Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

penktadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 16, 2013

=2;8A.162;6@?B4 =7�š6<#

11 ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN/\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A; _O\PVbYfaR-XYYa

187 (19 790)

pramogĹł

â&#x20AC;&#x17E;PLArTFORMAâ&#x20AC;&#x153;

gidas

â&#x20AC;&#x201C; ant dviejĹł poliĹł Festivalio programa*

KlaipÄ&#x2014;dos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyturio menĹł dokeâ&#x20AC;&#x153; (Naujoji Uosto g. 3) RugpjĹŤÄ?io 23 d., penktadienÄŻ

Kur din­go ÄŻ Sei­mÄ&#x2026; taip ver­ŞÄ&#x2122;­sis A.Ne­dzins­kas?

Lietuva 8p.

Krau­jo upÄ&#x2014;s ir ĹĄim­tai la­vo­nĹł â&#x20AC;&#x201C; Egip­tas grimz­ta ÄŻ chao­sÄ&#x2026;.

Pasaulis 10p.

Festivalyje â&#x20AC;&#x17E;PLArTFORMAâ&#x20AC;&#x153; kasdien â&#x20AC;&#x201C; po premjerÄ&#x2026;.

19 val. didĹžiojoje salÄ&#x2014;je lio atidarymas. Premjera â&#x20AC;&#x201C; festivaKlaipÄ&#x2014;doje! Baltijos kamerinio operos teatro Ch.Gounod opera â&#x20AC;&#x17E;Faustasâ&#x20AC;&#x153; (kamerinÄ&#x2014; versija) (140â&#x20AC;&#x2122;). 21.30 val. maĹžojoje salÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x201C; audiovizualinÄ&#x2014;s poezijos grupÄ&#x2014;s poâ&#x20AC;&#x153; projektas â&#x20AC;&#x17E;Kraujuojantis â&#x20AC;&#x17E;Avasokeanasâ&#x20AC;&#x153; (45â&#x20AC;&#x2122;). 22.30 val. lauke** â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Lithuanian Shortsâ&#x20AC;&#x153; ir festivalis â&#x20AC;&#x17E;Naujasis Baltijos ĹĄokisâ&#x20AC;&#x153; pristato lietuviĹĄkĹł ĹĄokio filmĹł programÄ&#x2026; (30â&#x20AC;&#x2122;). RugpjĹŤÄ?io 24 d., ĹĄeĹĄtadienÄŻ 18.30, 20.30 ir 21.45 val. maĹžojoje salÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;post theaterâ&#x20AC;&#x153; (Vokietija) projektas â&#x20AC;&#x17E;Ekspres kovos klubasâ&#x20AC;&#x153; (45â&#x20AC;&#x2122;). 19.30 val. didĹžiojoje salÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x201C; premjera! Ĺ okio spektaklis â&#x20AC;&#x17E;ArtemidÄ&#x2014; Ĺžvelgia ÄŻ veidrodÄŻâ&#x20AC;&#x153; (aut. A.Artiga ir N.Krizkova (Ispanija, Ä&#x152;ekija) (50â&#x20AC;&#x2122;). 22 val. lauke** â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Lithuanian Shortsâ&#x20AC;&#x153; pristato lietuviĹĄkĹł trumpametraĹžiĹł filmĹł programÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Patys paÄ?iausiâ&#x20AC;&#x153; (60â&#x20AC;&#x2122;).

ď ŽStaigmena:

/NYaVW\`XNZR_V[V\\]R_\`aRN \]R_\WR 3Nb`aN`Â&#x2022;Â&#x201C;aVXcf_NV a_\]N`aNafa\WR0U4\b[\Q  

AĹĄtunti metai KlaipÄ&#x2014;do je rengiamas tarptautinis ĹĄiuolaikin iĹł vaizduojamĹłjĹł ir atlikÄ&#x2014;jĹł menĹł festivalis â&#x20AC;&#x17E;PLArTFORMAâ&#x20AC;&#x153; kasmet siĹŤlo iĹĄdrÄŻsti paĹžvelgt pusÄ&#x2122; ir neretai ĹžiĹŤrovai i ÄŻ kitokiÄ&#x2026; meno ĹĄioje kelionÄ&#x2014;je kvieÄ?iami tapti pionieria is. Ĺ ie metai â&#x20AC;&#x201C; ne iĹĄimtis.

7b_TV\@NXNYNb`X\[b\

a_

ď ŽPremjerinis:

 ._aRZVQĂ&#x203A; cRYTVNĂ&#x;cRVQ_\QĂ&#x;Â&#x2022; aRNa_\V_\XV\`]RXaNXYV`QRQ Â&#x201C;Ă&#x2DC;RXĂşV_V`]N[ĂşcVgbNYNb` VXb\aN`Z\aR_VNV  1R`Z\[Q3\V`[b\a_

RugpjĹŤÄ?io 25 d., sekmadienÄŻ 19 val. maĹžojoje salÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x201C; KlaipÄ&#x2014;dos ĹĄokio teatro â&#x20AC;&#x17E;PADI DAPI Fishâ&#x20AC;&#x153; ĹĄokio spektaklio â&#x20AC;&#x17E;Un extracto del blogâ&#x20AC;? es-

kizas (choreogr. B.MolytÄ&#x2014;) mos teatrui bĹŤdingos iĹĄraiĹĄkos, (30â&#x20AC;&#x2122;). 20 val. didĹžiojoje rime sustiprinti dramaturginÄ&#x2122; no- gaus santykÄŻ su darbu. salÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x201C; festivalio Festiva- uĹždarymas. linijÄ&#x2026; lio â&#x20AC;&#x17E;PLArTFORM jos atlikime, taip naujai â&#x20AC;&#x17E;Granhoj Dansâ&#x20AC;&#x153; Aâ&#x20AC;&#x153; organizatorÄ&#x2014;s paĹžvelgda- meno (Danija) ĹĄokio spektaklis mi ÄŻ operos ĹžanrÄ&#x2026; vadybininkÄ&#x2014;s menotyrininâ&#x20AC;&#x17E;2men2mahlerâ&#x20AC;&#x153; ir nebijodami ri(chor. P.Granhøjus) kÄ&#x2014;s Godos GiedraitytÄ&#x2014;s zikingĹł interpretacijĹłâ&#x20AC;&#x153; (60â&#x20AC;&#x2122;). , Sensacinga avantiĹŤraâ&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; jis. â&#x20AC;&#x17E;Ekspres kovos klubasâ&#x20AC;&#x153;, teigimu, Festivalio metu veiks A.Petkaus pasitel- dviniĹł erPasak kritikĹł, naujasis pagrÄŻsta. kÄ&#x2122;s 30 anoniminiĹł objektĹł â&#x20AC;&#x17E;SudegÄ&#x2122;sâ&#x20AC;&#x153; atlikÄ&#x2014;jĹł ir â&#x20AC;&#x17E;Skrytisâ&#x20AC;&#x153; ne dulkiĹł nupĹŤtimas â&#x20AC;&#x17E;Faustasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tuvos, sulauĹžys stereotipus iĹĄ Lie- ekspozicija. nuo tradicinio teiks ir pa- ÄŽÄ&#x2014;jimas ÄŻ veikalo. Jis atitinka visiĹĄkai naujÄ&#x2026;, alternatyviÄ&#x2026; festivalio renginius naujosios operos â&#x20AC;&#x201C; su bilietais. Bilietus ÄŻ atidarymo versijÄ&#x2026; darbo pasauliui, akcijĹł dvasiÄ&#x2026;. Kai kas ir uĹždarymo įŞōloka, nagrinÄ&#x2014;- renginius tai â&#x20AC;&#x201C; ir didelis pranaĹĄumas. taÄ?iau tam populiariajame platina â&#x20AC;&#x17E;Bilietai.ltâ&#x20AC;&#x153;. romane. Juos taip pat bus galima ÄŻsigyti Pasiilgusiems RugpjĹŤÄ?io 23â&#x20AC;&#x201C;25 festivalio teritomoteriĹĄkumu dienomis â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyrijoje prieĹĄ spektaklius. dvelkianÄ?io spektaklio sams paraĹĄytos partijos turio menĹł dokeâ&#x20AC;&#x153; Vaikams iki 6 vyksianÄ?io ir kylantiems festiva- metĹł patikÄ&#x2014;tos lis pristatys vÄ&#x2014;lgi kasdien po premjerÄ&#x2026; ÄŻÄ&#x2014;jimas nemokamas. Festivalio prograoperos solistams premjerinÄŻ Ä?ekĹł ĹžadanÄ?io fes- torui Vik* Festivalio organizatoriai ir ispanĹł vizualaus tivalio programos Gerasimovui (sopraninas) mos turinÄŻ atspindi teatro ir ĹĄokio pasilieka teiturinÄŻ atspindi ir sÄ&#x2122; keisti festivalio spektaklÄŻ â&#x20AC;&#x17E;ArtemidÄ&#x2014; Algirdui BagdonaviÄ?iui konceptuali vizualinÄ&#x2014; programÄ&#x2026;. Ĺžvelgia ÄŻ vei(kontratestilistika â&#x20AC;&#x201C; noras). konceptuali vizua** Renginiai nemokami. drodÄŻâ&#x20AC;&#x153;. raudono ir mÄ&#x2014;lyno UnikalĹł ir vienintelÄŻ Esant blogam poliĹł (kompase pasauorui jie vyks maĹžojoje Anot autoriĹł, jis dedikuotas lyje, anot Baltijos nurodanÄ?iĹł ÄŻ ĹĄiaurÄ&#x2122; linÄ&#x2014; stilistika â&#x20AC;&#x201C; rausalÄ&#x2014;je. kamerinio operos ir moteriai, natĹŤralumo gnete ĹžyminÄ?iĹł pliusÄ&#x2026; pietus, ma- teatro direktoriaus sergÄ&#x2014;tojai, viedono ir mÄ&#x2014;lyno Jono ninteliam ir paskutiniam ĹžmoniĹł santykiuose ir minusÄ&#x2026;, o ko, pastatymÄ&#x2026; inspiravo Sakalauspocivilizaci- perkusininku liĹł susitikimas. jos ryĹĄiui su gamta. janÄ?iĹł vyrÄ&#x2026; ir moterÄŻ) simbolizuo- reto groĹžio ir stebÄ&#x2014;tinĹł ĹĄiĹł solistĹł Arkadijumi GotesNet motinystÄ&#x2014;s susitikimas. balsai, galimybiĹł manu kuriamas instinktas yra uĹžgniauĹžiamas paskatinÄ&#x2122; pasiduoti ĹĄokio spektaklis civi- â&#x20AC;&#x17E;Un extracto sensalizacijos priedangos, cingai avantiĹŤrai. PasidavÄ&#x2014; sensacingai del blogâ&#x20AC;?. kur visuomeavantiĹŤrai nÄ&#x2014; tikina, kad visa Flamenko Ĺžanras Mes intrigos kortÄ&#x2026; Ĺ is intriguojantis Dar daugiau â&#x20AC;&#x201C; didĹžioji ĹĄokÄ&#x2014;jai yra tik prietarai diskursas atsiprancĹŤzĹł Intrigos reografei tapo atspirtimi ir choar neteisingai numalĹĄintas opera pastatyta be skleis jau atidarymo kortÄ&#x2026; festivalis mes choro, baleto, trÄ&#x2026;jÄ&#x2026; metu. Festivair insjausir an- mingumas. didelio orkestro, lis kvieÄ?ia pasimÄ&#x2014;gauti dienÄ&#x2026;, kai ĹžiĹŤrovus Ĺ okÄ&#x2014;ja Nikola KriĹžkovĂĄ piracija perteikti â&#x20AC;&#x17E;pokalbius kas, anot jaunopirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; jo su savimiâ&#x20AC;&#x153;. itin ÄŻslaptintÄ&#x2026; vokieÄ?iĹł pakvies ÄŻ spektaklyje atskleis KlaipÄ&#x2014;doje rodoma reĹžisieriaus, ĹĄiemet dvilypÄŻ deivÄ&#x2014;s paniĹĄkos B.MolytÄ&#x2014;s ĹžodĹžiais, isBaltijos kamemeninin- ArtemidÄ&#x2014;s uĹž reĹžisĹŤrÄ&#x2026; kĹł nominuoto aukĹĄÄ?iausiam rinio operos teatro kolektyvo â&#x20AC;&#x17E;post muzikos veidÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ritmai nekaltos mertheaterâ&#x20AC;&#x153; gyvÄ&#x2026; prodiusuota vos leidĹžia improvizuoti, palieka gelÄ&#x2014;s paĹžeidĹžiamum intriguojanÄ?ia Ch.Gounod scenos apdovanojimui Lietu- multimedijĹł pasirodymÄ&#x2026; Ä&#x2026; ir medĹžio- rybai laisvÄ&#x2014;s kĹŤâ&#x20AC;&#x17E;Ekspres klÄ&#x2014;s karalienÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; Aukopera siniam scenos â&#x20AC;&#x17E;Faustasâ&#x20AC;&#x153; (kamerinÄ&#x2014; bei vaizduotei, ÄŻnirĹĄÄŻ. kryĹžiui ArtĹŤro Arei- kovos klubasâ&#x20AC;&#x153;. ko temperamento o pietietiĹĄBestseleriu tapÄ&#x2122;s rioje visus vaidmenis versija), ku- mos, â&#x20AC;&#x17E;gali sukelti pasipiktinimÄ&#x2026; ir dÄ&#x2014;l romanas â&#x20AC;&#x17E;Kovos Ch.Palahniuko Moters ir vyro ÄŻkvÄ&#x2014;ptas ĹĄokio, balso filosofijos lieka vien vyrai. Net ĹĄiuosyk at- kĹŤrinio iĹĄdarkymoâ&#x20AC;&#x153;. diskursas klubasâ&#x20AC;&#x153; ir vÄ&#x2014;liau ir moterĹł baljunginys emocionaliaiir muzikos MoteriĹĄkumu bei siekiame pritraukti â&#x20AC;&#x17E;TaÄ?iau mes sukurtas to paties pavadinimo ispaniĹĄkos muzioperÄ&#x2026; prie draperteikia ne tik aistringas ďŹ lmas nagrinÄ&#x2014;ja ĹĄiuolaikinio kino kos ritmais pulsuos istorijas, bet ir ir klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014;s Ĺžmo- Beatos MolytÄ&#x2014;s vidinius iĹĄgyvenimus kartu su garsiuoju ar monologus.

Ĺ iandien priedas

Po pa­mal­dĹł â&#x20AC;&#x201C; dis­ku­si­jos

Kaina 1,30 Lt

12

â&#x20AC;&#x17E;Kar­tais gal­bĹŤt ir per­si­sten­ gia­me grieŞ­tin­da­mi tvar­kÄ&#x2026;. O Ros­to­ke per ĹĄven­tÄ&#x2122; yra vis­ko, toks â&#x20AC;&#x17E;bar­da­kÄ&#x2014;­lisâ&#x20AC;&#x153;. Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ&#x2014; Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014; dĹžiau­gÄ&#x2014;­si tu­rÄ&#x2014;­ju­si pro­gÄ&#x2026; ap­si­lan­ky­ti vo­kie­Ä?iĹł ĹĄven­tÄ&#x2014;­je â&#x20AC;&#x17E;Han­sa Sailâ&#x20AC;&#x153; ir pa­ly­gin­ti jÄ&#x2026; su mō­siť­ke Jō­ros ĹĄven­te.

3p.

Re­no­va­ci­jos dar­bai â&#x20AC;&#x201C; pa­va­sa­rÄŻ Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Pa­gal nau­jÄ&#x2026; mo­de­lÄŻ nu­ma­ty­tĹł re­ no­vuo­ti na­mĹł gy­ven­to­jai ar­ti­ miau­siu me­tu tu­rÄ&#x2014;s ga­lu­ti­nai ap­si­ sprÄ&#x2122;s­ti, ar im­tis dar­bĹł. IĹĄ 24 pa­sta­ tĹł, ku­riuos pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti, abe­jo­ja vie­no na­mo gy­ven­to­jai. Liks be kom­pen­sa­ci­jĹł

Â&#x201E;Â&#x201E;Tra­di­ci­jos: ne­ma­Şai klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł Ĺ˝o­li­nÄ&#x2122; va­kar ĹĄven­tÄ&#x2014; kaip pri­de­ra â&#x20AC;&#x201C; baŞ­ny­Ä?io­je da­ly­va­vo mi­ťio­se, at­si­ne­ťÄ&#x2014; pa­ťven­tin­ti gam­tos gÄ&#x2014;­ry­biĹł. Ku­ni­gas

V.Vik­to­ra­vi­Ä?ius ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x201C; krikť­Ä?io­nims tai yra tik­rai reikť­min­ga die­na. 

Ĺ ian­dien dau­ge­lis uos­ta­mies­Ä?io ÄŻstai­gĹł bus pus­tuť­tÄ&#x2014;s, nors ir dar­bo die­na. Dar­buo­to­jai tie­siog pa­siÄ&#x2014;­mÄ&#x2014; die­nos truk­mÄ&#x2014;s ne­ mo­ka­mĹł ato­sto­gĹł ir su­si­kō­rÄ&#x2014; il­gÄ&#x2026;­jÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ, nors jĹł ofi­cia­liai ĹĄa­ ly­je ne­lei­dĹžia­ma tu­rÄ&#x2014;­ti. To­kia prieť­ta­rin­ga si­tua­ci­ja vÄ&#x2014;l pa­ska­ ti­no kal­bas apie grį­Şi­mÄ&#x2026; prie anks­tes­nÄ&#x2014;s tvar­kos, kai dar­bo die­ nas bu­vo ga­li­ma per­kel­ti ÄŻ ĹĄeť­ta­die­nius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Lau­kia ÄŻdo­mios Ka­lÄ&#x2014;­dos

Vy­riau­sy­bÄ&#x2014; nuo praÄ&#x2014;­ju­siĹł me­ tĹł pra­dĹžios pa­nai­ki­no tvar­kÄ&#x2026;, kai bō­da­vo su­kei­Ä?ia­mos poil­sio die­ nos. Jei to­kia tvar­ka ga­lio­tĹł, tai ĹĄian­dien dirb­ti ne­reikÄ&#x2014;­tĹł ir Ĺžmo­ nÄ&#x2014;s ofi­cia­liai tu­rÄ&#x2014;­tĹł il­ gÄ&#x2026;­jÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ.

4

Ĺ iÄ&#x2026; sa­vai­tÄ&#x2122; sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; tu­rÄ&#x2014;­tĹł gau­ti pa­reng­tus nu­ma­ty­tĹł re­no­vuo­ti na­ mĹł in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus. Jie bus pa­skelb­ti sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s in­ter­ne­to sve­ tai­nÄ&#x2014;­je. Ki­tÄ&#x2026; sa­vai­tÄ&#x2122; Ĺ˝ve­jĹł rō­muo­se bus or­ga­ni­zuo­ja­mas pla­nuo­ja­mĹł re­ no­vuo­ti na­mĹł gy­ven­to­jĹł su­si­rin­ ki­mas. Jo me­tu Ĺža­da­ma ap­tar­ti in­ ves­ti­ci­nius pro­jek­tus, o spe­cia­lis­tai at­sa­kys ÄŻ vi­sus iť­ki­lu­sius klau­si­mus. Re­mian­tis in­ves­ti­ci­niais pro­jek­ tais, pla­nuo­ja­ma pa­reng­ti re­no­va­ci­ jos pro­gra­mÄ&#x2026;, ku­riÄ&#x2026; mies­ to ta­ry­ba tvir­tins rug­sÄ&#x2014;­jÄŻ.

2


2

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

miestas

Pa­tik­ri­ni­mą ati­dė­lio­ja Nors moks­lei­vių ato­sto­gos jau bai­gia­si, ta­čiau tė­ve­liai sa­vo vai­kų ne­sku­ba ves­ ti pri­va­lo­mai pa­tik­rin­ti svei­ka­tos. Prog­ no­zuo­ja­ma, kad ei­lės pas gy­dy­to­jus nu­si­ drieks rug­sė­jo pra­džio­je. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pa­si­bai­gus moks­lo me­tams vi­si moks­lei­viai gau­na nu­krei­pi­mus į as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ gas pa­si­tik­rin­ti, ta­čiau tė­vai ves­ ti at­ža­lų pas me­di­kus ne­sku­ba vi­są va­sa­rą. Svei­ka­tos rei­ka­lais ima­ma rū­pin­tis tik ar­tė­jant rug­sė­jo 1-ajai, nors pas gy­dy­to­jus ga­li­ma ap­si­lan­ ky­ti ir vi­sus me­tus.

An­ge­lė Raz­gie­nė:

Ka­dan­gi svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mas ga­lio­ ja vi­sus me­tus, da­lis moks­lei­vių pas gy­ dy­to­jus jau ap­si­lan­ kė anks­čiau.

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­sios gy­dy­to­jos pa­ va­duo­to­ja šei­mos me­di­ci­nai An­ge­ lė Raz­gie­nė in­for­ma­vo, kad di­des­ nių ei­lių kol kas ne­su­si­da­rė. „Dar­bo tu­ri­me. Jau jau­čia­mas vai­ku­čių pa­gau­sė­ji­mas, ta­čiau su­ si­tvar­ko­me. Ka­dan­gi svei­ka­tos pa­ tik­ri­ni­mas ga­lio­ja vi­sus me­tus, da­ lis moks­lei­vių pas gy­dy­to­jus jau ap­si­lan­kė anks­čiau“, – ti­ki­no pa­ va­duo­to­ja. Pa­sak jos, kiek­vie­nais me­tais šei­mos gy­dy­to­jas įver­ti­na vai­ko ūgį, svo­rį, krau­jo spau­di­mą, re­gą,

klau­są, krau­jo­ta­kos, kvė­pa­vi­mo, stu­bu­ro ir ki­tų or­ga­nų bei jų sis­te­ mų funk­ci­nę būk­lę. Ra­dus pa­ki­ti­mų, moks­lei­vis siun­čia­mas pas ati­tin­ka­mos sri­ ties spe­cia­lis­tą kon­sul­ta­ci­jai ar­ba ty­ri­mams. Tai ga­li už­truk­ti ir ke­ lias sa­vai­tes ar net il­giau, to­dėl tė­ vai ne­tu­rė­tų ati­dė­lio­ti vai­kų svei­ ka­tos pa­tik­ri­ni­mo iki pa­sku­ti­nės nu­ro­dy­to ter­mi­no die­nos. Svei­ka­tos pa­žy­mė­ji­mus į švie­ ti­mo įstai­gas bū­ti­na pri­sta­ty­ti iki rug­sė­jo 15 die­nos. Be to, re­ko­ men­duo­ti­na at­vyk­ti pas sa­vo šei­ mos gy­dy­to­ją jau pa­tik­ri­nus vai­ko dan­tų būk­lę. „Šiais me­tais pa­tik­ra pa­si­pil­dė vie­nin­te­le nau­jo­ve – odon­to­lo­ gas tu­ri pa­pil­do­mai įver­tin­ti vai­ kų dan­tis. Jam ten­ka ap­žiū­rė­ti ne tik juos, bet ir žan­di­kau­lį, są­kan­ dį, o duo­me­nis įra­šy­ti į for­mą“, – tei­gė A.Raz­gie­nė. Kad di­de­lių moks­lei­vių ei­lių pas gy­dy­to­jus dar nė­ra, tei­gė ir Klai­pė­ dos se­na­mies­čio pir­mi­nės svei­ka­ tos prie­žiū­ros cent­ro šei­mos gy­dy­ to­ja Da­nu­tė Ka­va­liaus­kai­tė. „Ki­ti vai­kai svei­ka­tą tik­ri­no­si dar pa­va­sa­rį, pa­si­bai­gus moks­lo me­ tams. Tė­vai da­bar taip pat at­ve­da sa­vo at­ža­las, ta­čiau su di­des­nė­mis pro­ble­mo­mis dar ne­su­si­dū­rė­me. Kaip ir kiek­vie­nais me­tais rug­sė­ jo pra­džio­je su­lauk­si­me ir di­des­ nio žmo­nių ant­plū­džio“, – pa­sa­ ko­jo D.Ka­va­liaus­kai­tė. Pa­sak jos, tra­di­ciš­kai uos­ta­mies­ čio moks­lei­viams daž­niau­siai nu­ sta­to­mi re­gos su­tri­ki­mai ir ydin­ga lai­ky­se­na.

„„Lai­kas: rea­lūs 24 na­mų re­no­va­ci­jos dar­bai uos­ta­mies­ty­je pra­si­dės tik ki­tą­met.



Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Re­no­va­ci­jos dar­bai – pa­va­sa­rį Bus pa­skir­ti ir pro­jek­to 1 ad­mi­nist­ra­to­riai. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės

Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, tai bus na­ mus pri­žiū­rin­čios na­mų val­dos. „Ad­mi­nist­ra­to­riai or­ga­ni­zuos su­si­rin­ki­mus 24 na­muo­se. Jų me­ tu gy­ven­to­jai tu­rės ga­lu­ti­nai ap­ si­spręs­ti, ar pri­ta­ria re­no­va­ci­jai, pa­si­ra­šy­da­mi ant pro­to­ko­lo. Ne­pa­ si­ra­šiu­sie­ji pra­ras tei­sę gau­ti kom­ pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą“, – aiš­ki­no va­do­vas. Ga­vus gy­ven­to­jų pri­ta­ri­mą, ad­ mi­n ist­ra­to­r iai skelbs kon­k ur­ sus na­mo re­no­va­ci­jos tech­ni­niam pro­jek­tui pa­reng­ti ir vyk­dys ran­ gos dar­bus. L.Dū­da pa­brė­žė, jog vi­sos su­ tar­tys su ran­go­vais tu­ri bū­ti pa­si­ ra­šy­tos šie­met, kad bū­tų gau­na­ma mak­si­ma­li – iki 40 pro­c. vals­ty­bės pa­ra­ma dar­bams. „Pa­tys dar­bai pra­si­dės pa­va­sa­rį“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Pra­si­dė­jo ant­ras eta­pas

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ jau ra­šė, kad uos­ta­mies­ty­je bus re­no­vuo­ta dau­ giau na­mų nei nu­ma­ty­ta. No­rin­tie­ ji, kad ir jų na­mas bū­tų at­nau­jin­tas jau kvie­čia­mi teik­ti pa­raiš­kas sa­vi­ val­dy­bei. Anot L.Dū­dos, ant­ra­ja­me eta­pe yra šio­kių to­kių pa­kei­ti­mų. Ja­me, kaip ir pir­ma­ja­me, kvie­čia­mi da­ly­ vau­ti na­mai, ku­rie pa­sta­ty­ti pa­gal iki 1993 me­tų iš­duo­tus lei­di­mus. Taip pat tie pa­sta­tai tu­ri su­var­ to­ti daug ener­gi­jos. Ta­čiau ne­bė­ra

to­jų pa­raiš­kų lau­kia­ma iki rug­sė­ jo 20 die­nos, kad bū­tų ga­li­ma jas per­žiū­rė­ti. Ant­ro eta­po me­tu na­mai bus re­ no­vuo­ja­mi to­mis pa­čio­mis są­ly­go­ mis, kaip ir pir­mo­jo. Ti­ki­ma­si, kad to­kių bus apie 20. To­liau šil­dys orą

Liud­vi­kas Dū­da:

Už re­no­va­ci­ją bus at­si­ skai­to­ma iš su­tau­py­tų pi­ni­gų, su­ma­žė­jus iš­ lai­doms šil­dy­mui. taip, kad na­mo kvad­ra­ti­nio met­ro ap­šil­dy­mui tu­ri bū­ti su­var­to­ta 150 kWh per me­tus. „Ga­li bū­ti ir dau­giau, ir ma­žiau“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius. Taip pat na­me ne­tu­ri bū­ti dau­ giau nei 10 pro­c. sko­li­nin­kų už ko­ mu­na­li­nes pa­slau­gas. Ant­ra­ja­me re­no­va­ci­jos eta­pe ga­lės da­ly­vau­ti ir se­na­mies­ty­je esan­čių na­mų gy­ ven­to­jai. L.Dū­dos tei­gi­mu, di­de­lis dė­ me­sys bus krei­pia­mas į gy­ven­to­jų ini­cia­ty­vą. No­ri­ma, kad be­si­krei­ pian­tys na­mų gy­ven­to­jai jau bū­tų pa­si­ta­rę, ar no­rė­tų re­no­va­ci­jos. Sa­vi­val­dy­bė nau­ją re­no­vuo­ti­nų na­mų są­ra­šą Būs­to ener­gi­jos tau­ py­mo agen­tū­rai tu­ri pa­teik­ti iki rug­sė­jo 25 die­nos. Tad iš gy­ven­

L.Dū­da pa­brė­žė, kad gy­ven­to­jai ne­tu­rė­tų bai­min­tis im­tis re­no­va­ci­ jos pa­gal nau­ją­jį mo­de­lį. Jiems ne­ rei­kės mo­kė­ti pa­pil­do­mai už dar­ bus. „Už re­no­va­ci­ją bus at­si­skai­to­ma iš su­tau­py­tų pi­ni­gų, su­ma­žė­jus iš­ lai­doms šil­dy­mui. Jei žmo­gus per­ nai mo­kė­jo už šil­dy­mą 500 li­tų, jis tiek pat ir mo­kės, vyk­dant dar­bus. Tik da­lis pi­ni­gų bus ski­ria­ma šil­ dy­mo są­skai­tai ap­mo­kė­ti, o da­lis – re­no­va­ci­jos iš­lai­doms pa­deng­ti. Aiš­ku, jei žy­miai ne­kils du­jų kai­ na“, – aiš­ki­no di­rek­to­rius. Pa­sak L.Dū­dos, gy­ven­to­jams ne­ rei­kės ban­kui įkeis­ti ir sa­vo būs­tų. „Rei­kės tik tvar­kin­gai ap­mo­kė­ ti są­skai­tas už ši­lu­mą, kaip iki šiol. Žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kad bet ku­ riuo at­ve­ju jie ne­gaus ma­žes­nių są­ skai­tų už ši­lu­mą, ar re­no­vuo­sis, ar – ne. Pri­ta­rę dar­bams, jie už tą pa­ čią su­mą pa­ge­rins sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir gy­vens šil­tai, o ne šil­dys orą“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Skai­čiuo­ja­ma, kad to­kiu bū­du gy­ven­to­jai už re­no­va­ci­ją iš­si­mo­ kė­tų per 8–20 me­tų. Tai pri­klau­so nuo in­ves­ti­ci­jų dy­džio. Iš­si­mo­kė­ jus už re­no­va­ci­ją, są­skai­tos už ši­ lu­mą su­ma­žės per­pus.

Dau­gia­bu­ty­je – lieps­no­jan­ti so­fa Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Žo­li­nės nak­tį bend­ra­bu­čio ti­po dau­gia­bu­čia­me na­me, ku­ria­me įsi­ kū­ru­sios dvi gy­dy­mo įstai­gos, ki­lo gais­ras. Bu­te ras­tas smal­kė­mis ap­ si­nuo­di­jęs žmo­gus.

„„Ei­lės: tei­gia­ma, kad svei­ka­tos pa­si­tik­rin­ti moks­lei­viai su­skubs rug­sė­

jo pra­džio­je. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras pra­ ne­ši­mą, kad Tai­kos pro­spek­to 46 na­mo ket­vir­ta­me aukš­te ki­lo gais­ ras, ga­vo ket­vir­ta­die­nį pa­ry­čiais, 3.39 val.

In­for­muo­ta, kad ga­li bū­ti nu­ken­ tė­ju­sių žmo­nių. Šio pa­sta­to pir­ma­ja­me ir ant­ra­ ja­me aukš­tuo­se yra įsi­kū­ręs Klai­ pė­dos pri­klau­so­my­bės ir Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rai, o li­ku­ siuo­se – bend­ra­bu­čio ti­po gy­ve­na­ mo­sios pa­tal­pos. At­vy­kus ug­nia­ge­siams, per ket­ vir­ta­ja­me aukš­te esan­čio kam­ba­rio bu­to lan­gą skli­do dū­mai. Ug­nia­ge­siai me­cha­ni­nė­mis ko­ pė­čio­mis pa­ki­lo į ket­vir­tą aukš­tą ir pro lan­gą pa­te­ko į vi­dų.

Kam­ba­ry­je ant de­gan­čios so­ fos bu­vo ras­tas be są­mo­nės gu­lin­ tis smal­kė­mis ap­si­nuo­di­jęs apie 45 me­tų ne­nus­ta­ty­tos ta­pa­ty­bės vy­ras. Ug­nia­ge­siai ko­pė­čio­mis jį nu­kė­lė že­myn. Po grei­to­sios pa­gal­bos me­ di­kų ap­žiū­ros vy­ras iš­vež­tas į Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę. Ki­tų na­mo gy­ven­to­jų eva­kuo­ ti ne­rei­kė­jo. Ko­dėl ki­lo gais­ras, aiš­ki­na­ma­si. Ga­li bū­ti, kad dėl neat­sar­gaus rū­ ky­mo.


3

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

miestas Va­žiuos ki­taip

Pris­ta­tys ama­tus

Iš­ver­tė me­džius

Nuo penk­ta­die­nio dėl gat­vės re­konst­ruk­ci­jos klai­pė­die­čius mies­to au­to­bu­sai į Jo­niš­kės ka­ pi­nes pri­veš iš ki­tos pu­sės. Jie tu­rės 1, 2, 15, 15A, 18 ar­ba 19-ojo marš­ru­to au­to­bu­sais pa­siek­ti „Ver­pė­jų“ sto­te­lę Mo­kyk­los gat­ vė­je, o iš ten 18A ne­mo­ka­mu au­to­bu­su bus ve­ža­mi į Jo­niš­ kės ka­pi­nes.

Ne­rin­go­je va­kar pra­si­dė­jo šven­tė „Se­nų­jų ama­tų die­nos Ne­rin­go­ je“. Tris die­nas gre­ta Ni­dos uos­to įsi­kurs eks­pe­ri­men­ti­nės ar­cheo­ lo­gi­jos meist­rai iš Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos. Jie ne tik pa­pa­sa­kos apie re­konst­ruo­ tus ar­cheo­lo­gi­nius ra­di­nius, bet ir su­pa­žin­dins su prie­šis­to­rės lai­ ko­tar­pio žmo­nių bui­ti­mi.

Tre­čia­die­nį pū­tęs stip­rus vė­jas ver­tė me­džius. Ug­nia­ge­siams juos te­ko trauk­ti nuo va­žiuo­ja­ mo­sios ke­lio da­lies. Vie­nas me­ dis iš­vir­to ir eis­mą trik­dė Gi­ru­ liuo­se, ant­ras – Klai­pė­dos ra­jo­ ne, Ed­rie­ja­vo se­niū­ni­jo­je. Mies­te vė­jas nu­ver­tė ir kai ku­riuos ne­ stip­riai pri­tvir­tin­tus rek­la­mi­nius sten­dus.

Idė­jų Jū­ros šven­tei – į Ros­to­ką

Kon­cer­tas. Šian­dien 18 val. Kre­tin­ga­lės baž­ny­čio­je vyks 2-ojo kla­si­ki­nės mu­zi­ kos fes­ti­va­lio „Jau­nie­ji ta­len­tai“ bai­g ia­ ma­sis kon­cer­tas. Jo me­tu grieš vio­lon­ če­l i­n in­k ų trio iš Lat­v i­jos „Me­lo-M“. Į Kre­tin­ga­lę jie su­g rįž­ta ant­rą kar­tą. Šie mu­zi­kan­tai de­biu­ta­vo pir­ma­ja­me fes­ ti­va­ly­je. Kon­cer­tas ne­mo­ka­mas.

Vo­kie­ti­jo­je, Ros­to­ke, ap­si­lan­kiu­si Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė įsi­ti­ki­no, jog uos­ta­mies­tis ei­na tei­sin­gu ke­liu siek­da­ mas pri­trauk­ti tu­ris­tų tarp­tau­ti­nė­mis re­ ga­to­mis ir vi­lio­da­mas krui­zi­nius lai­vus. Ji pa­si­sė­mė pa­tir­ties ir kaip gal­būt ge­riau or­ ga­ni­zuo­ti Jū­ros šven­tę.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

J.Si­mo­na­vi­čiū­tė vie­šė­jo Ros­to­ ke vy­ku­sio­je tra­di­ci­nė­je šven­tė­ je „Han­sa Sail“, ku­rios ati­tik­muo Klai­pė­do­je yra Jū­ros šven­tė. „Mas­te­liai to­kie, kad akys raibs­ ta. Į Ros­to­ką vie­nu me­tu at­plau­ kė re­ga­tos „The Tall Ships’ Ra­ce“ da­ly­viai – maž­daug 250 bur­lai­vių, kai Klai­pė­do­je jų bu­vo tik apie 100. Tuo pa­čiu me­tu dar už­su­ko ir ka­ ri­nė re­ga­ta bei 10 krui­zi­nių lai­vų. Vaiz­das toks, kad akys raibs­ta“, – įspū­džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vė. Į Ros­to­ką ji vy­ko ofi­cia­liu kvie­ti­ mu, nes šis mies­tas yra Klai­pė­dos par­tne­ris. „Kas­kart, kai nu­vyks­tu į Ros­ to­ką, ma­tau, kaip jis at­si­gau­na, nors tai nė­ra di­džiau­sias Vo­kie­ti­ jos mies­tas ar su­pe­ruos­tas. Va­di­ na­si, per įvai­rias re­ga­tas, krui­zi­ nius lai­vus pri­trauk­da­mas tu­ris­tus, Ros­to­kas aku­mu­liuo­ja la­bai di­de­les pa­ja­mas. Tuo ke­liu ei­na­me ir mes, ta­čiau mū­sų šuo­liai men­ki, o Ros­ to­ko – ga­lin­gi“, – mies­tą par­tne­rį gy­rė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ji tvir­ti­no tik dar kar­tą įsi­ti­ki­ nu­si, jog Klai­pė­da tu­ri dė­ti vi­

Al­bu­mas. Šian­d ien 17 val. Pa­lan­gos va­s a­ros skai­t yk­lo­je (Vy­t au­to g. 72) vyks dar vie­nas pro­jek­to „Pa­lan­ga – Lie­t u­vos kul­t ū­ros sos­t i­nė“ ren­g i­nys. Jo me­tu bus pri­sta­to­mas dvie­jų ku­ror­ to me­ni­nin­kų – su­tuok­ti­nių tau­to­dai­li­ nin­k ų Te­re­sės ir Al­ber­to Žul­k ų kū­ry­ bai skir­tas al­bu­mas. Čia taip pat bus ga­l i­ma pa­si­g ro­žė­t i vi­s ą va­s a­rą vei­ kian­čia A.Žul­kaus dar­bų pa­ro­da.

sas pa­stan­gas, kad pri­trauk­tų dar dau­giau tarp­tau­ti­nių re­ga­tų, krui­ zi­nių lai­vų. „Ta­da ir dau­giau žmo­nių at­va­ žiuo­tų, dau­giau pi­ni­gų pa­lik­tų. Tik gai­la, kad vals­ty­bė di­des­nę nau­dą ma­to iš uos­to veik­los, o ne iš jū­rų tu­riz­mo. To­dėl kiek­vie­nai re­ga­tai pi­ni­gų iš vals­ty­bės tu­ri­me pra­šy­ ti lyg iš­mal­dos“, – pa­ste­bė­jo Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rė.

Ba­l io­n as. Uos­t a­m ies­č io gais­r i­n in­ kams tre­čia­die­nį te­ko teik­ti ne­kas­die­ nę pa­gal­bą. Jie pa­dė­jo ka­vi­nės, esan­ čios Kur­pių gat­vė­je, dar­buo­to­jams už­ suk­ti du­jų ba­lio­ną. Pa­tiems dar­buo­to­ jams to ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Tre­ni­ruok­liai. Ni­do­je ir Juodk­ran­tė­je ne­tru­kus bus įreng­ti at­vi­roms erd­vėms pri­tai­k y­t i mo­der­nūs plie­n i­n iai lau­ko tre­ni­ruok­liai, skir­ti žmo­nėms, mėgs­tan­ tiems ak­ty­v ų poil­sį gry­na­me ore ir na­ tū­ra­l io­je gam­tos ap­l in­ko­je. Šią sa­vai­tę jie pra­dė­ti reng­ti – pa­žy­mė­tos įren­gi­nių vie­tos, kur bus nui­ma­ma žo­lės pa­klo­tė. Ki­tą sa­vai­tę pla­nuo­ja­ma at­lik­ti be­to­na­ vi­mo dar­bus. Ni­do­je tre­n i­r uok­l iai bus įreng­t i pu­šy­ne prie Ne­r in­gos spor­to mo­k yk­los, Juodk­ran­tė­je gre­ta fut­bo­lo aikš­tės. Kiek­v ie­no­je gy­ven­v ie­tė­je bus įreng­ta po 9 tre­ni­ruok­lius.

Judita Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Tuo ke­liu ei­na­me ir mes, ta­čiau mū­sų šuo­liai men­ki, o Ros­to­ko – ga­lin­gi. Ji tei­gė, jog ap­si­lan­ky­ti Ros­to­ko šven­tė­je „Han­sa Sail“ bū­ti­nai pa­ siū­lys ir vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­ dos šven­tės“, or­ga­ni­zuo­jan­čios Jū­ ros šven­tę, va­do­vams. „Mums, ma­tyt, dar yra ko pa­si­ mo­ky­ti. Mes la­bai daž­nai re­vi­zuo­ ja­me, kas tu­rė­tų bū­ti Jū­ros šven­ tė­je: ar leis­ti veik­ti at­rak­cio­nams,

„„Pa­mo­ka: J.Si­mo­na­vi­čiū­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad Jū­ros šven­tė tu­rė­tų bū­ti dar

lais­ves­nė, nes žmo­nėms to rei­kia.

pre­kiau­ti alu­mi. Kar­tais gal­būt ir per­si­sten­gia­me griež­tin­da­mi tvar­ ką. O Ros­to­ke per šven­tę yra vis­ ko, toks „bar­da­kė­lis“. Bet žmo­ nėms, ku­rie at­va­žiuo­ja, vis­ko ir rei­kia“, – pa­tir­ties pa­si­sė­mė J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ji pa­brė­žė, jog Ros­to­ką kaip mies­tą par­tne­rį Klai­pė­da itin bran­gi­na, nes jis yra ini­cia­to­rius įvai­rių tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų, ku­ rių tiks­las – į uos­tus pri­trauk­ti dau­giau re­ga­tų, pri­kvies­ti krui­zi­ nių lai­vų.

Klu­bų tua­le­tuo­se ne­ra­do mui­lo Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je bu­vo tik­ri­na­mi nak­ ti­niai ba­rai ir klu­bai. Bu­vo žiū­ri­ma, ar jie lai­ko­si hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų. Ta­čiau ins­pek­to­riams pa­vy­ko su­ ras­ti ne vi­sas ieš­ko­tas pa­si­links­mi­ ni­mo įstai­gas.

„„Ste­bė­jo: ins­pek­to­riai šie­met pa­tik­ri­no

tris uos­ta­mies­čio nak­ti­nius klu­bus.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, uos­ta­mies­ty­je yra 16 nak­ti­nių klu­ bų ir ba­rų. Šie­met tar­ny­bos ins­pek­to­riai pa­ tik­ri­no tris.

Dienos telegrafas

Pa­sak Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jos Jū­ra­tės Ma­čiu­lie­nės, pa­vy­ko su­ras­ti ne vi­ sas įstai­gas. „Gal kai ku­rios už­si­da­rė ar die­ną, kai vy­ko pa­tik­ri­ni­mas, ne­dir­bo“, – svars­tė pa­va­duo­to­ja. Ka­dan­gi dau­gu­ma nak­ti­nių klu­bų ir ba­rų mais­to ne­ga­mi­na, o tik pils­to al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus bei pre­kiau­ja fa­suo­tais pro­duk­tais, di­de­lių hi­gie­ nos pa­žei­di­mų ne­nus­ta­ty­ta. „Yra nak­ti­nių ka­vi­nių, ku­rios tu­ri di­de­les vir­tu­ves, bet mais­to ne­ga­ mi­na“, – ste­bė­jo­si pa­va­duo­to­ja.

Pa­tik­ri­ni­mo me­tu dvie­jo­se įstai­ go­se bar­me­nai ne­tu­rė­jo me­di­ci­ni­ nių kny­ge­lių. Taip pat lan­ky­to­jams skir­ta­me tua­le­te ne­bu­vo mui­lo ran­koms nu­ si­plau­ti. Bu­vo ir to­kių įstai­gų, ku­rios ne­tu­ rė­jo spe­cia­laus skys­čio sta­lų pa­vir­ šiams va­ly­ti. Kaip Klai­pė­do­je kin­ta nak­ti­nių klu­bų ir ba­rų skai­čius. „Vie­ni už­si­da­ro, ki­ti at­si­da­ro. Per­nai at­ro­dė, kad to­kių įstai­gų pra­dė­jo veik­ti dau­giau, ta­čiau ki­ tos bai­gė veik­lą. Yra su­ma­žė­ję tik nak­ti­nių ka­vi­nių-par­duo­tu­vių“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­ja.

Mir­tys. Už­va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 9 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Si­mo­nas Sto­ nys (g. 1922 m.), Tat­ja­na Su­cho­ru­ko­va (g. 1930 m.), Va­len­ti­na Vi­nog­ra­do­va (g. 1930 m.), Al­fon­sas Pi­vo­ras (g. 1933 m.), Alf­red Po­no­ma­ren­ko (g. 1935 m.), Ra­fis Sa­la­chov (g. 1943 m.), Va­len­ti­na Chil (g. 1955 m.), Arū­nas Uba­vi­čius (g. 1961 m.), Kris­ti­na Čiu­vi­k i­na (g. 1979 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Min­ dau­gas Jaz­daus­kas, Va­len­ti­na Vi­nog­ra­do­ va, Ja­ni­na Ra­mo­nie­nė, Alf­red Po­no­ma­ren­ ko, Kris­ti­na Čiu­vi­ki­na, An­ge­li­na So­lov­jo­va, Eleo­no­ra Bi­ru­tė Kau­lins­kie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ma­r i­ja Ko­va­len­k ie­nė, Tat­ja­na Su­ cho­ru­ko­va. Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 20 mo­te­rų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 11 ber­niu­k ų. Grei­to­j i. Va­kar iki 14 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 40 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai daž­niau­siai skun­ dė­si aukš­tu krau­jos­pū­d žiu, pil­vo, gal­ vos ir skran­d žio skaus­mais.


4

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

miestas

Po pa­mal­dų – dis­ku­si­jos

Komentaras

Už rugp­jū­čio 16-ąją, dar­ 1 bo die­ną, bū­tų pri­va­lu ati­dirb­ti ki­tą šeš­ta­die­nį. Ne­per­kė­

li­nė­ti poil­sio die­nų anks­tes­nė val­ džia nu­spren­dė, nes tai esą ken­kia sta­bi­liam įmo­nių dar­bui. Be to, to­ kia tvar­ka pa­žei­džia ir Dar­bo ko­ dek­są, nes jei dir­ba­ma šeš­ta­die­ niais, tai išei­na ne 40, o 48 va­lan­dų dar­bo sa­vai­tė. Šie­met dar ne­bu­vo to­kio at­ve­ jo, kad dar­bo die­na įsi­terp­tų tarp dvie­jų išei­gi­nių. Žo­li­nė – pir­mas kar­tas. Ta­čiau Ka­lė­dų sa­vai­tė bus dar įdo­mes­nė. Gruo­džio 23 die­ną, pir­ ma­die­nį, teks dirb­ti, Kū­čios, gruo­ džio 24-oji, ir dvi Ka­lė­dų die­nos bus lais­va­die­niai, o penk­ta­die­nį vėl teks kul­niuo­ti į dar­bą. „Ma­nau, kad toks dar­bo ir ne­dar­ bo die­nų su­skai­dy­mas nė­ra ra­cio­na­ lus. Tik­rai kur kas ge­riau lais­va­die­ nius su­kel­ti į vie­ną krū­vą, o dar­bo die­nas – į ki­tą. Pa­si­sa­ky­čiau už tai, kad šian­dien bū­tų išei­gi­nė, už ku­ rią rei­kė­tų ati­dirb­ti ki­tą šeš­ta­die­nį“, – tei­gė Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­ duo­to­jas Ri­man­tas Jo­nas Da­gys. Ne­dirbs ir di­rek­to­rė

Tos pa­čios nuo­mo­nės bu­vo ir vie­nos di­džiau­sių uos­ta­mies­ty­ je įstai­gų – Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­ di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. „Lo­giš­ka bu­vo tvar­ka, kai tarp išei­gi­nių įsi­ter­pian­čios dar­bo die­ nos bu­vo per­ke­lia­mos. Na­tū­ra­lu, kad žmo­nės no­ri il­go­jo sa­vait­ga­lio, to­dėl pa­si­ra­šiau dau­gy­bę pra­šy­mų dar­buo­to­jus iš­leis­ti vie­nos die­nos ne­mo­ka­mų ato­sto­gų. Ir taip apie 30 pro­c. sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų da­bar ato­sto­gau­ja, nes toks me­tas, o iš li­ku­sių­jų ne­ma­ža da­lis šian­dien į dar­bą nea­teis. Tarp jų – ir aš“, – ne­slė­pė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Prie­šin­gus ar­gu­men­tus dėl poil­ sio ir dar­bo die­nų per­kė­li­nė­ji­mo dė­ lio­jo Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­ jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Vai­do­tas Ši­lei­ka. „Dirb­ti­niai il­gie­ji sa­vait­ga­liai iš­ ba­lan­suo­ja įmo­nių veik­lą, pro­duk­ ty­vu­mo tik­rai ne­pri­de­da. Jei už poil­sio die­ną rei­kia ati­dirb­ti šeš­ta­ die­nį, išei­na jau še­šių dar­bo die­nų sa­vai­tė ir žmo­nės ne­be­su­ku­ria to­ kio na­šu­mo, ko­kį ga­lė­tų, jei dirb­ tų pen­kias die­nas. Be to, dir­bant su už­sie­nio par­tne­riais, taip pat ky­la ko­mu­ni­ka­vi­mo pro­ble­mų, nes jiems šeš­ta­die­nis išei­gi­nė, o mums bū­tų dar­bo die­na. Šven­tes rei­kia švęs­ti ta­da, kai jos iš tik­rų­jų yra“, – aiš­ ki­no V.Ši­lei­ka. Pra­ran­da 100 mln. li­tų

Dar­buo­to­jai iš­gy­ve­no įvai­rių lai­ ko­tar­pių dėl vals­ty­bi­nių šven­čių tvar­kos. Ji apo­gė­jų bu­vo pa­sie­ku­si 2005 me­tų pa­bai­go­je, kai Sei­mas priė­ mė Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sas, ku­rio­ se bu­vo nu­ma­ty­ta, kad su sa­vait­ ga­liais su­tam­pan­čios vals­ty­bi­nės šven­tės tu­ri bū­ti kom­pen­suo­ja­mos ne­dir­bant ar­ti­miau­sią dar­bo die­ną. Pa­vyz­džiui, už Mo­ti­nos die­ną, ku­ri vi­sa­da šven­čia­ma sek­ma­die­nį, ne­rei­kė­da­vo dirb­ti ir pir­ma­die­nį. Jei to­kia tvar­ka vis dar ga­lio­tų, tai šie­ met dar­buo­to­jai tu­rė­tų pen­kias pa­ pil­do­mas ne­dar­bo die­nas, nes tiek vals­ty­bi­nių šven­čių bu­vo sa­vait­ga­

Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius

Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas

N „„Są­my­šis: tarp išei­gi­nių įsi­ter­pu­si dar­bo die­na – keis­to­ka, nes il­sė­tis ne­va­lia, ta­čiau su­dė­tin­ga ir nor­ma­liai dirb­ti. 

liais – Va­sa­rio 16-oji ir Lie­pos 6-oji (šeš­ta­die­niais), Ve­ly­kų pir­mo­ji die­ na, Mo­ti­nos die­na, Tė­vo die­na (sek­ ma­die­niais).

Jur­gis Raz­ma:

Rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti to­kio ta­pa­ti­ni­mo, jog šven­tė pra­smin­ga tik ta­da, kai ji yra ne­ dar­bo die­na.

„Ir da­bar pa­si­sa­kau už tai, kad su sa­vait­ga­liais su­tam­pan­čias vals­ty­ bi­nes šven­tes dar­buo­to­jams bū­ti­na kom­pen­suo­ti, bet ne pi­ni­gais, o pa­ pil­do­ma išei­gi­ne. Žmo­nės tu­ri tei­ sę į poil­sį – tai pa­grin­di­nis mo­ty­ vas“, – tei­gė to­kio kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mo 2005 me­tais vie­nas ini­cia­to­rių bu­vęs Sei­mo na­rys Rai­ mun­das Pa­lai­tis. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja pre­li­mi­na­riai yra ap­skai­čia­vu­si, jog per vie­ną ne­ dar­bo die­ną vals­ty­bė pra­ran­da 100 mln. li­tų įvai­rių ne­gau­tų mo­kes­čių. „Nors šis skai­čius ir at­ro­do įspū­ din­gai, ta­čiau vi­so bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to kon­teks­te jis nie­ko ne­ reiš­kia. Be to, ap­tar­na­vi­mo, pre­ky­ bos sfe­ro­je per lais­va­die­nius apy­ var­tos tik­rai bū­na ge­ro­kai di­des­nės nei dar­bo die­no­mis, tad tik­rai rei­ kė­tų ge­rai ap­skai­čiuo­ti, ar per išei­ gi­nes vals­ty­bė dau­giau pra­ran­da, ar už­dir­ba“, – siū­lė R.Pa­lai­tis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Sie­kia dar 3 lais­va­die­nių

Su sa­vait­ga­liais su­tam­pan­čių vals­ty­bi­nių šven­čių kom­pen­sa­vi­ mo tvar­ka bu­vo pa­nai­kin­ta 2009 me­tais. „Tie­siog ap­si­žiū­rė­jo­me, kad yra per daug lais­vų die­nų, o ne­sa­me to­kia eko­no­miš­kai iš­si­vys­čiu­si ša­ lis, kad ga­lė­tu­me leis­ti sau daug ir il­gai švęs­ti. Var­gu ar švęs­da­mi pa­ si­vy­si­me pir­mau­jan­čias ša­lis“, – tvir­ti­no kom­pen­sa­vi­mo pa­nai­ki­ni­ mo tvar­kos vie­nas ini­cia­to­rių Sei­mo na­rys Jur­gis Raz­ma. Jis ste­bė­jo­si, jog Lie­tu­vo­je toks ga­jus po­žiū­ris, kad ko­kia nors ša­liai pra­smin­ga die­na bū­ti­nai tu­ri bū­ ti išei­gi­nė. Šiuo me­tu Sei­me už­re­gist­ruo­tos net trys ini­cia­ty­vos dėl nau­jų vals­ ty­bi­nių šven­čių. Jo­mis sie­kia­ma pa­ skelb­ti spa­lio 25-ąją – Kons­ti­tu­ci­ jos die­ną, lapk­ri­čio 2-ąją – Vė­li­nes ir gruo­džio 31-ąją – Nau­jų me­tų iš­ va­ka­res. „Pras­min­gai pa­mi­nė­ti šven­tę ga­ li­ma ir dar­bo die­ną. Rei­kė­tų at­si­ sa­ky­ti to­kio ta­pa­ti­ni­mo, jog šven­tė pra­smin­ga tik ta­da, kai ji yra ne­dar­ bo die­na“, – pa­brė­žė J.Raz­ma. Die­na – pra­smei su­vok­ti

Dau­ge­liui žmo­nių Žo­li­nė yra ne šven­tė, o tik ne­dar­bo die­na. To­dėl ar iš­ties bu­vo pra­smin­ga ją pa­skelb­ ti vals­ty­bi­ne šven­te? „Pa­sa­ky­siu iš sa­vo var­pi­nės – krikš­čio­nims tai yra reikš­min­ga die­na. O pa­skui jau, kaip trak­tuo­ si­me: ar šven­ti­nė die­na, ar ne­dar­ bo die­na. Jei ne­dar­bo die­na, tai ne­ dir­bu, ir tiek. Ta­da jo­kios pra­smės.

Bet jei šven­ti­nė die­na, tai tu­riu kaip švęs­ti, da­ly­vau­ti mi­šio­se ir taip iš­ reikš­ti šven­ti­mą, pa­si­gi­lin­ti į ti­kė­ ji­mą, gy­ve­ni­mo pra­smę. Tuo­met Žo­li­nė tik­rai yra šven­tė“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­ nės baž­ny­čios kle­bo­nas Vi­lius Vik­ to­ra­vi­čius. Jis Žo­li­nę pa­ly­gi­no su Va­sa­rio 16-ąja. „Jei į ją žiū­rė­si­me tik kaip į išei­gi­ nę, ši die­na ne­tu­ri jo­kios pra­smės. Ta­čiau jei da­ly­vau­si­me ren­gi­niuo­se, jau­si­mės pa­trio­tiš­kai, tai ir Va­sa­rio 16-oji bus pra­smin­ga vals­ty­bi­nė šven­tė“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. Žo­li­nę šven­tę ti­kin­tie­ji va­kar į uos­ta­mies­čio baž­ny­čias ne­šė­si žo­ ly­nų, so­do gė­ry­bių, ku­rios bu­vo pa­ šven­tin­tos. „Žo­li­nės, ar­ba Švč. Mer­ge­lės Ma­ ri­jos ėmi­mo į dan­gų, die­nos mi­nė­ ji­mo es­mė – įsi­gi­lin­ti ir su­pras­ti, kad mū­sų gy­ve­ni­mo pra­smė, tiks­ lo vir­šū­nė yra pa­siek­ti dan­gų, bū­ti su Die­vu. Mes ti­ki­me, kad Mer­ge­lė Ma­ri­ja dėl sa­vo gy­ve­ni­mo nuo­pel­ nų, sa­vo šven­tu­mo yra pas Die­vą. Ji pa­sie­kė sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lą, ir mes, ti­kin­tie­ji, tai mi­ni­me ir šven­ čia­me“, – aiš­ki­no V.Vik­to­ra­vi­čius. Pa­sa­ko­ja­ma, kad Jė­zaus apaš­ta­lai bu­dė­jo prie Mer­ge­lės Ma­ri­jos ka­ po ir iš­vy­do, kaip Vieš­pats paė­mė ją į dan­gų. Ati­da­rę Mer­ge­lės Ma­ri­ jos kars­tą apaš­ta­lai ra­do ne kū­ną, o gė­les, skli­do jų kva­pas, to­dėl tą die­ ną im­ta va­din­ti ir Žo­li­ne. Ma­ri­jos ėmi­mo dan­gun dog­ma ofi­cia­liai at­si­ra­do 1950 m., nors, kad Ma­ri­ja bu­vo paim­ta į dan­gų, ti­ki­ma nuo pir­mų­jų krikš­čio­ny­bės am­žių.

Lie­tu­va Eu­ro­pos kon­teks­te pa­gal šven­čių die­nas* Nors Lie­tu­vo­je yra 15 vals­ty­bi­nių šven­čių, per ku­rias ne­ rei­kia dirb­ti, šie­met pa­pil­do­mų poil­sio die­nų yra tik 10, nes dvi šven­ti­nės die­nos (Va­sa­rio 16-oji ir Ko­vo 11-oji) su­ta­po su šeš­ta­die­niais, o trys šven­tės (Mo­ti­nos die­na, Tė­vo die­ na, pir­mo­ji Ve­ly­k ų die­na) vi­sa­da bū­na sek­ma­die­niais. Šie­met tiek pat, kiek Lie­t u­va, rea­l ių šven­čių die­nų tu­r i 8 Eu­ro­pos ša­lys – Aust­r i­ja, Lat­v i­ja, Nor­ve­g i­ja, Slo­vė­n i­ja, Veng­ri­ja, Suo­mi­ja, Bel­g i­ja, Bul­ga­ri­ja. Šiais me­tais dau­g iau už Lie­tu­vą rea­lių šven­čių die­nų tu­ ri 15 Eu­ro­pos ša­lių – Kip­ras (15 die­nų), Is­lan­di­ja (12 die­nų ir 2 šven­t i­n iai pus­d ie­n iai), Pran­cū­z i­ja (12 die­nų), Slo­va­k i­ja, Lich­tenš­tei­nas, Grai­k i­ja, Mal­ta ir Kroa­ti­ja (po 11 die­nų), Is­

pa­ni­ja (10 die­nų ir 14 šven­čių re­g io­nuo­se), Por­tu­ga­li­ja (10 die­nų ir 4 šven­tės re­g io­nuo­se), Len­k i­ja (10 die­nų ir 1 ne­ dar­bo die­na de fac­to), Liuk­sem­bur­gas (10 die­nų ir 2 šven­ tės re­g io­nuo­se), Vo­k ie­ti­ja (9 die­nos ir 5 šven­tės re­g io­nuo­ se), Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė (8 die­nos ir 36 šven­tės re­gio­nuo­se), Šve­di­ja (8 die­nos ir 1 šven­tė re­g io­ne bei 2 ne­dar­bo die­nos de fac­to, dar 3 prieš­šven­ti­nės lais­vos die­nos de fac­to). Ma­ž iau už Lie­t u­vą šie­met rea­l ių šven­čių die­nų tu­r i tik 7 ša­lys – Ny­der­lan­dai, Če­k i­ja ir Da­ni­ja (po 9 die­nas), Ai­ri­ ja (7 die­nos ir 1 šven­tė re­g io­ne), Es­ti­ja, Ru­mu­ni­ja ir Ita­li­ja (po 8 die­nas). 2013 m. si­tua­ci­jos ana­li­zę at­li­ko Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­ba

*

e­ga­liu pa­si­sa­ky­ti už vi­sus aso­cia­ci­jos na­rius, nes jie, ma­tyt, tu­r i sa­vo nuo­mo­ nę apie vals­ty­bi­nių šven­ čių skai­čių ir jų tvar­ką, ta­čiau pa­ts as­ me­niš­kai ma­nau, kad šven­čių, kai jos yra ne­dar­bo die­nos, Lie­tu­vo­je tik­rai yra per daug. To­kia ma­no nuo­mo­nė, nors su­pran­tu, kad ji ir ne­po­pu­l ia­r i. Daž­nai ten­ka iš­g irs­t i dis­ku­si­jų, ar vi­ sos die­nos, ku­rios pa­skelb­tos vals­ty­bi­ nė­mis šven­tė­mis, jau tik­rai yra to­kios reikš­min­gos vals­ty­bei. Man dau­giau­ sia abe­jo­nių ke­lia Ge­gu­žės 1-oji, Jo­ni­ nės ir Žo­li­nė. Ne­ma­nau, kad jos tu­rė­ tų bū­ti vals­ty­bės šven­tės. Jei jau to­kį sta­tu­są su­tei­k ia­me var­do die­nai, tai ko­dėl nu­skriaus­tos Oni­nės ar, pa­vyz­ džiui, Ri­man­ti­nės, jau­čiuo­si įsi­žei­dęs. Ma­nau, jog tik­rai rei­kė­tų la­bai ge­rai pa­ gal­vo­ti, ar mums iš­ties rei­kia tiek daug šven­čių. Juk kiek­vie­nas lais­va­die­nis yra pra­ra­d i­mas ir dar­buo­to­jams, ir pra­mo­n i­n in­kams, ir vals­t y­bei. Aiš­ ku, vis­kas pri­klau­so nuo dar­bų apim­ ties. Ne pa­slap­tis, jog sta­ty­bo­se va­sa­ rą šven­t i­nė­mis die­no­mis dir­ba­ma ir dar­buo­to­jai ne­si­skun­džia, nes gau­na dvi­gu­bą at­ly­gi­ni­mą. Tai­gi, esu įsi­ti­ki­ nęs, jog tik­rai rei­kė­tų per­ž iū­rė­ti vals­ ty­bi­n ių šven­čių są­ra­šą ir jį pa­t rum­ pin­ti. O kol kas, kol yra to­kia si­tua­ci­ja, ko­kia yra, žmo­nėms rei­kia su­teik­ti il­ guo­sius sa­vait­ga­lius – tarp lais­va­die­ nių įsi­ter­pian­čią dar­bo die­ną per­kel­ ti į ki­tą šeš­ta­die­n į. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad dau­ge­ly­je įstai­gų šian­dien dar­bas bus nei šioks, nei toks.

Vals­ty­bi­nės šven­tės Lie­tu­vo­je „„Sau­sio 1-ąją – Nau­jie­ji me­tai. „„Va­sa­rio 16-ąją – Lie­tu­vos vals­ty­bės

at­kū­ri­mo die­na. „„Ko­vo 11-ąją – Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­

my­bės at­kū­ri­mo die­na. „„Sek­ma­die­nis ir pir­ma­die­nis pa­va­

sa­rį – krikš­čio­nių Ve­ly­kos. „„Ge­gu­žės 1-ąją – Tarp­tau­ti­nė dar­bo

die­na. „„Pir­ma­sis ge­gu­žės sek­ma­die­nis –

Mo­ti­nos die­na. „„Pir­ma­sis bir­že­lio sek­ma­die­nis – Tė­

vo die­na. „„Bir­že­lio 24-ąją – Ra­sos ir Jo­ni­nių

die­na. „„Lie­pos 6-ąją – Vals­ty­bės (Lie­tu­vos

ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo) die­na. „„Rugp­jū­čio 15-ąją – Žo­li­nė (Švč. Mer­

ge­lės Ma­ri­jos ėmi­mo į dan­gų die­na). „„Lapk­ri­čio 1-ąją – Vi­sų šven­tų­jų die­na. „„Gruo­džio 24-ąją – Kū­čios. „„Gruo­džio 25-ąją ir 26-ąją – Ka­lė­dos.


5

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

miestas

Skait­me­ni­zuo­ja­mos Kur­šių ne­ri­jos ka­pi­nės Sep­ty­nio­se Kur­šių ne­ri­jos ka­pi­nė­se pa­lai­ do­tų žmo­nių ka­pa­vie­tės bei jų pa­mink­ lų nuo­trau­kos jau grei­tai bus per­kel­tos ir į vir­tua­lią erd­vę. „At­mi­ni­mo kny­ga“ – taip pa­va­din­tas Lapk­ri­čio 2-osios drau­gi­jos pro­jek­tas, ku­rio tiks­las – skait­me­ni­zuo­ti Lie­tu­vos ka­pi­nes.

Ka­ro­lis Pi­ly­pas Liut­ke­vi­čius Su­ra­šys var­dus ir pa­var­des

Vi­sa ka­pi­nių in­for­ma­ci­ja – pa­mink­ lų nuo­trau­kos, jų iš­pla­na­vi­mas ir pa­lai­do­tų­jų var­dai bei pa­var­dės – per­ke­lia­ma į or­ga­ni­za­ci­jos in­ter­ne­ to tink­la­la­pį at­mi­ni­mok­ny­ga.lt. Jau grei­tai ja­me tu­rė­tų at­si­ras­ti ir Kur­šių ne­ri­jos ka­pi­nių in­for­ma­ci­ ja, ku­rią drau­gi­jos na­riai skait­me­ ni­zuo­ja nuo rugp­jū­čio 10-osios. „Tai daug dar­bo rei­ka­lau­jan­tis pro­jek­tas. Dar ne­ži­no­me, kiek su­ dė­tin­gos pa­si­ro­dys Kur­šių ne­ri­ jos ka­pi­nės, bet ma­no­me, jog vi­są in­for­ma­ci­ją su­rink­si­me per šią sa­ vai­tę“, – pa­sa­ko­jo vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro pa­ta­rė­jas ry­šiams su vi­ suo­me­ne ir drau­gi­jos įkū­rė­jas Val­ das Ka­mins­kas Už­mirš­tie­ji to­kie ir liks

Di­džiau­sią iš­šū­kį drau­gi­jai ke­ lia Kur­šių ne­ri­jos ka­pi­nai­čių am­ žius. Dau­ge­lis ant­ka­pių yra ne tik itin se­ni, bet ir ne­pri­žiū­rė­ti,

apau­gę sa­ma­no­mis, su­ski­li­nė­ję. To­kia ka­pi­nių būk­lė ga­li su­truk­ dy­ti grei­tai su­rink­ti in­for­ma­ci­ją, mat tam­pa sun­ku įskai­ty­ti ve­lio­ nių var­dus ar ras­ti tiks­lią ka­pa­ vie­tės vie­tą.

Dau­ge­lis ant­ka­pių yra ne tik itin se­ni, bet ir ne­pri­žiū­rė­ti, apau­gę sa­ma­no­mis, su­ski­li­nė­ję. „Steng­si­mės at­pa­žin­ti ir su­ra­šy­ ti į duo­me­nų ba­zę kuo dau­giau ka­ pa­vie­čių, ta­čiau jei ko­kio pa­mink­ lo ir ne­pa­vyks įskai­ty­ti ar at­pa­žin­ti, jis vis vien kar­tu su nuo­trau­ka bus įtrauk­tas į duo­me­nų ba­zę, tik to­ kiu at­ve­ju kaip be­var­dis“, – kal­bė­ jo V.Ka­mins­kas. Vie­na pro­ble­mų skait­me­ni­zuo­ jant se­nas ka­pi­nes – ant pa­mink­lų už­ra­šy­tų pa­var­džių do­ku­men­ta­vi­

„„Dar­bas: įskai­ty­ti už­ra­šus ant se­nų ir ap­leis­tų ne­ri­jos ka­pi­nių pa­mink­lų kar­tais bū­na su­dė­tin­ga. 

Val­do Ka­mins­ko nuo­tr.

mo di­le­ma. Dau­ge­lis jų yra ra­šy­tos, kai kal­ba dar ne­bu­vo su­nor­min­ta, tad ar­ti­mą­jį lai­do­ju­sie­ji jo pa­var­ dę ne­re­tai ra­šy­da­vo taip, kaip no­ rė­da­vo ar bu­vo priim­ti­na ta­me re­gio­ne. Šiuo klau­si­mu drau­gi­ja nu­spren­dė lai­ky­tis au­ten­ti­kos. Bend­ra­dar­biau­ja sa­va­no­riai

„Mū­sų tiks­las – su­kur­ti šiuo me­ tu eg­zis­tuo­jan­čių ka­pi­nių duo­ me­nų ba­zę ir ją per­kel­ti į in­ter­ne­ tą. Pa­var­des mes įra­šo­me to­kias,

ko­kios jos yra ant pa­mink­lo. Ži­ no­ma, kar­tais nu­tin­ka ir taip, kad tam tik­ro as­mens pa­var­dę bū­na sun­ku įskai­ty­ti ar jos ga­lū­nė bū­na neaiš­ki. Pas­ta­ruo­ju at­ve­ju pa­var­ dę, už­ra­šy­tą ant pa­mink­lo, bend­ ri­na­me kaip vi­sos šei­mos pa­var­dę, pa­vyz­džiui – Pet­ras Ka­mins­kų“, – aiš­ki­no V.Ka­mins­kas Kar­tu su drau­gi­jos įkū­rė­ju V.Ka­ mins­ku pro­jek­tą įgy­ven­din­ti pa­ de­da sa­va­no­riai, ku­rių dau­ge­lis – mo­ki­niai ir stu­den­tai. Šia ini­cia­

ty­va siek­da­ma kur­ti vie­tos bend­ ruo­me­nių pri­žiū­ri­mas ir puo­ se­lė­ja­mas mi­ru­sių­jų at­mi­ni­mo vie­tas vir­tua­lio­je erd­vė­je, aso­cia­ ci­ja kvie­čia bend­ra­dar­biau­ti vi­sus šią idė­ją pa­lai­kan­čius žmo­nes ar or­ga­ni­za­ci­jas. 2011-ai­siais įkur­ta Lapk­ri­čio 2-osios drau­gi­ja jau skait­me­ni­ za­vo 46 Lie­tu­vos ka­pi­nes, o at­ mi­ni­mok­ny­ga.lt duo­me­nų ba­zė­je lan­ky­to­jams priei­na­mi be­veik 26 tūkst. įra­šų.

Meist­rai plu­ša prie nau­jo lai­vo Į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą – įgy­ti ama­to

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kur­šių ma­rio­se po me­tų bus ga­li­ ma pa­si­plau­kio­ti se­no­vi­niu kur­šių lai­vu „Ku­ris­che Kahn“ – šiuo me­tu pa­gal iš­li­ku­sius brė­ži­nius sta­to­ma jo ko­pi­ja.

Uni­ka­laus ob­jek­to sta­ty­bų ini­cia­ to­rė – Klai­pė­dos ra­jo­no tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Dai­ va Bui­vy­die­nė. „Aš tik­rai iš­pro­tė­ jau, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vė. – Idė­ja at­sta­ty­ti se­no­vi­nį kur­šių lai­vą gi­ mė 2003 m. Va praė­jo de­šimt me­ tų, ir idė­ja taps kū­nu.“ Pla­nuo­ja­ma, jog 17,4 m il­gio se­ no­vi­nio kur­šių lai­vo sta­ty­bos kai­ nuos apie 200 tūkst. li­tų. Vi­sa su­ ma gau­ta iš ES fon­dų. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus ini­cia­ty­va at­sta­ty­to ku­ rė­no il­gis sie­kia 10 m. Lai­vą pa­gal iš­li­ku­sius brė­ži­nius ir mo­de­lį, ku­rį su­kū­rė vie­nas gar­ siau­sių pa­ma­rio kraš­to lai­va­dir­bių Jo­nas Gi­žas, sta­to vi­sus tam rei­kia­ mus ser­ti­fik ­ a­tus ir li­cen­ci­jas tu­rin­ tis Vai­do­tas Bliū­džius ir jo ko­le­ga iš Ru­si­jos Si­mas Knap­kis. Lai­va­dir­biai jau su­rin­ko lai­vo dug­ną, ga­mi­na de­ta­les, ve­ža jas į Dre­ver­nos prie­plau­ką ir kran­ti­nė­ je su­rinks jo prie­kį bei ga­lą. Ru­de­nį lai­vo „griau­čiai“ bus nu­ leis­ti į van­de­nį iš­mirk­ti, o pa­va­sa­rį bus su­ren­ka­mi ir bor­tai, ant­sta­tas,

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Priė­mi­mas į uos­ta­mies­čio pro­fe­si­ nes mo­kyk­las šią va­sa­rą vyks­ta in­ ten­sy­viai. Ma­žė­jan­tis lais­vų vie­tų skai­čius by­lo­ja, kad ama­to įgi­ji­mas – ne abe­jo­ti­nas, o vis po­pu­lia­res­nis pa­si­rin­ki­mas.

„„Is­to­ri­ja: se­no­vi­niais kur­šių lai­vais kro­vi­niai bu­vo pluk­do­mi iš Ka­ra­liau­

čiaus į Kau­ną. 

sta­to­mi stie­bai, ka­bi­nos, bu­rės. Šis lai­vas nuo tik­ro­jo se­no­vi­nio kur­šių skir­sis tuo, kad ja­me bus dvi ka­ju­tės mie­ga­mie­siems bei įreng­ tas sa­ni­ta­ri­nis maz­gas. Nu­ma­to­ma, jog lai­vas bus nau­ do­ja­mas edu­ka­ci­nei veik­lai, eks­ pe­di­ci­joms, nuo­mo­ja­mas pra­mo­ goms. „Nuo­mo­ti rei­kės, nes tu­ri­me su­rink­ti pi­ni­gų, kad ga­lė­tu­me lai­vą iš­lai­ky­ti, pri­žiū­rė­ti, mo­kė­ti at­ly­gi­

J.Gi­žo et­nog­ra­fi­nės so­dy­bos eks­po­zi­ci­jos nuo­tr.

ni­mą ka­pi­to­nui. Juo bus dre­ver­niš­ kis An­ta­nas Ei­ro­šius“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Lai­vu ga­lės plauk­ti 12 žmo­nių, nes Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­jo­je jis bus įre­gist­ruo­tas kaip viens­tie­bis bu­ri­nis lai­vas. Se­no­vi­nis kur­šių lai­vas „Ku­ris­ che Kahn“ bu­vo pre­ky­bi­nis. Juo kro­vi­niai bu­vo pluk­do­mi iš Ka­ra­ liau­čiaus per Klai­pė­dą į Kau­ną.

Klai­pė­dos tu­riz­mo mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­ dy­mui Lai­ma Dva­rio­nie­nė tei­ gė, kad no­rin­čių­jų įgy­ti pro­fe­si­ ją ne­stin­ga. „Di­des­nį žmo­nių ant­plū­dį už­ fik­sa­vo­me rugp­jū­čio ant­ro­je pu­sė­ je, kai pra­šy­mus tei­kė ates­ta­tus at­ siė­mę ir mo­kyk­las jau bai­gę vai­kai. Pa­vyz­džiui, į vi­rė­jo spe­cia­ly­bę, ku­ rios ga­li­ma mo­ky­tis bai­gus 12 kla­ sių, vie­tų jau nė­ra“, – aiš­ki­no di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui. Pa­sak jos, mo­kyk­lo­je itin po­pu­ lia­rios vie­ne­rių me­tų mo­ky­mo pro­ gra­mos: kon­di­te­rio ir ap­skai­ti­nin­ko bei ka­si­nin­ko. Daug dė­me­sio su­si­ lau­kė ir vi­siš­kai nau­ja spe­cia­ly­bė – ban­ki­nių ope­ra­ci­jų tvar­ky­to­jo. „Jau­nuo­liai ak­ty­viai ren­ka­si ir tra­di­ci­nes pro­gra­mas – pa­da­vė­jo ir bar­me­no ar vieš­bu­čio dar­buo­to­ jo“, – ti­ki­no L.Dva­rio­nie­nė. Anot jos, gru­pės tu­rin­tiems pa­grin­di­nį

10 kla­sių iš­si­la­vi­ni­mą ir­gi be­veik už­pil­dy­tos. „Ži­nant, kad moks­lei­vių skai­čius Lie­tu­vo­je ma­žė­ja, ga­li­ma teig­ti, jog jau­nuo­liai no­riai ren­ka­si pro­fe­si­nes mo­kyk­las. Tu­ri­me ir to­kių, ku­rie čia įgis ant­rą pro­fe­si­ją. Vi­sai ne­se­ niai priė­mė­me vai­ki­ną, bai­gu­sį fi­ lo­so­fi­jos stu­di­jas. Jis mo­ky­sis ap­ skai­ti­nin­ko ir ka­si­nin­ko ama­to“, – kal­bė­jo pa­va­duo­to­ja. Vis dėl­to Klai­pė­dos pa­slau­gų ir vers­lo mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja ug­dy­mui Lo­re­ta Ma­ že­lie­nė in­for­ma­vo, kad po lie­ pą vy­ku­sio priė­mi­mo kol kas šio­je įstai­go­je mo­ky­sis 140 žmo­nių ma­ žiau nei praė­ju­siais me­tais. „Dar vie­nas priė­mi­mas vyks rugp­jū­čio pa­bai­go­je, to­dėl ti­ki­mės, kad li­ku­sios vie­tos ne­liks tuš­čios“, – vy­lė­si pa­va­duo­to­ja. Šiais me­tais Klai­pė­dos pa­slau­gų ir vers­lo mo­kyk­lo­je po­pu­lia­riau­sios lie­ka hi­gie­ni­nės kos­me­ti­kos, au­to­ mo­bi­lių me­cha­ni­kos, au­to­mo­bi­lių elekt­ro­me­cha­ni­kos, kir­pė­jų mo­ky­ mo pro­gra­mos. „Ren­ka­ma­si tai, kas že­miš­ka. Yra jau­nuo­lių, ku­rie bai­gę uni­ver­si­te­ tus at­vyks­ta įgy­ti ama­to. Tai­gi, ga­ li­ma sa­ky­ti, kad po­žiū­ris į pro­fe­si­ nes mo­kyk­las po tru­pu­tį kei­čia­si“, – sa­kė L.Ma­že­lie­nė.


6

penktAdienis, rugpjūčio 16, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ne­sup­ras­ta pa­mo­ka Evaldas Labanauskas

L

ie­tu­vos dip­lo­ma­tų te­le­fo­ni­nių po­kal­bių pa­vie­ši­ni­mo skan­da­ las šiek tiek ap­ri­mo, bet ar ne­ lau­k ia Lie­t u­vos nau­ja in­for­ ma­ci­nė ata­ka? Jei taip, tuo­met ko­k ias pa­mo­kas su­tei­kė ši ne­ma­lo­ni is­to­ri­ja? Vi­sų pir­ma į akis kren­ta tai, kad vi­sa at­ sa­ko­my­bė bu­vo su­vers­ta dip­lo­ma­tams. Ži­no­ma, gal­būt jų juo­ke­liai ir pa­svars­ty­ mai ne­bu­vo la­bai ko­rek­t iš­k i. Ta­čiau ar dėl to di­de­lį dar­bo sta­žą ir įdir­bį tu­rin­tys pro­fe­sio­na­lai tu­ri pa­si­trauk­ti iš pa­rei­gų? Be to, po­kal­biai bu­vo pri­va­t ūs, tarp as­ me­nų, ku­rie vie­nas ki­tą pa­ž įs­ta dau­ge­ lį me­tų. O svar­biau­sia, kad po­kal­biai bu­ vo įra­šy­ti ne­tei­sė­tai, to­dėl ar ga­li iš to kil­ ti tei­sė­ti pa­da­ri­niai? Skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, po „Wi­ki­Leaks“ skan­da­lo tik­riau­siai nė vie­nas JAV dip­ lo­ma­tas „sa­vo no­ru“ ne­pa­sip­ra­šė at­sta­ty­ di­na­mas, nors pa­vie­šin­tuo­se do­ku­men­ tuo­se bu­vo ap­stu prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mos in­for­ma­ci­jos.

Mi­nis­te­ri­jos reak­ci­ja į ki­lu­sį skan­da­lą tik dar la­biau pa­kurs­tė aist­ras. Lie­t u­vos am­ba­sa­do­r iaus Azer­bai­d ža­ ne Ar­tū­ro Žu­raus­ko pra­šy­mas at­šauk­ti jį iš ei­na­mų pa­rei­gų bu­vo įver­tin­tas kaip „gar­bin­gas poel­gis“. Tai lyg ir su­po­nuo­ja min­tį, kad ir ki­ti dip­lo­ma­tai, ku­rių po­kal­ biai bu­vo pa­vie­šin­ti, tu­rė­tų pa­sielg­ti taip pat „gar­bin­gai“. Keis­čiau­sia, ne­g ir­dė­t i, kad „gar­bin­gai“ bū­tų pa­siel­gę tie­sio­giai už dip­lo­ma­tų ir jų ko­mu­ni­ka­ci­jos sau­gu­mą at­sa­kin­gi as­ me­nys. O gal Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ne­tu­ri to­kių spe­cia­lis­tų? Pa­tys dip­lo­ma­tai pri­pa­žįs­ta, jog kai ku­rios Lie­tu­vos at­sto­vy­bės neap­sau­go­tos ne tik kad nuo klau­sy­mo­si, bet ir nuo fi­zi­nio įsi­ bro­vi­mo į jas. Kai kur net pa­pras­ta ap­sau­ gos sig­na­li­za­ci­ja ne vi­sa­da su­vei­kia. Dar įdo­miau, ką vei­kia Lie­tu­vos sau­gu­ mo ins­t i­tu­ci­jos? Juk mi­nė­t i dip­lo­ma­t ų po­kal­biai bu­vo pa­vie­šin­ti dar lie­pos 8 d., o apie juos pra­neš­ta ir jie pa­ša­lin­ti iš in­ ter­ne­to be­veik po mė­ne­sio. Ar ne­tu­rė­tų dėl to pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės ir pa­sielg­ti „gar­bin­gai“ Vals­t y­bės sau­g u­mo de­par­ ta­men­to at­sto­vai, at­sa­k in­g i už in­ter­ne­ to ste­bė­se­ną? Lie­t u­vos už­sie­n io rei­ka­lų mi­n is­te­r i­jos reak­ci­ja į ki­lu­sį skan­da­lą tik dar la­biau pa­kurs­tė aist­ras, o at­pir­ki­mo ožiais ta­po ne vie­ne­rius me­tus ša­liai tar­na­vę dip­lo­ ma­tai. Vi­sa ši is­to­r i­ja by­lo­ja, kad mū­sų ša­l ies dip­lo­ma­t i­ja ne tik neap­sau­go­ta, bet ir ja leng­vai ma­ni­pu­liuo­ja­ma. Tad ko­dėl gi ne­pa­kar­to­t i dar kar­tą to­ kios in­for­ma­ci­nės ata­kos.

Už „sos­tą“ – ne­ly­gi ko­va Kris­ti­na Len­kai­ty­tė

K

as­kart įli­pus į sau­sa­kim­šą au­to­bu­są pra­si­de­da ko­va už bū­tį. Tiks­liau – už sė­ di­mą vie­tą. No­rė­da­mas ją gau­ti pri­va­lai bū­ti ar­ba grei­tes­nis už ki­tus, ar­ba smir­dė­ti iš to­lo. Taip, to­kia tie­sa – dvo­kian­tis be­ na­mis au­to­bu­se su­si­ren­ka ge­riau­ sias vie­tas. Prieš tai dėl vie­tos in­ ten­sy­viai ko­vo­ję as­me­nys tuo­jau pat sa­vo gar­bin­gai įgy­tą „sos­tą“ ne­pa­ten­kin­ti už­lei­džia jam. Tai pa­da­ro ir dar bent ke­li ap­link „sos­tą“ sė­dė­ję jau­nuo­liai. Sau­sa­kim­šas au­to­bu­sas pa­ju­da iš vie­tos, o pro pra­ver­tą or­lai­dę be­si­ skver­bian­tis vė­jas to­ly­giai pa­skirs­to šla­pi­mu ir al­ko­ho­liu pri­tvin­ku­sį orą. Taip daž­nas poil­siau­to­jas sa­vo ke­lio­nę bai­gia anks­čiau nei nu­ma­ tęs. Ge­rai, kad ki­tas au­to­bu­sas at­ vyks­ta vos už po­ros mi­nu­čių. Įli­pus į jį pra­si­de­da to­kia pa­ti ko­ va, tik opo­nen­tai ki­ti. Kas pir­mes­

P

ers­kai­čiau M.Ski­riu­tės pub­ li­ka­ci­ją „Nes­pė­jo pa­klo­ ti ta­kų“ („Klai­pė­da“, 2013 08 13). Ma­ne pa­pik­ti­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­ dos pa­reiš­ki­mas, kad ne­va nie­ko to­kio, kad va­sa­ra bai­gia­si, o me­di­ niai ta­ke­liai pa­plū­di­miuo­se dar nė­ ra baig­ti klo­ti. At­seit ne per pur­vą, o po smė­lį žmo­nės vaikš­to. No­rė­jau pa­klaus­ti L.Dū­dos, o ką da­ry­ti ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms, ku­rie ju­da ve­ži­mė­liais? Kaip jiems tuo smė­liu pa­va­žiuo­ti? Įver­ti­nus si­tua­ci­ją Klai­pė­dos pa­ plū­di­miuo­se su­pran­ti, kad neį­ga­ lus žmo­gus vi­siš­kai neeg­zis­tuo­ja.

Tą la­bai ge­rai ži­nau, nes ma­no vy­ ras tu­ri ju­dė­ji­mo ne­ga­lią. Va­di­na­ma­sis neį­ga­lių­jų plia­žas skir­tas tik­rai ne neį­ga­lie­siems, bet dramb­liams. Nu­va­žiuo­ji tuo me­di­ niu ta­ke­liu, o kur to­liau ding­ti? Jū­ ros pa­siek­ti tai ne­ga­li. Anks­čiau prie mo­lo bu­vo me­di­nis ta­ke­lis. Kad ir koks ap­lū­žęs, neį­ga­ lie­ji džiau­gė­si. Ta­čiau prieš va­sa­ros se­zo­ną jį nuar­dė, o nau­jo ne­pak­lo­ jo. Tai kam ta­da rei­kė­jo jį pa­nai­kin­ ti? Šis ta­ke­lis neį­ga­lie­siems la­bai rei­ka­lin­gas. O da­bar nė­ra ir ne­bus, nors neį­ga­lie­ji lau­kia. Siū­ly­čiau po­nui L.Dū­dai pa­čiam at­si­sės­ti į neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­lį ir pa­ siek­ti jū­rą pa­plū­di­my­je. Ve­ži­mė­ lį ga­li­me pa­sko­lin­ti. Tu­ri­me at­sar­

M

Vi­lius And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

su­pras­ti, ji iki pa­sku­ti­nės sto­te­lės lai­ko­si įsi­tvė­ru­sį į sa­vo „sos­tą“. Ir tam­pa neaiš­ku – kur din­go jau­nų žmo­nių kul­tū­ra? Re­gis, jog smir­din­čiam „bom­žui“ vie­tą už­ leis­ti žy­miai leng­viau, nei vos ant sa­vų ko­jų pa­sto­vin­čiam li­go­tam kai­my­nui.

gi­nį. Sup­ras­tų, ką reiš­kia va­žiuo­ti smė­liu. Vie­no ve­ži­mė­lio neuž­tek­ tų. Ke­li su­lūž­tų, kol jū­rą pa­siek­ tų. Gal ta­da po­nas L.Dū­da su­pras­ tų, kam rei­ka­lin­gi me­di­niai ta­kai ir ko­dėl juos rei­kia pa­klo­ti lai­ku. Sup­ras­tų ir tai, kad va­di­na­ma­sis neį­ga­lių­jų plia­žas vi­siš­kai ne­pri­ tai­ky­tas neį­ga­lie­siems. Ta­čiau juk va­žiuo­ti smė­liu ne­pa­to­gu ne tik neį­ga­lie­siems ve­ži­mė­liuo­se, bet ir se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms, ku­rie vaikš­to pa­si­rem­da­mi laz­de­lė­mis. Val­di­nin­kų to­bu­li­ni­mo­si kur­sams iš­leis­tas mi­li­jo­nas, ta­čiau pro­to jie neį­ga­vo. Ge­riau šiuos pi­ni­gus bū­ tų in­ves­ta­vę į inf­rast­ruk­tū­ros neį­ ga­lie­siems ge­ri­ni­mą. Zi­ta

di­mo pa­siim­ti į sa­vi­val­dy­bę atė­jęs žmo­gus at­si­ves­tų ir sa­vo gi­gan­tiš­ką šu­nį. Jį be pa­va­džio ir ant­snu­kio pa­ lik­tų su lei­di­mus iš­duo­dan­čia spe­ cia­lis­te, va ta­da ji ir ga­lė­tų nu­spręs­ ti, ar lei­di­mą iš­duo­ti. Prie­šin­gu at­ve­ju ken­čia­me mes, gy­ven­to­jai, nes tuos ver­šius šei­ mi­nin­kai ve­džio­ja be pa­va­dė­lių ir ant­snu­kių. Nie­ka­da ne­ži­nai, kas gy­vū­nui šaus į gal­vą, ar jis ne­ puls kan­džio­tis. Kai nė­ra nor­ma­ lios tvar­kos, bai­su ir į mies­tą išei­ ti, ne­kal­bant jau apie tai, kad šuo su­kan­d žio­t i ga­l i ir sa­v uo­se na­ muo­se. Jad­vy­ga

Kos­mi­nė kai­na

Pa­na­šu, kad mies­to ta­ry­bos po­li­ti­kai ir dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­ riai su­da­rė la­bai pel­nin­gą tar­pu­sa­vio su­si­ta­ri­mą. Ki­taip sun­ku paaiš­kin­ti, ko­dėl mies­to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no tvar­ ką, kad ant vi­sų mies­te esan­čių sta­ti­ nių nu­pieš­ti gra­fi­čiai tu­ri bū­ti už­da­ žy­ti, o už tai su­si­mo­kė­ti gy­ven­to­jai. Ant mū­sų na­mo sie­nos bu­vo gra­žus pie­ši­nys, ta­čiau na­mų val­da pa­si­rū­ pi­no, kad jis bū­tų už­da­žy­tas – to­kia tvar­ka. Ta­čiau da­bar jau pa­ma­tė­me, kiek už tai rei­kės su­mo­kė­ti. Na­mo skel­bi­mų len­to­je pa­ka­bin­ta in­for­ma­ ci­ja, kad bu­vo už­da­žy­tas 70 kvad­ra­ti­ nių met­rų sie­nos plo­tas ir už tai gy­ ven­to­jams rei­kės su­mo­kė­ti 2,1 tūkst. li­tų be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Kos­mo­sas, o ne kai­na. Aki­vaiz­du, jog na­mų val­dos tik­rai pa­si­pel­nys iš gy­ ven­to­jų. Juk ta už­da­žy­ta sie­na vėl iš­ ter­lio­ta, ją vėl rei­kės per­da­žy­ti, o ta­da ir vėl tu­rės mo­kė­ti gy­ven­to­jai. Po­li­ti­ kai ar­ba pa­tys tu­ri pa­keis­ti pa­tvir­tin­ tą tvar­ką, ar­ba mes, gy­ven­to­jai, pa­tys ei­si­me tų sie­nų da­žy­ti, kad bū­tų pi­ giau. Ta­da dau­gia­bu­čių na­mų kvar­ ta­lai bus la­bai mar­gi. Ire­na

Už du­ris – pa­gal „kvad­ra­tus“

Jau dau­gy­bę me­tų kal­ba­me apie tai, jog ne­lo­giš­ka kai ku­riuos mo­kes­čius skai­čiuo­ti pa­gal bu­to plo­tą, ta­čiau nie­kas ne­si­kei­čia. Nau­jau­sias akib­ rokš­tas toks. No­rė­jo­me pa­si­keis­ti laip­ti­nės du­ris, ta­čiau na­mo ad­mi­ nist­ra­to­rius pa­reiš­kė, kad gy­ven­to­ jams su­ma už nau­jas du­ris ir dar­ bus bus pa­da­ly­ta pa­gal bu­tų plo­tus. Ko­kia ne­są­mo­nė! Juk lo­giš­ka, vi­ siems su­pran­ta­ma ir tei­sin­ga bū­tų, jei tą su­mą pa­da­ly­tų ly­giai kiek­vie­ nam laip­ti­nė­je esan­čiam bu­tui, neat­ siž­vel­giant į tai, koks jo plo­tas ir kiek ja­me gy­ve­na žmo­nių. Ta­da bū­tų vis­ kas su­pran­ta­ma. Ta­čiau na­mo ad­mi­ nist­ra­to­rius paaiš­ki­no, jog ga­lio­ja to­ kia tvar­ka, kad vi­sus mo­kes­čius rei­kia skai­čiuo­ti pa­gal kvad­ra­ti­nius met­rus. Esą jei no­ri­me, kad bū­tų ki­taip, tam tu­ri pri­tar­ti 100 pro­c. na­me esan­čių bu­tų sa­vi­nin­kų. Bet kaip juos su­gau­ dy­si, jei ne­ma­žai jų jau se­niai už­sie­ ny­je? Tai­gi, kaip ko­kie kvai­le­liai ir tu­ri­me mo­kė­ti už kvad­ra­tus. Si­gi­ta Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

mis, ke­lia ne­ma­žai pro­ble­mų, to­dėl kont­ro­lės rei­kė­tų dau­giau. Pa­vyz­džiui, jei mo­ti­na gir­tuok­lė, tai iš jos ati­ma­mi vai­kai. Ta­čiau ko­ dėl nie­ko ne­da­ro­ma, jei mo­ti­na lei­ džia vai­kui bu­čiuo­tis ir lai­žy­tis su bu­te au­gi­na­mu šu­ni­mi? Juk tai taip ne­hi­gie­niš­ka, ga­li­ma už­si­krės­ti įvai­ rio­mis li­go­mis, pa­ra­zi­tais. Ma­nau, kad ir kur­suo­se, ku­riuos lan­ko nėš­čio­sios, tu­rė­tų bū­ti pa­ skai­ta apie šu­nis ir jų ke­lia­mą pa­ vo­jų vai­kams, nors au­gin­ti­nis ir la­ bai mie­las. Dar vie­nas pa­ste­bė­ji­mas – lei­ di­mų lai­ky­ti šu­nis bu­te iš­da­vi­mas. Tu­rė­tų bū­ti to­kia tvar­ka, kad lei­

telefonas@kl.lt

Ko­dėl Klai­pė­do­je nė­ra jo­kio ne­ko­ mer­ci­nio ki­no teat­ro? Ne vi­si no­ ri žiū­rė­ti ba­na­lias ir nu­spė­ja­mas ame­ri­kie­tiš­kas ko­me­di­jas. Bai­su ir pa­gal­vo­ti, prie ko­kios pro­duk­ci­jos pra­ti­na­mi vai­kai ir paaug­liai. Kas nors gi tu­ri for­muo­ti žmo­nių sko­nį, la­vin­ti jau­ni­mą, pa­ro­dy­ti, kad fil­mas ga­li bū­ti ne tik pra­mo­ga, bet ir me­no kū­ri­nys. Ži­nau, kad sos­ti­nė­je ne­ko­ mer­ci­niai ki­no teat­rai yra po­pu­lia­ rūs ir lan­ko­mi. Ne­gi uos­ta­mies­ty­je nie­kas ne­no­ri pra­dė­ti gra­žios ini­ cia­ty­vos?

Šu­nys – iš tiesų di­de­lė pro­ble­ma a­ne la­bai su­jau­di­no ne­ se­niai per­skai­ty­ta is­to­ri­ ja, kai ag­re­sy­vios veis­lės šuo, lai­ko­mas bu­te, per­ kan­do dve­jų me­tu­kų mer­gai­tei vei­ dą. Gai­la ma­žy­lės, nes juk liks ran­ das. Jei bū­tų lai­ko­ma­si tvar­kos ir tik­ri­na­ma, ar bu­tuo­se neau­gi­na­mi ag­re­sy­vių veis­lių šu­nys, tai gal to­ kia ne­lai­mė ir ne­bū­tų įvy­ku­si. Tik ir gir­di­si ap­lin­kui, kad daug be­dar­bių. Tai te­gul juos ir įdar­bi­na tais tik­rin­to­jais, ku­rie ei­tų po bu­tus ir tik­rin­tų, ar žmo­nės lai­ko ag­re­sy­ vių šu­nų. Nie­ko prieš gy­vū­nus lyg ir ne­ tu­riu, ta­čiau jie tik­rai, ma­no aki­

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 728

Pa­si­gen­da ge­ro ki­no

Neį­ga­lie­ji plia­že neeg­zis­tuo­ja

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

nis, tas gud­res­nis čia įgy­ja nau­ją pra­smę. Nors ne­ra­šy­tą tai­syk­lę, kad sė­ di­mos vie­tos pir­miau­siai pri­klau­so se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms, neį­ga­ lie­siems bei nėš­čio­sioms, ži­no kiek­ vie­nas, daž­nas lė­tes­nis pen­si­nin­kas taip ir lie­ka sto­vė­ti „už bor­to“. Ned­rįs­da­mas ar ne­no­rė­da­mas ape­liuo­ti į jau­nik­lio są­ži­nę, se­ no­lis ba­lan­suo­ja, gal­va pa­ri­ męs į au­to­bu­so lan­ gą. Sto­vin­čių žmo­nių – daug, pa­sto­ vės ir jis – nu­ spren­džia. O vi­sai ša­lia gal aš­tuo­nio­li­kos me­tų bru­ne­tė pri­ kli­juo­to­mis blaks­tie­no­mis, pa­to­ giai įsi­tai­siu­si pla­čio­je sė­dy­nė­je, žval­go­si pro lan­gą. Ma­ty­ti iš to­ li – pa­si­trauk­ti „gra­žuo­lė“ nė ne­ si­ruo­šia. Už­gau­lių rep­li­kų, ra­gi­nan­čių li­ ku­sį ke­lią pa­sto­vė­ti, aki­vaiz­džiai ne­sup­ras­da­ma ar­ba ne­no­rė­da­ma

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktAdienis, rugpjūčio 16, 2013

užribis Su­mu­šė ­ klai­pė­die­tį

Ne­pa­vy­ko ­ pri­re­gist­ruo­ti

Pa­vo­gė ­ elekt­ros lai­dus

Žo­li­nės lais­va­die­nis Klai­pė­do­ je pra­si­dė­jo muš­ty­nė­mis. Ket­ vir­ta­die­nio nak­tį I.Si­mo­nai­ty­ tės g. trys vai­ki­nai už­puo­lė ir su­mu­šė 42 m. klai­pė­die­tį. Už­ puo­li­kai vy­rui su­lau­žė šon­kau­ lius, no­si­kau­lį, pa­žei­dė plau­tį. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­tir­tus su­ža­ lo­ji­mus gy­do­si li­go­ni­nė­je. Įvy­ kis ti­ria­mas.

Au­to­mo­bi­lį „Chrys­ler“ tre­čia­ die­nį no­rė­ju­sio pri­re­gist­ruo­ti 49 m. Klai­pė­dos raj. gy­ven­to­ jo lau­kė ne­ma­lo­nus siurp­ri­zas. Vals­ty­bės įmo­nės „Re­git­ra“ Klai­pė­dos pa­da­li­nio dar­buo­ to­jai nu­sta­tė, kad trans­por­to prie­mo­nės ieš­ko Pran­cū­zi­jos pa­rei­gū­nai. Au­to­mo­bi­lis pri­sta­ ty­tas į po­li­ci­jos aikš­te­lę.

Ne­nus­ta­ty­ti as­me­nys iš Vals­ ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ bos Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ ti­nės Vėt­ros g. esan­čio ste­bė­ji­ mo bokš­to prieš sa­vai­tę pa­vo­ gė elekt­ros lai­dus. Pa­da­ry­ta ža­ la sie­kia 1,03 tūkst. li­tų. Uos­ta­ mies­čio po­li­ci­ja dėl šio įvy­kio ap­klau­sai ieš­ko dvie­jų 17 ir 20 m. kre­tin­giš­kių.

Po mįs­lin­go bank­ro­to – iš­tei­si­ni­mas Po še­še­rių me­tų by­los ty­ri­mo teis­mas pa­ skel­bė iš­tei­si­nąs bend­ro­vę ir jos va­do­ vą, pri­pa­žin­da­mas, kad tai bu­vo iš­pūs­tas bur­bu­las. Tuo me­tu pa­rei­gū­nų tai­ki­niu ta­pu­sios ir ga­liau­siai bank­ru­ta­vu­sios įmo­ nės va­do­vas tei­gia, kad tai bu­vo kon­ku­ ren­tų už­sa­ky­mas.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Siū­lė baus­ti bau­do­mis

Tre­čia­die­nį Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­skel­bė spren­di­mą bau­ džia­mo­jo­je by­lo­je, ku­rio­je bend­ ro­vė „Pet­rot­rans Bun­ke­ring“ ir jos va­do­vas Ju­ri­jus Gu­se­vas bu­vo iš­ tei­sin­ti dėl kal­ti­ni­mų ap­gau­lin­gai vyk­dę įmo­nės ap­skai­tą ir ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą ak­ci­zais ap­mo­kes­ti­ na­mo­mis pre­kė­mis. Prieš teis­mo po­sė­dį pa­grin­di­nis kal­ti­na­ma­sis J.Gu­se­vas nea­be­jo­jo, kad iš­girs pa­lan­kų spren­di­mą. 2007 me­tų pa­bai­go­je bu­vo pra­ dė­tas ty­ri­mas, ku­rio me­tu aiš­kin­ ta­si, ar prieš me­tus pra­dė­ju­si veik­lą de­ga­lais lai­vams pre­kia­vu­si įmo­nė tei­sin­gai dek­la­ra­vo tu­ri­mus naf­tos pro­duk­tus. Mat vie­no lai­ve­lio sa­vi­nin­kas pa­ reiš­kė, kad ne­le­ga­liai pir­ko 40 to­nų de­ga­lų iš „Pet­rot­rans Bun­ke­ring“. Pro­ku­ro­ras siū­lė bend­ro­vę bei jos va­do­vą baus­ti bau­do­mis. De­ga­lus ma­ta­vo li­niuo­tė­mis

Pra­si­dė­jo ty­ri­mas, ku­rio tiks­las bu­ vo pa­tik­rin­ti, ar dek­la­ruo­tas de­ga­lų kie­kis ati­tin­ka fak­ti­nį. Užuot per­py­lę de­ga­lus į ki­tas tal­ pas ir skai­tik­liais iš­ma­ta­vę jų kie­ kį, tik­rin­to­jai ma­ta­vo tal­pas li­niuo­ tė­mis bei ru­le­tė­mis ir, rem­da­mie­si to­kiais ma­ta­vi­mais, ban­dė įro­dy­ti, jog fak­ti­niai kie­kiai nea­ti­tin­ka nu­ ro­dy­tų­jų do­ku­men­tuo­se. Tuo pa­čiu me­tu įmo­nę už­klu­po įvai­rių ins­tan­ci­jų tik­rin­to­jai. Ty­ri­mas tru­ko še­še­rius me­tus. Per šį lai­ką pa­si­kei­tė ne vie­nas ty­ rė­jas bei jų dar­bą kont­ro­lia­vęs pro­ ku­ro­ras. Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ny­bo­je ne­li­ko pa­rei­gū­ no, pra­dė­ju­sio bend­ro­vės tik­ri­ni­ mą, ne­li­ko ir jo va­do­vo. Net teis­me spe­cia­lis­tai ne­su­ta­ rė, kaip daž­nai įmo­nė tu­rė­tų at­lik­ ti tu­ri­mų naf­tos pro­duk­tų in­ven­to­ ri­za­ci­ją: kar­tą per mė­ne­sį ar kar­tą per me­tus.

Ga­liau­siai kal­ti­ni­mai tiks­lin­ti jau by­lą nag­ri­nė­jant teis­me. Ko­men­tuo­da­mas spren­di­mą, jį pa­skel­bęs tei­sė­jas ste­bė­jo­si, kad iš įmo­nės va­do­vo rei­ka­lau­ta pa­da­ry­ti tai, ko ne­su­ge­bė­jo pa­da­ry­ti 14 au­ to­ri­te­tin­gos ko­mi­si­jos na­rių.

Teis­mo spren­di­mas bu­vo konk­re­tus – kal­ti­na­mie­ji ne­pa­ da­rė jiems ink­ri­mi­ nuo­ja­mų vei­kų.

Įž­vel­gė kon­ku­ren­tų klas­tą

Teis­mo spren­di­mas bu­vo konk­re­ tus – kal­ti­na­mie­ji ne­pa­da­rė jiems ink­ri­mi­nuo­ja­mų vei­kų, to­dėl bu­vo iš­tei­sin­ti. Pas­kel­bus nuo­spren­dį J.Gu­se­vas pa­sa­ko­jo, kad nuo pat pra­džios jau­ tė, jog į su­si­do­ro­ji­mą pa­na­šus ty­ri­ mas bu­vo ini­ci­juo­tas kon­ku­ren­tų. „2006 me­tais mes įsi­ver­žė­me į rin­ką la­bai ryž­tin­gai ir ak­ty­viai. Ne­nuos­ta­bu, kad at­si­ra­do no­rin­ čių­jų mus pa­ša­lin­ti. Vis­kas bu­ vo da­ro­ma taip gru­biai, kad net

bjau­ru pri­si­min­ti. Įsi­vaiz­duo­ki­ te, ty­ri­mas pra­dė­tas ne­va re­mian­ tis ope­ra­ty­vi­niais duo­me­ni­mis. O tie duo­me­nys bu­vo po po­ros mė­ ne­sių nuo ty­ri­mo pra­džios pa­si­ro­ dęs vie­no žmo­gaus tei­gi­mas, kad jis iš ma­nęs neo­fi­cia­liai įsi­gi­jo de­ ga­lų sa­vo lai­ve­liui. Nie­ko ne­do­mi­ no fak­tas, kad 100 lit­rų per se­kun­ dę pri­pi­lan­tis mū­sų įren­gi­nys bū­tų tie­siog su­sprog­di­nęs lai­ve­lį“, – pa­ sa­ko­jo J.Gu­se­vas. Kal­bė­da­mas apie kal­ti­ni­mų ab­ sur­diš­ku­mą J.Gu­se­vas ste­bė­jo­si, jog pa­rei­gū­nams atė­jo į gal­vą, kad jis ga­lė­jo iš sa­vo įmo­nės, va­di­na­si, pa­ts iš sa­vęs, pa­vog­ti 40 to­nų de­ ga­lų ir juos pi­giau nei bu­vo pirk­ta par­duo­ti lai­vo sa­vi­nin­kui. Ga­li rei­ka­lau­ti mi­li­jo­nų

Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad dėl ty­ri­mo pa­ty­rė di­džiu­lių nuo­sto­lių ne tik bend­ro­vė, ku­ri ga­liau­siai bank­ru­ ta­vo, bet ir jis pa­ts. Tank­lai­vio, at­ pluk­džiu­sio de­ga­lus pra­sto­vos, ku­ rios įvy­ko dėl ty­ri­mo, kai­na­vo 130 tūkst. eu­rų. Bend­ro­vės va­do­vas ban­ko pa­sko­ loms gau­ti ga­ran­ta­vo pu­sės mi­li­jo­ no li­tų ver­tės as­me­ni­niu ne­kil­no­ ja­muo­ju tur­tu. Ga­liau­siai šis tur­tas bu­vo par­duo­tas. „Da­bar, kai by­la su­bliūš­ko ir teis­ mas mus iš­tei­si­no, ad­vo­ka­tas ra­gi­na pri­si­teis­ti iš vals­ty­bės kom­pen­sa­ci­ ją už pa­tir­tus nuo­sto­lius. Tai bū­tų mi­li­jo­ni­nės su­mos. Aš dar ne­ži­nau, ar tai da­ry­siu, bet sa­vo 500 tūkst. li­tų siek­siu at­gau­ti, – tei­gė J.Gu­ se­vas. – Da­bar daug kas pa­si­kei­tė. Kon­ku­ren­tai el­gia­si san­tū­riau, o ir mes pa­da­rė­me iš šios by­los tin­ka­ mas iš­va­das. Vie­na jų – ky­šių kaip ne­da­viau, taip ir ne­duo­siu, nes dir­ bu skaid­riai. Mo­kė­ti pi­ni­gus vien už tai, kad kaž­kas leis­tų tie­siog gy­vuo­ ti, man pri­me­na nu­si­kal­ti­mą.“

„„Nuos­ta­ta: J.Gu­se­vas įsi­ti­ki­nęs, kad ne vie­ne­rius me­tus už­tru­kęs ty­ri­

mas bu­vo kon­ku­ren­tų už­sa­ky­mas, įvyk­dy­tas pa­rei­gū­nų ran­ko­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„„Pasekmės: poilsiautojus traukia audringa jūra, tačiau tokios maudy­

nės gali baigtis skaudžia nelaime.

Vytauto Petriko nuotr.

Per Žo­li­nę pliaže – skaudi ne­lai­mė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Aud­rin­ga jū­ra pa­si­glem­žė dar vie­ ną gy­vy­bę. Šven­to­jo­je nu­sken­do Vil­niaus ra­jo­no gy­ven­to­jas. Gel­ bė­to­jai va­kar pa­va­ka­riais dar ne­ bu­vo ra­dę jo kū­no.

Ne­lai­mė ties Šven­to­sios mo­lu, kur yra drau­džia­ma mau­dy­tis ir tai žy­ mi ženk­lai, įvy­ko va­kar apie 14 val. Aud­rin­go­je jū­ro­je mau­dė­si 39 me­tų vy­ras su 33 me­tų gy­ve­ni­mo drau­ge. Jie pra­dė­jo skęs­ti – ban­gos ėmė ne­šti gi­lyn. „Gel­bė­to­jai mo­te­rį spė­jo pa­ grieb­ti ir iš­trauk­ti, o vy­ro ne­ra­do“, – tvir­ti­no Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­ do­vas Jo­nas Pi­rož­ni­kas. Mo­te­ris bu­vo per­duo­ta grei­to­ sios pa­gal­bos me­di­kams ir iš­vež­ ta į li­go­ni­nę. Iš pra­džių gel­bė­to­jai vy­lė­si, kad vy­ras iš­plau­kė ki­to­je vie­to­je. Ta­ čiau, anot J.Pi­rož­ni­ko, din­gu­sio­jo gy­ve­ni­mo drau­gė pa­sa­ko­jo ma­čiu­ si, kaip ban­gos jos vy­rą ne­šė mo­ lo link. Gel­bė­to­jai ieš­ko­jo poil­siau­to­jo kū­no, ta­čiau ne­sėk­min­gai. Va­kar pa­va­ka­riais jis dar ne­bu­vo ras­tas. „Jei kū­no ne­ran­da­ma per pir­mas pen­kias mi­nu­tes, vė­liau pa­gal­ba ne­bus rei­ka­lin­ga. Be to, esant to­ kiai aud­rin­gai jū­rai, paieš­ką vyk­ dy­ti su­dė­tin­ga“, – pa­sa­ko­jo gel­ bė­to­jų va­do­vas.

J.Pi­rož­ni­kas spė­jo, kad nu­sken­ dęs vy­ras ne­mo­kė­jo plauk­ti. Jis vi­ siš­kai ne­si­lai­kė ant van­dens. To­je vie­to­je, kur įvy­ko ne­lai­ mė, nuo­lat fik­suo­ja­mos tra­ge­di­jos. Ma­tyt, to­dėl ji ir pa­žy­mė­ta ženk­ lais, kad mau­dy­tis drau­džia­ma. Be to, ka­bė­jo ir mau­dy­tis drau­džian­ti rau­do­na vė­lia­va. J.Pi­rož­ni­kas tvir­ti­no, jog dar­bo va­kar gel­bė­to­jams ne­trū­ko. Ban­ ga­vi­mas sie­kė apie 3 ba­lus. Nors ka­bė­jo mau­dy­tis drau­džian­ti vė­ lia­va, poil­siau­to­jai vis tiek lin­do į jū­rą. Pa­lan­go­je sken­do dar ke­tu­ ri žmo­nės. „Žmo­nės – tik­ri be­pro­čiai. Vi­siš­ kai ne­sau­go sa­vo gy­vy­bių. Pa­ma­to jū­rą ir ne­ten­ka pro­to. Kaip iš­troš­ ku­sių bui­vo­lų gau­ja bė­ga at­si­ger­ti į pel­kę, kur pil­na kro­ko­di­lų“, – tvir­ ti­no va­do­vas. Dar­bo ne­trū­ko ir Klai­pė­dos bei Ne­rin­gos gel­bė­to­jams, ta­čiau va­ kar iki 14.30 val. čia ne­lai­mių iš­ veng­ta. „Kuo to­l iau, tuo dirb­t i sun­ kiau. Ban­gos – di­de­lės, jū­ra – šil­ ta, sau­lė švie­čia, ir žmo­nės len­ da į jū­rą. Vos atė­ję iš­kart puo­la į van­de­nį. Gel­bė­to­jai dir­ba vi­su pa­j ė­g u­m u“, – ti­k i­n o Klai­p ė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­r iau­s ia­s is spe­c ia­l is­tas Alek­ sand­ras Siak­ki. Šį se­zo­ną jū­ro­je jau yra nu­sken­ dęs vie­nas žmo­gus. Tą­syk ne­lai­mė įvy­ko Pa­lan­go­je.


8

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

lietuva

Po šou Sei­me – į gy­ve­ni­mo džiaugs­mus „Aš per ato­sto­gas la­biau­siai mėgs­tu my­ lė­tis su Va­lins­kie­ne“, – žo­džių ki­še­nė­je neieš­ko­jo bu­vęs Sei­mo pir­mi­nin­kas Arū­ nas Va­lins­kas. Pra­mo­gų pa­sau­lio žvaigž­ dės ne­si­gai­li ne­pa­te­ku­sios į Sei­mą. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Bend­rau­ja ne­daug

Į 2008–2012 m. Sei­mą tar­si vie­su­ las įsi­ver­žę šou at­sto­vai Arū­nas ir In­ga Va­lins­kai, Do­nal­da Mei­že­ly­tė, An­ta­nas Ne­dzins­kas, As­ta Bau­ku­tė šią va­sa­rą ne­nuo­bo­džiau­ja. Tie­sa, bu­vę Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­jos (TPP) at­sto­vai da­bar tar­pu­sa­vy­je ma­žai bend­rau­ja. Ta­čiau, kaip ir vi­si, mė­gau­ja­ si va­sa­ros ma­lo­nu­mais. Kas plau­ kia re­ga­toje, kas ato­sto­gau­ja kai­me pas ūki­nin­kus ir mo­ko­si pri­žiū­rė­ ti bi­tes, o kas, at­si­ri­bo­jęs nuo vi­so pa­sau­lio, dir­ba ypa­tin­gą dar­bą. Kai ku­rie už­dir­ba ke­lis kar­tus dau­giau ne­gu Sei­me. Ant van­dens ar­ba su šau­tu­vu

A.Va­lins­kas su žmo­na In­ga ato­sto­ ga­vo Ni­do­je. Šie­met jau sep­tin­tą kar­tą jis da­ly­va­vo sa­vai­tę vy­ku­sio­ je Kur­šių ma­rių re­ga­to­je. „Ma­no ato­sto­gos – ant van­dens, jach­to­je, su meš­ke­re. Ar­ba miš­ke – su šau­tu­vu, su gry­bais“, – sa­vo po­ mė­gius pa­var­di­jo pa­šne­ko­vas. Į re­ga­tą A.Va­lins­kas plau­kė be žmo­nos – vy­rai ten mo­te­rų nei­ ma. Esą tai – joks prie­ta­ras, tie­siog yra ko­man­da, ku­ri plau­kia jau sep­ tin­tus me­tus. Mo­te­rys juos iš­ly­di, jei­gu at­si­ke­lia anks­ti, ar­ba lau­kia kran­te grįž­tan­čių. „Ta­čiau ma­nęs žmo­na daž­niau­ siai lau­kia ki­ta­me kran­te, – re­ga­ ta fi­ni­šuo­ja ma­rio­se, Ni­do­je, o ji tuo me­tu bū­na pa­plū­di­my­je, prie jū­ros, – juo­kė­si A.Va­lins­kas. – To mes ne­su­reikš­mi­na­me, mo­te­rys lau­kia ar ne­lau­kia. Tuo la­biau kad jos ne­la­bai ži­no, kaip vė­jas pa­pūs ir ka­da grį­ši­me. Te­gul džiau­gia­si, kad iš vi­so grįž­ta­me.“ Var­ty­tis pa­plū­di­my­je Arū­nas ne­ mėgs­ta, to­dėl daž­nai, anot jo, I.Va­ lins­kie­nė ten trau­kia vie­na. Juk ne­ bū­ti­nai vy­ras vi­sa­da tu­ri ei­ti ten, kur ei­na žmo­na, o žmo­na – ten, kur ei­na jos vy­ras. La­biau­siai pa­tin­ka my­lė­tis

O kaip bu­vęs TPP įkū­rė­jas – nea­ be­jo­ti­na ša­lies pra­mo­gų pa­sau­lio žvaigž­dė – gy­ve­na da­bar? A.Va­lins­kas grį­žo prie tų dar­bų, ku­riuos ge­riau­siai mo­ka: ve­da įvai­ rius ren­gi­nius, te­le­vi­zi­jos lai­das, kon­cer­tus. Ra­šo dai­nų teks­tus, yra su­kū­ręs net per 250 tų teks­tų. Pak­laus­tas, ku­ris tų dar­bų jam ar­čiau­siai šir­dies, vy­riš­kis – ne­ bū­tų A.Va­lins­kas! – at­rė­žė: „Aš per ato­sto­gas la­biau­siai mėgs­tu my­lė­ tis su Va­lins­kie­ne.“ Lais­vė – žmo­gaus vi­du­je

Prieš de­vy­nis mė­ne­sius išė­jęs iš Sei­mo, da­bar jis tik­riau­siai jau­čia­ si lais­vas kaip vė­jas? „Aš ir tuo­met ne­si­jau­čiau su­var­žy­tas, – sa­kė bu­ vęs Sei­mo pir­mi­nin­kas. – Lais­vė yra žmo­gaus vi­du­je, ji ne­prik­lau­so nuo ap­lin­ky­bių.“

A.Va­lins­kas pri­ta­rė, kad va­sa­rą dar­bas Sei­me atim­da­vo daug lai­ ko. Bet ir da­bar­ti­niai par­la­men­ ta­rai va­sa­rą dir­ba tiek pat, kaip ir jie ato­sto­gau­da­mi. Vis aiš­ki­na, kad rei­kia įtei­sin­ti ato­sto­gas, bet taip jų ir neį­tei­si­no. Fi­nan­si­niu po­žiū­riu jis ge­riau gy­ ve­na da­bar, o ne kai bu­vo val­džio­ je. „Dirb­da­mas da­bar­ti­nius dar­ bus, ga­li už­si­dirb­ti pen­kis ar net de­šimt kar­tų dau­giau, ne­gu bū­da­ mas Sei­me, – klo­jo A.Va­lins­kas. – Vi­si kaž­ko­dėl įsi­vaiz­duo­ja, kad Sei­ mas – auk­so aruo­dai.“ Ar jis ne­ma­no, kad bu­vo klai­da kur­ti tą par­ti­ją ir jiems – pra­mo­ gų pa­sau­lio at­sto­vams – ei­ti į Sei­ mą, į val­džią? „Tik­rai ne, – tvir­ti­no A.Va­lins­ kas. – Aš da­rau tai, ką no­riu da­ry­ti. Dir­bo­me pa­čiu sun­kiau­siu vals­ty­bei me­tu, kai atė­jo sunk­me­tis ir rei­kė­jo kam nors priim­ti tuos ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus. O jei­gu jie bu­vo to­kie blo­gi, tai klau­si­mas: ko­dėl da­bar­ti­ nė val­džia, ku­ri jau de­vy­nis mė­ne­ sius dir­ba, jų neat­šau­kia?“

Mes pa­da­rėm la­bai ge­rą dar­bą. Pa­si­mo­ kę žmo­nės jau ne­be­ rin­ko „Drą­sos ke­lio“ taip ak­lai.

16

mandatų

iškovojo A.Valinsko suburta šou atstovų partija per 2008-ųjų rinkimus.

„„Po­mė­gis: bu­vęs TPP ved­lys A.Va­lins­kas su žmona mėgaujasi laisva nuo politikos vasara. 

grį­žau į lais­vą nor­ma­laus žmo­gaus gy­ve­ni­mą. Aš esu lais­vo oro di­rek­ to­rė. Jei­gu pi­ni­gai man bū­tų ver­ ty­bė, o ne pra­gy­ve­ni­mo prie­mo­nė, gal Pa­lan­goj ei­čiau per vi­sus tuos res­to­ra­nus ir kiek­vie­ną va­ka­rą ten dai­nuo­čiau. Bet aš vi­siš­kai ne­no­ riu taš­ky­ti sa­vo ener­gi­jos“, – klo­jo D.Mei­že­ly­tė. Ūki­nin­kas iš­mo­kė bi­ti­nin­kau­ti

Sei­mo na­rio al­ga – per sa­vait­ga­lį

Po­pu­lia­ri dai­ni­nin­kė D.Mei­že­ly­ tė, prieš sa­vai­tę at­šven­tu­si 38-ąjį gim­ta­die­nį, bu­vo pui­kios nuo­tai­ kos. „Aš gy­ve­nu pui­kiai. Aš gy­ve­nu la­bai ge­rai, – džiau­gė­si Do­nal­da. – Gal ir ne­rei­kė­tų to sa­ky­ti ir per daug sa­vo lai­me da­ly­tis su ki­tais. Bet aš jau­čiuo­si la­bai ge­rai ir gy­ ve­nu vi­sa­ver­tį, nor­ma­lų bran­daus žmo­gaus gy­ve­ni­mą.“ Pak­laus­ta, kaip se­ka­si už­si­dirb­ ti duo­nai, Do­nal­da pri­si­mi­nė praė­ ju­sį gruo­dį, kai jie pa­li­ko Sei­mą, o dau­ge­lis try­nė ran­ko­mis: „Va, išeis iš Sei­mo, ką jie da­rys, gal jie ba­ daus, gal pra­si­sko­lins?“ Tai­gi ji tik­riau­siai ne­ba­dau­ja ir pa­kan­ka­mai už­dir­ba iš tos veik­los, ku­rią ge­rai iš­ma­no? „Na, ne­gra­žu klaus­ti žmo­nių apie fi­nan­sus, – ne­pik­tai su­ba­rė Do­nal­ da. – Ne­pa­do­ru.“ Ta­čiau at­ly­žu­si ir pa­skai­čia­vu­si mo­te­ris sa­kė, kad pa­no­rė­ju­si Sei­mo na­rio al­gą ji ga­li už­si­dirb­ti per sa­vait­ga­lį. D.Mei­že­ly­tė tvir­ti­no, kad pra­gy­ ve­na iš kon­cer­ti­nės veik­los: ve­da įva­rius ren­gi­nius. Ten­ka net ren­ gi­nių sce­na­ri­jus ra­šy­ti. Juk va­sa­ra – dar­bo per akis. Mo­te­ris pa­tiks­ li­no, kad tu­ri in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mą. „Aš da­bar ren­kuo­si. Kiek no­riu, tiek dir­bu. Man daug pra­ gy­ve­ni­mui ne­rei­kia. Ma­ši­na su­ ge­do – pa­dir­bė­jau dau­giau, su­re­ mon­ta­vo. Vis­ką su­si­mo­kė­jau. Aš

Ne­gi po­pu­lia­rios mo­ters dar­bot­ var­kė­je nė­ra vie­tos ato­sto­goms? Pa­si­ro­do, yra, ir dar kaip. „Sa­vait­ga­liais dir­bu, kar­tais bū­ na net ke­tu­ri kon­cer­tai iš ei­lės. O po dar­bų sek­ma­die­nį iš kar­to le­kiu į kai­mą. So­dy­bas tu­ri drau­gai, net ne­spė­ju vi­sų ap­lan­ky­ti per va­sa­rą. O vie­ni drau­gai Mo­lė­tų ra­jo­ne tu­ri net ūkį, kur yra avių, viš­tų, ka­la­ku­ tų, bi­čių“, – var­di­jo Do­nal­da. Mi­nė­to ūkio šei­mi­nin­kas Eu­ge­ ni­jus sce­nos žvaigž­dę iš­mo­kė bi­ti­ nin­kau­ti. Ji šiek tiek ap­gai­les­tau­ja, kad ta­me ūky­je nė­ra kar­vių. O bū­tų ge­ra pro­ga ir kar­vę pa­melž­ti. Vi­sa­da nu­si­tei­ku­si pi­lie­tiš­kai

Ar Do­nal­da ne­si­gai­li, kad ba­lo­ti­ra­ vo­si ir pa­te­ko į Sei­mą, kad iš pra­mo­ gi­nio sa­vo gy­ve­ni­mo, ga­li­ma sa­ky­ti, iš­brau­kė net ket­ve­rius me­tus? „Aš bu­vau vi­suo­me­niš­kai, pi­lie­ tiš­kai nu­si­tei­ku­si. Ma­ne bu­vo už­ kni­sę, kad vie­na tau kal­ba val­džios vy­rai per te­le­vi­zo­rių, o vi­sai kas ki­ ta vyks­ta rea­lia­me gy­ve­ni­me. Ma­ no tiks­las bu­vo ska­tin­ti žmo­nes ei­ ti bal­suo­ti, o ne pa­skui inkš­ti: „Oi, ma­no bal­sas vis tiek nie­ko ne­pa­keis. Va, vėl kaž­ko­kius dur­nius iš­rin­ko.“ Bet mes ne­si­ti­kė­jo­me, kad tų bal­sų bus tiek daug. Juk žmo­ nės bal­sa­vo ne už mus – jie bal­sa­ vo prieš se­ną­sias no­menk­la­tū­ri­nes stag­na­ci­nes par­ti­jas, ir vis­kas. Mes pa­da­rėm la­bai ge­rą dar­bą. Pa­si­mo­ kę žmo­nės jau ne­be­rin­ko „Drą­sos ke­lio“ taip ak­lai“, – dės­tė D.Mei­ že­ly­tė. Anot pa­šne­ko­vės, tai, kad

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Sei­mo na­riu ga­li bū­ti tik koks nors iš­skir­ti­nis žmo­gus, yra vi­siš­ka ne­ są­mo­nė. Dau­gy­bė žmo­nių, bai­gę aukš­tuo­sius moks­lus, anot jos, yra vi­siš­kai neū­kiš­ki, o plau­kio­jan­tys ir nu­čiuo­žu­siais sto­gais. Bus už­siė­męs iki pat šal­nų

Iš vi­sų bu­vu­sių TPP na­rių pa­slap­ tin­giau­sias pa­si­ro­dė An­ta­nas Ne­ dzins­kas. Nei kaip ato­sto­gau­ja, nei ko­kį dar­bą su­si­ra­do, An­ta­nas pa­ sa­ko­ti ne­pa­no­ro. Tik pa­brė­žė, kad yra la­bai už­siė­męs. O į klau­si­mą, kur da­bar gy­ve­na, at­sa­kė: „Bū­tent ten.“ Kas yra „ten“, neatsk­lei­dė. „Ne­l a­bai no­r iu vie­š in­t is, ką da­bar vei­kiu, – sa­kė bu­vęs par­ la­men­ta­ras. – Vei­kiu daug, bet vie­šin­tis ne­no­riu. Nes ta­da bū­na dau­giau lan­ky­to­jų ne­gu pa­gal­ bos. Ne­no­riu bū­ti ieš­ko­mas, ne­ no­riu bū­ti su­ras­tas, ne­no­riu bū­ti ma­to­mas.“ Pak­laus­tas, gal kny­ gą ra­šo, gal mu­zie­jų stei­gia, keis­ tuo­lis An­ta­nas sa­kė esąs žiau­ riai už­siė­męs iki pat šal­nų. „Net ir vi­so­kių pro­jek­tų at­si­sa­ky­čiau iki pat šal­nų, – lai­ko tu­riu nu­lį, – sa­

kė A.Ne­dzins­kas. – Ne­bus jo­kių ato­sto­gų iki šal­nų. Tie­siog dar­bas, dar­bas ir dar­bas. Pla­nai di­džiu­liai, bet apie juos ne­no­riu kal­bėt. Ne­ no­riu sa­vęs blaš­ky­ti į šo­nus ir ne­ no­riu, kad ma­ne blaš­ky­tų. Apie tai, kur esu ir ką vei­kiu, net ne vi­si ma­ no drau­gai ži­no.“ Tai gal An­ta­nas ro­ko ope­rą ku­ ria? „Ne, ne­pa­sa­ky­siu ką. Da­bar nuo vis­ko esu at­si­ri­bo­jęs ir at­si­da­ vęs tik dar­bui.“ Ar taip pa­šė­lu­siai lai­ką pra­dė­jęs tau­py­ti An­ta­nas ne­si­gai­li, kad net ket­ve­rius me­tus pra­sė­dė­jo Sei­me? „Dėl to, ką esu pa­da­ręs, nė dėl vie­ no žings­nio ne­si­gai­liu, nors ir ne vi­si žings­niai gal bu­vo tei­sin­gi“, – at­sa­kė pa­šne­ko­vas. Grie­biau­si pa­sku­ti­nio šiau­do: „An­ta­nai, šven­tai ti­kiu, kad jūs dar nee­mig­ra­vo­te?“ – „Ne. Esu Lie­tu­ voj. O dar­bas žmo­gų puo­šia“, – api­bend­ri­no An­ta­nas. Ki­ta bu­vu­si TPP na­rė – As­ta Bau­ku­tė – ra­miai su šei­ma va­sa­ ro­ja. Ta­čiau kur ir ko­kio­mis pra­ mo­go­mis mė­gau­ja­si, mo­te­ris pa­ sa­ko­ti ne­pa­no­ro.

„„Pas­lap­tin­gas: ant­rą­kart į Sei­mą nepatekęs A.Ne­dzins­kas ne­pa­no­ro

pa­sa­ko­ti nei kaip ato­sto­gau­ja, nei ko­kį dar­bą su­si­ra­do. „Esu la­bai už­ siė­męs iki pat šal­nų“, – sa­kė jis.  Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.


9

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

ekonomika Prie Vil­niu­je ati­da­ry­ tos „Ikeos“ par­duo­tu­ vės jau pir­mo­sio­mis dar­bo va­lan­do­mis nu­si­drie­kė tūks­tan­ ti­nės žmo­nių ei­lės. Jo­se sto­vi­nia­vo ne tik lie­tu­viai, bet ir at­ vy­kė­liai iš Bal­ta­ru­ si­jos ar Es­ti­jos.

„„Įvy­kis: prie „Ikeos“ par­duo­tu­vės iš­kart nu­si­drie­kė žmo­nių ei­lės. Vie­ni at­vy­ko tik ap­si­dai­ry­ti, ki­ti pir­ki­nius ve­žė­si net au­to­mo­bi­lių prie­ka­bo­mis. 

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Tik at­si­da­riu­si „Ikea“ pir­kė­jų ne­nu­vy­lė Lu­kas Ki­vi­ta

l.kivita@diena.lt

Plū­do bū­riais

Lie­tu­vos gy­ven­to­jai džiau­gia­si dar vie­nu pre­ky­bos cent­ru. Tre­čia­die­ nio ry­tą sos­ti­nės pa­kraš­ty du­ris at­ vė­rė pir­mo­ji Bal­ti­jos ša­ly­se šve­dų bal­dų ir na­mų apy­vo­kos reik­me­nų par­duo­tu­vė „Ikea“. Pa­si­bai­gus pre­ky­bos cent­ro ati­ da­ry­mo ce­re­mo­ni­jai, par­duo­tu­vę už­plū­do ge­rą pus­va­lan­dį prie įė­ji­ mo bū­ria­vę­si pir­kė­jai. Jų bu­vo bent ke­li šim­tai. Vė­liau, per ap­si­pir­ki­ mo įkarš­tį, par­duo­tu­vės lan­ky­to­ jų skai­čius ge­ro­kai pa­di­dė­jo ir per ke­lias va­lan­das pa­sie­kė ke­tur­ženk­ lį skai­čių. Į nau­ją­ją par­duo­tu­vę ke­ liau­jan­tys žmo­nės at­ro­dė ge­rai nu­ si­tei­kę. Vos užė­ju­sius lan­ky­to­jus pa­si­ti­ko drau­giš­ki par­duo­tu­vės per­so­na­lo dar­buo­to­jai ir le­gen­di­ nės šve­dų gru­pės AB­BA mu­zi­ka. Ma­žuo­sius tė­vai ga­lė­jo pa­lik­ti ne­to­li įė­ji­mo įreng­ta­me vai­kų žai­ di­mų kam­ba­ry­je, jais rū­pi­no­si ten dir­ban­čios pri­žiū­rė­to­jos.

dri­kai iš­dė­lio­ti. Jei­gu ieš­kai vir­tu­ vės apy­vo­kos reik­me­nų, tai užei­ni į ne­di­de­lę vir­tu­vė­lę, ku­rio­je vi­si rei­ ka­lin­gi daik­tai vie­no­je vie­to­je. Dėl to ne tik pa­to­gu ras­ti tai, ko ieš­kai, bet ir pa­ti paieš­ka tam­pa ne to­kia var­gi­nan­ti“, – sa­kė su mer­gi­na at­ vy­kęs Man­tas.

At­ro­do, kad kol kas „Ikea“ ap­si­ pirk­ti at­vy­ku­sių žmo­nių lū­kes­čių ne­nu­vy­lė. Dau­gu­ma jų džiau­gė­si di­de­liu pre­kių asor­ti­men­tu ir ga­li­ my­be jų įsi­gy­ti pi­giau nei ki­tur. „Pa­si­rin­ki­mas iš­ties gau­sus. Ka­ dan­gi sten­gia­mės gy­ven­ti tau­piai, esam darbš­tūs žmo­nės, to­dėl ga­li­ my­bė pi­giau nu­si­pirk­ti bal­dų, ku­ riuos pa­tys par­si­ve­žę ir su­si­rink­ sim, yra iš­ties ge­ra. Pa­ga­liau ir mes tu­ri­me to­kią par­duo­tu­vę. Lie­tu­vai to se­niai rei­kė­jo“, – kal­bė­jo Vil­ niaus ra­jo­no gy­ven­to­ja Ja­ni­na. Vie­niems be­si­džiau­giant pa­siū­ la, ki­ti gė­rė­jo­si di­de­lė­mis akį trau­ kian­čio­mis erd­vė­mis. „Vis­kas čia la­bai gra­žiai iš­dės­ty­ ta. Nė­ra taip, kad vi­si daik­tai pa­

su­si­rin­ko apie šim­tą sve­čių. Tarp jų bu­vo ma­ty­ti ge­rai ži­no­mų Lie­ tu­vos vers­l i­n in­k ų. Ce­re­m o­n i­ jo­je da­ly­va­vo ir Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, o gar­bin­giau­ sia vieš­nia ta­po Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, ku­riai ir bu­vo su­ teik­ta tei­sė ap­si­pirk­ti pa­čiai pir­

La­bai no­rė­čiau, kad dau­ge­liui mū­sų vers­lo at­ sto­vų tai bū­tų gra­ži ir nau­din­ ga kon­ku­ren­ci­ ja ne tik ga­mi­ nant ko­ky­biš­ kus bal­dus bei ki­tą pro­duk­ ci­ją, bet ir ger­ biant sa­vo dar­ buo­to­jus. Už­su­ko pa­ke­liui į Es­ti­ją

At­vy­ko tik pa­si­dai­ry­ti

rai ne prie šir­dies, to­dėl at­va­žiuo­ siu čia sa­vait­ga­lį ar­ba ki­tą sa­vai­tę, kai bu­mas jau bus praė­jęs. Kol kas už­tru­ko­me neil­gai, bet to už­te­ko, kad su­si­da­ry­tu­me pir­mą­jį įspū­dį“, – tvir­ti­no sa­vo var­do at­skleis­ti ne­ pa­no­ręs vy­riš­kis, ku­ris į „Ikeą“ at­ vy­ko su vi­sa šei­ma.

Tie­sa, nors vi­si bu­vo pa­ten­kin­ti daik­tų pa­siū­la, kai ku­riems žmo­ nėms pre­ky­bos cent­ro erd­vės pa­ si­ro­dė per­ne­lyg pai­nios. „Vie­tos čia la­bai daug, tik sun­ko­ka bu­ vo ras­ti išė­ji­mą. Bū­čiau il­gai klai­ džio­ju­si, jei ne par­duo­tu­vės dar­ buo­to­jai, ku­r ie nu­k rei­p ė ma­n e tei­sin­ga link­me“, – šyp­so­jo­si stu­ den­tė Vil­tė. Ke­le­tas su­tik­tų praei­vių sa­kė par­duo­tu­vė­je už­tru­kę vos dešimt– penkiolika mi­nu­čių. Jie tvir­ti­no ne­ga­lin­tys pa­kęs­ti par­duo­tu­vių ant­plū­džių, to­dėl ati­da­ry­mo die­na jiems ne pa­ts ma­lo­niau­sias lai­kas. „Lie­tu­vo­je įpras­ta, kad at­si­ da­rius nau­jam pre­ky­bos cent­rui žmo­nės lyg pa­kvai­šę le­kia iš­lai­dau­ ti. Grūs­tis ma­sė­je žmo­nių man tik­

Tarp par­duo­tu­vę lan­kan­čių žmo­ nių bu­vo ma­ty­ti ir už­sie­nie­čių. „Pa­si­bai­gus ato­sto­goms, va­žia­ vo­me iš Vo­kie­ti­jos na­mo. Ke­le­tą die­nų ap­si­sto­jo­me Vil­niu­je, kad su­ si­pa­žin­tu­me su šiuo mies­tu. Ne­ty­ čia nu­gir­do­me, kad kaip tik šio­mis die­no­mis at­si­da­ro nau­ja par­duo­tu­ vė, to­dėl tu­rė­da­mi pro­gą nu­spren­ dė­me už­pil­dy­ti pus­tuš­tę ba­ga­ži­nę, nes to­kio pre­ky­bos cent­ro sa­vo ša­ ly­je ne­tu­ri­me“, – pa­sa­ko­jo Krist­ja­ nas iš Es­ti­jos. Į par­duo­tu­vę „Ikea“ pir­mą­ją dar­ bo die­ną at­vy­ko ir Lie­tu­vos pre­ky­ bos cent­ruo­se ap­si­pirk­ti mėgs­tan­ tys bal­ta­ru­siai. Pa­tei­kė kaip pa­vyz­dį

Į ofi­cia­lių par­duo­tu­vės „Ikea“ ati­ da­ry­mo ren­gi­nį tre­čia­die­nio ry­tą

mai. „Esu la­bai lai­min­gas bū­da­ mas šį ry­tą su ju­mis. Ši die­na man la­bai ypa­tin­ga, nes rugp­jū­čio 14ąją gi­mė ma­no pro­mo­čiu­tė, – tai yra dar vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl šven­tė vyks­ta šią die­ną. Par­duo­ tu­vės ati­da­ry­mui ruo­šė­mės il­gai.

No­riu pa­si­džiaug­ti, kad Vil­niu­je mus priė­mė kaip bro­lius ir se­se­ ris, be­veik kaip šei­mą“, – ati­da­ ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je kal­bė­jo vie­nas pa­grin­di­nių bend­ro­vės „Fe­lit“ ak­ ci­nin­kų is­lan­das Si­gur­do­nas Pa­ mal­so­nas. Bū­tent ši bend­ro­vė, įsi­gi­ju­si fran­ši­zę, Vil­niu­je ir ati­da­rė „Ike­ os“ pre­ky­bos cent­rą. Vers­li­nin­kas pri­dū­rė, kad bend­ ra­dar­bia­vi­mas su ins­ti­tu­ci­jo­mis ir mies­to val­džia bu­vo itin sklan­dus ir pro­duk­ty­vus. Ša­lies va­do­vė D.Gry­baus­kai­tė par­duo­tu­vės ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ jo­je kal­bė­jo, kad „Ikea“ tu­rė­tų tap­ti pa­vyz­džiu lie­tu­vių vers­lui. „La­bai no­rė­čiau, kad dau­ge­liui mū­sų vers­ lo at­sto­vų tai bū­tų gra­ži ir nau­din­ga kon­ku­ren­ci­ja ne tik ga­mi­nant ko­ ky­biš­kus bal­dus bei ki­tą pro­duk­ ci­ją, bet ir ger­biant sa­vo dar­buo­ to­jus. Džiau­g iuo­s i, kad toks skan­ di­n a­v ų vers­l as pa­ga­l iau atė­jo į Lie­tu­vą, ir la­bai ti­kiuo­si, kad jis pri­vers pa­si­temp­ti mū­sų vers­lą bei pra­mo­nę ir at­kreip­ti dė­me­ sį į kiek­vie­ną dar­buo­to­ją, ku­ris dirbs šio­je įmo­nė­je“, – džiau­gė­ si D.Gry­baus­kai­tė. Ji pri­dū­rė, kad „Ikea“ yra są­ži­nin­ga bend­ro­vė ir nie­ka­da ne­sle­pia mo­kes­čių nuo vals­ty­bės.

In­ves­ti­ci­jos – apie 100 mln. eu­rų Pre­ky­bos cent­ras „Ikea“ Vil­niu­je įsi­kū­rė ne­to­li oro uos­to, Žir­nių gat­vė­je. Pir­mo­ jo­je Bal­ti­jos ša­ly­se „Ikeos“ par­duo­tu­vė­ je bus ga­li­ma įsi­gy­ti dau­giau nei 8 tūkst. pre­kių – bal­dų, na­mų apy­vo­kos pre­kių ar bui­ti­nės tech­ni­kos. „Ikeos“ par­duo­ tu­vė­je bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir dau­giau kaip 50-ies kam­ba­rių eks­po­zi­ci­jas.

tus. Skai­čiuo­ja­ma, kad jo­je dirbs apie 250 žmo­n ių. Par­duo­tu­vę val­dan­t i bend­ro­vė pla­nuo­ja, kad jos in­ves­ti­ci­ jos Lie­tu­vo­je sieks 100 mln. eu­rų (apie 345 mln. li­tų).

Be­je, Lie­tu­va yra ket­vir­to­ji vals­ty­bė pa­gal ga­my­bos ir tie­ki­mo apim­tį „Ike­ os“ kon­cer­nui, ku­ris pre­ky­bą vyk­do 26,5 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to be­veik pus­ket­vir­to šim­to par­duo­tu­ par­duo­tu­vė bu­vo sta­to­ma dve­jus me­ vių 42 pa­sau­lio vals­ty­bė­se.


10

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

pasaulis

„„Sker­dy­nės: vai­kant pro­tes­tus lie­jo­si krau­jo upės – to ir bu­vo ga­li­ma lauk­ti. 

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

Re­vo­liu­ci­ja ėda sa­vo vai­kus

To bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis. Egip­to mies­tų gat­vės ta­po mū­šio lau­ ku. Ka­riuo­me­nė nu­ta­rė iš­vai­ky­ti nu­vers­to­jo ša­lies va­do­vo Mo­ ha­me­do Mor­si ša­li­nin­kų sto­vyk­las. La­vo­nus šį kar­tą te­ko skai­ čiuo­ti ne de­šim­ti­mis, o šim­tais. Kru­vi­na­sis tre­čia­die­nis

Egip­to ka­riuo­me­nė bu­vo per­spė­ ju­si pro­tes­tuo­to­jus, kad de­monst­ ra­ci­jų il­giau ne­to­le­ruos. Tre­čia­die­ nį sto­vyk­los bu­vo pra­dė­tos griau­ti. Lie­jo­si krau­jas, nuo via­du­kų skrie­ jo au­to­mo­bi­liai, lai­dy­tos ra­ke­tos, šau­dy­ta iš au­to­ma­tų... Kru­vi­na­sis tre­čia­die­nis nu­si­ne­ šė šim­tų žmo­nių gy­vy­bę. Dar apie 2 tūkst. egip­tie­čių bu­vo su­žeis­ ta. Mu­sul­mo­nų bro­li­ja pa­reiš­kė, kad „žu­dy­nių“ au­kų ge­ro­kai dau­ giau, nei skel­bia lai­ki­no­ji vy­riau­sy­ bė. Pa­sak bro­li­jos, per su­si­rė­mi­mus ga­lė­jo žū­ti net 2 tūkst. egip­tie­čių. Tarp žu­vu­sių, kaip pra­ne­šė Mu­ sul­mo­nų bro­li­ja, bu­vo vie­no vy­res­ nių­jų bro­li­jos ly­de­rių Mo­ham­me­do el Bel­ta­gui duk­tė As­maa el Bel­ta­ gui. 17 me­tų mer­gi­na žu­vo per su­ si­rė­mus Ra­bios al Ada­wiyyos pro­ tes­to sto­vyk­lo­je. Taip pat žu­vo trys ži­niask­lai­dos at­sto­vai: „Sky News“ ope­ra­to­rius Mic­kas Deane’as, „Gulf News“ re­ por­te­rė Ha­bi­ba Ah­med Abd Ela­ ziz ir Ah­me­das Ab­de­las Ga­wa­das, Egip­to vals­ty­bi­nio laik­raš­čio „Al Akh­bar“ žur­na­lis­tas.

Šau­dė į vai­kus ir mo­te­ris

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad dau­ge­ lis nu­žu­dy­tų žmo­nių, tarp jų bri­ tų ope­ra­to­rius, ta­po ka­riuo­me­nės snai­pe­rių, įsi­tai­siu­sių ant sto­gų, au­ko­mis. Taip pat liu­di­nin­kai sa­ kė, jog ka­riuo­me­nė į pro­tes­tuo­ to­jus šau­dė iš au­to­ma­tų, ne­pai­ sy­da­ma to, kad tarp žmo­nių bu­vo mo­te­rų ir vai­kų.

Po­li­ci­jos ir ka­riuo­ me­nės pa­rei­gū­nai ėmė šau­dy­ti aša­ri­ nių du­jų už­tai­sais į vai­kus.

39 me­tų mo­ky­to­jas iš Kai­ro Sa­le­ has Ab­du­la­zu­zas pik­ti­no­si, kad ka­ riuo­me­nė el­gė­si bar­ba­riš­kai. „Jie ėmė griau­ti mū­sų sie­nas, o po­li­ci­jos ir ka­riuo­me­nės pa­rei­gū­nai ėmė šau­dy­ti aša­ri­nių du­jų už­tai­sais į vai­kus. Mes ban­dė­me juos su­ stab­dy­ti, ta­čiau jie to­liau šau­dė“, – sa­kė vy­ras.

Sau­gu­mo pa­jė­gos iš vi­so iš­grio­vė dvi M.Mor­si ša­li­nin­kų sto­vyk­las – vie­ną ne­to­li Kai­ro uni­ver­si­te­to, ki­ tą – ša­lia Ra­bios al Ada­wiyyos me­ če­tės. Čia sto­vyk­los bu­vo įsteig­tos praė­ju­sį mė­ne­sį. Ar­šes­ni pro­tes­ tuo­to­jai bu­vo ar­ba suim­ti, ar­ba nu­ kau­ti, ki­tiems leis­ta pa­lik­ti sto­vyk­ las sa­va­no­riš­kai. Egip­to vy­riau­sy­bė pa­skel­bė įve­ dan­ti ko­men­dan­to va­lan­dos ir ne­ pap­ras­to­sios pa­dė­ties re­ži­mus Kai­ re bei dar 13-oje pro­vin­ci­jų. Prie­mo­nės ga­lios mė­ne­sį, kaip nu­ro­dė vy­riau­sy­bė. Ji per­spė­jo, kad ne­si­lai­kan­tiems įsa­ky­mų grės ka­ lė­ji­mas. Ne­pap­ras­to­ji pa­dė­tis reiš­kia, kad po­li­ci­ja ir ka­riuo­me­nė ga­li su­lai­ky­ ti bet ku­rį as­me­nį, ku­ris įta­ria­mas vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mu. Be to, ka­riuo­me­nė įpa­rei­go­ ta pa­dė­ti po­li­ci­jai už­tik­rin­ti sau­ gu­mą, taip pat bus ri­bo­ja­mas eis­ mas, stip­ri­na­mas ži­niask­lai­dos ir ki­tų ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nių se­ ki­mas. Ko­men­dan­to va­lan­dą žmo­nės be rim­tos prie­žas­ties ne­ga­lės pa­ lik­ti na­mų.

Svar­biau­si įvy­kiai 2011–2013 m. „„Re­vo­liu­ci­ja Egip­te pra­si­dė­jo 2011

„„2011 m. va­sa­rį Egip­to vi­cep­re­zi­den­

„„Val­dant M.Mor­si ašt­rė­jo Mu­sul­mo­

m. sau­sį. Mi­li­jo­nai egip­tie­čių rei­ka­la­ vo tuo­me­čio ša­lies va­do­vo Hos­ni Mu­ ba­ra­ko at­si­sta­ty­di­ni­mo. Pro­tes­tai pe­ rau­go į gink­luo­tus su­si­rė­mi­mus tarp po­li­ci­jos, ka­riuo­me­nės ir pro­tes­tuo­to­ jų. Žu­vo be­veik 900 žmo­nių, 6 tūkst. bu­vo su­žeis­ta.

tas Oma­ras Su­lei­ma­nas pa­reiš­kė, kad H.Mu­ba­ra­kas pa­liks pre­zi­den­to po­stą ir per­duos val­džią gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­dams. Egip­to kont­ro­lę pe­rė­mė ka­ riuo­me­nės va­das ge­ne­ro­las Mo­ha­me­ das Hus­sei­nas Tan­ta­wi.

nų bro­li­jos san­ty­kiai su skir­tin­go­mis Egip­to po­li­ti­nė­mis frak­ci­jo­mis ir ka­ riuo­me­ne. Įtam­pa pe­rau­go į pro­tes­ tus, per ku­riuos pa­rei­ka­lau­ta pre­zi­ den­to at­si­sta­ty­di­ni­mo.

„„2011 m. pabaigoje–2012 m. pra­džio­je

bro­li­jos val­dy­mu egip­tie­čiai vėl pa­ trau­kė į gat­ves. Šiam at­si­sa­kius at­si­sta­ ty­din­ti, ka­riuo­me­nė 2013 m. lie­pos 3 d. pa­ša­li­no ša­lies va­do­vą iš po­sto. Ka­ riuo­me­nė pa­sky­rė nau­ją lai­ki­ną­jį ša­ lies pre­zi­den­tą ir vy­riau­sy­bę. Ta­čiau Egip­te ki­lo su­si­rė­mi­mų tarp M.Mor­si ša­li­nin­kų ir sau­gu­mo pa­jė­gų.

„„Pro­tes­tuo­to­jai iš­reiš­kė sa­vo pa­si­

pik­ti­ni­mą šiurkš­čiais sau­gu­mo pa­jė­ gų veiks­mais. Jie rei­ka­la­vo su­reng­ti rin­ki­mus, už­tik­rin­ti žo­džio lais­vę, pa­ ža­bo­ti ko­rup­ci­ją, su­ma­žin­ti ne­dar­bą ir mais­to pro­duk­tų kai­nas bei pa­kel­ ti at­ly­gi­ni­mus.

bu­vo su­reng­ti ša­lies par­la­men­to rin­ki­ mai. Juos lai­mė­jo is­la­miš­ko­ji Mu­sul­mo­ nų bro­li­ja. 2012 m. lie­pą iš­rink­tas nau­ja­ sis ša­lies pre­zi­den­tas M.Mor­si. Ta­čiau tuo pat me­tu ka­riuo­me­nė pa­lei­do par­ la­men­tą. Bro­li­jos ša­li­nin­kai pro­tes­ta­vo prieš to­kius ka­riuo­me­nės veiks­mus.

„„Pa­si­pik­ti­nę M.Mor­si ir Mu­sul­mo­nų

Pa­sau­lis pa­smer­kė smur­tą

Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė pa­smer­kė smur­to pro­ver­žį. JAV vals­ty­bės sek­ re­to­rius Joh­nas Ker­ry ap­gai­les­ta­vo, kad pro­tes­tuo­to­jų iš­vai­ky­mas bu­vo rim­tas smū­gis tai­kos de­ry­boms. „Tai le­mia­mas mo­men­tas vi­ siems egip­tie­čiams. Smur­tas tik pa­di­di­na ne­sta­bi­lu­mą, at­ne­ša eko­ no­mi­nių bė­dų ir kan­čių“, – kal­bė­ jo JAV dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas. JAV dien­raš­čiai pra­kal­bo apie ga­li­my­bę JAV įšal­dy­ti pa­gal­bą Egip­tui. ES at­sto­vai pa­ra­gi­no vi­sas pu­ ses lai­ky­tis „san­tū­ru­mo“, o Tur­

ki­ja pa­smer­kė Egip­to ka­riuo­me­nės veiks­mus. An­ka­ra pa­ra­gi­no tarp­tau­ti­nę bend­ri­ją ne­del­siant im­tis veiks­mų ir su­stab­dy­ti „žu­dy­nes“. „Gink­luo­ta in­ter­ven­ci­ja prieš ci­ vi­lius, ku­rie ren­gia pro­tes­tus, yra ne­priim­ti­na, – sa­kė Tur­ki­jos pre­ zi­den­tas Ab­dul­lah Gülas. – Bi­jau, kad Egip­tas žen­gia į chao­są.“ Prem­je­ro Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ğa­ no biu­ras taip pat pa­ra­gi­no tarp­tau­ ti­nę bend­ri­ją ne­del­siant im­tis veiks­ mų ir nu­trauk­ti griež­tas prie­mo­nes. BBC, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

M.El­Ba­ra­dei pa­si­trau­kė iš vy­riau­sy­bės Po to, kai pro­tes­tai bu­vo iš­vai­ky­ti, apie sa­vo at­si­sta­ty­di­ni­mą pa­skel­bė Egip­to vi­cep­re­zi­den­tas, No­be­lio pre­ mi­jos lau­rea­tas Mo­ha­me­das El­Ba­ra­ dei. Laiš­ke lai­k i­na­jam pre­z i­den­tui Ad­ly Man­sou­rui M.El­Ba­ra­dei tei­gė, kad „to, kas vyks­ta šian­dien, lai­mė­to­ jai yra tie, ku­rie ra­gi­na im­tis smur­to, te­ro­ro, – ekst­re­mis­tų gru­pės“. „Kaip ži­ no­te, aš ma­čiau, jog esa­ma tai­kių bū­ dų nu­trauk­ti šį konf­lik­tą vi­suo­me­nė­ je; bu­vo pa­siū­ly­ta ir ati­tin­ka­mų spren­ di­mų, ku­rie ves­tų mus prie na­cio­na­li­ nio kon­sen­su­so, – pa­brė­žė M.El­Ba­ra­ dei. – Ta­po per sun­ku to­liau bū­ti at­sa­ kin­gam už spren­di­mus, su ku­riais ne­ su­tin­ku ir ku­rių pa­da­ri­nių bi­jau.“

Kri­zė po prezidento nuvertimo „„Lie­pos 3 d. Po ma­si­nių pro­tes­tų ša­ ly­je ka­riuo­me­nė nu­ver­tė Egip­to pre­ zi­den­tą M.Mor­si.

„„Lie­pos 27 d. Ne­to­li vie­nos iš sto­

„„Lie­pos 4 d. M.Mor­si rė­mė­jai įsi­kū­rė pro­tes­tuo­to­jų sto­vyk­lo­se cent­ri­nė­je sos­ti­nės da­ly­je.

„„Rugp­jū­čio 14 d. Sau­gu­mo pa­jė­gos

vyk­lų per su­si­rė­mi­mus tarp po­li­ci­ jos ir pro­tes­tuo­to­jų žu­vo 70 žmo­nių. užė­mė ir išar­dė sto­vyk­las. Žu­vo nuo 500 iki 2 tūkst. žmo­nių.

Vyk­ti į Egip­tą ne­re­ko­men­duo­ja­ma Lie­t u­vos už­sie­n io rei­ka­lų mi­n is­te­ ri­ja, at­si­ž velg­da­ma į įvy­k ius Egip­te ir ša­ly­je pa­skelb­tą ne­pap­ras­tą­ją pa­ dė­t į, re­ko­men­duo­ja Lie­t u­vos pi­l ie­ čiams su­si­lai­k y­t i nuo ne­bū­t i­nų ke­ lio­nių į Egip­tą, ypač į di­d žiuo­sius ša­

lies mies­tus. Užsienio reikalų mi­nis­ te­r i­ja ir am­ba­sa­da ati­d žiai ste­bi pa­ dė­t į ir, at­si­ž velg­da­ma į įvy­k ių rai­dą, ope­ra­ty­v iai in­for­muos Lie­tu­vos pi­ lie­čius apie sau­gu­mo pa­dė­ties pa­si­ kei­ti­mus.


11

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

„PLArTFORMA“ – ant dviejų polių Festivalio programa*

„„Staigmena: Baltijos kamerinio operos teatro pastatytoje Ch.Gounod

„„Premjerinis: „Artemidė žvelgia į veidrodį“ – čekų ir ispanų vizualaus

Jurgio Sakalausko nuotr.

Desmond Fois nuotr.

operoje „Faustas“ – tik vyrai. 

Aštunti metai Klaipėdoje rengiamas tarptautinis šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atlikėjų menų festivalis „PLArTFORMA“ kasmet siūlo išdrįsti pažvelgti į kitokią meno pusę, ir neretai žiūrovai šioje kelionėje kviečiami tapti pionieriais. Šie metai – ne išimtis. Rugpjūčio 23–25 dienomis „Švyturio menų doke“ vyksiančio ir kasdien po premjerą žadančio festivalio programos turinį atspindi konceptuali vizualinė stilistika – raudono ir mėlyno polių (kompase nurodančių į šiaurę ir pietus, magnete žyminčių pliusą ir minusą, o žmonių santykiuose simbolizuojančių vyrą ir moterį) susitikimas. Pasidavė sensacingai avantiūrai

Šis intriguojantis diskursas atsiskleis jau atidarymo metu. Festivalis kviečia pasimėgauti pirmą kartą Klaipėdoje rodoma Baltijos kamerinio operos teatro prodiusuota intriguojančia Ch.Gounod opera „Faustas“ (kamerinė versija), kurioje visus vaidmenis šiuosyk atlieka vien vyrai. Net ir moterų bal-

sams parašytos partijos patikėtos kylantiems operos solistams Viktorui Gerasimovui (sopraninas) ir Algirdui Bagdonavičiui (kontratenoras). Unikalų ir vienintelį pasaulyje, anot Baltijos kamerinio operos teatro direktoriaus Jono Sakalausko, pastatymą inspiravo šių solistų reto grožio ir stebėtinų galimybių balsai, paskatinę pasiduoti sensacingai avantiūrai. Dar daugiau – didžioji prancūzų opera pastatyta be choro, baleto, didelio orkestro, kas, anot jaunojo režisieriaus, šiemet už režisūrą nominuoto aukščiausiam Lietuvos scenos apdovanojimui – Auksiniam scenos kryžiui Artūro Areimos, „gali sukelti pasipiktinimą dėl kūrinio išdarkymo“. „Tačiau mes siekiame pritraukti operą prie dra-

teatro ir šokio spektaklis, dedikuotas moteriai.

mos teatrui būdingos išraiškos, norime sustiprinti dramaturginę liniją jos atlikime, taip naujai pažvelgdami į operos žanrą ir nebijodami rizikingų interpretacijų“, – sakė jis. Sensacinga avantiūra pagrįsta. Pasak kritikų, naujasis „Faustas“ – ne dulkių nupūtimas nuo tradicinio veikalo. Jis atitinka naujosios operos akcijų dvasią. Kai kas įžūloka, tačiau tai – ir didelis pranašumas.

Festivalio programos turinį atspindi konceptuali vizualinė stilistika – raudono ir mėlyno polių susitikimas. Mes intrigos kortą

Intrigos kortą festivalis mes ir antrąją dieną, kai žiūrovus pakvies į itin įslaptintą vokiečių menininkų kolektyvo „post theater“ gyvą multimedijų pasirodymą „Ekspres kovos klubas“. Bestseleriu tapęs Ch.Palahniuko romanas „Kovos klubas“ ir vėliau sukurtas to paties pavadinimo kino filmas nagrinėja šiuolaikinio žmo-

gaus santykį su darbu. Festivalio „PLArTFORMA“ organizatorės meno vadybininkės menotyrininkės Godos Giedraitytės teigimu, „Ekspres kovos klubas“, pasitelkęs 30 anoniminių atlikėjų iš Lietuvos, sulaužys stereotipus ir pateiks visiškai naują, alternatyvią versiją darbo pasauliui, nagrinėtam populiariajame romane. Pasiilgusiems moteriškumu dvelkiančio spektaklio festivalis pristatys vėlgi premjerinį čekų ir ispanų vizualaus teatro ir šokio spektaklį „Artemidė žvelgia į veidrodį“. Anot autorių, jis dedikuotas moteriai, natūralumo sergėtojai, vieninteliam ir paskutiniam civilizacijos ryšiui su gamta. Net motinystės instinktas yra užgniaužiamas civilizacijos priedangos, kur visuomenė tikina, kad visa yra tik prietarai ar neteisingai numalšintas jausmingumas. Šokėja Nikola Križková spektaklyje atskleis dvilypį deivės Artemidės veidą – nekaltos mergelės pažeidžiamumą ir medžioklės karalienės įniršį. Moters ir vyro diskursas

Moteriškumu bei ispaniškos muzikos ritmais pulsuos ir klaipėdietės Beatos Molytės kartu su garsiuoju

Klaipėdos „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) Rugpjūčio 23 d., penktadienį 19 val. didžiojoje salėje – festivalio atidarymas. Premjera Klaipėdoje! Baltijos kamerinio operos teatro Ch.Gounod opera „Faustas“ (kamerinė versija) (140’). 21.30 val. mažojoje salėje – audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ projektas „Kraujuojantis okeanas“ (45’). 22.30 val. lauke** – „Lithuanian Shorts“ ir festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ pristato lietuviškų šokio filmų programą (30’). Rugpjūčio 24 d., šeštadienį 18.30, 20.30 ir 21.45 val. mažojoje salėje – „post theater“ (Vokietija) projektas „Ekspres kovos klubas“ (45’). 19.30 val. didžiojoje salėje – premjera! Šokio spektaklis „Artemidė žvelgia į veidrodį“ (aut. A.Artiga ir N.Krizkova (Ispanija, Čekija) (50’). 22 val. lauke** – „Lithuanian Shorts“ pristato lietuviškų trumpametražių filmų programą „Patys pačiausi“ (60’). Rugpjūčio 25 d., sekmadienį 19 val. mažojoje salėje – Klaipėdos šokio teatro „PADI DAPI Fish“ šokio spektaklio „Un extracto del blog” eskizas (choreogr. B.Molytė) (30’). 20 val. didžiojoje salėje – festivalio uždarymas. „Granhoj Dans“ (Danija) šokio spektaklis „2men2mahler“ (chor. P.Granhøjus) (60’). Festivalio metu veiks A.Petkaus erdvinių objektų „Sudegęs“ ir „Skrytis“ ekspozicija. Įėjimas į festivalio renginius – su bilietais. Bilietus į atidarymo ir uždarymo renginius platina „Bilietai.lt“. Juos taip pat bus galima įsigyti festivalio teritorijoje prieš spektaklius. Vaikams iki 6 metų įėjimas nemokamas. * Festivalio organizatoriai pasilieka teisę keisti festivalio programą. ** Renginiai nemokami. Esant blogam orui jie vyks mažojoje salėje.

perkusininku Arkadijumi Gotesmanu kuriamas šokio spektaklis „Un extracto del blog“. Flamenko žanras šokėjai ir choreografei tapo atspirtimi ir inspiracija perteikti „pokalbius su savimi“. B.Molytės žodžiais, ispaniškos muzikos ritmai leidžia improvizuoti, palieka laisvės kūrybai bei vaizduotei, o pietietiško temperamento ir filosofijos įkvėptas šokio, balso ir muzikos junginys emocionaliai perteikia ne tik aistringas istorijas, bet ir vidinius išgyvenimus ar monologus.

12


12

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

pramogų gidas Operos naktis – su „Traviata“

Koncertuos flamenko novatorius

Įpusėjęs XVI tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šįvakar rengia tradicine tapusią operos naktį – šįsyk su Giuseppe’ės Verdi opera „Traviata“. Spektaklis po atviru dangumi bus rodomas minint 200-ąsias kompozitoriaus gimimo metines. Pagrindinius vaidmenis jame atliks sopranas Rita Petrauskaitė (Violeta Valeri), mecosopranas Dalia Kužmarskytė (Flora), tenoras Tomas Pavilionis (Alfredas Žermonas), baritonas Mindaugas Rojus (Žoržas Žermonas). Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui diriguos Modestas Barkauskas. KUR? Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12). KADA? Rugpjūčio 16 d. 19 val. KAINA? 25 Lt.

Rytoj – Klaipėdoje, sekmadienį – Kretingoje festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertuose „Viduržemio stygų istorijos“ pasirodys išskirtiniu talentu ir ypatinga atlikimo technika pasižymintis akustinės gitaros atlikėjas iš Graikijos Christos Tzifakis (g. 1969). Jis grojo su Nyderlandų, Bulgarijos bei Graikijos orkestrais. Savo pasirodymuose graikas gitaristas derina klasikinę, flamenko ir džiazo muziką, sukurdamas savitą stilių. Skambės jo paties flamenko kompozicijos solinei gitarai, šiuolaikiškai interpretuojami flamenko ir džiazo šedevrai, variacijos įvairiomis temomis. KUR? Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje (Liepų g. 33). KADA? Rugpjūčio 17 d. 19 val. KAINA? 22 Lt.

Gastroliuos Panevėžio J.Miltinio dramos teatras Į pajūrį gastrolių atvyksta Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Savo spektaklius jis rodys Klaipėdoje ir Palangoje. „„Ieškojimai: klaipėdietė šokėja ir choreografė B.Molytė eksperimen-

tuoja flamenko stiliumi ir atvirumu.

Asmeninio archyvo nuotr.

„PLArTFORMA“ – ant dviejų polių Šio spektaklio kūrėjai 11 nesiūlo ieškoti aiškaus siužeto, nekviečia į ispaniška ais-

tra dvelkiantį šou – jie ieško savęs, eksperimentuoja garsais, šviesomis, flamenko stiliumi ir atvirumu. O festivalio uždarymas pratęs pernykštėje programoje narstytą vyriškosios tapatybės diskursą. Antrą kartą į festivalį atvyksiantis vienas žymiausių Danijos šokio teatrų „Granhøj Dans“ pristatys šokio spektaklį „2men2mahler“ (choreogr. Palle Granhøjus). Tai – pirmasis žymaus choreografo bandymas šokiu įkūnyti Gustavo Mahlerio muziką. Pernai kartu su DNA tinklu pastatytas antrasis P.Granhøjaus spektaklis pagal G.Mahlerio muziką „Men&Mahler“ (rodytas ir Klaipėdos festivalio programoje) šiemet buvo pripažintas geriausiu Danijos šokio spektakliu. Plius muzika, dailė, kinas

Eksperimentinės muzikos gerbėjų festivalyje šiemet lauks audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ naujojo albumo „Kraujuojantis okeanas“ pristatymas. 2012 m. T.E.T.E. apdovanojimų metu „Avaspo“ pripažinta geriausia Lietuvos eksperimentinės muzikos grupe.

O pernai pamėgusiems kino seansus „PLArTFORMA“, bendradarbiaudama su „Lithuanian Shorts“ ir festivaliu „Naujasis Baltijos šokis“, šiltais rugpjūčio vakarais siūlo pasižiūrėti lietuviškų šokio filmų kolekciją ir trumpametražio kino programą „Patys pačiausi“. Festivalio metu taip pat veiks skulptoriaus Andriaus Petkaus erdvinių objektų „Sudegęs“ ir „Skrytis“ ekspozicija. Šiemet festivalis „PLArTFORMA“ vyks jau aštuntąjį kartą. Tai – daugiašalio kultūrinio bendradarbiavimo projektas, vienintelis tokio pobūdžio renginys ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Nuo 2010 m. festivalis „PLArTFORMA“ yra tarptautinio meno ir festivalių tinklo „DNA: Development of New Art“ narys. 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba jį įtraukė į miesto reprezentacinių festivalių sąrašą, o šiemet uostamiesčio savivaldybė „PLArTFORMĄ“ pripažino geriausiu 2012 m. kultūros projektu mieste. Festivalį organizuoja menininkų grupė „Žuvies akis“, remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros rėmimo fondas. „Klaipėdos“ inf.

„„Pradžia: „2men2mahler“ – pirmasis žymaus choreografo P.Granhøjaus

bandymas šokiu įkūnyti G.Mahlerio muziką.

Pero Viktoro nuotr.

Rugpjūčio 20 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose, o rugpjūčio 21 ir 24 d. 20 val. Palangos senojoje gimnazijoje panevėžiečiai pristatys Dainiaus Kazlausko režisuotą „Tartiufą“. Nepranokstamojo XVII a. prancūzų dramaturgo Moljero komedija „Tartiufas“ – naujausias teatro spektaklis, nuo kurio premjeros Versalyje kitąmet sukaks 350 metų. Tartiufizmas – taip giliai įsišaknijęs žmogiškosios prigimties reiškinys, kad režisierius D.Kazlauskas, itin intriguojančiai pastatęs šią komediją apie veidmainystę, dvigubą moralę, pasileidimą ir savanaudiškumą, neabejoja: „Tartiufas – mūsiškis“. Režisūrinis sprendimas stebina žiūrovus. Šiame pastatyme atsisakyta klasikinei komedijai būdingo ištęstumo, lėto veiksmo, o finalas – nepakartojamas, priversiantis publiką aiktelėti. Vaidina Andrius Povilauskas, Laimutis Sėdžius, Toma Razmislavičiūtė, Inga Jarkova, Deividas Rajunčius, Asta Preidytė, Irena Vasiulytė, Jonas Čepulis, Julius Tamošiūnas, Petras Kežys, Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas, Urtė Povilauskaitė ir Ignas Slabada. Rugpjūčio 22 d. 19 val. Palangos senojoje gimnazijoje bus rodoma Anės istorija – spektaklis apie svarbiausias gyvenimo vertybes. Romantinę dramą „Anė iš Žaliastogių“ pagal kanadiečių ra-

šytojos L.Montgomeri bestselerį J.Miltinio dramos teatre pastatė Auksiniu scenos kryžiumi už teatrą vaikams apdovanotas kino ir teatro režisierius Antanas Gluskinas. Pagrindinė herojė – vaikų prieglaudos augintinė našlaitė Anė (aktorė I.Jarkova), kurios niekas nenori įvaikinti, „nes ji – ne berniukas“. Maža to. Ji turi „morkų spalvos plaukus“ ir pasaulį mato kitaip – romantikės ir svajotojos akimis. Tai gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama šeimai ir mokyklinio amžiaus vaikams apie vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių. Spektaklyje vaidina I.Jarkova, Eleonora Koriznaitė,

L.Sėdžius, T.Razmislavičiūtė, Ligita Kondrotaitė, Deividas Rajunčius, Jolita Skukauskaitė. Rugpjūčio 22 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose ir rugpjūčio 23 d. 20 val. Palangos senojoje gimnazijoje – panevėžiečių pastatyta Žano Puarė pjesė „Beprotiškas savaitgalis“, arba pustrečios valandos sveiko juoko. Auksinio scenos kryžiaus laimėtojo aktoriaus ir režisieriaus Albino Kėlerio režisuota stilinga komedija pasižymi netikėtumais, šmaikščiais dialogais, grakščia ir žaisminga aktorių Ingos Talušytės, A.Kėlerio, Vytauto Kupšio, Romualdo Urvinio, A.Preidytės, Gintauto Žiogo ir T.Razmislavičiūtės vaidyba. „Klaipėdos“ inf.

„„Komedija: scena iš naujausio panevėžiečių spektaklio „Tartiufas“. 

Panevėžio J.Miltinio dramos teatro archyvo nuotr.

B.Uoginto tapybos sugrįžimas Net dviejose Palangos erdvėse rytoj įsikurs jubiliejinė žymaus lietuvių dailininko Broniaus Uoginto (1913–1988) aliejinės tapybos bei akvarelės darbų paroda ir visuomenei bus pristatytas jos katalogas „Sugrįžtantys laike“.

Šiemet minimos B.Uoginto gimimo 100-osios metinės. Ta proga Lietuvos kultūros sostinėje Palangoje surengta jo kūrinių paroda yra svarbus faktas, padedantis suvokti šio kurortinio miesto kultūros paveldą, prisiminti, ką reiškė Uogintų namas Palangai išaugant iš provincijos miestelio į žymiausią Lietuvos kurortą. Menininkų Uogintų svetainėje, kurioje buvo aptariamos tikrojo meno problemos, neretai prieštaraujančios socialistinės valstybės pa-

laikomam realistiniam menui, buvo galima sutikti teatralus Juozą Miltinį, Vaclovą Blėdį, Laimoną Noreiką, muzikus Balį ir Jurgį Dvarionus, Aldoną Dvarionaitę, klausytis dainuojančios Beatričės Grincevičiūtės... Ten buvo galima padiskutuoti su rašytojais Vytautu Petkevičiumi,

Ši paroda – svarbus faktas, padedantis suvokti kurorto kultūros paveldą.

Romualdu Lankausku, Eugenijumi Matuzevičiumi ir kitais. O daugiausia joje rinkdavosi dailininkai – arti-

miausias kaimynas profesorius Antanas Gudaitis, Gediminas Jokūbonis su Brone Jokūboniene, Jonas Švažas su Marija Švažiene, Vytautas Ciplijauskas, Silvestras Džiaukštas ir daugelis kitų. Iš palangiškių užsukdavo architektas Laimutis Mardosas, Vitalijus Litvaitis. Svetinguose B.Uoginto namuose tvyrojo kūrybinga atmosfera, gimė daug idėjų, buvo realizuota daug meninių sumanymų, kurių dalis pristatyti visuomenei. Paroda, kuri vyks „Ramybės“ galerijoje, pristatys B.Uoginto aliejinę tapybą. Bus eksponuojami portretai, peizažai, negausios kompozicijos ir natiurmortai, visi – iš dailininko šeimos kolekcijos. Menininko portretai, kurie bus pirmą kartą eksponuojami Palangos miesto bibliotekoje, yra labai skirtin-


13

penktadienis, rugpjūčio 16, 2013

pramogų gidas Skambės sakralinė muzika

Vasaros popietė ant žolės

Kitą savaitę padieniui Klaipėdoje ir Juodkrantėje suskambės koncertiniai bažnyčių vargonai festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ sakralinės muzikos koncertuose „Vilties balzamas“. Jų programa sudaryta iš garsiųjų vokiečių baroko epochos kompozitorių H.Schützo, D.Buxtehude’s ir J.S.Bacho kūrinių. Juos atliks vilnietis vargonininkas Balys Vaitkus (nuotr.) ir Klaipėdos muzikinio teatro choras, o atliekant Bacho mišias prisijungs solistai Dalia Kužmarskytė (mecosopranas), Artūras Kozlovskis (bosas) ir Tomas Pavilionis (tenoras). Diriguos Vladimiras Konstantinovas. KUR? Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje (Savanorių g. 4). KADA? Rugpjūčio 21 d. 19 val. KAINA? Nemokamai.

Taip pavadintas festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šmaikštaus ir žaismingo medinių pučiamųjų kvinteto „Debesuota su pragiedruliais“ koncertas, trečiadienį vyksiantis Girulių bibliotekos ir bendruomenės namų kiemelyje. „Debesuota su pragiedruliais“ – tai naujas, jaunas ir energingas muzikantų sambūris uostamiestyje. Kvintete groja Vilma Lenkšaitė (fleita), Laura Kasinskaitė (obojus), Paulius Ščeponavičius (klarnetas), Mindaugas Paškauskas (valtorna) ir Kęstas Taujanskas (fagotas). Jie parengė nuotaikingą programą, kuri skambės bet kokiu oru, kad tik būtų klausytojų. KUR? Girulių bibliotekos kiemelyje (Šlaito g. 10A). KADA? Rugpjūčio 21 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Kino ekranus užlies „Baltijos banga“ Prasidėjęs Nidoje tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“ šiemet baigsis Klaipėdoje.

Nemokami festivalio seansai visą savaitę vyks Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ bei tris dienas – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose. Šiemet švenčiantis penkerių metų sukaktį kino festivalis Nidą pasieks rugpjūčio 22–29 d., o Klaipėdoje svečiuosis rugpjūčio 30, 31 ir rugsėjo 1 dienomis. „Baltijos banga“ – tai vienintelis trijų Baltijos šalių kino forumas Lietuvoje, rengiamas kartu su Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungomis, Nidos „Agila“ bei Neringos miesto savivaldybe. Festivalį globoja LR ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“, kurio atidarymas tradiciškai vyksta rugpjūčio 23iąją, Baltijos kelio minėjimo dieną, skatina atsigręžti į trijų Baltijos valstybių istoriją, kuri suteikia šiam festivaliui simbolinį atspindį. Kaip gražus tarpkultūrinio bendradarbiavimo tęstinumo pavyzdys, festivalis „Baltijos banga“ pristato pasauliui Lietuvą, Latviją ir Estiją ne tik kaip vieningą geopolitinę erdvę, bet ir kaip Baltijos kelyje idėjiniu požiūriu įtvirtintą ryšį. Tęsiant

Festivalio programa

„„Sąsajos: kadras iš latvės režisierės I.Kolmanės net septynerius me-

tus statytos kino dramos „Mona“, kurioje nusifilmavo ir lietuvių aktorius Saulius Balandis.

šio unikalaus festivalio tradicijas, svarbu suvokti baltiškojo trialogo svarbą audiovizualinio meno kontekste, mano festivalio organizatoriai.

Kino festivalyje bus rodomi naujausi Baltijos šalių filmai. Šių metų „Baltijos bangos“ programoje bus rodomi naujausi ir įdomiausi trijų Baltijos šalių vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, vyks susitikimai su jų kūrėjais, vaikų animacijos mokyklėlės užsiėmimai, kurių metu bus sukurtas animacinis filmukas. Taip pat organizuojamas seminaras Baltijos šalių režisierių ir prodiuserių kūry-

binių santykių tema, kviečiantis ir paprastus kino gerbėjus prisijungti prie šios diskusijos. Penkerių metų sukakties proga festivalis parengė ypatingą programą: pajūrio žiūrovams bus parodyti ne tik įdomiausi Latvijos, Estijos bei Lietuvos kinematografininkų darbai, pelnę pripažinimą savo šalyse, taip pat užsienyje, bet ir nuotaikingi romantiški danų bei suomių režisierių filmai. Danija ir Suomija šiemet pirmą kartą svečiuosis „Baltijos bangoje“ ir pristatys žymių režisierių vaidybinius darbus. Pagrindinė „Baltijos bangos“ programa bus rodoma Nidoje, bet ir sinefilai Klaipėdoje turės galimybę išvysti dalį festivalio filmų. Uostamiestyje jis pristatys naujausias trijų Baltijos šalių režisierių juostas.

Nidos „Agiloje“ (Taikos g. 4) Rugpjūčio 22 d. – svečių diena 19 val. – „Komediantas“ (Danija, 2011, rež. M.Z.Zandvliet, vaidybinis, 111’), 21 val. – „Don Žuanas“ (Danija, 2010, rež. K.Holten, vaidybinis 102’). Rugpjūčio 23 d. – atidarymo diena 19 val. – festivalio atidarymo programa, 20 val. – „Aurora“ (Lietuva, Prancūzija, Belgija, 2012, rež. K.Buožytė, vaidybinis, 120’). Filmą pristatys jo režisierė K.Buožytė, aktorė J.Jutaitė, prodiuserė I.Norvilienė. Rugpjūčio 24 d. – šeimos diena 11 val. – seminaras „Baltijos šalių kinas: režisieriaus ir prodiuserio santykiai“, 17 val. – animacijos mokyklėlės filmukas ir apdovanojimai, 19 val. – „Mama, aš tave myliu“ (Latvija, 2013, rež. J.Nordas, vaidybinis, 83’). Rugpjūčio 25 d. 19 val. – „Paskutinės šventovės metraščiai“ (Latvija, 2012, rež. D.Simanis, dokumentinis, 58’), 20.30 val. – „Estiški grybavimo ypatumai“ (Estija, 2012, rež. T.Hussaras, vaidybinis, 93’), filmą pristatys jo režisierius T.Hussaras. Rugpjūčio 26 d. 18 val. – „Pokalbiai rimtomis temomis“ (Lietuva, 2012, rež. G.Beinoriūtė, dokumentinis, 65’), „Liza, namo!“ (Lietuva, 2012, rež. O.Buraja, dokumentinis, 27’), filmą pristatys režisierius A.Stonys. 20 val. – „Rusai Varnų saloje“ (Estija, 2012, rež. S.Keedus, dokumentinis, 73’), 21.30 val. – „Mona“ (Latvija, 2012, rež. I.Kolmanė, vaidybinis, 93’). Rugpjūčio 27 d. 18 val. – „Dokumentininkas“ (Latvija, 2012, rež. I.Zviedris, I.Klava, dokumentinis, 52’), 19 val. – „Kosmos’68“ (Estija, 2011, rež. P.Brambatas, dokumentinis, 70’), filmą pristatys jo reži-

„Klaipėdos“ inf.

s į Palangą gi ir atskleidžia įvairias tapytojo asmenybės puses. Kita dalis parodos darbų – akvarelės kūriniai. Tai peizažai ir natiurmortai iš dailininko fondų, daugiausia 1935 metų ir niekam nematyti. Tapytojo B.Uoginto portretai ir peizažai sudaro reikšmingiausią jo indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną. Rytoj 16 val. prie Naglio g. 12-ojo namo Palangoje bus atidengta paminklinė lenta tapytojui B.Uogintui (vyresniajam) atminti. Vernisažas Palangos viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61) – 17 val., „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35) – 18 val. Bibliotekoje paroda veiks iki rugsėjo 15 d., „Ramybėje“ – iki rugsėjo 6 d. Projektą remia Lietuvos kultūros ministerija. Projekto kuratorė – menotyrininkė Rūta Jakštonienė. „Klaipėdos“ inf.

„„Paveikslai: B.Uoginto „Merginos portretas“ (maždaug 1976 m.) ir peizažas „Eglynas“ (1935 m.).

sierius P. Brambatas. 20.30 val. – „Dešimt priežasčių“ (Lietuva, 2011, rež. A.Blaževičius, trumpametražis, 29’), „Paskutinė medaus mėnesio diena“ (Lietuva, 2011, rež. R.Etermanas, trumpametražis, 30’), „Laikinai“ (Lietuva, 2011, rež. J.Samulionytė, trumpametražis, 28’). Rugpjūčio 28 d. – svečių diena 19 val. – „Širdies dūžiai“ (Suomija, 2009, rež. S.Cantell, vaidybinis, 81’), 21 val. – „Po tuo pačiu dangumi“ (Suomija, 2012, rež. S.Cantell, vaidybinis, 105’). Rugpjūčio 29 d. – festivalio uždarymas 19 val. – „Tėvas“ (Lietuva, 2012, rež. M.Sargsyanas, dokumentinis, 60’), 20.30 val. – uždarymo filmas „Gyvieji vaizdeliai“ (Estija, 2013, rež. H.Volmeris, vaidybinis, 135’), filmą pristatys jo režisierius H.Volmeris. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) Rugpjūčio 30 d. 17 val. –„Paskutinės šventovės metraščiai“ (Latvija, 2012, rež. D.Simanis, dokumentinis, 58’), 18.15 val. – „Baltam skersgatvy“ (Lietuva, 2012, rež. J.Matonis, dokumentinis, 38’), 19 val. – „Mona“ (Latvija, 2012, rež. I.Kolmanė, vaidybinis, 93’). Rugpjūčio 31 d. 17 val. – „Dokumentininkas“ (Latvija, 2012, rež. I.Zviedris, I.Klava, dokumentinis, 52’), 19 val. – „Gyvieji vaizdeliai“ (Estija, 2013, rež. H.Volmeris, vaidybinis, 135’). Rugsėjo 1 d. – šeimos diena 17 val. – animacijos mokyklėlės filmukas „Kuršių sakmės“, Baltijos šalių animacijos programa, 19 val. – „Mama, aš tave myliu“ (Latvija, 2013, rež. J.Nordas, vaidybinis, 83’). Į visus filmus įėjimas – laisvas.


14

penktAdienis, rugpjūčio 16, 2013

sportas

Iš­sau­go­jo M.Ma­žei­ką Atei­nan­tį se­zo­ną tri­juo­se fron­tuo­ se: Vie­nin­go­sios ly­gos, Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­re ir Lie­tu­vos krep­ši­ nio ly­gos (LKL) čem­pio­na­te da­ly­ vau­sian­tys Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ krep­ši­nin­kai iš­sau­go­jo dar vie­ną bron­zi­nės eki­pos na­rį – ka­pi­to­ną Mar­ty­ną Ma­žei­ką.

Su šiuo 28-erių 192 cm ūgio iš Klai­ pė­dos ki­lu­siu gy­nė­ju pa­si­ra­šy­ta su­ tar­tis dar vie­nam se­zo­nui. „Nep­tū­no“ gre­to­se jis žais jau tre­čią se­zo­ną iš ei­lės, o per sa­vo krep­ši­nin­ko kar­je­rą M.Ma­žei­kai tai jau bus aš­tun­ta­sis se­zo­nas gim­to­ jo­je Klai­pė­dos eki­po­je. Klai­pė­die­tis – vie­nas tų krep­ ši­nin­kų, ku­ris pui­kiai su­sty­guo­ ja žai­di­mą ir pa­ska­ti­na ko­man­dą žais­ti ko­vin­gai bei dar­niai lyg vie­ nas kumš­tis. M.Ma­žei­ka praė­ju­sį se­zo­ną LKL pir­m e­ny­b ė­se vi­d u­t i­n iš­kai per rung­ty­nes pel­ny­da­vo po 10,4 taš­ ko, at­ko­vo­da­vo po 2,4 ir pe­rim­da­ vo po 1 ka­muo­lį bei at­lik­da­vo po 2 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus. Vie­nin­gojo­je ly­go­je jis pel­ny­da­vo po 10,9 taš­ko, at­ko­vo­da­vo po 2,2 ka­

muo­lio ir at­lik­da­vo po 1,4 re­zul­ta­ty­ vaus per­da­vi­mo per rung­ty­nes. „Nep­tū­nas“ prieš ke­lias die­nas su­da­rė kont­rak­tus su Val­du Va­sy­ liu­mi, Da­vidu McClu­re, Ma­riu­mi Run­kaus­ku, Si­mu Gal­di­ku ir Ar­vy­ du Ei­tu­ta­vi­čiu­mi, taip pat tu­ri ga­ lio­jan­čias su­tar­tis su Vy­tau­tu Ša­ ra­kaus­ku ir Min­dau­gu Gir­džiū­nu.

Klai­pė­die­tis – vie­ nas tų krep­ši­nin­kų, ku­ris pui­kiai su­sty­ guo­ja žai­di­mą ir pa­ ska­ti­na ko­man­dą žais­ti ko­vin­gai bei dar­niai lyg vie­nas kumš­tis. „„Bokš­tai: J.Kaz­laus­ką džiu­gi­na nau­jųjų rink­ti­nės ly­de­rių J.Va­lan­čiū­no ir D.Mo­tie­jū­no nu­si­tei­ki­mas ir po­žiū­ris

Ko­man­dą atei­nan­tį se­zo­ną ir to­ liau tre­ni­ruos Ka­zys Maks­vy­tis ir To­mas Rin­ke­vi­čius. Nep­tū­nie­čiai tre­ni­ruo­čių pro­ce­ są pla­nuo­ja pra­dė­ti ki­tą sa­vai­tę. „Klai­pė­dos“ inf.

į dar­bą. 

Po šve­dų – ma­ke­do­nai Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai pra­tę­sė per­ga­lin­ gą žy­gį ruoš­da­mie­si rug­sė­jį star­tuo­sian­ čiam Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tui. Jie Pa­ne­vė­žy­je ant­rą kar­tą per tris die­nas su­triuš­ki­no Šve­di­jos rink­ti­nę – 95:64. Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

„„Ka­pi­to­nas: M.Ma­žei­ka praė­ju­sį se­zo­ną bu­vo vie­nas „Nep­tū­no“ ko­man­

dos ly­de­rių. 

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Jo­no Kaz­laus­ko vei­de vis daž­niau ga­li­ma iš­vys­ti šyp­se­ną. Lie­tu­vos rink­ti­nės stra­te­gas ne­slė­pė, jog yra pa­ten­kin­tas sa­vo auk­lė­ti­nių dar­bu bei re­zul­ta­tu, ku­rį ma­to po pir­mų­jų ke­tu­rių kont­ro­li­nių rung­ty­nių. Ke­ tu­rios per­ga­lės iš ei­lės ir vis so­li­des­ nis žai­di­mas – to­kiu kur­su kol kas žings­niuo­ja J.Kaz­laus­ko ka­riau­na. „Sma­gu, jog ant­ra­sis ma­čas su šve­dais bu­vo dar ge­res­nis už pir­ mą­jį, ma­nau, vis­kas pa­vy­ko. Esu pa­ten­kin­tas vy­rų nu­si­tei­ki­mu ir nuo­tai­ka. Džiu­gi­na tai, kad žai­ dė­jai dir­ba ne­gai­lė­da­mi jė­gų, ro­do no­rą. Vis dėl­to dar tu­ri­me pro­ble­ mų, bet jų at­skleis­ti ne­no­rė­čiau“,

– vieš­na­gę sa­vo gim­ta­ja­me Pa­ne­ vė­žy­je re­ziu­ma­vo J.Kaz­laus­kas. Stra­te­gas tvir­ti­no, kad abu iš ki­ ta­pus At­lan­to at­vy­kę ko­man­dos rams­čiai Jo­nas Va­lan­čiū­nas ir Do­ na­tas Mo­tie­jū­nas vis ge­riau jau­čia ko­man­dos drau­gus bei yra pa­si­ren­ gę temp­ti ko­man­dą į prie­kį. J.Va­lan­ čiū­nas šve­dams per abi rung­ty­nes taip ir li­ko neį­min­ta mįs­lė. Pir­ma­ ja­me ma­če vi­du­rio puo­lė­jas pel­nė 14 taš­kų, o šį­syk su­rin­ko net 21-ą. Ypač grės­min­gai „cent­ras“ at­ro­dė rung­ty­nių pra­džio­je, kai per pir­mą­jį ket­vir­tį pel­nė dau­giau taš­kų (16) nei vi­sa Šve­di­jos ko­man­da (12). Jo bend­ra­žy­giui D.Mo­tie­jū­nui šis ma­čas su­si­klos­tė ne taip sėk­min­ gai – tre­čia­ja­me kė­li­ny­je grįž­da­mas sa­vo­jo krep­šio link D-Mo su­si­dū­rė

su J.Va­lan­čiū­nu ir kryp­te­lė­jo čiur­ ną. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, trau­ ma nė­ra rim­ta ir puo­lė­jas ne­tru­kus tu­rė­tų grįž­ti į ri­kiuo­tę. Šį­syk pro­gą pail­sė­ti ga­vo Ro­ber­ tas Jav­to­kas, Li­nas Klei­za ir Re­ nal­das Sei­bu­tis, o į ri­kiuo­tę su­grį­ žęs Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius su­žai­dė pui­kias rung­ty­nes ir bu­vo re­zul­ta­ ty­viau­sias žai­dė­jas rink­ti­nė­je. Šian­dien rink­ti­nė iš­vyks­ta į Ma­ ke­do­ni­ją, kur ry­toj žais drau­giš­kas rung­ty­nes su šios ša­lies na­cio­na­ li­ne ko­man­da ir ban­dys at­si­re­van­ šuo­ti už vie­ną skau­džiau­sių ne­ sėk­mių per vi­są ša­lies krep­ši­nio is­to­ri­ją, kai pra­lai­mė­jo Lie­tu­vo­ je vy­ku­sio 2011-ųjų Eu­ro­pos čem­ pio­na­to ket­virt­fin ­ a­ly­je.

Re­zul­ta­tas Lie­t u­va – Šve­d i­j a 95:64 (24:12, 34:15, 18:19, 19:18). D.Lav­ri­no­vi­čius 23 taš­kai, J.Va­lan­čiū­nas 21, M.Kuz­ mins­kas 15, M.Po­cius 10, J.Ma­čiu­l is ir M.Ge­ce­vi­čius po 6, D.Mo­tie­jū­nas 5, V.Či­žaus­kas 4, A.Juš­ke­vi­čius 3, T.De­ li­nin­kai­tis 2/A.Gad­de­for­sas 14, T.Bor­ gas 11, T.Mas­sam­ba 8.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lie­tu­va nu­si­lei­do nykš­tu­kei Ma­rius Bag­do­nas Lie­tu­viš­kas fut­bo­lo lai­ve­lis vėl skam­biai barkš­te­lė­jo į dug­ną. Apie mįs­lin­gą pa­te­ki­mą į 2016 me­tų Eu­ ro­pos čem­pio­na­tą kal­bė­ti mėgs­ tan­tis Csa­ba Laszló to­liau ku­ria mū­sų ša­lies fut­bo­lo is­to­ri­ją – veng­ ro va­do­vau­ja­ma rink­ti­nė pa­ti­ria to­kius pra­lai­mė­ji­mus, apie ko­kius ne­se­niai net neį­si­vaiz­duo­ta.

Pas­ku­ti­nis šios mant­ros akor­das nuai­dė­jo Liuk­sem­bur­ge, kur Lie­ tu­vos fut­bo­li­nin­kai 1:2 drau­giš­ko­se kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se nu­si­lei­do di­džio­jo fut­bo­lo pa­raš­tė­se esan­čiai šios nykš­tu­ki­nės ša­lies ko­man­dai. Pa­ly­gin­ti su pa­sku­ti­nė­mis tarp­ tau­ti­nė­mis rung­ty­nė­mis su grai­ kais, C.Lasz­lo ko­man­dos su­dė­ty­je at­li­ko vi­so la­bo tris kei­ti­mus. Var­

tus gy­nė Gied­rius Ar­laus­kis, gy­ ny­bos kai­ria­ja­me kraš­te pa­si­ro­dė Vy­tau­tas And­riuš­ke­vi­čius, o Dar­ vy­das Šer­nas ban­dy­tas kraš­to sau­ go po­zi­ci­jo­je. 15-ąją mi­nu­tę Dei­vi­das Ma­tu­le­ vi­čius pel­nė pir­mą­jį sa­vo įvar­tį vil­ kė­da­mas rink­ti­nės marš­ki­nė­lius ir lie­tu­vių per­spek­ty­vos neat­ro­ dė niū­rios, ta­čiau po šio epi­zo­do vaiz­das aikš­te­lė­je pa­si­kei­tė. Trau­ mą ga­vu­sį G.Ar­laus­kį tarp virps­tų pa­kei­tė Emi­li­jus Zu­bas, o įsi­drą­si­ nę šei­mi­nin­kai vis pa­vo­jin­giau ata­ ka­vo var­žo­vų var­tus. Sa­vo tiks­lą Liuk­sem­bur­gas pa­ sie­kė 48 min., kai pa­si­žy­mė­jo Au­ re­lie­nas Joa­chi­mas, o į vi­siš­ką ago­ ni­ją lie­tu­vai­čius 80 min. pa­siun­tė Ste­fa­no Ben­si. To­k ia ge­n e­ra­l i­n ė re­p e­t i­c i­ja prieš rug­sė­jo 6 d. Ry­go­je vyk­sian­

čias 2014 m. pa­sau­lio čem­pio­na­to rung­ty­nes su lat­viais bei rug­sė­jo 10 d. Ma­ri­jam­po­lė­je su Lich­tenš­ tei­no at­sto­vais rink­ti­nės aist­ruo­ lių neįk­vė­pė. Dar­ba­h o­l i­k u sa­ve mėgs­tan­ tis va­din­ti C.Lasz­lo taip pat bu­vo pri­vers­tas pri­kąs­ti lū­pą. „Esu la­ bai nu­si­vy­lęs re­zul­ta­tu ir žai­di­mu. At­vyks­tan­tys į rink­ti­nę tu­rė­tų su­ pras­ti, kad kont­ro­li­nės rung­ty­nės yra kaip re­pe­ti­ci­ja. Šį kar­tą be­veik ne­tu­rė­jo­me nau­jo­kų. Tik vie­ną ki­ tą žai­dė­ją, kaip Man­tas Kuk­lys ar Eval­das Ra­zu­lis. Apie juos ga­liu at­ si­liep­ti tik tei­gia­mai. Skir­tin­gai nei apie di­džią­ją da­lį ko­man­dos. Dau­ ge­lis fut­bo­li­nin­kų ne­rung­ty­nia­vo taip, kaip ga­li. Ti­kiuo­si, kad rung­ ty­nė­se su Lat­vi­ja at­ro­dy­si­me vi­sai ki­taip“, – mo­ty­va­ci­jos sto­ka sa­vo auk­lė­ti­nius kal­ti­no veng­ras.


19

penktAdienis, rugpjūčio 16, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame S.E.Phillips knygą „Pabučiuok angelą“.

S.E.Phillips. „Pabučiuok angelą“. Per sutuoktuvių ceremoniją Deizė Devro įsigudrino pamiršti savo sužadėtinio vardą. Ir kaip čia nepamirši, jeigu šį vyruką ji regėjo vos kartą, kai pildė vedybų sutartį, o „dangaus laiminama sąjunga“ – grynas akių dūmimas! Ir apskritai niūrokas gražuolis Aleksas – ne iš tų vyriškių, kurie traukia Deizės akį. O Aleksą sužadėtinė pribloškė iš pirmo žvilgsnio ir nesiliovė stulbinusi po vedybų. Tik kodėl jis elgiasi taip, lyg norėtų ją už kažką nubausti?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 20 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Jautis (04 21–05 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesuvaldyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė. Dvyniai (05 21–06 21). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Būkite atsargus, nes palankus laikas greitai gali tapti nesėkmingas. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku būti objektyviam. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite ir aptarinėsite savo idėjas. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Mergelė (08 24–09 23). Pats laikas rinktis baldus, spalvas. Tinkamas metas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes. Skorpionas (10 24–11 22). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis keisti gyvenimo būdą. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Šaulys (11 23–12 21). Ginčysitės su aplinkiniams. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jums padėti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Tačiau nepraraskite saiko. Vandenis (01 21–02 19). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.


Orai

Šiandien laikysis vėsūs orai, o šešta­ dienį bus šiek tiek šilčiau, daug kur ga­ lima tikėtis lietaus. Šiandien bus ma­ žai debesuota, temperatūra kils iki 20–23 laipsnių. Šeštadienis bus kiek šiltesnis – temperatūra sieks apie 25 laipsnius. Bus debesuota, kai kur gali trumpai palyti. Sekmadienį daug kur trumpai palis, vietomis – su perkūnija. Temperatūra sieks apie 25 laipsnius.

Šiandien, rugpjūčio 16 d.

+20

+21

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+20

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+20

6.09 21.09 15.00

228-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 137 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+21



Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +25 Dublinas  +19 Kairas +38 Keiptaunas  +16 Kopenhaga +20

kokteilis Kiek dar ža­dins pjo­vė­jai? „Ti­kiuo­si, kad bent nuo ki­to pa­va­sa­rio mies­te įsi­vy­raus tvar­ka, kai žo­lės pjo­ vė­jai ne­kels iš mie­go nuo ko­kios sep­ tin­tos va­lan­dos ry­to“, – nir­šo Da­nu­tė. Anot mo­ters, dar­bi­nin­kai va­di­na­mai­ siais tri­me­r iais pra­de­da triukš­mau­t i prie lan­gų nuo itin anks­taus ry­to. „Kai rei­kia kel­tis į dar­bą, ba­la ne­ma­tė, – sa­kė mo­te­ris. – Bet kai yra re­ta ga­li­ my­bė il­giau pa­mie­go­ti, o gar­siai ir įky­ riai zir­zian­tys apa­ra­tai – „tri­me­riai“ ar trak­to­riu­kai – pa­ža­di­na, ga­li sprog­ti iš pyk­čio.“ Da­nu­tė klau­sia, ar ati­tin­ka­mų įstai­g ų va­do­vai, siųs­da­mi į ob­jek­tus dar­bi­nin­ kus, ne­pa­gal­vo­ja, kad anks­tų ry­tą ne­ ma­žai žmo­nių – ato­sto­gau­jan­tys žmo­ nės, va­sa­ro­jan­tys vai­kai, pen­si­nin­kai – mie­ga. Skai­ty­to­ja įsi­ti­ki­nu­si, kad, jei pjo­vė­jai no­r i pra­dė­t i dirb­t i la­bai anks­t i, žmo­ nių su­sier­z i­n i­mo ga­l i­ma iš­veng­t i ki­ taip pla­nuo­jant veik­lą. „Iki ko­kios de­šim­tos va­lan­dos pjo­vė­jai ga­lė­tų zir­zin­ti ato­kiau nuo na­mų esan­ čio­se žo­ly­nuo­se, po to pjau­ti žo­lę prie gy­ve­na­mų­jų na­mų“, – pa­ta­rė mo­te­ris.

„„Išei­tis: žo­lei pjau­ti yra triukš­mo

ne­ke­lian­tys ag­re­ga­tai.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja „Kok­tei­l is“ įsi­t i­k i­nęs, kad tie žmo­nės, ku­r ie žo­lę pjau­nan­čius vy­r us va­d i­ na šienp­jo­viais, yra ne­tei­sūs „per vi­ są bam­bą“. Žo­lė tik vė­liau, kai su­džiū­ va, tam­pa šie­nu.

Kaunas Londonas  +18 Madridas +35 Maskva  +21 Minskas  +19 Niujorkas +25 Oslas  +17 Paryžius +29 Pekinas +36

Praha +24 Ryga  +18 Roma +30 Sidnėjus +20 Talinas  +18 Tel Avivas +32 Tokijas +34 Varšuva  +21

Vėjas

4–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Alvita, Butvydas, Joakimas, Rokas, Steponas.

RUGPJŪČIO 16-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+21

+20

+19

5

+19

+23

+21

+20

5

+19

+24

+23

+21

6

rytoj

SEkMadienį 1934 m. gi­mė pran­cū­ zų ki­no ak­to­r ius Pier­ re Ri­char­das.

1846 m. Lau­ry­nas Ivins­ kis iš­lei­do pir­m ą­j į ka­ len­do­r ių lie­t u­v ių kal­ba „Me­t u skajt­lus ukisz­kas ant me­t u Wiesz­p a­t ies 1846“. 1949 m. gi­mė ro­ma­no „Vė­jo nu­blokš­t i“ au­to­rė Mar­ga­ret Mit­chell. 1958 m. JAV gi­mė pa­ sau­l io popmu­z i­kos ka­ ra­lie­nė Ma­don­na – Loui­ se Ve­ro­ni­ca Cic­co­ne. 1960 m. Kip­ras ta­po ne­ prik­lau­so­ma vals­ty­be.

1964 m. Šiau­l iuo­se gi­ mė lie­tu­vių ki­no re­ži­sie­ rius bei ak­to­r ius Ša­r ū­ nas Bar­tas. 1977 m. su­lau­kęs 42-ejų mi­rė ro­ken­ro­lo ka­ra­lius El­vis Pres­ley. 1987 m. mi­rė ru­s ų ak­ to­r ius And­re­jus Mi­ro­ no­vas. 1999 m. Ru­s i­j os Vals­ ty­b ės Dū­m a nau­j uo­ ju ša­l ies prem­j e­r u pa­ tvir­t i­n o Vla­d i­m i­r ą Pu­ ti­n ą.

Vie­toj liū­to – šuo Ki­ni­jos zoo­lo­gi­jos so­ das pa­te­ko į ne­pa­ to­gią situaciją, kai jo gy­vū­nas, pri­sta­to­ mas kaip Af­ri­kos liū­ tas, pra­dė­jo lo­ti. Paaiš­kė­jo, kad Vi­du­rio Ki­ni­jo­je esan­čios He­na­no pro­vin­ci­jos mies­te Luo­hė vei­kian­čia­me Liau­dies par­ke įsi­kū­ręs zoo­lo­gi­jos so­das jau ne kar­ tą mė­gi­no pa­pras­tus gy­vū­nus ro­dy­ti kaip eg­zo­ti­nes rū­šis, ra­šo vals­ty­bi­nis dien­raš­tis „Bei­jing Youth Dai­ly“. Laik­raš­tis ci­ta­vo vie­ną lan­ky­to­ ją, pa­var­de Liu, ku­ri no­rė­jo su­pa­ žin­din­ti sa­vo sū­nų su įvai­rių gy­ vū­nų sklei­džia­mais gar­sais, ta­čiau pa­ste­bė­jo, kad gy­vū­nas, lai­ko­mas Af­ri­kos liū­tų ap­tva­re, lo­ja. Tas „žvė­ris“ pa­si­ro­dė esan­tis Ti­ be­to mas­ti­fas – stam­bių il­gap­lau­ kių šu­nų veis­lės at­sto­vas.

„Zoo­lo­gi­jos so­das įžū­liai mus ap­gau­di­nė­ja, – pik­ti­no­si Liu, ku­ri už bi­lie­tą su­mo­kė­jo 15 jua­nių (6,4 li­to). – Jie mė­gi­na ro­dy­ti šu­nis kaip liū­tus.“ Be to, vie­na­me gy­va­čių te­ra­riu­ me bu­vo įkur­din­tos dvi nu­tri­jos, leo­par­dų ap­tva­re – bal­to­ji la­pė, o ki­tas šuo bu­vo lai­ko­mas vil­kų vol­ je­re. Par­ko gy­vū­nų sky­riaus va­do­vas Liu Suya „Bei­jing Youth Dai­ly“ tei­ gė, kad zoo­lo­gi­jos so­das tu­ri liū­tą, ta­čiau jis bu­vo iš­vež­tas į vie­ną vei­ si­mo cent­rą, o šuo, ku­ris pri­klau­so vie­nam dar­buo­to­jui, bu­vo tik lai­ki­ nai ap­gy­ven­din­tas ap­tva­re dėl sau­ gu­mo prie­žas­čių. Ki­ni­jos so­cia­li­nio tink­lo „Si­na Wei­bo“ var­to­to­jai ne­gai­lė­jo kri­ti­ kos zoo­lo­gi­jos so­dui. „Tai vi­siš­kai ne­juo­kin­ga. Liūd­na tiek dėl zoo­lo­gi­jos so­do, tiek dėl jo gy­vū­nų“, – ra­šė vie­nas ko­men­ta­ to­rius. „Jie bent jau ga­lė­jo su­si­ras­ti has­ kį vie­to­je vil­ko“, – pri­dū­rė ki­tas. BNS ir „Klai­pė­dos“ inf.

Kas penk­ta – tin­gi­nė Tik­r iau­s iai skai­t y­to­j ai ma­no, kad skruz­dės – darbš­t u­mo sim­bo­l is. Ta­ čiau jūs ne vi­sai tei­sūs. Moks­li­nin­kai mir­me­ko­lo­gai iš Ho­kai­do uni­ver­si­te­ to at­l i­ko eks­pe­r i­men­tą, ku­r io me­t u pen­kis mė­ne­sius ste­bė­jo tris skruz­dė­ lių ko­lo­ni­jas. Jie at­sklei­dė, kad 80 pro­c. skruz­dė­lių dir­ba įvai­rius dar­bus: ren­ ka mais­tą, sta­to ar va­lo būs­tą, o kas penk­ta skruz­dė­lė ven­gia dar­bo.

Links­mie­ji tirš­čiai Grįž­ta vy­ras na­mo ga­vęs al­gą. Kaip daž­nai bū­na: ket­v ir­tą va­lan­dą nak­ ties, links­mas ir trauk­da­mas dai­ną „Ant kal­no mū­rai...“ Ati­da­ro du­ris. O ten žmo­na su ko­čė­lu. Kaip ir vi­sų žmo­nų vy­ro al­gų ga­vi­mo die­ną, – akys bal­tos, kak­ta su­rauk­ta. – O ik... bran­gio­ji, tu ik... vis ke­pi ir ke­pi. Čes­ka (397 719; anks­ty­vą ry­tą pjo­vė­jai ga­lė­tų žo­lę pjau­ti dal­giais – bū­tų ga­na ty­lu)

+20

+20

„„ Gud­ry­bė: zoo­lo­gi­jos so­das vie­to­je liū­to mė­gi­no ro­dy­ti Ti­be­to mas­ti­fą.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Ma­ty­ti sap­ne ne­tvar­ką na­muo­se – gy­ ve­na­mo­sios vie­tos ar­ba dar­bo pa­kei­ ti­mas ar tie­siog kaž­ko­kie pa­si­kei­ti­mai. Net­var­ka ki­to na­muo­se – džiaugs­mas, o pa­tiems ne­tvar­ką da­ry­ti – tu­rė­si­te var­go, lau­kia ne­pla­nuo­ti sun­ku­mai. Taip pat bet ko­kia ne­tvar­ka sap­nuo­se ga­li reikš­ti ap­kal­bas ar­ba blo­gą el­ge­sį su ju­mis. Sap­nuo­ti slo­gą ar­ba sirg­ti sap­ne reiš­ kia tai, kad jums pri­t rūks kant­r y­bės dir­bant kai ku­riuos dar­bus, ku­rių vei­ kiau­siai ne­baig­si­te. Jei sap­na­vo­te, kad at­vi­ru­ku ar laiš­ ku bu­vo per­duo­ti kie­no nors lin­kė­ji­mai, tai yra ge­ras ženk­las. Va­di­na­si, jums sek­sis pla­nuo­t i ir ne­pla­nuo­t i dar­bai, ku­r iuos ly­dės sėk­mė. Pa­čiam lin­kė­t i daug lai­mės – už­si­tar­nau­si­te ki­tų žmo­ nių pa­gar­bą. Glė­bes­čiuo­tis sap­ne – ką nors ap­ka­ bin­ti nė­ra ge­ra le­mian­tis sap­nas. Glė­ bes­čia­v i­ma­sis – iš­da­v ys­tės sim­bo­l is ir šio veiks­mo vaiz­dai pa­pras­tai bū­na blo­ga pra­na­šau­jan­čia­me sap­ne. Jei­gu įsi­my­lė­jė­l iai sap­ne glė­bes­čiuo­ja vie­ nas ki­tą, jų lau­kia iš­si­sky­ri­mas. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad glė­bes­čiuo­ja­te sa­vo su­t uok­t i­n į, šei­mo­je lau­k i­te ne­ra­mu­ mų. Sap­nuo­t i, kad su džiaugs­mu ap­ ka­bi­no­te sa­vo drau­gus, – klas­ta ir ap­ gau­lė, o glė­bes­čiuo­ti sa­vo gi­mi­nai­čius reiš­k ia li­gas ir bar­n ius. Ta­čiau ap­ka­ bin­ti ne­pa­žįs­ta­mą žmo­gų reiš­kia ge­rą nuo­tai­ką ir ne­pap­ras­tą džiaugs­mą. Sap­nuo­ti pa­ga­lį yra ge­ras ženk­las jums ir jū­sų ar­ti­mie­siems. Šis daik­tas sap­nuo­se reiš­kia svei­ka­tą ir sėk­mę.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1066

2013 08 14 AUKSO PUODAS - 27 491 784 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 289 821 Lt 33 20 06 22 14 02 Auksinis skaičius 43 Papildomi skaičiai 40 30 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 174 148 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 31 995 Lt (1 priz.) 4 skaičiai 149 Lt (295 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (5052 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (6462 priz.) „Džokeris“ - bil. nr. 050 093 933 (131 979 Lt) Prognozė: Aukso puode – 29 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt


2013 08 16 klaipeda internetas