Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 14, 2013

www.kl.lt

=2;8A.162;6@/6? 296<!

11

?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;

136 (19 739)

pramogĹł

gidas

Nidoje gaus â&#x20AC;&#x17E;Vargo nĹł vasaraâ&#x20AC;&#x153; P

Vai­ruo­to­jams, par­tren­ku­siems brie­dÄŻ, su juo ir siō­lo­ma by­li­nÄ&#x2014;­tis dÄ&#x2014;l Ĺža­los.

Ekonomika 9p.

Permainas ÄŻ IranÄ&#x2026; atneĹĄ ne ĹĄiandienos prezidento rinkimai, o seksualinÄ&#x2014; revoliucija?

Pasaulis 10p.

Uostamiestyje â&#x20AC;&#x201C; maiĹĄtas prieĹĄ skaitmeninÄ&#x2122; fotografijÄ&#x2026;.

ajĹŤryje praĹŤĹžÄ&#x2014; dĹžiazai, jiems ÄŻkandin atgaudĹžia o gonai. SekmadienÄŻ varNidoje prasidÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;VargonĹł ra 2013â&#x20AC;&#x153;.Ĺ iemet festivalio vasapublikos laukia tarptautinio M.K.Ä&#x152;iurlionio vargonininkĹł konkurso laureatĹł reÄ?italiai. IlgameÄ?io festivalio meno vadovo vargonininko Balio Vaitkaus mintys â&#x20AC;&#x201C; jau Nidoje. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ÄŻsyk kaip niekad varganas mĹŤsĹł biudĹžetas, bet labai ambicinga programa uĹžsienio ĹĄaliĹł ambasadoms!â&#x20AC;&#x201C; aÄ?iĹŤ Penki festivalio koncertai â&#x20AC;&#x201C; tinio M.K.Ä&#x152;iurlioni tai tarptauo vargonininkĹł konkurso laureatĹł reÄ?italiai. Ĺ iemet ĹĄis konkursas ĹĄvenÄ?iÄ&#x2026; 45-metÄŻ, todÄ&#x2014;l dĹžiaugiamÄ&#x2014;s, kÄ&#x2014; gera proga ÄŻ LietuvÄ&#x2026;kad pasitaipasikviesti Europos vargonĹł elito atstovĹł. Jie visi mĹŤsĹł pajĹŤryje vargonuos pirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014; festivalio organizatorius.

riniĹł atlikimÄ&#x2026;. Ĺ iam atlikÄ&#x2014;jui taip pat priklauso pergalÄ&#x2014;s reikĹĄmingiausiuose tarptautiniuo kursuose SlovÄ&#x2014;nijoje, se konLenkijoje, Ä&#x152;ekijoje, Rusijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Japonijoje. Koncerte Nidoje vargonininkas dÄ&#x2014;lios iĹĄ baroko aukso amĹžiaus: mozaikÄ&#x2026; J.S.Bacho, D.Buxtehudeâ&#x20AC;&#x2DC;s skambÄ&#x2014;s ir tai, kÄ&#x2026; su jis begaliniu kĹŤriniai mu puoselÄ&#x2014;ja, â&#x20AC;&#x201C; XVIII atsidavia. Bohemijos muzika vargonams. BirĹželio 28-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; belgĹł vargonininkÄ&#x2014;s E.Biesemans reÄ?italis, kurÄŻ rengiame kartu su FlamandĹł riausybe. Ĺ i charizmatiĹĄka vybotĹł techniniĹł galimybiĹł , neriatlikÄ&#x2014;ja per pastaruosius deĹĄimt metĹł susiĹĄlavÄ&#x2014; bemaĹž visĹł tarptautiniĹł konkursĹłprestiĹžiniĹł je, JAV, PrancĹŤzijoje, KanadoOlandijoje, Japonijoje apdovanojim IĹĄ Europos vargonĹł elito E.Biesemans laimÄ&#x2014;jimĹł us; tarp â&#x20AC;&#x201C; ir pirmoji premija bei -Antrus metus specialusis priiĹĄ eilÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Vargozas uĹž geriausiÄ&#x2026; nĹł vasaraâ&#x20AC;&#x153; verÄ?ia M.K.Ä&#x152;iurlionio Lietuvos varkĹŤrybos interpretacijÄ&#x2026; gonavimo istorijos 2003-ĹłjĹł M.K.Ä&#x152;iurlionio -IĹĄties pernai minÄ&#x2014;jomepuslapius? konkurse. Anot mĹŤsĹł ĹĄiuodienraĹĄÄ?io ZĂźrcher laikinÄ&#x2014;s vargonĹł Unterländer, mokyklos 50 meâ&#x20AC;&#x17E;Els Biesemans Ĺžino tĹł jubiliejĹł, ĹĄiemet keliÄ&#x2026; ÄŻ publiâ&#x20AC;&#x201C; kos ĹĄirdÄŻâ&#x20AC;&#x153;: ĹĄÄŻkart vienintelio Lietuvoje pirmojo ir ď ŽLygis:  Ă&#x;`fXXNV][VR vargonĹł tarptautinio XNQcN_TN[N`Z iĹĄsiilgusiĹł klausytojĹł muzikos Ă­`ĂşSR`aVcNYV\OVbQ RaN`ORaY vargonininkĹł konkurso T\[ĂşcN`N_\`Â&#x2022;ZR[\cNQ\cN dÄ&#x2014;mesiui NONVNZOVPV[TN]_\T_NZNÂ&#x2022;Â&#x201C; `/CNVaXb` â&#x20AC;&#x201C; J.S.Bacho, Pirmasis M.K.Ä&#x152;iurlioni 45-metÄŻ. aRVTĂ&#x203A; CN_ F.MendelssohL. van Beethoveno, o vargo- Ä&#x152;iurlionio  nininkĹł konkursas no-Bartholdy kĹŤĹženklu paĹžymÄ&#x2014;ti ÄŻvyko 1968 m. 29A.[b\a_ var- -Prisistatyki riniai. gonininkai: pirmÄ&#x2026; Vilniuje, jo laureatais te publikai, prakartÄ&#x2026; tapo lietu- nĹł FestivalÄŻ soliniu viai Bernardas Vasiliauskas, vasarojeâ&#x20AC;&#x153; koncertuos â&#x20AC;&#x17E;Vargo- ĹĄau, ir jĹŤs. Penki festivakoncertu birjau minÄ&#x2014;- -Esu GiedrÄ&#x2014; tos G.LukĹĄaitÄ&#x2014;-M Ĺželio 30-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; uĹžbaigs LukĹĄaitÄ&#x2014; ir vieĹĄnia tarptautiniĹł pianistĹł rĂĄzkovĂĄ (Ä&#x152;ekija) iĹĄ Rygos JevgeĹ&#x2020;iir varlio koncertai â&#x20AC;&#x201C; pirmojo M.K.Ä&#x152;iurliondar viena gonininkĹł konkursĹł ir J.Äťisicina (Latvija), ja Äťisicina. Per 45 Latvijoje, gyvavimo metus io vargonininkĹł konkurso las Kohoutas, belgÄ&#x2014; Ä?ekas Pave- kijoje, Vokietijoje prizininkas, Ä&#x152;eM.K.Ä&#x152;iurlionio konkurse tai tarptautinio (1968 m.) lauEls Biesemans, atsisklei- dalyvaus 1995reatÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; J.Äťisicina. ĹłjĹł M.K.Ä&#x152;iurlioni dÄ&#x2014; ne vienas ryĹĄkus, lietuviĹł vargonininkÄ&#x2014; M.K.Ä&#x152;iurlionio tarptautinÄ&#x2014;s gita Jur- konkurso laureataso vargonininkĹł vargonininkÄ&#x2014;s vardasĹ ios latviĹł karjeros pasiekÄ&#x2122;s KazakeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, ĹĄiemet bei virtuozas, o launeatsiejaspecialaus pasitai- prizo uĹž vargonininkĹł mai suaugÄ&#x2122;s su kÄ&#x2014; proga pagroti ir reatĹł koncertiniai geriausiÄ&#x2026; M.K.Ä&#x152;iurlioni Ĺžymiaisiais Ryman. marĹĄrutai drieo gos katedros vargonais: ir ĹĄiuolaikinio lietuviĹł kiasi po EuropÄ&#x2026;, XII â&#x20AC;&#x17E;VargonĹł vasaraâ&#x20AC;&#x153; konkurso laureatĹł Tolimuosius Ryji â&#x20AC;&#x201C; bene autoriaus vyks 2013 kĹŤrinio daugiausiai soliniĹł m. birĹželio 16â&#x20AC;&#x201C;30 tus, PietryÄ?iĹł AzijÄ&#x2026;, atlikimÄ&#x2026; laimÄ&#x2014;tojas. koncertĹł ten d. Nidos reÄ?italiai. OkeanijÄ&#x2026; ir uĹž likĹł surengusi atlikÄ&#x2014;ja. Atlanto. liuteronĹł baĹžnyÄ?ioje. evange- kuoju Lietuvos nacionalinÄ&#x2014;s muziVargonininďŹ lharkÄ&#x2014;s kĹŤrybiĹĄkuma monijos ansamblyje s skleidĹžiasi ir â&#x20AC;&#x17E;Musica Hudar viena kryptimi: manaâ&#x20AC;?, o ĹĄiuo metu Gros su savo mokytoja -Kas iĹĄ jĹł jau yra ji transkribaesu ir Lietuvos koncertavÄ&#x2122; jĹŤvo (pritaikÄ&#x2014; vargonams) muzikos ir teatro sĹł festivalyje ir akademijos meno kas muzikuos ne vienÄ&#x2026; instrumentinÄ&#x2014;s ti NacionalinÄ&#x2014;je doktorantas, -FestivalÄŻ pradÄ&#x2014;site ĹĄiemet? klasikos M.K.Ä&#x152;iurlionio pats ir mu- G.LukĹĄaitÄ&#x2014;s-Mstudijuojantis prof. meno rÄ&#x2026;, tarp kuriĹł - Ĺžymieji ĹĄedevzikuosite ne vienas?.. -â&#x20AC;&#x17E;VargonĹł vasaraâ&#x20AC;&#x153; mokykloje Vilniuje. rĂĄzkovos A.Vivaldi Jos kon- â&#x20AC;&#x17E;MetĹł klasÄ&#x2014;je. Taigi muzikuosiuklavesino certo programa â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014; iĹĄskirtinÄŻ dÄ&#x2014;mesÄŻ visada ro- -BirĹželio 16-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;VargonĹł laikaiâ&#x20AC;? ir M.Musorgski tai â&#x20AC;&#x17E;Vasaraâ&#x20AC;&#x153; iĹĄ tarptautinio 2013â&#x20AC;&#x153; su savo A.Vivaldi vasaros mokytoja. o â&#x20AC;&#x17E;Parodos paveikslÄ&#x2014;liaiâ&#x20AC;? M.K.Ä&#x152;iurlionio vargonininkĹł pradĹžios koncerte â&#x20AC;&#x17E;MetĹł laikĹłâ&#x20AC;&#x153; ir J.S.Bacho, . IĹĄtraupasirodysi- je karaliausMĹŤsĹł dueto programo- G.F.Händelio, kos iĹĄ kurso laureatĹł atlikÄ&#x2014;jiĹĄkai kon- me dviese. Tai bus vargonĹł pastarojo barokas â&#x20AC;&#x201C; italĹł, ispaW.A.Mozarto, C.M. kĹŤrinio, taip pat ir klaveveiklai, sino duetas. kad sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s paĹženklinti Grosiu su klavesinininke nĹł, prancĹŤzĹł muzika ir, be abejo- von Weberio, E.Elgaro, J.Naujalio J.S.Bacho kĹŤryba skambÄ&#x2014;s paskutiniojo â&#x20AC;&#x17E;VargonĹł populiariĹłjĹł orkestriniĹł nÄ&#x2014;s, J.S.Bachas. niai ryĹĄiai su Lietuva jĹł kĹŤrybi- G.LukĹĄaite-MrĂĄzkovĂĄ. vasaros 2013â&#x20AC;&#x153; G.LukĹĄaitÄ&#x2014;transkripcijos vargonams. kĹŤriniĹł koncerto programoje. tĹł. â&#x20AC;&#x17E;VargonĹł vasarosâ&#x20AC;&#x153; nenutrĹŤk- MrĂĄzkovĂĄ, 1968-aisiais tapusi festivaliuo- mojo se yra dalyvavÄ&#x2122; didĹžioji M.K.Ä&#x152;iurlionio konkurso pir- -Kas toliau festivalio progra- SveÄ?iai dauguma reate, lau- moje? -Ar jau galvojate M.K.Ä&#x152;iurlionio â&#x20AC;&#x201C; talentingi, charizmatiĹĄki ĹĄiandien yra autoritetinga ir apie kitĹł konkursĹł lauremetĹł festivalÄŻ? -BirĹželio 23-iÄ&#x2026;jÄ&#x2026; vyks baroko epochos atĹł ir diplomantĹł: muzikos lietuviĹł tai -O kitais metais B.Vasiliauskas, austras â&#x20AC;&#x201C; maestro Prahos muzikos akademijosĹžinovÄ&#x2014;, gonininkÄ&#x2014;s J.KazakeviÄ?iĹŤ var- -TurÄ&#x2014;site ir ypatingĹł ir vÄ&#x2014;l sveÄ?iĹł? tÄ&#x2014;s re- -Bus. Ir kaktis: Nidos evangelikĹłlaukia suMaierhoferis, korÄ&#x2014;jietÄ&#x2014;Matthiasas sorÄ&#x2014; ir Klavesino katedros profe- Ä?italis. M.K.Ä&#x152;iurlioni ne vienas. Ĺ tai birĹželio liuteronĹł o konkurKa vedÄ&#x2014;ja. 25Young baĹžnyÄ?ios Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, so nugalÄ&#x2014;toja ji tapo Nors daugiau nei Lee, latvÄ&#x2014; Ligita bendradarbiaudami vargonams â&#x20AC;&#x201C; 30 tris deĹĄimtmeÄ?ius Sneibe, 2007-aisiais, kijos su metĹł! nutraukdama tis Tarasas Baginets, ukrainie- gyvena Ä&#x152;ekijoje, bent Respublikos ambasada, Ä&#x152;e- Ir nors toks amĹžius ĹĄiam kartÄ&#x2026; per me- uĹžsitÄ&#x2122;susiÄ&#x2026; ilgokai â&#x20AC;&#x201C; 12 metĹł â&#x20AC;&#x201C; rengsime instruVokietijo- tus ji suje ÄŻsikĹŤrusi lietuviĹł sugrÄŻĹžta ÄŻ gimtinÄ&#x2122;: fenomenalaus talento mentui â&#x20AC;&#x201C; vaikiĹĄkas, Nidos vargonesÄ&#x2014;kmiĹł virtinÄ&#x2122;, Ä?ia profesine Ä?ia vargonininkÄ&#x2014; patirtimi kai jaunosios kartos nai visai pagrÄŻstai Irena BudrytÄ&#x2014;-Kumm pat, namuose, vykstanÄ?iame dosniai dalijasi laikomi vienu Ä?ekĹł vargonier sÄ&#x2014;kmingiausiĹł XX ninko P.Kohouto met konkurso 45-meÄ?io ir kiti. Ĺ ie- vos studentais â&#x20AC;&#x201C; pianistais,su Lietu- konkurse visas premijas a. antrosios pusolinÄŻ koncertÄ&#x2026;. pelnydavo 1999-aisiais proga vie- nininkais klavesi- uĹžsienio name graĹžiausiĹł sveÄ?iai. J.KazakeviÄ?iĹŤ ir vargonininkais. P.Kohoutas triumfa- sÄ&#x2014;s lietuviĹł meistrĹł darbĹł: tikÄ&#x2014;tina, Lietuvos kampeUĹž nuo- â&#x20AC;&#x201C; Lietuvos tÄ&#x2014; vo tarptautiniam jog, nepaisant permainingĹł pelnus kultĹŤrai ji liĹł â&#x20AC;&#x201C; KurĹĄiĹł nerijoje muzikos ir e M.K.Ä&#x152;iurlionio apdovanota LDK â&#x20AC;&#x201C; susitiks ĹĄeĹĄi Gedimino klimato sÄ&#x2026;lygĹł ir gana varganos demijos absolventÄ&#x2014;, teatro aka- konkurse, greta pirmosios V laipsnio ordinu. instrumenmenĹł licen- jos ciatÄ&#x2014;, dÄ&#x2014;stanti ir pelnydamas ir specialĹłpremi- to prieĹžiĹŤros, ĹĄie vargonai akomponuojantarnaus uĹž geriausiÄ&#x2026; M.K.Ä&#x152;iurlioni prizÄ&#x2026; muzikai dar ne vienÄ&#x2026; deĹĄimtmetÄŻ. o kĹŤ-

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

Kalbino Rita BoÄ?iulytÄ&#x2014;

Trem­tis luo­ťi­no tau­tas

â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝mo­nos juk ne­ga­li ne­klau­sy­ ti, nes pa­skui bus su­rō­gu­si.â&#x20AC;&#x153; Klai­pÄ&#x2014;­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Ä&#x152;e­pas guo­dÄ&#x2014;­si, jog per ato­sto­gas bus pri­vers­tas pa­klus­ti su­tuok­ti­nÄ&#x2014;s no­rams.

2p.

Val­dĹžios poilsis â&#x20AC;&#x201C; maĹĄinoje Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Ke­lio­nÄ&#x2014;s au­to­mo­bi­liu po Lie­tu­vÄ&#x2026; ir uĹž jos ri­bĹł, Ĺžy­giai bai­da­rÄ&#x2014;­mis, ro­ma­no ra­ťy­mas, dar­bas so­de â&#x20AC;&#x201C; to­kias ato­sto­gas su­si­pla­na­vo uos­ ta­mies­Ä?io val­dĹžios at­sto­vai, ku­rie poil­siu mÄ&#x2014;­gau­sis va­sa­rÄ&#x2026;. Lai­ky­sis tra­di­ci­jĹł

Â&#x201E;Â&#x201E;Li­ki­mas: klai­pÄ&#x2014;­die­tis A.Ga­za­ria­nas â&#x20AC;&#x201C; trem­ties vai­kas, jo tÄ&#x2014;­vai â&#x20AC;&#x201C; sta­li­niz­mo rep­re­si­jĹł au­kos.

Bir­Şe­lio 14-oji â&#x20AC;&#x201C; vie­na juo­dĹžiau­siĹł die­nĹł Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je, me­ nan­ti mō­sĹł tau­tos trem­tÄŻ. Ta­Ä?iau per vi­sÄ&#x2026; sta­li­niz­mo epo­chÄ&#x2026; So­ vie­tĹł SÄ&#x2026;­jun­gos te­ri­to­ri­jo­je nuo rep­re­si­jĹł ir trÄ&#x2014;­mi­mĹł nu­ken­tÄ&#x2014;­jo 20 mi­li­jo­nĹł ÄŻvai­riau­siĹł tau­ty­biĹł Ĺžmo­niĹł. Tai palietÄ&#x2014; ir klai­pÄ&#x2014;­ dieÄ?io ar­mÄ&#x2014;­no Ar­ta­ťe­so Ga­za­ria­no ĹĄeimÄ&#x2026;.



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Ar­mÄ&#x2014;­nĹł ge­no­ci­do liu­di­nin­kas

A.Ga­za­ria­nas gi­mÄ&#x2014; Kras­no­jars­ko re­gio­no Tu­le­nio gy­ven­vie­tÄ&#x2014;­je. Jo tÄ&#x2014;­vas Je­gi­ťÄ&#x2014; Ga­za­ria­nas â&#x20AC;&#x201C; ar­mÄ&#x2014;­ nas, sta­li­nis­tĹł rep­re­ suo­tas trem­ti­nys.

4

Ke­lias die­nas per Pi­lies dĹžia­zo fes­ti­va­lÄŻ jau ato­sto­ga­vÄ&#x2122;s Klai­pÄ&#x2014;­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas ti­ki­no, jog apie poil­sÄŻ kol kas ne­gal­vo­ja. â&#x20AC;&#x17E;Tik­rai ne­tu­riu ga­lu­ti­ nio spren­di­mo nei ka­da, nei kaip ato­sto­gau­siu. Yra tik toks pir­mi­ nis pla­nas, jog gal­bĹŤt il­sÄ&#x2014;­siuo­si pir­mÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; lie­pos sa­vai­tÄ&#x2122;, prieĹĄ Jō­ ros ĹĄven­tÄ&#x2014;s ma­ra­to­nÄ&#x2026;. Ma­nau, jog su ĹĄei­ma sÄ&#x2014;­si­me ÄŻ au­to­mo­bi­lÄŻ ir kaŞ­kur va­Şiuo­si­me â&#x20AC;&#x201C; gal Lie­tu­vo­ je, o gal ir uĹž jos ri­bĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svars­tÄ&#x2014; V.Grub­liaus­kas.

2


2

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 14, 2013

miestas

Klai­pė­da va­do­vaus did­mies­čiams Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ra­jo­ni­nių sa­vi­val­dy­bių už­gož­ti pa­si­ju­tę Lie­tu­vos did­mies­čiai nu­ spren­dė įkur­ti sa­vo są­jun­gą. Jai pir­mo­ji va­do­vaus Klai­pė­da.

Dau­ge­lis ša­lies sa­vi­val­dy­bių pri­ klau­so Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­ cia­ci­jai. Ne išim­tis – ir Klai­pė­da, ku­ri yra šios aso­cia­ci­jos na­rė ir per me­tus su­mo­ka apie 100 tūkst. li­tų dy­džio na­rio mo­kes­tį. „Ta­čiau di­džių­jų mies­tų sa­vi­val­ dy­bės ta­me bū­ry­je iš­tirps­ta, o jų pro­ble­ma­ti­ka la­bai spe­ci­fi­nė. Ne pa­slap­tis, jog vi­si Lie­tu­vos įsta­ty­ mai, ku­rie su­si­ję su sa­vi­val­da, yra ku­ria­mi ra­jo­no sa­vi­val­dy­bėms, o did­mies­čiai lie­ka pa­mirš­ti“, – ar­ gu­men­tus, ko­dėl nu­spręs­ta kur­ ti Di­džių­jų ša­lies mies­tų są­jun­gą, dės­tė Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­ jas Ar­tū­ras Šul­cas. Su­si­rin­kę di­džių­jų ša­lies mies­ tų – Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio, Aly­taus at­sto­ vai su­ta­rė, jog for­ma­lios aso­cia­ ci­jos ne­kurs. Pir­miau­sia, tai il­go­ kai už­truk­tų, be to, rei­kė­tų mo­kė­ti na­rio mo­kes­čius. „Dirb­si­me ne­for­ma­liai, tie­siog kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je bus pa­ skir­tas koor­di­na­to­rius. No­ri­me, kad di­džių­jų ša­lies sa­vi­val­dy­bių bal­sas bū­tų gir­di­mas ir jis bū­tų vie­nin­gas. Tik­rai di­de­lis skir­tu­

mas, jei raš­tą į Vy­riau­sy­bę pa­si­ ra­šo tik Klai­pė­da ar­ba pri­si­de­da ir ki­ti di­die­ji mies­tai. Svo­ris ki­toks“, – aiš­ki­no A.Šul­cas. Sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai taip pat su­ta­rė, jog ne­bus ren­ka­mas joks ly­ de­ris. Nusp­ręs­ta, jog sa­vi­val­dy­bės, ku­rios pir­mi­nin­kaus nau­jai są­jun­ gai, kei­sis kas ket­vir­tį. Bur­tai lė­mė, jog pir­mo­ji są­jun­gai va­do­vaus Klai­pė­da. Jos pir­mi­nin­ka­vi­mas tę­sis iki rug­sė­jo, kai uos­ta­mies­ty­je bus su­ reng­ta kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je ana­li­ zuo­ja­mos did­mies­čiams svar­bios pro­ble­mos. „Jei pa­ma­ty­si­me, kad są­jun­ga yra ne­veiks­min­ga, tai iš­si­skirs­ty­si­me ir tiek. Ta­čiau ti­kiu, jog dirb­si­me veiks­min­gai. Ti­kė­ti­na, kad di­die­ ji mies­tai pra­dės kal­bė­ti vie­nu bal­ su“, – vy­lė­si A.Šul­cas.

„„Is­to­ri­ja: praė­ju­sios ato­sto­gos A.Šul­cui ne­bu­vo itin

100 Val­džios poilsis – mašinoje mies­tui va­do­vau­ti lie­ka J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

– be­veik tiek tūkst. litų Klaipėdos valdžia per metus sumoka už narystę Lietuvos savivaldybių asociacijoje.

„„Lū­kes­čiai: Di­džių­jų ša­lies sa­vi­val­dy­bių są­jun­gai va­do­vau­sian­ti Klai­pė­

da ti­ki­si, kad taip leng­viau bus spręs­ti ir sa­vo pro­ble­mas.



„„Tra­di­ci­ja: kol va­sa­rą val­džios vy­rai ato­sto­gau­ja,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jis taip pat pla­nuo­ja 1 ato­sto­gau­ti ir rugp­jū­ tį, nes jau su­si­klos­tė to­kia tra­di­ci­ja. „Ta­čiau dar tik­rai ne­su su­si­dė­lio­jęs nei su kuo, nei kur va­žiuo­siu. Da­bar ne ato­sto­go­mis esu su­si­rū­pi­nęs“, – tvir­ti­no uos­ta­mies­čio va­do­vas. Va­žiuos be vai­kų

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas il­sė­tis išei­na nuo atei­ nan­čio pir­ma­die­nio. Jo ato­sto­gos truks dvi sa­vai­tes. „Pir­mą kar­tą be vai­kų su žmo­na sė­si­me į au­to­mo­ bi­lį ir va­žiuo­si­me kur nors pa­si­va­ ži­nė­ti. Ke­lio­nė bus ne Lie­tu­vo­je, nes jo­je pra­lei­džia­me li­ku­sį ato­sto­ gų lai­ką“, – tei­gė A.Šul­cas. Jis tvir­ti­no, jog ke­lių die­nų ke­ lio­nė au­to­mo­bi­liu po ar­ti­miau­ sias vals­ty­bes bu­vo šei­mos tra­di­ ci­ja. Au­to­mo­bi­lį šei­ma rink­da­vo­si to­dėl, kad jis ne tik su­tei­kia lais­vę, bet ir ke­liau­ti yra pi­giau nei lėk­ tu­vu. Ta­čiau vai­kai šie­met sy­kiu va­žiuo­ti ne­ga­li, nes duk­ra bai­gia gim­na­zi­ją ir rei­kia ruoš­tis sto­ti į uni­ver­si­te­tą, o sū­nus bai­gia aukš­ tą­ją mo­kyk­lą. „Po ke­lio­nės su žmo­na lau­kia to­ kie ūkiš­ki stu­den­tiš­ki dar­bai. Duk­ rą rei­kės kaž­kur nu­vež­ti, sū­nų par­ si­vež­ti. Ir dar, aiš­ku, so­das, dar­žas,

sėk­min­gos – po­li­ti­kas smar­kiai su­si­ža­lo­jo ran­ką.

ku­ris yra di­džiau­sia at­gai­va“, – jau ato­sto­gų nuo­tai­ko­mis gy­ve­no vi­ ce­me­ras.

kar­tus, ta­čiau la­bai no­riu pa­ra­šy­ti ką nors klai­pė­die­tiš­ko.

Ir Tur­ki­ja, ir Kre­ta

Pak­lus žmo­nai

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Če­pas ato­sto­gaus nuo lie­pos 8 die­nos ir poil­siui skirs ne dvi sa­vai­ tes, o vi­sas 28 die­nas, kiek ir pri­klau­

Au­to­mo­bi­lį šei­ma rink­da­vo­si to­dėl, kad jis ne tik su­tei­kia lais­ vę, bet ir ke­liau­ti yra pi­giau nei lėk­tu­vu.

so. „Aš tai no­rė­čiau sė­dė­ti so­dy­bo­je ir ra­šy­ti ro­ma­ną. Bet yra to­kie vei­ kė­jai kaip žmo­nos. Ji tik­rai ma­ne kur nors iš­si­temps, o žmo­nos juk ne­ga­li­ ma ne­klau­sy­ti“, – juo­ka­vo V.Če­pas. Jo tei­gi­mu, su­pla­nuo­ta, kad vi­ ce­me­ras su žmo­na va­žiuos į gim­ tą­ją Aukš­tai­ti­ją, ten pa­si­va­ži­nės siau­ru­ku, Šven­to­sios upė­je plauks bai­da­rė­mis. „Kai grį­ši­me, kib­siu į kū­ry­bi­nį pro­ce­są. Ra­šy­siu ro­ma­ną „Teat­ro aikš­tė“. Tai toks dar­bi­nis pa­va­di­ni­mas, ku­ris kei­sis dar tris

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­ vi­čiū­tė, re­gis, neap­gai­les­ta­vo dėl to, jog va­sa­rą ato­sto­gau­ti jai ne­ teks. „Jau ke­le­ri me­tai taip išei­ na, kad vi­si paa­tos­to­gau­ja, aš lie­ ku va­do­vau­ti, o kai jie grįž­ta, ta­da ir aš ga­liu ei­ti il­sė­tis. Be to, su­si­ klos­tė ir to­kia pra­kti­ka, jog ne­ga­ liu iš­kart ato­sto­gau­ti vi­są mė­ne­sį – poil­sį rei­kia skai­dy­ti į ke­lias da­lis“, – tei­gė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Šie­met sa­vai­tę ji jau il­sė­jo­si ba­ lan­dį. Vy­ro gim­ta­die­nio pro­ga su juo skri­do į Tur­ki­ją, kur pra­lei­do sa­vai­tę. J.Si­mo­na­vi­čiū­tė pla­na­ vo, kad ato­sto­gau­ti sa­vai­tę pa­vyks ir rugp­jū­čio pa­bai­go­je – ke­tu­rių drau­gų kom­pa­ni­ja skris į Kre­tą, iš­si­nuo­mos au­to­mo­bi­lį ir steng­sis kuo iš­sa­miau pa­žin­ti apy­lin­kes. „Esu tos nuo­mo­nės, kad per ato­ sto­gas rei­kia kur nors iš­va­žiuo­ti. Vi­ sa­da ieš­ko­me pi­giau­sių pa­siū­ly­mų, to­dėl ato­sto­gos tik­rai ne­kai­nuo­ja la­bai daug. Pa­vyz­džiui, už sa­vai­tės ke­lio­nę į Tur­ki­ją mo­kė­jo­me 1250 li­ tų“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė.

Kre­tin­gos gat­vė taps ša­lu­ti­ne Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je vai­ruo­to­ jų lau­kia po­ky­čiai. Kre­tin­gos gat­ vė san­kry­žo­je su Šiau­rės pro­spek­ tu taps ša­lu­ti­ne. Da­bar ji bu­vo pa­ grin­di­nė.

Spren­di­mą dėl po­ky­čių ket­vir­ta­ die­nį priė­mė Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­ja. Pa­sak jos na­rių, Šiau­rės pro­spek­tas yra aukš­tes­nės ka­te­go­ ri­jos gat­vė. Be to, pa­tys vai­ruo­to­ jai san­kry­žo­je pai­nio­ja­si ir ma­no, kad Šiau­rės pro­spek­tas pa­grin­di­ nė gat­vė, dėl to at­si­tin­ka ne­lai­mių, ku­rio­se su­ža­lo­ja­mi ir žmo­nės.

„„ Po­ky­čiai: Kre­tin­gos gat­vė san­kry­žo­je su Šiau­rės pro­spek­tu taps ša­

lu­ti­ne. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


3

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 14, 2013

miestas Da­ly­vau­ja pra­ty­bo­se

Tik­ri­no­si ru­sų kal­bą

Inau­gu­ra­vo pre­zi­den­tą

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų paieš­kos, gel­bė­ji­mo ir tar­šos lik­vi­da­vi­mo lai­vas „Ša­ kiai“ da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nė­se jū­ ros tar­šos in­ci­den­tų lik­vi­da­vi­mo pra­ty­bo­se „Ba­lex Del­ta 2013“, vyks­tan­čio­se Bal­ti­jos jū­ro­je, Vo­ kie­ti­jos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ny­se prie Ros­to­ko. Jo­se da­ly­vau­ja 27 lai­vai iš aš­tuo­nių vals­ty­bių.

Va­kar įvy­ko dar vie­nas bran­ dos eg­za­mi­nų se­si­jos ži­nių pa­ tik­ri­ni­mas. Ru­sų kal­bos eg­za­mi­ ną lai­ky­ti bu­vo už­si­re­gist­ra­vęs 121 Klai­pė­dos abi­tu­rien­tas. Ta­ čiau dėl įvai­rių prie­žas­čių 7 iš jų eg­za­mi­ne ne­pa­si­ro­dė, dar 8 dvy­ lik­to­kai prie jo ne­bu­vo pri­leis­ti. Iki bran­dos eg­za­mi­nų se­si­jos pa­ bai­gos li­ko ma­žiau nei sa­vai­tė.

Aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas – Klai­pė­da“ vie­šo­je suei­go­je va­kar bu­vo inau­gu­ruo­tas nau­ja­sis pre­ zi­den­tas – aso­cia­ci­jos vyk­do­mo­ jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Sau­lius Sa­vic­kis. Jam re­ga­li­jas per­da­vė vie­nų me­tų pre­zi­den­to ka­den­ci­ ją bai­gęs aso­cia­ci­jos va­do­vas Ta­ das Šat­kaus­kas. „Ma­no mies­tui – Klai­pė­dai“ – jau ket­ve­ri me­tai.

Vaikai svar­biau už na­mą

Dienos telegrafas Kon­fe­ren­c i­ja. Šian­d ien 9 val. Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­te vyks tarp­tau­t i­nė moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Kal­bos vie­ne­ tų se­man­ti­ka ir struk­tū­ra“.

Mil­da Ski­riu­tė

Ko­mi­si­ja. Šian­dien vyks Jū­ri­nių ir vi­ daus van­de­nų rei­ka­lų ko­m i­si­jos po­ sė­d is. Jo me­t u bus svars­to­mas klau­ si­mas dėl pre­ky­vie­tės pre­k iau­ti žu­vi­ mis pa­ruo­ši­mo.

Spor­ti­nin­kų gat­vės gy­ven­to­jai krei­pė­si, kad bū­tų iš­mon­tuo­tas čia esan­tis grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lis. Jų pra­šy­mas ne­bu­vo pa­ten­kin­tas. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja nu­spren­ dė, kad sau­gu­mas svar­biau nei ski­ li­nė­jan­čios na­mo sie­nos.

Spor­ti­nin­kų gat­vė­je grei­čio slo­pi­ ni­mo kal­ne­lis, įreng­tas ties 12 na­ mu, ke­lia ne­ma­žai rū­pes­čių jo gy­ ven­to­jams. Klai­pė­die­čiai tvir­ti­no, kad per kal­ne­lį va­žiuo­jant sun­kias­ vo­riam trans­por­tui – au­to­bu­sams, o žie­mą ir gat­vių va­ly­mo tech­ni­kai – ski­li­nė­ja na­mo sie­nos. Jie no­rė­tų, kad grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lis bū­ tų pa­ša­lin­tas. Ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me Sau­ gaus eis­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je da­ ly­va­vę Pre­ky­bos uos­to se­niū­nai­tis Rus­lan Schnei­de­rat si­tua­ci­ją ver­ ti­no kiek ki­taip. „Apė­jau ke­tu­rių bu­tų, ku­rių sa­ vi­nin­kai pa­si­ra­šė pra­šy­mą pa­ša­lin­ ti kal­ne­lį, o šie tvir­ti­no, kad jo­kių pre­ten­zi­jų ne­tu­ri. Gal na­mo bend­ ri­jos pir­mi­nin­kas tai ini­ci­ja­vo, bet jis ta­me na­me ne­gy­ve­na? Vie­nin­ te­lis mo­ty­vas pa­ša­lin­ti kal­ne­lį – nu­kri­tęs tin­kas nuo na­mo kam­ po“, – tvir­ti­no se­niū­nai­tis. Ne­to­lie­se esan­čios mo­kyk­los at­ sto­vė pa­sa­ko­jo, kad šis grei­čio slo­ pi­ni­mo kal­ne­lis bu­vo įreng­tas, kai pės­čių­jų pe­rė­jo­je au­to­mo­bi­lis par­ bloš­kė mo­kyk­los pir­mo­kę. Atk­ reip­tas dė­me­sys, kad iš­mon­ta­vus kal­ne­lį ga­li vėl įvyk­ti ne­lai­mių. „Sau­gu­mas svar­biau už na­mą. Siū­ ly­čiau įreng­ti be­to­ni­nį kal­ne­lį, kaip da­bar yra mies­te. Bus ma­žes­nis bil­ dė­ji­mas ir jo neap­va­žiuos mo­to­cik­li­ nin­kai. Be to, prie pe­rė­jos rei­ka­lin­gas ženk­las, drau­džian­tis sto­vė­ti die­nos me­tu“, – siū­lė R.Schnei­de­rat. Ko­mi­si­ja nu­spren­dė ne­ša­lin­ti grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lio ir esant ga­li­my­bei jį per­da­ry­ti į be­to­ni­nį. Vai­ruo­to­jų po­ky­čiai lau­kia Ni­dos gat­vė­je. Vy­dū­no mo­kyk­los pra­šy­mu čia bus įreng­ta pės­čių­jų pe­rė­ja. Tei­ gia­ma, kad ry­tais čia bū­na daug au­ to­mo­bi­lių, ei­na daug vai­kų, o pės­ čių­jų pe­rė­jos nė­ra. Taip pat mo­kyk­la ne kar­tą ga­vo nu­si­skun­di­mų iš tė­vų, kad vai­kai iš­šo­ka į ke­lią. Bus svars­to­ma šio­je vie­to­je įreng­ti ne pa­pras­tą, o iš­ki­ lią­ją pės­čių­jų pe­rė­ją. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja nu­ spren­dė nai­kin­ti pės­čių­jų pe­rė­ ją Mi­ni­jos gat­vė­je ne­to­li Ru­si­jos kon­su­la­to, taip pat gy­ven­to­jų pra­ šy­mu ap­ri­bo­ti sun­kias­vo­rių trans­ por­to prie­mo­nių eis­mą Me­cha­ni­ za­ci­jos gat­vė­je.

Po­sė­dis. Šian­dien Klai­pė­dos jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos di­d žio­jo­je kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks Klai­pė­dos vals­ty­bi­n io jū­ rų uos­to ta­ry­bos po­sė­dis.

„„Po­ky­čiai: Til­tų gat­vė­je dvi­ra­ti­nin­kai tu­rės trauk­tis nuo ša­li­gat­vių į va­žiuo­ja­mą­ją da­lį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dvi­ra­čius nukels į gatvę Uos­ta­mies­čio val­džia bent vie­no­je gat­vė­je ban­dys iš­spręs­ti nuo­lat ky­lan­čius konf­lik­tus tarp pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų. Til­tų gat­vė­je pa­sta­rie­ji bus iš­kel­ti į va­žiuo­ja­mą­ją da­lį. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Au­to­bu­sams – ma­žiau vie­tos

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja ket­vir­ta­ die­nį vėl svars­tė, kur tu­rė­tų va­ žiuo­ti dvi­ra­ti­nin­kai Til­tų gat­vė­je. Jie pri­ta­rė ta­ry­bos na­rės Ra­mu­nės Sta­še­vi­čiū­tės pa­siū­ly­mui. Pa­gal jį dvi­ra­ti­nin­kams ta­kas bus įreng­tas Til­tų gat­vės va­žiuo­ja­mo­ jo­je da­ly­je. Au­to­bu­sams bus pa­lik­ tos dvi tri­jų met­rų eis­mo juos­tos. Dvi­ra­ti­nin­kams – po met­rą abie­jo­ se gat­vės pu­sė­se. Dvi­ra­čių ta­kai bus at­skir­ti bal­to­mis li­ni­jo­mis. Siū­ly­ta įreng­ti ir ati­tva­rus, kad au­to­bu­sai ne­va­žiuo­tų į dvi­ra­ti­nin­kų ta­ką, ta­ čiau nu­spręs­ta šį se­zo­ną jų ne­reng­ ti, o pir­miau­sia pa­žiū­rė­ti, ar dvi­ra­ ti­nin­kai va­žiuos šiais ta­kais. Pa­sak R.Sta­še­vi­čiū­tės, toks eis­ mo or­ga­ni­za­vi­mas Til­tų gat­vė­je ati­tik­tų rei­ka­la­vi­mus. Siau­res­nė gat­vės da­lis yra nuo Tur­gaus gat­vės iki Se­no­jo tur­gaus žie­do. Ta­čiau ma­no­ma, kad dvi­ra­ ti­nin­kai ir au­to­bu­sai įsi­tek­tų ir čia. „Man bū­tų ra­miau va­žiuo­ti gat­ ve nei ša­li­gat­viu“, – tvir­ti­no ta­ry­ bos na­rė. Konf­lik­tai vis tiek neiš­ven­gia­mi

Įver­tin­ta ir tai, kad pro­ble­mų ga­li kil­ti ir vie­to­se, kur yra įreng­tos au­ to­bu­sų sto­te­lės. „Atė­mus iš va­žiuo­ja­mo­sios da­ lies met­rą, ma­nau, kad pro­ble­

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Ne­si­no­ri, kad ke­lei­ viai iš­lip­tų į dvi­ra­čių ta­ką. Ga­li įvyk­ti ne­ lai­mių.

mų ga­li kil­ti Til­tų gat­vės da­ly­je nuo Tur­gaus gat­vės iki Se­no­jo tur­ gaus žie­do. Svar­bu at­kreip­ti dė­me­ sį, kad yra au­to­bu­sų sto­te­lės. Ne­si­ no­ri, kad ke­lei­viai iš­lip­tų į dvi­ra­čių ta­ką. Ga­li įvyk­ti ne­lai­mių“, – tvir­ ti­no vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis. Siū­ly­ta prieš au­to­bu­sų sto­te­les pa­sta­ty­ti ženk­lus, kad dvi­ra­ti­nin­ kai tu­ri su­sto­ti ir lauk­ti, kol ke­lei­ viai įlips ar iš­lips iš au­to­bu­so. Ta­čiau Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko Ra­mū­no Ši­dei­kio

nuo­mo­ne, tai pro­ble­mos neišsp­ ręs­tų. „Au­to­bu­sų sto­te­lė­se konf­lik­tai neiš­ven­gia­mi. Abe­jo­ju, kad dvi­ra­ ti­nin­kai su­stos, kad ir koks ženk­las bū­tų pa­sta­ty­tas. Rei­kė­tų už­kar­do“, – ko­men­ta­vo pa­rei­gū­nas. Ta­čiau nu­spręs­ta vie­tas, kur įreng­tos sto­te­lės, pa­žy­mė­ti punk­ ty­ri­nė­mis li­ni­jo­mis. Dvi­ra­ti­nin­kai, ku­rie no­rės, ga­lės ap­lenk­ti au­to­bu­ są, ku­rie ne – pa­lauk­ti, kol jis nu­ va­žiuos. Su­kė­lė tam tik­rų abe­jo­nių

Til­tų gat­vės va­žiuo­ja­mo­sios da­lies su­siau­ri­ni­mas kai ku­riems po­li­ti­ kams su­kė­lė abe­jo­nių. „Pi­lies til­tą už­da­ry­si­me re­mon­tui, o jūs siū­lo­te siau­rin­ti gat­vę?“ – nu­ste­bo vi­ce­me­ ras Vy­tau­tas Če­pas, ta­čiau ga­liau­siai siū­lo­miems pa­kei­ti­mams pri­ta­rė. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas tei­gė, kad dvi­ra­čių dau­gė­ja geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja. „Tu­ri­me ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų. Da­bar si­tua­ci­ja yra la­bai blo­ga“, – tei­gė vi­ce­me­ras. Po­sė­dy­je bu­vęs dvi­ra­ti­nin­kų at­ sto­vas su­ti­ko, kad kaž­ką rei­kia da­ ry­ti, ta­čiau at­krei­pė dė­me­sį, kol nė­ra nor­ma­lios dan­gos, dvi­ra­ti­ nin­kai ne­va­žiuos Til­tų gat­vės va­ žiuo­ja­mą­ja da­li­mi. „Ži­no­ma, čia yra se­na­mies­tis. Apie as­fal­tą nė­ ra nė kal­bos. Ta­čiau dan­gą kaž­kaip rei­kia su­tvar­ky­ti“, – tei­gė dvi­ra­ti­ nin­kų at­sto­vas.

Mi­nė­ji­mas. Šian­d ien vyks Ge­du­lo ir vil­ties die­nos mi­nė­ji­mas. 16 val. bus ei­ se­na nuo Klai­pė­dos po­l i­t i­n ių ka­l i­n ių ir trem­t i­n ių są­jun­gos bu­vei­nės Lie­ pų gat­vė­je iki Tau­tos kan­čios me­mo­ ria­lo, esan­čio S.Dau­kan­to gat­vė­je. Ei­ se­nos me­tu bus ri­bo­ja­mas eis­mas mi­ nė­to­se gat­vė­se. Nuo tvar­ka­raš­čių ga­li at­si­lik­ti au­to­bu­sai. 16.20 val. vyks iš­kil­ min­gas mi­nė­ji­mas so­vie­ti­nio ge­no­ci­ do au­koms pa­gerb­ti.18 val. vi­si lau­kia­ mi Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je, kur bus lai­ko­mos Mi­šios. Ry­toj, Oku­pa­ci­ jos ir ge­no­ci­do die­ną, 17 val. Šv. Pran­ ciš­k aus Asy­ž ie­č io kop­ly­č io­je vyks pa­mal­dos trem­t y­je žu­v u­siems lie­t u­ viams at­min­ti. Po jų Žve­jų rū­mų miš­ raus cho­ro „Klai­pė­da“ kon­cer­tas. Krikš­ty­nos. Šian­dien 17 val. Krui­zi­nių lai­v ų ter­mi­na­le vyks di­d žiau­sio uos­ to pro­jek­to – gi­l i­n i­mo dar­bų už­bai­g i­ mo ce­re­mo­ni­ja ir nau­jo gy­lių ma­ta­vi­ mo lai­vo „Lo­tas“ krikš­ty­nos. Sto­vyk­la. Klai­pė­dos vai­k ų lais­va­lai­ kio cent­ras kvie­čia 7–15 me­t ų vai­k us įdo­m iai, links­mai, tu­r i­n in­gai pra­leis­ ti lai­ką va­sa­ros svei­ka­t in­g u­mo die­ nos sto­v yk­lo­je „Svei­ka va­sa­ra“. Or­ga­ ni­zuo­ja­mos dvi pa­mai­nos: nuo bir­že­ lio 17 iki bir­že­lio 28 d. ir nuo lie­pos 1 iki lie­pos 12 d. Sto­vyk­la ne­mo­ka­ma. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ste­fa­ni­ja Vait­kie­nė (g. 1917 m.), Ni­ko­la­jus Zi­mi­nas (g. 1925 m.), Jus­ti­na Pa­kal­niš­k ie­nė (g. 1925 m.), Tat­ja­na Ži­ga­čio­va (g. 1952 m.), Via­čes­ lav Pav­lov (g. 1957 m.), Os­val­das Ged­ bu­das (g. 1967 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ve­ro­ni­ka Ža­lie­nė, Juo­za­pas Ste­po­na­ vi­čius, Vik­tor Fio­do­rov, Rai­mun­das Dab­ro­vols­k is, Tat­ja­na Ži­ga­čio­va. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Jus­ti­na Pa­kal­niš­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 57 iš­kvie­ti­mų.


4

penktadienis, birželio 14, 2013

miestas

Trem­tis luo­ši­no tau­tas 1

Kai jam bu­vo 10 me­tų, 1915-ai­siais per ge­no­ci­ dą iš Ar­mė­ni­jos da­lies, ku­ri šiuo me­tu pri­klau­so Tur­ki­jai, su šei­ma per­bė­go į Ba­ku. „Ma­no tė­tis bu­vo tarp tų pa­bė­ gė­lių, pra­si­dė­jus liūd­nai pa­gar­ sė­ju­siam ge­no­ci­dui. Jis 1905 me­ tų gi­mi­mo, kai pra­si­dė­jo vi­sos tos bai­sy­bės, jis jau bu­vo ga­na di­de­ lis ir la­bai ge­rai tai at­si­mi­nė. Daug žmo­nių ta­da bė­go į tuo­me­tę Ru­si­ ją. Ta­da Azer­bai­dža­nas bu­vo Ru­si­ jos pro­vin­ci­ja“, – pa­sa­ko­jo A.Ga­ za­ria­nas. 1932 m. Je­gi­šė įgi­jo aukš­tą­jį in­ ži­nie­riaus-eko­no­mis­to iš­si­la­vi­ni­ mą. Azer­bai­dža­ne tai bu­vo pir­ma ab­sol­ven­tų eko­no­mis­tų, tu­rin­ čių aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, lai­da. Jis dir­bo Naf­tos ir che­mi­jos ins­ti­tu­te, o 1936-ai­siais bu­vo rep­re­suo­tas. „Jį rep­re­sa­vo 1936 m., o ne 1937 m., kai pra­si­dė­jo ma­si­nis te­ro­ ras. Vi­si 45 tos lai­dos ab­sol­ven­

Ar­ta­še­sas Ga­za­ria­nas:

Rep­re­si­jos bu­vo nu­ kreip­tos ne tik prieš ar­mė­nus, len­kus ar lie­tu­vius, sta­tis­ti­ka ro­do, kad nu­ken­tė­ jo ab­so­liu­čiai vi­sos tau­tos, gy­ve­nu­sios so­vie­tų te­ri­to­ri­jo­je.

tai – ru­sai, žy­dai, azer­bai­dža­nie­ čiai, ar­mė­nai – bu­vo suim­ti per dvi die­nas. Tarp jų ir ma­no tė­vas. Tos lai­dos nuo­trau­ka pas mus ka­ bė­jo vi­są lai­ką. Iš jų gy­vi li­ko tik ke­tu­ri, vi­si ki­ti žu­vo“, – pa­sa­ko­ jo A.Ga­za­ria­nas. Pa­sak klai­pė­die­čio, klau­si­mas, ko­dėl dik­ta­to­riui už­kliu­vo bū­tent ši­tie žmo­nės, yra be­pras­mis. Esą juos no­rė­jo su­nai­kin­ti to­dėl, kad val­džia sie­kė nu­kirs­ti vi­suo­me­ nės eli­tui gal­vą. Pa­na­šiai po ke­

Sta­li­niz­mo pik­ta­da­rys­tės Nuo pat Spa­l io re­vo­l iu­ci­jos – 1918 me­t ų pa­bai­gos iki 1952 me­t ų sau­ sio mė­ne­sio So­v ie­t ų Są­jun­gos te­ ri­to­r i­jo­je bu­vo rep­re­suo­ta apie 20 mln. žmo­nių. Tarp jų – 57 tūkst. ru­sų, 300 tūkst. len­k ų, 450 tūkst. vo­k ie­čių, 12 tūkst. suo­mių, 69 tūkst. ka­ra­ča­jų, 25 tūkst. kal­mu­kų, 91 tūkst. in­gu­šų, 393 tūkst. če­čė­nų, 194 tūkst. to­to­r ių, 18 tūkst. tur­k ų ir kur­dų, 61 tūkst. bal­ta­ru­sių, 10 tūkst. ar­mė­nų. Per vi­są sta­li­niz­mo lai­ko­tar­pį iš Lie­ tu­vos bu­vo ištremta132 tūkst. žmo­ nių, iš jų – apie 32 tūkst. bu­vo vai­kai. Kiek jų mi­rė, ne­sus­kai­čiuo­ta, trem­ ty­je nuo 1941 iki 1956 me­tų gi­mė 6,5 tūkst. lie­tu­vių vai­k ų.

„„Skaus­mas: jau dau­giau nei 20 me­tų vi­sa Lie­tu­va mi­ni bir­že­lio 14-ąją – Tau­tos ge­du­lo ir vil­ties die­ną. 

le­rių me­tų nu­ti­ko ir Lie­tu­vo­je, kai ma­siš­kai bu­vo suim­ti ir rep­re­suo­ti dva­si­nin­kai, mo­kyk­lų va­do­vai, ki­ ti in­te­li­gen­tai. „Ma­no tė­vas ga­vo 10 me­tų la­ge­ rio. Po to, 1947 m. išė­jo J.Sta­li­no įsa­ky­mas, kad vi­si tie, ku­rie prieš tai sė­dė­jo, tu­ri bū­ti iš­trem­ti be tei­ sės grįž­ti na­mo. Tai­gi ma­no tė­vas bu­vo iš­trem­tas į Si­bi­rą, Kras­no­ jars­ko kraš­tą, kur pri­va­lė­jo ir mir­ ti“, – tei­gė A.Ga­za­ria­nas. Du kar­tus atė­mė ma­mą

A.Ga­za­ria­no ma­mos gy­ve­ni­mas su­si­klos­tė ne ma­žiau dra­ma­tiš­kai. Fran­cis­ka Ba­bu­ri­na (Ro­di­ševs­ka­ ja), ki­lu­si iš len­kų-lie­tu­vių šei­mos, gy­ve­no kai­me­ly­je Lie­tu­vos, Len­ki­ jos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je. „Ma­no ma­ma, bū­da­ma dar jau­ na mer­gai­tė, vie­ną va­sa­rą iš­vy­ko į Sankt Pe­ter­bur­gą. Tuo me­tu dar ne­bu­vo nu­si­sto­vė­ju­sios vals­ty­bių sie­nos. Kai ji su­ma­nė va­žiuo­ti na­ mo, ne­be­ga­lė­jo grįž­ti pas sa­vo ar­ ti­muo­sius, nes jų kai­mas stai­ga at­si­dū­rė „už­sie­ny­je“. Ji nie­ka­da dau­giau ne­be­pa­ma­tė tė­vų“, – pa­ sa­ko­jo A.Ga­za­ria­nas.

1941 bir­že­lio 14 d. bu­vo iš­trem­ta apie 18 tūkst. lie­tu­vių, 15,5 tūkst. lat­vių ir dau­g iau nei 11 tūkst. es­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Su li­ku­siais gy­vais dviem bro­ liais mo­te­ris su­si­ti­ko tik po 45 me­ tų. A.Ga­za­ria­no ma­ma ne­be­tu­rė­ jo ga­li­my­bių jų su­ras­ti anks­čiau. Tai­gi ji grį­žo at­gal į Sankt Pe­ter­ bur­gą. „Ten ji iš­te­kė­jo, su­si­lau­kė ke­tu­ rių vai­kų. Bet 1937-ai­siais bu­vo suim­ta. Prie­žas­tis bu­vo tai, kad ji tu­ri gi­mi­nai­čių už­sie­ny­je. To pa­ ka­ko. Jo­kių ki­tų įro­dy­mų, kad ji ken­kia Ta­ry­bų Ru­si­jai, ne­bu­vo. Ta­da vy­riau­siai jos duk­rai bu­vo 6 me­tu­kai“, – ma­mos tra­ge­di­ją pri­ si­mi­nė A.Ga­za­ria­nas. A.Ga­za­ria­no ma­ma bu­vo suim­ ta ir iš­siųs­ta de­šim­čiai me­tų į la­ ge­rį Ko­ly­mo­je. Jos vy­ras 1941-ųjų bir­že­lį mo­bi­li­zuo­tas į Rau­do­ną­ją ar­mi­ją žu­vo pir­mą­ją ka­ro sa­vai­tę. Ke­tu­ri ma­žy­čiai vai­kai li­ko naš­lai­ čiai ir ste­buk­lin­gai pa­tys vie­ni iš­ gy­ve­no Le­ning­ra­do blo­ka­dą, per ku­rią, ma­no­ma, mies­te iš ba­do ar nuo iš­se­ki­mo mi­rė nuo 700 tūkst. iki 1,5 mln. žmo­nių. „Ma­ma grį­žo 1947 me­tais, vos spė­jo su­si­ras­ti sa­vo vai­kus, kai ją vėl suė­mė ir vi­sam gy­ve­ni­mui iš­ trė­mė į Si­bi­rą. Ten jie su­si­ti­ko su

ma­no tė­čiu ir aš gi­miau 1951 me­ tais“, – sa­kė A.Ga­za­ria­nas. Nu­kir­to eli­tui gal­vą

Pa­sak A.Ga­za­ria­no, J.Sta­li­no rep­re­si­jo­mis rau­do­no­ji val­džia pa­sie­kė sa­vo tiks­lą. Eli­tas, in­te­ li­gen­ti­ja bu­vo su­nai­kin­ta. Ma­ no­ma, kad rep­re­suo­tų­jų per vi­ są rau­do­ną­jį te­ro­rą bu­vo apie 20 mln. žmo­nių. A.Ga­za­ria­no ma­ny­mu, ta­da tau­ tos stip­riai nu­krau­ja­vo. Juk be ly­ de­rių, be eli­to, žmo­nės tam­pa be­ jė­ge mi­nia, su ku­ria ga­li­ma da­ry­ti, ką no­ri. „Rep­re­si­jos bu­vo nu­kreip­tos ne tik prieš ar­mė­nus, len­kus ar lie­tu­ vius, sta­tis­ti­ka ro­do, kad nu­ken­tė­ jo ab­so­liu­čiai vi­sos tau­tos, gy­ve­ nu­sios so­vie­tų te­ri­to­ri­jo­je. Be­je, žy­miai dau­giau nei lie­tu­vių bu­vo iš­trem­ta ki­tų tau­ty­bių žmo­nių“, – sa­kė A.Ga­za­ria­nas. Konf­lik­tas dėl praei­ties

A.Ga­za­ria­nas trem­ties te­ma pri­si­ mi­nė net ku­rio­zi­nę si­tua­ci­ją, kaip net pa­tys už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys po­ka­rio kar­tos lie­tu­viai emig­ran­ tai ne­su­vo­kė, kas, ką ir ko­dėl rep­ re­sa­vo ar trė­mė bu­vu­sio­je So­vie­ tų Są­jun­go­je. „Maž­daug prieš 20 me­tų bu­ vau No­tin­ga­me. Ir vie­nas ma­ no bi­čiu­lis pro­fe­so­rius sa­ko, kad mū­sų vie­tos lie­tu­vių bend­ruo­ me­nės at­sto­vė no­ri su ma­ni­mi su­si­tik­ti ir pa­bend­rau­ti. Mus pa­ kvie­tė ar­ba­tos. Kai at­va­žia­vo­me pas tą la­bai se­ną da­mą, ji ma­nęs pa­klau­sė, kur esu gi­męs. Kai pa­ sa­kiau, ji pa­si­do­mė­jo, kaip ma­no tė­vai ten at­si­dū­rė“, – pri­si­mi­nė A.Ga­za­ria­nas. Iš­gir­du­si, kad jo tė­tis bu­vo iš­ trem­tas iš Ba­ku, o ma­ma – iš Le­ ning­ra­do, pa­šne­ko­vė ši­to esą nie­ kaip ne­ga­lė­jo su­pras­ti. „Ji ma­ne ti­ki­no, kad aš kaž­ką su­pai­nio­jau. Mo­te­ris sa­kė, juk Le­ ning­ra­das pri­klau­sė ru­sams. Pat­ vir­ti­nau, kad tai So­vie­tų Są­jun­gos mies­tas. Ji nie­kaip ne­ga­lė­jo su­ pras­ti, kaip ru­sai ga­lė­jo trem­ti ir rep­re­suo­ti ru­sus. Ji į ma­ne žiū­rė­ jo, vi­siš­kai ne­sup­ras­da­ma, apie ką aš kal­bu“, – tei­gė A.Ga­za­ria­nas. Mo­te­ris ka­te­go­riš­kai tvir­ti­ no, kad ru­sai trė­mė tik lie­tu­vius. Ji ne­ga­lė­jo su­vok­ti, kad nuo rep­

re­si­jų nu­ken­tė­jo ir ki­tų tau­ty­bių žmo­nės. „Įvy­ko skan­da­las, mes tu­rė­jo­ me išei­ti, nes ji ab­so­liu­čiai ne­su­ ti­ko su ta min­ti­mi, kad ru­sai trė­ mė sa­vo tau­tie­čius, ji puo­lė ko­ne į is­te­ri­ją, kad mes ją kvai­li­na­me ir ap­gau­di­nė­ja­me, kal­ba­me ne­ są­mo­nes. Bet tos ne­są­mo­nės bu­ vo ma­no tė­vų gy­ve­ni­mas“, – sa­ kė klai­pė­die­tis. A.Ga­za­ria­no tė­vai la­ge­riuo­se ir trem­ty­je pra­lei­do po 18 me­tų. Jis pa­ts – trem­ties vai­kas, ten pra­gy­ ve­no 6 me­tus. Iš trem­ties jų šei­mą pa­lei­do tik 1957-ai­siais. Po J.Sta­li­no mir­ties jau bu­vo praė­ję ne­ma­žai lai­ko. Be­je, pir­ muo­sius trem­ti­nius iš la­ge­rių pra­ dė­jo pa­lei­di­nė­ti tik 1955 me­tais. Trem­ti­nio sta­tu­so ne­ga­vo

Nuo 1981-ųjų A.Ga­za­ria­nas gy­ve­ na Klai­pė­do­je, kur, neil­gai tru­kus, įsi­trau­kė į po­li­ti­ką, ak­ty­viai pa­lai­kė eko­no­mi­nę te­ri­to­ri­jų ne­prik­lau­so­ my­bę, bu­vo iš­rink­tas Lie­tu­vos Są­ jū­džio Sei­mo na­riu. „Kai Lie­tu­va at­ko­vo­jo ne­prik­ lau­so­my­bę, pra­dė­jau dirb­ti Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je. Tuo me­tu jau bu­vo su­kur­ta Ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­ga. Jiems bu­vo pa­ves­ta re­ gist­ruo­ti rep­re­suo­tus ir iš­trem­tus as­me­nis. Pa­gal­vo­jau, jei jau su­ ra­ši­nė­ja vi­sus to­kius, gal man ir­ gi rei­kė­tų už­si­re­gist­ruo­ti“, – pri­ si­mi­nė A.Ga­za­ria­nas. Atė­jęs pas tuo­me­tį są­jun­gos pir­ mi­nin­ką, jis at­si­ne­šė vi­sus sa­vo nuo lai­ko pa­gel­tu­sius ori­gi­na­lius do­ku­men­tus: tė­vo bei ma­mos pa­ žy­mas dėl rea­bi­li­ta­ci­jos, sa­vo gi­ mi­mo liu­di­ji­mą, tai yra vi­sus po­ pie­rius, įro­dan­čius, kad jis gi­mė trem­ty­je. Po ke­lių die­nų Ka­li­nių ir trem­ ti­nių są­jun­gos pir­mi­nin­kas A.Ga­ za­ria­ną in­for­ma­vo, kad jo do­ku­ men­tų ori­gi­na­lu­mas nea­be­jo­ti­nas, bet yra klau­si­mas, už ką A.Ga­za­ ria­nas bal­suo­siąs po kelių mėnesių vyksiančiuose rinkimuose. „Aš atsisakiau atsakyti, o jie atsisakė mane registruoti kaip tremtinį. Iki šiol ne­tu­riu jo­kios pa­žy­mos, ne­si­nau­do­ju jo­kio­mis pri­vi­le­gi­jo­mis. Te­be­tu­riu įro­dy­ mus, kad esu trem­ties vai­kas, bet jo­kio ofi­cia­laus sta­tu­so ne­tu­riu“, – ap­gai­les­ta­vo klai­pė­die­tis.


5

penktadienis, birželio 14, 2013

lietuva

Mi­nist­ras ruo­šia­si mū­šiui Ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pro­ce­dū­rą Sei­me tu­rė­sian­tis at­lai­ky­ti svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis ruo­šia­si tik­ram mū­šiui. Jis ir pa­ts pa­si­ra­šė in­ter­pe­lia­ci­jos jam teks­tą, o už­va­ kar, apie svei­ka­tos re­for­mos bū­ti­nu­mą pa­ruo­šęs krū­vą skaid­rių, jis net pu­sant­ros va­lan­dos įti­ki­nė­jo sa­viš­kius. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ro­dė skaid­res

Rei­kia­mi pa­ra­šai mi­nist­ro in­ter­ pe­lia­ci­jai jau su­rink­ti, o pro­ce­dū­ra Sei­me ga­lė­tų pra­si­dė­ti jau po po­ ros sa­vai­čių. Ta­čiau kai­rių­jų mi­ nist­ras V.P.And­riu­kai­tis ra­mus – jis kol kas tu­ri sa­viš­kių pa­lai­ky­mą. Už­va­kar, dien­raš­čio ži­nio­mis, jis dau­giau nei pu­sant­ros va­lan­dos apie tai kal­bė­jo su sa­viš­kiais So­ cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jo­je. O va­kar Sei­mo po­sė­dy­je li­be­ra­lai pa­si­džiau­gė, kad su­rin­ko 31 pa­ra­ šą. Be­je, V.P.And­riu­kai­tis ir to­liau šmaikš­tau­ja – jis pa­dė­jo bū­tent 31ąjį pa­ra­šą ir taip pa­si­sten­gė, kad in­ter­pe­lia­ci­jos au­to­riai ga­ran­tuo­ tai per­ženg­tų rei­kia­mą 29 pa­ra­šų skai­čių. Į sa­vo frak­ci­jos po­sė­dį už­va­kar mi­nist­ras at­vy­ko pa­si­ren­gęs – pri­ sta­tė net 40 skaid­rių pre­zen­ta­ci­ją, ją ga­vo ir dien­raš­tis. V.P.And­riu­ kai­tis mi­nė­to­se skaid­rė­se, ži­no­ ma, įro­di­nė­ja, kad svei­ka­tos ap­ sau­gos pa­dė­tis – itin blo­ga, ta­čiau tai pra­de­da iš to­li. „Nuo 2013-0107 iki 2013-05-09 įvy­ko 20 su­si­ti­ ki­mų su įvai­rių svei­ka­tos prie­žiū­

ros sis­te­mos sri­čių dar­buo­to­jais ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­ sto­vais. Bend­ras su­si­ti­ki­mų da­ly­ vių skai­čius: 884. Iden­ti­fi­kuo­tos 78 pro­ble­mos, ku­rios su­jung­tos į 12 pro­ble­mi­nių sri­čių. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu su­da­ ry­ta 12 vi­ce­mi­nist­rų va­do­vau­ja­mų dar­bo gru­pių, ku­rio­se da­ly­vaus Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sa­kin­gų pa­da­li­nių ir pa­val­džių įstai­gų va­do­vai, mi­nist­ro vi­suo­ me­ni­niai kon­sul­tan­tai ir vi­suo­me­ nės at­sto­vai“, – ko­dėl yra ver­tas bū­ti mi­nist­ru, įro­di­nė­jo V.P.And­ riu­kai­tis. Pateikė ataskaitą

Mi­nist­ras aiš­ki­no, kad di­džio­ji pro­ ble­ma ta, jog svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma Lie­tu­vo­je su­dė­tin­ga, pa­ly­ gin­ti su ki­to­mis ES ša­li­mis – men­ kai fi­nan­suo­ja­ma, ne­pa­kan­ka­mai efek­ty­vi ir skaid­ri. Tai esą vei­kia gy­ven­to­jų svei­ka­tos ne­to­ly­gu­mus. Mi­nist­ro tiks­las – per­tvar­ky­ti svei­ ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, pa­ge­rin­ ti jos fi­nan­sa­vi­mą, sie­kiant efek­ty­ ves­nės ir skaid­res­nės veik­los. Mi­nist­ras ata­skai­to­je su­skai­čia­ vo ir kiek ša­liai kai­nuo­ja svei­ka­ tos prie­žiū­ros sis­te­ma – 2011 m.

Baus­mės griež­tės Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sei­mas va­kar priė­mė Sau­gaus eis­ mo įsta­ty­mo pa­tai­sų pa­ke­tą, ku­ ria­me nu­ma­ty­ta tei­sė atim­ti vai­ ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą 10 me­tų, iš­re­ gist­ruo­ti au­to­mo­bi­lius be tech­ni­ nės ap­žiū­ros, ki­tų nau­jo­vių.

Sei­m as va­kar pri­ta­r ė Sau­gaus eis­mo įsta­ty­mo pa­tai­soms. Vie­ na svar­biau­sių nau­jo­vių – tai, kad nuo šiol au­to­mo­bi­liai re­gist­ruo­ ja­mi bus tik at­li­kus tech­ni­nę ap­ žiū­rą. Pa­sak Sei­mo Tei­sės ir tei­ sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Ju­liaus Sa­ba­taus­ko, šiuo me­tu ga­ liojanti tvar­ka, kai iš pra­džių au­ to­mo­bi­lis re­gist­ruo­ja­mas ir tik vė­liau at­lie­ka­ma tech­ni­nė ap­žiū­ ra, jis ap­drau­džia­mas, le­mia dau­ gy­bę ne­lai­min­gų įvy­kių. „Lie­tu­vos ke­liais apie 200 tūkst. au­to­mo­bi­lių va­ži­nė­ja pa­si­bai­gus tech­ni­nei ap­žiū­rai ir ne­sant drau­ di­mo. Nu­ma­ty­ta, kad, pa­si­bai­gus drau­di­mui ar­ba tech­ni­nės ap­žiū­ros ga­lio­ji­mui, au­to­mo­bi­liui bus lai­ki­ nai su­stab­do­mas lei­di­mas da­ly­vau­ ti vie­ša­ja­me eis­me. Aiš­ku, sa­vi­nin­ kas, val­dy­to­jas bus in­for­muo­ja­mas – jis per 90 die­nų tu­rės su­si­tvar­ky­ ti, ki­taip au­to­mo­bi­lis bus pri­va­lo­mai iš­re­gist­ruo­ja­mas, o vai­ruo­to­jas tu­rės grą­žin­ti vals­ty­bi­nius nu­me­rius“, – sa­kė J.Sa­ba­taus­kas. Dar vie­na nau­jo­vė – as­me­nims, pra­ra­du­siems tei­sę vairuoti bent vie­niems me­tams, praė­jus šiam

ter­mi­nui teks iš nau­jo lai­ky­ti vai­ ra­vi­mo eg­za­mi­ną. Be­je, ge­ro­kai su­griež­tin­tos mak­ si­ma­lios baus­mės ne­blai­viems ar nuo nar­ko­ti­kų ap­svai­gu­siems vai­ ruo­to­jams, ku­riems tei­sė vai­ruo­ ti ati­ma­ma ant­rą kar­tą, – nuo šiol bus nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė atim­ti iš jų vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą ir 10-iai me­tų. Be­je, pra­de­dan­tiems vai­ ruo­to­jams, per pir­muo­sius dve­jus me­tus ne­pa­da­riu­siems pa­žei­di­mų, be jo­kių pa­pil­do­mų kur­sų bus iš­ duo­da­mi 10 me­tų ga­lio­jan­tys pa­ žy­mė­ji­mai. As­mens do­ku­men­tus ir vai­ruo­to­ jo pa­žy­mė­ji­mą Lie­tu­vos vai­ruo­to­jai nuo šiol tu­rės pa­ro­dy­ti ne tik juos su­stab­džiu­siam po­li­ci­jos, ta­čiau ir ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kont­ ro­lės pa­rei­gū­nui – iki šiol ap­lin­ko­ sau­gi­nin­kai skųs­da­vo­si ne­ga­lin­tys nu­baus­ti pa­žei­dė­jų, pa­vyz­džiui, per ar­ti van­dens tel­ki­nio sta­tan­čių au­ to­mo­bi­lius, nes jų vai­ruo­to­jų iden­ ti­fi­kuo­ti ne­lei­džia įsta­ty­mas. Nau­jie­nų yra ir dvi­ra­ti­nin­kams. Nusp­ren­du­siems šią trans­por­ to prie­mo­nę vež­ti pri­tvir­ti­nus prie au­to­mo­bi­lio ga­lo, jei dvi­ra­tis už­sto­ja vals­ty­bi­nį au­to­mo­bi­lio nu­me­rį, nuo šiol bus pri­va­lo­ma gau­ti spe­cia­lią len­te­lę iš „Re­git­ros“ su vals­ty­bi­niu nu­me­riu, ki­taip grės bau­dos. Į įsta­ty­mą taip pat įtrauk­ta nuo­ sta­ta, kad ne tik va­žiuo­ja­mo­ji da­ lis, bet ir pa­žy­mė­ti ša­li­gat­viai ga­lės bū­ti skir­ti dvi­ra­čių eis­mui, pa­tiks­ lin­tos ki­tos dvi­ra­čių ta­kų žy­mė­ji­mo su­bti­ly­bės.

išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, svei­ka­ tos iš­tek­lių val­dy­mas at­siei­na 148 mln. li­tų, ri­zi­kų su­si­rgti val­dy­ mas – 78 mln. li­tų.

31 pa­ra­šo iki va­kar pie­tų su­lau­ku­sio­je in­ter­pe­lia­ci­jo­je pa­ sku­ti­nis pa­si­ra­šė pats V.P.And­riu­kai­tis.

Kliū­va ža­lin­gi įpro­čiai ir PSD

Mi­nist­ras įro­di­nė­ja, kad li­cen­ci­jų vers­tis maž­me­ni­ne pre­ky­ba al­ko­ ho­lio ir ta­ba­ko ga­mi­niais vis dau­gė­ ja, tad nea­be­jo­ti­nai su šia pro­ble­ma rei­kia kaip nors ko­vo­ti. „Rei­ka­lin­gi sku­būs veiks­mai“, – ti­ki­no mi­nist­ ras. Dau­giau­sia ie­čių, aiš­ku, smin­ ga me­di­ci­nos pri­va­ti­nin­kams. V.P.And­riu­kai­tis pa­ro­do, kad gy­ dy­to­jų at­ly­gi­ni­mai vals­ty­bi­nia­me ir pri­va­čia­ja­me sek­to­riuo­se vie­nam eta­tui 2012 m. smar­kiai ski­ria­si. Re­ mian­tis mi­nist­ro pa­teik­ta in­for­ma­ ci­ja, vals­ty­bės įstai­go­se mak­si­ma­lus vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis – 5,6 tūkst. li­tų, o pri­va­čio­se – net 34,7

„„ At­kak­lu­mas: mi­nist­ras pa­ts pa­si­ra­šė in­ter­pe­lia­ci­jos teks­tą, o už­va­kar

ener­gin­gai įro­di­nė­jo sa­viš­kiams, kad jis – tei­sus. 

tūkst. li­tų. Tad esą ky­la pro­ble­mų ren­giant jau­nus spe­cia­lis­tus, ku­rie dirb­tų ir re­gio­nuo­se. Mi­nist­ras kons­ta­tuo­ja, kad pa­ste­ bi­mas di­de­lis ato­trū­kis – net tri­mis kar­tais – tarp pri­va­lo­mo­jo svei­ka­ tos drau­di­mo (PSD) įmo­kų, ku­rias mo­ka dir­ban­tys as­me­nys, dy­džio ir PSD įmo­kų, ku­rios mo­ka­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to už vals­ty­bės drau­džia­mus as­me­nis, – to­kių yra net 60 pro­c. vi­sų gy­ven­to­jų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

V.P.And­r iu­k ai­t is ga­l iau­s iai kons­ta­tuo­ja, kad dėl men­ko fi­ nan­sa­vi­mo ne­ga­li­ma už­tik­rin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros priei­na­mu­ mo, priim­ti­nu­mo bei tin­ka­mu­mo ro­dik­lių įgy­ven­di­ni­mo, ma­žin­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tos ne­ to­ly­gu­mų ir už­tik­rin­ti ne­mo­ka­mo me­di­ci­nos pa­gal­bos tei­ki­mo vals­ ty­bi­nė­se as­mens svei­ka­tos prie­ žiū­ros įstai­go­se. Esą im­tis re­for­ mų – neiš­ven­gia­ma.


6

penktadienis, birželio 14, 2013

nuomonės

Pliažai – tar­si mi­nų lau­kas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

Kiek il­gai bū­si­me va­gys?

telefonas@kl.lt

Din­go kon­tei­ne­riai

Sau­lius Tvir­bu­tas

K

au­n ie­č ių pa­skelb­tos am­bi­ ci­jos tap­ti Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­ne tu­rė­tų rū­pė­ti vi­siems Lie­t u­vos gy­ven­to­jams. Juk Vil­n iaus pa­v yz­dys pa­ro­dė, kad mies­ tas, ga­vęs šį gar­bin­gą ti­tu­lą, nau­do­ja ne tik sa­v i­val­dy­bės lė­šas – daug pi­n i­gė­l ių pa­ž y­ra ir iš vals­ty­bės biu­dže­to, o tai jau vi­sų ša­lies dir­ban­čių pi­lie­čių įna­šai. De­ja, 2009 m. sos­t i­nė aki­vaiz­d žiai pa­de­ monst­ra­vo, kad esa­me dar ne­sub­ren­dę di­ de­lių biu­dže­tų ren­gi­niams: jei tik bus ga­li­ my­bė pa­vog­t i, iš­plau­t i skir­tas lė­šas, bū­t i­ nai taip ir pa­da­ry­si­me. Juk vis tiek nie­kas ne­nu­baus. Net ket­ve­r ius me­tus vie­šo­sios įstai­gos „Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­t i­ nė“ skan­da­l in­gą veik­lą ty­r u­si tei­sė­sau­ga ga­l iau­siai iš­kė­lė ran­kas. Gir­d i, me­no ver­ tės neį­ma­no­ma įro­dy­ti teis­me, o bu­hal­te­ ri­ja ves­ta tvar­kin­gai. Nuos­ta­bus pa­vyz­dys val­d i­n in­kams, ku­r ie kont­ro­l iuo­ja di­de­l io mas­to vals­ty­bės re­mia­mus ren­g i­nius. Pa­ si­ro­do, svar­biau­sia vis­ką tvar­kin­gai su­gul­

Jei tik bus ga­li­my­bė pa­vog­ti, iš­plau­ti skir­tas lė­šas, bū­ti­nai taip ir pa­da­ry­si­me. dy­ti bu­hal­te­ri­nė­se len­te­lė­se, o po to pri­ra­ šy­ti prie skai­čiu­kų kiek tik no­ri nu­liu­kų ir di­džią­ją iš­plau­tų li­tų da­lį su­si­žer­ti į as­me­ni­ nes ki­še­nes. Ta­da drą­siai ga­li­ma iš­leis­ti pu­ sę mi­li­jo­nų li­tų neeg­zis­tuo­jan­čiai in­ter­ne­to sve­tai­nei, paim­ti 800 tūkst. li­tų iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų ir pa­klo­ti juos už­sie­nio žvaigž­dės kon­cer­tui, o pa­skui dar iš tų pa­čių pi­lie­čių pa­pil­do­mai nu­lup­ti už bran­gius bi­lie­tus. O gal kau­n ie­čiai bus są­ž i­n in­ges­n i? Vis dėl­to skan­da­lų ne­t rūks­ta ir čia. Jei su­ ge­bė­ta iki 600 tūkst. li­t ų pa­d i­d in­t i ne­ di­du­ko vie­šo­jo tua­le­to są­ma­tą, kiek ta­ da kai­nuos pa­sta­ty­ti ko­kį nors nau­ją me­ no ob­jek­tą? Va­gys­tės vie­niems iš ki­tų nė­ra kau­nie­čių ar vil­nie­čių bruo­žas. Įžū­lių, bet ne­va neį­ ro­do­mų po­l i­t i­k ų ir val­d i­n in­k ų grobs­t y­ mų ap­stu vi­suo­se mies­tuo­se. Ne ge­res­ni ir me­no žmo­nės: pri­si­min­ki­me skan­da­lus, kai bu­vo re­konst­ruo­ja­mi teat­rai sos­t i­nė­ je. Jų va­do­vai ta­da bu­vo gar­bin­gi ir nu­si­ pel­nę kul­tū­rai žmo­nes. Tai­gi vi­si mes kol kas esa­me to­kie, ko­kie esa­me. Gal iki 2022 m. (bū­tent tais me­tais Kau­nas už­si­brė­žė tiks­lą gau­ti Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nės sta­ tu­są) tap­si­me la­biau ci­vi­li­zuo­ti ir ma­ž iau go­dūs, o tei­sė­sau­ga ne tik skės­čios ran­ko­ mis? Duok Die­ve. Gal ta­da ir ne­kils ci­niš­ kos min­tys apie va­gys­čių grės­mes vos tik iš­g ir­dus apie pla­čius, gra­ž ius ir bran­g iai kai­nuo­jan­čius už­mo­jus sa­vi­val­dy­bė­se.

„„Pa­vo­jus: nors va­sa­ros se­zo­nas pra­si­dė­jo, į pa­plū­di­mius ve­da su­lū­žę ta­kai, ku­riais ei­nant ga­li­ma su­si­žeis­ti. 

K

už len­tos už­kliu­vo ir vos ne­nu­vir­to. Kai ku­rio­se vie­to­se to­kie su­si­dė­vė­ ję ta­kai tę­sia­si vi­są ke­lią. Gai­la žiū­ rė­ti į ma­mas, ku­rios ei­na su ma­žais vai­kais. Jos tik ir žiū­ri, kad ma­žy­liai ne­su­si­žeis­tų. Ra­mi­na­ma, kad ta­kai bus at­ nau­jin­ti, ta­čiau tai ne­guo­džia. Ne­ gi juos bu­vo sun­ku su­mon­tuo­ti iki bir­že­lio. Juk aiš­ku, kad va­sa­ros se­ zo­nas pra­si­dės tik­rai ne vė­liau. Čia juk ne­rei­kia jo­kių pro­gno­zių, kaip ke­li­nin­kams lau­kiant snie­go. Bet pas mus, pa­si­ro­do, tiek žie­ ma, tiek va­sa­ra pra­si­de­da ne­ti­kė­ tai. Ka­da da­bar tuos ta­kus pa­klos? Ar­tė­jant žie­mai? Keis­tai prie jū­ros at­ro­do ir kal­ nai ne­gy­vų va­ba­lų. Ne­gi tvar­ky­ to­jai ne­ga­li jų su­rink­ti? Na ir kas, kad tie va­ba­lai ne­pa­ vo­jin­gi, bet juk tai ne­hi­gie­niš­ka ir šlykš­tu. Ką tu­ri pa­gal­vo­ti iš už­sie­

nio at­vy­kę tu­ris­tai? Abe­jo­ju, kad jie dar kar­tą no­rė­tų su­grįž­ti į to­ kį plia­žą. Taip pat ky­la klau­si­mas, ko­dėl lai­ku ne­bu­vo su­sta­ty­ti in­for­ma­ci­ niai ženk­lai, žy­min­tys plia­žų ri­bas, rū­ky­mo vie­tas. Ne­gi ir juos sun­ku bu­vo lai­ku pa­si­ruoš­ti? Sup­ran­tu, kad ne pa­ti sa­vi­val­dy­ bė tvar­ko pa­plū­di­mius, o kon­kur­ są lai­mė­ju­si įmo­nė. Ta­čiau mies­to val­džia ga­lė­tų griež­čiau kont­ro­ liuo­ti ran­go­vus. Skai­čiau, kad įmo­nei bu­vo skir­ ta pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų bau­ da, bet ar tai vis­ką at­per­ka? Dar­bų lai­ku neat­li­ku­sią bend­ro­vę rei­kė­tų baus­ti kas­dien ar­ba ne­mo­kė­ti at­ly­ gio už ap­lai­dų dar­bą. Juk dėl įmo­nės vė­la­vi­mo nu­ken­ čia­me mes – klai­pė­die­čiai, mū­sų mies­to įvaiz­dis. Vai­va Z.

Gam­tai ga­li­ma ir pa­si­prie­šin­ti

Š

io­mis die­no­mis per te­le­ vi­zi­jos pro­gra­mas vėl te­ko gir­dė­ti dis­ku­si­jų dėl aud­ rų ar­do­mų jū­ros pa­kran­čių ties Kark­le. Siū­lo­ma šias pa­kran­ tes tvir­tin­ti. Kark­lės bend­ruo­me­nės at­sto­vas dės­tė, kad ge­riau­sias bū­das ap­sau­ go­ti Kark­lės ka­pi­nai­tes ir Olan­do Ke­pu­rę nuo aud­rų – pa­plū­di­my­je pa­klo­ti ak­me­nų ruo­žą. Tarp su­klo­ tų ak­me­nų ei­lės ir kran­to skar­džio pri­pil­ti že­mių, o ant su­pil­to gūb­rio pa­so­din­ti kal­na­pu­šių. La­bai no­rė­čiau pri­tar­ti to­kiam siū­ly­mui, bet, de­ja, ne­ga­liu, nes jis tik­rai tu­ri dau­gy­bę trū­ku­mų ir sa­ vaip tik disk­re­di­tuo­ja pa­na­šaus po­ bū­džio siū­ly­mus. Šio me­to­do trū­ku­mas tai, kad ban­gos pro sky­les tarp ak­me­nų su­ ge­bės iš­plau­ti su­pil­tas že­mes. Ne­ pa­dės ir pa­so­din­tos kal­na­pu­šės. Jei ir ga­li­ma klo­ti ak­me­nis, pir­miau­sia rei­kė­tų su­da­ry­ti tik­rai rim­tą kliū­ tį ban­goms, iš­be­to­nuo­jant vien­ti­ są sie­nu­tę. Ji tu­rė­tų bū­ti ma­žiau­siai

Vy­tau­tas

pu­sė met­ro įleis­ta į grun­tą ir dėl di­ des­nio efek­ty­vu­mo iš abie­jų pu­sių ga­lė­tų bū­ti ap­dė­ta ak­me­ni­mis. Dar

Anot jų, aud­rų ar­do­ ma jū­ros pa­kran­tė la­bai gra­žiai at­ro­do, tei­kia sa­vo­tiš­ką dva­ si­nį pe­ną.

ge­riau ir pa­tva­riau bū­tų, kad ta be­ to­no sie­nu­tė tu­rė­tų apa­čio­je pa­dą. Keis­ta klau­sy­tis sa­ve jū­ri­nių rei­ ka­lų spe­cia­lis­tais va­di­nan­čių žmo­ nių per­dėm skep­tiš­kų ko­men­ta­ rų dėl vie­no­kių ar ki­to­kių siū­lo­mų pa­jū­rio pa­kran­čių ap­sau­gos bū­dų. Tie va­di­na­mie­ji spe­cia­lis­tai be­veik vien­bal­siai ėmė tvir­tin­ti, kad vi­sos dirb­ti­nės kran­tų ap­sau­gos prie­mo­ nės ne­va ne­pa­sit­vir­ti­no ir ki­tuo­ se kraš­tuo­se ir kad ge­riau­sia nie­ko ne­da­ry­ti, nes gam­ta mo­ka pa­ti tvar­

ky­tis. Anot jų, aud­rų ar­do­ma jū­ros pa­kran­tė la­bai gra­žiai at­ro­do, tei­kia sa­vo­tiš­ką dva­si­nį pe­ną. Ga­li­ma dar bū­tų pri­dur­ti, kad ir se­nų ar­chi­tek­ tū­ros pa­mink­lų griu­vė­siai vaiz­din­ giau at­ro­do ne­gu svei­ki pa­sta­tai. Gra­žiai at­ro­do ir gais­ras, po­tvy­niai, net ka­ras ek­ra­nuo­se la­bai vaiz­din­ gai at­ro­do. Jei­gu įvai­rius gam­tos ir žmo­gaus su­kur­tus ka­tak­liz­mus lai­ ky­si­me gra­žiais gam­tos ir žmo­gaus ap­si­reiš­ki­mais, ku­rių nė­ra jo­kio rei­ ka­lo nei stab­dy­ti, nei ma­žin­ti jų tra­ giš­kų pa­sek­mių, va­do­vau­jan­tis to­ kiu po­žiū­riu, nė­ra rei­ka­lo nei gais­rų ge­sin­ti, nei ko­vo­ti su po­tvy­niais, nei li­gų gy­dy­ti ir pan. ir t.t. Ne­ver­ta ko­vo­ti su gam­ta, nes ji ge­riau ži­no, kas ge­rai, o kas dar ge­riau... Ačiū Die­vui, kad pa­sau­ly­je ne vi­si taip ma­no. O mū­sų trum­pa­me pa­jū­rio ruo­že gal ir ne­bū­ti­na gel­ bė­ti vi­sos pa­kran­tės, bet nuo­sta­ bią Olan­do Ke­pu­rės ke­te­rą ir Kark­ lės ka­pi­nai­tes – bū­ti­na. Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

Šu­nį siun­do ant paukš­čių

Prie Eduar­do Bal­sio gim­na­zi­jos esan­čio tven­ki­nio kaž­koks žmo­ gys­ta ne pir­mi me­tai ve­džio­ja­ si vilk­šu­nį ir pju­do ant van­de­ny­je esan­čių paukš­čių. Ypač gai­la an­ čių su ma­žais an­čiu­kais – di­de­lės an­tys pa­ky­la, o ma­žy­lių tė­vai blaš­ ko­si. Kai gy­vū­nas su­grįž­ta į kran­ tą, šei­mi­nin­kas jį kaž­kuo pa­še­ria ir vėl pju­do ant spar­nuo­čių. Grei­ čiau­siai paukš­te­liai bus su­dras­ky­ti, nes šuo nu­plau­kia la­bai to­li. Be to, ke­tur­ko­jis vi­sa­da bū­na be pa­va­dė­ lio ir ant­snu­kio. Pa­na­šu, kad jo šei­ mi­nin­kas tu­ri kaž­ko­kių psi­cho­lo­gi­ nių su­tri­ki­mų – nor­ma­lus žmo­gus taip ne­sielg­tų. Al­do­na

Trūks­ta žmo­nių

Ban­kai trau­kia­si. Toks įspū­dis su­ si­da­ro nuė­jus į kai ku­riuos ban­kų sky­rius. Žmo­nės, no­rin­tys su­si­ tvar­ky­ti do­ku­men­tus ar tu­rin­tys rei­ka­lų su gry­nai­siais, pri­vers­ ti ei­lė­se dus­ti po ke­lias va­lan­ das. Taip ir ne­sup­ran­tu, ar ban­ kai dau­giau klien­tų su­lau­kia, ar bai­gia vi­sus dar­buo­to­jus at­leis­ti be­tau­py­da­mi. Si­mo­na

Kai­nos tem­pia­si prie eu­ro

Va­kar par­duo­tu­vė­je pir­kau pa­ čią pi­giau­sią ban­de­lę, pa­pras­tą, be nie­ko, už 48 cen­tus. O šian­dien tos pa­čios ban­de­lės kai­na jau 59 cen­ tai, tai yra net 11 cen­tų bran­giau. Nei ji ska­nes­nė, nei di­des­nė, nei ten ko dau­giau pri­dė­ta – ko­kia bu­ vo, to­kia ir li­ko. Ar mes čia jau ruo­ šia­mės eu­ro įve­di­mui ir gre­ti­na­me kai­nas prie eu­ro? Al­bi­na

Šal­dy­tu­vai ne­vei­kia?

Pas­te­bė­jau, kad pre­ky­bos cent­ruo­ se esan­tys šal­dik­liai daž­nai ne­vei­ kia. Štai va­kar nu­si­pir­kau ke­le­tą le­ dų, o šie bu­vo be­veik iš­ti­žę ir net ne­pa­na­šūs į le­dus. Ne­ži­nau, ar taip ti­ki­ma­si su­tau­py­ti pi­ni­gų už elekt­ rą, ar sie­kia­ma at­vi­rai pa­si­ty­čio­ti iš klien­tų? Juk karš­tą va­sa­ros die­ ną no­ri­si at­si­gai­vin­ti, o ne pa­pil­do­ mai ner­vin­tis. Ni­jo­lė Pa­ren­gė Even­tas Ta­ma­šaus­kas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Anks­čiau pas mus, Rum­piš­kės g. 2A kie­me, bu­vo ant­ri­nių ža­lia­ vų kon­tei­ne­riai. Da­bar jų ne­bė­ra. Kon­tei­ne­riai nu­temp­ti prie baž­ ny­čios. Iki tol tvar­kin­gai rū­šia­vus šiukš­les, da­bar to da­ry­ti pa­pras­ čiau­siai neap­si­mo­ka. Šiukš­les rei­ kė­tų dė­ti į at­ski­rus mai­še­lius, ku­ rie vis vien bū­tų su­mes­ti į vie­ną kon­tei­ne­rį. Ei­ti šiukš­lių iš­mes­ti iki baž­ny­čios – ab­sur­das, nes su­si­da­ ro ne­men­kas at­stu­mas. Krei­piuo­si į tuos, ku­rie yra at­sa­kin­gi: grą­žin­ ki­te kon­tei­ne­rius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lai­pė­do­je ne tik žie­ma, bet ir va­sa­ra atei­na ne­ti­kė­tai. Tai aki­vaiz­du šie­met pa­ žvel­gus į plia­žus. Nors jau įpu­sė­jo bir­že­lis, neat­lik­tų pa­si­ruo­ši­mo va­sa­ros se­zo­nui dar­ bų dar daug. Krau­piau­sia si­tua­ci­ ja su me­di­niais ta­kais. Gal prie pa­ grin­di­nių įė­ji­mų jie su­tvar­ky­ti, bet ato­kiau – bai­su. Te­ko man ei­ti Pir­mo­jo­je Meln­ ra­gė­je mo­te­rų plia­žo link. Sun­ku tiks­liai api­bū­din­ti tą me­di­nį ta­ką. Pa­si­jau­ti kaip mi­nų lau­ke. Pir­miau­sia tu­ri žiū­rė­ti, kad ant ko­kios su­rū­di­ju­sios vi­nies neuž­lip­ tum, nes jų dau­gy­bė mė­to­si, o da­lis sty­ro iš­si­ki­šu­sios. Bai­su ir už ko­kios len­tos už­kliū­ti. Ga­li­ma par­virs­ti. Pa­vo­jin­giau­sios len­tos tos, ku­ rios at­ro­do pri­tvir­tin­tos, ta­čiau kai ant vie­nos to­kios už­li­pau, iki krau­ jo nu­si­mu­šiau ko­jos pirš­tą. Drau­gė

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 14, 2013

sveikata

Odos li­goms gy­dy­ti – pro­fe­sio­na­lų pa­gal­ba Šil­tuo­ju me­tų lai­ku įvai­rios odos li­gos žmo­nes pra­de­da var­gin­ti la­biau. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės (KUL) der­ma­to­ve­ne­ ro­lo­gi­jos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad, žmo­nėms, su­si­dū­ru­siems su įvai­rio­mis odos bė­do­mis, ga­li su­teik­ti vi­są įma­no­mą pa­slau­gų spekt­rą – nuo dė­me­sin­gos ap­žiū­ros ir iš­sa­mių ty­ri­mų iki diag­no­ zės nu­sta­ty­mo ir gy­dy­mo mo­der­nio­mis prie­mo­nė­mis.

Li­na Lik­šai­tė Se­zo­ni­nės pro­ble­mas

KUL Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų po­sky­ rio ve­dė­ja gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ ro­lo­gė Jo­lan­ta Če­sie­nė tei­gė, kad pra­si­dė­jus va­sa­ros se­zo­nui, pa­ dau­gė­ja aler­gi­nių kon­tak­ti­nių der­ ma­ti­tų. „Jų at­si­ra­di­mo prie­žas­tys ga­li bū­ti įvai­rios, pa­vyz­džiui, nau­do­ja­ ma kos­me­ti­ka ar­ba me­di­ka­men­tai, ta­čiau va­sa­rą daž­na aler­gi­nio kon­ tak­ti­nio der­ma­ti­to at­si­ra­di­mo prie­ žas­tis – są­ly­tis su įvai­riais au­ga­lais. Aler­gi­ja ga­li at­si­ras­ti ir dėl įvai­res­ nio mais­to, ypač eg­zo­ti­nio. Odai pa­rau­dus, pa­ti­nus, pleis­ka­no­jant, šla­piuo­jant, trū­ki­nė­jant, at­si­ra­dus pūs­le­lėms ar maz­ge­liams bei pa­na­ šiems simp­to­mams, rei­kė­tų kreip­tis į spe­cia­lis­tus“, – sa­kė J.Če­sie­nė. Pa­sak jos, pa­ste­bi­mas ir fo­to­ kon­tak­ti­nių der­ma­ti­tų paū­mė­ji­ mas. Su­sir­gi­mą ga­li­ma va­din­ti fo­ to­che­mi­ne reak­ci­ja, ku­rią su­ke­lia ult­ra­vio­le­ti­niai sau­lės spin­du­liai ir fo­toa­ler­gi­nės me­džia­gos. To pa­da­ ri­nys – į nu­de­gi­mą sau­lė­je pa­na­šus odos su­dir­gi­ni­mas. Oda pa­raus­ta, ją tar­si de­gi­na, ga­li iš­kil­ti ma­žes­ nių ar di­des­nių pūs­lių. Pra­dė­jus žy­dė­ti au­ga­lams ir me­ džiams, pa­dau­gė­jo ir ato­pi­nio der­ ma­ti­to at­ve­jų, ypač vai­kams. Tai odos pa­žei­di­mas, ku­rį pro­vo­kuo­ja įvai­rūs ap­lin­kos ir vi­di­niai veiks­ niai. Pa­ti ato­pi­ja reiš­kia iš­kreip­tą at­sa­ką į ap­lin­kos fak­to­rius. Kaip tei­gė J.Če­sie­nė, vi­sų šių li­ gų at­ve­ju KUL at­lie­ka­mi iš­sa­mūs aler­go­lo­gi­niai ty­ri­mai, ku­rie lei­ džia nu­sta­ty­ti su­si­rgi­mų prie­žas­ tis ir skir­ti tin­ka­mą gy­dy­mą. „Gy­dy­mą ski­ria­me am­bu­la­to­riš­kai. Vė­liau pa­cien­tams pa­de­da­me sveik­ ti der­ma­to­lo­gi­nia­me die­nos sta­cio­ na­re, kur at­lie­ka­mos įvai­rios pro­ce­ dū­ros (la­ši­nės in­fu­zi­jos, fo­to­te­ra­pi­ja, įvai­rūs te­pi­mai ir kt.) ir sta­cio­na­re, ku­ria­me rū­pi­na­mės sun­kes­niais li­ go­niais“, – pa­sa­ko­jo gy­dy­to­ja.

„Pap­lū­di­mio se­zo­no me­tu kiek­ vie­nas ati­džiau pa­si­žiū­ri­me į sa­vo odą ir pa­ste­bi­me, jog mū­sų kū­nas nu­sė­tas ap­ga­mais. Be­sik­rei­pian­ tiems į spe­cia­lis­tus ky­la klau­si­ mas – ga­li­ma de­gin­tis ar ne. Pa­ra­ dok­sa­lu, ta­čiau su­lau­kia­me ir to­kių as­me­nų, ku­rie atei­na jau nu­svi­ lę sau­lė­je ir tei­rau­ja­si, ar ga­li gu­lė­ ti plia­že. Tai­gi, va­sa­rą KUL der­ma­ to­ve­ne­ro­lo­gai ne­ma­žai lai­ko ski­ria kruopš­čiam ap­ga­mų tik­ri­ni­mui“, – pa­sa­ko­jo gy­dy­to­ja.

Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je tiks­liai diag­no­zuo­ ja­mos odos li­gos vė­ liau gy­do­mos efek­ ty­viau­sio­mis prie­ mo­nė­mis ir mo­der­ nia apa­ra­tū­ra.

Gy­dy­to­jas, at­li­kęs sias­ko­pi­nį ty­ri­mą, ana­li­zuo­ja ske­nuo­tų da­ ri­nių vaiz­dą bei jų san­da­rą. Tiks­ liai įver­ti­nus gau­tus duo­me­nis yra nu­sta­to­mi pig­men­ti­nių da­ri­nių po­ky­čiai net anks­ty­vo­je su­pik­ty­ bė­ji­mo sta­di­jo­je. Taip at­lie­ka­ma anks­ty­va me­la­ no­mos – vie­no ag­re­sy­viau­sių odos pik­ty­bi­nių na­vi­kų – ir ki­tų pig­ men­ti­nių odos da­ri­nių diag­no­zė ir kont­ro­lė. „Džiu­gi­na tai, jog sias­ko­pi­jos tiks­lu­mas, nu­sta­tant me­la­no­mos diag­no­zę, yra 94 pro­c. Pro­ce­dū­ ros me­tu taip pat įver­ti­na­mi ki­ti odos na­vi­kai, nu­ma­to­ma to­les­nė gy­dy­mo tak­ti­ka“, – pa­sa­ko­jo gy­ dy­to­ja. Me­di­kė tei­gė, kad su­rink­ta vaiz­ di­nė in­for­ma­ci­ja elekt­ro­ni­nė­ se laik­me­no­se yra kau­pia­ma. Tai ypač svar­bu ste­bint įtar­ti­nus da­ ri­nius, jų struk­tū­ros po­ky­čius, kar­to­jant ty­ri­mą ir ly­gi­nant duo­ me­nis. Nus­ta­to me­la­no­mą

Pas­te­bi anks­ti

Ne­ri­mau­jan­tiems dėl ap­ga­mų ar tie­siog no­rin­tiems juos pa­si­tik­ rin­ti pro­fi­lak­tiš­kai, KUL at­lie­ka­ mi mo­der­nūs ty­ri­mai pro­fe­sio­na­ lia apa­ra­tū­ra. J.Če­sie­nė tei­gė, jog odos da­ri­nius pa­de­da ap­žiū­rė­ti li­ go­ni­nė­je nau­do­ja­mas sias­ko­pas ir der­ma­tos­ko­pas. Pa­sak me­di­kės, sias­ko­pi­ja yra va­d i­n a­m a spekt­ro­fo­to­m et­r i­n ė odos ana­li­zė. Tai – pa­žan­giau­sias iš­sa­mus nein­va­zi­nis ap­ga­mų ir ki­ tų odos pig­men­ti­nių da­ri­nių ty­ri­ mo bū­das. Sias­ko­pu nu­sta­to­mas der­ma­tos­ ko­pi­nis da­ri­nio vaiz­das – tik­ra­sis odos pa­veiks­las, spal­vos, išo­ri­nė struk­tū­ra. Ap­žiū­ri­mas he­mog­lo­bi­ no, me­la­ni­no, der­ma­li­nio me­la­ni­no ir ko­la­ge­no iš­si­dės­ty­mas. Apa­ra­tu tri­ma­tis da­ri­nio vaiz­das ma­to­mas net iki 2 mm gy­lio.

J.Če­sie­nė pa­sa­ko­jo, kad ti­riant ap­ ga­mus at­lie­ka­ma ir der­ma­tos­ko­pi­ ja – nein­va­zi­nė odos mik­ros­ko­pi­ja, ku­ri lei­džia įver­tin­ti odos da­ri­nių struk­tū­rą (spal­vą, kon­tū­rą, for­mą) bei jų po­ky­čius. Pro­ce­dū­ra pa­de­da diag­no­zuo­ ti odos vė­žį bei anks­ty­vą me­la­no­ mos sta­di­ją. Šiuo­l ai­k i­n iai der­m a­tos­ko­pai daž­nai su­jung­ti su kom­piu­te­riu, to­dėl ga­li­ma nuo­sek­liai ap­žiū­rė­ti pig­men­ti­nius da­ri­nius epi­der­my­ je ir der­mo­je, pa­da­ry­ti nuo­trau­kas ir ar­chy­vuo­ti duo­me­nis. Anot der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gės, šis ty­ri­mo me­to­das tu­ri daug pri­va­ lu­mų – yra nein­va­zi­nis, sau­gus, ne­skaus­min­gas, ne­rei­ka­lau­jan­tis spe­cia­laus pa­cien­to pa­ruo­ši­mo bei pa­de­dan­tis tiks­liai nu­sta­ty­ti pa­ ki­ti­mus pig­men­ti­nia­me na­vi­ke ar ap­ga­me bei ste­bė­ti juos.

„„Se­zo­niš­ku­mas: J.Če­sie­nė tei­gė, jog šil­tuo­ju me­tų lai­ku dėl įvai­res­nio

mais­to ir pra­žy­du­sių au­ga­lų pa­dau­gė­ja odos pro­ble­mo­mis be­si­skun­ džian­čių li­go­nių.  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ša­li­na mo­der­niu la­ze­riu

Iš­ty­rus pig­men­ti­nį odos da­ri­nį ir nu­sta­čius, kad jis nė­ra pik­ty­bi­nis, ga­li­ma ša­lin­ti la­ze­riu. „Spar­čiai vys­tan­tis la­ze­rių tech­ no­lo­gi­joms, šiuo­lai­ki­niais mo­der­ niais la­ze­riais iš­spren­džia­ma dau­ gy­bė odos pro­ble­mų, pa­sie­kia­mi grei­ti ir efek­ty­vūs re­zul­ta­tai, ap­ len­kiant chi­rur­gi­nius pjū­vius, iš­ ven­giant siū­lių ir po­pro­ce­dū­ri­nio lai­ko­tar­pio“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja. KUL nau­do­ja­mas odos ir glei­vi­ nių da­ri­nių ša­li­ni­mas CO2 la­ze­riu. Ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos tai­kant vie­ti­ nę ne­jaut­rą ir yra ge­rai to­le­ruo­ja­mos pa­cien­tų. Pa­sak J.Če­sie­nės, ša­li­nant odos pa­to­lo­gi­ją la­ze­riu pa­sie­kia­mas žy­miai ge­res­nis kos­me­ti­nis efek­tas. Kaip tei­gė me­di­kė, daug pa­cien­ tų pa­gei­dau­ja ša­lin­ti ap­ga­mus – ne­svar­bu, dėl ko­kių prie­žas­čių ir ko­kiu bū­du. „Ap­s i­l an­k iu­s iems žmo­n ėms ten­ka aiš­kin­ti, jog ap­ga­mų nai­ki­ ni­mas nė­ra at­lie­ka­mas be rei­ka­ lo. Pa­cien­tai įsi­vaiz­duo­ja, kad la­

ze­riu šiais lai­kais ga­li­ma pa­ša­lin­ti bet ką. Nuo­lat tu­ri­me su­teik­ti in­ for­ma­ci­ją apie la­ze­rio ga­li­my­bes, pro­ce­dū­ros komp­li­ka­ci­jas. At­siž­ vel­gia­me ir į tai, jog odos da­ri­nių ša­lin­ti va­sa­rą ne­re­ko­men­duo­ja­ma, nes lie­ka pig­men­ti­nės dė­mės, pig­ men­tuo­ja­si ir pa­tys ran­dai“, – sa­ kė J.Če­sie­nė. Anot jos, kai ku­riais at­ve­jais, kai kli­niš­kai įta­ria­mas pik­ty­bi­nis pro­ ce­sas, pa­pil­do­mai ga­li pri­reik­ ti biop­si­jos ar ci­to­lo­gi­nio ty­ri­mo – tai yra ne­di­de­lio odos ar glei­vi­nės da­ri­nio ga­ba­lė­lio paė­mi­mo mik­ ros­ko­pi­niam iš­ty­ri­mui. KUL, pa­sak J.Če­sie­nės, odos biop­si­ja at­lie­ka­ma at­si­ra­dus po­ ky­čiams odo­je, no­rint pa­tiks­lin­ti diag­no­zę ar pa­ša­lin­ti da­ri­nį. Ga­li bū­ti da­ro­ma prie­ka­lo biop­ si­ja ar eks­ci­zi­nė biop­si­ja. Pro­ce­ dū­ra pa­de­da diag­no­zuo­ti me­la­no­ mą, ba­za­li­nių ląs­te­lių kar­ci­no­mą, plokš­čia­ląs­te­li­nį odos vė­žį, odos lim­fo­mą, Ka­po­ši sar­ko­mą, taip pat gė­ry­bi­nes odos li­gas.

Ap­žiū­ri odą

J.Če­sie­nė pa­ste­bi, kad at­ši­lus orui, žmo­nės nu­si­me­ta dra­bu­žius ir ati­ džiau pa­si­žiū­ri į sa­vo kū­ną. Pa­sak jos, daž­niau­siai šis pro­ce­sas pra­si­ de­da nuo na­gų, kai ši­lu­ma pri­ver­ čia įsi­spir­ti į at­vi­rą ava­ly­nę. KUL va­sa­rą su­lau­kia­ma dau­giau mo­te­ rų, ku­rios į spe­cia­lis­tus krei­pia­si ka­muo­ja­mos na­gų ar odos gry­be­ lio pro­ble­mų. Me­di­kė pa­brė­žė, jog kuo anks­ čiau pa­ste­bi­ma li­ga, tuo pa­pras­ čiau pa­cien­tui pa­dė­ti. Anot jos, na­gų gry­be­lis gy­do­mas am­bu­la­to­ riš­kai, daž­niau­siai ski­riant ge­ria­ muo­sius vais­tus. Ki­ta da­lis žmo­nių, va­sa­rą be­ si­krei­pian­čių į der­ma­to­ve­ne­ro­lo­ gus, – ap­ga­mus no­rin­tys iš­si­tir­ti as­me­nys.

„„Ty­ri­mas: KUL nau­do­ja­mas mo­der­nus der­ma­tos­ko­pas lei­džia diag­no­

zuo­ti odos vė­žį bei anks­ty­vą me­la­no­mos sta­di­ją.

„„Tech­no­lo­gi­jos: ne­pik­ty­bi­niai odos da­ri­niai KUL ša­li­na­mi mo­der­niu la­

ze­riu, lei­džian­čiu pa­siek­ti ge­res­nį kos­me­ti­nį efek­tą.


8

penktadienis, birželio 14, 2013

užribis

Mo­ky­to­jas ir mo­ki­nys su­si­ki­bo pa­mo­ko­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kre­tin­gos ra­jo­no po­li­ci­nin­kai su­ka gal­vas, ką da­ry­ti su Sa­lan­tų mies­ te­lį su­dre­bi­nu­siu in­ci­den­tu, kai pa­mo­kos me­tu su­si­ki­bo ma­te­ma­ ti­kos ir in­for­ma­ti­kos mo­ky­to­jas su 16-me­čiu mo­ki­niu.

In­ci­den­tas įvy­ko ge­gu­žės 23 d. Sa­ lan­tų gim­na­zi­jo­je per penk­tą pa­ mo­ką. Konf­lik­tas tarp pe­da­go­go ir mo­ ki­nio ki­lo dėl te­le­fo­no. Mo­ky­to­jas vė­liau ti­ki­no įspė­ jęs vai­ki­ną ne­si­nau­do­ti te­le­fo­nu ir pa­pra­šė jį pa­si­dė­ti. Ta­čiau paaug­ lys, ke­lis kar­tus smo­gęs pe­da­go­ gui į vei­dą, abiem ran­ko­mis ap­ka­ bi­no jam kak­lą ir ban­dė mo­ky­to­ją smaug­ti. Mo­ky­to­ją iš­gel­bė­jo vai­ki­no bend­ ra­moks­liai. Tą pa­čią si­tua­ci­ją mo­ki­nys api­ bū­di­no kiek ki­taip. Pa­sak jo, pa­ mo­kos me­tu kaž­kas jam ne­ti­kė­tai pa­skam­bi­no, to­dėl vai­ki­nas at­si­ lie­pė. Mo­ky­to­jas priė­jęs iš už nu­ga­ros ir stvė­ręs ra­ge­lį mo­ki­niui iš ran­kų. Ban­dy­da­mas atim­ti te­le­fo­ną pe­da­ go­gas už­ga­vo paaug­liui lū­pą, o te­ le­fo­ną nu­me­tė ant že­mės. Paaiš­ki­ni­me po­li­ci­jai gim­na­zis­tas ra­šė, kad bai­mi­no­si, jog mo­ky­to­jas ga­li jam su­duo­ti dar kar­tą, to­dėl at­ si­sto­jo, suė­mė pe­da­go­gą už kak­lo ir pri­spau­dė sau po pa­žas­ti­mi.

Tą pa­čią die­ną Kre­tin­gos ra­jo­ no po­li­ci­nin­kai su­lau­kė dvie­jų pa­ reiš­ki­mų, juos pa­ra­šė abu in­ci­den­ to da­ly­viai, kal­tin­da­mi ant­rą­ją pu­sę smur­tu. Mo­ki­nys pa­reiš­kė, kad jam pa­da­ry­ta 380 li­tų ža­la. Pa­rei­gū­nai ne vie­ną die­ną rin­ko me­džia­gą apie šį įvy­kį, o tre­čia­ die­nį ap­si­spren­dė pra­dė­ti iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą dėl vie­šo­sios tvar­kos su­trik­dy­mo. Pa­na­šu, kad įta­ri­mai ga­li bū­ti pa­reikš­ti ir mo­ky­to­jui, ir mo­ki­niui. Is­to­ri­ja ga­li baig­tis pa­ta­ri­mu abiem kreip­tis į teis­mą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka. Be­je, mo­ky­to­jas iki šiol ne­dir­ba, jis tu­ri ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lį. Mo­kyk­los di­rek­to­rius Vai­du­tis But­kus tei­gė ne­tru­kus po in­ci­den­to ma­tęs abu jo da­ly­vius. Jie bu­vo su­ si­jau­di­nę, ta­čiau mė­ly­nių ar žaiz­dų gim­na­zi­jos va­do­vas ne­pas­te­bė­jo. Mo­kyk­los so­cia­li­nė pe­da­go­gė ti­ki­no, kad gim­na­zis­tas anks­čiau blo­gu el­ge­siu ne­pa­si­žy­mė­jo, nie­ ko pa­na­šaus iš jo ne­si­ti­kė­ta. Vai­ki­ no poel­gis ne­pa­tei­si­na­mas, juo la­ biau kad mo­kyk­los priim­tos el­ge­sio tai­syk­lės griež­tai rei­ka­lau­ja pa­mo­ kų me­tu te­le­fo­nais ne­si­nau­do­ti. Mo­ky­to­ją vie­tos po­li­ci­ja pa­žįs­ ta iš skun­dų, ku­rių jis pa­rei­gū­ nams pa­sta­ruo­ju me­tu yra pa­ra­šęs ne vie­ną. Gim­na­zi­jos ant­ro­kai, ta­pę įvy­kio liu­di­nin­kais, da­bar pa­si­da­li­jo į dvi prie­šiš­kas sto­vyk­las. Vie­ni pa­lai­ko mo­ky­to­ją, ki­ti – bend­ra­moks­lį.

„„Pa­sek­mės: sa­vit­var­dos sto­ka at­ne­šė ne­ma­lo­nu­mų ne tik mo­ki­niui. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ma­ma smau­gė duk­rą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Į Vai­kų li­go­ni­nę pa­te­ku­si paaug­lė paaiš­ki­no me­di­kams, kad na­muo­ se ją smau­gė ir gal­vą į sta­lą dau­žė jos ma­ma.

Apie smur­tą pa­ty­ru­sią 16-me­tę po­li­ci­jai pra­ne­šė uos­ta­mies­čio Vai­ kų li­go­ni­nės me­di­kai. Mer­gai­tei bu­vo su­muš­ta gal­va, to­dėl ke­lias die­nas ji pra­lei­do li­ go­ni­nės Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je. Mer­gai­tė tei­gė, kad ma­ma ją dar ir smau­gė.

Ta­čiau, ko­dėl blai­vaus pro­to nie­ ka­da su tei­sė­sau­ga rei­ka­lų ne­tu­rė­ ju­si 42 me­tų mo­te­ris taip pa­siel­gė, paaug­lė ne­paaiš­ki­no. Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jai ban­do pa­dė­ti ma­mai ir duk­rai. Kol kas mer­gai­tė gy­ve­na kri­zių cent­re. Psi­cho­lo­gai ban­do su­si­vok­ti, kur yra šios šei­mos pro­ble­mų šak­nys. Pa­ na­šu, kad su­dė­tin­go el­ge­sio paaug­lės auk­lė­ji­mo tu­rės im­tis vai­kų psi­cho­ lo­gi­jos spe­cia­lis­tai. Mer­gai­tės el­ge­sys kė­lė ne­ri­mą ir mo­ky­to­jams. Pa­gal­bos rei­kės ir sun­kia li­ga ser­ gan­čiai jos mo­ti­nai.

„„Siau­bas: ka­čiu­ką kaž­kas įgrū­do į tar­pą tarp du­rų ir ran­ke­nos ir pa­li­ko kan­kin­tis.



Gy­čio Pet­raus­ko nuo­tr.

Gyvūnui – baisi eg­ze­ku­ci­ja Nuo be­są­ly­giš­kos mei­lės iki neį­ti­kė­ti­no žiau­ru­mo. Toks yra žmo­nių san­ty­kis su gy­vū­nais. Ir nei vie­na, nei ant­ra, re­gis, pa­sta­ ruo­ju me­tu ne­bes­te­bi­na. Ta­čiau Alks­ny­nės ra­jo­ne įvy­kęs in­ci­ den­tas šo­ki­ruo­ja – ka­čiu­kas, lyg ko­kia kempinė, bu­vo įspraus­ tas tarp du­rų ir ran­ke­nos ir pa­lik­tas ten kan­kin­tis.

Gy­tis Pet­raus­kas Gais­ri­nin­kų pa­gal­bos ne­pri­rei­kė

Tre­čia­die­nio va­ka­rą Alks­ny­nės gy­ven­to­jams bei praei­viams te­ko ste­bė­ti neįp­ras­tą re­gi­nį – tarp ma­ sy­vių rū­sio du­rų ir ran­ke­nos įstri­ gu­sį kniau­kian­tį ka­čiu­ką ir ne­ sėk­min­gai jį iš­gel­bė­ti ban­dan­čių žmo­nių bū­rį. Pir­mie­ji kniau­kian­tį gy­vū­ną pa­ ste­bė­jo at­si­tik­ti­nai pro ša­lį ėję jau­ nuo­liai, ku­rie ne­dve­jo­ję čiu­po ka­čiu­ką ir lai­kė, kad jis ne­pa­sis­ maug­tų. Ki­ti praei­viai pra­dė­jo ieš­ ko­ti pa­gal­bos. „Iš kar­to ban­dė­me iš­va­duo­ti ka­ čiu­ką: at­sar­giai iš­stum­ti gal­vy­tę, ta­čiau to ne­pa­vy­kus pa­da­ry­ti pa­ skam­bi­no­me ug­nia­ge­siams, taip pat pra­šė­me ša­lia vaikš­ti­nė­jan­čių na­mo gy­ven­to­jų at­neš­ti ko­kį at­suk­tu­vą, kad ga­lė­tu­me nuim­ti ran­ke­ną“, – pa­sa­ko­jo įvy­kio liu­di­nin­kas Ry­tis. Ope­ra­ty­viai at­vy­ku­sių ug­nia­ ge­sių pa­gal­bos ne­bep­ri­rei­kė, mat žmo­nės pa­tys iš­va­da­vo gy­vū­nė­lį. Įvy­kio liu­di­nin­kai su­tar­ti­nai tei­ gė, kad ka­čiu­kas sa­vo gal­vos tarp ran­ke­nos ir durų įkiš­ti pa­ts tik­rai ne­ga­lė­jo. „Ka­čiu­kas pa­ts tik­rai ne­ga­lė­jo už­šok­ti pus­met­rį ant ran­ke­nos ir dar įkiš­ti gal­vą“, – žmo­nės nea­be­ jo­jo, kad tai niek­da­rių dar­bas. Esą tai vie­nas iš dau­ge­lio žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais atvejų, apie dau­ge­lį ku­rių net ne­su­ži­no­me. Šu­nį ap­mė­tė ak­me­ni­mis

Gy­vū­nų prie­glau­dos „5 pė­du­tės“ at­sto­vė Si­mo­na Ša­ki­ny­tė „Klai­ pė­dai“ pa­sa­ko­jo, kad prie­glau­dos dar­buo­to­jams nors ir ne­daž­nai ten­ ka su­si­dur­ti su žmo­nių nu­skriaus­ tais gy­vū­nais, bet šie įvy­kiai bū­na itin žiau­rūs. „Per sa­vo sa­va­no­rys­tės me­tus pri­si­me­nu ko­kius tris ke­tu­ris to­

kius at­si­ti­ki­mus“, – ban­dė su­skai­ čiuo­ti S.Ša­ki­ny­tė. Prieg­lau­dos sa­va­no­rė pri­si­mi­ nė prieš pen­ke­rius me­tus įvy­ku­ sią is­to­ri­ją, kai į prie­glau­dą bu­vo at­vež­tas di­de­lis šuo, ku­rį kie­ me vai­kai už­mė­tė ak­me­ni­mis esą dėl to, kad bu­vo se­nas ir sun­kiai vaikš­čio­jo.

Į prie­glau­dą bu­vo at­ vež­tas di­de­lis šuo, ku­rį kie­me vai­kai už­mė­tė ak­me­ni­mis esą dėl to, kad bu­ vo se­nas ir sun­kiai vaikš­čio­jo. „Bu­vo la­bai sun­ki si­tua­ci­ja, jo iš­ gel­bė­ti ne­pa­vy­ko“, – skau­džia pa­ tir­ti­mi da­li­jo­si mo­te­ris. Iš­me­tė iš penk­to aukš­to

Dėl ki­tos is­to­ri­jos prie­glau­da krei­ pė­si net į po­li­ci­ją. „Ka­ti­no šei­mi­nin­kė spe­cia­liai iš penk­to aukš­to iš­me­tė sa­vo au­gin­ ti­nį. Jam lū­žo ko­jy­tės ir žan­di­kau­ lis“, – pa­sa­ko­jo S.Ša­ki­ny­tė. Vis dėl­to ty­ri­mas bu­vo nu­trauk­ tas, nes šei­mi­nin­kė pa­siaiš­ki­no esą ka­čiu­ką to­kiu bū­du no­rė­jo per­duo­ti apa­čio­je sto­vė­ju­siam pa­žįs­ta­mam žmo­gui. „Po ku­rio lai­ko šei­mi­nin­kė no­rė­ jo at­siim­ti sa­vo ka­ti­ną, ta­čiau gy­ vū­nui bu­vo­me ra­dę lai­ki­nus na­ mus ir mo­te­ris gy­vū­no neat­ga­vo“, – pa­sa­ko­jo gy­vū­nų prie­glau­dos sa­ va­no­rė. Kal­ti­na su­ma­te­ria­lė­ji­mą

S.Ša­ki­ny­tės ma­ny­mu, šiuo me­tu žmo­nėms la­biau­siai trūks­ta at­sa­ ko­my­bės. At­si­ran­da net to­kių, ku­

rie prie­glau­do­je pa­lie­ka 10 me­tų na­mie au­gin­tus gy­vū­nė­lius. „Žmo­nėms la­biau rū­pi nau­ ja so­fa, ma­ši­na, o gy­vū­nas yra ne­ nau­din­gas „daik­tas“, ku­rį ga­li­ma šian­dien pa­siim­ti, o ry­toj iš­mes­ ti. Gal­būt dėl to ir vai­kams at­ro­do, kad ka­ti­nui ga­li­ma gal­vą nu­trauk­ ti ar su juo žais­ti fut­bo­lą“, – pik­ti­ no­si žmo­nių ne­sup­ra­tin­gu­mu sa­ va­no­rė. Prieg­lau­dos dar­buo­to­jos ma­ny­mu, smur­tą prieš gy­vū­nus ge­riau­siai su­stab­dy­tų tin­ka­mas pa­vyz­dys. „Ne­rei­kia mo­ra­li­zuo­ti, aiš­kin­ti, rei­kia ro­dy­ti pa­vyz­dį, kad, pa­vyz­ džiui, aš tu­riu šu­nį ir mes abu lai­ min­gi, nes jis ne­gy­ve­na pri­riš­tas prie bū­dos“, – pa­sa­ko­jo S. Ša­ki­ny­ tė, ku­ri įsi­ti­ki­nu­si, jog svar­biau­sia švies­ti vai­kus, nes suau­gu­sių­jų jau ne­bei­šauk­lė­si. Skriaus­da­mi iš­lie­ja ag­re­si­ją

Psi­cho­lo­gė Vil­ma Ma­žei­kie­nė ma­ no, kad po­lin­kis smur­tau­ti prieš gy­vū­nus at­si­ran­da dar vai­kys­tė­je. „Apsk­ri­tai mū­sų gy­ve­ni­me yra daug smur­to. Smur­tas gims­ta šei­ mo­je, ypač jei smur­tau­ja­ma vai­ko at­žvil­giu. To­kie vai­kai daž­niau­siai ag­re­sy­viai el­gia­si su sa­vo bend­ raam­žiais ar­ba tą ag­re­si­ją iš­lie­ja ant gy­vū­nų“, – ak­cen­ta­vo spe­cia­ lis­tė, pri­dū­ru­si, kad čia pa­si­reiš­kia ir smur­tas prieš silp­nes­nius. Psi­cho­lo­gės tei­gi­mu, vai­kas, ne­ ran­dan­tis kur iš­lie­ti sa­vo ag­re­si­jos, grie­bia­si to, ku­ris ne­ga­li ap­si­gin­ ti. Taip pat ir suau­gu­sių­jų pa­sau­ ly­je – kai ne­spren­džia­mos psi­cho­ lo­gi­nės pro­ble­mos kau­pia­mos, jos ag­re­si­jos for­ma iš­lie­ja­mos ant pir­ mos pa­si­tai­kiu­sios, ap­si­gin­ti ne­ga­ lin­čios au­kos. Už žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nais bau­džia­ma vie­šai­siais dar­bais ar­ ba bau­da, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki vie­nų me­tų.


9

penktadienis, birželio 14, 2013

ekonomika

Part­renk­tas gy­vū­nas – naš­ta pi­ni­gi­nei Dau­ge­liui vai­ruo­to­jų, su­si­dū­ru­sių ke­ly­je su lau­ki­niu gy­vū­nu, ten­ka au­to­mo­bi­lį tai­ sy­ti mo­kant iš sa­vo ki­še­nės. Ci­vi­li­nės at­ sa­ko­my­bės drau­di­mas to­kių eis­mo įvy­ kių ne­kom­pen­suo­ja, o vals­ty­bė ža­lą at­ly­ gi­na tik nu­ro­džius teis­mui. Vai­da Ka­lin­kai­tė

čiais, re­čiau su be­brais ar na­mi­niais gy­vu­liais – kar­vė­mis, ož­ko­mis.

Tu­rė­tų at­ly­gin­ti vals­ty­bė

Lie­tu­vos aukš­čiau­sia­sis teis­mas nu­ ro­do, kad lais­vė­je gy­ve­nan­tys lau­ki­ niai gy­vū­nai nuo­sa­vy­bės tei­se pri­ klau­so vals­ty­bei ir „vals­ty­bė, kaip rū­pes­tin­gas ir ap­dai­rus sa­vi­nin­kas, pri­va­lo nu­ma­ty­ti lau­ki­nių gy­vū­nų iš­bė­gi­mo į ke­lią ga­li­my­bę“. To­dėl įvy­kus eis­mo įvy­kiui, kai į ke­lią iš­bė­ga gy­vū­nas, ža­lą tu­rė­tų at­ly­gin­ti vals­ty­bė. Ta­čiau no­rin­ tis su­lauk­ti to­kios kom­pen­sa­ci­jos vai­ruo­to­jas tu­ri kreip­tis į teis­mą ir teis­me įro­dy­ti, kad ava­ri­ja tik­rai įvy­ko dėl vals­ty­bės neap­dai­ru­mo (t. y. ne­bu­vo įspė­ja­mų­jų ženk­lų, miš­kas ne­bu­vo ati­tver­tas nuo ke­ lio), o ne dėl vai­ruo­to­jo kal­tės. Ta­ čiau teis­mo pro­ce­sas ga­li už­truk­ti ne­tgi ke­le­rius me­tus. Ap­sid­rau­du­siems kas­ko ar­ba pa­ pil­do­mu drau­di­mu ža­lą at­ly­gins pa­ti drau­di­mo įmo­nė.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai juo­kais pa­siū­lė teis­ tis su gy­vū­nu, jei no­ ri su­lauk­ti ko­kios nors kom­pen­sa­ci­jos. Ža­la pri­klau­so nuo gy­vū­no

„Lie­tu­vos drau­di­mo“ Ža­lų de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Ar­tū­ras Juo­ dei­kis pa­sa­ko­jo, kad šie­met per pen­kis mė­ne­sius klien­tams dėl su­ si­dū­ri­mo su žvė­ri­mis ar ki­tais gy­ vū­nais ke­liuo­se bend­ro­vė at­ly­gi­no 1,2 mln. li­tų nuo­sto­lių. „Esa­me ga­vę pra­ne­ši­mus apie 350 to­kių ava­ri­jų vien šiais me­ tais“, – sa­kė A.Juo­dei­kis. Per vi­ sus 2012 m. įmo­nė už­fik­sa­vo tris­ kart dau­giau to­kių at­ve­jų. „Ža­los dy­dis pri­klau­so nuo au­ to­mo­bi­lio mar­kės ir am­žiaus, taip pat nuo to, koks gy­vū­nas su­truk­dė vai­ruo­to­jui sau­giai tęs­ti ke­lio­nę“, – tei­gė A.Juo­dei­kis. Šu­nų ar kiš­kių au­to­mo­bi­liui pa­ da­ro­ma ža­la ne­di­de­lė. O ke­ly­je su­ si­dū­rus su brie­džiu au­to­mo­bi­lis daž­nai yra ne­pa­tai­so­mas. Vi­du­ ti­nė iš­mo­ka šiuo at­ve­ju sie­kia be­ veik 8000 li­tų, o šie­met, su brie­ džiu su­si­dū­rus BMW au­to­mo­bi­liui, jau bu­vo pa­siek­ta re­kor­di­nė su­ma – 80 tūkst. li­tų. Re­mian­tis „Lie­tu­vos drau­di­mo“ sta­tis­ti­ka, daž­niau­siai į to­kias ava­ ri­jas pa­ten­kan­tys au­to­mo­bi­liai yra „Volks­wa­gen“ mar­kės. Taip pat su­ si­dur­ti su gy­vū­nu daž­niau pa­si­tai­ ko ne­di­de­lę vai­ra­vi­mo pa­tir­tį tu­ rin­tiems žmo­nėms. Pa­ty­ru­siems vai­ruo­to­jams daž­niau pa­vyks­ta su­si­dū­ri­mo iš­veng­ti. Daž­niau­siai į ke­lią išei­na stir­nos, bet „Lie­tu­vos drau­di­mas“ iš klien­tų gau­na ir pra­ ne­ši­mų apie su­si­dū­ri­mus su šer­ nais, la­pė­mis, ka­tė­mis bei paukš­

Ne­ži­no, kur kreip­tis

Ava­ri­jos, kai par­tren­kia­mas lau­ki­ nis gy­vū­nas, daž­nes­nės, ne­gu ga­li at­ro­dy­ti. Vi­sai ne­se­niai į to­kią ava­ ri­ją pa­te­ko dai­ni­nin­kė Vi­li­ja Pi­li­ bai­ty­tė-Mia. Be­veik prieš me­tus į sun­kią ava­ri­ją pa­te­ko svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­ las And­riu­kai­tis. Gau­su ki­tų įvy­ kių, apie ku­riuos ne­pra­ne­ša­ma ži­ niask­lai­do­je. Vil­nie­tė Aud­ro­nė Ja­si­na­vi­čiū­tė taip pat pa­te­ko į ava­ri­ją, kai į ke­ lią iš­bė­go brie­dis. A.Ja­si­na­vi­čū­ tė džiau­gia­si, kad per ava­ri­ją nei ji, nei au­to­mo­bi­ly­je bu­vę sū­nus ir duk­re­lė ne­nu­ken­tė­jo. Lapk­ri­tį va­ žiuo­jant ke­liu per miš­ką ją apa­ki­no prie­šais at­va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­ lio ži­bin­tai. Tuo me­tu į ke­lią iš­bė­ go brie­dis. A.Ja­si­na­vi­čiū­tė gy­vū­ną pa­ma­tė tik prieš pat su­si­dur­da­ma. „Jis ne­ tgi ne išė­jo, o tie­siog iš­bė­go į ke­lią. Smū­gio ne­be­pa­vy­ko iš­veng­ti. Brie­ dis vi­su svo­riu už­kri­to ant prie­ki­ nio stik­lo, – pri­si­mi­nė ji. – Dar iš pra­džių spė­jau pa­gal­vo­ti, kad tai kar­vė, ta­da su­pra­tau, jog brie­dis, ir pa­ju­tau smū­gį.“ Part­renk­tą brie­dį už­kliu­dė ir prie­šais at­va­žiuo­jan­ti ma­ši­na. Gy­ vū­nui lū­žo ko­jos. At­vy­kę me­džio­ to­jai brie­džiu pa­si­rū­pi­no, o po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai juo­kais pa­siū­lė teis­tis su gy­vū­nu, jei no­ri su­lauk­ti ko­kios nors kom­pen­sa­ci­jos. „Iš pra­džių dar ban­džiau aiš­kin­ tis, kas tu­rė­tų kom­pen­suo­ti ža­lą, tu­rė­jau ener­gi­jos tam, bet nie­kas ne­ga­lė­jo nie­ko pa­tar­ti. Pas­kui tie­ siog už sa­vo pi­ni­gus su­si­tai­siau au­ to­mo­bi­lį“, – sa­kė A.Ja­si­na­vi­čiū­tė. Au­to­mo­bi­lio tai­sy­mas kai­na­vo apie 2000 li­tų. Da­bar ji džiau­gia­ si, kad per ava­ri­ją nei ji, nei vai­kai ne­nu­ken­tė­jo.

Pa­vo­jin­giau­sia nak­tį Ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tei­gia, kad ypa­tin­gą dė­me­sį vai­ruo­to­jai tu­rė­tų kreip­ti vai­ruo­da­mi trans­por­to prie­ mo­nes tam­siuo­ju pa­ros me­tu, miš­ kin­go­se vie­to­vė­se. Ke­lių eis­mo tai­ syk­lių 133 punk­tas skel­bia, kad „vai­ ruo­to­jas pri­va­lo va­žiuo­ti ne­vir­šy­da­ mas leis­ti­no grei­čio. Pa­si­rink­da­mas va­žia­vi­mo grei­tį, vai­ruo­to­jas tu­ri at­ si­žvelg­ti į va­žia­vi­mo są­ly­gas, ypač vie­to­vės rel­je­fą, ke­lio ir trans­por­to prie­mo­nės būk­lę ir kro­vi­nį, me­teo­ ro­lo­gi­nes są­ly­gas, taip pat eis­mo in­ ten­sy­vu­mą, kad ga­lė­tų su­stab­dy­ ti trans­por­to prie­mo­nę iki bet ku­ rios iš anks­to nu­ma­to­mos kliū­ties. Jis tu­ri su­lė­tin­ti grei­t į ir pri­rei­kus su­sto­ti, jei­gu to rei­kia dėl su­si­da­riu­ sių ap­lin­ky­bių, ypač kai blo­gas ma­ to­mu­mas“.

„„Pa­vo­jus: di­džiau­sią ža­lą su­si­dū­ri­mo at­ve­ju au­to­mo­bi­liams pa­da­ro į ke­lią iš­bė­gę brie­džiai. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


10

penktadienis, birželio 14, 2013

pasaulis Trans­por­to chao­sas

Sau­gu­mas ­ tei­si­na­si

Pas­ku­ti­nis ­ per­spė­ji­mas

Pran­cū­zi­jo­je va­kar tę­sė­si trans­por­to chao­sas, kai dar­ buo­to­jai už­da­rė dau­giau kaip pu­sę ša­lies ge­le­žin­ke­lių li­ni­jų, pro­tes­tuo­da­mi prieš vals­ty­ bi­nės ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vės rest­ruk­tū­ri­za­ci­ją. Be to, dėl skry­džių kont­ro­lie­rių strei­ ko šią sa­vai­tę bu­vo at­šauk­ta tūks­tan­čiai skry­džių.

JAV Na­cio­na­li­nės sau­gu­mo agen­tū­ros va­do­vas ge­ne­ro­ las Keit­has Ale­xan­de­ris, at­ sa­kin­gas už slap­tą pro­gra­mą in­ter­ne­to ir te­le­fo­ni­nių po­kal­ bių duo­me­nims rink­ti, ku­rios pa­vie­ši­ni­mas įžie­bė di­džiu­ lį skan­da­lą, tei­si­na šią tak­ti­ką ir tei­gia, kad ji pa­dė­jo iš­veng­ ti de­šim­čių te­ro­ro ata­kų.

Tur­ki­jos prem­je­ras Re­ce­pas Tayyi­pas Er­dog˘a­nas va­kar pa­skel­bė „pa­sku­ti­nį per­spė­ji­ mą“ tūks­tan­čiams pro­tes­tuo­ to­jų pa­si­trauk­ti iš Ge­zi par­ ko Stam­bu­le, ta­pu­sia­me ma­ si­nių pro­tes­tų prieš vy­riau­sy­ bę lop­šiu, ir pa­siū­ly­da­mas su­ reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl pla­nų už­sta­ty­ti tą te­ri­to­ri­ją.

Per­mai­nų į Ira­ną at­neš ne šian­die­ nos pre­zi­den­to rin­ ki­mai, o sek­sua­li­nė re­vo­liu­ci­ja. To­kią teo­ri­ją žur­na­le „Fo­ reign Po­li­cy“ dės­to Ek­se­te­rio uni­ver­si­ te­to dak­ta­ras Afs­hi­ nas Sha­hi.

„„Po­ky­čiai: per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius is­la­miš­ka res­pub­li­ka iš­gy­ve­no ne­men­ką so­cia­li­nę ir kul­tū­ri­nę trans­for­ma­ci­ją. 

AFP nuo­tr.

Į Ira­ną atė­jo sek­sua­li­nė re­vo­liu­ci­ja? Ma­žiau gim­do

Ira­nas dau­ge­liui ke­lia aso­cia­ci­jų su aja­to­lo­mis, re­li­gi­niu fa­na­tiz­mu ir vei­dus den­gian­čio­mis mo­te­ri­mis. Ta­čiau per pa­sta­ruo­sius de­šimt­ me­čius is­la­miš­ka res­pub­li­ka iš­ gy­ve­no ne­men­ką so­cia­li­nę ir kul­ tū­ri­nę trans­for­ma­ci­ją, tu­rin­čią ir sek­sua­li­nės re­vo­liu­ci­jos bruo­žų. Kai ku­rie Ira­no dias­po­ros at­sto­vai grį­žę į tė­vy­nę nu­stem­ba, kaip Te­he­ ra­nas su­pa­na­šė­jo su Va­ka­rų sos­ti­ nė­mis. Nors gy­ven­to­jų sek­sua­li­nius įpro­čius sun­ku iš­tir­ti, šį tą ga­li pa­pa­ sa­ko­ti ofi­cia­li sta­tis­ti­ka. Pa­vyz­džiui, ma­žė­jan­tis gims­ta­mu­mas by­lo­ja apie tai, kad žmo­nės vis daž­niau nau­do­ ja kont­ra­cep­ti­nes ir ki­tas šei­mos pla­ na­vi­mo prie­mo­nes. Ne­pai­sant fak­ to, kad dau­giau nei pu­sė ira­nie­čių yra jau­nes­ni nei 35 me­tų, gy­ven­to­jų prieau­gis 2012 m. smu­ko iki 1,2 pro­c. nuo 3,9 pro­c. 1986-ai­siais. Vė­liau tuo­kia­si

Vi­du­ti­nis be­si­tuo­kian­čių vy­rų am­ žius per pa­sta­ruo­sius tris de­šimt­

me­čius pa­di­dė­jo nuo 20-ies iki 28-erių. Mo­te­rys daž­niau­siai te­ ka bū­da­mos nuo 24-erių iki 30-ies me­tų – vi­du­ti­niš­kai pen­ke­riais me­ tais vė­liau nei prieš de­šimt­me­tį.

Lė­tai, bet už­tik­rin­ tai Ira­no sek­sua­li­nė re­vo­liu­ci­ja se­ki­na vals­ty­bės ideo­lo­gi­nį už­si­de­gi­mą. Re­mian­tis ofi­cia­lia sta­tis­ti­ka, maž­daug 40 pro­c. pil­na­me­čių vy­ rų nė­ra su­si­tuo­kę. Per me­tus re­ gist­ruo­ja­mų sky­ry­bų skai­čius nuo 50 tūkst. 2000-ai­siais šok­te­lė­ jo iki 150 tūkst. 2010-ai­siais. Vie­ na iš sep­ty­nių san­tuo­kų pa­pras­tai išy­ra. Kar­tu su po­žiū­riu į san­tuo­ką kei­ čia­si ir po­žiū­ris į san­ty­kius bei sek­ są. 2008 m. gruo­dį aukš­tas Ira­no

jau­ni­mo mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nas ci­ta­vo ap­klau­sos re­zul­ta­tus, ku­ rie pa­ro­dė, kad dau­gu­ma jau­nuo­ lių vy­rų tu­rė­jo bent vie­nus ro­man­ ti­škus san­ty­kius prieš san­tuo­ką. 13 pro­c. to­kių ne­pa­do­rių san­ty­ kių bai­gė­si ne­pla­nuo­tu nėš­tu­mu ir abor­tu. Sek­so pa­slau­gas tei­kia ir vy­rai

Per­mai­nų vė­jai pa­lie­tė ir sek­so pra­ mo­nę. Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­ nio de­šimt­me­čio pra­džio­je pro­sti­ tu­ci­ja gy­va­vo dau­ge­ly­je mies­tų, bet bu­vo pri­vers­ta trauk­tis į gi­lų po­ grin­dį. Da­bar se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vės ne­bi­jo sto­vi­niuo­ti gat­vė­se, lauk­da­mos klien­tų. Laik­raš­tis „En­tek­hab“ prieš de­ šimt­me­tį ra­šė, kad vien Te­he­ra­ne sek­so pra­mo­nė­je dir­ba 85 tūkst. žmo­nių. Ir tai ne vien mo­te­rys. In­ty­maus po­bū­džio vy­riš­kų pa­ slau­gų ieš­ko pa­si­tu­rin­čios vi­du­ ti­nio am­žiaus mo­te­rys, taip pat jau­nos ir iš­si­la­vi­nu­sios ira­nie­ tės. Klai­din­ga bū­tų ma­ny­ti, kad

tra­di­ci­nės ver­ty­bės Ira­ne iš­ny­ ko. Pat­riar­cha­li­nė kul­tū­ra te­be­ gy­vuo­ja, kon­ser­va­ty­vių ver­ty­bių te­b e­s i­l ai­ko tra­d i­c i­n iai so­c ia­l i­ niai sluoks­niai, ypač pro­vin­ci­jos mies­tuo­se ir kai­muo­se. Ki­ta ver­ tus, nuo­mo­nė, kad sek­sua­li­nė li­ be­ra­li­za­ci­ja pa­lie­tė tik vi­du­ri­nės kla­sės mies­tie­čius, taip pat nė­ra vi­siš­kai tiks­li. Uto­pi­jos neį­gy­ven­di­no

Kas ska­ti­na Ira­no sek­sua­li­nę re­ vo­liu­ci­ją? Paaiš­ki­ni­mų ga­li bū­ti daug: eko­no­mi­niai veiks­niai, ur­ ba­ni­za­ci­ja, nau­jos ko­mu­ni­ka­ci­ jos prie­mo­nės, mo­te­rų švie­ti­mas. Bet yra dar vie­nas svar­bus veiks­ nys – vals­ty­bės pu­ri­to­niš­ku­mas, ku­ris taip pat ska­ti­na li­be­ra­lias nuo­tai­kas. Nuo 1979 m. is­la­mo re­vo­liu­ci­jos, ku­ri at­ve­dė į val­džią aja­to­lą Ru­hol­ lah Kho­mei­ni, Ira­no re­ži­mas die­gė ko­lek­ty­vi­nę mo­ra­lę, griež­tas tai­ syk­les ir try­nė ri­bas tarp vie­šo bei pri­va­taus gy­ve­ni­mo. Ne­be­li­ko be­

veik nė vie­no as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo as­pek­to, ku­ris ne­bū­tų re­gu­liuo­ja­ mas is­la­mo tei­sės. Ta­čiau praė­jo 34 me­tai, o aja­to­ los R.Kho­mei­ni įpė­di­nis ne­su­ge­ bė­jo su­kur­ti uto­piš­kos vi­suo­me­ nės. Prie­šin­gai, prie eko­no­mi­nių sun­ku­mų ir po­li­ti­nės įtam­pos pri­ si­de­da dar ir mo­ra­li­nis bei ideo­lo­ gi­nis nuo­smu­kis. Ira­nie­čiams, ir ne tik jau­ni­mui, ku­riam kin­tan­tys sek­sua­li­niai įpro­čiai ta­po pa­sy­ vaus pro­tes­to for­ma, są­mo­nin­gai ar­ba pa­są­mo­nin­gai ky­la klau­si­mų dėl le­gi­ti­mu­mo. „Lė­tai, bet už­tik­rin­tai Ira­no sek­ sua­li­nė re­vo­liu­ci­ja se­ki­na vals­ty­ bės ideo­lo­gi­nį už­si­de­gi­mą, ku­ris re­mia­si ab­sur­diš­ka uto­pi­nės vi­ suo­me­nės idė­ja ir tra­piais fun­da­ men­ta­lis­ti­niais prin­ci­pais, – re­ziu­ muo­ja A.Sha­hi. – Niu­jor­ke „Sek­sas ir mies­tas“ ga­li at­ro­dy­ti pa­vir­šu­ti­ niš­kas ir ba­na­lus, bet Ira­ne jo so­ cia­li­nė ir po­li­ti­nė pra­smė ge­ro­kai gi­les­nė.“ „Fo­reign Po­li­cy“ inf.

Rink­sis iš še­šių kan­di­da­tų Ira­no žmo­nės šian­dien rinks nau­ ją pre­zi­den­tą iš še­šių kan­di­da­tų, ta­čiau vi­si jie, iš­sky­rus vie­ną, yra kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų.

„„Atidirbo: M.Ahmadinejadas išei­

na, nes nebegali būti perrinktas po dviejų kadencijų.

Pa­si­rin­ki­mas su­siau­rė­jo nuo aš­ tuo­nių kan­di­da­tų, kai pir­ma­die­nį iš ko­vos pa­si­trau­kė kon­ser­va­ty­vu­ sis bu­vęs par­la­men­to pir­mi­nin­kas Gho­la­mas Ali Had­da­das-Ade­las, o ant­ra­die­nį tai pa­da­rė vie­nin­te­lis re­for­mų ša­li­nin­kas Mo­ham­ma­das Re­za Are­fas. Li­kę še­ši kan­di­da­tai sie­kia pa­ keis­ti ša­lies va­do­vą Mah­mou­dą Ah­ma­di­ne­ja­dą, ku­ris ne­be­ga­li bū­

ti per­rink­tas po dvie­jų ka­den­ci­jų pre­zi­den­to po­ste. Šių rin­ki­mų fa­vo­ri­tu lai­ko­mas 47-erių Saee­das Ja­li­li, pa­lai­kan­ tis glau­džius ry­šius su Ira­no aukš­ čiau­siuo­ju ly­de­riu aja­to­la Ali Kha­ me­nei, ku­riam pri­klau­so ga­lu­ti­nis žo­dis vi­sais na­cio­na­li­nio lyg­mens klau­si­mais. Ta­čiau šiam kan­di­da­tui stin­ga va­do­va­vi­mo pa­tir­ties. Bū­da­mas Ira­no bran­duo­li­nės pro­ gra­mos vy­riau­siuo­ju de­ry­bi­nin­ku jis pa­gar­sė­jo sa­vo tvir­ta po­zi­ci­ja de­ ba­tuo­se su pa­sau­lio ga­lin­go­sio­mis ša­li­mis dėl prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mos Te­he­ra­no bran­duo­li­nės veik­

los. Va­ka­rų ša­lys įta­ria, kad Ira­nas slap­ta sie­kia pa­si­ga­min­ti bran­duo­ li­nių gink­lų, nors šii­tiš­ka res­pub­li­ka tai nei­gia. Ma­lo­niai kal­ban­tis, ta­čiau ne­nuo­lai­dus ir re­li­gin­gas S.Ja­li­li ti­ ki­si su­telk­ti po sa­vo spar­nu esa­mą pa­dė­tį no­rin­čius iš­sau­go­ti rin­kė­jus, nau­do­da­ma­sis sa­vo ne­svy­ruo­jan­čia iš­ti­ki­my­be A.Kha­me­nei. Šven­ta­ja­me Maš­ha­do mies­te šiau­ rės ry­tų Ira­ne 1965 m. gi­męs po­li­ti­ kas yra de­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je vy­ku­sio Ira­no ir Ira­ko ka­ro ve­te­ra­ nas. Ten jis bu­vo su­žeis­tas į de­ši­nę ko­ją, da­lis jos bu­vo am­pu­tuo­ta. BNS inf.

„„Favoritas: 47-erių S.Jalili laiko­

mas pagrindiniu pretendentu į prezidento postą.  AFP nuo­tr.


11

penktadienis, birželio 14, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Nidoje gaus „Vargonų vasara“ P ajūryje praūžė džiazai, o jiems įkandin atgaudžia vargonai. Sekmadienį Nidoje prasidės „Vargonų vasara 2013“.Šiemet festivalio publikos laukia tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatų rečitaliai. Ilgamečio festivalio meno vadovo vargonininko Balio Vaitkaus mintys – jau Nidoje. „Šįsyk kaip niekad varganas mūsų biudžetas, bet labai ambicinga programa – ačiū užsienio šalių ambasadoms! Penki festivalio koncertai – tai tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatų rečitaliai. Šiemet šis konkursas švenčia 45-metį, todėl džiaugiamės, kad pasitaikė gera proga į Lietuvą pasikviesti Europos vargonų elito atstovų. Jie visi mūsų pajūryje vargonuos pirmą kartą“, – pabrėžė festivalio organizatorius.

Iš Europos vargonų elito

-Antrus metus iš eilės „Vargonų vasara“ verčia Lietuvos vargonavimo istorijos puslapius? -Išties pernai minėjome mūsų šiuolaikinės vargonų mokyklos 50 metų jubiliejų, šiemet – pirmojo ir vienintelio Lietuvoje tarptautinio vargonininkų konkurso 45-metį. Pirmasis M.K.Čiurlionio vargonininkų konkursas įvyko 1968 m. Vilniuje, jo laureatais tapo lietuviai Bernardas Vasiliauskas, Giedrė Lukšaitė ir viešnia iš Rygos Jevgeņija Ļisicina. Per 45 gyvavimo metus M.K.Čiurlionio konkurse atsiskleidė ne vienas ryškus, tarptautinės karjeros pasiekęs virtuozas, o laureatų koncertiniai maršrutai driekiasi po Europą, Tolimuosius Rytus, Pietryčių Aziją, Okeaniją ir už Atlanto. -Kas iš jų jau yra koncertavę jūsų festivalyje ir kas muzikuos šiemet? -„Vargonų vasara“ visada rodė išskirtinį dėmesį tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatų atlikėjiškai veiklai, kad sėkmės paženklinti jų kūrybiniai ryšiai su Lietuva nenutrūktų. „Vargonų vasaros“ festivaliuose yra dalyvavę didžioji dauguma M.K.Čiurlionio konkursų laureatų ir diplomantų: tai – maestro B.Vasiliauskas, austras Matthiasas Maierhoferis, korėjietė Ka Young Lee, latvė Ligita Sneibe, ukrainietis Tarasas Baginets, Vokietijoje įsikūrusi lietuvių vargonininkė Irena Budrytė-Kummer ir kiti. Šiemet konkurso 45-mečio proga viename gražiausių Lietuvos kampelių – Kuršių nerijoje – susitiks šeši

„„Lygis: „Šįsyk kaip niekad varganas mūsų festivalio biudžetas, bet labai ambicinga programa“, – teigė „Var-

gonų vasaros“ meno vadovas B.Vaitkus. 

Čiurlionio ženklu pažymėti vargonininkai: pirmą kartą „Vargonų vasaroje“ koncertuos jau minėtos G.Lukšaitė-Mrázková (Čekija) ir J.Ļisicina (Latvija), čekas Pavelas Kohoutas, belgė Els Biesemans, dalyvaus lietuvių vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, šiemet pasitaikė proga pagroti ir man. XII „Vargonų vasara“ vyks 2013 m. birželio 16–30 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Gros su savo mokytoja

-Festivalį pradėsite pats ir muzikuosite ne vienas?.. -Birželio 16-ąją „Vargonų vasaros 2013“ pradžios koncerte pasirodysime dviese. Tai bus vargonų ir klavesino duetas. Grosiu su klavesinininke G.Lukšaite-Mrázková. G.LukšaitėMrázková, 1968-aisiais tapusi pirmojo M.K.Čiurlionio konkurso laureate, šiandien yra autoritetinga baroko epochos muzikos žinovė, Prahos muzikos akademijos profesorė ir Klavesino katedros vedėja. Nors daugiau nei tris dešimtmečius gyvena Čekijoje, bent kartą per metus ji sugrįžta į gimtinę: čia profesine patirtimi dosniai dalijasi su Lietuvos studentais – pianistais, klavesinininkais ir vargonininkais. Už nuopelnus kultūrai ji apdovanota LDK Gedimino V laipsnio ordinu.

-Prisistatykite publikai, prašau, ir jūs. -Esu tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje prizininkas, 1995ųjų M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatas bei specialaus prizo už geriausią M.K.Čiurlionio ir šiuolaikinio lietuvių autoriaus kūrinio atlikimą laimėtojas. Muzikuoju Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblyje „Musica Humana“, o šiuo metu esu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantas, studijuojantis prof. G.Lukšaitės-Mrázkovos klavesino klasėje. Taigi muzikuosiu su savo mokytoja. Mūsų dueto programoje karaliaus barokas – italų, ispanų, prancūzų muzika ir, be abejonės, J.S.Bachas. -Kas toliau festivalio programoje? -Birželio 23-iąją vyks lietuvių vargonininkės J.Kazakevičiūtės rečitalis. M.K.Čiurlionio konkurso nugalėtoja ji tapo 2007-aisiais, nutraukdama ilgokai – 12 metų – užsitęsusią nesėkmių virtinę, kai čia pat, namuose, vykstančiame konkurse visas premijas pelnydavo užsienio svečiai. J.Kazakevičiūtė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, menų licenciatė, dėstanti ir akompanuojan-

ELTA nuotr.

Penki festivalio koncertai – tai tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatų rečitaliai.

ti Nacionalinėje M.K.Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje. Jos koncerto programa – tai „Vasara“ iš A.Vivaldi „Metų laikų“ ir J.S.Bacho, G.F.Händelio, W.A.Mozarto, C.M. von Weberio, E.Elgaro, J.Naujalio populiariųjų orkestrinių kūrinių transkripcijos vargonams. Svečiai – talentingi, charizmatiški

-Turėsite ir ypatingų svečių? -Bus. Ir ne vienas. Štai birželio 25ąją, bendradarbiaudami su Čekijos Respublikos ambasada, surengsime fenomenalaus talento jaunosios kartos čekų vargonininko P.Kohouto solinį koncertą. 1999-aisiais P.Kohoutas triumfavo tarptautiniame M.K.Čiurlionio konkurse, greta pirmosios premijos pelnydamas ir specialų prizą už geriausią M.K.Čiurlionio kū-

rinių atlikimą. Šiam atlikėjui taip pat priklauso pergalės reikšmingiausiuose tarptautiniuose konkursuose Slovėnijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Japonijoje. Koncerte Nidoje vargonininkas dėlios mozaiką iš baroko aukso amžiaus: skambės J.S.Bacho, D.Buxtehude‘s kūriniai ir tai, ką jis su begaliniu atsidavimu puoselėja, – XVIII a. Bohemijos muzika vargonams. Birželio 28-ąją – belgų vargonininkės E.Biesemans rečitalis, kurį rengiame kartu su Flamandų vyriausybe. Ši charizmatiška, neribotų techninių galimybių atlikėja per pastaruosius dešimt metų susišlavė bemaž visų prestižinių tarptautinių konkursų Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Olandijoje, Japonijoje apdovanojimus; tarp E.Biesemans laimėjimų – ir pirmoji premija bei specialusis prizas už geriausią M.K.Čiurlionio kūrybos interpretaciją 2003-iųjų M.K.Čiurlionio konkurse. Anot dienraščio Zürcher Unterländer, „Els Biesemans žino kelią į publikos širdį“: šįkart vargonų muzikos išsiilgusių klausytojų dėmesiui – J.S.Bacho, L. van Beethoveno, F.Mendelssohno-Bartholdy kūriniai. Festivalį soliniu koncertu birželio 30-ąją užbaigs dar viena pirmojo M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso (1968 m.) laureatė – J.Ļisicina. Šios latvių vargonininkės vardas neatsiejamai suaugęs su žymiaisiais Rygos katedros vargonais: ji – bene daugiausia solinių koncertų ten surengusi atlikėja. Vargonininkės kūrybiškumas skleidžiasi ir dar viena kryptimi: ji transkribavo (pritaikė vargonams) ne vieną instrumentinės klasikos šedevrą, tarp kurių - žymieji A.Vivaldi „Metų laikai“ ir M.Musorgskio „Parodos paveikslėliai”. Ištraukos iš pastarojo kūrinio, taip pat J.S.Bacho kūryba skambės paskutiniojo „Vargonų vasaros 2013“ koncerto programoje. -Ar jau galvojate ir apie kitų metų festivalį? -O kitais metais ir vėl laukia sukaktis: Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonams – 30 metų! Ir nors toks amžius šiam instrumentui – vaikiškas, Nidos vargonai visai pagrįstai laikomi vienu sėkmingiausių XX a. antrosios pusės lietuvių meistrų darbų: tikėtina, jog, nepaisant permainingų klimato sąlygų ir gana varganos instrumento priežiūros, šie vargonai tarnaus muzikai dar ne vieną dešimtmetį. Kalbino Rita Bočiulytė


12

penktadienis, birželio 14, 2013

pramogų gidas Parodoje – Klaipėdos architektūra

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose šiandien duris atvers paroda „Klaipėdos architektūra“ – pirmoji architektūros ekspozicija uostamiestyje per pastarąjį dešimtmetį. Viename iš jos projektų – videointerviu užfiksuotos 12-os įvairių kartų architektų mintys ir klausimai lankytojams. Parodoje pateikiami ne tik praėjusių metų realizuoti architektūros darbai ir parengtos projektų vizijos Klaipėdoje, bet ir klaipėdiečių kūriniai kitiems Lietuvos bei tarptautiniams konkursams. Taip pat ekspozicijoje pristatomi ir architektūros studentų darbai, susiję su uostamiesčiu. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Vernisažas – birželio 14 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Forume diskutuos su istorikais

Minint Lietuvos ir Klaipėdos krašto susijungimo 90-metį, Seimas 2013-uosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Kitą savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka Girulių filiale kviečia visus į atvirą forumą – kartu su istorikais diskutuoti apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos svarbą. Prieš forumą karo istorijos teatralizuotų renginių klubas „Grenadierius“ parodys 1923 m. Klaipėdos sukilimo inscenizaciją, pademonstruos to meto prancūzų ir lietuvių kariuomenių amuniciją ir ginkluotę. Klubas „Gyvas piešimas“ renginio dalyvius įamžins piešiniuose. KUR? Girulių bibliotekoje (Šlaito g. 10A). KADA? Birželio 19 d. 16.30 ir 17.30 val. KAINA? Nemokamai.

Atiduos duoklę analoginei fotografijai Klaipėdos fotografijos galerijoje ir Kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose – išsyk dviejose erdvėse – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius šiandien pristatys fotografijų projektą „KITI 4“.

„„G.Varnagys. Šventojo Stepono žalioji gatvė.

Savotiška protesto forma

Šiemet projektas „KITI“ pristato 11 autorių, išimtinai kuriančių analoginės fotografijos srityje. Tai – lietuvių fotografai iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ir kitų šalies miestų. Kai kurie iš jų šiuo metu gyvena ir kuria užsienyje – Dubline, Niujorke ir kitur. „KITI 4“ inspiracijų šaltinis – socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrusios grupės „Lithuanian Analogue Photography“ veikla. Šios grupės nariai dažniausiai net nėra profesionalūs fotografai, tačiau ne mažiau ambicingi ir atsidavę senosios fotografijos raiškų bei kūrybinių galimybių tyrinėjimams. Kryptinga, ne vienerius metus besitęsianti jų veikla ne tik liudija šių autorių ištikimybę archajiškoms technologijoms, bet ir tampa savo-

tiška protesto forma prieš naujųjų / skaitmeninių technologijų diktatą. Todėl šiemet pristatomų autorių kūryba, atrenkant juos pagal naudojamas technologijas, nesunkiai sutelpa į vieną kryptį, turinčią tradicinius, bet vis dar noriai diskutuotinus orientyrus. Kaip ir prieš ketverius metus, projekto „KITI“ tikslas išlieka toks pat – suteikti galimybę prisistatyti mažiau žinomiems, palyginti neseniai fotografuojantiems autoriams. Paskatinant juos ne tik aktyvesnei kūrybai, bet ir parodinei veiklai, savotiškai stimuliuojant šių autorių įsiliejimą į jau susiformavusį lietuvių fotografų menininkų sluoksnį. Kartu projektu siekiama išprovokuoti diskusiją apie tradicines ir eksperimentines fotografijos raiškas, vertinimo kriterijus, nebijant

tokios fotografijos eskiziškumo ar fragmentiškumo. Kuo jie ypatingi?

Kuo ypatingi „KITI 4“ autoriai, be to, kad jie kuria fotografiją, naudodami mechaninius ir cheminius vaizdų išsaugojimo metodus? Anot menotyrininkės Danguolės Ruškienės, „jų kitoniškumą lemia ne tik tai, kad jie naudojasi kitokiomis kameromis, kartais neturinčiomis nei juostų, nei objektyvų, kartais net nepanašiomis į fotoaparatus. Kitoks ne tik kūrybinis procesas, kuris veikiau panašus į šamanišką ritualą tirštai raudonos šviesos, chemikalų pripildytų vonelių ir ryškėjančių vaizdų draugijoje. Tai – visai kita kūryba, jau iš anksto užprogramuojanti kitą fotografiją. Viskas čia persismelkia

archajiškumu – nuo pasirenkamų aparatų ir priemonių iki pačios nuotraukos. Tikrovė norom ar nenorom čia visuomet tampa praeitimi, nukeliančia ne akimirką, dieną ar savaitę atgal, bet ištisus amžius, kūriniui suteikiant vienokį ar kitokį laiko paradokso atspalvį. Ir čia nūdienos ženklai, kad ir kokie jie įtikinami būtų, išblunka ir tampa antraplaniai. Šiandienos ir praeities samplaika, keista nūdienos ir anądienos jungtis pavirsta tam tikra universalaus laiko sinteze. Jeigu toks laikas galėtų egzistuoti... Skirtingas autorių patyrimas ne tik analoginės fotografijos, bet ir apskritai – kūrybos srityje lemia gana skirtingą jų vizualinio mąstymo pobūdį. Fotografų fiksuojamų vaizdų ar idėjų inspiracijų šaltiniai – labai įvairūs. Kadangi šįkart sąmoningai atsisakyta spalvos, vizualiniai dėmenys dėliojami labiau tradiciniais būdais. Užfiksuoti šešėliai, šviesos blyksniai, minkšti pilkos spalvos niuansai konstruoja realius ir labiau išgalvotus, mistifikuotus objektus / subjektus. Manipuliuojama ne tik pasirenkant skirtingą (ne)ryškumo skalę, bet ir skirtingus planus. Panaudojama daugybė analoginės (ir ne tik) fotografijos technikos galimybių: akimirka pratęsiama iki begalybės, žmogaus judesį išskaidant į keletą fazių, sujungiant jas šviesos ar šešėlio šleifu; įmantriais rakursais kūno proporcijos deformuojamos iki sunkiai suvokiamų vaizdų, dažniausiai neturinčių jokio atitikmens realybėje ir pan. Daugiasluoksniai vaizdai inspiruoja daugiaprasmybes, labai individualius pojūčius, kurie ne tik sluoksnis po sluoksnio atveria vis naujas autoriaus mintis, bet ir nesunkiai prasibrauna prie asmeninių patirčių, pakoreguodami jas naujomis sąvokomis. Ir jau nebežinai, ar šis vaiz-

das tau yra matytas, ar tai esi patyręs, ar tik apie tai pagalvojęs“. Tolsta nuo realybės

Kaip pastebėjo D.Ruškienė, projekto parodoje „nuo realybės tolstama įvairiais būdais – sluoksniuojant vaizdus, juos fragmentuojant tol, kol beveik visiškai prarandamas jų atpažįstamumas ir ryšys su tikrove. Kuriamos neįprastos ir sunkiai suvokiamos situacijos, irealūs sugretinimai, kurie dar labiau intriguoja. Žiūrėdamas į tas nuotraukas, beveik fiziškai jauti, kaip jos įsiurbia realybę į save. Tik realybė čia jau praranda tikrovės požymius. Ji – sunkiai atpažįstama, mistifikuota, siurreali ar net grėsminga. Čia šešėliai ne tik ryškesni, bet ir tikresni už pačius objektus, o ištįsusios žmonių figūros veikiau panašios į jų sielų nei kūnų atspindžius. Analoginė fotografija suteikia galimybę pamatyti taip, kaip „mato“ fotokameros. Jos gali sutraukti, susintetinti vaizdą, kai kada – sufokusuoti tik tam tikrame, viename taške, visą kitą užzulinant kaip nereikšmingą ir bevertį. Bet tai būdinga tik tikrai fotografijai, išsaugojusiai stebėtinai lanksčią vaizdo plastiką, jautrią, niuansuotą šviesą ir akivaizdžius misticizmo pėdsakus“. „KITI 4“ autoriai: Inga Dinga, Redas Šilinas, Gintaras Varnagys, Žilvinas Glušinskas, Levas Žiriakovas, Vytas Matkus, Vadimas Šamkovas, Mindaugas Gabrėnas, Giedrius Petrauskas, Juozapas Kalnius, Gintas Kavoliūnas. Projekto kuratorius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas fotomenininkas Darius Vaičekauskas. Vernisažas – 18 val. Fotografijos galerijoje. Abiejose erdvėse paroda veiks iki liepos 21 d. „Klaipėdos“ inf.

Tai – visai kita kūryba, jau iš anksto užprogramuojanti kitą fotografiją.

„„R.Šilinas. Be pavadinimo.

„„M.Gabrėnas. Dialogas.

„„I.Dinga. Pinholas.


13

penktadienis, birželio 14, 2013

pramogų gidas J.Vosyliaus tapyba – Rūtų galerijoje

Muzikuos jaunieji talentai

Plačiai žinomas klaipėdietis tapytojas monumentalistas Juozas Vosylius uostamiesčio Rūtų galerijoje šiandien atidarys savo molbertinės tapybos darbų parodą. „Ji apglėbs maždaug pastarąjį kūrybinį dešimtmetį, – sakė dailininkas „Klaipėdai“. – Tai bus savotiškas ankstesnių ir naujų darbų miksas iš „Gintaro rinkėjų“, „Rojaus sodų“ tapybos ciklų – norėjau, kad būtų matyti braižo kaita, žanrų skirtingumas. Parodysiu porą portretų, peizažų, natiurmortų – keliolika paveikslų.“ Ir, žinoma, jie visi bus poetiniai, filosofiniai, su ironijos gaidele, kaip būdinga J.Vosyliui. Paroda vyks iki liepos 11 d. KUR? Klaipėdos Rūtų galerijoje (Danės g. 9). KADA? Vernisažas – birželio 14 d. 17.30 val. KAINA? Nemokamai.

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos renginių salėje pirmadienį rengiamas Palangoje vykstančio profesoriaus Jurgio Dvariono vadovaujamo 23-iojo tarptautinio jaunųjų menininkų meistriškumo tobulinimo seminaro „Gintarinė svetainė“ dalyvių koncertas. Jame muzikuos jaunieji smuikininkai, violončelininkai – tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatai bei diplomantai. Jiems akompanuos koncertmeisterė Inga Vyšniauskaitė. Koncerte skambės B.Dvariono, J.S.Bacho, G.F.Händelio, A.Vivaldi, W.A.Mozarto kūriniai. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Birželio 17 d. 15 val. KAINA? Nemokamai.

Auksakaliai žavės, provokuos, jungs... Šiandien 17 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale Herkaus Manto gatvėje duris atvers jungtinė Klaipėdos miesto ir krašto auksakalių paroda „PRI-SU-AT-JUNGIMAI“, kurią rengia Klaipėdos krašto auksakalių cechas (KKAC), ją skirdamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90mečiui. Auksakaliai pasiruošę žavėti, provokuoti ir pasakoti savo jungimo interpretacijų istorijas.

„„Kaligrafija: iraniečių parodos kuratoriaus ir menininko H.Amani kūriniai tęsia ir šiuolaikiškai interpretuo-

ja jo tautos rašto meno tradiciją.

Parodų rūmuose – tolimojo Irano menas Ką žinome apie Iraną? Arijai, zoroastrizmas, žemės civilizacijos pradžių pradžia, Babilonas, Asirija, Persija, Islamo revoliucija... Visa ši ilga istorija buvo užrašyta daugeliu variantų ir stilių. Iki mūsų dienų išliko tik keli, su kuriais susipažinti nepaprastą progą kalipėdiečiai turės jau šiandien 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose. Čia pirmą kartą Lietuvoje bus pristatyta Irano menininkų šiuolaikinės kaligrafijos ir senovinių miniatiūrų paroda „Nuo Persijos iki islamo šalies“. Iraniečiui rašymas nėra vien tik bendravimo priemonė, bet dažnai pats raštas tampa meno kūriniu, asmenine kūrybingumo bei meistriškumo išraiška. Įvairių kaligrafijos formų vystymasis atspindi šios šalies augimo ir pokyčių procesą istorijos tėkmėje. Šią parodą sudaro trys dalys, atspindinčios persų kaligrafijos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. „Pirmojoje dalyje pristatome persų kaligrafiją – menišką (už) rašymo būdą, egzistuojantį jau tūkstančius metų. Per ilgą Persijos istoriją buvo sukurta daug (už)rašymo stilių, tačiau tėra dvi formos,

kurios atlaikė laiko išbandymus – nastaliq ir shekasteh. Mes demonstruojame senuosius kiekvieno metodo pavyzdžius nuo senovės iki šių dienų. Antrojoje dalyje pateikiame knygos meną ir knygų puošybos raidą. Knygų apipavidalinimo ir dekoravimo ištakos siekia laikus dar iki islamo atsiradimo; šis menas (knygų puošyba miniatiūromis ir ornamentais) vėliau buvo skatinamas ir islamo religijos. Prie iliuminacijų suklestėjimo ypač prisidėjo Korano puošybos ir dekoravimo svarba. Koranas iki šiol išlieka neišsenkanti menininkų kūrybos versmė. Parodoje taip pat pristatome knygas, dekoruotas šiuolaikinės tapybos būdais. Trečiojoje dalyje rodome, kaip persų kaligrafija atsiskyrė nuo literatūros ir buvo pradėta naudoti kaip nau-

ja vizualinio meno kryptis. Iš tiesų pasikeitė kaligrafijos „paskirtis“ – ji tapo ne tik komunikacijos bei idėjų išraiškos priemone, bet ir būdu išreikšti asmeninius meninius gebėjimus, kūrybiškumą“, – aiškino parodos kuratorius ir menininkas Hojatas Amani. Vakar jis su kolege Mina Mohseni KKKC Meno kieme klaipėdiečiams surengė kūrybines kaligrafijos meno dirbtuves, o šiandien jiedu Parodų rūmuose pristatys savo šalies meną. Parodoje taip pat dalyvauja iraniečiai dailininkai Asarehas Akashehas, Shamsaldinas Aboulvafa Hosseini, Omidas Bana Karas, Mohammadas Reza Amouzasdas Mahdiraji’s, Soleyman Miri, Leila Pourkhani, Tayebe Ramezani. „Klaipėdos“ inf.

Savo darbus, atskleidžiančius jungimo sąvoką, pristatys KKAC nariai Aušra Mačiulaitienė, Danielius Šimkus (svečio teisėmis), Ilona Limbienė, Neringa Poškutė, Robertas Krapavickas, Vidas Bizauskas, Vijolija Lingienė ir Viktoras Sitalo. Į parodos temą kiekvienas autorius pažvelgė savaip. „Parodai paruošiau du darbus – segę ir objektą „Arka II“, – pasakojo V.Sitalo. – Abu jie inspiruoti mano gimtojo miesto istorijos ir likimo. Pavyzdžiui, segė prabyla į žiūrovus dviem kalbomis – lietuvių ir vokiečių. Tai tarsi du lygiaverčiai mūsų miesto ir krašto istorijos sluoksniai, dvi tikrovės, turinčios teisę egzistuoti kartu. Tai tylus priminimas, kad Memelis – karališkasis Prūsijos jūrų ir prekybos miestas – buvo žinomas šiuo pavadinimu daugiau nei 670 metų, o Klaipėda skaičiuoja vos devintąjį dešimtmetį...“ Kitaip parodos temą perteikia D.Šimkus: „Mano kūrinio esminės jungtys „slepiasi“ darbo procese, ir jų istoriją patikiu tik atkakliausiems žiūrovams, kitiems palieku tik nereikšmingą „kabliuką“, kuo kūrinys susijęs su parodos tema“. „265 detalės, daugiau nei 500 litavimo taškų – tai susiję su sujungimais, – juokėsi šilutiškis R.Krapavickas. Jo sidabrinis obuo-

lys su byrančiomis sėklomis parodos dalyvių buvo vienbalsiai pripažintas kaip žavingiausias. „Obuolys – tai toks pat Dievo kūrybos vaisius kaip ir žmogus. Norėjau suteikti galimybę pažvelgti į šį vaisių kaip į Dievo sukurto ir žmogaus interpretuoto pasaulio jungtį.“ A.Mačiulaitienė tiria žmogaus gyvybės ir gamtos jungtį. „Embrionas, apsuptas augalinių motyvų, simbolizuoja ne tik naują gyvybę (nesvarbu – žmogaus ar gyvūno), bet ir organišką simbiozę, ryšį, kurio trapumą turėtume puoselėti ir saugoti“, – mano ji. „Visata“ – taip vadinasi vienas iš I.Limbienės kaklo papuošalų. „Pasaulyje viskas sujungta į vieningą santykių audinį, tarp dvasinio ir žemiško, tarp aukštai ir žemai“, – apie savo kūrinio idėją sakė menininkė. Nuo obuolio sėklų iki visatos – demonstruojamų darbų stilistinė įvairovė leis lankytojams patiems atrasti, atskleisti arba suteikti savo prasmę „PRI-SU-AT-JUNGIMAMS“. Paroda vyks iki liepos 12 d. „Klaipėdos“ inf.

„„Juvelyrika: R.Krapavicko ir A.Mačiulaitienės kūriniai traukia akį ir

amato meistryste, ir savo idėjomis.


14

penktadienis, birželio 14, 2013

sportas

Klaipėdietės šoks Europos pirmenybėse Prancūzijoje vyksiančiame Europos moterų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinėje žaisiančios klaipėdietės nebus vienišos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Joms kompaniją sudarys uostamiesčio universiteto (KU) „Leaderdance“ merginos, šoksiančios per varžybų pauzes. 1994 metais KU dėstytojos Bronės Švitrienės įkurtos grupės narės, tarp kurių ir vienas vaikinas – Martynas Malakauskas, yra nuolat kviečiamos į krepšininkų pirmenybes. Prieš dvejus metus jos šoko Lietuvoje vykusiame Senojo žemyno čempionate. 2009-aisiais dalyvavo Lenkijoje surengtose Europos vyrų pirmenybėse. Vykti į Prancūziją klaipėdietėms – ne naujiena. Jos anksčiau buvo

kviečiamos į šios šalies krepšinio „Žvaigždžių dienos“ šventę. „Leaderdance“ iš pradžių vyks į Trelazės miestą, kuriame kovos ir Lietuvos krepšininkės. Vėliau jos persikraustys į Mouleroną, kuriame varžysis į antrąjį etapą patekusios rinktinės.

„Leaderdance“ ekipa Bronė Švitrienė (vadovė), Martynas Malakauskas, Irina Nikitina, Aušra Bružaitė, Gintarė Pčalinaitė, Ugnė Tarasiukaitė, Katerina Šorochova, Ieva Veckutė, Ernesta Stulpinaitė, Dovilė Beleckytė, Domantė Stankevičiūtė.

„„Senbuvė: labiausiai patyrusi tarp klaipėdiečių šokėjų – I.Nikitina vis dar džiugina sporto aistruolius.

Čempionai – penktus metus paeiliui Česlovas Kavarza Birštone surengtose Lietuvos karatė kiokušin komandų pirmenybėse nugalėtojų titulą iškovojo Klaipėdos „Shodan“ klubas. Tai buvo penktoji paeiliui uostamiesčio sportininkų sėkmė.

„„Varžybos: buriuotojų laukia ne-

lengvas išbandymas vėju ir bangomis.

Virpės stiebai, plazdės burės Česlovas Kavarza Tris dienas Baltijos jūroje vyks viena iš sportiškiausių Lietuvos regatų – šalies ORC buriavimo čempionatas.

Varžysis pačios greičiausios Lietuvos jūrinės jachtos. Baltaburių varžybos vyks jūroje ties Smiltynės ir Girulių paplūdimiais. Regatoje ketina dalyvauti apie 20 jachtų. Tarp jų bus daugkartiniai „The Tall Ships Races“ ir kitų tarptautinių varžybų nugalėtoja jachta „Lietuva“, prestižinės švedų regatos „AF Offshore race“ laimėtoja jachta „Jigy Jigy“. Jachtoje „Tojana“ plauks jaunimo komanda, kurios sudėtyje bus ir Europos buriavimo čempionatų dalyviai. Pagal prognozes, oro sąlygos neturėtų lepinti buriuotojų. Penktadienį pūs stiprus, gūsiais iki 16 m/s pietų vėjas. Šeštadienį jis pakeis kryptį – į vakarų, todėl sukels aukštas bangas. Buriuotojus gali užklupti ir trumpalaikiai škvalai. Todėl varžybos neturėtų būti lengvos. Nugalėtojai bus žinomi po 5 rungčių. Šiandien varžybų pradžia (startas – jūroje) – 18 val., rytoj – 11 val., o sekmadienį – 10 val.

Ant tatamio ekipoms atstovavo po 25 kovotojus nuo 6 iki 18 metų. Į Birštoną vykti buvo suteikta teisė tik geriausioms 2012 metų komandoms. Pastaruosius ketverius metus šalyje stipriausias „Shodan“ klubas ketvirtfinalyje sutriuškino organizatorius – Kauno „Kumščio“ atletus 47,5:5,5. Pusfinalyje uostamiesčio atletai nevargo ir su Akmenės „Energija“ – 48,5:6,5. Lemiamoje kovoje „Shodan“ klubas akivaizdžia persvara 39:16 įveikė Vilniaus „Budoros“ komandą.

Mieste prie Nemuno kovojo ir kita Klaipėdos ekipa – „Okinava“. Tačiau šio klubo nariai pirmajame etape suklupo rungtyniaudami su „Energija“ – 18:26. „Shodan“ mokykla jau daug metų laimi komandines varžybas. Kasmet auklėtiniai sugeba tai padaryti vis įtikinamiau ir efektingiau, – džiaugėsi klubo vadovas Lukas Kubilius. – Gerų žodžių nusipelnė Julius Urbonas, demonstravęs itin efektingą techniką, akimirksniu sugebėdavęs surasti spragas varžovų gynyboje ir efektingai užbaigdamas atakas. Todėl jis buvo pripažintas vienu techniškiausių kovotoju. Charakterį pademonstravo vienas labiausiai patyrusių sportininkų – Dominykas Juškevičius, pusfinalio kovoje nepabūgęs praėjusių metų Europos čempiono iš Akmenės, o kitas dvi kovas baigęs pirma laiko, pasiuntęs į nokautą varžovus iš Kauno bei Vilniaus.“

Nugalėtojais tapo „„8–10 m. Saulė Minkevičūtė, Marija

Sekunda, Justas Janulynas, Elijus Kučinskas, Darius Merkulovas. „„10–12 m. Žemyna Špakauskaitė, Mar-

garita Venslovaitė, Lukas Kalvaitis, Ignas Andriekus, Maidas Tarvydas. „„12–14 m. Sergejus Zemlianskis, Ro-

kas Mačiulis, Ričardas Drugeika, Aistė Jankauskaitė, Ugnė Pėlikytė. „„14–16 m. Monika Tydikaitė, Rima

Barusaitė, Ugnė Daukšaitė, Vilius Lipnickas, Gytis Ruzgys, Laurynas Vaičikauskas, Edvinas Juozaitis, Tomas Šėmys, Julius Urbonas. „„16–18 m. Skaistė Venckutė, Aušrinė „„Trofėjus: Klaipėdos komandos

kapitonas D.Juškevičius kėlė į viršų čempionų taurę.

„„Čempionai: sau lygių Lietuvoje neturintys „Shodan“ sportininkai su treneriais.

Mažulytė, Olegas Zemlianskis, Edgaras Puškorius, Evaldas Galbuogis, Dominykas Juškevičius.


19

penktadienis, birželio 14, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažo­ dį dovanojame Eknatho Easwarano knygą „Proto pergalė“.

Eknatho Easwarano „Proto pergalė“. Nėra nieko svarbiau nei gebėti suvok­ ti, ką mes galvojame – kokie mūsų jaus­ mai, troškimai, norai; kaip mes mato­ me pasaulį ir save. Mokėjimas valdy­ ti mintis atveria vilčių hori­zontus. Tai reiškia, kad mes galime imti keisti sa­ vo gyvenimą ir charakterį, tarpusa­ vio santykius, išmokti įveikti kasdie­ nio gyvenimo sunkumus ir tapti tuo, kuo norime būti. Knygoje „Proto pergalė“ pateikiama praktinių patarimų, kaip pakeisti savo mąstymą ir išsiugdyti įgūdžius, padė­ siančius tapti kūrybingesniems ir gy­ venimo kliūtis paversti galimy­bėmis augti ir tobulėti. Autorius rašo lengvu stiliumi, giliai įžvelgia žmogaus psi­ chologiją. Jis geba patraukliai susieti Rytus ir Vakarus, senovės ir šiandie­ nos pasaulius, susieda­mas viską į gy­ venimo sistemą, kur vertinamas pa­ prastumas, praktiškumas, užuojauta kitam ir dogmų nepaisymas.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, tei­ singai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės pri­ zą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateik­ ti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY­ MAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 18 d.

Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Kalbėsite įtikinamai, todėl palanki diena ieškoti naujų idėjų ir verslo partnerių. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Dvyniai (05 21–06 21). Kitaip vertinsite tai, kas vyksta jūsų gyvenime. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio vėliau galite pasigailėti. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti svarbius sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Mergelė (08 24–09 23).Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus,. Kils idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias laidas, filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš sėkmės kelio. Jokiu būdu nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Skorpionas (10 24–11 22). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys savaime. Šaulys (11 23–12 21). Dabartiniame gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite nesugebėti paaiškinti savo ketinimų. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas. Svajosite apie poilsį, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kai kurių žmonių požiūris į tam tikrus dalykus, todėl gali kilti konfliktų. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.


Orai

Šiandien šalies vakaruose prognozuojama 18–23, rytuose – 24–27 laipsnių šiluma. Daug kur laukiamas trumpas lietus, vietomis su perkūnija. Šeštadienis bus šiek tiek vėsesnis, naktį numatoma 10–13 laipsnių šilumos, dieną 19–21 laipsnis šilumos, bus debesuota su pragiedruliais. Panaši oro temperatūra numatoma ir sekmadienį, kai kur palis.

Šiandien, birželio 14 d.

+20

+18

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+24

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+24

Utena

+22

4.51 22.21 17.20

165-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 200 dienų. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+26

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +20 Brazilija +25 Briuselis +20 Dublinas  +15 Kairas +32 Keiptaunas  +16 Kopenhaga +17

kokteilis Sta­ga­rai ba­do akis 51-us me­t us Klai­pė­dos se­na­m ies­t y­ je gy­ve­nan­t i Ire­na va­kar bu­vo išė­ ju­si pa­si­vaikš­čio­t i po is­to­r i­nę uos­ta­ mies­čio da­l į. „Grį­žau iš mies­to ir gal­vo­ju: „Die­ve, Die­ ve, pil­nas mies­tas tu­r is­t ų iš at­plau­k u­ sių krui­z i­n ių lai­v ų“, – pa­skam­bi­nu­si „Kok­tei­l iui“ ai­ma­na­vo mo­te­r is. – Eks­ kur­si­jų va­do­vai – gi­dai – ve­d žio­jo juos nuo me­ta­l i­n io ka­čiu­ko iki me­ta­l i­n io pe­l iu­ko ir at­gal. Ne­to­l ie­se esan­čia­me skve­re, kur ne­se­n iai pa­sta­t y­ta skulp­ tū­ra „For­te­pi­jo­nas-ban­ga“, sto­vi dvi su­ kry­pu­sios, su­lū­žu­sios me­di­nės tri­kam­ pės dė­žės su nu­d žiū­vu­siais au­ga­lais – ma­žais me­de­l iais. Siau­bas! Jei ne­tu­r i­ me pi­ni­g ų joms pri­ž iū­rė­ti – iš­vež­k i­me lauk. Tai ne puoš­me­na – o gė­da.“

Londonas  +21 Madridas +34 Maskva +24 Minskas +25 Niujorkas +24 Oslas +20 Paryžius  +21 Pekinas +29

Praha  +19 Ryga +23 Roma +28 Sidnėjus  +19 Talinas  +19 Tel Avivas +26 Tokijas +25 Varšuva +23

Vėjas

Marijampolė

8–13 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+25

+24

Vilnius

+24

Alytus

Vardai Almina, Bazilijus, Digna, Gilmintas, Labvardas, Rufinas, Valerijus.

birželio 14-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+18

+15

+15

8

+15

+16

+17

+16

3

+17

+17

+16

+15

6

rytoj

sekmadienį

1839 m. pir­m ą kar­t ą Tem­zės upė­je ne­to­l ie­ se Lon­do­no vy­ko tra­di­ ci­ne ta­pu­si Hen­lė­jaus re­ga­ta. 1936 m. mi­rė ru­sų ra­šy­ to­jas Mak­si­mas Gor­kis. 1941 m. pra­si­dė­jo ma­si­ nis Lie­tu­vos žmo­nių trė­ mi­mas į Si­bi­rą. 1943 m. mi­rė ra­šy­to­ja Gab­r ie­lė Pet­ke­v i­č ai­tėBi­tė. Gi­mė 1861 m. 1946 m. gi­mė mi­li­jar­die­ rius Do­nal­das Trum­pas.

1951 m. gi­mė lie­tu­v ių re­ž i­s ie­r ius Al­g i­m an­ tas Pui­pa.

Už­su­ko pra­ban­gus lai­vas

1941 m. JAV pre­zi­den­tas Frank­li­nas Roo­se­vel­tas įsa­kė įšal­dy­ti Vo­kie­ti­jos ir Ita­li­jos są­skai­tas Ame­ ri­kos ban­kuo­se. 1982 m. Ar­gen­ti­na ka­pi­ tu­l ia­vo ka­re su Di­d žią­ ja Bri­ta­n i­ja dėl Folk­len­ do sa­lų. 1989 m. tūks­tan­čiai et­ ni­nių tur­kų iš Bul­ga­ri­jos bė­go į Tur­ki­ją. 1991 m. pra­si­dė­jo JAV pa­jė­g ų ati­t rau­k i­mas iš Ira­ko.

Sap­ni­nin­kas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„„Rea­ly­bė: jei ne šie per­džiū­vę sta­ga­

rai – tu­rė­tu­me to­bu­lą se­na­mies­tį.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ir kur­gi žiū­ri mies­to gė­lių ka­ra­lie­nė Ire­ na Ša­ka­l ie­nė? Prie jū­ros be­si­le­pi­nan­ čios skais­čiais sau­lės spin­du­liais ne­te­ ko jos pa­ste­bė­ti. Tai kur to­ji po­nia yra?

Kai ka­muo­ja troš­ku­lys Įsi­t i­k i­n i­mas, kad per die­ną rei­k ia iš­ ger­ti 2 lit­rus van­dens, yra ki­lęs iš ame­ ri­k ie­t iš­ko po­sa­k io „8 un­ci­jos van­dens 8 kar­tus per die­ną“ (ang­lų k. „8 oun­ces of wa­ter 8 ti­mes a day“). Vie­na un­ci­ja ly­g i maž­daug stik­l i­nei. Anot ty­r i­mų, vi­du­t i­n iš­kai per pa­rą mo­te­rys su­var­to­ja 2,5 l skys­čių, o vy­ rai – 3 l. Pa­ta­ri­mas per pa­rą iš­ger­ti du lit­rus van­dens vi­suo­me­nė­je funk­cio­ nuo­ja dau­g iau kaip liau­diš­kas prie­žo­ dis, o ne moks­li­niais ty­ri­mais pa­g rįs­ ta re­ko­men­da­ci­ja.

Šu­nys pa­na­šūs į žmo­nes Is­pa­n i­jo­je bu­v u­si Džo­ze­fi ­na at­k rei­pė dė­me­sį, kad gau­sy­bė žmo­nių ve­d žio­ ja­si į sa­ve pa­na­šius šu­nis. „Bū­t ų ga­l i­ma or­ga­n i­z uo­t i nuo­t rau­k ų pa­ro­dą, tik kad ne­man­da­gu su ob­jek­ ty­vu prie žmo­gaus lįs­ti, o iš to­li ne­nu­ fo­tog­ra­fuo­si, nes žmo­nių – dau­gy­bė“, – pa­sa­ko­jo „Kok­tei­l io“ ger­bė­ja. Anot Džo­ze­fi ­nos, Is­pa­n i­jo­je nė­ra be­ na­m ių šu­nų, ta­č iau ke­le­t ą gat­v i­n ių ka­čių ji pa­ste­bė­jo. „Ka­tė yra ka­tė, ji ka­da no­r i išei­na, ka­ da no­ri pa­rei­na, – juo­kė­si mo­te­ris. – Tai ir tos, ku­r ias ma­čiau, gal­būt na­mi­nės, nes bu­vo gra­ž ios ir tvar­k in­gos.“

Uos­ta­mies­ty­je va­kar vie­šė­jo neįp­ ras­tas sve­čias – Klai­pė­dos uos­te pri­si­švar­ta­vo vie­nas pra­ban­giau­ sių pa­sau­ly­je, še­šio­mis žvaigž­du­ tė­mis ver­ti­na­mų krui­zi­nių lai­vų „Sil­ver Whis­per“.

Ke­lio­nė šiuo krui­zi­niu lai­vu yra itin bran­gi, o lai­ve įreng­tos vos 382 vie­ tos ke­lei­viams. Va­kar šiuo krui­zi­niu lai­vu į Klai­ pė­dą at­plau­kė apie 360 tu­ris­tų. Dau­ge­lis jų iš­kart sė­do į au­to­bu­sus ir iš­vy­ko į Pa­lan­gą, Kur­šių ne­ri­ją, ki­tas ap­link uos­ta­mies­tį esan­čias lan­ky­ti­nas vie­tas. Dau­ge­lis tu­ris­tų – pa­gy­ve­nę žmo­nės. Tei­gia­ma, jog di­džio­ji jų da­lis – Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­ jų pi­lie­čiai, ta­čiau lai­vu ke­liau­ja ir žmo­nės iš įvai­rių Eu­ro­pos bei ki­tų že­my­nų vals­ty­bių. Krui­zi­nis lai­vas „Sil­ver Whis­per“ plau­kio­ja Bal­ti­jos jū­ro­je. Jis ke­lio­ nę pra­dė­jo Ko­pen­ha­go­je, iš jos pa­ trau­kė į Gdy­nę, stab­te­lė­jo Klai­pė­ do­je, iš jos trauks į Ry­gą, Ta­li­ną, tris pa­ras sto­vės Sankt Pe­ter­bur­

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

„„Sim­bo­lis: pir­mą kar­tą Klai­pė­do­je ap­si­lan­kiu­sio lai­vo įgu­lai įteik­tas spe­

cia­lus Klai­pė­dos uos­to ženk­las. 

ge, vė­liau plauks į Stok­hol­mą ir vėl grįš į Ko­pen­ha­gą. 10 die­nų krui­zas lai­vu „Sil­ver Whis­per“ kai­nuo­ja apie 3 tūkst. eu­ rų, ar­ba dau­giau nei 10 tūkst. li­tų. Krui­zi­nis lai­vas „Sil­ver Whis­per“ yra ga­na ne­di­de­lis – 186 m il­gio. Jis plau­kio­ja su Ba­ha­mų vė­lia­va. Ka­dan­gi „Sil­ver Whis­per“ uos­ ta­mies­ty­je ap­si­lan­kė pir­mą kar­tą, šį vi­zi­tą pa­ger­bė ir Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jis lai­vo įgu­lai ir ka­pi­to­nui įtei­kė spe­cia­lų Klai­pė­dos uos­to ženk­lą. „Ti­ki­mės, kad šis lai­vas į uos­ tą su­grįš dar ne kar­tą“, – vy­lė­si V.Grub­liaus­kas. „Sil­ver“ krui­zi­nių lai­vų kom­pa­ni­ja gar­sė­ja kaip pra­ban­gių ke­lio­nių or­ ga­ni­za­to­rė. Vie­nas iš­skir­ti­niau­sių jos pa­siū­ly­mų – 113 die­nų ke­lio­nė krui­ zi­niu lai­vu, ap­lan­kant dau­gy­bę ša­lių. To­kios ke­lio­nės kai­na sie­kia net 40 tūkst. eu­rų (138 tūkst. li­tų).

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1057

2013 06 12

Links­mie­ji tirš­čiai – Gal ei­nam iš­ger­ti alaus? Pa­sė­dė­si­me, pa­kal­bė­si­me. – Hm... O gal ei­nam iš­ger­t i deg­t i­nės? Pa­g u­lė­si­me, pa­ty­lė­si­me. Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lis“ įsi­ti­ki­nęs, kad I.Ša­ ka­lie­nė be­re­gint pa­si­rū­pins mi­nė­tais sta­ga­rais)

Jei sap­ne rė­mi­na­te pa­veiks­lą ar nuo­ trau­ką, tap­si­te na­mi­sė­da, pra­dė­si­te itin rū­pin­tis šei­mos rei­ka­lais. Tuš­ti rė­mai – ar­ti­mo žmo­gaus neiš­ti­ki­my­bė. Jei sap­ ne pa­veiks­lo rė­mai su­lūž­ta, ga­l i išir­ ti su­ža­dė­tu­vės ar šei­ma. Jei sap­nuo­ja­ te puoš­nius, bran­g ius rė­mus – ne­su­ge­ bė­ji­mas pri­si­tai­k y­t i prie stai­g iai pa­si­ kei­tu­sių ap­l in­k y­bių bus nuo­sto­l in­gas. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir trum­pa­lai­k į džiaugs­mą. Juo­di rė­mai – ženk­las, kad ku­rį lai­ką pa­si­rink­tu­mė­te vie­nat­vę. Jei sap­ne gau­na­te do­va­nų tik rė­mus, reiš­ kia klas­ta pa­ska­t ins la­biau pa­si­t i­kė­t i vien sa­vo jė­go­mis. De­gin­ti rė­mus – ryž­ tin­gas iš­si­va­da­vi­mas iš ki­tų įky­rios glo­ bos, ypač na­muo­se. Sap­nuo­ti, kad ma­to­te sprun­kan­čius žu­di­kus, reiš­kia lai­mę ir kles­tė­ji­mą. Sap­ nuo­ti, kad esa­te žu­di­kas, reiš­kia, kad at­ si­t ik­t i­nė­m is ap­l in­k y­bė­m is ne­są­ž i­n in­ gai už­dirb­si­te pi­ni­g ų. Jei­g u sap­ne jū­sų ba­t ų raiš­te­l iai ne­su­ riš­ti, lau­k ia li­gos, bar­niai ar nuo­sto­liai.

„„Kont­ras­tas: nors „Sil­ver Whis­per“ iš­vaiz­da ne­ste­bi­na, lai­vo vi­du­je akys raibs­ta nuo pra­ban­gos ir ra­fi­nuo­tu­mo.

AUKSO PUODAS – 16 419 725 Lt DIDYSIS PRIZAS – 8 962 550 Lt 05 15 16 25 34 41 Auksinis skaičius 27 Papildomi skaičiai 13 44 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 49510 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 7209 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 168 Lt (236 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (4481 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5948 priz.) Džokeris – bil. nr. 050 259 651 (118952 Lt) Prognozė: Aukso puode – 20 mln. Lt Didysis prizas – 11 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt

2013 06 14 klaipeda  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you