Page 1

spalio 26, 2013

Nr. 248 (19 850)

Gru­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai: ar M.Saa­kaš­vi­lio epo­cha bai­gė­si? Pasaulis 8p.

www.kl.lt

Mo­de­lis A.Ka­ra­le­vi­čiū­tė: „Dau­gu­ma ver­ti­na ne nuo­šir­du­mą, bet pi­ni­gus ir pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius“. Vakarė 13p.

Bol­še­vi­kų krau­jo kerš­tas Idė­ji­nių prie­šų fi­zi­ nis nai­ki­ni­mas, kai ne­gai­li­ma net ar­ ti­mų gi­mi­nai­čių, bol­še­vi­kams bu­ vo įau­gęs į krau­ją. Prieš 90 me­tų vi­ du­ry die­nos dviem šū­viais į gal­vą bu­ vo nu­žu­dy­tas vie­ no ko­mu­nis­tų par­ ti­jos ly­de­rių Zig­ mo Alek­sos-An­ga­ rie­čio sū­nė­nas Vy­ tau­tas. Jau ta­da bu­ vo ži­no­ma, kad tai – rau­do­nų­jų kerš­to ak­ci­ja.

Kaina 1,60 Lt

„Ne vi­sa­da bu­vau toks. Anks­čiau tu­rė­jau il­gus gar­ba­no­tus plau­kus.“ Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet anks­čiau pli­ka­gal­vis fo­tog­ra­fas Al­gis Ku­bai­tis at­ro­dė vi­siš­kai ki­taip.

5p.

Sta­dio­nui ieš­ko pi­ni­gų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai ne­tru­kus tu­rės ap­si­spręs­ti, ar mies­to biu­ dže­te, ku­rio ki­tų me­tų pa­ja­mos pro­gno­zuo­ja­mos be­veik to­kios pat kaip šie­met, ras­ti 4 mln. li­tų Klai­pė­ dos cent­ri­nio sta­dio­no re­no­va­ci­jai, ar jį bent jau 10 me­tų per­leis­ti val­ dy­ti vers­li­nin­kams. Rei­kia nau­jų tri­bū­nų

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Įė­jo į ka­bi­ne­tą ir nu­šo­vė

1923 m. rug­sė­jo 13 d. dien­raš­tis „Lie­tu­vos ži­nios“ tre­čia­ja­me pus­ la­py­je iš­spaus­di­no ma­žą ži­nu­tę (šio­je ir ki­to­se ci­ta­to­se kal­ba ne­tai­sy­ta):

6

„„Ne­pa­gai­lė­jo: tar­ny­bos tu­rė­jo ži­nių, kad ko­mu­nis­tų ly­de­ris Z.Alek­sa-An­ga­rie­tis bu­vo tie­sio­giai su­si­jęs su jo

sū­nė­no Vy­tau­to nu­žu­dy­mu. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

„Fak­tas tas, jog Klai­pė­dos cent­ri­nis sta­dio­nas nea­ti­tin­ka FI­FA (Tarp­tau­ ti­nė fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja – V.S.) ke­ lia­mų rei­ka­la­vi­mų, va­di­na­si, rei­kia su­si­tvar­ky­ti taip, kad ati­tik­tų. Klai­ pė­dos „At­lan­tas“ vei­kiau­siai iš­ko­ vos ga­li­my­bę ki­tais me­tais žais­ti Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­re, to­dėl pri­ va­lo­me tu­rė­ti ir tin­ka­mą sta­dio­ną“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė.

3


2

šeštadienis, SPALIO 26, 2013

miestas

Vie­ni­šai se­no­lei – pa­ra­mos ban­ga Še­šio­li­ka me­tų dėl ne­ga­lios lo­vo­je įka­lin­ta Ire­na Šu­kaus­kie­nė brau­kė aša­ras, kai į jos ankš­tą kam­ba­rė­lį su­gu­žė­jo do­va­no­ mis ne­ši­ni sve­čiai. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pro­jek­to „Ge­ra da­ry­ ti ge­ra“ par­tne­ris – bend­ro­vė „Mi­ni­bank“, val­dan­ti pre­kės ženk­ lą „pi­ni­gi­nė.lt“, mo­čiu­tei sky­rė pi­ni­gi­nę pa­ra­mą, ku­ri pa­leng­vins klai­pė­die­tės da­lią.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pi­ni­gus iš­leis at­sa­kin­gai

„Jei to­liau taip bus, ga­liu ir įpras­ ti prie ge­ro“, – ties­da­ma įmo­nės „Mi­ni­bank“ tei­si­nin­kui Ge­di­mi­ nui Čins­kiui ran­ką juo­ka­vo I.Šu­ kaus­kie­nė. Mo­ters li­ki­mas su­jau­di­no įmo­ nės dar­buo­to­jus, to­dėl bent šiek tiek pa­leng­vin­ti jos da­lią bend­ro­vė „Mi­ni­bank“ sky­rė 1 tūkst. li­tų. „Ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti, kad mo­te­ ris to­kia gu­vi ir dar mo­ka juo­kau­ ti. Pats sa­vo­mis aki­mis iš­vy­dęs,

kaip ji gy­ve­na, ne­ga­liu lik­ti ne­su­ jau­din­tas. Rei­kia tu­rė­ti neį­si­vaiz­ duo­ja­mos tvir­ty­bės, kad 16 me­tų iš­gy­ven­tum va štai taip“, – kal­bė­ jo įmo­nės „Mi­ni­bank“ tei­si­nin­kas G.Čins­kis. To­kia pi­ni­gi­nė pa­ra­ma I.Šu­kaus­ kie­nei – la­bai di­de­lė. Mo­te­ris iš kar­to ėmė do­mė­tis, ar pa­vyk­tų at­ nau­jin­ti jos vo­nią. „Gal ir pa­tau­py­siu, dar ne­nusp­ ren­džiau. Aš juk ir sko­lų tu­riu. Ta­ čiau la­bai džiau­giuo­si, juk ar­tė­ja Ka­lė­dos, gal jos bus pir­mos to­kios, kai ne­rei­kės la­bai skai­čiuo­ti“, – pri­si­pa­ži­no I.Šu­kaus­kie­nė.

Ji ti­ki­no ge­rai pa­gal­vo­sian­ ti, kaip pro­tin­gai iš­leis­ti pro­jek­to „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ par­tne­rio įmo­ nės „Mi­ni­bank“ skir­tus pi­ni­gus. Mo­te­ris tei­gė, kad vi­sų pir­ma pa­ si­tars su So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ ro dar­buo­to­jais ir tik tuo­met im­ sis po­ky­čių. Links­mi­no sve­čius

Di­džiau­sia pen­si­nin­kės sva­jo­nė – nau­jas lan­gas, ku­ris yra jos ry­šys su pa­sau­liu. I.Šu­kaus­kie­nė juo­kė­ si, kad sve­čiai pa­tys ga­lė­jo pa­ma­ ty­ti jos nuo­la­ti­nę lan­ky­to­ją – zy­lę, ku­ri ne­drą­siai kyš­te­lė­jo sna­pe­lį pro pra­vi­rą lan­gą. „Jei ne ji, ką aš veik­čiau per die­ nas? Nie­ko man ne­rei­kia, aš ne­ su ma­te­ria­lis­tė, man la­biau­siai trūks­ta bend­ra­vi­mo“, – kal­bė­jo mo­te­ris. So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro dar­ buo­to­ja Al­do­na Pa­vi­lo­nie­nė pa­ tvir­ti­no, kad jai kur kas daž­niau ten­ka klau­sy­tis se­no­lės pa­sa­ko­ ji­mų, nei pil­dy­ti ko­kius nors jos pra­šy­mus. „Oi, die­nų die­nas ji ga­lė­tų pa­sa­ ko­ti. Ge­rai, kad Iru­tė ne­nu­si­me­na, ji tu­ri cha­rak­te­rį“, – pa­brė­žė so­ cia­li­nė dar­buo­to­ja. Per sa­vai­tę A.Pa­vi­lo­nie­nė pen­si­ nin­kę ap­lan­ko du kar­tus ir jos bu­te pra­lei­džia ke­lias va­lan­das. „Val­gį iš­ver­du, na­mus su­tvar­ kau, rū­bus iš­skal­biu – ne­lie­ka mo­čiu­tė be prie­žiū­ros. Sa­va­no­riai lan­ko, sriu­bos at­ne­ša. Mo­čiu­tė la­ bai bend­rau­jan­ti, to­dėl mes vi­suo­ met tu­ri­me apie ką kal­bė­ti“, – ti­ ki­no mo­te­ris. Ge­ru­mas už­kre­čia

Se­no­lės ne­drą­siai pra­šy­tą nau­ ją lan­gą, per­skai­čiu­si pub­li­ka­ci­ją „Klai­pė­do­je“, pa­si­siū­lė įreng­ti vie­ na Plun­gė­je įsi­kū­ru­si įmo­nė. Ge­ros šir­dies plun­giš­kiai pa­tys at­va­žia­vo ir ap­žiū­rė­jo klai­pė­die­ tės lan­gą. „Tai, ką aš pa­ma­čiau, ma­ne su­ jau­di­no. To­kiems žmo­nėms, kaip Ire­na, ko­jos iš­dygs­ta. Ki­tas, tu­rin­ tis abi ko­jas, tiek ne­pa­da­ro, kiek su­ge­ba Ire­na“, – ti­ki­no plun­giš­kis Gied­rius.

„„Emo­ci­jos: grei­tai 80-me­tį švę­sian­ti I.Šu­kaus­kie­nė li­ko su­jau­din­ta įmo­

nės „Mi­ni­bank“ at­sto­vo G.Čins­kio ap­si­lan­ky­mu ir do­va­na.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ire­na Šu­kaus­kie­nė:

La­bai džiau­giuo­si, juk ar­tė­ja Ka­lė­dos ir gal jos bus pir­mos to­kios, kai ne­rei­kės la­bai skai­čiuo­ti. Iš­gir­du­si, kad lan­gų ga­min­to­ jai sa­vo lė­šo­mis įsta­tys nau­ją lan­ gą, I.Šu­kaus­kie­nė ap­si­džiau­gė, kad „Mi­ni­bank“ skir­tus pi­ni­gus ji ga­lės iš­leis­ti ki­toms bė­doms spręs­ti. „Aš ne­si­ti­kė­jau tiek daug gau­ ti. Jūs pra­virk­dy­si­te ma­ne. Die­ve ma­no, na ir aš­tuo­nias­de­šimt­me­ čio su­lau­kiau“, – brauk­da­ma aša­ rą džiau­gė­si I.Šu­kaus­kie­nė. Įdė­jo ir me­daus

Dar vie­nos do­va­nos se­no­lė su­lau­kė iš „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jų. „Mud­vi tu­ri­me pa­na­šu­mų. Prieš 7 me­tus ne­te­kau vie­nin­te­lio sa­vo sū­naus. Slau­giau ir be ga­lo my­lė­jau tė­vą, jis be ko­jų iš­gy­ve­no tik pen­ ke­rius me­tus. Tik­rai ne­su nei vers­ li­nin­kė, nei ko­kių tur­tin­gų mo­te­rų klu­bo na­rė. Tu­riu ne­vaikš­tan­čią ma­my­tę. Ma­ne su­ža­vė­jo jū­sų op­ ti­miz­mas. Tad ne­sku­bė­ki­te į tuos Lė­bar­tus, mie­la Ire­na“, – laiš­ke ra­šė, ku­rį kar­tu su siun­ti­niu I.Šu­ kaus­kie­nei į „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­ ją at­ne­šė, klai­pė­die­tė Ra­sa. Mo­ te­ris su­dė­jo lauk­ne­šė­lį, ku­ria­me,

be saus­kel­nių, šil­tų ko­ji­nių, ša­li­kė­ lio, pūp­so­jo ir me­daus in­das. Klai­ pė­die­tė se­no­lę pa­ža­dė­jo ap­lan­ky­ti prieš Ka­lė­das, kad šven­ti­nis sta­las pen­si­nin­kei bū­tų gau­ses­nis. Ši­lu­mos ir pa­lai­ky­mo mo­čiu­ tė su­lau­kė ir iš ki­tų „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jų. Op­ti­miz­mo ku­pi­na se­ no­le mies­tie­čiai ža­vė­jo­si ir už­jau­tė, siū­lė­si lan­ky­ti pen­si­nin­kę. Re­mia ne pir­mą kar­tą

„Ge­ru­mas tik­rai ga­li bū­ti už­kre­čia­ mas. Iš­gir­dus to­kias is­to­ri­jas, iš­vy­ dus jų he­ro­jus, sa­vo pa­ties pro­ble­ mos pa­si­ro­do to­kios men­kos. Mes, rink­da­mie­si klai­pė­die­čių is­to­ri­jas, ku­rias ėmė­mės rem­ti, at­si­žvel­gė­ me į jų su­dė­tin­gu­mą. Tai ne pir­mas kar­tas, kai įmo­nė pa­re­mia bė­dos iš­ tik­tuo­sius. Kai pa­de­da­me ki­tiems, mums pa­tiems tam­pa ge­ra. Tik­ rai yra ge­ra da­ry­ti ge­ra“, – kal­bė­ jo įmo­nės „Mi­ni­bank“, tei­si­nin­kas G.Čins­kis. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ ki­tą sa­vai­ tę pri­sta­tys nau­ją pro­jek­to „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ is­to­ri­ją. Var­go, skaus­ mo ir li­gų su­plė­šy­ti gy­ve­ni­mai ne­ tu­ri bū­ti už­mirš­ti. Pro­jek­tas pri­si­ de­da prie skur­do ma­ži­ni­mo, li­gų pre­ven­ci­jos, so­cia­li­nių pro­ble­mų spren­di­mo ar konk­re­čios pa­gal­bos bė­dos iš­tik­tiems žmo­nėms. Įvai­rių klai­pė­die­čių, ku­riems rei­kia pa­gal­bos, is­to­ri­jas pa­dė­ jo su­rink­ti Klai­pė­dos so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ras, o pa­ra­mą tei­ kia pro­jek­to par­tne­ris – bend­ro­vė „Mi­ni­bank“.


3

šeštadienis, SPALIO 26, 2013

miestas Įve­da­mas žie­mos lai­kas

Va­ka­rais – gie­do­ji­mai

bus dau­giau au­to­bu­sų

Šis sa­vait­ga­lis bus vie­na va­lan­da il­ges­nis – įve­da­mas žie­mos lai­ kas, ku­ris bus at­šauk­tas tik ko­vo pa­bai­go­je. Spa­lio 27-osios nak­ tį, 4 va­lan­dą, laik­ro­džių ro­dyk­lės Lie­tu­vo­je, kaip ir dau­ge­ly­je Eu­ro­ pos ša­lių, bus pa­suk­tos vie­na va­ lan­da at­gal. Lai­kas du­kart per me­tus kei­čia­mas at­si­žvel­giant į ES tei­sės ak­tus.

Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ras šeš­ta­die­niais vėl kvie­čia į „Tra­di­ ci­nių gie­do­ji­mų“ cik­lo ren­gi­nius. Šian­dien 16 val. vyks po­pie­tė „Pa­ ly­di­me išė­ju­siuo­sius: gies­me ar ro­man­su?“. Jo­je da­ly­vaus Klai­ pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios gie­do­to­jai, ren­gi­nį ves ku­ni­gas Sau­lius Stumb­ra. Ren­gi­ nys ne­mo­ka­mas.

Nuo šian­dien į mies­to ka­pi­nes pra­dės va­žiuo­ti dau­giau au­to­ bu­sų – jie daž­niau kur­suos 11 ir 17 marš­ru­tais. Pra­dės kur­suo­ti ir lai­ki­no 111 marš­ru­to au­to­bu­ sas, ku­riuo ke­lei­viai bus ve­ža­ mi iš au­to­bu­sų sto­ties į Lė­bar­ tus. Lapk­ri­čio 1-ąją bus or­ga­ni­ zuo­ja­mi dar du lai­ki­ni marš­ru­tai – 99 ir 117.

Sta­dio­nui ieš­ko pi­ni­gų Po­li­ti­kai pir­mą­jį žings­ 1 nį rei­ka­la­vi­mų įgy­ven­ di­ni­mo link jau žen­gė – šią sa­vai­tę

vy­ku­sia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­ je lei­do nu­griau­ti sta­dio­no ava­ri­nės būk­lės VIP tri­bū­nas. Ta­čiau rei­kia įreng­ti nau­jas. „Rei­kia ne tik jų, bet ir spe­cia­ lių vie­tų ži­niask­lai­dai, iš­pil­dy­ti ki­ tus rei­ka­la­vi­mus. Skai­čia­vo­me, kad in­ves­ti­ci­jos į sta­dio­ną tu­rė­tų siek­ ti apie 4 mln. li­tų. Ir yra du ke­liai – ar­ba jų ieš­ko­ti mies­to biu­dže­te, ar­ba dai­ry­tis al­ter­na­ty­vų“, – tei­gė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

kon­ce­si­nin­kais yra. Sta­ty­bi­nin­ kų tai ne­do­mi­na. Ta­čiau pa­klau­ sė­me Klai­pė­dos are­nos val­dy­to­jų, o jie nei­gia­mai neat­sa­kė. Ne pa­ slap­tis, kad ir pa­ts „At­lan­to“ klu­

Vie­na to­kių al­ter­na­ ty­vų – sta­dio­ną, ku­ ris yra sa­vi­val­dy­bės tur­tas, per­leis­ti val­ dy­ti ope­ra­to­riui, ku­ ris bū­tų iš­rink­tas kon­kur­so bū­du.

Svars­to ir are­nos val­dy­to­jai

Vie­na to­kių al­ter­na­ty­vų – sta­ dio­ną, ku­ris yra sa­vi­val­dy­bės tur­ tas, per­leis­ti val­dy­ti ope­ra­to­riui, ku­ris bū­tų iš­rink­tas kon­kur­so bū­ du. Ope­ra­to­rius įsi­pa­rei­go­tų už sa­ vo lė­šas iki nu­ma­ty­to lai­ko su­tvar­ ky­ti sta­dio­ną taip, kad jis ati­tik­tų FI­FA rei­ka­la­vi­mus, o sa­vi­val­dy­ bė jam mo­kė­tų kon­kur­se pa­siū­ly­ tą kon­ce­si­jos mo­kes­tį. Ope­ra­to­rius sta­dio­ne pa­ts vyk­dy­tų veik­lą – jį nuo­mo­tų ir taip už­dirb­tų pi­ni­gų. „Mes jau „pra­zon­d a­vo­m e“ rin­ką ir no­rin­čių­jų bū­ti sta­dio­no

bas yra ini­cia­to­rius, jog sta­dio­nas bū­tų per­leis­tas val­dy­ti kon­ce­si­ nin­kui. Tai­gi to­kia­me kon­kur­se da­ly­ vių ir pa­siū­ly­mų, iš ku­rių ga­lė­tu­ me rink­tis, tik­rai bū­tų“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rė. To­dėl sa­vi­val­dy­bė­je šiuo me­tu ren­gia­ma in­for­ma­ci­ja dėl cent­ri­ nio sta­dio­no re­no­va­ci­jos ga­li­my­ bių. Ji bus pa­teik­ta mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­jai.

Pas­ko­los im­ti ne­ga­lės

Ši ir tu­rės nu­spręs­ti, ku­rį ke­lią rink­tis. Jei po­li­ti­kai pa­sa­ky­tų, kad sta­dio­nui pa­rink­ti kon­ce­si­nin­ko ne­de­rė­tų, o jam su­tvar­ky­ti pi­ni­ gų rei­kė­tų ieš­ko­ti mies­to biu­dže­ te, J.Si­mo­na­vi­čiū­tė svars­tė, jog tai sun­kiai įgy­ven­di­na­mas pla­nas. „ES pa­ra­mos tik­rai ne­gau­si­me, pa­sko­los im­ti ir­gi ne­ga­lė­si­me, nes jos lė­šo­mis pri­si­de­da­ma tik prie eu­ro­pi­nių pro­jek­tų. Tai­gi pi­ni­gų rei­kės ieš­ko­ti pa­čia­me biu­dže­te, o ja­me lė­šų nuo­lat stin­ga, juk vi­ siems kam­pams rei­kia“, – ne­slė­pė sa­vi­val­dy­bės va­do­vė. Jei po­li­ti­kai vis dėl­to ap­si­spręs­ tų cent­ri­nį sta­dio­ną per­leis­ti val­ dy­ti vers­li­nin­kams, jie tai ga­lė­tų da­ry­ti ma­žiau­siai 10 me­tų. „Per tiek lai­ko ti­ki­mės pa­sta­ty­ti nau­ją sta­dio­ną. Aiš­ku, da­bar apie fi­nan­si­nes ga­li­my­bes net neį­ma­ no­ma kal­bė­ti, ta­čiau to­kioms sta­ ty­boms vis tiek ruo­ši­mės – pa­rink­ si­me vie­tą, pa­reng­si­me de­ta­lų­jį pla­ną. O kol kas rei­kia su­tvar­ky­ti da­bar­ti­nį sta­dio­ną, kad jis tin­ka­ mas tarp­tau­ti­nio ly­gio var­žy­boms bū­tų ma­žiau­siai 10 me­tų“, – pa­ brė­žė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Dienos telegrafas Švy­t u­r iai. Šeš­t a­d ie­n į 10 val. prie Klai­pė­dos švy­tu­r io star­tuos pir­mo­jo „Švy­tu­r ių ra­l io“ da­ly­v iai. Fi­n i­šas nu­ ma­to­mas to­je pa­č io­je vie­to­je 16.30 val. Ra­ly­je da­ly­vaus 55 eki­pa­žai, ar­ ba dau­giau nei 200 žmo­nių. Ke­lio­nės marš­ru­tas drie­k ia­si kiek dau­g iau nei 200 km. Uos­tas. Šeš­ta­d ie­n į Ham­bur­ge pra­si­ de­da 54 tarp­tau­t i­nė jū­r i­n io tu­r iz­mo pa­ro­da „Han­se­boot 2013“. Jo­je da­ly­ vaus ir Klai­p ė­dos vals­t y­bi­n io jū­r ų uos­to di­rek­ci­ja. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ ja­m i pra­mo­g i­n iai lai­vai, jach­tos, ka­ no­jos, jų da­lys, ak­se­sua­rai, įran­ga ir ki­ ta. Pag­rin­di­nis da­ly­va­vi­mo ren­g i­ny­je tiks­las – ska­tin­ti jū­ri­nį tu­riz­mą Klai­pė­ dos re­g io­ne. Pa­ro­da truks sa­vai­tę. Vakaras. Pirmadienį 17 val. Klaipėdos viešojoje I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks aktorės Nijo­ lės Sabulytės kūrybos vakaras „Sulai­ kyta neviltis“. Vakaro metu fleita gros Gabija Kochanskaitė.

„„Są­ly­ga: tam, kad Klai­pė­dos cent­ri­nia­me sta­dio­ne vyk­tų tarp­tau­ti­nio ly­gio var­žy­bos, į jo inf­rast­ruk­tū­rą rei­

kia in­ves­tuo­ti apie 4 mln. li­tų. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­p ė­dos sa­ vi­val­dy­b ės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 10 po­ rų. Žie­dus su­mai­nys Al­bi­na Rim­ku­tė ir Dei­man­tas Juk­ne­vi­čius (11.40 val.), Ai­na Ba­šins­kai­tė ir Ra­mū­nas Če­ka­vi­ čius (12.10 val.), Gin­ta­rė Rupš­lau­ky­tė ir Vik­to­ras Nau­ma­vi­čius (12.20 val.), Ele­ na Nar­k ie­nė ir Kęs­tu­t is Jok­šas (12.30 val.), Li­na Ši­mu­ly­tė ir Dei­vi­das Jakš­tas (12.40 val.), Ok­sa­na Zav­ja­lo­va ir Jev­ge­ nij Iva­nov (14 val.), Vi­ta La­cy­tė ir Au­ri­

mas Kelp­šas (14.20 val.), Lau­ra Lie­sy­ tė ir Ma­rius Nau­jo­kas (14.30 val.), In­ga Ubar­tai­tė ir To­mas Ged­r i­mas (14.40 val.), Lau­ra Pye ir Arū­nas Gri­cius (15.10 val.). San­t uo­kos įža­dus dei­man­t i­n ių ves­tu­vių pro­ga at­nau­jins Zo­fi­ja ir Sta­ sys Kup­riai. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 8 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Vy­tau­tas Lia­tu­kas (g. 1929 m.), Bro­n is­la­va Re­g i­na Pau­ laus­k ie­nė (g. 1935 m.), Adol­fi ­na Gu­jie­ nė (g. 1935 m.), Ni­na Te­re­cho­va (g. 1938 m.), Ba­lys Stan­ke­vi­čius (g. 1942 m.), Ta­ ma­ra Truk­ši­na (g. 1950 m.), Ri­mu­t is Mikš­ta (g. 1952 m.), Vla­di­mi­ras Cha­lia­ va (g. 1966 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Bro­nis­la­va Re­g i­na Pau­laus­k ie­nė, Ste­ pas Lo­zo­ro­vas, Ba­lys Stan­ke­vi­čius, Ni­ na Te­re­cho­va, Ta­ma­ra Truk­ši­na, Re­ mi­g i­jus Mi­ku­ta. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Liu­bo­vė Zag­lu­boc­ka­ja. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­g im­dė 15 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­ tės ir 8 ber­n iu­kai, tarp nau­ja­g i­mių – dvy­nu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 50 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais, pil­ vo ir gal­vos skaus­mais.


4

šeštadienis, SPALIO 26, 2013

miestas

Alė­jo­je sva­jo­nes aus „Sva­jok­lis“ Ant vie­no iš M.Maž­vy­do alė­jos suo­ liu­kų rug­sė­jį pri­sė­du­si bron­zi­nė mer­gy­tė su paukš­te­liu il­gais žie­mos va­ka­rais ne­nuo­bo­džiaus vie­na. Va­ kar ant gre­ti­mo suo­le­lio įsi­tai­sė jos drau­gas – ber­niu­kas su lai­ve­liu.

Skulp­to­riaus Klau­di­jaus Pū­dy­mo su­kur­tą skulp­tū­rė­lę mies­tui ir mies­ tie­čiams do­va­no­ja dar vie­ni me­ce­ na­tai, pri­si­jun­gę prie Klai­pė­dos pra­ mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos ini­cia­ty­vos ir kvie­ti­mo gra­žin­ti mies­tą.

„„Drau­gys­tė: „Sva­jok­lis“ ber­niu­

kas pri­sė­do M.Maž­vy­do alė­jo­ je ant suo­le­lio, esan­čio gre­ta to, ant ku­rio jau ku­rį lai­ką įsi­tai­siu­si bron­zi­nė mer­gy­tė.

Bron­zi­nį ber­niu­ką, ant ke­lių lai­ kan­tį lai­ve­lį, dar prieš jam „atei­ nant“ į M.Maž­vy­do alė­ją, krikš­ti­jo klai­pė­die­čiai. Me­ce­na­tams pa­skel­bus skulp­tū­ ros var­do rin­ki­mus, su­lauk­ta de­ šim­čių pa­siū­ly­mų. Spe­cia­liai šiai mi­si­jai su­bur­ta ko­mi­si­ja taik­liau­ siu, gra­žiau­siu bei ro­man­tiš­kiau­siu pri­pa­ži­no lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ jos Kris­ti­nos Amb­ra­zai­ty­tės pa­siū­ ly­tą var­dą – „Sva­jok­lis“. Va­kar su­reng­to­se „Sva­jok­lio“ su­tik­tu­vė­se krikš­ta­mo­tei bu­vo su­ teik­ta gar­bė kar­tu su me­ce­na­tais, Klai­pė­dos mies­to bei Pra­mo­ni­nin­ kų aso­cia­ci­jos va­do­vais ati­deng­ti dar vie­ną do­va­ną mies­tui. Tai jau 7-asis sėk­min­gai įgy­ ven­din­tas M.Maž­vy­do alė­jos pa­ puo­ši­mo me­ni­niais ak­cen­tais pro­ jek­tas. Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­ cia­ci­ja, prieš me­tus pa­skel­bu­si kon­kur­są ga­li­miems pės­čių­jų alė­ jos de­ko­ra­vi­mo pro­jek­tams, su­lau­ kė tiek me­no, tiek vers­lo bend­ruo­ me­nės su­si­do­mė­ji­mo. Dau­gu­ma kon­kur­se at­rink­tų idė­ jų su­ra­do me­ce­na­tus ir šie­met pa­ puo­šė M.Maž­vy­do alė­ją. Ge­ra­no­riš­kas do­va­nų da­li­ji­mas ne­si­bai­gia – lapk­ri­tį ga­le­ri­ją po at­ vi­ru dan­gu­mi pa­pil­dys nau­jas me­ no ak­cen­tas, o pa­va­sa­rį jau su­pla­ nuo­ti dar du.

„„Siū­ly­mas: se­na­ja­me tur­gu­je tu­rė­tų bū­ti už­tik­rin­tos ge­res­nės są­ly­gos pre­kiau­ti mė­sa.

Kont­ro­lie­riai pa­sta­ruo­ju me­tu daž­niau tik­ri­no tur­ga­vie­tes, ku­rio­se pre­kiau­ja­ ma mais­to pro­duk­tais, ir nu­sta­tė įvai­rių pa­žei­di­mų.

Mil­da Ski­riu­tė

Mil­da Ski­riu­tė Jud­rio­je Pa­ne­vė­žio gat­vė­je eis­mą trik­do prie lie­taus ka­na­li­za­ci­jos at­si­vė­ru­si duo­bė. Po lie­taus ji pri­ si­pil­do van­dens ir tam­pa ne­pas­te­ bi­ma au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams.

Pa­ne­vė­žio gat­vė­je ties 18 na­mu yra lie­taus nuo­te­kų šu­li­nys. Prie pa­sta­ ro­jo, anot klai­pė­die­čio Zig­mun­to, dar žie­mą at­si­vė­rė duo­bė. Pa­sak vy­ro, ta­da ji bu­vo su­re­ mon­tuo­ta – už­ly­gin­ta va­di­na­ muo­ju šal­tu as­fal­tu. Ta­čiau šis lai­ kė neil­gai – tik po­rą sa­vai­čių. „Duo­bė vėl at­si­vė­rė, as­fal­to dan­ga ap­link ją ar­do­ma dar pla­ čiau. Duo­bė di­dė­ja, o kai pa­ly­ja, ji pri­si­pil­do van­dens ir tam­pa ne­ pas­te­bi­ma vai­ruo­to­jams. Šie įva­ žiuo­ja į duo­bę ir taip ga­di­na sa­vo ma­ši­nas. Ma­čiau, kaip ne vie­nas vai­ruo­to­jas, per­va­žia­vęs šią duo­ bę, tik­ri­no ra­tus“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tis.

Zig­mun­to nuo­mo­ne, jei duo­bės nie­kas ne­su­re­mon­tuos, jo­je to­liau bus nio­ko­ja­mos ma­ši­nos, ga­li­mos ir ava­ri­jos. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da ža­dė­jo, jog duo­bė Pa­ne­vė­žio gat­vė­je bus su­re­mon­ tuo­ta kuo grei­čiau. „Mes grei­tai rea­guo­ja­me, jei tik ži­no­me, kur yra pro­ble­ma. Žmo­nės apie duo­bes ga­li pra­neš­ti Mies­to tvar­ky­mo sky­riui. Vi­sa­da rea­guo­ si­me“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius. Anot L.Dū­dos, sa­vi­val­dy­bė­je nė­ ra tiek žmo­nių, kad iš­šniukš­ti­nė­tų kiek­vie­ną kam­pą ir ras­tų pro­ble­mą. „Kur pra­va­žiuo­ja, pa­ma­to, pra­ ne­ša, kad su­re­mon­tuo­tų. Ta­čiau apie ato­kes­nė­se vie­to­se at­si­ra­du­ sias duo­bes lau­kia­me pra­ne­ši­mų iš gy­ven­to­jų“, – tvir­ti­no va­do­vas. L.Dū­da aiš­ki­no, kad as­fal­tas ties lie­taus nu­te­kė­ji­mo ka­na­li­za­ci­ja grei­čiau su­si­dė­vi dėl van­dens, to­ dėl ir at­si­ve­ria duo­bės.

„„Dar­bai: duo­bę Pa­ne­vė­žio gat­vė­je pa­ža­dė­ta už­ly­gin­ti kuo grei­čiau. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tur­ga­vie­tė­se – pa­žei­di­mai

„Klai­pė­dos“ inf.

Eis­mą trik­do duo­bė



m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­do­je yra 13 tur­ga­vie­čių, ku­ rio­se pre­kiau­ja­ma mais­to pro­duk­ tais. Į šį skai­čių nė­ra įtrauk­ti prie pre­ky­bos cent­rų įkur­ti ūki­nin­kų tur­ge­liai. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža tvir­ti­no, kad pa­ sta­ruo­ju me­tu nau­jų pre­ky­vie­čių uos­ta­mies­ty­je ne­bu­vo įkur­ta. Pa­ dau­gė­jo tik ūki­nin­kų tur­ge­lių prie di­džių­jų pre­ky­bos cent­rų. Tur­ga­vie­tė­se mais­to pro­duk­tais pre­kiau­ja apie 700 pre­kei­vių. Nuo­ lat tuo ver­čia­si tik pu­sė jų.

Anot A.Bau­žos, šį ru­de­nį kont­ro­ lie­riai tik­ri­no tris tur­ga­vie­tes ir jo­se par­da­vi­nė­ja­mus mais­to pro­duk­tus.

Tik­rin­to­jai pre­ky­vie­ tė­se ra­do ir pro­duk­tų, ku­rių bu­vo pa­si­bai­ gęs tin­ka­mu­mo var­ to­ti ter­mi­nas.

Vir­ši­nin­kas tvir­ti­no, kad vie­nas pa­grin­di­nių pa­žei­di­mų – pro­duk­tų ženk­li­ni­mo nea­ti­ti­ki­mas. Nu­ro­dy­ ta ne ta pa­ga­mi­ni­mo ša­lis, pa­teik­ta

klai­din­ga in­for­ma­ci­ja apie pro­duk­ to su­dė­tį, neiš­sau­go­tas ga­min­to­jo ženk­li­ni­mas. Tik­rin­to­jai pre­ky­vie­tė­se ra­do ir pro­duk­tų, ku­rių bu­vo pa­si­bai­gęs tin­ka­mu­mo var­to­ti ter­mi­nas. Tur­ga­vie­tė­se nu­sta­ty­ta ir hi­gie­ nos pa­žei­di­mų: ne­šva­ri, ne­tvar­ kin­ga pre­ky­bos vie­ta, rū­bai, ne­ plau­na­mos ran­kos. Pas­te­bė­ta, kad pre­ky­bi­nin­kai per ma­žai dė­me­sio ski­ria sa­vi­kont­ro­lei. Pa­žei­di­mų bu­vo nu­sta­ty­ta ne­ ma­žai, o bau­dos skir­tos sep­ty­ niems pre­kei­viams. Po pa­tik­ri­ni­ mų te­ko už­draus­ti ir vie­no mais­to pro­duk­to pa­te­ki­mą į rin­ką. A.Bau­žos tei­gi­mu, ne­pai­sant pa­ žei­di­mų, pre­kei­viai uos­ta­mies­čio tur­ga­vie­tė­se pre­kiau­ja ga­na tvar­ kin­gai. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad se­ na­ja­me tur­gu­je są­ly­gos pre­kei­viams yra pra­stes­nės nei nau­ja­ja­me. „Ten tik­rai rei­ka­lin­gos in­ves­ti­ci­ jos. Kal­bė­jo­me su „Se­no­jo tur­gaus“ nau­juo­ju va­do­vu, kad rei­kia pa­ge­ rin­ti si­tua­ci­ją. Jis ža­dė­jo spręs­ti pro­ble­mą“, – tei­gė vir­ši­nin­kas.

Gel­bė­jo nu­si­mi­nu­sią se­no­lę Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tai­kos pro­spek­te ketvirtadienio pavakare praei­viai pa­ma­tė ant pa­ lan­gės sė­din­čią ir ver­kian­čią se­no­ lę. Mo­te­riai spė­ta pa­dė­ti, jos gy­vy­ bė iš­gel­bė­ta.

Apie 17 val. bend­ruo­ju pa­gal­bos te­ le­fo­nu pra­neš­ta, kad dau­gia­bu­čio na­mo ant­ra­ja­me aukš­te ant pa­lan­ gės sė­di ir ver­kia pa­gy­ve­nu­si mo­te­ ris. Ji bu­vo ko­jas nu­ko­ru­si į lau­ką, to­dėl bai­min­ta­si, kad se­no­lė ga­li nu­šok­ti že­myn. Į įvy­kio vie­tą iš­sku­bė­jo ug­nia­ge­ siai, po­li­ci­ja ir me­di­kai. Gel­bė­to­jai lan­gą pa­sie­kė iš­trau­kia­mo­mis ko­ pė­čio­mis. Jie su­spė­jo įtrauk­ti pen­ si­nin­kę į vi­dų. Net­ru­kus čia at­sku­bė­jo ir mo­ters duk­ra. Ji įlei­do į bu­tą grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kus. To­liau pen­si­nin­ke rū­pi­no­si gy­dy­to­jai.

„„Sėk­mė: šį­kart gel­bė­to­jai ir me­di­kai spė­jo iš­gel­bė­ti pa­gy­ve­nu­sią mo­te­rį. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


5

šeštadienis, spalio 26, 2013

šeštadienio interviu

A.Ku­bai­tis: esu tik ama­ti­nin­kas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

A

l­gio Ku­bai­čio iš­skir­ti­nis bruo­žas – fo­toa­pa­ra­tas ir pli­ka gal­va. Fo­tog­ra­fas ne­mėgs­ta, kai jį kas va­ di­na me­ni­nin­ku ir pa­brė­žia, jog yra vi­so la­bo tik ama­ti­nin­kas. Nuo­la­tos links­mą ir šmaikš­tų be­si­dar­buo­jan­ tį A.Ku­bai­tį ga­li­ma su­tik­ti ko­ne vi­ suo­se mies­to ar šou pa­sau­lio ren­ gi­niuo­se. Ta­čiau po ko­mi­ko kau­ke ne­re­tai sly­pi ir la­bai rim­ti da­ly­kai. Tė­tis pa­lai­kė po­mė­gį

– Ar esa­te klai­pė­die­tis? – Ne, esu ki­lęs iš Ši­la­lės ra­jo­no, Ši­lų kai­mo. Mo­kiau­si pa­čio­je Ši­ la­lė­je, nes mū­sų kai­mas yra vi­sai ša­lia. – Ka­da su­si­do­mė­jo­te fo­tog­ra­ fi­ja? – Kiek sa­ve pri­si­me­nu, vi­są lai­ ką no­rė­jau bū­ti fo­tog­ra­fu, gal nuo ko­kios ket­vir­tos kla­sės. Man fo­ tog­ra­fai la­bai pa­tik­da­vo. Kai mo­ kyk­lo­je rei­kė­da­vo pa­ra­šy­ti, kuo bū­siu, kai užaug­siu, vi­sa­da pa­ brėž­da­vau, jog no­riu bū­ti fo­tog­ ra­fas ir nie­kas ki­tas. – Ka­da pir­mą kar­tą paė­mė­te į ran­kas fo­toa­pa­ra­tą? – Net ne­bep­ri­si­me­nu, rei­kė­tų pa­ žiū­rė­ti inst­ruk­ci­ją pa­ties se­niau­ sio fo­toa­pa­ra­to, ku­rį tu­riu, ant jos tu­rė­tų bū­ti ant­spau­das, ka­da jis pirk­tas. Na­muo­se tu­rė­jau gal 12 fo­toa­pa­ra­tų. Tė­tis la­bai pa­lai­ kė ma­no ho­bį. Na­muo­se bu­vau įsi­ ren­gęs dvi la­bo­ra­to­ri­jas, tė­vai man bu­vo sky­rę tam net du kam­ba­rius. Tu­rė­jau vis­ką, ką bu­vo įma­no­ ma įsi­gy­ti tais lai­kais. Tu­rė­jau vi­ sų mar­kių ru­siš­kus fo­toa­pa­ra­tus „Fed“, „Ki­jev“, „Ze­nit“, net „So­ kol“, kai­na­vu­sį 160 rub­lių. Ma­no tė­tis dir­bo au­to­bu­so vai­ruo­to­ju, ve­žio­da­vo eks­kur­si­jas po Ta­ry­bų Są­jun­gą. Nu­va­žiuo­da­vo į Mask­ vą ar Ki­je­vą, už­suk­da­vo į fo­top­ re­kių par­duo­tu­vę, jei pa­ma­ty­da­vo, kad to­kio daik­to dar ne­tu­ri­me, nu­ pirk­da­vo. Par­vež­da­vo vi­so­kių kad­ ra­vi­mo rė­me­lių, di­din­tu­vų, spal­ vo­tų filt­rų. Spal­vo­tas nuo­trau­kas tais lai­kais ryš­kin­da­vau na­muo­se, ne vi­sa­da pa­vyk­da­vo, bet ga­li­my­ bę tai da­ry­ti tu­rė­jau. Tarp mo­kyk­lų sie­nų ne­til­po

– Ko­kių dar po­mė­gių ta­da tu­ rė­jo­te? – Bu­vau ga­na įdo­mus jau­nuo­lis, ta­ da aš dar gro­jau gi­ta­ra ir do­mė­jau­si fo­tog­ra­fi­ja, dau­giau nie­ko ne­veik­ da­vau. Į mo­kyk­lą be­veik nei­da­vau, blo­gai mo­kiau­si, vos ne vi­są lais­ va­lai­kį pra­leis­da­vau kul­tū­ros na­ muo­se. Ka­dan­gi bu­vau nei­gia­mas, tai daug ko­miš­kų da­ly­kų pri­dirb­ da­vau, bet apie tai ne­ga­li­ma ra­šy­ti, nes pa­skui žmo­nės su ma­ni­mi nu­ stos bend­rau­ti. Drau­gau­da­vau su fo­tog­ra­fais, su mu­zi­kan­tais. Man ir da­bar mu­zi­kan­tai la­bai pa­tin­ka, mėgs­tu juos fo­tog­ra­fuo­ti. – Fo­tog­ra­fi­ja pri­gi­jo, o ko­dėl ne­beg­ro­ja­te? – Ne­beg­ro­ju, kai grį­žau iš ar­mi­jos. Grei­tai po to su­kū­riau šei­mą, to­dėl

„„Per­mai­nos: ži­no­mas Klai­pė­dos fo­tog­ra­fas A.Ku­bai­tis kaž­ka­da tu­rė­jo gar­ba­no­tus plau­kus ir gro­jo gi­ta­ra.

dai­nuo­ti ir gro­ti jau ne­be­bu­vo ka­ da. O mo­kyk­lo­je po pa­mo­kų kar­tais net na­mo nei­da­vau, bet iš kar­to – į kul­tū­ros na­mus, kar­tais tek­da­ vo ten ir nak­vo­ti. Pa­me­nu is­to­ri­ją, kai už­mi­gau ant for­te­pi­jo­no, už­si­ den­gęs dis­ko­te­kos fo­no me­džia­ga. O vi­si šne­kė­da­vo, kad Ši­la­lės kul­tū­ros na­muo­se yra vai­duok­lių. Tai­gi ry­te prieš pa­mo­kas atė­jo pa­re­pe­tuo­ti to­ kia mū­sų my­li­ma mu­zi­kos mo­ky­to­ ja, mes ją va­din­da­vo­me De­be­sė­liu. Ji pra­dė­jo gro­ti ir ma­ne pri­ža­di­no, aš ėmiau kel­tis su vi­su tuo už­klo­tu. Krau­piai ta­da ją iš­gąs­di­nau, kaip pa­ts tik­riau­sias vai­duok­lis. Pa­ me­nu, ta mo­ky­to­ja no­rė­jo ma­ne ir ma­no drau­gą Al­gį pa­ruoš­ti „Dai­nų dai­ne­lės“ kon­kur­sui, bet mes vai­di­

Al­gis Ku­bai­tis:

O pa­skui tos žvaigž­ dės ir pre­zi­den­tai tam­pa kas­die­ny­be. no­me to­kius ere­lius, kad mums tas ren­gi­nys bu­vo ne ly­gis. Ta­da bu­vo­ me gal sep­tin­to­kai. – O kaip moks­lai Vil­niu­je? – Tik įsto­jau mo­ky­tis, kai pa­tį pir­ mą mė­ne­sį iš ma­nęs atė­mė sti­pen­ di­ją. Dar­ba­vo­mės, kaip ta­da bu­vo įpras­ta, ko­lū­ky­je Pa­lū­šė­je, at­šven­ tė­me ma­no gim­ta­die­nį. Ko­le­gos pra­dė­jo laks­ty­ti po miš­ką vie­no­mis pi­ža­mo­mis, mies­tie­čiai ne­mo­kė­jo al­ko­ho­lio var­to­ti, tie­siog pa­mi­šo. Kai ku­rie jų šian­dien gar­sūs fo­tog­ ra­fai Lie­tu­vo­je. O mes tik vie­ną dė­žę vy­no nu­si­pir­ko­me. Bet aš ne­bu­vau kal­tas, juk nie­kam ne­py­liau į gerk­ lę. Bet ra­do at­pir­ki­mo ožį. Ka­sė ir grio­vius

– Kaip at­si­dū­rė­te Klai­pė­do­je? – Ma­no žmo­na – klai­pė­die­tė, kar­ tu mo­kė­mės fo­tog­ra­fi­jos Vil­niu­je.

Grį­žęs iš ar­mi­jos at­va­žia­vau pas žmo­ną, ku­ri čia jau dir­bo fo­tog­ ra­fe. Bu­vo toks „Gra­ži­nos“ kom­ bi­na­tas, ten dir­bo daug fo­tog­ra­fų ir nau­jai at­vy­ku­siam vie­tos ne­la­ bai bu­vo. Vi­si jie tu­rė­jo sa­vo klien­ tus, o aš at­va­žia­vau, ne­pa­ži­no­jau nė vie­no žmo­gaus. – Tai kur įsi­dar­bi­no­te? – Įsi­dar­bi­nau In­ži­ne­ri­nių tink­ lų val­dy­bo­je, kad ne­sė­dė­čiau na­ muo­se. Nuė­jau ten dirb­ti, nes tuo me­tu ten la­bai ge­rai bu­vo ga­li­ma už­dirb­ti – nuo 250 iki 600 rub­lių. Tai­gi klo­jau van­den­tie­kio vamz­ džius, o sa­vait­ga­liais bu­vu­sia­me at­rak­cio­nų par­ke, ne­to­li da­bar­ti­ nio uni­ver­si­te­to pra­dė­jau fo­tog­ ra­fuo­ti žmo­nes. Tais lai­kais bu­ vo po­pu­lia­ru fo­tog­ra­fuo­tis su vi­so­kiau­sio­mis di­de­lė­mis lė­lė­mis – ka­ti­nu Leo­pol­du, vil­ku ir zui­ kiu. Mū­sų fo­tog­ra­fų sto­vė­da­vo ko­ kie ke­tu­ri. – Kaip se­kė­si šis vers­las? – Pa­me­nu, sė­dė­jau vie­na­me ba­ re, gė­riau ka­vą, kai ten užė­jo toks jau­nuo­lis su fo­tok­rep­šiu. Ži­no­ ma, už­kal­bi­nau, juk – ko­le­ga. Jis pri­si­sta­tė, kad yra vo­kie­tis, kaž­ ko­kio Vo­kie­ti­jos cir­ko fo­tog­ra­fas. Mes su juo pra­dė­jo­me kal­bė­tis ir jis man sa­ko, kad no­ri par­duo­ti du ma­ne­ke­nus – nykš­tu­ką ir na­ tū­ra­laus ūgio Č.Čap­li­ną, už jį no­ rė­jo 700 rub­lių. Aš jį nu­si­pir­kau. Par­si­ga­be­nau tą „iš­kam­šą“ į na­ mus gi­mi­nei er­zin­ti. Už­kė­liau ant spin­tos, žmo­na bi­jo­da­vo mie­go­ ti, at­si­bu­du­si ma­ty­da­vo pa­lu­bė­je gu­lin­tį žmo­gų. Tai aš tą Čap­li­ną nu­si­neš­da­vau į par­ką ir žmo­nės ša­lia jo mie­lai fo­tog­ra­fuo­da­vo­ si. Tuo me­tu tai bu­vo nau­jo­vė. Įdo­mu tai, jog ne­rei­kė­da­vo siū­ ly­ti, kad ei­tų fo­tog­ra­fuo­tis, su­ pras­da­vo žmo­nės, ką mes čia da­ ro­me. Bend­ra­dar­bia­vau su tuo me­tu gar­siu Klai­pė­dos fo­tog­ra­ fu Mi­ša Ka­ra­ni­ku, da­bar jis jau mi­ręs, jam ne­šda­vau fo­to­juos­

Vy­tau­to Pet­ri­ko ir asmeninio archyvo nuo­tr.

te­les, jis pa­da­ry­da­vo nuo­trau­ kas, vė­liau pa­štu jas iš­siųs­da­vo­ me klien­tams.

kai ku­rie jų stai­ga pra­de­da val­gy­ ti ža­lią mais­tą, ir aš jiems tam­pu ne­beį­do­mus.

– Kur da­bar tas Čap­li­nas? – Kaž­kur par­ke pa­li­kau, jis su­ pu­vo, bu­vo pa­ga­min­tas iš pa­ pjė ma­šė. Bet bū­tent tuo Čap­li­no lai­ko­tar­piu su­si­for­ma­vo ma­no klien­tų ra­tas, jie kvies­da­vo ma­ ne fo­tog­ra­fuo­ti jų šei­mų šven­čių. Net pri­si­me­nu, kie­no Klai­pė­do­ je pir­mą­sias ves­tu­ves fo­tog­ra­ fa­vau, bet ne­sa­ky­siu, kas to­kie, nes jie kar­tu ne­be­gy­ve­na. Va­ži­ nė­da­vau net su Ka­lė­dų Se­ne­liu po na­mus ir fo­tog­ra­fuo­da­vau. Ne­fo­tog­ra­fuo­ju tik lai­do­tu­vių, ne­bent pa­pra­šy­da­vo la­bai ar­ti­ mi žmo­nės.

– O pa­ts mėgs­ta­te fo­tog­ra­fuo­tis? – Kaip aš ne­jau­kiai jau­čiuo­si da­bar, kai ma­ne fo­tog­ra­fuo­ja. Juk tu­ri­te ma­no gra­žią nuo­trau­ką su šor­tais, ar tos neuž­teks? Ko­le­ga fo­tog­ra­fuo­ ja ir jaus­mas keis­tas.

Kas­die­ny­bė tarp gar­sių žmo­nių

– Te­ko fo­tog­ra­fuo­ti ir la­bai gar­ sius žmo­nes? – Taip, nuo­la­tos. Fo­to­re­por­te­riai tų gar­se­ny­bių pri­si­žiū­ri. Vi­sa tai bū­na įdo­mu, kai tik pra­de­di dirb­ ti. O pa­skui tos žvaigž­dės ir pre­ zi­den­tai tam­pa kas­die­ny­be. Daug įdo­mių žmo­nių yra te­kę su­tik­ti ir juos fo­tog­ra­fuo­ti. Pa­me­nu, Pa­ lan­go­je vieš­bu­ty­je „Pu­šų paunks­ mė“ fo­tog­ra­fa­vau Ar­vy­do Sa­bo­ nio šei­mą, kai jo vai­kai dar bu­vo ma­ži. Pri­si­me­nu, vos su­rin­kau juos į vie­ną krū­vą, sie­no­mis be­ lai­pio­jan­čius. O vi­sas lie­tu­viš­kas žvaigž­des, ku­rias ro­do per te­le­ vi­zo­rių, as­me­niš­kai pa­žįs­tu, vi­ sus juos esu fo­tog­ra­fa­vęs. Dar kai ne­dir­bau laik­raš­ty­je, su­si­drau­ga­ vau su pro­diu­se­riais bro­liais Ben­ džiais. Te­ko fo­tog­ra­fuo­ti la­bai daug mu­zi­kos gru­pių, ku­rių šian­ dien jau nie­kas ir ne­bep­ri­si­me­na. Vi­sa­da bū­da­vau ša­lia Ben­džių, kaip koks met­raš­ti­nin­kas vi­suo­se jų pro­jek­tuo­se. Fo­tog­ra­fuo­da­vau ir Si­mo­ną Dons­ko­vą, be­veik jo vi­ soms ka­se­tėms esu „da­ręs“ vir­še­ lius. Su daug kuo esu su­si­bi­čiu­lia­ vęs, bet drau­gys­tė nu­trūks­ta, ka­da

– Pli­ka gal­va – ski­ria­ma­sis ženk­las? – Ne vi­sa­da bu­vau toks. Anks­čiau tu­rė­jau il­gus gar­ba­no­tus plau­kus. Ma­no pra­var­dė mo­kyk­lo­je bu­vo Bo­ney M. Pa­me­nu, dir­bau dien­ raš­ty­je, per vie­ną Spau­dos die­ną su fo­tog­ra­fu Kęs­tu­čiu Mas­ko­lai­čiu nu­spren­dė­me pra­links­min­ti ko­le­ gas. Nuė­jo­me į kir­pyk­lą ir nu­si­sku­ to­me pli­kai. Įs­pū­dis bu­vo di­de­lis. Ir man tas pli­ku­mas vi­sai pa­ti­ko, toks ir li­kau. Sku­tuo­si nuo­lat. Tai ta­po tar­si įvaiz­džio da­lis. – Ar sū­nus ir­gi lin­kęs į me­nus? – Sū­nus Do­na­tas bai­gė Dai­lės aka­ de­mi­ją, yra di­zai­ne­ris. Mes abu – tru­pu­tį kū­ry­bi­niai žmo­nės. Tik ne­ ra­šy­ki­te, kad esu me­ni­nin­kas. Aš tik ama­ti­nin­kas, kar­tais su­ga­di­nan­tis žmo­nėms šven­tę.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė „„Gi­mė 1965 m. spa­lio 11 d. Ši­la­lės raj.

Ši­lų kai­me. „„Bai­gė Ši­la­lės S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no

mo­kyk­lą. „„Fo­tog­ra­fij­ os mo­kė­si Vil­niu­je, 47-oje

pro­fe­si­nės tech­ni­kos mo­kyk­lo­je. „„Klai­pė­do­je gy­ve­na 30 me­tų. „„Dir­ba įvai­riuo­se spau­di­niuo­se, lais­

vai sam­do­mas fo­tog­ra­fas. „„Žmo­na Lai­mu­tė, sū­nus Do­na­tas.


6

šeštadienis, spalio 26, 2013

miestas

Bol­še­vi­kų krau­jo kerš­tas 1

„Kau­nas. Drą­sus žmog­ žu­dys. 12.IX ry­te į Kos­ tan­to Nor­kaus emig­ra­ci­jos biu­rą įė­jęs koks tai žmo­gus ir pa­klau­ sęs p. Alek­sos, užė­jo į nu­ro­dy­tą jo kam­ba­rį. Dviem šū­viais iš re­vol­ ve­rio nu­šo­vęs pil. Alek­są, pa­si­slė­ pė. Kon­to­ro­je li­ko žmog­žu­džio ke­ pu­rė. Nu­šo­vu­sio iš­vaiz­da žy­diš­ka, juodb­ru­vis, vi­du­ti­nio ūgio“. Šio bru­ta­laus su­si­do­ro­ji­mo au­ ka – vie­no iš tuo­me­ti­nių Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­de­rio Z.Alek­ sos-An­ga­rie­čio sū­nė­nas Vy­tau­tas. Jis tuo me­tu stu­di­ja­vo uni­ver­si­ te­te ir dir­bo K.Nor­kaus kon­to­ro­ je. Nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas apie 10 val. 30 min. jo dar­bo­vie­tė­je Lais­ vės alė­jo­je 9. Tai bu­vo lig tol ne­re­gė­tas įvy­kis Lie­tu­vo­je. Žmog­žu­dys­tė įvyk­dy­ ta la­bai įžū­liai – vi­du­ry die­nos pa­ čia­me Kau­no cent­re, vie­no­je pri­ va­čio­je įstai­go­je, įsi­kū­ru­sio­je ta­me pa­čia­me pa­sta­te, kaip ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Pi­lie­čių ap­sau­ gos de­par­ta­men­tas. Pa­tal­po­se tuo me­tu dir­bo ne­ma­žai žmo­nių, to­dėl įvy­kio liu­di­nin­kų ne­trū­ko. Ma­nė, kad šau­do sar­gas

Kon­to­ros tar­nau­to­jų pa­ro­dy­muo­ se III nuo­va­dos vir­ši­nin­ko pa­dė­jė­ jui pa­brė­žia­ma: „1923 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sio 12 die­ną, apie 10 va­lan­dą ry­to, į kon­to­rą iš gat­vės įė­jęs vi­du­ ti­nio ūgio, juodb­ru­vis, juo­dais gar­ ba­no­tais plau­kais, be ūsų, apie 20 me­tų am­žiaus, iš pa­žiū­ros tik­ras žy­das, gu­mi­niu ru­dos spal­vos pal­ tu ir su tos pa­čios me­džia­gos juos­ta ap­si­vil­kęs, juo­do­mis kel­nė­mis, ap­ sia­vęs pus­ba­čiais ir už­si­dė­jęs tam­ siai ža­lios spal­vos ke­pu­rę, pa­klau­sė tar­nau­to­jo Alek­sos, lie­tu­vių kal­ba aukš­tai­čių tar­me, bet tik­ru žy­dų ak­cen­tu. Nuė­jęs į at­ski­rą kam­ba­ rį, kur sė­dė­jęs Alek­sa, pa­sa­kęs jam ke­le­tą žo­džių ru­sų kal­ba, šo­vęs į jį ir iš­bė­gęs pro ki­tas du­ris į kie­mą“. „Prie sun­kiai su­žeis­to, są­mo­nės nu­sto­ju­sio V.Alek­sos, žmog­žu­dys pa­li­ko sa­vo ke­pu­rę ir gal­vą per­šo­ vu­sią ku­lip­ką“, – ra­šė to me­to žur­ na­lis­tai. Su­žeis­tą­jį ap­lin­ki­niai pa­ste­bė­ jo tik po ko­kių 10 mi­nu­čių. Kon­ to­ros tar­nau­to­jai iš pra­džių tam ne­tei­kė di­de­lės reikš­mės, nes ma­ nė, kad „tai kon­to­ros sar­gas šau­lys šau­do skle­pe žiur­kes, ką jis mėg­ da­vo da­ry­ti“, pa­brė­žia­ma to me­ to spau­do­je. Ope­ruo­ti ne­ri­zi­ka­vo

Ra­šo­ma, kad į nu­si­kal­ti­mo vie­tą at­vy­kęs po­li­ci­jos III nuo­va­dos vir­ ši­nin­kas su pa­dė­jė­ju ir po­li­ci­nin­ ku ra­do V.Alek­są, per­šau­tą į de­ši­ nę akį, jis dar bu­vo gy­vas. Pak­vies­tas gy­dy­to­jas per­ri­šo žaiz­dą ir su­žeis­tą­jį sa­ni­ta­ri­niu au­ to­mo­bi­liu nu­ve­žė į mies­to li­go­ni­nę, kur jį „tarp 11 ir 12 va­lan­dos priė­mė gy­dy­to­jas K. To gy­dy­to­jo žo­džiais, pri­sta­ty­ta­sis Alek­sa bu­vo be są­

bos tar­ny­bo­mis. Dėl šios iš­da­vys­tės bu­vę sėb­rai esą ir nu­spren­dė jį lik­ vi­duo­ti, to­dėl pa­siun­tė žu­di­ką. Šią ver­si­ją pa­tvir­ti­no ir žu­vu­sio­jo ar­ti­mie­ji. Tar­dy­to­jas jau ki­tą die­ną po V.Alek­sos nu­žu­dy­mo, ga­vęs by­lą, ap­klau­sė jo mo­ti­ną bei pa­tė­vį ir ga­vo rim­tų įro­dy­mų, kad nu­si­kal­ti­mas pa­ da­ry­tas ko­mu­nis­tų, ku­rie esą ga­lė­jo ker­šy­ti sa­vo bu­vu­siam par­ti­jos bend­ ra­žy­giui už iš­sto­ji­mą iš par­ti­jos. Kontrž­val­gy­bi­nin­ko ver­si­ja

„„Me­to­dai: is­to­ri­kas A.Anu­šaus­kas, ty­ri­nė­jęs slap­tų­jų tar­ny­bų ar­chy­vus,

tvir­ti­na, jog bol­še­vi­kai tu­rė­jo ak­ty­viai vei­kian­čias, ge­rai pa­ruoš­tas lik­ vi­da­to­rių-te­ro­ris­tų gru­pes.  Eval­do But­ke­vi­čius nuo­tr.

mo­nės su spau­di­mo ant sme­ge­nų reiš­ki­niais. Jau po per­ri­ši­mo pa­ klaus­tas, kuo var­du, Alek­sa pa­sa­ kė ko­kias tai tris pa­var­des, iš ku­rių pa­sku­ti­nė bu­vu­si Ši­maus­kis“. Gy­dy­to­jas ban­dė iš­gau­ti, kas jį su­žei­dė, ta­čiau vai­ki­nas jam ne­ beat­sa­kė. Po ke­lių va­lan­dų jis mi­ rė, ope­ra­ci­jos nie­kas ne­da­rė, nes esą ne­be­bu­vo pra­smės. Gy­dy­to­jo nuo­mo­ne, mir­tis iš­ ti­ko dėl gal­vos ir sme­ge­nų su­žei­ di­mo, ku­ris pa­da­ry­tas iš la­bai ar­ti šau­na­muo­ju gink­lu.

Ne­pa­ti­ko „bol­še­vi­kų ro­jus“

Nu­si­kal­ti­mas li­ko nei­šaiš­kin­tas

By­lo­je agen­tū­ri­niais ke­liais bu­vo nu­sta­ty­ta, kad įta­ria­mas žu­di­kas tar­nau­ja N pės­ti­nin­kų pul­ke Ma­ ri­jam­po­lė­je. Tai – ka­rei­vis C., ku­ ris tik rug­sė­jo 28 d., tai yra praė­ jus dau­giau nei dviem sa­vai­tėms po nu­žu­dy­mo, kri­mi­na­li­nio sky­riaus rei­ka­la­vi­mu, bu­vo suim­tas. Spa­lio 1 d. suim­to­jo gy­ve­na­ma­ja­ me mies­te­ly­je Pet­ra­šiū­nuo­se po­li­ ci­jos agen­tai ban­dė iš­siaiš­kin­ti, ar tą lem­tin­gą nu­žu­dy­mo die­ną C. bu­vo na­mie, nes bu­vo iš­leis­tas ato­ sto­gų, kaip jis bu­vo ap­si­ren­gęs, ar jam pri­klau­so nu­si­kal­ti­mo vie­to­je li­ku­si ke­pu­rė. Tą pa­čią die­ną po­li­ci­jos agen­ tas neišd­rį­so da­ry­ti kra­tos C. bu­ te, bi­jo­da­mas per­ženg­ti įsta­ty­mo ri­bas, nes „kra­tą ga­li­ma da­ry­ti tik da­ly­vau­jant vir­šai­čiui ir kvies­ti­niams“. Yra duo­me­nų, kad ty­ri­mą at­li­kę pa­rei­gū­nai neuž­ra­šė kai ku­rių svar­ bių pa­ro­dy­mų. Pab­rė­žia­ma, kad bu­vo pa­da­ry­ta ir ki­tų la­bai šiurkš­ čių klai­dų, – C. bu­vi­mo vie­tą nu­ žu­dy­mo die­ną rei­kė­jo iš­siaiš­kin­ti iki suė­mi­mo, o ne po to. Tei­gia­ma, kad tuo at­ve­ju Pet­ra­šiū­nų gy­ven­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

to­jai, ne­ži­no­da­mi, ku­riam tiks­lui ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja, bū­tų su­tei­ kę tik­rų ži­nių. Su­ži­no­ję, kuo kal­ti­na­mas C., jie aiš­ki­no, kad nie­ko ne­be­ži­no, o jo gi­mi­nės puo­lė liu­dy­ti, kad tą die­ ną vi­si jie, taip pat ir įta­ria­ma­sis, mel­dė­si si­na­go­go­je ir nu­si­kal­ti­mo įvyk­dy­ti ne­ga­lė­jo. Liu­dy­to­jai taip pat neat­pa­ži­ no įta­ria­mo­jo, tai­gi ka­rei­vį C. te­ ko pa­leis­ti. V.Alek­sos žu­di­kas li­ko ne­nu­baus­tas. Ta­čiau nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vas bu­vo aiš­kus be­veik iš pat pra­džių. Ty­rė­ jai, rem­da­mie­si žval­gy­bos duo­me­ni­ mis, aiš­kiai įvar­di­jo, kad V.Alek­sa ta­ po ko­mu­nis­tų kru­vi­no kerš­to au­ka. Ly­giai po dve­jų me­tų žur­na­le „Po­li­ci­ja“ ge­ne­ro­las Pet­ras Šniukš­ ta, 1919–1934 m. ėjęs Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės teis­mo pir­mi­nin­ko pa­ rei­gas, Tvar­kan­tos P. sla­py­var­džiu pa­ra­šė straips­nį „Kas a. a. Lie­tu­ vos uni­ver­si­te­to stu­den­to V.Alek­ sos už­mu­šė­jas“. Re­mian­tis pub­li­ka­ci­jos au­to­riu­ mi, V.Alek­sa, dar bū­da­mas gim­ na­zis­tas, su­si­ža­vė­jo ko­mu­niz­mo idė­jo­mis, ta­po LKP Cent­ro ko­mi­te­ to na­riu, jos pa­siųs­tas, dve­jus me­ tus mo­kė­si So­vie­tų Ru­si­jo­je, dir­bo sa­vo dė­dės Z.Alek­sos-An­ga­rie­čio sek­re­to­riu­mi. P.Šniukš­ta ra­šo, kad sa­vo aki­ mis pa­ma­tęs, kaip at­ro­do „bol­še­ vi­kų ro­jus“ ir juo nu­si­vy­lęs, jau­na­ sis V.Alek­sa ry­žo­si grįž­ti į tė­vy­nę ir ne tik nu­trau­kė ry­šius su po­grin­ džiu, bet dar ir ta­po Lie­tu­vos tei­ sė­sau­gos kon­sul­tan­tu. Tei­sė­sau­gos kon­sul­tan­tas vei­ kiau­siai reiš­kia, kad bend­ra­dar­bia­ vo su vals­ty­bės sau­gu­mo ir žval­gy­

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Vi­siš­kai ki­to­kią šių įvy­kių prie­šis­ to­rę sa­vo at­si­mi­ni­muo­se pa­tei­kė Klai­pė­dos gu­ber­na­to­rius, tuo­me­ tis Lie­tu­vos kontrž­val­gy­bos va­das Jo­nas Po­lo­vins­kas-Bud­rys. Jis ra­šė, jog prieš ke­le­tą me­tų iki tra­giš­kų įvy­kių jį su­si­ra­do V.Alek­ sa, pri­si­sta­tė, kas esąs, ir pa­si­siū­lė šni­pi­nė­ti sa­vo dė­dę ko­mu­nis­tą Lie­ tu­vos la­bui. J.Bud­rys ta­da bu­vo ka­te­go­riš­ kas. Pa­sa­kė, kad tar­ny­ba pa­kan­ka­ mai ge­rai apie jį ži­no. Kad jis nie­ kuo ne­pa­si­ti­ki, gy­ve­na ma­ža­me na­me­ly­je, be­veik nie­kur nei­šei­na, nes bi­jo dėl sa­vo ar­chy­vų, su­dė­tų kam­ba­ry­je ir vir­tu­vė­je. Jau­nuo­lis įro­di­nė­jo, kad dė­dė juo pa­si­ti­kės. J.Bud­rys at­me­tė bet ko­ kius pa­siū­ly­mus. „Nors, mū­sų aki­mis, jis Lie­tu­ vos prie­šas, bet mes su juo su­si­ tvar­ky­si­me pa­tys. Su jū­sų jau­nat­ viš­ka avan­tiū­ra ne­no­ri­me tu­rė­ti nie­ko bend­ro. Tai ma­no ga­lu­ti­nis žo­dis“, – taip po­kal­bį su žval­gu mė­gė­ju ap­ra­šė pa­ty­ręs kontrž­val­ gy­bi­nin­kas J.Bud­rys. Vis dėl­to V.Alek­sa iš­vy­ko pas sa­vo dė­dę ko­mu­nis­tą ir vei­kiau­ siai žai­dė šni­pų žai­di­mus, o pa­skui grį­žo į Lie­tu­vą, kur jį ir pa­vi­jo žu­ di­ko kul­ka. „Jau bū­da­mas Klai­pė­do­je, su­ži­ no­jau iš spau­dos, jog vai­ki­nas grį­ žo į Lie­tu­vą, ga­vo vie­tą Kons­tan­to Nor­kaus lai­vų ir ke­lio­nių agen­tū­ ro­je, ir greit pa­skui te­ro­ris­tas vi­du­ die­nį, įė­jęs į kon­to­rą dviem šū­viais jį nu­dė­jo. Toks žiau­rus te­ro­ris­ti­ nis ak­tas bu­vo re­tas Lie­tu­vo­je, bet, ma­tyt An­ga­rie­čio am­bi­ci­ja bu­vo pa­žeis­ta, ir jis pa­siun­tė žu­di­ką“, – ra­šė J.Bud­rys. „Ką tas jau­nuo­lis bu­vo at­ve­žęs, ko­kias ži­nias, me­džia­gą – ma­nęs tuo me­tu tai jau ne­lie­tė“, – at­si­ mi­ni­muo­se pa­brė­žė J.Bud­rys. P.Šniukš­ta sa­vo straips­ny­je ra­ šo, jog žval­gy­ba, ku­riai ta by­la ypač tu­rė­jo rū­pė­ti, dar prieš dvi sa­vai­ tės iki nu­žu­dy­mo, tu­rė­jo agen­tū­ri­ nių ži­nių, kad ko­mu­nis­tai bu­vo nu­ si­sta­tę at­ker­šy­ti V.Alek­sai. Ta­čiau jis ne­bu­vo ne tik sau­go­mas, bet ir per­spė­tas apie tą grės­mę. Įp­ras­ta ko­mu­nis­tų pra­kti­ka

Pa­na­šių ban­dy­mų su­si­do­ro­ti su „iš­da­vi­kais ir pro­vo­ka­to­riais“ tuo lai­ko­tar­piu bū­ta ir dau­giau. 1925 m. ru­de­nį pla­taus at­gar­sio tarp po­li­tiš­kai ak­ty­vios vi­suo­me­

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Jo­nas Bud­rys:

Toks žiau­rus te­ro­ ris­ti­nis ak­tas bu­vo re­tas Lie­tu­vo­je, bet, ma­tyt An­ga­rie­čio am­bi­ci­ja bu­vo pa­ žeis­ta, ir jis pa­siun­tė žu­di­ką.

nės su­lau­kė žy­dų tau­ty­bės ka­rei­vio Noa­chi­mo Ju­bi­le­rio pa­smer­ki­mas mir­ties baus­mei ka­ro lau­ko teis­me ir grei­tas baus­mės įvyk­dy­mas. N.Ju­bi­le­ris su ke­liais pa­gal­bi­nin­ kais kė­si­no­si nu­žu­dy­ti ka­rei­vį Sta­sį Daug­man­tą, ku­ris va­do­vy­bei teik­ da­vo in­for­ma­ci­ją apie bol­še­vi­ki­nių pro­kla­ma­ci­jų pla­tin­to­jus ir an­ti­ vals­ty­bi­nius agi­ta­to­rius 2-aja­me pės­ti­nin­kų pul­ke. „Iki pat 1940 m. ko­mu­nis­tų par­ ti­jo­je vei­kė spe­cia­li gru­pė, ku­ri fi­ ziš­kai lik­vi­duo­da­vo vals­ty­bės sau­ gu­mo agen­tus. Atas­kai­tų apie lik­vi­da­vi­mą jie, su­pran­ta­ma, ne­ ra­šė, bet kai ku­riuos at­ski­rus do­ ku­men­tus, su­si­ju­sius su 1935–1937 m. lik­vi­da­ci­jo­mis Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ jo­je, te­ko ma­ty­ti“, – pa­sa­ko­jo is­to­ ri­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas. Rau­do­nų­jų te­ro­ris­tų gru­pei va­ do­va­vo Ju­di­ta Ko­mo­dai­tė. 1940 m. An­ta­no Snieč­kaus lik­vi­da­ci­nia­ me pla­ne ji yra nu­ro­dy­ta kaip vie­ na iš da­ly­vių. „J.Ko­mo­dai­tė kaip te­ro­ris­tė bu­ vo nau­do­ja­ma ir Bal­ta­ru­si­jos, ir Len­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je. Pa­vyz­džiui, 4-ojo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je ji vie­ ną agen­tą nu­šo­vė net teis­mo sa­lė­ je“, – tei­gė A.Anu­šaus­kas. Li­ki­mo pirš­tas

Kaip ma­no­ma, žu­di­ką sū­nė­nui pa­siun­tęs Z.An­ga­rie­tis, pa­ts bu­ vo suim­tas per di­dį­jį Sta­li­no te­ro­ rą 1938 m., dve­jus me­tus ka­lin­tas, tar­do­mas, kan­ki­na­mas ir 1940 m. ge­gu­žę su­šau­dy­tas. Ty­ri­nė­ję jo biog­ra­fi­ją is­to­ri­ kai ti­ki­no, jog Z.An­ga­rie­tis vi­sa­ da pa­lai­kė Sta­li­no po­li­ti­ką, smer­kė jo val­džios prie­ši­nin­kus L.Troc­kį, S.Zi­nov­je­vą, N.Bu­cha­ri­ną ir ki­tus „opo­zi­cio­nie­rius“. Net pa­sku­ti­nia­me sa­vo ra­šy­ta­me straips­ny­je Z.An­ga­rie­tis pri­ta­rė te­ ro­rui, pa­smer­kė liau­dies prie­šus ir pa­ts ta­po šio te­ro­ro au­ka, ap­kal­ tin­tas ir su­šau­dy­tas kaip liau­dies prie­šas. So­vie­tų val­džia jį rea­bi­li­ ta­vo tik 1956-ai­siais.

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


8

ŠeštADIENIS, spalio 26, 2013

10p.

Ja­po­nų sek­sua­li­nė apa­ti­ja – tik­sin­ti bom­ba vi­sam pa­sau­liui.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Gru­zi­nai rinks naująjį šalies Gru­zi­jo­je sek­ma­die­nį vyks ša­lies pre­zi­ den­to rin­ki­mai. Kai kas sa­ko, kad da­bar­ti­ nis ša­lies va­do­vas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis dar praė­ju­siais me­tais bu­vo nu­stum­tas į po­li­ti­kos už­ri­bį, nors jo ša­li­nin­kai tei­gia, jog dar ne vis­kas pra­ras­ta. Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Trūks­ta vie­ny­bės

Ro­žių re­vo­liu­ci­jos me­tais Gru­zi­ jos žmo­nės bu­vo su­si­vie­ni­ję. Da­ bar vie­ny­bės šiai Kau­ka­zo ša­liai la­ bai trūks­ta. Bet ne­rei­kia ste­bė­tis. Juk vie­šai vie­nas su ki­tu vai­di­ja­si aukš­čiau­si ša­lies po­li­ti­kai. Sy­kį Gru­zi­jos pre­ zi­den­tas M.Saa­kaš­vi­lis ir prem­je­ ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis su­si­gin­či­ jo sve­čių iš už­sie­nio aki­vaiz­do­je. Ir jei ne JAV am­ba­sa­do­rius Gru­zi­jo­je, po­li­ti­kai tur­būt bū­tų svai­dę­si žai­ bais dar il­gai. Ne­san­tai­ka tarp šių dvie­jų po­li­ ti­kų tvy­ro jau ku­ris lai­kas. Ar pre­zi­den­to rin­ki­mai už­baigs prieš­ta­ra­vi­mus? Juk, re­mian­tis ap­ klau­so­mis, rin­ki­mus lai­mė­ti tu­rė­tų par­ti­jos „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ kan­di­ da­tas 44-erių Gior­gis Marg­ve­laš­vi­ lis, bu­vęs švie­ti­mo mi­nist­ras. Jei taip nu­tik­tų, „Gru­zi­jos sva­jo­nė“, va­do­ vau­ja­ma prem­je­ro B.Iva­niš­vi­lio, įgy­ tų di­džiu­lę po­li­ti­nę įta­ką ša­ly­je.

Pre­zi­den­to rin­ki­mai Gru­zi­jo­je „„Ša­lies va­do­vo rin­ki­mai Gru­zi­jo­

je vyks 2013 m. spa­lio 27 d. Tai jau šeš­ti pre­zi­den­to rin­ki­mai Gru­zi­jo­je nuo ta­da, kai ša­lis 1991 m. at­si­sky­rė nuo SSRS. „„Pas­ta­rie­ji pre­zi­den­to rin­ki­mai

Gru­zi­jo­je įvy­ko 2008 m. Juos lai­ mė­jo da­bar­ti­nis ša­lies pre­zi­den­tas M.Saa­kaš­vi­lis. Jis su­rin­ko 53,4 pro­c. rin­kė­jų bal­sų. „„Pa­gal Gru­zi­jos kons­ti­tu­ci­ją M.Saa­

kaš­vi­lis ne­ga­li kan­di­da­tuo­ti tre­čiai ka­den­ci­jai. „„Po šių pre­zi­den­to rin­ki­mų įsi­ga­

lios kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos, pa­gal ku­ rias ša­lies va­do­vo ga­lios su­menks, o di­des­nių ga­lių įgis mi­nist­rų ka­bi­ ne­tas ir jo va­do­vas. „„Šiuo me­tu Gru­zi­jos mi­nist­ru pir­

mi­nin­ku dir­ba B.Iva­niš­vi­lis, ku­rio va­do­vau­ja­ma opo­zi­ci­nė par­ti­ja „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ lai­mė­jo 2012 m. spa­lį įvy­ku­sius Gru­zi­jos par­la­men­ to rin­ki­mus.

M.Saa­kaš­vi­lis tre­čią­syk kan­di­ da­tuo­ti į pre­zi­den­tus ne­ga­li. Tai jam drau­džia ša­lies kons­ti­tu­ci­ja. M.Saa­kaš­vi­lis pra­si­ta­rė, kad bai­ gęs dar­bus pre­zi­den­tū­ro­je už­siims Gru­zi­jos vy­no pro­duk­ci­jos rek­la­ma. Ta­čiau ir jo var­žo­vas B.Iva­niš­vi­ lis ke­lis kar­tus pa­reiš­kė ne­ke­ti­nan­ tis lai­ky­tis prem­je­ro po­sto įsi­ki­bęs. Mi­li­jar­die­rius pa­ža­dė­jo pa­si­trauk­ ti iš po­sto ne­tru­kus po pre­zi­den­to rin­ki­mų. Epo­chos pa­bai­ga?

M.Saa­kaš­vi­lis do­mi­na­vo Gru­zi­jos po­li­ti­ko­je pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį. Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se tei­si­nin­ko moks­lus 2003 m. bai­gęs M.Saa­ kaš­vi­lis bu­vo lai­ko­mas Gru­zi­jos de­mok­ra­ti­jos šauk­liu. Me­tęs iš­ šū­kį tuo­me­čiam Gru­zi­jos pre­zi­ den­tui Eduar­dui Še­vard­na­dzei, M.Saa­kaš­vi­lis pa­skel­bė, kad Gru­ zi­ja sieks tap­ti vi­sa­tei­se Va­ka­rų vals­ty­be. Jau­nas, am­bi­cin­gas ir va­ka­rie­tiš­ kų pa­žiū­rų M.Saa­kaš­vi­lis nu­vei­kė ne­ma­žai, ta­čiau, jo kri­ti­kų tei­gi­mu,

„„Pa­si­rin­ki­mas: Gru­zi­jos žmo­nės sek­ma­die­nį rinks nau­ją­jį ša­lies va­do­vą. Ar tai reiš­kia, kad M.Saa­kaš­vi­lio epo­ch

daž­niau­siai el­gė­si per­ne­lyg karš­ta­ ko­šiš­kai. Kri­ti­kai kal­ti­no M.Saa­ kaš­vi­lį, esą pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ ci­ja sa­vo ran­ko­se su­tel­kė per­ne­lyg daug ga­lios sver­tų. Prie kal­ti­ni­mų la­vi­nos pri­si­dė­jo opo­zi­ci­jos de­monst­ra­ci­jų vai­ky­ mas, už­dė­tas apy­nas­ris opo­zi­ci­ nei ži­niask­lai­dai, įvai­rūs skan­da­lai

ir skan­da­lė­liai, ku­rių cent­re daž­ nai at­si­dur­da­vo M.Saa­kaš­vi­lio ap­ lin­kos as­me­nys. Ga­liau­siai 2008 m. M.Saa­kaš­ vi­lis įsi­vė­lė į ka­ri­nę avan­tiū­rą su kai­my­ne Ru­si­ja. Ki­lęs pen­kių die­ nų ka­ras tarp dvie­jų vals­ty­bių kai­ my­nių ga­lu­ti­nai komp­li­ka­vo ne tik dvi­ša­lius san­ty­kius su Mask­va, ta­

čiau ir il­gam lai­kui nu­brau­kė ga­li­ my­bes Gru­zi­jai pa­ga­liau įtvir­tin­ti val­džią at­si­sky­ru­sio­se Pie­tų Ose­ ti­jo­je bei Ab­cha­zi­jo­je. 2012 m. M.Saa­kaš­vi­lis ga­vo dar vie­ną an­tau­sį. Gru­zi­jos žmo­nės par­la­men­to rin­ki­muo­se pa­rė­mė mi­li­jar­die­riaus vers­li­nin­ko B.Iva­ niš­vi­lio par­ti­ją „Gru­zi­jos sva­jo­nė“,

R.Ur­bo­nai­tė: „Nu­si­vy­li­mas val­džia yra Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tė Ri­ ma Ur­bo­nai­tė ma­no, kad apie Mi­ chai­lo Saa­kaš­vi­lio epo­chos pa­bai­ gą kal­bė­ti anks­ti.

– Ar­tė­ja Gru­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai ir, bent jau re­mian­tis ap­klau­so­mis, lai­mė­ti juos ga­li „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ kan­di­da­ tas. Ar tai reiš­kia M.Saa­kaš­vi­ lio epo­chos sau­lė­ly­dį? – 2012 m. Gru­zi­jos par­la­men­ to rin­ki­mai, per ku­riuos į po­li­ti­nę sis­te­mą atė­jo nau­ja po­li­ti­nė jė­ga „Gru­zi­jos sva­jo­nė“, jau bu­vo la­ bai rim­tas sig­na­las, kad M.Saa­ kaš­vi­lio epo­chos sau­lė­ly­dis yra la­bai rea­lus. Apk­lau­sos iš tie­sų ro­ do „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ kan­di­da­to Gior­gio Marg­ve­laš­vi­lio pra­na­šu­ mą prieš pa­grin­di­nius kon­ku­ren­ tus – pre­zi­den­ti­nės po­li­ti­nės jė­gos

at­sto­vą Da­vi­tą Bak­ra­dzę ir de­ mok­ra­ti­nio ju­dė­ji­mo ly­de­ręs Ni­no Bur­dža­na­dzę. Tie­sa, ma­ni­pu­lia­ci­jų ap­klau­ so­mis yra ga­na daug. Vis dėl­to G.Marg­ve­laš­vi­lis, ti­kė­ti­na, su­ rinks dau­gu­mą bal­sų, nors tik­ riau­siai rei­kės ant­ro tu­ro. Rei­kė­tų pa­brėž­ti ir vie­ną svar­bų mo­men­ tą – itin ak­ty­vų prem­je­ro Bi­dzi­ nos Iva­niš­vi­lio da­ly­va­vi­mą rin­ ki­m ų kam­p a­n i­j o­j e. Siek­d a­m as mo­bi­li­zuo­ti rin­kė­jus, jis pa­reiš­kė, kad jei „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ kan­ di­da­tas ne­su­rinks 60 pro­c. bal­sų, jis ra­gins jį ne­da­ly­vau­ti ant­ra­me tu­re. Ži­no­ma, tai ir­gi ma­ni­pu­lia­ ci­ja rin­kė­jais, ra­gi­nant juos bal­ suo­ti. Rin­kė­jas šian­dien daž­nai yra „tin­gus“ , t. y. lin­kęs ne­si­nau­ do­ti rin­kė­jo tei­se. Toks ra­gi­ni­mas grin­džia­mas gra­si­ni­mu, kad prie­ šin­gu at­ve­ju ga­li grįž­ti M.Saa­kaš­ vi­lis. O M.Saa­kaš­vi­lio disk­re­di­ta­ ci­jos (de­mo­ni­za­ci­jos) kam­pa­ni­ja nie­ka­da ne­bu­vo nu­trauk­ta ir per

rin­ki­mų kam­pa­ni­ją to­liau ak­ty­ viai tę­sia­ma. B.Iva­niš­vi­lis aiš­kiai lei­džia su­ pras­ti, kad „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ kan­di­da­tas yra jo sta­ty­ti­nis ir vyk­dys par­ti­jos pa­si­rink­tą po­li­ ti­nį kur­są. Ta­čiau M.Saa­kaš­vi­lio po­li­ti­nės kar­je­ros pa­bai­gos dar ne­rei­kė­tų sku­bė­ti skelb­ti, kaip ir pro­gno­zuo­ti „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ nuo­l a­t i­n io do­m i­n a­v i­m o ša­l y­j e. Su­si­da­rius ne­pa­lan­kiai si­tua­ci­ jai „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ po­li­ti­nei jė­gai (tai ga­li bū­ti po­li­ti­niai, ko­ rup­ci­niai skan­da­lai ir pan., ku­ rie ne­re­tai su­dre­bi­na ša­lį), rin­ kė­jai ga­li grei­tai per­sio­rien­tuo­ti ir vėl pra­dė­ti ieš­ko­ti ko nors nau­ jo, į ką ga­lė­tų su­dė­ti sa­vo lū­kes­ čius ir vil­tis. – Jei ša­lies va­do­vo rin­ki­mus lai­mės B.Iva­niš­vi­lio są­jun­gi­ nin­kas, ar Gru­zi­ja to­liau sieks in­teg­ra­ci­jos į Va­ka­rus, o gal su­ksis į Ru­si­ją?

Ri­ma Ur­bo­nai­tė:

M.Saa­kaš­vi­lio po­ li­ti­nės kar­je­ros pa­ bai­gos dar ne­rei­kė­tų sku­bė­ti skelb­ti, kaip ir pro­gno­zuo­ti „Gru­ zi­jos sva­jo­nės“ nuo­la­ ti­nio do­mi­na­vi­mo.


9

ŠeštADIENIS, spalio 26, 2013

pasaulis Res­to­ra­no ap­siaus­tis

Išk­vies am­ba­sa­do­rių

Ke­lias iš ak­la­vie­tės

Vo­kie­ti­jos po­li­ci­ja va­kar ry­ te už­bai­gė įtemp­tą ap­siaus­ tį, suim­da­ma kur­dą, gra­si­nan­ tį pa­deg­ti vie­ną grei­to­jo mais­ to res­to­ra­ną, ku­ria­me jis bu­ vo už­si­ba­ri­ka­da­vęs su dar 12 žmo­nių. Tie žmo­nės bu­vo ne įkai­tai, o mi­nė­to vy­ro ar­ti­mie­ ji ir drau­gai, jie mė­gi­no jį nu­ ra­min­ti.

Is­pa­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­ kas Ma­ria­no Ra­joy va­kar pa­ reiš­kė, kad Mad­ri­de bus iš­ kvies­tas JAV am­ba­sa­do­rius pa­siaiš­kin­ti dėl jo ša­lies vyk­ do­mo šni­pi­nė­ji­mo Is­pa­ni­jo­je. Šią sa­vai­tę dėl tos pa­čios prie­ žas­ties Jung­ti­nių Vals­ti­jų am­ ba­sa­do­rius kvie­tė­si Ber­ly­nas ir Pa­ry­žius.

Če­ki­jo­je va­kar pra­si­dė­jo dvi die­nas truk­sian­tys par­la­men­ to rin­ki­mai, ku­rie, kaip ti­ki­ma­ si, iš­ves ša­lį iš po­li­ti­nės ak­la­ vie­tės. Pet­ro Ne­čo vy­riau­sy­ bė žlu­go bir­že­lį, ki­lus skan­da­ lui dėl ko­rup­ci­jos ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo, o pa­stan­gos su­for­ muo­ti nau­ją ka­bi­ne­tą ne­da­vė re­zul­ta­tų.

pre­zi­den­tą li­ti­kas ir kal­ba po­pu­lis­tiš­kai. Ant­ra, kad jis – Ru­si­jos pro­jek­tas. B.Iva­niš­ vi­lis į kri­ti­ką at­sa­kė pa­pras­tai. Pa­sak jo, jam ne­rei­kia nei pi­ni­gų, nei įta­ kos, jis tik ban­do pa­dė­ti Gru­zi­jai. Į klau­si­mą, ar yra fi­nan­suo­ja­mas Krem­liaus, kuo jį daž­niau­siai kal­ ti­no M.Saa­kaš­vi­lio ap­lin­kos as­me­ nys, B.Iva­niš­vi­lis at­sa­kė, kad Gru­ zi­jos pro­va­ka­rie­tiš­ka orien­ta­ci­ja ne­pa­kis.

M.Saa­kaš­vi­lis do­mi­ na­vo Gru­zi­jos po­li­ ti­ko­je pa­sta­rą­jį de­ šimt­me­tį.

Rei­kia per­mai­nų

ha bai­gė­si?

„Reu­ters“ nuo­tr.

o ne pre­zi­den­ti­nį Jung­ti­nį na­cio­na­ li­nį ju­dė­ji­mą. Stik­lo rū­mus ant vie­nos Tbi­li­sio kal­vų pa­si­sta­tęs, 6 mlrd. do­le­rių tur­tą val­dan­tis liau­dies oli­gar­chu Gru­zi­jo­je va­di­na­mas B.Iva­niš­vi­lis taip pat su­lau­kė įvai­rių kal­ti­ni­mų. Pir­ma, kad jis ne­tu­ri aiš­kios po­li­ ti­nės pro­gra­mos, ap­skri­tai nė­ra po­

Re­gis, gru­zi­nai, ne­pai­sy­da­mi įvai­ rių dve­jo­nių, pa­lai­ko B.Iva­niš­vi­lį. Re­mian­tis ap­klau­so­mis, 70 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų ne­no­rė­tų, kad mi­ li­jar­die­rius pa­si­trauk­tų iš po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo. Dau­gė­ja ir tų, ku­rie ma­no, kad Gru­zi­ja da­bar žen­gia tei­sin­gu ke­ liu. Ko­vo mė­ne­sį ne­ti­kin­čių si­tua­ ci­jos pa­ge­rė­ji­mu bu­vo 58 pro­c., o rug­sė­jį – 39 pro­c. Bet ar si­tua­ci­ja pa­si­tai­sė? Re­mian­tis Pa­sau­lio ban­ko sta­ tis­ti­ka, Gru­zi­ja te­bė­ra vie­na skur­ džiau­sių Eu­ro­pos ša­lių. Pa­gal BVP vie­nam gy­ven­to­jui Pie­tų Kau­ka­zo ša­lis ap­len­kė tik Ko­so­vą, Ar­mė­ni­ ją ir Mol­da­vi­ją.

na­tū­ra­lus da­ly­kas“ – Svars­ty­mų dėl Gru­zi­jos gra­vi­ ta­ci­jos į Ry­tus ar Va­ka­rus iš­ties daug. Dau­ge­lis ti­kė­jo­si kiek in­ten­ sy­ves­nio Gru­zi­jos ir Ru­si­jos dia­lo­ go į val­džią atė­jus B.Iva­niš­vi­liui, ta­čiau stip­raus san­ty­kių at­ši­li­mo ne­ma­ty­ti. Be­je, per pre­zi­den­to rin­ ki­mų kam­pa­ni­ją tik N.Bur­dža­na­ dzė bu­vo kiek už­si­mi­nu­si apie in­ ten­sy­ves­nį dia­lo­gą su Ru­si­ja. Ki­ta ver­tus, Gru­zi­ja bet ku­riuo at­ve­ju vi­sa­da tu­rės spręs­ti gal­vo­ sū­kį, kaip iš­lai­ky­ti tam tik­rą pu­ siaus­vy­rą tarp Va­ka­rų ir Ru­si­jos. Ta­čiau rei­kia pa­brėž­ti, kad in­ten­sy­ ves­nė in­teg­ra­ci­ja į Va­ka­rus ga­li­ma tuo at­ve­ju, jei pa­tys Va­ka­rai ne tik pa­pra­šys at­lik­ti de­mok­ra­ti­jos įtvir­ ti­ni­mo na­mų dar­bus, bet ir pa­siū­lys la­bai aiš­kią in­teg­ra­ci­jos vi­zi­ją. Tai ypač svar­bu, juk eko­no­mi­nė Gru­zi­jos pri­klau­so­my­bė nuo Ru­si­ jos yra ga­na di­de­lė ir eko­no­miš­kai (ypač kal­bant apie eks­por­tą) per­ sio­rien­tuo­ti į Va­ka­rų rin­kas nė­ra taip pa­pras­ta.

– Kuo Gru­zi­jos žmo­nes pa­trau­ kė „Gru­zi­jos sva­jo­nė“? Ar tai bu­vo nu­si­vy­li­mas M.Saa­kaš­ vi­liu? – Nu­si­vy­li­mas val­džia yra na­tū­ ra­lus da­ly­kas. Žmo­nės yra lin­kę dėl įvai­rių ne­sėk­mių kal­tin­ti val­džią. Ne­pa­mirš­ki­me, kad M.Saa­kaš­vi­ lis atė­jo į val­džią po Ro­žių re­vo­liu­ ci­jos, t. y. tuo mo­men­tu, kai vi­suo­ me­nė iš­gy­ve­no tam tik­rą pa­ki­li­mą. Ta­čiau šis pa­ki­li­mas ne­ga­li il­gai lai­ky­tis, ga­liau­siai ša­lis grįž­ta prie kas­die­nio gy­ve­ni­mo. M.Saa­kaš­vi­ lis, ne­pai­sant pra­dė­tų de­mok­ra­ti­ nių per­tvar­kų, vis dėl­to ne­su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti pa­si­rink­to kur­so, jo val­dy­ mas įga­vo ir ne­de­mok­ra­ti­nių bruo­ žų, o ko­rup­ci­ja, pikt­nau­džia­vi­mas val­džia pa­si­ro­dė esą bū­din­gi ir šiam nau­jam po­li­ti­niam eli­tui. Ne­pa­mirš­ki­me, kad po Gru­zi­jos ir Ru­si­jos ka­ro M.Saa­kaš­vi­lio po­zi­ci­ jos su­svy­ra­vo ir tarp­tau­ti­nė­je are­ no­je, o tai ir­gi pa­ska­ti­no nu­si­vy­li­ mą pre­zi­den­tu.

Kas kaip moka, tas taip šoka Gru­zi­jo­je rei­kė­tų at­kur­ti ko­lū­ki­nę sis­te­mą? Bu­vęs ša­lies pre­zi­den­tas Eduar­das Še­vard­na­dzė – An­tik­ris­ tas? Tai tik ke­lios skam­bios fra­zės, ku­rias iš­ta­rė kan­di­da­tai į Gru­zi­jos pre­zi­den­to po­stą.

Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ke­ti­na da­ly­ vau­ti iš vi­so 23 kan­di­da­tai. Skai­čius at­ro­do gan di­de­lis ša­ly­je, ku­rio­je rin­ki­mų tei­sę tu­ri 3,54 mln. gy­ven­ to­jų, o rin­ki­mų įsta­ty­mas nu­ma­to, kad kiek­vie­nam no­rin­čiam kel­ti sa­ vo kan­di­da­tū­rą rei­kia su­rink­ti bent 25 tūkst. rin­kė­jų bal­sų. Tie­sa, rea­liai kan­di­da­tų, ku­rie ga­li ti­kė­tis užim­ti ša­lies va­do­vo po­stą, yra vos trys. Tai „Gru­zi­ jos sva­jo­nės“ par­ti­jos kan­di­da­ tas Gior­gis Marg­ve­laš­vi­lis, bu­vęs švie­ti­mo mi­nist­ras, M.Saa­kaš­vi­ lio Jung­ti­nio na­cio­na­li­nio ju­dė­ji­ mo kan­di­da­tas Da­vi­tas Bak­ra­dzė, bu­vęs par­la­men­to pir­mi­nin­kas, ir bu­vu­si M.Saa­kaš­vi­lio bend­ra­žy­gė, taip pat bu­vu­si par­la­men­to va­do­ vė Ni­no Bur­dža­na­dzė, šiuo me­tu va­do­vau­jan­ti de­mok­ra­ti­niam ju­ dė­ji­mui „Vie­nin­go­ji Gru­zi­ja“. Tarp li­ku­sių kan­di­da­tų yra krip­ to­lo­gė, du na­cio­na­lis­tai, bu­vu­sio Gru­zi­jos pre­zi­den­to Zvia­do Gam­ sa­chur­di­jos ša­li­nin­kai, ke­li Grai­ki­ jos or­to­dok­sų baž­ny­čios dva­si­nin­ kai, ke­le­tas bu­vu­sio SSRS va­do­vo Sta­li­no ger­bė­jų ir ke­li opo­zi­ci­nių par­ti­jų ly­de­riai. Vie­nas iš kan­di­da­tų, 71-ų Vie­ nin­go­sios ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­

„„Ego: eks­per­tai juo­kia­si, kad kiek­vie­nas gru­zi­nas yra tik­ras, jog ga­li

dirb­ti pre­zi­den­tu. 

rys Nug­za­ras Ava­lia­nis, te­le­vi­zi­ jos de­ba­tuo­se pa­ža­dė­jo, kad jei bus iš­rink­tas pre­zi­den­tu, su­grą­ žins į ša­lį pla­ni­nę eko­no­mi­kos ir ko­lū­kių sis­te­mą. Eks­per­tai, ana­li­zuo­da­mi kan­ di­da­tų kal­bas, juo­kė­si, kad Gru­ zi­ja, „nors ma­ža ša­lis, jos žmo­nės pa­si­žy­mi di­de­liu ego – kiek­vie­nas yra įsi­ti­ki­nęs, kad ga­li va­do­vau­ ti ša­liai“. „Dalis kan­di­da­tų, be abe­jo­ nės, yra la­bai po­pu­lia­rūs tarp sa­ vo šei­mos na­rių ar­ba ge­rų pa­žįs­ta­ mų, ta­čiau ne­rei­kė­tų drau­gų ar­ba šei­mos na­rių pai­nio­ti su vi­suo­ me­ne“, – iro­niš­kai sa­kė psi­cho­ lo­gas Gior­gis Tsots­ko­lau­ris. Pa­ sak jo, gru­zi­nams pa­tin­ka me­si­jo ti­po ly­de­riai. „Ti­kė­ti­na, kad tau­ta vėl lau­ kia me­si­jo, ku­ris da­lys pa­ža­dus ir

AFP nuo­tr.

įkvėps vil­tį“, – pri­dū­rė eks­per­tas. Vie­nas to­kių – 55-erių Mi­chai­ las Ge­la Sa­luaš­vi­lis. Te­le­vi­zi­jo­je jis pa­reiš­kė, kad „ar­ti­na­si pa­sku­ ti­nio­jo teis­mo va­lan­da, o ne­to­li Tbi­li­sio gy­ve­na An­tik­ris­tas“, ži­ no­ma, tu­rė­da­mas gal­vo­je bu­vu­ sį ša­lies va­do­vą E.Še­vard­na­dzę. Kal­bos pa­bai­go­je jis pri­dū­rė, kad „M.Saa­kaš­vi­lis bu­vo tik lė­lė“. Pa­ sak M.G.Sa­luaš­vi­lio, „vis­kas ap­ ra­šy­ta Bib­li­jo­je“. „Ma­nau, dau­ge­lis šių kan­di­da­ tų tie­siog sie­kia as­me­ni­nio po­pu­ lia­ru­mo, – ko­men­ta­vo kan­di­da­tų pa­si­sa­ky­mus plėt­ros kon­sul­tan­ tė Eka­te­ri­na Ga­ma­ka­ria. – Jei­gu jie ne­bū­tų kan­di­da­tai, juk nie­ kuo­met ne­gau­tų 2 mi­nu­čių ete­ rio ir ne­su­lauk­tų ži­niask­lai­dos dė­me­sio.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Po rin­ki­mų gre­sia be­lan­gė? Po 2012 m. par­la­men­to rin­ki­mų Gru­zi­jo­je ša­lies pre­zi­den­to Mi­chai­ lo Saa­kaš­vi­lio ša­li­nin­kai skun­dė­ si, kad val­džią ga­vu­sios po­li­ti­nės jė­gos su jais ban­do su­si­do­ro­ti. Ar be­lan­gė lau­kia ir da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo M.Saa­kaš­vi­lio?

Prieš pat pre­zi­den­to rin­ki­mus 2013 m. spa­lio 15 d. pa­skelb­ta, kad Pran­cū­zi­jo­je su­lai­ky­tas bu­vęs Gru­zi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Da­vi­ tas Ke­ze­raš­vi­lis. Areš­to or­de­ris bu­vo pa­skelb­ tas šių me­tų va­sa­rio mė­ne­sį. Bu­ vęs aukš­tas vy­riau­sy­bės pa­rei­gū­ nas ap­kal­tin­tas ko­rup­ci­ja. D.Ke­ze­raš­vi­lis bu­vo vie­nas ar­ti­ miau­sių pre­zi­den­to M.Saa­kaš­vi­ lio są­jun­gi­nin­kų. Jis nuo 2006 iki 2008 m. dir­bo ša­lies gy­ny­bos mi­ nist­ru. Prieš tai kal­ti­ni­mai bu­vo pa­teik­ti bu­vu­siam gy­ny­bos ir vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­rui Ba­čio Acha­ la­jai, taip pat bu­vu­siam Gru­zi­jos prem­je­rui Va­no Me­ra­biš­vi­liui. Vi­siems pa­rei­gū­nams bu­vo pa­ teik­ti kal­ti­ni­mai įga­lio­ji­mų vir­ši­ ji­mu, ne­tei­sė­tais veiks­mais ir ko­ rup­ci­ja.

„„Ne­ma­lo­nu­mai: po­li­ti­niai opo­nen­tai gra­si­na, kad pa­si­trau­ku­sį iš po­s-­

to M.Saa­kaš­vi­lį ga­li per­se­kio­ti tei­sė­sau­ga.

Be­je, V.Me­ra­biš­vi­lis lai­ky­tas rea­liau­siu kan­di­da­tu tap­ti M.Saa­ kaš­vi­lio įpė­di­niu pre­zi­den­to po­ ste. To­dėl po to, kai jis bu­vo su­lai­ ky­tas, jo par­ti­jos ko­le­gos su­sku­bo pa­reikš­ti, kad „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ at­sto­vai, užė­mę po­stus vy­riau­sy­ bė­je, ban­do su­si­do­ro­ti su po­ten­ cia­liai stip­riais var­žo­vais. . Gra­s i­n i­m ų sa­vo bu­v u­s iam bend­ra­žy­giui M.Saa­kaš­vi­liui prieš rin­ki­mus pa­žė­rė ir opo­zi­ci­jos kan­

„Reu­ters“ nuo­tr.

di­da­tė į pre­zi­den­tus Ni­no Bur­dža­ na­dzė. Ji pa­reiš­kė, kad ša­lies pre­zi­den­ tą M.Saa­kaš­vi­lį „pa­so­din­tų į ka­ lė­ji­mą“. Pa­sak N.Bur­dža­na­dzės, M.Saa­ kaš­vi­lio Jung­ti­nis na­cio­na­li­nis ju­dė­ji­mas – „kri­mi­na­li­nė or­ga­ ni­za­ci­ja“, o jei ji bū­tų iš­rink­ta ša­ lies va­do­ve, „M.Saa­kaš­vi­lis būtų suim­tas ne­del­siant“. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas


10

ŠeštADIENIS, spalio 26, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Ja­po­nų apa­ti­ja seksu

pasaulio darbotvarkė

KUR? Ri­ja­de. KA­DA? Spa­lio 26 d.

Ko­va už tei­sę vai­ruo­ti Sau­do Ara­bi­jos mo­te­rų tei­sių ak­ty­vis­tės ža­da su­reng­ti de­monst­ra­ci­ją, o tu­ rin­čios už­sie­nio ša­lių vai­ruo­to­jų pa­žy­mė­ji­mus – sės­ti prie au­to­mo­bi­lių vai­ro, pro­tes­tuo­da­mos prieš šio­je kon­ser­va­ty­vio­je mu­sul­mo­niš­ko­je ša­ly­je ga­lio­jan­ tį drau­di­mą mo­te­rims vai­ruo­ti. Ati­tin­ka­mą pe­ti­ci­ją in­ter­ne­te pa­si­ra­šė 16 tūkst. žmo­nių. Po­li­ci­ja iš anks­to įspė­jo, kad griež­tai rea­guos į bet ko­kį vie­šo­sios tvar­ kos trik­dy­mą, ir pri­mi­nė, jog de­monst­ra­ci­jos Sau­do Ara­bi­jo­je yra už­draus­tos.

Jei­gu ne­nu­tiks ste­ buk­las, ku­ris pa­dės pa­di­din­ti Ja­po­ni­ jos gims­ta­mu­mą, ša­ lies gy­ven­to­jų skai­ čius iki 2060-ųjų ga­li su­ma­žė­ti treč­ da­liu.

KUR? Mask­vo­je. KA­DA? Spa­lio 27 d.

Opo­zi­ci­jos pro­tes­tas Ru­si­jos sos­ti­nė­je vyks val­džios san­kcio­nuo­tas opo­zi­ci­jos pro­tes­tas, ku­ria­me ga­li da­ly­vau­ti 20 tūkst. žmo­nių. Ak­ci­jos da­ly­viai rei­ka­laus pa­leis­ti tei­sia­muo­ sius by­lo­je, ku­rio­je de­vy­niems žmo­nėms pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ma­si­nių ne­ra­ mu­mų kurs­ty­mu per pro­tes­to ak­ci­ją Mask­vos Bo­lot­na­jos aikš­tė­je 2012 m. ge­ gu­žės 6 d. Trys tei­sia­mie­ji jau iš­gir­do nuo­spren­džius: du nu­teis­ti ka­lė­ti pust­ re­čių ir pus­penk­tų me­tų, vie­nam skir­tas pri­vers­ti­nis gy­dy­mas.

KUR? Pchen­ja­ne. KA­DA? Spa­lio 28 d.

Pir­ma­sis sve­čias Mon­go­li­jos pre­zi­den­tas Ca­chia­gi­ji­nas El­beg­dor­džas (nuo­tr.) lan­ky­sis Pchen­ja­ ne ir taps pir­muo­ju vals­ty­bės va­do­vu, su­si­ti­ku­siu su Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­riu Kim Jong-unu, ku­ris atė­jo į val­džią prieš be­veik dve­jus me­tus. Pre­zi­den­to ke­ lio­nė ren­gia­ma mi­nint 65-ąsias dvi­ša­lių dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių me­ti­nes. Skur­di Šiau­rės Ko­rė­ja, ku­rią tarp­tau­ti­nė bend­ri­ja vis la­biau izo­liuo­ja dėl jos bran­duo­ li­nės pro­gra­mos, ba­lan­dį pa­pra­šė Mon­go­li­jos pri­si­dė­ti prie pa­gal­bos mais­tu.

KUR? Fi­la­del­fi­jo­je. KA­DA? Spa­lio 30 d.

Kar­je­ros pa­bai­ga 38-erių JAV krep­ši­nio žvaigž­dė Al­le­nas Iver­so­nas, de­vy­nis kar­tus da­ly­va­vęs NBA vi­sų žvaigž­džių rung­ty­nė­se, ofi­cia­liai pa­skelbs apie kar­je­ros pa­bai­gą. Gan­dai apie jo išė­ji­mą iš pro­fe­sio­na­liojo spor­to sklan­do jau se­niai, nes krep­ ši­nin­kas ne­žai­džia nuo 2011-ųjų, kai pa­li­ko Tur­ki­jos klu­bą „Be­şik­taş“ ir pa­si­ ra­šė su­tar­tį su Fi­la­del­fi­jos „76ers“. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je jis iš­si­sky­rė su žmo­na ir su­si­dū­rė su fi­nan­si­niais sun­ku­mais.

Jau­nuo­lių ne­do­mi­na sek­sas

Vie­na prie­žas­čių, ko­dėl ma­žė­ja gims­ta­mu­mas, yra su­si­for­ma­vęs nau­jas vy­rų ti­pas, va­di­na­mas ota­ ku. Man­gos ko­mik­sai, ani­me fil­mu­ kai ir kom­piu­te­riai juos do­mi­na la­ biau nei sek­sas. To­ki­jas yra di­džiau­sias pa­sau­lio me­ga­po­lis, ja­me gy­ve­na 35 mln. žmo­nių. Paž­vel­gus į jį, sun­ku pa­ ti­kė­ti, kad čia bū­tų gims­ta­mu­mo pro­ble­ma. Bet ją sle­pia Aki­ha­ba­ ros ra­jo­nas, man­gos ir ani­me su­bkul­tū­ros cent­ras. Aki­ha­ba­ra yra ota­ku ro­jus. Čia jau­nuo­lių kar­ta, užau­gu­si per 20 me­tų eko­no­mi­nio są­stin­gio, at­si­ jun­gia nuo juos su­pan­čios rea­ly­bės ir pa­si­ne­ria į fan­ta­zi­jų pa­sau­lį. Ku­nio Ki­ta­ma­ra iš Šei­mos pla­na­ vi­mo aso­cia­ci­jos dau­ge­lį jau­nų ja­ po­nų va­di­na žo­lė­džiais, nes jie yra pa­sy­vūs ir ne­jau­čia kū­niš­ko geis­ mo. Jie ne­be­tu­ri to­kių am­bi­ci­jų, ko­kio­mis pa­si­žy­mė­jo po­ka­rio al­fa pa­ti­nai, pa­ver­tę Ja­po­ni­ją eko­no­mi­ ne ga­liū­ne. Jie ne­no­ri dirb­ti įmo­nė­ se ir gy­ven­ti iš at­ly­gi­ni­mo. Šie jau­nuo­liai pa­si­rin­ko kur­mių gy­ve­ni­mą, sten­gia­si lik­ti ne­pas­te­ bė­ti ir, kas la­biau­siai ke­lia ne­ri­mą, ven­gia san­ty­kių su prie­šin­gos ly­ ties at­sto­vė­mis. 2010 m. Ja­po­ni­jos svei­ka­tos ap­ sau­gos, dar­bo ir so­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­lik­tas ty­ri­mas ro­do, kad 36 pro­c. jau­nuo­lių nuo 16 iki 19 me­tų ne­do­mi­na sek­sas. Per pa­ sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų šis skai­čius pa­dvi­gu­bė­jo.

212

tūkst.

– tiek per­nai su­ma­žė­jo Ja­po­ni­jos gy­ven­to­jų skai­čius.

„„Sie­na: įvai­rūs ty­ri­mai ro­do, kad net jei­gu ja­po­nų po­ros ar­ti­mai drau­gau­ja,

Vir­tua­lios drau­gės

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC ko­res­pon­den­tai su­si­ti­ko su dviem ota­ku, ku­rie įsi­ vaiz­duo­ja tu­rin­tys vir­tua­lias mer­ gi­nas. Nu­ri­ka­nas ir Yu­ge yra suau­ gę vy­rai, bet vir­tua­lia­me gy­ve­ni­me jie te­bė­ra paaug­liai. Jų my­li­mo­sios – tai per­so­na­žai iš kom­piu­te­ri­nio žai­di­mo „Lo­ve Plus“, ku­ris žai­džia­mas plan­še­ti­niuo­se kom­piu­te­riuo­se „Nin­ten­do“.

Ai Aoya­mai te­ko su­ si­dur­ti su 30-me­čiu, ku­ris vis dar yra ne­ kal­tas ir ly­tiš­kai su­ si­jau­di­na tik žiū­ rė­da­mas į mo­te­ris ro­bo­tes.

Nu­ri­ka­nas ir Yu­ge su sa­vo vir­ tua­lio­mis drau­gė­mis Rin­ko ir Nene su­si­ti­ki­nė­ja par­kuo­se, o gim­ ta­die­nio pro­ga per­ka joms tik­rus py­ra­gė­lius. „Apie to­kius san­ty­kius aš sva­jo­ da­vau mo­kyk­lo­je“, – sa­kė Nu­ri­ka­ nas. Žai­di­me jis pri­si­sta­to 15-me­ čiu paaug­liu, nors iš tik­rų­jų vy­rui 38-eri. „Kol tu­rė­siu lai­ko, tę­siu šiuos san­ty­kius, – tei­gė Yu­ge, ku­riam 39-eri. – Mes kar­tu vaikš­to­me į mo­kyk­lą, su­si­tin­ka­me pa­ke­liui. Po pa­mo­kų tin­ka­mės prie mo­kyk­los var­tų ir kar­tu ei­na­me na­mo. Žai­di­ me man 17 me­tų.“ Vy­ras sa­ko, kad daž­nai pa­si­de­da Ne-ne, o tiks­liau,

plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį, į sa­vo dvi­ ra­čio krep­šį ir fo­tog­ra­fuo­ja­si kar­ tu su ja. Tik­ri san­ty­kiai – per su­dė­tin­gi

Nors Yu­ge no­rė­tų su­si­pa­žin­ti su tik­ra mer­gi­na, o Nu­ri­ka­nas yra ve­dęs, abu vy­rai sa­ko, kad jiems leng­viau tu­rė­ti vir­tua­lius san­ty­kius nei tik­rus. „Uni­ver­si­te­te tu ga­li tu­rė­ti san­ ty­kius ir ne­gal­vo­ti apie san­tuo­ką. Bet vė­liau drau­gau­da­mas su mer­ gi­na jau tu­ri apie tai gal­vo­ti. To­dėl man ge­riau su­si­ti­ki­nė­ti su 3D mo­ te­ri­mi“, – paaiš­ki­no Yu­ge. Jo vir­tua­li drau­gė mo­ka mei­ liai kal­bė­ti: „Ar tik­rai no­ri pa­si­ kal­bė­ti taip vė­lai va­ka­re?“, „Tu man pa­tin­ki, to­dėl no­riu vi­sa­da bū­ti su ta­vi­mi“, „Ei­me į pa­plū­di­ mį, kar­tu pa­sva­jo­si­me ir paiš­dy­ kau­si­me“. O Nu­ri­ka­nui ten­ka slėp­ti nuo žmo­nos sa­vo ro­ma­ną su Rin­ko. Vy­ ras ti­ki­si, kad jam nie­ka­da ne­rei­kės rink­tis iš jųd­vie­jų. Pak­lau­sius šių vy­rų, jie at­ro­do la­bai in­fan­ti­lūs ir tuo pa­ten­kin­ti. Ta­čiau ko­dėl jie pa­si­nė­rė į fan­ta­zi­ jų pa­sau­lį, nė­ra iki ga­lo aiš­ku. Ne­ma­to švie­sios atei­ties

To­ki­ju­je gy­ve­nan­tis ap­žval­gi­nin­ kas Ro­lan­das Kelt­sas aiš­ki­na, kad dau­ge­lis Ja­po­ni­jos vy­rų pe­si­mis­ tiš­kai žvel­gia į atei­tį. Jie ne­ti­ki, kad pa­sieks to­kią ge­ro­vę, ko­kią tu­rė­jo jų tė­vai, ir to­dėl ne­no­ri su­si­sais­ty­ ti san­tuo­kos ry­šiais. „Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į Ki­ni­ją ar Viet­na­mą, į vi­sus tuos jau­nuo­lius su mo­pe­dais, ku­rie ren­ka­si nak­ti­ niuo­se klu­buo­se, kur ga­li­ma pri­ si­šok­ti į va­lias ir nu­si­ka­bin­ti mer­


11

ŠeštADIENIS, spalio 26, 2013

pasaulis

ui – tik­sin­ti bom­ba vi­sam pa­sau­liui Sta­tis­ti­ka ro­do, kad 70 pro­c. Ja­ po­ni­jos mo­te­rų pa­lie­ka dar­bą su­si­ lau­ku­sios pir­mo vai­ko. „Net ne­no­riu var­gin­tis“

, jos my­li­si ga­na re­tai. 

AFP nuo­tr.

gi­ną, – vi­si jie įsi­ti­ki­nę, kad jų gy­ve­ni­mas bus ge­res­nis nei tė­vų. Ja­po­ni­jo­je ši­taip nie­kas ne­gal­vo­ ja“, – tei­gė žur­na­lis­tas. Įvai­rūs ty­ri­mai ro­do, kad net jei­ gu ja­po­nų po­ros ar­ti­mai drau­gau­ja, jos my­li­si ga­na re­tai. Vie­no­je ap­ klau­so­je vos 27 pro­c. res­pon­den­tų pri­si­pa­ži­no, kad my­li­si bent kar­tą per sa­vai­tę. Taip pat ma­žė­ja san­tuo­kų skai­ čius, nors tik 2 pro­c. vai­kų gims­ta ne san­tuo­ko­je.

„Jam tai­kau te­ra­pi­jas, to­kias kaip jo­ga ar hip­no­zė, kad at­pa­lai­duo­čiau ir paaiš­kin­čiau, kaip vei­kia tik­ras žmo­gaus kū­nas“, – sa­kė kon­sul­ tan­tė. Kar­tais už at­ski­rą mo­kes­tį ji iš­ si­ren­gia prieš sa­vo klien­tus, bet be jo­kių fi­zi­nių kon­tak­tų, ir pa­žin­di­na juos su mo­ters kūnu. Ai Aoya­ma ly­gi­na sa­ve su Edo lai­ko­tar­pio kur­ti­za­nė­mis, ku­rios mo­ky­da­vo sa­mu­ra­jų sū­nus ero­ti­ nių ma­lo­nu­mų me­no.

Te­ra­pi­ja ne­kal­tiems 30-me­čiams

Kar­je­ra – svar­biau už vis­ką

To­ki­jo sek­so ir po­rų san­ty­kių kon­ sul­tan­tė Ai Aoya­ma Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos laik­raš­čiui „The Guar­dian“ sa­kė, kad jos klien­tai daž­nai ne­ ma­to mei­lės ir san­tuo­kos pra­smės, ne­tu­ri bend­rų il­ga­lai­kių tiks­lų. O al­ter­na­ty­vios san­ty­kių for­mos, pa­vyz­džiui, gy­ve­ni­mas kar­tu ar­ba vai­kų gim­dy­mas ne­su­si­tuo­kus, vis dar lai­ko­mos neįp­ras­to­mis ir ne­tgi smer­kia­mos. Į Ai Aoya­ma krei­pia­si ir nuo išo­ri­nio pa­sau­lio už­si­da­rę žmo­ nės, ir va­di­na­mie­ji pa­ra­zi­tuo­jan­ tys vien­gun­giai – įpu­sė­ję ket­vir­ tą de­šim­tį, bet dar neiš­sik­raus­tę iš tė­vų na­mų. „Kai ku­rie ne­mo­ka kon­tak­tuo­ ti su ki­tais žmo­nė­mis nei fi­ziš­ kai, nei kaip nors ki­taip. Jie krūp­ čio­ja, kai juos pa­lie­čiu, – pa­sa­ko­jo Ai Aoya­ma. – Dau­gu­ma jų yra vy­ rai, bet vis dau­giau su­tin­ku ir to­ kių mo­te­rų.“ Ai Aoya­mai te­ko su­si­dur­ti su 30-me­čiu, ku­ris vis dar yra ne­kal­ tas ir ly­tiš­kai su­si­jau­di­na tik žiū­rė­ da­mas į mo­te­ris ro­bo­tes ar­ba kom­ piu­te­ri­nių žai­di­mų per­so­na­žus.

Ja­po­ni­jos mo­te­rims, ku­rios ta­po sa­va­ran­kiš­kes­nės ir am­bi­cin­ges­ nės, kur­ti as­me­ni­nius san­ty­kius daž­nai truk­do kar­je­ra. Vie­na to­ kių yra Pran­cū­zi­jos ban­ke To­ki­ju­je

dir­ban­ti 32 me­tų Eri To­mi­ta, žmo­ giš­kų­jų iš­tek­lių spe­cia­lis­tė. Jį my­ li sa­vo dar­bą ir au­ko­ja jam vi­są sa­ vo lai­ką. „Prieš tre­je­tą me­tų drau­gas man pa­si­pir­šo, bet aš at­si­sa­kiau, nes su­pra­tau, kad dar­bas man svar­ bes­nis. Pas­kui pa­si­ma­ty­mai man pa­si­da­rė vi­siš­kai neį­do­mūs“, – pri­si­pa­ži­no mo­te­ris. Eri To­mi­ta tei­gė, kad su­si­tuo­ku­siai mo­te­riai tam­pa ne­beį­ma­no­ma kil­ti kar­je­ ros laip­tais. „Vir­ši­nin­kai ma­no, kad tu ne­ tru­kus pa­sto­si ir ne­be­ga­lė­si dir­bi il­gas dar­bo va­lan­das, – paaiš­ki­no ji. – Tuo­met tu tu­ri pa­lik­ti dar­bą ir tap­ti na­mų šei­mi­nin­ke be sa­vo pa­ ja­mų. Toks gy­ve­ni­mas ne­tin­ka to­ kioms mo­te­rims, kaip aš.“

Vi­du­ram­žių Ja­po­ni­jos ero­ti­nis me­nas Kū­n iš­k ų ma­lo­nu­mų me­no ja­po­nai ga­lė­t ų pa­si­mo­k y­t i iš sa­vo pro­tė­v ių. At­ro­do pa­ra­dok­sa­lu, bet vi­du­ram­žių Ja­po­ni­jo­je apie sek­są bu­vo kal­ba­ma drą­siau nei šian­dien. Bri­t ų mu­z ie­jus spa­l io pra­d žio­je pri­ sta­tė vie­n ą drą­s iau­s ių eks­p o­z i­ci­jų per sa­vo is­to­r i­ją – vi­du­ram­ž ių Ja­po­ ni­jos ero­t i­n ių gra­v iū­r ų, va­d i­na­mų siun­ga, rin­k i­n į. Eks­po­z i­ci­ją su­da­ro 150 kū­r i­n ių, at­sklei­d žian­čių, kaip ja­ po­nai įsi­vaiz­da­vo sek­są ir in­ty­mų gy­ ve­ni­mą tuo lai­ko­tar­piu, kai ša­lis bu­vo vi­siš­kai už­da­ra bei at­skir­ta nuo išo­ri­ nio pa­sau­lio. Gra­viū­ros, ku­rių dau­gu­ma yra iš­rai­ žy­tos iš me­džio XVI, XVII ir XVIII a. To­k i­ju­je, vaiz­duo­ja ly­t i­n ius ak­t us. Šiuo­lai­k i­nio žmo­gaus aki­mis di­de­lė da­l is jų at­ro­do po­r nog­ra­fi ­nės. Dau­

ge­lis gra­viū­rų vaiz­duo­ja vy­ro ir mo­ ters ly­ti­nius san­ty­kius, bet kai ku­riuo­ se ma­to­mi ho­mo­sek­sua­lūs ak­tai bei gru­pi­nės or­gi­jos. „Siun­ga“ ja­po­niš­kai reiš­kia „pa­va­sa­rio pa­veiks­lė­liai“. Hie­rog­li­fas „pa­va­sa­ris“ Ja­po­ni­jo­je bu­vo var­to­ja­mas kaip sek­ sua­l i­nio gy­ve­ni­mo eu­fe­miz­mas. Šis me­nas kles­tė­jo lai­ko­tar­piu, kai spar­ čiai au­go mies­tai, o kon­tak­tai su Va­ ka­rais bu­vo drau­džia­mi. Pie­ši­niai bu­vo par­duo­da­mi al­bu­mais po 12 pie­ši­n ių kiek­v ie­na­me. Jie de­ monst­ra­vo įvai­rių sek­sua­li­nių si­tua­ ci­jų spekt­rą, to­dėl pirk­da­mi al­bu­mą pir­kė­jai ne­ro­dė, ko­k ie pie­ši­n iai juos do­mi­na la­biau­siai. Kar­tais to­kie al­bu­ mai bu­vo do­va­no­ja­mi jau­noms ne­te­ kė­ju­sioms mo­te­rims, kad jos su­ži­no­ tų, kas jų lau­kia ves­tu­vių nak­tį.

Mi­nist­ras Shin­zo Abe ža­da ge­riau in­teg­ruo­ti mo­te­ris į dar­bo rin­ką, už­tik­rin­ti ge­res­nes są­ly­gas joms ir die­ni­nę glo­bą jų vai­kams, bet ir tai ne­pri­vers Eri To­mi­tos pa­keis­ti sa­ vo nuo­mo­nę. „Aš tu­riu nuo­sta­bų gy­ve­ni­mą. Su­si­tin­ku su drau­gė­mis – to­kio­mis pat kar­je­ris­tė­mis, lan­ko­mės pran­ cū­zų ir ita­lų res­to­ra­nuo­se. Per­ku sti­lin­gus dra­bu­žius, va­ži­nė­ju ato­ sto­gų. Aš mėgs­tu bū­ti ne­prik­lau­ so­ma“, – ti­ki­no mo­te­ris. Kar­tais ji lei­džia­si į vie­nos nak­ ties nuo­ty­kius su vy­rais, ku­riuos su­tin­ka ba­ruo­se, bet tei­gia, kad sek­sas jai nė­ra prio­ri­te­tas. „Dar­be ma­ne daž­nai kvie­čia į pa­ si­ma­ty­mus ve­dę vy­rai, ku­rie ma­no, kad esu vie­ni­ša ir puo­lu­si į ne­vil­tį“, – sa­kė Eri To­mi­ta. Su­si­rau­ku­si ir gūž­te­lė­ju­si pe­ čiais ji pri­dū­rė: „Net ne­no­riu var­ gin­tis.“ Eks­per­tai pri­pa­žįs­ta, kad ki­to­ se iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se ir­gi pa­ ste­b i­m os pa­n a­š ios ten­d en­c i­jos. Ur­ba­ni­zuo­to­se Azi­jos vals­ty­bė­ se, Eu­ro­po­je ir Ame­ri­ko­je žmo­ nės tuo­kia­si vė­liau ar­ba iš­vis ne­ si­tuo­kia, gims­ta­mu­mo ro­dik­liai ma­žė­ja, vy­rai ir mo­te­rys vis daž­ niau gy­ve­na po vie­ną, o eko­no­mi­ nę re­ce­si­ją iš­gy­ve­nan­čio­se ša­ly­ se jau­nuo­liai ne­sku­ba kraus­ty­tis iš tė­vų. Bet Ja­po­ni­jo­je, anot de­mog­ra­ fų, šios ten­den­ci­jos yra grei­tes­ nės ir ryš­kes­nės dėl ke­le­to prie­ žas­čių. Šio­je ša­ly­je nė­ra stip­rios re­li­gi­nės pa­ska­tos kur­ti šei­mas, že­mės dre­bė­ji­mus le­mian­ti geog­ ra­fi­nė pa­dė­tis stip­ri­na be­pras­miš­ ku­mo jaus­mą, o pra­gy­ve­ni­mas bei vai­kų au­gi­ni­mas kai­nuo­ja la­bai bran­giai. Be to, de­mog­ra­fi­nė kri­zė taip pat su­si­ju­si su men­ka imig­ra­ci­ja. Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je už sa­vo ša­lies ri­bų yra gi­męs kas aš­tun­tas gy­ ven­to­jas, o Ja­po­ni­jo­je – tik vie­nas iš še­šias­de­šim­ties. Imig­ra­ci­ja Ja­po­ ni­jo­je yra la­bai ri­bo­ta, ir vy­riau­sy­bė įve­da jai daug kliū­čių, nors ša­ly­je jau­čia­mas kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­ jų sty­gius. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je maž­daug 60 tūkst. me­di­ci­nos dar­buo­to­jų

at­vy­ko iš ki­tų pa­sau­lio ša­lių, o Ja­ po­ni­jo­je, kur la­bai trūks­ta me­di­ ci­nos se­se­rų ir fel­če­rių, to­kių dar­ buo­to­jų yra vos 60. Glo­ba­li­zuo­ta­me ir ge­ro­kai pa­ vie­no­dė­ju­sia­me pa­sau­ly­je Ja­po­ni­ jai pa­vy­ko iš­sau­go­ti sa­vo uni­ka­lią kul­tū­rą, bet ša­lies vi­suo­me­nei ten­ ka mo­kė­ti už tai di­de­lę kai­ną, ku­ri pa­si­reiš­kia de­mog­ra­fi­ne kri­ze, gy­ ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mu ir vi­ suo­me­nės se­nė­ji­mu.

Prieš tre­je­tą me­tų drau­gas man pa­si­ pir­šo, bet aš at­si­sa­ kiau, nes su­pra­tau, kad dar­bas man svar­bes­nis. Smau­gia di­džiu­lė sko­la

Ja­po­ni­jos de­mog­ra­fi­nė kri­zė nė­ra tik šios ša­lies pro­ble­ma. Jos eko­ no­mi­ka pagal dydį tre­čia pa­sau­ly­je, ji vai­di­na svar­bų vaid­me­nį pa­sau­ lio pre­ky­bo­je. Ja­po­ni­jai pri­klau­ so maž­daug tiek pat JAV sko­los, kaip Ki­ni­jai, ji yra svar­biau­sia pre­ ky­bos par­tne­rė Jung­ti­nėms Vals­ti­ joms, Ki­ni­jai ir ki­toms ša­lims. Tad jei­gu ja­po­nai ne­gim­dys pa­kan­ka­ mai vai­kų, ku­rie kur­tų kles­tin­čią eko­no­mi­ką, ga­li kil­ti di­des­nė kri­ zė, nei da­bar iš­gy­ve­na eu­ro zo­na, ir ji tu­rės sun­kių pa­da­ri­nių vi­sam pa­sau­liui. Kar­tu su de­mog­ra­fi­ne kri­ze Ja­ po­ni­jo­je tiks dar vie­na bom­ba – vals­ty­bės sko­la, jau per­ko­pu­si 200 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Ja­po­ni­ja yra la­biau pra­si­sko­li­nu­ si nei Grai­ki­ja ir sta­bi­liai gy­ven­ti ga­lės tik tol, kol už­tik­rins eko­no­ mi­kos au­gi­mą. Bet kiek il­gai ga­lės aug­ti eko­no­mi­ka, ku­rio­je se­ny­ vo am­žiaus žmo­nių vis dau­gė­ja, o jau­nų, ku­rie mo­kė­tų mo­kes­čius ir juos iš­lai­ky­tų, – ma­žė­ja? „In­ves­tuo­to­jai vie­ną die­ną ga­ li pa­žiū­rė­ti į ša­lį, ku­rios mo­kes­ čių mo­kė­to­jai sens­ta ir jų ma­žė­ja, nu­spręs­ti, kad jos ob­li­ga­ci­jos nė­ ra to­kia sau­gi in­ves­ti­ci­ja, ir taip iš­ pro­vo­kuo­ti pa­si­ti­kė­ji­mo kri­zę bei vals­ty­bės bank­ro­tą“, – apie sun­ kius pa­da­ri­nius įspė­jo JAV laik­ raš­čio „The Was­hing­ton Post“ ap­ žval­gi­nin­kas Ma­xas Fis­he­ris. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis


13

šeštADIENIS, SPALIo 26, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Gražuolė tė­vy­nė­je jau­čia­si sve­ti­ma Strip­ti­zo šo­kė­jos tam­ pa aukš­tuo­me­nės da­mo­mis, jau­nos ma­ mos si­li­ko­ni­nė­mis krū­ti­nė­mis – na­tū­ra­ laus gro­žio am­ba­sa­ do­rė­mis, as­muo, pa­ vo­gęs pre­kės ženk­lą, – di­zai­ne­riu. „Mis Lie­ tu­va 2002“ da­ly­vė, da­bar jau emig­ran­tė Ag­nė Ka­ra­le­vi­čiū­tėVav­ra į gim­ti­nę grįžti nesirengia.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Lie­tu­vai – kal­ti­ni­mai

Po me­tų gy­ve­ni­mo JAV trum­pam su my­li­muo­ju grį­žu­si į Dub­li­ną, ku­ria­ me sep­ty­ne­rius me­tus dir­bo ad­vo­ ka­tų kon­to­ro­je, jauna moteris ne­ sle­pia, kad Lie­tu­va vi­są lai­ką liks tė­vy­nė, nes čia – jos tė­vai, bro­lis. „Bet be­veik ne­li­ko drau­gų, dau­gu­ ma žmo­nių, iš­var­gin­ti sun­kaus gy­ve­ ni­mo, en­gia­mi po­li­ti­kų ir darb­da­vių,

Jei fo­tog­ra­fas mes­ te­lės nors vie­ną ne­ kuk­lią užuo­mi­ną, aki­mirks­niu su­si­ rink­siu daik­tus ir išei­siu net ne­pa­siė­ mu­si at­ly­gi­ni­mo. be­veik ne­si­šyp­so, pės­tie­ji le­kia per gat­vę, bi­jo­da­mi, kad jų ne­part­renk­ tų įžū­liai va­ži­nė­jan­tys vai­ruo­to­jai, trūks­ta man­da­gu­mo, ban­kai įspū­ din­go­mis su­mo­mis ap­mo­kes­ti­na net ir men­kiau­sią žings­ne­lį, o į emig­ ran­tus žvel­gia­ma pik­tai“, – 31 me­tų A.Ka­ra­le­vi­čiū­tė šyp­so­da­ma­si rė­žia į akis tai, ką ma­no apie Lie­tu­vą. Žvelg­da­ma iš sve­tur, gim­ti­nė­je Ag­nė ma­to pro­pa­guo­ja­mą tuš­ty­bę, dirb­ti­nio kū­no kul­tą, veid­mai­nys­ tę, ma­te­ria­liz­mą: „Dau­gu­ma ver­ ti­na ne drau­gys­tę, žmo­giš­ku­mą, nuo­šir­du­mą, at­vi­ru­mą, bet pi­ni­ gus, bliz­ge­sį, pra­ban­gius au­to­mo­bi­ lius, var­di­nius dra­bu­žius. Tik tuo­ met tas žmo­gus gar­sus, ver­ti­na­mas“.

16

„„Modelis: pui­kiais fi­zi­niais duo­me­ni­mis ap­do­va­no­ta A.Ka­ra­le­vi­čiū­tė JAV, o da­bar ir Ai­ri­jo­je, su­lau­kė daug pa­siū­ly­mų fo­tog­ra­fuo­tis. Ag­nės-Vav­ros Ka­ra­le­vi­čiū­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


14

šeštADIENIS, SPALIo 26, 2013

vakarė

Kaip lie­tu­vių stu­den­tų po­ra u Stu­den­tai Ro­ber­ta Ban­kaus­kai­tė ir Ig­ nas Tu­nai­tis ne pir­ mus me­tus per va­ sa­ros ato­sto­gas ren­ gia­si pa­dir­bė­ti už At­ lan­to, tai­gi Alias­ką pa­si­rin­ko ži­no­da­mi, kad šio­je ato­kio­je JAV vals­ti­jo­je trūks­ ta dar­bo jė­gos ir mo­ ka­mi di­des­ni at­ly­gi­ ni­mai. Vi­lio­jo ir ga­ li­my­bė pa­ma­ty­ti šiau­rie­tiš­ką kraš­tą sa­vo aki­mis.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

„„Emo­ci­ja: balti Aliaskos toliai dvel­kia neap­sa­ko­ma ra­my­be. 

Ro­ber­tos Ban­kaus­kai­tės ir Ig­no Tu­nai­čio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ne­mo­ka­mas skry­dis į Alias­ką

Lėk­tu­vui nu­si­lei­dus JAV Siet­lo oro uos­te, po­ros lau­kė ne­ma­lo­nus siurp­ri­zas. Li­kus ma­žiau nei pus­ va­lan­džiui iki skry­džio į Alias­kos An­ko­ri­džo mies­tą, stai­ga bu­vo pa­ keis­ti skry­džio var­tai – ko­ne vie­ nu me­tu du lėk­tu­vai ren­gė­si kil­ti Alias­kos kryp­ti­mi. „Bu­vo­me iš­var­gę po pir­mų­ jų dvie­jų skry­džių ir ne­pas­te­bė­jo­ me pa­keis­tų tre­čio­jo skry­džio var­ tų, tad ne juo­kais iš­si­gan­do­me, kai pa­ma­tė­me mū­sų lėk­tu­vą jau ky­lan­ tį, – juok­da­ma­si pri­si­mi­nė Ro­ber­ ta. – Vis dėl­to mums la­bai pa­si­se­ kė: pa­gai­lė­ju­sios ke­lei­vių stu­den­tų su­pra­tin­go­sios „Alas­ka Air­li­nes“ oro lini­jų dar­buo­to­jos ne­mo­ka­mai iš­da­vė nau­jus ar­ti­miau­sio skry­džio bi­lie­tus.“ Ki­tą­met sa­vo šimt­me­čio ju­bi­lie­jų švę­sian­tis An­ko­ri­džas – di­džiau­ sias Alias­ko­je, ja­me gy­ve­na be­veik 40 pro­c. šios vals­ti­jos gy­ven­to­jų. Lie­tu­vių po­ra dau­giau nei tris mė­ ne­sius dir­bo šio mies­to „Mar­riott“ vieš­bu­ty­je-res­to­ra­ne, ta­čiau su­ra­ do lai­ko ir pa­ke­liau­ti. Nors ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas Alias­ ko­je nė­ra bran­gus, nuo­mos kai­nos ge­ro­kai aukš­tes­nės nei įpras­ta: lof­ to nuo­ma už mė­ne­sį lie­tu­viams at­ siė­jo 1 000 do­le­rių. Va­sa­rą vi­dur­nak­tį lau­ke švie­su

Dau­giau­sia tu­ris­tų su­lau­kia­ma va­ sa­rą iki rug­sė­jo vi­du­rio, o žie­mą mies­tas iš­tuš­tė­ja ir tar­si už­mie­ga. Bir­že­lį ir lie­pą be­veik ne­su­tems­ta, net vi­dur­nak­tį lau­ke bū­na švie­su. Kad leng­viau už­mig­tų, žmo­nės na­ mų lan­gus den­gia tam­sio­mis užuo­ lai­do­mis. O žie­mą at­virkš­čiai – bū­ na daug niū­rių die­nų.

„„Geog­ra­fi­ja: Alias­ka – šiau­riau­sia JAV vals­ti­ja.

„Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį An­ko­ ri­dže – tur­gaus šven­tė. Vie­ti­niai Alias­kos gy­ven­to­jai at­ve­ža įvai­ riau­sių te­pa­lų ir kre­mų, gy­do­mų­jų žo­le­lių, kai­lių ir odos ga­mi­nių, net ruo­nių dan­tų. 11 val. ne­rei­kia žiū­ rė­ti į laik­ro­džius – tuo lai­ku skam­ ba JAV him­nas“, – ti­ki­no lie­tu­viai.

Šio­je vals­ti­jo­je nė­ra fi­zi­nių as­me­nų pa­ja­ mų mo­kes­čio ir lie­ tu­vių – per tris mė­ne­ sius ne­su­ti­ko­me nė vie­no.

Pa­sak Ig­no, gat­vė­se ga­li­ma pa­ ste­bė­ti ne­ma­žai be­na­mių ir ap­si­ rū­kiu­sių, leng­vai ap­kvai­šu­sių žmo­ nių, nes Alias­ko­je „žo­lė“ le­ga­li. Nors ma­ri­hua­ną lei­džia­ma au­gin­ti tik me­di­ci­nos tiks­lais, ta­čiau dau­ gu­ma ją var­to­ja ir svai­gin­da­mie­si. „Gal dėl to vie­ti­niai gy­ven­to­jai to­kie ra­mūs, drau­giš­ki, dai­nuo­ja ir šyp­so­ si“, – mįs­lin­gai svars­tė Ro­ber­ta.

„„Ga­li­my­bė: le­dy­nus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ir iš sraig­tas­par­nio.

Mė­sai­niai su ark­ti­ne šu­nie­na?

Alias­ko­je bran­gios dar­žo­vės ir vai­ siai, nes dau­gu­ma jų – at­vež­ti­niai. Po­pu­lia­rūs žu­vų pa­tie­ka­lai. „Res­to­ra­n uo­se ypač mėgs­ta­ ma už­si­sa­ky­ti la­ši­šos ir skru­din­ tos žu­vies su bul­vy­tė­mis „Fish and chips“. Čia vie­šin­tys sve­čiai, var­ty­da­mi me­niu, nuo­lat klau­si­ nė­ja apie ypa­tin­gas švie­žias la­ši­ šas, pa­gau­tas Lo­kio įlan­ko­je (angl. Bear Co­ve), – pa­sa­ko­jo pa­da­vė­ja dir­bu­si lie­tu­vė. – Ki­taip nei van­ de­ny­no la­ši­šos, šios žu­vys gau­do­ mos to­se vie­to­se, ku­rio­se žve­jo­ja ir meš­kos. Tai iš­skir­ti­nio sko­nio pa­tie­ka­las, ku­ris kai­nuo­ja bran­ giau. Dar vie­nas de­li­ka­te­sas – ka­ra­liš­kų­jų kra­bų ko­je­lės „King crabs legs“, ku­rių po­rci­ja – net 64 do­le­riai.“ El­nių mė­sa taip pat po­pu­lia­ri: no­riai val­go­mi mė­sai­niai su el­nie­ na, mėgs­ta­mos el­nie­nos deš­re­lės. El­niai juo­kais net va­di­na­mi ark­ ti­niais šu­ni­mis, o grei­to­jo mais­to kios­ke­lius ant ra­tų puo­šia ra­guo­to šuns, pri­me­nan­čio el­nią, pie­ši­niai ir už­ra­šas „Arc­tic dogs“. Mė­sai­nis su el­nie­na kai­nuo­ja 5 do­le­rius.

Aikš­tin­giau­si klien­tai – in­dai

„Dau­ge­lis ži­no, kad ame­ri­kie­tiš­ kas alus ir ka­va nė­ra gar­džiau­si, tad nu­ste­bo­me at­ra­dę ska­nų vie­ti­ nį alų skam­biu pa­va­di­ni­mu „Alas­ ka Am­ber“, – sa­kė Ig­nas. Res­to­ ra­no sve­čiams ita­lams įtik­ti bu­vo itin sun­ku – jie nuo­lat pyk­da­vo pa­ra­ga­vę ame­ri­kie­tiš­kos esp­re­so ka­vos. „Nuo­tai­ka pa­ge­rė­da­vo tik ta­da, jei de­ser­to už­si­sa­ky­da­vo tie­ siog bur­no­je tirps­tan­čio sū­rio py­ ra­go ar šo­ko­la­di­nio tor­to „Mol­ten la­va“ su skys­tu šo­ko­la­du vi­du­je“, – pri­si­mi­nė Ro­ber­ta. Tė­vai su vai­kais res­to­ra­nuo­se lau­ kia­mi. „Ma­žy­liams pir­miems steng­ da­vo­mės at­neš­ti už­sa­ky­to mais­to, nes Ame­ri­ko­je ga­lio­ja ne­ra­šy­ta tai­ syk­lė: lai­min­gas vai­kas – lai­min­ gi tė­vai“, – ap­tar­na­vi­mo ypa­tu­mus aiš­ki­no mer­gi­na. Ar­bat­pi­ni­giai res­to­ra­nuo­se sa­ vai­me su­pran­ta­mi – pa­lie­ka­ma net iki 20 pro­c. są­skai­tos su­mos. Anot lie­tu­vės, aikš­tin­giau­si res­to­ra­no lan­ky­to­jai – in­dai: jie la­bai įno­rin­ gi, nuo­lat triukš­mau­ja, pa­val­gę pa­ lie­ka kal­nus šiukš­lių ir la­bai šykš­ti ar­bat­pi­ni­gių.

„„Vaiz­das: snie­gu

O štai ka­ri­nin­kai ir po­li­ci­nin­kai ypač ger­bia­mi. Kai sy­kį res­to­ra­ne pus­ry­čia­vo ka­ri­nin­kų gru­pe­lė, prie ki­to sta­le­lio sė­din­ti mo­te­ris pa­pra­ šė jų są­skai­tos ir ge­ra­no­riš­kai su­ti­ ko pa­ti ją ap­mo­kė­ti. Gink­luo­tas kra­š­tas

Alias­ko­je gink­lai le­ga­lūs, to­dėl dau­gu­ma gy­ven­to­jų gink­luo­ti. Nak­tį mies­te neat­ro­do sau­gu, ypač ato­kiau nuo cent­ro pa­ta­ria­ma ne­ vaikš­čio­ti tam­siu pa­ros me­tu. „Al­ko­ho­lis par­duo­da­mas tik vy­res­niems nei 21 me­tų as­me­ nims ir tik pa­tei­kus as­mens ta­ pa­ty­bės kor­te­lę. Tuo įsi­ti­ki­no­me pa­tys: pre­ky­bos cent­re per­kant al­ko­ho­lį as­mens do­ku­men­to bu­ vo pa­rei­ka­lau­ta ne tik iš ma­nęs, bet ir gre­ta sto­vin­čios Ro­ber­tos“, – sa­kė vai­ki­nas. Vis dėl­to nu­s i­kals­ta­m u­m as Alias­ko­je pa­ly­gin­ti ma­žas, gal to­ dėl per te­le­vi­zi­ją ir spau­do­je kas­ dien dau­giau in­for­ma­ci­jos ne apie kri­mi­na­lus, o apie gy­vū­nus. Iš­sa­ miai pa­sa­ko­ja­mi nu­ti­ki­mai su jais, mo­ko­ma, kaip elg­tis su­ti­kus meš­ ką ar­ba kaip ap­si­sau­go­ti nuo brie­


15

šeštADIENIS, SPALIo 26, 2013

vakarė

ž­dar­bia­vo Alias­ko­je To­kią neap­ sa­ko­mą ra­ my­bę be­ri­ bė­je erd­vė­je pa­ty­riau pir­ mą kar­tą, net ne­si­no­rė­jo klau­sy­tis pi­ lo­to pa­sa­ko­ ji­mo.

„„Ori­gi­na­lu: šiau­rės el­niai juo­kais va­di­na­mi ark­ti­

niais šu­ni­mis.

„„Įver­ti­ni­mas: Ro­ber­tai ir Ig­nui pa­ti­ko vieš­na­gė Alias­ko­je.

5

doleriai

u o­tų vir­šu­kal­nių pa­pė­dė­je – eže­ras.

„„At­sar­gu­mas: po kal­nus sau­giau vaikš­čio­ti su ke­tur­ko­ju au­gin­ti­niu.

džių, ku­rie po­ra­vi­mo­si lai­ko­tar­ piu tam­pa itin ag­re­sy­vūs: at­bė­ga net į mies­tą, la­vi­ruo­ja tarp au­to­ mo­bi­lių, kol ati­tin­ka­mų tar­ny­bų neišp­ra­šo­mi lauk. Alias­ko­je ne­ ma­žai gy­vū­nų pa­gal­bos ir glo­bos cent­rų, ku­riuo­se gy­do­mi su­si­žei­ dę gy­vū­nai. Alias­ko­je ka­ra­liau­ja meš­kos

Ar yra tur­tin­gų­jų kvar­ta­lų, kaip įpras­ta Ame­ri­ko­je? Pa­si­ro­do, tur­ tin­gie­ji Alias­ko­je gy­ve­na prie­kal­ nė­se, iki jų re­zi­den­ci­jų ten­ka va­ žiuo­ti 30–40 min. už mies­to. „Be na­mo, ne­re­tai jiems pri­ klau­so ir miš­ko bei eže­ro da­lis. Ten daž­nai at­klys­ta meš­kos, – pa­ sa­ko­jo lie­tu­vė. – Mū­sų res­to­ra­nė­ lio vi­rė­jas pa­sa­ko­jo, kad kar­tą į jo na­mus at­kėb­li­nus meš­kai vos iš­ veng­ta ne­lai­mės – Alias­kos ma­la­ mu­tų veis­lės šu­nys ap­gy­nė vai­ką ir nu­bai­dė gy­vū­ną.“ Meš­kos, ieš­ko­da­mos mais­to, iš­ bars­to su­krau­tas šiukš­les, to­dėl Alias­ko­je įren­gia­mos spe­cia­lios šiukš­lia­dė­žės. Nuo meš­kų žmo­ nėms siū­lo­ma gin­tis ir pi­pi­ri­nių du­jų ba­lio­nė­liais.

Į le­dy­nus – sraig­tas­par­niu

Iš­siil­gu­siems žie­mos ir snie­go va­ sa­rą tu­ris­tams Alias­ko­je siū­lo­ma be­ga­lė eks­kur­si­jų, ta­čiau vyks­tant į Šiau­rės po­lių rei­kia fi­zi­nio pa­si­ren­ gi­mo ir iš­tver­mės. Daug pa­pras­čiau ke­liau­ti ir pa­ma­ty­ti lau­ki­nę gam­tą trau­ki­niu: lė­tai vin­gu­riuo­jant žval­ gy­tis po kal­nus ir kriš­to­lo skaid­ru­ mo eže­rus. Ro­ber­ta ir Ig­nas ne kar­ tą vaikš­ti­nė­jo po kal­nus su drau­gais ir jų ke­tur­ko­ju au­gin­ti­niu. Kal­nuo­ se te­ko at­lai­ky­ti įky­rių vabz­džių – mu­sių ir uo­dų – ata­kas. „La­bai po­pu­lia­ri me­džiok­lė ir žve­ jy­ba, – dar vie­ną vals­ti­jos at­rak­ci­ją at­sklei­dė lie­tu­viai. – Vie­ti­niams tai pi­gus, o tu­ris­tams – bran­gus ma­lo­ nu­mas, nes rei­kia spe­cia­lios ap­ran­ gos, įran­kių. Tu­riz­mo cent­rai or­ga­ ni­zuo­ja iš­vy­kas žve­jo­ti prie upės, ku­rios vie­na­me kran­te žu­vis gau­do meš­kos, o ki­to­je – žve­jai.“ No­rė­da­mi ap­žiū­rė­ti le­dy­nus ir fior­dus, lie­tu­viai lei­do­si į neuž­ mirš­ta­mą ke­lio­nę sraig­tas­par­niu. Dvi skry­džio va­lan­dos vie­nam as­ me­niui kai­na­vo 130 do­le­rių. „To­kią neap­sa­ko­mą ra­my­bę be­ ri­bė­je erd­vė­je pa­ty­riau pir­mą kar­

tą, net ne­si­no­rė­jo klau­sy­tis pi­lo­to pa­sa­ko­ji­mo“, – pri­si­pa­ži­no Ig­nas. Žu­vis gau­dan­čios meš­kos, po upę brai­dan­tys brie­džiai, kal­nuo­se lai­ pio­jan­čios ož­kos po­rai pa­li­ko ne ma­žes­nį įspū­dį nei žvilgs­niu vos ap­rė­pia­mi le­dy­nai.

– tiek kainuoja mėsainis su elniena.

„„Sim­bo­lis: meš­kos iš­kam­ša sto­vi tie­siog mies­te.

ra fi­zi­nių as­me­nų pa­ja­mų mo­kes­ čio ir lie­tu­vių – per tris mė­ne­sius mū­siš­kių ne­su­ti­ko­me nė vie­no. Nors vie­ti­niai yra drau­giš­ki eu­ro­ pie­čiams, gai­la, bet ne­ži­no, kur yra Lie­tu­va“. Ki­tais me­tais po­ra ža­da su­grįž­ ti į Alias­ką ir vėl. „Ten vi­siš­kai ki­

toks gy­ve­ni­mo rit­mas. Su­ra­do­me nau­jų drau­gų, pa­to­bu­li­no­me ang­ lų kal­bos ži­nias. Be to, la­bai trau­kia lau­ki­nė gam­ta ir ra­my­bė. No­ri­me pa­ke­liau­ti dar dau­giau, iš­ban­dy­ti sa­ve ir įgy­ti ki­to­kios nei Lie­tu­vo­ je pa­tir­ties“, – atei­ties pla­nus dės­ tė lie­tu­viai.

Kai­li­niai apa­ti­niai – 400 do­le­rių

Praė­ju­sią va­sa­rą An­ko­ri­dže bu­ vo ga­li­ma mė­gau­tis +26 °C ši­lu­ ma, nors žie­mo­mis čia bū­na šal­ta ir itin daug snie­go. Nuo at­šiau­raus kli­ma­to žie­mą sle­pia­ma­si po šil­ dan­čiais kai­li­niais – Alias­ko­je ma­ dų ma­žai pai­so­ma. „Par­da­vi­nė­ja­ma daug įvai­rių kai­li­nių ga­mi­nių. Ma­ tė­me net vy­riš­kų ir mo­te­riš­kų kai­ li­nių apa­ti­nių, ku­rių kai­na – be­veik 400 do­le­rių“, – ste­bė­jo­si Ro­ber­ta. Pa­sak lie­tu­vių, vie­na vers­lo pa­ slau­gų – iš­trauk­ti snie­go pus­ny­se įstri­gu­sius au­to­mo­bi­lius. Toks vers­ li­nin­kas prie ga­lin­go vi­su­rei­gio tvir­ ti­na spe­cia­lią įran­gą, o už pa­slau­gą pra­šo nuo 20 iki 50 do­le­rių. Nė­ra nei mo­kes­čio, nei lie­tu­vių

Pak­laus­ta, ko nė­ra Alias­ko­je, Ro­ ber­ta at­sa­kė: „Šio­je vals­ti­jo­je nė­

„„Pa­siū­la: Alias­ko­je ga­li­ma nu­si­pirk­ti net kai­li­nių apa­ti­nių.


16

šeštADIENIS, SPALIo 26, 2013

vakarė

Gražuolė tė­vy­nė­je 13

„„Leng­vu­mas: šiuo­lai­ki­nės kai­lių iš­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jos to­kios pa­žen­gu­sios, jog lei­džia kai­lį iš­plo­nin­ti taip,

kad ne­sun­kin­tų ga­mi­nio. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kai­li­nių ma­do­se – gam­tos pri­si­lie­ti­mas Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Kas jun­gia žvar­bų orą, sti­lių ir ele­ gan­ci­ją? At­sa­ky­mas pa­pras­tas – ne­pa­kei­čia­mi ir ne­re­tos dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės taip trokš­ta­mi kai­li­ niai. Ši­lu­tė­je įsi­kū­ru­sios kai­lių siu­ vi­mo ir rea­li­za­vi­mo kom­pa­ni­jos „Ek­sa“ di­rek­to­rius Ed­var­das Vit­ kaus­kas, pri­sta­ty­da­mas nau­jau­ sias šio se­zo­no kai­li­nių ten­den­ci­ jas, ak­cen­tuo­ja na­tū­ra­lu­mą. Ka­ra­liau­ja kla­si­ka

Dau­giau nei du de­šimt­me­čius kai­ li­nius ir ki­tus ga­mi­nius iš kai­lių siu­van­ti bend­ro­vė šį ru­de­nį ir žie­ mą re­ko­men­duo­ja rink­tis nie­kuo­ met ne­nu­vi­lian­čią ir iš ma­dos nei­ šei­nan­čią kla­si­ką. Da­moms siū­lo­mi kla­si­ki­niai mo­de­liai ir na­tū­ra­lios spal­vos. Ši­lu­ma, pra­ban­ga ir ko­ky­ be al­suo­jan­tys nau­ji ga­mi­niai, siu­ va­mi iš be­bro, au­di­nės, meš­kė­no kai­lio bei avi­kai­lio, pa­si­žy­mi ypa­ tin­ga ko­ky­be ir il­gaam­žiš­ku­mu. „Pas­te­bi­me, kad mo­te­rys vis da­žniau dė­me­sį at­krei­pia į ne­da­žy­tus kai­lius, ku­rių ko­lek­ci­jo­se vis dau­ giau. Ir šiais me­tais mo­te­rims pa­ ta­ria­me at­si­gręž­ti į gam­tą ir rink­ tis juo­dos, ru­dos, ka­ka­vos, smė­lio spal­vos ga­mi­nius. Ma­din­gi ir nuo žvar­baus oro ap­sau­gan­tys gob­tu­vai, apy­kak­lės, ku­rias ga­li­ma dė­vė­ti skir­ tin­gais bū­dais. Šios ma­žos smulk­ me­nos mo­te­rims lei­džia žais­ti de­ta­ lė­mis ir kiek­vie­ną die­ną at­ro­dy­ti vis ki­taip“, – se­zo­no ten­den­ci­jo­mis da­ li­jo­si E.Vit­kaus­kas, pri­dur­da­mas, kad ma­din­giau­sias ar­tė­jan­čios žie­mą ap­ da­rų il­gis sie­kia ke­lius. Anot jo, prie kai­li­nių pui­kiai de­ra ir kai­li­nės ke­pu­rės, na­tū­ra­lių me­ džia­gų pa­grin­du – ak­me­nu­kais, oda – puoš­ti ak­se­sua­rai. Kai­lis šį se­zo­ną tam­pa ne tik pui­ kia me­džia­ga vir­šu­ti­niams dra­bu­ žiams, sau­gan­tiems nuo žvar­baus

oro, pa­siū­ti, bet ir si­jo­nams ar lie­ me­nėms de­ko­ruo­ti. „Lie­me­nes ar ke­pu­res mez­ga­me iš minkš­tu­čių ir šil­tų siū­lų. Vė­liau gal­ vos ap­dan­ga­las ar dra­bu­žis ap­siu­va­ mas kai­liu. Tai – ma­din­gos ir iš­skir­ ti­nės de­ta­lės šį ru­de­nį ir žie­mą“, – kal­bė­jo „Ek­sos“ va­do­vas, ku­rio sa­ lo­nai yra įsi­kū­rę ne tik Ši­lu­tė­je, bet ir Klai­pė­do­je bei ki­tuo­se mies­tuo­se.

Kal­bos, esą kai­li­niai yra sto­ri, sun­kūs ir mo­ters fi­gū­rai pri­de­ da ke­lis ki­log­ra­mus, – pa­se­nęs ste­reo­ti­pas. Džiu­gi­na il­gai

Pre­ky­bos na­mų „Ek­sa“ di­rek­to­ riaus nuo­mo­ne, kal­bos, esą kai­ li­niai yra sto­ri, sun­kūs ir mo­ters fi­gū­rai pri­de­da ke­lis ki­log­ra­mus, – pa­se­nęs ste­reo­ti­pas. „Pa­ly­gin­ti su kai­li­niais, ku­rie bu­ vo ga­mi­na­mi se­niau, jų svo­ris su­ ma­žė­jo ko­ne perpus. Nes­var­bu, iš kie­no kai­lio jie pa­siū­ti. Šiuo­lai­ki­ nės kai­lių iš­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jos to­kios pa­žen­gu­sios, jog lei­džia kai­lį iš­plo­nin­ti taip, kad ne­sun­kin­tų ga­ mi­nio. Be to, kai­lio plau­kas daž­nai ker­pa­mas ir il­gas jis daž­nai iš­lie­ ka ant apy­kak­lių ar ran­ko­ga­lių“, – kal­bė­jo E.Vit­kaus­kas. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, ren­kan­tis kai­li­ nius, pa­ta­ria­ma ne­si­vai­ky­ti ma­dų: ryš­kios spal­vos ar ekst­ra­va­gan­tiš­ ki si­lue­tai – ne pa­ts ge­riau­sias pa­ si­rin­ki­mas. „Pri­ta­riu po­žiū­riui, jog kai­li­niai – pui­ki in­ves­ti­ci­ja. Iš be­bro kai­lio pa­ siū­ti kai­li­niai laiko 21 me­tus, au­di­nės – 12–15 me­tų. Ir šį se­zo­ną pri­sta­tė­ me ke­lis mo­de­lius, ku­rie ne­šio­ja­mi abiem pu­sė­mis. Toks ap­da­ras ne­nu­ si­bos­ta ir ga­li bū­ti dė­vi­mas, pri­klau­

so­mai nuo oro, kai­liu į vir­šų ar­ba apa­čią“, – pa­sa­ko­jo E.Vit­kaus­kas. Kont­ras­tas – gim­ti­nė­je

E.Vit­kaus­kas pa­ti­ki­no, kad Lie­tu­ vos ir Ru­si­jos dai­lio­sios ly­ties at­ sto­vių sko­niai, ren­kan­tis kai­li­nius, – pa­na­šūs. Tie­sa, kai­my­ni­nės ša­ lies at­sto­vės kai­lių sri­ty­je ne­pra­ len­kia­mos ži­no­vės. „Gal ir nu­skam­bės keis­tai, ta­čiau di­des­nis kont­ras­tas jau­čia­mas čia – gim­ti­nė­je. Tri­jų di­džių­jų mies­tų mo­te­rų po­rei­kiai, su­pra­ti­mas ir es­ te­ti­nis su­vo­ki­mas la­bai ski­ria­si. Pa­ vyz­džiui, klai­pė­die­tės, nesvarbu, ar pa­gei­dau­ja­ma trum­pes­nių ir leng­ ves­nių, šil­tes­niam orui skir­tų kai­lių, ar no­ri žvar­biai žie­mai skir­to ga­mi­ nio, vi­sa­da pra­šo, kad kai­li­niai bū­ tų su gob­tu­vu. Drėg­nas, lie­tin­gas ir daž­nai vė­juo­tas uos­ta­mies­čio oras da­ro sa­vo“, – kal­bė­jo E.Vit­kaus­kas. Anot jo, kau­nie­tės pa­si­žy­mi tuo, jog no­ri bū­ti pa­ste­bi­mos mi­nio­je. Lai­ki­no­sios sos­ti­nės da­mos, rink­ da­mo­sis kai­li­nius, pra­šo ryš­kes­nių spal­vų, bliz­ge­sio, ekst­ra­va­gan­ci­jos ir iš­skir­ti­nių mo­de­lių. „No­ri­ma vi­so to, kas pa­ro­dy­tų mo­ters sta­tu­są. Vil­nie­tės, at­virkš­ čiai, sten­gia­si lik­ti kuk­lios ir kiek įma­no­ma ma­žiau de­monst­ruo­ti pra­ban­gą. Sos­ti­nės mo­te­rys ren­ka­si kuo pa­pras­tes­nius mo­de­lius, na­tū­ra­ lias spal­vas. Joms svar­bu ne pa­ro­dy­ ti kai­li­nių pra­ban­gą, pre­kės ženk­lą, o nuo­šir­džiai rū­pi ko­ky­bė“, – pa­sa­ko­jo pre­ky­bos na­mų „Ek­sa“ va­do­vas. „EKSA“ Kailių ir lino namai, Lietuvininkų g. 30 Šilutė. Tel (+370 441) 77808; +370 698 12151; salonas@eksa.lt. Darbo laikas I-V 10-18 val; VI 10-15 val ; „EKSA“ Kailių ir lino namai, Taikos pr. 141 ( BIG 2 ), 94284 Klaipėda. Tel. +370 656 77035, big2@eksa.lt. Darbo laikas I-VI 10-20 val. VII 10-19 val. svetainė www.eksa.lt

Kad ne­nuk­ris­tų si­li­ko­nas

Kiek­vie­ną die­ną ma­to­ mi tie pa­tys vei­dai tuo pa­čiu žvilgs­ niu, iš­kreip­ta šyp­se­na, dirb­ti­nė­mis lū­p o­m is, dirb­t i­n ė­m is krū­t i­m is, dirb­ti­niais skruos­tais: „Vi­są lai­ką gal­vo­jau, kad tos mer­gi­nos tik kaž­ ką pa­ro­di­juo­ja, bet ne­ty­čia iš­gir­ dau, ką ir kaip jos dai­nuo­ja: iš­pil­ dyk ma­no no­rus ir bū­siu ta­vo, ateik į ma­no tam­sią erd­vę... Net ir pa­gal fo­nog­ra­mą rei­kia mo­kė­ti žiop­čio­ti, o jų ju­de­siai sce­no­je – tar­si bi­jant, kad ne­nuk­ris­tų ko­kia nors si­li­ko­ni­ nė da­lis. Ar jos su­pran­ta, kad pro­ pa­guo­ja tuš­ty­bę, iš­kreip­tą gro­žį? Bai­siau­sia, kad jau­ni­mas tai ma­to ir gar­bi­na. O juk gy­ve­ni­mas skir­tas pa­lik­ti kaž­ką ge­ro po sa­vęs, kaž­ ko iš­mo­ky­ti, išau­gin­ti ir išauk­lė­ti vai­kus, skleis­ti gė­rį, nuo­šir­du­mą, man­da­gu­mą“. Žer­da­ma kar­čius da­ly­kus, Ag­nė kal­ba ne­pik­tai. Ru­do­se aky­se žai­ džia šyp­se­na. Net ir iro­ni­zuo­jant apie po­li­ti­kus: „Tik čia me­di­kas ga­li tap­ti kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ru ar­ba švie­ti­mo mi­nist­ru, che­mi­kasin­ži­nie­rius – tei­sin­gu­mo ar už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ru. Tik čia ga­ li kel­ti at­ly­gi­ni­mus val­di­nin­kams, už­mirš­tant tau­tą, po­li­ti­kai ga­li pa­ tek­ti į ko­rup­ci­jos skan­da­lus ir ne­ bū­ti nu­baus­ti“.

ra­čiu va­žiuo­jan­tis pa­šti­nin­kas vi­suo­met ma­lo­niai pa­si­svei­ki­na ir pa­lin­ki ge­ros die­nos. „Vai­ruo­da­ma iš­mo­kau iš­ti­sai ne­ si­gna­li­zuo­ti, ne­rėk­ti ant ki­tų vai­ruo­ to­jų, su­pra­tau, kad pės­tie­ji – to­kie pa­tys eis­mo da­ly­viai, – kal­ba Ag­nė. – Iš­mo­kau dau­giau šyp­so­tis, bū­ti man­da­ges­nė, at­leis­ti, pra­leis­ti“. Fil­ma­vo­si su Ho­li­vu­do žvaigž­de

Lais­va­lai­kiu mu­zi­kuo­jan­čiam, sa­vo vers­lą tu­rin­čiam Aud­riui su­lau­kus ga­li­my­bių iš­vyk­ti į JAV, my­li­mie­ji iš­ skri­do į Či­ka­gą. Po me­tų grį­žo at­gal, nes no­ri dirb­ti le­ga­liai ir, pa­si­bai­gus tu­ris­ti­nei vi­zai, da­bar tvar­ko­si do­ku­ men­tus. „Dar­bas ad­vo­ka­tų kon­to­ro­je ta­ po mo­no­to­niš­kas, ėmė slėg­ti, o aš mėgs­tu iš­ban­dy­ti nau­jo­ves, vis­ ką pa­jus­ti sa­vo kai­liu“, – šyp­so­ si Ag­nė, ku­ri su­lau­kė daug pa­siū­ ly­mų po­zuo­ti fo­tog­ra­fams ir da­bar yra ži­no­ma pra­var­de Vav­ra. Bū­tent smal­su­mas 2000 m. ją pri­ver­tė nu­si­fil­muo­ti Lie­tu­vo­je kur­ta­me fil­me „Hu­nas Ati­la“, kur pa­grin­di­nį vaid­me­nį at­li­ko da­bar gar­si Ho­li­vu­do žvaigž­dė – Ge­rar­ das But­le­ris. Smal­su­mas ją at­ve­dė ir į kon­kur­ są „Mis Lie­tu­va 2002“. Pi­kan­tiš­kų užuo­mi­nų ne­pri­pa­žįs­ta

Iš­mo­ko bū­ti man­da­ges­nė

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te ang­lų kal­bos fi­lo­lo­gi­ją bai­gu­si A.Ka­ra­le­ vi­čiū­tė, nors ir au­gu­si ga­na pa­si­tu­ rin­čio­je šei­mo­je, nie­ka­da ne­no­rė­ jo bū­ti iš­lai­ky­ti­nė: dar visai jauna va­žia­vo skin­ti braš­kių į Ang­li­ją, o į Ai­ri­jos sos­ti­nę emig­ra­vo no­rė­da­ ma už­si­mo­kė­ti už ma­gist­ran­tū­rą ir griež­tai at­si­sa­kiu­si tė­vų pa­gal­bos. Tik moks­lams už­si­dirb­ti no­rė­ ju­si mergina Dub­li­ne su­ti­ko my­li­ mą­jį Aud­rių, ir Ai­ri­jo­je, to­je pa­čio­je kon­to­ro­je, li­ko dirb­ti sep­ty­ne­riems me­tams. „Pa­si­se­kė, kad dir­bau iš­si­la­vi­nu­ sių žmo­nių ap­lin­ko­je, 30 me­tų dar­bo sta­žą tu­rin­tiems dar­buo­to­jams bu­vau kaip duk­ra. Pa­ži­no­jau jų šei­mos na­ rius, ga­lė­jau kreip­tis bet ko­kiu klau­ si­mu, nors bu­vau emig­ran­tė iš Ry­tų Eu­ro­pos, – pri­si­me­na Ag­nė. Ai­ri­jo­je ji už­dirb­da­vo 2 000 eu­rų per mė­ne­sį ir dir­bo pen­kias die­nas per sa­vai­tę. – O Lie­tu­vo­je žmo­nės guo­džia­si darb­ da­vių ne­pa­gar­ba, ne­tu­ri ga­ran­ti­jų, o at­ly­gi­ni­mai – juo­kin­gi.“ Emig­ra­ci­jo­je mo­te­ris iš­mo­ko ir bū­ti kul­tū­rin­ges­nė, man­da­ges­nė. Lie­tin­gą ry­tą strak­sė­da­ma per ba­ las ji ma­to, kaip džen­tel­me­nas pa­ ke­lia ke­pu­rę, ar­ba gir­di, kaip dvi­

„Tai – dar vie­nas no­ras iš­ban­dy­ ti sa­vo kai­liu“, – sako Agnė, pa­si­ tei­ra­vus, ar 31 me­tų mo­te­riai tin­ka dirb­ti mo­de­liu, juo­lab kad kai ku­ rios nuo­trau­kos – ero­tiš­kos. 172 cm ūgio ir 51 kg svo­rio, pui­ kiais fi­zi­niais duo­me­ni­mis (88– 60–90) ap­do­va­no­ta Ag­nė JAV, o da­bar Ai­ri­jo­je su­lau­kė daug pa­siū­ ly­mų fo­tog­ra­fuo­tis. „Ko­dėl tu­riu dro­vė­tis sa­vo kū­no? Juk tai – gam­tos kū­ri­nys. O da­bar la­bai di­de­lė na­tū­ra­lių mo­de­lių pa­ klau­sa, – kal­ba Ag­nė. – Iš to ga­liu ir už­dirb­ti, taip pat įdo­mu pa­ma­ty­ ti, kaip dir­ba fo­tog­ra­fai, juo­lab pa­ti daž­nai fo­tog­ra­fuo­ju.“ Ag­nė-Vav­ra pra­si­ta­ria, kad su drau­gu ren­gia­si iš­leis­ti su mu­zi­ka su­si­ju­sių dra­bu­žių li­ni­ją „Groo­vep­ rints“, skir­tą in­te­lek­tua­liam jau­ni­ mui: te­li­ko pa­sku­ti­niai po­tė­piai. Pro­vo­kuo­jant, kad dar dau­giau ga­li už­dirb­ti ero­ti­niuo­se ir po­rnog­ ra­fi­niuo­se fil­muo­se ar net už nak­ tį su tur­tuo­liu, Ag­nės in­to­na­ci­ja aki­mirks­niu pa­si­kei­čia: „Pros­ti­ tu­ci­ja ir po­za­vi­mas – skir­tin­gi da­ ly­kai. Por­nog­ra­fi­ją pa­li­ki­me tos sri­ ties pro­fe­sio­na­lėms. Ger­biu sa­ve ir ne­juo­kin­siu pa­sau­lio. O jei fo­tog­ ra­fas mes­te­lės nors vie­ną ne­kuk­lią užuo­mi­ną, aki­mirks­niu su­si­rink­siu daik­tus ir išei­siu net ne­pa­siė­mu­si at­ly­gi­ni­mo. Be­je, ke­lis kar­tus bu­vo to­kių juo­ke­lių. Po to fo­tog­ra­fai il­gai at­si­pra­ši­nė­jo“.

„„Pozuotoja: Agnė nutarė išbandyti save prieš fotoobjektyvus.


17

šeštADIENIS, SPALIo 26, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

jau­čia­si sve­ti­ma

Astrologinė prognozė spalio 26 – lapkričio 1 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį džiaugsitės ir ru­ tina ir šou renginiais, pasi­ matymais. Galbūt mėginsite įsi­ tikinti, ar sena meilė nesurūdijo. Psichologine prasme gali padėti kūrybinė savirealizacija, kultūros renginys. Jei ne pasikartojančios finansinės, dalykinės ar sveikatos problemos, kitą savaitę jaustumė­ tės patogiai atsipalaidavę. Vis dėlto nerimą kels suvokimas, kad kažką turite koreguoti, keisti, o galimy­ bių trūksta. Darbe ar kitur galimas patikrinimas. Labiau paisykite ki­ tų žmonių poreikių. JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį bendrausite su draugais, giminėmis. Ti­ kėtinos išlaidos, susijusios su na­ mų ūkiu. Raskite laiko pasitvar­ kyti buityje, saugokite namus nuo vagių, o artimuosius nuo nevyku­ sių pagundų. Kitą savaitę priorite­ tą teiksite savų žmonių ratui, vai­ kams ir namų erdvei. Į namus gali sugrįžti vienas šeimos narių. Ar­ ba patys grįšite, jei buvote išvykę. Svajonės gali pildytis. Rizikinga nerti į nuotykius, kenkti reputaci­ jai. Turite slaptų priešų.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalį maloniausia bus nieko neveikti, mėgau­ tis galimybe būti nekontroliuoja­ mam, kritikuojamam, nusipirkti norimą daiktą sau ar pradžiugin­ ti pirkiniu, vakariene artimą žmo­ gų. Gali kiek nuliūdinti sugadin­ tas daiktas, nepateisinti lūkesčiai. Kitą savaitę aktualijos suksis apie seną reikalą, užsakymą, atsiskai­ tymą, dokumentus, nekilnojamąjį turtą, remontą, negrąžintus pini­ gus ar kt. Regis, dėmesį labiausiai kreipsite į nuosavybę, verslą, pini­ gus ir su jais susijusius reikalus. MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Šeštadienį reikalausite dėmesio arba patys būsite kažkam labai reikalingi. Sekmadie­ nį jau norėsis vienatvės. Saugoki­ tės įvairių sukčių ir nepasiduoki­ te pagundai išlaidauti, veltui gaišti laiką. Pravartu gerai pailsėti. Kitą savaitę tiktų tvarkyti su medicina, labdara, socialine rūpyba susiju­ sius reikalus. Apie jūsų ar artimo žmogaus socialinę veiklą gali būti parengtas straipsnis. Kita vertus, gali vėl pasikartoti konfliktinė si­ tuacija su kaimynais ar klientais.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį neverta dėti vil­ čių į atsitiktinai nuskam­ bėjusius pasiūlymus, pažadus. To­ limose kelionėse ir susitikimuose su nepažįstamaisiais galimi nesu­ sipratimai. Nežiopsokite prie vai­ ro. Kitą savaitę gali kilti noras kaž­ kur lėkti, keisti darbą ar partnerį. Stigs takto bendraujant, norėsis kritikuoti. Kita vertus, daug kam patiks jūsų požiūris į opius daly­ kus. Regis, sudominsite įtakin­ gą asmenį. Darbe, viešumoje gali pasklisti jums nenaudinga infor­ macija. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį neišvengsi­ te įtampos santykiuose su partneriais. Tai skatins partnerys­ tės dilemos sprendimą. Stenkitės išsaugoti ramybę ir taupyti pini­ gus. Kitą savaitę jums gali pavyk­ ti atgauti seniai paskolintą daiktą ar pinigų sumą. Arba patys paga­ liau atsiskaitysite su kreditoriumi. Aktualūs bus su mokslu, teisėtvar­ ka, kultūra ar užsieniu susiję rei­ kalai. Sunku bus apsispręsti gavus pasiūlymą keisti darbą ar kolekty­ vą, leistis į kelionę.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Periodo pradžioje jūsų dė­ mesys bus sutelktas į nuo rutinos nutolusius dalykus – mokslą, kultūrą, užsienį. Galbūt dalyvausite konferencijoje, var­ žybose. Iš savo pastangų turėsi­ te naudos. Vis dėlto kažkokia vieša akcija gali baigtis nelinksmai. Kitą savaitę į pirmą planą iškils nebaigti darbai, neišpildyti pažadai. Būsite dalykiški, tačiau vien seno įdirbio ir ankstesnių ryšių neužteks, jei nori­ te prasimušti karjeros srityje. Tur­ būt bus gundymų ryžtis kokiai nors rizikai. Periodo pabaiga primins vi­ sa ko trapumą. Venkite svaigalų.

„„Emig­ran­tė: „Lie­tu­vo­je jau­čiuo­si jau nebe kaip namuose“, – sa­ko A.Ka­

ra­le­vi­čiū­tė. 

Pa­kei­tė po­žiū­rį į daug da­ly­kų

A.Ka­ra­le­vi­čiū­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad tai, jog mo­de­lio dar­bą dirb­ti ji ban­do su­bren­du­si, jau su­si­for­ma­vu­si, – pri­va­lu­mas. Sa­vo bū­si­mus vai­kus ji mo­kys nuo­šir­du­mo, at­vi­ru­mo, iš­min­ties, užuo­jau­tos. „Be­je, tas sa­vy­bes le­ mia to­li gra­žu ne ge­nai“, – Ag­ nė siū­lo pa­skai­tyti gar­sią Bru­ce’o H.Lip­to­no kny­gą „Ti­kė­ji­mo bio­lo­ gi­ja“ ar­ba Greg­go Bra­de­no „Die­ viš­ką­ją mat­ri­cą“. Ji šyp­te­lė­ja: „Ne­būk pil­ka ma­ se, būk sa­vi­mi. Nes­kai­tyk nuo­mo­ nę for­muo­jan­čio in­ter­ne­to po­rta­ lų, laik­raš­čių, ne­žiū­rėk te­le­vi­zi­jos.

Ji­mio Swee­ney nuo­tr.

Do­mė­kis tuo, kas tau pa­tin­ka, to­ bu­link sa­vo ver­ty­bes“. Taip, Vir­gi­lijaus Alek­nos, Rū­tos Mei­lu­ty­tės, Lie­tu­vos krep­ši­ninkų ir ki­tų mū­sų ša­lies gar­se­ny­bių pa­ sie­ki­mai džiu­gi­na ir pri­pil­do pa­si­ di­džia­vi­mo jos šir­dį. Bet A.Ka­ra­ le­vi­čiū­tė ma­no, kad yra la­bai daug pa­pras­tų, nuo­šir­džių, są­ži­nin­gų ne­ži­no­mų žmo­nių, ku­rie pa­sie­kė taip pat la­bai daug. Jos ir my­li­mo­jo ves­tu­vės bus. Ta­ čiau tik­rai ne Lie­tu­vo­je: „Nors čia gy­ve­na ma­no tė­vai, ma­ma, bro­ lis. Nors čia praė­jo nuo­sta­bi, sal­di vai­kys­tė, bet sa­vo tė­vy­nė­je jau jau­ čiuo­si sve­ti­ma“.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį imsite galvo­ ti apie ekonomiškesnį gy­ venimą. Vis dėlto galite pasiduoti netikėtai pagundai, ir ekonomi­ ja išgaruos. Gali tekti bendrauti su žmonėmis, kurių nesitikėjote su­ tikti arba stengėtės pamiršti. Ne­ žiopsokite kelyje. Kitą savaitę tikė­ tinas pranešimas, susijęs su darbo paieškomis. Galite pratęsti esamą veiklos ar komercinę sutartį, im­ ti ar teikti interviu, gauti naudos iš reklamos, rekomendacijų ar pan. Daug dėmesio skirsite ir šeimai. Darbe gali susikirsti jūsų ir kole­ gų interesai. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Ale­jand­ro Ri­ve­ros, Joh­no Pau­lo Gre­co, Ag­nės-Vav­ros Ka­ra­le­vi­čiū­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Savaitgalį jums norėsis skinti pažinimo vaisius ir kartu mėgautis jaukiu komfortu. Akiratyje gali pasirodyti senas ger­ bėjas. Jei ruošiatės į svečius, ven­ kite išlaidauti daugiau, nei gali­ te sau leisti. Kitą savaitę įmanoma nauda iš anksčiau atliktos veiklos, projekto, reklamos, vaikų lavini­ mo. Galite pasirašyti planuotą su­ tartį, teikti ar gauti interviu, vykti į kelionę. Tėvišką atsakomybę jums gali priminti vaikų pedagogai, kai­ mynai. Gali pasikartoti jau buvu­ si situacija.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį pravartu susi­ tarti dėl bendro požiūrio į visai šeimai aktualų reikalą ar pir­ kinį. Pokalbiai su pažįstamais ir draugais gali nustebinti naujieno­ mis, pripildyti jūsų galvas pagun­ dų. Kitą savaitę pradėsite džiu­ giai, draugiškai nusiteikę, tačiau nuo antradienio nebe taip norėsis bendrauti. Užsimiršti dėl meilės ar verslo nesėkmės galite mėginti svaigindamiesi, išlaidaudami. Gal­ būt stengsitės gauti kompensaciją, atsiimti tai, kas priklauso jums ar­ ba atvirkščiai.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį dalį laiko skirsite ūkio darbams. Regis, jausis netikrumas dėl jums svarbių san­ tykių, partnerio jausmų. Nebūki­ te tokie kritiški ir įtarūs artimųjų atžvilgiu. Venkite piktnaudžiau­ ti alkoholiu, vaistais. Kitą savaitę palanku tarpininkauti, aiškintis fi­ nansinius ir juridinius klausimus, ypač jei privalote išspręsti užsitę­ susią, pasikartojančią problemą. Arba jeigu norite sugrįžti į buvu­ sias pareigas, atgauti tai, ką prara­ dote. Yra pavojus nekaip pagarsė­ ti, įsivelti į rizikingus užkulisinius žaidimus. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Šeštadienis stimuliuos pra­ mogų, meilės troškulį. Re­ gis, noriai bendrausite ir su vai­ kais, vaikaičiais. Seksis kūrybinė veikla. Sekmadienį nederėtų eks­ perimentuoti su dietomis, sveika­ ta, nes rezultatas bus ne toks, kokio tikitės. Kitą savaitę uoliai darbuo­ sitės ir kitus įkvėpsite dirbti. Ga­ li būti kalbama apie komandiruo­ tės įspūdžius arba tai, kas sukūrė dabartinę situaciją. Kita vertus, rūpesčių gali sukelti jūsų veikla nepatenkinti asmenys, nusiteikę Sidonija bylinėtis, keršyti.


18

šeštadienis, spalio 26, 2013

vaikų alėja 4–7 m.

šeštadienio

konkursas@kl.lt.

„Klaipėdos“ redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda. „Vaikų alėją“ rengianti leidykla


19

šeštadienis, spalio 26, 2013

sportas Rungtynės su aukštaičiais

„Dragūnas“ priims „Šviesą“

Kretingoje – Rados taurė

Šiandien 16 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Joniškio „Delikateso“ komandų. Uostamiesčio penketukas po 5 rungtynių (1 pergalė, 4 pralaimėjimai) užima 13-ąją vietą tarp 15 komandų.

Šiandien 14 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) – Lietuvos rankinio lygos pirmenybių susitikimas: Klaipėdos „Dragūnas“ – Vilniaus „Šviesa“. Klaipėdiečiai, laimėję visas ketverias varžybas – antri, svečiai, iškovoję tris pergales po penkių susitikimų, užima ketvirtą poziciją tarp 9 septynetukų.

Kretingos technologijų ir verslo mokyklos (Sodžiaus g. 1C, Kretingsodžio kaimas) sporto salėje šiandien ir rytoj vyks 12asis Rados taurės merginų rankinio turnyras, kuriame varžysis komandos iš Kretingos, Šiaulių, Vilniaus, Alytaus, Talino (Estija) ir Rygos (Latvija). Varžybų pradžia abi dienas – 10 val.

Laimėjo be E.Žukausko Česlovas Kavarza Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro pirmajame etape nemažo ažiotažo sulaukusi Klaipėdos komandų – LCC tarptautinio universiteto ir „Gobana-Lemminkainen“ – kova baigėsi pastarosios ekipos pergale 86:84.

Jaunieji universiteto krepšininkai suko galvas, kaip jiems reikės gintis nuo garsiojo varžovų ekipos vidurio puolėjo Eurelijaus Žukausko, tačiau dukart olimpinių žaidynių prizininkas, Europos čempionas ir Eurolygos nugalėtojas į rungtynes neatvyko. Nors ir be garsiojo puolėjo nemažai patyrusių krepšininkų turinti „Gobanos-Lemminkainen“ komanda tik po nuožmaus susitikimo palaužė LCC tarptautinį universitetą. Likus žaisti 6 sek. ir esant dviejų taškų skirtumui, kamuolį turė-

Rungtynių statistika „G obana-Le m m inkaine n“ – LCC tarptautinis universitetas 86:84 (14:20, 24:20, 28:20, 20:24). R.Kasparavičius 18, D.Rupšys 17, M.Lapas 14, A.Žymantas 12, D.Straigis 11, T.Rinkevičius 8, L.Vadopalas 3, V.Bruzdelinas 2, R.Arys – 1/A.Einikis 23, R.Nacius 18, M.Sušinskas 14, Ž.Jurgutis, M.Montvila po 8, T.Kymantas 6, A.Kačinas 5, D.Zuzevičius 2.

jo studentai. Tačiau varžovai jiems neleido surengti idealios atakos. Kai studentų lyderis, garsiojo krepšininko Gintaro Einikio sūnus Aidas priartėjo prie tritaškio linijos ir norėjo mesti, nuaidėjo finalinė sirena. Nugalėtojai antrajame etape savo aikštėje susitiks su Kauno „Žalgiriu-2“.

„„Indėlis: Klaipėdos jauniai, tapę nugalėtojais, miestui uždirbo 720 taškų.

Rankininkai – žaidynių čempionai Lietuvos jaunių žaidynių vaikinų rankinio varžybose aukso medaliais pasidabino klaipėdiečiai, treniruojami Rasos Juškėnienės. Česlovas Kavarza

Uostamiesčio ekipa, kurią sudarė „Viesulo“ sporto centro auklėtiniai, lemiamas pergales skynė Panevėžyje vykusiame finaliniame turnyre. Pirmą dieną Klaipėdos septynetukas 26:17 įveikė Kauną. Antrame ture krito šeimininkai – 29:22. Jau po šių kovų mūsų miesto ekipa užsitikrino čempionų vardą. Trečiąją dieną daugkartinio Lietuvos čempiono „Dragūno“ pamaina 25:31 pralaimėjo bendraamžiams iš Vilniaus. „Vaikinai žinojo,

kad rungtynės nieko nelemia, todėl nesugebėjo susikaupti“, – auklėtinius teisino R.Juškėnienė. Klaipėdos komandą į priekį tempė jau „Dragūne“ žaidžiantys Mindaugas Dumčius, Jonas Geryba, Lukas Jurys. Trenerė buvo kritiškesnė kalbėdama apie juos: „Jie nemažai padėjo laimėti auksą, tačiau treniruodamiesi su vyrais, M.Dumčius, J.Geryba ir L.Jurys turėjo labiau išsiskirti iš ekipos“. Sidabro žetonus iškovojo panevėžiečiai, bronzos – vilniečiai.

Aukso medalių laimėtojai Benas Vaicekauskas, Ernestas Lenartavičius, Laurynas Simonavičius, Ernestas Sodys, Vilius Vaišnoras, Lukas Jurys, Jonas Geryba, Eivydas Račkauskas, Gytis Rimkus, Vilius Liačas, Mantas Aušra, Lukas Simėnas, Lukas Juškėnas, Mindaugas Dumčius, Vitalijus Plotnikovas, Matas Mačiulaitis.

Pirmą kartą Klaipėdoje! Tarptautinis ITF 5 kategorijos senjorų teniso turnyras „„Spartuolis: A.Einikiui, pelniusiam 23 taškus, varžovai dažnai nespėda-

vo sutrukdyti mesti. 

KLAIPĖDA OPEN 2013

LCC tarptautinio universiteto komandos nuotr.

Varžovas – Panevėžio „Ekranas“ Šiandien 18.30 val. Klaipėdoje vyks Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės, kuriose susitiktų pagrindiniai pretendentai į vicečempionų titulą – „Atlantas“ ir Panevėžio „Ekranas“.

Uostamiesčio vienuolikė po 28 kovų turi 61 tašką, „Ekranas“ – po 29 rungtynių – trim taškais mažiau.

Konstantino Sarsanijos auklėtiniai, pasiekę pergalę, užsitikrintų sidabro medalius, kurių nepavyko laimėti nuo 2002 metų. Pirmenybėse tvirtai pirmauja po 14 metų pertraukos arti nugalėtojų titulo esantys Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai – 70 taškų po 28 susitikimų. „Klaipėdos“ inf.

Carlsberg teniso arena 2013m. Spalio 24 - 27d. Turnyro remėjai:

Šilutės pl. 48, tel.: +370 657 90097, www.vakarutenisas.lt


Orai

Savaitgalį visoje Lietuvoje palis, o daugelyje rajonų tvyros rūkas. Šiandien prognozuojamas lietus, sušils iki 12–14 laipsnių. Sekmadienio naktį taip pat gali palyti, temperatūra laikysis apie 10–12 laipsnių šilumos. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, kai kur galimas trumpas lietus, temperatūra pakils iki 14–15 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 26 d.

+12

+13

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+12

Utena

+13

8.29 18.09 9.40

299-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 66 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+13



Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas  +18 Brazilija +30 Briuselis  +19 Dublinas  +13 Kairas +27 Keiptaunas +25 Kopenhaga  +15

kokteilis Ne­te­ko­me di­džiau­sio šuns

Kaunas Londonas  +17 Madridas  +19 Maskva  +9 Minskas  +13 Niujorkas  +13 Oslas  +14 Paryžius +20 Pekinas  +17

Praha  +19 Ryga  +12 Roma +24 Sidnėjus  +21 Talinas  +11 Tel Avivas +27 Tokijas  +17 Varšuva +20

Vėjas

„Kok­tei­lį“ pa­sie­kė itin liūd­na ži­nia – ket­ vir­ta­die­nio va­ka­rą Tus­ko­no­je (Ari­zo­ nos vals­ti­ja, JAV) pa­sti­po di­džiau­sias pla­ne­tos šuo.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+13

+12

+12

7

+13

+13

+13

+13

7

+12

+13

+12

+13

9

pirmadienį

Džor­d žas į Guin­nes­so re­kor­dų kny­ gą bu­vo įra­šy­tas 2010-ai­siais. 110 cm aukš­čio 111 kg svo­rio am­sius ta­po vi­sų lai­kų re­kor­di­nin­ku. Už jį iki šiol ne­bu­ vo di­des­nio ir sun­kes­nio šuns. Jei ke­tur­ko­jis at­si­sto­da­vo ant už­pa­ka­ li­nių ko­jų, jo ūgis sie­kė 221 cm. Nors ir keis­ta, do­gas ven­gė van­dens ir ne­mė­go na­mie lik­ti vie­nas. Net ir bū­ da­mas gi­gan­tiš­kas, jis bi­jo­jo ki­tų šu­nų. Ke­tur­ko­jui, kol bu­vo jau­nes­nis, pa­tik­ da­vo žais­ti su vai­kais. Šuo mil­ž i­nas daž­nai bu­vo kvie­čia­ mas ir neat­si­sa­ky­da­vo da­ly­vau­ti te­le­ vi­zi­jos šou lai­do­se, lab­da­rin­guo­se ren­ gi­niuo­se.

Čes­ka (ką reiš­kia, kai žmo­gus ran­da ke­tu­rias pa­sa­gas? Kad kaž­kur bė­gio­ja ba­sas ark­lys)

+14

Alytus

1440 m. už sa­ta­niz­mą ir 140 vai­kų nu­žu­dy­mą pa­ kar­tas pran­cū­zų mar­ša­ las Gil­les de Rai­sas, ku­ rio nu­si­kal­t i­mų pa­g rin­ du bu­vo su­k ur­ta pa­sa­ ka „Mė­lyn­barz­dis“. 1685 m. Nea­po­ly­je gi­ mė ita­lų kom­p o­z i­to­ rius Giu­sep­pe Do­me­n i­ co Scar­lat­ti. Jis ži­no­mas kaip 555 so­na­tų kla­vi­ši­ niams mu­z i­kos inst­r u­ men­tams au­to­rius. Mi­rė 1757 m. Mad­ri­de. 1799 m. gi­mė Si­mo­nas Sta­

„„Ba­lan­sas: nors sa­vait­ga­lį vy­raus šil­ti orai, ti­kė­ti­na, kad su­lauk­si­me ir lie­taus. 

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vardai Evaristas, Liaudginas, Mingintė, Vita.

ne­vi­čius, poe­tas, tau­to­sa­ ki­nin­kas, is­to­r i­kas, kul­tū­ ros vei­kė­jas. Mi­rė 1848 m. 1911 m. pa­skelb­ta Ki­ni­jos Res­pub­li­ka. 1964 m. gi­mė ita­lų dai­ni­ nin­kas Eros Ra­maz­zot­ti. 1994 m. Iz­rae­lis ir Jor­da­ ni­ja pa­si­ra­šė su­tar­tį, ku­ ria bai­gė­si 46 me­tus tru­ kęs ka­ras. 1995 m. po ant­ro­jo šir­ dies smū­gio per ke­tu­ris mė­ne­sius į li­go­ni­nę pa­ gul­dy­tas Ru­si­jos pre­z i­ den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas.

Pa­jū­ry­je įsi­smar­kaus vė­jas

Sa­vait­ga­lį pa­jū­ris at­si­durs pie­ti­nė­ je cik­lo­no, ku­rio cent­ras šiuo me­ tu yra ties Skan­di­na­vi­ja, da­ly­je, to­ dėl si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja lie­tin­ gus orus.

Kaip at­vi­ra­vo šei­mi­nin­kai, Džor­d žas mie­go­da­vo dvi­gu­lė­je lo­vo­je, o lėk­tu­ve jam bu­vo nu­per­ka­mas bi­l ie­tas trims ša­lia vie­na ki­tos esan­čio­se vie­to­se. Po Džor­d žo ne­tek­ties, di­d žiau­sio pa­ sau­l io šuns ka­r ū­na ati­te­ko taip pat Ame­ri­ko­je laks­tan­čiam 5 me­tų ke­tur­ ko­jui – ki­tam vo­kie­čių do­gui Dzeu­sui, ku­rio ūgis pa­na­šus kaip ir bu­vu­sio re­ kor­di­nin­ko, – apie 110 cm.

Vilnius

SpaliO 26-ąją

rytoj

„Džor­d žas už­ge­so ra­mio­je ap­l in­ko­je, ar­ti­mų­jų ra­te. Mes dė­ko­ja­me vi­siems, ku­rie my­lė­jo šu­nį“, – liūd­ną in­for­ma­ci­ją iš­pla­ti­no ke­tur­ko­jo šei­mi­nin­kai. Vo­k ie­čių do­gas su šiuo pa­sau­liu at­si­ svei­k i­no dar ga­na jau­nas – skai­čia­vo aš­tun­tuo­sius gy­ve­ni­mo me­tus.

Marijampolė

7–15 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+12

+14

Ir šeš­ta­die­nį, ir sek­ma­die­nį vy­raus de­be­suo­ti su pra­gied­ru­liais orai. „Nors ir bus šil­ta, bet pro­tar­piais lis. Pūs piet­va­ka­rių vė­jas, ku­rio grei­tis sieks 10–15 met­rų per se­ kun­dę. Oro tem­pe­ra­tū­ra nak­ti­mis sieks 8–11 laips­nių ši­lu­mos, o die­ no­mis su­šils iki 11–14 laips­nių“,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– in­for­ma­vo Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys. Sek­ma­die­nį dan­gus tu­rė­tų šiek tiek pra­gied­rė­ti, ta­čiau lie­taus ti­ ki­my­bė vis tiek iš­liks. „Smar­kes­nis lie­tus ti­kė­ti­nas šeš­ ta­die­nį, o sek­ma­die­nis bus šil­tas, bet orai ir to­liau lai­ky­sis drėg­ni ir vė­juo­ti“, – ti­ki­no Jū­ri­nių pro­gno­ zių sky­riaus va­do­vas. L.Pakš­tys to­kius orus pro­gno­ zuo­ja bū­siant ne tik sa­vait­ga­lį, bet ir vi­są ki­tą sa­vai­tę. „Ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį su­ stip­rės piet­va­ka­rių vė­jas – iki 15– 20 met­rų per se­kun­dę. Bet juk ru­duo, nie­ko ne­pa­kei­si“, – kons­ ta­ta­vo L.Pakš­tys. Atei­nan­čios sa­vai­tės pir­mo­ji pu­ sė, ti­kė­ti­na, bus drėg­nes­nė, o vė­liau pro­gno­zuo­ja­mi tik trum­pi lie­tūs. „Ta­čiau ge­ra ži­nia tai, kad kol vy­ raus piet­va­ka­rių vė­jai, ne­bus šal­ nų“, – pa­ti­ki­no L.Pakš­tys.

1947 m. gi­mė bu­v u­si pir­mo­ji JAV le­di Hil­la­ ry Rod­ham Clin­ton.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti, jog da­ly­vau­ja­te ves­tu­vė­ se, o rea­ly­bė­je esa­te ne­ve­dęs ar ne­te­ kė­ju­si, reiš­kia, jog ve­dy­bos jau ar­ti ar­ba tie­siog su­ra­si­te ge­rą išei­tį iš keb­lios pa­ dė­ties; ve­du­siems sap­nuo­ti ves­tu­ves reiš­kia šei­mos pa­gau­sė­ji­mą. Sap­ne šok­ti ves­tu­vė­se – pa­si­sau­go­ki­ te ki­tos ly­ties as­me­nų ap­kal­bų. Sap­ne re­gė­ti links­mas ves­tu­ves, bet jo­se ne­da­ly­vau­ti, reiš­kia gė­dą ir su­mi­ ši­mą. Sap­nuo­ti jau­na­ve­džius prie al­to­riaus reiš­kia blo­gas nau­jie­nas ar­ba bar­nius su ar­ti­mais žmo­nė­mis. Sap­nuo­ti sa­vo vai­kų ves­tu­ves – ge­ ras ženk­las: bū­si­te vi­sų ger­bia­m i ir my­li­mi. Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­ts ke­lia­te ves­ tu­ves, pra­ra­si­te drau­gą. Sap­ne ves­tu­vių mu­zi­ką gir­dė­ti – tu­ rė­si­te iš­lai­dų ar neiš­veng­si­te liū­de­sio. Jei mer­gi­na sap­ne priė­mė pa­siū­ly­mą tuok­tis, va­di­na­si, ji pa­klau­sys ki­tų nuo­ mo­nės, o pa­ža­dai jos neap­vils, ta­čiau jei ji sap­ne ma­to, kad jos my­li­ma­sis ve­ da ki­tą – ne­ri­mas ir bai­mė. Jei jau­na mo­te­ris re­gi sa­vo ves­tu­ves ir ką nors, kas ap­si­vil­kęs ge­du­lo dra­bu­ žiais, reiš­kia, kad jos šei­my­ni­nis gy­ve­ ni­mas ne­bus lai­min­gas. Jei sap­nuo­ja­te sa­vo drau­gės ves­tu­ ves, lau­kia­ma ma­lo­ni ke­lio­nė ga­li neį­ vyk­ti dėl ne­ma­lo­nių siurp­ri­zų. Sap­ne ves­ti sa­vo žmo­ną ar te­kė­ti už sa­vo vy­ro – li­ga ar­ba liū­de­sys. Sap­nuo­t i ve­dy­bi­nį guo­lį reiš­k ia, kad šei­mo­je ar jū­sų pa­ž įs­ta­mų ap­l in­ko­ je nu­ma­to­mos ves­tu­vės ar lau­kia tie­ siog kaž­ko­kia šven­tė.

2013 10 26 klaipeda internetas  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you