Issuu on Google+

dvasaros renginiai

Neringa

Druskininkai

Didieji

Palanga

Birštonas

Trakai

Vilnius

Kaunas

Šiauliai

Panevėžys anykščiai Zarasai

69

Klaipėda

Viskas, ką reikia žinoti 2014 m. vasarą


70


3


4


5


6

verta dalyvauti


7

turinys Ka­lei­dos­ko­pas

Redaktorės žodis Atostogaukite Lietuvoje, nes plotu maža šalis yra labai turtinga gamta, jos kūriniais, savo istorija, tradicijomis, kulinariniu paveldu. Poilsiauti Lietuvoje rekomenduoja net medikai ir psichologai, nes atgauti kūno ir dvasios ramybę geriausia ne egzotiškuose kraštuose, o mažos, bet gražios šalies kurortuose ar civilizacijos vos paliestuose kampeliuose. Todėl Jūsų rankose jau trečius metus leidžiamas žurnalas „Vasaros gidas“. Jis – Jūsų vedlys kelionėse po Lietuvą, padėsiantis ją pažinti arba atrasti iš naujo. Šįkart žurnale ypač daug dėmesio skiriama aktyviam poilsiui. Rekomenduojame dalyvauti pėsčiųjų žygiuose, kurie Jus praturtins žiniomis apie krašto istoriją. Kviečiame Jus pasivaikščioti gražiausiose Lietuvos saugomose teritorijose, kuriose gausu gamtos kūrinių:

atodangų, kalnų, pelkių, ežerų, seniausių ir storiausių medžių, didžiulių riedulių. „Vasaros gidas“ tradiciškai kviečia į gausybę renginių, vyksiančių Lietuvos kurortuose ir didžiuosiuose šalies miestuose. Klaipėdoje pašėlkite jubiliejinėje, jau 80-metį skaičiuojančioje Jūros šventėje, Palangoje nepraleiskite tradicinio pirčių ir SPA festivalio. Apsilankykite Panevėžyje, kuris šiemet yra Lietuvos kultūros sostinė. Atostogauti būtina tam, kad į darbą grįžtumėte kupini naujos energijos. Atostogauti Lietuvoje patartina, nes tik čia yra nesuskaičiuojama gausybė pačių įvairiausių vietų, kur tos energijos galima pasisemti su kaupu. Spalvingų, aktyvių ir įspūdžių kupinų atostogų! Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Re­dak­to­rė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Žur­na­lis­tės Dai­va Janaus­kai­tė, Evelina Zenkutė Nuot­rau­kos Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Vy­tau­to Liau­dans­kio, Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo, Vy­tau­to Pet­ri­ko, To­mo Ra­gi­nos, Margaritos Vorobjovaitės, BFL, „Shut­ters­tock“ Vir­še­lis nuo­trau­kos autorė Mo­ni­ka Pen­ku­tė, modelis – Agnė Kiškytė Di­zai­ne­riai To­mas Avi­ži­nis, Lai­ma Lau­ri­šo­nie­nė, Svetlana Montvilė Tech­ni­nė re­dak­to­rė Lai­ma Lau­ri­šo­nie­nė Kal­bos re­dak­to­rės Da­lia Kau­nie­nė, Vi­li­ja Nas­top­kie­nė Ti­ra­žas 41 000 Re­dak­ci­ja Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda Tel. (8 46) 397 750, faks. (8 46) 397 700 Rek­la­mos Tel.: (8 46) 397 711, (8 37) 302 230 par­da­vi­mo sky­rius Pla­ti­ni­mo tar­ny­ba Tel.: (8 46) 397 713, (8 37) 302 242 Lei­dė­jas UAB „Die­na Me­dia News“ Spaus­di­no UAB „Diena Media Print“ Žur­na­las pla­ti­na­mas su dien­raš­čiais „Klai­pė­da“, „Kau­no die­na“

Di­džiau­sių va­sa­ros ren­gi­nių ka­len­do­rius Klai­pė­da Pa­lan­ga Ne­rin­ga Drus­ki­nin­kai Birš­to­nas Tra­kai Vil­nius Kau­nas šiauliai panevėžys Anykš­čiai Za­ra­sai

8 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

Lan­ky­ti­nos vie­tos

Pažintis su Lietuvos turtais: 10 įdomiausių objektų 34

skanus poilsis

pažintis su šalimi – kulinarinėse kelionėse 40

Ak­t y­vus poil­sis

pėsčiųjų žygiai – ir įdomu, ir naudinga 46

sveikas poil­sis

per atostogas – pasisemti sveikatos 52 geriausias gydytojo receptas – aktyvus laisvalaikis 56

Žvilgs­nis

Va­sa­ros ir ato­sto­gų ho­ros­ko­pas 60


Panevėžys anykščiai Zarasai Šiauliai

verta dalyvauti

Va­sa­ros pra­mo­gų Visuose Lietuvos kurortuose ir didžiuosiuose šalies miestuose šią vasarą vyksiančių renginių gausa ir įvairovė džiugins net ir išrankiausius žiūrovus. Poilsiautojai bus kviečiami nerūpestingai leisti laiką tradiciniuose populiariuose festivaliuose ir fiestose, tyrinėti Lietuvos istoriją, susipažinti su jos senaisiais amatais, išbandyti savo jėgas sporto turnyruose, pasisemti kūrybinio įkvėpimo kultūros projektuose.

Klaipėda

Palanga

Neringa

Druskininkai

Birštonas

Trakai

Vilnius

Kaunas

8

Įvairovė: šios vasaros renginių kalendorius Lietuvos kurortuose ir didžiuosiuose šalies miestuose – itin spalvingas.

Svar­biau­si Klai­pė­dos ren­gi­niai Ge­gu­žės 17 d.

Ge­gu­žės 18 d.

V Klaipėdos laivų paradas

„Vil­ties bė­gi­mas“

Šventės svečiai gali ne tik pramogauti plaukiodami laiveliais, bet ir susipažinti su Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivais, pažinti jūrinę Klaipėdos istoriją, senuosius amatus. Šventės kulminacija – naktinis šviečiančiomis girliandomis iliuminuotų laivų paradas ir muzikinis fejerverkas Smiltynėje.

Klaipėdoje vykstanti unikali paramos akcija, kurios tikslas – rinkti lėšas Šv. Pranciškaus onkologijos centrui ir padėti vėžiu sergantiems žmonėms. Bėgikai gali pasirinkti įvairias distancijas: 10 km, 6,6 km, 3,3 km, 300 m. Renginio kulminacija – koncertas Vasaros estradoje.

Vieta: Danės upė, Kuršių marios, Kruizinių laivų terminalas.

Vieta: Taikos pr., Tiltų g., Herkaus Manto g., Vasaros estrada.


Liepos 17–21 d. Tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“

Klaipėda gali didžiuotis, turėdama unikalų instrumentą – karilioną. Varpų muzika skleidžia ypatingą nuotaiką, kuria itin savitą garsinį peizažą. Šiemet Klaipėdos koncertų salė pradeda rengti Kariliono muzikos festivalį. Koncertuose skambės ne tik kariliono, bet ir kitų instrumentų garsai.

Vieta: Klaipėdos piliavietė.

Birželio 23 d.

Liepos 25–27 d.

Joninės

Jūros šventė Nuo 1934 metų Klaipėdoje organizuojama šventė yra didžiausia vasaros fiesta, kurioje apsilanko apie pusę milijono svečių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Šventės metu vyksta daugiau nei 100 įvairaus pobūdžio renginių – ceremonijų, eisenų, parodų, koncertų, gatvės festivalių, mugių.

Vieta: Jono kalnelis.

Birželio 28 – liepos 26 d. Vasaros koncertų ciklas Vasaros koncertų ciklas kasmet kviečia patirti muzikos klausymo malonumą atvirame ore, žaliuojančios gamtos prieglobstyje. Klaipėdos koncertų salės parko estradoje šeštadienio vakarais vykstantys renginiai tampa nauja tradicija, kuri suteikia publikai daug gražių įspūdžių. Vieta: Klaipėdos koncertų salės parko kiemelis.

Vieta: Klaipėdos senamiestis, Atgimimo aikštė, įvairios miesto viešosios erdvės, Kruizinių laivų terminalas, Smiltynė.

Kaunas

Šiauliai Šiemet uostamiestis švęs 762-ąsias įkūrimo metines. Tradicinė miesto šventė organizuojama Klaipėdos piliavietės teritorijoje, prie Pilies muziejaus. Iškilmingai pakeliama miesto vėliava, vyksta šventiniai renginiai piliavietėje ir senamiestyje.

Vieta: Klaipėdos koncertų salė.

Birželio 23-iosios vakarą ant Jono kalnelio tradiciškai organizuojama Joninių gegužinė. Šventėje pintais žolynų vainikais papuošiami Jonai ir Janinos, kartu dainuojama, šokama, „deginamos“ raganos, šokinėjama per laužą. Šventėje dalyvauja folkloro kolektyvai, neofolkloro grupės.

Rugpjūčio 1 d. Klaipėdos gimtadienis

Vilnius

Kariliono festivalis

Trakai

Vieta: Klaipėdos senamiestis.

Birštonas

Birželio 24 d.

Druskininkai

Vieta: Kruizinių laivų terminalas.

Tai viena didžiausių etninės kultūros švenčių Vakarų Lietuvoje. Festivalio koncertai vyksta prie Danės ir pačioje upėje, Kuršių mariose prišvartuotų ar plaukiančių laivų deniuose. „Parbėg laivelis“ yra įtrauktas į Tarptautinės liaudies meno organizacijos CIOFF prie UNESCO festivalių kalendorių.

Rugpjūčio 22–24 d. Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“ Festivalis vyks jau 9-ąjį kartą. Jo misija – suvienyti skirtingų regionų ir valstybių meninę patirtį ir kūrėjų kūrybinį potencialą. Festivalyje dalyvauja šiuolaikinės muzikos ir dailės, šokio ir teatro, naujojo cirko ir trumpametražio kino kūrėjai bei jų grupės. Vieta: Klaipėdos piliavietės erdvės.

Neringa

Dvidešimtus metus skaičiuojantis tarptautinis džiazo muzikos festivalis, kurio devizas „Gera muzika – geriems žmonėms“. Festivalis skirtas įvairaus amžiaus, išsilavinimo, muzikinio skonio bei erudicijos džiazo, „World Music“ ir pramoginės muzikos mėgėjams.

Palanga

XX Klaipėdos pilies džiazo festivalis

Klaipėda

Birželio 6–8 d.

9

Panevėžys anykščiai Zarasai

ka­lei­dos­ko­pas

verta dalyvauti


Panevėžys anykščiai Zarasai Šiauliai

verta dalyvauti

Svar­biau­si Pa­lan­gos ren­gi­niai Gegužės 16–18 d.

Birželio 23 d.

Kurorto šventė

Rasos šventė – Joninės

Tris dienas trunkanti šventė yra skirta paminėti kurortinio sezono pradžią. Joje žadama daugybė koncertų bei parodų, visi kviečiami į tradicinį kermošių „Palangos Juzė“. Kiekvieną šventės rytą visus žadina kurorto gatvėmis žygiuojantis Palangos pučiamųjų orkestras.

Rasos šventė vyksta Žemaičių alkos kalne. Pinami vainikai, deginami laužai, buriama, pasitinkama tekanti saulė. Šventosios miestelio žvejybos uoste vyksta Joninių šventė – sveikinami Jonai ir Janinos, vyksta koncertai. Renginį vainikuoja fejerverkas.

Liepos 3, 10, 17, 24, 31 d.

Birželio 7 d.

„Birutės parko istorijos atspindžiai“

Linijinių šokių festivalis

Teatro akcijos, kurių tikslas supažindinti parko lankytojus su Palangos Birutės parko ir Tiškevičių rūmų istorija. Nuo 18 val. prie Didžiojo tvenkinio parko lankytojai sutinka istorinius personažus, pristatančius gyvąją parko istoriją.

Tradicinė šventė, kurios kulminacija tampa renginys, kai J.Basanavičiaus gatvėje vienu metu linijinius šokius šoka daugiau nei 1 000 žmonių, atvykusių iš įvairiausių šalių ir Lietuvos miestų. Reginys sužavės kiekvieną, o visi norintieji galės įsilieti į šokėjų gretas.

Vilnius Trakai Birštonas Druskininkai Neringa Palanga Klaipėda

Vieta: Žemaičių Alkos kalnas, Šventoji.

Vieta: J.Basanavičiaus, Vytauto g.

Kaunas

10

Vieta: Palangos Birutės parkas.

Vieta. J.Basanavičiaus g., pajūris.

Birželio 12 – rugpjūčio 30 d. Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas „Dūdų vasara“ Jau daugiau nei šimtmetį Palangoje gyvuojanti tradicija, kai kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 18.30 val. kurorto svečiai gali pasiklausyti klasikinės, populiariosios bei originalios pučiamųjų muzikos koncertų Palangos Birutės parke.

Liepos 12–17 d.

Liepos 16–19 d.

M.K.Čiurlionio muzikos festivalis

Tarptautinės 1 000 km lenktynės

Palanga kviečia ir klasikinės muzikos gerbėjus, kuriems ir skirtas šis festivalis. Profesionalių atlikėjų koncertuose skamba nuostabiausi klasikinės bei romantinės muzikos šedevrai.

Didžiausias ir prestižiškiausias automobilių sporto renginys pradeda antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Lenktynių dalyviai bei žiūrovai džiuginami renginių gausa: tradicinės istorinių automobilių lenktynės, „Super Sprint“, mechanikų bėgimo lenktynės. Vieta: ties įvaža į Palangą, Vytauto g.

Vieta: Kurhauzas.

Liepos 16 – rugpjūčio 14 d. Sakralinės muzikos ir poezijos festivalis „Ave Maria“

Vieta: Palangos Birutės parko rotonda.

Birželio 20–22 d. Pirties ir SPA festivalis „Gintarinė Baltija 2014“ Tris dienas truksiančioje šventėje poilsiautojų laukia patys įvairiausi pirties ir SPA malonumai. Ant jūros kranto įrengtame mobiliajame pirčių miestelyje bus galima pasikaitinti įvairaus tipo pirtyse, pasivanoti, išbandyti sveikatinančias, atpalaiduojančias ir grožio procedūras. Vieta: paplūdimys prie tilto.

Pajūrio kurorto gyventojus ir svečius iš kasdienio šurmulio pabėgti kviečia vienintelis Palangoje sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“, skirtas paveikslui „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“. Šių metų festivalio dedikacija: „Vėrinys Marijai“.

Rugpjūčio 23 d. Spektaklis „Amerika Palangoje“

Vieta: Palangos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia,

Šis spektaklis pastatytas paminėti pirmojo lietuviško vaidinimo „Amerika pirtyje“ 115 metų jubiliejų.

Gintaro muziejus.

Vieta: parodų paviljonas „Kupeta“.


verta dalyvauti

Svar­biau­si Neringos ren­gi­niai Rugpjūčio 15–17 d.

Birželio 6–8 d. Neringos vasaros sezono pradžios šventė

Senųjų amatų dienos Neringoje Šventė suteikia unikalią galimybę sugrįžti į tolimą praeitį, mūsų civilizacijos ištakas. Joje galima susipažinti su priešistorinio laikotarpio, viduramžio, renesanso laikų ir XIX–XX amžiaus amatais, kuriuos pristato jų puoselėtojai iš įvairių šalių.

Tris dienas trunkantis renginys skelbia aktyvaus turizmo sezono pradžią Neringoje. Poilsiautojams pristatomos naujienos, vyksta kultūriniai, sporto, sveikatinimo renginiai, visi kviečiami pažinti unikaliąją Kuršių neriją. Vieta: Nidos uosto teritorija, kitos kurorto viešosios erdvės.

Liepos 18–19 d. Pamario krašto žvejo šventė Tai žvejų tradicijas puoselėjanti šventė, pristatanti visų pamario regionų tradicijas. Dvi dienas žvejai moko pinti tinklus, rūko, kepa, verda žuvis, skobia luotus, dalijasi meškeriojimo paslaptimis, vaišina svečius žuvimis ir žuviene.

Vieta: Nidos uosto teritorija, Žvejo etnografinė sodyba.

Rugpjūčio 23 d. VII folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Folkloro šventės idėja – minint iškilius lietuvių tautosakos rinkėjų vardus ir puoselėjant senąsias žvejų tradicijas atgaivinti žmonių bendravimą ir tiesti kadaise besidriekusius draugystės tiltus tarp marių krantų, būtinai prisimenant vėją – žvejo duondavį, guodėją ir teisėją.

Vieta: teritorija prie L.Rėzos g. 1 Juodkrantėje, L.Rėzos kultūros centras.

Birželio 20–23 d. XVI tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“

Vieta: Kuršių marių krantinė Juodkrantėje, L.Rėzos kultūros centras.

Festivalyje pristatomi ne tik senieji lietuvių papročiai, bet ir ieškoma modernių folkloro išraiškos būdų. Jame dalyvauja daugybė Lietuvos ir užsienio tradicinio bei modernaus folkloro ansamblių. Šventėje kiekvienas gali rasti įvairiausių užsiėmimų. Vieta: Nidos uosto teritorija, kitos viešosios Neringos gyvenviečių erdvės.

Liepos 23 – rugpjūčio 3 d. XLVII Kuršių marių regata Ši regata laikoma rimčiausiu išbandymu Lietuvoje tiek buriuotojams, tiek jachtoms. Buriuotojai varžosi penkiuose etapuose, bendras regatos distancijos ilgis – apie 260 jūrmylių. Kuršių marių regata – šventė ne tik buriuotojams, bet ir poilsiautojams, nes krante vyksta gausybė renginių. Vieta: Nidos uosto teritorija.

Liepos 12–19 d. XVIII tarptautinis Thomo Manno festivalis Šis festivalis – muzikos, žodžio, dailės ir kino savaitė rojaus kampeliu vadinamoje Kuršių nerijoje. Šiųmetė festivalio tema – „Šimtmečio vasara“. Vieta: Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia, rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus.

11


Panevėžys anykščiai Zarasai Šiauliai Kaunas

12

verta dalyvauti

Svarbiausi druskininkų renginiai Birželio 14, liepos 12, rugpjūčio 9 d. Teatralizuotos ekskursijos „Mineralinis miestelis“

Gegužės 23–24 d. Tarptautinis džiazo festivalis „Druskininkai JAZZ Maratonas“

Rugpjūčio 16–17 d. Dainavos krašto folkloro šventė Folkloro šventė puoselėja etninę kultūrą – choreografinį, instrumentinį folklorą bei pasakojamąją tautosaką. Šventėje vyksta respublikinės pasakininkų varžytuvės, koncertuoja Dzūkijos regiono folkloro ansambliai.

Pažintinės teatralizuotos ekskursijos, kurių metu dalyviams suteikiama puiki proga susipažinti su Druskininkų nekilnojamojo kultūros paveldo objektais ir netradicine forma pažinti seniausio Lietuvos kurorto istoriją.

Vieta: Pramogų aikštė.

Vieta: Druskininkų senamiestis.

Birželio 23 d. Joninės

Tai – geros muzikos, įspūdingų pasirodymų kupini Lietuvos ir užsienio džiazo grupių koncertai po atviru dangumi. Puiki energijos dozė, kurios užteks visai vasarai.

Tai jauno ir seno, mažo ir didelio laukiama šventė, kurios metu sveikinami varduvininkai, vyksta linksma vakaronė prie Joninių laužo su lietuvių liaudies pokštais, žaidimais, šokiais ir dainomis.

Vieta: Pramogų aikštė.

Vilnius

Vieta: Pramogų aikštė.

Klaipėda

Palanga

Neringa

Druskininkai

Birštonas

Trakai

Birželio 21 d. Pramoginės varžybos „Purvolimpiada“

Rugpjūčio 23 d. Atsisveikinimo su vasara šventė „Vasaros aidai“

Renginyje gydomasis durpinės kilmės purvas, kurio procedūros Druskininkuose labai populiarios, naudojamas netradiciškai – jame organizuojamos įvairios varžybos ir komandinės estafetės.

Gegužės 29 – birželio 1 d. Druskininkų kurorto šventė „Druskininkai 220“

Tai įvairių žanrų, masinis, pramoginis, tradicinis renginys, kurio tikslas – nuotaikingai atsisveikinti su vasara. Renginio metu atliekama vasaros renginių retrospektyva, prisimenami gražiausi koncertai bei įdomiausi atlikėjai.

Vieta: prie Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro.

Birželio 29 – rugsėjo 22 d. Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čurlioniu“

Druskininkams 2014-ieji – išskirtiniai metai, pažymėti kurorto istorinės raidos 220-ąja sukaktimi. Ši šventė – ryškiausias šios istorinės datos paminėjimo renginys, todėl programa bus kupina įvairių istorinių akcentų ir skirta skirtingo skonio bei poreikių žiūrovams.

Vieta: Pramogų aikštė.

Tarptautinis menų festivalis kurorto svečiams ir druskininkiečiams pristato įvairius klasikinės muzikos renginius, parodas, literatūrinius vakarus, konferenciją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą.

Vieta: Pramogų aikštė, Vilniaus alėja, Druskonio ežero pakrantė.

Birželio 7 d. Lietuvos dainų šventės Teatro diena Dainų šventės Teatro dienos „Dyvų dyvai“ programa skirta lietuvių grožinės literatūros klasiko K.Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir Teatro metams paminėti. Joje dalyvaus vaikų ir suaugusių mėgėjų teatrai. Dyvų temą tęs cirkininkai, klounai, kojūkininkai. Vieta: Pramogų aikštė, Vilniaus alėja.

Vieta: Druskininkų bažnyčia, M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus, kitos kurorto erdvės.

Liepos 6 d. Valstybės diena Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos šventinis koncertas ir „Tautiškos giesmės” giedojimas kartu su viso pasaulio lietuviais. Vieta: Pramogų aikštė.


verta dalyvauti

Svarbiausi Birštono renginiai

Birželio 6–8 d. Birštono kurorto šventė

Liepos 6 d. Tarptautinis galiūnų turnyras „Nemuno galiūnas“

Rugpjūčio 29–31 d. Šventinė fiesta „Vasaros mozaika“

Tradiciniame Valstybės dienai skirtame turnyre kasmet susikauna stipriausi ne tik Lietuvos, bet ir šalių kaimynių galiūnai, kuriems tenka įveikti pačios didžiausios ištvermės ir galios reikalaujančias rungtis, o tokia kova teikia nepamirštamų įspūdžių žiūrovams.

Tai – kurortinio sezono uždarymo šventė, kurioje susilieja muzika ir šokis. Birštoniečiai ir kurorto svečiai vasarą kviečiami palydėti nuotaikingai, pakiliai su ja atsisveikinti. Fiestos programa – įvairiems skoniams.

Vieta: Vasaros estradoje prie Nemuno.

Kiekvienas, šiomis dienomis atvykęs į Birštono šventę, suras širdžiai mielą programą, o renginių įvairovė neleis nuobodžiauti. Kurorto sezono atidarymo šventės programoje – ir kameriniai renginiai, ir sporto varžybos, ir pramoginiai koncertai.

Rugpjūčio 15–17 d. Tradicinė tarptautinė irklavimo šventė „Gintaro keliui atminti“ Ši šventė skirta populiarinti aktyvaus poilsio gamtoje ant vandens ir irklavimo sportą. Renginyje netrūksta originalių varžybų ne tik vandenyje, bet ir ant žemės. Ši šventė rengiama jau devintąjį kartą.

Vieta: įvairios miesto viešosios erdvės.

Rugpjūčio 9–10 d. Lietuvos sportinės dugninės žūklės čempionatas

Birželio 7–8 d. Baltijos šalių vandens motociklų čempionatas

Vieta: įvairios miesto viešosios erdvės.

Lietuvos dugninės žūklės čempionate meškeres sukryžiuoja geriausi Lietuvos žvejai sportininkai. Į čempionatą atvyksta ir žvejybos profesionalai iš šalių kaimynių. Nuostabi gamta ir azartas – toks yra Lietuvos sportinės dugninės žūklės čempionatas. Vieta: įvairios vietos Nemuno pakrantėje.

Nemuno upėje susirinks patys stipriausi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Suomijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos sportininkai. Šis čempionatas žada azartiškas kovas. Sportininkai ne tik savo jėgas išbandys, bet ir savo technikos galimybes ir profesionalumą. Vieta: Nemunas prie Vasaros estrados.

Birželio 28 d. Folklorinių ansamblių šventė „Ten, kur Nemunas vingiuoja“ Tradicinis folkloro festivalis, kuris kasmet sukviečia garsiausius ansamblius ir liaudiškos muzikos mėgėjus. Šventėje skamba liaudiška muzika, dainos, o poros sukasi šokio sūkuryje. Vieta: prie Vytauto Didžiojo paminklo Vytauto parke.

Vieta: Nemunas ir Verknė ties Birštonu.

13


Panevėžys anykščiai Zarasai Šiauliai Kaunas Vilnius

verta dalyvauti

Svarbiausi trakų renginiai

Gegužės 16 d. Muziejų naktis pilyje

Birštonas Druskininkai Neringa Palanga Klaipėda

Birželio 15 d. Festivalis „Skambėk, lenkų daina!“

Birželio 27–29 d. Irklavimo regata „Gintariniai irklai“

Birželį kasmet vyksta Trakų žemės lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“, kuriame koncertuoja lenkų meno mėgėjų kolektyvai. Projekto tikslas – puoselėti ir saugoti Lietuvos lenkų tautos autentiškas tradicijas bei kultūrinį-istorinį palikimą.

Ši tarptautinė regata vyks jau 52-ąjį kartą. Galvės ežere vykstančioje regatoje kasmet dalyvauja apie 500 įgulų iš įvairių šalių. „Gintariniai irklai“ yra vienos svarbiausių prestižinių metų irklavimo varžybų Lietuvoje.

Vieta: Trakai, Senieji Trakai, Rūdiškiai, Lentvaris, Paluknio seniūnija.

Vakarėjant pilis lyg prabunda iš šimtmečių miego – menėse įsikuria dvariškiai bei jų tarnai, kiemuose ginklus žvangina kariai, o priešpilyje šurmuliuoja amatininkų, pirklių ir smuklininkų miestelis. Programoje – ir koncertai, ir riterių kovos, ir ekskursijos su istoriniais personažais.

Vieta: Galvės ežeras.

Birželio 28 d. Lietuvos totorių kultūros diena ir Sabantujus Trakų pusiasalio pilies teritorijoje vykstanti kasmetė tarptautinė totorių šventė Sabantujus yra tradicinė totorių pavasario lauko darbų pabaigos šventė. Renginys skirtas paminėti totorių vaidmenį Trakų miesto istorijoje ir Trakų svarbą Lietuvos totoriams.

Vieta: Trakų salos pilis.

Birželio 21–22 d. Festivalis „Atataria vamzdžiai“

Trakai

14

Vieta: Trakų pusiasalio pilis.

Rugpjūčio 15–17 d. Kopūstinės kermošius Tai unikalioje erdvėje vykstantis renginys, skirtas Žolinei. Kasmetinis kermošius, Trakų krašto bendruomenių bei jų meninių kolektyvų pasirodymai, tradicijų puoselėjimas, žaidimai sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo.

Tarptautinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis kasmet organizuojamas nuo 2003-iųjų. Jame greta daugelio premjerų ir įspūdingų kūrinių skamba specialiai festivaliui sukurtas ar skirtas lietuvių kompozitoriaus kūrinys. Festivalio idėja – puoselėti muzikavimą istorinėje erdvėje.

Birželio 6–8 d. Trakų vasara

Vieta: Karaimų (Kopūstinės) sala (pirma sala einant į Salos pilį).

Vieta: įvairios miesto viešosios erdvės.

Liepos 11 d. Karščiausia vasaros šokių naktis

Tai – Trakų miesto šventė. Ji organizuojama irakiečiams, miesto svečiams, užsienio turistams. Šventės programą sudaro sporto, kultūriniai bei vaikams skirti renginiai. Miesto šventės metu vyksta Rotušės turgus, kuriame šurmuliuoja amatininkai. Vieta: įvairios miesto viešosios erdvės.

Birželio 7–8 d. Viduramžių šventė pilyje Trakų pusiasalio pilyje dvi dienas gyvenimas tekės senovės ritmu. Pilyje, palei kurią kūrėsi kunigaikščio Kęstučio miestas, vėl kausis riteriai, nagingumu stebins amatininkai, skambės muzika, kunkuliuos įstabaus viralo katilai. Visi, apsilankę šventėje, turės progą nelikti pasyviais stebėtojais. Vieta: Trakų pusiasalio pilis.

Tai – karščiausia vasaros šokių naktis Trakų pilyje su lietuvių numylėtiniu Jamesu Zabiela. Šis renginys yra puiki žinia pasiilgusiems tikro vasariško „išsitaškymo“ po atviru dangumi. Trakų pilis pasitiks ypatingą svečią, jau šokdinusį tūkstančius lietuvių ir pasiryžusį padaryti tai dar kartą. Vieta: Trakų salos pilis.

Rugpjūčio 23–24 d. Senųjų amatų dienos Trakų salos pilyje jau dešimtą kartą vyks Senųjų amatų šventė. Dvi dienas profesionalūs amatininkai bei amatų rekonstruktoriai entuziastai demonstruos beveik 20 įvairių amatų, vyks muzikiniai pasirodymai, kausis riteriai, su svečiais bendraus istoriniai personažai. Vieta: Trakų salos pilis.


Jūsų laukia: raganos-būrėjos, žolininkės, vaistažolių bei kitų sveikų produktų ir tautodailės dirbinių turgus, teatralizuota pirtis, turgaus personažai, „Visai nepriklausomas vienuolių teatras“. Turguje šalia tradicinio lito „kursuos“ specialus Jonpinigis. Už juos vyks prabangių daiktų aukcionas. Vieta: Gedimino prospektas.

Vilniaus gatves dainomis ir klegesiu užliesianti Dainų šventė pasiūlys net dvylika renginių. Jiems kruopščiai rengiasi per 37 tūkst. atlikėjų iš visos Lietuvos ir dešimties pasaulio šalių. Dainų šventė – tai visam gyvenimui liekantis tūkstantinės minios atliekamos dainos įspūdis. Vieta: Katedros aikštė, Kalnų parkas, Bernardinų sodo pilių teritorija, Šv. Jonų bažnyčia, Valdovų rūmų kiemelis, „Sodauto“ stadionas, Vingio parkas.

Panevėžys anykščiai Zarasai Šiauliai

Vieta: Rotušės aikštė.

Kaunas

Birželio 21 d. Žolynų turgus

Liepos 2–6 d. Lietuvos dainų šventė „Čia – mano namai“

Vilnius

Vieta: Lukiškių aikštė.

Trakai

Joje bus demonstruojama ir mokoma įvairiausių amatų – auksakalių, siuvėjų, audėjų, batsiuvių, stalių, puodžių, stiklo ir vitražo, kalvių, senosios medicinos, maisto gamybos, žvakių liejimo, muilo gamybos, aludarių. Rotušės aikštėje savo pareigas vykdys budeliai, vyks „dėžės“ teatro peržiūros.

Birštonas

Projektas rengiamas trečius metus. Jo pagrindinis tikslas – ne rekonstruoti buvusią sovietinę dvasią, o gyvai papasakoti apie laikotarpį, kuris Lietuvos kultūrai – it reiškinys, davęs iškilias muzikos, kino, literatūros asmenybes.

Druskininkai

Rugpjūčio 22–23 d. Baltramiejaus mugė

Neringa

Gegužės 16–18 d. Vilniaus Brodas gyvas

Palanga

Svarbiausi vilniaus renginiai

15

Klaipėda

verta dalyvauti


Panevėžys anykščiai Zarasai Šiauliai Kaunas Vilnius Trakai Birštonas Druskininkai Neringa Palanga Klaipėda

16

verta dalyvauti

Svarbiausi kauno regiono renginiai Gegužės 16 – liepos 7 d. Tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“

Liepos 6 d. Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

Pirmasis Rytų Europoje operetės festivalis, kuriame gražiausius kūrinius atlieka įvairių Europos valstybių dainininkai, muzikantai ir orkestrai. Festivalis rengiamas nuo 2002 metų.

Kauno rajono savivaldybė Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną kvies švęsti Raudondvario dvare. Jo parke vyks dvaro pramogos, prekyba maistu, plušės liaudies amatininkai. Scenoje pasirodys žinomi Lietuvos atlikėjai, parke vaikštinės ir iškylaus istoriniai personažai – buvę Raudondvario dvaro valdytojai ir svečiai.

Vieta: Kauno pilis.

Birželio 14 d. Tarptautinė šventė „Bike show millennium & Auto show“ Ir Kauną, ir Lietuvą džiuginanti šventė, kurioje dalyvauja viso pasaulio baikeriai ir auto-motosporto meistrai. Tai – didžiausias Lietuvoje motociklininkų sąjūdis ir automobilių mėgėjų šventė, kurioje – ir motociklų paradas, ir kvapą gniaužiantys kaskadininkų pasirodymai. Vieta: prie Kauno pilies, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, kitos Kauno vietos.

Vieta: Raudondvaris, Kauno raj.

Liepos 12 d. Festivalis „Akacijų alėja“ Miestelyje, įsikūrusiame nuostabioje Kauno rajono vietoje, jau 14 metus suskambės dainuojamosios poezijos garsai. Festivalio „Akacijų alėja“ organizatoriai žada daug puikių pasirodymų. Į renginį bus galima ne tik atvažiuoti automobiliu ar dviračiu, tačiau ir atplaukti laivu „Tolstojus“. Vieta: Kulautuva, Kauno raj.


Į festivalį suvažiuoja originalios kapelijos ir stilizuotos kapelos iš visų Lietuvos regionų, pavieniai kaimo muzikantai, kurie grodami armonikomis, koncertinkomis ar kitais liaudies instrumentais džiugina klausytojų širdis. Visas dienas šurmuliuoja tautodailininkų ir amatininkų kermošius.

Rugpjūčio 15 d. „Rudens gėrybės“ (Žolinė) Susirinkusiųjų į svarbiausią vasaros derliaus ir rugiapjūtės pabaigos šventę lauks šventinės Žolinės apeigos, gardi, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai ir įvairios pramogos. Renginys skirtas Kristijono Donelaičio metams paminėti.

Vieta: Šiaulių šv. Petro ir Povilo katedra, „Polifonijos“ salė, Šiaulių kultūros centras, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, Šiaulių vyskupijos pastoracinis centras.

Gegužės 30 d. Tarptautinis renginys „Augalų žavadienis“ Pagrindinis renginio tikslas yra pateikti įvairiapusę augalų – nuo mažos žolelės iki didžiulių medžių, nuo dekoratyvinių gėlių iki svarbių žemdirbystei kultūrų – svarbą. Visą dieną vyks atvirų durų diena Botanikos sodo kolekcijose, edukaciniai žaidimai, konsultuos specialistai. Vieta: Šiaulių universiteto Botanikos sodas.

Vieta: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyba, Šiaulių universiteto Botanikos sodas.

Vilnius Druskininkai

Vieta: pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g.).

Vieta: pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g.) prie Šiaulių dailės galerijos.

Trakai

Programoje: ansamblio „Jonis“ ir Šiaulių pučiamųjų orkestro koncertas „Patrepsėkim klumpių country“, „Vairas“, „Tekila“, Virgis Stakėnas, Daumantų muzikantai, „Sadūnai“, „Colours of burbles“, „Crazy crow“, kantri muzikos grupės iš Latvijos.

Birštonas

Vieta: prie Rėkyvos ežero (Poilsio g.).

Rugpjūčio 29 d. Koncertas, skirtas ansamblio „Jonis“ 30-mečio jubiliejui

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 d. „Šiaulių naktys 2014“ ir „Šiauliai jazz reunion“ Šie renginiai yra skirti Šiaulių miesto gimtadieniui, kuris sutampa su vasaros palydomis. „Šiaulių naktų“ renginiai – nuo 9 val. vakaro iki 5 val. ryto. Kasmet renginių vis gausėja, o naktinėtojų daugėja. Vieta: pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g.).

Neringa

Birželio 5–7 d. XVII Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“

Tai vasaros vidurio šventė, kuri organizuojama nuo 2000 m. Visus džiugins teatralizuotas Neptūno ir Undinės pasirodymas, koncertai, sportinės užduotys vandenyje bei paplūdimyje, diskoteka. Žiūrovai galės pasigrožėti spalvotomis jachtų burėmis ir vandens motociklų pasirodymais.

Kaunas

Liepos 19 d. Vandens šventė prie Rėkyvos ežero

Vieta: Šiaulių universiteto Botanikos sodas.

Tarptautiniame festivalyje rungiasi įvairūs chorai, pasirodo svečiai. Jų atliekami kūriniai skamba ypatingose erdvėse, kurių akustika dar labiau sustiprina chorų muzikos didingumą. Festivalį vainikuoja baigiamasis GALA koncertas.

Vieta: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyba.

Vieta: pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g.), prie P.Višinskio paminklo.

Jie yra aktyvūs ir patrauklūs, skatina domėtis, džiaugtis ir bendrauti. Odė pavasario džiaugsmui „renginio formatas” – sesija-mugė. Renginyje galima bendrauti, pirkti, dovanoti, diskutuoti, iškylauti. Renginyje veiks parodos, vyks seminarai, skambės muzika.

Gegužės 22–25 d. IV tarptautinis chorų festivalis-konkursas „Šiauliai Cantat 2014“

Trumpiausią metų naktį organizuojama šventė – Kupolinės. Prisimenant senąsias tautos tradicijas, visi kupoliaus, pins vainikus, iš surinktų žolynų spės ateitį, vaišinsis apeigine duona, gira. Tai stebuklų kupina naktis, kai suvešėjusi gamta yra pasiruošusi pradėti naują gyvybę.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga jau dešimtmetį rengiama šventė. Mažiesiems šiauliečiams bus įteiktas specialus šiauliečio pažymėjimas. Kūdikiai į šventę turi būti atvežti vežimėlyje. Tikimasi, kad šventėje dalyvaus daugiau nei 500 mažylių, kuriuos lydės tėveliai.

Palanga

Gegužės 16 d. Šiaulių jaunimo renginiai „Odė pavasario džiaugsmui“

Birželio 23 d. „Vasaros darbai“ (Kupolinės)

Klaipėda

Birželio 1 d. Šventė „Aš – mažasis šiaulietis“

Panevėžys anykščiai Zarasai

Svarbiausi šiaulių renginiai

17

Šiauliai

verta dalyvauti


Panevėžys anykščiai Zarasai Šiauliai Kaunas Vilnius Trakai Birštonas

verta dalyvauti

Panevėžys – 2014 metų Lietuvos kultūros sostinė Panevėžys šiemet garantuoja ypač įdomų ir kultūringą laisvalaikį. Visus metus miestas organizuoja šimtus parodų, festivalių, konkursų, pristatymų, projektų. Vasarą Panevėžys švęs penkiais dideliais renginiais.

Birželio 15 d. Tarptautinis  festivalis „Bonjour, Maestro!“ Juozui Miltiniui atminti Panevėžyje įsikurs režisieriaus svajonių miesto Paryžiaus dvasia. Pirmasis pasaulio miltinukų susitikimas.  Paryžiaus Monmartras su mimais, gyvomis skulptūromis, žonglieriais, bukinistais ir prekiautojais, dailininkais, muzikantais ir bardais. Menininkai. Gyvosios skulptūros. Triumfo arkos statybos ir daug netikėtumų.

Klaipėda

Palanga

Neringa

Druskininkai

18

Rugpjūčio 26 – rugsėjo 3 d. „GlassRemio“ studijoje tarptautinis meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“ Birželio 21 d. Vasarvidžio šventė

Pirmąjį tarptautinį meninio stiklo simpoziumą organizuoja garsus menininkas Remigijus Kriukas. Kūrybinius edukacinius parodomuosius individualių menininkų vakarus lydės džiazo muzika.

Pirmąsyk mieste organizuojama šventė pasiūlys gražiausių meilės dainų ir šokių, vandens ir ugnies misteriją, pramogų ir žaidimų. Ilgiausios lininės staltiesės rekordas, skaniausio pyrago konkursas. Baltijos šalių varinių pučiamųjų orkestrų festivalis „Baltijos dūdos“.

Informacija Daugiau apie 2014 metų Lietuvos kultūros sostinės renginius: www.kulturapanevezys.lt .

Liepos 1 – rugpjūčio 1 d. XX tarptautinis keramikos simpoziumas „Lauko skulptūrinė keramika“ Jubiliejiniame simpoziume meistriškumą demonstruos žymūs pasaulio ir Lietuvos keramikos meistrai. Vyks kūrybos vakarai, konferencija „Keramikos meno tendencijos“.

Lietuviškas vasaras galima leisti ne tik pajūryje!

Rugsėjo 5–7 d. 511-asis Panevėžio gimtadienis „Geros nuotaikos miestas“ Panevėžys, kuris šiemet yra Lietuvos kultūros sostinė, 511-ąjį savo gimtadienį švęs kultūringai ir su pasaulinio lygio žvaigždėmis. Žiūrovams koncertai, akcijos, atrakcijos – garantuotos.


Birželio 21 d. Profesionalios muzikos festivalis „Rubikiai – dainų krantas“

Liepos 17–20 d. Tarptautinis alternatyvios muzikos festivalis „Velnio akmuo“

Festivalis „Rubikiai – dainų krantas“ suteikia anykštėnams galimybę susipažinti su įvairiais profesionalios muzikos stiliais ir žanrais, supažindina atvykstančius turistus su gražiausiomis Anykščių krašto erdvėmis.

Sunkiosios muzikos festivalis po atviru dangumi Anykščiuose. Tai kūrybinė laisvė, atsvara masinei kultūrai, alternatyva ieškantiems unikalios muzikinės išraiškos, nekasdienių pojūčių ir įkvepiančios aplinkos.

Vieta: Mačionys, Anykščių rajonas.

Vieta: Dainuvos slėnis.

Vieta: įvairios miesto viešosios erdvės.

Vieta: Kavarskas, Anykščių rajonas.

Rugpjūčio 15–16 d. Nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“

Šis renginys skirtas paminėti lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno skrydį per Atlantą. 1933 m. liepos 15 d. 6.24 val. „Lituanica“ pradėjo didžiąją kelionę į Lietuvą. Naktį iš liepos 16 į 17 d. Lenkijoje lėktuvas sudužo, o lakūnai žuvo. Anykštėnai kasmet susirenka pagerbti šių narsuolių.

Dvi dienas vykstančiame festivalyje pasirodys jaunieji šio žanro atlikėjai ir žinomi Lietuvoje bardai. Be pagrindinių koncertų Dainuvos slėnyje, organizatoriai siūlo ir kitus kultūros reginius: nakties kiną, vidurnakčio spektaklį, pramogas vaikams.

Tai – dešimtmetes tradicijas turinti spalvinga žirgų sporto ir pramogų fiesta, kurios praleisti tiesiog neįmanoma. Šventėje vyksta žirgų varžybos, folkloro ansamblių šventė, tautodailės mugė, meno parodos.

Rugpjūčio 2–3 d. Romų ir lietuvių kultūros dienos „Kartu kelyje“

Vieta: Dainuvos slėnis.

Druskininkai

Vieta: prie Puntuko akmens, Anykščių šilelis.

Šiuo projektu siekiama vystyti romų integraciją į lietuvių bendruomenės gyvenimą, skatinti romų kultūros tradicijų puoselėjimą, ugdyti šeimos vertybines nuostatas.

Vieta: Niūronys, Anykščių rajonas.

Kasmet A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje švenčiamos Antaninės. Tačiau kasmet – jos vis kitokios, tad ir šiemet žadama staigmenų. Vieta: A.Baranausko ir A.VienuolioŽukausko memorialinis muziejus.

Rugsėjo 6–7 d. Trakinių partizanai Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis „Trakinių partizanai“ – renginys, kuriuo siekiama naujomis ir visuomenei patraukliomis formomis skatinti domėjimąsi istorija. Vieta: Trakinių kaimas, Anykščių rajonas.

Palanga

Birželio 13–14 d. Antaninių festivalis

Neringa

Vieta: Troškinai, Anykščių rajonas.

Klaipėda

Birželio 7 d. Respublikinė šventė „Bėk bėk, žirgeli!“

Liepos 16 d. Tradicinis nakties renginys prie Puntuko akmens

Vilnius

Anykštėnai didžiausiai kasmetinei miesto šventei paruošia spalvingą literatūrinių, istorinių ir pramoginių renginių savaitgalį, kurį papuoš respublikinis floristinių kilimų konkursas.

Trakai

Tai – turizmo, sporto ir pramogų mišinys. Šias lenktynes sudaro standartinės triatlono rungtys: bėgimas, dviratis ir plaukimas su baidare. Šis renginys pažymi Anykščių rajono turistinio sezono pradžią, todėl jame gausu koncertų, šou elementų.

Kaunas

Liepos 25–27 d. Anykščių miesto šventė ir Šv. Onos atlaidai

Birštonas

Gegužės 23–25 d. Nuotykių lenktynės „Nykštietiškas triatlonas 2014“

Panevėžys anykščiai Zarasai

Svarbiausi anykščių renginiai

19

Šiauliai

verta dalyvauti


Panevėžys anykščiai Zarasai Šiauliai Kaunas

20

verta dalyvauti

Svarbiausi zarasų renginiai

Gegužės 23–25 d. „Gražūs Zarasai tarytum vasara ...“

Birželio 20–24 d. Joninių festivalis

Liepos 25–27 d. Vandens karnavalas

Pats gražiausias paparčio žiedas auga Zaraso ežero saloje, jis Joninių naktį skleidžiasi ir kitose Zarasų apylinkėse. Netikite? Per Jonines atvažiuokite į Zarasus ir patys jo paieškokite. Tikrai rasite, jei per šokius ir dainas laiko paieškoms nepritrūks.

Jame vyks unikalūs projektai: jaunų kūrėjų konkursas, valčių paradas, galerija ant vandens ir daug kitų pramogų. Apsilankiusieji renginyje galės įsitikinti, kad vanduo – ta stichija, kurioje galima kurti amą gniaužiančius vaizdus.

Vieta: Antalieptė, Antazavė, Aviliai, Degučiai, Dusetos, Suviekas, Smalvos, Turmantas, Zarasai.

Tris dienas šurmuliuos Zarasų kurortinio sezono atidarymui skirti renginiai. Poilsiautojų laukia „Menų krantinė“, koncertai, vandens pramogos, ugnies fejerija virš Zaraso ežero.

Vilnius

Liepos 7–17 d. Tarptautinė baltų kultūros puoselėtojų kūrybinė stovykla

Trakai Birštonas Druskininkai

Rugpjūčio 4–14 d. Tarptautinis pleneras „Zarasai – ežerų kraštas“ Šis pleneras skirtas paminėti Zarasų krašto dailininko Yjegudo Peno 160-osioms gimimo metinėms. Renginyje bus galima susipažinti su unikalia Y.Peno asmenybe ir jo kūryba, taip pat atskleisti galimybes plėtoti Žydų kultūros kelią Zarasų regione.

Vieta: Sėlių aikštė, Zaraso ežero pakrantė.

Birželio 7–8 d. Respublikinis jaunimo folkloro ansamblių sambūris „Zalvynė“

Vieta: Zaraso ežero sala.

Vieta: Zarasų krašto muziejus.

Klezmerių – žydų liaudies instrumentinė muzika yra neatsiejama Rytų Europos žydų muzikinės tradicijos dalis. Jokios vestuvės ar kitos šeimos ir miestelio šventės neapsieidavo be kupinos džiaugsmo ir ugningo temperamento klezmerių muzikos, skirtos šokiams.

Pažiegėje rinksis kalbininkai, literatai, dailininkai, teatralai, renginių organizatoriai. Ši kūrybinė stovykla, kurioje vyks seminarai, kūrybiniai užsiėmimai, skirta paminėti kalbininko baltisto Kazimiero Būgos 135-osioms gimimo metinėms. Vieta: K.Būgos memorialinė sodyba Pažiegėje.

Tai tautinės kultūros įvairiapusiškumas kelių dienų stovykloje Zarasuose, tai Sėlių krašto folkloro reiškinys. Dalyviai pristato savo regionų dainas, muzikinį paveldą – visi vakarai skirti senajai lietuviškai kultūrai.

Rugpjūčio 15 d. Klezmerių festivalis

Vieta: Sėlių aikštė.

Rugpjūčio 15 d. Sėlių krašto folkloro šventė Nuo 1993 m. Zarasuose pradėjus rengti Žolinės šventę, ji peraugo į Sėlių krašto folkloro festivalį, kuriame propaguojamos unikalios apeigos, rengiami dvasingi mitologiniai vakarai, dainuojamos sutartinės – Sėlių krašto unikalus palikimas.

Vieta: įvairios miesto erdvės ir rajono miesteliai.

Klaipėda

Palanga

Neringa

Vieta: Sėlių aikštė.

Birželio 13–15 d. Vasaknų alaus festivalis Tris dienas vyks pirmasis netradicinis alaus festivalis. Jame dalyvaus 5-6 tik įdomiausi Lietuvos ir 2–3 artimojo užsienio aludariai, kurie pateiks apie 30 skirtingų skonių ir stilių alų. Šventės teritorijoje veiks vaisių ir daržovių turgus, suvenyrų krautuvė, kitos pramogos. Vieta: Vasaknos dvaras, Zarasų rajonas.

Rugpjūčio 23 d. Šiuolaikinio šokio grupių sąskrydis „Vasaros ritmu“ Jame susirinks geriausios Lietuvoje šiuolaikinio šokio jaunimo grupės, kurios žiūrovus džiugins ir atskirai, ir dovanos masinį pasirodymą. Vieta: Salakas, Zarasų rajonas.


verta dalyvauti

reklama kalnapilis

21


22

verta dalyvauti

Didieji festivaliai Vasarą renginių gausu ne tik Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, bet ir įvairiuose kituose šalies kampeliuose, kuriuose, daugelio nuomone, gyvenimas yra tarsi sustojęs. Tradiciniai vasaros festivaliai, skaičiuojantys jau ne vieną savo gyvavimo dešimtmetį, minias žiūrovų sutraukia ir į Varėną, ir į Švenčionis, ir į Radviliškį, ir į Rietavą, ir į Joniškį. Kelias dienas trunkančiuose festivaliuose galima ne tik pašėlti, bet atokvėpio akimirkomis apžiūrėti ir aplink esančius lankytinus objektus. Jums – „Vasaros gido“ rekomendacija, kokių festivalių šią vasarą derėtų nepraleisti.

Turinys: didžiuosiuose vasaros festivaliuose susilieja įvairių stilių muzika, kvapą gniaužiantys pasirodymai, gamtos ramybė ir šėlsmas.

Birželio 20–22 d. „Kilkim žaibu 2014“

Birželio 27–29 d. „Sūpynės“

Senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“ nugriaudės jau 15-ą kartą. Tikrai nedaugelis tikėjo, kad festivalis bus „seniausias“ tarp metalo muzikos festivalių Lietuvoje. Tai verta atšvęsti! Festivalyje gros „Wardruna”, „Rotting Christ”, „Asphyx”, „Moonsorrow”, „Endstille”, „Vulture Industries”, „Ereb Altor” ir kiti.

Tai – kokybiškos elektroninės muzikos festivalis miškų ir ežerų apsuptyje. Levon Vincent, Conforce LIVE, Amir Alexander, NX1, Ampule, Ba. LIVE, Calli LIVE ir daugybė kitų atlikėjų šiemet festivalyje „Sūpynės“. Jo organizatoriai kviečia ne tik ištrūkti į gamtą, bet ir kaip reikiant pašėlti.

Vieta: Žemaitija, Varniai (Telšių raj), prie Lūksto ežero.

Vieta: Švenčionių raj., Pakretuonės stovyklavietė.


Lietuvoje Birželio 27–29 d. „Swampy“

Liepos 17–20 d. Žagarės vyšnių festivalis

Tai psichodelinės muzikos ir menų festivalis, vykstantis giliuose ir mistikos kupinuose miškuose Trakų rajone netoli Vievio. Festivalyje gros – PARASENSE, TROLD, KABAYUN, DOHM, NARGUN ir kiti elektroninės muzikos virtuozai.

Tai – vienintelis renginys Lietuvoje, kur nemokamai pristatomi aukščiausius apdovanojimus pelnę Lietuvos kino, teatro, džiazo, klasikinės ir populiariosios muzikos laureatai bei žymūs užsienio šalių atlikėjai. Šiais metais Žagarės vyšnių festivalio turgus vyks tris dienas. Vieta: Joniškio raj., Žagarė.

Vieta: Keliakiemis, Trakų raj.

Liepos 4–5 d. „Bliuzo naktys“ Tai – seniausias muzikos festivalis Lietuvoje, vykstantis po atviru dangumi vasarą. Dažniausiai girdimi gitaros, lūpinės armonikėlės, būgnų, saksofono ir kitų instrumentų garsai, o išskirtinis bliuzo muzikos vokalas traukia festivalio dalyvius bent kartą per metus pasiklausyti tikro bliuzo skambesio, pabūti gamtoje su artimais žmonėmis. „Bliuzo naktys“ – tai tarsi legendinio „Woodstock“ festivalio lietuviška versija: hipiška atmosfera, atsipalaidavę festivalio dalyviai, taikos ir meilės tvyrojimas ore nejučiomis visus sujungia į vieną didelę šeimą, kur niekas nepamatys susiraukusių veidų. Vieta: Varniai, Telšių raj.

verta dalyvauti

Liepos 25–27 d. „Nibiru“ Liepos 10–13 d. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (PLJS) PLJS – tai 4 dienas trunkantis verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalis, suburiantis Lietuvoje ir užsienio šalyse gyvenantį lietuvių jaunimą. Skirtingose erdvėse dalyviai turės progą klausytis ryškiausių savo srities specialistų pranešimų, dalyvauti karjeros mugėje. Festivalyje veiks įvairios kūrybinės dirbtuvės. Poilsio zona po atviru dangumi kvies kino ir teatro gerbėjus mėgautis rodomais filmais, spektakliais. Fizinę formą padės palaikyti organizuojamos sporto varžybos. Kiekvieną vakarą didžiojoje hipodromo scenoje įsimintiną šou kurs gyvą muziką grojančios žymiausios Lietuvos grupės ir atlikėjai.

Žalioji Nibiru planetėlė kviečia visus ufonautus, kosmonautus, hipius, elfus, gnomus, fėjas, miško gyventojus ir gamtos vaikus susiburti drauge, švęsti savo individualumą ir buvimą kartu, šokti, dūkti, trypti, šviestis, žaisti ir dalytis meile. Viename renginyje – keturios stichijos. Dalyviai tryps pagal psy trance, ambient, chill, linguos pagal akustinę, instrumentinę bei regio muziką. Vieta: Radviliškio raj., Sidabravas.

Vieta: Prienų raj., Visuomenės harmonizavimo parkas.

Liepos 31 – rugpjūčio 29 d. „Yaga gathering“

Liepos 4–6 d. „Swampfest“

Palikę civilizaciją už nugarų galėsite pasinerti į tikrąją žodžio „yaga“ reikšmę, kuris, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia naujo atsiradimą bei seno atsikratymą. Festivalyje veikia kelios tematinės erdvės: muzikinės – šokių, ramybės ir eklektikos scenos bei dvi žinių ištroškusiems – švietėjiška, skirta kūną ir sielą lavinančioms praktikoms, ir dirbtuvių – trokštantiems išmokti įvairiausių amatų. „Yagoje“ skamba plataus spektro elektroninė ir gyva muzika.

Netradicinė aplinka ir gera muzika laukia festivalio dalyvių. Šiemet „Swampfest“ vyks Varėnos rajone. Atsipalaiduokite ir šėlkite poilsio ir muzikos festivalyje! Vieta: Varėnos raj.

Liepos 11–13 d. „Varom!“ Tūkstančiai laisvų žmonių vėl judės vienu ritmu, ausų būgnelius džiugins garsiausios elektroninės ir gyvos muzikos grupės, atlikėjai ir DJ. Saulės spinduliai kaitins kūnus, protus maišys menais įelektrinta atmosfera, pirštai skęs „workshop‘ų“ jūroje, bet kad išties suvoktumėte, kas čia bus, – išdrįskite dalyvauti! Pozityvios energijos, saldžios laisvės ir svaiginamos muzikos oazė jau rengiama. Vieta: Varėna, Dainų slėnis.

Vieta: Valkininkų apylinkės, Varėnos raj.

23


24

verta dalyvauti

Rugpjūčio 1–2 d. „Galapagai“ Tai – didžiausias tarptautinis muzikos ir pramogų festivalis Lietuvoje, vykstantis vasarą po atviru dangumi. Garsėjantis itin kokybiška muzika ir plačiu pramogų pasirinkimu renginys kasmet auga, pritraukdamas ne tik Lietuvos dalyvius, bet ir svečius iš Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir kitų valstybių. Vieta: Zaraso ežero sala, Zarasai.

Rugpjūčio 15–17 d. „Karklė Live Music Beach“

Rugpjūčio 1–3 d. „Granatos“

Tai ��� didžiausias tarptautinis muzikos ir meno festivalis Lietuvoje, vykstantis ant jūros kranto, įstabių kopų ir magiškos gamtos fone. Festivalininkų malonumui – trys laisvadieniai, kuriuos persmelks taika, meilė ir muzika. Penktąkart Baltijos pakrantę užliesianti muzikos ir pramogų banga bus dar galingesnė. Laukia per 50 pasirodymų, kuriuos dovanos svečiai iš užsienio bei Lietuvos. Gyvos muzikos paplūdimyje veiksmas kunkuliuos 6 scenose.

Rumšiškių liaudies buities muziejuje vykstančios „Granatos“ jau spėjo įsitvirtinti lietuviškų muzikos festivalių padangėje. Pasinerkite į kokybišką muziką! Atraskite kokybišką muziką! Sprogdinkite kokybišką muziką! Festivalyje girdėsite John Newman, Bastille, Dub Fx ir daugelį kitų gerų atlikėjų. Vieta: Rumšiškės, Kaišiadorių raj.

Vieta: Karklė, Klaipėdos raj.

Rugpjūčio 15–16 d. „Roko naktys“ „Roko naktys“ pirmą kartą buvo surengtos 2002 m. Iš „Roko naktų“ gimęs festivalis „Galapagai“ jau įgavo savo spalvą ir surado savo auditoriją. Norėdami nepamiršti šaknų ir atsižvelgdami į „Roko naktų“ ištikimų gerbėjų prašymus, organizatoriai nusprendė, kad roko muzika turi turėti savo atskirą festivalį Lietuvoje.

Rugpjūčio 1–3 d. „Ont grindų 2014“

Vieta: Varėna, Dainų slėnis.

Rugpjūčio 21–24 d. „Saulėtosios naktys“

Rietavas garsėja ne tik tuo, jog apie 1700 m. per jį į Lietuvą pirmą kartą buvo įvežtos bulvės, ne tik tuo, jog turi savo kultūrinį paveldą, bet ir tuo, kad jo apylinkėse vyksta festivalis „Ont grindų“! Festivalis šiemet kviečia į Labardžių parką apvalyti savo smegenėles su Grind’n’Roll garsais.

Kuriant „Saulėtųjų naktų“ erdvę, stengiamasi į viską žiūrėti kitaip. Organizatoriams nesvarbios dalyvių pavardės, nesivaikoma žvaigždžių. Festivalis yra graži nuostabaus gyvenimo išraiška. Čia yra erdvė, kur nėra guru, lyderių, muzikantų, atlikėjų, menininkų, šokėjų, fakyrų, alpinistų, magų. Kiekvienas dalyvis gali pajusti, kad tai tiesiog didelė šeima. Kaip žmonės kalba: „Dar ir dabar bežiūrint į šias sustingdytas džiugias emocijas šiltas gumuliukas perbėga kūnu“.

Vieta: Labardžių parkas, Rietavo sav.

Vieta: Gataučiai, Joniškio raj.

Rugpjūčio 15–16 d. „Visagino country“

Rugpjūčio 22–24 d. „Mėnuo Juodaragis“

Festivalis „Visagino country“ gyvuoja nuo 1991 m. Vienas didžiausių kantri muzikos festivalių Rytų Europoje kasmet vyksta ant vaizdingo ežero kranto įsikūrusiame Visagino mieste. Festivalyje dalyvauja Lietuvos bei užsienio kantri muzikos atlikėjai, jo metu skamba gyvai atliekama įvairių žanrų kantri muzika: country rock, folk country, rockabilly, blue grass. Per festivalio gyvavimo metus jį aplankė muzikantai iš daugelio pasaulio šalių.

Vasaros pabaigoje sukanka keturmetis „Mėnesio Juodaragio“ ciklas – laikas surengti glaustą, kitokį, ypač magišką festivalio epizodą. Jau 17-asis festivalis vieneriems metams nukeliaus į vidurio Lietuvą ir šiemet išsiskleis naujoje vietoje – užburiančios augalijos parke Kėdainių rajone. Mažasis „Mėnuo Juodaragis“ apgaubs savo programą nepaprasta tema ir naujais pavidalais – jis savo pobūdžiu skirsis nuo tradicinio festivalio formato, būdingo pastaraisiais metais.

Vieta: Visaginas.

Vieta: Skinderiškio parkas, Kėdainių raj.


verta dalyvauti

25


26

verta dalyvauti uostamiestis

Geriausiai dviratininkams pritaikytas miestas Lietuvoje yra Klaipėda. Ir tai – ne uostamiesčio valdžios puoselėjama ir įgyvendinama vizija, bet oficialiai konkurse, kuriame Klaipėda įveikė kitus miestus, suteiktas statusas. Todėl į uostamiestį atvyksta vis daugiau turistų, kurie pažinčiai su miestu renkasi dviratį, o jais važinėtis Klaipėdoje vis patogiau, numatyta daugiau specialių atrakcijų. Atrakcija: Klaipėdoje vyksta gausybė dviratininkams skirtų pramogų ir renginių.

Pažink Klaipėdą – dviračių miestą! Kruizinių laivų terminalas

Klaipėdos žemėlapyje iki Pilies džiazo festivalio atsiras dar viena skulptūra – Kruizinių laivų terminale bus pastatytas skulptoriaus Romualdo Kvinto „Bučinys“. Šioje vietoje prie marių visus jau kelerius metus ištikimai pasitinka bei geros nuotaikos linki ir berniukas su šuniuku.

Dviratininkams – iššūkis

Klaipėda šią vasarą bandys tapti daugiausia kilometrų dviračiais įveikusiu miestu. Prisijungti prie uostamiesčio komandos ir dalyvauti konkurse kviečiami visi dviratininkai. Klaipėda yra vienas iš 26 miestų, kuris dalyvaus konkurse „Europos dviratininkų iššūkis 2014“ („European Cycling Challange 2014“). Jis vyksta iki gegužės 31 dienos. Nugalėtoju taps miestas, kurio komanda per nustatytą laiką dviračiais įveiks daugiausia kilometrų. Konkurse gali dalyvauti visi, kuriems patinka važinėti dviračiais. Norintieji tą padaryti pirmiausia turi apsilankyti ir prisiregistruoti tinklalapyje www.europeancyclingchallenge.eu. Jame yra nurodyti tolimesni veiksmai. „Klaipėda jau yra dviračių miestas, bet būtų smagu dar tapti ir tokiu miestu, kuriame dviratininkai nuvažiuoja daugiausia kilometrų. Sėskime ant dviračių ir grožėkimės Klaipėda“, – kvietė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Infrastruktūra senamiestyje

Per Klaipėdos senamiestį jau galima važiuoti dviračiais patogiai, nebesistumdant ant šaligatvių su pėsčiaisiais. Tai ypač aktualu vykstant Pilies tilto remontui, nes vis daugiau vairuotojų iš automobilių persėda ant dviračių. Todėl dviratininkams pagrindinėje senamiesčio – Tiltų gatvėje skirta speciali eismo juosta.


verta uostamiestis dalyvauti Prie naujo tako – „Meridianas“

Klaipėdoje nuo 2010 metų įrengta 14 km naujų dviračių takų ir dabar bendras jų ilgis siekia net 95 km. Tačiau sustoti neketinama. Šią vasarą bus baigtas įrengti ir naujasis 7 km ilgio dviračių takas palei Danę. Jo pradžia – prie Biržos tilto, o riedėti upės pakrantėmis bus galima iki Tauralaukio. Važiuojantieji šiuo dviračių taku kviečiami apsilankyti Klaipėdos miesto simboliu pripažintame burlaivyje „Meridianas“, prišvartuotame prie Danės krantinės visai šalia Biržos tilto. „Meridianą“ nuo šios vasaros bus galima apžiūrėti ne tik iš išorės, bet ir užsukti į vidų.

Dviračiais – per marias

Klaipėdoje kurti dviratininkams patogią infrastruktūrą padeda Smiltynės perkėlos bendrovė, keltais kelianti visus per Kuršių marias. Šiemet ji pasiūlys dar daugiau patogumų ir atrakcijų. Bendrovė specialiai įsigytu katamaranu nuo birželio 1-osios organizuos reguliariuosius reisus Klaipėda–Juodkrantė–Nida– Klaipėda. Plaukti laivu kviečiami ir dviratininkai.

Skulptūrų alėja

Po Klaipėdą važinėjant dviračiu, rekomenduojama užsukti į unikalų Skulptūrų parką, o iš jo – į M.Mažvydo alėją, kuri tapo savotišku Skulptūrų parko tęsiniu. M.Mažvydo alėjoje Klaipėdos pramonininkų asociacijos iniciatyva mažosios architektūros kūriniais jau papuošta per 30 suoliukų. Šią vasarą M.Mažvydo alėjoje atsiras ir daugiau meninių akcentų.

Naktiniai maršrutai

Klaipėdoje, kuri vienintelė Lietuvoje turi Sveiko miesto statusą, vis labiau skatinama naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis ar viešuoju transportu, o ne nuosavais automobiliais. Todėl visą vasarą uostamiestyje kursuos naktiniai autobusai. Jais pramogautojai iš kavinių, renginių patogiai ir nebrangiai galės grįžti namo. Autobusai kursuoja nuo „Liepojos“ iki „Jūrininkų“ stotelės – per visą miestą. Jie darbą pradeda vidurnaktį, reisai organizuojami kas valandą, o paskutinis autobusas iš pradinės „Liepojos“ stotelės išvažiuoja 4 val. paryčiais.

Smiltynėje – aktyvus poilsis

Persikėlus į Smiltynę, galima ne tik skubėti į paplūdimį ar dviračio vairą nukreipti Juodkrantės link. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ėmėsi aktyvios veiklos ir Smiltynėje, todėl nuo birželio 1-osios pradeda naują sezoną poilsiautojams „Kuršių nerija prasideda Smiltynėje“. Vasaros buveinės lankytojų laukia specialiai parengti dviračių maršrutai bei įvairūs renginiai. Smiltynėje įrengtas ir Sveikatingumo takas, kuriame, nulipus nuo dviračio, galima įdomiai pasimankštinti.

Delfinai laukia žiūrovų

Smiltynėje nepamirškite užsukti ir į iš dalies rekonstruotą delfinariumą, į kurį jau sugrįžo kelerius metus Graikijoje „atostogavę“ delfinai. Žiūrovams gyvūnai pasirengę kiekvieną dieną dovanoti šventę. Delfinariumą ir Jūrų muziejų paprasta pasiekti dviračiu, keltu persikėlus iš Klaipėdos į Smiltynę.

27


28

verta dalyvauti kurortas

Poilsis Neringoje - vertinantiesiem Prieš kelis šimtmečius savitumu ir tapybišku peizažu Europos intelektualus žavėjusi Kuršių nerija ir šiandien išlieka populiari tarp išskirtinumą vertinančių keliautojų. Kai kurie jų poilsį Neringoje renkasi jau ne vieną dešimtmetį. Pokyčiai – į gera

Viena iš tokių šio krašto gerbėjų – vilnietė Beatričė. Kasmet į Neringą grįžtanti moteris pastebi, jog kurortas keičiasi ir esami pokyčiai – geri. „Neringos siekis – tapti pajūrio kurortu, artimu kitoms pasaulio – Italijos, Švedijos, kitų šalių – pajūrio turistinėms vietovėms, kurios yra kartu ir pajūrio kurortai, ir UNESCO Pasaulio paveldo objektai“, – teigė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Anot jo, norint užimti deramą vietą tarp Europos pajūrio kurortų, būtinos investicijos vystant Neringos infrastruktūrą, užtikrinant paslaugų kokybę ir įvairovę. Šiandien numatomos svarbiausios investicijos yra susijusios su vandens, sveikatinimo ir kultūrinio turizmo plėtra, kurorto patrauklumo didinimu gerinant turizmo paslaugų kokybę, mažinant sezoniškumą.

Tvarkomos kurorto erdvės

Pridėtinę vertę kuriančiomis naujovėmis Neringa lankytojus vilios jau šiais metais. Sparčiai vykstantys pagrindinio krašto kelio Smiltynė-Nida rekonstrukcijos darbai šio krašto svečius atves į tvarkomais dviračių bei pėsčiųjų takais bei gražėjančiomis poilsio erdvėmis galinčią pasigirti Neringą.

Patogumas: vis daugiau pakrančių bus pritaikytos mėgautis vaizdu į marias ir jūrą.

Vaikštinėjančiuosius pamariu pasitiks sutvarkytas Bardų skveras maestro Vytautui Kernagiui atminti. Atrasti naują atokvėpio vietą kvies po kelerių metų pertraukos atnaujintas fontanas su Juozo Ruzgo skulptūra Ni-

Šie metai Neringai – išskirtiniai, dovanosiantys daug jubiliejų ir rekordų. doje. Dar skambiau apie senųjų šio krašto gyventojų kuršininkų gyvenimą pasakos rekonstruota Neringos istorijos muziejaus Žvejo etnografinė sodyba. Su nauja ekspozicija susipažinti jau kviečia ir Thomo Manno memorialinis muziejus. Apie Nobelio premijos laureato vasaras Nidoje pasakos paveikslais „apsimetantys“ medijų ekranai, tikruosius vasarnamio baldus menantys ažūriniai siluetai, garsiojo vilos savininko bei jo šeimynykščių pasisakymus cituojančios garso instaliacijos.

Naujovė: Thomo Manno memorialinis muziejus kviečia susipažinti su nauja ekspozicija.

Daugelis ekspozicijos sprendimų yra unikalūs, jos kūrėjų, įgyvendinusių ne vieną reikšmingą ekspozicijų projektą, čia pritaikyti pirmą kartą.

Naujos paukščių stebėjimo vietos

Vienas charakteringiausių kurorto bruožų – specifinė gamta. Atsižvelgiant į tai, vis labiau Neringos erdvės pritaikomos saugomos gamtinės teritorijos stebėjimui, augalų ir gyvūnų studi-

javimui. Kuršių nerija garsėja per ją besidriekiančiu paukščių migracijos keliu. Todėl šiais metais dviračių take tarp Nidos ir Pervalkos, savivaldybės iniciatyva, buvo atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Šių vietų patrauklumą didins ne tik atsiverianti įspūdinga Kuršių marių panorama. Paukščių stebėjimas bus populiarinamas ir įrengiant specialius stebėjimo bokštelius. Kvapą gniaužiančiu vaizdu bus


verta dalyvauti kurortas

ms išskirtinumą ir saugumą kio rage numatytoje aviacinėje lauko aikštelėje galės leistis mažieji orlaiviai.

Nemokami jogos užsiėmimai

Siekiant skatinti aktyvų poilsį Neringoje, praėjusiais metais Nidoje ir Juodkrantėje buvo įrengti lauko treniruokliai. Šiais metais sportuoti naudojantis tokiais treniruokliais bus galima Preiloje ir Pervalkoje. Iki vasaros sezono pradžios tikimasi atnaujinti teniso aikštynus Nidoje. Viena aikštelė bus pritaikyta naujai sporto šakai – Padelio tenisui. Savivaldybė remia Neringos sporto mokyklos iniciatyvą vystyti orientavimosi parkų tinklą – praėjusiais metais kurorto gyvenviečių teritorijose įrengtos orientavimosi sporto trasos, pritaikytos pradedantiesiems, šeimoms su vaikais ir neįgaliesiems. Jau aštuntus metus vasaros mėnesiais ir toliau bus rengiami nemokami jogos užsiėmimai mėlynosiomis vėliavomis įvertintuose Nidos bei Juodkrantės paplūdimiuose.

Išskirtinis: Kuršių nerijoje esančio kurorto patrauklumas – gamtos grožis.

Intensyvi renginių programa

Mankšta: mėlynosiomis vėliavomis įvertintuose Nidos ir Juodkrantės paplūdimiuose ir šiemet vyks nemokami jogos užsiėmimai.

galima grožėtis ir nuo Vecekrugo kopos. Ant aukščiausio pusiasalio kalno atsikvėpti bus galima Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos įrengtoje apžvalgos aikštelėje.

Alternatyvaus susisiekimo skatinimas

Praėjusiais metais atlikta galimybių studija patvirtino, kad Neringa patenka tarp Klaipėdos regiono savivaldybių, kuriose

dviračių takų sistema yra išvystyta geriausiai. Pastebėta, kad Neringoje keliai dviratininkams mažiausiai pavojingi. Tačiau Neringa nesustoja – iki vasaros sezono tikimasi baigti dviračių tako tarp Nidos ir Pervalkos rekonstrukciją. Per visą Kuršių neriją besitęsiančiame dviračių take orientavimąsi palengvins savivaldybės iniciatyva įrengti žemėlapiai ir kryprodės. Galimybę atrasti dar neregė-

tą Kuršių nerijos kraštovaizdį sudarys bendrovės Smiltynės perkėla iniciatyva atsirasiantis maršrutas Klaipėda – Juodkrantė – Nida. Neringos savivaldybė jau ruošia krantines reguliarų susisiekimą vandens keliu užtikrinsiančiam greitajam keleiviniam laivui. Tikimasi, kad oro kelias Neringoje bus nutiestas jau rudenį. Atlikus miškotvarkos projekte numatytus kliūčių šalinimo darbus – Bulvi-

„Šie metai Neringai – išskirtiniai, dovanosiantys daug jubiliejų ir rekordų. Dešimtąjį jubiliejų minės muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“, dvidešimtąjį – tarptautinis pleneras „Nidos ekspresija“, šešiasdešimtąjį kartą vyks Kuršių marių regata. Kaip niekad daug dalyvių iš užsienio pasirodys tarptautiniame folkloro festivalyje „Tek saulužė ant maračių“. Jau šiandien organizatoriai prognozuoja, kad jų organizuojami renginiai sulauks išskirtinai daug dalyvių“, – pasakojo Neringos savivaldybės meras D.Jasaitis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad kurorto vasaros programoje per 100 kultūrinių ir sportinių renginių.

29


30

kurortas

Vaizdas: dešimt metų stūksoję Kurhauzo griuvėsiai dabar yra vienas gražiausių Palangos pastatų.

Paskirtis: rekonstruota Vasaros koncertų salė taps tikru Palangos kultūros židiniu.

Nauda: universalus sporto kompleksas tarnaus ir pajūryje besitreniruojantiems Lietuvą garsinantiems sportininkams.

Palangoje – NAUJOVIŲ GAUSA

Palanga šią vasarą poilsiautojus pasitiks atsinaujinusi – jau įgyvendinti arba baigiami keli projektai, kurie tikrai domina ne tik palangiškius, bet ir atostogas kurorte planuojančius pramogautojus. Palangos Kurhauzas

Prieš pusmetį Palangoje duris atvėrė nauja kultūrinė erdvė – restauruotas Kurhauzas. Atstatyta mūrinės, savivaldybei priklausančios, Kurhauzo dalies išorė, pagal išlikusią medžiagą buvo atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją Kurhauzo salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas.

Koncertų salė

Dar viena gera žinia kultūros mėgėjams – pradėti Vasaros koncertų salės rekonstrukcijos darbai. Ji po rekonstrukcijos įgaus apvalią formą bei bus maždaug 4 tūkst. kv. ploto. Rekonstruojant pastatą, ypatingas dėmesys bus skiriamas akustikai, salės erdvė pasižymės ir iš-

skirtiniu apšvietimu – šviesa į patalpas pateks pro viršutinį stoglangį ir fasadinėje sienoje „įpjautus“ langus. Koncertų salėje bus įrengtas 2500 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras. Rekonstrukcija turėtų būti baigta iki kitų metų pabaigos.

Universalus sporto kompleksas

Palangoje duris atvėrė universalus sporto kompleksas. Tarptautinius standartus atitinkantis kompleksas ne tik pagerins Palangoje apsistojusių sportininkų treniruočių sąlygas, bet ir padės plėtoti sporto ir aktyvų turizmą regione, išplės miesto gyventojų ir svečių sveiko gyvenimo būdo ir aktyvaus poilsio pasirinkimo galimybes.

Modernus kempingas

Nemirsetoje, šalia jūros, pušų apsuptyje kyla ir Europos standar-

Įvertinimas: atostogautojai džiaugiasi, jog populiariausias šalies kurortas kasmet vis gražėja.

tus atitiksiantis kempingas, kuris užims 4,6 ha ploto. Pro pušų properšas matyti jūra, iki kurios eiti – vos 300 metrų. Pirmieji svečiai, atvykstantys į Palangą kemperiais bei karavanais, kempinge galės apsistoti jau šiemet.

Palangos aplinkkelis

Vykstantieji į Palangą tikrai pastebės, jog prasidėjo aplinkkelio statybos darbai. Naujuoju keliu, aplenkdami kurortą, automobiliai į Palangos oro uostą, Šventąją ar Latviją galės vykti jau 2015 metų gegužę. Palangos aplinkkelis – pirmasis šalyje transporto infrastruktūros projektas, įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Tiesiant aplinkkelį, netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža bus rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.

Autobusų stoties kompleksas

Palangoje vyksta ir naujos miesto autobusų stoties komplekso statybos. Naujasis

objektas – moderni autobusų stotis bei prekybos centras – duris lankytojams atvers jau šių metų pabaigoje. Naujoje autobusų stotyje, kuri per parą galės aptarnauti iki 200 autobusų, bus moderni laukimo salė, bilietų kasos, tualetai, kurorto svečių patogumui – ir informacinis centras. Stoties kasos dirbs ne pagal administracijos nustatytą laiką, o nuo pirmojo iki paskutiniojo reisų išvykimo.

Vila „Anapilis“

Viena įdomiausių ir labiausiai žinomų senosios kurorto architektūros statinių Lietuvos pajūryje – medinė vila „Anapilis“ – netrukus bus keliama naujam gyvenimui. Sutvarkius vieną iš pirmųjų Palangoje pastatytų vilų, mieste atsiras vieta, kurioje bus galima susipažinti su vieno iš didžiausių Lietuvos kurortų istorija – rekonstruotame „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus.


verta dalyvauti kviečia

Nuostabūs Palangos pušynai ir Baltijos jūros dvelksmas atokiau nuo miesto triukšmo Jus pasitiks viešbutyje „Vanagupė“ Palangoje.

vasaros sostinėje – ir kitoks poilsis Atviroje viešbučio terasoje „La Terrazza“ šiltuoju metų sezonu jūsų lauks patiekalai, kepti ant lauko grilyje. Šalia esantis dekoratyvinis baseinas taps tikra atgaiva karštą vasaros dieną ar vakarą. „Galbūt pageidautumėte patiekalo iš mūsų restorano meniu, šviežiai spaustų apelsinų sulčių, o gal taurės vyno, kai vakarai pradės vėsti? Jūs tiesiog galite sėdėti ir žiūrėti į žvaigždes, klausytis nuostabios muzikos, mes pasistengsime jums netrukdyti...“ – lauko terasą pristato viešbutis „Vanagupė“. Praėjusią vasarą viešbutyje buvo atidarytas 18 m ilgio lauko baseinas. Prie pat jo lauke veikia ir modernaus dizaino šampano baras, kuriame galima pasivaišinti įvairiais užkandžiais, kokteiliais, leidžiant dieną gryname ore. Šiame bare taip pat galima paskanauti įvairių salotų, dienos sriubų bei karštų patiekalų. Kiekvieną savaitę bare prie baseino bus rengiami laundžo (lounge) vakarėliai. Juose svečiai galės klausytis kviestinio muzikanto, grupės ar didžėjaus. Laundžo stiliaus vakaruose galės apsilanky-

ti ne tik viešbučio klientai, bet ir miestelėnai bei kurorto svečiai. Dienomis baseine bus galima ir sportuoti. Į pilateso bei akvaaerobikos treniruotes kvies profesionali trenerė. Mažųjų viešbučio svečių vaikų dienos stovyklėlėse lauks profe-

sionalės auklės. Vaikai leis laisvalaikį turiningai, bus tenkinami jų pažinimo ir saviraiškos poreikiai. Tėveliai tuo metu galės ramiai ilsėtis ir mėgautis atostogomis. Gerų įspūdžių ir puikios nuotaikos „Vanagupės“ viešbutyje!

Viešbutis „Vanagupė“ Vanagupės g. 31, LT-00169 Palanga, Lietuva Tel. +370 460 41199; Faks. +370 460 41195 el. p. reservation@vanagupe.lt www.vanagupe.lt

31


32

verta aplankyti

Žaliuoju smaragdu tituluojame Ka

Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas, išsidėstęs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – sankirtoje. Rajone išsibarstęs 371 kaimas, 9 miesteliai ir 3 miestai. Kiekvienas jų turi savo istoriją, akį traukiančius gamtos turtus, savus brangius ir žymius žmones, įdomybes. Susipažinti su Kauno rajono lankytinomis vietomis prireiks ne vienos dienos, tad leiskimės į kelionę.

Pramoga: plokščiadugniais laiveliais ramiai plaukiant Nevėžio upe galima grožėtis žmogaus nepaliesta laukine gamta, pakrante varlinėjančiais gandrais, laukinių ančių šeimynomis.

Pasitinka grafienė Rozalija

Kauno rajonas išties turi kuo didžiuotis ir kiekvieną šeimą pakviesti turiningai praleisti laisvalaikį. Rajone yra trys dvarai – Raudondvario, Kačiūniškės, Žemaitkiemio. Taip pat du urbanistikos paminklo statusus turintys miesteliai– Vilkija ir Čekiškė. Vienoje gražiausių Kauno rajono vietų – Raudondvario dvaro parke įsikūręs Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras visus kviečia atvykti. Pirmiausia pamatysite jau keturių amžių istoriją skaičiuojančią įstabią Raudondvario dvaro sodybą, kurią sudaro XVII amžiaus renesanso pilies rūmai, rožėmis kvepiantis dvaro parkas, tarnų namai – oficinos, grafų pasididžiavimas – oranžerija, ledainė bei įspūdingos arklidės. Visus žavinti gidė, įkūnijanti grafienę Rozaliją siūlo užsisakyti edukacinę programą, kurioje laukia daug išskirtinių istorijų. Mėgstantiems romantiškus pasivaikščiojimus grafienė pakvies į kelionę laiku. Joje – pasakoji-

mai apie grafus Tiškevičius, jų pomėgius, pramogas bei keistą šeimos likimą, aplankysite Raudondvario pilyje įsikūrusio Kauno rajono muziejaus ekspozicijas. Mažieji taip pat nėra pamiršti. Vaikai gali padūkti su piemenaite Marceliuke. Edukacinė programa „Mažas piemenėlis – didis vargdienėlis“ leis sugrįžti prie senųjų tautos papročių, primirštų kalendorinių švenčių, senovinių žaidimų.

amatai – po atviru dangumi

Ant vaizdingo Nevėžio kranto Biliūnų kaime Juozapas Liekis, padedamas Kauno rajono savivaldybės, įkūrė muziejinę sodybą: Tradicinių amatų centrą – Kauno rajono muziejaus filialą. Čia eksponuojami iš įvairių Lietuvos kampelių surinkti dar prieškario metais pagaminti užsienio ir Lietuvos įmonių varikliai, žemės ūkio technika, automobiliai, tarpukario Lietuvos kaime naudoti darbo įrankiai, namų apyvokos daiktai. Galima išvysti ir itin retų mechanizmų – vinių kalimo maši-

ną, didžiąją kuliamąją, moglius (brūžkas) – prietaisus skalbiniams lyginti, amfibiją. Senovinė kalvė su žaizdru, odinėmis dumplėmis ir daugiau kaip 50 kalvystės įrankių leis kiekvienam prisiliesti prie šio jau beveik išnykusio amato.

Moko kepti duoną

Ringaudų seniūnijoje netoli Kačerginės Pyplių kaime svetinga ir miela šeimininkė Vita Mačiulienė dalijasi šimtmečius saugotu, duonkubiliuose išnešiotu tautinio paveldo duonos receptu. Šeimininkė supažindina su Ringaudų krašto duonos kepimo paslaptimis, parodo, kaip raugiama, maišoma ir kepama naminė duona. Kiekvienas dalyvis savo rankomis suformuoja kepaliuką, pašauna jį į duonkepę krosnį, o iškepusią savo duoną parsiveža namo.

upėmis – laivais

Raudondvario dvaras pasiekiamas ir vandeniu. Atgimstantis grafų Tiškevičių palikimas – Raudondvario dvaro sodyba

– turistų pamėgta poilsio vieta, į kurią kviečiama atplaukti kiekvieno laivybos sezono metu. Kiekvieną vasaros savaitgalį nusileidę senuoju dvaro keliuku iki mažųjų laivų prieplaukos turėsite galimybę plaukti Nevėžio upe iki tos vietos, kur jis susilie-

Kauno rajonas išties turi kuo didžiuotis ir kiekvieną šeimą pakviesti turiningai praleisti laisvalaikį. ja su upių tėvu Nemunu. Nevėžio upe plokščiadugniais laiveliais ramiai judėdami santakos link galėsite grožėtis žmogaus nepaliesta laukine gamta, pakrante varlinėjančiais gandrais, laukinių ančių šeimynomis. Kas gali būti smagiau, nei kelionė šiltą vasaros sekmadienį senuoju laivu didžiausios Lietuvos upės vaga? Net 100 keleivių talpinantis laivas „Tolstojus“ nuo senosios Kauno prieplaukos prie Vytauto bažnyčios nuplukdys keleivius iki Kulautuvos. Kelionės trukmė - 5 val. Laive yra uždaras ir atviras de-


verta vertaaplankyti dalyvauti

auno rajone – draugystė su gamta

Unikalu: stačiame šlaite, tiesiog po kojomis sudygęs kadagynas, gavęs Kadagių slėnio pavadinimą, yra lyg mažytis gamtos stebuklas.

niai, todėl nereikės baimintis dėl netinkamo oro. Tai puiki galimybė praleisti sekmadienį kartu su brangiausiai žmonėmis. Bilietai parduodami internetu www.vandensturai.lt

Gamtoje būti sveika

Išskirtinė vieta Kauno rajone – Kauno marių regioninis parkas, kuris įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių kraštovaizdį, pakrančių miškų augmeniją bei gyvūniją ir kultūros paveldo vertybes. Lankytojų centras. Jis įsikūręs Kauno rajone, Vaišvydavos kaime (Miško g. 2.). Nuo čia ir rekomenduojama pradėti kelionę. Lankytojų centro ekspozicijoje pristatomos unikalios parko vertybės ir lankymo galimybės. Nemuno virsmas mariomis – tai pagrindinė ekspozicijos tema, sujungianti turtingą ir dramatišką iškeltų kaimų istoriją ir ryškiausius XX a. Lietuvos kraštovaizdžio pokyčius. Iš Lankytojų centro – savarankiškas „pabėgimas“ į gamtą ir pažintis su parko „perliukais“

Šeimininkė: įspūdingoje Raudondvario pilyje svečius pasitinka grafienė Rozalija.

natūralioje aplinkoje, nuotykiai ir atradimai. Žiegždrių geologinis takas. Jis skirtas visiems besidomintiems geologija ar norintiems išmokti skaityti mūsų krašto gelmių istoriją, užrašytą jos plutos sluoksniuose. Keliaujant šiuo taku atsivers nepakartojamas Kauno marių kraštovaizdis, į amfiteatrus panašios daubos bei grėsmingai žiojinčios olos. Kelionė truks apie valandą, o pasiekę tako pabaigą būsite nukeliavę apie 1,6 km. Keliaudami šiuo taku iš arčiau susipažinsite su senųjų Nemuno slėnio šlaitų sandara. Tarp nuosėdinių uolienų čia gerai matyti juostuotųjų molių sluoksniai (varvos). Stabtelėję prie nuošliaužos, pamėginkite suskaičiuoti jos varvas, surasite velnio pirštais vadinamų akmenų. Paėjėję tolėliau taku, prieisite aukščiausią Žiegždrių atodangos vietą. Pailsėti galima netoliese esančioje atokvėpio aikštelėje. Nuo skardžio atsiveria puikus vaizdas į kitame marių krante stūksantį Vieškūnų pi-

Duona: Pyplių kaime esančios sodybos lankytojai gali patys išsikepti tikros lietuviškos duonos.

liakalnį, Kruonos upelio žiotis. Neaplenkite storiausios Kauno marių krante aštuonkamienės liepos (kamieno apimtis – 4,3 m, aukštis – 27 m) bei Smalakalnio, kur senovėje žmonės iš beržo tošių virdavo dervą. Takas baigiasi įspūdinga Kalniškių konglomeratų atodanga su ertmėmis ir olomis. Arlaviškių pažintinis takas. Kauno rajone, Arlaviškėse, yra nuostabus Kadagių slėnis, menkai žinomas netgi patiems kauniečiams, tačiau labai lankoma vieta. Tai unikalus gamtos draustinis, valstybinės reikšmės gamtos paminklas. Įdomiausia tai, kad kadagynai Lietuvoje skaičiuojami ant rankų pirštų. Tokiame stačiame šlaite, tiesiog po kojomis sudygęs kadagynas yra lyg mažytis gamtos stebuklas. Kadagynas veši šalia Ronakalnio, vienos gražiausių Nemuno slėnio atodangų. Tai vienintelė vieta pažintiniame take, kur galima visiškai priartėti prie marių pakrantės. Nuo skardžio matyti Nemuno kilpa.

Informacija Daugiau atrasti, pamatyti visada padės Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, kuris organizuoja ekskursijas Kauno rajone ir aplink jį. Ekskursijos derinamos individualiai. Centras jau penktą sezoną kuruos laivo „Tolstojus“ keliones iš Kauno į Kulautuvą. Naujausia informacija visada pateikta Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centre (Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno rajonas), šio centro interneto svetainėje www.turizmo-info.lt ir „Facebook“ profilyje. Išsamesnės informacijos galima teirauti ir telefonu (8 37) 548 118.

2011 m. oficialiai atidarytas 1,3 km ilgio Kadagių slėnio pažintinis botaninis takas. Kol kas tai ilgiausias įrengtas pėsčiųjų takas Kauno rajone. Tai viena gražiausių vietų, kurią pasididžiuodami galite parodyti svečiams.

33


34

verta dalyvauti Lankytinos vietos

Turiningas laisvalaikis – pažintis su Li Turtas, kuriuo gali didžiuotis Lietuva, yra ir jos gamta: atodangos, kalnai, piliakalniai, pelkės, ežerai, seniausi ir storiausi medžiai, įgriuvos ir daugelis kitų natūralių kūrinių. Lietuvoje kasmet vis daugėja galimybių keliauti po saugomas teritorijas, nes jose įrengti pažintiniai takai, tvarkoma kita infrastruktūra. Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo aplankyti 10 naujai sutvarkytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

3. Šatrijos kalnas Varnių regioniniame parke

Šatrija tituluojama Lietuvos kalnų karaliene. Legenda byloja, kad Žemaitijos raganos pasirinkdavo šią įspūdingą vietą: nuo Šatrijos kalno esančios apžvalgos aikštelės matyti Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Upyna, Luokė, Telšių katedros bokštai. Šatrijos kalnas lankytojus pasitinka sutvarkytas: sutvirtinti erozijos pažeisti šlaitai, iškirsti menkaverčiai krūmai, įrengti nauji laiptai, terasuoti takai, informacinės aikštelės.

1. Pūčkorių atodanga Pavilnių regioniniame parke

Nuo naujai įrengtos regyklos atsiveria puiki panorama į Vilnelės slėnį ir Vilniaus apylinkes.

4. Kalniškių konglomeratų ir Žiegždrių atodangų gamtos takas Kauno marių regioniniame parke 2. Aukštojo kalva, esanti Juozapinės draustinyje

Aukštojo kalva – aukščiausias Lietuvos taškas, iškilęs virš jūros lygio 293,84 m. Čia neseniai pastatytas apžvalgos bokštas ir skulptorės Dalios Matulaitės sukurta skulptūra, žyminti aukščiausią tašką.

Visi, jau pasivaikščioję šiuo taku, vis dar kupini įspūdžių ir kiekvienam rekomenduoja jį aplankyti. Daug įdomios informacijos suteikia palei taką įrengta 19 pažintinių stendų, pasakojančių apie unikalias atodangas, kurių sluoksniai liudija ledynų ir geologinių procesų eigą, apie dabar vykstančius procesus.


lankytinos verta dalyvauti vietos

ietuvos turtais: 10 įdomiausių objektų 5. Kartenos piliakalnis Salantų regioniniame parke

Kartenos piliakalnis – vienas įspūdingiausių tiek vaizdu, tiek istorija Vakarų Lietuvos objektų. Manoma, kad IX–XIII amžiuje Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis centras. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, kol 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių. Šiandien Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse įrengtas pėsčiųjų takas su informaciniais stendais, ženklais bei nuorodomis, įrengta rekreacinė infrastruktūra.

7. Metelių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija prie Dusios ežero

Metelių regioniniame parke tyvuliuoja trys švariausi Dzūkijos ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija. Šio regioninio parko lankytojų centre neseniai įrengta nauja ekspozicija, kurios terminaluose supažindinama su saugomais augalais ir gyvūnais, lankytojų laukia daugybė kitų staigmenų. Ar žinote, kur gyvena itin reti Lietuvoje baliniai vėžliai? Būtent Metelių regioniniame parke, todėl jo svečius per visą ekspoziciją ir lydi parko simbolis – balinis vėžliukas.

6. Platelių ežeras ir Siberijos pelkė Žemaitijos nacionaliniame parke

Šio įstabaus parko apylinkes galima apžvelgti iš naujo 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į Platelių ir Beržoro ežerus, galima iš viršaus apžiūrėti kalvotą ir miškingą parko reljefą, taip pat matyti Platelių miestelis, Siberijos pelkė.

8. Kačėniškės piliakalnis Sirvėtos regioniniame parke

Keliaujantieji po Aukštaitiją turėtų nepamiršti Sirvėtos regioniniame parke aplankyti Kačėniškės piliakalnio. Jis yra tvarkomas ir pritaikomas lankymui įrengiant laiptus, takus, iškertant mažaverčius krūmynus ir medžius. Skaičiuojama, kad žmonių Kačėniškės piliakalnio vietoje gyventa 1-ajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Prieš tvarkant piliakalnį, buvo atlikti ir archeologiniai žvalgymai, kurių metu rasta brūkšniuotosios keramikos liekanų.

35


36

verta dalyvauti Lankytinos vietos

Lietuvos gamtos paminklai: Botaniniai paminklai • Alkūnų ąžuolas (Molėtų raj.)

9. Liepa motinėlė – storiausia liepa Lietuvoje

Važiuojant panemune nuo Kauno Mažosios Lietuvos link rekomenduojama aplankyti dar kelis įdomius objektus. Netoli Zapyškio, Braziūkų kaime auga, viena seniausių liepų Lietuvoje. Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas Liepa motinėlė. Tai storiausia liepa Lietuvoje. Įspūdingo medžio apimtis – daugiau kaip 8 metrai.

• Asalnų pušis (Ignalinos raj.) • Aukščiausia Lietuvos eglė (Alytaus raj.) • Aukščiausia Lietuvos pušis (Alytaus raj.) • Bradesių ąžuolas (Rokiškio raj.) • Dūbo pušis (Varėnos raj.) • Glitiškių ąžuolas (Vilniaus raj.) • Gumbuotasis Vaineikių ąžuolas (Joniškio raj.) • Labakaršio pušis (Ignalinos raj.) • Lampėdžių liepa Gražuolė (Kaunas) • Lietuvio liepa (Varėnos raj.) • Mingėlos ąžuolas (Plungės raj.)

• Rumšiškių miško pušis (Kaišiadorių raj.) • Senoji guoba (Alytaus raj.) • Stelmužės ąžuolas (Zarasų raj.) • Stirbaičių ąžuolas (Plungės raj.) • Storasis ąžuolas (Mažeikių raj.) • Storasis Punios šilo ąžuolas (Alytaus raj.) • Storoji Klaipėdos liepa (Klaipėda) • Trainiškio ąžuolas (Ignalinos raj.) • Tverečiaus ąžuolas (Ignalinos raj.) Geologiniai paminklai • Akmenės akmuo (Raseinių raj.) • Akmuo „Daubos kūlis“ (Kretingos raj.) • Akmuo „Dievo stalas“ (Plungės raj.) • Akmuo „Gaidys“ (Jonavos raj.)

• Akmuo „Kūlių bobelė“ (Kretingos raj.) • Akmenys „Mokas“ ir „Mokiukas“ (Utenos raj.) • Akmuo „Mokas“ (Ukmergės raj.) • Akmuo „Puntukas“ (Anykščių raj.) • Akmuo „Puntuko brolis“ (Anykščių raj.) • Akmuo Rapolas (Panevėžio raj.) • Alovės atodanga (Alytaus raj.) • Balbieriškio atodanga (Prienų raj.) • Banionių akmuo (Panevėžio raj.) • Barboros akmuo (Anykščių raj.) • Didysis Keberkščių akmuo (Šilalės raj.) • Didysis akmuo (Telšių raj.) • Didysis Dzūkijos akmuo (Alytaus raj.)

• Perkūno ąžuolas (Plungės raj.) • Platelių liepa (Plungės raj.) • Platelių vinkšna (Plungės raj.) • Raganos uosis (Plungės raj.) • Drąseikių atodanga (Kauno raj.) • Dūdiškių akmuo (Alytaus raj.) • Dūdų akmuo (Širvintų raj.) • Geidžių akmuo (Mažeikių raj.) • Gudirvių akmuo (Šilalės raj.) • Ilgočio akmenys (Šilalės raj.) • Jaronio karstinė įgriuva (Biržų raj.)

10. Seredžiaus piliakalnis Panemunių regioniniame parke

Ant šio piliakalnio kadaise stovėjo Pieštvės pilis, kuri atlaikė ne vieną kryžiuočių antpuolį. Sakoma, kad būtent čia yra legendinio Palemono amžino poilsio vieta, todėl piliakalnis dar vadinamas Palemono kalnu. Į kalno viršūnę galima užkopti kelis šimtus pakopų turinčiais mediniais laiptais. Čia įrengtas specialus apžvalgos takas, nuo kurio atsiveria vaizdai į Panemunių regioninį parką, Nemuno ir Dubysos santaką. „Vasaros gido“ ir VSTT inf.

• Raganų eglė (Šilutės raj.)

• Juodasis akmuo (Akmenės raj.)


lankytinos verta dalyvauti vietos

Ekspozicijos • Stirniškių atodanga (Kupiškio raj.) • Tabokinės atodanga (Biržų raj.) • Variaus atodanga (Anykščių raj.) • Velniapilio ola (Biržų raj.) • Velnio akmuo (Baisogala, Radviliškio raj.) • Velnio akmuo (Druskininkų sav.) • Karvės Ola (Biržų raj.) • Kriaučiaus akmuo (Kelmės raj.) • Kundročių akmuo (Pakruojo raj.) • Lapiškės akmuo (Klaipėdos raj.) • Laumės akmuo (Šiaulių raj.) • Lygumų akmuo (Zarasų raj.) • Marių mergelio atodanga (Neringa) • Martyno akmuo (Šiaulių raj.) • Mindučių akmuo (Molėtų raj.) • Nemunaičio atodangos (Alytaus raj.)

Labanoro girios glėbyje

Labanoro regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos tema „Didžiosios girios glėbyje“ perteikiama pojūčiais. Lankytojas tarsi įžengia į girios karaliją ir lyg būdamas pačiame didžiosios girios glėbyje stebi natūralią gyvenimo tėkmę pro medžių lapiją, kuri tarsi ažūras aprėpia visą peizažą. Daugiasluoksniškumo, gylio bei perspektyvos pojūtis kuriamas atskirose, pusiau uždarose nišose, eksponuojant gyvūnus, augalus, Labanoro miestelį.

Nemunas maitintojas • Velnio duobė (Trakų raj.) • Vetygalos atodanga (Anykščių raj.) • Vištyčio akmuo (Vilkaviškio raj.) • Vosbučių atodanga (Kėdainių raj.) • Vosgėlių akmuo (Utenos raj.) Geomorfologiniai paminklai • Agilos kopa (Neringa) • Angių kalnas (Neringa) • Didžioji Jonionių griova (Varėnos raj.) • Galvinio gūbrys (Alytaus raj.)

• Nikronių akmuo (Trakų raj.) • Oreliškės akmuo (Kelmės raj.) • Ožakmenis (Rokiškio raj.) • Ožkos akmuo (Švenčionių raj.) • Ožkų pečius (Prienų raj.) • Pakoplyčio akmuo (Šilalės raj.) • Papilės atodanga (Akmenės raj.) • Pašimšės akmuo (Kelmės raj.) • Pelėkių akmuo (Kretingos raj.) • Petraičių akmuo (Pasvalio raj.)

• Sarkajiedų dauba (Varėnos raj.) • Šeškinės ozas (Vilnius) • Skirpsto kopa (Neringa) • Trakiškių kalvagūbris (Varėnos raj.) • Uciekos skardis (Varėnos raj.) • Urbo kalnas (Neringa) • Vecekrugo kopa (Neringa) • Vingio kopa (Neringa)

• Žagarės ozas (Joniškio raj.) • Hidrogeologiniai paminklai • Balbieriškio versmės (Prienų raj.) • Baltasis šaltinis (Pasvalio raj.) • Druskelės šaltinis (Alytaus raj.) • Grimzdų šaltinis (Šilalės raj.) • Lino verdenė (Švenčionių raj.) • Mudrių šaltinis (Vilkaviškio raj.) • Nemunaičio mineralinė versmė (Alytaus raj.) • Paduburio šaltinis (Ukmergės raj.) • Pilelio šaltinis (Plungės raj.) • Plokščių šaltinis (Plungės raj.) • Skroblaus versmės (Varėnos raj.)

• Karvaičių kopa (Neringa) • Krušonių skardis (Varėnos raj.)

Šilinės kaime, Panemunių regioniniame parke lankytojų centro ekspozicija tiksliai nusako šimtmečius čia gyvenusių žmonių būtį: „Nemunas maitina, šildo ir rengia“. Nemune žmonės ne tik žvejodavo, bet ir rinkdavo jo atplukdytus medžius, kuriuos išdžiovindavo ir naudodavo kaip kurą, o iš upėje sugautų gyvūnų kailių siuvosi drabužius. Čia surinktos senovinės upeivių ir žvejų valtys, tinklai, plūdurai, inkarai.

Žemaitijos žemės slėpiniai

Žemaitijos nacionalinio parko Platelių lankytojų centro ekspozicijoje „Žemaitijos žemės slėpiniai“ – daug įdomios informacijos apie Platelių ežerą. Ant sienos išdėstytuose „lašuose“ atsiveria Žemaitijos krašto gamtos ir kultūros paveldo slėpiniai. Lankytojai galės pasimokyti ir žemaitiškos tarmės ar bent išgirsti, kaip kalba senieji kaimų gyventojai. Tam skirta ekspozicijos dalis „Pasirokoukem žemaitiška“. Antrasis ekspozicijos aukštas kvies susipažinti su miško garsais, kvapais ir gyvūnais.

Nevėžio upės senvagių įvairovė

• Pilsupių atodanga (Kėdainių raj.) • Plikakalnio atodanga (Vilnius) • Pūčkorių atodanga (Vilnius) • Puokės akmuo (Skuodo raj.) • Raudonasis akmuo (Alytaus raj.) • Raudonpamūšio atodanga (Pakruojo raj.) • Rauško akmuo (Šilalės raj.) • Rėžių akmuo (Šalčininkų raj.) • Rinkšelių akmuo (Raseinių raj.) • Šiauliškių akmuo (Prienų raj.) • Siponių atodanga (Prienų raj.) • Skališkių uola (Vilniaus raj.) • Skalių kalnas (Pasvalio raj.) • Škėvonių atodanga (Birštono sav.) • Skirtino akmuo (Raseinių raj.) • Snaigupėlės atodanga (Lazdijų raj.)

• Smardonės šaltinis (Biržų raj.) • Šmitos versmė (Skuodo raj.) • Svilės šaltiniai (Kelmės raj.) • Versmė „Ūlos akis“ (Varėnos raj.) • Vilko šaltinis (Lazdijų raj.) • Vyžupio šaltinis (Marijampolės raj.) • Žalsvasis šaltinis (Pasvalio raj.) • Žiupos šaltiniai (Prienų raj.) • Ladakalnis (Ignalinos raj.) • Lapgirio ozas (Pakruojo raj.) • Lydumo ragas (Neringa) • Mančiagirės skardžiai (Varėnos raj.) • Mardasavo skardis (Varėnos raj.) • Naglių ragas (Neringa) • Ozas „Barzdos kalnas“ (Ukmergės raj.) • Panemuninkų skardis (Alytaus raj.) • Pūkštės kalnas (Skuodo raj.) • Raganos kalnas (Neringa) • Rudnios cirkas (Varėnos raj.) • Rudnios pietinis kalvaragis (Varėnos raj.) • Rudnios šiaurinis kalvaragis (Varėnos raj.)

Hidrografiniai paminklai • Aklaežeris „Vokštelis“ (Telšių raj.) • Auksalės pusiasalis (Plungės raj.) • Bajorės rėva (Varėnos raj.) • Baluošo ilgasakė (Ignalinos raj.) • Bedugnio ežeras (Varėnos raj.) • Dringio ragas (Ignalinos raj.) • Ešerinio ežerėliai (Ignalinos raj.) • Kreiviškių pusiasalis (Plungės raj.) • Netiesų ežerėliai (Varėnos raj.) • Ožių ragas (Ignalinos raj.) • Platelių ežero salos: Briedsalė, Veršio, Pilies (Plungės raj.) • Siuvėjo rėva (Varėnos raj.)

Krekenavos regioniniame parke prie lankytojų centro iškilo 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Nevėžio upės senvages ir ledynmečio suformuotą Nevėžio slėnio kraštovaizdį nuo šiol galima apžvelgti iš paukščio skrydžio. Lankytojai, atvykę į Krekenavos regioninį parką, galės užsukti ne tik į stumbryną, susipažinti su įdomia lankytojų centro ekspozicija „Nevėžio upės senvagių įvairovė“, bet ir 125 laipteliais užlipti į naujo apžvalgos bokšto apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužianti panorama. Dabartinis Nevėžio lygumos paviršius formavosi traukiantis paskutiniajam ledynmečiui. Ledynų tirpsmo vandenys išgraužė gilų lovio pavidalo upės slėnį. Vietovė pasižymi ypatingu raiškumu. Čia upė vingiuoja, daro dideles ir plačias kilpas. Dėl pertrūkusių vagos vingių ilgainiui atsirado daugybė pasagos formos senvagių, ežerokšnių, protakų. Giedrą dieną iš apžvalgos bokšto galima matyti maždaug 10 kilometrų spinduliu.

37


38

verta aplankyti dalyvauti

į Vakarų Lietuvos miškus – ir stovyklau Kretingos miškų urėdija

Šios urėdijos teritorijoje yra Pajūrio bei Salantų regioninis parkai. Saugomose teritorijose gausu gamtos ir žmogaus sukurtų paminklų, kuriuos išvydęs nustebs dažnas poilsiautojas.

Takas dideliems ir mažiems. Jį puošia humoristinės ir liaudies meistrų medžių skulptūros. Pažintinėse šio tako stotelėse galima susipažinti su šio krašto istorija ir etnografija. Patiems mažiausiems miškų lankytojams įrengtas „Ežiuko takelis“, o vyresniems – „Ežio takas“, kuriuo keliaujančiuosius teisingi atsakymai į klausimus nukreips teisingu keliu, o neteisingi nuves į aklavietę.

Laumių vingis. Takas įrengtas Šventosios girininkijoje, Latvijos pasienyje prie Būtingės, vaizdingoje vingiuojančios Šventosios upės pašonėje. Gražiausiose vietose pastatyti miško baldai, tilteliai, nedidelis apžvalgos bokštelis. Į gamtos vaizdą įsilieja palei taką esančios medžio skulptūros.

Ekologinis takas „Litorina“. Jis prasideda prie Olando kerupės ir 2 km veda

senosios Litorinos jūros pakrante. Poilsiautojai raginami dėmesį atkreipti į geologinę pajūrio sandarą, netipišką mišką, pasižymintį augalų įvairove. Besidomintieji istorija pastebės senus apkasus ir „Litorinos“ tako ruožą, vinguriuojantį senuoju pašto keliu, kadaise jungusiu Karaliaučių, Klaipėdą ir Rygą. Poilsiavietės. Šventosios girininkijoje esančią poilsiavietę galima išskirti į dvi dalis: poilsiavietę ir vaikų žaidimų aikštelę. Pastarąją puošia didžiuliai ąžuolai, sūpynės, žaidimų įrenginiai. Poilsiavietėje yra įrengtos laužavietės, automobilių stovėjimo vietos, pastatyti stalai, pavėsinė. Grūšlaukės girininkijos teritorijoje yra įrengtos dvi poilsiavietės – Peldinės bei Pietaraičių miškuose. Lenkimų poilsiavietė yra iš buvusios pelkės pušyne sukurta patogi ir graži poilsio vieta.

Olando kepurė. Jos kalnas – tai 24 metrų virš jūros iškilusi parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 metrų aukščio kriaušiu. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras žvejams ir jūreiviams. Šioje vietoje atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais.

Šauklių riedulynas-kadagynas. Šauklių geologinis draustinis užima 162 ha plotą, kuriame galima pamatyti kadagių giraitę ir išlikusius prieš 10–12 tūkst. metų paliktus riedulius. Lankytojai gali pasivaikščioti tarp net 6 metrus aukščio siekiančių kadagių. Teritorijoje yra ir akmuo su plokščiadugniu dubeniu. Tai – senovės kulto vieta.

Rietavo miškų urėdija

Šios urėdijos teritorijoje yra Varnių regioninis parkas. Jame – itin gausu stovyklaviečių, todėl galima jomis naudotis ir nekurti laužų kur papuola, nekelti pavojaus gamtai.

Kelpšaičių stovyklavietė. Jai – daugiau nei 30 metų. 1978-aisiais, padedamas laukuviškių, šią poilsio vietą kurti pradėjo Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkijos girininkas Jonas Šedbaras. Parku vadinamoje stovyklavietėje yra tvenkinių, sporto aikštynas, vieta šventėms, laužavietės, pavėsinės, medinių skulptūrų.

Ruškio poilsiavietė. Ruškio kraštovaizdžio draustinyje Rietavo miškų urėdijos įsteigta poilsiavietė nuo seno buvo tveriškių pamėgta vieta. Dar 1930 metais jie pasodino puikiai augantį ąžuolą. Pastatytos pavėsinės, kuriose prie ąžuolinių stalų vienu metu gali susėsti beveik 100 žmonių. Taip pat pastatytas naujas lieptas, sūpynės, neįgaliesiems pritaikytas tualetas, įrengta aikštelė automobiliams statyti.

Labardžių poilsiavietė. Į Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkiją ir ša-


verta aplankyti dalyvauti

auti, ir Ieškoti gamtos įdomybių lia esančią poilsiavietę veda Lietuvoje retai pasitaikanti maumedžių alėja. Jos pabaigoje pasukus į kairę, kaimo gatvė atsiremia į ant Aitros upės kranto girininko Jono Šedbaro ir vietos verslininkų įrengtą poilsiavietę. Joje neretai savo švenčių švęsti renkasi labardiškiai, o užsukę keliauninkai gali ramioje ir gražioje vietoje puikiai praleisti laiką.

Šilutės miškų urėdija

Šios urėdijos teritorijoje yra Rambyno bei Nemuno deltos regioniniai parkai. Poilsiautojai gali sutikti saugotinų įvairių gyvūnų ir augalų rūšių, lankytojus džiugina sutvarkyta infrastruktūra. Didžioji tuja. Tai – gamtos paminklas Kintų girininkijos raštinės pastato kieme. 2004 metais girininkijos darbuotojų iniciatyva tuja buvo pamatuota: medžio aukštis – 18,2 m, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 1,02 m, lajos skersmuo – apie 0,5 m, o vešlios šakos siekė žemę. Kasmet tuja paauga keliais centimetrais į aukštį ir plotį.

Lopaičiai. 2002 metais Rietavo miškų urėdija užsakė šioje teritorijoje esančio Aitros (Pilies) upelio sparčiai ardomo Lopaičių piliakalnio sutvarkymo projektą. Prasidėjus darbams imta spėlioti, kad ant kalvos kitoje upelio pusėje gali būti vienintelis Lietuvoje dolmenas, mat į rytus nuo piliakalnio buvo žemaičių pagonių šventvietė. Šilalės miško parkas. Prie pat miesto esanti Rietavo miškų urėdijos valda skirta vietos gyventojų ir pro šalį keliaujančiųjų poilsiui bei dalelei krašto istorijos pažinti. Be patogių takų, aikštelių, miško parke yra ir trejos kapinės, primenančios senuosius šilališkius, karo bei pokario aukas.

1863 m. sukilėlių kapas. Boleslovo Dulkio vadovaujama sukilėlių rinktinė, išvargusi nuo persekiojimo, sustojo miške prie Pajūrio miestelio. Čia ją užklupo caro kareiviai. Jų duomenimis, mūšyje žuvo 147 sukilėliai, kurių kapą ilgai žymėjo tik medinis kryžius. 1968 metais pastatytas paminklinis akmuo.

Kintų girininkijos pažintinės rekreacijos takas. Jo ilgis – 2,22 km. Į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją įeinantis takas kartu su Ventės ragu yra žinomi kaip paukščių gausa pasižyminti teritorija. Tai – ypatingos tarptautinės svarbos teritorija migruojančių paukščių poilsiui ir maitinimuisi. Be to, čia galima pamatyti šernų, stirnų, bebrų, ūdrų buvimo pėdsakų.

Žalgirių pažintinis ekologinis takas. Jis yra Žalgirių miške, kuris su jame esančiomis pelkėmis, pievutėmis, sodybomis ir kitomis naudmenomis užima 1231 ha plotą. Iš bendro Ruplaukių pelkės ploto šis miškas mažiausiai paveiktas civilizacijos.

Aukštumalos pažintinis takas. Jo ilgis į abi puses yra 1,7 km. Takas įkurtas Aukštumalos telmologiniame draustinyje. Jis įsteigtas norint nenatūralizuoti ir išsaugoti Aukštumalos pelkinę ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, retų ir nykstančių rūšių augalais bei gyvūnais.

Švėkšnos girininkijos atokvėpio vieta. Prie kelio Saugos–Švėkšna įrengta atokvėpio vieta. Šioje vietoje tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos buvo riba, kuriai atminti dabar pastatytas atminimo stulpas. Atokvėpio vietoje yra lauko baldai, sūpynės, automobilių stovėjimo aikštelė.

Stovyklavietės ir poilsiavietės. Kintų stovyklavietė įrengta ant Kuršių marių kranto, joje galima pasistatyti palapinę. Šilutės poilsiavietė įrengta ant Šyšos upės kranto, joje taip pat galima saugiau pernakvoti. Rambyno poilsiavietė yra Nemuno ir iš Marguvos ežero ištekančio upelio santakoje, aukštoje, mažai krūmais apžėlusioje vietoje. Norkaičių stovyklavietė įrengta prie kelio Šilutė–Klaipėda. Joje yra vandens telkinys, kur priėjimas prie vandens pritaikytas ir neįgaliesiems. Visose stovyklavietėse yra laužavietės, lauko baldai.

39


40

verta paskanauti dalyvauti

Pažintis su Lietuva – per skrandį Lankydamiesi svetimuose kraštuose keliautojai dažniausiai turi skirtingų interesų – vieniems labiau patinka gamta, kiti domisi istorija, o tretiems įdomi etnografija. Tačiau kulinarinis turizmas neabejotinai yra populiariausias, o jo objektai – lengviausiai suprantami norintiesiems pažinti kraštą. Daiva Janauskaitė Padavėjas – lyg gidas

Plotu mažytė Lietuva gali pasiūlyti visas atostogas praleisti ragaujant skirtingiems regionams būdingus maisto patiekalus. Geras padavėjas, sugebantis ne tik paaiškinti, iš ko pagamintas patiekalas, bet ir kodėl jis būdingas būtent tam kraštui, tampa savotišku kulinariniu gidu. Dar visai neseniai lietuvių maisto istorikai ginčijosi, ar Lietuva turi tik jai būdingą kulinarinį paveldą. Provokuojantis teiginys, kad

Maitintoja: Lietuvos pasididžiavimas – duona, kuri skirtinguose šalies regionuose kepama vis kitokio skonio.

šioje srityje lietuviai nieko nėra sukūrę, o viskas, kuo didžiuojasi kaip savo virtuvės savastimi tėra pasiskolinta iš kaimynų, buvo paneigtas daugybe argumentų. Kulinarijos paveldo fondo pirmininkė Birutė Imbrasienė apgailestavo tik dėl to, kad senuoju, tradiciniu būdu lietuviams būdingus patiekalus gaminti imasi maža dalis viešojo maitinimo įstaigų. „Tačiau tie, kurie tai daro, nesigaili“, – teigė kulinarijos paveldo žinovė.

Natūralu: klaipėdietiška straganina – šaldyta su prieskoniais žuvis.

Žemaitiška duona – su lašinukais

„Kalbėti vien apie lietuvišką tradicinę virtuvę būtų neteisinga. Skirtingų Lietuvos regi-

Šeimininkės krosnyje iškepdavo įvairiausių blynų, neretai juos skaniai iššutindavo, gamino ne tik iš miltų, bet ir žirnių.

onų tradiciniai patiekalai labai ryškiai skiriasi. Net juoda ruginė duona skirtingose ša-

lies pusėse yra nevienoda. Sakykime, dzūkai į ją įmaišydavo grikių miltų, turtingesnių regionų, pavyzdžiui, Suvalkijos, duona buvo baltesnė, nes šeimininkės dėdavo kvietinių miltų, o žemaičiai tą pačią duoną kepdavo ir dabar dar kepa su lašinukais“, – pasakojo B.Imbrasienė. Patiekalų skirtumus lemdavo gamtinės bei geografinės krašto ypatybės. Žemaičiai ir dabar neįsivaizduoja pusryčių be košės. Veikiausiai tokia tradicija susiformavo todėl, kad senais laikais žemaitės maistą gamindavo puoduose ant atviros ugnies specialiose namo patalpose. Aukštaičiai ir visos Rytų Lietuvos gyventojai iki šiol labiausiai mėgsta pusryčiams patiekti blynų. Toks pasirinkimas buvo sąlygotas aukštaitiškų krosnių. Šeimininkės krosnyje iškepdavo įvairiausių blynų, neretai juos skaniai iššutindavo, gamino ne tik iš miltų, bet


verta vertapaskanauti dalyvauti ir žirnių. Dzūkijoje krosnyje būdavo kepama grikių boba. Tai rodo, kad senosios maisto gaminimo tradicijos gyvos ir šiandien. Suvalkijoje, kuri buvo turtingesnis kraštas, anksčiau nei kitose Lietuvos vietose atsirado į virykles panašios krosnys, tai lėmė dar kitokį patiekalų gaminimo būdą, technologijas, o iš to susiformavo kitokie tam kraštui būdingi patiekalai.

Prieskoniais gardino ir gydė

Kartais mėgstama sakyti, kad tradiciniai lietuvių patiekalai yra peilis skrandžiui, tačiau kulinarinio paveldo žinovė B.Imbrasienė paneigė ir šį teiginį. Mūsų organizmas nepriima tik tokio maisto, kurį gaminant sumaišomi skirtingi riebalai. Senais laikais šeimininkės žinojo, kokie prieskoniai padeda skrandžiui įveikti sunkesnius patiekalus, tad maistui gardinti skirtos žolelės ne tik skanindavo, bet ir padėdavo suvirškinti gaminius. Panaši yra ir padažo paskirtis. „Jei gaminys iškeptas ant prastų taukų, o padažas pagamintas naudojant aliejų, nuo tokio derinio skrandis ti-

Sveika: restoranas „STARS“ šią vasarą į savo meniu įtraukė itin madingą žaliąjį kokteilį iš šviežių, ekologiškų daržovių bei vaisių.

krai sustos, tačiau pats gaminys čia niekuo dėtas, tiesiog blogai pasirinkti produktai. Anksčiau nebūta tokių dalykų, kad maišytų augalinius ir gyvulinius riebalus“, – aiškino B.Imbrasienė. Beje, anksčiau lietuviai maistui naudojo labai daug grūdinių kultūrų, o mėsos vartota labai saikingai – juk šeimos buvo didžiulės. Tokiais kiekiais kaip dabar, mūsų protėviai mėsos nevalgydavo. Be to, kulinarinio paveldo žinovai tikino, kad lietuvių tradicinei virtuvei būdingas sezoniškumas ir šviežumas, tai yra, maistas valgomas tik tą dieną, kai būdavo paruoštas. Šaltuoju ir šiltuoju metų laikais valgyti visai skirtingi produktai. Pavyzdžiui, žiemą lietuviai pieno nevartodavo ir taip per kelis mėnesius organizmas išsivalydavo nuo to produkto liekanų.

Diemedis – ne tik grožiui

Iš kitų šalių atvažiavę žmonės stebisi lietuvių gaminiais, kurie nėra perkrauti prieskonių, todėl patiekalų skonis yra skirtingas. Unikalu yra ir tai, kad lietuvių gaminiuose daugiau trijų produktų į jokį maistą nebūdavo dedama. Paprastai tik vienas ar du produktai sudarė patiekalo pagrindą, o trečias naudotas kaip prieskonis. Žolelių mūsų šeimininkės naudodavo daug, bet jų skonis gaminyje neturėjo būti labai juntamas. „Be peletrūno ar diemedžio lapų lietuvės neišvirdavo nei sriubos, nei pupų, užtat šeimyna neturėjo jokių problemų dėl pilvų. Žemaičiai košes gardindavo saldžia grietinėle ir vaikus taip maitino, nors kepenys tokį maistą nelabai toleruoja. Bet moterys įpjaustydavo daug dieme-

džio lapų, duodavo riekę duonos, kuri būdavo kepama su natūraliu raugu, taip būdavo sureguliuojamos iš anksto dėl saldžios grietinėlės užprogramuotos kepenų bėdos. Todėl ir buvo gerai žinomas posakis, kad pavalgę yra sotūs ir ramūs. Toks pasakymas puikiausiai iliustruoja, kad maistui naudotos žolelės būdavo ir kaip priedas prie maisto, ir kaip pagal-

bininkas organizmui jį sudoroti“, – apie liaudies išmintį derinant maisto produktus pasakojo ekspertė. Pasak maisto istorijos žinovės, etnografinė medžiaga rodo, jog, skirtingai nuo kitų Lietuvos regionų, kiekvienoje žemaičių sodyboje augdavo ne po vieną, o po keturis diemedžius, nes jų šio krašto žmonėms dėl maitinimosi įpročių reikėdavo daugiau.

41


42

verta paskanauti dalyvauti Paveldo ženklas įpareigoja

Apie lietuvių kulinarinį paveldą rašomos ištisos studijos, tačiau teorija įdomi ne visiems, o paragauti senuosius receptus taikančių virėjų gaminių yra kur kas įdomiau. Tautinio paveldo ženklas suteikiamas tik tiems, kurie naudoja vietines, šviežias, jokiu būdu ne šaldytas žaliavas. Išlaikyti šį ženklą nėra lengva, nes tai yra brangu ir nelengva. Kulinarinio paveldo gamintojų sąrašas yra nuolat pildomas ir keičiamas. Pirmasis restoranas Lietuvoje, pasiūlęs Kulinarijos paveldo fondo sertifikuotų tradicinių patiekalų ir daugiau nei 12 rūšių cepelinų, yra „Forto dvaras“ . Dabar jis yra išaugęs iki restoranų tinklo Vilniuje, Kaune, Panevėžyje bei

Druskininkuose. Kulinarinio paveldo patiekalai čia ruošiami tradiciniu gamybos būdu, naudojant vietinius lietuviškus produktus. Įdomu, kad valgiaraštis restoranuose keičiamas pagal sezonus, panašiai, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Be to, valgiaraštyje nurodyta, kokiam Lietuvos regionui būdingas gaminys, padažas ar įdaras. Apie kulinarijos paveldo puoselėtojus yra nemažai informacijos internete, taip pat apie juos skelbia ir kiekvienos vietovės turizmo informacijos centrai.

Klaipėdiškių virtuvė – „Friedricho smuklėje“

Tie, kurie bent truputį išmano, kuo skiriasi Lietuvos regionai,

„Santa Maria“ šašlykų prieskoniai – ieškantiems ir atrandantiems Vasara, šiluma, išvykos į gamtą, čia pat kepamas, šviežias, aromatingas ir be galo gardus maistas. Tai neatsiejama vasaros gėrybių seka, kurią užbaigia iškylų karalius – šašlykas. Kiek kartų šie iš gilios senovės iki mūsų dienų atkeliavę mėsos varinukai kepti? Kiek skirtingų jų marinavimo būdų išbandyta? Kiek valandų stovėta prie karštos ugnies, stengiantis juos iškepti idealiai? Ir vis tiek dar neturite savo mėgstamiausio šašlykų paruošimo būdo ir kiekvieną kartą abejojate rezultatu? Abejonėmis atsikratyti padės „Santa Maria“ šašlykų prieskoniai. Jų sudėtyje yra svogūnų, be kurių dažnas neįsivaizduoja tikro šašlyko. Ir teisingai: svogūnai suminkština mėsą, kad ir kokią ją pasirinktumėte – kiaulieną, vištieną, jautieną ar avieną, bei praturtina gardžiu aromatu. Marinuojamai mėsai pikantiškumo suteikia česnakai, aštrumo – juodieji pipirai ir paprikos, aitrumo – garstyčių sėklos. Pastarosios sulaiko sultis ir taip „pasirūpina“, kad mėsa liktų sultinga. „Santa Maria“ prieskonius šašlykui patariama naudoti ne tik tradiciškai – ant laužo ar šašlykinėje kepamai mėsai. Jie ypač tiks mėsai kepti ant grotelių ar keptuvėje. Marinuojant 600 g mėsos, užteks vienos pakuotės (45 g) šašlyko prieskonių. Įpilkite šiek tiek aliejaus į dubenį ir šių prieskonių bei marinuokite mėsą ne mažiau nei 2 val. O po jų reikės dar šiek tiek šeimininkės ar grilininko talento, kantrybės ir galėsite mėgautis bei svečius džiuginti tikrais vasaros malonumais. Lauko kepsnių receptų ieškokite www.santamaria.lt

Intriguoja: „Friedricho smuklėje“ vienas populiariausių patiekiamų senųjų Klaipėdos krašto patiekalų yra jauti

Klaipėdos krašte tikisi paragauti ypatingų, nuo kitų šalies vietovių visiškai besiskiriančių maisto gaminių. Pajūrio bei pamario krašte daugiau valgyta jūrinių bei marių žuvų, o jas ruošiant perimta čia gyvenusių svetimšalių patirtis. Klaipėdoje, „Friedricho pasaže“ (Tiltų g. 26A) veikia „Friedricho smuklė“, kuri vos įkurta turėjo labai gausų Klaipėdos krašto patiekalų pasirinkimą. Tačiau, pamatę, kad lankytojai labiau linkę skanauti lietuviškus patiekalus, darbuotojai šiek tiek keitė valgiaraštį ir paliko nedidelį kiekį tikrai autentiškų patiekalų. Pasak „Friedricho pasažo“ rinkodaros ir pardavimų vadovės Giedrės Maželytės, vienas populiariausių čia patiekiamų senųjų Klaipėdos krašto patiekalų yra jautiena, įdaryta silke. Žinovai tikina, kad tai labai skanus ir itin originalus gaminys. Be to, čia galima paragauti klaipėdietiškai paruoštą befstrogeną, o žuvų mėgėjams siūloma paragauti pagal šio

krašto receptą pagamintą sterką su vėžių padažu. Dar vienas mėgstamas patiekalas yra klaipėdietiška straganina – šaldyta su prieskoniais žuvis. Visus šiuos patiekalus noriai ragauja kruizinių laivų keleiviai, tik vienai dienai atvykstantys į Klaipėdą, bei kiti mė-

Tradicinę Lietuvos virtuvę čia reprezentuoja bulviniai vėdarai bei bulvių plokštainis, žemaičių kukoriai (virtų bulvių blynai su troškintų kopūstų įdaru), bulviniai blynai su varškės ir silkės padažu. gėjai paragauti egzotiško vietos maisto. Smuklės padavėjai papasakoja, kokią žilą šio krašto praeitį mena receptai, pagal kuriuos pagamintas šis maistas. Prie šių patiekalų patiekiamas natūralių vaisių kompotas bei čia pat gaminama gira. „Friedricho smuklėje“ galima suvalgyti tradicinių šaltibarščių, naminės mišrainės, įvairiais būdais paruoštų silkių.


verta vertapaskanauti dalyvauti

Viena lankytojų mėgstamiausių yra burokėlių sriuba su baravykų spurgomis. Tradicinę Lietuvos virtuvę čia reprezentuoja bulviniai vėdarai bei bulvių plokštainis, žemaičių kukoriai (virtų bulvių blynai su troškintų kopūstų įdaru), bulviniai blynai su varškės ir silkės padažu. Be abejo, čia galima paragauti ir cepelinų.

Puoselėja ir kitataučių tradicijas

iena, įdaryta silke.

Lankytojai, kurie mažiau linkę ragauti nepažįstamą maistą, renkasi salotas arba sriubas.

Nuostabu, kad Lietuvoje galima paragauti ne tik lietuvių tradicinių valgių, bet ir nuo seno čia gyvenančių tautinių mažumų patiekalų. Pavyzdžiui, apsilankę Trakuose, kur nuo Vytauto Didžiojo laikų gyvena totoriai bei karaimai, veikiau pasivaišinsite jų virtuvei būdingais kibinais, galėsite paskanauti unikalaus pyrago, vadinamo „Šimtalapiu“ nei šiam Lietuvos kraštui

būdingų patiekalų. Trakai kartais vadinami kibinų sostine, tad jų čia galima paragauti daugybėje vietų. Klaipėdoje galima paragauti ne tik tradicinių lietuviškų patiekalų, bet ir Europos bei Azijos tautų maisto. Uostamiestyje (Tiltų g. 6) bei Palangoje (Vytauto g. 82) įsikūręs sušių restoranas „STARS“ eina virtuvės kulinarijos mados pėdomis. Šią vasarą į savo meniu restoranas įtraukė itin madingą žaliąjį kokteilį iš šviežių, ekologiškų daržovių bei vaisių. Jis labai maistingas, turi daug baltymų ir amino rūgščių, neapsunkina organizmo. Šis kokteilis turtingas mineralinių druskų, mikroelementų, vitaminų. Jis turi daug ląstelienos, kuri būtina virškinimo trakto veiklai palaikyti, taip pat padeda išvalyti žmogaus organiz-

12

tiek rūšių cepelinų galima paskanauti viename restorane. mą nuo toksinų ir kenksmingų medžiagų. Kavos gurmanų malonumui restoranas „STARS“ siūlo paragauti ypatingos kavos „Karachija“. Klientų akivaizdoje liepsnojantis ispaniškas brendis užpilamas sodrios espreso kavos puodeliu. Tai kava, skirta tikram vyrui. Moterims restoranas „STARS“ siūlo paragauti „Lady Karachija“ kavos su šviežių braškių, aitriųjų paprikų bei mėtų užpilu, liepsnojančiu ispanišku brendžiu ir šviežiai išplakta grietinėle.

43


44

kviečia

kulinarijos paveldas – Kauno širdyje

Jau daugiau nei 10 metų lietuvių pamėgtus ir autentiškus Lietuvos kulinarijos paveldo fondo sertifikuotus valgius puoselėjantis restoranas „FORTO DVARAS“ atvėrė duris priešais Kauno rotušę. Restorane galima paskanauti valgių, kurie yra pripažinti kulinariniu paveldu. Tokie patiekalai gaminami tik i�� lietuviškų produktų, pagal tradicinę receptūrą ir laikantis senųjų gamybos technologijų. Restoranas kviečia paragauti ir patiekalų, kurie, pasak etnologų, yra būdingi etnografiniams Lietuvos regionams. Ne vienas klientas nustemba pačiame Kauno centre galėdamas paskanauti ir tradicinių dzūkiškų grikainių, ir suvalkietiškos kopūstienės, aukštaitiškų varškėčių ar žemaitiškų kraujinių vėdarų ir

rankomis restorane sukamo kastinio. Šis unikalus patiekalas – vienas seniausių Europoje, kuris vis dar gaminamas Lietuvoje, o kitose šalyse jo beveik neįmanoma aptikti. „FORTO DVARE“ puoselėjama dar viena iš senovės paveldėta tradicija: čia nuolat gaminami patiekalai iš sezoninių gėrybių. Užsukusieji į „FORTO DVARĄ“ neabejotinai nustebs, kai valgiaraštyje pamatys net 12 rūšių cepelinų, arba didžkukulių. Kulinarijos paveldo fondo specialistai „FORTO DVARO“ gaminamus didžkukulius pripa-

žino esant pačiais autentiškiausiais Lietuvoje. „Mūsų pripažinimas nėra atsitiktinis, – neabejojo „FORTO DVARO“ tinklo vyriausiasis virėjas Ramūnas Giraitis. – Visiems savo patiekalams mes kruopščiai atrenkame maisto produktus: pavyzdžiui, bulves perkame iš patikimų ūkininkų, kurie augina būtent cepelinams tinkamą produktą: jų bulvių rūšis – krakmolinga, bet ne vandeninga. Kitiems patiekalams gaminti taip pat ieškome tik pačių geriausių produktų“. „FORTO DVARAS“ netrukus ketina pasiūlyti ir kituo-

se tinklo restoranuose jau įprastą „Dvariškių valgiaraštį“: gurmanų lauks išskirtiniai Lietuvos dvaruose kadaise sukurti patiekalai iš žvėrienos, paukštienos bei kitų produktų. Putpelių krūtinėlės kepsneliai, gardžiai pagaminta antiena, kruopščiai atrinkta aviena. Tai tik keletas valgių iš plataus aristokratiško meniu. Restorane tinkamių valgių ras ir vegetarai – jiems siūlomas Žaliojo lapo valgiaraštis. Į šį meniu įtraukti tik patiekalai be mėsos – įvairios salotos, daržovės, javai, sūriai, riešutai.


verta dalyvauti

Pasiruošk atostogoms ir

LAIMƔK SAMSUNG TAB 3  /9.*/* 4JTUFNJOJT GPUPBQBSBUBT

,FJǏJBNBT GPUPPCKFLUZWBT

1399

99

JT B H V B S E V  K P V V JT BG S T H P P U V P ' %BMJO 1MBOÝFUJOJTLPNQJVUFSJT

%BSHSFJUFTOJT

1249

99

"LDJKPKFEBMZWBVKBWJTJQFSLBOUZT4".46/(GPUPBQBSBUVTJS4".46/(5"#QMBOÝFUJOJVTLPNQJVUFSJVT"LDJKBHBMJPKBJLJ %BVHJBVJOGPSNBDJKPTXXXBWJUFMBMU

45


46

verta išbandyti dalyvauti

priklausomybė Pėsčiųjų žygiams – po pi Pėsčiųjų žygiai Lietuvoje tampa vis populiaresniu laisvalaikio užsiėmimu, kurį jau renkasi šimtai ir net tūkstančiai žmonių. „Vienkartinis pabandymas sukelia priklausomybę“, - juokavo pėsčiųjų žygių organizatoriai, kurie įvairių trasų, padedančių pažinti Lietuvą, mūsų kraštą, jo istoriją, nemažai parengė ir šiemet. Virginija Spurytė Universalus poilsis

„Mes tikrai pastebime tendenciją, kad žmonės vis aktyviau ieško naujų laisvalaikio praleidimo formų. Kai penkias dienas per savaitę prasėdima biuruose prie kompiuterių, savaitgaliais, per atostogas tiesiog norisi „išsitaškyti“, išsikrauti. Tam puikiausiai ir tinka pėsčiųjų žygiai“, – tvirtino Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos tarybos narys Vytenis Genys. Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija veikia jau keliolika metų. Per juos susiformavo ir tradicijos – kasmet surengiama 14–15 tradicinių žygių įvairiose Lietuvos vietose. Tokiuose žygiuose gali dalyvauti ir kone nuo darbo stalo pakilę žmonės, ir tie, kurie yra labiau fiziškai pasirengę. „Žygiavimas yra labai universalus poilsis. Tai – ir fizinis aktyvumas, ir gamtos, krašto, istorijos pažinimas, ir savęs patikrinimas. Todėl ir nenuostabu, kad pėsčiųjų žygiai sulaukia vis didesnio populiarumo“, – dėstė V.Genys. Jis pats žygiuose dalyvauja nuo 2001 metų ir jo nueiti kilometrai jau viršija tūkstantį.

Privalumas: žygiai pėsčiomis gali tapti puikia savaitgalio atrakcija, nereikia net atostogų.

Vytenis Genys:

Kai penkias dienas per savaitę prasėdima biuruose prie kompiuterių, savaitgaliais, per atostogas tiesiog norisi „išsitaškyti“, išsikrauti. Fiksuoja kilometrus

Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija organizuoja įskaitinius žygius. Jie išsiskiria tuo, kad bent viename jų dalyvavęs žmogus gauna žygeivio pasą, kuriame vėliau kaupia antspaudus iš kitų žygių, jame fiksuojama ir tai, kiek žmogus įskaitiniuose žygiuose nueina kilometrų. Jei žygeiviui įvairiuose įskaitiniuose žygiuose per kele-

Vaizdai: viena priežasčių, kodėl laisvalaikiui pasirenkami žygiai pėsčiomis, yra galimybė pasimėgauti gamtos grožiu.

rius metus pavyksta nužygiuoti 1000 kilometrų, jis tampa „variniu“, už 2500 kilometrų suteikiamas „sidabrinio“ žygeivio statusas, o už 4000 ir daugiau kilometrų žygeivis paskelbiamas „auksiniu“. „Lietuvoje kol kas dar yra tik „varinių“ žygeivių, tačiau jau ne-

belabai daug trūksta, kad keli jų būti paskelbti „sidabriniais“. Tokia nueitų kilometrų fiksavimo forma tampa savotiška atrakcija, pasididžiavimu. Tikrai smagu atsiversti žygeivio pasą ir pasižiūrėti, kiek tomis savo kojelėmis nužingsniavai kilometrų“, – juokavo V.Genys.


verta dalyvauti

irmo žingsnio Galima pamatyti zombių

Vasarą Lietuvoje įprastai organizuojami 4-5 įskaitiniai žygiai. Sudėtingiausias iš jų – „eXtreme 2×100 km“. Šio žygio dalyviai per dvi paras turi nužygiuoti 200 kilometrų – nuo Pagėgių iki Kauno. „Šiame žygyje dalyvauja patys ištvermingiausi žygeiviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Trasa, nors ir ilga, bet labai įdomi, nes žygiuojama Nemuno pakrante. Sunkiausia šiame žygyje yra kova su miegu. Žygiuojama paromis, todėl paryčiais ypač sunku neužmigti. Jei nesate matę zombio, reikėtų paryčiais atvykti į šio žygio trasą ir tikrai pamatysite“, – intrigavo V.Genys. Kituose vasarą rengiamuose žygiuose gali dalyvauti ir kur kas mažiau fiziškai ištvermingi žygeiviai, nes nužingsniuoti reikia nuo 10 iki 40 kilometrų. „Norint įveikti 20 kilometrų, net nebūtina specialiai treniruotis. Tai yra normalus 4-6 valandas trunkantis pasivaikščiojimas. Todėl į daugumą žygių žmonės atvyksta su šeimomis, vaikais, nes tai puikus poilsis drauge“, – pabrėžė pašnekovas.

Kuo sudėtingiau, tuo įdomiau

Etaloniniu renginiu vadinamas Lietuvos žygeivių festivalis, kuris rugpjūtį vyksta Jurbarko apylinkėse. Tai – dviejų dienų renginys, todėl į jį atvykstantieji apsistoja įspūdingame palapinių miestelyje. Šiuo Žygeivių festivaliu Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija siekia tapti tarptautinių organizacijų nare. Apylinkėse, kuriose vyksta festivalis, įrengiamos keturios trasos: 10, 20, 30 ir 40 km. Kiekvienas, atsižvelgdamas į savo fizinę parengtį ir kompaniją, gali pasirinkti, kurią distanciją įveikti.

Įskaitiniai vasaros žygiai Lietuvoje

• Gegužės 29 – birželio 1 d. Pėsčiųjų žygis „eXtreme 2×100 km“ – Pagėgiai–Jurbarkas–Kaunas. Jis dedikuojamas paminėti kovų su Kryžiuočių ordinu 200-asios metines. Trasa: 200 km, 100 km, ekstremalus palydintiems, „Kiek galiu, tiek einu“. • Birželio 14 d. Pėsčiųjų žygis Medininkuose „Pasieniečių keliais“, kurio tikslas – atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis, pasieniečių žūties sargyboje metines bei įamžinti istorinių įvykių pasienyje tęstinumą. Trasa: 14 km, 21 km, 35 km. • Birželio 24 d. Pėsčiųjų žygis Varėnoje „Dzūkų kovos keliais“, kurio tikslas – ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, meilę gamtai, puoselėti kultūros, istorines tradicijas, užtikrinti prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą, išbandyti fizinį ir psichologinį pasirengimą ekstremaliomis sąlygomis. Trasa: 20 km, 40 km. • Rugpjūčio 1–4 d. Lietuvos žygeivių festivalis Jurbarke. Jis skirtas Lietuvos ir užsienio dalyviams, puoselėjantiems istoriją, gamtos apsaugą, kultūrą, meną. Renginys skirtas įvertinti nusipelniusius Lietuvos bei užsienio žygeivius. Trasa: 10 km, 20 km, 30 km, 40 km. • Rugpjūčio 23–24 d. Pėsčiųjų žygis Rukloje, Jonavos rajone, „Radvilų keliais“. Trasa: 2×12 km, 2×22 km, 2×32 km, ir 2×42 km.

47


48

verta išbandyti dalyvauti

Svarba: Lietuvos žygeivių festivalis laikomas etaloniniu renginiu tarp žygiuoti mėgstančių žmonių.

„Trasas parengiame tokias, kad žygiuoti būtų įdomu. Stengiamės, kad kuo mažiau reikėtų eiti keliu, o žingsniuoti tektų miško keliukais, bekelėmis. Nors tai sudėtingiau, bet įdomiau. Be to, maršruto žemėlapyje visada pasižymime lankytinus objektus – tiek gamtos, tiek kultūros paminklus. Taip žmonėms padedame labiau pažinti kraštą“, – aiškino V.Genys. Jis pabrėžė, jog Lietuvos klimatas ir gamta puikiai tinka pėsčiųjų žygiams, tačiau, deja, vis dar trūksta infrastruktūros. „Tarptautiniu lygiu žygių trasos formuojamos dobilo principu – išeini iš taško A, vingiuoji įvairiais takeliais ir grįžti į tą tašką A. Lietuvoje tai padaryti gana sudėtinga, tačiau stengiamės“, – optimizmo, kad žygiai dar labiau populiarės ir sąlygos juos organizuoti gerės, neprarado V.Genys.

1000 už tiek nužygiuotų kilometrų žygeivis gauna „varinio“ statusą.

Patarimai žygeiviams Avalynė. Svarbiausias dalykas, einant į žygį pėsčiomis – tinkama avalynė. Geriausia yra įsigyti batus žygiui ir juos apsiavus pavaikščioti kelias savaites prieš ilgesnę kelionę. Nepamirškite, kad žygiuoti gali tekti pievomis, miško paklote, asfaltu, žvyru ir taip toliau. Batai šlaps ir džius, braižysis į šakeles ir akmenukus, todėl jie turi būti tam atsparūs. Rūbai. Jiems galioja tas pats, kaip batams – jie turi būti patogūs. Gerai turėti atsargines kelnes. Viršutiniai rūbai turėtų būti ilgomis rankovėmis, ypač žygiuojant vasarą: tai apsaugo ir nuo saulės, ir (šiek tiek) nuo uodų. Apsiaustas nuo lietaus. Tikėtis, kad kiekvieną kartą, vos pradėjus lyti, pavyks rasti pastogę, būtų naivu, tad reikia neštis apsiaustą. Jų būna įvairių – nuo vienkartinių polietileno gabalų iki rimtų palapinapsiausčių. Galva. Žygiuojant šiltuoju metų laiku, būtina turėti galvos apdangalą: skarelę, kepurę, skrybėlę. Kuprinė. Ji turi būti ne per didelė ir patogi. Jei ilgiausias žygis, į kurį einate, truks savaitę, visiškai pakaks 80 litrų talpos kuprinės, savaitgaliui išsiversite ir su 40-50 litrų talpos kuprine. Svarbu, kad kuprinė turėtų minkštas plačias petnešas, taip pat būtinas platus diržas susijuosti per juosmenį. Kuprinę krauti reikia kuo statesnę,kad keliautojo neverstų aukštielninko. Higienos reikmenys. Ilgesniam nei vienos dienos žygiui susidėkite higienos rinkinuką: dantų pastą su šepetėliu, muilą, rankšluostį, žirklutes. Vaistai. Bent vienas žygeivių grupės narys turi turėti pirmosios pagalbos

vaistinėlę, bet geriau būtiniausių vaistų ir pagalbos priemonių turėti kiekvienam. Pleistrai, tvarsčiai, priemonės nuo uodų (ir juos nubaidantys purškalai, ir sugeltą odą raminantys tepalai), priešnuodžiai, skausmo malšinamieji, vaistai nuo peršalimo, vitaminai – visa tai geriau tegu būna kuprinėje. Komunikacija. Mobilieji telefonai yra reikalingi ir naudingi, bet svarbu pagalvoti apie baterijos gyvavimo laiką. Išmanieji telefonai paprastai išsikrauna labai greitai, taigi į žygį verčiau pasiimti kokį nors seną ir mažai funkcijų turintį, bet savaitę budėjimo režime „išgyvenantį“ prietaisą. Indai ir įrankiai. Vienadieniuose žygiuose galima apsieiti ir nevalgius arba valgyti kažką, ką pasiimi iš namų, bet ilgesnėse kelionėse taip nepavyks. Indų pakanka dviejų – dubenėlio ir puodelio. Įrankio užtenka vienintelio peilio, bet labai praverčia ir šaukštas bei šakutė. Miegmaišis ir kilimėlis. Jei einate ne į vienadienį žygį, reikės miegoti. Turistiniai kilimėliai atlieka dvi funkcijas: šiek tiek paminkština guolį ir apsaugo nuo šalčio, sklindančio iš žemės. Miegmaišis turėtų būti parinktas pagal orus. Kiekvienas miegmaišis turi komforto temperatūrą. Žemėlapis. Nepakeičiamas žygių kelrodis. Palapinė. Joje turi būti tiek vietų, kiek yra žygeivių. Net jei lauke labai šilta ir planuojate miegoti po žvaigždėmis, palapinę reikia turėti kaip atsarginį variantą, jei staiga atšaltų ar kiltų audra. Maisto produktai. Žygiuose paprastai valgome įvairiai, bet ne

visai taip, kaip namie. Renkantis maistą, svarbu atkreipti dėmesį į svorio ir maistingumo santykį. Parengta pagal www.tolkien.lt


verta dalyvauti

49


50

verta dalyvauti lAISVALAIKIS

Atviri jaunimo centrai ir erdvės – ieška

Paskirtis: atviruose jaunimo centruose ir erdvėje jaunuoliai gali save realizuoti, čia laukiami visi, kurie nepritampa kitose įstaigose ar jų veiklos yra nepatrauklios.

Jaunuoliai vasarą turiningai gali praleisti atviruose jaunimo centruose arba erdvėse. Jų yra daugelyje Lietuvos savivaldybių. Šių centrų ir erdvių durys, ypač vasarą, yra plačiai atvertos – jauni žmonės kviečiami realizuoti savo idėjas, pavyzdžiui, kurti filmus, meistrauti, muzikuoti ar tiesiog pasikalbėti ir būti išgirsti. Virginija Spurytė Reaguoja čia ir dabar

Atvirų jaunimo centrų ir erdvių atsiradimas Lietuvoje yra perimta geroji patirtis iš senųjų ES valstybių. Lietuvoje šis darbo su jaunimu būdas pradėjo formuotis nuo 2005 m., o dabar jau veikia 22 atviri jaunimo centrai ir 111 atvirų jaunimo erdvių. „Atviras darbas su jaunimu yra čia ir dabar reagavimas į centrą ar erdvę užsukusio jauno

žmogaus poreikį. Kažkas nori filmuoti, kurti vaizdo klipą ir jam reikia montavimo studijos. Kažkur stovi pačių jaunų žmonių sumeistrauti stalo teniso stalai, iš namų atsineštos magnetolos. Taip jaunimas mokosi dalytis, kartu kurti ir prisiimti atsakomybę ar tiesiog prasmingai leisti laisvalaikį“, – atvirų jaunimo centrų ir erdvių paskirtį paaiškino Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministe-

rijos Jaunimo politikos plėtros ir įgyvendinimo skyriaus vedėja Ramunė Rinkūnienė. Anot jos, galimybės, ką jaunuolis gali gauti atviruose jaunimo centruose ir erdvėse, priklauso nuo paties žmogaus. Čia jie išklausomi, gali siūlyti savo veiklas, iniciatyvas, joms vadovauti ir taip tapti suaugusiuoju, išmokti būti atsakingam už save ir kitus. Jaunuoliams siekti tokių tikslų padeda profesionalūs jaunimo darbuotojai.

Gintaras Klimavičius:

Jauni žmonės vasarą turi galimybę leisti ne namuose ar kieme. Jie gali ateiti į atvirus jaunimo centrus ir erdves, kuriose kiekvieno iniciatyva bus išklausyta ir pasiūlyta pagalba jai įgyvendinti. Ateina tie, kas nori

R.Rinkūnienė akcentavo, jog atvirų jaunimo centrų ir erdvių misija yra suteikti jauniems žmonėms tai, kas jiems įdomu,


verta LAISVALAIKIS dalyvauti

antieSIEms saviraiškos galimybiŲ o ne kažką siūlyti prievarta. „Jaunimo centruose laukiami tie, kurie nepritampa kitur, kuriems nėra priimtinos kitų įstaigų siūlomos užimtumo formos“, – kalbėjo pašnekovė. Jos žodžiais, atviras darbas su jaunimu – tai tokia užsiėmimų su jaunimu forma, kuria siekiama visiems jauniems žmonėms nepriklausomai nuo jų socialinės padėties suteikti galimybes saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui, padedant jaunimo darbuotojams spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus. Atviras darbas yra išskirtinis tuo, kad dalyvavimas siūlomose veiklose nėra priverstinis: veikloje norintis dalyvauti jaunas žmogus neprivalo įsipareigoti nuolat lankytis ir užsiimti tam tikra veikla. Jaunuoliai tik patys sprendžia, kada jiems ateiti į atvirą jaunimo centrą ar erdvę, kiek ten praleisti laiko, ką veikti. Atvirus jaunimo centrus ir erdves lanko įvairus skaičius jaunuolių. Į vienus jų per dieną užsuka 20 žmonių, į kitus, kai vyksta koks renginys, ateina ir 300. „Atviro darbo sėkmė matuojama ne skaičiais, bet pokyčiais jauno žmogaus širdyje ir gyvenime – pirmą kartą prisiimta atsakomybė sukurti vaizdo klipą, pirmą kartą išvirti cepelinai, atsiradęs supratimas, kad po vienu stogu gali tilpti ir gotas, ir sportiniu kostiumu vilkintys vaikinai. Tokia yra atvirų jaunimo centrų ir erdvių paskirtis“, – aiškino R.Rinkūnienė.

ja privalomos veiklos, pavyzdžiui, nevyksta pamokos ar paskaitos. „Jauni žmonės vasarą turi galimybę leisti ne namuose prie kompiuterio, televizoriaus ar dar blogiau – prie laiptinės gliaudydami saulėgrąžas. Jie gali ateiti į atvirus jaunimo centrus ir erdves, kuriose kiekvieno iniciatyva bus išklausyta ir pasiūlyta pagalba jai įgyvendinti. Šiuose centruose ir erdvėse taip pat teikiamos konsultacijos, kur atlikti praktiką, kur galima įsidarbinti“, – teigė G.Klimavičus. Jo žodžiais, Lietuvoje šiuo metu vienas prioritetų yra kuo daugiau jaunų žmonių grąžinti į teisingą kelią, motyvuoti juos kuo nors užsiimti. „Jaunuoliams, kurie niekur nesimoko, nedirba, labai sunku pasiūlyti patrauklią veiklą, kurios metu jie ne tik būtų užimti, bet dar įgytų kompetenciją, kurią vėliau galėtų panaudoti moksle, visuomeninėje veikloje, darbe. Džiugu, kad atviri jaunimo centrai ir erdvės ir yra tos vietos, kur tokie jauni žmonės ateina. O užsuka tik todėl,

kad niekas jų neverčia to daryti. Atviri jaunimo centrai ir erdvės nemotyvuotiems jaunuoliams dažnai tampa starto vieta pradėti kažką prasminga“, – tvirtino viceministras. Todėl atvirų jaunimo centrų ir erdvių plėtra Lietuvoje bus tęsiama. Šiuo metu tokių institucijų dar nėra 18-oje Lietuvos savivaldybių. Tačiau tikimasi, kad iki 2019 m. Lietuvoje visose savivaldybėse veiks atviros erdvės centrai ir jauni žmonės turės daugiau galimybių rinktis veiklas, jas inicijuoti, savanoriauti, kalbėtis su kompetentingais jaunimo darbuotojais ir būti išgirsti. „Šių centrų ypač trūksta regionuose, todėl jų plėtra būtent ten ir bus nukreipta. Ne paslaptis, jog regionuose, mažesniuose miesteliuose yra didžiausia nemotyvuotų jaunuolių problema, todėl plečiant atviras jaunimo erdves tikimasi kuo daugiau jaunų žmonių išmokyti, bet ne prievarta, rasti gyvenimo prasmę“, – dėstė G.Klimavičius.

Informacija Lietuvoje yra 22 atviri jaunimo centrai ir 111 atvirų jaunimo erdvių. Jų sąrašą galima rasti: www.jrd.lt/atviri-jaunimo-centrai Atviras darbas yra skirtas jaunuoliams, kurie: • ieško saugios aplinkos, naujų bendrumo, buvimo kartu formų; • turi laisvo laiko, tačiau nežino, kaip ir kur jį turiningai praleisti; • išsiskiria savo rūbais, kalba, elgesiu, taip išreikšdami savąjį kitoniškumą. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems jauniems žmonėms, kurie: • dėl savo elgesio ar išvaizdos nepritampa prie bendraamžių ar suaugusiųjų visuomenės; • nemato tikslo savo gyvenime; • stokoja motyvacijos mokytis ir jėgų kūrybiškai tvarkyti savąją kasdienybę; • linkę nusikalsti, vartoja alkoholį bei kitas svaiginamąsias medžiagas. Veiklos centruose ir erdvėse yra nemokamos, tokiu būdu suteikiant galimybę įsitraukti visiems to norintiems.

Plėtra nesustos

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Gintaro Klimavičiaus nuomone, atviri jaunimo centrai ir erdvės ypač aktualios tampa vasarą, kai jaunuoliams sumažė-

Prasmė: nemokami užsiėmimai atviruose jaunimo centruose ir erdvėse yra puiki galimybė turiningai leisti laisvalaikį.

51


52

verta ilsėtis dalyvauti

Privalumai: į Druskininkų ar Birštono sanatorijas rekomenduojama atvykti tiek norintiesiems gydytis, tiek ir ketinantiesiems profilaktiškai pasistiprinti, atgauti darbingumą bei gerą savijautą.

Atostogos – kūno ir dvasios sveikatai Nuolatinė įtampa, nerimas, susilpnėjusi fizinė sveikata ir nuovargis – signalai, reiškiantys, jog žmogaus organizmui būtinas dvasinę ir fizinę sveikatą padėsiantis sustiprinti poilsis. Medikų ir psichologų teigimu, atgauti kūno ir dvasios ramybę geriausia ne egzotiškuose kraštuose, o Lietuvos kurortuose. Evelina Zenkutė Būtinos bent dvi savaitės

Įvairūs atlikti tyrimai ir gydytojų bei psichologų sukaupta patirtis byloja, kad geriau atostogauti ne vieną, o du kartus per metus, bent po dvi savaites. Anot specialistų, toks laikotarpis būtinas žmogui, kuris nori pabėgti nuo rutinos, streso ir rūpesčių. Poilsiauti žmonėms patariama skirtingais metų laikais. Specialistai teigė, kad tokia kaita padeda išvengti žmones užklumpančios sezoninės depresi-

jos. Be to, atostogos tik kartą per metus gali tapti net žalingomis – jų laukiama ir tikimasi per daug, todėl dažnai nusiviliama. Psichologų pastebėjimu, atostogų pobūdį žmogui reikėtų rinktis pagal jo atliekamą darbą. Asmeniui, kuris dirba protinį ar sėdimą darbą, patariama sau leisti tokias atostogas, kurios padėtų išjudinti sustingusį kūną, priverstų atsipalaiduoti nuo streso ir užsimiršti. Žmonėms, kurių kasdienė veikla labiau fizinė, priešingai, būtina pagalvoti apie pasyvesnį poilsį.

Olegas Lapinas:

Neretai žmonės, pasirinkę atostogas Lietuvos sveikatinimo įstaigose, intuityviai jaučia, kad jų fizinė ar psichinė sveikata šlubuoja. Ilsėtis sau įsakome patys

Kaip teigė psichologas-psichoterapeutas Olegas Lapinas, bendrąja prasme atostogos yra pačių žmonių sugalvotas reikalas, o ne natūralus ir genetiškai užprogramuotas dalykas. Pašnekovas paaiškino, kad būtinybė atostogauti yra nenormalaus mūsų darbo ritmo pasekmė. „Neretai žmonės, kurie yra linkę į darboholizmą, o tokių šiomis dienomis yra

labai daug, sau pasako, kad turi ilsėtis bent kelis kartus per metus. Taip asmuo nesąmoningai sau įsiteigia, kad jam būtina atsitraukti nuo darbų ir visiškai nepasinerti į jų sūkurį. Pažiūrėkime į gyvūnus – jie niekada neatostogauja. Tačiau jiems įprasta kasdien ilsėtis vidury dienos, kai jie snūduriuoja“, – teigė O.Lapinas. Anot jo, jei žmogus turėtų galimybę kiekvieną dieną skirti šiek tiek laiko geram poilsiui, bent trumpai fizinei veiklai, protingai ir nepervargdamas dirbtų, atostogų turbūt ir nereikėtų. Tačiau spartus gyvenimo tempas kiekvieną iš mūsų neretai priverčia „eiti prieš gamtą“. Psichologo-psichoterapeuto įsitikinimu, egzistuoja ir kita problema – darboholikui atostogos neretai prilygsta tremčiai: net ir poilsio metu toks žmogus galvoja apie kokią nors veiklą, randa, kam paskambinti, ką pa-


verta verta dalyvauti ilsėtis rašyti, kur nuvažiuoti ar kokią problemą išspręsti.

Į gydyklas – pavargus

Kaip teigė psichologas-psichoterapeutas, pasirinkimas nuvykti į Lietuvos kurortų sanatorijas, gydyklas ir reabilitacijos centrus – puiki atostogų alternatyva tiems žmonėms, kurie jaučia, kad jų sveikata šlubuoja. „Įvairios gydyklos sukurtos tiems, kurie galvoja esantys išsekę ir „persitempę“. Dažniausiai toks sanatorinis poilsis yra susijęs su įvairiomis procedūromis, specialistų priežiūra ir tam tikru režimu. Neretai žmonės, pasirinkę atostogas Lietuvos sveikatinimo įstaigose, intuityviai jaučia, kad jų fizinė ar psichinė sveikata šlubuoja. Toks žmogus dažnai sekina save, jį kamuoja prasta nuotaika arba persekioja įvairūs susirgimai“, – pabrėžė O.Lapinas.

Būtinas aktyvumas

Pašnekovas pabrėžė, kad šiandieninėje visuomenėje, deja, absoliučiai sveikų žmonių – mažuma. „Asmenys, kuriems atostogų metu nebūtina pagerinti savo sveikatos, gali rinktis ir kitas malonias pramogas. Miesto gyventojams apskritai būtinas aktyvesnis poilsis. Dažnai žmonės, kurie savo pojūčiais artimi gamtai, patys pajaučia, kokia laisvalaikio veikla būtina jų organizmui“, – aiškino O.Lapinas.

Savas klimatas – privalumas

Atostogos Lietuvos kurortuose įsikūrusiose sanatorijose – geriausia išeitis po šaltojo sezono ir sunkių darbų pailsėti bei fizinę sveikatą pagerinti ar sustiprinti norintiems žmonėms. Šiuo teiginiu vadovaujasi įsitikinę Druskininkuose bei ir visai neseniai Birštone įsikūrusių sanatorijų „Eglė“ medikai. Pasak jų, tyrimais įrodyta, kad pailsėti, atsipalaiduoti ir atostogas skirti kūno bei sielos har-

monijai atkurti geriausia įprastoje klimato zonoje. „Žmonėms, norintiems atostogų metu pasikrauti energijos, sustiprinti fizinį kūną bei pailsėti dvasiškai, patariama ne važiuoti į Egiptą ar Turkiją, o rinktis Lietuvos kurortus. Bet kokia išvyka į užsienį, o ypač šiltuosius kraštus, tampa stresu žmogaus organizmui“, – pabrėžė sanatorijos „Eglė“ atstovas Edgaras Briedys. Jo teigimu, ne veltui nemažai vokiečių, rusų ar lenkų sveikatinimosi paslaugų ieško sau natūralioje ir įprastoje aplinkoje, o ne egzotiškuose kurortuose. Pagrindinis aklimatizacijos dėsnis: kuo daugiau nutolstame nuo savo įprastinės juostos, tuo stipriau ji pasireiškia. Todėl tiems, kurie galvoja apie savo fizinę sveikatą, rekomenduojama rinktis savus kraštus. Dažnai klimato, mitybos, pagaliau laiko juostos pokyčiai gali sukelti daugiau streso, pakenksiančio sveikatai, nei suteikti akivaizdžios naudos. „Be to, mūsų šalis turi ir daugybę privalumų, kurių nerasime kitur. Dėl lengvai ir greitai pasiekiamų Druskininkų ar Birštono, atostogos tampa malonios ir patrauklios finansiškai“, – akcentavo pašnekovas.

Atostogų metu – sportas

„Harmonijos ir sveikatos šaltinis trykšta iš gamtos. Turėtume įvertinti tai, ką turime, ir tuo naudotis. Atostogų metu nereikėtų pamiršti naudotis visais natūraliais resursais: Druskininkuose bei Birštone esančiu tyru pušynų oru, lietuvišku purvu ar natūraliu mineraliniu vandeniu. Be to, vasarą vitaminų ir kitų naudingų medžiagų pasisotinti galime skanaudami vietinių vaisių ir daržovių. Taigi, patys sveikiausi ir mums naudingiausi dalykai yra visai šalia“, – sakė E.Briedys. Kaip teigė „Eglės“ sanatorijos atstovas, atostogos kiekvienam protinį, kupiną įtampos ar sėdimą darbą dirbančiam žmogui turėtų tapti proga ne tik pasimėgauti

Judėjimas: tam, kad atgaivintume sustigusį kūną, įgautume energijos, sustiprintume sveikatą, būtinas sportas, pavyzdžiui, mankšta baseine.

masažais, voniomis, grožio procedūromis, bet ir pajudėti fiziškai. „Tam, kad atgaivintume sustingusį kūną, įgautume energijos, sustiprintume sveikatą ir pasirūpintume savimi, būtinas sportas. Sanatorijoje veikia tokia sistema, kuri neleidžia žmogui tingėti. Atostogaujantysis gali ryte atlikti mankštą, vėliau keliauti į aerobiką, užsiėmimus baseine, vertikaliose voniose. Žmogui suteikiama galimybė ne tik mėgautis procedūromis, bet ir užsiimti fizine veikla, kuri mums būtina“, – kalbėjo pašnekovas. E.Briedys juokaudamas pripažino, kad daugelis žmonių širdyje yra šiek tiek tinginiai, todėl jiems būtinas paskatinimas pasirūpinti savimi.

Pasiūla – kiekvieno poreikiams

Natūralūs gamtos resursai – mineralinis vanduo ir gydomasis

purvas dabar „Eglės“ sanatorijoje derinami su šiuolaikinėmis technologijomis. Tai sukuria puikias galimybes visapusiškai gydyti įvairius susirgimus bei stiprinti organizmą. Į sanatoriją gali atvykti tiek norintieji gydytis, tiek ir profilaktiškai pasistiprinti, atgauti darbingumą bei gerą savijautą. Švelnus kurorto klimatas, tyras pušynų oras ir rami aplinka padeda produktyviai pailsėti ir pasisemti fizinių ir vidinių jėgų. „Eglės“ sanatorijos gydyklose siūloma daugiau kaip 100 įvairių gydomųjų mineralinio vandens, gydomojo juodojo ir baltojo purvo, kineziterapijos, fizioterapijos, psichoterapijos procedūrų, įvairių masažų. Pailsėti ir tapti sveikesni apsilankiusieji gali gydomosiose pirtyse, baseinuose ir voniose.

53


54

verta KLAUSYTIS dalyvauti

Per atostogas – pažinti save

Filosofė dr. Bronė Gudaitytė: – Mes visada su nekantrumu laukiame atostogų, planuojame jas, viliamės patirti kažką nauja, nesvarbu, ar keliaudami į egzotines šalis, ar pasirinkdami praleisti atostogas keičiant savo buitį, atnaujinant namus ar atliekant kitus dėl laiko trūkumo nepadarytus darbus. Mes iš tiesų laukiame, planuojame, viliamės – ilgimės kažko geresnio, gražesnio, malonesnio už tai, ką patiriame kasdienybės rutinoje. Atostogos visada žada daug, nes tai laikas, skirtas poilsiui ir atsinaujinimui. Todėl tą laiką turėtume skirti ne tik aplinkos tvarkymui, ne tik sveikatos stiprinimui ir kūno puoselėjimui, bet ir valios, širdies, proto, t. y. sielos atgaivai. Tam nereikia atskiro laiko – fizinė ir dvasinė veikla skirtinga, bet galima toje pačioje erdvėje ir tuo pačiu laiku. Juk mūsų siela atsispindi kūne. Taigi, savo vidinėje erdvėje mes galime aptikti įvairių įtakų, kurios veikia mūsų jausmus, mintis ir nulemia veiksmų pasirinkimą. Atostogų metu mes galime užsiimti šia vidine veikla: susipažinti su poveikiais, kurie atakuoja mūsų sąmonę, ir atskirti geruosius nuo blogųjų. Mes galime atskirti savyje „blogąsias“ būsenas, jų neneigiant, bet ir nemaitinant savo gyvybine energija, taip pailsės ne tik mūsų mintys ir jausmai, bet ir mūsų artimieji. Juk atostogų metu mes galime sau leisti elgtis kitaip: atkreipti dė-

mesį į tai, kam neturėjome laiko intensyviai dirbdami, pavyzdžiui, pastebėti savo vyro, žmonos, vaikų ar kitų artimųjų gerąsias savybes, kurių iki šiol nepastebėjome. Mes galime sau leisti gyventi išskirtinai meile, gailestingumu, kito žmogaus išklausymo praktika, mes galime ignoruoti savyje nuolat sukylantį pyktį ir mums visai nereikalingų malonumų troškimus, mes galime egocentriškumą pakeisti nuoširdumu ir sugebėjimu kitais rūpintis labiau. Ši prestižinė savęs pažinimo praktika leis mus alinančias ydas pakeisti dorybėmis ir išsigydyti dvasines negales. Galbūt mes leisime sau atostogų metu išjungti televizorių ir vietoje to išdrįsime įsigyti ir perskaityti kokią nors dvasinio ugdymo knygą. Pavyzdžiui, galime su Terese Aviliete nukeliauti į savo sielos pilį („Sielos pilis“) ar su Kryžiaus Jonu užkopti į Karmelio kalną („Kopimas į Karmelio kalną“). Žodžiai „dvasia teikia gyvybę“ nėra tik gražus pasakymas – galime tuo įsitikinti, pakeisdami savo dėmesio kryptį: nuo pasaulio reikalų – į savo vidų. Jei per atostogas vis dažniau nukeliautume į savo vidinę erdvę, po jų ne tik mes ir mūsų aplinka, bet ir pasaulis tikrai pasikeistų. Juk pasaulis yra mūsų sielos gyvenimo atspindys. Tad savo trumpas atostogas planuokime rinkdamiesi aktyvų poilsį ne tik kūnui, bet ir savo sielai, kad sustiprėtume ir kūnu, ir valia, ir jausmais, ir kuriančio proto galia. Kam to reikia? Kad mūsų darbas, kuriuo mes dažnai matuojame savo gyvenimo prasmę, būtų naudingas žmonėms, t. y. per mūsų darbus į pasaulį ateitų taika, viltis, tikėjimas, meilė, ramybė, vienybė, teisingumas ir kitos mūsų išsiilgtos Gėrio apraiškos, kad mūsų darbai būtų padėka Kūrėjui. O kam to reikia? Kad būtume laimingi. Prasmingų atostogų!

Kunigas Gintaras Blužas OFS Marijos radijo programų direktorius

Mielieji,

Marijos radijo kolektyvas, savanoriai ir draugai linki jums šviesios vasaros, prasmingų susitikimų, įspūdingų kelionių. Visa tai yra Dievo meilės jums išraiška. Nebūkime per daug susirūpinę pragyvenimu, tačiau pasirūpinkime ir pačiu Gyvenimu, kurio apstus yra Kūrėjas. Marijos radijas nori jums padovanoti šią žinią. Įsijunkite! Džiaukimės Gyvenimu kartu! jimo, vilties ir meilės santykyje su Dievu netaptų negyva idėja, bet būtų mano kiekvienos dienos atsakymai.

Eugenijus Kanevičius, kontrabosininkas:

– Visada laukiu kunigo Arnoldo Valkausko Katekizmo komentarų. Džiaugiuosi ir dėkoju kunigui Arnoldui už gyvo tikėjimo liudijimą, kurį kaskart girdžiu jo komentaruose. Nes tai – ne sausas ar filosofavimais apkrautas aiškinimas, bet tiesus ir įkvepiantis raginimas nuolat sau priminti, kas esu ir koks mano buvimo tikslas, kad mano žinojimas, jog esu Dievo kūrinys ir siekis išlikti gyvame tikė-

Prof. Petras Bingelis, dirigentas, pedagogas:

– Marijos radijas puoselėja ir skleidžia pamatines dvasines vertybes. Įdomios, turiningos, dėmesį patraukiančios daugelis radijo transliuojamų laidų, tačiau man, kaip muzikui, itin svarbu tai, kad Marijos radijas savo klausytojams atveria turtingą profesionaliosios muzikos lobyną.


verta klausytis dalyvauti mą, viltį, lūkesčius. Reikia melstis ir dirbti, kad toks projektas, toks nuostabus radijas gyvuotų ir klestėtų, liktų ištikimas tam, ką skelbia.

Rimas Šapauskas, laidų ir renginių vedėjas:

– Klausau Marijos radijo, nes yra kitokie DJ negu kitur, ypač A.Valkauskas ar Pakūtos balsai. Tai – savas radijas. Kartais net galima išgirsti tikrą „Radioshow“ – nors tai būna labai retai, bet papuošia programą. Aišku, juokauju. Gerai, kad yra tokia stotis, ir ačiū Dievui.

Rytis Zemkauskas, žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris, rašytojas:

– Man atrodo, kad Marijos radjas yra įrodymas, jog radijo laikai nesibaigė. Radijas yra svarbus, jis gali pasivyti mus kelyje, pasiekti atokioje sodyboje, kur nėra TV ir interneto ir... paguosti. Ir tada žmogus nesijaučia vienišas.

Kunigas Vitalijus Mockus, Vilniaus ortodoksų šv. Paraskevės parapijos vadovas:

– Marijos radijas mūsų laikais, kai viešumoje retai išgirsi krikščionišką žodį – atgaiva sielai ir protui. Tai – Bažnyčios misija, apaštališka tarnystė. Kartu tai – ekumeninis visų krikščionių bendras liudijimas apie tikėji-

Informacija

Liudas Mikalauskas, dainininkas, Kauno muzikinio teatro solistas:

Vytautas Lukočius, dirigentas:

– Mano automobilyje iš visų radijo stočių Marijos radijas yra nustatytas Nr. 1. Klausau ne tik aš, bet ir vaikai, ir uošvė.

– Kelyje praleidžiu daug laiko, tad Marijos radijas yra mano bendražygis. Jo laidos, puikiai parenkama muzika leidžia susikaupti maldai, kurios taip trūko gyvenime, kol atsirado Marijos radijas. Džiaugiuosi, kad jis dabar girdimas vis didesnėje Lietuvos dalyje, nes ne kartą sekmadieniais išsiruošus į priverstinę kelionę, turiu galimybę dalyvauti Mišiose. Turiu galimybę iš naujo pažinti Marijos rožinį bei Kristaus gailestingumo vainikėlį. Jūs paskatinate vis iš naujo pažvelgti į skaitomą Dievo žodį ir bandyti Jį pritaikyti savo gyvenime.

Izabelė Von Gravrock Goes:

- Manau, kad Marijos radijas yra pati puikiausia vieta, kurioje esu buvusi. Ten visada esu laukiama, ten yra patys geriausi žmonės. Linksma su kitais vaikais kurti laidas. Sporte, moksle yra konkurencija, o Marijos radijuje visą laiką vyksta bendradarbiavimas.

Liudvika Pociūnienė, LRT laidų vedėja, žurnalistė, filologė lituanistė:

– Kaskart vertinant „pragiedrulių“ konkursui pristatomas laidas, stebina šios stoties bendradarbiai. Tai jau tampa tvarios ir giliai motyvuotos savanorystės pavyzdžiu.

Marijos radijo dažniai • Alytuje – 107.4 MHz • Anykščiuose – 95.0 MHz • Biržuose – 98.2 MHz • Druskininkuose – 107.6 MHz • Ignalinoje – 99.0 MHz • Joniškyje – 94.8 MHz • Jurbarke – 100.3 MHz • Kaune – 95.7 MHz • Klaipėdoje – 106.0 MHz • Laukuvoje – 106.7 MHz • Marijampolėje – 91.4 MHz • Mažeikiuose – 92.7 MHz • Nidoje – 92.1 MHz • Panevėžyje – 95.0 MHz • Raseiniuose – 105.2 MHz • Rokiškyje – 105.8 MHz • Skuode – 91.6 MHz • Šiauliuose – 91.8 MHz • Šilutėje – 96.9 MHz • Telšiuose – 101.1 MHz • Utenoje – 97.7 MHz • Varėnoje – 100.3 MHz • Vilniuje – 93.1 MHz • Visagine – 105.4 MHz

Renginiai Kvietimas į Šiluvą Šiais metais rugsėjo 11d. (ketvirtadienį) Šiluvoje Marijos radijas švęs savo 10-metį. Visų jūsų laukiame šioje iškilmingoje šventėje. Bendrausime, džiaugsimės, švęsime dėkodami Dievui už šį Dangaus projektą ir vykstantį stebuklą šiandienoje!

Dalia Michelevičiūtė, Lietuvos teatro ir kino aktorė:

– Marijos radijas yra mėgstamiausia mano radijo stotis. Ji – kaip palydovas, bičiulis, kuris lydi ir apšviečia protą. Dėmesio jaunimui ir ne tik! Marijos radijas pristato Gyvo garso ir liudijimų vakarus su Lietuvos muzikos ir meno pasaulio žmonėmis. Kviečiame klausytis gyvai mažojoje Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 6, įėjimas nemokamas) ir per Marijos radiją kas antrą penktadienį 20 val.

Edita Mildažytė, žurnalistė, publicistė, TV laidų vedėja, prodiuserė:

– Tai pats geriausias radijas Lietuvoje, labai džiaugiuosi, kad jame dirba mano draugai.

55


56

verta judėti dalyvauti

geriausias Gydytojo receptas pacienta Aktyvus poilsis, judrumas yra vaistas nuo daugelio ligų. Todėl gydytojai neabejodami savo pacientams skirtų tokį receptą: aktyvus laisvalaikis. „Judėkite ir būsite sveiki. Judėkite Lietuvoje, kurios gamta, kultūra ir visos kitos sąlygos puikiai tinka pagerinti savijautą“, – rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Virginija Spurytė Judėti – pusvalandį

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) remia įvairias veiklas, kurios skatina žmonių fizinį aktyvumą. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogus per dieną mažiausiai pusvalandį turėtų būti fiziškai aktyvus – vaikščioti, važinėti dviračiu, bėgioti, plaukti baidare, žaisti įvairius sporto žaidimus. „Tačiau net 75 proc. Lietuvos gyventojų laisvalaikiu nėra fiziškai aktyvūs. Tai didžiulė bėda. Koncentruojamės į sveiką mitybą, dienas, o fizinį aktyvumą pamiršome“, – konstatavo SAM Sveikatos stiprinimo valdybos direktorius Audrius Ščeponavičius. Siekdama spręsti šią problemą, SAM ir šiemet yra paskelbusi konkursą finansuoti įvairius projektus, kurie skirti skatinti žmonių fizinį aktyvumą. 2014-ieji yra paskelbti Vaikų sveikatos metais, todėl nemaža dalis lėšų bus skirta būtent vaikų fiziniam aktyvumui vasarą. A.Ščeponavičius pabrėžė, jog SAM žmonių fizinį aktyvumą skatina per Visuomenės sveikatos biurus, kuriems per savivaldybes skiria finansavimą. Už gautas lėšas biurai organizuoja įvairius užsiėmimus, pavyzdžiui, šiaurietiškojo ėjimo mokymus, kalanetikos užsiėmimus, mankštas, zumbos treniruotes ir panašiai.

Užsiėmimai organizuojami įvairaus amžiaus žmonėms, būtent atsižvelgiant į jų fizinę būklę. „Patarimas labai paprastas. Žmonės turėtų susirasti artimiausiai esančio Visuomenės sveikatos biuro internetinės svetainės adresą, o ten tikrai skelbiama visa informacija

Vytenis Andriukaitis:

Po gydytojo receptu, kuriame išrašomas aktyvus laisvalaikis, suraityčiau net ne vieną, o du parašus. Ir tą laisvalaikį reikia leisti būtent Lietuvoje, nes tai nuostabi šalis.

Pasirinkimas: šiaurietiškasis vaikščiojimas yra vienas populiariausių aktyvaus laisvalaikio būdų.

apie nemokamus užsiėmimus. Jei yra noro judėti, būti aktyviems, galimybių tikrai yra daugiau nei pakankamai“, – teigė A.Ščeponavičius.

Padės ir stumbrai

„Po gydytojo receptu, kuriame išrašomas aktyvus laisvalaikis, suraityčiau net ne vieną, o du parašus. Ir tą laisvalaikį reikia leisti būtent Lietuvoje, nes tai nuostabi šalis. Lietuva yra turtinga visko: gamtos, kraštovaizdžių, upių, ežerų, miškų, kultūros, istorijos.

Neįprasta: sportuosi norintiems gyventojams siūloma daugybė nemokamų sveikatą gerinančių ir stiprinančių


verta verta dalyvauti judėti

ams – aktyvus laisvalaikis Rasite kitą tokią valstybę, kurioje 300–400 kilometrų spinduliu galima patirti tiek pačių įvairiausių įspūdžių“, – aktyviai atostogauti Lietuvoje ragino sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis pasiūlė daugybę aktyvaus laisvalaikio receptų: grybavimas Plateliuose, uogavimas Dzūkijoje, pasiplaukiojimas baidarėmis išskirtinai srauniomis Lietuvos upėmis, puikiai įrengtos dviračių trasos. „Jei norite adrenalino, aišku, galima šokti nuo Vilniaus televizijos bokšto prisirišus gumą. Tačiau pasiūlyčiau nuvažiuoti į Pašilių draustinį pasižiūrėti stumbrų. Jei dar koks toks didelis gyvūnas jus ir pavaikys, adrenalino užteks visiems metams. Žodžiu, Lietuvoje yra visos galimybės puikiai ir aktyviai atostogauti. Išnaudokime jas ir nereikės važiuoti į užsienio šalis pasikaitinti prie viešbučio baseino“, – nuomonę reiškė ministras.

užsiėmimų, vykstančių gryname ore. Vienas jų – joga pagrindinėse miestų aikštėse.

Reikia pasikonsultuoti

Nors fizinis aktyvumas žmonėms yra būtinas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas įspėjo, kad ir judėti reikia mokėti. „Atrodytų, kad pats puikiausias aktyvus poilsis yra šiaurietiškasis vaikščiojimas, tačiau reikia mokėti tai daryti teisingai. Be to, jis ir tinka ne visiems žmonėms. Todėl rekomenduočiau dėl fizinio aktyvumo pasikonsultuoti su specialistais. Geriausia – su visuomenės sveikatos specialistais, kineziterapeutais arba kūno kultūros mokytojais. Visi jie tikrai turi žinių, patarimų, kaip judant savęs nežaloti“, – rekomendavo R.Sabaliauskas. Jam antrino ir A.Ščeponavičius, kuris pasakojo apie naujovę, kaip žmonės sulauks kompetentingų specialistų patarimų apie jiems tinkamus fizinius pratimus.

57


58

verta judėti dalyvauti Trijose savivaldybėse SAM iniciatyva jau įgyvendinamas pilotinis projektas. Jo esmė ta, kad pas šeimos gydytoją atėjęs rizikos grupei priskiriamas žmogus, kuris nori profilaktiškai pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų, bus siunčiamas į Visuomenės sveikatos biurą. Pastarajame pacientą kineziterapeutai išmokys taisyklingų fizinių pratimų, dietologai patars, kaip tinkamai maitintis, o psichologai suteiks konsultacijų, kaip išvengti streso. „Manome, kad tokia kompleksinė pagalba žmonėms yra labai reikalinga ir jį gali užkirsti kelią daugeliui ligų“, – teigė SAM atstovas.

Gera nuotaika – miške

R.Sabaliauskas vardijo fizinio aktyvumo privalumus ir pasyvaus poilsio trūkumus. „Kuo žmogus mažiau juda, tuo yra tingesnis. Kuo jis tingesnis, tuo labiau linkęs į depresiją, o kai pasiekiama tokia būsena, žmogus yra nepatenkintas nei aplinka, nei gyvenimu, o tai kenkia ir aplinkiniams. Manau, kad yra tikrai nesudėtinga rasti laiko pajudėti. Naudą ir malonumą iškart pajusite“, – garantavo pašnekovas. Jis pabrėžė, jog Lietuvos gamta ir klimatas yra kuo puikiausi aktyviam poilsiui. „Mes turime tiek miškų, upių, ežerų. Judėti gamtoje yra žymiai naudingiau nei uždaroje patalpoje. Pavyzdžiui, miške išskiriama daug fitoncidų – medžiagų, organizmą saugančių nuo bakterijų. Be to, miško ore gausu ir kitų sudedamųjų dalių, kurios skatina gerą nuotaiką, gerina kvėpavimą. Pasivaikščiojimas, ypač spygliuočių miškuose, yra puikus vaistas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Naudokimės tuo, ką turime“, – ragino R.Sabaliauskas.

Plaukia ir neįgalieji

Dar vienas itin rekomenduojamas aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas yra plaukimas.

9

Nauda: itin rekomenduojamas aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas yra plaukimas, nes tada ne tik dirba raumenys, bet ir išsivalo galva.

„Plaukiant dirba ne tik visos žmogaus raumenų grupės, bet net ir galva, o tai ją padeda išvalyti nuo nereikalingų minčių“, – juokavo R.Sabaliauskas. Plaukimo nauda įsitikino ir Sveikatos ir integracijos klubo „Sauliukas“, vienijančio judėjimo negalią turinčius vaikus, nariai. Šio klubo vadovė prisiminė, kad idėja neįgaliesiems suteikti džiaugsmo, stiprinti sveikatą plaukimu užsikrėtė prieš ketverius metus. „Mūsų pačių vaikutis buvo neįgalus. Kai jam buvo keturi mėnesiai, jis pradėjo plaukti vonioje. Tada ir pagalvojau, kad Lietuvoje reikėtų pradėti skatinti kuo daugiau neįgalių vaikų lankyti plaukimo treniruotes. Plaukimas – didžiulė nauda. Vystosi raumenys, kurie, sėdint vežimėlyje, gali atrofuotis, nekrypsta stuburas, dingsta traukuliai, pagerėja ir kitų organų veikla. O svarbiausia – didėja vaikų savivertė, nes jie suvokia, kad yra tokie pat, kaip ir kiti, nes geba judėti. Ant žemės jie to padaryti negali, o vandenyje problemų nekyla“, – pasakojo klubo „Sauliukas“ vadovė Dalia Šatinskienė.

Šio klubo veiklą remia ir SAM. Už jos skiriamas lėšas organizuojamos įvairios stovyklos, į kurias susirenka šeimos, auginančios judėjimo negalią turinčius vaikus. „Matyt, svarbiausia yra net ne finansinė parama, o tai, kad ministerija mums visada pataria, ieško naujovių, jas skatina, o ne numoja ranka, kad neva nesąmonių prisigalvojame“, – pabrėžė pašnekovė. Žiemą neįgalieji vaikai plaukioja baseinuose, o vasarą persikelia į Lietuvos ežerus ir kitus vandens telkinius. Neseniai plaukimo stovyklos, užsiėmimai pradėti organizuoti ir suaugusiems žmonėms, turintiems judėjimo negalią. „Dažna šeima, kurioje yra neįgalusis, užsidaro tarp keturių sienų, nes galvoja, kad su sunkiai judančiu žmogumi neįmanoma turiningai atostogauti. Džiaugiamės, kad vis daugiau šeimų jau supranta, kad tai netiesa. Jos bendrauja tarpusavyje, susirenka į stovyklas, kur neįgalieji gali plaukioti. Tai jau tampa tarsi bendruomeniniu judėjimu“, – džiaugėsi D.Šatinskienė.

tokią vietą tarp visų ES valstybių narių užima Lietuva pagal nesimankštinančių žmonių skaičių. Rekomendacija dėl 7 km

„Eurobarometro“ apklausos dėl sporto ir fizinio aktyvumo duomenimis, Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. žmonių ir tai yra 9 vieta tarp visų ES valstybių narių. Nors tokie duomenys ir nėra gąsdinantys, SAM visada ieško priemonių, kaip skatinti žmonių fizinį aktyvumą. Anot A.Ščeponavičiaus, PSO yra pateikusi rekomendaciją, kad žmonės, kuriems nuo namų iki darbo yra mažesnis nei 7 km atstumas, reikėtų eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, o ne automobiliu. „Sieksime, kad Lietuvoje tokia rekomendacija taptų realybe“, – žadėjo A.Ščeponavičius.


verta dalyvauti

59


60

verta dalyvauti horoskopas

Vasaros ir atostogų h Visiems Zodiako ženklams žadama puiki vasara. Ožiaragiams, Dvyniams ir Avinams ypač bus naudinga kelionė prie jūros, o Skorpionams, Šauliams, Mergelėms ir Vėžiams vertėtų daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams miške. Visiems kitiems Zodiako ženklams tiks ir poilsis prie jūros, ir laisvalaikis užmiesčio sodyboje. Svarbiausia – atostogauti.

Patarimas: šią vasarą visiems be išimties Zodiako ženklams rekomenduojama atostogauti.

Bendra apžvalga Nors Arklio metų vasara žada pilnatvę, šis laikas iš visų pareikalaus įtempto darbo. Medinis arklys globoja tuos, kurie sąžiningai dirba savo darbą. Liepą visiems labai svarbu sustiprinti savo pozicijas darbe, nes rugpjūčio pabaigoje pusiausvyra gali susvyruoti. Tačiau tai nereiškia, kad laukiama kažkokių neigiamų įvykių. Žvaigždės tik įspėja, jog paskutinę rugpjūčio dekadą laukia tam tikras tvirtybės išbandymas. Nuo to, kaip jums pavyks išsisukti iš sudėtingos situacijos, priklausys ne tik tai, kokie bus likusieji šie metai, bet ir koks bus toles-

nis jūsų gyvenimas. Todėl nereikėtų priimti skubotų rizikingų sprendimų. Viską reikėtų įvertinti blaiviai, pasverti visus pliusus ir minusus. Neteisingai įvertinę savo jėgas, galite priimti neracionalų sprendimą. Vasara puikus metas baigti pradėtus darbus. Visos skolos turi būti atiduotos. Atliekant sudėtingas užduotis, prireiks nemažai jėgų, bet viską vainikuos sėkmė. Pati palankiausia yra antroji birželio dekada. Be to, vasara gali tapti puikiu startu naujiems darbams. Žvaigždėlapis rodo, kad nauji projektai gali būti sėkmingi. Ypač tai pasakytina apie pastatų statybą, remonto ir apdailos darbus.

Astrologų teigimu, 2014-ųjų vasara yra sėkmingas metas kurti šeimą. Toms poroms, kurios jau planuoja tuoktis, savo planų tikrai nereikėtų atidėlioti iki rudens. Šią vasarą sukurtos šeimos bus tvirtos ir ilgaamžės. Tiems, kurie jau susituokę, ši vasara puikus metas atgaivinti santykius – žvaigždės laimina tvirtą meilę. Vasarą numatomi trys anomalinio aktyvumo saulės pikų tarpsniai. Pirmasis bus antroje birželio pusėje ir truks 2–3 dienas. Antrasis ir trečiasis vyks liepos 11–27 dienomis. Šiuo metu geriausia susilaikyti nuo nereikalingo fizinio ir emocinio krūvio.


horoskopas Avinas Užsispyrę Avinai pirmiausia šiemet turėtų saugotis konfliktinių situacijų, kurios suaktyvės vasarą. Ir jei pirmosiomis vasaros savaitėmis žadama ramybė, rugpjūčio viduryje šio ženklo atstovams galimi rimti nesusipratimai dėl svetimos nuomonės nepaisymo. Stiprios natūros ir tikri savo reikalo žinovai Avinai veikiausiai suksis atradimų sūkurio epicentre. Jie aktyvūs ir protingi, už tai juos vertina vadovybė, bet nereikėtų perlenkti lazdos. Žvaigždėlapiai rodo, jog antroje liepos pusėje su darbdaviais galimas santykių paaštrėjimas. Todėl nereikėtų pažeisti subordinacijos. O štai santykiai su kolegomis bus nuosaikūs ir netgi šilti. Bendradarbiai į Avinus dažnai kreipsis patarimo ir paramos. Tikėtina, jog su kai kuriais iš jų užsimegs rimta draugystė. Tik nepamirškite, kad nevalia užsikrauti svetimų pareigų. Dauguma šio ženklo atstovų pasižymi stipria sveikata. Šią vasarą jokių galimų pavojų gerai Avinų savijautai nenumatoma. Žinoma, jei jie elgsis išmintingai ir nepersikaitins saulėje. Puikias galimybes žvaigždės žada ir kūrybai. Veiklūs Avinai, įsisukę į reikalų verpetą, neretai užslopina savyje glūdinčius talentus. To nereikėtų daryti. Būtent vasarą atsiveria puikios galimybės. Kurkite, bandykite, dalyvaukite konkursuose – ir nereiks ilgai laukti puikių rezultatų. Meilės fronte Avinams šią vasarą bus pakankamai ramu. Tačiau likimo erzinti ir dirbtinai kurti savo santykių patikras nereikėtų, nes galima nepataiso-

mai pakenkti. Todėl vasaros mėnesius geriau pašvęsti ryšiams stiprinti. Būtų labai puiku, jei atostogas pavyktų praleisti su antrąja puse.

Jautis Vasara Jaučiams – atostogų metas. Koks bebūtų jų darbo grafikas, jie atras laiko aplankyti šiltus kraštus ar bent pasivaikščioti po mišką. Darbo srityje ši vasara Jaučiams žada ir malonių siurprizų, ir sunkesnių momentų. Vienas Jaučių bruožas yra garbės ir pripažinimo siekis. Šią vasarą žvaigždės Jaučiams žada galimybes užsiimti tokia veikla, kurioje jie galės pasireikšti ir sulaukti pagyrimų. Tai dar labiau paskatins juos siekti naujų pergalių. Dauguma po Jaučio ženklu gimusių žmonių dirba tokį darbą, kuris jiems patinka. Tačiau, be moralinio pasitenkinimo, kurį jie gauna, šią vasarą jiems yra galimybė ir praturtėti materialiai. Šią vasarą tikėtinos premijos, algos pakėlimas, projektai, už kuriuos bus brangiai sumokėta. Per vasaros karščius net stiprios sveikatos Jaučių laukia rimtas išbandymas. Ypač pavojinga trečioji birželio dekada ir antroji rugpjūčio pusė. Tuo metu tikėtini širdies kraujagyslių sistemos sutrikimai. Vienintelis patarimas – kuo mažiau laiko praleisti saulėkaitoje. Dar viena silpna Jaučių vieta – gerklė. Kaip bebūtų keista, būtent vasarą yra tikimybė persišaldyti. Viena iš priežasčių – Jaučių pomėgis gerti šaltus gėrimus. To nereikėtų daryti ir ypač pirmąją liepos pusę.

verta dalyvauti

61


62

horoskopas Šeimos gyvenime Jaučiai yra konservatyvūs. Antrąją pusę paprastai suranda jaunystės metais ir ištikimybę saugoja visą gyvenimą. Šio ženklo atstovai paprastai turi tvirtas ir tikrai laimingas šeimas, su kuriomis mėgsta leisti laisvalaikį. Tačiau ramius santykius retsykiais reikia pagyvinti. Jaučiai turi savo būdų, kaip tai padaryti: bendros išvykos, nakvynė palapinėje, vakarojimas prie laužo. Šitiems dalykams vasara Jaučiams palankiausias metas, nes juos globoja dangus.

Dvyniai Šių metų vasarą Dvynių darbo srityje laukia nelengvi išmėginimai. Šio ženklo atstovai pasižymi lengvu avantiūrizmu, todėl jie neretai linkę rizikingiems veiksmams. Arklio metai – ne pats geriausias laikas tokiems sumanymams, ypač vasarą. Jokios materialios naudos šie rizikingi žygiai neatneš, o sukels tik rūpesčius. Maža to, tai gali sukelti nesutarimus su vadovybe. Todėl šią vasarą Dvyniams svarbiausia tiesiog dirbti savo darbą. Dvyniams liepos pradžia – puikus laikas naujiems startams. Jie drąsiai gali pradėti namo statybas arba būsto remontą. Bet kuris darbas tuo metu tarsi tirps rankose. Ypač tai pasakytina apie ilgai puoselėtus planus, kurių iki šiol nepavyko įgyvendinti. Tai susiję su įvairiausio pobūdžio kūryba. Meilės fronte Dvynių laukia rimti pokyčiai. Jų gali tikėtis tie, kurie dar nesusituokę. Jie turi didžiausią tikimybę sutikti savo antrąją pusę. Tokio šanso praleisti negalima, nes laimė pati neateis ir nepasibels į duris. Derėtų veikti aktyviau ir išmėginti visas galimybes. Tie, kurie surado sau porą, laukia sudėtingas jausmų tvirtumo išmėginimo metas. Vasarą bus ypač nelengva. Abiem par-

Meilė: kai kuriems žmonėms ši vasara yra pats sėkmingiausias laikas kurti šeimą.

tneriams prireiks išminties ir santūrumo. Tačiau nereikia baimintis, kad santykiai nutrūks – krizė atsitrauks rudens pradžioje. Vasara Dvyniams yra pats geriausias laikas išsikelti prioritetus ir permąstyti vertybių skalę. Impulsyvieji Dvyniai neretai nori visko iš karto arba vienu metu siekia kelių tikslų. Vasaros pradžioje verta susidėlioti emocijas ir mintis. Geriausia vieta savianalizei – saulėta pakrantė. Žvaigždės rodo, kad geriausias laikas atostogoms – birželio pradžia. Net savaitės atostogų pakaks, kad Dvyniai sukauptų jėgų naujiems iššūkiams.

Vėžys 2014 metų vasarą Vėžių laukia daugybė siurprizų. Visų pirma jie laukia finansiniuose reikaluose. Birželį yra tikimybė gauti solidų pelną. Tačiau atsakingai su pinigais nemokančių elgtis Vėžių laukia piktas pokštas – lengvai gauti pinigai dar lengviau išslys iš rankų. Todėl dar birželio pabaigoje šio ženklo atstovams teks pamąstyti, kaip racionaliai tvarkyti finansus. Apie tai pagalvoti reikėjo

jau seniai. Nereikia išradinėti dviračio, tik būtina sumaniau ir atsakingiau imti tvarkyti namų buhalteriją. Žvaigždės rodo, kad šiuo metu geriau net negalvoti apie galimybes imti kreditus. Darbe, deja, laukia ne itin malonūs netikėtumai. Jau liepą yra tikimybė, kad įsisuksite į intrigų verpetą, galite tapti kolegų apkalbų objektu. Svarbiausia – išsiaiškinti tikrąsias nesusipratimų priežastis, nes tikėtina, jog tai – paprasčiausias pavydas. Tik nereikia veltis į atvirą konfliktą, nes rudeniop viskas savaime stabilizuosis. Asmeniniame Vėžių gyvenime – štilis gerąja šio žodžio prasme. Santykiai stabilūs, stresai minimalūs. Tačiau nereikėtų atsipalaiduoti ir pasiduoti rutinai. Nevenkite palepinti mylimų žmonių, surenkite nors kelis romantiškus vakarus. O tiems, kurie dar neatrado savosios meilės, labiausiai tinkamas metas jos ieškoti yra antroji rugpjūčio pusė. Tą laiką reikia išnaudoti maksimaliai, nederėtų sėdėti namuose. Vėžių sveikatai vasarą niekas negresia. Pagrindiniai sveikatos sutrikimai gali kilti dėl sukilusių emocijų. Dėl problemų dar-

be gali sutrikti miegas. Susidoroti su tuo padės raminamųjų žolelių arbatos ir kiti atsipalaidavimo būdai. Rugpjūčio pabaigoje yra tikimybė apsinuodyti maistu, derėtų kruopščiau rinktis vaisius ir daržoves. Didelę įtaką sveikatai turės ir atostogos. Šiais metais geriausia ilsėtis namelyje ant upės kranto. Geriausias metas atostogoms – liepa arba rugpjūčio pabaiga, tačiau keliauti į užsienį nerekomenduojama.

Liūtas Liūtams ši vasara yra geriausias laikas kurti gyvenimo pagrindą, kuris atlaikys visus išbandymus. Pirmosios vasaros dienos Liūtams taps rimtu jų tvirtybės išbandymu, teks veikti savarankiškai, tikėtis pagalbos iš šalies neverta. Nuo birželio vidurio reikalai turėtų imti keistis į gerąją pusę. Svarbiausia šiuo laiku per daug neatsipalaiduoti. Pailsėti pasiseks nuo liepos, o po to laukia rimta kova. Gyvenimas Liūtus išmokė siekti pergalių ir laimėti, o šios vasaros sunkumai tik padės sukaupti dar daugiau patirties. Darbas iš Liūtų atima daug jėgų, todėl iš


verta dalyvauti šono gali atrodyti, kad jie apleido šeimą ar mylimuosius. Bet tai nėra tiesa – Liūtams energijos pakaks viskam. 2014 metų vasarą Liūtai pasirengę romantiškiausiams poelgiams. Šio ženklo žmonės moka nuolat įlieti į esamus santykius kažką naujo, palepinti ne tik save, bet ir mylimuosius. Tik reikėtų veikti ryžtingiau, nors Liūtams sutrikimas ir nebūdingas. Šią vasarą Liūtams ypač derėtų saugoti sveikatą. Pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis gali iškrėsti piktą pokštą. Daugelis Liūtų įsitikinę, kad jiems nieko negali nutikti. Tačiau jie tokie pat pažeidžiami, kaip ir visi kiti žmonės. Todėl šią vasarą jiems ypač atidžiai derėtų stebėti sveikatos pokyčius, kad negalavimams kelią būtų galima užkirsti iš pradžių. Šią vasarą vertėtų pasitikrinti sveikatą. Liūtų sveikatai įtakos šią vasarą gali turėti ir saulės suaktyvėjimas. Ypač tai pajus turintieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ar nervų sistemos problemų. Maža to, yra ir traumų tikimybė, todėl tolimas keliones geriau atidėti.

Mergelė Svarbiausia šios vasaros užduotis Mergelėms – santykių gerinimas su kolegomis, draugais ir giminaičiais. Dėl to gali tekti keisti įprastą požiūrį. Žinoma, ne viskas pavyks iš karto, tačiau tai bus puiki gyvenimo patirtis. Mergelėms 2014 metų vasara iš tikrųjų taps išskirtinė. Po šiuo ženklu gimusiems žmonėms reikėtų neprarasti budrumo, kad nepraleistų auksinės galimybės, galinčios į gerąją pusę pakeisti gyvenimą. Tai gali būti ir išvykimas gyventi į užsienį, nauja meilė, naujas darbas. Bet verta atsiminti, kad naujas gyvenimas nenubrauks senų problemų, bet gali atsirasti ir naujų.

Visą vasarą profesinėje srityje Mergelėms žvaigždės lemia teigiamas tendencijas. Tai, žinoma, nereiškia, kad šio ženklo atstovams visiškai pavyks išvengti problemų ir nemalonumų. Tačiau laimėjimų jie turės kur kas daugiau nei nesėkmių. Vasara – puikus metas kažką pradėti. Žvaigždės lems visapusišką paramą. Teigiama, kad šio ženklo atstovai sulauks galingų

Svarbiausia šios vasaros užduotis Mergelėms – santykių gerinimas su kolegomis, draugais ir giminaičiais. globėjų paramos ir pažinčių su naujais partneriais, sąjungininkais, klientais. Mergelėms, kurios seniai svajojo apie nuosavą verslą, atsiras puiki galimybė šią svajonę įgyvendinti. Meilės fronte ir šeimoje Mergelių laukia sėkmė ir ramybė. Panašu, kad šio ženklo atstovams ateina laikas, kai galima džiaugtis gyvenimu. Santykiai šeimoje bus harmoningi. Vasara bus labai sėkminga jau susituokusiems žmonėms. Santykiai su partneriu taps nuoširdūs, šilti ir gilūs, o aistra neišblės. Grėsmių sveikatai nenusimato, bet visada verta nepamiršti, kad tik patys esame atsakingi už savo sveikatą. Mergelėms patariama būti atidžioms renkantis maistą. Jei tik įmanoma, derėtų atsisakyti greitų užkandžių, kuriuose gausu cheminių dažiklių bei konservantų. Tik truputį pakoregavę mitybą išvengsite daugelio rimtų ligų.

Svarstyklės Mažai tikėtina, kad ši vasara Svarstyklėms atneš esminių permainų. Svarstyklės vengs spręsti kažką sudėtingo, veikiau norės pasikliauti svetima patirtimi. Po gana įtempto pavasario vasara pasirodys esanti rami.

63


64

horoskopas Tačiau ramybė darbe gali staiga pasikeisti ir atnešti tikrų išbandymų. Daugeliui Svarstyklių būdinga kautis su išgalvotais sunkumais. Vasarą derėtų ypač kontroliuoti savo polinkį greitai įsižeisti bei įžvelgti nesamas skriaudas. Priešingu atveju tai gali apsunkinti santykius su kolegomis ir net sukelti nesantaiką su partneriais. Vasarą gali atrodyti, kad nesunkiai seksis išspręsti problemas, susijusias su asmeniniais santykiais, tačiau šis jausmas apgaulingas. Ne veltui psichologai teigia, kad meilė tai – darbas pirmiausia pačiam su savimi. Pačioje vasaros pradžioje asmeninių santykių srityje Svarstyklėms prasidės šviesus laikas, bet, kad situacija nepasikeistų, teks skirti partneriui dėmesio, nepamiršti pagirti, padėkoti ir palaikyti.

Santuokoje gyvenančių Svarstyklių liepą laukia rimti išbandymai buityje. Patartina prisiminti gerai žinomą pasakojimą apie tai, kaip meilės laivelis sudužo atsitrenkęs į buities uolas. Neverta gadinti santykių su sutuoktiniu sprendžiant paprasčiausias gyvenimiškas problemas. Juk ištikimybė ir dvasinis artumas kur kas svarbesnis nei grindų spalva ar užuolaidų raštas. Brandiems, bet šeimos dar nesukūrusiems šio ženklo atstovams vasara taip pat bus maloni, bet neišvengiamai teks išgyventi ir pavydo jausmą. Svarstyklėms reikėtų išmokti pasitikėti mylimaisiais, nekankinti jų žeminančiomis scenomis. Kas dar nerado antrosios pusės, didžiausia tikimybė, jog tai nutiks liepą. Šiuo laiku patartina nevengti triukšmingų kompanijų ir naujų pažinčių. Vasarą Svarstyklėms verta kaip galima labiau pasirūpinti sveikata. Viena būdingiausių šio ženklo klaidų – polinkis į savigydą. Reikėtų prisiminti, kad kelios skirtingos ligos gali turėti panašius simptomus, o nustatyti ligą gali tik gydytojas, todėl sunegalavus reikėtų kreiptis į medikus.

Išskirtinumas: Birželis, liepa ir rugpjūtis daugeliui Zodiako ženklų žada būti itin kūrybingi ir sėkmingi.

Skorpionas Šių metų vasara Skorpionams gali būti sėkminga ką nors pradėti, bet tik tuo atveju, jei visi sprendimai bus gerai pasverti ir apgalvoti. Vasarą Skorpionai gali tikėtis malonių siurprizų, jei bus sumanūs, darbštūs ir kūrybingi. Visi šie metai Skorpionams žada pelną. Ypač svarbus bus liepos mėnuo, tad būtent tada patartina stengtis įgyvendinti savo planus. Žvaigždės pataria Skorpionams neišradinėti nieko naujo, tada sulauksite sėkmės. Šią vasarą Skorpionams reikėtų vengti atsitiktinių pažinčių, nes jos nežada nieko gero. Reikėtų būti atsargiems klausantis svetimų patarimų ir pasikliauti tik artimaisiais. Arklio metai Skorpionams bus sėkmingi, jei jie atmes emocijas ir vadovausis tik šaltu protu ir išskaičiavimu, kuris ir būdingas šio ženklo atstovams. Vasaros pradžia Skorpionams atneš virtinę išbandymų. Tikėtini sunkumai asmeniniame gyvenime, bet nereikia pulti į paniką – pamatysite, kad juos nesunkiai įveiksite. Liepa Skorpionams bus pats sėkmingiausias metų mėnuo ir viskas, ką esate suplanavę šiems metams, išsipildys būtent liepą. Tai ypač aktualu kūrybos reikalaujančių idėjų įgyvendinimui. Rugpjūtį Skorpionai pagaliau galės atsikvėpti. Po sėkmingos liepos visi reikalai eis kaip per sviestą, bet atsipalaiduoti nevertėtų. Rugpjūtis padovanos romantišką atmosferą, palankią stiprinti senus santykius arba kurti naujus. Rugpjūčio pabaigoje trumpam galima susikoncentruoti į asmeninį gyvenimą. Rugpjūčio pabaiga Skorpionams bus rami. Šaulys Šią vasarą Šaulių laukia ir skrydžiai, ir nuopuoliai, todėl ypač svarbu išsaugoti pusiausvyrą ir priimti pasvertus bei apgalvotus sprendimus.

Darbe Šaulių taip pat laukia kontrastai: tai didelis pelnas, tai nemenki nuostoliai. Tačiau tai netaps didele problema, o tik užgrūdins. Šio ženklo atstovams patartina ypatingą dėmesį skirti vasaros pradžiai. Tai bus sėkmingas laikas karjerai bei verslui. Jei senokai svarstote, ar pakeisti darbą, tai būtent 2014 metų vasaros pradžia yra tinkamas laikas tai padaryti. Tai taip pat sėkmingas laikas drąsiems verslo planams įgyvendinti. Nevertėtų pamesti galvos dėl netikėtos sėkmės, nes norint ją išsaugoti, reikės išnaudoti visus savo profesinius gebėjimus bei atkaklumą. Vertėtų saugotis

Šiuo laiku patartina nevengti triukšmingų kompanijų ir naujų pažinčių. nemalonumų, kurie galimi dėl praeities klaidų. Jei tokie nesklandumai kils, išlikite šaltakraujiški ir viskas išsispręs. Liepa Šauliams bus rami, šį mėnesį geriausia atostogauti ir atsipalaiduoti, jokių nemalonių netikėtumų šiuo metu žvaigždės nežada. Be to, liepą Šaulių laukia gana ryškios permainos asmeniniame gyvenime. Tai puikus metas romantiškiems poelgiams ir santykiams sureguliuoti. Rugpjūtį Šauliams patartina panirti į darbus, nes būtent šiuo metu galimas staigus šuolis į priekį. Nuo to, kaip šiuo metu Šauliai elgsis, priklausys būsima jų karjera. Todėl rugpjūtis taps pačiu atsakingiausiu laikotarpiu daugumai Šaulių, ypač dirbančių prekybos srityje. Patartina neskubėti ir elgtis apgalvotai. Tik tokie veiksmai lems sėkmę ir gerovę. Šiuo laikotarpiu patartina daug ir kruopščiai dirbti, bet nepamiršti ir poilsio. Būtent gerai suplanuotas poilsis leis Šauliams intensyviai dirbant išvengti streso. Rugpjūčio pabaigoje bus galima trumpam atsipalaiduoti ir pailsėti.


verta dalyvauti

65


66

horoskopas Ožiaragis Vasaros pradžioje Ožiaragiams pravers jų užsispyrimas ir tikslo siekimas, nes būtent šiuo metu gali netikėtai iškilti rimtos problemos darbe ir buityje. Įveikti šias kliūtis padės blaivus protas ir racionalumas. Ožiaragiai turėtų pasistengti kaip galima labiau vengti barnių ir tokiu būdu išsaugoti ne tik savo nervus, bet ir išvengti esminių klaidų, galinčių rimtai pakenkti profesinėje srityje. Šią vasarą Ožiaragiams svarbu išlikti ramiems, nesivelti į smulkius barnius su viršininkais bei giminaičiais. Verslo srityje vertėtų laikytis tvarkos, priešingu atveju rizikuojate prarasti klientus. Vasaros pradžia Ožiaragiams bus rami. Šiuo metu reikėtų pasistengti baigti pradėtus darbus, kad liepos pradžioje būtų galima pradėti atostogauti. Svarstydami, kur atostogauti, Ožiaragiai neturėtų rinktis nieko egzotiško. Kur kas naudingiau bus įprastas poilsis gamtoje ar vasarnamyje. Ožiaragiams patariama atostogas praleisti su šeimos nariais, pasistengti pasiekti maksimalaus tarpusavio supratimo bei idilės. Šis laikas labai tinkamas ieškoti savo antrosios pusės ir meilės santykiams. Liepa daugeliui Ožiaragių žada malonias pažintis, kurių nevertėtų ignoruoti. Vienišiai gali susirasti mylimąjį. Rugpjūtį Ožiaragiams patariama su naujomis jėgomis kibti į darbą. Nebijokite imtis naujų idėjų, nes visos jos, teisingai elgiantis, bus įgyvendintos. Išnaudokite kiekvieną galimybę įrodyti savo vadovams, jog esate puikus darbuotojas, nes vasaros pabaiga Ožiaragiams žada kilimą karjeros laiptais. Vandenis Tiems, kas gimė po Vandenio ženklu, šių metų va-

sara atneš sėkmę. Vasarą Vandeniai privalo pasisemti ryžto ir nustoti atidėlioti darbus, kad visose gyvenimo srityse sulauktų sėkmės. Vandenių nenuvils jų įgimtas įžvalgumas bei intuicija, todėl neverta tartis ar ieškoti pagalbos iš šono, tereikia įsiklausyti į savo vidinį balsą ir juo pasitikėti. Vasaros pradžioje, tikėtina, Vandenių laukia esminiai pokyčiai: vaiko gimimas arba santuoka. Todėl Vandenio santykiai su šeimos nariais pasikeis iš esmės – jie daug laiko skirs savo artimiesiems ir jaus daugiau atsakomybės už juos. Vandeniai, kurie visus metus daug dirbo, būtinai turi ištrūkti pailsėti. Astrologai pataria rinktis aktyvų poilsį, o ne pasyvų gulėjimą paplūdimyje. Ak-

Kontrastas: nors vasara sietina su atsipalaidavimu, tačiau gali užklupti ir kiek kitokios emocijos.

Vandeniai, kurie visus metus daug dirbo, būtinai turi ištrūkti pailsėti.

naujų naudingų pažinčių, kurios gali nulemti kilimą karjeros laiptais. Iš esmės vasaros pabaiga žada būti sėkminga, jei Vandeniai bus atidūs ir profesionalūs spręsdami savo darbo reikalus.

tyvus poilsis padės pasisemti naujų jėgų, visiems metams pakrauti save naujomis emocijomis. Todėl patartina išsiruošti į kelionę su antrąja puse arba artimu žmogumi. Vasaros viduryje Vandeniams ateis nepaprastas metas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jus persekioja nemalonumai. Jei laiku nesusiimsite, padėtis gali tapti kritiška. Tačiau nepulkite į paniką, nedelsdami imkitės įveikti kliūtis, ateityje jos gali transformuotis į naujas galimybes. Rugpjūtis bus gana ramus. Įgimtas darbštumas ir šaltakraujiškumas leis sėkmingai darbuotis ir įdomiai ilsėtis. Rugpjūčio pabaigoje Vandeniai turėtų atsipalaiduoti ir išsiruošti į gamtą. Kelios poilsio dienos bus labai naudingos. Vasaros pabaiga Vandeniams žada malonių netikėtumų ir

Žuvys Šių metų vasarą Žuvims rekomenduojama rasti įkvėpimą teikiančios veiklos. Tai gali būti neįprastas hobis ar kūryba, sportas ar kelionės, gal net mokslo atradimai. Tai geras metas įgyvendinti senas svajones. Atvėrusios savo širdį viskam, kas nauja ir įdomu, Žuvys sugebės užmegzti naujas, naudingas pažintis bei išplėsti pažįstamų gretas. Būtent šios pažintys ateityje lems sėkmę karjeroje bei versle. Svarbiausia – neužsisklęsti savyje. Vasaros viduryje Žuvims nusimato daug dalykinių ir pramoginių išvykų. Rinkdamiesi poilsio vietą, pasistenkite, kad jūsų atostogos būtų kuo turiningesnės. Patartina išbandyti įvairias sporto šakas, tai suteiks jums naujų emocijų, kurių šiuo metu labai stokojate. Šią vasarą patartina išvykti į užsienį. Žvaigždės pataria netaupyti, juk po-

ilsio metu patirtos teigiamos emocijos leis pasiekti darbe užsibrėžtų tikslų. Antroji vasaros pusė pasižymės sėkmingomis bendradarbiavimo galimybių paieškomis. Patariama iš naujo peržiūrėti savo vertybes ir į daugelį dalykų pažiūrėti kitomis akimis. Netrukus suprasite, kad atsakymas į jus kamavusius klausimus buvo čia pat, o apsikrovę darbais jo tiesiog nepastebėdavote. Rugpjūtį Žuvims verta prisiminti senus pažįstamus. Gali būti, jog kažkuris iš senų pažįstamų gali padaryti esminę įtaką jūsų karjerai. Nebijokite naujų pažinčių, juk jūsų sėkmė šį mėnesį tiesiogiai priklauso nuo pagalbos iš šono. Vasaros pabaigoje Žuvys turėtų būti atsargios bendraudamos su viršininkais. Tačiau jei elgsitės oriai ir pasitikėsite savimi, šis laikotarpis praeis be ypatingų pokyčių ir baigsis sėkmingai. Prieš rudenį Žuvims verta pasiruošti keblumams asmeniniame gyvenime, dėl kurių gali būti kaltas didelis darbo krūvis. Todėl jums patariama skirti pakankamai dėmesio giminėms ir artimiesiems, nepaisant to, kiek turite darbo. Šaltinis: www.prisnilos.su


71


68


Vasaros gidas 2014