Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, rugsÄ—jo 2, 2013

www.kl.lt

=6?:.162;6@?B4@Âź 7<

9

RUBRIKA

cZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN`:N aRY%#%# abaV` dddWb_N!Ya "

DujĹł sostiniĹł LT

SuskystintĹłjĹł gamtiniĹł dujĹł termi nalÄ&#x2026; besistatantis KlaipÄ&#x2014;dos uostas ir tokÄŻ terminalÄ&#x2026; jau 25 metus eksploa tuojantis Belgijos ZeebriugÄ&#x2014;s uostas turi panaĹĄumĹł. Zeeb riugÄ&#x2014; jau yra Ĺ iau rÄ&#x2014;s jĹŤros dujĹł sos tinÄ&#x2014;, KlaipÄ&#x2014;da turi galimybiĹł bent ry tinÄ&#x2014;s Baltijos regione tokia tapti.

Miestas 5p.

JAV Ĺžvalgybos taikiniai â&#x20AC;&#x201C; arabĹł televizija â&#x20AC;&#x17E;Al Jazeeraâ&#x20AC;&#x153; ir Rusijos oro bendrovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Aeroflotâ&#x20AC;&#x153;.

Nuo ĹĄiol pir­ma­die­niais dien­rať­ty­je â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­daâ&#x20AC;&#x153; du prie­dai â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Jō­raâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Tur­tasâ&#x20AC;&#x153;.

Vun­der­kin­dai â&#x20AC;&#x201C; retenybÄ&#x2014; PraÄ&#x2014;jusiais moks­ lo me­tais Do­vy­ das Drak­ťas dar bu­ vo de­vin­to­kas, ta­ Ä?iau nuo ĹĄian­dien jis pra­dÄ&#x2014;s lan­ky­ ti 11 kla­sÄ&#x2122;, kad tu­rÄ&#x2014;­ tĹł di­des­nes ga­li­my­ bes ÄŻvai­rio­se olim­ pia­do­se kon­ku­ruo­ti su vy­res­niais moks­ lei­viais. Klai­pÄ&#x2014;­dos mies­to pe­da­go­gĹł tei­ gi­mu, per de­ťimt­me­ tÄŻ to­kiĹł vai­kĹł pa­si­tai­ ko vos vie­nas ki­tas.

tutis

SAVAITÄ&#x2013;S CITATA

ma

riai skaiÄ?iuojamas

SAVAITÄ&#x2013;S

1000

12

jau priÄ&#x2014;mÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; tiek tanklaiviĹł kiantis nuo 1999-ĹłjĹł vei BĹŤtingÄ&#x2014;s naftos terminalas.

WNZ`NacV_b NTN_ONQN_Ob\a\ _NcVĂ&#x2DC;VNb`[b\a_ _\cĂ&#x203A;``Ă&#x203A;XZĂ?YĂ&#x203A;ZĂ&#x203A;] .[Q_VNb`.YRX`N[Q Q\cNbWNZ\`OR[Q  V`Ă&#x;`VaVXV[Ă?`XNQW\cN  [NacVXNQcN`VN ZN`[NbW\cĂ&#x203A;Z`V_WNb

ď ŽNuostatos: A=NY

grupÄ&#x2014;jeâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;ACME studentiĹĄka dvasia tebegyva

Ä&#x2014;s veiklos gali gimti studentĹł popaskaitin Vienas â&#x20AC;&#x17E;ACME gruPavyzdĹžiĹł, kai iĹĄ ÄŻmonÄ&#x2014;, yra ir Lietuvoje.didĹžiausia ÄŻmonÄ&#x2014;s, pasaulinio lygio PalĹĄis sako, kad pÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; savininkĹł Tomas litĹł metinÄ&#x2122; apyvartÄ&#x2026;, verty16 mln. ĹžmonÄ&#x2014;s. sukurianÄ?ios 700 rÄ&#x2014;mus neÄŻsprausti bÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ siaurus mÄ&#x2026;stymo

SAVAITÄ&#x2013;S TENDENCIJA

pokyÄ?iai Reklamos rinkos metÄŻ (proc.) pirmÄ&#x2026; metĹł pus Reklamos kanalas Radijas Kino rek lama Televizija Internetas Laik raĹĄÄ?iai Ĺ˝urnalai â&#x20AC;&#x201C;22,5 Lauko rek lama liniĹł pistoletĹł â&#x20AC;&#x201C;27,5

Pokytis

â&#x20AC;&#x201C;1

+24 +18,5 +16,3

â&#x20AC;&#x201C;8,9 â&#x20AC;&#x201C;3,8

Reklama ant dega

Kaina 1,30 Lt

Ĺ altinis: TNS LT

â&#x20AC;&#x17E;Toks jau esu â&#x20AC;&#x201C; daug uŞ­si­ra­ťau, bet ne­la­bai kÄ&#x2026; pa­da­rau.â&#x20AC;&#x153; Mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka pri­pa­Şi­no, kad ne­re­tai uĹžuo­t kaŞ­kÄ&#x2026; pa­da­rÄ&#x2122;s, tik pa­ťne­ka.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

IĹĄ Klai­pÄ&#x2014;­dos au­to­bu­sĹł sto­ties pe­ro­ no ne­tru­kus ga­li bō­ti iť­vai­ky­ti rō­ kan­tie­ji. To­kiÄ&#x2026; tvar­kÄ&#x2026; uŞ­si­mo­jo ÄŻves­ ti mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­ pei­ka, jam pri­ta­ria ir Klai­pÄ&#x2014;­dos au­ to­bu­sĹł sto­ties ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Va­do­vÄ&#x2014;­liai â&#x20AC;&#x201C; per leng­vi

Â&#x201E;Â&#x201E;Pa­sie­ki­mai: pen­kio­lik­me­tis D.Drak­ťas, su­do­min­tas che­mi­jos ir ro­dan­tis iť­skir­ti­nius re­zul­ta­tus ĹĄios sri­ties

olim­pia­do­se, nau­juo­sius moks­lo me­tus pra­dÄ&#x2014;s iĹĄ kar­to 11 kla­sÄ&#x2014;­je. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł pi­ni­gi­nes tuť­ti­no gÄ&#x2014;­lÄ&#x2014;s Li­na Bie­liaus­kai­tÄ&#x2014; l.bieliauskaite@kl.lt

Moks­lo me­tĹł pra­dĹžios ĹĄven­tÄ&#x2014; uos­ ta­mies­ty­je iť­ju­di­no pre­ky­bÄ&#x2026; gÄ&#x2014;­lÄ&#x2014;­ mis. IĹĄ tur­gaus, par­duo­tu­viĹł daŞ­ nas pir­kÄ&#x2014;­jas va­kar Ä&#x2014;jo ne­ťi­nas ne vie­nu, o ke­le­tu Ĺžie­dĹł ar puokť­te.

Â&#x201E;Â&#x201E;Tra­di­ci­jos: gÄ&#x2014;­liĹł pre­ky­vie­tÄ&#x2014;­se va­kar ka­ra­lia­vo kar­de­liai â&#x20AC;&#x201C; anot pre­kei­viĹł, tai po­pu­lia­riau­sios pe­da­go­gams

do­va­no­ja­mos gÄ&#x2014;­lÄ&#x2014;s. 

Vidmantas Ma

v.matutis@kl.lt

ZeebriugÄ&#x2014;je lai vyba nestabdo

ZeebriugÄ&#x2014;je, kaip Gud lio saulio uostĹł, su ir daugelyje pasirgaliaus krepĹĄe skystintĹłjĹł gam niĹł dujĹł termi tidoma, nalas yra pasta indeksas ir paro tytas ĹĄalia uosto var tĹł. ka minalÄ&#x2026; plaukian TodÄ&#x2014;l ÄŻ dujĹł terkaip jis per tryli tis ar iĹĄ jo iĹĄplaukiantis dujove metĹł pakilo. O galbĹŤt Ĺžis togumĹł kitiems nesukelia nepaca laivams. tiesiog alus ir pi Neseniai grupei KlaipÄ&#x2014;dos ĹžurnalistĹł pasitai per trylika metĹł kÄ&#x2014; pamatyti ĹĄÄŻ ter proga iĹĄ ĹĄalies minalÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; tiks pabrango? liau terminalÄ&#x2026; iĹĄvy dome iĹĄ uĹž aukĹĄ tvoros. tos ]V[N` b_[NYV`aN`.[Q_Vb`AN Ă&#x2DC;VNcVZNV` ÄŽ ZeebriugÄ&#x2014;s LNG X\`XNV ter N1;/ON[ W mi \ W na NOR lÄ&#x2026; metus atplau per ď ŽSituaci [RN kia ja: Nba\cR VNV`bQb cR`aVPVW\`Ă&#x;X_R]V[Ă&#x;Na veĹžiĹł. Termina apie 110 dujoW\ZV`_VRXNQV[ ZĂşg\[\`[b\Xb QN]R_ZVR`aĂ&#x2013;N las, turintis vie _VĂşVXVaR_ZV[ krantinÄ&#x2122;, pritai !]_\PT_Ă&#x2013; Ă&#x2013; YVNTfcR[NZĂşWĂş[N nÄ&#x2026; NY\Â&#x201C;N]VR"aĂ­X` ky ď ŽObjektas: aZRa_Ăş vus iki 350 met tas priimti lai- kios ĹĄvar b NbXa\`ac\ _\``YR]VN`VGRRO tavimo sÄ&#x2026;lygos rĹł aR_ZV[NYN` bus KlaipÄ&#x2014;rĹł gramzdos du ilgio ir 13 met- dos uos _VbTĂ&#x203A;WRNXfYNV`Nb skystintĹłjĹł gam ÄŽMONÄ&#x2013; te, gali paaiĹĄkÄ&#x2014; jo T\ZN`9;4  ti ĹĄiemet po tiniĹł dujĹł ter laivĹł techninÄ&#x2014;s veĹžius. PanaĹĄios locmanĹł CVQZN[a\:N mi- tvarko naSAVAITÄ&#x2013;S las pastatytas uĹžsiÄ&#x2014;mimĹł tre sÄ&#x2026; abĂ&#x2DC;V\[b\a_ mosâ&#x20AC;&#x153;, tai yra voje ĹžemÄ&#x2014;s niruoklyje. kaip staciona pÄ&#x2014;dos uoste. Skir lygos bus ir KlaiÄŽ Zeebriu ÄŻrengi rus nuo tumas tik tas, ĹžiausiĹł Lietu atĹĄildomos KlaipÄ&#x2014; did na su skys KlaipÄ&#x2014;doje nÄ&#x2014; kad tiniĹł du gÄ&#x2014;s suskystintĹłjĹł gam- pyk nys. Jame yra keturios tal- Vie tintos miro dos gyvento â&#x20AC;&#x17E;Li nas viĹł nu sinÄ&#x2014;s ra potvyniĹł ir jĹł terminalÄ&#x2026; los iĹĄ dalies â&#x20AC;&#x17E;ÄŻkas ticijĹł bend laipsnio 161 vestem jai ato- plaukia du slĹŤgiĹł. Zeebriu peratĹŤros maĹž nan- bus geres tosâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ ĹžemÄ&#x2122;. ĹŤkio in m. fidaug gal 10 minuÄ?iĹł. joveĹžis IĹĄ iĹĄorÄ&#x2014;s talpyk gÄ&#x2014; LNG termi per 2012â&#x20AC;&#x201C;2013 nÄ&#x2014;je padÄ&#x2014; perrodvi Groupâ&#x20AC;&#x153; Ag paras. los atrodo ne na- jÄŻ, nei iĹĄ las pritaikytas Nei prieĹĄ de mln. je dipriimti iki 13 met karto uĹž jo kiti lÄ&#x2014;s. Vienu me uĹždirbo 87,604 nei ZeebriugÄ&#x2014;s, tyDalisme dutus jĹł iĹĄveĹžadi tu jos gali priim- sinius gramzdos laivus laivai ne- ti rĹł solikon nes tuo autotove 380 esant didĹžiausiam plaukia. TaÄ?iau ĹĄiame Bel Ĺžiais, ĹĄalia jo neau ma nopuo lis gry pum litĹł galimam atoslĹŤ gijos uos- skys tĹŤkst. kubiniĹł metrĹł su- da nejama tink jĹł autoveĹžis te ir neakcentuo maĹžiau c. lus. giui. ZeebtintĹłjĹł gamti no â&#x20AC;&#x201C; 7,1 ÄŻpro riu su gÄ&#x2014;s jama, kad dÄ&#x2014;l du jo pelter toLNG duo niĹł ZeebriugÄ&#x2014;s uos minalas du nius me- dujomis ve jojĹł ar Ĺžio uĹždaroma dujosimis finan beveik tris du tesnius neĹĄmÄ&#x2014;Ĺžuos â&#x20AC;&#x201C; apanks pina laivyba. perBel joveĹžius. Tradi ba rĹŤgu gijos, no, kad termina to atstovai tikikono Agro KlaipÄ&#x2014;do patGroupâ&#x20AC;&#x153; ciĹĄkai du dalÄŻ Volas yra ÄŻrengtas dujos iĹĄ termi â&#x20AC;&#x17E;Linastaip Ä?iau tijos Tair Pran kingoje vietoje. dÄ&#x2014;- garos plaukje, kur prie KiaulÄ&#x2014;s Nu- tĹŤkst. joveĹžiai gabena apie 140 kietus. net cĹŤzijos varpa nalo bus todidÄ&#x2014; Nuo Ĺ iaurÄ&#x2014;s jĹŤ tojĹł.jo siantis dujove kubiniĹł metrĹł sios pajamos IĹĄ duo rÄ&#x2014;stolyg soliiĹĄo ros jÄŻ visÄ&#x2026; uos pridengia molas, nas transportuo ir ne la suskystinlitĹł. bai su mlrd. tÄ&#x2026;, kitiems laivams Ĺžis kirs tĹłjĹł gamtiniĹł jamos tik iĹĄ vienos pusÄ&#x2014;s praâ&#x20AC;&#x17E;Li 2,043 kad1,5Zeeb iki si, karto, du riu ts terminalas, pajĹł. gÄ&#x2014; bus je tonĹł Toks yra da sumln. vamz ry du dujo- nalas. Groupâ&#x20AC;&#x153; pardavÄ&#x2014; 1,78 ti realĹŤs nepato veĹžis Zeebriu o nuo uosto var dynais. Apie jo buvimÄ&#x2026; jĹł termigumai. gÄ&#x2014;s dujĹł termi Agro tĹł papildomas vidinis ir preduktĹł ĹĄalia nale nio moriĹł ĹžemÄ&#x2014;s iĹĄkraunamas ĹĄiauripir ĹŤkio pro maĹž ÄŻvailo byloja tik terminale gali bĹŤ sas. Laivai ĹĄiame Apsaugo giau c. dau protvo landĹł. Skystos daug per 14 va- Jos sau ĹžemÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; 32tos tas ti ros. ĹŤkiuiaukĹĄ kiĹł go suskys dujos pumpuo iki 14 metrĹł per ĹĄvartuojami esant Kitas skir nuo diversantĹł tintĹł metais jĹł gam siniais mos ÄŻ talpas. ja- dujĹł terankstes finan sekundÄ&#x2122; vÄ&#x2014;jui. tumas, kad Zeeb tiniĹł â&#x20AC;&#x201C; aplink talpyk Po to vyksta nei minalÄ&#x2026; niais Ko- je 1987 riu nuo gÄ&#x2014;bet jĹł las ko ĹĄil at- rinio ÄŻsi mln. tonĹł). metais pradÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s kio iĹĄo- ros ÄŻrengtos stodymo procesas. (1,35verĹži gelĹžbetonio sie veikti su- iĹĄ nos. Jei netypumpuotos skys IĹĄ dujoveĹžio to atstovai mo. ZeebriugÄ&#x2014;s uos- Ä?ia nukristĹł koks minÄ&#x2014;jo, kad ter tos dujos â&#x20AC;&#x17E;suobjektas termimina- nalo le numatyta talpyklos iĹĄlik jo apsauga ir tĹł iĹĄ oro nepa SKAIÄ&#x152;IUS Ĺžeistos.

Sto­ty­je â&#x20AC;&#x201C; Ĺžvilgs­nis ÄŻ rō­ka­lius

e.zenkute@kl.lt

2

i

13

turtas

3p.

Eve­li­na Zen­ku­tÄ&#x2014;

Paaug­lio ga­bu­mai che­mi­jai to­kie iť­skir­ti­niai, jog, no­rÄ&#x2014;­da­mas to­bu­ lÄ&#x2014;­ti bei siek­da­mas aukť­tes­nio ly­gio rezultatĹł, D.Drak­ťas per­ťo­ko vie­ nÄ&#x2026; kla­sÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;Mo­ky­to­jĹł ir tÄ&#x2014;­vĹł pa­ska­tin­tas nu­spren­dĹžiau, kad gy­ve­ni­me rei­ kia tau­py­ti lai­kÄ&#x2026;. UĹž de­ťim­tos kla­ sÄ&#x2014;s pro­gra­mÄ&#x2026; at­si­skai­ Ä?iau eks­ter­nu.

ab_aN`-QVR[NYa _RQNXa\_Vb` 9bXN`:VX[RcVĂ&#x2DC;Vb`

Ĺ iandien priedai

Pasaulis 8p.

JĹŞRA

ir BE panaĹĄuma

turtas

 =6?:.162;6@?B4@Âź7<

Ĺ iandien alkoholio jauni ĹžmonÄ&#x2014;s galÄ&#x2014;s ÄŻsigyti tik pateikÄ&#x2122; asmens dokumentÄ&#x2026;.

201 (19 804)

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Se­no­jo­je tur­ga­vie­tÄ&#x2014;­je akys rai­bo nuo ÄŻvai­riau­siĹł spal­vĹł kar­de­liĹł â&#x20AC;&#x201C; aki­vaiz­du, kad ĹĄven­tei pre­kiau­to­jai bu­vo iĹĄ anks­to pa­si­ruo­ťÄ&#x2122;. UĹž vie­nÄ&#x2026; kar­de­lÄŻ vi­du­ti­niť­kai bu­ vo pra­ťo­ma po 3 li­tus.

5

â&#x20AC;&#x17E;Pe­ro­ne vyks­ta ma­si­nis rō­ky­mas, kaŞ­kas bai­saus. Jei rei­kia au­to­bu­so lauk­ti ke­lio­li­ka mi­nu­Ä?iĹł, pri­si­kvÄ&#x2014;­ puo­ji dau­gy­bÄ&#x2122; nuo­dĹł. Rō­ky­to­jai el­ gia­si la­bai įŞō­liai â&#x20AC;&#x201C; vos ne ÄŻ akis ne­ rō­kan­tie­siems pu­Ä?ia dō­mus, to­dÄ&#x2014;l ĹĄiÄ&#x2026; pro­ble­mÄ&#x2026; tik­rai rei­kia sprÄ&#x2122;s­tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; uŞ­si­de­gÄ&#x2122;s kal­bÄ&#x2014;­jo V.Lu­pei­ka. Jis pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, jog Klai­pÄ&#x2014;­do­je drau­ dĹžia­ma rō­ky­ti au­to­bu­sĹł sto­te­liĹł pa­ vil­jo­nuo­se, pa­plō­di­miuo­se, dar ke­ lio­se mies­to vie­ťo­sio­se vie­to­se. â&#x20AC;&#x17E;Au­to­bu­sĹł sto­tis yra to­kia vie­ťa vie­ ta, kad vie­ťes­nÄ&#x2014;s ne­ga­li bō­ti, to­dÄ&#x2014;l jos pe­ro­ne taip pat tu­rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti drau­dĹžia­ma rō­ky­ti.

3


2

pirmadienis, rugsėjo 2, 2013

miestas

Vun­der­kin­dai – retenybė

Komentaras

Da­ly­kai, su ku­riais ne­ke­ 1 ti­nu sie­ti atei­ties, pa­vyz­ džiui, lie­tu­vių kal­ba, is­to­ri­ja, geog­

ra­fi­ja, atim­da­vo bran­gias va­lan­das, ku­rias da­bar ga­lė­siu skir­ti svar­bes­ nėms dis­cip­li­noms“, – aiš­ki­no Klai­ pėdos licėjuje besimokantis vai­ki­nas ir pri­dū­rė, kad vy­res­ni bend­rak­la­siai jo ne­gąs­di­na, nes dau­ge­lį jų moks­ lei­vis pa­žįs­ta. Pa­sak jo, li­cė­ju­je už­duo­da­mus na­ mų dar­bus jis at­lie­ka grei­tai – daž­ nai ne­trun­ka ir va­lan­dos. Ge­ro­kai dau­giau pa­stan­gų pa­rei­ka­lau­ja ruo­ ši­ma­sis olim­pia­doms. Paaug­lys pri­si­pa­ži­no, kad mo­ kyk­li­niai va­do­vė­liai jam nė­ra įdo­ mūs. Di­des­nę nau­dą at­ne­ša moks­ li­nė li­te­ra­tū­ra, ku­rią jau­nuo­lis skai­to ang­lų kal­ba. Tiks­lių­jų da­ly­kų pa­mo­ ko­se vai­ki­nui pa­kan­ka ati­džiai klau­ sy­tis. Kiek dau­giau lai­ko ati­ma hu­ ma­ni­ta­ri­niai bei so­cia­li­niai moks­lai, ta­čiau į juos D.Drak­šas kon­cent­ruo­ ja­si ma­žiau.

Ra­mu­nė Dob­ro­vols­kie­nė

Vai­k ų ir jau­ni­mo psi­cho­lo­g ų aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tė ir psi­cho­lo­gė

G

Jau­čia iš­skir­ti­nu­mą

Jis pri­si­mi­nė, kad di­dy­sis lū­žis jo gy­ ve­ni­me įvy­ko aš­tun­to­je kla­sė­je, kai pra­si­dė­jo che­mi­jos pa­mo­kos. Šios sri­ties pe­da­go­gė ne vi­sus moks­lei­ vius ža­vin­čia dis­cip­li­na su­do­mi­no jau­ną­jį ta­len­tą. „In­ten­sy­viai ki­bau į che­mi­ją, vė­ liau na­tū­ra­liai pra­dė­jau gi­lin­tis ir į ki­tas tiks­lių­jų moks­lų sri­tis. Dau­giau lai­ko ski­riant va­do­vė­liams, to­bu­lė­ jo ir mąs­ty­mas: skir­tin­go­se sfe­ro­se po tru­pu­tį pra­dė­jo sek­tis vis ge­riau. Tie­sa, pa­žy­miais ne­si­skun­džiau ir prieš tai – nuo pir­mos kla­sės mo­ kiau­si ge­rai“, – tei­gė vai­ki­nas, lie­ pos mė­ne­sį tarp­tau­ti­nė­je che­mi­jos olim­pia­do­je iš­ko­vo­jęs si­dab­rą. Pen­kio­lik­me­tis pri­pa­ži­no, kad kar­tais bend­rau­da­mas su moks­lo drau­gais pa­si­jun­ta lyg bal­ta var­na. At­sa­kin­gas po­žiū­ris į atei­tį, pui­kūs re­zul­ta­tai ir aukš­tes­nio ly­gio ži­nios ste­bi­na bend­rak­la­sius. „Kar­tais ten­ka pa­tir­ti jaus­mą, jog esu kiek ki­toks. Ži­nau, kad tam tik­ri da­ly­kai man se­ka­si leng­viau, o re­zul­ta­tai kar­tais ge­res­ni nei ap­ lin­ki­nių. Ne­ti­kė­tas per­šo­ki­mas per kla­ses nu­ste­bi­no bei su­trik­dė drau­ gus. Gal­būt bend­rak­la­siai ne­no­rė­jo, kad pa­lik­čiau juos“, – svars­tė ypa­ tin­gų ga­bu­mų vai­ki­nas. Klai­pė­die­tis ste­bi­na ne tik moks­ lo pa­sie­ki­mais. D.Drak­šo die­not­var­ kė­je įra­šy­tos ir pa­pil­do­mos veik­los – lau­ko te­ni­sas ir gro­ji­mas gi­ta­ra. Lai­ko jis ran­da vis­kam. Sa­vo atei­ tį vai­ki­nas sie­ja su che­mi­jos moks­ lu. Ma­ty­da­mas ge­res­nes per­spek­ty­ vas už­sie­ny­je, stu­di­juo­ti jis no­rė­tų Ang­li­jo­je. Kon­ku­ruo­ja drau­giš­kai

Še­šio­lik­me­tis Kris­ti­jo­nas Ke­re­keš, moks­lo me­tus pra­dė­sian­tis tre­čio­ jo­je „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos kla­sė­je, praė­ju­sio se­mest­ro me­tu pe­da­go­ gus, tė­vus ir bend­rak­la­sius nu­ste­ bi­no ypač ge­rais re­zul­ta­tais. Be­veik iš vi­sų mo­ky­mo­si dis­ cip­li­nų paaug­liui bu­vo iš­ves­ti de­ šim­tu­kai. Iki mak­si­ma­lių pa­sie­ki­ mų vai­ki­nui pri­trū­ko vi­sai ne­daug – ko­ją pa­ki­šo vie­nin­te­lis che­mi­ jos de­vy­ne­tu­kas. Ab­so­liu­čiai vi­ sais de­šim­tu­kais pa­žy­mių kny­ ge­lė­je vai­ki­nas ga­lė­jo di­džiuo­tis praė­ju­siais me­tais, kai bai­gė ant­ ro­sios gim­na­zi­jos kla­sės pir­mą­ jį pus­me­tį.

„„Ga­bu­mai: K.Ke­re­keš tei­gia, kad no­rint rink­ti de­šim­tu­kus ne­re­tai jam už­ten­ka ati­džiai klau­sy­tis mo­ky­to­jų pa­

mo­kų me­tu. 

K.Ke­re­keš ne­slė­pė, jog to­kios per­ ga­lės džiu­gi­na, ta­čiau moks­lei­vis pa­ti­ki­no, kad iš­skir­ti­nis gim­na­zi­jo­ je ne­si­jau­čia. „Ma­no kla­sė­je ne­ma­žai ga­bių vai­kų. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad tarp mū­ sų vyks­ta ne­ma­to­ma drau­giš­ka ko­ va, ku­ris pa­si­ro­dys ge­riau. Stip­rios kon­ku­ren­ci­jos ne­jau­čiu, at­virkš­čiai,

Jo­lan­ta Na­vic­kie­nė:

Tai, kad moks­lei­vis pa­si­žy­mi ge­nia­lu­mu, dar ne­reiš­kia, jog jam leng­va – bū­ti ki­ to­kiam vi­sa­da su­dė­ tin­giau, nei pa­si­slėp­ ti pil­ko­je ma­sė­je.

tru­pu­tis am­bi­ci­jų tik pa­de­da siek­ti ge­res­nių moks­lo re­zul­ta­tų. Ma­tai, kad kaž­ku­ris kla­sio­kas ga­vo ge­rą pa­ žy­mį, ta­da sten­gie­si jį ap­lenk­ti“, – sa­kė vai­ki­nas. Jau­nuo­lis pri­si­pa­ži­no, kad no­ rint rink­ti de­šim­tu­kus ne­re­tai jam už­ten­ka ati­džiai klau­sy­ti mo­ky­to­ jų pa­mo­kų me­tu. Na­mų dar­bams vai­ki­nas ski­ria tiek lai­ko, kiek rei­kia už­duo­tims at­lik­ti. „Kar­tais už­ten­ka pu­sės va­lan­dos, kar­tais – ke­lių. Neb­lo­gai pri­si­me­ nu pe­da­go­gų iš­dės­ty­tą in­for­ma­ci­ ją, to­dėl daž­nai pa­kan­ka tik aki­ mis per­mes­ti va­do­vė­lių me­džia­gą, kad tu­ri­mos ži­nios bū­tų į­tvir­tin­ tos. Kiek dau­giau dė­me­sio ski­riu olim­pia­dų ly­gio už­duo­tims“, – sa­ kė K.Ke­re­keš. Prie va­do­vė­lių – trum­pam

Šiais me­tais uni­ka­liais re­zul­ta­tais pa­si­žy­mė­jo ir ki­tas klai­pė­die­tis. „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­ tas Jus­tas Žem­gu­lys iš vi­sų pen­kių lai­ky­tų vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų su­ rin­ko šim­tu­kus. Aukš­čiau­siais ba­ lais jis iš­lai­kė fi­zi­kos, ma­te­ma­ti­kos, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, ang­lų ir

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

lie­tu­vių kal­bų eg­za­mi­nus. To­kių re­ zul­ta­tų pa­sie­ku­sių moks­lei­vių vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­vo vos ke­tu­ri. Mo­kyk­lo­je vai­ki­nui se­kė­si ne tik tiks­lie­ji moks­lai. J.Žem­gu­lys ang­ liš­kai kal­bė­jo taip pui­kiai, jog už­ sie­nie­čiai ne­ga­lė­da­vo pa­ti­kė­ti, kad vai­ki­nas gy­ve­na Lie­tu­vo­je. Be to, jau­nuo­lis pa­ti­ki­no, kad ja­po­nų kal­ bą jis iš­ma­no ge­riau nei ru­sų. Tie­sa, pa­sie­ki­mai moks­lo sri­ty­ je ne vi­sa­da bu­vo to­kie pui­kūs. Jau­ nuo­lis pri­si­me­na, kad pir­mo­je kla­ sė­je vi­siš­kai ne­tu­rė­jo mo­ty­va­ci­jos mo­ky­tis, o ir re­zul­ta­tai bu­vo pra­sti, ta­čiau ne­tru­kus vis­kas pa­si­kei­tė. Per vi­sus 12 moks­lo me­tų vai­ki­nui ne­pri­rei­kė ko­re­pe­ti­to­rių pa­gal­bos. Dėl ak­ty­vios po­pa­mo­ki­nės veik­los, su­si­ju­sios su pro­jek­tu „Mo­ko­ma­sis Eu­ro­pos Par­la­men­tas“, olim­pia­dų, iš­vy­kų į už­sie­nį, J.Žem­gu­liui tek­da­ vo pra­leis­ti ne­ma­žai pa­mo­kų. Kar­ tais per vie­ną va­ka­rą jis tu­rė­da­vo pa­ruoš­ti sa­vai­tės na­mų dar­bus. Vai­ki­nas pa­ti­ki­no, kad il­gas sė­dė­ ji­mas prie kny­gų – ne jam. J.Žem­ gu­lio sėk­mės re­cep­tas – mo­ky­tis tų da­ly­kų, ku­rie pa­tin­ka ir yra įdo­mūs. Šiuo me­tu jau­nuo­lis ruo­šia­si in­for­ ma­ti­kos ir fi­zi­kos stu­di­joms Edin­ bur­go uni­ver­si­te­te. Ati­ma vai­kys­tę

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­ tie­nė pri­pa­ži­no, kad vun­der­kin­dų uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se pa­si­tai­ko ne­daž­nai. „Bū­na, kad vie­nas ki­tas vai­kas per­šo­ka kla­ses, ta­čiau to­kių – ma­žu­ma“, – pa­ti­ki­no ve­dė­ja. Anot jos, „ki­to­kiems“ vai­kams Klai­pė­dos švie­ti­mo įstai­gos ne­blo­ gai pri­tai­ky­tos. „Pe­da­go­gai, ma­ty­da­mi ne­pap­ras­ tų ge­bė­ji­mų vai­ką, daž­nai jam ski­ria rei­kia­mą dė­me­sį: pa­ren­ka su­dė­tin­ ges­nių ar pa­pil­do­mų už­duo­čių. Di­ fe­ren­ci­ja­vi­mo ir in­di­vi­dua­li­za­vi­mo pro­ce­sai pa­mo­kų me­tu vyks­ta“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. L.Priž­gin­tie­nė tei­gė, kad su ga­ biu vai­ku dirb­ti nė­ra pa­pras­ta. Ir pa­tiems mo­ky­to­jams ten­ka pa­pil­ do­mai ruoš­tis, kad bū­tų pa­ten­kin­ti ta­len­tin­gų vai­kų po­rei­kiai.

Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jos nuo­ mo­ne, jau­nie­siems ta­len­tams ir jų tė­vams prieš per­šo­kant kla­ses rei­ kė­tų pa­gal­vo­ti, ar vai­kas ne­pa­tirs dis­kom­for­to dėl to, kad pa­teks į vy­ res­nių bend­ra­moks­lių bū­rį. „Try­li­ka­me­čio ir še­šio­lik­me­čio fi­ zi­nė ir dva­si­nė bran­da ski­ria­si. Esu gir­dė­ju­si apie at­ve­jus, kai į aukš­tes­ nę kla­sę pe­rė­jęs vai­kas ne­pri­ta­po ir vė­liau gai­lė­jo­si. Gal­būt iš moks­lei­ vių ne­rei­kė­tų atim­ti vai­kys­tės“, – sa­kė L.Priž­gin­tie­nė. Iš­nau­do­ja tė­vai

Klai­pė­dos pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­ gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­rė Jo­lan­ta Na­vic­kie­nė tei­gė, kad kla­sių per­ šo­ki­mas ir iš­skir­ti­niais ge­bė­ji­mais pa­si­žy­min­čių vai­kų psi­cho­lo­gi­ nė bū­se­na su­ke­lia dvip­ras­miš­kų min­čių. „Vie­na ver­tus, jei vai­kas yra vun­ der­kin­das, kam gaiš­ti lai­ką? To­kie moks­lei­viai daž­nai jau ži­no pa­mo­ kų me­tu dės­to­mą in­for­ma­ci­ją ar­ ba ją įsi­mena 10 kar­tų grei­čiau nei bend­raam­žiai. Ge­rai, jei yra at­si­ žvel­gia­ma į in­di­vi­dua­lius vai­kų po­ rei­kius. Tada pe­rė­ji­mas į aukš­tes­ nę kla­sę ga­li tap­ti pui­kia ga­li­my­be to­bu­lė­ti. Bė­da tai, kad vi­suo­me­ nė sun­kiai prii­ma iš­skir­ti­nu­mą“, – tei­gė J.Na­vic­kie­nė. Pa­sak jos, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai at­ ža­los moks­lo re­zul­ta­tai tė­vams tam­ pa pres­ti­žo rei­ka­lu ir pa­si­di­džia­vi­mo prie­mo­ne, pa­de­dan­čia kom­pen­suo­ti pa­čių neį­gy­ven­din­tus lū­kes­čius. „Pui­ku, jei vai­kas tik­rai ga­bus ir pa­ts no­ri to­bu­lė­ti. Ta­čiau ga­li­ma ras­ti ir skau­des­nių pa­vyz­džių, kai paaug­lys, no­rė­da­mas pa­tei­sin­ti tė­vų vil­tis, tu­ri ati­duo­ti vi­sas jė­gas mak­ si­ma­liam re­zul­ta­tui pa­siek­ti. To­kio­ je si­tua­ci­jo­je vai­kas yra iš­nau­do­ja­ mas“, – tei­gė di­rek­to­rė. Ly­gy­bės nė­ra

Vals­ty­bė jau yra at­krei­pu­si dė­me­ sį į itin ga­bių vai­kų ug­dy­mo pro­ble­ mą. Spe­cia­lios me­to­di­kos ga­li pa­dė­ti nu­sta­ty­ti, ku­ris vai­kas pa­si­žy­mi tik­ rai ne­pap­ras­tais ge­bė­ji­mais. Ky­la klau­si­mas, kaip reikė­tų elg­ tis to­liau? Dis­ku­si­ja, jog „ki­to­kius“

a­bu­mus ga­l i­me pa­ly­g in­ ti su žmo­gaus tur­t u. Iš da­ lies jie yra pa­vel­d i­m i, ta­ čiau rei­ka­lau­ja nuo­la­t i­nės prie­žiū­ros, nes ne­tin­ka­mai nau­do­ja­mi ga­li tie­siog ding­ti. Ka­dan­gi mes nea­na­ li­z uo­ja­me sa­vo ga­bu­mų pro mik­ros­ ko­pą, vi­sų pir­ma juos rei­k ia at­ras­t i, pa­skui – mo­ty­va­ci­jos ir va­lios pa­stan­ go­mis – to­bu­lin­ti. Ne­pap­ras­tų ga­bu­mų vai­kai su­si­du­ria su įvai­rio­mis pro­ble­ mo­m is. Daž­nai klai­d in­gai ma­no­ma, kad jei vai­kas im­lus ma­te­ma­t i­kai, tai ge­rai sek­sis ir ki­ti da­ly­kai. To­kiu at­ve­ju pa­ti­ria­mas ap­lin­kos spau­di­mas vi­sur ir vi­sa­da bū­t i pir­mam. Vun­der­k in­dų vi­so­se moks­lo sri­ty­se yra la­bai ma­žai. Pap­ras­tai vai­kai ypa­tin­gais ga­bu­mais pa­si­ž y­m i vie­no­je, dvie­jo­se, re­tes­n iu at­ve­ju, tri­jo­se sfe­ro­se. To ne­sup­ras­da­ mi suau­g u­sie­ji ga­l i tie­siog „per­spaus­ ti“ vai­ką. To pa­sek­mė – mo­t y­va­ci­jos ne­te­k i­mas rea­l i­z uo­t i sa­vo ga­bu­mus. Šian­dien Lie­tu­vo­je yra stan­dar­ti­zuo­ tų tes­tų, ku­riais ga­li­ma nu­sta­ty­ti mo­ ki­n io in­te­lek­to struk­t ū­rą. Ty­r i­mas pa­de­da tiek vai­kui, tiek jo tė­vams su­ pras­t i ga­l ias ir sun­k u­mus. Tie­sa, kar­ tais klai­din­gai ma­no­ma, kad itin ga­būs vai­kai ne­su­si­du­ria su sun­ku­mais. Jie, kaip ir ki­ti vai­kai, jų tu­ri. Mū­sų vi­suo­ me­nė­je ypač ak­cen­tuo­ja­mas sėk­mės fak­to­rius, ku­ris le­mia žmo­gaus lai­min­ gu­mą. Tad vai­ko tė­vai tu­rė­tų la­bai at­ sa­k in­gai da­ry­t i spren­di­mus.

vai­kus mo­kyk­lo­se rei­kė­tų su­bur­ti į at­ski­ras kla­ses, ne­re­tai pa­kryps­ ta į nuo­skau­dų dėl ly­gia­tei­siš­ku­ mo lie­ji­mą. „Vi­suo­me­nė­je dar sun­ku ba­lan­ suo­ti tarp in­di­vi­dua­lių po­rei­kių ati­ti­ki­mo ir uni­ka­lu­mo iš­sau­go­ji­ mo. Apie ga­bius vai­kus pra­de­da­ ma kal­bė­ti kaip apie iš­skir­ti­nius ar eli­tą. Mums sun­ku pri­pa­žin­ ti, kad žmo­nės nė­ra ly­gūs. At­ro­do, il­gus am­žius ko­vo­jo­me dėl to, ta­ čiau rea­ly­bė yra ki­to­kia“, – paste­ bėjo spe­cia­lis­tė. Lai­min­gi ne vi­si

Ga­baus vai­ko psi­cho­lo­gi­nė bū­se­na daž­nai pri­klau­so nuo mo­kyk­los ir kla­sės nuo­sta­tų bei ver­ty­bių. „Kai vie­nas bal­tas, o vi­si juo­ di – ga­li bū­ti sun­ku. To­dėl svar­ bios ir as­me­ni­nės sa­vy­bės. Jei vai­ kas drau­giš­kas ir mo­ka bend­rau­ti su bend­rak­la­siais, pro­ble­mų ga­li ir ne­kil­ti. O ka­li­kų vai­kai daž­nai ne­ mėgs­ta“, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tė. Anot jos, tai, kad moks­lei­vis pa­ si­žy­mi ge­nia­lu­mu, dar ne­reiš­kia, jog jam leng­va – bū­ti ki­to­kiam vi­ sa­da su­dė­tin­giau, nei pa­si­slėp­ti pil­ ko­je ma­sė­je. Tarp ki­tų no­rint jaus­tis jau­kiai, rei­kia įdė­ti ne­ma­žai pa­stan­ gų. Ne­re­tai ga­biam paaug­liui ten­ka iš­mok­ti at­lai­ky­ti pa­šai­pas, pa­vy­dą ir no­rą su­vie­no­din­ti. „Ame­ri­ko­je at­lik­tas ty­ri­mas pa­ ro­dė, kad ge­nia­lu­mas jau­nam žmo­ gui ne vi­sa­da at­ne­ša džiaugs­mą. Bu­ vo ste­bi­mi la­bai ga­būs vai­kai, ku­rie iš­si­sky­rė ir mo­kyk­lo­je, ir uni­ver­si­te­ te. Paaiš­kė­jo, kad lai­min­ges­ni jau­tė­ si vi­du­ti­nių ge­bė­ji­mų jau­ni žmo­nės, tu­rin­tys pui­kių bend­ra­vi­mo įgū­ džių“, – tei­gė di­rek­to­rė.


3

pirmadienis, rugsėjo 2, 2013

miestas

Klai­pė­da mi­nė­jo Lais­vės die­ną

Dienos telegrafas Šven­tė. Uos­ta­mies­ty­je šian­dien vyks Moks­lo ir ži­nių die­nos „Klai­pė­da pa­si­ tin­ka rug­sė­jį“ ren­g i­niai: 8 val. Lie­tu­vi­ nin­k ų aikš­tė­je – pir­mo­ji pa­mo­ka „Va­ sa­ra pa­si­tin­ka rug­sė­jį“, 9 val. – Mi­šios Šv. Juo­za­po Dar­bi­n in­ko baž­ny­č io­je (Smil­te­lės gat­vė 27). „„Sim­bo­liai: is­to­ri­niam įvy­kiui pa­mi­nė­ti At­gi­mi­mo aikš­tė­je bu­vo iš­kel­ta tris­pal­vė ir is­to­ri­nė vals­ty­bės vė­lia­vos. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kaip ir ki­tų ša­lies mies­tų gy­ven­to­jai, klai­pė­ die­čiai šeš­ta­die­nį mi­nė­jo Lais­vės die­ną – oku­pa­ci­nės ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mo iš Lie­tu­vos 20-me­tį. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Iš­kil­min­gas ren­gi­nys At­gi­mi­mo aikš­tė­je liu­di­jo ypa­tin­gą Lie­tu­vos is­to­ri­jai da­tą, ta­čiau pri­trau­kė ne­ di­de­lį bū­re­lį pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­ sių mies­tie­čių. Lais­vės die­nos mi­nė­ji­mo da­ ly­viai ga­lė­jo pa­si­gro­žė­ti Lie­tu­vos

ka­riuo­me­nės Klai­pė­dos įgu­los ri­ kiuo­te, skam­bant him­nui bu­vo iš­ kel­ta tris­pal­vė bei vals­ty­bės is­to­ ri­nė vė­lia­vos, pa­leis­tos sal­vės už Lie­tu­vą ir jos ne­prik­lau­so­my­bę. Į su­s i­r in­k u­s iuo­s ius krei­p ę­ sis uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas pa­brė­žė, kad šios da­tos svar­ba, ver­tė Lie­tu­vai bei jos žmo­nėms nea­be­jo­ti­na.

„Tie 1993-ių­jų rugp­jū­čio aki­ mirks­niai, ku­rie, ti­kiuo­si, li­ko dau­ge­lio mū­sų at­min­ty­je, tu­rė­ tų bū­ti ver­ti­na­mi kaip ori tau­tos, pa­su­ku­sios ne­prik­lau­so­my­bės ke­liu, de­monst­ra­ci­ja pa­sau­liui. Lie­tu­va, tuo me­tu kal­bė­da­ma vie­nu bal­su, su­ge­bė­jo iš­ly­dė­ti iš sa­vo te­ri­to­ri­jos ka­riuo­me­nę, ku­ ri čia pra­lei­do dau­giau nei pu­sę šim­to me­tų“, – kal­bė­jo V.Grub­ liaus­kas. Anuo­me­čių įvy­kių pri­si­mi­ni­mais mi­nė­ji­me pa­si­da­li­jo ir mies­to ta­ry­ bos na­rys Al­gir­das Grub­lys. Ren­gi­nį vai­ni­ka­vo Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų or­kest­ro mu­zi­ki­nė mar­šų pro­gra­ma.

Sto­ty­je – žvilgs­nis į rū­ka­lius ties pe­ro­ne? Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad toks jau esu – daug už­si­ra­šau, bet ne­la­bai ką pa­da­rau. Be to, ma­ne ri­ bo­ja ir kom­piu­te­ri­nis raš­tin­gu­mas. Ta­čiau mies­to ta­ry­bos po­sė­džiuo­ se sė­di tiek sa­vi­val­dy­bės de­par­ta­ men­tų di­rek­to­rių, ku­rie tik­rai tu­rė­ tų at­kreip­ti dė­me­sį į ma­no iš­kel­tas

Kai ku­riuo­se Lie­tu­ vos di­džių­jų mies­tų au­to­bu­sų sto­čių pe­ ro­nuo­se rū­ky­ti jau drau­džia­ma.

„„Svei­ka­ta: sie­kia­ma, jog Klai­pė­dos au­to­bu­sų sto­ty­je iš­vy­ki­mo lau­kian­

tys žmo­nės ne­bū­tų pri­vers­ti kvė­puo­ti nuo­din­gais ci­ga­re­čių dū­mais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

1

Aiš­ku, rū­ka­liai ir­gi yra žmo­nės, ke­lei­viai, to­dėl jiems rei­kė­tų skir­ti spe­cia­lias vie­ tas, kur ga­lė­tų dū­my­ti ir ne­kan­kin­ tų ne­rū­kan­čių­jų“, – įsi­ti­ki­nęs po­ li­ti­kas.

Mies­to ta­ry­bos na­riai tu­ri tei­ sę pa­tys reng­ti ir teik­ti spren­di­mo pro­jek­tus, ku­rie, jei pri­tar­tų ki­ti po­li­ti­kai, įsi­ga­lio­tų. „Ko­dėl ne­tei­ kiu spren­di­mo pro­jek­to, ku­riuo bū­ tų už­draus­ta rū­ky­ti au­to­bu­sų sto­

pro­ble­mas“, – pa­brė­žė V.Lu­pei­ka. Klai­pė­dos au­to­bu­sų sto­ties va­do­ vė Da­nu­tė Ku­bi­lie­nė pa­ti­ki­no, jog ne tik ji, bet ir jos ko­le­gos pri­tar­tų drau­di­mui rū­ky­ti pe­ro­ne. „Tik­rai ne­ga­li kenk­ti ne­rū­kan­ tie­siems. Jei toks drau­di­mas bū­tų įves­tas, ras­tu­me vie­tų, kur rū­ka­liai ga­lė­tų pa­to­giai peš­ti dū­mą. Gal net pa­sta­ty­tu­me to­kias rū­kan­čių­jų sto­ gi­nes, kaip prie kai ku­rių pre­ky­bos cent­rų“, – svars­tė D.Ku­bi­lie­nė. Kai ku­riuo­se Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų au­to­bu­sų sto­čių pe­ro­nuo­ se rū­ky­ti jau drau­džia­ma. Rū­ka­liai pri­si­deg­ti ci­ga­re­tę ga­li tik au­to­bu­ sų sto­ties priei­go­se, kad ne­truk­dy­ tų ki­tiems ke­lei­viams.

Uni­ver­si­te­tas. Uos­ta­mies­čio aka­de­ mi­nę bend­ruo­me­nę šian­dien 10 val. prie Kris­t i­jo­no Do­ne­lai­čio pa­mink­lo su­burs stu­di­jų me­tų pra­džios šven­tė. Vė­l iau, 10.30 val., vyks ei­ty­nės mies­ to gat­vė­m is į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to mies­te­l į, 11 val. – ce­re­mo­ni­jos prie „Au­la Mag­na“ kor­pu­so, 12.30 val. – spau­dos kon­fe­ren­ci­ja „Nau­ji stu­d i­jų me­tai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te“ („Au­ la Mag­na“ au­d i­to­r i­jų kor­pu­so kon­fe­ ren­ci­jų sa­lė). Eis­m as. Dėl moks­lo me­t ų pra­d žiai skir­tos šven­tės šian­dien 7.30–9.15 val. ki­t aip kur­s uos 8 marš­r u­to au­to­bu­ sai. Į šiau­r i­nę mies­to pu­sę iš pra­d žių vyks pa­t vir­t in­t u marš­r u­t u, po to su­ ks į Lie­pų ir va­ž iuos Tri­la­pio, But­k ų Ju­zės gat­vė­m is. Į pie­t i­nę mies­to da­ lį kur­suos įpras­tai. Dėl stu­den­tų ei­ty­ nių nuo gra­fi ­k ų ga­l i at­si­l ik­t i vie­ša­sis

trans­por­tas. Ry­toj 15–16 val. eis­mo są­ ly­gos bus su­dė­t in­ges­nės dėl ka­r i­n ių pra­t y­bų. Tuo me­t u Lie­po­jos, Man­to, S.Da­r iaus ir S.Gi­rė­no, J.Ja­no­n io, Nau­ ją­ja Uos­to, Pi­l ies, Mi­ni­jos, Tai­kos pro­ spek­tu, Kai­rių, Per­kė­los gat­vė­mis va­ žiuos ka­r i­n io trans­por­to ko­lo­na. Dėl pra­t y­bų taip pat ga­l i vė­luo­t i mies­to au­to­bu­sai. Ly­g io­sios. Gargž­duo­se Lie­t u­vos fut­ bo­lo A ly­gos čem­pio­na­to rung­t y­nes žai­dė dvi Va­ka­r ų Lie­tu­vos ko­man­dos – Gargž­dų „Ban­ga“ ir Klai­p ė­dos „At­ lan­tas“. At­kak­lus su­si­t i­k i­mas bai­gė­si be įvar­čių – 0:0. Mir­tys. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­ riu­je šeš­ta­d ie­n į už­re­g ist­r uo­tos pen­ kių klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Liud­v i­ kas Vai­te­la­v i­čius (g. 1929 m.), Bro­n is­ la­va Er­nas­tie­nė (g. 1930 m.), Liud­mi­la Bal­by­še­va (g. 1930 m.), Aloy­zas Al­g ir­ das Pint­ve­ris (g. 1941 m.), To­mas Jur­g i­ las (g. 1981 m.). Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 8 ber­niu­kai ir 5 mer­gai­tės.

Tarptautinis V. Garasto taurės

VYRŲ KREPŠINIO

TURNYRAS Rugsėjo 7-10 d., Klaipėda

Dalyvauja:

Oficialus transliuotojas:

Turnyro informaciniai rėmėjai: www.kl.lt

Bilietai platinami:


4

pirmadienis, rugsėjo 2, 2013

miestas

K.Ja­tau­tai­tė at­si­svei­kins su sa­vo pa­var­de Be po­mpas­ti­kos, šil­to­je ir jau­kio­je ce­re­ mo­ni­jo­je uos­ta­mies­čio Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je va­kar žie­dus su sa­vo su­ža­dė­ ti­niu Gab­rie­liu­mi Sta­ne­vi­čiu­mi su­mai­nė ži­no­ma džia­zo at­li­kė­ja Kris­ti­na Ja­tau­tai­tė. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Net­ra­di­ci­nę die­ną to­kiai ce­re­mo­ni­ jai pa­si­rin­ku­si po­ra pri­si­pa­ži­no, kad no­rė­jo­si su­reng­ti šven­tę bū­tent sek­ ma­die­nį. O kad ves­tu­ves teks at­šok­ ti rug­sė­jo 1-ąją – esą tik pa­to­giau. „Taip jau su­ta­po, kad to­kia juo­ kin­ga da­ta. Už­tat nie­ka­da ne­pa­mir­ ši­me ves­tu­vių die­nos“, – šmaikš­ ta­vo jau­no­ji. Anot Kris­ti­nos, ce­re­mo­ni­jos Met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je po­ra nu­ spren­dė at­si­sa­ky­ti, nes to­kiai pro­ gai no­rė­tų­si jau­kes­nės ap­lin­kos. Po tuok­tu­vių at­li­kė­ja pa­si­rin­ko vy­ro pa­var­dę, tad nuo šiol bus ži­no­ma kaip Sta­ne­vi­čie­nė. Nors mer­gau­ti­ nė pa­var­dė ta­po sa­vo­tiš­ku at­li­kė­jos „bren­du“, kvar­te­to „Cappella‘A“ vo­ka­lis­tė pri­si­pa­ži­no, jog ga­li­

my­bės ra­šy­ti ją su brūšk­ne­liu nu­ spren­dė at­si­sa­ky­ti, nes dėl il­gų žo­ džių išei­tų gre­mėz­diš­kas da­ri­nys. Per tuok­tu­ves jau­no­ji vil­kė­jo dramb­lio kau­lo spal­vos su­kne­le, ku­rią su­kū­rė klai­pė­die­tė dra­bu­žių di­zai­ne­rė Ai­na Zin­čiu­kai­tė, jau­nų­jų

Bend­ra at­li­kė­jos ir jos su­tuok­ti­nio is­to­ri­ja pra­ si­dė­jo maž­daug prieš aš­tuo­ne­rius me­tus.

įvaiz­džiu rū­pi­no­si sti­lis­tė Ol­ga Fi­ la­to­va-Kont­ri­mie­nė. Po ce­re­mo­ni­jos baž­ny­čio­je ves­ tu­vių šven­tė tę­sė­si „Ve­nus S“ lai­ve. Tra­di­ci­nės po­ves­tu­vi­nės ke­lio­nės

„„Ry­šys: Kris­ti­na ir Gab­rie­lius Sta­ne­vi­čiai san­tuo­kos įža­dus da­vė Die­vo ir ar­ti­miau­sių žmo­nių aki­vaiz­do­je. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

po­ra ne­pla­nuo­ja. „Me­daus mė­ne­ sį avan­su tu­rė­jo­me pa­va­sa­rį, kai va­žia­vo­me į Ame­ri­ką. Tie­siog pa­ gal­vo­jo­me, kad lai­ko pra­sme reng­ ti dar ko­kią nors ke­lio­nę mums bū­ tų per di­de­lė pra­ban­ga. Vis­kas pas mus ki­taip“, – juo­kė­si Kris­ti­na.

Bend­ra at­li­kė­jos ir jos su­tuok­ti­nio is­to­ri­ja pra­si­dė­jo maž­daug prieš aš­ tuo­ne­rius me­tus. Sim­pa­ti­ja tarp jud­vie­jų įsi­žie­bė Kris­ti­nai dai­nuo­jant vie­no­je uos­ta­ mies­čio ka­vi­nė­je, ku­rio­je Gab­rie­lius tuo me­tu dir­bo.

Vie­nu me­tu po­ra bu­vo pa­su­ku­si skir­tin­gais ke­liais, ta­čiau, kaip juo­ kau­ja, li­ki­mas nu­spren­dė sa­vaip. Prieš ke­le­tą mė­ne­sių sa­vo pa­sky­ro­ je feis­bu­ke Kris­ti­na bi­čiu­liams pra­ ne­šė ži­nią, jog juo­du su Gab­rie­liu­ mi su­si­ža­dė­jo.

KLAS­CO padėkojo ab­sol­ven­tams

„„Mo­ko­si: aukš­tą KLAS­CO per­so­na­lo kva­li­fi­ka­ci­ją liu­di­ja ir stu­di­juo­jan­čių­jų dir­bant gau­sa: šie­met dip­lo­muo­tais spe­cia­lis­tais ta­po 7 bend­ro­vės dar­buo­to­jai.

Įmo­nės tra­di­ci­ja prieš rug­sė­jo 1-ąją pa­dė­ko­ti tais me­tais stu­di­jas bai­gu­ siems ko­le­goms už iš­tver­mę – pa­ ska­ta ki­tiems dar­buo­to­jams siek­ti moks­lo aukš­tu­mų.

Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ ni­jo­je (KLAS­CO) są­ly­gos no­rin­ tiems mo­ky­tis ir to­bu­lė­ti bu­vo su­da­ro­mos vi­suo­met. Prieš ku­ rį lai­ką su­telk­tas dė­me­sys į tuos, ku­rie pra­dė­tas stu­di­jas sėk­min­gai už­bai­gė ir su bend­ro­ve sie­ja to­les­ nę kar­je­rą. Šiuo me­tu kom­pa­ni­jo­je dir­ba 700 žmo­nių. Per pa­sta­ruo­sius 5

me­tus KLAS­CO ko­lek­ty­ve, ku­rio pu­sę su­da­ro aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­ nį iš­si­la­vi­ni­mą ar­ba pro­fe­si­nį ba­ ka­lau­ro laips­nį tu­rin­tys dar­buo­ to­jai, at­si­ra­do vi­sas bū­rys nau­jų ab­sol­ven­tų: 11 ma­gist­rų ir 10 ba­ ka­lau­rų. Už sėk­min­gą stu­di­jų aukš­to­jo­ je mo­kyk­lo­je bai­gi­mą 2013 m., Ži­ nių die­nos pro­ga KLAS­CO va­do­ vy­bė reiš­kė pa­dė­ką ir ap­do­va­no­jo raš­tais bei at­mi­ni­mo do­va­nė­lė­mis 7 spe­cia­lis­tus: Kau­no tech­no­lo­gi­ jos uni­ver­si­te­te vers­lo eko­no­mi­ ką bai­gu­sius ir įgi­ju­sius ma­gist­ ro kva­li­fik ­ a­ci­nį laips­nį Kont­ro­lės

biu­ro kont­ro­lės ins­pek­to­rę Eri­ ką Bran­če­ly­tę bei bu­hal­te­rį Ig­ ną Pau­lių, My­ko­lo Rio­me­rio uni­ ver­si­te­to tarp­tau­ti­nės jū­rų tei­sės ma­gist­rus Ga­my­bos sky­riaus va­ dy­bi­nin­kę Eve­li­ną Ma­žo­ny­tę ir fi­ lia­lo „KLAS­CO TO­WA­GE AS­SIS­ TAN­CE“ ko­mer­ci­jos va­dy­bi­nin­ką Ma­rių Grik­šą, Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to jū­ros ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos ma­gist­rę Sau­gos dar­be sky­riaus la­bo­ran­tę Ok­sa­ną Grits­kiv, So­ cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­jos ab­sol­ ven­tę Kro­vos ter­mi­na­lo kro­vi­nių ap­skai­ti­nin­kę Rū­tą Leš­čiaus­kai­tę ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos

elekt­ros ir au­to­ma­ti­kos įren­gi­ nių spe­cia­ly­bės ba­ka­lau­rą kro­vi­ką ope­ra­to­rių Da­rių Kont­ri­mą. KLAS­CO va­do­vas Aud­rius Pau­ ža džiau­gia­si, kad šie­met moks­lus bai­gė toks gau­sus dar­buo­to­jų bū­ rys, o ko­lek­ty­ve pa­sta­ruo­ju me­ tu pa­dau­gė­jo jau­ni­mo. „Dė­ko­ju vi­siems už ryž­tą mo­ky­tis, nes ne vie­nas jau esa­te su­kū­rę šei­mas. Pir­miau­sia jūs įro­dė­te pa­tys sau, kad tu­ri­te as­me­ni­nių am­bi­ci­jų ir no­ro gy­ven­ti ge­riau. Ti­kiuo­si, kad ties pa­siek­ta ri­ba ne­sus­to­si­te ir bū­si­te pa­vyz­dys ki­tiems bend­ra­ dar­biams“, – įtei­kęs pa­dė­kos raš­

Vi­dos Bor­te­lie­nės nuo­tr.

tus dip­lo­muo­tiems spe­cia­lis­tams kal­bė­jo A.Pau­ža. KLAS­CO ko­lek­ty­ve ap­stu pa­ vyz­džių, kai stu­di­jas dirb­da­ mi bai­gę žmo­nės pa­ky­la kar­je­ ros laip­tais, tam­pa at­sa­kin­gais už įmo­nės veik­lai svar­bius ba­rus, sky­rių va­do­vais. Toks dip­lo­mas, nors yra tik for­ma­lus pro­fe­si­nės kom­pe­ten­ci­jos ženk­las, darb­da­ viui ypač ver­tin­gas, nes ro­do as­ mens ke­ti­ni­mus gy­ve­ni­mą sie­ti su uos­to įmo­ne ir siek­ti ge­rų vers­ lo re­zul­ta­tų, taip pat at­sklei­džia stip­rias mo­ra­li­nes sa­vy­bes. „Klai­pė­dos“ inf.


5

pirmadienis, rugsėjo 2, 2013

miestas

Klai­pė­die­čių pi­ni­gi­nes tuš­ti­no gė­lės

„„Ap­sid­rau­dė: kai ku­rio­se par­duo­tu­vė­se jau šeš­ta­die­nį bu­vo skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja, kad rug­sė­jo 2 ir 3 die­no­

mis čia al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai bus par­duo­da­mi tik pa­tei­kus as­mens do­ku­men­tą.



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Alkoholį parduos atsargiau Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Rug­sė­jo 1-ąją ša­ly­je įsi­ga­lio­jan­tis „sau­sa­sis įsta­ty­mas“ ažio­ta­žo uos­ ta­mies­ty­je ne­su­kė­lė. Gal­būt kai ku­ rie pir­kė­jai, va­kar par­duo­tu­vė­se iš­ vy­dę in­for­ma­ci­ją, jog al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų įsi­gy­ti ne­pa­vyks, ir kiek pa­bur­no­jo. Ta­čiau dau­ge­lis klai­ pė­die­čių, re­gis, prie šios tvar­kos įpra­to ir į ją rea­guo­ja ra­miai.

Bent jau šeš­ta­die­nio po­pie­tę vie­ na­me po­pu­lia­riau­sių uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­rų neat­ro­dė, kad pir­ kė­jų ve­ži­mė­liai bū­tų už­vers­ti al­ko­ ho­lio bu­te­liais. Įp­ras­tą vaiz­dą bu­ vo ga­li­ma ma­ty­ti ir mies­to cent­re vei­kian­čios par­duo­tu­vės al­ko­ho­ li­nių gė­ri­mų sky­riu­je. Vie­no maž­ me­ni­nės pre­ky­bos tink­lo at­sto­vė

spau­dai Re­na­ta Sau­ly­tė ne­nei­gė, jog rug­sė­jo 1-osios iš­va­ka­rė­se al­ ko­ho­lio par­da­vi­mai išau­ga ne tik šio tink­lo par­duo­tu­vė­se. Ta­čiau esą kal­ba­ma ne apie dvi­gu­bus pel­nus. „Par­da­vi­mai šok­te­li nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos pro­cen­tų, pri­klau­so­mai nuo al­ko­ho­lio rū­šies. Tai yra ke­le­ rių me­tų ten­den­ci­ja, ma­nau, pa­ na­šiai bus ir šie­met. Ažio­ta­žo tik­ rai ne­bū­na, tie­siog da­liai žmo­nių ak­tua­lu tu­rė­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų at­sar­gų. Ta­čiau ge­ro­ji ži­nia yra ta, jog pa­ste­bi­me, kad žmo­nės ren­ka­ si bent jau silp­nes­nį al­ko­ho­lį, kaip vy­nas, alus, stip­rių­jų gė­ri­mų var­ to­ja­ma vis ma­žiau“, – aiš­ki­no pa­ šne­ko­vė. Ka­dan­gi šie­met dau­ge­ly­je ša­lies mo­kyk­lų Moks­lo ir ži­nių die­nos šven­tė vyks rug­sė­jo 2-ąją, R.Sau­ ly­tės tei­gi­mu, šią ir dar ki­tą die­ną

pre­ky­ba al­ko­ho­liu bus su­griež­tin­ta. Esą dar­buo­to­jai dar aky­liau tik­rins jau­nai at­ro­dan­čių pir­kė­jų do­ku­ men­tus, taip pat ste­bės, ar ne­pil­

Re­na­ta Sau­ly­tė:

Par­da­vi­mai šok­te­li nuo ke­lių iki ke­lio­li­ kos pro­cen­tų.

na­me­čiai ne­ban­do įsi­gy­ti svai­gių­jų gė­ri­mų pa­de­da­mi suau­gu­sių­jų. Kai ku­rio­se mies­to par­duo­tu­vė­ se jau sa­vait­ga­lį bu­vo ga­li­ma iš­vys­ ti in­for­ma­ci­ją, kad čia rug­sė­jo 2 ir 3 die­no­mis al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai bus par­duo­da­mi tik pa­tei­kus as­mens do­ku­men­tą.

„„Pla­nai: kai ku­rie gė­lių par­da­vė­jai pre­ky­bos pa­gy­vė­ji­mo ti­kė­jo­si ir anks­

tų šven­ti­nės die­nos ry­tą. 

Prik­lau­so­mai nuo dy­ 1 džio, rū­šies, ro­žių bu­ vo ga­li­ma įsi­gy­ti taip pat maž­daug

nuo 3 li­tų. Su mo­kyk­li­nio am­žiaus at­ža­lo­ mis į tur­gų už­su­kę klai­pė­die­čiai rin­ko­si ir spal­vin­gas ast­rų, jur­gi­nų bei ki­tų ru­de­ni­nių gė­lių kom­po­zi­ ci­jas, ku­rių kai­na svy­ra­vo maž­daug nuo 4 iki 10 li­tų, o kuk­les­nę kva­ pių­jų žir­ne­lių puokš­te­lę bu­vo ga­li­ ma įsi­gy­ti ir už 3 li­tus. Ne­to­li ha­lės įsi­kū­ru­si gė­lių par­ da­vė­ja Ža­na pri­si­pa­ži­no, jog pir­ mą­ją die­nos pu­sę pre­ky­ba bu­vo ga­na van­gi, ta­čiau vy­lė­si, kad po­ pie­tę su­lauks dau­giau pir­kė­jų. Va­ kar mo­te­ris ke­ti­no dar­buo­tis iki

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pat va­ka­ro, ta­čiau tars­te­lė­jo, jog di­džiau­sio už­dar­bio ti­ki­si pir­ma­ die­nio ry­tą. „Tur­gu­je pre­kiau­siu jau nuo 7 va­ lan­dų“, – šyp­so­jo­si pre­ky­bi­nin­kė. Paš­ne­ko­vės pa­ste­bė­ji­mu, ro­žių pir­kė­jai ap­skri­tai ne­ri­zi­kuo­ja pirk­ ti šven­tės iš­va­ka­rė­se. Pre­kiau­to­ja ne­nei­gė, jog šia pro­ga tarp klien­tų po­pu­lia­riau­sios gė­lės – kar­de­liai. Ne­ma­žai pir­kė­jų, užuo­t rin­kę­si įpras­tas pre­ky­vie­tes, va­kar sku­bė­jo pas did­me­ni­nin­kus. Bent jau to­kia par­duo­tu­vė Lie­pų gat­vė­je klien­tų sty­giu­mi skųs­tis ne­ga­lė­jo – jau vi­ du­die­nį ra­tuo­ti klai­pė­die­čiai, at­vy­ kę čia įsi­gy­ti gė­lių, vos ra­do kur pa­ si­sta­ty­ti sa­vo au­to­mo­bi­lius.


6

pirmAdienis, rugsėjo 2, 2013

nuomonės

Mo­ky­mo­si truk­mė – 11 me­tų?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Val­džios dis­nei­len­de – šven­tė

v.spuryte@kl.lt

Lau­kė su siau­bu ir su­lau­kė

M

oks­lo me­tų pra­džio­je vi­suo­me­nė­je iš­ki­lo dis­ku­si­ja apie mo­ky­mo­si truk­mę. Kai ku­rie mo­ky­to­jai ir tė­ vai iš­sa­kė pa­gei­da­vi­mą, jog vi­du­ri­nio la­vi­ni­mo pro­gra­ma ug­dy­mo įstai­go­se ga­lė­tų truk­ti ne 12, o 11 me­tų. Taip esą mo­kyk­los bai­gi­mas su­tap­tų su pil­na­me­tys­te ir pa­vyk­tų iš­veng­ti pro­ble­mų, su ku­rio­ mis su­si­du­ria­ma da­bar. Ta­čiau to­kios idė­jos prie­ši­nin­kai įsi­ti­ki­nę, jog tvar­kos kei­ti­mas tik įneš­tų su­ maiš­ties ir tei­gia­mų re­zul­ta­tų ne­duo­tų. Ar rei­kia trum­pin­ti vi­du­ri­nio mo­ky­mo­si truk­mę iki 11 me­tų?

Prieš

Saulius Pocius

K

Pen­si­nin­kai tu­rės pa­lauk­ ti, – mū­sų val­di­nin­kai ši­taip uo­liai sten­gia­si tau­py­ti, kad praė­ju­sią sa­vai­tę net vie­šai per­spė­jo: pen­si­jos nė­ra pa­vel­di­mos. Žo­džiu, val­džios dis­nei­len­das įsu­ko dar vie­ną ka­r u­se­lę, ku­r i ge­ro­kai pra­l inks­ mins ne ką ki­tą, o be­veik vi­są tos pa­čios val­džios po­pu­lia­ci­ją. Pra­di­nė šio ge­ra­da­ rys­tės at­rak­cio­no kai­na – 34 mln. biu­dže­ to li­tų vien šie­met. Iš kur kri­zę anuo­met pra­ž iop­so­jęs fi­nan­s ų mi­n ist­ras R.Ša­ džius ims tiek pi­ni­g ų? Juk vers­las ir ja­ me dir­ban­tie­ji, ant sa­vo kup­ros tem­pian­ tys vi­są tą eli­tu pa­si­va­di­nu­sią vel­tė­džių gau­ją, dar nė­ra pa­jė­g us pa­pil­do­moms iš­lai­doms įpras­tą kar­tą gelbs­t int ša­l ies biu­dže­tą. Jei Vil­niaus po­nu­liai ne­ži­no­jo, tai ga­li­ma pri­min­ti: pri­va­čia­me sek­to­riu­ je al­gos ne­di­dė­ja, nes to da­ry­ti nė­ra iš ko, – apy­var­tos ne­pa­sie­kė prieš­kri­zi­nio ly­ gio ir ne­pa­sieks nei šie­met, nei ki­tą­met. Tik pa­sku­t i­n is run­ke­l is ne­ga­lė­jo ne­su­ vok­ti, iš kur 2007-ai­siais rin­ko­je su­ko­si tiek pi­ni­gų, kai ban­kai juos kre­di­tų pa­vi­ da­lu nu­si­kals­ta­mai žars­tė į kai­rę ir de­ši­ nę, o pa­skui pa­tys vos ne­nusp­ro­go. Tai­g i pi­n i­g ų ne­dau­gė­ja tik pri­va­čia­me sek­to­r iu­je dir­ban­t iems pi­l ie­čiams. Ta­ čiau šis fak­tas val­d iš­k ų po­stų bao­ba­ bams įspū­d žio ne­da­ro, nes Lie­t u­vo­je jau ta­po tra­d i­ci­ja dar di­des­nė­m is vals­ ty­bės sko­lo­mis ap­do­va­no­ti bū­si­mą ka­ den­ci­ją. Juk 2014-ai­siais kil­n iam al­g ų grą­ž i­n i­mo spren­d i­mui įgy­ven­d in­t i rei­ kės dar bent 215 mln. li­t ų. Tie­sa, pen­si­ nin­kai ki­tą­met taip pat tu­rės pa­lauk­ti, – mū­sų val­d i­n in­kai ši­taip uo­l iai sten­g ia­ si tau­py­ti, kad praė­ju­sią sa­vai­tę net vie­ šai per­spė­jo: pen­si­jos nė­ra pa­vel­di­mos.

Pra­si­de­da nau­jie­ji moks­lo me­tai. Au­gi­nu 12 me­tų duk­rą. Jau praė­ ju­sį pir­ma­die­nį mer­gai­tė ėmė pa­ ni­kuo­ti dėl nau­jai pra­si­dė­sian­čios ru­ti­nos – rei­kės anks­ti kel­tis, vėl su­maiš­tis mo­kyk­lo­je, ag­re­sy­vūs bend­ra­moks­liai, ner­vin­gi mo­ky­ to­jai, tos pa­čios ne­sėk­mės ir taip ma­žai džiaugs­mų. Kaip vai­ką nu­ ra­min­ti ir paaiš­kin­ti, kad juk ne vi­ sas gy­ve­ni­mas pra­si­de­da ir bai­gia­ si mo­kyk­lo­je, kaip pa­ša­lin­ti stre­są, ku­ris kar­to­ja­si kas­met prieš rug­sė­ jo 1-ąją? Li­na

Do­va­no­ju šu­niu­ką

Ge­no­vei­ta Kra­saus­kie­nė, švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­rė: – Ra­cio­na­laus grū­do pra­das tik­rai eg­zis­tuo­ja, kai pa­ si­sa­ko­ma už grį­ži­mą prie 11 me­tų mo­ky­mo­si truk­ mės. Pa­čiai mo­ky­to­ja te­ko dirb­ti ir ta­da, kai moks­ lei­viai mo­kė­si 11 me­tų, ir pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką, kai no­rint gau­ti bran­dos ates­ta­tą rei­kia baig­ti 12 kla­sių. Jei mo­ky­ma­sis truk­tų 11 me­tų, su­tau­py­tu­me vie­ne­ rius žmo­gaus gy­ve­ni­mo me­tus, ku­riuos jis ga­lė­tų skir­ti anks­čiau pra­dė­ti siek­ti pro­fe­si­nių aukš­tu­mų. Be to, su­pran­ta­ma, jog tei­gia­ma bū­tų ir tai, jei su­ tap­tų mo­kyk­los bai­gi­mas ir moks­lei­vio ta­pi­mas pil­ na­me­čiu. Ta­da tė­vams ne­rei­kė­tų rink­ti įvai­rių pa­žy­ mų, įro­dan­čių, kad jų vai­kas, nors ir pil­na­me­tis, dar mo­ko­si. To­kių pa­žy­mų daž­nai rei­kia no­rint gau­ti ko­ kių nors fi­nan­si­nių pa­slau­gų. To­dėl ma­nau, kad jei šis klau­si­mas jau ky­la tė­vams ir mo­ky­to­jams, rei­kia dis­ ku­tuo­ti apie ga­li­mus po­ky­čius. Mi­nis­te­ri­ja tik­rai ne­ priims jo­kio spren­di­mo, neišk­lau­siu­si vi­sų suin­te­re­ suo­tų pu­sių ar­gu­men­tų.

Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, Sei­mo na­rys, bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras: – Grį­ži­mas prie 11 me­tų mo­ky­mo­si truk­mės bū­tų grį­ ži­mas į so­vie­ti­nius lai­kus. Pats vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je mo­kiau­si 11 me­tų, bet į pa­mo­kas rei­kė­jo ei­ti ir šeš­ta­ die­niais. To­dėl tik­rai ne­ži­nau, ar yra pra­smė žval­gy­tis at­gal. Tu­ri­me nu­si­sto­vė­ju­sią sis­te­mą, ku­ri lei­džia iš­ ties pa­skirs­ty­ti mo­ky­mo­si krū­vius taip, kad moks­lei­ viams bū­tų ge­riau­sia, kad bū­tų už­tik­rin­tas ko­ky­biš­ kas ug­dy­mas. Ki­ta ver­tus, per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų švie­ti­mo sis­te­mo­je jau bu­vo tiek po­ky­čių, per­tur­ba­ ci­jų, kad, ma­nau, dau­giau jau tik­rai ne­be­rei­kia jo­kių dis­ku­si­jų, ga­lin­čių tik įneš­ti su­maiš­ties ir ne­duo­ti jo­ kios nau­dos. Kal­bos apie mo­ky­mo­si truk­mės trum­ pi­ni­mą iki 11 me­tų ir yra ta per­tur­ba­ci­ja. Jei sie­kia­ma, kad mo­kyk­los bai­gi­mas su­tap­tų su pil­na­me­tys­te, ga­ li­ma rink­tis ki­tą bū­dą, ku­ris tai­ko­mas ki­to­se vals­ty­bė­ se. Tas bū­das – į mo­kyk­lą pra­dė­ti ei­ti me­tais anks­čiau. Ne sep­ty­ne­rių me­tų, kaip da­bar, o še­še­rių. Apie tai dar ga­li­ma gal­vo­ti, o ne vi­są sis­te­mą vers­ti iš pa­ma­tų.

Mano šventės blaivios. O jūsų?

S

magu, kad Seimas suteikė galimybę mažamečių vaikų turintiems tėvams pirmąją naujųjų mokslo metų dieną ramia sąžine palydėti juos į moky­ klą. Ne visi galės visą dieną praleisti su vaikais, tačiau šventę, be abejo, švęs dauguma. Ir tėveliai su kitais tėveliais bei vaikais, ir šiaip vaikai be tėvelių. Šiemet tos šventės ne­ bus tokios „sausos“ kaip pernai ar užpernai – parduotuvėse bus gali­ ma laisvai įsigyti alkoholinių gėri­ mų. Tai, kad naujųjų mokslo metų dienai skirtas draudimas, pasiro­ do, galioja konkrečiai rugsėjo 1-a­ jai ir negali būti kilnojamas, skam­ ba labai paradoksaliai. Juk tam ir draudžiama, kad jaunuoliai turėtų dar mažiau galimybių prisigerti iki žemės graibymo. Na, bet palikime įstatymus ramybėje. Pažiūrėkime į

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

as sa­kė, kad mū­sų val­d žia ne­si­r ū­pi­na pi­l ie­čių ge­ro­ve, o tik va­gia ir ima ky­šius? Ne­ są­mo­nė! Gvel­bia ir ky­š iais svai­gi­na­si tik tau­tos at­ma­tos, bet kur ir kaip juos pa­gau­ti už ran­kos, nie­kas ne­ ži­no. O val­d žia ne tik pa­kė­lė mi­n i­ma­ lią al­gą iki tūks­tan­čio, bet dar ir kil­n ia­ šir­diš­kai nu­spren­dė su­grą­ž in­ti at­ly­gi­ni­ mus val­di­nin­kams bei pen­si­jas vi­siems dar li­ku­siems. Tie­sa, al­gas kler­kams grą­žins pir­miau, se­no­l iai dar tu­rės pa­lauk­t i iki 2015ųjų, jie juk tu­r i van­de­ny­nus lai­ko – ga­ li ir pa­lū­kė­ti me­te­lius ki­tus. Va, biu­dže­ tu min­tan­t ys kler­kai pa­lauk­t i ne­ga­l i, nes vals­ty­bę tvar­ky­t i rei­k ia čia ir da­ bar, tai­g i dels­ti tie­siog nu­si­kal­ti­mas.

karštas telefonas

rie akcentuotų alkoholį kaip links­ mumo šaltinį ar kažkokį ypatingą patiekalą, kurį būtinai visi drauge privalome vartoti. Deja, tokių nuostatų, kokios, mū­ sų manymu, apsaugo vaikus nuo al­ koholio mitologizavimo, laikosi to­ li gražu ne visi. Vaikų „šampanas“, daužimasis plastikinėmis stikli­ naitėmis – apie visa tai sūnūs pa­ pasakodavo grįžę iš darželio drau­ gų gimtadienių, pasakoja ir dabar, jau lankydami mokyklą. Nesupran­ tu, kaip galima būti tokiam bukam, kad pratintum savo vaiką prie al­ koholio? Mes pykstame ant gėrimų gamintojų, kad šie bruka jaunimui visokius kokteilius, silpnuosius fer­ mentuotus gėrimus, o patys ką da­ rome? Negi nelinkime savo vaikams laimingo, sveiko gyvenimo? Vytautas Giedraitis

Klai­pė­die­tė

Pen­si­nin­kai – ne žmo­nės?

Gir­dė­jau per ži­nias, kaip kal­bė­jo prem­je­ras A.But­ke­vi­čius ir fi­nan­ sų mi­nist­ras R.Ša­džius. Jie dės­tė apie tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mų grą­ži­ni­mą iki prieš­kri­zi­nio ly­gio. Esą tei­sė­jai ir­gi žmo­nės, o pen­si­nin­kams, jei­ gu bus iš ko, ke­ti­na at­kur­ti pen­ si­jas nuo 2015 m. Man 73 me­tai, esu ant­ros gru­pės in­va­li­das, man as­me­niš­kai, kaip dau­gu­mai, su­ ma­ži­no pen­si­ją – iš 700 li­tų atė­ mė 50 li­tų per mė­ne­sį. Su­tin­ku, kad tei­sė­jai – žmo­nės. Ta­čiau no­rė­čiau pa­klaus­ti, o mes, pen­ si­nin­kai, kas to­kie? Val­džios po­ žiū­riu, mes – ne žmo­nės. Ji to net ne­bes­le­pia. Sta­sys

Nuo­tai­ką su­ga­di­no lif­tas

Šven­tė­me merg­va­ka­rį nau­jos sta­ ty­bos 20 aukš­tų na­me Tai­kos pro­ spek­te. Mes, pen­kios mer­gi­nos, su­li­po­me į lif­tą, no­rė­da­mos pa­kil­ ti į bu­tą, ir lif­tas įstri­go. Vi­są va­ lan­dą te­ko lauk­ti, kol at­vy­ko ava­ ri­nė tar­ny­ba. Tai la­bai ap­kar­ti­no šven­tę. Re­mon­ti­nin­kai prie­kaiš­ta­ vo, kad ne­rei­kė­jo tiek daug grūs­ tis į vie­ną lif­tą. Esą to­dėl ir įstri­ go. Ta­čiau inst­ruk­ci­jo­je pa­ra­šy­ta, kad lif­tas pa­ke­lia iki 600 kg svo­rį, vi­sos mer­gi­nos – smul­kios ir mū­ sų svo­ris ne­vir­ši­jo net pu­sės nu­ sta­ty­to­jo inst­ruk­ci­jo­je. Pa­pik­ti­no, kad „gel­bė­to­jų“ te­ko lauk­ti taip il­ gai, įskau­di­no at­sai­nus jų po­žiū­ ris į dar­bą. Sil­vi­ja Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

save, kaip mes vaikus atvedame al­ koholizmo link. Nesu šventuolis, bet, kaip sako­ ma anketose, alkoholį vartoju sai­ kingai – netgi, sakyčiau, labai sai­ kingai. Ir be promilių kraujyje esu linksmas žmogus. Tikiuosi, kad mano abu sūnūs užaugę bus to­ kie patys linksmuoliai. Tikiuosi ir dėl to stengiuosi. Per šeimos šven­ tes alkoholio ant mūsų stalo būna, tačiau jo niekada nebūna per vaikų gimtadienius. Apie gėrimus vaikams, parduo­ damus buteliuose, kurių forma pri­ mena putojančio vyno butelius, ne­ gali būti nė kalbos – tokio šlamšto mūsų namuose nėra buvę. Net ir per didžiausias šventes keldami taures su vynu nesidaužiame. Žodžiu, vaikų akyse negali būti jokių senųjų užstalės papročių, ku­

Ieš­kau žmo­nių, no­rin­čių pri­glaus­ti pa­mes­ti­nu­kę ka­ly­tę. Maž­daug pu­ sant­ro mė­ne­sio ma­žy­lė yra juo­dos spal­vos, ru­do­mis le­te­nė­lė­mis, svei­ ka ir gu­vi, po tru­pu­tį mo­ko­ma gy­ ve­ni­mo na­muo­se tai­syk­lių. Ma­žy­lė jau da­bar de­monst­ruo­ja nuo­vo­ku­ mą, su­draus­min­ta klau­so. Šu­ne­ lis tu­rė­tų užaug­ti ne­di­de­lio ūgio, to­dėl tik­tų ir bu­te gy­ve­nan­čiam žmo­gui. Ka­ly­tė yra šva­ri, ga­vu­ si an­ti­hel­min­ti­nių vais­tų. Jei at­si­ ras­tų ge­ras žmo­gus, ku­ris priim­tų ir my­lė­tų šu­ne­lį, pra­šo­me pa­skam­ bin­ti te­le­fo­nu 8 655 26 932.

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

pirmadienis, rugsėjo 2, 2013

miestas

Pažinti kaimynus – per kultūrą ir meną Tarptautiniai meno renginiai, naujos edukacinės programos, virtuali informacinė platforma bei leidiniai ir gausybė naujų kontaktų – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) kartu su partneriais užsienyje įgyvendinamas projektas moderniomis formomis plėtoja šiuolaikinės kultūros mainus tarp Klaipėdos, Kaliningrado bei Gdansko gyventojų. Dominykas ŠALČIUS

Miestus jau įtraukė projekto veiklų ir renginių maratonas: Klaipėdoje surengta Kaliningrado meno retrospektyvinė paroda, o klaipėdietis Anatolijus Klemencovas Kaliningrade pristatė viešojo meno instaliaciją, lietuvių menininkai dalyvavo meno rezidencijų programoje, tarptautinė meno kūrėjų, žurnalistų bei kuratorių grupė vyko į kultūrinę ekspediciją per projekto miestus ir savo įspūdžius dėlioja tekstuose, skirtuose tarptautiniam kultūrinio turizmo gidui. Kaliningrade bei Gdanske jau įvyko, o Klaipėdos rugsėjo 5-7 d. laukia garso meno ir eksperimentinės muzikos festivalis „Sound Around“. Programoje – vieši rezidencijos menininkų ir kitų festivalio dalyvių prisistatymai, pokalbiai, perklausos, kūrybinės dirbtuvės bei koncertai, kurių metu skambės įvairūs eksperimentinės mu-

zikos solo pasirodymai ir kolektyvinės improvizacijos. Projektą „Pažink svetimšalį: savitarpio pažinimo skatinimas tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų per šiuolaikinės kultūros ir meno mainus“ įgyvendina Rusijos valstybinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus, veikiantis Kaliningrade, Gdansko (Lenkija) šiuolaikinio meno centro „Łaźnia“ bei KKKC. Per dvejus projekto vykdymo metus, be kita ko, numatyti iš viso 25 trišaliai ir 55 dvišaliai meno renginiai, 80 šiuolaikinio meno ir kultūros profesionalų kūrybinės kolaboracijos, planuojama sukurti ir išbandyti devynias meno mokymo programas. Projektas „Pažink svetimšalį“ įgyvendinamas pagal 2007-2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Pagrindinis programos, finansuojamos Europos Sąjun-

„„Įspūdžiai: meno kūrėjai, žurnalistai bei kuratoriai iš Klaipėdos, Kaliningrado bei Gdansko grupė vasarą daly-

vavo kultūrinėje ekspedicijoje per projekto miestus. Tikslas – drauge parengti naujų kelionių maršrutų gidą. 

gos (ES) lėšomis, tikslas – stiprinti Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos bendradarbiavimą plėtojant dvišalius ir trišalius santykius. Bendroji „Pažink svetimšalį“ projekto vertė – 873 620,59 euro arba 3 016 437,2 Lt. Programos įnašas į projektą sudaro 768 786,12 euro arba 2 654 464,7 Lt (88%). Partnerių skiriamas finansavimas – 104 834,47 euro arba 361 972,5 Lt (12%).

Rolando Marčiaus nuotr.

Daugiau informacijos apie projektą – nuolat atnaujinamoje jo interneto svetainėje www.closestranger.eu. 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos tikslas – skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ES bei Rusijos pasienio

regionuose, sprendžiant bendras problemas ir iššūkius bei skatinant bendradarbiavimą tarp kaimyninių tautų. Pagal šią Programą ne pelno siekiančios organizacijos iš Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų kartu su partneriais iš Kaliningrado srities įgyvendina bendrus projektus, finansuojamus iš ES lėšų. Užs. 1154979

Šis tekstas parengtas panaudojant Europos Sąjungos paramą pagal 2007-2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Už jo turinį, kuris jokiomis aplinkybėmis neatspindi Europos Sąjungos pozicijos, atsako Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.

Uostamiesčio gat­vė­mis riedės ka­ro ma­ši­nos duo­tims, ku­rias Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nės Sau­su­mos pa­jė­gų Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų mo­to­ri­zuo­ta­sis pės­ti­nin­ kų ba­ta­lio­nas pra­dės vyk­dy­ti nuo sau­sio 1 d.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio gat­vė­mis ant­ra­die­ nį rie­dės ka­ri­nė tech­ni­ka. Ma­ši­nų ko­lo­na va­žiuos iš Lie­tu­vos di­džio­ jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­ nų ba­ta­lio­no į Kai­rių po­li­go­ną.

Tai vie­na iš pra­ty­bų „Ge­le­ži­nis dra­ ko­nas“ da­lių. Ka­ri­nė tech­ni­ka Lie­po­jos, Man­ to, S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no, J.Ja­no­nio, Nau­ją­ja Uos­to, Pi­lies, Mi­ni­jos, Tai­ kos pro­spek­tu, Kai­rių, Per­kė­los gat­ vė­mis – va­žiuos nuo 15 iki 16 val. Ko­lo­no­je bus 23 sunk­ve­ži­miai, vi­su­rei­gių. Ją ly­dės po­li­ci­jos eki­ pa­žai. „Tai ne­bus tan­kai. Va­žiuos ra­ ti­nės prie­mo­nės. Žiū­rė­si­me, kaip bend­ra­dar­biau­jant su po­li­ci­ja, ka­ ri­nio trans­por­to ko­lo­na ga­li per­va­ žiuo­ti mies­tą“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų mo­to­ri­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no S3 sky­riaus vir­ši­nin­kas ka­pi­to­nas Ta­das Čer­niaus­kas. Ka­ri­niam trans­por­tui va­žiuo­ jant mies­to gat­vė­mis bus ap­ri­bo­

Ta­das Čer­niaus­kas:

Žiū­rė­si­me, kaip bend­ ra­dar­biau­jant su po­li­ ci­ja, ka­ri­nio trans­por­ to ko­lo­na ga­li per­va­ žiuo­ti mies­tą.

„„Pra­ty­bos: ka­ri­nis trans­por­tas ant­ra­die­nį ju­dės pa­grin­di­nė­mis mies­to gat­vė­mis.

tas eis­mas. Dėl to mies­to vie­ša­sis trans­por­tas ga­li at­si­lik­ti nuo gra­fi­ kų. Pra­ty­bos „Ge­le­ži­nis dra­ko­nas“ truks iki penk­ta­die­nio.

Ta­čiau mies­te dau­giau jo­kių pra­ty­bų ne­nu­ma­ty­ta. Vyks mo­ky­ mai Kai­rių po­li­go­ne. „Per­va­žiuo­ si­me mies­tą ir steng­si­mės dau­giau



KAM nuo­tr.

ne­truk­dy­ti nei eis­mo da­ly­viams, nei ci­vi­liams“, – pa­brė­žė T.Čer­ niaus­kas. Mi­nė­tos pra­ty­bos yra skir­tos pa­si­reng­ti Tai­kos me­to už­

Tai­kos me­to už­duo­tys yra skir­ tos rea­guo­ti į vals­ty­bės su­ve­re­ni­ te­to pa­žei­di­mus, esant bū­ti­ny­ bei su­stip­rin­ti vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gą, vyk­dy­ti svar­bių vals­ ty­bės ob­jek­tų ap­sau­gą bei jų gy­ ny­bą nuo te­ro­ro ar ma­si­nio po­ bū­džio smur­ti­nių iš­puo­lių, taip pat pa­gal­bos vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­joms ekst­re­ma­lio­mis si­tua­ci­ jo­mis tei­ki­mą.


8

pirmadienis, rugsėjo 2, 2013

pasaulis Per­mai­nos ­ Va­ti­ka­ne

Iš­ra­šė iš ­ li­go­ni­nės

Iš­si­lie­jo­ nuo­dai

Tęs­da­mas Ka­ta­li­kų baž­ny­ čios biu­rok­ra­ti­jos per­tvar­ką, po­pie­žius Pran­ciš­kus šeš­ta­ die­nį į vals­ty­bės sek­re­to­riaus po­stą pa­sky­rė aukš­to ran­go dip­lo­ma­tą pre­la­tą Piet­ro Pa­ ro­li­ną (nuo­tr.), pa­ša­li­nęs iš jo įta­kin­gą ir itin prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą kar­di­no­lą Tar­ci­sio Ber­to­ne.

Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos ko­ vos su apart­hei­du sim­bo­ lis Nel­so­nas Man­de­la va­kar bu­vo iš­ra­šy­tas iš li­go­ni­nės ir grį­žo na­mo, nors jo būk­lė te­ bė­ra kri­ti­nė ir kar­tais ne­sta­ bi­li. Bu­vęs ša­lies pre­zi­den­tas dėl vis at­si­nau­ji­nan­čios kvė­ pa­vi­mo ta­kų li­gos gu­lė­jo li­go­ ni­nė­je nuo bir­že­lio 8 d.

Sus­kys­tin­ta­jam amo­nia­kui šeš­ta­die­nį iš­si­lie­jus iš šal­dy­ mo įren­gi­nio Ki­ni­jos ko­mer­ci­ jos sos­ti­nė­je Šan­cha­ju­je, žu­ vo 15 žmo­nių, dar 26 pa­ty­rė svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Šis in­ci­ den­tas įvy­ko vie­na­me san­dė­ ly­je šal­dy­tu­ve, pri­klau­san­čia­ me žu­vi­mi ir jū­rų gė­ry­bė­mis pre­kiau­jan­čiai bend­ro­vei.

Mū­šis per­si­ke­lia į par­la­men­tą Nuo ka­rų pa­var­gę JAV įsta­ty­mų lei­dė­jai šeš­ta­die­nį pel­nė pri­bloš­ kia­mą per­ga­lę – pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma nu­si­lei­do jų rei­ka­ la­vi­mams siek­ti Kong­re­so pri­ta­ri­ mo bet ko­kiems ka­ri­niams veiks­ mams prieš Si­ri­ją.

Da­bar klau­si­mas yra toks: ar Ats­ to­vų Rū­mų ir Se­na­to na­riai pri­tars jo sie­kiui im­tis veiks­mų, ar skirs pre­zi­den­tui skau­dų pra­lai­mė­ji­ mą ne­pai­sy­da­mi jo pa­reiš­ki­mo, kad Si­ri­jos re­ži­mas nau­do­jo che­ mi­nius gink­lus prieš sa­vo pa­ties žmo­nes?

B.Oba­mos ga­li­my­ bės lai­mė­ti pa­ra­mą Ats­to­vų Rū­muo­se, kur res­pub­li­ko­ nai tu­ri po­li­ti­nę pu­ siaus­vy­rą, nė­ra to­ kios di­de­lės.

Tas re­tas B.Oba­mos pra­ne­ši­ mas, – dau­ge­lis pre­zi­den­tų, taip pat B.Oba­ma, pa­sta­rai­siais de­ šimt­me­čiais yra ėmę­si ka­ri­nių veiks­mų be Kong­re­so pri­ta­ri­ mo,  – pa­ren­gia sce­ną vie­niems lau­kia­miau­sių šie­me­čių de­ba­tų, kai Kong­re­sas rug­sė­jo 9 d. grįš po per­trau­kos. Se­na­to Už­sie­nio san­ty­kių ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas Ro­ber­tas Me­nen­de­zas, ku­ris ka­ri­nę in­ter­ ven­ci­ją prieš Bas­ha­ro al As­sa­ do re­ži­mą va­di­na pa­tei­si­na­ma, svars­ty­mus dėl Si­ri­jos nu­ma­tė

jau ry­toj, še­šios die­nos prieš tai, kai Kong­re­sas ofi­cia­liai at­nau­jins sa­vo dar­bą. B.Oba­ma ga­li jaus­tis tik­ras dėl lai­mė­ji­mo bal­suo­jant de­mok­ra­tų kont­ro­liuo­ja­ma­me Se­na­te, ku­ ria­me taip pat yra res­pub­li­ko­nų, reiš­ku­sių pri­ta­ri­mą ka­ri­niams veiks­mams. Ta­čiau jo ga­li­my­bės lai­mė­ti pa­ra­mą Ats­to­vų Rū­muo­ se, kur res­pub­li­ko­nai tu­ri po­li­ti­ nę pu­siaus­vy­rą, nė­ra to­kios di­de­ lės. Ats­to­vų Rū­muo­se yra griež­tos li­ni­jos kon­ser­va­to­rių, ku­rie kiek­ vie­na pro­ga truk­dy­da­vo B.Oba­ mos dar­bot­var­kei. B.Oba­ma šeš­ta­die­nį nu­siun­tė Kong­re­sui re­zo­liu­ci­jos, ku­ria bū­ tų duo­tas lei­di­mas pa­nau­do­ti jė­ gą, pro­jek­tą. Ter­mi­nai ja­me ne­nu­ro­dy­ti, bet tiks­liai api­brė­žia­ma, kad jė­ga bū­ tų nau­do­ja­ma sie­kiant at­gra­sin­ti nuo bet ko­kių ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lų nau­do­ji­mo ar pla­ti­ni­mo ir sie­kiant „ap­sau­go­ti Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir jų są­jun­gi­nin­kes bei par­tne­res nuo to­kių gink­lų ke­lia­ mos grės­mės“. Anks­čiau B.Oba­ma sa­kė, kad ope­ra­ci­ja prieš Si­ri­ją ap­si­ri­bos tik ra­ke­tų smū­giais per Si­ri­jos re­ži­mo pa­jė­gų ob­jek­tus, o sau­su­mos pa­ jė­gos į Si­ri­ją ne­bus siun­čia­mos. „Mū­sų ka­riuo­me­nė yra dis­lo­ ka­vu­si re­sur­sus šia­me re­gio­ne, – šeš­ta­die­nį sa­kė B.Oba­ma. – Mes esa­me pa­si­ren­gę smog­ti, ka­da nu­sprę­si­me.“ B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja tei­ gia, kad ji tu­ri tvir­tų įro­dy­mų, jog ata­ką, per ku­rią žu­vo 1429 žmo­ nės, įskai­tant ma­žiau­siai 426 vai­ kus, su­ren­gė Da­mas­ko re­ži­mas. BNS inf.

„„Tai­ki­niai: nu­te­kin­ti do­ku­men­tai ro­do, kad 2011 m. JAV žval­gy­ba įvyk­dė 231 ki­ber­ne­ti­nę ope­ra­ci­ją, dau­gu­

mą jų – prieš Ira­ną, Ru­si­ją, Ki­ni­ją ir Šiau­rės Ko­rė­ją. 

Nuo­dė­mių są­ra­šas il­gė­ja JAV na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ra (NSA) šni­pi­nė­jo ara­bų trans­liuo­to­ją „Al Ja­zee­ra“ ir Ru­si­jos oro li­ni­jų bend­ro­vę „Ae­rof­lot“. Di­džiu­lė sėk­mė

Apie tai, rem­da­ma­sis bu­vu­sio NSA dar­buo­to­jo Ed­war­do Snow­de­no pa­teik­tais do­ku­men­tais, pra­ne­šė Vo­kie­ti­jos sa­vait­raš­tis „Der Spie­ gel“. Anot lei­di­nio, Va­šing­to­no su­ si­do­mė­ji­mą šiuo te­le­vi­zi­jos ka­na­ lu ne­sun­ku su­pras­ti: jau dau­giau nei de­šimt­me­tį „Al Ja­zee­ra“ skel­ bia tarp­tau­ti­nio te­ro­ris­tų tink­lo „Al Qae­da“ ly­de­rių vaiz­do ir gar­ so pra­ne­ši­mus. E.Snow­de­no pa­teik­ti do­ku­men­ tai ro­do, kad JAV žval­gy­bi­nin­kams pa­vy­ko įsi­lauž­ti į Ka­ta­re įsi­kū­ru­sio trans­liuo­to­jo vi­di­nės ko­mu­ni­ka­ci­ jos sis­te­mą.

Jau dau­giau nei de­ šimt­me­tį „Al Ja­zee­ ra“ skel­bia tarp­tau­ ti­nio te­ro­ris­tų tink­lo „Al Qae­da“ ly­de­rių vaiz­do ir gar­so pra­ ne­ši­mus.

„„Po­sū­kis: vi­sų nu­osta­bai, B.Oba­ma ati­dė­jo ra­ke­tų smū­gius Si­ri­jai,

ku­riais gra­si­no, ir vie­toj to pa­si­rin­ko ri­zi­kin­gą lo­ši­mą dėl Kong­re­so pri­ta­ri­mo.  SI­PA nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

2006 m. ko­vo 23 d. da­tuo­ta­me do­ku­men­te ra­šo­ma, kad NSA pa­ vy­ko įsi­brau­ti į ypač sau­go­mą ko­ mu­ni­ka­ci­jos sis­te­mą ir kad tai yra

di­džiu­lė sėk­mė. Do­ku­men­te taip pat už­si­me­na­ma, kad bu­vo įsi­ brau­ta ir į Ru­si­jos oro li­ni­jų bend­ ro­vės „Ae­rof­lot“ bi­lie­tų re­zer­va­vi­ mo sis­te­mą. Šis do­ku­men­tas bu­vo per­duo­tas ke­liems NSA de­par­ta­men­tams to­ les­nei ana­li­zei. Ja­me ne­nu­ro­do­ma, ko­kio mas­to „Al Ja­zee­ros“ žur­na­lis­ tų bei va­dy­bi­nin­kų šni­pi­nė­ji­mas bu­ vo vyk­do­mas ir ar jis te­be­tę­sia­mas. Ki­ber­ne­ti­nės ata­kos

JAV laik­raš­tis „The Was­hing­ton Ti­mes“ ci­tuo­ja ki­tus E.Snow­de­ no pa­vie­šin­tus do­ku­men­tus, ku­ riuo­se kal­ba­ma apie JAV žval­gy­bos vyk­do­mas ki­ber­ne­ti­nes ata­kas. 2011-ai­siais jų bu­vo įvyk­dy­ta 231, o trys ket­vir­ta­da­liai ope­ra­ci­jų bu­vo nu­kreip­ta prieš pa­grin­di­nius tai­ki­ nius – Ira­ną, Ru­si­ją, Ki­ni­ją ir Šiau­ rės Ko­rė­ją. Šioms ope­ra­ci­joms pa­ sta­rai­siais me­tais bu­vo skir­ta 652 mln. do­le­rių. Su­si­tiks tik sta­čio­mis?

Šie at­sklei­di­mai pa­pil­dė vis il­ gė­jan­tį vie­ši­na­mų JAV žval­gy­bos ope­ra­ci­jų są­ra­šą. Anks­čiau bu­ vo pa­skelb­ta, kad NSA šni­pi­nė­ jo vals­ty­bių par­tne­rių dip­lo­ma­tus, taip pat Jung­ti­nių Tau­tų būs­ti­nę Niu­jor­ke. Dėl šios prie­žas­ties ki­ lo įtam­pa tarp Va­šing­to­no ir Eu­ro­

pos vals­ty­bių, ap­sun­ko de­ry­bos dėl lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties. Ypač pa­blo­gė­jo san­ty­kiai tarp JAV ir Ru­ si­jos, ku­ri slap­tus žval­gy­bos do­ku­ men­tus nu­te­ki­nu­siam E.Snow­de­ nui su­tei­kė lai­ki­ną prie­globs­tį. Per šią sa­vai­tę Sankt Pe­ter­bur­ge vyk­ sian­tį Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko ša­ lių vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą JAV ir Ru­ si­jos va­do­vai Ba­rac­kas Oba­ma bei Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ne­rengs dvi­ša­ lio su­si­ti­ki­mo. „Da­bar su­si­ti­ki­mas ne­pla­nuo­ ja­mas, bet per vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą bus daug ga­li­my­bių pa­si­kal­bė­ti, – sa­kė V.Pu­ti­no pa­ta­rė­jas už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais Ju­ri­jus Uša­ko­ vas. – Ta­čiau ar tai vyks sta­čio­mis, ar sė­dint krės­luo­se, aš ne­ži­nau.“ Spau­di­mas laik­raš­čiui

E.Snow­de­nas slap­tus žval­gy­bos do­ku­men­tus per­da­vė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čiui „The Guar­ dian“, ku­ris tei­gia pa­ti­rian­tis di­de­lį vy­riau­sy­bės spau­di­mą. Šio lei­di­nio žur­na­lis­to par­tne­ris bu­vo su­lai­ky­ tas ir tar­do­mas de­vy­nias va­lan­das, pa­čiam laik­raš­čiui gra­sin­ta teis­ mais ir drau­di­mu jį pub­li­kuo­ti. „The Guar­dian“ bu­vo pri­vers­ tas su­nai­kin­ti Lon­do­ne tu­ri­mas E.Snow­de­no do­ku­men­tų ko­pi­jas. „Der Spie­gel“, „The Was­hing­ton Ti­mes“, ne­wsru.com inf.


9

pirmADIENIS, rugsėjo 2, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Dujų sostinių LT ir BE panašumai Sus­kys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­ lą be­si­sta­tan­tis Klai­ pė­dos uos­tas ir to­ kį ter­mi­na­lą jau 25 me­tus eksp­loa­tuo­ jan­tis Bel­gi­jos Zeeb­ riu­gės uos­tas tu­ri pa­na­šu­mų. Zeeb­riu­ gė jau yra Šiau­rės jū­ros du­jų sos­ti­nė, Klai­pė­da tu­ri ga­li­ my­bių bent ry­ti­nės Bal­ti­jos re­gio­ne to­ kia tap­ti.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Zeeb­riu­gė­je lai­vy­ba ne­stab­do­ma

Zeeb­riu­gė­je, kaip ir dau­ge­ly­je pa­ sau­lio uos­tų, su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­las yra pa­sta­ty­tas ša­lia uos­to var­tų. To­dėl į du­jų ter­ mi­na­lą plau­kian­tis ar iš jo iš­plau­ kian­tis du­jo­ve­žis ne­su­ke­lia ne­pa­ to­gu­mų ki­tiems lai­vams. Ne­se­niai gru­pei Klai­pė­dos žur­ na­lis­tų pa­si­tai­kė pro­ga iš ša­lies pa­ma­ty­ti šį ter­mi­na­lą – tiks­liau, ter­mi­na­lą iš­vy­do­me iš už aukš­tos tvo­ros. Į Zeeb­riu­gės LNG ter­mi­na­lą per me­tus at­plau­kia apie 110 du­jo­ ve­žių. Ter­mi­na­las, tu­rin­tis vie­ną kran­ti­nę, pri­tai­ky­tas priim­ti lai­ vus iki 350 met­rų il­gio ir 13 met­ rų gramz­dos du­jo­ve­žius. Pa­na­šios lai­vų tech­ni­nės są­ly­gos bus ir Klai­ pė­dos uos­te. Skir­tu­mas tik tas, kad Klai­pė­do­je nė­ra po­tvy­nių ir ato­ slū­gių. Zeeb­riu­gės LNG ter­mi­na­ las pri­tai­ky­tas priim­ti iki 13 met­rų gramz­dos lai­vus esant di­džiau­siam ga­li­mam ato­slū­giui. Zeeb­riu­gės uos­to at­sto­vai ti­ki­no, kad ter­mi­na­las yra įreng­tas geroje vie­to­je. Nuo Šiau­rės jū­ros jį pri­den­ gia mo­las, iš vie­nos pu­sės pa­ts ter­ mi­na­las, o nuo uos­to var­tų – pa­pil­ do­mas vi­di­nis pir­sas. Lai­vai šia­me ter­mi­na­le ga­li bū­ti švar­tuo­ja­mi esant iki 14 met­rų per se­kun­dę vė­jui. Ko­

„„Si­tua­ci­ja: au­to­ve­žiai su du­jo­mis rie­da per mies­tą ša­lia gy­ve­na­mų­jų na­

mų zo­nos, nuo ku­rių iki ter­mi­na­lo – apie 1,5 tūkst. met­rų.

kios švar­ta­vi­mo są­ly­gos bus Klai­pė­ dos uos­te, ga­li paaiš­kė­ti šie­met po loc­ma­nų už­siė­mi­mų tre­ni­ruok­ly­je. Į Zeeb­riu­gės su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lą du­jo­ve­žis plau­kia gal 10 mi­nu­čių. Nei prieš jį, nei iš kar­to už jo ki­ti lai­vai ne­ plau­kia. Ta­čiau šia­me Bel­gi­jos uos­ te ir neak­cen­tuo­ja­ma, kad dėl du­jo­ ve­žio už­da­ro­ma lai­vy­ba. Klai­pė­do­je, kur prie Kiau­lės Nu­ ga­ros plauk­sian­tis du­jo­ve­žis kirs vi­są uos­tą, ki­tiems lai­vams bus su­ da­ry­ti rea­lūs ne­pa­to­gu­mai. Ap­sau­go­tas nuo di­ver­san­tų

Ki­tas skir­tu­mas tai, kad Zeeb­riu­ gė­je 1987 me­tais pra­dė­jęs veik­ti

su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­las pa­sta­ty­tas kaip sta­cio­ na­rus įren­gi­nys. Ja­me yra ke­tu­ rios tal­pyk­los iš da­lies „įkas­tos“ į že­mę. Iš išo­rės tal­pyk­los at­ro­ do ne­di­de­lės. Vie­nu me­tu jos ga­li priim­ti 380 tūkst. ku­bi­nių met­rų su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ar­ ba be­veik tris du­jo­ve­žius. Tra­di­ ciš­kai du­jo­ve­žiai ga­be­na apie 140 tūkst. ku­bi­nių met­rų su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų. Toks du­jo­ ve­žis Zeeb­riu­gės du­jų ter­mi­na­le iš­krau­na­mas maž­daug per 14 va­ lan­dų. Skys­tos du­jos pum­puo­ja­ mos į tal­pykles. Po to vyks­ta jų at­šil­dy­mo pro­ce­sas. Iš du­jo­ve­ žio iš­pum­puo­tos skys­tos du­jos

„„Ob­jek­tas: Zeeb­riu­gė­je už aukš­tos tvo­ros sle­pia­si aky­lai sau­go­mas LNG

ter­mi­na­las. 

„su­tvar­ko­mos“, tai yra at­šil­do­ mos nuo mi­nu­si­nės 161 laips­ nio tem­pe­ra­tū­ros maž­daug per dvi pa­ras. Da­lis du­jų iš­ve­ža­ma au­to­ve­žiais, da­lis pum­puo­ja­ma į tink­lus. Zeeb­ riu­gės LNG ter­mi­na­las du­jo­mis ap­ rū­pi­na Bel­gi­jos, taip pat da­lį Vo­kie­ ti­jos ir Pran­cū­zi­jos var­to­to­jų. Iš išo­rės lyg ir nela­bai su­pra­si, kad Zeeb­riu­gė­je yra du­jų ter­mi­ na­las. Apie jo bu­vi­mą ša­lia šiau­ri­ nio mo­lo by­lo­ja tik aukš­tos tvo­ros. Jos sau­go su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą nuo bet ko­kio išo­ ri­nio įsi­ver­ži­mo. Zeeb­riu­gės uos­ to at­sto­vai mi­nė­jo, kad ter­mi­na­ le nu­ma­ty­ta jo ap­sau­ga ir iš oro

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Klai­pė­dos gy­ven­to­jai bus ge­res­nė­je pa­dė­ty­ je nei Zeeb­riu­gės, nes ša­lia jų au­to­ve­žis su du­jo­mis ne­šmė­žuos – du­jos iš ter­mi­na­lo bus trans­por­tuo­ja­mos tik vamz­dy­nais. – ap­link tal­pyk­las įreng­tos sto­ ros gelž­be­to­nio sie­nos. Jei ne­ty­čia nu­kris­tų koks ob­jek­tas, ter­mi­na­lo tal­pyk­los iš­lik­tų ne­ pa­žeis­tos.

10


10

pirmADIENIS, rugsėjo 2, 2013

rubrika JŪRA Uos­tų mo­kes­čiai

Šva­res­ni lai­vai

Gy­liai uos­te

Klai­pė­dos uos­tą pla­na­vu­si ap­ mo­kes­tin­ti Lie­tu­vos val­džia to at­si­sa­kė. Pi­ni­gai bus ski­ria­mi inf­ rast­ruk­tū­rai vys­ty­ti, o tai ska­ti­ na eko­no­mi­ką. Lat­viai siū­lo nuo 2014 me­tų 20 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­čiu ap­mo­kes­tin­ti Ry­gos, Vents­pi­lio ir Lie­po­jos uos­tus. Tai per me­tus su­da­ry­tų apie 22 mln. JAV do­le­rių.

Į Klai­pė­dos uos­tą plau­kios šva­ res­ni da­nų kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ways“ jū­rų kel­tai. Ji nu­spren­ dė in­ves­tuo­ti 400 mln. JAV do­ le­rių į kel­tus – įrengs dū­mų va­ly­ mo įren­gi­nius. Va­di­na­mie­ji skru­ be­riai bus vi­suo­se 12-oje kel­tų, tarp jų ir tuo­se, ku­rie iš Klai­pė­ dos plau­kio­ja į Vo­kie­ti­jos ir Šve­ di­jos uos­tus.

Uos­to di­rek­ci­ja pa­skel­bė kon­kur­ są pa­reng­ti uos­to gi­li­ni­mo prie 4, 5 ir 6 kran­ti­nių tech­ni­nį pro­jek­tą. Prie šių kran­ti­nių, ku­rių bend­ras il­gis – apie 650 met­rų, pla­nuo­ja­ ma gi­lin­ti 2014 me­tais. Po gi­li­ni­ mo prie jų ga­lės at­plauk­ti iki 120 tūkst. to­nų van­den­tal­pos iki 260 met­rų il­gio lai­vai, tu­rin­tys grimz­ lę iki 13,9 met­ro.

Dujų sostinių LT ir BE panašumai LNG – žmo­nių kai­my­nys­tė­je

9

Zeeb­r iu­g ės su­s kys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ter­mi­na­las yra maž­daug už 1,5 ki­lo­met­ro nuo gy­ve­na­mų­jų na­ mų. De­ri­nant šio ter­mi­na­lo sta­ty­ bą bu­vo ki­lęs gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ ki­ni­mas. Klai­pė­do­je at­stu­mas nuo gy­ve­na­mų­jų na­mų taip pat yra pa­ na­šus, o gal net ir ma­žes­nis. Iš Zeeb­riu­gės LNG ter­mi­na­lo au­ to­ve­žiai ju­da pro pat gy­ve­na­muo­ sius na­mus. Su­ta­pi­mas, o gal ir ne, ta­čiau ma­tė­me, jog du­jas ga­be­nan­tį au­to­mo­bi­lį per Zeeb­riu­gės mies­te­ lį ly­dė­jo po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lis. Per me­tus pro šio ter­mi­na­lo var­tus su du­jo­mis į Bel­gi­jos ke­lius iš­rie­da apie 4 tūkst. au­to­cis­ter­nų. Į sunk­ ve­ži­mius ga­li bū­ti pa­krau­na­mos ne tik gry­nos su­skys­tin­to­sios du­jos, bet ir mai­šo­mi įvai­rūs prie­dai. Šiuo po­žiū­riu Klai­pė­da bus ge­ res­nė­je pa­dė­ty­je. Joks du­jo­ve­žis gy­ven­to­jų pa­šo­nė­je ne­šmė­žuos. Du­jos iš ter­mi­na­lo bus trans­por­ tuo­ja­mos tik vamz­dy­nais. Klai­pė­dos ir Zeeb­riu­gės su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­ lų pa­jė­gu­mai skir­sis ke­lis kar­tus.

Dek­la­ruo­ja­ma, kad Klai­pė­do­je ter­ mi­na­las ga­lės priim­ti apie 3 mi­li­jar­ dus ku­bi­nių met­rų du­jų per me­tus. Zeeb­riu­gė­je jau da­bar LNG ter­mi­ na­lo pa­jė­gu­mas apie 11 mi­li­jar­dų ku­bi­nių met­rų. Atei­ty­je jį pla­nuo­ ja­ma plės­ti net ke­lis kar­tus di­di­ nant pa­jė­gu­mą. Pag­rin­di­nis skir­tu­mas tarp sta­ cio­na­rių ter­mi­na­lų, kaip Zeeb­riu­ gė­je, ir mo­bi­lių, kaip Klai­pė­do­je, kai kro­vi­nį iš­du­ji­na spe­cia­lus lai­ vas, ir yra pa­jė­gu­mai. Mo­bi­lia­ja­ me ter­mi­na­le di­din­ti priė­mi­mo grei­čius ga­li­ma ne­bent sta­tant dar vie­ną ypač bran­giai kai­nuo­ jan­tį iš­du­ji­ni­mo lai­vą. Sta­cio­na­ riuo­se ter­mi­na­luo­se pa­jė­gu­mai ga­li di­dė­ti ple­čiant du­jų tal­pyk­lų kie­kį, sta­tant nau­jus lai­vų priė­mi­ mo pir­sus. Zeeb­riu­gė­je pla­nuo­ja­ ma sta­ty­ti tiek nau­jas tal­pyk­las, tiek pir­są. Jau pil­do lai­vus

Zeeb­riu­gės su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­las – ne vie­nin­te­ lis su du­jo­mis su­si­jęs ob­jek­tas šia­ me pra­mo­ni­nia­me mies­te. Uos­te to­liau nuo ak­va­to­ri­jos įreng­tos net

„„Sprendimas: dujų cisternas per Zeebriugę lydi policijos automobilis.

dvi Eu­ro­pos du­jo­tie­kių ma­gist­ra­li­ nės sto­tys. Vie­nas du­jo­tie­kis jun­gia Ry­ tų ir Va­ka­rų Eu­ro­pą. Juo du­jos te­ ka iš Ru­si­jos iki Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos. Zeeb­riu­gė­je yra va­di­na­ma­sis „In­ter­con­nec­tor ter­mi­nal & Hub Zeeb­rug­ge“. Iš jo per Šiau­rės jū­ rą nu­ties­tas du­jų vamz­dy­nas į Di­ džią­ją Bri­ta­ni­ją. Ki­tas ma­gist­ra­li­ nis vamz­dy­nas jun­gia Nor­ve­gi­ją su Pie­tų Eu­ro­pos ša­li­mis. Zeeb­riu­gė­ je yra su juo su­sie­tas „Zee­pi­pe ter­ mi­nal“, kur du­jos vamz­dy­nais jū­ ros dug­nu ati­te­ka iš Nor­ve­gi­jos ga­vy­bos vie­tų. Iš mi­nė­tų sto­čių du­jos ga­li bū­ti vamz­dy­nais trans­ por­tuo­ja­mos to­liau ar­ba iš­ve­žio­ja­ mos au­to­cis­ter­no­mis var­to­to­jams Bel­gi­jo­je, Olan­di­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Liuk­sem­bur­ge. Kol ne­pra­dė­ti sta­ty­ti ge­ro­kai ga­ lin­ges­ni du­jų ter­mi­na­lai Ro­ter­da­ mo uos­te, Zeeb­riu­gė bu­vo lai­ko­ ma vie­nu Šiau­ri­nės Eu­ro­pos du­jų tie­ki­mo cent­rų. Da­bar Ro­ter­da­mo uos­te jau vei­kia di­des­nis nei Zeeb­ riu­gė­je LNG ter­mi­na­las. Ta­čiau Zeeb­riu­gė ne­ke­ti­na pra­ ras­ti Šiau­rės Eu­ro­pos du­jų sos­ti­nės sta­tu­so. Iki 2015 me­tų prie Zeeb­ riu­gės du­jų ter­mi­na­lo pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti pa­pil­do­mas tal­pyk­las ir dar vie­ną prie­plau­ką. Ji bū­tų skir­ta priim­ti ne­di­de­lius lai­vus. Per me­ tus šio­je sto­ty­je bū­tų prii­ma­mi ke­ li šim­tai „bun­ke­ria­vi­mo“ lai­ve­lių. To­kią sto­tį sta­ty­ti ska­ti­na tai, kad nuo 2015 me­tų Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­ro­je įsi­ga­lios griež­tes­ni rei­ka­la­ vi­mai iš lai­vų iš­me­ta­miems su­de­ gu­sio ku­ro ter­ša­lams. Jū­ri­nį ma­ zu­tą lai­vuo­se keis du­jos. Jau da­bar du­jos iš Zeeb­riu­gės LNG ter­mi­na­ lo į lai­vus ga­be­na­mos sunk­ve­ži­ miais. Pir­mas toks lai­vas du­jo­mis iš sunk­ve­ži­mio bu­vo už­pil­dy­tas per­ nai gruo­dį Ant­ver­pe­no uos­te.

Lai­vų to­na­žas di­di­na pa­ja­mas Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Be­veik su­si­ly­gi­nęs su praė­ju­sių me­ tų kro­va, šie­met Klai­pė­dos uos­tas iš­ lai­ko pa­ja­mų au­gi­mo ten­den­ci­ją.

Iša­na­li­za­vus Klai­pė­dos uos­to pir­ mo­jo pus­me­čio veik­los re­zul­ta­tus, ste­bi­ma iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­dy­ tų keis­ta ten­den­ci­ja – lai­vų uos­te su­ma­žė­jo, o bend­ros pa­ja­mos pa­ di­dė­jo. Bend­rų pa­ja­mų di­dė­ji­mą lė­mė di­des­nės uos­to pa­ja­mos iš lai­vų rink­lia­vų. Šie­met jos yra di­des­nės maž­daug 9 pro­c. nei per­nai. Tuo pat me­tu Klai­pė­dos uos­te lan­kė­si ma­žiau lai­vų. Per­nai per pus­me­tį jų bu­vo 3 378, o šie­met – 3 297.

Lai­vų skaičiaus su­ma­žė­ji­mas ir pa­ja­mų iš lai­vy­bos di­dė­ji­mas aiš­ ki­na­mas tuo, kad į uos­tą at­plau­kia pa­ste­bi­mai di­des­ni lai­vai. To­kia ten­den­ci­ja atei­ty­je tik ryš­ kės. Iki 14,5 met­ro iš­gi­li­nus lai­vy­ bos ka­na­lą iki Jū­rų per­kė­los, o ne­

tru­kus iki 14 met­rų iš­gi­li­nus ir prie uos­to pie­ti­nės da­lies kran­ti­nių, į Klai­pė­dos uos­tą plūs­te­lės dar dau­ giau di­de­lių lai­vų. Au­gant at­plau­kian­čių lai­vų to­ na­žui, pa­ja­mos iš lai­vų rink­lia­vų di­dė­ja.

„„Ten­den­ci­ja: uos­to pa­ja­mas di­di­na į Klai­pė­dą at­vyks­tan­tys vis di­des­ni

lai­vai. 

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

„„Trau­ka: „Dra­ko­nus“ mė­go ir mer­gi­nos.

Rug­sė­jo 5–13 die­no­mis Vei­mu­to ku­ror­te prie La­man­šo są­siau­rio vyks „Dra­ko­nų“ kla­sės jach­tų pa­sau­lio čem­pio­na­tas – „Dra­gon World Cham­pions­hip-2013“.

„Dra­ko­nas“, už­ka­r Ve­nan­tas But­kus Nos­tal­gi­ja ma­rių ris­tū­nui

Da­ly­vau­ti var­žy­bo­se už­si­re­gist­ra­vo 78 lai­vų įgu­los iš 16 ša­lių, esan­čių tri­juo­se že­my­nuo­se. Pa­mi­nė­jus „dra­ko­no“ var­dą, su­vir­ pa se­nų bu­riuo­to­jų šir­dys. Taip va­ di­no­si as­ke­tiš­kos, įno­rin­gos, jaut­ rios ir svai­gi­nan­čios lenk­ty­ni­nės jach­tos. Iki šiol su nos­tal­gi­ja pri­ si­me­nu bu­riuo­to­jiš­ką krikš­tą, ku­rį pa­ty­riau Os­val­do Ku­bi­liū­no eik­lio­ jo­je „Žal­čių ka­ra­lie­nė­je“. Os­val­das sa­vą­jį „dra­ko­ną“ pa­va­ di­no prieš­ka­rio jach­tos „Žal­čių ka­ ra­lie­nės“, lai­mė­ju­sios pir­mą­ją vie­tą tarp­tau­ti­nė­je re­ga­to­je ap­link Got­lan­ do sa­lą, gar­bei. Am­bi­cin­ga­sis Ku­ba (šia pra­var­de Ku­bi­liū­ną pa­ži­no­jo vi­si Lie­tu­vos bu­riuo­to­jai) ti­kė­jo­si to­kios pat sėk­mės, ko­kia ly­dė­jo ir bu­vu­sią jo jach­tos bend­ra­var­dę. Ir iš tie­sų Ku­ bos va­do­vau­ja­ma tri­jų žmo­nių įgu­ la šios kla­sės jach­ta lai­mė­jo ne vie­ ne­rias var­žy­bas, net tris kar­tus ta­po Kur­šių ma­rių re­ga­tos nu­ga­lė­to­ja. Vie­ną se­zo­ną Ku­bos „dra­ko­ne“ te­ko ir man tam­py­ti šo­tus (vir­vės, ku­rio­mis val­do­mos bu­rės). Tam­piau kar­tu su pa­ty­ru­siu po­ri­nin­ku – tuo me­tu Ry­go­je sto­vin­čio „Me­ri­dia­no“ boc­ma­nu Vik­to­ru Ran­kai­čiu. Net tris me­da­lius tą va­sa­rą „už­si­dir­ bau“, nes Ku­bos vai­ruo­ja­ma jach­ ta šuo­lia­vo Kur­šių ma­rių ban­go­mis tar­si gry­nak­rau­jis ris­tū­nas. Il­gam įsi­mi­nė da­ly­va­vi­mas Ku­ bos su­gal­vo­to­je ir or­ga­ni­zuo­to­je 120 jūr­my­lių re­ga­to­je. Anks­ty­vą penk­ ta­die­nio po­pie­tę nu­si­plo­vę iš dar­ bo lenk­ty­niau­da­vo­me dis­tan­ci­jo­je Klaipėda–Nida–Zelenogradskas ir at­gal. Var­žy­bos vyk­da­vo jau ru­de­nė­ jant, tad per tris sa­vait­ga­lio die­nas Kur­šių ma­rios spė­da­vo pa­de­monst­ ruo­ti sa­vo kap­ri­zin­gą cha­rak­te­rį, bet

lėk­ti „dra­ko­nu“ per žils­te­lė­ju­sias ban­gų ke­te­ras bū­da­vo ne­pa­kar­to­ja­ mas ma­lo­nu­mas. „Ka­ra­liš­ka jach­ta – ka­ra­liš­kas ir bu­ria­vi­mas“, – skelb­da­vo mums Ku­ba, tra­di­ci­ne sau­so vy­no tau­ re ap­lais­ty­da­mas dar vie­ną „Žal­čių ka­ra­lie­nės“ per­ga­lę. Ką šis po­sa­kis reiš­kė, su­pra­tau tik po dau­ge­lio me­

„Ka­ra­liš­ka jach­ta – ka­ra­liš­kas ir bu­ria­vi­mas“, – skelb­da­vo Ku­ba. tų, kai at­si­ra­do pro­ga iš­sa­miau su­ si­pa­žin­ti su „Dra­ko­nų“ kla­sės jach­ tų is­to­ri­ja. Už­ka­ria­vo ka­ra­lių šir­dis

„Dra­ko­nų“ is­to­ri­ja pra­si­dė­jo 1928 m., kai nor­ve­gų bu­riuo­to­jas, tri­jų olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­vis, bur­val­ čių konst­ruk­to­rius Jo­ha­nas Au­gus­ tas An­ke­ris (1871–1940) nu­spren­ dė da­ly­vau­ti Ge­te­bor­go ka­ra­liš­ko­jo jachtk­lu­bo pa­skelb­ta­me kon­kur­se. Kon­kur­sui rei­kė­jo pa­teik­ti pro­jek­tą jach­tos, ku­ri tu­rė­jo bū­ti ele­gan­tiš­ ka, grei­ta, sau­gi ir pi­gi, skir­ta die­ nos krui­zams. J.A.An­ke­rio su­pro­jek­tuo­tas grakš­ tus ber­mu­di­nis šliu­pas, val­do­mas tri­jų bu­riuo­to­jų, pa­si­ro­dė toks pa­ trauk­lus įvai­raus am­žiaus bu­ria­vi­ mo spor­to mė­gė­jams, kad ne­tru­kus ši jach­ta ta­po vie­na po­pu­lia­riau­sių Eu­ro­po­je. Ele­gan­tiš­ką kla­si­ki­nių for­mų jach­tą la­bai pa­mė­go ka­ra­liš­kų­jų šei­mų na­riai. Edin­bur­go her­co­gas Fi­li­pas sa­vo jau­ną žmo­ną Ang­li­jos ka­ra­lie­nę Elž­bie­tą II nu­ste­bi­no ne­ ti­kė­ti­na ves­tu­vių do­va­na: pa­kvie­tė


11

pirmADIENIS, rugsėjo 2, 2013

JŪRA Kon­ku­ren­ci­ja Ry­go­je

Lai­vų areš­tai

Ter­mi­na­las Ky­ly­je

Lat­vi­jos kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba iš­kė­lė by­lą Ry­gos uos­to ad­mi­ nist­ra­ci­jai. Ji pikt­nau­džia­vo do­ mi­nuo­jan­čia pa­dė­ti­mi vil­ki­kų rin­ko­je, nes su­kū­rė ne­kon­ku­ ren­cin­gas są­ly­gas. Įsi­gi­ju­si vil­ ki­kus, Ry­gos uos­to ad­mi­nist­ ra­ci­ja pa­žei­dė kon­ku­ren­cin­gu­ mo prin­ci­pus. Už tai ji jau baus­ ta prieš dve­jus me­tus.

Pra­dė­jus veik­ti jū­ri­nin­kų bi­liu va­di­na­mai Dar­bo jū­rų lai­vy­ne kon­ven­ci­jai, ga­li pa­dau­gė­ti lai­ vų areš­tų. Anks­čiau, jei lai­vo sa­ vi­nin­kas lai­ku ne­mo­kė­jo jū­ri­nin­ kams at­ly­gi­ni­mų, lai­vas uos­te ga­lė­jo bū­ti su­lai­ko­mas tik teis­ mo spren­di­mu. Da­bar tai ga­lės pa­da­ry­ti ir uos­to ka­pi­to­nai nu­ skriaus­tų jū­ri­nin­kų pra­šy­mu.

Į Vo­kie­ti­jos Ky­lio uos­tą nuo­lat di­ dė­ja kel­tais ga­be­na­mų kro­vi­nių srau­tai iš ry­ti­nės Eu­ro­pos uos­ tų. Vien iš Klai­pė­dos į Ky­lį kel­ tai at­plau­kia sep­ty­nis kar­tus per sa­vai­tę. Šio­mis die­no­mis Ky­lio uos­te, va­di­na­ma­ja­me Ry­tų ter­ mi­na­le, pa­sta­ty­tas 5,4 mln. eu­rų kai­na­vęs po­nto­nas, skir­tas lai­ vams su ga­li­ne ram­pa.

Lai­vai bus be įgu­lų Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kai įgy­ven­di­ na pro­jek­tą, ku­ris su­teik­tų ga­li­my­ bę lai­vus van­de­ny­nuo­se val­dy­ti iš biu­ro kur nors Vo­kie­ti­jo­je, Ame­ri­ ko­je ar Ki­ni­jo­je. Val­dy­tų per pa­ly­do­vus

„„Kla­si­ka: „Dra­ko­nai“ skai­čiuo­ja jau 84 me­tus. 

Ve­nan­to But­kaus ar­chy­vo nuo­tr.

ria­vęs bu­riuo­to­jų sim­pa­ti­jas ją pa­plau­kio­ti ką tik įsi­gy­tu nor­ve­ gų sta­ty­bos „dra­ko­nu“. Kai ši jach­ tų kla­sė 1948 me­tais įgi­jo olim­pi­nį sta­tu­są, jo­mis olim­pi­nė­se re­ga­to­ se daž­nai plau­kė Eu­ro­pos ša­lių ka­ ra­liš­kų­jų šei­mų at­sto­vai. Kai ku­ riems jų se­kė­si vi­sai ne­blo­gai. 1960 me­tais auk­so me­da­lį iš­ko­vo­jo „Dra­ ko­no“ įgu­la, va­do­vau­ja­ma Grai­ki­jos kronp­rin­co Kons­tan­ti­no. Dėl jų di­de­ny­bių dė­me­sio šiai lai­ vų kla­sei ne­re­tai „Dra­ko­nai“ va­di­ na­mi ka­ra­liš­ko­sio­mis, ar­ba mė­ly­ no­jo krau­jo jach­to­mis. Juo­lab kad ir da­bar tarp­tau­ti­nei „Dra­ko­nų“ aso­ cia­ci­jai IDA (In­ter­na­tio­nal Dra­gon As­so­cia­ton) va­do­vau­ja bu­vęs Grai­ ki­jos ka­ra­lius Kons­tan­ti­nas II ir Da­ ni­jos prin­cas Hen­ri­kas, ka­ra­lie­nės Mar­ga­re­tos II vy­ras. Mėgs­ta­ma, bet neiš­sau­go­ta

1948m. „Dra­ko­nas“ bu­vo įtrauk­tas į olim­pi­nių žai­dy­nių pro­gra­mą ir grei­ tai ta­po vie­na po­pu­lia­riau­sių ki­li­ ne spor­ti­ne jach­ta. 1952 m. net bu­ vu­si So­vie­tų Są­jun­ga pra­dė­jo sta­ty­ti „Dra­ko­nus“. Per 20 me­tų Le­ning­ra­de ir Ta­li­ne bu­vo pa­sta­ty­ta per tūks­tan­tį to­kių jach­tų. So­vie­ti­nės ga­my­bos lai­ vai ne­pa­si­žy­mė­jo aukš­ta ko­ky­be. Pa­ sak bu­ria­vi­mo ve­te­ra­nų, ly­gi­nant tų dvie­jų sta­tyk­lų pro­duk­ci­ją, pir­me­ny­ bė bū­da­vo tei­kia­ma Ta­li­nui. Ge­rus, ko­ky­biš­kus „Dra­ko­nus“ už va­liu­tą iš gar­sių už­sie­nio ga­myk­ lų so­viet­me­čiu pirk­da­vo tik asams – po­ten­cia­liems olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­viams. Že­mes­nio ran­go bu­riuo­ to­jai tu­rė­da­vo ten­kin­tis Ry­tų Vo­kie­ ti­jo­je pa­ga­min­tais lai­vais, ku­rie bu­vo šiek tiek ge­res­ni už so­vie­ti­nius. Re­ gis, to­kį „Dra­ko­ną“ tu­rė­jo švie­saus at­minimo Kau­no bu­riuo­to­jas Ba­lys Žum­ba­kys. 1967 m. B.Žum­ba­kio, A.Dmit­ri­je­vo ir J.Kliu­čins­ko eki­pa­ žas, lenk­ty­nia­vęs „Dra­ko­no“ kla­

sės jach­ta, užė­mė ant­rą vie­tą SSRS Tau­tų spar­ta­kia­do­je ir bu­vo ap­do­va­ no­ti si­dab­ro me­da­liais. Ta pa­ti įgu­ la po dve­jų me­tų pir­mą vie­tą lai­mė­jo Len­ki­jo­je, da­ly­vau­da­ma tarp­tau­ti­ nė­je „Gryf Po­mors­ki“ re­ga­to­je. So­vie­ti­nės sta­ty­bos „Dra­ko­nų“ bu­vo ga­li­ma aptikti vi­suo­se di­des­ niuo­se Lie­tu­vos jachtk­lu­buo­se. Juos pa­mė­gę bu­riuo­to­jai no­riai da­ly­vau­ da­vo šios kla­sės lai­vų var­žy­bo­se. Klai­pė­dos bu­riuo­to­jas Al­gis Pa­kal­ niš­kis net 10 kar­tų ta­po res­pub­li­kos čem­pio­nu. Kar­tu su vy­rais nė kiek jiems ne­nu­si­leis­da­mos sa­vo „Dra­ ko­ną“ vai­ra­vo klai­pė­die­tės L.Asaus­ kie­nė, I.Za­jaus­kai­tė, B.Ja­su­ty­tė. Pa­ša­li­nus „Dra­ko­nų“ kla­sę iš olim­pi­nių žai­dy­nių pro­gra­mos, Lie­ tu­vo­je pra­si­dė­jo šių lai­vų sau­lė­ly­dis. Vie­ni jų bu­vo pa­lik­ti li­ki­mo va­liai, ki­ti – pri­tai­ky­ti pra­mo­gi­niam pa­si­ plau­kio­ji­mui. Re­gis, šian­dien mū­sų van­de­ny­se ne­bep­lau­kio­ja nė vie­nas ori­gi­na­lus „Dra­ko­nas“. Va­ka­rų ša­ly­ se su kla­si­ki­ne jach­ta bu­vo el­gia­ma­ si ne taip dras­tiš­kai. Už­mirš­ti neį­ma­no­ma

1972 m. olim­pi­nės žai­dy­nės bu­ vo pa­sku­ti­nio­sios, kai jo­se star­ta­vo „Dra­ko­no“ kla­sės bur­lai­viai. Nuo ta­da jie vi­sam lai­kui bu­vo iš­brauk­ti iš olim­pi­nio bu­ria­vi­mo spor­to pro­ gra­mos, ta­čiau tai ne­reiš­kė mir­ties nuo­spren­džio pui­kiam šios kla­sės lai­vui. Prie­šin­gai, iš­si­va­da­vęs nuo di­džio­jo spor­to int­ri­gų, en­tu­zias­tų dė­ka „Dra­ko­nas“ dėl sa­vo pri­va­lu­ mų ta­po eli­ti­ne jach­ta. Da­bar jo­mis plau­kio­ja tie, ku­riems ne­rū­pi olim­ pi­niai ap­do­va­no­ji­mai. Šian­dien „Dra­ko­nų“ sa­vi­nin­ kus vie­ni­jan­ti aso­cia­ci­ja IDA vei­kia 5 žemynų 26 pa­sau­lio ša­ly­se. Ofi­ cia­liai už­re­gist­ruo­ta 1 650 stan­dar­ ti­nių „Dra­ko­nų“, bet ma­no­ma, kad

pa­sau­ly­je jų yra dvi­gu­bai dau­giau. Di­džiau­sią šių lai­vų flo­ti­lę tu­ri Vo­ kie­ti­ja, po jos – Olan­di­ja, Ang­li­ja, Šve­di­ja. Ir ru­sai bei uk­rai­nie­čiai ne­ su­nai­ki­no vi­sų tu­rė­tų „Dra­ko­nų“. Pas­ta­ruo­ju me­tu jie ak­ty­viai da­ly­ vau­ja tarp­tau­ti­nė­se šios kla­sės jach­ tų re­ga­to­se. Olan­di­jo­je yra dau­giau­sia iš­sau­go­ ta se­nų me­di­nių „Dra­ko­nų“. Ka­dan­gi me­di­nio kor­pu­so prie­žiū­ra rei­ka­lau­ja daug dar­bo ir lė­šų, da­bar ne­re­tai šios kla­sės lai­vai sta­to­mi iš stik­lo pluoš­ to. Bet ir to­kio­se jach­to­se de­nis daž­ niau­siai ga­mi­na­mas iš tik­me­džio. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris ne­pa­si­kei­tė per 84 me­tus, – ele­gan­tiš­kos „Dra­ ko­no“ li­ni­jos ir iš­ma­ta­vi­mai, nu­sta­ ty­ti dar jo kū­rė­jo J.A.An­ke­rio. IDA, sie­kian­ti iš­sau­go­ti „Dra­ ko­nų“ kla­sės lai­vų pres­ti­žą, tei­kia kon­sul­ta­ci­nes pa­slau­gas, or­ga­ni­ zuo­ja Pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­ na­tus, Auk­si­nės tau­rės (Gold Cups) lenk­ty­nes. „Kar­tą iš­ban­dęs ją, jūs lik­si­te iš­ti­ki­mas jai vi­są gy­ve­ni­mą“, – ra­šė IDA vi­cep­re­zi­den­tas Da­ni­jos prin­cas Hen­ri­kas.

Ham­bur­go Frau­ho­fe­no jū­rų lo­gis­ ti­kos cent­re vyk­do­mas pro­jek­tas, ku­ris pa­va­din­tas MU­NIN (Ma­ri­ti­ me Un­man­ned Na­vi­ga­tion through In­tel­li­gen­ce in Net­works). Jo tiks­ las – su­kur­ti sis­te­mas, ku­rios leis­tų val­dy­ti di­džiu­lius lai­vus be įgu­lų. Ma­no­ma, kad lai­vų be įgu­lų sis­ te­mos pir­miau­sia pra­dės veik­ti tarp­van­de­ny­ni­nė­se li­ni­jo­se. Su­kū­rus lai­vų be įgu­lų sis­te­mas, jū­rų lai­vy­bo­je bū­tų įvyk­dy­tas per­ vers­mas. Kiek­vie­ną tar­po­kea­ni­nio lai­vo įgu­lą su­da­ro apie 20 na­rių. Iš biu­ro per kom­piu­te­ri­nius tink­lus lai­vą val­dy­tų vie­nas ar ke­li ope­ra­ to­riai. Gal­būt tai bū­tų da­ro­ma pa­ mai­no­mis. Pa­čia­me lai­ve bū­tų tik ke­li tech­ni­ nių tar­ny­bų dar­buo­to­jai, ku­rie ste­ bė­tų, kaip funk­cio­nuo­ja lai­vo tech­ ni­nės ir kom­piu­te­ri­nės sis­te­mos. Atk­ris­tų pa­ly­gin­ti ne­ma­žos iš­lai­ dos ne tik įgu­lų at­ly­gi­ni­mams, bet ir jū­ri­nin­kų per­skri­di­mams iš vie­ nų ša­lių į ki­tas, lai­vuo­se kei­čian­tis įgu­loms. Atei­tis at­ro­do uto­pi­nė

Lai­vų be įgu­lų val­dy­mas at­ro­do, kaip kaž­kas iš fan­tas­ti­kos sri­ties. Die­giant be­pi­lo­tes lai­vų val­dy­ mo sis­te­mas, Ham­bur­go jū­rų lo­ gis­ti­kos cent­re su­konst­ruo­tas lai­ vo val­dy­mo til­te­lis. Jis pa­na­šus į lai­vų tre­ni­ruok­lių til­te­lius. Ke­liuo­ se lai­vuo­se jau įdieg­tos to­kios sis­ te­mos. Nors jie plau­kio­ja su įgu­lo­ mis, ta­čiau cent­re ga­li­ma ste­bė­ti, kaip lai­vas ju­da, kaip vei­kia jo va­ rik­liai, kaip pra­si­len­kia­ma su ki­tais lai­vais. Per vaiz­do ka­me­ras lo­gis­

ti­kos cent­re esan­čiuo­se ek­ra­nuo­se ma­to­mas tik­ras vaiz­das iš eks­pe­ri­ men­tams pa­si­rink­tų lai­vų. Bre­me­no uos­to loc­ma­nas Pe­te­ris Mar­cu­sas ma­no, kad lai­vų be įgu­ lų atei­tis yra uto­pi­nė. Kom­piu­te­ rio sis­te­mo­mis ve­da­mo lai­vo kur­su neį­ma­no­ma „su­gau­dy­ti“ kiek­vie­no žve­jų lai­ve­lio ar jach­tos, to­dėl lai­ vą val­dant iš biu­ro, ava­ri­jų ti­ki­my­ bė di­dė­tų. Jo nuo­mo­ne, lai­vy­bo­je yra daug niuan­sų, kai vie­no ar ki­to spren­di­mo pa­si­rin­ki­mą le­mia jū­ri­ nin­kų in­tui­ci­ja ir rea­lių są­ly­gų įver­ ti­ni­mas išė­jus ant at­vi­ro de­nio. Ten­den­ci­ja – lė­tė­jan­tys lai­vai

Dėl Bre­me­no loc­ma­no abe­jo­nių Ham­bur­go jū­rų lo­gis­ti­kos cent­ro spe­cia­lis­tai tu­ri sa­vo po­žiū­rį. Pra­ džio­je jie siū­lo be įgu­lų lai­vus pluk­ dy­ti tik at­vi­ruo­se van­de­ny­nuo­se. Iš uos­tų tuos lai­vus iš­ves­tų bu­ din­čios įgu­los. Lai­vams pra­plau­kus prie­kran­tės zo­nas, kur lai­vy­ba yra in­ten­sy­ves­nė, jų įgu­los at­gal bū­ tų par­skrai­di­na­mos sraig­tas­par­ niais. To­liau lai­vai plauk­tų be įgu­ lų ir juos ves­tų biu­ruo­se esan­tys ope­ra­to­riai. Ar­tė­jant prie pa­sky­ri­ mo uos­to, jau to uos­to bu­din­ti įgu­ la bū­tų nu­skrai­di­na­ma į „lai­vą vai­ duok­lį“, pe­rim­tų jį iš ope­ra­to­riaus ir įves­tų į uos­tą. Ham­bur­go jū­rų lo­gis­ti­kos cent­ro pro­fe­so­rius Car­los Jahn ma­no, kad lai­vų be įgu­lų „pa­lei­di­mas“ vyk­ tų ne iš kar­to. Įgu­los lai­vuo­se bū­tų ma­ži­na­mos nuo­sek­liai, vis dau­giau štur­ma­nų funk­ci­jų per­duo­dant ope­ra­to­riams kran­te. Pra­džio­je lai­ vuo­se bū­tų ma­ži­na­mi nuo­la­ti­niai bu­dė­ji­mai, lik­tų tik vie­nos pa­mai­ nos įgu­los na­rių komp­lek­tas. Dieg­ti lai­vus su ma­žes­nė­mis įgu­ lo­mis ar­ba vi­sai be įgu­lų ska­ti­na ir tai, jog šiuo me­tu lai­vy­bo­je vis la­ biau įsi­ga­li va­di­na­mo­ji slow stea­ ming kon­cep­ci­ja. Pa­gal ją, tau­pant de­ga­lus ir ma­ži­nant eksp­loa­ta­ci­ nes iš­lai­das, lai­vai plau­kia lė­čiau ir il­giau.

Mat­me­nys ir skai­čiai Pag­r in­d i­n iai „Dra­ko­n o“ kla­s ės jach­tos duo­me­nys „„Įgu­la – 3 žmo­nės. „„Il­gis – 8,95 m; „„Plo­tis – 1,96 m; „„Grimz­lė – 1,2 m; „„Bend­ras svo­ris – 1700 kg; „„Gro­tas – 16 kv. m; „„Ge­nu­ja – 11,7 kv. m; „„Spi­na­ke­ris – 23,6 kv. m.

„„Ana­lo­gi­ja: lai­vo be įgu­los val­dy­mas bū­tų pa­na­šus į Ro­ter­da­mo uos­to lai­

vy­bos val­dy­mą iš vie­no dis­pe­če­ri­nio cent­ro.  Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.


12

pirmADIENIS, rugsėjo 2, 2013

JŪRA

Jū­ri­nės bend­ruo­me­nės ne­te­ktis Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Šie­met 90-me­tį pa­mi­nė­ju­sia­me Klai­pė­dos uos­te la­bai leng­vai iš­ bars­to­ma jo is­to­ri­nė at­min­tis. Bend­ruo­me­nei na­mo ne­pri­rei­kė

„„Ter­ša­lai: per Klai­pė­dą te­kan­ti Da­nė dau­ge­ly­je vie­tų yra už­terš­ta įvai­

rio­mis šiukš­lė­mis. 

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Va­lys Da­nės upę Vid­man­tas Ma­tu­tis Nau­do­da­ma­si ES lė­šo­mis sa­vi­val­ dy­bė pla­nuo­ja iš­va­ly­ti Da­nės upę ir pri­tai­ky­ti plau­kio­ti ne­di­de­liais lai­ve­liais.

Mi­si­ja pri­tai­ky­ti Da­nę plau­kio­ti lai­ve­liais to­liau til­to ties Lie­pų gat­ ve at­ro­do lyg ir neį­ma­no­ma. Ta­čiau praei­ty­je ši upė bu­vo nau­do­ta plau­ kio­ti ne­di­de­liems lai­ve­liams net iki Tau­ra­lau­kio. Iš­va­lius Da­nę ir da­bar plokš­čia­ dug­niai lai­ve­liai ga­lė­tų plau­kio­ ti ir gal ne­tgi pluk­dy­ti tu­ris­tus. Tai per­nai įro­dė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ jus, pa­čių pa­si­ga­min­ta do­re iš­ban­ dęs Da­nės gy­lius. Tie­sa, šiuo me­tu lai­vy­ba upe yra ga­li­ma tik ne­di­de­ lia­me ruo­že dėl dug­ne su­si­kau­pu­ sių at­lie­kų. Da­bar pla­nuo­ja­ma iš­va­ly­ti Da­ nę nuo Pi­lies til­to Klai­pė­dos mies­ te iki Pa­lan­gos plen­to til­to. Klai­ pė­do­je upės va­ga nuo Pi­lies til­to iki Lie­pų gat­vės til­to yra re­gu­liuo­ ta, slė­nis pa­veik­tas žmo­gaus ūki­nės veik­los, stip­riai ur­ba­ni­zuo­tas. To­ liau nuo mies­to ry­ti­nės pa­kran­tės pie­vos yra už­lie­ja­mos. Sut­var­kius bu­vu­sį py­li­mą, tą da­lį ga­li­ma pa­nau­do­ti tu­riz­mo tiks­lais, o atei­ty­je gal­būt ne­tgi įreng­ti uos­te­lį. Nuo Lie­pų gat­

vės til­to iki Pa­lan­gos plen­to til­ to yra iš­li­ku­si na­tū­ra­li upės va­ga, slė­nis yra silp­nai ur­ba­ni­zuo­tas. Pak­ran­tės kai kur apau­gu­sios krū­mais, me­džiais, kai kur pie­ vos. Da­nės pa­kran­tės, ties mė­gė­ jų so­dų skly­pais, gy­ve­na­mai­siais ra­jo­nais mėgs­ta­mos klai­pė­die­čių, ku­rie čia lei­džia lais­va­lai­kį, žve­ jo­ja, mau­do­si. Su­žė­lę au­ga­lai, įvir­tę me­džiai, pa­te­ku­sios į upę ko­mu­na­li­nės ir ki­tos at­lie­kos blo­gi­na upės van­ dens ko­ky­bę. Plauk­ti van­dens trans­por­to prie­mo­nė­mis čia be­veik neį­ma­ no­ma. Ši upės da­lis tiek tu­riz­mo, tiek ap­lin­ko­sau­gi­niu po­žiū­riu nė­ ra pa­trauk­li. Da­nės va­ly­mas nuo Pi­lies til­to iki Pa­lan­gos plen­to til­to apims bend­ rą apie 44 ha plo­tą. Upės dug­nas ir van­dens pa­vir­šius bus va­lo­mas nuo vi­sų at­lie­kų, įvir­tu­sių me­ džių, men­ka­ver­čių krū­mų. Na­rai iš van­dens tu­rės iš­trauk­ti su­mes­ tas įvai­rias sta­ty­bi­nes me­džia­gas, ko­mu­na­li­nes ir ki­tas at­lie­kas, pa­ dan­gas. Tuo pat me­tu pla­nuo­ja­ma re­tin­ti ir upės pa­kran­tė­je pa­svi­ru­ sius me­džius. Da­nės va­ly­mas vyks per 2014 me­tus iki gruo­džio mė­ne­sio. Iki šiol upė bent da­ly­je už Lie­pų gat­ vės til­to ne­bu­vo va­ly­ta.

Puo­se­lė­tos gra­žios vil­tys bu­vu­sio­je Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­no val­dy­bo­ je Sank­ry­žos g. 7 įreng­ti uos­to pri­ sta­ty­mo mu­zie­jų ar jū­ri­nės bend­ ruo­me­nės na­mus, iš­si­drai­kė. Uos­to pa­šo­nė­je esan­tis pir­mo­ jo Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­no Liud­ vi­ko Stul­pi­no na­mas rugp­jū­čio 21 die­nos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos tur­to per­duo­tas Vals­ty­ bi­nei au­ga­li­nin­kys­tės tar­ny­bai prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos. Šio na­ mo bend­ras plo­tas – 440 kvad­ra­ ti­nių met­rų. Jo li­ku­ti­nė ver­tė – 156 tūkst. li­tų. Nuo 2011 me­tų, kai Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja iš Da­ni­jos kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ ways“ J.Ja­no­nio g. 24 nu­si­pir­ko bu­vu­sį Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­ tės pa­sta­tą, L.Stul­pi­no na­mas, kur bu­vo įkur­din­ta uos­to ka­pi­to­no val­ dy­ba, ta­po ne­rei­ka­lin­gas. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­ rė Ol­ga Ža­lie­nė ti­ki­no, jog L.Stul­ pi­no na­me bū­tų tin­ka­ma vie­ta in­ te­rak­ty­viam uos­to tech­no­lo­gi­jų mu­zie­jui – iš­ra­din­gais bū­dais su­ pa­žin­din­ti su uos­to veik­la. Ši idė­ ja su­žlu­go to­dėl, kad na­mui iš­lai­ ky­ti Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jui ne­bu­vo skir­tas pa­pil­do­mas fi­nan­sa­vi­mas. Taip pat bu­vo da­ro­mi žy­giai, kad na­mas iš Uos­to di­rek­ci­jos bū­ tų per­duo­tas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bei. Ja­me ke­tin­ta įkur­din­ti ir jū­ri­ nės bend­ruo­me­nės na­mus. Pas­ta­te jū­ri­nę veik­lą bū­tų vyk­džiu­sios įvai­ rios mies­to jū­ri­nės bend­ruo­me­nės vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Ta­ čiau paaiš­kė­jo, kad jū­ri­ne kul­tū­ ri­ne veik­la už­sii­man­čios or­ga­ni­ za­ci­jos yra ne­tur­tin­gos ir pa­čios iš­lai­ky­ti to­kio na­mo ne­pa­jėgs. Tar­ny­ba gy­ve­no ankš­tai

Vy­riau­sy­bei be­li­ko vie­na išei­tis – „iš­kiš­ti“ na­mą bet kaip, kad tik jis ne­sto­vė­tų ne­nau­do­ja­mas. To­dėl šis ir per­duo­tas au­ga­li­nin­kys­tės tar­ ny­bai. Vy­riau­sy­bės aiš­ki­na­ma­ja­ me raš­te bu­vo tei­gia­ma, kad Vals­ ty­bi­nės au­ga­li­nin­kys­tės tar­ny­bos vyk­do­mos funk­ci­jos glau­džiai su­

„„Pers­pek­ty­va: bu­vu­sia­me uos­to ka­pi­to­no val­dy­bos ir L.Stul­pi­no na­me

įsi­kurs au­ga­li­nin­kys­tės tar­ny­ba. 

si­ju­sios su Klai­pė­dos uos­to veik­la, o mi­nė­tas pa­sta­tas yra ša­lia uos­ to. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­ tas Sin­ke­vi­čius aiš­ki­no, kad į šiuos pa­sta­tus per­si­kė­lu­si Vals­ty­bi­nė au­ ga­li­nin­kys­tės tar­ny­ba uos­te grei­ čiau at­liks au­ga­lų ir au­ga­li­nės kil­ mės pro­duk­tų tik­ri­ni­mus ir iš­duos fi­to­sa­ni­ta­ri­nius ser­ti­fi­ka­tus bei ki­ tus rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras pa­tiks­li­ no, kad dėl šio pa­sta­to su Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­be jau bu­vo de­ri­na­mi jo per­da­vi­mo do­ku­men­tai. Net­gi pa­reng­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tas. Ta­čiau tei­kiant jį de­rin­ ti įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms paaiš­kė­ jo, kad pa­sta­tas rei­ka­lin­gas au­ga­li­ nin­kys­tės tar­ny­bai. No­rą gau­ti šias pa­tal­pas Vals­ty­bi­nė au­ga­li­nin­kys­ tės tar­ny­ba pa­reiš­kė per­nai gruo­ džio vi­du­ry­je. Vals­ty­bi­nės au­ga­li­nin­kys­tės tar­ ny­bos va­do­vas Eval­das Zig­mas Či­ jaus­kas aiš­ki­no, kad iki šiol Klai­ pė­dos re­gio­no sky­rius nau­do­jo­si Ram­by­no gat­vė­je esan­čio­mis pa­ tal­po­mis. Bend­ra­bu­čio ti­po na­mo pir­ma­ja­me aukš­te įreng­ta­me re­ gio­no sky­riu­je ne­bu­vo au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės. Tai ap­sun­ki­nę sky­riaus dar­buo­to­jų bend­ra­vi­mą su klien­tais. Šios tar­ny­bos Klai­pė­ dos re­gio­no sky­riu­je dir­ba 13 spe­ cia­lis­tų. Jų ka­bi­ne­tai įreng­ti 100 kv. met­rų plo­te. Ke­liems spe­cia­ lis­tams trū­ko ka­bi­ne­tų, to­dėl pa­ pil­do­mai bu­vo nau­do­ja­mas plo­tas pa­sta­te Per­va­žos gat­vė­je. Ga­vu­si pa­tal­pas Sank­ry­žos g. 7 au­ga­li­nin­kys­tės tar­ny­ba pla­nuo­ja įkur­din­ti ne tik Klai­pė­dos re­gio­no sky­riaus spe­cia­lis­tus, bet ir įreng­ti au­ga­lų ty­ri­mo la­bo­ra­to­ri­ją.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ar iš­liks L.Stul­pi­no at­mi­ni­mas?

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą per­duo­ ti bu­vu­sį L.Stul­pi­no na­mą au­ga­ li­nin­kys­tės tar­ny­bai Klai­pė­dos jū­ri­nė bend­ruo­me­nė su­ti­ko ne­vie­ na­reikš­miškai. At­si­ra­do rep­li­kų ir ko­men­ta­rų, esą gra­žių jū­ri­nių idė­ jų lai­kai uos­ta­mies­ty­je bai­gė­si. Šio pa­sta­to reikš­mė Klai­pė­dos uos­to is­to­ri­jai yra iš­ties svar­bi. Pir­ ma­sis šio uos­to ka­pi­to­nas L.Stul­ pi­nas – iš­ki­li as­me­ny­bė. Jis bu­vo vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vos lai­vy­bos ka­pi­to­nų. 1912 me­tais lai­vas „Bir­ ma“, ku­riam jis va­do­va­vo, pir­ma­sis iš­gir­do skęs­tan­čio „Ti­ta­ni­ko“ pa­ gal­bos šauks­mą. Bu­vo to­li, plau­kė gel­bė­ti skęs­tan­čio „Ti­ta­ni­ko“ ke­ lei­vių, bet ne­bes­pė­jo. Ta­pęs Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­ nu L.Stul­pi­nas daug dė­me­sio sky­ rė uos­tui gi­lin­ti, mo­der­ni­zuo­ti. Rem­da­mas Lie­tu­vos lai­vy­no kū­ ri­mą, jū­ri­nin­kų ren­gi­mą, spręs­da­ mas ki­tus svar­bius jū­ri­nin­kų veik­ los klau­si­mus, jis pri­si­dė­jo prie to, kad Lie­tu­va tap­tų pri­pa­žin­ta jū­ rų vals­ty­be. To­dėl ir bu­vo puo­se­ lė­ja­mos vil­tys, kad to­les­nė pa­sta­to per­spek­ty­va bus su­sie­ta su Klai­pė­ dos uos­to is­to­ri­ja. Gai­la, kad taip ne­nu­ti­ko. Jū­ri­nei bend­ruo­me­nei pa­ro­dy­ta, kad Lie­ tu­vo­je svar­bes­ni yra ne is­to­ri­niai, dva­si­niai jū­ri­niai rei­ka­lai, o iš­skai­ čia­vi­mas. Ant pa­sta­to Sank­ry­žos g. 7 yra ka­pi­to­no bius­tas ir len­te­lė su už­ ra­šu, kad jis šia­me na­me gy­ve­ no ir dir­bo. Ar bus iš­sau­go­tas šis L.Stul­pi­no at­mi­ni­mas? Ar pa­čia­ me pa­sta­te bus bent koks kam­pe­ lis, ku­ris pri­mins Klai­pė­dos uos­to is­to­ri­ją?

Sukurta ypatingo dizaino švedų jachta Vidmantas Matutis Pasaulyje žinoma prestižinių motorinių laivų - jachtų gamintoja Švedijos kompanija „Gray Design AB“ pateikė naujo dizaino pramoginį laivą.

50 metrų ilgio jachtoje „Strand Craft 166“ be įprastų pramoginėms jach­ toms prabangių kajučių su sūkuri­ nėmis voniomis, erdvių svetainių ir apžvalgos aikštelių sumontuo­ tas automobilio garažas su specia­ liai pagal jachtos dizainą pagamintu automobiliu. Šis aštuonių cilindrų, 620 AG variklio automobilis pa­ siekia iki 305 kilometrų per valan­ dą greitį. Motorinė jachta „Strand

Craft 166“ bus ga­ minama iš lengvų medžiagų. Jos svo­ ris 230 tonų. Lai­ ve bus sumontuoti du varikliai po 6500 arklio ga­ lių. Šis laivas galės pasiekti iki 40 mazgų – beveik 65 kilometrų per valandą greitį. Laivas „Strand Craft 166“ pri­ taikytas priimti ir didelio komforto kajutėse vienu metu apgyvendin­ ti iki 10 žmonių. Laive bus įrengtos penkios dvivietės kajutės. Jos pa­ puoštos odomis ir brangiais me­ talais, durys – stiklinės. Taip pat įrengta atskira svetainė, baras. Jachtos ypatumas ir tai, kad iš iš­ orės ji bus visiškai uždara, nesima­

„„Sprendimas: iš išorės pagal dizainą automobilį primenančioje jachtoje įrengtas garažas specialiam

automobiliui laikyti.

tys netgi įėjimų. Tai tarsi primena povandeninį laivą. Užmaskuoti iš­ ėjimai atsidaro naudojantis distan­ cinio valdymo pultu.

Kiek kainuos tokios jachtos sta­ tyba, kaip ir tai, kas jos užsako­ vas, nepranešama. Galima dary­ ti prielaidą, kad tai ypač turtingas

ir pasaulyje žinomas žmogus, ku­ ris, pasistatęs paslaptingą ir iš išo­ rės užmaskuotą jachtą, stengsis iš­ vengti paparacių dėmesio.


13

pirmADIENIS, rugsėjo 2, 2013

turtas

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

turtas Savaitės citata

Gud­riai skai­čiuo­ja­mas sir­ga­liaus krep­še­lio in­dek­sas ir pa­ro­do­ma, kaip jis per try­li­ka metų pa­ki­lo. O galbūt tie­siog alus ir pi­ca per try­li­ka metų pa­bran­go? Žur­na­lis­tas And­rius Ta­pi­nas ­ abe­jo­ja DNB ban­ko skai­čia­vi­mais, kad in­ves­ti­ci­jos į krep­šinį at­ne­ša „ 40 pro­c. grąžą.

Savaitės Įmonė Vie­na did­žiau­sių Lie­tu­vo­j e žemės ūkio in­ves­t i­c ijų bend­ro­v ių „Li­n as Ag­ro Group“ per 2012–2013 m. fi­nan­ si­nius me­tus už­dir­bo 87,604 mln. litų gry­no­j o neau­d i­t uo­to kon­s o­l i­ duo­to­jo pel­no – 7,1 pro­c. ma­žiau ne­ gu per anks­tes­nius fi­nan­si­nius me­ tus. Ta­čiau „Li­nas Ag­ro Group“ kon­ so­li­duo­to­sios pa­ja­mos pa­didė­jo net 1,5 kar­to, iki 2,043 mlrd. litų. „Li­nas Ag­ro Group“ par­davė 1,78 mln. tonų įvai­rių žemės ūkio pro­duktų ir pre­ kių žemės ūkiui – 32 pro­c. dau­giau nei anks­tes­niais fi­nan­si­niais me­tais (1,35 mln. tonų).

Savaitės skaičius

1000

– tiek tank­lai­vių jau pri­ėmė nuo 1999-ųjų vei­kian­tis Būtingės naf­tos ter­mi­na­las.

„„Nuos­ta­tos: T.Pal­šis įsi­ti­kinęs, kad jo va­do­vau­ja­mos bend­rovės sėkmę lėmė pa­gar­ba dar­buo­to­jams, at­vi­ru­

mas nau­jovėms ir jau­nat­viš­ka dva­sia. 

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

„AC­ME grupė­je“

te­be­gy­va stu­den­tiš­ka dva­sia Pavyzdžių, kai iš studentų popaskaitinės veiklos gali gimti pasaulinio lygio įmonė, yra ir Lietuvoje. Vienas „ACME grupės“ savininkų Tomas Palšis sako, kad didžiausia įmonės, sukuriančios 700 mln. litų metinę apyvartą, verty16 bė – į siaurus mąstymo rėmus neįsprausti žmonės.

Savaitės tendencija

Rek­la­mos rin­kos po­ky­čiai pirmą metų pus­metį (proc.) Rek­la­mos ka­na­las Ra­di­jas Ki­no rek­la­ma Te­le­vi­zi­ja In­ter­ne­tas Laik­raš­čiai Žur­na­lai Lau­ko rek­la­ma –22,5 Rek­la­ma ant de­ga­li­nių pis­to­letų –27,5

Po­ky­tis +24 +18,5 –1 +16,3 –8,9 –3,8

Šal­ti­nis: TNS LT


14

pirmADIENIS, rugsėjo 2, 2013

turtas

4

– tiek pro­cen­ti­nių punk­tų rugpjūtį pa­gerė­jo eko­no­mi­nių ver­ti­nimų ro­dik­lis.

„Les­to“ nuo­sto­lius ­ pa­keitė pel­nas

Žve­jy­bos kvotų ­ tvar­kos ne­be­nag­rinės

Elekt­ros skirs­tomųjų tinklų ope­ra­torės „Les­to“ grupė, neau­di­tuo­tais kon­so­li­duo­ tais duo­me­ni­mis, šie­met pirmą pus­metį už­dir­bo 22,85 mln. litų gry­no­jo pel­no, o per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu pa­tyrė 14,29 mln. litų nuo­sto­lių. „Les­to“ pra­nešė, kad grupės veik­los re­zul­ta­tus to­liau ge­ri­na su­ ma­žin­tos veik­los sąnau­dos, efek­ty­vios in­ ves­ti­ci­jos, didė­jan­tis per­siun­čia­mos elekt­ ros ener­gi­jos kie­kis.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba nu­traukė ty­rimą dėl žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se kvotų sky­ri­mo. Ty­ri­mas nu­trauk­tas, nes pa­nai­kin­tas įsa­ ky­mas dėl kvotų tai­syk­lių. 2011 m. žemės ūkio mi­nist­ro pa­tvir­tin­tos tai­syklės, be ki­ ta ko, nu­matė at­ve­jus, kai kvo­tos ski­ria­mos skel­biant kon­kursą ar jo ne­skel­biant, taip pat kai jos ri­bo­ja­mos, pa­vyzd­žiui, jei per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus žve­jy­bos įmo­ nė pa­nau­do­ja ma­žiau kaip 50 pro­c. kvo­tos.

TEma

Kas laukia ekonomikos – tams Lie­tu­va po tru­putį ima lip­ti iš krizės liū­no. Vie­ni eko­no­mis­tai ža­da, kad ša­lis turėtų grei­tai at­si­gau­ti, nes jau da­bar jos au­gi­mas vie­nas spar­čiau­sių vi­so­je ES. Ta­čiau ki­ti tvir­ti­na, kad tai tik iliu­ zi­ja ir eko­no­minė si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je ne­gerė­ja, o atei­tis – tam­si. Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Ką ma­no cent­ri­nis ban­kas?

Lie­tu­vos ban­kas ke­tu­ris kar­tus per me­tus nu­ma­to ga­li­mas eko­no­mi­ kos rai­dos per­spek­ty­vas. Re­mian­tis rugpjū­čio mėne­sio pro­gnozė­mis, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ga­na sta­bi­liai au­ga. Ti­ki­ma­si, kad bend­ra­sis vi­ daus pro­duk­tas (BVP) ne tik šiais, bet ir atei­nan­čiais me­tais kils. Di­delę įtaką ūkio plėtrai, ban­ko tei­gi­mu, te­be­da­ro eks­por­tas. Gau­ sus anks­tes­nių metų der­lius žemės ūkio sek­to­riu­je di­di­no eks­portą. 2012 m. pa­bai­go­je ir 2013 m. pra­ džio­je eks­por­tas su­mažė­jo. Ta­čiau da­bar jį pa­lai­ko pa­didė­ju­si naf­tos pro­duktų ga­my­ba. „Eks­por­tas be naf­tos pro­duktų, kaip ir tikė­ta­si, au­ga ma­žiau nei anks­čiau dėl ga­na ne­pa­lan­kios išo­ rės ap­lin­kos. Vis dėlto eks­por­to au­ gi­mas lėtėja ne tiek daug, kiek ma­ ny­ta, todėl tiek šių, tiek atei­nan­čių metų per­spek­ty­va pa­ge­rin­ta. Nors bend­ra eks­por­to apim­tis didė­ja ge­ ro­kai dau­giau, nei leistų tikė­tis už­ sie­nio pa­klau­sa, ir to­liau pro­gno­ zuo­ja­ma, kad ji augs lėčiau ir la­biau ati­tiks nu­ma­tomą už­sie­nio pa­klau­ sos kaitą“, – ra­šo­ma Lie­tu­vos ban­ ko pro­gnozė­je. Jo­je tvir­ti­na­ma, kad prie eko­no­ mi­kos at­si­ga­vi­mo reikš­min­gai pri­ si­de­da at­si­bun­dan­ti vi­daus pa­klau­ sa. Ak­cen­tuo­ja­ma, kad tam įta­kos tu­ri di­des­nis, nei tikė­ta­si, pri­va­ tus var­to­ji­mas. Jį le­mia au­gan­čios dis­po­nuo­ja­mos pa­ja­mos. Pa­ja­mos didė­ja dėl pa­ki­lu­sio dar­bo už­mo­ kes­čio ir didė­jan­čio užim­tu­mo. Tie­sa, ban­kas ak­cen­tuo­ja, kad už­da­ra­ja­me sek­to­riu­je, ku­ris su­ da­ro did­žiąją eko­no­mi­kos da­ lį, dir­ban­čių žmo­nių skai­čius au­ ga ne­daug, o kai ku­rio­se veik­lo­se užim­tu­mo ly­gis krin­ta. Vald­žia tu­ri tau­py­ti

Ta­čiau Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to vy­riau­sia­sis eks­per­tas Vy­tau­tas Žu­kaus­kas at­krei­pia dė­ mesį į ki­tus eko­no­mi­kos as­pek­tus. Jis dien­raš­čiui tvir­ti­no, kad vie­ na iš grėsmių, au­gant ša­lies BVP ir mažė­jant vals­tybės biud­že­to de­fi­ ci­tui, ga­li būti at­gims­tan­tis po­li­ tikų no­ras iš­lai­dau­ti.

„Vald­žios sek­to­rius ne­turėtų pa­ mirš­ti, jog vals­tybės biud­že­tas vis dar ne­su­ba­lan­suo­tas, vals­tybės sko­la spar­čiai au­ga, o po­rei­kis gy­ ven­ti pa­gal iš­ga­les yra būti­nas“, – pa­tarė V.Žu­kaus­kas. Taip pat jis ak­cen­ta­vo, kad vals­ tybės fi­nan­sai turėtų būti tvar­ko­ mi at­si­žvel­giant į ne­rei­ka­lin­gas iš­ lai­das, o ne į mo­kes­tinės gy­ven­tojų naš­tos di­di­nimą.

Auš­ra Mal­dei­kienė:

Iš tiesų ši ša­lis re­ mia­si tuo, kad ga­ li­ma il­gai temp­ ti laiką, ne­mo­kant žmonėms už darbą.

„Svar­bu tęsti so­cia­li­nio drau­di­mo, švie­ti­mo, svei­ka­tos sek­to­rių re­for­ mas, orien­tuo­tas į gy­ven­tojų pa­si­ rin­kimą, naš­tos vals­tybės fi­nan­sams ma­ži­nimą. Taip pat, nors eko­no­mi­ ka au­ga, 2013 m. opia pro­ble­ma iš­ liks di­de­lis ne­dar­bas, ku­ris metų pa­ bai­go­je vis dar sieks dau­giau nei 10 pro­c., kaip metų pra­džio­je pro­gno­ za­vo pa­tys rin­kos da­ly­viai, – apie ky­lan­čias pro­ble­mas dėstė V.Žu­ kaus­kas. – Tei­gia­ma ži­nia yra ta, jog šiais me­tais pa­spartės vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio Lie­tu­vo­je au­gi­ mas, pro­gno­zuo­ja­ma, kad jis išaugs apie 8 pro­c. Tie­sa, da­lis šio au­gi­mo yra tik sta­tis­ti­nis ir ne­reiš­kia rea­lių žmo­nių pa­jamų didė­ji­mo.“ Už darbą nor­ma­liai ne­mo­ka­ma

Eko­no­mistė Auš­ra Mal­dei­kienė švie­sio­mis eko­no­minė­mis per­ spek­ty­vo­mis abe­jo­ja. „Iš tiesų ši ša­lis re­mia­si tuo, kad ga­li­ma il­gai temp­ti laiką, ne­mo­kant žmonėms

už darbą. Mo­ka tik tiek, kiek ga­li, o ne tiek, kiek dar­bas kai­nuo­ja“, – tvir­ti­no A.Mal­dei­kienė. Jos tei­gi­mu, to­kios eko­no­minės sis­te­mos grei­tai žlun­ga, nes yra pa­ jėgios iš­si­lai­ky­ti tik prie­var­ta. Kaip pa­vyzdį eko­no­mistė pa­teikė So­vietų Sąjungą. „Ji taip il­gai laikė­si dėl to, kad laikė už­da­ry­tas sie­nas“, – įsi­ti­ki­nu­si A.Mal­dei­kienė. Specialistė sakė, kad Lie­tu­va jau da­bar su­si­du­ria su keb­lu­mais eko­ no­mi­kos sri­ty­je. Padėtį gelbė­ja tik įtemp­ta si­tua­ci­ja vi­so­je Eu­ro­po­je ir grįžtan­tys emig­ran­tai. „Na, da­bar toks me­tas, kai žmonės įgąsdin­ ti ir ty­liai sėdi. Bet vis tiek per ko­ kius ket­ve­rius ar pen­ke­rius me­tus tos pro­ble­mos iš­kils į šviesą. Vie­ ša­sis sek­to­rius jau dvi­de­šimtį me­ tų pri­vers­tas dirb­ti už ma­žiau, nei yra ver­tas. Pa­vyzd­žiui, gy­dy­to­jai dir­ba už juo­kingą at­ly­gi­nimą. Mo­ ko­si de­šimt metų, kad gautų algą, pa­na­šią į va­ly­to­jo. Taip tie­siog ne­ ga­li­ma. Taip eko­no­mi­ka ne­funk­ cio­nuo­ja“, – aiš­ki­no eko­no­mistė. Ta­čiau ji ra­mi­na, kad, kal­bant apie ar­ti­miau­sią lai­ko­tarpį, eko­no­mi­ko­je nie­ko blo­go ne­turėtų nu­tik­ti. At­ly­gis – pa­ska­ta emig­ruo­ti

A.Mal­dei­kie­nei pri­ta­ria ir Lie­tu­vos pro­fe­si­nių sąjungų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kas Artū­ras Čer­niaus­kas. Jis tvir­ti­no, kad yra džiu­gu, jog au­ga BVP, vys­to­si pra­monė. Bet at­kreipė dėmesį, kad vi­sa tai vyks­ta dėl eks­ por­to. „Turbūt svar­biau­sia dir­ban­ tiems žmonėms yra tai, kad eks­por­ to pre­kių kon­ku­ren­cin­gu­mas le­mia ma­žus dar­bo už­mo­kes­čius. Rea­liai kon­ku­ren­ci­ja vyks­ta ken­kiant dar­ buo­to­jams. Pa­ly­gi­nus dar­bo už­mo­ kes­čio didė­ji­mo ten­den­ci­jas, ku­rios yra Lie­tu­vo­je, su pra­monės ir vers­ lo au­gi­mo ten­den­ci­jo­mis, ma­to­ ma, kad jos skir­tin­gos. Vers­las ga­ na smar­kiai šovė į prie­kį, bet apie dar­bo už­mo­kes­čius to pa­sa­ky­ti ne­ ga­li­ma. Dėl to, kol ne­bus iš­ju­din­tas vi­di­nis var­to­ji­mas, aš to­kių di­de­lių, švie­sių per­spek­tyvų ne­ma­tau“, – sakė A.Čer­niaus­kas. Jis teigė, kad rea­lus dar­bo už­mo­ kes­tis vis dar ne­pa­siekė prie­škri­zi­ nio lai­ko­tar­pio už­mo­kes­čio ly­gio ir tai ska­ti­na žmo­nes emig­ruo­ti. „Žmonės pra­ran­da norą dirb­ti, nes gau­na­mas dar­bo už­mo­kes­tis neuž­

„„Nuomonės: dauguma analitikų Lietuvos ūkiui prognozuoja kad ir nelabai

skelbiančių apie tykančias dideles grėsmes. 

tik­ri­na net mi­ni­ma­lių jų po­rei­kių. Pers­pek­ty­vos nėra ge­ros, net dar­bo jėgos at­žvil­giu. Spe­cia­lis­tai emig­ruo­ ja ir tuoj ateis toks mo­men­tas, kai ne­ bus kam dirb­ti. Ta­da pra­monė pra­dės buk­suo­ti dėl spe­cia­listų trūku­mo. Todėl reiktų at­si­gręžti į dar­buo­to­ jus ir skir­ti jiems bei dar­bo už­mo­ kes­čiui di­desnį dėmesį“, – įsi­ti­kinęs pro­fsąjungų ly­de­ris. Vis­kas tu­ri sa­vo kainą

„Į mūsų at­ly­gi­ni­mus ne­įskai­čiuo­ ti vai­kai“, – ti­ki­no A.Mal­dei­kienė. Ji aiš­ki­no, kad jau­nas žmo­gus, gau­ nan­tis 1500 litų at­ly­gi­nimą, ne­pajė­ gus au­gin­ti vaikų, ne­bent gy­ventų tėvų būste. „Au­gi­nant vai­kus da­ bar jau da­ly­vau­ja ke­lios kar­tos. So­

cia­linės sis­te­mos ga­na at­spa­rios ir jos su­žaid­žia šį žai­dimą“, – teigė ekonomistė. A.Mal­dei­kienė įsi­ti­ki­nu­si, kad kuo to­liau, tuo la­biau ima­ma ne­ kreip­ti dėme­sio, jog kiek­vie­nas da­ly­kas tu­ri sa­vo kainą. Taip pat ir žmo­gaus at­lie­ka­mas dar­bas. „Mes ig­no­ruo­ja­me rea­lią dar­bo jėgos kainą, t. y. prekės brangs­ta, vis­kas brangs­ta, o dar­buo­to­jai ne­brangs­ ta. Tai reiš­kia, kad dar­buo­to­jai tu­ri kaip nors ki­taip eg­zis­tuo­ti. Ką jau kalbė­ti apie tai, kad dir­ban­tys žmo­ nės tu­ri iš­lai­ky­ti be­pro­tišką skai­čių ne­dir­ban­čių žmo­nių. Tai vi­siš­kas anek­do­tas. Eu­ro­po­je nėra nė vie­nos ki­tos to­kios vals­tybės (na, bent aš kol kas ne­ran­du, dar reiktų spe­cia­


15

pirmADIENIS, rugsėjo 2, 2013

turtas Lie­tu­vo­je – „Eu­ro­fi“ ­ fi­nansų fo­ru­mas

Pre­ky­bos įmo­nių ­ re­zul­ta­tai gerė­ja

Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES Ta­ry­bai, Vil­ niu­je rugsė­jo 12 ir 13 d. pirmą kartą vyks fi­ nansų fo­ru­mas „Eu­ro­fi“. „Ne­mažą dalį dar­ bot­varkės klau­simų su­da­rys ak­tua­li­jos, įra­ šy­tos tarp pa­grin­di­nių Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mo prio­ri­tetų fi­nan­si­nių pa­slaugų sri­ty­je. Dis­ku­si­jas pra­tęsi­me kitą dieną ne­for­ma­lia­ me Eko­no­mi­kos ir fi­nansų rei­kalų ta­ry­bos po­sėdy­je“, – pra­ne­ši­me teigė fi­nansų mi­ nist­ras Ri­man­tas Šad­žius (nuo­tr.).

Pre­kių apy­var­ta rugpjūtį didė­jo be­veik vi­ suo­se did­žiuo­siuo­se pre­ky­bos tink­luo­se ir 48 pro­c. kitų pre­ky­bos įmo­nių. Anot Sta­tis­ ti­kos de­par­ta­men­to, apy­var­ta au­go pa­na­šiai kaip ir lie­pos mėnesį. Be to, pa­gerė­jo ir pre­ ky­bos įmo­nių eko­no­minė būklė: pa­gerė­jimą rugpjū­čio mėnesį nu­rodė 39 pro­c. (prie­š mėnesį – 27 pro­c.), pa­blogė­jimą – 6 pro­c. (prie­š mėnesį – 17 pro­c.) res­pon­dentų – „ maž­me­ninės pre­ky­bos įmo­nių va­dovų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8945 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0514 JAV do­le­ris 1 2,6094 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4782 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9146 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0730 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2811 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8467 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8015

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,3340 % +0,4438 % +0,3345 % +0,0404 % +0,0326 % –0,0062 % –0,0514 % +0,0625 % –0,1568 %

sus košmaras ar skaistus rytas? Eko­no­mi­ka per­nai ir atei­ties per­spek­ty­vos 2012

2013

2014

Vi­du­tinė me­tinė inf­l ia­ci­ja (pro­c.)

Me­tai

3,2

1,4

1,5

Dar­bo už­mo­kes­čio au­g i­mas (pro­c.)

3,4

4,1

3,2

Bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to au­g i­mas (pro­c.)

3,7

2,8

3,5

Pri­va­taus var­to­ji­mo iš­laidų au­g i­mas (pro­c.)

4,3

2,9

3,3

Vald­ž ios sek­to­riaus var­to­ji­mo iš­laidų au­g i­mas (pro­c.)

0,4

1,6

2,1

Pre­k ių ir pa­slaugų eks­por­to au­g i­mas (pro­c.)

11,9

7,1

6,3

Pre­k ių ir pa­slaugų im­por­to au­g i­mas (pro­c.)

6,6

7,5

7,0

Ne­dar­bo ly­g is (pro­c.)

13,2

11,6

10,3

ma­ža. „Na, aš ne­no­riu būti per­dėm po­zi­ty­vus, bet tik­rai džiu­gi nau­jie­ na yra ta, kad pra­ėjus pen­ke­riems me­tams, po eko­no­minės krizės, vi­daus var­to­ji­mas jau tvir­tai sto­ja­ si ant kojų. Ži­no­ma, gal ne vi­suo­se re­gio­nuo­se ir ne vi­suo­se sek­to­riuo­ se, bet ap­skri­tai ta ten­den­ci­ja yra. Nes tiek mažė­jan­tis ne­dar­bo ly­gis, tiek šiais me­tais pra­dėjęs didė­ti dar­bo už­mo­kes­tis ska­ti­na gy­ven­ to­jus pla­čiau at­ver­ti sa­vo pi­ni­gi­nes. Jie ne tiek jau­di­na­si dėl sa­vo atei­ ties“, – tvir­ti­no Ž.Mau­ri­cas. Eko­no­mis­tas ne­nei­gia, jog Lie­ tu­va ga­li su­si­dur­ti su spe­cia­listų trūku­mo pro­ble­ma, bet yra įsi­ti­ kinęs, kad ga­na pi­gi dar­bo jėga ša­ ly­je yra tei­gia­mas Lie­tu­vos as­pek­ tas, ypač at­si­žvel­giant į tai, jog dar­buo­tojų kva­li­fi­ka­ci­ja ne­daug ski­ria­si nuo kitų vals­ty­bių. Ta­čiau Ž.Mau­ri­cas įžvel­gia kitą pro­blemą: „Iš tiesų tai yra ir grėsmė, ir pra­na­šu­mas: Va­ka­rai šiuo me­tu at­ si­gau­na, t. y. JAV ir Eu­ro­pa sto­ja­si ant kojų, bet Ki­ni­jos eko­no­mi­ko­je jau­ čia­mas sulėtė­ji­mas, ku­ris at­si­lie­pia ir Ru­si­jai. Na, ir da­bar did­žiau­sias pa­ vo­jus Lie­tu­vai yra ne iš Va­karų, kaip iki tol būda­vo, bet iš Rytų.“ i spartų, bet stabilų ir užtikrintą augimą, tačiau netrūksta ir skeptiškų balsų,„ Ban­ko eko­no­mis­tas tvir­ti­no, Vitalijaus Bilevičiaus montažas kad jau pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, jog blogė­jant eko­no­mi­nei si­tua­ci­jai liai per­tik­rin­ti), kad 40 pro­c. dir­ „Ma­nau, kad ne at­ly­gi­nimų, o Ru­si­jo­je ji ban­do su­ma­žin­ti im­portą ban­čių žmo­nių turėtų iš­lai­ky­ti 60 rin­kos dy­dis šiuo at­ve­ju yra trūku­ iš kitų ša­lių. Tai su­kels pro­blemų pro­c. ne­dir­ban­čių žmo­nių svei­ka­ mas. Pa­ro­dy­ki­te šal­tinį, iš ku­rio Lie­tu­vai ban­dant eks­por­tuo­ti sa­vo tos ap­saugą. Svei­ka­tos ap­sau­ga už­ mokė­ti di­desnę algą. Aš to­kio šal­ti­ pro­duk­ciją Rytų kryp­ti­mi. Ta­čiau mes­ta ant sam­domą darbą dir­ban­ nio ne­ma­tau“, – sakė R.Vai­nienė. Ž.Mau­ri­cas įsi­ti­kinęs, kad vi­daus čių žmo­nių pe­čių, o ji kiek­vie­nam Pa­sak jos, vi­daus rin­ka nėra tik rin­ka ga­li būti pa­jėgi kom­pen­suo­ti su­tei­kia ma­lo­numą gy­dy­tis. Ar pri­ dar­bo už­mo­kes­tis. Tai ir įmo­nių su­mažė­jusį eks­portą. si­dėjo, ar ne­pri­sidė­jo, bet vi­si tu­ gau­na­mas pel­nas. „Iš tikrųjų ma­ ri teisę gy­dy­tis. Šiaip juo­kin­ga. Kas nau, kad ne­svar­bu kaip, ar per at­ly­ Vi­daus rin­ka ne­pajė­gi dėl to ken­čia? Gy­dy­to­jai. Žmonės gi­ni­mus, ar per vers­lo pa­ja­mas, yra A.Mal­dei­kienė ma­no prie­šin­gai, ne­pa­ten­kin­ti, kad il­gos eilės, o gy­ už­dir­ba­mos pa­ja­mos vi­daus rin­ko­ esą eks­por­to at­sver­ti vi­daus rin­ka ne­su­gebės. „Man la­bai įdo­mu, ko­ dy­to­jai pa­sta­ty­ti į kvai­lių pa­dėtį“, – je“, – teigė pa­šne­kovė. kiu mis­ti­niu būdu tai įvyks? Taip nuo­monę dėstė A.Mal­dei­kienė. Eks­portą kom­pen­suos tvir­ti­nan­tys eko­no­mis­tai daž­nai Už­mo­kes­tis pa­kan­ka­mas Ban­ko „Nor­dea“ eko­no­mis­tas Žy­ aiš­ki­na, kad eks­por­tas iš­gelbės Lie­ Ta­čiau eko­no­mistė Rūta Vai­nienė gi­man­tas Mau­ri­cas į eko­no­mi­kos tuvą. Kaip eks­por­tas ga­li iš­gelbė­ti ne­pri­ta­ria A.Mal­dei­kie­nei. Ji tei­ per­spek­ty­vas žvel­gia po­zi­ty­viai ir Lie­tuvą, jei­gu nėra me­cha­niz­mo? gia, kad at­ly­gi­ni­mai ati­tin­ka žmo­ yra įsi­ti­kinęs, kad vi­daus rin­ko­ Kaip eks­por­to pi­ni­gai ga­li pa­siek­ nių at­lie­ka­mus dar­bus. je si­tua­ci­ja gerė­ja, o rin­ka nėra per ti, pa­vyzd­žiui, mo­ky­toją Bir­žuo­se?

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ban­kas

Nie­kaip. Mo­ky­to­jas, aš ma­nau, rei­ ka­lin­gas. Jei­gu tu no­ri eks­por­to, ir ko­ky­biš­ko, pro­duk­ty­vaus eks­por­ to. Tai reiš­kia, kad tu tu­ri turė­ti ge­ rą švie­ti­mo sis­temą. Kad turė­tum nor­ma­lią švie­ti­mo sis­temą, tu­ri turė­ti nor­ma­lius mo­ky­to­jus, ku­ riems al­gos ky­la ne ta­da, kai žmo­ gus iš ba­do pra­de­da kvai­lio­ti, – sa­vo po­zi­ciją dėstė A.Mal­dei­kienė. – Čia ne ša­lis, čia be­prot­na­mis. Aš ne­si­skund­žiu, bet tie­siog kons­ta­ tuo­ju faktą.“

Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas:

Džiu­gi nau­jie­na ta, kad pra­ėjus pen­ke­ riems me­tams, po eko­ no­minės krizės, vi­ daus var­to­ji­mas jau tvir­tai sto­ja­si ant kojų. Ma­žiau gy­ven­tojų

Su to­kia ne­dvip­ras­miš­ka A.Mal­dei­ kienės nuo­mo­ne su­tin­ka ir A.Čer­ niaus­kas. Jis tvir­ti­na, kad vi­daus rin­ka au­ga ne­spar­čiai. „Ži­no­ma, ji au­ga. Bu­vo mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­ di­ni­mas, ku­ris lei­do paaug­ti vi­di­ niam rin­kos var­to­ji­mui. Bet jei­gu ne­didės dar­bo už­mo­kes­tis, ne­didės vi­di­nis var­to­ji­mas“, – sakė jis. Kitą prie­ž astį, kodėl vi­d aus rin­ka ne­pajė­gi kom­pen­suo­ti eks­ por­to su­mažė­ji­mo, nu­ro­do R.Vai­ nienė. Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad Lie­tu­vo­ je gy­ve­na ge­ro­kai ma­žiau žmo­nių,

nei įsi­vaiz­duo­ja­ma. „Jei­gu pa­si­ žiūrė­tu­me, kiek Lie­tu­vo­je yra ak­ ty­vių žmo­nių pa­gal tik­rus ro­dik­ lius, pa­vyzd­žiui, jei­gu pre­ky­bos cent­rai pa­s i­d a­lytų in­for­m a­c i­ja apie sa­vo lo­ja­lu­mo kor­telės turė­ to­jus, būtų aki­vaiz­du, kad žmo­nių yra ge­ro­kai ma­žiau. Jei­gu žmo­gus pusę metų ar dau­giau ne­perb­rau­ kia lo­ja­lu­mo kor­telės, ma­tyt, jis Lie­tu­vo­je ne­be­gy­ve­na. Ar­ba, pa­ vyzd­žiui, jei­gu pa­žiūrė­tu­me, kiek yra ak­ty­vių pen­sijų fondų da­ly­ vių, ku­rių da­lis „Sod­ros“ įmokas per­ve­da­ma į pen­sijų fo­ndus, pa­ ma­ty­tu­me, kad tų gy­ven­tojų, li­ ku­sių Lie­tu­vo­je, yra daug ma­žiau, ne­gu mes ma­no­me rem­da­mie­si ofi­cia­liais emig­ra­ci­jos duo­me­ni­ mis“, – ti­ki­no R.Vai­nienė. Paš­ne­kovės nuo­mo­ne, ieš­ko­ti rin­kos at­si­ga­vi­mo šal­ti­nių vi­daus rin­ko­je la­bai su­dėtin­ga. „Kaip tik reiktų svars­ty­ti apie mūsų eks­por­ to rinkų plėtimą. Ži­no­ma, apie tai daug svars­to­ma. Mūsų pie­ni­nin­ kams Ki­ni­jos rin­ka at­si­lie­pia. Tai pa­di­dintų mums pie­no kainą, bet eko­no­mi­kai tai yra ge­rai“, – pa­ teikė pa­vyzdį R.Vai­nienė. Svar­biau­sia – in­ves­ti­ci­jos

Ž.Mau­ri­cas, kaip ir ki­ti kal­bin­ti eko­ no­mis­tai, tvir­ti­no, kad, ne­pai­sant visų prie­š tai minėtų tei­giamų ar nei­giamų per­spek­tyvų, la­bai svar­ bu pri­trauk­ti in­ves­ti­cijų į Lie­tuvą. Tai pa­da­ry­ti ne­leng­va, nes Lie­tu­va ne­di­delė ša­lis, bet, Ž.Mau­ri­co nuo­ mo­ne, šis kraš­tas ga­na pa­trauk­lus už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams. „Tai ne­ prik­lau­so vien nuo pa­slaugų sek­to­ riaus pa­stangų. Vals­tybė tu­ri in­ves­ tuo­ti į stra­te­gi­nius pro­jek­tus, tęsti juos ir steng­tis tų biud­že­to pi­nigų ne­pra­val­gy­ti, ne­si­vai­ky­ti per daug po­pu­lis­ti­nių pa­žadų, o vyk­dy­ti pro­ jek­tus, ku­rie at­neš Lie­tu­vai nau­ dos, galbūt po pen­ke­rių metų“, – teigė pa­šne­ko­vas. R.Vai­nienė taip pat sa­ko, kad vals­tybė turėtų su­kur­ti pa­lan­kias sąly­gas kel­ti in­ves­ti­cijų lygį.


16

pirmADIENIS, rugsėjo 2, 2013

turtas Sėkmės istorija

AC­ME įsi­gi­ jo ka­se­čių ga­mi­ni­mo stak­les ir pra­dėjo ga­min­ti gar­so bei vaiz­do ka­se­tes.

„„Tvar­ka: bendrovėje nėra griežtų dar­bo va­landų ir specialios ap­ran­gos reikalavimo. 

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

„AC­ME grupė­je“ te­be­gy­va stu­den­tiš­ka dva­sia „AC­ME grupės“ pra­džia – ener­gingų stu­dentų ket­ver­tu­kas ma­ža­ me Kau­no se­na­mies­čio biu­re. Po pa­skaitų jau­nuo­liai ieš­ko­jo pa­ pil­do­mos veik­los ir ta­da nė ne­sva­jo­jo, kad jų įkur­ta įmonėlė išaugs į tarp­tau­tinę bend­rovę su šim­ta­mi­li­jo­ni­ne apy­var­ta. Sau­lius Tvir­bu­tas s.tvirbutas@diena.lt

Bizū­nu ne­mo­juo­ja

„AC­ME grupės“, kaip ir jos val­domų įmo­nių, biu­re re­tai ku­ris dar­buo­to­jas vil­ki kos­tiumą, bal­tus marš­ki­nius, ry­ši kak­la­raištį. Įmonės di­rek­to­ rius ir vie­nas sa­vi­ninkų To­mas Pal­ šis žur­na­lis­tus ir­gi pa­si­ti­ko mūvėda­ mas džin­sus, vilkė­da­mas spor­ti­niais marš­kinė­liais. „Na, gėlėtų šortų, šle­ pe­čių gal ir ne­to­le­ruo­tu­me, – nu­si­ šyp­so­jo jis, kai pa­si­da­li­jo­me pa­ stabomis apie laisvą ap­ran­gos sti­lių įmonė­je. – Bet ap­ran­gai dėme­sio ne­ski­ria­me, į darbą žmonės atei­na vilkė­da­mi kaip no­ri. Vie­niems mie­ les­nis kos­tiu­mas, ki­tiems – marš­ kinė­liai, svar­biau­sia tai, ką žmo­gus nu­vei­kia, o ne kaip at­ro­do.“ Nors 25 įmo­nes vie­ni­jan­čios bend­rovės kon­so­li­duo­ta apy­var­ta per me­tus – 700 mln. litų, ji pa­ten­ ka į stam­biau­sių Lie­tu­vos bend­ro­vių sąra­šus, čia te­be­gy­va lais­va stu­den­ tiš­ka dva­sia, ku­ri tvy­ro­jo, kai įmonės ko­lek­ty­ve te­bu­vo ke­tu­ri stu­den­tai. „Ne­sa­me dik­ta­to­riš­ko val­dy­ mo ša­li­nin­kai, ne­perėmė­me kor­ po­ra­ci­joms būdin­go griež­to pro­ to­ko­li­nio val­dy­mo, ven­gia­me il­gai trun­kan­čių kalbų su­si­rin­ki­muo­ se. Pa­si­ti­ki­me žmonė­mis ir su­tei­ kia­me jiems laisvę. Tai pa­si­tei­si­na ir, ma­nau, būtent žmonės yra vie­ na pa­grin­di­nių mūsų sėkmės prie­ žas­čių“, – kalbė­jo T.Pal­šis. Prad­žia – at­vi­ru­kai ir ka­setės

T.Pal­šis sakė esąs pa­kvies­tas da­ ly­vau­ti šian­dien vyk­sian­čio­je Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Kau­no hu­ma­ni­

ta­ri­nių mokslų fa­kul­te­to (VU KHF) moks­lo metų pra­džios šventė­je. „Stu­den­tams sa­ky­siu, kad ir Lie­tu­ vo­je ga­li­ma nu­veik­ti la­bai daug, tik rei­kia no­ro“, – kalbą ruošė „AC­ME grupės“ va­do­vas.

To­mas Pal­šis:

Nie­kas ne­se­ka, nei ka­da žmo­gus atei­na ar išei­na, vi­si ži­no­me sa­vo už­ duo­tis ir pa­tys pla­ nuo­ja­me laiką. VU KHF yra T.Pal­šio ir jo bend­ ra­žy­gių įkur­tos bend­rovės iš­ta­kos. „Norė­jo­me ne tik stu­di­juo­ti, bet ir už­siim­ti įvai­ria stu­den­tiš­ka veik­ la. Pir­miau­sia įkūrėme stu­dentų at­sto­vybę, ku­ri reng­da­vo dis­ko­te­ kas, įvai­rias stu­den­tiš­kas šven­tes. Pas­kui nu­sprendė­me kur­ti verslą. De­ka­nas mums su­teikė ne­di­de­les pa­tal­pas ne­to­li uni­ver­si­te­to. Ten il­gai po to bu­vo mūsų įmonės biu­ ras“, – pri­si­minė T.Pal­šis. Iš pra­džių stu­den­tai rengė tuo me­tu la­bai po­pu­lia­rius anglų kal­ bos kur­sus. „Pas­kui su­si­dėjo­me po 280 JAV do­le­rių – tais lai­kais mums ga­na di­de­lius pi­ni­gus – ir įsi­gi­jo­me kom­piu­terį. Juo ma­ke­ta­vo­me at­vi­ ru­kus, ka­len­do­riu­kus“, – pa­sa­ko­jo „AC­ME grupės“ di­rek­to­rius. Po to jau­nuo­liai ry­žo­si plauk­ti į pla­tes­nius vers­lo van­de­nis. Prieš du de­šimt­me­čius Lie­tu­vo­je rin­

ka dar tik for­ma­vo­si, bu­vo la­bai ma­žai už­sie­nio bend­ro­vių at­sto­ vy­bių. „Bu­vo ga­li­ma im­por­tuo­ ti pa­dan­gas, kavą, nes ta­da bu­vo pil­na vers­lo nišų, bet pa­si­rin­ko­ me mums ar­timą sritį. Kreipėmės į BASF bendrovę, o ji kaip tik ieš­ ko­jo at­stovų sa­vo pro­duk­ci­jai. Taip pra­dėjo­me pre­kiau­ti gar­so ka­setė­ mis. Iš pra­džių ne­turė­jo­me jo­kio su­pra­ti­mo apie mui­tus, ki­tus svar­ bius vers­lo da­ly­kus, bet vis­ko iš­ mo­ko­me“, – kalbė­jo T.Pal­šis. Vie­to­je ne­stovė­jo

Vėliau T.Pal­šis su sa­vo bend­ra­žy­ giais su­manė pa­tys im­tis ga­my­bos, nes kon­ku­ren­ci­ja tarp pre­kiau­jan­ čių at­vež­tinė­mis ka­setė­mis vis didė­jo. AC­ME įsi­gi­jo ka­se­čių ga­ mi­ni­mo stak­les ir pra­dėjo ga­min­ti gar­so bei vaiz­do ka­se­tes. Bend­rovė vie­na pirmųjų Lie­tu­ vo­je įžengė ir į ki­no filmų pla­ti­ni­mo verslą – pa­si­rašė su­tar­tis su „So­ny Pic­tu­res“, „War­ner Bros.“, „Sum­ mit En­ter­tain­ment“, ki­to­mis ki­no bendrovėmis, nuo­mo­jo­si tuo­me­čių ki­no teatrų „Tres­tas“, „Pla­ne­ta“ pa­tal­pas. Filmų pla­ti­ni­mu „AC­ME grupė“ už­sii­ma ir da­bar. Bai­gian­tis ka­se­čių erai AC­ME pa­su­ko į in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gijų įran­gos verslą, bu­vo įkur­ta įmonė „ACC Dist­ri­bu­tion“. „Te­ ko kon­ku­ruo­ti su gi­gan­tais, už­ sie­nio ka­pi­ta­lo įmonė­mis. Vis dėl­ to drąsa, dar­buo­tojų atsidavimas davė re­zul­tatų. Iš pra­džių pre­kia­ vo­me kom­piu­te­rių kor­pu­sais, tuo me­tu tik jie mums bu­vo įper­ka­mi. Pas­kui plėtėme asor­ti­mentą, vis la­biau įsit­vir­ti­no­me rin­ko­je. Mūsų

ko­zi­ris prie­š ga­lin­gas už­sie­nio ben­ droves bu­vo lanks­tu­mas ir ki­toks, pla­tes­nis, po­žiū­ris į par­tne­rius“, – kalbė­jo T.Pal­šis. Da­bar „AC­ME grupės“ įmonės ne tik sėkmin­gai dir­ba Lie­tu­vo­ je, bet ir yra in­for­ma­ci­nių bei te­le­ ko­mu­ni­ka­cijų tech­no­lo­gijų įran­gos ga­my­bos ly­derės Armė­ni­jo­je, Gru­ zi­jo­je. „AC­ME grupė“ yra įstei­gu­ si įmo­nes ar­ba pre­kiau­ja sa­vo pro­ duk­ci­ja Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Len­ki­jo­je. T.Pal­šis ak­cen­ta­vo, kad vers­ le svar­bu ne tik drąsūs spren­di­ mai, mokė­ti ras­ti vers­lo nišą, bet ir pa­jus­ti, ka­da lai­kas pa­keis­ti veik­ los po­būdį. „Ži­nau ne vieną at­vejį, kai sėkmin­gai pra­dėjęs veiklą vers­ li­nin­kas su­žlun­ga, nes lai­ku ne­pa­ kei­čia kryp­ties. Ypač tai svar­bu in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų sri­ty­je, kur vis­kas kei­čia­si la­bai grei­tai ir svar­bu su­spėti su nau­jovė­mis“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si T.Pal­šis. Pa­si­ti­ki žmonė­mis

Šie­met „AC­ME grupė“ šventė 20 metų veik­los ju­bi­liejų. Per šį lai­

ko­tarpį ma­žai keitė­si ko­lek­ty­vo bran­duo­lys. „Tu­ri­me daug žmo­ nių, ku­rie dir­ba nuo pat bendro­ vės įkūri­mo pra­džios. Sten­giamės, kad jie būtų mo­ty­vuo­ti ir pa­tys sa­ vo ini­cia­ty­va, o ne nu­ro­dy­mais iš vir­šaus siektų re­zul­tatų“, – tvir­ti­ no T.Pal­šis. Pa­sak jo, įmonė­se nėra griežtų dar­bo va­landų. „Nie­kas ne­se­ka, nei ka­da žmo­gus atei­na ar išei­na, vi­si ži­no­me sa­vo už­duo­tis ir pa­tys pla­nuo­ja­me laiką. Nie­kas ne­baud­žia­mas už klai­das, bet ska­ti­ na­mas iš jų mo­ky­tis. Pa­si­tikė­ji­ mas dar­buo­to­jais yra dar vie­na sėkmin­gos mūsų veik­los prie­žas­ čių“, – ma­no T.Pal­šis. Sėkmin­gai gy­vuo­jan­čios įmo­ nės va­do­vas įsi­ti­kinęs, kad būti­ na iš­sau­go­ti jau­nat­višką ko­lek­ty­ vo dva­sią. „Sie­kia­me būti jau­ni ne am­žiu­mi, bet sie­la. Ta­da būni at­ vi­ras nau­jovėms, drąsus ir žen­gi į prie­kį. Tad ir jau­ni­mui linkė­čiau drąsos. Mes ne­bi­jo­jo­me to, ko ne­ mokė­jo­me ar ne­ži­no­jo­me, tie­siog rūpi­nomės tuo, ką da­ro­me“, – sa­ kė T.Pal­šis.

„AC­ME grupės“ įmonės

„„„AC­ME Eu­ro­pe“. Vie­na did­žiau­sių „„„AC­ME Film“. Ofi­cia­lus „SO­NY Pic­

kom­piu­te­rių prie­dų, smul­kios bui­ tinės ir ap­švie­ti­mo tech­ni­kos ga­min­ to­jų Rytų ir Vidurio Eu­ro­po­je. „„„ACC Dist­ri­bu­tion“ (iki 2013 m. – „AC­ME Kom­piu­te­rių kom­po­nen­tai“). Did­žiau­sia AC­ME grupės įmonė. Veik­ los kryp­tis – did­me­ninė pre­ky­ba IT, kom­piu­te­ri­ne tech­ni­ka, pro­gra­mi­ne įran­ga, garso,vaizdo, fotografijos p­rekė­ mis ir bui­tinės tech­ni­kos pro­duk­tais.

tu­res“, „War­ner Bros.“, „Sum­mit En­ter­ tain­ment“, „La­kes­ho­re Pic­tu­res“, „Lions Ga­te“, „Stu­dio Ca­nal“ ir kitų ki­no stu­dijų at­sto­vas. Pla­ti­na filmų tei­ses ki­no teat­ rams, te­le­vi­zi­joms. „„„AVAD Bal­tic“. Ofi­cia­lus pa­sau­ly­

je do­mi­nuo­jan­čio tech­no­lo­gijų pre­ kės ženk­lo „App­le“ at­sto­vas Bal­ti­jos ša­ly­se.


Orai

Šiandien per Lietuvą slinks lietaus zona, vietomis lis smarkiai, galima perkūnija. Pūs stiprokas pietvakarių, vakarų, dieną pereinantis į šiaurės vakarų vėjas, vietomis gūsiai sieks 15-18 m/s. Naktį atvės iki 8–13, pajūryje 14–16 laipsnių, dieną tesušils iki 13–18 laipsnių. Rytoj naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis. Temperatūra mažai keisis.

Šiandien, rugsėjo 2 d.

+12

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+13

Utena

+12

6.42 20.57 13.45

245-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 120 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+13



Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +14 Brazilija +28 Briuselis +19 Dublinas +19 Kairas +38 Keiptaunas +13 Kopenhaga +18

kokteilis Šu­nų sa­vi­nin­kų pui­ky­bė Rad­vi­lė aną­dien pa­juo­ka­vo, kad ji šu­ nų lai­ky­to­juo­se įžvel­gia sa­vo­tiš­kus au­ to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kus. Dau­gu­ma ir tų, ir anų, anot mo­ters, ro­do ir lyg di­džiuo­ ja­si tuo, ką tu­ri. „Atk­rei­piau dė­me­sį, kad tie šei­mi­nin­ kai, ku­rie ve­džio­ja veis­li­nius, bran­gius kud­lius, vaikš­to iš­di­džiau, oriau nei pi­ lie­čiai, tu­rin­tys jiems pa­tiems ne­ži­no­ mų veis­l ių miš­r ū­nus, ku­riems pri­kli­ juo­ja­ma kiem­sar­g ių, kie­mo „len­ciū­ gi­n ių“ veis­lės“, – iro­ni­za­vo „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­ja. Ar ne taip bū­na au­to­mo­bi­lių pa­sau­ly­ je. Bran­gaus ar is­to­riš­kai ver­tin­go eg­ zemp­lio­riaus sa­vi­nin­kas su­kio­ja­si ap­ link sa­vo ma­ši­ną, duo­da­mas ki­tiems su­pras­t i, kad pa­ša­l ie­čiai ste­bė­tų­si ar gir­tų jį ir jo tur­tą. Rad­v i­lė įsi­t i­k i­nu­si, kad dau­ge­l is yra pa­s te­b ė­j ę va­d i­n a­m ą­s ias po­n iu­tes, ku­rios tau­tos iš­juo­kia­miems ka­tin­šu­ niams su­pi­na ka­se­les, jas pa­ryš­kin­da­ mos kas­pi­nais, taip pat at­vė­sus orams ap­mu­tu­riuo­ja kuo bran­ges­niais dra­bu­ žė­liais. Kad tik jų šuo at­ro­dy­tų įspū­din­ giau nei ki­tų. Kur ten tiems bė­džiams, ku­rie tu­ri ne­veis­li­nius šu­niu­kus, ko ge­ ro, do­va­nų gau­tus iš pa­na­šių žmo­nių, ar­ba už 5 li­tus pirk­tus tur­gu­je.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

Mo­te­r is ir ma­ši­na: kuo jau­nes­nė, tuo bran­ges­nė.

Links­mie­ji tirš­čiai Sė­di žve­jys val­ty­je su šu­niu. Nie­kas ne­ kim­ba. O ci­ga­re­tės vis kren­ta ir kren­ta į eže­rą. Po ko­kio pus­va­lan­džio iš­ny­ra žu­vis: – Duo­kie pri­deg­ti. – ??? – Na, klau­sy­k i­te, ne­gai­lė­k i­te, duo­k i­te žieb­tu­vė­lį. Žve­jys ap­stul­bęs pri­de­gė. Po to at­si­su­ ko į šu­nį. Šuo: – Ko žiū­ri? Aš ir­gi ap­stul­bęs! Čes­ka (397 719; ne­liū­dė­ki­te, dar bus bo­bų va­sa­ra)

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+12 +10 +27 +24 +15 +31 +34 +12

Šiandien

+14

+12

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+16

+15

+15

9

+16

+19

+18

+17

10

+17

+19

+18

+16

3

rytoj

trečiadienį

1666 m. Lon­do­ne ka­ra­ liaus ke­p ė­jo na­muo­se pra­si­dė­jo gais­ras, ku­r is per pen­k ias die­nas su­ nai­ki­no šį mies­tą. 1865 m. Nau­jo­jo­je Ze­ lan­d i­jo­je bai­gė­si mao­ rių ka­ras. 1866 m. Kre­tos sa­los gy­ven­to­jai su­k i­lo prieš tur­k us ir su­si­jun­gė su Grai­ki­ja. 1962 m. SSRS su­ti­ko tiek­ ti gink­luo­tę Ku­bai. 1964 m. gi­mė ak­to­r ius Kea­nu Ree­ve­sas.

Ingrida, Protenis, Vilgaudas, Steponas, Vilgaudė.

1968 m. gi­mė mek­si­ kie­č ių kil­mės ak­to­rė Sal­ma Hayek.

Pa­sku­ti­nė jū­rų mil­ži­no vieš­na­gė Ne­ti­kė­tai va­kar at­gi­ju­sia­me Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je ai­dė­jo ne tik lie­tu­vių, bet ir vo­kie­čių, pran­cū­zų, ita­lų ar is­pa­nų kal­bos. Sek­ma­die­nio ry­tą uos­te pri­si­ švar­ta­vo krui­zi­nis lai­ne­ris „Cos­ta Pa­ci­ fi­ca“. Šis jū­rų mil­ž i­nas Klai­pė­do­je šie­ met lan­kė­si jau šeš­tą kar­tą, ir šį krui­zi­ nės lai­vy­bos se­zo­ną tai bu­vo pa­sku­ti­ nė jo vieš­na­gė. Su Ita­li­jos vė­lia­va plau­ kio­jan­tis 290 m il­gio lai­vas įpras­tai at­ ga­be­na apie 2 tūkst. tu­ris­tų. Šį krui­zi­ nės lai­vy­bos se­zo­ną uos­te dar lau­kia­ ma dvie­jų lai­ne­rių. Rug­sė­jo 5-ąją tu­rė­ tų at­plauk­ti lai­vas „Ham­burg“, o 11 die­ ną – „Delp­hin“.

Vardai

RUGsėjO 2-ąją

Rytas

„Klaipėdos“ inf.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

+24 +30 +18 +14 +29 +10 +23 +29

1991 m. Ai­ri­ja ir Lie­tu­va už­mez­gė dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius. 1991 m. JAV ofi­cia­liai pri­ pa­ž i­no Lie­t u­vos, Lat­v i­ jos ir Es­t i­jos ne­prik­lau­ so­my­bę. 1996 m. Uk­rai­no­je įves­ ta nau­ja va­liu­ta – gri­vi­na, pa­kei­tu­si iki tol apy­var­to­ je bu­vu­sį kar­bo­van­cą. 2005 m. ei­da­mas 108-uo­ sius mi­rė vie­nas iš ke­l ių dar gy­vų pran­cū­zų – And­re Deb­rie, ka­ria­vu­sių Pir­ma­ja­ me pa­sau­li­nia­me ka­re.

teleloto

Nr. 908

2013 09 01

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 74 056 (1 x 74 056) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

„„Re­gi­nys: šie­met įspū­din­go lai­ne­rio „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ klai­pė­die­čiai ne­

beiš­vys. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

§§ §§ 38 31 56 43 07 52 53 41 60 13 27 55 17 23 57 73 24 01 10 39 29 61 66 63 59 64 14 03 11 28 54 05 46 71 32 §§§ 22 70 06 65 45 §§ §§§ 74 18 72 37 58 §§§ §§§ §§§ 35 33 67 09 51 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ – 0035885, 0538374, 0181475, 0351826 30 000 Lt – 0098434, 0425714, 0343027 25 000 Lt – 0148180 20 000 Lt – 0581526, 0328915, 0070995, 0101266, 0413076, 0157253, 0020700, 0427161 15 000 Lt – 0395306 10 000 Lt – 0464397, 0148454, 0296822, 0571463, 0589324, 0497673, 0356938, 0374038, 0413394, 0104741, 0255191, 0007685, 0585003, 0311174, 0289325, 0055844, 0049398 0531270, 0020646, 0367136, 0582713 Tel. 1634 (rugpjūčio 26 d.): 5 000 Lt – Stanislovas Pocius iš Mažeikių raj., Gražina Jocienė iš Vilniaus, Eduardas Baužys iš Kauno, Vytautas Laurinavičius iš Klaipėdos, Tomas Prakas iš Vilniaus Kvietimai į TV: 043*157, 019*879, 025*800 Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt

Nr. 31 EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS

2013 00 00 2013 08 30 EUROJACKPOTAS – 40 361-801 EUROJACKPOTAS 00Lt000 000 Lt 06 09 10 17 43 + 02 08 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 40 3610801 skaičiai 0 Lt 5+1 662 931 Lt 5 Prognozė: 344 724 Lt 4+2 9 642 Lt Eurojackpote - 00Ltmln. Lt 4+1 659 4 334 Lt 3+2 155 Lt 3+1 65 Lt 2+2 45 Lt 3 43 Lt 1+2 31 Lt 2+1 25 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 44 mln. Lt


2013 09 02 klaipeda internetas