Page 1

PIRMAS miesto dienraštis

ketvirtadienis, RUGPJŪČIO 29, 2013

www.kl.lt

Dvi­ra­čių ta­kai – tar­si mi­nų lau­kas.

Aktualijos 10p.

Va­ka­rams jau ne­be­li­ko abe­jo­nių dėl B.al-As­sa­do kal­tės.

Pasaulis 13p.

198 (19 801)

R.Mei­lu­ty­tė ne­si­liau­ja ste­bin­ti pa­sau­lį.

Sportas 16p.

Šu­nys pyk­tį lie­jo ant mo­ters Uos­ta­mies­ty­je nė­ ra kam gin­ti žmo­nių nuo ag­re­sy­vių šu­ nų. Tuo įsi­ti­ki­no pa­ lai­dų ke­tur­ko­jų už­ pul­ta ir žiau­riai su­ kan­džio­ta klai­pė­ die­tė. Mo­te­ris taip ir li­ko ne­su­ži­no­ju­si, kie­no au­gin­ti­niai ją puo­lė ir ar jie yra pa­ skie­py­ti.

Kaina 1,30 Lt

„Jei ei­si­me tuo ke­liu – mir­si­ me, ge­riau ei­ti ten, kur žie­dai.“ Klai­pė­dos vi­ce­me­rą Ar­tū­rą Šul­cą dis­ku­si­ja apie žie­di­nes san­kry­žas įkvė­pė bal­to­sioms ei­lėms.

9p.

Sa­vi­val­dy­bę ap­gobs skar­da Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pro tra­pu­mu sau­sai­niams pri­ lygs­tan­čio­mis čer­pė­mis pa­deng­ tą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės sto­gą ėmė sunk­tis van­duo, to­dėl val­di­ nin­kai jau pa­sam­dė sta­ty­bi­nin­ kus. Nu­ma­to­ma, jog re­mon­tas kai­nuos 70 tūkst. li­tų. Jo pri­rei­ kė, nors val­džios rū­mai prieš de­ šimt­me­tį re­konst­ruo­ti už be­veik 4 mln. li­tų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sie­kė įkąs­ti au­gin­ti­niui

Praė­ju­sį tre­čia­die­nį apie 22 val. klai­pė­die­tė As­ta išė­jo pa­si­vaikš­ čio­ti su sa­vo šu­ne­liu. Tai­kos pro­spek­to kai­riuo­ju ša­li­ gat­viu nuo Sau­sio 15-osios gat­vės į pie­ti­nę mies­to pu­sę pa­su­ku­si mo­ te­ris ne­tru­kus iš­gir­do šu­nų lo­ji­mą ir pa­ma­tė du pa­lai­dus ke­tur­ko­jus. „Jie laks­tė ir lo­jo. Iš to­li ste­bė­jau juos ir pa­gal­vo­jau, kad šu­nys el­gia­si kaip iš­dy­kę vai­kai. At­ro­dė, jog lai­go iš links­mu­mo. Man su­si­da­rė įspū­ dis, kad šei­mi­nin­kas juos iš­lei­do pa­bė­gio­ti vie­nus. Jo­kio žmo­gaus gre­ta ne­bu­vo, o šu­nys neat­ro­dė be­na­miai.

5

„„Pa­vo­jus: be pa­va­dė­lių ir ant­snu­kio ve­džio­ja­mi šu­nys ne kar­tą yra iš­gąs­di­nę vai­kus ir už­puo­lę ki­tus gy­vū­nus.

Ke­tur­ko­jų „dė­me­sio“ ypač daž­nai su­si­lau­kia dvi­ra­ti­nin­kai. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Pro sto­gą bė­ga van­duo, var­va, šlam­pa sie­nos, to­dėl ir rei­ka­lin­ gas re­mon­tas. Jis pla­nuo­tas ir pi­ ni­gų šių­me­čia­me mies­to biu­dže­te bu­vo nu­ma­ty­ta“, – aiš­ki­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ūkio sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Imb­rus. Sa­vi­val­ dy­bės skelb­tą kon­kur­są re­mon­tuo­ti sto­gą ir ap­šil­tin­ti vie­ną pa­sta­to sie­ ną lai­mė­jo bend­ro­vė „Kon­so­lė“. Ji pa­siū­lė dar­bus at­lik­ti už maž­daug 70 tūkst. li­tų.

2


2

ketvirtadienis, rugpjūčio 29, 2013

miestas

Sa­vi­val­dy­bę ap­gobs skar­da Ši įmo­nė sa­vi­val­dy­bės 1 pa­sta­tą re­mon­ta­vo ir 2003-iai­siais. Re­konst­ruo­jant pa­

sta­tą ir bu­vo įreng­tas pa­pil­do­mas penk­ta­sis aukš­tas, ku­ria­me įkur­ti dar­bo ka­bi­ne­tai. To­dėl rei­kė­jo keis­ ti kai ku­rias pa­sta­to konst­ruk­ci­jas, kad bū­tų ga­li­ma pa­kel­ti sto­gą ir taip su­kur­ti pa­pil­do­mą dar­bo erd­vę. Re­konst­ruk­ci­jos me­tu taip pat bu­ vo iš­plės­tas ir ket­vir­tas pa­sta­to aukš­ tas, per­tvar­ky­tos kai ku­rios ant­ro­jo aukš­to pa­tal­pos, įreng­tas lif­tas. Sa­vi­val­dy­bė už pa­sta­to re­mon­ to dar­bus „Kon­so­lei“ su­mo­kė­jo 3 mln. 684 tūkst. li­tų.

Už 70 tūkst. li­tų vi­ so sa­vi­val­dy­bės pa­ sta­to, esan­čio Lie­pų g. 11, sto­go ne­pa­vyks su­re­mon­tuo­ti.

„Ma­nau, jog tai, kad da­bar vėl pri­rei­kė sto­go re­mon­to, yra ne prieš tai dir­bu­sių sta­ty­bi­nin­kų klai­dos, o gal­būt pro­jek­to pro­ble­mos, kad pa­ rink­ta ne to­kia me­džia­ga sto­gui už­ deng­ti“, – svars­tė R.Imb­rus. Jam ant­ri­no bend­ro­vės „Kon­so­lė“ di­rek­to­rius ga­my­bai Ro­mas Dik­šas. „Vei­k iau­s iai pro­j ek­t uo­to­j ų spren­di­mas sto­gą už­deng­ti to­kio­ mis čer­pe­lė­mis bu­vo ne­tin­ka­mas. Jos yra la­bai tra­pios, lyg sau­sai­niai, neat­lai­ko net snie­go ap­kro­vos, to­ dėl taip grei­tai su­si­dė­vė­jo ir pra­dė­ jo leis­ti van­de­nį. Da­bar jas kei­si­me skar­da, bus pra­ktiš­kiau, nors gal ir ne taip gra­žu“, – tei­gė R.Dik­šas. R.Imb­rus tvir­ti­no, jog už 70 tūkst. li­tų vi­so sa­vi­val­dy­bės pa­sta­ to, esan­čio Lie­pų g. 11, sto­go ne­pa­ vyks su­re­mon­tuo­ti. „Tvar­ky­si­me dau­giau­siai pro­ ble­mų ke­lian­čias vie­tas, o jei pi­ni­ gų biu­dže­te pa­vyks ras­ti ki­tais me­ tais, ta­da baig­si­me dar­bus“, – tei­gė Ūkio sky­riaus ve­dė­jas. Jo ti­ki­ni­mu, kol vyks sto­go re­mon­ to dar­bai, val­di­nin­kams iš sa­vo dar­bo ka­bi­ne­tų iš­si­kraus­ty­ti ne­rei­kės. Sa­vi­val­dy­bės mies­to biu­dže­te šie­ met nu­ma­ty­ta ir dar apie 500 tūkst. li­tų pra­dė­ti tvar­ky­ti gre­ta, Lie­pų g. 7, esan­tį pa­sta­tą. Jis sa­vi­val­dy­bei ati­ te­ko, nes iš­si­kraus­tė Ma­žo­sios Lie­ tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jus. Šia­me pa­sta­te pla­nuo­ja­ma įkur­ din­ti bu­hal­te­rius, ku­rie sa­vi­val­ dy­bė­je pra­dės dirb­ti nuo ki­tų me­ tų pra­džios, kai bus cent­ra­li­zuo­ta biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ja.

„„Si­tua­ci­ja: rug­sė­jo 1-ąją į kla­ses su­grįš ne vi­si pedagogai. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dar­bo ne­teks 74 mo­ky­to­jai Nuo rug­sė­jo 1 die­nos uos­ta­mies­čio mo­ kyk­lo­se dirbs ma­žiau mo­ky­to­jų. Dar­bo ne­teks dau­giau­sia pen­si­nio am­žiaus spe­ cia­lis­tai. Pag­rin­di­nė at­lei­di­mų prie­žas­tis – ma­žė­jan­tis mo­ki­nių skai­čius. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo šių moks­lo me­tų pra­džios uos­ta­mies­čio švie­ti­mo įstai­go­se ne­be­liks 158 eta­tų. Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­

ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė aiš­ki­no, kad pa­grin­di­nė ma­žė­jan­čių eta­tų prie­ žas­tis – nuo­lat ma­žė­jan­tis mo­ki­ nių skai­čius. Da­lis eta­tų – 16 – pa­nai­kin­ ta ir dėl mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­jos. Šiais moks­lo me­tais uos­ta­mies­

ty­je dar­bo iš vi­so ne­teks 74 pe­ da­go­gai, tarp ku­rių 25 yra pen­si­ nio am­žiaus. Skai­čiuo­ja­ma, kad švie­ti­mo įstai­ gų dar­buo­to­jų išei­ti­nėms kom­pen­ sa­ci­joms rei­kės maž­daug mi­li­jo­ no li­tų. Dau­giau­sia pi­ni­gų – 700 tūkst. li­tų – rei­kės pe­da­go­gų kom­ pen­sa­ci­joms. Iš vi­so Klai­pė­do­je dir­ba apie 3 tūkst. 300 pe­da­go­gų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ ti­mo sky­riaus at­sto­vų pir­mi­niais duo­me­ni­mis, nau­jus moks­lo me­ tus bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­ se pa­si­tiks 17 tūkst. 781 mo­ki­ nys, tai yra 483 vai­kais ma­žiau nei per­nai.


3

ketvirtadienis, rugpjūčio 29, 2013

miestas Nu­bė­go 2 tūkst. km

Vyks­ta kong­re­sas

Iš­ga­be­no pe­le­nus

Ap­link Bal­ti­ją api­bėg­ti už­si­brė­ žęs ug­nia­ge­sys Ai­das Ar­dzi­jaus­ kas jau įvei­kė 2 tūkst. ki­lo­met­rų. 28-ąją bė­gi­mo die­ną vy­ras pa­ sie­kė Šve­di­ją. Už nu­ga­ros jau li­ ko Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Ru­si­ja, Suo­mi­ ja. Bė­gi­mą pra­dė­jęs rugp­jū­čio 1-ąją Klai­pė­do­je, vy­ras iki rug­sė­ jo 14-osios ke­ti­na įveik­ti dau­giau kaip 3,5 tūkst. ki­lo­met­rų.

Šią sa­vai­tę Klai­pė­do­je vyks­ ta 9-asis Bal­ti­jos jū­ros moks­lo kong­re­sas „Nau­jie­ji Bal­ti­jos jū­ ros moks­lo ho­ri­zon­tai“. Ja­me da­ly­vau­ja per 300 moks­li­nin­kų iš dau­ge­lio Eu­ro­pos jū­ri­nių ša­lių. Kong­re­se pri­sta­to­mi nau­jau­si ty­ri­mų re­zul­ta­tai okea­nog­ra­fi­jos, geo­lo­gi­jos, bio­lo­gi­jos, eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­ty­ros moks­lų sri­ty­se.

Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los duk­te­ri­ nė įmo­nė „Va­ka­rų kro­va“ į lai­ vą „Hang­land Bo­na“ pa­kro­vė be­ veik 2 tūkst. to­nų rū­šiuo­tų ko­mu­ na­li­nių at­lie­kų de­gi­ni­mo – pe­le­ nų – kro­vi­nį, ku­ris bu­vo iš­ga­ben­ tas į Nor­ve­gi­ją. To­kio ti­po pa­vo­jin­ gu­mo kla­sei pri­ski­ria­mas kro­vi­ nys Klai­pė­dos uos­to is­to­ri­jo­je bu­ vo krau­na­mas pir­mą kar­tą.

Šimtai vaikų – už darželio durų

Prem­je­ras. Šian­d ien uos­ta­m ies­t y­je lan­k y­s is mi­n ist­ras pir­m i­n in­kas Al­ gir­das But­ke­vi­čius. 9 val. jis da­ly­vaus Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­ lo pro­jek­to įgy­ven­d i­n i­mo ko­m i­si­jos po­sė­dy­je. 13.40 val. Vy­r iau­sy­bės va­ do­vas ro­tu­šė­je su­si­t iks su Klai­pė­dos me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku.

Uos­ta­mies­čio iki­ mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­gas lan­kys re­kor­di­nis skai­čius vai­kų. Vi­sos vie­tos užim­tos, o už du­rų lauk­ti li­ko ar­ti tūks­ tan­čio ma­žy­lių. Per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų uos­ta­mies­čio dar­že­liai to­kio anš­ la­go ne­bu­vo ma­tę.

Vi­zi­tas. Šian­dien Klai­pė­do­je lan­ky­sis Suo­mi­jos am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je kul­tū­ ros ata­šė Kris­ti­na An­ders­son.

„„Antp­lū­dis: šie­met užim­tu­mas uos­ta­mies­čio iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se yra re­kor­di­nis.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­ gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad pra­šy­mų priim­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­gas gau­ta daug. Pa­sak jos, tai ir džiu­gi­na, ir liū­di­na. „Sma­gu, kad vai­kų tiek daug. Liūd­na, kad da­lies pra­šy­mų ne­ga­ li­me pa­ten­kin­ti. Apie 750 ma­žy­lių šie­met ne­pa­teks į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas. To­kie pra­šy­mai per­ke­lia­mi to­li­mes­nei da­tai“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Klai­pė­dos iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se yra apie 8,5 tūkst. vie­tų. Anot V.Ka­za­kaus­kie­nės, šie­met yra

Dienos telegrafas

už­fik­suo­tas di­džiau­sias šias įstai­ gas lan­kan­čių vai­kų skai­čius per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­ nė aiš­ki­no, kad kol kas nau­jų gru­ pių iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se ne­bus stei­gia­ma, ta­čiau apie tai gal­vo­ja­ ma. Pa­sak jos, vie­nos gru­pės įstei­ gi­mas kai­nuo­tų 2 tūkst. li­tų. „Vis­kas pri­klau­so nuo sa­vi­val­ dy­bės fi­nan­si­nės si­tua­ci­jos ir lė­šų sky­ri­mo. Pra­šy­mai steig­ti nau­jas gru­pes bu­vo pa­teik­ti, ta­čiau ne­ga­ vo­me fi­nan­sa­vi­mo. Ti­ki­mės, kad atei­ty­je ga­lė­si­me įsteig­ti vie­ną ki­ tą nau­ją gru­pę. Ypač lop­še­lio“, – ko­men­ta­vo ve­dė­ja. L.Priž­gin­tie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad bus griež­ti­

na­ma ir lop­še­lio-dar­že­lio lan­ko­ mu­mo kont­ro­lė. „Gal­būt ta­da į iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­gas ga­lės pa­tek­ti dau­ giau rea­liai no­rin­čių ir ga­lin­čių jas lan­ky­ti. Da­bar vai­kai prii­ma­mi, ta­ čiau po pu­sę mė­ne­sio dar­že­lio ne­ lan­ko, pra­bū­na na­muo­se“, – pa­sa­ ko­jo ve­dė­ja. Ma­no­ma, kad si­tua­ci­ją pa­ge­rin­ tų ir cent­ra­li­zuo­ta vai­kų, sto­vin­čių ei­lė­je dėl pa­tei­ki­mo lop­še­lį-dar­že­ lį. ap­skai­ta. Prog­ra­ma jau su­kur­ ta. Ją ža­da­ma įdieg­ti nuo ki­tų me­tų. Yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri svars­ to pro­ble­mas iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se ir jų spren­di­mo bū­dus. Ki­ tą sa­vai­tę ke­ti­na­ma pa­teik­ti re­zul­ta­ tus. Pri­va­čius uos­ta­mies­čio lop­še­



Vytauto Petriko nuo­tr.

lius-dar­že­lius lan­ko apie 130 vai­kų. Praė­ju­siais me­tais Klai­pė­do­je pra­ dė­jo veik­ti dvi to­kios įstai­gos. Be to, ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los, ku­ rių uos­ta­mies­ty­je yra ke­tu­rios, tu­ ri prieš­mo­kyk­li­nes ar iki­mo­kyk­li­ nio ug­dy­mo gru­pes.

750

– apy­tiks­liai tiek vai­kų ne­pa­te­ko į uos­ta­mies­čio iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas.

Pa­baig­tu­vės. Šian­dien 18 val. Gi­ru­lių bib­lio­te­ko­je-bend­ruo­me­nės na­muo­se (Šlai­to g. 10A) vyks bai­g ia­ma­sis kul­tū­ ri­nių ren­gi­nių cik­lo „Pė­dink į Gi­ru­lius“ kon­cer­tas. Vi­si kvie­čia­mi kar­tu pa­ly­ dė­ti va­sa­rą ir pa­si­k lau­sy­ti mu­zi­k i­nių va­ria­ci­jų jū­ros te­ma. Kon­cer­tuos vieš­ nia iš Ki­n i­jos Cui Či Wang (smui­kas, for­te­pi­jo­nas), Vy­t au­t as Ze­le­n is (bir­ by­nė), Rū­t a Ko­c iū­tė-Aga­fo­no­v ie­nė (sop­ra­nas), due­tas „Non Stop“ Na­ta­li­ja Blau­berg ir Ta­ma­ra Pro­ko­po­vič (for­te­ pi­jo­nas), Vy­tau­tas Kliu­kins­kas (bo­sas). Ren­g i­nys ne­mo­ka­mas. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 2 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Alek­sandr Tui­ma­ tov (g. 1959 m.), Ser­hiy Ya­rem­chuk (g. 1962 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ka­zi­mie­ras Al­gi­man­tas Stro­pus, Ka­zi­ mie­ra Ra­maš­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 3 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 52 iš­kvie­ti­mų. Dau­g iau­s ia dėl įvai­r ių ne­ga­la­v i­mų krei­p ė­si vy­res­n io am­ž iaus žmo­nės. Paū­mė­jo ir psi­chi­kos su­tri­k i­mai.

Re­no­va­ci­ja domina vis labiau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai ak­ty­viai do­mi­si re­ no­va­ci­ja. Jau yra be­si­krei­pian­ čiųjų, ku­rie no­ri da­ly­vau­ti ant­ra­ ja­me dau­gia­bu­čių na­mų mo­der­ni­ za­ci­jos eta­pe.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­sa­ko­jo, kad vie­ ni jų krei­pė­si raš­tu, ki­ti – žo­džiu. „Kol kas rim­tai be­si­do­min­čiuo­ sius ga­li­my­bė­mis da­ly­vau­ti ant­ra­ ja­me dau­gia­bu­čių na­mų mo­der­ni­ za­ci­jos eta­pe ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vie­nos ran­kos pirš­tų, ta­čiau ti­ ki­mės, kad jų pa­dau­gės“, – tvir­ti­ no va­do­vas.

Gy­ven­to­jai, ku­rie no­rė­tų re­no­ vuo­ti sa­vo na­mą pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis, tu­rė­tų pa­sku­bė­ti. Pa­ raiš­kos sa­vi­val­dy­bė­je prii­ma­mos iki rug­sė­jo 20 die­nos. Pir­miau­sia no­rin­tie­ji da­ly­vau­ti šio­je pro­gra­mo­je tu­rė­tų kreip­tis į na­mo ad­mi­nist­ra­to­rių ar bend­ri­jos pir­mi­nin­ką. Pas­ta­ra­sis or­ga­ni­zuo­tų su­si­rin­ki­mą, ku­rio me­tu gy­ven­to­jai nu­spręs­tų, ar re­no­vuo­ti na­mą. „Šį kar­tą pri­vers­ti­nių są­ra­šų ne­ su­da­ri­nė­si­me. Lau­kia­me žmo­nių, ku­rie pa­tys no­ri re­no­vuo­ti sa­vo na­ mą. Į mus jie tu­ri kreip­tis jau priė­ mę to­kį spren­di­mą“, – pa­brė­žė di­ rek­to­rius. Da­ly­vau­ti ant­ra­me re­no­va­ci­jos eta­pe ga­li na­mai, ku­riems sta­ty­bos lei­di­mas iš­duo­tas iki 1993 me­tų, o

tarp gy­ven­to­jų, sko­lin­gų už ko­mu­ na­li­nes pa­slau­gas, yra ne dau­giau kaip 10 pro­c. Prie­šin­gai nei pir­mo­jo eta­po me­ tu, na­mas ga­li bū­ti ir se­na­mies­čio zo­no­je, ta­čiau tu­ri ne­prik­lau­sy­ ti pa­vel­do sau­go­miems ob­jek­tams. Dar vie­na są­ly­ga – na­me tu­ri bū­ti su­var­to­ja­ma daug ši­lu­mos. „Dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad gy­ven­to­jams ne­rei­kės už­sta­ty­ ti sa­vo bu­tų, o ir mo­kes­čiai nei­ šaugs. Žmo­nės mo­kės to­kio pat dy­džio są­skai­tas už šil­dy­mą, kaip ir praė­ju­siais me­tais. Da­lis šių pi­ ni­gų bus skir­ta re­no­va­ci­jos iš­lai­ doms pa­deng­ti“,– pa­brė­žė di­ rek­to­rius. Nau­jo­sios pro­gra­mos me­tu nu­ ma­ty­ta re­no­vuo­ti 24 na­mus.

„„Reak­ci­ja: klai­pė­die­čiai no­ri re­no­vuo­ti na­mus pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


4

ketvirtadienis, rugpjūčio 29, 2013

europa mano mieste

„„Po­ky­čiai: bu­vęs Emi­lės ir Karl May vieš­bu­tis bai­gia at­gim­ti – grei­tai pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­jos vaiz­dą bus ga­li­ma iš­vys­ti ir rea­ly­bė­je.



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Juodk­ran­tė su­si­grą­žins is­to­ri­nę vi­lą Vieš­bu­čiai, vi­los ir va­sar­na­miai, res­to­ra­nai bei par­duo­tu­vė­lės. Jau be­maž prieš 170 me­tų vie­na po­pu­lia­riau­sių šian­die­nos va­ sar­vie­čių – Juodk­ran­tė ėmė gar­sė­ti kaip pa­trauk­lus ku­ror­tas. Ne vi­siems šios vie­to­vės uni­ka­lų vei­dą kū­ru­siems pa­sta­tams bu­vo lem­ta iš­lik­ti įsta­biais anuo­me­tės kul­tū­ros, gy­ve­ni­mo bū­do liu­ dy­to­jais, ta­čiau si­tua­ci­ja pa­ma­žu kei­čia­si į ge­ra. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ava­ri­nės būk­lės „tur­tas“

„„Pa­li­ki­mas: dau­ge­lį me­tų ne­nau­do­ja­mas ava­ri­nės būk­lės sta­ti­nys at­

ro­dė ap­verk­ti­nai, bjau­ro­jo kurorto vei­dą.

Vie­ną to­kių se­nų­jų kul­tū­ri­nio pa­vel­ do sta­tu­są tu­rin­čių pa­sta­tų – bu­vu­sį Emi­lės ir Kar­lo May vieš­bu­tį – ėmę­ si at­gai­vin­ti vers­li­nin­kai ti­ki­si, jog il­gai­niui iš­skir­ti­nis sta­ti­nys taps ne tik ku­ror­to puoš­me­na, bet ir čia at­ vyks­tan­čių sve­čių trau­kos taš­ku. Dau­ge­lį me­tų ne­nau­do­ja­mas ava­ri­nės būk­lės sta­ti­nys at­ro­dė ap­verk­ti­nai, bjau­ro­jo Juodk­ran­ tės vei­dą. 2006-ai­siais jį įsi­gi­ju­ si bend­ro­vė „Ne­rin­gos pa­vel­do re­no­va­ci­jos fon­das“ (NPRF) at­li­ ko rin­kos ty­ri­mo ir plėt­ros dar­bus, ieš­ko­da­ma la­biau­siai tin­ka­mų pa­ sta­to pa­nau­do­ji­mo bū­dų. Įmo­nės pa­reng­tas pro­jek­tas „Kul­tū­ros pa­vel­do Juodk­ran­tė­je pri­tai­ky­mas pri­va­čių tu­riz­mo pa­ slau­gų plėt­rai“ už­si­tik­ri­no ir 2007– 2013 m. ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ ra­mą – be­veik 1,8 mln. li­tų. „Pro­jek­tas uni­ka­lus tuo, kad re­konst­ruo­ja­me vie­ną se­niau­

sių Juodk­ran­tės pa­sta­tų – bu­vu­sį Emi­lės ir Kar­lo May vieš­bu­tį, ku­rį pa­nau­do­si­me pla­čioms tu­riz­mo ir ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­goms teik­ ti. Įgy­ven­din­da­mi pa­sta­to at­sta­ty­ mo dar­bus pri­va­lo­me iš­sau­go­ti ir res­tau­ruo­ti jo iš­li­ku­sius au­ten­tiš­ kus ele­men­tus – pa­ma­tų lie­ka­nas, rū­sio skliau­tus, me­di­nes dro­ži­nių de­ko­ra­ty­vi­nes de­ta­les ir konst­ ruk­ci­jas bei puo­šy­bos ele­men­tus“, – pa­sa­ko­jo NPRF di­rek­to­rius Do­ na­tas Ka­rei­va. Dar­bai ve­ja dar­bus

Anot va­do­vo, pir­mie­ji sta­ty­bos dar­bai šia­me L.Rė­zos gat­vė­je 14 esan­čia­me ob­jek­te pra­si­dė­jo 2011 m. bir­že­lio pra­džio­je. „Ta­čiau dar anks­čiau, maž­daug dve­ji me­tai iki tol, pa­gal at­ski­rą sta­ty­bos lei­di­mą bu­vo lik­vi­duo­ ta „Vi­los May“ ava­ri­nė būk­lė. Tuo pa­čiu me­tu mū­sų bend­ro­vė re­ konst­ra­vo ki­tą ta­me pa­čia­me že­ mės skly­pe esan­tį sta­ti­nį – še­šių apar­ta­men­tų poil­sio pa­sta­tą „Vi­la Ra­sa“, ku­ris pra­dė­tas nau­do­ti nuo

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė „„Pro­jek­to pa­va­di­ni­mas: „Kul­tū­ros pa­vel­do Juodk­ran­tė­je pri­tai­ky­mas pri­va­

čių tu­riz­mo pa­slau­gų plėt­rai“. „„Veiksmų programa: Sanglaudos skatinimo veiksmų programa. „„Bend­ra pro­jek­to ver­tė: 2 800 637,31 Lt. „„Iš jo ES da­lis: 1 778 404,49 Lt. „„Pro­jek­tui iš­mo­kė­ta lė­šų: 794 843,45 Lt.

„„Me­ta­mor­fo­zė: po re­konst­ruk­ci­jos neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė ir kitas ša­

lia bu­vu­sio vieš­bu­čio stūk­san­tis pa­sta­tas.



NPRF nuo­tr.

Do­na­tas Ka­rei­va:

Pro­jek­tas uni­ka­lus tuo, kad re­konst­ruo­ ja­me vie­ną se­niau­sių Juodk­ran­tės pa­sta­tų.

„Vi­siš­kai at­sta­ty­ti bu­vu­sį vieš­bu­tį pla­nuo­ja­me iki šių me­tų pa­bai­gos. Ki­tas pa­gal pro­jek­tą re­konst­ruo­ ja­mas sta­ti­nys – ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas („Vi­la Mig­lė“) – šiuo me­ tu išar­dy­tas iki pa­ma­tų, ruo­šia­ma­si iš­spręs­ti pa­sta­to eks­per­ti­zės me­tu nu­sta­ty­tas hid­roi­zo­lia­ci­jos pro­ ble­mas ir ta­da im­tis pir­mų­jų dar­ bų. „Vi­los Mig­lė“ re­konst­ruk­ci­jos dar­bus už­baig­ti pla­nuo­ja­me iki ki­ tų me­tų bir­že­lio“, – atei­ties pla­ nais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas. Teiks komp­lek­si­nes pa­slau­gas

„„Pro­jek­tui skir­tas fi­nan­sa­vi­mas: 1 778 404,49 Lt.

„„Iš jo ES da­lis: 794 843,45 Lt.

praė­ju­sių me­tų rugp­jū­čio“, – kal­ bė­jo pa­šne­ko­vas. Kaip tei­gė D.Ka­rei­va, šiuo me­tu už­baig­tos mon­tuo­ti pa­grin­di­nės pa­sta­to konst­ruk­ci­jos, dai­ly­len­tė­ mis bai­gia­mas ap­kal­ti išo­ri­nis fa­ sa­das, o ar­ti­miau­siu me­tu bus įren­gi­nė­ja­mi bal­ko­nai ir išo­ri­niai laip­tai bei at­lie­ka­mi vi­daus ap­dai­ los dar­bai.

Šal­ti­nis: es­pa­ra­ma.lt.

Nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­ta­me Emi­lės ir Kar­lo May vieš­bu­ty­je pla­ nuo­ja­ma įreng­ti 13 nu­me­rių – po 5 pir­ma­me ir ant­ra­me aukš­te bei 3 pa­lė­pė­je. Tei­gia­ma, jog pro­jek­to tiks­las – at­kur­ti ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­tį sve­čių na­mų komp­lek­ są, ku­ris pa­si­žy­mė­tų ne tik se­nų­ jų lai­kų sve­tin­gu­mu, bet ir teik­


5

ketvirtadienis, rugpjūčio 29, 2013

miestas Išs­kir­ti­nis sta­ti­nys Bu­vęs Emi­lės ir Karl May vieš­bu­t is pa­sta­t y­tas 1879 m. Is­to­r iz­mo lai­ko­ tar­pio fach­ver­k i­nės ar­chi­tek­t ū­ros sti­l iaus sta­čia­kam­pio pla­no pa­sta­ tas pa­si­ž y­mė­jo uni­ka­l iais se­no­v i­ niais konst­r uk­ci­n iais ir puo­šy­bos ele­men­tais. Kul­tū­ros ver­ty­bės dos­ jė iš­var­dy­tos ob­jek­to ver­t in­go­sios sa­vy­bės: pa­sta­to tū­ris, sto­go for­ma, jo konst­r uk­ci­jos ti­pas, dan­gos me­ džia­g iš­k u­mas, fa­sa­dų ar­chi­tek­t ū­r i­ nis spren­di­mas, de­ko­ras (lė­k iai, vė­ ja­len­tės, pro­fi ­l iuo­ti geg­nių ga­lai, ap­ ka­li­mas), sta­lių ga­mi­niai (lan­gai, lau­ ko du­rys), in­ter­je­ro vi­su­ma (pa­g rin­ di­nių pa­sta­to konst­ruk­ci­jų for­muo­ ja­mos vi­daus erd­vės), ke­t i­n iai bal­ ko­no kronš­tei­nai. Da­bar­t i­n ių sa­v i­ nin­k ų nuo­sa­vy­bėn pa­sta­tas pa­k liu­ vo ava­ri­nės būk­lės – jis bu­vo ap­griu­ vęs, o da­l is me­d i­nės ap­dai­los, vi­d i­ nių me­d i­n ių konst­r uk­ci­jų, lan­g ų ir du­r ų – ne­pa­tai­so­mai sui­rę.

Šu­nys pyk­tį lie­jo ant mo­ters 1

Net­r u­k us pa­m a­č iau, kad jie ap­lo­ja kiek­vie­ną praei­vį, o dvi­ra­ti­nin­kus ve­ja­si ypač pik­tai ska­ly­da­mi“, – pir­mą­jį įspū­dį pri­si­mi­nė klai­pė­die­tė. Net­ru­kus kur kas di­des­ni už As­ tos au­gin­ti­nį ke­tur­ko­jai pa­ma­ tė mo­ters šu­niu­ką ir pa­si­lei­do į jo pu­sę. Mo­te­ris čiu­po sa­vo ke­tur­ko­jį ant ran­kų, nes bu­vo aki­vaiz­du, kad šie jo ne­bū­tų pa­li­kę gy­vo. Pa­lai­di šu­nys šo­ki­nė­jo ban­dy­ da­mi pa­siek­ti šei­mi­nin­kės lai­ko­ mą gy­vū­ną, o kai jiems ne­pa­si­ se­kė jo nu­tver­ti, dan­tis su­lei­do į mo­ters ko­ją. „Man at­ro­do, kad įkan­do vie­nas, bet ant­ra­sis bu­vo ne ma­žiau pik­tas, su­ko­si apie ma­ne ir lo­jo. Ap­si­gy­ niau nuo jų tik la­bai gar­siai su­šu­ ku­si. Jie nu­bė­go to­lė­liau, bet ne­ tru­kus ra­do ki­tą au­ką – pa­si­lei­do ska­ly­da­mi pa­skui dvi­ra­čiu va­žia­ vu­sį žmo­gų“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­ die­tė. Il­gai aiš­ki­no, kur yra

tų dau­ge­lį ki­tų tu­riz­mo pa­slau­gų – tarp jų or­ga­ni­zuo­ti pa­žin­ti­nę ir pra­mo­gi­nę žve­jy­bą bei iš­vy­kas į ma­rias. Neat­si­tik­ti­nai ša­lia esan­čia­me pa­sta­te „Vi­la Mig­lė“ bus įreng­tas tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras su pa­tal­pa kon­fe­ren­ci­joms. Bend­ro­vės va­do­vas ne­nei­gė, jog be­ne di­džiau­sia pro­ble­ma, su ku­ ria te­ko su­si­dur­ti re­konst­ruo­jant se­ną­jį vieš­bu­čio pa­sta­tą, – kva­li­fi­ kuo­tų dar­bi­nin­kų trū­ku­mas. Rei­kia ypa­tin­go kruopš­tu­mo

„Ka­dan­gi rei­kė­jo ir dar rei­kės at­ lik­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ ka­lau­jan­čių sau­go­ti­nų au­ten­tiš­ kų me­di­nių de­ko­ra­ty­vi­nių de­ta­lių bei ki­tų konst­ruk­ci­jų ga­my­bos ir mon­ta­vi­mo dar­bus, di­de­lis ga­ my­bos im­lu­mas bei rei­ka­lau­ja­mas kruopš­tu­mas ir tiks­lu­mas jas ga­ mi­nant, mon­tuo­jant iš es­mės tu­ rė­jo įta­kos sta­ty­bos ran­gos dar­ bams pla­nuo­ti ir įgy­ven­din­ti“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. D.Ka­rei­va pri­pa­ži­no, jog sta­ty­ bas trik­dė ir ne­pa­lan­kios kli­ma­ti­ nės są­ly­gos – dėl šal­tos 2011–2012 m. žie­mos ne­bu­vo ga­li­ma be­to­ nuo­ti per­dan­gų, ap­šil­tin­ti me­di­ nių konst­ruk­ci­jų bei im­tis pa­na­ šių dar­bų. „Va­sa­rą te­ko su­si­dur­ti su kai­ my­ni­nių gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ ni­mu dėl kai ku­rių triukš­min­gų, pa­vyz­džiui, grio­vi­mo dar­bų, nors jie vy­ko tik dar­bo me­tu. Tai­gi iki ru­dens pa­na­šius dar­bus te­ko lai­ ki­nai ati­dė­ti“, – sa­kė bend­ro­vės va­do­vas.

Vos iš­si­va­da­vu­si nuo sve­ti­mų šu­nų mo­te­ris pa­ju­to, kaip jos ko­ja srū­va krau­jas, o skaus­mas su­kaus­tė vi­są kū­ną. Pir­mo­ji min­tis bu­vo – ar šie šu­nys nė­ra pa­siu­tę. Pas­kam­bi­nu­si Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro te­le­fo­nu 112 mo­te­ris ban­dė paaiš­kin­ti, kur ir kas jai at­si­ti­ko. „Bu­vau la­bai su­si­jau­di­nu­si, ne­ ži­nau, ar to­dėl, bet te­ko il­go­kai aiš­kin­ti, kur esu. Pa­gal­bos te­le­fo­ nu at­si­lie­pu­si mo­te­ris kal­bė­jo la­ bai ma­lo­niai, bet mums ne iš­kart se­kė­si su­si­kal­bė­ti. Po ke­lių mi­nu­ čių ji per­skam­bi­no ir dar kar­tą pa­ si­tiks­li­no, ar tik­rai man ne­rei­kia me­di­kų pa­gal­bos. Ti­kė­jau­si, kad at­va­žiuos po­li­ci­ja. Man bu­vo svar­ bu su­ži­no­ti, kas yra šių šu­nų šei­ mi­nin­kas, o jo pa­ties no­rė­jau pa­ klaus­ti, ar gy­vū­nai yra pa­skie­py­ti. Na­mo pa­trau­kiau gal po 20 mi­nu­ čių. Ėjau šlu­buo­da­ma, to­dėl tik­rai lė­tai. Grę­žio­jau­si, bet pa­rei­gū­nų taip ir ne­pa­ma­čiau“, – pri­si­mi­nė klai­pė­die­tė As­ta. Ko­ją skau­da ir po sa­vai­tės

Pa­rė­ju­si na­mo ji pa­ma­tė, kad ant blauz­dos pūp­so­jo kumš­čio dy­džio gum­bas, iš žaiz­dos ver­žė­si krau­jas, o ap­lin­kui ją jau for­ma­vo­si krau­ jos­ru­va. „Ne­su ma­žas vai­kas, su­vo­kiau, kad pa­vo­jaus ma­no gy­vy­bei nė­ra, to­dėl nu­spren­džiau me­di­kų ne­ truk­dy­ti. Iš­kart pra­dė­jau ger­ti ho­ meo­pa­ti­nius vais­tus. Pa­nar­šiu­si in­ter­ne­te su­pra­tau, kad Klai­pė­do­je pa­siut­li­gės ži­di­nio nė­ra, to­dėl nu­ spren­džiau ne­si­skie­py­ti nuo šios li­gos. Gy­dau­si pa­ti, bet tai tik­rai kur kas rim­tes­nis ir skaus­min­ges­ nis su­ža­lo­ji­mas nei bet ku­ri bui­ti­nė trau­ma“, – aiš­ki­no mo­te­ris. Ge­ro­kai vė­liau ji pa­ga­vo sa­ve gal­ vo­jan­čią – tik­ra lai­mė, kad au­gin­ti­ nį pa­si­vaikš­čio­ti iš­ve­dė ne vai­kas ir ne vy­ras, ku­riam dar­be ten­ka daug vaikš­čio­ti. Ir praė­jus sa­vai­tei jos ko­ja vis dar skau­da. Mė­ly­nė apė­mė di­džią­ ją blauz­dos da­lį ir jau pa­kei­tė vi­sas vai­vo­rykš­tės spal­vas. Pa­ma­nė, kad pa­gal­bos ne­be­rei­kia

Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro Klai­pė­ dos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ro­lan­das Mi­lius iš­siaiš­ki­no, kad su mo­te­ri­mi bend­ra­vu­si cent­ro dar­buo­to­ja su­

Sta­tis­ti­ka ir skai­čiai Klai­pė­do­je nuo gy­vū­nų nu­ken­tė­jo „„2010 m. – 314 as­me­nų, „„2011 m. – 333 as­me­nys, „„2012 m. – 302 as­me­nys, „„per 2013 m. pir­mą pus­me­tį – 150

as­me­nų.

„„Pa­sek­mės: po sa­vai­tės su­kan­džio­ta klai­pė­die­tės ko­ja te­be­bu­vo žaiz­

do­ta ir iš­mar­gin­ta krau­jos­ru­vų. 

pra­to, jog su­kan­džio­ta mo­te­ris me­ di­kų pa­gal­bos at­si­sa­ko. Be to, esą ji pa­sa­kė, jog šu­nys kaž­ kur nu­bė­go, tad kad ir kaip grei­tai bū­tų at­va­žia­vę pa­rei­gū­nai, ke­tur­ko­ jų įvy­kio vie­to­je ne­bū­tų ra­dę. „Bu­vo aki­vaiz­du, kad mo­te­ris nuė­jo na­mo, o šu­nys nu­bė­go sau. To­dėl dar­buo­to­ja apie įvy­kį po­li­ci­ jai ne­pra­ne­šė. Gal­būt ji be rei­ka­lo pa­ti­kė­jo nu­ken­tė­ju­sio­sios žo­džiais,

Igo­ris La­pin­šas:

Ne kar­tą pa­tru­liai paim­da­vo šu­nį už pa­ va­dė­lio, pa­glos­ty­da­ vo, nu­ra­min­da­vo. Mes tik­rai ne­puo­la­me kul­ kos­vai­džiais šau­dy­ti vi­sų mies­to šu­nų. gal­būt po­li­ci­ją ir bu­vo tiks­lin­ga kvies­ti, nes to­kią si­tua­ci­ją mo­te­ris ga­lė­jo ver­tin­ti nea­dek­va­čiai. Ta­ čiau at­si­ti­ko taip, kaip at­si­ti­ko“, – tei­gė R.Mi­lius. Riš­ti ne­lei­džia įsi­ti­ki­ni­mas

As­tos at­ve­jis nė­ra iš­skir­ti­nis. Mū­sų mies­te kiek­vie­ną mė­ne­sį dėl pa­lai­ dų šu­nų po­li­ci­jos pa­gal­bos klai­pė­ die­čiai pra­šo iki 10 kar­tų. Mies­to cent­re gy­ve­na mo­te­ris, ku­ri vi­sur vaikš­to su dviem di­de­ liais šu­ni­mis. Ša­lia šei­mi­nin­kės nuo­lat be­si­ su­kio­jan­tys ke­tur­ko­jai pa­pras­tai yra ra­mūs, ta­čiau ne vie­nas klai­ pė­die­tis ga­li pa­liu­dy­ti, kad jie ar­ šiai puo­la ki­tus šu­nis ir yra iš­gąs­ di­nę ne vie­ną vai­ką. Ypač daž­nai pa­na­šūs in­ci­den­tai įvyks­ta ant Jo­no kal­ne­lio, kur ry­ tais ir va­ka­rais su sa­vo au­gin­ti­niais vaikš­ti­nė­ja mies­tie­čiai. Šu­nų šei­mi­nin­kė yra šven­tai įsi­ ti­ki­nu­si, kad gy­vū­nų ne­ga­li­ma tram­dy­ti pa­va­dė­liais ir ant­snu­ kiais, to­dėl ne­re­tai juos at­si­ve­da ir į vie­šo­se erd­vė­se vyks­tan­čius ren­ gi­nius. Vie­niems di­de­lių gy­vū­nų vaiz­ das ke­lia tei­gia­mas emo­ci­jas, o ki­ ti iš­si­gąs­ta. Pa­sak Klai­pė­dos po­li­ci­jos Ope­ra­ ty­vaus val­dy­mo po­sky­rio pa­rei­gū­ nų, daž­niau­siai klai­pė­die­čiai pra­ šo ap­gin­ti juos nuo pa­lai­dų šu­nų. Žmo­nės pa­sa­ko­ja apie prie par­duo­ tu­vių ar stul­pų pri­riš­tus ir pa­mirš­ tus gy­vū­nus. Pra­ne­ši­mų apie įkan­ di­mus – kur kas ma­žiau.

Di­des­n io­ji da­l is (apie 60 pro­c .) žmo­nes su­ža­lo­ju­sių gy­v ū­nų lie­ka ne­ž i­no­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vis re­čiau su­lau­kia­ma skun­dų apie žmo­nes sa­vo šu­ni­mis už­pju­ džiu­sius šei­mi­nin­kus, bet ir to­kių skun­dų dar pa­si­tai­ko. Pa­rei­gū­nai tei­gė tu­rin­tys ži­nių, kad šun­gau­džiai po dar­bo va­lan­ dų ne­dir­ba. Po­li­ci­nin­kai ra­mi­na ir gy­vū­nus

Į įvy­kio vie­tą pa­siųs­ti po­li­ci­jos pa­ tru­liai pri­va­lo už­tik­rin­ti pa­gal­bą žmo­nėms, kaip ir bet ku­riuo ki­tu at­ve­ju, iš­siaiš­kin­ti įvy­kio ap­lin­ky­ bes, kal­ti­nin­ką, šį­kart tai bu­vo šu­ nų šei­mi­nin­kas. „Vis­kas pri­klau­so nuo si­tua­ci­ jos. Pa­na­šių at­si­ti­ki­mų anks­čiau yra bu­vę. Šie­met nie­ko pa­na­šaus ne­pa­me­nu. Jei­gu bū­tų kri­ti­nė bū­ ti­ny­bė, pa­rei­gū­nai ga­li ir nu­šau­ ti ag­re­sy­vų šu­nį, bet to­kių at­ ve­jų ne­bu­vo jau ke­le­rius me­tus. Yra pa­si­tai­kę, kai purkš­da­mi du­ jo­mis pa­rei­gū­nai gy­vū­ną įsprau­ džia į kam­pą ir lau­kia spe­cia­lis­tų, ku­rie ga­li juos iš­vež­ti, – aiš­ki­ no Pat­ru­lių rink­ti­nės va­das Igo­ris La­pin­šas. – Vis­kas pri­klau­so nuo gy­vū­no bū­do. Juk kar­tais žmo­nės pa­tys iš­pro­vo­kuo­ja šuns ag­re­si­ją. Ne kar­tą pa­tru­liai gra­žiai paim­ da­vo šu­nį už pa­va­dė­lio, pa­glos­ ty­da­vo, nu­ra­min­da­vo. Mes tik­rai ne­puo­la­me kul­kos­vai­džiais šau­ dy­ti vi­sų mies­to šu­nų. Po­li­ci­nin­ kai pri­va­lo pa­ša­lin­ti pa­vo­jų žmo­ nių gy­vy­bei ir svei­ka­tai.“ Rea­guo­ja tik ekst­ra at­ve­jais

Nuo šių me­tų rugp­jū­čio 1-osios įsi­ga­lio­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės su­tar­tis su vie­šą­ja įmo­ne „Būk ma­no drau­gas“, įsi­kū­ru­sia Ka­ lo­tė­je. Tai reiš­kia, kad pra­neš­ti apie žmo­nes už­puo­lu­sius gy­vū­ nus rei­kia šios įmo­nės bu­din­čiu te­le­fo­nu. Ta­čiau įmo­nės dar­buo­to­jas Ri­ mas pa­sa­ko­jo su­lau­kęs ne­pa­ ten­kin­tos klai­pė­die­tės prie­kaiš­

to, kad ji ne­ga­lė­jo pri­si­skam­bin­ti vė­lų va­ka­rą. „Ne­sup­ran­tu, kaip tai ga­lė­jo at­ si­tik­ti, te­le­fo­ną vi­sa­da tu­riu. Iš tie­sų po dar­bo va­lan­dų mes va­ žiuo­ja­me tik ekst­ra at­ve­jais. Jei gy­vū­nas įkan­do, mes pri­va­lo­me rea­guo­ti. Ka­dan­gi dau­ge­lis žmo­ nių ne­ži­no mū­sų te­le­fo­no nu­me­ rio, gy­ven­to­jai pir­miau­siai krei­ pia­si į Bend­rą­jį pa­gal­bos cent­rą“, – aiš­ki­no įmo­nės dar­buo­to­jas. Sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je gy­ ven­to­jai in­for­muo­ja­mi, kad gy­vū­ nams ap­dras­kius, ap­kan­džio­jus ar ki­taip su­žei­dus žmo­gų ar gy­vū­ną sa­vi­nin­kas apie tai ne­dels­da­mas tu­ri in­for­muo­ti Vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­rą ir Klai­pė­dos mies­to vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą. To­kį gy­vū­ną sa­vi­nin­kas pri­va­ lo izo­liuo­ti 14-ai pa­rų ir su­da­ry­ ti są­ly­gas ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­ tui jį ste­bė­ti. Vi­sas iš­lai­das, su­si­ju­sias su gy­ vū­no ka­ran­ti­na­vi­mu, ap­mo­ka jo sa­vi­nin­kas. Ko­kie gy­vū­nai ag­re­sy­viau­si?

Sta­tis­ti­ka ro­do, kad daž­niau­siai žmo­nes su­ža­lo­ja šu­nys. Nuo šių gy­vū­nų nu­ken­čia apie 80 pro­c. vi­ sų gy­vū­nų su­ža­lo­tų žmo­nių. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Bri­gi­ta Kai­ rie­nė ne­ri­mau­ja dėl to, kad uos­ta­ mies­ty­je kas­met at­si­sa­ko skie­py­tis nuo pa­siut­li­gės ar­ba pra­dė­tą skie­ pi­ji­mo­si kur­są nu­trau­kia nuo 10 iki 30 as­me­nų. „Jei­gu šie as­me­nys bū­tų su­si­rgę pa­siut­li­ge, me­di­kai jiems pa­dė­ ti ne­bū­tų ga­lė­ję, ka­dan­gi pa­siut­ li­gė – ne­pa­gy­do­ma li­ga. Skie­pai yra vie­nin­te­lė iki šiol ži­no­ma ap­ si­sau­go­ji­mo prie­mo­nė“, – ti­ki­no spe­cia­lis­tė.


6

ketvirtAdienis, rugpjūčio 29, 2013

nuomonės

Sau­lėg­rą­žų gliau­dy­to­jai – so­vie­ti­nis pa­li­ki­mas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

(Ne)tu­ris­ti­nis vi­zi­tas

S

Evaldas Labanauskas

Š

ią sa­vai­tę Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė kar­t u su Lat­v i­jos ir Es­t i­jos va­do­vais lan­k y­sis Bal­ tuo­siuo­se rū­muo­se. Ir ne kaip tu­r is­tė. Bū­tent apie tai, kad D.Gry­baus­ kai­tė į Bal­tuo­sius rū­mus pa­teks tik kaip tu­ris­tė, dar 2010-ai­siais skel­bė mū­sų ži­ niask­lai­da. Mat Lie­tu­vos va­do­vė tuo­met at­si­sa­kė JAV pre­z i­den­to Ba­rac­ko Oba­ mos kvie­t i­mo da­ly­vau­t i iš­k il­m in­go­je va­ka­rie­nė­je Pra­ho­je. Ši va­ka­rie­nė tu­rė­ jo pa­gerb­ti Ru­si­jos ir JAV su­si­ta­ri­mą dėl stra­te­gi­nės gink­luo­tės ma­ž i­ni­mo. Ver­d ik­tas, kad nuo ta­da vi­sam lai­k ui D.Gry­baus­kai­tei už­si­da­rė Bal­tų­jų rū­mų du­rys, rė­mė­si vie­na prie­lai­da – mi­ni­mas su­si­ta­r i­mas lai­k y­tas pra­d žia nau­jo Va­ šing­to­no ir Mask­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo eta­po, dar ki­taip va­din­to „per­k ro­vi­mu“. Tad D.Gry­baus­kai­tės neat­vy­ki­mas at­ro­ dė net kaip įžei­džian­tis iš­si­šo­ki­mas.

Tai sim­bo­li­nis su­si­ti­ki­ mas, nu­sa­kan­tis ne nau­ ją Lie­tu­vos san­ty­kių su JAV eta­pą, o pa­si­kei­tu­ sius Va­šing­to­no ir Mask­ vos san­ty­kius. Kas pa­si­kei­tė per tre­jus me­tus? Lie­tu­ vos Pre­z i­den­tė il­gai ir nuo­šir­d žiai at­ gai­la­vo? Ne, pa­grin­di­nė prie­žas­tis – kei­ čia­si B.Oba­mos ad­m i­n ist­ra­ci­jos po­l i­t i­ ka Ru­si­jos at­ž vil­g iu. T. y. „per­kro­vi­mas“ ne­pa­vy­ko. Be­je, dar 2009 m. tuo­me­tė JAV vals­ty­ bės sek­re­to­rė Hil­la­ry Clin­ton Ru­si­jos už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui Ser­ge­jui Lav­ro­ vui įtei­kė sim­bo­l i­n į jun­g ik­l į, ant ku­r io bu­vo už­ra­šy­ta ne „Perk­ro­vi­mas“, o „Perk­ ro­va“, t. y. per di­de­lė ap­kro­va. Ši ap­mau­ di ver­ti­mo klai­da bu­vo pra­na­šiš­ka. Šiuo me­tu Va­šing­to­nas ir Mask­va tu­ri gau­sy­ bę pro­ble­mi­n ių te­mų: nuo Si­r i­jos konf­ lik­to iki JAV pa­slap­čių vie­šin­to­jo Ed­war­ do Snow­de­no prie­globs­čio Ru­si­jo­je. Bū­tent to­kia­me kon­teks­te ir rei­kia žvelg­ ti į D.Gry­baus­kai­tės ir ki­t ų dvie­jų Bal­t i­ jos va­do­vų vi­zi­tą Bal­tuo­siuo­se rū­muo­ se. Ki­taip ta­r iant, Ame­r i­ka lei­d žia su­ pras­t i Ru­si­jai, kad, ne­pai­sant gau­sy­bės ki­t ų pa­sau­l i­n ių iš­šū­k ių, į jos prio­r i­te­t ų są­ra­šą su­grįž­ta Ry­tų Eu­ro­pa. Per B.Oba­mos su­si­ti­ki­mą su Bal­ti­jos ša­ lių pre­zi­den­tais bus ap­tar­ta daug te­mų – nuo ES ir JAV lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ ties iki eko­no­m i­n io, ener­ge­t i­n io bend­ ra­dar­bia­vi­mo. Ta­čiau abe­jo­ti­na, kad jis bus is­to­ri­nis ar­ba per jį bus su­si­tar­ta dėl ko nors ypač reikš­min­go. Tai tik sim­b o­l i­n is su­s i­t i­k i­mas, nu­s a­ kan­t is ne nau­ją Lie­t u­vos san­t y­k ių su JAV eta­pą, o pa­si­kei­tu­sius Va­šing­to­no ir Mask­vos san­ty­kius.

me­to­nos lai­kais lie­tu­viai su sau­lėg­rą­žo­mis elg­da­vo­si ge­ro­kai ele­gan­tiš­kiau ir ra­ fi­nuo­čiau: pri­no­ku­sias sėk­ liu­kes pa­čirš­kin­da­vo kep­tu­vė­je, jas gliau­dy­da­vo pirš­tais, o į bur­ną dė­ da­vo tik sėk­los bran­duo­lį. Triauš­kin­ti sau­lėg­rą­žas prie­ki­ niais dan­ti­mis ir lukš­tus spjau­dy­ ti, kur pa­puo­la, lie­tu­viai iš­mo­ko tik so­viet­me­čiu. O tai pri­lygs­ta va­žia­ vi­mui dvi­ra­čiu: įgun­di – ir jau vi­ sam gy­ve­ni­mui. So­vie­tų Są­jun­gos lai­kų sim­bo­lis – juo­dos, ma­žy­tės, į pil­tu­vė­lį, pa­ ga­min­tą iš se­no laik­raš­čio, su­pil­ tos sau­lėg­rą­žos, ku­rio­mis bū­da­vo pre­kiau­ja­ma tur­gu­je. Si­tua­ci­ja pa­ si­kei­tė ne­daug. Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos at­ri­bu­tas – di­des­nės, pil­kai bal­tos, į spal­vin­gas pa­kuo­tes su­ber­tos ir sta­tis­ti­nio, ap­link laip­ ti­nes be­si­tri­nan­čio lie­tu­vio val­go­ mos sau­lėg­rą­žos. Pa­ban­džiau pri­si­min­ti gliau­dy­ to­jų pa­der­mės at­sto­vų ap­si­reiš­ki­ mus per pa­sta­rą­jį mė­ne­sį. Da­bi­tas, dė­vin­čias spor­ti­nius dra­bu­žius, tie­siog ant že­mės spjau­dan­čius lukš­tus, ma­čiau au­to­bu­se – te­ne­ bū­na jiems il­gas, sau­lėg­rą­žo­mis nu­bars­ty­tas ke­lias iki pa­tai­sos dar­ bų ko­lo­ni­jos var­tų. Su na­cio­na­li­nio lie­tu­vių pa­tie­ka­lo val­gy­to­jais su­ si­dū­riau ir prie jū­ros – lukš­te­lius sma­gi kom­pa­ni­ja bars­tė ant smė­ lio ir grei­tai už­kas­da­vo. Pra­mo­ga, ne ki­taip. Fut­bo­lo klu­bo „At­lan­tas“ var­žy­ bo­se ša­lia sė­din­tys as­me­nys sau­ lėg­rą­žų lie­ka­no­mis spjau­dė­si ant že­mės. Įdo­mu, ar sir­ga­liai ir na­muo­se šiukš­li­na tie­siog ant grin­dų? Pra­ žy­gia­vu­si pro dau­gia­bu­čio laip­ti­nės „po­ste“ sė­din­čius vai­ki­nus, pa­si­ju­ tau kaip ves­tu­vė­se. By­ran­tys lukš­

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

„„Įp­ro­čiai: dau­ge­liui gy­ven­to­jų iki šiol sau­lėg­rą­žų gliau­dy­mas – pui­kus

Su­ge­do ma­no mo­to­ro­le­rio spi­do­ met­ras. Kur ga­li­ma jį pa­tai­sy­ti? Nė­ra jo­kios in­for­ma­ci­jos. Jei to­kių re­mon­ti­nin­kų Klai­pė­do­je yra, tai ko­dėl jie ne­skel­bia apie sa­vo tei­ kia­mas pa­slau­gas? Jiems ką, pi­ni­ gų ne­rei­kia? Si­mas

tai ir ap­link be­si­su­kio­jan­tys ba­lan­ džiai ke­lio­nę na­mo pa­ver­tė tik­ra šven­te. Pas­te­bė­jau, kad sau­lėg­rą­ žos į lie­tu­vio ra­cio­ną įtrau­kia­mos ir kaip už­kan­dis prie deg­ti­nės.

Sau­lėg­rą­žos į lie­tu­ vio ra­cio­ną įtrau­kia­ mos ir kaip už­kan­dis prie deg­ti­nės. Lukš­te­na­mų sau­lėg­rą­žų gar­sas at­min­ty­je pa­ža­di­no pri­si­mi­ni­mus apie vie­ną prieš ke­lis me­tus ma­ ty­tą in­ci­den­tą. Kaž­ku­rios mies­ to šven­tės me­tu prie Pa­ro­dų rū­mų sto­vi­nia­vę jau­nuo­liai var­to­jo al­ ko­ho­lį stik­li­nė­je ta­ro­je. Du pa­tru­ lia­vę vie­šo­sios tvar­kos pa­rei­gū­nai aki­mirks­niu pri­si­sta­tė prie tu­ri­ nin­gai lais­va­lai­kį lei­du­sio bū­re­lio. Vie­nas po­li­ci­nin­kų lyg nie­kur nie­

ko val­gė sau­lėg­rą­žas ir spjau­dė­si ant že­mės. Ži­nant, kad Lie­tu­vos an­ge­lai sar­ gai ne­gy­ve­na pra­ban­giai, pa­gal­vo­ jau – gal al­ka­nas bu­vo? Kai „gur­ma­nas“ pa­pra­šė iš­gė­ ri­nė­jan­čių vai­ki­nų at­si­kra­ty­ti alu­ mi, su­lau­kė klau­si­mo, ar tams­ta pa­rei­gū­nas pa­ts ne­pa­žei­džia tai­ syk­lių, šiukš­lin­da­mas uos­ta­mies­ čio gat­ves. Tvar­kos ser­gė­to­jui net sau­lėg­rą­ža iš bur­nos iš­kri­to. Po­li­ ci­nin­kas iš­si­šo­kė­lį dis­ku­si­ją apie vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mus pa­si­ kvie­tė pra­tęs­ti „in­ty­mes­nė­je ap­lin­ ko­je“ – prie pa­tru­lių au­to­mo­bi­lio. Pa­na­šų į drau­džian­tį rū­ky­ti ženk­lą vie­šo­se vie­to­se rei­kė­tų pa­ sta­ty­ti ir sau­lėg­rą­žų lukš­ten­to­jams, ter­šian­tiems ap­lin­ką. Te­gul ska­nės­tą, ga­di­nan­tį dan­tis, ne­re­tai su­ke­lian­tį gast­ri­tą, skran­ džio opa­li­gę ir net apen­di­ci­tą, lie­ tu­viai val­go na­muo­se. Ie­va Gri­žai­tė

Ka­žin ar jie bū­tų pri­sė­dę, jei bū­tų ma­tę tą pa­tį vaiz­dą, ku­rį ma­čiau aš. Mies­to val­džia tik­rai tu­ rė­tų im­tis prie­mo­nių, ku­ rios pa­dė­tų su­draus­min­ti įsi­siau­tė­ju­sius be­na­mius. Sup­ran­tu, kad pa­sta­rų­ jų gy­ve­ni­mas sun­kus, ta­čiau jie ne cent­re, o to­liau nuo jo tu­rė­tų įsi­kur­ti. Juk yra nak­ vy­nės na­mai.

Po­li­ti­kams – nie­ko šven­to

Po­li­ti­kai jau nu­ta­rė, kad mums bū­ ti­na įsi­ves­ti eu­rą. Žmo­nės – prieš, o jiems ne­svar­bu. Ar jie gal­vo­ja apie pen­si­nin­kus? Mes jau ži­no­me, kad pen­si­jos su­ma­žės tris kar­tus. Be to, tu­rė­si­me dar ir ki­tų, tur­tin­ges­nių už mus ša­lių sko­las deng­ti. To­kių, kaip Grai­ki­ja ar Is­pa­ni­ja. Nes­var­ bu, kad jų pen­si­nin­kai ke­lis kar­tus dau­giau pen­si­jos gau­na. Len­kai jau at­si­sa­kė min­ties įsi­ves­ti eu­rą. To­ kios pro­tin­gos ir tur­tin­gos vals­ty­ bės, kaip Ang­li­ja, Da­ni­ja, sa­vų pi­ ni­gų ne­no­ri iš­keis­ti į eu­rus, o mes kaž­ko­dėl no­ri­me. Ar mes fa­šis­ti­nė­ je vals­ty­bė­je gy­ve­na­me? Sa­vo no­ru ei­na­me į kry­žiuo­čių ka­ra­lys­tę. Pet­ras

Ko­dėl lie­tu­viai to­kie niū­rūs?

Ka­žin ko­dėl mū­sų žmo­nės to­kie pe­si­mis­tai, am­ži­nai vis­kuo ne­pa­ ten­kin­ti ir ne­lai­min­gi? Gal mes – kaip vai­kai? Kai tė­vai gir­tuok­liai, at­ža­lų ne­pri­žiū­ri ir net pa­mirš­ta apie jas, vai­kai ne­be­mo­ka šyp­so­tis, už­tat mo­ko­si iš­gy­ven­ti be suau­gu­ sių­jų. Ar ne­bus ir mums tas pa­ts? Ša­lies va­do­vai rū­pi­na­si nie­kais, o svar­biems da­ly­kams ne­ski­ria dė­ me­sio. Jiems ne­rū­pi, ar iš­gy­vens dau­gu­ma pi­lie­čių. To­dėl ir vaikš­to vi­si ak­me­ni­niais vei­dais, o gal­vo­je kir­ba vie­nin­te­lė min­tis – kaip su­ dur­ti ga­lą su ga­lu. Dia­na

Min­tys apie ru­de­nį gąs­di­na

Dai­na

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Vėl vi­sais ka­na­lais kal­ba­ma apie nau­ją kri­zės ban­gą. Gąs­di­na­ma brangs­tan­čia ši­lu­ma. Slo­gu vi­so to klau­sy­tis, nes api­ma bai­sus pe­si­ miz­mas. Bū­tų ge­rai, jei bū­tų dau­ giau ge­rų ži­nių, nors me­lo žmo­ nėms ne­rei­kia. To­dėl no­rė­tų­si, kad mies­tų va­do­vai bei Vy­riau­sy­bė nu­ veik­tų kaž­ką reikš­min­go, o tai leis­ tų mums pa­ti­kė­ti, kad vis­kas ne taip blo­gai, kaip da­bar at­ro­do. Jo­nas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pri­si­den­gė šu­nų var­žy­bo­mis

Šeš­ta­d ie­n į bu­vau pa­p lū­d i­my­ je Gi­ru­liuo­se. Dau­gy­bė poil­siau­ to­jų nu­ste­bo pa­ma­tę, kaip pa­jū­ riu žings­niuo­ja gal de­šimt žmo­nių ir kiek­vie­nas – su šu­ni­mi. Kai pra­ dė­jo­me prie­kaiš­tau­ti, kad tai­syk­ lės drau­džia gy­vū­nus ves­tis į plia­ žą, paaiš­ki­no, kad vyks­ta var­žy­bos. Ne­pa­ti­kė­jau. Kas čia per var­žy­bos? Tai­syk­lės yra tai­syk­lės ir jų rei­kia lai­ky­tis.

lai­ko pra­lei­di­mas.

M.Ski­riu­tė, E.Zen­ku­tė. „Vie­toj gė­ly­nų – be­na­mių guo­lis“ („Klai­pė­da“, 2013 08 26).

Informacija: 397

telefonas@kl.lt

Kas su­re­mon­tuos spi­do­met­rą?

Be­na­miai ap­der­gė suo­liu­ką

P

reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Bendikienė –

397 728

Mo­ni­ka

Atgarsiai

ers­kai­čiau tą pub­li­ka­ci­ją apie gė­ly­nų vie­to­je at­si­ra­ du­sį be­na­mių guo­lį. Tik­rai la­bai ne­ma­lo­nu, kad klai­pė­ die­čiai ir mies­to sve­čiai tu­ri ste­bė­ ti to­kius vaiz­dus. Pa­ti krau­pau nuo pa­na­šios si­tua­ ci­jos. Ant Da­nės kran­ti­nė­je esan­čio suo­liu­ko mie­go­jo be­na­mis. Man at­ro­do, kad jis bu­vo net ap­si­šla­pi­ nęs. Po kiek lai­ko vėl praė­jau pro tą pa­čią vie­tą. Be­na­mio jau ne­be­ bu­vo. Ant to pa­ties suo­liu­ko sė­dė­ jo žmo­nės.

karštas telefonas

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ketvirtadienis, rugpjĹŤÄ?io 29, 2013

parama kaimui

„PajĹŤrio kraĹĄtas“: nuo gintaro dirbtuviĹł iki slidinÄ—jimo trasos LEADER metodas, ÄŻgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programÄ… (KPP), padÄ—jo KlaipÄ—dos rajono bendruomeniĹł nariams susikurti regiono plÄ—tros strategijÄ…, o vÄ—liau jÄ… ÄŻgyvendinti per vietos projektus. BendruomenÄ—ms ĹĄiuos projektus tinkamai ÄŻgyvendinti padÄ—jo vietos veiklos grupÄ— (VVG) „PajĹŤrio kraĹĄtas“.

LaisvÄ— AuĹžbikaviÄ?ienÄ—

VVG „PajĹŤrio kraĹĄtas“ – tai penkiĹł ĹžmoniĹł komanda, kuriai tenka atsakinga uĹžduotis padÄ—ti bendruomenÄ—ms parengti vietos projektĹł paraiĹĄkas ir priĹžiĹŤrÄ—ti patvirtintĹł projektĹł ÄŻgyvendinimÄ…. Ĺ ios VVG veikla apima visas kaimiĹĄkÄ…sias rajono seniĹŤnijas, t. y. 10 iĹĄ 11 rajono seniĹŤnijĹł. VVG „PajĹŤrio kraĹĄtas“ atstovaujamoje teritorijoje gyvena daugiau nei 34 tĹŤkst. ĹžmoniĹł. ÄŽgyvendindama vietos plÄ—tros strategijÄ…, VVG sutelkia kaimo bendruomenes veikti kartu. VVG „PajĹŤrio kraĹĄtas“ ir vietos bendruomeniĹł dÄ—ka ne tik suremontuoti pastatai KlaipÄ—dos rajono kaimuose bei miesteliuose, bet ir sustiprÄ—jo bendrumo jausmas, skatinantis Ĺžmones imtis visiems reikalingĹł iniciatyvĹł. Vietos strategija – VVG veiklos pagrindas

Ĺ iuo metu Lietuvoje, ÄŻskaitant ir VVG „PajĹŤrio kraĹĄtas“, veikia 51 VVG. Kiekviena jĹł ÄŻgyvendina konkreÄ?iai vietovei skirtÄ… strategijÄ…, kuria siekiama gerinti gyvenimo kokybÄ™ kaimo vietovÄ—se, taip pat ÄŻvairinti ekonomikÄ… ir taip maĹžinti kaimo gyventojĹł ďŹ nansinÄ™ priklausomybÄ™ nuo ĹžemÄ—s ĹŤkio. Bendromis pastangomis susikurti strategijÄ… ir Ĺžengti pirmuosius Ĺžingsnius diegiant LEADER metodÄ… Lietuvoje VVG padÄ—jo priemonÄ—s „Parama VVG veiklai, ÄŻgĹŤdĹžiams ÄŻgyti ir aktyviai pritaikyti“ parama. Per kelerius metus visos VVG sÄ—kmingai parengÄ— vietos veiklos strategijas ir ĹĄiuo metu jas ÄŻgyvendina. Vadovaudamos strategijos ÄŻgyvendinimui, VVG atlieka daug svarbiĹł uĹžduoÄ?iĹł: savarankiĹĄkai skelbia kvietimus teikti vietos projektus, vertina ĹĄiĹł paraiĹĄkĹł gauti paramÄ… tinkamumÄ… ir admi-

nistruoja ďŹ nansuoti tinkamĹł projektĹł ÄŻgyvendinimÄ…. Kad visi ĹĄie procesai bĹŤtĹł atlikti laiku ir tinkamai, priĹžiĹŤri NacionalinÄ— mokÄ—jimo agentĹŤra prie Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos (NMA). Vietos veiklos strategijÄ…, pritaikytÄ… KlaipÄ—dos rajono bendruomeniĹł poreikiams, VVG „PajĹŤrio kraĹĄtas“ ÄŻgyvendina nuo 2010 m. – tuomet pirmÄ… kartÄ… paskelbÄ— kvietimus teikti vietos projektĹł paraiĹĄkas. „Vietos strategijÄ… pradÄ—jome ÄŻgyvendinti ĹĄiek tiek vÄ—liau nei dauguma VVG, todÄ—l jau per pirmÄ… kvietimÄ… gavome net 35 vietos projektĹł paraiĹĄkas. Tad intensyvus darbas mĹŤsĹł laukÄ— nuo pat pradĹžiĹłâ€œ, – pasakoja ĹĄios VVG projektĹł koordinatorius Tomas Pranys ir priduria, kad vietos veiklos strategijos rengimas buvo itin ÄŻdomi ir spalvinga patirtis visoms bendruomenÄ—ms. Diskusijose apie tai, kokÄŻ KlaipÄ—dos rajonÄ… norima matyti, ir gimÄ— du pagrindiniai ĹĄios strategijos prioritetai – kaimo ĹžmoniĹł gyvenimo sÄ…lygĹł, gyvenamosios aplinkos gerinimas ir kaimo gyventojĹł socialiniĹł, kultĹŤriniĹł iniciatyvĹł skatinimas, kaimo ekonomikos ÄŻvairinimas. Pasiekta akivaizdĹžiĹł rezultatĹł

Ĺ iuo metu VVG „PajĹŤrio kraĹĄtas“ administruoja 32 projektus, kuriuos vykdo ÄŻvairios vietos bendruomenÄ—s iĹĄ KlaipÄ—dos rajono. Nuo strategijos ÄŻgyvendinimo pradĹžios iki ĹĄiĹł metĹł geguŞės VVG „PajĹŤrio kraĹĄtas“ pasiraĹĄytĹł sutarÄ?iĹł suma siekÄ— 7 526 038,97 lito. Visos Lietuvos mastu iki ĹĄiĹł metĹł liepos ďŹ nansavimÄ… gavo jau 2358 vietos projektai, kuriuos VVG teikÄ— ÄŻvairĹŤs vietos pareiĹĄkÄ—jai – tiek paprasti kaimo gyventojai, tiek susivienijusios vietos bendruomenÄ—s. DidĹžioji dalis projektĹł paraiĹĄkĹł, kuriomis siekiama gauti ES para-

ď ŽParoda: cV`V[\_V[af`TNYĂ›W\N] VĂ­_Ă›aVOR[Q_b\ZR[VĂş]_\WRXab`



mÄ…, jau patvirtinta visuose Lietuvos regionuose. NMA specialistai, priĹžiĹŤrintys strategijĹł ÄŻgyvendinimÄ… visoje Lietuvoje, pastebi, kad daugelis bendruomeniĹł itin aktyviai Ä—mÄ—si remontuoti visuomeninÄ—s paskirties pastatus – bendruomenÄ—s centrus, mokyklas, darĹželius. IĹĄimtimi netapo ir KlaipÄ—dos rajono bendruomenÄ—s – Ä?ia didĹžiausias skaiÄ?ius projektĹł, susijusiĹł su bendros paskirties vieĹĄosiomis erdvÄ—mis. ÄŽdomiĹł projektĹł netrĹŤksta

Pasiteiravus, kokiĹł rezultatĹł atneĹĄÄ— bendras VVG ir bendruomeniĹł darbas, „PajĹŤrio kraĹĄto“ projektĹł koordinatorius mini ne tik tris atnaujintus parkus ir visuomeninÄ—s paskirties pastatĹł remontÄ…, bet ir originalius, daug ĹžadanÄ?ius projektus. PavyzdĹžiui, planus greitu metu ÄŻrengti slidinÄ—jimo trasÄ… UtriĹł kaime. ÄŒia bus ÄŻrengtas modernus keltuvas, apsaugos sistema, pastatytos dvi sniego gaminimo maĹĄinos. Ne maĹžiau unikali ir Drevernos bendruomenÄ—s namĹł ÄŻkĹŤrimo vizija. Pagal projektÄ… bendruomenÄ—s namĹł buvusios katilinÄ—s patalpose bus ÄŻkurtos gintaro apdirbimo dirbtuvÄ—s, ÄŻrengta istorinÄ— ekspozicija. Tikimasi, kad tai paskatins vietos bendruomenÄ—s verslumÄ…, – planuojama sulaukti lankytojĹł, besidominÄ?iĹł gintaro dirbiniĹł istorija ir gamybos technika, norinÄ?iĹł pramokti gintaro vÄ—rimo meno. Be to, Drevernos vietovÄ— yra KurĹĄiĹł mariĹł pakrantÄ—je, tad ĹĄiuo metu jau sulaukiama nemaĹžai jÄ—gos aitvarĹł sporto mÄ—gÄ—jĹł. Ĺ iÄ… sritÄŻ Drevernos bendruomenÄ— planuoja vystyti ir su ES paramos pagalba – ketinama ne tik ÄŻsigyti bĹŤtinos ÄŻrangos jÄ—gos aitvarĹł sportui, bet ir teikti profesionalaus instruktoriaus paslaugas. Ambicijomis atgaivinti ekonominÄŻ bei socialinÄŻ kaimo vietovÄ—s

CC4 =NWí_V\X_NaN`•N_PUfc\[b\a_

ď ŽÄŽvertinimas: NXVZV_X\`VCC4 =NWĂ­_V\X_NaN`•X\[SR_R[PVW\` CR_`Yb

Z\`XNaV[VZN`OR[Q_b\ZR[Û`R1NON_aV`V_]R_`]RXafc\`•

potencialÄ… pasiĹžymi ir kiti patvirtinti projektai. VÄ—ĹžaiÄ?iĹł miestelyje bus ÄŻkurtas modernus konferencijĹł centras, kuriame bus dvi salÄ—s. IĹĄ viso konferencijĹł centre turÄ—tĹł tilpti daugiau nei 130 ĹžmoniĹł. JudrÄ—nĹł seniĹŤnijoje, kuri yra legendinio lakĹŤno Stepono Dariaus gimtinÄ—, taip pat bus ÄŻrengtas bendruomenÄ—s centras, mielai lauksiantis lankytojĹł, besidominÄ?iĹł ĹĄio kraĹĄto istoriniu palikimu bei kulinariniu paveldu. JudrÄ—nĹł bendruomenÄ—s nariai ketina teikti renginiĹł organizavimo ir maitinimo paslaugas, vykdyti kraĹĄto kulinarinio paveldo pristatymo edukacines programas. PasitikÄ—jimas VVG kasmet auga

Kaip pastebi NMA Kaimo vystymo programĹł skyriaus vyriausioji specialistÄ— Edita JogÄ—lienÄ—, VVG iĹĄ visos Lietuvos per ĹĄeĹĄerius metus jau sukaupÄ— pakankamai projektĹł ÄŻgyvendinimo ir teisÄ—s aktĹł nagrinÄ—jimo patirties, todÄ—l VVG vis profesionaliau atlieka joms patikÄ—tas administracines uĹžduotis. AtsiĹžvelgiant ÄŻ tai, ĹĄiemet vietos projektĹł ďŹ nansavimas pradÄ—tas vykdyti pagal naujÄ…, lengvesnÄ™, tvarkÄ… – paramos sutartÄŻ turi pasiraĹĄyti tik VVG ir projektĹł vykdytojai. Ankstesniais metais ĹĄi sutartis buvo triĹĄalÄ— – jÄ… pasiraĹĄydavo ir NMA. Pasak „PajĹŤrio kraĹĄto“ projektĹł koordinatoriaus T.Pranio, vis dar pasitaiko, kad projekto vykdytojams sunku perprasti visÄ… projekto administravimo procesÄ…. Remiantis bendra Lietuvos vietos projektĹł ÄŻgyvendinimo statistika, tarp daĹžniausiai pasitaikanÄ?iĹł klaidĹł iĹĄlieka vieĹĄojo pirkimo taisykliĹł paĹžeidimai, o didĹžiausia kliĹŤtimi laiku ÄŻgyvendinti numatytus projektus tampa tai, kad pareiĹĄkÄ—jams pritrĹŤksta apyvartiniĹł lÄ—ĹĄĹł. KalbÄ—damas apie pagalbÄ…, kuriÄ… VVG gali suteikti bendruomenÄ—ms, T.Pranys akcentuoja, kad stengiamasi dirbti partnerystÄ—s principu: „JauÄ?iame, kad esame atsakingi uĹž projektĹł vykdytojus, esame ne

tik priĹžiĹŤrinti organizacija – tarp bendruomeniĹł ir „PajĹŤrio kraĹĄto“ vyksta aktyvus bendradarbiavimas.“ Be to, nauji projektai, sutelkÄ™ bendruomenes, tapo gera pilietiĹĄkumo mokykla. „Šiuo poĹžiĹŤriu vis labiau panaĹĄÄ—jame ÄŻ tas ES ĹĄalis, kur neatlygintinas darbas bendruomenÄ—s labui – savaime suprantamas dalykas. Dabar jau maĹžai kam kyla klausimas, kodÄ—l bendruomenei reikia neatlygintinai aukoti savo laikÄ…, padÄ—ti atlikti tam tikrus darbus, pavyzdĹžiui, pagelbÄ—ti su vieĹĄaisiais pirkimais“, – sako VVG „PajĹŤrio kraĹĄtas“ projektĹł koordinatorius. GalimybÄ—s stiprÄ—ti kaimo vietovÄ—ms dar nesibaigÄ—

Vietos pareiĹĄkÄ—jai turi galimybÄ™, priklausomai nuo regiono vietos plÄ—tros strategijos, pasirinkti ÄŻvairias alternatyvias ĹžemÄ—s ĹŤkiui KPP priemones. TaÄ?iau daugiausia vietos projektĹł paraiĹĄkĹł teikiama pagal KPP priemonÄ™ „Kaimo atnaujinimas ir plÄ—tra“ LEADER metodu. Gavus paramÄ… pagal ĹĄiÄ… priemonÄ™, atliekamas bendruomeniniĹł statiniĹł remontas, jĹł ÄŻrengimas, kitĹł vieĹĄĹłjĹł erdviĹł tvarkymas. Ne maĹžiau aktyviai organizuojami renginiai, padedantys ÄŻtraukti kuo didesnÄŻ skaiÄ?iĹł ĹžmoniĹł ÄŻ projektus, ugdyti reikiamus ÄŻgĹŤdĹžius projektams ÄŻgyvendinti. Ne maĹžesnÄ™ svarbÄ… turi ir renginiai, skirti bendruomenÄ—ms supaĹžindinti su jĹł gyvenama vietove, jos istorija ir iĹĄkiliomis asmenybÄ—mis. Vangiausiai bendruomenÄ—s teikia paraiĹĄkas pagal priemones „Parama verslo kĹŤrimui ir plÄ—trai“, „Turizmo veiklos skatinimas“ ir „PerÄ—jimas prie ne ĹžemÄ—s ĹŤkio veiklos“. Be to, NMA pastebi, kad ÄŻvairiĹł VVG sÄ—kmÄ— nevienoda, – vienos iĹĄ jĹł ÄŻgyvendina daugiau projektĹł, kitos – maĹžiau. TaÄ?iau tai priklauso ne tik nuo VVG administraciniĹł sugebÄ—jimĹł, bet ir nuo rodomo iniciatyvumo, siekio kuo aiĹĄkiau pristatyti bendruomenÄ—ms ES suteikiamas paramos galimybes ir paÄ?ios VVG dydĹžio.


8

ketvirtAdienis, rugpjūčio 29, 2013

užribis Su­muš­tas ­ paaug­lys pa­bė­go

iššoko per langą

Ava­ri­ja san­kry­žo­je

Klai­pė­dos raj. po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tas pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą dėl 16 m. paaug­lio su­mu­ ši­mo. Į po­li­ci­ją krei­pė­si vai­ki­no ma­ma ir pa­tė­vis, ku­rie nu­ro­dė, kad paaug­lys pa­bė­go iš na­mų. Pa­rei­gū­nai vai­ki­ną ra­do Der­ cek­lių k., pas drau­gą. Bet bėg­ lys aiš­ki­no bu­vęs su­muš­tas pa­ tė­vio.

Ant­ra­die­nį per bu­to lan­gą iš­šo­ ko 31 me­tų vy­ras. Nors Ole­gas I. šo­ko iš ant­ra­me aukš­te esan­ čio bu­to, ta­čiau vy­ras pa­ty­rė stip­rius su­ža­lo­ji­mus. Jam diag­ no­zuo­ta po­lit­rau­ma. Li­go­ni­nės rea­ni­ma­ci­jo­je iš­gy­ve­nęs tris va­ lan­das, klai­pė­die­tis nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų mi­rė. Po­li­ci­ja pra­dė­ jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Tai­kos ir Sta­ty­bi­nin­kų pr. žie­di­ nė­je san­kry­žo­je eis­mą tre­čia­ die­nio ry­tą bu­vo už­tvė­ręs prieš­ prie­ši­nė­je eis­mo juos­to­je sto­vė­ jęs „Au­di“. Paaiš­kė­jo, kad au­to­ mo­bi­lį vai­ra­vo ne­blai­vus 18-me­ tis Klau­di­jus, ku­ris, lėk­da­mas Sta­ty­bi­nin­kų pr., įva­žia­vęs į žie­ di­nę san­kry­žą at­si­tren­kė į bor­ te­lį ki­to­je ke­lio pu­sė­je.

Prieš ru­sų bend­ri­ją – su­kčių ata­ka

„„Pro­por­ci­jos: nors poil­siau­to­jų šį se­zo­ną bu­vo dau­giau nei per­nykš­tį,

nu­si­kal­ti­mų už­fik­suo­ta ma­žiau. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­lan­go­je jaučiamas nu­si­kal­ti­mų ato­slū­gis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Pa­lan­giš­kiai tvir­ti­na, kad prieš pa­ si­bai­giant ku­ror­ti­niam se­zo­nui pa­ ste­bė­ta dau­giau smul­kių, bet įžū­lių va­gys­čių.

Svars­to­ma, ar sve­ti­mus daik­tus ga­ li gvelb­ti iš mies­to iš­va­žiuo­jan­tys poil­siau­to­jai, ar prieš iš­tuš­tė­jant mies­tui nak­ti­niams žy­giams ryž­ ta­si nu­si­kal­tė­liai? Vie­nas pa­lan­giš­kis pa­sa­ko­jo, kad ne­pa­tar­tų nak­tį au­to­mo­bi­ly­je pa­ lik­ti net men­kiau­sią daik­tą. Esą il­ ga­pirš­čiai tik to ir lauks, bus pa­ si­ruo­šę vog­ti net ir men­ka­ver­čius daik­tus. Pa­lan­gos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­ li­nės po­li­ci­jos sky­riaus ty­rė­ja Ju­li­ ta Raz­man­tie­nė ti­ki­no, kad kol kas ko­mi­sa­ria­te nė­ra pa­dau­gė­ję pra­ne­ ši­mų apie to­kius nu­si­kal­ti­mus. „Vie­na ver­tus, žmo­nės ne vi­sa­da krei­pia­si į po­li­ci­ją. Ta­čiau mes tu­ ri­me už­fik­sa­vę du įvy­kius, kai bu­vo įsi­lauž­ta į ma­ši­nas ir pa­vog­ta na­vi­ ga­ci­nė sis­te­ma“, – kal­bė­jo J.Raz­ man­tie­nė. Vie­tos gy­ven­to­jų pa­ste­bė­ji­mą, kad prieš pra­si­de­dant poil­sia­vi­mo šti­liui taip mė­gi­na dar pa­si­pel­ny­ti ku­ror­te siau­tė­ję il­ga­pirš­čiai, vie­tos po­li­ci­ja nu­nei­gia. „Ši va­sa­ra, pa­ly­gin­ti su praė­ju­ siais se­zo­nais, mū­sų aki­mis yra kur kas ra­mes­nė. Re­zo­nan­si­nių nu­si­ kal­ti­mų ne­bu­vo. Kar­to­jo­si va­gys­ tės iš poil­sio na­me­lių, vy­ra­vo vie­ šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mai. Šiuo me­tu si­tua­ci­ja jau rims­ta“, – aiš­ ki­no J.Raz­man­tie­nė. Ty­rė­ja ti­ki­no, kad daž­niau­siai san­ty­kius aiš­ki­no­si at­vy­kęs jau­ ni­mas.

„Pa­si­tai­kė tik vie­nas rim­tes­ nis įvy­kis, kai pei­liu bu­vo su­ža­lo­ tas jau­nuo­lis. Ma­no ma­ny­mu, šiais me­tais bu­vo kur kas dau­giau poil­ siau­to­jų, bet nu­si­kal­ti­mų ne­bu­vo tiek daug“, – kal­bė­jo pa­rei­gū­nė. J.Raz­man­tie­nės tei­gi­mu, ir šie­ met ku­ror­to po­li­ci­ja su­lau­kė pa­ pil­do­mų pa­jė­gų. „Tu­rė­jo­me pa­pil­do­mų ty­rė­jų, apy­lin­kės ins­pek­to­rių, to­dėl pa­ vy­ko ge­riau or­ga­ni­zuo­ti dar­bą“, – pa­ste­bė­jo J.Raz­man­tie­nė. Pa­sak Pa­lan­gos ko­mi­sa­ria­to Or­ ga­ni­za­ci­nio po­sky­rio spe­cia­lis­tės Jur­gi­tos Rin­ke­vi­čie­nės, Pa­lan­go­je nuo bir­že­lio 1 die­nos iki rugp­jū­čio pa­bai­gos iš vi­so bu­vo už­re­gist­ruo­ tos 306 nu­si­kals­ta­mos vei­kos. „Už­re­gist­ruo­ta 131 va­gys­tė, 21 vei­ka dėl trans­por­to prie­mo­nių va­ gys­čių – pa­vog­ti 2 au­to­mo­bi­liai. 33 vei­kos už­re­gist­ruo­tos dėl va­gys­tės įsi­brau­nant į gy­ve­na­mą­sias pa­tal­ pas – fik­suo­tas vie­nas plė­ši­mo at­ ve­jis“, – ti­ki­no J.Rin­ke­vi­čie­nė. Dėl nar­ko­ti­nių me­džia­gų lai­ky­ mo ir pla­ti­ni­mo Pa­lan­go­je įkliu­ vo 25 as­me­nys. Už­fik­suo­ta 31 vei­ ka dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mų, o vie­šo­se vie­to­se bu­vo pa­da­ry­ti 92 nu­si­kal­ti­mai. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad ku­ror­te šį se­zo­ną bu­vo įvyk­dy­ti 3 sun­kūs nu­si­kal­ti­mai.

92

– tiek nu­si­kal­ti­mų šią va­ sa­rą bu­vo pa­da­ry­ta Pa­ lan­gos vie­šo­se vie­to­se.

Te­le­fo­ni­niai su­kčiai ap­šva­ri­no ru­ sų bend­ri­jos „La­da“ ban­ko są­skai­tą. Lab­ da­rin­gais dar­bais gar­sė­jan­čios bend­ri­ jos pir­mi­nin­kė įsi­ti­ ki­nu­si, kad jos nuo­ šir­du­mas at­vė­rė ke­lius nu­si­kal­tė­ liams žmo­nių suau­ ko­tų pi­ni­gų link.

„„Nuos­to­liai: S.Va­sič­ki­na (kai­rė­je) ta­po su­kčių au­ka – nu­si­kal­tė­liai ap­šva­

ri­no bend­ri­jos są­skai­tą, nors Vai­kų li­go­ni­nei suau­ko­tų 280 li­tų ne­lie­tė.



spe­ci­fi­nė mu­zi­kė­lė, ku­ri pa­si­girs­ta lau­kiant, kol at­si­lieps ban­ko dar­ buo­to­jas“, – apie ap­ga­vys­tės sce­ na­ri­jų pa­sa­ko­jo mo­te­ris. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pa­si­da­vė įtai­gai

Bend­ri­jos „La­da“ pir­mi­nin­kė Svet­ la­na Va­sič­ki­na dien­raš­čiui pri­ si­pa­ži­no, kad te­le­fo­ni­nių su­kčių skam­bu­čio su­lau­kė sek­ma­die­nį, rugp­jū­čio 25 die­ną, kai jo­kia vals­ ty­bi­nė įstai­ga ir ban­kų fi­lia­lai ne­ dir­ba. „Nors bu­vo sek­ma­die­nis, aš net ne­su­si­mąs­čiau, kad taip ga­lė­jo bū­ti spe­cia­liai el­gia­ma­si. Juk sek­ma­die­ nį į ban­ką ne­pas­kam­bin­si ir neiš­ siaiš­kin­si, ar sa­ko­ma tie­sa“, – ti­ ki­no S.Va­sič­ki­na. Nu­si­kal­tė­liai mo­te­rį įti­ki­nė­jo pa­dė­ti su­čiup­ti ne­va pi­ni­gus plau­ nan­čius afe­ris­tus. „Skam­bi­nęs vy­ras pri­si­sta­tė po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nu. Jis aiš­ki­no, kad per ban­ko są­skai­tą kaž­ko­kie nu­si­ kal­tė­liai plau­na pi­ni­gus. Žmo­gus net var­di­jo nu­si­kal­tė­lių pa­var­des. Aš pa­ti­kė­jau, nes ne­se­niai bu­vo pa­ vog­ti ma­no as­mens do­ku­men­tai ir ban­ko kor­te­lės“, – pa­sa­ko­jo S.Va­ sič­ki­na. Klai­pė­die­tė pa­ti iš­klo­jo skam­bi­ nu­sia­jam, kur ir ka­da ji ne­te­ko do­ ku­men­tų. Afe­ris­tai po­kal­bio me­tu ra­mi­no ru­sų bend­ri­jos „La­da“ pir­mi­nin­kę ir įti­ki­nė­jo, kad po­li­ci­ja esą jau li­pa nu­si­kal­tė­liams ant kul­nų. „To­dėl bu­vo pa­sa­ky­ta nie­kam apie tai ne­pa­sa­ko­ti. Nu­si­kal­tė­liai kal­bė­jo la­bai pro­fe­sio­na­liai. Po­ kal­bio me­tu ne­va bu­vau su­jung­ ta su ban­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­ buo­to­ju, te­le­fo­no ra­ge­ly­je gir­dė­jo­si

Mul­ki­no pu­sant­ros va­lan­dos

S.Va­sič­ki­nai ne­va ban­ko ad­mi­nist­ ra­ci­jos dar­buo­to­jas aiš­ki­no, kad jie įta­ria nu­si­kal­tė­liams tal­ki­nan­ tį dar­buo­to­ją. „Kai žmo­gus iš­si­gan­dęs, juk neį­ si­dė­mi vi­sų smulk­me­nų. Bet bu­vo var­di­ja­mi ad­re­sai, nu­ro­do­mos tar­ nau­to­jų pa­var­dės. Ga­lų ga­le man bu­vo liep­ta pri­si­jung­ti prie ban­ko są­skai­tos. At­si­da­riu­si in­ter­ne­ti­ nės ban­ki­nin­kys­tės pa­sky­rą, nie­ ko įtar­ti­no ne­ra­dau“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tė. Mo­te­rį su­kčiai pu­sant­ros va­lan­ dos kvo­tė te­le­fo­nu ir aiš­ki­no, kad tai la­bai su­dė­tin­ga su­kčių su­ga­vi­ mo ope­ra­ci­ja. „Aš ne­ži­nau, ko­dėl jiems ati­da­ viau vi­sus pri­si­jun­gi­mo prie ban­ ko są­skai­tos ko­dus. Bu­vo toks jaus­mas, lyg ma­ne kaž­kas bū­tų už­hip­no­ti­za­vęs. Aš juk iš­si­la­vi­nęs žmo­gus, dir­bu gim­na­zi­jo­je, o pa­si­ mo­viau ant to­kio kvai­lo kab­liu­ko“, – pri­si­pa­ži­no S.Va­sič­ki­na. Li­go­niams skir­tų pi­ni­gų ne­lie­tė

Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad jau­čia ap­ mau­dą dėl šios is­to­ri­jos, nes su­ kčiai nu­gvel­bė bend­ri­jos, o ne jos as­me­ni­nes lė­šas. „To­kio il­go po­kal­bio me­tu jie su­ ži­no­jo, kad aš dir­bu gim­na­zi­jo­je. Gal jie pa­gal­vo­jo, kad mo­ky­to­jams po va­sa­ros ato­sto­gų dar nė­ra per­ ves­ta al­ga. To­dėl puo­lė klau­si­nė­ti apie bend­ri­jos są­skai­tą“, – svars­ tė S.Va­sič­ki­na. Mo­te­ris net iš­gir­do, kaip nu­si­ kal­tė­lis ne­va pik­ti­no­si pik­ta­va­liais,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ku­rie nu­si­tai­kė į uos­ta­mies­ty­je ge­ rais dar­bais gar­sė­ju­sią bend­ri­ją. „Tie­sa, jie ne­lie­tė tos są­skai­tos, kur yra suau­ko­ti pi­ni­gai Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nei pa­rem­ti. Mes do­va­ no­jo­me li­go­ni­nei spe­cia­lų apa­ra­tą. To­je są­skai­to­je bu­vo 280 li­tų. Mes šiais me­tais jau nu­pir­ko­me 5 tūkst. ver­tės apa­ra­tą ir pa­do­va­no­jo­me. O štai bend­ri­jos są­skai­to­je bu­vu­sius 1 145 li­tus jie pa­vo­gė“, – aiš­ki­no bend­ri­jos „La­da“ pir­mi­nin­kė. Mo­te­ris su­si­vo­kė, kad ją ap­gau­ di­nė­ja, tik po to, kai pa­kal­bė­jo su duk­ra. Nors S.Va­sič­ki­na iš kar­to už­blo­ka­vo ban­ko są­skai­tą, nu­si­kal­ tė­liai jau bu­vo spė­ję per­ves­ti bend­ ri­jos pi­ni­gus į ki­tą są­skai­tą. „Ban­ko pa­ve­di­me bu­vo pa­ra­šy­ ta „už pre­kes“. Aš ma­nau, jog taip nu­ti­ko dėl to, kad bu­vau auk­lė­ta so­viet­me­čiu. Ir man įdieg­ta pa­si­ ti­kė­ti tei­sė­sau­gos or­ga­nais. At­vi­ru­ mas man ta­po prie­šu“, – pri­si­pa­ži­ no S.Va­sič­ki­na. Apie tai, kad bu­vo ap­gau­ta, ži­no­ ma klai­pė­die­tė pa­si­kal­bė­jo su kai­ my­ne. Se­ny­va mo­te­ris pri­si­pa­ži­no S.Va­sič­ki­nai, kad ir ji šį sek­ma­die­nį su­lau­kė su­kčių skam­bu­čio. „Bet kai­my­nė iš­rė­žė nu­si­kal­ tė­liams, kad ji iš vi­so ne­tu­ri ban­ ko są­skai­tos. Ta­čiau aš ma­nau, jog su­kčiai pa­si­do­mė­jo ma­no pa­var­de ir puo­lė aiš­kin­ti, kad kaž­kas nau­ do­ja­si bend­ri­jos są­skai­ta“, – kal­ bė­jo S.Va­sič­ki­na. Ru­sų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė ti­ki­ no, kad kol kas ne­tu­ri ži­nių iš po­li­ ci­jos, kaip se­ka­si tir­ti nu­si­kal­ti­mą. „Aš tik bi­jau, kad bus bė­dų su Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Kaip teks paaiš­kin­ti, ko­kiu bū­du pra­din­go bend­ri­jos pi­ni­gai? La­bai ne­ma­lo­ ni is­to­ri­ja“, – pri­si­pa­ži­no bend­ri­ jos „La­da“ va­do­vė.


9

ketvirtadienis, rugpjūčio 29, 2013

miestas

Naujas sezonas „Švyturio arenoje“ – dosnus įspūdingų renginių ir projektų Klaipėdiečių laisvalaikio ir pramogų centru tapusi „Švyturio arena“ pradeda naują 2013–2014 metų sezoną. Trečius veiklos metus skaičiuojanti arena šiemet žiūrovams dovanos dar daugiau įsimintinų akimirkų bei įspūdžių ir primins, jog pelnytai tapo viso Vakarų Lietuvos regiono traukos centru.

Sezono startas – duoklė krepšinio aistruoliams

Naujas sezonas „Švyturio areno­ je“ startuoja tradiciniu tampan­ čiu renginiu – draugišku tarptau­ tiniu vyrų krepšinio turnyru Vlado Garasto taurei laimėti, kuris vyks rugsėjo 7–10 dienomis. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidento Vlado Garasto teigimu, panašaus pobūdžio turnyro netu­ ri nė vienas Lietuvos miestas, to­ dėl antrus metus iš eilės vyksianti krepšinio šventė, kurią žiūrovams dovanos „Švyturio arena“, garsins Klaipėdą kaip krepšinio miestą. Krepšinio aistruoliams turny­ ras žada daug veržlių emocijų – šį sezoną jame dalyvaus itin stiprios Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos ko­ mandos. Platus renginių ir koncertų spektras

Švyturio arenos renginių vado­ vo Remigijaus Ambrulaičio tei­ gimu, šiemet planuojamų rengi­ nių spektras kaip niekad įvairus ir dosnus koncertų bei šou projektų, pretenduojančiais surinkti rekor­ dišką lankytojų skaičių. Klaipėdiečiai turės unikalią gali­ mybę pasveikinti legendinį Lietu­ vos muzikantą Andrių Mamonto­ vą su 30–ies metų sceninės veiklos jubiliejumi, žavėtis Rusijos pop­ princu tituluojamo Filipo Kirko­ rovo scenine charizma, stebėti ta­ lentingų čiuožėjų pasirodymus projekte „Liepsnojantis Kalėdų ledas“. „Švyturio areną“ šį sezo­ ną aplankys ir vienas originaliau­

sių pasaulio cirkų „Mama Afrika“, žadantis tikrą jausmų šventę, ne­ pakartojamą Afrikos muziką ir šo­ kius. Mažuosius žiūrovus į areną kvies nesenstantis ir visų mylimas „Tele Bim–Bam“ kolektyvas kar­ tu su prestižiniu Lietuvos valsty­ biniu simfoniniu orkestru. Areno­ je skambės geriausios, per daugiau nei du dešimtmečius sukauptos „Tele Bim–Bam“ dainos. Gruodžio mėnesį uostamiestyje šventinį koncertą savo gerbėjams surengs auksinis „Smokie“ bal­ sas Chris Norman su grupe ir vie­ nas iš legendinės grupės „The Gip­ sy Kings“ įkūrėjų, daugelio grupės hitų bendraautorius Chico su savo grupe – „Chico & The Gypsies“. Naujuosius metus arena tradiciš­ kai kvies sutikti su olimpine „Žu­ vėdros“ šokėjų komanda, kasmet Klaipėdoje pristatančia išskirtines koncertines programas. „Tai – anaiplot ne visi renginiai, kurie šį sezoną džiugins žiūrovus. Šiuo metu dėl kai kurių pasiro­ dymų dar vyksta derybos, tačiau drąsiai galima teigti, kad trečia­ sis „Švyturio arenos“ sezonas bus toks pat karštas kaip pernykštis ir sulauks didžiulio žiūrovų dėme­ sio“, – kalbėjo arenos renginių va­ dovas R.Ambrulaitis. Intensyvus sezonas

Praėjusių metų sezonas „Švyturio arenoje“ buvo turtingas intensyvia veikla ir garsių Lietuvos bei užsie­ nio muzikantų pasirodymais. Are­ noje įvyko 65 renginiai, kai kurie iš

jų tęsėsi kelias dienas. Renginiuo­ se apsilankė daugiau nei 160 tūks­ tančių žiūrovų. „Vienintelė Vakarų Lietuvo­ je arena yra universali. Miestie­ čiai galėjo apsilankyti ne tik mu­ zikiniuose koncertuose, bet ir sporto renginiuose, ledo bei cir­ ko pasirodymuose. „Švyturio are­ na“ – krepšinio klubo „Neptūnas“ namų arena. Galime pasidžiaugti, kad palaikyti savo komandą atei­ davo kaskart vis daugiau krepšinio aistruolių ir fanų. Praėjusį sezoną „Neptūno“ varžybas stebėjo beveik 50 tūkst. žiūrovų. Arenoje taip pat vyko FIBA pasaulio jaunių mergi­ nų iki 19 metų krepšinio čempio­ natas“, – kalbėjo arenos direktorė Jolita Krickė. Uostamiesčio arenoje per antrą­ jį sezoną buvo surengti 25 koncer­ tai, 5 cirko pasirodymai, 2 renginiai ant ledo ir 2 privatūs renginiai. Re­

kordiško žiūrovų skaičiaus – dau­ giau nei 7 000 gerbėjų sulaukė grupė „Sel“. Žmonės plūdo į Ru­ sijos atlikėjų F.Kirkorovo, Laimos Vaikulės, Valery Meladzės, Elenos Vaengos, Boriso Moisejevo pasiro­ dymus. Ypatingo dėmesio sulaukė jubiliejinis maestro Stasio Povilai­ čio koncertas ir klaipėdiečių sim­ patijas užkariavę grigališkojo cho­ ralo virtuozai grupė „Gregorian“. Išskirtinis dėmesys klubo nariams

Kaip ir kasmet, naują sezoną prade­ danti „Švyturio arena“ kviečia įsi­ gyti „CSC Telecom“ klubo narystę, jos savininkui suteikiančią išskirtinį aptarnavimą ir galimybę renginiuo­ se lankytis už mažiausią kainą. „Šį sezoną klubo nariams turi­ me gražią dovaną – krepšinio ko­ mandos „Neptūnas“ namų rung­ tynes arenoje klubo nariai galės

stebėti nemokamai. Be to, šiemet, be kitų privilegijų, kortelės turė­ tojai galės dalyvauti 5–ių arenos partnerių nuolaidų programoje. Nuolaidas klubo nariams suteiks restoranas „Viva La Vita“, grožio salonas „Deivė Izidė“, sporto klu­ bas „Klaipėda Gym“, golfo aikšty­ nas „National golf resort“, valymo paslaugas teikianti įmonė „RCC“, – naujienas pristatė „Švyturio are­ nos“ direktorė J. Krickė. Klubo nariai gali mėgautis atski­ ru įėjimu į areną, asmenine Klubo kėde bei erdve, į kurią patenka tik klubo nariai, atskira rūbine, baru bei specialia automobilių stovėji­ mo aikštele. Išskirtines privilegijas suteikianti metų narystė klube kainuoja 699 Lt. Klubo narių skaičius yra ribotas. Daugiau informacijos: www.svyturioarena.lt Užs. 1154974

Klai­pė­dos gat­vė­se – nau­jos žie­di­nės san­kry­žos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nors Klai­pė­do­je kai ku­rias žie­di­ nes san­kry­žas ke­ti­na­ma nai­kin­ti, ta­čiau neat­si­sa­ko­ma pla­nų įreng­ ti ir nau­jų.

„„Pla­nai: Pa­jū­rio gat­vės re­konst­ruk­ci­ją ti­ki­ma­si pra­dė­ti po dve­jų me­tų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Du va­di­na­mie­ji žie­dai tu­rė­tų at­ si­ras­ti Pa­jū­rio gat­vė­je – į to­kią san­kry­žą re­konst­ruo­tas su­si­kir­ ti­mas su Klai­pė­dos gat­ve ir iš­va­ ža į ma­gist­ra­li­nį ke­lią Klaipėda– Palanga. Tik to­kius rei­ka­la­vi­mus iš­sa­kę Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­riai, va­kar pri­ta­rė pa­teik­tiems Pa­jū­ rio gat­vės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­ ti­niams pa­siū­ly­mams. Pro­jek­tuo­ to­jai siū­lė gat­vę re­konst­ruo­ti jo­je

įren­giant ke­tu­rias eis­mo juos­tas ir tik vie­ną žie­di­nę san­kry­žą su Klai­ pė­dos gat­ve. Ta­čiau Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Stas­ ko­nie­nė in­for­ma­vo, jog „Klai­ pė­dos re­gio­no ke­lių“ at­sto­vai pa­gei­dau­ja, kad va­di­na­ma­sis žie­ das bū­tų įreng­tas ties ta vie­ta, kur Pa­jū­rio gat­vė at­si­re­mia į Klaipė­ dos–Palangos ke­lią. „Jei ant­ro­jo žie­do ne­nu­ma­ty­ si­me, Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių tech­ni­nė ko­mi­si­ja tie­siog ne­pri­ tars re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tui, ne­ gau­si­me pi­ni­gų“, – ant­ri­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dū­da.

Ir pro­jek­tuo­to­jai pri­ta­rė, jog žie­ di­nės san­kry­žos yra sau­giau­sios, ta­ čiau ir jas pro­jek­tuo­ti, ir įreng­ti kai­ nuo­ja bran­giau, to­dėl ir ne­siū­ly­ta ei­ti šiuo ke­liu. „Jei ei­si­me ki­tu ke­liu, mir­si­me. Ge­riau ei­ti ten, kur žie­dai“, – bal­to­mis ei­lė­mis pra­bi­lo Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Ki­ti Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­ riai taip pat su­ta­rė, jog bū­ti­na po­sė­ džio pro­to­ko­le pa­žy­mė­ti, kad iš­duo­ dant są­ly­gas reng­ti Pa­jū­rio gat­vės re­konst­ruk­ci­jos tech­ni­nį pro­jek­tą jo­se bū­tų įra­šy­ta, jog pri­va­lo­ma pro­ jek­tuo­ti ir ant­rą­ją žie­di­nę san­kry­žą. Ją įreng­ti bū­ti­na ne tik ties Klai­pė­ dos gat­ve. Pa­jū­rio gat­vės re­konst­ ruk­ci­ją ti­ki­ma­si pra­dė­ti 2015 me­tais. Kiek ji ga­li kai­nuo­ti, paaiš­kės tik pa­ ren­gus tech­ni­nį pro­jek­tą.


10

ketvirtadienis, rugpjūčio 29, 2013

aktualijos

Uos­ta­mies­čio dvi­ra­čių takai – tarsi mi­nų lau­kas Pa­si­va­ži­nė­ji­mas Klai­ pė­dos ke­liais dvi­ra­ti­ nin­kams daž­nai tam­ pa rim­tu iš­ban­dy­mu. Po ra­tais len­dan­tys pės­tie­ji, duo­bės ke­ ly­je ar stai­ga din­ gęs dvi­ra­čių ta­kas pa­sta­ruo­sius ne tik pik­ti­na, bet ir su­ke­lia ava­ri­nes si­tua­ci­jas.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Vie­na to­kių vie­tų – prie „Vin­gio“ pa­sa­žo esan­tis dvi­ra­ti­nin­kams ir pės­tie­siems skir­tas ta­kas. Iš vie­ nos pu­sės ženk­las nu­ro­do, kad dvi­ra­ti­nin­kai pri­va­lo ju­dė­ti kai­re

„„Staig­me­nos: Klai­pė­dos dvi­ra­čių ta­kuo­se ty­ko be­ga­lė keis­tų siurp­ri­zų. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­pras­tas pa­si­va­ži­nė­ji­mas dvi­ra­ čiu ga­li pri­lyg­ti iš­ban­dy­mams mi­ nių lau­ke. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Via­ čes­la­vas Kar­ma­no­vas pa­ste­bė­jo, jog dvi­ra­ti­nin­kų ke­lia­mas ne­pa­si­ ten­ki­ni­mas nė­ra iš pirš­to lauž­tas.

„Taip, mes ži­no­me tam tik­ras vie­tas, ku­rias de­rė­tų pa­ko­re­guo­ti. Grei­tu me­tu ti­ki­ma­si su­da­ry­ti ko­ mi­si­ją, ku­ri at­lik­tų in­ven­to­ri­za­ci­ją. Vis­kas bus pra­dė­ta tvar­ky­ti vos tik iš­siaiš­kin­si­me ne­sklan­du­mus, blo­go ženk­li­ni­mo vie­tas ar ki­tas pro­ble­ mas“, – pa­ti­ki­no V.Kar­ma­no­vas.

pu­se, iš ki­tos – jis nu­ro­do prie­šin­ gai. Tas pa­ts ga­lio­ja ir pės­tie­siems, daž­nai kak­to­mu­ša su­si­du­rian­tiems su dvi­ra­ti­nin­kais. Ga­na ku­rio­ziš­ka si­tua­ci­ja ir ne­ to­li „Pem­pi­nin­kų“ pre­ky­bos cent­ ro. Dvi­ra­čių ta­ku rie­dan­tys as­me­nys pri­vers­ti pa­žeis­ti Ke­lių eis­mo tai­syk­

les bei įva­žiuo­ti į pės­čių­jų ta­ką ar­ba „kop­ti“ me­džiu, ku­ris sto­vi pa­čia­me dvi­ra­čių ta­ko vi­du­ry­je. „Ne­sup­ran­tu šios vie­tos. Va­žiuo­ju ir bai­gia­si ke­ lias. Vė­liau – vėl at­si­ran­da“, – juo­ kė­si dvi­ra­čių mė­gė­jas Ka­zys. Pa­sak jo, Klai­pė­do­je pa­na­šių „per­liu­kų“ yra ne­ma­žai, to­dėl

Gargž­dai ir toliau liks Klaipėdos rajone Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

760 me­tų ju­bi­lie­jų šven­čian­tiems Gargž­dams ypa­tin­gą do­va­ną no­ rė­ję įteik­ti ini­cia­ty­vūs gy­ven­to­jai tu­rė­jo pri­pa­žin­ti, jog pa­siek­ti tiks­ lo ne­pa­vy­ko. Jis bu­vo – su­rink­ti pa­ kan­ka­mai gy­ven­to­jų pa­ra­šų, kad bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti Klai­pė­dos ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­va­di­ni­mo kei­ti­mo pro­ce­dū­rą.

„No­rė­jo­me, kad Gargž­dai bū­tų Gargž­dų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės cent­ ras. Klau­sė­me gy­ven­to­jų nuo­mo­ nės, ar jie no­rė­tų, kad bū­tų pa­keis­ tas pa­va­di­ni­mas, ta­čiau žmo­nės bu­vo ga­na pa­sy­vūs šiuo klau­si­mu“, – pri­pa­ži­no Gargž­dų bend­ruo­me­ nės pir­mi­nin­kė Ro­ma Lit­vi­nai­tėPap­laus­kie­nė. Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai bu­ vo kvie­čia­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ ją „Gargž­dams – is­to­ri­nį pa­va­di­ ni­mą!“. Ta­čiau ją pa­si­ra­šė tik kiek dau­giau nei 200 žmo­nių, to­dėl ini­ cia­ty­vos pa­keis­ti Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­va­di­ni­mą au­to­riai to­li­mes­nių žy­gių ne­be­siė­mė. „Pri­pa­žįs­ta­me, kad idė­ja vi­suo­ me­nė­je di­de­lio at­gar­sio tik­rai ne­ su­lau­kė. Ma­tyt, ji dar ne­sub­ren­ du­si, kol kas ge­rai taip, kaip yra. Jei žmo­nės tik­rai no­rė­tų, kad bū­tų ne Klai­pė­dos ra­jo­no, o Gargž­dų sa­vi­ val­dy­bė, pe­ti­ci­ją tik­rai bu­tų pa­si­ ra­šę dau­giau gy­ven­to­jų“, – kons­ ta­ta­vo pa­šne­ko­vė. Ta­čiau ji pa­brė­žė, jog idė­jos Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę per­ var­dy­ti į Gargž­dų tik­rai neat­si­ sa­ko­ma. „To­liau dis­ku­tuo­si­me, brę­si­me. Gargž­dai yra au­gan­tis, mo­der­nė­jan­tis mies­tas, to­dėl ne­

„„Uni­ka­lu­mas: Klai­pė­dos ra­jo­no

sa­vi­val­dy­bė vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je, ku­rios cent­ras yra ne ta­me mies­ te, ku­rio var­du ji pa­va­din­ta.

si­no­ri slėp­tis po Klai­pė­dos ra­jo­ no pa­va­di­ni­mu. Aiš­ku, yra ir ki­taip ma­nan­čių­jų, to­dėl ir vyks to­li­mes­ nės dis­ku­si­jos, ku­rio­se ir ieš­ko­si­me Gargž­dų ta­pa­tu­mo“, – tei­gė R.Lit­ vi­nai­tė-Pap­laus­kie­nė. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kaip ad­mi­nist­ra­ci­nis vie­ne­tas vei­ kia tik nuo 1952 me­tų. Iki tol bu­vo Gargž­dų vals­čius, ku­ris vei­kė kaip at­ski­ras ad­mi­nist­ra­ci­nis vie­ne­tas ir tik bend­ra­dar­bia­vo su Klai­pė­ dos kraš­tu. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra vie­nin­te­lė to­kia Lie­tu­vo­je, kur val­ džia yra ne ta­me mies­te, ku­rio var­du pa­va­din­ta sa­vi­val­dy­bė. Pa­vyz­džiui, Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra Kau­ ne, Aly­taus ra­jo­no – Aly­tu­je.


11

ketvirtAdienis, rugpjūčio 29, 2013

KLAIPėdos Verslas Pa­ra­ma įdar­bi­ni­mui

Grū­dų se­zo­nas

Au­go apy­var­ta

Prie­mo­nei „Pa­ra­ma pir­ma­jam dar­bui“ įgy­ven­din­ti skir­ta 32 mln. li­tų Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­ do lė­šų. Šiuo me­tu dau­giau nei 1,3 tūkst. Lie­tu­vos įmo­nių jau iš­mo­kė­ta be­veik 7 mln. li­tų už 6 tūkst. jau­nų dar­buo­to­jų. Ak­ty­ viau­siai šia prie­mo­ne nau­do­ja­ si įmo­nės, tu­rin­čios dau­giau nei 250 dar­buo­to­jų (52 pro­c.).

Klai­pė­dos jū­rų uos­te jau įsi­bė­ gė­ja šių me­tų že­mės ūkio pro­ duk­tų der­liaus kro­va. Uos­to kro­vos kom­pa­ni­jų že­mės ūkio pro­duk­tų kro­vos ter­mi­na­lų tal­ pyk­lo­se kau­pia­mos nau­jos lie­ tu­viš­kų eks­por­ti­nių rap­sų, kvie­čių, mie­žių par­ti­jos, ku­rios ar­ti­miau­siu me­tu bus iš­ga­ben­ tos di­de­lio to­na­žo lai­vais.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to duo­me­ni­mis, maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių apy­var­ta (be PVM) 2013 m. lie­pos mėn. su­da­ rė 2, 57 mlrd. li­tų ir, pa­ly­gin­ti su bir­že­liu, pa­di­dė­jo 7 pro­c. Per mė­ ne­sį la­biau­siai pa­di­dė­jo spe­cia­ li­zuo­tų gar­so ir vaiz­do įran­gos (29,5 pro­c.) bei dra­bu­žių (28,5 pro­c.) par­duo­tu­vių apy­var­ta.

Būs­to re­mon­tuo­to­jai len­da iš še­šė­lio Šiais me­tais išau­go spe­cia­lis­tų, siū­lan­čių būs­to re­mon­to pa­slau­ gas Klai­pė­dos ap­skri­ty­je, skai­čius. Toms veik­loms vers­lo liu­di­ ji­mus šie­met jau įsi­gi­jo 1,5 tūkst. ap­skri­ties gy­ven­to­jų, kai per­ nai per vi­sus me­tus – 1 389. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Re­mon­to bu­mas ir įkai­niai

Nuo pa­va­sa­rio pra­si­dė­jęs būs­ tų re­mon­tų se­zo­nas, tę­sis iki vė­ ly­vo ru­dens. Bū­tent šil­tuo­ju me­tų lai­ku gy­ven­to­jai ryž­ta­si bent kos­ me­tiš­kai su­si­tvar­ky­ti sa­vo gy­ve­na­ mą­ją ap­lin­ką. Kai ku­rie tai da­ro sa­ vo pa­stan­go­mis, o ku­rie ne­tu­ri tam lai­ko ar su­ge­bė­ji­mų, su­kau­pia lė­šų ar ima pa­sko­lą ir sam­do re­mon­to spe­cia­lis­tus. Ras­ti re­mon­ti­nin­ką šian­dien – ne pro­ble­ma. Uos­ta­mies­čio dien­ raš­čiuo­se mir­ga skel­bi­mai, ku­ riuo­se gy­ven­to­jai ga­li pa­si­rink­ti rei­kia­mą meist­rą. Ta­čiau jų pa­slau­gos – ne­pi­gios. Pa­vyz­džiui, ke­ra­mi­nių ply­te­lių klo­ ji­mo 1 kv./m kai­na sie­kia nuo 25 li­ tų. Ta­pe­tų kli­ja­vi­mo dar­bai kai­ nuo­ja nuo 8 iki 12 li­tų už kvad­ra­ti­nį met­rą. Jei sie­nos yra ne­pa­ruoš­tos, tai yra ne­nup­lėš­ti se­ni ta­pe­tai ir ne­ nug­lais­ty­tos, dar­bai kai­nuos mak­ si­ma­liai, tai yra 12 li­tų už kv./m. Jei rei­kia tik už­kli­juo­ti ta­pe­tus ant jau pa­ruoš­tų sie­nų, kai­na bus 8 li­tai už kv./m. Taip 15 kv./m kam­ba­rio ta­pe­ tų kli­ja­vi­mas, jei šei­mi­nin­kai vi­sus rū­pes­čius pa­lie­ka meist­rui, kai­ nuos apie 400 li­tų. La­mi­na­to klo­ji­mo įkai­niai – 12 li­ tų už kv./m, tai­gi iš­klo­ti grin­dis 15 kv./m plo­to kam­ba­ry­je kai­nuos iki 200 li­tų. Jei gy­ven­to­jai se­nos sta­ty­bos na­ me su­ma­no su­jung­ti vo­nios ir tua­ le­to pa­tal­pas, kur ke­ti­na įreng­ti vie­ną erd­vę hi­gie­nai, sie­nos grio­ vi­mas ir sta­ty­bi­nių šiukš­lių iš­ve­ži­ mas kai­nuos 350 li­tų.

Ap­šil­tin­ti kam­ba­rio sie­nas gip­ so kar­to­no plokš­tė­mis iš vi­daus (į tai įskai­čiuo­ta sta­ty­bi­nė va­ta, gip­so kar­to­nas ir meist­ro dar­bas) 1 kv./m kai­nuos 22 li­tus. Le­ga­li­zuo­ja veik­lą

Būs­tų re­mon­to, sta­ty­bos ir pa­na­ šias pa­slau­gas be gy­ven­to­jų taip pat tei­kia ir įmo­nės. Pas­lau­gų už­ sa­ko­vai ga­li rink­tis – bend­ro­vės meist­rus ar­ba in­di­vi­dua­lia veik­la tuo už­sii­man­čius spe­cia­lis­tus. Tei­gia­ma, kad su vers­lo liu­di­ji­ mais dir­ban­čių in­di­vi­dua­lių as­me­ nų įkai­niai už re­mon­to dar­bus yra per pu­sę ma­žes­ni. Tie sa­vo pa­slau­gas siū­lan­tys spe­ cia­lis­tai, ku­rie klien­tų ieš­ko vie­šai pa­gal skel­bi­mus spau­do­je ar in­ter­ ne­te, daž­nu at­ve­ju šia veik­la už­sii­ ma le­ga­liai.

Tei­gia­ma, kad su vers­lo liu­di­ji­mais dir­ ban­čių in­di­vi­dua­lių as­me­nų įkai­niai už re­mon­to dar­bus yra per pu­sę ma­žes­ni. As­me­nys, pa­gei­dau­jan­tys vyk­ dy­ti sa­va­ran­kiš­ką veik­lą, su­si­ju­sią su būs­tų sta­ty­ba ar re­mon­tu, ga­ li re­gist­ruo­ti in­di­vi­dua­lią veik­lą su pa­žy­ma ar­ba, at­si­žvel­gus į veik­los po­bū­dį, iš anks­to nu­ma­ty­tam lai­ ko­tar­piui įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mą. Bū­tent šis veik­los re­gist­ra­vi­mo bū­das (su vers­lo liu­di­ji­mu), kaip ro­do sta­tis­ti­niai duo­me­nys, pa­ sta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rė­ja.

„Mi­nė­toms veik­loms vers­lo liu­ di­ji­mus šie­met įsi­gi­jo 1,5 tūkst. Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ven­to­ jų (Klai­pė­dos mies­te – 365), kai per­nai per vi­sus me­tus – 1 tūkst. 389“, – pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos ap­ skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­ bie­nė. In­di­vi­dua­lią šios rū­šies veik­lą su pa­žy­ma vyk­dan­čių gy­ven­to­jų skai­ čius ne­kin­ta – šie­met ją vyk­do 458 ap­skri­ties (iš jų – 133 Klai­pė­dos) gy­ven­to­jai, o, ly­gi­nant su praė­ju­ siais me­tais, su­ma­žė­jo vie­nu. Ne­le­ga­liems gre­sia bau­dos

Kont­ro­lės me­tu sta­ty­bų sek­to­riu­je nu­sta­to­ma ir ne­re­gist­ruo­tos veik­ los at­ve­jų bei ki­tų pa­žei­di­mų. Bū­ tent sta­ty­bų sek­to­rius lai­ko­mas ri­ zi­kin­gu ir kont­ro­liuo­ja­mas nuo­lat, kai ku­riais at­ve­jais pa­si­tel­kiant ne tik Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją, bet ir ki­ tas tar­ny­bas. „Šie­met Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­ jos dar­buo­to­jai dėl ne­re­gist­ruo­tos veik­los su­ra­šė 225 ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lus, ta­ čiau neišs­ki­ria­ma, kiek iš jų bu­vo bū­tent ne­re­gist­ruo­tos būs­to sta­ ty­bų ar re­mon­to veik­los at­ve­jų“, – tei­gė E.Ci­bie­nė. Esą rea­guo­ja­ma ir į gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu 1882 ar ki­ tais bū­dais pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją apie ga­li­mus nu­si­žen­gi­mus. Praė­ju­siais me­tais iš 17 Klai­pė­ dos ap­skri­ties mo­kes­čių ins­pek­ ci­jo­je gau­tų pra­ne­ši­mų dėl ga­li­mai ne­re­gist­ruo­tos veik­los, vyk­do­mos sta­tyb­vie­tė­se ar ki­tuo­se ob­jek­tuo­ se, pa­si­tvir­ti­no 7.

„„Pa­si­rin­ki­mas: gy­ven­to­jai ga­li rink­tis – sa­vo būs­to re­mon­tui sam­dy­ti

pa­vie­nius spe­cia­lis­tus ar­ba fir­mos dar­buo­to­jus, ta­čiau pa­sta­rų­jų įkai­ niai ne­re­tai ski­ria­si net ke­lis kar­tus. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Šie­met gau­ti 4 to­kie pra­ne­ši­ mai, ku­rie pa­tik­ri­nus ne­pa­sit­vir­ti­ no. Nu­ro­dy­tuo­se ob­jek­tuo­se dir­bę sta­ty­bi­nin­kai tu­rė­jo vers­lo liu­di­ji­ mus, ki­tu at­ve­ju nu­sta­ty­ta, kad nu­ ro­dy­tas as­muo to­kių pa­slau­gų ne­ tei­kia. „Atk­rei­pia­me dė­me­sį, kad už ne­ re­gist­ruo­tos veik­los vyk­dy­mą gre­ sia ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė – bau­da nuo 500 iki 1 tūkst. li­tų“, – pa­brė­žė E.Ci­bie­nė. Ins­pek­to­rių aki­ra­ty­je

Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­ni­mis, apie sta­ty­bų sek­to­riu­je ga­li­mai pa­ ste­bė­tus mo­kes­ti­nius pa­žei­di­mus (ne­le­ga­lus dar­bas, ne­re­gist­ruo­ta veik­la, neaps­kai­ty­to dar­bo už­mo­ kes­čio mo­kė­ji­mas vo­ke­liuo­se ir ki­ ti) šie­met iš vi­so gau­ti 173 gy­ven­ to­jų pra­ne­ši­mai, 40-yje mi­ni­mos būs­to re­mon­to pa­slau­gos. Pas­te­bi­ma, kad gy­ven­to­jų pra­ne­ ši­mų apie šį sek­to­rių dau­gė­ja: per

praė­ju­sius me­tus gau­ti 233 – t. y. 39 pro­c. dau­giau nei už­per­nai. Per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­ tį mo­kes­čių ins­pek­to­riai sta­ty­bų sek­to­riu­je (ša­lies mas­tu) at­li­ko 425 pa­tik­ri­ni­mus, po ku­rių mo­kes­čių mo­kė­to­jai pa­pil­do­mai dek­la­ra­vo dau­giau kaip 7 mln. li­tų mo­kes­ti­ nių prie­vo­lių, taip pat bu­vo už­fik­ suo­ti 56 ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­ žei­di­mai. Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pri­me­na, kad apie pa­ste­bė­tus mo­kes­ti­nius pa­ žei­di­mus gy­ven­to­jai ga­li pra­neš­ ti pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu 1882 ar­ba pa­si­nau­do­ję pro­gra­mė­le iš­ma­nie­ siems te­le­fo­nams „Pra­nešk“, taip pat už­pil­dę elekt­ro­ni­nę an­ke­tą ins­ pek­ci­jos sve­tai­nė­je ar už­su­kę į ap­ skri­ties Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją bei jos te­ri­to­ri­nius pa­da­li­nius. Gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mai vi­sais at­ ve­jais yra re­gist­ruo­ja­mi ir nag­ri­ nė­ja­mi.

Klai­pė­die­čius vi­lio­ja Nor­ve­gi­jos rin­ka As­ta Dy­ko­vie­nė Klai­pė­dos vers­li­nin­kai vis la­biau at­si­su­ka į Nor­ve­gi­jos rin­ką. Po ge­ gu­žės pa­bai­go­je ir bir­že­lio pra­džio­ je uos­ta­mies­ty­je vy­ku­sios tarp­tau­ ti­nės Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ ki­mų pa­ro­dos tar­pi­nin­kau­ti klai­ pė­die­čiams ėmė­si Lie­tu­vos ko­mer­ ci­jos ata­šė Nor­ve­gi­jo­je.

Klai­pė­dos vers­li­nin­kams ir to­liau iš­lie­ka pa­trauk­liau­sia Skan­di­na­vi­ jos ša­lių rin­ka, ypač Nor­ve­gi­ja, kur ke­liau­ja Lie­tu­vo­je pa­ga­min­ti me­ die­nos ga­mi­niai, bal­dai, rąs­ti­niai na­mai. Klai­pė­die­čiai ten ir­gi nuo­lat tie­ kia sa­vo pro­duk­ci­ją bei pa­slau­gas. Tei­gia­ma, kad eko­no­mi­niai ry­šiai suak­ty­vė­jo po va­sa­ros pra­džio­ je Klai­pė­do­je vy­ku­sios tarp­tau­ti­

nės Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ ki­mų pa­ro­dos. „Į pa­ro­dą bu­vo at­vy­kęs Lie­tu­vos ko­mer­ci­jos ata­šė Nor­ve­gi­jo­je Alek­ sand­ras Lau­ri­na­vi­čius. Jo su­si­ti­ki­ mas su vie­tos vers­li­nin­kais su­si­ lau­kė la­bai di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo. Spa­lio mė­ne­sį net pla­nuo­ja­me ini­ ci­juo­ti klai­pė­die­čių vers­lo mi­si­ ją į Nor­ve­gi­ją“, – tei­gė Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­

mų Už­sie­nio ry­šių sky­riaus ve­dė­ ja Li­na Ka­va­liaus­kie­nė. Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų tink­la­la­py­je ko­mer­ci­ jos ata­šė pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją apie Nor­ve­gi­jos rin­ką ir pa­brė­žė, jog ji at­vi­ra ir skaid­ri. Taip pat pro­gno­ zuo­ja­mas sta­bi­lus jos au­gi­mas, tai esą vie­na tur­tin­giau­sių rin­kų pa­ sau­ly­je. Lie­tu­vos eks­por­tas į Nor­ ve­gi­ją kiek­vie­nais me­tais au­ga apie

10 pro­c. ir dau­giau, skir­tin­gai nuo Lie­tu­vos eks­por­to į cent­ri­nes ES ša­lis. Tei­gia­ma, kad ga­li­my­bės Lie­tu­ vos vers­lui Nor­ve­gi­jo­je yra nuo sta­ ty­bų iki pa­slau­gų lai­vi­nin­kys­tei ir naf­tos ga­vy­bos sek­to­riui. Fik­suo­ ja­ma ir tai, kad yra ne­men­ka kon­ ku­ren­ci­ja su Len­ki­jos ir Lat­vi­jos kom­pa­ni­jo­mis, taip pat ak­ty­viai be­si­skver­bian­čio­mis į Nor­ve­gi­ją.


12

ketvirtadienis, rugpjūčio 29, 2013

lietuva STT tai­kik­ly­je – ir IBM

Al­gos kils ne­daug

Iš­gir­do pra­šy­mus

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) Ūkio mi­nis­te­ri­jos pra­šo iš­slap­tin­ti do­ku­men­tus, su­si­ju­ sius su gin­či­ja­ma bank­ru­tuo­ jan­čio Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­ ro, įkur­to kar­tu su JAV bend­ro­ ve IBM, stei­gi­mo su­tar­ti­mi. Kol do­ku­men­tai tu­ri ri­bo­to nau­do­ ji­mo sta­tu­są, iki­teis­mi­nio ty­ri­ mo pa­rei­gū­nai ne­ko­men­tuo­ja.

At­ly­gi­ni­mai vals­ty­bės tar­nau­ to­jams ki­tą­met bus di­di­na­mi, ta­čiau ikik­ri­zi­nio ly­gio ne­pa­ sieks – jų ba­zi­nis dy­dis iš­liks 450 li­tų. Taip sa­ko fi­nan­sų mi­ nist­ras Ri­man­tas Ša­džius. Iki kri­zės ba­zi­nis dy­dis sie­kė 490 li­tų. Tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mus ir ki­tas pro­ble­mas mi­nist­ras ant­ ra­die­nį ap­ta­rė su Pre­zi­den­te.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius pa­ti­ki­no, kad ki­tą­met po­li­ ci­jai tu­rė­tų bū­tų skir­tas 60–95 mln. li­tų di­des­nis fi­nan­sa­vi­mas nei šie­met. Jo tei­gi­mu, taip pat pla­nuo­ja­ma Po­li­ci­jos de­par­ta­ men­to vi­di­nė re­for­ma, kad tu­ ri­mi iš­tek­liai bū­tų pa­nau­do­ja­ mi ra­cio­na­liau, – tai ap­tar­ta ir su po­li­ci­jos va­do­vais.

Lau­kia ra­mi vie­ta mi­nis­te­ri­jo­je? Dip­lo­ma­tų li­ki­mas nu­lem­tas. Vy­ riau­sy­bė tre­čia­die­nį nu­spren­dė siū­ly­ti Pre­zi­den­tei at­šauk­ti am­ ba­sa­do­rius Veng­ri­jo­je ir Azer­ bai­dža­ne, ku­rių ta­ria­mi po­kal­biai bu­vo pa­vie­šin­ti in­ter­ne­te. Abe­jo­ ti­na, kad Pre­zi­den­tė tam prieš­ta­ raus.

Am­ba­sa­do­rius Re­na­tą Juš­ką ir Ar­tū­rą Žu­raus­ką siū­lo­ma at­šauk­ ti nuo rug­sė­jo 30 d. „Jūs tu­rė­tu­mė­te klaus­ti, ko­dėl toks spren­di­mas, už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ro, o aš tik bu­vau pa­ klaus­tas, ko­kia yra ma­no po­zi­ci­ ja dėl to, kad vie­šo­jo­je erd­vė­je yra to­kių ko­men­ta­rų ar­ba to­kia yra vie­šai iš­sa­ky­ta po­zi­ci­ja dėl mū­sų am­ba­sa­do­rių, ku­rie dir­ba ki­to­ se ša­ly­se“, – po po­sė­džio žur­na­ lis­tams sa­kė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Jis tei­gė dėl po­kal­biuo­se gir­di­ mų pa­sta­bų apie sa­ve as­me­niš­kai neį­si­žei­dęs. „Man svar­biau­sia, kad am­ba­ sa­do­riai dirb­tų mū­sų vals­ty­bei ir mū­sų Vy­riau­sy­bei“, – kal­bė­jo prem­je­ras. R.Juš­ka ir A.Žu­raus­kas į skan­ da­lą pa­te­ko, kai sve­tai­nė­je „You­ Tu­be“ bu­vo pa­skelb­ti slap­ta įra­ šy­ti jų po­kal­biai te­le­fo­nu. Juo­se dip­lo­ma­tai da­li­ja­si as­me­ni­nė­ mis pa­žiū­ro­mis apie Ar­mė­ni­jos ir Azer­bai­dža­no konf­lik­tą, vi­daus si­tua­ci­ją Turk­mė­ni­jo­je ir lai­do rep­li­kas apie vals­ty­bės va­do­vus. Šių gar­so įra­šų au­ten­tiš­ku­mas ofi­cia­liai ne­pat­vir­tin­tas. A.Žu­raus­kas pa­ra­šė at­si­sta­ty­ di­ni­mo pa­reiš­ki­mą. Pa­ta­ria­mą­ jį bal­są tu­rin­tis Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė am­ ba­sa­do­rių at­lei­di­mui. Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją am­ba­sa­do­ rius at­šauk­ti ga­li Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, ga­vu­si ati­tin­ka­mą Vy­riau­sy­bės tei­ki­mą. Kiek anks­ čiau prem­je­ras A.But­ke­vi­čius už­ si­mi­nė, kad ap­ta­rė dip­lo­ma­tų li­ ki­mą su Pre­zi­den­te.

„Ry­te kal­bė­jau su Pre­zi­den­te šiuo klau­si­mu. No­riu pa­sa­ky­ti, kad ši­tie am­ba­sa­do­riai yra pra­ra­ dę pa­si­ti­kė­ji­mą“, – žur­na­lis­tams praė­ju­sią sa­vai­tę sa­kė Vy­riau­sy­ bės va­do­vas. Pa­sak už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ro Li­no Lin­ke­vi­čiaus, dip­lo­ma­tai ne­tu­rės kreip­tis į dar­bo bir­žą – jie su­grįš dirb­ti Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jo­je. Taip jau su­si­ klos­tė, kad po pa­na­šių skan­da­lų dip­lo­ma­tai su­grįž­ta į mi­nis­te­ri­ją ir uži­ma am­ba­sa­do­riaus ypa­tin­ giems pa­ve­di­mams po­stą. Vie­nas to­kių – An­ta­no Va­lio­nio at­ve­jis, kai dėl vie­šų ko­men­ta­rų apie aukš­čiau­sius Lat­vi­jos pa­rei­ gū­nus jis bu­vo pri­vers­tas pa­lik­ti Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riaus Lat­vi­jo­je po­stą. Šiuo me­tu Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je yra 20 am­ba­sa­do­rių ypa­tin­giems pa­ve­di­mams.

Žmo­giš­kai ar re­li­giš­kai at­ro­do, kad Ar­ mė­ni­ja ar­ti­mes­nė, bet kad jie ten ir­gi, ži­ nai, na­ba­gai par­si­da­vę, tai čia ži­nai, kaip pa­žiū­rė­si, iš ku­rios pu­sės. Man tai da­bar svar­biau­sia, kad kaž­kaip ir tie, ir ki­ti bū­ tų on board sum­mi­to kon­teks­te.

„„Tiks­las: JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius J.Ker­ry tu­rė­tų ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vo­je

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

per Ne­for­ma­lų ES už­sie­nio mi­nist­rų su­si­ti­ki­mą (GYM­NICH), ku­ris vyks rug­sė­jo 6 ir 7 d.  „Scan­pix“ nuo­tr.

Ru­duo at­gai­vins pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Svar­bi kon­fe­ren­ci­ja

„„Atei­tis: taip jau su­si­klos­tė, kad

po pa­na­šių skan­da­lų dip­lo­ma­ tai su­grįž­ta į mi­nis­te­ri­ją ir uži­ ma am­ba­sa­do­riaus ypa­tin­ giems pa­ve­di­mams po­stą. 

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Išt­rau­kos iš pa­vie­šin­tų po­kal­bių Aš esu da­bar tas, pri­klau­sau tiems, ku­rie re­mia ar­mė­nus. Ka­dan­gi jie yra krikš­čio­nys, jie ly­giai taip pat nu­ken­ tė­jo nuo Sta­li­no <...> že­mė­la­pių brai­ žy­tų kaip ir mes. Ir aš juos re­miu. La­ bai pa­sy­viai, bet...

Po ga­na neį­temp­ to rugp­jū­čio Lie­tu­ vos lau­kia su­dė­tin­ gas pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES Ta­ry­bai rug­ sė­jis. Ren­gi­nių nu­ ma­to­ma kas­dien, o į Lie­tu­vą su­gu­žės gau­sus bū­rys įta­ kin­giau­sių pa­sau­ ly­je as­me­nų.

vo pas mus jau kiek­vie­ną die­ną, po ke­lis kar­tus atei­da­vo ir aiš­kin­da­vo, – vie­nas sa­ky­da­vo, ko­kia jū­sų proar­ mė­niš­ka po­zi­ci­ja, ki­tas – kad proa­ zer­bai­dža­nie­tiš­ka. Apie Pre­zi­den­tę

Ji da­bar pi­gių skry­džių bend­ro­vių lėk­tu­vais skrai­do. Kaž­kaip jai rei­kė­tų pa­dė­ti. Net pa­do­va­no­ti gal rei­kė­tų? Apie prem­je­rą

O kram­to­mo­sios gu­mos įdė­jai, uos­ Bu­vo ke­lios sa­vai­tės, kai aze­ras ir to­mo ta­ba­ko ko­kio, sem­kių. Bū­tų la­ ar­mė­nas pa­si­keis­da­mi vaikš­čio­da­ bai kie­tas tas mū­sų But­ke­vi­čius.

Rug­sė­jo pra­džio­je Lie­tu­va su­lauks neei­li­nio ran­go sve­čių. Į Sei­me or­ ga­ni­zuo­ja­mą Tarp­par­la­men­ti­nę bend­ros už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ ti­kos bei bend­ros sau­gu­mo ir gy­ ny­bos po­li­ti­kos kon­fe­ren­ci­ją at­vyks ES vy­riau­sio­ji įga­lio­ti­nė už­sie­nio rei­ka­lams bei sau­gu­mo po­li­ti­kai, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­ja Cat­he­ri­ne Ash­ton ir NA­ TO ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­ sas Fog­has Ras­mus­se­nas. Ši kon­fe­ren­ci­ja lai­ko­ma vie­nu svar­biau­sių ša­lies pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES Ta­ry­bai par­la­men­ti­nio mat­ mens ren­gi­nių. „Ana­li­zuo­si­me sau­gu­mo si­tua­ ci­ją pa­sau­ly­je, dis­ku­tuo­si­me apie ES ir NA­TO bend­ra­dar­bia­vi­mą, ES am­bi­ci­jas ir rea­lius pa­jė­gu­mus gy­ ny­bos sri­ty­je, šių sri­čių san­ty­kį ir jų de­ri­ni­mo ga­li­my­bes. Kon­fe­ren­ ci­jo­je iš­sa­ky­tos min­tys ir priim­ tos iš­va­dos taps sva­riu par­la­men­ ti­niu in­dė­liu be­si­ruo­šiant gruo­džio mė­ne­sio Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bai, ku­rio­je pa­grin­di­nis dė­me­sys bus ski­ria­mas gy­ny­bos klau­si­mams“, – Sei­mo pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­ bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Pau­laus­kas.

Įžan­gi­nia­me kon­fe­ren­ci­jos po­sė­ dy­je svei­ki­ni­mo žo­dį tars ir Pre­zi­ den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Rug­sė­jo 4 d. va­ka­rą da­ly­vių lau­kia va­ka­rie­ nė LDK val­do­vų rū­muo­se, ki­tą va­ ka­rą – Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ ni­kos so­de. Sve­čiai iš už At­lan­to

Rug­sė­jį nu­ma­ty­ta ir kar­tą per pus­ me­tį pir­mi­nin­kau­jan­čio­je vals­ty­ bė­je ren­gia­mų ne­for­ma­lių mi­nist­rų su­si­ti­ki­mų. 5 ir 6 d. Na­cio­na­li­nė­ je dai­lės ga­le­ri­jo­je vyks ne­for­ma­lus ES gy­ny­bos mi­nist­rų su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me taip pat pla­nuo­ja da­ly­vau­ ti C.Ash­ton ir A.F.Ras­mus­se­nas. Tarp su­si­ti­ki­mo tiks­lų įvar­di­ja­ mas pa­si­ruo­ši­mas lapk­ri­tį Briu­ se­ly­je vyk­sian­čiai Už­sie­nio rei­ka­ lų ta­ry­bai, ku­rio­je bus tvir­ti­na­mi svar­biau­si bend­ro­sios sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos do­ku­men­tai. Ap­tar­ti ei­na­mų­jų ES už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mų ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je rug­sė­jo 6 ir 7 d. rink­sis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai. Nau­jie­ nų po­rta­las lry­tas.lt pra­ne­ša, kad į šį su­si­ti­ki­mą at­vyks ir JAV vals­ty­ bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry. Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, į vie­ną iš su­si­ti­ki­mų Lie­tu­vo­je pla­nuo­ja at­vyk­ti ir JAV Kong­re­so na­rys res­ pub­li­ko­nas Joh­nas McCain’as. Abu po­li­ti­kai su­kau­pę di­džiu­lę pa­tir­tį ir yra kan­di­da­ta­vę į Jung­ti­

nių Vals­ti­jų pre­zi­den­tus, de­ja, ne­ sėk­min­gai. Bus daug veik­los

8–10 d. sa­vo sri­ties klau­si­mus ne­ for­ma­lia­me su­si­ti­ki­me nag­ri­nės ES že­mės ūkio mi­nist­rai. 13 ir 14 d. pla­nuo­ja­mas ne­for­ma­ lus Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų rei­ka­lų ta­ry­bos (ECO­FIN) su­si­ti­ki­mas. 15 ir 16 d. Na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ ri­jo­je su­si­burs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ rai. 19 ir 20 d. ap­tar­ti klau­si­mų ten pat rink­sis ener­ge­ti­kos mi­nist­rai. Rug­sė­jį ne­trūks ir aukš­to ly­gio eks­per­tų su­si­ti­ki­mų, taip pat kon­ fe­ren­ci­jų bei se­mi­na­rų. Tarp jų – Re­gio­nų ko­mi­te­to Ap­ lin­kos, kli­ma­to kai­tos ir ener­ge­ti­ kos ko­mi­si­jos po­sė­dis bei se­mi­ na­ras, Ly­čių ly­gy­bės dar­bo gru­pės po­sė­dis ir Tre­je­to at­sto­vų bei Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos su­si­ti­ki­mas, fi­nan­sų fo­ru­mas „Eu­ro­fi“.

63

ES pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niai nu­ma­ty­ti rug­sė­jį.


13

KetvirtADIENIS, rugpjūčio 29, 2013

pasaulis Išplėšė akis

Kon­fis­ka­vo pa­veikslą

Po­mi­dorų mūšis

Še­še­rių metų ki­nas pa­var­de Guo, ku­riam bu­vo iš­ka­bin­tos akys, ne­sup­ran­ta, kad apa­ ko, ir klau­sinė­ja šei­mos, kodėl vis ne­pa­te­ka saulė. Ber­niu­kas din­go žais­da­mas lau­ke, o vė­ liau bu­vo ras­tas kru­vi­nas šiau­ rinė­je Šan­si pro­vin­ci­jo­je. Jo akys, ku­rias išplėšė už­puo­li­ kas, bu­vo ras­tos ne­to­li.

Ru­si­jos po­li­ci­ja iš me­no ga­ le­ri­jos „Vald­žios mu­zie­jus“ Sankt Pe­ter­bur­ge kon­fis­ka­vo pa­veikslą, vaiz­duo­jantį ša­lies pre­zi­dentą Vla­di­mirą Pu­tiną ir prem­jerą Dmit­rijų Med­ve­devą dėvin­čius mo­te­riš­kus apa­ti­ nius. Pa­reigū­nai pa­reiškė, kad tas sa­ty­ri­nis at­vaiz­das pa­žeid­žia įsta­ty­mus.

Apie 20 tūkst. žmo­nių va­kar mer­kiant lie­tui links­mai išs­ vaidė vie­ni į ki­tus 130 tonų po­ mi­dorų per kas­metę šventę „La To­ma­ti­na“ Bun­jo­lio mies­ te Rytų Is­pa­ni­jo­je. Tik šie­met da­ly­viams pirmą­kart te­ko su­ mokė­ti bent po 10 eurų (34,5 li­to), kad pa­tirtų po­mi­dorų mūšio ma­lo­numą.

Nau­ja smur­to ban­ga

Smūgis Si­ri­jai – jau šią­nakt?

Nau­ja te­ro­riz­mo iš­puo­lių se­ri­ja Bag­da­do šiitų kvar­ta­luo­se nu­si­ nešė ma­žiau­siai 65 žmo­nių gy­ vybę, dar 180 su­žeis­ta.

Va­karų ša­lys griež­ti­na re­to­riką Si­ri­jos at­ žvil­giu ir jau at­si­kratė abe­jo­nių dėl šio­je ša­ly­je įvyk­dy­tos che­minės ata­kos, nors Jung­ti­nių Tautų (JT) va­do­vas pra­šo pa­ lauk­ti eks­pertų iš­vadų ir su­teik­ti šansą dip­lo­ma­ti­jai.

Abe­jo­nių ne­be­li­ko

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko Da­vi­do Ca­me­ro­no biu­ras va­kar pa­skelbė, kad nei jis, nei JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma nea­ be­jo­ja, jog Si­ri­jos pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mas pa­nau­ do­jo che­mi­nius gink­lus prie­š sa­vo žmo­nes. Pa­na­šiai ant­ra­dienį kalbė­jo ir Baltųjų rūmų at­sto­vas Jay Car­ney: „Nie­kam, kas ver­ti­na lo­giš­kai, ne­ turėtų kil­ti abe­jo­nių, kad Si­ri­jos re­ ži­mas at­sa­kin­gas už che­mi­nių gin­ klų pa­nau­do­jimą rugpjū­čio 21 d. prie Da­mas­ko. Užuo­mi­nos, jog yra ko­kių nors abe­jo­nių dėl to, kas už tai at­sa­kin­gas, yra to­kios pat ab­ sur­diš­kos, kaip ir ar­gu­men­tai, kad tos ata­kos iš vi­so ne­bu­vo.“ Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja pa­rengė ir pa­ teikė JT Sau­gu­mo Ta­ry­bai svars­ty­ ti re­zo­liu­ci­jos pro­jektą, smer­kiantį che­mi­nių ginklų ata­ką, esą įvyk­dytą Si­ri­jos pre­zi­den­to B.al As­sa­do re­ži­ mo, ir leid­žiantį im­tis prie­mo­nių ci­ vi­liams gy­ven­to­jams ap­sau­go­ti nuo Da­mas­ko re­ži­mo veiksmų.

Ban Ki-moo­nas:

Su­tei­ki­te ga­li­mybę tai­kai. Su­tei­ki­te ga­ li­mybę dip­lo­ma­ti­jai. Liau­kitės ka­riavę ir pra­dėki­te kalbė­tis. Pra­šo dau­giau lai­ko

JT ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ban Kimoo­nas va­kar Ha­go­je pa­reiškė, kad šios or­ga­ni­za­ci­jos ins­pek­to­ riams turėtų būti su­teik­ta lai­ko nu­sta­ty­ti, ku­rios pa­jėgos nau­do­ jo che­mi­nius gink­lus per pi­lie­tinį karą Si­ri­jo­je. Kalbė­da­mas apie praeitą sa­vaitę įvyk­dytą nu­ma­nomą che­minę ata­ ką Da­mas­ko prie­mies­čiuo­se, nu­si­ ne­šu­sią šim­tus ci­vi­lių gy­vy­bių, Ban Ki-moo­nas sakė, kad vaiz­dai iš jau il­giau nei dve­jus me­tus vyks­tan­čio

konf­lik­to „ne­pa­našūs į nieką, ką esa­me matę XXI a.“. „Būti­na nu­sta­ty­ti fak­tus. JT ty­ rėjų ko­man­da kaip tik tai da­ro įvy­ kio vie­to­je. Praė­jus vos ke­lioms die­noms nuo ata­kos jie su­rin­ko ver­tingų mėgi­nių ir ap­klausė au­ kas bei liu­di­nin­kus. Ko­man­dai rei­ kia lai­ko, kad at­liktų sa­vo darbą“, – pa­brėžė jis. JT va­do­vas taip pat pa­ra­gi­no spręsti Si­ri­jos konf­liktą dip­lo­ma­ tinė­mis prie­monė­mis: „Su­tei­ki­te ga­li­mybę tai­kai. Su­tei­ki­te ga­li­mybę dip­lo­ma­ti­jai. Liau­kitės ka­riavę ir pra­dėki­te kalbė­tis.“ Dir­ba pa­vo­jin­go­mis sąly­go­mis

JT ginklų eks­per­tai va­kar at­nau­ji­ no ty­rimą Da­mas­ke ir nu­vy­ko į vie­ tą, kur, kaip įta­ria­ma, bu­vo įvyk­dy­ tos ata­kos pa­nau­do­jant che­mi­nius gink­lus. Dieną prie­š tai sau­gu­mo su­me­ti­mais jie bu­vo su­stabdę sa­ vo mi­siją. Pir­ma­dienį pra­dėję sa­vo mi­siją ins­pek­to­riai su­si­dūrė su snai­pe­rių ug­ni­mi, bet vis tiek su­gebė­jo ap­ lan­ky­ti dvi lau­ko li­go­ni­nes Moa­ da­mi­jet al Ša­me į piet­va­ka­rius nuo Da­mas­ko ir su­rink­ti įro­dy­mus apie įta­ria­mas pra­ėju­sios sa­vaitės che­ mi­nes ata­kas. Pre­zi­den­to B.al As­sa­do re­ži­mo opo­nen­tai sa­ko, kad dau­giau kaip 1,3 tūkst. žmo­nių mirė, kai jo pa­ jėgos rugpjū­čio 21 d. pa­skleidė tok­si­nes du­jas dvie­juo­se ra­jo­nuo­ se. Re­ži­mas šiuos kal­ti­ni­mus ka­te­ go­riš­kai at­me­ta ir tvir­ti­na, kad ra­ ke­ta su che­mi­niu už­tai­su at­skrie­jo iš su­kilė­lių kont­ro­liuo­ja­mos te­ri­ to­ri­jos. Esą šie pa­nau­do­jo che­minį ginklą, kad išp­ro­vo­kuotų už­sie­nio in­ter­ven­ciją. Ru­sams ky­la déjà vu

JT va­do­vas va­kar pra­nešė, kad or­ ga­ni­za­ci­jos ins­pek­to­riams rei­kia dar ke­tu­rių dienų ty­ri­mui baig­ti. O pa­sau­lio ži­niask­lai­do­je pa­si­gir­ do pra­ne­šimų, kad JAV ir jų sąjun­ gi­ninkų ope­ra­ci­ja Si­ri­jo­je pra­si­dės jau naktį į penk­ta­dienį.

„„Spau­di­mas: JT ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ban Ki-moo­nas pra­šo dar ke­

tu­rių dienų, kad ins­pek­to­riai baigtų ty­rimą Da­mas­ke. 

Ka­ri­nei in­ter­ven­ci­jai į Si­riją prie­ ši­na­si Ru­si­ja ir Ki­ni­ja, tu­rin­čios ve­ to teisę JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. Jos įspėja, kad pa­nau­do­jus jėgą Si­ri­ jos lau­kia jau de­šimt­metį iš sui­ rutės neišb­ren­dan­čio Ira­ko li­ki­ mas. Mask­va ir Pe­ki­nas pri­me­na, kad įsi­ver­ži­mas į Iraką 2003 m. ir­ gi bu­vo pa­rem­tas klai­din­ga žval­ gy­bi­ne in­for­ma­ci­ja apie Sad­da­mo Hus­sei­no che­minį ginklą. „Man ky­la déjà vu jaus­mas, – per kon­fe­ren­ciją Ota­vo­je kalbė­jo Ru­si­ jos am­ba­sa­do­rius Ka­na­do­je Geor­ gi­jus Me­me­do­vas. – Prieš de­šimt metų, kai at­vy­kau į Ka­nadą, pir­mas klau­si­mas, kurį iš­gir­dau, bu­vo apie tai, kodėl mes ne­pa­lai­ko­me Va­karų in­ter­ven­ci­jos į Iraką. Aš sa­kiau, kad tai tra­giš­ka klai­da, nes toks žings­nis bus pa­ran­kus ekst­re­mis­tams ir te­ ro­ris­tams. Praė­jus de­šim­čiai metų, ma­no at­sa­ky­mas lie­ka toks pat.“ Len­ki­ja pa­reiškė abe­jo­nių

Abe­jo­nių dėl ka­ri­nių veiksmų Si­ ri­jo­je va­kar iš­sakė ir Len­ki­ja, ku­ri

„Reu­ters“ nuo­tr.

kaip re­ta ne­pa­lai­ko Jung­ti­nių Vals­ tijų po­zi­ci­jos. „Ne­su įsi­ti­kinęs, kad gink­luo­ ta ata­ka su­stab­dys nu­si­kal­ti­mus, – sakė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Do­ nal­das Tus­kas žur­na­lis­tams. – Sup­ran­tu jos pa­grin­dimą, bet ne­ pri­ta­riu to­kiam įsi­ti­ki­ni­mui ir en­tu­ziaz­mui ma­nan­čių, kad to­kia ope­ra­ci­ja ga­li at­neš­ti tei­giamų pa­ da­ri­nių.“ Len­ki­ja yra vie­na pa­grin­di­nių ša­ lių, ku­rių ka­riai da­ly­va­vo JAV va­do­ vau­ja­muo­se ka­ri­niuo­se veiks­muo­se Ira­ke ir vėliau Af­ga­nis­ta­ne, kur iki šiol dis­lo­kuo­ta 1600 lenkų ka­rių. Ta­čiau ša­lies pre­zi­den­tas anks­ čiau šį mėnesį sakė, kad Len­ki­ ja ri­bos sa­vo da­ly­va­vimą už­sie­nio ka­rinė­se mi­si­jo­se ir pa­grin­dinį dė­ mesį skirs pa­jėgoms na­mie mo­ der­ni­zuo­ti. „Len­ki­jos ka­rių siun­ ti­mo į kitą pa­sau­lio kraštą po­li­ti­ka baigė­si“, – sakė pre­zi­den­tas Bro­ nis­ła­was Ko­mo­rows­kis mėne­sio vi­du­ry­je. BNS, „Glo­be and Mail“ inf.

Koor­di­nuo­ti au­to­mo­bi­liuo­se pa­dėtų bombų spro­gi­mai Ira­ko sos­tinės gy­ve­na­muo­siuo­se ra­ jo­nuo­se nu­griaudė­jo per pi­ko va­landą. Į orą išlėkė ma­žiau­siai de­šimt au­to­mo­bi­lių. Iš­puo­liuo­se da­ly­va­vo te­ro­ris­tai mir­ti­nin­kai. Dau­giau­sia aukų pa­rei­ka­la­vo spro­gi­mas Džisr al Di­ja­los ra­jo­ ne Bag­da­do piet­ry­čiuo­se – čia žu­vo ma­žiau­siai aš­tuo­ni žmo­ nės, dar 22 bu­vo su­žeis­ti. Tarp kitų sos­tinės šiitų ra­ jonų, kur griaudė­jo spro­gi­mai, yra al Ka­zi­mi­ja ir Sad­ras. Šis nau­jas pa­starųjų mėne­sių smur­to pro­trūkis įvy­ko ne­pai­ sant pla­čiai nu­švie­čiamų sau­ gu­mo pa­jėgų ope­ra­cijų prie­š ko­ vo­to­jus sos­tinė­je ir į šiaurę bei va­ka­rus nuo jos. Vy­riau­sybė bu­ vo kri­ti­kuo­ja­ma dėl to, kad ne­ nai­ki­na did­žiau­sios smur­to ban­ gos Ira­ke nuo 2008 m. šaknų. Smur­tas suin­ten­syvė­jo šių metų pra­džio­je ir per 2013 m. jau žu­vo dau­giau kaip 3,7 tūkst. žmo­nių, maž­daug 10 tūkst. su­ žeis­ta. Jung­ti­nių Tautų duo­me­ ni­mis, liepą žu­vo 1057 ira­kie­čiai, dau­gu­ma jų bu­vo ci­vi­liai. Tai bu­vo kru­vi­niau­sias mėnuo ša­ ly­je per ke­letą pa­starųjų metų. Ky­la nuo­gąsta­vimų, kad ša­ly­ je ga­li vėl pra­si­dėti bru­ta­lus vi­ sa­pu­siš­kas tarp­kon­fe­si­nis ka­ras, koks vy­ko 2006–2007 m. Jo­kia gru­puotė kol kas ne­pri­ siėmė at­sa­ko­mybės už iš­puo­ lius, bet to­kias koor­di­nuo­tas ata­kas prie­š šii­tus daž­nai įvyk­ do su „Al Qae­da“ su­si­ję su­nitų ko­vo­to­jai. Pa­sak ap­žval­gi­ninkų, gi­lias šak­nis tu­rintį tarp­kon­fe­sinį smurtą Ira­ke pa­kurs­to ir pi­lie­ ti­nis ka­ras kai­mynė­je Si­ri­jo­je. BNS, BBC inf.

„„Spro­gi­mai: šie­met suin­ten­

syvė­jus smur­tui, iš­puo­liai Ira­ ke vyk­do­mi ko­ne kas­dien.



„Reu­ters“ nuo­tr.


14

KetvirtADIENIS, rugpjūčio 29, 2013

turtas

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Ka­napės – nau­ja se­na žemės

Nuo kitų metų Lie­tu­vos ūki­nin­kai vi­siš­kai le­ga­liai galės au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­pes. ES to­kią veiklą lei­do jau se­niai, ta­čiau iki šiol ka­na­pes au­ginę ūki­nin­kai turė­jo min­ti teismų slenks­ čius, ban­dy­da­mi įro­dy­ti sa­vo veik­los le­ga­lumą. Da­bar ti­ki­ma­si, kad jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je vešės tūkstan­čiai hek­tarų ka­na­pių. Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

ir ki­ti ūki­nin­kai“, – sakė E.Ba­ba­ no­vas.

ES lei­do, Lie­tu­va draudė

Pro­ver­žis tik­rai bus

Bal­ti­jos pluoš­ti­nių kultūrų au­ gin­tojų ir per­dirbėjų aso­cia­ci­ jos (BPKA­PA) di­rek­to­rius Ed­ga­ras Ba­ba­no­vas džiau­gia­si, kad Lie­tu­ va ga­liau­siai pri­ėmė įsta­tymą dėl pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mo. Ta­ čiau tvir­ti­na, kad tai turė­jo būti pa­da­ry­ta dar 2004 m., kai Lie­tu­va ta­po ES na­re. Jo tei­gi­mu, pa­kei­tus įsta­tymą anks­čiau, pluoš­ti­nių au­ galų au­gi­ni­mo sek­to­riu­je si­tua­ci­ja da­bar būtų ge­ro­kai ki­to­kia. Ka­na­pių au­gin­to­jas tvir­ti­no, kad 2006 m. ėmė aiškė­ti, jog linų sek­ to­rius žlun­ga. Todėl E.Ba­ba­no­ vas nu­sprendė im­tis pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mo. „Pa­gal ES įsta­ ty­mus pluoš­ti­nes ka­na­pes bu­vo ga­ li­ma sėti. ES įsta­ty­mas – aukš­čiau už Lie­tu­vos įsta­ty­mus, todėl mes nu­sprendė­me užsė­ti pir­mus 6 hek­ ta­rus. Na, po to bu­vo vi­sa is­to­ri­ja. Dve­jus me­tus vy­ko teis­mi­niai pro­ ce­sai. Bu­vau ap­kal­tin­tas užau­ginęs 37 to­nas nar­ko­ti­nių med­žiagų. 2008 m. ES ma­ne iš­tei­si­no. Bu­vo tei­si­nis pre­ce­den­tas, kad Lie­tu­va ne­tu­ri tei­ sės draus­ti au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­ pes“, – pa­sa­ko­jo E.Ba­ba­no­vas. Jis pri­si­minė, kad tais pa­čiais 2008-ai­siais Lie­tu­va au­gi­no 10 tūkst. hek­tarų linų, veikė 11 pir­ mi­nio per­dir­bi­mo fab­rikų. „Li­nai bu­vo aukš­tos ko­kybės. Ta­ čiau 2011 m. vis­kas žlu­go. Ūki­nin­ kai pra­dėjo au­gin­ti ne pluoš­ti­nis, o tik alie­ji­nius li­nus. Na, o dėl teisė­to pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mo įsta­ ty­mas vis dar ne­bu­vo priim­tas. Ta­ čiau nuo 2011 m., re­mian­tis tei­si­niu pre­ce­den­tu, kad ES leid­žia au­gin­ ti šiuos au­ga­lus, juos ėmė au­gin­ti

2

tūkst. ha – tiek pluoštinių kanapių Lietuvoje turėtų būti auginama kitais metais.

Pluoš­tinės ka­napės Lie­tu­vo­je bu­vo au­gi­na­mos jau nuo senų se­novės. „Tai mūsų tau­ti­nis pa­vel­das, ver­ ti­na­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jei­gu au­ga­lus ver­tin­tu­me pa­gal pluoštą, li­nai, ka­napės ir dilgėlės – Lie­tu­vos au­ga­lai – yra lai­ko­mi aukš­čiau­sios ko­kybės“, – tvir­ti­no ūki­nin­kas. Įtei­si­nus pluoš­ti­nių ka­na­pių au­ gi­nimą, šis au­ga­las at­ras­tas iš nau­ jo. „Šiais me­tais, po ge­gužės mėne­ sio, ga­li­ma sa­ky­ti, kad pra­si­dėjo au­gi­ni­mo ban­ga. Tai tar­si nau­ja kultū­ra, nau­jas vers­las, ir jis au­ga ne die­no­mis, o va­lan­do­mis. Ūki­ ninkų iš tiesų la­bai daug“, – sakė E.Ba­ba­no­vas. Jis pri­dūrė, kad be­si­do­min­čių bu­vo ne­ma­žai ir se­niau. Pluoš­ tinė­mis ka­napė­mis domė­jo­si ne tik ūki­nin­kai, bet ir vers­li­nin­kai. De­ja, dau­ge­lis neišdrįs­da­vo sėti šio au­ ga­lo sa­vo ūky­je, nes vals­tybė ne­ teikė pa­ra­mos. Ta­čiau jau da­bar, nuo 2014 m., pla­nuo­ja­ma Lie­tu­ vo­je au­gin­ti dau­giau kaip 2 tūkst. hek­tarų pluoš­ti­nių ka­na­pių.

Pra­sidė­jo au­gi­ni­mo ban­ga. Tai tar­si nau­ ja kultū­ra, nau­jas vers­las, ir jis au­ga ne die­no­mis, o va­lan­ do­mis. Grąža – de­šim­te­rio­pa

E.Ba­ba­no­vas ma­no, kad pir­mie­ji pluoš­tinė­mis ka­napė­mis turėtų su­ si­domė­ti eko­lo­gi­nių ūkių sa­vi­nin­ kai, nes jos pui­kiai tin­ka sėjo­mai­nai. Šis au­ga­las nėra reik­lus ir ga­na ge­rai au­ga bet ko­kio­je žemė­je. Ži­no­ma, der­lin­go­je žemė­je jis augs ge­riau. Aug­da­mos ne­der­lin­go­je žemė­je ke­ le­rius me­tus iš eilės, ka­napės pa­ke­ lia der­lin­gu­mo lygį, iš­nai­ki­na pikt­ žo­les. Pluoš­ti­nių ka­na­pių šak­nys į žemę įsisk­ver­bia iki 2 metrų gy­lio, todėl jos pa­tręšia žemę. Pikt­ž olės ka­n a­p ių lau­k uo­ se neau­ga dėl pluoš­ti­nių ka­na­pių

aukš­čio – jos išau­ga iki 2–2,5 met­ ro. Be­je, tai turėtų nu­ra­min­ti ir bi­ jan­čius, kad pluoš­ti­nių ka­na­pių lau­kuo­se ga­li būti au­gi­na­mos nar­ ko­tinės ka­napės. Nar­ko­tinės ka­ napės, kaip ir pikt­žolės, to­kia­me lau­ke pa­pras­čiau­siai neaugtų. Be to, au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­ pes, E.Ba­ba­no­vo tei­gi­mu, nau­din­ga ir eko­no­mi­niu po­žiū­riu. Jis tvir­ti­ no, kad in­ves­ta­vus 1 litą ga­li­ma su­ lauk­ti iki 10 litų pel­no. „Po­rei­kis la­bai di­de­lis. Jau vien po pir­mi­nio per­dir­bi­mo ža­lia­ vas su­per­ka vo­kie­čiai, prancū­zai, švei­ca­rai, ne­tgi ki­nai ir ja­po­nai. Tik rei­ka­lin­ga ko­kybė ir tam tik­ras kie­kis. Mes tiek ne­tgi ne­su­gebė­si­ me užau­gin­ti, koks yra po­rei­kis“, – sakė ūki­nin­kas. Au­gins sėjo­mai­nai

E.Ba­ba­no­vas svars­to, kad yra ūki­ ninkų, ku­rie ka­na­pes au­gins tik sėjo­mai­nai ir net ne­svars­tys apie ga­lu­ti­nio pro­duk­to ga­mybą. „Jie tie­siog nuims sėklą, pa­va­sarį nu­ ims šiau­dus ir viską par­duos“, – sakė ka­na­pių au­gin­to­jas. Ma­žie­ji ūki­nin­kai, pa­si­ryžę au­ gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­pes ne tik sėjo­mai­nai, ga­li in­ves­tuo­ti į tech­ niką, ga­min­ti įvai­rius pro­duk­tus iš ka­na­pių ir taip su­lauk­ti di­des­ nio pel­no. „In­ves­tavę į tech­niką, jie tu­ ri at­ski­rai pluoštą, spa­lius, sėklas, aliejų, išs­pau­das, ga­li ga­min­ti tra­ di­ci­nius ka­na­pi­nius pro­duk­tus. Toks ūki­nin­kas, in­ves­tavęs 100– 200 tūkst. litų, pir­mais me­tais tuos pi­ni­gus at­gaus, ne­tgi au­gin­ da­mas vos 5 hek­ta­rus. Už­dirb­tas pel­nas pri­klau­so nuo in­ves­ti­cijų ir nuo koo­pe­ra­vi­mo­si. La­bai svar­bu, kad vi­si koo­pe­ruotų­si, o ne būtų kiek­vie­nas sau“, – sakė pa­šne­ko­ vas ir ti­ki­no, kad toks yra pa­grin­ di­nis BPKA­PA tiks­las. „Sie­kia­me su­jung­ti vi­sus ūki­ nin­kus, vers­li­nin­kus ir pra­mo­ ni­nin­kus, kad su­sėdę prie vie­no sta­lo galė­tu­me nu­spręsti, kiek au­ gin­ti, kokį pro­duktą ga­min­ti. Ka­ na­pių pro­duk­tai tik­rai rei­ka­lin­gi ir Eu­ro­pai, ir pa­sau­liui“, – tvir­ti­no E.Ba­ba­no­vas. Jis teigė, kad lie­tu­viš­ko­mis pluoš­tinė­mis ka­napė­mis do­mi­si

„ „ Ko­va: dar iki prii­mant įsta­tymą pluoš­ti­nes ka­na­pes Lie­tu­vo­je au­ginęs

ne tik Eu­ro­pos vals­tybės, bet ne­tgi Ame­ri­ka ir Ja­po­ni­ja. „Nors jie tu­ri savų plotų, ži­no, kad pas mus užau­ga ko­ky­biš­kas pluoš­tas. Taip pat ka­napės, kaip ir ra­munėlės ar mėtos, tu­ri me­di­ci­ ninę vertę, ku­rios ne­tu­ri užau­gu­ sios ki­to­se ša­ly­se“, – ti­ki­no E.Ba­ ba­no­vas. Pro­duk­ci­ja įvai­ri

Iš pluoš­ti­nių ka­na­pių ga­li­ma pa­ga­ min­ti gau­sybę pro­duktų. Se­novė­je iš jų bu­vo ve­ja­mos virvės, iš au­di­ nių – siu­va­mi dra­bu­žiai, o spa­liai bu­vo nau­do­ja­mi kaip šil­ti­ni­mo med­žia­ga sta­tant na­mus. Pri­tai­kius šiuo­lai­ki­nes tech­no­ lo­gi­jas, ka­na­pes ga­li­ma pa­nau­do­ ti ne tik šiems dar­bams. Jas ga­li­ma nau­do­ti me­di­ci­no­je, iš jų ga­mi­na­ mi ap­šil­ti­ni­mo blo­ke­liai, ga­li­ma ne­tgi ga­min­ti ki­li­mus ir dau­gybę kitų pro­duktų. Daž­niau­siai už­ sie­nio pirkė­jus do­mi­na ku­ri nors konk­re­ti sri­tis. „Jie klau­sia, kiek ga­li­me užau­gin­ti žiedų me­di­ci­nai, pluoš­to teks­ti­lei, kiek ga­li­me tiek­ti siūlų. Gėda pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­va kol kas nie­ko ne­ga­li. Ta­čiau taip yra lai­ki­nai. Per tre­jus me­tus ši pra­ monė tik­rai la­bai stip­riai pa­kils“, – įsi­ti­kinęs E.Ba­ba­no­vas. Ver­ti­na tei­gia­mai

Lie­tu­vos ūki­ninkų sąjun­gos (LŪS) pir­mi­nin­kas Jo­nas Tal­man­tas teigė, kad priimtą pluoš­ti­nių ka­na­pių au­

gi­ni­mo įsta­tymą ver­ti­na la­bai po­ zi­ty­viai. „Ži­no­me, kad li­nai iš­ny­ ko ir pluoš­tinės ka­napės la­bai ge­rai juos pa­kei­čia, – teigė jis. – Tik blo­ gai yra tai, kad su­ny­ko fab­ri­kai, ku­ riuo­se bu­vo per­dir­ba­mi ir ap­do­ro­ ja­mi li­nai. Fab­ri­kai būtų be­veik tikę ir ka­napėms per­dirb­ti.“ Ta­čiau kreip­da­mas dėmesį vien į lei­dimą au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­pes J.Tal­man­tas džiaugė­si, kad ga­liau­ siai bu­vo su­pras­tas skir­tu­mas tarp pluoš­tinės ir nar­ko­tinės ka­napės. „Čia vi­sai ki­to­kios ka­napės, jos ne­tu­ri nar­ko­ti­nių med­žiagų. Tuo la­biau, kaip tei­gia moks­li­nin­kai, pluoš­tinės ka­napės žydė­da­mos išsk­leid­žia med­žiagų, ku­rios truk­ do už­megz­ti sėklas, tu­rin­čias opi­ jaus. Tai kaip ir pre­ven­cinė prie­ monė“, – aiš­ki­no jis. Ūki­nin­kas ma­no, kad Lie­tu­vo­ je yra tik­rai la­bai daug šia ūkio ša­ ka su­si­domė­ju­sių žmo­nių, ku­rie im­sis šios veik­los. „Aš ma­nau, jei bu­vo toks įsta­ty­mas priim­tas, tai reiš­kia, kad pluoš­ti­nių ka­na­pių au­ gi­ni­mu daug kas domė­jo­si. Buvęs vi­ce­mi­nist­ras Auš­rys Ma­ci­jaus­kas ini­ci­ja­vo tą klau­simą ir bu­vo ap­ kal­tin­tas, kad už­sii­ma nar­ko­ma­ni­ ja. Bet vis dėlto tie žmonės, ku­rie nu­sprendė, ne­įsi­gi­linę į klau­simą, li­ko ne­teisūs. Ma­to­te, kad vis dėl to dau­ge­lis Sei­mo na­rių ap­si­skaitę, ži­no moks­li­nius ty­ri­mus ir pri­ėmė šį įsta­tymą“, – pri­ta­rimą įsta­ty­mui reiškė LŪS pir­mi­nin­kas.


15

KetvirtADIENIS, rugpjūčio 29, 2013

turtas Su­tin­ka leng­vin­ti ­ sko­li­ninkų naštą

Pirkė­jai iš­leid­žia ­ vis dau­giau

Vy­riau­sybė pri­ta­ria Sei­mo na­rių ini­cia­ ty­vai ma­žin­ti dels­pi­ni­gius už lai­ku ne­su­ mokė­tus ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius. Vy­ riau­sybė tre­čia­dienį po­sėdy­je pri­tarė, kad gy­ven­tojų dels­pi­ni­giai būtų su­ma­žin­ti nuo 0,04 iki 0,02 pro­c. už dieną. Pa­taisų ini­ cia­to­riai nu­ro­do, kad da­bar dels­pi­ni­giai per me­tus sie­kia 14,6 pro­c., o tai nea­ti­tin­ ka tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir sąži­nin­gu­ mo kri­te­rijų.

Maž­me­ninės pre­ky­bos apim­tis Lie­tu­vo­ je, išs­ky­rus au­to­mo­bi­lių par­da­vimą ir re­ montą bei mai­ti­ni­mo ir gėrimų įmo­nes, šių metų sausio–liepos mėne­siais bu­vo 16,099 mlrd. litų (be PVM) – 4,7 pro­c. dau­ giau nei per tą pa­tį 2012-ųjų lai­ko­tarpį. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, šių metų liepą, pa­ly­gin­ti su bir­že­lio mėne­ siu, maž­me­ninės pre­ky­bos apim­tis Lie­tu­ vo­je pa­didė­jo 7,2 pro­c., iki 2,57 mlrd. litų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 1000 2,8792 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0028 JAV do­le­ris 1 2,5798 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,4550 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9148 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1054 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,2869 Ru­si­jos rub­lis 100 7,7740 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8098

ūkio ša­ka

E.Ba­ba­no­vas il­gai mindė teismų slenks­čius, kol pa­siekė per­galę. 

BPKA­PA nuo­tr.

Lau­kus turės dek­la­ruo­ti Pluoš­t i­nių ka­na­pių au­g i­ni­mo įsta­ty­ mas priim­tas 2013 m. ge­g užės 23 d.

muo­t i Vals­t y­binę au­ga­l i­n in­k ystės tar­nybą.

Įsta­t y­mas nu­ro­do pluoš­t i­n ių ka­na­ pių au­g i­ni­mo ir prie­ž iū­ros rei­ka­la­vi­ mus, ka­na­pių sėklų im­por­ta­vi­mo li­ cen­ci­ja­vi­mo rei­ka­la­vi­mus.

At­siž­vel­g iant į pluoš­t i­n ių ka­na­pių įsta­tymą bu­vo pa­keis­tas Nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­n ių med­ž iagų kont­ rolės įsta­ty­mo 1 straips­nis. Jis nu­ro­ do, kad nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių med­žiagų įsta­ty­mas ne­bus tai­ko­mas ka­napėms, ku­rios reg­la­men­tuo­ja­mos Pluoš­ti­nių ka­na­pių įsta­ty­mu ir kul­ti­ vuo­ja­mos tik pra­mo­ni­niams tiks­lams.

Šiuo įsta­ty­mu pluoš­ti­nių ka­na­pių au­ gin­to­jai įpa­rei­go­ti iki kiek­vienų metų ba­land­ž io 1 d. dek­la­r uo­t i au­g i­namų ka­na­pių lau­k us, o per tris die­nas nuo au­galų žydė­ji­mo pra­d žios in­for­

Pluoš­ti­nių ka­na­pių plo­tai pa­sau­ly­je (2011 m.)

Len­ki­ja

Olan­di­ja

6

pro­c.

Prancū­zi­ja

55 pro­c.

Vo­kie­ti­ja

8,4

0,6 pro­c.

pro­c. Aust­ri­ja

1

pro­c.

Ita­li­ja

2

pro­c.

Veng­ri­ja

8

pro­c.

Ru­mu­ni­ja

19

pro­c.

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,2287 % –0,3336 % –0,1162 % +0,0897 % –0,0122 % –0,4202 % +0,3488 % –0,2604 % +0,2211 %

Bro­lių gin­čas – į ar­bit­ražą Vie­n os did­ž iau­s ių Lie­t u­v os bend­r o­v ių „VP grupė“ stam­ biau­s io ak­c i­n in­k o bei va­d o­v o Ne­ri­jaus Nu­ma­vi­čiaus ir jo bro­ lio Flo­ri­do­je (JAV) gy­ve­nan­čio Ju­liaus Nu­ma­vi­čiaus gin­čas dėl ak­cijų do­va­no­ji­mo su­tar­čių teis­ mo spren­di­mu tu­ri būti nag­rinė­ ja­mas ar­bit­ra­že.

Ta­čiau J.Nu­ma­vi­čiaus pra­šy­mas iš N.Nu­ma­vi­čiaus ir „VP grupės“ pri­teis­ti 29,721 mln. litų tur­tinės ža­los ir 100 tūkst. litų ne­tur­tinės ža­los to­liau bus nag­rinė­ja­mas Vil­niaus apy­gar­dos teis­me. Tokį spren­dimą pri­ėmė Lie­tu­vos ape­ lia­ci­nis teis­mas. Teis­m as pa­l i­ko ga­l io­t i Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mo bir­že­ lio 5 d. nu­tartį – tuo­met nu­tar­ ta ne­nag­rinė­ti Nu­ma­vi­čių gin­čo dėl ak­cijų do­va­no­ji­mo su­tar­čių. Ape­lia­ci­nis teis­mas taip pat at­ metė N.Nu­ma­vi­čiaus pra­šymą pa­lik­ti ne­nag­rinėtą bro­lio Ju­ liaus pra­šymą dėl ža­los at­ly­gi­ni­ mo. „Minė­to­mis su­tar­ti­mis ša­lys aiš­kiai iš­reiškė sa­vo po­zi­ciją vi­ sus gin­čus, ky­lan­čius iš šių su­ tar­čių, spręsti ne teis­me, bet ar­ bit­ra­že“, – ra­šo­ma Ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­ty­je. Anot jos, bro­ liai ne­si­gin­či­ja dėl ar­bit­ra­ži­nio su­si­ta­ri­mo, ku­rio rei­ka­lau­ja lai­ ky­tis N.Nu­ma­vi­čius, todėl su­si­ ta­ri­mas yra pri­va­lo­mas. Ta­čiau, anot Ape­lia­ci­nio teis­ mo, J.Nu­ma­vi­čius ne tik gin­či­ja do­va­no­ji­mo su­tar­tis, bet ir rei­ ka­lau­ja ža­los at­ly­gi­ni­mo. N.Nu­ ma­vi­čius teis­mui tvir­ti­no, kad šis rei­ka­la­vi­mas tu­ri būti nag­ rinė­ja­mas ar­bit­ra­že, ta­čiau teis­ mas su tuo ne­su­ti­ko. „Ieš­ki­ny­je reiš­kia­mi rei­ka­la­vi­mai nėra tiek glaud­žiai su­si­ję, kad jų ne­būtų ga­li­ma nag­rinė­ti sky­rium, kiek­

vie­nas iš jų galėtų būti nag­rinė­ ja­mas at­ski­rai vie­nas nuo ki­to kaip sa­va­ran­kiš­ko ieš­ki­nio rei­ka­ la­vi­mas. Be to, iš ieš­ki­nio tu­ri­nio ne­ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dos, kad ža­ la yra kil­di­na­ma tik iš do­va­no­ji­ mo su­tar­čių“, – ra­šo­ma teis­mo nu­tar­ty­je.

Minė­to­mis su­tar­ti­ mis ša­lys aiš­kiai iš­ reiškė sa­vo po­zi­ciją vi­sus gin­čus spręsti ne teis­me, bet ar­bit­ra­že. Pa­sak Ape­lia­ci­nio teis­mo, kaip at­sa­kovė įtrauk­ta ir „VP gru­ pė“, su ku­ria J.Nu­ma­vi­čius pa­si­ rašė pa­slaugų su­tartį, – pa­gal ją

dėl su­tar­ties ky­lan­tys gin­čai yra sprend­žia­mi teis­muo­se. J.Nu­ ma­vi­čius teis­me siekė pa­nai­kin­ti 2010-ųjų kovą esą ap­gau­le pa­si­ ra­šy­tas bend­ro­vių „M.M.M. Pro­ jek­tai“, „VP grupė“, „EVA gru­ pė“, „Ak­so“, „Ryt“, „Pe­ro­nas“ ak­cijų do­va­no­ji­mo su­tar­tis, ku­ rio­mis esą siek­ta pri­deng­ti N.Nu­ ma­vi­čiaus, J.Nu­ma­vi­čiaus ir Vla­ dis­lo­vo Nu­ma­vi­čiaus (Ju­liaus ir Ne­ri­jaus tėvo) su­si­ta­rimą dėl tur­ to per­da­vi­mo pa­sta­ra­jam lai­ki­nai neat­ly­gin­ti­nai val­dy­ti. Anot J.Nu­ma­vi­čiaus, dėl su­tar­ čių nau­dos turė­jo N.Nu­ma­vi­čius, gavęs 115,2 mln. eurų (397,8 mln. litų) pa­jamų. Be to, anot J.Nu­ma­ vi­čiaus, „VP grupė“, kon­sul­ta­vu­ si dėl su­tar­čių, veikė išs­kir­ti­nai N.Nu­ma­vi­čiaus nau­dai ir taip pa­ žeidė 2006 m. pa­si­ra­šytą pa­slaugų tei­ki­mo su­tartį. BNS inf.

„„Ne­pa­si­da­li­na: N.Nu­ma­vi­čių (nuo­tr.) jo bro­lis Ju­lius kal­ti­na dėl ak­cijų

per­lei­di­mo pra­turtė­jus be­veik 400 tūkst. litų. 

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

Pri­tarė pa­va­di­ni­mo kei­ti­mui Tęsiant vals­tybės val­do­mos ener­ ge­ti­kos įmo­nių grupės Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės (VAE) kor­ po­ra­ty­vi­nio val­dy­mo per­tvarką, vie­nin­telė VAE ak­ci­ninkė Fi­ nansų mi­nis­te­ri­ja pa­tvir­ti­no tam būti­nus spren­di­mus. VAE pa­va­ di­ni­mas bus pa­keis­tas į „Lie­tu­vos ener­giją“.

Fi­nansų vi­ce­mi­nist­ras Aloy­zas Vit­ kaus­kas BNS pra­nešė, kad įsa­kymą dėl VAE įstatų, ku­riuo­se įra­šy­tas ir nau­jas įmonės pa­va­di­ni­mas, pa­ kei­ti­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Šad­ žius pa­si­rašė tre­čia­dienį. Anot jo, do­ku­men­tai ne­tru­kus turėtų būti pa­teik­ti Re­gistrų cent­rui, ku­ris per dvi die­nas juos už­re­gist­ruos. Būsi­mas „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vas, da­bar­ti­nis VAE ge­ne­ra­

li­nis di­rek­to­rius Da­lius Mi­siū­nas BNS sakė manąs, kad turėtų būti spėta nau­jus įsta­tus už­re­gist­ruo­ ti šią sa­vaitę. Jis taip pat pra­nešė, kad rugsė­jo vi­du­ry­je pla­nuo­ja­ma su­for­muo­ ti nau­jas ant­ri­nių įmo­nių „Les­ to“ ir „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­ ba“ val­dy­bas, – šiuo me­tu vyks­ta val­dybų na­rių kon­kur­sas, ren­ka­ ma­si iš pa­raiš­kas pa­tei­ku­sių kan­ di­datų. Nau­jos val­dy­bos pa­skirs nau­jus bend­ro­vių va­do­vus. Rin­ko­je pa­skli­du­sius gan­dus, kad „Les­to“ ga­li būti siū­lo­ma va­do­vau­ti bu­vu­siam „Leo LT“ va­do­vui, šiuo me­tu nie­kur ne­ dir­ban­čiam Gin­tau­tui Ma­žei­kai, šis BNS pa­neigė. 2008–2009 m. jis bu­vo Rytų skirs­tomųjų tin­ klų ir „Leo LT“ ge­ne­ra­li­nis di­

rek­to­rius bei val­dy­bos pir­mi­ nin­kas. Ant­rinės grupės įmonės VAE SPB va­do­vybė ir struktū­ ra kol kas ne­kei­čia­ma – jai va­ do­vau­ja buvęs VAE va­do­vas Ri­ man­tas Vait­kus. „Kai bus aiš­ku dėl pro­j ek­to li­k i­m o, tuo­m et su­d ėlio­s i­m e ir struktūrą“, – BNS sakė D.Mi­siū­nas. Pa­gal naują grupės val­dy­mo mo­delį kont­ro­liuo­jan­čią­ja tur­to val­dy­mo bend­ro­ve taps „Lie­tu­vos ener­gi­ja“, ku­rios ant­rinės įmonės bus „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­ba“ (da­bar – „Lie­tu­vos ener­gi­ja“), „Les­to“, VAE SPB (da­bar – VAE) ir „Klaipė­dos naf­tos“ ant­rinė du­ jų pre­ky­bos įmonė „Lit­gas“, ku­ rios ak­ci­jas Vy­riau­sybė pra­ėju­sią sa­vaitę nu­tarė per­duo­ti VAE. BNS inf.


16

ketvirtAdienis, rugpjūčio 29, 2013

sportas

Treneris Graikijoje nesidžiaugė pergale Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas po sėkmingo starto Akropolio taurės turnyre pareiškė, kad pergalių serija jam kelia nerimą.

Mūsų krepšininkai, Atėnuose 79:63 įveikę Italijos komandą, laimėjo devintąsias kontrolines rungtynes iš eilės. „Žaidėme daugiau remdamiesi pagrindiniais krepšininkais, kuriais pasikliausime ir Europos čempionate. Dar buvome pakankamai sunkūs. Galbūt po turnyro Vilniuje, o gal po skrydžio. Trūko šviežumo. Kai tik pradėdavome bėgti, žaisdavome lengvesnį krepšinį, rezultatas augo mūsų naudai. Kai įklimpdavome, mums nebuvo lengva“, – po dvikovos su italais kalbėjo J.Kazlauskas. – Treneri, kas jums šiame mače labiausiai patiko ir nepatiko? – paklausėme lietuvių stratego. – Labiausiai buvau nepatenkintas baudų metimais. Gerai, kad sustabdėme varžovus ir neleidome jiems surinkti daugiau nei 70 taškų, surengėme daug gerų greitų atakų. Vis dėlto mums trūksta gerų kamuolio perdavimų į baudos aikštelės vidurį.

ten“, o čia yra „Spalding“ kamuoliai. Jie – iš visai kitokios odos. Tai turėjo įtakos. Jeigu komanda meta baudas daugiau nei 70 proc. taiklumu, manau, kad tai yra geras rodiklis. Kai kurie žaidėjai tą mūsų procentą kartais numuša, tačiau šįkart buvo ne tas atvejis. – Ar pritarsite, kad broliai Lavrinovičiai – stabiliausi visų iki šiol vykusių kontrolinių rungtynių žaidėjai? – Broliai mums yra didelė jėga. Jie vienas kitą labai gerai jaučia, ypač kai aikštelėje yra kartu. Nuo jų varžovams labai sunku gintis, nes sunku ir atskirti, kuris yra kuris. – Kodėl Jonas Valančiūnas stokoja stabilumo? – Mes labai daug norime iš Jono. Jam dar tik 21-eri, o norime, kad jis rungtyniautų kaip Sabas savo geriausiais laikais. Jam dar gali būti ir gerų, ir blogų dienų, kaip ir Donatui Motiejūnui.

– Baudas mūsų žaidėjai pataikė vos 65,5 proc. taiklumu. Kokia to priežastis? – Organizatoriai pakeitė kamuolius. Mes treniravomės su „Mol-

– Devynios pergalės iš tiek pat galimų. Kaip tai vertinate? – Nemanau, kad mes labai gerai rungtyniaujame. Galbūt varžovai su mumis prasčiau sužaidė, buvo

„„Nuomonė: anot J.Kazlausko, iš J.Valančiūno tikimasi daugiau, nei šiuo metu leidžia jo galimybės. 

Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

ir silpnesnių priešininkų. Tai kelia šiek tiek nerimo, nes nemanau, kad yra gerai vykti į čempionatą nė karto nepralaimėjus. Vakar mūsų krepšininkai Akropolio taurės turnyre žaidė su Graikijos komanda, kuri antradienį 88:71 nugalėjo Bosnijos ir Hercegovinos ekipą. Pajėgesni buvo šeimininkai 80:62. „Klaipėdos“ inf.

Rungtynių statistika Lietuva–Italija 79:63 (17:16, 21:16, 22:17, 19:14). L.Kleiza 18, D.Lavrinovičius 14, M.Kalnietis, T.Delininkaitis, J.Valančiūnas po 9, D.Motiejūnas 7, J.Mačiulis 4, K.Lavrinovičius, M.Kuzminskas po 3, V.Čižauskas 2, M.Pocius 1/M.Belinelli, P.Aradori po 15, A.Cinciarini 13. Graikija–Bosnija ir Hercegovina 88:71 (19:15, 25:16, 23:20, 21:20). A.Fotsis 13, N.Zisis 12, Y.Bourousis 10/Z.Wrightas, M.Teletovičius po 13, N.Dedovičius 12.

Dubajuje lyja medaliais Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tarptautinis V. Garasto taurės

Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Dubajuje vykstančiame planetos jaunimo (merginų 14-17 metų ir vaikinų 15-18 metų) plaukimo čempionate vakar Rūta Meilutytė iškovojo dar vieną titulą.

VYRŲ KREPŠINIO

TURNYRAS Rugsėjo 7-10 d., Klaipėda

Dalyvauja:

Oficialus transliuotojas:

Turnyro informaciniai rėmėjai: www.kl.lt

Bilietai platinami:

100 m laisvo stiliaus rungties finale lietuvė, distanciją įveikusi per 54,94 sek., užėmė antrąją vietą. Mūsų šalies sportininkę pranoko Siobhan Bern Haughey iš Hongkongo – 54,47 sek. Prieš tai auksą ir sidabrą laimėjusiai R.Meilutytei tai buvo trečiasis medalis (antrasis sidabro), iškovotas Dubajaus mieste. Tačiau jų gali būti ir daugiau. 50 m peteliške rungties pusfinalyje kaunietė, pagerinusi Lietuvos rekordą – 27,14 sek., septintu rezultatu pateko į finalą. Vakar Lietuvos rinktinės lyderė bandė jėgas 100 m krūtine rungties pusfinalyje. Finišą pasiekusi per 1 min. 08,49 sek., R.Meilutytė trečiu rezultatu pateko į finalą. Greitesnės už lietuvę buvo Viktorija Solnceva iš Ukrainos (1 min. 07,72 sek.) ir Sophie Taylor iš Didžio-

sios Britanijos (1 min. 07,76 sek.). Būtent šio plaukimo stiliaus 50 m varžybose mūsų plaukikė tapo planetos jaunimo čempione. Sėkminga vakar diena buvo ir du sidabro medalius laimėjusiam Da-

nui Rapšiui. Jis rungtyniavo plaukdamas 50 m nugara pusfinalyje. Įveikęs distanciją per 25,96 sek., panevėžietis į finalą pateko plaukęs tik lėčiau už brazilą Gustavą Louzadą (25,87 sek.).

„„Trofėjai: iš Azijos R.Meilutytė grįš mažiausiai su trimis medaliais. 

„

AFP nuotr.


17

ketvirtAdienis, rugpjūčio 29, 2013

sportas

R.Berankis neatrėmė Djoko kirčių Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis įsitikino – iki elitinių planetos teniso virtuozų jam dar toloka. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Niujorke vykstančio „Didžiojo kirčio“ turnyro „US Open“ pirmajame etape lietuvis 1:6, 2:6, 2:6 kapituliavo prieš pirmąją pasaulio raketę Novaką Djokovičių. Per 1 val. 22 min. trukusią dvikovą centrinėje Arthuro Ashe aikštėje 112-ąją vietą ATP klasifikacijoje užimantis 23-ejų R.Berankis taip ir nesugebėjo niekuo nustebinti trejais metais vyresnio serbo. N.Djokovičius buvo ypač rimtai nusiteikęs ir sugebėjo iniciatyvą sau naudinga linkme pakeisti kiekvieno seto pradžioje. Serbas pranašumą įrodė pagal visus rodiklius. R.Berankis klydo tris kartus dažniau nei jo oponentas – 27:9. Nepaisant blankaus pasirodymo, po mačo lietuvis sulaukė varžovo komplimentų. „Paskutines 10 dienų labai rimtai ruošiausi šiam turnyrui ir džiaugiuosi, kad startas susiklostė la-

bai gerai. R.Berankis – talentingas žaidėjas, gerai žaidžiantis prie galinės linijos. Džiaugiuosi, kad man pavyko anksti perimti iniciatyvą ir primesti varžovui savą žaidimą. Labai gerai, kad laimėjau taip greitai. Natūralu, kad pirmuose turnyro etapuose nenoriu aikštėse praleisti daug laiko ir dėl kiekvieno taško kovoju iš visų jėgų“, – po mačo kalbėjo N.Djokovičius. Lietuvio ir serbo keliai buvo susidūrę prieš kelias savaites Cincinatyje, kai abu kartu treniravosi „Western &Southern Open“ turnyro metu. Tąkart apsiribota tik lengvu kamuoliuko pamušinėjimu. R.Berankiui už dalyvavimą „US Open“ turnyro pirmame rate atiteko 10 ATP reitingo taškų ir 23 tūkst. JAV dolerių. N.Djokovičius kitame etape susikaus su vokiečiu Benjaminu Beckeriu (ATP-87), kuris 6:3, 3:6, 6:3, 6:4 įveikė čeką Lukašą Rosolą (ATP-45).

„„Nesėkmė: R.Berankiui teko susitaikyti su pralaimėjimu. 

AFP nuotr.

K.Sarsanija Klaipėdoje rado nematytų dalykų Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Ilgai dirbau milijoniniame Voroneže, dažnai ir daug kur lankausi gimtojoje Maskvoje, tačiau niekur šiuose miestuose nebuvau matęs TRX treniruoklių“, – „Atlanto“ vyriausiajam treneriui Konstantinui Sarsanijai sportiniai diržai tapo savotiška naujiena palyginti mažoje Klaipėdoje.

Futbolo specialistas džiaugėsi, kad „Klaipėda GYM“ sporto klubo vadovė Rasa Vilkienė jam padėjo paįvairinti ir net palengvinti treniruočių procesą. „Rengiant komandą yra ciklai, mikrociklai, per kuriuos žaidėjai ne vien pluša stadione. Kai R.Vilkienė pasiūlė vyrams padirbėti su TRX diržais,

buvo abejonių ne tik dėl nežinomų treniruoklių, bet ir dėl to, ar galiu patikėti žaidėjus man mažai žinomai specialistei. Buvo smalsu, kaip vyks pratybos. Šiandien galiu pasidžiaugti gražiu ir naudingu komandai bendradarbiavimu. Buvau maloniai nustebintas“, – šypsojosi K.Sarsanija. Anot stratego, anksčiau nepavykdavo sujungti statikos ir dinamikos pratimų. Žaidėjai treniruodavo pavienes kūno dalis – kojas, nugarą, pilvą, o šiandien jie gali tvirtėti kompleksiškai. Be to, naudojant diržus, dirba abi raumenų – vertikali ir horizontali – plokštumos, beveik visi sąnariai. Pratimai su TRX treniruokliais atstoja net pratybas su štangomis. „R.Vilkienė išgelbsti ir mus – trenerius, ir futbolininkus nuo dalies nuobodžių treniruočių, kurias

ne itin mėgsta žaidėjai. Jos pratybos – profesionalios, per jas persipina muzika ir darbas, – sakė „Atlanto“ vairininkas. – Nors per rungtynes vyrai išeikvoja daug jėgų, Rasa įrodė, kad jau kitą dieną statikos pratimus galima atlikti linksmai, emocionaliai, skambant sportuoti skatinančioms melodijoms. Nenuobodžios pratybos net pakelia jų tonusą. Žaidėjai išsikrauna psichologiškai – pajuokauja, pasišaipo vienas iš kito.“ K.Sarsanija pasidžiaugė ir tuo, kad per treniruotes su diržais gerinama koordinacija, erdvės jautimas, kai labai arti pluša komandos draugas, sukiojantis reikia net logiškai mąstyti. Ir dirbant su trenere, futbolininkams gimsta ambicijų, kad jie gali atlikti pratimą net geriau nei gležnutė moteris.

„„Pažanga: iš Rusijos sostinės dirbti atvykusiam K.Sarsanijai klaipėdiečiai pasiūlė naujovių.

Gerai su Europos futbolo klubais susipažinęs specialistas pabrėžė, kad šioje treniruočių dalyje „Atlantas“ niekuo nenusileidžia Senojo žemyno komandoms. „Pavyzdžiui, Italijos klubai neturi nei diržų, nei muzikalių treniruočių, nei gražių moterų trenerių“, – tvirtino rusas. Pasak K.Sarsanijos, TRX treniruokliai – puiki priemonė po traumų sveikstantiems futbolininkams, kurie, prieš grįždami į aikštę, gali visiškai sutvirtėti. „Kai žaidėjai jaučiasi pasveikę ir jiems leidžia žaisti net gydytojai – retas sportininkas būna funkcionaliai pasirengęs. Po reabilitacinio periodo raumenys dar nebūna pasiruošę krūviams. Nenuostabu, kad vos grįžęs į sportą atletas vėl patiria traumą. Sportiniai diržai – viena iš

išeičių, leidžiančių futbolininkams kuo geriau pasirengti sugrįžimui į aikštę“, – sakė treneris. „Atlanto“ strategas stebėjosi, kad iš pažiūros nesudėtingas treniruoklis toks universalus: „Treniruotėms galima išnaudoti viską, kas yra aplink – automobilį, suolus, net futbolo vartus.“ R.Vilkienė atviravo, kad jai buvo įdomu matyti futbolininkų reakciją. „Vyrai pirmąją treniruotę pradėjo šypsodamiesi, vėliau šypsenos geso, pritilo juokeliai, o marškinėlius po pratybų buvo galima gręžti, – sakė „Klaipėda GYM“ trenerė. – Nenuostabu, kad į kitą treniruotę futbolininkai atėjo kitokios nuotaikos. Net šmaikštuolis Marius Papšys nebelaidė linksmų replikų prieš antrąjį susitikimą su diržais.“

„„Meistriškumas: R.Vilkienė privertė žaidėjus paprakaituoti.



„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.


23

ketvirtAdienis, rugpjūčio 29, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Urbach knygą „Ponios Bovari duktė“.

Linda Urbach. „Ponios Bovari duktė“. Prabėgus vieneriems metams nuo motinos savižudybės ir vos vienai dienai po tėvo gyvybę pakirtusio širdies smūgio, dvylikametė Berta Bovari išsiunčiama gyventi į nustekentą senelės ūkį. Gražioje Prancūzijos kaimo gamtoje Berta pozuoja dailininkui Žanui Fransua Milė, tačiau likimas jai turi paruošęs daugiau staigmenų. Bertos ryžtas pakilti aukščiau skandalingos motinos preities veda ją sudėtingais gyvenimo vingiais per pavojus medvilnės fabrike Lilio miestelyje, pro Ruano vienuolyną į turtingą ir prabanga spindintį devyniolikto amžiaus Paryžių. Dirbdama garsaus prancūzų dizainerio Čarlzo Frederiko Vorto padėjėja, Berta įsitraukia į aukštuomenės gyvenimą. Kurdama sukneles, mergina sulaukia vis didesnio pripažinimo, tačiau labiausiai trokšta ir siekia vieno dalyko: meilės žmogaus, kuriam ir ji galėtų dovanoti savo meilę.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 3 d.

Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga nuoširdi jūsų parama, ypač jei norite iš tiesų pagerinti supantį pasaulį. Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Lengvai seksis tartis dėl seniai pradėtų reikalų, įgyvendinti naujas įdėjas ar susirasti naujų pažinčių. Nepiktnaudžiaukite artimųjų ir draugų pasitikėjimu, atkreipkite dėmesį į jų poreikius. Dvyniai (05 21–06 21). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Domėsitės visuomeniniu gyvenimu. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Bet jūs žinote, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks panuobodžiauti darbe, tvarkyti aplinką ir užsiimti kitais neįdomiais, kaip ir ši diena, dalykais. Liūtas (07 23–08 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Galvokite, ką kalbate, – šiandien tai labai svarbu. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti su mažai pažįstamais. Skorpionas (10 24–11 22). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš jūsų pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Ožiaragis (12 22–01 20). Puikus laikas būti ryžtingiems sprendžiant karjeros klausimus. Šiuo metu tikrai nestigs jėgų, tiesiog pasistenkite jas protingai išnaudoti. Gyvenimo kelias atviras ir aiškus. Vandenis (01 21–02 19). Labai sėkmingas laikotarpis, todėl gyvenime atsiras daugybė galimybių įgyvendinti savo planus. Aplinkybės bus tikrai palankios, todėl nesunkiai pasirinksite tinkamą kelią. Žuvys (02 20–03 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų požiūris į vertybes prieštaraus jūsų jausmams. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite.


Orai

Šiandien dieną žymesnio lietaus nenumatoma, šils iki 17–22 laips­ nių. Rytoj temperatūra išliks pana­ ši, lietaus tikimybė bus nedidelė. Naktį ir rytą vietomis tvyros rūkas. Debesys pristabdys temperatūros kritimą ir naktys prognozuojamos šiek tiek šiltesnės. Naktimis termo­ metrai rodys 8–13 laipsnių šilumos, pajūryje iki 15 laipsnių.

Šiandien, rugpjūčio 29 d.

+19

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+17

Utena

+19

6.35 20.37 14.02

241-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 124 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+17



Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +22 Brazilija +28 Briuselis +21 Dublinas +18 Kairas +39 Keiptaunas +13 Kopenhaga +19

kokteilis Užk­ni­so kai­my­nai rū­ko­riai „Gal yra to­kie oro filt­rai, ku­rie su­ge­ria sklin­dan­čią smar­vę ar dū­mus? – tei­ra­ vo­si Au­gus­ti­na, gy­ve­nan­ti Deb­re­ce­no gat­vės de­vy­naukš­čia­me na­me. – No­rė­ čiau nu­si­pirk­ti. Mat tu­riu to­kių kai­my­ nų, ku­rie rū­ko ir penk­tą va­lan­dą ry­to, ir vi­dur­nak­t į – 24 val. Bai­su yra ir tai, kad to­kių ne­ge­rų gy­ven­to­jų ne vie­nas, o ke­le­tas.“ Mo­te­ris ai­ma­na­vo, kad jai, gy­ve­nan­čiai penk­ta­ja­me aukš­te, neį­ma­no­ma iš­si­va­ duo­ti nuo smar­vės. „Ma­nau, bal­ko­nas – vie­ša erd­vė, ku­rio­ je ne­ga­li­ma rū­ky­ti ly­giai taip pat, kaip ir laip­ti­nė­se ar ki­to­se ša­lies įsta­ty­mais nu­ ma­ty­to­se vie­to­se“, – pa­brė­žė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja. Au­g us­ti­na pri­si­pa­ž i­no, kad aky­lai ste­ bi oro per­mai­nas. Ji ži­no, jog dū­mai pro bal­ko­ną į kam­ba­rį virs, jei pūs ry­tų vė­ jas ar­ba kris at­mos­fe­ros slė­g is. Mo­ters bal­ko­nas įstik­lin­tas, ta­čiau per karš­čius bu­vo at­vi­ras ne tik jo lan­gas, bet ir du­ rys į vi­dų. Klai­pė­d ie­tė pa­ste­bė­jo, kad kenks­min­ giau­si – ta­me pa­čia­me aukš­te įsi­k ū­rę kai­my­nai, nes daž­niau­siai ga­di­na orą. „Pra­bun­di 5 val. nuo dū­mų smar­vės, lyg kas ša­lia lo­vos rū­ky­tų, – py­ko mo­te­ris. – Akis at­ve­ri – nie­ko nė­ra.“ Au­gus­ti­na nu­si­ste­bė­jo, kad že­miau gy­ ve­na, anot jos, ne­blo­gas pa­rei­gas uži­ man­tis vy­riš­kis. „Ne­ga­lė­čiau jo pa­va­din­ti kul­tū­rin­gu, nes ir­g i bal­ko­ne rū­ko, nuo­r ū­kas mė­to že­ myn, ne­ga­na to, dar spjau­do į apa­čią“.

„„Pa­siū­ly­mas: o jei Au­gus­ti­na laip­

ti­nė­je pa­ra­šy­tų per­spė­ji­mo la­pe­ lį, gal kai­my­nai su­rea­guo­tų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Jie keiks­ma­žo­d žių ne­var­to­ja, jie jais kal­ba.

Auk­si­niai pa­ta­ri­mai Jei ša­l ia jū­sų prie sta­lo pri­sė­do ki­to­ kio men­ta­l i­te­to žmo­g us, ne­si­ner­v in­ ki­te. Iš­ger­k i­te ir jū­sų men­ta­l i­te­tai su­ si­ly­gins. Var­to­da­mi al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus ge­rai ži­no­ki­te sa­vo nor­mą, prie­šin­gu at­ve­ju ga­li­te iš­ger­ti per ma­žai. Jei pa­ma­to­te ant sta­lo jus su­do­mi­nu­sį gė­ri­mą ar val­gį, bet ne­ga­li­te (ar ne­be­ ga­li­te) jo pa­siek­ti, ga­li­ma šiek tiek į sa­ vo pu­sę pa­trauk­ti stal­tie­sę.

Net­ru­kus – Eu­ro­pos čem­pio­na­tas Klau­si­mas: „Ką da­ry­t i, jei žmo­na per krep­š i­n io rung­t y­n ių trans­l ia­ci­ją at­ bėgs iš vir­tu­vės ir ims truk­dy­ti žiū­rė­ ti te­le­vi­zo­rių?“ At­sa­ky­mas: „Sut­rum­pin­ti gran­di­nę“. Čes­ka (397 719; rea­lia­me pa­sau­ly­je pir­ma­sis ėji­mas vi­suo­met juo­dų­jų)

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+22 +24 +18 +15 +30 +19 +22 +27

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+20 +19 +25 +21 +18 +34 +30 +21

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+18

+16

+15

5

+16

+17

+16

+14

4

rytoj

šeštadienį

+16

Vilnius

+17

Alytus

+15

+15

6

1698 m. Pet­ras I už­drau­ dė au­gin­ti barz­das ir įsa­ kė vil­kė­ti eu­ro­pie­tiš­kus dra­bu­žius. 1758 m. Nau­ja­ja­me Džer­ sy­je įkur­tas pir­ma­sis in­ dė­nų re­zer­va­tas. 1842 m. Ki­ni­jos ir Bri­ta­ ni­jos su­tar­ti­mi Hon­kon­ gas ati­te­ko Di­džia­jai Bri­ ta­ni­jai. 1885 m. Vo­k ie­t i­jo­je už­ pa­ten­t uo­t as Gott­l ie­b o Daim­le­r io su­konst­r uo­ tas pir­ma­sis pa­sau­ly­je mo­to­cik­las.

Adolfas, Sabina, Barvydas, Gaudvydė, Beatričė.

1958 m. gi­mė po­pka­ra­ liu­mi ti­tu­luo­ja­mas JAV dai­ni­nin­kas Mi­chae­lis Jack­so­nas.

Po­mi­do­rų mū­šis – už pi­ni­gus

„„Pramoga: per kas­me­ti­nę šven­tę „La To­ma­ti­na“ žmonės maudosi po­mi­do­rų tyrėje.

Apie 20 tūkst. žmo­nių vakar mer­kiant lie­ tui links­mai iš­svai­dė vie­ni į ki­tus 130 to­ nų po­mi­do­rų per kas­me­ti­nę šven­tę „La To­ma­ti­na“, ta­čiau šį­kart jos da­ly­viams te­ ko su­si­mo­kė­ti už šią pra­mo­gą. Ne­pa­bū­gę lie­taus šuo­rų ir aud­ros de­be­sų, dau­gy­bė po­mi­do­rų ty­re iš­si­tep­lio­ju­sių žmo­nių iš vi­so pa­ sau­lio, tarp ku­rių dau­giau­siai bu­ vo aust­ra­lų, ja­po­nų ir bri­tų, svai­ dė vie­ni į ki­tus dar­žo­ves Di­džio­jo­je aikš­tė­je Bun­jo­lio mies­te ry­tų Is­pa­ ni­jo­je. Dau­ge­lis jų dė­vė­jo du­šo ke­pu­ rai­tes ir plau­ki­mo aki­nius, kad ap­ sau­go­tų akis nuo rūgš­čių po­mi­do­rų sul­čių, mat prieš me­tant po­mi­do­ rą į prie­ši­nin­ką dar­žo­vę pa­ta­ria­ma su­traiš­ky­ti, kad smū­gis ne­bū­tų per stip­rus. „Tai vie­nas iš gar­siau­sių fes­ti­ va­lių Va­ka­rų Eu­ro­po­je, ir tai sau­ giau, ne­gu bėg­ti su bu­liu­mi, – sa­kė

Vardai

RUGPJŪČIO 29-ąją

Rytas

+15

Marijampolė

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+17

+18

22 me­tų Bra­das Fis­he­ris iš Sid­nė­ jaus, at­vy­kęs su maž­daug 700 tu­ ris­tų gru­pe. – 130 to­nų po­mi­do­rų yra daug – bet vis tiek ge­riau ne­gu vie­nas 500 ki­log­ra­mų bu­lius“. Šie­met da­ly­viams pir­mą­kart te­ ko su­mo­kė­ti bent 10 eu­rų (34,5 li­ to), kad pa­tir­tų po­mi­do­rų mū­šio ma­lo­nu­mą. Bran­giau­siai – po 750 eu­rų (be­veik 2 600 li­tų) te­ko su­ mo­kė­ti tiems, ku­rie no­rė­jo pa­tek­ti į vie­ną iš še­šių po­mi­do­rus ve­žan­čių sunk­ve­ži­mių. Apie 5 tūkst. ne­mo­ ka­mų bi­lie­tų bu­vo re­zer­vuo­ti Bun­ jo­lio gy­ven­to­jams. Bun­jo­lio me­ras Joa­qui­nas Mas­ ma­no Pal­me­ris sa­kė, kad nau­ja­sis mo­kes­tis pa­dė­jo or­ga­ni­za­to­riams

kont­ro­liuo­ti da­ly­vių skai­čių, ta­ čiau taip pat pri­pa­ži­no, kad po­ mi­do­rų mū­šis, ku­rį su­reng­ti šie­ met kai­na­vo 140 tūkst. eu­rų (483 tūkst. li­tų), yra sun­ki naš­ta mies­ tui, tu­rin­čiam 4,1 mln. eu­rų (14,2 mln. li­tų) sko­lų. Pir­mą­kart pri­va­čiai bend­ro­vei „Spain­Tas­tic“ bu­vo pa­ti­kė­ta pla­ tin­ti bi­lie­tus į „La To­ma­ti­na“, o šis žings­nis su­kė­lė su­si­rū­pi­ni­mą, kad re­ce­si­jos pri­slėg­tuo­se Is­pa­ni­ jos mies­tuo­se ren­gia­mi fes­ti­va­liai ga­li bū­ti pri­va­ti­zuo­ti. Dau­giau­siai bi­lie­tų įsi­gi­jo tu­ris­ tai iš Aust­ra­li­jos (19,2 pro­c.), ja­po­ nai (17,9 pro­c.) ir bri­tai (11,2 pro­ cen­to). Is­pa­nų bu­vo 7,8 pro­c., o ame­ri­kie­čių – 7,5 pro­cen­to. Apie 60 pro­c. bi­lie­tų nu­si­pir­ko 18–35 me­tų as­me­nys, o vy­riau­sias da­ly­ vis bu­vo 82 me­tų. Šios šven­tės kil­mė nė­ra aiš­ ki, ta­čiau ma­no­ma, kad ji su­si­ju­si su vai­kų ap­si­svai­dy­mu mais­tu per vie­ną pa­ra­dą praei­to am­žiaus 5-o de­šimt­me­čio vi­du­ry­je. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

1966 m. Ka­l i­for­n i­j o­j e (JAV) įvy­ko pa­sku­t i­n is „The Beat­les“ tik­ro gar­so kon­cer­tas. 1991 m. Vil­niu­je ak­re­di­ tuo­tas pir­ma­sis už­sie­nio vals­t y­b ės dip­lo­m a­t as ne­prik­lau­so­my­bę at­k ū­ ru­sio­je Lie­tu­vo­je – Šve­ di­jos ne­p ap­ras­t a­s is ir įga­l io­tas am­ba­sa­do­r ius Lar­sas Mag­nu­so­nas. 2005 m. ura­ga­nas Kat­ ri­na stip­r iai nu­n io­ko­jo ir už­t vin­dė Nau­ją­jį Or­ lea­ną.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Te­le­fo­nas sap­ne reiš­kia abe­jo­nes ir neišsp­ręs­tas pro­ble­mas. Gir­dė­t i skam­ bant te­le­fo­ną ga­li reikš­ti ko­k į nors sku­ bų rei­ka­lą, ne­nu­ma­ty­tą bend­ra­vi­mą. Jei sten­gia­tės kaž­kam pri­si­skam­bin­ti ir ne­ pa­vyks­ta, rei­ka­lai klos­ty­sis ne taip, kaip no­rė­tu­mė­te. Jei at­si­lie­pė ne tas as­muo, ku­r iam skam­bi­no­te, jums kas nors su­ truk­dė ar su­t ruk­dys tvar­kant rei­ka­lus. Jei kal­bant te­le­fo­nu po­kal­bis nu­t rūks­ ta, ga­li­te gau­ti pra­ne­ši­mą apie mir­t į. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad da­ly­vau­ja­te links­ma­me ir ma­lo­nia­me va­ka­rė­ly­je, tai yra ge­ras ženk­las. Va­d i­na­si, jūs grei­ tu lai­k u įsi­t i­k in­si­te, kad gy­ve­n i­me yra daug gra­ž ių pu­sių. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­ka­te ban­de­les, gau­si­te pel­no, jei ban­de­les rai­ko­te – teks tau­py­ti. Jei sap­nuo­ja­te ban­de­lę su įda­ru, va­di­na­si, kaž­kas no­ri ap­gau­ti. Sap­ne gau­dy­ti mu­ses – per sa­vo kal­ tę įpul­ti į var­gą. Re­gė­ti mu­ses val­gy­me ar gė­ri­me – pa­vo­jus, iš­gąs­tis. Jei sap­ne daug mu­sių, va­d i­na­si, lau­k ia nuo­bo­ du­lys. Sap­nuo­ti iš­pur­vin­tą žmo­gų, ga­li­mai lau­k ia sun­k i li­ga. Pa­čiam bū­t i iš­si­pur­ vi­nu­siam – reiš­kia šmeiž­tą. Bris­ti sap­ne per pur­vą reiš­kia sun­kius var­gus. Sap­nuo­ti ra­mia­me van­de­ny­je plau­kio­ jan­čią plū­dę – ge­ras ženk­las, lau­kia sėk­ mė. Jei van­duo ne­ra­mus, jums įky­rės ne­prin­ci­pin­gi ir amo­ra­lūs žmo­nės.

2013 08 29 klaipeda internetas  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you