TEATRAS
Teatrų fiesta – be i
Vasario mėnesį uostamiesčio kultūros centras Žvejų rūmai septintą kartą surengė teatrų festivalį vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“. Nors jis vadinamas respublikiniu, vaidino tik Klaipėdos ir Vilniaus teatrai – profesionalūs ir mėgėjų. Klaipėdiečių pajėgos, nors ir gausesnės, buvo gerokai silpnesnės bent jau šio festivalio kontekste. Jūratė GRIGAITIENĖ
Laikas pamąstyti apie atsinaujinimą Festivalis pradėtas rengti 2008 metais uostamiesčio jaunimo teatro „Be durų“ meno vadovės režisierės Angelės Juškevičienės iniciatyva. Jei pirmųjų festivalių programose dominavo mėgėjų teatrų pastatymai, tai pastaraisiais metais didžiąją repertuaro dalį užpildo profesionalių Lietuvos teatrų vaidinimai. Ne paslaptis, kad teatrai savo pastatymais nelepina mažųjų žiūrovų. Tie patys
spektakliai vaikams rodomi metų metais, kol pasensta aktoriai arba sudyla dekoracijos ir beviltiškai nusidėvi sceniniai kostiumai. Galbūt tik pastaruoju metu išryškėjo graži tendencija, kad įvairių sričių menininkai vis dažniau atsigręžia veidu į vaikus ir kartu bando spręsti juos kamuojančias problemas. Todėl sveikintina Žvejų rūmų iniciatyva plačiai atverti duris kūrėjams, kurie teatro kalba kreipiasi į vaikus ar paauglius. Tačiau bendra festivalio koncepcija ir ateities vizija dar nėra labai aiški ir iki galo išgryninta. Ar ateityje siekiama tapti vien profesionaliu teatru, ar mėgėjų, ar mišriu festivaliu? Nepakenktų, jei šiame teatrų festivalyje būtų daugiau konceptualumo ir mažiau atsitiktinumo. Manau, šią pro-
„Ne pagal šio pasaulio madą“ (2013, inscenizacijos aut. ir rež. R.Kazlas). 16
blemą padėtų išspręsti atviros diskusijos, susitikimai su kūrėjais, spektaklių aptarimai su žiūrovais, bendri projektai ar kitos interaktyvios formos, kurių šiame iš esmės labai reikalingame ir prasmingame festivalyje bent jau aš asmeniškai labai pasigedau. Gal tai įgyvendinti trukdo finansinės galimybės ar kitos problemos, bet pamąstyti apie festivalio atsinaujinimą ir „antrąjį kvėpavimą“ ateityje būtų tikrai naudinga. Pagirtina, kad bilietai į spektaklius buvo daugeliui žiūrovų „įkandami“, todėl salė visada buvo artipilnė ir neteko raudonuoti prieš aktorius dėl vangaus uostamiesčio žiūrovų požiūrio į teatrą.
Nepateikė ypatingų staigmenų Šiųmetis festivalis tradiciškai tęsėsi vieną trumpiausią žiemos mėnesį. Kiekvieną vasario savaitgalį uostamiesčio žiūrovai turėjo galimybę dar kartą išvysti ne tik saviškius, Žvejų kultūros rūmų kolektyvus – Alekso Mažono pantomimos teatrą „A“, Beno Šarkos Gliukų teatrą, jaunimo teatrą „Be durų“ bei „Ąžuolyno“ gimnazijos
Vytauto Petriko nuotr.