Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

penktadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 30, 2013

199 (19 802)

=2;8A.162;6@?B 4=7�š6< 

11 ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN/\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A; _O\PVbYfaR-XYYa

pramogĹł

gidas

â&#x20AC;&#x17E;Sound Aroundâ&#x20AC;&#x153; skleis

E.Va­rei­kis ta­po pa­na­ťus ÄŻ anek­do­tĹł per­so­na­ŞÄ&#x2026;.

Lietuva 9p.

Tarp Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos brÄ&#x2122;s­ta nau­jas pie­no ka­ras.

Pasaulis 10p.

UostamiestÄŻ drebins garso meno ir eksperimentinÄ&#x2014;s muzikos festivalis.

RugsÄ&#x2014;jo 5â&#x20AC;&#x201C;7 dienomis KlaipÄ&#x2014;dos kultĹŤrĹł komunikacijĹł centre (KKKC) vyks tarptautinis garso meno ir eksperimentinÄ&#x2014;s muzikos festivalis â&#x20AC;&#x17E;Sound Aroundâ&#x20AC;&#x153;.

Susiburs iĹĄ trijĹł

garso menÄ&#x2026;

ĹĄaliĹł

ÄŽ turiningÄ&#x2026; koncertĹł, veiklos bei kĹŤrybos diskusijĹł ir prezentacijĹł programÄ&#x2026; ĹĄis festivalis sukvies muzikos kĹŤrÄ&#x2014;jus, garso garso meno projektĹł inĹžinierius, Lietuvos, Kaliningradokuratorius iĹĄ (Rusija) bei Gdansko (Lenkija). DalyviĹł gretose â&#x20AC;&#x201C; eksperimentinÄ&#x2014;s muzikos kĹŤrÄ&#x2014;jas, lietuviĹĄkos neofolko scenos dalyvis, DONIS ir d.n.s. autorius projektĹł Donatas Bielkauskas, aktyviai veiklÄ&#x2026; jantis garso menininkas, plÄ&#x2014;torenginiĹł organizatorius, eksperimentinÄ&#x2014;s muzikos platformos â&#x20AC;&#x17E;Aghartaâ&#x20AC;&#x153; sumanytojas Armantas GeÄ?iauskas- ď Ž Arma, vienas iĹĄ festivalio Tarptautinis: TN_`\ ZR[\ V_ RX`]R_VZR[aV[ Aroundâ&#x20AC;&#x153; Kaliningrade â&#x20AC;&#x17E;Sound 4QN[`XR\XVaĂ&#x2013;`NcNVaĂ?]N`VR Ă&#x203A;` ZbgVX\` XĂ­_Ă&#x203A;Wb` iniciatoOb_VN[Ă&#x2DC;V\  @\b[Q._\b[ X`V_8YNV]Ă&#x203A;QĂ&#x2013; riĹł â&#x20AC;&#x201C; kuratorius ir QÂ&#x2022; SR`aVcNYV\ _R[TV[VNV muzikos kĹŤrÄ&#x2014;jas  VRZRa WNb cfX\ valio Danilas Akimovas, 8NYV[V[T_NQR V_ Kaliningrado KKKCâ&#x20AC;&#x17E;Sound Aroundâ&#x20AC;&#x153; koncertÄ&#x2026; ratoriaus eksperimentinÄ&#x2014;s Meno kieme. Solinius D.Akimovo veikla <_TN[VgNa\_VĂş[b\a_ scenos ren- vairina pasi- giant Andrejus Kolomytcevas senbuvis rodymus surengs bei kolektyvinÄ&#x2014;- nÄ&#x2014;s garso meno ir eksperimenti- meno ir Nacionalinio ĹĄiuolaikinio ir dub muzikos kĹŤrÄ&#x2014;jas , minimal se improvizacijose dalyvaus muzikos projektus. centro Baltijos skyriaus Programa Kaliningrade rengiami Vakare dalyviai pakvies Robertas Suszko-Dat iĹĄ Gdansko iĹĄ Gdansko R.Suszko-Dat sveÄ?iai tarptautiniai Rayon, lau- M.LiberakasÄŻ baigiaRayon, ĹžytĹł technoritmĹł Verbalizer, kalinin- mÄ&#x2026;jÄŻ renginio koncertÄ&#x2026; Meno kie- projektai, tarp kuriĹł â&#x20AC;&#x201C; ir ĹĄios insti- RugsÄ&#x2014;jo 5 d. propaguotojas tucijos inicijuotas me. Ten pasirodys gradieÄ?iai Sergejus Michalas Liberakas-Ver projektas â&#x20AC;&#x17E;Sound 11â&#x20AC;&#x201C;17 val. â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Sound A.Kolomytcevas, Ivanovas-Krabalizer ir tong, Aroundâ&#x20AC;&#x153;, prasidÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s Aroundâ&#x20AC;&#x153; rezidencija. kiti saviti muzikos Konstantinas TraĹĄÄ?enkovas Krzystofas Wronskis, Prezentacijos, diskusijos, 2012-aisiais kĹŤrÄ&#x2014;jai bei garAntanas ĹĄiemet perklausos. DaDombrovskis, A.GeÄ?iauskas bei lietuviai D.Bielkauskas so menininkai. ÄŻgavÄ&#x2122;s tinklo, ÄŻtraukusio ir lyviai: Robertas Suszko (PL), -d.n.s., ma, D.Akimovas -Ar- miestus, formÄ&#x2026;. tris berakas (PL), Krzystofas Michalas LiGytis SkudĹžinskasFestivaliai bei rezidencijĹł Gdansko ĹĄiuolaiki- Valdemaras Manomaitis Wronskyâ&#x20AC;&#x2122;s (PL), ir Arturo BumĹĄpro- maras Manomaitis. GyS ir Valde- teino kĹŤrinÄŻ (LT), Gytis grama su â&#x20AC;&#x17E;Sound dĹžinskas atliksiantis Dominy- niĹł menĹł centras â&#x20AC;&#x17E;Ĺ azniaâ&#x20AC;&#x153; turi Aroundâ&#x20AC;&#x153; vÄ&#x2014;liaDonatas Bielkauskas SkuiĹĄ- Sergejus (LT), plÄ&#x2014;totÄ&#x2026; eksperimentin kas VyĹĄniauskas. (LT), va ĹĄiÄ&#x2026; vasarÄ&#x2026; jau ÄŻvyko Ivanovas (RU), Konstantinas Ä&#x2014;s muzikos Trashchenkovas KaliningraTautvydas renginiĹł â&#x20AC;&#x17E;Sound de ir Gdanske. Kiekvienai BajarkeviÄ?ius: (RU). serijÄ&#x2026;, o mieste gana Aroundâ&#x20AC;&#x153; renginiai â&#x20AC;&#x201C; ne- tyviai veikia ak- RugsÄ&#x2014;jo 6 d. iĹĄ trijĹł mokami. projekte dalyvaujanÄ?iĹł ir neformali ĹĄaliĹł rezi- KlaipÄ&#x2014;da turi pasakojo T.BajarkeviÄ?iu scenaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; 11â&#x20AC;&#x201C;14 val. â&#x20AC;&#x201C; Garso dienoraĹĄÄ?iai. dencijoje atstovauja savitÄ&#x2026; Kolektyvitrys garso me- eksperim nÄ&#x2014;s kĹŤrybinÄ&#x2014;s dirbtuvÄ&#x2014;s. IĹĄleis kompaktinÄ&#x2122; Festivalis â&#x20AC;&#x17E;Sound s. nininkai. Visi jie entinÄ&#x2014;s muplokĹĄtelÄ&#x2122; Aroundâ&#x20AC;&#x153; yra 19 val. â&#x20AC;&#x201C; koncertas. KlaipÄ&#x2014;doje susiprojekto â&#x20AC;&#x17E;PaĹžink svetimĹĄalÄŻ: Projekto â&#x20AC;&#x17E;Sound tiko ĹĄiÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122; ir Solo ir improvizacijos. Aroundâ&#x20AC;&#x153; audiokaupia bendrus zikos tradicijÄ&#x2026; ir Lietarpu- Dalyviai: Robertas Suszko â&#x20AC;&#x201C; Dat Rayon savio supratimo tarp rezultatai bus iĹĄleisti ÄŻspĹŤdĹžius bei idÄ&#x2014;jas, / Valdemaras Manomaitis (PL) Gdansko, Ka- dĹžinskas kompakti- liningrado kurias publi- tuvos atlikÄ&#x2014;jĹł (LT) / Gytis Skune plokĹĄtele. Anot kai pristatys festivalio (LT) / Michalas Liberakasgretas lietuviĹĄkosios ugdymas, ir KlaipÄ&#x2014;dos gyventojĹł Verbalizerâ&#x20AC;&#x201C; GyS metu. (PL) / Sergejus Ivanovas-Kradalies kuratoriaus papildÄ&#x2014; ne vienu skatinant mainus tong (RU) / Konstantinas Tautvydo BaĹĄiuolaiĹžino- jarkeviÄ?iaus, Trashchenkovas Visi renginiai â&#x20AC;&#x201C; nemokami (RU) / Donatas Bielkauskas-d.n.s. renginiai KlaipÄ&#x2014;doje, kinio meno ir kultĹŤros srityjeâ&#x20AC;&#x153; damu vardu. (LT). lis. ProjektÄ&#x2026; vykdo turinÄ?ioje savitÄ&#x2026; KitÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122;, rugsÄ&#x2014;jo RugsÄ&#x2014;jo 7 d. eksperimentinÄ&#x2014;s KKKC 5-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, KKKC Kaliningrado nacionalinio kartu su 13â&#x20AC;&#x201C;16 muzikos tradicijÄ&#x2026; antrajame aukĹĄte val. â&#x20AC;&#x201C; prezentacijos, ir Lietuvos atlivyks dalyviĹł kĹŤĹĄiuolai- klausos. diskusijos, perkinio meno kÄ&#x2014;jĹł gretas papildĹžiusioje rybos pristatymas, Dalyviai: Antanas perklausos, poDombrovsne vienu mi (Rusija) centro Baltijos skyriu- kis (LT), Andrejus Ĺžinomu vardu, Ĺžada kalbiai apie garso RugsÄ&#x2014;jo 7-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; vyks Kolomytzevas (RU) ir Gdansko ĹĄiuolaikiniĹł â&#x20AC;&#x17E;Sound daug ÄŻspĹŤdĹžiĹł menĹł meno â&#x20AC;&#x201C; dar vienas bei Aroundâ&#x20AC;&#x153; rimentinÄ&#x2014;s muzikos bei ekspe- susitikimas, kurio atradimĹł besidominties centru â&#x20AC;&#x17E;Ĺ azniaâ&#x20AC;&#x153; (Lenkija). GeÄ?iauskas (LT) kolaboracija; Armantas metu bus pristilistikas ir statyta iems menine garso raiĹĄka. Daugiau informacijos zikos platformos â&#x20AC;&#x201C; eksperimentinÄ&#x2014;s mutechnikas, tendencijas eksperimentinÄ&#x2014; kolaborapristatymas; bei kon- cija tarp apie Danilas Akimovasâ&#x20AC;&#x17E;Aghartaâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Sound Aroundâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Nuo didĹžiosios Rusijos tekstÄ&#x2026;. (RU) â&#x20AC;&#x201C; garso meno Antano Dombrovskio rezidenci- eksperimentinÄ&#x2014;s muzikos ir geogra- jĹł programÄ&#x2026;, A.Kolomytcevo, A.GeÄ?iausko- ir ďŹ ĹĄkai nutolÄ&#x2122;s ir nuo projektai. KitÄ&#x2026;dien kolektyvinÄ&#x2014;se festivalÄŻ ir jo daly- 19 val. â&#x20AC;&#x201C; koncertas. VakarĹł Eu- vius Ar- ropos vizĹł Solo ir improvizacinÄ&#x2014;se dirbtuvÄ&#x2014;se dalyviai kĹŤrybi- mos ÄŻkurta eksperimentin â&#x20AC;&#x201C; KKKC interneto jos. Dalyviai: Andrejus reĹžimo skiriamas svetainÄ&#x2014;je (RU) pasitelks zikos Ä&#x2014;s Kolomytzevas Ka- www.kkkc.lt garsÄ&#x2026; kaip medijÄ&#x2026; / Krzystofas Wronskiâ&#x20AC;&#x2122;s platforma â&#x20AC;&#x17E;Aghartaâ&#x20AC;&#x153;, mu- liningradas subrandino bei projekto tinklala- nas dienoraĹĄÄ?iui kur(PL) / AntasavitÄ&#x2026; Kali- energingÄ&#x2026; Dombrovskis (LT) ningrado nacionalinio ti, o vakare pakvies / Dominykas VyĹĄaudioďŹ lĹł bendruomenÄ&#x2122;ir pyje www.closestranger.eu. niauskas (Arturo BumĹĄteino ÄŻ pirmÄ&#x2026;jÄŻ festi. Festivalio informacinis meno centro Baltijos ĹĄiuolaikinio EksperimentinÄ&#x2014;s muzikos kĹŤrinys; / Armantas GeÄ?iauskas-Arma LT) skyriaus ku- so (LT) / Danimeno scenos gyvenimÄ&#x2026; ir gar- â&#x20AC;&#x201C; dienraĹĄtis â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x153;. rÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jas las Akimovas (RU). Ä?ia paÄŻ-

Ĺ iandien priedas

ÄŽ ru­de­nÄŻ â&#x20AC;&#x201C; skir­tin­gu rit­mu

â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; inf.

Kaina 1,30 Lt

Visi festivalio renginiai vyks KKKC (BaĹžnyÄ?iĹł g. 4). ÄŽÄ&#x2014;jimas â&#x20AC;&#x201C; laisvas.

â&#x20AC;&#x17E;Kar­tais po­li­ti­kai ne­tu­ri kÄ&#x2026; veik­ti, to­dÄ&#x2014;l pra­de­da kal­bÄ&#x2014;­ti.â&#x20AC;&#x153; Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­Ä?ius iden­ti­fi­ka­vo vi­sĹł bÄ&#x2014;­dĹł pa­grin­dÄ&#x2026;.

2p.

Val­dan­Ä?ių­jĹł gre­to­se â&#x20AC;&#x201C; sÄ&#x2026;­my­ťis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; Pla­nuo­ja­ma Mi­ni­jos gat­vÄ&#x2014;s ir Bal­ ti­jos pro­spek­to san­kry­Şos re­ konst­ruk­ci­ja su­dras­kÄ&#x2014; Li­be­ra­lĹł sÄ&#x2026;­jō­dĹžio frak­ci­jos mies­to ta­ry­bo­ je gre­tas. ÄŽ skir­tin­gas ba­ri­ka­dĹł pu­ ses sto­jo uos­ta­mies­Ä?io me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas ir ki­ti frak­ci­ jos na­riai. Me­ras ne­pa­si­ra­ťÄ&#x2014;

Â&#x201E;Â&#x201E;Ten­den­ci­ja: ir ĹĄiÄ&#x2026; va­sa­rÄ&#x2026; Ĺžmo­nes ÄŻ pa­jō­rio ku­ror­tus vi­lio­jo ge­ras oras, il­gie­ji sa­vait­ga­liai ir ren­gi­niai. 

Va­sa­rÄ&#x2026; iť­ly­din­tys pa­jō­rio ku­ror­tai â&#x20AC;&#x201C; Pa­lan­ga ir Ne­rin­ga â&#x20AC;&#x201C; skir­tin­ go­mis nuo­tai­ko­mis pa­si­tin­ka ar­tÄ&#x2014;­jan­tÄŻ ru­de­nÄŻ ir Ĺžie­mÄ&#x2026;. Pa­lan­ go­je jau pra­si­dÄ&#x2014;­jo gran­dio­zi­nÄ&#x2014;s sa­na­to­ri­jĹł sta­ty­bos, o Ne­rin­go­ je truk­do­ma ÄŻgy­ven­din­ti net ne­di­de­lius pro­jek­tus, pa­vyz­dĹžiui, ÄŻreng­ti sli­di­nÄ&#x2014;­ji­mo tra­sas.

Al­gir­do Ku­bai­Ä?io (BFL) nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Dvi­ra­Ä?io neiť­ra­di­nÄ&#x2014;­ja

â&#x20AC;&#x17E;Pa­lan­ga nie­kur nÄ&#x2014;­ra pa­vÄ&#x2014;­la­vu­si, to­dÄ&#x2014;l rei­kia ei­ti tik ÄŻ prie­kÄŻ. Dvi­ra­ Ä?io tik­rai neiť­ra­di­nÄ&#x2014;­ja­me. So­viet­ me­Ä?iu Ĺžie­mÄ&#x2026; ÄŻ ku­ror­tÄ&#x2026; vi­si va­Şiuo­ da­vo gy­dy­tis, taip tu­ri bō­ti ir da­bar.

4

Mies­to ta­ry­bai va­kar bu­vo pa­teik­ tas spren­di­mo pro­jek­tas pri­tar­ ti teik­ti pa­raiť­kÄ&#x2026; gau­ti ES fi­nan­ sa­vi­mÄ&#x2026; Mi­ni­jos gat­vÄ&#x2014;s ir Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­Şos re­konst­ruk­ ci­jos pir­ma­jam eta­pui â&#x20AC;&#x201C; tu­ri bō­ ti nu­ties­tas nau­jas ke­lias ÄŻ sta­to­ mÄ&#x2026; Klai­pÄ&#x2014;­dos ke­lei­viĹł ir kro­vi­niĹł ter­mi­na­lÄ&#x2026;. Skai­Ä?iuo­ja­ma, kad re­konst­ruk­ ci­ja ga­li kai­nuo­ti apie 21 mln. li­tĹł.

2


2

penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

miestas

Suomijos kultūros mieste daugės Eve­li­na Zen­ku­tė Uos­ta­mies­ty­je ap­si­lan­kiu­si Suo­mi­ jos am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je kul­tū­ros ata­šė pa­ža­dė­jo glau­des­nį Klai­pė­ dos ir Suo­mi­jos me­ni­nin­kų bend­ ra­dar­bia­vi­mą.

„„At­sa­ky­mas: pa­sta­ruo­ju me­tu pa­si­gir­du­sias kal­bas, esą Vy­riau­sy­bė ne­te­si uos­ta­mies­čiui duo­tų pa­ža­dų, mi­

nist­ras pir­mi­nin­kas A.But­ke­vi­čius (cent­re) pa­nei­gė. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prem­je­ras duotų pažadų neatšaukė Klai­pė­do­je ap­si­lan­kęs mi­nist­ras pir­mi­nin­ kas Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­ža­dė­jo, kad vi­ si mies­tui svar­būs stra­te­gi­niai pro­jek­tai bus įgy­ven­din­ti. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Dė­me­sys san­kry­žoms

Su­si­ti­ki­me su Klai­pė­dos mies­ to me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku A.But­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad per dvi sa­vai­tes tu­rė­tų bū­ti nu­spręs­ta, ko­kio­mis lė­šo­mis ir ka­da bus or­ ga­ni­zuo­ja­ma Klai­pė­dai itin ak­tua­ li Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­žų re­ konst­ruk­ci­ja. V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, kad šis ob­jek­tas yra itin jaut­rus klau­si­mas uos­ta­mies­čiui. „Jau pra­dė­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ir Mi­ni­jos gat­vių san­kry­žos re­konst­ ruk­ci­jos eta­pas, rei­ka­lin­gas tin­ka­ mam bū­si­mo Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo funk­cio­na­ vi­mui. Ta­čiau ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, jog ne ką ma­žiau svar­būs yra Bal­ti­ jos ir Tai­kos pro­spek­tų bei Bal­ti­jos pro­spek­to ir Ši­lu­tės plen­to žie­dai, su­da­ran­tys vie­ną bend­rą, eis­mui svar­bų ko­ri­do­rių, – kal­bė­jo me­ras. Tam, kad vi­sų tri­jų san­kry­žų re­ konst­ruk­ci­ja tu­rė­tų at­si­dur­ti prio­ ri­te­ti­nių pro­jek­tų są­ra­še pri­ta­rė ir mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, pri­dur­da­ mas, kad vis dėl­to kol kas di­džiau­ sią dė­me­sį skir­ti rei­kė­tų Bal­ti­jos ir Mi­ni­jos gat­vių žie­do dar­bams. Šo­ki­ra­vo Ja­kų žie­das

Me­ras pa­dė­ko­jo, kad vie­no svar­ biau­sių Klai­pė­dai vyk­do­mo pro­jek­ to – nau­jo ba­sei­no sta­ty­bos rei­ka­lai ju­da ne­blo­gai. „De­ri­ni­mai rei­kia­mo­se gran­ dy­se or­ga­ni­zuo­ja­mi gal ir ne taip leng­vai, kaip no­rė­tų­si, bet sklan­ džiai. Pre­ten­zi­jų dėl šio ob­jek­ to ne­tu­ri­me“, – kal­bė­jo me­ras. Ket­vir­ta­die­nio ry­tą va­žiuo­jantį

į Klai­pė­dą prem­je­rą šo­ki­ra­vo spūstys prie at­nau­jin­to Ja­kų žie­ do. Nuo Pa­lan­gos pu­sės drie­kė­si į Klai­pė­dą su­kan­čių au­to­mo­bi­lių ei­lės. „Krau­jas už­vi­rė pa­ma­čius šį vaiz­dą. Ši­tiek pi­ni­gų su­dė­ta“, – ne­slė­pė A.But­ke­vi­čius.

Ket­vir­ta­die­nio ry­tą va­žiuo­jantį į Klai­pė­ dą prem­je­rą šo­ki­ra­ vo spūstys prie at­ nau­jin­to Ja­kų žie­do.

Me­ras pri­pa­ži­no, kad no­rint iš­ spręs­ti šia­me ke­lio ruo­že ky­lan­čią pro­ble­mą bū­ti­na ieš­ko­ti tin­ka­mo spren­di­mo kar­tu su pro­jek­tuo­to­jais. V.Grub­liaus­kas taip pat ak­cen­ta­ vo ir pie­ti­nio Klai­pė­dos ap­link­ke­lio pro­jek­tą, dar lau­kian­tį rei­kia­mų lė­ šų, bei Lyp­kių gy­ven­vie­tės iš­kel­di­ ni­mo pro­ble­mas. Įtam­pos ne­jau­čia

Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­to įgy­ven­di­ni­ mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je da­ly­va­vęs A.But­ke­vi­čius pa­si­džiau­gė nu­ veik­tais dar­bais bei atei­ties per­ spek­ty­vo­mis. „Da­bar­t i­n is lai­ko­tar­p is yra įtemp­tas, nes to­kio svar­baus ir di­ de­lio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ter­ mi­nas yra ga­na trum­pas. Da­bar lau­kia­me sta­ty­bos dar­bų pra­džios, ku­ri pa­ro­dys to­li­mes­nes ob­jek­to ri­ zi­kas“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas pa­ti­ki­no, kad kal­bė­ti apie sun­ku­mus sta­to­

ma­me ter­mi­na­le anks­ti, nes ap­ čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų dar nė­ra ma­ ty­ti. Įdo­miau­sias mo­men­tas, anot jo, bus ta­da, kai pra­si­dės po­lių ka­ li­mo dar­bai. Tech­ni­nia­me pro­jek­te nu­ma­ty­ta, kad 134 po­lius teks su­ kal­ti per trum­pą lai­ką. Pas­ta­ruo­ju me­tu kai ku­rių uos­ ta­mies­čio po­li­ti­kų iš­sa­ky­tas kal­ bas, esą Vy­riau­sy­bė ne­te­si uos­ta­ mies­čiui duo­tų pa­ža­dų, mi­nist­ras pir­mi­nin­kas pa­nei­gė. Jis pa­ti­ki­no, jog įtam­pos tarp mies­to ir Vy­riau­ sy­bės ne­jau­čia. „Gir­dė­jau pa­reiš­ki­mų, esą Vy­ riau­sy­bė ne­vyk­do tam tik­rų įsi­pa­ rei­go­ji­mų, ne­si­ruo­šia skir­ti pi­ni­ gų nau­jo ba­sei­no sta­ty­bai. Į to­kias kal­bas žiū­riu at­sar­giai. Ma­no tu­ ri­mais duo­me­ni­mis, vi­si pro­jek­ tai įgy­ven­di­na­mi sėk­min­gai. Kar­ tais po­li­ti­kai ne­tu­ri ką veik­ti, to­dėl pra­de­da kal­bė­ti. Vi­si pa­ža­dai, duo­ ti Klai­pė­dai, tu­ri bū­ti įgy­ven­din­ti“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. Jis pa­ti­ki­no, kad su uos­ta­mies­čio val­džia su­si­ti­ki­mai bus or­ga­ni­zuo­ ja­mi kas ket­vir­tį. Pi­ni­gų pa­rū­pins

Vi­zi­to Klai­pė­do­je me­tu A.But­ke­ vi­čius ap­si­lan­kė ir re­konst­ruo­ja­ ma­me Dra­mos teat­re. Šiuo me­tu dar­bams už­baig­ti ir įran­gai įsi­gy­ti trūks­ta dar 28 mln. li­tų. Po pa­si­vaikš­čio­ji­mo po teat­rą prem­je­ras pa­ža­dė­jo, kad apie pro­ ble­mą bus dis­ku­tuo­ja­ma su Fi­nan­ sų bei Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jų at­sto­ vais, kad bū­tų su­ras­ta 15 mln. li­tų. Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­konst­ ruk­ci­ja tu­rė­tų bū­ti baig­ta 2015 m. Kaip tei­gė sta­ty­bos dar­bų ran­ go­vas – UAB „Pa­ma­rio res­tau­ra­ to­rius“ di­rek­to­rius Al­das Kliu­kas, dėl dar­bų bai­gi­mo ter­mi­no jis ne­ si­bai­mi­na. „Svar­biau­sias klau­si­mas – lė­šos. Jei­gu ne­tu­rė­si­me fi­nan­si­nių truk­ džių, jei­gu lai­ku bus pa­ga­min­ta ir su­mon­tuo­ta sce­ni­nė įran­ga, mes tik­rai ne­del­si­me ir steng­si­mės kuo grei­čiau per­duo­ti at­nau­jin­tą teat­ rą jo tik­rie­siems šei­mi­nin­kams“, – sa­kė A.Kliu­kas.

Kaip tei­gė dar tik mė­ne­sį kul­tū­ ros ata­šė pa­rei­gas ei­nan­ti Kris­ti­na An­ders­son, uos­ta­mies­tis jai pa­li­ko pui­kų įspū­dį. „Esu su­ža­vė­ta Klai­pė­do­je vyks­ tan­čiu kul­tū­ri­niu gy­ve­ni­mu. Žmo­ nės, dir­ban­tys šio­je sri­ty­je, ku­pi­ni en­tu­ziaz­mo ir idė­jų. Ma­nau, kad Klai­pė­dos ir Suo­mi­jos bend­ra­dar­ bia­vi­mo ga­li­my­bės – pui­kios. Gal­ būt dėl ne itin pa­to­gios uos­ta­mies­ čio geog­ra­fi­nės pa­dė­ties mums bū­tų sun­ku čia at­vež­ti or­kest­rus, ta­čiau, ti­kiu, kad dau­ge­ly­je sri­ čių ga­lė­tu­me bū­ti įdo­mūs vie­ni ki­ tiems. Pa­vyz­džiui, šo­kio ar di­zai­ no“, – kal­bė­jo K.An­ders­son. Pa­sak jos, rei­kė­tų ras­ti bū­dą, kaip skir­tin­gas me­no rū­šis at­sto­ vau­jan­čioms Suo­mi­jos ins­ti­tu­ci­ joms pa­lai­ky­ti tie­sio­gi­nį kon­tak­ tą su Klai­pė­dos kul­tū­ros pa­sau­lio žmo­nė­mis. Ats­to­vė įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kia akis­ta­ta duo­tų ap­čiuo­pia­ mų vai­sių tiek jos ša­ly­je, tiek Lie­ tu­vo­je. Vi­zi­to me­tu ata­šė ap­lan­ kė Klai­pė­do­je esan­čias ir kul­tū­rą

puo­se­lė­jan­čias įstai­gas: Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lę, Kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ ci­jų cent­ro Pa­ro­dų rū­mus, Ba­ro­ti ga­le­ri­ją bei Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no sky­rių, ku­ria­me ap­žiū­rė­jo pa­ro­dą „Suo­mi­jos švy­tu­riai XVI– XXI am­žiu­je“. Dis­ku­si­jos su uos­ta­mies­čio kul­ tū­ros sri­ties at­sto­vais me­tu K.An­ ders­son ap­ta­rė su Suo­mi­jos par­tne­ riais jau vy­ku­sį bend­ra­dar­bia­vi­mą ir atei­ties per­spek­ty­vas. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Na­rū­ nas Lend­rai­tis pa­ti­ki­no, kad at­vi­ ra dis­ku­si­ja da­vė vai­sių. „Kul­tū­ros ata­šė li­ko su­ža­vė­ta iš­ sa­ky­to­mis idė­jo­mis. Da­bar Kul­tū­ ros sky­rius dar kar­tą su­sės ir vi­sus įvai­rių įstai­gų bei ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­siū­ly­mus iš­dės­tys raš­tu. Vė­liau me­džia­ga bus per­ duo­ta K.An­ders­son, kad pra­si­dė­tų rea­lus par­tne­rių ieš­ko­ji­mas Suo­ mi­jo­je“, – kal­bė­jo ve­dė­jas. Pa­sak jo, uos­ta­mies­ty­je suo­miš­ kos kul­tū­ros dar ma­ža. „Šiek tiek ži­no­mi tik vi­zua­lie­ji me­nai, o šiuo­ lai­ki­nė ša­lies mu­zi­ka Klai­pė­do­je dar ne­bu­vo pri­sta­ty­ta. Be to, no­ ri­me abi­pu­sio bend­ra­dar­bia­vi­mo bei vi­lia­mės, jog Suo­mi­jo­je ak­ty­viai reikš­tis pra­dės ir uos­ta­mies­čio me­ ni­nin­kai“, – tei­gė N.Lend­rai­tis.

„„Įs­pū­dis: K.An­ders­son li­ko su­ža­vė­ta uos­ta­mies­čio kul­tū­ri­niu gy­ve­ni­mu

ir en­tu­ziaz­mo ku­pi­nais žmo­nė­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Val­dan­čių­jų gre­t Be­veik 14 mln. li­tų skir­ tų ES, o li­ku­sius pi­ni­gus pri­dė­tų Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja. Kol Klai­pė­dos me­ras V.Grub­ liaus­kas ato­sto­ga­vo ir jį pa­va­da­vo vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas, Li­be­ ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­tei­kė pra­šy­mą spren­di­mo pro­jek­tą pa­pil­dy­ti dar vie­nu punk­tu. Ja­me tu­rė­tų bū­ti nu­ma­ty­ta, kad sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, kai bus pa­sta­ty­tas ter­mi­na­las, įva­ žiuo­ti į jį ir iš jo iš­va­žiuo­ti su­teik­ tų tik lai­ki­ną pus­me­čio lei­di­mą ir jo ne­pra­tęs­tų, kol ne­bus pa­tvir­tin­tas raš­tiš­kas su­si­ta­ri­mas su Vy­riau­sy­ be dėl ki­tų Bal­ti­jos pro­spek­to san­ kry­žų re­konst­ruk­ci­jų. „Ma­no pa­ra­šo šia­me pra­šy­me nė­ra ir ne­bus. Ma­nau, kad rei­kia

1

kal­bė­ti ne ul­ti­ma­tu­mais, o ko­rek­ tiš­kai“, – vie­šai po­sė­dy­je pa­reiš­kė Klai­pė­dos me­ras. Kal­ba iš apa­čios

Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­žų re­ konst­ruk­ci­ja yra vie­nas tų pro­jek­ tų, ku­rį Vy­riau­sy­bė yra pa­ža­dė­ju­si pri­pa­žin­ti vals­ty­bi­nės svar­bos. Taip ke­tin­ta pa­da­ry­ti su dar tri­ mis pro­jek­tais – Klai­pė­dos pi­ lia­vie­tės at­kū­ri­mo, pie­ti­nio ap­ link­ke­lio tie­si­mo ir nau­jo ba­sei­no uos­ta­mies­ty­je sta­ty­bo­mis. To­kį spren­di­mą priim­ti Vy­riau­sy­bė esą įsi­pa­rei­go­jo už Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ir po­li­ti­kų pa­ra­mą su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­boms ties Kiau­lės Nu­ga­ra. Ta­čiau tik ba­sei­no sta­ty­bos pro­ jek­tas iki šiol yra pri­pa­žin­tas vals­ ty­bi­nės reikš­mės.


3

penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

miestas rink­sis iš­ra­dė­jai

Įs­tei­gė mo­kyk­lą

Par­duos ak­ci­jas

Klai­pė­do­je vyks tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo fes­ti­va­lis „In­No­va­Camp“, ku­ris į pa­jū­rį su­kvies ša­lies iš­ra­ dė­jus, ino­va­ty­vių tech­no­lo­gi­nių kon­cep­ci­jų au­to­rius, moks­li­nin­ kus bei kū­ry­biš­kus vers­li­nin­kus. Ren­gi­nys vyks At­gi­mi­mo aikš­tė­je rug­sė­jo 27–28 die­no­mis. Atė­ju­ sie­ji į ren­gi­nį tu­rės ga­li­my­bę iš­

Klai­pė­do­je at­si­ras dar vie­na biu­dže­ti­nė įstai­ga – Leng­vo­sios at­le­ti­kos mo­kyk­la. Jos stei­gi­ mui va­kar pri­ta­rė uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai. Mo­kyk­los bu­vei­nė bus Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­žas, ji pra­dės veik­ti nuo ki­tų me­tų. Nu­ma­to­ma, kad nau­jo­je įstai­go­ je dirbs 46 dar­buo­to­jai, ją lan­ kys ke­li šim­tai vai­kų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė vėl par­ da­vi­nės jai pri­klau­san­čią bu­vu­ sį vieš­bu­tį „Vik­to­ri­ja“ val­dan­ čios bend­ro­vės ak­ci­jų da­lį. Mies­ to ta­ry­ba va­kar pri­ta­rė, kad 22,57 pro­c. bend­ro­vės „Klai­pė­ dos Vik­to­ri­ja“ ak­ci­jų pa­ke­tas bū­ tų įtrauk­tas į pri­va­ti­zuo­ja­mų ob­ jek­tų są­ra­šą. Bend­ro­vės įsta­ti­nis ka­pi­ta­las sie­kia 11 mln. li­tų.

ban­dy­ti nau­jo­ves.

100 mln. li­tų – į vie­ną kvar­ta­lą Uos­ta­mies­čio po­li­ti­ kai su­si­gin­či­jo, ku­ris Klai­pė­dos gy­ve­na­ mų­jų na­mų kvar­ta­ las yra la­biau­siai ap­leis­tas ir jam su­ tvar­ky­ti rei­kė­tų skir­ ti 100 mln. li­tų, at­sei­ kė­tų ES.

Su­kak­tis. Klai­pė­do­je bus mi­ni­mas oku­ pa­ci­nės ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mo iš Lie­tu­ vos dvi­de­šimt­me­tis. Ry­toj 12 val. At­gi­mi­ mo aikš­tė­je lauks Klai­pė­dos įgu­los ka­ rių ri­kiuo­tė, iš­kil­min­ga Lie­tu­vos ir vals­ ty­bės is­to­ri­nės vė­lia­vos pa­kė­li­mo ce­re­ mo­ni­ja bei nuo­tai­kin­ga Ka­ri­nių jū­rų pa­ jė­g ų or­kest­ro mu­zi­ki­nė pro­gra­ma.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„„Tvar­kys: iš­skir­to­je tiks­li­nė­je Klai­pė­dos te­ri­to­ri­jo­je, į ku­rią bus nu­kreip­tos in­ves­ti­ci­jos, esą vis­kas su­si­dė­vė­

ję: ir gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka, ir vi­suo­meni­nės pa­skir­ties ob­jek­tai. 

Ty­rė ke­tu­rias vie­tas

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba iki rug­sė­ jo 1-osios pri­va­lė­jo ap­si­spręs­ti, ku­ rią uos­ta­mies­čio te­ri­to­ri­ją pa­skelb­ ti tiks­li­nę, kad į ją per 2014–2020 me­tus bū­tų ga­li­ma in­ves­tuo­ti 100 mln. li­tų. To­kią su­mą esą pa­tvir­ti­ no Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, ku­ri skirs­tys pi­ni­gus re­gio­ni­nei plėt­rai. Spe­cia­lis­tai maž­daug prieš me­tus bu­vo iš­sky­rę ke­tu­rias pro­ble­mi­nes mies­to vie­tas, į ku­rias bū­tų ga­li­ma in­ves­tuo­ti tuos pi­ni­gus, ta­čiau Stra­ te­gi­nio pla­na­vi­mo gru­pė pa­si­rin­ko vie­ną – gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lą tarp Da­nės upės, Kau­no gat­vės, Ši­ lu­tės plen­to ir Tai­kos pro­spek­to. „Ja­me yra dau­giau­sia pro­ble­mų iš vi­sų ana­li­zuo­tų va­rian­tų. Be to, šis kvar­ta­las ge­riau­siai ati­tin­ka mi­ nis­te­ri­jos nu­ro­dy­tus kri­te­ri­jus pa­ ra­mai gau­ti“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų sky­riaus ve­ dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė.

Ta­čiau kai ku­rie mies­to ta­ry­ bos na­riai va­kar vy­ku­sia­me po­sė­ dy­je sua­be­jo­jo to­kiu pa­si­rin­ki­mu. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis – neišk­lau­ sy­ta vi­suo­me­nės nuo­mo­nė. „Vi­sas šis svars­ty­mas mies­to ta­ry­bo­je yra fik­ci­ja, nes vis­kas jau nu­spręs­ta“, – rė­žė po­li­ti­kas Arū­nas Barb­šys. Gy­ve­na pus­se­se­rė

Jis bu­vo pa­ti­kin­tas, jog ren­kan­tis kvar­ta­lą, į ku­rį bū­tų ga­li­ma in­ves­ tuo­ti ES pi­ni­gus, ne­bu­vo rei­ka­lau­ ja­ma svars­ty­mo su vi­suo­me­ne pro­ ce­dū­ros. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas, nie­kie­no ne­klau­ sia­mas, ėmė tei­sin­tis, kad kvar­ta­le, apie ku­rį dis­ku­tuo­ja­ma, tik­rai ne­ gy­ve­na nė vie­nas mies­to ta­ry­bos na­rys, o tik vie­no po­li­ti­ko pus­se­ se­rė. „Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja mū­sų pa­si­rin­ki­mą ir taip, kaip įsi­

to­se – są­my­šis „Ki­ti pro­jek­tai tik­rai nie­kur ne­din­go. Mes ne­sto­vi­me mir­ties taš­ke ir ne­sa­me nu­li­nė­je po­zi­ci­ jo­je, to­dėl ne­ga­li­ma dra­ma­ti­zuo­ti si­tua­ci­jos ir taip kenk­ti mies­tui“, – par­ti­jos ko­le­gas iš mies­to ta­ry­ bos tri­bū­nos tar­si auk­lė­jo V.Grub­ liaus­kas. Po šių iš­kal­bin­gų fra­zių Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja at­siė­mė siū­ly­mą į spren­di­mo pro­jek­tą dėl pa­raiš­kos gau­ti fi­nan­sa­vi­mą san­kry­žos re­ konst­ruk­ci­jai tei­ki­mo įra­šy­ti punk­ tą apie lai­ki­ną lei­di­mą įva­žiuo­ti į Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­ mi­na­lą ir iš­va­žiuo­ti iš jo. „Mes, uos­tas, Vy­riau­sy­bė esa­ me par­tne­riai. Jie tar­pu­sa­vy­je ga­li kal­bė­ti ir tvir­tes­niu to­nu, bet pa­si­ rin­ko­me tą, kai kal­ba­me iš apa­čios žiū­rė­da­mi į vir­šų“, – lyg ir V.Grub­ liaus­kui rep­li­ka­vo A.Šul­cas.

Dienos telegrafas

Tai­kė ki­ti po­li­ti­kai

Tai­ky­ti Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ją ėmė­si net ki­tų par­ti­jų at­sto­vai. „Nu­ leis­ki­me ga­rą“, – ra­gi­no li­be­ral­cent­ ris­tas Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius. „Ne­va­ry­ki­me ark­lių į prie­kį“, – pa­ta­rė pa­sta­ro­jo par­ti­jos ko­le­ga Vid­man­tas Pleč­kai­tis. Mies­to ta­ry­bos na­riai pri­si­ver­ tė nu­rim­ti ir vie­nin­gai bal­sa­vo už tai, kad sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­ja pa­teik­tų pa­raiš­ką gau­ti pi­ni­ gų iš ES Mi­ni­jos gat­vės ir Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­žos re­konst­ruk­ ci­jos pir­ma­jam eta­pui. Jie taip pat įpa­rei­go­jo mies­to sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę pa­si­ra­šy­ti jung­ti­nės veik­los su­tar­tį su Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja, kad ši pri­si­dė­tų prie pro­ jek­to ko­fi­nan­sa­vi­mo ir pa­deng­tų ne­ tin­ka­mo­mis pri­pa­žin­tas iš­lai­das.

Kvar­ta­le, apie ku­rį dis­ku­tuo­ja­ma, tik­rai ne­gy­ve­na nė vie­nas mies­to ta­ry­bos na­rys. vaiz­duo­ja­me tos te­ri­to­ri­jos su­tvar­ ky­mą, įvar­di­jo pa­vyz­di­niu ir lie­pė pa­si­mo­ky­ti ki­tiems mies­tams“, – tei­gė V.Če­pas. Ga­liau­siai mies­to po­li­ti­kai ir su­ ta­rė, jog 100 mln. ES per sep­ty­ne­ rius me­tus bū­tų in­ves­tuo­ja­mi į gy­ ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lą tarp Da­nės upės, Kau­no gat­vės, Ši­lu­tės plen­to ir Tai­kos pro­spek­to. Sa­vi­val­dy­bės biu­ dže­to in­dė­lis bū­tų 7,5 mln. li­tų. Sta­tys til­tą

Pre­li­mi­na­riai nu­ma­to­ma, kad už šiuos pi­ni­gus bus su­tvar­ky­ta II

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

van­den­vie­tės te­ri­to­ri­ja ir pri­tai­ ky­ta moks­lo, tech­no­lo­gi­jų ir kū­ ry­bi­nių in­dust­ri­jų cent­rui, Fut­bo­ lo mo­kyk­la re­konst­ruo­ta į spor­to cent­rą, ku­ria­me ga­lės lan­ky­tis vi­ si klai­pė­die­čiai. Taip pat ke­ti­na­ ma Da­nės skve­rą pri­tai­ky­ti jau­ni­ mui, su­tvar­ky­ti vie­šą­ją erd­vę prie bu­vu­sio „Vai­di­los“ ki­no teat­ro, su­ tvar­ky­ti Da­nės kran­ti­nes nuo Bir­ žos til­to Mo­kyk­los gat­vės til­to link, pa­lei Tai­kos pro­spek­tą įreng­ti pro­ me­na­dą, ku­rio­je ga­lė­tų at­si­ras­ti ir smul­kio­jo vers­lo ob­jek­tai. Be­veik 22 mln. li­tų iš nu­ma­to­mų gau­ti 100 mln. li­tų ke­ti­na­ma iš­leis­ti nau­jo til­ to per Da­nę sta­ty­bai. Da­lis pi­ni­gų bus skir­ta dau­gia­bu­čių na­mų kie­ mams su­tvar­ky­ti, juo­se įren­giant dau­giau vie­tų au­to­mo­bi­liams. Pir­ me­ny­bė bus tei­kia­ma kie­mams tų na­mų, ku­rių gy­ven­to­jai tei­gia­mai ap­si­spren­dė dėl re­no­va­ci­jos.

Moks­lai. Moks­lo me­t ų pra­d žiai skir­t i ren­g i­n iai uos­ta­m ies­t y­je pra­si­dės sek­ ma­d ie­n į. Bus lai­ko­mos šv. Mi­šios. Ma­ ri­jos Tai­kos Ka­ra­l ie­nės baž­ny­čio­je – 10 val., Šv. Ka­z i­m ie­ro baž­ny­čio­je – 10.30 val., Kris­taus Ka­ra­l iaus baž­ny­čio­je – 18 val., Šv. Bru­no­no Kver­f ur­t ie­čio baž­ny­ čio­je – 13 val. Pir­ma­die­n į 8 val. Lie­tu­vi­ nin­k ų aikš­tė­je tra­di­ciš­kai vyks pir­mo­ji pa­mo­ka „Va­sa­ra pa­si­tin­ka rug­sė­jį“. 9 val. Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čio­je lai­ ko­mos šv. Mi­šios. Pa­kei­t i­m ai. Nuo va­kar dėl ke­l io re­ mon­to dar­bų po Ja­k ų ir Sud­man­tų via­ du­k u 21-ojo marš­r u­to pra­d žio­je au­to­ bu­sas kur­suos įpras­tai, to­liau vyks Paš­ to, So­do, Ju­bi­lie­jaus gat­vė­mis, Ja­k ų žie­ du, Pa­lan­gos plen­t u, Send­va­r io gat­ve, pa­sieks Sud­man­t us, o grįš Send­va­r io gat­ve, Pa­lan­gos plen­tu, to­l iau – įpras­tu marš­ru­tu. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Ade­lė Lau­cie­nė (g. 1923 m.), Va­li­ja Jas­mon­tie­nė (g. 1925 m.), Liud­mi­ la Bo­ris (g. 1946 m.), Alek­sandr Še­me­ta­va (g. 1960 m.), Oleg Iva­nen­ko (g. 1981 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Oleg Iva­nen­ko, Ade­lė Lau­cie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė mer­gai­tė ir 4 ber­niu­kai.


4

penktAdienis, rugpjūčio 30, 2013

miestas

Į ru­de­nį – skir­tin­gu rit­mu

Komentarai

1

To­dėl ska­ti­na­me in­ves­ ti­ci­jas į mo­der­nias sa­ na­to­ri­jas“, – tei­gė Pa­lan­gos me­ ras Ša­rū­nas Vait­kus. Jis pa­si­džiau­gė, jog mies­to ta­ry­ ba prieš mė­ne­sį pa­tvir­tin­to te­ri­to­ ri­jos, esan­čios Vy­tau­to g. 170, de­ ta­lų­jį pla­ną. „Ta te­ri­to­ri­ja – ir sa­vi­val­dy­bės, ir pri­va­čių vers­li­nin­kų tur­tas, to­ dėl da­bar dar dė­lio­ja­mi tei­si­niai niuan­sai, ta­čiau to­je vie­to­je tu­ ri iš­kil­ti mo­der­ni gy­dyk­la, ku­rio­ je bus nau­do­ja­mas ir mi­ne­ra­li­nis, ir geo­ter­mi­nis van­duo, ir pur­vas. Sa­na­to­ri­ją sta­tys tie pa­tys in­ves­ tuo­to­jai, ku­rie pa­na­šius ob­jek­ tus jau pa­sta­tė Drus­ki­nin­kuo­se ir Birš­to­ne“, – kal­bė­jo ku­ror­to va­ do­vas. Rug­sė­jį, anot jo, du­ris tu­rė­tų at­ ver­ti bu­vu­sios „Žvo­rū­nės“ te­ri­to­ ri­jo­je re­konst­ruo­ta sa­na­to­ri­ja. „Ma­no ži­nio­mis, pir­ma­ja­me eta­pe jau in­ves­tuo­ta apie 20 mln. li­tų. Ne tik re­no­vuo­tas pa­sta­tas, bet ir įreng­ti nau­ji gy­do­mie­ji, aku­ punk­tū­ros ka­bi­ne­tai, drus­kų kam­ ba­riai, erd­vės poil­siui ir at­si­pa­lai­ da­vi­mui“, – pri­va­čia in­ves­ti­ci­ja džiau­gė­si Š.Vait­kus. Mies­to ta­ry­bai pa­teik­ta tvir­ tin­ti to­li­mes­nė te­ri­to­ri­jos vys­ ty­mo de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ja. Vi­lia­ma­si, jog po dve­jų me­tų Pa­ lan­go­je, to­lė­liau nuo cent­ro, at­si­ ras toks gy­dy­mo ir svei­ka­ti­ni­mo cent­ras, ko­kį Lie­tu­vo­je bus sun­ ku ras­ti. Tre­čias ker­ti­nis pro­jek­tas, tu­ rin­tis, anot Š.Vait­kaus, poil­siau­ to­jus į Pa­lan­gą vi­lio­ti ir žie­mą, o ne tik va­sa­rą – mil­ži­niš­kas SPA cent­ras su tarp­tau­ti­niu vieš­bu­čiu bu­vu­sio „Jū­ra­tės“ ba­sei­no vie­to­ je prie Rą­žės upės. „Po ket­ve­rių me­tų by­li­nė­ji­mo­ si pro­ce­so vi­sos ša­lys pa­si­ra­šė tai­ kos su­tar­tį, to­dėl jau ki­tą pa­va­sa­rį tu­ri pra­si­dė­ti sta­ty­bos“, – in­ves­ tuo­to­jų ke­ti­ni­mus at­sklei­dė ku­ ror­to me­ras. Ma­to tik su žiū­ro­nais

Gran­dio­zi­nių pla­nų tu­ri ir Ne­ rin­ga. Ni­do­je, prie cent­ri­nio jū­ ros pa­plū­di­mio, bu­vu­sios su­griu­ vu­sios val­gyk­los vie­to­je no­ri­ma įreng­ti jū­ros te­ra­pi­jos cent­rą, ku­ ria­me veik­tų karš­to sū­ry­mo, gė­lo pa­šil­dy­to van­dens ba­sei­nai, pir­ tys, bū­tų at­lie­ka­mos įvai­rios pro­ ce­dū­ros. „Apie to­kį pro­jek­tą kal­ba­me, re­ gis, jau 18 me­tų. Pa­sie­ki­mas da­bar yra tas, kad Kur­šių ne­ri­jos pla­na­ vi­mo do­ku­men­tuo­se pa­ga­liau nu­ ma­ty­ta vie­ta, kur toks cent­ras ga­ lė­tų at­si­ras­ti. Ta­čiau bė­da ta, kad gre­ta jo ne­lei­džia­ma sta­ty­ti vieš­ bu­čio. Kol to ne­ga­li­ma da­ry­ti, po­ ten­cia­lūs in­ves­tuo­to­jai net ne­ žiū­ri į mū­sų pu­sę, o sa­vi­val­dy­bė ne­pa­jė­gi sa­vo lė­šo­mis pa­sta­ty­ ti to­kį cent­rą. To­dėl ir tu­ri­me pa­ ra­dok­sa­lią si­tua­ci­ją – gy­ve­na­me tarp van­de­nų, o mū­sų vai­kai ne­ mo­ka plauk­ti, nes va­sa­rą ne­tu­ ri lai­ko, o žie­mą ne­vei­kia joks ba­ sei­nas“, – apie pro­ble­mą kal­bė­jo Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės me­ras Da­ rius Ja­sai­tis. Jis aiš­kiai įvar­di­jo, kad kliū­ tis jū­ros te­ra­pi­jos cent­rui at­si­ras­ ti yra Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­ jų tar­ny­ba, ku­ri ir su­kū­rė Kur­šių

Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė

Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tė

Š

is va­sa­ros se­zo­nas Pa­lan­ go­je bu­vo ga­na ge­ras. Nors re­zul­ta­tus api­bend­rin­ti dar anks­to­ka, ši va­sa­ra tik­rai ne­bu­vo blo­ges­nė nei praė­ju­si. Ko­ ky­bi­n iu tei­k ia­mų pa­slau­g ų at­ž vil­ giu ku­ror­tas iš­t ies ju­dė­jo į prie­k į. O ir poil­siau­to­jų kon­t in­gen­tas šiek tiek kei­tė­si – šią va­sa­rą su­lau­kė­me dau­giau šei­mų, di­dė­jo ir poil­sio die­ nų skai­čius. La­bai di­de­lis ap­gy­ven­ di­n i­mo vie­t ų užim­t u­mas te­bu­vo vos ke­lis sa­vait­ga­lius, kai į Pa­lan­gą su­plū­du­sių poil­siau­to­jų skai­čius iš­ ties bu­vo įspū­d in­gas. Įp­ras­tai tam įta­kos tu­ri ir tu­rė­jo il­g ų­jų sa­vait­ga­ lių ir ge­r ų orų pro­g no­z ių de­r i­nys. Džiu­gu tai, kad Pa­lan­go­je au­ga pa­ klau­sa ko­k y­biš­kam mais­tui, ap­g y­ ven­di­ni­mo bei ki­toms pa­slau­goms, ta­čiau ne ma­ž iau svar­bus iš­lie­ka ir kai­nos-ko­ky­bės san­ty­kis bei bend­ ras ato­sto­g ų biu­d že­tas. To­dėl pa­ di­dė­ju­sio no­ro iš­lai­dau­t i Pa­lan­gos vers­l i­n in­kai ne­pa­ju­to ir, siek­da­m i sėk­m in­gai par­duo­t i sa­vo pa­slau­ gas, pri­va­lė­jo iš­l ik­t i pa­t rauk­lūs ir kai­no­mis.

„„Kliū­tis: šios griu­ve­nos prie Ni­dos cent­ri­nio pa­plū­di­mio vie­to­je tu­rė­tų at­si­ras­ti jū­ros te­ra­pi­jos cent­ras, ta­

čiau nie­kaip ne­ran­da­ma komp­ro­mi­sų su Kur­šių ne­ri­jos sau­go­to­jais. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ta­čiau jį ma­tau dar la­bai to­li to­li su žiū­ro­nais“, – iro­ni­za­vo Ne­rin­ gos me­ras.

e­si­bai­g ian­tis šių­me­tis va­sa­ ros se­zo­nas bu­vo ne­blo­gas. La­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, ar jis bu­vo ge­res­nis nei per­nai, nes dar ne­su­ves­ti re­zul­ta­tai, ta­čiau tik­rai ne­bu­vo blo­ges­nis. Prie­žas­tis pa­pras­ta – oras bu­vo ge­res­nis, o mes nuo jo esa­ me pri­klau­so­mi. Jei tik sau­lė šyp­so­si, ir pas mus pil­na žmo­n ių. Be­je, se­zo­ nas dar tik­rai ne­si­bai­gė, nes poil­siau­ to­jų Ne­rin­go­je vis dar yra la­bai ne­ma­ žai. Kal­bant apie poil­siau­to­jų įpro­čius, šią va­sa­rą iš­r yš­kė­jo kai ku­r ios ten­ den­ci­jos. Pas­te­bė­jo­me, jog at­si­ran­da dau­g iau žmo­n ių, ku­r ie mie­l iau pla­ čiai at­ve­r ia pi­n i­g i­nę, no­r i ko­k y­biš­k ų pa­slau­g ų, jas ver­t i­na. Ta­čiau ne­ma­

ža da­lis poil­siau­to­jų bu­vo to­kie, ku­rie už mi­ni­ma­lią kai­ną no­ri gau­ti mak­si­ mu­mą, la­bai tau­po. Žo­džiu, vi­du­ri­nio­ jo sluoks­nio nė­ra. Nie­ka­da ne­skirs­čiau tu­ris­tų pa­gal tai, kiek jie tu­ri pi­ni­gų, iš ko­kios ša­lies yra, bet šie­met ga­liu pa­sa­ ky­ti, kad da­lis lie­tu­vai­čių dar tik­rai ne­ mo­ka poil­siau­ti, ato­sto­gau­ti. Jie el­gia­si ag­re­sy­viai, ga­di­na nuo­tai­ką pir­miau­ sia sau, o ta­da ir ki­tiems. Žvel­giant į ar­ tė­jan­t į ru­de­n į ir žie­mą, nai­vu bū­tų ti­ kė­tis, kad tu­ris­tų srau­tai bū­tų to­kie pat, kaip va­sa­rą. Ta­čiau la­bai no­rė­tų­si, jog tie tu­r is­tai, ku­r ie at­va­ž iuo­ja šal­tuo­ju me­tų lai­ku, bū­tų ger­bia­mi, jiems ga­lė­ tu­me pa­siū­ly­ti pa­slau­gų. Pa­vyz­džiui, lai­kau tik­ra ne­p a­gar­b a poil­s iau­to­ jams, kai žie­mą jiems ne­ga­li­me pa­siū­ ly­ti nuei­ti į ba­sei­ną, SPA cent­rą, sto­ko­ ja­me ren­g i­nių. Ži­nau, kad yra įvai­rių kliū­čių, drau­d i­mų Ne­r in­go­je siū­ly­t i nau­jų pa­slau­gų. To­dėl kar­tais net pa­ gal­vo­ju – im­tų sa­vi­val­dy­bė ir įreng­tų tas sli­di­nė­ji­mo tra­sas, o ta­da jau te­gul Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba mū­sų val­d žią duo­da į teis­mą. Te­g ul val­d iš­kos ins­t i­t u­ci­jos by­l i­nė­ja­si, bet poil­siau­to­jai tu­rės kur sli­di­nė­ti.

mus kal­bė­jo gra­žiau­sio Lie­tu­vos ku­ror­to va­do­vas. Ta­čiau jis pa­ti­ki­no, jog vis dėl­ to šį tą pa­vyks­ta pa­da­ry­ti. Pa­vyz­ džiui, įvai­rio­se Ne­rin­gos vie­to­se įreng­ti lau­ko tre­ni­ruok­liai, re­ konst­ruo­tas dvi­ra­čių ta­ko ruo­žas tarp Ni­dos ir Prei­los. Re­konst­ruk­ci­jos dar­bai tu­rė­tų bū­ti tę­sia­mi ir ruo­že tarp Prei­los ir Per­val­kos. Vi­lia­ma­si, kad pa­vyks su­tvar­ky­ti Ni­dos oro uos­to nu­si­lei­di­mo ta­kus ir ki­tą va­sa­rą ja­me ga­lės leis­tis pri­ va­tūs ne­di­de­li or­lai­viai bei sraig­ tas­par­niai. „Vie­nas gra­žiau­sių pla­nuo­ja­mų ob­jek­tų – Bui­ties mu­zie­jus po at­ vi­ru dan­gu­mi Per­val­ko­je. Tai bū­

tų kaip Rum­šiš­kės, tik Ne­rin­go­je, kur de­monst­ruo­ja­mi mū­sų kraš­to se­nie­ji ama­tai. Ne­ži­nau, kaip sek­ sis pla­na­vi­mo pro­ce­dū­ros, ta­čiau tu­riu ti­kė­ti, kad vis­kas bus ge­rai“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kęs bu­vo D.Ja­sai­tis. Pri­va­čia ini­cia­ty­va Ni­dos cent­ re, ne­to­li ma­rių, tu­rė­tų at­si­ras­ ti 4 ar 5 žvaigž­du­čių vieš­bu­tis su SPA cent­ru klien­tams, kon­fe­ren­ ci­jų cent­ru. „Ma­nau, kad tik­rai ra­si­me spren­di­mų, kaip ju­dė­ti į prie­kį, kaip poil­siau­to­jus vi­lio­ti ne tik va­ sa­rą, bet ir žie­mą, jiems pa­siū­ly­ti pra­mo­gų. Tik­rai ne­bū­si­me su­ki­šę gal­vas į smė­lį ir vis­ką pa­li­kę taip, kaip yra“, – pa­brė­žė D.Ja­sai­tis.

Trūks­ta van­dens par­ko

Da­rius Ja­sai­tis:

Nie­kaip ne­sup­ran­tu, nuo ko Kur­šių ne­ri­ ją sau­go ta Vals­ty­bi­ nė sau­go­mų te­ri­to­ri­ jų tar­ny­ba. Ji su­kū­rė kaž­ko­kius mis­ti­nius drau­di­mus, ku­rie at­ bai­do bet ko­kius in­ ves­tuo­to­jus.

ne­ri­jos tvar­ky­mo do­ku­men­tus, o jie ta­po tei­sės ak­tais, ku­rių pri­va­ lu lai­ky­tis. „Nie­kaip ne­sup­ran­tu, nuo ko Kur­šių ne­ri­ją sau­go ta Vals­ty­bi­ nė sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba. Ji su­kū­rė kaž­ko­kius mis­ti­nius drau­ di­mus, ku­rie at­bai­do bet ko­kius in­ves­tuo­to­jus“, – pik­ti­no­si D.Ja­ sai­tis. Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ ny­bos di­rek­to­rė Rū­ta Baš­ky­tė šiuo me­tu ato­sto­gau­ja ir mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu neat­si­lie­pia. D.Ja­sai­tis ran­kų ne­sku­bė­jo nu­ leis­ti ir vy­lė­si, kad jū­ros te­ra­pi­jos cent­ras Ni­do­je ka­da nors at­si­ras.

Pa­lan­gos me­ras Š.Vait­kus pri­pa­ ži­no, kad jo va­do­vau­ja­mo ku­ror­to bė­da yra ta, jog vis ne­si­se­ka ras­ti in­ves­tuo­to­jų, ku­rie pa­sta­ty­tų nors ir ne­di­de­lį van­dens par­ką, vei­kian­ tį kaip at­ski­rą ob­jek­tą, o ne pri­skir­ tą ko­kiam vieš­bu­čiui. „Ta­čiau esa­me nu­ma­tę ke­lias te­ri­to­ri­jas, kur toks ob­jek­tas ga­ lė­tų at­si­ras­ti. Ren­gia­me tų te­ri­ to­ri­jų de­ta­liuo­sius pla­nus, taip bū­si­me pa­ren­gę na­mų dar­bus ir gal­būt ta­da pa­vyks ras­ti in­ves­ tuo­to­jų“, – op­ti­mis­tiš­kai svars­tė pa­šne­ko­vas. Jis var­di­jo ki­tus tu­ris­tams pa­ trauk­liais tu­rin­čius tap­ti ob­jek­tus, ku­rie tu­ri bū­ti ne­tru­kus įgy­ven­ din­ti. Tai ir Kur­hau­zo res­tau­ra­ ci­ja, ir Va­sa­ros kon­cer­tų sa­lės re­ konst­ruk­ci­ja, ir Gin­ta­ro mu­zie­jaus re­mon­tas, ir Bi­ru­tės par­ko at­nau­ ji­ni­mas, ir kem­pin­go, ku­rį pla­nuo­ ja­ma ati­da­ry­ti pa­va­sa­rį, Ne­mir­se­ to­je įren­gi­mas. Pak­lau­sė, ar iš­pro­tė­jo

D.Ja­sai­tis taip pat var­di­jo, ta­čiau tik su­ma­ny­mus, o ne konk­re­čius pla­nus. „No­rė­čiau, kad Ne­rin­go­je at­si­ ras­tų lai­py­nių par­kas, juk tu­ri­me to­kią gam­tą. Bet ne­ga­li­ma. R.Baš­ ky­tė, iš­gir­du­si ma­no su­ma­ny­mą, net aik­te­lė­jo: „Me­re, jūs tur­būt iš­pro­tė­jo­te“. Nuos­ta­bi idė­ja yra dirb­ti­nė ro­gu­čių ir snieg­len­čių tra­sa, vei­kian­ti ir žie­mą, ir va­sa­ rą. Vėl ne­ga­li­ma. Kai pa­sa­kiau, kad rei­kė­tų at­kur­ti se­ną­sias sli­ di­nė­ji­mo tra­sas, juk tu­ri­me tiek kal­nų, vėl iš­gir­dau, kad ne­ga­li­ ma“, – apie pa­ti­ria­mus sun­ku­

Ir­ma Balt­ru­šai­tie­nė

Ne­r in­gos vers­lo ir tu­r iz­mo aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tė

B


5

penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

miestas

Į mokyklą – kartu su statybininkais Pra­si­dė­jus moks­lo me­tams re­mon­tas bus baig­tas ne vi­so­se švie­ti­mo įstai­go­se. Kai ku­rio­se jų dar­bai bus tik pra­dė­ti. Ta­ čiau pa­brė­žia­ma, kad ug­dy­mo pro­ce­sui jie ne­truk­dys.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Su­tau­pė be­veik 2 mln. li­tų

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo įstai­gų ad­mi­nist­ra­vi­mo po­sky­rio ve­dė­ja Jo­lan­ta Cep­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­čios mo­kyk­los ir vai­kų lop­ še­liai-dar­že­liai iš jų pa­čių su­tau­ py­tų bei pro­jek­tuo­se gau­tų pi­ni­gų į re­mon­tą ir in­ven­to­riaus įsi­gi­ji­mą in­ves­ta­vo 1,890 mln. li­tų. Už šias lė­šas bu­vo at­nau­jin­ti ka­bi­ ne­tai, gru­pių pa­tal­pos, spor­to ir ak­tų sa­lės. Taip pat re­mon­tuo­ta san­tech­ ni­ka, elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja. Švie­ti­mo įstai­gos įsi­gi­jo bal­dų, vir­tu­vės tech­ ni­kos, smė­lio dė­žių, kom­piu­te­rių, spaus­din­tu­vų, pro­jek­to­rių. Bai­gė re­no­vuo­ti dvi mo­kyk­las

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė džiau­gė­si, kad iki šių me­tų pra­džios pa­vy­ko iki ga­lo už­baig­ti di­de­lius pro­jek­tus dvie­jo­ se švie­ti­mo įstai­go­se. „Var­po“ gim­na­zi­jo­je baig­ta pa­ sta­to ši­lu­mos re­no­va­ci­ja. Dar­ bai at­siė­jo dau­giau nei 4 mln. li­tų. Baig­tas ir Send­va­rio pro­gim­na­zi­ jos mo­der­ni­za­vi­mas. Į ją in­ves­tuo­ ta dau­giau nei 3,3 mln. li­tų. A.Ve­ly­kie­nės tei­gi­mu, iki lapk­ri­ čio bus už­baig­ta Vi­tės pa­grin­di­nės mo­kyk­los re­no­va­ci­ja.

„Vi­daus pa­tal­pos jau yra vi­siš­ kai su­tvar­ky­tos. Li­ko tik už­baig­ti išo­rės ap­dai­los dar­bus. Jie tu­rė­tų truk­ti iki lapk­ri­čio, ta­čiau ug­dy­ mo pro­ce­sui ne­truk­dys“, – pa­brė­ žė pa­va­duo­to­ja.

„„Pra­džia: „Smel­tės“ pro­gim­na­zi­jo­je pra­dė­ti re­no­va­ci­jos dar­bai. Tei­gia­ma, kad jie ne­truk­dys ug­dy­mo pro­ce­sui. 

Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė:

Pa­si­gir­ti nė­ra kuo. Pi­ni­gų ski­ria­ma vis ma­žiau.

Šie­met bus tę­sia­mas A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­los pa­sta­to ka­pi­ta­li­ nis re­mon­tas. Dar­bai kai­nuos dau­giau nei 5 mln. li­tų. Pla­nuo­ja­ma, kad jie bus baig­ti ki­tais me­tais. Vai­kai, lan­kan­tys A.Bra­ko dai­ lės mo­kyk­lą, pa­jus, kad čia vyks­ta re­mon­tas. Nuo rug­sė­jo 16 die­nos

iki lapk­ri­čio jie tu­rės lan­ky­ti ša­ lia esan­čias „Ait­va­ro“ gim­na­zi­ją ir „Ga­bi­jos“ pro­gim­na­zi­ją. „Dėl vis­ko yra su­si­tar­ta. Vi­si su­ ti­ko. Prob­le­mų ne­ki­lo, nes tai po­ pie­ti­nė veik­la“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė. Dar­bai dar tik pra­si­dė­jo

Šiais moks­lo me­tais bus mo­der­ ni­zuo­ja­mi dar dvie­jų mo­kyk­lų pa­ sta­tai. Dar­bai jau pra­dė­ti Reik­ja­vi­ko gat­ vė­je esan­čio­je „Smel­tės“ pro­gim­ na­zi­jo­je. Į jos pa­sta­tą bus in­ves­tuo­ ta 1,3 mln. li­tų. Anot A.Ve­ly­kie­nės, dėl dar­bų kal­bė­ta ir su įstai­gos ad­ mi­nist­ra­ci­ja, ir su ran­go­vais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Dar­bai vyks išo­rė­je. Ug­dy­mo pro­ce­sui jie ne­tu­rė­tų truk­dy­ti“, – pa­brė­žė pa­va­duo­to­ja. Šie­met pra­si­dės ir Vy­dū­no vi­du­ ri­nės mo­kyk­los re­no­va­ci­ja. In­ves­ti­ ci­jos sieks apie 1,2 mln. li­tų. Nu­ma­ ty­ta ap­šil­tin­ti sto­gą, fa­sa­dą, co­ko­lį, re­no­vuo­ti ši­lu­mos punk­tus. „Mi­nė­toms dviem įstai­goms šie moks­lo me­tai bus iš­šū­kių me­tai. Ug­dy­mo pro­ce­sas ir pa­sta­tų re­ no­va­ci­ja tu­rės vyk­ti kar­tu. Vis­ką rei­kės su­de­rin­ti“, – pa­brė­žė A.Ve­ ly­kie­nė. Lan­gus keis spa­lį

Pi­ni­gų švie­ti­mo įstai­gų re­mon­tui ski­ria ir sa­vi­val­dy­bė. Šie­met šiam tiks­lui bu­vo skir­ta 351 tūkst. li­tų.

Tei­gia­ma, kad lė­šų rei­kė­tų de­šimt kar­tų dau­giau. „Pa­si­gir­ti nė­ra kuo. Pi­ni­gų ski­ ria­ma vis ma­žiau. 351 tūkst. li­tų da­li­ja­si 100 įstai­gų. Gau­na­si ap­gai­ lė­ti­nas skai­čius“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės inf­ rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė. Pa­sak jos, už šias lė­šas bu­vo at­ lik­ti dar­bai, be ku­rių įstai­gai bū­tų su­dė­tin­ga iš­gy­ven­ti. Dau­giau­sia lik­vi­duo­ti sto­go dan­gos de­fek­tai, re­mon­tuo­ta elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja. „Kal­bė­ti apie vi­są sto­gų re­mon­ tą, kai tu­ri­me tik tiek pi­ni­gų, be­ pras­miš­ka. To­kius dar­bus at­li­ko­me to­se įstai­go­se, kur tik­rai ki­lo grės­ mė“, – pa­brė­žė ve­dė­ja.

Rug­sė­jo 1-ąją pa­si­tin­kant Rug­sė­jo 1-ąją Lie­tu­vo­je pra­si­de­da nau­ji moks­lo me­tai. Ši die­na, ku­ri mi­ni­ma ir kaip Ži­nių die­na, įsi­min­ ti­na ne tik pir­mą kar­tą į mo­kyk­lą žen­gian­čiam vai­kui, bet ir tė­vams, mo­kyk­los bend­ruo­me­nei, vai­ruo­ to­jams ir ki­tiems eis­mo da­ly­viams. Ta­čiau neil­gai trun­kan­čią šven­ti­nę nuo­tai­ką pa­kei­čia kas­die­niai dar­ bai – moks­lo ži­nių sie­ki­mas, ke­lias į mo­kyk­lą ir grį­ži­mas na­mo.

Vai­kų sau­gu­mas ke­ly­je di­de­le da­ li­mi pri­klau­so nuo suau­gu­sių­ jų po­žiū­rio į sau­gų eis­mą, vai­ruo­ to­jų at­sa­kin­gu­mo, su­pra­ti­mo, kad rug­sė­jo mė­ne­sį po ato­sto­gų iš­si­ blaš­kę vai­kai ga­li su­kel­ti ava­ri­nes si­tua­ci­jas. O, re­gis, rei­kė­tų tiek ne­daug. Ge­ rai pa­gal­vo­ti apie at­sa­ko­my­bę už sa­ve ir ki­tus prieš sė­dant prie vai­ ro ar ei­nant ke­liu. Vals­ty­bė, gal­ vo­da­ma už eis­mo da­ly­vius, die­gia sau­gaus eis­mo prie­mo­nes ke­liuo­se, per in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes ra­gi­ na vi­sus eis­mo da­ly­vius pa­si­rū­pin­ti prie­mo­nė­mis, ku­rios juos ap­sau­gos ke­liuo­se nuo ne­lai­mės, sten­gia­si kuo dau­giau moks­lei­vių ap­rū­pin­ ti at­švai­tais. Tam iš­lei­džia­mos di­ džiu­lės vals­ty­bės lė­šos.

VĮ „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ šiais me­tais prie mo­kyk­lų ir ki­ tų žmo­nių trau­kos ob­jek­tų įren­ gė ne­ma­žai grei­čio ma­ži­ni­mo kal­ ne­lių bei iš­ki­lių­jų pės­čių­jų pe­rė­jų, nes tai be­ne vie­na iš efek­ty­viau­sių prie­mo­nių, pri­vers­ti­nai ma­ži­nan­ čių va­žia­vi­mo grei­tį. Ta­čiau yra ir da­lis to­kių eis­mo da­ly­vių, ku­rie pik­ti­na­si to­kių prie­ mo­nių įren­gi­mu. To­kiu at­ve­ju ga­ li­ma drą­siai teig­ti, kad jei­gu vi­si vai­ruo­tu­me at­sa­kin­gai, su­si­mąs­ ty­da­mi apie ga­li­mas pa­sek­mes, bran­giai kai­nuo­jan­čių pri­vers­ti­nių grei­čio ma­ži­ni­mo prie­mo­nių vi­sai ne­rei­kė­tų ir bū­tų su­tau­po­mos mil­ ži­niš­kos lė­šos. Įreng­ta nau­jų bei re­konst­ruo­ ta da­lis jau su­si­dė­vė­ju­sių pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kų pri­tai­kant ge­rą­ją pra­kti­ką Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ ty­bių, ku­rio­se inf­rast­ruk­tū­ra dvi­ ra­ti­nin­kams ir pės­tie­siems yra la­ bai iš­vys­ta. Nors pa­sta­rų­jų me­tų eis­mo įvy­ kių sta­tis­ti­ka ro­do, jog ava­rin­gu­ mas ša­ly­je sta­bi­li­zuo­ja­si, ta­čiau Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu mes vis dar šiuo klau­si­mu at­si­lie­ka­me. Ana­li­zuo­jant ava­rin­gu­mo ap­lin­ ky­bes iš­ryš­kė­ja ke­le­tas prie­žas­čių.

Tai vai­ruo­to­jų są­mo­nin­gas neat­sa­ kin­gu­mas, kai dėl ne­la­bai su­pran­ta­ mų prie­žas­čių ne­pa­si­ren­ka­mas sau­ gus ar vir­ši­ja­mas leis­ti­nas grei­tis, vai­ruo­jant šne­ka­ma mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais, pa­vo­jin­gai ma­nev­ruo­ja­ ma, sė­da­ma prie vai­ro iš­gė­rus. Ki­ta prie­žas­tis, le­mian­ti ava­rin­ gu­mą ke­liuo­se, – tai pės­tie­ji, dvi­ ra­ti­nin­kai. Di­džio­ji da­lis eis­mo įvy­ kių su šia ka­te­go­ri­ja eis­mo da­ly­vių įvyks­ta tam­siu pa­ros me­tu, už­ mies­čio ke­liuo­se, kur nė­ra ap­švie­ ti­mo. Ir vėl­gi ga­li­ma drą­siai kar­to­ti są­vo­ką „są­mo­nin­gu­mas“. Su­ža­lo­ ji­mo, kur nu­ken­tė­ju­sio­jo gy­dy­mas il­gas ir bran­gus, ar žū­ties ga­li­ma iš­veng­ti pa­nau­do­jus la­bai pi­gią, bet efek­ty­vią prie­mo­nę – at­švai­ tą ar lie­me­nę. Šiuo me­tu pre­ky­ bo­je at­švai­tų bei lie­me­nių pa­siū­la yra tik­rai mil­ži­niš­ka. Jų yra vi­so­ kiau­sių rū­šių, for­mų ir dy­džių. Tik rei­kė­tų pa­gal­vo­ti, kad ap­si­ren­gęs tam­siais dra­bu­žiais, ne­pri­si­se­gęs at­švai­to ar neuž­si­dė­jęs švie­są at­ spin­din­čios lie­me­nės žmo­gus ga­li su­kel­ti di­džiu­lį skaus­mą tiek sa­vo ar­ti­mie­siems, tiek ir ne­kal­tam vai­ ruo­to­jui. Vėl­gi, vals­ty­bė šio klau­ si­mo spren­di­mui ski­ria di­džiu­ les lė­šas. Vyk­do­mi sau­gaus eis­mo

pro­jek­tai „Sau­go­ki­me vie­ni ki­tus ke­ly­je“, „Sau­go­ki­me jau­nas gy­vy­ bes ke­liuo­se“, „Eis­mo sau­gu­mas bend­ruo­me­nė­se“. Vyk­dant šiuos pro­jek­tus la­bai ak­ty­viai juo­se da­ ly­vau­ja baž­ny­čios, ku­rio­se ku­ni­gai už­sii­ma švie­tė­jiš­ka veik­la, do­va­no­ ja at­švai­tus. VĮ „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ įvai­rių ren­gi­nių me­tu kas­ met pa­do­va­no­ja per 8 000 at­švai­tų ir ki­to­kių prie­mo­nių su švie­są at­ spin­din­čiais ele­men­tais. Svei­ki­na­me vi­sus eis­mo da­ly­ vius su nau­jų moks­lo me­tų pra­džia ir lin­ki­me elg­tis ke­ly­je at­sa­kin­gai, są­mo­nin­gai, su pa­gar­ba vie­ni ki­

tiems ir taip lai­min­gai vi­siems pa­ siek­ti nu­ma­ty­tą tiks­lą. Šia pro­ga VĮ „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ kvie­čia vi­sus rug­sė­jo 1 die­ną ap­si­lan­ky­ti Klai­pė­dos šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čio­je, prie ku­rios vyks pa­ro­do­mie­ji mo­ky­mai „Pri­si­ se­ki­me sau­gos dir­žus“. Nuo 10 iki 14 val. ga­lė­si­te ne­mo­ka­mai iš­ban­ dy­ti sau­gos dir­žų efek­ty­vu­mo ir ap­si­ver­ti­mo imi­ta­vi­mo įren­gi­nius bei bū­si­te ap­do­va­no­ti at­švai­tais. Gin­ta­ras Ra­ma­naus­kas VĮ „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ Sau­gaus eis­mo ir ke­lių prie­žiū­ros sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Užs. 1155508


6

penktAdienis, rugpjūčio 30, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Šiaip sau į žmo­nes ne­šau­do

Vai­kų mums jau ne­rei­kia?

P

Žvilgsnis

Sau­lius Tvir­bu­tas

P

ra­de­da­me įpras­ti prie liūd­nos ži­n ios, ku­r i me­t ų me­tais pa­ skel­bia­ma prieš rug­sė­jo pra­ džią – ateis dar ma­ž iau pir­mo­ kų nei per­nai. Vis dėl­to gy­ve­na­me lyg nie­k ur nie­ko. Kons­t i­t u­ci­n is Teis­mas pa­rei­ka­la­vo at­ kur­t i iki kri­zės bu­v u­sias al­gas val­d i­ nin­kams ir žūt­būt ras­ti mi­li­jar­dą, o apie mo­t i­nys­tės iš­mo­k ų sis­te­mos at­k ū­r i­mą ar pa­ge­r i­n i­mą – ty­la. O juk bū­tent tuo pe­r io­du, kai sa­k y­ta, esą ma­mos gy­ve­ no šilt­na­mio są­ly­go­mis, ga­lė­da­mos au­ gin­ti vai­kus tre­jus me­tus ir gau­ti tą pa­čią iš­mo­ką, kaip ir dirb­da­mos, su­lau­kė­me bent šiek tiek di­des­nio gims­ta­mu­mo.

Net ir ki­nai jau su­si­mąs­ tė apie nei­gia­mus vie­ no vai­ko po­li­ti­kos pa­da­ ri­nius. Vis dau­g iau vai­k ų iš­si­ve­ža ir emig­ra­ vę tė­vai, bet šio pro­ce­so grei­tai ne­sus­ tab­dy­si. O štai neiš­v yks­tan­čioms sve­ tur ir čia sa­vo atei­t į ban­dan­čioms kur­ ti jau­noms šei­moms ga­l i­ma daug dau­ giau pa­gel­bė­ti. Ir ne­rei­kia verkš­len­ti dėl skur­daus biu­dže­to – už­ten­ka per­ž iū­rė­ti prio­ri­te­tus. Šiuo me­tu jie tik­rai nė­ra su­ dė­lio­ti vai­kus au­gi­nan­čių­jų ar jų no­rin­ čių­jų tu­rė­ti nau­dai. Ba­na­li fra­zė „Vai­kai – mū­sų atei­tis“ tei­sin­ ga iki skaus­mo. Net ir ki­nai jau su­si­mąs­ tė apie nei­gia­mus vie­no vai­ko po­li­ti­kos pa­da­r i­nius – ap­si­ž iū­rė­jo, kad vi­suo­me­ nė po tru­pu­t į sens­ta, o juos iš­lai­kan­čio jau­ni­mo ma­žė­ja. O mes sau lei­džia­me pra­ban­gą dau­giau kaip de­šimt­me­t į Sei­me vis dis­k u­t uo­ ti, bet taip ir ne­reg­la­men­tuo­ti dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­r ų, o ką jau kal­bė­ ti apie bent da­li­n į jo fi­nan­sa­vi­mą iš li­go­ nių ka­sų. Iz­rae­ly­je, kur gims­ta­mu­mas dar to­li gra­ž u nė­ra kri­ti­nis ir net dvi­gu­ bai di­des­nis nei Lie­tu­vo­je, jau­noms šei­ moms vals­ty­bė kom­pen­suo­ja vi­sas iš­ lai­das, su­si­ju­sias su me­d i­k ų pa­gal­ba ban­dant su­lauk­ti vai­k ų. Ka­dan­gi vie­no pro­ce­dū­rų cik­lo pa­sto­ti mo­te­riai ga­li ne­ pa­kak­ti, ten kom­pen­suo­ja­mi vi­si pen­ki ban­dy­mai, nes tik po to lai­ko­ma, kad me­di­ci­na pa­dė­ti lau­kian­tie­siems gand­ rų yra be­jė­gė. Mū­sų bro­l iai lat­v iai ga­l i im­t i pa­sko­las šiai bran­g iai pro­ce­dū­rai, o pu­sę su­mos pa­den­gia vals­ty­bė. Lie­tu­vo­je yra apie 50 tūkst. ne­vai­sin­g ų šei­mų. Po dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo nuo 1998 m. yra gi­mę apie tūks­tan­tis vai­kų. Jų ga­lė­ tų bū­ti daug dau­giau, jei pa­dė­tu­me vi­du­ ti­nes pa­ja­mas gau­nan­čioms, vai­sin­gu­mo pro­ble­mų tu­rin­čioms šei­moms.

ri­si­pa­žin­siu, man la­bai daug dvip­ras­miš­kų min­čių su­ ke­l ia da­b ar per te­le­vi­ zi­ją es­ka­luo­ja­mas įvy­kis Bir­žuo­se, kai bu­vo nu­šau­ tas ne­pil­na­me­tis jau­nuo­lis. Apie tai bu­vo kal­ba­ma ir ant­ra­ die­nio ry­to vals­ ty­bi­nio ra­di­jo lai­ do­je. Ten no­rė­jo pa­si­sa­ky­ti vie­nas pa­skam­bi­nęs vy­ ras, jis pra­dė­jo taip tei­sin­gai šne­kė­ ti ir kel­ti to­kius tei­sin­gus ir opius su šiuo įvy­kiu su­si­ju­sius klau­si­mus, kad jam lai­dos ve­dė­jas net ne­lei­do baig­ti. O tas skam­bi­nęs žmo­gus pa­ klau­sė tie­siai švie­siai, nes vi­suo­ me­nė iki šiol nie­ko iš es­mės ne­ži­ no apie šią tra­ge­di­ją. Tai­gi į ra­di­jo lai­dą skam­bi­nęs vy­ras tei­sin­gai tei­ ra­vo­si apie tai, ko­dėl žmo­nėms ne­ paaiš­ki­na­ma, kas ten iš tie­sų įvy­ ko? Juk šiaip sau į paaug­lius nė­ra šau­do­ma. Juo­lab iš le­ga­liai įsi­gy­to šau­na­mo­jo gink­lo. Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tarp jau­nuo­ lių ir ma­ši­na va­žia­vu­sių su­bren­du­ sių vy­rų įvy­ko žo­di­nis konf­lik­tas. Ži­no­ma, gai­la žu­vu­sio jau­nuo­ lio (užuo­jau­ta jo tė­vams), bet ga­li­ ma įtar­ti, kad jau­nuo­liai vy­rus ar­ ba pa­siun­tė ant tri­jų rai­džių, ar­ba juos iš­va­di­no gai­džiais. Ka­dan­gi šau­dęs vy­ras, kiek ži­no­ ma, jau yra teis­tas, jis lai­kė­si va­di­ na­mo­jo ka­lė­ji­mo gar­bės ko­dek­so, nes as­muo, pa­va­di­nęs teis­tą as­me­

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ši­lu­tės plen­te – as­fal­to ban­gos

Ši­lu­tės plen­tas nuo po­sū­kio į Kau­no gat­vę iki žie­di­nės san­kry­žos su Bal­ ti­jos pro­spek­tu jau tam­pa pa­vo­jin­ gas. Ypač vi­du­ri­nio­ji eis­mo juos­ta. Ji tie­siog ban­guo­ta. Stab­dant au­ to­mo­bi­lį net įsi­jun­gia ABS sis­te­ ma, ma­ši­na pra­de­da šo­ki­nė­ti ir tar­si slys­ti. Ne­gi mies­to gat­ves pri­žiū­rin­ tie­ji to ne­ma­to? O gal ty­čia lau­kia, ka­da bus baig­tos di­džio­sios sta­ty­ bos Kau­no gat­vė­je, kai sun­kias­vo­ rės ma­ši­nos čia ne­be­va­ži­nės. Si­mo­nas

Ap­der­gė bu­to lan­gus

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

nį gai­džiu, ga­li sa­vo kal­tę nu­plau­ ti tik krau­ju. Sup­ran­ta­ma, gy­ve­na­me ne ka­lė­ ji­me, ne­ga­li­ma žu­dy­ti žmo­nių, ta­ čiau paaug­liai šiais lai­kais yra to­kie bai­sūs ir ag­re­sy­vūs, jog suau­gu­sia­ jam ga­lė­jo neat­lai­ky­ti ner­vai. Juk jie yra pas mus taip sau­go­mi, kad pa­ tys ne­be­ži­no, kaip beiš­si­dir­bi­nė­ti.

Gy­ve­na­me ne ka­lė­ ji­me, ne­ga­li­ma žu­ dy­ti žmo­nių, ta­čiau paaug­liai šiais lai­ kais yra to­kie ag­ re­sy­vūs, jog suau­ gu­sia­jam ga­lė­jo neat­lai­ky­ti ner­vai.

Ma­nau, mū­sų paaug­liai jau se­ niai per­žen­gė ri­bą, ku­rios per­ ženg­ti nie­ka­da ne­tu­rė­jo. Jie mu­ša se­ne­lius, gat­vė­je ty­čio­ja­si iš mo­ te­rų, vie­šai ap­žiū­ri­nė­ja vie­nas ki­ to or­ga­nus, į suau­gu­siuo­sius jiems yra pa­pras­čiau­siai nu­si­spjau­ti. Pa­ ga­liau jie riau­gė­ja ir ga­di­na orą, į nie­ką ne­kreip­da­mi dė­me­sio. Kai ma­tai to­kius da­ly­kus, čia ir nor­ma­liam žmo­gui iš ner­vų ga­li pa­si­mai­šy­ti pro­tas. Ma­no nuo­mo­ne, bū­tent to­dėl ir Bir­žuo­se nu­šau­tas jau­nuo­lis ne­su­ si­lau­kia tiek vi­suo­ti­nės užuo­jau­tos ir gai­les­čio, kiek ga­lė­tų su­si­lauk­ti, jei žmo­nės bent kruo­pe­ly­tę tei­ gia­miau ver­tin­tų paaug­lius. O čia dar to­kia ne­ži­nia, apie ką abi pu­sės kal­bė­jo prieš šū­vius, koks ten bu­vo konf­lik­tas. Vi­so to vi­suo­me­nė ne­ ži­no, to­dėl ir pik­ti­na­si. L.Ul­du­kis

S

Informacija: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ne­se­niai dar­bi­nin­kai her­me­ti­za­vo 12 aukš­tų dau­gia­bu­čio na­mo, ku­ ria­me gy­ve­nu, siū­les. Dar­bai tik­rai bū­ti­ni, ta­čiau bū­tų la­bai ma­lo­nu, kad po jų vis­kas bū­tų su­tvar­ky­ ta. Gy­ve­nu 12-ame to na­mo aukš­ te. Dar­bi­nin­kai, her­me­ti­zuo­da­mi siū­les, kaž­ko­kia neaiš­kia me­džia­ ga ap­taš­kė ma­no lan­gus ir net tuos, ku­rie neat­si­da­ro. Tai kaip man juos nu­si­va­ly­ti? Bū­tų la­bai ma­lo­nu, jei tie ža­vin­gie­ji aukš­ta­li­piai, ku­rie kars­tė­si ir ap­der­gė ma­no bu­to lan­ gus, su­grįž­tų ir juos nu­va­ly­tų. Mo­ni­ka

Laip­ti­nė­se – šu­nų gau­rai

Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad tie žmo­nės, ku­ rie dau­gia­bu­čiuo­se lai­ko šu­nis, laip­ ti­nes tu­rė­tų plau­ti du kar­tus daž­niau nei tie, ku­rie gy­vū­nų ne­tu­ri. Mū­ sų na­mas pri­klau­so bend­ri­jai, to­dėl mes, gy­ven­to­jai, esa­me nu­spren­ dę, kad ne­sam­dy­si­me jo­kių va­ly­to­ jų, kad ne­rei­kė­tų leis­ti pi­ni­gų, o pa­ tys plau­si­me laip­ti­nes. Su­da­rė­me ir gra­fi­ką, ku­rie kai­my­nai ir ka­da jas tu­ri va­ly­ti. Kas­kart, kai atei­na ma­no ei­lė šluo­ti ir plau­ti laip­ti­nę, min­ty­se kei­kiu šu­nų au­gin­to­jus. Es­mė ta, kad fak­tiš­kai vi­sos šiukš­lės yra tų šu­ nų gau­rai. Jų pri­šluo­ju tiek, kad net megz­ti­nį ga­lė­čiau nu­si­megz­ti. To­ dėl ir lo­giš­ka, kad ke­tur­ko­jų au­gin­ ti­niai laip­ti­nes tu­rė­tų va­ly­ti du kar­ tus daž­niau nei ki­ti gy­ven­to­jai, nes šu­nys yra pa­grin­di­niai ter­šė­jai. Lai­ma

Po­li­ti­kai per daug šne­ka

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

dan­tų. Jei jau žmo­gaus iš­vaiz­da kai kam at­ro­do ne­svar­bi, tai ko­dėl jis ne­ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, be­dan­tis? Ar­ba, at­si­pra­šau la­bai, žvai­ras? Na, žvai­ras gal la­biau tik­tų žval­ gy­bi­niam dar­bui, ta­čiau ci­vi­li­

nei dip­lo­ma­ti­jai tur­būt la­bai svar­ bu bent jau at­ro­dy­ti nor­ma­liai. Juk yra tam tik­ri rei­ka­la­vi­mai ir eta­lo­ nai, ku­rių pri­va­lu lai­ky­tis. Al­do­na Ka­mins­kai­tė, pe­da­go­gė

Ma­nau, kad mū­sų po­li­ti­kai per ma­ žai da­ro, o per daug ple­pa. Ple­pė­ ji­mas yra di­de­lė šiuo­lai­ki­nė bė­da, ku­ri, be­je, bu­vo bė­da ir anks­čiau. An­ti­kos lai­kais to­kiems tauš­ka­liams be gai­les­čio nu­pjau­da­vo lie­žu­vį. Da­ bar, su­pran­ta­ma, ki­ti lai­kai, ki­ti pa­ pro­čiai. Ta­čiau ne­ma­lo­nu ma­ty­ti per te­le­vi­zi­ją, kai koks nors P.Aušt­re­vi­ čius kal­ba tą pa­tį, ką to­je pat te­le­vi­ zi­jo­je prieš dvi die­nas pa­sa­kė R.Va­ lat­ka. Tai jau ne tik juo­kin­ga, tai pa­pras­čiau­siai siu­ti­na. Jei jau ne­tu­ ri sa­vo pa­ties min­čių, tai ko­dėl rei­ kia ei­ti į te­le­vi­zi­ją ir be­jė­giš­kai kar­ to­ti sve­ti­mas? Nie­kaip ne­sup­ran­tu. Ne­jau­gi ir Pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­ pa­ni­ja bus to­kia kvai­lai be­jė­giš­ka? An­ta­nas V. Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

397 728

telefonas@kl.lt

Dip­lo­ma­tai ne­ga­li bū­ti barz­do­ti up­ran­ta­ma, gai­la tų dvie­ jų dip­lo­ma­tų, ku­rių po­kal­ bius kaž­kas kaž­kur įra­šė ir pa­vie­ši­no. Juk žmo­nės ga­ li sau leis­ti nors tru­pu­tį ne­švan­kiai pa­juo­kau­ti dar­bo me­tu. Nie­ko bai­ saus jie tuo­se po­kal­biuo­se ne­pa­ sa­kė ir kal­bė­da­mi apie tą prem­je­ro „kram­toš­kę“, nors to­kio ran­go dip­ lo­ma­tams apie tai šne­kė­ti bent jau te­le­fo­nu ne­de­rė­tų. Ta­čiau į akis krin­ta ir ki­ta šio me­ da­lio pu­sė. Kas at­ren­ka dar­buo­to­ jus į to­kio aukš­to ly­gio pa­rei­gas? Kas ver­ti­na jų ži­nias ir svar­biau­ sia – iš­vaiz­dą? Juk ne su kiek­vie­nu žmo­gu­mi no­ri­si at­vi­rau­ti ar ap­skri­ tai kal­bė­ti, žmo­gus ir jo iš­vaiz­da ei­ nant to­kias pa­rei­gas tu­ri kel­ti pa­si­ ti­kė­ji­mą. Ar ga­li vy­riš­kis, tu­rin­tis pa­na­ šią į ožio barz­dą, rep­re­zen­tuo­ ti ša­lį? Man at­ro­do, tai yra tas pa­ ts, kas siųs­ti dip­lo­ma­tą į už­sie­nį be

karštas telefonas

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktAdienis, rugpjūčio 30, 2013

užribis Bend­ra­bu­čio nuo­ty­kiai

Pa­li­ko ma­ši­no­je kom­piu­te­rį

Iš ran­kų iš­plėšė te­le­fo­ną

Sau­sio 15-osios g. le­gen­di­nia­ me 24-aja­me na­me vėl įvyk­ dy­tas nu­si­kal­ti­mas. Vie­no bu­ to sa­vi­nin­kas tre­čia­die­nį ra­do iš­lauž­tas du­ris. Iš kam­ba­rio din­go te­le­vi­zo­rius ir kom­piu­ te­ris. Šei­mi­nin­kas te­be-­ s­kai­čiuo­ja nuo­sto­lius. 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­ nai pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Sa­vai­tės vi­du­ry­je prie Dar­že­lio g. 5 na­mo per nak­tį sto­vė­ju­sia­ me au­to­mo­bi­ly­je „Au­di“ sa­vi­nin­ kas bu­vo pa­li­kęs kup­ri­nę, o jo­ je – kom­piu­te­rį. Ry­te klai­pė­die­ tis ra­do iš­dauž­tą ma­ši­nos lan­go stik­lą ir pa­si­ge­do šių daik­tų. Šio­ mis die­no­mis pa­na­šių nu­si­kal­ ti­mų įvyk­dy­ta ir daugiau, va­gys ima vis­ką, ką ran­da ma­ši­no­se.

Va­kar 12.30 val. Var­pų g. ties P.Ma­šio­to mo­kyk­la ėju­sį 26 m. vai­ki­ną pa­si­ti­ko ne­pa­žįs­ ta­mas paaug­lys. Jau­nuo­liui iš ran­kų jis iš­plė­šė te­le­fo­ną ir pa­bė­go. Nu­ken­tė­ju­sy­sis api­ bū­di­no va­gi­šių ir pra­ne­šė, kad pa­grob­tas iš­ma­nu­sis mo­bi­lio­ jo ry­šio te­le­fo­nas HTC8S kai­ na­vo tūks­tan­tį li­tų.

Mui­ti­nin­kų gink­lai – apa­ra­tai ir šu­nys Mui­ti­nin­kų ko­va su rū­ka­lų kont­ra­ban­ da kol kas stul­bi­nan­čiais re­zul­ta­tais ne­ spin­di, ta­čiau ir ke­lio­mis de­šim­to­sio­mis pro­cen­to su­ma­ži­nę še­šė­li­nę eko­no­mi­ką jie ša­liai duo­da di­de­lę nau­dą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Stul­bi­na iš­mo­ne

Pa­si­ro­do, ant suau­gu­sio žmo­gaus kū­no ga­li­ma pa­slėp­ti 300 ci­ga­re­čių pa­ke­lių. Ga­ben­ti rū­ka­lų kont­ra­ban­ dą per vals­ty­bės sie­ną su­si­gun­do ir so­li­džiai at­ro­dan­tys, ato­sto­gau­ti į Lie­tu­vą at­va­žiuo­jan­tys vo­kie­čiai. O iš­ma­nūs vai­ruo­to­jai su­ge­ba ci­ ga­re­tes su­slaps­ty­ti ir va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio pa­dan­go­se. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės Mal­kų įlan­kos jū­rų uos­to po­ste pa­ rei­gū­nai va­kar pa­de­monst­ra­vo iš­ ra­din­giau­sias kont­ra­ban­di­nin­kų slap­ta­vie­tes. Prieš me­tus su­lai­ky­ta­me ke­ram­ zi­ti­niais blo­ke­liais pa­krau­ta­me vil­ ki­ke pa­rei­gū­nai ap­ti­ko mi­li­jo­ni­nės ver­tės rū­ka­lų kont­ra­ban­dą. Kiek­ vie­nas blo­ke­lis bu­vo per­pjau­tas, o jo vi­du­je pa­da­ry­ta ert­mė po­rai blo­ kų ci­ga­re­čių. Mui­ti­nin­kai yra nu­tvė­rę į sul­ čių bei skal­bi­mo mil­te­lių pa­kuo­tes pa­slėp­tų rū­ka­lų. Kad kom­pen­suo­tų svo­rio trū­ku­mą kont­ra­ban­di­nin­kai gre­ta ci­ga­re­čių įde­da mai­še­lius su smė­liu. Kont­ra­ban­dos ga­ben­to­jai iš­nau­ do­ja vi­sas au­to­mo­bi­lių ert­mes, net du­jų ba­lio­nus bei pa­dan­gas. Slėp­ tu­vės ap­tik­tos ve­ža­mo­se len­to­se bei ki­to­kiuo­se kro­vi­niuo­se.

Iš­nau­do­ja gy­vū­nų uos­lę

Kas­met mui­ti­nin­kų nau­do­ja­ma tech­ni­ka vis to­bu­lė­ja. Ap­žiū­rė­ti, kas sle­pia­ma au­to­mo­bi­lių ert­mė­ se, nau­do­ja­mi en­dos­ko­pai – prie­ tai­sai, ku­rių lai­do ga­le įreng­ta mi­ nia­tiū­ri­nė vaiz­do ka­me­ra. Įvai­riuo­se kro­vi­niuo­se rū­ka­ lai ap­tin­ka­mi me­džia­gos tan­ kio ma­tuok­liais. Jie lei­džia ap­tik­ ti kont­ra­ban­dą near­dant ga­mi­nio ar daik­to. Po rū­bais sle­pia­mas ci­ga­re­ tes mui­ti­nin­kai ne­sun­kiai ap­tin­ ka nau­do­da­mi me­ta­lo ieš­kik­lius. Apa­ra­tas rea­guo­ja į rū­ka­lų pa­kuo­ tė­se nau­do­ja­mą fo­li­ją. Žmo­nės ta­ba­ko ga­mi­nius sle­ pia dvi­gu­buo­se ran­ki­nių dug­nuo­ se, ter­mo­suo­se, kny­go­se, spe­cia­liai pa­siū­tuo­se dir­žuo­se, si­jo­nuo­se bei lie­me­nė­se. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės Mui­ti­nės kont­ro­lės or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kė Ra­sa Ren­taus­ kie­nė pa­sa­ko­jo, kad ne­se­niai bu­vo su­čiup­ta ne­kal­to vei­do pen­si­nin­ kė, sa­vo ve­ži­mė­lio dug­ną pri­tai­ kiu­si ci­ga­re­tėms slėp­ti. Ieš­kant ne­tei­sė­tai įve­ža­mų rū­ ka­lų, mui­ti­nin­kams la­bai pa­de­da spe­cia­liai dre­suo­ti šu­nys. Lie­tu­vos mui­ti­nin­kams tal­ki­na 15 ke­tur­ko­jų, uos­ta­mies­ty­je du šu­ nys yra iš­mo­ky­ti ieš­ko­ti ta­ba­ko ga­ mi­nių.

„„Pa­gal­bi­nin­kai: pa­ti­ki­miau­si mui­ti­nin­kų tal­ki­nin­kai yra ta­ba­ko bei nar­ko­ti­kų ieš­ko­ti iš­mo­ky­ti tar­ny­bi­niai šu­nys. 

Sta­tis­ti­ka džiū­gau­ti ne­lei­džia

Nep­rik­lau­so­mos ty­ri­mų bend­ro­ vės „Niel­sen“ at­lik­tas tuš­čių ci­ ga­re­čių pa­ke­lių ty­ri­mas ro­do, kad šių me­tų ant­rą­jį ket­vir­tį Lie­tu­vo­je net treč­da­lis rū­ka­lų bu­vo „ne­lie­tu­ viš­ki“ – tai yra gal­būt kont­ra­ban­ di­niai. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad Lie­tu­ va iš­lie­ka vie­nu karš­čiau­sių taš­kų, per ku­rį iš ne ES ša­lių plin­ta rū­ka­ lų kont­ra­ban­da. Di­džiau­sias ne mū­sų ša­lies ban­ de­ro­lė­mis pa­žy­mė­tų rū­ka­lų pa­ke­lių kie­kis ap­tik­tas Tau­ra­gė­je bei Aly­ tu­je. Ten at­vež­ti­nių ci­ga­re­čių su­rū­ ky­ta apie 50 pro­c. Klai­pė­do­je to­kių rū­ka­lų pa­kuo­čių bu­vo kiek dau­giau nei 20 pro­c. Di­džiau­sią da­lį kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų su­da­ro Bal­ta­ru­si­jos mies­to Gar­di­no ta­ba­ko fab­ri­ko ga­mi­niai. Kiek ma­žiau į mū­sų ša­lį ne­tei­sė­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tai įve­ža­ma ci­ga­re­čių iš Ka­li­ning­ ra­do sri­ties. „Kont­ra­ban­dos mas­tas Lie­tu­vo­ je iš­lie­ka ant­ru di­džiau­siu Eu­ro­po­ je, mus len­kia tik lat­viai. Šių me­tų ant­rą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su praė­ju­ sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, pa­ di­dė­jo 0,3 pro­cen­to iki 29,6 pro­c.“, – tei­gė va­kar tuš­čių pa­ke­lių ty­ri­mą pri­sta­tęs bend­ro­vės „Phi­lip Mor­ris Bal­tic“ kor­po­ra­ci­jos rei­ka­lų va­do­ vas Lie­tu­vai Lau­ry­nas Bu­ča­lis. Nuos­to­lius skai­čiuo­ja mi­li­jo­nais

Na­cio­na­li­nės ta­ba­ko ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos skai­čia­vi­mais, vien šie­ met vals­ty­bės biu­dže­tas ne­su­rinks 250 mln. li­tų ak­ci­zo ir 69 mln. li­ tų pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čių – tai yra net treč­da­lio mi­li­jar­do li­tų. Si­tua­ci­ja dėl kont­ra­ban­di­nių rū­ ka­lų pa­pli­ti­mo Lie­tu­vo­je ne­ge­rė­ja.

Nuo­gąs­tau­ja­ma, kad kont­ra­ban­ di­nių rū­ka­lų še­šė­lis dar la­biau plė­ sis, jei­gu bus įgy­ven­din­ta Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos siū­lo­ma Ta­ba­ko pro­duk­ tų di­rek­ty­va. Jau no­ri­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se vi­siš­kai už­draus­ti pre­kiau­ ti plo­no­mis bei mė­ti­nio sko­nio ci­ ga­re­tė­mis. „Ty­ri­mai pa­ro­dė, kad už­drau­ dus to­kias ci­ga­re­tes Lie­tu­vo­ je dau­giau kaip 77 pro­c. var­to­ to­jų jų ieš­kos ne­le­ga­lio­je rin­ko­je. Prieš iman­tis dras­tiš­kų drau­di­ mų, pir­miau­siai ver­tė­tų pa­ma­ tuo­ti, ar tai duos konk­re­čios nau­ dos, ar dar la­biau še­šė­liu ap­trauks eko­no­mi­ką“ , – pa­sa­ko­jo ak­ci­ją „Klai­pė­da – mies­tas be še­šė­lio“ ren­gian­čios Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas Aras Mi­leš­ka.

Din­gę se­no­liai pa­lie­ka šiur­pių užuo­mi­nų Dai­va Ja­naus­kai­tė Ne­ti­kė­tai be ži­nios din­gę pa­gy­ve­ nę žmo­nės daž­niau­siai ne­pa­lie­ka ar­ti­mie­siems vil­čių ras­ti juos gy­ vus. Ke­lias die­nas ne­su­lau­kę grįž­ tan­čių se­no­lių gi­mi­nai­čiai no­ri ras­ ti bent mi­ru­sio­jo kū­ną.

„„Ieškoma: S.Surb­lie­nė.

„„Ieškomas: M.Cy­buls­kis.

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos As­me­nų paieš­kos po­sky­rio pa­rei­gū­nai ieš­ ko ant­ra­die­nį, rugp­jū­čio 27 die­ną, iš na­mų Lau­kų gat­vė­je išė­ju­sios 84 me­tų Sa­lo­mė­jos Surb­lie­nės. Mo­te­ris pa­li­ko ne vie­ną užuo­mi­ ną, kad ke­ti­na nu­trauk­ti sa­vo gy­ve­ ni­mą ir na­mo ne­beg­rįš.

Mo­kyk­los gat­vės ra­jo­ne se­no­ lės ieš­ko­jo gi­mi­nai­čiai ir po­li­ci­ nin­kai, ta­čiau kol kas jos pėd­sa­kų neap­ti­ko. Klai­pė­die­tė pa­pras­tai vaikš­to pa­si­rams­čiuo­da­ma laz­de­le, tu­ ri psi­chi­kos su­tri­ki­mų. Din­gu­ sio­ji yra apie 160 cm ūgio, lie­so kū­no su­dė­ji­mo, mė­ly­nų akių, ži­ lų trum­pai kirp­tų plau­kų, ga­lė­jo vil­kė­ti ru­do­mis kel­nė­mis, to­kios pat spal­vos megz­ti­niu, mū­vė­ ti ke­pu­rę. Vis dar ne­ži­no­ma, kur yra 61 me­tų Nai­ku­pės gat­vės gy­ven­to­ jas Mi­chai­las Cy­buls­kis. Rugp­jū­ čio 19-osios nak­tį po vy­rą iš­ti­ku­

sio prie­puo­lio jis bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Iš priė­mi­mo sky­riaus žmo­gus išė­jo ir iki šiol ne­grį­žo į na­mus. M.Cy­buls­kiui bu­vo su­tvars­ty­ta gal­va. Po pra­ne­ši­mo apie jo paieš­ką su­lauk­ta ži­nių, kad kaž­kas šį žmo­gų ma­tė vaikš­ti­nė­jan­tį tarp Dra­gū­nų kvar­ta­lo ir „Stud­len­do“ pre­ky­bos cent­ro. Ta­čiau pa­rei­gū­nų paieš­kos taip pat ne­da­vė re­zul­ta­tų. Ką nors ži­nan­čius apie šiuos din­gu­sius be ži­nios žmo­nes, juos pa­ste­bė­ju­sius ar net bend­ra­vu­ sius su jais pra­šo­ma ne­del­siant pa­skam­bin­ti tel. 354 163, 354 164 ar­ba 112.


8

penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

miestas

Rugsėjo 1 dieną sukanka 10 metų, kai viešąjį transportą Klaipėdos mieste organizuoja VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Per dešimtmetį nuoseklaus įstaigos darbo keleivinio transporto sistema Klaipėdoje pasikeitė neatpažįstamai. „„Keleivinis transportas iki 2003-iųjų.

„Klaipėdos keleiviniam transportui“ – 10 metų Turėjome laukinę rinką

Iki 2003-iųjų Klaipėdoje turėjome laukinę rinką visame jos spalvingume. Daugiau kaip pusė tūkstančio „mikriukų“ vežė kaip norėjo ir kada norėjo. Atvirai laikraščiuose būdavo dedami skelbimai apie nelegaliai perkamus-parduodamus maršrutus ir licencijas. Girti, be dokumentų prie autobuso vairo nebuvo didelė retenybė. Miesto gyvenimą jaukdavo vežėjų streikai. Tarp vežėjų, iš keleivių gaunančių grynuosius pinigus, vyko nuožmios grumtynės dėl kiekvieno lito. „Grumtynės“ – tai ne perdėjimas; nereti būdavo atvejai, kai galinėje didžiojo autobuso maršruto stotelėje vairuotojai mušdavosi dėl reiso pirmumo. Nugalėtojas po to, rydamas kruviną seilę, gaudavo teisę važiuoti pirmas ir jo autobuso konduktorė tada galėdavo pasigirti didesnėmis reiso pajamomis. Viešojo transporto sistemoje 2003-iaisiais dirbo dvigubai daugiau žmonių negu dabar, tačiau visiems buvo blogai. Buvo blogai vežėjams, buvo blogai keleiviams. Skirtingos bilietų sistemos, padriki tvarkaraščiai, sukiužę autobusai atbaidė žmones nuo viešojo transporto. Tokiomis aplinkybėmis Klaipėdos savivaldybė įkūrė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) ir pavedė įstaigai įvesti tvarką viešojo transporto srityje. Pradžioje – elementari tvarka

Pradėjome nuo paprastų dalykų. Įvedėme vieningą bilietų sistemą. Žmonės buvo maloniai nustebę, kad su tuo pačiu mėnesiniu bilietu – pasirodo! – jau galima važiuoti skirtingų vežėjų autobusais. Kad su kioske pirktu kartiniu bilietu galima važiuoti net ir privataus vežėjo autobusu. Kad pagaliau autobusai važiuoja pagal tvarkaraščius. Kad galų gale pastabas dėl konfliktinės situacijos, pasitaikiusios kelionėje, galima išsakyti ne tik šalies Prezidentui ar miesto merui, bet ir įstaigai, kuri sprendžia konkrečiai ir greitai. Nei pasaulyje, nei netgi pačioje Klaipėdoje tai nebuvo kokia nors sukrečianti naujovė – praėjusiame amžiuje, iki subyrant sistemai, mūsų mieste tai jau buvo. Vienintelis dalykas, kuris buvo naujas, –

stotelėse pakabinti tikslūs grafikai. Labai greitai grafikai atsirado ir internete. Pirmieji Lietuvoje

Išgyvendinę netvarką viešajame transporte ėmėme vytis pažangiausiai pasaulyje šioje srityje besitvarkančius miestus. Juk per tą gerą dešimtmetį, kai Klaipėdos transporte vyravo chaosas, pasaulis nestovėjo vietoje. Į viešojo transporto valdymą atėjo informacinės technologijos, pažangūs techniniai sprendimai. Išsikėlėme ambicingą uždavinį sutvarkyti viešąjį transportą pagal geriausius Europos modelius. Pirmieji šalyje, jau 2007-aisiais, Klaipėdoje įvedėme elektroninį bilietą ir iki šiol nuosekliai plečiame jo funkcijas. Tai – neabejotina sėkmė, kuria mes dalijamės su klaipėdiečiais keleiviais. Skirtingai nei Vilniuje, kur vėluojantį tokio bilieto įvedimą lydėjo skandalai ir keleivių nepasitenkinimas, – mūsų Klaipėdos keleiviai naujovę priėmė palankiai ir greitai įgudo e-bilietu naudotis. Pirmieji tarp didžiųjų miestų įvedėme įlipimo per priekines duris tvarką. Tai ne tik padidino pajamas, tačiau ir eliminavo asocialius keleivius. Mūsų pavyzdžiu pasekė Kaunas, Šiauliai, Panevėžys. Pirmieji šalyje paleidome mieste važiuoti greituosius autobusus; dabar mūsų pavyzdžiu bando sekti Vilnius. Pirmieji Lietuvoje sukūrėme vieningo bilieto sistemoje veikiantį privežamųjų maršrutų tinklą, šalyje jis neturi analogų; jo plėtra išlieka nuolatiniu KKT rūpesčiu. Šiek tiek skaičių

Per dešimtmetį viešojo transporto tinklas išsiplėtė beveik dvigubai. Susisiekimą gavo ir tie kvartalai, kurie anksčiau buvo atskirti nuo sistemos. Prieš dešimtmetį Klaipėdoje buvo 20 autobusų maršrutų; dabar yra 40. Bendras miesto gatvių, kuriomis kursuoja autobusai, ilgis buvo 84 km; dabar yra – 118. Stotelių skaičius pagausėjo nuo 208 iki 389. Dviem trečdaliams mūsų keleivių iki stotelės tereikia eiti mažiau nei 300 metrų, o ketvirtada-

liui stotelė yra, galima sakyti, po langais – arčiau nei 150 metrų. Galima sakyti, kad KKT paveldėjo maršrutų „kamieną“, kurį per dešimtmetį apaugino „šakomis“. Tokia plėtra buvo vykdoma ne šiaip užsigeidus mechaniškai steigiant maršrutus, o įvertinus teritorinius-demografinius pokyčius, atlikus kelionių analizes. Racionalizuojant ankstesnius iš akies sukonstruotus maršrutų tinklą ir grafikus, bendra rida padidėjo ne tiek jau ir daug, maždaug trečdaliu. Elektroninių bilietų žymėjimo tvarka leidžia dabar realaus bei istorinio laiko režimais matyti tikrus keleivių srautus stotelėse bei maršrutuose ir pagal tai gludinti viešojo transporto tvarkaraščius. „Zuikių“ – penkiskart mažiau

Ne tiesioginis, tačiau svarbus sistemos „sveikatos“ požymis yra be bilieto važiuojančių keleivių skaičius. Kuo jis mažesnis, tuo tvirtesni viešojo transporto funkcionavimo pagrindai. Klaipėdoje „zuikių“ skaičius nuosekliai mažėja. Per aštuonerius metus, kuriems turime išsamią statistiką, jų skaičius nukrito nuo 20 tūkstančių 2004-aisiais iki 4 tūkstančių 2012-aisiais. To buvo pasiekta ne kokiomis nors drakoniškomis kontrolės priemonėmis, o sistemiškai keičiant buvusią palankią „zuikiams“ aplinką. Lietuvos kontekstas

Pagal pagrindinius viešojo transporto rodiklius Klaipėda tarp kitų didžiųjų šalies miestų pelnytai gali vadintis lydere. Nuo kolegų atsiliekame, ir tai nežymiai, tik savo autobusų amžiumi.

Pagrindiniais rodikliais – kelionės kaina, greičiu, miesto padengimo maršrutais tankiu – esame šalyje tarp lyderių. Palyginimui, kelionės kaina Klaipėdoje yra 1,72 (1,80, 2,00) Lt; Vilniuje – 2,50 (3,50) Lt. Vidutinis kelionės greitis Klaipėdoje yra 23 km/h, Vilniuje – 21 km/h. Reisų įvykdymo procentas, 99,5%, yra vienas geriausių ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europoje. Kitų Lietuvos miestų kokybiniai viešojo transporto sistemos rodikliai yra tarpiniai tarp Klaipėdos ir Vilniaus. Sistemos kokybė yra svarbi ne savaime, o todėl, kad gerai organizuota sistema padeda išlaikyti ir gausinti ja besinaudojančių keleivių skaičių. Valstybės kontrolė, 2011-aisiais tyrusi elektroninio bilieto įdiegimą Lietuvoje, greta kitų duomenų savo ataskaitoje pateikė ir keleivių skaičiaus dinamiką didžiuosiuose miestuose. Ekonominės krizės įkarštyje visoje šalyje buvo keleivių skaičiaus nuosmukis. Tačiau geriau organizuotas viešasis transportas nuo krizės nukentėjo

mažiau. Palyginimui – nuo 2007 iki 2010 metų keleivių skaičius Vilniuje sumažėjo 20,3%, Kaune – 8,5%, Klaipėdoje – 3,4%. Nors gyventojų skaičius Klaipėdoje mažėja, o dėl tiesiamų dviračių takų vis daugiau klaipėdiečių kelionei renkasi dviratį – nuo 2010-ųjų mes po truputį vėl vis auginame keleivių skaičių. Pirmosios šių metų pusės rezultatai rodo, kad 2007-ųjų rekordas šiemet gali būti viršytas. Planai

Tarp artimos ir vidutinės perspektyvos uždavinių yra parkų atnaujinimas ekologiškesniais autobusais, reguliarumo ir greičio didinimas, privežamųjų maršrutų tinklo plėtimas. Tai yra paslaugos kokybės dalykai, tačiau ne mažiau dėmesio skirsime ir paslaugos kainos stabilumui. Viešasis transportas turi tapti dar geresnis – ir likti nebrangus. Gintaras Neniškis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Užs. 1149876


9

penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

lietuva

Paskutinė E.Vareikio kelionė? Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sei­mo na­rys Egi­di­jus Va­rei­kis vėl įsi­pai­nio­jo į skan­da­lą: jis va­kar, kaip įta­ria­ma, vi­są die­ną ne­blai­ vus try­nė­si oro uos­te. Par­ti­jos va­ do­vai ke­ti­na svars­ty­ti ko­le­gos li­ki­ mą par­ti­jo­je ir Sei­me, o dėl al­ko­ho­ lio bė­dų taip pat tu­rin­tys ko­le­gos ra­gi­na ne tik smerk­ti par­la­men­ta­ rą, bet ir gel­bė­ti. Į lėk­tu­vą neį­lei­do

Kon­ser­va­to­rius E.Va­rei­kis, ne­se­niai vos iš­ven­gęs bau­džia­mo­sios by­los dėl smur­ta­vi­mo prieš žmo­ną, nes su­si­tai­kė su ja, ro­do­si vėl pri­si­da­rė bė­dų dėl al­ko­ho­lio. Va­kar ry­te jis taip ir neišsk­ri­do į Ro­mą, kur tu­rė­jo da­ly­vau­ti Tarp­ tau­ti­nio ka­ta­li­kų įsta­ty­mų lei­dė­jų tink­lo or­ga­ni­zuo­ja­mo­se dis­ku­si­jo­ se. Be­veik nea­be­jo­ja­ma, jog E.Va­ rei­kis į lėk­tu­vą ne­bu­vo įleis­tas dėl to, kad oro uos­te sun­kiai lai­kė­si ant ko­jų. Žur­na­lis­tų pa­klaus­tas, kur pla­nuo­ja vyk­ti ir ar dar ti­ki­ si bū­ti įleis­tas į lėk­tu­vą, po il­gos pau­zės vos iš­le­me­no ke­lis ne­riš­ lius žo­džius – „tai pri­va­tus rei­ ka­las“.

Pa­rei­gū­nai kiek po pu­siau­die­nio pa­ly­dė­jo par­la­men­ta­rą iki tak­si au­ to­mo­bi­lio – jis lei­do su­pras­ti vyks­ tan­tis na­mo. Ta­čiau po ku­rio lai­ko vėl grį­žo į oro uos­tą lauk­ti ki­to skry­ džio. Pa­rei­gū­nai pa­tik­rin­ti par­la­ men­ta­ro blai­vu­mo taip pat ne­tu­rė­jo prie­žas­ties – jis pro­ble­mų ne­kė­lė.

A.Ku­bi­lius su­rea­ga­vo švel­niau­ siai – jis ža­dė­jo tik pa­si­kal­bė­ti su ko­ le­ga, ar tai ne­kliu­do dirb­ti Sei­me. Ta­čiau jis už­si­mi­nė, kad ko­le­ gai pa­čiam ne­pa­ra­šius at­si­sta­ty­di­ ni­mo pa­reiš­ki­mo „griež­tus spren­ di­mus neiš­ven­gia­mai tu­rės priim­ti frak­ci­ja ir par­ti­ja, ga­liau­siai – ir vi­ sas Sei­mas“. O J.Raz­ma dien­raš­čiui sa­kė, kad iš skan­da­lų neišb­ren­dan­tis E.Va­rei­kis tu­ri trauk­tis iš Sei­mo. „Ma­nau, kad ge­riau­sia išei­tis bū­tų, jei E.Va­rei­kis pa­ts at­si­sa­ky­tų Sei­mo na­rio man­da­to, o ne pa­lik­tų šį klau­si­mą spręs­ti ki­tiems. Ar bus šau­kia­mas dėl to par­ti­jos pre­zi­diu­ mas, ne­ži­nau, rei­kė­tų klaus­ti par­ti­ jos va­do­vo, bet iki rug­sė­jo 10-osios, ma­nau, bus su­si­ti­ki­mas. Tuo­met ir žiū­rė­si­me“, – svars­tė J.Raz­ma. Be­je, jei E.Va­rei­kis nu­spręs­tų pa­ si­trauk­ti pa­ts ar jį pa­ša­lin­tų Sei­ mas, jo kė­dę pa­gal par­ti­jos są­ra­šus tu­rė­tų užim­ti Auk­su­tė Ra­ma­naus­ kai­tė-Sko­kaus­kie­nė.

Ra­gi­na trauk­tis

Rei­kia gel­bė­ti

Sė­dė­ti ne­blai­vus ga­li

Ta­čiau nors įsta­ty­mai ir drau­džia ro­dy­tis ne­blai­viam vie­šo­je erd­vė­je, į oro uos­tą at­vy­kę ir ku­rį lai­ką par­ la­men­ta­rą ste­bė­ję pa­rei­gū­nai ne­ nus­ta­tė, kad šis bū­tų pa­da­ręs ko­ kį nors pa­žei­di­mą.

Ma­nau, kad ge­riau­ sia išei­tis bū­tų, jei E.Va­rei­kis pa­ts at­si­ sa­ky­tų Sei­mo na­rio man­da­to.

Šis įvy­kis ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas ir kon­ser­va­to­rių va­do­vų – sa­vo nuo­ mo­nę iš­sa­kė par­ti­jos ly­de­ris And­ rius Ku­bi­lius, Jur­gis Raz­ma, Ire­na De­gu­tie­nė.

Kon­ser­va­to­rius Ro­kas Ži­lins­kas, taip pat ne kar­tą įsi­vė­lęs į in­ci­den­ tus dėl al­ko­ho­lio, tei­gia jau ne­ge­ rian­tis aš­tuo­nis mė­ne­sius. Tad jis, prie­šin­gai nei par­ti­jos va­do­vy­bė,

„„Prob­le­mos: E.Va­rei­kis pa­ša­li­nių dė­me­sį trau­kė vi­są ry­tą, ta­čiau vis­kas,

ką ga­lė­jo pa­da­ry­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, – pa­ly­dė­ti sun­kiai ei­nan­tį par­ la­men­ta­rą iki tak­si.  To­mo Vi­nic­ko / „Del­fi“ nuo­tr.

ra­gi­no par­ti­jos ko­le­gą E.Va­rei­kį ne smerk­ti, o gel­bė­ti. „Pats esu pe­rė­jęs tą pra­ga­rą, ži­ nau, ką ga­li pa­da­ry­ti vos vie­na tau­re­ lė. Tai la­bai sun­ki li­ga, su ku­ria žmo­ gui ko­vo­ti rei­kia di­džiu­lės pa­gal­bos. Ką tik iš­gir­dau apie šį įvy­kį iš drau­

gų, ku­rie taip pat bu­vo oro uos­te. Tai, sa­kiau, va­žiuo­siu ir pa­ts ten trauk­ ti Egi­di­jaus nuo ka­me­rų, nuo vi­so to dė­me­sio. Sa­ko­te, jau iš­va­žia­vo pa­ts? Tai la­bai ge­rai“, – kiek ap­si­džiau­gė R.Ži­lins­kas, kal­bin­tas dar prieš E.Va­ rei­kiui su­grįž­tant į oro uos­tą.


10

penktADIENIS, rugpjūčio 30, 2013

pasaulis Mir­ties ­ bausmė

Teis iš ­ nau­jo

Pak­vi­po ­ sky­ry­bo­mis

JAV ka­ro tri­bu­no­las skyrė mir­ ties bausmę ma­jo­rui Ni­da­lui Ha­sa­nui už 2009 m. su­reng­ tas šau­dy­nes Fort Hu­do ka­ rinė­je bazė­je. N.Ha­sa­nas, ku­ ris tuo­met bu­vo JAV ar­mi­jos psi­chiat­ras, įžengė į pa­statą, ku­ria­me bu­vo tik­ri­na­ma ka­rių svei­ka­ta, su­šu­ko „Al­la­hu ak­ bar“ ir su­šaudė 13 žmo­nių.

Pa­kis­ta­no teisė­sau­ga at­šaukė 33-ejų metų laisvės at­ėmi­ mo nuo­sprendį, skirtą gy­dy­ to­jui Sha­kee­lui Af­ri­di (nuo­tr.), ku­ris pa­dėjo Jung­ti­nių Vals­ tijų cent­ri­nei žval­gy­bos val­dy­ bai su­ras­ti tarp­tau­ti­nio te­ro­ ristų tink­lo „Al Qae­da“ ly­derį Osamą bin La­deną, ir nu­rodė jį teis­ti iš nau­jo.

Ki­no žvaigždės Cat­he­ri­ne Ze­ ta-Jo­nes ir Mi­chae­las Doug­ la­sas nu­sprendė bent kol kas pa­gy­ven­ti at­ski­rai. Vie­na ryš­ kiau­sių Ho­li­vu­do po­rų iš­gy­ve­ no ke­le­rius sun­kius me­tus – 68-erių ak­to­rius ko­vo­jo su ger­ klės vėžiu, o 43-ejų jo žmo­na iki šiol gy­do­si nuo ma­nia­kinės dep­re­si­jos.

Si­ri­ja įspėjo Eu­ropą Va­ka­rams tel­kiant pa­jėgas ap­ link Si­riją, ši įspėja, kad te­ro­ris­ tai at­suks che­minį ginklą į eu­ro­ pie­čius.

Si­ri­jos vald­žia tei­gia, kad che­ mi­nio gink­lo pa­nau­do­ji­mas ta­po dings­ti­mi Va­karų ša­lims įsi­kiš­ti į vals­tybės vi­daus rei­ka­lus. O Da­ mas­kas nei­gia esąs at­sa­kin­gas už šią ata­ką ir sa­ko, kad pa­teikė Jung­ti­nių Tautų (JT) ins­pek­to­ riams sa­vo ne­kal­tu­mo įro­dymų. Si­ri­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ro pa­va­duo­to­jas Fai­sa­las al Miq­da­das pa­reiškė, kad che­ minį ginklą pa­nau­doję su­kilė­ liai turė­jo ry­šių su Va­karų vals­ tybė­mis, ir įspėjo eu­ro­pie­čius: „Pa­vo­jin­giau­sia tai, kad JAV, Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja bei Prancū­zi­ ja kar­to­ja šių te­ro­ristų žod­žius ir juos re­mia. Blo­giau­sia pra­si­dės tuo­met, kai tie pa­tys te­ro­ris­tai at­suks che­minį ginklą prie­š Eu­ ro­pos tau­tas.“ O Si­ri­jos pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das tvir­tai ti­ki sa­vo per­ ga­le. „Nuo šios krizės pra­džios, kaip ži­no­te, laukė­me, kol at­si­ skleis mūsų tik­ra­sis prie­šas, – dien­raš­tis „Al Akh­bar“ ci­ta­ vo B.al As­sa­do kalbą Si­ri­jos pa­ reigū­nams. – Tai is­to­rinė konf­ ron­ta­ci­ja, ku­rio­je mes iš­kil­si­me kaip nu­galė­to­jai.“ Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­ sybė skel­bia esan­ti pa­si­ry­žu­si smog­ti Si­ri­jai ir be JT san­kci­jos. Va­kar Lon­do­nas pa­siuntė še­šis Ka­ra­liškųjų oro pa­jėgų nai­kin­ tu­vus „Typ­hoon“ į sa­vo Ak­ro­ ti­rio ka­rinę bazę Kip­re. Be to, į Vi­dur­že­mio jūros ry­tus plau­kia jau penk­tas JAV es­kad­ri­nis mi­ ni­nin­kas. In­ter­ven­ci­jai į Si­riją prie­šta­ rau­jan­ti Mask­va taip pat siun­ čia du ka­ro lai­vus į Vi­dur­že­mio jūros ry­tinę dalį. Ta­čiau li­ko neaiš­ku, ar tai pla­ninė ro­ta­cija, ar Ru­si­jos ban­dy­mas su­stip­rin­ti sa­vo pa­jėgas konf­lik­to re­gio­ne. BNS, „Eu­ro­news“ inf.

Po Ru­si­jos bend­rovės „Ural­ka­lij“ va­do­vo areš­to Mins­ ke Mask­va įspėjo apie ga­li­mas pro­ble­mas dėl bal­ta­ru­siš­ ko pie­no eks­ por­to ir su­ma­ ži­no naf­tos tie­kimą kai­my­nei.

„„Sąsa­jos: Bal­ta­ru­si­jos pie­no pro­duktų ko­kybė Ru­si­jai užk­liu­vo iš kar­to po „Ural­ka­lij“ va­do­vo V.Baum­gert­ne­rio areš­to

Mins­ke. 

Bręsta nau­jas pie­no ka­ras Nea­ti­tin­ka stan­dartų

Pre­ten­zijų iš Bal­ta­ru­si­jos im­por­ tuo­ja­mam pie­nui pa­reiškė Ru­si­jos var­to­tojų tei­sių gy­ni­mo tar­ny­bos „Ros­pot­reb­na­dzor“ va­do­vas Ge­ na­di­jus Oniš­čen­ka. Anot jo, maž­ daug 30 pro­c. bal­ta­ru­siš­kos pie­no pro­duk­ci­jos nea­ti­tin­ka ko­kybės ir sau­gu­mo stan­dartų. „Vien Mask­vos sri­ty­je bu­vo iš­ tir­ta 240 bal­ta­ru­siš­kos pie­no pro­ duk­ci­jos mėgi­nių. Iš jų 72 mėgi­niai, ar­ba 30 pro­c., nea­ti­ti­ko ko­kybės ir sau­gu­mo stan­dartų, – ant­ra­dienį pa­reiškė G.Oniš­čen­ka. – Šie fak­ tai by­lo­ja apie Bal­ta­ru­si­jo­je su­si­lpnėju­sią mais­to pro­duktų ko­kybės kont­rolę.“ 2009 m. „Ros­pot­reb­na­dzor“ dėl ne­tei­sin­gos do­ku­men­ta­ci­jos jau bu­vo su­stabdęs pie­no pro­duktų tie­kimą iš Bal­ta­ru­si­jos. Šią is­to­riją žur­na­lis­tai pra­minė pie­no ka­ru, o

da­bar svars­to­ma, kad bręsta ant­ ra­sis. Tie­sa, G.Oniš­čen­ka neuž­si­ minė, kad Ru­si­ja svars­to, ri­bo­ti ar stab­dy­ti pie­no pro­duktų im­portą iš Bal­ta­ru­si­jos. Gre­sia 10 metų

G.Oniš­čen­kos pa­reiš­ki­mas nu­ skambė­jo po Ru­si­jos trąšų ga­my­ bos mil­žinės „Ural­ka­lij“ va­do­vo Vla­dis­la­vo Baum­gert­ne­rio areš­to Mins­ke. Jis bu­vo suim­tas pir­ma­ dienį, kai jau ruošė­si iš­vyk­ti at­gal į Maskvą po su­si­ti­ki­mo su Bal­ta­ru­ si­jos mi­nist­ru pir­mi­nin­ku. Jis bu­vo areš­tuo­tas pra­ėjus trims sa­vaitėms po to, kai „Ural­ka­lij“ nu­traukė ry­ šius su par­tne­re Bal­ta­ru­si­jo­je „Be­ la­rus­ka­lij“ ir išp­ro­vo­ka­vo ka­lio trą­ šų ga­my­bos įmo­nių ak­cijų vertės nuo­smukį pa­sau­lio rin­ko­se. Bal­ta­ru­si­jos pro­ku­ratū­ra pra­ dėjo ty­rimą dėl įga­lio­jimų vir­ši­ji­

At­si­sakė sal­dai­nių

„„Drąsa: B.al As­sa­das pa­si­ryžęs

su­triuš­kin­ti ame­ri­kie­čius. 

AFP nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Pre­ky­bos ka­ru pa­kvi­po taip pat Ru­ si­jos ir Uk­rai­nos san­t y­k iuo­se. Lie­ pos pa­bai­go­je „Ros­pot­reb­na­dzor“ pa­ teikė prie­kaištų Uk­rai­nos kon­di­te­ri­ jos ga­min­to­jo „Ros­hen“ pro­duk­ci­jai ir užd­raudė ją im­por­tuo­ti. Rugsė­jo pa­ bai­go­je Ru­si­jos mui­t inė su­stip­r i­no be­veik visų įve­žamų uk­rai­n ie­t iškų pre­k ių kont­rolę ir taip pri­darė ne­ menkų nuo­sto­l ių uk­rai­n ie­čių tiekė­ jams. Po sa­vaitės kont­rolė bu­vo su­

švel­nin­ta, bet Mask­va įspėjo, kad im­ sis pa­na­šių prie­mo­n ių to­k iu at­ve­ju, jei­gu Uk­rai­na su­da­rys pre­ky­bos su­ tartį su ES. Šią su­tartį ke­t i­na­ma pa­ si­ra­šy­ti šie­met lapk­ritį per Rytų par­ tne­rystės va­dovų su­si­ti­k imą Vil­niu­ je. Ru­si­ja norėtų ma­t y­t i Uk­rainą sa­ vo su­for­muo­to­je Muitų sąjun­go­je su Bal­ta­r u­si­ja ir Ka­zachs­ta­nu. Mask­va ne kartą yra sa­k iu­si, kad „drau­gau­t i dviem fron­tais“ Ki­je­vui ne­pa­vyks.

mo sie­kiant sa­va­nau­diškų tikslų ir stam­bios ža­los vals­tybės bei vi­suo­ menės in­te­re­sams. Šią žalą pro­ku­ ro­rai ver­ti­na 100 mln. do­le­rių. V.Baum­gert­ne­ris suim­tas dviem mėne­siams, jam gre­sia 10 me­ tų kalė­ji­mo bausmė. Įta­ria­ma­jam pa­skir­tas bal­ta­ru­sis ad­vo­ka­tas, o Ru­si­jos ad­vo­ka­tai galės tik jį kon­ sul­tuo­ti, nes pa­gal Bal­ta­ru­si­jos įsta­ty­mus už­sie­nio pi­lie­čiai ne­ tu­ri teisės ša­ly­je vers­tis ad­vo­ka­to pra­kti­ka. Dar ke­tu­ri aukš­ti „Ural­ka­lij“ va­ do­vai bu­vo įtrauk­ti į na­cio­na­linį ir In­ter­po­lo la­biau­siai ieš­komų as­ menų sąrašą. Mask­va su­si­rūpi­nu­si

Mask­va pa­reiškė su­si­rūpi­nimą dėl Bal­ta­ru­si­jos teisė­sau­gos veiksmų. „Kai kas nors Bal­ta­ru­si­jos vy­ riau­sybės kvie­ti­mu at­vyks­ta de­rybų ir įvyks­ta su­si­ti­ki­mas su vy­riau­ sybės va­do­vu, at­ro­do ne­priim­ti­na tą pa­čią dieną suim­ti šį žmogų pa­ ke­liui na­mo“, – ko­men­ta­vo Ru­si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro pa­va­duo­ to­jas Gri­go­ri­jus Ka­ra­si­nas. Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja at­kir­to, kad teisė­sau­ga vei­kia pa­gal įsta­ty­mus, ir pa­ra­gi­no kai­my­nus rea­guo­ti be emo­cijų. „Areš­tas bu­vo konk­re­taus as­ mens veiksmų tei­si­nio įver­ti­ni­mo pa­da­ri­nys. Tam yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ir ar­gu­men­tuo­ta tei­sinė kva­li­fi­ka­ci­ja. Kal­ba­ma apie reikš­ mingą eko­no­minę žalą Bal­ta­ru­si­jos

Res­pub­li­kos in­te­re­sams“, – tei­gia­ ma mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me. Pri­su­ko čiaupą

Šią sa­vaitę Mask­va pa­teikė Mins­ kui dar vieną staig­meną. Ru­si­ jos naf­tos bend­rovė „Trans­neft“ ne­tikė­tai pa­reiškė, kad naf­to­tiekį Bal­ta­ru­si­jos kryp­ti­mi būti­na sku­ biai re­mon­tuo­ti, todėl Bal­ta­ru­si­ja naf­tos iš Ru­si­jos rugsėjį gaus 400 tūkst. tonų ma­žiau. „Trans­neft“ vi­cep­re­zi­den­to Mi­ chai­lo Bar­ko­vo žod­žiais, į Bal­ta­ ru­siją nu­ties­tas naf­to­tie­kis su­si­ dėvėjo, todėl, ne­si­ėmus sku­bių ati­tin­kamų prie­mo­nių, ga­li kil­ti rimtų pro­blemų. M.Bar­ko­vas ne­si­ry­žo pro­gno­ zuo­ti, ar pa­vyks šį naf­to­tiekį su­re­ mon­tuo­ti per vieną mėnesį. Ru­si­ja yra vie­nin­telė ža­lia­vos tiekė­ja Bal­ta­ru­si­jos naf­tos per­dir­ bi­mo ga­myk­loms. BNS, BBC, „Deuts­che Wel­le“ inf.

400 tūkst. tonų

ma­žiau ru­siš­kos naf­tos Bal­ta­ru­si­ja gaus rugsėjį.


11

penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

„Sound Around“ skleis garso meną Rugsėjo 5–7 dienomis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) vyks tarptautinis garso meno ir eksperimentinės muzikos festivalis „Sound Around“.

Susiburs iš trijų šalių

Į turiningą koncertų, diskusijų ir veiklos bei kūrybos prezentacijų programą šis festivalis sukvies muzikos kūrėjus, garso inžinierius, garso meno projektų kuratorius iš Lietuvos, Kaliningrado (Rusija) bei Gdansko (Lenkija). Dalyvių gretose – eksperimentinės muzikos kūrėjas, lietuviškos neofolko scenos dalyvis, projektų DONIS ir d.n.s. autorius Donatas Bielkauskas, aktyviai veiklą plėtojantis garso menininkas, renginių organizatorius, eksperimentinės muzikos platformos „Agharta“ sumanytojas Armantas GečiauskasArma, vienas iš festivalio „Sound Around“ Kaliningrade iniciatorių – kuratorius ir muzikos kūrėjas Danilas Akimovas, Kaliningrado eksperimentinės scenos senbuvis Andrejus Kolomytcevas, minimal ir dub muzikos kūrėjas iš Gdansko Robertas Suszko-Dat Rayon, laužytų technoritmų propaguotojas Michalas Liberakas-Verbalizer ir kiti saviti muzikos kūrėjai bei garso menininkai. Festivaliai bei rezidencijų programa su „Sound Around“ vėliava šią vasarą jau įvyko Kaliningrade ir Gdanske. Kiekvienai iš trijų projekte dalyvaujančių šalių rezidencijoje atstovauja trys garso menininkai. Visi jie Klaipėdoje susitiko šią savaitę ir kaupia bendrus įspūdžius bei idėjas, kurias publikai pristatys festivalio metu. Visi renginiai – nemokami

Kitą savaitę, rugsėjo 5-ąją, KKKC antrajame aukšte vyks dalyvių kūrybos pristatymas, perklausos, pokalbiai apie garso meno bei eksperimentinės muzikos stilistikas ir technikas, tendencijas bei kontekstą. Kitądien kolektyvinėse kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai pasitelks garsą kaip mediją dienoraščiui kurti, o vakare pakvies į pirmąjį festi-

„„Tarptautinis: garso meno ir eksperimentinės muzikos kūrėjus buriančio „Sound Around“ festivalio renginiai šiemet jau vyko Kaliningrade ir

Gdanske, o kitą savaitę pasieks ir Klaipėdą. 

valio „Sound Around“ koncertą KKKC Meno kieme. Solinius pasirodymus surengs bei kolektyvinėse improvizacijose dalyvaus svečiai iš Gdansko R.Suszko-Dat Rayon, M.Liberakas-Verbalizer, kaliningradiečiai Sergejus Ivanovas-Kratong, Konstantinas Traščenkovas bei lietuviai D.Bielkauskas-d.n.s., Gytis Skudžinskas-GyS ir Valdemaras Manomaitis.

Tautvydas Bajarkevičius:

Klaipėda turi savitą eksperimentinės muzikos tradiciją ir Lietuvos atlikėjų gretas papildė ne vienu žinomu vardu. Rugsėjo 7-ąją vyks dar vienas susitikimas, kurio metu bus pristatyta eksperimentinė kolaboracija tarp Antano Dombrovskio ir A.Kolomytcevo, A.Gečiausko-Armos įkurta eksperimentinės muzikos platforma „Agharta“, Kaliningrado nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus ku-

ratoriaus D.Akimovo veikla rengiant garso meno ir eksperimentinės muzikos projektus. Vakare dalyviai pakvies į baigiamąjį renginio koncertą Meno kieme. Ten pasirodys A.Kolomytcevas, Krzystofas Wronskis, Antanas Dombrovskis, A.Gečiauskas-Arma, D.Akimovas ir Arturo Bumšteino kūrinį atliksiantis Dominykas Vyšniauskas. „Sound Around“ renginiai – nemokami. Išleis kompaktinę plokštelę

Projekto „Sound Around“ audiorezultatai bus išleisti kompaktine plokštele. Anot lietuviškosios dalies kuratoriaus Tautvydo Bajarkevičiaus, renginiai Klaipėdoje, turinčioje savitą eksperimentinės muzikos tradiciją ir Lietuvos atlikėjų gretas papildžiusioje ne vienu žinomu vardu, žada daug įspūdžių bei atradimų besidomintiesiems menine garso raiška. „Nuo didžiosios Rusijos geografiškai nutolęs ir nuo Vakarų Europos vizų režimo skiriamas Kaliningradas subrandino savitą ir energingą audiofilų bendruomenę. Eksperimentinės muzikos ir garso meno scenos gyvenimą čia paį-

Organizatorių nuotr.

vairina ir Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus Kaliningrade rengiami tarptautiniai projektai, tarp kurių – ir šios institucijos inicijuotas projektas „Sound Around“, prasidėjęs 2012-aisiais ir šiemet įgavęs tinklo, įtraukusio tris miestus, formą. Gdansko šiuolaikinių menų centras „Łaznia“ turi išplėtotą eksperimentinės muzikos renginių seriją, o mieste gana aktyviai veikia ir neformali scena“, – pasakojo T.Bajarkevičius. Festivalis „Sound Around“ yra projekto „Pažink svetimšalį: tarpusavio supratimo tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų ugdymas, skatinant mainus šiuolaikinio meno ir kultūros srityje“ dalis. Projektą vykdo KKKC kartu su Kaliningrado nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriumi (Rusija) ir Gdansko šiuolaikinių menų centru „Łaznia“ (Lenkija). Daugiau informacijos apie „Sound Around“ rezidencijų programą, festivalį ir jo dalyvius – KKKC interneto svetainėje www.kkkc.lt bei projekto tinklalapyje www.closestranger.eu. Festivalio informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“. „Klaipėdos“ inf.

Programa Rugsėjo 5 d. 11–17 val. – „Sound Around“ rezidencija. Prezentacijos, diskusijos, perklausos. Dalyviai: Robertas Suszko (PL), Michalas Liberakas (PL), Krzystofas Wronsky’s (PL), Valdemaras Manomaitis (LT), Gytis Skudžinskas (LT), Donatas Bielkauskas (LT), Sergejus Ivanovas (RU), Konstantinas Trashchenkovas (RU). Rugsėjo 6 d. 11–14 val. – Garso dienoraščiai. Kolektyvinės kūrybinės dirbtuvės. 19 val. – koncertas. Solo ir improvizacijos. Dalyviai: Robertas Suszko – Dat Rayon (PL) / Valdemaras Manomaitis (LT) / Gytis Skudžinskas – GyS (LT) / Michalas LiberakasVerbalizer (PL) / Sergejus Ivanovas-Kratong (RU) / Konstantinas Trashchenkovas (RU) / Donatas Bielkauskas-d.n.s. (LT). Rugsėjo 7 d. 13–16 val. – prezentacijos, diskusijos, perklausos. Dalyviai: Antanas Dombrovskis (LT), Andrejus Kolomytzevas (RU) – „Sound Around“ kolaboracija; Armantas Gečiauskas (LT) – eksperimentinės muzikos platformos „Agharta“ pristatymas; Danilas Akimovas (RU) – garso meno ir eksperimentinės muzikos projektai. 19 val. – koncertas. Solo ir improvizacijos. Dalyviai: Andrejus Kolomytzevas (RU) / Krzystofas Wronski’s (PL) / Antanas Dombrovskis (LT) / Dominykas Vyšniauskas (Arturo Bumšteino kūrinys; LT) / Armantas Gečiauskas-Arma (LT) / Danilas Akimovas (RU). Visi festivalio renginiai vyks KKKC (Bažnyčių g. 4). Įėjimas – laisvas.


12

penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

pramogų gidas Pažadas: pirmoji triuko dalis

Į Indiją – dygsnių kilometrais

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvėse šiandien atidaroma ketvirtoji šiuolaikinio meno projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda/epizodas „Kiva“. Jos autorius yra prancūzų menininkas Aymericas Ebrardas (g. 1977), kuris gyvena ir kuria Paryžiuje, o pastaruoju metu kurį laiką praleido Arizonoje (JAV) bei Lietuvoje. Dairydamasis po užsienio šalis, per skirtingus laiko sluoksnius jis bando išgirsti pasakojimų, legendų ir mitų rezonansus. Rinkdamas daiktus kaip bendruomenių ženklus ir orientyrus, savo kūryboje jis stengiasi apčiuopti ištakų, starto tašką. Paroda vyks iki spalio 20 d. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Vernisažas – rugpjūčio 30 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Šiandien „Klaipėdos galerijoje” duris atvers Šarūnės Kepenytės kostiumo dizaino paroda „Į Indiją – dygsnių kilometrais“. Kūrybinga, jauna mados dizaino studentė gimtojo miesto žiūrovams pristatys pirmąją savo kolekciją. Indija Šarūnei susijusi su audinių lengvumu, laisvomis formomis, kūrybos polėkiu. Tokią kolekciją ir siuvo, išsvajotą lietuviškai. Pernai Š.Kepenytė baigė E.Balsio menų gimnaziją, dabar studijuoja Vilniaus dizaino kolegijoje. Šarūnės paroda – tai paskutinis vasaros dvelksmas, tačiau kupinas karštos, saulėtos Indijos motyvų ir savito kostiumo modeliavimo. Paroda veiks iki rugsėjo 12 d. KUR? „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10). KADA? Vernisažas – rugpjūčio 30 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Jubiliejinį sezoną pradės su M.Rubackyte Šį rudenį Klaipėdos koncertų salė pradės jubiliejinį 10-ąjį koncertinį sezoną. Jo įžanginis preliudas rugsėjo 7–ąją suskambės romantikos garsais, kitaip nei anksčiau, kai naują sezoną sveikindavo šiuolaikinės muzikos akordai.

„„Kadrai: akimirkos iš filmų „Dokumentininkas“ ir „Gyvieji vaizdeliai“.

„Baltijos bangos“ kinas Tris dienas uostamiestyje bus rodomi 5-ojo tarptautinio kino festivalio „Baltijos banga“ filmai. Amplitudė plečiasi

„„Viešnia: Klaipėdos koncertų salė savo jubiliejinį koncertinį sezo-

ną pradės ypatingu koncertu, kuriame muzikuos žymi pianistė M.Rubackytė.  Darijos Vasiliauskienės nuotr.

Jie pasklis po savaitės, rugsėjo 19– ąją – tada festivalis „Permainų muzika“ pakvies atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams. Spalio ir lapkričio repertuaro koncertai pratęs jaukių kamerinės muzikos koncertų tradiciją. O gruodžio 6–31dienomis vyksiantis koncertų ciklas „Salve Musica“ kurs džiugią šventinę nuotaiką. Kaip pasakojo Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoja Loreta Narvilaitė, 10-ojo sezono pirmąjį pusmetį ši koncertinė miesto įstaiga klausytojams pasiūlys net 30 muzikinių programų. Įvairių žanrų ir stilių kūrinius atliks tiek pasaulyje pripažinti, tiek jaunosios kartos solistai, ansambliai, chorai ir orkestrai. Sezono pradžia žada būti įspūdinga. Į kelionę „Romantikos keliais“ pakvies pianistė Mūza Rubackytė ir Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. „Aš vis keliauju iš vietos į vietą“, – viename interviu prasitarė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė pianistė M.Rubackytė. Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti žymi atlikėja dažnai koncertuoja įvairiose Žemės rutulio vietose. Tačiau ją vis traukia grįžti į

Lietuvą, pasak pianistės, „tą mažytį taškelį mėlynajame gaublyje“. Rugsėjo 7-ąją Klaipėdos koncertų salėje kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru M.Rubackytė atliks įstabaus grožio programą „Romantikos keliais“. Joje skambės Franzo Schuberto kvarteto „Mirtis ir mergelė“ orkestrinė versija ir Frédérico Chopino koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, e-moll. Sukurta XIX a. ši geniali muzika iki šiol nepraranda savo žavesio ir patrauklumo. Emocionalus pianistės ir orkestro muzikavimas publikai žada jaudinančių ir ilgam išliekančių įspūdžių. „Klaipėdos“ inf.

30

– tiek koncertinių programų vien per pirmąjį 10-ojo sezono pusmetį klausytojams pasiūlys Klaipėdos koncertų salė.

Rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 d. Klaipėdos krantą pasieks 5-oji „Baltijos banga“ – tarptautinis kino festivalis, kviečiantis pamatyti naujausius vaidybinius ir dokumentinius filmus iš Baltijos šalių. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose bus parodytos šešios festivalio programos juostos. Vienintelio mūsų šalyje vykstančio trijų Baltijos šalių kino festivalio, kurį Lietuvos kinematografininkų sąjunga bei Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ rengia drauge su Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungomis, geografinė amplitudė plečiasi. Šių metų programoje iš viso buvo 19 kino filmų iš penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos bei Suomijos. Filmai rodyti originalo kalbomis su lietuviškais subtitrais, seansai – nemokami. Nuo rugpjūčio 22-osios tradiciškai Nidoje vykęs 5-asis festivalis vakar baigėsi, o nuo šiandien trims dienoms „Baltijos banga“ užsuks ir į uostamiestį. Šiltai ir jautriai

„Baltijos bangos“ programą uostamiestyje atidarys poetinės dokumentikos ir eksperimentinio kino režisieriaus iš Latvijos Davio Simanio dokumentinis filmas „Paskutinės šventovės metraščiai“ (2012). Poetiška filmo operatoriaus kamera stebėjo ir įamžino daugiausia ginčų bei diskusijų sukėlusio naujojo Latvijos bibliotekos pastato statybas. Po to bus parodytas šiltas ir jautrus Juozo Matonio dokumentinis pasa-

Festivalio programa uostamiestyje KKKC Parodų rūmuose

Rugpjūčio 31 d.

(Didžioji Vandens g. 2)

17 val. – „Dokumentininkas“ (Latvija, 2012, rež. I.Zviedris, I.Klava, dokuRugpjūčio 30 d. mentinis, 52’), 19 val. – „Gyvieji vaizdeliai“ (Estija, 2013, rež. H.Volmeris, vaidy17 val. – „Paskutinės šventovės mebinis, 135’). traščiai“ (Latvija, 2012, rež. D.Simanis, dokumentinis, 58’), 18.15 val. – „Bal- Rugsėjo 1 d. – šeimos diena tam skersgatvy“ (Lietuva, 2012, rež. J.Matonis, dokumentinis, 38’), 19 val. 17 val. – animacijos mokyklėlės filmu– „Mona“ (Latvija, 2012, rež. I.Kolmanė, kas „Kuršių sakmės“, Baltijos šalių anivaidybinis, 93’), filmą pristatys jo reži- macijos programa, 19 val. – „Mama, aš sierė I.Kolmanė ir scenarijaus autorius tave myliu“ (Latvija, 2013, rež. J.Nordas, A.Kolmanis. vaidybinis šeimai, 83’).

kojimas „Baltajam skersgatvy“, kuris nuves į pasaulį, regimą šiek tiek kitokių žmonių nei dauguma. Taip pat publika išvys latvių režisierės Inaros Kolmanės, kuri drauge su scenarijaus autoriumi Arviu Kolmaniu dalyvaus renginyje, šiuolaikinę pasaką „Mona“ (2012), kurios herojė – jauna ir naivi mergina iš kaimo, tikras gamtos vaikas – išves iš proto net tris ją įsimylėjusius vyrus. Vieną iš jų, verslininką Tomą, suvaidino lietuvių aktorius Saulius Balandis. Už kameros

Rytoj festivalio programą pradės latvių dokumentinis filmas „Dokumentininkas“ (rež. Ivars Zviedris, Inesa Klava, 2012), siūlantis pažvelgti į visiškai naujus, neįprastus, net šokiruojančius santykius tarp kameros ir žmogaus, tarp režisieriaus ir jo filmuojamo herojaus. Vėliau bus parodyta istorinė estų drama „Gyvieji vaizdeliai“ (rež. Hardis Volmeras, 2013). Juostoje, išradingai supintoje iš groteskinių ir melodraminių nebyliojo bei aukso amžiaus kino vaizdų, įterptų į dabarties pasakojimą, atsiskleidžia

vieno ypatingo Talino senamiestyje stūksančio namo istorija, kurioje savo pėdsakus paliko ir didieji XX a. įvykiai, savų bei svetimų žmonių likimai, ir meilės gija, nenutrūkusi per visą garbaus amžiaus sulaukusio kino mechaniko gyvenimą. Visai šeimai

Sekmadienį festivalis pakvies į šeimos dieną: bus surengta „Baltijos bangos“ animacijos mokyklėlės vaikų sukurto filmuko premjera bei parodyta spalvinga animacinių filmų programa, o vėliau vakare bus demonstruojama visai šeimai skirta latvių vaidybinė juosta „Mama, aš tave myliu“ (2013). Šis režisieriaus Janio Nordo filmas šiemet Berlyno kino festivalyje pelnė tarptautinės komisijos pagrindinį prizą jaunimui skirtų filmų kategorijoje. Tikroviška drama mėgina praverti duris į savyje užsisklendusio paauglio jausmų pasaulį, analizuoja iš pažiūros trapius, tačiau drauge esminius ir niekuo nepakeičiamus bręstančio žmogaus santykius su motina. Į visus filmus įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.


13

penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

pramogų gidas Kalvio kūriniai puošia Juodkrantę

Apie gyvenimo ir meno virtuozą

Šią savaitę Juodkrantėje įsikūrė tautodailininko Ričardo Grekavičiaus (Kaunas) metalinių kryžių ir saulučių paroda „Kryždirbystė“. Jos autorius gimė 1965 m. Kaune, mokėsi Kauno pramonės technikume. Kalvyste susidomėjo 1988-aisiais. Nuo 2001 m. R.Grekavičius yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos, nuo 2004 m. – Lietuvos kalvių sąjungos narys. Surengė per 10 autorinių parodų, kurios vyko Kaune, Prienuose, Šakiuose. Jo kūriniai eksponuoti Kauno krašto ir respublikinėse parodose. Tautodailininkas kasmet demonstruoja kalvystės amatą miestų ir amatų šventėse, mokyklose. KUR? L.Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (L.Rėzos g. 8). KADA? Iki rugsėjo 16 d. KAINA? Nemokamai.

Kitą savaitę Palangoje rengiamas Audriaus Puipos (1960–1997) akvarelės, grafikos darbų ir monografijos apie jų autorių pristatymas. Knygą „Audrius Puipa: gyvenimo ir meno virtuozas“ parašė menotyrininkė Ramunė Rachlevičiūtė. Jos žodžiais, mūsų laikais nedaug yra menininkų, dėl kurių ir plačiosios, ir meninės visuomenės opinija sutaptų; retai pasitaiko, kad žiūrovai ekspozicijų salėse praleistų po kelias valandas. Kur slypi šio menininko ypatingo populiarumo paslaptis?.. Atsakyti į šį klausimą renginyje bandys monografijos autorė ir menininko žmona dailininkė Lilija Puipienė. Paroda vyks rugsėjo 6–26 d. KUR? „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Pristatymas – rugsėjo 6 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Rusijos įvaizdžio interpretatorius kurs Klaipėdoje Kurti į Klaipėdą kitą savaitę atvyks provokuojančio meno projekto „Russian Red“ autorius Jurijus Vasiljevas iš Kaliningrado (Rusija).

Rugsėjo 4 d. 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) vyks susitikimas su juo – vienu iš Rusijos aktualiojo meno kūrėjų. Kaliningradietis J.Vasiljevas uostamiesčio publikai pristatys savo veiklą. Žinomiausias jo kūrybos pavyzdys – ilgiau kaip 10-metį gyvuojantis, kone visą pasaulį apkeliavęs, daugiau kaip 50-yje parodų eksponuotas medijų projektas „Russian Red“. Anot Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus vadovės Jelenos Cvetajevos, „Russian Red“ (iš angl. k. – rusiška raudona) interpretuoja XX a. Rusijos – kaip mitinės bei ideologinės raudonos spalvos viešpatijos – įvaizdį. Raudona – istoriškai tradicinė Rusijos spalva – praėjusiame amžiuje įgijo represyviojo režimo įtaigos, įkvėptos socializmo statybų, karų, komunalinės buities, vėlesnės ekonomikos griūties bei visuotinio abejingumo, ir rado savo vietą tiek avangardiniame mene, tiek kiče. Nuvalkiota? Emociškai paveikiuose J.Vasiljevo darbuose „totali raudona“ pulsuoja nauja energija.

Susitikimo, kurį moderuos projekto „Russian Red“ kuratorius Jevgenijus Umanskis, metu J.Vasiljevas pristatys savo kūrybinę veiklą bei planus. Į Klaipėdą jis atvyks ne vienai dienai – tarptautiniame projekte „Pažink svetimšalį: savitarpio pažinimo skatinimas tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų per šiuolaikinės kultūros ir meno mainus“ dalyvaujantis menininkas reziduos KKKC. Čia jis ketina kurti darbus būsimajai projekto parodai, kuri kitąmet bus pristatyta projekto miestuose – Gdanske, Klaipėdoje ir Kaliningrade.

Autorinį projektą „Russian Red“ (videofilmai, fotografijos, performansas, instaliacija), kuris buvo eksponuotas parodose Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Suomijoje, Danijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Latvijoje, J.Vasiljevas kuria nuo 2001-ųjų. Projektą sudaro laisva motyvų ir atskirų parodų epizodų seka, vienijama bendro šūkio, temos ir kai kurių struktūrinių bei techninių dalykų. „Klaipėdos“ inf.

Apie projektą „Pažink svetimšalį“ Projektas „Pažink svetimšalį“ įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą.

bei Rusijos bendradarbiavimą plėtojant dvišalius ir trišalius santykius.

Bendroji „Pažink svetimšalį“ projekto vertė – 873 tūkst. 620,59 euro. Programos įnašas į projektą sudaro 768 tūkst. 786,12 euro (88 proc.), arba 2 mln. 648 Pagrindinis programos, finansuoja- tūkst. 468,1 Lt, kofinansavimas iš dalymos Europos Sąjungos (ES) lėšomis, vaujančių institucijų – 104 tūkst. 834,47 tikslas – stiprinti Lietuvos, Lenkijos euro (12 proc.).

„„Spalva: emociškai paveikiuose J.Vasiljevo darbuo-

Žinomiausias J.Vasiljevo kūrinys – ilgiau kaip 10-metį gyvuojantis, kone visą pasaulį apkeliavęs, daugiau kaip 50-yje parodų eksponuotas medijų projektas „Russian Red“.

se „totali raudona“ pulsuoja nauja energija.

Susitikimas su praeities tyrinėtoja Pirmadienį 15 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos renginių salėje vyks Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ antrosios dalies pristatymas ir dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ premjera.

„„Istorija: baltų kultūros tyrinėtoja J.Statkutė de Rosales klaipėdiečiams

pristatys nuostabą sukėlusios savo knygos antrąją dalį.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, akademikas, tautotyrininkas prof. Romualdas Grigas; akademikas, archeologas prof. Vladas Žulkus, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Lietuvos televizijos operatorius Stasys Petkus. 2011-aisiais „Versmės“ leidyklos išleista knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ baigė-

si šeštuoju skyriumi. Tai, kas iš pradžių Lietuvoje daugelio buvo sutikta su nuostaba – „To negali būti!“, per dvejus metus įgijo pripažinimą. „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ – tai daugelį metų knygos autorės J.Statkutės de Rosales ir kitų tyrinėtojų rinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškas Vakarų Europos ištakas, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie dabar baltais vadinamų tautų tėvynės reikšmę, apie proistore ir net paraistorija vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą. Ką ras skaitytojai knygoje ir pamatys filmo premjeroje? Antrojoje knygos dalyje autorė aprašo laikotarpį nuo baltų paju-

dėjimo iš baltiškų žemių pietų link pirmaisiais mūsų eros amžiais iki Romos paėmimo 410 m. „Pamenu, pati ilgai vadinamųjų barbarų grobikiškus žygius į dabartinę Turkiją III a. priskyriau germanų grupėms. Dabar galiu įrodyti, kad tuos žygius rengdavo baltai, kiekvieną kartą, kai tik romėnai nesilaikydavo su gudų vadovais sudarytų sutarčių“, – rašo knygos autorė. Dokumentiniame filme pasakojama apie drąsią tyrinėtoją, išdrįsusią nuplėšti apgavysčių šydą nuo seniai palaidotos ir pamirštos baltų proistorės ir savo darbais įrodyti, kad esame sena didi tauta, o baltų gentys kadaise esmingai kūrė Europos istoriją. „Klaipėdos“ inf.


14

penktAdienis, rugpjūčio 30, 2013

sportas

Susitikimas su L.Messi – lyg sapnas „„Viršūnėse: R.Meilutytė toliau

perrašinėja Lietuvos plaukimo rekordų knygą.  AFP nuotr.

Čempionė tebesiaučia Redas Grinevičius

Rūta Meilutytė savo sportinių trofėjų kolekciją papildė dar dviem pasaulio jaunimo plaukimo čempionato aukso medaliais ir naujais šių varžybų rekordais. Pirmiausia Lietuvos plaukikė, pagerinusi pasaulio jaunimo čempionatų rekordą, iškovojo auksą plaukdama 100 m krūtine – 1 min. 06,61 sek. Finale antrą vietą užėmė britė Sophie Taylor – 1 min. 07,36 sek., trečia finišavo ukrainietė Viktorija Solnceva – 1 min. 07,53 sek. Po to Rūta laimėjo finalinį 200 m plaukimą kompleksiniu būdu – 2 min. 12,32 sek. Tai – ne tik naujas pasaulio jaunimo čempionatų, bet ir Lietuvos rekordas. Sidabrą pelnė amerikietė Ella Eastin – 2 min. 13,76 sek., trečią vietą užėmė kanadietė Sydney Pickrem – 2 min. 14,36 sek. R.Meilutytės sąskaitoje – jau penki šio pasaulio čempionato medaliai: trys aukso (50 m ir 100 m krūtine ir 200 m kompleksiniu būdu) bei du sidabro (mišrioje 4 po 100 m kom pleksinio plaukimo estafetėje ir 100 m laisvu stiliumi). Šiandien R.Meilutytė dalyvaus 50 m plaukimo nugara finale. Kaunietė atrankos varžybos ir pusfinalyje dukart gerino šios rungties Lietuvos rekordą – atitinkamai 29,04 sek. ir 28,78 sek. Greičiau už Lietuvos plaukikę 50 m nugara pusfinalyje plaukė tik rusė Darja Ustinova – 28,57 sek., amerikietė Kathleen Baker – 28,61 sek. ir Gabrielle Fa’Amausili iš Naujosios Zelandijos – 28,68 sek. Vakar Rūta nusprendė nedalyvauti 50 m plaukimo peteliške finale. 7-ąja vieta 50 m plaukimo nugara finale tenkinosi panevėžietis Danas Rapšys. Jo rezultatas – 26,11 sek. Lietuvis aplenkė tik Dylaną Carterį iš Trinidado ir Tobago – 26,13 sek. Pusfinalyje D.Rapšys šią distanciją įveikė per 25,96 sek. Pasaulio čempionu tapo rusas Grigorijus Tarasevičius – 25,44 sek., sidabras atiteko vokiečiui Carlui Louisui Schwarzui – 25,76 sek., o bronzos medalį iškovojo graikas Michailui Kontizas – 25,90 sek. Į 50 m plaukimo peteliške finalą pateko kaunietis Deividas Margevičius. Atsisakius pusfinalyje plaukti rusui Jevgenijui Sedovui, tokią teisę įgijęs lietuvis nuotolį įveikė per 24,15 sek. ir, 0,25 sek. pagerinęs asmeninį rekordą, užėmė ketvirtą vietą. Greičiau už D.Margevičių plaukė tik amerikietis Justinas Lynchas – 24,04 sek., Ryanas Coetzee iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) bei kitas JAV atstovas Matthew Josa – jų abiejų rezultatai 24,11 sek.

Iš Ispanijos grįžęs Paulius Juodis vis dar negali atsikvošėti. Jam ranką spaudė, kartu fotografavosi milijonų planetos futbolo gerbėjų dievukas – pastarųjų laikų geriausias pasaulio odinio kamuolio virtuozas Lionelis Messi.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kijevo „Budivelnik“ klube dirbantis klaipėdietis dalyvavo keturių dienų Eurolygos seminare Barselonoje. Latviui Ainarui Bagatsiui Ukrainos krepšininkus treniruoti padedantis P.Juodis buvo vienintelis Lietuvos atstovas mokymuose. Paskutinę dieną – antradienį – dalis seminaro dalyvių pietavo

„„Neįtikėtina: P.Juodis dar negali patikėti, kad turi nuotrauką su legen-

diniu futbolininku.

Eurolygos generalinio direktoriaus Jordi Bertomeu restorane netoli šios organizacijos būstinės. Krepšinio specialistai, laukdami patiekalų, negalėjo patikėti savo akimis, salėje pasirodė „Barcelona“ futbolo klubo ir Argentinos rinktinės žvaigždė L.Messi. Geriausias planetos žaidėjas buvo apsirengęs itin kukliai – sportiniais marški-

nėliais, maskuojančios spalvos bridžais ir šlepetėmis. Daug solidžiau atrodė jį atlydėję, anot P.Juodžio, „rimti dėdės“ – kostiumuoti, su akiniais. Klaipėdietis spėliojo, gal tai buvo „Barcelona“ klubo vadovai, o gal futbolo agentai. Vėliau, atvykus dar vienam vyriškiui, kurį laiką vyko intensyvus pokalbis, gal net derybos.

„Tikrai su L.Messi buvo ne krepšinio agentai, nes juos visus pažįstu. Tie vyriškiai, matyt, buvo futbolo reikalų tvarkytojai“, – juokavo P.Juodis. Gal lietuvis ir kiti seminaro dalyviai būtų vien tik iš arti matę futbolo asą, jei kartu nebūtų buvęs vienas iš „Barcelona“ krepšinio klubo atstovų. L.Messi, pamatęs jį, priėjo prie klaipėdiečio stalo, paklausė, kokiais reikalais mes čia esame. „Iš pasisveikinimo su katalonų komandos vadovu buvo galima spręsti, kad garsusis futbolininkas nėra abejingas krepšiniui ir J.Bertomeu restoranui“, – sakė buvęs „Neptūno“ komandos vyriausiasis treneris. P.Juodis buvo tarp tų laimingųjų, su kuriuo ne tik pasisveikino, prisiminimui nusifotografavo, bet ir pasikalbėjo „Barcelona“ puolėjas, papietavęs šalia – prie gretimo stalo. „Susitikus tokiomis sąlygomis, suprantama, apie daug ką nepakalbėsi, – šypsojosi iš Barselonos tiesiai į „Budivelnik“ stovyklą Rygoje grįžęs lietuvis. – Persimetėme keliais žodžiais apie futbolą, palinkėjau sėkmės kitądien turėjusiose vykti Ispanijos supertaurės antrosiose rungtynėse, kuriose superklubas susitiko su Madrido „Atletico“ komanda.“ Lietuvos specialistui L.Messi paliko šilto ir malonaus žmogaus įspūdį. „Kaip kas nori, tegul taip sako, bet man jis – geriausias pasaulio futbolininkas. Susitikimo metu argentinietis buvo paprastas „kaip dvi kapeikos“, – pasakojant įspūdžiai valdė P.Juodį. – Nors galėtų „vaidinti“ turtuolį, L.Messi savo kuklumu itin sužavėjo.“

Pralaimėjo graikams, bet įveikė bosnius Pirmoji nesėkmė po devynių iš eilės laimėtų kontrolinių rungtynių užgavo Lietuvos krepšininkų ambicijas, tad vakar jie tarptautinį Akropolio taurės turnyrą Graikijoje baigė pergale. Tikėjosi kitokio sukrėtimo

Pergalingą lietuvių žygį Atėnuose sustabdė graikai, įveikę mūsiškius netikėtai didoku skirtumu – 80:62. – Pralaimėjimas reikalingas, kad sukrėstų komandą, bet tokios nesėkmės nesitikėjau. Šį kartą buvo daug problemų, bet skaudžiausia, kad likus 5 minutėms iki mačo pabaigos komandas skyrė penki taškai, o galiausiai pralaimėjome net 18 taškų skirtumu. Taip nuleisti rankas ir pasiduoti negalima. Atsilikdami dvidešimčia taškų mes nerengėme paskutinės atakos. Man tokie dalykai nesuprantami, nepateisinami. Su tuo reikės kovoti. Trūko azarto, blaivios galvos ir gero kontaktinio žaidimo, – po rungtynių sakė Lietuvos rinktinės strategas Jonas Kazlauskas. – Treneri, vyrai nenusiteikė šiam mačui? – Nemanau, kad buvome nenusiteikę. Tiesiog kai kurie žaidė-

– Galbūt pralaimėjimą lėmė pirmasis rimtesnis susidūrimas su kietu varžovų žaidimu? – Makedonijoje irgi kietai žaidėme ir teisėjavimas buvo prastas, bet mes susidorojome. Galbūt buvome kiek išlepę po ankstesnių pergalių. Pasakiau komandai, kad draugiškos rungtynės nieko nelemia ir viskas priklausys nuo to, kaip rungtyniausime Europos čempionato finalo turnyre. Reikia padaryti išvadas, dar turime tam laiko. Nemanau, kad dabar parodėme savo tikrąjį veidą, bet pralaimėjimas skaudžiai užgavo mūsų ambicijas.

metimų taiklumą bei kovą dėl kamuolio“, – teigė Mantas Kalnietis. „Po kiekvieno tokio kluptelėjimo reikia padaryti išvadas ir pasimokyti. Pamatėme savo trūkumus, mačo pabaigoje nuleidome rankas. Tai irgi parodė mūsų charakterį. Nemanau, kad esame tiek silpnesni, kad pralaimėtume tokiu skirtumu. Kai atsilieki, reikia susitelkti ir kautis, o ne laukti, kad viskas greičiau baigtųsi“, – kalbėjo Robertas Javtokas. Akropolio turnyrą Lietuvos krepšininkai vakar baigė rungtynėmis su Bosnijos ir Hercegovinos ekipa, kuri trečiadienį 62:73 (14:18, 15:17, 26:19, 7:19) pralaimėjo Italijos komandai. Lietuviai sutriuškino bosnius 94:73.

Žaidėjai – savikritiški

Paskutinės repeticijos

jai nesusitvarkė su savo užduotimis.

Blankiu pasirodymu buvo nepatenkinti ir patys krepšininkai. „Liūdna, kad taip sužaidėme, ypač mačo pabaigą. Turėjome šansą ir net galėjome tikėtis pergalės, bet pasirinkome neteisingus sprendimus, klydome gindamiesi. Varžovai tuo pasinaudojo. Turėtume mažiau klysti atakuodami, ypač žaisdami su gerai besiginančiomis komandomis, tokiomis kaip Graikija. Be to, reikėtų pagerinti baudų

Latviai, būsimieji lietuvių varžovai „EuroBasket 2013“ finalo turnyro B grupėje, Helsinkyje 90:84 įveikė suomius. Europos čempionai Ispanijos krepšininkai Mursijoje, stebint 7 tūkst. žiūrovų, 80:67 nugalėjo Didžiosios Britanijos rinktinę. Kitų draugiškų rungtynių rezultatai: Izraelis–Gruzija 77:75, Belgija–Čekija 72:59, Rusija–Ukraina 86:70. „Klaipėdos“ inf.

„„Indėlis: per dvikovą su graikais

M.Kalnietis komandos draugams atliko 6 rezultatyvius perdavimus, per mačą su bosniais – 3. 

Vyginto Skaraičio/BFL nuotr.


19

penktAdienis, rugpjūčio 30, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Urbach knygą „Ponios Bovari duktė“.

Linda Urbach. „Ponios Bovari duktė“. Prabėgus vieneriems metams nuo motinos savižudybės ir vos vienai dienai po tėvo gyvybę pakirtusio širdies smūgio, dvylikametė Berta Bovari išsiunčiama gyventi į nustekentą senelės ūkį. Gražioje Prancūzijos kaimo gamtoje Berta pozuoja dailininkui Žanui Fransua Milė, tačiau likimas jai turi paruošęs daugiau staigmenų. Bertos ryžtas pakilti aukščiau skandalingos motinos preities veda ją sudėtingais gyvenimo vingiais per pavojus medvilnės fabrike Lilio miestelyje, pro Ruano vienuolyną į turtingą ir prabanga spindintį devyniolikto amžiaus Paryžių. Dirbdama garsaus prancūzų dizainerio Čarlzo Frederiko Vorto padėjėja, Berta įsitraukia į aukštuomenės gyvenimą. Kurdama sukneles, mergina sulaukia vis didesnio pripažinimo, tačiau labiausiai trokšta ir siekia vieno dalyko: meilės žmogaus, kuriam ir ji galėtų dovanoti savo meilę.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 3 d.

Avinas (03 21–04 20). Dėl skirtingų vertybių įsivelsite į konfliktą, kuris vers jus ieškoti kompromiso. Nebegalėsite gerbti autoritetingo žmogaus. Neverta apie tai kalbėti ar kitaip pabrėžti savo nepasitenkinimo. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Dvyniai (05 21–06 21). Esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena apgalvoti ir įgyvendinti neatidėliotinus reikalus bei planus. Vėžys (06 22–07 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Mergelė (08 24–09 23). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Gali kilti nesutarimų su aplinkiniais. Todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Vandenis (01 21–02 19).Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.


Orai

Šiandien ir savaitgalį visoje Lietuvoje trumpai palis, dieną temperatūra sieks 20–22 laipsnius šilumos. Bus debesuota su pragiedruliais, didžiojoje šalies dalyje numatomas trumpas lietus. Rytoj naktį temperatūra bus 8–14 laipsnių šilumos. Dieną sušils iki 19–21 laipsnio, taip pat trumpai palis. Sekmadienį orai išliks panašūs.

Šiandien, rugpjūčio 30 d.

+18

+17

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+20

6.37 20.34 13.57

242-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 123 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+22



Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +39 Keiptaunas +11 Kopenhaga +19

kokteilis Ir Ame­ri­ko­je ken­čia „Gal yra to­kie oro filt­rai, ku­rie su­ge­ria sklin­dan­čią smar­vę ar dū­mus?“ – va­ kar klaus­da­ma pra­šė pa­gal­bos Au­gus­ ti­na, dūs­tan­ti nuo bal­ko­nuo­se rū­kan­ čių kai­my­nų. Deb­re­ce­no gat­vės de­vy­naukš­čio na­ mo gy­ven­to­jai „pe­ša dū­mą“ ir penk­tą va­lan­dą ry­to, ir vi­dur­nak­tį. „Pra­bun­di 5 val. nuo dū­mų smar­vės, lyg kas ša­lia lo­vos rū­ky­tų“, – guo­dė­si skai­ty­to­ja. Šiuo me­tu Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se gy­ve­ nan­tis Ar­nol­das ma­no, kad ko­vo­ti su rū­ko­riais – ko­ne bergž­džias rei­ka­las. „Ma­no drau­gas Ame­r i­ko­je nie­ko ne­ ga­lė­jo pa­da­r y­t i su rū­kan­čiu kai­my­ nu, – pa­sa­ko­jo Ar­nol­das. – Ne­pa­dė­jo nei pra­šy­mai, nei ar­gu­men­tai dėl ma­ ža­me­čio sū­naus, ser­gan­čio ast­ma, nei vy­no bu­te­lis. Kaž­koks bul­ga­ras bal­ko­ ne rū­kė kaip gar­ve­žys – kas tris mi­nu­ tes po dvi ci­ga­re­tes iš kar­to. Tik kai pa­ gra­sin­da­vo iš­k vies­t i Emig­ra­ci­jos tar­ ny­bos at­sto­vus, tik ta­da nu­si­leis­da­vo rū­ky­ti į lau­ką.“ Anot „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jo, rū­ko­riai, rū­ kan­tys bal­ko­nuo­se, jo­kių įsta­ty­mų ne­ pa­žei­džia. Tik blo­gai, kad jie, mė­ty­da­ mi nuo­rū­kas, šiukš­li­na ap­lin­ką. „Ka­dan­gi bal­ko­nas – ne vie­ša erd­vė, tai rū­kė ir rū­kys. Po­niai rei­kė­tų įsi­gy­ti oro kon­di­cio­nie­rių ir lai­ky­ti lan­gus už­da­ ry­tus“, – re­ko­men­da­vo Ar­nol­das.

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+23 +27 +22 +19 +28 +19 +27 +26

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+22 +19 +27 +24 +18 +33 +35 +23

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+19

Vardai Adauktas, Adelė, Augūnas, Feliksas, Gaudencija, Herbertas, Jorigis, Joris, Laimis.

RUGPJŪČIO 30-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+17

+16

+14

4

+15

+16

+15

+15

7

+15

+15

+15

+13

11

rytoj

sekmadienį

1579 m. Len­k i­jos ka­ra­ liaus ir Lie­tu­vos di­džio­ jo ku­n i­gaikš­čio Ste­po­ no Ba­to­ro va­do­vau­ja­ma ka­riuo­me­nė po tri­jų sa­ vai­čių ap­g ul­ties paė­mė Po­loc­ką. 1881 m. Cle­men­tas Ade­ ris Vo­k ie­t i­jo­je už­pa­ten­ ta­vo pir­mą­ją pa­sau­ly­je ste­reo­gar­so sis­te­mą. 1918 m. pa­si­kė­sin­ta į so­ vie­tų Ru­si­jos ly­de­rį Vla­ di­mi­rą Le­ni­ną. 1940 m. mi­rė ang­lų fi­z i­ kas se­ras Jo­sep­has Joh­

nas Thom­so­nas, 1897 me­ tais at­ra­dęs elekt­ro­nus. 1957 m. Pie­tų Ka­ro­li­nos vals­ti­jos se­na­to­rius Stro­ mas Thur­mon­das pa­sie­ kė JAV Kong­re­so re­kor­ dą – ne­no­rė­da­mas, kad bū­t ų priim­tas jam ne­ pa­t in­k an­t is įsta­t y­m as dėl pi­l ie­t i­n ių tei­sių, jis kal­bė­jo il­giau nei 24 va­ lan­das. 1963 m. tarp Mask­vos Krem­liaus ir Va­šing­to­no Bal­tų­jų rū­mų įves­ta tie­ sio­gi­nė te­le­fo­no li­ni­ja.

1972 m. gi­mė Ho­li­vu­do ak­to­rė Ca­me­ron Diaz.

Jausmus patikrins gyvendami atskirai

Sap­ni­nin­kas

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1068

2013 08 28 Kai­ną mu­ša rū­kan­tie­ji

AUKSO PUODAS - 3 948 974 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 154 328 Lt 28 06 25 39 46 38 Auksinis skaičius 09 Papildomi skaičiai 24 09 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 47 885 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 2 594 Lt (10 priz.) 4 skaičiai 177 Lt (201 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (3900 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5281 priz.) Džokeris - bil. nr. 070 016 060 (107 030 Lt) Prognozė: Aukso puode – 7 mln. Lt Didysis prizas – 4 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt

As­ta tvir­t i­no, kad Šve­d i­jo­je, Mal­mės mies­te, sa­v i­n in­kas, no­rė­da­mas par­ duo­ti bu­tą, tu­ri prie tur­to ap­ra­šo pa­ra­ šy­ti, ar kai­my­nai yra rū­kan­tie­ji. „„Pastangos: M.Douglasas ir C.Zeta-Jones viliasi išspręsti savo nesuta-

rimus – jie nori to, kas geriausia jų vaikams, kad ir kas benutiktų.

Iki šiol vienybę net sunkiausiomis akimirkomis demonstravusios kino žvaigždės Catherine Zeta-Jones ir Michaelas Douglasas nusprendė pagyventi atskirai.

„„Ko­va: nuo kai­my­nų sklei­džia­mų

kva­pų tu­rė­tų iš­gel­bė­ti tik san­da­ riai įreng­tas bal­ko­nas.

Mo­te­rų juo­ke­liai – Koks pa­ts efek­ty­v iau­sias bū­das iš­ ves­ti vy­rą iš pro­to? – Pas­ta­ty­ti prieš nuo­sta­bią, mei­lės iš­ troš­ku­sią mer­gi­ną ir dė­žę alaus. Tuo­ met liep­ti pa­si­rink­ti vie­ną iš dvie­jų.

Grei­tai – Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – Kas bend­ro tarp sek­so ir krep­ši­nio? – Svar­bu ne lai­mė­ti, o da­ly­vau­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai – Bu­vau nu­ve­dęs sa­vo mer­gi­ną į zoo­ lo­gi­jos so­dą. – Na ir ką? – Nep­riė­mė. Čes­ka (397 719; o ko­dėl idio­to sva­jo­nė daž­niau­siai tu­ri kai­my­no žmo­nos pa­vi­da­lą?)

Viena ryškiausių Holivudo porų išgyveno kelerius sunkius metus – 68 metų M.Douglasas kovojo su gerklės vėžiu, o 43 metų C.Zeta-Jones iki šiol gydosi nuo maniakinės depresijos. Negana to, birželio mėnesį aktorius sukėlė nemažai bangų komentarais apie oralinį seksą, dėl kurių, kaip pranešama, nesmagiai pasijuto jo žavingoji žmona. M.Douglasas tame interviu britų laikraščiui dėl prieš trejus metus diagnozuoto gerklės vėžio apkaltino oralinį seksą, pareikšdamas, kad per jį pasigavo vėžį sukėlusį lytiniu keliu plintantį žmogaus papilomos virusą (ŽPV). Tiesa, vėliau aktorius atsisakė šių žodžių ir pareiškė, kad nežino, nuo ko susirgo vėžiu. Amerikietis M.Douglasas ir britė C.Zeta-Jones, abu – „Oskarų“ laureatai, susituokė 2000 metais ir

augina du vaikus: 13-metį Dylaną ir 10-metę Carys. Pagyventi atskirai sutuoktiniai nusprendė M.Douglasui gegužę sugrįžus iš Kanų kino festivalio, netrukus po to, kai C.Zeta-Jones atsigulė antram maniakinės depresijos gydymo kursui, pranešė žurnalas „People“. „Michaelas ir Catherine skiria kažkiek laiko pagyventi atskirai, kad galėtų įvertinti savo santuoką ir dėl jos padirbėti. Daugiau komentarų nebus“, – sakė M.Douglaso atstovas Allenas Burry, patvirtindamas informaciją naujausiame „People“ numeryje. Sutuoktiniai fotografų kartu nebuvo užfiksuoti nuo balandžio. Jie po vieną pasirodydavo per įvairias garbingas ceremonijas, be to, atskirai atostogavo. Kalbant apie minėtus M.Douglaso komentarus C.ZetaJones nusiminė dėl to, jog vyras nepaaiškino, kad papilomos virusą pasigavo dar prieš jiems susipažįstant, sakė ilgametis draugas, kurį citavo „People“. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne gir­dė­ti ap­kal­bas ar šmeiž­tą reiš­

sap­nuo­ja­te oro uos­tą ar ja­me vaikš­č io­j a­te, reiš­k ia, kad per aukš­t ai šo­ka­te, sie­k ia­te to, kas ne jums, ar ki­š a­ tės ne į sa­vo rei­ka­lus. Vaikš­čio­t i po oro uos­tą ir ja­me ko nors ieš­ko­t i reiš­k ia, kad gy­ve­n i­me rei­ka­l in­gos per­mai­nos, sto­ vi­te kryž­ke­lė­je. Jei oro uos­te jus pa­s i­ tin­ka mi­n ia žmo­n ių, ga­l i bū­t i, kad pa­ga­ liau pa­si­seks kaž­ką pa­siek­t i, sėk­min­gai įgy­ven­d in­t i. Jei sap­nuo­ja­te, kad kaž­ko ieš­ko­te ar­ chy­ve, teks už­m irš­t i kas­d ie­n i­n ius rei­ ka­lus. Jei pa­tys dir­ba­te ar­chy­ve, kaž­kas pa­pra­šys jū­sų pa­ta­ri­mo. Ma­ty­ti sap­ne su­ge­du­sius van­dens vamz­džius, čiau­pus, bė­gan­t į van­de­n į ar yran­čias sie­nas – įspė­ji­mas apie rei­ka­lų pa­blo­gė­ji­mą šei­mo­je, gre­sian­t į pa­vo­jų ve­dy­bi­nia­me gy­ve­ni­me.

kia, jog iš žmo­nių, ku­riais pa­si­ti­ki­te, lau­ kia pa­že­mi­ni­mas. Jei sap­ne ki­tus ap­kal­ ba­te pa­ts, pa­tar­ti­na sau­go­tis pik­tų lie­žu­ vių. Tai ga­li bū­ti ir kaip per­spė­ji­mas: ne­ lie­žu­vau­ki­te, nes pa­ts nu­ken­tė­si­te. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad ta­po­te ap­kal­bų ob­jek­tu, va­di­na­si, bū­si­te neiš­ran­kus pa­si­rink­da­ mas par­tne­rius. Sap­nuo­ti nuo­ta­ką – ge­ras ženk­las, reiš­ kian­tis pel­nin­gus nau­jus dar­bus. Iš­te­kė­ ju­sioms sap­nuo­ti, kad jos yra nuo­ta­kos – nu­si­vy­li­mas san­tuo­ka, ku­r į nu­lems su­ si­ža­vė­ji­mas ki­tu vy­r u, ypač jau­nes­n iu už su­t uok­t i­n į. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir pa­vė­luo­tą pa­gal­bą, ku­r i jau nie­ko ne­ pa­keis. Ne­lai­min­ga nuo­ta­ka pra­na­šau­ ja ne­pa­gei­dau­ja­mą nėš­tu­mą. Ver­k ian­t i ar vė­luo­jan­ti nuo­ta­ka pra­na­šau­ja ne­ma­ lo­nu­mus dar­be ir šei­mo­je

Jei

2013 08 30 klaipeda internetas  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you