Page 1

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

išeina ketvirtadieniais

TAIKI KLYJE

2,50 Lt NuT „NAmrAuKIAmA AI, Ku s LNK r šIr dIs“ sErIALAs

te PR levizij

RuGP oGRAM os jūčio os 3–9 d.

2013 m.

Nr. 31

DOVANA

rugpjūčio 1–7 d., 2013 m. Nr. 31 (1532) 

Žiūrėk

kviečia į filmą „Kino odisėja“

23

Džen­tel­me­nas ir sa­mu­ra­jus Tik­rai­siais ša­lies am­ ba­sa­do­riais va­di­na­ mi spor­ti­nin­kai Lie­ tuvą gar­si­na ne tik siek­da­mi re­kordų, bet ir baigę kar­jerą. Du skir­tingų cha­rak­ te­rių elektrė­niš­kiai, tapę pa­sau­linė­mis žvaigždė­mis, – Dai­ nius Zub­rus (kai­ rėje) ir Da­rius Kas­ pa­rai­tis – su­si­ti­ko Vil­niu­je. Ta­čiau net pra­dėtas vers­las ar jau­du­lys vis dar iš­ čiuo­žiant į aikš­telę, anot spor­ti­ninkų, menk­nie­kis, pa­ly­ gin­ti su tuo, ką duo­ da šei­ma.

TV HE ROJĖ

Kaim mi­tų o grio ­vė­ja Vil­nius tik­ rai lei­do di­de­lei, UŽ

Tiraža s 33

D ­Ka de­teovana te D­ro k­ty­vų levizi ­ger­b jos ė­jam s

690

ener­gin­gai žydų bend­ruo­me­ nei gy­ven­ti tai­ko­je, mels­tis savo Die­vui, kalbė­ti savo kal­ ba. Ki­ta ver­tus, žydų bend­ruo­ menę čia iš­žudė na­ciai ir kai ku­rie vie­tos žmonės.

Apie dve­jo­pus jaus­mus būnant Lie­tu­vos sos­tinė­je pra­bi­lo Iz­rae­lio pre­zi­den­tas Shi­mo­nas Pe­re­sas.

2p.

miestas

2p.

Darbas už pašalpas Va­sa­ros pra­džio­je Vil­niu­je pa­skelb­ ta, kad sos­t inė ims pa­v yzdį iš kitų miestų: už pa­š al­pas dar­bin­g iems as­me­n ims teks ati­d irb­t i – tvar­k y­t i ap­l inką par­k uo­se, iki­mo­k yk­l inė­se įstai­go­se. Ta­čiau tvar­ky­tojų su­laukė vos vie­na ki­ta įstai­ga – dar­že­liai tvir­ ti­na, kad pa­ža­dai kol kas neiš­tesė­ti.

Miestas

20

6p.

Už rek­lamą ga­vo tribūną?

Margaritos Vorobjovaitės nuo­tr.

diena.lt

Lietuva

15 mln. litų kai­na­vu­si per­spėji­mo apie gresian­čius pa­vo­jus trum­po­ sio­mis ži­nutė­mis sis­te­ma strin­ga: iš­ma­niųjų te­le­fonų sa­vi­nin­kai įspėjimų ne­gaus dar me­tus, o pa­pras­tus rei­kia spe­cia­liai nu­sta­ty­ti. 13p.

Ekonomika

Dar ne­si­bai­gus pir­mam dau­gia­ bu­čių re­no­va­ci­ jos eta­pui Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­ja jau skel­bia ant­rąjį. Ta­ čiau sta­ty­bi­nin­ kai jau da­bar įžvel­ gia ne vieną pro­ blemą, ku­ri ga­li su­griau­ti am­bi­cin­ gus vald­žios pla­ nus. Įspėja­ma, kad vei­kiau­siai pri­ trūks kva­li­fi­kuotų dar­bi­ninkų.  14p.

Pasaulis

Ar ga­li Eu­ro­pą pur­tan­tys stambūs ko­ rup­ci­jos skan­da­lai būti tei­gia­ma ten­ den­ci­ja? An­ti­ko­rup­cinės or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­ vos sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Mu­rav­ jo­vas ma­no būtent taip. Anot jo, žo­dis „ko­rup­ci­ja“ ES ne­bėra ta­bu. 17p.

Sa­vait­ga­lis

Praė­jusį šeš­ta­dienį sek­sua­li­nių ma­ žumų ei­tynės pri­traukė ir būrelį už­ sie­nio lie­tu­vių. Vie­nas jų – Va­šing­ to­ne gimęs Da­rius Su­žiedė­lis, prie­š dau­giau nei 20 metų už­sie­nio po­li­ti­ kos klau­si­mais tal­kinęs pa­čiam Vy­tau­tui Lands­ber­giui. 22p.

nuomonės10p.

Vil­niui bank­ro­to iš­veng­ti pa­vyks? Nors va­sa­ra – ato­stogų me­tas, Vil­ niu­je veiks­mo ap­stu. Vil­niaus me­ ras Artū­ras Zuo­kas at­skleid­žia, ar iš­ liks mies­te mik­roau­to­bu­sai, kaip bus sprend­žia­ma vaikų dar­že­lių pro­ble­ ma, ka­da at­si­ras nau­jas ba­sei­nas ir ap­skri­tai – ar Vil­niaus ne­lau­kia bank­ rotą pa­skel­bu­sio Det­roi­to li­ki­mas?


2

rugpjūčio 1–7, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Sostinės dar­že­liai ne­su­l „„Po­zi­ci­ja: Sh.Pe­re­sas, kalbė­da­mas apie Vil­niu­je bei Lie­tu­vo­je nu­žu­dy­

tus žy­dus, pri­pa­ži­no, kad praei­ties ne­be­ga­li­ma pa­keis­ti, ta­čiau, anot jo, ją rei­kia pri­si­min­ti ir tai ga­li pa­keis­ti ateitį.  And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Vil­nius – tarp džiaugs­mo ir skaus­mo Vi­zitą Lie­tu­vo­je pra­dėjęs Iz­rae­lio pre­zi­den­tas Shi­mo­nas Pe­re­sas sa­ ko su dve­jo­pais jaus­mais at­vykęs į Vil­nių, kur ka­dai­se tur­tingą žy­ dų kultūrą Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais nu­traukė ho­lo­kaus­tas, iš­nai­kinęs be­veik visą Lie­tu­vos žydų bend­ruo­menę.

Po su­si­ti­ki­mo su Lie­tu­vos Pre­zi­ den­te Da­lia Gry­baus­kai­te Iz­rae­lio va­do­vas pa­ra­gi­no ateitį kur­ti neuž­ mirš­tant praei­ties. „At­vy­kau į Vil­ nių su dve­jo­pais jaus­mais“, – spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je sakė pre­zi­den­tas. „Vil­nius dau­ge­liui kartų bu­vo žydų kultū­ros cent­ras. Jūs tik­rai lei­do­te di­de­lei, ener­gin­gai žydų bend­ruo­ me­nei gy­ven­ti tai­ko­je, mels­tis mū­ sų Die­vui, kalbė­ti mūsų kal­ba. Ki­ta ver­tus, žydų bend­ruo­menę čia iš­ žudė na­ciai ir kai ku­rie vie­tos žmo­ nės“, – sakė Sh.Pe­re­sas. „Ne­ga­li­ me pa­keis­ti praei­ties ir ne­tu­ri­me jos pa­mirš­ti. Bet ga­li­me pa­keis­ti ateitį ir pri­va­lo­me tai vi­suo­met at­si­min­ ti“, – sakė Iz­rae­lio pre­zi­den­tas. D.Gry­baus­kaitė pa­brėžė, kad Lie­tu­va de­da pa­stan­gas, kad tin­ ka­mai būtų įver­tin­ti na­cių nu­si­ kal­ti­mai. „Lie­tu­va tęsia ho­lo­kaus­ to ty­ri­mus ir na­cių nu­si­kal­timų įver­ti­nimą. Ką tik at­nau­ji­no­me Tarp­tau­tinės ko­mi­si­jos na­cių ir so­vie­tinės oku­pa­ci­jos re­žimų nu­

si­kal­ti­mams įver­tin­ti veiklą, pa­ tvir­tin­ta na­cio­na­linė ho­lo­kaus­to švie­ti­mo pro­gra­ma, o ją sėkmin­gai įgy­ven­di­na net 90 mo­kyklų Lie­tu­ vo­je ir vie­tos bend­ruo­me­nių, kur įsteig­ti to­le­ran­ci­jos cent­rai. Priim­ tas įsta­ty­mas dėl žydų re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių tur­to kom­pen­sa­ vi­mo“, – kalbė­jo Pre­zi­dentė. D.Gry­baus­kaitė ket­vir­ta­dienį ke­ti­no ap­lan­ky­ti žydų mu­ziejų Vil­niu­je ir pa­gerb­ti ho­lo­kaus­to aukų at­mi­nimą Pa­ne­riuo­se. Sh.Pe­re­sas sakė pa­dėkojęs Lie­ tu­vos vald­žiai už prie­mo­nes an­ ti­se­mi­tiz­mui įveik­ti ir sakė ver­ ti­nan­tis Lie­tu­vos iš­si­va­da­vi­mo kovą. „Lie­tu­va pa­rodė sa­vo di­ dybę tiek kultū­ro­je, tiek is­to­ri­jo­je, drąsiai ko­vo­da­ma už ne­prik­lau­so­ mybę ir tap­da­ma ES na­re. Tai is­to­ ri­nis įvy­kis“, – sakė Sh.Pe­re­sas. Jis taip pat pa­svei­ki­no Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vimą ES, sa­ky­da­mas, kad „ge­riau, kai ma­žos ša­lys pir­ mi­nin­kau­ja di­delėms ša­lims, nei di­ delės ša­lys val­do ma­žes­nes ša­lis“. Sh.Pe­re­sas rugpjū­čio 1-ąją ke­ ti­na ap­si­lan­ky­ti ne tik ho­lo­kaus­to aukų mu­zie­ju­je Pa­ne­riuo­se – Vil­ niaus Ro­tušė­je jis su­si­tiks su Lie­ tu­vos žydų bend­ruo­menė­mis, čia jam bus įteik­tas Vil­niaus mies­to garbės pi­lie­čio ap­do­va­no­ji­mas. VD inf.

Va­di­no Šiaurės Je­ru­za­le Pir­m ie­ji žy­dai Vil­n iu­je įsikūrė dar XVI a., vėliau mies­tas ta­po gar­siu žydų dva­si­n iu ir kultū­ros cent­r u, va­d i­na­mu Šiaurės Je­r u­za­le. Prieš Antrąjį pa­sau­linį karą žy­dai su­darė apie treč­dalį Vil­niaus gy­ven­tojų.

Ta­č iau per na­c is­t inės Vo­k ie­t i­jos oku­p a­c iją 1941–1944 m. iš­ž u­dy­t a apie 90 pro­c. iš dau­g iau kaip 200 tūkst. Lie­t u­vo­je gy­ve­nu­sių žydų. Šian­d ien vi­so­je Lie­t u­vo­je gy­ve­na apie 5 tūkst. žydų.

Va­sa­ros pra­džio­je sos­tinė­je pra­dėta tai­ ky­ti sis­te­ma, kai dar­bin­go am­žiaus as­me­ nys, gau­nan­tys pi­ni­ginę so­cia­linę pa­ramą, siun­čia­mi už tai at­lik­ti vi­suo­me­nei nau­dingų darbų. Di­delę dalį tuos as­me­ nis prii­man­čių or­ga­ni­za­cijų su­da­ro lop­še­ liai-dar­že­liai, ta­čiau kai ku­rie jų vis dar ne­ su­laukė pa­gal­bos.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Dar­buo­tojų dar nėra

Nuo šių metų bir­že­lio 3 d. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­sekė kitų did­mies­čių pa­vyzd­žiu ir dar­bin­go am­žiaus as­me­nis, gau­ nan­čius pi­ni­ginę so­cia­linę pa­ramą, pa­si­tel­kia vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­lai at­lik­ti. Nuo veik­los pra­džios iki da­bar or­ga­ni­za­cijų, ku­rios or­ga­ ni­zuo­ja vi­suo­me­nei nau­dingą veiklą ir pa­si­tel­kia sa­vi­val­dybės te­ri­to­ri­ jos bend­ruo­menės na­rius jai at­lik­ ti, skai­čius išau­go iki 27.

Iš dar­bo bir­žos gau­ na­me vi­so­kių žmo­ nių, bet pri­pra­ti­na­ me juos prie įstai­gos dar­bo, su­pran­ta, kad čia vai­kai, kad rei­kia būti ir be kva­pe­lio.

„Tai­gi ma­no­me, kad veik­la pa­ si­tei­si­na. Gy­ven­to­jai ak­ty­viai pri­ si­de­da ku­riant bend­ruo­menės ge­rovę“, – sakė sa­vi­val­dybės ad­ mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nių rei­kalų ir svei­ka­tos de­par­ta­men­to So­cia­li­nių iš­mokų sky­riaus vedė­ja Ie­va Pa­ ber­žienė. Ji pa­tvir­ti­no, kad at­vejų, kai žmo­gus būtų at­si­sakęs so­cia­ linės pa­ra­mos, nes ne­no­ri dirb­ti vi­suo­me­nei nau­dingų darbų, Vil­ niu­je dar ne­bu­vo. Ta­čiau kai ku­rie lop­še­liai-dar­ že­liai, ku­rių or­ga­ni­za­cijų sąra­še – dau­gu­ma, tvir­ti­no dar jo­kios pa­ gal­bos ir jo­kių žmo­nių ne­su­laukę.

miestas per savaitę Ketvirta­die­nis Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas či­gonų ta­ bo­re drau­ge su elekt­ros tie­ki­mo bend­ro­ ve „Les­to“ ir po­li­ci­jos pa­reigū­nais ėmėsi ak­ci­jos, ku­ria bu­vo sie­kia­ma už­kirs­ti ke­ lią elekt­ros va­gystėms. Elekt­ros ap­skai­ tos prie­tai­sai iš­kel­ti už ta­bo­ro, prie pat trans­for­ma­to­rinės, tad, prie­šin­gai nei iki šiol, gy­ven­to­jai ne­galės vog­ti elekt­ros – už juos vis tiek turės su­mokė­ti kai­my­ nai. Pa­tys ro­mai skundė­si, kad už elektrą mokė­ti norėtų, ta­čiau „Les­to“ ne­leid­žia įsi­ves­ti elekt­ros, nes sta­ti­niai, ku­riuo­se gy­ve­na kai ku­rie ro­mai, ne­re­gist­ruo­ti, ki­ taip ta­riant – ne­le­galūs. Ši pro­ble­ma taip pat ap­tar­ta su romų at­sto­vais, pla­nuo­ja­ ma dar in­ten­sy­viau vyk­dy­ti ta­bo­ro iš­kel­ di­ni­mo pro­gramą.

„Esa­me nu­matę gau­ti tris to­kius žmo­nes, bet dar nie­kas ne­bu­vo pas mus at­vykęs“, – sakė lop­še­liodar­že­lio „Vo­ve­raitė“ di­rek­torės pa­va­duo­to­ja Si­gi­ta Čel­naitė. Tą pa­tį pa­tvir­ti­no ir lop­še­ lio-dar­že­lio „Jo­varė­lis“ di­rek­ torė Re­gi­na Bra­niaus­kienė. „Bu­vo at­si­ųstas toks pa­si­ūly­mas, jį pri­ ėmėme, ta­čiau to­kių žmo­nių pas mus dar ne­bu­vo, – teigė di­rek­ torė. – Bet la­bai jų lau­kia­me, jei tik bus ge­ri, pa­dorūs žmonės, la­ bai džiaug­simės. Mo­ka­me dirb­ti su įvai­riais žmonė­mis, iš dar­bo bir­žos gau­na­me vi­so­kių, bet pri­pra­ti­na­ me juos prie įstai­gos dar­bo, su­ pran­ta, kad čia vai­kai, kad rei­kia būti ir be kva­pe­lio, ir pan.“ Dau­giau­sia ski­ria lau­ko dar­bus

So­cia­li­nių iš­mokų sky­riaus vedė­jos I.Pa­ber­žienės tei­gi­mu, pa­si­telk­da­ mi as­me­nis vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­lai at­lik­ti jie at­si­žvel­gia į as­menų pro­fe­sinį pa­si­ren­gimą, as­me­ni­nius gebė­ji­mus, po­mėgius, svei­ka­tos būklę, am­žių ir ki­tas prie­žas­tis, dėl ku­rių as­muo ne­ga­li da­ly­vau­ti vi­suo­ me­nei nau­din­go­je veik­lo­je. Šiuo me­tu vi­suo­me­nei nau­din­ gos veik­los or­ga­ni­za­to­rių sąra­ šą su­da­ro ne­ma­ža da­lis švie­ti­mo įstaigų: lop­še­liai-dar­že­liai, mo­ kyk­los, Vil­niaus vie­šo­jo trans­ por­to bend­rovė, ap­lin­kos tvar­ky­ mo bend­rovės. „Daž­niau­siai as­me­nims ski­ria­ mi dar­bai, su­si­ję su te­ri­to­rijų vi­ suo­menės po­rei­kiams tvar­ky­mu ir prie­žiū­ra. Tai – par­kų, pa­plūdi­ mių, žel­di­nių, krūmų, taip pat lop­ še­lių-dar­že­lių, mo­kyklų te­ri­to­rijų tvar­ky­mas. Dar­bai at­lie­ka­mi Vil­ niaus mies­to te­ri­to­ri­jo­se, ku­rio­ se jie or­ga­ni­zuo­ja­mi. Or­ga­ni­za­to­

„„ Veik­la: daž­niau­siai as­me­nims, gau

suo­menės po­rei­kiams tvar­ky­mu ir

rius, skir­da­mas dar­bus, vi­sa­da tu­ri teisę pa­pil­do­mai įver­tin­ti as­mens gebė­jimą at­lik­ti konk­retų darbą. Džiau­giamės, kad Vil­niaus mies­ te ne­tu­ri­me pa­tir­ties, kai su as­me­ niu ne­bu­vo su­da­ry­ta su­tar­tis dėl jo gebė­jimų trūkumų“, – dėstė I.Pa­ ber­žienė. Būtent pa­gal­bos lau­ko dar­bams at­lik­ti lop­še­liai-dar­že­ liai ir lau­kia. „Tu­ri­me kiemą, ku­ rį rei­kia nuo­lat pri­žiūrė­ti, tvar­ky­ti, gy­vat­vorę kar­py­ti. Kaip tik mū­ sų kiem­sar­gis išei­na ato­stogų, tai­ gi to­kia pa­gal­ba tik­rai pra­verstų“, – sakė „Jo­varė­lio“ di­rek­torė. Fi­zi­nius lau­ko dar­bus – grėb­ ti la­pus, tvar­ky­ti ap­linką, lais­ty­ ti gėly­nus – at­ėju­siems žmonėms pa­si­ryžę pa­tikė­ti ir „Vo­ve­raitės“ dar­buo­to­jai. Neat­liks darbų – ne­gaus pa­ra­mos

Ma­žuo­se Lie­tu­vos mies­te­liuo­se ar ra­jo­nuo­se ši sis­te­ma tai­ko­ma jau

2013 07 25 2013 07 31

Šeš­ta­die­nis

Su ne­ri­mu po­li­ci­jos lauk­tos sek­sua­li­ nių ma­žumų ei­tynės pra­ėjo pa­ly­gin­ti skland­žiai – už­fik­suo­ta tik ne­di­de­lių in­ci­ dentų, ta­čiau riau­šių mal­ši­ni­mo prie­mo­ nių ne­pri­reikė. Po­li­ci­jos pa­reigū­nai iš vi­so su­laikė 28 as­me­nis, tarp jų – link ei­ty­nių da­ly­vių net du­ kart band­žiusį pra­si­brau­ ti Sei­mo narį Petrą Gra­ žulį. Ta­čiau pa­tys tvar­kos sergė­to­jai vi­sus per ei­ty­ nes ki­lu­sius in­ci­den­tus pa­va­di­no ne­reikš­min­gais. Su­lai­ky­tas ir vie­nas pa­ra­ do da­ly­vis – olan­das, pro­tes­ tuo­jantiems prie­š ei­ty­nes ro­ dęs sa­vo ge­ni­ta­li­jas. Jam skir­ta

300 litų bau­da. Vil­niaus po­li­ci­ja šeš­ta­ dienį Ge­d i­m i­n o pro­s pek­t u vy­ ku­sių sek­sua­li­ nių ma­žumų ei­ ty­nių ap­sau­gai iš­lei­do per 180 tūkst. litų.

­Sekmadie­nis

Visą dieną Vil­niaus Lu­kiš­kių aikštė­je vykęs bad­min­to­no tur­ny­ras „Vil­niaus plunks­na“ ne­pa­li­ko abe­jingų. Tarp 32 tur­ny­re da­ly­va­vu­ sių ko­mandų bu­vo ir ne­ma­žai ži­nomų veidų, o vie­ni sėkmin­giau­siai pa­si­rod­žiu­sių – gru­ pės „Skamp“ na­riai Vi­lius Ale­sius ir Vik­to­ras Dia­wa­ra. Ža­vin­go­ji vo­ka­listė Eri­ca Jen­nings ne­rung­ty­nia­vo, bet prie at­likėjų ko­man­dos mie­lai pri­si­jungė jų drau­gai. Skampų ko­ man­da li­ko ket­vir­ta. V.Ale­sius bad­min­to­no tur­ny­re da­ly­va­vo jau ant­rą kartą ir džiaugė­ si, kad šįsyk sekė­si kur kas ge­riau: „Šian­dien il­giau žaid­žia­me, azar­tas di­des­nis. Praei­tais me­tais tik pa­si­žai­di­mas bu­vo.“ Pri­zinės vie­ tos tur­ny­re ati­te­ko ko­man­doms „Su­ru.lt“, „Mar­sas“ ir „Harė Kriš­na“. Be­je, tur­ny­ re da­ly­va­vo ir „Vil­niaus die­nos“ ko­man­da.


3

rugpjūčio 1–7, 2013

18p.

miestas

Kas aršiausi futbolo chuliganai?

­lau­kia pa­gal­bi­ninkų Vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los or­ga­ni­za­to­riai „„VšĮ „Vil­niaus mies­to par­kai“ „„Pa­vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­nių

par­kų di­rek­ci­ja „„Vir­šu­liš­kių vid. m-kla „„UAB „Grin­da“ „„Bal­tu­pių pro­gim­na­zi­ja „„lop­še­lis-dar­že­lis „Ka­ru­selė“ „„lop­še­lis-dar­že­lis „Saulėgrą­ža“ „„Bi­rutės dar­že­lis „„lop­še­lis-dar­že­lis „Žel­menė­liai“ „„Fa­bi­jo­niš­kių vid. m-kla „„Žy­gi­man­to Au­gus­to pa­gr. m-kla „„lop­še­lis-dar­že­lis „Jo­varė­lis“ „„Laz­dynų vid. m-kla „„lop­še­lis-dar­že­lis „At­žalėlės“ „„lop­še­lis-dar­že­lis „Vo­ve­raitė“ „„lop­še­lis-dar­že­lis „Du gai­de­liai“ „„lop­še­lis-dar­že­lis „Dai­ge­lis“ „„„Sie­tu­vos“ vid. m-kla „„UAB „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ „„Vil­niaus Sa­li­ninkų lop­še­lis-dar­ že­lis „„lop­še­lis-dar­že­lis „Vi­li­ja“ „„Vil­niaus „Ži­bu­rio“ pa­gr. m-kla ir ki­ti

Prob­le­ma – va­landų skai­čius

u­nan­tiems pi­ni­ginę so­cia­linę pa­ramą, ski­ria­mi dar­bai, su­si­ję su te­ri­to­rijų vi­ prie­žiū­ra.  Re­do Vi­li­mo / BFL nuo­tr.

se­no­kai. Kaip teigė did­žiųjų mies­ tų So­cia­li­nių iš­mokų sky­rių dar­ buo­to­jai, ma­žes­niuo­se leng­viau: se­niū­nas vi­sus pa­žįsta, pa­skirs­to dar­bus, ži­no, kam ką pa­tikė­ti. Ke­ letą metų sis­temą tai­kan­tis Kau­nas šiuo klau­si­mu taip pat sakė ne­blo­ gai be­si­tvar­kan­tis, kiek dau­giau bėdų dar ky­la Šiau­lių So­cia­li­nių iš­mokų sky­riaus dar­buo­to­jams. Kaip sek­sis Vil­niui, dar sun­ku spręsti, ta­čiau So­cia­li­nių iš­mokų sky­riaus vedė­ja I.Pa­ber­žienė tvir­ ti­no, kad kol kas di­des­nių keb­lumų, in­ci­dentų dėl din­gu­sio dar­bo in­ ven­to­riaus ne­bu­vo. „Ta pra­kti­ka, kiek ži­nau, ra­jo­ nuo­se tai­ko­ma jau se­no­kai. Bend­ ruo­menės ne­di­delės, se­niū­nai pa­ ten­kin­ti, žmonės ei­na no­riai tų darbų dirb­ti. O kaip bus pas mus, sun­ku pa­sa­ky­ti, ar į di­delę erdvę jie no­riai eis“, – svarstė „Jo­varė­ lio“ di­rek­torė R.Bra­niaus­kienė.

Pa­sak jos, yra žmo­n ių, ku­r ie gau­na pa­šal­pas, bet tu­ri ir pa­pil­ domų pa­jamų. Esą klau­si­mas – ar to­kiu at­ve­ju as­muo turės lai­ko ei­ ti tų vi­suo­me­nei nau­dingų darbų at­lik­ti. So­cia­li­nių iš­mokų sky­riaus vedė­ ja I.Pa­ber­žienė ra­mi­no, kad sis­ te­ma ap­gal­vo­ta. Jei as­muo ne­nu­ vyks­ta pas vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los or­ga­ni­za­to­rių ir ne­su­da­ro Vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los at­ li­ki­mo su­tar­ties, pi­ni­ginė so­cia­linė pa­ra­ma jam ne­ski­ria­ma ar­ba nu­ trau­kia­ma, iki as­muo įvyk­dys sa­ vo pa­reigą. „Jei minė­tos veik­los neat­li­ko as­ muo, au­gi­nan­tis vai­kus, so­cia­ linė pa­šal­pa ski­ria­ma tik vai­kams. In­for­ma­ciją apie as­me­nis, ne­su­ da­riu­sius su­tar­ties, ope­ra­ty­viai gau­na­me iš vi­suo­me­nei nau­din­ gos veik­los or­ga­ni­za­to­rių“, – teigė I.Pa­ber­žienė.

­Pirmadie­nis

Pir­ma­dienį Vil­niu­je dar kartą pri­si­min­tas le­ gen­di­nis Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Girė­no skry­dis per At­lantą. Prie Rink­tinės gatvė­je esan­čio Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­jaus ati­deng­ta „Li­tua­ni­cos“ spar­no skulptū­ra, sim­bo­li­zuo­jan­ti lakūnų žy­gio aš­tuo­nias­de­ šimtą­sias me­ti­nes. Spar­no for­mos oran­ žinės spal­vos skulptū­ra, ant ku­rios bal­tuo­ja už­ra­šas „Li­tua­ni­ca“, iš pra­džių bu­vo už­ deng­ta pa­ra­šiu­tu. Vie­nas skulptū­ros idė­jos au­to­rių me­ni­nin­kas Sau­lius Paukš­tys tvir­ ti­no be­si­ti­kin­tis, kad šis sim­bo­lis „lie­tu­vių tau­tai su­teiks dau­giau vie­nybės, ir drau­giš­ ku­mo vie­nas ki­to at­žvil­giu“. Nors ant­ro­sios idė­jos da­lies – tokį pat sparną pa­sta­ty­ti Niu­ jor­ke – kol kas rea­li­zuo­ti ne­pa­si­sekė, me­ni­ nin­kas sa­ko ne­pra­ran­dan­tis vil­ties.

Šia sis­te­ma, prie­šin­gai nei minė­ ti dar­že­liai, jau spėjo pa­si­džiaug­ti Pa­vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­nių par­kų di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai. Jie turė­jo du as­me­nis, ku­rie už so­cia­linę pa­ramą re­gio­ni­nių par­kų te­ri­to­ri­jo­je at­li­ko 40 va­landų vi­suo­me­nei nau­dingų darbų. „Esa­me pa­ten­kin­ti, tie žmo­ nės ge­rai at­li­ko jiems pa­ves­tus dar­ bus, pro­blemų dėl drausmės taip pat ne­bu­vo“, – sakė di­rek­ci­jos Rek­ rea­ci­jos ir te­ri­to­rijų prie­žiū­ros sky­ riaus vedė­jas Arū­nas Pa­na­vas. Pag­rin­di­nis dar­bas re­gio­ni­niuo­ se par­kuo­se – rink­ti šiukš­les, šluo­ti ta­kus. Paš­ne­ko­vas teigė, kad di­rek­ ci­ja mie­lai lau­kia ir kitų pa­gal­bi­ ninkų, tik už­si­minė, kad pro­blemų ky­la dėl dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo. „Žmo­gui per dieną ati­dirb­ti pri­ klau­so ke­tu­rios va­lan­dos. Jei bū­ tų aš­tuo­nios, būtų pa­pras­čiau“, – aiš­ki­no A.Pa­na­vas ir pri­dūrė, kad di­rek­ci­jos pra­šy­mu jiems siun­čia­ mi tik tie žmonės, ku­riems ati­dirb­ ti pri­va­lu 40, o ne 20 va­landų per mėnesį.

„„Kon­ku­ren­ci­ja: anks­čiau į oro uostą galė­jo vyk­ti vi­si tak­sis­tai, o šiuo

me­tu pa­slau­gas Vil­niaus oro uos­te ga­li teik­ti tik sa­vi­val­dybės įmonė „Vil­nius ve­ža“, „Smart Taxi“ ir dar penki pri­vatūs as­me­nys.



Lu­ko Ki­vi­tos nuo­tr.

Per­moką už tak­si grąžins oro uos­tas Lu­kas Ki­vi­ta

l.kivita@diena.lt

Tre­čia­dienį Tarptautinio Vil­niaus oro uos­to (TVOU) va­do­vai ir dvie­ jų čia pa­slau­gas tei­kian­čių tak­ si įmo­nių at­sto­vai pa­bandė įti­ kin­ti nau­jos tak­si pa­slaugų tvar­ kos nau­da. Nors čia rei­ka­la­vimų nea­ti­tin­kan­tys kon­ku­ren­tai ne­ beį­leid­žia­mi, sa­ko­ma, kad tuo jau džiau­gia­si tiek vil­nie­čiai, tiek už­ sie­nie­čiai.

Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­vavęs TVOU ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Al­man­tas pa­sa­ko­jo, kad pa­grin­ di­nis nau­jo­sios tvar­kos tiks­las – ke­lei­vių ap­sau­ga nuo ap­gau­dinė­ ji­mo ir jų ap­tar­na­vi­mo ko­kybė. „Jau dvi­de­šimt metų gir­di­me kal­bas, kaip tak­si vežė­jai už­dir­ba did­žiu­lius pi­ni­gus iš tu­ristų, ku­rie at­vykę į Vil­nių ne­sup­ran­ta nei kur va­žiuo­ja, nei kiek tu­ri mokė­ti už pa­slau­gas, todėl smar­kiai per­mo­ ka už ke­lionę. Nau­jo­ji kon­cep­ci­ja api­ma la­bai daug – nuo to, kaip vyks­ta pa­ti ke­lionė tak­si au­to­mo­ bi­liu, iki to, kaip jis ar­ba jį vai­ruo­

jan­tis žmo­gus at­ro­do ir el­gia­si“, – kalbė­jo G.Al­man­tas. Vie­nas svar­biau­sių per­tvar­kos ele­mentų – ža­da­mas pi­nigų grąži­ ni­mas (angl. – „Full re­fund“), t. y. jei­gu ke­lei­vis at­vykęs į no­rimą vietą su­mokė­jo dau­giau, nei pri­ klau­so, per­mokėtą sumą oro uos­ tas iš­kart grąžins – te­reikės pa­ro­ dy­ti va­žia­vi­mo kvitą. Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo ir prie nau­jo­sios sis­te­mos pri­si­dėju­sios tak­si įmonės „Vil­nius ve­ža“ at­ sto­vas Be­nas Re­na­tas Bal­tu­sis. Jis ti­ki­no, kad naująją sis­temą iš­bandę žmonės yra pa­ten­kin­ti ypač sumažėjusiomis kainomis. Anks­čiau „Vil­niaus die­na“ rašė, kad teisę teik­ti ve­ži­mo pa­slau­gas oro uos­te pra­ra­du­sių įmo­nių at­ sto­vai šiuos TVOU veiks­mus va­di­ no ne­sąži­nin­ga kon­ku­ren­ci­ne ko­ va, nau­din­ga mies­to me­rui Artū­rui Zuo­kui, ir žadė­jo pro­tes­tuo­da­ mi ne­rea­guo­ti į oro uos­to ke­lei­ vių išk­vie­ti­mus. Tie­sa, for­ma­liai jiems įva­žiuo­ti į TVOU te­ri­to­riją ne­draud­žia­ma, ta­čiau vei­kia ki­ta gud­rybė – vie­tos, kur au­to­mo­bi­ liams būtų leis­ta su­sto­ti, nėra.

Kon­ku­ren­tai įmonėms – tik pen­ki as­me­nys Vi­sa­me oro uos­te įreng­t i in­for­ma­ ci­n iai sten­dai, ku­r iuo­se pa­tei­k ia­ ma in­for­ma­ci­ja apie tak­si pa­slau­ gas. Čia nu­ro­dy­tos tak­si ta­r i­fo už nu­va­ž iuotą ki­lo­metrą ri­ba (3,5 li­ to), įsėdi­mo mo­kes­čio ri­ba (5 li­tai). Taip pat pa­tei­k ia­mos mak­si­ma­lios po­pu­lia­rių marš­rutų kai­nos, pa­vyzd­ž iui, nuo oro uos­to iki Kons­t i­t u­ ci­jos pro­spek­to, Ka­ted­ros aikštės, San­ta­riš­k ių kli­nikų.

­Antradie­nis

Vil­niaus mies­to apy­linkės teis­mas pa­ skelbė nuo­sprendį baud­žia­mo­jo­ je by­lo­je, ku­rio­je Drąsiaus Ked­žio tėvas Vy­tau­tas And­rius Ke­dys bu­vo kal­ti­na­mas davęs me­la­gin­gus pa­ro­ dy­mus, kad jis, at­vykęs pa­siim­ ti ma­ža­metės mer­gaitės į Stankūnų butą, ja­me matė And­ rių Ūsą, o kitą­ kart at­vykęs šį ra­ do „vien su triu­si­kais“. Teis­mas, įver­tinęs kal­ti­na­

Nuo šių metų lie­pos 1 d. prie oro uos­to at­v y­k i­mo ter­m i­na­lo vei­k ia spe­c ia­l iai įreng­t as ke­l io ruo­ž as, skir­tas tak­si vežė­jams. Pa­gal naują­ ją tvarką ke­lei­vius ap­tar­nau­ja 18 au­ to­mo­bi­lių. Pas­laugų tie­k i­mo su­tar­ tis yra pa­si­ra­šiu­si bend­rovė „Pas­ sen­ger Ground Ser­v i­ces“ („Smart Ta­xi“), VšĮ „Vil­nius ve­ža“ ir dar pen­ ki in­di­vi­dua­l ia veik­la už­sii­man­tys fi­zi­niai as­me­nys.

mo­jo paaiš­ki­ni­mus, liu­dy­tojų pa­ro­dy­mus ir by­lo­je esan­čią ra­šy­tinę med­žiagą, V.A.Ked­žio kaltę vi­siš­kai įro­ dė. Nors kal­ti­na­ma­sis sa­vo kaltę neigė, teis­ mas jo aiš­ki­ni­mus ver­tin­ti­no kri­tiš­kai, kaip siekį iš­veng­ ti bausmės. Teis­ mas nu­sprendė V.A.Kedį pri­pa­ žin­ti kal­tu ir sky­ rė jam 8 MGL (1040 litų) dyd­žio baudą. Nuosp­ren­dis per 20 dienų ga­li būti skund­žia­mas.


4

rugpjūčio 1–7, 2013

miestas „„„Šuo su aki­niais“. Ei­

man­t as Lu­d a­v i­č ius (Ge­di­mi­no pr.).

„„Pa­mink­li­nė plokš­tė su­

ki­li­mo au­koms at­min­ti Lu­kiš­kių aikš­tė­je.

Vil­niaus skulp­tū­ros. Gi Daug dis­ku­tuo­ja­ma apie skulp­tū­rų gro­žį, es­te­ti­ką, tin­ka­mu­ mą mies­tui. Pas­ta­ruo­ju me­tu ver­da ir di­džiu­lės dis­ku­si­jos dėl bū­si­mos Lu­kiš­kių aikš­tės skulp­tū­ros, neį­ti­ku­sios net pa­čiam kul­tū­ros mi­nist­rui Ša­rū­nui Bi­ru­čiui. Ta­čiau vi­siš­kai ne­krei­pia­ma dė­me­sio į de­šim­tis me­tų Vil­niu­je sto­vin­čias skulp­tū­ras. O ar bū­ tų ga­li­ma su­skai­čiuo­ti, kiek ap­skri­tai jų yra sos­ti­nė­je? Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

„„„Fan­tas­ti­nis žvė­ris“.

Min­dau­gas Na­va­kas (Kons­ti­tu­ci­jos pr.).

Skulp­tū­ros „ne vie­to­je“

Įvar­dy­ti, kas gra­žu ir me­niš­ka, yra ne tik su­dė­tin­ga, ta­čiau ir ne­la­bai są­ži­ nin­ga. Me­no­ty­ri­nin­kė ir me­no kri­ti­ kė Jo­lan­ta Mar­ci­šaus­ky­tė-Ju­ra­šie­nė, pa­pra­šy­ta pa­kal­bė­ti apie ma­žiau­siai Vil­niaus mies­tui tin­kan­čias ir neak­ tua­lias skulp­tū­ras, pa­siū­lė pa­si­rink­ti kiek ki­to­kį žvilgs­nio kam­pą. „„„Su­tar­ti­nė“. Sta­nis­lo­ „Dė­me­sį vi­sų pir­ma rei­kia at­ vas Kuz­ma (prie­šais kreip­ti į tai, kas sto­vi Vil­niu­je. Apie bu­vu­sį „Lie­tu­vos“ vieš­ kai ku­rias skulp­tū­ras mes nie­ko net bu­tį). ne­ži­no­me, nes nė­ra jo­kių len­te­lių. Kal­bė­ji­mas apie me­ni­nes for­mas la­bai pro­vo­kuo­ja hie­rar­chi­nį mąs­ ty­mą. Ar vi­sa­da tas me­niš­kas kū­ri­ nys yra ak­tua­lus pa­pras­tam mies­ tie­čiui?“ – svars­tė me­no kri­ti­kė. „„„Verk­nė“. Ro­ma­nas Kaz-„ Ta­čiau ap­skri­tai kal­bant apie ­laus­kas (Py­li­mo g.). skulp­tū­rų ak­tua­lu­mą svar­bu at­ si­žvelg­ti į tai, ku­rio­je vie­to­je tam tik­ra skulp­tū­ra pa­sta­ty­ta. Su me­no kri­ti­ke J.Mar­ci­šaus­ky­te-Ju­ra­šie­ne pa­lie­tė­me ir V.Ku­dir­kos skulp­tū­ ros ak­tua­lu­mo klau­si­mą ir ban­dė­ me api­bend­rin­ti dis­ku­si­jas, vyks­ tan­čias dėl bū­si­mo­sios Lu­kiš­kių „„„Mies­to var­tų sar­gy­bi­ aikš­tės skulp­tū­ros. nis“. Sta­nis­lo­vas Kuz­ „Kol V.Ku­dir­kos skulp­tū­ra ne­ ma (Py­li­mo ir Tra­kų g. sto­vė­jo, aikš­tė­je žmo­nėms la­bai kam­pas). pa­tik­da­vo bū­ti: jau­ni­mas su ried­ len­tė­mis ir rie­du­čiais va­ži­nė­jo, tai bu­vo jau­ni­mo lais­va­lai­kio vie­ ta. Ta­čiau ten at­si­dū­rė pa­mink­las, ku­ris tos vie­tos ne­pra­tur­ti­na sa­vo bu­vi­mu. Jis ak­tua­lio­je vie­to­je, ta­ „„Skulp­t ū­ra Juo­za­p ui čiau pa­ts neak­tua­lus, ne­lei­džia tai Mont­vi­lai. Bo­les­lo­vas vie­tai skleis­tis, nes yra biu­rok­ra­ Bal­z u­ke­v i­č ius (Tra­ ti­nis, for­ma­lus ir ek­lek­tiš­kas“, – kų g.). pa­sa­ko­jo me­no kri­ti­kė. Ji pri­mi­nė ir tai, kad dar prieš sta­tant V.Ku­ dir­kos skulp­tū­rą bu­vo ki­lę įvai­riau­ sių dis­ku­si­jų, vė­liau prie pa­mink­lo pri­de­rin­tas spal­vo­tas ap­švie­ti­mas, te­kan­tis van­duo. Tik, ma­tyt, pa­ trauk­lu­mo tai ne­pri­dė­jo. „„„Kregž­d ės“. Juo­zas Iš­ties to­kių, anot me­ni­nin­kės, Mi­kė­nas (Upės g.). po­li­ti­zuo­tų skulp­tū­rų ar mo­nu­ men­tų pil­nas Ge­di­mi­no pro­spek­ tas. Tie­sa, at­ro­do, kad daug dis­ ku­si­jų ke­lian­tis Lu­kiš­kių aikš­tės skulp­tū­ros pro­jek­tas yra ne­ką ma­ žiau po­li­ti­zuo­tas, o vie­šo­jo­je erd­ vė­je net ky­la dis­ku­si­jų: ar ap­skri­ tai ten skulp­tū­ra rei­ka­lin­ga? „„„Elekt­ra“. Bo­les­lo­vas „Man, pa­vyz­džiui, at­ro­do, kad Bal­zu­ke­vi­čius (Rink­ti­ čia vi­siš­kai nie­ko ne­rei­kia, ta aikš­ nės g.). tė tu­rė­tų bū­ti skir­ta žmo­nėms. Juk pa­ti pir­mo­ji aikš­tės pa­skir­tis bu­vo bū­tent tur­gaus aikš­tė. Ne­bū­ti­na vi­so pro­spek­to pa­vers­ti po­li­ti­kos ideo­lo­gi­jų ženk­lu“, – vy­rau­jan­ čią nuo­mo­nę api­bend­ri­no J.Mar­ ci­šaus­ky­tė-Ju­ra­šie­nė.

„Ge­riau kal­bė­ti apie ge­rus skulp­ tū­rų pa­vyz­džius, ku­rie yra neak­ tua­lūs dėl to, kad vi­suo­me­nė tie­siog neatk­rei­pia į juos dė­me­sio. Vil­niu­je iš tie­sų itin daug pa­mink­lų, ta­čiau ga­na ma­žai de­ko­ra­ty­vi­nių skulp­ tū­rų. To­kių skulp­tū­rų, ku­rio­mis mies­tie­čiai iš tie­sų ga­lė­tų džiaug­ tis ir ne­bū­tų pri­vers­ti nuo­lat gal­vo­ ti apie skau­džius is­to­ri­nius įvy­kius. O juk yra ir to­kių skulp­tū­rų, ku­rios nei me­niš­kai ver­tin­gos, nei ak­tua­ lios vi­suo­me­nei, nei ap­skri­tai rei­ ka­lin­gos“, – sakė pašnekovė. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės duo­me­ ni­mis, mies­te šiuo me­tu yra 75 pa­mink­lai, at­mi­ni­mo ženk­lai bei skulp­tū­ros ir 190 at­mi­ni­mo len­tų. Tie­sa, yra ne­ma­žai skulp­tū­rų, ku­ rios neįt­rauk­tos į jo­kius są­va­dus, kai ku­rios sto­vi pri­va­čių įmo­nių ar bend­ruo­me­nių (pa­vyz­džiui, švie­ ti­mo įstai­gų) erd­vė­se, ku­rios ga­na vie­šos, to­dėl sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek jų esa­ma iš vi­so. Kal­bant apie nu­si­pel­niu­sių as­ me­ny­bių at­mi­ni­mo įženk­li­ni­mus mies­te, iki 2007 m. Lie­tu­vo­je eg­ zis­ta­vo vi­suo­me­ni­nė Pa­va­di­ni­mų ko­mi­si­ja, ver­ti­nu­si nau­jai siū­lo­ mų pa­mink­lų tiks­lin­gu­mą ir me­ ni­nę ver­tę. Ta­čiau da­bar kai ku­rie pa­mink­lai at­si­ran­da be eks­per­ tų nuo­mo­nės. Šiuo me­tu nau­jus įženk­li­ni­mus mies­te ku­ruo­ja Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė. 10-as, ku­rio ne­rei­kia už­mirš­ti

Su me­no kri­ti­ke J.Mar­ci­šaus­ky­tėJu­ra­šie­ne, šiuo me­tu kaip tik ren­ gian­čia lei­di­nį – kul­tū­ri­nį gi­dą apie Vil­niu­je esan­čias skulp­tū­ras bei pa­mink­lus, ap­lan­kė­me 10 pa­ke­liui esan­čių cent­re ir se­na­mies­ty­je pa­ sta­ty­tų skulp­tū­rų. Kal­bė­jo­me apie tuos skulp­tū­ri­nius ob­jek­tus, ku­rie yra ver­ti dė­me­sio, ta­čiau pa­mirš­ ti ar ne­pel­ny­tai ne to­kie ak­tua­lūs, ko­kie ga­lė­tų bū­ti. 1. Mies­tie­čiui ga­lė­tų bū­ti įdo­ mi ant se­no­sios Vil­niaus mies­to

„„„Kab­lys“. Min­dau­gas

Na­va­kas (Kau­no g.).

Po­li­ti­kų įran­kis

Ko­dėl dau­gu­ma ge­rų ir ak­tua­lių skulp­tū­rų šian­dien yra už­mirš­ tos ar­ba apie jas tie­siog net ne­kal­ ba­ma? Nes vi­suo­me­nei bru­ka­mos tos, ku­rios tar­nau­ja ne žmo­nėms ir mies­tui, o po­li­ti­kai ir tam tik­roms bend­ruo­me­nėms.

„„Įž­val­gos: me­no kri­ti­kė J.Mar­ci­

šaus­ky­tė-Ju­ra­šie­nė ma­no, kad Vil­niu­je yra la­bai daug skulp­tū­ rų, ku­rios pra­ra­do ak­tua­lu­mą ar bu­vo pa­mirš­tos ne­pel­ny­tai. 

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

elekt­ri­nės, da­bar­ti­nio Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­jaus (Rink­ti­nės g. 2), bokš­te­lio be­si­pui­kuo­jan­ti Bo­ les­lo­vo Bal­zu­ke­vi­čiaus „Elekt­ra“. Kaip me­no­ty­ri­nin­kė pa­sa­ko­jo, pats skulp­tū­ros au­to­rius bu­vo vie­nas pir­mų­jų de­ko­ra­ty­vio­sios skulp­tū­ ros meist­rų XX a. pra­džios Vil­niu­je. Prie šio elekt­ri­nės pa­sta­ty­mo pri­si­ dė­jęs vie­nas įta­kin­giau­sių tuo­me­ čių Vil­niaus žmo­nių, ban­ki­nin­kas ir fi­lant­ro­pas Juo­za­pas Mont­vi­la, – jis bu­vo skulp­to­riaus me­ce­na­tas. „Elekt­ra“ – tai „nuei­nan­čios ga­ dy­nės“ ale­go­ri­ja: po mo­ters ko­jo­mis par­kri­tęs švie­sos apa­kin­tas vy­ras su gęs­tan­čiu deg­lu ran­ko­je sim­bo­li­ zuo­ja du­ji­nį ap­švie­ti­mą, ku­ris, at­ si­ra­dus elekt­rai, ta­po praei­ti­mi. Ar daž­nas mies­tie­tis pa­ste­bi vy­ro fi­ gū­rą? O ale­go­ri­ja yra apie tai, kad gy­ve­ni­mas kei­čia­si ir ei­na į prie­kį. Ma­no­ma, kad „Elekt­ra“ tuo lai­ko­ tar­piu bu­vo ko­ne pir­mo­ji ne re­li­gi­ nio ar ideo­lo­gi­nio po­bū­džio mo­nu­ men­ta­li mies­to skulp­tū­ra. So­viet­me­čiu skulp­tū­ra bu­vo nu­ griau­ta ir be jo­kio mo­ty­vo ati­duo­ta į me­ta­lo lau­žą, ir tik 1994 m. ją at­ sta­tė skulp­to­rius Pet­ras Ma­zū­ras. 2. Skulp­tū­ra, dėl ku­rios už­marš­ ties la­biau­siai gai­la, – Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­te eg­lu­čių ša­kų už­sto­ja­mas gar­saus skulp­to­riaus Min­dau­go Na­va­ko „Fan­tas­ti­nis žvė­ris“. Nors, kaip me­no­ty­ri­nin­kė pa­sa­ko­jo, pa­ts au­to­rius per daug šios skulp­tū­ros vie­šin­ti ne­lin­kęs, nes jo dar­bų sti­ lius vė­liau ge­ro­kai kei­tė­si, kū­ri­nys yra stip­rus idė­jiš­kai. „Kai ji bu­vo pa­sta­ty­ta, skulp­tū­ ros kon­teks­tas at­ro­dė ki­taip. Ta­da bu­vo nau­jai pro­jek­tuo­ja­mas de­ši­ nio­sios Ne­ries kran­ti­nės pa­sta­tų komp­lek­sas, sto­vė­jo uni­ver­sa­li­nė par­duo­tu­vė, vieš­bu­tis „Lie­tu­va“, vis­kas stip­riai plė­tė­si ir rei­kė­jo ko­ kių nors skulp­tū­ri­nių ak­cen­tų“, – pa­sa­ko­jo J.Mar­ci­šaus­ky­tė-Ju­ra­ šie­nė. „Fan­tas­ti­nis žvė­ris“ bu­vo pa­sta­ty­tas tuo­met eg­zis­ta­vu­sio „Tu­ris­to“ vieš­bu­čio kie­me­ly­je. Nuo Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­to ne­ma­to­ma ir daug kam ne­ži­no­ma skulp­tū­ra – mi­to­lo­gi­nė bū­ty­bė gri­ fo­nas – anuo­met sim­bo­li­za­vo se­ na­mies­čio są­sa­ją su nau­jai be­si­ ku­rian­čia mies­to da­li­mi ki­ta­pus Ne­ries. Gri­fo­no mo­ty­vas pa­si­sko­ lin­tas iš Auš­ros var­tų de­ko­ro. 3. Svar­bi Vil­niu­je ir ki­ta M.Na­va­ ko skulp­tū­ra – Kau­no gat­vė­je esan­ tis „Kab­lys“. Tai yra „įvie­tin­to“ me­no pa­vyz­dys – tai reiš­kia, kad skulp­tū­rai la­bai svar­bus yra kon­ teks­tas ir ap­lin­ka. Šiuo at­ve­ju, pa­ sak pa­šne­ko­vės, la­bai svar­bus pats ge­le­žin­ke­li­nin­kų rū­mų pa­sta­tas. Tai sta­li­nis­ti­nio ti­po sta­ti­nys, so­ viet­me­čiu gar­sė­jęs dis­ko­te­ko­mis. Vie­to­je, ku­r io­je įmon­t uo­tas „Kab­lys“, anks­čiau bu­vo so­vie­ti­ nis her­bas. Skulp­tū­ros for­ma pri­ me­na her­be bu­vu­sį pjau­tu­vą. „Į pa­sta­tą įsi­rė­žu­si skulp­tū­ra de­ mons­tu­ro­ja konf­lik­tą, prieš­prie­šą.


5

rugpjūčio 1–7, 2013

miestas

in­čai dėl bū­si­mų, se­nos – už­mirš­tos Tai lyg skulp­tū­ros ir ar­chi­tek­tū­ros ko­va, ku­ri tu­ri ideo­lo­gi­nę po­teks­ tę. M.Na­va­ko skulp­tū­ra ga­li sim­ bo­li­zuo­ti ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos žmo­gaus su­si­do­ro­ji­mą su ne­ga­ty­via sa­vo ša­lies praei­ti­mi, pa­ro­dy­ti, jog ne­sa­me praei­ties ver­gai ar au­kos“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Ši skulp­tū­ra pa­ ro­do ge­bė­ji­mą kū­ry­biš­kai in­terp­re­ tuo­ti sa­vo praei­tį, o ne tik skųs­tis dėl pa­tir­tų kan­čių ir nuo­skau­dų. 4. Pui­kiai į ur­ba­nis­ti­kos kon­teks­ tą „įsi­pai­šan­ti“ Sta­nis­lo­vo Kuz­mos „Su­tar­ti­nė“ stūk­so prie­šais bu­vu­sį „Lie­tu­vos“ vieš­bu­tį, da­bar jau va­ di­na­mą ki­taip. Ši skulp­tū­ra ir bu­vo pa­sta­ty­ta spe­cia­liai vieš­bu­čiui, nes vie­tai, kur lan­kė­si daug aukš­to ran­ go sve­čių iš už­sie­nio, rei­kė­jo ko­kio nors su vieš­bu­čio pa­va­di­ni­mu su­ si­ju­sio ak­cen­to.

Man, pa­vyz­džiui, at­ ro­do, kad Lu­kiš­kių aikš­tė­je vi­siš­kai nie­ ko ne­rei­kia, ta aikš­ tė tu­rė­tų bū­ti skir­ta žmo­nėms. Skulp­tū­ra at­spin­di pui­kią ar­ chi­tek­tū­ros ir skulp­tū­ros har­mo­ ni­ją: griež­tų li­ni­jų pa­sta­tą skulp­ tū­ra „su­minkš­ti­na“, jis neat­ro­do toks at­šiau­rus. Ta­čiau svar­biau­sia – pa­ts skulp­tū­ros au­to­rius, ku­rio dar­bų me­ni­nė ver­tė da­ro juos ak­ tua­lius iki šių die­nų. Be­je, yra vie­nas itin įdo­mus fak­ tas: skulp­tū­rą šiai vie­tai tu­rė­jo su­ kur­ti ki­tas ta­len­tin­gas skulp­to­rius Ge­di­mi­nas Ka­ra­lius. Ta­čiau jo pa­ slau­gų at­si­sa­ky­ta, ma­no­ma, dėl ne­su­ta­ri­mų su tuo­me­te ko­mi­si­ja, at­rin­ku­sia skulp­tū­ros au­to­rių. 5. Vie­na ži­no­miau­sių Vil­niaus skulp­tū­rų – Juo­zo Mi­kė­no „Kregž­ dės“ – yra ob­jek­tas, iš es­mės kei­ čian­tis Ne­ries kran­ti­nės pei­za­žą. „Erd­vė ap­link ją ne­sut­var­ky­ta ir dar ne­pat­rauk­li. Į vis­ką ga­li­ma pa­ žiū­rė­ti kū­ry­biš­kai: už­tek­tų, jei ten at­si­ras­tų ko­kių nors suo­liu­kų, „pu­ fų“, žai­di­mų sta­lų“, – nuo­mo­nę dės­tė me­no kri­ti­kė. Ji taik­liai pa­ ste­bė­jo, kad skulp­tū­ra bū­tų po­pu­ lia­res­nė, jei ten atė­jęs jau­ni­mas tu­ rė­tų kur pri­sės­ti, pa­bū­ti. Tai ga­lė­tų tap­ti pui­kia rek­rea­ci­ne vie­ta. 6. Skulp­tū­ri­nis ob­jek­tas, į ku­rį tik­ rai tu­rė­tų bū­ti at­kreip­tas dė­me­sys, yra ir pa­čio­je Lu­kiš­kių aikš­tė­je. Tai nė­ra ti­pi­nė skulp­tū­ra, o tik pa­mink­ li­nė plokš­tė. Nors ne de­ko­ra­ci­nę funk­ci­ją at­lie­kan­ti, 1920 m. pa­sta­ ty­ta plokš­tė yra skir­ta 1863 m. su­ ki­li­mo au­koms: Juo­zui Ka­li­naus­kui ir Kons­tan­ti­nui Sie­ra­kaus­kui, ku­rie šio­je aikš­tė­je ir bu­vo nu­žu­dy­ti. Dė­me­sį de­rė­tų at­kreip­ti dėl dvie­ jų da­ly­kų: pir­ma, plokš­tė­je iš­kal­tos su­ki­lė­lių gi­mi­mo da­tos yra ne­tei­ sin­gos ir daug me­tų nie­kas klai­dos neiš­tai­so. Ant­ra, plokš­tė šiuo me­tu yra vi­siš­kai ne­ma­to­mo­je praei­viams vie­to­je, už­sto­ja­ma me­džių, pa­čia­me Lu­kiš­kių aikš­tės pa­kraš­ty­je. 7. Vie­ną links­miau­sių Vil­niaus skulp­tū­rų, Ei­man­to Lu­da­vi­čiaus su­kur­tą „Šu­nį su aki­niais“, rei­kė­ tų pa­mi­nė­ti jau vien dėl to, kad tai yra vie­na mėgs­ta­miau­sių mies­tie­ čių skulp­tū­rų. „Skulp­tū­ra mies­tie­čiams vi­sa­ da pa­ti­ko. Ji už­sa­ky­ta op­ti­kos sa­

lo­no. Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­ nia­me de­šimt­me­ty­je čia sto­vė­jo ki­to šuns, do­ber­ma­no, skulp­tū­ ra, tik kiek ma­žes­nė. Tą skulp­tū­rą vi­si mėg­da­vo, lies­da­vo, sa­vi­nin­kai net bi­jo­jo, kad ją kas nors pa­vogs, o vie­ną die­ną taip ir nu­ti­ko“, – pa­sa­ ko­jo J.Mar­ci­šaus­ky­tė-Ju­ra­šie­nė. Po ku­rio lai­ko čia at­si­ra­do nau­jas do­ ber­ma­nas, tik su aki­niais, ku­rį pro­ spek­tui grą­ži­no me­ni­nin­kas E.Lu­ da­vi­čius, taip su­jung­da­mas praei­tį su da­bar­ti­mi. 8. Ma­tyt, vie­na neak­tua­liau­sių Vil­niaus mies­to skulp­tū­rų, ku­rios ap­skri­tai dau­gu­ma nie­ka­da net nė­ ra pa­ste­bė­ję, – Py­li­mo gat­vė­je į žo­ lės ir me­džių kom­po­zi­ci­ją „įrė­min­ ta“ Ro­ma­no Kaz­laus­ko „Verk­nė“. Tai vie­nas pir­mų­jų puo­šy­bi­nės skulp­tū­ros pa­vyz­džių Vil­niu­je so­ viet­me­čiu. 7-aja­me de­šimt­me­ty­ je bu­vo su­si­rū­pin­ta vie­šų­jų erd­vių pra­tur­ti­ni­mu de­ko­ra­ty­viais ak­ cen­tais, tad įvai­riuo­se skve­re­liuo­ se pra­dė­ti sta­ty­ti skulp­tū­ri­niai ob­ jek­tai. „Ši skulp­tū­ra bu­vo skir­ta Birš­ to­no vie­ša­jai erd­vei. Ta­čiau ta­da ne­gau­tas lei­di­mas sta­ty­ti skulp­ tū­rą, o tuo­me­tis vy­riau­sia­sis Vil­ niaus ar­chi­tek­tas lei­do ją pa­sta­ty­ti čia. Ji ga­li bū­ti „įvie­tin­ta“ tuo po­ žiū­riu, kad ji vaiz­duo­ja upę. O bū­ tent čia, anot mies­to ty­ri­nė­to­jų, anks­čiau te­kė­jo Ka­čer­gos upe­lis. Tik kad skulp­tū­ro­je vaiz­duo­ja­mas Birš­to­no upe­lis – Verk­nė. Ale­go­riš­ka skulp­tū­ra vaiz­duo­ja mo­ters kū­ną, ku­ris ir sie­ja­mas su upės ban­ga­vi­mu. 9. Dar vie­na S.Kuz­mos skulp­tū­ra „Mies­to vartų sar­gy­bi­nis“ at­krei­ pia daž­no praei­vio dė­me­sį, ta­čiau jos pra­smę ži­no ne vi­si. Va­ri­nė skulp­tū­ra sim­bo­li­zuo­ ja se­no­jo Vil­niaus gy­ny­bi­nius var­ tus sau­go­ju­sį sar­gy­bi­nį, ta­čiau nė­ra suas­me­nin­ta. Skulp­tū­ra svar­bi, nes skir­ta sos­ti­nės 650-osioms pa­mi­ nė­ji­mo me­ti­nėms. O ir at­si­ra­do ant Pi­lies gat­vė­je esan­čio na­mo kam­po ne vi­sai le­ga­liai, įti­ki­nus, kad ji tė­ra de­ko­ra­ty­vus ak­cen­tas. „Sar­gy­bi­nį S.Kuz­ma su­kū­rė prieš tai ge­rai iš­stu­di­ja­vęs Lie­tu­vos Di­ džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės kar­žy­gių šar­vus ir gink­lus. Bet įdo­miau­ sia, kad šio kar­žy­gio vei­das su­kur­ tas pa­gal ge­ro S.Kuz­mos bi­čiu­lio, vy­res­nio ko­le­gos, žy­maus gra­fi­ko Rim­tau­to Gi­ba­vi­čiaus, po­rtre­tą, tu­rė­ju­sį „ri­te­riš­kų bruo­žų“, – pa­ sa­ko­jo J.Mar­ci­šaus­ky­tė-Ju­ra­šie­nė. Ge­di­mi­no stul­pai ri­te­rio sky­de at­ si­ra­do tik Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­ lau­so­my­bę. 10. Dė­me­sio ver­tas Pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­no kie­me­ly­je esan­tis Juo­ za­po Mont­vi­los pa­mink­las, ku­ris, at­ro­do, daž­nai pri­si­me­na­mas jau­ ni­mo. Ta­čiau dau­ge­lis ne­ži­no, kas toks bu­vo J.Mont­vi­la. Pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­no kie­me­lis yra tar­si spe­cia­liai su­pro­jek­tuo­tas šiai Bo­les­lo­vo Bal­zu­ke­vi­čius skulp­ tū­rai, vaiz­duo­jan­čiai iš es­mės įta­ kin­giau­sią ban­ki­nin­ką ir fi­lant­ro­ pą ca­ri­nia­me Vil­niu­je. J.Mont­vi­la ne tik bu­vo me­no me­ ce­na­tas, bet ir įvai­riau­sių pa­ra­mos or­ga­ni­za­ci­jų stei­gė­jas, įdė­jęs daug ener­gi­jos į Vil­niaus vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo ge­ri­ni­mą. Jo lė­šo­mis taip pat bu­vo su­tvar­ky­tos ir pa­ties Pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­no pa­tal­pos, to­dėl pa­mink­las jam sto­vi bū­tent šio­je vie­to­je.

„„Tęstinumas: kai kurios Vilniaus skulptūros turi ir platesnį kontekstą – prieš atsirandant M.Navako „Kabliui“,

anksčiau čia buvo sovietinis herbas, kurį savo forma primena skulptūra. 

Tomo Urbelionio / BFL nuotr.

Mies­tie­čiams pa­tin­ka šu­nys Šių me­tų pra­džio­je Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bė pa­skel­bė vie­šą mies­tie­čių ap­klau­są, per ku­rią bu­vo no­ri­ma iš­ siaiš­kin­ti, ar vil­nie­čiai pri­ta­ria lie­tu­viš­ ko me­džiok­lės sim­bo­lio įam­ži­ni­mui Pi­ lies kal­no pa­pė­dė­je. Ten no­ri­ma pa­sta­

ty­ti na­tū­ra­laus dy­džio šuns skulp­tū­rą Lie­tu­vos ska­li­kui, ku­ris yra vie­nin­te­lė na­cio­na­li­nė šu­nų veis­lė ir yra teo­riš­ kai su­si­jęs su anks­tes­niais mū­sų vals­ ty­bės lai­kais. To­kie reiš­ki­niai po­pu­lia­ rūs vi­so­je Eu­ro­po­je – pri­si­min­ti is­to­ri­

nių lai­kų me­džiok­lę. Yra daug pa­mink­ lų pa­vyz­džių, kur ko­kios nors įžy­my­ bės po­zuo­ja su žir­gu ar šu­ni­mi. Nors sa­vi­val­dy­bės ap­klau­so­je da­ly­va­vo tik 275 žmo­nės, 65,8 pro­c. at­sa­kiu­sių pri­ ta­ria to­kios skulp­tū­ros įren­gi­mui.

Savivaldybės apie skulptūrų projektus Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­ bės ta­ry­bos Kul­tū­ros, švie­ti­mo ir spor­ mas į tai, kaip tvir­ti­na­mi skulp­tū­rų pro­ to ko­mi­te­tas. jek­tai mies­te: Ko­mi­si­jai ir ko­mi­te­tui pri­ta­rus ren­gia­ „Pa­teik­tus siū­ly­mus, pra­šy­mus dėl mas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ pa­mink­lų, skulp­tū­rų, at­mi­ni­mo len­ ky­mas dėl ati­tin­ka­mo ob­jek­to įren­gi­ tų įren­gi­mo svars­to Vil­niaus pa­va­di­ mo. Pa­mink­lo ar skulp­tū­ros spren­di­ ni­mų, pa­mink­lų ir at­mi­ni­mo len­tų ko­ niai tei­kia­mi su pra­šy­mu ar­ba su­ku­ mi­si­ja bei Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ ria­mi kon­kur­so bū­du.

Vi­sais at­ve­jais po ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riaus įsa­ky­mo ren­gia­mas pro­ jek­tas ir nu­sta­ty­ta tvar­ka tvir­ti­na­mas Mies­to plėt­ros de­par­ta­men­te bei Kul­ tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Vil­niaus te­ri­to­ri­nia­me pa­da­li­ny­je (kai ob­jek­tas įren­gia­mas kul­tū­ros pa­vel­do te­ri­to­ri­ jo­je).“


6

rugpjĹŤÄ?io 1–7, 2013

miestas

Kla­si­ka for­muo­ja ki­to­kÄŻ po­Şiō­rÄŻ Gra­Şia ak­ci­ja – nuo Ne­ri­mi plau­kian­Ä?io plaus­to sklin­dan­Ä?ia for­te­pi­jo­no mu­zi­ka – Pia­no.lt va­sa­ros fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ vi­sus pa­kvie­tÄ— ÄŻ rugp­jō­Ä?io 9 d. pra­ si­dė­sian­Ä?ius kla­si­ki­nÄ—s mu­zi­kos kon­cer­tus po at­vi­ru dan­gu­mi. Ind­rÄ— Pep­ce­vi­Ä?iō­tÄ—

ko­jo pa­ts fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rius A.Ši­me­lis.

Dau­ge­lio mies­tie­Ä?iĹł akÄŻ ir au­sÄŻ pa­ trau­ku­siu pa­si­ro­dy­mu bu­vo pa­ skelb­ta apie ar­tė­jan­tÄŻ tre­Ä?ią­jÄŻ Pia­ no.lt va­sa­ros fes­ti­va­lÄŻ. Ant Ne­ri­mi plau­kian­Ä?io plaus­to, prie for­te­pi­ jo­no ÄŻsi­tai­sÄ™s maest­ro Pet­ras Ge­ niu­ťas su­gro­jo vi­sÄ… ga­mÄ… jo gal­vo­ je esan­Ä?iĹł kō­ri­niĹł, ku­rie, va­sa­ros fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riaus, di­ri­gen­ to Alek­sand­ro Ĺ i­me­lio tei­gi­mu, su­ si­lie­jo su gam­ta, van­de­niu. „To­kios idė­jos vi­sa­da pa­trau­ kia Ĺžmo­niĹł dė­me­sÄŻ, kaip kla­si­ki­ nÄ—s mu­zi­kos at­li­kė­jams ir no­ri­si. O gro­ti ant van­dens la­bai fai­na, jau se­niai Ĺži­no­ma, kad van­de­niu la­bai ge­rai sklin­da gar­sas“, – apie ĹĄÄŻ su­ ma­ny­mÄ… sa­kÄ— P.Ge­niu­ťas. Apie su gam­tos sti­chi­jo­mis su­si­ju­sias ak­ ci­jas, tre­Ä?ią­jÄŻ va­sa­ros fes­ti­va­lÄŻ, kla­ si­ki­nÄ—s mu­zi­kos ÄŻta­kÄ… kiek­vie­nam Ĺžmo­gui „Vil­niaus die­nai“ pa­pa­sa­

– Ge­rą­ją Şi­nią apie ar­tė­jan­ tį fes­ti­va­lį pra­ne­ťė­te neįp­ras­tu pa­si­ro­dy­mu ant plaus­to. Ko­dėl bō­tent to­kia idė­ja? – Praė­ju­siais me­tais su for­te­pi­jo­nu skri­do­me oro ba­lio­nu, ťie­met for­te­pi­ jo­nas at­si­dō­rė ant plaus­to. Yra ke­tu­ rios gam­tos sti­chi­jos: oras, van­duo, Şe­mė ir ug­nis. Pa­mąs­tė­me, kad ťie­ met iť oro nu­si­lei­dŞia­me ant van­dens, ki­tais me­tais sprę­si­me, tai bus ug­nis ar Şe­mė. Apsk­ri­tai bend­ra kon­cep­ci­ja bu­vo fes­ti­va­lį, kla­si­ki­nę mu­zi­ką sie­ ti su van­de­niu. Kaip sa­kau, kla­si­ki­nė mu­zi­ka Şmo­gų tru­pu­tį ap­va­lo, pa­gy­ do jo au­rą, kaip ir van­duo.

i.pepceviciute@diena.lt

– Koks bus tre­Ä?ia­sis va­sa­ros fes­ti­va­lis ir kuo jis skir­sis nuo praė­ju­siĹł? – Sa­vo apim­ti­mi jis yra di­des­nis, kiek­vie­na­me kon­cer­te bus sa­vo sri­

ties ĹžvaigŞ­dÄ—. DÄ—l to jis ypa­tin­gas ir dÄ—l to va­di­nu jÄŻ ĹžvaigŞ­dĹžiĹł fes­ti­ va­liu. Ati­da­ry­mo kon­cer­te skam­ bÄ—s Ot­t o­r i­n o Res­p ig­h i kō­r i­nys „Fes­te Ro­ma­ne“, ku­ris klau­sy­to­ jus nu­kels ÄŻ Ita­li­jÄ…. Pa­Ä?iam te­ko jÄŻ gir­dė­ti prieĹĄ dvy­li­ka me­tĹł, re­gi­nys iť­ties bu­vo ÄŻspō­din­gas. To kō­ri­ nio or­kest­ro su­dė­tis yra vie­na di­ dĹžiau­siĹł – per 80 Ĺžmo­niĹł, pa­si­tel­ kia­mi vi­si ÄŻma­no­mi inst­ru­men­tai. DĹžiau­giuo­si, kad ÄŻ ati­da­ry­mo kon­ cer­tÄ… at­vyks­ta ir Lie­po­jos sim­fo­ni­ nis or­kest­ras, jis vie­nas stip­riau­siĹł Bal­ti­jos ĹĄa­ly­se. – ÄŽ ko­kius rė­mus tel­pa ar yra de­da­mas ĹĄis fes­ti­va­lis? Kas jums svar­biau­sia jÄŻ ren­giant? – Svar­biau­sia Ĺžmo­nÄ—ms pri­sta­ ty­ti aukť­Ä?iau­sio ly­gio kul­tō­rÄ…. Tai yra kla­si­ka ir dĹžia­zas. Šį­met dar bus per­ku­si­ja, ji ki­to­kia, nes Ĺžmo­ nÄ—s Ä?ia gros sa­vo kō­nais – „Bo­dy Per­cus­sion“. Tai jau yra ta­pÄ™ ju­dė­

ji­mu pa­sau­ly­je, Şmo­nės at­ra­do ki­ tas ga­li­my­bes, kaip gro­ti per­ku­si­ niais inst­ru­men­tais. Tai la­bai Şa­vi, nes Şmo­gus sa­vo kō­ną ga­li pa­nau­ do­ti kaip inst­ru­men­tą. To­kiais pro­ jek­tais ska­ti­na­mas kō­ry­biť­ku­mas. Iť tie­sų esa­me kaip mu­zi­kos inst­ru­ men­tai. – Koks fes­ti­va­lio tiks­las? – Pri­jau­kin­ti pa­pras­tą Şmo­gų prie aukť­to­sios kul­tō­ros. At­vi­ra erd­vė po dan­gu­mi yra bō­tent ta, kur Şmo­gus ga­li ne­var­Şo­mas atei­ti pa­si­klau­sy­ ti mu­zi­kos, gal­bōt tai jam bus pir­ mas kar­tas. Žmo­nės, ku­rie to­kiuo­ se kon­cer­tuo­se ne­si­lan­ko, į kon­cer­tų sa­les ven­gia ei­ti. Mō­sų ren­gia­mos ak­ci­jos – for­te­pi­jo­no skrai­dy­mas, plau­ki­mas van­de­niu – pa­ro­do, kad esa­me nie­kuo neiť­sis­ki­rian­tys, to­ kie pat Şmo­nės, kaip ir vi­si ki­ti, tik tu­rin­tys dau­giau pa­tir­ties ir la­biau su­si­pa­Şi­nę su mu­zi­ka, ku­ri Şmo­gui pa­de­da ki­taip Şiō­rė­ti į pa­sau­lį.

„„Šauk­lys: apie ne­tru­kus pra­si­

dė­sian­tÄŻ tre­Ä?ią­jÄŻ Pia­no.lt fes­ti­va­lÄŻ pra­neť­ta neÄŻp­ras­tu re­gi­niu – ant Ne­ri­mi plau­kian­Ä?io plaus­to kla­si­ kos kō­ri­nius gro­jo vie­nas gar­siau­ siĹł Lie­tu­vos pia­nis­tĹł P.Ge­niu­ťas. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

UĹž reklamÄ… gavo ir „Lietuvos ryto“ tribĹŤnÄ…? bĹŤti pasiruoĹĄÄ™ tokioms situacijoms ir, kiek ÄŻmanoma, maĹžiau ÄŻ jas reaguoti“, – sakÄ— J.Prapiestis.

Jonas StaniĹĄauskas Per 100 prekybos centrĹł valdanÄ?ios „Norfos maĹžmenos“, jos tiekÄ—jos „Rivonos“ pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis, atrodo, pastaruoju metu daugelÄŻ savo problemĹł imasi sprÄ™sti per jo tribĹŤna tapusÄŻ „Lietuvos rytą“.

NusprendÄ— ignoruoti

GynÄ—si nedarantis ÄŻtakos

IĹĄgirdÄ™s jam nepalankĹł Vilniaus apygardos teismo (VAT) verdiktÄ…, D.Dundulis teisÄ—jo sprendimÄ… „Lietuvos ryte“ pavadino pasityÄ?iojimu. Atrodo, kad ÄŻ turtingiausiĹł ĹĄalies verslininkĹł deĹĄimtukÄ… patenkanÄ?iam D.Dunduliui buvo netikÄ—ta Ĺžinia, kad iĹĄ jo ÄŻmoniĹł uĹž parduotus maĹžesnius, nei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, sklypus priteista ieĹĄkovui sumokÄ—ti apie 7 mln. litĹł. Kai bylinÄ—jimosi maratonas artÄ—jo prie ďŹ niĹĄo, likus vos trims dienoms iki VAT verdikto, „Lietuvos rytas“ iĹĄspausdino straipsnÄŻ, kuriame pareikĹĄta, kad „teisÄ—jai tiesia raudonÄ… kilimÄ… aferĹł meistrui“, ÄŻvardytas ir verdiktÄ… turintis priimti teisÄ—jas Dainius RinkeviÄ?ius ir, nors sprendimo dar nebuvo, aptarinÄ—ta byla ir jos aplinkybÄ—s. D.Dundulio ir jo tribĹŤna virtusio dienraĹĄÄ?io sÄ…sajos – akivaizdĹžios. Ĺ is verslininkas yra didelÄ—s, turinÄ?ios solidĹžius ďŹ nansinius resursus „Norfos“ valdybos pirmininkas. „Norfa“ reklamuojasi „Lietuvos ryte“. Net kelis puslapius uĹžimanti „Norfos“ grupÄ—s ÄŻmoniĹł reklama buvo paskelbta ir tame dienraĹĄÄ?io numeryje, kuriame iĹĄspausdintas teisÄ—saugÄ… su ĹžemÄ—mis maiĹĄantis straipsnis. Suprantama, tokios apimties reklama galÄ—tĹł kainuoti ne vienÄ… deĹĄimtÄŻ tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł. D.Dundulis – ir „Lietuvos ryto“ krepĹĄininkĹł rÄ—mÄ—jas. DidelÄ™ krepĹĄinio klubo biudĹžeto dalÄŻ sudaro ĹĄio verslininko per su juo susijusias ÄŻmones skiriama parama, taÄ?iau „Lietu-

ď ŽPratrĹŤko: 11b[QbYV`aRV`Ă›W\`]_R[QVZĂ–]NcNQV[\]N`VafĂ˜V\WVZb 

vos ryto“ klubo interneto svetainÄ—je apie tokÄŻ rÄ—mÄ—jÄ… nÄ—ra skelbiama. PerĹĄasi klausimas: ar D.Dundulis uĹž tokÄŻ savo dosnumÄ… kartais negavo galimybÄ—s prieĹĄ lemiamÄ… teismo posÄ—dÄŻ vieĹĄai paskleisti jam naudingÄ… nuomonÄ™? „Norfą“ aktyviai reklamuojanÄ?io „Lietuvos ryto“ puslapiuose besiliejant D.Dunduliui palankiems straipsniams, pats verslininkas gynÄ—si nedarÄ…s ÄŻtakos „Lietuvos ryto“ publikacijĹł turiniui.

.[Q_VNb`BSN_a\/39[b\a_

stengiasi nuo tokiĹł publikacijĹł atsiriboti. Kitaip bĹŤtĹł iĹĄ viso sudÄ—tinga priimti sprendimą“, – teigÄ— laikinoji teismo pirmininkÄ—.

Prokurorai nedrÄŻso kelti bylos teisÄ—jams ĹĄeĹĄÄ—lÄŻ metusiam verslininkui ir jo ĹĄalininkui.

Apdrabstyti purvais

„Lietuvos ryto“ straipsnius Vilniaus apygardos teismo teisÄ—jai ÄŻvertino kaip akivaizdĹł bandymÄ… jiems daryti spaudimÄ…. „Kai toks straipsnis pasirodo prieĹĄ paskelbiant sprendimÄ…, tai yra akivaizdus spaudimas teismui. Kitaip nÄ— nepavadinsi“, – sakÄ— D.Dundulio ir „Lietuvos ryto“ taikiklyje atsidĹŤrÄ™s VAT teisÄ—jas D.RinkeviÄ?ius. Jam pritarÄ— ir VAT pirmininko pareigas laikinai einanti Alma UrbonaviÄ?ienÄ—. „Tai yra savotiĹĄkas poveikis teismui, nagrinÄ—janÄ?iam bylÄ…. Be jokios abejonÄ—s, teisÄ—jai jauÄ?iasi nepatogiai, bet kiekvienas

TeisÄ—jai jau ÄŻpratÄ™ prie nuolatinio vieĹĄai jiems daromo spaudimo, tvirtina ir Lietuvos AukĹĄÄ?iausiojo Teismo pirmininkÄ… pavaduojantis ĹĄio teismo BaudĹžiamĹłjĹł bylĹł skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis. Pasak jo, ÄŻstatymĹł, nekaltumo prezumpcijos ir teisÄ—jĹł darbo supratimo kultĹŤra jau daug metĹł gana Ĺžema. Tad ar galima bĹŤti tikriems, kad su ĹžemÄ—mis maiĹĄomĹł teisÄ—jĹł sprendimai – neĹĄaliĹĄki ir teisingi? „Kai dar dirbau teisingumo ministru, sakydavau, kad ant palinkusio karklo visos oĹžkos lipa. Jei teisÄ—jĹł pareigas atliekame, turime

D.RinkeviÄ?ius neslepia: teismas svarstÄ—, kaip pasielgti. NusprendÄ—, kad solidĹžiausia ignoruoti bandanÄ?iuosius iĹĄgÄ…sdinti teisÄ—jus ir tiesiog nereaguoti ÄŻ iĹĄpuolÄŻ spaudoje. „AiĹĄku, tokioje situacijoje teisÄ—jas negali jaustis gerai. Bet nusiĹĄalinus nuo bylos bĹŤtĹł parodyta, kad toks spaudimas Lietuvoje galimas. Tai bĹŤtĹł dar blogiau. Teko priimti sprendimÄ… byloje. Publikacija jam neturÄ—jo jokios ÄŻtakos. Bet kokiu atveju sprendimas bĹŤtĹł buvÄ™s toks pat“, – teigÄ— D.RinkeviÄ?ius. TeisÄ—jas pripaŞįsta, kad su tokiu puolimu per savo darbo praktikÄ… susidĹŤrÄ— pirmÄ… kartÄ…. „Neatsimenu, kad prieĹĄ pat sprendimo paskelbimÄ… apie jÄŻ jau raĹĄytĹł. BĹŤna, kad nepatenkintasis paskelbtu sprendimu uĹžsako straipsnÄŻ. Tada viskas aiĹĄku, Ĺžmogus turi teisÄ™ iĹĄsakyti nuomonÄ™, komentuoti. Bet „Norfa“ yra reklamos uĹžsakovÄ— „Lietuvos ryte“, turbĹŤt tuo ir naudojasi. Tokiu bĹŤdu gal bando daryti kaĹžkokÄŻ poveikÄŻ, bet teisingumÄ… Lietuvoje vis tiek vykdo teismai, o ĹžmonÄ—s atsirenka, kas yra kas“, – iĹĄankstinis puolimas nestebina D.RinkeviÄ?iaus. Akmuo ÄŻ prokurorĹł darŞą

VieĹĄoms manipuliacijoms teisÄ—jais, kai bandoma nulemti sprendimus bylose, taĹĄkÄ… galÄ—tĹł padÄ—ti ne tik prokuratĹŤra, bet ir Ĺ˝urnalistĹł sÄ…junga, mano Lietuvos AukĹĄÄ?iausiojo Teismo BaudĹžiamĹłjĹł bylĹł skyriaus pirmininkas J.Prapiestis. „Ne kartÄ… pats asmeniĹĄkai kreipiausi ÄŻ prokurorus dÄ—l spaudimo teismui, deja, nieko. Vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradÄ—tas, bet ir tas nutrauktas. GalbĹŤt reikÄ—tĹł prokurorams kitaip vertinti, kas iĹĄ tiesĹł yra vieĹĄasis interesas? Jei prokurorai

imtĹłsi ginti nepagrÄŻstai uĹžpuolamus, kritikuojamus teisÄ—jus ir tai vertintĹł kaip nusikalstamÄ… veikÄ…, galbĹŤt atsargiau visi elgtĹłsi? Ĺ˝urnalistĹł sÄ…jungai irgi reikÄ—tĹł uĹžimti pozicijÄ…, raginanÄ?iÄ… Ĺžurnalistus vengti reportaŞų, kai paĹžeidĹžiama nekaltumo prezumpcija ir, tiesiogiai ar ne, bet iĹĄ esmÄ—s yra kiĹĄamasi ÄŻ teismĹł darbą“, – ÄŻsitikinÄ™s J.Prapiestis. PabĹŤgo spaudimo?

Policijos tyrÄ—jai, prokurorai ir ĹĄÄŻ kartÄ… neparodÄ— noro aiĹĄkintis, kas ir dÄ—l ko bandÄ— paspausti teisÄ—jus. „Serneta“ kreipÄ—si ÄŻ Vilniaus apskrities vyriausiÄ…jÄŻ policijos komisariatÄ… praĹĄydama pradÄ—ti ikiteisminÄŻ tyrimÄ… ir iĹĄsiaiĹĄkinti straipsnio „Lietuvos ryte“ pasirodymo aplinkybes, o su juo susijusius asmenis – D.DundulÄŻ, dienraĹĄÄ?io vadovus ir ĹžurnalistÄ™ patraukti baudĹžiamojon atsakomybÄ—n. Nors patys teisÄ—jai publikacijÄ… ÄŻvertino kaip bandymÄ… jiems daryti spaudimÄ…, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 6-ojo policijos komisariato tyrÄ—ja atsisakÄ— pradÄ—ti ikiteisminÄŻ tyrimÄ…, pareiĹĄkusi, esÄ… negalima daryti iĹĄvados, kad straipsniu buvo trukdoma teisÄ—saugai: „Lietuvos ir Europos teisÄ—s aktai ÄŻtvirtina teisÄ™ kiekvienam asmeniui vieĹĄai kritikuoti valstybÄ—s, savivaldybiĹł institucijĹł ir ÄŻstaigĹł, taip pat pareigĹŤnĹł veiklÄ…, o straipsnio teiginius reikia vertinti kaip subjektyviÄ… autorÄ—s nuomonÄ™.“ Ĺ is policijos komisariato tyrÄ—jos nutarimas atsisakyti pradÄ—ti ikiteisminÄŻ tyrimÄ… buvo apskĹłstas Vilniaus apygardos prokuratĹŤrai. Prokurorai irgi pakÄ—lÄ— aukĹĄtyn rankas: nedrÄŻso kelti bylos teisÄ—jams ĹĄeĹĄÄ—lÄŻ metusiam verslininkui ir jo ĹĄalininkui. GalbĹŤt jie pabĹŤgo tokio spaudimo, kokÄŻ per „Lietuvos ryto“ puslapius iĹĄ D.Dundulio patyrÄ— netgi ne Ĺžemiausios instancijos Vilniaus apygardos teismo teisÄ—jai? PR


7

rugpjūčio 1–7, 2013

miestas Dar­bas, spor­tas ir lais­va­lai­kis – 24erių Vi­li­man­to Pet­ ra­šiū­no gy­ve­ni­me vis­kas su­ka­si apie lai­pio­ji­mą rie­du­liais ir uo­lo­mis. Vai­ki­nas tre­ni­ruo­ja­si gim­ta­ja­ me Vil­niu­je ir ki­tuo­ se Lie­tu­vos mies­ tuo­se, o ato­sto­gų vyks­ta į kal­nus.

„„Ak­cen­tai: V.Pet­ra­šiū­no tei­gi­mu, lai­pio­jant vis­kas su­si­ję – ir tech­ni­ka, ir fi­zi­niai, ir psi­cho­lo­gi­niai da­ly­kai. La­bai svar­bu ran­ko­mis bei pirš­tais iš­lai­

ky­ti ky­bius, ir čia neap­siei­na­ma be nu­si­tei­ki­mo. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Kai lai­pio­ji­mas tam­pa gy­ve­ni­mu Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Su­si­do­mė­jo dar mo­kyk­lo­je

„No­rė­da­mas ei­ti į sa­lę lai­pio­ti, tau­ py­da­vau prieš­pie­čiams mo­kyk­lo­ je skir­tus pi­ni­gus. O nuė­jęs kar­tą per sa­vai­tę ne­kant­riai lauk­da­vau ki­tos, kai ga­lė­siu vėl čia atei­ti. Vė­ liau tie kar­tai pa­daž­nė­jo, o ka­dan­ gi lan­kiau ir mu­zi­kos mo­kyk­lą, at­ grie­žęs smui­ku šok­da­vau į li­pi­mo ba­te­lius“, – apie lai­pio­ji­mą rie­du­ liais, šne­ka­mo­jo­je kal­bo­je dar va­ di­na­mą boul­de­rin­gu, pa­sa­ko­jo jau aš­tuo­ne­rius me­tus tuo už­sii­man­ tis V.Pet­ra­šiū­nas. Dar mo­kyk­lo­je geog­ra­fi­jos mo­ ky­to­jo pa­kvies­tas į jau­nų­jų tu­ris­ tų bū­re­lį Vi­li­man­tas su­si­do­mė­jo lai­pio­ji­mu. Kaip pa­ts paaiš­ki­no, jo yra dvi pa­grin­di­nės rū­šys: li­pi­mas su vir­ve uo­lo­mis ir li­pi­mas rie­du­ liais (boul­de­rin­gas, angl. boul­der – rie­du­lys). Il­gai­niui tai ta­po ir jo po­mė­giu, ir spor­tu, nes da­ly­vau­ja var­žy­bo­se, ir dar­bu, nes jau ke­le­ rius me­tus dir­ba lai­pio­ji­mo sa­lė­je. Da­bar lai­pio­ji­mo sa­lių Vil­niu­je yra bent ke­le­tas, ga­li­ma tre­ni­ruo­tis ir ant Kal­nų par­ke įreng­tos sie­ne­ lės. Rie­du­lių lai­pio­to­jai ieš­ko vi­so­ je Lie­tu­vo­je ir, kaip tei­gė pa­šne­ko­ vas, net nu­stem­bi, kai at­ran­di ko­kį nau­ją di­džiu­lį ak­me­nį. To­kių tik­rai yra – 3–3,5 m aukš­čio, tik jie vie­ nas nuo ki­to iš­si­dės­tę di­de­liu at­ stu­mu. Ieš­ko­ti ne tik ak­mens lui­tų, bet ir uo­lų jie vyks­ta į kal­nus: žie­ mą – į Is­pa­ni­ją, šil­tuo­ju me­tų lai­ ku – į Pran­cū­zi­ją, Ita­li­ją, Aust­ri­ją, Švei­ca­ri­ją, Vo­kie­ti­ją, Slo­vė­ni­ją. La­bai svar­bu ran­kos ir pirš­tai

Li­pi­mas uo­lo­mis at­si­ra­do la­bai se­ niai. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo kal­nų, kai su­si­dū­rę su kliū­ti­mis žmo­nės mė­gi­no jas įveik­ti. Eu­ro­po­je sie­nų, ant ku­rių žmo­nės pra­dė­jo tre­ni­ruo­ tis, at­si­ra­do maž­daug prieš 30–40 me­tų, Lie­tu­vo­je – prieš 15-a. Kaip at­ro­do lai­pio­ji­mo sa­lės ir ką bū­ti­na

su sa­vi­mi tu­rė­ti? „Sa­lės yra dvie­jų ti­pų: vie­no­se li­pi aukš­tai, ten rei­ kia iš­mok­ti nau­do­tis vir­ve, sau­ go­ti drau­gą su vir­ve, riš­ti maz­gus. Boul­de­rin­ge vis­kas pa­pras­čiau. Mums rei­kia tik ba­te­lių, krei­dos – mag­ne­zi­jos, kad pirš­tai ne­slys­tų, ir spe­cia­liai tam skir­tų čiu­ži­nių. Sa­ lė­je čiu­ži­niai jau įreng­ti, o lip­da­mas lau­ke tu­ri at­si­neš­ti ke­le­tą sa­vų. Jais už­klo­ji šak­nis, ak­me­nis, kad neuž­ si­gau­tum“, – pa­sa­ko­jo Vi­li­man­tas. Vai­ki­nas pa­brė­žė, kad ne­šan­tis sa­ vus ba­te­lius rei­kia pa­siim­ti to­kius, su ku­riais ge­rai jaus­tu­mė­te pirš­ tus, ne­tu­rin­tys vi­sa­da sa­lė­se ga­li iš­si­nuo­mo­ti spe­cia­lius.

Nors pa­sau­ly­je ir yra ekst­re­ma­lų, uo­lo­mis li­pan­čių be jo­kios ap­sau­gos, man taip ri­zi­kuo­ti ne­si­no­ri, nes tuo už­siim­ti no­ riu ne tik šian­dien, bet ir ry­toj. Va­di­na­mo­jo boul­de­rin­go tra­sos yra trum­pos, ir tai, V.Pet­ra­šiū­no tei­gi­mu, ypač sun­ku fi­ziš­kai, nes ky­bių (vie­ta, taš­kas uo­lo­je ar dirb­ ti­nė­je sie­no­je, už ku­rios ga­li­ma lai­ ky­tis ran­ko­mis ir pirš­tais) bū­na ir itin ma­žų. Pa­sak pa­šne­ko­vo, lai­ pio­jant svar­bu vis­kas. „Mes lai­ko­mės ant pirš­tų. Kai tra­sos su­dė­tin­gė­ja, ky­biai ma­žė­ja, at­stu­mai di­dė­ja. Jei li­pi va­di­na­muo­ ju nei­gia­mu kam­pu (iš­si­ki­šu­si kam­ puo­ta sie­na) ir ta­vo pre­sas bei nu­ga­ ra yra ne­pa­kan­ka­mai stip­rūs, bū­na la­bai sun­ku. Da­ro­me pra­ti­mus, kad vi­sa tai stip­rė­tų. La­bai svar­bu ran­ kos ir pirš­tai, jei iš­lai­kai jais ky­bius, daž­niau­siai ko­jos ir­gi ga­li sto­vė­ ti. Bū­na, žmo­nės sa­ko: „Man slys­ta ko­jos.“ Ne ko­jos slys­ta, o ran­kos ne­ lai­ko“, – paaiš­ki­no Vi­li­man­tas.

Lie­tu­vo­je nė­ra po­pu­lia­rus

Kad lai­pio­ji­mas tam­pa toks pat po­ pu­lia­rus kaip dvi­ra­čiai ar bė­gio­ji­ mas, V.Pet­ra­šiū­nas ne itin lin­kęs su­tik­ti. Esą daug žmo­nių tuo už­ sii­ma ir jau daug me­tų, vis at­si­ran­ da ir nau­jų, ta­čiau di­de­lė da­lis tė­ ra smal­suo­liai, ku­riems kar­tą ki­tą įdo­mu tai iš­ban­dy­ti. „Lie­tu­vo­je boul­de­rin­gas kaip spor­tas nė­ra po­pu­lia­rus. Kaip pas mus įpras­ta sa­vait­ga­lius leis­ti prie eže­ro ke­pant šaš­ly­kus ar tie­siog žve­jo­ti, už­sie­ny­je, kur yra uo­lų, kur yra kal­nų kul­tū­ra, lai­pio­ji­mas la­bai įpras­tas. Tuo už­sii­ma ne tik jau­ni, bet ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, šei­mos su vai­kais taip pra­mo­gau­ ja“, – sa­kė V.Pet­ra­šiū­nas. Mū­sų ša­ly­je vyks­ta „Lie­tu­vos boul­de­rin­go tau­rė“. To­se var­žy­bo­se da­ly­vau­ja ir Vi­li­man­tas. Jis bei ke­le­ tas ki­tų lai­pio­to­jų pri­klau­so ir Lie­tu­ vos rink­ti­nei, ku­ri da­ly­vau­ja Eu­ro­ pos bei pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se. „No­rė­da­mas tap­ti la­bai ge­ru lai­ pio­to­ju, tu­ri sa­lė­je pra­leis­ti la­bai daug lai­ko. Daug tre­ni­ruo­tis rei­kia ir var­žy­boms, ir tai pa­tar­ti­na da­

ry­ti įvai­rio­se sa­lė­se. Kai ku­rie į sa­ lę atei­na net du­kart per die­ną“, – apie tai, kiek pa­stan­gų rei­ka­lau­ja šis spor­tas, kal­bė­jo Vi­li­man­tas. Bū­ti­nas nu­si­tei­ki­mas

Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad žmo­nės daž­nai pai­nio­ja al­pi­niz­mą ir lai­ pio­ji­mą, o tai skir­tin­gi da­ly­kai. Jie, prie­šin­gai nei al­pi­nis­tai, li­pa pirš­tų ga­lais, ne­tu­ri di­de­lių svo­rių, sun­kių kup­ri­nių ant nu­ga­ros, nau­do­ja ko­ ją ap­tem­pian­čius ba­te­lius, o ne di­ de­lius ba­tus, jų ap­ran­ga – leng­va ir pa­to­gi, nė­ra jo­kių striu­kių, šil­tų kel­nių. Ne­nau­do­ja jie ir led­kir­čių, ku­riais al­pi­nis­tai ka­bi­na­si į uo­ lą, le­dą, kad ga­lė­tų kil­ti aukš­čiau, lai­pio­to­jai li­pa tik sa­vo ran­ko­mis ir pirš­tais. Be abe­jo, lip­da­mi uo­lo­mis jie taip pat nau­do­ja ka­ra­bi­nus, ap­ rai­šus, dir­žus. Nors yra ir išim­čių. „Aš la­bai mėgs­tu lai­pio­ti. Lip­da­ mas la­bai at­si­pa­lai­duo­ju, pa­mirš­ tu vi­sus rū­pes­čius. Aš čia ir dir­bu, bet kai la­bai mėgs­ti, ir dirb­ti daug ne­rei­kia. Kai ruo­šiuo­si var­žy­boms, ta­da man tai yra spor­tas. Kal­bant apie lais­va­lai­kį, vi­sos mū­sų ato­sto­

gos yra uo­los. Mes ne­va­žiuo­ja­me į Ni­cą gu­lė­ti prie jū­ros, mes va­žiuo­ ja­me į Ni­cą prie uo­lų“, – šyp­so­da­ ma­sis pa­sa­ko­jo vai­ki­nas. Jis ne­nei­gė, kad no­rint lai­pio­ ti rei­kia tu­rė­ti kant­ry­bės. Esą bū­na mo­men­tų, kai ma­tai, jog li­ko ne­ daug, bet jau­ti, kad ne­beuž­lip­si. Bet ta­da iš kaž­kur vi­du­je at­ran­di jė­gų. „Čia vis­kas su­si­ję – ir tech­ni­ka, ir fi­zi­niai, ir psi­cho­lo­gi­niai da­ly­kai. Vis­kas pri­klau­so nuo nu­si­tei­ki­mo. Lai­pio­ji­mas la­bai ge­rai at­sklei­dė mo­ty­va­ci­jos klau­si­mą, kiek daug ga­li įveik­ti ir pa­da­ry­ti, jei iš tie­sų esi mo­ty­vuo­tas tai da­ry­ti. Ir tai vei­ kia vi­so­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se. O pa­skui jau dar­bas, įdir­bis, tre­ni­ruo­ tės“, – sa­kė Vi­li­man­tas ir pri­dū­rė į vi­sa tai žiū­rin­tis la­bai at­sa­kin­gai bei rim­tai, to mo­kan­tis ir ki­tus. „Lip­da­mas su vir­ve vi­sa­da vis­ ką pa­tik­ri­nu. Kraš­tu­ti­nu­mų nė­ra, nors pa­sau­ly­je ir yra to­kių ekst­re­ ma­lų kaip Ale­xas Hon­nol­das, ku­ ris uo­lo­mis li­pa be jo­kios ap­sau­gos. Man taip ri­zi­kuo­ti ne­si­no­ri, nes tuo už­siim­ti no­riu ne tik šian­dien, bet ir ry­toj“, – tei­gė vai­ki­nas.

„„Be­bai­mis: vie­nas žy­miau­sių lai­pio­to­jų uo­lo­mis 27 me­tų ame­ri­kie­tis A.Hon­nol­das šo­ki­ruo­ja pa­sau­lį – jis uo­lo­

mis li­pa be jo­kios ap­sau­gos. Apie jį ra­šo ir fil­mu­kus su­ka „Na­tio­nal Geog­rap­hy“, vai­ki­nas iš to ir gy­ve­na. V.Pet­ ra­šiū­nas A.Hon­nol­dą va­di­na žmo­gu­mi be na­mų – jis tu­ri au­to­bu­siu­ką ir nuo­lat ke­liau­ja nuo uo­lų link uo­lų. 

albamblog.com nuotr.


8

rugpjūčio 1–7, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Už kokį triukšmą ga­li nu­baus­ti?

8

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

„Ma­no kai­my­nai vi­sa­da klau­so­si ge­ros mu­zi­kos. Nes­var­bu, jie pa­ tys no­ri to ar ne“, – juo­kau­ja kai ku­rie jau­ni žmonės. Ta­čiau kai­ mynų ke­lia­mas triukš­mas ir ki­ti ne­pa­to­gu­mai – daž­na ir ga­na opi pro­ble­ma dau­ge­lio dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams. Ma­tuo­ti ne­būti­na

„Did­žiuo­siuo­se mies­tuo­se išk­vie­timų dėl triukš­mo la­bai daug. Pa­vyzd­žiui, Vil­niu­je to­kie išk­vie­ti­mai su­da­ro dau­giau kaip 20 pro­c. Per me­tus už triukšmą nu­ baud­žia­ma dau­giau nei 8 tūkst. žmo­nių“, – teigė Po­li­ci­jos de­par­ ta­men­to prie Vi­daus rei­kalų mi­ nis­te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ramū­nas Ma­to­nis. Jo tvir­ti­ni­mu, kai ku­rie žmonės su­ mo­ka bau­das ir pa­pras­čiau­siai to­ liau triukš­mau­ja. Gy­ven­to­jai tu­ri teisę kreip­tis į po­li­ci­jos pa­reigū­nus dėl bet ko­ kio kai­mynų ke­lia­mo triukš­mo ar dis­kom­for­to. Kar­tais pa­si­tai­ko ir ku­rio­ziškų at­vejų. „Si­tua­cijų yra įvai­rių. Žmonės skund­žia­si dėl įvai­riau­sių da­lykų, dėl būtų ir ne­ būtų“, – sakė R.Ma­to­nis. Triukš­ma­da­riai, ma­nan­tys, kad ga­li būti nu­baus­ti tik ta­da, kai at­ vykę po­li­ci­jos pa­reigū­nai iš­ma­tuo­ ja ke­lia­mo triukš­mo lygį, klys­ta. „Ne kiek­vie­nas ke­lia­mas triukš­ mas ma­tuo­ja­mas. Ma­tuo­ja­mas tik tęsti­nis triukš­mas. Ver­ti­nant sta­ tybų, lais­va­lai­kio ir bui­tinį triukšmą, ma­tuo­ti ne­pri­va­lo­ma, nes ga­li būti re­mia­ma­si ir ki­tais įro­dy­mais: liu­dy­tojų, nu­kentė­ju­siųjų pa­ro­dy­ mais, gar­so, vaiz­do įra­šais ir pa­na­ šiai“, – aiš­ki­no R.Ma­to­nis. Jei yra kvie­čia­ma po­li­ci­ja, už­ten­ka vien

tūkst.

žmo­nių Vil­niu­je kas­met nu­baud­žia­ma už triukšmą. to, kad at­vykę pa­reigū­nai girdėtų ke­liamą triukšmą. Ne vi­sa­da nu­baus

Tie­sa, pa­reigū­nai in­for­muo­ ja, kad ne vi­sais at­ve­jais triukš­ ma­da­rys ga­li būti nu­baus­tas. Jei triukš­mau­ja vai­kai: gar­siai trep­ si, bėgio­ja, krykš­tau­ja, nu­baus­ti nei jų, nei jų tėve­lių, ma­tyt, ne­ pa­vyks. Taip yra todėl, kad vai­kai dar ne­sup­ran­ta ke­lian­tys ne­pa­to­ gumų ki­tiems. „Vai­ko juk ne­su­ri­ ši“, – sakė po­li­ci­jos at­sto­vas. Ta­čiau tėvai turėtų at­si­min­ti, kad jei vai­kai ke­lia triukšmą šo­ kinė­da­mi nuo baldų ant žemės ar pa­na­šiai, ma­žie­ji turėtų būti su­ draus­min­ti, nes ki­tu at­ve­ju ga­ li kil­ti keb­lumų. Ly­giai taip pat ir dėl gar­siai vei­kian­čių elekt­ ros prie­taisų. Ga­li at­ro­dy­ti, kad gar­siai dir­ban­ti skal­bi­mo ma­ši­ na ne­prik­lau­so nuo šei­mi­nin­ko. Bet jei kai­my­nai yra in­for­mavę apie ke­liamą dis­kom­fortą, jis turėtų skal­bi­niais pa­si­rūpin­ti dieną, o ne va­ka­re. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos triukš­ mo val­dy­mo įsta­ty­mas nu­ro­do, kad va­ka­ro me­tas yra nuo 18 val. iki 22 val., nak­ties me­tas nuo 22 val. iki 6 val. Va­ka­ro me­tu ne­ga­ li­ma triukš­mau­ti, o nak­ties me­tu tu­ri būti vi­siš­kai ty­lu. Šaš­ly­kus kep­ti ga­li­ma

„„Bau­dos: jei dar­bi­nin­kai, tvar­

kan­tys ke­lius, dau­žo as­faltą prie jūsų namų ir po 18 val., po­ li­ci­ja, iš­ma­ta­vu­si triukš­mo lygį, ga­li skir­ti baudą. Ta­čiau pra­kti­ ko­je taip būna re­tai. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tarp kai­mynų ky­la ne­su­ta­rimų ne tik dėl ke­lia­mo triukš­mo. Kai ku­ rie įsi­gud­ri­na dau­gia­bu­čio kie­me kep­ti šaš­ly­kus. Ta­čiau vien dėl to kvies­ti po­li­ci­jos ne­derėtų. „Po­li­ ci­jos pa­reigū­nus kvies­ti reikėtų tik tuo­met, kai ky­la grėsmė as­me­niui, vie­ša­jai tvar­kai ir vi­suo­menės sau­ gu­mui. Va­do­vau­jan­tis Bendrųjų gais­rinės sau­gos tai­syk­lių 25 punk­ to rei­ka­la­vi­mu šaš­ly­ki­nes, keps­ni­ nes, bui­ti­nes kros­ne­les, rūkyk­las, lau­ko ži­di­nius nau­do­ti leid­žia­ma ne ar­čiau kaip 6 m nuo sta­ti­nių“, – per­spėja R.Ma­to­nis. Kad ir ko­kių keb­lumų kiltų tarp kai­mynų, po­li­ci­jos pa­reigū­nai pa­ ta­ria pir­miau­sia ban­dy­ti spręsti pro­blemą tai­kiai – pa­pras­čiau­siai pa­si­kalbė­ti. Kar­tais kai­my­nai net ne­ži­no, kad jų klau­so­ma mu­zi­ka, žaid­žian­tys vai­kai ar skal­bi­mo ma­ši­na truk­do ki­tiems gy­ven­to­ jams. Na, o pla­nuo­jant da­ry­ti re­ montą, švęsti gim­ta­dienį ar kitą šventę ge­riau­sia iš anks­to in­for­ muo­ti kai­my­nus. Be­je, R.Ma­to­nis at­krei­pia dėmesį, kad vyk­dy­ti re­ mon­to dar­bus ga­li­ma ir šeš­ta­dienį ar sek­ma­dienį. „Be triukš­mo bu­to ne­su­si­re­mon­tuo­si, ta­čiau tai tu­ri būti da­ro­ma pro­tin­gai ir ger­biant kitų kai­mynų teisę į poilsį bei ne­ pa­žeid­žiant teisės aktų rei­ka­la­ vimų“, – pri­minė jis.

Žings­niuo­da­mi mies­to gatvė­mis į juos pa­pras­tai ne­ krei­pia­te dėme­sio. Žmonėms jie yra tapę pa­pras­čiau­sia ap­lin­kos de­ta­le – pa­mirš­ta ir ne­pas-­ te­bi­ma, dar ki­ti juos va­di­na mies­ tų vai­duok­liais. Ta­čiau, pa­si­ro­do, šiek tiek pri­mirš­tais tak­so­fo­nais dar yra ir be­si­nau­do­jan­čių.

„„Li­ki­mas: su­ge­du­sius iš­ve­ža, o naujų ne­sta­to – to­kia tak­so­fo­nus pri­žiū­

rin­čios bend­rovės po­li­ti­ka, nes Vy­riau­sybė įpa­rei­go­ja tak­so­fonų tinklą iš­sau­go­ti.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tak­so­fonų lau­kia te­leg­ra­fo li­ki­mas? Lu­kas Ki­vi­ta

l.kivita@diena.lt

Nau­do­ja­si už­sie­nie­čiai

Maž­daug prie­š dvi­de­šimt metų tak­so­fo­nas bu­vo vie­na pa­grin­di­ nių prie­mo­nių su­si­siek­ti nuo­to­li­niu būdu esant to­li nuo namų. Ta­čiau šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je bui­ties be mo­bi­lio­jo te­le­fo­no dau­ge­lis ne­įsi­ vaiz­duo­ja. Būtent todėl liūd­nas li­ ki­mas iš­ti­ko ka­dai­se po­pu­lia­rius tak­so­fo­nus. Į vi­siems lais­vai priei­ na­mas te­le­fo­no būde­les šian­dien už­su­ka re­tas, o, jas ad­mi­nist­ruo­ jan­čių įmo­nių tei­gi­mu, jų bu­vi­mas mies­te at­ne­ša ne­daug nau­dos. Tie­sa, spau­dos kios­kuo­se, pa­ što po­sky­riuo­se ar par­duo­tuvė­se vis dar ga­li­ma įsi­gy­ti spe­cia­lių kor­te­lių su tam tik­ru skai­čiu­mi te­le­vie­netų ir šiuos nau­do­ti skam­bu­čiams Lie­ tu­vo­je ir į už­sienį, ta­čiau šia pa­slau­ ga nau­do­ja­si vos vie­nas ki­tas žmo­ gus. „Vi­sa­me pa­sau­ly­je tak­so­fonų po­pu­lia­ru­mas smar­kiai su­mažėjęs ir to­liau te­be­mažė­ja. Įvai­rio­se ša­ly­ se tak­so­fonų tink­lai ma­ži­na­mi ar net nai­ki­na­mi. Tai dau­ge­liu at­vejų pri­ klau­so nuo šią rinką re­gu­liuo­jan­čių ins­ti­tu­cijų. Pa­vyzd­žiui, ES ne­prik­ lau­san­čio­je Nor­ve­gi­jo­je tak­so­fonų nu­spręsta vi­sai at­si­sa­ky­ti. Jų at­si­sa­ ky­ta ir Es­ti­jo­je“, – pa­sa­ko­jo tak­so­ fo­nus ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­rovės TEO LT išo­rinės ko­mu­ni­ka­ci­jos grupės va­dovė Li­na Rim­kutė-Žičkė. Ra­ge­lio ne­pa­ke­lia ir mėnesį

Spe­cia­listė taip pat pri­dūrė, kad vi­du­ti­niš­kai per mėnesį iš vie­ no tak­so­fo­no skam­bi­na­ma sep­ty­ nis aš­tuo­nis kar­tus. Dau­giau kaip iš treč­da­lio tak­so­fonų per mėnesį ne­pas­kam­bi­na­ma nė kar­to.

Skam­bu­čių kai­nos, at­ro­do, taip pat ne­vi­lio­ja. Vie­ti­nis skam­bu­tis sie­kia 18 centų už mi­nutę. O skam­ bi­nant į mo­bilųjį te­le­foną mi­nutė po­kal­bių kai­nuo­ja net 1 litą.

300 tak­so­fonų šiuo me­tu vei­kia įvai­rio­ se vie­šo­sio­se Vil­ niaus vie­to­se. Sau­go­ti įpa­rei­go­ja vals­tybė

Prieš gerą de­šimt­metį gy­ven­to­jai nau­do­jo­si dau­giau kaip 7,5 tūkst. tak­so­fonų, ta­čiau da­bar šis skai­čius ge­ro­kai su­mažėjęs – jų likę tik apie pu­sant­ro tūkstan­čio. Dau­gu­ma jų vei­kia did­žiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­ se: Vil­niu­je jų yra apie 300, Kau­ne – šiek tiek dau­giau nei 200. Bend­ rovės tu­ri­mais duo­me­ni­mis, per pa­ sta­ruo­sius pusę metų tak­so­fo­nais nau­do­jo­si tik 1,8 pro­c. gy­ven­tojų. Jei­gu ne vald­žios nu­sta­ty­ti teisės ak­tai, tak­so­fonų būde­lių gatvė­ se tik­riau­siai jau se­niai ne­būtų ma­ ty­ti. L.Rim­kutė-Žičkė ti­ki­na, kad teik­ti nuo­sto­lingą pa­slaugą juos įpa­rei­go­ja Vy­riau­sybės nu­sta­ty­tos Uni­ver­sa­liųjų elekt­ro­ni­nių ry­šių pa­slaugų tei­ki­mo tai­syklės. „Pas­ta­ruo­ju me­tu nau­ji tak­so­fo­ nai ne­įren­gia­mi ir jų tink­las ne­ple­ čia­mas, o tik iš­lai­ko­mas sten­gian­tis per­kel­ti tak­so­fo­nus iš vietų, kur jie ne­nau­do­ja­mi, į po­pu­lia­res­nes vie­ tas“, – sakė pa­šne­kovė. Už­mir­šo ne vi­si

Nors ten­den­ci­jos ro­do, kad tak­ so­fo­nai ne­sus­tab­do­mai trau­kia­si

iš mūsų kas­die­nybės, kai ku­riems žmonėms tai vis dar ne­pa­kei­čia­ mas būdas su­si­siek­ti su to­li gy­ ve­nan­čiais žmonė­mis. Iš Ru­si­jos at­vykęs Ri­man­tas Zag­re­ba­je­vas vie­šai­siais tak­so­fo­nais nau­do­ja­ si jau daug metų. Vil­niaus uni­ ver­si­te­te be­si­mo­kan­tis stu­den­tas daž­nai skam­bi­na Mask­vo­je gy­ve­ nan­tiems gi­minėms. „Tak­so­fo­nais nau­do­juo­si maž­daug nuo sep­tin­ tos klasės, kai su­grįžau į Lie­tuvą. Man tai ge­riau­sias būdas su­si­ siek­ti su to­li gy­ve­nan­čiais ar­ti­ mai­s iais. Jei­g u skam­b in­č iau iš mo­bi­lio­jo te­le­fo­no, man mi­nutė kai­nuotų apie 3 li­tus. Nau­do­da­ mas tak­so­fo­no kor­telę, už mi­nutę su­mo­ku 25 cen­tus. Kainų skir­ tu­mas aki­vaiz­dus“, – pa­sa­ko­jo R.Zag­re­ba­je­vas. Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ta­po sim­bo­liu

Pa­sau­ly­je tak­so­fo­nai pra­dėti nau­ do­ti prie­š dau­giau nei 120 metų. Pir­muo­ju tak­so­fo­nu 1889 m. pa­si­nau­do­ta JAV. Tai vos 13 metų vėliau, nei bu­vo re­gist­ruo­tas Ale­ xan­de­rio Gra­ha­mo Bel­lo iš­ra­di­mas – te­le­fo­no apa­ra­tas. Kar­tu su rau­ do­nuo­ju dviaukš­čiu au­to­bu­su Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos sim­bo­liu yra ta­pu­si ir rau­do­no­ji te­le­fo­no būdelė. Tie­sa, jas iš­sau­go­ti su­si­grieb­ta tik prie­š ke­le­rius me­tus. Rau­do­ no­sios būdelės mo­di­fik ­ a­cijų ap­ stu ir bu­vu­sio­se britų ko­lo­ni­jo­se – Mal­to­je, Kip­re, Ka­ribų sa­ly­ne, Aust­ra­li­jo­je ir Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­ jo­je. Ai­ri­jo­je jos da­žo­mos ža­liai. Jos taip pat daž­niau­siai ne­be­nau­ do­ja­mos pa­gal pa­skirtį, bet tai nėra tik miestų ar­chi­tektū­ros de­talė, pa­vyzd­žiui, kai ku­rio­se būdelė­se įreng­ta in­ter­ne­to priei­ga.


10

Rugpjūčio 1–7, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Savaitės interviu

A.Zuo­kas: Vil­nius Det­roi­to sce

N Lie­tu­vos vei­dai – iš­bars­ty­ti Justinas Argustas

L

ie­tu­va vis la­biau su­pran­ta, ko­k ie svarbūs mūsų is­to­r i­jai bu­vo lit­ va­kai. Su vals­t y­bi­n iu vi­z i­t u at­ vykęs Iz­rae­l io pre­z i­den­tas Shi­ mo­nas Pe­re­sas, prie­šin­gai nei mes pa­tys, pri­m inė, kad tu­r i­me kuo did­ž iuo­t is: „Lie­ tu­va – ma­ža sa­vo žemė­m is, bet di­d i sa­vo žmonė­mis.“ Oku­pa­ci­ja ir anek­si­ja, trem­tys, ge­no­ci­das, ho­lo­kaus­tas ne sa­vo no­r u pri­vertė emig­ ruo­t i tūkstan­čius Lie­t u­vos veidų. Tik va­ do­vau­da­m ie­si pa­se­nu­sia is­to­r i­ko Adol­fo Ša­po­kos min­t i­m i „ras­k im lie­t u­v ius Lie­t u­ vos is­to­r i­jo­je“ visų Lie­t u­vos veidų iki šiol taip ir ne­pa­ma­to­me.

Va­do­vau­da­mie­si pa­se­nu­sia A.Ša­po­kos min­ti­mi „ras­kim lie­tu­vius Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je“ visų Lie­tu­vos veidų iki šiol taip ir ne­pa­ma­to­me. No­be­l io pre­m i­jos lau­rea­tas Sh.Pe­re­sas – ne vie­n in­te­l is pa­v yz­dys. Lie­t u­va pa­sau­ liui davė daug dau­g iau gar­sių vardų ir šei­ mų, nei ga­l i­me įsi­vaiz­duo­t i. Štai ne taip se­n iai paaiškė­jo, kad garsų de­tek­t yvą Er­ kiulį Pua­ro vai­di­nu­sio britų ak­to­riaus Da­ vi­do Su­chet gi­m inės pro­tėviai žy­dai kilę iš Lie­tu­vos. Jie, pa­si­ro­do, gy­ve­no Tryš­k iuo­se, vėliau mig­ra­vo į Kre­t ingą, ta­da kir­to Ru­si­jos im­ pe­r i­jos bei Prūsi­jos sieną ir ap­si­g y­ve­no Klaipė­do­je, pa­skui per­si­kėlė į Pietų Af­riką ir ga­l iau­siai pa­siekė Did­ž iąją Bri­ta­niją. Kas dar iš ki­no pa­sau­lio? An­tai per­nai „Os­ karų“ ce­re­mo­ni­jo­je trium­fa­vo lie­tu­vių kil­ mės Mi­che­l io Ha­za­na­v i­ciaus fil­mas „Ar­ tis­tas“. Rei­k ia mu­z ikų – pra­šom. Vil­n iu­je 1901 m. gimė ir mokė­si smui­ko vir­t uo­zas Jas­c ha Hei­fet­z as. Ta­py­to­jai – Chaï­mas Soutine’as, Jacques’as Lip­chit­zas – ir­g i iš Lie­t u­vos. Žy­mus prancūzų fi­lo­so­fas Em­ ma­nue­l is Le­vi­nas baigė gim­na­ziją Kau­ne. Rei­kia spor­ti­ninkų? Štai! Ame­ri­kos mo­terų krep­ši­nio mo­ti­na Sen­da Be­ren­son-Ab­bott ir­gi gimė Vil­niu­je 1868 m. O pirmąją šir­dies ope­ra­ciją 1967 m. Pietų Af­r i­kos Res­pub­l i­ ko­je at­l i­ko lit­vakų pa­l i­k uo­n is Chris­t ia­nas Ber­nar­das. No­be­lio pre­mi­jos lau­reatų? Ir­gi yra. Aa­ro­nas Klu­gas, gimęs Žel­vo­je, 1982 m. ga­vo No­be­l io pre­miją bio­che­mi­jos sri­ty­je. Lie­tu­va yra tur­tin­ga sa­vo veidų. Jei Lie­tu­ vos is­to­ri­jo­je ieš­ko­tu­me ne tik lie­tu­vių, tų veidų pa­ma­ty­tu­me dar dau­g iau. Nes kam gi Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je ieš­ko­ti lie­tu­vių, jei ji vi­ sa – mūsų? Atei­ty sa­vo veidų Lie­tu­va bars­ ty­ti ne­turėtų.

ors šiuo me­tu pa­ts ato­stogų pi­kas, Vil­niu­je veiks­mo daug: ne­si­bai­ gian­ti vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma, pro­ble­mos dėl dar­že­lių, ga­liau­siai – kri­tinė Vil­niaus fi­nansų pa­dėtis. Į šiuos ir ki­tus skai­ty­tojų klau­si­mus at­sa­ko Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu Vil­nius su­si­du­ria su mo­ku­mo pro­ble­mo­mis – Fi­nansų mi­nis­ te­ri­ja šie­met sa­vi­val­dy­bei per tris kar­tus jau su­teikė 37 mln. litų pa­skolą, kitą­met ža­da­ma pa­di­din­ti mies­tui ski­riamą gy­ ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio (GPM) dalį iki 50 pro­c. Ko­kias ma­to­te ga­li­my­bes sko­ lą su­ma­žin­ti jau kitą­met ir su­si­grąžin­ti kre­di­to­rių pa­si­tikė­jimą? Ar ne­svarstė­ te ir blo­giau­sio sce­na­ri­jaus, kurį ne­se­ niai pa­si­rin­ko Det­roi­tas, – bank­ro­to? (Ge­di­mi­nas G.) –Šiuo me­tu Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės fi­ nan­sinė si­tua­ci­ja itin su­dėtin­ga. Sko­la per­ žengė 1,1 mlrd. litų ribą. Mies­tas pa­tyrė 18 mln. litų nuo­stolį dėl pa­si­kei­tu­sio Ne­kil­no­ ja­mojo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo. Vil­niu­je lie­ kan­ti GPM da­lis 2013 m. te­sie­kia 42 pro­c., o ki­tiems Lie­tu­vos mies­tams lie­kan­ti ten su­ren­ ka­ma GPM da­lis yra kur kas di­desnė – Kau­ne ir Klaipė­do­je ji yra per 85 pro­c., t. y., kal­bant fak­tais, 2013 m. vil­nie­čių indė­lis į vals­tybės iždą 25 kar­tus di­des­nis nei Kau­no ir 22 kar­tus di­des­nis nei Klaipė­dos gy­ven­tojų. Ta­čiau nau­jo­ji Vy­riau­sybė, sprend­žiant iš jos pirmųjų žings­nių, yra pa­si­ry­žu­si tai­sy­ti si­ tua­ciją ir gelbė­ti Vil­nių. No­rint, kad Vil­niaus fi­nan­sinės pro­ble­mos būtų išspręs­tos, did­ žiųjų Lie­tu­vos bankų eks­pertų skai­čia­vi­mais, mies­te lie­kan­ti GPM da­lis turėtų būti 60 pro­c. Sa­vi­val­dybė ėmėsi ryž­tingų prie­mo­nių, ku­ rios jau kitą­met pa­dės ge­ro­kai pa­pil­dy­ti biud­ žetą ir at­gau­ti kre­di­to­rių pa­si­tikė­jimą. Nuo 2014 m. bus tai­ko­mas 2,5 pro­c. ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fas ap­leis­tiems pa­sta­ tams ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis pa­di­ din­tas nuo 0,8 iki 1,0 pro­c. Prog­no­zuo­ja­mas žemės mo­kes­čio su­rin­ki­mas 2014 m. turė­ tų pa­didė­ti 7,3 mln. litų. Dar 10,45 mln. litų bus su­tau­py­ta dėl mies­to įmo­nių bei įstaigų veik­los op­ti­mi­za­vi­mo. Vil­niaus vie­šo­jo trans­ por­to mies­to marš­rutų iš­laidų ma­ži­ni­mo pla­ nas ir vie­šo­jo trans­por­to op­ti­mi­za­vi­mas kas­ met pa­dės su­tau­py­ti 20 mln. litų. – Ne­rims­ta aist­ros dėl dar­že­lių – 1500 vaikų į juos ne­til­po, dau­ge­lis tėvų jau ieš­ ko auk­lių, pri­va­čių dar­že­lių. Kaip ver­ti­ na­te šią si­tua­ciją ir kaip ją sprend­žia­te? Ar ku­ria­mos pa­pil­do­mos grupės tik­rai veiks jau šie­met ir ar apie tai tėvai, ku­ rių vai­kai pre­ten­duo­ja į dar­že­lius konk­ re­čio­se Vil­niaus te­ri­to­ri­jo­se, yra in­for­ muo­ti? (Grėtė) – No­riu pa­tiks­lin­ti jūsų klau­simą. Šiuo me­ tu į dar­že­lius ne­pa­ten­ka ne 1500, o apie 600 vil­nie­čių vaikų. Da­ro­me viską, kad vi­si no­ rin­tys jau šį ru­denį pa­tektų į dar­že­lius. Glo­ bos na­mai Žo­ly­no gatvė­je, An­ta­kal­ny­je, jau šį ru­denį priims dar­že­li­nu­kus. Rugsėjį čia bus įsteig­tos trys nau­jos dar­že­li­nukų grupės vi­ du­ti­niš­kai po 10–15 vaikų, tai vi­du­ti­niš­kai 40 vaikų. Glo­bos na­muo­se esan­čios trys šei­ my­nos bus per­kel­tos į joms skir­tas pa­tal­pas Vydū­no ir Su­ba­čiaus gatvė­se. Ma­žo­jo Tri­na­po­lio dar­že­lio re­mon­tui šiuo me­tu skir­ta 400 tūkst. litų. At­li­kus būti­nus re­mon­to dar­bus, rugsėjį dar­že­ly­je bus įsteig­ tos trys pa­pil­do­mos grupės, t. y., be jau esa­ mų 92 vaikų, dar­želį lan­kys dar apie 40 vai­ kų. Šiuo me­tu Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­tai tik­ri­na dar­že­lius, iki šiol ne­nau­do­tos ar nau­ do­tos ne pa­gal pa­skirtį dar­že­lių pa­tal­pos re­ mon­tuo­ja­mos, pri­tai­kant jas dar­že­li­nukų po­ rei­kiams. Nuo bir­že­lio 1 d. yra nau­jai įsteig­ta per 20 pa­pil­domų iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­ pių, ku­rias lan­kys per 400 dar­že­li­nukų. Nau­ jų gru­pių for­ma­vi­mas ir stei­gi­mas vyks iki

Tram­va­jaus kon­kur­sas dar ne­pas­ kelb­tas. Spėlio­ti kas ja­me da­ly­ vaus ir kas tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruos, yra vi­siš­kai ne­lo­giš­ka.

„„Tikė­ji­mas: A.Zuo­kas nea­be­jo­ja, kad brangūs pro­jek­tai ne­įklam­pins Vil­

niaus į di­des­nes sko­las, o kaip tik duos mies­tie­čiams nau­dos, pa­vyzd­žiui,„ po­stūmį gy­ven­ti svei­kai, – tai esą jau ma­to­ma.  And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

pat rugsė­jo. Tėve­liai visą in­for­ma­ciją turė­ tų gau­ti rugpjū­čio pa­bai­go­je. Iš vi­so nuo 2013 m. pra­džios yra įsteig­ tos 1177 nau­jos vie­tos iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se. At­si­ra­dus ga­li­my­bių nau­jos grupės bus stei­gia­mos ir po rugsė­jo mėne­sio. 2011– 2012 m. sos­tinės dar­že­liuo­se bu­vo pa­pil­do­ mai įsteig­ta 920 vietų, o 2009–2010 m. – 460 vietų. Da­bar­tinė­se Šo­lo­mo Alei­che­mo gim­na­zi­jos pa­tal­po­se Vir­šu­liškė­se nuo 2014 m. rugsė­jo 1 d. bus įkur­tas 240 vietų vaikų dar­že­lis. Šo­lo­ mo Alei­che­mo gim­na­zi­jai jau skir­tos pa­tal­pos Žvėry­ne. Šiuo me­tu ieš­ko­mas fi­nan­sa­vi­mas pa­tal­poms Žvėry­ne su­tvar­ky­ti, kad Šo­lo­mo Alei­che­mo gim­na­zi­ja galėtų įsi­kel­ti te­nai. Iki 2014 m. rugsė­jo 1 d. pa­tal­pos Žvėry­ne turėtų būti su­tvar­ky­tos ir gim­na­zi­ja turėtų įsi­kel­ti. Lie­pos 10 d. su kon­kursą laimė­ju­sia bendrovė „Ir­dai­va“ pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis, pa­gal ku­ rią San­ta­riš­kių mik­ro­ra­jo­ne ji su­pro­jek­tuos ir pa­sta­tys mo­dernų vaikų dar­želį už 13,6 mln. litų. Tai bus ket­vir­tas nau­jas vals­ty­bi­ nis vaikų dar­že­lis Vil­niu­je per ša­lies Nep­rik­ lau­so­mybės lai­ko­tarpį. Ja­me bus 12 gru­pių, ku­rias lan­ky­ti galės 206 vai­kai. Dar­že­lis tu­ rėtų būti pa­sta­ty­tas per 18 mėne­sių. – Ne­se­niai pra­dėju­si veik­ti dvi­ra­čių nuo­ mos sis­te­ma, bent jau iš pir­mo žvilgs­nio, su­tik­ta gan pa­lan­kiai. Pra­neš­ta, kad nuo­ mos po­pu­lia­ru­mas pra­lenkė ne­ma­žai Eu­

ro­pos sos­ti­nių ir kitų did­mies­čių. Kaip ma­no­te, toks po­pu­lia­ru­mas iš­liks ir atei­ ty­je? Ki­tas da­ly­kas – vil­nie­čiai skund­žia­ si, kad vėlyvą va­karą dvi­ra­čių ne­lie­ka, nors bu­vo pa­žadė­ta, kad nuo­ma veiks vi­ są par­ą. Ar tai tie­sa? (Dvi­ra­ti­nin­kas) – Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad dvi­ra­čių nak­čiai tik­rai nie­kas į san­dėlį neiš­ve­ža ir neuž­ra­ki­na. Kaip ir žadė­ta, sis­te­ma vei­kia 24 va­lan­das per par­ą 7 die­nas per sa­vaitę. Ir visą tą laiką vil­nie­ čiai ga­li nau­do­tis ta sis­te­ma. Ki­tas rei­ka­las – kad naktį kai ku­rie ypač po­pu­liarūs nuo­ mos punk­tai ga­li lik­ti be dvi­ra­čių, nes vil­nie­ čiai jais itin ak­ty­viai nau­do­ja­si ir tam­siuo­ju pa­ros me­tu. Jei naktį bu­vo­te mies­te, turbūt pa­stebė­jo­te, kad itin daug oran­ži­nių dvi­ra­čių būna prie barų, klubų se­na­mies­ty­je. Nau­jau­sia sta­tis­ti­ka liu­di­ja, kad oran­ži­niai Vil­niaus dvi­ra­čiai – po­pu­lia­riau­si Eu­ro­po­je. Šiuo me­tu se­zo­ni­nių var­to­tojų skai­čius per­ kopė 1640, o trum­pa­lai­kių sie­kia 100. Vi­du­ ti­niš­kai vie­nu „Cyc­lo­ci­ty“ dvi­ra­čiu, ku­rių iš vi­so nau­do­ja­ma 203, per dieną Vil­niu­je va­ žia­vo pen­ki žmonės. At­siž­vel­giant į gy­ven­tojų ir nuo­mos punk­tuo­se esan­čių dvi­ra­čių skai­ čių, tai ge­riau­sias ro­dik­lis Eu­ro­po­je. Taip pat no­riu pa­dėko­ti vil­nie­čiams už sąmo­nin­gumą – iki šiol ne­bu­vo pa­vog­tas nė vie­nas dvi­ra­tis. Tie­sa, pa­si­taikė vie­nas ki­tas at­ve­jis, kai ban­dy­ta dvi­ratį ap­ga­din­ti, ta­čiau sąmo­nin­gi vil­nie­čiai už­kir­to ke­lią pik­ta­da­ riams, pra­neš­da­mi mums te­le­fo­nu.


11

Rugpjūčio 1–7, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

e­na­ri­jaus iš­vengs – Lankėtės či­gonų ta­bo­re, dar kartą iš­ kel­ta pro­ble­ma dėl ne­le­ga­lių sta­ti­nių, elekt­ros va­gys­čių ir pan. – ar ar­ti­miau­ siu me­tu pla­nuo­ja­ma griau­ti ten ko­kius nors sta­ti­nius? Kaip įma­no­ma išspręs­ti nar­ko­tikų, iš­si­la­vi­ni­mo ta­bo­re pro­ble­ mas? Ki­tas da­ly­kas – dėl ES pa­ra­mos va­di­na­ma­jai romų in­teg­ra­ci­jai. Sa­ko­ma, kad Vil­nius jo­kios pa­raiš­kos kol kas dėl to agentū­roms ne­pa­teikė. Gal tai pla­ nuo­ja­ma da­ry­ti ir ko­kia ti­ki­mybė, kad pi­nigų gau­tu­me? (Al­man­tas D.) – Ar­ti­miau­siu me­tu vyk­dant teis­mo spren­ dimą bus griau­na­mi trys na­mai. 2014– 2020 m. ES fi­nan­sinės pa­ra­mos pro­gra­mo­ se romų in­teg­ra­ci­jai pla­nuo­ja­mas ypa­tin­gas dėme­sys, tad kai tik bus ga­li­ma, mūsų spe­ cia­lis­tai kreip­sis dėl to­kios pa­ra­mos su­tei­ki­ mo ir ta­bo­ro iš­kel­di­ni­mo. Iš­kel­din­ti ta­borą būti­na ir todėl, kad šiuo me­tu ja­me vyks­ta mig­ra­ci­ja – lie­ka vis ma­žiau au­toch­tonų, t. y. senųjų gy­ven­tojų, o daugė­ja at­vykė­lių iš ki­ tų ša­lių, ku­rie pik­ty­biš­kai pa­žei­dinė­ja įsta­ty­ mus – ne­le­ga­liai sta­to­si na­mus, ver­čia­si pre­ ky­ba nar­ko­ti­kais. No­riu pa­brėžti, kad ro­mams, kaip ir vi­ siems ki­tiems Lie­tu­vos pi­lie­čiams, ga­lio­ja tie pa­tys įsta­ty­mai ir jų ne­va­lia nie­kam pa­žei­ dinė­ti. – Praė­ju­sią sa­vaitę, be­nar­dy­da­mas po Nerį, už­si­minė­te, kad pla­nuo­ja­ma įreng­ti naują pa­plūdimį Vil­niu­je. Gal ga­li­te at­skleis­ti kur? (Je­le­na) – Taip, iš tikrųjų jau kurį laiką spe­cia­lis­tai tvar­ko rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus, ku­rie leis atei­ty­je nau­jus pa­plūdi­mius įreng­ti ša­lia Bal­ žio (Ši­lo) eže­ro, Ta­pe­lių ir An­ta­vi­lių ežerų. – Dėl trans­por­to re­for­mos: tai koks li­ ki­mas lau­kia vil­nie­čių ap­verk­tos trans­ por­to prie­monės – au­to­bu­siukų? Ar jie pa­ga­liau grįš į gat­ves? (Sand­ra S.) – Ti­kimės, kad, pa­si­bai­gus ke­lei­vių ve­ži­ mo vie­ti­nio re­gu­lia­raus su­si­sie­ki­mo marš­ ru­tais kon­kur­sui, pri­vatūs vežė­jai vėl grįš į Vil­niaus gat­ves. Šis kon­kur­sas skir­tas ke­tu­ riems marš­rutų pa­ke­tams: trys skir­ti pri­va­ tiems vežė­jams, dir­ban­tiems su ma­žos tal­pos trans­por­to prie­monė­mis (vi­du­ti­niš­kai 22–25 vie­tos), ir vie­nas – pri­va­čiam vežė­jui, dir­ ban­čiam su di­delės tal­pos trans­por­to prie­ monė­mis (iki 100 vietų). – Ži­niask­lai­do­je pra­neš­ta, kad Vil­niaus skel­bia­ma­me (skelb­si­ma­me) tram­va­ jaus kon­kur­se ke­ti­na da­ly­vau­ti dvi įmo­ nės – „Als­tom“ ir jos val­do­ma LOHR. Ar galė­tumė­te pa­tvir­tin­ti šią in­for­ma­ciją? Jei taip – ar ga­li­ma tikė­tis kon­ku­ren­cin­ go pa­si­ūly­mo, kai da­ly­vis iš esmės kon­ ku­ruo­ja pa­ts su sa­vi­mi? (Rai­mon­das) – Kon­kur­sas ne­pas­kelb­tas, šiuo me­tu tik­ tai ruo­šia­mos sąly­gos. Ne­sant pre­ce­den­to, spėlio­ti, kas ja­me da­ly­vaus ir kas tar­pu­sa­ vy­je kon­ku­ruos, yra vi­siš­kai ne­lo­giš­ka. Kon­ kur­su, sa­vi­val­dybės duo­me­ni­mis, tik­rai do­ mi­si ne vie­na įmonė. – Koks li­ki­mas lau­kia ši­lu­mos tinklų re­ no­va­ci­jos? Tu­riu ome­ny­je 72,5 mln. li­ tų pla­nuo­ja­mas „Dal­kios“ in­ves­ti­ci­jas, dėl ku­rių ta­ry­ba klau­simą ati­dėjo iki ru­ dens. Ko­kio­mis sąly­go­mis tai būtų da­ ro­ma – ar ne­tru­kus bai­gian­tis su­tar­čiai su „Vil­niaus ener­gi­ja“ mies­tui ne­tektų mokė­ti ko­kių nors kom­pen­sa­cijų, ką nors iš­pirk­ti ir pan.? (Jev­ge­ni­jus Šč.) – 2004 m. sto­da­ma į ES ša­lių bend­riją Lie­ tu­va pri­si­ėmė įsi­pa­rei­go­jimų, su­si­ju­sių su did­žiau­sio­mis ša­lies ener­ge­ti­kos įmonė­mis. Tarp jų – iki 2016 m. sau­sio 1 d. iš esmės ap­ ri­bo­ti Vil­niaus elekt­ri­nių skleid­žiamą oro tar­ šą. 2010 m. „Dal­kia“ pa­si­ūlė planą (ir dau­ giau nei 800 mln. in­ves­ti­cijų), kaip at­si­sa­ky­ti im­por­tuo­jamų gam­ti­nių dujų ir Vil­niaus ši­

lu­mos ūkį pri­tai­ky­ti var­to­ti tri­gu­bai pi­gesnį vie­tos bio­kurą. Toks žings­nis būtų leidęs ne tik įgy­ven­din­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus ES, bet ir su­ ma­žin­ti ši­lu­mos kainą vil­nie­čiams. De­ja, Vil­ niaus sa­vi­val­dybės ta­ry­ba at­metė „Dal­kios“ pa­si­ūlymą. Šian­dien įsi­pa­rei­go­ji­mas ES su­ma­žin­ti tar­ šą sos­tinė­je iš­lie­ka ak­tua­lus ir pri­va­lo­mas vyk­dy­ti. Bend­rovė in­ves­tuos 72,5 mln. litų į azo­to ok­sidų, iš­sis­ki­rian­čių de­gi­nant gam­ti­ nes du­jas, filt­rus ir ki­tas prie­mo­nes, skir­tas tar­šai ma­žin­ti. Ši in­ves­ti­ci­ja ne­nu­ma­ty­ta ši­ lu­mos ūkio nuo­mos su­tar­ty­je, todėl li­ku­tinė in­ves­ti­ci­jos vertė būtų grąžin­ta bend­ro­vei, pa­si­bai­gus su­tar­čiai 2017 m. Jo­kių dis­ku­sijų apie „Dal­kios“ su­tar­ties su Vil­niu­mi pra­tęsimą nėra, pa­si­ūly­mas tei­kia­ mas tik dėl Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­jimų ES įgy­ ven­di­ni­mo. – Gy­ve­nu se­na­mies­ty­je, Vil­niaus gatvė­ je. Triukš­mas, ypač va­ka­rais ir sa­vait­ ga­liais, yra ne­įma­no­mas, skun­dus po­ li­ci­jai ir sa­vi­val­dy­bei jau pa­var­go­me ra­šy­ti. Ir kal­bu ne apie vieną ka­vinę, o apie visą gatvę. Ką dar ga­li­ma pa­da­ry­ ti? (Vil­nietė) – Vil­niaus cent­re gy­ve­nan­tys vil­nie­čiai tu­ rėtų su­pras­ti, kad tai yra cent­rinės mies­to gatvės, ku­rio­se pra­mo­gau­ja tiek vil­nie­čiai, tiek mies­to sve­čiai, ir ra­mu, kaip gy­ve­nant už­mies­ty­je, nie­ka­da ne­bus. Ži­no­ma, Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dybė vi­suo­met sten­gia­ si ras­ti pu­siaus­vyrą tarp abiejų pu­sių. Ta­ čiau gy­ven­to­jai, pirk­da­mi butą se­na­mies­ty­je ir cent­re, turėtų at­si­žvelg­ti į tai, ar na­me yra jau vei­kian­ti ka­vinė. 2012 m. 10 įmo­nių ta­ry­bos spren­di­mais ap­ri­bo­tas pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gėri­mais lai­kas, o per 2013 m. iki šios die­nos ta­ry­ba pri­ėmė še­šis spren­di­mus dėl maž­me­ninės pre­ ky­bos al­ko­ho­li­niais gėri­mais lai­ko ri­bo­ji­mo. Vie­nam ba­rui, su­si­ta­ru­siam su kai­my­nais ir pra­dėju­siam tai­ky­ti triukšmą ma­ži­nan­čias prie­mo­nes, ri­bo­ji­mas bu­vo pa­nai­kin­tas ir kol kas skundų ne­be­gau­na­me.

Laz­dynų ba­sei­no sta­ty­bos užt­ruktų apie 4–5 me­tus. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ja­me bus ir 50 m, ir 25 m ba­sei­nas.

– Sūnus lan­ko lengvąją at­le­tiką, svars­to atei­ty­je rinktis plau­ki­mą, ro­do ge­rus re­ zul­ta­tus. Girdė­jo­me la­bai džiu­gių ži­nių, kad bus sta­to­mas nau­jas ba­sei­nas Laz­ dy­nuo­se, girdė­jo­me ir tai, kad jis bus tik 25 m, nors pa­grin­dinės dis­tan­ci­jos pro­ fe­sio­na­lams yra 50 m. Ar bu­vo kon­sul­ tuo­ta­si dėl to su pa­čiais spor­ti­nin­kais, ko­kio ba­sei­no rei­kia? (Vai­do­tas K.) – Jau pri­tar­ta nau­jo 25 m il­gio ba­sei­no sta­ ty­bai Vil­niu­je. Pag­rin­dinė jo pa­skir­tis – už­ tik­rin­ti spor­tuo­jan­čių Vil­niaus moks­lei­vių ir spor­ti­ninkų po­rei­kius per Laz­dynų ba­ sei­no re­konst­ruk­ciją. Tai­gi, pa­sta­čius ir pra­dėjus eksp­loa­tuo­ti šį ba­seiną, Laz­dynų ba­sei­nas bus už­da­ry­tas – pra­si­dės jo re­ konst­ruk­ci­ja. Laz­dynų ba­sei­no sta­ty­bos užt­ruktų apie 4–5 me­tus. Nug­rio­vus senąjį ba­seiną, jo vie­to­je būtų pa­sta­ty­tas nau­jas. Ga­liu pa­ ti­kin­ti, kad ja­me bus ir 50 m il­gio ba­sei­nas, ir 25 m – skir­tas spor­ti­nin­kams ap­šil­ti. Tad nau­ja­sis ob­jek­tas ati­tiks aukš­čiau­sius rei­ ka­la­vi­mus. Parengė Ignas Jačauskas

Tu­ri­te dau­giau klau­simų me­rui? Siųs­ki­te juos e. pa­štu redakcija@diena.lt.

Skaitytojų žvilgsnis

Ei­tynės pa­kurstė ho­mo­fo­bus?

P

o šeš­ta­dienį Ge­di­mi­no pro­spek­te vy­ ku­sių LGBT (les­bie­čių, gėjų, bi­sek­ sualų, trans­sek­sualų) ei­ty­nių Vil­ niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas pa­reiškė, kad to­kių šven­čių Vil­niui tik­rai ne­rei­kia, nes „ei­tynės ne­ska­ti­no to­le­ran­ci­jos, o lėmė di­ desnį vi­suo­menės gru­pių su­si­prie­ši­nimą“. Kaip ir bu­vo ga­li­ma tikė­tis, toks pa­reiš­ki­mas su­laukė ir pa­lai­kymo in­ter­ne­te – dau­gu­ma po­rta­lo die­na.lt skai­ty­tojų taip pat pik­ti­no­si, kad ei­tynės bu­vo tik pi­nigų švais­ty­mas ir ne tik ne­pa­siekė tiks­lo, ta­čiau dar la­biau suer­ zi­no nei­gia­mai sek­sua­li­nių ma­žumų at­žvil­ giu nu­si­tei­ku­sią mies­tie­čių dalį. le­lia Ma­ž u­ma tu­ri sa­vo tei­ses. Ma­ž u­ma tu­ri ir sa­vo pa­rei­gas. Pra­šau mero pa­teik­t i sąskaitą ma­ž u­ mai už iš­leis­tas lėšas jos ap­sau­gai, ku­riai ne­pri­ ta­r ia dau­g u­ma, nes tai ne­bu­vo būti­nos lėšos, to­k ios kaip, tar­k im, svei­ka­tos ap­sau­gai ski­r ia­ mos lėšos. Kodėl, tar­k im, „Ma­xi­ma“ tu­ri mokėt sa­vo ap­sau­g i­n iams, o štai ma­ž u­mos ap­saugą tu­ri fi­nan­suo­ti vi­si mo­kes­čių mokė­to­jai? Jie ži­

no­jo, kuo ri­zi­kuo­ja. Jei aš ei­nu pa­vo­jin­gu mik­ ro­ra­jo­nu naktį, kaž­kodėl mies­tas ne­su­mo­ka po­l i­ci­n in­k ui už ma­no sau­go­jimą, nes spren­ dimą ri­zi­kuo­ti prii­mu aš pa­ti.

Zuo­kas tei­sus Ma­ž u­ma ne­ga­l i pri­mes­t i sa­vo įno­r ių dau­g u­ mai.

Ar po­li­ci­ja nu­baudė Ar po­l i­ci­ja nu­baudė tą at­v ykėlį iš Olan­d i­jos, ku­ris pa­darė gėdą sa­vo tau­tie­čiams Ka­ted­ros aikštė­je?

tik­rai Jo­k ios šventės ne­bu­vo, ne­sup­ran­tu, ko tas gė­ jų va­du­kas džiū­gau­ja, juk pa­pras­ti žmonės ne­ galė­jo ei­t i kur pa­norėję, o bu­vo stum­do­m i ir ap­ri­bo­ta jų judė­ji­mo laisvė už mūsų pa­čių pi­ ni­gus.

pri­ta­riu 100 pro­c. pri­ta­riu me­rui A.Zuo­kui, tai ne šven­ tė, ant­r ų galų iš­si­dir­binė­ji­mas...

ES pa­ra­mos či­go­nams Vil­nius ne­prašė

A

š ne­sup­ran­tu, kodėl nie­kas ne­me­ ta iššū­kio me­rui dėl, at­si­pra­šant, skie­dalų apie struktū­ri­nius fon­ dus. Dir­bu su struktū­ri­niais fon­ dais, tad ste­bi­na kai ku­rie me­ro pa­reiš­ki­mai. „Da­lis ta­bo­ro gy­ven­tojų iš­va­žiuo­ja, at­si­ ran­da tuš­čių pa­talpų. Mes jas no­ri­me iden­ ti­fi­kuo­ti ir su­skai­čiuo­ti. Jei­gu jie (pa­sta­tai) yra ne­nau­do­ja­mi, tie­siog juos iš­rink­ti, kad ne­si­keltų ki­tos šei­mos.“ Kiek ži­nau iš ta­bo­ re dir­ban­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­cijų, konk­re­čiai žiemą bu­vo ap­tik­ta pa­statų, iš ku­rių gy­ven­to­jai lai­ki­nai iš­sikėlė, nes už­ ša­lo van­duo. Ot tai su­skai­čia­vo... „Ne už vil­nie­čių ir ne už Vil­niaus mies­to pi­ni­gus, o būtent ga­vus spe­cia­lią pa­ramą iš ES“, – to­liau sa­ko­ma. Nėra spe­cia­lios pa­ ra­mos. Yra struktū­ri­niai fon­dai, ku­riuo­ se itin ak­cen­tuo­ja­ma romų in­teg­ra­ci­ja, bet kad gautų fi­nan­sa­vimą, rei­kia turė­ti na­cio­ na­linę romų in­teg­ra­ci­jos stra­te­giją ir pa­ro­

dy­ti, kaip ES fon­dai pa­dės ją įgy­ven­din­ti. ES ga­li fi­nan­suo­ti tik dalį biud­že­to – vi­sa­ da rei­ka­lau­ja­ma, kad pro­jek­to rengė­jai fi­ nan­siš­kai pri­si­dėtų prie pro­jek­to ar­ba pri­ trauktų pri­va­taus fi­nan­sa­vi­mo. „Iš esmės su­tar­ta, lau­kia­me tik­tai 2014ųjų, ka­da pra­si­dės fi­nan­sa­vi­mas.“ La­bas ry­tas. 2014 m. pra­si­dės nau­jas fi­nan­si­nis lai­ko­tar­pis, o su juo – pro­jektų at­ran­ka. 2007–2013 m. lai­ko­tar­piu, ma­no ži­nio­mis, Vil­niaus sa­vi­val­dybė ne­pa­davė pa­raiš­kos veik­loms, su­si­ju­sioms su ta­bo­ru. Nie­kas ne­ga­li būti su­tar­ta, kol Lie­tu­vos veiksmų pro­gra­mos būsi­mam fi­nan­si­niam lai­ko­ tar­piui net nėra baig­tos. Pir­miau­sia rei­kia pa­tvir­tin­ti pro­gra­mas, ta­da Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bei rei­kia pa­reng­Pritariu, ti pro­jektą, da­nebereikės ly­vau­ti draugams jei tik kon­kur­se (ar me­rui su­pužsienio ran­ta­mmokėti a ši sąvo­ ka?), po 100 litų (36 proc. jį laimė­ti ir ta­da įgy­ven­ din­ti pro­ jektą.pasatus ir jų smirdan Pritariu – senus Dai­va Re­peč­kaitė vairuotojus seniai reikėjo pašalinti iš Vil­nietė, ES po­li­ti­kos ana­li­tikė uosto (27 proc.) Ne – iš oro uosto išmesti Vilniaus vald neįtikę verslininkai (10 proc.) SAVAITĖS klausimas Ne – čia dar vienas mero perversmas Kaip ver­ti­na­te tak­si re­formą Vil­niaus oro uos­te? kurio vilniečiai ir miesto svečiai netur pasirinkimo teisės (18 proc.) – Pritariu, jei tik nebereikės draugams Neturiu nuomonės (9 proc.) iš užsienio mokėti po 100 litų

27

36

%

10

18

9

– Pritariu – senus pasatus ir jų smirdančius vairuotojus seniai reikėjo pašalinti iš oro uosto

27

– Ne – iš oro uosto išmesti Vilniaus valdžiai neįtikę verslininkai – Ne – čia dar vienas mero perversmas, po kurio vilniečiai ir miesto svečiai neturės pasirinkimo teisės – Neturiu nuomonės

36

%

10 18

9

– Pritariu, jei tik nebereikės draugams iš užsienio mokėti po 100 litų

– Pritariu – senus pasatus ir jų smirdančius vairuotojus seniai reikėjo pašalinti iš oro uosto vilniausdiena.lt

– Ne – iš oro uosto išmesti Vilniaus valdžiai neįtikę verslininkai – Ne – čia dar vienas mero perversmas, po kurio vilniečiai ir miesto svečiai neturės


12

rugpjūčio 1–7, 2013

lietuva

Ko ver­tos nyks­tan­čios par­ti­jos? Pas­ta­ruo­ju me­tu smar­kiai nu­krau­ja­vu­si Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga (LiCS) ne­tu­ri atei­ties, – taip ma­no po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas. Tą pa­tį esą ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie ki­tas įta­kos ne­tu­rin­čias po­li­ti­nes par­ti­jas.

„„Ženk­lai: nors il­ga­me­tis par­la­men­ta­ras V.Bo­gu­šis, šią ka­den­ciją ne­pa­

tekęs į Seimą, pa­reiškė išei­nan­tis iš LiCS kaip iš par­ti­jos be atei­ties, jo­ je likę po­li­ti­kai apie žlu­gimą ne­drįsta nė už­si­min­ti.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Pra­šovė, nes keitė par­tne­rius

Prieš de­šimt­metį iš ke­lių po­li­ti­nių jėgų su­si­kūru­siai LiCS at­ėjo sun­ kios die­nos. 2004-ųjų Sei­mo rin­ ki­muo­se ši par­ti­ja iš­ko­vo­jo 18 man­ datų, 2008 m. – tik 5, o per­nai spalį rinkė­jai LiCS vietų par­la­men­te ne­ skyrė. Po ne­sėkmės ke­le­rius me­tus par­ti­jai va­do­vavęs Al­gis Čap­li­kas par­ti­jos pir­mi­nin­ko kėdę už­lei­do Artū­rui Me­lia­nui, o LiCS na­rių ir to­liau mažė­ja. Per­nai LiCS gre­to­ se bu­vo 4777 na­riai, šie­met ge­gužę jau re­gist­ruo­ti tik 3839 žmonės. Šią sa­vaitę apie pa­si­trau­kimą iš par­ti­jos pra­nešė ir il­ga­me­tis jos na­rys, ke­ tu­rias ka­den­ci­jas par­la­men­te pra­ leidęs Vy­tau­tas Bo­gu­šis. Kar­tu su V.Bo­gu­šiu LiCS pa­li­ko dar ke­tu­ri jos na­riai. Pats V.Bo­gu­ šis ap­si­spren­dimą mo­ty­va­vo tuo, kad LiCS „ne­tu­ri po­li­tinės atei­ ties“. Pir­mi­nin­kas A.Me­lia­nas nei­gia, kad par­ti­ja by­ra, ir ti­ki­na, kad LiCS iš­liks po­li­ti­nia­me gy­ve­ ni­me. Ta­čiau po­li­to­lo­gas doc. dr. V.Dumb­liaus­kas tuo abe­jo­ja. Pap­ra­šy­tas įvar­dy­ti prie­žas­ tis, nulė­mu­sias LiCS smu­kimą, V.Dumb­liaus­kas jų įžvelgė ke­letą. Pir­miau­sia, pa­sak po­li­to­lo­go, par­ ti­jo­je neiš­ny­ko skir­tis tarp li­be­ralų ir cent­ristų, nors ir su­si­jun­gu­sių į

tautą Gir­žadą li­go­niais pa­va­di­no. To­kie da­ly­kai ne­lie­ka ne­pas­tebė­ti. Ne vel­tui V.Gai­lių žmonės iš­rin­ko į Seimą, kaip kom­pen­sa­ciją davė“, – priminė V.Dumb­liaus­kas.

vieną da­rinį. Ant­ra, par­ti­jo­je daug ly­gia­ver­čių as­me­ny­bių, ta­čiau nėra ryš­kaus cha­riz­ma­tiš­ko ly­de­rio. Ta­ čiau la­biau­siai rinkė­jams ne­pa­tik­ ti esą galė­jo tai, kad LiCS šlie­jo­si ir prie kai­riųjų, ir prie de­ši­niųjų. „Mūsų rinkė­jai pro­tin­gi, mes mo­ka­me žiūrė­ti, kas vald­žio­je, ką jie da­ro. LiCS vi­sa­da bu­vo val­dan­ čio­jo­je koa­li­ci­jo­je. 2004–2008 m. jie bu­vo su kai­riai­siais, pa­skui – su de­ši­niai­siais. Jie ėjo į vald­žią bet ko­kia kai­na ir tie da­ly­kai ne­ li­ko ne­pas­tebė­ti“, – ar­gu­men­ta­vo V.Dumb­liaus­kas.

Kodėl se­ka­si LS?

Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, at­si­ko­vo­ti po­ zi­ci­jas LiCS bus su­dėtin­ga ir dėl to, kad li­be­ralų nišą ša­lies po­li­ti­ko­je yra užėmęs 2006 m. su­si­kūręs Li­ be­ralų sąjūdis (LS). Pa­sak po­li­to­ lo­go, LS darė ma­žiau klaidų ir ne­ keitė po­li­ti­nių par­tne­rių. Vis dėlto po­li­to­lo­gas pro­gno­zuo­ ja, kad li­be­ralų at­sto­vams atei­tis Lie­tu­vo­je nėra švie­si. Ša­ly­je vis dar do­mi­nuo­ja gy­ven­to­jai, iš vals­tybės be­si­ti­kin­tys do­vanų, o tai prie­šta­ rau­ja li­be­ralų nuo­sta­toms. „Aš ne­ga­ran­tuo­ju, kad LS vi­ są laiką bus par­la­men­tinė par­ti­ ja. Do­mi­nuo­ja ne­li­be­ra­lių pa­žiūrų rinkė­jai, ku­rie žiū­ri į vals­tybę kaip į davėją. Vers­lių žmo­nių yra ma­ žu­ma. O žmonėms, ku­rie gy­ve­na iš pa­šalpų, iš pen­si­jos, svar­bu, kad vals­tybė ką nors duotų“, – dėstė V.Dumb­liaus­kas. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tos 44 po­li­tinės par­ti­jos. Tik sep­ty­nių iš jų na­rių skai­čius vir­ši­ja 3 tūkst. Dar sep­ty­nios par­ti­jos net ne­pa­ tei­kia duo­menų, kiek na­rių yra jų sąra­šuo­se, ke­tu­rios šiuo me­tu lik­ vi­duo­ja­mos.

Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas:

LiCS ėjo į vald­žią bet ko­kia kai­na ir tie da­ly­kai ne­li­ko ne­pas­tebė­ti. A.Čap­li­kas su­kly­do

Pa­sak po­li­to­lo­go, di­delė klai­da bu­ vo pa­da­ry­ta ir 2012 m. pra­džio­ je, kai tuo­me­tis LiCS pir­mi­nin­ kas A.Čap­li­kas ne­valdė emo­cijų kalbė­da­mas apie Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­timų ty­ri­mo tar­nybą (FNTT) krėtusį skan­dalą. „A.Čap­li­kas vie­ šai šiurkš­čiai Vi­ta­lijų Gai­lių ir Vy­

ES narės dalijasi kaimo plėtros politikos įgyvendinimo patirtimi Lina Kalvinskaitė

Pirmininkavimą ES Lietuva pradėjo energingai. Praeitą savaitę vykusioje ir ES kaimo plėtros direktorių susitikimą vainikavusioje Žemės ūkio ministerijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Europos inovacijų partnerystės ir bendradarbiavimo klausimams aptarti, buvo diskutuojama apie nacionalinių kaimo plėtros 2007–2103 m. programų įgyvendinimo bei naujų nacionalinių kaimo plėtos 2014–2020 m. programų rengimo aktualijas.

„Susiklostė tradicija, kad pirmininkavimo metu pirmininkaujančioje ES valstybėje narėje visuomet organizuojami tokie renginiai. Šiuo atveju toks susitikimas organizuojamas Lietuvoje. Tradiciškai toks renginys susideda iš dviejų dalių: konferencija tam tikra tema kaimo plėtros srityje ir diena, skirta susipažinti su šalimi, praktiniais idėjų įgyvendinimo pavyzdžiais kaimo plėtros srityje“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotoja Vilma Daugalienė. Konferencijos „Inovacijos ir bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir perspektyvos naujajame programiniame laikotarpyje“ dalyvių darbotvarkė buvo įtempta, ją sudarė net du plenariniai posėdžiai. Juose ES valstybių narių atstovai buvo supažindinti su Europos inovacijų partnerystės ir bendradarbiavimo kaimo plėtros kontekste skatinimo tematika. Seminaruose išgirsta informacija buvo aptariama diskusijų grupėse, kurių tikslas – detaliau išnagrinėti ir išsiaiškinti rūpimus aspektus bei neaiškumus.

„Šiandienos konferencija susijusi su inovacijomis ir bendradarbiavimu kaimo plėtros srityje. Šios dvi temos labai svarbios, siekiant įgyvendinti kaimo plėtros projektus. Labai svarbu, kad mokslas ir pažangiausi dalykai praverstų siekiant įgyvendinti įvairius procesus. Tiek ūkininkavimui, tiek kitoms veikloms, kurios vykdomos kaimo vietovėse. Europos Komisija mus skatina apie tai galvoti“, – apie konferenciją kalbėjo V.Daugalienė. Pristatyta inovacijų svarba ir plėtra

Konferencijoje buvo pristatytos dvi pagrindinės temos, diskusijos jomis buvo tęsiamos seminaruose. Pirmasis pranešėjas Martinas Scheele, Europos Komisijos aplinkos padalinio vadovas, supažindino kolegas su inovacijų svarba ir plėtra. Antrasis pranešėjas Michaelis Pielke, Europos Komisijos nuoseklumo padalinio vadovas, pristatė, į ką turėtų būti atkreipiamas dėmesys, skatinant bendradarbiavimo principų diegimą, kai įgyvendinama kaimo plėtros politika. Pasak V.Daugalienės, konferencijos tikslas – ne surasti vieną kaimo plėtros programą, kuri tiktų visoms ES valstybėms narėms, bet išsiaiškinti, kokios yra galimybės kiekvienoje valstybėje narėje pritaikyti inovacijų diegimo ir bendradarbiavimo principus, bei suprasti, kaip kiekviena valstybė narė gali pagerinti nacionalines kaimo plėtros programas savo šalyje. „Aš manau, tiek mes, Lietuva, tiek kitos valstybės narės tikisi, kad joms po šių diskusijų, išsiaiškinus, kokia yra problematika, susijusi su bendra veikla, su bendradarbiavimu, paaiškės, kokia tematika turi atsirasti naujose kaimo plėtros progra-

mose. Jiems turi paaiškėti patiems. Kiekvienam atskirai, nes negali būti vienos formulės. Kaip sakoma, kad tai, kas galbūt tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Vienoks inovacijų lygis yra Olandijoje, tačiau galbūt visai kitoks jis yra Lietuvoje. Aš manau, kad šiose diskusijose žmonėms atsiras daugiau minčių, išgirdus, kaip kitose valstybėse viskas veikia“, – teigė V.Daugalienė. Konferencijos dalyviai taip pat tvirtino, kad jų pagrindinė viltis ir siekis – pasisemti žinių, suvokti, kokių naujovių ir pakeitimų reikia kiekvieno jų valstybės nacionalinėse kaimo plėtros programose. Tad renginio tema „Inovacijos ir bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir perspektyvos naujajame programiniame laikotarpyje“ tapo puikia keitimosi patirtimi ir idėjomis platforma.

Bendradarbiavimo svarba

„Nagrinėjamos temos yra beribis subjektas, – sakė Latvijos atstovas Aivaras Lapinis. – Klausimas yra toks: kiek tu nori pasiimti iš šios konferencijos ir parsivežti namo. Mano supratimu, didžioji dalis ES valstybių narių jau yra ką nors suplanavusios kurioje nors iš nagrinėjamų sričių. Ar tai būtų bendradarbiavimas, ar inovacijų platforma. Tai tarsi privaloma. Europos mastu mes tikimės, kad visi galėsime pasidalyti ta inovatyvia patirtimi nepaisydami valstybių sienų. Tai reiškia, kad mes nesusitelksime vien tik į Lietuvą, Latviją, Belgiją ar kitą šalį. Mes žiūrime plačiau.“ Jis taip pat pridėjo, kad vienas pagrindinių jo tikslų – parsivežti namo bent kelias idėjas, kurias galėtų pateikti kolegoms Latvijoje. „Šiandien

„„Sprendimas: konferencijos„dalyviai„siekė„suprasti„problemas„ir„rasti„

atsakymus.„

svarbu pasisemti kuo daugiau patirties iš kitų žmonių. Turiu omeny, kad galėčiau važiuoti namo tada, kai surinkčiau bent keletą idėjų iš kitų čia esančių kolegų. Tikslas – surinkti idėjų, kurias parsivežęs namo galėčiau ateiti pas ministrą ar savo kolegas ir sakyti „Kodėl nepasvarstome apie tai? Mes nepakankamai apie tai pagalvojome“, – sakė A.Lapinis. Jam pritarė ir kolega iš Belgijos Grégory Henrard’as. Jis teigė, kad tai, kaip kiekviena valstybė suvokia bendradarbiavimą ir inovacijas, gali skirtis nuo to, kaip tai supranta Europos Komisija ir kitos valstybės narės. Dėl šios priežasties labai svarbu dalytis patirtimi bei mintimis, kad ir kitos valstybės galėtų pasimokyti ir nedarytų tų pačių klaidų, arba atvirkščiai – suprastų, kaip kokią nors idėją iš karto praktikoje pritaikyti tinkamai ir rezultatyviai. „Kalbant apie bendradarbiavimą, Belgijoje turime bendradarbiavimo projektą, kuris mūsų valstybėje sėkmingai veikia, todėl mes to nekeisi-

„

Linos„Kalvinskaitės„nuotr.

me. Tačiau įdomu, kokius projektus taiko kitos valstybės, be to, mes galime pasidalyti savo patirtimi“, – sakė G.Henrard’as. „Kontūrai, kaip skatinti bendradarbiavimą kaimo plėtroje, dar paryškės, – po antrojo seminaro apie bendradarbiavimo svarbą sakė V.Daugalienė. – Kai įdiegsime tai tam tikra forma savo kaimo plėtros programoje, tai bus įdomu, nes kooperacija yra žmonių telkimas veikti bendrai. Šiuo metu yra idėja sutelkti žmonės bendrai veiklai, bet ta veikla neturi būti dirbtinė. Turi matytis, kad žmonės tikrai ką nors daro bendrai, žiūrėdami į ilgalaikę perspektyvą. Tai turi būti bendri projektai, bendri veiksmai, suplanuoti ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui.“ www.kaimesypsenudaugeja.lt – PR užeik, pamatyk, pasirodyk...


13

rugpjūčio 1–7, 2013

lietuva Prieš me­tus įdieg­ta 15 mln. li­tų kai­na­vu­ si pra­ne­ši­mų apie pa­vo­jų sis­te­ma strin­ga – jų vis dar ne­prii­ma iš­ma­nie­ ji te­le­fo­nai, gy­ven­to­ jai ne­ži­no ir kaip su­ si­re­gu­liuo­ti pa­pras­ tus te­le­fo­nus, kad ži­ nu­tės juos pa­siek­tų. Val­di­nin­kai ti­ki­na, kad sis­te­ma vei­kia sklan­džiai, ta­čiau eks­per­tai įžvel­gia nu­ty­lė­tą ko­rup­ci­ją.

Vi­si pui­ kiai at­si­me­ na­me, kad prieš me­tus bu­vo ir iš­ ma­nie­ji te­ le­fo­nai, ir 3G tink­las. Tai jie pa­ siė­mė se­ną įran­gą, skir­ tą tik 2G tink­lams, ir ją įki­šo.

„„Rea­ly­bė: ga­li­te tu­rė­ti krū­vą įvai­riau­sių te­le­fo­nų, ta­čiau trum­po­sios ži­nu­tės apie gre­sian­tį pa­vo­jų ne­gau­si­te – iš­ma­nių­jų te­

le­fo­nų var­to­to­jų jos ne­pa­sie­kia, o pa­pras­tų te­le­fo­nų su­re­gu­liuo­ti, kad šie priim­tų pra­ne­ši­mus, nie­kas ne­pa­si­var­gi­no. 

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Įs­pė­ji­mai ži­nu­tė­mis pa­kvi­po ko­rup­ci­ja Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Vei­kia tik pa­se­nu­sia­me tink­le

Praė­ju­sių me­tų rugp­jū­tį Lie­tu­vo­ je įdieg­ta al­ter­na­ty­va mies­tuo­se esan­čioms si­re­noms – va­di­na­mo­ji ko­ri­nio trans­lia­vi­mo tech­no­lo­gi­ja, lei­džian­ti pra­ne­ši­mus apie sti­chi­jas ar ki­tus pa­vo­jus gau­ti tie­siai į mo­ bi­lų­jį te­le­fo­ną. Tai ki­tu ka­na­lu nei trum­po­sios ži­nu­tės siun­čia­mi pra­ ne­ši­mai – siun­tė­jui šiuo at­ve­ju ne­ rei­kia ži­no­ti ga­vė­jo te­le­fo­no nu­me­ rio. Šis ka­na­las ne­strin­ga net vie­nu me­tu siun­čiant itin daug pra­ne­ši­ mų, tad gy­ven­to­jus įspė­ti ga­li­ma la­bai grei­tai. Jei sis­te­ma veik­tų pa­ gal to­bu­lą sce­na­ri­jų, to­kius pra­ne­ ši­mus ga­lė­tų gau­ti vi­si be išim­ties mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus tu­rin­tys Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Ta­čiau yra kiek ki­taip. 15 mln. li­tų iš ES fon­dų su­ri­ju­si sis­te­ma vei­kia tik 2G tink­le, ku­ria­me ry­šį „gau­do“ tik se­no mo­de­lio te­le­fo­nai. Kad ži­ nu­tes priim­tų ir 3G tink­le vei­kian­ tys iš­ma­nie­ji te­le­fo­nai, pri­reiks dar 1,5 mln. li­tų. Be to, net ir 2G tink­le su­re­gu­liuo­ti te­le­fo­no nu­sta­ty­mus už­trun­ka tiek, kad dėl lai­ko są­ nau­dų žmo­nėms ne­si­ryž­ta pa­gel­ bė­ti net di­džių­jų bend­ro­vių mo­bi­ lių­jų te­le­fo­nų par­da­vė­jai. Pra­ne­ša apie vė­ją ir ava­ri­jas

Vis dėl­to Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to (PAGD) Ci­vi­li­nės sau­gos val­dy­bos vir­ši­nin­ kas Jū­ris Tar­gons­kas ti­ki­na, kad sis­ te­ma vei­kia sklan­džiai. Esą per me­ tus to­kie pra­ne­ši­mai siųs­ti 20 kar­tų, gy­ven­to­jai skun­dų ne­pa­tei­kia, o kad ži­nu­čių ne­gau­na iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų tu­rė­to­jai – ne bė­da, nes dau­gu­ma jų gy­ve­na mies­tuo­se, kur, esant rei­ka­ lui, juos įspė­tų si­re­nos. „Ma­no po­žiū­riu, sis­te­ma vi­siš­ kai pa­si­tei­si­no, ir vien fak­tas, kad ji pa­nau­do­ta 20 kar­tų per me­tus, pa­ro­do, jog mes ga­li­me sis­te­mą nau­do­ti la­bai lanks­čiai, uni­ver­sa­ liai ir ne­dels­da­mi. Ši­ta sis­te­ma bu­ vo orien­tuo­ta į tą gy­ven­to­jų da­ lį, ku­rios ne­pa­sie­kia si­re­nos, – tai

už­mies­čio, kai­mų, vien­kie­mių gy­ ven­to­jai, jie daž­niau­siai ir nu­ken­ čia ekst­re­ma­liais at­ve­jais“, – tei­gė J.Tar­gons­kas. Pa­sak jo, ži­nu­tė­mis pra­ne­ša­ma apie įvai­raus po­bū­džio pa­vo­jus ar ne­pa­to­gu­mus. „Siun­čia­ma, kai gre­sia vė­jai, at­si­ tin­ka ava­ri­jos greit­ke­liuo­se, lo­ka­lios ava­ri­jos su che­mi­nė­mis me­džia­go­ mis. Jei­gu gau­na­me iš Hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos ži­nią, jog bus di­des­nis kaip 20 m/s vė­jas, iš­siun­ čia­me ta­me re­gio­ne pra­ne­ši­mus“, – pa­sa­ko­jo J.Tar­gons­kas. Kiek gau­na pra­ne­ši­mus – ne­ži­nia

Ta­čiau kiek žmo­nių iš tik­rų­jų gau­na to­kius pra­ne­ši­mus, ga­li­ma tik spė­ lio­ti. Inst­ruk­ci­ją, kaip su­re­gu­liuo­ ti te­le­fo­no nu­sta­ty­mus, ga­li­ma ras­ ti PAGD in­ter­ne­to pus­la­py­je www. vpgt.lt, ta­čiau net ir čia už­kly­du­ siems žmo­nėms ky­la neaiš­ku­mų. „Teo­riš­kai, at­si­žvel­giant į tai, kad abo­nen­tų yra daug dau­giau nei gy­ ven­to­jų, vi­si tu­rė­tų gau­ti pra­ne­ši­ mus. Jei­gu abo­nen­tų per 4 mln., o gy­ven­to­jų – tik 3 mln., tai sta­tis­ tiš­kai pa­sie­kia­mu­mas yra 100 pro­c. Bet aš ne­su tik­ras, ar vi­si no­ri gau­ ti tą pa­slau­gą ir yra nu­si­sta­tę te­le­ fo­nus. Tai ir yra pro­ble­ma, skun­ džia­ma­si, kad nė­ra vie­ši­ni­mo, bet in­ter­ne­te yra in­for­ma­ci­ja, sten­ gia­mės ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se rek­la­muo­ti, kiek fi­nan­sai lei­džia. Vė­liau bus ir at­ski­ra sve­tai­nė, yra skir­ta pi­ni­gų jai su­kur­ti“, – ža­dė­ jo pa­rei­gū­nas. Klau­si­mo, ko­dėl tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je nu­spręs­ta sis­te­mą dieg­ ti tik 2G tink­le, o įtrauk­ti 3G tink­ lą su­krus­ta tik vė­liau, pa­šne­ko­vas ne­sie­ja su spe­cia­lis­tų dar­bo bro­ku. Esą sis­te­mą dieg­ti pra­dė­ta 2008 m., kai iš­ma­niai­siais te­le­fo­nais lie­tu­viai dar ne­si­nau­do­jo. Be to, per tą lai­ką tech­no­lo­gi­jos esą ge­ro­kai at­pi­go. „Tuo me­tu, kai da­rė­me stu­di­ jas, 3G tink­las apė­mė la­bai ma­žai, o 2G apė­mė 98 pro­c. ša­lies te­ri­to­ ri­jos. Mes ne­ma­tė­me ki­tos al­ter­ na­ty­vos, tik kaip dieg­ti 2G. 3G bū­ tų neap­rė­pęs net pu­sės var­to­to­jų.

Da­bar jau ir tech­no­lo­gi­jos pi­ges­ nės, tik 1,5 mln. te­rei­kia 3G įdieg­ ti. Pa­ly­gin­ti su pir­mo eta­po kai­na, tai – tik 10 pro­c. su­mos. <...> Ži­ no­te, kas no­ri, pro­ble­mų ga­li kel­ti, bet ma­no, kaip žmo­gaus, at­sa­kin­go už gy­ven­to­jų per­spė­ji­mą, nuo­mo­ ne, sis­te­ma tik­rai efek­ty­vi“, – dės­ tė J.Tar­gons­kas. Iš­ma­niuo­sius pa­sieks pa­va­sa­rį?

J.Tar­gons­ko tei­gi­mu, dar­bas vyks­ ta ir už pa­pil­do­mus 1,5 mln. li­tų iš­ma­nie­ji te­le­fo­nai įspė­ja­muo­sius pra­ne­ši­mus ga­lės priim­ti jau ki­ tų me­tų pa­va­sa­rį. Dėl to šiuo me­tu ta­ria­ma­si su Lie­tu­vo­je vei­kian­čio­ mis te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vė­ mis ir sis­te­mos die­gi­mo kon­kur­są lai­mė­ju­sio­mis įmo­nė­mis. Vie­nos jų – „NT Ser­vi­ce“ – pre­zi­den­ tas Pei­sa­has Ka­čer­gins­kis įvar­di­ jo dar trum­pes­nį pe­rio­dą – iki šių me­tų pa­bai­gos. „NT Ser­vi­ce“ dar­ bus vyk­do kar­tu su ki­ta bend­ro­ve – „HNIT-Bal­tic“. Pak­laus­tas, ko­kios prie­žas­tys truk­dė iš kar­to pa­slau­gą dieg­ti 3G tink­le, P.Ka­čer­gins­kis vis­ką aiš­ki­ no tuo­me­čiu 3G tink­lo ne­po­pu­lia­ ru­mu. „Ke­li da­ly­kai: pra­džio­je 3G tink­ le vei­kian­čių apa­ra­tų bu­vo, jei ne­ klys­tu, apie 9 pro­c. Kai bai­gė­me, to­kių bu­vo ke­lias­de­šimt pro­cen­tų. Ant­ra, tiek lė­šų bu­vo skir­ta“, – sa­ kė „NT Ser­vi­ce“ pre­zi­den­tas.

Įž­vel­gia ko­rup­ci­ją

Ta­čiau to­kie ar­gu­men­tai įti­ki­na ne vi­sus. Pa­var­dės pra­šęs ne­skelb­ti pro­ce­so pra­džią iš ar­ti ma­tęs in­for­ ma­ci­nių ir ry­šių tech­no­lo­gi­jų eks­ per­tas šios sis­te­mos die­gi­mą tie­siai švie­siai va­di­no ko­rup­ci­niu. „Spren­d i­m as bu­vo Iz­rae­l io bend­ro­vės, ten il­ga is­to­ri­ja. Ber­ niu­kai, ku­rie pa­tei­kė ši­tą pi­ges­nį va­rian­tą, t. y. „NT Ser­vi­ce“, kau­ nie­čiai, yra su­gud­ra­vę. Pro­jek­tas dieg­tas prieš me­tus, man at­ro­do, vi­si pui­kiai at­si­me­na­me, kad prieš me­tus bu­vo ir iš­ma­nie­ji te­le­fo­nai, ir 3G tink­las. Tad jie paė­mė se­ną įran­gą, skir­tą tik 2G tink­lams, ir ją įki­šo. Prie­žas­tys la­bai pa­pras­ tos, ko­rup­ci­nės, – už pi­ges­nį va­ rian­tą gau­ti di­des­nį pel­ną“, – tei­ gė pa­šne­ko­vas. Spe­cia­lis­tas abe­jo­jo, ar mi­nė­tos su­mos už­teks sis­te­mai at­nau­jin­ti. Esą ne­bus taip pa­pras­ta, kaip at­ro­ do iš pir­mo žvilgs­nio. „Pats bai­siau­sias da­ly­kas, kiek kal­bė­jau su spe­cia­lis­tais iš Iz­rae­ lio, tai, kad tos įran­gos, ku­rią jie tu­ri, mo­der­ni­zuo­ti į 3G ne­ga­li­ma, rei­kia sta­ty­ti nau­ją įran­gą. Nau­jos įran­gos jie ne­pas­ta­tys už 1,5 mln. li­tų. Vie­šie­ji pir­ki­mai lei­do pirk­ti iš vie­nų ran­kų – ka­dan­gi „NT Ser­vi­ ce“ die­gė 2G, aiš­ku, be jų 3G nie­ kas ne­pa­da­rys. Taip jau ci­vi­li­zuo­ ta­me pa­sau­ly­je yra. Tai va, jie dar pa­siims pu­sant­ro mi­li­jo­no. <...> Aš

ne­no­riu bū­ti pra­na­šu, bet ma­no in­for­ma­ci­niai šal­ti­niai ro­do, kad jie to ne­pa­da­rys“, – ti­ki­no pa­šne­ ko­vas. „Ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti“

Eks­per­to nuo­mo­ne, pa­tei­si­ni­mų nė­ra ir tam, kad gy­ven­to­jams iki ga­lo nei­šaiš­kin­ta, kaip su­re­gu­liuo­ ti te­le­fo­nus. „Jei­gu ber­niu­kai da­ro rim­tą pro­ jek­tą, tai su­mo­ka ope­ra­to­riui ir ope­ra­to­rius, prieš įteik­da­mas te­ le­fo­ną var­to­to­jui, pai­ma ir ran­ki­ niu bū­du ak­ty­vuo­ja tą funk­ci­ją. Tai tu­rė­jo bū­ti su­si­tar­ta ta­da, kai ga­vo 15 mln. Jei­gu jie spe­cia­lis­tai, jie tu­rė­jo tai nu­ma­ty­ti. O jei tai ne­ pa­da­ry­ta, tu­rė­jo bū­ti vyk­do­ma pla­ ti kam­pa­ni­ja, ne per in­ter­ne­tą, ne vie­na­me tink­la­la­py­je, o aiš­ki­na­ma žmo­nėms te­le­vi­zi­jos, ra­di­jo lai­do­ se, kaip tai rei­kia pa­da­ry­ti“, – dės­ tė pa­šne­ko­vas. Pak­laus­tas, kaip at­rem­tų to­kius kal­ti­ni­mus ko­rup­ci­ja, „NT Ser­vi­ ce“ pre­zi­den­tas at­sa­kė la­ko­niš­kai. „Ži­not, vi­sa­da leng­va sa­ky­ti po to, kai kas nors įvyks­ta, kad „aš ga­lė­jau pa­da­ry­ti pi­giau“. Tai šiuo at­ve­ju ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti. Bu­vo pa­da­ry­ta tiek, kiek už­sa­ky­ta“, – paaiš­ki­no P.Ka­čer­gins­kis. P.Ka­čer­gins­kis tvir­ti­no ma­nan­ tis, kad nu­ma­ty­tų 1,5 mln. li­tų sis­ te­mai at­nau­jin­ti už­teks, o įran­ga esą jau pa­ruoš­ta 3G tink­lui įdieg­ti.

Komentaras And­rius Ba­ra­naus­kas Te­le­ko­mu­n i­ka­ci­jų bend­ro­vės „Tele2“ vie­šų­jų ry­šių va­do­vas

P

o­kal­biai dėl sis­te­mos die­gi­mo 3G tink­le vyks­ta. Mes gau­na­me skai­čius iš įmo­nės, ku­ri tie­kia mums vi­są įran­gą, kiek jiems kai­nuos vi­sa pa­pil­do­ma tech­ni­nė, pro­ gra­mi­nė ir li­cen­ci­nė įran­ga. Kai gau­si­ me skai­čia­vi­mus, iš kar­to per­duo­si­me juos kon­kur­so lai­mė­to­jui „NT Ser­vi­ce“, ku­ris gal­būt tu­rės pa­pil­do­mų iš­lai­dų ir pa­teiks ga­lu­ti­nį pa­siū­ly­mą už­sa­ko­vui. Sa­vo pa­siū­ly­mą tu­rė­tu­me pa­teik­ti dar

šią sa­vai­tę. Šiuo me­tu mū­sų par­da­vė­ jai sa­lo­nuo­se te­le­fo­nų nu­sta­ty­mų ne­ su­re­gu­liuo­ja dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. Te­le­fo­nų ope­ra­ci­nės sis­te­mos skir­tin­ gos ir nu­sta­ty­ti rei­kia­mus pa­ra­met­rus ne taip pa­pras­ta. Pa­gal­bos tink­la­la­py­ je tai paaiš­kin­ta, ta­čiau tai nė­ra vie­no myg­tu­ko pa­spau­di­mo klau­si­mas, tam rei­kia lai­ko. Mes skai­čiuo­ja­me pa­pras­tai: mū­sų sa­ lo­nuo­se yra vie­nas ar­ba du dar­buo­to­ jai, jie tu­ri ir su­tar­tis su­da­ry­ti, ir te­le­fo­ną pri­sta­ty­ti, ir tai­syk­les išaiš­kin­ti. Kiek­ vie­nas veiks­mas rei­ka­lau­ja dau­g iau lai­ko, ir tai reiš­kia, kad ar­ba ki­ti klien­tai

lauks ei­lė­je, ar­ba mums rei­kia sam­dy­ ti dar vie­ną žmo­gų. Tie dar­be­liai gal ir ne­di­de­li, bet jų pri­si­krau­na, o lai­kas iš­ reiš­kia­mas konk­re­čio­mis va­lan­do­mis. Ži­nant, kad sis­te­ma ne­vei­kia 3G tink­ le, tai ne­bū­tų tiks­lin­gas da­ly­kas. Tai tas pa­ts, kas mo­ky­ti žmo­g ų vai­ruo­ti ži­nant, kad ša­ly­je nė­ra ke­lių ar ne­par­ duo­da­mi au­to­mo­bi­liai. Kam to rei­kia? O vi­sas iš­lai­das pa­den­gia var­to­to­jai. Be to, šiuo klau­si­mu nė­ra jo­kio reg­la­ men­ta­v i­mo ES ly­g iu, vie­n i­jan­čio ga­ min­to­jus ar mo­bi­lio­jo ry­šio bend­ro­ves, kad tie ka­na­lai tu­rė­tų bū­ti ak­ty­vuo­ti dar fab­ri­ke.


14

rugpjūčio 1–7, 2013

ekonomika

37,1 proc.

BVP bir­že­lio pa­bai­go­je sie­kė cent­ri­nės val­džios sko­la.

H&M pa­skel­bė ­ pla­nus Lie­tu­vo­je

Žen­gia į Lat­vi­ją ­ ir Es­ti­ją

Šve­di­jos dra­bu­žių tink­lo „Hen­nes & Mau­ritz“ (H&M) pir­mo­ji par­duo­tu­vė Lie­tu­vo­je bus ati­ da­ry­ta rugp­jū­čio 24 d. Vil­niaus pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­re „Ak­ro­po­lis“. H&M pa­skel­bė, kad par­duo­tu­vės plo­tas sieks 3,5 tūkst. kvad­ ra­ti­nių met­rų. H&M Bal­ti­jos ša­ly­se pir­miau­sia pra­dė­jo veik­lą Lat­vi­jo­je. 2014 m. par­duo­tu­ves pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti Vil­niaus pre­ky­bos cent­ ruo­se „Pa­no­ra­ma“, „Ozas“, „Ge­di­mi­no 9“, taip pat Šiau­lių ir Klaipėdos „Ak­ro­po­liuose“.

Elekt­ros ga­my­bos bend­ro­vės „Lie­tu­vos ener­ gi­ja“ ant­ri­nė įmo­nė „Ener­gi­jos tie­ki­mas“ nuo rugp­jū­čio pra­dės tiek­ti elekt­ros ener­gi­ją klien­ tams Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je. Pir­mie­ji bend­ro­vės klien­tai šio­se ša­ly­se – Lie­tu­vos am­ba­sa­dos, įsi­kū­ru­sios Ry­go­je ir Ta­li­ne. Pa­sak „Ener­gi­jos tie­ki­mo“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Al­gir­do Juo­ za­po­nio, veik­los Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je pra­džio­je bus orien­tuo­ja­ma­si į smul­kius ir vi­du­ti­nio dy­ džio klien­tus.

Ambicijos didelės, bet realybė gali

Dar ne­si­bai­gus pir­mam dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos eta­pui Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­ja jau skel­bia ant­rą­jį. Ta­čiau sta­ty­bi­nin­kai jau da­ bar įžvel­gia ne vie­ną pro­ble­mą, ku­ri ga­li su­griau­ti am­bi­cin­gus val­džios pla­nus. Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Dar­buo­to­jų trū­ku­mas

Įmo­nės „Han­ner“, už­sii­man­čios in­ves­ti­ci­nių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to pro­jek­tų vys­ty­mu, va­do­vas Ar­ vy­das Avu­lis tvir­ti­no, kad nuo pat pra­džios re­no­va­ci­ja tu­ri dvi di­de­ les pro­ble­mas. Vie­na jų – dar­bo jė­ gos sty­gius. „Dar­bo jė­gos trū­ku­mas bus aki­ vaiz­dus. Jei ne­klys­tu, va­kar bu­vo pa­skelb­ta, kad da­bar re­no­vuo­ja­ma apie 80 na­mų, o iš tik­rų­jų to­je pir­ mos ban­gos pro­gra­mo­je yra apie 500–600 na­mų. Kai kal­ba­me apie 80, tai rea­lu įvyk­dy­ti šiuos dar­bus. Kai kal­ba­me apie 500–600 na­mų, bus jau­čia­mas ga­na di­de­lis dar­bo jė­ gos sty­gius“, – aiš­ki­no A.Avu­lis. Jo tei­gi­mu, rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad vi­ si re­no­va­ci­jos dar­bai tu­ri bū­ti at­lik­ti per ga­nė­ti­nai trum­pą lai­ką – va­sa­rą. Ta­da, kai lau­ke šil­ta. Tai reiš­kia, kad, no­rint nea­ti­dė­lio­ti re­no­va­ci­jos dar­ bų, di­džio­ji da­lis dau­gia­bu­čių tu­rės bū­ti re­no­vuo­ja­ma vie­nu me­tu. „Ma­no nuo­mo­ne, to­kių pa­jė­gų Lie­tu­vo­je šian­dien nė­ra“, – įsi­ti­ ki­nęs A.Avu­lis. Ne­ko­ky­biš­ki dar­bai

Ant­ro­ji pro­ble­ma, pa­sak „Han­ner“ va­do­vo, iš­kils ne iš kar­to, o atei­ty­je, kai nuo re­no­va­ci­jos įvyk­dy­mo bus praė­ję šiek tiek lai­ko. Tai ne­tin­ka­ mai at­lik­ti dar­bai. „At­lik­ti fa­sa­do šil­ti­ni­mo dar­bus rei­kia la­bai ko­ky­biš­kai, ir rei­ka­lin­ gi pro­fe­sio­na­lūs dar­bi­nin­kai, tu­

rin­tys ge­rą kva­li­fi­ka­ci­ją. Šiuo me­tu pa­tys, sa­ky­čiau, ge­riau­si ir pro­fe­ sio­na­liau­si žmo­nės ren­ka­si dar­ bą už­sie­ny­je, nes ten gau­na du tris kar­tus di­des­nį at­ly­gi­ni­mą“, – tvir­ ti­no A.Avu­lis.

Ar­vy­das Avu­lis:

Ma­no nuo­mo­ne, to­ kių pa­jė­gų Lie­tu­vo­je šian­dien nė­ra. Jo tei­gi­mu, nau­ji žmo­nės, ku­rie atei­na į rin­ką, dar nė­ra pa­kan­ka­ mai pro­fe­sio­na­lūs, ir yra ga­nė­ti­nai di­de­lė ri­zi­ka, kad dar­bai ne­bus at­ lik­ti ko­ky­biš­kai. „Tai mes pa­ma­ty­si­me gal­būt po me­tų, gal­būt po dau­giau“, – sa­kė A.Avu­lis. Jis paaiš­ki­no, kad tai iš­ ryš­kės tik po ku­rio lai­ko, pa­da­rius ter­mo­vi­zi­nes fa­sa­do nuo­trau­kas. Ki­tu at­ve­ju re­no­va­ci­jos bro­kas iš­ ryš­kė­tų tik ta­da, kai pa­sta­to gy­ven­ to­jai ant sie­nų ar lu­bų im­tų pa­ste­bė­ti drėg­mės, pe­lė­sių dė­mių ar­ba kai nuo fa­sa­do pra­dė­tų lup­tis da­žai ar ne­tgi im­tų kris­ti ap­šil­ti­ni­mo plokš­tės. Nors ap­lin­kos mi­nist­ras ti­ki­no, kad bus ve­da­mas re­gist­ras, ku­ria­ me bus re­gist­ruo­ja­mi ob­jek­tų re­no­ va­ci­ją pri­žiū­rin­tys as­me­nys, A.Avu­lis ma­no, jog tai neuž­tik­ri­na, kad de­fek­ tai bus tai­so­mi. Jis pri­si­mi­nė ke­lis at­ ve­jus, kai dėl ne­tin­ka­mai at­lik­tų dar­ bų te­ko kreip­tis į teis­mą. Ta­da dar­bus vyk­džiu­sios įmo­nės tie­siog iš­kė­lė sau

bank­ro­to by­las. „Vie­na ver­tus, teo­ riš­kai kal­bant, taip, ga­li­me rei­ka­lau­ti, tur­būt po­li­ti­kai vi­sa­da taip ir kal­bės. Bet, ki­ta ver­tus, gy­ve­ni­mo rea­ly­bė ir pra­kti­ka sa­ko, kad yra la­bai pa­pras­ tų ir leng­vų bū­dų, kaip iš­si­suk­ti nuo tos at­sa­ko­my­bės. Čia vis­kas pri­klau­ so nuo pa­čios įmo­nės ir dar­buo­to­jų są­ži­nin­gu­mo, po­žiū­rio į to­les­nį vers­ lą“, – da­li­jo­si pa­tir­ti­mi A.Avu­lis. Anot jo, tei­si­nė­je sis­te­mo­je yra spra­gų, ku­rias ga­na ge­rai ži­no ne vi­sai są­ži­nin­gai dar­bus at­lie­kan­tys žmo­nės ir bend­ro­vės. „Aki­vaiz­du, kad, pra­de­dant to­kį di­de­lio mas­to re­no­va­ci­jos pro­ce­są, to­kių at­ve­jų pa­si­tai­kys, ir dar la­biau aki­vaiz­du, kad esa­mą tei­si­nę tvar­ką reik­tų ko­ re­guo­ti“, – svars­tė A.Avu­lis. Iš kur at­si­ras pi­ni­gų?

Paš­ne­ko­vas sa­kė, kad, ne­skai­tant dar­bo rin­kos pro­ble­mų, re­no­va­ci­ja ke­lia dar vie­ną la­bai svar­bų klau­si­ mą: iš kur bus ima­ma lė­šų? Jo nuo­ mo­ne, in­for­muo­jant apie re­no­va­ci­ją de­rė­tų paaiš­kin­ti, kaip ir iš kur bus ima­ma lė­šų vi­siems pro­jek­tams įgy­ ven­din­ti. „Jei­gu bū­tų la­biau paaiš­ ki­na­ma, iš kur bus paim­ti tie ke­li šim­tai mi­li­jo­nų ar net mi­li­jar­das li­ tų, ta­da bū­tų ga­li­ma ver­tin­ti tai kaip ga­na ge­rą pro­gra­mą ir gal­būt tai ne­ bū­tų tik koks nors žyd­ras ir gra­žus no­ras. Be abe­jo, jei­gu idė­jos su­ma­ ny­to­jams pa­vyk­tų tai įgy­ven­din­ti, jie bū­tų ver­ti di­de­lių komp­li­men­tų bei la­bai aukš­to įver­ti­ni­mo, nes tai bū­ tų la­bai nau­din­ga vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms ir pa­čiam sta­ty­bų sek­to­ riui. Ma­nau, ap­skri­tai to­kių pro­gra­

„„Pa­vo­jus: sta­ty­bų bend­ro­vių va­do­vai įspė­ja, kad, Lie­tu­vo­je trūks­tant kva­l

ko­ky­biš­kai. 

mų tu­rė­tų bū­ti, bet ši ke­lia šiek tiek dau­giau abe­jo­nių, nes pa­sa­ky­ta tik idė­ja, o kaip ją rea­li­zuo­ti, ne­nu­ro­dy­ ta“, – dės­tė A.Avu­lis. Pa­jė­gų dar yra

Da­lius Ged­vi­las, Lie­tu­vos pra­mo­ni­ nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­ tas, Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas, ma­no prie­šin­gai – dar­bo jė­gos pri­trūk­ti ne­tu­rė­tų. „Ma­no nuo­mo­ne, šiuo me­tu la­ bai ne­daug na­mų re­no­vuo­ja­ma. Sta­ty­bi­nin­kai tik­rai pa­jė­gūs at­lik­ ti kur kas dau­giau dar­bų, nei šiuo me­tu vyks­ta“, – sa­kė jis. Be to, jo nuo­mo­ne, dar­bo jė­ga tu­rė­tų pa­si­ skirs­ty­ti. „Ma­nau, kad reik­tų gal­ vo­ti rea­liai. Ne­bus vi­so­se sa­vi­val­ dy­bė­se vi­si na­mai pra­dė­ti re­no­vuo­ti

vie­nu me­tu. Ka­dan­gi rei­kia pa­reng­ ti pro­jek­tus. Tų pro­jek­tų ren­gi­mas ga­li už­truk­ti. Jei­gu vie­nam na­mui ar bend­ri­jai pro­jek­tas bus anks­ čiau pa­reng­tas, tai re­no­va­ci­ja grei­ čiau pra­si­dės. Bet kad pra­si­dė­tų vi­si vie­nu me­tu, ne­la­bai ti­kiu“, – sa­kė D.Ged­vi­las. Per il­gas pa­si­ren­gi­mas

Ta­čiau D.Ged­vi­las įžvel­gia ki­tų nau­jo­sios dau­gia­bu­čių re­no­va­vi­ mo pro­gra­mos trū­ku­mų – pro­ce­ sas iki rea­lios dar­bų pra­džios už­ trun­ka la­bai il­gai. „Tas pro­ce­sas, tas al­go­rit­mas, ku­ ris pa­si­rink­tas re­no­va­ci­jai, ma­nau, yra ne­vi­siš­kai už­baig­tas ir jis tu­ ri bū­ti to­bu­li­na­mas tam, kad ta re­ no­va­ci­ja vyk­tų spar­čiau. Cent­ri­nė

Aplinkos ministerija jau re­gi daugiabučių atnaujin Vai­da Ka­lin­kai­tė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja skai­čiuo­ja, kad per ar­ti­miau­sius ke­le­tą me­tų bus re­no­vuo­ta dau­giau kaip pu­ sant­ro tūks­tan­čio dau­gia­bu­čių. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bių me­rai to­kius už­mo­jus kol kas ver­ti­na at­sar­giai. Pla­nuo­ja ant­rą eta­pą

Sei­mui šie­met pa­di­di­nus vals­ty­bės pa­ra­mą dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jai ir pa­ge­ri­nus ki­tas są­ly­gas, Ap­lin­kos mins­te­ri­ja tei­gia pa­ga­liau iš­ju­di­ nu­si iki šiol van­giai vy­ku­sį pro­ ce­są. Ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­rė Dai­ va Ma­to­nie­nė ant­ra­die­nį sa­kė, kad pa­gal nau­ją­jį re­no­va­ci­jos mo­de­lį jau re­no­vuo­ja­ma ar­ba ne­tru­kus bus

pra­dė­ta re­no­vuo­ti apie 200 na­mų, o per du eta­pus nu­ma­to­ma at­nau­ jin­ti apie 1600 na­mų. Pla­nuo­ja­ma, kad per pir­mą­jį eta­ pą bus re­no­vuo­ta apie 830 dau­gia­ bu­čių. Tam rei­kės apie 0,5 mlrd. li­tų. Pa­na­šų skai­čių na­mų nu­ma­ to­ma re­no­vuo­ti ir per ant­rą­jį eta­pą, ku­ris pra­si­dės 2015-ai­siais. „Per ket­ve­rius me­tus pa­gal se­ną­jį mo­de­lį bu­vo re­no­vuo­ti aš­tuo­ni na­ mai, o šiuo me­tu per še­šis mė­ne­sius, tik pa­tvir­ti­nę tei­si­nę ap­lin­ką, tu­ri­me apie 50 na­mų, kur rea­liai yra pra­dė­ti dar­bai. Šis ir ki­tas mė­nuo bus la­bai karš­tas – re­no­va­ci­ja įgau­na pa­grei­ tį ir pradėsime į pro­jek­tų pir­ki­mus. Jau šian­dien Būs­to ener­gi­jos tau­py­ mo agen­tū­rai yra pa­teik­ta 150 in­ves­

ti­ci­jų pro­jek­tų, ku­riuos pa­tvir­ti­no 13 sa­vi­val­dy­bių“, – sa­kė ap­lin­kos vi­ce­ mi­nist­rė D.Ma­to­nie­nė.

bet no­rė­tų­si dar dau­giau. Kaip sa­ ko­ma, pa­ra­gau­ji – ne­ga­li su­sto­ ti“, – aiš­ki­no A.Kup­čins­kas.

Prog­re­sas jau­čia­mas

No­ri dau­giau dė­me­sio

„Ga­liu pa­liu­dy­ti, kad, pa­ly­gin­ti su anks­tes­ne Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­be, pro­gre­sas tik­rai jau­čia­ mas ir tas pro­gre­sas įpa­rei­go­ja pa­ čias sa­vi­val­dy­bes“, – tei­gė Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, toks skai­čius re­no­vuo­tų dau­gia­bu­čių, koks da­bar pa­tvir­tin­tas, Kau­no neiš­gel­bės. „Ži­no­ma, žiū­rint į atei­tį, tie 34 pro­jek­tai yra la­šas Kau­no ma­rio­se. Tai ga­liu la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, nes Kau­ne yra 5 tūkst. dau­gia­bu­čių ir šio­je si­tua­ci­jo­je, na, pro­gre­sas yra,

Pa­sak A.Kup­čins­ko, di­die­siems ša­ lies mies­tams tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio. Tai esą bu­vo ap­ tar­ta ir sa­vi­val­dy­bių va­do­vų su­si­ ti­ki­me su ap­lin­kos mi­nist­ru. Be to, Kau­no me­ro tei­gi­mu, daug nau­din­ giau bū­tų re­no­vuo­ti na­mus kvar­ta­ lais, o ne po vie­ną, kaip re­no­va­ci­ja vyk­do­ma šiuo me­tu. „Kai jie pa­bi­rai, at­ski­rai per vi­ są mies­tą iš­si­mė­tę, tai tik­rai ne­su­ tei­kia to­kio no­ri­mo efek­to ir gro­žio. O, be to, jei­gu bū­tų re­no­vuo­ja­mi vi­ si na­mai kvar­ta­lais, tai ir sa­vi­val­dy­

bė ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie ap­lin­kos ge­ ri­ni­mo inf­rast­ruk­tū­ros. Aš ma­nau, kad tai duo­tų dar di­des­nį efek­tą“, – min­tis dės­tė A.Kup­čins­kas. Jis taip pat aiš­ki­no, kad sta­ty­bų įmo­nėms pa­pras­čiau pa­sto­lius sta­ ty­ti prie ke­lių gre­ta esan­čių na­mų, nei prie pa­vie­nių. Taip bū­tų su­tau­ py­ta lė­šų. Tie­sa, nors A.Kup­čins­ kas pra­šo di­des­nio Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­jos dė­me­sio, ro­dos, ne vi­siems mies­tams jo rei­kia. „Aš jums no­riu pa­sa­ky­ti to­kį prie­ kaiš­tą – Vil­nius pra­šė re­no­vuo­ti tik 26, o, pa­vyz­džiui, Ma­žei­kiai – 50 dau­gia­bu­čių“, – tei­gė Valentinas Ma­zu­ro­nis. Tie­sa, jis pa­brė­žė, kad su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be šiuo me­tu dėl to kon­tak­tuo­ja­ma.


15

rugpjĹŤÄ?io 1â&#x20AC;&#x201C;7, 2013

ekonomika Pak­ra­tÄ&#x2014; ­ pri­va­Ä?ius me­di­kus

Pen­si­jų fon­dų ­ iť­mo­kos au­ga

Vals­ty­bi­nÄ&#x2014; mo­kes­Ä?iĹł ins­pek­ci­ja pra­ne­ťa, kad ryť­kÄ&#x2014;­ja pro­jek­to â&#x20AC;&#x17E;Bal­tie­ji cha­la­taiâ&#x20AC;&#x153; pir­mie­ ji re­zul­ta­tai. ÄŽver­ti­nu­si su­rink­tÄ&#x2026; in­for­ma­ci­jÄ&#x2026;, Mo­kes­Ä?iĹł ins­pek­ci­ja iden­ti­fi­ka­vo ri­zi­kin­giau­ sias pri­va­Ä?io­jo me­di­ci­nos sek­to­riaus ÄŻmo­nes, jau at­li­ko apie 60 ÄŻvai­riĹł kont­ro­lÄ&#x2014;s veiks­mĹł ir ap­skai­Ä?ia­vo ĹĄim­tus tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł ÄŻvai­riĹł mo­kÄ&#x2014;­ti­nĹł mo­kes­Ä?iĹł. ÄŽmo­nÄ&#x2014;s ra­gi­na­mos ne­ lauk­ti mo­kes­Ä?iĹł ins­pek­to­riĹł vi­zi­to ir pa­Ä?ios pa­tiks­lin­ti pa­teik­tas dek­la­ra­ci­jas.

Lie­tu­vo­je vei­kian­Ä?iĹł pen­si­jĹł fon­dĹł iť­mo­kos ant­rÄ&#x2026; ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ sie­kÄ&#x2014; 10,5 mln. li­tĹł â&#x20AC;&#x201C; 40 pro­c. dau­giau nei 2012 m. balandĹžioâ&#x20AC;&#x201C;bir­ Ĺželio mÄ&#x2014;­ne­siais. IĹĄ vi­so nuo pen­si­jĹł re­for­mos pra­dĹžios 23,6 tĹŤkst. kau­pu­siĹł as­me­nĹł ir jĹł ar­ ti­mų­jĹł jau iť­mo­kÄ&#x2014;­ta 113,67 mln. li­tĹł, iĹĄ jĹł 40 mln. li­tĹł (35 pro­c. vi­sĹł iť­mo­kĹł) bu­vo iť­mo­ kÄ&#x2014;­ta per me­tĹł lai­ko­tar­pÄŻ nuo 2012-ĹłjĹł lie­pos. Dau­giau nei 1 tĹŤkst. li­tĹł per me­tus iĹĄau­go ir vi­ du­ti­nis iť­mo­kos dy­dis.

bĹŤti niĹŤresnÄ&#x2014;

­li­fi­kuo­tos dar­bo jÄ&#x2014;­gos, re­no­va­ci­jos dar­bai ga­li bō­ti at­lik­ti ne­pa­kan­ka­mai And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

per­kan­Ä?io­ji or­ga­ni­za­ci­ja yra pa­vie­ ĹĄi­nu­si al­go­rit­mÄ&#x2026;, pa­gal ku­rÄŻ vyks­ ta re­no­va­ci­ja, ta­Ä?iau ten nu­ro­dy­ta, kad tei­si­nÄŻ pro­jek­tÄ&#x2026;, sta­ti­nio ma­ ta­vi­mus, dar­bo pro­jek­tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; vis­kÄ&#x2026; tu­ri pa­si­da­ry­ti sta­ty­bi­nin­kasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; D.Ged­vi­las. Anot jo, to­kiu at­ve­ju, pra­si­dÄ&#x2014;­ jus re­no­va­ci­jai, sta­ty­bi­nin­kai pir­ miau­sia tu­ri pa­reng­ti vi­sus pro­ jek­tus ir su­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, o tik ta­da pra­dÄ&#x2014;­ti rea­lius dar­bus. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ is biu­rok­ra­ti­nis pro­ce­sas yra iner­tiť­kas. Jo ne­pa­vyks­ta pra­dÄ&#x2014;­ ti taip grei­tai, kaip no­rÄ&#x2014;­tų­si. Bet val­dĹžios in­ten­ci­ja pa­gir­ti­na, kad ban­do spar­tin­ti, kÄ&#x2026; nors da­ry­ti, ta­Ä?iau sta­ty­bi­nin­kai lau­kia, ka­da ga­lÄ&#x2014;s pra­dÄ&#x2014;­ti dirb­tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; pa­ ĹĄne­ko­vas.

At­lie­ka­mi dar­bai Â&#x201E;Â&#x201E;At­lie­ka­mas ka­pi­ta­li­nis ĹĄil­dy­mo,

karť­to ir ĹĄal­to van­dens sis­te­mĹł re­ mon­tas ar re­konst­ruk­ci­ja. Â&#x201E;Â&#x201E;Pa­kei­Ä?ia­mi lan­gai ir lau­ko du­rys. Â&#x201E;Â&#x201E;Ap­ťil­ti­na­mas sto­gas, ÄŻskai­tant nau­ jo ĹĄlai­ti­nio sto­go ÄŻren­gi­mÄ&#x2026; (iť­sky­rus pa­tal­pĹł pa­sto­gÄ&#x2014;­je ÄŻren­gi­mÄ&#x2026;). Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽs­tik­li­na­mi bal­ko­nai (lo­dĹži­jos) pa­gal bend­rÄ&#x2026; pro­jek­tÄ&#x2026;. Â&#x201E;Â&#x201E;Ap­ťil­ti­na­mos fa­sa­do sie­nos, rō­ sio per­dan­gos. Â&#x201E;Â&#x201E;Ap­ťil­ti­na­mas co­ko­lis. Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽren­gia­ma al­ter­na­ty­vio­ji ener­ gi­jos ĹĄal­ti­niĹł (sau­lÄ&#x2014;s, vÄ&#x2014;­jo ir pan.) ÄŻran­ga. Â&#x201E;Â&#x201E;At­lie­ka­mas ka­pi­ta­li­nis lif­tĹł re­ mon­tas ir kei­ti­mas.

nimo pro­ver­Şį UŞ­si­mi­nÄ&#x2014; apie grio­vi­mÄ&#x2026;

Nors sta­ty­bĹł bend­ro­vÄ&#x2014;ms trĹŤks­ tant pa­ty­ru­siĹł sta­ty­bi­nin­kĹł, pa­ si­girs­ta nuo­gÄ&#x2026;s­ta­vi­mĹł dÄ&#x2014;l re­no­ va­ci­jos dar­bĹł ko­ky­bÄ&#x2014;s, ap­lin­kos mi­nist­ras V.Ma­zu­ro­nis ti­ki­na, kad gy­ven­to­jai dÄ&#x2014;l to ne­tu­rÄ&#x2014;­tĹł jau­din­ tis. Pa­sak jo, vyk­do­mus dar­bus pri­Şiō­rÄ&#x2014;s spe­cia­liai tam pa­skir­ ti as­me­nys. â&#x20AC;&#x17E;La­bai di­de­lÄ&#x2122; reikť­mÄ&#x2122; tei­kia­me tech­ni­nÄ&#x2014;s prie­Şiō­ros dar­buo­to­ jams. Mes tu­rÄ&#x2014;­si­me re­gist­rÄ&#x2026;, ku­ ria­me bus su­ra­ťo­mi vi­si tech­ni­nÄ&#x2014;s prie­Şiō­ros dar­buo­to­jai: ko­kius jie ob­jek­tus pri­Şiō­ri, kiek ob­jek­tĹł, kiek lai­ko tu­ri pra­leis­ti sta­ty­bo­ seâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no mi­nist­ras. O Kau­ no me­ras A.Kup­Ä?ins­kas tei­gia,

kad kai ku­riĹł dau­gia­bu­Ä?iĹł ap­ skri­tai ne­beap­si­mo­ka re­no­vuo­ti. Jo ma­ny­mu, kai ku­riuos, pa­vyz­ dĹžiui, pen­kiaaukť­Ä?ius, dau­gia­ bu­Ä?ius rei­kÄ&#x2014;­tĹł griau­ti ir vie­toj jĹł sta­ty­ti de­vy­niĹł aukť­tĹł pa­sta­tus.

830 namĹł

ketinama renovuoti per pirmÄ&#x2026;jÄŻ etapÄ&#x2026;.

â&#x201A;Ź

ValiutĹł kursai

Ĺ iandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9293 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9636 JAV do­le­ris 1 2,6056 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5264 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9125 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1499 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3797 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8886 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8028

pokytis

+0,0102 % â&#x20AC;&#x201C;0,7462 % +0,0653 % â&#x20AC;&#x201C;0,1620 % â&#x20AC;&#x201C;0,0122 % â&#x20AC;&#x201C;0,6037 % â&#x20AC;&#x201C;0,0844 % â&#x20AC;&#x201C;0,3386 % +0,1823 %

Pirks ten, kur bus pi­giau Pert­var­ko­ma du­jĹł skirs­ty­mo ir tie­ ki­mo bend­ro­vÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­josâ&#x20AC;&#x153; du­ jas iĹĄ bō­si­mo su­skys­tin­tų­jĹł du­jĹł ter­ mi­na­lo pirks tuo at­ve­ju, jei jos bus pi­ ges­nÄ&#x2014;s. Ta­Ä?iau kol kas dÄ&#x2014;l du­jĹł ÄŻsi­gi­ ji­mo de­ra­ma­si su vie­nin­te­liu tie­kÄ&#x2014;­ju â&#x20AC;&#x201C; Ru­si­jos kon­cer­nu â&#x20AC;&#x17E;Gazp­româ&#x20AC;&#x153;.

â&#x20AC;&#x17E;Jei­gu bus ga­li­my­bÄ&#x2014; pirk­ti iĹĄ ter­mi­ na­lo pi­ges­nes du­jas, be jo­kios abe­ jo­nÄ&#x2014;s, mes taip pat tu­rÄ&#x2014;­si­me ga­ li­my­bÄ&#x2122; pirk­ti, kaip ir vi­si ki­ti. AĹĄ ti­kiuo­si, kad â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­jomsâ&#x20AC;&#x153; ne­bus uŞ­draus­ta. Jei­gu rin­ko­je to­kie da­ly­kai bus, tai mes elg­si­mÄ&#x2014;s la­bai lanks­Ä?iai ir steng­si­mÄ&#x2014;s pa­dÄ&#x2014;­ti var­ to­to­jams ÄŻsi­gy­ti pi­ges­niĹł du­jĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tre­Ä?ia­die­nÄŻ spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­jĹłâ&#x20AC;&#x153; va­do­vas Vik­ to­ras Va­len­tu­ke­vi­Ä?ius. Jis tei­gÄ&#x2014;, kad at­si­ra­dus pi­ges­niĹł du­jĹł tie­kÄ&#x2014;­jui nie­ kas bend­ro­vei neuĹžd­raus­tĹł bet ka­da nu­trauk­ti su­tar­ties su â&#x20AC;&#x17E;Gazp­româ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;Jei­gu mes bĹŤtume tu­rÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; al­ter­ na­ty­vÄ&#x2026;, se­niai tai bō­tu­me pa­da­rÄ&#x2122;. Mō­sĹł su­tar­ty­je nÄ&#x2014;­ra jo­kio ap­ri­bo­ ji­mo bet ka­da at­si­sa­ky­ti du­jĹł kie­ kioâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no V.Va­len­tu­ke­vi­Ä?ius.

Anot jo, pra­dÄ&#x2014;­jus veik­ti su­skys­ tin­tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­mi­na­lui, â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­jĹłâ&#x20AC;&#x153; par­duo­da­mĹł du­ jĹł kie­kis pri­klau­sys nuo var­to­to­jų â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ kur jie pirks du­jas. V.Va­len­tu­ke­ vi­Ä?ius tre­Ä?ia­die­nÄŻ taip pat pra­ne­ťÄ&#x2014;, kad â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­josâ&#x20AC;&#x153; de­ra­si su vie­ nin­te­liu du­jĹł tie­kÄ&#x2014;­ju â&#x20AC;&#x17E;Gazp­româ&#x20AC;&#x153; dÄ&#x2014;l nau­jos pen­ke­riĹł me­tĹł du­jĹł tie­ki­ mo su­tar­ties. Pa­sak â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­ jĹłâ&#x20AC;&#x153; va­do­vo, de­ry­bo­se sie­kia­ma pa­ keis­ti du­jĹł kai­no­da­rÄ&#x2026; ir su­si­tar­ti dÄ&#x2014;l ki­to jĹł kie­kio â&#x20AC;&#x201C; tai reiť­kia, kad du­jĹł kai­na ne­bō­tĹł sie­ja­ma su naf­tos kai­ na pa­sau­lio rin­ko­se, o per­ka­mĹł du­ jĹł kie­kis bō­tĹł ma­Şes­nis. â&#x20AC;&#x17E;Mō­sĹł su­tar­tis bai­gia­si 2015 m., vyk­do­me de­ry­bas dÄ&#x2014;l su­tar­ties pra­tÄ&#x2122;­si­mo, kei­Ä?iant tam tik­rus jos pa­ra­met­rus. Mes no­ri­me pa­keis­ti kai­no­da­ros klau­si­mus ir kie­kÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; V.Va­len­tu­ke­vi­Ä?ius ir pri­dō­rÄ&#x2014;, kad â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­josâ&#x20AC;&#x153; de­ra­si vien dÄ&#x2014;l bend­ro­vÄ&#x2014;s par­duo­da­mo du­jĹł kie­kio, ku­ris sie­kia ma­Şiau nei 40 pro­c. vi­so ĹĄa­lies kie­kio. â&#x20AC;&#x17E;Mes esa­me pa­siō­lÄ&#x2122; vi­sÄ&#x2026; pa­ke­tÄ&#x2026;, ku­rio es­mÄ&#x2014; yra tiek tam tik­rĹł ele­

men­tĹł esa­mos kai­nos for­mu­lÄ&#x2014;­je pa­kei­ti­mai, tiek tam tik­rĹł de­da­mų­ jĹł, pa­vyz­dĹžiui, naf­tos pa­sau­li­nÄ&#x2014;s kai­nos ÄŻta­kos, ref­lek­si­ja skai­Ä?iuo­ jant gam­ti­niĹł du­jĹł kai­nÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kal­ bÄ&#x2014;­jo V.Va­len­tu­ke­vi­Ä?ius. V.Va­len­ tu­ke­vi­Ä?ius pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad ta­rian­tis dÄ&#x2014;l nau­jos su­tar­ties su â&#x20AC;&#x17E;Gazp­româ&#x20AC;&#x153; du­jĹł kai­na tu­rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti ma­Şes­nÄ&#x2014; nei da­bar, ta­Ä?iau ne­de­ta­li­za­vo kiek. Be to, anot jo, ÄŻver­ti­nant â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­ vos du­jĹłâ&#x20AC;&#x153; po­rei­kÄŻ, per­kant du­jas, rei­kÄ&#x2014;­tĹł nu­sta­ty­ti nau­jÄ&#x2026; per­ka­mĹł du­jĹł kie­kÄŻ. Pa­sak V.Va­len­tu­ke­vi­ Ä?iaus, su­tar­tis su â&#x20AC;&#x17E;Gazp­româ&#x20AC;&#x153; tu­ rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti pra­tÄ&#x2122;s­ta ne ma­Şiau kaip pen­ke­riems me­tams. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ ne­la­bai ÄŻsi­vaiz­duo­ju, kad bō­ tĹł ga­li­ma ĹĄiuo­lai­ki­nÄ&#x2014;s eko­no­mi­kos sÄ&#x2026;­ly­go­mis ir ÄŻver­ti­nant mō­sĹł var­ to­to­jĹł po­rei­kius pirk­ti du­jas vie­ nam mÄ&#x2014;­ne­siui ÄŻ prie­kÄŻ. Mō­sĹł var­ to­to­jai la­bai aiť­kiai sa­ko, kad jie no­rÄ&#x2014;­tĹł tu­rÄ&#x2014;­ti il­ga­lai­kes su­tar­tisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kal­bÄ&#x2014;­jo V.Va­len­tu­ke­vi­Ä?ius. Kar­tu jis sa­kÄ&#x2014;, kad lau­kia­ma ir Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s de­ry­bĹł su â&#x20AC;&#x17E;Gazp­româ&#x20AC;&#x153; re­zul­ta­tĹł. BNS inf.

â&#x20AC;&#x17E;Am­ber Gridâ&#x20AC;&#x153; pra­de­da veik­lÄ&#x2026; Nuo du­jĹł im­por­to ir trans­por­ta­vi­mo bend­ro­vÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Lie­t u­vos du­josâ&#x20AC;&#x153; at­skir­ ta du­jĹł per­da­vi­mo bend­ro­vÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Am­ ber Gridâ&#x20AC;&#x153; ket­vir­ta­die­nÄŻ pra­de­da veik­ lÄ&#x2026;. Taip baig­tas pir­mas â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­jĹłâ&#x20AC;&#x153; per­tvar­ky­mo eta­pas.

tys, ki­ta inf­rast­ruk­tō­ra. â&#x20AC;&#x17E;Am­ber Gridâ&#x20AC;&#x153; bus at­sa­kin­ga ir uĹž du­jĹł tran­zi­tÄ&#x2026; ÄŻ Ka­ra­ liau­Ä?iĹł. Pir­ma­me eta­pe â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­jĹłâ&#x20AC;&#x153; at­sky­ri­mo iť­lai­dos sie­kia apie 10 mln. li­ tĹł â&#x20AC;&#x201C; ĹĄi su­ma su­de­rin­ta su Kai­nĹł ko­mi­si­ja ir ÄŻtrauk­ta ÄŻ gam­ti­niĹł du­jĹł kai­nÄ&#x2026;.

kai ÄŻgy­ven­din­ti tre­Ä?iÄ&#x2026;­jÄŻ ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tÄ&#x2026;, jie tu­rÄ&#x2014;­tĹł pa­si­keis­ti. SpÄ&#x2014;­ja­ma, kad kont­ro­lÄ&#x2122; bend­ro­vÄ&#x2014;­je â&#x20AC;&#x17E;Am­ber Gridâ&#x20AC;&#x153; ga­lÄ&#x2014;­tĹł pe­rim­ti vals­ty­bÄ&#x2014;, ĹĄiuo me­tu val­ dan­ti po 17,7 pro­c. abie­jĹł ÄŻmo­niĹł ak­ci­jĹł.

â&#x20AC;&#x17E;Am­ber Gridâ&#x20AC;&#x153; ak­ci­jo­mis nuo ket­vir­ ÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Am­ber Gridâ&#x20AC;&#x153; pe­rei­na vi­sas tur­tas, su­ â&#x20AC;&#x17E;Am­ber Gridâ&#x20AC;&#x153; ak­ci­nin­kai kol kas li­ko tie ta­die­nio bus pre­kiau­ja­ma ir â&#x20AC;&#x17E;Nas­daq si­jÄ&#x2122;s su per­da­vi­mo veik­la, â&#x20AC;&#x201C; vamz­dy­nai, pa­tys kaip ir â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos du­jĹłâ&#x20AC;&#x153;, ta­Ä?iau iki Omxâ&#x20AC;&#x153; Vil­niaus bir­Şos Pa­pil­do­ma­ja­me komp­re­so­ri­nÄ&#x2014;s ir pa­sie­nio at­skai­tos sto­ 2014 m. pa­bai­gos, kai nu­ma­to­ma vi­siť­ pre­ky­bos sÄ&#x2026;­ra­ťe.

2013 m. sausio 23 d., treÄ?iadienÄŻ, 10 val. Aleksandro Stulginskio universitete 214 kab.  Z_bT]WĂ­Ă&#x2DC;V\"Q]V_ZNQVR[Ă&#x;  cNYcVRObĂ&#x2DC;V\ ._aV`Â&#x2022; #)'&!%(& /!! $.)"! '#&$()!#' $)#*&'((    $"%)(&2'!3 kompiuteriĹł salÄ&#x2014;je (StudentĹł g. 13, Akademija, Kauno r.) Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerija organizuoja X\[SR_R[PVWĂş`NYĂ&#x203A;WR 0N_ZR[Â&#x2022;9VRWfXY\`T CVY[Vb` ()#(2  ")#$&-"3'1 $"#'(&$&#,)$#$&"#0&##0 informacinÄŻ renginÄŻ RZĂ&#x203A;`Ă­XV\ZV[V`aR_VWN\_TN[Vgb\WNV[S\_ZNPV[Ă&#x;`RZV[N_Ă&#x2013;  9VRabc\`XNVZ\]YĂ&#x203A;a_\`$Â&#x201C; Z]_\T_NZ\`ZVXĂş`RXa\_VNb`]_VRZ\[VĂş ,  4 + 3  ZN VNb]NYN[XVúíXV[V[XNbaVcVRa\cVĂş]N_NZ\`NXabNYVW\` ZV_]N_NZ\`  3- 42    *    1 Ă&#x; cNYT\`!Â&#x201C;ZYNVX\aN_]VbVZVXĂş`RXa\_VbVZN VNb]NYN[XV\Z`   *0   

     Ă­XV[V[XNbaVcVRa\cĂ&#x203A;Z`XNVZ\X_Na\cNVgQ VbVV_XNVZ\cVRa\cVĂş]YN[NcVZbVÂ&#x2022;

       4*

Ă _R[TV[Ă&#x;XcVRĂ&#x2DC;VNZV RZĂ&#x203A;`Ă­XV\ZV[V`aR_VW\``a_bXaĂ­_V[VĂş]NQNYV[VĂşcNQ\cNV V_cf_`]RPVNYV`aNV RZĂ&#x203A;`Ă­XV\ZV[V`aR_VWNV]NcNYQ VĂşV[`aVabPVWĂşNa`a\cNV ##+ *4"!+*)(32!+()'!#$'&)' ORV`\PVNYV[VNV]N_a[R_VNV## 2'*!$!)#3'&'2 *!. $'#2(*$&$ . $&$#2'**!+2"#'(&2"!$&$''%!'( tracijĹł melioracijos specialistai. @RZV[N_N`[RZ\XNZN` Renginys nemokamas. A_bXZĂ&#x203A;'N]VR cNY TrukmÄ&#x2014;: ~2 val. 

B `! &&$ /'


16

rugpjūčio 1–7, 2013

pAsaulis vilniausdiena.lt/naujienos/uzsienis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Ams­ter­da­me. KA­DA? Šeš­ta­die­nį, rugp­jū­čio 3 d.

Lie­tu­vo­je nė­ra ka­ra­ liaus ir neau­ga apel­ si­nai, bet su Is­pa­ni­ ja ją sie­ja to­kie pat rū­pes­čiai: ten val­ dan­čią­ją par­ti­ją taip pat kre­čia juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­la.

Ho­mo­sek­sua­lų pa­ra­das Ny­der­lan­dų sos­ti­nė­je vyks vie­na di­džiau­sių Eu­ro­po­je gė­jų ir les­bie­čių šven­ čių – Ams­ter­da­mo ho­mo­sek­sua­lų pa­ra­das. Šie­met ren­gi­ny­je ypa­tin­gas dė­ me­sys bus skir­tas ho­mo­sek­sua­lių fut­bo­lo žai­dė­jų tei­sėms. Pa­ra­de da­ly­vaus Ka­ra­liš­ko­sios fut­bo­lo aso­cia­ci­jos at­sto­vai, na­cio­na­li­nės rink­ti­nės tre­ne­ris Loui­sas van Gaa­las ir gar­sūs fut­bo­li­nin­kai. Šis ren­gi­nys kas­met pri­trau­kia be­veik pu­sę mi­li­jo­no žmo­nių.

„„Pra­bi­lo: pu­sę me­tų ig­no­ra­vęs vi­suo­me­nės spau­di­mą, Is­pa­ni­jos prem­je­ra

rup­ci­jos skan­da­lo. 

KUR? Te­he­ra­ne. KA­DA? Sek­ma­die­nį, rugp­jū­čio 4 d.

Pre­zi­den­to inau­gu­ra­ci­ja Af­ga­nis­ta­no, Ar­mė­ni­jos, Ka­zachs­ta­no, Kir­gi­zi­jos, Pa­kis­ta­no, Ta­dži­ki­jos, Turk­ mė­ni­jos pre­zi­den­tai ir dar 20-ies vals­ty­bių at­sto­vai at­vyks į Ira­no nau­jo­jo pre­zi­den­to Has­sa­no Rou­ha­ni inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ją. Jis trium­fa­vo bir­ že­lio 14-osios rin­ki­muo­se, jau pir­ma­me tu­re su­rin­kęs dau­giau nei pu­sę rin­ kė­jų bal­sų. Te­he­ra­nas tei­gė pa­kvie­tęs į inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ją vi­sas ša­ lis, iš­sky­rus JAV ir Iz­rae­lį.

KUR? Nau­ja­ja­me De­ly­je. KA­DA? Pir­ma­die­nį, rugp­jū­čio 5 d.

Ver­dik­tas prie­var­tau­to­jui In­di­jos ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų teis­mas pa­skelbs nuo­spren­dį jau­nuo­liui, kal­ ti­na­mam kar­tu su dar pen­kiais vy­rais per­nai gruo­dį iš­prie­var­ta­vus 23-ejų stu­den­tę, ku­ri vė­liau mi­rė Sin­ga­pū­ro li­go­ni­nė­je. Kal­ti­na­ma­jam, ku­riam tuo­ met bu­vo 17-a, gre­sia tre­ji me­tai spe­cia­lia­me ma­ža­me­čių nu­si­kal­tė­lių in­ter­ na­te. Šis nu­si­kal­ti­mas In­di­jo­je su­kė­lė di­de­lį pa­si­pik­ti­ni­mą ir ma­si­nius pro­ tes­tus. Vie­nas iš še­šių kal­ti­na­mų­jų bu­vo ras­tas pa­kar­tas ka­lė­ji­me.

KUR? Ra­val­pin­dy­je. KA­DA? Ant­ra­die­nį, rugp­jū­čio 6 d.

Pa­teiks kal­ti­ni­mus Pa­kis­ta­no teis­mas bu­vu­siam ša­lies pre­zi­den­tui Per­ve­zui Mus­har­ra­fui pa­ teiks kal­ti­ni­mus dėl bu­vu­sios prem­je­rės ir opo­zi­ci­jos ly­de­rės Be­na­zir Bhut­ to nu­žu­dy­mo. P.Mus­har­ra­fui skir­tas na­mų areš­tas, jam nu­ro­dy­ta rugp­jū­čio 6-ąją at­vyk­ti į teis­mą. B.Bhut­to bu­vo nu­žu­dy­ta 2007 m. gruo­dį per mi­tin­gą prieš rin­ki­mus Ra­val­pin­dy­je. Bu­vęs mies­to po­li­ci­jos va­do­vas sa­kė, kad po­ li­ti­kės ap­sau­ga bu­vo su­ma­žin­ta P.Mus­har­ra­fo nu­ro­dy­mu.

Po­li­ti­kai per­žen­gė is­pa­nų Įk­liu­vo iž­di­nin­kas

Jau pu­sę me­tų vis stip­rė­jan­tis ko­ rup­ci­jos skan­da­las siū­buo­ja Is­pa­ ni­jos val­dan­čio­sios kon­ser­va­to­rių Liau­dies par­ti­jos lai­vą. Ko­ne kas­ dien ži­niask­lai­da pa­že­ria vis nau­jų fak­tų, įta­ri­mų ir de­ta­lių, su­si­ju­sių su ne­tei­sė­tu par­ti­jos fi­nan­sa­vi­mu nuo 1990 iki 2009 m. Sau­sio pa­sku­ti­nę die­ną laik­raš­ čio „El Pais“ pir­ma­ja­me pus­la­py­je at­si­dū­rė Lui­sas Bárce­nas, 20 me­ tų ėjęs Liau­dies par­ti­jos iž­di­nin­ ko pa­rei­gas. Iš jo ap­skai­tos kny­ge­ lių, pa­kliu­vu­sių į žur­na­lis­tų ran­kas, paaiš­kė­jo, kad įvai­rios bend­ro­vės ne­tei­sė­tai skir­da­vo par­ti­jai di­de­les su­mas pi­ni­gų, o da­bar­ti­nis prem­je­ ras ir par­ti­jos ly­de­ris Ma­ria­no Ra­ joy il­giau nei de­šimt­me­tį kas­met gau­da­vo po 25 tūkst. eu­rų. Liau­dies par­ti­ja užė­mė gy­ny­bos po­zi­ci­ją ir ėmė neig­ti ži­niask­lai­dos kal­ti­ni­mus, ku­rie rė­mė­si, kaip bu­ vo tei­gia­ma, pa­ra­le­li­niais ir neo­fi­ cia­liais bu­hal­te­ri­jos už­ra­šais. „Man už­teks dvie­jų žo­džių: tai me­las, – va­sa­rį pa­reiš­kė prem­je­

ras. – Nie­ka­da, nie­ka­da ne­su ėmęs ar da­vęs juo­dų­jų pi­ni­gų nei par­ti­jos vi­du­je, nei kur nors ki­tur. Pa­kar­to­ siu dar kar­tą: tai me­las.“ Ku­rį lai­ką M.Ra­joy ven­gė ne­pa­ to­gių ži­niask­lai­dos klau­si­mų, ne­ mi­nė­jo L.Bárce­no pa­var­dės ir at­ si­sa­kė aiš­kin­tis par­la­men­tui šiuo klau­si­mu. Va­sa­rį vie­šė­da­mas Ber­ly­ne jis pa­kar­to­jo sa­vo po­zi­ci­ją: „Šie kal­ ti­ni­mai iš­gal­vo­ti, ir aš pa­si­ren­gęs pa­kar­to­ti tai, ką pa­sa­kiau praė­ju­ sį šeš­ta­die­nį: ma­no tiks­lai, en­tu­ ziaz­mas, jė­ga, drą­sa ir ryž­tas li­ko to­kie pa­tys nuo to lai­ko, kai ta­pau vy­riau­sy­bės va­do­vu.“

ga­myk­lo­je prie Sa­ra­go­sos jis sa­kė: „Is­pa­ni­jo­je taip nu­tin­ka, kad kar­ tais mus trau­kia pa­kal­bė­ti ne pa­ čio­mis tin­ka­miau­sio­mis te­mo­mis, kai rei­kė­tų su­si­telk­ti į tai, kas iš tik­rų­jų svar­bu.“

M.Ra­joy įsi­ti­ki­nęs, kad ši po­li­ti­nė ban­ ga at­slūgs ly­giai taip pat, kaip pa­ki­lo. Bet ko­rup­ci­jos, ga­li­mų tei­si­nių veiks­mų ir įro­dy­mų še­šė­lis liks.

Led­kal­nio vir­šū­nė

Bet praė­ju­sį mė­ne­sį, lie­pos 9-ąją, pa­si­gir­do dar di­des­nis griaus­ti­ nis. Cent­ro de­ši­nių­jų laik­raš­tis „El Mun­do“ iš­spaus­di­no, kaip pats pra­ne­šė, L.Bárce­no bu­hal­te­ri­nių už­ra­šų ori­gi­na­lus. M.Ra­joy vėl pa­ro­dė sa­vo ta­len­ tą iš­si­suk­ti nuo ne­pa­to­gių klau­ si­mų. Lan­ky­da­ma­sis au­to­mo­bi­lių

Kad ir kaip mig­lo­tai kal­bėjo prem­je­ras, ne­tru­kus jis pa­ty­rė dar vie­ną smū­gį. Ži­niask­lai­da pa­vie­ši­ no jo su­si­ra­ši­nė­ji­mą trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis su L.Bárce­nu. Šis su­si­ ra­ši­nė­ji­mas tę­sė­si iki ko­vo 6-osios, nors sau­sio pa­bai­go­je M.Ra­joy ti­ ki­no ne­pa­me­nan­tis, ka­da pa­sta­rą­jį

Val­džios skan­da­lai Eu­ro­pos vals­ty­bė­se Če­ki­ja. Bir­že­lio vi­du­ry­je po virtinės valdančiosios partijos politikų ir pa­ reigūnų areštų iš Če­ki­jos vy­riau­sy­ bės va­do­vo po­sto pa­si­trau­kė Pet­ras Ne­čas. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vei Ja­nai Na­gyo­vai bu­vo pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai ky­ši­nin­ka­vi­mu ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mu. Ži­niask­lai­da skel­bė, kad J.Na­gyo­va vei­kiau­siai bu­ vo P.Ne­čo mei­lu­žė. Pa­sak pro­ku­ro­rų, ji pra­šė ka­ri­nės žval­gy­bos sek­ti P.Ne­čo žmo­ną Rad­ką, su ku­ria kiek anks­čiau prem­je­ras iš­si­sky­rė.

Pran­cū­zi­ja. Bu­vęs Pran­cū­zi­jos va­do­vas Ni­co­las Sar­ko­zy (nuotr.) ir jo par­ti­ja UMP įsi­vė­lė į ke­lis skan­da­lus. Par­ti­ja lie­pos pra­ džio­je pri­pa­žin­ta vir­ši­ju­si rin­ki­mų kam­ pa­ni­jai lei­džia­mų iš­lai­dų su­mą, o N.Sar­ ko­zy kal­ti­na­mas ne­tei­sė­tai nau­do­jęs vals­ty­bės pi­ni­gus so­cio­lo­gi­nėms ap­klau­ soms or­ga­ni­zuo­ti. Taip pat N.Sar­ko­zy pa­ reikš­ti kal­ti­ni­mai per rin­ki­mų kam­pa­ni­ ją ne­tei­sė­tai pa­si­nau­do­jus tur­tin­giau­sios Pran­cū­zi­jos mo­ters ir ve­lio­nio Li­bi­jos dik­ ta­to­riaus Muam­ma­ro al Gad­da­fi bei Pa­ kis­ta­no vy­riau­sy­bės fi­nan­si­ne pa­ra­ma.

Ita­li­ja. Šią sa­vai­tę Ita­li­jos ka­sa­ci­nis teis­mas nag­ri­nė­jo Sil­vio Ber­lus­co­ni pa­teik­tą ape­lia­ci­ją mo­kes­ti­nio su­kčia­ vi­mo by­lo­je. Bu­vęs prem­je­ras ap­skun­ dė že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­ di­mą, ku­riuo jam bu­vo skir­ta ket­ve­rių me­tų ka­lė­ji­mo baus­mė. Bir­že­lį S.Ber­ lus­co­ni bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl sek­ so su ne­pil­na­me­te pro­sti­tu­te Ka­ri­ma El Mah­roug, o ko­vo mė­ne­sį nu­teis­tas me­ tams ka­lė­ji­mo dėl vie­na­me jo laik­raš­ ty­je iš­spaus­din­tų nu­te­kin­tų po­li­ci­jos slap­to klau­sy­mo­si ste­nog­ra­mų.


17

rugpjūčio 1–7, 2013

pasaulis

24p.

Briuselis – alaus ir stažuotojų miestas.

25

tūkst. eurų,

anot slaptos buhalterijos dokumentų, iš verslininkų kasmet gaudavo M.Rajoy.

as M.Ra­joy ga­liau­siai pa­si­da­vė ir su­ti­ko pa­siaiš­kin­ti par­la­men­ta­rams dėl ko­ „Reu­ters“ nuo­tr.

ų kant­ry­bės ri­bas kar­tą kal­bė­jo su sa­vo fi­nan­si­nin­ku. O L.Bárce­nas, ku­riam skir­tas areš­ tas ir ku­rį teis­mas at­si­sa­kė pa­leis­ti už už­sta­tą, ėmė bend­ra­dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga ir pa­reiš­kė, kad ži­niask­ lai­dos pa­vie­šin­ti do­ku­men­tai tė­ra led­kal­nio vir­šū­nė. Prem­je­ras ne­be­val­do pa­dė­ties

M.Ra­joy pa­si­da­vė spau­di­mui ir šian­dien par­la­men­te at­sa­kys į de­ pu­ta­tų klau­si­mus. O po­li­to­lo­gai ir ap­žval­gi­nin­kai svars­to, ar pa­jėgs prem­je­ras iš­si­lai­ky­ti val­džio­je. „Aki­vaiz­du, ir M.Ra­joy pa­ts tai ne kar­tą sa­kė, kad jis ne­no­ri jo­kio po­ li­ti­nio ne­sta­bi­lu­mo dėl šių kas­die­ nių at­sklei­di­mų ir teis­mi­nės by­los. Jis sten­gia­si įti­kin­ti, kad jo vie­nin­ te­lis tiks­las yra re­for­muo­ti Is­pa­ni­ją lai­kan­tis su ES par­tne­riais su­tar­tų gai­rių ir iš­sau­go­ti po­li­ti­nį sta­bi­lu­ mą, – te­le­vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sa­ kė Is­pa­ni­jos po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­ kas An­to­ni Gu­tiér­re­zas-Ru­bi. – Bet kas­dien iš­girs­ta­me vis nau­jų ži­nių apie šį skan­da­lą, teis­me aiš­kė­ja es­ mi­nė in­for­ma­ci­ja, ku­ri su­men­ki­na

Bul­ga­ri­ja. Jau dau­giau nei mė­ne­sį Bul­ ga­ri­jo­je tę­sia­si pro­tes­tai prieš vy­riau­ sy­bę. Dau­gu­ma bul­ga­rų ne­pa­ten­kin­ ti aukš­to­mis elekt­ros kai­no­mis, ener­ ge­ti­kos mo­no­po­liais, že­mu ­gy­ve­ni­mo ly­giu ir ko­rup­ci­ja. Me­tų pra­džio­je at­si­ sta­ty­di­no Boi­ko Bo­ri­so­vo vy­riau­sy­bė, o ge­gu­žę bu­vo su­reng­ti pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai. Pro­tes­tai at­si­nau­ji­no bir­že­ lio vi­du­ry­je, kai į ša­lies sau­gu­mo va­ do­vo pa­rei­gas bu­vo pa­skir­tas De­lia­ nas Pejevs­kis, įta­kin­gas ži­niask­lai­dos mag­na­tas.

vy­riau­sy­bės iki šiol pa­teik­tus paaiš­ ki­ni­mus ir da­ro juos be­ver­čius. Tai se­ki­na prem­je­ro pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­ mi ir jo įti­ki­mu­mą, ska­ti­na po­jū­tį, kad jis ne­be­val­do pa­dė­ties.“ Pak­laus­tas, kiek dar kant­ry­bės už­teks ne­dar­bo, ko­rup­ci­jos skan­ da­lų ir ki­tų pro­ble­mų ka­muo­ja­ miems is­pa­nams, ap­žval­gi­nin­ kas sa­kė: „Is­pa­ni­jos vi­suo­me­nė jau pri­si­so­ti­no ko­rup­ci­jos skan­ da­lų, jos pa­kan­tu­mo ri­bos jau per­ ženg­tos. To­dėl ma­nau, jog M.Ra­joy yra ne­tei­sus ma­ny­da­mas, kad lai­ kas už­gy­dys žaiz­das ir iš­spręs pro­ ble­mas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad ši po­li­ ti­nė ban­ga at­slūgs ly­giai taip pat, kaip pa­ki­lo. Bet ko­rup­ci­jos, ga­li­mų tei­si­nių veiks­mų ir įro­dy­mų še­šė­ lis liks. Dar svar­biau – nu­ken­tė­jo jo as­ me­ni­nis įvaiz­dis. Mi­nist­ras pir­mi­ nin­kas yra aukš­čiau­sios po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės po­stas Is­pa­ni­jo­je, ir kas ken­kia jam, ken­kia ir vy­riau­ sy­bei, ken­kia mū­sų tarp­tau­ti­niam įvaiz­džiui.“

Priešnuodis korupcijai – aktyvi visuomenė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Eu­ro­pos vals­ty­bes pur­tan­tys stam­būs ko­rup­ci­jos skan­da­lai – tei­gia­ma ten­den­ci­ja. To­kią nuo­ mo­nę laik­raš­čiui iš­sa­kė an­ti­ko­ rup­ci­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­ pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Mu­ rav­jo­vas.

– Ar jū­sų ne­ste­bi­na, kad Eu­ro­ po­je, ku­ri yra ge­rai pa­žen­gu­si ko­vo­je su ko­rup­ci­ja ir pa­si­žy­ mi ge­rais an­ti­ko­rup­ci­jos rei­ tin­gais, pa­sta­ruo­ju me­tu ky­la tiek daug ir to­kio mas­to skan­ da­lų? – Ne­ma­tau nie­ko nuo­sta­baus. Tai ga­na dės­nin­gas di­des­nio dė­me­sio ko­rup­ci­jai pa­da­ri­nys. Įvai­rūs ty­ ri­mai ir įvy­kiai ro­do, kad tas dė­ me­sys ga­li bū­ti vi­sai pel­ny­tas. Jau se­niai ži­no­me, kad Eu­ro­pos gy­ven­ to­jai la­bai kri­tiš­kai ver­ti­na po­li­ti­ kos sfe­rą, jie ma­no, kad po­li­ti­kai ir po­li­ti­nės par­ti­jos yra vie­nos ne­ skaid­riau­sių tarp vi­sų vei­kė­jų bei ins­ti­tu­ci­jų ES. Jie ti­ki, kad daž­nai ko­rup­ci­ja kiek­vie­no­je iš tų ša­lių eg­ zis­tuo­ja to­dėl, jog po­li­ti­kai tie­siog da­ro per ma­žai, kad ją su­val­dy­tų, ar­ba tu­ri per daug įvai­rių ne­skaid­ rių ry­šių su vers­lo at­sto­vais. Tai, kad pa­sta­ruo­ju me­tu su­lau­ kia­me to­kių skan­da­lų, kaip vi­sai ne­se­niai Če­ki­jo­je ar­ba kiek anks­ čiau Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se, ro­do, jog žo­dis „ko­rup­ci­ja“ ne­bė­ra ta­bu. Iki­teis­mi­niai ty­ri­mai daž­nai vyks­ta sėk­min­gai, ir net ne­lauk­da­ mi jų baig­ties pa­tys po­li­ti­kai ima­si ini­cia­ty­vos bei trau­kia­si iš pa­rei­ gų. Štai iš pa­sta­rų­jų įvy­kių: Če­ki­ jos prem­je­ras bei Vo­kie­ti­jos švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nist­rė, ku­rią uni­ver­si­te­tas pri­pa­ži­no nu­pla­gi­ ja­vus moks­li­nį dar­bą, at­si­sta­ty­ di­no net ne­su­lau­kę teis­mo spren­ di­mo. Ji aiš­kiai pa­sa­kė, kad nors skųs šį spren­di­mą teis­mui, ne­ga­ li ei­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro pa­rei­gų, nes tai bū­tų smū­gis tiek jos, tiek mi­nis­te­ri­jos, tiek jos par­ ti­jos re­pu­ta­ci­jai.

ne­su­ge­ba at­sa­ky­ti į vi­sus klau­ si­mus, ir vėl­gi už juos ne­bal­suo­ ti. Ma­nau, kad pa­tys po­li­ti­kai vis daž­niau tai su­pran­ta. Va­ka­rų Eu­ ro­pos de­mok­ra­ti­nė­se vals­ty­bė­se, net jei­gu ta­vo praei­ties veiks­mai su­ke­lia ga­li­mą pro­ble­mos re­gi­my­ bę, tu pri­va­lai, kaip bran­dus po­li­ ti­kas, į tai rea­guo­ti.

Žmo­nės ži­no ir su­ pran­ta dau­giau, ke­ lia aukš­tes­nius rei­ ka­la­vi­mus, o tai ir yra tam tik­ras at­sa­ kas, reak­ci­ja į ko­ rup­ci­jos pro­ble­mą. – Jū­sų or­ga­ni­za­ci­ja taip pat pri­si­de­da prie pi­lie­ti­nės kont­ ro­lės, pe­rio­diš­kai skel­bia ko­ rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­są. Kaip ma­no­te, ar po pa­sta­rų­jų ko­rup­ci­jos skan­da­lų Eu­ro­pos ša­lių rei­tin­gai blo­gės? – Ži­no­te, pro­gno­zės yra la­bai su­ dė­tin­gas da­ly­kas. Rei­kė­tų tie­siog

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Lie­tu­va. Teis­mas pa­skel­b ė, kad val­ dan­č io­s ios Dar­b o par­t i­j os ly­de­r iai Vik­to­ras Us­p as­k i­c has, Vi­t a­l i­ja Von­ žu­t ai­tė ir Vy­t au­t as Gap­š ys ap­g au­ lin­g ai tvar­kė par­t i­j os bu­h al­te­r i­nę ap­skai­t ą. Teis­mas nu­s pren­dė V.Us­ pas­k i­c hui skir­t i 4 me­t ų lais­vės atė­ mi­mo baus­mę. V.Von­ž u­tai­tę už gro­ tų nu­s pręs­t a pa­s iųs­t i 3 me­t ams, o V.Gap­š iui skir­t a 35 750 li­t ų bau­d a. Tie­s a, bau­d žia­mą­ją by­lą Dar­bo par­ ti­jos at­ž vil­g iu teis­mas nu­spren­dė nu­ trauk­t i.

– Tai tik­riau­siai yra sek­ti­nas po­li­ti­nės bran­dos pa­vyz­dys? – Tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te. Man at­ ro­do, kad mes taip pat tu­ri­me rei­ ka­lau­ti iš po­li­ti­kų to­kios bran­dos. Daž­nai kal­bė­da­mi apie ko­rum­ puo­tų ar­ba su­si­komp­ro­mi­ta­vu­sių as­me­nų bau­džia­mu­mą įsi­vaiz­ duo­ja­me, kad jie tu­ri sės­ti į ka­lė­ji­ mą. Ta­čiau prieš ku­rį lai­ką at­lik­ ta Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ana­li­zė pa­ro­dė, kad daž­niau­siai žmo­nės, nu­teis­ti už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus, į ka­lė­ji­mą ne­sė­da. Jie pa­pras­tai gau­na lyg­ti­nes baus­ mes ir ga­li ra­miai vaikš­čio­ti gat­ vė­mis. Tai­gi tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad žmo­nės daž­nai tu­ri ne­pa­ma­tuo­tų lū­kes­čių, esą spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos vis­ką iš­siaiš­kins ir nu­si­kal­tu­ sius su­so­dins už gro­tų. To­kiu at­ve­ju daž­nai pa­mirš­ta­me, kad pa­tys tu­ri­me daug prie­mo­nių iš­sa­ky­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Pa­vyz­džiui, ga­li­me ne­bal­suo­ti už su­si­komp­ro­ mi­ta­vu­sią par­ti­ją, kel­ti aukš­tes­ nius stan­dar­tus po­li­ti­kams, ku­rie

„„Abe­jin­gu­mas: anot S.Mu­rav­jo­

vo, lie­tu­viai yra vie­ni pa­sy­viau­ sių tarp ES gy­ven­to­jų ir daž­nai pa­tys ne­sup­ran­ta, kaip ga­li įsi­ trauk­ti į an­ti­ko­rup­ci­nę veik­lą. 

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

pa­lauk­ti, ir pa­ma­ty­si­me. Bet man aki­vaiz­du, kad kai to­kie at­ve­jai, apie ku­riuos kal­bė­jo­me, iš­ky­la į pa­vir­šių, tai yra ge­rai, tai yra tei­ gia­ma ten­den­ci­ja. Tai reiš­kia, kad kai ku­rie da­ly­kai, ku­rie prieš dvi­ de­šimt me­tų gal­būt bū­tų bu­vę net ne­su­vo­kia­mi vie­šu­mo po­žiū­riu, o žmo­nės apie tai būtų kal­bėję tik pu­se lū­pų, da­bar yra vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo da­lis. Žmo­nės ži­no ir su­ pran­ta dau­giau, ke­lia aukš­tes­nius rei­ka­la­vi­mus, o tai ir yra tam tik­ ras at­sa­kas, reak­ci­ja į ko­rup­ci­jos pro­ble­mą. Daž­nai sun­ku ap­skai­čiuo­ti, kiek pra­ran­da­me dėl vie­no ar ki­to ko­ rum­puo­to po­li­ti­ko, vie­no ar ki­ to ne­tin­ka­mo spren­di­mo. Bet kad daž­nai pra­ran­da­me mi­li­jar­dus, tam­pa aki­vaiz­du, vis­ką su­skai­čia­ vus po ku­rio lai­ko. Tai vie­na svar­ biau­sių pro­ble­mų ir Lie­tu­vo­je. Kai kal­ba­me apie mū­sų po­li­ti­kų ir po­ li­ti­nių par­ti­jų ki­ši­mą­si į spren­di­ mų priė­mi­mą, tai pa­si­tai­ko, ir ga­ na daž­nai. Iš Lie­tu­vos ko­rup­ci­jos že­mė­la­pio ma­to­me, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jai tei­gia, jog prii­mant spren­di­mus jiems ne­re­tai ten­ka pa­tir­ti ne­tie­sio­gi­nį ar­ba tie­sio­gi­nį po­li­ti­kų spau­di­mą, šiems sie­kiant as­me­ni­nės nau­dos ar­ba po­li­ti­nių par­ti­jų in­te­re­sų. Vers­li­nin­kai tei­gia, kad bi­čiu­lių ir gi­mi­nių pro­te­ga­vi­mas yra vie­ na la­biau­siai pa­pli­tu­sių ko­rup­ ci­jos for­mų Lie­tu­vo­je. Iš pa­sau­li­ nio ko­rup­ci­jos ba­ro­met­ro ma­to­me, kad žmo­nės iš sa­vo pa­tir­ties tei­gia, jog daž­nai be pa­žin­čių ne­ga­li gau­ ti rei­kia­mos pa­slau­gos iš vie­šo­ jo sek­to­riaus. Tai­gi ma­to­me, kad pro­ble­mų yra ne­ma­žai, bet kar­ tu su­vo­kia­me, jog šį tą pa­tys ga­ li­me nu­veik­ti. Tik la­bai no­rė­tų­si, kad to­kių žmo­nių bū­tų dau­giau, nes da­bar lie­tu­viai yra vie­ni pa­ sy­viau­sių tarp ES gy­ven­to­jų ir daž­nai pa­tys ne­sup­ran­ta, kaip ga­li įsi­trauk­ti į an­ti­ko­rup­ci­nę veik­lą. – O kaip ko­rup­ci­jos at­žvil­giu Lie­tu­va at­ro­do bend­ra­me ES kon­teks­te? Ar la­bai tra­giš­kai, ar esa­me kur nors ar­čiau vi­ dur­kio? – Taip, mes esa­me ES vi­du­ti­nio­ kai, kiek ar­čiau ga­lo. Kal­bant apie ky­ši­nin­ka­vi­mą, re­mian­tis pa­sta­ ruo­ju pa­sau­li­niu ko­rup­ci­jos ba­ro­ met­ru pri­si­pa­žįs­ta­me, kad ky­ši­ nin­kau­ja­me daž­niau­siai. Tai la­bai blo­ga ži­nia. Bet kai kal­ba­me apie ki­to­kias ko­rup­ci­jos for­mas, daž­ nai ma­žai kuo iš­si­ski­ria­me iš ki­tų ES nau­jo­kių. Ma­nau, no­rė­tu­me bū­ti to­kie kaip šve­dai, vo­kie­čiai, olan­dai, bri­tai, kel­ti po­li­ti­kams ly­giai to­ kius pat stan­dar­tus, ko­kius ke­lia Šve­di­jos ar Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­to­jai. Tik­riau­siai gir­dė­jo­te apie Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos par­la­ men­ti­nių iš­lai­dų skan­da­lą, ku­ris la­bai gar­siai nu­skam­bė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je prieš ke­le­tą me­tų. Vie­ nas to skan­da­lo pa­da­ri­nių bu­vo tai, kad daug kas iš po­li­ti­kų, ne­ ga­lė­ju­sių paaiš­kin­ti sa­vo iš­lai­dų prie­žas­čių, tie­siog at­si­sta­ty­di­no. La­bai no­rė­čiau, kad Lie­tu­vos po­ li­ti­kai sau tai­ky­tų pa­na­šius stan­ dar­tus.


18

rugpjūčio 1–7, 2013

sportas vilniausdiena.lt/naujienos/sportas

Ar fut­bo­lo chu­li­ga­nams yra prieš­nuo­džių? Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Vil­niaus „Žal­gi­ris“ tre­čia­ja­me Eu­ ro­pos ly­gos at­ran­kos eta­pe rugp­ jū­čio 1-ąją su­si­tiks su ar­šiais fut­ bo­lo sir­ga­liais gar­sė­jan­čiu Poz­ na­nės „Lech“ klu­bu. Fut­bo­lo ko­ men­ta­to­rius Ne­ri­jus Kes­mi­nas pri­si­me­na ir 2007-ųjų sce­na­ri­jų, kai bū­tent len­kų sir­ga­liai nu­lė­mė ki­to klu­bo – Var­šu­vos „Le­gios“ – pra­lai­mė­ji­mą Vil­niaus „Vėt­rai“.

– Rugp­jū­čio 1-ąją Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­ dio­ne dė­me­sio cent­re bus pa­ts žai­di­mas ar tai, kas vyks ša­lia aikš­tės? – pa­klau­sė­me fut­bo­lo ko­men­ta­to­riaus. – Žai­di­mas ir tak­ti­nės sche­mos bus įdo­mu, ši­to ne­pa­neig­si. Ta­ čiau, esu įsi­ti­ki­nęs, Vil­niaus po­ li­ci­jos lau­kia karš­tas va­ka­ras: rei­kės žais­ti pa­gal len­kų sir­ga­lių tai­syk­les. Ne­sa­kau, kad pa­si­kar­ tos 2007-ųjų įvy­kiai, kai Vil­niaus „Vėt­ra“ dėl Var­šu­vos „Le­gios“ sir­ga­lių su­kel­to chao­so jau po pir­ mo­jo kė­li­nio pa­te­ko į to­les­nį „In­ ter­to­to“ var­žy­bų eta­pą, bet įtam­ pos ir ki­birkš­čia­vi­mų tik­rai bus.

Ma­nau, len­kų sir­ ga­liai į Vil­nių at­va­ žiuos pa­ro­dy­ti sa­ vęs, ga­li­me iš­vys­ti pro­len­kiš­kų pla­ ka­tų, ku­rie že­mi­na Lie­tu­vos vals­ty­bę.

– Tur­būt tarp Var­šu­vos „Le­ gios“ ir Poz­na­nės „Lech“ ult­ rų yra daug pa­na­šu­mų? – Prieš še­še­rius me­tus UE­FA skir­ ta baus­mė, kai „Le­gia“ bu­vo eli­ mi­nuo­ta iš Eu­ro­pos tur­ny­rų, bu­ vo pa­mo­ka vi­siems pa­na­šaus ti­po len­kų fut­bo­lo chu­li­ga­nams. Len­ ki­jo­je di­džiau­sia prieš­prie­ša jau­ čia­ma tarp Var­šu­vos „Le­gios“ ir „Po­lo­nios“ klu­bų, ta­čiau „Lech“ taip pat tu­ri vie­ną pik­tes­nių sir­ ga­lių gru­puo­čių. Ma­nau, sir­ga­liai ir šį kar­tą į Vil­nių at­va­žiuos pa­ ro­dy­ti sa­vęs, ga­li­me iš­vys­ti pro­ len­kiš­kų pla­ka­tų, ku­rie že­mi­na Lie­tu­vos vals­ty­bę. Kiek­vie­nas yra

sa­vaip dur­nas. Po­li­ci­jai teks už­ tik­rin­ti, kad sir­ga­lių psi­cho­lo­gi­ nės pro­ble­mos ir lik­tų jų vi­du­je. – Ką jau­tė­te bū­da­mas sta­dio­ne 2007-ai­siais, kai per di­džią­ją per­trau­ką ki­lo su­maiš­tis? – Rung­ty­nes ko­men­ta­vau iš VIP tri­bū­nos, da­bar­ti­nės spau­dos lo­ žės. Ji bu­vo prie­šin­go­je pu­sė­je nei įvy­kių epi­cent­ras, tad ypa­tin­gos bai­mės ne­bu­vo. Pa­me­nu, tą va­ka­rą sta­dio­ne bu­vo ne­ma­žai tė­vų su vai­ kais. Ant ve­jos pa­si­ro­dė rai­to­ji po­ li­ci­ja, chu­li­ga­nai iš­lu­pę rek­la­mi­nius sky­dus juos svai­dė į mi­nią, bu­vo pa­ nau­do­tos aša­ri­nės du­jos. Ti­kė­ti­na, kad to­kį vaiz­dą pa­ma­tę vai­kai į fut­ bo­lą dau­giau ei­ti ne­be­no­rė­tų. Nors vis­kas įvy­ko ne­ti­kė­tai, po­li­ci­ja len­ kų bū­rius iš­vai­kė ga­na grei­tai, įvy­ kiai į mies­tą ne­per­si­kė­lė. – Vei­kiau­siai ati­tin­ka­mų ins­ ti­tu­ci­jų iš­va­dos po šių įvy­kių bu­vo pa­da­ry­tos... – Be abe­jo­nės. Pa­si­tei­si­no pre­ ven­ci­jos prie­mo­nės, ku­rias po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nai tai­kė 2010-ai­siais. Tuo­met Kro­ku­vos „Wis­łos“ sir­ga­ liai bu­vo nu­gink­luo­ti dar tik vyks­ tan­tys pa­lai­ky­ti sa­vo ko­man­dos Eu­ro­pos ly­gos rung­ty­nė­se Šiau­ liuo­se. Pa­rei­gū­nai jau ži­no, koks gai­va­las yra ir ko­kia ne­val­do­ma jė­ ga ga­li tap­ti pa­na­šios gru­puo­tės. – Sa­vo lai­ku bė­dų dėl fut­bo­lo chu­li­ga­nų tu­rė­jo Ang­li­ja, ta­ čiau da­bar bai­siau­si sir­ga­liai tur­būt yra Pie­tų Ame­ri­ko­je ir Ry­tų Eu­ro­po­je? – Bri­tų chu­li­ga­nai yra dau­giau mi­ tas, ku­rį jie su­kū­rė pa­tys sa­vo ki­ no juos­to­mis. Prieš 20 me­tų Bri­ tų sa­lose įves­ta griež­ta tvar­ka. Už bet ko­kį rim­tes­nį pa­žei­di­mą fut­bo­ lo sir­ga­lius rung­ty­nė­se ne­ga­li lan­ ky­tis iki gy­vos gal­vos. Prieš 12–13 me­tų vie­tos po­li­ci­ja pa­ren­gė iš­sa­ mią ata­skai­tą, ku­rio­je paaiš­kė­jo, kad dau­giau nei pu­sę chu­li­ga­niz­mo at­ve­jų su­da­rė ant­ro­je „Pre­mier“ ly­go­je žai­du­sio klu­bo sir­ga­liai. Pie­tų Ame­ri­ko­je chu­li­ga­niz­mas neor­ga­ni­zuo­tas. Jį le­mia tau­ tų cha­rak­te­ris. Nup­jau­tos gal­ vos sta­dio­no vi­du­ry­je pa­sa­ko daug. Ry­tų Eu­ro­po­je skai­čiuo­ja­ ma 10–20 klu­bų, ku­rių gru­puo­ tės pa­jė­gios var­žy­tis su spe­cia­ liai­siais da­li­niais. Tai bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos, Ru­si­jos ir ki­tų ša­lių chu­li­ga­nai.

„„Erdvė: rinktinės treniruotės vyko ir didžiojoje „Žalgirio“ arenos salėje, kurioje rugsėjo 1-ąją Lietuvos krep-

šininkai žais mačą su Gruzijos nacionaline ekipa. 

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

„Žalgirio“ arena – geriausia vieta rinktinės treniruotėms Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą pasiruošimo etapą 2013 m. Europos čempionato finalo turnyrui surengė Kaune, modernioje „Žalgirio“ arenoje. Renata Novogreckaitė Darbui – net 3 salės

„„ Strategas: pasak vyriausiojo tre-

nerio J.Kazlausko, rinktinėje daug žalgiriečių, tad „Žalgirio“ arenoje viskas gerai žinoma, krepšininkai jau išbandę treniruotėms skirtą įrangą ir prie jos pripratę.

Daug erdvių sportui „„Didžiojoje „Žalgirio“ arenos salė-

je krepšinio rungtynes gali stebėti 15 688 žiūrovai, koncertus – iki 17 500 žiūrovų, ji skirta įvairių sporto šakų varžyboms, tarp jų – krepšinio, tinklinio, salės futbolo, ledo ritulio, taip pat pramoginiams renginiams, konferencijoms.

„Žalgirio“ arena, kuri pripažinta metų sporto infrastruktūros objektu šalyje, yra lankomiausia Eurolygoje du sezonus iš eilės ir „Žalgirio“ krepšinio komandos namų arena, puikiai pritaikyta individualioms bei komandinėms krepšininkų treniruotėms tiek pagrindinėje – didžiojoje, tiek treniruočių ir treniruoklių salėse. Šiose trijose arenos erdvėse treniravosi ir Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė. „Žalgirio“ arenoje sąlygos puikios, yra viskas, ko reikia. Arena patogioje vietoje – pačiame Kauno centre, netoli nuo viešbučio, kuriame gyveno rinktinė. Arenos personalas – profesionalai, jie greitai išsprendžia visus klausimus, kad ir kokių kyla, – sakė Lietuvos rinktinės atstovas žiniasklaidai Linas Kunigėlis. – Į nacionalinę komandą susirenka geriausi Lietuvos krep-

šininkai, jiems sudaromos palankiausios sąlygos. „Žalgirio“ arena – viena moderniausių Europoje.“ Žais su gruzinais

Prieš komandines treniruotes rinktinės vyrai liejo prakaitą treniruoklių salėje. „Individualiai dirba visi 14 krepšininkų, skiriasi tik fizinis krūvis, – apie treniruočių specifiką pasakojo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. – Kadangi šių metų rinktinėje daug buvusių ir dabartinių žalgiriečių, jiems „Žalgirio“ arenoje viskas gerai žinoma, krepšininkai jau išbandę treniruotėms skirtą įrangą ir pripratę prie jos.“ Rinktinės treniruotėms „Žalgirio“ arena suteikė ne tik treniruočių bei treniruoklių sales, bet ir didžiąją salę, kur rugsėjo 1-ąją Lietuvos krepšininkai, prieš išvykdami į Europos čempionato finalo turnyrą, žais paskutinį kontrolinį mačą su Gruzijos nacionaline ekipa.

„„Treniruočių salė – moderni stan-

dartinio dydžio krepšinio aikštė, kurioje numatyta keliasdešimt vietų žiūrovams antro aukšto balkone. Šioje salėje treniruojasi žalgiriečiai, krepšinio veteranai, vyksta uždari įmonių turnyrai. „„Treniruoklių salė – tai keliasde-

šimt įvairaus pobūdžio treniruoklių, skirtų kūnui stiprinti, du masažo stalai, sudarytos kitos sąlygos užtikrinti kuo geriausią krepšininkų fizinį pasirengimą. „„„Žalgirio“ arena – krepšinio Me„„Pa­vyz­dys: po 2007-aisiais len­kų sir­ga­lių riau­šė­mis pa­si­bai­gu­sių Vil­

niaus „Vėt­ros“ ir Var­šu­vos „Le­gios“ rungtynių Lie­tu­vos pa­rei­gū­nai ge­ rai ži­no, ko ga­li­ma ti­kė­tis, tad yra pa­si­ren­gę blo­giau­siam sce­na­ri­jui. 

Jo­no Rim­gos / BFL nuo­tr.

ka: nuo atidarymo joje jau sužaista daugiau nei 100 rungtynių. Bendrai tiek didžiosiose, tiek mažosiose arenos erdvėse jau įvyko daugiau nei 250 renginių.

„„Pasirengimas: prieš komandines treniruotes rinktinės vyrai lieja pra-

kaitą arenos treniruoklių salėje – individualiai dirba visi 14 krepšininkų, skiriasi tik fizinis krūvis.


19

rugpjūčio 1–7, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

28p.

prasideda su „Vilniaus diena“

Lit­va­kas pa­siilgs­ta Lie­tu­vos miš­ko Lie­tu­vo­je užaugęs, žydų mo­kyklą baigęs ir ar­chi­tektū­ros ma­gist­ro dip­lomą Vil­niu­je ap­si­gynęs Mar­kas Se­ga­lis sa­ko – vien Iz­raelį kal­tin­ti dėl ag­re­si­jos ga­li tik tie, ku­rie ne­ži­no, kad prie Ar­timųjų Rytų konf­liktų pri­si­de­da ir JAV bei ES.

Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Sun­kumų ne­ma­to

Šią sa­vaitę Lie­tu­vo­je lan­ko­si Shi­ mo­nas Pe­re­sas, Iz­rae­lio pre­zi­den­ tas, sa­ve lai­kan­tis lit­va­ku. O prieš tre­jetą metų Tel Avi­ve įsikūręs 28-erių M.Se­ga­lis „Vil­niaus die­nai“ pa­sa­ko­jo apie ne­ra­mu­mus Iz­rae­ly­je, po­li­tiką, so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas ir ry­ šius su gimtą­ja ša­li­mi. M.Se­ga­lis iš Lie­tu­vos iš­vy­ko 2010-ųjų rugsėjį. Nors vai­ki­nas Iz­rae­ly­je jau bu­vo lankę­sis du kar­ tus, tre­čia­sis bu­vo lem­tin­gas. At­ vykęs į se­sers ves­tu­ves (ši į Tel Avi­ vą iš­vy­ko iš­kart bai­gu­si mo­kyklą), ne­tikė­tai pa­si­li­ko pen­kių mėne­sių sta­žuo­tei, vėliau ją pra­si­tęsė to­ kiam pat lai­ko­tar­piui ir ga­liau­siai su­si­radęs darbą li­ko gy­ven­ti. Mar­kui ten nu­vy­kus, vis­kas iš­ kart klostė­si sėkmin­gai. „Iš­kart pa­te­kau į sta­žuotę, ku­rios pro­gra­ mo­je dau­gu­ma bu­vo ame­ri­kie­čiai. Aš jau­čiau dau­giau kultū­ros skir­ tumų nuo ame­ri­kie­čių nei nuo vie­ ti­nių. Vėliau mums ir pa­skai­tos bu­vo būtent apie kultū­ri­nius skir­ tu­mus, dar­bo kultūrą ir pa­na­šiai“, – pa­sa­ko­jo M.Se­ga­lis. Jo Iz­rae­ly­je ne­la­bai kas nu­ste­bi­ no. Kaip ir vi­sur, jau­nas ar­chi­tek­tas įžvel­gia pliusų ir mi­nusų: „Jie la­bai ties­mu­ki žmonės. Pa­vyzd­žiui, jei Lie­tu­vo­je at­leid­žia iš dar­bo, nie­kas ne­sa­ko už ką. O ten – viską tie­siai švie­siai pa­sa­ko: būtent už ką, ir dar re­ko­men­da­ciją pa­ra­šo, kad ne­kiltų pro­blemų ki­tą dar­bą su­si­ras­ti.“ Kai M.Se­ga­lis 2008 m. Vil­niu­je ap­si­gynė ba­ka­lau­ro dip­lomą, gau­ti darbą bu­vo sun­ku – pa­si­ro­dy­da­vo po vieną naują dar­bo skel­bimą per tris mėne­sius. O Iz­rae­ly­je pa­si­ro­do 5–8 nau­ji dar­bo skel­bi­mai per die­ ną, bet tai jau reiš­kia, kad vi­siš­kai nėra dar­bo pa­si­ūlymų. Ski­ria­si ne tik kraš­to­vaiz­dis

„„Prie­var­ta: ar­chi­tektą iš Lie­tu­vos er­zi­na tai, kad Iz­rae­ly­je re­li­gi­ja bru­ka­ma vi­siems. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad Izraelyje vis­ kas ge­riau. Jei­gu galė­čiau at­vyk­ti į Lie­tuvą, pa­si­rink­čiau odon­to­logą lie­tuvį – jie ge­res­ni nei iz­rae­lie­čiai.

Dar pa­si­gen­du uogų ir grybų – čia to­kių da­ly­kų nėra. Ir dar miš­ko“, – sakė jau­na­sis lit­va­kas. Sen­ti­men­tus Lie­tu­vos gam­tai vai­ ki­nas pa­jautė dar pir­mai­siais me­ tais gy­ven­da­mas Tel Avi­ve, kai vie­ no žiūrė­to fil­mo pa­bai­go­je pa­si­rodė Lie­tuvą pri­me­nan­čių gi­rių vaiz­dai. „Čia da­bar 31 aukš­te sėdžiu, iki pat ho­ri­zon­to vis­kas užs­ta­ty­ta. Vie­nin­ telė ža­lu­ma prie pa­sta­to yra par­kas ir sta­dio­nas“, – kal­bėdamas te­le­fo­ nu guodė­si M.Se­ga­lis.

Bu­vo at­ve­jis, kai sa­ vi­žu­dis su­si­sprog­di­ no būtent ta­me au­ to­bu­se, ku­riuo aš įpras­tai va­žiuo­ju į darbą, bet tądien va­ žia­vau dvi­ra­čiu. Jo tei­gi­mu, Iz­rae­ly­je vie­ti­niai ne­ sup­ran­ta, kas vyks­ta už­sie­ny­je, o už­sie­nie­čiai ne­sup­ran­ta, kas vyks­ ta Iz­rae­ly­je. Pa­vyzd­žiui, Iz­rae­ly­je tarp miestų nėra ri­bos – ga­li dirb­ti vie­na­me mies­te, bet per­ėjęs gatvę jau būsi ki­ta­me mies­te. „Ir ne vi­si bend­ra­dar­biai ži­no, ku­ria­me mies­te dir­ba. Pa­vyzd­žiui, aš dir­bu su žemė­la­piais, tad aiš­kiai ži­nau, kur yra mies­to ri­bos, – ten jos aiš­kiai pa­žymė­tos. Būna, kad už­si­sa­kai picą, o ją pri­sta­to ne į tą miestą, nu­ve­ža kokį 20 km į kitą pusę. Nes kiek­vie­na­me mies­te yra gat­vių, ku­rių pa­va­di­ni­mai vie­no­ di“, – juokė­si ar­chi­tek­tas. Ten bū­ na ir taip, kad ta pa­ti gatvė tęsia­si net per ke­lis mies­tus. Dėl ne­ra­mumų – at­si­pa­lai­davę

Šiuo me­tu M.Se­ga­lis gy­ve­na mies­ te, esan­čia­me 6 km nuo Tel Avi­vo. Anks­čiau gy­ve­no ir pa­čio­je sos­ tinė­je, kur yra tekę ma­ty­ti ir sprog­ di­nimų, ir bom­bar­da­vimų. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, ži­niask­lai­do­je vis­kas at­ro­do bai­siau, nei iš tikrųjų yra.

22


20

rugpjūčio 1–7, 2013

savaitgalis

Le­do ri­tu­lio aka­de­mi­kai iš Pel­nin­giau­sios su­ tar­tys, be­pro­tiš­kai įtemp­tos var­žy­bos, sir­ga­lių ap­lo­dis­ men­tai, mo­terų šyp­se­nos. To skonį ir vi­lio­nes pui­kiai ži­ no pa­sau­li­nio ly­gio le­do ri­tu­lio žvaigž­ dės 35-erių Dai­nius Zub­rus ir 40-me­tis Da­rius Kas­pa­rai­tis.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Juo­du kilę iš Elektrėnų ir abu ta­po gar­siais le­do ri­tu­li­nin­kais, ta­čiau yra la­bai skir­tin­gi. Vie­nas – le­ do aikš­telės džen­tel­me­nas, ki­tas – ar­šus lyg sa­mu­rajų ka­rys. Abu pa­ per­ka: vie­nas in­te­li­gen­tiš­ku­mu, ki­tas – at­vi­ru­mu. Trum­pam į Lie­tuvą at­vykęs D.Zub­rus ne­tikė­tai sau pa­čiam įkė­ lė koją į pre­zi­dentūrą – Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė ta­len­tingąjį Nau­jo­jo Džer­sio „De­vils“ ko­man­ dos puolėją ap­do­va­no­jo or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu. Le­do ri­tulį žaid­žian­tiems vai­ kams Jung­tinė­se Ame­ri­kos Vals­ ti­jo­se gy­ve­nan­tis D.Zub­rus at­vežė lab­da­ros. Dai­niaus nuo­mo­ne, kuo anks­čiau vai­kas išeis į le­do aikš­telę – tuo ge­riau. O šiuo me­tu Elektrė­ nuo­se pas tėvus su vai­kais ato­sto­ gau­jan­tis D.Kas­pa­rai­tis Vil­niaus „Ak­ro­po­lio“ le­do are­no­je pa­si­ rodė tar­si ne­ty­čia. „Ne­ga­liu be le­ do. Taip ir trau­kia dar pa­skrai­dy­ti aikš­telė­je“, – ne­slėpė Da­rius. Dvi pa­sau­linės le­do ri­tu­lio žvaigždės su ma­žai­siais žaidė­jais trum­pam iš­čiuožė į areną. Kaip pa­sta­ruo­ju me­tu klos­to­si šių dviejų šau­nių ir kar­tu to­kių skir­ tingų vyrų gy­ve­ni­mas, kar­je­ra? Kas juos džiu­gi­na ir kas neramina? Ko­ kiais dar­bais ir atei­ties pla­nais jie gy­ve­na? „Vil­niaus die­nos“ žur­na­ lis­tei jie pa­teikė skir­tin­gus at­sa­ky­ mus. Ta­čiau ga­li­ma api­bend­rin­ti: D.Zubrų ir D.Kas­pa­raitį sieja le­do ri­

tu­lys, Elektrė­nai bei jų pa­čių vai­kai. Kaip su vi­sa aist­ra jie gebė­jo ir ge­ba at­si­duo­ti tem­pe­ra­men­tin­ga­jam žai­ di­mui, taip abu sa­vo gy­ve­ni­mo ne­ įsi­vaiz­duo­ja be šei­mos ir vaikų.

Dainius Zubrus:

Žmonėms taip neat­ ro­do. Atė­jo į čiuo­ žyklą, pa­žaidė po­rą va­landų ir išė­jo. Bet tre­ni­ruotės, ke­lionės, poil­sis – vis­kas rei­ka­ lau­ja ne­ma­žai lai­ko.

– Dai­nių ap­lankė sėkmė – pa­si­ rašė naują trejų metų su­tartį su Šiaurės Ame­ri­kos na­cio­na­li­ne le­do ri­tu­lio ly­ga (NHL) ir to­liau liks žais­ti Nau­jo­jo Džer­sio „De­ vils“ klu­be. O pro­fe­sio­na­lo kar­ jerą baigęs Da­rius, ma­nau, ne­ nuo­bod­žiau­ja. Ką vei­kia­te, kuo už­sii­ma­te da­bar? – pra­dėjau po­ kalbį su le­do ri­tu­li­nin­kais. D.Zub­rus: – Aš norė­jau pa­si­lik­ti ten, kur žaid­žiu, – Nau­jo­jo Džer­sio „De­vils“ klu­be, ten, kur mes gy­ve­ na­me. Kai sūnui pa­sa­kiau, kad lie­ ku Nau­jo­jo Džer­sio klu­be, jis lakstė po na­mus rėkda­mas iš džiaugs­mo: „Kaip ge­rai, kad čia pa­si­lie­kam.“ Jis pri­pratęs prie draugų, prie mo­ kyk­los, ku­ri jam la­bai pa­tin­ka, prie mo­ky­tojų. Jam tai bu­vo svar­bu.

Sūnus la­bai ne­norė­jo, kad pa­si­ra­ šy­čiau su­tartį kur nors ki­tur, kad reikėtų keis­ti ap­linką. Šią nau­jieną vi­sa šei­ma su ma­lo­nu­mu pri­ėmė. D.Kas­pa­rai­tis: – Aš pa­sku­tinį kartą žaid­žiau 2009 m. Ta­da bai­ giau pro­fe­sio­na­lo kar­jerą. Su žmo­na Šve­di­jo­je tu­ri­me nuo­ savą vai­kiškų dra­bu­žių bend­rovę „Liv­ly“. Tuoj įkel­si­me koją į Ang­liją, pa­skui – į Hon­kongą. Ma­no žmo­na Li­sa Car­rol 2011 m. Šve­di­jo­je ta­po vai­kiškų dra­bu­žių metų di­zai­ne­re. Ji dir­ba, o aš esu namų šei­mi­nin­kas. Dau­giau­sia lai­ko pra­leid­žiu na­mie su vai­kais. Ve­žu juos į dar­želį, pai­ mu iš dar­že­lio. Kar­tais jiems valgį ruo­šiu. Ame­ri­ko­je mais­to leng­viau už­si­sa­ky­ti į na­mus, o Šve­di­jo­je kar­ tais ga­mi­nu aš, kar­tais – žmo­na. Jo­va­las ma­no na­muo­se kiek­vieną dieną. Kar­tais vai­kai ma­ne „nu­lau­ žia“ ir da­rau, ką jie no­ri. O kar­tais ban­dau įves­ti dis­cip­liną. Bet re­tai pa­vyks­ta. Jų dar toks am­žius, kai jiems la­bai rei­ka­lin­gi tėvas, ma­ma. Dau­giau tėvas, nes aš jiems turbūt – kaip Kalėdų Se­nis su do­va­no­mis. Pro­fe­sio­na­lio­jo spor­to ne­su la­bai pa­siilgęs. Vis­kam atei­na sa­vas lai­ kas. Man – 40 metų, ne­įsi­vaiz­duo­ ju, kaip da­bar laks­ty­ti po aikš­telę ir dau­žy­tis su jau­ni­mu. Mūsų spor­tas, kaip čia pa­sa­kius, – fi­zi­nis. Sun­ku to­kiu sti­liu­mi (kie­tu – red. pa­st.), kaip žaid­žiau, žais­ti la­bai il­gai. Tu­riu ga­li­mybę dirb­ti tre­ne­riu Ru­si­jo­je, Ka­na­do­je, bet kai pa­gal­ vo­ju, kad reikės temp­ti to­kius ma­ žus vai­kus į tą Ru­siją, į tą Ka­nadą. Kol kas – ne.

„„Pasisekė: „Ne­ži­nau, ar tas ma­no ke­lias bu­vo nu­ro­dy­tas iš aukš­čiau. Žaid­žiu le­do ri­tulį, iš to ge­rai gy­ve­nu ir už­dir­bu. Ir ma­no šei­ma lai­min­ga, ir

tėvai. Lai­kau sa­ve la­bai lai­min­gu žmo­gum“, – sakė D.Zub­rus. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Kai ste­bi­me le­do ri­tu­lio rung­ ty­nes, at­ro­do, kad šie spor­ti­ nin­kai iš­gy­ve­na did­žiulį stre­ są. Ar iš tikrųjų jūsų dar­be daug stre­so? D.Zub­rus: – Ne­ma­nau, kad dau­ giau ne­gu kitų spor­ti­ninkų pro­ fe­sio­nalų. Vi­si – ar tai būtų le­ do ri­tu­li­nin­kai, ar krep­ši­nin­kai, ar fut­bo­li­nin­kai – ruo­šiamės var­žy­ boms kaip ga­li­ma ge­riau. Vi­si no­ri­ me laimė­ti. Ne­norė­čiau sa­ky­ti, kad le­do ri­tu­li­nin­kai stre­so pa­ti­ria dau­ giau ne­gu ki­ti spor­ti­nin­kai. D.Kas­pa­rai­tis: – To stre­so gal dau­giau būna per tre­ni­ruo­tes. Vi­ sa­da yra įtam­pa. Vi­sa­da tu­ri žiūrė­ ti, ką val­gai, stebė­ti sa­vo figūrą, gy­dy­tis trau­mas, tre­ni­ruo­tis kiek­ vieną dieną. Nėra di­de­lio at­si­pa­ lai­da­vi­mo, nors žmonės ma­no: „Va, jie tu­ri pi­nigų, da­ro, ką no­ri.“ Tai – ne­tei­sybė. Pro­fe­sio­na­liajam spor­tui žmonės ati­duo­da daug sa­vo svei­ka­ tos ir gy­ve­ni­mo. Nors mes ir gau­na­ me ge­rus pi­ni­gus, pra­ėju­sio gy­ve­ni­ mo ne­be­su­sigrą­žin­si. Stre­so yra dėl to, jog vi­sa­da pri­ va­lai ko­vo­ti dėl sa­vo vie­tos ko­man­ do­je, kad neišk­ris­tum už bor­to. Atei­na jau­ni­mas, ir tu tu­ri įro­dy­ti, kad ga­li žais­ti. La­bai sun­ku. Taip, man sekė­si. Stip­riau­sio­je pa­sau­lio le­do ri­tu­lio ly­go­je NHL žaid­žiau be­veik 14 se­zonų. Sa­vo kar­je­ra ne­si­skund­žiu. Ką įdėjau – tą ir ga­ vau. Ma­nau, to­kią kar­jerą bus sun­ ku kam nors iš Lie­tu­vos pa­kar­to­ti. – Ku­rios var­žy­bos per kar­jerą jums bu­vo sun­kiau­sios, bai­siau­ sios, la­biau­siai įtemp­tos, kad iki šiol jų ne­ga­li­te pa­mirš­ti? D.Zub­rus: – Bai­sių ne­būna. Na, sep­tin­tos var­žy­bos būna le­mia­mos. Kas jas pra­loš, va­žiuos na­mo, kas laimės – žais to­liau. Gal dau­giau iš­gy­ve­ni prie­š tas sep­tin­tas var­žy­ bas, api­ma stre­sas, kaip sa­ko­te. D.Kas­pa­rai­tis: – Man pa­čios sun­ kiau­sios, pa­čios ne­ma­lo­niau­sios var­žy­bos bu­vo kar­je­ros pa­bai­go­je, kai žaid­žiau Ru­si­jo­je Sankt Pe­ter­ bur­go SKA ko­man­do­je prie­š „Di­na­ mo“ ir pa­ty­riau traumą. Kai ga­vau tą traumą, su­pra­tau, kad tai ga­li būti ma­no kar­je­ros pa­bai­ga. O svar­biau­sios, pa­čios įsi­min­ti­ niau­sios, aiš­ku, – olim­pinės, olim­ pi­nis auk­so me­da­lis. Kai 1992 m. Prancū­zi­jo­je, Al­ber­vi­lio olim­pinė­se žie­mos žai­dynė­se, laimė­jo­me auk­so me­dalį re­zul­ta­tu 3:1, tos pa­sku­tinės 3 mi­nutės bu­vo klai­kios. Sup­ran­ ti, kad tap­si olim­pi­niu čem­pio­nu, bet dar yra trys mi­nutės! To nie­ ka­da gy­ve­ni­me ne­pa­kar­to­si. Kurs­ tė ad­re­na­li­nas, dre­bu­lys – kad vis­ kas grei­čiau baigtų­si. Ži­nai, kad per tiek lai­ko la­bai sun­ku įmuš­ti du įvar­čius, bet tos trys mi­nutės taip il­gai, taip il­gai ėjo. Ir kai jos baigė­ si, iš­ti­ko eks­tazė – su­pra­tai, kad ta­pai olim­pi­niu čem­pio­nu, ku­riuo nie­ka­da ne­sva­jo­jai tap­ti. – Did­žiu­les pro­fe­si­nes aukš­ tumas pa­siekę žmonės kar­je­ros pa­bai­go­je at­si­peikė­ja: „O vai­kai – ką, jie jau užau­go? Be manęs? Kodėl taip grei­tai?“ Ir pra­de­da gailė­tis, kad per ma­žai lai­ko skyrė šei­mai – vai­kams, ant­ra­ jai pu­sei. Taip pat ir tėvams. D.Zub­rus: – Ma­no tėvai gy­ve­na Nau­ja­ja­me Džer­sy­je va­lan­da ke­


21

rugpjūčio 1–7, 2013

savaitgalis

Elektrėnų lio nuo mūsų. Ma­no sūnui To­mui 10 metų, duk­te­riai Em­mai – še­še­ri. Ma­no žmo­na Nat­ha­lie – Ka­na­dos prancūzė iš Mon­rea­lio. Visų pir­ma ji – ma­ma, pri­žiū­ri vai­kus ir na­ mus. O kai yra ga­li­mybė, ir aš ga­liu pa­dėti, ar­ba ma­no ma­ma at­va­žiuo­ ja pa­dėti, žmo­na pa­dir­ba mo­de­liu. Jai dar būna pa­si­ūlymų – kur nors ne­to­li ar­ba Mon­rea­ly­je. Bet ke­liau­ti to­liau da­bar jai sun­ku – rei­kia vai­ kus iš­leis­ti į mo­kyklą ir iš jos paim­ ti. Ma­no ma­ma pa­de­da, bet ji ir­gi tu­ri sa­vo gy­ve­nimą, darbą. D.Kas­pa­rai­tis: – Tu­riu ke­tu­ris vai­kus: vy­riau­sio­ji, 16-metė Eli­ za­beth, nuo manęs gy­ve­na pen­ kios mi­nutės ke­lio. Dvy­nukės Liv ir Lil­ly – ket­ve­rių, o Mar­ley – dvejų. Man pa­si­sekė – trys ma­no vai­kai dar ma­ži, aš dar ga­liu juos ma­ty­ti au­gan­čius. Kai ku­rie žaidė­jai, ku­ riems vai­kai gimė la­bai jau­niems, jų ne­matė – užau­go be jų. Jų vai­kai jau pa­tys žaid­žia le­do ri­tulį su pro­ fe­sio­na­lais. Kai žiū­riu į sa­vo duk­ terį Eli­za­beth (iš pir­mo­sios san­tuo­ kos – red. pa­st.), pa­gal­vo­ju: „Ji jau užau­go, o aš kur bu­vau?“ Da­bar žmo­nai da­viau tru­putį lai­ ko pailsė­ti ir su tais trim ma­žiu­kais at­va­žia­vau į Lie­tuvą. Ei­nu į lauką – jie pa­skui ma­ne, į tua­letą – pa­skui ma­ne, į na­mus – ir jie į na­mus. Pri­ pir­kau žai­dimų vi­so­kių, ma­šinų va­ žinė­tis, aikš­te­lių, bet jie ne­žaid­žia. Tik­tai ta­da, kai aš esu kie­me. La­bai prie manęs pri­si­rišę. Iš­le­pin­ti.

męs Elektrė­nuo­se ir visą laiką ma­ čiau ežerą? Stok­hol­me tu­ri­me la­bai di­delį butą pa­čia­me mies­to cent­re. Man la­biau pa­tin­ka gy­ven­ti bu­te. Turė­jau namą Niu­jor­ke. Di­de­lis, vaikš­tai iš vie­ no kam­ba­rio į kitą. Be­veik dep­re­si­ja bu­vo ap­ėmu­si ta­me na­me. Man pa­ tin­ka jaus­ti gy­ve­ni­mo tempą, ritmą. Taip pat Stok­hol­me tu­ri­me sa­ vo prekės ženk­lo „Liv­ly“ par­duo­ tuvę, ji pre­kiau­ja vai­kiš­kais dra­bu­ žiais. Bet į Stok­holmą at­va­žiuo­ja­me tik­tai va­sarą. Li­sos gi­minė di­delė – ke­tu­rios se­se­rys, bro­lis, ji no­ri pa­ būti ar­čiau jų. Aš pa­sii­mu vai­kus ir at­skren­du iš Stok­hol­mo su jais į Lie­tuvą ko­kiai sa­vai­tei. Ma­no duk­rai Eli­za­beth da­bar tik­rai sun­kus lai­ko­tar­pis – paaug­ lystė. Aiš­ki­na­me, jog tėvai yra tam, kad jai gy­ve­ni­me pa­dėtų. Sa­ko­me, no­ri­me, kad tau būtų ge­riau, o ne blo­giau, bet vi­sa – ta­vo pa­čios pa­ si­rin­ki­mas. Jei­gu tu no­ri rūky­ti ma­ri­huaną, ga­li rūky­ti. Bet pa­skui pra­si­dės he­roi­nas, ko­kai­nas. O kai ne­bus pi­nigų, teks par­da­vinė­ti sa­vo kūną, kad nu­si­pirk­tum dozę. Pra­ sidės pro­sti­tu­ci­ja. Ga­li pa­ban­dy­ti ma­ri­hua­nos ir baig­ti. Bet ga­li pa­ ban­dy­ti ir „už­kib­ti“. Ma­nau, vai­ kams rei­kia šnekė­ti tei­sybę. Ji atei­na pas mus, žaid­žia su vai­ kais, kar­tais juos pri­žiū­ri. Aiš­ku, pa­ro­do, kad jai ne­įdo­mu su ma­žiu­ kais. Bet kai už­ve­riu du­ris, sa­ko: „Tai ką – žaid­žiam slėpy­nių?“

– Kas jums svar­biau – šei­ma ar dar­bas? D.Zub­rus: – At­sa­ky­mas vi­sa­da bus tas pa­ts – tik­tai šei­ma. Tai sa­ ky­da­mas su­pran­tu, koks yra ma­no dar­bas. Ir ma­no šei­ma su­pran­ta. Ji su­pran­ta, koks yra ma­no tre­ni­ruo­ čių, var­žybų tvar­ka­raš­tis, ka­da esu užim­tas. Aš ne­ga­liu per Nau­juo­sius me­tus skris­ti pailsė­ti į ko­kias nors sa­las – ta­da būna var­žy­bos. Tu­ riu dau­giau ruoš­tis, tre­ni­ruo­tis ir sa­vo darbą kaip ga­li­ma at­lik­ti ge­ riau. Porą va­landų pa­mie­gu prie­š var­žy­bas. Ma­no šei­ma ži­no, kad ta­da manęs ne­ga­li­ma ža­din­ti. Vai­ kai su­pran­ta: tėve­lis ruo­šia­si var­ žy­boms, todėl su jais ne­ga­li žais­ti. Jie su­pran­ta, kad ma­no dar­bas ati­ ma daug lai­ko. Žmonėms, aiš­ku, taip neat­ro­do. Atė­jo į čiuo­žyklą, pa­žaidė po­rą va­ landų ir išė­jo. Bet tre­ni­ruotės, ke­ lionės, poil­sis – vis­kas rei­ka­lau­ja ne­ma­žai lai­ko. Jei to ne­da­ry­si, ly­ go­je il­gai neiš­si­lai­ky­si. D.Kas­pa­rai­tis: – Neį­si­vaiz­duo­ ju sa­vo gy­ve­ni­mo, jei da­bar būčiau vie­nas. Nuo vie­nos bo­bos laks­ tyt prie ki­tos? Aiš­ku, kad dva­si­nio ry­šio ne­bus. Bet akių neuž­lip­dy­ si – ma­tau, vaikš­to gra­žios mo­te­ rys. Bet aš ži­nau, kad ma­no žmo­na – gra­žiau­sia. Ir ži­nau, kad tos gra­ žios mo­te­rys pa­skui bus... Aš visą laiką juostą su­ku į prie­kį. Ma­no žmo­na Li­sa – švedė, ji gi­ mu­si Stok­hol­me. Da­bar du mėne­ sius gy­ve­na­me Stok­hol­me, bet dau­ giau­sia – Ma­ja­my­je, Ame­ri­ko­je. Tu­ri­me ten ne­di­delį trijų kam­ba­rių butą su vaiz­du į jūrą. Na­mas būtų to­li nuo jūros. O man pa­tin­ka: ry­ tą at­si­ke­liu ir ma­tau už langų jūrą, va­ka­re ei­nu mie­go­ti – ir vėl ma­tau jūrą. Aš visą gy­ve­nimą norė­jau gy­ ven­ti prie jūros. Gal dėl to, kad gi­

– O sie­los vi­ra­žai, dva­si­niai da­ ly­kai? Kas jus „pa­krau­na“ – gal jo­ga, me­di­ta­ci­ja, mal­da, Dievo tikė­ji­mas? Juk kūnas pe­no ieš­ ko žemė­je, o sie­la – aukš­tybė­se. D.Zub­rus: – Man tai su­tei­kia ma­ no vai­kai, kai žaid­žiu su jais, kai va­žinė­jamės dvi­ra­čiais. Kai jie juo­ kia­si, kai jie džiau­gia­si, kai jie lai­ min­gi, lai­min­gas ir aš. Šei­ma man pa­de­da „at­si­jung­ti“. Ir pailsė­ti nuo spor­to. D.Kas­pa­rai­tis: – Aš ne­ti­kiu re­li­gi­ ja, bet la­bai ti­kiu Dievą, ku­ris ma­ne ap­sau­go ir man pa­de­da šia­me gy­ ve­ni­me. Visą laiką jį tikė­jau, nors ir re­tai vaikš­čio­jau į baž­ny­čią. Die­ vas man davė ir vai­kus, ir kar­jerą, ir da­bar­tinį gy­ve­ni­mo būdą. Ne­ge­riu jo­kio al­ko­ho­lio, net alaus jau be­veik tre­jus me­tus. Sup­ra­tau, kad man to ne­rei­kia, kad ma­no laimė pri­klau­so nuo manęs. Ne nuo ma­no vaikų, ne nuo ma­no dar­bo, ne nuo ma­no žmo­nos, o nuo manęs. Nuo ma­no Die­vo ir nuo manęs. Sup­ra­tau, kad man rei­kia keis­tis kaip žmo­gui, ta­da vis­kas ap­lin­kui pa­si­keis. Aš ne­ ga­liu keis­ti vie­nos žmo­nos, ant­ros, tre­čios – vis­kas būna taip pat. To­ dėl, kad aš lie­ku toks pat. Sup­ra­tau, kad aš tu­riu keis­tis. Ma­tau to kei­ti­ mo­si re­zul­ta­tus: esu daug kant­res­ nis su vai­kais, man­da­ges­nis su žmo­ na, su ki­tais žmonė­mis. Taip, aš bu­vau ka­rys le­do aikš­ telė­je. Bet gy­ve­ni­me ka­riau­ti ne­ga­ li­ma – gy­ve­ni­me rei­kia būti dip­lo­ ma­tu. – Ko­kių tu­ri­te po­mėgių? Kam dar, be le­do ri­tu­lio, ga­li­te at­si­ duo­ti iki be­pro­tybės? D.Zub­rus: – Tru­putėlį do­miuo­ si fo­tog­ra­fi­ja. Daž­niau­siai fo­tog­ ra­fuo­ju vai­kus. Sup­ran­tu, kad at­ eis lai­kas, kai jie išeis iš namų. Su

„„Su­si­tai­ky­mas: „Kai kar­tais atsigręžiu į praeitį, gal­vo­ju: „Jei­gu būčiau jau­nes­nis, jei­gu dar dau­giau dirb­čiau,

gal da­ry­čiau ką nors ki­taip. Bet, ma­nau, nie­ka­da ne­si­gailė­čiau to, ką pa­si­rin­kau“, – ti­ki D.Kas­pa­rai­tis. 

žmo­na lik­si­me vie­ni, o pri­si­mi­ni­mui liks jų nuo­trau­kos ir fil­mu­kai. Dar man pa­tin­ka žais­ti golfą. D.Kas­pa­rai­tis: – Man la­bai pa­ tin­ka už­siim­ti su sa­vo vai­kais. Pa­ tin­ka kar­tais vie­nam nu­skris­ti į Ang­liją ir pa­žiūrė­ti fut­bo­lo rung­ty­ nes. O žmo­na net pa­klausė: „Kaip tai – vie­nas? Mei­lužę ten tu­ri?“ O man pa­tin­ka vie­nam – kar­tais rei­ kia pailsė­ti, pa­būti vie­nam. Kar­ tais iš Ma­ja­mio nu­va­žiuo­ju į Niu­ jorką pas drau­gus. Vie­nai, dviem die­noms. Pailsė­ti nuo vaikų. Ar­ ba su žmo­na va­žiuo­ja­me į Ha­va­ jus. Aš da­bar gy­ve­nu be stre­so. Tik jau­čiu stresą kaip tėvas, nes tu­riu au­gin­ti vai­kus.

Darius Kasparaitis:

Aš ne­ti­kiu re­li­gi­ja, bet la­bai ti­kiu Dievą, ku­ris ma­ne ap­sau­go ir man pa­de­da šia­me gy­ve­ni­ me. Visą laiką jį tikė­ jau, nors ir re­tai vaikš­ čio­jau į baž­ny­čią. – Ar daug kartų gailė­jotės, kad pa­si­rin­ko­te le­do ri­tu­li­nin­ko pro­fe­siją? Iš kur jūs nuo ma­ žumės ži­no­jo­te, kad tai – jū­ sų ke­lias? O gal tą ke­lią nu­rodė Die­vo ran­ka? D.Zub­rus: – Nie­ka­da ne­si­gailė­jau. Aš ne­ži­no­jau, kad tai – ma­no ke­lias. Va, tai ir esmė. Nie­kas to ne­ži­no­jo. 12-os metų iš­va­žia­vau tre­ni­ruo­tis į Uk­rainą dėl to, kad šis spor­tas man la­bai pa­ti­ko. Ten bu­vo ge­ra ko­man­ da, o aš norė­jau kaip ga­li­ma ge­riau žais­ti. Ta­da net ne­ži­no­jau apie pro­

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

fe­sio­nalų ko­man­das. Ta­da viršūnė man bu­vo So­vietų Sąjun­gos rink­ tinė. Man jos žaidė­jai at­rodė kaip die­vai. Nie­ka­da ne­ma­niau, kad iš le­do ri­tu­lio už­dirb­siu, kad iš to gy­ ven­siu. Man norė­jo­si žais­ti kaip ga­ li­ma ge­riau, ir vis­kas. Daug da­lykų su­bėgo į vieną krū­ vą, kad at­si­dur­čiau ten, kur esu. Ne­ži­nau, ar tas ma­no ke­lias bu­vo nu­ro­dy­tas iš aukš­čiau. Na, žaid­žiu le­do ri­tulį, iš to ge­rai gy­ve­nu ir už­ dir­bu. Ir ma­no šei­ma lai­min­ga, ir tėvai. Ir aš, aiš­ku, lai­min­gas. Lai­ kau sa­ve la­bai lai­min­gu žmo­gu­mi. D.Kas­pa­rai­tis: – Kaip ga­liu gailė­ tis? Išėjęs iš kai­mo ir pa­siekęs tiek daug ši­ta­me spor­te, nors ir ne už Lie­tuvą, kaip aš ga­liu gailė­tis? Nie­ ka­da ne­si­gailė­jau. Kai kar­tais at­si­ gręžiu į praeitį, gal­vo­ju: „Jei­gu bū­ čiau jau­nes­nis, jei­gu dar dau­giau dirb­čiau, gal da­ry­čiau ką nors ki­ taip. Bet, ma­nau, nie­ka­da ne­si­ gailė­čiau to, ką pa­si­rin­kau.“ Aiš­ku, kad tas ke­lias bu­vo nu­ lem­tas Die­vo. Ma­nau, vis­kas pri­ klau­so nuo aukš­tesnės jėgos. Bet ir aš la­bai daug tre­ni­ra­vau­si, dir­bau. Aš gi­miau po to­kia žvaigž­de. Jei­gu būčiau gimęs 5–10 metų anks­čiau, nie­ko ne­būtų išėję. – Nors žaid­žia­te (tiks­liau – Da­ rius žaidė) skir­tin­go­se po­zi­ci­ jo­se, kaž­ka­da bu­vo­te ir ko­le­ gos, ir kon­ku­ren­tai. Kuo jums, Dai­niau, im­po­nuo­da­vo Da­riaus žai­di­mas? O kuo jums, Da­riau, įdo­mus Dai­niaus žai­di­mas? D.Zub­rus: – Da­rius – gynė­jas, aš – puolė­jas. Jo dar­bas – gin­tis, ma­ no – ban­dy­ti įmuš­ti įvartį. Mūsų dar­bai – skir­tin­gi. Kai Da­rius išei­ da­vo ant le­do, būda­vo ka­rys. Ar jam galvą pra­skėlė, ar koją su­laužė, jis kau­da­vo­si iki pat pa­bai­gos. To­kius

žmo­nes ger­biu. Ma­nau, tai – vie­ na svar­biau­sių jo sa­vy­bių, dėl ku­ rios iš Elektrėnų jis nu­ėjo iki NHL ir tiek metų ten žaidė. D.Kas­pa­rai­tis: – Dai­nius yra la­ bai ta­len­tin­gas žaidė­jas, puolė­jas, jo ge­ri „ga­ba­ri­tai“. Kai anks­čiau kar­tu tre­ni­ruo­da­vomės, ma­ty­da­ vau, kiek jis tu­ri ta­len­to ir koks jis tech­niš­kas. Kar­tais per var­žy­bas jis ne vi­sa­da tą ta­lentą ga­li pa­ro­ dy­ti. Kar­tais ko­man­do­je gau­na to­ kius „vaid­me­nis“, kaip, pa­vyzd­žiui, dau­giau žais­ti gy­ny­bo­je. Ar­ba ata­ kuo­ti ge­riau­sius puolė­jus. – Abu už­dir­bo­te mi­li­jo­nus, kad ki­tiems spor­ti­nin­kams tik sei­ lė ga­li nu­tįsti. Ma­nau, pa­tyrė­te, kad pi­ni­gai val­do pa­saulį? Ta­ čiau pi­ni­gai – ir laisvė, o laisvės po­lėkis sun­kiai pa­ža­bo­ja­mas. D.Zub­rus: – Su­tin­ku su tuo. Gal pi­ni­gai ne tiek laisvė, kiek ne­prik­ lau­so­mybė. Aš ga­liu da­ry­ti, ką no­riu, ga­liu gy­ven­ti, kur no­riu. Žmonėms at­ro­do, kad aš atei­nu į čiuo­žyklą, pa­žaid­žiu dvi va­lan­das ir ei­nu na­mo. Tik­rai taip nėra. D.Kas­pa­rai­tis: – Taip, aš daug už­dir­bau. Bet daug ir esu iš­leidęs – sky­ry­boms, gy­ve­ni­mo būdui. Kaip žmonės sa­ko, pi­ni­gai neat­ne­ša lai­ mės, bet jie su­tei­kia ra­mybę, kai esi ne­lai­min­gas. Man li­ko pi­nigų. Ne­ daug, bet li­ko. Jie įdėti į „Liv­ly“ vers­ lą. Aiš­ku, yra baimė: „O jei­gu vieną dieną pi­nigų ne­bus?“ Bet tai pri­klau­ so nuo manęs. Da­bar gy­ve­nu nor­ma­ liai – ne­per­ku ma­šinų už 200 tūkst. JAV do­le­rių, kaip anks­čiau. Turė­jau ir fe­ra­rių, ir bent­lių. Bet tas eta­pas jau pra­ėjo. Sup­ra­tau, kad vis­kas bai­ gia­si, – ir su­tar­tis, ir kar­je­ra, ir pi­ni­ gai ga­li baig­tis la­bai leng­vai. Sup­ra­ tau, kad sun­ku už­dirb­ti pi­ni­gus. Bet leis­ti juos la­bai leng­va.


22

rugpjūčio 1–7, 2013

savaitgalis

Lit­va­k „Si­re­nas iš tikrųjų pa­ 19 starąjį kartą girdė­jau va­kar – bu­vo ban­dy­mas. O prie­š

„„Ne­be­rea­guo­ja: M.Se­ga­lis pa­sa­ko­jo, kad kai Iz­rae­ly­je skel­bia­mas rea­lus oro pa­vo­jus, kai ku­rie dar­buo­to­jai net ne­pa­ky­la iš sa­vo dar­bo vietų. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kurį lai­ką bu­vo ir tik­ros ra­ke­tos, girdė­jau oro pa­vo­jaus si­re­nas, ta­ čiau ta­da dau­gu­ma dar­buo­tojų net ne­pa­ki­lo iš dar­bo vie­tos“, – apie natū­ra­liu da­ly­ku ta­pu­sius įspėji­ mus pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tas. To­kie da­ly­kai Iz­rae­ly­je įpras­ti: žmonės net ei­da­mi gat­ve ži­no, kur ku­rio­je vie­to­je yra slėptuvės, jei kiltų rea­lus pa­vo­jus. Pa­sak M.Se­ ga­lio, ne­tgi vaikų žai­dimų aikš­telė­ se slėptuvės įreng­tos. „Iš tikrųjų tai nėra vaikų žai­di­mai, bet kai gy­ve­ni di­de­lia­me mies­te, tai ne bėda. Bu­vo at­ve­jis, kai sa­vi­žu­dis su­si­sprog­di­no būtent ta­me au­to­bu­ se, ku­riuo aš įpras­tai va­žiuo­ju į dar­ bą, bet tądien va­žia­vau dvi­ra­čiu“, – kaip anek­dotą pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tas ir pa­juo­ka­vo, kad sprog­di­ni­mo at­ve­ jis bu­vo suor­ga­ni­zuo­tas ne­vy­ku­siai – kai vi­si jau bu­vo dar­buo­se. Apsk­ri­tai, jo tei­gi­mu, gy­ven­ti pa­vo­jin­giau mies­tuo­se, ku­rie ar­ čiau pa­sie­nio: kal­bant apie konf­ lik­tuo­jan­čius su Iz­rae­liu pa­les­ti­

Bu­vęs V.Lands­ber­gio pa­tarė­jas tuoksis su Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Praė­jusį šeš­ta­dienį vy­ku­sių sek­ sua­li­nių ma­žumų ei­ty­nių „Už ly­ gybę“ at­gar­siai ne­ty­la iki šiol. Kad ir kaip būtų, ne­ma­ža da­lis pa­ra­do da­ly­vių bu­vo už­sie­nie­ čiai ar­ba už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai. Vie­nas jų – orien­ta­ci­jos ne­sle­pian­tis 45-erių po­li­to­lo­gas, dip­lo­ma­tas, ak­to­rius Da­rius Su­ žiedė­lis, gy­ve­nan­tis JAV.

Lie­tu­vai at­kūrus ne­prik­lau­so­mybę, Va­šing­to­ne gimęs D.Su­žiedė­lis dir­ bo Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Lands­ber­gio pa­dėjėju už­sie­nio po­ li­ti­kos klau­si­mais. Ta­da jau­nas vy­ ras sa­vo sek­sua­linę orien­ta­ciją slė­ pė. Da­bar prie­š ma­ne sėdėjo lais­vas žmo­gus – be kaukės, pa­si­ti­kin­tis sa­ vi­mi ir tvir­tai dėstan­tis sa­vo po­zi­ciją. „Prieš tre­jus me­tus da­ly­va­vau pir­ mo­sio­se gėjų ei­tynė­se Vil­niu­je. Jo­kiu būdu ne­norė­jau pra­leis­ti pro­gos ant­ rą kartą da­ly­vau­ti. Šios ei­tynės – net svar­besnės, nes joms vis dėlto iš­ko­ vo­tas Ge­di­mi­no pro­spek­tas. Ma­nau, tai svar­bus žings­nis. Tas pro­spek­ tas skir­tas vi­siems Lie­tu­vos žmo­ nėms“, – ma­no Ame­ri­kos lie­tu­vis. – Da­riau, turbūt Ame­ri­ko­je taip pat da­ly­vau­ja­te sek­sua­li­nių ma­žumų ei­tynė­se? – pa­klau­siau D.Su­žiedė­lio. – Da­bar gy­ve­nu Flo­ri­dos vals­ti­jo­ je, Sent Pi­ters­ber­go mies­te. Kaip tik bir­želį Sent Pi­ters­ber­ge bu­vo LGBT (les­bie­čių, gėjų, bi­sek­sualų, trans­ ves­titų – red. pa­st.) ei­tynės. Tai – pa­čios did­žiau­sios ei­tynės vi­so­je Flo­ri­do­je, net di­desnės už Ma­ja­ mio. Į jas su­va­žiuo­ja žmo­nių ir iš visų ap­lin­ki­nių pie­ti­nių vals­tijų. Taip pat da­ly­vau­ju Flo­ri­dos sek­ sua­li­nių ma­žumų veik­lo­je. Da­bar įsi­jun­giau į re­fe­ren­dumų kam­pa­niją – ban­dy­si­me su­rink­ti pa­ra­šus, kad būtų at­mes­tas kons­ti­tu­ci­nis vie­na­

ly­čių as­menų san­tuokų drau­di­mas. Flo­ri­dos vals­ti­jo­je vie­nos ly­ties as­ menų san­tuo­kos draud­žia­mos. Jei mums pa­vyktų, Flo­ri­da būtų pir­mo­ji pie­tinė Ame­ri­kos vals­ti­ja, ku­ri įtei­ sintų to­kias san­tuo­kas. Tru­putėlį li­be­ra­liau žmonės mąsto šiaurė­je ir Va­karų pa­krantė­je, o Ame­ri­kos pie­ tuo­se – šiek tiek at­si­likę.

Esu turėjęs draugę, ji bu­vo ma­ne įsi­mylė­ ju­si. Band­žiau būti ki­toks, ne­gu esu. Pas­kui bu­vau pri­ vers­tas jos at­si­pra­ šy­ti. Iki šiol esa­me la­bai ge­ri drau­gai.

– Ar su sa­vo par­tne­riu jau esa­ te su­si­tuokę? – Dar ne. Mes su Wil­so­nu dos San­ to­su, kai dar gy­ve­no­me Niu­jor­ke, už­re­gist­ra­vo­me sa­vo par­tne­rystę mies­to ta­ry­bo­je. Kol kas dar ne­pa­ki­ lo­me į ant­rą pa­kopą. Bet ma­no par­ tne­ris grei­tai at­si­kraus­to į Flo­ridą. Ti­kiuo­si, kitą­met su­reng­si­me ves­tu­ ves ku­rio­je nors iš tų vals­tijų, ku­rio­se tai pa­da­ry­ti ga­li­ma. Kaip čia, Lie­tu­ vo­je, į zaksą ei­na, taip ir mes įre­gist­ ruo­si­me sa­vo ci­vi­linę san­tuoką. – Kaip su­si­pa­ži­no­te su Wil­so­nu? - Wil­lia­mo Shakespeare’o teat­re. Tai – did­žiau­sias teat­ras Va­šing­to­ ne. Aš tuo me­tu ja­me vai­di­nau. Kai ku­riems ak­to­riams pri­reikė fi­zio­te­ ra­peu­to pa­gal­bos. Ir jis at­ėjo. Wil­so­nas gimė Bra­zi­li­jo­je, bet iš ten pa­bėgo į Ame­riką. Anks­čiau jis dir­bo Ame­ri­kos oro li­nijų bend­ rovė­je, pa­skui pra­dėjo dirb­ti fi­zio­ te­ra­peu­tu. – Jūs gimė­te Va­šing­to­ne. Ar­gi ir to­kia­me mi­li­jo­ni­nia­me mies­

te sa­vo sek­sua­linę orien­ta­ciją reikė­jo slėpti? – Ne­reikė­jo, bet aš slėpiau. Be to, ne visą laiką Ame­ri­ka to­kia at­vi­ra bu­ vo, kaip da­bar. – Iki ko­kio am­žiaus slėpėte? Ka­da apie sa­vo orien­ta­ciją ap­ si­sprendė­te pra­neš­ti tėvams? – Sa­vo šei­mai pa­sa­kiau, kai man bu­vo 30 metų. – Ko­kia bu­vo jos reak­ci­ja? – Nuos­ta­bi. Jie tai pri­ėmė. Iki šiol ma­no par­tnerį la­bai my­li ir kvie­čia į vi­sus šei­mos su­ėji­mus, po­būvius. Čia bu­vo dau­giau ma­no var­žy­ma­ sis, jie tai pri­ėmė iš kar­to. Besą­ly­ giš­kai. Sakė, ma­ne my­li ir mylės. Ir bet kurį man ar­timą žmogų priims kaip savą. Tuo­met dar ne­bu­vo­me su­si­pa­žinę su Wil­so­nu. – Ar norė­tumė­te, kai su­si­tuok­ si­te su Wil­so­nu, turė­ti vaikų? – Wil­so­nas norėtų įvai­kin­ti. Bra­zi­ li­jo­je daug vaikų gy­ve­na la­bai sun­ kio­mis sąly­go­mis. Bet aš ma­nau, kad mes – jau ne to am­žiaus. Man – 45-eri, Wil­so­nui – 48-eri. Vien dėl am­žiaus su­si­lai­ky­čiau nuo to žings­nio, o ne dėl to, kad įvai­ki­ni­ mas man – ko­kia nors pro­ble­ma. Juk ge­riau įvai­kin­ti ma­žiu­kus, o ne vy­res­nius vai­kus. Vy­res­nių vaikų po­ros ne­no­ri įvai­kin­ti. Mes tu­ri­me la­bai daug ho­mo­sek­ sua­lių draugų Ame­ri­ko­je, ku­rie tie­ siog pui­kiai, sau­giai au­gi­na vai­kus. La­bai juos my­li. Bet aš at­si­žvel­giu į mūsų abiejų am­žių – ma­nau, au­gin­ti ma­žus vai­kus mums jau ne lai­kas. Aš visą laiką norė­jau turė­ti sa­vo vaikų. Už­tat tu­riu nuo­stabų sūnė­ ną, nuo­sta­bią duk­terė­čią, ku­rie man yra kaip vai­kai. Tai – ma­no se­sers Jo­ lan­tos vai­kai. Jie kar­tais sa­ko, kad aš jiems ge­res­nis ne­gu jų tik­ra­sis tėvas. – Bet jei­gu ir pa­si­ryž­tumė­te įvai­kin­ti, ar Flo­ri­do­je su­si­dur­ tumė­te su kliū­ti­mis?

„„Tiks­las: „Da­bar įsi­jun­giau į re­fe­ren­dumų kam­pa­niją – ban­dy­si­me su­rink­ti pa

vie­na­ly­čių as­menų san­tuokų drau­di­mas Floridoje“, – sakė D.Su­žiedė­lis. 

– Flo­ri­do­je – ne­be. Ten gėjams ir les­bietėms bu­vo draud­žia­ma įvai­ kin­ti, jei ne­klys­tu, prie­š pen­ke­rius me­tus. Bet no­riu pa­brėžti: bet ku­ ri po­ra – ne­svar­bu, ho­mo­sek­sua­li ar he­te­ro­sek­sua­li, – tu­ri pe­rei­ti la­ bai kruopštų pa­tik­ri­nimą. Tik­ri­na­ ma, kur jie dir­ba, ko­kios jų fi­nan­ sinės pa­ja­mos, namų sąly­gos. Nėra taip, kad žmo­gus atei­na ir iš­si­ren­ka vaiką kaip kokį šu­niuką prie­glau­ do­je. Ne. Vi­sas pro­ce­sas užt­run­ka be­veik me­tus. Bet da­bar ypa­tingų su­var­žymų ho­mo­sek­sua­lioms po­roms nėra. Jei­ gu jie su­ge­ba įro­dy­ti, kad tu­ri tin­ ka­mas sąly­gas vai­kui au­gin­ti, jiems leid­žia­ma įvai­kin­ti. Bet to ne­ga­ li­ma pa­sa­ky­ti apie ki­tas vals­ti­jas. Kai ku­rio­se Ame­ri­kos vals­ti­jo­se tas drau­di­mas dar yra. Bet dau­gu­mo­ je vals­tijų – net to­se, kur tos pa­čios ly­ties as­me­nims ne­leid­žia­ma tuok­

tis, – ga­li­ma įvai­kin­ti. Pas mus tie klau­si­mai sprend­žia­mi la­bai įvai­ riai – Ame­ri­ko­je yra 50 vals­tijų, so­ cia­linė po­li­ti­ka jo­se skir­tin­ga. – Pui­kiai at­ro­do­te. Turbūt ne­ ma­žai mo­terų bu­vo dėl jūsų gal­ vą pa­me­tu­sios. Ar žais­da­vo­te su jo­mis, ar tie­siai švie­siai pa­sa­ky­ da­vo­te apie sa­vo orien­ta­ciją? – Ne, ne­žaid­žiau. Esu turėjęs draugę, ji bu­vo ma­ne įsi­mylė­ju­si. Band­žiau būti ki­toks, ne­gu esu. Pas­kui bu­vau pri­vers­tas la­bai jos at­si­pra­šy­ti. Iki šiol esa­me la­bai ge­ri drau­gai. Man la­bai liūd­na, kad dar daug žmo­nių yra Lie­tu­vo­je, ku­rie me­luo­ja sau ir vie­nas ki­tam. Ma­nau, tos ei­ tynės pri­si­dėjo ir prie to, kad žmo­ nės nu­stos me­luo­ti. – Baigė­te po­li­to­lo­gi­jos moks­ lus, ta­čiau po ke­le­rių metų nu­


23

rugpjūčio 1–7, 2013

savaitgalis

kas pa­siilgs­ta Lie­tu­vos miš­ko nie­čius, ra­ke­tos, ku­rios vei­kia 3–4 km, pa­pras­čiau pa­ga­mi­na­mos ir jų skai­čius yra di­des­nis. „Lie­tu­vo­je ko­kia­me skers­gat­vy­ je dėl sau­gu­mo ir­gi ga­li­ma pa­bi­jo­ ti. Bet ne­ra­mu­mai čia ne­vyks­ta kas­ dien, – ti­ki­no M.Se­ga­lis. – Iz­rae­ly­je yra po­sa­kis: „Ehhh…“, tai maž­daug reiš­kia „iškęs“. Ta­čiau, kaip sa­ko­ ma, kiek­vie­na­me anek­do­te yra da­lis tie­sos“, – šmaikš­ta­vo pa­šne­ko­vas. Apie de­mok­ra­ti­ją ir re­li­gi­ją

Vaikinas pa­sa­ko­jo, kad iz­rae­lie­čiai per daug kal­ti dėl oku­puotų Pa­ les­ti­nos že­mių ne­si­jau­čia. „Su kuo aš esu kalbėjęs, dau­gu­ma sa­ko: jūs pa­tys čia pa­gy­ven­kit ir ta­da kri­ti­ kuo­kit. Tie­siai švie­siai sa­kant, Iz­ rae­lis yra vie­nin­telė de­mok­ra­tinė vals­tybė. Ka­da pa­starąjį kartą kur nors ap­link bu­vo de­mok­ra­ti­niai rin­ki­mai, ku­rie ne­bu­vo anu­liuo­ti, kaip Egip­te? Ar­ba fal­si­fi­kuo­ti? Ar­ ba per prie­vartą de­mok­ra­ti­ja bu­vo įves­ta ame­ri­kie­čių, kur jos nie­kas net ne­norė­jo“, – ir de­mok­ra­tiš­ kosioms bei Iz­raelį vi­suo­met pa­ lai­kan­čioms JAV įgėlė M.Se­ga­lis.

Ta­čiau ir pas juos, kaip kiek­vie­ no­je de­mok­ra­tinė­je vals­tybė­je, yra tam tikrų ap­ri­bo­jimų. „Čia de­mok­ ra­ti­ja de­ri­na­ma su re­li­gi­ja. Čia, pa­ vyzd­žiui, šeš­ta­die­niais ne­va­žinė­ja au­to­bu­sai, dau­gu­ma par­duo­tu­vių už­da­ry­tos, nes ša­bas. Tai šiek tiek ner­vi­na – prie­var­ti­niu būdu re­li­gi­ ja ki­ša­ma. Kaip lie­tu­vių kal­bi­nin­kai ko­vo­ja už lie­tu­vių kal­bos tai­syk­ lingą var­to­seną, Iz­rae­ly­je ana­lo­ giš­kas da­ly­kas vyks­ta su re­li­gi­ja“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Kiek aš ste­biu mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko pa­ rei­gas, tai yra la­vi­ ra­vi­mas vien­ra­čiu dvi­ra­čiu ant įtemp­to ly­no, kurį iš abiejų pu­ sių kas nors trau­kia. Ki­ta ver­tus, pa­sak M.Se­ga­lio, Tel Avi­vas yra la­bai kos­mo­po­li­tiš­ kas mies­tas, Iz­rae­ly­je ko­ne la­biau­

siai iš­sis­ki­rian­tis to­le­ran­ci­ja sek­ sua­linėms ma­žu­moms. Pa­vyzd­žiui, ten ne­se­niai vy­ko ho­mo­sek­sualų pa­ra­das. Tie­sa, pa­sak pa­šne­ko­vo, Tel Avi­ vas nėra tiek bend­ruo­me­niš­kai su­ si­skaldęs mies­tas, kaip Je­ru­zalė, kur kiek­vie­na re­li­ginė bend­ruo­ menė tu­ri sa­vo ra­joną. „Iš esmės ten konf­liktų ir­gi ne­ la­bai ky­la, nes kiek­vie­nas sėdi sa­vo ra­jo­ne ir ne­len­da į sve­ti­mus. Tie­ sa, į Iz­raelį at­vykę ma­no drau­gai iš Lie­tu­vos ne­ty­čia pa­si­kly­do ir įva­ žia­vo į arabų ra­joną su iz­rae­lie­tiš­ kais ma­ši­nos nu­me­riais, tai juos ten ak­me­ni­mis užmėtė. Rei­kia ži­ no­ti, kur ei­ni, ir ta­da pro­blemų ne­ bus“, – pa­sa­ko­jo M.Se­ga­lis. Gat­vių pa­va­di­ni­mai ten už­ra­šy­ ti tre­jo­pai: heb­ra­jiš­kai, ang­liš­kai ir ara­biš­kai. Užė­jus ten, kur gatvės pa­va­di­ni­mas už­ra­šy­tas tik ara­biš­ kai, ge­riau grįžti tuo pa­čiu ke­liu, ku­riuo ir bu­vo atei­ta. Mig­lo­ta tai­kos vi­zi­ja

Pa­sak M.Se­ga­lio, Iz­rae­ly­je vi­suo­ menė yra su­si­skald­žiu­si ir dėl po­

savo partneriu

Su

li­ti­nių pro­blemų kiek­vie­nas kal­ti­na vis ki­tus. Ži­nia, Iz­rae­ly­je did­žiau­sia vald­žia pri­klau­so ne pre­zi­den­tui, o mi­nist­rui pir­mi­nin­kui, tad visų akys dau­giau­sia kryps­ta į jį. „Kiek aš ste­biu mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko pa­rei­gas, tai yra la­vi­ra­vi­mas vien­ra­čiu dvi­ra­čiu ant įtemp­to ly­ no, kurį iš abiejų pu­sių kas nors trau­kia. Jis tu­ri įtik­ti ir re­li­gi­nei pu­sei, ir ne­re­li­gin­giems, ir ne žy­ dams, ir tau­tinėms ma­žu­moms, ir pa­sau­lio vi­suo­me­nei – vals­tybė tu­ri veik­ti. Visą Iz­rae­lio po­li­tiką ap­ri­bo­ja už­sie­nio jėgos“, – sakė M.Se­ga­lis. Tiek ame­ri­kie­čiai, tiek ES, pa­ sak jo, vyk­do po­li­tiką, ku­ri tik­ rai ne­pri­si­de­da prie tai­kos vi­zi­jos: „Paaiškė­jo, kad ES re­mia or­ga­ni­za­ ci­jas, ku­rios truk­do tai­kos pro­ce­sui ir tie­sio­giai pro­pa­guo­ja ne­san­tarvę – ne­tgi įvai­riau­sio­mis so­cia­linė­ mis ak­ci­jo­mis.“ Paš­ne­ko­vo žod­žiais, jei­gu nie­kas ne­tikėtų tai­ka, nie­kas ir ne­būtų da­ro­ma. „Jei­gu pa­žiūrė­tu­me, ka­ da ša­lies žemė­la­pis bu­vo did­žiau­ sias ir ma­žiau­sias, tai per 65 me­tus

is­to­ri­jos ga­li­ma pa­ma­ty­ti, kiek bu­ vo nu­si­leis­ta. Tik kad nie­kas dėl to ne­si­kei­čia“, – pa­sa­ko­jo vaikinas. Lie­tu­va ne itin trau­kia

„Daž­nai manęs vie­ti­niai apie Lie­ tuvą klau­sia su nuo­sta­ba: ar ten dar li­ko žydų? Vie­tos žmonės ge­rai ži­no Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro is­to­riją, ži­ no, kad Lie­tu­va, Len­ki­ja bei Šiaurės Eu­ro­pa ir Ru­si­jos pa­sie­nis pa­gal vi­ sus ro­dik­lius pir­ma­vo vyk­dant ge­ no­cidą. Todėl juos tai ste­bi­na – kad žy­dai dar ten gy­ve­na“, – įspūdžiais da­li­jo­si Iz­rae­ly­je gy­ve­nan­tis Lie­tu­ vos pi­lie­tis. Pats M.Se­ga­lis Iz­rae­ly­je at­si­ dūrė ne­pla­nuo­tai, tad ir apie tai, kad ne­grįš į Lie­tuvą, ka­te­go­riš­ kai kalbė­ti ne­norėtų, ta­čiau pri­ si­pa­ži­no, kad gim­to­ji ša­lis ne itin trau­kia: „Vi­sa ma­no šei­ma, išs­ky­ rus tetą, į Iz­raelį at­va­žia­vo prie­š 40 metų. Kai bu­vo pus­se­serės 50-me­tis, jie nu­va­žia­vo į Lie­tuvą. Kaip su­pran­tu, ap­si­lan­ky­ti jiems ten sma­gu, bet nėra sen­ti­mentų pa­čiai vals­ty­bei. Sen­ti­men­tai vie­ toms, bet ne Lie­tu­vai.“

eik į kiną nemokamai

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

– Kaip su­pran­tu, ne­si­sten­gia­te, kad jūsų kar­je­ra ki­ne klos­tytų­ si ir to­liau? – Norė­čiau, bet tam lai­ko tu­riu ne­ daug, be to, ma­no am­žius ne tas. Tu­ri būti jau­nes­nis. Teat­ras ir ki­ nas la­bai ski­ria­si, ak­to­riui rei­ka­ lin­gi skir­tin­gi įgūdžiai. Man teat­ras daug ar­čiau šir­dies. Dėl ki­no reikėtų kraus­ty­tis į Ka­li­for­niją. Bet aš ne­la­ bai no­riu – tu­riu šeimą, gi­mi­nių. – Atkū­rus Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­mybę – dar ža­lio­je jau­nystė­je – dir­bo­te Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­ bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­ nin­ko V.Lands­ber­gio pa­dėjėju už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais. Ar ta­da sa­vo orien­ta­ciją slėpė­ te ir gy­ve­no­te su­si­varžęs? – Taip, slėpiau.

– O gal tai bu­vo klai­da? – Ne, ne­ma­nau. Gy­ve­ni­mas toks, koks yra. Ne­su iš tų, ku­rie la­bai gai­li­si dėl sa­vo spren­dimų. Gal bū­ a­ra­šus, kad būtų at­mes­tas kons­ti­tu­ci­nis„ čiau norėjęs anks­čiau at­si­skleis­ti,  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr. bet taip vis­kas su­si­klostė. Ačiū Die­ vui, ta­da man ne­bu­vo la­bai sun­ku. tarė­te tap­ti ak­to­riu­mi. Ar dar Turė­jau nuo­sta­bių draugų. Ma­nau, fil­muo­jatės ki­ne Bra­zi­li­jo­je? jie būtų ta­da ma­ne pa­laikę. Bet aš – Ne. Aš bu­vau teat­ro ak­to­rius. ne­bu­vau tam žings­niui pa­si­ruošęs. Šiuo me­tu esu nuo to ati­tolęs, nes Į Lie­tuvą at­va­žia­vau iš kar­to po to, te­ko daug ke­liau­ti, gy­ven­ti Bra­zi­li­ kai bu­vo pa­skelb­ta ne­prik­lau­so­mybė, jo­je – Wil­so­no tėvynė­je. Dir­bau su 1990 m. pa­va­sarį, ir bu­vau čia me­tus ver­ti­mais iš lie­tu­vių kal­bos į anglų, – iki 1991 m. va­sa­ros. Iš­vy­kau prie­š už­sii­mu vers­lu, fo­tog­ra­fi­ja. Mask­vos pučą. Ta­da bu­vo vi­sai ki­to­ Po­li­to­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro laipsnį kia po­li­tinė si­tua­ci­ja, ki­to­kie rūpes­ įgi­jau Ame­ri­kos ka­ta­likų uni­ver­ čiai. Bu­vo sun­kus lai­ko­tar­pis. si­te­te. Ma­gist­ro darbą ap­gy­niau iš Mūsų bu­vo to­kia jaunų žmo­ gy­ny­bos po­li­ti­kos mokslų. nių grupė, ku­ri pa­dėda­vo ne tik­tai pir­mi­nin­kui V.Lands­ber­giui, bet ir – Gal esa­te baigęs ir ak­to­ri­nio vi­sai Aukš­čiau­sia­jai Ta­ry­bai ko­ meist­riš­ku­mo stu­di­jas? mu­ni­kuo­ti su už­sie­niu. Mūsų an­ – Ne. Bet dir­b au še­š e­r ius me­ glų kal­ba bu­vo šiek tiek ge­resnė ne­ tus Va­šing­to­ne, pro­fe­sio­na­lia­me gu kitų. Mes pa­dėda­vo­me pa­lai­ky­ti teat­re. Pas mus ne­b ūti­n a baig­ ry­šius, priim­ti sve­čius, reng­ti su­ ti ak­to­ri­nių stu­dijų, kad galė­tum si­ti­ki­mus. Bu­vo daug dar­bo ir jis vai­d in­t i. Gar­s iau­s ios Ame­r i­k os bu­vo žiau­riai įdo­mus. Ir šian­dien žvaigždės nėra bai­g u­s ios to­k ių tu­riu Lie­tu­vo­je gerų draugų iš to stu­dijų. Pas mus ne taip griež­ta lai­ko­tar­pio. Jie ma­ne prii­ma tokį, kaip Lie­tu­voj. koks esu.

Mark Cousins’ The Story Of Film: An Odyssey 1:

Kino gimimas (1900–1920)

Holivudo sapnas (1920-ieji) Rugpjūčio 1 d. 18:00 2:

Ekspresionizmas, impresionizmas, siurrealizmas: pasaulio kino aukso amžius (1920-ieji) Rugpjūčio 2 d. 18:00

3:

4: Garso atsiradimas (1930-ieji) Rugpjūčio 3 d. 18:00

Pokario kinas (1940-ieji) Rugpjūčio 4 d. 18:00 5:

Seksas ir melodrama (1950-ieji) Rugpjūčio 7 d. 18:00 6:

7: Europos Naujoji banga (1960-ieji) Rugpjūčio 8 d. 17:00

8: Nauji režisieriai, nauja forma (1960-ieji) Rugpjūčio 9 d. 17:30 9: 1970-ųjų Amerikos kinas Rugpjūčio 10 d. 18:00

Kinas, keičiantis pasaulį (1970-ieji) Rugpjūčio 11 d. 17:00

10:

Multipleksų atsiradimas ir komercinis Azijos kinas (1970-ieji) Rugpjūčio 1 d. 19:15, rugpjūčio 14 d. 18:00

11:

Kova prieš galią: protestas kine (1980-ieji) Rugpjūčio 3 d. 16:30, rugpjūčio 15 d. 18:00

12:

Naujosios ribos: pasaulio kinas Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje (1990-ieji) Rugpjūčio 4 d. 16:30, rugpjūčio 16 d. 18:00

13:

Naujasis Amerikos nepriklausomas kinas ir skaitmeninė revoliucija (1990-ieji) Rugpjūčio 10 d. 16:30, rugpjūčio 17 d. 17:30

14:

Dabarties ir ateities kinas (2000-ieji) Rugpjūčio 10 d. 19:30, rugpjūčio 18 d. 18:00

15:


24

rugpjūčio 1–7, 2013

savaitgalis

Briu­se­lis – alaus ir sta­žuo­tojų mies­tas Va­ka­rais čia ba­rai sau­sa­kim­ši šėlstan­čio jau­ni­mo, o pie­vos nu­sėstos kos­tiu­muotų sta­ žuo­tojų, gurkš­no­jan­čių ir bel­gišką alų. Nors iš pir­mo žvilgs­nio Briu­se­lis – blan­ko­kas, yra dau­gybė smulk­menų, dėl ku­rių būtų ga­li­ma jį pa­mil­ti. Nes­kai­tant alaus, nuo­ sta­baus šo­ko­la­do ar kitų tra­di­ci­nių at­ri­butų.

Alų ge­ria ir par­kuo­se

Ru­gilė Ere­mi­naitė

Châtelain ir Liuksemburgo aikštės yra viešos vie­tos, ku­rio­se ga­li­ma vie­šai var­to­ti al­ko­holį. Kas ne­tin­gi, čia ga­li at­si­neš­ti savų gėrimų. Ypač šia ga­li­my­be Briu­se­ly­je nau­do­ja­si sta­žuo­to­jai – juk taip pi­giau. Pa­ly­ gin­ki­me: to­je pa­čio­je aikštė­je esan­ čia­me ba­re alaus kai­na – maž­daug 4 eu­rai už pus­litrį, o par­duo­tuvė­je tą pa­tį kiekį alaus ga­li­ma įsi­gy­ti ir už pu­sant­ro eu­ro. Jau­ni­mas čia al­ko­holį var­to­ja ir ki­tuo­se par­kuo­se. Tie­sa, „eta­ti­nių“ gir­tuok­lių, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­ je, ga­li­ma su­tik­ti įvai­rio­se Briu­se­ lio vie­to­se, ypač cent­rinės sto­ties ra­jo­ne, ten esan­čia­me po­že­mi­nia­ me met­ro. Taip pat to­kio­se vie­to­ se, kur įpras­tai da­li­ja­mas ir ne­mo­ ka­mas mais­tas bei įkur­ti be­na­mių nak­vynės na­mai.

r.ereminaite@diena.lt

Sa­vait­ga­liais ra­miau

Nors dau­ge­lis mūsų aukš­čiau­sių po­li­tikų Briu­se­ly­je jau nėra sve­ti­mi, ar­ti­miau­sią pus­metį ši kryp­tis bus be­ne po­pu­lia­riau­sia nuo pat Lie­tu­ vos įsto­ji­mo į ES. O kaip­gi at­ro­do ki­ta, neo­fi­cia­lio­ji, vie­no iš ES ad­ mi­nist­ra­ci­nių centrų pusė? Tu­ristų srau­tas Briu­se­ly­je nėra ste­buk­lin­gai di­de­lis. At­vyks­tan­čių pa­ma­ty­ti miestą čia, aiš­ku, dau­ giau­sia va­sa­ros lai­ko­tar­piu. Kad ir kaip būtų keis­ta, čia at­vyks­ta ne­ ma­žai azi­jie­čių, ku­rie il­gai neuž­ sibū­na – miestą ap­žiū­ri grei­to­mis. Ta­čiau Briu­se­lio cent­ras ak­ty­vus vi­sa­da ir čia gy­ve­ni­mas te­ka sa­va va­ga: žmonės trau­kia į res­to­ra­nus, už­kan­di­nes bei įvai­rias pa­si­links­ mi­ni­mo vie­tas. Tie­sa, Briu­se­lis sa­vait­ga­liais kiek iš­tuštė­ja, nes na­mo iš­vyks­ta vi­ si Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) ir Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) dar­buo­to­ jai. Va­di­na­ma­sis eu­ro­pi­nis ra­jo­nas ak­ty­vus tik dar­bo die­no­mis, ta­čiau tuš­čias va­ka­rais ir sa­vait­ga­liais. Toks mies­to iš­tuštė­ji­mas tu­ri ir ne­ mažą pliusą tu­ris­tams – Briu­se­ly­ je sa­vait­ga­liais kai ku­rių vieš­bu­čių kai­nos nu­kren­ta ko­ne per­pus. Imig­ran­tai ne­ramūs

Nors te­ko girdė­ti kalbų, kad mies­ tas ga­na sau­gus, bud­ru­mo pra­ras­ ti ne­reikėtų. Gy­ve­nan­tys Briu­se­ly­ je sa­ko, kad ei­ti į tam tik­rus ra­jo­nus nėra rei­ka­lo. Ypač di­delė ti­ki­mybė su­tik­ti aso­cia­lių žmo­nių ar be­ na­mių – ap­link trau­ki­nių stotį ir cent­rinė­se mies­to gatvė­se. Ta­čiau ki­tur – sau­gu ir ra­mu. Tie­sa, itin nu­ste­bi­no, kad be­na­ miai šia­me Va­karų mies­te gy­ve­na itin „pra­ban­giai“: ei­nant vie­na se­ na­mies­čio gat­ve­le te­ko pa­ma­ty­ti

Châtelain ir Liuk­ semburgo aikštės yra viešos vie­tos, ku­rio­se leid­žia­ma vie­šai var­to­ti al­ko­holį. be­na­mių gir­tuok­lių kom­pa­niją, ku­ rie links­mi­no­si klau­sy­da­mie­si mu­ zi­kos iš ne taip ir pra­stai at­ro­dan­ čio ne­šio­ja­mo­jo kom­piu­te­rio. Kiek vėliau su­ži­no­jau, kad aš ne vie­nin­ telė, ma­čiu­si to­kių vaizdų. Apsk­ri­tai kal­bant, va­ka­rie­tiš­ kuo­se mies­tuo­se žmonės ne to­kie ag­re­syvūs kaip Lie­tu­vo­je. Ta­čiau sa­ko, kad čia ag­re­sy­viau­si imig­ ran­tai: tur­kai, ma­ro­kie­čiai, ru­sai ir ki­ti, at­vykę iš Rytų Eu­ro­pos. Dieną vaikš­čio­jant pa­grin­dinė­ mis mies­to gatvė­mis būtent jų dau­giau­sia ir ga­li­ma su­tik­ti – ry­ tie­čių mo­te­rys su vai­kais ap­gu­la par­duo­tu­ves. Kiek­vie­nam – sa­vas ra­jo­nas

Briu­se­ly­je skir­tingų tautų žmonės, kaip ir dau­ge­ly­je Eu­ro­pos did­mies­ čių, tu­ri „sa­vus“ ra­jo­nus. Pa­vyzd­žiui, af­ri­kie­čiai čia tu­ri sa­vo at­skirą se­

„„Tur­tas: net ir Briu­se­lio be­na­miai, pa­ly­gin­ti su „ko­le­go­mis“ iš Lie­tu­vos,

gy­ve­na pra­ban­giai.

Vie­toj stalų – kars­tai

ną ra­joną, kurį su­si­kūrė būtent at­vykė­liai iš Bel­gi­jos ko­lo­ni­jos Ka­merū­ne, – jie čia ne­blo­gai pri­si­ taikę. Prie nau­jes­nių at­vykė­lių bū­ tų ga­li­ma pri­skir­ti tur­kus, ara­bus. Ta­čiau šie ne tik tam tik­ruo­se sa­vo ra­jo­nuo­se gy­ve­na, bet ir įkūrę di­ delį skai­čių ke­babų už­kan­di­nių vi­ sa­me mies­te. Pa­tys bel­gai čia ir­g i su­s i­ skaldę: Briu­se­lis pa­da­ly­tas į va­ lonų (prancū­za­kal­bių) ir fla­mandų (kal­ban­čių olan­diš­kai) sa­vi­val­dy­ bes. Kiek­vie­na sa­vi­val­dybė ren­ka sa­vus mo­kes­čius, nu­sta­to sa­vas tai­syk­les, kai kur ties sa­vi­val­dy­ bių ri­bo­mis net gat­vių ženk­li­ni­ mas ar ša­li­gat­vių ply­telės ski­ria­si. Kas yra tik­ra­sis Briu­se­lio gy­ven­ to­jas, at­vy­ku­siam sun­ku nu­sta­ty­ ti, nes čia daug at­vykė­lių ne tik iš kitų ša­lių, bet ir iš įvai­riau­sių Bel­ gi­jos re­gionų.

Vietų lais­va­lai­kiui Briu­se­ly­je ga­ li ras­ti kiek­vie­nas pa­gal sa­vo sko­ nį – yra dau­gybė uni­ka­lių erd­vių. Pa­vyzd­žiui, yra ba­ras „Le Cer­ cueil“, ku­ria­me alaus ga­li­ma ger­ti iš kau­kolė­mis de­ko­ruotų bo­kalų, pri­sėdus prie stalų karstų. Apš­ vie­ti­mas čia su­ku­ria ga­na šiur­ pų vaizdą: žmo­nių akys ir dan­tys at­ro­do lyg zom­bių. Ta­čiau ga­li­ ma ras­ti ir kur kas tra­di­ciš­kes­nių erd­vių. Cent­re – vi­sa ga­lybė ai­riškų ba­ rų, kur jau­ni­mas su­si­ren­ka ne tik alaus iš­ger­ti, bet ir pa­šok­ti. Va­di­ na­ma­ja­me eu­ro­pi­nia­me ra­jo­ne yra ir itin mo­der­nių vietų, pa­vyzd­žiui, tarp­tau­t i­n io tink­l o vieš­b u­ty­je „Aloft“ esan­tis itin šiuo­lai­kiš­ko di­ zai­no ba­ras, gar­sus sa­vo itin iš­puo­ selė­tais kve­pian­čiais tua­le­tais, – taip pat pamėg­tas sta­žuo­tojų. Vie­tos res­to­ra­nai įdomūs tuo, kad kar­tais net ne­tu­ri iš­kabų. Dau­ gu­ma at­ro­do ne­di­du­kai, kuklūs, ta­

„„Pap­ras­tu­mas: pa­grin­dinė­je Briu­se­lio

čiau jaukūs. Ir kai­nos kai ku­riuo­se res­to­ranė­liuo­se čia ne­si­kand­žio­ja – ga­li­ma pui­kiai pa­pie­tau­ti už pa­ tie­kalą vi­du­ti­niš­kai mo­kant 13 eu­ rų, o, pa­vyzd­žiui, už mažą bo­kalą alaus – 2 eu­rus.

Ket­vir­ta­die­niais į gat­ ves būriais plūsta ir eu­ro­pi­nių ins­ti­tu­ cijų sta­žuo­to­jai, ku­rie mėgsta rink­tis Liuk­ sem­bur­go aikštė­je, prie­šais Par­la­mentą.

Jei­gu no­ri­si pa­ra­gau­ti ko nors iš vie­tos pa­tie­kalų, ga­li­ma rink­tis tra­ di­cinę kiaulės koją ar­ba deš­re­les su bul­vių bei kitų dar­žo­vių ko­še. Tik­

„„Pa­na­šu­mai: ES ins­ti­tu­cijų kler­kai mie­liau nau­do­ja­si ne au­to­mo­bi­liais, o vie­šuo­ju trans­por­tu ar dvi­ra­čių nuo­mos

rovė, kaip ir Vil­niu­je.


25

rugpjūčio 1–7, 2013

savaitgalis Belgija

Briuselis

Faktai ir skaičiai „„Ma­no­ma, kad mies­tas įkur­tas

979 m. „„Briu­se­lis Bel­gi­jos sos­ti­ne ta­po

1830 m., da­bar mies­tas de fac­to lai­ ko­mas ir ES sos­ti­ne. „„Mies­te įsikū­ru­si NA­TO būstinė. „„Tarp­tau­tinės po­li­ti­kos cent­ru

im­tas lai­ky­ti po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. „„Briu­se­lio re­gio­nas yra vie­nas iš

trijų ofi­cia­lių Bel­gi­jos re­gionų. „„Mies­te gy­ve­na dau­giau nei 1 mln.

žmo­nių. „„ Nors is­to­riš­kai Briu­se­lis lai­ko­mas

fla­man­diš­kai kal­ban­čiu mies­tu, čia kal­ba­ma ir prancū­ziš­kai. Dvi­kal­ bystė pa­tvir­tin­ta ir ofi­cia­liai.

Didžiojoje aikštė­je tiek vie­ti­niai, tiek tu­ris­tai ne­si­bo­di pri­sėsti tie­siog ant grin­di­nio ir grožė­tis ar­chi­tektū­ra. 

riau­siai reikėtų ne­pa­mirš­ti ir tra­di­ ci­nių bel­giškų bul­vy­čių, ku­rių ras­ti tik­rai ne­sun­ku. Kaip at­skirą val­gy­ mo tra­di­ciją būtų ga­li­ma pa­minė­ti ir žu­vies pa­tie­ka­lus, ta­čiau šie pa­ten­ka į bran­ges­nių valgių ka­te­go­riją. Kaip jau bu­vo ga­li­ma su­pras­ ti, se­na­mies­ty­je gau­su grai­kiškų, ry­tie­tiškų res­to­ranė­lių (jei­gu taip ga­li­ma pa­va­din­ti) ar­ba tie­siog už­ kan­di­nių. At­siž­vel­giant į jų skai­ čių, at­ro­do, kad grei­tai pa­ruo­šia­ mas mais­tas, toks kaip ke­ba­bai, Briu­se­ly­je po­pu­lia­rus. Be­je, dar vie­na įdo­mybė – va­ di­na­mo­sios alaus užei­gos mies­to cent­re, nors ir tu­ri did­žiulį alaus asor­ti­mentą, klien­tams pa­pras­ tai, be sūrių rie­šutė­lių, ne­siū­lo jo­ kių ele­men­ta­rių už­kand­žių. Ta­čiau tai – jo­kia bėda: pa­davė­jas tuoj pat pirš­tu pa­ro­do į gre­ta esantį jūros gėry­bių res­to­raną ar bul­vy­čių bei ke­babų užeigėlę, esą mais­to kuo

sis­te­ma – be­je, ją pri­žiū­ri ta pa­ti bend­

pui­kiau­siai ga­li­te at­si­neš­ti iš ten, nie­kas dėl to ne­pyks. Vie­tos įdo­mybės

Briu­se­ly­je ap­si­stoję itin daug eu­ro­ pie­čių – ES ins­ti­tu­cijų dar­buo­tojų, bet jie ne itin bend­rau­ja su vie­ti­ niais ir tar­si gy­ve­na ki­ta­me, sa­vo už­da­ra­me, pa­sau­ly­je. Tad, kal­bant apie lais­va­laikį ir skir­tingų žmo­nių gru­pių lan­ky­ti­nas vie­tas, si­tua­ci­ja pa­na­ši kaip ir su gy­ve­namųjų ra­ jonų pa­si­skirs­ty­mu – kiek­vie­nam sa­vos vie­tos pa­trauk­lios. Pa­vyzd­žiui, kiek­vieną sa­vaitę, tra­di­ciš­kai tre­čia­die­niais, vie­ tos jau­ni­mas ren­ka­si spe­cia­lio­ je jau minė­to­je Briu­se­lio vie­to­je – Châtelain aikštėje, kur vyks­ta mugė bei pa­si­links­mi­ni­mai: vie­ni at­si­ne­ša savų gėrimų, ki­ti per­ka iš barų, o ak­ty­vus bend­ra­vi­mas vyks­ ta tie­siog gatvė­je. Vie­nas Briu­se­ly­ je gy­ve­nan­tis lie­tu­vis sakė, kad to­

kiais va­ka­rais ga­li­ma pa­si­jaus­ti lyg mūsiškė­je Pa­lan­gos J.Ba­sa­na­vi­ čiaus gatvė­je. Ket­vir­ta­die­niais į gat­ves būriais plūsta ir eu­ro­pi­nių ins­ti­tu­cijų sta­ žuo­to­jai, ku­rie mėgsta rink­tis Liuk­ sem­bur­go aikštė­je, prie­šais Par­ la­mentą. Ten vėlgi vis­kas vyks­ta pa­na­šiai kaip ir Châtelain aikštė­je. Sek­ma­die­niais dau­ge­ly­je Briu­se­ lio vietų vyks­ta turgūs, kur ga­li­ma įsi­gy­ti švie­žių dar­žo­vių, pa­ra­gau­ ti ma­ro­kie­čių vir­tuvės pa­tie­kalų ir pan. Daž­nai kiek­vie­na­me ra­jo­ne or­ga­ni­zuo­ja­mos spe­cia­lios mugės su mu­zi­ka, už­kand­žiais bei at­rak­ cio­nais. Ta­čiau įspūdin­giau­sios mies­to šventės vyks­ta rugpjūtį, ka­da ga­ li­ma iš­vys­ti gėlių ki­li­mus. Ieš­kan­ tiems gro­žio Briu­se­lis turėtų pa­tik­ti ir ge­gužę, kai žydė­ji­mo me­tu lan­ ko­mi Ka­ra­liš­kie­ji so­dai. Tai 1873 m. su­kur­ti Ka­ra­liš­kie­ji Lae­ke­no so­dai,

„„Ko­lo­ri­tas: spal­vingą Briu­selį ku­ria ne tik pa­va­sarį žy­din­tys so­dai, bet

ir at­vykė­liai iš vi­sos Eu­ro­pos ar net Azi­jos.

„„Did­žio­ji da­lis mies­to gy­ven­tojų Ig­no Ja­čaus­ko nuo­tr.

ku­riuo­se ga­li­ma iš­vys­ti visą ga­lybę ne­įti­ki­mai gra­žių žiedų. Briu­se­lio sta­žuo­tojų pa­sau­lis

Sta­žuo­tojų, ku­rie ir­gi for­muo­ja šian­dienį Briu­se­lio veidą, tik­riau­ siai ne­derėtų už­mirš­ti. Jų ten – iš­ties daug. Ir neat­ro­do, kad at­ vykė­liai iš vi­sos Eu­ro­pos Briu­se­ ly­je liūdėtų, rei­kalų ir veik­los – iki kak­lo. Sta­žuo­to­jai neo­fi­cia­liai net skirs­ to­mi į ke­lias kas­tas. Vie­na iš jų – EK sta­žuo­to­jai. Šie, kad pa­tektų į Ko­ mi­siją, tu­ri įveik­ti did­žiulę at­ranką: įpras­tai kas pusę metų į 600 vietų tai­ko­si 12 tūkst. jau­nuo­lių. Lai­min­ gie­ji, pa­tekę į sta­žuotę Ko­mi­si­jo­je, gau­na fik­suotą 1000 eurų at­ly­gi­ nimą per mėnesį. Vi­du­ti­niš­kai pusė tų lai­mingųjų tu­ri bent po du ma­ gist­ro dip­lo­mus ir mo­ka po ke­tu­rias kal­bas. Iš skir­tingų Eu­ro­pos ša­lių su­plūdu­sių sta­žuo­tojų am­žiaus vi­ dur­kis – 28–29 me­tai, ir dau­gu­ma jų tu­ri tarp­tau­tinės dar­bo pa­tir­ties. Tie­sa, iš Lie­tu­vos sta­žuo­tojų EK ne tiek ir daug – per pus­metį čia at­ke­ liau­ja tik 10–20 lie­tu­vių. Kad ir kaip būtų keis­ta, EP sta­ žuo­to­jai lai­ko­mi kiek že­mes­nio ly­ gio dar­buo­to­jais – jie daž­nai dar net ne­tu­ri aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo, o ir at­ly­gi­nimą gau­na ne vi­sa­da. Tai pri­klau­so nuo pa­ties Par­la­men­to va­lios. Ir ga­liau­siai že­miau­sio ly­gio sta­žuo­to­jais lai­ko­mi ki­to­se Briu­ se­lio or­ga­ni­za­ci­jo­se dir­ban­tys sta­ žuo­to­jai. Jie at­ly­gi­ni­mo daž­niau­siai ap­skri­tai ne­gau­na. Ko­mi­si­jos sta­žuo­to­jai eli­tu lai­ko­ mi ne be rei­ka­lo. Su­kur­ta net spe­ cia­li sta­žuo­tojų val­do­ma ne­vy­riau­ sy­binė or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri or­ga­ni­zuo­ja pa­čių sta­žuo­tojų lais­va­laikį bei so­ cia­linę veiklą, – tai va­di­na­ma­sis sta­

nėra pra­kti­kuo­jan­tys Ro­mos ka­ta­ li­kai. Tik apie 10 pro­c. gy­ven­tojų re­ gu­lia­riai vaikš­to į baž­ny­čią. „„Briu­se­lio re­gio­ne net 25,5 pro­c.

gy­ven­tojų su­da­ro mu­sul­mo­nai. „„Tu­ri tarp­tau­tinį Za­ven­te­mo oro

uostą, taip pat ma­žesnį – Šar­le­rua oro uostą. „„Mies­to šiaurės va­ka­ruo­se įkur­tas

ir svar­bus mies­tui jūrų uos­tas. „„Vi­du­tinė me­tinė tem­pe­ratū­ra

mies­te yra +14,2 °C. „„Briu­se­lis pa­sau­ly­je po­pu­lia­rus

sa­vo tra­di­ci­niais vie­ti­niais vaf­liais, prancū­ziš­ko­mis bul­vytė­mis, šo­ko­ la­du ir ne­sus­kai­čiuo­ja­ma daugybe alaus rūšių. „„Sos­tinė­je esan­tis Ka­ra­liaus Bo­

due­no fut­bo­lo sta­dio­nas yra did­žiau­sias ša­ly­je. „„Po­pu­lia­riau­sios tu­ristų lan­ky­ti­

nos vie­tos: Did­žio­ji aikštė, Par­la­ men­to kvar­ta­las, „Be­siš­la­pi­nan­čio ber­niu­ko“ skulptū­ra, Pen­kias­de­ šimt­me­čio par­kas, Bru­parck (mi­ni Eu­ro­pos mies­te­lis ir „Ato­miu­mas“), Ka­ra­liaus rūmai, Bel­gi­jos ka­ra­liš­ka­ sis dailės mu­zie­jus.

žuo­tojų ko­mi­te­tas. Sta­žuo­to­jams kas sa­vaitę rengiamos įvai­rios ke­ lionės, eks­kur­si­jos. Pa­ti or­ga­ni­za­ ci­ja tu­ri sa­vo biud­žetą, ku­ris fi­nan­ suo­ja­mas iš ke­lio­nių bei pra­mogų. Biud­že­tas ski­ria­mas sta­žuo­tojų so­ cia­li­nei veik­lai: kar­je­ros mugėms, sta­žuo­tojų ins­ti­tu­cijų pa­ra­mai, fi­ nan­suo­ja­miems tre­čio­jo pa­sau­ lio ša­lių pro­jek­tams ir taip to­liau. Briu­se­ly­je sta­žuo­to­jai ne tik ko­le­ goms pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti pa­čias įvai­ riau­sias veik­las, bet ir nuo­lat ren­gia įvai­riau­sius pa­si­links­mi­ni­mus, šo­ kius, va­karė­lius na­muo­se ir pan.


26

rugpjūčio 1–7, 2013

meilė vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

Kaip at­si­kra­ty­ti ke­lių ki­log­ramų iki ve­dybų? Dai­ran­tis ves­tu­vinės su­knelės kar­ tais ten­ka ir nu­si­vil­ti – ke­li pa­pil­ do­mi ki­log­ra­mai tuo­met iš­ryškė­ ja la­biau, nei norėtų­si. Ta­čiau ap­ va­les­nes for­mas ne­sun­kiai ga­li­ma pa­dai­lin­ti net ir per ga­na trumpą laiką. Te­rei­kia tin­ka­mai pa­si­rink­ ti maistą, val­gy­ti daž­nai ir, be abe­ jo, šiek tiek pa­judė­ti.

Mais­to tei­kia­mo ma­lo­nu­mo at­ si­sa­ko re­tas, tad ne­nuos­ta­bu, kad ge­riau­siai pa­sau­ly­je par­duo­da­ mos ku­li­na­ri­jos kny­gos. Ta­čiau ne­ ką pra­stes­ni be­stse­le­riai – lei­di­niai apie įvai­rias die­tas. O ar­ti­nan­tis did­žia­jai gy­ve­ni­mo šven­tei mo­te­ rims vis la­biau ima kliū­ti kad ir ne­ di­de­lis ant­svo­ris. Ta­čiau po die­ tų ki­log­ra­mai pa­pras­tai grįžta, tad spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ge­riau nuo­lat lai­ky­tis tam tikrų mi­ty­bos prin­cipų, o ne alin­ti or­ga­nizmą ba­da­vi­mu.

Ven­ki­te mais­to, tu­ rin­čio pa­prastųjų ang­lia­van­de­nių, ir ap­do­ro­to mais­ to pro­duktų, to­kių kaip so­da, traš­ku­ čiai, švie­si duo­na, ma­ka­ro­nai, ry­žiai. Dou­gas Rice’as, Ame­ri­kos na­ cio­na­linės spor­to ir me­di­ci­nos aka­de­mi­jos pri­pa­žin­tas as­me­ni­ nis tre­ne­ris ir kūno ren­gy­bos eks­ per­tas, taip pat pa­tei­kia de­šimt pa­prastų pa­ta­rimų, ku­rie galėtų pa­gelbė­ti gra­ži­nant figūrą. 1. Val­gy­ki­te apy­tiks­liai kas 3–3,5 va­lan­dos. Kuo daž­niau gauna­ te mais­tingų, svei­ka­tai nau­dingų med­žiagų, ku­rios jums pa­dės pa­ siek­ti už­sibrėžtą tikslą, tuo leng­ viau nu­me­si­te svo­rio. 2. Val­gy­ki­te maistą, ku­ria­me yra pro­teinų, komp­lek­si­nių ir skai­

du­li­nių ang­lia­van­de­nių. Dieną jo turė­tumė­te val­gy­ti ypač daž­nai. 3. Svar­bu ži­no­ti, ko­kio ka­lo­rin­ gu­mo maistą val­go­te. Jei ne­ži­ no­si­te, kiek su­var­to­jo­te ka­lo­rijų, bus sun­ku kont­ro­liuo­ti svo­rio kri­timą. 4. Pus­ry­čiai yra pa­ts svar­biau­ sias die­nos val­gis. Jei jų at­si­sa­ky­ si­te, jūsų or­ga­niz­mui bus nu­si­ųstas sig­na­las, kad ba­dau­ja­te, nes pa­starąjį kartą valgė­te tik prie­š aš­tuo­nias va­lan­das. 5. Kiek­vieną kartą pa­spor­ta­vu­si, tin­ka­mai užkąs­ki­te, kad pa­pil­dy­ tumė­te at­sar­go­mis rau­menų skai­ du­las ir par­ūpin­tumė­te pa­kan­ka­ mai med­žiagų joms at­kur­ti. 6. Ven­ki­te mais­to, tu­rin­čio pa­ prastųjų ang­lia­van­de­nių, ir ap­do­ ro­to mais­to pro­duktų, to­kių kaip so­da, traš­ku­čiai, švie­si duo­na, ma­ka­ro­nai, ry­žiai, grei­to­jo mais­to už­kand­žiai ar be­veik vi­si ki­ti pus­ fab­ri­ka­čiai, ku­rių ga­li­ma ras­ti su­ pa­kuotų dėžutė­se. 7. Per dieną iš­ger­ki­te ma­žiau­ siai 8–12 stik­li­nių van­dens. Van­ dens trūku­mas ver­čia sulėtė­ti or­ga­niz­mo veiklą, taip pat lėti­na med­žiagų apy­kaitą. 8. Te­gu svei­kas ir mais­tin­gas val­gis tam­pa jūsų prio­ri­te­tu. Kai svei­kam mai­ti­ni­mui­si tei­kia­ma pir­me­nybė, val­go­me or­ga­niz­mui tin­kamą maistą ir at­ran­da­me lai­ ko pa­spor­tuo­ti. 9. Kai tu­r i­te šiek tiek lais­ vo lai­ko, sa­vo val­gia­raštį su­pla­ nuo­ki­te ke­lioms die­noms į prie­ kį. Su­da­ry­ki­te sąrašą už­kand­žių, ku­riuos ga­li­ma grei­tai pa­ruoš­ ti ir pa­siim­ti į darbą, jei lau­kia įtemp­ta die­na. 10. Pert­var­ky­ki­te sa­vo vir­tuvę. Jei no­ri­te puo­selė­ti sveiką gy­ven­ seną, tu­ri­te at­si­kra­ty­ti visų mais­ to pro­duktų, ku­rie galėtų pa­kenk­ ti sie­kiant už­sibrėž­to tiks­lo. Juos pa­keis­ki­te svei­kes­niais ir ko­ky­ biš­kes­niais pro­duk­tais. Pa­reng­ta pa­gal abc­news.com

Kuk­liai, bet ro­man­tiš­kai lie­pos 26-ąją Vil­niaus ber­nar­dinų baž­ny­čio­je su­si­tuokę Ne­rin­ga ir Skir­man­tas Vai­ku­čiai ko­pinė­ti me­daus to­li ne­va­žiuos.

„„Ka­te­go­riš­ki: Ne­rin­ga ir Skir­man­tas ma­no, kad ves­tu­vių šven­tei po­mpas­ti­ka yra„

vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga. 

Ge­riau­sia po­ves­tu­vinė ke­lionė – į kaimą Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

No­ri­si pa­pras­tu­mo

Di­de­li li­mu­zi­nai, būriai sve­čių ir po­ves­t u­v inės ke­l ionės į tra­d i­c i­ nius eg­zo­tiš­kus kraš­tus priim­ti­na ne vi­siems. Ne­rin­ga ir Skir­man­ tas pa­si­rin­ko itin ra­mią ves­tu­vių šventę. „Da­ro­me pa­prastą šventę – tik sau“, – sakė jau­na­ved­žiai. Jie jo­kių pra­šmat­nių iš­kil­mių su daug kam įpras­to­mis tra­di­ci­jo­mis or­ga­ ni­zuo­ti net ne­gal­vo­jo, nes ne­matė rei­ka­lo šventę da­ry­ti ki­tiems. Ves­ tu­vių šventė­je da­ly­va­vo vos de­šimt pa­čių ar­ti­miau­sių žmo­nių. Ne­rin­ga ir Skir­man­tas sakė did­žiulės šventės neor­ga­ni­zuo­jan­tys ne tik dėl to, kad tai kai­nuo­ja did­žiu­lius pi­ni­gus, bet ir pa­pras­čiau­ siai iš prin­ci­po: „Yra žmo­nių, ku­rie ima pa­sko­las, kad su­sior­ga­ni­zuotų ves­tu­ves, – vi­siš­kas ab­sur­das.“ Jau­nie­ji dėl sa­vo kuk­lios šven­ tės, ku­rią pa­dėjo suor­ga­ni­zuo­ ti drau­gai, sakė vi­sai ne­si­gai­lin­tys. Svar­biau­sia – bus daug gra­žių nuo­ traukų ir do­ku­men­tai, pa­tvir­ti­nan­ tys jų jung­tu­ves. Ki­to­kie džiaugs­mai

„Švęsi­me na­mie, gam­to­je. O ry­ toj iš­va­žiuo­si­me į kaimą“, – pa­ pras­tu ves­tu­vių šventės sce­na­ri­

„„Di­le­ma: net ir liek­niau­sios būsi­mos nuo­ta­kos daž­nai būna sa­vi­mi

ne­pa­ten­kin­tos, tad svei­kesnė mi­ty­ba ir spor­tas ga­li pa­dėti jaus­tis ge­riau tiek fi­ziš­kai, tiek psi­cho­lo­giš­kai.  „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

!

ju­mi džiaugė­si jau­ni­kis. O jau­no­ji juo­ka­vo, kad ką tik pra­si­dėju­sios ato­sto­gos ves­tu­ves leis švęsti tiek, kiek reikės. Po­ves­tu­vinės ato­sto­gos jaunųjų lau­kia ne per to­liau­siai – sa­va­me kai­me. „Pats ge­riau­sias da­ly­kas: gam­ta, natū­ra­lu ir ne­rei­ kia mums jo­kių tur­kijų. Ge­riau­sia yra sa­va­me kai­me – sa­vi med­žiai, sa­va žolė“, – ti­ki­no Skir­man­tas. Iki ves­tu­vių dve­jus me­tus drau­ gavę ir prie­š pus­metį apie jung­ tu­vių ce­re­mo­niją pra­dėję gal­vo­ti jau­na­ved­žiai rugsėjį lau­kia ne ma­ žes­nio džiaugs­mo ir iš­ban­dy­mo – kūdi­kio gi­mi­mo.

Yra žmo­nių, ku­rie ima pa­sko­las, kad su­sior­ga­ni­zuotų ves­tu­ves, – tai vi­siš­ kas ab­sur­das.

Va­sarą medų ko­pinė­ja Eu­ro­po­je

Ne­rin­gos ir Skir­man­to at­ve­jis – išs­kir­ti­nis. Vis­gi lie­tu­viai me­daus mėne­siui daž­niau­siai ren­ka­si sve­ čias ša­lis, tiek Eu­ro­po­je, tiek už jos ribų. Ke­l io­n ių agentū­ros „Bal­t ic Tours“ ke­lio­nių par­da­vi­mo va­do­vas

And­rius Pau­lio­nis pa­sa­ko­jo, kad lie­tu­viai po ves­tu­vių daž­niau­siai trau­kia į Grai­kiją ar Is­pa­niją. Ka­ dan­gi ves­tuvės daž­niau­siai šven­ čia­mos šil­tuo­ju lai­ku – ge­gužę, liepą ir rugpjūtį, jau­na­ved­žiams to­li trauk­ti ne­ten­ka. Kai ku­rie ten pat ir su­si­tuo­kia. „Di­de­lių rei­ka­la­vimų jau­na­ved­žiai ne­ke­lia, nes dau­ge­lis rei­ka­la­vimų „at­si­re­mia“ į pi­ni­gus. Vie­ni linkę tuok­tis už­sie­ny­je, ki­ti – tik pailsė­ ti. Dau­giau­sia ves­tu­vių būna va­sarą, tad mes va­sarą daž­niau­siai siū­lo­me Eu­ro­pos ša­ly­se tuok­tis. Vėlgi vis­kas pri­klau­so nuo pi­nigų: kam skris­ti to­li, jei ge­rai ir ro­man­tiš­kai ga­li­ma laiką pra­leis­ti Kre­to­je ar­ba Mal­jor­ ko­je?“ – sakė A.Pau­lio­nis. Pa­sak jo, jau­na­ved­žiams daž­ niau­siai pa­ren­ka­mos sa­los. Pa­ vyzd­žiui, jei ves­tuvės vyks­ta žie­ mą, jau­na­ved­žiai daž­nai pa­si­ren­ka Mau­ri­cijų, Mal­dy­vus ar Ka­ribų re­ gio­no ša­lis, pa­vyzd­žiui, Do­mi­ni­kos Res­pub­liką. Lie­tu­viai į me­daus mėne­sio ke­ lio­nes vi­du­ti­niš­kai yra linkę in­ves­ tuo­ti 5–6 tūkst. abiem. Me­daus mėne­sio ato­sto­gos įpras­tai trun­ka 7–10 dienų. „Jei ves­tuvės or­ga­ni­ zuo­ja­mos Lie­tu­vo­je, daug pi­nigų ne­be­lie­ka, nes ves­tu­vių or­ga­ni­za­ vi­mas ati­ma ne­mažą dalį lėšų“, – kons­ta­ta­vo A.Pau­lio­nis.

„Vil­niaus die­nos“ rub­ri­koje „Mei­lė“ kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“. Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.


27

Rugpjūčio 1–7, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Pag­rin­di­nė „Pur­ge­no“ min­ tis, gal net idė­ ja, su­for­mu­luo­ ta la­bai taik­liai: „Vie­ną nak­ tį me­tuo­se lei­ džia­ma vis­ kas. Svar­biau­ sia – iš­gy­ven­ti iki auš­ros.“

kino premjeros

V

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo rugp­jū­čio 2 d.

mė­ly­nų­jų žmo­ge­liu­kų nuo­ty­kiai Šie­met su­kan­ka ly­giai 55-eri me­tai, kai Bel­gi­jo­je, kū­rė­jo Peyo ko­mik­suo­se, pa­ sau­lį iš­vy­do ma­ži mė­ly­ni pa­da­rė­liai – smur­fai. Ant­ra­me „Smur­fų“ fil­me bur­ti­ nin­kas Gar­ga­me­lis su­ku­ria du be­veik kaip smur­fai at­ro­dan­čius nykš­tu­kus ir pa­va­di­na juos bjau­ru­kais. Ta­čiau su­teik­ti tik­rą smur­fo iš­vaiz­dą jiems ga­li tik Smur­fy­tės ži­no­mi ke­rai. Gar­ga­me­lis ne­dve­jo­da­mas pa­gro­bia Smur­fy­tę.

Iš­gy­ven­ti iki auš­ros Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Nau­jas nuo­sta­bus pa­sau­lis?

Daž­niau­siai atei­ties pa­sau­lis vaiz­ duo­ja­mas tik niū­rio­mis spal­vo­ mis. To­kių fil­mų au­to­riai sa­vo­tiš­kai lenk­ty­niau­ja tar­pu­sa­vy­je, kas bai­ siau pa­vaiz­duos tuos lai­kus, ku­rie tu­rė­tų pra­si­dė­ti dar ne­pa­si­bai­gus šiam šimt­me­čiui. Gal tik di­dy­sis hu­ma­nis­tas Ste­ ve­nas Spiel­ber­gas fil­me „Dirb­ti­nis in­te­lek­tas“ (2001 m.) pa­vaiz­da­vo, kad XXI a. vi­du­ry­je po vi­suo­ti­nio ka­tak­liz­mo iš­li­kę žmo­nės gy­ve­na tik­ra­me tech­ni­nia­me ro­ju­je. Vis­gi šie atei­ties žmo­nės la­biau pri­me­ na vaš­ki­nes lė­les ar ma­ne­ke­nus. O tuoj po „Dirb­ti­nio in­te­lek­to“ su­ kur­ta­me tri­le­ry­je „Įs­pė­jan­tis pra­ ne­ši­mas“ (2002 m.) S.Spiel­ber­gas tei­gė, kad 2054-ųjų Va­šing­to­ne pa­ga­liau bus įveik­tas nu­si­kals­ta­ mu­mas, nes eli­ti­nis Tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­to spe­cia­lu­sis bū­ rys at­vyks­ta į bū­si­mo nu­si­kal­ti­mo

vie­tą prieš jam įvyks­tant ir izo­liuo­ ja nuo vi­suo­me­nės tuos, kas dar tik pla­nuo­ja įsta­ty­mui nu­si­ženg­ti. Bet fil­mas pa­sa­ko­jo apie tai, kas at­si­ tik­tų, jei ši to­bu­lai vei­kian­ti sis­te­ ma bū­tų ne­ti­kė­tai su­trik­dy­ta.

Čia kar­tą per me­tus atei­ties pa­sau­lio va­ do­vai dvy­li­kai va­ lan­dų le­ga­li­zuo­ja bet ko­kius nu­si­kal­ti­ mus, net ir žmog­žu­ dys­tes.

Gra­žus fa­sa­das

Nau­jo fan­tas­ti­nio tri­le­rio „Pur­ge­ nas“ pra­džio­je su­ži­no­me, kad ne­ to­li­mos atei­ties pa­sau­lio gy­ven­to­ jams 2022-ai­siais pa­vyks­ta įveik­ti nu­si­kals­ta­mu­mą, ne­dar­bas yra vos

Pa­bos­ta tei­gia­mas amp­lua Dau­giau nei du de­šimt­me­čius ak­to­rius Et­ha­nas Hawke’as kant­riai puo­se­lė­jo jaut­raus bei sen­ti­men­ta­laus jau­nuo­ lio įvaiz­dį ir sa­vo pa­sie­kė. Net po­stmo­ der­nis­ti­nia­me „Ham­le­te“ (2000 m., rež. Mi­chae­las Al­me­rey­da), ku­ria­me veiks­ mas iš Da­ni­jos per­kel­tas į mū­sų lai­kų Ame­ri­ką, prin­cas Ham­le­tas grei­čiau pa­na­šus į stu­den­tą hu­ma­ni­ta­rą. Toks pat, tik ge­ro­kai vy­res­nis, yra E.Hawke’o Dže­sis da­bar mū­sų ek­ra­nuo­se te­be­ ro­do­ma­me fil­me „Prieš vi­dur­nak­tį“. Bet, ma­tyt, toks tei­gia­mas amp­lua ak­ to­riui ima pa­bos­ti, to­dėl jis vis daž­niau da­bar pa­si­ro­do vi­siš­kai prie­šin­go sti­

liaus fil­muo­se, vai­din­da­mas tai mo­ti­ nos žu­di­ką („Kol vel­nias ne­su­ži­no­jo, kad tu mi­ręs“, 2007 m.), tai fu­tu­ris­ti­nį vam­py­rą („Auš­ros ka­riai“, 2009 m.). O šie­met ma­ty­ta­me šiur­pia­me tri­le­ ry­je „Grės­min­gas“ E.Hawke’o su­vai­ din­tas de­tek­ty­v i­n ių ro­ma­nų au­to­ rius nau­ja­me na­me su­si­du­ria su šia­ me būs­te įvyk­dy­tais neapsakomai žiau­riais nu­si­kal­ti­mais. Siau­bų ne­t rūks ir nau­j au­s ia­me E.Hawke’o fil­me, ku­r į mū­sų pla­t in­ to­jai kaž­ko­dėl pa­va­d i­no „Pur­ge­nu“, nors tai tik­rai nė­ra vi­du­r ius lais­v i­ nan­čių vais­tų rek­la­ma.

pa­ste­bi­mas, o žmo­nės (bent jau at­ ro­do) lai­min­gi ir vis­kuo pa­ten­kin­ ti. Kai ką pa­na­šaus ma­tė­me fil­me „Step­for­do žmo­nos“ (2004 m.), bet iš jo ir su­ži­no­jo­me, kas ga­li sly­ pė­ti už to­kio ta­ria­mai idea­laus fa­ sa­do. „Pur­ge­nas“ šią te­mą pa­nag­ ri­nė­ja dar pla­čiau. Nuo sa­vęs neap­si­sau­go­si

Ga­li­ma ne­bau­džia­mam už­muš­ ti pik­tą vir­ši­nin­ką, at­si­bo­du­sius kai­my­nus ar įky­rius gi­mi­nai­čius. Imu­ni­te­tą tu­ri tik vi­sų ran­gų vals­ ty­bės tar­nau­to­jai. Va ta­da ir paaiš­ kė­ja, kad vi­sus me­tus tram­dy­ta ag­re­si­ja leng­vai pra­si­ver­žia pro ra­ mios žmo­nių iš­vaiz­dos už­kar­das, ir pa­lin­kė­ję vie­ni ki­tiems sau­gios nak­ties pa­do­rūs ame­ri­kie­čiai puo­la rea­li­zuo­ti slap­ta bran­din­tų pla­nų. Džeim­sas Sen­di­nas su žmo­na ir dviem paaug­liais vai­kais at­si­tvė­rė nuo ga­li­mos kai­my­nų ag­re­si­jos ne­ per­šau­na­mais lan­gų ir du­rų šar­vais. Bet šei­mos gal­va, ma­tyt, neį­ver­ti­no vie­nos ap­lin­ky­bės – nie­kas neap­ sau­gos žmo­gaus nuo jo pa­ties. „Pur­ge­nas“ („The Pur­ge“) Siau­bo tri­le­ris. JAV, Pran­cū­zi­ja, 2013 m. Rež. Ja­me­sas De­Mo­na­co. Vai­di­na E.Hawke’as, Le­na Hea­dey, Ma­xas Burk­hol­ de­ris, Ari­ja Ba­rei­kis.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

N-13

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo rugp­jū­čio 2 d.

Gė­lė­ti sap­nai Fil­me „Gė­lė­ti sap­nai“ gy­ve­ni­mo kryž­ke­lė­je nuo­šir­dus sva­jo­to­jas Ko­li­nas (akt. Ro­mai­nas Du­ris) su­si­tin­ka gra­žią, nuo­sta­bią, ke­rin­čią ir pro­tin­gą mer­gi­ną Chlo­ją (ak­t. Aud­rey Tau­tou). Jis iš pir­mo žvilgs­nio su­pran­ta, kad prieš sa­ve ma­to il­gai ieš­ko­tą di­džią­ją gy­ve­ni­mo mei­lę. Lie­ka ją su­ža­vė­ti, kad bū­nant kar­tu iš­si­pil­dy­tų ne­rea­liau­sios sva­jo­nės ir iš­tirp­tų di­džiau­si skaus­mai.

KUR? „Ki­ne po žvaigž­dė­mis“, ŠMC kie­me­ly­je, Vo­kie­čių g. 2 / Rūd­nin­kų g. 1. KA­DA? Rugp­jū­čio 2 d. 22.30 val.

Va­ka­ras su lie­tu­viš­ku de­tek­ty­vu „Lie­tu­viš­kų de­tek­ty­vų ret­ros­pek­ty­vo­je“ – fil­mas „Lo­ši­mas be ko­zi­rių“. Mi­ li­ci­jos ka­pi­to­nas Gri­go­nis ti­ria moks­li­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­to sar­go žmog­žu­ dys­tę. At­lik­da­mas ty­ri­mą jis su­si­du­ria su nu­si­kal­tė­lių gau­ja, ku­ri or­ga­ni­ za­vo ne vie­ną api­plė­ši­mą ir žmog­žu­dys­tę. Ban­di­tai įsi­ti­ki­nę, kad jų ran­ ko­se vi­si ko­zi­riai.

3 N-16 „Pur­ge­nas“ Nuo 2013 08 02 Truk­mė 85 min.

KUR? „Ki­ne po žvaigž­dė­mis“, ŠMC kie­me­ly­je, Vo­kie­čių g. 2 / Rūd­nin­kų g. 1. KA­DA? Rugp­jū­čio 3 d. 22.30 val.

Žmog­žu­dys­tės ty­ri­mas

Kadrai iš filmo

Lie­tu­viš­ka­me de­tek­ty­ve „Vi­si prieš vie­ną“ nu­žu­do­mas stam­bus vers­li­nin­ kas Me­re­di­tas Bor­de­nas. Įta­ria­mi du žmo­nės – Bor­de­no sek­re­to­riaus žmo­ na ir sta­ty­bų ran­go­vas. Ad­vo­ka­tas Dže­ris Džek­so­nas įsi­ti­ki­nęs jų ne­kal­tu­mu ir ima­si juos gin­ti, nors ir ži­no, kad taip už­si­trauks aukš­čiau­sių sluoks­nių, su­ si­ju­sių su žmog­žu­dys­te, pyk­tį.


28

rugpjūčio 1–7, 2013

idėjos laisvalaikiui

Rugp­jū­tis – bar­dų mė­nuo Pas­ku­ti­ny­sis va­sa­ros mė­nuo pa­pras­tai – karš­čiau­sias. Karš­ ta bus ir ge­rą akus­ti­nę mu­zi­ką mėgs­tan­tiems vil­nie­čiams, nes fes­ti­va­lis „Pur­pu­ri­nis va­ka­ras“ bei tre­čią mė­ne­sį vyks­tan­ tis Bar­dų va­sa­ros fes­ti­va­lis do­va­nos pui­kių dai­nuo­ja­mo­sios mu­zi­kos kon­cer­tų. Įžan­gi­nia­me na­cio­na­li­nio bar­dų fes­ti­ va­lio „Pur­pu­ri­nis va­ka­ras“ (vyk­sian­ čio Anykš­čiuo­se rugp­jū­čio 15–17 d.) kon­cer­te rugp­jū­čio 1-ąją Vil­niu­je, „Ar­tis­tų“ kie­me­ly­je, iš­gir­si­te vie­ no ži­no­miau­sių Lie­tu­vos bar­dų – kom­po­zi­to­riaus maest­ro And­riaus Ku­li­kaus­ko – at­lie­ka­mas au­to­ri­nes dai­nas. Dvie­jų da­lių kon­cer­te dau­ giau­sia skam­bės pa­čios ge­riau­sios dai­nos. Va­sa­riš­kos ši­lu­mos pri­dės gi­ ta­ris­tas Gin­ta­ras Šu­lins­kas ir jau­no­ ji at­li­kė­ja Jus­tė Ka­za­ke­vi­čiū­tė, ku­rios bal­su su­skam­bės se­no­sios Keis­tuo­ lių teat­ro spek­tak­lių dai­nos akom­pa­ nuo­jant pa­čiam dai­nų au­to­riui. A.Ku­li­kaus­kas įvar­di­ja­mas dai­ nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos meist­ru. Il­gą ke­lią ėjęs su maest­ro Vy­tau­tu Ker­

na­giu, lie­tu­viš­ko­jo­je dai­nuo­ja­mo­ sios poe­zi­jos sri­ty­je jis pa­li­ko ryš­kų pėd­sa­ką. Kom­po­zi­to­rius daž­ną už­ bu­ria sa­vo dai­no­mis, ža­vi už­si­de­gi­ mu bei at­si­da­vi­mu sa­vo dar­bui. Ką jau kal­bė­ti apie jo val­do­mus mu­zi­ kos inst­ru­men­tus. Be­je, maest­ro pri­tar­sian­tis G.Šu­ lins­kas jau po sa­vai­tės, rugp­jū­čio 7-ąją, 20 val. ta­me pa­čia­me klu­ be, „Ar­tis­tuo­se“, su­rengs ir sa­vo kon­cer­tą, ku­ris pui­kiai tiks iš­siil­ gu­siems kla­si­ki­nių ro­ko ba­la­džių, – skam­bės Brya­no Adam­so, Eri­co Clap­to­no, Ga­ry Moore’o, Car­lo­so San­ta­nos ir ki­tų ži­no­mų po­pro­ko, bliu­zo at­li­kė­jų kū­ri­niai. No­rin­tiems dai­nuo­ja­mo­sios poe­ zi­jos „do­zės“ il­ges­niam lai­kui pra­

var­tu ap­si­lan­ky­ti pa­grin­di­niuo­se „Pur­pu­ri­nio va­ka­ro“ kon­cer­tuo­ se. Ket­vir­ta­die­nį, rugp­jū­čio 15 d., jis pra­si­dės ne­mo­ka­mu Gied­riaus ir Ag­nės Ar­ba­čiaus­kų kon­cer­tu, o penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Dai­nų slė­ny­je vyks di­die­ji kon­cer­tai. Juo­ se, be pra­de­dan­čių bar­dų, kon­cer­ tuos Do­man­tas Ra­zaus­kas, Ai­nis Stor­pirš­tis, Vir­gis Sta­kė­nas, And­ rius Ka­nia­va, Ie­va Nar­ku­tė, Vy­tau­ tas V.Lans­ber­gis ir Ra­mu­nė Lands­ ber­gie­nė, Kos­tas Smo­ri­gi­nas, Ai­das Gi­nio­tis, teat­ro la­bo­ra­to­ri­jos „At­vi­ ras ra­tas“ ak­to­riai ir ki­ti ži­no­mi dai­ nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos at­li­kė­jai. Rugp­jū­čio 22 d. kū­rė­jai su­si­bėgs į krū­vą ir su gru­pe „Adios“ (A.Ku­ li­kaus­kas, O.Dit­kovs­kis, Sau­lius

„„Ta­len­tai: A.Ku­li­kaus­kas, ka­dai­se kar­tu su V.Ker­na­giu įkū­ręs „Dai­nos

teat­rą“, me­lo­din­gos ir ori­gi­na­lios dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos tra­di­ci­jas tę­sia iki šiol.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ba­rei­kis) at­liks uni­ka­lią pro­gra­ mą. Pir­mą­ją moks­lo me­tų die­ną – D.Ra­zaus­ko ir gru­pės kon­cer­tas. VD inf.

Kur? Klu­be „Ar­tis­tai“,„ Šv. Ka­zi­mie­ro g. 3.„ Ka­da? Rugp­jū­čio 1 d. 20 val. kiek? 25 li­tai.

renginių kalendorius

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Rugpjūčio 7 d. 19 val. KIEK? 27–62 litai.

KUR? Liaudies ir buities muziejuje, Rumšiškėse. KA­DA? Rugpjūčio 2–4 d. KIEK? 109–119 litų.

KUR? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. KA­DA? Iki rugpjūčio 16 d. KIEK? Nemokamai.

Savaitgalį sproginės granatos

Smuiko ir gitaros dialogas

Stebuklai ir burtai tapyboje

Šį savaitgalį startuos dar vienas tarptautinis muzikos festivalis „Granatos Live“. Šis trijų dienų renginys skirtas tiems, kuriems kokybiška muzika, įspūdinga gamta ir idiliška aplinka neatsiejami gero festivalio atributai. Keturiose scenose gros per 30 artistų ir grupių, tarp jų Jamesas Morrisonas (Didžioji Britanija) (nuotr.), „G&G sindikatas“, „Darlings“ (Jazzu, Saulius Prūsaitis & Orchestra), Jurga, „Skamp“, GJan, „Keymono“, „The Perfect Pill“, Markas Palubenka ir kt.

Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir gitaristas Sergejus Krinicinas – savo instrumentų virtuozai. Kas juos paskatino groti kartu? „Smuikas laikomas vienu artimiausiu instrumentų žmogaus balsui, o balsas palydimas gitaros skambesio atsiskleidžia dar jausmingiau“, – teigia S.Krinicinas. V.Čepinskis džiaugiasi naujai atradęs gitaros galimybes ir scenos partnerį, „su kuriuo galima groti viską: nuo baroko iki tango“.

Vaikystėje skaitėme pasakas ir žavėjomės skraidančiais kilimais, svajojome surasti lobį ar bent trumpam pasislėpti po nematomu apsiaustu. Bėgant laikui stebuklai keitėsi, tačiau tikėjimas jais išliko. Menininkė Džina Jasiūnienė kviesdama į parodą „Abrakadabra“ sako, kad pats kūrybos procesas gali tapti magišku ritualu, suteikiančiu ypatingą prasmę supančiam išoriniam pasauliui, ir padėti į tą patį pasaulį pažvelgti kitaip.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Rugpjūčio 1 d. 19 val. KIEK? 32–72 litai.

KUR? Senamiestyje. KA­DA? Rugpjūčio 3 d. 10 val. KIEK? 25 litai. Dėl bilietų kreiptis tel. 272 4805.

KUR? VU Botanikos sode, Kairėnų g. 43. KA­DA? Rugpjūčio 4 d. 18 val. KIEK? 33 litai.

KUR? Trakuose. KA­DA? Rugpjūčio 7–11 d. KIEK? 49–142 litai.

Džiazo improvizacijos

Vilniaus vienuolynai

Pasiilgusiems Irklavimo nuoširdžios muzikos varžybos

Kristupo vasaros festivalyje – ypatingas svečias iš Ispanijos, pakerėjęs milijonus klausytojų, – Jorge Pardo (fleita, saksofonas). Šiemet „French Jazz Academy“ pripažino jį geriausiu Europos džiazo muzikantu. J.Pardo pasirodyme pasijusite kaip paslaptingoje laboratorijoje, kur oras įmagnetintas energingų flamenko ritmų ir spontaniškų džiazo improvizacijų.

Vienuolynai per amžius buvo neatskiriama kultūrinio Europos kraštovaizdžio dalis. Vienuolynuose žmonės ieškodavo prieglobsčio, čia apsistodavo į šventąsias vietas keliaujantys maldininkai, vienuolynuose būdavo auklėjamos kilmingų ir paprastų giminių atžalos. Per ekskursiją aplankysite vienuolių gyventas vietas ir atversite duris į dvasinį Vilniaus peizažą.

Bardų vasaros festivalio koncertų cikle – išskirtinis vakaras, kuriame pasirodys neišskiriamas scenos duetas – Olegas Ditkovskis ir Neda Malūnavičiūtė. Dainuodami jie dalysis savo išgyvenimais, patirtimi ir mintimis apie gyvenimą, meilę ar mirtį. Skirtingos istorijos bus apipintos graudžiais gitaros akordais ir švelniais fleitos garsais.

Geriausi pasaulio jaunieji irkluotojai ir nuoširdžiai savo šalies sportininkus palaikantys sirgaliai kitą savaitę trauks į Trakus. Į Pasaulio jaunių irklavimo čempionatas susirinks daugiau nei tūkstantis sportininkų iš daugiau nei 60 šalių. Jaunieji irkluotojai kausis ne tik dėl pasaulio čempionų titulų, bet ir dėl kelialapių į 2014 m. jaunimo olimpines žaidynes Kinijoje.


29

rugpjūčio 1–7, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Viešojo transporto keleiviams – išsamus vilniečio kortelės naudotojo gidas Viešojo transporto keleiviams parengtas vilniečio kortelės naudotojo gidas, kuriame išsamiai paaiškinama, ką būtina žinoti naudojantis Vilniaus elektroniniu bilietu: kur jį įsigyti, kaip papildyti ir kaip juo naudotis. Informaciją pristato laidų vedėjas Paulius Skučas.

Įsigijus vilniečio kortelę, kortelės pardavimo vietoje ją galima papildyti elektroniniais terminuotaisiais 1, 3, 10, 30 ar daugiau dienų bilietais, 30 arba 60 minučių elektroniniais bilietais ir pinigais. Vienu metu vilniečio kortelėje gali būti nuo 1 iki 200 litų e. pinigų, nuo 1 iki 50 vnt. 30 arba 60 minučių bilietų ir 1 arba 2 vienos dienos arba ilgesnės trukmės terminuotieji bilietai. Vilniečio korteles galima įsigyti ir papildyti spaudos kioskuose, „Maximos XX“ ir „Maximos XXX“ prekybos centrų informacijos skyriuose bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Klientų aptarnavimo centre V. Kudirkos aikštėje. Šiuo metu jau išplatinta beveik 278 tūkst. vilniečio kortelių. Vilniečio kortelė yra daugiafunkcis elektroninis bilietas, su kuriuo galima naudotis ne tik viešuoju transportu, bet ir išsinuomoti oranžinius dviračius. Tiesiog re-

gistracijos metu interneto svetainėje www.cyclocity.lt iš pasiūlytų kortelių vietoj „Cyclocity Vilnius kortelės“ pasirinkti vilniečio kortelę ir užpildyti likusius langelius. Be šių naujų funkcijų, planuojama,

Siūlo darbą

kad ateityje kortele bus galima atsiskaityti ir mokant už automobilio stovėjimą. Vaizdo įrašą galima pamatyti interneto portale adresu www.vilnius.lt/vilnieciokortele.

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Anglija! Obuolių, kriaušių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1058718

1140333

UAB „Meyer & John” dirbti Vilniaus regione ieško darbuotojų (vandentiekio ir nuotekų vamzdžių klojimas): ekskavatorininkų, brigadinininkų, vamzdžių klojėjų, požeminių vamzdynų diagnostikos operatoriaus. Įmonė užtikrina visas socialines garantijas ir darbo užmokestį, priklausantį nuo pasiektų rezultatų. Tel. (8 5) 210 4225; projektai@meyer-john.lt. 1136213

Maisto pramonė Kepyklėlėje Vilniuje ir Lentvaryje reikalinga kepėja. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Be patirties – apmokome. Kreiptis tel. 8 685 69 231. 1141038

Transportas, logistika UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius CE kategoriją. Darbas maršrutais EU–RUS (120m3). Darbo užmokestis 3500–5000 Lt. Tel. 8 601 01 400. 1144512

Paslaugos

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068531

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

Technikos remonto

1076344

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1131007

Pigiai gamina spintas stumdomomis durimis. Virtuvės, miegamojo ir kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1144442

Statybos ir remonto Kvalifikuotų specialistų komanda kokybiškai ir laiku dažo namus, sodybas, tvoras, stogus bei kitokios paskirties patalpas. Atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 633 60 837. 1139709

Šildymo sistemos įranga ir montavimas: katilai, radiatoriai, saulės kolektoriai, krosnelės, židiniai, vandens šildytuvai, dūmtraukiai. Nuolaidos, garantija, pristatymas. www.jausilta.lt; tel. 8 673 72 237. 1138846

Šildymo-šaldymo sistemų montavimas, senų sistemų rekonstrukcija, saulės sistemų įrengimas, konsultacija, šildytuvų valymas ir profilaktika. Garantija darbams. Tel. 8 685 56 016. 1138844

Sveikatos ir grožio Anoniminė ir efektyvi pagalba medicinos centre „Neuromeda“. Detoksikacija, kodavimas. Speciali kaina psichiatro konsultacijai + kodavimui tik 299 Lt. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603, Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt. 1141030

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Alytaus r., Nemunaičio sen. SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba ribojasi su Nemuno pakrante 480 metrų, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 999 000 Lt. Tel. 8 684 65 003. 1143773

Visiškai įrengtą namą Klaipėdoje (180 kv. m, su dokumentais, 9 a žemės, yra rusiška pirtis, kubilas, 480 000 Lt). Tel. 8 645 59 402, 8 615 55 276. 1141785

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 30-1669 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypo S.Dariaus ir S.Girėno g. 82 (kadastro Nr. 0101/0080:1457) ir gretimos teritorijos (apie 0,8 ha) Naujininkų seniūnijoje detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą (naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobū-

ti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

Teismo informacija

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.

1129622

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 30-1652 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,2 ha teritorijos šalia J.Biliūno gatvės, Antakalnio seniūnijoje, detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius suformuoti žemės sklypus nuosavybei atkurti, nustatant sklypų paskirtį, būdą, pobūdį ir statybos reglamentus, susisiekimo ir inžinerinių koridorių infrastruktūrą. Numatant sklypų tikslinę paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2677.

1144272

1093209

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ

Nuomoja 1 kambario butą Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. Tel. 8 673 94 797.

1144631

Įvairūs INFORMACIJA apie „RK-8 katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį” atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo: 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – RK-8 katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Ateities g. 12, Vilniaus miestas, Vilniaus apskritis. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – RK-8 katilinės rekonstrukcijai, įrengiant biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013-07-02 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-3290). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7324. 6. Kam ir iki kada teik-

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (Civ. bylos Nr. B2-4154-653/2013) UAB MGC BALTIC, juridinio asmens kodas 302566231, registracijos adresas: Dukštų g. 9-25, Vilnius. Minėta nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2013 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai UAB MGC BALTIC bankroto bylos iškėlimo nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 18 d. Administratoriumi paskyrė UAB ATENERGO, įmonės kodas 179404329, buveinė Tilto g. 36, LT-72315 Tauragė, tel. 8 689 73 256, tel./faks. 8 446 71 192, e. paštas atenergo@gmail.com. Kreditorių finansinius reikalavimus priimame iki 2013 m. rugsėjo 01 d., adresu: Gedimino g. 31-1, LT-72282 Tauragė. UAB MGC BALTIC direktorius netenka savo įgaliojimų. Nutraukiamos visos galiojančios sutartys su UAB MGC BALTIC. Visi sandoriai sudaryti po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bus pripažinti neteisėtais ir anuliuoti. Šis skelbimas yra laikomas tinkamu pranešimu, įpareigojančiu bendrovės direktorių per 15 dienų bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. 1142936

Kita 2013 m. rugpjūčio 5 d. 10.00 val. bus atliekami žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0050:0756), esančio Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen., Eglinės Sodų 6-oji g. 49 kadastriniai matavimai. Prašome atsiliepti gretimo žemės sklypo savininką, kurio sklypas yra SB „Agregatas“ skl. Nr. 119. Matavimus atliks UAB ADR PROJEKTAI matininkas K.Katiliavas, tel. 8 601 01 654, e. paštas info@adrprojektai.lt. 1142972

Informacija apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo ir pavojingų atliekų laikymo atrankos išvadą dėl povei-

dį – prekybos, paslaugų ir pramogų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo reikalavimus) vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2754. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 30-1680 keičiamas Administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 30-1504 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos ties Architektų g. 43 / Erfurto g. 31 detaliojo plano rengimą“. Įsakymo 2 punktas išdėstomas taip: detaliojo planavimo tikslai – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių pakeisti sklypų ribas, nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos (K) ir (ar) visuomeninės paskirties teritorijos (V), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo būdą, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) ir (ar) administracinės paskirties pastatų statybos (V1), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių (I2) naudojimo pobūdį ir pagal galiojančius teisės aktus kitus naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus.“ Informacija tel. (8 5) 211 2753.

kio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Judesta“, Savanorių pr. 174 S, Vilnius, tel. 8 686 71 321. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas ir pavojingų atliekų laikymas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Savanorių pr. 174 S, Panerių sen., Vilnius. Atsakingos institucijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 2013 07 24 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-3685 priimta atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti UAB „Judesta“ Savanorių pr. 174 S, Vilnius, tel. 8 686 71 321. Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. 8 5 27 28 536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509 ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo. 1141896

INFORMACIJA apie parengtą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos dokumentą ir priimtą sprendimą. 1. Plano rengimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. 2. Plano pavadinimas: Apie 34,6 ha teritorijos buvusiame Račkūnų k., Panerių sen., Vilniuje, detalusis planas. 3. Plano rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 08 10 įsakymas Nr. 30-1159 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos buvusiame Račkūnų kaime detaliojo plano rengimą“. 4. Detaliojo plano tikslai – žemės paskirties keitimas, sklypų formavimas, dalijimas, ribų tikslinimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamentų nustatymas. 5. Priimta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos išvada – SPAV nereikalingas. 6. Susipažinti su SPAV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas, galima strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento rengėjo – UAB „Aplinkos projektai“ – būstinėje, adresu Smėlio g. 10, Vilnius, darbo dienomis nuo 9 val. iki 12 val. (20 darbo dienų). 7. Pasiūlymus galima teikti raštu UAB „Aplinkos projektai“, Smėlio g. 10, LT-10324 Vilnius, 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1141353


30

rugpjūčio 1–7, 2013

skelbimai

Informuojame, kad 2013 08 12 d. 11.00 val., adresu: Kerpių g.,19A, Galgių k., Mickūnų s., Vilniaus r., vyks pakartotinis žemės sklypo (projektinis Nr.1) nužymėjimas. Prašome gretimo žemės sklypo (kad. Nr.4152/0100:401) savininkę Nelli Mažeika dalyvauti bendros ribos nužymėjime, arba kreiptis į UAB „Geo2“, Buivydiškių g. 4-30, Vilnius, tel. (8 5) 242 6342, 8 686 17 539, dėl ribų suderinimo. 1144895

Informuojame, kad pradėtas rengti Aleksandrui Kobeckiui, Galinai Ragauskienei, Editai Kononovič-Zubriakovai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Bendorių k., Vilniaus raj., Vilniaus apsk., kad.Nr.4174/0200:38, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – iš bendro miškų ūkio paskirties žemės sklypo žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje. Gretimo sklypo kad.Nr.4174/0200:129 savininkas Simonas Slapšinskas su parengto projekto sprendiniais gali susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus dėl plano sprendinių iki šių metų rugpjūčio mėn. 5 d. Kviečiame kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai”, Saltoniškių g.29/3, Vilnius, Tel. (8 5) 285 1183. 1142990

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Mažinant planuojamos veiklos mastus kartojama teritorijos Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių sankirtoje detaliojo plano projekto viešo svarstymo procedūra (planuojama apie 1,9 ha ploto teritorija, į kurią patenka žemės sklypai: Raitininkų g. 7 (kad. Nr. 0101/0033:60), Raitininkų g. 9 (kad. Nr. 0101/0033:38), Raitininkų g. 11 (kad. Nr. 0101/0033:37), Sporto g. 14C (kad. Nr. 0101/0033:78), Sporto g. 16 (kad. Nr. 0101/0033:918), Šeimyniškių g. (kad. Nr. 0101/0033:10). Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 05 10 įsakymas Nr. 30-924, 2012 08 10 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-235-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir esamos žemės

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis – kita), pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, naudojimo būdą (į gyvenamosios teritorijos (G) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K) ir naudojimo pobūdį (į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių statybos (G2) ir prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Numatoma statyti gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučius) pastatus bei negyvenamus pastatus su administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, poilsio ir sporto paskirties patalpomis. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV): atlikus detaliojo plano projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atranką ir įvertinus vertinimo subjektų išvadas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 11 14 raštu Nr. A51-76375(2.15.21MP2) priėmė sprendimą, kad nebus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis: www.vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Žalgirio g. 90-304, III a, 09303 Vilnius, tinklapis: www.archidelta.lt. Informaciją teikia: projekto vadovas architektas Andrius Bakanovas, tel. 8 615 28 588, el. p. andrius@miestovizija.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumentais bei atrankos išvada bus galima susipažinti nuo 2013 08 16 iki 2013 09 12 plano rengėjo patalpose Žalgirio g. 90-304, III a, Vilnius. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas nuo 2013 08 30 iki 2013 09 12 plano rengėjo patalpose Žalgirio g. 90-304, III a, Vilnius. Viešas susirinkimas vyks 2013 09 13 15.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, 215 kab. Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus

neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1145295

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 07 22 d. Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1041 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1410, esančio SB „Švietimas“, Pavilnio Sodų 17-oji g. 33, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas. 1141927

Parduodama Nikolajaus Pustašnovo debitorinė skola 208 618 Lt laisvame pardavime kainą mažinant 30 proc. ir pardavinėjama iki 2013 08 05, dar neperdavus kaina mažinama 30 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos ir pardavinėjama iki 2013 08 10, nepardavus – pardavinėjama už didžiausią pasiūlytą kainą iki 2013 08 15. Tel. 8 682 13 718. 1143402

Pranešame, kad Inga Gailiūnė, gimimo data 1982 07 25, adresas Gynėjų g. 14-26, Vilnius, pagal 2013 07 01 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 149 Uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas Vytenio g. 42A, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko Donato Tomonio, gimimo data 1984 06 14, adresas Erfurto g. 56-13, Vilnius, 500,00 Lt skolą + netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti mokėjimai. Skolininkas Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją gali atsiimti adresu: Vytenio g. 42A, Vilnius. 1143385

Pranešame, kad Nikolajus Kuznecovas, gim. 1964 10 09, adresas: Linksmoji g. 121-1, Vilnius, pagal 2013 05 22 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 179 ir 2013 06 25 Priedą Nr. 1 uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas: Vytenio g. 42A, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko Tauriaus Valungevičiaus, gim. 1967 03 29, adresas: Žirmūnų g. 79-89, Vilnius, 5000,00 Lt

skolą + palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai. Skolininkas Reikalavimo perleidimo sutarties originalą gali atsiimti adresu: Vytenio g. 42A, Vilnius. 1142673

Pranešame, kad UAB „Dizaino kryptis“, kodas 225257570, adresas: Laisvės pr. 88, Vilnius, pagal 2013 03 12 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 148 uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas: Vytenio g. 42A, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko UAB „Respektas“, kodas 300514111, adresas: Kirtimų g. 47, Vilnius, 925,79 Lt skolą + palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai. Skolininkas Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją gali atsiimti adresu: Vytenio g. 42A, Vilnius. 1142711

PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2013 07 30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1992 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4142/0500:0006, esančio Pušyno g.18, Ivoniškių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į 2 sklypus. Planavimo organizatorius – Artur Liaskovski, Albertina Dadelo; rengėjas – UAB „Inverstatus“. 1144865

Skelbiamas Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės Ūkio Ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Vedėjo Įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4132/0300:323), esančio Kartaniškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., Formavimo ir Pertvarkymo projekto tvirtinimo. Įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1147 2013 m gegužės 17d. 1144532

Ugdymo plėtotės centras skelbia pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės turto, kurį patikėjimo teise valdo Ugdymo plėtotės centras, aukcioną. Parduodamas automobilis „Mercedes Benz 200“, pagamintas 1989 metais, valstybinis numeris VVP 139. Pradinė pardavimo kaina - 1500,00 Lt. Aukcionas vyks Ugdymo plėtotės centre (M. Katkaus g. 44, Vilniuje) 2013 m. rugpjūčio 22 d. 14.00 val. 302 auditorijoje. Jei pirmasis aukcionas neįvyktų, kitas aukcionas bus vykdomas 2013 m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val. Ugdymo plėtotės centre 004 auditorijoje. Asmenys, pageidaujantys įsigyti parduodamą turtą, registruojami aukciono dieną nuo 13.00 val. iki 13.30 val. 206 kabinete (būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba įgaliojimą). Atsakingas asmuo – Ugdymo plėtotės centro Administravimo ir ūkio skyriaus ūkvedys Juozas Ambrutis, M.Katkaus g. 44, Vilnius, tel. 8 680 16 877, faks. 8 5 27 24 315. Turtą prieš pirmąjį aukcioną galima apžiūrėti M.Katkaus g. 44, Vilniuje 2013 m. rugpjūčio 12–14 d. nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 iki 15.00 val. Turtą prieš antrąjį aukcioną galima apžiūrėti rugpjūčio 23, 26 ir 27 d. nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 iki 15.00 val. Dalyviai ir žiūrovai aukcione gali dalyvauti nemokamai. Už nupirktą turtą atsiskaitoma pavedimu į Ugdymo plėtotės centro sąskaitą ne vėliau kaip per tris darbo dienas. 1142121

Detalieji planai Informuojame, kad skelbiamas parengto detaliojo plano žemės sklypo Senasis Ukmergės kelias 21, Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kad. nr. 4174/0200:61 svarstymo su visuomene baigiamasis etapas. Planavimo tikslas – keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę: gyvenamąją teritoriją – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų statybai (G1), padalyti žemės sklypą į du sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius – Regina Grušnienė, Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r. Detaliojo plano rengėjas – Projektavimo firma PILIS, Tiltų g. 6, Klaipėda, tel. 8 46 410 679, greta@pilis.lt. Su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2013 08 14 iki 2013 09 11 PF „Pilis“ Smolensko 10B, III a., Vilnius, tel. 8 679 88 827 ir Tiltų g. 6, Klaipėda, tel. 8 46 410 679. Vieša ekspozicija vyks nuo 2013 08 29 iki 2013 09 11 PF PILIS, Smolensko 10B, III a., Vilnius, tel. 8 679 88 827. Viešas susirinkimas vyks 2013 09 12 d. 13.00 val. PF PILIS, Smolensko 10B, III a., Vilnius, tel. 8 679 88 827. Planavimo pasiūlymus dėl parengto projekto sprendinių galima teikti raštu iki viešo susirinkimo planavimo organizatoriui. 1143703

Informuojame, kad skelbiamas parengto detaliojo plano žemės sklypo Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kad. nr. 4174/0200:426 svarstymo su visuomene baigiamasis etapas. Planavimo tikslas – keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, padalyti į sklypus. Projektuoti du gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) žemės sklypus. Nustaty-

ti žemės sklypų ribas ir plotus. Planavimo organizatorius – Vytautas Daraškevičius, Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r., tel. 8 679 88 827. Detaliojo plano rengėjas – Projektavimo firma PILIS, Tiltų g. 6, Klaipėda, tel. 8 46 410 679, greta@pilis.lt. Su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2013 08 14 iki 2013 09 11 PF „Pilis“ Smolensko 10B, III a., Vilnius, tel. 8 679 88 827 ir Tiltų g. 6, Klaipėda, tel. 8 46 410679. Vieša ekspozicija vyks nuo 2013 08 29 iki 2013 09 11 PF PILIS, Smolensko 10B, III a., Vilnius, tel. 8 679 88 827. Viešas susirinkimas vyks 2013 09 12 13.00 val. PF PILIS, Smolensko 10B, III a., Vilnius, tel. 8 679 88 827. Planavimo pasiūlymus dėl parengto projekto sprendinių galima teikti raštu iki viešo susirinkimo planavimo organizatoriui. 1143705

Pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4152/0200:555), esančio Paliuliškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r. detalusis planas. Planavimo pagrindas: Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 137-11 (2011-02-07 AD-127-3.31); Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti (2011 08 02 Nr. SSp-563-11). Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, padalinti žemės sklypą į keturis gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) žemės sklypus. Pateikti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo rėžimą. Planavimo organizatorius: Aleksandr Samuchov. Detaliojo plano rengėjas: UAB ANTN. Projekto vadovas Audrius Kubilius. Informacija teikiama: tel. 8 687 70 722, e. paštas audrius. kubilius@gmail.com, Lukiškių g. 3-405, LT-01108, Vilnius. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti darbo dienomis pas rengėją iki 2013 09 03. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija: nuo 2013 08 14 iki 2013 09 03. Mickūnų seniūnijos patalpose adresu: Mickūnų g. 3, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., LT-13115. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas įvyks 2013 m. rugsėjo 4 d. 11 val. adresu: Lukiškių g. 3, 405 kab., Vilniuje. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo planavimo organizatoriui arba plano rengėjui galima teikti raštu visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą bei laiką skelbiama seniūnijoje, vietos spaudoje, Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapyje ir planuojamoje teritorijoje įrengtame stende. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1142023

Pramogos

„Vinetu kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos raj. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su taikos pypkės ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis. Šlikių k. Daugiau informacijos: www.vinetukaimas. lt tel. +370 602 50 008. 1135985


31

rugpjūčio 1–7, 2013

skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

GEROS KAINOS KELTŲ BILIETAMS Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS: Keturvietė kajutė + automobilis – nuo 247 Lt / asm. 4 sėdimos vietos + automobilis – nuo 182 Lt / asm. Keltų linija KLAIPĖDA–ZASNICAS: Trivietė kajutė + automobilis – nuo 259 Lt / asm.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

2 sėdimos vietos + pusryčiai + automobilis – nuo 209 Lt / asm. GYVENANTIEMS SVETUR! Sėdima vieta keleiviui iš Kylio į Klaipėdą – nuo 160 Lt Sėdima vieta keleiviui iš Karlshamno į Klaipėdą – nuo 222 Lt Kainos pateiktos į vieną pusę. Keltų bilietai internetu www.krantas.lt.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Mostiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. bus pradėtas rengti 309,22 ha teritorijos Vilniaus rajono Mostiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Mostiškių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 rugpjūčio 12 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės

žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Lina Stonienė ir Saulius Januška, (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Mostiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www. nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 11 aukšte., I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. bus pradėtas rengti 12,54 ha teritorijos Vilniaus rajono Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. gali pateikti prašymus

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Genovaitė Indriulėnaitė, (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 910 kab., I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. rugsėjo 9 d bus pradėtas rengti 523,90 ha teritorijos Vilniaus rajono Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Migūnų kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. gali pateikti prašy-

mus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Jelena Radzevičienė Valstybės (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, 9 aukšte, 907 kab., I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.

Vieta jūsų reklamai. Skambinkite:

261 3653 261 3659 279 1370


Orai 31-oji metų savaitė. Saulė Liūto ženkle.

Vėjas 6–10 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+21

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais, trumpai palis. Šiandien oras sušils iki 21–23 laipsnių šilumos, bus debesuota su pragiedruliais, vietomis trumpai palis. Penktadienio naktį prognozuojama 11–16 laipsnių temperatūra, dieną bus 22–24 laipsniai šilumos. Daug kur trumpai palis. Savaitgalį į Lietuvą turėtų grįžti saulėti ir karšti orai: prognozuojama, kad oras šils iki 29 laipsnių.

+22

Telšiai

+21

Naktis

Šiauliai

+23

Klaipėda

+12

Panevėžys

+34 +28 +27 +31 +19 +36 +24 +21

+23

7

+23

+21

Šeštadienį

Tauragė

+23

Pasaulyje Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas 

Diena

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+32 +40 +26 +23 +26 +24 +34 +32

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+12

+22

Vėjas (m/s)

+25

6

Vilnius

+21

+28 +22 +31 +17 +20 +31 +29 +24

Diena

Marijampolė

+22

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+14

Vėjas (m/s)

+27

6

Kalendorius Ketvirtadienis, rugpjūčio 1 D.

penktadienis, rugpjūčio 2 D.

šeštadienis, rugpjūčio 3 D.

sekmadienis, rugpjūčio 4 D.

pirmadienis, rugpjūčio 5 D.

antradienis, rugpjūčio 6 D.

trečiadienis, rugpjūčio 7 D.

Teka 5.29 Leidžiasi 21.20

Teka 5.31 Leidžiasi 21.18

Teka 5.33 Leidžiasi 21.16

Teka 5.34 Leidžiasi 21.15

Teka 5.36 Leidžiasi 21.12

Teka 5.38 Leidžiasi 21.10

Teka 5.40 Leidžiasi 21.08

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Almeda, Bartautas, Bartautė

VARDAI: Alfonsas, Guoda, Gustavas, Tautvaldė

VARDAI: Augustė, Lidija, Mangirdas, Žeimena

VARDAI: Dominyka, Dominykas, Gerimantas, Gerutis

VARDAI: Mintarė, Osvaldas, Rimtas, Vilija

1251 m. kronikose pirmą kartą paminėtas Klaipėdos vardas. 1520 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. 1936 m. gimė prancūzų dizaineris Yves’as SaintLaurent’as. 1949 m. gimė amerikiečių rašytojas, poetas, muzikantas Jimas Carrollas. 1961 m. mirė aktorė, režisierė Unė Babickaitė. 1979 m. gimė amerikiečių aktorius Jasonas Momoa. 1981 m. 0.01 val. debiutavo muzikinis kanalas MTV. Pirmasis vaizdo klipas buvo „The Buggles“ daina „Video Killed the Radio Star“.

Ubagų diena, Porciunkulė, Šv. Mergelės angeliškosios šventė Tarptautinė alaus diena 1549 m. gimė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. 1921 m. mirė italų tenoras Enrico Caruso. 1924 m. Berlyne gimė Stasys Lozoraitis, diplomatas, politikas, teisininkas. 1942 m. gimė Čilės rašytoja Isabel Allende. 1976 m. gimė Australijos aktorius Samas Worthingtonas. 1978 m. gimė futbolininkas Deividas Šemberas.

1492 m. Kristupas Kolumbas iš Ispanijos uosto trimis laivais leidosi ieškoti naujų žemių Vakaruose ir kelio į Indiją. 1924 m. mirė britų rašytojas, trumpų istorijų autorius, marinistikos klasikas Josephas Conradas. 1940 m. gimė amerikiečių aktorius Martinas Sheenas. 1984 m. gimė amerikiečių plaukikas Ryanas Lochte. 1996 m. mirė poetas, literatūros kritikas Henrikas Nagys. 1998m.mirėRusijoskompozitorius Alfredas Schnittke. 2008 m. mirė Rusijos rašytojas ir disidentas Aleksandras Solženicynas.

1821 m. gimė prancūzų dizaineris Louis Vuittonas. 1859 m. gimė norvegų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Knutas Hamsunas. 1875 m. mirė danų rašytojas Hansas Christianas Andersenas. 1900 m. mirė Rusijos tapytojas Isaacas Levitanas. 1900 m. gimė Elizabeth Bowes-Lyon, Anglijos karaliaus Jurgio VI žmona, žinoma kaip Karalienė Motina. 1901 m. JAV gimė džiazo atlikėjas trimitininkas Louisas Armstrongas. 1955 m. gimė amerikiečių aktorius Billy Bobas Thorntonas. 1961 m. gimė JAV prezidentas Barackas Obama.

1753 m. gimė architektas, žymiausias lietuviško klasicizmo atstovas Laurynas Gucevičius. 1850 m. gimė prancūzų rašytojas Guy de Maupassant’as. 1930 m. gimė JAV astronautas Neilas Armstrongas. 1962 m. savo namuose Los Andžele rasta negyva kino žvaigždė Marilyn Monroe. 1962 m. Jamaikoje gimė buvęs NBA krepšininkas Patrickas Ewingas. 1992 m. disko metiko Romo Ubarto, Barselonoje iškovojusio pirmą vietą, garbei pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos trispalvė ir sugrotas himnas.

Na ir kaip tu nežinai?

15 demokratų, 4 respublikonai-demokratai, 2. JAV prezidentais yra tapę 18 respublikonų, kandidatas, tapęs JAV prezidentu? 4 vigai ir t. t. O kas yra vienintelis nepartinis

9

4 3

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

3

3

7 3

6

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

8 2 Prenumeratos skyrius: 261

PR

8

6

7

3

9

4

2

5

3

2

4

8

6

1

7

4

7

2

6

1

5

3

9

8

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3800.

5

5

4

9

1

8

6

7

3

2

7

6

8

9

2

3

1

5

4 9

3

2

1

5

7

4

8

6

6

3

5

4

9

7

2

8

1

8

1

7

3

5

2

9

4

6

2

9

4

8

6

1

5

7

3

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

1 9

5

9

Platinimo tarnyba: 261

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

2

9

5

4

5

2 6

reklamos skyrius: 261

2 1

Pasiūlykite savo klausimą: k.monkiene@vilniausdiena.lt

9

8

6

1876 m. gimė olandų šokėja, kurtizanė Mata Hari, apkaltinta šnipinėjimu Vokietijai ir per Pirmąjį pasaulinį karą sušaudyta. 1938 m. mirė rusų aktorius, režisierius, pedagogas Konstantinas Stanislavskis. 1941 m. mirė indų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Rabindranatas Tagorė. 1960 m. gimė amerikiečių aktorius Davidas Duchovny. 1975 m. Pietų Afrikoje gimė aktorė Charlize Theron. 1982 m. gimė Graikijos krepšininkas Vasileios Spanoulis.

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai: 1. Klubo „Paris SaintGermain“ logotipe 2. Mozė ir Morzė 3. Stalo tenisas 4. Niekas to neįvertina 5. Sankt Peterburgas ir Jupiteris

5 2

ėjas Jamie Carragheris per savo 5. Ilgametis „Liverpool“ (17 metų) žaid ų turnyruose. Kam? karjerą pelnė tik vieną įvartį Europos klub

2022

4 1

3. Kelintais metais toliau ne i už 1000 km nuo Vilniaus esančioje vietovėje pavasaris prasidėjo sausio 5 d.?

4. Kas sieja grupių „Radiohead“, „The Sisters of Mercy“, „Ladytron“ ir „Roxette“ pavadinimus?

1

8

VARDAI: Drąsius, Drąsutis, Jogilas, Kajus

Kristaus atsimainymas 1809 m. gimė anglų poetas lordas Alfredas Tennysonas. 1881 m. gimė škotų bakteriologas, penicilino išradėjas, Nobelio premijos laureatas seras Alexanderis Flemingas. 1926 m. 19-metė Gertrude Ederle tapo pirmąja moterimi pasaulyje, perplaukusia Anglijos kanalą. 1928 m. gimė amerikiečių menininkas Andy Warholas. 1945 m. JAV karo lėktuvai numetė pirmąją atominę bombą ant Hirosimos Japonijoje. 1986 m. gimė šachmatininkė Viktorija Čmilytė.

sudoku

1. Aštuonioliktasis JAV prezidentas Ulysses’as Grantas yra vienintelis JAV prezidentas, nubaustas už mūsų laikais tikrai keistai atrodantį eismo taisyklių pažeidimą. Koks tas pažeidimas?

karštOJI linija: 212

VARDAI: Daiva, Josbutas, Josgailė

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3656, 279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653

2013 08 01 vilniaus diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you