Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

Sausio 1, 2 dienomis laik­rať­tis nei­ťeis. Ki­tas nu­me­ris – sausio 3-iąją, penktadienį.

antradienis, gruodĹžio 31, 2013

www.kl.lt

299 (19 900)

.;A?.162;6@4?B<1 6< 

9

`cRVXNaN-XYYa ?RQNXa\_Ă&#x203A; 2cRYV[NGR[XbaĂ&#x203A;

RUBRIKA

sveikata

UostamiesÄ?io me dicinai â&#x20AC;&#x201C; ramĹŤs me tai

Po­li­to­lo­gai ma­no, kad L.Grau­Şi­nie­nÄ&#x2014; pa­tei­si­na tik sa­vo ger­bÄ&#x2014;­jĹł lō­kes­Ä?ius.

Lietuva 7p.

2013-ieji KlaipÄ&#x2014;dos medicinos gyveni me didesniais skanda lais nepasiĹžymÄ&#x2014; jo. UostamiesÄ?io gydymo ÄŻstaigĹł vadovais li ko tie patys asmenys, o didĹžiausio rezo nanso sulaukÄ&#x2014; norimas optimizuoti neuro chirurginiĹł paslaugĹł teiki je bei KlaipÄ&#x2014;dos svei mas uostamiestykatos prieĹžiĹŤros centre vaikams skirta me vandens pro cedĹŤrĹł komplekse dras tiĹĄkai ĹĄoktelÄ&#x2014;jusios paslaugĹł kainos.

Dar vie­nas spro­gi­mas Vol­gog­ra­de su­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; pa­ni­kÄ&#x2026;.

2013-ieji KlaipÄ&#x2014;dos medikĹł gyvenime didesniais skandalais nepasiĹžymÄ&#x2014;jo. Evelina ZenkutÄ&#x2014;

e.zenkute@kl.lt goninei â&#x20AC;&#x201C; Klaudi ja BobianskienÄ&#x2014;, o KlaipÄ&#x2014;dos svei katos centrui â&#x20AC;&#x201C; Loreta Venc prieĹžiĹŤros Postai â&#x20AC;&#x201C; seniems vadovams kienÄ&#x2014;. 2013 m. pavasario pabaigoje prasiA.Bumblys â&#x20AC;&#x201C; atleis dÄ&#x2014;jÄ&#x2122; konkursai vy tas riausiĹłjĹł gydyMetĹł pradĹžioje ki tojĹł vietoms uĹžim lÄ&#x2122;s triukĹĄmas dÄ&#x2014;l ti di mainĹł neatneĹĄÄ&#x2014;. Pa desniĹł per- skurstanÄ?io KlaipÄ&#x2014; dos priklausogal Sveikatos prieĹžiĹŤros ÄŻsigaliojusiÄ&#x2026; mybÄ&#x2014;s ligĹł centro galiau ÄŻstaigĹł ÄŻstaty- tĹł mo nuostatÄ&#x2026;, svei atneĹĄti teigiamĹł po siai turÄ&#x2014;katos prieĹžiĹŤros kyÄ?iĹł. SavivaldybÄ&#x2014;s valdoma ÄŻstaigĹł vadovai, ku ÄŻstaiga nuo kitĹł rie Ä&#x2014;jo ilgiau nei 10 me ĹĄias pareigas metĹł turÄ&#x2014;tĹł pereiti valstybÄ&#x2014;s nuotĹł, nuo ĹĄiĹł metĹł savybÄ&#x2014;n. liepos 1 d. turÄ&#x2014;jo bĹŤti atleisti. BirĹželio mÄ&#x2014;nesio pra 2013 m. liepos 1 d. dĹžioje LietuuostamiesÄ?io vos ir Palangos gydy chirurgĹł asociaci mo ja, vienijanti iĹĄrinktais ligoniniĹł ÄŻstaigose su apie pusÄ&#x2122; tĹŤkstanÄ?io ĹĄalies chirurvadovais buvo gĹł, trejĹł metĹł ka pasiraĹĄytos naujos dencijai iĹĄrinko darbo sutartys. naujÄ&#x2026; prezidentÄ&#x2026;. Konkursai dÄ&#x2014;l gy Juo tapo VakarĹł dymo ÄŻstaigĹł vadovĹł postĹł, ku yra Sveikatos apsau riĹł steigÄ&#x2014;ja Bene didĹžiausiu gos ministerija, vyko keturiose pajĹŤrio mediciskandalu 2013 nos ÄŻstaigose: Klai m. pÄ&#x2014;dos jĹŤrininkĹł, RespublikinÄ&#x2014;je Klai tapo KlaipÄ&#x2014;dos pÄ&#x2014;dos, Palangos reabilitacijos ligoninÄ&#x2014;se ir Pasveikatos prieĹžiĹŤlangos vaikĹł reabi litacijos sanatoros centre vaikams rijoje â&#x20AC;&#x17E;Palangos gin tarasâ&#x20AC;&#x153;. KlaipÄ&#x2014;dos jĹŤrinin skir ta me vandens kĹł ligoninÄ&#x2014;je nugalÄ&#x2014;jo vieninte lis ÄŻ vadovo vietÄ&#x2026; procedĹŤrĹł komppretendavÄ&#x2122;s Jonas SÄ&#x2026;lyga. lekse drastiĹĄkai Palangos reabilita cijos ligoninÄ&#x2014;je konkurse vyriausio ĹĄoktelÄ&#x2014;jusios pajo gydytojo pareigoms dalyvavo ke turi pretendentai, slaugĹł kainos. o laimÄ&#x2014;jo ilgametis ÄŻstaigos direktorius gydytojas Virgi nijus Organizuotas kon Biskys. kursas nebu- Lie vo sÄ&#x2014;kmingas 23 tuvoje gerai Ĺžinomas metus vaikĹł reachirurgas, biomedicinos moks bilitacijos sanato lĹł daktaras prof. rijoje gintarasâ&#x20AC;&#x153; dirbusiam â&#x20AC;&#x17E;Palangos ArtĹŤras Razbadaus kas. Asociacijos Zigmantui vairas Paulauskui. â&#x20AC;&#x17E;Pa VakarĹł Lietuvos langos gintaruiâ&#x20AC;&#x153; medikams patikÄ&#x2014;tas pirmÄ&#x2026; kar vadovauti iĹĄrinktas tÄ&#x2026;. vilnietis gydytojas KÄ&#x2122;stutis Spei Spalio viduryje 10 Ä?ys. metĹł KlaipÄ&#x2014;dos teritorinei ligo KonkursÄ&#x2026; ÄŻ Respub niĹł kasai (TLK) liki dos ligoninÄ&#x2014;s vyriau nÄ&#x2014;s KlaipÄ&#x2014;- vadovavÄ&#x2122;s Alfridas Bumblys liko siojo gydytojo be vietÄ&#x2026; laimÄ&#x2014;jo da darbo. ValstybinÄ&#x2014;s barti ligoniĹł kaRomaldas Sakalaus nis vadovas sos (VLK) vadovybÄ&#x2014; priÄ&#x2014;mÄ&#x2014; sprenkas, nurungÄ&#x2122;s dimÄ&#x2026; atleisti iĹĄ pa vienintelÄŻ konkuren reigĹł A.BumblÄŻ, tÄ&#x2026; K.SpeiÄ?ÄŻ. esÄ&#x2026; Sutartys liepÄ&#x2026; bu padariusÄŻ ĹĄiurkĹĄ tĹł tarnybinÄŻ vo pratÄ&#x2122;stos nu ir su konkursus siĹžengimÄ&#x2026;. laimÄ&#x2014;jusiais trijĹł KlaipÄ&#x2014;dos mies to pavaldĹžiĹł ligoniniĹł savivaldybei SalmoneliozÄ&#x2014;s pro trĹŤkis vyriausiaisiais Di gydytojais. Jais li delio atgarsio visuo ko buvÄ&#x2122; ÄŻstaigĹł menÄ&#x2014;je susilaukÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dos vadovai. KlaipÄ&#x2014;dos lop universitetinei Ĺže ly je â&#x20AC;&#x17E;Pu ti nÄ&#x2014; lisâ&#x20AC;&#x153; ĹĄelyje-darligoninei penkerius metus vÄ&#x2014;l va- sal uĹž fiksuo tas dovaus Vinsas Janu moneliozÄ&#x2014;s proĹĄonis, VaikĹł litrĹŤkis.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 13p.

10

Gy­va­tÄ&#x2014; ir ty­ko­jo, ir gÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; Nuei­nan­tys 2013-ie­ ji â&#x20AC;&#x201C; Gy­va­tÄ&#x2014;s me­tai â&#x20AC;&#x201C; bu­vo per­mai­nin­ gi. Klai­pÄ&#x2014;­dai jie reiť­ kÄ&#x2014; ir dĹžiaugs­min­ gas su­grįŞ­tu­ves, ir krau­pias ne­tek­ tis. Gy­va­tÄ&#x2014; ĹĄie­met skau­dĹžiau­siai gÄ&#x2014;­ lÄ&#x2014; uos­ta­mies­Ä?io val­ dĹžiai â&#x20AC;&#x201C; jai te­ko ka­pa­ no­tis iĹĄ kal­ti­ni­mĹł ko­rup­ci­ja ir ÄŻta­ri­mĹł vals­ty­bÄ&#x2014;s iť­da­vi­mu skan­da­lĹł.

ď ŽStabilumas:

 Z]NcN`N_ V\]NONVT\WR]_N ]R_ZNV[Ăş[RNa[R `VQĂ&#x203A;WĂ?X\[Xb_`NVcf Ă&#x203A; _VNb`VĂşWĂşTfQfa\  WĂş]N_RVT\Z`RVaVQV QR`[VĂş  @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022;[b\ a_

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Mau­dy­niĹł pi­ko pa­sku­ti­nÄ&#x2122; me­tĹł die­nÄ&#x2026; ne­be­bō­na, ga­li­ te pa­mirť­ti.â&#x20AC;&#x153; Klai­pÄ&#x2014;­dos vie­ťo­sios pir­ties di­rek­to­rius Vy­tau­tas Eit­ma­na­vi­Ä?ius pa­nei­gÄ&#x2014; mi­tÄ&#x2026;, kad dau­gu­ma mies­tie­Ä?iĹł sku­ba ÄŻ pir­tÄŻ Nau­jų­jĹł me­tĹł iť­va­ka­rÄ&#x2014;­se.

5p.

Sau­sio 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; lau­kia ge­ri po­ky­Ä?iai Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Nau­jie­ji me­tai pra­si­dÄ&#x2014;s ge­rais po­ ky­Ä?iais: at­pigs elekt­ra, du­jos, vers­ lo liu­di­ji­mai, ne­brangs ĹĄi­lu­ma, rink­lia­va uĹž at­lie­kĹł tvar­ky­mÄ&#x2026;. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Su­tau­pys 3â&#x20AC;&#x201C;5 li­tus

Parsk­rai­di­no iť Grai­ki­jos

Mies­tas ĹĄie­met ĹĄven­tÄ&#x2014; dve­jas dĹžiaugs­min­gas su­grįŞ­tu­ves. Na­mo ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dos del­fi­na­riu­mÄ&#x2026; bu­vo par­ skrai­din­ti ĹĄe­ťi del­fi­nai, ÄŻ sa­vo vie­tÄ&#x2026; prie Da­nÄ&#x2014;s kran­ti­nÄ&#x2014;s vÄ&#x2014;l grį­Şo uos­ ta­mies­Ä?io sim­bo­lis bur­lai­vis â&#x20AC;&#x17E;Me­ ri­dia­nasâ&#x20AC;&#x153;. Del­fi­nai ÄŻ Grai­ki­jÄ&#x2026; bu­vo iť­skrai­din­ti prieĹĄ tre­jus me­tus, nes pra­si­dÄ&#x2014;­jo del­ fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ja, tad gy­vō­ nams te­ko ieť­ko­ti lai­ki­no prie­globs­Ä?io.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽver­ti­ni­mas: Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; ĹĄie­met pa­skel­bÄ&#x2014; mies­tu, ku­ria­me ge­riau­sia gy­

ven­ti. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nuo sau­sio 1 d. vie­na elekt­ros ener­ gi­jos ki­lo­vat­va­lan­dÄ&#x2014; vi­du­ti­niť­kai at­pigs 2,48 cen­to, ar­ba 5,2 pro­c. 71 pro­c. bui­ti­niĹł elekt­ros var­to­ to­jĹł uĹž jÄ&#x2026; at­si­skai­to â&#x20AC;&#x17E;Stan­dar­ti­niuâ&#x20AC;&#x153; vie­nos lai­ko zo­nos ta­ri­fo pla­nu. Vie­na elekt­ros ener­gi­jos ki­lo­vat­ va­lan­dÄ&#x2014; jiems iki ĹĄiol kai­na­vo 50,1 cen­to. Nuo sau­sio 1-osios ji at­sieis 47,4 cen­to. ÄŽmo­nÄ&#x2014;s LES­TO duo­ me­ni­mis, to­kie var­to­to­jai per mÄ&#x2014;­ ne­sÄŻ vi­du­ti­niť­kai su­var­to­ja 102 ki­ lo­vat­va­lan­des elekt­ros ener­gi­jos.

2

Su­tik­ti Nau­jų­jĹł â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ ku­ror­tus Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Per Nau­jų­jĹł me­tĹł su­tik­tu­ves pa­jō­ rio ku­ror­tai ĹĄur­mu­liuos lyg va­sa­rÄ&#x2026;. Pa­lan­go­je ne­ma­Şa da­lis vieť­bu­Ä?iĹł jau yra vi­siť­kai uŞ­sa­ky­ti, o Ne­rin­ go­je nak­vy­nÄ&#x2122; dar ga­li­ma ras­ti be di­de­lio var­go.

Pa­l an­gos tu­r iz­m o in­for­m a­c i­jos cent­ro di­rek­to­r iaus pa­va­d uo­ to­ja Egi­di­ja Smi­lin­gie­nÄ&#x2014; ti­ki­no, kad su­si­do­mÄ&#x2014;­ji­mas Nau­jų­jĹł me­ tĹł su­tik­tu­vÄ&#x2014;­mis ku­ror­te yra labai di­de­lis.

â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝mo­nÄ&#x2014;s skam­bi­na ir klau­sia, kas vyks per Nau­jų­jĹł me­tĹł su­tik­ tu­ves, ar bus fe­jer­ver­kas, kur bō­ tĹł ga­li­ma ap­si­sto­ti. Poil­siau­to­jĹł at­va­Şiuos daug. Jau sa­vait­ga­lÄŻ bu­ vo jun­ta­mas pa­gy­vÄ&#x2014;­ji­mas. At­vyks­ ta ne tik ki­tĹł ĹĄa­lies mies­tĹł gy­ven­ to­jĹł, bet ir sve­Ä?iĹł iĹĄ Ru­si­jos. Vie­ni iĹĄ jĹł jau vie­ťi Pa­lan­go­je, ki­ti at­va­ Ĺžiuos nuo sau­sio 2 d.â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­jo E.Smi­lin­gie­nÄ&#x2014;. Su­gal­vo­ju­siems vyk­ti ÄŻ ku­ror­tÄ&#x2026; ĹĄvÄ&#x2122;s­ti Nau­jų­jĹł me­tĹł su­tik­tu­viĹł pa­sku­ti­nÄ&#x2122; mi­nu­tÄ&#x2122; ga­li kil­ti pro­ ble­mĹł dÄ&#x2014;l nak­vy­nÄ&#x2014;s. Da­lis ku­ ror­to vieť­bu­Ä?iĹł jau yra uŞ­sa­ky­ti.

Kai ku­riuo­se yra li­kÄ&#x2122; bran­giau­si kam­ba­riai. â&#x20AC;&#x17E;Pa­lan­ga â&#x20AC;&#x201C; idea­li vie­ta su­tik­ ti Nau­juo­sius me­tus. Ĺ˝mo­niĹł per ĹĄiÄ&#x2026; ĹĄven­tÄ&#x2122; bō­na lyg va­sa­rÄ&#x2026;. Kai ku­r iems poil­s iau­to­jams su­t ik­t i Nau­juo­sius me­tus Pa­lan­go­je ta­ po tra­di­ci­jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no pa­ťne­ ko­vÄ&#x2014;. Pa­sak E.Smi­lin­gie­nÄ&#x2014;s, ÄŻ ku­ror­tÄ&#x2026; at­vy­ku­siĹł Ĺžmo­niĹł nau­ja­me­tÄ&#x2122; nak­tÄŻ lau­kia gra­Şiau­si fe­jer­ver­kai nuo jō­ ros til­to. Res­tau­ruo­ta­me Kur­hau­ze vyks kla­si­ki­nÄ&#x2014;s mu­zi­kos kon­cer­tas. Sa­vo pro­gra­mas siō­lys vieť­bu­Ä?iai ir ka­vi­nÄ&#x2014;s.

5

Â&#x201E;Â&#x201E;Vaiz­das: ÄŻ ku­ror­tus Ĺžmo­nÄ&#x2014;s per Nau­juo­sius plĹŤs­ta gro­ŞÄ&#x2014;­tis fe­jer­ver­kais. 

www.pa­lan­ga­tic.lt nuo­tr.


2

antradienis, gruodžio 31, 2013

miestas At­nau­ji­no įža­dus

Tes­tuo­ja lai­vą

Bu­dės dau­giau me­di­kų

Net 186 su­si­tuo­ku­sios po­ros sau­sa­kim­šo­je Pa­lan­gos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­ gų baž­ny­čio­je at­nau­ji­no san­tuo­ kos įža­dus, vie­nas ki­tam duo­ tus prieš ke­le­rius, ke­lio­li­ka ar net ke­lias­de­šimt me­tų. Taip šei­ moms drau­giš­ko­je Pa­lan­go­je jau tre­čius me­tus iš ei­lės pa­mi­ nė­ta Šven­to­sios Šei­mos die­na.

Pie­tų Ko­rė­jos lai­vų sta­tyk­lo­ je Lie­tu­vai skir­to su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų (SGD) lai­vo sta­ty­bos dar­bai jau ar­tė­ja į pa­ bai­gą ir pra­de­da­mos ban­dy­mų pro­ce­dū­ros. Šiuo me­tu apie 400 aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­ buo­to­jų, va­do­vau­ja­mų 20-ies eks­per­tų, yra įsi­trau­kę į bai­gia­ mą­jį pa­tik­ri­ni­mo pro­ce­są.

Šian­dien, per Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ves uos­ta­mies­ty­je dirbs su­stip­rin­tos grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kų pa­jė­gos. Įp­ras­tai Klai­pė­do­je bu­di 8,5 bri­ga­dos – vie­na tik die­ną. Nuo pir­ma­die­ nio bu­dė­jo 9 bri­ga­dos. Sus­tip­ rin­tos grei­to­sios pa­gal­bos me­ di­kų pa­jė­gos bu­di nuo praė­ju­ sios sa­vai­tės pra­džios.

Sau­sio 1-ąją lau­kia ge­ri po­ky­čiai

Dienos telegrafas Mi­šios. Šian­dien, Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­ rė­se, pa­dė­kos šv. Mi­šios Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je bus au­ko­ja­mos 23, Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je – 18, Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je – 18, Šv. Bru­ no­no Kver­fur­tie­čio baž­ny­čio­je – 18, Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čio­je – 18, 23, Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro kop­ ly­čio­je – 22, Ni­dos baž­ny­čio­je – 18 val. Ry­toj, pir­mą­ją nau­jų­jų me­tų die­ną šv. Mi­šios Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čio­je bus lai­ko­mos 10, 12, 18, Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je –10.30, 18, Šv. Ka­ zi­mie­ro baž­ny­čio­je – 12, 18, Šv. Bru­no­no Kver­fur­tie­čio baž­ny­čio­je – 9, 11, Šv. Juo­ za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čio­je – 10, 12, 18, Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro kop­ ly­čio­je – 15, Ni­dos baž­ny­čio­je – 18, Juodk­ ran­tės baž­ny­čio­je – 13 val. Irk­la­v i­m as. Šian­d ien 11 val. Da­nės upė­je vyks nau­ja­me­t i­nės irk­la­v i­mo var­ž y­bos. Irk­luo­to­jai star­tuos ties irk­ la­vi­mo ba­ze. Trans­por­tas. Nuo šian­die­nos 20 val. iki ry­to­jaus 9 val. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 17, 18 marš­ru­tų mies­to au­to­bu­sai va­žiuos pa­gal su­trum­pin­tus tvar­ka­raš­čius. Rink­lia­vos. Nuo šian­dien įvai­rias sa­ vi­val­dy­bės rink­lia­vas – už me­ti­nį lei­di­ mą au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti mies­to cent­ re, lei­di­mą pre­kiau­ti ir teik­ti pa­slau­gas vie­šo­se vie­to­se, įreng­ti išo­ri­nę rek­la­

ma – klai­pė­die­čiai ga­lės su­si­mo­kė­ti ne pa­šte, o Šiau­lių ban­ke. Čia įmo­kos priė­ mi­mo mo­kes­tis sieks 0,70 li­to. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­ta­ni­na Va­sil­je­va (g. 1913 m.), Adol­fas Nor­kus (g. 1923 m.), An­ta­nas Mal­cius (g. 1927 m.), Da­nu­tė Bar­bo­ra Žu­ kaus­kie­nė (g. 1930 m.), Si­gi­tas An­ta­nas Bu­rai­tis (g. 1932 m.), Ste­fa­ni­ja Dauk­šie­nė (g. 1933 m.), Ni­nel Aki­mo­va (g. 1934 m.), Po­vi­las Ba­za­ras (g. 1934 m.), Liu­bov Čeb­ ro­va (g. 1938 m.), Re­gi­na Jau­rie­nė (g. 1940 m.), Ana­to­ly Stad­nik (g. 1952 m.), Sta­sys So­bo­lis (g. 1960 m.), Lai­ma Ra­pa­lie­nė (g. 1960 m.), Ar­tū­ras Šei­mys (g. 1971 m.), De­ nis Lu­ka­šen­ko (g. 1984 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Jus­t i­nas Bras­laus­kas, An­ta­nas Mal­ cius, Sta­nis­la­va Nu­ra­še­va, Po­vi­las Ba­ za­ras, Da­nu­tė Bar­bo­ra Žu­kaus­k ie­nė, Re­g i­na Jau­rie­nė, Ni­nel Aki­mo­va, Sta­ sys So­bo­lis.

Laurio Viksnio (BFL) nuotr.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 50 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais.

Maršrutų ir grafikų pokyčiai

Nuo Naujųjų metų keičiasi kai kurių miesto autobusų maršrutų grafikai ir įvedami nauji maršrutai.

Naujasis 11B maršrutas, kaip ir jau išpopuliarėjęs 11A, prasidės nuo BIGo ir iki Minijos upės kar­ tos jo trasą. Pervažiavęs Minijos upę autobusas nuo Kisinių suks Gargždų kryptimi iki Baičių. 27-asis privežamasis maršru­ tas nutiesiamas nuo Arenos sto­ telės į sodų bendriją „Aisė“ per Dovilus. 28-ojo maršruto (Lietuvininkų aikštė – Šernų sodai) autobusas į transporto giją suriš Autobu­ sų stotį, Bangų g.,Taikos, Bal­ tijos prospektus, Šilutės plen­ tą, Vingio g. Taip bus pagerintas susisiekimas ne tik priemiesčio

„„Kaina: nuo kitų metų už vieną kubinį metrą suvartotų dujų gyventojai turės mokėti nebe 2,71, o 2,67 lito.

gyventojams, tačiau ir Baltijos prospekte gyvenantiems klaipė­ diečiams. Naujųjų maršrutų schemos, grafikai, kainos priemiesčio ke­ leiviams yra paskelbti tinklalapyje www.klaipedatransport.lt. Taip pat nuo Naujųjų koreguo­ jami 1, 11A, 15, 21, 25 ir 26 marš­ rutų autobusų eismo tvarkaraš­ čiai; detali informacija taip pat paskelbta įstaigos tinklalapyje. Primename, kad kaip ir visa­ da per Naujųjų šventes, šiandien anksčiau baigs darbą, o rytoj dar­ bą vėliau pradės kai kurių marš­ rutų autobusai. Informacija – tinklalapyje. Linkime patogių kelionių ir linksmų švenčių! VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ inf.

Pa­si­kei­tus ta­ri­fams, jie 1 su­tau­pys 2,8 li­to per mė­ne­sį. 13 pro­c. bui­ti­nių var­to­to­jų

už elekt­rą at­si­skai­to pa­gal „Stan­ dar­ti­nį“ dvie­jų lai­ko zo­nų ta­ri­fą. Iki šiol die­ni­nis ta­ri­fas sie­kė 54,1, nak­ti­nis – 41 cen­tą už ki­lo­vat­va­ lan­dę. Nuo sau­sio 1 d. šie ta­ri­fai bus 51,3 ir 38,4 cen­to už ki­lo­vat­ va­lan­dę. Vi­du­ti­niš­kai to­kie var­to­to­jai per mė­ne­sį su­nau­do­ja apie 194 ki­lo­vat­ va­lan­des elekt­ros ener­gi­jos. Ki­tais me­tais jų iš­lai­dos už šią pa­slau­gą su­ma­žės apie 5,2 li­to per mė­ne­sį. Apie 7 pro­c. var­to­to­jų at­si­skai­to pa­gal „Elekt­ri­nių vi­ryk­lių“ vie­nos lai­ko zo­nos ta­ri­fo pla­ną. Jiems vie­ na ki­lo­vat­va­lan­dė elekt­ros ener­gi­ jos at­siei­da­vo 48,7 cen­to. Nuo sau­ sio 1 d. kai­nuos 46,5 cen­to. Šiai gru­pei pri­ski­ria­mi var­to­to­jai per mė­ne­sį vi­du­ti­niš­kai su­nau­do­ja 158 ki­lo­vat­va­lan­des elekt­ros ener­ gi­jos. Nuo ki­tų me­tų per mė­ne­sį jie su­tau­pys 3,5 li­to. Gy­ven­to­jai nau­jais ta­ri­fais už elekt­ros ener­gi­ją ga­lės at­si­skai­ty­ ti nuo va­sa­rio už elekt­ros ener­gi­ją, su­var­to­tą sau­sį. 4 cen­tais mažiau

Nuo sau­sio 1 d. var­to­to­jai pi­giau mo­kės ir už gam­ti­nes du­jas. Dau­gu­ma bui­ti­nių var­to­to­jų per me­tus su­var­to­ja iki 500 kub. met­ rų du­jų. Pas­to­vio­ji ta­ri­fo da­lis – va­di­na­ma­sis abo­nen­ti­nis mo­kes­ tis jiems ne­si­keis ir iš­liks 1,95 li­to per mė­ne­sį. Nuo sau­sio 1 d. 4 cen­tais su­ ma­žės vie­no kub. met­ro du­jų kai­ na. Da­bar var­to­to­jams jis kai­nuo­ja 2,71, nuo ki­tų me­tų pra­džios – 2,67 li­to. Var­to­to­jams, ku­rie su­nau­do­ja gam­ti­nių du­jų nuo 500 iki 20 tūkst.

kub. met­rų, su­ma­žės ir va­di­na­ma­ sis abo­nen­ti­nis mo­kes­tis, ir du­jų kub. met­ro kai­na. Da­bar per mė­ne­sį abo­nen­ti­ nis mo­kes­tis yra 13,81 li­to, o kub. met­ras du­jų to­kiems var­to­to­jams at­siei­na 2,09 li­to. Nuo sau­sio 1 d. šie ta­ri­fai bus 13,76 ir 1,87 li­to.

Net di­džiau­sia vers­ lo liu­di­ji­mo kai­na yra ma­žes­nė nei ta, ku­ri ga­lio­jo šie­met.

Var­to­to­jai, ku­rie su­var­to­ja dau­ giau kaip 20 tūkst. kub. met­rų du­ jų, da­bar kiek­vie­ną mė­ne­sį mo­ ka 13,81 li­to abo­nen­ti­nį mo­kes­tį ir 2,08 li­to už vie­ną kub. met­rą du­jų. Jie tu­rės mo­kė­ti ati­tin­ka­mai 13,76 ir 1,84 li­to. At­pi­go vers­lo liu­di­ji­mai

Nuo sau­sio 1 d. at­pigs ir vers­lo liu­ di­ji­mai. Mies­to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no net 25 veik­las, ku­rio­mis už­sii­man­ tie­ji vers­lo liu­di­ji­mus ga­lės įsi­gy­ti už sim­bo­li­nę kai­ną – per me­tus už jį rei­kės su­mo­kė­ti tik li­tą. Dar ke­lio­li­kai veik­lų nu­sta­ty­ta 120 li­tų vers­lo liu­di­ji­mų me­ti­nė kai­na. Ji bus tai­ko­ma toms veik­loms, ku­rio­ mis uos­ta­mies­ty­je iki šiol už­siė­mė po vie­ną ar ke­lis žmo­nes. Po­pu­lia­res­nėms ir pel­nin­ges­ nėms veik­loms vers­lo liu­di­ji­mai kai­nuos bran­giau – 720, 1200, 1440 ir 1,5 tūkst. li­tų per me­tus. Ta­čiau pa­brė­žia­ma, jog net di­ džiau­sia vers­lo liu­di­ji­mo kai­na yra ma­žes­nė nei ta, ku­ri ga­lio­jo šie­met. Iš vi­so vers­lo liu­di­ji­mą ga­li­ma iš­

siim­ti vers­tis 89 veik­los rū­ši­mis. Šiukš­lių rink­lia­va nei­šaugs

Nuo me­tų pra­džios ne­si­keis ši­lu­ mos kai­na – sau­sį ji iš­liks to­kia pat, kaip ir gruo­dį. Pir­mą­jį ki­tų me­tų mė­ne­sį klai­pė­ die­čiams vie­na ki­lo­vat­va­lan­dė ši­ lu­mos ener­gi­jos kai­nuos 22,85 cen­ to be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Pas­ta­ra­sis gy­ven­to­jams yra leng­ va­ti­nis ir sie­kia 9 pro­c. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ tei­ gi­mu, gam­ti­nės du­jos pa­bran­go 1,4 pro­c., ta­čiau bran­gi­mą kom­pen­sa­ vo iš ne­prik­lau­so­mų ši­lu­mos tie­kė­ jų nu­pirk­tos ši­lu­mos kai­nos ma­žė­ ji­mas 1,8 pro­c. Nuo sau­sio įsi­ga­lio­sian­ti ši­lu­ mos kai­na yra 10,5 pro­c. ma­žes­nė nei bu­vo šių me­tų tą pa­tį mė­ne­sį. Ne­si­keis ir rink­lia­va už at­lie­kų iš­ve­ži­mą, tvar­ky­mą, nors ją bu­vo siū­lo­ma di­din­ti. To­kia pa­ti iš­liks ir ge­ria­mo­jo van­dens kai­na bei va­di­ na­ma­sis abo­nen­ti­nis mo­kes­tis. 20 cen­tų bran­giau klai­pė­die­čiai tu­rės mo­kė­ti už au­to­bu­sų po­pie­ri­ nius bi­lie­tė­lius. Kios­kuo­se jie kai­ nuos ne 2, o 2,2 li­to, au­to­bu­suo­se – ne 2,4, o 2,6 li­to. Ati­tin­ka­mai kis ir bi­lie­tų, ku­riems tai­ko­ma nuo­ lai­da, kai­nos. Elekt­ro­ni­nių kar­ti­nių ir ter­mi­nuo­tų bi­lie­tų kai­nos ne­si­ keis. Neb­rangs ir ke­lio­nė marš­ru­ti­ niais tak­si.

5,2

– tiek pro­c. at­pigs elekt­ros ener­gi­ja.


3

antradienis, gruodžio 31, 2013

miestas

M@<E@EK<C@J [`\eiXk`j BcX`gĜ[fji\^`fe\# `\`j`Xek`j

G@ID8;@<E@8@J

G`idX[`\e`fgi\eld\iXkfjbX`eXd\kXdjÅ

(') ,(

Gi\eld\iXkfjbX`eX-dĜe%Å Gi\eld\iXkfjbX`eX*dĜe%Å

.)

Ck

Ck

Ck

\kX[`\e`fgi\eld\iXkfjbX`eXd\kXdjÅ

.)

Ck

>pm\eXd\BcX`gĜ[fa\%JbX`kfd\ØBcX`gĜ[ĕÇ% L j`gi\eld\ilfk`^Xc`k\1BcX`gĜ[fji\[XbZ`afjjbpi`lfj\KX`bfjgi%-(#G:Ø8bifgfc`jÇ `iEXlafafJf[f^%(8#ØBZ\ekiXjÇ%@e]fidXZ`aXk\c%/+- *0..(*%


4

antradienis, gruodžio 31, 2013

miestas

Gy­va­tė ir ty­ko­jo, ir gė­lė 1

Nors bu­vo pro­gno­zuo­ta, kad jie grįš po me­tų, ta­čiau re­konst­ruk­ci­ja už­si­tę­sė, to­dėl del­fi­ nai į Klai­pė­dą bu­vo par­skrai­din­ti ge­ ro­kai vė­liau – tik šie­met rug­sė­jį. Į Klai­pė­dos del­fi­na­riu­mą grį­žo dar ne vi­si del­fi­nai – pu­sė jų li­ko Grai­ki­jos Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­de, nes uos­ta­mies­čio del­fi­na­riu­me kol kas re­konst­ruo­tas tik pa­grin­di­nis ba­sei­nas ir ja­me vi­si gy­vū­nai tie­ siog ne­tilp­tų. Ne­pai­sant to, jog par­vy­ko at­gal tik pu­sė Klai­pė­dos del­fi­nų, juos ir klai­pė­die­čiai, ir mies­to sve­čiai su­ ti­ko itin džiu­giai. Prieš Ka­lė­das su­ reng­ti pir­mie­ji su­grį­žu­sių del­fi­nų pa­si­ro­dy­mai bu­vo anš­la­gi­niai.

Pei­liu – į krū­ti­nę

Nors džiaugs­min­gų aki­mir­kų šiais me­tais uos­ta­mies­ty­je ne­trū­ko, jas ge­ ro­kai pri­tem­dė krau­pios ne­lai­mės. Vi­są Lie­tu­vą pa­šiur­pi­no 22 me­ tų klai­pė­die­čio stu­den­to žū­tis prie uos­ta­mies­čio Nau­jo­jo tur­gaus ba­ lan­džio 17-osios nak­tį. Bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu pra­neš­ta, kad į tur­gaus pa­ki­li­mo es­ta­ka­dos sie­ną rė­žė­si „Au­di A6“. Ma­ny­ta, jog vi­du­je ga­li bū­ti pri­ spaus­tų žmo­nių, ir ti­kė­ta­si, kad juos bus įma­no­ma iš­gel­bė­ti. Ta­ čiau ug­nia­ge­siai pa­ma­tė tik vai­ ruo­to­ją, į ku­rio krū­ti­nę bu­vo su­ smi­gęs pei­lis. 1990 m. gi­męs, dir­ban­tis ir šie­ met stu­di­jas tu­rė­jęs baig­ti Man­tas K. žu­vo iš­kart. Tik po il­go ty­ri­mo ir dar ne­re­gė­tų eks­per­ti­zių ga­lu­ti­nai pa­vy­ko įro­dy­ ti, kad vai­ki­nas to­kiu keis­tu bū­du nu­si­žu­dė – į krū­ti­nę įsi­rė­mė pei­lį, o ta­da di­de­liu grei­čiu au­to­mo­bi­liu rė­žė­si į sie­ną.

Nors me­tai kei­čia­si, dien­raš­tis „Klai­pė­ da“ kas­met tę­sia tra­di­ci­ją pa­gerb­ti iš­ki­ liau­sius klai­pė­die­čius. Šie­met vėl bu­vo iš­rink­ta Me­tų klai­pė­ die­tė, Me­tų jū­ri­nin­kas, Me­tų to­le­ran­ci­ jos žmo­gus. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ini­cia­ty­va Me­ tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai vy­ko jau vie­ nuo­lik­tą kar­tą. Šie­met klai­pė­die­čiai Me­ tų klai­pė­die­te ti­tu­la­vo re­ž i­sie­rę Da­lią Kanc­le­ry­tę. Ji pa­gerb­ta ne tik už sa­vo ta­len­tą, bet ir už sa­va­no­riš­ką veik­lą. Per Jū­ros šven­tę tra­di­ciš­kai bu­vo pa­ gerb­tas klai­pė­d ie­čių iš­r ink­tas Me­t ų jū­ri­nin­kas. Juo šie­met ta­po Alek­sand­ ras Sbit­ne­vas, 40 me­tų dir­bęs to­li­mo­jo plau­kio­ji­mo ka­pi­to­nu. Šios no­mi­na­ci­jos rė­mė­ja – bend­ro­vė „For­tum Klai­pė­da“. Lapk­ri­čio 7 d. švęs­da­mas sa­vo 68-ąjį gim­ta­d ie­n į, dien­raš­t is tra­d i­ciš­kai pa­ skel­bė Me­tų to­le­ran­ci­jos žmo­g ų, ku­r į iš­ren­ka re­dak­ci­jos žur­na­lis­tai. Jų nuo­ mo­ne, šie­met to­kio įver­ti­ni­mo nu­si­pel­ nė fo­to­me­ni­nin­kas ir spaus­tu­vi­nin­kas Sau­lius Jo­ku­žys.

Užst­ri­go tarp til­tų

Mi­nia klai­pė­die­čių, neiš­si­gan­du­sių žvar­baus oro, šie­met lapk­ri­tį ste­ bė­jo, kaip į sa­vo vie­tą prie Da­nės kran­ti­nės par­tem­pia­mas re­konst­ ruo­tas bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“. Jis re­mon­tuo­ti bu­vo iš­temp­tas prieš me­tus – per­nai lapk­ri­tį. Ir nors pro­gno­zuo­ta, kad „Me­ri­dia­ nas“ tu­rė­tų bū­ti par­pluk­dy­tas iki šių­me­tės Jū­ros šven­tės lie­pą, to­ kius pla­nus te­ko pa­ko­re­guo­ti. Prie­žas­tis – bur­lai­vio būk­lė pa­ si­ro­dė esan­ti daug blo­ges­nė nei įsi­vaiz­duo­ta, to­dėl ir už­tru­ko jo re­mon­tas. Ir pa­ts su­grį­ži­mas pri­ mi­nė tri­le­rį. Į sa­vo vie­tą tem­pia­ mas „Me­ri­dia­nas“ ku­rį lai­ką bu­vo įstri­gęs tarp Pi­lies ir Bir­žos til­tų, nes pa­sta­ro­jo ne­pa­vy­ko tin­ka­mai pa­kel­ti. Tei­gia­ma, jog su­ge­do vie­na til­to pa­kė­li­mo va­rik­lio da­lių. Vie­nu me­tu ne­bu­vo aiš­ku, ar ap­skri­tai pa­ vyks bur­lai­vį nu­temp­ti į jo vie­tą. Upe ma­nev­ruo­ja­mą lai­vą pa­dė­jo temp­ti ir mies­tie­čiai, o prie kran­ti­ nės jį pa­si­ti­ko Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų pu­čia­mų­jų or­kest­ro mar­šai. „Me­ri­dia­no“ re­mon­tas kai­na­vo apie 5 mln. li­tų. Vi­daus re­konst­ ruk­ci­jai at­lik­ti rei­kės dar 2 mln. li­ tų. Tai tris kar­tus di­des­nė su­ma nei bu­vo pla­nuo­ta prieš bur­lai­vio at­ nau­ji­ni­mo pra­džią. At­nau­jin­tas bur­lai­vis uos­ta­ mies­čio gy­ven­to­jus džiu­gins ne tik įreng­tu mu­zie­ju­mi, bet ir 65 vie­ tų žu­vies pa­tie­ka­lų res­to­ra­nu bei 15 vie­tų ban­ke­ti­ne sa­le. Sie­kia­ma, kad „Me­ri­dia­nas“ vi­suo­me­nei tap­ tų at­vi­ras ki­tų me­tų lie­pą.

Tra­di­ci­jos tę­sia­mos

Jais jis ban­dė pa­grįs­ti nuo­gąs­ta­vi­ mus, kad, už­drau­dus nak­ti­mis trau­ ki­nių eis­mą Ne­mu­no gat­ve, vers­li­ nin­kai ga­li nu­kreip­ti sa­vo kro­vi­nius ga­ben­ti per kai­my­ni­nių ša­lių uos­tus. A.Šul­cas gar­siai svars­tė, jog rei­ kė­tų pa­gal­vo­ti apie tai, kad mies­to ta­ry­ba gal­būt ga­lė­tų kreip­tis į ati­ tin­ka­mas ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios ir ga­ lė­tų iš­siaiš­kin­ti, ar ku­rie nors uos­ta­ mies­čio val­di­nin­kai at­sto­vau­ja ki­tų ša­lių in­te­re­sams. Ta­čiau to­kie pa­ svars­ty­mai ir li­ko tik pa­svars­ty­mais – jo­kių veiks­mų ne­bu­vo im­ta­si. Pri­ža­di­no meš­ką

„„Sug­rįž­tu­vės: vie­ni reikš­min­giau­sių šių me­tų įvy­kių – na­mo grį­žę del­fi­nai ir „Me­ri­dia­nas“.

Pa­bi­ro kū­nų da­lys

Itin krau­pi ava­ri­ja šie­met Mo­ti­nos die­nos iš­va­ka­rė­se įvy­ko ir pa­čia­me mies­to cent­re – Pi­lies gat­vė­je. Di­de­liu grei­čiu iš šiau­ri­nės mies­ to pu­sės per Pi­lies til­tą lė­ku­sio BMW vai­ruo­to­jas ne­su­ge­bė­jo jo su­val­dy­ti. Ma­ši­na iš­va­žia­vo į prie­ šin­gą eis­mo juos­tą, rė­žė­si į me­dį, ap­link jį ap­si­su­ko, sly­do pa­sta­to sie­na ir su­sto­jo ant ša­li­gat­vio. Nuo smū­gio nu­lū­žo di­de­lis me­ dis. Ant pa­sta­to sie­nos li­ko kru­vi­na

Ir ge­rais, ir blo­gais šiuos me­tus ga­li pa­ va­din­ti Klai­pė­dos val­džia. Ji su­lau­kė ir įver­ti­ni­mo, ta­čiau te­ ko at­lai­ky­ti ir ne­ma­ žai kri­ti­kos. dė­mė. Di­džiu­liu spin­du­liu ap­lin­kui iš­si­bars­tė ma­ši­nos nuo­lau­žos. Tarp jų mė­tė­si ir kū­nų da­lys. Per ava­ri­ją iš­kart žu­vo du 22 me­ tų jau­nuo­liai, o ava­ri­jos kal­ti­nin­kas li­ko gy­vas. Ne­se­niai jis nu­teis­tas tre­jų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me. Iš­siaiš­ kin­ta, jog ava­ri­ja įvy­ko to­dėl, kad BMW vai­ruo­to­jas lenk­ty­nia­vo su ki­to au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­ju, to­dėl smar­kiai vir­ši­jo leis­ti­ną grei­tį.

Atlaikė nemažai kritikos

Ir ge­rais, ir blo­gais šiuos me­tus ga­li pa­va­din­ti Klai­pė­dos val­džia. Ji su­ lau­kė ir įver­ti­ni­mo, ta­čiau te­ko at­ lai­ky­ti ir ne­ma­žai kri­ti­kos. Di­de­lį šur­mu­lį su­kė­lė Sei­mo na­ rys Nag­lis Pu­tei­kis. Me­tams net ne­spė­jus įsi­bė­gė­ti jis vie­šai Klai­ pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rius iš­va­ di­no ko­rum­puo­tais ir pa­reiš­kė, kad jie ima mil­ži­niš­kus ky­šius, ku­rie, jo skai­čia­vi­mu, sie­kia net ke­lias­de­ šimt mi­li­jo­nų li­tų. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas da­vė at­kir­tį – dėl to­kių par­la­men­ta­ro pa­reiš­ki­mų krei­pė­si į tei­sė­sau­gą. N.Pu­tei­kis tei­gė, kad mies­to ta­ry­ bos na­riai pi­ni­gais ga­lė­jo bū­ti pa­ma­ lo­nin­ti už tai, kad pri­tar­tų vie­nam itin di­de­liam pro­jek­tui – ter­mo­fik ­ a­ ci­nės jė­gai­nės sta­ty­bai, ku­rios ver­tė sie­kia apie 140 mln. eu­rų. „La­bai no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­dėl ger­bia­mas Sei­mo na­rys, jei ži­no­jo to­kią in­for­ma­ci­ją, ty­lė­jo ir nie­kur ne­si­krei­pė? Taip juk ga­li­ma įžvelg­ti ir kaž­ko­kį dangs­ty­mą ir slė­pi­mą“, – tą­kart ste­bė­jo­si V.Grub­liaus­kas. Po ku­rio lai­ko iš Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos į Klai­pė­dą at­skrie­jo at­sa­ ky­mas, jog N.Pu­tei­kio pa­reiš­ki­mai ne­tu­ri jo­kio pa­grin­do. Ta­čiau nė vie­nas mies­to ta­ry­ bos na­rys ne­si­krei­pė į teis­mą dėl šmeiž­to, ne­sto­jo gin­ti sa­vo gar­bės ir oru­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ap­kal­ti­no te­le­vi­zi­jo­je

Klai­pė­dos val­džiai šie­met te­ko su­ lauk­ti ir dar skau­des­nių kir­čių. Su­ si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ro Sau­liaus Gir­daus­ko ko­vą vie­šai iš­tar­ti įta­ ri­mai, jog kai ku­rie uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai dir­ba ne Lie­tu­vai, o ki­ toms vals­ty­bėms, uos­ta­mies­ty­je su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mų aud­rą. To­kius mes­tus kal­ti­ni­mus Klai­ pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas pa­va­di­no Lie­tu­vo­je pre­ce­ den­to ne­tu­rin­čiu įvy­kiu. Įta­ri­mai apie ga­li­mai ki­toms vals­ty­bėms dir­ban­čius Klai­pė­dos val­di­nin­kus iš S.Gir­daus­ko lū­pų nu­skam­bė­jo na­cio­na­li­nės te­le­vi­zi­ jos ete­ry­je. Taip jis įver­ti­no Klai­pė­ dos val­džios ke­ti­ni­mus nuo bir­že­ lio 1-osios Ne­mu­no gat­ve nak­ti­mis draus­ti trau­ki­nių eis­mą. To­kių prie­mo­nių mies­to val­džia ke­ti­no im­tis dėl to, kad Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ne­ vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų ir iš Ne­ mu­no gat­vės neiš­kel­di­na gy­ven­to­jų. Ta­čiau to­kiam drau­di­mui tu­rė­ jo pri­tar­ti Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja. S.Gir­daus­kas na­cio­na­li­nės te­le­vi­ zi­jos žur­na­lis­tams aiš­ki­no, kad mi­ nis­te­ri­ja to­kio drau­di­mo tik­rai ne­ pa­lai­mins. „Po tuo ga­li sly­pė­ti, sun­ku nu­ spė­ti, bet gal­būt kai­my­ni­nių ša­lių, ki­tų uos­tų suin­te­re­suo­tu­mas. Tai an­ti­vals­ty­bi­nis veiks­mas“, – na­ cio­na­li­nės te­le­vi­zi­jos ete­ry­je lie­ jo­si S.Gir­daus­ko žo­džiai.

Klai­pė­do­je šie­met bū­ta ir to­kių įvy­ kių, ku­rių var­gu ar kas nors ga­lė­jo ti­kė­tis. Vie­nas jų – iš žie­mos mie­ go pri­ža­din­ta Klai­pė­dos zoo­lo­gi­jos so­do meš­ka. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai, sergs­tin­tys gy­vū­nų ge­ro­vę, iš pri­ va­taus zoo­lo­gi­jos so­do Klai­pė­dos ra­jo­ne lapk­ri­čio pa­bai­go­je su­ma­ nė iš­si­vež­ti 10 me­tų čia gy­ve­nan­ čią ru­dą­ją meš­ką, var­du Ma­ša. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų tei­gi­mu, „Mi­ni zoo“ pa­tik­ri­ni­mas pra­dė­tas po to, kai esą sa­vi­nin­ kas po ke­lių pa­kar­to­ti­nių ter­mi­nų taip ir ne­pa­tei­kė Ap­lin­kos ap­sau­ gos agen­tū­rai duo­me­nų, ku­rie pa­ tvir­tin­tų, kad da­lis ten lai­ko­mų gy­ vū­nų įsi­gy­ti tei­sė­tai. Meš­ką pa­rei­gū­nai pri­ža­di­no, nes ji jau tre­čią sa­vai­tę mie­go­jo žie­mos mie­gu, ir ti­kė­jo­si įkel­ti į at­si­ga­ben­ tą fur­go­ną. Pa­bu­dęs gy­vū­nas ėmė nirš­ti. Kau­no zoo­lo­gi­jos so­do ve­te­ ri­na­ras bu­vo pa­si­ren­gęs jai su­leis­ ti mig­do­mų­jų, kad ga­lė­tų per­neš­ti į spe­cia­lią prie­ka­bą. Gy­vū­nas sve­ria apie 350 kg, jam nu­neš­ti į fur­go­ną rei­kia ma­žiau­siai 6 stip­rių vy­rų. „At­va­žia­vo ne­pa­si­ruo­šę kon­fis­ ka­ci­jai, ne­tu­ri bre­zen­to meš­kai per­ neš­ti, nei ki­tų prie­mo­nių, ir da­bar kaž­ką bu­ria. Sup­ran­tu, kad įsta­ty­ mas yra įsta­ty­mas, tik gai­la, kad juos sau­go žmo­nės, pra­si­len­kian­tys su lo­gi­niu mąs­ty­mu. Ne­ži­nau, kas at­ sa­kys, jei gy­vū­nas fi­ziš­kai neat­lai­kys to­kio stre­so“, – meš­kos kon­fis­ka­ vi­mo ope­ra­ci­jos me­tu su­si­jau­di­nęs kal­bė­jo Klai­pė­dos zoo­lo­gi­jos so­do sa­vi­nin­kas Ed­var­das Le­gec­kas. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai meš­kos taip ir neiš­si­ve­žė. Pri­ža­din­ta ji ke­lias sa­vai­tes bu­vo apim­ta stre­so, ta­ čiau ga­liau­siai nu­ri­mo ir vėl už­mi­ go žie­mos mie­gu.


5

antradienis, gruodĹžio 31, 2013

aktualijos

Su­tik­ti Nau­jų­jĹł â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ ku­ror­tus

Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽp­ras­ta: dau­ge­liui Ĺžmo­niĹł iť­ly­dÄ&#x2014;­ti se­nuo­sius ir su­tik­ti Nau­juo­sius me­tus Pa­lan­go­je jau ta­po tra­di­ci­ja. 

1

Ni­dos kul­tō­ros ir tu­riz­ mo in­for­ma­ci­jos cent­ro â&#x20AC;&#x17E;Agi­laâ&#x20AC;&#x153; di­rek­to­rÄ&#x2014; Ne­rin­ga Ge­ce­ vi­Ä?iō­tÄ&#x2014; tei­gÄ&#x2014;, kad su­si­do­mÄ&#x2014;­ji­mas Nau­jų­jĹł su­tik­tu­vÄ&#x2014;­mis Ne­rin­go­je vis ky­la, ta­Ä?iau dÄ&#x2014;l nak­vy­nÄ&#x2014;s vie­ tĹł pro­ble­mĹł kol kas nÄ&#x2014;­ra. â&#x20AC;&#x17E;Pa­gy­vÄ&#x2014;­ji­mas jau­Ä?ia­mas, bet vie­tĹł, kur ap­si­sto­ti, tik­rai dar yra.

Ga­li­ma ras­ti ÄŻvai­riau­siĹł va­rian­tĹł. Dvie­jĹł kam­ba­riĹł bu­tÄ&#x2026; ga­li­ma iť­si­ nuo­mo­ti uĹž 200 li­tĹł pa­rai. Aiť­ku, no­rin­tie­siems pra­ban­gos teks la­ biau at­ver­ti pi­ni­gi­nesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no va­do­vÄ&#x2014;. Pa­sak N.Ge­ce­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;s, vieť­bu­Ä?iai ir bĹŤs­tĹł nuo­mo­to­jai kai­nĹł Ĺžy­miai ne­di­di­no.

â&#x20AC;&#x17E;Jos ĹĄiek tiek di­des­nÄ&#x2014;s nei per se­zo­nÄ&#x2026;, bet tik­rai ne to­kios, kaip pi­ko me­tu va­sa­rÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­jo pa­ va­duo­to­ja. ÄŽ Ni­dÄ&#x2026; at­vy­ku­siĹł poil­siau­to­jĹł ant­ra­die­nÄŻ 21 val. Ni­dos kul­tō­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re â&#x20AC;&#x17E;Agi­ laâ&#x20AC;&#x153; lau­kia ne­mo­ka­mas ope­ros so­ lis­to Vai­do Vyť­niaus­ko kon­cer­tas.

Pa­lan­gos kul­tō­ros cent­ro nuo­tr.

23.30 val. cent­ri­nÄ&#x2014;­je aikť­tÄ&#x2014;­je pra­ si­dÄ&#x2014;s ĹĄven­ti­nÄ&#x2014; dis­ko­te­ka, o vi­dur­ nak­tÄŻ dan­gĹł nu­ťvies fe­jer­ver­kas. â&#x20AC;&#x17E;Kai ku­rie Ĺžmo­nÄ&#x2014;s ÄŻ Ni­dÄ&#x2026; ĹĄvÄ&#x2122;s­ti Nau­jų­jĹł at­vyks­ta kas­met. YpaÄ? tie, ku­rie Ä?ia tu­ri sa­vo bĹŤs­tÄ&#x2026;. Kai ku­rie jau at­vy­ko per Ka­lÄ&#x2014;­das. Jau­Ä?ia­me, kad Ĺžmo­niĹł yra dau­giau nei ÄŻpras­ taiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no N.Ge­ce­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;.

Ne­rin­ga Ge­ce­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;:

Kai ku­rie Ĺžmo­nÄ&#x2014;s ÄŻ Ni­ dÄ&#x2026; ĹĄvÄ&#x2122;s­ti Nau­jų­jĹł at­ vyks­ta kas­met. YpaÄ? tie, ku­rie Ä?ia tu­ri sa­vo bĹŤs­tÄ&#x2026;.

Me­tus iĹĄlydÄ&#x2014;s be pir­ties As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Ap­si­lan­ky­mas pir­ty­je Nau­jų­jĹł me­tĹł iť­va­ka­rÄ&#x2014;­se dar nuo ta­ry­bi­ niĹł lai­kĹł bu­vo tar­si pri­va­lo­mas ri­ tua­las, ku­riam sti­mu­lÄ&#x2026; da­vÄ&#x2014; ir le­ gen­di­nÄ&#x2014; ki­no juos­ta â&#x20AC;&#x17E;Li­ki­mo iro­ ni­ja, ar­ba po pir­tiesâ&#x20AC;&#x153;. Pa­ra­dok­sa­ lu, bet gruo­dĹžio 31-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; vie­nin­te­lÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­dos vie­ťo­ji pir­tis ne­dirbs â&#x20AC;&#x201C; esÄ&#x2026; neap­si­mo­ka.

Klai­pÄ&#x2014;­do­je vei­kia 22 pir­tys, ÄŻ ĹĄÄŻ skai­Ä?iĹł pa­ten­ka ir vi­sos, esan­Ä?ios vieť­bu­Ä?iuo­se bei spor­to klu­buo­ se. Ta­Ä?iau tik vie­na iĹĄ jĹł â&#x20AC;&#x201C; vie­ťo­ ji, Tri­la­pio gat­vÄ&#x2014;­je, vei­kian­ti dar nuo so­viet­me­Ä?io. Ĺ i pir­tis per sa­ vai­tÄ&#x2122; jau ku­rÄŻ lai­kÄ&#x2026; dir­ba tik ke­tu­ rias die­nas â&#x20AC;&#x201C; pir­ma­die­niais, ket­ vir­ta­die­niais, penk­ta­die­niais ir ĹĄeť­ta­die­niais. Ĺ ian­dien, gruo­dĹžio 31-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, ant­ ra­die­nÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dos pir­ti­nin­kams â&#x20AC;&#x201C; poil­sio die­na. Ne­pai­sant to, kad kai ku­riems Ĺžmo­nÄ&#x2014;ms bus pa­Şeis­tos il­ ga­me­tÄ&#x2014;s mau­dy­niĹł tra­di­ci­jos.

Tri­la­pio gat­vÄ&#x2014;s pir­Ä?iai va­do­vau­ jan­tis Vy­tau­tas Eit­ma­na­vi­Ä?ius pa­ tvir­ti­no, kad pir­tis pa­sku­ti­niÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; me­tĹł die­nÄ&#x2026; ne­veiks, nes toks yra dar­bo gra­fi­kas. Nau­jų­jĹł me­tĹł iť­ va­ka­rÄ&#x2014;s pir­ti­nin­kams su­tam­pa su jĹł nu­ma­ty­ta poil­sio die­na. â&#x20AC;&#x17E;IĹĄim­ties ne­da­ro­me. Kaip Ä?ia vi­sus klien­tus in­for­muo­si­me, jog kaŞ­kas pa­si­kei­tÄ&#x2014;. Juo­lab ke­le­rius me­tĹł mÄ&#x2014;­ gi­no­me dar­buo­tis ir gruo­dĹžio 31-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, bet tai bu­vo tik be­rei­ka­lin­gas dar­ bas. NÄ&#x2014; pu­sÄ&#x2014;s pa­ja­mĹł ne­su­rin­ko­me tiek, kiek su­ren­ka­me pa­pras­tÄ&#x2026; die­ nÄ&#x2026;. Mau­dy­niĹł pi­ko pa­sku­ti­nÄ&#x2122; me­tĹł die­nÄ&#x2026; ne­be­bō­na, ga­li­te pa­mirť­tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no V.Eit­ma­na­vi­Ä?ius. To­kiĹł tra­di­ci­jĹł Ĺžmo­nÄ&#x2014;s esÄ&#x2026; dar lai­kÄ&#x2014;­si maŞ­daug prieĹĄ 5 me­tus. Da­bar klien­tĹł la­bai su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo. Di­ rek­to­riaus nuo­mo­ne, la­bai daug Ĺžmo­niĹł emig­ra­vo, ne­ma­Şai jĹł â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ Ru­si­jÄ&#x2026;, nes dau­gu­ma pir­ty­je be­si­ lan­kan­Ä?ių­jĹł yra ru­sa­kal­biai. Va­sa­rÄ&#x2026; per die­nÄ&#x2026; pir­ty­je ap­si­lan­ ko apie 150 Ĺžmo­niĹł, Ĺžie­mÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; 250. Pir­ties klien­tai â&#x20AC;&#x201C; vy­res­nio am­Şiaus Ĺžmo­nÄ&#x2014;s.

Spektaklis yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sienÄ&#x2026; programos (2007â&#x20AC;&#x201C;2013) dalinai finansuojamo projekto â&#x20AC;&#x17E;DaugiakultĹŤris dialogas â&#x20AC;&#x201C; daugiakultĹŤris teatras â&#x20AC;&#x201C; pasienio teritorijĹł socialinÄ&#x2014;s ir kultĹŤrinÄ&#x2014;s integracijos skatinimasâ&#x20AC;&#x153; dalis.

3FäJTJFSJBJ .JSPTMBX4JFEMFS .JDIBJM"CSBNPXJD[4BMFT 3ʡUB#VOJLZUĘ?3BNʡOBT,BVCSZT

Â&#x201E;Â&#x201E;Tra­di­ci­jos: kai ku­riems Ĺžmo­nÄ&#x2014;ms iť­si­va­no­ti pir­ty­je prieĹĄ pat Nau­juo­

sius me­tus â&#x20AC;&#x201C; pri­va­lo­ma bō­ti­ny­bÄ&#x2014;.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

NTBVTJPoEJFOPNJT ,-"*1É?%047"-45:#*/*".&.6;*,*/*".&5&"53& XXXLMBJQFEPTNV[JLJOJTMU


6

antradienis, gruodžio 31, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Bi­sas šlap­deš­rei Violeta Juodelienė

J

ei tik bu­vo įma­no­ma su­ga­d in­t i pir­m i­n in­ka­v i­mu ES ta­r y­bai pa­ ženk­lin­tus 2013-uo­sius, tai ir bu­ vo pa­da­ry­ta. Užuot nors kar­tą pa­ si­džiau­gus, kad iš­lai­kė­me bran­du­mo eg­za­ mi­ną, ES par­tne­rių ka­tu­čių fo­ne ai­ma­na­vo­ me ir try­pė­me ko­jo­mis dėl kaž­ko­kios esaū­ lo pa­siut­pol­kės. Į šį rei­ka­lą įsi­lie­jo net Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­ja, va­kar pa­reiš­ku­si, kad So­ vie­tų Są­jun­gą šlo­vi­nan­čią dai­ną per kon­ cer­tą Vil­niu­je at­li­kęs Ru­si­jos dai­ni­nin­kas kurs­to ne­san­tai­ką ir ro­do ne­pa­gar­bą mū­sų is­to­ri­jai. Jei dėl ko nors ir tu­rė­tų ne­ri­mau­ti to­kia so­li­di vals­ty­bė, ko­kia Lie­tu­va pa­si­ro­ dė esan­ti pa­sta­rą­jį pus­me­tį, tai tik dėl sa­vų pi­lie­čių ypač men­ko iš­pru­si­mo. Juo­kin­ga ma­ny­ti, kad tūks­tan­ti­nę mi­nią ko­kie nors ru­sų emi­sa­rai su­va­rė į Ole­go Gaz­ma­no­vo kon­cer­tą – ten su­si­rin­ko žmo­ nės, tik­rai ne­ga­lė­ję ne­gir­dė­ti apie nau­jau­sią dip­lo­ma­ti­nį skan­da­lą, ki­lu­sį dėl tos pa­čios

Vie­nin­te­lis veiks­min­ gas gink­las nuo mus žei­džian­čių vi­so­kio plau­ko so­vie­ti­nių bru­ ka­lų yra in­ves­ti­ci­ja į mū­sų pa­čių kul­tū­rą. dai­nos. Na, su­si­rin­ko iš­ti­ki­mi „Russ­ko­je ra­ dio“ ger­bė­jai, pa­plo­jo, pa­rei­ka­la­vo pa­kar­ to­ti – gal dėl to ir juos rei­kė­tų va­din­ti tau­ tos prie­šais? Kad ir kiek pu­to­tu­me dėl ne­va ban­dy­mų mus už­mė­ty­ti ru­siš­kos kul­tū­ros bom­bo­ mis, vien pik­tin­da­mie­si pro­ble­mos neišsp­ rę­si­me. Pas­kelb­da­mi vi­so­kius esaū­lus per­ so­no­mis non gra­ta, bū­tu­me la­bai pa­na­šūs į žmo­nes, įki­šu­sius į cy­pę „Pus­sy Riot“ pan­ kes. Juk iš tos pa­čios SSRS mėš­lo li­po­me siek­da­mi lais­vės – taip pat ir žo­džio, sa­vi­ raiš­kos lais­vės. Vie­nin­te­lis veiks­min­gas gink­las nuo mus žei­džian­čių vi­so­kio plau­ko so­vie­ti­nių bru­ ka­lų yra in­ves­ti­ci­ja į mū­sų pa­čių kul­tū­rą. Nus­to­ki­me trak­tuo­ti kul­tū­rą kaip iš­lai­ky­ ti­nę po­duk­rą, kū­rė­jai – ne vers­l i­n in­kai, ku­r iuos ga­l i­ma ap­mo­kes­t in­t i. Už­vers­k i­ me kny­gy­nus pi­gio­mis (tik kai­nos at­žvil­ giu) kny­go­mis apie mū­sų is­to­r i­ją, fi­nan­ suo­k i­me ko­ky­biš­k ų fil­mų apie tą tra­g iš­ ką­jį SSRS me­tą kū­rė­jus, iš­krapš­ty­ki­me in­ te­lek­tua­lus iš dramb­lio kau­lo bokš­to, kad apie ver­ty­bes jie dis­ku­tuo­tų ne tar­pu­sa­vy­ je, bet su tau­tie­čiais – ne­be­liks po­rei­kio pik­ tin­tis nei nos­tal­gi­ją SSRS per­šan­čiais dai­ni­ nin­kė­liais, nei so­viet­me­čio sim­bo­lius it vai­ kys­tės žais­lus sau­gan­čiais tau­tie­čiais. Tūks­tan­čiai trauks ne ru­siš­kų dai­ne­lių pa­ klau­sy­ti, o į sim­fo­ni­nių or­kest­rų kon­cer­tus, ku­rie bus pa­trauk­les­ni nei nos­tal­gi­ja so­ viet­me­čio šlap­deš­rei.

Ver­ty­bės, ar­ba ko­dėl žvaigž­dės kren­ta į že­mę

T

ą gruo­džio pa­va­ka­rę, kai pa­skli­do ži­nia apie į lais­ vę išė­ju­sį bu­vu­sį Ru­si­jos naf­tos mag­na­tą Mi­chai­ lą Cho­dor­kovs­kį ir jam iš­si­lais­vin­ti pa­dė­ju­sią slap­tą dip­lo­ma­ti­ją, sa­vęs pa­klau­siau: ar jis yra did­vy­ris? Žmo­gus, pra­lei­dęs il­gus me­tus už gro­tų, ar­ba pri­si­tai­ko, ar­ba pa­ lūž­ta. Žmo­gus, iš­mo­kęs už­dirb­ti pi­ni­gus, vals­ty­bė­je, ku­rią va­di­no tė­vy­ne, rū­pi­nę­sis žmo­nių so­cia­li­ ne ge­ro­ve, da­bar, ko ge­ro, su­vo­kė, jog išug­dy­ti pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę – la­bai sun­ki už­duo­tis. Vi­sam tam pro­ce­sui rei­kia tie­siog su­bręs­ti. Dar keb­liau bū­na, kai sa­vo nuo­ mo­nės ne­tu­rė­ji­mas yra prii­ma­mas tar­si duok­lė už va­di­na­mą­jį vi­suo­ me­nės lo­ja­lu­mą. To­kia yra lais­vės ir ne­prik­lau­so­my­bės kai­na. Užau­gęs so­cia­lis­ti­nė­je san­tvar­ ko­je, taip ir ne­pas­ta­čiu­sio­je ža­dė­ to­jo ko­mu­niz­mo, M.Cho­dor­kovs­kis pa­si­prie­ši­no ta­ria­moms po­so­vie­ ti­nėms ver­ty­bėms. Už tai ir bu­vo nu­baus­tas. De­šimt­me­tis už spyg­ liuo­tos tvo­ros ir kan­ki­nan­tis su­vo­ ki­mas, kad bran­džiau­sias gy­ve­ni­ mo lai­kas jau praė­jo. Te­ko su tuo su­si­tai­ky­ti, kaip su­ si­tai­kė su mir­ti­na mo­ti­nos li­ga ar at­sky­ri­mu nuo šei­mos ir lais­vės ne­te­ki­mu. Jam tie­siog rei­kė­jo at­sa­ ky­ti į klau­si­mą: bū­ti ar ne­bū­ti? Jis pa­si­rin­ko gy­ve­ni­mą da­bar. Su kai ku­rio­mis iš­ly­go­mis: ne­bū­ti ak­ty­ vio­je po­li­ti­ko­je, ne­ko­vo­ti dėl „Ju­ kos“ tur­to su­si­grą­ži­ni­mo. Kas jį už tai ga­li smerk­ti? Da­bar M.Cho­dor­kovs­kis vie­niems me­tams tu­ri Vo­kie­ti­jos vi­zą. Ir nie­ kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, ar il­gai jis bus to­je ša­ly­je. Juk va­ka­rie­tiš­kos ver­ty­ bės kai ka­da, re­gis, sun­kiai su­pran­ ta­mos, bent jau mums, il­gai bu­vu­ siems už ge­le­ži­nės už­dan­gos. Vi­si la­bai ge­rai pa­me­na­me Ed­ war­do Snow­de­no, bu­vu­sio JAV slap­tų­jų tar­ny­bų dar­buo­to­jo, pra­ bi­lu­sio apie pa­sau­lio ga­lin­gų­jų ir pa­pras­tų pi­lie­čių te­le­fo­ni­nių po­ kal­bių pa­si­klau­sy­mą. Du­rų iš vie­no Mask­vos oro uos­to į lais­vą Va­ka­rų pa­sau­lį jam nie­kas

M

an nu­si­bo­do kiek­vie­ ną va­ka­rą klau­sy­tis tų ne­si­bai­gian­čių drioks­ te­lė­ji­mų po lan­gais. Bai­siau­sias triukš­mas nuo pe­tar­ dų sprog­di­ni­mo. At­ro­do, kad ka­ras pra­si­dė­jo. Net ir šuns jau neį­ma­no­ma iš­ temp­ti į lau­ką, nes šis bi­jo tų bjau­ rių gar­sų. Tik pai­mi už pa­va­dė­lio ir trau­kia­si at­gal.

Ole­gas Po­po­vas:

Sau­lė yra gy­ve­ni­ mas, o juo­kas – švie­ sos spin­du­lys. Kas juos iš­lais­vins? Ar ga­li­me M.Cho­dor­kovs­kį sta­ ty­ti į vie­ną gre­tą su ki­tais po­li­ti­ niais ka­li­niais kad ir to­je pa­čio­je Ru­si­jo­je? O koks li­ki­mas lau­kia Uk­rai­nos prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko? Ko­ kia jos lais­vės kai­na? Kas iš po­li­ti­kų ry­šis pa­na­šaus ly­gio slap­ta­jai dip­ lo­ma­ti­jai? Sėk­mės aki­mir­ko­mis „gel­bė­to­ jų“ vi­sa­da at­si­ran­da daug. Ta­čiau tik­rai pa­dė­ti ga­li tik vie­nas žmo­ gus, ku­rio var­das aukš­to­jo­je po­li­ ti­ko­je – taip pat ne be dė­mės. Toks yra bu­vęs Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ras Han­sas-Diet­ri­chas Gens­che­ris. Dar tą pa­tį va­ka­rą te­le­vi­zi­jos ži­ nio­se jis ne­slė­pė, kad ir jo pa­stan­ gų dė­ka M.Cho­dor­kovs­kis at­si­dū­ rė lais­vė­je. Taip, jie anks­čiau bu­vo su­si­ti­kę ke­lio­se tarp­tau­ti­nė­se vers­ li­nin­kų kon­fe­ren­ci­jo­se. Ta­čiau vi­sa­me ta­me šur­mu­ly­je šmės­te­li kit­kas – mo­ra­li­nė šio rei­ ka­lo pu­sė.

Pra­džiu­gi­no eg­lu­tės įver­ti­ni­mas

Mo­ra­lė ir ga­lia. Ar jos ga­li ei­ti iš­ vien? Kam ati­duo­da­ma pir­me­ny­ bė? Kur yra ri­ba, ties ku­ria pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ga­lė­tų pa­si­ti­kė­ti įta­kin­ gų as­me­nų mo­ra­le ir ga­lia? Ne­ži­nau, kaip iš­ties M.Cho­dor­ kovs­kis sa­ve va­di­na: did­vy­riu ar kan­ki­niu, bet man re­gis, jis tie­siog yra tas lai­min­ga­sis, ku­riam pa­vy­ ko iš­trūk­ti iš XXI a. pra­ga­ro – ka­lė­ ji­mo Ru­si­jo­je. Kal­tė, kaip ir gar­bė, ma­tuo­ja­ma ne žo­džiais, o fak­tais. Tik pa­žiū­rė­ki­te, kas da­bar vyks­ ta Tur­ki­jo­je. Šios ša­lies vy­riau­sy­ bė da­bar kre­čia­ma pi­ni­gų plo­vi­mo, ky­ši­nin­ka­vi­mo, ap­gau­lės skan­da­ lo. Tarp jo vei­kė­jų – ir prem­je­ro sū­nus. Fak­tas po fak­to nie­kais pa­ ver­čia pa­sku­ti­nius to­kios val­džios gar­bės li­ku­čius. Gy­ve­ni­me at­si­tin­ka vi­saip. Bet juk ir ja­me daž­nai yra fik­suo­ja­ma ta pa­ti ri­ba tarp mo­ra­lės ir jė­gos. Šie du žo­džiai ga­li bū­ti gre­ta, bet gy­ ve­ni­me jie ne­ga­li bū­ti kar­tu. Ir kai per­žen­gia­ma ri­ba, pi­lie­čiai su­si­vo­ kia, kad yra su­krės­ti. Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me pa­na­šių pa­vyz­džių juk ir­gi yra ne vie­nas. Tur­būt to­dėl pi­lie­čiams ga­ lin­gų­jų as­me­ny­se pir­miau­sia de­rė­ tų ieš­ko­ti tik­rų­jų ver­ty­bių, kad vė­ liau ne­tek­tų gai­lė­tis. Ko ge­ro, dar pa­me­na­te le­gen­di­nį Ru­si­jos klou­ną Ole­gą Po­po­vą? Da­ bar jam 83-eji, po žmo­nos mir­ties gy­ve­na Vo­kie­ti­jo­je, ve­dė ant­rą kar­ tą, jo žmo­na – vo­kie­tė. „Sau­lė yra gy­ve­ni­mas, o juo­ kas – švie­sos spin­du­lys. Kol žmo­ gus dar ga­li ką nors my­lė­ti, jis yra at­si­mer­kęs“, – taip vie­na­me žur­ na­le iš­spaus­din­ta­me in­ter­viu tei­ gia O.Po­po­vas. Ir nė vie­no blo­go žo­džio apie sa­vo bu­vu­sią tė­vy­nę. Tik ke­li pa­ste­bė­ji­mai apie bend­ ra­vi­mą gar­sia­ja­me cir­ke, ku­ria­me sti­go pa­pras­čiau­sio žmo­giš­ko su­ pra­ti­mo. Gal to­dėl so­viet­me­tį iš­gy­ve­ nę žmo­nės kaip sau­gios užuo­vė­jos ieš­ko bend­ra­vi­mo ši­lu­mos? Da­bar jau ži­nau, ko­dėl žvaigž­dės kren­ta į že­mę. Jos yra tik­ros ta­da, kai ne­pri­pa­žįs­ta ant­ri­nin­kių.

Vi­sai ne­se­niai te­ko ma­ty­ti, kaip vie­nas vy­riš­kis no­rė­jo pa­leis­ti fe­ jer­ver­ką. Jo ug­nys tu­rė­jo kil­ti į vir­ šų ir gra­žiai su­sprog­ti. Ta­čiau pa­ leis­tas sprog­muo nu­skrie­jo į šo­ną. Vi­sa lai­mė, kad nie­kuo dė­tas žmo­gus sto­vė­jo ki­to­je to pa­vo­jin­go skry­džio pu­sė­je. Prie­šin­gu at­ve­ju ne­bū­tų iš­ven­gęs su­ža­lo­ji­mų. Bai­siau­sia dėl pe­tar­dų sprog­din­ to­jų bū­na per Nau­jų­jų me­tų su­tik­

tu­ves Teat­ro aikš­tė­je. Ten ne­ži­nau net kur pa­si­slėp­ti, kad koks gir­tas ti­pas ne­ty­čia į ta­ve ne­pa­tai­ky­tų. Vie­ną kar­tą ap­si­lan­kiau Teat­ro aikš­tė­je per Nau­jų­jų su­tik­tu­ves ir už­te­ko. Ne­gi ne­ga­li­ma švęs­ti šven­čių be tų pe­tar­dų? Ma­nau, kad jas tu­rė­tų sprog­din­ti spe­cia­lis­tai, o ne vi­so­ kie pie­me­nys. Vik­to­ri­ja

Pers­kai­čiau pub­li­ka­ci­ją „Gra­žiau­sia eg­lu­tė puo­šia Klai­pė­dą“ („Klai­pė­ da“, 2013 12 30). Džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau bu­vo įver­tin­tas ir mū­ sų mies­tas bei pa­stan­gos šven­tiš­ kai pa­si­puoš­ti. Šie­met mū­sų eg­lu­ tė bu­vo kaip nie­ka­da gra­ži. Sma­gu, kad įvei­kė­me Kau­ną ir ki­tus mies­ tus. Ma­nau, kad tai pa­ska­tins klai­ pė­die­čius ieš­ko­ti kuo įdo­mes­nių idė­jų, kaip pa­puoš­ti uos­ta­mies­tį ir per ki­tas šven­tes. Dan­guo­lė

Ko­dėl rei­kia šam­pa­no?

No­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti, iš kur pas mus at­si­ra­do ta ma­da per Nau­ juo­sius 12 val. nak­ties ati­da­ry­ ti šam­pa­no bu­te­lį? Juk šam­pa­nas nė­ra lie­tu­viš­kas gė­ri­mas. Ne taip, kaip ki­sie­lius, aguon­pie­nis, šal­ ti­barš­čiai ar ce­pe­li­nai, jau lai­ko­ mi tau­ti­nės ku­li­na­ri­jos pa­vel­du. Jei sa­ky­si­te, kad tas įpro­tis atė­jo iš so­vie­ti­nės Ru­si­jos, taip pat ne­ pa­ti­kė­siu, nes to­je ša­ly­je nuo se­ no mie­liau ge­ria­ma deg­ti­nė. Tie­ sa, anks­čiau bu­vo toks gė­ri­mas, ku­ris va­di­no­si „So­vets­ko­je šam­ pans­ko­je“. Ta­čiau tik­ra­sis šam­pa­ nas at­si­ra­do, kiek ži­nau, Pran­cū­zi­ jo­je, tad nei su mū­sų ša­li­mi, nei su Ru­si­ja čia jo­kio ry­šio tar­si ir ne­tu­ ri. To­dėl ir ky­la klau­si­mas, iš kur ši gra­ži tra­di­ci­ja at­si­ra­do? Bro­nis­lo­vas

Ge­riau jau nuei­tų į baž­ny­čią

Tiek prieš šven­tes, tiek tar­puš­ven­ čiu neį­ma­no­ma įkiš­ti no­sies į pre­ ky­bos cent­rus, – vi­sur pil­na žmo­ nių. Pra­dė­jau jų net veng­ti. Ga­li­ma pa­ma­ny­ti, kad žmo­nės kau­pia ko­ kias nors at­sar­gas prieš bai­sią sti­ chi­nę ne­lai­mę. O gal dau­ge­liui at­ ro­do, kad po ke­lių die­nų pre­ky­bos cent­rų ne­be­liks. Ma­niau, prieš nau­ja­me­tes šven­tes tas ap­si­pir­ki­ mo ma­ra­to­nas baig­sis, bet kur tau. Kiek ga­li­ma vis­ko pirk­ti? Ge­riau žmo­nės į baž­ny­čią pa­si­mels­ti nuei­ tų. Pa­na­šu, kad pre­ky­bos cent­rai tik­rai ta­po nau­ja lie­tu­vių re­li­gi­ja. Pet­ras

No­riu nau­jo lif­to

Kaž­ku­ria­me dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ nu­me­ry­je bu­vo ra­šo­ma, kad vie­na­me Kre­tin­gos gat­vės na­me įreng­tas nau­jas mo­der­nus lif­tas. Bal­tai pa­vy­džiu jo gy­ven­to­jams. No­rė­čiau, kad ir mū­sų na­me bū­ tų nau­jas erd­vus lif­tas. Da­bar­ti­nis yra vi­sas ap­šiu­ręs, nie­kas į jį ne­ tel­pa. Kar­tą se­ną so­fą, ku­rią rei­ kė­jo iš­mes­ti, te­ko temp­ti laip­tais iš de­šim­to aukš­to. Kei­kiau­si ir aš, ir ma­no po­ri­nin­kas. Kol nu­vil­ko­ me, ma­nė­me, kad ga­lą gau­si­me. To­kio­se si­tua­ci­jo­se su­pran­ti, kad rei­kia tik­rai nau­jo­vių. Jos pa­leng­ vi­na gy­ve­ni­mą. Rei­kės kal­bė­ti su bend­ri­jos pir­mi­nin­ku, kad ir mes at­nau­jin­tu­me sa­vo lif­tą. Vi­ta­li­jus Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

neat­vė­rė. Gal to­dėl, kad bu­vo per­ ženg­ta ri­ba tarp tar­nys­tės vals­ty­bei ir hu­ma­nis­ti­nių ver­ty­bių? M.Cho­dor­kovs­kis va­di­na­mas po­li­ti­niu ka­li­niu. Ga­li­ma kal­bė­ti ir apie oru­mą, nes jau pir­mo­je spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je Ber­ly­ne, praė­jus 36 val. po to, kai at­si­dū­rė lais­vė­je, bu­vęs mag­na­tas už­si­mi­nė, kad jo ko­le­gų li­ki­mas pri­klau­so nuo Vla­ di­mi­ro Pu­ti­no.

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

397 728

telefonas@kl.lt

Bau­gi­na pe­tar­dų spro­gi­mai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

antradienis, gruodžio 31, 2013

lietuva Ar­tė­jan­tys me­tai Lie­tu­vai ža­da ne­ ma­žai nau­jo­vių: pre­zi­den­to ir Eu­ro­ pos Par­la­men­to rin­ ki­mai, eu­ro įve­di­ mo klau­si­mas. Be to, gau­su neišsp­ręs­tų 2013-ųjų bė­dų. Ir vis dėl­to po­li­to­lo­gai ža­ da sta­bi­lius ir neišs­kir­ti­nius me­tus.

„„ Ra­mu: 2014-ie­ji bus po­li­tiš­kai sta­bi­lūs me­tai, kaip ma­no po­li­to­lo­gai, o pre­zi­den­to rin­ki­mai – be­ne vie­nin­te­lis iš­skir­ti­nas įvy­kis Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je. 

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

2014-ie­ji – po­li­tiš­kai sta­bi­lūs me­tai Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Svar­biau­sia – rin­ki­mai

Kal­bin­ti po­li­to­lo­gai kaip svar­biau­ sią ar­tė­jan­čių me­tų įvy­kį vie­nin­gai įvar­di­ja tą pa­tį – rin­ki­mus. 2014ųjų ge­gu­žės 25-ąją vyks rin­ki­mai į Eu­ro­pos Par­la­men­tą. Tie­sa, po­li­ to­lo­gas An­ta­nas Ku­la­kaus­kas ma­ no, kad šie rin­ki­mai svar­bes­ni yra tiems, ku­rie ba­lo­ti­ruo­ja­si, o ne vi­ sai Lie­tu­vos po­li­ti­kai. Jo tei­gi­mu, Lie­tu­vai šie rin­ki­mai tu­ri ga­nė­ti­ nai ma­žai reikš­mės. Ki­ti ge­ro­kai dau­giau įta­kos tu­ rin­tys rin­ki­mai – pre­zi­den­to. Pir­ ma­sis tu­ras vyks vos dviem sa­vai­ tė­mis anks­čiau. Nors kan­di­da­tai neaiš­kūs ir vis dar ne­ži­nia, ar da­ bar­ti­nė Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė kan­di­da­tuos ant­rai ka­den­ ci­jai, po­li­to­lo­gai tvir­ti­no, kad tai tu­rė­tų bū­ti in­ten­sy­ves­nė ko­va ne­ gu per praė­ju­sius pre­zi­den­to rin­ki­ mus 2009-ai­siais. „Jei­gu ba­lo­ti­ruo­sis da­bar­ti­nė Pre­zi­den­tė, – o at­ro­do, kad taip bus, – tai di­de­lė ti­ki­my­bė, kad pre­ zi­den­tė liks ta pa­ti. Ki­taip sa­kant, D.Gry­baus­kai­tė liks ant­rai ka­den­ ci­jai, jei­gu ko nors ypa­tin­ga neat­ si­tiks per tą lai­ką“, – įsi­ti­ki­nęs A.Ku­la­kaus­kas. Ta­čiau jis ak­cen­ta­vo, kad, ne­ži­ nant ki­tų kan­di­da­tų, pro­gno­zuo­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tus su­dė­tin­ga, to­dėl kol kas ga­li­ma tik da­ry­ti prie­lai­das. Tos pa­čios po­zi­ci­jos lai­kė­si ir po­ li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis. „Na, kol kas tu­ri­me du kan­di­da­tus – Ar­tū­ rą Pau­laus­ką ir Bro­nį Ro­pę. Kol kas ga­li­me tik sam­pro­tau­ti, ku­ris iš jų ga­li tap­ti pre­zi­den­tu. Vi­si ki­ti yra ne­pas­kel­bę apie sa­ve. Mes tie­siog sam­pro­tau­ja­me apie tai, kas jie ga­ lė­tų bū­ti“, – sa­kė po­li­to­lo­gas. Pa­lai­ky­mas silp­nes­nis

L.Bie­li­nis pri­pa­ži­no, kad jei D.Gry­ baus­kai­tė nu­spręs­tų kan­di­da­tuo­ti ant­rai ka­den­ci­jai, ji rin­ki­muo­se bū­ tų stip­ri kon­ku­ren­tė. Bet, jo nuo­mo­ ne, vis­kas pri­klau­sys ir nuo to, kaip veiks ki­ti kan­di­da­tai ir ko­kių veiks­ mų im­sis pa­ti D.Gry­baus­kai­tė.

„Da­bar D.Gry­baus­kai­tė ne­tu­ri to­ kio vi­suo­ti­no pa­lai­ky­mo, koks bu­vo prieš anuos rin­ki­mus, kai ir kai­rė, ir de­ši­nė ją pa­lai­kė. Po­li­ti­niu po­žiū­riu ją pa­lai­ko tik kon­ser­va­to­riai, o vi­ suo­me­nės vie­šo­sios nuo­mo­nės po­ žiū­riu vis­kas la­bai ne­sta­bi­lu, ir pa­ kak­tų vie­no emo­ci­nio smū­gio, kad vis­kas ap­virs­tų aukš­tyn ko­jom. To­ dėl ne­prog­no­zuo­čiau per­ga­lės, o pro­gno­zuo­čiau ga­na su­dė­tin­gą ko­ vą, ir re­zul­ta­tas man neaiš­kus“, – da­rė iš­va­dą L.Bie­li­nis.

An­ta­nas Ku­la­kaus­kas:

Lie­tu­vai tik­rą­ja to žo­džio pra­sme rei­ kia dau­giau dirb­ ti to­je są­jun­go­je, ku­ riai ji pri­klau­so. Kad ko­va ne­bus leng­va, pri­ta­rė ir A.Ku­la­kaus­kas. Jo tei­gi­mu, Pre­ zi­den­tė iš­lai­kė aukš­tus rei­tin­gus, ir yra ga­na ne­ma­ža ti­ki­my­bė, kad jai pa­vyks lai­mė­ti rin­ki­mus jau per pir­mą tu­rą, bet tai ne­bus taip pa­ pras­ta. „Tuo la­biau kad kai kas tik­riau­ siai ir nu­si­vy­lė. Na, ir per daug jau ži­no­ma. Ne­pa­kar­tos jau to pa­ties sce­na­ri­jaus, ku­ris bu­vo prieš pen­ ke­rius me­tus“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Nors rin­ki­mų re­zul­ta­tų pro­gno­ zuo­ti dar ne­ga­li­ma, A.Ku­la­kaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad pir­mo­je me­tų pu­sė­je tai bus ak­tua­liau­sia ir svar­biau­sia te­ma. „Kad ir koks nors klau­si­mų kė­li­mas, kai pra­si­dės Sei­mo se­si­

ja, vis tiek bus vie­naip ar ki­taip su tuo su­si­jęs. Ir apie ko­kių nors po­li­ ti­nių ini­cia­ty­vų pra­smę bus ga­li­ma kal­bė­ti tik ta­da, kai pa­si­baigs ko­ va dėl pre­zi­den­to po­sto“, – įsi­ti­ ki­nęs jis. Dar­bo par­ti­jai – liūd­nas laikas

Pas­ta­ruo­ju me­tu vis dau­giau dė­ me­sio su­lau­kian­čią Sei­mo pir­mi­ nin­kę Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę po­li­ti­ kai ver­ti­na ne­vie­na­reikš­miš­kai. „L.Grau­ži­nie­nė, ko ge­ro, pa­tei­si­ na Dar­bo par­ti­jos ir jos ger­bė­jų lū­ kes­čius, o ki­tų nu­vi­lia. Gal kas nors ma­nė, kad ji elg­sis ki­taip bū­da­ma Sei­mo pir­mi­nin­ke ne­gu el­gė­si ta­da, kai ja ne­bu­vo“, – įver­ti­no si­tua­ci­ją A.Ku­la­kaus­kas. Ko­kia atei­tis lau­kia Dar­bo par­ ti­jos by­los, pa­šne­ko­vo ma­ny­mu, pro­gno­zuo­ti sun­ku. Bet jis lin­kęs spė­ti, kad vis dėl­to par­ti­ja iš­girs jai ne­pa­lan­kų spren­di­mą. „Sun­ku ga­lų ga­le pro­gno­zuo­ti. Vis­ko čia ga­li pa­si­tai­ky­ti. Bet kol kas ne­ma­ty­ti, kad kaip nors ra­di­ ka­liai pri­pa­žin­tų pir­mos ins­tan­ci­ jos teis­mo spren­di­mą ne­pag­rįs­tu ir vėl iš nau­jo im­tų nag­ri­nė­ti (by­lą – red. pa­st.). Ko­kiu ten nuo­spren­ džiu baig­sis, ne­sii­mu spręs­ti“, – tei­gė A.Ku­la­kaus­kas. L.Bie­li­nis taip pat ne­si­ry­žo spė­ti, koks li­ki­mas lau­kia šios by­los, bet ti­ki­si, kad teis­mas bus ob­jek­ty­vus ir priims ob­jek­ty­vius, pa­ma­tuo­tus spren­di­mus. „Sup­ran­tu, kad Dar­bo par­ti­jos pro­ble­ma iš­ties di­džiu­lė, nes teis­ mi­nis pro­ce­sas pa­lie­tė Dar­bo par­ ti­jos va­do­vy­bės vir­šū­nę ir dėl tos prie­žas­ties ei­li­niai par­ti­jos na­riai yra sa­vo­tiš­kai su­tri­kę. Gal­būt ir neį­var­dy­tu­me to įvy­kiu, bet 2014ie­ji bus Dar­bo par­ti­jos įta­kos ir jos struk­tū­ros ma­žė­ji­mo me­tai“, – sa­ vo nuo­mo­nę dės­tė L.Bie­li­nis. Tu­rė­si­me eu­rą

Nors eu­ro įve­di­mo klau­si­mas – 2015-ųjų įvy­kis, po­li­to­lo­gai nea­ be­jo­ja, kad jis bus įves­tas ir dėl to jau 2014 m. ant­ra pu­sė bus pa­ ženk­lin­ta va­liu­tos pa­kei­ti­mo nuo­ tai­ko­mis.

A.Ku­la­kaus­ko tei­gi­mu, po­li­ti­kai tik­rai steng­sis, kad Lie­tu­va ati­tik­tų vi­sus kri­te­ri­jus. Prie jų tu­rė­tų pri­ si­dė­ti ir da­lis vers­lo at­sto­vų. Jis ne­ tgi ma­no, kad į Lie­tu­vą bus žiū­ri­ ma ga­nė­ti­nai at­lai­džiai. Esą Lat­vi­jai priė­mus eu­rą į Lie­tu­vą ne­bus žiū­ri­ ma taip prie­ka­biai, nes eu­ro zo­nai nau­din­ga tu­rė­ti vi­sas tris Bal­ti­jos vals­ty­bes. Be to, Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja bus ver­ti­na­mos at­lai­džiau vien dėl to, kad yra ma­žos vals­ty­ bės, o kai ku­rios di­des­nės eu­ro zo­ nos sen­bu­vės tu­ri ne­ma­žai eko­no­ mi­nių pro­ble­mų. At­siž­velg­da­mas į Vy­riau­sy­bės pa­sie­ki­mus dėl eu­ro įve­di­mo nea­ be­jo­jo ir L.Bie­li­nis. „Aš ma­nau, kad mes pa­si­ruo­ši­me per atei­nan­čius me­tus, nes da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė iš tik­rų­jų neis­te­ri­zuo­ja, ne­štur­muo­ja, o nuo­sek­liai ei­na link aiš­kių tiks­ lų“, – ver­ti­no po­li­to­lo­gas. „Žmo­nėms trum­pa­lai­kė­je per­ spek­ty­vo­je, ži­no­ma, kai­nos pa­šoks. Ko­kių nors ra­di­ka­lių po­ky­čių ei­li­ nio žmo­gaus gy­ve­ni­me nuo to, ar įves eu­rą, ar jo neį­ves, ne­bus. Vers­ lui, ži­no­ma, čia jau ki­taip“, – sa­kė A.Ku­la­kaus­kas. Ne­ti­kė­tu­mų bus ma­žai

2014-ie­ji bus po­li­tiš­kai sta­bi­lūs me­tai. To­kius šiuos me­tus ža­da po­li­to­lo­gai. Jų nuo­mo­ne, pre­zi­den­ to rin­ki­mai bus be­ne vie­nin­te­lis iš­ skir­ti­nas įvy­kis Lie­tu­vos po­li­ti­ko­ je. Be to, jis nu­lems, koks bus ki­tas po­li­ti­nis se­zo­nas. Jei D.Gry­baus­kai­tė nu­spręs kan­ di­da­tuo­ti, lau­kia vie­na iš dvie­jų ga­li­my­bių: ar­ba pa­ma­ty­si­me ki­tą po­li­ti­nio val­dy­mo sti­lių, ar­ba bus tę­sia­mas da­bar­ti­nis. „Na, dau­giau kaip ir ne­ma­tau to­kių ryš­kes­nių įvy­kių. Ne­ma­nau, kad, sa­ky­ki­me, po pre­zi­den­to rin­ ki­mų bū­tų ko­kių nors es­mi­nių po­ ky­čių for­muo­jant Vy­riau­sy­bę. Na, to­dėl ne­drįs­čiau pro­gno­zuo­ ti ko nors ryš­kes­nio“, – kons­ta­ta­ vo L.Bie­li­nis. Pa­na­šios po­zi­ci­jos lai­kė­si ir A.Ku­la­kaus­kas: nors per rin­ki­mus vi­sa­da ban­do­ma siū­ly­ti įvai­rių re­ for­mų, sie­kiant pa­trauk­ti rin­kė­jų

dė­me­sį, rim­tų per­mai­nų ar ne­sta­ bi­lu­mo dėl Lie­tu­vos po­li­ti­kų veiks­ mų ne­tu­rė­tų bū­ti. Jis tei­gė, kad ga­li pa­si­tai­ky­ti įvai­rių po­li­ti­nių skan­da­ lų, bet tai ver­ti­no la­biau kaip vie­šas kal­bas, ku­rios su­kels pi­lie­čių reak­ ci­ją ir dis­ku­si­jų ži­niask­lai­do­je, o ne pa­ska­tins rim­tas per­mai­nas. Pa­si­keis­ti, A.Ku­la­kaus­ko nuo­ mo­ne, ne­tu­rė­tų ir san­ty­kiai su Ru­ si­ja. Ir tai ga­lio­ja ne tik Lie­tu­vai, bet ir vi­soms Bal­ti­jos vals­ty­bėms. Tai le­mia, kad pa­ti Lie­tu­va tu­ri ma­ žai įta­kos šiems san­ty­kiams.

Lau­ras Bie­li­nis:

Nep­rog­no­zuo­čiau per­ga­lės, pro­gno­zuo­ čiau ga­na su­dė­tin­ gą ko­vą, ir re­zul­ta­tas man neaiš­kus.

„Ko ge­ro, si­tua­ci­ja pri­klau­so ne nuo dvi­ša­lių Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kių, o nuo ES (kiek ES elg­ sis vie­nin­gai) ir Ru­si­jos. Čia Lie­ tu­va kaip ir ES da­lis ir jos si­tua­ ci­ja ar­ba blo­gės, ar­ba ge­rės. To­dėl Lie­tu­vai tik­rą­ja to žo­džio pra­sme rei­kia dau­giau dirb­ti to­je są­jun­go­ je, ku­riai ji pri­klau­so“, – ne­su­ta­ri­ mus tarp ša­lių api­bend­ri­no A.Ku­ la­kaus­kas. Dar vie­na te­ma, ku­ri šiais me­ tais tu­rė­tų su­kel­ti ne­ma­žai dis­ku­ si­jų, – Vi­sa­gi­no ato­mi­nė elekt­ri­nė. L.Bie­li­nis pro­gno­za­vo, kad 2014ai­siais tu­rė­tų bū­ti priim­tas ir svar­ bus spren­di­mas, gal­būt net pra­dė­ti rea­lūs dar­bai.


8

antradienis, gruodžio 31, 2013

užribis Su­de­gė au­to­mo­bi­lis

Ap­vo­gė bu­tą

Var­gas dėl te­le­fo­nų

Sek­ma­die­nio nak­tį Jo­kū­ba­vo k., Klai­pė­dos g. su­de­gė vil­ki­kas „Mer­ce­des Benz“. Gais­ras pa­ste­ bė­tas po 1 val., kai at­vy­ko ug­nia­ ge­siai, ma­ši­na de­gė at­vi­ra lieps­ na. Gais­ro me­tu su­de­gė au­to­mo­ bi­lio ka­bi­na, iš­du­žo stik­lai, iš­de­ gė va­rik­lio sky­rius, nu­de­gė ten­ tas, ap­de­gė elekt­ros mon­ta­vi­mo įran­ga. Gais­to prie­žas­tis ti­ria­ma.

Pir­ma­die­nį apie 5 val. ry­ to į nuo­mo­ja­mą bu­tą Ram­by­ no g. 7-aja­me na­me grį­žęs 39 m. vy­ras ra­do at­ra­kin­tas du­ ris ir pa­si­ge­do ver­ty­bių. Din­ go 2 tūkst. li­tų, 300 eu­rų, 300 Švei­ca­ri­jos fran­kų, 5 la­tai bei auk­si­niai dir­bi­niai. Nu­ken­tė­ju­ sy­sis pa­reiš­kė, kad jam pa­da­ ry­ta be­maž 5 tūkst. li­tų ža­la.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si Jo­niš­kės g. gy­ve­nan­ti 61 m. mo­te­ris ir pa­ si­skun­dė, kad po 31 m. kai­ my­nės ap­si­lan­ky­mo ji pa­si­ge­ do dvie­jų te­le­fo­nų, ku­rie ver­ti 360 li­tų. 25 m. vai­ki­nas pir­ma­ die­nio nak­tį grį­žęs na­mo pa­ ste­bė­jo, kai mai­še­ly­je, ku­ria­me ne­šė­si sa­vo daik­tus, ne­bė­ra te­le­fo­no. Jo ver­tė – 485 li­tai.

Pro­ku­ro­ro ne­veik­lu­mą ty­rė šiau­lie­čiai Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) Šiau­lių val­dy­bos pa­rei­gū­nai bai­ gė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl tar­ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo, ku­ria­me įta­ri­ mai pa­reikš­ti bu­vu­siam pro­ku­ro­ rui I.V., dir­bu­siam Kre­tin­gos pro­ ku­ra­tū­ro­je.

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­ lys 2012 m. spa­lio mė­ne­sį I.V. at­ lei­do iš pa­rei­gų už pro­ku­ro­ro var­do pa­že­mi­ni­mą, o iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas, sie­kiant ob­jek­ty­vu­mo ir ne­ ša­liš­ku­mo, bu­vo pa­ves­tas at­lik­ti STT Šiau­lių val­dy­bai. Kaip tei­gia­ma ofi­cia­lia­me pra­ ne­ši­me, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­ tu nu­sta­ty­ta, kad I.V. neat­li­ko sa­ vo pa­rei­gų, tai yra or­ga­ni­zuo­da­mas iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­go­se at­lie­ ka­mus iki­teis­mi­nius ty­ri­mus ir juos kont­ro­liuo­da­mas 119-oje ty­ri­mų lai­ku ne­priė­mė rei­ka­lin­gų pro­ce­ si­nių spren­di­mų. Kai ku­riuos iki­teis­mi­nius ty­ri­ mus pro­ku­ro­ras nu­trau­kė neat­li­kęs bū­ti­nų pro­ce­so veiks­mų, pa­žeis­da­ mas įsta­ty­mo nu­sta­ty­tus ter­mi­nus, jų neat­nau­ji­nęs, ki­tus vil­ki­no, ne­ vyk­dė iki­teis­mi­nio ty­ri­mo at­li­ki­mo

pro­ku­ro­ro kont­ro­lės, ne­priė­mė ga­ lu­ti­nių spren­di­mų. Pa­sak kal­ti­na­mo­sios iš­va­dos, to­ kiais veiks­mais I.V. šiurkš­čiai pa­ žei­dė duo­tą pro­ku­ro­ro prie­sai­ką, su­men­ki­no pro­ku­ra­tū­ros, kaip tei­ sė­tu­mą ir tei­sin­gu­mą už­tik­ri­nan­ čios tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, au­to­ ri­te­tą vi­suo­me­nė­je. Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­ rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pro­ku­ro­ ras kal­ti­na­mą­jį ak­tą kar­tu su by­los me­džia­ga per­da­vė Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mui. Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ rai da­bar va­do­vau­jan­tis Vy­tau­tas Jur­ke­vi­čius tei­gė, kad į STT ne­ma­ lo­nę pa­te­kęs pro­ku­ro­ras ne­pa­da­ rė nie­ko, ką bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti sa­va­nau­diš­kais ar ty­či­niais veiks­ mais. Ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas tuo me­tu, kai Kre­tin­gos pro­ku­ra­tū­ro­je la­bai trū­ko dar­buo­to­jų. Ne­se­niai iš dar­bo išė­ju­sio pro­ku­ro­ro by­los bu­ vo iš­skirs­ty­tos, tad li­ku­siems dar­bo pri­si­dė­jo dar dau­giau. Be­lie­ka lauk­ti, kaip to­kius kal­ti­ ni­mus įver­tins teis­mas. „Klai­pė­dos“ inf.

Per Nau­juo­sius – gau­ses­nės pa­jė­gos Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Nau­jų­jų me­tų nak­tį su­stip­rin­tos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­jė­gos ser­gės klai­pė­die­čių bei mies­to sve­čių sau­ gu­mą, rū­pin­sis vie­šą­ja tvar­ka.

Įp­ras­ta, jog per šven­tes fik­suo­ja­ ma kur kas dau­giau si­tua­ci­jų, kai neap­siei­na­ma be po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nų pa­gal­bos. Už­fik­suo­ja­ma ne tik nuo al­ko­ho­ lio ap­svai­gu­sių žmo­nių iš­puo­lių, bet ir at­ve­jų, kai ma­si­niuo­se ren­ gi­niuo­se pa­si­klys­ta­ma, su­žei­džia­ ma, api­plė­šia­ma, nio­ko­ja­mas pri­ va­tus pi­lie­čių tur­tas. Šiais me­tais bu­vo nu­spręs­ta, jog Klai­pė­do­je, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, su­tin­kant Nau­juo­sius me­tus dirbs gau­ses­nės pa­rei­gū­nų pa­jė­gos. Klai­pė­dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos biu­

ro vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Al­vy­das Sa­vic­kas pa­tvir­ti­no, jog pa­rei­gū­nų pa­jė­gos bus itin su­stip­rin­tos. „Pa­rei­gū­nai dau­giau­sia pa­tru­ liuos Teat­ro aikš­tė­je ir gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­luo­se, kur yra pa­sta­ty­ tos eg­lu­tės“, – sa­kė A.Sa­vic­kas. Įp­ras­tai nak­ti­mis pa­tru­liuo­ja du eki­pa­žai. Šven­ti­nę nak­tį dirbs ke­ tu­ri. Ūžian­tį mies­to cent­rą pri­žiū­ rės de­šimt pa­rei­gū­nų, o gy­ve­na­ mų­jų na­mų kvar­ta­lus ste­bės še­ši. Po­li­ci­nin­kai ra­gi­no ir gy­ven­to­jus bū­ti at­sa­kin­gus. Jei su­tik­ti Nau­jų­ jų me­tų iš­vyks­ta­ma iš mies­to, rei­ kia įsi­ti­kin­ti na­mų sau­gu­mu, ne­ pa­ti­ki­miems žmo­nėms ne­skelb­ti sa­vo pla­nų. Taip pat ne­re­ko­men­duo­ja­ma il­ ges­niam lai­kui na­muo­se pa­lik­ti vie­nų vai­kų. Ma­si­niuo­se su­si­bū­ri­muo­se rei­kia sau­go­ti ne tik sa­vo tur­tą, bet ir ar­ ti­muo­sius, ypač – vai­kus.

Po me­tų nuo itin žiau­raus nu­si­kal­ti­ mo mo­ti­nos žu­di­ kas va­kar su­lau­kė at­pil­do – klai­pė­die­ tis Arū­nas Bra­zas Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mo nu­teis­ tas ka­lė­ti 15 me­tų. „„At­pil­das: A.Bra­zas ne vie­nus me­tus smur­ta­vo prieš se­nu­tę mo­ti­ną,

kol ga­liau­siai ją itin žiau­riai nu­žu­dė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr

Žu­di­kas kal­tės ne­pri­pa­ži­no Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pak­laus­tas, ar su­pra­to nuo­spren­ dį, 50-me­tis vy­ras pa­pur­tė gal­ vą, ti­kin­da­mas, kad jam spren­ di­mas neaiš­kus. Net ir pri­rem­tas aki­vaiz­džių įro­dy­mų jis ne­pri­pa­ži­ no kal­tės. Sun­kiai vaikš­čio­ju­sią sa­vo mo­ti­ ną Jad­vy­gą Bra­zie­nę sū­nus nu­žu­ dė per­nai gruo­džio pa­bai­go­je. Tei­ si­nin­kai jo veiks­mus pa­va­di­no itin žiau­riais, nu­kreip­tais prieš be­jė­gį šei­mos na­rį. Iš­si­tuo­kęs vy­ras gy­ve­no su se­nu­ te mo­ti­na, gir­ta­vo, ne­siė­mė dar­bo, ne­pa­dė­jo jai iš­lai­ky­ti būs­to. Su­lau­ kęs ma­mos prie­kaiš­tų vy­ras daž­nai skriaus­da­vo ma­mą.

Prieš tre­jus me­tus iki tra­ge­di­ja pa­si­bai­gu­sių įvy­kių A.Bra­zas vos ne­pas­mau­gė mo­ti­nos. Ta­da se­nu­tė pra­šė iš­kel­ti sū­nui by­lą, ta­čiau po ke­lių die­nų at­lei­do jam už skriau­dą ir pa­reiš­ki­mą iš po­li­ci­jos at­siė­mė. Apie sū­naus smur­tą prieš mo­ti­ną ži­no­jo kai­my­nai. Ne kar­tą mo­te­ris kvie­tė po­li­ci­ją, ta­čiau, kaip ir dau­ ge­lis ar­ti­mų­jų smur­tą pa­ti­rian­čių au­kų, po ke­lių die­nų at­leis­da­vo. Per­nai gruo­džio 28-ąją vis­kas bu­vo taip pat, kaip įpras­ta. Po ma­ mos prie­kaiš­tų gir­tas sū­nus ėmė­ si auk­lė­ti se­nu­tę mo­ti­ną. Tai bu­vo pa­sku­ti­nis kar­tas. Ki­tą die­ną A.Bra­zas bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu pra­ne­šė ra­dęs na­ muo­se ne­gy­vą mo­ti­ną. Vin­gio gat­ vė­je, bu­te, kur gy­ve­no Bra­zai, pa­rei­

gū­nai iš­kart pa­ste­bė­jo, kad mo­te­ris bu­vo nu­žu­dy­ta. Apie tai by­lo­jo krau­ ju su­tep­tos grin­dys, du­rys, sie­nos. Mi­ru­si se­no­lė gu­lė­jo lo­vo­je, bet jos kū­nas by­lo­jo apie siau­bin­gą smur­tą ir sun­kiai pa­ke­lia­mas kan­čias, pa­ tir­tas pa­sku­ti­nė­mis gy­ve­ni­mo va­ lan­do­mis. Mo­te­riai bu­vo su­lau­žy­ti vei­do kau­lai, nu­plėš­ta au­sis, iš­rau­ ti kuokš­tai plau­kų, su­lau­žy­ti šon­ kau­liai. Eks­per­tai nu­sta­tė, kad vien į gal­vą bu­ku kie­tu daik­tu jai bu­vo smog­ta ne ma­žiau kaip 15 kar­tų. Ne­pai­sy­da­mas tie­sio­gi­nių įro­dy­ mų A.Bra­zas tvir­ti­no mo­ti­nos ne­ mu­šęs, ji pa­ti esą ke­lis kar­tus nu­ griu­vu­si nuo ta­bu­re­tės, nes li­po kaž­ko pa­siim­ti iš ant­re­so­lių. Be to, esą griu­vu­si ant ce­men­ti­nių laip­tų, kai ėjo pa­tik­rin­ti pa­što dė­žu­tės.

Plė­ši­kai gro­bia mo­te­rų ran­ki­nes Dai­va Ja­naus­kai­tė Sek­ma­die­nį va­ka­re Tai­kos pro­ spek­to pra­džio­je, kaip spė­ja­ma, tie pa­tys plė­ši­kai ati­mi­nė­jo mo­te­ rų ran­ki­nes.

Pir­mo­ji nu­ken­tė­ju­sio­ji bu­vo api­ plėš­ta Tai­kos pro­spek­te prie 12A na­mo. Kaž­koks vai­ki­nas pri­bė­go prie 60-me­tės mo­ters, stvė­rė jos ran­ki­nę, smar­kiai pa­trau­kė ir nu­ bė­go su gro­biu ran­ko­se. Klai­pė­

die­tė pra­ra­do aki­nius, do­ku­men­ tus, ban­ko kor­te­les bei 20 li­tų. Po po­ros va­lan­dų vi­sai ne­to­li tos vie­tos – Sau­sio 15-osios gat­vė­je to­ kiu pat bū­du du vai­ki­nai iš 26 me­tų mer­gi­nos atė­mė ran­ki­nę. Ji pra­ras­ tus daik­tus įver­ti­no 200 li­tų. Nu­si­kal­ti­mus ti­rian­tys 1-ojo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai siau­ ri­na įta­ria­mų­jų ra­tą ir ti­ki­si, kad ne­tru­kus iš­siaiš­kins kal­ti­nin­ką. Šeš­ta­die­nį apie 18.30 val. prie Tai­kos pro­spek­to 68 na­mo ke­li

vai­ki­nai už­puo­lė 46 me­tų mo­te­ rį. Jie su­mu­šė au­ką ir atė­mė ran­ ki­nę. Mo­te­ris vė­liau pri­si­mi­nė, kad už­puo­li­kai bu­vo tam­saus gy­mio ir jai pri­mi­nė ro­mus. Pra­ras­tus daik­tus nu­ken­tė­ju­sio­ ji įver­ti­no 200 li­tų. Pa­rei­gū­nų pa­ta­ri­mai vė­lai ne­ vaikš­čio­ti šį kar­tą bu­vo ne­veiks­ min­gi – vi­sos mo­te­rys bu­vo api­ plėš­tos to­kiu me­tu, kai gat­vė­se bū­na dar daug praei­vių.

Nau­juo­sius metus su­tiks už gro­tų Dai­va Ja­naus­kai­tė Kū­čių nak­tį Klai­pė­do­je įvyk­dy­tos žmog­žu­dys­tės kal­ti­nin­kas Nau­juo­ sius me­tus su­tiks areš­ti­nė­je. Pa­rei­ gū­nai šiur­pų nu­si­kal­ti­mą iš­siaiš­ki­ no per ke­lias die­nas.

Gruo­džio 24-ąją Su­lu­pės gat­vės 11A bu­vu­sio bend­ra­bu­čio laip­ti­nė­

je žmo­nės ra­do ne­gy­vą vy­rą. Žmo­ gus bu­vo su­muš­tas ir vi­sai ne­se­ niai mi­ręs. Kai paaiš­kė­jo tik­ro­ji jo mir­ties prie­žas­tis, pa­rei­gū­nai ėmė­ si dar­bo. 30-me­tis Jo­nas L. iš­va­ ka­rė­se lan­kė­si pra­stos re­pu­ta­ci­jos na­me, lan­dy­ne pa­vers­ta­me kam­ ba­ry­je, kur gir­ta­vo. Iš už­sie­nio grį­žęs Ole­gas S. ėmė­si auk­lė­ti Jo­ną L., nes šis vi­sai ne­se­

niai sa­vo su­gy­ven­ti­nės vei­dą bu­vo iš­mar­gi­nęs mė­ly­nė­mis. Auk­lė­jo kumš­čiais. Smū­gių bū­ ta stip­rių, nes lan­dy­nė­je pa­rei­gū­ nai ra­do au­kos krau­jo. Pa­na­šu, kad iš kam­ba­rio au­ka išė­jo sa­vo­mis ko­ jo­mis, ta­čiau su­ge­bė­jo nuei­ti tik iki laip­ti­nės, kur nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­ mų mi­rė. Įta­ria­ma­sis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.


9

antradienis, gruodžio 31, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

sveikata

Uos­ta­mies­čio me­di­ci­nai – ra­mūs me­tai 2013-ie­ji Klai­pė­dos me­di­ci­nos gy­ve­ni­me di­des­niais skan­da­lais ne­pa­si­žy­mė­jo. Uos­ ta­mies­čio gy­dy­mo įstai­gų va­do­vais li­ko tie pa­tys as­me­nys, o di­džiau­sio re­zo­nan­ so su­lau­kė no­ri­mas op­ti­mi­zuo­ti neu­ro­chi­ rur­gi­nių pa­slau­gų tei­ki­mas uos­ta­mies­ty­ je bei Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ re vai­kams skir­ta­me van­dens pro­ce­dū­ rų komp­lek­se dras­tiš­kai šok­te­lė­ju­sios pa­ slau­gų kai­nos. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

go­ni­nei – Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė, o Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rui – Lo­re­ta Venc­kie­nė.

Pos­tai – se­niems va­do­vams

2013 m. pa­va­sa­rio pa­bai­go­je pra­si­ dė­ję kon­kur­sai vy­riau­sių­jų gy­dy­ to­jų vie­toms užim­ti di­des­nių per­ mai­nų neat­ne­šė. Pa­gal įsi­ga­lio­ju­sią Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­ mo nuo­sta­tą, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų va­do­vai, ku­rie šias pa­rei­gas ėjo il­giau nei 10 me­tų, nuo šių me­tų lie­pos 1 d. tu­rė­jo bū­ti at­leis­ti. 2013 m. lie­pos 1 d. uos­ta­mies­čio ir Pa­lan­gos gy­dy­mo įstai­go­se su iš­rink­tais li­go­ni­nių va­do­vais bu­vo pa­si­ra­šy­tos nau­jos dar­bo su­tar­tys. Kon­kur­sai dėl gy­dy­mo įstai­ gų va­do­vų po­stų, ku­rių stei­gė­ja yra Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ ja, vy­ko ke­tu­rio­se pa­jū­rio me­di­ci­ nos įstai­go­se: Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų, Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos, Pa­lan­ gos rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nė­se ir Pa­ lan­gos vai­kų rea­bi­li­ta­ci­jos sa­na­to­ ri­jo­je „Pa­lan­gos gin­ta­ras“. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je nu­ga­lė­jo vie­nin­te­lis į va­do­vo vie­tą pre­ten­da­vęs Jo­nas Są­ly­ga. Pa­lan­gos rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nė­je kon­kur­se vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­rei­ goms da­ly­va­vo ke­tu­ri pre­ten­den­tai, o lai­mė­jo il­ga­me­tis įstai­gos di­rek­to­ rius gy­dy­to­jas Vir­gi­ni­jus Bis­kys. Or­ga­ni­zuo­tas kon­kur­sas ne­bu­ vo sėk­min­gas 23 me­tus vai­kų rea­ bi­li­ta­ci­jos sa­na­to­ri­jo­je „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ dir­bu­siam Zig­man­tui Pau­laus­kui. „Pa­lan­gos gin­ta­rui“ va­do­vau­ti iš­rink­tas vil­nie­tis gy­dy­ to­jas Kęs­tu­tis Spei­čys. Kon­kur­są į Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­ dos li­go­ni­nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo vie­tą lai­mė­jo da­bar­ti­nis va­do­vas Ro­mal­das Sa­ka­laus­kas, nu­run­gęs vie­nin­te­lį kon­ku­ren­tą K.Spei­čį. Su­tar­tys lie­pą bu­vo pra­tęs­tos ir su kon­kur­sus lai­mė­ju­siais tri­ jų Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­val­džių li­go­ni­nių vy­riau­siai­siais gy­dy­to­jais. Jais li­ko bu­vę įstai­gų va­do­vai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nei li­go­ni­nei pen­ke­rius me­tus vėl va­ do­vaus Vin­sas Ja­nu­šo­nis, Vai­kų li­

A.Bumb­lys – at­leis­tas

Me­tų pra­džio­je ki­lęs triukš­mas dėl skurs­tan­čio Klai­pė­dos pri­klau­so­ my­bės li­gų cent­ro ga­liau­siai tu­rė­ tų at­neš­ti tei­gia­mų po­ky­čių. Sa­vi­ val­dy­bės val­do­ma įstai­ga nuo ki­tų me­tų tu­rė­tų pe­rei­ti vals­ty­bės nuo­ sa­vy­bėn. Bir­že­lio mė­ne­sio pra­džio­je Lie­tu­ vos chi­rur­gų aso­cia­ci­ja, vie­ni­jan­ti apie pu­sę tūks­tan­čio ša­lies chi­rur­ gų, tre­jų me­tų ka­den­ci­jai iš­rin­ko nau­ją pre­zi­den­tą. Juo ta­po Va­ka­rų

Be­ne di­džiau­siu skan­da­lu 2013 m. ta­po Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ ros cent­re vai­kams skir­ta­me van­dens pro­ce­dū­rų komp­ lek­se dras­tiš­kai šok­te­lė­ju­sios pa­ slau­gų kai­nos. Lie­tu­vo­je ge­rai ži­no­mas chi­rur­gas, bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras pro­f. Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas. Aso­cia­ci­jos vai­ras Va­ka­rų Lie­tu­vos me­di­kams pa­ti­kė­tas pir­mą kar­tą. Spa­lio vi­du­ry­je 10 me­tų Klai­pė­ dos te­ri­to­ri­nei li­go­nių ka­sai (TLK) va­do­va­vęs Alf­ri­das Bumb­lys li­ko be dar­bo. Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­ sos (VLK) va­do­vy­bė priė­mė spren­ di­mą at­leis­ti iš pa­rei­gų A.Bumb­lį, esą pa­da­riu­sį šiurkš­tų tar­ny­bi­nį nu­si­žen­gi­mą. Sal­mo­ne­lio­zės pro­trū­kis

Di­de­lio at­gar­sio vi­suo­me­nė­je su­ si­lau­kė Klai­pė­dos lop­še­ly­je-dar­ že­ly­je „Pu­t i­n ė­l is“ už­f ik­s uo­tas sal­mo­ne­lio­zės pro­ trū­kis.

10

„„Stabilumas: 2013 m. pa­va­sa­rio pa­bai­go­je pra­si­dė­ję kon­kur­sai vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­rei­goms ei­ti di­des­nių

per­mai­nų neat­ne­šė. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.


10

antradienis, gruodžio 31, 2013

rubrika sveikata

Uos­ta­mies­čio me­di­ci­nai – ra­mūs me­tai Nus­ta­ty­ta, kad ge­gu­ 9 žės mė­ne­sį įstai­go­je 38 as­me­nų – 28 vai­kų ir 10 dar­buo­

to­jų – su­si­rgi­mų prie­žas­tis bu­vo lop­še­lio-dar­že­lio mais­to pa­ruo­ši­ mo sky­riu­je pa­ga­min­tas sal­mo­ne­ lė­mis už­terš­tas mais­tas. Sal­mo­ne­lės bu­vo nu­sta­ty­tos viš­ tų kiau­ši­nių, kiau­lės men­tės ir ki­ bi­ro, ku­ria­me bu­vo lai­ko­ma om­le­ to ma­sė, mė­gi­niuo­se. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai neei­li­nio pa­tik­ri­ni­mo me­tu įstai­ go­je nu­sta­tė ne­ma­žai mais­to sau­ gos ir hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų pa­žei­ di­mų. Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba už Mais­to įsta­ ty­mo pa­žei­di­mus Klai­pė­dos lop­ še­liui-dar­že­liui „Pu­ti­nė­lis“ sky­rė 12 tūkst. li­tų bau­dą.

Su­maiš­tis dėl ba­sei­no kai­nų

Be­ne di­džiau­siu skan­da­lu 2013 m. ta­po Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­re vai­kams skir­ta­me van­dens pro­ce­dū­rų komp­lek­se dras­tiš­kai šok­te­lė­ju­sios pa­slau­gų kai­nos. Šo­ ki­ruo­ti vai­kus į ba­sei­ną ve­dę tė­vai pik­ti­no­si nau­jais įkai­niais ir su­ren­ gė pro­tes­to ak­ci­ją. Is­to­ri­ja pra­si­dė­jo lie­pos 2 d., kai Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ ros cent­ro va­do­vė Lo­re­ta Venc­kie­ nė pa­si­ra­šė įsa­ky­mą „Dėl kai ku­rių mo­ka­mų pa­slau­gų kai­nų pa­kei­ti­ mo, nau­jų mo­ka­mų pa­slau­gų tei­ ki­mo ir jų kai­nų pa­tvir­ti­ni­mo“. Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro at­sto­vų tei­gi­mu, vai­kams skir­tų van­dens pro­ce­dū­rų komp­ lek­so pa­slau­gų kai­nos nuo lie­pos 8 d. išau­go, nes įstai­go­je pa­si­kei­tė ba­sei­nų van­dens kei­ti­mo tvar­ka, o stip­riai pa­di­dė­ju­sios są­skai­tos ver­ tė dirb­ti nuo­sto­lin­gai. Cent­ro at­sto­vai pri­mi­nė, kad se­ niau van­duo ba­sei­nuo­se bū­da­vo kei­ čia­mas kar­tą per die­ną, ta­čiau pa­ va­sa­rį Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tams pa­tik­ri­nus įstai­gos vyk­do­mą veik­lą ir ra­dus pa­žei­di­mų, van­de­nį pra­dė­ta keis­ti po kiek­vie­nos pro­ce­dū­ros. Dėl šios prie­žas­ties pa­ slau­gų įkai­niai bu­vo pa­di­din­ti. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, ge­riau­sias šios pro­ble­mos spren­di­mo bū­das – su­mon­tuo­ti spe­cia­lius va­ly­mo įren­gi­nius. Pa­gal­ba ap­skri­ty­je – iš vie­no cent­ro

Spa­lio mė­ne­sį uos­ta­mies­ty­je pri­ sta­ty­ta Cent­ra­li­zuo­ta bu­dė­to­jų tar­ny­ba, ku­ri koor­di­nuos grei­tų­

jų me­di­ci­nos eki­pa­žų dar­bą vi­so­je Klai­pė­dos ap­skri­ty­je. Nuo šios da­ tos į vi­sos ap­skri­ties pa­gal­bos pra­ šan­čių­jų skam­bu­čius yra at­si­lie­ pia­ma tik uos­ta­mies­ty­je. Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos per­tvar­ka Lie­tu­vo­je pra­dė­ta va­ do­vau­jan­tis bu­vu­sio svei­ka­tos mi­ nist­ro Rai­mon­do Šu­kio įsa­ky­mu. Nu­ma­ty­ta, kad iki lapk­ri­čio 1 d. kiek­vie­no­je ap­skri­ty­je, ku­rių ša­ ly­je yra 10, pri­va­lo lik­ti tik po vie­ ną cent­ra­li­zuo­tą dis­pe­če­ri­nę. To­kia įkur­ta ir Klai­pė­do­je. Tri­j uo­se tar­ny­b os po­s tuo­se įsteig­ta 15 pa­rei­gy­bių. Įran­ga, at­ ly­gi­ni­mų fon­das ir pro­gra­mi­nės įran­gos iš­lai­ky­mas me­tams kai­na­ vo apie 1,2 mln. li­tų. Vė­liau al­goms ir tech­ni­kos prie­žiū­rai kas­met rei­ kės apie 900 tūkst. li­tų. Ši sis­te­ma lei­džia grei­čiau nu­ vyk­ti pas pa­cien­tą, kai šis šau­kia­ si pa­gal­bos. Kaip ir anks­čiau, no­ rint iš­si­kvies­ti grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą, ga­li­ma skam­bin­ti ne tik spe­cia­liai­siais te­le­fo­no nu­me­riais 03, 103, 033, bet ir bend­ruo­ju pa­ gal­bos te­le­fo­nu 112. Cent­ra­li­zuos neu­ro­chi­rur­gi­ją?

Šiais me­tais ne­ma­žai dis­ku­si­jų Klai­pė­do­je su­kė­lė ir Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) ko­le­gi­ jos svars­ty­tas siū­ly­mas 2014–2020 m. op­ti­mi­zuo­ti neu­ro­chi­rur­gi­nių pa­slau­gų tei­ki­mą. No­ri­ma sku­bią nea­ti­dė­lio­ti­ną pa­gal­bą teik­ti pen­ kiuo­se di­džiau­siuo­se ša­lies mies­ tuo­se, o su­dė­tin­gą spe­cia­li­zuo­ tą pa­gal­bą su­telk­ti tik Vil­niaus ir Kau­no neu­ro­chi­rur­gi­jos kli­ni­ko­se. Uos­ta­mies­čio me­di­kų ir su me­ di­ci­na su­si­ju­sių as­me­nų po­žiū­ ris šiuo klau­si­mu iš­si­sky­rė. Vie­ni ti­ki­na, kad nau­ja sis­te­ma Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no gy­ven­to­jams bū­ tų ža­lin­ga: žmo­nės sku­bios pa­gal­ bos tu­rė­tų ieš­ko­ti ne sa­vo mies­te, o už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų, taip ri­zi­ kuo­da­mi gy­vy­bė­mis. Be to, me­di­ kai įta­ria, kad Kau­no bei Vil­niaus neu­ro­chi­rur­gai gal­būt no­ri už­si­tik­ rin­ti dar­bo krū­vį, mat itin su­stip­ rė­jus neu­ro­chi­rur­gi­jai uos­ta­mies­ ty­je pa­cien­tai ne­be­va­žiuo­ja gy­dy­tis į di­džiuo­sius mies­tus. Ki­tų tei­gi­mu, Klai­pė­do­je tei­kia­ mos neu­ro­chi­rur­gi­nės pa­slau­gos net ke­tu­rio­se li­go­ni­nė­se nė­ra op­ti­ mi­zuo­tos. Opo­nen­tai įsi­ti­ki­nę, kad ge­riau tu­rė­ti vie­ną, bet la­bai stip­rų in­sul­to cent­rą Klai­pė­do­je nei ke­lis iš­bars­ty­tus sky­rius.

„„Įs­pė­ji­mas: di­džiau­sia šven­čių me­tu žmo­nes ka­muo­jan­ti pro­ble­ma – sai­ko ne­jau­ti­mas. 

Šven­čių pa­vo­jus: per­si­val Per­si­val­gy­mas ne tik su­ke­lia ne­ma­lo­nių po­jū­čių vir­ti­nę, bet ir yra ža­lin­gas žmo­ gaus svei­ka­tai. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, per­si­ val­gius ap­krau­na­mas mū­sų or­ga­niz­mas: skran­dis iš­ski­ria dau­giau fer­men­tų ir dir­ ba ak­ty­viau. Iš pe­ties pa­dir­bė­ti ten­ka ir ka­ sai, ke­pe­nims bei tul­žiai. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai įspė­ jo, kad dėl per­si­val­gy­mo at­si­ra­dę svei­ka­tos su­tri­ki­mai ga­li su­ga­din­ ti šven­ti­nę nuo­tai­ką. Anot jų, di­ džiau­sia pro­ble­ma – sai­ko ne­jau­ ti­mas. „Blo­gai su­kram­ty­tas mais­tas, o ypač jei val­go­ma be sai­ko, yra sun­ kiai virš­ki­na­mas. To­kiu at­ve­ju ga­li su­trik­ti skran­džio veik­la, at­si­ras­ti rė­muo – tai yra skran­džio mo­to­ri­ kos su­tri­ki­mas, pa­si­reiš­kian­tis die­ gi­mo jaus­mu vir­šu­ti­nė­je pil­vo da­ ly­je“, – tei­gė įstai­gos dar­buo­to­jai.

Blo­gai su­kram­ty­tas mais­tas, o ypač jei val­go­ma be sai­ko, yra sun­kiai virš­ki­ na­mas.

go­mis. Rie­bus mais­tas – sun­kiai virš­ki­na­mas, ga­li paū­mė­ti virš­ki­ na­mo­jo trak­to li­gos. Drus­ka – di­di­ na krau­jos­pū­dį, to­dėl ga­li pa­blo­gė­ ti svei­ka­ta, o tai su­ga­din­tų Nau­jų­jų me­tų šven­tę“, – sa­kė spe­cia­lis­tai. Anot jų, rei­kė­tų sai­kin­gai var­to­ti ir ne­mai­šy­ti skir­tin­gų rū­šių al­ko­ho­ li­nių gė­ri­mų. Trum­pa­lai­kis al­ko­ho­ lio po­vei­kis pa­si­reiš­kia su­lė­tė­ju­sia reak­ci­ja, su­tri­ku­sia koor­di­na­ci­ja, pa­blo­gė­ju­siu re­gė­ji­mu, to­dėl ga­li­ mos skau­džios trau­mos, ku­rios ga­li su­ga­din­ti šven­ti­nę nuo­tai­ką. Be­je, rū­ky­mas di­di­na „blo­go­jo“ cho­les­te­ro­lio kon­cent­ra­ci­ją krau­jy­ je. Jei­gu nuo­la­tos val­go­ma rie­biai, o val­gan­ty­sis rū­ko – pa­di­dė­ja šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ti­ki­my­bė.

Jei per­si­val­gė­te

„„Nau­jo­vė: spa­lio mė­ne­sį uos­ta­mies­ty­je pri­sta­ty­ta Cent­ra­li­zuo­ta bu­dė­

to­jų tar­ny­ba, ku­ri koor­di­nuos grei­tų­jų me­di­ci­nos eki­pa­žų dar­bą vi­so­je Klai­pė­dos ap­skri­ty­je.  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ry­tą prieš val­g į iš­ger­ki­te stik­li­nę vi­rin­ to van­dens: tai at­gai­vi­na vei­do odą, re­ gu­liuo­ja vi­du­rius, iš­va­lo nuo per nak­t į su­si­kau­pu­sių tok­si­nų vi­daus or­ga­nus. „„Bu­ro­kė­liai. Už­kie­tė­jus vi­du­riams pa­de­da vir­ti bu­ro­kė­liai. Jų ląs­te­lie­na in­ten­sy­vi­na žar­ny­no veik­lą. „„Ba­na­nai. Die­to­lo­gai tei­gia, jei re­gu­ lia­riai per die­ną val­gy­si­te po 1 ba­na­ną, tai už­tik­rins ge­rą virš­ki­na­mo­jo trak­to dar­bą. Ba­na­nuo­se yra tirps­tan­čios ląs­ te­lie­nos, ku­ri pa­de­da iš­va­ly­ti žar­ny­

Išk­ro­va „„Išk­ro­vos die­no­mis ba­dau­ti ne­ga­

li­ma. „„Jų me­tu val­go­mas vie­nos rū­šies,

ne­rie­bus, ma­žai ka­lo­rin­gas mais­tas ir ge­ria­ma daug skys­čių. „„Per die­ną su­val­gy­ki­te iki 1 kg dar­

žo­vių, bet be ma­jo­ne­zo, alie­jaus ar už­pi­lų. Bū­ti­nai iš­ger­ki­te 2 l skys­čių. Ge­riau­siai tin­ka pa­pras­tas van­duo. „„Iš­ger­ki­te iki 2 l ke­fy­ro, ta­da pa­pil­

do­mai skys­čių ne­rei­kia. „„Gy­dy­to­jai pa­ta­ria ra­miai pa­gu­lė­ti

bent 3–4 val., kol mais­tas iš­ke­liaus iš skran­džio. „„Per­si­val­gę jo­kiu bū­du ne­pul­ki­

Jie pa­ta­rė mais­tą kram­ty­ti lė­tai, val­gy­ti ma­žes­nė­mis po­rci­jo­mis, tarp val­gių da­ry­ti per­trau­kė­les, jų me­tu at­si­kel­ti nuo sta­lo ir pa­ju­dė­ ti ar pa­vaikš­čio­ti. „Ver­tė­tų at­si­sa­ky­ti ir la­bai rie­ baus, sū­raus mais­to. Šio pa­ta­ri­mo rei­kė­tų lai­ky­tis vi­siems, o ypač as­ me­nims, ku­rie ser­ga virš­ki­na­mo­jo trak­to bei šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­

Na­tū­ra­lios prie­mo­nės

te spor­tuo­ti, nes tuo me­tu dau­giau krau­jo su­si­tel­kia žar­ny­ne, o ma­žiau ki­tuo­se or­ga­nuo­se. Ga­li įvyk­ti krau­ ja­gys­lių ir šir­dies sis­te­mos komp­li­ka­ ci­jų ar net mio­kar­do in­fark­tas, jei pa­ ten­ka­te į ri­zi­kos gru­pę. „„Ki­tos dvi die­nos te­gul tam­pa iš­kro­

vos die­no­mis.

„„Su­val­gy­ki­te iki 600

g lie­sos varš­kės ir iš­ger­ki­te 2 l skys­ čių.


11

antradienis, gruodžio 31, 2013

sveikata

Sal­dik­lis as­par­ta­mas pri­pa­žin­tas sau­giu Eu­ro­pos mais­to sau­gos tar­ny­bos (EF­SA) eks­per­tai, pa­kar­to­ti­nai iš­ty­rę sal­dik­lio as­par­ta­mo po­vei­kį žmo­gaus or­ga­niz­mui, pa­tvir­ ti­no, kad jį var­to­ti kaip cuk­raus pa­kai­ta­lą yra vi­siš­kai sau­gu. Die­nos as­par­ta­mo nor­ma – 40 mi­lig­ra­mų ki­log­ra­mui kū­no svo­ rio – ne­tu­ri jo­kios nei­gia­mos įta­kos žmo­gaus or­ga­niz­mui. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Svei­ka­tai ne­ken­kia

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

l­gy­mas

s ną, o ba­na­nuo­se esan­tis mag­nis ska­ti­ na ne­skaus­min­gą žar­ny­no au­di­nių su­ si­trau­ki­mą.

EF­SA eks­per­tai pa­nei­gė, kad as­ par­ta­mas ir jo ski­li­mo pro­duk­tai ga­li su­kel­ti ge­nų pa­ki­ti­mų ar vė­ žį. Įro­dy­ta, kad šis sal­dik­lis ne­pa­ žei­džia sme­ge­nų ar ner­vų sis­te­mos ir ne­pa­kei­čia vai­kų ir suau­gu­sių­jų pa­ži­ni­mo funk­ci­jų. Taip pat eks­per­tai nu­sta­tė, kad as­par­ta­mo ski­li­mo pro­duk­tai – fe­ni­la­la­ni­nas, me­ta­no­lis ir as­par­to rūgš­tis na­tū­ra­liai ap­tin­ka­mi įvai­ riuo­se mais­to pro­duk­tuo­se, pa­ vyz­džiui, me­ta­no­lio tu­ri vai­siai ir dar­žo­vės. Tarp­tau­ti­nių eks­per­tų nuo­mo­ ne, as­par­ta­mas yra pui­kaus sko­nio mais­to prie­das, tin­ka­mas vi­siems, ku­rie mėgs­ta val­gy­ti sal­džiai, bet su ma­žiau ka­lo­ri­jų. To­kie sal­dik­ liai kaip as­par­ta­mas pa­de­da žmo­ nėms ko­vo­ti su nu­tu­ki­mu ir re­gu­ liuo­ti svo­rį, jie tin­ka ser­gan­tiems dia­be­tu, ne­ken­kia dan­tims. As­ par­ta­mas yra be­ne la­biau­siai iš­ tir­tas mais­to prie­das – per 30 me­ tų jo sau­ga pa­tvir­tin­ta dau­giau nei 200 ty­ri­mų. Tik­ri­na­mi pa­kar­to­ti­nai

„„Ana­na­sai. Ana­na­suo­se yra 16 ver­

tin­gų ir žmo­gaus or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gų mik­roe­le­men­tų. Anan­suo­se esan­čios rūgš­tys veiks­min­gai iš or­ga­niz­mo pa­ša­ li­na šla­kus, ląs­te­les ap­va­lo nuo pro­duk­ tų at­lie­kų, at­si­ran­dan­čių dėl or­ga­niz­me vyks­tan­čios me­džia­gų apy­kai­tos. Ana­ na­suo­se yra bro­me­li­no en­zi­mo, žar­ny­ nui pa­de­dan­čio su­virš­kin­ti net ir pa­tį sun­kiau­sią mais­tą.

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) Mais­to sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Vil­ma Pu­ši­nai­tė in­for­ma­vo, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je vi­si mais­te nau­do­ja­mi mais­to prie­ dai yra tvir­ti­na­mi ir vė­liau per­žiū­ ri­mi pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką ir pro­ ce­dū­ras. Jos tei­gi­mu, konk­re­tūs mais­to prie­dai nuo­lat pa­kar­to­ti­nai per­žiū­

ri­mi, at­si­žvel­gus į in­for­ma­ci­ją, ku­ ri bu­vo pa­nau­do­ta ver­ti­nant anks­ čiau, ir į vi­sus su mais­to prie­du su­si­ju­sius nau­jus duo­me­nis, gau­ tus po pa­sku­ti­nio Mais­to pro­duk­ tų moks­li­nio ko­mi­te­to ar EF­SA at­ lik­to jo sau­gos ver­ti­ni­mo. „Nė vie­nam nau­jai tvir­ti­na­mam ar per­ver­ti­na­mam mais­to prie­dui nė­ra tai­ko­ma išim­čių. To­kiu bū­ du pa­lai­ko­ma tin­ka­ma pre­ky­bos mais­to pro­duk­tais pra­kti­ka vi­daus rin­ko­je, kar­tu už­tik­ri­na­mas aukš­ tas žmo­nių svei­ka­tos ap­sau­gos ly­ gis ir var­to­to­jų in­te­re­sų ap­sau­ga“, – kal­bė­jo V.Pu­ši­nai­tė. Kei­tė są­ly­gas

Paš­ne­ko­vė pa­sa­ko­jo, kad į Eu­ro­ pos Są­jun­gos tei­sės ak­tus as­par­ ta­mas bu­vo įtrauk­tas 1994 m., kai tei­sės ak­tai dėl mais­to prie­dų bu­vo pir­mą kar­tą su­de­rin­ti Eu­ro­pos Są­ jun­gos lyg­me­niu. 1984 m. tuo­me­tis Mais­to pro­ duk­tų moks­li­nis ko­mi­te­tas at­li­ko as­par­ta­mo ver­ti­ni­mą ir nu­sta­tė, kad leis­ti­na pa­ros do­zė yra 40 mg/ kg kū­no svo­rio. Mais­to pro­duk­ tų moks­li­nis ko­mi­te­tas šį pir­mi­nį ver­ti­ni­mą pa­tvir­ti­no 1988, 1996 ir 2002 m., o EF­SA – 2006 ir 2009 m., kiek­vie­ną kar­tą at­si­žvelg­da­mi į nau­jau­sius pa­skelb­tus moks­li­nius ty­ri­mus. „Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, pa­ste­bė­ju­si, kad as­par­ta­mas mais­to pra­mo­nė­je nau­do­ja­mas la­bai daž­nai, ini­ci­ja­vo šio mais­to prie­do pa­kar­to­ti­nį vi­sa­ pu­siš­ką įver­ti­ni­mą, at­si­žvel­giant į vi­sus duo­me­nis, tu­ri­mus nuo ta­da, kai ši me­džia­ga bu­vo pir­mą kar­ tą pa­teik­ta rin­kai. Šiuo me­tu EF­SO

at­li­kus nau­jau­sią moks­li­nį sau­gos ver­ti­ni­mą nu­sta­ty­ta, kad rei­kia im­ tis pa­pil­do­mų veiks­mų dėl as­par­ ta­mo kaip mais­to prie­do var­to­ji­mo są­ly­gų kei­ti­mo. Jei su­pran­ta­miau – leis­ti šį mais­to prie­dą nau­do­ti ki­to­ mis są­ly­go­mis, ne­gu jau yra nu­sta­ ty­tos“, – tei­gė Mais­to sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė.

lyk­lo gė­ri­muo­se, de­ser­tuo­se. VMVT pa­tiks­li­na, kad mais­to kont­ro­lės prio­ri­te­tas yra ne as­par­ ta­mo, kaip sal­dik­lio, pa­nau­do­ji­mo po­pu­lia­ru­mo kont­ro­lė, o tik­ri­ni­ mas, ar as­par­ta­mo ne­pri­dė­ta dau­ giau nei lei­džia tei­sės ak­tai ir ar tin­ka­mai pa­ženk­lin­ta pa­gal bend­ rus ženk­li­ni­mo rei­ka­la­vi­mus. Re­mian­tis vei­kian­čia Sku­bių pra­ne­ši­mų apie ne­sau­gų mais­tą ir pa­ša­rus sis­te­ma, 2010–2012 m. lai­ko­tar­piu Eu­ro­pos Są­jun­go­je bu­ vo nu­sta­ty­ta 10 at­ve­jų, kai teik­ti­ nuo­se rin­kai mais­to pro­duk­tuo­se as­par­ta­mo kie­kis vir­ši­jo leis­ti­ną­jį nau­do­ti ir ne­bu­vo pa­teik­tas pri­va­ lo­mas nu­ro­dy­ti per­spė­ji­mas dėl fe­ ni­la­la­ni­no šal­ti­nio. Pat­vir­tin­ta 16 sal­dik­lių

Var­to­ja­mas pla­čiai

V.Pu­ši­nai­tė ak­cen­ta­vo, kad vi­si Eu­ ro­pos Są­jun­gos, taip pat ir Lie­tu­ vos, ga­min­to­jai tam tik­ros ka­te­go­ ri­jos mais­to ga­my­bo­je ga­li nau­do­ti as­par­ta­mą kaip sal­dik­lį tik pai­sy­ da­mi nu­sta­ty­tų nau­do­ji­mo są­ly­gų. „As­par­ta­mo var­to­ji­mas yra la­ bai pla­tus, nes jis ga­li bū­ti pa­ nau­d o­tas įvai­r ių mais­to prie­d ų ga­my­b o­je. Jį lei­d žia­m a nau­d o­ ti tam tik­ruo­se pie­no ga­mi­niuo­se ir val­go­muo­siuo­se le­duo­se, vai­sių ir dar­žo­vių ga­mi­niuo­se, dže­muo­ se, že­lė­je, mar­me­la­duo­se, vai­sių ar dar­žo­vių už­tep­tuo­se, tam tik­ ruo­se kon­d i­te­r i­jos ga­m i­n iuo­se, kram­to­mo­jo­je gu­mo­je, pus­ry­čių ja­vai­niuo­se, smul­kiuo­se kon­di­ te­r i­jos ke­p i­n iuo­se, per­d irb­to­se žu­vy­se ir žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tuo­se, sal­dik­liuo­se, skir­tuo­se pa­ sal­din­ti mais­tą val­gant“, – var­di­ jo pa­šne­ko­vė. Pa­sak jos, as­par­ta­mo ga­li­ma ras­ti ir gars­ty­čio­se, pa­da­žuo­se, sriu­bo­ se ir sul­ti­niuo­se, sa­lo­to­se ar pi­kan­ tiš­kuo­se su­muš­ti­nių už­tep­tuo­se, spe­cia­lios me­di­ci­ni­nės pa­skir­ties die­ti­niuo­se mais­to pro­duk­tuo­se, vai­sių, dar­žo­vių ne­kta­ruo­se ir pa­ na­šiuo­se pro­duk­tuo­se, aro­ma­ti­ zuo­tuo­se gė­ri­muo­se, alaus ir sa­

Kaip tei­gė V.Pu­ši­nai­tė, sal­dik­liai – me­džia­gos, nau­do­ja­mos sie­kiant su­teik­ti sal­dų sko­nį mais­to pro­ duk­tams, ar­ba me­džia­gos, nau­ do­ja­mos sal­dik­liuo­se, skir­tuo­se pa­sal­din­ti mais­tą val­gant – pa­gal at­lie­ka­mą pa­skir­tį yra la­bai reikš­ min­gi mais­to pra­mo­nė­je, ka­dan­gi tam tik­rais at­ve­jais įgy­ven­di­na­mi var­to­to­jų lū­kes­čiai. Šiuo me­tu Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra pa­tvir­tin­ta 16 sal­dik­lių, ku­rie ga­ li bū­ti nau­do­ja­mi tik tam tik­ruo­ se mais­to pro­duk­tuo­se ir tik pa­gal nu­sta­ty­tas nau­do­ji­mo są­ly­gas. „Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad sal­dik­lius, ku­rie nė­ra įtrauk­ti į lei­ džia­mų nau­do­ti mais­to prie­dų są­ ra­šą, drau­džia­ma nau­do­ti mais­ te. Mais­tas, ku­rio su­dė­ty­je yra ne­leis­ti­nas mais­to prie­das ar­ba mais­to prie­do kie­kis vir­ši­ja leis­ti­ nas nu­sta­ty­tas di­džiau­sias sau­gias var­to­ji­mo nor­mas, lai­ko­mas ne­ sau­giu var­to­ti žmo­nėms“, – aiš­ki­ no spe­cia­lis­tė. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, išim­čių dėl mais­ to prie­dų – sal­dik­lių – nau­do­ji­mo mais­to pra­mo­nė­je nė­ra, ka­dan­gi vi­sų ga­min­to­jų pa­grin­di­nė pa­rei­ga var­to­to­jams pa­teik­ti tik sau­gius, ko­ky­biš­kus ir tin­ka­mai pa­ženk­lin­ tus mais­to ga­mi­nius.

Eks­per­tai pa­ nei­gė, kad as­ par­ta­mas ir jo ski­li­mo pro­duk­tai ga­li su­kel­ti ge­nų pa­ki­ti­ mų ar vė­žį.

Pa­ta­ri­mai Prieš ei­da­m i į po­bū­v į pa­val­g y­k i­te na­mie. Šven­tės die­ną rei­kia mai­tin­tis įpras­ tai. Mes da­ro­me klai­dą – ne­val­go­me vi­są die­ną, o pri­sė­dę prie sta­lo vie­ nu kar­tu su­val­go­me la­bai daug. Šven­tės me­tu siū­lo­ma ne val­gy­ti, o ra­gau­ti, bend­rau­ki­te su ar­ti­mai­siais, ei­ki­te pa­si­vaikš­čio­ti ir į lėkš­tę dė­ki­te ne­di­de­les po­rci­jas mais­to. Prieš pra­dė­da­mi vai­šin­tis, iš­ger­k i­te stik­l i­nę van­dens. Sten­k i­tės kuo ge­r iau su­k ram­t y­t i mais­tą. Val­g y­da­m i ne­sku­b ė­k i­te – so­t u­mo jaus­mas atei­na pa­leng­va. Pir­m iau­sia ra­gau­k i­te vai­sių ir dar­ žo­v ių, kad ne­su­kel­t u­mė­te rū­g i­mo pro­ce­so skran­dy­je. Sten­ki­tės „ne­sluoks­niuo­ti“ mais­to – sū­ru ir sal­du.

„„Nau­da: as­par­ta­mas yra pui­kaus sko­nio mais­to prie­das, tin­ka­mas vi­siems, ku­rie mėgs­ta val­gy­ti sal­džiai, bet su ma­žiau ka­

lo­ri­jų. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.


12

antradienis, gruodžio 31, 2013

ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,6309 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1391 JAV do­le­ris 1 2,5098 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,3429 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9184 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3218 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,0860 Ru­si­jos rub­lis 100 7,6727 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8155

pokytis

–0,0380 % +0,1621 % +0,0638 % –0,8002 % +0,0366 % –0,1236 % –0,3342 % –0,2068 % +0,0960 %

1,5 tūkst. li­tų ­ al­ga – ne­rea­lu

Pas­ku­ti­niai ­ dar­bai

Mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ly­gi­ni­mą (MMA) 2014 m. pa­ di­din­ti iki 1,5 tūkst. li­tų – ne­rea­lu, kaip sa­ko fi­nan­ sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­džius. „Mi­ni­ma­lios al­gos šuo­lis iki 1,5 tūkst. li­tų iš­kreip­tų mak­roe­ko­no­mi­ nes pro­por­ci­jas, iš­kreip­tų mo­kė­ji­mo už dar­bą pro­ por­ci­jas, to­dėl 2014 m. 1,5 tūkst. li­tų – ne­rea­lu“, – va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė R.Ša­džius. Ta­ čiau jis tei­gė, kad neat­si­sa­ky­ta pla­nų ap­skri­tai di­ din­ti MMA. Jis sa­kė, kad ky­lant vi­du­ti­niam už­dar­ biui tu­rės di­dė­ti ir mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas.

Pie­tų Ko­rė­jos lai­vų sta­tyk­lo­je „Hyun­dai Hea­ vy In­dust­ries Co. Ltd.“ Lie­tu­vai skir­to su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų lai­vo sta­ty­bos jau ar­tė­ja į pa­bai­gą ir pra­de­da­mos ban­dy­mų pro­ce­dū­ ros. Nu­ro­do­ma, kad te­li­ko apie 5 pro­c. dar­bų, ku­riuos iš es­mės su­da­ro lai­vo sis­te­mų ban­dy­ mai ir eksp­loa­ta­vi­mas. Pla­nuo­ja­ma pa­tik­rin­ ti lai­vo sraig­to va­ro­mą­ją sis­te­mą ir va­rik­lio na­ šu­mą, elekt­ros, šil­dy­mo, du­ji­ni­mo įren­gi­nio ir vi­sų ki­tų sis­te­mų dar­bą bei na­šu­mą.

Ap­lan­kė gau­ses­nės Ka­lė­dos Ne pa­slap­tis, kad ar­tė­jant šven­tėms il­gė­ja ei­lės prie par­duo­tu­ vių ka­sų. Daž­nai il­giau ei­lė­je ten­ka pra­leis­ti ir šven­ti­nę die­ną. Šie me­tai – ne išim­tis. Lan­ky­to­jų par­duo­tu­vės su­lau­kė ne­tgi šiek tiek dau­giau nei per­nai ir pir­ko jie taip pat dau­giau. Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Pir­ko dau­giau

Kal­bin­ti pre­ky­bos cent­rų at­sto­ vai tvir­ti­no, kad klien­tų skai­čiaus pa­di­dė­ji­mas prieš­šven­ti­niu lai­ko­ tar­piu įpras­tas. To­dėl tam ruo­šia­ ma­si iš anks­to. Daž­nai dar­buo­to­ jų dar­bo gra­fi­kas pri­tai­ko­mas prie šven­ti­nių die­nų. Sten­gia­ma­si, kad klien­tai ne­su­si­dur­tų su ne­pa­to­gu­ mais, o dar­buo­to­jai tu­rė­tų lai­ko pa­tys pa­si­džiaug­ti šven­tė­mis. Dėl šios prie­žas­ties Kū­čių va­ka­rą dau­ ge­lis pre­ky­bos cent­rų dir­ba trum­ piau, o Ka­lė­dų ar Nau­jų­jų me­tų ry­ tą dar­bą pra­de­da vė­liau. „Kiek­vie­nais me­tais pir­kė­jų srau­tas bū­na pa­na­šus. Šie­met jis bu­vo šiek tiek di­des­nis ne­gu per­ nai. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad yra šioks toks ir par­da­vi­mo, ir eko­no­mi­kos au­gi­mas, tur­būt yra ir šioks toks žmo­nių gy­ve­ni­mo pa­ge­rė­ji­mas. Bet tai ne­bu­vo šuo­lis, t. y. ne­bu­vo taip, kad per­nai la­bai skur­džios Ka­lė­ dos bu­vo, o šie­met – la­bai tur­tin­ gos“, – si­tua­ci­ją api­bū­di­no „Ri­mi“ at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Ra­ min­ta Sta­nai­ty­tė-Čes­nu­lie­nė. Kal­bin­tų pre­ky­bos cent­rų at­sto­ vų tei­gi­mu, pir­kė­jai šiais me­tais pir­ko šiek tiek dau­giau ir šiek tiek bran­ges­nes pre­kes, nors, pa­ly­gin­ ti su praė­ju­siais me­tais, skir­tu­mas ne­la­bai di­de­lis. Pir­kė­jai rin­ko­si ne tik bran­ges­nius mais­to pro­duk­tus ar jau pa­ga­min­tus pa­tie­ka­lus, bet iš­lei­do šiek tiek dau­giau ir do­va­ noms.

Vai­šes ruo­šia pa­tys

„Iki“ Vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­men­ to va­do­vas And­rius Pet­rai­tis ti­ki­no, kad klien­tų pa­gau­sė­ji­mas bu­vo jun­ ta­mas jau gruo­džio vi­du­ry­je. Žmo­ nės ėmė ne tik daž­niau už­suk­ti į par­duo­tu­ves, bet ir dau­giau pirk­ti.

Par­duo­ta ne­ma­žai pro­duk­tų, ku­rių il­ ges­nis ga­lio­ji­mo lai­ kas, o kep­tu­vių ir puo­dų gruo­dį nu­ pirk­ta net 7,5 kar­to dau­giau.

„Pa­ly­gin­ti su lapk­ri­čiu, šių me­ tų gruo­dį, aiš­ku, smar­kiai išau­go ka­lė­di­nės at­ri­bu­ti­kos, in­dų, skir­tų ga­mi­nti, par­da­vi­mas. Nuo įpras­to par­da­vi­mo šis ski­ria­si ke­liais kar­ tais. Jei­gu ly­gin­tu­me su praė­ju­sių me­tų gruo­džio pir­mo­mis de­šim­ čia die­nų, tai šių me­tų pa­di­dė­ji­mas ne­di­de­lis – ke­liais pro­cen­tais“, – aiš­ki­no A.Pet­rai­tis. Jis taip pat ne­slė­pė, kad gau­ses­ niam pir­ki­mui įta­kos ga­li tu­rė­ti ir pre­ky­bos cent­rų tai­ko­mos ak­ci­jos, ku­rios daž­niau­siai vi­lio­ja pir­kė­jus. Be to, šiais me­tais pa­ste­bė­ta ten­ den­ci­ja, kad žmo­nės ne tik ski­ria dau­giau pi­ni­gų, bet ir de­da dau­giau pa­stan­gų šven­tėms pa­si­ruoš­ti. „Pas­te­bė­jo­me, kad šie­met ar­tė­ jant žie­mos šven­tėms iki ke­lių kar­

tų išau­go kai ku­rių mais­to pro­duk­ tų, – įvai­rių ke­pi­nių, sa­lo­tų ir žu­vies pa­tie­ka­lų ing­re­dien­tų, – taip pat mais­tui ruoš­ti skir­tų in­dų par­da­vi­ mas. Tai ro­do, kad šv. Kū­čių ir Ka­lė­ dų sta­lui ša­lies gy­ven­to­jai sten­gia­si kuo dau­giau pa­tie­ka­lų pa­si­ga­min­ti pa­tys“, – sa­kė A.Pet­rai­tis. Par­duo­ta ne­ma­žai pro­duk­tų, ku­ rių il­ges­nis ga­lio­ji­mo lai­kas, o kep­ tu­vių ir puo­dų gruo­dį nu­pirk­ta net 7,5 kar­to dau­giau, ke­pi­mo ir troš­ki­ ni­mo in­dų – ke­tu­ris kar­tus dau­giau. Be to, šven­ti­niam sta­lui žmo­nės no­ ri pa­ga­min­ti ir ką nors neįp­ras­to – per­ka­ma įvai­rių jū­rų gė­ry­bių, gur­ ma­niš­kų pa­da­žų ar už­kan­džių. R.Sta­nai­ty­tė-Čes­nu­lie­nė at­krei­ pė dė­me­sį, kad dau­giau­sia par­ da­vi­mas per vi­sus me­tus išau­ga bū­tent per Kū­čias ir Ka­lė­das. Pa­ si­ruo­ši­mas Nau­jie­siems me­tams daž­niau­siai ne­rei­ka­lau­ja tiek iš­lai­ dų. Pir­kė­jai iš­lei­džia ma­žiau pi­ni­gų vai­šėms, per­ka sim­bo­li­nes do­va­nė­ les ar­ba vi­sai jų at­si­sa­ko. Lau­kia nuo­lai­dų

No­rint iš­veng­ti di­de­lių ei­lių, ne tik do­va­no­mis, bet ir vai­šė­mis Kū­ čių, Ka­lė­dų ar Nau­jų­jų me­tų sta­lui reik­tų pa­si­rū­pin­ti ge­ro­kai anks­ čiau. R.Sta­n ai­ty­t ė-Čes­n u­l ie­n ė nu­ro­dė, kad di­džiau­sias žmo­nių srau­tas šiais me­tais par­duo­tu­ves ap­lan­kė die­ną prieš Kū­čias. Taip pat dar ne­ma­žai žmo­nių atė­jo Kū­ čių die­ną. Jai pri­ta­rė ir „Ma­xi­mos“ ko­mu­ ni­ka­ci­jos va­do­vė Re­na­ta Sau­ly­tė. Ji tei­gė, kad žmo­nės Kū­čių iš­va­ka­rė­

„„Tak­ti­ka: pre­ky­bi­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad lie­tu­viai lau­kia nuo­lai­dų ak­ci­jų,

kar­tais – net iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės, o ta­da šluo­ja vis­ką. 

se par­duo­tu­vė­se ieš­ko ne tik vai­ šių, bet vis dar žval­go­si ir do­va­nų. Ji spė­jo, kad žmo­nės kar­tais tem­pia iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos, ti­kė­da­ mie­si su­lauk­ti ak­ci­jų ir no­ri­mų pre­ kių nu­si­pirk­ti pi­giau. Esą pir­kė­jai jau pri­pra­tę prie šven­ti­niu lai­ko­tar­ piu tai­ko­mų ak­ci­jų tam tik­roms pre­ kėms  – ka­lė­di­nėms de­ko­ra­ci­joms, sal­dai­niams, žais­lams, do­va­nų pa­ka­ vi­mo reik­me­nims. To­dėl jų ne­per­ka tol, kol ne­su­lau­kia nuo­lai­dų. „Ga­li bū­ti, kad taip yra dėl žmo­ nių gy­ve­ni­mo bū­do. Mes pa­ste­ bi­me ten­den­ci­jas, kad dau­gu­ma ati­de­da pa­sku­ti­nei aki­mir­kai“, – spė­lio­jo R.Sau­ly­tė. Le­mia srau­tas

R.Sta­nai­ty­tė-Čes­nu­lie­nė ak­cen­ ta­vo, kad pir­kė­jų skai­čius daž­nai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

at­ro­do di­des­nis vie­nais ar ki­tais me­tais dėl to, kad tam tik­ru me­tu pa­di­dė­ja jų srau­tas. T. y. žmo­nės nu­spren­džia pra­dė­ti do­va­no­mis ir šven­ti­niu sta­lu rū­pin­tis vie­nu me­tu. Žmo­nių srau­tas daž­nai ga­ li pri­klau­sy­ti ir nuo to, ku­rios sa­ vai­tės die­nos yra šven­ti­nės. To­dėl vie­nais me­tais pir­kė­jų srau­tas ga­ li su­si­kon­cent­ruo­ti į vie­ną ar po­rą die­nų, o ki­tais – pa­si­skirs­ty­ti per ke­lias die­nas. „Kar­tais pa­si­skirs­to per ke­lias die­nas, kar­tais su­si­kon­cent­ruo­ ja į vie­ną die­ną. Ta­da jis bū­na dar di­des­nis. Šie­met pa­grin­di­nė die­ na bu­vo prieš Kū­čias, pir­ma­die­ nį. Ir pir­k ė­j ų tik­rai pa­d au­g ė­jo, bet tam mes ruo­šia­mės kiek­vie­ ną­syk“, – sa­k ė R.Sta­n ai­ty­t ėČes­nu­lie­nė.

Pir­ma­die­niais eis tik „Kau­no die­na“ ir „Klai­pė­da“ Va­kar pa­sku­ti­nį kar­tą bu­vo iš­leis­ ti na­cio­na­li­nių dien­raš­čių pir­ma­ die­nio nu­me­riai. Ta­čiau dien­raš­ čiai „Kau­no die­na“ bei „Klai­pė­da“ ir to­liau skai­ty­to­jus pa­sieks še­šis kar­tus per sa­vai­tę.

„„Stip­rūs: dien­raš­čiai „Kau­no die­na“ ir „Klai­pė­da“, kaip ir iki šiol, nau­

jai­siais me­tais pa­sieks skai­ty­to­jus kiek­vie­ną sa­vai­tės die­ną (iš­sky­rus sek­ma­die­nį), taip pat pir­ma­die­niais.  Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Dėl pa­si­kei­tu­sių ži­niask­lai­dos var­ to­to­jų įpro­čių, su­ma­žė­ju­sių pa­ja­mų iš rek­la­mos ir di­de­lių spau­dos są­ nau­dų di­die­ji ša­lies dien­raš­čiai ap­ si­spren­dė nuo ki­tų me­tų ma­žin­ti nu­me­rių skai­čių. At­si­sa­ky­ti bū­tent pir­ma­die­nio laik­raš­čių nu­spręs­ta dėl to, kad jie su­rink­da­vo ma­žiau­siai rek­la­mos, va­di­na­si, bu­vo ir nuo­sto­lin­giau­si nu­me­riai. Vi­suo­me­nei jie bu­vo itin

svar­būs, nes po sa­vait­ga­lio pir­ma­ die­nio spau­dos te­mas pe­rim­da­vo ir plė­to­da­vo ki­tos ži­niask­lai­dos prie­ mo­nės – ra­di­jas, te­le­vi­zi­ja bei in­ ter­ne­to po­rta­lai.

Pir­miau­sia apie spren­di­mą at­si­sa­ky­ ti pir­ma­die­nio nu­ me­rio pra­ne­šė „Lie­ tu­vos ry­tas“. Žur­na­lis­tų są­jun­gos pir­mi­nin­ kas Dai­nius Ra­dze­vi­čius spė­ja, kad šie po­ky­čiai tu­rės įta­kos vi­sos ži­

niask­lai­dos tu­ri­niui – bus dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma kri­mi­na­li­niams įvy­kiams. Pir­miau­sia apie spren­di­mą at­si­ sa­ky­ti pir­ma­die­nio nu­me­rio pra­ ne­šė „Lie­tu­vos ry­tas“, vė­liau – „Res­pub­li­ka“, „Lie­tu­vos ži­nios“ ir „Vers­lo ži­nios“. Pir­ma­die­niais ne­ bus lei­džia­mas ir „Va­ka­rų eksp­re­ sas“. Ta­čiau bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“ lei­džia­mi dien­raš­čiai „Kau­ no die­na“ ir „Klai­pė­da“, kaip ir iki šiol, nau­jai­siais me­tais pa­sieks skai­ty­to­jus kiek­vie­ną sa­vai­tės die­ ną (iš­sky­rus sek­ma­die­nį), taip pat pir­ma­die­niais. „Klaipėdos“, lrt.lt inf.


13

antradienis, gruodžio 31, 2013

pasaulis Spro­gi­mas sto­ty­je, po ke­lio­li­kos va­lan­ dų – tro­lei­bu­se. Pie­ ti­nis Ru­si­jos Vol­gog­ ra­do mies­tas apim­ tas siau­bo. Kas bus ki­tas tai­ki­nys? Ar spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos su­ge­ba už­tik­rin­ ti tvar­ką?

„„Su­mai­to­jo: po spro­gi­mo iš tro­lei­bu­so li­ko tik me­ta­lo lau­žo krū­va. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

Nau­jas mū­šis, šį kar­tą prie Vol­gog­ra­do Chao­sas ir pa­ni­ka

Anks­čiau Sta­ling­ra­du va­din­tas Vol­gog­ra­das – vie­ta, kur SSRS ka­ riuo­me­nė Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais pa­sie­kė vie­ną di­džiau­sių per­ga­lių is­to­ri­jo­je, nu­ga­lė­ju­si na­ cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nę. De­ja, ka­ras su te­ro­ris­tais – vi­sai ki­toks. Čia nie­ko ne­ga­li nu­spė­ti ar su­pla­nuo­ti. To­dėl Vol­gog­ra­do gy­ ven­to­jai ne juo­kais iš­si­gan­dę. Nie­ kas ne­ži­no, ar mies­te, tu­rin­čia­me dau­giau nei mi­li­jo­ną gy­ven­to­jų, ne­pa­si­kar­tos iš­puo­liai. Kai ku­rie žmo­nės sa­kė, kad ko­ jos ne­kels į vie­šą­jį trans­por­tą, ki­ ti, ku­rie ma­tė iš­puo­lius, pa­sa­ko­jo, jog vaiz­dai pri­mi­nė pra­ga­rą. Nut­ rauk­tos ga­lū­nės, iš­dras­ky­ti pil­vai, krau­jo kla­nai... Pa­rei­gū­nai va­kar ra­mi­no, jog in­ for­ma­ci­jos apie nau­jus iš­puo­lius ne­tu­ri ir dau­ge­lis pra­ne­ši­mų, ku­ rie gau­ti, ne­pa­sit­vir­ti­no. Mies­to ir re­gio­no va­do­vai pa­reiš­ kė, kad te­ro­riz­mo pa­vo­jaus re­gio­ne ly­gis pa­di­din­tas į va­di­na­mą­jį gel­to­ ną­jį. Po pa­si­ta­ri­mo su ša­lies va­do­vu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu į mies­tą bu­vo pa­ siųs­tas Fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­ bos va­do­vas Alek­sand­ras Bort­ni­ko­ vas, su juo – ir ki­ti pa­rei­gū­nai. V.Pu­ti­nas pa­reiš­kė, kad sau­gu­ mo pa­reng­tis di­di­na­ma vi­so­je ša­ ly­je, ne tik Vol­gog­ra­do re­gio­ne. Tik ar to pa­kaks, kad Vol­gog­ra­do gy­ven­to­jai ne­bi­jo­tų? Ko ge­ro, ne. Tris kar­tus per pa­sta­ruo­sius ke­

lis mė­ne­sius mies­tą dre­bi­nę te­ro­ ro iš­puo­liai lyg dal­giu šie­nau­ja gy­ vy­bes. Mies­tas ta­po tai­ki­niu

Vol­gog­ra­do sto­ty­je spro­gi­mas nu­ griau­dė­jo sek­ma­die­nį prieš pie­tus. Pa­sak pa­rei­gū­nų, žu­vo 18 žmo­nių. Pir­ma­die­nį ry­te Vol­gog­ra­do Dzer­ žins­kio ra­jo­ne spro­go tro­lei­bu­sas.

Te­ro­ro ak­to lai­kas ir vie­ta bu­vo pa­si­rink­ ti neat­si­tik­ti­nai, nes tuo marš­ru­tu šia­me ra­jo­ne vi­sa­da va­ži­ nė­ja daug žmo­nių. Vaiz­das bu­vo šo­ki­ruo­jan­tis. Tro­ lei­bu­sas vi­siš­kai su­nio­ko­tas. Šio spro­gi­mo ga­lia bu­vo pa­na­ši, o gal di­des­nė nei spro­gi­mo sto­ty­je. Ap­lin­kui su­nio­ko­tą trans­por­ to prie­mo­nę telk­šo­jo krau­jas, bu­vo ma­ty­ti smar­kiai su­dar­ky­ti pa­lai­ kai. Pa­sak pa­rei­gū­nų, šis spro­gi­ mas ga­lė­jo nu­si­neš­ti ma­žiau­siai 15 žmo­nių gy­vy­bę. Dėl kai ku­rių su­ žeis­tų­jų ko­vo­jo me­di­kai. Ko­dėl Vol­gog­ra­das? Dau­ge­lio mies­to gy­ven­to­jų ma­ny­mu, jų mies­ tas tai­ki­niu pa­si­rink­tas dėl to, kad yra geog­ra­fiš­kai svar­bio­je vie­to­je. Čia su­si­ker­ta svar­biau­si trans­

por­to ke­liai iš Ru­si­jos į Šiau­rės Kau­ka­zo res­pub­li­kas. Sau­gu­mo eks­per­tai la­biau­siai ne­ri­mau­ja dėl to, kad te­ro­ris­tai ga­li pla­nuo­ti pa­ na­šias ata­kas So­čio ku­ror­te, kur po kiek dau­giau nei mė­ne­sio pra­si­dės žie­mos olim­pi­nės žai­dy­nės. So­čis įsi­kū­ręs pa­čia­me Šiau­rės Kau­ka­ zo pa­sie­ny­je. Ru­si­jos pa­rei­gū­nai ne­slė­pė, kad Vol­gog­ra­de su­reng­tas koor­di­nuo­ tas te­ro­ro ak­tas. „Tro­lei­bu­so lan­gų ir sie­ne­lių vi­ siš­kai ne­li­ko; kar­ka­sas su­nai­kin­tas. Sprogs­ta­ma­sis už­tai­sas bu­vo pa­dė­ tas kaž­kur šios trans­por­to prie­mo­ nės vi­du­ry­je“, – nu­ro­dė vie­nas įvy­ kio vie­to­je dir­ban­tis žur­na­lis­tas. Pa­sak jo, spro­gi­mo ban­ga kai ku­ riuos žmo­nes iš­me­tė iš tro­lei­bu­so. Spro­gi­mas nu­griau­dė­jo tro­lei­bu­ se, ku­ria­me anks­ti ry­te bu­vo daug žmo­nių. 15-ojo marš­ru­to tro­lei­bu­ sas vy­ko iš mies­to mie­ga­mų­jų ra­ jo­nų į cent­rą. Juo daž­nai nau­do­jo­ si stu­den­tai. „Te­ro­ro ak­to lai­kas ir vie­ta bu­vo pa­si­rink­ti neat­si­tik­ti­nai, nes tuo marš­ru­tu šia­me ra­jo­ne vi­sa­da va­ ži­nė­ja daug žmo­nių, įskai­tant ne­ to­li esan­čių švie­ti­mo įstai­gų stu­ den­tus“, – sa­kė Ty­ri­mų ko­mi­te­to va­do­vas Vla­di­mi­ras Mar­ki­nas. In­ci­den­to liu­di­nin­kai sa­kė, kad spro­gi­mo trenks­mas bu­vo gir­di­mas už ke­lių ki­lo­met­rų. Bu­vo ma­ty­ ti iš­du­žę ap­lin­ki­nių pa­sta­tų lan­gai. V.Mar­ki­nas sa­kė, kad de­to­nuo­tos

bom­bos ga­lia ati­tin­ka maž­daug 4 kg tro­ti­lo. „Re­mian­tis pir­mi­niais duo­me­ ni­mis, sprogs­ta­mo­jo už­tai­so ga­lia ati­tin­ka ne ma­žiau nei 4 kg tro­ti­ lo – kaip ir sprogs­ta­ma­sis už­tai­sas ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je. Į jį bu­vo pri­ dė­ta ža­lo­jan­čių ele­men­tų“, – sa­kė V.Mar­ki­nas.

čių ne­to­li Ros­to­vo prie Do­no spro­go ir į So­čį skren­dan­tis lėk­tu­vas „Tu-154“. „„Bes­la­no mo­kyk­los įkai­tų kri­zė. 2004 m. Šiau­rės Ose­ti­jos Bes­la­no mies­te gru­pė Šiau­rės Kau­ka­zo ko­vo­to­jų paė­mė įkai­ tais į Rug­sė­jo 1-osios šven­tę su­si­rin­ku­sius mo­kyk­li­nu­kus ir jų tė­vus. Tarp įkai­tų bu­ vo 777 vai­kai ir apie 300 suau­gu­sių­jų. Per mo­kyk­los štur­mą žu­vo dau­giau kaip 380 žmo­nių. Ko­vo­to­jai rei­ka­la­vo, kad Ru­si­jos pa­jė­gos pa­si­trauk­tų iš Če­čė­ni­jos.

din­tas Maskvos–Sankt Pe­ter­bur­go ge­ le­žin­ke­lis, ku­riuo iš sos­ti­nės į ant­rą­jį pa­ gal dy­dį Ru­si­jos mies­tą vy­ko grei­ta­sis ke­lei­vi­nis trau­ki­nys „Nevs­ky Exp­ress“. Trau­ki­niui nu­sly­dus nuo bė­gių žu­vo 39 žmo­nės, 95 pa­ty­rė su­ža­lo­ji­mų. Iš vi­ so trau­ki­niu ke­lia­vo apie 700 žmo­nių.

Koor­di­nuo­tas iš­puo­lis

Va­kar Ru­si­jos pa­rei­gū­nai pa­skel­ bė, kad spro­gi­mą Vol­gog­ra­do sto­ ty­je vei­kiau­siai ga­lė­jo įvyk­dy­ti sprog­din­to­jas. Anks­čiau ma­ny­ta, jog sto­ty­je su­si­sprog­di­no va­di­na­ mo­ji juo­do­ji naš­lė. „Re­mian­tis nau­jau­siais duo­me­ni­ mis, te­ro­ro ak­tą sto­ty­je įvyk­dė vy­ ras. Mo­te­ris, ku­rią iš pra­džių lai­kė te­ro­ris­te mir­ti­nin­ke, su tuo spro­gi­ mu ne­su­si­ju­si, – ty­ri­mą ko­men­ta­vo vie­nas šal­ti­nis sau­gu­mo tar­ny­bo­se. – (Ap­sau­gos – red. pa­st.) vaiz­do ka­ me­ros įra­še ma­ty­ti, kaip prie me­ta­ lo ieš­kik­lio var­tų sto­vi trys žmo­nės: mo­te­ris ir du vy­rai. Kai į juos at­krei­ pė dė­me­sį po­li­ci­nin­kai, drioks­te­lė­jo spro­gi­mas.“ Pa­sak šal­ti­nio, įvy­kio vie­to­je bu­ vo ras­tas nu­trauk­tas ran­kos pirš­tas su iš­trauk­tu gra­na­tos žie­du. Iden­ti­fi­kuo­ti ir vi­si žu­vę sto­ty­je. Tarp jų bu­vo du vai­kai – vie­nas gi­ męs 2001-ai­siais, ki­tas – 2002 m. Va­kar Ru­si­jos pa­rei­gū­nai pa­tvir­ ti­no, kad abu spro­gi­mai – koor­di­ nuo­ta ata­ka. To­kią iš­va­dą jie pa­

skel­bė at­li­kę sprogs­ta­mų­jų už­tai­sų ana­li­zę. „Vie­na­me ir ki­ta­me sprogs­ta­ma­ ja­me už­tai­se ža­lo­jan­tys ele­men­ tai iden­tiš­ki – tai pa­tvir­ti­na ty­ri­ mo ver­si­ją, jog abu šie te­ro­ro ak­tai yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ję, – aiš­ki­no V.Mar­ki­nas. – Gal­būt jie (sprogs­ ta­mie­ji už­tai­sai – red. pa­st.) bu­vo ga­mi­na­mi vie­no­je vie­to­je.“ „RIA No­vos­ty“, „In­ter­fax“, RT, BBC, BNS inf.

Volgogradas Maskva

UKraina

Volgogradas

Azovo jūra

Juodoji jūra

Sočis

Di­džiau­si te­ro­ro ak­tai Ru­si­jo­je „„Dau­gia­bu­čių sprog­di­ni­mai Mask­

vo­je. 1999 m. rug­sė­jį Ru­si­jos sos­ti­nė­je Mask­vo­je, taip pat Bui­kans­ko ir Vol­go­ dons­ko mies­tuo­se spro­gi­mai su­grio­ vė dau­gia­bu­čius gy­ve­na­muo­sius na­ mus. Krem­lius dėl sprog­di­ni­mų ap­kal­ ti­no če­čė­nus, o šie aiš­ki­no, kad sprog­ di­ni­mus su­ren­gė Ru­si­jos slap­to­sios tar­ ny­bos. Per iš­puo­lius žu­vo 293 žmo­nės, su­žeis­tas 651. „„Mask­vos teat­ro įkai­tų kri­zė. 2002 m.

gru­pė Šiau­rės Kau­ka­zo ko­vo­to­jų Mask­ vos Dub­rov­kos teat­re paė­mė įkai­tais

spek­tak­lio „Nord-Ost“ žiū­ro­vus. Iš vi­so įkai­tais bu­vo paim­ta 850 žmo­nių. Štur­ ma­vus pa­sta­tą žu­vo 129 įkai­tai ir 41 ko­ vo­to­jas. Ekst­re­mis­tai įkai­tus lai­kė tris die­nas. Dau­gu­ma įkai­tų žu­vo nuo du­ jų, ku­rias ka­riai nau­do­jo prieš če­čė­nų ko­vo­to­jus. „„Lėk­tu­vų sprog­di­ni­mai. 2004 m. rugp­jū­tį be­veik tuo pa­čiu me­tu spro­ go du Ru­si­jos ke­lei­vi­niai lėk­tu­vai. Žu­ vo 90 žmo­nių. Lėk­tu­vas „Tu-134“, ku­ris skri­do į Vol­gog­ra­dą, nu­kri­to šiek tiek į pie­tus nuo Mask­vos, o po ke­lių mi­nu­

„„Trau­ki­nio sprog­di­ni­mas. 2009 m.

lapk­ri­čio 29 d. Tve­rės sri­ty­je su­sprog­

„„Mask­vos met­ro­po­li­te­no sprog­di­

ni­mai. 2010 m. ko­vą dvie­jo­se Mask­vos met­ro sto­ty­se su­si­sprog­di­no dvi če­čė­ nės. Žu­vo 40 žmo­nių, dar šim­tai bu­vo su­žeis­ta. Sau­gu­mo pa­rei­gū­nai pa­skel­ bė, kad te­ro­ro ak­tą or­ga­ni­za­vo Šiau­rės

Kau­ka­zo ko­vo­to­jai. Už iš­puo­lio or­ga­ni­ za­vi­mą at­sa­ko­my­bę pri­siė­mė Če­čė­ni­ jos te­ro­ris­tų ly­de­ris Do­ku Uma­ro­vas. „„Spro­gi­mai Mask­vos Do­mo­de­do­

vo oro uos­te. 2011 m. sau­sio mė­ne­sį di­džiau­sia­me Ru­si­jos Do­mo­de­do­vo oro uos­te nu­griau­dė­jo spro­gi­mas. Žu­ vo 37 žmo­nės, 180 bu­vo su­žeis­ta. Ty­ rė­jai nu­sta­tė, kad bom­bą de­to­na­vo mir­ti­nin­kas iš Šiau­rės Kau­ka­zo. Už iš­ puo­lį at­sa­ko­my­bę pri­siė­mė tas pa­ts D.Uma­ro­vas, pa­skelb­tas ieš­ko­miau­ siu Ru­si­jo­je te­ro­ris­tu.


14

antradienis, gruodžio 31, 2013

sportas

2013–aisiais sporte – medalių gausa Besibaigiantys 2013-ieji metai Klaipėdos sportui buvo gana geri metai: įvairių spalvų medalių iškovojo visos uostamiesčio žaidybinių sporto šakų komandos. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmą kartą prizininkais tapo „Neptūno“ krepšininkai, po 11 metų sidabro medalius laimėjo „Atlanto“ futbolininkai. Auksą ketvirtus metus paeiliui pelnė „Dragūno“ rankininkai, pirmąja vieta nudžiugino šalies 1-osios lygos futbolo pirmenybėse debiutavusi „Granito“ komanda, bronzos žetonus pelnė „Fortūnos“ krepšininkės. Žiemos įvykiai

Sausiui įpusėjus „Atlanto“ futbolo klubo vyriausiuoju treneriu oficialiai tapo Konstantinas Sarsanija. Pirmieji 2013-ųjų Lietuvos čempionais tapo Klaipėdos imtynininkai, šalies laisvųjų imtynių čempionate Panevėžyje iškovoję tris aukso medalius iš septynių. Vasario mėnesį Šiauliuose po 37 metų buvo surengtose Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos pirmenybėse devintą čempionės titulą iškovojo L.Grinčikaitė.

Edmundo Norvilo auklėtinė 60 m nuskuodusi per 7,48 sek., akivaizdžiai pranoko kitas prizininkes. Aukso medalį 60 m bėgimo per barjerus rungtyje iškovojo ir Artūras Janauskas, įveikęs distanciją per 8,23 sek. Rutulio stūmimo sektoriuje dėl čempiono titulo, kaip ir per taurės varžybas, susikibo R.Martišauskas ir Š.Banevičius. Šįkart geriau sekėsi R.Martišauskui, aplenkusiam varžovą 20 cm. Medaliais nudžiugino ir Klaipėdos boksininkai, šalies čempionate iškovoję net septynis žetonus – 3 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos. Viltis pateisino ir net pranoko uostamiesčio ekipos lyderiai – Gytis Vaitkus ir Mantas Balčiauskas. Trečiąjį titulą laimėjo 17-metė Kristina Rimkutė, šalies čempione tapusi antrus metus paeiliui. Pavasario laimėjimai

Šiauliuose vykusioje Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ šventėje snaiperio konkursą laimėjo Klaipėdos „Neptūno“

gynėjas Marius Runkauskas. Uostamiesčio taikliarankis konkursą laimėjo antrąjį kartą. Pastarąjį kartą jis tai padarė 2008 metais, kai šventė taip pat vyko Šiauliuose. Vilniuje vykusio pasaulio kiokušin karatė čempionate antrąją vietą užėmęs klaipėdietis Lukas Kubilius patenkino gerbėjų norus – pateko į finalą, iškovojo sidabro medalį ir planetos vicečempiono titulą. Bronzos medalį laimėjo klaipėdietė Diana Mačiūtė. Europos sunkiosios atletikos čempionate Albanijoje du bronzos medalius iškovojo Žygimantas Stanulis, rungtyniavęs svorio iki 94 kg grupėje. Vienintelis pirmenybėse dalyvavęs Lietuvos sunkiaatletis prizininku tapo rovimo rungtyje, kai šiuo veiksmu iškėlė 172 kg štangą. Dar vieną medalį 20-metis Klaipėdos stipruolis gavo už dvikovės sumą – 372 kg. Balandžiui baigiantis „Fortūnos“ žaidėjos pasidabino LMKL čempionato bronzos medaliais. Trečiosiose rungtynėse po dramatiškos kovos 60:59 įveikusios Kauno „Aistes-LSU “, Daliaus Ubarto auklėtinės varžybas dėl medalių laimėjo sausu rezultatu 3:0. Gegužę „Dragūno“ rankininkai ketvirtą kartą paeiliui iškovojo šalies čempionų karūną. Lietuvos rankinio lygos finale iki trijų pergalių klaipėdiečiams pakako trijų susitikimų su Alytaus „AlmeidosStronglaso“ ekipa, kad apgintų nugalėtojų vardą. Pirmosios finalo rungtynės, vykusios Klaipėdoje, baigėsi „Dragūno“ pergale 24:17. Antrosiose Alytuje klaipėdiečiai šventė sunkią pergalę 30:27, o trečiąsias daugkartiniai čempionai iškovojo lengviausiai – 31:21. Palangoje surengtame Lietuvos pavasario kroso čempionate Klaipėdos lengvaatlečiai šventė įspūdingą pergalę. Uostamiesčio bėgikai, pelnę 307 taškus, artimiausius varžovus – šiauliečius aplenkė net 123 taškais. Tokios komandos nugalėtojos persvaros neatsimena net krosų varžybų senbuviai. Nuo 1964-ųjų metraštį rašantys „Neptūno“ krepšininkai po pergalės Prienuose pasipuošė marškinėliais su užrašu „Bronza pagaliau mūsų!“. Kone pusę amžiaus šalies pirmenybėse žaidžiančiai Klaipėdos ekipai, varžybose dėl prizinės vietos įveikusiai „Prienų“ penketuką bendru rezultatu 3:2, tik šį pavasarį pavyko nudžiuginti aistruolius trečiosios vietos medaliais. Klaipėdos „Žuvėdros“ komanda apgynė Europos čempionų titulą Vilniuje vykusiame Lotynų Amerikos šokių ansamblių Europos čempionate. Sidabras atiteko Rusijos komandai „Vera“, o bronza – svečiams iš Brėmeno (Vokietija). Vasaros medaliai

Šveicarijoje vykusiame Europos kiokušin karatė čempionate du bronzos medalius laimėjo D.Mačiūtė.

„„Triumfas: L.Grinčikaitė geriausia Klaipėdos sportininke išrinkta tre-

čią sykį. 

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Birštone surengtose Lietuvos kiokušin karatė komandų pirmenybėse nugalėtojų titulą iškovojo Klaipėdos „Shodan“ klubas. Tai buvo penktoji paeiliui uostamiesčio sportininkų sėkmė. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Olandijoje Lietuvos atstovai laimėjo vos vieną aukso medalį. Jį nukalė klaipėdietis bėgikas Benediktas Mickus, buvęs greičiausiu 800 m distancijoje. Šiauliuose vykusiame jubiliejiniame 90-ajame šalies lengvosios atletikos čempionate didžiausių pagyros žodžių nusipelnė Klaipėdos sprinterės, laimėjusios visus medalius 100 m distancijoje ir iškovojusios auksą estafetėje 4 po 100 m. Kaip ir tikėtasi, aukso medalio niekam neatidavė Lina Grinčikaitė. 110 m ir 400 m bėgimo per barjerus rungtyse nugalėtojo titulais nudžiugino Artūras Janauskas. Kūjo metimo sektoriuje nepralenkiama buvo Sandra Mišeikytė. Pirmuoju aukso medaliu suaugusiųjų pirmenybėse džiaugėsi šuolininkas su kartimi Benas Kantra, peršokęs kartelę, buvusią 4 m 40 cm aukštyje. Eglė Staišiūnaitė, greičiausiai nubėgusi 400 m per barjerus – 57,67 sek., šioje rungtyje triumfavo antrus metus paeiliui. Čempionatas švente virto Dominykui Butkevičiui. Jaunasis bėgikas, greičiausiai nubėgęs 3000 m su kliūtimis, pirmą kartą nugalėjo tarp vyrų. Įprasta dvikova rutulio stūmimo sektoriuje vyko tarp Š.Banevičiaus ir R.Martišausko. Šiauliuose atkaklios kovos nesulaukta. Pirmą aukso medalį laimėjęs Š.Banevičius akivaizdžiai pranoko varžovą. Makedonijoje vykusiame Senojo žemyno jaunimo (iki 21 metų) graikų ir romėnų imtynių čempionate sidabrą iškovojo Mantas Knystautas. Klaipėdietis svorio iki 120 kg grupės finale turėjo pripažinti gruzino Jakobo Kadžajos pranašumą. O Serbijoje surengtame pasaulio jaunių graikų ir romėnų imtynių čempionate nudžiugino Paulius Galkinas, kovojęs svorio iki 63 kg grupėje. Tarp 25 atletų rungty-

niavęs Artūro Ševelkovo auklėtinis iškovojo sidabro medalį. Kazanėje vykusioje studentų vasaros universiadoje vicečempione tapo L.Grinčikaitė, 100 m rungties finale nusileidusi amerikietei Aurieyallai Scott. Arti prizinės vietos buvo sunkiaatletis Ž.Stanulis, kovojęs svorio iki 94 kg grupėje. Klaipėdietis buvo ketvirtas. Rudenį pajūrį pasiekė gera žinia. Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija diskvalifikavo universiadoje antrą vietą užėmusį Kazachstano sportininką Aleksandrą Zaichikovą. Dėl to Ž.Stanuliui atiteko bronzos medalis. Rudens vaisiai

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje savaitę vyko Europos jaunučių (iki 15 m.) ir jaunių (iki 17 m.) sunkiosios atletikos čempionatas. Lietuvos stipruoliai laimėjo vieną bronzos žetoną. Jį jaunių svorio iki 77 kg grupėje rovimo veiksmu pelnė Vilius Rubinas iš Telšių. Spalį Rygoje surengtame Europos atvirame jaunių (iki 17 metų) sambo imtynių čempionate bronzos medalį iškovojo Akvilė Titorenko. Klaipėdietė suklupo pusfinalyje, nedideliu skirtumu pralaimėjusi baltarusei Tatjanai Jakubovič. Sergejus Maslobojevas šį mėnesį Brazilijoje iškovojo ypatingą pergalę – tapo WAKO pasaulio kikbokso pirmenybių čempionu. Klaipėdietis svorio iki 91 kg grupės finale nugalėjo brazilą Alexą Sandro Pereirą. Lapkričio mėnesį tapo žinoma, kad geriausias 2013 metų Lietuvos futbolo treneris – Konstantinas Sarsanija, nuvedęs Klaipėdos „Atlanto“ komandą į sidabrinę aukštumą. Tai buvo netikėtai maloni akimirka šalies futbolo sezono uždarymo šventėje, vykusioje Kėdainiuose. 45-erių specialisto iš Rusijos naujai suburta uostamiesčio ekipa po 11 metų šalies čempionate užėmė antrąją vietą, nedaug atsilikusi nuo čempionu tapusio Vilniaus „Žalgirio“. Maloniai nustebino ir Lietuvos 1-osios lygos čempionate debiutavę „Granito“ žaidėjai. Jie pirma laiko užsitikrino nugalėtojų vardus.


19

antradienis, gruodžio 31, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame dr. Joel Fuhrman knygą „Valgyk, kad gyventum“.

Dr. Joel Fuhrman. „Valgyk, kad gyventum“. Puikios sveikatos ir svorio kontrolės paslaptis – valgyti daugiau maisto, kuriame gausu maistingųjų medžiagų. Tiesą pasakius, vienas iš „Valgyk, kad gyventum“ plano ypatumų ir yra kur kas didesnės maisto porcijos. Kai daugiau valgote, slopinate apetitą ir netenkate svorio. „Valgyk, kad gyventum“ nereikalauja savęs varžyti. Jums nereikia atsisakyti jokio maisto! Ši knyga pravers kiekvienam, kuris tvirtai laikysis tokios programos, ji padės sulieknėti, būti sveikesniam ir jauniau atrodyti. Įsitrauksite į tokį nuotykį, kuris pakeis visą jūsų gyvenimą. Jūs ne tik sumažinsite savo svorį, bet ir imsite geriau miegoti, puikiau jaustis fiziškai ir emociškai, turėsite daugiau energijos. Sumažinsite tikimybę susirgti sunkiomis ligomis. Suprasite, kodėl jums nepadėjo tos dietos, kurių laikėtės anksčiau, ir kodėl daugelis jų prieštarauja sveikatos saugumui. Gydytojo Joel Fuhrmano pažadas yra trigubas: gerokai ir sveikai per trumpą laiką sumažės svoris; pasveiksite ar būsite apsaugoti nuo daugelio lėtinių ir gyvybei grėsmingų ligų; įgysite naują supratimą apie maistą ir sveikatą!

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Dangus penktadienis – Akivalka Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, sausio 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Patyrinėkite savo vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą. Jautis (04 21–05 20). Draugai ir pažįstami gali nepritarti jūsų svajonėms ir fantazijoms. Tikėtinas konfliktas dėl garbės ir padorumo. Nepersistenkite atviraudamas, per daug neplepėkite, mintis išsakykite santūriai, mąstykite pozityviai. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Vėžys (06 22–07 22). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo vertybes. Kantrybė ir ramybė tegul tampa jūsų sąjungininkės. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau nei darbe. Šaulys (11 23–12 21). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali jus pagirti. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti esamais pasiekimais. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų žodžiai ir idėjos paskatins burtis į grupes. Esate linkęs svajoti, todėl pasaulis taps panašus į fantaziją. Vandenis (01 21–02 19). Būsite neįprastos nuotaikos. Galbūt įsimylėsite. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.


Orai

Šiandien bus debesuota arba debesuota su pragiedruliais, temperatūra pakils iki 1–3 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį atvės iki 1–2 laipsnių šalčio, dieną bus 1–2 laipsniai šilumos. Kritulių nenumatoma. Ketvirtadienį prognozuojami trumpi lietūs ar šlapdriba.

Šiandien, gruodžio 31 d.

+1

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+2

Utena

+2

9.05 16.12 7.07

365-oji metų diena. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+1



Pasaulyje Atėnai  +12 Berlynas  +3 Brazilija +25 Briuselis  +9 Dublinas  +8 Kairas  +18 Keiptaunas +28 Kopenhaga  +5

kokteilis Ar šuo­liuo­si­me žir­gu? Ry­tų ho­ros­ko­pe 2014-ie­ji – Ark­lio me­ tai. Iš­min­čiai tvir­ti­na, kad ki­ti me­tai ža­ da bū­ti ener­gin­gi, pul­suo­jan­tys, at­neš daug per­mai­nų ir įsi­m in­t i­nų įvy­k ių. Pa­gy­ven­si­me – pa­ma­ty­si­me. Tie­sa, ark­l į bal­no­si­me ne nuo sau­sio 1-osios, o nuo 30-osios. To­kią da­tą yra nu­ro­dęs Ry­tų ho­ros­ko­pas. Tad dar tu­ ri­me lai­ko pa­si­tre­ni­ruo­ti ir pri­pras­ti ne tik prie bal­no, bet ir prie žir­go.

Kaunas Londonas +10 Madridas  +8 Maskva  +2 Minskas  +2 Niujorkas  +3 Oslas  +6 Paryžius  +8 Pekinas  +8

Praha  +3 Ryga  +4 Roma  +12 Sidnėjus +24 Talinas  +3 Tel Avivas  +15 Tokijas +10 Varšuva  +3

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+2

+1

+1

7

+1

+2

+3

+3

6

rytoj

ketvirtadienį

+2

Tiems, ku­rie pra­stai lai­ko­si bal­ne, ne­ pro­šal bū­tų iš­mok­ti minkš­tai kris­ti. Jo­ jant ypač tai at­si­tin­ka vi­ra­žuo­se.

+3

Marijampolė

Vilnius

+3

Alytus

Vardai Gedgantas, Melanija, Mingailė, Silvestras, Silvijus, Silva, Vaidotė.

gruodžiO 31-ąją

Rytas

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

+2

+1

+3

+2

6

1858 m. gi­mė Vin­cas Ku­ dir­ka, gy­dy­to­jas, poe­tas, kri­ti­kas, ra­šy­to­jas, vi­suo­ me­nės ir po­li­ti­kos vei­kė­ jas. Mi­rė 1899 m. 1920 m. Kau­ne įkur­ta Ope­ ros vai­dyk­la, da­bar – Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to teat­ras Vil­niu­je. 1937 m. gi­mė Vel­so ak­to­ rius ir re­ž i­sie­rius Ant­ho­ ny Hop­kin­sas, ku­riam Os­ ka­ro pri­zas bu­vo įteik­tas už vaid­me­n į fil­me „The Si­len­ce of the Lambs“ („Ėriu­kų ty­lė­ji­mas“).

1938 m. pir­m ą kar­t ą JAV pa­nau­do­t as al­ko­ ho­l io ma­t uok­l is – prie­ tai­sas vai­r uo­to­jų gir­t u­ mo laips­niui nu­sta­ty­ti. 1946 m. JAV pre­zi­den­tas Har­ry Tru­ma­nas ofi­cia­ liai pa­skel­bė apie Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­ bai­gą. 1971 m. iši­ro le­gen­d i­nė bri­tų gru­pė „The Beat­les“. 1994 m. Nau­jų­jų me­tų iš­ va­ka­rė­se ru­sai įnir­tin­gai ata­ka­vo Če­čė­ni­jos sos­ti­ nę Groz­ną.

Pem­pės žie­mos neiš­si­gan­do

1999 m. mi­rė 119 me­tų su­lau­ku­si Sa­rah Knauss, ku­r i bu­vo lai­ko­ma se­ niau­siu žmo­g u­m i pa­ sau­ly­je. Mo­te­r is gi­mė 1880 m. rug­sė­jo 24 d.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne re­gė­ti au­gan­čią barz­dą reiš­ kia, jog au­ga ir jū­sų tur­tas.

Jei sap­nuo­ja­te, kad barz­dą nu­si­ker­

„„Mei­lė: pri­žiū­rė­ki­te žir­gą, juo rei­

kės me­tus jo­di­nė­ti.

Se­na tie­sa Vi­sos pa­sau­l io ark­l ių veis­lės yra ki­ lu­sios iš dvie­jų ark­l ių rū­šių: Eu­ro­pos lau­k i­nio ark­l io – tar­pa­no ir Prže­vals­ kio Azi­jos lau­ki­nio ark­lio.

Gy­ve­ni­mo niuan­sai Ark­l io el­ge­sį leng­v iau su­pras­t i pri­si­ me­nant, kad jis – žo­lė­dis gy­vū­nas. Jis gam­to­je – plėš­r ū­nų gro­bis, to­dėl tu­r i iš­v ys­ty­tą stip­r ų bė­g i­mo ir gy­n i­mo­si ins­t ink­tą. Ark­lys ne­ga­lės mie­go­ti, ės­ ti, dau­gin­tis, jei jam kas nors grės ir jis jaus bai­mę. To­dėl ark­liai gy­ve­na ban­ do­je – tai ga­ran­tuo­ja sau­gu­mą ir pa­de­ da iš­lik­ti. Tei­sin­gai tre­n i­r uo­jant, ark­lys ge­rai jau­čia­si ir at­skir­tas nuo ban­dos, daž­ nai dėl to, kad pa­si­ti­k i jį ve­dan­čiu ar jo­jan­čiu žmo­gu­mi, prii­ma šį kaip ban­ dos na­rį. Yra du ark­lių mė­gė­jų ti­pai: tai tie, ku­rie mėgs­ta ark­lius, ir tie, ku­rie mėgs­ta jo­ji­ mą ir ark­lių spor­tą. Ark­liai yra in­di­vi­dua­lūs, kaip ir žmo­ nės, to­dėl pa­grin­di­nio el­ge­sio ypa­ty­ bių, veiks­mų ži­no­ji­mas yra bū­t i­nas sa­vo ir ark­l io sau­g u­mo la­bui. Pa­vyz­ džiui, prieš spir­da­mi daug ark­lių siun­ čia įvai­r ius ki­to­k ius ženk­lus, to­k ius kaip pa­stur­ga­lio at­su­ki­mas ar ga­li­nės ko­jos kė­li­mas. Ta­čiau kai ku­rie in­di­vi­ dai neį­vyk­do to iki ga­lo ar­ba iš vi­so ne­ pers­pė­ja.

Links­mie­ji tirš­čiai Kiek dramb­lių tel­pa į za­po­ro­žie­tį? – Ke­tu­ri. Nes ja­me tiek sė­di­mų vie­tų. Kiek ži­ra­fų tel­pa į za­po­ro­žie­tį? – Nė vie­nos. Nes ten jau sė­d i ke­tu­r i dramb­liai. Čes­ka (397 719; Ark­lio me­tais – ma­no me­tai. Iki pa­si­ma­ty­mo 2014-ai­siais)

„„Ste­bė­ji­mai: klai­pė­die­čius ste­bi­na į šil­tuo­sius kraš­tus neišsk­ri­du­sios pem­pės, var­nė­nai ir gar­niai. Vy­tau­to Ju­sio nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Neįp­ras­tai šil­ta žie­ma ste­bi­na ne­ti­ kė­tu­mais. Pa­jū­rio dan­gu­je vis dar ga­li­ma iš­vys­ti pa­va­sa­riui bū­din­gų paukš­čių – pem­pių, var­nė­nų, įvai­ rių rū­šių žą­sų.

Uos­ta­mies­ty­je, ša­lia Da­nės upės gy­ve­n an­tys klai­p ė­d ie­č iai vi­s ą gruo­dį ste­bi į šil­tuo­sius kraš­tus neišsk­ri­du­sių gar­nių bū­re­lį. Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­ties ve­dė­jas Vy­tau­tas Ju­sys ti­ki­no, jog Klai­pė­do­je pa­ste­bė­ti pil­kie­ji gar­ niai žmo­nių ne­tu­rė­tų ste­bin­ti. „Net ir šal­tą žie­mą ga­li­me pa­ ma­ty­ti gar­nių. Jų pa­ste­bi­ma įvai­ rio­se ša­lies vie­to­se. O štai įvai­rių rū­šių žą­sys, var­nė­nai, pem­pės jau

tu­rė­jo se­no­kai pa­lik­ti mū­sų kraš­ tus. Ta­čiau šių paukš­čių vis dar ga­li­me iš­vys­ti“, – tei­gė V.Ju­sys. Pem­pės vei­kiau­siai pa­jū­rį pa­liks tik ant­ro­je sau­sio pu­sė­je, jei iš­si­pil­ dys si­nop­ti­kų pro­gno­zės apie at­sė­ lin­sian­tį šal­tį. Ta­čiau vos spė­ju­sios iš­skris­ti, pem­pės tu­rė­tų grįž­ti jau va­sa­rio pa­bai­go­je ar ko­vą. Kol kas Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­ nia­me par­ke ma­ty­ti bū­riai bal­ta­ kak­čių, žel­me­ni­nių, pil­kų­jų žą­sų. „Prie Kin­tų dar ma­ty­ti gul­bių gies­mi­nin­kių bū­riai. Vi­sur skrai­ do var­nė­nų pul­kai. Ma­nau, kad paukš­čiai iš­skris tik rim­čiau at­ša­ lus orams. Juk nė­ra žie­mos, van­ dens tel­ki­niai at­vi­ri, paukš­čiai ran­da slie­kų ir ki­to­kio mais­to“, – aiš­ki­no V.Ju­sys.

Pa­sak jo, or­ni­to­lo­gų ne­ste­bi­na į šil­tuo­sius kraš­tus ne­sku­ban­tys spar­nuo­čiai. „Nuos­ta­bą su­kė­lė tik šiam me­tų lai­kui ne­bū­din­gas reiš­ki­nys Kau­ ne. Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je žie­mos me­tu bu­vo pa­ste­bė­tas kran­ti­nis til­vi­kas. Ke­lias die­nas šis paukš­ tis ste­bi­mas Ne­mu­no pa­kran­tė­je Kau­ne. Šie paukš­čiai įpras­tai iš­ skren­da jau rug­sė­jį“, – pa­sa­ko­ jo V.Ju­sys. Šiuo me­tu vyks­ta ak­ci­ja, per ku­ rią ra­gi­na­ma su­skai­čiuo­ti žie­mo­ jan­čius van­dens paukš­čius. Lie­tu­ vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­jos ren­gi­nys baig­sis sau­sio pra­džio­je. „Ma­ny­čiau, kad per Ka­lė­dų sa­ vai­tę bu­vo su­skai­čiuo­ta apie šim­ tą rū­šių van­dens paukš­čių“, – spė­ jo V.Ju­sys.

pa­te, kam nors pa­da­ry­si­te skriau­dą. Jei sap­ne barz­dą pe­šio­ja­te – tu­ri­te nu­ra­min­ti sa­vo sko­lin­to­jus. Jei sap­nuo­ja­te, kad tu­ri­te il­gą barz­dą, tai reiš­kia jė­gą ir pel­ną. Jei sap­nuo­ja­te švie­sią barz­dą – ge­ras ženk­las, juo­dą – jus iš­duos kaž­kas iš pa­ žįs­ta­mų, rau­do­ną – lau­kia di­de­lė pa­gar­ ba, ži­lą – pa­gar­ba ir lai­min­ga se­nat­vė. Sap­nuo­ti, kad sku­ta­tės barz­dą, reiš­kia, kad pra­ra­si­te ar­ti­muo­sius ar­ba tur­tą, ar­ ba teks pa­neig­ti kaž­ko­kias pa­ska­las. Sap­ne re­gė­ti, kad tu­ri­te ūsus, reiš­kia, jog bū­si­te gi­ria­mas. Jei mo­te­ris sap­nuo­ja, kad yra ūsuo­ta, jai teks pa­tir­ti blo­gų da­ly­kų. Sap­ne nu­si­skus­ti ūsus – kaž­kas sua­ be­jos ju­mis, ne­no­rės pa­ti­kė­ti at­sa­kin­ gos už­duo­ties. Sap­nuo­ti vy­rą juo­dais ūsais: mer­gi­ nai – ra­gi­ni­mas ne­sku­bė­ti, kai teks tar­ti le­mia­mą žo­dį, mo­te­riai – pri­mi­ni­mas, kad pri­va­lo rū­pin­tis ne tik sa­vi­mi, vy­ rui – dar tą pa­čią sa­vai­tę bus leng­viau iš­ly­dė­ti, o ne su­tik­ti. Sap­ne re­gė­ti ūsuo­tą mo­te­rį – staig­me­ na, apie ku­rią nie­kam ne­pa­sa­ko­ki­te. Jei sap­nuo­ja­te pri­kli­juo­tus ūsus, tai įspė­ja apie iš­da­vys­tę, re­tus – ne­rei­kia pui­kuo­tis, nes sėk­mė ly­dės ne vi­sa­da, su­vel­tus – ap­si­lei­di­mas.


2013 12 31 klaipeda internetas  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you