Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraštis

pirmadienis, lapkričio 4, 2013

www.kl.lt

254 (19 856)

Kaina 1,30 Lt

Nu­kirs­to kry­žiaus mįs­lė Uos­ta­mies­čio pro­ ku­ro­rai narp­lio­ja pre­ce­den­to ne­tu­rin­ čią by­lą – aiš­ki­na­si, kas kir­viu iš­nie­ki­no kry­žių. Baž­ny­čios tar­nai to­kius vaiz­ dus ra­do pa­jū­rio po­ li­ti­nio vei­kė­jo so­cia­ li­nio tink­lo pa­sky­ ro­je. Ta­čiau pa­go­ niu be­si­skel­bian­tis vy­ras tvir­ti­no, kad jį Baž­ny­čia esą tik juo­ di­na, nes jis iš­pa­žįs­ta ki­tą ti­kė­ji­mą.

„Tai ne­skaus­min­ga, o tik nau­din­ga.“ Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas Pleč­kai­tis įsi­ti­ki­nęs, jog po­li­ti­kai prieš rin­ki­mus tu­rė­tų pa­si­tik­rin­ti psi­chi­nę svei­ka­tą.

6p.

„Klai­pė­da“ – jė­ga pa­dė­ti žmo­nėms Dai­va Ja­naus­kai­tė d.ja­naus­kai­te @kl.lt

a.aleksejunaite@kl.lt

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“, šią sa­vai­tę švę­sian­tis 68-ąjį gim­ta­die­nį, yra ta­ pęs neat­sie­ja­ma uos­ta­mies­čio da­ li­mi – dau­ge­lio klai­pė­die­čių drau­ gu bei pa­gel­bė­to­ju. Žmo­nės į laik­ raš­čio žur­na­lis­tus krei­pia­si, kai jau ne­be­ži­no, kur su­lauk­ti pa­gal­bos, ir džiau­gia­si, kad dien­raš­tis pa­de­da įveik­ti rū­pes­čius.

Krei­pė­si vys­ku­pai

Pa­si­guo­džia ir pa­si­džiau­gia

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Skan­da­lin­ga by­la pra­dė­ta, kai į pro­ ku­ra­tū­rą krei­pė­si Vys­ku­pų kon­fe­ ren­ci­jos sek­re­to­ria­tas. Jo at­sto­vai pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą, kad Vai­do Že­ mai­čio var­du su­kur­to­je so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je pa­vie­ šin­ti vaiz­dai, kaip ker­ta­mas kry­žius, ir Baž­ny­čia no­ri iš­siaiš­ kin­ti, kas tai pa­da­rė.

4

„„Reak­ci­ja: kry­žiaus nu­kirs­din­to­jus, ku­rių kal­tė dar neį­ro­dy­ta, pa­smer­kė ir krikš­čio­ny­bės, ir pa­go­ny­bės puo­

se­lė­to­jai. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro aud­rų nua­ lin­ta­me mies­te 1945-ųjų vė­lų ru­ de­nį pra­dė­tas leis­ti laik­raš­tis daug kar­tų kei­tė­si, kaip kei­tė­si ir mies­ to bei vi­sos ša­lies gy­ve­ni­mas. Vy­ res­nės kar­tos mies­to gy­ven­to­jai ne­re­tai di­džiuo­da­mie­si pa­sa­ko­ja, jog skai­to „Klai­pė­dą“ jau daug me­tų.

2

Sa­vait­ga­lį pa­si­py­lė ava­ri­jų Dai­va Ja­naus­kai­tė Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je įvy­ko ke­lios ap­mau­džios ava­ri­jos. Vie­no­je jų nu­ken­tė­jo du ke­lių po­li­ci­nin­kai, ki­tos kal­ti­nin­ku ta­po gir­tas šiau­ lie­tis, o tre­čio­sios prie­žas­tis – bran­ gaus au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jo neat­ sar­gu­mas. Sku­bė­jo gel­bė­ti žmo­gų

Šeš­ta­die­nį apie 13.30 val. Vin­gio ir Smil­te­lės gat­vių san­kry­žo­je Ke­ lių po­li­ci­jos biu­ro au­to­mo­bi­lis „VW Ti­guan“ su­ko iš Vin­gio į Smil­te­lės gat­vę. Pa­rei­gū­nai sku­bė­jo gel­bė­ ti plė­ši­kų už­pul­to žmo­gaus, tad į

san­kry­žą įva­žia­vo de­gant rau­do­ nam švie­so­fo­ro sig­na­lui. Jie bu­vo įjun­gę au­to­mo­bi­lio gar­si­nį sig­na­ lą bei švy­tu­rė­lius. Tuo me­tu Smil­te­lės gat­ve va­žia­ vo „Au­di A6“, vai­ruo­ja­mas 26 me­ tų vai­ruo­to­jo. Pir­mi­niais duo­me­ni­ mis, šis au­to­mo­bi­lis rė­žė­si į ga­li­nį po­li­ci­jos ma­ši­nos ra­tą. Pa­rei­gū­nų ma­ši­na tren­kė­si į ša­ li­gat­vio bor­te­lį, ap­si­ver­tė ir dar apie pus­šim­tį met­rų čiuo­žė. Gat­ vė­je pa­skli­do iš po­li­ci­jos au­to­mo­ bi­lio iš­kri­tę do­ku­men­tai. Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai du pa­rei­gū­nus nu­ve­žė į li­go­ni­ nę. 30-me­čiam ke­lių po­li­ci­nin­kui,

vai­ra­vu­siam tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­ lį, su­trenk­ta kai­rė kū­no pu­sė bei diag­no­zuo­tas gal­vos sme­ge­nų su­ mu­ši­mas. Jo 23 me­tų ko­le­gai su­muš­tos gal­ vos sme­ge­nys, pa­temp­ti kak­lo raiš­ čiai. Abu pa­rei­gū­nai gy­do­mi li­go­ni­ nė­je. Kas kal­tas dėl ava­ri­jos, aiš­ kin­sis po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Po links­my­bių – prie vai­ro

Tą pa­čią die­ną prieš­piet Tri­la­pio ir S.Dau­kan­to gat­vių san­kry­žo­je gir­ tas vai­ruo­to­jas su­kė­lė ava­ri­ją, ku­ rio­je bu­vo su­mai­to­ti trys au­to­mo­bi­liai.

3

„„Ne­pa­si­se­kė: į pa­gal­bą plė­ši­kų už­pul­tam žmo­gui sku­bė­ję pa­rei­gū­nai

pa­te­ko į ava­ri­ją. 

Ri­čar­do Ka­mins­ko nuo­tr.


2

pirmadienis, lapkričio 4, 2013

miestas

„Klai­pė­da“ – jė­ga pa­dė­ti žmo­nėms Per be­maž 70 me­tų 1 laik­raš­č io skai­ty­to­jai ir dar­buo­to­jai ta­po lyg vie­na šei­

ma, o jo­je yra na­tū­ra­lu vie­ni ki­ tiems pa­dė­ti. Nuo­la­ti­nė dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ rub­ri­ka „Karš­tas te­le­fo­nas“ yra vie­na nuo­šir­džiau­sių žur­na­ lis­tų ir mies­to gy­ven­to­jų bend­ra­ vi­mo skil­čių. „Lau­kia­me skam­ bu­čių ir sten­gia­mės pa­dė­ti, kai iš­tin­ka bė­da ar tie­siog nuo­tai­ką ga­d i­n a ko­k ia gy­ve­n i­m o smulk­ me­na“, – vie­nin­gai tvir­ti­no dien­ raš­čio žur­na­lis­tai. Dau­ge­lis „Klai­pė­dos“ nuo­la­ti­nių skai­ty­to­jų ne tik skun­džia­si ar guo­ džia­si, bet ne­ven­gia pa­skam­bin­ti, kai tu­ri kuo pa­si­džiaug­ti. Pa­dė­jo įro­dy­ti, kad gy­va

Žur­na­lis­tui nė­ra di­des­nio jo dar­ bo įver­ti­ni­mo nei su­vo­ki­mas, kad pa­si­se­kė iš­spręs­ti žmo­gui ki­lu­sią pro­ble­mą. „Di­džiuo­da­mie­si ga­li­ me pa­sa­ky­ti, jog esa­me jė­ga, ku­ri ga­li pa­pūs­ti prieš vė­ją ir pa­ju­din­ ti biu­rok­ra­ti­nius kel­mus“, – ryž­ tin­gai ir to­liau pa­dė­ti skai­ty­to­jams bu­vo nu­si­tei­kę žur­na­lis­tai. Šie­met rug­sė­jį „Klai­pė­da“ ra­šė, jog klai­pė­die­tė Lai­ma Boeh­ler nie­ kaip ne­ra­do įstai­gos, iš­duo­dan­ čios pa­žy­mą, kad mo­te­ris vis dar yra gy­va. Mo­te­ris kar­tą bu­vo iš­pra­šy­ta iš „Sod­ros“, pa­ti­ki­nus, kad ši įstai­ga to­kių pa­žy­mų neiš­duo­da. Kai šios klai­pė­die­tės is­to­ri­ja pra­ dė­jo do­mė­tis dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ žur­na­lis­tai, mo­te­ris ga­vo rei­ kia­mą pa­žy­mą. Su­ve­dė ge­ra­da­rius ir li­go­nį

Bir­že­lį dien­raš­tis ra­šė apie 20-me­ tį Mar­ty­ną Gi­ru­lį – vai­ki­ną, ku­ris dėl li­gos nuo pat gi­mi­mo ne­val­do ran­kų. Ne­pai­sant ne­ga­lios, vai­ki­nas daug do­mė­jo­si ga­li­my­be gy­ven­ ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą ir su­ži­no­jo apie bio­ni­nę ran­ką – sme­ge­nų im­ pul­sais val­do­mą pro­te­zą. Pa­sau­ly­ je tė­ra vie­ne­tai žmo­nių, ku­rie tu­ri to­kius iš­ma­nius pro­te­zus. M.Gi­ru­lis bei jo tė­vai pa­pa­sa­ko­ jo „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tams apie sa­vo sva­jo­nę, šei­mos pa­stan­gas ją pa­siek­ti. Nors tė­vai par­da­vė vi­sus tu­rė­tus gy­vu­lius bei trak­to­rių, sva­ jo­nei pi­ni­gų neuž­te­ko. Pas­kai­tę straips­nį apie į gy­ve­ni­ mą be­si­ka­bi­nan­tį vai­ki­ną jam pa­ dė­ti nu­spren­dė nea­be­jin­gi skai­ty­ to­jai. Straips­nį ra­šiu­si žur­na­lis­tė ta­po tar­pi­nin­ke tarp au­ko­to­jų ir M.Gi­ru­lio šei­mos. Taip bend­ras tiks­las su­vie­ni­jo neį­ga­laus vai­ki­no šei­mą, „Klai­ pė­dą“ ir M.Gi­ru­liui pa­dė­ti pa­si­ ry­ž u­s ius žmo­n es. Ke­l ias­d e­š imt tūks­tan­č ių paau­ko­t ų li­t ų su­ trum­pi­no ke­lią tarp sva­jo­nės ir rea­ly­bės.

klai­pė­die­čiai vi­so gy­ve­ni­mo pir­ ki­nį įtei­si­no no­ta­rų biu­re ir ne­si­ ti­kė­jo, kad san­do­rio tei­sė­tu­mą pa­ tvir­ti­nu­si no­ta­rė ga­li su­klys­ti jų ne­nau­dai. Nors teis­mai dek­la­ruo­ja esan­ tys ne­prik­lau­so­mi, o ži­niask­lai­ da jų veiks­mams ne­da­ran­ti įta­kos, „Klai­pė­do­je“ ap­ra­šy­ta dau­gia­vai­ kės šei­mos ne­pa­vy­dė­ti­na si­tua­ci­ja Pau­liams pa­dė­jo pa­jus­ti dau­gy­bės žmo­nių pa­lai­ky­mą, o tai su­tei­kė jė­ gų to­liau ko­vo­ti. By­lo­je dar nė­ra pa­dė­tas pa­sku­ ti­nis taš­kas, ta­čiau kar­tais te­rei­kia jaus­ti, kad esi ne vie­nas, ir ryž­to bei jė­gų at­si­ran­da dau­giau. Su­gė­din­tas įsi­lei­do dar­bi­nin­kus

Dau­gy­bę me­tų ken­tu­si aukš­tu aukš­čiau gy­ve­nan­čio kai­my­no ne­ va­ly­vu­mą bei ap­si­lei­di­mą klai­pė­ die­tė Ga­li­na Bur­la­čen­ko ne­be­ži­ no­jo, kur kreip­tis. Net­var­kin­gas kai­my­nas, ne kar­tą už­lie­jęs mo­ters bu­tą, ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų lei­ do sa­vo ka­tėms šla­pin­tis ant šil­ dy­mo vamz­džio. Šla­pi­mo rūgš­tis per­si­sun­kė per lu­bas, o vamz­dis, ku­riuo karš­tas van­duo iš aukš­to į aukš­tą pa­sie­kia ra­dia­to­rius, vi­siš­ kai su­rū­di­jo. Kad ir kiek pra­šy­tas, gė­din­tas ar net bau­do­mis gąs­din­tas vy­ras į sa­ vo bu­tą nie­ko neį­si­leis­da­vo. Kai prieš pat pra­si­de­dant šių me­tų šil­dy­mo se­zo­nui apie mo­ters bė­dą pa­ra­šė „Klai­pė­da“, G.Bur­la­ čen­kos kai­my­nas pa­ts nu­sku­bė­jo į na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čią bend­ro­vę „Jū­ros būs­tas“ ir pra­ne­šė ne­prieš­ ta­rau­siąs vamz­džio pa­kei­ti­mui. Taip ne vie­nus me­tus neišsp­ren­ džia­ma pro­ble­ma bai­gė­si vos per die­ną. Tai tik ke­li pa­vyz­džiai, by­lo­jan­ tys apie mies­tie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą laik­raš­č iu bei „Klai­p ė­d os“ no­ rą ne tik at­spin­dė­ti uos­ta­mies­čio gy­ve­ni­mo ak­tua­li­jas, bet ir bū­ ti kiek­vie­no klai­pė­die­čio gy­ve­ni­ mo da­li­mi.

Pa­lai­ky­mas su­tei­kė jė­gų

„Mums la­bai pa­dė­jo ir dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pa­lai­ky­mas“, – ne­slė­pė klai­pė­die­čių Pau­lių šei­ma, ku­ri še­ še­rius me­tus mi­na teis­mų slenks­ čius, ban­dy­da­ma iš­ko­vo­ti tei­sę gy­ ven­ti pa­čių įsi­gy­ta­me bu­te. Dra­gū­nų kvar­ta­le už di­džiu­ lę ban­ko pa­sko­lą nu­si­pir­kę bu­tą

„„Kas­die­ny­bė: mies­tie­čiai džiau­

gia­si ne tik tuo, jog dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ gau­su nau­jie­nų, bet ir dėl to, kad laik­raš­tis pa­de­da iš­spręs­ti dau­gy­bę pro­ble­mų.

„„At­gi­mė: klai­pė­die­čiams ge­rai pa­žįs­ta­mo­je jau­kio­je ap­lin­ko­je ne­se­niai at­si­ra­do nau­ja pa­si­links­mi­ni­mo vie­ta,

kur ga­li­ma pa­si­klau­sy­ti gy­vos mu­zi­kos, pa­si­vai­šin­ti bei iš­ban­dy­ti lai­mę prie lo­ši­mų sta­lų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mies­to cent­re – nau­ja vie­ta links­min­tis Pa­čia­me Klai­pė­dos cent­re du­ris at­vė­ru­sių lo­ši­mo na­mų va­do­vai sie­kia, kad „Ca­si­no Tor­na­do“ tap­tų dau­ge­lio klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių pa­mėg­ta lais­va­lai­kio pra­ lei­di­mo vie­ta. So­cia­liai at­sa­kin­ga įmo­nė ne tik įkū­rė ne­ma­žai dar­bo vie­tų, bet ir tei­ kia fi­nan­si­nę pa­ra­mą mies­tui. Dai­va Bal­ta­duo­nė Įsi­kū­rė bu­vu­sio­je „stroi­kė­je“

Nau­ji lo­ši­mo na­mai „Ca­si­no Tor­ na­do“ įsi­kū­rė dau­gy­bei vy­res­nio am­žiaus klai­pė­die­čių sen­ti­men­ tų ke­lian­čio­je erd­vė­je, va­din­to­je „stroi­ke“. Ne vie­na kar­ta mies­tie­ čių bū­da­mi jau­ni čia – į bu­vu­sius Sta­ty­bos tres­to kul­tū­ros na­mus verž­da­vo­si pa­šok­ti. „Nors ir ne­su klai­pė­die­tis, bet jau gir­dė­jau dau­gy­bę švie­sių pri­si­ mi­ni­mų, su­si­ju­sių su šia vie­ta, to­ dėl ti­kiuo­si, kad ge­ra au­ra čia iš­li­ko ir to­liau sklis“, – vy­lė­si bend­ro­vės „VGSA“, val­dan­čios pre­kės ženk­lą „Ca­si­no Tor­na­do“, ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Iva­nas Šiš­ka. Jis ti­ki­si, kad pri­si­min­da­mi sa­vo jau­nys­tę klai­pė­die­čiai už­suks pa­ žiū­rė­ti, kaip jų mėg­ta vie­ta at­ro­ do da­bar. Po sep­ty­n is mė­n e­s ius tru­k u­ sio re­mon­to il­gai bu­vu­si ne­pat­ rauk­li erd­vė at­gi­mė neat­pa­žįs­ta­ mai pa­si­kei­tu­si. Lenk­ti laip­tai iš fo­jė į ant­rą­jį aukš­tą su­ku­ria bū­ si­mos šven­tės po­jū­tį, o dau­gy­bė veid­ro­džių – dar di­des­nės erd­ vės jaus­mą. Į lo­ši­mų na­mų su­ kū­ri­mą bend­ro­vė in­ves­ta­vo la­bai daug pi­ni­gų, bet ne­lau­kia grei­tos grą­žos. „Mes ti­ki­mės, kad čia dirb­si­me il­gai ir tvar­kin­gai. La­bai no­riu, kad čia klai­pė­die­čiams pa­tik­tų lan­ky­ tis. Vi­siš­kai ne­bū­ti­na atė­jus loš­ ti, kvie­čiu pa­pras­čiau­siai ma­lo­ niai pa­bū­ti bet ku­riuo pa­ros lai­ku. Kū­rė­me ne tiek ka­zi­no, kiek jau­ kaus klu­bo ap­lin­ką, kad lan­ky­to­jai

ži­no­tų, jog čia ga­li pra­leis­ti lais­va­ lai­kį ir ras­ti daug ma­lo­nu­mų“, – tei­gė I.Šiš­ka.

Ivanas Šiš­ka:

Mes ti­ki­mės, kad čia dirb­si­me il­gai ir tvar­kin­gai.

Klai­pė­do­je – ki­tas jaus­mas

Kal­bė­da­mas apie ka­zi­no vers­lą jis ti­ki­no, kad lo­ši­mo na­mai skir­ti ne tik azar­ti­niams žai­di­mams. Tai yra vie­ta, kur ga­li­ma tie­siog ma­lo­niai pra­leis­ti lais­va­lai­kį. Vers­li­nin­kas aiš­ki­no, jog žmo­nės ga­li už­suk­ti iš­ger­ti ka­vos, pa­si­klau­ sy­ti ge­ros gy­vos mu­zi­kos ar tie­siog pa­bend­rau­ti. Pla­nuo­da­mi Klai­pė­do­je įkur­ ti ka­zi­no, bend­ro­vės va­do­vai pir­ miau­sia tu­rė­jo ome­ny­je, jog uos­ta­ mies­tis yra ne tik pra­mo­ni­nis, bet ir la­bai glau­džiai su poil­siu, kul­ tū­ra su­si­jęs mies­tas. Vi­siš­kai gre­ ta esan­ti jū­ra su­tei­kia uos­ta­mies­ čiui ne­pa­kar­to­ja­mo sa­vi­tu­mo. „Bū­da­mas vil­nie­tis ga­liu vi­siš­ kai at­sa­kin­gai pa­sa­ky­ti – Klai­pė­da yra ki­toks mies­tas, pa­čia ge­riau­sia to žo­džio pra­sme. Ti­kė­jo­mės, kad klai­pė­die­čiai ir gau­siai mies­te be­ si­lan­kan­tys sve­čiai pa­čio­je Klai­ pė­dos šir­dy­je ras dar vie­ną vie­tą, kur ga­lės sma­giai pa­si­links­min­ti. Džiau­gia­mės, kad įsi­kū­rė­me ne­to­ li di­džių­jų van­de­nų: Kur­šių ma­rių bei jū­ros. No­rė­jo­me, kad čia lan­ ky­to­jams bū­tų jau­ku, mie­la ir jie jaus­tų­si vi­sa­da lau­kia­mi“, – sa­vo sim­pa­ti­jų Klai­pė­dai ne­slė­pė vers­ li­nin­kas. Su­tei­kė pa­ra­mą

2012 m. pra­džio­je, ga­vę Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos pa­lai­mi­ni­mą steig­ ti uos­ta­mies­ty­je lo­ši­mo na­mus,

bend­ro­vės „VGSA“ va­do­vai pa­si­ ra­šė su­tar­tį dėl 150 tūkst. li­tų pa­ ra­mos mies­tui sky­ri­mo. I.Šiš­ka džiau­gė­si ir nea­be­jo­jo, kad sa­vi­val­dy­bė šiuos pi­ni­gus pa­ nau­dos mies­tie­čių nau­dai. „Mū­sų vers­las yra la­bai azar­tiš­ kas, ke­lian­tis daug emo­ci­jų, ta­čiau ne vien tai mums svar­bu. Sa­vo dar­ bą ver­ti­na­me la­bai at­sa­kin­gai ir da­ ly­vau­ja­me ne vie­no­je lab­da­ros pro­ gra­mo­je“, – aiš­ki­no bend­ro­vės „VGSA“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. Su­kū­rė 70 dar­bo vie­tų

I.Šiš­ka ma­lo­niai ste­bė­jo­si, kad bend­rau­da­mas su Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės dar­buo­to­jais su­lau­ kė vi­siš­ko su­pra­ti­mo bei ne­pa­ju­ to kliū­čių. „Man te­ko pa­bu­vo­ti ne vie­no­ je Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­je ir, skir­ tin­gai nei kai ku­rio­se jų, Klai­pė­ do­je bu­vau ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, kaip sklan­džiai se­kė­si de­rin­ti vi­sus pla­nus. Už tai uos­ta­mies­čio po­li­ti­ kams esu la­bai dė­kin­gas. Jei­gu vi­ sos sa­vi­val­dy­bės taip elg­tų­si, Lie­ tu­vo­je vers­las plės­tų­si ir kles­tė­tų“, – pa­brė­žė I.Šiš­ka. Nuo rugp­jū­čio Klai­pė­do­je vei­ kian­čia­me „Tor­na­do Ca­si­no“ dir­ ba 70 žmo­nių, di­džio­ji jų dau­gu­ma yra jau­ni, dar­bą de­ri­nan­tys su stu­ di­jo­mis. Dau­giau nei pu­sė dar­buo­ to­jų yra krup­jė.


3

pirmadienis, lapkričio 4, 2013

miestas Su­žei­dė tak­sis­tą

Nuo už­sta­lės – į li­go­ni­nę

Pa­si­ge­do sa­vo ma­ši­nos

Gir­tas 31 me­tų Dai­nius L. šeš­ ta­die­nį va­ka­re bu­te­liu smo­ gė 60-me­čiam tak­si vai­ruo­ to­jui per gal­vą. Rim­tes­nės to­ kio poel­gio prie­žas­ties ne­bu­vo, kal­ti­nin­kas į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį įpū­tė 2,91 pro­mi­lės. Nu­ken­tė­ ju­sy­sis pa­te­ko į li­go­ni­nę. Dai­nių L. po­li­ci­nin­kai už­da­rė į areš­ti­nę ir pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Vi­sų šven­tų­jų die­ną 58 me­ tų Alf­re­das J. gir­ta­vo su bend­ raam­žiu drau­gu. Kol kas neaiš­ ku, dėl ko drau­ge tau­re­lę kil­ no­ję vy­rai su­si­ki­vir­či­jo. Vie­nas jų grie­bė­si pei­lio ir smo­gė bi­ čiu­liui į pil­vą. Me­di­kai Alf­re­dą J. nu­ve­žė į li­go­ni­nę, su­ža­lo­ji­mas nė­ra pa­vo­jin­gas gy­vy­bei. Kal­ti­ nin­kas pa­bė­go, po­li­ci­ja jo ieš­ko.

Vi­sų šven­tų­jų die­ną 62 me­tų klai­pė­die­tis pra­ne­šė pa­si­ge­ dęs prie Lė­bar­tų ka­pi­nių pa­lik­ tos ma­ši­nos. Po tri­jų va­lan­dų din­gęs „Volks­wa­gen Pas­sat“ au­to­mo­bi­lis, ku­rį šei­mi­nin­kas įver­ti­no 12 tūkst. li­tų, bu­vo ap­ tik­tas to­lė­liau. Įsi­lau­ži­mo žy­ mių ne­ras­ta. Ti­ria­ma, ar au­to­ mo­bi­lį tik­rai ke­tin­ta pa­vog­ti.

Mies­tą jau puoš Ka­lė­doms Jau šią sa­vai­tę mies­tas bus pra­dė­ tas puoš­ti di­džio­ sioms me­tų šven­ tėms – Ka­lė­doms ir Nau­jų­jų me­tų su­tik­ tu­vėms. Ant ap­švie­ ti­mo stul­pų, me­džių bus ka­bi­na­mos gir­ lian­dos ir švie­čian­ čios de­ko­ra­ci­jos.

m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tei­gė, kad šie­met mies­to gat­ves nu­švies to­kie pat pa­puo­ši­ mai kaip ir praė­ju­siais me­tais. Ant me­džių ir ap­švie­ti­mo stul­pų bus ka­bi­na­mos gir­lian­dos, Til­tų ir

Tur­gaus gat­vė­se – švie­čian­čios de­ ko­ra­ci­jos. Ki­to­kia bus pa­grin­di­nė mies­ to eg­lė Teat­ro aikš­tė­je ir At­gi­mi­mo aikš­tės pa­puo­ši­mai. Ta­čiau, kaip jie at­ro­dys, dar neatsk­lei­džia­ma, nes te­be­vyks­ta kon­kur­sas jiems įsi­gy­ti. Jam pa­si­bai­gus, paaiš­kės, kiek tiks­liai kai­nuos mies­to pa­gra­ži­

ni­mas di­džio­sioms me­tų šven­ tėms. „Klai­pė­da iki eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tės, ku­ri vyks gruo­džio pra­ džio­je, bus pa­puoš­ta“, – pa­brė­žė ve­dė­ja. Mies­te pa­puo­ši­mus tra­di­ciš­kai ka­bins įmo­nės „Gat­vių ap­švie­ti­ mas“ dar­buo­to­jai. Anot bend­ro­ vės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Al­gi­



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

man­to Lau­ri­na­vi­čiaus, pa­puo­ša­lai dar re­mon­tuo­ja­mi. Ka­bi­ni­mui yra pa­ruoš­ta pu­sė vi­ sų gir­lian­dų, dar tiek pat li­ko su­ re­mon­tuo­ti. „Gir­lian­dų būk­lė yra ga­na ge­ra. Kai baig­si­me re­mon­tą, bus at­nau­ jin­tos vi­sos gir­lian­dos. Me­džiams ža­dė­ta nu­pirk­ti ir nau­jų“, – tvir­ti­ no A.Lau­ri­na­vi­čius.

Sa­vait­ga­lį pa­si­py­lė ava­ri­jų Tą­dien 30-me­tis šiau­ 1 lie­tis su drau­ge po nak­ ties links­my­bių klu­be sa­vo „Peu­

geot 307“ au­to­mo­bi­liu trau­kė na­mo. Ne­pa­žįs­tan­tis Klai­pė­dos vai­ruo­ to­jas ne­sus­to­jo prie „Stop“ ženk­lo, ne­ma­žu grei­čiu įva­žia­vo į san­kry­ žą ir su­si­dū­rė su pa­grin­di­niu ke­liu va­žia­vu­siu „BMW 330“, vai­ruo­ja­ mu 37 me­tų klai­pė­die­čio. Nuo smū­gio „Peu­geot“ ap­si­su­ko ir šo­nu rė­žė­si į ša­lu­ti­nia­me ke­ly­je sto­vė­ju­sį „Peu­geot 407“. Ši ma­ši­na bu­vo su­sto­ju­si prie „Stop“ ženk­lo. Vi­suo­se tri­juo­se au­to­mo­bi­liuo­ se bu­vu­sius žmo­nes nuo su­ža­lo­ji­ mų iš­gel­bė­jo oro pa­gal­vės. Ava­ri­jos kal­ti­nin­kas bu­vo gir­tas. Jis ban­dė aiš­kin­ti, jog ne­vai­ra­vo. Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te jis į al­ko­ho­ lio ma­tuok­lį įpū­tė 2,07 pro­mi­lės. Po su­si­dū­ri­mo nė vie­nas iš tri­jų au­to­mo­bi­lių ne­be­ga­lė­jo va­žiuo­ti.

Ren­gi­nys. Pir­ma­d ie­n į 17 val. I.Si­mo­ nai­ty­tės bib­lio­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­ je vyks „Li­te­ra­t ū­r i­n is džia­zas“. Ja­me da­ly­vaus poe­tai Gin­ta­ras Gra­jaus­kas ir Do­vy­das Gra­jaus­kas, gros pia­nis­tas Sau­lius Šiau­čiu­lis bei Al­gio Ki­lio va­do­ vau­ja­mas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­ nų fa­kul­te­to inst­ru­men­ti­nės mu­zi­kos ka­ted­ros an­samb­l is. Va­ka­rą ves ir ei­ les skai­t ys Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­rė Re­g i­na Šal­te­ny­tė. Paroda. Klaipėdos A.Brako dailės mo­ kykla rengia mokinių kūrybinių dar­ bų parodą. Mokiniai dvi savaites kū­ rė darbus tema „Mano svajonių uni­ versitetas“. Parodos atidarymas vyks lapkričio 5 d. 15.10 val. Humanitari­ nių mokslų fakulteto 2-ojo aukšto fo­ jė (Herkaus Manto g. 84).

„„Lai­kas: šią sa­vai­tę mies­te dar­bi­nin­kai pra­dės ka­bin­ti ka­lė­di­nius pa­puo­ši­mus.

Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

Va­ka­ras. Lapk­ri­čio 7 d. 18 val. Klai­pė­ dos et­no­kul­tū­ros cent­re (Dar­ž ų g. 10) vil­n ie­tė Rad­vi­lė Ra­cė­nai­tė su klai­pė­ die­čiais bend­raus apie li­k i­mo ir mir­ ties sam­pra­tą lie­tu­vių folk­lo­re. Per­nai bu­vo iš­leis­ta mo­nog­ra­fi­ja, de­d i­k uo­ta dr. R.Ra­cė­nai­tės se­se­riai ra­šy­to­jai Jur­ gai Iva­naus­kai­tei, ku­ri ją ir įkvė­pė pra­ dė­t i do­mė­t is Ry­t ų ša­l ių re­l i­g i­ja, o vė­ liau ir lie­tu­vių mi­to­lo­g i­ja, tau­to­sa­ka. Pa­gal­ba. Sek­ma­die­nį 14.36 val. bend­ ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu pra­neš­ta, kad prie Pa­lan­gos til­to rei­ka­lin­ga pa­gal­ba jė­gos ait­va­ru spor­ta­vu­siam žmo­gui. Vy­ras lai­kė­si įsi­ki­bęs til­to po­lių konst­ ruk­ci­jos ir ne­tu­rė­jo jė­gų pa­siek­ti kran­ tą. Gel­bė­to­jai pa­da­vė ne­lai­mė­liui gel­ bė­ji­mo­si lie­me­nę ir par­tem­pė jį į kran­ tą. Spor­ti­nin­kas bu­vo iš­se­kęs, ta­čiau su­ ža­lo­ji­mų ne­pa­ty­rė. Me­di­kų pa­gal­bos jis at­si­sa­kė. Ban­dy­ta iš­temp­ti ir jo ne­ma­žai kai­nuo­jan­čią jė­gos ait­va­ro įran­gą. Ado­ra­ci­ja. Lapk­ri­čio 7 d. 17 val. Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­l ie­nės baž­ny­čio­je (Rum­ piš­kės g. 6), kaip ir kiek­vie­no mė­ne­sio pir­mą­jį ket­vir­ta­die­nį, vyks Šven­čiau­ sio­jo Sak­ra­men­to ado­ra­ci­ja vai­kams.

Mer­se­de­sai su­du­žo nak­tį

Sek­ma­die­nį apie 1.30 val. Klai­pė­ do­je, Me­de­ly­no gat­vė­je, su­si­dū­rė du ta pa­čia kryp­ti­mi va­žia­vę bran­ gūs „Mer­ce­des“ au­to­mo­bi­liai.

Pa­rei­gū­nų ma­ši­na tren­kė­si į ša­li­gat­vio bor­te­lį, ap­si­ver­tė ir dar apie pus­šim­ tį met­rų čiuo­žė. Gat­ vė­je pa­skli­do iš po­ li­ci­jos au­to­mo­bi­lio iš­kri­tę do­ku­men­tai. Tuo me­tu, kai įvy­ko ava­ri­ja, pliau­pė lie­tus. Ga­li bū­ti, kad ava­ ri­jos kal­ti­nin­ku bus pri­pa­žin­tas 32 me­tų vy­ras, ku­ris vei­kiau­siai vir­ši­

Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 7 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Mar­fa Zub­ko (g. 1925 m.), Leo­nas Nor­k us (g. 1929 m.), Juo­za­pas Pi­le­lis (g. 1936 m.), Vla­di­mir Kor­ne­liuk (g. 1941 m.), Vla­di­mir Mel­nik (g. 1944 m.), Ni­jo­lė Ber­ta­šie­nė (g. 1966 m.), Ar­tū­ras Pra­saus­kas (g. 1966 m.). „„Pa­sek­mės: sek­ma­die­nio nak­tį įvy­ku­sią eis­mo ne­lai­mę pri­mi­nė su­mai­

to­ti ke­lio ati­tva­rai. 

jo sau­gų grei­tį, įkal­nė­je ne­su­val­dė ga­li­niais ra­tais va­ro­mo au­to­mo­bi­ lio ir rė­žė­si į ke­lio ati­tva­rą. Ma­ši­na ke­lis kar­tus ap­si­su­ko, iš­ var­tė ati­tva­rus ir ke­lio ženk­lą, įspė­ jan­tį apie pės­čiuo­sius, bei tren­kė­ si į gre­ti­ma juos­ta va­žia­vu­sį ki­tą „Mer­ce­des Benz“. Šis, nėš­čios mo­ ters vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis, nuo smū­gio nu­rie­dė­jo nuo ke­lio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr

Žmo­nės per eis­mo įvy­kį ne­nu­ ken­tė­jo. Kons­ta­tuo­ta, kad abu eis­mo da­ ly­viai bu­vo blai­vūs. Sek­ma­die­nio ry­tą uos­ta­mies­čio pa­šo­nė­je – Dau­pa­ruo­se epi­lep­si­jos prie­puo­lio iš­tik­tas 40-me­tis pra­ ra­do są­mo­nę ir nu­va­žia­vo nuo ke­ lio. „Volks­wa­gen Golf“ vai­ruo­to­jas su­ža­lo­tas ne­sun­kiai.

Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­die­nį per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­g im­dė 5 mo­te­rys, gi­mė 2 mer­ gai­tės ir 3 ber­n iu­kai. Sek­ma­d ie­n į pa­ gim­dė 7 mo­te­rys, gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Sek­ma­die­n į iki 17 val. grei­to­ sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė apie 50 iš­kvie­ti­mų. Me­di­kai sku­bė­jo pa­dė­ ti ke­liems be­na­miams, gu­li­nė­ju­siems vie­šo­sio­se vie­to­se ant že­mės, pa­gy­ve­ nę žmo­nės skun­dė­si gal­vos svai­gi­mu, su­tri­ku­siu šir­dies rit­mu.


4

pirmadienis, lapkričio 4, 2013

miestas

Nu­kirs­to kry­žiaus mįs­lė 1

Baž­ny­čios tar­nai pa­tei­kė ir ke­lias nuo­trau­kas, ku­ rio­se aiš­kiai ma­ty­ti vy­riš­kis, ran­ ko­se lai­kan­tis kir­vį. „Vie­no­je jų ma­ty­ti, kaip jis dar tik ruo­šia­si kirs­ti kry­žių, ki­to­je – ker­ ta, o vė­les­nė­se nuo­trau­ko­se ma­ty­ti vi­sa įvy­kio chro­no­lo­gi­ja“, – ti­ki­no Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Si­mo­nas Ge­nys. Nuot­rau­ko­je už­fik­suo­tas nu­kirs­ tas kry­žius at­ro­do lyg bū­tų sto­vė­jęs ne vie­ną de­šimt­me­tį. „Tik­rai neat­ro­do, jog kry­žius bu­ vo pa­sta­ty­tas nau­jas. Po nu­kirs­to kry­žiaus nuo­trau­ka žmo­gus pa­ra­ šė: „Pra­si­dė­jo Že­mai­ti­jos pi­lia­kal­ nių švent­vie­čių va­ly­mas“, – tei­gė pro­ku­ro­ras. Tei­s ė­sau­g i­n in­kai neat­s i­m e­n a at­ve­jo, kad bū­tų te­kę tir­ti by­lą dėl nu­kirs­to kry­žiaus. „Bū­ta nu­si­kal­ti­mų, kai jau­ni­ mas siau­tė­jo ka­pi­nė­se, var­tė kry­ žius, bet kad paim­tų žmo­gus kir­vį ir nu­kirs­tų kry­žių – ne­pa­me­nu“, – at­min­tį per­kra­tė S.Ge­nys.

nie­kas jos ne­pri­žiū­ri? Gal kaž­kam ne­pa­ti­ko mū­sų idė­jos?“ – sam­pro­ ta­vo pa­lan­giš­kis. Ne­ran­da pi­lia­kal­nio

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­ rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas ti­ki­ no, kad pa­go­ni­mis sa­ve va­di­nan­tys jau­nuo­liai la­bai ap­si­gau­na ma­ny­ da­mi, kad Kre­tin­gos ra­jo­ne, ne­to­ li Kve­cių kai­mo, bu­vo bal­tų švent­ vie­tė. „Tai bu­vo ak­mens skal­dyk­la. Šia­ me miš­ke­ly­je iš tie­sų yra daug ak­ me­nų. Ta­čiau čia XVIII–XIX am­ žiu­je sta­ty­boms bu­vo skal­do­mi ak­me­nys ir tai nie­kaip ne­su­si­ję su bal­tų ti­kė­ji­mo švent­vie­tė­mis“, – ti­ki­no L.Ka­va­liaus­kas. Jį suint­ri­ga­vo ži­nia, jog kaž­ kur ant pi­lia­kal­nio bu­vo nu­kirs­ tas kry­žius. „Mė­gi­nau kon­sul­tuo­tis su ko­le­ go­mis, bet, pa­na­šu, jog kol kas ne­ ra­do­me, kur ga­lė­jo bū­ti nu­kirs­tas kry­žius. Ta­čiau mė­gin­si­me iš­siaiš­ kin­ti“, – tei­gė L.Ka­va­liaus­kas.

Nuot­rau­kas iš­try­nė

Baž­ny­čios tar­nai į tei­sė­sau­gą krei­ pė­si dar pa­va­sa­rį. Vos ga­vę pra­ ne­ši­mą, pro­ku­ro­rai pa­si­do­mė­jo pa­lan­giš­kio, pri­si­sta­tan­čio Vai­ du Že­mai­čiu, veik­la so­cia­li­nia­me tink­le. „Ma­ty­ti, kad tai – ak­ty­vus žmo­ gus. Jis reiš­kia­si įvai­riais klau­ si­mais, ypač jam kliū­va krikš­ čio­ny­bė ir ku­ni­gai“, – pa­ste­bė­jo pro­ku­ro­ras. Ta­čiau kai pro­ku­ro­rai pra­dė­jo ty­ ri­mą, anks­čiau so­cia­li­nia­me tink­ le baž­ny­čios tar­nų ras­tas kry­žiaus kir­ti­mo vaiz­de­lis iš ku­ror­to gy­ven­ to­jo pa­sky­ros jau bu­vo pa­ša­lin­tas. „Pra­dė­jo­me iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl re­li­gi­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­ mo. Ga­li bū­ti, kad žmo­gui kaž­kas pa­ta­rė iš­trin­ti šias nuo­trau­kas“, – aiš­ki­no pro­ku­ro­ras. Tas, kas vie­šai ty­čio­jo­si, nie­ki­ no, ska­ti­no nea­py­kan­tą ar kurs­ tė disk­ri­mi­nuo­ti žmo­nių gru­pę ar jai pri­klau­san­tį as­me­nį dėl ly­ties, sek­sua­li­nės orien­ta­ci­jos, ra­sės, tau­ty­bės, kal­bos, kil­mės, so­cia­li­ nės pa­dė­ties, ti­kė­ji­mo, įsi­ti­ki­ni­mų ar pa­žiū­rų, bau­džia­mas bau­da ar­ ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­ tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki dve­ jų me­tų.

Užt­rau­kė gė­dą pa­go­nims

„„San­kir­ta: šią va­sa­rą pir­mą kar­tą at­vi­rai vie­no­je vie­to­je – Šat­ri­jos kal­no vir­šū­nė­je – su­si­dū­rė krikš­čio­nys ir

pa­go­nys. 

nai iš­siaiš­ki­no, jog kry­žiaus kir­ti­ mo vaiz­dus pla­ti­no 39 me­tų Vai­das Žel­vys. Kon­fis­kuo­ta­me vy­ro te­le­ fo­ne bu­vo ži­nu­tė, ku­rio­je jis nu­ro­dė bi­čiu­liui sa­vo pseu­do­ni­mą so­cia­li­ nia­me tink­le. Pa­lan­giš­kis dir­ba vie­no­je pri­va­ čio­je įmo­nė­je ir ak­ty­viai reiš­kia­ si ku­ror­to vi­suo­me­ni­nė­je ir po­li­ti­ nė­je veik­lo­je, net mė­gi­no pa­tek­ti į Sei­mą. Vy­ro su­kur­to­je so­cia­li­nio tink­lo pa­sky­ro­je yra per 4,3 tūkst. va­di­ na­mų­jų drau­gų. Pa­rei­gū­nai ti­ki­si, kad pa­vyks įro­ dy­ti, jog bū­tent šis pa­lan­giš­kis nu­ kir­to kry­žių. „Nuot­rau­kas, ku­rio­se ma­ty­ti kry­žių ker­tan­čio žmo­gaus at­vaiz­ das, iš­siun­tė­me eks­per­tams. Jie ir nu­sta­tys, ar tai tas pa­ts žmo­gus“, – sa­kė S.Ge­nys.

Kan­di­da­ta­vo į Sei­mą

Net­ru­kus pa­lan­giš­kio būs­te ap­si­ lan­kė ty­rė­jai ir, at­li­kę kra­tą, iš­si­ne­ šė kom­piu­te­rį, vaiz­do ka­me­rą, fo­ toa­pa­ra­tą ir net te­le­fo­ną. Ta­čiau nė vie­na­me įren­gi­ny­je ne­bu­vo ap­tik­ta kry­žiaus nai­ki­ni­mo vaiz­dų. „Eks­per­tai nu­sta­tė, kad tam tik­ri duo­me­nys iš kom­piu­te­rio bu­vo pa­ ša­lin­ti“, – sa­kė pro­ku­ro­ras. Kry­žiaus nu­kir­ti­mu įta­ria­mas vy­ras nei­gia jam mes­tus kal­ti­ni­mus. „Jis vie­šai reiš­kia­si kaip pa­go­nis ir, jo ma­ny­mu, kry­žiai ne­de­ra prie šven­tų vie­tų. Jis at­vi­rai reiš­kia ne­ pa­si­ten­ki­ni­mą ki­tu ti­kė­ji­mu. Ma­ no aki­mis, tai nė­ra pa­kvai­lio­ji­mai, o ty­čio­ji­ma­sis iš ki­tos re­li­gi­jos. Tas žmo­gus sa­vo ti­kė­ji­mą reiš­kia kraš­ tu­ti­niais veiks­mais“, – nuo­mo­nę iš­sa­kė S.Ge­nys. Tu­rė­da­mi tik so­cia­li­nia­me tink­le nau­do­ja­mą pseu­do­ni­mą, pa­rei­gū­

Baž­ny­čia ne­pa­dė­jo

Ta­čiau skan­da­lin­ga by­la strin­ga dėl vie­nos ap­lin­ky­bės – ne­ran­da­ ma vie­tos, ku­rio­je bu­vo nu­kirs­tas kry­žius. Klai­pė­dos pro­ku­ro­rai iš­siun­tė už­klau­si­mą Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­ jos sek­re­to­ria­tui, pra­šy­da­mi pa­ dė­ti išaiš­kin­ti vie­tą, ku­rio­je sto­vė­ jo kry­žius. „Ti­kė­ti­na, kad veiks­mas vy­ko Že­mai­ti­jo­je. Ta­čiau tiks­liai ne­ži­ no­me, ant ku­rio pi­lia­kal­nio. Jų, kur bū­tų sto­vė­jęs kry­žius, juk ne­tu­rė­tų bū­ti daug“, – svars­tė S.Ge­nys. Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos ge­ne­ra­li­ nio sek­re­to­riaus pa­va­duo­to­jas ku­ ni­gas Da­rius Tri­jo­nis, ku­ris ir pa­ si­ra­šė krei­pi­mą­si į pro­ku­ra­tū­rą, aiš­ki­no, kad vie­šai ne­ko­men­tuos si­tua­ci­jos, nes vyks­ta ty­ri­mas. Nors, tei­sė­sau­gi­nin­kų ma­ny­ mu, Baž­ny­čia tu­rė­tų bū­ti suin­te­

V.Žel­vio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

re­suo­ta sėk­min­gu ty­ri­mu, Vys­ku­ pų kon­fe­ren­ci­jos sek­re­to­ria­tas esą net ne­si­tei­kė at­sa­ky­ti į tei­sė­sau­gi­ nin­kų pra­šy­mus. Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos kanc­le­ ris Re­mi­gi­jus Sau­no­rius ti­ki­no, kad jo­kių ži­nių apie nu­kirs­din­tą kry­žių ku­ri­ja net ne­tu­ri. „Pir­mą kar­tą gir­džiu, ne­ga­li bū­ti, kad kas kry­žių nu­kirs­tų. Nie­ko ne­ ži­no­me. Ir la­bai gai­la, juk mes per sa­vo vys­ku­pi­ją, per ku­ni­gus, bend­ ruo­me­nes tuo­jau pat su­ži­no­tu­mė­ me“, – su­krės­tas kal­bė­jo R.Sau­ no­rius.

Skan­da­lin­ga by­la strin­ga dėl vie­nos ap­lin­ky­bės – ne­ran­ da­ma vie­tos, ku­rio­je bu­vo nu­kirs­tas kry­žius.

Pra­šo vi­suo­me­nės pa­gal­bos

Tei­sė­sau­gi­nin­kai ti­ki­si, kad vi­suo­ me­nė pa­dės nu­sta­ty­ti nu­si­kal­ti­mo vie­tą. „Gal kas nors yra pa­ste­bė­jęs to­kią iš­skir­ti­nę vie­tą, gal­būt ir ži­no, kad ten ne­bė­ra sto­vė­ju­sio kry­žiaus, tik nie­kam ne­pra­ne­šė? Vi­liuo­si, kad ir Baž­ny­čia pri­si­dės prie paieš­kų“, – vil­tį iš­reiš­kė S.Ge­nys. Tam, kad pa­rei­gū­nams pa­vyk­ tų įro­dy­ti, jog bu­vo kurs­to­ma nea­ py­kan­ta ki­ta­ti­kiams, rei­kia įro­dy­ti, kad tai bu­vo da­ro­ma nuo­lat ir sis­ te­min­gai. „Man te­ko ma­ty­ti šio pa­lan­ giš­kio pa­reiš­ki­mus so­cia­li­nia­me tink­le, ten ga­na ak­ty­viai reiš­kia­

ma nea­py­kan­ta ku­ni­gams“, – dės­ tė S.Ge­nys. Tam­po be rei­ka­lo

Pats V.Žel­vys ti­ki­no, kad tei­sė­sau­ gi­nin­kai jį be rei­ka­lo tam­po už tai, ko ne­pa­da­rė. „Ak­ty­viai reiš­kiu sa­vo nuo­mo­nę ir iš­pa­žįs­tu se­ną­jį bal­tų ti­kė­ji­mą. Ma­nau, už tai man Baž­ny­čia ir ker­ ši­ja. Tu­riu ko­ne 5 tūkst. drau­gų. Iš kur ga­liu ži­no­ti, kas įdė­jo su­mon­ tuo­tą nuo­trau­ką į ma­no pa­sky­rą?“ – gy­nė­si V.Žel­vys. Jei by­la pa­sieks teis­mą, jis mė­ gins gin­ti sa­vo ne­kal­tu­mą ir sieks, kad bū­tų įro­dy­ta, jog kaž­kas ki­tas iš­nie­ki­no kry­žių. Tai, kad tei­sė­sau­gi­nin­kai kon­fis­ kuo­ta­me pa­lan­giš­kio kom­piu­te­ry­je ap­ti­ko kai ku­rių duo­me­nų try­ni­mo po­žy­mių, V.Žel­vys aiš­ki­no sa­vaip. „Kaž­kas juk įsi­lau­žė į ma­no pa­ sky­rą. Jo­je net ran­du po­rnog­ra­fi­nių vaiz­de­lių, kaž­kas juos įke­lia. No­rė­ jau pa­ts iš­siaiš­kin­ti ir pa­ra­šiau pa­ reiš­ki­mą po­li­ci­jai“, – aiš­ki­no pa­ lan­giš­kis. V.Žel­vys įsi­ti­ki­nęs, kad bet kas in­ter­ne­te ga­lė­jo su­ras­ti jo nuo­trau­ ką ir pa­da­ry­ti mon­ta­žą – nuo­trau­ kas, dėl ku­rių ir pra­dė­tas ty­ri­mas. „Kir­vį į ran­kas nuo­trau­ko­je bet kam ga­li įdė­ti kas tik no­ri. Pats vie­ ši­nu to­kius da­ly­kus, kaip bu­vo iš­nie­ kin­tos, su­griau­tos mū­sų švent­vie­ tės. Juk atė­jo ki­to ti­kė­ji­mo at­sto­vai ir su­grio­vė, su­nai­ki­no, iš­žu­dė“, – nuo­mo­nę iš­sa­kė V.Žel­vys. Jis ti­ki­no ne­ra­gi­nan­tis griau­ti ir lau­žy­ti, ta­čiau re­to­riš­kai klau­sė, ar kry­žiai ga­li bū­ti sta­to­mi bet kur, be jo­kių lei­di­mų. „Ar įro­dy­ta, koks kry­žius nu­kirs­ tas ir kur jis sto­vė­jo? Pats esu ra­dęs švent­vie­tę ša­lia Kre­tin­gos. Ko­dėl

Pa­go­nių ti­kė­ji­mą iš­pa­žįs­tan­tis, Lie­tu­vos kri­vių kri­viu va­di­na­mas Jo­nas Trin­kū­nas ti­ki­no, kad apie pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį ty­ri­mą dėl nu­kirs­to kry­žiaus nė­ra gir­dė­jęs. „Pri­pa­žįs­tu, kad kry­žiui – ne vie­ta švent­vie­tė­je. Pats lan­ky­da­ mas Ve­liuo­nos pi­lia­kal­nį ant jo pa­ ma­čiau kry­žių. Juk Ve­liuo­na ko­ne šim­tą me­tų ko­vo­jo ir prie­ši­no­si krikš­tui. Nie­ko prieš kry­žius ne­ tu­riu, bet te­gul jam ran­da­ma ki­ta vie­ta. Ta­čiau nie­ka­da ne­skel­bė­me ir ne­ra­gi­no­me nai­kin­ti kry­žių. Se­ niai mū­sų Ro­mu­va vei­kia, bet to­kių žings­nių nie­ka­da ne­bu­vo“, – ti­ki­ no J.Trin­kū­nas. Jis pri­si­mi­nė šios va­sa­ros įvy­ kius, kai ant Tel­šių ap­skri­ty­je esan­ čio Šat­ri­jos kal­no vie­nu me­tu su­si­ rin­ko ir pa­go­nys, ir krikš­čio­nys. Mi­nint 600 me­tų že­mai­čių krikš­to ju­bi­lie­jų ant aukš­čiau­sios re­gio­ne kal­vos bu­vo su­reng­tos pa­ mal­dos. Ge­gu­ži­nėms pa­mal­doms va­do­va­vo Tel­šių vys­ku­pas Jo­nas Bo­ru­ta. Į tą pa­čią vie­tą su­si­rin­ko ir se­ no­jo bal­tų ti­kė­ji­mo at­sto­vai, ne­ši­ ni Že­mai­ti­jos vė­lia­vo­mis. Aps­to­ję ant kal­no vir­šū­nės įreng­tą ug­nia­ ku­rą, pa­go­nys ty­lo­mis su­sto­jo ra­ tu ir at­su­ko nu­ga­ras ka­ta­li­kų ku­ ni­gams. Di­de­lia­me žmo­nių bū­ry­je in­ci­ den­tų ne­nu­ti­ko, nors kaž­kas du kar­tus bu­vo iš­kvie­tęs po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nus. Pa­go­nys tie­siog su­sto­ jo ra­tu ir at­su­ko nu­ga­ras Mi­šių da­ ly­viams. „Kiek ži­nau, vie­ni kū­re­no am­ži­ ną­ją ug­nį, o ki­ti gar­bi­no kry­žių ir ne­bu­vo jo­kių konf­lik­tų“, – ti­ki­no J.Trin­kū­nas. Ta­čiau jis pri­pa­ži­no, kad vie­ šas kry­žiaus kirs­di­ni­mas už­trau­kia dė­mę vi­siems iš­pa­žįs­tan­tiems bal­ tų ti­kė­ji­mą. „Sa­vo nuo­mo­nę ga­li iš­sa­ky­ti, bet ne­rei­kia griau­ti, kirs­ti, de­gin­ti“, – ap­gai­les­ta­vo J.Trin­kū­nas. Pas­ta­ro­jo vi­suo­ti­nio Lie­tu­vos gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, se­ną­jį bal­tų ti­kė­ji­mą tei­gė iš­pa­žįs­ tan­tys 5 tūkst. gy­ven­to­jų.


5

PirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

lietuva Pri­si­minė vėliau ­ pri­si­jun­gu­sius

Svar­biau­sia – ­ pa­leis­ti ka­li­nius

Ko­vo 11-osios Ak­to ne­pa­si­ra­šiu­ siems, į Aukš­čiau­siąją Ta­rybą po Ko­ vo 11-osios iš­rink­tiems de­pu­ta­tams siū­lo­ma su­teik­ti to­kias pat so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas kaip sig­na­ta­rams. Pa­sak Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko so­cial­de­mok­ ra­to Al­gir­do Sy­so, minė­tas siū­ly­mas pa­liestų tik ke­letą žmo­nių, į Aukš­ čiau­siąją Ta­rybą iš­rinktų 1990 m. „ ba­landį.

Opo­zi­cinės Bal­ta­ru­si­jos jung­tinės pi­lie­ čių par­ti­jos va­do­vas Ana­to­li­jus Le­bed­ka sa­ko ne­ma­tan­tis di­de­lio skir­tu­mo, kas jo ša­liai at­sto­vaus ES Rytų par­tne­rystės viršū­nių su­si­ti­ki­me Vil­niu­je lapk­ri­čio pa­ bai­go­je, – jo tei­gi­mu, svar­biau­sia, kad ES iš pre­zi­den­to Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­ kos (nuo­tr.) re­ži­mo pa­rei­ka­lautų pa­leis­ ti po­li­ti­nius ka­li­nius ir su­reng­ti lais­vus rin­ki­mus.

5,2 mln. litų

– tiek kai­nuotų len­te­lių pa­kei­ti­mai, lei­dus dvi­kal­bius už­ra­šus.

Neįž­vel­gian­ti vald­žios pa­stangų at­kur­ti su­ma­žin­tas ka­rių pen­si­jas VšĮ Ka­rių tei­sių gy­ni­mo cent­ras už­ta­ri­mo kreipė­si į tarp­tau­ tinę or­ga­ni­za­ciją. Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) siū­lo pir­miau­sia kalbė­tis be tar­pi­ninkų. „„Vil­tis: ka­riai ti­ki­si, kad ka­riš­kių tei­ses Eu­ro­pos mas­tu gi­nan­ti EU­RO­MIL pa­dės už­megz­ti dia­logą su Lie­tu­vos vald­žia ir at­kur­ti su­ma­žin­tas pen­si­jas.„ 

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ka­riai spaus vald­žią su tarp­tau­ti­ne pa­gal­ba Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Kal­ti­na ven­giant dia­lo­go

Pa­sak Ka­rių tei­sių gy­ni­mo cent­ ro ge­n e­ra­l i­n io di­rek­to­r iaus Lai­ mo­n o Ja­ko, pa­gal įsta­tymą ka­ rių pen­si­jos nuo 2010 m. sau­sio 1 d. mažė­jo nuo ke­l ių iki ke­l io­ li­kos pro­centų. L.Ja­ko tei­g i­m u, vie­š o­jo­je erdvė­je nuo­l at girdė­ ti, kad eko­n o­m inė krizė baigė­ si, tad būtų pa­ts me­tas at­k ur­t i su­ma­žin­tas pen­si­jas. Dėl to, kad Vy­riau­sybė esą ne­sii­ma konk­re­ čių veiksmų šiam tiks­lui pa­siek­ ti, įstai­ga pra­ė ju­s ią sa­vaitę in­ for­ma­vo tarp­tau­tinę or­ga­ni­za­ciją EU­RO­MIL. „In­for­ma­vo­me EU­RO­MIL, ku­ri gi­na ka­rių tei­ses Eu­ro­pos mas­tu, vie­ni­ja Eu­ro­po­je eg­zis­tuo­jan­čias ka­riuo­me­nių pro­fe­si­nes sąjun­gas bei aso­cia­ci­jas, ir pa­prašė­me pa­ ra­mos už­mez­gant dia­logą su KAM dėl šios pro­ble­mos. Esu gavęs te­le­ fo­ni­nių skundų iš ka­rių, kad pen­ si­jos su­ma­žin­tos, o jos ir taip ne­ di­delės, ir žmonės pri­vers­ti ieš­ko­ti kitų pa­jamų šal­ti­nių. Ati­tar­navę tėvy­nei 20 metų ar dau­giau, o kai ku­rie ir svei­katą paau­koję, jie šian­ dien net ne­ga­li su­mokė­ti ko­mu­ na­li­nių mo­kes­čių ir pa­si­lik­ti šiek tiek pi­nigų de­ga­lams ar mais­tui. Ypač tai lie­čia že­mesnės gran­dies ka­rius, ser­žan­tus, ku­rių pen­si­ja į ran­kas yra apie 700–800 litų“, – kalbė­jo L.Ja­kas. Paš­ne­ko­vas sa­ko ne­įžvel­g ian­ tis jo­kių rea­lių vald­žios veiksmų, kad su­ma­žintų pen­sijų dy­dis bū­ tų at­kur­tas, o su­si­daręs skir­tu­ mas – grąžin­tas. Pa­ti mi­nis­te­ri­ ja, L.Ja­ko tei­g i­m u, ne­ro­d o no­ro dis­ku­tuo­ti. „KAM ven­gia dia­lo­go su mu­ mis, ga­liu tie­siai švie­siai pa­sa­

ky­ti. Ir mes pa­prašėm EU­RO­ MIL, jog būtų kreip­ta­si į KAM, į Vy­riau­sybę, kad at­si­rastų dia­ lo­gas, ku­ris pa­dėtų vi­soms gin­ čo ša­lims priim­ti bendrą spren­ dimą. Mi­nis­te­ri­ja tik­rai ven­gia tai da­ry­ti, mūsų nuo­monės ne vie­ nu klau­si­mu yra iš­sis­ky­ru­sios“, – sakė vie­šo­sios įstai­gos va­do­vas. Pa­sak L.Ja­ko, EU­RO­MIL mū­ sų ša­lies Vy­riau­sy­bei ga­li pa­teik­ ti tik re­ko­men­da­ci­nio po­būdžio pa­si­ūlymų, ta­čiau nau­dos esą ga­ li būti – or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri ga­li­mybę iš­reikš­ti sa­vo po­zi­ciją Eu­ro­pos Par­ la­men­te, NA­TO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos su­va­žia­vi­muo­se. „Mūsų įsta­ty­mai plius mi­nus yra su­re­gu­liuo­ti, bet ar jų lai­ko­ ma­si – čia ki­tas klau­si­mas. Pa­ kan­ka­mai tu­rim tei­si­nių ginčų ir

Lai­mo­nas Ja­kas:

Ati­tar­navę tėvy­nei 20 metų ar dau­giau, o kai ku­rie ir svei­katą paau­koję, jie šian­dien net ne­ga­li su­mokė­ti ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių. gau­nam in­for­ma­ci­jos, kad kai kas yra pa­da­ry­ta for­ma­liai, bet ne­ funk­cio­nuo­ja. Kal­ba­ma, kad pen­ si­jos galbūt bus at­kur­tos 2014 m., o skir­tu­mas grąžin­tas gal 2015 m. Taip ne­turėtų būti el­gia­ma­si ir Vy­riau­sybė turėtų priim­ti spren­ di­mus, ku­rie už­kirstų ke­lią pa­si­ nau­do­jant kri­ze su­ma­žin­ti ir taip ne­di­de­les pen­si­jas. Ka­riai tik­rai ken­čia, aiš­ku, ken­čia ir pen­si­nin­ kai, bet vi­si yra žmonės, pi­lie­čiai“, – tvir­ti­no L.Ja­kas.

„Jie nėra į mus kreipę­si“

KAM vi­ce­mi­nist­ras Ma­ri­jus Ve­ lič­ka pa­dėtį re­gi vi­siš­kai ki­taip. Jis sakė pirmą kartą iš­girdęs apie minėtą krei­pimą­si į EU­RO­MIL, o ir ka­rių pen­sijų klau­si­mo esą ne­ ga­li­ma išs­kir­ti iš bend­ro kon­teks­ to. Bendrą pen­sijų at­kūri­mo tvar­ ką ren­gia So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM). „Pa­ gal Vy­riau­sybės pa­tvir­tintą pro­ jektą pen­sijų at­kūri­mo įsta­tymą šiuo me­tu ren­gia SADM. Pa­gal jį pen­si­jos bus at­kur­tos vi­siems, ku­ riems jos bu­vo nu­ma­žin­tos. Šiuo me­tu KAM va­do­vau­ja­si pa­reigūnų ir ka­rių vals­ty­bi­nių pen­sijų ma­ži­ nimą reg­la­men­tuo­jan­čio lai­ki­no­ jo įsta­ty­mo 15 straips­niu ir pa­gal šį įsta­tymą mo­ka­me su­ma­žin­ tas pen­si­jas iki šių metų gruod­žio 31 d. Po to, kai SADM priims įsta­ tymą, ku­ris reg­la­men­tuos, ko­kia tvar­ka, ko­kio­mis pro­por­ci­jo­mis ir per kiek lai­ko tu­ri būti at­kur­tos pen­si­jos, mes vyk­dy­si­me šį įsta­ tymą“, – aiš­ki­no vi­ce­mi­nist­ras. M.Ve­lič­ka ka­te­go­riš­kai at­metė tei­ginį, esą mi­nis­te­ri­ja ven­gia dia­ lo­go su VšĮ Ka­rių tei­sių gy­ni­mo cent­ru. Pa­sak pa­šne­ko­vo, KAM nėra ga­vu­si nė vie­no šios įstai­gos krei­pi­mo­si. „Jie tei­gia, kad jiems ne­pa­vyks­ta už­megz­ti dia­lo­go su KAM? Ga­liu ta­da jums pa­sa­ky­ti, kad ofi­cia­liai mes ne­tu­ri­me jo­kio do­ku­men­to, ku­rio pa­grin­du galė­ tu­me sa­ky­ti, jog mums pa­vyks­ta už­megz­ti dia­logą arba ne, nes jie į mus nėra kreipę­si. Ta­čiau jei­gu jie į mus kreiptų­si, mes tik­rai bend­ rau­tu­me ir ieš­ko­tu­me spren­dimų ar bent de­ta­liai išaiš­kin­tu­me si­ tua­ciją, kokį spren­dimą mes da­ bar prii­ma­me ir kodėl tai da­ro­me. Ta­čiau krei­pi­mo­si į KAM iš jų iki šios die­nos nėra buvę“, – ti­ki­no M.Ve­lič­ka.

Vi­ce­mi­nist­ras ne­si­ėmė ver­tin­ ti įstai­gos spren­di­mo pa­gal­bos kreip­tis į tarp­tau­tinę or­ga­ni­za­ciją. „Aš ne­galė­čiau ši­to ver­tin­ti, ma­ nau, kad reikė­jo pir­miau­sia kreip­tis į mus ir mes būtu­me bandę ieš­ko­ ti ko­kio nors spren­di­mo. Bent jau paaiš­kin­tu­me, kodėl toks ar anoks spren­di­mas yra priim­tas. Tai, ką jūs da­bar sa­kot, man yra nau­ja“, – sakė M.Ve­lič­ka. Ga­li­my­bių yra?

Bu­vu­si kraš­to ap­sau­gos mi­nistrė kon­ser­va­torė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė, ku­riai va­do­vau­jant mi­nis­te­ri­jai ir bu­vo ap­kar­py­tos pen­si­jos, sakė įžvel­gian­ti ga­li­my­bių si­tua­ciją pa­ ge­rin­ti. „Reiktų elg­tis pro­por­cin­ gai, rei­ka­las yra pri­brendęs ir KAM tu­ri ga­li­my­bių ieš­ko­ti būdų at­kur­ti pen­si­jas. Ypač kai pa­čiam prem­je­ rui bu­vo sąly­gos pa­kel­ti at­ly­gi­nimą be­veik 2,5 tūkst. litų“, – ne­seną spren­dimą al­gas at­kur­ti pir­miau­ sia val­di­nin­kams ir teisė­jams pri­ minė R.Juk­ne­vi­čienė. Ta­čiau į L.Ja­ko va­do­vau­ja­mos įstai­gos idė­jas eks­mi­nistrė žvel­gia skep­tiš­kai. „Ta or­ga­ni­za­ci­ja yra sa­vo­tiš­ka, skal­dan­ti. Ne­galė­čiau šiuo klau­si­

mu kal­tin­ti da­bar­tinės mi­nis­te­ri­ jos dėl neuž­mez­ga­mo dia­lo­go, nes ir pa­ti esu su­si­dūru­si su šia įstai­ga ir ma­čiau, kaip kas vyks­ta. Kalbė­ da­ma apie tai, kad būtų ga­li­ma grąžin­ti pen­si­jas į bu­vusį lygį, re­ miuo­si ne ši­to cent­ro at­stovų kal­ bo­mis“, – sakė R.Juk­ne­vi­čienė. Pa­ti įstai­ga, pri­sta­ty­da­ma sa­ve in­ter­ne­to sve­tainė­je, var­to­ja griež­ toką re­to­riką (kal­ba ne­tai­sy­ta): „Ka­ rių tei­sių gy­ni­mo įstai­ga VšĮ „Ka­rių tei­sių gy­ni­mo cent­ras“ bu­vo įkur­ta 2009 metų lapk­ri­čio 19 dieną, ka­ da Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je (to­ liau – KAS) tar­nau­jan­čių vadų sa­ vi­valė pa­siekė apogėjų, nuo­bau­dos bu­vo da­li­ja­mos leng­va ran­ka, pra­ si­dėjo etatų ma­ži­ni­mai, spra­gos so­cia­li­nių ga­ran­tijų sri­ty­je (moti­ nystės/ tėvystės ato­sto­gos, vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­gos, ne­pa­nau­dotų at­so­togų iš­lei­di­mo tvar­ka). Reikė­ jo su­ras­ti būdą, ku­riuo būtų ga­li­ma su­stab­dy­ti ne­teisė­tus veiks­mus, nu­kreip­tus į karį. Idė­ja įkur­ti VšĮ „Ka­rių tei­sių gy­ni­mo centrą“ ki­ lo po to, ka­da įstai­gos steigė­jai vis dau­giau su­lauk­da­vo skam­bu­čių su pra­šy­mais pa­dėti, pa­kon­sul­tuo­ti.“ Ka­riams būti įpras­tos pro­fe­sinės sąjun­gos na­riais draud­žia įsta­ty­mas.


6

pirmadienis, lapkričio 4, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po­li­ti­nis fe­jer­ver­kas pra­si­de­da Saulius Pocius

V

is­kas. Am­ba. Rin­ki­mai į pre­zi­ den­to po­stą pra­si­dė­jo. Apie tai by­lo­ja pa­te­tiš­kas er­ze­lis, ku­rio lieps­nas įpū­tė nau­jo­ji, bet jau iš­ki­lia spė­ju­si tap­ti Sei­mo pir­mi­ nin­kė. Ir vi­sai ne­svar­bu, kad tas rin­ki­mų ma­ra­to­no star­tas la­bai jau pri­me­na mel­ žė­jų svai­dy­mą­si ki­bi­rais, – po­li­ti­ko­je vi­ sos prie­mo­nės ge­ros. To­k ios jau ne­gai­ les­tin­gos tos mū­sų tra­di­ci­jos. Šiaip tai vie­na vals­t y­bės val­do­v ių ta­ pu­si Lo­re­ta Grau­ž i­nie­nė iš­ties su­ge­bė­ jo nu­ste­bin­ti. Ne tik ma­dos ber­lio­zo su­ for­muo­t u nau­ju įvaiz­d žiu, jei kal­bė­si­ me apie išo­ri­n į pa­si­kei­ti­mą iš bu­hal­te­ ri­nio ti­po į la­biau mo­te­riš­kes­n į. Ty­k iai sau pa­sta­r uo­ju me­t u pa­raš­tė­se bu­vo­ ju­si mo­te­riš­kė, Vik­to­ro Us­pas­k i­cho nu­ blokš­ta į svar­bią kė­dę, lyg ra­ke­ta rė­žė­si į ap­niu­ku­sio po­l i­t i­kos dan­gaus žyd­ry­ nę ir skais­čiai sa­vi­mi nu­švie­tė vi­są LT pa­dan­gę. Te­le­vi­zi­jos lai­dos, dien­raš­čių pir­mie­ji pus­la­piai, va­do­va­vi­mas Eu­ro­ pai skir­tiems ren­g i­niams. Kas ga­lė­jo to ti­kė­t is iš kuk­l io­sios Uk­mer­gės gy­ven­ to­jos?

Rin­ki­mai į pre­zi­den­tus bus gu­vūs ir tau­tą pra­blai­vins ne tik ge­rais vaiz­de­liais, bet ir įspū­din­gais po­li­ti­nės rin­ko­da­ros fo­ku­sais. Sup­ran­ta­ma, po­n ia Lo­re­ta, kaip tik­ra po­l i­t i­kė, ne­pra­lei­do pro­gos ak­cen­tuo­ ti, jog šiuo me­tu vie­šu­mo­je do­mi­nuo­ ja ne Pre­z i­den­tė, o bū­tent ji. Ši silp­ny­ bė su­ta­po su ga­l i­my­bė­m is su­ves­t i ir se­nas są­skai­tas su Da­lia Gry­baus­kai­te, anuo­met iš pre­ten­den­tų į mi­nist­r ų po­ stus ne­gai­les­t in­gai pre­pa­ra­v u­sia Dar­ bo par­ti­jos kan­di­da­tus. Iš čia tie vi­si gu­ vūs at­si­pra­šy­mai pre­zi­den­tū­ros var­du, sa­vęs krikš­ti­ji­mas ša­lies va­do­ve ir ki­tos men­kos mo­te­riš­kos gud­ry­bės. Vi­sa tai by­lo­ja, kad rin­ki­mai į pre­zi­den­ tus bus gu­v ūs ir tau­tą pra­blai­v ins ne tik ge­rais vaiz­de­liais, bet, ti­kė­ti­na, is­te­ riš­kais fan­fa­rų gaus­mais ir įspū­din­gais po­li­ti­nės rin­ko­da­ros fo­ku­sais. Kai ne­val­do­mą no­rą pa­tek­ti į svar­biau­ sią ša­lies po­stą pir­mas iš­reiš­kė iš kaž­ kur iš­kri­tęs mė­nu­lio fa­zių gai­nio­ja­mas jau­nuo­l is, ta­po aiš­k u, kad rin­kė­jų bal­ sus me­džio­sian­čios kam­pa­ni­jos ma­ra­ to­nas ne­bus toks jau vi­sai su­vy­tęs. Te­ rei­k ia dar IX for­to nau­do­ji­mą pa­gal pa­ skir­t į ža­dė­ju­sio grą­ž in­t i Vy­tau­to Šus­ taus­ko, abs­t i­nen­to Al­g ir­do Pil­ve­l io ar­ ba to kan­di­da­to zui­k io dan­ti­mis, ir po­ li­ti­nis fe­jer­ver­kas ga­ran­tuo­tas.

Są­ly­ga da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se – pa­žy­ma iš psi­chiat­rų? Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

L

ie­tu­va vėl gy­ve­na rin­ki­mų lau­ki­mu – ki­tų me­tų ge­gu­žę vyks ir ša­lies pre­zi­den­to, ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mai. Prieš kiek­vie­nus rin­ki­mus, ne išim­tis – ir ar­tė­jan­tys, pa­si­girs­ta siū­ly­mų, jog kan­di­da­tai tu­rė­ tų pa­si­tik­rin­ti sa­vo psi­chi­kos svei­ka­tos būk­lę ir apie ją vie­šai in­for­muo­ti rin­kė­jus. Taip esą bū­tų ga­li­ma ap­si­sau­go­ti nuo po­li­ti­kų, ku­rie vė­liau ga­li pri­da­ry­ti bė­dų ir sau, ir vals­ty­bei. Ta­čiau to­kios idė­jos prie­ ši­nin­kai at­ker­ta, jog tik­rin­tis psi­chi­kos svei­ka­tos būk­lės ne­rei­kia, nes ji esą yra ne­stan­dar­ti­nė. Ar į sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bą, Sei­mą, pre­zi­den­to po­stą, Eu­ro­pos Par­la­men­tą kan­di­da­tuo­jan­tiems po­li­ti­kams tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­ ma pa­si­tik­rin­ti sa­vo psi­chi­kos svei­ka­tos būk­lę?

telefonas@kl.lt

Ma­žiau kri­tu­sių paukš­čių

Kas­met per ru­de­ni­nę paukš­čių mig­ra­ci­ją Klai­pė­do­je ša­li­gat­viai ša­lia mo­der­nių pa­sta­tų su mil­ži­ niš­kais stik­li­niais lan­gais bū­da­ vo nu­sė­ti žu­vu­sių ma­žų paukš­te­ lių kū­nais. Kaž­kur skai­čiau, kad jie stik­lo ne­ma­to ir, at­si­tren­kę į jį, žū­ va. Pa­me­nu, per mig­ra­ci­ją ža­lie­ ji ak­ty­vis­tai pra­šy­da­vo ant stik­ lų pri­kli­juo­ti sa­ka­lo si­lue­tą, kad šis at­bai­dy­tų ma­žus paukš­te­lius ir jie ap­lenk­tų tą pa­sta­tą. Ne­ži­nau, ar kas į tą pra­šy­mą at­si­žvel­gė, bet džiu­gi­na tai, kad šie­met nu­kri­tu­sių paukš­te­lių bu­vo ma­žiau. Agen­tū­ros su­kčiau­ja

Vid­man­tas Pleč­kai­tis, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys: – Ma­nau, jog to­kia pro­ce­dū­ra tik­rai tu­rė­tų bū­ti pri­ va­lo­ma ir pa­ts ją jau sa­va­no­riš­kai iš­ban­džiau. Kai pa­ sta­rą­jį kar­tą da­ly­va­vau Sei­mo rin­ki­muo­se vien­man­ da­tė­je apy­gar­do­je, pa­ts nu­vy­kau į Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­rą. Ten ga­vau pa­žy­mą, jog ne­su įskai­ to­je, va­di­na­si, ma­no psi­chi­nė svei­ka­ta yra ge­ra. Pa­ si­tik­rin­ti ir apie tai in­for­muo­ti rin­kė­jus tik­rai yra ne­ skaus­min­ga, o nau­din­ga. Ko­dėl taip da­riau? Ma­nau, kad rin­kė­jai tu­ri tei­sę ži­no­ti, ko­kia yra kan­di­da­to būk­ lė, ar jis ne­si­gy­do pas psi­chiat­rą ar nar­ko­lo­gą. Jei no­ri gau­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, tu­ri gau­ti pa­žy­mą iš Psi­ chi­kos svei­ka­tos cent­ro, kad esi svei­kas. Ir tai su­pran­ ta­ma, nes kai sė­di prie vai­ro, tu­ri bū­ti svei­kas, prie­šin­ gu at­ve­ju ga­li kel­ti ri­zi­ką ki­tiems. Po­li­ti­kai „vai­ruo­ja“ mies­tą, vals­ty­bę ar net Eu­ro­pą, to­dėl jiems taip pat tu­ rė­tų bū­ti pri­va­lo­ma pa­si­tik­rin­ti sa­vo svei­ka­tą ir apie ją pra­neš­ti rin­kė­jams. Kai ėjau tik­rin­tis, dau­ge­lis sa­ kė, kad po­li­ti­kuo­ju, da­rau šou, ta­čiau iš­ties nuo­šir­džiai sie­kiau rin­kė­jams įro­dy­ti, kad esu svei­kas ir adek­va­čiai ver­ti­nu si­tua­ci­ją, kad esu psi­chiš­kai įga­lus.

Nag­lis Pu­tei­kis, Sei­mo na­rys: – Ma­nau, jog po­li­ti­kams tik­rin­tis psi­chi­kos svei­ka­tą ne­tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­ma. Es­mė ta, jog ir moks­li­nė­je li­ te­ra­tū­ro­je ra­šo­ma, kad bet ku­ris žmo­gus, ku­ris tai­ko į aukš­tes­nį po­li­ti­nį po­stą, tu­ri nu­kry­pi­mų nuo stan­ dar­ti­nio el­ge­sio. Pir­miau­sia tai pa­si­reiš­kia tuo, kad jis pa­si­žy­mi ira­cio­na­lia drą­sa. Tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie spor­ti­nin­kus. To­kia bea­to­dai­riš­ka drą­sa yra nu­ kry­pi­mas nuo stan­dar­to. Va­ka­rų Eu­ro­po­je to­kie fak­tai yra ži­no­mi, to­dėl iš po­li­ti­kų nie­kas ir ne­rei­ka­lau­ja pa­ žy­mų, kad jie yra psi­chiš­kai svei­ki. Be to, ma­nau, kad tos pa­žy­mos tik su­kel­tų pa­pil­do­mų aist­rų. Fak­tas tas, jog tie, ku­riems tų pa­žy­mų rei­kė­tų, o rea­liai jiems ne­ bū­tų ga­li­ma jų iš­duo­ti, jas vis tiek „su­si­veik­tų“. Ant­ra, tam, kad tik­rai bū­tų iš­tir­ta psi­chi­kos svei­ka­tos būk­lė, rei­kia sa­vai­tę pa­gu­lė­ti spe­cia­lio­je li­go­ni­nė­je, kur at­lik­ tų eks­per­ti­zę. Tre­čia, dau­ge­lis kan­di­da­tų tu­ri vai­ruo­ to­jo pa­žy­mė­ji­mus, o no­rint juos gau­ti, juk rei­kia pri­ sta­ty­ti pa­žy­mą iš Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro apie sa­vo būk­lę, kad ji nor­ma­li. Ki­taip ta­riant, vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mu ga­li­ma mo­juo­ti lyg ser­ti­fi­ka­tu, jog esi svei­kas ir ne­rei­kia ki­tų ap­krau­ti pa­pil­do­mais dar­bais.

Rū­kan­čios pa­ne­lės – lyg be­ždžio­nės

E

su pen­si­nin­kas, gy­ve­nu ne­ to­li vie­nos Klai­pė­dos mo­ kyk­los, tad la­bai daž­nai pro lan­gą ma­tau, kaip per per­ trau­kas mū­sų „tau­tos žie­das“ su­ si­ren­ka už kam­po pa­rū­ky­ti. Tarp rū­kan­čių­jų – ir mer­gi­nos. Vi­sa tai at­ro­do šlykš­čiai. Sus­ti­ru­sios nuo šal­čio, su­si­gū­ žu­sios nuo šiau­raus vė­jo jos dre­ ban­čio­mis ran­ko­mis ban­do į bur­ ną pa­tai­ky­ti ci­ga­re­tę. Vaiz­de­lis – grau­džiai tra­giš­kas ir juo­kin­gas. Ma­ny­čiau, kad at­gra­sy­ti nuo ši­ to bjau­raus įpro­čio jau­nus žmo­nes ga­lė­tų ak­ty­vi pre­ven­ci­ja. Te­rei­kė­ tų pa­ne­lėms pa­ro­dy­ti, kaip at­ro­ do nuo anks­ty­vo am­žiaus rū­kan­ ti 40 me­tų mo­te­ris, ko­kia jos oda,

dan­tys, mi­mi­ka. Gal net bū­tų tei­ sin­ga, jei vi­sus rū­kan­čius moks­ lei­vius kar­tą per sa­vai­tę su­rink­tų į vie­ną pa­mo­ką po ei­li­nių pa­mo­kų ir ro­dy­tų, ko­kia yra rū­ky­mo da­ro­ma ža­la: kaip at­ro­do rū­ka­liaus plau­ čiai, gang­re­nuo­jan­čios ko­jos. Te­ gul ne­su­pyks­ta da­mos, bet man rū­kan­čios mo­te­rys pri­me­na be­ ždžio­nes. Ne­ma­nau, kad tik man vie­nam. Nors tur­būt ne­rei­kė­tų įžei­di­nė­ ti be­ždžio­nių. Rū­kan­čios mo­te­rys yra dar blo­giau. Ma­nau, jei jau­no­ sios klai­pė­die­tės ak­ty­viau pa­si­do­ mė­tų, ko­kia atei­tis jų lau­kia, tik­rai pra­ras­tų no­rą trauk­ti dū­mą. Be to, pa­ne­lės juk tu­rė­tų su­pras­ ti, kad jos atei­ty­je su­si­lauks vai­kų.

Ko­kie jie gims, jei bus pra­dė­ti už­ terš­ta­me or­ga­niz­me? No­ri­me, kad mū­sų tau­ta bū­tų svei­ka, darbš­ ti, kū­ry­bin­ga, tad vi­si kar­tu sten­ ki­mės at­pra­tin­ti jau­ni­mą nuo rū­ ky­mo. Jei jau ne­pa­de­da pre­ven­ci­ja, im­ki­mės bau­dų. Juk Klai­pė­do­ je ne­pil­na­me­čiams rū­ky­ti vie­šo­ se vie­to­se yra už­draus­ta. Tai te­ gul to­kį drau­di­mą pa­žei­džian­tys jau­nuo­liai bū­na ne­gai­les­tin­gai bau­džia­mi pi­ni­gi­nė­mis bau­do­ mis. Kai ne­tu­rės pi­ni­gų jas su­ si­mo­kė­ti ir tu­rės šluo­ti gat­ves, o iš jų pa­si­juoks pro ša­lį ei­nan­ tys bend­raam­žiai, gal ta­da praeis no­ras rū­ky­ti? Ka­zi­mie­ras

Klai­pė­do­je ban­džiau ieš­ko­ti bu­to, ku­rį ga­lė­čiau iš­si­nuo­mo­ti. Ne­ma­ niau, kad uos­ta­mies­ty­je tiek daug su­kčių. Paaiš­kė­jo, jog po bet ku­ riuo, at­ro­dy­tų, as­me­ni­niu mo­bi­lio­jo te­le­fo­no nu­me­riu in­ter­ne­te sle­pia­ si neaiš­kios re­pu­ta­ci­jos agen­tū­ra. Dar gra­žiau. To­kios sa­vi­veik­li­nin­ kų įmo­nės daž­nai skel­bi­me nu­ro­ do la­bai pa­trauk­lią ne­blo­go bu­tu­ko kai­ną, pri­de­da bet ko­kių kam­ba­rių nuo­trau­kų ir lau­kia au­kų. No­rė­da­ mas gau­ti pa­tin­kan­čio bu­to sa­vi­ nin­ko te­le­fo­no nu­me­rį tu­ri agen­tū­ rai su­mo­kė­ti tam tik­rą su­mą pi­ni­gų. Vė­liau paaiš­kė­ja, jog nu­ro­dy­tu te­le­ fo­nu nie­kas neat­si­lie­pia. Ar nie­kas ne­ga­li su­tram­dy­ti to­kių me­la­gių? Vi­lius

Po eks­pe­ri­men­to – abe­jo­nės

Vie­na­me pre­ky­bos cent­re nu­si­ pir­kau jo­gur­to. Ant jo dang­te­lio įspaus­ta ga­ran­ti­ja liu­di­jo, kad jo­ gur­tas tu­rė­tų bū­ti val­go­mas iki lapk­ri­čio 2 d. Ta­čiau dar spa­lio 23 d. pa­ste­bė­jau, kad šal­dy­tu­ve lai­ko­ mo jo­gur­to dang­te­lis ėmė pūs­tis. Sup­ra­tu­si, jog pro­duk­tas ne­be­val­ go­mas, nors ga­lio­ji­mas ir ne­pa­si­ bai­gė, nu­spren­džiau at­lik­ti eks­pe­ ri­men­tą, ka­da gi tas dang­te­lis nuo rū­gi­mo pro­ce­so sprogs. Tai įvy­ko spa­lio 28 d., nors ga­ran­ti­ja bu­vo iki šio penk­ta­die­nio. Tai štai, ky­la pa­ grįs­tų abe­jo­nių, ką reiš­kia ta­da ga­ ran­ti­niai ženk­lai ant pro­duk­tų? Liu­ci­ja

Pa­pik­ti­no iš­rink­tie­ji

Jau ke­lin­tą die­ną vi­sos ži­niask­lai­dos prie­mo­nės ne­ty­la dėl Sei­mo kont­ro­ lie­rės spren­di­mo by­li­nė­tis su vals­ty­ be dėl su­ma­žin­to at­ly­gi­ni­mo. Tik­rai la­bai grau­du, mo­te­ris po su­ma­ži­ni­ mo į ran­kas gau­na be­veik 5 tūkst. li­ tų. Dir­bu pri­va­čia­me sek­to­riu­je, man ir­gi per sunk­me­tį su­ma­ži­no al­gą. Tas sunk­me­tis, kaip su­pran­ta­te, dar ne­ si­bai­gė. Jei pa­ban­dy­čiau by­li­nė­tis su darb­da­viu dėl su­ma­žin­to at­ly­gi­ni­mo, vis­kas baig­tų­si at­lei­di­mu iš dar­bo. O val­džios po­nia vei­kiau­siai pri­si­teis ne­su­mo­kė­tą li­ku­tį. Gai­la, bet se­niai su­si­tai­kė­me su tuo, kad „kai ku­rie gy­vu­liai ly­ges­ni už ki­tus“. Vy­tas Parengė Asta Dykovienė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

397 728

Lai­ma

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Prieš

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

pirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

8p.

turtas Apie savo išradimus Lietuvos mokslininkai praneša ne patentais, o straipsniais.

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Savaitės citata

Tai svar­bi ar­te­ri­ja, ku­ri ga­ran­tuos sveiką or­ga­nizmą ir ne­leis su­si­da­ry­ti trom­bams. Es­ti­jos pre­zi­den­tas „ Too­mas Hend­ri­kas ­ Il­ve­sas ra­gi­na „ spar­tin­ti pro­jek­to „ „Rail Bal­ti­ca“ „ įgy­ven­di­nimą.

Savaitės Įmonė Vie­nos did­žiau­sių pa­ gal par­da­vimą Lie­tu­vos bend­ro­vių „Vil­niaus pre­ ky­ba“ ak­ci­nin­kai Ne­ri­ jus Nu­ma­vi­čius ir Ig­nas Staš­ke­vi­čius in­ves­tuo­ja į elekt­ro­ninės pre­ky­bos verslą. Apie vers­li­ninkų ke­ti­ni­mus plėto­ti elekt­ro­ ninės pre­ky­bos verslą su prekės ženk­lu „Bar­bo­ra“ pa­skelb­ta spau­do­je, taip pat pra­ne­ša­ma apie par­ duo­tuvės dar­buo­tojų ko­ man­dos for­ma­vimą.

Savaitės skaičius

3,3 proc.

– tiek per de­vy­nis šių metų mėne­sius išau­go Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas.

„„Pa­veldė­jo: kal­vių di­nas­ti­jos pa­li­kuo­nis L.Leš­čiaus­kas pra­gy­ve­ni­mui už­si­dir­ba ap­do­ro­da­mas me­talą. 

Kal­vystė –

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

am­ži­na pro­fe­si­ja „Kol gy­vuos žmo­ni­ja, tol bus rei­ka­lin­gi ir kal­viai“, – įsi­ti­kinęs prie­š ke­lio­li­ka metų šio ama­to ėmęsis klaipė­die­tis Li­nas Leš­čiaus­kas. Pui­kią re­pu­ta­ciją už­si­dir­bu­siam meist­rui ne­be­rei­kia nie­kam įro­dinė­ti, kad ge­ras kal­vis – tai ne tik ka­pi­nių tvo­re­lių ga­min­to­jas. 10

Savaitės tendencija

Kas jau­čia­si la­biau­siai ne­įver­tin­ti? Įmonės veik­los sri­tis Dar­bo už­mo­kes­čiu ne­pa­ten­k intų dar­buo­tojų da­lis (pro­c.) Ener­ge­ti­ka Ap­sau­ga Transportas, logistika Gamyba, pramonė Svei­ka­tos ap­sau­ga In­ž i­ne­ri­ja Bankai, draudimas Švie­ti­mas ir moks­las Prekyba, pirkimai, tiekimas Vie­ša­sis ir vals­ty­bi­nis ad­mi­nist­ra­vi­mas

100 90 87,1 86 85,7 85,2 84 83,8 83,2 80 Šal­ti­nis: „CV-On­li­ne“


8

pirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

turtas

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,7225 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0358 JAV do­le­ris 1 2,5196 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4065 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9145 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2666 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2669 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8606 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7970

pokytis

+0,1656 % +0,1265 % +0,2706 % +0,1873 % +0,0102 % +0,2097 % +0,3056 % +0,2397 % +0,1791 %

naujas rei­ka­la­vi­mas darb­da­viams

Ne­dar­bas ma­žes­nis ­ už ES vi­durkį

Nuo lapk­ri­čio 1 d. darb­da­viai, priim­da­mi į darbą dar­buo­to­jus, tu­ri pa­teik­ti „Sod­rai“ duo­me­nis apie dar­buo­tojų pro­fe­si­jas. To­ kius pa­čius duo­me­nis per ke­tu­ris mėne­ sius rei­kia pa­teik­ti ir apie jau dir­ban­čius dar­buo­to­jus. Su­rink­ta in­for­ma­ci­ja bus nau­do­ja­ma ren­giant spe­cia­listų kva­li­fi­ka­ ci­jos žemė­lapį. Šį žemė­lapį ren­gia Švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja su Ūkio mi­nis­ te­ri­ja.

Ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je rugsėjį bu­vo ma­ žes­nis nei eu­ro zo­nos vi­dur­kis, kaip skel­ bia „Eu­ros­ta­t“. Lie­tu­vo­je ne­dar­bas rugsė­ jį bu­vo 11,9 pro­c., o eu­ro zo­no­je jis vi­du­ti­ niš­kai siekė 12,2 pro­c. Rugsėjį vi­sos ES vi­ du­ti­nis ne­dar­bo ly­gis bu­vo 11 pro­c., kaip ro­do penk­ta­dienį pa­skelb­ti ES sta­tis­ti­ kos tar­ny­bos duo­me­nys. Per me­tus ne­ dar­bas Lie­tu­vo­je su­mažė­jo 1,1 pro­cen­ti­ nio punk­to.

TEma

Lie­tu­vos moks­li­nin­kai pa­tentų ne­si­vai­ko Daž­nai apie moks­li­nius iš­ra­di­mus su­ži­no­me ta­da, kai jie pri­tai­ko­mi pra­kti­ko­je. Ta­ čiau, kal­bant apie Lie­tu­vos moks­li­ninkų iš­ra­di­mus, daž­nas ti­ki jų neiš­vy­siąs, nes tie­ siog trūksta pi­nigų pa­ten­tui įsi­gy­ti. Pa­tys moks­li­nin­kai sa­ko, kad tai ne vi­sai tie­sa, o pa­ten­tuo­ti net ne vi­sa­da nau­din­ga. Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Pi­nigų pa­kan­ka

Fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos mokslų cent­ro di­rek­to­rius pro­f. Gin­ta­ras Va­lu­šis bei to pa­ties cent­ro Med­žia­go­ty­ros ir elekt­ros in­ži­ne­ri­jos sky­riaus va­do­vas, ES ir JAV pa­ tentų au­to­rius pro­f. Sau­lius Ba­ le­vi­čius vie­nin­gai neigė, kad Lie­ tu­vos moks­li­nin­kai su­si­du­ria su pro­ble­ma, kai ne­tu­ri už ką įsi­gy­ ti pa­ten­to ir todėl idė­jos ati­ten­ka kitų ša­lių moks­li­nin­kams. „Na, gal su tuo vie­nas ki­tas žmo­gus su­si­ dūrė“, – svarstė S.Ba­le­vi­čius. Ta­čiau abu pa­šne­ko­vai pri­si­pa­ ži­no ne­ži­nan­tys, iš kur ky­la gan­ dai, kad moks­li­nin­kai ne­tu­ri pi­ nigų pa­ten­tams, ir ak­cen­ta­vo, jog moks­li­niai iš­ra­di­mai dau­ge­ly­je vals­ty­bių daž­nai ne­pa­ten­tuo­ja­mi. S.Ba­le­vi­čius at­kreipė dėmesį, kad net ir to­kio­je iš­si­vys­čiu­sio­je vals­tybė­je kaip Vo­kie­ti­ja uni­ver­ si­te­ti­nių moks­li­nių pa­tentų skai­ čius 2001–2010 m. su­darė vos 0,08 pro­c. visų pa­tentų. Li­ku­sią dalį su­darė įmo­nių pa­ten­tai. „Tai ma­žiau nei pro­cen­tas. Vi­sa ki­ta yra pra­monė, nes pa­ten­tai yra ti­piš­ka ino­va­ty­vios pra­monės ap­ raiš­ka, o ne moks­lo“, – sakė pa­ šne­ko­vas. Mie­liau ra­šo straips­nius

Vie­n a prie­ž as­č ių, kodėl pa­ tentų, su­kurtų moks­lo ins­ti­tu­ci­ jo­se, yra tiek ma­žai, ga­li būti ta, kad moks­li­nin­kai daž­niau ren­ka­ si ra­šy­ti moks­li­nius straips­nius, o ne rūpin­tis pa­ten­tu, nes no­rint jį gau­ti rei­kia mokė­ti net ir už pa­ raiš­kos pa­tei­kimą. Dėl šios prie­ žas­ties iš­ra­di­mas tu­ri turė­ti ko­ mer­cinę vertę. Moks­li­niai straips­niai taip pat moks­li­nin­kui už­tik­ri­na, kad jo idė­jos ne­bus pa­vog­tos. „Pa­ten­tas iš esmės ski­ria­si nuo moks­li­nio straips­nio. Vie­nin­te­lis pa­na­šu­mas yra tas, kad abu rei­ka­ lau­ja pa­sau­li­nių nau­jo­vių. Ta­čiau

tuo vis­kas ir bai­gia­si, nes moks­ li­nis straips­nis yra skir­tas vi­suo­ me­nei kuo pla­čiau su­pa­žin­din­ti ir par­duo­ti jai ži­nias, o pa­ten­tas yra stab­dan­tis pro­ce­sas, jis ap­ri­bo­ja vi­suo­menės tei­ses nau­do­tis tuo, kas su­kur­ta, nes gi­na in­te­lek­tinę nuo­sa­vybę ir yra tam tik­ra nuo­sa­ vybės for­ma. Jis ga­li būti par­duo­ da­mas, įkei­čia­mas ir pan., ta­čiau to nie­ka­da ne­pa­da­ry­si su straips­ niu“, – aiš­ki­no S.Ba­le­vi­čius.

Jei­gu mes tu­ri­me nekokį vaizdą Lie­ tu­vo­je dėl pa­tentų, tai pir­miau­sia ro­do, kad mūsų pra­monė yra nei­no­va­ty­vi.

Jis pa­teikė pa­vyzdį, kaip pir­mie­ji che­mi­nio ele­men­to rad­žio at­radė­ jai at­si­sakė pa­ten­tuo­ti sa­vo at­ra­ dimą, nes tai būtų su­stabdę pa­ sau­linį pro­gresą, su­si­jusį su šio ele­men­to at­ra­di­mu. S.Ba­le­vi­čius at­kreipė dėmesį ir į tai, kad pir­muo­sius pa­ten­ta­vi­mo do­ku­men­tus Prancū­zi­jo­je pa­si­rašė būtent pra­mo­ni­nin­kai, o ne moks­li­ nin­kai, nes jie siekė pa­ten­tuo­ti sa­vo su­kur­tas nau­jo­ves ir taip ap­gin­ti sa­ vo ga­mi­nius nuo ko­pi­ja­vi­mo. „Jei­gu mes tu­ri­me nekokį vaizdą Lie­tu­vo­je dėl pa­tentų, pa­ly­gin­ ti su iš­si­vys­čiu­sio­mis ša­li­mis, tai pir­miau­sia ro­do, kad mūsų pra­ monė nei­no­va­ty­vi. Ji la­biau per­ka jau pa­ga­min­tus, galbūt ir aukštų tech­no­lo­gijų įren­gi­nius ir juos nau­do­ja ga­min­da­ma pro­duktą, bet pa­ti ne itin sten­gia­si kur­ti. Vis dėlto jų tiks­las yra pel­nas“, – sa­vo nuo­monę dėstė S.Ba­le­vi­čius. Ti­piš­ka to iliust­ra­ci­ja galėtų būti did­žiųjų mo­bi­liųjų te­le­fonų ga­ min­tojų pa­ten­ti­niai ka­rai – ino­ va­ty­vi ir di­na­miš­ka pra­monė taip ko­vo­ja dėl sa­vo rinkų.

Rea­li­za­vi­mas ne­būti­nas

„Mes ne­ma­no­me, kad moks­li­nin­kai Lie­tu­vo­je ne­tu­ri sąlygų pa­ten­tuo­ ti. Jie tu­ri tas sąly­gas“, – įsi­ti­kinęs G.Va­lu­šis. „Mes kaip tik ban­do­ me gau­ti pa­tentą. Jis yra be­veik gau­tas. Dar rei­kia su­mokė­ti“, – jam pri­tarė S.Ba­le­vi­čius. Jųdviejų ban­do­mo gau­ti pa­ten­ to kai­na, ne­skai­čiuo­jant pi­nigų, ku­riuos vėliau reikės su­mokė­ti tam, kad pa­ten­tas to­liau pri­klau­ sytų pir­mi­niam jo sa­vi­nin­kui, yra 12 tūkst. eurų. Šis pa­ten­tas ga­lios vi­so­je Eu­ro­po­je. Jį ban­do­ma gau­ti jau pen­ke­rius me­tus. „Da­bar ga­li­te su­pras­ti, kodėl nie­kas ne­sku­ba tų pa­tentų iš­siim­ti. Nes tik ta­da, jei tas pa­ten­tas at­si­ pirks, ver­ta jį iš­siim­ti. Jei yra įmonė, ga­myk­la ir ji par­duo­da pre­kes, jai yra ga­li­mybė at­siim­ti tuos pi­ni­ gus“, – sakė S.Ba­le­vi­čius. G.Va­lu­šis pri­dėjo, kad ne vi­sa­ da būti­na turė­ti ga­li­my­bių idėją įgy­ven­din­ti pra­ktiš­kai. Kar­tais pa­tentą ga­li­ma įsi­gy­ti tuo at­ve­ju, jei pla­nuo­ja­ma par­duo­ti sa­vo idėją tam, ku­ris ją ga­li įgy­ven­din­ti. Tie­ sa, šiuo at­ve­ju idė­jos au­to­rius to­ les­nia­me pro­ce­se daž­niau­siai ne­ be­da­ly­vau­ja ir gau­na pi­ni­gus tik už pa­čią idėją, o ne pelną, kurį ta idė­ ja at­ne­ša vėliau. Darbų sąra­šas

S.Ba­le­vi­čius įsi­ti­kinęs, kad pa­ten­ to ga­vi­mas, kai iš anks­to ži­no­ma, jog jis neat­si­pirks, ga­li virs­ti tuš­ čiu pi­nigų švais­ty­mu. „Kar­tais daug ge­riau moks­li­ nin­kui pa­ra­šy­ti ke­lis moks­li­nius straips­nius į ge­rus žur­na­lus“, – tvir­ti­no jis. „Na, tai ne vi­sai pra­ras­ti pi­ni­gai. Jūs turė­si­te vieną ei­lutę sa­vo darbų sąra­še“, – pa­juo­ka­vo G.Va­lu­šis, bet pri­tarė ko­le­gai, kad moks­li­nių straips­nių ra­šy­mas daž­nai yra ga­ na ver­tin­gas ir tai ga­lio­ja ne tik Lie­tu­vo­je. Cent­ro di­rek­to­rius pa­teikė pa­ vyzdį, kai, vyk­dant bendrą pro­ jektą su ang­lais, ki­lo klau­si­mas,

ar reikėtų pa­si­rūpin­ti pa­ten­tu? Pas­kai­čiavę, kiek lai­ko bus su­ gaiš­ta, kiek pi­nigų in­ves­tuo­ta, jie nu­sprendė, kad nau­din­giau to ne­ da­ry­ti. „Tai ne tik pa­ten­ta­vi­mo, bet ir pa­lai­ky­mo iš­lai­dos. Jei­gu ži­nau, kad ne­par­duo­siu to pa­ten­to per pen­ke­rius me­tus ir kaip nors ki­taip jis neat­si­pirks, aš tie­siog šias idė­ jas pa­teik­siu moks­li­nia­me straips­ ny­je. Už tai aš galbūt gau­siu ko­ kius tris kvies­ti­nius pra­ne­ši­mus, galbūt pa­da­ry­siu dar vieną pro­ jektą, grei­čiau­siai su­si­ra­siu naujų par­tne­rių ir tai man bus nau­din­ giau, ne­gu su­mokė­ti tiek pi­nigų ir turė­ti pub­li­ka­cijų sąra­še vieną pa­ pil­domą ei­lutę“, – aiš­ki­no G.Va­lu­ šis.

„„Abe­jonės: mūsų ša­lies moks­li­nin­kai 

Svar­biau­sia Vai­da Ka­lin­kaitė

Ge­riau­si iš­ra­di­mai sle­pia­mi

Paš­ne­ko­vai ak­cen­ta­vo ir tai, kad gau­ti pa­sau­linį nau­jumą pa­tvir­ti­ nantį JAV, ES ar Ja­po­ni­jos pa­tentą nėra la­bai pa­pras­ta. Jis tu­ri ati­tik­ ti daug kri­te­rijų, pri­sta­tant iš­ra­ dimą rei­kia pa­teik­ti de­talų jo ap­ rašą, ku­ris, S.Ba­le­vi­čiaus tei­gi­mu, daž­nai pa­na­šes­nis į knygą. Be to, kar­tais pa­si­tai­ko ir taip, kad iš­ra­di­mas ne­pa­ten­tuo­ja­mas, nes iš­siaiš­ki­na­ma, kad apie jį jau bu­vo ži­no­ma kur nors ki­tur. Net jei tas iš­ra­di­mas ne­bu­vo pa­ten­tuo­ tas, bet tech­no­lo­gi­ja bu­vo ži­no­ma ir tai ga­li­ma įro­dy­ti, iš­ra­dimą pa­ ten­tuo­ti no­rin­tis as­muo šios teisės ne­ten­ka. „Ge­riau­si iš­ra­di­mai yra sle­pia­ mi“, – kalbė­da­mas apie to­kias si­ tua­ci­jas juo­ka­vo G.Va­lu­šis. Ta­čiau jis pri­dūrė, kad vis dėlto nu­spren­dus pa­ten­tuo­ti iš­ra­dimą ne­derėtų nu­ver­tin­ti lie­tu­viš­ko pa­ ten­to. Jo tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je ga­lio­ jan­tis pa­ten­tas taip pat tu­ri reikšmę pa­sau­li­niu mas­tu, nes jei ki­to­je vals­tybė­je bus sie­kia­ma pa­ten­tuo­ti tokį pa­tį iš­ra­dimą, bus tik­ri­na­mi ir Lie­tu­vos pa­ten­tai. Be to, ga­vus pa­ tentą vie­no­je vals­tybė­je, vi­sa­da jį ga­li­ma išplės­ti ir iš­ra­dimą pa­ten­ tuo­ti vi­so pa­sau­lio vals­tybė­se.

Pa­tentų ga­vi­mas daž­nai tam­pa ne­ men­ku iššū­kiu net ir pro­tin­giau­ siems moks­li­nin­kams. Kaip gau­ti pa­tentą ir su ko­kio­mis pro­ble­mo­ mis šio­je sri­ty­je su­si­du­ria Lie­tu­vos moks­li­nin­kai, pa­pa­sa­ko­jo dr. Ja­ce­ kas An­tu­lis (nuotr.), „Me­ti­dos“ aso­ ci­juo­tas par­tne­ris, pa­tentų grupės va­do­vas.

– Ar Lie­tu­vo­je daž­nai pa­ten­ tuo­ja­mi moks­li­niai iš­ra­di­mai? – Jų nėra daug (apy­tik­riai 15 pro­c. vi­ sų pa­raiškų), ta­čiau skir­tingų moks­ lo ins­ti­tu­cijų po­li­ti­ka ski­ria­si. 2012 m. sa­vo iš­ra­di­mus la­biau­siai pa­ ten­ta­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, ta­ čiau 2011 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas pa­davė tik vieną pa­ten­to pa­raišką. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tas la­biau orien­tuo­tas į vers­lo pro­ jek­tus, o ne į pa­ten­ta­vimą. Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas anks­čiau bu­vo pa­ten­ta­vi­mo ly­de­ris, da­bar pa­raiškų skai­čius iš jo mažė­ ja. Todėl, ap­skri­tai pa­ėmus, moks­lo ins­ti­tu­cijų pa­ten­ta­vi­mo po­būdis nė­ ra aiš­kus ir nuo­lat kin­ta. – Kai ku­rie moks­li­nin­kai tvir­ ti­na, kad pa­ten­tuo­ti moks­linį iš­ra­dimą nėra la­bai būti­na, nes


9

pirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

turtas kl.lt/naujienos/ekonomika

„Iki“ val­dy­to­ja su­skai­čia­vo nuo­sto­lius Dau­giau­sia par­duo­tu­vių tu­rintį Lie­tu­vos pre­ky­bos tinklą „Iki“ val­dan­čios bend­ rovės „Pa­link“ gry­nie­ji kon­so­li­duo­ti ­ nuo­sto­liai per­nai siekė 10,584 mln. litų, o 2011 m. ji ga­vo 17,476 mln. litų gry­no­jo pel­no. Įmonės par­da­vi­mo pa­ja­mos per­nai, pa­ly­gin­ti su 2011-ai­siais, išau­go 3,6 pro­c., iki 2,267 mlrd. litų, kaip tei­gia­ma Re­gistrų cent­rui pa­teik­to­je 2012 m. „Pa­link“ veik­ los ata­skai­to­je.

10

tūkst. litų

– tokį at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais ap­ri­bo­jimą ne­tru­kus svars­tys Vy­riau­sybė. ekspertas pataria

Lanks­tus po­žiū­ris į gėlių verslą Lu­ka Leo­nai­tytė Ša­lia Tai­kos pro­spek­to, Nau­ja­ kie­mio g. 26, prie „Bib­li­jos cent­ ro“ įsikū­ru­sios gėlių par­duo­tuvės sa­vi­nin­kai ne­pabū­go ne­to­li esan­ čio Nau­jo­jo tur­gaus kon­ku­ren­ci­ jos. Par­duo­tuvės di­rek­to­rius Al­ gir­das Ja­ro­nis teigė, kad tam yra ne vie­na prie­žas­tis.

sa­vo iš­ra­dimų ne­pa­ten­tuo­ja ne todėl, kad jiems tam trūktų lėšų, bet todėl, kad ne vi­suo­met ti­ki ko­mer­ci­ne jų sėkme.­ „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

nau­ju­mas, ly­gis ir pri­tai­ko­mu­mas

tai stab­do to­lesnį iš­ra­di­mo pro­ gresą, ku­rio galėtų pa­siek­ti ki­ ti moks­li­nin­kai. Ką ga­ran­tuo­ja pa­ten­tas iš­ra­di­mo au­to­riui? – Pa­ten­tas su­tei­kia mo­no­polį, todėl ko­mer­cia­li­zuo­jant iš­ra­dimą ir or­ga­ ni­zuo­jant verslą tai la­bai svar­bu. Bet moks­li­nin­kai daž­nai ne­no­ri or­ga­ni­ zuo­ti ko­mer­cia­liz­vi­mo pro­ce­so ar­ba tarp moks­lo ir vers­lo vyks­ta „sun­kus po­kal­bis“. Tai – pro­ble­ma. Ir to­kiu at­ve­ju, kai moks­las da­ro­mas dėl moks­lo, pa­ten­tas nie­ko ne­su­tei­kia. – Ko­kie pa­grin­di­niai nau­jo iš­ ra­di­mo rei­ka­la­vi­mai? – Iš­ra­di­mas tu­ri ati­tik­ti tris pa­ grin­di­nius kri­te­ri­jus: nau­ju­mo, tam tik­ro iš­ra­di­mo ly­gio ir būti pri­tai­ ko­mas pra­monė­je.

– Ar iš­ra­di­mo su­dėtin­gu­mas le­ mia pa­ten­to įsi­gi­ji­mo kainą? – Bend­ruo­ju at­ve­ju – ne­la­bai, t. y. tie­sio­gi­nio ry­šio tarp pa­ten­ta­vi­ mo kai­nos ir iš­ra­di­mo su­dėtin­gu­ mo tech­niš­kai nėra. Sudė­tin­gu­mas yra san­ty­kinė sąvo­ka. Pa­ten­ta­vi­mo kai­na la­biau pri­klau­so ne nuo pa­ ties iš­ra­di­mo su­dėtin­gu­mo (tech­ni­ niu po­žiū­riu), bet nuo darbų, ku­rie at­lie­ka­mi pa­ten­tuo­jant iš­ra­dimą, – pa­ten­tinė paieš­ka, ap­ra­šy­mo pa­ ren­gi­mas, at­sa­ky­mai į eks­pertų klau­si­mus ir pa­na­šiai. – Ką pa­ten­to gavė­jui reiš­kia pa­ ten­to ga­lio­ji­mo ter­mi­nas? Kas ga­li nu­tik­ti jam pa­si­bai­gus? – Pap­ras­tai pa­ten­tas ga­lio­ja 20 metų nuo pa­raiš­kos pa­da­vi­mo. Per tą lai­ko­tarpį pa­ten­tas su­tei­kia pa­ reiškė­jui išs­kir­ti­nes tei­ses (mo­no­ polį) to­se ša­ly­se, ku­rio­se gau­tas pa­ ten­tas. Kai pa­ten­to ga­lio­ji­mo lai­kas pa­si­bai­gia, iš­ra­di­mas pri­klau­so vi­ suo­me­nei, juo ga­li nau­do­tis vi­si. – Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis pa­tentų biu­ras nu­ro­do, kad kiek­vie­nais me­tais ga­lio­jan­tis pa­ten­tas vis brangs­ta. Pa­vyzd­žiui, tre­čiai­ siais me­tais jo kai­na – 280 litų, o dvi­de­šim­tai­siais – jau 1200 li­ tų. Kas tai le­mia?

– Tai tie­siog bend­ra pa­sau­linė po­ li­ti­ka. Jo­kios tie­sio­ginės lo­gi­kos čia nėra. – Ar nau­din­ga moks­linį iš­ra­ dimą pa­ten­tuo­ti tik vie­no­je ša­ ly­je, pa­vyzd­žiui, Lie­tu­vo­je? – Vis­kas pri­klau­so nuo iš­ra­di­mo ko­mer­ci­nio rea­li­za­vi­mo. Ka­dan­gi Lie­tu­va yra ma­ža ša­lis, o iš­ra­di­mai daž­nai orien­tuo­ti į ki­tas rin­kas, to­ dėl daž­niau­siai re­ko­men­duo­ja­ma pra­dėti nuo Lie­tu­vos – pi­gu, grei­ ta, sau­gu. Ta­čiau to­liau rei­kia ei­ti į už­sienį pa­duo­dant tarp­tau­tinę, Eu­ ro­pos ar­ba ki­tas na­cio­na­li­nes ir re­ gio­ni­nes pa­tentų pa­raiš­kas. – Ko­kių ga­li­my­bių gau­na pa­ ten­to gavė­jas, kai pa­ten­tuo­ja iš­ra­dimą vie­no­je ša­ly­je? Kuo jos ski­ria­si nuo tų, ku­rias pa­ ten­to gavė­jas įgytų pa­ten­tavęs iš­ra­dimą vi­sa­me pa­sau­ly­je? – Esmė ta, kad to­se ša­ly­se, kur pa­ reiškė­jas ga­vo pa­tentą, jis ir ga­ li nau­do­ti jį išim­tinė­mis teisė­mis. Pa­ten­tas ne­ga­li ga­lio­ti vi­sa­me pa­ sau­ly­je (ne­bent pa­ten­tuo­ta vi­so­se ša­ly­se), jis ga­li ga­lio­ti tik at­ski­ro­se ša­ly­se. To­se ša­ly­se, kur pa­ten­to nė­ ra, kon­ku­ren­tai ga­li nau­do­tis pa­ten­ to in­for­ma­ci­ja ir ga­min­ti, par­duo­ti įren­gi­nius be jo­kios kont­rolės.

– Kodėl pa­si­rin­ko­te būtent šitą vietą pre­ky­bai, juk ne­ to­li yra Nau­ja­sis tur­gus, kur taip pat pre­kiau­ja­ma gėlėmis ir puokštė­mis? – Ma­no­me, kad mūsų pa­si­rink­ ta vie­ta gėlių pre­ky­bai stra­te­giš­ kai pa­to­gi. Kur­da­mie­si čia mes ją ver­ti­no­me su tam tik­ru op­ti­miz­ mu. Ap­lin­kui gėlių par­duo­tu­vių nėra, ta­čiau yra tur­gus. Bet mes esa­me pa­jėgūs kon­ku­ruo­ti su tur­ gaus pre­kiau­to­jais. Mes gėles ve­ ža­me tie­sio­giai iš Olan­di­jos, be jo­kių tar­pi­ninkų. Tai – mūsų pa­ grin­di­nis pra­na­šu­mas, nes ga­li­me pa­si­ūly­ti pa­trauk­lias kai­nas var­ to­to­jui. Mūsų par­duo­tuvė­je yra įreng­tas šal­dy­tu­vas, kur gėlės il­ gai iš­si­lai­ko švie­žios ir gra­žios. – Už­si­minė­te apie kai­nas, kuo jos išs­kir­tinės? – Pa­vyzd­žiui, ro­žių kai­nos yra nuo 1,49 li­to. Kiek­vieną sa­vaitę tai­ko­ me įvai­rias ak­ci­jas.

– Kiek lai­ko jau vei­kia jūsų par­duo­tuvė, ar klien­tai jus jau at­ra­do? – Mes vei­kia­me du mėne­sius, žmonės mus jau pa­stebė­jo. Ėmė lan­ky­tis tie pa­tys klien­tai, jie pa­brėžia, kad jiems pa­ti­ko mū­ sų gėlių ko­kybė ir kai­na. Nuo­la­ ti­niams klien­tams įtei­kia­me nuo­ laidų kor­te­les.

Mūsų pa­si­rink­ta vie­ta gėlių pre­ky­bai stra­te­giš­kai pa­to­gi.

– Ar puokštė­mis ir­gi pre­kiau­ ja­te? – Ži­no­ma, bet ne­ga­mi­na­me jų iš anks­to, jas ri­ša­me tik iš švie­žių žiedų. Da­ro­me puokš­tes ir įmo­ nėms pa­gal už­sa­kymą, pri­sta­to­me į vietą vi­siems klien­tams, ku­rie to pa­gei­dau­ja. Tie, ku­rie per­ka dau­ giau gėlių, pa­vyzd­žiui, de­šimt žie­ dų, su­tei­kia­me 10 pro­c. nuo­laidą. – Ar klaipė­die­čių gėlių ma­dos kuo nors ypa­tin­gos? – Kol kas ste­bi­me ir ana­li­zuo­ja­ me si­tua­ciją. Pa­si­tai­ko, kad at­ ve­ža­me ko­kių nors retų gėlių ir jas la­bai grei­tai išg­raibs­to. Dir­ba­me, sten­giamės, eks­pe­ri­men­tuo­ja­me. Užs. 1181307

„„Ver­ta: nau­jai ati­da­ry­to­je gėlių par­duo­tuvė­je, ša­lia „Bib­li­jos cent­ro“,

klaipė­die­čiams at­si­ra­do ga­li­mybė nu­si­pirk­ti gėlių ge­ro­kai pi­giau nei tur­gu­je.  Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


10

pirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

turtas klaipėdos verslas

Kuk­laus meist­ro so­li­dus vers­las Li­nas Leš­čiaus­kas – kal­vių di­nas­ti­jos pa­ li­kuo­nis– jau ke­lio­li­ka metų pa­ts ver­čia­si kal­vys­te. Meist­ras įkūrė dirb­tu­ves, kur ka­la įspūdin­gus me­ta­lo dir­bi­nius ir kles­ti. As­ta Dy­ko­vienė a.dykoviene@kl.lt

Kal­vystė – ci­vi­li­za­ci­jos da­lis

Daž­no žmo­gaus sva­jonė – dirb­ti mėgstamą darbą, ku­ris būtų ir so­ li­dus pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. L.Leš­ čiaus­kas – vie­nas iš tų lai­mingųjų. Jis vai­kystė­je daug lai­ko pra­lei­do se­ne­lio kalvė­je ir jau būda­mas pen­ ke­rių ži­no­jo tam tik­ras šio ama­to pa­slap­tis, ku­rių kar­tais ne­įgy­ja net pri­tyrę meist­rai. Vėliau Li­nas baigė kal­vystės moks­lus Tel­šiuo­se.

Koks tai vers­las, tai – dar­bas. Vers­las – kai žmonės naftą pum­puo­ja, o mes tik me­talą ka­la­me. Įsteigė dirb­tu­ves, jo­se dar­buo­ ja­si iki 10 kal­vių. Vi­si jie dir­ba sa­ va­ran­kiš­kai, bet kar­tu esą leng­viau iš­si­pirk­ti kai ku­riuos įren­gi­nius, be to, daž­nai ten­ka vie­ni ki­tiems pa­ dėti, nes me­ta­las nėra leng­va med­ žia­ga. „Koks tai vers­las, tai – dar­bas. Vers­las – kai žmonės naftą pum­ puo­ja, o mes tik me­talą ka­la­me. Aš už­sii­mu me­nais, o vy­rai sa­va­ran­ kiš­kai – sa­vo dar­bais. Me­ta­lo dir­ bi­niai ne­pra­ran­da pa­klau­sos, nes tik­ros med­žia­gos vi­sa­da bu­vo, yra

ir bus pa­klau­sios, tik išk­rypė­liš­kais lai­kais ga­li būti kaip nors ki­taip“, – įsi­ti­kinęs L.Leš­čiaus­kas. Anot Li­no, kal­vių pro­fe­si­ja gy­ vuos tol, kol eg­zis­tuos pa­sau­lis. Esą me­ta­las – neat­sie­ja­ma ci­vi­li­za­ ci­jos da­lis, ir jo nėra kam pa­keis­ti. Kal­vio įsi­ti­ki­ni­mu, jei me­ta­las ka­ da nors iš­nyks, tai ne­bent tik kar­ tu su žmo­ni­ja. Se­no­lio prie­ka­lo su­grįži­mas

Kal­vių di­nas­ti­jos pa­li­kuo­nis L.Leš­ čiaus­kas tei­gia, kad ši pro­fe­si­ja vie­ na iš se­nes­nių, esą per šimt­me­čius daug kas ki­to, ta­čiau dau­gu­ma įran­ kių li­ko la­bai pa­našūs ir šian­dien. „Ši­tas prie­ka­las, be­je, ma­no pro­se­ ne­lio, ku­ris ir­gi bu­vo kal­vis. Įdo­mu tai, kad jam mi­rus ma­no mo­čiutė jo įran­kius – prie­kalą, plak­tu­kus – par­davė ki­tam kai­mo kal­viui. Kai jau rim­tai pra­dėjau už­siim­ti kal­ vys­te, ži­no­jau, kad tėviškė­je vie­nas se­nas kal­vis tu­ri gerą prie­kalą“, – pa­sa­ko­jo L.Leš­čiaus­kas. Li­nas nu­vy­ko pas tą žmogų ir jam pa­vy­ko su­si­derė­ti dėl įran­kių, tą prie­kalą jis ga­vo mai­nais už kitą, ta­ry­binį. Prieš po­rą metų vie­no­ je gi­minės šventė­je L.Leš­čiaus­kas su­ži­no­jo, kad at­ga­vo sa­vo se­no­lio įran­kius, pa­ts to ne­nu­tuok­da­mas. „Šio prie­ka­lo pa­vir­šius yra kie­ to me­ta­lo, o vi­sa ki­ta – minkš­tes­ nio. Jis skam­ba dus­liai, ta­ry­bi­niais lai­kais viską ga­mi­no bet kaip, tai­gi ta­ry­bi­nis prie­ka­las už­gau­tas gaus­

„„Su­sigrą­ži­no: sa­vo dirb­tuvė­se meist­ras L.Leš­čiaus­kas tu­ri prie­kalą, ant

ku­rio me­talą kalė jo pro­se­ne­lis.

„„ Per­mai­nos: kol ne­bu­vo at­ras­tas pneu­ma­ti­nis kūjis, šį darbą su 32 kg kūjų at­lik­da­vo kal­vio pa­meist­rys.

da­vo krau­piai. Net nėra ko ly­gin­ti su se­nuo­ju. Kal­vystė­je vie­toj ang­li­ nių žaizdrų at­si­ra­do du­ji­niai, su jais dirb­ti svei­kiau, nes dir­bant su ang­ li­niais rei­kia res­pi­ra­to­riaus“, – pa­ sa­ko­jo meist­ras.

„Prieš­ka­r iu Klaipė­d os kraš­te ka­pinė­se kal­vis nu­kal­da­vo tvo­ relę ka­pui ap­tver­ti, kry­žių ar dar ką nors ir ne­bu­vo jo­kio ak­mens, o šian­dien ši­to vi­sai ne­be­li­ko“, – sakė Li­nas.

Ste­reo­ti­pai kei­čia­si

Bal­dai – pa­klau­si prekė

Kai Li­nas prie­š ke­lio­li­ka metų ėmė­ si pro­fe­sio­na­laus kal­vio ama­to, ste­ reo­ti­pas apie šiuos meist­rus žmo­nių sąmonė­je bu­vo vie­nas: kal­vis – ka­pi­nių tvo­re­lių ga­min­to­jas. „Kai pra­dėjau dirb­ti ir žmonėms pa­si­ūly­da­vau pa­ga­min­ti kokį nors daiktą in­ter­je­rui, jie nu­steb­da­vo ir at­si­sa­ky­da­vo – jų ma­ny­mu, tai at­ ro­dys kaip ka­pi­nių tvo­relės. Da­bar lai­kai ir po­žiū­ris į kal­vystę pa­si­ keitęs ra­di­ka­liai. Šian­dien, kal­bant apie kalvį, tik­rai nie­kam jo­kių min­ čių ne­ky­la apie ka­pi­nes“, – teigė L.Leš­čiaus­kas. Net­gi at­virkš­čiai, ka­pinė­se kal­ vystės darbų be­veik ne­be­li­ko. Ten da­bar vy­rau­ja ak­muo, re­tu at­ve­ju pra­šo­ma nu­kal­ti sau­lutę ar kry­žių.

Vie­na po­pu­lia­riau­sių pre­kių šiais lai­kais, ku­rią žmonės už­sa­ko pa­ ga­min­ti kalvė­je, – bal­dai, tiek lau­ ko, tiek vi­daus. L.Leš­čiaus­ko biu­re sto­vi įspūdingų me­ta­li­nių jo nu­kal­ dintų krėslų su odi­ne minkštą­ja da­ li­mi, me­ta­li­nių sta­liukų su grūdin­ to stik­lo pa­vir­šiu­mi, kitų tai­ko­mo­jo me­no dir­bi­nių. „Me­ta­li­niai lau­ko bal­dai tar­naus ke­lioms kar­toms, lau­ko bal­dus mes cin­kuo­ja­me, tai – il­gaam­žis ga­mi­ nys. Daž­niau­siai dir­ba­me su pa­ pras­tu plie­nu, ta­čiau nau­do­ja­me ir varį, ir žal­varį, ir nerū­di­jantį plie­ ną“, – pa­sa­ko­jo Li­nas. Pa­sak meist­ro, pa­ga­min­tas daik­ tas kai­nuo­ja tiek, kiek į jį įdėta dar­ bo. Paž­vel­gus į bal­dus, skulptū­ras

ar ki­tus me­no dir­bi­nius, aki­vaiz­du, kad ne kiek­vie­nam šie me­ta­lo ga­ mi­niai pa­gal ki­šenę. Gink­la­ka­lių tra­di­cijų nėra

Ka­dais se­nie­ji meist­rai ne­ma­žai už­dirb­da­vo ga­min­da­mi šal­tuo­sius gink­lus. Ta­čiau kardų ar ka­la­vijų Li­ nas tei­gia pa­ts nie­ka­da ne­ga­minęs, esą Lie­tu­vos įsta­ty­mai draud­žia ga­ min­ti gink­lus, ne­tu­rint spe­cia­laus lei­di­mo. „Tai – spe­ci­finė kal­vystės sri­tis, kur rei­kia spe­cia­li­zuo­tis. Ma­no pa­krai­pa – tai­ko­mo­ji dailė, o gink­la­ka­lys­tei rei­kia at­si­duo­ti. Kar­ tais vi­so gy­ve­ni­mo neuž­ten­ka, kad į vi­sa tai įsi­gi­lin­tum. Yra ša­lių, ku­rio­ se šio ama­to tra­di­ci­jos pa­vel­di­mos iš kar­tos į kartą. Pas mus Lie­tu­vo­je ne­ži­nau nė vie­no meist­ro, ku­ris bū­ tų per­ėmęs tą pa­tirtį iš sa­vo tėvų“, – teigė L.Leš­čiaus­kas. Esą ban­dan­čių kal­ti gink­lus, eks­ pe­ri­men­tuo­jan­čių, pa­sie­ku­sių pro­ fe­sio­na­lesnį lygį yra ke­le­tas, bet tai – at­ski­ra sri­tis, ku­rios vers­lu kol kas ne­pa­va­din­si.

„„Kūry­ba: me­ta­las meist­ro ran­ko­se virs­ta tai­ko­mo­jo me­no kūri­niais, ku­rie puo­šia ne vieną so­lid­žią so­dybą. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


11

pirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Kruizų verslas – jau 2014-uosiuose Šiek tiek anksčiau nei Baltijos jūroje prasidėjo audrų laikotarpis, skambiai praūžęs praėjusios savaitės pradžioje, visame regione baigėsi kruizinis sezonas. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Kruizai Baltijoje dar vyksta

Tiesa, keli atskiri reisai dar numatyti ir paskutiniaisiais 2013-ųjų metų mėnesiais. Kruizinės laivybos linija „Fred. Olsen Cruise Lines“ nuo lapkričio 23-iosios ir gruodžio 24-osios dienos rengs kruizinius reisus po Baltijos jūrą. Taip pat po vieną kelionę gruodį Baltijos jūroje surengs ir „P&O International Cruises“ (nuo gruodžio 9 dienos) ir „Cunard Line Cruises“ (nuo gruodžio 13 dienos). Šie laivai užsuks tik į pagrindinius Baltijos jūros kruizinio verslo miestus – Stokholmą, Helsinkį, Taliną, Sankt Peterburgą. Tai yra pažintinės kelionės, bet nemaža dalis jų skirta ir pigesniam prieššventiniam apsipirkimui. Todėl ir numatyta, kad du kruizai baigsis prieš pat Kalėdas. O vienas kruizas kaip tik vyks per visas šventes. Yra ir tokia kategorija žmonių, kuriems smagu švęsti paskutiniąsias metų šventes.

Be to, lapkričio ar gruodžio pradžios kruizinės kelionės yra pačios pigiausios. Tuo metu galima surasti bilietų į kruizinius laivus, kurie yra 3–4 kartus pigesni nei vasarą. Klaipėdoje, kaip ir kituose kruizinės laivybos vidutiniokuose Baltijos jūroje, kruizinės laivybos sezonas baigėsi rugsėjį. Klaipėdoje lankėsi 40 laivų, paskutinysis atplaukė rugsėjo 11 dieną. Sezonas įvertintas kaip pavykęs, nes Klaipėdoje lankėsi gerokai daugiau kruizinės laivybos keleivių nei 2012-aisiais. Talino uoste kruizinės laivybos sezonas dar nėra pasibaigęs. Čia užsuks jau minėti po Baltijos jūrą plaukiosiančių laivybos kompanijų laivai. Taip pat Talinas kasmet tradiciškai rengia naujametinius kruizus po Šiaurės šalių sostines. Šiemet Talino uoste kruiziniai laivai lankėsi net 330 kartų. Tai reiškia, kad beveik kiekvienas po Baltijos jūrą plaukiojantis kruizinis laivas užsuko į Talino uostą.

12

Brangiausio Baltijos jūros kruizo laivas „Seabourn Legend“ kitais metais užsuks ir į Klaipėdos uostą.

„„Vertė: šios prestižinės jachtos „Annaliesse“ nuoma parai kainuoja 36 tūkst. JAV dolerių.

„„Kruizas: žvilgsnis į Klaipėdos uostą iš vieno brangiausių Baltijos jūros prestižinio turistinio laivo „Silwer Whisper“. 

„Rnryachts.com“ nuotr.

Vidmanto Matučio nuotr.


12

pirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

rubrika JŪRA Regiono lyderis

Greitaeigis traukinys

Pakrančių apsauga

Tarp rytinės Baltijos šalių uostų pagal konteinerių krovą toliau pirmauja Klaipėdos uostas. Per 10 mėnesių jis krovė 330 tūkst. TEU konteinerių. Tai 7 proc. daugiau nei pernai. Rygos uostas atsilieka apie 15 tūkst. Talino uostas – apie 100 tūkst. TEU. Jame konteinerių krovos augimo tempas didžiausias – apie 10 proc.

Lietuvos geležinkeliai su Rusijos kompanijomis pasirašė susitarimą kurti greitaeigį traukinį. Jis iš Lietuvos per Rusijos teritoriją į Vidurinės Azijos šalis, taip pat ir Afganistaną, be sustojimų gabentų greičiau gendančius produktus. Traukinio važiavimo laikas sutrumpėtų apie 40 proc. palyginti su dabartiniu.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba stiprins pakrančių apsaugą tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje. Paskelbtas konkursas vykdyti valstybės sienos apsaugos laivų specialistų mokymus. Sienos apsaugos tarnybos patalpose Klaipėdoje vyks įvairių kategorijų pasienio laivybos specialistų mokymai.

Prisimin Marinistinės literatūros lentynos pasipildė nauju leidiniu – jautriai parašyta knyga „Laiškai iš jūros”. „„Vieta: daugelis Baltijos jūros kruizų prasideda ir baigiasi Kopenhagoje. 

Vidmanto Matučio nuotr.

Kruizų verslas – jau 2014-uosiuose 11 2014 metais Klaipėdos uoste lankysis 54 kruiziniai laiKruizai su karo aidais

vai. Daugiau kruizinių laivų buvo tik 2007 metais – 64. Kitais metais kruizinės laivybos sezonas Klaipėdos uoste prasidės gegužės 8 dieną ir baigsis rugsėjo 26-ąją. Daugelis kruizinės laivybos, ypač kruizinio turizmo kompanijų, šiuo metu jau gyvena 2014-ųjų metų nuotaikomis. Pristatinėjami nauji kitų metų kruiziniai maršrutai, platinami išankstiniai kruizų bilietai. Viena pirmųjų savo kruizinius maršrutus Europoje pristatė JAV kompanija „Holland America Line“. Europoje ji planuoja atidaryti net šešis naujus kruizinius maršrutus, kurių anksčiau šios kompanijos planuose nebuvo. Iš 15 šios amerikiečių kompanijos laivų net 8 plaukios Europos regione, kur apims 57 maršrutus. Tarp naujų amerikiečių kompanijos maršrutų numatytas ir 12 dienų kruizas po Baltijos jūrą. Iš Kopenhagos išplaukęs laivas „Eurodam“ lankysis Sankt Peterburge, Stokholme, užsuks į Vokietijos, Estijos, Suomijos uostus. Klaipėdos uosto amerikiečių laivo maršrute nėra. Didelį dėmesį Europai amerikiečių kompanija rodo todėl, kad 2014 metais sukaks 70 metų, kai Antrojo pasaulinio karo metais sąjungininkų armija buvo išlaipinta Normandijoje ir atidarytas kovos prieš nacistinę Vokietiją frontas. Netgi numatytas specialus šiai datai skirtas su Antrojo pasaulinio karo istorija susietas maršrutas, kuris pavadintas „D“. Prašmatnus laivas „Eurodam“ plukdys į 20 parų kruizą, kuris prasidės Romoje ir baigsis Kopenhagoje. Kruizinis laivas aplankys įvairius Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos uostus. Sąjungininkų armijos išlaipinimo Normandijoje proga Europoje ir JAV rengiama didžiulė reklaminė kampanija, todėl tikimasi į kruizinius laivus pritraukti ir turtingų turistų. Po šio išskirtinio Antrojo pasaulinio karo reiso „Eurodam“ plaukios

pagal specialius maršrutus po Baltijos ir Šiaurės jūras. Numatyti netgi tokie reisai, kaip Vokietijos Kylio kanalo pristatymo jūrų turistams. Į Baltiją – 20 kompanijų

Iš viso Baltijos jūroje 2014 metais įvairius kruizus rengs per 20 laivybos kompanijų. Pirmoji sezoną atidarys kompanija „Costa Cruises“. Jos laivas „Costa Pacifica“ į pirmąjį reisą iš Kylio išplauks balandžio 30-ąją. Jo maršrute Stokholmas, Helsinkis, Sankt Peterburgas, Talinas, Ryga, Klaipėda (čia jis kaip tik ir bus pirmasis naujojo sezono laivas), po to Gdynė ir sugrįžimas į Kylį. Balandį specialius reisus po Baltijos jūrą vykdys ne tik jau minėta kompanija „Holland America Line“, bet ir „Swan Hellenic“. Jos laivas, išplaukęs iš Didžiosios Britanijos Portsmuto uosto, „užkabins“ Vokietijos Šiaurinės, Danijos, Švedijos ir Norvegijos pietinės dalies uostus. Visa apimtimi kruizinės laivybos sezonas Baltijos jūroje 2014 metais prasidės po gegužės 9 dienos. Šį mėnesį į kruizus po Baltijos jūrą savo laivus išsiųs 15 iš 20 laivybos kompanijų. Tik pačiais šilčiausiais vasaros mėnesiais kruizus po Baltijos jūrą yra suplanavusios rengti laivybos kompanijos „Azamara Club Cruises“, „Crystal Cruises“, „Windstar Cruises“. Net penkis mėnesius po Baltijos jūrą turistus planuoja plukdyti kompanija „P&O International Cruises“, po penkis mėnesius – „Silversea Cruises“, „MSC Cruises“, „Norwegian Cruise Line“, „Compagnie Du Ponant“. Dauguma kompanijų turistus po Baltijos jūrą plukdys keturis mėnesius. Kaip palankesnis jūrų turizmui pasirenkamas gegužės, o ne rugsėjo mėnuo.

ti kruizų pradžios uostai Baltijos jūroje yra Kylis, Geteborgas, Stokholmas ir netgi Talinas. Vieną prestižiškiausių ir brangiausių kruizų siūlo kompanija „Silversea Cruises“. 11 parų kruizinė kelionė laivu „Silwer Whisper“, kai laivas užsuka ir į Klaipėdos uostą, kitų metų sezono pradžioje kainuos 3350 JAV dolerių. To paties laivo iš Stokholmo pradedamas 7 parų plaukimas vasarą kainuos 3250 JAV dolerių. „Silversea Cruises“ 11 parų maršrutas iš Stokholmo į Londoną, apimantis dalį Baltijos jūros uostų, tokių kaip Sankt Peterburgas, Talinas, Helsinkis, Varnemiundė, Kylio kanalas ir Amsterdamas Šiaurės jūros pakrantėje, kainuoja 6950 JAV dolerių. Pats brangiausias „Silversea Cruises“ maršrutas iš Kopenhagos yra 17 parų kelionė laivu „Silver Cloud“ pagal Norvegijos pakrantę iki Rusijos Archangelsko ir Murmansko miestų ir atgal. Jis kainuoja 9550 JAV dolerių. Iš Baltijos jūros kruizų brangiausias yra „Silversea Cruises“ vidurvasario 10 parų kruizas iš Kopenhagos į Stokholmą, apimantis daugelį Baltijos uostų, taip pat ir Klaipėdą. Jis kainuoja 6450 JAV dolerių. Baltijos jūroje galima rasti ir pigesnių kruizinių kelionių. Septynių parų kelionei, kuri prasideda Kopenhagoje, o baigiasi Taline, šiuo metu galima įsigyti bilietą ir už 710 eurų. Vidurvasarį ta pati kelionė jau kainuoja 852 eurus. Vidutinė kruizo po Baltijos jūrą bilieto kaina į kruizinį ir ne tokį prestižinį laivą kaip „Silwer Whisper“, kainuoja nuo 1199 JAV dolerių (8 paros), 1299 JAV dolerius (9 paros) arba 1999 JAV dolerių (12 parų). Šokiruojančios kainos

Brangiausi Baltijos kruizai

Dauguma kelionių po Baltijos jūrą prasideda iš Kopenhagos uosto. Per 2014 metų sezoną iš viso iš Kopenhagos numatyti net 148 kruizai. Dalis jų yra į Baltijos jūrą, dalis į Šiaurės jūrą – pagal Norvegijos pakrantes ar Didžiąją Britaniją. Ki-

2014 metais įvairios kompanijos siūlo daugybę kruizinio sezono naujovių ne tik Baltijos jūros, bet ir kituose regionuose. Kruizai išsiskiria ir kainomis. Mūsų regione 2014 metais siūlomas brangiausias kruizas yra nedideliu kompanijos „The Yachts of

Seabourn“ laiveliu „Seabourn Legend“. Jis išplauks iš Kopenhagos ir pagal Norvegijos pakrantę plauks iki Grenlandijos, kur sustos dviejuose uosteliuose. Po to grįš į Baltijos jūrą ir joje apsuks ratą aplankydamas beveik visus jos uostus. Klaipėdoje šis laivelis lankysis 26-ąją kruizo dieną. Iš viso kelionė „Seabourn Legend“ laivu truks 33 paras. Jos kaina 15099 JAV doleriai. Tai yra niekis palyginti su tuo, ką 2014 metais siūlys kruizų kompanijos kituose regionuose. Didžiosios Britanijos kruizų operatorius siūlo jūrinį kruizą, kurio kaina net 1,5 mln. JAV dolerių. Ypač turtingiems turistams per keturis mėnesius siūloma aplankyti 28 egzotiškas šalis Azijoje, Afrikoje, Amerikoje ir išbandyti ypatingų patiekalų iš brangiausių produktų. Antroje vietoje pagal brangumą kruizas modernia jachta „Annaliesse“. Šios jachtos nuoma parai kainuoja 120 tūkst. JAV dolerių. Ja gali plaukti 36 svečiai. Laive yra įrengtas prašmatnus restoranas, kino teatras. Su šiais kruizais kol kas negali lygintis niekas. Netgi kompanijos „Sky Helisports&Megayacht Adventures“ siūlomas išskirtinis kruizas į Aliaską specialiu 12 kajučių laivu, kur kruizo para kainuoja 36 tūkst. JAV dolerių. Kruiziniu laivu „Seven Seas Voyager“ kelionės po Aziją kainos taip pat įspūdingos. Kruizo metu iš Honkongo į Singapūrą už parą tenka mokėti 6496 JAV dolerius. Tokios kainos yra kajutėse su stiklinėmis išorinėmis apžvalgos aikštelėmis. Kelionė prestižiškiausiu kompanijos „Silversea Cruises“ laineriu „Silver Shadow“ ypatinguose apartamentuose kainuoja 5912 JAV dolerių parai. „Cunard“ kompanijos laive „Queen Mary 2“ para ypatinguose apartamentuos kainuoja 3900 JAV dolerių. Į šį laivą turistai gali imti netgi savo naminius gyvūnus. Laive yra speciali veterinarijos gydytojų brigada.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Tai, kad marinistinės knygos uostamiestyje yra laukiamos, įrodė į Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpę sugužėję žmonės. Salė buvo pilnutėlė. Knygos autoriai - buvusi „Klaipėdos” žurnalistė Adelė Žičkuvienė ir jūrų kapitonas Žydrūnas Naujokas. Knygoje sudėti jūrų kapitono Žydrūno Naujoko laiškai, rašyti iš jūros žmonai Joanai nuo 1964 iki 1990 metų. Laiškuose prasiveržia begalinė jūrininko meilė namuose likusiems artimiesiems – žmonai ir dukroms. Štormai, sėkminga žvejyba, nesėkmės, nutikimai laivuose. Visa tai ir daugybė šiltų žodžių šeimai gulė laiškuose, kuriuos jūrų kapitonas rašė iš ilgų, daugiau kaip pusmetį trunkančių žvejybos reisų Norvegų jūroje prie Islandijos, Atlanto vandenyno prie Kubos, JAV krantų, Mauritanijos, Angolos, Siera Leonės, Vakarų Sacharos pakrantės. Ne tik žodžiai laiškuose,

Kuršių marios Vidmantas Matutis Nuo šių metų birželio laivybai atidaryta Lietuvos ir Rusijos vandens siena Kuršių mariose.

Nidoje ir Rusijos Kaliningrado srities Rybačio gyvenvietėje buvo atidaryti praleidimo punktai. Per vasarą pasieniečiams darbo nebuvo daug. Kuršių mariomis plaukusių Iš Lietuvos į Kaliningrado sritį ar iš jos į Lietuvą nebuvo daug. Laivybą stabdo vizos ir kiti brangiai kainuojantys formalumai. Taip pat Kaliningrado srities Kuršių marių pakrantėse jachtoms priimti nėra tinkamos infrastruktūros. Dėl tos pačios priežasties ir rusų jachtų, kurios galėtų atplaukti į Klaipėdą, Kaliningrado srities Kuršių marių pakrantės miesteliuose beveik nėra. Apie tai, kaip paskatinti vandens turizmą tarėsi


13

pirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

JŪRA Rusijos pasididžiavimas

Dujovežio avarija

Primityviausias krovinys

Rusijos Ust Lugos uoste, kaip ir Klaipėdoje, vertinami pasiekimai pagal laivų dydžius. Išplatinta informacija, kad vienu metu prie Ust Lugos uosto krantinių stovėjo 6 „Aframax“ klasės tanklaiviai. Jie išgabeno nuo 75 iki 130 tūkst. tonų krovinių. Uoste yra 17,5 m gylis, todėl jis priima tokius laivus.

Vokietijos Kylio kanale į avariją pateko laivas „Siderfly“. Jis iš Klaipėdos uosto plaukė į Antverpeną. Laivas priklauso Estijos kompanijai „Eestinova OU“. Jis susidūrė su dujovežiu „Coral Ivory“ iš Olandijos. Dujovežių avarijos yra itin retos. Laimė apsieita be didesnių pasekmių – įgulos nenukentėjo.

Latvijos uostų veiklą analizavę Pasaulio banko ekspertai anglis pavadino primityviausiu kroviniu. Jis ir pats pigiausias pagal krovos įkainius. Bet šiuo metu Rygos uostas neturi kitokio pasirinkimo todėl tenkinasi ir anglimis. Jos sudaro apie pusę šio uosto krovinių ir atneša apie 40 procentų uosto pajamų.

nimai pravirkdė

Ritasi uostų apmokestinimo banga Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Per rytinės Baltijos jūros valstybes toliau ritasi uostų apmokestinimo banga, kuri šiuo metu labiausiai palietė Latvijos uostus. Lietuvoje – palankus sprendimas

„„Dėmesys: jūrų kapitonas Ž.Naujokas ir knygos bendraautorė

A.Žičkuvienė. 

Vidmanto Matučio nuotr.

bet ir daugybė piešinių pasiekdavo Ž.Naujoko artimuosius Klaipėdoje. Iš tolimų kraštų jūrų kapitonas vežė ir įvairiausius daiktus. Šiandien jie puošia jūrine dvasia persunktą Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpę. Šiai įstaigai Ž.Naujokas padovanojo ir jūrlapių kolekciją, kurių dalis piešta pažymint įvairias plaukiojimo ir žvejybos rajonų ypatybes. Per 30 metų iš įvairių žvejybos rajonų parašyta apie 400 laiškų. Dalis jų išliko. Kelios dešimtys laiškų ir gulė į knygą. Paskelbti laiškus jūrų kapitoną Ž.Naujoką ilgai įkalbinėjo žurnalistė A.Žičkuvienė. Meniškos sielos jūrų kapitonas, gyvenime galėjęs tapti ir dailininku, ją taip pat sužavėjo nuostabiais pasakojimais.

„Mums ši knyga labai brangi. Joje – tėčio gyvenimas, kuris buvo ne vien rožėmis klotas. Jūrininkų šeimas nuolat lydi begalinė išsiskyrimo širdgėla, nerimas, ilgesys, mes su didžiausiu džiaugsmu kaskart eidavome pasitikti iš reiso grįžusio tėčio“, – kalbėjo Ž.Naujoko vyriausioji dukra Eridana. Ir klausydamasis šių dukros žodžių, ir išgirdęs skaitomas ištraukas iš knygos „Laiškai iš jūros“, ir po nuoširdžių klaipėdiečių prisiminimų jūrų kapitono Ž.Naujoko skruostu nuriedėdavo ašara. Knygos „Laiškai iš jūros“ autoriaus gyvenime neseniai nutrūko svarbi styga. Prieš kelis mėnesius anapilin netikėtai iškeliavo Joana – toji brangi jo moteris, kuriai Ž.Naujokas rašė ilgesio kupinus laiškus iš jūros.

Vienu metu nesuprantamu net 50 proc. dydžio pelno mokesčiu bandyta parklupdyti Klaipėdos uostą. Už 2011 metus paimtas pelno mokestis jau padarė žalos. Neapibrėžtam laikui buvo pristabdyta Klaipėdos miestui ypač svarbi pramoginių laivų prieplaukos statyba šalia Smeltės pusiasalio. Lietuvoje šiuo metu yra priimtas galutinis sprendimas, kad pelno mokestis negali būti imamas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, nes ji iš rinkliavų ir žemės nuomos gautas pajamas investuoja į tolesnį uosto vystymą. Taip skatinamas ekonomikos augimas Lietuvoje, sudaromos sąlygos kurti naujas darbo vietas. Per dešimtmetį dėl nuolatinių investicijų Klaipėdos uosto turto vertė išaugo beveik iki 1,5 milijardo litų. Uosto krova per tą laiką augo dvigubai – nuo 17,2 iki 36,6 mln. tonų per metus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ne kartą akcentavo, kad nežinantis jokios kitos verslo srities, kur įdėtos investicijos atsipirktų per dvejus su puse metų, kaip yra Klaipėdos uoste. Užkrečiantis estų pavyzdys

Noro apmokestinti uostus banga į Lietuvą atsirito iš Estijos. Talino uostas yra valstybės valdoma akci-

„„Rygoje: verda diskusijos dėl bandymų apmokestinti Latvijos uostus. 

nė bendrovė ir kasmet iš jos į Estijos biudžetą atskaitoma dalis pelno, taip pat mokami dividendai. Visai neseniai paaiškėjo, kad viena ranka imdama iš Talino uosto, kita ranka Estijos vyriausybė jam duoda pinigus atgal. Iš Estijos biudžeto mokami pinigai į jungtinį Talino uostą įeinančių senojo Talino, Mugos, Paldiski, Paljesarės ir Saremos uostų eksploatacijai. Kasmet Talino uostui skiriamos dotacijos iš valstybės biudžeto sudaro apie 10,5 mln. eurų. Per metus jungtinis Talino uostas gauna apie 110 mln. eurų pajamų. Jo pelnas sudaro apie 35 mln. eurų. Latviai baiminasi konkurentų

Šiuo metu savo šalies uostus bando apmokestinti Latvija. Dėl to šioje šalyje vyksta įnirtingos diskusijos. Latvijoje apmokestinant uostus pirmiausia iškeltas klausimas, ar jų eksploatacija bus finansuojama iš vals-

Vidmanto Matučio nuotr.

tybės biudžeto. Jei Latvijos uostai pagal Talino uosto pavyzdį atiduotų didesnę dalį pelno valstybei, ši privalėtų mokėti už vykdomas uosto funkcijas ir skirti dotacijas. Tai kainuoja 24 mln. latų (apie 118 mln. litų) per metus. Dabar Latvijos uostai tas funkcijas vykdo savo lėšomis. Tokią problemą kelia ne atskirų uostų administracijų atstovai, o Latvijos transporto ministerija. Latvijos transporto ministras Andris Matis pasisakė prieš tai, kad pagal Estijos pavyzdį būtų bandoma apmokestinti Latvijos uostus. Latvijos transporto ministro nuomone, bet koks finansinis įsikišimas į šios šalies uostų mokestinę sistemą žlugdytų uostus, sudarytų nepalankias konkurencines sąlygas su kitais regiono uostais. Kaip argumentas iškeliama ir tai, kad, apmokestinus uostus, sumažėtų ir Latvijos geležinkeliais gabenamų krovinių dalis.

se – laisvesnis plaukiojimas Rusijos ir Lietuvos ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos pasienio punktų kirtimo komisija. Ji siūlo Kuršių marių vandenimis, skirtais laivybai leisti naudotis ir trečiųjų šalių laivams. Pagal dabartinį susitarimą tarp Rusijos ir Lietuvos Kuršių mariose gali plaukioti ir sieną kirsti tik tų šalių piliečių laivai. Pagal galiojančias procedūras tam, kad Rusijos ir Lietuvos ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos pasienio punktų kirtimo komisijos siūlymas būtų įgyvendintas, jam turi pritarti abiejų šalių vyriausybės. Taip pat turi būti pakeistas Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl laivybos Kuršių mariose. Toks susitarimas įmanomas, nes tuo suinteresuota Rusija. Prie Kuršių marių esantys Kaliningrado srities miesteliai Zelenogradskas, Poleskas, taip pat mažesni uosteliai

galėtų intensyviau vystytis, jei atplauktų daugiau užsienio turistų. Anksčiau Rusija netoleravo trečiųjų šalių pramoginių laivų plaukimo į jos teritorinius vandenis. Dabar situacija yra pasikeitusi – daug kur atveriami vandenys įplaukti užsieniečių pramoginiams laivams. Todėl visiškai realu, kad Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl laivybos Kuršių mariose galėtų būti svarstomas leidžiant įplaukti į Rusijos vidaus vandenis trečiųjų šalių laivams. Rusijos ir Lietuvos ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos pasienio punktų kirtimo komisijos nariai mano, kad laisvesnis įplaukimas į Kuršių marių Rusijos (Kaliningrado srities) vandenis atvertų didesnes galimybes dalyvauti Europos Sąjungos programose bendrai gerinant laivybą ir infrastruktūrą Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienio rajone.

Į Kuršių marių Rusijos vandenis siūloma leisti plaukti ir užsienio jachtoms.

„„Realybė: Kaliningrado srityje prie Kuršių marių daugelyje vietų yra laukinis krantas. 

Vidmanto Matučio nuotr.


14

pirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

JŪRA

Europiečiams Amerika – naujas pasaulis Venantas Butkus Amerikos žemynas neretai vadinamas Naujuoju pasauliu. Kas ir kada sugalvojo tokį terminą?

Pagal plačiai paplitusią nuomonę ši garbė priklauso XV amžiuje gyvenusiam italų jūrininkui ir geografui Amerigui Vespučiui (1454–1512). Tarnaudamas Ispanijos ir Portugalijos karaliams, jis keturis kartus lankėsi kitoje Atlanto pusėje ir pirmasis pareiškė, kad Kristupas Kolumbas (1451–1506) atrado ne Indiją, o iki tol niekam nežinomą kontinentą. 1503 metais laiške savo globėjui Florencijos bankininkui ir politikui Lorencui de Medici keliautojas rašė, kad jis pabuvojo tuose kraštuose, kurie iki tol „nebuvo žino-

„„ Pagarba: paminklas A.Vespučiui

jo gimtajame mieste Florencijoje.

mi mūsų protėviams“, ir patikslino, kad tai esąs naujas pasaulis (ital. mundus novus). Panašaus turinio laiškus, kuriuose aprašo savo keliones, jis išsiuntinėjo kai kuriems savo draugams. Jie tuos laiškus vėliau išspausdino atskira knyga. Tai išgarsino Amerigą Vespučį, nors tuo metu jis jau buvo miręs. Vokiečių kartografas Martinas Waldseemiulleris (1470–1522) netrukus parengė pasaulio žemėlapį, kuriame naująjį žemyną pavadino „Amerika“. Manoma, kad taip jis pagerbė Naująjį pasaulį aprašiusį autorių, kurio vardas lotyniškai buvo rašomas „Americus“. Kiti šaltiniai pirmenybės laurus linkę atiduoti italų istorikui Pietro Martire d’Anghiera (1457–1526), kuris dar 1492 metų lapkričio 1 dienos laiške apie pirmąją Kolumbo kelionę pavartojo lotynišką atrastų žemių pavadinimą – „novi orbis“, o po metų kitame laiške šį terminą transformuoja į „orbis novus“. Beje, ir jo knygos, kurioje aprašomas europiečių pirmasis susitikimas su atrastų žemių čiabuviais, pavadinimas prasideda žodžiais „De orbe novo... („Apie Naująjį pasaulį...). Sąvoką „naujasis pasaulis“ panaudojo ir italų keliautojas, tarnavęs Prancūzijos karūnai, Giovanni Verrazzano (1485–1528), aprašydamas savo kelionę palei dabartinės JAV ir Kanados krantus. Trečią kartą perplaukęs Atlantą, jis, savo nelaimei, atsidūrė Karibų salose. Čia jis buvo vietinių gyventojų paimtas į nelaisvę, užmuštas ir suvalgytas. Šiandien Ameriką Naujuoju pasauliu vadiname rečiau, negu didžiųjų geografinių atradimų laikais. Šis terminas naudojamas nebent istorinių įvykių kontekste arba kaip viso šio kontinento sinonimas.

„„Ažiotažas: laivas dar nepastatytas, tačiau „Blue Star Line“ kompanija jau reklamuoja „Titanic II“.

„„Panašumai: „Titanic I“ ir Titanic II“ išoriškai niekuo nesikiria.

Dar vienas „Titanikas“ Venantas Butkus Į pirmąjį reisą kruizinis laineris „Titanikas II“ išvyks tik 2016 metais, tačiau jau dabar daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių pareiškė norą įsigyti bilietus į būsimas šio laivo keliones, o 16 žmonių pasirengę pakloti milijoną dolerių už kajutę pirmajame reise.

Australijos milijardierius, „Mineralogy“ kalnakasybos kompanijos savininkas, politinis veikėjas Clive Palmeris, 2012 metais, minint garsiojo „Titaniko“ žuvimo šimtąsias metines, paskelbė skiriantis lėšų šio lainerio kopijos statybai ir pasirašė sutartį su Kinijos laivų statykla „Jinling“. Jo įkurta kruizinė kompanija „Blue Star Line“ subūrė įvairiausių sričių specialistus, kurie tiksliai atkurs nuskendusio lainerio vidaus ir išorės išvaiz-

dą. Naujojo laivo dydis bus lygiai toks pat, kaip ir jo prototipo: ilgis – 269,16 m, 9 deniai, 840 kajučių, aukščiausios klasės restoranai, biblioteka, sporto salės, baseinai. Naujasis laivas, kurio įgulą sudarys 900 žmonių, galės priimti 2 436 keleivius. C.Palmeris teigia, kad „Titanikas II“ bus pats saugiausias kruizinis laivas pasaulyje. Gelbėjimo priemones, kurių taip trūko jo pirmtakui, pražudžiusiam 1 495 žmonių gyvybes, sudarys 20 motorizuotų botų ir du dileli plaustai. Į savo pirmąjį reisą „Titanikas II“ plauks lygiai tuo pačiu maršrutu, kaip ir jo pirmtakas – iš Sautamptono (Anglija) į Niujorką. Pagal milijardieriaus užmačias tuo metu laive turėtų vyrauti tokia atmosfera, kaip garsiajame Džeimso Kamerono filme „Titanikas“. Visi keleiviai privalės vilkėti 1912 metų mados rūbais. Jie bus apgyvendinti

pirmos, antros ir trečios klasės patalpose, priklausomai nuo to, kokius bilietus nusipirko. Tiesa, per 16 kelionės dienų visi keleiviai turės galimybę bent jau apžiūrėti visų klasių patalpas. Nežinia kaip pavyks įgyvendinti milijardieriaus sumanymą pirmajame reise palikti keleivius be mobiliojo ryšio ir kompiuterių. Naująjį okeaninį lainerį planuojama nuleisti į vandenį 2016-aisiais, praėjus 104 metams nuo nelaimingojo „Titaniko“ pirmojo reiso. Kaip praneša portalas Cruise Industry News, neseniai vienoje Hamburgo kompanijoje buvo atlikti hidrodinaminiai 9,3 metro ilgio „Titanikas II“ medinio modelio bandymai. Modelis buvo testuojamas 300 metrų ilgio baseine 23 mazgų greičiu. Įvertinus gautus rezultatus, kinai nedelsiant pradės lainerio statybą.

Geriausios pasaulio konteinerinės kompanijos Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Baigiantis metams daugelyje sričių įvardijamos geriausiai dirbusios kompanijos. Nors iki metų pabaigos dar beveik du mėnesiai, jau atlikti konteineriniame versle dirbančių pasaulio kompanijų įvertinimai ir išdalyti prizai.

Konteineriniame versle, kuris vystosi pakankamai sparčiai, kasmet dalijami „Containerisation International Awards 2013“ prizai. Geriausiu konteineriniu operatoriumi antrus metus pripažinta „APM Terminals“ grupė. Ji valdo konteinerių krovos terminalus 71-ame uoste 40-yje šalių. Grupės kompanijose dirba per 20 tūkst. žmonių. Vien šiemet „APM Terminals“ grupė pradėjo naudoti 7 naujus konteinerių terminalus Europoje, Meksikoje, Kosta Rikoje, Brazilijoje, Ki-

„„Įvertinimas: Roterdamo uostas 2013 metais pripažintas geriausiu konteineriniu uostu pasaulyje. 

nijoje. Europoje jos apyvarta sudaro apie 37 proc. nuo bendros veiklos. Čia iš viso yra 24 APM terminalai. Baltijos jūros regione APM terminalai veikia Helsinkyje, Kotkoje, Taline, Sankt Peterburge, Maskvoje (sausumos terminalas) ir Vostočnyj uoste.

Vidmanto Matučio nuotr.

Senajame žemyne atidaryti nauji APM terminalai Turkijoje, Italijoje, o taip pat Roterdamo uoste, naujoje dalyje Maasvlakte – 2. Centrinė šios kompanijos būstinė yra Olandijos Hagos mieste. Konteinerinės laivybos kompanija „Maersk Line“ pavadinta globaliau-

sia metų kompanija. Ji pasižymėjo ir tuo, kad iš Azijos į Europą konteinerius pradėjo plukdyti nauju 18 tūkst. TEU talpos konteinervežiu „Maersk Mc-Kinney Moller“. Konteinerinių uostų nominacijoje nugalėtoju paskelbtas Roterdamo uostas. Jis šiemet pradėjo įrengi-

nėti naujus konteinerių terminalus iš Šiaurės jūros atkovotoje dalyje „Maasvlakte-2“. Iš laivybos kompanijų sudaryta rinkėjų grupė Metų konteinerių gabenimo laivybos kompanijos laurus atidavė vokiečių laivybos kompanijai „Hapag-Lloyd“. Neliko be apdovanojimų ir antra pagal dydį pasaulyje laivybos kompanija MSC. Jos prezidentui Džanludžiui Apontei įteiktas specialus prizas už viso gyvenimo pasiekimus –“ Lifetime Achievement Award“. Tarp kompanijų, kurios labiausiai rūpinasi savo darbuotojais, įvardytos „TNT Express Services UK and Ireland“ (už investicijas į žmones) ir „Cargo Incident Notification System“ (už socialinę korporatyvinę atsakomybę). Technologinių inovacijų kompanija įvardyta Vokietijos registro įmonė „Germanischer Lloyd“, o ekologiškiausios kompanijos laurai atiteko Singapūro uosto administracijai.


15

PirmADIENIS, lapkričio 4, 2013

pasaulis Kan­dus ­ ko­men­ta­ras

Šni­pinė­jo ­ gy­ven­to­jus

Pi­ratų­ gro­bis

Ira­no aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris aja­to­la Ali Kha­me­nei ne­su­tai­ komą Te­he­ra­no prie­ši­ninką Iz­ raelį pa­va­di­no „ne­le­gi­ti­mi­niu, pa­vai­ni­ki­niu“ re­ži­mu ir už­si­ puolė jo al­jansą su Jung­tinė­ mis Vals­ti­jo­mis. Pa­sak aja­to­ los, nors ame­ri­kie­čiai pa­tai­ kau­ja sio­nis­ti­niam re­ži­mui, Ira­nas ne­ke­ti­na to da­ry­ti.

Vo­kie­ti­jos, Prancū­zi­jos, Is­pa­ ni­jos ir Šve­di­jos žval­gy­bos agentū­ros vyk­do ma­sinį in­ter­ ne­to bei po­kal­bių te­le­fo­nu se­ kimą, bend­ra­dar­biau­da­mos su Did­žią­ja Bri­ta­ni­ja. Tai pa­rodė do­ku­men­tai, nu­te­kin­ti bu­vu­ sio JAV žval­gy­bos su­tar­ti­nin­ko Ed­war­do Snow­de­no, ku­riuos ci­ta­vo „The Guar­dian“.

Lai­vus prie Af­ri­kos Ra­go ir So­ ma­lio gro­bian­tys pi­ra­tai nuo 2005 iki 2012 m. su­rin­ko ge­ro­ kai dau­giau kaip ket­virtį mi­li­jar­ do do­le­rių. Gau­tus pi­ni­gus jie nau­do­ja kri­mi­na­li­nei veik­lai pa­ sau­ly­je. Tai nu­ro­do­ma pa­skelb­ to­je Pa­sau­lio ban­ko bei Jung­ti­ nių Tautų nar­ko­tikų ir nu­si­kal­ timų tar­ny­bos ata­skai­to­je.

Ker­šys Ta­li­ba­nas ar derė­sis?

Šiau­rinė­je Pa­kis­ta­no da­ly­je gy­ve­nan­tys žmonės įbau­gin­ti. JAV nu­ko­vus vie­tos te­ro­ristų ly­derį pa­kis­ta­nie­čiai bi­jo Ta­li­ba­no kerš­to. Eks­per­tai ra­mi­na, kad ta­li­bai iš­sikvėpė ir sės prie de­rybų sta­lo. Nu­kau­tas vadeiva

Ha­ki­mul­lah Meh­su­das lai­ky­tas vie­nu žy­miau­sių ir nuo­žmiau­sių ta­libų ka­ro vadų šiau­rinė­je Pa­kis­ ta­no da­ly­je. Va­di­na­ma­jam Pa­kis­ta­ no Ta­li­ba­nui vy­ras ėmė va­do­vau­ti 2009 m. Apie te­ro­ris­to mirtį gan­ dai sklandė se­niai. Ta­čiau sa­vait­ galį jie pa­si­tvir­ti­no. Ame­ri­kie­čiams pa­vy­ko nu­ga­la­ by­ti vieną ieš­ko­miau­sių te­ro­ristų, už ku­rio galvą Pen­ta­go­nas siūlė 5 mln. do­le­rių pre­miją. „Teh­reek-e-Ta­li­ban Pa­kis­tan“ (TTP) va­dei­va H.Meh­su­das bu­vo nu­kau­tas Šiaurės Va­zi­ris­ta­no pro­ vin­ci­jo­je esan­čia­me Mi­ran­ša­cho mies­te­ly­je, ku­ris lai­ko­mas Pa­kis­ ta­no ta­libų ci­ta­de­le. Pa­sak JAV pa­reigūnų, JAV be­pi­ lo­tis lėktu­vas pa­lei­do ke­tu­rias ra­ ke­tas, vie­na jų ir nu­kovė te­ro­ristą, tuo me­tu va­žia­vusį au­to­mo­bi­liu. Pat­vir­tin­ta, kad per ata­ką žu­vo ir du H.Meh­su­dui ar­ti­mi žmonės – jo as­me­ni­nis sar­gy­bi­nis Ta­ri­qas Meh­su­das ir vai­ruo­to­jas Ab­dul­lah Meh­su­das. Ly­de­rių pa­si­ta­ri­mas

H.Meh­su­das TTP ly­de­riu ta­po po to, kai per be­pi­lo­čio or­lai­vio smūgį žu­vo anks­tes­nis šios ko­vo­tojų gru­ puotės ly­de­ris, TTP steigė­jas Bai­ tul­lah Meh­su­das. Pa­kis­ta­no Ta­li­ba­nas – va­di­na­ mo­ji skėtinė ko­vo­tojų gru­pių or­

ga­ni­za­ci­ja, ku­ri vei­kia at­ski­rai nuo Af­ga­nis­ta­no ta­libų, bet yra jų sąjun­gi­ninkė. Po šio sa­vait­ga­lio ata­kos TTP pa­ skelbė, kad nau­juo­ju or­ga­ni­za­ci­jos va­du bus H.Meh­su­do pa­va­duo­to­ jas Kha­nas Sai­das, lai­ko­mas ant­ ruo­ju pa­gal rangą as­me­niu or­ga­ ni­za­ci­jo­je. Kaip tvir­ti­no te­le­vi­zi­ja „Al Ja­ zee­ra“, nu­žud­žius TTP ly­derį Pa­ kis­ta­no gen­čių ra­jo­ne įvy­ko aukš­ tų Ta­li­ba­no vadų pa­si­ta­ri­mas. Ja­me nau­ja­sis or­ga­ni­za­ci­jos ly­de­ris ir pa­ tvir­tin­tas. Tie­sa, vie­tos gy­ven­to­ jams svar­biau ži­no­ti ne ly­de­rio var­ dą, o ko­kių veiksmų im­sis ta­li­bai. Ker­šys jie, o gal pa­si­duos? Ka­ras ar tai­ka?

Žval­gy­bos pa­reigū­nai tei­gia, kad H.Meh­su­do mir­tis su­davė skaudų smūgį TTP ir or­ga­ni­za­ci­jos va­dei­ vos var­gu ar ka­riaus. Ge­gužę per be­pi­lo­čio lėktu­vo ant­skrydį bu­vo nu­kau­tas ant­ras pa­gal rangą gru­puotės na­rys Wa­ li ur Reh­ma­nas, o pra­ėjusį mėnesį Af­ga­nis­ta­ne su­čiup­tas ki­tas aukš­ to ra­go ta­libų va­dei­va. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai – per­si­ gandę. Jie sakė, kad po TTP ly­de­ rio mir­ties re­gio­ne tvy­ro su­maiš­tis. „Vie­tos žmonės įbau­gin­ti. H.Meh­ su­do žūtis su­kėlė ne­tik­rumą. Vi­si kal­ba apie Ta­li­ba­no kerštą“, – kalbė­ jo krau­tu­vi­nin­kas Ta­ri­qas Kha­nas.

„„Baimė: Pa­kis­ta­no gy­ven­to­jai bi­jo, kad po Ta­li­ba­no ly­de­rio H.Meh­su­do mir­ties te­ro­ris­tai ker­šys. 

AFP nuo­tr.

H.Meh­su­das – „Teh­reek-e-Ta­li­ban Pa­kis­tan“ va­dei­va „„Or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vu ta­po 2009 m.

nu­ko­vus tuo­metį ly­derį B.Meh­sudą, 2007 m. įkūrusį „Teh­reek-e-Ta­li­ban Pa­kis­tan“ judė­jimą. „„Ma­no­ma, kad H.Meh­su­das or­ga­ni­za­

ji­mo už­puo­limą, per kurį iš­va­duo­ta dau­giau nei 400 ka­li­nių. Taip pat, pa­ sak Pa­kis­ta­no žval­gy­bos, jis or­ga­ni­za­ vo iš­puolį prie­š Pa­kis­ta­no oro pa­jėgų bazę.

vo iš­puo­lius prie­š NA­TO kro­vi­nių kon­ „„Sie­ja­mas su JAV cent­rinės žval­gy­ vo­jus šiau­rinė­je Pa­kis­ta­no da­ly­je. bos val­dy­bos agentų žmog­žu­dys­ „„Pa­si­žymė­jo kaip nuo­žmus ko­vo­to­ te, taip pat kal­ti­na­mas or­ga­ni­zavęs jas, va­do­vavęs dau­ge­liui „Teh­reek-e- ne­sėkmingą te­ro­ro ata­ką Niu­jor­ke Ta­li­ban Pa­kis­tan“ ope­ra­cijų. Pri­pa­ži­ni­ 2010 m. mo su­laukė, kai į ne­laisvę pa­ėmė 300 „„JAV už H.Meh­su­do galvą siūlė 5 mln. Pa­kis­ta­no ka­rių. do­le­rių pre­miją. Ma­no­ma, kad H.Meh­ su­das bu­vo at­sa­kin­gas už tūkstan­čius karų Pa­kis­ta­ne or­ga­ni­za­vo vie­no kalė­ žmog­žu­dys­čių.

„„Ma­no­ma, kad jis per­nai Šiaurės Va­

Tie­sa, Pa­kis­ta­no pa­reigū­nai iš­ reiškė viltį, kad su Ta­li­ba­nu to­liau bus ga­li­ma kalbė­tis apie taiką, ne­ pai­sant in­ci­den­to. Pa­kis­ta­no in­for­ma­ci­jos mi­nist­ ras Per­ve­zas Ras­hee­das žadė­jo, kad Is­la­ma­ba­das ne­leis su­žlug­ti tai­kos de­ry­boms.

„Mes ga­li­me pa­sa­ky­ti, jog šiuo me­tu be­pi­lo­tis smogė tai­kos de­ ry­boms, bet mes ne­lei­si­me, kad tai­kos de­ry­bos mirtų“, – pa­brėžė P.Ras­hee­das. Pa­kis­ta­no gen­čių re­gio­no eks­ per­tas Sai­ful­lah Kha­nas Meh­su­das tvir­ti­no, kad H.Meh­su­do mir­tis ga­

li pa­ska­tin­ti TTP sėsti prie de­rybų sta­lo. „Ži­no­ma, bus ra­gi­nimų nu­ trauk­ti dia­lo­go pro­cesą, bet il­gai­ niui to­kios ne­san­taiką kurs­tan­čios as­me­nybės kaip H.Meh­su­das ne­ bu­vi­mas su­da­rys sąly­gas tai­kai“, – sakė ana­li­ti­kas. BBC, CNN, BNS inf.

Vie­tos vald­žios rin­ki­mai – Ko­so­vo serbų di­le­ma Nuo Ser­bi­jos at­si­sky­ru­sia­me Ko­so­ ve va­kar vy­ko vie­tos vald­žios rin­ ki­mai. Ser­bi­ja pa­ra­gi­no serbų ma­ žu­mos at­sto­vus ne­boi­ko­tuo­ti rin­ kimų. Šie at­rėžė, kad bal­sa­vi­mas reiš­kia Ko­so­vo pri­pa­ži­nimą.

„„Pro­tes­tas: Ko­so­vo ser­bai žadėjo

rin­ki­mus boikotuoti.  „Reu­ters“ nuo­tr.

Tiek Ser­bi­ja, tiek Ko­so­vas sie­ kia suartė­ti su ES. Ši ser­bams ke­ lia sąlygą, kad Belg­ra­das nor­ma­ li­zuotų san­ty­kius su at­si­sky­ru­sia pro­vin­ci­ja. Tad Ser­b i­ja pa­ra­g i­n o Ko­so­ vo serbų ma­žumą da­ly­vau­ti rin­ ki­muo­se. Pa­sak serbų po­li­tikų, tik taip įma­no­ma už­tik­rin­ti serbų tei­ses Ko­so­ve. Ta­čiau da­lis Ko­so­vo serbų prie­š rin­ki­mus žadė­jo, kad juos boi­ko­tuos, nes bai­mi­na­si, jog

taip pri­pa­žintų Ko­so­vo at­si­sky­ rimą nuo Ser­bi­jos. O kai ku­rie al­ ba­nai nuo­gąsta­vo, kad rin­ki­muo­se serbų ma­žu­ma už­si­tik­rins per­ne­ lyg daug įta­kos šiau­rinė­je pro­vin­ ci­jos da­ly­je. Serbų da­ly­va­vi­mas Ko­so­vo po­li­ti­ nia­me gy­ve­ni­me yra vie­nas pa­grin­ di­nių ele­mentų su­si­ta­ri­mo, ku­riam tar­pi­nin­ka­vo ES ir ku­riuo sie­kia­ma išspręs­ti ginčą dėl Ko­so­vo. 120 tūkst. serbų rinkėjų ak­ty­ vu­mas, ypač – te­ri­to­ri­jos šiaurė­je, kur jie su­da­ro gy­ven­tojų dau­gumą ir kont­ro­liuo­ja kai ku­rias ins­ti­tu­ci­ jas, lai­ky­tas la­bai svar­biu veiks­niu rin­kimų sėkmei. Vis­gi serbų na­cio­na­lis­tai ak­ty­ viai ra­gi­no boi­ko­tuo­ti rin­ki­mus ir ši

kam­pa­ni­ja, re­gis, davė vai­sių. Praė­ jusį mėnesį at­lik­ta Jung­ti­nių Tautų vys­ty­mo pro­gra­mos ap­klau­sa pa­ rodė, kad 43,5 pro­c. Šiaurės Ko­so­ vo serbų bal­suo­ti ne­ke­ti­no. „Da­ly­ vau­da­mi Priš­ti­nos or­ga­ni­zuo­tuo­se rin­ki­muo­se ser­bai iš Šiaurės Ko­ so­vo pri­pa­žins Ko­so­vo, kaip nuo Ser­bi­jos ne­prik­lau­so­mos te­ri­to­ri­ jos, eg­zis­ta­vimą“, – tvir­ti­no Belg­ ra­de dir­ban­tis po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Du­ša­nas Ja­ni­čius. Bet Ser­bi­jos pre­zi­den­tas To­mis­ la­vas Ni­ko­li­čius, prem­je­ras Ivi­ca Da­či­čius bei įta­kin­gas vi­cep­rem­je­ ras Alek­san­da­ras Vu­či­čius pa­skelbė bendrą krei­pimą­si rinkė­jams, ku­ ria­me ra­gi­no bal­suo­ti. „Tik di­de­lis ak­ty­vu­mas už­tik­rins serbų iš­li­kimą

Ko­so­ve. <...> Vi­si ki­ti re­zul­ta­tai yra pra­laimė­ji­mas“, – bu­vo tei­gia­ma jų bend­ra­me pa­reiš­ki­me. ES už­sie­nio po­li­ti­kos va­dovė Cat­he­ri­ne Ash­ton rin­ki­mus pa­va­ di­no „svar­biu mo­men­tu Ko­so­vo atei­čiai ir svar­biu Ko­so­vo bei Ser­ bi­jos san­ty­kių nor­ma­li­za­vi­mo pro­ ce­so ele­men­tu“. Ko­so­vas, dėl ku­rio 1998–1999 m. vy­ko serbų pa­jėgų ir al­banų su­ kilė­lių ka­ras, tebė­ra pa­grin­dinė kliū­tis Ser­bi­jos sie­kiui įsto­ti į ES. Minė­tas su­si­ta­ri­mas su Priš­ti­na pa­dėjo Ser­bi­jai už­si­tik­rin­ti ža­lią šviesą de­ry­boms su Briu­se­liu dėl na­rystės, ir jo lai­ky­ma­sis yra la­bai svar­bus Belg­ra­dui. BNS inf.


16

pirmadienis, lapkričio 4, 2013

sportas

Pildosi stebuklingas planas Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai, Pakruojyje 2:1 laimėję prieš „Kruoją“, neprarado vilties tapti Lietuvos futbolo A lygos pirmenybių čempionais. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tai, kas prieš tris turus atrodė stebuklu, likus vienam – tapo gana didele realybe. Paskutinėse varžybose klaipėdiečiai turi įveikti Gargždų „Bangą“ ir laukti, kad 3 taškais daugiau turintis Vilniaus „Žalgiris“ namie pralaimėtų Marijampolės „Sūduvai“. Pagal čempionato nuostatus, dviem pirmoms ekipoms surinkus po lygiai taškų, būtų skirtos papildomos rungtynės. Nors „Kruojai“ susitikimas su „Atlantu“ neturėjo reikšmės, tačiau aukštaičiai kovojo negailėdami jėgų. Jiems nuo klaipėdiečių atakų gintis padėjo ir nelygi veja, ant kurios futbolininkų meistriškumas suvienodėjo. Pirmosios pavojingos progos teko laukti bemaž pusvalandį – 26ąją min. vienas prieš šeimininkų vartininką iššoko Donatas Kazlauskas. Kol klaipėdiečių saugas ruošėsi smūgiuoti, jam kamuolį iš po nosies išmušė varžovų gynėjas. 42-ąją min. vėl dėmesio centre buvo jaunasis „Atlanto“ futbolininkas. Šįkart D.Kazlauskas su-

skubo spirti – kamuolys prašvilpė šalia vartų viršutinio kampo. Antrasis kėlinys prasidėjo aštriomis ekipų atakomis. Karšta buvo prie abejų vienuolikių vartų. 54-ąją min. po D.Kazlausko perdavimo iš krašto prie kamuolio pirmasis suskubęs Marius Papšys pasiuntė jį į „Kruojos“ stačiakampį. Tačiau neilgai džiaugėsi klaipėdiečiai, 58-ąją min. „Atlanto“ gynėjai nesutrukdė smūgiuoti Aleksandrui Tiškevičiui. Baltarusis, buvęs Minsko „Dinamo“ žaidėjas, išlygino rezultatą – 1:1. Po šalto dušo uostamiesčio futbolininkai vėl užgulė aukštaičių vartus. 78-ąją min. į baudos aikštelę įsiveržusiam Evaldui Razuliui koją kištelėjo šeimininkų žaidėjas. Susitikimo arbitras Gediminas Mažeika iš Kauno nedvejodamas parodė į 11 m žymę. Baudinį smūgiuoti ryžosi pirmąjį įvartį pasiekęs M.Papšys. „Atlanto“ saugo smūgis nebuvo nei stiprus, nei tikslus. Laimė, „Kruojos“ vartininkas Martynas Matuzas atmušė kamuolį, prie kurio pirmasis suskubęs M.Papšys nesunkiai pelnė įvartį.

Per likusias minutes aukštaičiai dar bandė išsigelbėti, tačiau klaipėdiečiai sėkmingai atrėmė varžovų atakas, iškovojo itin reikalingus tris taškus ir pavojingai priartėjo prie beveik visas pirmenybes ramų lyderio gyvenimą gyvenusio „Žalgirio“. „Sunkios buvo rungtynės, – pripažino „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija. – Ko gero, Pakruojo žaidėjų laukė nemažos premijos, kad jie taip stengėsi. Pagal žaidimą mes buvome vertesni pergalės. Futbolininkai – šaunuoliai, stengėsi ir laimėjo.“ Paskutinieji čempionato taškai bus sudėti lapkričio 9 d., šeštadienį. Tuo pačiu laiku „Atlantas“ Klaipėdoje žais su „Banga“, „Žalgiris“ su „Sūduva“, „Tauras“ su „Ekranu“ ir „Šiauliai“ su „Kruoja“. Anot K.Sarsanijos, „Banga“ bus nė kiek nelengvesnis varžovas nei „Kruoja“. „Tikimės, kad gausiai ateisiančių aistruolių padedami mes įveiksime gargždiškius“, – sakė specialistas.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Vilniaus „Žalgiris“ 2. Klaipėdos „Atlantas“ 3. Panevėžio „Ekranas“ 4. Marijampolės „Sūduva“ 5. Pakruojo „Kruoja“ 6. Gargždų „Banga“ 7. Šiaulių „Šiauliai“ 8. Alytaus „Dainava“ 9. Tauragės „Tauras“

Rungt. Taškai

31 31 31 31 31 31 31 32 31

73 70 61 59 45 34 25 17 11

„„Nemalonu: klaipėdiečių vartininkui M.Galdikui teko vieną kamuolį

krapštyti iš savo vartų tinklo. 

„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.

Rungtynių statistika „Kruoja“ – „Atlantas“ 1:2 (0:0). A.Tiškevičius (58)/M.Papšys (54, 79). „Atlantas“: M.Galdikas, K.Gnedojus, E.Žarskis, M.Kazlauskas, M.Beneta, D.Kazlauskas (80 min. įspėtas), G.Žukauskas (nuo 74 min. D.Navikas), G.Kruša (29 min. įspėtas, nuo 65 min. T.Eliošius), M.Papšys (38 min. įspėtas, 79 min. nerealizavo 11 m baudinio), A.Bartkus, E.Razulis (73 min. įspėtas).

„Banga“ – „Žalgiris“ 1:1 (0:1). E.Grigaitis (63, iš 11 m.)/G.Freidgeimas (27). „Ekranas“ – „Šiauliai“ 3:1 (3:1). M.Andelkovičius (5), D.Djeničius (18), A.Buinickis (45+1)/E.Pšelenskis (11). „Dainava“ – „Tauras“ 1:3 (1:1). Rungtynės vyko Tauragėje. M.Strauka (1). J-M. Landry Amani (30, 73), G.Čargazija (66).

Toliašaudė artilerija nukovė galingą varžovą Česlovas Kavarza

„Neptūno“ krepšininkai savo metraštyje nedaug turi pergalių prieš stiprias Europos koman-

das. Jį klaipėdiečiai papildė po savaitgalio, kai Vieningosios lygos (VL) pirmenybių rungtynėse 87:82 įveikė Maskvos srities Liubercų „Triumf“.

Rusų ekipoje – apstu pajėgių žaidėjų: buvęs „Žalgirio“ vidurio puolėjas Milovanas Rakovičius iš Serbijos, trys legionieriai iš užatlantės: kanadietis Kyle Landry,

„„Sprendimas: „Neptūno“ krepšininkai, užuot nėrę į Rusijos krepšininkų (balta apranga) būrį, mesdavo iš toli. 

Vytauto Petriko nuotr.

amerikiečiai Obadianas Trotteras, Cory Higginsas ir Jeremy Chappellas. Komandą treniruoja Rusijos rinktinės strategas Vasilijus Karasiovas. Kad varžovų titulai „Neptūnui“ nė motais, matėsi nuo pirmųjų minučių, kai po Valdo Vasyliaus, Vytauto Šarakausko ir Arvydo Eitutavičiaus taškų, lietuviai nurūko į priekį 8:0. Tačiau bėgliai greitai buvo pavyti – 10:10. Pamaskvės ekipai nepasisekė, kad šeštadienio vakaras buvo „Neptūno“ snaiperių taiklumo diena. Uostamiesčio žaidėjai pataikė 15 tritaškių iš 27. Taip metant galima palaužti net galingiausią varžovą. Likus žaisti septynias minutes Marius Runkauskas ir V.Vasylius tritaškiais padidino „Neptūno“ pranašumą iki rekordinės 20 taškų persvaros – 71:51. Žaidžiant šachmatais save gerbiantis šachmatininkas, esant tokiai persvarai, pripažintų, kad pralaimėjo ir sustabdytų kovą, tačiau krepšinyje dar teko žaisti likusį laiką. Klaipėdiečiai, pirma laiko patikėję, kad laimėjo, leido varžovams mažinti skirtumą. Ir vos neprisižaidė. Likus 11 sek. „Triumf“ krepšininkai sumažino skirtumą iki 82:85. Tačiau Kazio Maksvyčio auklėtiniai nebeišleido pergalės iš rankų, kuri buvo

pirmoji VL čempionate po trijų susitikimų. „Turėjome gerą emocinį užtaisą po paskutinės kelionės, kurioje 91:86 įveikėme Atėnų „Panionios“ komandą ir tai padėjo geriau pradėti rungtynes, – sakė klaipėdiečių ekipos treneris K.Maksvytis. – Pergalė prieš rusus – dar vienas oro gurkšnis, dabar jau galime kvėpuoti visa burna. Galbūt rungtynių pabaigoje pasijautė nuovargis, galbūt per anksti patikėjome pergale ir nesugebėjome išlaikyti dviženklės taškų persvaros. Džiaugiuosi, kad iškovojome pirmąją pergalę Vieningosios lygos čempionate. Gaila, kad tai pirma sėkmė. Negalėčiau pasakyti, kad mes anksčiau blogai žaidėme, tačiau vis kažko pritrūkdavo, gal nebuvo ir sėkmės. Maždaug po 10 dienų turėtų pradėti sportuoti Simas Galdikas, laukiame sveikstančio Arno Butkevičiaus.“

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Triumf“ 87:82 (24:18,

17:10,

19:21 ,

27:33).

V.Šarakauskas 19, V.Vasylius 12, M.Runkauskas 11, A.Eitutavičius, M.Mažeika po 10, E.Ulanovas 9, J.Sinica 8, M.Girdžiūnas, A.Smithas po 4/M.Rakovičius 23, C.Higginsas 19, J.Chappellas 18, J.Valijevas 9.


23

pirmadienis, lapkričio 4, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Birutės M. F. Galdikas knygą „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“

B.M.F.Galdikas. „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Kiek savo gyvenimo metų paaukotumėte pavojingam darbui džiunglėse, jei turėtumėte iki sielos gelmių persmelkusią misiją? Ar ryžtumėtės atsisakyti šiuolaikinio gyvenimo komforto dėl troškimo pažinti ir meilės gyvūnams? Garsi lietuvių kilmės mokslininkė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas aprašo įspūdingą patirtį žymiausioje savo knygoje „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Tai – ir autobiografija, ir nuotykių romanas, ir „National Geographic“ puslapių verta istorija.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, lapkričio 12 d.

Avinas (03 21–04 20). Tik nuo jūsų priklausys, ar bus priimtas ne jums vienam svarbus sprendimas. Lengvai įtikinsite, jums iš karto paklus, tad suvokdamas atsakomybę, gerai pagalvokite prieš tardamas galutinį žodį. Jautis (04 21–05 20). Pastaruoju metu harmoninguose santykiuose su artimu žmogumi šiandien gali atsirasti nestabilumo, netikrumo. Nepersistenkite gesindamas ar atvirkščiai, kurstydamas aistras – nedidelis nesusipratimas gali peraugti į ilgalaikį konfliktą. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien stiprybės jums suteiks racionalūs argumentai. Nevertėtų to paties tikėtis ir iš kitų – skaudžiai nusiviltumėte. Apskritai bendradarbiauti bus nelengva, daugiau veikite vienas. Vėžys (06 22–07 22).Siaurindamas savo veiklos sritį greičiausiai padarytumėte lemtingą klaidą. Dar kartą gerai apgalvokite situaciją – ką turite šiandien ir ko tikitės rytoj. Į pernelyg siaurus rėmus galite netilpti. Liūtas (07 23–08 23). Ieškokite naujų veiklos sričių, išbandykite tai, ko niekada gyvenime nesate darę. Šiandien itin sėkminga diena. Jums šypsosis fortūna, seksis visi darbai, patirsite daug teigiamų emocijų. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų problemos nėra neįveikiamos. Svarbiausia rasti tinkamus metodus. Bėda ta, kad esate itin nekantrus. Dėl to rizikuojate suklupti netgi lygioje vietoje, jau nekalbant apie kliūčių ruožą… Svarstyklės (09 24–10 23). Nebloga diena finansinėms operacijoms. Drąsiai skolinkite ar skolinkitės, investicijos taip pat turėtų būti sėkmingos. Pasikliaukite intuicija. O štai asmeniniame gyvenime neverta blaškytis, atšaukti anksčiau priimtų sprendimų, aiškintis santykių. Skorpionas (10 24–11 22). Pernelyg lengvai pasiduodate įtakai iš šalies, klausote labai abejotinų argumentų. Pasistenkite bendrauti tik su žmonėmis, kuriais pasitikite, venkite prekybos ar pasilinksminimo vietų. Šaulys (11 23–12 21). Tegu įvykiai vystosi savo natūralia vaga. Nemėginkite daryti įtakos, nereikalaukite paaiškinimų iš tų, kurie, jūsų manymu, turėtų kontroliuoti situaciją. Ožiaragis (12 22–01 20). Girkite ar barkite, tik netylėkite. Turite teisę pasakyti savo nuomonę, į ją bus įsiklausyta ir atsižvelgta. Laiškai – tiek įprasti, tiek elektroniniai – šiandien tinkama priemonė spręsti reikalus. Vandenis (01 21–02 19). Nelengva diena, ypač jei esate vadovas ar šeimos galva. Aplinkiniams nebūtina žinoti, kad jus graužia abejonės ar nepasitikėjimas savo jėgomis. Savo mintis patartina pasilaikyti sau. Žuvys (02 20–03 20). Mokymosi, pažinimo diena. Nesidrovėkite uždavinėti „vaikiškų“ klausimų – atsakymai gali jus nustebinti, paskatinti į kai kuriuos dalykus pažvelgti naujai.


Orai

Šiandien ir toliau pūs stiprus, gūsin­ gas vėjas. Daug kur palis. Tempera­ tūra neviršys 6–11 laipsnių. Rytoj ša­ lyje daug kur trumpai palis. Vėjas iš­ liks permainingas ir stiprus: naktį gū­ siai sieks 15–20 m/s, rytą ir dieną vė­ jas dar labiau sustiprės, daugelyje ra­ jonų sieks 16–25 m/s. Tiek naktį, tiek ir dieną vyraus 5–10 laipsnių šiluma.

Šiandien, lapkričio 4 d.

+9

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+8

Šiauliai

Klaipėda

+8

Panevėžys

+9

Utena

+8

7.48 16.50 9.02

307-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 58 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+10



Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +8 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +7 Kairas +28 Keiptaunas +21 Kopenhaga +8

kokteilis Ne­pa­tin­ka ge­du­lin­gos die­nos „Įsi­g y­va­v u­siu ka­pų lan­k y­mo lai­k u – Vi­sų šven­tų­jų die­ną, per Vė­li­nes ar­ba prieš jas – dau­giau nie­kur ne­va­žiuo­siu, – pa­reiš­kė Vio­le­ta. – Mat to­mis die­no­mis į tra­są iš­va­ro ca­rai – na tie, ku­riems per 70 me­tų, ku­rie va­ž iuo­ja ke­lio vi­du­riu, nes ko­lū­k ių lai­kais ne­bu­vo ski­r ia­mo­ sios juos­tos, jie ant gal­vos tu­ri ne­ma­to­ mą ka­rū­ną, o mes, pien­bur­niai, jos ne­ ma­to­me! Tun­tai idio­tų, ku­rie ši­taip lėk­ da­mi trokš­ta per Vė­li­nes pas ar­ti­muo­ sius į ka­pi­nes įva­žiuo­ti su kars­tu! Ačiū Die­vui, ne­pa­vė­la­vau.“ Mo­te­ris at­si­mi­nė, kad vai­kys­tė­je la­bai ne­mė­go Vė­l i­nių, kai rei­kė­da­vo jai per šal­tį ei­ti tris ki­lo­met­rus su deg­lais, o ka­ pi­nė­se skai­ty­ti ei­lė­raš­čius, nuo ku­rių se­ ny­vos mo­te­rys ap­sia­ša­ro­da­vo. „Ma­ne im­da­vo juo­kas, – vai­kys­tę pri­si­ mi­nu­si at­vi­ra­vo Vio­le­ta. – Kai už­gro­da­ vo dū­dų or­kest­ras ir nuo to gar­so šir­dis pra­dė­da­vo blaš­ky­tis ieš­ko­da­ma išė­ji­mo per bet kur. Ir ne­ra­du­si išei­ties, įstrig­da­ vo gerk­lė­je, dėl to iš akių pa­bir­da­vo aša­ ros – bai­mės ir pyk­čio. Aš ne­no­rė­da­vau taip jaus­tis. Man ne­pa­ti­ko liū­dė­ti. Be­je, ir šian­dien ne­no­riu to da­ry­ti. Šio­mis die­ no­mis su­si­ti­kus pa­žįs­ta­mus, neiš­ven­giu klau­si­mų: „O kur ta­vo ka­pai? Kur teks va­ žiuo­ti – to­li ar ar­ti?“ Kaž­ko­kia tik­rai keis­ ta šven­tė, ku­ri per mir­ties ženk­lus pri­ ver­čia su­si­mąs­ty­ti apie gy­ve­ni­mą.“

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +14 +11 +8 +12 +7 +13 +16

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+10 +8 +20 +19 +8 +28 +21 +10

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+8

+8

+9

9

+9

+9

+8

+7

11

rytoj

trečiadienį

+7

Marijampolė

Vilnius

+10

Alytus

+5

+6

5

1307 m. Švei­c a­r i­j os kon­fe­de­ra­c i­ja pa­skel­ bė at­s i­s ki­r ian­t i nuo Aust­ri­jos. 1847 m. Leip­ci­ge mi­rė vo­kie­čių kom­po­zi­to­rius ir pia­nis­tas Fe­li­xas Men­ dels­soh­nas. 1873 m. sto­ma­to­lo­gas Joh­nas Beer­sas iš San Fran­cis­ko už­pa­ten­ta­vo auk­si­nę ka­rū­nė­lę. 1890 m. Lon­do­ne ofi­cia­ liai pra­dė­jo veik­ti pir­mo­ ji elekt­ri­nio met­ro­po­li­te­ no sis­te­ma.

Auk­cio­ne – iš­skir­ti­nis dei­man­tas

Kad šal­tis jums bū­tų ne­bai­sus Ne­re­ko­men­duo­ja­ma var­to­t i daug ko­ fei­no tu­rin­čių pro­duk­tų ar rū­ky­ti, nes tai ska­ti­na or­ga­niz­mą grei­čiau pra­ras­ti ši­lu­mą. Pa­si­reiš­kus pir­miems kvė­pa­vi­ mo ta­kų in­fek­ci­jos po­žy­miams, ven­ki­ te kū­no at­ša­li­mo. Pa­gal oro tem­pe­ra­tū­ rą bei pla­nuo­ja­mą veik­lą pa­si­rin­ki­te tin­ ka­mus dra­bu­žius, kad ne­bū­tų šal­ta, bet kad ir ne­per­kais­tu­mė­te. Pa­sy­viai veik­ lai re­ko­men­duo­ja­mi šil­tes­ni dra­bu­žiai. Sau­go­k i­tės, kad dra­bu­ž iai ne­sud­rėk­tų nuo van­dens ar snie­go, o taip įvy­kus, per­si­ren­ki­te sau­sais, nes drėg­ni dra­bu­ žiai at­šal­do kū­ną.

„„Kil­mė: dau­giau­sia dei­man­tų iš­ka­sa­ma pie­tų Af­ri­ko­je. 

Di­džiau­sias ka­da nors auk­cio­ne siū­ly­tas oran­ži­nis dei­man­tas šią sa­vai­tę bus par­duo­tas Švei­ca­ri­jo­je, kur už šį re­tą bran­gak­me­nį ti­ki­ma­ si gau­ti re­kor­di­nę 17–20 mln. JAV do­le­rių (35,3–50,4 mln. li­tų) sumą, pra­ne­šė auk­cio­no or­ga­ni­za­to­riai.

„Tai iš­ties iš­skir­ti­nis bran­gak­me­ nis – iš tik­rų­jų „sod­rus“, ki­taip sa­kant, itin in­ten­sy­vios spal­vos, ku­ri pa­gau­na švie­są vi­so­mis sa­vo plokš­tu­mo­mis“, – auk­cio­nų na­mų „Chris­tie’s“ pa­da­li­nio Že­ne­vo­je ju­ ve­ly­ri­nių dir­bi­nių sky­riaus va­do­vas

Čes­ka (397 719; kas ne­no­rė­jo liū­dė­ti – su­si­gal­vo­jo He­lo­vi­ną, pusk­vai­lių šven­tę)

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Jea­nas Mar­cas Lu­ne­lis (Ža­nas Mar­ kas Liu­ne­lis) sa­kė nau­jie­nų agen­tū­ rai AFP per bri­lian­to pri­sta­ty­mą. Bran­gak­me­nis, ku­rį auk­cio­nų na­mai va­di­na di­džiau­siu pa­sau­ly­ je spal­vin­guo­ju sod­riai oran­ži­niu dei­man­tu, sve­ria 14,82 ka­ra­to (2,96 gra­mo) ir yra mig­do­lo dy­džio. Jis bu­vo ras­tas Pie­tų Af­ri­kos Res­ pub­li­ko­je, ta­čiau dei­man­to par­da­ vė­jų ta­pa­ty­bės „Chris­tie’s“ neatsk­ lei­dė. Sod­rios oran­ži­nės spal­vos dei­ man­tai, ži­no­mi kaip „ug­ni­niai dei­ man­tai“, yra itin re­ti, ir tik ne­dau­

ge­lis jų ka­da nors bu­vo par­duo­da­mi auk­cio­ne. Di­džiau­sias iš jų svė­rė ne dau­giau nei še­šis ka­ra­tus. Mi­nė­tas deiman­tas bus par­duo­ tas ant­ra­die­nį per Že­ne­vo­je lapk­ri­ tį tra­di­ciš­kai ren­gia­mą bran­ge­ny­ bių auk­cio­ną. Tre­čia­die­nį „Chris­tie’s“ kon­ku­ ren­tai – auk­cio­nų na­mai „Sot­he­ by’s“ – par­duos 59,6 ka­ra­to (11,92 gra­mo) jo­kių ydų ne­tu­rin­tį raus­ vą dei­man­tą, ku­rio pro­gno­zuo­ja­ ma kai­na yra 60 mln. do­le­rių (151,2 mln. li­tų).

 Sap­ne ma­ty­tas ge­le­ži­nis kry­žius reiš­k ia pa­ra­mą, kry­ž ius prie ke­l io – džiaugs­min­gą ži­nią, kry­žius, pa­puoš­ tas gė­lė­m is, – džiaugs­mą na­muo­se, tvo­re­le ap­tver­tas kry­žius – išei­tį iš sun­ kios pa­dė­ties.

Jei sap­ne jums pa­do­va­no­jo tau­raus

„Klai­pė­dos“ ir BNS inf.

Sap­ni­nin­kas

Links­mie­ji tirš­čiai Skam­bu­tis į la­vo­ni­nę: – Pak­vies­ki­te Va­si­li­jų nuo tre­čios len­ ty­nos. – Ne­ga­li­me, jis išė­jo pa­rū­ky­ti.

1946 m. įkur­ta JTO švie­ ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­ja UNES­CO. 1966 m. treč­da­l į Ita­li­jos ap­sė­mė di­džiau­sias per šios ša­lies is­to­ri­ją po­tvy­ nis. Nuo išo­ri­nio pa­sau­ lio bu­vo at­kirs­ta Flo­ren­ ci­ja, kur nu­ken­tė­jo dau­ ge­lis šio mies­to lo­bių. Ve­ ne­ci­ja at­si­dū­rė 1,94 m po van­de­niu. 2012 m. Egip­to Kop­t ų Baž­ny­čia iš­si­rin­ko nau­ ją po­pie­žių, ku­riuo ta­po vys­ku­pas Ta­wad­ro­sas.

teleloto

Nr. 917

2013 11 03

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 56 281 (1 x 56 281) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 19 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Bai­gė­si Vė­li­nės, ar­tė­ja Ka­lė­dos ir Nau­jie­ji me­tai – links­miau­sias me­tų lai­ko­tar­pis.

per­kel­ti Vė­li­nes į va­sa­rą – ne­rei­ kė­tų šal­ti ka­pi­nė­se.

Agrikola, Karolis, Modesta, Eibartas, Vaidmina, Vitalijus, Vitalius, Vitalis.

1922 m. bri­t ų ar­cheo­ lo­gas Ho­war­das Car­te­ ris Egip­te ra­do pir­muo­ sius fa­rao­no Tu­tan­cha­ mo­no ka­po pėd­sa­kus.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

„„Pa­siū­ly­mas: gal Sei­mas ga­lė­tų

Vardai

lapkričiO 4-ąją

Rytas

+6

+9

+10

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­ne bu­čiuo­ja­te kry­žių – ne­lai­ mę su­tik­si­te ra­miai. Sap­nuo­ti žmo­gų, ku­ris ran­ko­se lai­ko kry­žių, reiš­kia, jog už­siim­si­te lab­da­ra, rū­pin­si­tės ki­tais.

me­ta­lo kry­žiu­ką – gy­ven­si­te gar­bin­gai ir tur­tin­gai. Jei sap­nuo­ja­te, kad ne­šio­ja­te kry­že­lį ant kak­lo, reiš­kia, daug varg­si­te, bū­si­te nu­si­mi­nę, liū­dė­si­te.

§§ §§ 36 61 20 32 02 30 19 33 31 43 15 18 74 01 34 58 56 50 55 09 59 13 42 06 68 11 45 22 05 64 23 75 57 63 40 §§§ 37 39 28 07 69 §§ §§§ 14 21 47 44 54 §§§ §§§ §§§ 67 29 27 12 03 46 04 Papildomi prizai: „VW Polo“ (TV) – Adomas Pilinkus „Peugeot 301“ – 0343600 Tel. 1634 (spalio 28 d.): 5 000 Lt – Viktorija Truskauskaitė iš Zarasų raj. 5 000 Lt – Saulius Kareiva iš Kupiškio raj. 5 000 Lt – Regina Martišienė iš Akmenės raj. 5 000 Lt – Vytautas Nešukaitis iš Vilkaviškio 5 000 Lt – Reda Šylienė iš Klaipėdos 5 000 Lt – Ona Stalgienė iš Šiaulių 5 000 Lt – Raimundas Dainauskas iš Kaišiadorių raj. 5 000 Lt – Vanda Strazdienė iš Panevėžio 5 000 Lt –Vytautas Katinas iš Joniškio Kvietimai į TV: 006*405, 044*950, 035*835 Prognozė: Aukso puode bus – 650 000 Lt

Nr. 40 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 11 01 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 39 897 922 Lt 0700 10 00 13 2600 27 00 + 0500 08 00 Atspėta: Laimėjimas: Papildomi skaičiai 00 5 + 2 39 897 922 Lt 5 Prognozė: + 1 2 461 272 Lt 5 319 965 Lt 00 mln. Lt 4 Eurojackpote + 2 9- 763 Lt 4 + 1 495 Lt 4 220 Lt 3 + 2 140 Lt 3 + 1 49 Lt 2 + 2 44 Lt 3 32 Lt 1 + 2 32 Lt 2 + 1 22 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 44 mln. Lt


2013 11 04 klaipeda internetas