdumu. Tačiau viešbučio maitinimo taškuose šviežių vaisių beveik nėra, beskonė papaja ir neįnokęs ananasas yra vieninteliai švieži vaisiai, visa kita - iš skardinių. Arba jeigu esi besišypsanti persona, labinanti darbuotojus, gali gauti ir bananą. Po blatu, iš slaptos vietos po stalu. Iš namų sodo, sako. Atrodo, kad už tai turėtum

duoti pinigą, bet pasiūlius įsižeidžia, sako norėjusi pavaišinti savo sodo gėrybe.

bet jie nežinojo, kad suprantu ispanų kalbą ir kad supratau, kodėl šeimininkei taip drebėjo rankos, atnešant šviežiai atspausdintą meniu. Po 10 eurų už lėkštę maisto užeigoje buvo smarkiai per daug, bet jie buvo nutarę taip pasielgti su mumis. Gaila. Maistu, pabuvusi ne turistinėje zonoje, nedrįsau skųstis, nė karto, valgiau tyliai ir nedaug, tai, ką tądien davė. Gėriau sulčių kokteilius, kuriuos išmokau

gamintis, dirbdama laivuose. Jie ypatingai praskaidrina rytą, nes kas rytą yra vis kitokie, pvz. agurkų-burokėlių-greipfrutų. Agurkų-apelsinų-morkų. Bananų iš kiemo prisiragavome ir pakelės knaipėje, į Papajos-burokėlių-mango. kurią mus užvežė taksistas Izidorius, užsisakę krevečių ir jautienos, gavome krevečių ir jautienos, o visa O pasibaigus tropiniams - turistiniams malonukita buvo bananai. Kepti aliejuje, troškinti sultiny, mams, bevažiuojant į oro uostą, paklausiau lydinbananų košė ir net traškučiai. O kadangi vietiniame čio kubiečio kodėl neskamba įprastai visada ir visur maiste tėra trys prieskoniai - druska, pipirai ir lau- grojama salsa, ir gidas liūdnu veidu papasakojo, kad ro lapai (kažką primena?), viskas lyg ir turėjo būti šiandien yra lygiai du metai nuo Fidelio mirties. Jie prėska, tačiau skoniai labai patiko. Nepatiko spek- tikrai gedi. Jų emocijos labai tikros. Nes jie vietiniai, taklis, suvaidintas Izidoriaus ir šeimininkės. Puikiai ir mums to nesuprast. suprantu, kad jie pradeda mokytis pelnytis iš turistų, Renatos ispūdžiai iš 2018 m. kelionės

57


58

Tvari mada Mada labai greitai keičiasi, kiekvieną sezoną atsiranda vis nauji „trendai“, parduotuvės pristato naujus modelius. Tačiau tai skatina labai didelį vartotojiškumą. Šiais laikais labai daug drabužių perkame, metame ir vėl perkame naujus, pamirštame ką spintoje turime, nes labai didelis pasirinkimas. Tvarioji mada (kitaip ekologiškoji mada) vis labiau vertinama ir aptarinėjama, o dizaineriai, drabužių kūrėjai ieško išeities kaip tvariąją madą pritaikyti savo darbuose. Lietuvoje atsiranda tokių dizainerių, kurie kuria iš audinių likučių ir atlikusių atraižų. Dabar kalbama, kad mada lieka antroje vietoje, pirmoje vietoje – stilius. Nereikia aklai vaikytis madų, nes tai per greitai keičiasi. Užtenka prie savo susikurto savito stiliaus nusipirkti vieną kitą sezonui madingą drabužį ar aksesuarą, kuris pagyvins bendrą įvaizdį. Aš, kurdama tiek vaikiškus, tiek moteriškus dra-

bužius,renkuosi modelius,tinkančius nešioti ilgai, pritaikytus tiek kasdienai, tiek ir pasipuošti. Todėl keičiant aksesuarus ar batus, galima bus nešioti įvairiose vietose ir ilgai. Vaikiškus drabužius kuriu ir siuvu taip, kad po poros mėnesių neišaugtų jų ir nereiktų keisti kitWais. Juos galima nešioti ilgiau, o kartais netgi pora sezonų. Sakote neįmanoma? Tiesiog drabužio modeliai gali transformuotis- suknelės vėliau gali tapti ilgesniais džemperiais prie kelnyčių ar tamprių. Taip pat modeliai bei audiniai parinkti tokie, kurie yra patvarūs, tinkami dažniau skalbti ir ilgiau dėvėti. Atraižų neišmetu, pasidedu įdomesnes atraižas- kailiukus, gofruotus audinukus, dirbtinę odą. Ją puikiai galima panaudoti kišenėms, alkūnėms ar keliams, kitoms detalėms, kepurėms puošti. Mintis aplanko visiškai netikėtai, tiesiog išsitrauki likučius ir sukuri kokį nors grožį. Kuomet atradau pomėgį siūti, pradėjau galvoti kaip ilgiau panešioti tam tikrą drabužį, kad jo nereikėtų išmesti. Labai daug idėjų galima rasti internete, netgi pamokų kaip tai padaryti Youtube. Todėl vyro netinkamus marškinius persiuvu į vaikišką suknutę, o atsibodusius ar vaikiškus dėmėtus drabužius dekoruoju, panaudodama nuo kolekcijų likusius nėrinu-


59

kus, bantukus ar kitas dekoracijas. Manau, kad labai svarbu kiekviena detalė ir ją labiau akcentuoju nei patį drabužį. Naujam gyvenimui prikelti nenauji rūbai – sąmoningas stiliaus pasirinkimas Kviečiu nepirkti didelio kiekio drabužių- susitvarkykite ir susidėliokite turimus drabužius taip, kad visus matytumėte, peržiūrėkite kokius derinius galite iš jų sukurti, ir tik tada pirkite tai, ko trūksta. Pagalvokite gal užtenka įsigyti kažkokį akcentąskarelę ar papuošalą, kad pagyvinti įvaizdį. Nereikia vilkėti vis naujų drabužių, tarsi būtum parduotuvės manekenas, geriau gebėti atrodyti savitai, pritaikant jau turimus drabužius ir aksesuarus. Vartokime atsakingai! Patarimais ir idėjomis pasidalino Kristina Foktienė K&F Style prekės ženklo kūrėja

Persiūti vyriški marškinai


60

Kas be

Valgomos gÄ—lÄ—s ir G


endro?

Gruzijos prieskoniai

61


62

Idėja Džiovinti pienių žiedlapiai Alternatyva prabangiam šafranui atrasta! Esame skaitę nemažai straipsnių apie žolininkų liaupsinamas kiaulpienės gydomąsias savybes, taip ir kilo mintis pasiruošti žiedų žiemai. Tačiau išdžiovinti žiedlapiai ne tik nuostabiai kvepėjo, bet ir smarkiai dažė rankų odą. Iškarto kilo mintis – nuspalvinti sriubą, troškinį ir virtinukus. Vištienos sriuba, pievagrybių ir ryžių troškinys, virtinukai su varške – viskas buvo ypatingai skanu ir tikrai vien dėl vieno naujo skonio juose. Be pietų patiekalų, iš žiedlapių gaminome arbatą ir gaivų vasarinį limonadą. Bet labiausiai ir tobuliausiai žiedlapiai atsiskleidė desertuose – po žiupsnelį ant ledų ir po gerą žiupsnį, dekoruojant glazūra ar šokoladu lietus tortus. Pirmiausiai saulėtą vidurdienį skinami pienių žiedai, be kotelių, tik pats žiedynas. Žiedai paskleidžiami ant šviesaus audinio ir paliekami bent 4 h, tuomet iš žiedų išsivaikšto visi gyventojai – vabaliukai, skruzdės… Tuomet žiedai sudedami į skardą ant kepimo popieriaus ir paliekami šilčiausioje ir saulėčiausioje namų vietoje. Kasdien žiedai papurenami, perkeliant apatinius į viršų, kad visi tolygiai džiūtų. Žiedai susitraukia ir geltonieji žiedlapiai susikleidžia į vieną vietą. Jei patraukus žiedlapiai lengvai atsiskiria nuo balto pūko, vadinasi tai reikia padaryti su visais. Žiedlapiai atskiriami vienas nuo kito ir vėl paskleidžiami ant popieriaus, kad pilnai išdžiūtų. Laikomi popieriniame maišelyje, sausoje ir tamsioje namų vietoje.


150 g kalakutų kepenėlių 50 g lydyto sviesto 250 g vyšninių pomidorų 1 avokado 2 trumpavaisių agurkų 100 g įvarių salotų, gražgarsčių, burokėlių lapų Po žiupsnį rupios druskos ir džiovintų serenčių žiedų 1 v. š. majonezo 1 v. š. baltų krienų (tarkuotų, paruoštų valgymui)

Receptas

Salotos su kalakutienos kepenėlėmis ir džiovintais serenčių žiedais.

Keptuvėje išlydomas sviestas, jame iki apskrudimo apkepinamos kepenėlės, pasūdomos. (!) Atsargiai, kepant, nuo sąlyčio su kepenėlėmis, riebalai gali smarkiai taškytis, geriausia kepti keptuvę uždengus dangčiu (!). Išjungiama kaitra, paliekama atvėsti. Tuo metu į lėkštę dedami salotų lapai (jei stambūs, suplėšomi), perpus perpjauti vyšniniai pomidorai, avokado gabaliukai ir agurkų griežinėliai. Majonezas sumaišomas su krienais. Atvėsę kepenėlės supjaustomos riekelėmis ir dedamos ant salotų. Gardinama padažu ir džiovintais serenčių žiedais. Tiekiama su mėgstama duona ar be jos.

63


64

Prekė Marinuoti kaparėlių žiedai Gurmaniškų skonių parduotuvėje „Gruzijos prieskoniai“, esančioje Vilniuje, Kareivių g. 11 (RIMI), galite įsigyti marinuotų kaparėlių žiedų. Tai labai originalus užkandis, kurį sakartveliečiai meiliai vadina džodžoli. Traškūs, maloniai rūgštūs žiedai valgomi su sūriais, jais gardinamos daržovių salotos ar mėsos/ paukštienos kepsniai. Su meile iš Sakartvelo! Toks parduotuvės Gruzijos prieskoniai atsiradimo šaltinis. Ilgą laiką tyrinėtą, ragautą, apkeliautą kraštą norėjosi parodyti ir čionykščiams gero skonio gurmanams. Kruopščiai atrinkti, išbandyti prieskoniai, džiovinti vaisiai, Kaukazo saldumynai iš patikimų Sakartvelo ūkininkų. Daržovių pagardai, tradiciniai padažai, sultys tik iš geriausių gamintojų, nenaudojančių konservantų, tirštiklių. Tik saulės nubučiuoti vaisiai. Produktai tinka veganams ir vegetarams. Dovanų idėjos gurmanams.


65

Gurmanai Rekomenduoja Su meile iĹĄ Sakartvelo! Gruzijos prieskoniai


66

gyvenimo

Profile for Gurmanai

Gyvenimo gurmanai Nr. 10  

Gyvenimo gurmanai Nr. 10  

Profile for doweba