Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 5, 2013

www.kl.lt

178 (19 781) =6?:.162;6@?B4=7 �š6<"

9

RUBRIKA

cZNabaV`-XYYa ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN`:NabaV` aRY%#%#" dddWb_N!Ya

JĹŞRA

IĹĄ kruiziniĹł laivĹł

ÄŽ In­ter­po­lo per­spÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; Va­ka­rai rea­ga­vo rim­tai.

Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł akÄŻ dĹžiu­gi­no nuo­ta­kĹł pa­ra­das.

Miestas 3p.

Vaiz­dai iĹĄ krui­zi­niĹł lai­ne­riĹł: Klai­pÄ&#x2014;­da tur­tin­giems tu­ris­tams nÄ&#x2014;­ra pa­trauk­li.

Pasaulis 8p.

Kruiziniame ter minale stovintis keleivinis laineris yra bene geriausia KlaipÄ&#x2014;dos uosto apĹžvalgos vieta, akivaizdĹžiai iliustruojanti, kÄ&#x2026; mato pas mus atplau kÄ&#x2122;s uĹžsienio jĹŤrĹł turistas.

Vidmantas Ma

v.matutis@kl.lt

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Mies­te yra kaŞ­ko­kiĹł tin­gi­ nu­kĹł, ku­rie ne­no­ri gal­vo­ti ir sprÄ&#x2122;s­ti.â&#x20AC;&#x153; Ren­gi­niĹł or­ga­ni­za­to­rius Al­gir­das Gu­zaus­kas paaiť­ki­no, ko­dÄ&#x2014;l at­si­ra­do kal­bos apie Va­sa­ros est­ra­dos nu­grio­vi­mÄ&#x2026;.

ÄŽro­dÄ&#x2122;s, jog Klai­pÄ&#x2014;­dos val­di­nin­kai jam par­ da­vÄ&#x2014; orÄ&#x2026;, vers­li­nin­ kas sa­vo tei­ses ap­gy­ nÄ&#x2014; teis­me ir at­ga­vo su­ mo­kÄ&#x2014;­tus pi­ni­gus. Da­ bar jis ren­gia ieť­ki­nÄŻ iĹĄ sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s pri­ si­teis­ti ke­lis ĹĄim­tus tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł pra­ ras­tĹł pa­ja­mĹł, nes yra ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;s, jog dÄ&#x2014;l to kal­Ä?iau­si yra kler­kai.

6p.

TÄ&#x2014;­vĹł paieť­kai â&#x20AC;&#x201C; 4 ki­lo­met­rai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­dos pa­plō­di­miuo­se bu­din­ tys gel­bÄ&#x2014;­to­jai sa­vait­ga­lÄŻ vos spÄ&#x2014;­ jo ieť­ko­ti pa­si­kly­du­siĹł vai­kĹł ir ra­ min­ti jĹł tin­ka­mai ne­pri­Şiō­rÄ&#x2014;­ju­siĹł tÄ&#x2014;­vĹł. Vie­nas 4-eriĹł me­tu­kĹł ma­ Ĺžy­lis, ieť­ko­da­mas tÄ&#x2014;­vĹł, su­ge­bÄ&#x2014;­jo nuei­ti net ke­tu­ris ki­lo­met­rus.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Su­mo­kÄ&#x2014;­jo 200 tĹŤkst. li­tĹł

4

tutis

Knygos skaitymas miesto fone

KlaipÄ&#x2014;dos uoste lankantis kruiziniame laive teko stebÄ&#x2014;ti nemalonĹł vaizdelÄŻ. Turtingas VakarĹł gyventojas lyg niekur nie ko skaitÄ&#x2014; knygÄ&#x2026;, o uĹž kruizinio lai vo borto iĹĄ aukĹĄtos perspektyvos atsiveriantis uosto vaizdelis jo visai nedomino. Ĺ iame fotorepor taĹže pateikiamas vaizdas, kurÄŻ gali ti iĹĄ kruizinio laivo. ma pamatyJis palieka dvejopÄ&#x2026; ÄŻspĹŤdÄŻ. KlaipÄ&#x2014;dos uoste seniai praÄ&#x2014;jo laikas, kai krui ziniai laivai stodavo prie krovos krantiniĹł. TaÄ?iau ir daugiau nei prieĹĄ deĹĄimtmetÄŻ iĹĄ laivo, stovin Ä?io prie specialiai ÄŻrengtos kran tinÄ&#x2014;s, dominuoja atsiveriantis labiau gamybinis nei turistinÄ&#x2014;s traukos vaizdas. Jei iĹĄ kruizinio laivo priekio ir galo matyti dar gana patrauklĹŤs uosto vaizdeliai, ď ŽRealybÄ&#x2014;: X[f T\``XNVafZN`X_bV tai nuo deĹĄiniogV[VNZRYNVcR8YNV jo borto akis raiĹžo  ]Ă&#x203A;Q\`S\[RÂ&#x201C;NXV sovietinis peizacNVgQb`QRZ\[`a Ĺžas â&#x20AC;&#x201C; seni aptru _NcVZN`XNQV`b\` pÄ&#x2014;jÄ&#x2122; pastatai, neaNZVR`aV`[RĂ&#x;Q\ tvarkingai iĹĄmÄ&#x2014; Zb` tyti konteineriai, KlaipÄ&#x2014;da nÄ&#x2014; iĹĄ tolo neÄŻgyja to vaizdaiktai. do, kuris seniai KeisÄ?iausia, kad nupieĹĄtas uostaCVQZN[a\:Nab Ă&#x2DC;V\[b\a_ miesÄ?io architek Nori didinti patrauk viNenuostabu, kad tĹł vizijose. turistas tokio lumÄ&#x2026; si supranta, jog vaizdelio fone mie GraĹžus vaizdas paminklai â&#x20AC;&#x201C; kra Nenuostabu, kad bĹŤiĹĄ kruizinio lailiau skaito knynai, lokomotyÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026; atgÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; pasineria ÄŻ fan plaukusi dalis jĹŤ vo bĹŤtĹł neabejo vai, staklÄ&#x2014;s, kiti tina kÄ&#x2026; nors keistinas rĹł turistĹł nelipa daiktai kaip patazijĹł pasaulÄŻ ir KlaipÄ&#x2014;dos vaizdĹł iĹĄ laineriĹł. Turiz kiekvieno save ger privalumas, veldo kĹŤriniai ga ti. Bet metai bÄ&#x2014; mo agentĹŤrĹł speiĹĄ ĹĄiaip jau turinlÄ&#x2014;tĹł bĹŤti iĹĄdÄ&#x2014;styti bianÄ?io uostaÄ?ios bĹŤti fasadine cialistĹł teigimu, ga, o miesÄ?io vizitinÄ&#x2014; ÄŻvairiose vietose tokiĹł kortelÄ&#x2014;. Apie netarp piliavietÄ&#x2014;s ir pusÄ&#x2014;s nemato. vaizdai iĹĄ kruizi plaukus kruiziniam keleiviĹł atpatrauklias Klai kruizinio termina niĹł pÄ&#x2014;dos kruizinio lo. laineriui KlaiNeÄŻgyvendintos pÄ&#x2014;dos uoste yra iki terminalo prieigas turintys ÄŻrenginiai IstorinÄ&#x2122; vertÄ&#x2122; laivĹł kaip buvo architektĹł vizijos diskutuota ir ra20 proc. galbĹŤt priversneKlai pÄ&#x2014; dos krui ĹĄyta ne kartÄ&#x2026;. Ĺ is tĹł jĹŤrĹł turistus Dalis tĹł keleiviĹł zi nio ter mi na lo iĹĄlip patrauklĹŤs, taip tas iĹĄ viso yra apapriei gos ga lÄ&#x2014; tĹł tiĹĄki aplinkai. Jie ne taip greitai, kaip keiÄ?iasi, bet laivĹł, pasivaikĹĄÄ?io ti iĹĄ kruiziniĹł ir bĹŤ ti vie nin te lio paganyti akis uĹž ti po graĹžiai suno rÄ&#x2014; tĹł si. lieka. Lie tuvos uos ta laivo borto ryĹžtĹł tvarkytÄ&#x2026; teritorijÄ&#x2026;, KeisÄ?iausia, kad si ne mies Ä?io perliuĹžavÄ&#x2014;tis istorinÄ&#x2122; visi su pranku â&#x20AC;&#x201C; jĹŤ ri nÄ&#x2014;s vals priplauktĹł prie Vik bent jei laivas ta, jog bĹŤtina kÄ&#x2026; vertÄ&#x2122; turinÄ?iais se tybÄ&#x2014;s ÄŻvaizdĹžio nais su uosto tenors keisti. Bet torijos krioklio, da lis, iĹĄ skir ti nÄ&#x2014;s o tai yra neÄŻmano metai bÄ&#x2014;ga, o vaiz ritorijose esanÄ?iĹł ma. ir buvusiĹł benddai iĹĄ kruiziniĹł mies to is tori jos su pi liavie lai lai roviĹł veikla susiju ApatiĹĄkĹł keleiviĹł vĹł keleiviai prie iliu vĹł kaip buvo nepat te prie van dens siais daiktais. rauklĹŤs, taip minatoriĹł ar ir kruiziniuo- at sim bo liu. se laivuose daugÄ&#x2014; virose laivĹł erdvÄ&#x2014; Tokia vizija nÄ&#x2014;ra lieka. KlaipÄ&#x2014;dos ja. Jais plaukiojokia naujovÄ&#x2014;, ji valstybinio jĹŤse labiau bĹŤja daug pensinio riuojasi, kai ĹĄie plau rĹł uosto direkcijos ÄŻgyvendinta kituo TaÄ?iau bendras amĹžiaus ĹžmoniĹł, teri se Europos ir pakia ÄŻ uostus pro generalinis dikymas prie piliavie torijos tvar- kuriuos labiau trau vartus ar iĹĄplaukia rektorius Arvydas saulio uostamies Ä?iuo Vaitkus situacitÄ&#x2014;s vyksta periĹĄ jĹł. Dar dÄ&#x2014;mekia ĹĄvari jĹŤrinÄ&#x2014; nelyg lÄ&#x2014;tai. Nei aplinka su SPA sys atkreipiamas, jÄ&#x2026; norÄ&#x2014;tĹł keisti iĹĄ trauklĹŤs, istorinÄ&#x2122; se. Akiai papaslaugomis laikai ĹĄalia praplaudeĹĄiniojoje, nei esmÄ&#x2014;s. vertÄ&#x2122; turintys kairiojoje DanÄ&#x2014;s vuose nei abejoti kia didelis laivas, daiktai ÄŻvairiose Jis puoselÄ&#x2014;ja idÄ&#x2014; upÄ&#x2014;s ĹžioÄ?iĹł dalyje teritorijose iĹĄdÄ&#x2014;sni vaizdai uĹž laiper uostÄ&#x2026; slenka jÄ&#x2026; vo borto. Nustaty pusiau iĹĄkilÄ&#x2122;s po KruiziniĹł laivĹł ter prieigas prie tyti kaimyniniuo vandeninis laivas, se Ventspilio, Tata, kad kruiziniĹł minalo paverso to KlaipÄ&#x2014;doje nÄ&#x2014; ti jĹŤrĹł muziejumi lino uostuose, dar po atviru dangura. daugiau tokiĹł mi. ÄŽvairĹŤs uosto daiktĹł VakarĹł Eu veiklos techniniai ropos ĹĄaliĹł uostamiesÄ?iuose.

Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; par­da­vÄ&#x2014; orÄ&#x2026;

â&#x20AC;&#x17E;Jei taip bō­Ä?iau pa­siel­gÄ&#x2122;s aĹĄ ar ki­tas pa­pras­tas Ĺžmo­ gus, jau se­niau­siai sÄ&#x2014;­dÄ&#x2014;­tu­ me ka­lÄ&#x2014;­ji­me. Ta­Ä?iau val­di­ nin­kams vis­kas ga­li­ma, nes uĹž jĹł klai­das, ku­rias net pa­va­din­ Ä?iau ma­chi­na­ci­jo­mis, su­mo­ka mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ&#x2014;­to­jaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pik­ti­no­ si klai­pÄ&#x2014;­die­tis vers­li­nin­kas Pet­ras Ma­Şei­ka. Fi­nan­si­niĹł nuo­sto­liĹł su­kÄ&#x2014;­lu­ sios is­to­ri­jos, ÄŻ ku­riÄ&#x2026; jis ne sa­vo no­ru ÄŻsi­pai­nio­jo, iť­ta­kos sie­kia 2006-uo­sius.

â&#x20AC;&#x201C; pilka KlaipÄ&#x2014;da

Â&#x201E;Â&#x201E;Ma­chi­na­ci­ja: nors uos­ta­mies­Ä?io val­di­nin­kai Ĺži­no­jo, kad vers­li­nin­kas tu­rÄ&#x2014;s pro­ble­mĹł dÄ&#x2014;l ÄŻsi­gy­tĹł pa­tal­pĹł, vis

tiek tÄ&#x2122;­sÄ&#x2014; pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dō­rÄ&#x2026;. 

â&#x20AC;&#x17E;Shut­ters­tockâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

3

Me­no kō­ri­nÄŻ pa­lai­kÄ&#x2014; gra­fi­Ä?iu As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

Su gra­fi­Ä?iĹł pie­ťÄ&#x2014;­jais ÄŻnir­tin­gai ko­ vo­jan­tiems sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s tik­rin­to­ jams uŞ­kliu­vo Ĺži­no­mo klai­pÄ&#x2014;­die­ Ä?io ta­py­bos dar­bas, ku­rÄŻ val­di­nin­ kas pa­lai­kÄ&#x2014; tep­lio­ne. Nu­pieť­tas da­mos si­lue­tas

Â&#x201E;Â&#x201E;Ter­lio­nÄ&#x2014;: Ĺ .Jag­mi­nas bu­vo ĹĄo­ki­ruo­tas, kai sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s dar­buo­to­jas

Ĺži­no­mo me­ni­nin­ko kō­ri­nÄŻ pa­lai­kÄ&#x2014; gra­fi­Ä?iu. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Bo­he­mos mÄ&#x2014;gs­ta­mo ba­ro â&#x20AC;&#x17E;Cent­ rasâ&#x20AC;&#x153; ÄŻkō­rÄ&#x2014;­jas Ĺ a­rō­nas Jag­mi­nas ne­se­niai su­lau­kÄ&#x2014; sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus dar­

â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝mo­niĹł pa­plō­di­miuo­se â&#x20AC;&#x201C; anť­ la­gas, to­dÄ&#x2014;l vai­kai la­bai leng­vai ir pa­si­klys­ta. UŞ­ten­ka, kad tÄ&#x2014;­vai po­ rÄ&#x2026; mi­nu­Ä?iĹł juos pa­leis­tĹł iĹĄ akiĹł, ir vis­kasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­dos skÄ&#x2122;s­ tan­Ä?ių­jĹł gel­bÄ&#x2014;­ji­mo tar­ny­bos vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ ras Siak­ki. Uos­ta­mies­Ä?io pa­plō­di­miuo­se â&#x20AC;&#x201C; Meln­ra­gÄ&#x2014;­je, Gi­ru­liuo­se ir Smil­ty­ nÄ&#x2014;­je vien ĹĄeť­ta­die­nÄŻ ieť­ko­ta apie 10 pa­si­kly­du­siĹł vai­kĹł, va­kar bu­vo ĹĄiek tiek ra­miau. â&#x20AC;&#x17E;Iki pie­tĹł juos dar skai­Ä?ia­vau, o po pie­tĹł skai­Ä?iĹł jau pa­me­Ä?iauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tiks­lios sta­tis­ti­kos neuŞ­ fik­sa­vo A.Siak­ki.

buo­to­jo skam­bu­Ä?io. â&#x20AC;&#x17E;Jis iť­pyť­ki­ no, kad ant ma­no ba­ro sie­nos yra gra­fiÄ?­ io pie­ťi­nys. AĹĄ tam Ĺžmo­gui ban­dĹžiau aiť­kin­ti, kad tai klai­pÄ&#x2014;­ die­Ä?io Da­nie­liaus Ru­sio fres­ka. Ir ji yra vi­di­nia­me kie­me. Val­di­ nin­kas man aiť­ki­no, kad rei­kia nu­va­ly­ti pie­ťi­nÄŻ, nes jam at­ro­do, kad tai yra gra­fi­tisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ste­bÄ&#x2014;­jo­si Ĺ .Jag­mi­nas. Ĺ˝i­no­mas klai­pÄ&#x2014;­die­tis kol kas ne­ ga­vo jo­kio nu­ro­dy­mo, kaip tu­rÄ&#x2014;­ tĹł elg­tis su me­no kō­ri­niu ant pa­sta­to sie­nos.

2


2

pirmadienis, rugpjūčio 5, 2013

miestas

Lenk­ty­nės vog­tais pir­ki­nių ve­ži­mė­liais As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­do­je jau­ni­mas šė­lo vog­ tais pir­ki­nių ve­ži­mė­liais su­ren­ gęs lenk­ty­nes. Vie­no Kau­no gat­ vės na­mo gy­ven­to­jas nu­ste­bo iš­ vy­dęs krū­vą kie­me su­mes­tų me­ ta­li­nių ve­ži­mė­lių.

„Juk tai par­duo­tu­vės tur­tas. Vei­ kiau­siai jau­ni­mas šė­lo ir jais lenk­ ty­nia­vo kie­muo­se. Pa­sis­ma­gi­nę su­me­tė į krū­vą ir pa­li­ko“, – pa­sa­ ko­jo vy­ras. Klai­pė­die­tis įta­ria, kad paaug­ liai ve­ži­mė­lius pa­vo­gė iš ne­to­lie­se esan­čio pra­mo­gų ir pre­ky­bos cent­ ro par­duo­tu­vės. „Iš tie­sų pa­si­tai­ko, kad jau­ni­mas taip links­mi­na­si. Kar­tais mes juos pa­tys su­čium­pa­me, kar­tais žmo­ nės pra­ne­ša ma­tę vie­no­je ar ki­to­je mies­to gat­vė­je par­duo­tu­vės ve­ži­ mė­lį“, – pa­sa­ko­jo di­de­lio pre­ky­ bos cent­ro ap­sau­gos va­do­vas Vy­ gan­tas Dau­ba­ris. Vie­nas me­ta­li­nis pir­ki­nių ve­ži­ mė­lis kai­nuo­ja apie 330 li­tų. „Jei pa­va­gia­mi ke­li ve­ži­mė­liai, su­si­da­ro ne­ma­ža ža­la. Taip, tai yra

tur­tas, tik žmo­nės to ne­su­vo­kia“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vas. Pa­sak V.Dau­ba­rio, pre­ky­bos cent­ro dar­buo­to­jams yra te­kę ve­ ži­mė­lius ga­ben­tis iš įvai­riau­sių mies­to vie­tų. „Esa­me ne kar­tą krei­pę­si į po­li­ ci­ją, ra­šė­me pa­reiš­ki­mus. Tai nė­ra daž­nas reiš­ki­nys, ta­čiau pa­si­tai­ko“, – kal­bė­jo V.Dau­ba­ris. Dau­giau­sia va­gia­ma iš Tai­kos pro­spek­te įsi­kū­ru­sio pre­ky­bos cent­ro. „Pa­gau­ti to­kie vei­kė­jai su ve­ži­ mė­liu ne­su­ge­ba paaiš­kin­ti, ko­dėl tai da­rė. Iš kvai­lu­mo daž­niau­siai, žai­di­mui, ima lau­žy­ti sve­ti­mą tur­ tą“, – pa­ste­bė­jo pre­ky­bos cent­ro ap­sau­gos va­do­vas.

330 Pa­jū­ry­je siau­bia ma­ši­nas

„„Kont­ro­lė: kad ir kiek daug po­li­ci­jos pa­jė­gų ski­ria­ma dar­bui prie jū­ros, va­gys­čių iš au­to­mo­bi­lių iš­veng­ti ne­

pa­vyks­ta ne vie­ną de­šimt­me­tį. 

– tiek litų kainuoja vienas metalinis pirkinių vežimėlis.

Va­gims nė­ra jo­kių kliū­čių. Tuo įsi­ti­ki­no vie­no uos­ta­mies­čio au­to­ser­vi­so dar­ buo­to­jai bei du sa­vo ma­ši­nas prie ke­lio į Kark­lę pa­li­kę žmo­nės. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ket­vir­ta­die­nį va­ka­re ro­man­tiš­kai pa­si­vaikš­čio­ti pa­jū­riu bei pa­si­gro­ žė­ti va­ka­rė­jan­čiu Olan­do Ke­pu­rės vaiz­du su­ma­nę žmo­nės ra­do sa­vo ma­ši­nas ap­šva­rin­tas. Apie 19 val. Pa­ma­rio gat­vė­ je, aikš­te­lė­je prie ta­ko į pa­jū­rį bu­ vo ap­vog­tas klai­pė­die­tės „Kia So­ ren­to“ ir prie­ku­liš­kio „Volks­wa­gen Pas­sat“. Va­gys su­ga­di­no vie­no au­to­mo­ bi­lio spy­ne­lę, o į ki­tą įsi­bro­vė nie­ ko ne­su­lau­žę.

„„Links­my­bės: pre­ky­bos cent­rai ne pir­mus me­tus ko­vo­ja su vai­kais ir

jau­ni­mu, links­my­bėms nu­gvel­bian­čiais pir­ki­nių ve­ži­mė­lius.



Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Din­go ran­ki­nės su įvai­riais daik­ tais, tarp ku­rių – fo­toa­pa­ra­tai bei pi­ni­gi­nės. Bend­ra pra­ras­tų daik­tų ver­tė sie��kia 7 tūkst. li­tų. Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ jas Rai­mon­das Vait­ke­vi­čius tei­gė, kad de­šimt­me­čiais be­si­kar­to­jan­tys pa­na­šūs nu­si­kal­ti­mai ga­lė­tų baig­ tis tik įren­gus mo­ka­mas au­to­mo­ bi­lių aikš­te­les. „Ap­sau­go­ti vi­są pa­jū­rio ruo­žą nuo va­gių la­bai su­dė­tin­ga. Čia va­ gys­tės vyk­do­mos ne­prik­lau­so­mai nuo oro są­ly­gų ar pa­ros lai­ko. Vi­ sai ne­se­niai blo­gu oru žmo­nės at­

vy­ko į pa­jū­rį vė­lai va­ka­re ir taip pat bu­vo ap­vog­ti“, – pa­sa­ko­jo R.Vait­ ke­vi­čius. Kol kas pa­rei­gū­nas pa­ta­ria ne­ pa­lik­ti ma­ši­nų sa­lo­nuo­se jo­kių daik­tų. Tos pa­čios die­nos ry­tą uos­ta­ mies­ty­je, Bal­ti­jos pr. esan­čia­me au­to­mo­bi­lių ser­vi­se „Li­ros­ta“ pa­ ste­bė­ta, kad ap­vog­ti de­vy­ni klien­tų au­to­mo­bi­liai. Va­gys su­dau­žė lan­ gus plyt­ga­liais. Šios įmo­nės ser­vi­sų tink­lo va­ do­vas Da­rius Va­lio­nis pa­sa­ko­jo, kad nak­tį va­gys į ap­tver­tą te­ri­to­ri­ ją pa­te­ko per­li­pę tvo­rą. Vaiz­do ka­ me­ros juos už­fik­sa­vo. Nu­si­kal­tė­liai iš­dau­žė ma­ši­nų lan­gus ir pa­vo­gė dau­gy­bę as­me­ni­ nių ma­ši­no­se li­ku­sių klien­tų daik­ tų bei au­to­mo­bi­lių de­ta­lių. Kiek ir ko pa­vog­ta, dar tiks­li­ na­ma. Pa­sak D.Va­lio­nio, nuo­sto­lius tu­ rė­tų at­ly­gin­ti drau­di­mo bend­ro­vė.

Me­no kū­ri­nį pa­lai­kė gra­fi­čiu 1

„Te­le­fo­nu kal­bė­jęs žmo­ gus pa­sa­kė, kad jam aiš­ ki ma­no nuo­mo­nė ir jis bai­gė po­ kal­bį. Tad aš ir ne­ži­nau, gal ma­ne kas nu­baus už šį ta­py­bos dar­bą?“ – nuo­gąs­ta­vo Š.Jag­mi­nas. Jis pa­sa­ko­jo, kad D.Ru­sio me­no kū­ri­nys trau­kia ka­vi­nės lan­ky­to­jų akį. Ša­lia mer­gi­nos at­vaiz­do sto­vi au­to­ri­nis kal­vio dar­bas – aukš­ta­ kul­nius ba­tus pri­me­nan­ti gė­li­nė. Klaus eks­per­tų

„Mū­sų kie­me ant ki­tos sie­nos iš tie­sų yra gra­fi­čio pie­ši­nys. Ta­čiau jis nu­pieš­tas gal prieš 15 ar net 18 me­tų. Tuo­met šį pie­ši­nį bu­vo už­sa­ kiu­si vie­na elekt­ro­tech­ni­kos pre­kių par­duo­tu­vė kaip rek­la­mi­nį pla­ka­tą. Bet čia ne bet kas pie­šė, tam pie­ši­ niui bu­vo spe­cia­liai pa­ruoš­ta vie­ta, sie­na iš­tin­kuo­ta, pie­ši­nys įrė­min­ tas“, – pa­sa­ko­jo Š.Jag­mi­nas. Ba­ro sa­vi­nin­kas pri­si­mi­nė, kad tuo me­tu šis pie­ši­nys bu­vo vie­nas iš pir­mų­jų Klai­pė­do­je rek­la­mi­nių

pie­ši­nių ant sie­nos. „Tiek me­tų gy­ ve­no­me, o vie­ną die­ną bū­siu nu­ baus­tas už me­no kū­ri­nį. Ir už ką?

Š.Jag­mi­nas pa­sa­ko­ jo, kad D.Ru­sio me­no kū­ri­nys trau­kia ka­ vi­nės lan­ky­to­jų akį.

Gal rei­kė­tų kreip­tis į me­no ta­ry­bą, te­gul pa­sa­ko spe­cia­lis­tai – kū­ri­nys čia ar ne“, – svars­tė Š.Jag­mi­nas. Kir­vio me­to­du ne­dirbs

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė ti­ki­no, jog nors ir pa­ti yra tik­ra klai­pė­die­tė, bet tik iš žur­na­ lis­tų su­ži­no­jo, kad ba­ro „Cent­ras“ sie­na puoš­ta klai­pė­die­čio me­ni­ nin­ko kū­ri­niu. Ap­žiū­rė­ju­si pa­val­ di­nio už­fik­suo­tas me­na­mo gra­fi­čio

nuo­trau­kas, K.Vin­ti­lai­tė nu­si­ste­bė­ jo, kad vei­kiau­siai ir sky­riaus dar­ buo­to­jas ne­ži­no­jo šio pie­ši­nio at­si­ ra­di­mo is­to­ri­jos. „Ma­ny­čiau, si­tua­ci­ja yra la­bai įdo­mi. Tik­rai čia ne gra­fi­čio pie­ ši­nys. Ta­čiau ir tuo­met, kai jis bu­ vo pie­šia­mas, bu­vo tvar­ka, ku­rios mies­tie­čiai tu­rė­jo lai­ky­tis. Rei­ kės iš­siaiš­kin­ti, ko­kia tvar­ka tuo­ met bu­vo ir ar bu­vo de­rin­tas šis ta­py­bos dar­bas. Bet jei jo­kių ap­ ri­bo­ji­mų anuo­met ne­bu­vo, nie­ kas ne­si­ruo­šia baus­ti. Mes kir­vio me­to­dais ne­dir­ba­me“, – aiš­ki­no K.Vin­ti­lai­tė. Tie­sa, Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus ve­dė­ja pri­mi­nė, kad pa­sta­to sa­vi­nin­kai yra at­sa­kin­gi už jo fa­sa­ do būk­lę. „Nuot­rau­ko­se ma­ty­ti, kad pa­ sta­to fa­sa­das yra ap­leis­tas, da­žai nu­si­lu­pę. O pa­gal sta­ti­nių tin­ka­ mos prie­žiū­ros tai­syk­lių rei­ka­la­vi­ mus, fa­sa­das tu­ri bū­ti tvar­kin­gas“, – pa­ste­bė­jo K.Vin­ti­lai­tė.


3

pirmadienis, rugpjūčio 5, 2013

miestas Ren­gi­nys pa­vy­ko

„At­lan­tas“ šven­tė per­ga­lę

Pir­mą­kart uos­ta­mies­čio apy­lin­kė­ se su­reng­tos oro ba­lio­nų var­žy­ bos Klai­pė­dos kraš­to tau­rei lai­mė­ ti, anot or­ga­ni­za­to­rių, pa­vy­ko 95 pro­c. Dėl pra­stų oro są­ly­gų skry­ dis bu­vo at­šauk­tas tik kar­tą. To­ dėl pla­nuo­ja­ma var­žy­bas reng­ti ir ki­tą­met. Sie­kia­ma, kad jos tap­tų tarp­tau­ti­nė­mis. Šių­me­tė­se var­žy­ bo­se da­ly­va­vo per 20 ko­man­dų.

Po per­trau­kos čem­pio­na­te Lie­ tu­vos fut­bo­lo A ly­gos rung­ty­nes na­muo­se žai­dęs Klai­pė­dos „At­ lan­tas“ ne­sun­kiai – re­zul­ta­tu 3:0 (2:0) įvei­kė „Šiau­lių“ fut­bo­li­nin­ kus. Gau­siai pa­lai­ko­mos uos­ta­ mies­čio ko­man­dos gre­to­se pa­si­ žy­mė­jo Ta­das Elio­šius (20 min.), Ma­rius Pap­šys (38 min.) ir Do­na­ tas Na­vi­kas (59 min.).

Klai­pė­do­je – at­kir­tis gė­jų ei­ty­nėms

Moks­las. Paaiš­kė­jo, kiek lais­vų vie­tų li­ ko no­rin­tie­siems sto­ti į ša­lies aukš­tą­sias mo­kyk­las. Šeš­ta­die­n į pra­si­dė­jo ant­ra­sis pa­grin­di­nio priė­mi­mo eta­pas. Uni­ver­si­ te­tuo­se yra li­ku­sios 1 066 lais­vos vie­tos 19 kryp­čių gru­pių į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­ mas vie­tas ir 61 vie­ta į vals­ty­bės ne­fi­nan­ suo­ja­mas vie­tas su stu­di­jų sti­pen­di­ja. Ko­ le­gi­jo­se yra li­ku­sios 1 927 lais­vos vie­tos į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas ir 167 vie­tos su stu­d i­jų sti­pen­d i­ja. Ant­ra­d ie­n į bus pra­ne­ša­mi ant­ro­jo pa­grin­di­nio priė­ mi­mo eta­po re­z ul­ta­tai. Vė­l iau bus skel­ bia­mas pa­pil­do­mas priė­mi­mas.

Uos­ta­mies­čio mo­te­rys ir mer­gi­ nos prieš sa­vai­ tę Vil­niu­je vy­ku­ sioms gė­jų ei­ty­ nėms su­ren­gė at­sa­ką – Nuo­ta­kų pa­ra­dą cent­ri­nė­mis Klai­pė­dos gat­vė­mis.

Ak­ci­ja. Ry­toj nuo 15 iki 17 val. Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro At­vi­ros jau­ni­mo erd­vės (bu­vęs At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­ras) kar­tu su Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­ kos biu­ro pre­ven­ci­jos sky­r iu­m i at­v i­rą dar­bą su jau­ni­mu or­ga­ni­zuos Ant­ro­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je, ne­to­li pa­grin­ di­nės gel­bė­to­jų sto­t ies. Atė­ju­sie­siems nu­ma­ty­ta įvai­rių at­rak­ci­jų.

„„Vienybė: pirmajame Nuotakų parade dalyvavo apie 50 baltomis su­kne­lė­mis pa­si­puo­šu­sių mo­te­rų ir mer­gi­nų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jo or­ga­ni­za­to­riai nė ne­ke­ti­no slėp­ ti, jog pa­grin­di­nis šio ren­gi­nio tiks­las bu­vo no­ras su­kur­ti al­ter­ na­ty­vą prieš sa­vai­tę vy­ku­sioms ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nėms Vil­niaus Ge­di­mi­no pro­spek­tu. Nuo­ta­kų pa­ra­das – no­ras aiš­kiai pa­sa­ky­ti, jog Lie­tu­vo­je puo­se­lė­ja­ ma tra­di­ci­nė šei­ma, vy­ro ir mo­ters ku­ria­ma san­tuo­ka.

Pir­mą kar­tą pa­jū­ry­je vy­ku­sia­ me Nuo­ta­kų pa­ra­de va­kar žings­ niuo­ti pa­si­ry­žo apie 50 mer­gi­nų ir mo­te­rų. Vi­sos jos vil­kė­jo bal­tas nuo­ta­kų su­kne­les. Įs­pū­din­ga ei­se­na žy­gia­vo nuo Lie­tu­vi­nin­kų iki At­gi­mi­mo aikš­ tės. Her­kaus Man­to gat­ve žy­giuo­ jan­čias nuo­ta­kos su­kne­lė­mis pa­si­ puo­šu­sias dai­lio­sios ly­ties at­sto­ves praei­viai pa­ly­dė­jo ap­lo­dis­men­tais. Ei­se­nai ori­gi­na­lu­mo ir iš­skir­ti­nu­

mo su­tei­kė tai, kad jo­je nuo­ta­kas ve­žė ir li­mu­zi­nai, ir įspū­din­gi vi­ su­rei­giai, ir ark­liais trau­kia­mos ka­rie­tos. At­gi­mi­mo aikš­tė, į ku­rią at­žy­ gia­vo nuo­ta­kos, per­si­smel­kė ves­ tu­vių dva­sia – čia bu­vo ren­ka­ma Pa­jū­rio nuo­ta­ka. Iš­rink­ti šio ti­tu­ lo ver­tą mer­gi­ną bu­vo pa­kvies­ta ir iš­skir­ti­nė ko­mi­si­ja: Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, sti­lis­ tas Man­tas Pet­ruš­ke­vi­čius ir fo­ tog­ra­fas Il­ja Si­va­ko­vas.

Nuo­ta­kų pa­ra­das – no­ras aiš­kiai pa­sa­ ky­ti, jog Lie­tu­vo­je puo­se­lė­ja­ma tra­di­ci­nė šei­ma, vy­ro ir mo­ters ku­ria­ma san­tuo­ka.

Tė­vų paieš­kai – 4 ki­lo­met­rai 1

„„Pa­ta­ri­mas: gel­bė­to­jai nuo­lat pri­me­na, jog pa­plū­di­my­je vai­kų iš akių

ne­ga­li­ma iš­leis­ti nė aki­mir­kai. 

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jo tei­gi­mu, vi­si pa­si­kly­ dę vai­kai bu­vo su­ras­ti ir grą­žin­ti tė­vams. Pa­sik­ly­du­sius ma­žy­lius pa­ste­bė­da­vo poil­siau­to­ jai ir juos at­ves­da­vo gel­bė­to­jams, o šie apie ras­tą vai­ką pa­skelb­da­vo per pa­plū­di­mio ra­di­ją. Į gel­bė­to­jus krei­pė­si ir pa­tys tė­vai, su­pra­tę, kad jų vai­kai pa­si­kly­do. Tuo­met gel­bė­ to­jai per ra­di­ją pra­šy­da­vo ki­tų poil­ siau­to­jų pa­gal­bos. Di­džiau­sią įspū­dį pa­li­ko ma­žy­lis, su­ge­bė­jęs nu­žings­niuo­ti net ke­tu­ ris ki­lo­met­rus. Klai­pė­die­čiai su sa­vo 4-erių me­ tu­kų at­ža­la lei­do lai­ką Smil­ty­nės pa­plū­di­my­je prie cent­ri­nės gel­ bė­ji­mo sto­ties. Kai tė­vai krei­pė­si į gel­bė­to­jus pa­gal­bos, kad ma­žy­lis pa­si­me­tė, jis jau pa­plū­di­miu bu­vo

nuė­jęs il­go­ką ruo­žą. Vai­kas ras­tas plia­že ties Nau­ją­ja per­kė­la, o tai, anot A.Siak­ki, yra už 4 ki­lo­met­rų nuo cent­ri­nės gel­bė­ji­mo sto­ties. Kai tė­vams bu­vo pra­neš­ta, jog vai­kas at­si­ra­do, vi­si ap­link bu­vę poil­siau­to­jai pra­pliu­po ap­lo­dis­ men­tais. „Nors nuo­lat kar­to­ju, bet pa­si­ kar­to­siu, kad tė­vai pa­plū­di­my­je tu­rė­tų bū­ti itin ati­dūs, taip jie ne­ su­si­ga­dins poil­sio ir ne­rei­kės ne­ ri­mau­ti dėl din­gu­sio vai­ko“, – pa­ brė­žė A.Siak­ki. Šią sa­vai­tę pro­gno­zuo­ja­mi pa­ plū­di­mio ma­lo­nu­mams itin pa­lan­ kūs orai. Klai­pė­do­je ter­mo­met­ro stul­pe­liai die­no­mis, anot si­nop­ti­ kų, tu­rė­tų ro­dy­ti 26–32 laips­nius karš­čio.

Suk­čiai. Klai­pė­dos pa­rei­g ū­nams dvi klai­pė­die­tės guo­dė­si, kad jų var­du ne­ pa­ž įs­ta­mi as­me­nys paė­mė 2 tūkst. li­tų mo­men­ti­nių pa­sko­lų. 52 me­tų ir 56 me­ tų klai­pė­die­tėms sa­vait­ga­l į ne­pa­ž įs­ta­ mi as­me­nys pa­skam­bi­no te­le­fo­nu ir su­ge­bė­jo iš mo­te­r ų iš­vi­lio­ti pri­si­jun­g i­ mo prie in­ter­ne­t i­nės ban­k i­n in­k ys­tės ko­dus. Jų ir už­te­ko, kad su­kčiai ga­lė­tų už­pil­dy­t i pa­raiš­kas grei­tuo­sius kre­d i­ tus tei­k ian­čio­se bend­ro­vė­se. Ky­šis. Klai­pė­dos pa­rei­gū­nus ne­blai­vus vai­ruo­to­jas ban­dė pa­pirk­ti eu­rais. Šeš­ ta­die­nį 9 val. 5 min. Klai­pė­do­je, Vil­niaus plen­te, po­li­ci­nin­kams įkliu­vo 1970 m. gi­ męs vai­ruo­to­jas. Klai­pė­die­tis prie au­to­ mo­bi­lio vai­ro sė­do ne­blai­vus – į al­ko­ho­ lio ma­tuok­l į įpū­tė 0,77 pro­m. Už tai gre­ sia bau­da iki 1,5 tūkst. li­t ų ir tei­sės vai­ ruo­ti pra­ra­di­mas me­tams. No­rė­da­mas iš­veng­t i to­k ių san­kci­jų, vai­r uo­to­jas su pa­rei­g ū­nais pa­ban­dė su­si­tar­ti ir pa­siū­ lė jiems 200 eu­r ų (690 li­tų) už tai, kad pa­t ru­l iai jį pa­leis­t ų. Ta­čiau šie pa­siel­ gė prie­šin­gai – vai­ruo­to­ją pri­sta­tė į ar­ti­ miau­sią ko­mi­sa­ria­tą. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­ tos 7 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Ma­r i­ja Ur­bi­n ie­nė (g. 1927 m.), Gert­r ū­da Sa­ka­ laus­kie­nė (g. 1933 m.), Zig­mas Gur­či­nas (g. 1938 m.), Oleg Va­si­len­ko (g. 1939 m.), Vir­gi­ni­ja Ko­no­va­lo­va (g. 1943 m.), Eu­ge­ ni­ja Ge­la­žaus­kie­nė (g. 1946 m.), Va­len­ti­ na Ruz­gai­lie­nė (g. 1957 m.). Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė apie 70 iš­ kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­ jo­ta­kos su­tri­ki­mais, epi­lep­si­jos prie­puo­ liais, paū­mė­ju­sio­mis psi­chi­kos li­go­mis.


4

pirmAdienis, rugpjūčio 5, 2013

miestas Pro Me­mo­ria

So­lo­mo­nas Kva­ša

Sa­vi­val­dy­bė par­da­vė orą

Komentaras

(1924–2013)

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius

Sei­mo na­r ys, bu­vęs tei­sin­g u­mo mi­n ist­ras

Rugp­jū­čio 4 d. mi­rė So­lo­mo­nas Na­ta­ no­vi­čius Kva­ša. Su S.Kva­šos as­me­ny­be yra glau­džiai su­si­ju­si vi­sa Klai­pė­dos uos­to po­ka­rio lai­ko­tar­pio kū­ri­mo­si ir rai­dos is­to­ri­ja. S.Kva­ša va­do­va­vo Klai­pė­dos jū­rų pre­ ky­bos uos­tui (da­bar KLAS­CO) net tris de­šimt­me­čius, čia 1958 me­tais pra­ dė­jęs dirb­ti vy­riau­siuo­ju in­ži­nie­riu­mi. Verž­lus uos­to ūkio mo­der­ni­za­vi­mas ir plėt­ra, pra­si­dė­ję jo dar­bo me­tais, iki pat šiol te­bė­ra šiuo­lai­ki­nio Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to – Bal­ti­jos uos­tų kro­vi­nių ga­be­ni­mo ly­de­rio – sėk­min­ go vys­ty­mo­si pa­grin­das. Šian­dien ma­žai kas be­pri­si­me­na, kad uos­to kro­vė­jus do­ki­nin­kais me­ cha­ni­za­to­riais sėk­min­gai pa­va­di­no S.Kva­ša – to­kiu bū­du jis pa­kė­lė kaž­ ka­da ne­po­pu­lia­rios pro­fe­si­jos pres­ti­ žą. O kai jo ini­cia­ty­va bu­vo ak­ty­viai pra­dė­ta sta­ty­ti gy­ve­na­muo­sius na­ mus, vai­kų dar­že­lius, poil­sio ba­zes uos­to dar­buo­to­jams, no­rin­čių­jų dirb­ ti ei­lė, vaiz­džiai ta­riant, iš­si­ri­kia­vo to­ li už pre­ky­bos uos­to var­tų. Jis ži­no­jo kiek­vie­no do­ki­nin­ko var­dą, pa­var­dę, pa­dė­jo spręs­ti jų bui­ties pro­ble­mas, ir uos­to ko­lek­ty­vas už tai jam at­si­ly­gin­ da­vo didžia pa­gar­ba ir mei­le. S.Kva­ša iki smulk­me­nų ži­no­jo ir kont­ro­lia­vo vi­są su­dė­tin­gą uos­to ūkį, kiek­vie­nos dar­bo die­nos pra­džio­je apei­da­vo kran­ti­nes. Iš­ti­so­mis pa­ro­ mis nei­šei­da­vo iš uos­to, kai 1963 me­ tais gi­li­nant Žie­mos uos­tą paaiš­kė­jo, jog vo­kiš­kie­ji fa­šis­tai trauk­da­mie­si už­ mi­na­vo 530 met­rų prie­plau­kos sie­nos – gi­liai už­ka­sė 42 to­nas sprog­me­nų. Jų bū­tų pa­ka­kę tam, kad ne tik uos­ tas, bet ir vi­sas mies­tas iš­lėk­tų į orą. S.Kva­ša taip ne­prie­kaiš��tin­gai or­ga­ni­ za­vo iš­mi­na­vi­mo dar­bus, kad net ne­ rei­kė­jo nu­trauk­ti uos­to veik­los, o klai­ pė­die­čiai taip ir ne­su­ži­no­jo apie be­ veik 18 me­tų mies­te tvy­ro­ju­sį mir­ti­ ną pa­vo­jų. Ly­giai taip pat pa­siau­ko­ja­mai ir nar­ siai So­lo­mo­nas Kva­ša el­gė­si 1981 me­ tais, įvy­kus at­min­ti­nai tank­lai­vio „Glo­ be As­si­mi“ ava­ri­jai, kai vi­sam Lie­tu­ vos pa­jū­riui grė­sė eko­lo­gi­nė ka­tast­ro­ fa. Jis taip ta­len­tin­gai or­ga­ni­za­vo ava­ ri­jos lik­vi­da­vi­mo dar­bus, ku­riuo­se da­ ly­va­vo vi­sas mies­tas bei vi­si Pa­bal­ti­jo uos­tai, kad pa­vy­ko pa­siek­ti ne­tu­rin­tį pa­vyz­džio re­zul­ta­tą – iš 16 tūks­tan­čių to­nų iš­si­lie­ju­sių naf­tos pro­duk­tų jū­ro­ je te­li­ko vos 600 to­nų. Išei­da­mas į už­tar­nau­tą poil­sį S.Kva­ ša pa­li­ko pa­ti­ki­mą pa­mai­ną – daug pui­kių uos­to spe­cia­lis­tų, ku­rie ir šian­ dien va­do­vau­ja di­de­lėms uos­tų bend­ ro­vėms Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je. Klai­pė­dos uos­tui jis ati­da­ vė vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą ir iki pat mir­ ties nuo­šir­džiai do­mė­jo­si jo veik­la, su­ si­tik­da­vo su KLAS­CO ir uos­to di­rek­ci­jos va­do­vais, ku­rie, kur­da­mi to­les­nės uos­ to plėt­ros pla­nus, la­bai ver­tin­da­vo jo pa­ta­ri­mus bei nuo­mo­nę. Gy­ve­ni­mo ke­lio­nę bai­gė švie­sus ir pui­kus žmo­gus, ku­rį ger­bė ir ver­ti­no tūks­tan­čiai klai­pė­die­čių. Jo at­mi­ni­mas vi­siems lai­kams liks uos­to ko­lek­ty­vo at­min­ty­je. Su ve­lio­niu ga­li­ma at­si­svei­kin­ti nuo rugp­jū­čio 5 d. 16 val. lai­do­ji­mo na­mų, esan­čių Jo­niš­kės gat­vė­je, Di­džio­jo­je sa­lė­je. Kars­tas su ve­lio­nio pa­lai­kais iš­ ne­ša­mas rugp­jū­čio 6 d. 14 val.

N „„Si­tua­ci­ja: už Deb­re­ce­no g. 7 esan­čio bend­ra­bu­čio rū­sio pa­tal­pas vers­li­nin­kas su­mo­kė­jo 200 tūkst. li­tų, o

pa­skui ke­le­rius me­tus ko­vo­jo, kol pi­ni­gus at­ga­vo, nes pir­ki­niu ne­ga­lė­jo dis­po­nuo­ti.

1

Tų me­tų lapk­ri­tį P.Ma­ žei­ka da­ly­va­vo sa­vi­val­ dy­bės skelb­ta­me auk­cio­ne įsi­gy­ti Deb­re­ce­no g. 7 esan­čio bend­ra­bu­ čio rū­sio pa­tal­pas, ku­rių plo­tas – 611 kv. met­rų. Pra­di­nė pa­tal­pų par­da­vi­mo kai­ na bu­vo 200 tūkst. li­tų. P.Ma­žei­ka pri­va­ti­za­vi­mo auk­cio­ne bu­vo vie­ nin­te­lis da­ly­vis, to­dėl pa­tal­pas įsi­ gi­jo už jas pa­siū­lęs 50 li­tų dau­giau nei bu­vo pra­di­nė kai­na. Iš­kart po auk­cio­no val­di­nin­ kai su­si­zgri­bo, kad par­duo­tos pa­ tal­pos nė­ra tin­ka­mai įre­gist­ruo­tos Re­gist­rų cent­re. Jos ne­bu­vo at­ski­ ras tur­ti­nis vie­ne­tas, tu­rin­tis uni­ ka­lų nu­me­rį. To­dėl kler­kai krei­pė­ si į Re­gist­rų cent­rą, kad su­tvar­ky­tų rei­kia­mus do­ku­men­tus. Iš vals­ty­bės įmo­nės sa­vi­val­dy­bei at­siųs­tas vie­na­reikš­mis at­sa­ky­mas: „At­sa­ky­da­mi į Jū­sų pra­šy­mą in­for­ muo­ja­me, kad rū­sio pa­tal­pų pa­da­ li­ni­mo pro­jek­to at­lik­ti ne­ga­li­me, nes šios pa­tal­pos yra pri­klau­si­nys prie gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų Deb­re­ ce­no g. 7“. Pa­siel­gė lyg su­kčiai

Ne­pai­sant šios pa­žy­mos, ku­ri sa­vi­ val­dy­bę pa­sie­kė 2006 me­tų gruo­ džio 19 die­ną, ki­tų me­tų va­sa­rio 1 die­ną val­di­nin­kai ir P.Ma­žei­ka pa­ si­ra­šė par­duo­tų pa­tal­pų priėmimo– perdavimo ak­tą. Po juo pui­kuo­ja­si sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­jos Ge­no­vai­tės Pau­li­kie­nės, dvie­jų jos pa­val­di­nių ir P.Ma­žei­kos pa­ra­šai. „Iš kur aš ga­lė­jau ži­no­ti, kad man per­duo­da­mos pa­tal­pos yra net neį­ re­gist­ruo­tos Re­gist­rų cent­re kaip tur­ti­nis vie­ne­tas? Juk rei­ka­lų tu­rė­ jau su vals­ty­bės tar­nau­to­jais, o ne su afe­ris­tais. To­dėl tą pa­tal­pų priėmi­ mo–perdavimo ak­tą ir pa­si­ra­šiau, į sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą per­ve­džiau pi­ni­gus“, – aiš­ki­no vers­li­nin­kas. Jis pa­si­ra­šė ir pirkimo–pardavi­ mo su­tar­tį, ta­čiau ku­rį lai­ką san­ do­rio Re­gist­rų cent­re ne­re­gist­ra­ vo, nes tai nė­ra pri­va­lo­ma. „Pa­tal­pas tie­siog ku­rį lai­ką įšal­ džiau, nes vis svars­čiau, ką su jo­ mis da­ry­ti: gal įkur­ti ko­kį cent­rą ar už­siim­ti ki­ta veik­la. Po ku­rio lai­ko at­si­ra­do pir­kė­jas, ku­ris už tas pa­ tal­pas pa­siū­lė ge­rą kai­ną – ko­ne dvi­gu­bai dau­giau nei bu­vau mo­kė­ jęs, to­dėl nu­spren­džiau jas par­duo­ ti“, – de­ta­les iš­klo­jo pa­šne­ko­vas. Ta­da ir pra­si­dė­jo bė­dos. Jis tu­rė­jo Re­gist­rų cent­re įre­gist­ruo­ti su sa­

vi­val­dy­be pa­si­ra­šy­tą pirkimo–par­ davimo su­tar­tį. „Pra­šy­mo įre­gist­ruo­ti tei­sę į ne­ kil­no­ja­mą­jį daik­tą ne­ten­kin­ti, nes do­ku­men­tai, pa­gal ku­riuos pra­šo­ ma at­lik­ti re­gist­ra­ci­ją, nea­ti­tin­ka Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įsta­ ty­mo nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų“, – iš Re­gist­rų cent­ro gau­tas at­sa­ky­mas pri­bloš­kė P.Ma­žei­ką. Jis tei­gė su­pra­tęs, jog iš sa­vi­val­ dy­bės už 200 tūkst. li­tų nu­si­pir­ ko orą – neats­kir­tas ir kaž­ko­kiam ki­tam bu­tui pri­klau­san­čias neį­ re­gist­ruo­tas ir uni­ka­laus nu­me­rio ne­tu­rin­čias rū­sio pa­tal­pas, ku­rio­ mis ne­ga­li dis­po­nuo­ti.

Pet­ras Ma­žei­ka:

Sup­ras­čiau, jei taip bū­tų pa­siel­gęs koks nors su­kčius. Bet taip pa­da­rė vals­ty­ bės tar­nau­to­jai, ku­ riems mes mo­ka­me at­ly­gi­ni­mą.

„Sup­ras­čiau, jei taip bū­tų pa­siel­ gęs koks nors su­kčius. Bet taip pa­ da­rė vals­ty­bės tar­nau­to­jai, ku­riems mes mo­ka­me at­ly­gi­ni­mą“, – nors praė­jo ke­le­ri me­tai, ta­čiau iki šiol toks pri­si­mi­ni­mas P.Ma­žei­kai ke­ lia pyk­tį. Užs­ta­tė tur­tą

Jis iš­kart nu­žings­nia­vo į sa­vi­val­dy­ bę, pa­reiš­kė, jog Re­gist­rų cent­ras neį­re­gist­ruo­ja jo įsi­gy­tų pa­tal­pų, to­dėl jis no­rįs jas grą­žin­ti ir at­gau­ ti su­mo­kė­tus pi­ni­gus. „Bė­da tai, kad jau bu­vau paė­męs pra­di­nį įna­šą iš po­ten­cia­lių tų pa­ tal­pų pir­kė­jų, o jų par­duo­ti taip ir ne­ga­lė­jau. To­dėl ir no­rė­jau iš sa­vi­ val­dy­bės at­gau­ti pi­ni­gus, kad ga­lė­ čiau grą­žin­ti rank­pi­ni­gius“, – aiš­ ki­no vers­li­nin­kas. Ta­čiau val­di­nin­kai gra­žiuo­ju į kal­bas ne­si­lei­do, to­dėl P.Ma­žei­ ka krei­pė­si į teis­mą, kad pirkimo– pardavimo su­tar­tis bū­tų pa­nai­kin­ ta ir jam grą­žin­ti pi­ni­gai. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas to­ kį pra­šy­mą pa­ten­ki­no. „Ma­niau, tuo vis­kas ir baig­sis. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bės ju­ris­tai nu­tar­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tį ap­skun­dė Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui. By­los nag­ri­nė­ji­mo rei­kė­jo lauk­ti be­maž pu­sant­rų me­tų. Po­ ten­cia­lūs ma­no, bet ne ma­no pa­ tal­pų pir­kė­jai vis rei­ka­la­vo grą­žin­ti su­mo­kė­tus rank­pi­ni­gius. To­dėl tu­ rė­jau įkeis­ti ki­tą ne­kil­no­ja­mą­jį sa­vo tur­tą, kad gau­čiau pa­sko­lą ir ga­lė­ čiau su žmo­nė­mis at­si­skai­ty­ti. Ta­ čiau už tą pa­sko­lą man juk rei­kia mo­kė­ti pa­lū­ka­nas“, – apie pa­tir­ tas iš­lai­das pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas. Ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas pa­si­sa­kė vers­li­nin­ko, o ne sa­vi­ val­dy­bės nau­dai. Jis pa­li­ko ga­ lio­ti Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą. Ape­lia­ci­nis teis­mas, iš­sa­ky­da­ mas sa­vo spren­di­mo ar­gu­men­tus, kons­ta­ta­vo, jog bu­vo ver­ti­na­mi ir at­sa­ko­vės (Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės – V.S) veiks­mai „pa­ruo­šiant ob­jek­ tą pri­va­ti­za­vi­mui, per­lei­džiant ob­ jek­tą ne­pai­sant ži­no­ji­mo, jog daik­to pa­da­lin­ti neį­ma­no­ma, at­sa­ko­vo pa­ sy­vu­mas po san­do­rio su­da­ry­mo“. Įsi­ki­šo ant­sto­lis

Teis­mai nu­spren­dė, jog P.Ma­žei­kai iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to tu­ri bū­ ti grą­žin­ti 200,1 tūkst. li­tų, su­mo­ kė­tos 22,1 tūkst. li­tų pa­lū­ka­nos. Iš mies­to biu­dže­to 1,5 tūkst. li­tų rei­kė­jo su­mo­kė­ti ir ant­sto­liui. „Aš į jį ne­si­krei­piau pu­sant­ro mė­ ne­sio, ta­čiau per tiek lai­ko sa­vi­val­dy­ bė man ne­su­ge­bė­jo su­grą­žin­ti pi­ni­ gų – vyk­dy­ti teis­mo spren­di­mo. Kai tik krei­piau­si į ant­sto­lį, pi­ni­gai iš­ kart bu­vo per­ves­ti. Ta­čiau da­bar sa­ vi­val­dy­bė ir ant­sto­liui tu­ri su­mo­kė­ ti 1,5 tūkst. li­tų. Leng­va taip taš­ky­tis pi­ni­gais, kai jie yra mo­kes­čių mo­kė­ to­jų“, – kons­ta­ta­vo P.Ma­žei­ka. Kai vy­ko teis­mo pro­ce­sai, sa­vi­ val­dy­bė ėmė­si veiks­mų ir at­sky­rė Deb­re­ce­no g. 7 esan­čias rū­sio pa­ tal­pas – jos ta­po at­skir­tu tur­ti­niu vie­ne­tu, tu­rin­čiu uni­ka­lų nu­me­rį. „Ta­čiau kaž­ko­dėl P.Ma­žei­ka jų ne­be­no­rė­jo. Tai lei­džia da­ry­ti prie­ lai­dą, jog žmo­gus tie­siog su­pra­to, kad 2006 me­tais už rū­sio pa­tal­pas su­mo­kė­jo per daug pi­ni­gų, to­dėl ir sten­gė­si juos at­siim­ti“, – svars­tė Tur­to sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­ to­jas Ed­var­das Si­mo­kai­tis. P.Ma­žei­ka aiš­ki­no, jog ati­da­lin­ tų pa­tal­pų ne­be­no­rė­jo to­dėl, kad jos kaž­ko­dėl su­ma­žė­jo maž­daug 20 kv. met­rų. „Tai tas pa­ts, kas bū­tų, jei su­ mo­kė­čiau už tri­jų kam­ba­rių bu­

e teis­mas esu, ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti, kas kal­tas, o kas ne, ta­čiau net nea­be­jo­ju, kad dėl šio at­ve­jo, apie ku­r į kal­ba­ma, tik­rai yra pa­grin­das pra­dė­ti ty­ri­mą ir nuo­sek­liai iš­nag­ri­nė­ti vi­sas ap­lin­ky­bes. Kai yra vals­ty­bės tar­nau­ to­jo kal­tė, jį ga­li­ma baus­ti ir draus­mi­ ne nuo­bau­da, ir ma­te­ria­liai. Praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­me bu­vo pri­tar­ta Vals­ty­ bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­tai­soms, ku­ rios su­griež­ti­no val­di­nin­kų ma­te­ria­li­ nę at­sa­ko­my­bę. Iki tol bu­vo nu­sta­ty­tas li­mi­tas, kiek ga­li­ma pri­si­teis­ti iš ty­čia ma­te­ria­li­nę ža­lą pa­da­riu­sio vals­ty­bės tar­nau­to­jo. Jei ne­klys­tu, mak­si­ma­li su­ ma bu­vo pen­kių mė­ne­sių at­ly­gi­ni­mo dy­džio. Da­bar su­ma ne­be­ri­bo­ja­ma, ta­ čiau es­mė tai, kad pa­da­ry­tą ža­lą ga­li­ ma pri­si­teis­ti tik ta­da, jei ji pa­da­ry­ta ty­ čia, są­mo­nin­gai, o ne dėl klai­dos, ku­rią ga­li kiek­vie­nas pa­da­ry­ti. Ki­tas klau­si­ mas, kaip tai pri­tai­ko­ma pra­kti­ko­je. Ma­ no ži­nio­mis, nė­ra daug pra­kti­kos, kad bū­t ų krei­pia­ma­si į teis­mus pri­si­teis­t i ma­te­ria­li­nę ža­lą iš vals­ty­bės tar­nau­to­ jo. Ma­nau, taip yra to­dėl, jog įro­dy­ti, ar jis klai­dą pa­da­rė ty­čia ar ne­ty­čia, yra su­dė­t in­ga. Ma­no ma­ny­mu, jei są­mo­ nin­gai apei­tos vi­sos pro­ce­dū­ros, ne­si­ kon­sul­tuo­ta su tei­si­nin­kais ir dėl to­kio vals­ty­bės tar­nau­to­jo at­si­ra­do ma­te­ria­ li­nė ža­la, tai ji pa­da­ry­ta ty­čia.

tą, o man sa­ky­tų, jog ja­me yra tik du kam­ba­riai“, – iro­ni­za­vo vers­li­ nin­kas. Kal­tų­jų neieš­ko

Žmo­gus ne­slė­pė, jog šiuo me­tu teis­mui yra ruo­šia­mas ieš­ki­nys sa­ vi­val­dy­bei. Iš jos vers­li­nin­kas no­ rės pri­si­teis­ti apie 200 tūkst. li­tų. Jis su­skai­čia­vo, kad tiek ne­ga­vo pa­ ja­mų, nes ne dėl jo kal­tės ne­pa­vy­ko par­duo­ti pri­va­ti­zuo­tų pa­tal­pų. Be to, teis­mi­niai gin­čai su sa­vi­ val­dy­be lė­mė tai, kad jis tu­rė­jo už­ sta­ty­ti ki­tą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir mo­kė­ti pa­lū­ka­nas. „Man tik gai­la, kad jei teis­mas pri­teis šią su­mą, ją sa­vi­val­dy­bė su­ mo­kės iš mies­to biu­dže­to – mo­ kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų. Ap­mau­ du, kad val­di­nin­kai už sa­vo klai­das neat­sa­ko, o to­liau sau ra­miai ei­na į dar­bą“, – ap­gai­les­ta­vo P.Ma­žei­ka. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė pa­tvir­ti­no, kad joks ty­ri­ mas, kas kal­tas, jog pri­va­ti­za­vi­mo auk­cio­ne par­duo­tos pa­tal­pos bu­vo grą­žin­tos, ne­pra­dė­tas. „Teis­mo spren­di­me aiš­kiai pa­sa­ ky­ta, jog sa­vi­val­dy­bė ne­pa­ty­rė jo­kios ža­los. Be to, rei­kė­tų kal­bė­ti ir apie se­na­ties ter­mi­nus. Dar vie­nas da­ ly­kas – ši­to­je is­to­ri­jo­je da­ly­va­vo ne tik sa­vi­val­dy­bė, bet ir ki­tos ins­ti­tu­ ci­jos, pa­vyz­džiui, Re­gist­rų cent­ras, to­dėl rei­kė­tų su­da­ry­ti tarp­ži­ny­bi­nę ko­mi­si­ją kal­tiems as­me­nims nu­sta­ ty­ti“, – aiš­ki­no J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Pas­te­bė­jus, jog ža­la mo­kes­čių mo­kė­to­jams pa­da­ry­ta, nes jie tu­ rės su­mo­kė­ti pri­teis­tas pa­lū­ka­nas ir už dar­bą ant­sto­liui, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vė lai­kė­si sa­vo po­zi­ci­jos: „Dar neaiš­ku, už kiek tas at­gau­tas pa­tal­pas par­duo­si­me. Gal pa­vyks bran­giau nei pir­mą kar­tą“.


5

pirmadienis, rugpjūčio 5, 2013

lietuva

Vai­di­na, kad dir­ba

Nuo įsta­ty­mų lei­dy­bos at­si­trauk­ti ne­ga­li­ ma net va­sa­rą. Toks yra ke­lių val­dan­čių­jų po­žiū­ris, ku­rie, užuo­t leng­vai at­si­pū­tę, re­ gist­ruo­ja įsta­ty­mų pa­tai­sas net va­sa­rą, kai Sei­mas ne­dir­ba. „„Pa­si­rin­ki­mas: da­lis Sei­mo na­rių ato­sto­gau­ja, da­lis – plu­ša prie įsta­ty­mų pro­jek­tų.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pro­jek­tų ant­plū­dis

Par­la­men­ta­rų dar­bą reg­la­men­tuo­ jan­čia­me Sei­mo sta­tu­te Sei­mo na­ rių ato­sto­gos ne­nu­ma­ty­tos. Ta­čiau įpras­ta, kad va­sa­rą tau­tos iš­rink­ tie­ji il­si­si. Vis dėl­to kai ku­rie, pa­ si­telk­da­mi pa­dė­jė­jus, kur­pia įsta­ ty­mų pro­jek­tus. Pas­ta­rą­jį kar­tą par­la­men­ta­rai po­ sė­džia­vo lie­pos pra­džio­je. Bet kai ku­rie par­la­men­ta­rai ne­siil­si – Sei­ mo po­sė­džių sek­re­to­ria­tas ir to­liau pil­do­si nau­jais įsta­ty­mų pro­jek­tais.

Jur­gis Raz­ma:

Gir­tis val­dan­tie­siems, ku­rie su­da­ro san­ty­ki­ nai di­de­lę Sei­mo na­rių da­lį, nė­ra pa­grin­do. Ma­ty­ti, kad lie­pą ak­ty­viau­si re­ gist­ruo­jant nau­jus tei­sės ak­tus – kai­rie­ji. Dau­giau­sia įsta­ty­mų pro­ jek­tų iki šiol yra įre­gist­ra­vę so­cial­ de­mok­ra­tai Ed­var­das Ža­ka­ris ir Va­ le­ri­jus Si­mu­li­kas. Tau­tos iš­rink­tie­ji Sei­mo ru­dens se­si­jai pa­tei­kė tris de­šim­tis įsta­ty­mų pro­jek­tų. Ak­ty­vus ir Eduar­das Šab­lins­kas, jis pa­tei­kė net 23 tei­sės ak­tų pro­jek­tus. Lie­pos mė­ne­sį ke­lias nau­jas idė­ jas dėl įsta­ty­mų pa­tei­kė so­cial­de­ mok­ra­tas Ju­ras Po­že­la. Po vie­ną tei­sės ak­tą Sei­me įre­ gist­ra­vo Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­vai Jo­nas Kond­ro­tas, Ar­tū­ras Pau­laus­kas, Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė, so­ cial­de­mok­tai Alek­sand­ras Zel­ti­nis, Vy­tau­tas Sau­lis, Al­gir­das Sy­sas. Opo­zi­ci­jos at­sto­vai – ne to­kie ak­ty­vūs. An­tai kon­ser­va­to­rių vei­ kė­jai pa­tei­kė vos po ke­lis įsta­ty­mų pro­jek­tus. Mi­nis­te­ri­jos tin­gios

Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jai pa­si­bai­gus to­liau dar­buo­ja­si ir mi­nis­te­ri­jos, ta­čiau ne itin ak­ty­viai. Nuo lie­pos 5 d. iki da­bar iš vi­so Sei­me mi­nis­ te­ri­jų va­do­vai įre­gist­ra­vo aš­tuo­nis įsta­ty­mų pro­jek­tus. Dau­giau­sia tei­sės ak­tų pro­jek­tų – du – pa­tei­kė ap­lin­kos mi­nist­ras, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­ sto­vas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, tei­

sin­gu­mo mi­nist­ras so­cial­de­mok­ ra­tas Juo­zas Ber­na­to­nis, kul­tū­ros mi­nist­ras lei­bo­ris­tas Ša­rū­nas Bi­ru­ tis, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras so­cial­de­ mok­ra­tas Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius. Vie­ną įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­tei­ kė ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­ vas Ne­ve­ro­vi­čius. Pre­zi­den­tė Da­

lia Gry­baus­kai­tė Sei­mui per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį pa­tei­kė du tei­sės ak­tus. Tai – ne darbš­tu­mas

„Kad yra daug val­dan­čių­jų pro­jek­tų, iš pir­mo žvilgs­nio tai po­zi­ty­vu, bet aš sa­ky­čiau, kad jų Vy­riau­sy­bė ne­ pa­kan­ka­mai efek­ty­viai dir­ba. Svar­

bių po­rei­kių, rei­ka­lau­jan­čių spren­ di­mų dėl įsta­ty­mų, per Vy­riau­sy­bę Sei­mo na­riai val­dan­tie­ji ne­su­lau­ kia“, – pa­reiš­kė opo­zi­ci­jos at­sto­vas kon­ser­va­to­rius Jur­gis Raz­ma. Jis pri­dū­rė, kad, dir­bant nor­ma­ liai par­la­men­ti­nei dau­gu­mai, vis dėl­to iš val­dan­čių­jų pu­sės es­mi­nį

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

pro­jek­tų srau­tą tu­ri pa­rū­pin­ti Vy­ riau­sy­bė. „To­dėl gir­tis val­dan­tie­siems, ku­ rie su­da­ro san­ty­ki­nai di­de­lę Sei­mo na­rių da­lį, nė­ra pa­grin­do. Iš to ne­ ga­li­ma da­ry­ti reikš­min­gų iš­va­ dų. Rei­kia žiū­rė­ti, kas reikš­min­ga priim­ta“, – nu­kir­to J.Raz­ma.


6

PirmAdienis, rugpjūčio 5, 2013

nuomonės

Griau­ti ar re­konst­ruo­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Tai Vil­nius len­kų ar mū­sų?

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Žal­gi­ris“ tu­rė­tų bū­ti ki­toks

P

o mė­ne­sio spe­cia­li Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė tu­rės pa­teik­ti iš­va­das dėl Va­sa­ros est­ ra­dos pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bių. Ta­čiau jau da­bar pa­si­gir­do įvai­rių ver­si­jų, koks tu­rė­tų bū­ti 1983 m. sta­ ty­to uni­ka­laus pa­sta­to li­ki­mas. Vie­ni ne­sus­to­da­mi ga­li var­dy­ti ar­gu­men­tus, ko­dėl Va­sa­ros est­ra­dą bū­ti­ na re­konst­ruo­ti ir iš­sau­go­ti, ki­ti pa­si­sa­ko už jos nu­grio­vi­mą, nes esą ren­gi­niams or­ga­ni­zuo­ti Klai­pė­do­je at­si­ra­do ir ki­tų vie­tų. Ar rei­kia nu­griau­ti Va­sa­ros est­ra­dą?

Prieš

Saulius Pocius

P

o Vil­nių, kaip prieš­ka­riu, mar­ši­ ruo­ja mė­ly­na­sis ama­ras, skan­ duo­da­mas: „Jes­tes­my u sie­bie“ („Esa­me na­mie“) ir „Pols­kie Wil­ no“ („Len­k i­jos Vil­nius“), ta­čiau mū­sų ša­ lies dip­lo­ma­t i­n is kor­pu­sas ra­mus kaip Alz­hei­me­ris. Tie­sa, ra­mus tik dėl šios pro­vo­ka­ci­jos, o su­ sier­ze­lia­vęs dėl Ar­tū­ro Žu­raus­ko ir Re­na­ to Juš­kos po­kal­bių apie „kram­toš­kę“ prem­ je­ro A.But­ke­vi­čiaus ki­še­nė­je ir šiaip šį bei tą. Bet čia esą aukš­to­sios po­li­ti­kos rei­ka­lai, ku­riuo­se taip ste­nė­da­mi sva­jo­ja do­mi­nuo­ ti bran­g iai ap­mo­ka­ma dip­lo­ma­t i­jos aris­ tok­ra­tų šut­vė. „Pols­k ie Wil­no“ šū­k ius juk tri­mi­ta­vo len­ kiš­ki run­ke­liai, ku­rių sva­jo­se, kaip įsi­vaiz­

„Lech“ fa­nų pro­vo­ka­ci­ ja la­biau ver­ta ak­ty­vių dip­lo­ma­ti­nių veiks­mų nei dvie­jų pa­si­pū­tu­sių dip­lo­ma­ti­jos kler­kų po­ strin­ga­vi­mai. duo­ja mū­sų aukš­tuo­me­nė, – vul­ga­rus ka­ muo­lio spar­dy­mas ir pa­ke­lė­je su­šmė­ža­vu­ sių snu­kių dau­žy­mas. Be jo­kios po­teks­tės. Tad kaip čia kreip­si dė­me­sį į to­k ius „nie­ kus“. Įs­pū­d žio nie­kam ne­pa­da­rė ir iš­pla­ tin­t i lip­du­kai su tar­pu­ka­r io Len­k i­jos že­ mė­la­piais, ku­r iuo­se Vil­n iaus kraš­tas pri­ klau­so ne mums. Tik ta­da kaip čia su Kons­ti­tu­ci­jos tei­gi­niu, kad Lie­tu­vos te­r i­to­r i­ja yra vien­t i­sa ir ne­ da­li­ja­ma? Nors kas ta Kons­ti­tu­ci­ja aukš­tie­ siems dip­lo­ma­ti­jos eks­per­tams? Juk jų in­ te­re­sai – už­sie­ny­je, jiems ga­lio­ja ki­ti rei­ka­ la­vi­mai, o gal ir ju­ris­dik­ci­ja, tai­gi vel­niop tą pa­grin­di­n į įsta­ty­mą su jo nu­se­nu­sių ver­ ty­bių pa­ra­d ig­mo­m is. Net kai dip­lo­ma­tai links­mai sau klie­di, kad mū­sų prem­je­ras at­ro­dy­tų kie­tas, jei nu­vy­kęs į Ru­si­ją ki­še­ nė­je tu­rė­tų „siem­kų“, rei­kė­tų šio­je raiš­ko­je įžvelg­ti ne pa­si­pū­ti­mą ir api­pu­vu­sią mo­ra­ lę, o kil­nią min­tį ir už­slėp­tus dip­lo­ma­ti­nius sie­kius, la­bai nau­din­gus mū­sų ša­liai. Bė­da tik, kad vi­sa ši re­to­ri­ka tar­si pa­maz­ gų ki­bi­ras pa­si­lie­jo vie­šu­mo­je, ir vi­si slap­ tai kil­nūs pla­nai esą žlu­go. Tai vis dėl­to ku­riai vals­ty­bei pri­klau­so Vil­ nius? „Lech“ vė­lia­vo­mis ir rankš­luos­čiais pri­si­den­gę len­kai aiš­kiai pa­sa­kė, kad Vil­ nius su vi­sa Se­ną­ja Rie­še yra jų. Jie taip pat aiš­kiai su­tei­kė ga­li­my­bę su­vok­ti, jog mū­sų sos­ti­nė yra jų na­mai, tai yra jų te­ri­to­ri­ja. Pro­tin­ges­ne gal­va pa­gal­vo­jus, tu­rė­tų bū­ti aiš­ku, kad „Lech“ fa­nų pro­vo­ka­ci­ja yra la­ biau ver­ta ak­ty­vių dip­lo­ma­ti­nių veiks­mų nei dvie­jų pa­si­pū­tu­sių dip­lo­ma­ti­jos kler­kų po­strin­ga­vi­mai, pa­te­kę į vie­šu­mą.

Aš la­bai no­rė­čiau „Žal­gi­rio“ krep­ ši­nio klu­bą ma­ty­ti vi­sai ki­to­kį. Ja­ me tu­rė­tų žais­ti tik lie­tu­viai. Ne­ rei­kia jo­kių už­sie­nio žai­dė­jų, rei­kia tik mū­siš­kiams mo­kė­ti tiek, kiek at­ vy­kė­liams, ir jie žais ly­giai taip pat. Klu­bo rė­mė­jai taip pat tu­rė­tų bū­ ti tik lie­tu­viš­ki, ke­lis net ga­lė­čiau pa­dė­ti ras­ti pa­ts. Na, ir ga­liau­siai – klu­bo tre­ne­ris bū­ti­nai tu­rė­tų bū­ti tik lie­tu­vis. Šio­je ša­ly­je tu­ri­me tik­ rai ne­blo­gų ir per­spek­ty­vių tre­ne­rių. Ti­kiu, kad to­kiu at­ve­ju „Žal­gi­rio“ klu­bas bū­tų kur kas stip­res­nis var­ žo­vas ki­tiems krep­ši­nio klu­bams. Adol­fas

Gra­žu tai, kas pa­pras­ta

Si­mo­nas Gent­vi­las, Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas: – Ma­ny­čiau, jog Va­sa­ros est­ra­dą tiks­lin­giau­sia nu­ griau­ti. Pir­miau­sia to­dėl, kad mies­te pa­si­kei­tė ap­ lin­ky­bės – re­no­vuo­ta Kon­cer­tų sa­lė, pa­sta­ty­ta are­ na. Jau aiš­ku ir tai, kad ki­tais me­tais Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le XX džia­zo fes­ti­va­liui bus pa­sta­ty­ta sta­ cio­na­ri sce­na, ta­čiau ją, esant rei­ka­lui, bus ga­li­ma per­vež­ti į ki­tas vie­tas, pa­vyz­džiui, pi­lia­vie­tę. Žo­ džiu, ma­si­niams ren­gi­niams vie­tų tu­ri­me pa­kan­ ka­mai. Ant­ra, vis ne­ran­da­ma tin­ka­mo bū­do, kaip Va­sa­ros est­ra­dą ad­mi­nist­ruo­ti, o to pa­sek­mė – ji at­ne­ša dau­giau nuo­sto­lių nei pel­no. Tre­čia, Va­sa­ros est­ra­dos te­ri­to­ri­ja yra uni­ka­li erd­vė, ku­rio­je vis­kas įma­no­ma. To­kios erd­vės Klai­pė­do­je dau­giau nė­ ra, tai ar­čiau­siai mies­to esan­ti rek­rea­ci­nė te­ri­to­ri­ ja. Jo­je ga­li­ma da­ry­ti bet ko­kią ply­no lau­ko in­ves­ti­ ci­ją. To­dėl tik­rai siū­ly­čiau iš es­mės per­mąs­ty­ti ši­tą erd­vę, pa­žiū­rė­ti į rek­rea­ci­nį jos po­ten­cia­lą. Rei­kė­ tų gal­vo­ti apie nau­ją šios erd­vės funk­ci­ją ir siū­ly­ čiau rek­rea­ci­nę – pa­vyz­džiui, spor­to cent­ras, at­vi­ri ba­sei­nai. Aiš­ku, yra pri­si­ri­ši­mas prie sen­ti­men­ta­lių vie­tų. Ne išim­tis ir Va­sa­ros est­ra­da, kur bu­vo daug ge­rų kon­cer­tų, fan­tas­tiš­kų ren­gi­nių. Jaut­ru apie ją kal­bė­ti, ta­čiau lai­kai kei­čia­si. Tai, kas bu­vo rei­ka­ lin­ga prieš 30 me­tų, da­bar po­rei­kių ne­bea­ti­tin­ka. Va­sa­ros est­ra­dos, ją nu­grio­vus, te­ri­to­ri­jo­je ga­li­ma su­kur­ti nau­ją ge­rą uni­ka­lią ko­ky­bę. Juo la­biau kad Va­sa­ros est­ra­da nė­ra pa­vel­do ob­jek­tas, o te­ri­to­ri­ja ne­pris­ki­ria­ma prie sau­go­ti­nų.

Al­gir­das Gu­zaus­kas, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius: – Nug­riau­ti Va­sa­ros est­ra­dą bū­tų nu­si­kal­ti­mas. Lie­ tu­vo­je to­kių vie­tų yra ma­žai, to­dėl jų ne­ga­li­ma vi­siš­ kai su­nai­kin­ti. Pats Va­sa­ros est­ra­do­je esu or­ga­ni­za­vęs dau­gy­bę ren­gi­nių ir ži­nau, kad ji rei­ka­lin­ga žmo­nėms. Fak­tas tik tas, kad ją rei­kia pa­to­bu­lin­ti, pri­tai­ky­ti taip, kad bū­tų pa­to­giau ir žiū­ro­vams, ir ar­tis­tams. Va­sa­ros est­ra­do­je tel­pa 15 tūkst. žmo­nių ir dau­giau to­kios vie­ tos Klai­pė­do­je nė­ra. Ma­nau, tik rei­kia paieš­ko­ti for­mų, kas jo­je ga­lė­tų vyk­ti, ir šis ob­jek­tas vėl tap­tų gy­vas. Ta­čiau mies­te yra kaž­ko­kių tin­gi­nu­kų, ku­rie ne­no­ ri gal­vo­ti ir spręs­ti, to­dėl ir at­si­ra­do kal­bos apie Va­ sa­ros est­ra­dos nu­grio­vi­mą, nes tai pa­ts leng­viau­sias, ta­čiau ne pa­ts pro­tin­giau­sias ke­lias. Mums Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta ren­gi­nių lau­ke, to­dėl su­nai­ki­nus Va­sa­ ros est­ra­dą, pra­ras­tu­me dar vie­ną vie­tą, kur jie ga­lė­ tų vyk­ti. Ne­ga­li­ma vis­ko su­kiš­ti po sto­gu. Pa­vyz­džiui, įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip at­ro­dy­tų, jei „Eu­ro­pia­da“ bū­tų vy­ku­si Klai­pė­dos are­no­je. Be­je, šios šven­tės da­ly­viai bu­vo su­ža­vė­ti Va­sa­ros est­ra­da, tei­gė, jog to­kio sta­ti­ nio ren­gi­niams dar nie­kur nė­ra ma­tę. Va­sa­ros est­ra­ do­je anks­čiau vy­ko ne tik kon­cer­tai, bet ir ga­liū­nų, gro­žio kon­kur­sai, po­li­ti­niai ren­gi­niai. Ir da­bar ji tin­ ka­ma įvai­rioms šven­tėms, tik rei­kia paieš­ko­ti for­mų. Jei vyks ren­gi­niai, tuo­met Va­sa­ros est­ra­da ne­neš nuo­ sto­lių ir ne­be­rei­kės gal­vo­ti apie jos nu­grio­vi­mą. Ver­ty­ bes rei­kia sau­go­ti. Jei Va­sa­ros est­ra­da bū­tų bu­vu­si re­ konst­ruo­ta, gal­būt „De­pe­che Mo­de“ kon­cer­tas bū­tų vy­kęs ne Vil­niaus Vin­gio par­ke, o Klai­pė­do­je.

Atgarsiai

Klai­pė­da ne­pa­mir­šo „in­ter­mer­gai­čių“ A.Dy­ko­vie­nė. „Va­liu­ti­nis KGB spar­nas“, „Klai­pė­da“, 2013 08 02. ***

Jei­gu pa­me­na­te, tai da­bar­ti­nė Kre­ tin­gos gat­vė bu­vo va­di­na­ma 16-o­ sios di­vi­zi­jos var­du, o pa­va­di­ni­mas ki­lo iš to, kad to­je gat­vė­je gy­ve­no ke­le­tas „in­ter­mer­gai­čių“. Kai jos „nu­ka­bi­nu­sios“ už­sie­nie­tį (jų kal­ba – „fo­ri­ną“), sės­da­vo į tak­si, sa­ky­ da­vo: „Vežk į 16-os di­vi­zi­jos gat­vę“. Tai tarp tak­sis­tų pri­gi­jo šie žo­džiai. O kad jos dir­bo KGB, tai fak­tas, nes tų, ku­rios ne­dir­bo, nuo­trau­kos ka­ bė­da­vo Man­to gat­vės sten­de.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

Džan­ka

***

Ro­mual­das

Tas pa­nas Klai­pė­do­je gau­dė ne vien tik sau­gu­mas, o ir to­kie vei­ kė­jai, kaip Chol­mo­go­ro­vas, Po­ta­ po­vas ir ki­ti. Mi­li­ci­jo­je bu­vo toks sky­rius KSNG, tai jis ir tas pa­nas pa­kont­ro­liuo­da­vo. Kart­kar­tė­mis va­liu­tą iš jų atim­da­vo ir jas pa­čias pa­tvar­ky­da­vo. O pa­nos bu­vo vi­sos nor­ma­lios, ne kiek­vie­na viš­ta bū­ tų su­ge­bė­ju­si to­kia veik­la už­siim­ ti. Rei­kė­jo ir drą­sos tu­rė­ti. Da­bar vi­so­kių ant kiek­vie­no kam­po pil­ na ir dar Eu­ro­pą ap­rū­pi­na­me. Pa­

***

Va­liu­ti­nės pro­sti­tu­tės tais lai­kais mo­kė­jo už­sie­nio kal­bų ir lais­vai ga­lė­jo ne tik prie­dan­go­je „dar­buo­ tis“, bet ir šni­pi­nė­ti. O in­te­re­sų už­ sie­ny­je bu­vo įvai­rių – nuo pa­bė­gė­ lių iki ki­tų šni­pų veik­los. KGB bu­vo spe­cia­lus sky­rius dar­bui su už­sie­ nio lie­tu­viais, o per jū­rei­vius ga­li­ ma bu­vo su­kurp­ti įvai­rių ry­šių. VA Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Dai­na

Pui­ki au­to­bu­sų ke­lei­vių kul­tū­ra

Esu ma­ma. Ma­no vai­kui dar vi­ sai ne­daug – vos ke­le­ri me­tu­kai, tad su­si­du­riu su ke­liais sun­ku­mais no­rė­da­ma va­žiuo­ti vie­šuo­ju uos­ta­ mies­čio trans­por­tu. Di­džiau­sias jų – įkel­ti vai­ko ve­ži­mė­lį į au­to­bu­są. No­rė­jau čia pa­si­džiaug­ti, jog be­veik vi­sa­da klai­pė­die­čiai man pa­de­da tai pa­da­ry­ti, net jei­gu tik sto­vi sto­te­ lė­je ar lau­kia vi­sai ki­to au­to­bu­so. Ne­ga­na to, dau­ge­lis jų net pa­de­da pa­žy­mė­ti bi­lie­tė­lį. Ma­no nuo­mo­ ne, bū­tent taip ir tu­rė­tų bū­ti, nie­ ko dau­giau ne­ga­lė­čiau pra­šy­ti. Ačiū vi­siems pa­dė­ju­siems. To­ma

Nuo­rū­kų ro­jus

Gy­ve­nu Bal­ti­jos pro­spek­te. Iki šiol čia vis­kas bu­vo ge­rai, ga­nė­ti­nai šva­ ru ir ap­lin­ka ge­rai pri­žiū­ri­ma. Kai­ my­nais taip pat ne­si­skun­džiau. Ta­ čiau vi­sai ne­se­niai, vos prieš ke­lias sa­vai­tes, ma­no kie­me­ly­je pa­dau­gė­ jo nuo­rū­kų. Pa­dau­gė­jo tiek, kad net sun­ku po bal­ko­nu įžvelg­ti žo­lę. Ne­ gi žmo­gus ga­li gy­ven­ti tiek daug rū­ ky­da­mas? Tos nuo­rū­kos dar kren­ ta ir ant ma­ši­nų, ka­čių, kar­tais net ir ant žmo­nių gal­vų už­kren­ta. No­ rė­čiau, kad kar­tais mies­tie­čiai pri­ si­min­tų ele­men­ta­rų man­da­gu­mą ir ne­terš­tų sa­vo mies­to. Al­gis Pa­ren­gė Ka­ro­lis Pi­ly­pas Liut­ke­vi­čius

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ti­kė­ki­te, dar ne vi­si tų lai­kų liu­di­ nin­kai iš­mi­rę.

Ne­se­niai su šei­ma lan­kiau­si ke­liuo­se Lat­vi­jos ku­ror­ti­niuo­se mies­te­liuo­se ir li­kau la­bai nu­ste­bin­ta tu­ris­tų gau­ sos juo­se: nors mies­te­lį su­da­ro vos ke­li na­mai, po jį vaikš­to ke­lis kar­tus dau­giau tu­ris­tų nei Klai­pė­do­je. Ir ne­ bu­vo sun­ku su­pras­ti, ko­dėl taip yra, juk bro­liu­kai lat­viai į ap­lin­kos tvar­ ky­mą žiū­ri ge­ro­kai rim­čiau nei mes. Akys raibs­ta nuo skve­re­lių, gė­ly­nų, poil­sio zo­nų gau­sos, o šiukš­lių net su ži­bu­riu ne­ra­si. Gra­žūs vaiz­dai vi­sa­da trau­kė žmo­gų, tad ne­nuos­ta­bu, kad tiek daug už­sie­nie­čių taip no­riai lei­ džia sa­vo lais­va­lai­kį ten, kur yra gra­ žu. O ko­dėl mes taip ne­ga­li­me? Juk pa­di­dė­jęs tu­ris­tų srau­tas uos­ta­mies­ čiui bū­tų la­bai nau­din­gas: juk gra­žu tai, kas pa­pras­ta.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

pirmadienis, rugpjūčio 5, 2013

ekonomika Iš­pirks 0,5 mlrd. li­tų ver­tės emi­si­ją

No­rin­čių bank­ru­tuo­ti ne­trūks­ta

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja šian­dien iš­pirks 495 mln. li­tų no­mi­na­lio­sios ver­tės vi­daus rin­ko­ je iš­pla­tin­tą tre­jų me­tų truk­mės Vy­riau­sy­ bės ver­ty­bi­nių po­pie­rių (VVP) emi­si­ją, ku­ riai nu­sta­ty­tos me­tų pa­lū­ka­nos (at­kar­pos dy­dis) sie­kia 4,4 pro­c. Ši VVP emi­si­ja pra­ dė­ta pla­tin­ti 2010 m. rugp­jū­čio 2 d. ir bu­vo ke­lis kar­tus pa­pil­dy­ta. Nau­jau­sias pa­pil­dy­ mo auk­cio­nas įvy­ko 2012-ųjų sau­sio 2 d., tuo­met ob­li­ga­ci­jų par­duo­ta už 50 mln. li­tų.

Lie­tu­vo­je no­rą bank­ru­tuo­ti jau pa­reiš­kė be­ veik šim­tas žmo­nių, tarp jų yra ir ke­lios šei­ mos. Dau­giau­sia sie­kian­čių bank­ro­to fi­zi­nių as­me­nų – did­mies­čiuo­se, ta­čiau teis­mai yra su­ti­kę nag­ri­nė­ti kur kas ma­žiau by­lų – ­ dau­ge­lis pra­šy­mų dėl bank­ro­to grą­ži­na­ ma pa­pil­dy­ti. Bank­ru­ta­vu­siais jau pa­skelb­ ti sep­ty­ni gy­ven­to­jai, tarp jų yra vie­nin­te­lė Stan­kų šei­ma iš Kau­no. Šios šei­mos at­sto­ vas yra vie­nin­te­lis bank­ru­ta­vęs vy­ras.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9380 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9480 JAV do­le­ris 1 2,6119 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5215 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9124 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1010 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3928 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8899 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7865

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,1636 % +0,0532 % +0,2187 % –0,3990 % +0,0041 % –0,2770 % –0,1409 % –0,1114 % –0,5390 %

Bal­ta­ru­si­jos drau­di­mai – nė mo­tais Lie­tu­vai ta­pus pa­sku­ti­ne ES ša­li­mi, ku­ riai kai­my­nė Bal­ta­ru­si­ja lai­ki­nai už­drau­dė įvež­ti gal­vi­jus, ož­kas ir avis, mū­sų ša­lies gy­vu­lių au­gin­to­jai sa­ko, kad jo­kios es­mi­ nės įta­kos jų veik­lai tai ne­tu­rės. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Po­li­ti­nis klau­si­mas

Bal­ta­ru­si­ja penk­ta­die­nį pa­skel­bė, kad įve­da­mas drau­di­mas iš Lie­tu­ vos te­ri­to­ri­jos įvež­ti gal­vi­jus, avis ir ož­kas. Šiuo me­tu Bal­ta­ru­si­ja to­kį drau­di­mą dėl Šma­len­ber­go vi­ru­so tai­ko vi­soms ES vals­ty­bėms. „Bal­ta­ru­si­ja dėl ma­ša­lų pla­ti­na­ mo Šma­len­ber­go vi­ru­so yra ap­ri­ bo­ju­si gy­vulių įve­ži­mą iš vi­sų ES ša­lių, bu­vo li­ku­si tik Lie­tu­va. Da­bar pri­tai­kė ri­bo­ji­mus ir mums, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vos vers­las čia ne­bu­vo ak­ty­vus. Tai po­li­ti­nis klau­si­mas tarp Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos ir Ru­si­jos, Bal­ ta­ru­si­jos bei ki­tų Mui­tų są­jun­gos ša­lių, dėl ku­rio su­ta­ri­mo ban­do­ma ieš­ko­ti jau ku­rį lai­ką, – kiek griež­ tai ver­ta ri­bo­ti gy­vulių įve­ži­mą“, – BNS sa­kė Lie­tu­vos mais­to ir ve­te­ ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas Jo­nas Mi­lius. Įta­ka nu­li­nė

Gy­vu­li­nin­kys­tės sek­to­riaus at­sto­ vai taip pat pri­ta­ria, kad Bal­ta­ru­si­ jos spren­di­mas vers­lui nė­ra reikš­ min­gas.

„„Pa­ža­du­kai: avių au­gin­to­jai tei­gia, kad bal­ta­ru­siai tik daug šne­ka ir ža­da, ta­čiau nie­ko ne­per­ka. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Jo­nas Mi­lius:

Pri­tai­kė ri­bo­ji­mus ir mums, ta­čiau pa­sta­ ruo­ju me­tu Lie­tu­vos vers­las čia ne­bu­vo ak­ ty­vus. „Aš ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad bent avių au­gin­to­jams ta įta­ka bus nu­li­nė. Bal­ta­ru­si­ja tik daug ir gar­ siai kal­ba, ta­čiau nie­ko iš mū­sų ne­per­ka“, – dien­raš­čiui tei­gė Lie­ tu­vos avių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Gied­rius Pra­ ka­pa­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, ab­so­liu­ti dau­gu­ma Lie­tu­vos avių au­gin­to­jų šiuos gy­ vu­lius rea­li­zuo­ja vi­daus rin­ko­je, to­dėl ko­kie nors bal­ta­ru­sių drau­ di­mai jiems nė mo­tais. Anks­čiau da­lis mū­sų ša­ly­je užau­gin­tų avių iš­ke­liau­da­vo į Vo­kie­ti­ją, ta­čiau pa­ sta­ruo­ju me­tu ir ši eks­por­to kryp­ tis be­veik nu­trauk­ta. „Tie­sa, kiek ži­nau, šią sa­vai­tę pas mus at­va­žiuo­ja du avių au­ gin­to­jų at­sto­vai iš Bal­ta­ru­si­jos. Jie čia ke­ti­na ieš­ko­ti vers­lo kon­ tak­tų. Ži­no­ma, keis­ta si­tua­ci­ja, ka­da ieš­ko­ma kon­tak­tų, kai val­ džia už­drau­dė įvež­ti gy­vu­lius, bet aš ne­ži­nau, kas ten Bal­ta­ru­si­jo­je vyks­ta, tad ir konk­re­čiau ko­men­ tuo­ti ne­ga­liu“, – kal­bė­jo G.Pra­ ka­pa­vi­čius.

Vi­ru­so neap­ti­ko

Pa­sak Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ ny­bos va­do­vo J.Mi­liaus, Šma­len­ ber­go vi­ru­są per­ne­šan­tys ma­ša­ lai itin suak­ty­vė­ja va­sa­rą, ta­čiau, jo tei­gi­mu, nei pa­ties vi­ru­so, nei jo su­ke­lia­mos li­gos Lie­tu­vo­je neuž­ fik­suo­ta. „Ne­nei­gia­ma, kad maž­daug pu­ sė­je mė­gi­nių ran­da­me reak­ci­ją, an­ ti­kū­nų. Ta­čiau pa­ties vi­ru­so mums ne­pa­vy­ko ap­tik­ti, taip pat šiam su­ si­rgi­mui bū­din­gų po­žy­mių ir­gi ne­ nus­ta­to­me“, – sa­kė J.Mi­lius. Jis tei­gė, kad pu­sė­je mė­gi­nių ap­ tin­ka­ma reak­ci­ja į an­ti­kū­nus nė­ ra blo­gas re­zul­ta­tas, nes ki­to­se ES vals­ty­bė­se to­kia reak­ci­ja nu­sta­ to­ma be­veik 100 pro­c. mė­gi­nių. „Šma­len­ber­go vi­ru­sas gy­vu­liams

su­ke­lia abor­tus, jie ga­li vi­du­riuo­ti, neės­ti. Ta­čiau to­kių po­žy­mių Lie­ tu­vo­je nė­ra, mė­gi­niuo­se ap­tin­ka­me tik an­ti­kū­nų. Bal­ta­ru­siai tai trak­ tuo­ja kaip li­gą, nors ki­tos ša­lys, pa­ vyz­džiui, Ka­zachs­ta­nas, griež­čiau­ sių drau­di­mų ne­tai­ko“, – aiš­ki­no J.Mi­lius. Vil­niu­je rug­sė­jo 3–6 d. vyks ne­ for­ma­lus ES vy­riau­sių­jų ve­te­ri­na­ ri­jos gy­dy­to­jų su­si­ti­ki­mas. Ja­me ke­ti­na­ma ap­tar­ti af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro už­kra­to, Šma­len­ber­go vi­ru­so te­mas, taip pat pa­kvies­ti į su­si­ti­ki­ mą Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos ir Bal­ka­nų ša­lių at­sto­vus. Pa­sak J.Mi­liaus, dėl Šma­len­ber­ go vi­ru­so tu­ri bū­ti ras­tas po­li­ti­nis su­ta­ri­mas, to ke­ti­na­ma siek­ti per su­si­ti­ki­mą rug­sė­jį.

Lie­tu­vos siū­lo­mos nuo­lai­dos per di­de­lės? Lie­tu­va mai­nais į pi­ges­nes Ru­si­jos du­jų kon­cer­no „Gazp­rom“ du­jas ga­ li at­si­sa­ky­ti tei­si­nių gin­čų dėl bend­ ro­vės „Lie­tu­vos du­jos“ bei jos va­do­ vų veik­los ty­ri­mo ir 5 mlrd. li­tų ver­ tės ieš­ki­nio Stok­hol­mo ar­bit­ra­že.

Be to, pri­klau­so­mai nuo nuo­lai­dų dy­džio, Lie­tu­va su­tik­tų pa­si­ra­šy­ti nau­ją il­ga­lai­kę – nuo 2013 iki 2020 m. – du­jų pir­ki­mo su­tar­tį, o du­jų tran­zi­tas į Ka­li­ning­ra­dą bū­tų reg­ la­men­tuo­tas at­ski­ra su­tar­ti­mi.

„„De­ry­bos: Lie­tu­va ir „Gazp­rom“ san­ty­kius kol kas aiš­ki­na­si ar­bit­ra­žuo­se.



„Scan­pix“ nuo­tr.

Lie­tu­va siū­lo, kad ji at­si­sa­ky­tų ar­bit­ra­žuo­se pa­teik­tų ieš­ki­nių dėl ne­tei­sin­gų du­jų kai­nų, o Ru­si­ja – ieš­ki­nio dėl in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos. Iš „Gazp­rom“ per ar­bit­ra­žą rei­ka­ lau­ja­mus 5 mlrd. li­tų Lie­tu­va ga­ lė­tų at­gau­ti per nuo­lai­das už atei­ ties du­jas. Vy­riau­sy­bės at­sto­vai šios BNS tu­ ri­mos in­for­ma­ci­jos ne­ko­men­tuo­ja. Kai ku­rie BNS kon­sul­ta­vę eks­per­tai sa­ko, kad kom­pen­sa­ci­jos iš­mo­kė­ji­ mas, ša­liai at­si­sa­kius di­de­lės ver­tės ieš­ki­nio, bū­tų nor­ma­li pra­kti­ka, ta­ čiau ji tu­rė­tų bū­ti iš­mo­ka­ma iš kar­ to pi­ni­gais, o ne per atei­ties kai­nas. Anot jų, toks ke­lias pa­vo­jin­gas Lie­ tu­vai, sta­tan­čiai su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lą Klai­pė­ do­je, nes to­kiu at­ve­ju „Gazp­rom“ dem­pin­guo­tų kai­nas. „Tai bū­tų pra­lai­mė­ji­mas, nes „Gazp­rom“ tiek­tų du­jas ma­žes­ne kai­na, nei jos bū­tų tie­kia­mos per SGD

ter­mi­na­lą. Tai Lie­tu­vai vi­sais po­žiū­ riais ne­nau­din­ga“, – BNS sa­kė eks­ per­tas, ne­no­rė­jęs skelb­ti pa­var­dės.

Tai bū­tų pra­lai­mė­ji­ mas, nes „Gazp­rom“ tiek­tų du­jas ma­žes­ ne kai­na, nei jos bū­ tų tie­kia­mos per SGD ter­mi­na­lą.

Be to, anot jo, il­ga­lai­kė su­tar­tis su „Gazp­rom“ su­nai­kin­tų rin­ką, ku­ri su­si­kurs nuo 2015 m., Lie­tu­ vai pa­sta­čius SGD ter­mi­na­lą. Tran­zi­tas į Ka­li­ning­ra­dą šiuo me­tu reg­la­men­tuo­ja­mas tik „Lie­ tu­vos du­jų“ ir „Gazp­rom“ su­si­ta­ri­ mais, ku­rių są­ly­gos ne­vie­ši­na­mos.

2011 m. bir­že­lį „Gazp­rom“ pa­ tei­kė pir­mą­jį skun­dą prieš Lie­tu­vą Stok­hol­mo ar­bit­ra­žui ir pra­šė už­ draus­ti Lie­tu­vos teis­mams spręs­ ti by­lą dėl „Lie­tu­vos du­jų“ veik­los ty­ri­mo. „Gazp­rom“ ne­pa­vy­ko pa­ siek­ti, kad Vy­riau­sy­bė bū­tų įpa­rei­ go­ta at­si­sa­ky­ti šio ty­ri­mo. Be to, 2012 m. „Gazp­rom“ krei­ pė­si ir į UN­CIT­RAL ar­bit­ra­žą, vei­ kian­tį prie Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ ni­za­ci­jos, ir ap­skun­dė Vy­riau­sy­bės vyk­do­mą gam­ti­nių du­jų sek­to­riaus per­tvar­ką, kai iki 2014 m. spa­lio ke­ti­na­ma per­tvar­ky­ti „Lie­tu­vos du­jas“, at­ski­riant du­jų per­da­vi­mo, tie­ki­mo ir skirs­ty­mo veik­las. Per­nai spa­lį Lie­tu­va ini­ci­ja­vo ieš­ ki­nį prieš „Gazp­rom“ Stok­hol­mo ar­ bit­ra­že – ša­lis pra­šo jos var­to­to­jams grą­žin­ti iki 5 mlrd. li­tų per­mo­ką už ru­siš­kas du­jas, esą ne­tei­sin­ga kai­na tiek­tas Lie­tu­vai pa­sta­ruo­sius 8 me­tus. „Klaipėdos“, BNS inf.


8

pirmadienis, rugpjūčio 5, 2013

pasaulis Už­puo­lė pre­zi­den­tą

Nau­ji rin­ki­mai

Pro­tes­tas Ma­ro­ke

Tai­va­no pre­zi­den­tą Ma Yingjeou, da­ly­va­vu­sį kap­ra­lo Hung Chung-chiu lai­do­tu­vė­se, pik­tai už­si­puo­lė ge­dė­to­jai, tarp ku­rių bu­vo mi­ru­sio ka­rio gi­mi­nai­čių ir ša­li­nin­kų. Šauk­ti­nis mi­rė lie­ pos 4 d. nuo ši­lu­mos smū­gio tik­riau­siai po to, kai ka­ri­nin­ kų bu­vo pri­vers­tas per­ne­lyg smar­kiai tre­ni­ruo­tis.

Aust­ra­li­jos prem­je­ras Ke­vi­nas Rud­das pir­ma­lai­kius ša­lies par­la­men­to rin­ki­mus pa­sky­rė rug­sė­jo 7 d. K.Rud­das Aust­ra­ li­jos prem­je­ru ant­rą kar­tą ta­ po bir­že­lio pa­bai­go­je. Ta­da po­ pu­lia­ru­mą pra­ran­dan­tys lei­ bo­ris­tai bal­sa­vo už Aust­ra­li­jos pir­mo­sios prem­je­rės mo­ters, Ju­lios Gil­lard, nu­ša­li­ni­mą.

Ma­ro­kie­čiai, pa­si­pik­ti­nę ka­ra­ liaus ma­lo­ne is­pa­nų pe­do­fi­ lui, ku­ris bu­vo nu­teis­tas už 11 vai­kų nuo ket­ve­rių iki pen­kio­li­ kos me­tų iš­ža­gi­ni­mą, pla­nuo­ ja dau­giau pro­tes­tų. Da­nie­lis Gal­va­nas Vi­na su­lau­kė ka­ra­ liaus Mo­ham­me­do VI ma­lo­nės ir ant­ra­die­nį išė­jo iš ka­lė­ji­mo. Tai su­kė­lė ma­ro­kie­čių įtū­žį.

Nau­jas Ira­no vei­das? Ira­nui ket­ve­rius me­tus va­do­ vaus nuo­sai­ku­sis dva­si­nin­kas Has­sa­nas Row­ha­ni. Va­kar pre­ zi­den­tas pri­saik­din­tas, o šeš­ta­ die­nį jam pa­rei­gas ei­ti pa­lai­mi­ ni­mą da­vė aukš­čiau­sia­sis ša­lies ly­de­ris Ali Kha­me­nei.

Pos­te H.Row­ha­ni pa­keis lig šiol aš­tuo­ne­rius me­tus Ira­ną val­džiu­ sį Mah­mou­dą Ah­ma­di­ne­ja­dą. H.Row­ha­ni lai­ko­mas nuo­sai­ kiu už pra­gma­tiš­kus san­ty­kius su re­gio­no ir pa­sau­lio ša­li­mis pa­si­sa­kan­čiu po­li­ti­ku. M.Ah­ma­ di­ne­ja­do val­dy­mo me­tais Ira­nas ta­po izo­liuo­tas, o Va­ka­rai, pa­ si­pik­ti­nę bran­duo­li­ne šii­tiš­kos res­pub­li­kos pro­gra­ma, pa­skel­bė eko­no­mi­nes san­kci­jas. Duo­d a­m as pa­l ai­m i­n i­m ą A.Kha­me­nei pa­bu­čia­vo H.Row­ ha­ni į skruos­tą, o nau­ja­sis pre­zi­ den­tas pa­bu­čia­vo aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio dra­bu­žio kraš­tą. A.Kha­me­nei pa­sa­kė: „Aiš­ki ži­nia, kad iš­rink­tas kom­pe­ten­ tin­gas as­muo, tar­na­vęs val­džios apa­ra­te dau­giau kaip tris de­ šimt­me­čius. Ši ži­nia – iš­ti­ki­my­ bė (is­la­mo – red. past.) re­vo­liu­ ci­jai, ti­kė­ji­mas val­džios apa­ra­tu ir pa­si­ti­kė­ji­mas as­me­ny­bė­mis, pa­si­ry­žu­sio­mis di­din­ti sėk­mę bei ma­žin­ti pro­ble­mas.“ Pe­rė­męs pre­zi­den­to po­stą H.Row­ha­ni pa­ža­dė­jo steng­tis, kad bū­tų at­šauk­tos tarp­tau­ti­ nės san­kci­jos. „Ma­no vy­riau­sy­bė im­sis fun­ da­men­ta­lių veiks­mų Ira­no po­zi­ ci­jai aukš­čiau iš­kel­ti, rem­da­ma­si vals­ty­bės in­te­re­sais, ir sle­gian­ čioms san­kci­joms at­šauk­ti“, – pa­reiš­kė H.Row­ha­ni. H.Row­ha­ni teks at­rem­ti ir di­ džiu­lius vi­daus po­li­ti­kos iš­šū­ kius, įskai­tant ko­vą su inf­lia­ci­ ja, ku­ri, kaip jis nu­ro­dė praei­tą mė­ne­sį, sie­kia 42 pro­c., taip pat ko­vo­ti su di­de­liu ne­dar­bu ir mė­ gin­ti pa­nai­kin­ti po­li­ti­nį su­si­prie­ ši­ni­mą tarp kon­ser­va­to­rių, nuo­ sai­kių­jų ir re­for­mų ša­li­nin­kų. Ste­b ė­to­jai pa­b rė­ž ė, kad H.Row­ha­ni eko­no­mi­kos po­li­ti­ ka la­bai pri­klau­sys nuo to, ar jam pa­vyks įti­kin­ti Va­ka­rus at­šauk­ti eko­no­mi­nes san­kci­jas. Ira­no is­to­ri­jos eks­per­tas Vir­ dži­ni­jos George’o Ma­so­no uni­ ver­si­te­te Shau­lis Bak­has­has pa­ brė­žė: „Eko­no­mi­nės pro­ble­mos yra su­kre­čian­čios... Ir, be ryš­kaus san­kci­jų su­švel­ni­ni­mo, sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip H.Row­ha­ni ga­ lė­tų vėl iš­ju­din­ti eko­no­mi­ką.“ „Reu­ters“, AFP, BNS inf.

„„Sau­gu­mas: tvir­to­ves pri­me­nan­čio­se Ame­ri­kos am­ba­sa­do­se Ar­ti­muo­siuo­se ir Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se sek­ma­die­nį šei­mi­nin­ka­vo vė­jas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Die­na, kai ne­dir­bo am­ba­sa­dos Va­ka­rų ša­lių am­ba­sa­dos taps te­ro­ris­tų tai­ ki­niu? In­ter­po­las per­spė­jo, kad grės­mė – rea­li, to­dėl va­kar dau­ge­ly­je Va­ka­rų ša­lių at­sto­vy­bių Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se švil­pa­ vo vė­jas.

Už­da­rė at­sto­vy­bes

In­ter­po­las per­spė­jo, kad per pa­sta­ rą­jį mė­ne­sį iš ka­lė­ji­mų ke­lio­se vals­ ty­bė­se „pa­bė­go šim­tai te­ro­ris­tų ir ki­tų nu­si­kal­tė­lių“. To­dėl pa­vo­jus, kad šie as­me­nys ga­li or­ga­ni­zuo­ti ar­ ba su­reng­ti te­ro­ro ak­tus, – di­de­lis. Jung­ti­nės Vals­ti­jos nu­ro­dė sek­ ma­die­nį už­da­ry­ti am­ba­sa­das ir ki­ tas at­sto­vy­bes di­džio­jo­je da­ly­je Vi­ du­ri­nių Ry­tų vals­ty­bių. JAV at­sto­vy­bės va­kar ne­vei­kė Jung­ti­niuo­se Ara­bų Emy­ra­tuo­se, Al­žy­re, Jor­da­ni­jo­je, Ira­ke, Egipte, Sau­do Ara­bi­jo­je, Dži­bu­ty­je, Bang­ la­de­še, Ka­ta­re, Af­ga­nis­ta­ne, Su­ da­ne, Ku­vei­te, Bah­rei­ne, Oma­ne, Mau­ri­ta­ni­jo­je, Je­me­ne ir Li­bi­jo­je. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, Vo­kie­ti­ja ma­žiau­siai dviem die­ noms už­da­rė sa­vo mi­si­jas Je­me­ne, o Ka­na­da pa­skel­bė, kad sek­ma­die­ nį ne­dirbs jos am­ba­sa­da Bang­la­de­ šo sos­ti­nė­je Da­ko­je. Ke­ti­ni­mai – konk­re­tūs

In­ter­po­las taip pat pa­pra­šė pa­dė­ti nu­sta­ty­ti, ar ku­rie nors iš šių pa­ sta­ro­jo me­to įvy­kių yra su­si­ję su

pa­bė­gi­mais, ir ne­del­siant per­duo­ ti bet ko­kią žval­gy­bi­nę in­for­ma­ci­ ją, ku­ri ga­lė­tų pa­dė­ti už­kirs­ti ke­lią ki­tiems in­ci­den­tams. Pers­pė­ji­mą, kad pa­sta­ruo­ju me­tu smar­kiai išau­go te­ro­riz­mo pa­vo­jus, pa­skel­bė ir JAV. Va­šing­to­nas nu­ro­ dė, jog „al Qae­da“ pla­nuo­ja rugp­jū­tį smog­ti JAV Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se ar Šiau­rės Af­ri­ko­je. Tie­ sa, ne­pa­tiks­lin­ta, kur ir ka­da. Šią sa­vai­tę mi­ni­mos 15-osios sprog­di­ni­mų JAV am­ba­sa­do­se Ke­ ni­jos sos­ti­nė­je Nai­ro­by­je ir Tan­za­ ni­jos Dar es Sa­la­me me­ti­nės. Per 1998 m. rugp­jū­čio 7 d. įvy­ku­sius iš­puo­lius prieš JAV am­ba­sa­das žu­ vo dau­giau kaip 200, bu­vo su­žeis­ta tūks­tan­čiai žmo­nių, dau­giau­sia – af­ri­kie­čių. JAV jung­ti­nio šta­bų va­dų ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas ge­ne­ro­las Mar­ti­ nas Demp­sey pa­brė­žė, kad žval­gy­ ba ne­tu­ri konk­re­čių duo­me­nų apie pla­nuo­ja­mus tai­ki­nius, ta­čiau te­ro­ ris­tų ke­ti­ni­mai – „aiš­kūs ir konk­ re­tūs“. JAV pa­rei­gū­nai per­spė­ji­mą apie grės­mę pa­skel­bė po to, kai žval­gy­

ba pe­rė­mė elekt­ro­ni­nę ko­mu­ni­ka­ ci­ją tarp „al Qae­dos“ aukš­to ran­go va­dei­vų. Po­kal­biuo­se bu­vo kal­ba­ ma apie smū­gius JAV ir ki­tų Va­ka­rų ša­lių in­te­re­sams is­la­mo pa­sau­ly­je. Sek­ma­die­nį Va­šing­to­ne spe­cia­ liai su­šauk­tas aukš­to ly­gio su­si­ti­ ki­mas. Ja­me da­ly­va­vo vals­ty­bės sek­re­to­ rius Joh­nas Ker­ry, gy­ny­bos sek­re­to­ rius Chuc­kas Ha­ge­lis ir vi­daus rei­ ka­lų sek­re­to­rė Ja­net Na­po­li­ta­no.

Pers­pė­ji­mai apie grės­mes pa­skel­bti po to, kai žval­gy­ba pe­rė­mė elekt­ro­ni­nę ko­mu­ni­ka­ci­ją tarp „Al Qae­dos“ aukš­to ran­go agen­tų.

Taip pat da­ly­va­vo CŽV, FTB ir Na­cio­na­li­nės sau­gu­mo agen­tū­ros va­do­vai, JAV am­ba­sa­do­rė Jung­ti­nė­ se Tau­to­se (JT). Pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma bu­vo in­for­muo­tas, ta­ čiau pa­ts su­si­ti­ki­me ne­da­ly­va­vo. Ap­kal­ti­no per­vers­mu

Šeš­ta­die­nį „Al Qae­dos“ ly­de­ris Ay­ma­nas al Za­wa­hi­ri 15 mi­nu­ čių truk­mės įra­še, ku­ris bu­vo pa­ skelb­tas dži­ha­dis­tų in­ter­ne­to fo­ ru­m uo­se, ap­kal­t i­n o Jung­t i­n es Vals­ti­jas „su­rez­gus są­moks­lą“ su Egip­to ka­riš­kiais, se­ku­lia­riai­siais

ir krikš­čio­nių vei­kė­jais nu­vers­ti is­la­miš­kų pa­žiū­rų pre­zi­den­tą Mo­ ha­me­dą Mor­si. Iš Egip­to ki­lęs A.al Za­wa­hi­ri pa­reiš­kė: „Kry­ži­nin­kai, se­ku­lia­ rie­ji ir ame­ri­ko­ni­zuo­ta ar­mi­ja su­ si­vie­ni­jo <...> su Per­si­jos įlan­kos pi­ni­gais ir ame­ri­kie­čiais, rez­gu­ siais są­moks­lą nu­vers­ti M.Mor­si vy­riau­sy­bę.“ A.al Za­wa­hi­ri už­si­puo­lė No­be­lio tai­kos pre­mi­ją ga­vu­sį Egip­to vi­ce­ mi­nist­rą Mo­ha­me­dą El Ba­ra­dei, jį pa­va­di­no „Ame­ri­kos ap­vaiz­dos pa­ siun­ti­niu“ ir „Ira­ko grio­vė­ju“. Nuo „Al Qae­dos“ va­dei­vos kliu­ vo ir pa­čiam M.Mor­si bei Mu­sul­ mo­nų bro­li­jai. A.al Za­wa­hi­ri kri­ ti­ka­vo Mu­sul­mo­nų bro­li­ją ven­gus įves­ti ša­ly­je griež­tą is­la­mo tei­sę (ša­ria­tą). „Mu­sul­mo­nų bro­li­jos vy­riau­sy­ bė kaip įma­ny­da­ma sten­gė­si įtik­ti Ame­ri­kai ir se­ku­lia­rie­siems, ta­čiau jie ja ne­bu­vo pa­ten­kin­ti, – sa­kė „Al Qae­dos“ ly­de­ris, ku­ris, kaip ma­no­ ma, slaps­to­si kaž­kur Af­ga­nis­ta­ne ar­ba Pa­kis­ta­ne. – Jie ne­pa­si­ti­kė­jo ja (M.Mor­si vy­riau­sy­be – red. past.), nes neuž­mir­šo Mu­sul­mo­nų bro­li­ jos šū­kio: dži­ha­das yra mū­sų ka­ ras, o mir­tis Die­vo ke­ly­je yra mū­sų aukš­čiau­sias sie­kis. Bro­li­ja at­si­sa­ kė šio šū­kio ir pa­kei­tė jį šū­kiu „Is­ la­mas yra mū­sų spren­di­nys“, bet kry­ži­nin­kai ir se­ku­lia­rie­ji neuž­ mir­šo. Tai, kas nu­ti­ko, yra di­džiau­ sias įro­dy­mas, jog de­mok­ra­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis neį­ma­no­ma pa­siek­ti is­la­miš­kos vy­riau­sy­bės.“ BBC, CNN, BNS inf.


9

pirmADIENIS, rugpjūčio 5, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Iš krui­zi­nių lai­vų – pil­ka Klai­pė­da Krui­zi­nia­me ter­mi­ na­le sto­vin­tis ke­ lei­vi­nis lai­ne­ris yra be­ne ge­riau­sia Klai­pė­dos uos­to ap­žval­gos vie­ta, aki­vaiz­džiai iliust­ ruo­jan­ti, ką ma­to pas mus at­plau­kęs už­sie­nio jū­rų tu­ris­tas.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kny­gos skai­ty­mas mies­to fo­ne

Klai­pė­dos uos­te lan­kan­tis krui­zi­ nia­me lai­ve te­ko ste­bė­ti ne­ma­lo­nų vaiz­de­lį. Tur­tin­gas Va­ka­rų gy­ven­ to­jas lyg nie­kur nie­ko skai­tė kny­gą, o už krui­zi­nio lai­vo bor­to iš aukš­ tos per­spek­ty­vos at­si­ve­rian­tis uos­ to vaiz­de­lis jo vi­sai ne­do­mi­no. Šia­me fo­to­re­por­ta­že pa­tei­kia­ mas vaiz­das, ku­rį ga­li­ma pa­ma­ty­ ti iš krui­zi­nio lai­vo. Jis pa­lie­ka dve­ jo­pą įspū­dį. Klai­pė­dos uos­te se­niai praė­ jo lai­kas, kai krui­zi­niai lai­vai sto­ da­vo prie kro­vos kran­ti­nių. Ta­čiau ir dau­giau nei prieš de­šimt­me­ tį iš lai­vo, sto­vin­čio prie spe­cia­ liai įreng­tos kran­ti­nės, do­mi­nuo­ja at­si­ve­rian­tis la­biau ga­my­bi­nis nei tu­ris­ti­nės trau­kos vaiz­das. Jei iš krui­zi­nio lai­vo prie­kio ir ga­lo ma­ty­ti dar ga­na pa­trauk­lūs uos­to vaiz­de­liai, tai nuo de­ši­nio­ jo bor­to akis rai­žo so­vie­ti­nis pei­za­ žas – se­ni ap­tru­pė­ję pa­sta­tai, ne­ tvar­kin­gai iš­mė­ty­ti kon­tei­ne­riai, daik­tai. Ne­nuos­ta­bu, kad tu­ris­tas to­kio vaiz­de­lio fo­ne mie­liau skai­to kny­ gą – pa­si­ne­ria į fan­ta­zi­jų pa­sau­lį ir Klai­pė­dos vaiz­dų iš šiaip jau tu­rin­ čios bū­ti fa­sa­di­ne pu­sės ne­ma­to. Neį­gy­ven­din­tos ar­chi­tek­tų vi­zi­jos

Klai­p ė­d os krui­z i­n io ter­m i­n a­l o priei­gos ga­l ė­t ų bū­t i vie­n in­te­l io Lie­t u­vos uos­ta­m ies­č io per­l iu­ ku – jū­r i­n ės vals­ty­b ės įvaiz­d žio da­l is, iš­s kir­t i­n ės mies­to is­to­ ri­jos su pi­l ia­v ie­te prie van­d ens sim­bo­liu. Ta­čiau bend­ras te­ri­to­ri­jos tvar­ ky­mas prie pi­lia­vie­tės vyks­ta per­ ne­lyg lė­tai. Nei de­ši­nio­jo­je, nei kai­rio­jo­je Da­nės upės žio­čių da­ly­je

„„Rea­ly­bė: kny­gos skai­ty­mas krui­zi­nia­me lai­ve Klai­pė­dos fo­ne – aki­vaiz­dus de­monst­ra­vi­mas, kad šis uos­ta­mies­tis neį­do­mus. 

Klai­pė­da nė iš to­lo neį­gy­ja to vaiz­ do, ku­ris se­niai nu­pieš­tas uos­ta­ mies­čio ar­chi­tek­tų vi­zi­jo­se. Ne­nuos­ta­bu, kad į Klai­pė­dą at­ plau­ku­si da­lis jū­rų tu­ris­tų ne­li­pa iš lai­ne­rių. Tu­riz­mo agen­tū­rų spe­ cia­lis­tų tei­gi­mu, to­kių ke­lei­vių at­ plau­kus krui­zi­niam lai­ne­riui Klai­ pė­dos uos­te yra iki 20 pro­c. Da­lis tų ke­lei­vių iš vi­so yra apa­ tiš­ki ap­lin­kai. Jie pa­ga­ny­ti akis už lai­vo bor­to ryž­tų­si ne­bent jei lai­vas pri­plauk­tų prie Vik­to­ri­jos kriok­lio, o tai yra neį­ma­no­ma. Apa­tiš­kų ke­lei­vių krui­zi­niuo­ se lai­vuo­se dau­gė­ja. Jais plau­kio­ ja daug pen­si­nio am­žiaus žmo­nių, ku­riuos la­biau trau­kia šva­ri jū­ri­nė ap­lin­ka su SPA pa­slau­go­mis lai­ vuo­se nei abe­jo­ti­ni vaiz­dai už lai­ vo bor­to. Nus­ta­ty­ta, kad krui­zi­nių

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Keis­čiau­sia, kad vi­ si su­pran­ta, jog bū­ ti­na ką nors keis­ ti. Bet me­tai bė­ga, o vaiz­dai iš krui­zi­nių lai­vų kaip bu­vo ne­ pat­rauk­lūs, taip ir lie­ka. lai­vų ke­lei­viai prie iliu­mi­na­to­rių ar at­vi­ro­se lai­vų erd­vė­se la­biau bū­ riuo­ja­si, kai šie plau­kia į uos­tus pro var­tus ar iš­plau­kia iš jų. Dar dė­me­ sys at­krei­pia­mas, kai ša­lia pra­plau­ kia di­de­lis lai­vas, per uos­tą slen­ka pu­siau iš­ki­lęs po­van­de­ni­nis lai­vas, o to Klai­pė­do­je nė­ra.

No­ri di­din­ti pa­trauk­lu­mą

Gra­žus vaiz­das iš krui­zi­nio lai­ vo bū­tų nea­be­jo­ti­nas pri­va­lu­mas, kiek­vie­no sa­ve ger­bian­čio uos­ta­ mies­čio vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Apie ne­ pat­rauk­lias Klai­pė­dos krui­zi­nio ter­mi­na­lo priei­gas dis­ku­tuo­ta ir ra­ šy­ta ne kar­tą. Šis tas kei­čia­si, bet ne taip grei­tai, kaip no­rė­tų­si. Keis­č iau­s ia, kad vi­s i su­p ran­ ta, jog bū­ti­na ką nors keis­ti. Bet me­tai bė­ga, o vaiz­dai iš krui­zi­nių lai­vų kaip bu­vo ne­pat­rauk­lūs, taip ir lie­ka. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus si­tua­ci­ ją no­rė­tų keis­ti iš es­mės. Jis puo­se­lė­ja idė­ją priei­gas prie Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo pa­vers­ ti jū­rų mu­zie­ju­mi po at­vi­ru dan­gu­ mi. Įvai­rūs uos­to veik­los tech­ni­niai

pa­mink­lai – kra­nai, lo­ko­mo­ty­ vai, stak­lės, ki­ti daik­tai kaip pa­ vel­do kū­ri­niai ga­lė­tų bū­ti iš­dės­ty­ti įvai­rio­se vie­to­se tarp pi­lia­vie­tės ir krui­zi­nio ter­mi­na­lo. Is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­tys įren­gi­niai gal­būt pri­vers­ tų jū­rų tu­ris­tus iš­lip­ti iš krui­zi­nių lai­vų, pa­si­vaikš­čio­ti po gra­žiai su­ tvar­ky­tą te­ri­to­ri­ją, ža­vė­tis is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­čiais se­nais su uos­to te­ ri­to­ri­jo­se esan­čių ir bu­vu­sių bend­ ro­vių veik­la su­si­ju­siais daik­tais. To­kia vi­zi­ja nė­ra jo­kia nau­jo­vė, ji įgy­ven­din­ta ki­tuo­se Eu­ro­pos ir pa­ sau­lio uos­ta­mies­čiuo­se. Akiai pa­ trauk­lūs, is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­tys daik­tai įvai­rio­se te­ri­to­ri­jo­se iš­dės­ ty­ti kai­my­ni­niuo­se Vents­pi­lio, Ta­ li­no uos­tuo­se, dar dau­giau to­kių daik­tų Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių uos­ ta­mies­čiuo­se.


10

pirmADIENIS, rugpjūčio 5, 2013

rubrika JŪRA Įam­žin­ti švy­tu­riai

Svar­bus su­si­ti­ki­mas

Gi­li­ni­mai uos­te

Lie­tu­vos pa­štas į apy­var­tą iš­lei­ džia du 2,45 li­to no­mi­na­lo pa­ što ženk­lus, ku­riuo­se vaiz­duo­ja­ mi Klai­pė­dos ir Ven­tės ra­go švy­ tu­riai. Ženk­lų au­to­rius – dai­li­nin­ kas Vi­lius Bru­čas. Paš­to ženk­le įam­žin­tas Klai­pė­dos švy­tu­rys – vie­nas pir­mų­jų šiau­rės ry­tų Bal­ ti­jos jū­ros pa­kran­tė­je pa­sta­ty­tų ir įžieb­tų švy­tu­rių.

Ki­tų me­tų ge­gu­žės 19–23 die­ no­mis Vil­niu­je vyks svar­bus su sau­gia lai­vy­ba su­si­jęs ren­gi­nys – Pa­ry­žiaus sa­vi­tar­pio su­pra­ti­ mo me­mo­ran­du­mo Uos­to vals­ ty­bės kont­ro­lės ko­mi­te­to po­sė­ dis. At­vyks per 100 ES sau­gios lai­vy­bos spe­cia­lis­tų. To­kio ly­gio ren­gi­niui Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­ja jau pra­dė­jo reng­tis.

Dar šie­met pla­nuo­ja­ma pra­dė­ ti „Klai­pė­dos Smel­tės“ nau­do­ja­ mų 90–96 kran­ti­nių ak­va­to­ri­jos gi­li­ni­mą iki 14 met­rų ir 82–89 kran­ti­nių ak­va­to­ri­jos gi­li­ni­mą iki 13,8 met­ro. Jų gi­li­ni­mo pro­jek­tus pa­ren­gė bend­ro­vė „Hid­ros­fe­ra“. Net­ru­kus bus išaiš­kin­tas ran­go­ vas, ku­ris gi­li­ni­mus at­liks per du mė­ne­sius.

Pas­ta­rai­siais me­ tais dau­giau­sia kro­ vos re­kor­dus skai­ čia­vu­si Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­ja šie­met pa­sie­kė sva­ riau­sią uos­to is­to­ ri­jo­je re­kor­dą, per pus­me­tį vir­ši­ju­si vi­ sus iki tol bu­vu­sius me­ti­nius in­ves­ti­ci­jų re­kor­dus.

„„Re­zul­ta­tas: iš šių me­tų in­ves­ti­ci­jų la­biau­siai pa­ste­bi­ma virš van­dens ma­to­ma Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo sta­ty­ba.

Uos­te pa­siek­tas so­li­džiau­sias re­kor­das Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

kų įlan­kos ter­mi­na­lo ge­le­žin­ke­lio ke­ly­nas, kur in­ves­ti­ci­joms nu­ma­ ty­ta 7 mln. li­tų.

Trys di­džiu­liai pro­jek­tai

Šie­met per I pus­me­tį di­rek­ci­jos in­ ves­ti­ci­jos į uos­tą su­da­rė 233,6 mln. li­tų. Ši su­ma ne tik re­kor­di­nė, pa­ly­ gin­ti su ki­tų me­tų pus­me­čiais, bet vir­ši­ja ir me­ti­nius in­ves­ti­ci­jų ro­ dik­lius. Iki šiol di­džiau­sios me­tų in­ves­ ti­ci­jos bu­vo 2008-ai­siais, kai per me­tus sie­kė 166 mln. li­tų. Šie­met pla­nuo­ja­ma in­ves­tuo��ti per 328 mln. li­tų. Di­džiau­sia šių me­tų in­ves­ti­ci­ jų da­lis su­si­ju­si su lai­vy­bos ka­na­ lo gi­li­ni­mu ir pla­ti­ni­mu. Vien jo in­ ves­ti­ci­jos da­lis be PVM su­da­rė per 106 mln. li­tų. Ki­tas di­džiu­lis šių me­tų in­ves­ ti­ci­jų pro­jek­tas – Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo inf­rast­ ruk­tū­ros įren­gi­mo ir ak­va­to­ri­jos gi­li­ni­mo dar­bai. Čia in­ves­ti­ci­jos – per 83 mln. li­tų. Ke­lei­vi­nių ir kro­ vi­ni­nių kel­tų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­ tū­ros in­ves­ti­ci­jų da­lis – be­veik 40 mln. li­tų. Šie­met taip pat vyks­ta ke­lio nuo Bal­ti­jos pro­spek­to pra­tę­si­mas iki Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­ mi­na­lo kran­ti­nių. In­ves­ti­ci­jų da­lis šie­met nu­ma­ty­ta per 12 mln. li­tų. Re­konst­ruo­ja­mai Kai­rių gat­vei – 11 mln. li­tų in­ves­ti­ci­jų da­li­mis be PVM. Sta­to­mas ir ple­čia­mas Mal­

Bū­ta ir duo­bių

Lai­ko­tar­pis nuo 2009 iki 2012 me­ tų uos­te pa­gal in­ves­ti­ci­jas bu­vo tar­ si gi­li duo­bė. Dėl ran­go­vų fi­nan­si­nių sun­ku­mų, teis­mų pro­ce­sų dėl vie­šų­jų pir­ki­

Ar­vy­das Vait­kus:

Uos­to di­rek­ci­jos sta­ to­mų uos­to inf­rast­ ruk­tū­ros ob­jek­tų kro­ vai išau­gus, vals­ty­bės biu­dže­tas per įvai­rius mo­kes­čius pa­si­pil­dė 411 mln. li­tų.

mų, ne­ko­ky­biš­ko pro­jek­tuo­to­jų, ran­go­vų dar­bo in­ves­ti­ci­nė pro­gra­ ma nuo­lat stri­go. 2009 me­tais be PVM bu­vo at­lik­ta dar­bų už 64 mln. li­tų, 2010 me­tais – už 70 mln. li­tų, 2011 me­tais – už 123 mln. li­tų, 2012 me­tais – už 108 mln. li­tų. Ir šie­met iš­li­ko pro­ble­mi­nių uos­ to sta­ty­bos ob­jek­tų. To­liau strin­ga kran­ti­nių Nr. 90-96 sta­ty­bos. Tam

tik­rų stab­te­lė­ji­mų ir abe­jo­nių iš­ky­ la dėl už­terš­to grun­to sau­go­ji­mo aikš­te­lės pro­jek­ta­vi­mo ir sta­ty­bos. Iš in­ves­ti­ci­jų duo­bės pa­de­da ropš­tis ge­ro­kai pa­di­dė­ju­sių ES lė­ šų į uos­tą srau­tas. Jos šie­met su­da­ rys apie 200 mln. li­tų Uos­to di­rek­ci­jos pa­ja­mos, gau­ na­mos iš uos­to rink­lia­vų ir uos­ to že­mės nuo­mos, su­da­ro dau­giau kaip 160 mln. li­tų per me­tus. Vi­sas di­rek­ci­jos už­dirb­tas pel­ nas ski­ria­mas uos­to inf­rast­ruk­tū­ rai, pri­va­žiuo­ja­mie­siems ke­liams ir ge­le­žin­ke­liams vys­ty­ti, uos­ to ak­va­to­ri­jai gi­lin­ti, uos­to sau­gu­ mo prie­mo­nėms dieg­ti, di­rek­ci­jos veik­lai už­tik­rin­ti. In­ves­ti­ci­jų grą­ža – di­de­lė

2013–2015 m. lai­ko­tar­piu pla­ nuo­ja­ma in­ves­tuo­ti 467 mln. li­ tų be PVM. Dau­giau kaip du kar­ tus di­des­nes su­mas kiek­vie­nais me­tais uos­to plėt­rai ski­ria ir pri­ va­čios uos­to kom­pa­ni­jos. Jų in­dė­ lis į uos­to plėt­rą, tie­sio­gi­niai ry­šiai su kro­vi­nių sa­vi­nin­kais ir siun­tė­ jais bei kon­ku­ren­cin­gi kro­vos dar­ bų ta­ri­fai už­tik­ri­na to­ly­gią ir efek­ ty­vią uos­to plėt­rą. Uos­tas nuo­lat in­ves­tuo­ja į mies­ to bei jo gy­ven­to­jų ge­ro­vę, kas­met skir­da­mas 5–8 mln. li­tų Klai­pė­dos mies­to ke­liams ties­ti ir re­konst­ ruo­ti bei so­cia­li­niams pro­jek­tams fi­nan­suo­ti.

„„Fi­na­las: Kai­rių gat­vės re­konst­ruk­ci­ja ar­tė­ja prie pa­bai­gos. 

„In­ves­tuo­da­ma Uos­to di­rek­ci­ ja pri­va­lo at­si­žvelg­ti ir įver­tin­ti, kad pa­si­rink­tos prie­mo­nės di­din­ tų veik­los efek­ty­vu­mą, už­tik­rin­ tų di­džiau­sią nau­dą vals­ty­bės eko­no­mi­kai, vi­suo­me­nei ir Uos­ to di­rek­ci­jai bei su­da­ry­tų są­ly­gas sėk­min­gai trans­por­to vers­lo sek­ to­riaus veik­lai ir plėt­rai, t.y., kad aug­tų vers­las, ku­ris ne tik kur­tų nau­jas dar­bo vie­tas, bet ir, mo­kė­ da­mas mo­kes­čius, su kau­pu grą­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

žin­tų vals­ty­bės in­ves­tuo­tas lė­šas. 2011 me­tais vie­na to­na kro­vi­ nių, per­krau­tų Klai­pė­dos uos­te, vals­ty­bės biu­dže­tui davė 11,23 li­ tų pa­ja­mų. Įver­ti­nus 2011 m. kro­ vos re­zul­ta­tą, ga­li­ma teig­ti, kad dėl Uos­to di­rek­ci­jos sta­to­mų uos­ to inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tų kro­vai išau­gus, vals­ty­bės biu­dže­tas per įvai­rius mo­kes­čius pa­si­pil­dė 411 mln. li­tų“, – tei­gė ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus.


11

pirmADIENIS, rugpjūčio 5, 2013

JŪRA Kon­tei­ne­ri­niai ju­de­siai

Par­da­vi­nė­ja sa­las

Uni­ka­lus uos­tas

Kro­vo­je fik­suo­ja­mi pa­tys kei­ sčiau­si re­kor­dai. Vie­nas to­kių – konteinerių įren­gi­nių ar ter­mi­na­ lų ju­de­siai, lai­kas, per ku­rį iš lai­vo pai­ma­mas ir ant plat­for­mos pa­ de­da­mas tra­di­ci­nis kon­tei­ne­ris. Re­kor­di­nin­kai – APMT ter­mi­na­ lai. Jie per va­lan­dą at­lie­ka nuo 92 (Ro­ter­da­me) iki 150 (Jo­ko­ha­mo­ je) ju­de­sių.

Į sko­las įklim­pu­si Grai­ki­ja par­ da­vi­nė­ja sa­las. Auk­cio­nui rug­sė­ jį bus pa­tei­kia­ma Spa­lat­ro­ni­sio ne­gy­ve­na­ma sa­la prie Kal­ki­chi­ dės. Jos pra­di­nė kai­na – 10 mln. eu­rų. Grai­ki­jo­je yra apie 40 sa­ lų, ku­rios ga­li bū­ti par­duo­tos ar­ ba iš­nuo­mo­ja­mos ne­ri­bo­tą lai­ ką. Da­lis sa­lų jau tu­ri nau­jus sa­ vi­nin­kus.

Es­ti­jo­je bus ati­da­ry­tas nau­jas Nar­vos uos­tas. Jis uni­ka­lus tuo, kad į jį plau­kian­tys lai­vai per­ ke­lia­mi per Nar­vos hi­doe­lekt­ri­ nės įren­gi­nius. Spe­cia­lus kra­nas per­ke­lia į Nar­vą plau­kian­čius ne­ di­de­lius kro­vi­ni­nius, tu­ris­ti­nius lai­ve­lius, jach­tas. Ati­da­ry­ti Nar­ vos uos­tą pla­nuo­ja­ma rugp­jū­čio 10 die­ną.

Klaipėdos uos­tą tvar­ko va­ka­rie­tiš­kai Vis daž­niau Klai­pė­dos uos­te vyk­do­mus ran­gos dar­bų kon­kur­ sus lai­mi di­de­lės uos­tų sta­ty­bos ir eksp­loa­ta­ci­jos pa­tir­ties tu­ rin­čios už­sie­nio kom­pa­ni­jos iš Olan­di­jos, Da­ni­jos ar Vo­kie­ti­jos. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

2007–2008 me­tais kai­nos bu­vo šok­te­lė­ju­sios net iki 50–70 li­tų už ku­bi­nį met­rą.

Nau­ji va­ly­mai uos­te

Lie­pos pa­bai­go­je Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja pa­si­ra­šė 9,6 mln. li­tų ver­tės eksp­loa­ta­ci­nių uos­to ak­va­to­ri­jos dug­no va­ly­mo dar­bų su­tar­tį 2013–2014 me­tams. Su­tar­tis su­da­ry­ta su vo­kie­čių kom­ pa­ni­ja „Meyer & Van der Kamp­ GmbH & Co. KG“. Ji išo­ri­nia­me įplau­kos ka­na­le, Smel­tės lai­vų ap­ si­su­ki­mo ra­to da­ly­je, ki­to­se uos­ to ak­va­to­ri­jos vie­to­se iš­siurbs 600 tūkst. ku­bi­nių met­rų są­na­šų. Už vie­ną ku­bi­nį met­rą iš­siurb­ to grun­to bus mo­ka­ma nuo 8,55 iki 14,96 li­to. Konk­re­ti kai­na pri­klau­ sys nuo at­stu­mo iki jū­ros są­var­ ty­no ra­jo­no. Nu­ma­ty­ta da­lį grun­ to ga­ben­ti į to­li­mą­ją są­var­tą jū­ro­je (iki 30 km), ki­tą da­lį – į ar­ti­mą­ją są­var­tą jū­ro­je (iki 12 km) ar­ba juo bus pil­do­mi pa­plū­di­miai. 2011–2012 me­tais uos­to eksp­ loa­ta­ci­nius va­ly­mus vyk­dė da­nų kom­pa­ni­ja „Roh­de Niel­sen A/s“. Jos va­ly­mo dar­bų įkai­nis bu­vo nuo 8,47 iki 29,04 li­tų už vie­ną ku­bi­ nį met­rą. Uos­te iš­va­ly­to grun­to kai­nos kiek­vie­nais me­tais smar­kiai svy­ ruo­da­vo. 2004–2005 me­tais Klai­ pė­dos uos­te jos vi­du­ti­niš­kai sie­kė 15-16 li­tų už vie­ną ku­bi­nį met­rą.

„Šiū­pe­lių“ lai­kai bai­gė­si

Va­ly­mo, o ypač uos­to ak­va­to­ri­jos gi­li­ni­mo lai­ko­tar­pis iki 2008 me­ tų Klai­pė­dos uos­te bu­vo va­di­na­mas „grio­vio ka­si­mas šiū­pe­lė­mis“. Jo­kios uos­to va­ly­mo ar gi­li­ni­mo tech­ni­kos ne­tu­rė­ju­sios, bet kon­ kur­sus aukš­to­mis kai­no­mis su­

Da­bar Klai­pė­dos uos­to va­ly­mo ar gi­li­ ni­mo vie­šo­jo pir­ki­ mo kon­kur­sus lai­mi tik tos kom­pa­ni­jos, ku­rios tu­ri nuo­sa­vą žem­siur­bių ar žem­ ka­sių par­ką. ge­bė­da­vu­sios lai­mė­ti lie­tu­viš­kos kom­pa­ni­jos sam­dy­da­vo su­bran­ go­vus. Uos­te dir­bo se­nos ta­ry­bi­nių lai­ kų iš Lat­vi­jos ar Ru­si­jos at­pluk­dy­ tos žem­siur­bės ar žem­ka­sės. Bu­vo at­ve­jis, kai spe­cia­liai uos­tui gi­lin­ti (dar­bų ver­tė – per 50 mln. li­tų) bu­vo įkur­ta už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė, tu­rin­ti tik 10 tūkst. li­tų

įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą. Ji eksp­loa­ta­vo ke­ lias ru­siš­kas žem­siur­bes. Žy­mūs po­ky­čiai gi­li­nant ir va­ lant Klai­pė­dos uos­tą įvy­ko per pa­ sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus. Da­bar vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­suo­se da­ ly­vau­ja ir juos lai­mi tik tos kom­ pa­ni­jos, ku­rios tu­ri nuo­sa­vą žem­ siur­bių ar žem­ka­sių par­ką. Pa­vyz­džiui, kom­pa­ni­ja „Meyer & Van der KampGmbH & Co. KG“ tu­ri aš­tuo­nias di­des­nes ar ma­žes­ nes žem­siur­bes. „Roh­de Niel­sen A/s“ tu­ri 30 hid­ro­tech­ni­nių lai­vų par­ką, iš jų – 12 jū­ri­nių žem­siur­bių. Klai­pė­dos uos­te yra dir­bę to­kie šios kom­pa­ni­jos lai­vai, kaip „Fre­ja R“, „Mo­di R“, „Ge­fion R“. Di­džiau­sia Klai­pė­dos uos­te dir­bu­si hid­ro­tech­ni­nių lai­vų kom­pa­ni­ja yra ne­se­niai uos­to lai­vy­bos ka­na­lą bai­ gu­si gi­lin­ti „Van Oord Dred­ging and Ma­ri­ne Cont­rac­tors BV“. Ši olan­dų kom­pa­ni­ja yra pa­sau­li­nė hid­ro­tech­ ni­nių dar­bų ly­de­rė. Ji val­do per 70 įvai­raus dy­džio 9 rū­šių hid­ro­tech­ ni­nių lai­vų. Jei Klai­pė­dos uos­to gi­ li­ni­mo pro­ce­suo­se jau da­ly­vau­ja ži­ no­mos pa­sau­li­nės kom­pa­ni­jos, tai pri­trauk­ti ži­no­mus kran­ti­nių sta­ ty­to­jus se­ka­si sun­kiau. Klai­pė­dos uos­te kran­ti­nių sta­ty­ba me­tų me­tus už­sii­ma tos pa­čios kom­pa­ni­jos. Pas­ ta­ruo­ju me­tu į Klai­pė­dos uos­to sta­ ty­bos rin­ką plūs­te­lė­jo lat­vių kom­pa­ ni­jos, ku­rios jau ėmė do­mi­nuo­ti.

„„Klien­tai: va­ka­rie­tiš­kos kom­pa­ni­jos, tokios kaip „Meyer & Van der Kamp­

GmbH & Co. KG“, nau­do­ja­si ne­di­de­liais, uos­tams va­ly­ti tin­ka­mais lai­vais.



Nuo­sa­va žem­siur­bė – efek­ty­ves­nė

Ne­pai­sant to, kad uos­to gi­li­ni­mo ir va­ly­mo dar­bus at­lie­ka Va­ka­rų kom­pa­ni­jos, Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja puo­se­lė­ja pla­nus įsi­gy­ti ir sa­vo žem­siur­bę. Tai ke­ti­na­ma da­ry­ti pa­si­nau­do­ jus 2014–2020 me­t ų ES lė­š o­ mis. Šiuo me­tu jau yra ruo­šia­mi tech­ni­niai do­ku­men­tai, rei­ka­lin­ gi uni­ver­sa­liai žemsiurbei/žem­ kasei įsi­gy­ti. Kam Uos­to di­rek­ci­jai rei­ka­lin­ga žem­siur­bė, jei tuos dar­bus pui­kiai at­lie­ka kom­pa­ni­jos? Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to va­do­vas Ar­vy­das Vait­kus aiš­ki­ no, jog di­rek­ci­jos kas­met vyk­do­ mos vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ros dėl va­ly­mo dar­bų prie uos­to kran­ ti­nių il­gai už­trun­ka, su­lau­kia­ma

„Schiff­bil­der.de“ nuo­tr.

ma­žai pa­siū­ly­mų, o gau­tų­jų kai­ nos pa­pras­tai bū­na gana di­de­lės. Eko­no­mi­niai in­ves­ti­ci­jos skai­čia­ vi­mai pa­ro­dė, kad nuo­sa­vos tech­ ni­kos įsi­gi­ji­mas yra eko­no­miš­kai nau­din­ges­nis, palyginti su mi­nė­tų va­ly­mo pa­slau­gų pir­ki­mu. Ne ma­žiau svar­bu yra ir tai, kad nuo­sa­va žem­siur­be už­neš­tos ak­ va­to­ri­jos bū­tų iš­va­lo­mos grei­čiau. Įp­ras­ta, kad va­ka­rie­tiš­kos uos­ tų va­ly­mo kom­pa­ni­jos tu­ri po ke­ le­tą kont­rak­tų ir su ki­tais uos­tais. Jei siaus­tų di­de­lė aud­ra, po ku­rios iš kar­to rei­kė­tų va­ly­ti ke­lis uos­tus, ga­li su­si­da­ry­ti ei­lės. Nuo­sa­va žem­ siur­bė iš kar­to ga­lė­tų pra­dė­ti va­ly­ ti uos­tą – jis iš­veng­tų į uos­tą plau­ kian­čių kro­vi­ni­nių lai­vų gramz­dos ap­ri­bo­ji­mų dėl už­ne­ši­mų, kaip da­ bar kar­tais bū­na.

Lau­kia­ma grū­dų der­liaus bu­mo Vid­man­tas Ma­tu­tis Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jus ja­vap­jū­tei, Klai­pė­dos uos­te vėl ti­ki­ma­si grū­ dų kro­vos pa­gy­vė­ji­mo.

Įp­ras­ta, kad nau­jo der­liaus grū­ dų eks­por­tas per Klai­pė­dos uos­tą pra­si­de­da rugp­jū­tį. Ta­čiau di­džiau­sias grū­dų ant­ plū­dis į uos­tą, spren­džiant pa­gal praė­ju­sių me­tų pa­tir­tį, bū­na spa­ lio mė­ne­sį. Tuo­met su­si­de­da vi­sos bė­dos – ir va­go­nų trū­ku­mas, ir lai­ku „neužf­ rach­tuo­ti“ lai­vai, ir uos­to pa­jė­gu­ mų sty­gius. Bent per­nai uos­to pa­ jė­gu­mų trū­ku­mas per pa­tį pi­ką bu­vo ryš­kus. Šie­m et jo jau ne­b e­s i­t i­k i­m a. Uos­tas pa­da­rė iš­va­das – ša­lia jau de­šimt­me­tį vei­kian­čio Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių grū­dų ter­mi­na­lo at­

si­ra­do pa­pil­do­mos grū­dų kro­vos ga­li­my­bės lai­vų kro­vos kom­pa­ ni­jo­je „Be­ga“, bend­ro­vė­se „Mal­ kų įlan­kos ter­mi­na­las“, „Va­ka­rų kro­va“. Per­nai Klai­pė­dos uos­te krau­ta 2,7 mln. to­nų že­mės ūkio pro­duk­ tų, dau­giau­sia grū­dų. Bend­ras že­ mės ūkio pro­duk­tų au­gi­mas su­da­ rė net 72 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2011 me­tais. 2012-ųjų der­liaus grū­dai per Klai­pė­dos uos­tą dar ke­lia­vo ir 2013 me­tais. Grū­dų eks­por­to pi­ko mė­ ne­siais lai­ko­mi ir sau­sis, va­sa­ris, ko­vas. Pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys su ša­lies grū­dų eks­por­tuo­to­jais ir šie­met uos­ti­nin­kams lei­džia ti­kė­tis ne­ma­ žo lie­tu­viš­kų grū­dų der­liaus. Ta­čiau per­nykš­čio grū­dų bu­mo ne­be­si­ti­ki­ma. Dėl 2012 me­tų lie­tu­viš­kų grū­dų bu­mo pa­ly­gin­ti ne­daug per Klai­

pė­dos uos­tą ga­ben­ta Ru­si­jos, Bal­ ta­ru­si­jos, Ka­zachs­ta­no tran­zi­ti­nių grū­dų. Kai 2012-ai­siais Lie­tu­vo­je bu­vo žy­mus grū­di­nių kul­tū­rų der­liaus prieau­gis, Ru­si­jo­je ir Ka­zachs­ta­ ne fik­suo­tas grū­dų der­liaus kri­ ti­mas. Per­nai Ru­si­jos grū­dų eks­por­tas sie­kė 15,8 mln. to­nų. Jis bu­vo net 41 pro­c. ma­žes­ nis nei 2011-ai­siais. Ka­zachs­ta­ nas 2012 me­tais eks­por­ta­vo 7,1 mln. to­nų grū­dų, kai 2011 me­tais jo grū­dų eks­por­tas sie­kė 12 mln. to­nų. Šie­met Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti pra­ stes­nis grū­dų der­lius, nes iš­ti­sus grū­di­nių kul­tū­rų ma­sy­vus bent pa­jū­rio re­gio­ne iš­gul­dė ne­se­niai praū­žu­si aud­ra. Ti­ki­ma­si, kad Ru­si­jos grū­dų eks­ por­tas per Klai­pė­dos uos­tą šie­met bus di­des­nis.

„„Prog­no­zės: to­kio grū­dų kro­vos kie­kio į lai­vus kaip per­nai šie­met ne­si­

ti­ki­ma.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.


12

pirmADIENIS, rugpjūčio 5, 2013

JŪRA

Ori­gi­na­liau­sia jach­ta pa­sau­ly­je Ma­žų lai­vų ir jach­tų di­zai­nas – ne ma­žiau svar­bus už­siė­mi­mas nei au­to­mo­bi­lių ar na­mų di­zai­nas. Ir vie­no­je, ir ki­to­je sri­ty­je bū­na ste­bi­nan­čių, ne­tgi siau­bą ke­lian­čių kū­ri­nių. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

„„Įs­pū­dis: jach­ta tar­si ren­gia­si ner­ti į dug­ną.



„Ko­rab­ley.net“ nuo­tr.

Ma­žų­jų lai­vų di­zai­ne­ris pran­cū­zas Ju­lie­nas Bert­hie­ras iš­gar­sė­jo su­kū­ ręs neįp­ras­to di­zai­no jach­tą. Iš išo­ rės ji pri­me­na skęs­tan­tį lai­vą, bet iš tie­sų jach­ta ne skęs­ta, o plau­kio­ja. Įver­ti­nus pran­cū­zo su­konst­ruo­ tą kū­ri­nį ky­la dau­gy­bė klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, ar pa­to­gu ja plau­kio­ti įgu­lai, kur ir kaip bu­riuo­to­jai poil­ siau­ja.

Net­ra­di­ci­nės konst­ruk­ci­jos jach­ to­je gal ir ankš­to­ka, ta­čiau sa­vo di­ zai­nu smal­suo­lių žvilgs­nio ji tik­rai ne­sto­ko­ja. Jach­ta, pa­va­din­ta „Lo­ve Lo­ve“, vaiz­duo­ja skęs­tan­čią – tar­ si tuoj tuoj į gel­mes pa­nir­sian­tį lai­ vą. Tai tar­si įspė­ji­mas, gy­vas prie­ kaiš­tas bu­riuo­to­jams, kad jach­to­je rei­kia lai­ky­tis vi­sų sau­gu­mo prie­ mo­nių. Jach­ta „Lo­ve Lo­ve“, ku­ria jos kū­ rė­jas ke­lia­vo Pran­cū­zi­jos ir Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos pa­kran­tė­mis, su­kė­

lė keis­tą reak­ci­ją. Ne­ma­žai žmo­nių, pir­mą kar­tą iš­vy­dę „skęs­tan­čią“ jach­tą, pul­da­vo skam­bin­ti pa­kran­ čių tar­ny­boms. O jach­ta kaip plau­ kė tar­si skęs­da­ma, taip ir nu­plauk­ da­vo. Keis­to di­zai­no jach­to­je, ku­ri pri­ pa­žin­ta kaip sau­gus, plau­kio­ji­mui tin­ka­mas lai­vas, su­mon­tuo­ti du elekt­ros va­rik­liai, ku­rie ją ir va­ro. Aiš­ku, to­kio ti­po jach­ta nė­ra pa­ts tin­ka­miau­sias lai­vas plau­kio­ti per aud­rą. Di­zai­ne­ris to ir ne­sie­kė. Jo tiks­las bu­vo pa­ga­min­ti daik­tą, ku­ ris šo­ki­ruo­tų. Šis tiks­las pa­vy­ko. Žvel­giant į jach­tą, ky­la pa­tys įvai­riau­si jaus­mai ir vaiz­di­niai – nuo ma­ty­tų fil­me apie „Ti­ta­ni­ką“ iki šiuo­lai­ki­nių di­de­lių lai­vų ka­ tast­ro­fų. Kaip yra tam tik­ros ka­ te­go­ri­jos žmo­nių ypač mėgs­ta­mų siau­bo fil­mų, taip ir jach­ta „Lo­ve Lo­ve“ su­ra­do sa­vų lai­vy­bos siau­ bo mė­gė­jų.

Plau­kio­jan­ti žais­lų par­duo­tu­vė Ve­nan­tas But­kus Ang­lų ra­šy­to­jui Char­le­sui Dic­ken­ sui ki­niš­ka džon­ka, pir­mą kar­tą jū­ rei­vys­tės is­to­ri­jo­je iš Hon­kon­go at­ plau­ku­si į Lon­do­ną, bu­vo pa­na­ši į žais­lų par­duo­tu­vę. Iki Eu­ro­pos neatp­lauk­da­vo

Džon­ka – tra­di­ci­nis Piet­ry­čių Azi­ jos tau­tų lai­vas. Jis tvir­tas, sau­gus ir grei­tas. Išs­kir­ti­nis to­kių lai­vų bruo­žas – ke­tur­kam­pės plau­ši­nės bu­rės su bam­bu­ki­nė­mis rė­jo­mis. Bu­res ga­ li­ma grei­tai ir leng­vai su­skleis­ti, kaip ža­liu­zes. Ki­ta cha­rak­te­rin­ga de­ta­lė – aukš­ tai iš­kel­tas lai­vo prie­kis ir lai­va­ga­ lis. Ma­sy­vi vai­ro plunks­na at­sto­ja ki­lį. Di­de­lės džon­kos tu­rė­da­vo net pen­kis stie­bus. Di­des­ni šio ti­po lai­vai tu­rė­da­vo van­dens san­da­ri­ni­mo sis­te­mą – per­tva­ras, ak­li­nai už­da­ran­čias at­ ski­ras lai­vo da­lis. To­dėl už­lė­kus ant ašt­rių ri­fų, ku­ rių pil­na Piet­ry­čių Azi­jos pa­kran­ tė­se, bū­da­vo dau­giau šan­sų iš­ si­gel­bė­ti, ne­pra­ras­ti bent da­lies kro­vi­nio. Ka­da bu­vo iš­ras­tos džon­kos, neaiš­ku, ta­čiau ži­no­ma, kad jos bu­vo pa­pli­tu­sios dar Ki­ni­jos im­ pe­ra­to­rių Ha­nų di­nas­ti­jos lai­kais (206–220 m. pr. m. e.). Džon­kos buvo svarbios Azi­jos ša­lių pre­ky­ bo­je iki pat XIX am­žiaus, kai at­si­ ra­do gar­lai­viai. Pir­mą kar­tą eu­ro­pie­čiai apie džon­kų eg­zis­ta­vi­mą su­ži­no­jo iš Ve­ ne­ci­jos pirk­lio Mar­ko Po­lo (1254– 1324) ke­lio­nės už­ra­šų, ta­čiau sa­vo akims pa­ma­tė tik ta­da, kai XVI a. į In­do­ki­ni­jos re­gio­ną ėmė skverb­ tis olan­dai, bri­tai ir pran­cū­zai. Iki XIX a. vi­du­rio nė vie­nas eu­ro­pie­ tis ne­ban­dė jo­mis pa­siek­ti gim­tųjų kran­tų. Vie­toj Lon­do­no – Niu­jor­kas

Il­gą lai­ką Ki­ni­jo­je vei­kė įsta­ty­ mas, drau­džian­tis už­sie­nie­čiams par­duo­ti ki­nų tra­di­ci­nės sta­ty­bos lai­vus. Ta­čiau pa­slap­tin­gas bri­tų vers­li­ nin­kas, ku­rio tiks­las bu­vo par­pluk­ dy­ti į Lon­do­ną eg­zo­tiš­ką lai­vy­bos

ob­jek­tą, vis dėl­to su­ge­bė­jo nu­si­ pirk­ti jū­ri­nę džon­ką. Tai bu­vo 45 met­rų il­gio tri­jų stie­bų ries­ta­no­sis lai­vas „Kheyin“, pa­sta­ty­tas iš tik­ me­džio. 1846 me­tų gruo­džio 6 die­ną „Kheyin“ pa­kė­lė bu­res ir ty­liai pa­ li­ko Hon­kon­go uos­tą, ku­rį prieš ke­le­tą me­tų bu­vo oku­pa­vę ang­lai. Į to­li­mą ke­lio­nę iš­si­ruo­šu­sio lai­ vo įgu­lą, va­do­vau­ja­mą ka­pi­to­no Char­le­so Kel­let­to, su­da­rė 30 ki­nų ir 12 ang­lų. Lai­vas sėk­min­gai įvei­kė aud­rin­ gą Ge­ro­sios Vil­ties ky­šu­lį, už­su­ko į Šv. Ele­nos sa­lą ir to­liau tu­rė­jo jau

Ki­nai pri­mu­šė ka­pi­to­no pa­dė­ jė­ją ir ar­šiau­si kurs­ty­to­jai at­si­dū­ rė areš­ti­nė­je. Teis­mas nu­sta­tė, kad ki­nai ne­ kal­ti ir pri­ver­tė ang­lus ne tik su­ mo­kė­ti ki­nams pri­klau­san­tį at­ly­ gi­ni­mą, bet ir ap­mo­kė­ti jų ke­lio­nę į na­mus. Pa­si­sam­dę nau­ją įgu­lą, ang­lai džon­ka „Kheyin“ nu­plau­kė į Bos­ to­ną, kur bu­vo taip pat en­tu­zias­ tin­gai su­tik­ti. Kiek­vie­ną die­ną lai­vą ap­lan­ky­ da­vo iki 2 tūkst. žmo­nių, su­mo­kė­ ju­sių po 25 cen­tus už įė­ji­mą.

„„Da­bar­tis: šiuo­lai­ki­nė džon­ka, ku­ria Ki­ni­jo­je į 2–3 pa­rų krui­zus pluk­do­

mi tu­ris­tai. 

„My.ope­ra.com“, „Gu­ten­berg.org“ nuo­tr.

Po­pu­lia­ru­mas grei­tai bai­gė­si

Džon­kos, ku­ri pir­ mo­ji at­plau­kė į Eu­ ro­pą, mo­de­lis sau­go­ mas Hon­kon­go jū­rų mu­zie­ju­je.

tie­siai plauk­ti į Lon­do­ną. Bet dėl aud­rų džon­ka stip­riai nu­kry­po nuo kur­so. Prit­rū­kus mais­to ir van­dens, grei­čiau pa­sie­kia­mas kran­tas bu­vo Šiau­rės Ame­ri­ka. Taip 1847 me­tų lie­pą „Kheyin“ at­plau­kė į Niu­jor­ ką ir su­sto­jo vie­no­je iš Man­ha­ta­no sa­los prie­plau­kų. „Kheyin“ bu­vo pir­mo­ji ki­nų džon­ka, ap­si­lan­kan­ti Niu­jor­ke, to­ dėl su­lau­kė di­de­lio mies­te­lė­nų su­ si­do­mė­ji­mo. Ki­nai su­ki­lo ir grį­žo na­mo

Gra­žią vieš­na­gę su­trik­dė įgu­lo­ je ki­lęs konf­lik­tas. Teis­mi­nio nag­ ri­nė­ji­mo me­tu paaiš­kė­jo, kad ki­ nai su­kė­lė riau­šes dėl ka­pi­to­no ir jo pa­dė­jė­jo ap­ga­vys­čių. Pa­si­ro­do, ki­nai bu­vo pa­sam­dy­ ti rei­sui iki Ba­ta­vi­jos (da­bar Dža­ kar­ta), o vie­toje to bu­vo pri­vers­ti plauk­ti į Eu­ro­pą ir tik at­si­tik­ti­nai at­si­dū­rė Šiau­rės Ame­ri­ko­je. Ban­džiu­sius pro­tes­tuo­ti ki­nus ang­lai mu­šė bo­ta­gais ir gra­si­no su­ šau­dy­ti. Atp­lau­kus į Niu­jor­ką, ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas jiems ne­su­mo­kė­jo pa­ža­ dė­to at­ly­gi­ni­mo – po 8 do­le­rius už kiek­vie­ną mė­ne­sį, pra­leis­tą lai­ve.

1848 me­tų va­sa­rio 18 die­ną džon­ka „Kheyin“ iš­plau­kė į Ang­li­ją. Net­ ru­kus ji pa­te­ko į stip­rią aud­rą, ku­ rios me­tu pra­ra­do gel­bė­ji­mo­si val­ tis, su­ply­šo pa­grin­di­nė bu­rė, bu­vo su­ga­din­tas vai­ras. Ne­pai­sant pa­tir­tų nuo­sto­lių, džon­ka per­plau­kė At­lan­tą per 21 die­ną. Lon­do­ne ji su­sto­jo Tem­zės upė­je. Čia ji vėl at­si­dū­rė mies­te­ lė­nų dė­me­sio cent­re. Lai­ve ap­si­ lan­kė ir ka­ra­lie­nė Vik­to­ri­ja (1819– 1901) bei ki­ti ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riai. Ang­lų laik­raš­čiai at­krei­pė dė­me­sį į la­bai vy­ku­sią džon­kos konst­ruk­ci­ ją. Pa­sak jų, at­vy­kė­lė pui­kiai at­ro­dė net grei­tų­jų ame­ri­kie­čių pa­ket­bo­tų (pa­što-ke­lei­vių lai­vas) fo­ne. „Ji pa­ro­dė pui­kias jū­ri­nes sa­vy­ bes, sa­vo ge­bė­ji­mu at­lai­ky­ti aud­ras ji pri­lygs­ta lai­vams, pa­sta­ty­tiems Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, o gal­būt ir pra­len­kia juos“, – ra­šė laik­raš­tis „The Il­lust­ra­ted Lon­don News“. To­li­mą ke­lio­nę įvei­ku­sios džon­ kos gar­bei bu­vo iš­leis­tas at­mi­ni­ mo me­da­lis. To­li gra­žu ne vi­siems Lon­do­ no gy­ven­to­jams pa­ti­ko ki­nų lai­vas. Vie­nas jų bu­vo jau mi­nė­tas ra­šy­ to­jas Ch.Dic­ken­sas, ne­pa­gai­lė­jęs lai­vui nei­gia­mų ko­men­ta­rų. Praė­ jus po­pu­lia­ru­mo bu­mui, „Kheyin“ bu­vo ap­leis­tas ir ne­pri­žiū­ri­mas ge­ ro­kai api­pu­vo. 1853 me­tais vel­ka­ma į Mer­ sio upės žio­tis ji nu­sken­do. Da­bar džon­kos, ku­ri pir­mo­ji at­plau­kė į Eu­ro­pą, mo­de­lis sau­go­mas Hon­ kon­go jū­rų mu­zie­ju­je.

„„Is­to­ri­ja: pir­mo­ji džon­ka at­plau­ku­si iš Hon­kon­go į Lon­do­ną.

„„Spau­da: pra­ne­ši­mas apie džon­kos „Kheyin“ ke­lio­nę laik­raš­ty­je „The Il­

lust­ra­ted Lon­don News“ 1948 m. ba­lan­džio 1 d.


19

PirmAdienis, rugpjūčio 5, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „AUŠRA“ spaustuvė kartu su „Minties“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Viktoro Suvorovo knygą „Akvariumas“.

V. Suvorovas. „Akvariumas“. Ši knyga buvo pirmoji, atskleidusi pačios slapčiausios pasaulio žvalgybos – GRU (čia vadinamos Akvariumu) paslaptis. „Akvariumas“ sulaukė daugiau kaip 70 leidimų 27 kalbomis, paskatino sukurti kino filmą, televizijos serialą, begalę literatūrinių pamėgdžiojimų. Viktoras Suvorovas – profesionalaus žvalgybininko Vladimiro Rezuno pseudonimas. V.Suvorovas buvo GRU pulkininkas. 1968 m. dalyvavo įsiveržime į Čekoslovakiją. Jis baigė specialiosios paskirties kursus, mokėsi Karinėje Frunzės akademijoje Leningrade ir ją baigęs buvo paskirtas į GRU centrinę būstinę Maskvoje. Dirbo Vienoje – sovietų karinio atašė padėjėju, kaupė žvalgybinę informaciją. 1978 metais pasiliko Vakaruose. Už išdavystę už akių nuteistas mirties bausme. Gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

c

c

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 13 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Geriau pagalvokite, ar tikrai yra priežastis, leidžianti nesivaldyti. Jautis (04 21–05 20). Dėl savo gyvenimo jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus. Vėžys (06 22–07 22). Kils nenumatytų sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes vargu ar tai teiks pasitenkinimo. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai energingas ir aktyvus, jausite nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Tikėtini emocijų protrūkiai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jums. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, nepalanki diena apibendrinti rezultatus ir rikiuoti naujus planus. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Nenustokite domėtis naujomis sritimis, praplėskite akiratį. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Šaulys (11 23–12 21). Galimi konfliktai su senamadiškais žmonėmis. Pokalbiai bus labai emocionalūs, nepraraskite savitvardos. Jūsų vertybės gali likti nesuprastos. Pasistenkite neįgyti naujo priešo, bet ir neišduokite savo pažiūrų. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus. Norėsite daugiau sportuoti, tvarkyti aplinką, tačiau nepraraskite saiko. Vandenis (01 21–02 19). Jausite šeimos ir draugų paramą. Ir darbe, ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti, bet ir suprasti kitų problemas. Žuvys (02 20–03 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, o taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas dabar ypač aktyvus. Netyčia neįskaudinkite artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki.


Orai

Šiandien daug kur trumpai palis, gali pasigirsti perkūnija. Oras šils iki 23– 28 laipsnių. Antradienį laikysis karščiai, nelis, temperatūra naktį bus 11–16 laipsnių, dieną 25–30 laipsnių.

Šiandien, rugpjūčio 5 d.

+24

+22

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+25

Utena

+24

5.48 21.33 15.45

217-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 148 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+26



Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +29 Brazilija +27 Briuselis +29 Dublinas  +19 Kairas +35 Keiptaunas  +19 Kopenhaga +25

kokteilis Yra pirk­ti teš­los Aną­dien Je­go­ras go­do­jo, kad ne­ga­li­ma nu­si­pirk­ti mie­li­nės ar bisk­vi­ti­nės teš­los. Na­mie ret­kar­čiais įvai­rius ska­nės­tus ke­pan­ti Va­le­ri­ja pri­pa­ži­no, kad pa­ruoš­ tos teš­los sun­ku mies­te ras­ti. Mo­te­ris ži­no, kur yra, anot jos, ko­ky­biš­ko pus­fab­ri­ka­čio – vie­no­je Deb­re­ce­no pre­ ky­bos cent­ro ku­li­na­ri­jos par­duo­tu­vė­lė­ je. Tie­sa, teš­la, Va­le­r i­jos nuo­mo­ne, ne­ žmo­niš­kai bran­gi – 7 li­tai už ki­log­ra­mą.

Vai­si­nis vy­nio­ti­nis – ska­nus Jei jau dis­ku­tuo­ja­me apie teš­lą, tai pri­ va­lo­me ką nors iš jos pa­si­ga­min­ti. La­ bai ska­nus – vai­si­nis vy­nio­ti­nis. Bisk­vi­ti­nei teš­lai rei­kia: 150 g mil­tų, 50 g krak­mo­lo, 200 g cuk­raus, 7 kiau­ši­ nių, 2 g va­ni­l i­nio cuk­raus. Vai­si­niam kre­mui: 200 g svies­to, 300 g braš­k ių dže­mo, 1 g va­ni­li­nio cuk­raus. Si­ru­pui: 150 g cuk­raus, 150 g van­dens, 1 g va­ni­ li­nio cuk­raus, 300 g kvie­ti­nių džiū­vė­ sė­lių (ap­vo­lio­ji­mui). Kiau­š i­n ius iš­mai­šy­k i­te su cuk­r u­m i, va­n i­l i­n iu cuk­r u­m i ir iš­pla­k i­te iki pu­ rios ma­sės. Į ją po tru­pu­t į ber­ki­te mil­ tus ir leng­vai mai­šy­ki­te. Teš­lą su­pil­ki­ te į po­pie­riu­mi iš­klo­tą skar­dą, men­te­le iš­ly­gin­ki­te jos pa­vir­šių ir kep­ki­te 10–20 min. 200–210 laips­nių karš­ty­je. Kre­mui svies­tą at­šil­dy­ki­te iki kam­ba­rio tem­pe­ ra­tū­ros ir iš­su­ki­te iki pu­ru­mo. Jį da­li­mis dė­ki­te į dže­mą ir mai­šy­ki­te, kol pa­si­da­ rys vie­na­ly­tė ir pu­ri ma­sė. Po to su­pil­ ki­te va­ni­li­nį cuk­rų. Si­ru­pui kai­ti­na­ma­ me van­de­ny­je iš­tir­pin­ki­te cuk­rų ir už­ vi­rin­ki­te. Ta­da at­vė­sin­ki­te iki kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros, su­pil­ki­te va­ni­li­nį cuk­rų ir iš­mai­šy­ki­te. Iš­kep­tą bisk­v i­t i­n į lakš­tą at­vė­sin­k i­te, išim­ki­te iš skar­dos. Ant sta­lo pa­dė­ki­te di­de­l į po­pie­riaus la­pą, ant jo už­dė­ki­te bisk­vi­ti­nį lakš­tą, jį su­drė­kin­ki­te si­ru­pu, ant vir­šaus už­dė­ki­te vai­sių kre­mo (tru­ pu­tį pa­li­ki­te vy­nio­ti­niui ap­tep­ti), jį iš­ly­ gin­ki­te pei­liu. Pas­kui lakš­tą su­vy­nio­ki­te ir stan­džiai įsu­ki­te į po­pie­rių ir apie va­ lan­dą pa­lai­ky­ki­te šal­dy­tu­ve, kad su­tirš­ tė­tų kre­mas. Ta­da išim­ki­te, iš­vy­nio­ki­te iš po­pie­r iaus, vir­šų ap­tep­k i­te pa­l ik­tu kre­mu ir ap­vo­lio­ki­te džiū­vė­sė­liuo­se.

Kaunas Londonas +22 Madridas +36 Maskva +27 Minskas +25 Niujorkas +26 Oslas  +21 Paryžius +30 Pekinas +33

Praha +29 Ryga +23 Roma +34 Sidnėjus  +21 Talinas +23 Tel Avivas  +31 Tokijas  +31 Varšuva +28

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+22

+20

+19

2

+19

+22

+22

+18

2

+21

+25

+25

+20

4

rytoj

trečiadienį

1858 m. baig­tas ties­ti pir­ ma­sis tran­sat­lan­ti­nis te­ le­fo­no ka­be­l is tarp JAV ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. 1864 m. Niu­jor­ko (JAV) uos­te pa­dė­tas ker­t i­n is Lais­vės sta­t u­los sta­t y­ bos ak­muo. 1930 m. gi­mė JAV ast­ ro­nau­tas Nei­las Armst­ ron­gas, pir­ma­sis pa­sau­ ly­je 1969 m. iš­l i­pęs Mė­ nu­ly­je. 1940 m. Lat­vi­ja in­kor­po­ ruo­ta į SSRS su­dė­tį.

Felicisimas, Mintarė, Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaidotas, Vilija.

1962 m. sa­vo na­muo­se Los An­d že­le ras­ta ne­ gy­va JAV ki­no žvaigž­ dė Ma­ri­lyn Mon­roe, per­ do­za­vu­si mie­ga­mų­jų pi­ liu­lių. 1963 m. JAV, Di­d žio­ji Bri­ta­n i­ja ir SSRS Mask­ vo­je pa­si­ra­šė su­tar­tį dėl bran­duo­li­nių ban­dy­mų už­drau­di­mo. 1995 m. JAV ir Viet­na­ mas for­ma­l iai už­mez­ gė dip­lo­ma­t i­n ius san­ ty­kius.

Iš­te­kė­jo N.Mur­ni­ko­vie­nė

1999 m. Uk­rai­no­je bu­vo ras­tos Jo­han­no Se­bas­tia­ no Ba­cho mu­zi­kos par­ti­ tū­ros. Me­d žia­ga bu­vo ras­ta tarp J.S.Ba­cho vai­ kų mu­zi­ki­nio pa­li­ki­mo. 2012 m. ko­mu­n is­t i­n io Viet­na­mo sos­ti­nė­je Ha­ no­ju­j e pir­m ą­k art bu­ vo su­reng­tas gė­jų pa­ ra­das, per ku­r į de­šim­ tys va­ž ia­vo dvi­ra­čiais, ap­kai­šy­tais ba­lio­nais ir vai­vo­rykš­tės spal­vų vė­ lia­vo­mis.

teleloto

Nr. 904

2013 08 04 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 56 979 (9 x 6 331) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 6 Lt

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Ma­ty­ti sap­ne at­lie­kas – spren­di­mai dėl ne­ma­lo­n ių da­ly­k ų. Jei ne­si­bjau­ ri­te, tuo­met spren­di­mas jau yra ar­ba jis grei­tu lai­ku bus ras­tas ir vis­kas iš­si­ spręs tei­gia­mai. Jei jau­čia­te pa­si­bjau­ rė­ji­mą – tuo­met ga­li­te iš­si­skir­ti su my­ li­mu žmo­gu­mi ar­ba par­tne­riu. Sap­nuo­ti pil­ną avi­lį – pel­nas ir sėk­ mė. Tuš­ti avi­liai pra­na­šau­ja skur­dą. Jei­gu jūs su­sap­na­vo­te, kad neį­vyk­dė­te tam tik­ro už­sa­ky­mo, tai toks sap­nas reiš­ kia, kad jūs ne vel­tui bi­jo­te at­sa­ko­my­bės dėl sa­vo poel­gių ir abe­jo­ja­te sa­vo veiks­ mų tei­sin­gu­mu. Jei­gu to­kį sap­ną su­sap­ na­vo mo­te­ris, toks sap­nas reiš­kia, kad ji tu­rės ga­li­my­bę pa­kil­ti kar­je­ros laip­tais, jei ji bus punk­tua­l i ir griež­ta. Jei­g u jūs sap­ne ką nors at­šau­kia­te dėl to, kad kaž­ kas neį­vyk­dė už­sa­ky­mo lai­ku, tai toks sap­nas vy­rui reiš­kia, kad jis sa­vo poel­giu tik­tai pri­trau­kia prie sa­vęs daug prie­šų.

Vardai

RUGPJŪČIO 5-ąją

Rytas

Sap­ni­nin­kas

+25

+23

§§ §§ 17 20 61 42 51 14 38 08 36 27 53 56 16 46 01 05 06 26 41 32 15 22 75 09 03 72 19 04 45 49 07 48 55 28 47 §§§ 63 62 70 18 23 §§ §§§ 50 33 11 60 54 §§§ §§§ §§§ 57 40 73 69 59 24 34 71

„„Ves­tu­vės: N.Mur­ni­ko­vie­nė sa­vait­ga­lį ofi­cia­liai gy­ve­ni­mą su­sie­jo su

L.Bar­ta­se­vi­čiu­mi. 

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Dve­jos sky­ry­bos į ne­bū­tį ne­nug­ ramz­di­no klai­pė­die­tės Na­ta­li­jos Mur­ni­ko­vie­nės ti­kė­ji­mo mei­le – ji iš­te­kė­jo tre­čią kar­tą.

44 me­tų Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo le­ gen­da sa­vait­ga­lį sa­vo šir­dį ir ran­ką

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos san­tuo­kų rū­muo­se ati­ da­vė pen­ke­riais me­tais jau­nes­niam Li­nui Bar­ta­se­vi­čiui. Po santuokos ji prisidūrė vyro pavardę ir tapo N.Mur­ni­ko­vie­ne-Bar­ta­se­vi­čie­ne. „Ve­dy­bos – tai lo­te­ri­ja. Ti­ki­mės, kad šį kar­tą jau tik­rai iš­trau­kei lai­ min­gą bi­lie­tą“, – ir vy­lė­si, ir po­rą svei­ki­no su­si­rin­ku­sie­ji.

Papildomi prizai: „Ford Mondeo“ (TV) – Jolanta Baradulienė „Ford Mondeo“ – 0384664 „Ford Mondeo“ – 0015756 Kelialapis į Maljorką – 0361624 Kelialapis į Kretą – 0257290 Kelialapis į Turkiją – 0500395 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0062884, 0088274, 0161026, 0309459, 0265965 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0440196, 0439069, 0099780 Dviračiai „Panther“ – 019*693 LED televizoriai „Orion“ – 022*449 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 022*120 Fotokameros „Fujifilm“ – 012*573 Cikloninės krosnelės „LR“ – 037*635 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 051*221 Kavos aparatai „Delonghi“ – 019*375 GPS navigatoriai „Lark Freebird“ – 025*807 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“ – 017*793 Tel. 1634 (liepos 29 d.): „Ford Mondeo“ – Jonas Šalonikas iš Jurbarko raj. Kvietimai į TV: 029*309, 034*637, 016*377 Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 27 EUROJACKPOTAS

2013 00 00 2013 08 02 EUROJACKPOTAS 00 000 EUROJACKPOTAS – 40 702-500 Lt 000 Lt „„Le­pi­ni­mas: ban­de­les ypač mėgs­ta

kep­ti mo­čiu­tės – sa­vo anū­kė­liams.

Po sa­vait­ga­lio – Ko ta­vo akis su­muš­ta? – Va­kar bu­vau pas mer­g i­ną, šo­ko­me lam­ba­dą. Be­šo­kant užė­jo jos kurč­ne­ by­lis tė­vas. Čes­ka (397 719; kas ska­niai iš­keps vy­nio­ti­nį, ket­vir­tį siųs­ki­te „Kok­tei­lio“ eks­per­tams, kad jie ga­lė­tų pa­tvir­tin­ti, jog ga­mi­nys tik­rai ska­nus)

14 23 29 33 37 + 02 05 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 40 7020500 skaičiai 0 Lt 5+1 1 403 295 Lt 5 Prognozė: 182 428 Lt 4 Eurojackpote +2 5- 026 Lt Lt 00 mln. 4+1 493 Lt 4 283 Lt 3+2 118 Lt 3+1 59 Lt 2+2 40 Lt 3 40 Lt 1+2 27 Lt 2+1 24 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 44 mln. Lt


2013 08 05 klaipeda internetas