Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

RugpjĹŤÄ?io 15 d., ketvirtadienÄŻ, laikraĹĄtis neiĹĄeis. Kitas dienraĹĄÄ?io numeris – rugpjĹŤÄ?io 16 d., penktadienÄŻ. www.kl.lt

treÄ?iadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 14, 2013

186 (19 789)

10 A?2š6.162;6@?B4 =7�š6<!

na m a i

[NZNV-XYYa ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N/VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;

Pavergtas vandu o

T.Ĺ er­nas: evan­ge­li­kĹł baŞ­ny­Ä?ia gÄ&#x2014;­jĹł ne­tuoks.

Lietuva 8p.

IĹĄ pra­ban­gaus vieť­bu­Ä?io ita­lai spru­ko ne­su­mo­kÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;.

Van­duo taip pat tu­ri de­rÄ&#x2014;­ti prie ap­lin­kos.

UĹžribis 12p.

Ne visi turi galimybÄ&#x2122; apsigyventi ĹĄalia tyvuliuojanÄ?io eĹžero, nors kasdien matyti ir lytÄ&#x2014;ti vandenÄŻ svajoja daugelis. Nuo senĹł senovÄ&#x2014;s ĹžmonÄ&#x2014;s vandenÄŻ paverÄ?ia gÄ&#x2014;rÄ&#x2014;jimosi objektu, taÄ?iau jis turi bĹŤti derinamas prie aplinkos.

Vereta Rupeikai

v.rupeikaite@dien

reikalauja dizai

tÄ&#x2014;

a.lt

ÄŽĹžvelgia giliÄ&#x2026; pra

smÄ&#x2122;

KarĹĄtÄ&#x2026; vasaros die nÄ&#x2026; vien paĹžvelgus ÄŻ trykĹĄtanÄ?iÄ&#x2026; vandens srovÄ&#x2122; pasijauÄ?ia gaiva. Krentan Ä?ios arba Ä?iurlenanÄ?ios srovÄ&#x2014;s gar sas iĹĄplauna mintis, nu ramina, tarsi plukdo ÄŻ svajoniĹł pasaulÄŻ. Prie Ĺže mÄ&#x2014;s ir oro prisidedanti vandens sti chija teikia pilnatvÄ&#x2014;s jausmÄ&#x2026;. JaponiĹĄkuose soduo se vanduo sim- ď Ž bolizuoja nenutrĹŤks Funkcija: [Na Ă­_NYĂ­`YNbX\ON` tamÄ&#x2026; laiko tÄ&#x2014;kmÄ&#x2122; RV[NVVa\YV]_VZ ir gyvenimo kaitÄ&#x2026;, R[NacR[XV[Ă&#x;aNĂ&#x2DC; todÄ&#x2014;l Ä?ia galima VNbTR_VNbĂ&#x;`V VĂ­_ Aplinkos apĹželdi pamatyti ÄŻvairaus Ă&#x203A;Wb`TNYVZN]NZ nimo specialisdydĹžio tvenkiniĹł, NafaVNa`XV_aĂ&#x2013;Wb\` kartu ir baseino sti tÄ&#x2014;s EglÄ&#x2014;s Sunilai aĂ&#x2013;]YNbXVZbV upeliĹł, kriokliĹł, ĹĄal lius gali bĹŤti natienÄ&#x2014;s pastebÄ&#x2014;jitinÄ&#x2014;liĹł, ĹĄulinukĹł. tĹŤralus, minimalis mu, prieĹĄ deĹĄimtme Tvenkiniui ÄŻrengti, tinis arba klasikitÄŻ galinÄ?iĹłjĹł prie jo vietai ir fornis. Jis turi atitikti savo namĹł turÄ&#x2014;ti ba mai, vandens tekÄ&#x2014;ji pagrindinio paseinus, fontanus mo krypÄ?iai upestato architektĹŤrÄ&#x2026;. ir krioklius buvo kur lyje teikiama ne ma kas daugiau nei Ĺžiau dÄ&#x2014;mesio nei dabar. Pastaruoju â&#x20AC;&#x17E;NaujĹł individualiĹł akmenĹł kompozici metu tik vienas joms. namĹł kvartaluose, kur kiemai vi kitas JaponiĹĄko sodo spe siĹĄkai lygĹŤs, apsÄ&#x2014;cialistai tvirti- lis naujakurys, pasamdÄ&#x2122;s specia- ti veja, daĹžnai galima na, kad tinkamai tus namo aplinkai parinkta vandens pamatyti iĹĄkisuprojektuoti, lu randa papildomĹł sius vadinamuosius telkinio forma su lÄ&#x2014;ĹĄĹł vandens obplastiĹĄka kranto alpinariumus. JĹł centre pĹŤpso iĹĄ jektui ÄŻrengti. linija, ÄŻlankomis, akmenĹł sukrautas pusiasaliais ir sakalnas, lomis leidĹžia maĹža Yra ir paprastesnÄ&#x2014; me plote sukuriĹĄeitis. Ĺ˝mo- Man nuo jo virĹĄaus bÄ&#x2014;ga krioklys. nÄ&#x2014;s, pasak E.Suni ti didybÄ&#x2014;s ÄŻspĹŤdÄŻ. tai atrodo visiĹĄkas sve ď ŽPavyzdĹžiai: laitie b `VR[fWR_R[TVNZ timkĹŤnisâ&#x20AC;&#x153;, \`X_Na\cNVgQ V\QV mina arba nusiper nÄ&#x2014;s, pasiga- â&#x20AC;&#x201C; kritikos negailÄ&#x2014;jo Upeliai turi bĹŤti vin `RQVXab\WNZ\`[Nb gNV[\]N_\Q\`Xb ka pastatomus kraĹĄtovaizdĹžio giuotĹł vagĹł, WNb`V\`NbTNYĂşZN _V\ netaisyklin dizainerÄ&#x2014; GintarÄ&#x2014; Jab

\`V\`N_PUVaRXaĂ­ [VĂşON`RV[ĂşZNQ gais krantais, su slenks- ÄŻrenginius, kurie, prijungti prie lonskienÄ&#x2014;. _\`QRX\_NafcV \`  _U`\_TbX]YN[a] vandens sistemos ir elekt  Toks krioklys iĹĄ Ä?iais ir kaskadomis, _\]NTN[QNP\ZNP PR[aTN_QR[QR`VT[`P\Z[b\ akmenĹł, pasak ros tinklo, gai- jos, be aiĹĄkios praa_ vina aplinkÄ&#x2026; bent dĹžios, taÄ?iau su visiĹĄ dera nebent kalvo nedidele vandens kai aiĹĄkia pabaije, kur akmenys ÄŻkom toje vietoÄ?iurkĹĄle, srove ar ga ÄŻtekantys ÄŻ tven kaskada. Neretai kinÄŻ ar krintantys ponuoti taip, tarsi juos gamta ten savo paÄ?iĹł gamin ÄŻ jÄŻ kriokliu. Krin tiems kriokliams, bĹŤtĹł padÄ&#x2014;jusi, tantis vanduo â&#x20AC;&#x201C; o ĹĄaltinis iĹĄteka tar fontanÄ&#x2014;liams pasi viena mÄ&#x2014;gstamiau renkamos statinÄ&#x2014;s tum natĹŤraliai. siĹł japoniĹĄko soYra daugybÄ&#x2014; spren ar kitos buitinÄ&#x2014;s tal do detaliĹł. diniĹł, kurie depyk tai nekainuoja tĹŤks los ir tuomet ra plokĹĄtumoje. tanÄ?iĹł litĹł. Prie Kaina PiniginÄ&#x2014;s su tokiĹł ÄŻrenginiĹł pri Pasak G.Jablons sitraukÄ&#x2014; kienÄ&#x2014;s, galima jungiamas gerianuo kurti ÄŻvairias beto masis arba laistymo LT/kv.m Ne visi ĹžmonÄ&#x2014;s, puoĹĄda ni nes sis konst te mos mi rukvansa vo duo. Kai kas, cijas, apsieinant aplinkÄ&#x2026;, gilinasi juokÄ&#x2014;si E.Sunilaitie ÄŻ ďŹ losoďŹ nÄ&#x2122; punÄ&#x2014;, tiniĹł akmenĹł. be rieduliĹł ar ÄŻveĹžstatinÄ&#x2014;se geba net sÄ&#x2122;. Kai kas puikiai PavyzdĹžiui, gali bĹŤ lelijas praĹžydinti. iĹĄsiverÄ?ia ti suformuotos kelios Mob. 8 657 92 020 su augalais, akmenimis, maĹžovien baseino talpyksios Krioklys ly los skirtinguose ly ar tektĹŤros ele gumoje nedera giuose, vanduo iĹĄ mentais, taÄ?iau 8 657 99 000 nechi aukĹĄtesnio lygio Tiems, kurie no nuginÄ?ijama, kad krenta ÄŻ ĹžemesnÄŻ. rÄ&#x2014;tĹł dekoratyvibet koks vanwww.tauralaukioslenis. Tai teikia ne tik es tetinÄŻ pa lt dens elementas aplinkÄ&#x2026; ypaÄ? pa- nio baseinÄ&#x2014;lio ar solidaus tvenki- mÄ&#x2026;, nio prie namĹł, rei gyvina. bet ir sukuria kriok sigÄ&#x2014;rÄ&#x2014;jikÄ&#x2014;tĹł ÄŻvertinti aplio garsÄ&#x2026;. linkÄ&#x2026;, ÄŻskaitant ir â&#x20AC;&#x17E;Pas mus tiesiog nÄ&#x2014; pastatus. Kiemo, ra sodo meno tradicijĹł, dÄ&#x2014;l to Ĺžmo nÄ&#x2014;s nelabai Ĺži-

Ĺ iandien priedas



4V[aN_Ă&#x203A;`7NOY\[` XVR[Ă&#x203A;`[b\a_

Kaina 1,30 Lt

3 400

â&#x20AC;&#x17E;Nor­fojeâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; pa­Şei­di­mĹł gausa

no

â&#x20AC;&#x17E;Ar bÄ&#x2014;­dos pri­spir­tas Ĺžmo­gus nu­stos sko­lin­tis? Ne, jis ras al­ ter­na­ty­vÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; sko­lin­sis ĹĄe­ťÄ&#x2014;­ly­je.â&#x20AC;&#x153; Lie­tu­vos smul­kių­jĹł var­to­ji­mo kre­di­tĹł aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Liu­tau­ras Va­lic­kas ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;s, kad su­var­Şy­mai smul­kių­jĹł kre­di­tĹł sek­to­riu­je Ĺžmo­nes ge­na ÄŻ ne­le­ga­liÄ&#x2026; rin­kÄ&#x2026;.

8p.

Bir­Şa siō­lo dai­nuo­ti bo­su Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Vo­ka­lo stu­di­jas bai­gu­si ir dai­na­vi­ mo ma­gist­ro dip­lo­mÄ&#x2026; ÄŻgi­ju­si klai­ pÄ&#x2014;­die­tÄ&#x2014; iĹĄ Dar­bo bir­Şos su­lau­kÄ&#x2014; pa­ siō­ly­mo Klai­pÄ&#x2014;­dos mu­zi­ki­nio teat­ ro cho­re dai­nuo­ti bo­su ar­ba mo­ky­ ti mo­ki­nius pieť­ti ant van­dens. Dar­bas â&#x20AC;&#x201C; gie­do­ti cho­re

Â&#x201E;Â&#x201E;Bau­dos: â&#x20AC;&#x17E;Nor­fosâ&#x20AC;&#x153; par­duo­tu­vÄ&#x2014;s, ku­riĹł pa­grin­di­nis ak­ci­nin­kas â&#x20AC;&#x201C; Dai­nius Dun­du­lis, per me­tus baus­tos jau pen­kis kar­tus.

Tomo MozĹŤros montaĹžas

Nors di­dĹžiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se ÄŻvai­riĹł pa­Şei­di­mĹł ma­ŞÄ&#x2014;­ja, ne vi­sos par­duo­tu­ vÄ&#x2014;s vie­no­dai ge­rai lai­ko­si rei­ka­la­vi­mĹł. Kai ku­riuo­se pre­ky­bos tink­luo­se ins­pek­to­riai nuo­lat ap­tin­ka pa­vo­jin­gĹł Ĺžais­lĹł, kō­di­kiams skir­tĹł, ta­Ä?iau net pa­vo­jĹł jĹł gy­vy­bei ke­ lian­Ä?iĹł ser­ve­tÄ&#x2014;­liĹł ar su­ge­du­siĹł mais­to pro­duk­tĹł. Apie tai skaitykite â&#x20AC;&#x201C;

9

Kaip ir dau­gy­bÄ&#x2014; aukť­tų­jĹł mo­kyk­ lĹł ab­sol­ven­tĹł, klai­pÄ&#x2014;­die­tÄ&#x2014; Vai­ da, vos ga­vu­si dip­lo­mÄ&#x2026;, su­sku­bo ÄŻ Dar­bo bir­ŞÄ&#x2026;. Mer­gi­na nu­ro­dÄ&#x2014;, kad yra dai­ni­nin­kÄ&#x2014; ir no­rÄ&#x2014;­tĹł ras­ti dar­ bÄ&#x2026;, ati­tin­kan­tÄŻ jos iť­si­la­vi­ni­mÄ&#x2026;. Rugp­jō­Ä?io 8-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; ÄŻ sa­vo elekt­ro­ni­ nÄŻ pa­ťtÄ&#x2026; ji ga­vo du laiť­kus, ku­riuo­se nu­ro­dy­ti dar­bo pa­siō­ly­mai jÄ&#x2026; tie­ siog ap­stul­bi­no. Vie­na­me jai siō­lo­ ma kreip­tis ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dos vals­ty­bi­nÄŻ mu­zi­ki­nÄŻ teat­rÄ&#x2026;, ÄŻsi­dar­bin­ti cho­ro dai­ni­nin­ke, kur ji tu­rÄ&#x2014;­tĹł dai­nuo­ti bo­su.

2

Vadovui â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;ste­buk­lin­giâ&#x20AC;&#x153; filt­rai Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Nie­ko ne­įtarÄ&#x2122; par­da­vÄ&#x2014;­jai â&#x20AC;&#x17E;ste­buk­ lin­gÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; van­dens filt­rÄ&#x2026; ban­dÄ&#x2014; ÄŻpirť­ ti pa­Ä?iam ÄŻmo­nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­dos van­ duoâ&#x20AC;&#x153; ge­ne­ra­li­niam va­do­vui Leo­nui Ma­kō­nui. Ĺ is, iť­klau­sÄ&#x2122;s pa­sa­ko­ji­mĹł apie pre­kÄ&#x2014;s nau­dÄ&#x2026;, nu­ne­ťÄ&#x2014; iť­filt­ruo­ tÄ&#x2026; van­de­nÄŻ ÄŻ sa­vo ÄŻmo­nÄ&#x2014;s la­bo­ra­to­ ri­jÄ&#x2026;. Paaiť­kÄ&#x2014;­jo, kad iĹĄ filt­ro iť­te­kÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s van­duo ne toks jau ir svei­kas. Skam­bi­no ir Ĺžmo­nai

Mer­gi­na, ku­ri pa­siō­lÄ&#x2014; iť­tir­ti jo na­ muo­se van­dens ko­ky­bÄ&#x2122;, L.Ma­kō­nui

pa­skam­bi­no prieĹĄ sa­vai­tÄ&#x2122;. Di­rek­to­ rius pa­klau­sÄ&#x2014;, ko­kiai or­ga­ni­za­ci­jai ĹĄi at­sto­vau­ja. â&#x20AC;&#x17E;ÄŽ ma­ne krei­pÄ&#x2014;­si var­du. IĹĄ pra­dĹžiĹł pri­si­sta­tÄ&#x2014; esan­ti iĹĄ eko­lo­gi­nÄ&#x2014;s aso­ cia­ci­jos. Pap­ra­ťius pa­tiks­lin­ti, pa­ sa­kÄ&#x2014; Na­cio­na­li­nÄ&#x2014;s van­dens ko­ky­bÄ&#x2014;s aso­cia­ci­jos. Ga­liau­siai pa­sa­kÄ&#x2014;, kad iĹĄ vie­nos ÄŻmo­nÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pri­si­min­da­mas ĹĄÄŻ at­ve­jÄŻ ste­bÄ&#x2014;­jo­si va­do­vas. L.Ma­kō­nas daug kal­bÄ&#x2014;­ju­siai par­ da­vÄ&#x2014;­jai pa­tvir­ti­no, kad apie ne­mo­ ka­mai at­lie­ka­mus van­dens â&#x20AC;&#x17E;ty­ri­ musâ&#x20AC;&#x153; yra iť­ties daug gir­dÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s. â&#x20AC;&#x17E;Pa­ma­niau, pa­Şiō­rÄ&#x2014;­siu, kas bus. Tad par­da­vÄ&#x2014;­jÄ&#x2026; su­ti­kau priim­tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C;

tvir­ti­no ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. Pa­sak va­do­vo, prieĹĄ tai filt­rĹł par­ da­vÄ&#x2014;­jai skam­bi­no jo Ĺžmo­nai ir pra­ ĹĄÄ&#x2014;­si ÄŻ na­mus. Ta­Ä?iau ĹĄi pa­ta­rÄ&#x2014; ge­ riau jĹł na­muo­se van­dens ko­ky­bÄ&#x2014;s ne­tir­ti. L.Ma­kō­no tei­gi­mu, skam­bi­nu­ si mer­gi­na da­vÄ&#x2014; ki­tos dar­buo­to­jos â&#x20AC;&#x201C; po­nios Ge­no­vai­tÄ&#x2014;s te­le­fo­no nu­ me­rÄŻ. Su­tar­tu lai­ku ĹĄi mo­te­ris at­ va­Şia­vo ir at­si­ne­ťÄ&#x2014; filt­rÄ&#x2026;, ku­rÄŻ pri­ jun­gÄ&#x2014; vo­nio­je. â&#x20AC;&#x17E;Pir­miau­sia man uŞ­kliu­vo, kad iĹĄ filt­ro iĹĄei­na dvi Ĺžar­ne­lÄ&#x2014;s, bet van­duo te­ka tik iĹĄ vie­nos. Pak­ lau­siau, kas ten bÄ&#x2014;­ga.

7

Â&#x201E;Â&#x201E;Siurprizas: L.MakĹŤnÄ&#x2026; nustebino netikÄ&#x2014;tas filtrĹł pardavÄ&#x2014;jos vizitas.


2

trečiadienis, rugpjūčio 14, 2013

miestas

Tarp sei­mū­no ir se­niū­nai­čio – pra­ra­ja Į Klai­pė­do­je iš­rink­tą Sei­mo na­rį pa­gal­bos krei­pę­sis se­niū­nai­tis pu­sant­ro mė­ne­sio ne­su­lau­kė jo­kio at­sa­ky­mo. Sei­mū­nas neįž­vel­gė, kad ig­no­ruo­ja rin­kė­jus, ir pa­ tį se­niū­nai­tį ap­kal­ti­no ne­rim­tu po­žiū­riu į dar­bą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­siū­lė at­ly­gį

Į Pa­jū­rio vien­man­da­tė­je apy­gar­do­ je, ku­riai pri­klau­so ir da­lis uos­ta­ mies­čio, iš­rink­tą Sei­mo na­rį Pra­ną Žei­mį Su­lu­pės se­niū­nai­ti­jos se­niū­ nai­tis Sau­lius Lie­kis krei­pė­si dar lie­pos pra­džio­je. Pra­šy­mo es­mė – fi­nan­si­nė pa­ra­ma. „Kai skirs­tė­me bend­ruo­me­nių veik­lai ska­tin­ti skir­tus pi­ni­gus, lė­ šų už­te­ko ne vi­soms pa­raiš­koms, to­dėl da­lis jų bu­vo at­mes­ta. Ta­da ir pa­gal­vo­jau, kad rei­kia ieš­ko­ti ki­ tų ga­li­my­bių, ir iš­siun­čau laiš­ką į ofi­cia­lų Sei­mo na­rio P.Žei­mio pa­ štą. Ta­čiau jau rugp­jū­čio vi­du­rys, o at­sa­ky­mo – jo­kio. Šiek tiek ap­ mau­du“, – ne­slė­pė S.Lie­kis. Raš­te jis pra­šė, kad par­la­men­ta­ ras pri­si­dė­tų prie dirb­ti­nės dan­gos ma­žo­jo fut­bo­lo aikš­te­lės, esan­čios ne­to­li Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los, su­tvar­ky­mo. Aikš­te­lė­je kas­dien nuo ry­to iki va­ka­ro žai­džia vai­kai, to­dėl to­ kios ap­kro­vos ne­beat­lai­kė ap­sau­ gi­nės len­tos, ku­rios at­lie­ka tvo­ros funk­ci­ją. „Vai­kai ar jų tė­vai pa­tys ban­do tvar­ky­ti tą aikš­te­lę, pri­ka­ lė kaž­ko­kių len­tų, du­rų, la­bai ne­ gra­žiai at­ro­do. Rei­kė­tų pa­keis­ti su­lau­žy­tas len­tas nau­jo­mis, tei­ kiau to­kią pa­raiš­ką fi­nan­suo­ti iš bend­ruo­me­nėms skir­tų pi­ni­gų, ta­čiau jų neuž­te­ko“, – aiš­ki­no S.Lie­kis.

Už fi­nan­si­nę pa­ra­mą jis P.Žei­ miui siū­lė ir at­ly­gį – aikš­te­lė­je su­ reng­ti fut­bo­lo tur­ny­rą Sei­mo na­rio var­do tau­rei lai­mė­ti.

Pra­nas Žei­mys:

Pas­ku­ti­nį kar­tą as­ me­ni­niais pi­ni­ gais rė­miau sen­jo­ rų bend­ruo­me­nę, tai dar fut­bo­li­nin­kų man be­trū­ko.

Tik­ri­no po lai­do­tu­vių

„Taip par­la­men­ta­ras tu­rė­tų pro­gą pa­bend­rau­ti ir su bend­ruo­me­ne, ku­ri jį iš­rin­ko į Sei­mą. Gai­la, kad Pa­jū­rio apy­gar­da to­kia nu­skriaus­ ta, nes api­ma ne tik da­lį Klai­pė­dos, bet ir Pa­lan­gą bei Ne­rin­gą. P.Žei­ mys – pa­lan­giš­kis, to­dėl klai­pė­die­ čiams tik­rai trūks­ta jo dė­me­sio“, – įsi­ti­ki­nęs S.Lie­kis. Pats P.Žei­mys bu­vo prie­šin­gos nuo­mo­nės. Jo tei­gi­mu, vi­sai ne­ sun­ku dirb­ti apy­gar­do­je, api­man­ čio­je tris mies­tus. „Jei rei­kia, bū­nu ir Klai­pė­do­je, ir Pa­lan­go­je, ir Ne­rin­go­je. Pa­vyz­džiui, Klai­pė­do­je iš­ki­lo pro­ble­ma dėl su­ dau­žy­tos „Nend­rių sto­te­lės“. Tai net po tė­vo lai­do­tu­vių, vež­da­mas

„„Nuo­mo­nės: P.Žei­mys ti­ki­no, kad jam ne­sun­ku Sei­me at­sto­vau­ti ir klai­pė­die­čių, ir pa­lan­giš­kių, ir ne­rin­giš­kių

in­te­re­sams, nors uos­ta­mies­čio rin­kė­jai ma­no prie­šin­gai. 

na­mo se­se­rį, pra­su­kau pro Smel­tės kvar­ta­lą pa­žiū­rė­ti, ar ta sto­te­lė su­ tvar­ky­ta“, – tvir­ti­no sei­mū­nas. Tar­pi­nin­kaus, bet ne­rems

Jis ste­bė­jo­si, ko­dėl se­niū­nai­tis jam pa­ra­šė elekt­ro­ni­niu pa­štu, o ne pa­ skam­bi­no. „Kaž­koks ne­rim­tas tas se­niū­nai­tis. Pui­kiai ži­no, kad ato­ sto­gų me­tas, o įme­ta elekt­ro­ni­niu pa­štu ži­nu­tę ir skun­džia­si, kad ne­ su­lau­kia at­sa­ky­mo. Vil­niu­je ne­su

nuo lie­pos pra­džios, nuo ta­da ir ne­ tik­ri­nau dar­bo elekt­ro­ni­nio pa­što. Ta­čiau te­le­fo­nu esu pa­sie­kia­mas. Juk ga­lė­jo pa­si­skam­bin­ti, su­si­tar­ti dėl su­si­ti­ki­mo ir bū­tu­me vis­ką ap­ kal­bė­ję“, – ti­ki­no P.Žei­mys. Nors ir ne­skai­tė se­niū­nai­čio laiš­ ko, po­li­ti­kas iš­kart už­bė­go įvy­ kiams už akių tvir­tin­da­mas, kad fut­bo­lo rė­mė­ju bū­ti ne­ke­ti­na. „Ga­liu pa­tar­pi­nin­kau­ti tarp sa­vi­ val­dy­bės ir se­niū­nai­ti­jos dėl aikš­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

te­lės su­tvar­ky­mo, ta­čiau rem­ ti nie­ko ne­ke­ti­nu. Pas­ku­ti­nį kar­tą as­me­ni­niais pi­ni­gais rė­miau sen­ jo­rų bend­ruo­me­nę, tai dar fut­bo­ li­nin­kų man be­trū­ko. Ši si­tua­ci­ja man la­biau pa­na­ši į kaž­ko­kius po­ li­ti­nius po­van­de­ni­nius žai­di­mus“, – įta­rus bu­vo Sei­mo na­rys. Be­je, sei­mū­nas ir se­niū­nai­ tis pri­klau­so skir­tin­goms par­ti­ joms: P.Žei­mys – kon­ser­va­to­rius, o S.Lie­kis – li­be­ral­cent­ris­tas.

Bir­ža siū­lo dai­nuo­ti bo­su Ieš­ko pie­šian­čio ant van­dens

1

Ki­tas pa­siū­ly­mas ją nu­ ste­bi­no nė kiek ne ma­ žiau. Nors mer­gi­na nė­ra pe­da­go­ gė ir ne­tu­ri nie­ko bend­ro su ki­tais me­nais, iš­sky­rus dai­na­vi­mą, jai pa­siū­ly­ta dirb­ti dai­lės mo­ky­to­ja ir, be ki­ta ko, mo­ky­ti vai­kus pieš­ti ant van­dens, Eb­ru me­no. Jei šie dar­bo pa­siū­ly­mai klai­pė­ die­tę bū­tų pa­sie­kę žo­džiu, mer­gi­ na juos bū­tų pa­lai­kiu­si po­kštu. Ta­ čiau elekt­ro­ni­niuo­se laiš­kuo­se bu­vo įterp­ti fai­lai pdf for­ma­tu, ku­rie pa­ žy­mė­ti re­gist­ra­ci­jos nu­me­riais. Iš­si­gan­do, kad ne­teks leng­va­tų

„„Realybė: daugelis Darbo biržos slenkstį minančių klaipėdiečių tikisi

viltingų žinių dėl įsidarbinimo. 

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

Mer­gi­na pra­dė­jo svars­ty­ti, ar at­si­ sa­kiu­si dai­na­vi­mo bo­su ar pie­ši­ mo ant van­dens ji ne­pa­si­ra­šys sau nuo­spren­džio. Ar tai ne­reikš, kad ji at­si­sa­kė dvie­jų dar­bo pa­siū­ly­mų ir taip bus iš­brauk­ta iš Dar­bo bir­žos klien­tų są­ra­šų? O tai sa­vai­me reikš­tų, jog ji pri­va­lės pa­ti su­mo­kė­ti be­veik 100

li­tų pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­ mo mo­kes­tį bei ne­teks „Sod­ros“ tei­kia­mos pa­ra­mos.

Jei šie dar­bo pa­siū­ly­ mai klai­pė­die­tę bū­tų pa­sie­kę žo­džiu, mer­ gi­na juos bū­tų pa­lai­ kiu­si po­kštu.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro per­so­na­lo spe­cia­lis­tė Jur­gi­ta Za­lec­kie­nė tei­gė, kad cho­rui tik­rai trūks­ta dai­ni­nin­kų, ta­čiau ne mo­ te­rų, o vy­rų. Šiuo me­tu yra lais­vos te­no­rų bei bo­sų vie­tos. O mer­gi­nų kol kas ne­trūks­ta. Dar­buo­to­ja tie­siog per­kai­to

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos di­rek­to­r iaus pa­va­d uo­to­ jas And­rius Ado­mai­tis tei­gė, kad

dar­buo­to­ja, tu­rin­ti bend­rau­ti su Vai­da, tie­siog su­kly­do pa­siųs­da­ ma mer­gi­nai siū­ly­mą teat­re dai­ nuo­ti bo­su. „Tai la­bai uo­li ir stro­pi dar­buo­ to­ja. To­kią klai­dą ga­li­ma paaiš­ kin­ti tie­siog žmo­giš­kuo­ju fak­to­ riu­mi. Pri­si­min­ki­me, rugp­jū­čio 8-oji bu­vo la­bai karš­ta die­na. Žmo­gus tie­siog per­kai­to ir pa­ var­go, jai pri­trū­ko ati­du­mo. Be to, ato­sto­gų me­tas, ne­ma­žai ato­ sto­gau­jan­čių­jų, o dir­ban­tiems ten­ka di­des­nis krū­vis. Dar­buo­to­ ja man pa­sa­ko­jo la­bai ap­si­džiau­ gu­si, kad ra­do mer­gi­nai dar­bą teat­re ir vi­sai neap­si­žiū­rė­jo, kad siū­lo­mas dar­bas ne mer­gi­nai, o vy­rui. Įvy­ko ap­mau­di klai­da“, – aiš­ki­no Dar­bo bir­žos va­do­vo pa­ va­duo­to­jas. Kaip at­si­ti­ko, kad dai­ni­nin­kei pa­ siū­ly­ta mo­ky­ti pieš­ti ant van­dens, A.Ado­mai­tis ne­ži­no, nes Dar­bo bir­žos duo­me­nų ba­zė ne­ro­do, kad toks laiš­kas Vai­dai bu­vo iš­siųs­tas.


3

trečiadienis, rugpjūčio 14, 2013

miestas Žve­jo­ti – ne­mo­ka­mai

Atp­lau­kė ket­vir­tą kar­tą

Ne­veiks sis­te­ma

Ry­toj vi­si ga­lės žve­jo­ti ne­mo­ka­ mai vi­suo­se neiš­nuo­mo­tuo­se ir iš­nuo­mo­tuo­se vals­ty­bi­niuo­se vi­ daus van­dens tel­ki­niuo­se, taip pat Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nia­ me par­ke. No­rin­tie­siems žve­jo­ti jū­ro­je, pri­va­čiuo­se ir tuo­se tel­ki­ niuo­se, ku­riuo­se or­ga­ni­zuo­ta li­ mi­tuo­ta (li­cen­ci­nė) žve­jy­ba, teks įsi­gy­ti mė­gė­jų žve­jy­bos lei­di­mus.

Uos­ta­mies­ty­je va­kar pri­si­švar­ ta­vo krui­zi­nis lai­vas „Sea­bourn Pri­de“, ku­ris į Klai­pė­dą šie­met at­plau­kė jau ket­vir­tą­kart. 133 m il­gio lai­ne­ris at­pluk­dė 202 tu­ris­tus, dau­giau­sia jų – ame­ ri­kie­čiai, taip pat aust­ra­lai, ka­ na­die­čiai. Iš Šve­di­jos at­plau­ kęs lai­vas sa­vo ke­lio­nę tęs Len­ ki­jos link.

Nuo rugp­jū­čio 16 die­nos 16 val. iki rugp­jū­čio 19 die­nos 8 val. bus at­nau­ji­na­ma „Sod­ros“ in­ for­ma­ci­nė sis­te­ma. To­dėl tuo me­tu klien­tai ne­ga­lės pri­si­jung­ ti prie elekt­ro­ni­nių ap­tar­na­vi­mo sis­te­mų EGAS, EDAS, EPTS, ga­ li­mi ir ki­ti su­tri­ki­mai. In­for­ma­ ci­nė sis­te­ma at­nau­ji­na­ma, kad veik­tų pa­pras­čiau ir grei­čiau.

Aikš­te­lė – pės­tie­siems Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to dar­buo­ to­jai ir stu­den­tai ne­be­ga­lės pa­lik­ ti sa­vo au­to­mo­bi­lių mies­te­lio te­ ri­to­ri­jo­je esan­čio­je aikš­te­lė­je, nes jai po re­mon­to nu­ma­ty­ta ki­ta pa­ skir­tis.

Aukš­to­sios mo­kyk­los aikš­te­lė už­ da­ry­ta dar ba­lan­džio pra­džio­je, tad ma­ši­nas vi­sų pa­pra­šy­ta pa­lik­ ti ša­lia ne­to­lie­se esan­čio pre­ky­bos cent­ro. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad pa­ si­bai­gus dar­bams au­to­mo­bi­lius ir to­liau teks sta­ty­ti šio­je vie­to­je, nes esą uni­ver­si­te­to aikš­te­lė su­pro­jek­ tuo­ta pės­tie­siems.

„Pro­jek­te į ją nė­ra nu­ma­ty­ta įva­ žia­vi­mo. Bus tik ga­li­ma pri­va­žiuo­ ti prie Moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ ko“, – tei­gė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­ci­jos Plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Ro­lan­das Ja­tu­lis. Pa­sak jo, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę skir­ti pės­tie­siems rei­ka­la­vo Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas. Esą taip bus at­kur­ta is­to­ri­nė tie­sa. Išk­lo­ti trin­ke­lė­mis aikš­te­lę pla­ nuo­ta iki rug­sė­jo, ta­čiau vei­kiau­siai dar­bai už­truks iki spa­lio. „Vis­kas dėl vė­ly­vo pa­va­sa­rio – dar­bus pra­dė­jo­me pu­sant­ro mė­ ne­sio vė­liau. Tad jie il­giau ir truks. No­ri­me ko­ky­biš­kai pa­klo­ti trin­ke­ les, kad pa­skui ne­kil­tų rū­pes­čių“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Dienos telegrafas

„„Po­ky­čiai: į uni­ver­si­te­to mies­te­lio te­ri­to­ri­jo­je esan­čią aikš­te­lę au­to­mo­

bi­liai ne­beg­rįš. 

R.Ja­tu­lio tei­gi­mu, te­ri­to­ri­jo­je, kur bus pa­sta­ty­tas Vers­lo tech­no­ lo­gi­jų in­ku­ba­to­rius, dar­bai vyks­ ta sklan­džiai ir len­kia gra­fi­ką, li­ko

Eb­ru. Šian­d ien nuo 10 iki 21 val. Kur­ šių ne­r i­jos na­cio­na­l i­n ia­me par­ke įsi­ kū­ru­sio­se Eb­ru me­no va­sa­ros dirb­tu­ vė­se vyks ren­g i­nys, skir­tas pri­si­min­ti ir ki­taip pa­mi­nė­ti Lais­vės gy­nė­jų die­ ną – sau­sio 13-ąją. Vai­kai ta­pys ant van­ dens, o ge­riau­si dar­bai bus eks­po­nuo­ ja­mi Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to pa­ro­ do­je „Jei pri­reiks – gin­sim vėl!“ Ma­ž ie­ji me­ni­nin­kai pa­veiks­lus kurs ir su pro­ fe­sio­na­lais. Taip pat vyks pa­skai­ta apie sau­sio 13-osios įvy­k ius, kon­cer­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tik su­tvar­ky­ti ap­lin­ką. Pla­nuo­ja­ma, kad pro­jek­tas bus įgy­ven­din­tas iki ki­tų me­tų lie­pos pa­bai­gos. Bend­ra jo ver­tė – per 20 mln. li­tų.

Ari­jos. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­l io­te­ kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le (Šlai­to g. 10A) šian­ dien 18 val. vyks vo­ka­l i­n io pro­jek­to „Red­Vi­ta“ kon­cer­tas. Ro­man­sus, ari­ jas iš žy­miau­sių ope­r ų ir ope­re­čių at­ liks Vi­ta­li­jus Mu­rav­jo­vas ir ki­ti. Akom­ pa­nuos Au­re­l i­ja Krža­na­v i­čie­nė. Ren­ gi­nys ne­mo­ka­mas. Tai vie­nas pro­g ra­ mos „Pė­dink į Gi­ru­lius 2013“ ren­g i­nių. Žo­li­nė. Ry­toj 20 val. Pa­lan­gos skulp­tū­ rų par­ko pie­vo­je vyks pro­jek­to „Klai­ pė­da SKA Foun­da­tion“ kon­cer­tas. Kon­cer­tas. Penk­ta­d ie­n į 18 val. Kre­ tin­ga­lės baž­ny­čio­je vyks ant­ro­jo kla­ si­k i­nės mu­zi­kos „Jau­nų­jų ta­len­tų“ fes­ ti­va­l io bai­g ia­ma­sis kon­cer­tas. Jo me­ tu grieš vio­lon­če­li­nin­kų trio iš Lat­vi­jos „Me­lo-M“. Į Kre­tin­ga­lę jie su­grįž­ta ant­rą kar­tą. At­l i­kė­jai de­biu­ta­vo pir­ma­ja­me fes­ti­va­ly­je. Kon­cer­tas ne­mo­ka­mas. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Pet­ras Pi­me­no­vas (g. 1922 m.), Ma­r i­ja Ka­va­len­k ie­nė (g. 1922 m.), Vac­lo­vas Lei­k us (g. 1927 m.), An­ge­l i­na So­lov­jo­va (g. 1928 m.), Eleo­no­ra Bi­ru­tė Kau­l ins­k ie­nė (g. 1935 m.), Ana­to­l ij Tiu­ tiu­nik (g. 1939 m.), Ni­jo­lė Las­taus­k ie­nė (g. 1946 m.), Vin­cas Džer­vus (g. 1950 m.), Vir­g i­ni­ja Sa­daus­kai­tė (g. 1952 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ana­to­l ij Tiu­t iu­n ik, Vac­lo­vas Lei­ kus, Vy­tau­tas Ne­nor­ta, Vir­g i­n i­ja Sa­ daus­kai­tė, Au­ge­ni­ja Ani­ce­ta Raz­mie­ nė, Ra­sif Sa­la­chov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 1 ber­niu­kas. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 70 iš­kvie­ti­mų. Uždaroji akcinė bendrovė

BLANKŲ LEIDYKLA

Maloniai kviečia apsilankyti naujoje parduotuvėje: Dubysos g. 23 (prekybinės patalpos Nr. 13), Klaipėdoje kur mažomis kainomis galėsite įsigyti įvairių buhalterinės ir griežtos apskaitos dokumentų blankų, registrų, knygų bei kanceliarinių prekių. Taip pat priimame individualius užsakymus. Tel. (8 46) 32 7064


6

trečiAdienis, rugpjūčio 14, 2013

nuomonės

Pa­lan­go­je – ir ge­ri po­ky­čiai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Neut­ra­li­te­to po­li­ti­ka

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

Š

iuo me­t u daug kal­ba­ma apie san­ty­kių tarp Ru­si­jos ir JAV at­ša­ li­mą. Kuo tai su­si­ję su Lie­tu­va? Šio mė­ne­sio pa­bai­go­je pla­nuo­ ja­mas Bal­t i­jos ša­l ių pre­z i­den­t ų su­si­t i­k i­ mas su JAV pre­zi­den­tu Ba­rac­ku Oba­ma. Tra­di­ciš­kai pra­stė­jant JAV–Rusijos san­ty­ kiams, Bal­ti­jos ša­lys (daž­nai ir Len­ki­ja) su­ si­lau­kia ypa­tin­go dė­me­sio Va­šing­to­ne. San­ty­k iai tarp JAV ir Ru­si­jos da­bar yra pra­sti. Įver­ti­nus B.Oba­mos pre­zi­den­ta­vi­ mo lai­ko­tar­pį, ko ge­ro, pa­siek­tas pa­ts že­ miau­sias taš­kas. La­bai ti­kė­ti­na, kad ar­ti­ miau­siu me­tu tarp Ru­si­jos ir JAV pra­si­ dės konf­ron­ta­ci­ja. Klau­si­mas – ko­kia bus Ame­ri­kos tak­ti­ka ir ko­kio lai­ko­tar­pio spau­di­mą Ru­si­jai yra nu­ma­čiu­sios JAV? B.Oba­mos at­si­sa­k y­mas su­si­t ik­t i su Ru­ si­jos pre­z i­den­tu Vla­d i­mi­r u Pu­t i­nu – tik led­kal­nio vir­šū­nė. Kuo čia dė­ta Lie­tu­va? Ge­riau­sia, kad bū­ tų nie­k uo dė­ta. JAV ir Ru­si­jos tar­pu­sa­

Lie­tu­va tu­rė­tų ru­de­ nį iš­lik­ti kiek įma­no­ma neut­ra­li ir veik­ti la­bai pro­fe­sio­na­liai. vio pro­ble­mos tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mos tarp Mask­vos ir Va­šing­to­no dvi­ša­lių san­ ty­k ių de­r i­n i­mo ke­l iu. Ne­pai­sant to, kad Lie­tu­va šiuo me­tu pir­mi­nin­kau­ja ES Ta­ ry­bai, neut­ra­li po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu tu­ rė­tų bū­ti es­mi­nis prio­ri­te­tas. To ir no­rė­t ų­si pa­l in­kė­t i Lie­tu­vos už­sie­ nio po­l i­t i­kos pla­nuo­to­jams ir, ži­no­ma, Pre­z i­den­tei bei jos ko­man­dai, vyk­sian­ čiai į Va­šing­to­ną. Ru­si­ja taip pat se­ka Lie­tu­vos veiks­mus, ypač ar­tė­jant Ry­tų par­tne­rys­tės su­si­ti­ki­ mui. To­dėl ant kor­tos pa­sta­ty­ta daug. Jei Lie­t u­va for­muos iš­m in­t in­gą Ry­t ų par­ tne­rys­tės po­l i­t i­ką ne­kurs­ty­da­ma ne­su­ ta­ri­mų tarp ES, Ru­si­jos ir Ry­tų Eu­ro­pos vals­t y­bių, tai jau bū­t ų rim­tas sig­na­las Mask­vai apie ga­li­my­bę kal­bė­tis to­liau. Gal­būt Ru­si­jos po­ž iū­ris į Lie­tu­vą keis­tų­ si. Šiuo at­ve­ju Lie­tu­va nie­ko ne­pra­lai­mė­ tų, vei­kiau lai­mė­tų. Neut­ra­li po­zi­ci­ja ati­ tik­t ų tiek Lie­tu­vos in­te­re­sus (pa­ge­r in­t i san­ty­k ius su kai­my­nais), tiek Ry­t ų par­ tne­r ys­tės pro­g ra­mos ša­l ių (jos ga­lė­t ų megz­ti dia­lo­gą su ES ne­kel­da­mos įtam­ pos san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja). Tai­g i Lie­tu­va tu­rė­tų ru­de­n į veik­ti la­bai pro­fe­sio­na­liai – su­de­rin­ti ne tik ES, Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių, bet ir Ru­si­jos in­te­re­ sus. Ar tai reikš­tų nuo­lai­džia­vi­mą Krem­ liui? To­li gra­žu ne. Tai reiš­kia iš­min­tin­gą dip­lo­ma­ti­ją.

P

Tik čia ga­li pa­ma­ty­ti vien tik kel­ nai­tė­mis ap­si­tem­pu­sį pra­žings­ niuo­jan­tį vy­rą, o ša­lia jo ei­nan­čią pra­ban­giai ap­si­ren­gu­sią lyg į puo­ tą su­si­ruo­šu­sią mo­te­rį. J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je ne­si­ kei­čia ir gar­sų ka­ko­fo­ni­ja. Įg­ri­ su­sias lie­tu­viš­kos est­ra­dos me­

Su to­kiais šlykš­čiais paukš­čiais dar ne­te­ko su­si­dur­ti. Ry­tais ki­rų ke­lia­ mas triukš­mas – neišt­ve­ria­mas. Jie ap­der­gia bal­ko­nus ir pa­lan­ges, iš šiukš­lia­dė­žių tam­po at­lie­kas. Įdo­ mu, ar ko­kių bai­sių li­gų ne­ne­šio­ja? Gy­vū­nus mėgs­tu ir to­le­ruo­ju, bet ki­rai ke­lia siau­bą. Ži­nau, kad nie­ko ne­pa­da­ry­si, juk ne­šau­dy­si jų. Bet si­tua­ci­ja tik­rai ne­ma­lo­ni. Ona

Dvi­ra­ti­nin­kas – be są­ži­nės

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

lo­di­jas kei­čia ru­siš­kos. Tik spėk klau­sy­tis. Keis­čiau­sia, kad tos pa­čios me­ lo­di­jos ku­ror­to bul­va­re skam­bė­ jo ir prieš ket­ve­rius me­tus. Ma­tyt, poil­siau­to­jams tik­rai pa­tin­ka to­kia mu­zi­ka. Tas pa­ts ir Pa­lan­gos til­tas. Jau­ nuo­liai no­ri ant jo pa­lik­ti sa­vo žy­ mę. Skir­tu­mas tas, kad da­bar ke­ver­zo­ja­ma, brai­žo­ma ne ant tu­ rėk­lų, o spe­cia­lios len­tos. Yra ir la­bai ge­rų po­ky­čių. Sma­ gu, kad marš­ru­ti­niai tak­si iš Pa­lan­ gos į Klai­pė­dą pra­dė­jo va­ži­nė­ti il­ giau. Da­bar pa­sku­ti­nis iš­vyks­ta net 23.20 val. Ka­žin ar kas nors be­pri­si­me­na, kaip šil­tuo­ju me­tų lai­ku pa­sku­ti­

nis marš­ru­ti­nis tak­si į uos­ta­mies­tį iš­va­žiuo­da­vo 21 val. Pa­vė­la­vu­sie­siems tek­da­vo su­kti gal­vas, kaip nu­si­gau­ti į Klai­pė­dą. Jie net koo­pe­ruo­da­vo­si ir va­žiuo­ da­vo vie­nu tak­si. Žmo­nės pyk­da­vo, kad ne­ga­li už­truk­ti il­gė­liau ku­ror­te. Va­sa­rą ja­me di­de­li žmo­nių srau­tai, o nė­ ra net nor­ma­laus su­si­sie­ki­mo su Klai­pė­da. Da­bar ši pro­ble­ma iš­ spręs­ta. Ma­nau, kad il­giau į Klai­pė­dą va­žiuo­jan­tys marš­ru­ti­niai tak­ si pa­si­tvir­ti­no. Kai va­žia­vau iš ku­ror­to į Klai­pė­dą, bu­vo jau 22 va­lan­da. Marš­ru­ti­nis tak­si bu­ vo pil­nas. Vid­man­tė K.

Ar griau­ti Klai­pė­dos va­sa­ros est­ra­dą? V.Spu­ry­tė. „Griau­ti ar re­konst­ruo­ti“, „Klai­pė­da“, 2013 08 05.

D

Va­di­na­si, neat­si­tik­ti­nai mies­to val­džia ak­ty­viai bru­ko idė­ją, kad at­seit per di­de­lę At­gi­mi­mo aikš­tę rei­kia ap­sta­ty­ti pa­sta­tais. Mies­to me­ras no­ri, kad tre­čia­ me pa­gal dy­dį ša­lies mies­te siaus­ tų lais­vi vė­jai. Ta­čiau jo pa­ta­rė­jai el­gia­si prie­šin­gai ir no­ri tuos vė­jus už­ da­ry­ti.

Ats­ki­rai rei­kė­tų dis­ku­tuo­ti, ko­ dėl Va­sa­ros est­ra­da, kaip ir dau­ge­lis ki­tų pa­sta­tų, yra nu­gy­ven­ta. Ją tik­ rai rei­kia kuo sku­biau re­konst­ruo­ ti ar­ba nau­ją pa­sta­ty­ti. Kad pa­jū­rio sau­lė ir lie­tus žiū­ro­vams neį­ky­rė­tų – bū­ti­na su­mon­tuo­ti sto­ge­lį. Bet jo­kiu bū­du ne­leis­ki­me pa­jū­ rio vė­jų, ty­ro oro dvelks­mo, na­tū­ ra­lios gam­tos gro­žio pa­keis­ti į stik­ lo ir be­to­no monst­rų sie­nų vaiz­dą. Vir­gis

Val­di­nin­kai – taip pat yra žmo­nės V.Spu­ry­tė. „Ži­nių kai­na – mi­li­jo­nas li­tų“, „Klai­pė­da“, 2013 08 13. *** Na, rei­kia su­vok­ti, kad val­di­nin­kai taip pat yra žmo­nės ir jie tu­ri to­ bu­lė­ti kaip dar­buo­to­jai. O kur­sai, į ku­riuos pa­pras­tai dės­ty­ti kvie­čia­mi pa­tys ge­riau­si spe­cia­lis­tai, pi­giai ne­kai­nuo­ja. Rei­kė­tų pa­si­žiū­rė­ti, kiek di­džio­sios Klai­pė­dos įmo­nės iš­lei­džia lė­šų sa­vo dar­buo­to­jų to­ bu­li­ni­mui, ir paaiš­kės, kad iš­ties

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Er­zi­na ki­rai

Atgarsiai

is­ku­tuo­jant apie Va­sa­ ros est­ra­dos li­ki­mą, pri­ ta­riu ne me­ro pa­ta­rė­jo, o ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riaus nuo­mo­nei. Tik glo­ba­liz­mo idė­jo­mis už­si­krė­ tę as­me­nys ga­li po­strin­gau­ti, kad mies­tui nė­ra pres­ti­žas tu­rė­ti vie­tą, skir­tą at­vi­riems vie­šie­siems ren­gi­ niams ir mies­tie­čių su­siė­ji­mams.

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

yra ski­ria­mos di­de­lės su­mos. To­ dėl nie­ko čia nuo­sta­baus, rei­kia tik džiaug­tis, kad kas nors mo­ko­si. Ne val­di­nin­kas

*** Kam tie kur­sai, rei­kia tik do­rai dirb­ti sa­vo dar­bą, ma­žiau ka­vu­ tę gurkš­no­ti, į kiek­vie­ną atė­ju­sį­ jį žiū­rė­ti kaip į duon­da­vį ar ar­ti­ mą, ne­švais­ty­ti ne sa­vo, o mū­sų

vi­sų pi­ni­gų ir jo­kių leng­va­tų, juk vi­si ki­ti už sa­vo kva­li­fik ­ a­ci­ją pa­ tys su­mo­ka. Są­ži­nin­gas dar­bas – štai kas svar­biau­sia. D.D.K.N.

*** Bet jau ir ge­ras tas at­sa­ky­mas: „Gal ir bu­vau to­kiuo­se mo­ky­muo­ se. Tik­riau­siai, kad bu­vau...“ Pra­ juo­ki­no ma­ne iki aša­rų! Taip sau Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Sa­vait­ga­lį M.Maž­vy­do alė­jo­je bu­ vo par­trenk­ta dvi­me­tė. Aiš­ku, kad vis­ko ga­li nu­tik­ti, bet dvi­ra­ti­nin­kas nu­va­žia­vo net ne­pa­si­do­mė­jęs, kaip jau­čia­si mer­gai­tė. Juk už­ten­ka pa­ lies­ti to­kį ma­žą vai­ką ir jis jau pa­ti­ ria su­ža­lo­ji­mus, o čia toks smū­gis. M.Maž­vy­do alė­jo­je nuo­lat pil­ na ma­žų vai­kų. O kur jiems žais­ti? Dvi­ra­ti­nin­kai tu­rė­tų bū­ti at­sar­ges­ ni. Juo­lab kad ten jiems nė­ra įreng­ tų ta­kų. Va­žiuo­ja kaip be gal­vos. Vai­da

Lėkš­tė­je – plau­kas

Va­ka­ro­jau vie­na­me ne­pras­tą var­ dą tu­rin­čia­me uos­ta­mies­čio res­ to­ra­ne. Už­si­sa­kiau sriu­bos ir dar vie­ną pa­tie­ka­lą. Ti­kiu, kad pa­ke­ lės ke­ba­buo­se ga­li­ma ras­ti vi­so­ kių „gė­ry­bių“, ta­čiau, kad ne­ma­ žų pi­ni­gų už val­gį už­si­pra­šan­čio­je mai­ti­ni­mo įstai­go­je pa­tie­kia­ma sriu­ba su plau­kais, ne­bū­čiau pa­ gal­vo­ju­si. Tie­sa, plau­kas ne­bu­vo il­gas, to­dėl la­bai ne­su­py­kau. Be­ val­gant to­je pa­čio­je lėkš­tė­je dar ra­dau ir pu­siau iš­tir­pu­sį sul­ti­nio ku­be­lį. Apie tai pa­sa­kiau pa­da­vė­ jai, bet di­des­nio dė­me­sio ma­no pa­sta­bos ne­su­lau­kė. Ga­liau­siai už vis­ką su­si­ruo­šiau su­mo­kė­ti. Pa­ dė­jau pi­ni­gus ir ti­kė­jau­si su­lauk­ti dvie­jų li­tų grą­žos, nes ar­bat­pi­ni­ gių ne­si­ruo­šiau pa­lik­ti. Pa­da­vė­ja tur­būt pa­ma­nė, kad du li­tai – ne pi­ni­gai ir pa­siė­mė juos sau. Dau­ giau ta­me res­to­ra­ne lan­ky­tis ne­ ke­ti­nu. Re­gi­na

Trūks­ta sta­lo

Vie­na­me pre­ky­bos cent­re Ma­ža­ja­ me Kai­me­ly­je ne­be­li­ko nie­ko. Prieš ku­rį lai­ką pa­nai­ki­no ban­ko­ma­tą. Ne­bė­ra gė­lių pre­kys­ta­lio. Anks­čiau vis­ką ga­lė­jai gau­ti vie­no­je vie­to­je, o da­bar ten­ka laks­ty­ti po vi­są ra­ jo­ną. Ga­liau­siai prie spin­te­lių (jo­ se rei­kia pa­lik­ti daik­tus, ku­rių ne­ ga­li­ma įsi­neš­ti į par­duo­tu­vę) net sta­lo pa­sta­ty­ti ne­ga­li. Daž­nai už­ suk­ti ap­si­pirk­ti ten­ka jau su ne­ma­ žais krep­šiais. Kol su­si­de­di pre­kes, ten­ka lanks­ty­tis. Ne vi­siems žmo­ nėms tai pa­pras­ta pa­da­ry­ti. Vie­tos ten daug – ap­link krū­va ve­ži­mė­lių sto­vi. Ar taip su­dė­tin­ga bū­tų at­ neš­ti kad ir ne­di­de­lį sta­liu­ką pre­ kėms su­si­krau­ti? Vir­gi­ni­ja Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

o il­go lai­ko ap­si­lan­kiau di­ džiau­sia­me ša­lies ku­ror­ te – Pa­lan­go­je. Nors praė­jo ket­ve­ri me­tai po ma­no pa­ sku­ti­nės vieš­na­gės va­sa­ros sos­ti­ nė­je, kai ku­rie da­ly­kai vi­siš­kai ne­ pa­si­kei­tę. Prie ku­ror­to įva­žų sa­vo po­zi­ci­ jų neuž­lei­džia būs­tų nuo­mo­to­jos. Mo­te­rė­lės, kaip ir til­tas, J.Ba­sa­na­ vi­čiaus gat­vė ta­po ku­ror­to sim­bo­ liu. Jei jų ne­lik­tų, Pa­lan­ga bū­tų ne­ be to­kia. Kaž­ko trūk­tų. J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je taip nė­ ra di­de­lių po­ky­čių, tik at­si­ra­do mo­der­nes­nių pre­ky­bos kios­ke­lių. Ji iš­lie­ka sa­vo­tiš­ku po­diu­mu, at­ spin­din­čiu lie­tu­vai­čių ma­dos ten­ den­ci­jas.

Tik čia ga­li pa­ma­ty­ ti vien tik kel­nai­tė­ mis ap­si­tem­pu­sį vy­ rą, o ša­lia jo ei­nan­čią pra­ban­giai ap­si­ren­ gu­sią lyg į puo­tą su­ si­ruo­šu­sią mo­te­rį.

karštas telefonas

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

trečiAdienis, rugpjūčio 14, 2013

miestas

Vadovui – „ste­buk­lin­gi“ filt­rai ti, nes de­zin­fe­kuo­ja. Tik la­bai re­ tais at­ve­jais to­kį ga­li­ma ger­ti. Be to, kie­tas van­duo yra svei­kes­nis nei minkš­tas. Tai, ką po­nia Ge­no­ vai­tė įvar­di­jo nuo­dais, yra mik­roe­ le­men­tai, ku­rie bū­ti­ni žmo­gui“, – pa­brė­žė va­do­vas. Kai­na – 3,5 tūkst. li­tų

„„Prie­tai­sas: atė­ju­si pas L.Ma­kū­ną į na­mus filt­ruo­tą ir iš čiau­po te­kan­tį van­de­nį par­da­vė­ja ma­ta­vo įta­ri­mų

su­kė­lu­siu apa­ra­tu. 

1

Leo­no Ma­kū­no nuo­tr.

Tvir­ti­no, kad nuo­te­kos. Paaiš­ki­no, kad, no­rint gau­ti lit­rą filt­ruo­to van­dens, du lit­ rai tu­ri iš­te­kė­ti į ka­na­li­za­ci­ją. To­kie yra sis­te­mos nuo­sto­liai“, – pa­sa­ ko­jo va­do­vas.

„Iš­sit­rau­kė prie­tai­siu­ką. Pa­ma­ ta­vo. Apa­ra­tas pa­ro­dė skai­čių 260. Ta­čiau ką bū­tent pa­ro­dė, neį­var­ di­jo. Ta­da iš­ma­ta­vo filt­ruo­tą van­ de­nį. Apa­ra­tas ro­dė skai­čių 20“, – pa­sa­ko­jo L.Ma­kū­nas.

Pa­tei­kė su­klas­to­tą do­ku­men­tą

Nau­do­jo­si įtar­ti­nu apa­ra­tu

Anot L.Ma­kū­no, kol van­duo bu­vo filt­ruo­ja­mas, vieš­nia pa­tei­kė įmo­ nės „Klai­pė­dos van­duo“ su­klas­ to­tą van­dens ty­ri­mo pro­to­ko­lą, ku­ris ne­va at­lik­tas 2009 m. rug­ sė­jo 2 d. Tą die­ną to­kio ty­ri­mo ne­bu­vo. Tuo me­tu net įmo­nės sta­tu­sas bu­ vo ki­tas, nei nu­ro­dy­ta pa­teik­ta­me pro­to­ko­le. Mi­nė­tas ty­ri­mas bu­vo at­lik­tas 2003 m. vie­nai įmo­nei. Jo re­zul­ta­tai bu­vo ge­ri. „Kai pa­ro­dė su­klas­to­tą pro­to­ko­lą, dar­buo­to­ja pa­sa­kė, kad pa­žiū­rė­čiau, ko­kius nuo­dus ge­riu. Ma­ne tai už­ ga­vo. Sa­kau, kad čia vis­kas yra že­ miau nor­mos ri­bų. Gal čia ne nuo­ dai? Ta­čiau ji dar kar­tą pa­brė­žė, kad nuo­dai, nors van­dens ty­ri­mai bu­vo ge­ri“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Ta­da mo­te­ris pa­reiš­kė, kad pa­ ti iš­ma­tuos, kiek ne­va nuo­dų yra iš čiau­po te­kan­čia­me van­de­ny­je.

Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ Ge­ria­ mo­jo van­dens ty­ri­mo la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja Ire­na Ge­tau­tie­nė tvir­ti­no, kad apa­ra­tu, ku­rį bu­vo at­si­ne­šu­si filt­rų par­da­vė­ja, nu­sta­to­mas bend­ ras drus­kų kie­kis van­de­ny­je. „Jo nor­ma van­de­ny­je yra 2,5 tūkst. Ta­čiau apie tai par­da­vė­ jai nu­ty­li. Jie nau­do­ja­si tuo, kad iš čiau­po iš­te­kė­ju­sio ir filt­ruo­to van­ dens ma­ta­vi­mo skai­čiai žy­miai ski­ ria­si“, – pa­brė­žė ve­dė­ja. L.Ma­kū­nas nie­ko neį­ta­rian­čios sa­vo vieš­nios pa­klau­sė, ar prie­tai­ sas yra met­ro­lo­giš­kai pa­tik­rin­tas ir kur yra tai žy­min­tis lip­du­kas. „Ma­nau, kad šis ma­tuok­lis nau­ do­ja­mas ne­tei­sė­tai. Kiek­vie­nas prie­tai­sas, ku­riuo kas nors ma­tuo­ ja­ma, tu­ri bū­ti met­ro­lo­giš­kai pa­ tik­rin­tas. Įta­riu, kad tai spe­cia­liai filt­rus par­duo­dan­čios kom­pa­ni­jos už­sa­ky­tas prie­tai­sas, kad bū­tų ga­

li­ma žais­ti skai­čiais“, – svars­tė va­ do­vas. Man­da­giai iš­klau­sęs pa­skai­ tą apie filt­rų tei­gia­mas sa­vy­bes, L.Ma­kū­nas par­da­vė­jai pri­si­sta­tė, kas toks yra. Vieš­nią jis iš­ly­dė­jo, o filt­ruo­tą van­de­nį nu­ne­šė iš­tir­ti į la­ bo­ra­to­ri­ją. Bu­vo lyg dis­ti­liuo­tas

At­li­kus ty­ri­mus, nu­sta­ty­ta, kad filt­ruo­ta­me van­de­ny­je yra kur kas ma­žiau įvai­rių me­džia­gų, ku­rių įpras­tai bū­na van­de­ny­je. Bend­ ras jo kie­tu­mas ati­tin­ka dis­ti­liuo­ to van­dens ly­gį. Di­džiau­sią ne­ri­mą su­kė­lė van­de­ ni­lio jo­nų kon­cent­ra­ci­jos kie­kis. Jis sie­kė 5,45 pH. „Tai reiš­kia, kad van­duo – rūgš­ ti­nis. Pa­gal hi­gie­nos nor­mą tu­ri bū­ti nuo 6,5 iki 9,5 pH. Jei jis sie­ kia 7, tai van­duo yra neut­ra­lus – nei rūgš­ti­nis, nei šar­mi­nis“, – at­sklei­ dė va­do­vas. Anot L.Ma­kū­no, filt­ruo­tas van­ duo bu­vo pa­ly­gin­tas su jo­ni­zuo­ tu. Pas­ta­ro­jo pH – net di­des­nis nei filt­ruo­to ir sie­kė 6,1. „Rūgš­ti­nis van­duo yra nuo­din­ gas. Jis nau­do­ja­mas tik ap­si­praus­

L.Ma­kū­nui dar­buo­to­ja tvir­ti­no, kad pa­ts filt­ras kai­nuo­ja 3,5 tūkst. li­tų ir tei­gė, kad jam ga­ran­ti­ja su­tei­kia­ma 10 me­tų, o at­lai­ko 30 me­tų. Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ va­ do­vas su­skai­čia­vo, kad per me­tus apa­ra­tas at­siei­na 750 li­tų, įskai­ tant iš­lai­das jo prie­žiū­rai. Jį nau­ do­jan­tiems as­me­nims lit­ras ge­ria­ mo­jo van­dens kai­nuo­ja 0,2 li­to. „Tai nė­ra daug, jei žiū­rė­si, kiek ge­ ria­ma­sis van­duo kai­nuo­ja par­duo­ tu­vė­je. Ta­čiau kam klai­pė­die­čiams to rei­kia? Pas mus cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mas van­duo yra tin­ka­mas gė­ ri­mui“, – aiš­ki­no va­do­vas. Anot L.Ma­kū­no, filt­ra­vi­mo sis­ te­mos nė­ra blo­gos, ta­čiau jas rei­kia nau­do­ti gy­ven­vie­tė­se, kur van­dens ko­ky­bė blo­ga. Taip pat svar­bu nu­ sta­ty­ti, ko­kių me­džia­gų van­de­ny­ je yra, o ne ti­kė­ti ko­kiu nors at­neš­ tu įren­gi­niu. „Rei­kia, kad filt­ras ša­lin­tų ne vis­ ką, o tai, ko yra per daug“, – tvir­ti­ no va­do­vas. Ap­si­me­ta įmo­nės dar­buo­to­jais

La­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja I.Ge­tau­tie­nė pa­ste­bė­jo, kad da­bar žmo­nės, ku­ riems siū­lo­mi filt­rai, yra pro­tin­ ges­ni. Prieš pirk­da­mi kai ku­rie pa­ si­skam­bi­na pa­si­klaus­ti, ar tie­sa, ką pa­sa­ko­ja par­da­vė­jai. „Esu su­lau­ku­si skam­bu­čių iš filt­ rų par­da­vė­jų, ko­dėl de­zin­for­muo­ ju žmo­nes, kad ne­rei­kia filt­rų. Ta­da

Leo­nas Ma­kū­nas:

Tai, ką po­nia Ge­no­vai­tė įvar­di­jo nuo­dais, yra mik­roe­ le­men­tai, ku­rie bū­ti­ni žmo­gui. klau­siu: ko­dėl aš tu­riu me­luo­ti? Juk kie­tes­nį van­de­nį, ku­ria­me yra mi­ne­ ra­lų, ger­ti svei­kiau. Par­da­vė­jas sa­ko: „Bet esant minkš­tam ne­pri­ver­da ar­ ba­ti­nu­kas“. Ta­čiau žmo­gus juk ne ar­ba­ti­nu­kas“, – pa­brė­žė ve­dė­ja. I.Ge­tau­tie­nė pri­si­mi­nė, jog anks­ čiau filt­rų par­da­vė­jai pri­si­sta­ty­da­vo įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ at­sto­ vais, aiš­kin­da­vo, kad at­lie­ka ne­mo­ ka­mus van­dens ty­ri­mus. „La­bai pa­to­gu taip pri­si­sta­ty­ti. Juk pri­va­čios įmo­nės at­sto­vų nie­ kas ne­no­ri įsi­leis­ti, o įmo­nės „Klai­ pė­dos van­duo“ ga­li. Mes van­dens ty­ri­mus at­lie­ka­me tik ta­da, kai krei­pia­si pa­tys žmo­nės. Jo­kių ne­ mo­ka­mų ak­ci­jų neor­ga­ni­zuo­ja­me“, – aiš­ki­no ve­dė­ja.

Me­teo­rų srau­tus pajūryje pa­slė­pė de­be­sys Ais­tė Čiu­čiur­kai­tė Ap­si­niau­kęs dan­gus klai­pė­die­ čiams su­truk­dė ste­bė­ti gar­sią­sias Per­sei­dų me­teo­rų strė­les. Ta­čiau ast­ro­no­mai tei­gia, kad įsta­biu re­ gi­niu bus ga­li­ma gro­žė­tis dar maž­ daug sa­vai­tę.

„Va­kar ir už­va­kar žvaigž­dėms ste­ bė­ti bu­vo ne­tin­ka­mas me­tas, nes vi­so­je Lie­tu­vo­je li­jo. Ar­ti­miau­sio­ mis nak­ti­mis Klai­pė­do­je taip pat nu­ma­to­mas lie­tus, ta­čiau šio­kių to­kių per­trau­kė­lių bus“, – pro­gno­ za­vo Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos vy­res­ny­sis si­nop­ti­kas Vy­ tau­tas Sa­ka­laus­kas. Nors gau­s iau­s iai „krin­tan­č ių žvaigž­džių“ pa­žy­ra rugp­jū­čio 12–13 die­no­mis, pa­sak et­noast­ro­no­mo Jo­ no Vaiš­kū­no, Per­sei­dų me­teo­rų srau­ tus kas­met ga­li­ma re­gė­ti nuo lie­pos 17-osios iki rugp­jū­čio 24 die­nos. „Ge­riau­sia tai da­ry­ti po vi­dur­ nak­čio, apie ant­rą va­lan­dą, kai mū­sų pla­ne­tai su­kan­tis grę­žia­mės Že­mės skrie­ji­mo apie Sau­lę kryp­ti­ mi“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Per­sei­dų me­teo­rai – pra­skrie­ju­ sios Svif­to-Tut­lio ko­me­tos pa­žer­ tos dul­ke­lės, ku­rios, pa­te­ku­sios į Že­mės at­mos­fe­rą, de­ga ir sklei­džia

me­teo­rų švie­są. Šis srau­tas va­di­ na­mas Per­sei­dais, nes ste­bint iš Že­mės at­ro­do, kad me­teo­rų „strė­ lės“ su­si­kry­žiuo­ja Per­sė­jo žvaigž­ dy­no sri­ty­je. Taip pat šis reiš­ki­nys ne­re­tai skam­biai pa­va­di­na­mas lie­tu­mi. Ast­ro­no­mai tei­gia, kad tai yra pa­ pras­tas Per­sei­dų srau­tas, nes per va­lan­dą kren­ta iki šim­to me­teo­rų. Pa­sak J.Vaiš­kū­no, tai bū­tų ga­li­ ma va­din­ti lie­tu­mi, jei kris­tų de­ šimt kar­tų dau­giau me­teo­rų. Bui­ty­je šis reiš­ki­nys pra­min­tas „žvaigž­džių lie­tu­mi“, nors kren­ta vi­sai ne žvaigž­dės. „Tie me­teo­rai, ku­riuos daž­niau­ siai ma­to­me, yra maž­daug aguo­ nos sėk­los dy­džio. Kar­tais ga­li­ma pa­ma­ty­ti bo­li­dų – laz­dy­no rie­šu­ to dy­džio me­teo­rų, ku­rie skrie­ da­mi pa­lie­ka ryš­kią uo­de­gą. Pas­ ku­ti­nį kar­tą to­kių esu ma­tęs prieš ke­le­rius me­tus – iš tie­sų gra­žus re­ gi­nys“, – įspū­džiais da­li­jo­si pa­šne­ ko­vas. Ste­bė­ti me­teo­rų srau­tą rei­kia kant­riai. „Vie­nas Per­sei­das pra­ skren­da maž­daug kas ke­tu­rias mi­ nu­tes, o ir tas ga­li žyb­te­lė­ti už nu­ ga­ros. To­dėl rei­kia nu­si­teik­ti, kad teks il­gai žiū­rė­ti į dan­gų“, – šyp­ so­jo­si J.Vaiš­kū­nas.

„„Re­gi­nys: vi­dur­va­sa­rį ga­li­ma ste­bė­ti nuo­sta­bų Per­sei­dų me­teo­rų „šo­kį“.

Re­gi­nį ge­riau ste­bė­ti už­mies­ty­ je ar bent įsi­kur­ti to­liau nuo gat­ vių ap­švie­ti­mo bei ma­ši­nų švie­sų,

taip pat dan­gų už­sto­jan­čių me­ džių. „Pa­jū­ris tam tin­ka­ma vie­ta, nes ap­švies­tas mies­tas lie­ka už­



„Scan­pix“ nuo­tr.

nu­ga­ry­je, o švie­sos iš Šve­di­jos mū­ sų dan­gaus ne­pa­sie­kia“, – juo­ka­vo et­noast­ro­no­mas.


8

trečiadienis, rugpjūčio 14, 2013

lietuva

Lie­tu­vo­je evan­ge­li­kai gėjų ne­tuoks Lie­tu­vos evan­ge­li­ kų re­for­ma­tų baž­ ny­čios at­sto­vai krikš­čio­ny­bės rė­ mus ker­tan­čiu nu­ si­žen­gi­mu va­di­na Vo­kie­ti­jos evan­ge­li­ kų baž­ny­čios spren­ di­mą tuok­ti tos pa­ čios ly­ties at­sto­vus. Ir ne­ke­ti­na sek­ti jų pa­vyz­džiu.

Vo­kie­čių Evan­ge­li­kų baž­ny­čia su­tuo­kė ho­mo­sek­sua­lus Praė­ju­sį sa­vait­ga­l į Vo­k ie­t i­jos evan­ ge­li­kų baž­ny­čia pir­mą kar­tą su­tuo­kė ho­mo­sek­sua­lų po­rą. Kaip sa­vo in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je pra­ne­šė He­se­no že­ mės vi­suo­me­ni­nis ra­di­jas, Rue­di­ge­ ris ir Chris­top­has Zim­mer­man­nai su­ si­tuo­kė Zė­li­genš­ta­te ne­to­li Frank­fur­ to. Iki tol vy­rai jau gy­ve­no su­da­rę ci­ vi­li­nę są­jun­gą. Bir­že­lį re­gio­no Evan­ge­li­kų baž­ny­čia pa­skel­bė, kad pra­dės tuok­t i tos pa­ čios ly­ties as­me­nis ir įtrauks šias san­ tuo­kas į Baž­ny­čios re­g ist­rus. Anks­ čiau ji teik­da­vo pa­lai­mi­ni­mą ho­mo­ sek­sua­lų san­tuo­koms.

Vo­kie­ti­jos įsta­ty­mai nuo 2001 m. lei­ džia ci­vi­li­nes tos pa­čios ly­ties as­me­ nų są­jun­gas ir su­tei­kia to­kioms po­ roms pa­na­šias tei­ses kaip ir he­te­ro­ sek­sua­lioms po­roms, iš­sky­rus įvai­ ki­ni­mą ir mo­kes­čius. Vo­kie­ti­jos aukš­čiau­sio­sios ins­tan­ci­ jos teis­mas bir­že­l į nu­ro­dė už­tik­rin­ ti mo­kes­ti­nę ly­gy­bę ho­mo­sek­sua­lų po­roms. Evan­ge­l i­k ų baž­ny­čia yra kon­fe­de­ ra­ci­ja, vie­ni­jan­ti 22 Vo­kie­ti­jos že­mių Liu­te­ro­nų ir Re­for­ma­tų baž­ny­čias. BNS inf.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

ta­rau­ja dvie­jų tos pa­čios ly­ties as­ me­nų san­tuo­kai.

Pa­vyz­dys neužk­rė­tė

Apie san­tuo­ką Die­vo aki­vaiz­do­ je sva­jo­jan­tiems ho­mo­sek­sua­lams Lie­tu­vo­je dar teks pa­lauk­ti. Sek­ti Va­ka­rų pa­vyz­džiu Lie­tu­vos evan­ ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čia nė ne­ svars­to. „Ma­no­me, kad tai – nu­si­žen­gi­mas. Šis Baž­ny­čios spren­di­mas išei­ na iš krikš­čio­ny­bės rė­mų, ne­no­rė­ tu­me su tuo tu­rė­ti nie­ko bend­ra“, – sa­kė Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čios ge­ne­ra­li­nis su­pe­rin­ten­ den­tas To­mas Šer­nas. Jo tei­gi­mu, Lie­tu­vos evan­ge­li­ kų re­for­ma­tų baž­ny­čia šiais me­ tais priė­mė ka­no­ną apie san­tuo­ką bei sky­ry­bas ir at­si­ri­bo­jo nuo to­ kių da­ly­kų.

To­mas Šer­nas: „„Nuos­ta­ta: T.Šer­no tei­gi­mu, Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čia

šiais me­tais priė­mė ka­no­ną apie san­tuo­ką bei sky­ry­bas ir at­si­ri­bo­jo nuo gė­jų san­tuo­kų.  To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Prieš­ta­rau­ja ka­no­nams

„Su ta Baž­ny­čia esa­me vie­no­je pa­sau­li­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, ta­čiau mū­sų ke­liai vi­siš­kai at­si­sky­rę. Ne­ ma­no­me, kad tai svei­kin­ti­na pra­kti­ka, – nuo­mo­nę dės­tė ge­ne­ra­li­nis su­pe­rin­ten­den­tas ir pa­ti­ki­no: – Ne­sa­me ho­mo­fo­biš­ki, ne­per­se­ kio­ja­me ho­mo­sek­sua­lių as­me­nų, tie­siog ma­no­me, kad tai ne­ge­rai,

Tei­sė­jas iš­si­su­ko Į konf­lik­tą sos­ti­nės ka­vi­nė­je įsi­ vė­lęs Klai­pė­dos tei­sė­jas Da­rius Kur­pa­vi­čius (nuo­tr.) ne­bus bau­ džia­mas. Vil­niaus mies­to apy­lin­ kės teis­mas va­kar nu­trau­kė jo ad­ mi­nist­ra­ci­nę by­lą.

Sos­ti­nės teis­mas nu­spren­dė, kad nė­ra ob­jek­ty­vių įro­dy­mų, jog D.Kur­pa­vi­čius pa­da­rė ne­di­de­lį chu­li­ga­niz­mą. Uos­ta­mies­čio tei­sė­jas ad­mi­ nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn bu­vo pa­trauk­tas dėl ne­di­de­lio chu­li­ga­

niz­mo, kai, po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, Vil­niaus se­na­mies­ty­je esan­čia­me res­to­ra­ne esą el­gė­si ne­tin­ka­mai, ki­bo prie lan­ky­to­jų, kei­kė­si ne­ cen­zū­ri­niais žo­džiais, konf­lik­ta­ vo su lau­ke esan­čiais as­me­ni­mis. Praė­ju­sia­me teis­mo po­sė­dy­ je 37-erių D.Kur­pa­vi­čius kal­tę nei­gė. Tei­sė­jas po­sė­dy­je pa­sa­ko­ jo, kad su moks­lo drau­gais ba­lan­ džio 13 d. su­si­ti­ko ka­vi­nė­je, ta­čiau įvy­ko ne­su­sip­ra­ti­mas dėl striu­kės tarp drau­gų ir ba­ro dar­buo­to­jų. Vė­liau striu­kė at­si­ra­do. Ad­mi­nist­ra­ci­nės by­los duo­me­ ni­mis, tei­sė­jas ka­vi­nė­je bu­vo kar­ tu su drau­gu Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ru Aud­riu­ mi Pės­ti­nin­ku. Konf­lik­tas ki­lo su vals­ty­bės sau­go­mu liu­dy­to­ju Min­ dau­gu Ža­li­mu. M.Ža­li­mas teis­me tei­gė, kad tei­sė­jas ro­dė pa­žy­mė­ ji­mą, įžū­liai el­gė­si. Ta­čiau teis­ me šių pa­ro­dy­mų ne­pat­vir­ti­no nė vie­nas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas. Tei­sė­ja Al­ber­ta Bal­tu­šy­tė pa­ skel­bė, kad ne­ga­li rem­tis M.Ža­ li­mo pa­ro­dy­mais, nes jie prieš­ ta­rau­ja ap­klaus­tų po­li­ci­nin­kų pa­ro­dy­mams. „Klaipėdos“, BNS inf.

tai yra to­kia ne­lai­mės rū­šis. Ir pa­ pil­do­mai tai ska­tin­ti ne­krikš­čio­ niš­ka.“ T.Šer­no tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je se­ no­sios Baž­ny­čios – evan­ge­li­kų re­ for­ma­tų ir evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų – pai­so sa­vo ka­no­nų, ku­rie pa­rem­ti krikš­čio­niš­ku Bib­li­jos aiš­ki­ni­mu, kas ga­li­ma, o kas ne­ga­li­ma. Ir esą se­nie­ji baž­ny­ti­niai ka­no­nai prieš­

Šis Baž­ny­čios spren­ di­mas išei­na iš krikš­čio­ny­bės rė­mų, ne­no­rė­tu­me su tuo tu­rė­ti nie­ko bend­ra. So­vie­tai iš­gel­bė­jo?

Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čios ge­ne­ra­li­nis su­pe­rin­ten­ den­tas, bu­vęs Lie­tu­vos mui­ti­nės pa­rei­gū­nas, vie­nin­te­lis li­kęs gy­vas

Me­di­nin­kų tra­ge­di­jos liu­di­nin­kas T.Šer­nas, svars­ty­da­mas šiuo klau­ si­mu, net pa­mąs­tė, kad esą gal ir ge­rai, jog so­vie­tai bu­vo oku­pa­vę Lie­tu­vą. „Gal­būt ir ge­rai, kad mus bu­ vo so­vie­tai oku­pa­vę ir ne­si­vys­tė­ me kar­tu su Va­ka­rų pa­sau­liu teo­ lo­giš­kai ir pan. Jiems sun­ku grįž­ti at­gal, jie ki­taip į tai žiū­ri. Ma­to­me, kad Va­ka­rų pa­sau­lio vys­ty­me­si, be ge­rų da­ly­kų, yra ir la­bai blo­gų. Mes ne­no­ri­me kar­to­ti jų klai­dų“, – tei­ gė T.Šer­nas. Lie­t u­vos įsta­ty­m ai drau­d žia tuok­tis tos pa­čios ly­ties as­me­ nims. Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nį ko­dek­są san­tuo­ką lei­džia­ ma su­da­ry­ti tik su skir­tin­gos ly­ties as­me­niu.

Nau­ja še­šė­li­nė rin­ka? Mė­ne­sį ga­lio­jan­tys su­var­žy­mai smul­kių­jų kre­di­tų sek­to­riu­je maž­ daug treč­da­lį šio vers­lo klien­tų – apie 100 tūkst. – ge­na į še­šė­li­nę rin­ ką. Per lie­pą smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų sek­to­riaus bend­ro­vės fik­ suo­ja 30 pro­c. kri­ti­mą.

Įsi­ga­lio­jus griež­tes­niems sko­li­ni­ mo ap­ri­bo­ji­mams, nu­ma­tan­tiems, kad pa­sko­la ne­ga­li vir­šy­ti 40 pro­c. tva­rių gy­ven­to­jo pa­ja­mų, ne­ma­žai žmo­nių ne­bea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mų ir ne­be­ga­li gau­ti smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų (iki 1000 li­tų) įmo­nė­se. „Į kre­di­to priei­na­mu­mo ma­ži­ni­ mą, kaip ro­do ma­no ty­ri­mas, žai­ biš­kai rea­guo­ja še­šė­li­nis vers­las – pa­si­pi­la gau­sūs skel­bi­mai laik­ raš­čiuo­se ir in­ter­ne­te, siū­lan­tys grei­tų­jų pa­sko­lų, suak­ty­vė­ja vir­ tua­lios va­di­na­mo­sios kre­di­tų bir­ žos. Kri­ti­mas, fik­suo­ja­mas le­ga­lios rin­kos, fak­tiš­kai ga­li at­spin­dė­ ti, ko­kią da­lį le­ga­lios rin­kos pe­ rė­mė še­šė­lis, nes smul­kių­jų var­ to­ji­mo kre­di­tų pa­sko­la di­džia­jai da­liai šio sek­to­riaus klien­tų bū­ na jau pa­sku­ti­nė įma­no­ma ga­ li­my­bė le­ga­liai pa­si­sko­lin­ti“, – tei­gė Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­

te­to lek­to­rius Pau­lius Ast­roms­kis, jau pen­ke­rius me­tus moks­li­niais tiks­lais be­si­gi­li­nan­tis į smul­kių­jų kre­di­tų te­mą. Jo tei­gi­mu, įves­ti su­var­žy­mai su­ lai­ky­ti nuo sko­li­ni­mo­si ap­skri­tai ga­lė­jo tik tuos, ku­rie pa­sko­las ke­ ti­no im­ti ne­bū­ti­no­sioms iš­lai­doms, ta­čiau, kaip ro­do ty­ri­mai, dau­gu­ma sko­li­na­si iš bū­ti­ny­bės. „Kuo sun­kiau le­ga­liai pa­si­sko­lin­ ti, tuo la­biau di­dė­ja skur­das, au­ga še­šė­li­nis sek­to­rius, dau­gė­ja smul­ kių smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų skai­čius, ma­žė­ja var­to­to­jų ap­sau­ga. Še­šė­li­ nė rin­ka ne­re­gu­liuo­ja­ma – jo­je nė­ ra ga­li­my­bės kont­ro­liuo­ti pa­lū­ka­ nų nor­mą, ste­bė­ti, kaip lai­ko­ma­si at­sa­kin­go sko­li­ni­mo prin­ci­pų, ne­ tik­ri­na­mas mo­ku­mas, ne­re­tai tai­ ko­mi ag­re­sy­vūs sko­lų išieš­ko­ji­mo me­cha­niz­mai. Tad, užuo­t ap­sau­ go­jus var­to­to­ją, jis stu­mia­mas į di­des­nės ri­zi­kos zo­ną“, – tvir­ti­no eks­per­tas. Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos duo­me­ni­mis, pa­ly­gin­ti su bir­že­liu, lie­pą aso­cia­ ci­jos įmo­nės su­da­rė nuo 20 iki 70 pro­c. ma­žiau su­tar­čių. „Po lie­pos 1-osios vi­du­ti­niš­kai 30 pro­c. klien­

tų, ku­rie anks­čiau bū­tų ga­lė­ję pa­si­ sko­lin­ti, da­bar tu­ri­me at­sa­ky­ti nei­ gia­mai. Ar bė­dos pri­spir­tas žmo­gus nu­stos sko­lin­tis? Ne, jis ras al­ter­ na­ty­vą – sko­lin­sis še­šė­ly­je, ten, kur re­gu­lia­vi­mas jo ne­pa­sie­kia“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Liu­tau­ras Va­lic­kas. L.Va­lic­kas taip pat sa­kė, kad smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų veik­ lą re­gu­liuo­jan­tis Var­to­ji­mo kre­di­ tų įsta­ty­mas nuo 2011 m. griež­tin­ tas jau du kar­tus, ru­de­nį nu­ma­to­mi nau­ji ri­bo­ji­mai. „Klaipėdos“ inf.

30

pro­c.

– toks kri­ti­mas už­fik­suo­ tas smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų rin­ko­je.


9

trečiadienis, rugpjūčio 14, 2013

ekonomika

„Nor­foje“ – pa­žei­di­mų gausa Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Pre­kės kė­lė pa­vo­jų

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­ tų ins­pek­ci­jos pa­rei­gū­nai per pa­ sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius net du kar­tus bau­dė tai pa­čiai įmo­nių gru­pei kaip ir „Nor­fos maž­me­na“ pri­klau­san­čią bend­ro­vę „Ri­vo­ na“. Ši įmo­nė, ku­ri yra pa­grin­di­ nė pre­kių tie­kė­ja „Nor­fos“ par­ duo­tu­vėms, per me­tus iš vi­so jau su­si­rin­ko pen­kias bau­das. Vi­sais at­ve­jais pa­vo­jų ke­lian­čių pre­kių bu­vo ap­tik­ta „Nor­fos“ tink­lo par­ duo­tu­vė­se. Ge­gu­žę „Ri­vo­na“ bau­dą už­ si­dir­bo už įvež­tą ir ko­ne me­tus „Nor­fos“ par­duo­tu­vė­se par­da­ vi­nė­tą Ki­ni­jo­je pa­ga­min­tą žais­lą – plas­ti­ki­nį an­čiu­ką kiau­ši­ny­je. Apie „Nor­fos“ len­ty­no­se pa­si­ro­ džiu­sį abe­jo­ti­nos ko­ky­bės žais­lą Vals­ty­bi­nei ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jai pra­ne­šė jį sa­vo vai­ kams nu­pir­kęs tė­vas. Pir­kė­jo nuo­gąs­ta­vi­mai pa­si­tvir­ ti­no – pa­gal nu­sta­ty­tą me­to­di­ką vyk­dant tem­pi­mo ir smū­gių ban­ dy­mus žais­lo de­ta­lės at­si­skir­da­ vo, vai­kams ypač pa­vo­jin­gas ga­lė­jo bū­ti ašt­rus me­ta­li­nis žais­lo smai­ ga­lys. Per ty­ri­mą nu­sta­ty­ta, kad iš­ ban­dy­tas žais­las nea­ti­tin­ka žais­lų sau­gos tech­ni­nio reg­la­men­to rei­ ka­la­vi­mų. Po šių ty­ri­mų iš­va­dų bend­ro­vė „Ri­vo­na“ buvo įpa­rei­go­ta ne­dels­ da­ma pa­ša­lin­ti jį iš rin­kos ir įspė­ti var­to­to­jus apie su­si­ju­sią su pa­vo­ jin­gu ga­mi­niu ri­zi­ką bei su­si­grą­žin­ ti pa­vo­jin­gus ga­mi­nius iš var­to­to­jų. Ta­čiau, užuo­t puo­lę at­si­pra­šy­ti pir­ kė­jų ir rū­pin­tis pa­vo­jin­gų ga­mi­nių su­si­grą­ži­ni­mu, „Nor­fos maž­me­ną“ ir „Ri­vo­ną“ val­dan­tys vers­li­nin­kai ėmė skelb­ti apie ne­va prieš juos pra­dė­tą ne mais­to pro­duk­tų kont­ ro­lie­rių ka­rą. Praė­ju­sio mė­ne­sio pa­bai­go­je tai pa­čiai „Ri­vo­nai“ vėl bu­vo skir­ta 5 tūkst. li­tų bau­da, kai paaiš­kė­jo, kad „Nor­fos“ pre­ky­bos cent­ruo­se par­ duodamos ser­ve­tė­lės, ku­rios net ga­li kel­ti pa­vo­jų ma­žų vai­kų gy­vy­bei. Per Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­ duk­tų ins­pek­ci­jos Vil­niaus sky­ riaus, Šiau­lių sky­riaus ir Šiau­lių sky­riaus Tel­šių po­sky­rio ins­pek­ to­rių at­lik­tus pa­tik­ri­ni­mus „Nor­ fos maž­me­nos“ par­duo­tu­vė­se nu­ sta­ty­ta, kad bend­ro­vės „Ri­vo­na“ į rin­ką pa­teik­tos tri­jų rū­šių drėg­nos ser­ve­tė­lės „Ga­la. Mo­dern cha­riz­ ma“, „Ga­la. Mys­te­rious at­ti­tu­de“ ir „Ga­la. Hyp­no­tic at­trac­tion“, ku­rios, be ki­ta ko, skir­tos ir kū­di­ kių hi­gie­nai, nea­ti­tin­ka pa­tvir­tin­tų hi­gie­nos nor­mų rei­ka­la­vi­mų. Nus­ta­ty­ta, kad bend­ro­vės „Ri­ vo­na“ į rin­ką pa­teik­to­se drėg­no­ se ser­ve­tė­lė­se, skir­to­se kū­di­kių hi­gie­nai, ap­tik­tas kon­ser­van­tas Io­dop­ro­py­nyl bu­tyl­car­ba­ma­te, ku­ ris už­draus­tas nau­do­ti ne­nup­lau­ na­muo­se kos­me­ti­kos ga­mi­niuo­ se, skir­tuo­se vai­kams iki 3 me­tų, ir ke­lia che­mi­nį pa­vo­jų vai­kų svei­ ka­tai bei gy­vy­bei. Ga­mi­nio pla­tin­to­jas ant pa­kuo­ čių ne­pa­tei­kė įspė­ji­mo, kad ser­ve­ tė­lės ne­tin­ka­mos nau­do­ti vai­kams iki 3 me­tų, ir tuo pa­žei­dė Pro­duk­tų sau­gos įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mą teik­ti į rin­ką tik sau­gius ga­mi­nius.

Nus­ta­ty­ta, kad „Ri­vo­na“ įsi­gi­ jo 66 240 pa­kuo­čių drėg­nų ser­ ve­tė­lių (kiek­vie­no­je pa­kuo­tė­je yra 15 ser­ve­tė­lių), ta­čiau iki ins­pek­ci­ jos spren­di­mo 56 727 pa­kuo­tės jau bu­vo par­duo­tos. Nors „Ri­vo­na“, vyk­dy­da­ma vals­ty­bi­nės pro­duk­tų sau­gos kont­ro­lės ins­ti­tu­ci­jos nu­ ro­dy­mus, in­for­ma­vo var­to­to­jus apie ne­sau­gių kos­me­ti­kos ga­mi­ nių grą­ži­ni­mą bend­ro­vės „Nor­fos maž­me­na“ par­duo­tu­vės in­ter­ne­ to sve­tai­nė­je, taip pat skel­bi­mais par­duo­tu­vė­se, ta­čiau nag­ri­nė­jant by­lą bend­ro­vės at­sto­vas in­for­ma­ vo, kad nė vie­nos pa­kuo­tės įsi­gy­tų ne­sau­gių ser­ve­tė­lių var­to­to­jai ne­ g­rą­ži­no. Vis dar at­si­lie­ka

Apie 2800 pa­tik­ri­ni­mų per praė­ ju­sius me­tus ir pir­mą šių me­ tų pus­me­tį di­džiuo­siuo­se pre­ky­ bos cent­ruo­se at­li­kę Vals­ty­bi­nės

Gal­būt tai eko­no­ mi­nės kri­zės pa­da­ ri­nys, kai vers­las pri­vers­tas vi­sur tau­ py­ti: trūks­ta va­ly­ mo prie­mo­nių, lai­ku neat­lie­ka­mi re­mon­ to dar­bai. mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) spe­cia­lis­tai taip pat dau­ giau­sia prie­kaiš­tų tu­ri „Nor­fos“ tink­lo par­duo­tu­vėms. Per ins­pek­ to­rių vi­zi­tus į jas įvai­rių pa­žei­di­mų sta­tis­tiš­kai nu­sta­to­ma daž­niau nei kon­ku­ren­tų pre­ky­bos tink­luo­se. Nors dau­giau­sia pa­tik­ri­ni­mų VMVT spe­cia­lis­tai at­lie­ka di­ džiau­sio maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma“ par­duo­tu­vė­ se, pa­žei­di­mų čia fik­suo­ja­ma ma­ žiau­siai. O ma­žiau­sia­me pre­ky­bos tink­le – bend­ro­vės „Nor­fos maž­ me­na“ par­duo­tu­vė­se – pa­žei­di­mų fik­suo­ja­ma dau­giau­sia. „Ma­xi­mos“ par­duo­tu­vė­se per­ nai bu­vo at­lik­ti 722 pa­tik­ri­ni­mai, 24 pro­c. at­ve­jų nu­sta­ty­ta vie­no­kių ar ki­to­kių pa­žei­di­mų. Šis skai­čius „Ma­xi­mos“ par­duo­tu­vė­se ga­na sta­bi­lus – ly­giai toks pa­ts pro­cen­ tas pa­žei­di­mų bu­vo nu­sta­ty­tas ir per 377 pir­mą šių me­tų pus­me­tį at­lik­tus pa­tik­ri­ni­mus. Ant­ro­je vie­to­je pa­gal hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų lai­ky­mą­si ri­kiuo­ja­si bend­ro­vės „Pa­link“ val­do­mas IKI par­duo­tu­vių tink­las. Per­nai šio tink­lo par­duo­tu­vė­se VMVT spe­ cia­lis­tai lan­kė­si 513 kar­tų, pir­mą šių me­tų pus­me­tį – 289 kar­tus. Tiek vie­nu, tiek ki­tu lai­ko­tar­piu 25 pro­c. pa­tik­ri­ni­mų bai­gė­si pa­ žei­di­mų nu­sta­ty­mu. Nuo „Ma­xi­mos“ ir IKI par­duo­ tu­vių at­si­lie­ka bend­ro­vių „Ri­mi Lie­tu­va“ bei „Nor­fos maž­me­na“ val­do­mi pre­ky­bos cent­rai. Tie­ sa, „Ri­mi“ par­duo­tu­vė­se fik­suo­ ja­mų pa­žei­di­mų skai­čius šie­met ma­žė­ja ir jau su­si­ly­gi­no su „Ma­ xi­mos“ par­duo­tu­vė­se fik­suo­ja­ mų pa­žei­di­mų skai­čiu­mi, o „Nor­ fos“ pre­ky­bos cent­ruo­se si­tua­ci­ja prie­šin­ga – VMVT spe­cia­lis­tų fik­ suo­ja­mų pa­žei­di­mų skai­čius pir­

mą šių me­tų pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, išau­go. Bend­ro­vės „Ri­mi Lie­tu­va“ par­ duo­tu­vė­se per­nai bu­vo at­lik­ti 184 pa­tik­ri­ni­mai ir 30 pro­c. jų bai­gė­si pa­žei­di­mų nu­sta­ty­mu. Ta­čiau per pir­mą šių me­tų pus­me­tį at­lik­tus 124 pa­tik­ri­ni­mus pa­žei­di­mų jau bu­vo fik­suo­ja­ma tik 24 pro­c. at­ ve­jų. „Nor­fos“ par­duo­tu­vių val­dy­to­ jai į VMVT spe­cia­lis­tų vi­zi­tus ir jų pa­ta­ri­mus, ro­dos, žvel­gia pro pirš­tus. Per­nai šio­se par­duo­tu­vė­ se bu­vo at­lik­ti 373 pa­tik­ri­ni­mai, 33 pro­c. at­ve­jų nu­sta­ty­ta pa­žei­ di­mų. Pir­mą šių me­tų pus­me­tį šis ro­dik­lis bu­vo dar pra­stes­nis. Per 162 „Nor­fos“ par­duo­tu­vė­se at­lik­ tus pa­tik­ri­ni­mus pa­žei­di­mų bu­vo nu­sta­ty­ta jau 35 pro­c. at­ve­jų. Skun­džia­si ne be rei­ka­lo

Bend­ro­vės „Nor­fos maž­me­na“ pre­ky­bos cent­rai nuo kon­ku­ren­tų at­si­lie­ka ir pa­gal tai, kiek var­to­to­ jų skun­dų pa­si­tvir­ti­na. Per­nai pa­ si­tvir­ti­no 32 pro­c. dėl šių par­duo­ tu­vių VMVT pa­teik­tų var­to­to­jų skun­dų, toks pa­ts šis skai­čius iš­ li­ko ir pir­mą šių me­tų pus­me­tį. „Ma­xi­mos“ par­duo­tu­vė­se per­ nai pa­si­tvir­ti­no 19 pro­c., pir­mą šių me­tų pus­me­tį – 20 pro­c. var­to­to­ jų skun­dų. 19 pro­c. var­to­to­jų skun­dų per­ nai pa­si­tvir­ti­no ir „Ri­mi“ par­ duo­tu­vė­se, ta­čiau pir­mą šių me­ tų pus­me­tį šis ro­dik­lis smuk­te­lė­jo iki 23 pro­c. Di­džiau­sią pa­žan­gą šiuo po­ žiū­riu pa­da­rė IKI pre­ky­bos cent­ rų val­dy­to­jai. Per­nai pa­si­tvir­ti­no 25 pro­c. VMVT iš var­to­to­jų gau­ tų skun­dų dėl šio tink­lo par­duo­ tu­vių, o pir­mą šių me­tų pus­me­tį – jau tik 20 pro­c. Bend­ro­vės „Nor­fos maž­me­na“ at­sto­vas spau­dai Da­rius Ry­liš­ kis dien­raš­čiui tei­gė, kad su­tin­ka su VMVT pa­tei­kia­mais skai­čiais, ta­čiau tvir­ti­no, kad rei­kia žvelg­ ti gi­liau. Pa­sak jo, VMVT iš­ski­ria tris pa­grin­di­nes pa­žei­di­mų gru­ pes. Pa­sak D.Ry­liš­kio, pa­gal jas „Nor­fa“ iš es­mės neat­si­lie­ka nuo kon­ku­ren­tų, o daž­nu at­ve­ju ir juos len­kia. Anot jo, nors „Nor­fo­je“ pa­žei­di­ mų sta­tis­tiš­kai nu­sta­to­ma daž­niau nei pas kon­ku­ren­tus, jie dau­giau­ sia bū­na smul­kūs ir ne­reikš­min­ gi, o šiurkš­čių hi­gie­nos, pro­duk­tų ženk­li­ni­mo ir ko­ky­bės pa­žei­di­mų ne­ran­da­ma dau­giau nei ki­tuo­se pre­ky­bos tink­luo­se. Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na fak­tą, kad ir var­to­to­jų skun­dai dėl „Nor­ fos“ par­duo­tu­vių pa­si­tvir­ti­na daž­ niau nei dėl ki­tų pre­ky­bos cent­rų, D.Ry­liš­kis nu­kir­to: „Tai ką da­bar... Ge­rai, kad pa­si­tvir­ti­na. Tai vis tiek nie­ko ne­sa­ko apie bend­rą ly­gį.“ Sku­bė­ti teis­ti ne­rei­kė­tų

VMVT spe­cia­lis­tai tei­gia, kad iš tar­ny­bos pa­tei­kia­mų duo­me­nų ne­rei­kė­tų spręs­ti apie kiek­vie­ną pre­ky­bos tink­lą. Iš­va­das esą ga­ li­ma da­ry­ti tik apie at­ski­ras kiek­ vie­no tink­lo par­duo­tu­ves. „Bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį, kad VMVT api­bend­rin­da­ma vals­ty­ bi­nės kont­ro­lės duo­me­nis ir re­ zul­ta­tus orien­tuo­ja­si į kiek­vie­nos at­ski­ros par­duo­tu­vės si­tua­ci­ją ir

„„Elgesys: inspektorių vizitai į „Norfos“ parduotuves pažeidimų nusta-

tymu baigiasi dažniau nei kituose prekybos centruose, o šios įmonės vadovas D.Dundulis per žiniasklaidą bando spausti tikrintojus.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės, Andriaus Ufarto / BFL nuo­tr.

re­zul­ta­tus, o ne į vi­so pre­ky­bos tink­lo kaip ūki­nio vie­ne­to duo­me­ nų ana­li­zę. Si­tua­ci­ja įvai­rio­se par­ duo­tu­vė­se ga­li kar­di­na­liai skir­tis, neat­siž­vel­giant į tai, kad jos pri­ klau­so tam pa­čiam pre­ky­bos cent­ rų tink­lui“, – tei­gė VMVT Mais­to sky­riaus vy­riau­sio­ji ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ja Au­re­li­ja Na­čie­nė. Pa­sak jos, pa­gal at­ski­ras gru­pes kiek­vie­na­me pre­ky­bos cent­re pa­ žei­di­mų pro­cen­tas ne­vie­no­das. Vie­nų pa­žei­di­mų (pvz. hi­gie­nos ar ženk­li­ni­mo) pro­cen­tas di­des­nis vie­na­me pre­ky­bos cent­re, ta­čiau ki­tų pa­žei­di­mų pro­cen­tas ta­me pre­ky­bos cent­re ga­li bū­ti ma­žes­ nis nei ki­tuo­se. To­dėl ne­ga­li­ma tik pa­gal ke­lis ro­dik­lius pri­skir­ti pre­ ky­bos tink­lams rei­tin­gų vie­tų – ge­riau­sias ar blo­giau­sias. Jos tei­gi­mu, vi­si Lie­tu­vo­je vei­ kian­tys pre­ky­bos tink­lai bend­ra­ dar­biau­ja su VMVT, konst­ruk­ty­vią pa­gal­bą tei­kia ir Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­ja, su ku­ria VMVT yra pa­si­ra­šiu­si bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį. Pik­ty­biš­ko ne­bend­ra­dar­ bia­vi­mo at­ve­jų ne­pa­si­tai­ko. A.Na­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad anks­ čiau pa­si­tai­ky­da­vo itin šiurkš­ čių pa­žei­di­mų, dėl ku­rių net bu­

vo stab­do­ma par­duo­tu­vių veik­la, ta­čiau šie­met to­kių at­ve­jų kol kas neuž­fik­suo­ta. Pak­laus­ta, ar var­to­to­jai daž­ nai skun­džia­si ne­bū­tais da­ly­kais, VMVT at­sto­vė tei­gė, kad su par­ duo­tu­vė­mis su­si­ję skun­dai bū­na dau­giau ma­žiau konk­re­tūs, ta­čiau pa­si­tai­ko ir at­ve­jų, kai į VMVT pa­ skam­bi­nę žmo­nės skun­džia­si sa­vo kai­my­nais, o ne par­duo­tu­vė­mis. Tau­po ten, kur ne­ga­li­ma

Nors tarp pa­grin­di­nių VMVT pre­ ky­bos cent­ruo­se fik­suo­ja­mų pa­ žei­di­mų hi­gie­nos nor­mų ne­si­ lai­ky­mas fik­suo­ja­mas re­čiau­siai, spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad bū­tent šių pa­žei­di­mų skai­čius vie­nin­te­ lis au­ga. Be to, pa­sak A.Na­čie­nės, to­kia pa­ti nei­gia­ma ten­den­ci­ja pa­sta­ruo­ ju me­tu fik­suo­ja­ma ir iš­ve­žio­ja­mo­ jo­je pre­ky­bo­je, taip pat kios­kuo­se, tur­ga­vie­tė­se bei ki­to­se pre­ky­bos vie­to­se. „Gal­būt tai eko­no­mi­nės kri­ zės pa­da­ri­nys, kai vers­las pri­vers­ tas vi­sur tau­py­ti: trūks­ta va­ly­mo prie­mo­nių, lai­ku neat­lie­ka­mi ei­ na­mie­ji re­mon­to dar­bai ir t. t.“, – svars­tė A.Na­čie­nė.


10

trečiadienis, rugpjūčio 14, 2013

namai Pa­verg­tas van namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Ne vi­si tu­ri ga­li­my­ bę ap­si­gy­ven­ti ša­ lia ty­vu­liuo­jan­čio eže­ro, nors kas­dien ma­ty­ti ir ly­tė­ti van­ de­nį sva­jo­ja dau­ge­ lis. Nuo se­nų se­no­ vės žmo­nės van­de­ nį pa­ver­čia gė­rė­ji­ mo­si ob­jek­tu, ta­čiau jis tu­ri bū­ti de­ri­na­ mas prie ap­lin­kos.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Įž­vel­gia gi­lią pra­smę

„„Pa­vyz­džiai: už­sie­ny­je ren­gia­mos kraš­to­vaiz­džio di­zai­no pa­ro­dos, ku­rio­

se dik­tuo­ja­mos nau­jau­sios au­ga­lų, ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros, de­ko­ra­ty­vi­ nių ba­sei­nų ma­dos.  rhs.org.uk, plantp­  ro­pa­gan­da.com, ac­cent­gar­den­de­signs.com nuo­tr.

Kaina

nuo

3 400LT/kv.m

Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt

Karš­tą va­sa­ros die­ną vien pa­žvel­gus į trykš­tan­čią van­dens sro­vę pa­si­jau­ čia gai­va. Kren­tan­čios ar­ba čiur­le­ nan­čios sro­vės gar­sas ra­mi­na, tar­si iš­plau­na min­tis, nu­pluk­do į sva­jo­ nių pa­sau­lį. Prie že­mės ir oro pri­si­ de­dan­ti van­dens sti­chi­ja tei­kia pil­ nat­vės jaus­mą. Ja­po­niš­kuo­se so­duo­se van­duo sim­ bo­li­zuo­ja ne­nut­rūks­ta­mą lai­ko tėk­mę ir gy­ve­ni­mo kai­tą, to­dėl čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti įvai­raus dy­džio tven­ki­nių, upe­lių, kriok­lių, šal­ti­nė­lių, šu­li­nu­kų. Tven­ki­niui įreng­ti, jo vie­tai ir for­ mai, van­dens te­kė­ji­mo kryp­čiai upe­ ly­je tei­kia­ma ne ma­žiau dė­me­sio nei ak­me­nų kom­po­zi­ci­joms. Ja­po­niš­ko so­do spe­cia­lis­tai tvir­ti­ na, kad tin­ka­mai pa­rink­ta van­dens tel­ki­nio for­ma su plas­tiš­ka kran­to li­ni­ja, įlan­ko­mis, pu­sia­sa­liais ir sa­ lo­mis lei­džia ma­ža­me plo­te su­kur­ ti di­dy­bės įspū­dį. Upe­liai tu­ri bū­ti vin­giuo­tų va­gų, ne­tai­syk­lin­gais kran­tais, su slenks­ čiais ir kas­ka­do­mis, be aiš­kios pra­ džios, ta­čiau su vi­siš­kai aiš­kia pa­bai­ ga įte­kan­tys į tven­ki­nį ar krin­tan­tys į jį kriok­liu. Krin­tan­tis van­duo – vie­na mėgs­ta­miau­sių ja­po­niš­ko so­ do de­ta­lių. Pi­ni­gi­nės su­si­trau­kė

Ne vi­si žmo­nės, puoš­da­mi sa­vo ap­lin­ką, gi­li­na­si į fi­lo­so­fi­nę pu­ sę. Kai kas pui­kiai iš­si­ver­čia vien su au­ga­lais, ak­me­ni­mis, ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tais, ta­čiau ne­nu­gin­či­ja­ma, kad bet koks van­ dens ele­men­tas ap­lin­ką ypač pa­ gy­vi­na.

„„Funk­ci­ja: na­tū­ra­lūs lau­ko ba­sei­nai iš to­li pri­me­na tven­ki­nį, ta­čiau ge­riau

Ap­lin­kos ap­žel­di­ni­mo spe­cia­lis­ tės Eg­lės Su­ni­lai­tie­nės pa­ste­bė­ji­ mu, prieš de­šimt­me­tį ga­lin­čių­jų prie sa­vo na­mų tu­rė­ti ba­sei­nus, fon­ta­nus ir kriok­lius bu­vo kur kas dau­giau nei da­bar. Pas­ta­ruo­ju me­tu tik vie­nas ki­tas nau­ja­ku­rys, pa­sam­dęs spe­cia­ lis­tus na­mo ap­lin­kai su­pro­jek­tuo­ti, ran­da pa­pil­do­mų lė­šų van­dens ob­ jek­tui įreng­ti. Yra ir pa­pras­tes­nė išei­tis. Žmo­ nės, pa­sak E.Su­ni­lai­tie­nės, pa­si­ga­ mi­na ar­ba nu­si­per­ka pa­sta­to­mus įren­gi­nius, ku­rie, pri­jung­ti prie van­ dens sis­te­mos ir elekt­ros tink­lo, gai­ vi­na ap­lin­ką bent ne­di­de­le van­dens čiurkš­le, sro­ve ar kas­ka­da. Ne­re­tai sa­vo pa­čių ga­min­tiems kriok­liams, fon­ta­nė­liams pa­si­ren­ka­mos sta­ti­nės ar ki­tos bui­ti­nės tal­pyk­los ir tuo­met tai ne­kai­nuo­ja tūks­tan­čių li­tų. Prie to­kių įren­gi­nių pri­jun­gia­mas ge­ria­ ma­sis ar­ba lais­ty­mo sis­te­mos van­ duo. Kai kas, juo­kė­si E.Su­ni­lai­tie­nė, sta­ti­nė­se ge­ba net le­li­jas pra­žy­din­ti. Kriok­lys ly­gu­mo­je ne­de­ra

Tiems, ku­rie no­rė­tų de­ko­ra­ty­vi­ nio ba­sei­nė­lio ar so­li­daus tven­ki­ nio prie na­mų, rei­kė­tų įver­tin­ti ap­ lin­ką, įskai­tant ir pa­sta­tus. Kie­mo,

kar­tu ir ba­sei­no sti­lius ga­li bū­ti na­ tū­ra­lus, mi­ni­ma­lis­ti­nis ar­ba kla­si­ki­ nis. Jis tu­ri ati­tik­ti pa­grin­di­nio pa­ sta­to ar­chi­tek­tū­rą. „Nau­jų in­di­vi­dua­lių na­mų kvar­ta­ luo­se, kur kie­mai vi­siš­kai ly­gūs, ap­sė­ ti ve­ja, daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ti iš­ki­ lu­sius va­di­na­muo­sius al­pi­na­riu­mus. Jų cent­re pūp­so iš ak­me­nų su­krau­tas kal­nas, nuo jo vir­šaus bė­ga kriok­lys. Man tai at­ro­do vi­siš­kas sve­tim­kū­nis“, – kri­ti­kos ne­gai­lė­jo kraš­to­vaiz­džio di­zai­ne­rė Gin­ta­rė Jab­lons­kie­nė. Toks kriok­lys iš ak­me­nų, pa­sak jos, de­ra ne­bent kal­vo­to­je vie­to­ je, kur ak­me­nys įkom­po­nuo­ti taip, tar­si juos gam­ta ten bū­tų pa­dė­ju­si, o šal­ti­nis iš­te­ka tar­tum na­tū­ra­liai. Yra dau­gy­bė spren­di­nių, ku­rie de­ ra plokš­tu­mo­je. Pa­sak G.Jab­lons­kie­nės, ga­li­ma kur­ti įvai­rias be­to­ni­nes konst­ruk­ ci­jas, ap­siei­nant be rie­du­lių ar įvež­ ti­nių ak­me­nų. Pa­vyz­džiui, ga­li bū­ti su­for­muo­tos ke­lios ba­sei­no tal­pyk­ los skir­tin­guo­se ly­giuo­se, van­duo iš aukš­tes­nio ly­gio kren­ta į že­mes­nį. Tai tei­kia ne tik es­te­ti­nį pa­si­gė­rė­ji­ mą, bet ir su­ku­ria kriok­lio gar­są. „Pas mus tie­siog nė­ra so­do me­no tra­di­ci­jų, dėl to žmo­nės ne­la­bai ži­


11

trečiadienis, rugpjūčio 14, 2013

namai Gai­va, gro­žis ir di­dy­bė Fon­t a­nai ka­dai­se tu­rė­jo iš­skir­t i­nai pra­k ti­nę funk­ci­ją. Švirk­ščian­t is van­ duo bu­vo bū­das pa­t iek­t i ge­r ia­mą­jį, prau­si­mui­si ar­ba ki­toms reik­mėms skir­tą van­de­n į mies­tie­čiams. Iki XIX a. pab. dau­g u­mos fon­ta­nų vei­k i­mo prin­ci­pas bu­vo pa­grįs­tas Že­mės trau­ kos jė­ga. Van­dens re­zer­vua­ras už­ke­ lia­mas aukš­čiau nei fon­ta­nas, o že­ miau ati­da­r y­ta an­ga iš­švirkš­čia plo­ ną sro­vę.

Vė­l iau fon­ta­nai bu­vo pra­dė­t i nau­ do­t i ir kaip de­ko­ra­t y­v i­n is ele­men­ tas pa­s i­ž y­mė­ju­s ių žmo­n ių gar­b ei. Ro­mė­nų fon­ta­nai bū­da­vo de­ko­r uo­ ti bron­z i­nė­m is ar­ba ak­me­n i­nė­m is gy­v ū­nų ar he­ro­jų skulp­t ū­ro­m is. Vi­ du­ram­ž iais bu­vo ku­r ia­m i mi­n ia­t iū­ ri­n iai ro­jaus so­dai, ku­r iuo­se neap­ siei­ta be fon­ta­nė­l ių. Pran­cū­z i­jos ka­ ra­lius Liud­vi­kas XIV (1638–1715) so­de prie gar­sių­jų Ver­sa­l io rū­mų už­si­ma­

nė fon­ta­nų, kad pa­de­monst­ruo­tų sa­ vo ga­l ią prieš gam­tą. XIX a. pab. van­den­t ie­k is at­s i­ra­do na­muo­se, fon­ta­nams li­ko es­te­t i­nė funk­ci­ja. Iki šiol mies­t ai ir par­kai neį­si­vaiz­duo­ja­mi be kū­r i­n ių iš van­ dens. Kar­t ais pa­s ta­to­m i ne­d i­de­l i ge­r ia­mo­jo van­dens fon­ta­nė­l iai at­ si­ger­t i. Šiais lai­kais ku­r ia­m i ir spal­ vo­tai ap­švies­t i, su mu­z i­ka šo­kan­tys fon­ta­nai. Šie įren­gi­niai var­žo­si aukš­

čiu, dy­d žiu. Aukš­čiau­sias šiuo­lai­k i­ nis fon­t a­nas yra Sau­do Ara­bi­jo­je, šio van­dens įren­g i­n io sro­vės aukš­ tis sie­k ia 260 m. Tei­g ia­ma, kad fon­ta­nai ge­r i­na ap­l in­ kos oro ko­ky­bę jau vien to­dėl, kad ša­ lia pa­di­dė­ja oro drėg­nu­mas. Drėg­mė sujungia kie­tą­sias da­le­les ir dėl to ke­ lių met­r ų spin­du­liu apie fon­ta­ną oras tam­pa šva­res­nis. Šal­ti­nis: Vi­ki­pe­di­ja.

n­duo rei­ka­lau­ja di­zai­no

Pa­sak jos, van­dens tel­ki­nių prie­žiū­ ros są­nau­dos ne­di­de­lės. Pir­mą kar­tą pri­lei­dus van­dens, kas­met keis­ti jo ne­rei­kia. Šiuo­lai­ki­niai siurb­liai ir ki­ ta įran­ga elekt­ros ener­gi­jos su­nau­do­ ja ne­daug. Be­lie­ka tik iš­grai­by­ti įkri­ tu­sius la­pus, o pil­ti į juos che­mi­nių me­džia­gų ne­rei­kia. Juo­lab kad žmo­ nės mėgs­ta įveis­ti ba­sei­nė­liuo­se žu­vų ir che­mi­ka­lai joms kenk­tų. „Tu­rint įran­gą ne­rei­kia vis iš­leis­ ti van­dens ir stip­ria van­dens sro­ve plau­ti kiek­vie­no ak­me­ns, kaip kad bū­da­vo da­ro­ma anks­čiau“, – pa­ tiks­li­no ži­no­vė. Plau­ki­mo ta­kas – tarp au­ga­lų

įsi­žiū­rė­jus ga­li­ma pa­ma­ty­ti at­skir­tą juos­tą plau­ki­mui. 

tam­pa la­bai svar­biu, so­do di­zai­no cent­ri­niu ob­jek­tu“, – at­krei­pė dė­ me­sį G.Jab­lons­kie­nė.

„„Gai­va: gra­ni­ti­nė skulp­tū­ra ga­li bū­ti pui­kiu ob­jek­ Gin­ta­rės Jab­lons­kie­nės nuo­tr.

tu van­dens gro­žiui pa­teik­ti.

Jei kie­me pa­vir­ši­nio grun­ti­nio van­dens nė­ra, su­for­muo­tą dirb­ti­nę tal­pyk­lą ten­ka pri­pil­dy­ti van­den­tie­ kio van­dens.

Pi­giau – kur yra drėg­mės

Gin­ta­rė Jab­lons­kie­nė:

Pas mus tie­siog nė­ ra so­do me­no tra­di­ci­ jų, dėl to žmo­nės ne­ la­bai ži­no, kas tin­ka, kas ne. no, kas tin­ka, kas ne. Vis dėl­to tau­ tie­čiai jau daug ke­liau­ja ir ma­to ge­rų pa­vyz­džių, pra­de­da keis­ti po­žiū­rį“, – džiau­gė­si di­zai­ne­rė. „Net jei van­dens tel­ki­nys la­bai ma­žas, vi­so la­bo de­ko­ra­ty­vi­nis, jis

Dirb­ti­nį van­dens tel­ki­nį, pa­sak di­ zai­ne­rės, šiais lai­kais ga­li­ma su­kur­ ti ne­tgi ten, kur pa­vir­ši­nio grun­ti­nio van­dens nė su ži­bu­riu ne­ra­si. „Vi­sur vis­kas įma­no­ma, tik tai pri­klau­so ir nuo už­mo­jų bei fi­nan­ si­nių ga­li­my­bių. Da­bar tech­ni­ka ir sta­ty­ba itin iš­plė­to­ta. Yra tiek įren­ gi­mų ir prie­mo­nių van­de­niui val­ dy­ti, kad bet kur su­kur­tas van­dens tel­ki­nys ga­li bū­ti skaid­rus ir es­te­tiš­ kas“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vė. Ji pri­mi­nė, kad van­dens tel­ki­nys prie so­dy­bos vi­sais lai­kais bu­vo tur­ to, pra­ban­gos sim­bo­lis. Ži­no­ma, la­biau pa­si­se­kė tiems, ku­rių grun­tas tur­tin­gas van­dens ir tuo­met ga­li­ma pa­si­telk­ti jį dirb­ti­ niam kū­ri­niui. To­kiu at­ve­ju ne­bū­ ti­na į tel­ki­nio dug­ną klo­ti spe­cia­lią plė­ve­lę. Kad van­duo neuž­sis­to­vė­tų, pa­kan­ka pa­da­ry­ti nu­te­kė­ji­mą. Ly­giai taip pat gro­žio oa­zei ga­li­ma pri­tai­ ky­ti jau esan­čius na­tū­ra­lius van­dens tel­ki­nius, su­tvar­kant, in­teg­ruo­jant juos į bend­rą kraš­to­vaiz­dį.

Kai­nuo­ja tūks­tan­čius

Ne­rei­kia no­rė­ti, kad kar­tą su­for­ muo­tas ba­sei­nė­lis gy­vuo­tų ir džiu­ gin­tų sa­vai­me. „Žmo­nės jau su­ pran­ta, kad neuž­ten­ka tik iš­si­kas­ti duo­bę, įklo­ti plė­ve­lę, pri­dė­ti ak­me­ nų. Kad van­duo ne­pa­ža­liuo­tų, rei­ ka­lin­ga spe­cia­li įran­ga – ae­ra­to­rius, filt­ras. Kad van­duo bū­tų skaid­rus, jis tu­ri ju­dė­ti“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė. To­kia­me ba­sei­nė­ly­je van­duo cir­ ku­liuo­ja už­da­ru cik­lu, ne­rei­kia jo nuo­lat pil­dy­ti nau­ju van­de­niu. To­kiu pat prin­ci­pu vei­kia ir fon­ta­ nai, kriok­liai, tik pa­pil­do­mai van­duo yra ar­ba už­ke­lia­mas, kad kris­tų že­ myn, ar­ba iš­švirkš­čia­mas pro spe­ cia­lius įren­gi­nius. G.Jab­l ons­k ie­n ės skai­č ia­v i­m u, ko­ky­biš­kam, tech­niš­kai tvar­kin­ gam van­dens tel­ki­niui, ku­riam pri­ žiū­rė­ti ne­rei­kės jo­kių che­mi­ka­lų, įreng­ti ga­li pri­reik­ti nuo 2 tūkst. iki 100 tūkst. li­tų. Di­zai­ne­rė pa­tiks­li­ no, kad ji ne­kal­ba apie įvai­rias pa­ ga­min­tas plas­ti­ki­nes de­ko­ra­ty­vi­nių

ba­sei­nų tal­pyk­las – ba­sei­nė­lių pus­ ga­mi­nius. Net ir tie, ku­rie ne­ga­li skir­ti de­ šim­čių tūks­tan­čių li­tų ba­sei­nams, ga­li ras­ti išei­tį, kaip pa­gy­vin­ti sa­ vo kie­mą. „Ga­l i­m a pa­s i­s ta­ty­t i gra­n i­to skulp­tū­rą, iš ku­rios iš­bė­ga van­duo. Vie­no­je so­dy­bo­je tam pa­nau­do­ti te­ ko di­de­lį rie­du­lį. Ak­muo bu­vo pra­ gręž­tas, o po juo įreng­tas izo­liuo­ tas, iš išo­rės ne­si­ma­tan­tis van­dens re­zer­vua­ras. Tad van­duo ima­mas iš re­zer­vua­ro, siurb­lys jį už­ke­lia ant ak­mens, ta­da jis vėl su­bė­ga į tą pa­ čią tal­pyk­lą“, – trum­pai paaiš­ki­no G.Jab­lons­kie­nė. Įp­ra­tę pil­ti che­mi­ka­lus

Ji pa­ste­bi, kad ne­re­tai ba­sei­nė­lių kū­ ri­mu už­sii­ma pa­tys žmo­nės ir neiš­ ven­gia klai­dų. „Daž­nai žmo­nės krei­pia­si su­ne­ri­ mę: „Su­py­liau vi­są dė­žę che­mi­ka­lų nuo dumb­lių, o jie dar la­biau pra­dė­ jo žel­ti.“ Be­lie­ka jiems pa­tar­ti įsi­ gy­ti ati­tin­ka­mą įran­gą, ku­ri pa­dė­tų van­de­niui pa­lai­ky­ti ju­dė­ji­mą, gy­vy­ bę, kad jis neuž­rūg­tų. Skaid­rus van­ duo – pra­ban­gos da­ly­kas“, – šyp­te­ lė­jo mo­te­ris.

Sie­kio prie sa­vo na­mų plau­kio­ti itin šva­ria­me van­de­ny­je au­ga­lų spe­cia­ lis­tai neig­no­ruo­ja. Lie­tu­vo­je dar tik pra­de­da­mi, o už­sie­ny­je jau apie 30 me­tų ku­ria­mi na­tū­ra­lūs lau­ko ba­ sei­nai. Tai dirb­ti­niai lau­ko van­dens tel­ki­niai, skir­ti mau­dy­tis, plau­kio­ ti, ta­čiau į juos ne­pi­la­ma jo­kių che­ mi­ka­lų. Van­duo juo­se ne­kei­čia­mas, o iš­gau­ti van­dens šva­rą pa­de­da įvai­ rūs au­ga­lai. „Ki­taip ta­riant, su­ku­ria­ma už­da­ ra eko­lo­gi­nė sis­te­ma. Van­duo ju­da už­da­ru cik­lu, per tam tik­rus smė­lio bei au­ga­lų filt­rus“, – dės­tė G.Jab­ lons­kie­nė. Lie­tu­vo­je ji yra įgy­ven­di­nu­si ne vie­ną to­kį dar­bą. Na­tū­ra­lia­me ba­ sei­ne plau­ki­mo zo­na at­skir­ta nuo re­ge­ne­ra­ci­jos zo­nos, ku­rio­je ve­ši įvai­rūs au­ga­lai, kur puo­ši­mui nau­ do­ja­mi ak­me­nys, skal­da. Paš­ne­ko­vė at­krei­pė dė­me­sį, kad van­dens prie­žiū­ros mi­si­jai ji pa­si­ tel­kia vien lie­tu­viš­kus au­ga­lus, jo­ kių im­por­ti­nių. „Pa­va­sa­rį ga­li šiek tiek žy­dė­ ti dumb­liai, tada ba­sei­ne su­ba­lan­ suo­ja­mas fos­fa­tų ir nit­ra­tų san­ty­ kis. Au­ga­lai dumb­lius su­val­go kaip mais­tą, po ke­lių sa­vai­čių jie dings­ ta“, – aiš­ki­no di­zai­ne­rė. Šiuos ba­sei­nus, pa­sak jos, la­bai ver­ti­na eko­lo­gi­ją pro­pa­guo­jan­tys žmo­nės, taip pat tie, ku­rie aler­giš­ki che­mi­nėms me­džia­goms. Toks tel­ ki­nys la­bai pra­ver­čia no­rin­tie­siems čia mau­dy­ti ma­žus vai­kus. Na­tū­ra­lus ba­sei­nas tu­ri pra­na­šu­ mų, pa­ly­gin­ti su įpras­tu tven­ki­niu ar eže­ru. Yra žmo­nių, ku­rie ne­ga­li pa­ kęs­ti dumb­lo ir ki­tų įpras­tų tel­ki­nių ypa­ty­bių. Be to, to­kį ba­sei­ną įren­gus prie pat na­mų, už­tik­ri­na­mas pri­va­ tu­mas, hi­gie­niš­ku­mas. Šie na­tū­ra­lūs ba­sei­nai ne­plies­kia ryš­kia mė­ly­na spal­va, kaip įpras­ta tra­di­ci­niams lau­ko ba­sei­nams. Į juos klo­ja­ma gam­tai ar­ti­mes­nės spal­vos – juo­dos, pil­kos ar žals­vos spal­vos plė­ve­lė. Įreng­ti na­tū­ra­lų ba­sei­ną, G.Jab­lons­kie­nės tei­gi­mu, kai­nuo­ja nuo 100 tūkst. li­tų.


12

trečiAdienis, rugpjūčio 14, 2013

užribis Nei žmo­gaus, nei ma­ši­nos

Pa­vo­gė au­to­mo­bi­lį

Įk­liu­vo su kvai­ša­lais

Lie­pos 31 d. 61 m. Alek­sand­ras Da­da­ro­vas iš­va­žia­vo į Vo­kie­ti­ją par­vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lio „Man“ ir iki šiol ne­grį­žo. Jis yra apie 178 cm ūgio, mė­ly­nų akių, žils­te­lė­ ju­sių, juo­dų plau­kų. Ypa­tin­gi po­ žy­miai: ne­lanks­to kai­rės ran­kos smi­liaus. Ką nors ži­nan­čius apie šį žmo­gų pra­šo­ma pa­skam­bin­ti tel. 354 164 ar­ba 112.

Klai­pė­dos raj., Pa­ka­mo­rių k. iš neapt­ver­tos au­to­mo­bi­lių ar­ dy­mo aikš­te­lės din­go 2001 m. pa­ga­min­tas „Mer­ce­des Benz ML 270“, ku­rio įjun­gi­mo spy­ ne­lė­je bu­vo pa­lik­tas rak­te­lis. Sa­vi­nin­kas pra­ne­šė pa­ty­ręs 8 tūkst. li­tų ža­lą. Juo­dos spal­vos au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­žy­mė­tas ang­liš­kais nu­me­riais.

Pir­ma­die­nį apie 5.30 val. uos­ ta­mies­čio ke­lių po­li­ci­nin­kai su­ stab­dė 21 m. šiau­lie­čio vai­ruo­ ja­mą „Peu­geot“. Įta­ri­mų su­kė­lė ne­ga­lio­jan­tys vo­kiš­ki au­to­mo­ bi­lio nu­me­riai. Pa­rei­gū­nai ma­ ši­no­je ap­ti­ko du pa­ke­tus su au­ ga­li­nės kil­mės me­džia­ga bei vie­ną pa­ke­lį su bal­tais mil­te­liais. Ma­no­ma, kad tai nar­ko­ti­kai.

Pa­siū­lė po­li­ci­nin­kams Nor­ve­gi­jos kro­nų Dai­va Ja­naus­kai­tė Va­kar vi­dur­die­nį Tarp­tau­ti­nė­je per­kė­lo­je gir­tas klai­pė­die­tis vai­ra­ vo ma­ši­ną, kliu­dė ki­tą au­to­mo­bi­lį ir pa­ban­dė pa­pirk­ti pa­rei­gū­ną.

Eis­mo įvy­kis už­fik­suo­tas 12.30 val. 1971 me­tais gi­męs klai­pė­die­ tis Eduar­das at­bu­las va­žia­vo sa­vo „Opel Ome­ga“ ir at­si­tren­kė į Es­ ti­jos pi­lie­čiui pri­klau­san­tį „Toyo­ ta Co­rol­la“. Aiš­kin­tis ava­ri­jos ap­lin­ky­bių at­ vy­ko Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro pa­rei­gū­nai. Jie su­pra­to, kad kal­

ti­nin­kas yra ne­blai­vus ir pa­pra­šė pa­pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį. Apa­ra­tas pa­ro­dė, kad klai­pė­die­tis yra sun­kaus gir­tu­mo – 2,60 pro­m. Vy­ras su­vo­kė, kad ga­li il­gam ne­ tek­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo ir pa­ ban­dė si­tua­ci­ją iš­tai­sy­ti pa­siū­ly­da­ mas po­li­ci­nin­kams pi­ni­gų. Šį kar­tą pa­rei­gū­nus ban­dy­ta pa­pirk­ti Nor­ ve­gi­jos kro­no­mis. 2 tūkst. kro­nų ati­tin­ka 880 li­tų. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl pa­rei­gū­no pa­pir­ki­mo bei ad­mi­ nist­ra­ci­nė tei­se­na dėl eis­mo įvy­ kį su­kė­lu­sio ne­blai­vaus vai­ruo­to­ jo veiks­mų.

„„Ty­ri­mas: vieš­bu­tis „Va­na­gu­pė“ dėl ne­są­ži­nin­gų klien­tų tu­rė­jo nuo­sto­lių, ta­čiau jo dar­buo­to­jai vi­lia­si, kad

ne­su­si­mo­kė­ję ita­lai vis dėl­to grįš. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ita­lai li­ko sko­lin­gi „„Pa­tik­ra: ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai daž­nai tik­ri­na vai­ruo­to­jų blai­vu­mą

Tarp­tau­ti­nė­je per­kė­lo­je, nes lai­vais į Klai­pė­dą grįž­tan­tys vy­rai ne­re­tai pa­dau­gi­na al­ko­ho­lio.  Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Mo­ti­na ir duk­ra sės į tei­sia­mų­jų suo­lą Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros ir uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos Or­ga­ ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro (ONTB) pa­rei­gū­nų gru­pė per­ da­vė teis­mui iš­tir­tą iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą dėl sun­kaus nu­si­kal­ti­mo or­ ga­ni­za­vi­mo.

Dvi klai­pė­die­tės – mo­ti­na ir duk­ra – kal­ti­na­mos už­sa­kiu­sios nu­si­kal­ ti­mus, ku­rių me­tu pa­sam­dy­ti as­ me­nys tu­rė­jo sun­kiai su­ža­lo­ti ar­ba ne­tgi nu­žu­dy­ti jų gi­mi­nai­čius. Mo­te­rų veiks­mai ga­lė­jo su­kel­ ti sun­kias ir ne­tgi mir­ti­nas pa­sek­ mes. Įta­ria­ma, kad abi at­sa­ko­my­ bėn pa­trauk­tos mo­te­rys pa­sam­dė anks­čiau teis­tą vy­rą su­ga­din­ti au­ to­mo­bi­lio stab­džių sis­te­mą, kad juo va­ži­nė­jan­tys gi­mi­nai­čiai pa­ tek­tų į eis­mo įvy­kį ir pa­tir­tų sun­ kių su­ža­lo­ji­mų. Taip pat tie­sio­gi­niam nu­si­kal­ti­ mų vyk­dy­to­jui bu­vo su­mo­kė­ta ir už tai, kad bū­tų su­muš­ti gi­mi­nai­ tis bei jo žmo­na. Nus­ta­ty­ta, kad su­si­do­ro­ji­mo or­ga­ni­za­to­rės nu­ro­dė

sam­di­niui au­kų gy­ve­na­mą­ją vie­tą, nau­do­ja­mas trans­por­to prie­mo­nes bei su­tei­kė ki­tą nu­si­kals­ta­mai vei­ kai vyk­dy­ti bū­ti­ną in­for­ma­ci­ją. Tūks­tan­čio li­tų at­ly­giu su­si­gun­ dęs įta­ria­ma­sis įvyk­dė da­lį už­sa­ky­ mo, ta­čiau au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­ja lai­ku ap­ti­ko ge­di­mą ir iš­ven­gė mir­ ti­nos ne­lai­mės. Au­to­mo­bi­liu ji va­ žia­vo kar­tu su vai­ku. Už nu­si­kal­ti­mus nuo­sa­vy­bei, vai­ko įtrau­ki­mą į nu­si­kals­ta­mą vei­ką bei sek­sua­li­nį prie­var­ta­vi­ mą teis­tam klai­pė­die­čiui pa­reikš­ ti kal­ti­ni­mai dėl pa­si­kė­si­ni­mo pa­ da­ry­ti sun­kų svei­ka­tos su­trik­dy­mą. Be to, įta­ria­ma, kad jis ra­gi­no ir ki­ tą as­me­nį da­ly­vau­ti ža­lo­jant už­sa­ ko­vių gi­mi­nai­čius. Po lai­ki­no su­lai­ky­mo nu­si­kal­ti­ mų or­ga­ni­za­to­rėms ir vyk­dy­to­jui pa­skir­tos švel­nes­nės už suė­mi­mą kar­do­mo­sios prie­mo­nės. Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas už sun­kų svei­ka­tos su­trik­dy­mą nu­ma­to lais­ vės atė­mi­mą iki 10 me­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Pa­lan­go­je vie­na­me vieš­bu­čių poil­sia­vę bei pra­mo­ga­vę ita­ lai iš­vy­ko ne­su­mo­ kė­ję, nors bu­vo pri­ myg­ti­nai ra­gi­na­mi tai pa­da­ry­ti.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­no­ro iš­vyk­ti anks­čiau

Apie už­sie­nio pi­lie­čių pa­da­ry­tus nuo­sto­lius Pa­lan­gos po­li­ci­jai pra­ ne­šė vieš­bu­čio „Va­na­gu­pė“ di­rek­ to­rė Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė. Pa­sak ofi­cia­laus pra­ne­ši­mo, ita­lų šei­ma, ku­rią su­da­ro su­tuok­ti­niai ir du jų vai­kai, iš­vy­ko ne­su­mo­kė­ję už pa­slau­gas 2 204 li­tų. Ita­lai vieš­bu­ty­je gy­ve­no nuo rugp­jū­čio 10 iki 11-osios va­ka­ro. Pra­džio­je šei­ma ke­ti­no čia pra­leis­ ti dau­giau lai­ko, ta­čiau vė­liau pra­ ne­šė no­rė­sią iš­vyk­ti anks­čiau. Vieš­bu­čio ad­mi­nist­ra­ci­ja paaiš­ ki­no, kad dėl to ne­bū­sią jo­kių pro­ ble­mų, ta­čiau bū­ti­na su­mo­kė­ti už su­teik­tas pa­slau­gas. Tė­vai bei jų apie 10–12 me­tų sū­ nus ir duk­ra ne tik gy­ve­no vieš­bu­ ty­je, ja­me mai­ti­no­si, bet ir nau­do­ jo­si SPA cent­ro ma­lo­nu­mais.

Ig­no­ra­vo be­si­ve­jan­tį ap­sau­gi­nin­ką

Vieš­bu­čio va­do­vė už­si­mi­nė, kad tai bu­vo su­dė­tin­gi klien­tai, ta­čiau de­ ta­liai šio tei­gi­nio ne­paaiš­ki­no. Prieš at­vyk­da­mi jie ga­na daug bend­ra­vo su „Va­na­gu­pės“ ad­mi­ nist­ra­ci­ja, do­mė­jo­si kai­no­mis bei pa­slau­go­mis. Pa­na­šu, kad šei­my­na iš­vy­ko įžū­ liai ig­no­ruo­da­ma rei­ka­la­vi­mą su­ mo­kė­ti. Vieš­bu­čio dar­buo­to­jams ita­lai pa­si­sa­kė apie ke­ti­ni­mą iš­vyk­ti, o po 21 val. ei­nan­čius prie au­to­mo­ bi­lio ita­lus vi­jo­si ap­sau­gos dar­buo­ to­jas vis kar­to­da­mas, kad jie ne­su­ mo­kė­jo.

Pa­na­šių is­to­ri­jų pa­ jū­rio vieš­bu­čiuo­se yra bu­vę ir dau­giau. Ne kar­tą už pa­slau­ gas neat­sis­kai­tė ir mū­sų tau­tie­čiai. „Mes ne­tu­ri­me tei­sės fi­ziš­kai su­ lai­ky­ti žmo­nių“, – ti­ki­no G.Kve­da­ ra­vi­čie­nė. Vi­lia­si, kad są­skai­tą ap­mo­kės

Di­rek­to­rė pa­sa­ko­jo, kad ne­pa­ti­ki­mi klien­tai re­gist­ruo­ja­mi, o šia in­for­ ma­ci­ja da­li­ja­ma­si su ki­tų vieš­bu­čių ad­mi­nist­ra­ci­jo­mis. „To­kių at­ve­jų at­si­tin­ka itin re­tai, o ne­pa­ti­ki­mų klien­tų są­ra­šus tu­ri kiek­vie­nas vieš­bu­tis. Bū­na vis­ko. Tik­rai ne­ga­liu teig­ti, kad vi­si ne­ su­mo­kė­ję už pa­slau­gas klien­tai tai pa­da­rė pik­ty­biš­kai. Bū­na, kad pri­

si­mi­nę apie sko­lą, grįž­ta, ar su­si­ sie­kia iš­va­žia­vę iš vieš­bu­čio ir ap­ mo­ka są­skai­tas. To­dėl ir šiuo at­ve­ju ga­li­me tik kons­ta­tuo­ti, kad jie iš­ vy­ko ne­su­mo­kė­ję, ir ga­li­me da­ry­ti prie­lai­dą, kad jie gal­būt dar grįš“, – kal­bė­jo G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tas dėl šio fak­to pra­dė­jo iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą. Ka­na­die­tis bu­vo areš­tuo­tas

Per­nai pa­va­sa­rį Klai­pė­do­je 49 me­tų ira­nie­čių kil­mės ka­na­die­ tis Nes­say Kuy­mars li­ko sko­lin­gas už pa­slau­gas dviem uos­ta­mies­čio vieš­bu­čiams. Vy­ras bu­vo su­lai­ky­tas ir už su­ kčia­v i­m ą nu­teis­tas Klai­p ė­d os mies­to apy­lin­kės teis­mo 90 pa­rų areš­to baus­me. Už­sie­nie­čio veiks­mai tei­siš­kai bu­vo pa­va­din­ti su­kčia­vi­mu, nes ap­si­gy­ven­da­mas vieš­bu­čiuo­se jis ži­no­jo, kad ne­tu­ri rei­kia­mos pi­ni­ gų su­mos. Su­mo­kė­jęs už pir­mą­ją die­ną, vė­liau jis pra­šy­da­vo pra­tęs­ ti ga­li­my­bę lik­ti. Man­da­gus ir ge­ra­no­riš­kas sve­ čias ne­su­kė­lė vieš­bu­čių dar­buo­to­ jų ne­pa­si­ti­kė­ji­mo. To­dėl nu­si­ženg­ da­mi rei­ka­la­vi­mui im­ti mo­kes­tį už vieš­bu­čio pa­slau­gas iš anks­to, lei­ do sve­tim­ša­liui gy­ven­ti. Vi­są va­sa­rą už­sie­nie­tis pra­lei­do uos­ta­mies­čio areš­ti­nė­je. Pa­na­šių is­to­ri­jų pa­jū­rio vieš­bu­ čiuo­se yra bu­vę ir dau­giau. Ne kar­ tą už pa­slau­gas neat­sis­kai­tė ir mū­ sų tau­tie­čiai. Vieš­bu­čiai ima­si vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių ap­si­sau­go­ti nuo nuo­ sto­lių, ta­čiau šios prie­mo­nės ne vi­ sa­da pa­ti­ki­mai su­vei­kia.


13

trečiadienis, rugpjūčio 14, 2013

sportas

V.Vasylius lieka Klaipėdoje „Neptūno“ krepšinio klubas susitarė su vienu praėjusio sezono ekipos lyderių Valdu Vasyliumi. 29-erių puolėjas ir uostamiesčio komanda pasirašė sutartį dar vieneriems metams.

„„Pavyzdys: rezultatyviu žaidimu blykstelėjęs L.Kleiza per mačą su švedais nė karto nesuklydo. Artūro Morozovo nuotr.

Po belgų kapituliavo ir švedai Lietuvos rinktinės žaidėjai įsiklausė į vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko kritiką, tad per kontrolinę dvikovą su švedais nepasikartojo antrojo mačo su belgais scenarijus. Mūsiškiai nesuteikė skandinavams jokių vilčių – 97:69. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Kovingumo nepristigo

„Padarėme išvadas, – po pergalės Panevėžio „Cido“ arenoje sakė J.Kazlauskas. – Kita vertus, varžovams tai – pirmasis jėgų patikrinimas po treniruočių, todėl jiems buvo sunkiau nei mums. Svarbiausia, kad per visą dvikovą nepristigome azarto ir kovingumo.“ Švedai į Aukštaitijos sostinę atvyko be savo lyderių iš NBA –

Statistika Lietuva–Švedija 97:69 (28:26, 34:11, 22:17, 13:15). L.Kleiza 18 taškų, J.Valančiūnas 14 (10 atkovotų kamuolių), R.Seibutis, K.Lavrinovičius ir M.Kuzminskas po 10, R.Javtokas ir D.Motiejūnas po 8, M.Pocius 7, M.Gecevičius 5, V.Čižauskas 4, A.Juškevičius 3/K.Grantas 13, A.Lindqvistas 10.

Jeffery Tayloro ir Jono Jerebko, tačiau svečiai, pirmajame kėlinyje pataikę keturis tritaškius, neleido lietuviams įgyti didesnės persvaros. Užblokavę toliašaudę svečių artileriją, Lietuvos krepšininkai tvirtai perėmė iniciatyvą ir pergale pasveikino 30-ąjį gimtadienį šventusį fizinio rengimo trenerį Sigitą Kavaliauską. Nori žaisti greičiau

„Kamuolys į baudos aikštelę turėtų būti perduodamas dar tiksliau, taip pat norėtųsi pagreitinti žaidimą, tad labai įdomu, kaip atrodysime rungtyniaudami su stipresniais varžovais“, – kalbėjo J.Kazlauskas. „Rezultatas džiugina, tačiau klaidų dar nemažai. Švedai – ne tie oponentai, kad po varžybų su jais derėtų spręsti apie mūsų komandos pajėgumą. Per daug piktnaudžiaujame individualiais veiksmais, žaidėjai medžioja taškus. Tai

suprantama – visi stengiasi prasibrauti į pagrindinę sudėtį“, – teigė Kšištofas Lavrinovičius. „Nėra lengva iš naujo pajausti žaidimo ritmą, tačiau po truputį įsibėgėju. Mūsų komanda turi aiškų braižą, visi puikiai žinome savo užduotis ir pareigas. Turime talentingų aukštaūgių, tad stengiamės daugiau žaisti baudos aikštelėje. Jei tai sekasi, atsiranda palankių progų atakuoti ir nuo tritaškio linijos“, – dalijosi mintimis Linas Kleiza.

„„Naujokas: slovėnų klubas tinkla-

lapyje džiaugiasi sulaukęs rezultatyviausio visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjo.

Kad pasirašyta sutartis su 35 metų klaipėdiečiu, vakar oficialiai patvirtino po 5 turų su 8 taškais trečiąją vietą savo čempionate užimantis slovėnų klubas. Į Slovėniją T.Danilevičius vyks iš Italijos. Pastaruoju metu italų Serie B lygoje žaidžiančiam „Latina“ klubui priklausęs puolėjas persikė-

„Klaipėdos“ inf.

Laukia makedonai

Kovinį dvyliktuką J.Kazlauskas ketina paskelbti tik prieš Europos čempionato finalo turnyrą, tačiau pabrėžė, kad eksperimentų laikotarpis baigiasi ir nuo šiol daugiau laiko aikštėje praleis tie krepšininkai, iš kurių tikimasi solidaus žaidimo. Šiandien Lietuvos rinktinė Panevėžyje dar kartą susikaus su švedais, o jau šeštadienį Skopjėje išmėgins jėgas su Makedonijos komanda, kurią šiomis dienomis papildė ir patyręs 36-erių veteranas Todoras Gečevskis. Makedonai jau sužaidė keturias kontrolines rungtynes: 60:69 pralaimėjo ukrainiečiams, 54:63 – slovėnams ir pasidalijo po pergalę su kroatais – 78:74 ir 67:72. Kita būsimoji lietuvių varžovė Europos čempionate Serbijos ekipa Belgrade laimėjo tris dvikovas iš eilės: 96:68 sutriuškino ukrainiečius, 91:66 – slovėnus ir 84:79 parklupdė rusus.

Puolėjas žais Slovėnijoje Ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius netrukus rungtyniaus Slovėnijos aukščiausioje lygoje, Nova Goricos „Gorica” klube.

„Visur gerai, bet namuose geriausia. „Neptūnas“ visada buvo ir bus mano miesto ekipa. Krepšinis – mano hobis, darbas ir malonumas viename“, – klubo tinklalapyje cituojamas V.Vasylius. Anot krepšininko, apsispręsti likti „Neptūne“ lėmė ne tik geros sąlygos, bet ir tai, kad komanda vėl žais Vieningosios lygos ir Europos taurės turnyruose. „Norėjau žaisti šiuose turnyruose. Nereikės niekur vykti, šalia bus ir mano šeima bei draugai. Tai tik pliusai“, – sakė klaipėdietis, „Neptūno“ marškinėlius vilkėsiantis ketvirtą sezoną. V.Vasylius pajūrio penketuke žaidė 2008–2009 ir 2010–2011 metais bei pernai. Per savo karjerą jis dar rungtyniavo Vloclaveko „Anwil“ (Lenkija), Kėdainių „Nevėžio“, Samaros „Krasnyje Krylja“ (Rusija) bei „Šiaulių“ ekipose.

2012–2013 metų sezoną V.Vasylius pradėjo Valdemaro Chomičiaus treniruojamame Dniepropetrovsko „Dnipro“ klube, tačiau gruodį nusprendė iš Ukrainos grįžti į Klaipėdą. Puolėjas daug prisidėjo, kad „Neptūnas“ pirmą kartą klubo istorijoje iškovotų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato bronzos medalius. Praėjusį sezoną LKL pirmenybėse V.Vasylius per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 10,3 taško, atkovodavo po 4 kamuolius. Vieningosios lygos pirmenybėse jam sekėsi dar geriau – rinkdavo po 15,8 taško. Pastarosiomis savaitėmis „Neptūnas“ sudarė kontraktus su Davidu McClure, Mariumi Runkausku, Simu Galdiku ir Arvydu Eitutavičiumi, taip pat turi galiojančias sutartis su Vytautu Šarakausku ir Mindaugu Girdžiūnu. Komandą toliau treniruos Kazys Maksvytis ir Tomas Rinkevičius. Klaipėdiečiai naujajam sezonui pradės rengtis rugpjūčio 19 dieną.

lė į aukščiausioje – Serie A – lygoje rungtyniaujančią „Parma“ ekipą. Kai buvo pasirašyta sutartis su šia ekipa, klaipėdietis buvo paskolintas slovėnams. „Gorica“ bendradarbiauja su „Parma“ ir žaidėjais dalijasi ne pirmą kartą. T.Danilevičius per savo ilgą karjerą rungtyniavo Lietuvoje, Belgijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, Škotijoje, Italijoje, o Slovėnijoje žais pirmą kartą. Praėjusiame Slovėnijos čempionate „Gorica” užėmė 6-ąją vietą. „Klaipėdos“ inf.

„„Derybos: patyręs puolėjas V.Vasylius sulaukė jį tenkinančio klubo pa-

siūlymo.


19

trečiAdienis, rugpjūčio 14, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame S.E.Phillips knygą „Pabučiuok angelą“.

S.E.Phillips. „Pabučiuok angelą“. Per sutuoktuvių ceremoniją Deizė Devro įsigudrino pamiršti savo sužadėtinio vardą. Ir kaip čia nepamirši, jeigu šį vyruką ji regėjo vos kartą, kai pildė vedybų sutartį, o „dangaus laiminama sąjunga“ – grynas akių dūmimas! Ir apskritai niūrokas gražuolis Aleksas – ne iš tų vyriškių, kurie traukia Deizės akį. O Aleksą sužadėtinė pribloškė iš pirmo žvilgsnio ir nesiliovė stulbinusi po vedybų. Tik kodėl jis elgiasi taip, lyg norėtų ją už kažką nubausti?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 20 d.

Avinas (03 21–04 20). Nesijaudinkite, sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vieniems kur nors gamtoje. Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo, tiesiog dirbkite savo darbą. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia pasirinkti, kokias temas ir problemas aptarsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Vėžys (06 22–07 22). Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti bei pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Liūtas (07 23–08 23). Jaunesnis už jus žmogus gali padėti išspręsti svarbų klausimą. Sėkmingai įveiksite problemas, susijusias su ateitimi. Tik neatsipalaiduokite ir paskubėkite sutvarkyti pagrindinius reikalus. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Tikėtina, kad vyresnis žmogus jums tinkamai patars. Svarstyklės (09 24–10 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu, aplinka, žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių. Be to, atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinuosius dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, po mišką. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Ožiaragis (12 22–01 20). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės jums išvengti nemalonumų. Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.

Tapytojo R.Marčiaus parodoje – atminties migla Šiandien 18 val. uostamiesčio galerijoje „si:said“ lankytojams duris atvers klaipėdiečio tapytojo Rolando Marčiaus naujų kūrinių paroda „Nepamenu tavo veido“.

R.Marčius kūryboje skleidžiasi rentgeno estetikos tema. Menininkas ieško jungčių tarp emocinės būsenos, prigimties ir fizinio kūno, atmesdamas bet kokias nuorodas į personalijas. Jis siekia minties daugiasluoksniškumo, netikėtumo, spalvos gylio ir dermės. Naujajame cikle „Nepamenu tavo veido“ (2013 m.) autorius kon-

centruojasi į žmogaus veidų niveliaciją, galvą be veido. Jis pastebėjo, kad laikui bėgant iš atminties išsitrina ne tik fragmentiškai sutiktų žmonių, bet ir artimųjų veidai – nebeatmename tikslių bruožų, akių spalvos, duobučių skruostuose šypsantis, apgamo žande, tarsi visa daugiau ar mažiau nusitrynę... Tapytojas R.Marčius gimė ir užaugo Klaipėdoje. 1994–1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 1998–2009 m. gyveno ir dirbo JAV. Nuo 2012 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Šiuo metu gyvena ir kuria gimtajame mieste,

aktyviai dalyvauja parodose, pleneruose, organizuoja meno dirbtuves. R.Marčiaus tapybos paroda „Nepamenu tavo veido“ uostamiesčio galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28) veiks iki rugsėjo 3 d. Šiąvasar Klaipėdoje atidarytos naujos galerijos „si:said“ projektą remia Lietuvos kultūros ministerija. Jam įgyvendinti klaipėdietė meno vadybininkė Skaistė Kazarauskaitė gavo Kultūros ministerijos stipendiją. Šioji šiuolaikinio meno paroda – jau trečioji, rengiama „si:said“ galerijoje. „Klaipėdos“ inf.

„„Paveikslai: R.Marčius. Iš ciklo „Nepamenu tavo veido“.


Orai

Šiandien daug kur palis, šiaurės vakarų Lietuvoje griaudės perkūnija, pajūryje vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Temperatūra bus 17–22 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį daug kur trumpai palis, vietomis galima perkūnija. Temperatūra naktį nukris iki 9–14, dieną sušils iki 18–23 laipsnių šilumos. Savaitgalį orai turėtų kiek atšilti.

Šiandien, rugpjūčio 14 d.

+18

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+19

6.06 21.13 15.07

226-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 139 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+21



Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas  +21 Brazilija +29 Briuselis +22 Dublinas  +21 Kairas +33 Keiptaunas  +15 Kopenhaga +20

kokteilis Neb­lai­viems vai­ruo­to­jams – ne­lais­vė Ru­si­ja ža­da ryž­tin­gai ko­vo­ti su tau­re­lę prieš ke­lio­nę mėgs­tan­čiais kil­no­ti vai­ ruo­to­jais. Šios ša­lies dū­mos de­pu­ta­tai pra­si­ta­rė, kad sieks priim­ti įsta­ty­mą, ku­ris leis­tų ne­blai­vų vai­ruo­to­ją pa­siųs­ti už gro­tų dve­jiems me­tams. Šiuo me­tu Ru­si­jo­je eis­mo da­ly­viai pri­ va­lo bū­ti ty­riau­si – pu­čiant al­ko­ho­lio ma­tuok­lis tu­ri ro­dy­ti vien nu­lius. Ta­ čiau nuo rug­sė­jo 1-osios šiek tiek bus at­leis­tos va­de­lės – vai­r uo­to­jai ga­lės „įpūs­ti“ 0,16 pro­mi­lės. Blai­vi­nin­kai de­pu­ta­tai sie­kia, kad pir­ mą kar­tą pra­si­žen­g u­sie­siems tek­t ų ne tik stip­riai pa­kra­ty­ti pi­ni­gi­nes, bet ir tre­jiems me­tams įdė­ti vai­ruo­to­jo pa­ žy­mė­ji­mą į po­li­ci­nin­kų stal­čių. Re­ci­dy­vis­tais ma­ši­nų tram­dy­to­jai tap­ tų, jei sės­t ų ne­blai­v ūs prie vai­ro ne­ praė­jus me­tams nuo tos die­nos, kai at­siė­mė tre­jus me­tus ne­ma­ty­tą pa­žy­ mė­ji­mą. Tie­sa, val­d žiaž­mo­g iai dar nė­ra ap­si­ spren­dę, ku­r iam lau­k ui so­d in­t ų už gro­t ų pik­ty­biš­k us pa­žei­dė­jus, ta­čiau kal­ba­ma apie dve­jų me­t ų lai­ko­tar­pį. Jie neat­me­ta ir al­ter­na­ty­vios baus­mės – pri­vers­ti­nių dar­bų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Įdo­mu, ar ryž­t in­g iems de­pu­ta­tams pa­kaks jė­g ų iš­blai­v in­t i Ru­si­jos vai­ ruo­to­jus?

„„Ne­nuo­bo­du: kas­dien pas kai­my­nus

ke­liuo­se nu­tin­ka įvai­rių nuo­ty­kių.

Įs­ta­ty­mai Lie­tu­vo­je Ne­tu­rin­čių­jų 2 me­tų vai­ra­vi­mo pa­tir­ ties vai­ruo­to­jų leis­ti­nas al­ko­ho­lio kie­ kis krau­jy­je ne­ga­li vir­šy­ti 0,2 pro­mi­lės (vai­ruo­jant bet ko­kią trans­por­to prie­ mo­nę). Vai­r uo­jant ke­lei­v i­n į ar­b a sun­k ų­j į trans­por­tą leis­t i­nas al­ko­ho­l io kie­k is krau­jy­je ne­ga­l i bū­t i di­des­n is nei 0,2 pro­mi­lės. Vai­r uo­jant leng­vą­jį au­to­mo­bi­l į ar­ba mo­to­cik­lą (tu­r int ne ma­žes­nę nei 2 me­tų vai­ra­vi­mo pa­tir­tį) leis­ti­nas al­ko­ ho­lio kie­kis krau­jy­je ga­li bū­ti ne di­des­ nis nei 0,4 pro­mi­lės).

Links­mie­ji tirš­čiai Psi­chiat­ri­nė­je li­go­ni­nė­je kal­ba­si du li­ go­niai: – Kaip tau ma­no nau­jas ro­ma­nas? – Na, vi­sai nie­ko, tik man he­ro­jų per daug. Riks­mas ko­ri­do­riu­je: – Ei! Kas paė­mė­te te­le­fo­nų kny­gą?! Čes­ka (397 719; tik kup­ra­nu­ga­riai ga­li dirb­ti dvi sa­vai­tes ne­gė­rę)

Kaunas Londonas +24 Madridas +37 Maskva +28 Minskas  +21 Niujorkas +25 Oslas  +21 Paryžius +24 Pekinas +33

Praha  +21 Ryga +20 Roma +29 Sidnėjus +24 Talinas  +19 Tel Avivas +32 Tokijas +34 Varšuva +22

Vėjas

6–17 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+21

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+18

+16

+15

9

+17

+18

+16

+14

10

+18

+21

+17

+16

8

rytoj

penktadienį

1867 m. gi­mė bri­tų ra­šy­ to­jas Joh­nas Gals­wort­ hy, kny­gos „For­sai­tų sa­ ga“ au­to­rius. 1893 m. Pran­cū­zi­ja ta­po pir­mą­ja vals­ty­be pa­sau­ ly­je, ku­ri pra­dė­jo nau­do­ ti au­to­mo­bi­lių re­gist­ra­ci­ jos nu­me­rius. 1908 m. Ang­li­jos Folks­ tau­no vie­to­vė­je įvy­ko pir­ma­sis pa­sau­ly­je gro­ žio kon­kur­sas. 1945 m. gi­mė ak­to­r ius, ko­m i­kas Steve‘as Mar­ ti­nas.

1966 m. gi­mė af­roa­ me­r i­k ie­čių kil­mės ak­ to­rė Hal­le Ber­ry.

Į Ni­dą grįž­ta se­nie­ji ama­tai v.spuryte@kl.lt

Ni­do­je šią sa­vai­tę kiek­vie­nas ga­ lės pa­si­jus­ti tik­ru ama­ti­nin­ku – iš­ mok­ti pa­si­ga­min­ti vėt­run­gę, gin­ta­ ri­nį amu­le­tą, nu­si­kal­ti mo­ne­tą, įriš­ ti kny­gą, iš­vir­ti šiu­pi­nį.

Nuo ry­to­jaus tris die­nas Ni­dos prie­plau­kos aikš­tė­je šur­mu­liuos Se­nų­jų ama­tų die­nos. Jau 14-ą kar­ tą vyk­sian­čia­me ren­gi­ny­je bus de­ monst­ruo­ja­mi se­nie­ji ama­tai nuo prie­šis­to­rės iki XX a. pr. „Šie­me­tis ren­gi­nys nuo anks­tes­ nių­jų skir­sis tuo, kad ja­me bus la­bai daug pra­mo­gų, ku­rio­mis pa­si­rū­pins bro­li­ja „Vi­du­ram­žių pa­siun­ti­niai“. Jie or­ga­ni­zuos rai­tų ri­te­rių pa­si­ro­ dy­mus, taip pat jų ko­vas, de­monst­ ruos se­no­vi­nius gink­lus, vyks es­ta­ fe­čių var­žy­bos. Žiū­ro­vus džiu­gins se­nie­ji šo­kiai, bus su­reng­tos ir jų pa­mo­kos, abe­jin­gų ne­pa­liks fa­ky­rų pa­si­ro­dy­mai“, – int­ri­ga­vo Ne­rin­gos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rė Eleo­ no­ra Jo­nu­šie­nė. Se­nų­jų ama­tų die­nų šven­tę Ne­ rin­go­je kurs per 150 ama­ti­nin­kų, tau­to­dai­li­nin­kų, ar­cha­jiš­kų me­nų ir pra­mo­gų puo­se­lė­to­jų.

Euzebijus, Grintautas, Guostė, Maksimilijonas, Pajauta.

RUGPJŪČIO 14-ąją

Rytas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Vardai

Ren­gi­ny­je tra­di­ciš­kai veiks tau­ to­dai­li­nin­kų ir ama­ti­nin­kų dirb­ tu­vės. Žiū­ro­vai, trum­pam ta­pę ama­ti­ nin­kais, bus mo­ko­mi pa­si­ga­min­ti gin­ta­ri­nių amu­le­tų, nu­si­kal­ti mo­ne­ tų, įsi­riš­ti kny­gų, nu­si­lip­dy­ti puo­dų. Ri­te­rių ko­vo­se žiū­ro­vai taip pat ga­ lės bū­ti ne tik ste­bė­to­jai – jiems bus su­teik­ta ga­li­my­bė ap­si­reng­ti ri­te­rių šar­vus ir pa­mo­suo­ti ka­la­vi­ju. Ne­rin­gos se­nų­jų ama­tų die­no­ se bus de­monst­ruo­ja­mi ir tie ama­ tai, ku­rie bū­din­gi tik lie­tu­vi­nin­kams, Ma­ža­jai Lie­tu­vai. Tai – vėt­run­gių ga­ my­ba, bu­čiu­kų nė­gėms gau­dy­ti py­ni­ mas, ka­fi­jos, ty­jos, šiu­pi­nio vi­ri­mas. „Kaip gin­si­mės nuo blo­go oro? Bel­si­me į sta­lą, kad nu­bai­dy­tu­me lie­tų ir švies­tų sau­lė. Ta­čiau prie pra­sto oro esa­me įpra­tę, nes per Žo­li­nę Ne­rin­go­je daž­nai ly­ja. To­ dėl jau pa­ren­gė­me na­me­lius, ku­ riuo­se, jei lis, ir įsi­kurs ama­ti­nin­ kai“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Se­nų­jų ama­tų die­nos Ne­rin­go­ je vyks rugp­jū­čio 15–17 die­no­mis. Ry­toj šven­tė pra­si­dės 11 val., o ki­ to­mis die­no­mis – nuo 13 val. Vi­sas tris die­nas Ni­dos prie­plau­kos aikš­ tė­je ama­ti­nin­kai šur­mu­liuos iki vė­ laus va­ka­ro.

„„Pra­mo­ga: Ne­rin­go­je tris die­nas

vyks uni­ka­li šven­tė.

Ar­tū­ro Moi­se­jen­kos nuo­tr.

1988 m., su­lau­kęs 90-ies, na­muo­se Mo­de­no­je mi­rė au­to­mo­bi­l ių konst­r uk­to­ rius ir lenk­t y­n ių Ita­l i­jo­je pra­di­nin­kas En­zo Fer­ra­ri. 2000 m. Ru­si­jos po­van­ de­n i­n is ato­m i­n is lai­vas „Kursk“ pa­sken­do Ba­ren­ co jū­ro­je. Jame bu­vo 118 jū­ri­nin­kų įgu­la, ku­ri rugp­ jū­čio 22 d. bu­vo pa­skelb­ta žu­vu­si. 2004 m. su­lau­kęs 93 me­ tų mi­rė poe­tas, ro­ma­nis­ tas ir eseis­tas, No­b e­l io pre­mi­jos lau­rea­tas Czes­ la­was Mi­los­zas.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Matyti sapne gyvatvorę reiškia bandy­ mą atsiriboti nuo įkyrių aplinkinių. Jei mergina sapnuoja, kad vaikšto su myli­ muoju prie gyvatvorės, greitai laukia ve­ dybos. Sapne regėti dygliuotą gyvatvorę reiškia susitikimą su nepareigingais par­ tneriais arba pavaldiniais, dėl kurių lau­ kia nemalonumų Jei sapnuose regite am­ žinai žaliuojančią gyvatvorę, vadinasi, ti­ kėtini džiaugsmas ir pelnas, nuvytusią gy­ vatvorę – neprotingi poelgiai, o išlaužytą – kažkas sužinos jūsų paslaptį ir ją panau­ dos blogiems tikslams. Sapne sodinti gy­ vatvorę reiškia ryžtingą apsisprendimą. Sapne regima nuotrauka dažniausiai reiškia netikėtą susitikimą. Jei nuotrau­ ka neryški – užmarštis paskatins susiras­ ti patikimesnių draugų, taps vertinga pa­ moka. Gauti nuotrauką dovanų – vadina­ si, darbo vadovas netesės pažadų. Ryš­ kinti sapne nuotraukas gali reikšti, kad ilgai lauktas atsiprašymas pakeis santy­ kius šeimoje. Pamesta mylimo žmogaus nuotrauka – nevykęs pasirinkimas pri­ vers skursti. Jei sapnavote, kad suplėšo­ te nuotraukas, tai reiškia, kad nesėkmin­ gos turto dalybos sukiršins visą giminę. Nuotrauka aukso rėmuose – pavydas pa­ skatins pradėti kovą už savo teises, o ras­ ti kažkieno nuotrauką reiškia perspėjimą, kad jums kenkia uždarumas.

2013 08 14 klaipeda internetas  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you