Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, BIRŽELIO 3, 2013

www.kl.lt

126 (19729) =6?:.162;6@/6? 296<



9

RUBRIKA

JĹŞRA

cZNabaV`-XYYa ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN`:NabaV` aRY%#%#" dddWb_N!Ya

Estai supirkinÄ&#x2014;ja Lietu vos

Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­tis al­sa­vo dŞia­zo rit­mu.

Miestas 2p.

â&#x20AC;&#x17E;Pressâ&#x20AC;&#x153; ra­lis nÄ&#x2014;­rÄ&#x2014; ÄŻ links­my­biĹł sō­ku­rÄŻ.

Miestas 3p.

Es­tai su­pir­ki­nÄ&#x2014;­ja Ĺžve­jy­bos lai­vus, o su jais â&#x20AC;&#x201C; ir kvo­tas.

ď ŽPirkinys: R`aNVĂ&#x;`V

TVW\cVR[b`TR_VNb`VĂş9VR abc\`/NYaVW\`WĂ­_\`YNV cĂşÂ&#x201C; /NYaYN[aNVÂ&#x2022;]_VX

DidelÄ&#x2014; dalis Baltijos jĹŤro je esanÄ?io Lietuvos Ĺžvejybos laivyno ne trukus gali pereiti ÄŻ Estijos kompanijĹł savininkĹł rankas. Vidmantas Matutis

ÄŽ Vil­niu­je ĹĄian­dien vyk­sian­tÄŻ SÄ&#x2026;­jō­dĹžio 25-ĹłjĹł ÄŻkō­ri­mo me­ti­ niĹł mi­nÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; vie­na ak­ty­viau­siĹł jo na­riĹł Zi­ta Ĺ li­Ä?y­tÄ&#x2014; ne­va­ Ĺžia­vo. To­kÄŻ spren­di­ mÄ&#x2026; lÄ&#x2014;­mÄ&#x2014; ne tik svei­ ka­tos bĹŤk­lÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Da­ bar ne­la­bai ma­tau pra­smÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; at­vi­ra­ vo ypa­tin­ga drÄ&#x2026;­sa ne­prik­lau­so­my­bÄ&#x2014;s prie­ťauť­ry­je pa­si­Şy­ mÄ&#x2014;­ju­si ad­vo­ka­tÄ&#x2014;.

YNb`Vb`Vb` ?faĂ&#x2013;Â&#x2022;V_ CVY [

monÄ&#x2014;s, kai vienai bend rovei skirta didĹžiausia dalis kvotĹł. â&#x20AC;&#x17E;Mes turÄ&#x2014;jome karÄ?ios SupirkÄ&#x2014;jas ÄŻsiregistravo patirties KlaipÄ&#x2014;doje su okea ninÄ&#x2014;s Ĺžvejybos laivynu, Baltijos jĹŤroje ĹžvejojanÄ?ius kai Lietuvos jis dÄ&#x2014;l kvotĹł laivus su visomis Ĺžvejybos negalÄ&#x2014;jo Ĺžvejoti aĹĄkvotomis tuonis mÄ&#x2014; nesius. Patys stebimÄ&#x2014;s, Aleksejus SavÄ?enko: supirkinÄ&#x2014;ja Estijos kom panijos. kaip iĹĄgyvenome, bet Kovo pabaigoje ir gegu iĹĄ naujo to ĹžÄ&#x2014;s vidu- patirti su Ĺžvejybos laivais Baltijos Laivus pardavÄ&#x2014;me toryje buvo nupirkti maĹžiau siai ke- jĹŤroje nebe norimeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prisiminÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l, kad neÄŻmanoma turi laivai: â&#x20AC;&#x17E;Rytasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Vil nisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Al- A.SavÄ?en ko. faâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Preilaâ&#x20AC;&#x153;. Du iĹĄ jĹł jĹł naudoti visu papriklausÄ&#x2014; BendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Grinvitaâ&#x20AC;&#x153; sa bendrovei â&#x20AC;&#x17E;Baltlantaâ&#x20AC;&#x153;, vininkas kiti du â&#x20AC;&#x201C; Sergejus Grin Ä?ikas kÄ&#x2026; nors komen- jÄ&#x2014;gumu, neskiriama bendrovei â&#x20AC;&#x17E;Grinvitaâ&#x20AC;&#x153;. tuoti atsisakÄ&#x2014;. pakankamai kvotĹł. â&#x20AC;&#x17E;Baltlantosâ&#x20AC;&#x153; direktoriaus pavaNeoďŹ cialiais duomeni duotojas Aleksejus Sav mis, maÄ?enko pa- Ĺžiausiai trijĹł laivĹł pirkÄ&#x2014;ja yra tvirtino, kad iĹĄ keturiĹł Baltijos bendrovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Mo jĹŤroje turÄ&#x2014;tĹł laivĹł parda nisticoâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ i 10 tĹŤkst. vÄ&#x2014; du pa- litĹł estĹł ka pita Ä?ius geriausius. Jie par duoti kartu doje ÄŻregist lo bendrovÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;- laivĹł yra seni, todÄ&#x2014;l jĹł pardavimo ruota ĹĄiemet sausÄŻ. Jos su turÄ&#x2014;tomis kvotomis, kainos palyginti nedide sukaupta savininkai lÄ&#x2014;s. Estijoje Ĺžvejybos laivyĹžvejybos istorija, kuri svar AnksÄ?iau, kai buvo lei bi skirs- no neturÄ&#x2014;jo, dĹžiama uĹžsiiminÄ&#x2014;jo ĹžuvĹł aptant kvotas. laivus pjaustyti ÄŻ meta dorojimu. lo lauĹžÄ&#x2026;, uĹž â&#x20AC;&#x17E;Laivus pardavÄ&#x2014;me to juos bĹŤdavo skiriamos dÄ&#x2014;l, kad Ĺ i bendrovÄ&#x2014; yra ne vie maĹždaug neÄŻmanoma jĹł naudo ninteti visu pa- lÄ&#x2014;, kuri supirkinÄ&#x2014;ja Lietuvos Ĺžve- 1,5 mln. litĹł ES iĹĄmokos. Dabar ES jÄ&#x2014;gumu, neskiriama pa iĹĄmokos laivams pjaus kankamai jĹł laivus. tyti nebekvotĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; akcentavo A.SavÄ?enskiriamos. NeoďŹ cialiais Preliminariai duomeniko. Jis neslÄ&#x2014;pÄ&#x2014;, kad apsi sprendimÄ&#x2026; jam priklau Ĺžvejybos laivas su mis, vyksta derybos ir dÄ&#x2014;l kitĹł laisanÄ?iomis kvotomis lÄ&#x2014;mÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l kvotĹł skirsty mo at vĹł pardavimo. Kalbama ir apie dar dusios, ĹžvejĹł kalba tariant, sira- vertinamas daugiau kaip milijonu dviejĹł laivĹł perpirkimÄ&#x2026;. nesÄ&#x2026;- litĹł. Dauguma Tarp jĹł Lietuvos Ĺžvejybos dar vienas â&#x20AC;&#x17E;Baltlantosâ&#x20AC;&#x153; laivas. â&#x20AC;&#x201C; Dev.matutis@kl.lt

Ĺ iandien priedas

SÄ&#x2026;­jō­dis: drÄ&#x2026;­sos me­tas

laivus

Ă&#x;Â&#x2022;



CVQZN[a\:NabĂ&#x2DC;V\[b\ a_

ramasi ir dÄ&#x2014;l galimybÄ&#x2014;s ÄŻsigyti Lie- pradÄ&#x2014;tas Baltijos jĹŤros Ĺžvejybos tuvos Ĺžvejybos bendroviĹł akcijĹł. sektoriaus naikinimo re zultatas. ÄŽ jokius rÄ&#x2014;mus netelpa tai, Koncesija sujaukÄ&#x2014; pro kad apie tus 80 proc. strimeliĹł ir ĹĄpro Tiek â&#x20AC;&#x17E;Baltlantaâ&#x20AC;&#x153;, tiek tĹł kvoâ&#x20AC;&#x17E;Grinvitaâ&#x20AC;&#x153; tĹł skirta vienai Ĺžvejybos bendroyra Lietuvos Ĺžuvininkys tÄ&#x2014;s produk- vei, o kitos nebegali iĹĄgyventi, totĹł gamintojĹł asociacijos narÄ&#x2014;s. Ĺ ios dÄ&#x2014;l stengia si gauti bent kokiÄ&#x2026; nors asociacijos pirmininkas Alfonsas naudÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ti kino A.Bargaila. Bargaila aiĹĄkino, kad Ĺžu vininkystÄ&#x2014;s Bent kol kas iĹĄ ĹžvejĹł laivĹł sektoriuje ÄŻdiegta kvotĹł perÄ&#x2014;jiskirstymo mo iĹĄ vienĹł savininkĹł kitiems Liekoncesija sujaukÄ&#x2014; ĹžvejĹł protus, jie tuva jokios Ĺžalos tarsi ir nepatiria. iĹĄsigando, todÄ&#x2014;l skuba par duoti lai- Laivus super kanÄ?ios estĹł kapitalo vus, nes bijo likti be nie ko. bendrovÄ&#x2014;s registruoja â&#x20AC;&#x17E;LaivĹł pardavimas yra si Lietuvotoliau be- je, Ĺžvejybos kvotos Ä?ia sitÄ&#x2122;siantis konservatoriĹł valdĹžios taip pat lieka.

Žvejybos kvotų paskirs

10

tymas pagal ÄŻmones

ÄŽMONÄ&#x2013; ď Ž AB â&#x20AC;&#x17E;Senoji Baltijaâ&#x20AC;? ď Ž V.Malinausko firma â&#x20AC;&#x17E;Stilmaâ&#x20AC;? ď Ž E.Narbuto ÄŻmonÄ&#x2014; ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos Ĺžuvysâ&#x20AC;? ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltlantaâ&#x20AC;? ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Monisticoâ&#x20AC;? ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Banginisâ&#x20AC;? ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Grinvitaâ&#x20AC;? ď Ž UAB prekybos namai â&#x20AC;&#x17E;Aistraâ&#x20AC;? ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Sedijaâ&#x20AC;? ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Spikaâ&#x20AC;? ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Starkisâ&#x20AC;? ď Ž UAB â&#x20AC;&#x17E;Stekutisâ&#x20AC;?

MENKÄ&#x2013;S 953 117 262 322 334 111 223 72 154 210 360 165 160

KVOTA (tonomis) STRIMELÄ&#x2013;S Ĺ PROTAI 0 583 69 8 0 0 91 388 78 205 26 68 1854 9521 128 726 75 222 3 163 15 611 4 1 24 1

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Ji ÄŻ po­stÄ&#x2026; atÄ&#x2014;­jo ne­my­li­ma.â&#x20AC;&#x153; So­cial­de­mok­ra­tÄ&#x2014; Li­li­ja Pet­rai­tie­nÄ&#x2014; aiť­ki­no, ko­dÄ&#x2014;l at­lei­dĹžia­ma mi­nist­rÄ&#x2014; B.VÄ&#x2014;­sai­tÄ&#x2014;.

6p.

BĹŤs­to rin­ka Klai­pÄ&#x2014;­do­je at­si­gau­na As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Lie­tu­vos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plÄ&#x2014;t­ ros aso­cia­ci­jos at­sto­vai pa­ste­bÄ&#x2014;­jo: per ke­tu­ris ĹĄiĹł me­tĹł mÄ&#x2014;­ne­sius ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to san­do­riĹł skai­Ä?ius uos­ta­mies­ty­je ge­ro­kai ĹŤg­te­lÄ&#x2014;­jo. Pir­kÄ&#x2014;­jai no­ri skly­pĹł ir na­mĹł

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Pa­su­ko skir­tin­gais ke­liais

Kuo to­liau is­to­ri­jos upÄ&#x2014; mus ne­ťa nuo praÄ&#x2014;­ju­sio ĹĄimt­me­Ä?io de­vin­to­ jo de­ťimt­me­Ä?io, tuo la­biau So­vie­tĹł SÄ&#x2026;­jun­gos Ĺžlu­gi­mas bei ko­va uĹž lais­ vÄ&#x2122; ne­prik­lau­so­my­bÄ&#x2014;s me­tais uĹžau­ gu­siai kar­tai tam­pa sun­kiai su­vo­ kia­ma Lie­tu­vos is­to­ri­jos da­li­mi. Pak­laus­ti apie sa­vo pa­Ä?iĹł iť­gy­ ve­ni­mus ku­riant ne­prik­lau­so­mÄ&#x2026; vals­ty­bÄ&#x2122;, bu­vÄ&#x2122; sÄ&#x2026;­jō­die­Ä?iai vien­ bal­siai sa­ko, kad rei­kÄ&#x2014;­jo drÄ&#x2026;­sos, ku­rios ta­da bu­vo su kau­pu.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;Pa­tir­tis: D.Var­ka­lis ĹĄyp­so­si pri­si­mi­nÄ&#x2122;s pir­muo­siuo­se SÄ&#x2026;­jō­dĹžio mi­tin­guo­se kel­tus rei­ka­la­vi­mus. Da­bar jie ga­

li at­ro­dy­ti itin nai­vōs. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

SuĹžinokite daugiau 2 psl.ď&#x20AC;¸

Pa­ly­gin­ti su Vil­niu­mi ir Kau­nu, Klai­pÄ&#x2014;­da san­do­riĹł skai­Ä?iu­mi nu­ si­lei­dĹžia, bet per ke­tu­ris ĹĄiĹł me­tĹł mÄ&#x2014;­ne­sius uos­ta­mies­ty­je pa­ste­bi­ mas 17 pro­c. ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vi­mĹł au­gi­mas. In­di­vi­dua­liĹł na­mĹł par­da­vi­mai iĹĄau­go maŞ­daug treÄ?­da­liu. Klai­pÄ&#x2014;­ do­je ĹĄie­met jau nu­pirk­ti 36 na­mai. Ta­Ä?iau nau­jos sta­ty­bos bu­tĹł par­ da­vi­mai uos­ta­mies­ty­je su­ma­ŞÄ&#x2014;­ jo 10 pro­c., Kau­ne ir Vil­niu­je yra prie­ťin­gai. Pa­vyz­dĹžiui, Vil­niu­je per mÄ&#x2014;­ne­sÄŻ nu­per­ka­ma apie 200 nau­jos sta­ty­bos bu­tĹł, o Klai­pÄ&#x2014;­ do­je vi­du­ti­niť­kai â&#x20AC;&#x201C; 15.

3


2

PIRMADIENIS, BIRŽELIO 3, 2013

miestas Klai­pė­die­čiai sie­kė re­kor­do Tarp­tau­ti­nės vai­kų die­nos pro­ga sa­vait­ga­lį Klai­ pė­do­je bu­vo siek­ta uni­ka­laus re­kor­do. Tap­ti jo da­ly­viais kvie­tė ino­va­ty­vus so­cia­li­nis ren­gi­nys „Spal­vo­ta vil­tis“. Vi­si no­rin­tie­ji tu­rė­jo ga­li­my­bę pri­si­lies­ti prie uni­ka­laus, dau­giau nei 900 me­tų se­nu­mo eb­ru me­no – su­kur­ti pa­veiks­lus, lie­jant da­žus ant van­dens. Šia tech­ni­ka bu­vo sie­kia­ma vie­nu me­tu nu­ta­py­ti kuo dau­giau pie­ši­nių. Va­ lan­dą tru­ku­sios ak­ci­jos me­tu bu­vo pa­nau­do­ta per dvi de­šim­tys van­dens in­dų. Li­nos Bie­liaus­kai­tės ir Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­re­por­ta­žas

„„Imp­ro­vi­za­ci­ja: su­si­rin­ku­siuo­sius įkai­ti­no si­re­no­mis ir švy­tu­rė­liais „džia­za­vę“ Klai­pė­dos po­li­ci­nin­kai. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mies­te siau­tė džia­zas Jau de­vy­nio­lik­tus me­tus šū­kiui „Ge­ra mu­zi­ka – ge­riems žmo­nėms“ iš­ti­ki­ mas Klai­pė­dos pi­ lies džia­zo fes­ti­va­ lis sa­vait­ga­lį pub­li­ ką le­pi­no iš­skir­ti­ne pro­gra­ma.

„„Kul­mi­na­ci­ja: be­ne ryš­kiau­sia šių me­tų žvaigž­dė Sh.Ray Char­les ne­

nu­vy­lė pub­li­kos lū­kes­čių.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Re­gis, su­si­rin­ku­sie­siems Krui­zi­ nių lai­vų ter­mi­na­le pa­vy­dė­jo ir iš uos­to iš­plau­kian­tys lai­vai, ren­gi­ nio da­ly­vius svei­ki­nę il­ge­sin­go­mis si­re­no­mis. Ant­ro­ji fes­ti­va­lio die­na džia­zo mu­zi­kos ger­bė­jams ža­dė­jo ypa­ tin­gų įspū­džių. Va­ka­ro įžan­ga ta­ po nuo­tai­kin­gas „Ciar­la Quar­tet“ iš Ita­li­jos pa­si­ro­dy­mas. Vė­liau iš jų es­ta­fe­tę pe­rė­męs Es­ti­jos po­li­ci­ jos ir pa­sie­nio tar­ny­bos pa­rei­gū­nų or­kest­ras pri­ver­tė pa­kil­ti vi­sus sė­ dė­ju­siuo­sius. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le pa­ si­gir­du­sios uos­ta­mies­čio po­li­ci­ jos eki­pa­žų si­re­nos ir ėmę žyb­sė­ti švy­tu­rė­liai šį­syk ta­po ne įspė­ji­mo,

o mu­zi­ki­nės imp­ro­vi­za­ci­jos ženk­ lais. Bū­tent to­kiu bū­du „džia­zuo­ da­mi“ klai­pė­die­čiai po­li­ci­nin­kai pri­ta­rė sve­čių iš Es­ti­jos mu­zi­kos inst­ru­men­tams. Jung­ti­nis lie­tu­vių ir es­tų pa­si­ro­dy­mas ta­po šeš­ta­die­nį vy­ku­sios ak­ci­jos „Šio­je ša­ly­je nė­ra vie­tos „še­šė­liui“ da­li­mi. „Bi­jau, kad tai ne­pa­kar­to­ja­ma“, – į pub­li­kos lū­kes­čius rea­ga­vo Klai­pė­dos me­ras ir džia­zo fes­ti­va­lio glo­bė­jas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, šia pro­ga į ran­kas paė­męs ne tik tri­mi­ tą, bet ir už­dai­na­vęs. At­li­kė­jas iš Slo­vė­ni­jos Uros Pe­ri­ chas džia­zo fes­ti­va­lio pub­li­ką pa­ pir­ko ne tik mu­zi­ka­vi­mu, bet ir be­ tar­piš­ku bend­ra­vi­mu – pir­mą­kart Klai­pė­do­je vie­šė­jęs džiaz­me­nas džiau­gė­si pui­kiu oru, žars­tė komp­ li­men­tus mer­gi­noms ir pri­si­pa­ži­no

mie­lai gar­džia­vę­sis ce­pe­li­nais. Su ne­kant­ru­mu lauk­tas pa­sau­li­ nės bliu­zo le­gen­dos Ray Char­le­so duk­ters Shei­los Ray Char­les pa­si­ ro­dy­mas neap­vy­lė pub­li­kos lū­kes­ čių – cha­riz­ma­tiš­ka, eksp­re­sy­vi, iš­skir­ti­nio vo­ka­lo at­li­kė­ja be­mat už­bū­rė džia­zo ger­bė­jus. Ant­ro­sios ren­gi­nio die­nos pro­ gra­mą vai­ni­ka­vo jau ge­rai pa­žįs­ta­ mo Igo­rio But­ma­no pa­si­ro­dy­mas. Va­kar fes­ti­va­lis sa­vo sce­ną už­lei­ do vai­kų ir jau­ni­mo džia­zo cho­rų fies­tai – Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą už­lie­jo „Jau­no­ji džia­zo ban­ga“. Apie pu­sant­ro tūks­tan­čio vai­kų iš įvai­rių ša­lies mies­tų ir mies­te­ lių tu­rė­jo re­tą ga­li­my­bę pa­si­ro­dy­ ti kar­tu su šio fes­ti­va­lio žvaigž­de Sh.Ray Char­les bei ži­no­mais Lie­ tu­vos at­li­kė­jais.


3

PIRMADIENIS, BIRŽELIO 3, 2013

miestas Klai­pė­die­čiai sie­kė re­kor­do

Žur­na­lis­tų ra­lis dre­bi­no pa­jū­rį Per dvi die­nas dau­ giau nei 500 km įvei­kę „Press“ ra­ lio da­ly­viai uos­ta­ mies­ty­je pa­puo­lė į links­my­bių sū­ku­rį. Šeš­ta­die­nį tarp­tau­ ti­nis eki­pa­žų de­san­ tas fi­ni­šo juos­tą kir­ to Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le.

Mi­s i­j a. Uos­t a­m ies­t y­j e va­k ar vy­ko tarp­tau­ti­nė aka­de­mi­nio irk­la­vi­mo re­ ga­ta „Vil­ties yriai“. Tai pir­mas to­kio po­ bū­džio ren­gi­nys Lie­tu­vo­je, kur drau­ge su pro­fe­sio­na­liais spor­t i­nin­kais da­ly­ va­vo ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tys irk­luo­ to­jai. Sie­kiant pra­tęs­ti kil­nią „Vil­ties bė­ gi­mo“ mi­si­ją – su­rink­ti lė­šų Šv. Pran­ciš­ kaus on­ko­lo­g i­jos cent­ro sta­t y­bai bei iš­lai­k y­mui ir į vi­suo­me­nę in­teg­r uo­t i įvai­r io­m is li­go­m is ser­gan­čius, neį­ga­ lius žmo­nes, „Vil­t ies mies­to“ idė­ją pa­ lai­kan­tys spor­to ren­g i­niai Klai­pė­do­je vyks vi­są va­sa­rą.

„„Fi­ni­šas: ra­lio da­ly­viai sa­vo ge­bė­ji­mus pa­de­monst­ra­vo sla­lo­me.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ry­go­je penk­ta­die­nį star­ta­vu­sio­se lenk­ty­nė­se trium­fa­vo Ai­ga­ro Tid­ ma­nio ir Ja­nio Bum­bu­lio eki­pa­žas. BMW 323 au­to­mo­bi­liu va­žia­vę lat­ viai bu­vo grei­čiau­si tarp žur­na­lis­tų. Nors ge­riau­si re­zul­ta­tai „Press“ ra­ ly­je pri­klau­sė „Volks­wa­gen Golf“

va­žia­vu­siems Kęs­tu­čiui Taš­kū­nui ir štur­ma­nui And­re­jui Sav­čen­kai, jie var­žė­si sve­čių gru­pė­je. Šven­to­jo­je vy­ku­sių ap­do­va­no­ji­ mų ce­re­mo­ni­jo­je ant­ro­sios vie­tos šam­pa­ną gė­rė praė­ju­sių me­tų ra­lio nu­ga­lė­to­jai – „Top Gear Lie­tu­va“ žur­na­lo re­dak­to­riaus Re­nal­do Ga­ bar­to ir štur­ma­no Vin­co Ger­džiū­ no eki­pa­žas. Tre­čio­ji vie­ta ati­te­ko

Ja­ce­ko Ju­rec­kio ir Ar­ka­dius­zo Ras­ zevs­kio eki­pa­žui. O specialų „Klai­ pėdos“ dienraščio prizą išsivežė latviai Uldis Hmielevskis su Kris­ tapu Valkovskiu. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai džiau­gė­ si, jog šie­met „Press“ ra­lis su­lau­kė ne­ma­žo bū­rio ko­vin­gai nu­si­tei­ku­ sių sve­čių iš už­sie­nio. Uos­ta­mies­ čiui lenk­ty­nė­se at­sto­va­vo jo­se de­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

biu­ta­vęs žur­na­lis­tas, „Bal­ti­cum TV“ lai­dos „Rei­das“ sie­la Gin­ta­ras Vai­ če­kaus­kas. 18-ą kar­tą or­ga­ni­zuo­to­ se lenk­ty­nė­se, Lie­tu­vos žur­na­lis­tų au­tok­lu­bo va­do­vo Val­do Va­liu­ke­vi­ čiaus tei­gi­mu, ne­sklan­du­mų pa­vy­ko iš­veng­ti, iš­sky­rus ap­ga­din­tą vie­nos ma­ši­nos pa­ka­bą ir ke­le­tą smul­kių re­mon­tų, ku­rie neiš­ven­gia­mi tur­ būt kiek­vie­na­me ra­ly­je.

Būs­to rin­ka Klai­pė­do­je at­si­gau­na 1

Klai­pė­die­čiai, ku­rie per­ ka nau­jos sta­ty­bos bu­ tus, daž­niau­siai ren­ka­si eko­no­ mi­nės kla­sės būs­tą, ku­rio 1 kv./m sie­kia 4 tūkst. li­tų. Že­mės (na­mų val­dų) skly­pų rin­ ko­je Klai­pė­do­je taip pat fik­suo­ja­ mas 6 pro­c. au­gi­mas. Mo­der­nūs cent­rai ne­po­pu­lia­rūs

Klai­pė­do­je, vie­nin­te­lia­me mies­ te iš vi­sų did­mies­čių, nuo­mi­nin­ kai ren­ka­si ne mo­der­nius vers­lo cent­rus, o pi­ges­nes ad­mi­nist­ra­ci­ nes pa­tal­pas. Dėl tos prie­žas­ties Klai­pė­do­je ko­mer­ci­nių pa­tal­pų nuo­mos kai­ nos yra ma­žiau­sios. Eks­per­tų tei­gi­mu, žvel­giant į atei­tį ne­va sun­ku ti­kė­tis, kad į uos­ ta­mies­tį atei­tų in­ves­tuo­to­jai, ku­ rie no­rė­tų sta­ty­ti vers­lo cent­rus ar plė­to­ti šį seg­men­tą. Vis dėl­to Ši­lu­tės plen­te pla­nuo­ ja­mas vie­nas 2 tūkst. kv./m plo­to vers­lo cent­ras. Ki­to­kią nei tei­gia­ma si­tua­ci­ją ga­li­ma įžvelg­ti rea­lio­je pre­ky­bos cent­rų nuo­mos rin­ko­je. Re­zul­ta­tai ro­do, kad lais­vų vie­tų čia ma­žiau­ siai vi­so­je Lie­tu­vo­je. Nuo­mi­nin­kai sun­kiai ran­da lais­ vą plo­tą po­pu­lia­res­nia­me pre­ky­ bos cent­re.

Dienos telegrafas

Lo­gis­ti­kos ir san­dė­lia­vi­mo plo­ tų Klai­pė­do­je taip pat rei­kia. Bet mo­der­nių san­dė­lių po­rei­kis ne­ jau­čia­mas. Kol kas Klai­pė­do­je po­pu­lia­res­ni se­nos sta­ty­bos san­dė­lia­vi­mo pa­ sta­tai uos­te.

Per ke­tu­ris šių me­tų mė­ne­sius uos­ta­mies­ ty­je pa­ste­bi­mas 17 pro­c. ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vi­mų au­ gi­mas.

Mo­ky­m ai. Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­b ės vie­š o­ji bib­l io­te­k a šian­d ien kvie­č ia suau­g u­siuo­sius į ne­mo­ka­mus kom­ piu­te­ri­nio raš­t in­g u­mo ir in­ter­ne­to iš­ tek­lių mo­ky­mus. Mo­ky­mai vyks ir gy­ ven­to­jai re­g ist­r uo­ja­m i Pem­pi­n in­k ų fi­l ia­le (Tai­kos pr.79/81A, tel. 346 301) bei Jau­n i­mo sky­r iu­je (Til­žės g. 9, tel. 314 728). Pa­ro­da. Tre­č ia­d ie­n į 18 val. Klai­p ė­ dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ru­lių fi­lia­ le-bend­r uo­me­nės na­muo­se ati­da­ro­ ma Dži­nos Ja­siū­n ie­nės ta­py­bos dar­ bų pa­ro­da „Ab­ra­ka­dab­ra“. Au­to­rė sa­vo dar­buo­se sie­kia at­kur­ti pra­ras­tą bur­tų ir ste­buk­lų pa­sau­lį, kai žmo­nės dar ne­ bu­vo pra­ra­dę ti­kė­ji­mo skrai­dan­čiais ki­li­mais, ste­buk­lin­go­mis lem­po­mis ir ne­kal­to­mis mer­ge­lė­mis. Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos ke­t u­r ių klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ri­char­das Si­mai­t is (g. 1928 m.), Ste­fa Už­pa­l ie­nė (g. 1929 m.), Sta­sys Nau­sė­da (g. 1930 m.), Sil­va Me­niai­lo (g. 1960 m.). Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien jo­se lai­ do­ja­mas Ka­zys Že­nar­das Za­vac­kas. Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien čia lai­do­ ja­mi An­ta­nas Pac­ke­vi­čius ir Bi­ru­tė Vė­ la­vi­čie­nė.

Ten­den­ci­jos – tei­gia­mos

Vieš­bu­čių sek­to­riu­je ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to eks­per­tai Klai­pė­do­je įžvel­ gia ge­ras ten­den­ci­jas. Tiek per­nai, tiek šie­met ati­da­ ry­ta po vie­ną nau­ją vieš­bu­tį uos­ ta­mies­ty­je. Iš­duo­tas dar vie­nas lei­di­mas ne­di­de­lio vieš­bu­čio sta­ ty­bai. Eks­per­tų tei­gi­mu, tu­ris­tų srau­ tai au­ga, vieš­bu­čių užim­tu­mas ge­ rė­ja. Ir in­ves­tuo­to­jus, ir vieš­bu­čių sa­vi­nin­kus tai ska­ti­na gal­vo­ti apie plėt­rą.

Šven­tė. 760 me­t ų įkū­r i­mo ju­bi­l ie­jų mi­n in­tys Gargž­dai šeš­ta­d ie­n į mies­ tie­čius ir sve­čius pa­k vie­tė į šven­tę. Šia pro­ga vy­ko dvi­ra­čių žy­g is, pri­ sta­ty­tas fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mas „Gargž­ dai“, šur­mu­l ia­vo vai­k ų bei jau­n i­mo kul­t ū­ros, spor­to ir me­no fes­t i­va­l is, bu­vo ati­da­r y­ta vai­k ų žai­d i­mo aikš­ te­lė, o ren­gi­nių ma­ra­to­ną va­ka­re vai­ ni­ka­vo kon­cer­tas bei ka­r i­n is nak­t i­ nis žy­g is.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 2 ber­niu­kai ir 3 mer­gai­tės. „„Pers­pek­ty­vos: ma­no­ma, kad ir šie­met ko­mer­ci­nės pa­skir­ties plo­tų

pa­klau­sa mies­te di­dės. 

Prog­no­zuo­ja­ma, kad dau­gės ir gy­ve­na­mo­jo būs­to san­do­rių, bet kai­nos ne­tu­rė­tų kil­ti. Vers­lo pa­ tal­pų seg­men­te to­liau do­mi­nuos

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ne­bran­gios pa­tal­pos, ta­čiau nau­ jų vers­lo cent­rų vei­kiau­siai grei­tai neat­si­ras. Nuo­mos kai­nos lai­ky­sis to­kios, ko­kios yra da­bar.

Grei­to­j i. Va­kar iki 15.30 val. grei­to­ sios pa­gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 62 iš­k vie­t i­mų. Į me­d i­k us klai­p ė­d ie­čiai krei­pė­si dėl šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mų, pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio. Ypač daug iš­kvie­ti­mų su­lauk­ta dėl ne­blai­vių as­ me­nų vie­šo­sio­se mies­to vie­to­se.


4

pirmadienis, birželio 3, 2013

miestas

Są­jū­dis: drą­sos me­tas 1

„Bu­vo­me pli­ki, ne­tu­rė­jo­ me ko pra­ras­ti, vi­si bu­vo­ me pa­na­šūs, o ne­pa­kan­tu­mas veid­ mai­niš­kai san­tvar­kai bu­vo pa­sie­kęs kri­ti­nę ma­sę“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­pas. Ak­ty­viau­si Są­jū­džio da­ly­viai pa­ su­ko skir­tin­gais ke­liais. Vie­ni nu­si­ vy­lę po­li­ti­kais ir po­li­ti­ka ne­si­ro­do vie­šu­mo­je, ki­ti pui­kiai gy­ve­na ta­ pę val­di­nin­kais ir tik re­tas vis dar ban­do ko­vo­ti. „Pas mus tik Dio­ny­zas, ko ge­ro, vie­nin­te­lis te­be­da­ro re­vo­liu­ci­jas“, – mi­nė­da­mas mu­zie­ji­nin­ką Dio­ny­ zą Var­ka­lį pri­pa­ži­no V.Če­pas. Pri­si­min­da­mas anų die­nų bend­ ra­žy­gius, uos­ta­mies­čio vi­ce­me­ras tei­gė, kad mo­te­rys Są­jū­džio me­tais dir­bo juo­dą­jį dar­bą. Tik Z.Šli­čy­tė lip­da­vo ant pa­ky­los sa­ky­ti kal­bų. Dau­gy­bė ki­tų bu­vo stro­pios, pa­ rei­gin­gos, at­si­da­vu­sios, ne­pa­vargs­ tan­čios ir ma­žai pa­ste­bi­mos. Už tris­pal­vę – 10 me­tų ne­lais­vės

Vie­nas ak­ty­viau­sių uos­ta­mies­ty­ je Są­jū­džio da­ly­vių mu­zie­ji­nin­kas D.Var­ka­lis pri­si­mi­nė, kad pir­mas tris­pal­vės pa­si­ro­dy­mas Klai­pė­do­ je su­kė­lė ne tik su­si­ža­vė­ji­mo, bet ir bai­mės ban­gą. To me­to žmo­nių nuo­tai­kas at­ sklei­džia D.Var­ka­lio pa­sa­ko­ji­mas apie 1988 me­tų lie­pos 10-ąją. Tą­ dien tu­rė­jo vyk­ti Jū­ros šven­tės ei­ ty­nės ir Ro­ko žy­gio per Lie­tu­vą kon­cer­tas Va­sa­ros est­ra­do­je. Jau­nas žur­na­lis­tas Ry­tas Sta­se­ lis iš Vil­niaus at­si­ve­žė lie­tu­viš­ką tris­pal­vę. Su ja Są­jū­džio en­tu­zias­ tai nuė­jo prie Bir­žos til­to ir su­sto­ jo ša­lia na­mo, ant ku­rio yra Klai­ pė­dos her­bas. Ant ran­kų ry­šė­ję ža­lius raiš­čius su Ge­di­mi­nai­čių stul­pais vy­rai rin­

ko pa­ra­šus po pe­ti­ci­ja, ku­rio­je kal­ bė­ta apie mies­to eko­lo­gi­ją bei pa­ mink­lų iš­sau­go­ji­mą. „Net neį­si­vaiz­duo­ja­te, kaip žmo­nės bi­jo­jo. Pa­ma­tę tris­pal­vę jie mus la­bai smal­siai ste­bė­jo, bet apei­da­vo ke­ lių met­rų at­stu­mu. At­ro­dė, kad esa­ me ati­tver­ti ne­ma­to­ma sie­na. Vie­nas vy­ras priė­jo, pa­čiu­pi­nė­jo vė­lia­vą ir pa­klau­sė, iš kur to­kie drą­suo­liai. Jis pra­ta­rė, kad pa­ts už tris­pal­vę ka­lė­jo 10 me­tų“, – pri­si­mi­nė D.Var­ka­lis. Tas žmo­gus iš­tie­sė 10 rub­lių. Tai bū­tų bu­vu­si pir­mo­ji au­ka Są­ jū­džiui, bet vy­rai jos ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė teig­da­mi, kad ri­zi­kuo­ja ne dėl pi­ni­gų. Sus­ku­bo skam­bin­ti sau­gu­mui

To­je pa­čio­je vie­to­je sto­vė­da­mi vy­rai pa­ty­rė ir ki­to­kią žmo­nių reak­ci­ją. Vie­nas itin pa­si­tem­pęs ir puoš­ nus praei­vis nu­ste­bo iš­vy­dęs tris­ pal­vę, pa­sto­vė­jo, ap­si­dai­rė ir, sau­jo­je spaus­da­mas mo­ne­tą, nu­ sku­bė­jo prie te­le­fo­no au­to­ma­to. Kaž­ką la­bai ak­ty­viai aiš­ki­no į ra­ge­ lį, o bai­gęs po­kal­bį, pik­tai jį trink­ te­lė­jo į vie­tą. Bu­vo aki­vaiz­du, kad tai sau­gu­mie­tis. Ki­tas neaukš­to ūgio vy­ras ne tik iš­pū­tė akis, bet ir gar­siai pra­pliu­ po: „O čia kas per bur­žua­zi­nė vel­ nia­va?!“ Są­jū­die­čiai pa­su­ko jo link, o šis, pa­ju­tęs grės­mę, strim­gal­viais spru­ko į mi­nią. „Pa­me­nu, priė­jo vyk­do­mo­jo ko­ mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ele­ na Bla­žie­nė ir sa­ko: „Var­ka­li, ko jums rei­kia? Ko jūs špo­sus kre­čiat? Atei­ kit ry­toj pas ma­ne, pa­si­kal­bė­sim“, – da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais są­jū­die­tis. No­rė­jo įsi­ti­kin­ti, ar ne­suė­mė

Net­ru­kus uos­ta­mies­čio Są­jū­džio ak­ty­vis­tai ėmė va­ži­nė­ti po ap­lin­

„„Lais­vė: Ve­žė­jų gat­vė­je kiek­vie­nas ga­lė­jo sa­ky­ti ką no­ri, kol iš vie­no bu­te­lio į ki­tą iš­by­rės smė­lis.

ki­nes gy­ven­vie­tes, kur stei­gė­si vie­ tos gru­pės. D.Var­ka­lis ir gy­dy­to­jas Vla­das Mi­kuls­kis bu­vo neišs­ki­ria­mi, rė­žę šir­dį sting­dan­čias kal­bas, po ku­ rių ne­lik­da­vo abe­jo­jan­čių, ar rei­kia sto­ti į Są­jū­dį. Nu­vy­kę į la­py­ną prie Kre­tin­gos jie ra­do pil­nu­tė­lę sa­lę žmo­nių. „Pa­me­nu, kal­bu ir ma­tau, kaip žmo­nės smen­ga, že­mė­ja, iš po kė­ džių at­lo­šų gal­vos vos ky­šo. Bi­jo­jo net klau­sy­ti to­kių da­ly­kų, apie ko­ kius kal­bė­da­vo­me. Ty­čia pa­si­sa­ky­ da­vo­me ašt­rio­mis te­mo­mis ir la­bai at­vi­rai, kad žmo­nės nu­sto­tų bi­jo­ję. Po tri­jų die­nų iš to kai­mo at­siun­tė to­kį se­nu­ką pa­žiū­rė­ti, ar mū­sų dar ne­suė­mė“, – da­bar juo­kia­si pri­si­ mi­nęs D.Var­ka­lis. Nie­ka­da iš anks­to kal­bų ne­ra­šęs klai­pė­die­tis kal­bė­da­vo eksp­rom­tu ir steng­da­vo­si prieš su­si­rin­ku­siuo­ sius sto­ti po ki­tų ora­to­rių. Į Tel­šius, kur vy­ko at­lai­dai, vy­ rai iš Klai­pė­dos va­žia­vo tri­mis au­ to­mo­bi­liais. Per lan­gus bu­vo iš­ki­šę tris­pal­ves. Pa­ke­liui su­ti­ko ne­ma­žai ark­lių tem­pia­mų ve­ži­mų. Jais dar­ dė­ję že­mai­čiai la­bai ste­bė­jo­si: vie­ ni baks­no­jo į smil­ki­nius, ki­ti žeg­ no­jo­si. Są­jū­die­čiai švar­ko at­la­pe se­gė­ da­vo iš spal­vo­tų plast­ma­si­nių šu­ kų pa­ga­min­tus ženk­liu­kus, pri­me­ nan­čius Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vas. Mi­tin­gai truk­da­vo še­šias va­lan­das, žmo­nės net ne­krus­te­lė­da­vo, gau­ dy­da­vo kiek­vie­ną žo­dį. D.Var­ka­lis liūd­nai ly­gi­na tuo­me­tę nuo­tai­ką su da­bar­ti­ne, kai bet koks ren­gi­nys net va­lan­dą sun­kiai iš­tve­ria­mas. Mu­zie­ji­nin­kas pri­si­me­na po­rą at­ve­jų, kai kal­bė­da­mas apie po­ka­ rio žiau­ru­mus pra­virk­dė vi­są sa­lę. Nuk­rei­pė ei­se­ną ki­ta gat­ve

Ma­žai kas ži­no, kad tris­pal­vės iš­kė­ li­mo Mu­zi­ki­nio teat­ro bokš­te rei­ka­ las bu­vo ap­ta­ria­mas su mies­to val­ džia. 25 Są­jū­džio ta­ry­bos na­riai atė­jo į sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lę. „Sa­lės cent­re sė­di Klai­pė­dos mies­to par­ti­jos ko­mi­te­to pir­ma­ sis sek­re­to­rius Vik­to­ras Baub­lys, už jo – Ta­ry­bų Lie­tu­vos vė­lia­va, o mes – Są­jū­džio ta­ry­ba – sė­di­me su ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vė­lia­

va. Sa­lė lū­žo, su­si­rin­ko vi­sa mies­to val­džia: pro­ku­ro­rai, po­li­ci­jos vir­ši­ nin­kai, so­vie­ti­nio sau­gu­mo va­das. Ko­mu­nis­tų pa­siū­ly­mas – tris­pal­vę kel­ti per Spa­lio šven­tes. Mes šo­ko­ me pies­tu. Vie­šai pa­klau­siau sau­ gu­mo vir­ši­nin­ko, ko­dėl jie mū­sų ne­sui­ma. Ta­da jis at­sa­kė, kad yra už „pe­rest­roi­ką“, už M.Gor­ba­čio­ vą. Pa­sa­kė at­vi­rai, kad tu­ri dau­giau in­for­ma­ci­jos, nei mes gal­vo­ja­me. Ir pa­mi­nė­jo la­kią fra­zę, kad tu­ri baig­ tis pra­ban­gių lai­do­tu­vių Krem­liu­je era“, – pa­sa­ko­jo D.Var­ka­lis. Ta­da tris­pal­vės kė­li­mo ei­se­na tu­ rė­jo ei­ti iki 1923 me­tų su­ki­lė­lių ka­ po Skulp­tū­rų par­ke, bet šis ke­lias ve­dė pro ka­rių ka­pus S.Dau­kan­ to gat­vė­je. D.Var­ka­lis ak­ty­viai tam prie­ši­no­si, nes ma­nė, kad tai ga­ li bū­ti pre­teks­tas pro­vo­ka­ci­joms. Ne­pai­sant pro­tes­tų, bu­vo nu­spręs­ ta žy­giuo­ti pro ta­ry­bi­nių ka­rių me­ mo­ria­lą. D.Var­ka­lis pa­pra­šė Jū­rei­vys­tės mo­kyk­los va­do­vą skir­ti ke­lis kur­ san­tus, ku­riuos pa­sta­tė S.Dau­kan­ to ir S.Nė­ries gat­vių san­kry­žo­je. Kai ei­se­na priar­tė­jo, vai­ki­nai pa­ ro­dė, kad jos prie­ky­je ėju­sie­ji su­ktų į de­ši­nę. Mi­nia su vė­lia­va pa­su­ ko ki­tu ke­liu, taip pa­vy­ko iš­veng­ ti grė­su­sių ne­ma­lo­nu­mų. Lais­vo­je Lie­tu­vo­je ža­dė­jo ne­vog­ti

Ad­vo­ka­tė Z.Šli­čy­tė sten­gė­si įtrauk­ ti į Są­jū­džio veik­lą pro­ku­ro­rus. Po­ vi­lą Va­si­liaus­ką ir Al­gi­man­tą Ju­cį, ta­da mies­to vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jus, ji ves­da­vo­si į pi­ke­ tus, mi­tin­gus. Kar­tą pro­ku­ra­tū­ros va­do­vas Ig­ nas Lau­cius ad­vo­ka­tei pa­sa­kė tie­ siai švie­siai: „Kad tu laks­tai su vė­ lia­vo­mis, tai nie­ko, bet kad ir ma­no pa­va­duo­to­jai su ta­vi­mi, tai man nuo­sta­bu“. To­kio el­ge­sio mo­ty­vas bu­vo pa­ pras­tas – drą­sin­ti žmo­nes, kad ma­ty­da­mi aukš­to ran­go pa­rei­gū­ nus ir jie ne­bi­jo­tų. Mat li­kus dve­ jiem me­tams iki ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo ne­bu­vo jo­kių ga­ran­ti­ jų, kad Są­jū­dis ne­bus pa­skan­din­tas krau­jy­je, kaip tai įvy­ko Veng­ri­jo­je ir Če­kos­lo­va­ki­jo­je. Tuo pat me­tu Z.Šli­čy­tė dir­bo ad­ vo­ka­te.

„Pa­me­nu, gy­niau iš mė­sos kom­bi­na­to mė­są vo­gu­sį vy­rą. Jis ma­tė per te­le­vi­zi­ją pir­mą­jį Są­jū­ džio su­va­žia­vi­mą, bet ne­la­bai su­ pra­to, kas įvy­ko. Pas­kam­bi­no ir be užuo­lan­kų pa­klau­sė, ar Lie­tu­va jau lais­va. Te­ko aiš­kin­ti, kad dar te­be­sa­me So­vie­tų Są­jun­gos da­lis, bet gal­būt jau vi­sai grei­tai bū­si­ me ne­prik­lau­so­mi. Vi­siš­kai rim­ tai mė­sos kom­bi­na­to dar­buo­to­jas

Zi­ta Šli­čy­tė:

Vi­siš­kai rim­tai mė­ sos kom­bi­na­to dar­ buo­to­jas pa­pra­šė jam pa­skam­bin­ti, kai Lie­tu­va bus lais­va, ta­da jis ne­be­vog­siąs.

pa­pra­šė jam pa­skam­bin­ti, kai Lie­ tu­va bus lais­va, ta­da jis ne­be­vog­ siąs. Kai pri­si­me­nu tą at­ve­jį, da­ ro­si grau­du ir liūd­na, juk po Ko­vo 11-osios bu­vo iš­vog­ta vis­kas, ką bu­vo ga­li­ma pa­vog­ti“, – kons­ta­ ta­vo Z.Šli­čy­tė. Vie­to­je ke­li­nin­kų – KGB

Są­jū­dis jau bu­vo tvir­ta jė­ga, kai šio ju­dė­ji­mo ak­ty­vis­tai Klai­pė­ do­je ra­šė de­mas­kuo­ja­muo­sius straips­nius apie KGB veik­lą mū­ sų ša­ly­je ir pub­li­ka­vo juos žmo­nių graibs­to­ma­me laik­raš­ty­je „Ma­ žo­ji Lie­tu­va“. D.Var­ka­lis pa­sa­ko­jo ga­vęs in­ for­ma­ci­jos, kur 1989 me­tais vei­ kė ki­tų įstai­gų var­du už­mas­kuo­ti


5

pirmadienis, birželio 3, 2013

miestas

„„Pro­tes­tas: vie­nas pir­mų­jų mi­tin­gų Klai­pė­do­je vy­ko prie Ce­liu­lio­zės po­

pie­riaus kom­bi­na­to, pa­grin­di­nės ja­me kel­tos idė­jos bu­vo eko­lo­gi­nės.

„„Pa­si­da­li­ji­mas: Va­sa­ros est­ra­do­je vie­ną die­ną mi­tin­guo­da­vo są­jū­die­čiai, ki­tą – Są­jū­džio prie­ši­nin­kai.

„„Idė­jos: prieš gar­siai pra­bil­da­mi apie sie­kį at­kur­ti ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­

vą Są­jū­džio ak­ty­vis­tai kė­lė į vie­šu­mą eko­lo­gi­jos pro­ble­mas.

sau­gu­mo pa­da­li­niai bei kons­pi­ra­ ci­niai bu­tai. Vie­nas KGB liz­dų bu­vo įsi­kū­ ręs kam­pi­nia­me da­bar­ti­nių Šau­ lių ir Vil­ties gat­vių na­me. Iš­ka­ba skel­bė, kad čia yra Ke­lių eksp­loa­ ta­ci­jos val­dy­ba. Gru­pe­lė są­jū­die­ čių nu­spren­dė įsi­ti­kin­ti, ar iš­ka­ba klai­di­nan­ti. Pa­bel­dę į du­ris vy­rai ne­su­lau­kė, kad jas at­ra­kin­tų. Kie­me prie du­rų D.Var­ka­lio dė­me­sį at­krei­pė iš že­ mės iš­lin­dęs lenk­tas vamz­dis, iš­ ves­tas lyg ven­ti­lia­ci­jai iš po­že­mio. Ta­čiau šio vamz­džio vir­šu­ti­nė da­lis bu­vo nu­trin­ta iki bliz­ge­sio. „Sup­ra­tau, kaip jis bu­vo nau­ do­ja­mas. Pa­ly­pė­jau ant jo ir pa­ bel­džiau į lan­ge­lį virš du­rų. Iš vi­ daus pa­si­gir­do ru­siš­kai: „Kas?“ Su­šu­kau: „Svo­ji“, – pa­sa­ko­jo D.Var­ka­lis. Du­ris ati­da­rė ci­vi­liai vil­kė­jęs vy­ ras ir ru­siš­kai pa­klau­sė, ko rei­kia. Bet at­sa­ky­mo ne­su­lau­kė, vy­rai įsi­ ver­žė į vi­dų, ka­me­ros ir fo­toa­pa­ra­ tai fik­sa­vo vis­ką, ką ten ra­do. „Vi­sur sto­vė­jo di­džiu­liai sei­fai, ant len­ty­nų – dar­bi­nin­kų šal­mai, ka­bo­ jo dar­bo cha­la­tai. At­ro­dė, kad tik­ rai ke­li­nin­kai čia tu­rė­jo dirb­ti. Mus pa­ma­čiu­sios mo­te­rys nuo sta­lų su­ sku­bo šluo­ti po­pie­rius ir kiš­ti juos į sei­fus. Pas­te­bė­jo­me, kad jie plom­ buo­ti KGB ant­spau­dais. Ant vie­no sei­fo pa­ma­čiau kar­to­te­ką, pra­dė­jau žiū­ri­nė­ti, kas jo­je – ogi „Klai­pė­dos“ vieš­bu­čio pla­no pjū­vis, o ja­me pa­žy­ mė­ti kam­ba­riai, ku­riuo­se pa­si­klau­ sy­mo apa­ra­tū­ra su­mon­tuo­ta. Vie­na­ me ka­bi­ne­te ra­do­me ma­žas stak­les rak­tų ko­pi­joms ga­min­ti. Grei­tai vis­ ką nu­fo­tog­ra­fa­vo­me, nu­fil­ma­vo­me ir bėg­te į kie­mą. Vos įbė­go­me į „Ta­ry­ bi­nės Klai­pė­dos“ re­dak­ci­ją, žiū­ri­me: pra­dė­jo zui­ti ma­ši­nos. Ki­tą die­ną tas pa­sta­tas iš­tuš­tė­jo“, – da­li­jo­si pri­si­ mi­ni­mais D.Var­ka­lis. Vi­są gy­ve­ni­mą lai­kė džiū­vė­sius

Da­bar­ti­nio vi­ce­me­ro V.Če­po tei­gi­ mu, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad Są­jū­dis pra­si­dė­to 1988 me­tų bir­že­lio 3-ią­ ją. Kaip ir vi­si so­cia­li­niai reiš­ki­niai, Są­jū­dis gi­mė ne iš kar­to. Klai­pė­do­je žmo­nių są­mo­nė­je šiuos įvy­kius bran­di­no Po­vi­lo Gai­

džio pa­sta­ty­ti spek­tak­liai „Maž­ vy­das“, „Dramb­lys“, „Pro­le­ta­ri­ nis lai­mės ma­lū­nas“, „Try­lik­ta­sis pir­mi­nin­kas“. No­rė­da­mi pa­ma­ty­ti šiuos spek­tak­lius žmo­nės al­po ei­ lė­se prie bi­lie­tų. Liau­dies dai­nų ir šo­kių an­samb­ liai, kraš­to­ty­ros drau­gi­jos, folk­lo­ro gru­pės bu­di­no žmo­nė­se sie­kį ki­to­ kios Lie­tu­vos. Ta­čiau ne­ri­mo dėl sa­vo li­ki­mo bū­ta ir ta­da, kai tris­pal­vė ple­vė­sa­ vo at­vi­rai. V.Če­pas pri­si­me­na, kad grį­žęs iš su­si­ti­ki­mų su trem­ti­niais D.Var­ ka­lis pa­sa­ko­da­vo iš jų gir­dė­jęs pa­ sa­ky­mų, esą jie jau sa­vo at­ken­tė­jo, da­bar lai­kas tai da­ry­ti jau­niems. „Ne­ga­li­ma žmo­gaus smerk­ti už tai, kad jis ne­no­ri mir­ti, nes ne­ bu­vo nė de­šim­ties pro­cen­tų sėk­ mės ga­ran­ti­jos. Se­nes­ni žmo­nės iš­gy­ve­no ke­lias re­vo­liu­ci­jas, to­ dėl dau­ge­lis jų vi­są sa­vo gy­ve­ni­ mą bi­jo­jo. Ma­no ma­ma, ku­ri bu­vo gi­mu­si 1913 me­tais, vi­sa­da na­ mie tu­rė­da­vo ke­le­tą mai­šų džiū­ vė­sių. Pa­bars­ty­da­vo cuk­ru­mi. Kai ap­nik­da­vo va­ba­lai, tuos iš­mes­da­ vo ir su­džio­vin­da­vo nau­jų. Tai by­ lo­ja, kad bai­mė ir ne­tik­ru­mas jos nie­ka­da neap­lei­do. Kai ku­rie ir da­bar dar tai jau­čia, juo­lab ma­ ty­da­mi val­džio­je esan­čius ne tuos žmo­nes, ku­rie ten tu­rė­tų bū­ti“, – kons­ta­ta­vo V.Če­pas. Da­bar idea­li­zuo­da­mi at­gi­mi­mo lai­ką, kar­tais pa­mirš­ta­me juo­dą­ sias to laik­me­čio dė­mes. V.Če­pas, nors ir neį­var­di­jo pa­ var­džių, bet pri­si­mi­nė, kad bū­ ta žmo­nių, ku­rie or­ga­ni­za­vo mi­ tin­gus, jų me­tu rin­ko pi­ni­gus ne­va trem­ti­niams rem­ti, o pa­skui juos su­si­kro­vė į sa­vo ma­ši­ną. „To­kių at­ve­jų bu­vo ne­ma­žai. Nuo žlu­gi­mo vi­są tą ju­dė­ji­mą su­lai­ kė stip­rus stu­bu­ras. Pa­vo­jin­giau­si bu­vo ne silp­nie­ji, o gud­rie­ji, ku­rie žiū­rė­jo tik­tai sa­vęs, sa­vo „biz­nio“. Nė vie­no­je pa­sau­lio tau­to­je jo­kiais lai­kais ne­bu­vo, kad vi­si bū­tų pa­do­ rūs. Tik ta ne­di­de­lė žmo­nių gru­pė, ku­ri ne­tu­ri sa­vo in­te­re­so, o gal­vo­ja apie vals­ty­bę ir ki­tus žmo­nes, pa­ da­ro per­vers­mus ir re­vo­liu­ci­jas“, – tvir­ti­no V.Če­pas.

„„Pa­gar­ba: mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas V.Če­pas ir Al­gir­das Grub­lys 80-me­čio pro­ga svei­ki­no re­zis­ten­tą V.Meš­

kaus­ką.

„„Gud­ra­vi­mas: pa­tek­ti į už­mas­kuo­tą KGB pa­da­li­nį

ga­li­ma bu­vo pa­ly­pė­jus ant vamz­džio ir pa­bel­dus į lan­ ge­lį virš du­rų.  D.Var­ka­lio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„„De­mas­ka­vi­mas: vie­no so­vie­ti­niam sau­gu­mui pri­

klau­san­čio pa­sta­to rū­sy­je są­jū­die­čiai ap­ti­ko pa­tal­ pą, ku­rio­je bu­vo šau­do­mi žmo­nės.


6

pirmadienis, birželio 3, 2013

nuomonės

Ar skry­dis ver­tas po­sto?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kaip Są­jū­dis vir­to biz­niu Saulius Pocius

S

ą­jū­džio ju­bi­lie­jaus me­tais kiek­ vie­nas vi­du­ti­nio am­žiaus pi­lie­ tis tu­r i pui­k ią pro­gą pa­k ra­ty­t i sa­vo at­m in­t į ir pri­si­m in­t i, ką pa­ty­rė tais le­gen­di­niais lai­kais. Tie, kas at­m in­t ies gel­mė­se vis dar jau­ čia to laik­me­čio dva­sią, tik­rai pa­liu­dys, kad tai bu­vo ne­nu­sa­ko­mo pa­k y­lė­ji­mo me­tas, kai eu­fo­ri­ja, ge­res­nio gy­ve­ni­mo ir lais­vės vil­tys su­si­l ie­jo į bend­rą vi­su­ mą, ku­ri va­di­na­si vie­ny­bė. Ta pa­ky­lė­ta vie­ny­bės emo­ci­ja ir bu­vo jė­ga, ku­ri su­ traiš­kė gelž­be­to­n i­nę SSRS, at­neš­da­ma mums lais­vę jau ne Lie­t u­vos TSR her­ bo rė­me­l iuo­se ar sap­nuo­se, o pa­čio­je tik­riau­sio­je rea­ly­bė­je. Po ši­tiek me­tų iš­ skleis­ta sme­to­n i­nės vals­t y­bės vė­l ia­va jau bu­vo ne nu­si­kal­t i­mas, o pa­t rio­t iz­ mo ženk­las.

At­si­ti­ko tai, kas tu­rė­jo at­si­tik­ti. Są­jū­dis pa­vir­to ke­lio­mis par­ti­jo­mis, ku­ rios tau­tos vie­ny­bę iš­ skai­dė į kai­rę ir de­ši­nę. Vis dėl­to jau ir ta­da kai ku­r ie vei­kė­jai su­pra­to, kad ne­prik­lau­so­my­bė at­ne­ša ne tik lais­vę tau­tai, bet ir ga­l i­my­bę iš tos lais­vės ge­rai už­dirb­ti. Tas ty­lus sie­ kis daug ką pa­ska­ti­no gie­dant pa­trio­ti­ nes gies­mes dai­r y­t is kal­k u­l ia­to­r iaus. Tau­ti­nis biz­niu­kas pra­si­dė­jo ne tik pa­ ke­lė­se per­par­da­vi­nė­jant iš mė­sos kom­ bi­na­to nu­gvelb­tas sar­de­les, bet ir ga­mi­ nant Są­jū­džio at­ri­bu­ti­ką. Vie­ni už­dir­bo lu­pi­nė­da­m i nuo bly­no dy­d žio me­ta­l i­ nių ženk­liu­k ų „mi­ki­mau­zus“ ir vie­toj jų kli­juo­da­mi Są­jū­džio lo­go­ti­pus, ki­ti ėmė megz­ti tris­pal­ves ke­pu­res, o kai šių at­ si­ra­do per daug, – to­k ių pat spal­v ų ko­ji­ nes. Kad tik nu­pirk­tų. Nep­r ik­lau­so­my­bės troš­k u­l io ka­muo­ja­ mi lie­tu­viai šla­vė vis­ką, kas tik bu­vo su­ si­ję su lais­vės sie­kiu, nes bū­tent jis, o ne ta pre­kė, tau­tai bu­vo pa­ti di­džiau­sia ver­ ty­bė. Tik ką ko­mu­nis­tų par­t i­ją ir me­di­ nius rub­l ius gar­bi­nę šliu­žai ūmai ap­si­ reiš­kė di­džiais pa­trio­tais ir, užuo­t to­liau skun­dę ter­lec­k us ar bo­g u­šius so­v ie­t i­ niam sau­gu­mui, ėmė pa­tys ke­liais šliau­ žio­ti prie nau­jo­sios val­džios al­to­riaus. Net­ru­kus at­si­ti­ko tai, kas tu­rė­jo at­si­tik­ ti. Są­jū­d is pa­vir­to ke­l io­mis par­t i­jo­mis, ku­r ios tau­tos vie­ny­bę iš­skai­dė į kai­rę ir de­ši­nę. Abie­juo­se šiuo­se tuo­met dar nau­juo­se da­ri­niuo­se ėmė veis­tis par­ti­ niai vei­kė­jai, vėl įtvir­t i­nę tą pa­čią no­ menk­la­t ū­r i­nę ideo­lo­g i­ją – val­d žia yra biz­n is, iš ku­r io ga­l i­ma gy­ven­t i ge­r iau nei pa­ti tau­ta.

397 728

telefonas@kl.lt

Džia­zas at­gai­vi­na gy­ve­ni­mą

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Š

ian­dien įsi­ga­lios Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės dek­re­tas, ku­riuo iš ūkio mi­nist­rės pa­rei­gų at­leis­ta so­ cial­de­mok­ra­tė Bi­ru­tė Vė­sai­tė. Ne­ma­lo­nės B.Vė­sai­tė su­si­lau­kė už skry­dį su pa­ta­rė­jo­mis į vers­lo fo­ru­mą Ka­zachs­ta­no sos­ti­nė­je As­ta­no­je bend­ro­vės „Ar­vi“ už­sa­ky­tu aš­tuon­vie­čiu vers­lo kla­sės lėk­tu­vu. Vi­sų tri­ jų tar­nau­to­jų bend­ra skry­džio kai­na pir­myn ir at­gal sie­kė 8,1 tūkst. li­tų, ar­ba 2,7 tūkst. li­tų vie­nam as­ me­niui. Ta­čiau ci­vi­li­nės avia­ci­jos spe­cia­lis­tų duo­me­ni­mis, už­sa­ko­ma­sis skry­dis vers­lo kla­sės lėk­tu­vu į As­ta­ną ir at­gal ga­li kai­nuo­ti apie 100 tūkst. li­tų, vie­nam ke­lei­viui – apie 13 tūkst. li­tų. Ar skry­dis pri­va­čiu lėk­tu­vu yra prie­žas­tis, dėl ku­rios mi­nist­rė tu­rė­jo ne­tek­ti po­sto?

Prieš

La­bai džiau­giuo­si, kad Klai­pė­do­ je kas­met praū­žia džia­zo fes­ti­va­liai. Tai tik­rai at­gai­vi­na vi­so mies­to gy­ ve­ni­mą. Sma­gu, kad uos­ta­mies­ty­je yra to­kių ge­ro ly­gio pra­mo­gų. Lin­ kiu fes­ti­va­lio ren­gė­jams ne­pra­ras­ ti en­tu­ziaz­mo ir to­liau klai­pė­die­čius džiu­gin­ti to­kiais ren­gi­niais. Da­nas

Ar sei­mū­nai šluos mū­sų kie­mus?

Dėl kie­mų va­ly­mo pa­ga­liau nu­spręs­ ta tei­sin­gai. Ne­jau­gi Sei­mo na­riai tu­ ri at­va­žiuo­ti iš Vil­niaus ir va­ly­ti mū­sų kie­mus? Ne­jau­gi mes ne­ga­li­me su­mo­ kė­ti tų pen­kių li­tų už kie­mų va­ly­mą? Ne­jau tai yra taip sun­ku? Be to, ne kas nors ki­tas šiukš­li­na, o mes pa­tys. Ire­na

Apk­lau­sos – ne­rei­ka­lin­gos

Eli­gi­jus Ma­siu­lis, Sei­mo na­rys, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­nas: – Mi­nist­rė B.Vė­sai­tė konk­re­čios ir ap­čiuo­pia­mos nau­dos iš šio skry­džio ne­tu­rė­jo, bet to­kiu neap­dai­ riu veiks­mu ar klai­da ji lei­do sua­be­jo­ti Ūkio mi­nis­te­ ri­jos re­pu­ta­ci­ja. Nes kom­pa­ni­ja „Ar­vi“ tu­ri in­te­re­sų Ūkio mi­nis­te­ri­jo­je da­ly­vau­da­ma Ma­ri­jam­po­lės lais­vo­ sios eko­no­mi­nės zo­nos ope­ra­to­riaus kon­kur­se. Ki­taip ta­riant, bū­tų sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip to­liau B.Vė­sai­ tė, dirb­da­ma mi­nist­re, tu­rė­tų priim­ti spren­di­mus ir ko­kie jie tu­rė­tų bū­ti? Ar ji po šio įvy­kio ga­lė­tų priim­ ti spren­di­mą dėl Ma­ri­jam­po­lės lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ope­ra­to­riaus? Ma­ny­čiau, kad ne. Jei ji pa­rink­ tų kom­pa­ni­ją „Ar­vi“, bū­tų įta­ri­mų dėl skaid­ru­mo. Jei ne­pa­rink­tų, kom­pa­ni­ja kreip­tų­si į teis­mą. Šiuo at­ve­ju B.Vė­sai­tei ne­be­bu­vo įma­no­ma ei­ti sa­vo pa­rei­gų, nors tai ir nė­ra ko­rup­ci­nis nu­si­kal­ti­mas. Tie­siog mi­nist­rės el­ge­sys su­da­rė prie­lai­das gal­vo­ti, kad Ūkio mi­nis­te­ri­ jo­je skaid­ru­mo yra ma­žai.

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė, so­cial­de­mok­ra­tė, Klai­pė­dos ta­ry­bos na­rė: – B.Vė­sai­tė, pra­dė­ju­si dirb­ti Ūkio mi­nis­te­ri­jo­je, ėmė kel­ti į vie­šu­mą įvai­riau­sius da­ly­kus, o tai ir pa­pik­ti­no vers­lo gru­puo­tes. Mi­nist­rė pa­ju­di­no agen­tū­rą „Vers­li Lie­tu­va“ ir jos va­do­vą Pau­lių Lu­kaus­ką, kai paaiš­kė­ jo, kad jis la­biau rū­pi­no­si sa­vo at­ly­gi­ni­mu nei bu­vi­mu dar­be. Tad ne skry­dis bu­vo tik­ro­ji prie­žas­tis, dėl ku­ rios ji ne­te­ko po­sto. B.Vė­sai­tė yra ga­na ties­mu­ka, o tai jai su­tei­kė sa­vo­tiš­ką po­li­ti­nį mi­nu­są. Ji į po­stą atė­jo ne­my­li­ma. Ka­dan­gi ji ne­pa­ti­ko vers­lo at­sto­vams, ku­ rie da­rė įta­ką mi­nis­te­ri­jo­je, o to­kiais at­ve­jais yra 101 in­te­li­gen­tiš­kas bū­das, kaip pa­kenk­ti ir pa­kiš­ti žmo­ gui ko­ją. Be abe­jo, B.Vė­sai­tės ke­ly­je bu­vo la­bai stip­ ri opo­zi­ci­ja. B.Vė­sai­tė atė­jo prieš Pre­zi­den­tės va­lią, o pa­lai­ky­mo ne­bu­vo ir sa­vų­jų sto­vyk­lo­je. Ji juk pir­mo­ji ėmė do­mė­tis ne­pa­nau­do­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­ šo­mis. Vis­kas su­si­dė­jo į si­tua­ci­ją, ku­ri ir nu­lė­mė po­ sto pra­ra­di­mą.

Li­mu­zi­nams – tik ant­ra juos­ta?

P

raė­ju­sią sa­vai­tę pa­puo­liau į il­giau­sią spūs­tį Kre­tin­gos gat­vė­je. Au­to­mo­bi­liai ju­ dė­jo 30–40 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu, nes prie­ky­je eis­ mą trik­dė vos ju­dan­tis bal­tas li­ mu­zi­nas. Neiš­ken­tę žmo­nės sig­na­li­za­vo, kad vai­ruo­to­jas bent pra­leis­tų ki­ tus au­to­mo­bi­lius ir pa­suk­tų į pir­ mą­ją eis­mo juos­tą. Ta­čiau šis ne­ rea­ga­vo. To­kia pat si­tua­ci­ja nu­ti­ko penk­ ta­die­nį va­žiuo­jant nuo Ja­kų žie­ di­nės san­kry­žos Pa­lan­gos link. Juo­das vi­su­rei­gio ti­po li­mu­zi­nas už­kim­šo eis­mą ant­ro­jo­je juos­to­je. Pir­mą­ja va­žia­vo sunk­ve­ži­mis. Pas­kui šiuos du au­to­mo­bi­lius vil­ ko­si il­giau­sia ma­ši­nų ei­lė. Ap­lenk­ti

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Klai­pė­die­tė

Ka­da at­pigs ši­lu­ma?

Kam rei­kė­jo Klai­pė­do­je sta­ty­ti šiukš­ lių de­gi­ni­mo ga­myk­lą, jei šil­dy­mo są­skai­tos klai­pė­die­čiams nė­ra ma­ žes­nės? Man at­ro­do, čia tik žmo­nių mul­ki­ni­mas vyks­ta. Juk bu­vo skel­ bia­ma, kad ši ga­myk­la at­pi­gins šil­ dy­mo kai­ną. O ar mes tai pa­jau­tė­me? Kiek rea­liai mums at­pi­go šil­dy­mas, jei ši ga­myk­la jau vei­kia? Kas ga­lė­tų išaiš­kin­ti, kur mums, vi­siems klai­pė­ die­čiams, yra jun­ta­ma nau­da? Gy­ven­to­ja

Vos neišp­jo­vė me­džių

Kre­tin­gos gat­vė­je prieš ke­lias die­nas dar­bi­nin­kai ka­sė tran­šė­jas, tvar­kė van­ den­tie­kio sis­te­mos ge­di­mus. Bai­gę jie pa­reiš­kė, kad at­va­žiuos pjau­ti me­džių. Mes pa­si­do­mė­jo­me, ar yra iš­duo­ti lei­ di­mai me­džių iš­kir­ti­mui. Sa­vi­val­dy­ bė­je mums pa­sa­kė, kad to­kio lei­di­mo nė­ra. Tad ir ne­ži­no­me, ar dar­bi­nin­kai ne­vy­ku­siai pa­juo­ka­vo, ar iš tie­sų no­ rė­jo iš­pjau­ti me­džius ne­tei­sė­tai. Mary­tė

Kas su­tram­dys ne­va­ly­vus žmo­nes?

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

ne­bu­vo įma­no­ma, tad te­ko va­žiuo­ ti iš pa­skos, kol ga­lų ga­le sunk­ve­ži­ mis pa­di­di­no grei­tį. Keis­ta, ar mū­sų ke­liuo­se li­mu­ zi­nams skir­ta tik ant­ra juos­ta, ar

jų vai­ruo­to­jai apim­ti jau to­kios ne­su­val­do­mos di­dy­bės ma­ni­ jos, kad pir­mo­ji juos­ta jiems per pra­sta? An­ge­lė

Jau ku­rį lai­ką ste­bi­me, kas vyks­ta prie Rum­piš­kės g. 5 ir 7 na­mų. Kie­mai čia bai­sūs. Gy­ven­to­jai vi­sas šiukš­les me­ta pro lan­gus. Bend­ra­bu­čio gy­ven­to­jai ne­ si­var­gi­na at­lie­kas nu­neš­ti į ša­lia esan­ čius kon­tei­ne­rius, o švys­te­li pro lan­gą. Aš dir­bau va­ly­to­ja šia­me ra­jo­ne. Mė­gi­ nau net fo­tog­ra­fuo­ti kie­mus – alaus bu­ te­liai, nuo­rū­kos ir ki­tos šiukš­lės. Nie­kas ne­ga­li su­draus­min­ti šių gy­ven­to­jų. Biru­tė Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Vi­suo­ti­nės žmo­nių ap­klau­sos yra ne­rei­ka­lin­gos, tik į ba­lą me­ta­mi pi­ ni­gai joms reng­ti. Tai tik gaiš­ta­mas lai­kas ir er­zi­na­mi gy­ven­to­jai. Klai­ pė­do­je vėl ren­gia­ma ap­klau­sa. O kas pa­si­kei­tė po vi­sų jau reng­tų? Žmo­ nių klau­sia­ma, ką jie gal­vo­ja apie su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą. Juk čia jau vis tiek vis­kas nu­spręs­ta, kam dar lįs­ti ir žais­ti de­mok­ra­ti­ją? Jei net gy­ven­to­jai pa­si­sa­ky­tų prieš ter­mi­na­lą, ar kas nors pa­si­keis­tų?

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

pirmADIENIS, birželio 3, 2013

lietuva

Al­ko­holį to­le­ruo­ja ma­žu­ma vald­žios įstaigų Sei­me nuo bir­že­lio vėl ga­li­ma pre­kiau­ti silp­nu al­ko­ho­liu. O ko­kia pra­kti­ka tai­ko­ma ki­to­se vald­žios įstai­go­se? Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Sve­čius vai­ši­na ki­tur

Dau­gu­mos mi­nis­te­rijų at­sto­vams klau­si­mas, ar jų dar­bo­vietė­je ga­ li­ma įsi­gy­ti al­ko­ho­li­nių gėrimų, su­kėlė juoką, esą ne­ga­li būti net to­kios min­ties. Kai ku­rio­se mi­nis­ te­ri­jo­se ka­vi­nių ap­skri­tai nėra.

ŽŪM esan­ti ka­vinė at­vi­ra vi­siems klien­ tams, siū­lo al­ko­ho­ lio įvai­rovę ir dir­ba iki iš­naktų.

Sei­mo val­dy­ba spren­dimą at­nau­ jin­ti pre­kybą al­ko­ho­liu pri­ėmė dėl artė­jan­čio pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ ry­bai, kad ne­kiltų pro­blemų vai­ši­ nant sve­čius. Už­sie­nio rei­kalų mi­ nis­te­ri­ja (URM) taip pat su­lau­kia įvai­rių de­le­ga­cijų, ta­čiau pa­sta­te esan­čio­je ka­vinė­je al­ko­ho­liu ne­ pre­kiau­ja­ma. Kai rei­kia, sve­čiai esą vai­ši­na­mi pa­gal kitą pro­to­kolą.

„Ne, al­ko­ho­lio nie­ka­da ne­bu­vo. Yra tik val­gyk­la, ku­rio­je ele­men­ta­ riai pa­pie­tau­ja­ma. Ji ne tam skir­ ta, ten ne rep­re­zen­ta­cinės pa­tal­pos, ten dar­buo­tojų mai­ti­ni­mo­si įstai­ga. Jo­je pa­gal viešąjį pir­kimą laimė­ju­ si įmonė pa­tie­kia maistą, ir tiek. Jei­gu vyks­ta ren­gi­niai, ta­da tai­ko­ mi pro­to­ko­li­niai da­ly­kai, kaip pri­ klau­so“, – sakė URM Vi­suo­menės in­for­ma­vi­mo sky­riaus vedė­ja Gi­na Kaz­laus­kienė. Išim­tis – dvi mi­nis­te­ri­jos

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos al­ko­ho­lio kont­rolės įsta­ty­mas nu­ma­to, kad var­to­ti al­ko­ho­li­nius gėri­mus vals­ tybės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­se bei įstai­go­se draud­žia­ma. Ta­čiau ši nuo­sta­ta ne­tai­ko­ma tų ins­ti­tu­ cijų ar įstaigų pa­tal­po­se esan­čio­ se vie­šo­jo mai­ti­ni­mo vie­to­se, ku­ rio­se įmonės tu­ri li­cen­ci­jas vers­tis maž­me­ni­ne pre­ky­ba al­ko­ho­li­niais gėri­mais. To­kia išim­ti­mi šiuo me­tu pa­si­ nau­do­ju­sios dvi mi­nis­te­ri­jos: So­ cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo (SADM) bei Žemės ūkio mi­nis­te­ri­ja (ŽŪM). SADM pa­tal­po­se vei­kia ka­vi­nių tink­lo „Ko­lo­nos“ fi­lia­las, ši ka­vinė

„„Blai­vybė: dau­gu­mos mi­nis­te­rijų at­sto­vams klau­si­mas, ar jų dar­bo­vietė­je ga­li­ma įsi­gy­ti al­ko­ho­li­nių gėrimų,

su­kėlė juoką, esą ne­ga­li būti net to­kios min­ties. 

tu­ri li­cen­ciją pre­kiau­ti al­ko­ho­li­ niais gėri­mais. Ji at­vi­ra vi­siems lan­ky­to­jams ir vei­kia iki 16 val. Kon­kursą mai­tin­ti ŽŪM dar­buo­ to­jus 2010 m. laimė­jo „Ber­ne­lių užei­ga“, iki tol maž­daug ket­ve­rius me­tus pa­sta­te ka­vinės iš­vis ne­bu­ vo. Ka­vinė taip pat at­vi­ra vi­siems klien­tams, siū­lo al­ko­ho­lio įvai­rovę ir dir­ba iki iš­naktų. Ka­riams – sau­sas įsta­ty­mas

„Ber­ne­lių užei­ga“ vei­kia ir Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je (KAM). Ta­

čiau čia al­ko­ho­li­niais gėri­mais ne­ pre­kiau­ja­ma. Mi­nis­te­ri­jos at­stovų tei­gi­mu, to­kia pre­ky­ba čia ne­ga­li­ ma va­do­vau­jan­tis minė­tu Al­ko­ho­ lio kont­rolės įsta­ty­mu. Jis nu­ma­to, kad pre­ky­ba al­ko­ho­liu draud­žia­ ma ka­rinė­se ir su­ka­rin­tos tar­ny­bos įstai­go­se. Dar ki­to­se 12-oje mi­n is­te­r ijų al­ko­h o­l iu taip pat ne­p re­k iau­ja­ ma. Ta­čiau bet ka­da ir bet ko­kio stip­r u­m o al­ko­h o­l io ga­l i­m a įsi­ gy­t i Vy­r iau­sybė­je esan­č io­je ka­ vinė­je.

Al­gir­do Ku­bai­čios / BFL nuo­tr.

At­si­sakė A.Va­lins­ko pa­li­ki­mo

Sei­mo val­dy­ba pri­ėmė spren­dimą leis­ti par­la­men­to ka­vinė­se pre­kiau­ ti silp­nes­niu nei 18 laips­nių al­ko­ho­ liu. Spren­di­mas yra ne­ter­mi­nuo­tas, o Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­ las teigė ne­ga­lin­tis at­sa­ky­ti, ar pa­si­ bai­gus pir­mi­nin­ka­vi­mui bus sie­kia­ ma grįžti prie al­ko­ho­lio drau­di­mo tvar­kos. Par­la­men­te pre­kiau­ti al­ko­ho­ liu bu­vo užd­raus­ta 2009 m. sausį tuo­me­čio Sei­mo pir­mi­nin­ko Arū­ no Va­lins­ko ini­cia­ty­va.

Ne­bi­jo­ti pa­reigūnų mo­kys spal­vin­gi lek­to­riai Tuo­met pla­nuo­ja­ma aiš­kin­ti, ko­ kias grėsmes vers­lui ke­lia neat­ sar­gus pa­čių sa­vi­ninkų ir va­dovų el­ge­sys, ne­sąži­nin­gi dar­buo­to­jai, kon­ku­ren­tai, kri­mi­na­li­nis pa­sau­ lis, kaip lai­ku iden­ti­fik ­ uo­ti grės­ mes ir ko­kių prie­mo­nių im­tis.

Lie­tu­vos vers­lo sa­vi­nin­kams ir įmo­nių va­do­vams siū­lo­ma pa­si­ mo­ky­ti, kaip elg­tis at­si­dūrus teisė­ sau­gos aki­ra­ty­je. Mo­ky­mus ves as­ me­nys, jau su­si­dūrę su teisė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis.

Ji teigė, kad pa­skel­bus apie mo­ ky­mus su­lauk­ta su­si­domė­ju­sių vers­li­ninkų skam­bu­čių. Pak­laus­ta, kiek to­kie mo­ky­mai kai­nuo­ja, J.Gin­tau­taitė sakė ma­ nan­ti, jog tik­rai ma­žiau nei įmo­ nės va­do­vo mėne­sio al­ga.

Kaip ne­pra­ras­ti sa­vit­var­dos

Vil­niaus bend­rovė „Pro­jektų val­ dy­mo eks­per­tai“ siū­lo vers­li­nin­ kams pra­k ti­n ių mo­k ymų ciklą „Spe­cia­liųjų tar­nybų me­to­dai vers­le“. Mo­ky­mus turėtų ves­ti buvęs Lie­tu­vos po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­ mi­sa­ras Vis­val­das Rač­kaus­kas, tei­sia­mas dėl ne­tin­ka­mo pa­reigų at­li­ki­mo, du įta­ria­mie­ji ko­rup­ci­ jos by­lo­se – lo­bis­tas And­rius Ro­ ma­novs­kis ir vieš­bu­čio „Ro­man­ tic“ va­dovė Da­lia Kuk­lie­rienė, vals­tybės sau­gu­mo at­sar­gos pul­ ki­nin­kas Ri­čar­das Rup­kus ir tai­ ko­mio­sios psi­cho­lo­gi­jos meist­ras Vy­tau­tas Šul­cas. Mo­ky­mai su­skirs­ty­ti į tris eta­ pus. Pir­ma­sis nu­ma­ty­tas bir­že­lio 19 d., ta­da turėtų vyk­ti mo­ky­mai pa­va­di­ni­mu „Spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos prie­š verslą: kra­tos, su­lai­ky­ mas, įka­li­ni­mas“. Lek­to­riai dėstys, ko­kias po­vei­ kio prie­mo­nes nau­do­ja spe­cia­ lio­sios tar­ny­bos, pa­tars, kaip tin­ ka­mai elg­tis to­kio­se si­tua­ci­jo­se,

Iš­veng­ti at­sa­ko­mybės ne­padės

„„Patarėjas: pa­skai­tas vers­li­nin­kams dėstys ir buvęs Lie­tu­vos po­li­ci­jos

ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras V.Rač­kaus­kas, ku­ris šiuo me­tu tei­sia­mas dėl pa­ reigų neat­li­ki­mo.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ko­kių klaidų veng­ti, jei įmonė­je at­lie­ka­ma kra­ta, vyk­do­mas do­ku­ mentų po­ėmis, jei as­muo su­lai­ko­ mas ir įka­li­na­mas, mo­kys, kaip įka­ lin­ta­jam pa­lai­ky­ti psi­chinę ir fi­zinę svei­katą. „Kai į na­mus, biurą įsi­ver­žia Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­ba (STT), Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­ba (FNTT), net ir kie­čiau­sie­ji pra­ran­da sa­vit­vardą ir, ži­no­ma, pa­ da­ro ne­pa­tai­somų klaidų. Kad taip ne­nu­tiktų, rei­ka­lin­gos ne tik ži­nios, bet ir pra­kti­niai įgūdžiai“, – tvir­ti­ na mo­kymų rengė­jai.

Prie­šai vi­du­je ir išorė­je

Bir­želį vyk­sian­tys už­siė­mi­mai pa­ va­din­ti „In­for­ma­ci­nis, psi­cho­lo­ gi­nis ir tak­ti­nis pa­si­ren­gi­mas – sėkmingų de­rybų pa­ma­tas“. Per juos turėtų būti kal­ba­ma, ko­kią in­ for­ma­ciją būti­na su­rink­ti apie sa­vo par­tnerį, kaip tai pa­da­ry­ti le­ga­liai, kaip pa­rink­ti de­rybų laiką ir vietą, kaip ap­si­sau­go­ti nuo ga­limų pro­ vo­ka­cijų. Dar vie­no po­būdžio mo­ky­muo­ se ke­ti­na­ma ap­tar­ti spe­cia­liųjų tar­nybų me­todų tai­kymą sau­gant verslą nuo vi­daus ir išorės prie­šų.

Vie­na pro­jek­to su­ma­ny­tojų bend­ rovės „Pro­jektų val­dy­mo eks­per­tai“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja, bend­ra­sa­ vi­ninkė Jur­gi­ta Gin­tau­taitė BNS sakė, kad to­kių mo­kymų po­rei­kis išaiškė­ jo per ki­tus mo­ky­mus. „Net jei ma­ nai, kad vei­ki sąži­nin­gai, neuž­sii­mi ne­leis­ti­na veik­la, ne­ga­li būti tik­ras, kad iš­veng­si įta­rimų, kad neap­vils ta­vo par­tne­ris“, – sakė ji. „Mūsų mi­si­ja – ne prie­šin­ti vers­ lą ir teisė­saugą, mo­ky­ti iš­veng­ti at­sa­ko­mybės, bet duo­ti pra­kti­nių pa­ta­rimų, kaip elg­tis, jei esi įka­ li­na­mas, išug­dy­ti įgūdžius, kaip veik­ti kri­tinė­je si­tua­ci­jo­je“, – aiš­ ki­no J.Gin­tau­taitė. Ji teigė, kad lek­to­riau­ti pa­kvies­ ti as­me­nys, ku­rie pa­tys pa­tyrė, ką reiš­kia, kai ankstų rytą pa­reigū­nai atei­na į na­mus, da­ro kra­tas, su­lai­ ko, sui­ma. „Be to, nuo jų su­ėmi­mo jau pra­ėjo pa­kan­ka­mai lai­ko, kad galėtų pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi ne­si­va­ do­vau­da­mi emo­ci­jo­mis“, – aiš­ki­ no vers­li­ninkė.

Kai į na­mus, biurą įsi­ver­žia STT, FNTT, net ir kie­čiau­sie­ji pra­ran­da sa­vit­vardą. Vie­nas iš nu­ma­tomų lek­to­rių V.Rač­kaus­kas tei­sia­mas už pa­ reigų neat­li­kimą, kai Min­dau­gas Ža­li­mas po­li­ci­jos pa­reigū­nus įspė­ jo apie kau­nie­čio Drąsiaus Ked­žio pla­nuo­ja­mas žu­dy­nes, bet į šią in­ for­ma­ciją ne­bu­vo tin­ka­mai rea­ guo­ta. A.Ro­ma­novs­kis yra įta­ria­ma­sis va­di­na­mo­jo­je bu­vu­sio Sei­mo na­ rio Vi­to Ma­tu­zo by­lo­je. Per­nai lie­ pą STT agen­tai jį bu­vo su­laikę, o vėliau teis­mas lei­do suim­ti. D.Kuk­lie­rienė yra įta­ria­mo­ji baud­žia­mo­jo­je by­lo­je dėl su­kčia­vi­ mo or­ga­ni­za­vi­mo, do­ku­men­to su­ klas­to­ji­mo ir pa­pir­ki­mo. Šių metų sausį ji bu­vo su­lai­ky­ta ir suim­ta, va­sarį už užs­tatą pa­leis­ta. BNS inf.


8

pirmADIENIS, birželio 3, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Ge­le­žinė ja­ponų kant­rybė Ja­po­ni­jos am­ba­sa­dorė Lie­tu­vo­je Shi­rais­hi Ka­zu­ko tei­gia, kad To­ ki­jas vis dar lau­kia Lie­tu­vos Vy­ riau­sybės spren­di­mo dėl Vi­sa­gi­ no ato­minės elekt­rinės pro­jek­to.

Ta­čiau Ja­po­ni­jos dip­lo­matė pa­ brėžia, kad po per­nai su­reng­to re­fe­ren­du­mo, ku­ria­me dau­gu­ ma da­ly­va­vu­sių Lie­tu­vos gy­ven­ tojų ne­pri­tarė nau­jos ato­minės elekt­rinės sta­ty­bai, ja­ponų vers­ li­ninkų dėme­sys Lie­tu­vai ge­ro­kai su­men­ko. „Lie­tu­vos Vy­riau­sybė „Hi­ta­chi“ kaip stra­te­ginį in­ves­tuo­toją įvar­ di­jo 2011 m. liepą. Nuo ta­da „Hi­ ta­chi“ rim­tai įsi­pa­rei­go­jo šiam pro­jek­tui. Vi­si ži­no spa­lio re­fe­ren­ du­mo re­zul­ta­tus. Nau­ja prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ ma Vy­riau­sybė at­nau­ji­na Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos stra­te­giją. Mes lau­ kia­me jų spren­di­mo. Mes ne kar­ tą iš­sakė­me sa­vo ke­ti­ni­mus“, – in­ter­viu anglų kal­ba ra­šan­čiam po­rta­lui the­lit­hua­niat­ri­bu­ne.com sakė Shi­rais­hi Ka­zu­ko. Pa­sak jos, Ja­po­ni­jos vers­li­nin­ kai jos ka­den­ci­jos pra­džio­je rodė

did­žiulį su­si­domė­jimą Lie­tu­vos rin­ka, ta­čiau po re­fe­ren­du­mo šis dėme­sys su­men­ko. „Nes­kai­tant ato­minės elekt­ rinės pro­jek­to, Ja­po­ni­jos vers­las ro­do did­žiulį su­si­domė­jimą Lie­ tu­vos rin­ka. Aš at­vy­kau į Lie­tuvą 2012 m. va­sarį. Per pir­muo­sius še­šis mėne­sius nuo ma­no at­vy­ki­ mo mūsų am­ba­sa­da su­laukė dau­ ge­lio vers­lo sve­čių iš Ja­po­ni­jos ir dau­ge­lio užk­lausų apie Lie­tu­vos rinką. Jų bu­vo tūkstantį kartų dau­giau nei prie­š tai bu­vu­sius še­ šis mėne­sius. Bet po re­fe­ren­du­mo vers­lo užk­lausų ly­gis dra­ma­tiš­kai smu­ko“, – sakė dip­lo­matė. Pa­sak jos, taip įvy­ko todėl, kad ja­ponų vers­li­nin­kai ski­ria daug dėme­sio Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės pro­jek­tui: „Hi­ta­chi“ la­bai įta­kin­ga Ja­po­ni­jo­je, fak­tiš­ kai ji – vie­na iš la­biau­siai pa­gei­ dau­jamų pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nių bend­ro­vių. Tai­gi, jei­gu „Hi­ta­chi“ ne­pa­vyks vers­las su Lie­tu­va, tuo­ met vie­tos rin­ka nea­be­jo­ti­nai bus pri­pa­žin­ta esan­ti la­bai ri­zi­kin­ga Ja­po­ni­jos vers­li­nin­kams.“ „Klaipė­dos“, BNS inf.

„„Stabdis: pasak Shiraishi Kazuko, po referendumo dėl Visagino elek­

trinės japonų verslininkų susidomėjimas Lietuva smarkiai nukrito. 

Lanks­čiai ar pu­siau lanks­čiai, t. y. ne biu­re, Lie­tu­vo­je dir­ba kas penk­tas dar­buo­to­jas. Tech­ no­lo­gi­jos, pa­slaugų sek­to­riaus plėtra ir ki­ti po­ky­čiai le­mia, kad toks dar­bo sti­ lius lie­tu­viams tam­ pa vis priim­ti­nes­nis. „„Skai­čiai: šiuo me­tu lanks­čiai ar­ba pu­siau lanks­čiai dir­ba apie 20 pro­c.

Lie­tu­vos gy­ven­tojų, t. y. maž­daug penk­ta­da­lis lie­tu­vių nėra fi­ziš­kai „pri­ si­rišę“ prie konk­re­čios dar­bo vie­tos biu­re.  „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Lanks­tusis dar­bo sti­lius vis po­pu­lia­res­nis Er­len­das Dia­gi­le­vas Sva­jo­ja 20 pro­c. dar­buo­tojų

Ne­se­niai bend­rovės „Sprin­ter ty­ ri­mai“ at­lik­tas dir­ban­čių Lie­tu­vos gy­ven­tojų ty­ri­mas dėl dar­bo gra­fi­ ko lanks­tu­mo at­skleidė, kad šiuo me­tu lanks­čiai ar­ba pu­siau lanks­ čiai dir­ba apie 20 pro­c. mūsų ša­lies gy­ven­tojų, t. y. maž­daug penk­ta­ da­lis lie­tu­vių nėra fi­ziš­kai „pri­si­ rišę“ prie konk­re­čios dar­bo vie­tos biu­re ir dar­bams at­lik­ti daž­niau ren­ka­si sau pa­to­gesnį laiką. To­kia pat da­lis dir­ban­čių mūsų ša­lies žmo­nių norėtų pa­si­nau­do­ ti šia ga­li­my­be, ta­čiau kol kas jos ne­tu­ri. Tam įta­kos visų pir­ma tu­ri nu­si­stovė­ju­sios dau­gu­mos Lie­tu­ vos įmo­nių tra­di­ci­jos ir ati­tin­ka­ma vi­dinė or­ga­ni­za­cijų kultū­ra.

Tomo Lukšio / BFL nuotr.

Prie­žas­tys – natū­ra­lios

Prižiūrėkime žemę Šių metų sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos že­ mės mokesčio įstatymo redakci­ jai, yra taikoma nauja žemės mo­ kesčio skaičiavimo tvarka, kuria siekiama ne padidinti žemės mo­ kesčius, o sumažinti apleistų že­ mių plotus.

Vietoj iki šiol taikyto 1,5 proc. že­ mės mokesčio tarifo Žemės mo­ kesčio įstatyme nustatytas že­ mės mokesčio tarifas nuo 0,01 proc. iki 4 proc. Konkretų žemės mokesčio tarifą nustato savival­ dybių tarybos, kurios gali nusta­ tyti minimalius tarifus. Be to, sa­ vivaldybių taryboms palikta teisė savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Įvertinus savivaldybių tarybų 2012 m. sprendimus, kuriais patvirtin­ ti žemės mokesčio tarifai 2013 m., nustatyta, kad žemės ūkio paskir­ ties žemei (išskyrus apleistą že­ mę) patvirtinti žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,1 proc. iki 2,5 proc., o 4 proc. ar 3 proc. že­ mės mokesčio tarifai patvirtinti tik apleistų žemės ūkio naudme­ nų plotams. VĮ Valstybės žemės fondas kas­ met pagal praėjusių metų rudens palydovinius vaizdus atnaujina ap­ leistų žemės ūkio naudmenų plo­

tų duomenis. Šių plotų nustaty­ mo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės ūkio minist­ ro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D­212. Š. m. gegužės 20 d. informaci­ ja apie apleistų žemės ūkio naud­ menų plotus, kurie bus naudojami žemės mokesčiui skaičiuoti, pa­ skelbta Žemės informacinės siste­ mos (www.zis.lt) ir Lietuvos erdvi­ nės informacijos portalo interneto svetainėse (www.geoportal.lt arba http://goo.gl/FCL7Y). Nuo gegu­ žės 27 d. ši informacija skelbiama per Paraiškų priėmimo informa­ cinę sistemą, tai yra deklaruojant pasėlius, ir VĮ Registrų centro in­ terneto svetainėje (www.regia.lt). Kviečiame susipažinti su skelbiama informacija, o pastebėjus netikslu­ mų ar pasikeitimų, raginame apie tai pranešti VĮ Valstybės žemės fondui. Pranešimas apie netikslu­ mus gali būti teikiamas paštu, as­ meniškai arba naudojantis Lietu­ vos erdvinės informacijos portalo elektroninėmis paslaugomis. Pagal pranešimus apie netikslumus, gau­ tus iki liepos 1 d., bus tikslinamas duomenų rinkinys, pagal kurį bus skaičiuojamas žemės mokestis. Žemės ūkio ministerijos informacija Užs. 1111134

Vis dėlto lanks­tu­sis dar­bo sti­lius Lie­ tu­vo­je po­pu­liarė­ja. Tai le­mia tiek il­ ga­metė­je per­spek­ty­vo­je ryš­kus mūsų ša­lies gy­ven­tojų užim­tu­mo pa­slaugų sek­to­riu­je didė­ji­mas, tiek spartė­jan­ ti tech­no­lo­gijų pa­žan­ga, kai mo­bi­lie­ ji įren­gi­niai vis daž­niau ga­li pa­keis­ti įprastą biu­ro įrangą. Dar vie­na lanks­čio­jo dar­bo sti­ liaus po­pu­liarė­ji­mo prie­žas­čių – kultū­ri­niai po­ky­čiai, vi­dinės ko­ mu­ni­ka­ci­jos įpro­čių per­mai­nos ir didė­jan­tis su­vo­ki­mas, kad tink­li­ nis or­ga­ni­za­cijų val­dy­mo mo­de­lis nau­din­gas. Penk­ta­dienį Lanks­čio­jo dar­bo sti­liaus dienų dis­ku­si­jo­je da­ly­vavęs „Mic­ro­soft“ rin­ko­da­ros va­do­vas Bal­ti­jos ša­lims Alek­sand­ras Go­lo­ das pa­brėžė, kad sa­vo­tiš­kos lais­ vės pa­si­ren­kant dar­bo sti­lių at­si­ ra­di­mas ir pa­pli­ti­mas yra tar­si tam tik­ras natū­ra­lus vi­suo­menės at­sa­ kas į neiš­ven­gia­mus kultū­ri­nius bei tech­no­lo­gi­nius po­ky­čius. „Ma­to­me be­si­kei­čian­čius bend­ ra­vi­mo stan­dar­tus ir tai, kad pa­čios įmonės ska­ti­na­mos iš­nau­do­ti kitą dar­bo ap­linką ir pri­tai­ky­ti ją prie nau­jos, be­si­kei­čian­čios struktū­ ros, be­si­kei­čian­čios veik­los, – tei­ gė A.Go­lo­das. – O žiūrė­da­mi į pa­ čius dar­buo­to­jus pa­ste­bi­me, kad kuo to­liau, tuo la­biau jų rei­ka­lau­ja­ ma de­rin­ti as­me­ninį ir dar­binį gy­ ve­nimą.“ T. y. ga­li­mybės dirb­ti ten, kur jiems rei­kia, ir de­rin­ti dar­binę veiklą su as­me­ni­niais da­ly­kais.

Ko­dek­sas – ne kliū­tis?

No­rint su­teik­ti dar­buo­to­jams ga­li­ mybę iš­keis­ti įprastą dar­bo stalą į pa­togų namų fo­telį svar­bu iš­lai­ky­ ti ati­tin­kamą pu­siaus­vyrą. Ver­ta ne­pa­mirš­ti ir to, kad Dar­bo ko­dek­sas ga­lio­ja vi­siems – ne­prik­ lau­so­mai nuo to, kaip to­li or­ga­ni­ za­ci­jos kultū­ra yra pa­žen­gu­si tink­ linės or­ga­ni­za­ci­jos link. Vis dėlto So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos Dar­bo de­par­ta­ men­to di­rek­torės pa­va­duo­to­ja Eglė Ra­di­šaus­kienė pri­minė, kad mūsų ša­ly­je eg­zis­tuo­ja pla­čios tei­sinės ga­li­mybės dirb­ti lanks­čiai. „Tik­rai pa­si­sa­ko­me už tai, kad darb­da­vys ir dar­buo­to­jas rastų su­ ba­lan­suotą spren­dimą, ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju pir­miau­sia turėtų bū­ ti už­tik­rin­tos dar­buo­tojų so­cia­linės ga­ran­ti­jos, jų teisės, jų in­te­re­sai. Ir vis­gi lanks­tu­sis dar­bo sti­lius yra išei­tis – ypač ta­da, kai tiek darb­ da­vys, tiek dar­buo­to­jas pri­va­lo pa­ siek­ti tam tikrą komp­ro­misą. Kai kal­ba­me apie lankstų darbą, tai vi­ siš­kai ne­reiš­kia, kad ome­ny­je tu­ri­ me tik nuo­to­linį darbą. Juk iš es­ mės vi­sa tai tel­pa į dar­bo su­tar­čių for­mas, yra api­brėžia­ma dar­bo lai­ ko sąvo­ka, – teigė mi­nis­te­ri­jos at­ stovė. – Taip pat norė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ir da­bar įmonės ga­li la­bai pla­čiai nau­do­tis joms su­tei­kia­mo­mis ga­li­ mybė­mis dirb­ti lanks­čiai. Juk ga­li­ me turė­ti lankstų dar­bo laiką vien

dėl to, kad tu­ri­me ga­li­mybę su­da­ ry­ti in­di­vi­dua­lius dar­bo gra­fi­kus.“ E.Ra­di­šaus­kienė pri­dūrė, kad dar­ buo­to­jas ga­li rink­tis ir va­di­namąjį ne visą dar­bo laiką, ta­čiau at­kreipė dė­ mesį, kad to­kia pa­si­rin­ki­mo ga­li­ mybė Lie­tu­vo­je ne­po­pu­lia­ri. „Nors ga­li­mybė dirb­ti ne visą dar­bo laiką iš esmės yra dar­buo­to­jo ir darb­da­ vio su­si­ta­ri­mas, pa­gal nu­si­stovė­ju­sią pra­ktiką ir tu­rimą tei­sinę bazę už ne visą dar­bo laiką mo­ka­ma pro­por­cin­ gai, o ži­no­da­mi vi­du­ti­nio dar­bo už­ mo­kes­čio dydį Lie­tu­vo­je su­vo­kia­me, kodėl dar­buo­to­jui tai neat­ro­do nau­ din­ga“, – sakė val­di­ninkė. Va­rik­lis – au­gan­tis pa­si­tikė­ji­mas

La­bai svar­bu at­kreip­ti dėmesį į aiš­ kiau­sią sau­giklį, dėl ku­rio „lanks­ tes­nis“ dar­buo­to­jas ga­li iš­veng­ ti ta­pa­ti­ni­mo su „ati­trūku­siu nuo gran­dinės“ or­ga­ni­za­ci­jos sraig­te­liu. Šis sau­gik­lis įvar­di­ja­mas kaip nau­jo­ji poin­dust­rinės vi­suo­menės dar­bo rin­kos va­liu­ta – pa­si­tikė­ji­ mas. Apie tai už­si­minė ir aso­cia­ ci­jos „In­fo­balt“ ino­va­cijų va­do­vas And­rius Pleč­kai­tis. „At­sa­ko­mybė, per­duo­da­ma dar­ buo­to­jui, kuo to­liau, tuo la­biau au­ ga, – pa­brėžė jis. – Ypač pa­slaugų sek­to­riu­je ma­to­me aiš­kią ten­den­ ciją, kad va­do­vas nėra tas žmo­gus, ku­ris nuo­lat pri­žiū­ri ir kont­ro­liuo­ ja, – as­me­niš­kai dar­buo­to­jui šiuo atveju per­duo­da­ma itin daug.“

„Goog­le“ ro­jus Vie­nu ge­r iau­sių pa­sau­ly­je darb­da­ vių įvar­d i­ja­ma in­ter­ne­to bend­rovė „Goog­le“ garsė­ja tuo, kad tu­r i did­žiulį lanks­čiuo­ju dar­bo sti­liu­mi triū­ san­čių dar­buo­tojų tinklą. Ta­čiau kar­tu bend­rovė ski­ria did­žiu­ les lėšas sa­vo biurų pa­tal­poms įreng­ ti ir dai­lin­ti. Biu­rai įkur­di­na­mi ge­riau­

sio­se miestų vie­to­se – „Belg­ra­ve Hou­ se“ pa­sta­te Lon­do­ne, „Gor­don Hou­se“ Dub­li­ne ar­ba „Tor­re Pi­cas­so“ Mad­ri­de. Kor­po­ra­ci­jos at­sto­vai vi­sa­da pa­brėžia, kad „Goog­le“ biu­rai siū­lo ge­riau­sias dar­ bo vie­tas, nors dau­gu­ma dar­buo­tojų ga­li at­lik­ti jiems pa­ves­tas už­duo­tis ne­ si­ro­dy­da­mi ten be­veik nie­ka­da.

„Ya­hoo“ par­ginė dar­buo­to­jus į biurą Kai lanks­t u­s is dar­b o sti­l ius, at­ro­do, po­pu­l iarė­j a vi­s a­me Va­k arų pa­s au­ ly­j e, va­s a­r io pra­d žio­j e in­ter­ne­to ir pro­g ra­m inės įran­g os mil­ž inė „Ya­ hoo“ su­l aužė jau ne pirmą de­š imt­ metį Si­l i­c io slėny­je įprastą tvarką ir nu­k reipė mo­der­n ios tra­d i­c i­j os rai­ dą vi­siš­kai prie­š in­ga kryp­t i­m i – nuo bir­že­l io kor­p o­ra­c i­ja pri­myg­t i­n ai ra­ gi­n a did­ž iąją dalį na­muo­s e dir­b an­

čių žmo­n ių per­s i­kel­t i į bend­rovės biurą. „Ya­hoo“ va­dovė Ma­ris­sa May­ er šį spren­dimą aiš­ki­no būtent di­des­ niu dėme­siu bend­rovės or­ga­ni­za­ci­nei kultū­rai. „Ge­riau­sių dar­buo­tojų pri­trau­ ki­mas į „Ya­hoo“ yra vie­nas pa­grin­di­nių mūsų prio­ri­tetų, tai­gi pra­dėjo­me vyk­ dy­ti ke­lias ini­cia­ty­vas, ku­rių tiks­las įro­ dy­ti, kad „Ya­hoo“ ga­li būti pa­ti ge­riau­sia dar­bo­vietė“, – teigė ji.


9

pirmADIENIS, BIRžELIO 3, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Es­tai su­pir­ki­nė­ja Lie­tu­vos lai­vus

„„Pir­ki­nys: es­tai įsi­gi­jo vie­nus ge­riau­sių Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ros lai­vų – „Balt­lan­tai“ pri­klau­siu­sius „Ry­tą“ ir „Vil­nį“. 

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ra­ma­si ir dėl ga­li­my­bės įsi­gy­ti Lie­ tu­vos žve­jy­bos bend­ro­vių ak­ci­jų.

pra­dė­tas Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos sek­to­riaus nai­ki­ni­mo re­zul­ta­tas. Į jo­kius rė­mus ne­tel­pa tai, kad apie 80 pro­c. stri­me­lių ir špro­tų kvo­ tų skir­ta vie­nai žve­jy­bos bend­ro­ vei, o ki­tos ne­be­ga­li iš­gy­ven­ti, to­ dėl sten­gia­si gau­ti bent ko­kią nors nau­dą“, – ti­ki­no A.Bar­gai­la. Bent kol kas iš žve­jų lai­vų pe­rė­ji­ mo iš vie­nų sa­vi­nin­kų ki­tiems Lie­ tu­va jo­kios ža­los tar­si ir ne­pa­ti­ria. Lai­vus su­per­kan­čios es­tų ka­pi­ta­lo bend­ro­vės re­gist­ruo­ja­si Lie­tu­vo­ je, žve­jy­bos kvo­tos čia taip pat lie­ka.

Di­de­lė da­lis Bal­ti­jos jū­ro­je esan­čio Lie­tu­ vos žve­jy­bos lai­vy­no ne­tru­kus ga­li pe­rei­ti į Es­ti­jos kom­pa­ni­jų sa­vi­nin­kų ran­kas. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Su­pir­kė­jas įsi­re­gist­ra­vo Klai­pė­do­je

Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­čius Lie­tu­vos lai­vus su vi­so­mis žve­jy­bos kvo­to­mis su­pir­ki­nė­ja Es­ti­jos kom­pa­ni­jos. Ko­vo pa­bai­go­je ir ge­gu­žės vi­du­ ry­je bu­vo nu­pirk­ti ma­žiau­siai ke­ tu­ri lai­vai: „Ry­tas“, „Vil­nis“, „Al­ fa“ ir „Prei­la“. Du iš jų pri­klau­sė bend­ro­vei „Balt­lan­ta“, ki­ti du – bend­ro­vei „Grin­vi­ta“. „Balt­lan­tos“ di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Alek­se­jus Sav­čen­ko pa­ tvir­ti­no, kad iš ke­tu­rių Bal­ti­jos jū­ro­je tu­rė­tų lai­vų par­da­vė du pa­ čius ge­riau­sius. Jie par­duo­ti kar­tu su tu­rė­to­mis kvo­to­mis, su­kaup­ta žve­jy­bos is­to­ri­ja, ku­ri svar­bi skirs­ tant kvo­tas. „Lai­vus par­da­vė­me to­dėl, kad neį­ma­no­ma jų nau­do­ti vi­su pa­ jė­gu­mu, ne­ski­ria­ma pa­kan­ka­mai kvo­tų“, – ak­cen­ta­vo A.Sav­čen­ ko. Jis ne­slė­pė, kad ap­si­spren­di­mą lė­mė dėl kvo­tų skirs­ty­mo at­si­ra­ du­sios, žve­jų kal­ba ta­riant, ne­są­

mo­nės, kai vie­nai bend­ro­vei skir­ ta di­džiau­sia da­lis kvo­tų. „Mes tu­rė­jo­me kar­čios pa­tir­ties su okea­ni­nės žve­jy­bos lai­vy­nu, kai jis dėl kvo­tų ne­ga­lė­jo žve­jo­ti aš­ tuo­nis mė­ne­sius. Pa­tys ste­bi­mės, kaip iš­gy­ve­no­me, bet iš nau­jo to pa­tir­ti su žve­jy­bos lai­vais Bal­ti­jos jū­ro­je ne­be­no­ri­me“, – pri­si­mi­nė A.Sav­čen­ko. Bend­ro­vės „Grin­vi­ta“ sa­vi­nin­kas Ser­ge­jus Grin­či­kas ką nors ko­men­ tuo­ti at­si­sa­kė. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, ma­ žiau­siai tri­jų lai­vų pir­kė­ja yra bend­ro­vė „Mo­nis­ti­co“. Ši 10 tūkst. li­tų es­tų ka­pi­ta­lo bend­ro­vė Klai­pė­ do­je įre­gist­ruo­ta šie­met sau­sį. Jos sa­vi­nin­kai Es­ti­jo­je žve­jy­bos lai­vy­ no ne­tu­rė­jo, už­sii­mi­nė­jo žu­vų ap­ do­ro­ji­mu. Ši bend­ro­vė yra ne vie­nin­te­ lė, ku­ri su­pir­ki­nė­ja Lie­tu­vos žve­ jų lai­vus. Pre­li­mi­na­riai žve­jy­bos lai­vas su jam pri­klau­san­čio­mis kvo­to­mis ver­ti­na­mas dau­giau kaip mi­li­jo­nu li­tų. Dau­gu­ma Lie­tu­vos žve­jy­bos

Kon­ce­si­ja su­jau­kė pro­tus

Alek­se­jus Sav­čen­ko:

Lai­vus par­da­vė­me to­ dėl, kad neį­ma­no­ma jų nau­do­ti vi­su pa­ jė­gu­mu, ne­ski­ria­ma pa­kan­ka­mai kvo­tų.

lai­vų yra se­ni, to­dėl jų par­da­vi­mo kai­nos pa­ly­gin­ti ne­di­de­lės. Anks­čiau, kai bu­vo lei­džia­ma lai­vus pjaus­ty­ti į me­ta­lo lau­žą, už juos bū­da­vo ski­ria­mos maž­daug 1,5 mln. li­tų ES iš­mo­kos. Da­bar ES iš­mo­kos lai­vams pjaus­ty­ti ne­bes­ki­ria­mos. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­ mis, vyks­ta de­ry­bos ir dėl ki­tų lai­ vų par­da­vi­mo. Kal­ba­ma ir apie dar dvie­jų lai­vų per­pir­ki­mą. Tarp jų – dar vie­nas „Balt­lan­tos“ lai­vas. De­

Tiek „Balt­lan­ta“, tiek „Grinvita“ yra Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos na­rės. Šios aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la aiš­ki­no, kad žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riu­je įdieg­ta kvo­tų skirs­ty­mo kon­ce­si­ja su­jau­kė žve­jų pro­tus, jie iš­si­gan­do, to­dėl sku­ba par­duo­ti lai­ vus, nes bi­jo lik­ti be nie­ko. „Lai­vų par­da­vi­mas yra to­liau be­ si­tę­sian­tis kon­ser­va­to­rių val­džios

10

Žve­jy­bos kvo­tų pa­skirs­ty­mas pa­gal įmo­nes Įmonė „„AB „Senoji Baltija” „„V.Malinausko firma „Stilma” „„E.Narbuto įmonė „„UAB „Baltijos žuvys” „„UAB „Baltlanta” „„UAB „Monistico” „„UAB „Banginis” „„UAB „Grinvita” „„UAB prekybos namai „Aistra” „„UAB „Sedija” „„UAB „Spika” „„UAB „Starkis” „„UAB „Stekutis”

menkės 953 117 262 322 334 111 223 72 154 210 360 165 160

Kvota (tonomis) Strimelės Šprotai 0 583 69 8 0 0 91 388 78 205 26 68 1854 9521 128 726 75 222 3 163 15 611 4 1 24 1


10

pirmADIENIS, BIRžELIO 3, 2013

rubrika JŪRA Val­čių prie­plau­ka

Nau­jas marš­ru­tas

Pa­mes­ti jū­ri­nin­kai

Pra­mo­gi­nių lai­vų prie­plau­kos sta­ty­ba ša­lia Smel­tės pu­sia­sa­lio bu­vo su­stab­dy­ta, kai anks­tes­nio­ ji Vy­riau­sy­bė nu­sa­vi­no da­lį Uos­to di­rek­ci­jos pel­no. Da­bar, kai pel­ nas grą­žin­tas, at­sa­ky­mo dėl val­ čių prie­plau­kos sta­ty­bos dar nė­ ra. Vis­kas paaiš­kės įver­ti­nus ES pa­ra­mos nau­do­ji­mą trans­por­to sis­te­mos pro­jek­tuo­se.

Da­nų kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ ways“ vi­cep­re­zi­den­tas An­der­ sas Refs­gar­das tei­gia­mai įver­ti­ no pra­dė­ju­sią veik­ti li­ni­ją Kylis– Klaipėda–Sankt Peterburgas/ Ust Lu­ga. Pa­lei ją at­si­ra­do nau­ja li­ni­ja iš Klai­pė­dos į Ru­si­jos Suo­ mijos įlan­kos uos­tus. Jau svars­ to­ma, kad žie­mą šiai li­ni­jai teks ieš­ko­ti le­do kla­sės lai­vų.

Di­džiau­sia pa­sau­li­nės lai­vy­bos pro­ble­ma – žlu­gu­sių sa­vi­nin­kų uos­tuo­se su lai­vais pa­mes­ti jū­ri­ nin­kai. Tarp­tau­ti­nė dar­bo or­ga­ ni­za­ci­ja pro­ble­mos spren­di­mą ati­dė­jo iki 2014 m. „Lloyd“ ke­ti­ no teik­ti drau­di­mo pa­slau­gą nu­ ma­tant kom­pen­sa­ci­ją pa­mes­ tiems jū­ri­nin­kams, bet spren­di­ mą taip pat ati­dė­jo.

Es­tai su­pir­ki­nė­ja Lie­tu­vos lai­vus Lai­vai bent ku­rį lai­ką 9 kaip plau­kio­jo, taip ir plau­kios su Lie­tu­vos vė­lia­vo­mis.

Tik pa­gal Lie­tu­vos kvo­tas su­gau­ tos žu­vys iš­ke­liaus į Es­ti­ją. Atei­ty­ je Lie­tu­va ga­li ne­tek­ti kvo­tų, jei es­ tai įro­dys ES val­di­nin­kams, kad tos kvo­tos pa­gal žve­jy­bos prie­mo­nių pri­klau­so­my­bę pri­klau­so es­tams. Ma­no­ma, kad įsi­gi­ję se­nus lie­ tu­viš­kus lai­vus kar­tu su kvo­to­mis es­tai im­sis juos per­tvar­ky­ti. Da­ bar dau­gu­ma Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ ros žve­jų laivų yra silp­ni, plau­kio­ja su maž­daug 220 ki­lo­va­tų va­rik­liais. Tik vie­nin­te­lei bend­ro­vei „Ban­gi­ nis“ tai­ko­mos iš­skir­ti­nės są­ly­gos. Žve­jai pik­ti­no­si, ko­dėl „Ban­gi­niui“ lei­džia­ma žve­jo­ti ga­lin­ges­niu nei nu­ma­to įsta­ty­mai lai­vu. Lai­vo „Gi­ li­ja“ ga­lin­gu­mas yra 1040 kW, kai že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu api­ brėž­tas di­džiau­sias leis­ti­nas ga­lin­ gu­mas 700 kW. Ko­dėl spe­cia­liai dėl šio lai­vo bu­vo pa­da­ry­ta išim­tis? Ne­se­niai „Ban­gi­nis“ įsi­gi­jo nau­ ją 738 kW ga­lin­gu­mo lai­vą „Min­ gė“. Jį leis­ta įre­gist­ruo­ti, nors ga­ lin­gu­mai vėl vir­šy­ti. Ma­no­ma, kad iš Lie­tu­vos kom­pa­ni­jų per­pirk­tuo­ se lai­vuo­se at­si­ras ga­lin­ges­ni 400500 ki­lo­va­tų „Ca­ter­pil­lar“ kom­pa­ ni­jos va­rik­liai. Šian­dien yra vi­siš­kai neaiš­ku, ko­dėl to­je pa­čio­je ES vie­ni pri­va­lo žve­jo­ti silp­nais lai­vais, ki­ti ga­li tai da­ry­ti ga­lin­ges­niais ir efek­ ty­ves­niais. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl es­tai su­ ge­ba iš­gy­ven­ti iš žve­jy­bos ir dar pla­nuo­ja pel­nus bei įsi­gy­ja Lie­tu­ vos lai­vus, o lie­tu­viai – ne? Ne vie­ nas su žve­jy­ba su­si­jęs žmo­gus ti­ki­ na, jog di­džiau­sia pro­ble­ma yra tai, kad žve­jy­ba nee­fek­ty­viai re­gu­liuo­ ja­ma iš cent­ro Vil­niu­je. Dau­gu­ma kvo­tų – vie­nam

90 pro­c. Bal­ti­jos jū­ros žve­jų ne­ ten­ki­nan­čią kvo­tų skirs­ty­mo sis­

te­mą kaip is­to­riš­kai nu­si­sto­vė­ju­sią ke­ti­na­ma įtei­sin­ti Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­me. Pa­kei­ti­mai jau svars­to­mi Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te. Gru­pė žve­jų krei­pė­si į Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą, Jū­ri­nių ir žu­vi­nin­ kys­tės rei­ka­lų, An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ si­jas pra­šy­da­mi ap­sau­go­ti nuo ne­tei­ sy­bės skirs­tant žve­jy­bos kvo­tas. Kon­ku­ren­ci­jos tar­ny­ba yra kons­ ta­ta­vu­si apie ga­li­mus kon­ku­ren­ ci­jos pa­žei­di­mus žu­vi­nin­kys­tės sis­te­mo­je. Lie­tu­vai 2013 me­tais Bal­ti­jos jū­ro­je leis­ta su­gau­ti 3 933 to­nas men­kių, 2 633 to­nas stri­me­ lių, 12 510 to­nų špro­tų ir 1 685 vie­ ne­tus la­ši­šų. Iš to kie­kio 5 pro­c. men­kių (197 to­nos), 10 pro­c. stri­me­lių (263 to­ nos) ir 0,1 pro­c. špro­tų (12 to­nų) skir­ta prie­kran­tės žve­jams. Li­ku­ si kvo­tų da­lis ati­te­ko Bal­ti­jos jū­ro­ je žu­vis gau­dan­tiems žve­jams. La­ ši­šų kvo­tos pa­da­ly­tos taip – 843 ati­te­ko prie­kran­tės žve­jams, 842 – žve­jo­jan­tiems jū­ro­je. Kvo­tų ne­bu­vo skir­ta bend­ro­vei „Rik­ne­da“, nors ji pa­tei­kė įro­dy­ mą, kad įsi­gi­jo lai­vą. Dau­gu­ma žve­jų pra­šė pa­lik­ti ne­ pas­kirs­ty­tą kvo­tų 20 pro­c. re­zer­vą, nes dar te­be­vyks­ta dis­ku­si­jos dėl kvo­tų skirs­ty­mo tvar­kos, ta­čiau į tą pra­šy­mą ne­bu­vo at­si­žvelg­ta. Di­džiau­sia da­lis kvo­tų pa­skir­ta vie­ nai bend­ro­vei „Ban­gi­nis“. Jai skir­tų stri­me­lių da­lis su­da­ro 78 pro­c. nuo vi­sų šių žu­vų Lie­tu­vos kvo­tų ir be­veik 76 pro­c. nuo vi­sų špro­tų kvo­tų. Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­čių įmo­ nių są­ra­šas trum­pė­ja. Kvo­tos ne­ skir­tos bend­ro­vėms „Frei­sa“ ir „Sen­li­na“. Dau­giau nei dve­jus me­tus ne­žve­ jo­ju­sios iš są­ra­šų iš­brauk­tos prie­ kran­tės žve­jy­bos bend­ro­vės „Kin­tų rū­ky­tos žu­vys“ ir An­ta­no Šim­ke­vi­ čiaus įmo­nė, iš jū­ros žve­jy­bos įmo­ nių – bend­ro­vė „Sa­vi­ta­ma“.

„„Pers­pek­ty­vos: dau­gu­mos žve­jų lau­kia liūd­nos per­spek­ty­vos, jie tu­rės

lo­py­ti tink­lus ki­tų ša­lių lai­vų sa­vi­nin­kams.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Prie krui­zi­nio ter­mi­na­lo – Į neį­gy­ven­din­tą anks­tes­nės Uos­ to di­rek­ci­jos idė­ją įreng­ti iš uos­to ak­ va­to­ri­jos iš­kel­tų ak­me­nų alė­ją da­ bar­ti­nė va­do­vy­bė ke­ti­na žvelg­ti ra­cio­ na­liau. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

„Kal­bė­jau­si su Klai­pė­dos lai­vų re­ mon­to bend­ro­vės va­do­vy­be, mies­ to ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vais, klau­ siau ar­chi­tek­tų nuo­mo­nės dėl at­vi­ro mu­zie­jaus ša­lia krui­zi­nio ter­mi­na­lo. Į Klai­pė­dą at­plau­ku­ siems jū­rų tu­ris­tams bū­tų su­da­ry­ta uni­ka­li ga­li­my­bė pa­ma­ty­ti eks­po­ na­tus, ku­rie su­si­ję su uos­to veik­la“, – kal­bė­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus. Jo nuo­mo­ne, bu­vu­sio­je Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to te­ri­to­ri­jo­je ke­lio­se vie­to­se ga­lė­tų bū­ti iš­dės­ty­ti įvai­

„„Spren­di­mas: da­bar prie pie­ti­nio mo­lo su­vers­ti iš uos­to gi­linant jį iš­kel­ti ak

at­vi­ru dan­gu­mi kom­po­zi­ci­ne da­li­mi. 

rūs eks­po­na­tai. Uos­to bend­ro­vės tu­ri uni­ka­lių is­to­ri­nių pra­mo­ni­nės veik­los eks­po­na­tų. Tai ir se­na­sis Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ro­ vės stak­ly­nas, ir iš uos­to ak­va­to­ri­ jos iš­trauk­ti se­ni in­ka­rai, ir gi­li­nant uos­tą iš­kel­ti įspū­din­go dy­džio ak­

me­nys. Kai ku­rios uos­to bend­ro­vės ne­tgi iš­lai­kė uni­ka­liai at­ro­dan­tį se­ ną ge­le­žin­ke­lio va­go­ną. „Ne pa­slap­tis, kad da­bar į Klai­pė­ dos uos­tą at­plau­kus krui­zi­niam lai­ vui da­lis ke­lei­vių iš jo ne­tgi neiš­li­pa. No­rė­tų­si, kad iš­gir­dęs apie tai, jog

Dėl gar­sios kny­gos – teis­mo pr Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ban­dy­mas už­pil­dy­ti ma­ri­nis­ti­nės li­te­ra­tū­ros spra­gas Lie­tu­vo­je „Bal­ tų lan­kų“ lei­dyk­lai bai­gė­si teis­mo pro­ce­sais. Nu­ro­dy­ta su­nai­kin­ti kny­gą

Vil­niu­je esan­ti „Bal­tų lan­kų“ lei­ dyk­la 2011 me­tais dvie­jų tūks­tan­čių eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu iš­lei­do bu­riuo­ to­jų ir ma­ri­nis­ti­kos be­stse­le­riu ta­ pu­sią Jos­hua Slo­cu­mo kny­gą „Vie­ nas su bu­rė­mis ap­link pa­sau­lį“. Tai yra bu­riuo­to­jo vie­nu­ti­nin­ko žy­gio ap­ra­šy­mas XIX am­žiaus pa­bai­go­je jach­ta plau­kiant ap­link pa­sau­lį. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pri­tei­ sė šios kny­gos lei­dė­jui su­mo­kė­ti per aš­tuo­nis tūks­tan­čius li­tų Klai­pė­do­ je re­gist­ruo­tai bend­ro­vei „SRS di­zai­ nas“ bei mo­kė­ti 6 pro­c. pa­lū­ka­nas nuo teis­mo pra­džios iki nuo­spren­ džio įsi­tei­sė­ji­mo. Taip pat pri­teis­ta ir per 10 tūkst. li­tų teis­mo iš­lai­dų. Nu­ro­dy­ta su­nai­kin­ti ne­spė­tus iš­pla­tin­ti 1 078 kny­gos eg­zemp­ lio­rius. Po to­kio spren­di­mo aiš­ku, kad tarp jū­ri­ne li­te­ra­tū­ra be­si­do­ min­čių žmo­nių po­pu­lia­ria tu­rė­ju­si tap­ti kny­ga ne tik kad neat­si­pirks, bet ir taps nuo­sto­lin­ga. Ka­žin ar po

to liks no­ras leis­ti jū­ri­nę li­te­ra­tū­ rą, nors ne tas fak­tas, kad lei­džia­ ma konk­re­čiai jū­ri­nė li­te­ra­tū­ra, lei­ dė­jus at­ve­dė į teis­mo sa­lę. J.Slo­cu­mo kny­ga „Vie­nas su bu­ rė­mis ap­link pa­sau­lį“ iš­leis­ta mi­ li­jo­ni­niais ti­ra­žais įvai­rio­mis kal­

Tarp jū­ri­ne li­te­ra­ tū­ra be­si­do­min­čių žmo­nių po­pu­lia­ria tu­rė­ju­si tap­ti kny­ ga ne tik kad neat­si­ pirks, bet ir taps nuo­ sto­lin­ga.

bo­mis. Ka­žin ar dar kur nors ki­tur bu­vo toks at­ve­jis, kad šią kny­gą teis­mas bū­tų nu­ro­dęs su­nai­kin­ti? Lė­mė žo­dis „ho­ri­zon­tai“

Leis­da­ma J.Slo­cu­mo kny­gą, bend­ ro­vė „Bal­tos lan­kos“ ant jos iš­ spaus­di­no at­ro­dy­tų ne­kal­tą už­ra­šą „Ho­ri­zon­tai“ su aiš­kia aliu­zi­ja, kad šios se­ri­jos kny­gų, gal­būt ir jū­ri­nių, bus ga­li­ma leis­ti ir atei­ty­je. Žo­de­ lis „ho­ri­zon­tai“ ir ta­po teis­mi­nio

gin­čo ob­jek­tu. Bend­ro­vė „SRS di­ zai­nas“ yra pre­kės ženk­lo „Ke­lio­ nių ho­ri­zon­tai“ sa­vi­nin­kė. Ji šiuo ženk­lu žy­mi nuo 2003 me­tų lei­ džia­mas kny­gas apie ke­lio­nes. Kai bu­vo iš­leis­ta kny­ga „Vie­nas su bu­rė­mis ap­link pa­sau­lį“, bend­ro­vė „SRS di­zai­nas“ pa­pra­šė at­ly­gin­ti 4 tūkst. li­tų ža­lą dėl jos ženk­lo nau­do­ ji­mo. Kai „Bal­tos lan­kos“ ne­su­ti­ko to pa­da­ry­ti, įmo­nė krei­pė­si į teis­mą. Šis kons­ta­ta­vo, kad žy­muo „Ho­ri­ zon­tai“ yra pa­na­šus į „SRS di­zai­nas“ pre­kių ženk­lą „Ke­lio­nių ho­ri­zon­tai“, jis nau­do­ja­mas ta­pa­čioms pre­kėms ir ga­li su­klai­din­ti vi­suo­me­nę. Gin­čas dar ne­baig­tas

Teis­me bu­vo ling­vis­ti­nių aiš­ki­ni­ mų­si, kaip du žo­džiai ga­li bū­ti pa­ na­šūs į vie­ną žo­dį. Iš­va­da pa­da­ry­ta, kad dvie­jų žo­ džių sa­ki­ny­je „ke­lio­nių“ yra tik pa­gal­bi­nis žo­dis, o pa­grin­di­nis yra „ho­ri­zon­tai“. Jis esąs pa­na­šus į tą žo­dį, ku­ris nu­ro­dy­tas lie­tu­viš­kai iš­leis­to­je J.Slo­cu­mo kny­go­je. Taip pat aiš­kin­ta­si, kas yra pre­kės ženk­las: ar tas, ku­ris įre­gist­ruo­tas, kaip nu­ma­ty­ta Pa­ry­žiaus kon­ven­ci­ jo­je dėl pra­mo­ni­nės nuo­sa­vy­bės ap­ sau­gos, ar tam ženk­lui iden­ti­fik ­ uo­ti nau­do­ja­mi ko­kie nors ki­ti taip pat ir


11

pirmADIENIS, BIRžELIO 3, 2013

JŪRA Pen­kio­lik­me­čių ri­ba

Gi­na tik ame­ri­kie­čius

Uos­tai Ka­li­ning­ra­de

Iša­na­li­za­vus lai­vų su­lai­ky­mo at­ ve­jus, nu­sta­ty­ta įdo­mi ten­den­ci­ ja. Daž­niau­siai su­lai­ko­mi lai­vai, per­žen­gę 15 me­tų ribą. 15-me­tis lai­vas lyg dar ir ne­se­nas, bet jau ir ne­be­nau­jas. Jo prie­žiū­rai sa­vi­ nin­kai ski­ria ne­pa­kan­ka­mai dė­ me­sio, nes jiems at­ro­do, kad per 15 me­tų lai­vas ne­ga­lė­jo smar­kiai nu­si­dė­vė­ti.

JAV jū­ri­nia­me tu­riz­mo sek­to­ riu­je įve­da­ma nau­ja tu­ris­tų tei­ sių už­tik­ri­ni­mo tvar­ka. To ėmė­ si Tarp­tau­ti­nė krui­zų kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ja. Ji pa­skel­bė, kad lai­ vuo­se bus nu­ma­ty­tos prie­mo­ nės, ava­ri­niais at­ve­jais pa­ge­ri­ nan­čios tu­ris­tų są­ly­gas. Ap­sau­ gos prie­mo­nės bus tai­ko­mos tik tu­ris­tams iš JAV.

Ru­si­ja Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je Bal­ tijs­ke pla­nuo­ja sta­ty­ti gi­lia­van­ de­nį uos­tą. Apie jo sta­ty­bą jau kal­ba­ma la­bai se­niai. Ne­daug kas ti­ki, jog iki 2015 me­tų toks uos­tas bus pra­dė­tas sta­ty­ti. Tuo pat me­tu pa­skelb­ta ir apie ke­lei­ vi­nio bei krui­zi­nio uos­to sta­ty­ bą Ka­li­ning­ra­do sri­ties Pio­ners­ ko mies­te­ly­je.

at­vi­ras mu­zie­jus

k­me­nys ga­lė­tų tap­ti jū­rų mu­zie­jaus po Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ša­lia krui­zi­nio ter­mi­na­lo yra uni­ka­ lių eks­po­na­tų mu­zie­jus, tu­ris­tas iš­ lip­tų ir su­si­pa­žin­tų su juo, o sy­kiu – ir su Klai­pė­dos uos­tu. No­rė­tų­si, kad jū­rų tu­ris­tai apie Klai­pė­dą su­si­da­ ry­tų kuo pa­lan­kes­nį įspū­dį“, – tei­ gė A.Vait­kus.

Bend­ro mu­zie­jaus po at­vi­ru dan­ gu­mi da­li­mi tap­tų ir Pi­lies uos­to da­ly­je eks­po­nuo­ja­mi is­to­ri­niai lai­ vai, ir Pi­lia­vie­tės mu­zie­jaus eks­ po­na­tai. Pa­na­šių va­rian­tų ki­tuo­ se Eu­ro­pos uos­ta­mies­čiuo­se yra daug. Uni­ka­lios vie­tos, ku­rio­se ry­ mo se­no­vi­niai lai­vai, yra Ro­ter­ da­me, Ams­ter­da­me, Ham­bur­ge. Ar­ti­miau­sias uni­ka­lus pa­vyz­dys – Ta­li­ne, kur ne­to­li krui­zi­nių lai­vų prie­plau­kos įreng­tas uni­ka­lus jū­ ri­nis mu­zie­jus. Anot A.Vait­kaus, dar šie­met tu­ rė­tų bū­ti pa­tvir­tin­tas Klai­pė­dos pi­ lia­vie­tės de­ta­lu­sis pla­nas. Jis, Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo nuo­mo­ne, at­vers di­des­nes ga­li­my­bes vys­ty­ti te­ri­to­ ri­ją prie pi­lia­vie­tės ir krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­lo. A.Vait­kus pa­si­sa­kė už tai, kad ar­čiau van­dens su vaiz­ du į uos­to ak­va­to­ri­ją bū­tų sta­to­mi ir Klai­pė­dos mies­to kul­tū­ri­niai ob­ jek­tai. Prieš ku­rį lai­ką ki­lo ar­ši dis­ ku­si­ja, ar „Me­me­lio mies­to“ da­ly­ je ant van­dens ga­li bū­ti sta­to­mas Mu­zi­ki­nis teat­ras. „Tie­sio­giai uos­to te­ri­to­ri­jo­je kul­ tū­ri­niai ob­jek­tai ne­tu­ri bū­ti sta­ to­mi, bet mies­to te­ri­to­ri­jo­je ir su vaiz­du į ma­rias – taip. Tik rei­kia ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų, kad kul­tū­ri­ nių ob­jek­tų sta­ty­bos ne­tap­tų ne­ ga­ty­viu reiš­ki­niu uos­to kom­pa­ni­jų veik­lai“, – tvir­ti­no A.Vait­kus.

ro­ce­sai

„„He­ro­jus: ra­šy­to­jas ir bu­riuo­to­jas

J.Slo­cu­mas. 

„South­bay­sail.com“ nuo­tr.

iš­ves­ti­niai kri­te­ri­jai. Fak­tas tas, kad vie­nas žo­dis ant vir­še­lio lė­mė kny­ gos ti­ra­žo su­nai­ki­ni­mą. To­dėl kny­gos lei­dy­bos nuo­sto­lius su­da­ro ne tik pi­ ni­gų su­ma, ku­rią teks su­mo­kė­ti ieš­ ko­vei, teis­mo iš­lai­dos, bet ir apie 12 tūkst. li­tų ne­gau­tų pa­ja­mų už su­ nai­kin­tą ti­ra­žą. Kny­gos lei­dy­bos sa­ vi­kai­na su­da­rė apie 11 li­tų už kiek­ vie­ną eg­zemp­lio­rių. Teis­mo gin­čas dar nė­ra baig­ tas. „Bal­tų lan­kų“ lei­dyk­la krei­pė­ si į teis­mą, pa­teik­da­ma ape­lia­ci­nį skun­dą. Dėl, at­ro­dy­tų, ne­kal­to vie­ no žo­de­lio ape­lia­ci­niai ar­gu­men­tai uži­ma net 8 la­pus.

Pra­mo­gi­nių lai­vų skaičiaus di­dė­ji­mas yra vie­na prie­lai­ dų ma­ny­ti, kad eko­ no­mi­ka Lie­tu­vo­je at­si­gau­na.

„„Nau­jo­vė: Lie­tu­vo­je įre­gist­ruo­tos pir­mo­sios mo­to­ri­nės bang­len­tės su

van­dens tur­bi­no­mis.

Vėl dau­gė­ja pra­mo­gi­nių lai­vų Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

„Po­pie­ri­niai“ lai­vai

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ ra­ci­jos duo­me­ni­mis, šie­met per pen­ kis mė­ne­sius mū­sų ša­ly­je įre­gist­ruo­ ta per 200 nau­jų van­dens trans­por­to prie­mo­nių. Iš vi­so to­kių prie­mo­nių pa­gal re­gist­rą yra 68 926. Vis dėl­to rea­liai nau­do­ja­ma apie sep­ty­ni tūks­tan­čiai, nes tiek bu­vo pa­teik­ta kas­me­ti­nei van­dens trans­ por­to prie­mo­nių tech­ni­nei ap­žiū­rai. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eval­das Za­cha­re­vi­čius svars­tė, kad da­lies pra­mo­gi­nių lai­vų sa­vi­nin­kai jų ne­ tei­kia tech­ni­nei ap­žiū­rai ri­zi­kuo­ da­mi, jog per trum­pą va­sa­ros se­ zo­ną plau­kios ir neįk­lius. Ki­ta ver­tus, ir bau­dos už plau­kio­ ji­mą ne­re­gist­ruo­to­mis van­dens prie­ mo­nė­mis yra ne­di­de­lės. Į re­gist­rą įtrau­kia­mos vi­sos plau­kio­ji­mo prie­ mo­nės, ku­rios nau­do­ja va­rik­lius. Ne­ be­rei­kia re­gist­ruo­ti tik irk­li­nių val­čių iki 6 met­rų il­gio be va­rik­lių. Da­bar­ti­nia­me pra­mo­gi­nių lai­vų re­gist­re yra ir ne­ma­žai „po­pie­ri­ nių“ lai­vų. Se­niau bu­vo re­gist­ruo­ ja­mos ir val­tys, ku­rios jau ga­li bū­ti su­pu­vu­sios. Iš­re­gist­ruo­ti jų sa­vi­ nin­kai ne­sku­ba, nes nė­ra jo­kio rei­ ka­la­vi­mo tai da­ry­ti. Rea­liai Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti apie 13 tūkst. pra­mo­gi­nių lai­vų ar val­čių su va­rik­liais, nes kva­li­fi­ka­ci­nius do­ ku­men­tus tu­ri 13 183 lai­va­ve­džiai. Tiks­liai ži­no­ma, kad ko­mer­ci­niais tiks­lais nau­do­ja­mų pra­mo­gi­nių lai­ vų yra 300 vie­ne­tų. San­kau­pos iš san­dė­lių

„„Lei­di­niai: J.Slo­cu­mo kny­ga „Vie­nas su

bu­rė­mis ap­link pa­sau­lį“ iš­leis­ta dau­ ge­liu kal­bų, jos di­zai­nas įvai­rio­se vals­ ty­bė­se pa­na­šus, bet su­nai­kin­ti jos ti­ ra­žą teis­mas nu­ro­dė tik Lie­tu­vo­je.

Tarp įsi­gy­ja­mų nau­jų van­dens trans­por­to prie­mo­nių po­pu­lia­ riau­si pir­ki­niai yra pi­gios ki­niš­kos plas­ti­ki­nės val­tys. Jos par­da­vi­nė­ja­ mos ne­tgi pre­ky­bos cent­ruo­se. „Lie­tu­viai per­ka šiek tiek nau­ jų, bet iš es­mės se­nus, ne­pra­ban­gius mo­to­ri­nius, at­vi­rus, kar­tais deng­tus ka­te­rius. Daž­niau­siai jie pa­ga­min­

ti Ki­ni­jo­je. Dau­giau­siai nau­jai įsi­gy­tų pra­mo­gi­nių lai­vų re­gist­ruo­ja­ma Kau­ ne, bet kur jie eksp­loa­tuo­ja­mi, neaiš­ ku, nes daug pra­mo­gi­nių lai­ve­lių prie­ ka­bo­mis at­ve­ža­ma į Kur­šių ma­rias“, – aiš­ki­no E.Za­cha­re­vi­čius. Lie­tu­vo­je yra 35 bend­ro­vės, ku­ rios dek­la­ra­vo, kad ga­mi­na plau­ kio­ji­mo prie­mo­nes, daž­niau­siai val­tis. Per kri­zę jų veik­la kiek ap­ mi­rė. Rea­liai vei­kian­čių yra ma­ žiau nei 30. Lie­tu­viai van­dens mė­gė­jai pra­ mo­gi­nius lai­vus per­ka ne iš Lie­ tu­vos ga­min­to­jų. Jie daž­niau­siai ve­ža­mi iš ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, JAV, Ka­na­dos. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­jos Pra­mo­gi­nės lai­vy­bos sky­riaus ve­dė­jas Po­vi­las Pau­pa­ras pa­ste­bė­jo, kad į Lie­tu­vą jau pa­kliū­va ir įdo­mes­nės plau­kio­jan­čios prie­ mo­nės. Šie­met įre­gist­ruo­tos nau­jo­ ve pa­sau­ly­je lai­ko­mos dvi mo­to­ri­nės bang­len­tės „Po­wer Ski Jet Boards“ su van­dens tur­bi­no­mis. Iš Ka­na­dos daž­niau­siai at­ve­ža­mi po­pu­lia­rūs „Bom­bar­dier“ van­dens mo­to­cik­lai. Šiais me­tais į Lie­tu­vą plūs­te­lė­jo ir pa­ly­gin­ti ge­rų 2008 ir 2009 me­tų ga­my­bos pra­mo­gi­ nių lai­vų, jų tech­ni­nių de­ta­lių. Šie lai­vai per kri­zę bu­vo už­si­gu­lė­ję ki­ tų ES ša­lių san­dė­liuo­se ir da­bar pi­ giau iš­par­duo­da­mi. Skir­tin­ga tvar­ka

Gi­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos rin­ką, ku­rios da­lis yra ir Lie­tu­va, van­dens trans­por­to prie­mo­nėms pa­tek­ti į mū­sų ša­lį nu­sta­ty­ti griež­ti rei­ka­la­ vi­mai. Lai­vai, ku­rie ne­tu­ri CE ženk­ lo, ban­dant įvež­ti į Lie­tu­vą, tik­rai bus su­lai­ky­ti mui­ti­nė­je. Per šiuos me­tus jau bu­vo du to­kie at­ve­jai, kai be CE ženk­lo ban­dy­ta įvež­ti tris lai­ vus. Vi­si jie – pir­ki­niai iš JAV. „Ką lai­mi pirk­da­mas lai­vą pi­giau JAV, tą su­mo­ki už no­ti­fi­ka­vi­mą Eu­ ro­po­je“, – pa­ste­bė­jo E.Za­cha­re­vi­ čius. Pra­mo­gi­nio lai­vo, ku­ris at­ga­ ben­tas iš tre­čių­jų ša­lių, įtei­si­ni­mas Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se ES ša­ly­

se, yra bran­gi pro­ce­dū­ra. Lie­tu­ vo­je toks pir­ki­nys ga­li bū­ti no­ti­fi­ kuo­ja­mas. Tiks­liau – ser­ti­fi­ka­vi­mo kom­pa­ni­jos iš­duos raš­tą tik to­kiam lai­vui, ku­ris yra se­ri­ji­nės ga­my­bos, o ga­mi­nys – ži­no­mas pa­sau­ly­je. No­ rint gau­ti no­ti­fi­ka­vi­mo pa­žy­mas nau­jos mo­di­fi­ka­ci­jos tre­čių­jų ša­lių lai­vams, juos teks ga­ben­ti į Gdans­ ką. Ten esan­čio­je no­ti­fi­ka­vi­mo la­bo­ ra­to­ri­jo­je lai­vas bus įver­tin­tas. „Ban­dė­me įsteig­ti pra­mo­gi­nių lai­vų no­ti­fik ­ a­vi­mo įstai­gą ir Lie­tu­ vo­je. Apk­lau­sė­me bend­ro­ves, ta­ čiau no­rin­čių­jų už­siim­ti šia veik­la neat­si­ra­do. Lie­tu­vo­je yra per­ne­ lyg ma­ža pra­mo­gi­nių lai­vų pre­ky­ bos rin­ka. Neap­si­mo­ka steig­ti la­

Rea­liai Lie­tu­vo­je ga­ li bū­ti apie 13 tūkst. pra­mo­gi­nių lai­vų ar val­čių su va­rik­liais. bo­ra­to­ri­ją, pirk­ti įran­gą, ap­mo­ky­ti ir iš­lai­ky­ti žmo­nes, ku­rie ver­tin­tų lai­vus pa­gal ES reg­la­men­tą“, – pa­ ste­bė­jo P.Pau­pa­ras. Siek­da­mi iš­veng­ti bran­gių no­ti­fi­ ka­vi­mo pa­slau­gų, da­lis lie­tu­vių pra­ mo­gi­nius lai­vus, pirk­tus tre­čio­sio­se ša­ly­se, re­gist­ruo­ja Lat­vi­jo­je. Šio­je ša­ ly­je vei­kia skir­tin­ga nei Lie­tu­vo­je pra­ mo­gi­nių lai­vų įre­gist­ra­vi­mo sis­te­ma. Ma­žie­ji lai­vai Lat­vi­jo­je re­gist­ruo­ja­mi ke­lių trans­por­to ins­pek­ci­jo­je, jie ne­ pa­ten­ka į ES reg­la­men­tuo­ja­mą sis­te­ mą, ku­ri tai­ko­ma pas mus. E.Za­cha­re­vi­čius ma­no, kad anks­ čiau ar vė­liau lat­viai pri­va­lės pra­dė­ ti lai­ky­tis ES pra­mo­gi­nių lai­vų di­ rek­ty­vos, ki­taip jų lau­kia san­kci­jos. Da­bar iš Lat­vi­jos at­vež­tus iš tre­čių­ jų ša­lių be jo­kių CE ženk­liu­kų at­ga­ ben­tus lai­vus ban­do­ma „pra­stum­ti“ ir Lie­tu­vo­je, kaip ki­lu­sius iš ES ša­lies. Dėl skir­tin­gų po­žiū­rių į CE ženk­liu­ko trak­ta­vi­mą Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai jau aiš­ki­no­ si su ko­le­go­mis iš Lat­vi­jos.


12

pirmADIENIS, BIRžELIO 3, 2013

JŪRA

„Char­ter­world.com“, „Az­zam.de“ nuo­tr.

Jach­ta „Az­zam“ – pa­sau­lio re­kor­di­nin­kė Ru­si­jos mi­li­jar­die­rius Ro­ma­nas Ab­ra­mo­ vi­čius pra­ra­do di­džiau­sios pa­sau­ly­je jach­tos sa­vi­nin­ko ti­tu­lą. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jo 163 met­rų il­gio jach­ta „Ec­lip­ se“, tu­rin­ti 30 ka­ju­čių, ly­de­ria­vo nuo 2009 me­tų. Jos sta­ty­ba kai­ na­vo 475 mln. JAV do­le­rių. Kas­met apie 70 mln. JAV do­le­rių kai­na­vo ir jos iš­lai­ky­mas. Vo­kie­ti­jos Brė­me­no lai­vų sta­tyk­lo­je nu­leis­ta 180 met­

rų il­gio ir 20,8 met­ro plo­čio jach­ ta „Az­zam“. Ji įgi­jo di­džiau­sios pa­ sau­ly­je pra­mo­gi­nės jach­tos ti­tu­lą. Ru­si­jos mi­li­jar­die­rių ap­len­kė kaž­koks ara­bų šei­chas, ku­rio pa­ var­dė ne­skel­bia­ma. Ga­li­ma spręs­ti, kad jis yra iš Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ ra­tų, nes jach­tos sta­ty­bos prie­žiū­ rą vyk­dė in­ži­nie­rius iš šios ša­lies. Ma­no­ma, kad lai­vo sa­vi­nin­kas ga­li

bū­ti vie­nas tos ša­lies ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­rių. Jach­tos „Az­zam“ sta­ty­ba bu­vo pra­dė­ta prieš 28 mė­ne­sius. Nes­ kel­bia­ma, kiek ji kai­na­vo. Spė­lio­ ja­ma, kad kai­na ga­li siekti nuo 592 iki 609 mln. JAV do­le­rių. Į van­de­nį nu­leis­tos jach­tos sta­ ty­ba vi­siš­kai bus baig­ta po ke­lių mė­ne­sių. Da­bar vyks­ta bai­gia­mie­ ji ap­dai­los dar­bai. Pa­baig­ta jach­ta ofi­cia­liai bus pri­pa­žin­ta di­džiau­ siu in­di­vi­dua­lios pra­ban­gos lai­vu pa­sau­ly­je. Jach­ta „Az­zam“ iš­si­ski­ria XIX am­žiaus Pran­cū­zi­jos im­pe­ri­jos di­

zai­nu, nes jį kū­rė pran­cū­zų di­zai­ ne­ris Chris­top­he Leo­ni. Jach­to­ je yra ir iš­skir­ti­nių pa­tal­pų. Vie­na jų – 522 kvad­ra­ti­nių met­rų sa­lė su pui­kiu vaiz­du. Nau­jo­ji jach­ta iš­si­ski­ria ir tuo, kad ji yra grei­čiau­sias to­kios kla­ sės lai­vas, nes ga­li pa­siek­ti apie 30 maz­gų grei­tį. Lai­ve su­mon­tuo­ti du dy­ze­li­niai va­rik­liai, dvi du­jų tur­bi­ nos ir ke­tu­ri „Rolls-Roy­ce“ kom­ pa­ni­jos van­dens va­ry­tu­vai. Bend­ ras jė­gai­nės ga­lin­gu­mas – net 94 tūkst. ark­lio ga­lių. Lai­vui ap­tar­nau­ti rei­kės apie 50 žmo­nių įgu­los.

180

– tiek metrų yra ilgiausia pasaulyje pramoginė jachta.

Lai­vy­nas angliško per­ga­men­to ru­lo­nuo­se Ve­nan­tas But­kus Bri­ta­ni­jos bib­lio­te­ko­je, kur sau­go­ ma dau­giau kaip 150 mln. dar­bų, iš­skir­ti­nį jū­rei­vys­tės is­to­ri­kų dė­ me­sį trau­kia uni­ka­lus eks­po­na­tas – iliust­ruo­tas XVI a. ang­lų lai­vy­no ka­ta­lo­gas. Ga­lė­jo lik­ti ne­ži­no­mas

Šis ka­ta­lo­gas 1546 me­tais bu­vo su­kur­tas Ang­li­jos ka­ra­liaus Hen­ ri­ko VIII (1491–1547) nu­ro­dy­mu. Jo pa­skir­tis – ne tik pa­si­gir­ti lai­ vy­nu, bet ir pa­de­monst­ruo­ti už­ sie­nio am­ba­sa­do­riams Tiu­do­rų di­nas­ti­jos ka­ri­nę ga­lią jū­ro­se. Dau­ giau kaip de­šim­tį me­tų ka­riau­da­ mas su Pran­cū­zi­ja, Hen­ri­kas VIII bu­vo su­kū­ręs ne­ma­žą ir stip­rų ka­ ri­nį lai­vy­ną. Jo val­dy­mo lai­ko­tar­piu ang­lai iš­ gar­sė­jo pa­sta­tę di­džiau­sią to me­to Eu­ro­po­je bur­lai­vį, ku­rį ka­ra­liaus gar­bei pa­va­di­no „Hen­ry Gra­ce à Dieu“ („Hen­ri­kas iš Die­vo ma­lo­ nės“). Jū­rei­viai jį va­din­da­vo „Great Har­ry“ („Di­dy­sis Ha­ris“). Tai bu­vo be­veik 50 met­rų il­gio, ke­tu­rių de­ nių ka­ri­nis lai­vas su la­bai aukš­tu ap­va­liu lai­va­ga­liu. Jo gink­luo­tę su­da­rė 186 įvai­raus ka­lib­ro pa­būk­lai, iš­ri­kiuo­ti dve­ juo­se de­niuo­se pa­lei abu bor­tus, o taip pat lai­va­ga­lio bei prie­kio ant­ sta­tuo­se. Vi­sa lai­vo įgu­la, įskai­ tant ir de­san­to ka­rei­vius, sie­kė vos ne tūks­tan­tį žmo­nių. Nors lai­vas bu­vo ren­gia­mas ka­ rui su Pran­cū­zi­ja, ta­čiau jis tik vie­ną kar­tą da­ly­va­vo mū­šy­je prieš pran­cū­zų pa­jė­gas. Daž­niau „Hen­ ri­kas iš Die­vo ma­lo­nės“ at­li­ki­nė­

jo dip­lo­ma­ti­nes mi­si­jas: Hen­ri­kas VIII mė­go ja­me prii­mi­nė­ti už­sie­ nio sve­čius. 1553 me­tais lai­vas su­de­gė, o jo lie­ka­nas ban­gos iš­me­tė ant Tem­ zės sek­lu­mų. Ne­daug kas bū­tų ži­no­ma apie šį uni­ka­lų vi­du­ram­žių lai­vą, jei jo „po­rtre­tas“ ne­bū­tų bu­vęs įam­žin­ tas va­di­na­ma­ja­me Ant­ho­ny Roll – Ant­ho­nio ru­lo­ne.

Karaliaus Henriko VIII karinio laivyno aprašymas sutilpo į tris pargamento rulonus.

Spal­vo­ti lai­vų „po­rtre­tai“

Nors per­ga­men­to ru­lo­nai su ka­ri­ nių lai­vų pie­ši­niais bei ap­ra­šy­mais pa­va­din­ti jo var­du, ta­čiau apie pa­ tį jų au­to­rių Ant­ho­ny Ant­ho­ny iš­ sa­mes­nių ži­nių sto­ko­ja­ma. Ži­no­ma tik tai, kad jau­nys­tė­je jis tie­kė alų lai­vy­nui, o vė­liau pra­dė­jo tar­ny­ bą Lon­do­no bokš­te (To­wer of Lon­ don), t.y. ka­ra­liaus rū­muo­se. Čia jis ki­lo tar­ny­bos laip­tais, kol ga­liau­siai ta­po ka­ri­nės amu­ni­ci­jos ins­pek­to­ riu­mi. Ma­tyt, ta­da ir ga­vo ka­ra­liaus už­ duo­tį in­ven­to­ri­zuo­ti ka­ri­nį lai­vy­ną. Ant­ho­ny Ant­ho­ny brė­ži­niuo­se 58-ių ka­ro lai­vų spal­vo­ti pro­fil­ iai pa­vaiz­ duo­ti su vi­so­mis de­ta­lė­mis, įskai­tant gink­luo­tę ir ta­ke­la­žą. Be to, kiek­vie­ no lai­vo „po­rtre­tą“ pa­pil­dė teks­tas, ku­ria­me pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie to

„„Is­to­ri­ja: frag­men­tas iš Ant­ho­ny ru­lo­no.

lai­vo mat­me­nis, gink­luo­tę, amu­ni­ci­ ją, įgu­los su­dė­tį. Vi­sas Hen­ri­ko VIII ka­ri­nis lai­vy­nas su­til­po į tris per­ga­ men­to ru­lo­nus, ku­rių kiek­vie­no il­ gis sie­kė apie 5,5 met­ro. Jie dau­giau kaip 100 me­tų bu­vo lai­ko­mi ka­ra­ liaus bib­lio­te­ko­je. Sup­jaus­tė ir su­siu­vo į kny­gą

1680 me­tais Ang­l i­jos ka­ra­l ius Char­les II du ru­lo­nus pa­do­va­no­ jo aist­rin­gam kny­gų ko­lek­cio­nie­

riui par­la­men­to na­riui ir ang­lų lai­vy­no ad­mi­nist­ra­to­riui Sa­mue­ liui Pe­pys. Šis pa­to­gu­mo dė­lei ru­lo­nus su­ pjaus­tė į at­ski­rus la­pus ir iš jų su­ siu­vo kny­gą. Da­bar ši kny­ga sau­ go­ma Pe­pys bib­lio­te­ko­je (Pe­pys Lib­ra­re), ku­ri bu­vo po jo mir­ties įsteig­ta Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­ to Mag­da­le­nos ko­le­dže. Tre­čia­sis ru­lo­nas li­ko ka­ra­liš­ko­je ko­lek­ci­ jo­je. XIX am­žiu­je ka­ra­lius Wil­lia­

mas IV jį pa­do­va­no­jo sa­vo pa­vai­ni­ kei duk­rai Ma­ri­jai Fox. Ka­ra­liš­ko­jo jū­rų lai­vy­no is­to­ri­ja jau­nos da­mos ne­do­mi­no, tad ji nu­ta­rė sa­vą­jį ru­ lo­ną par­duo­ti ir gau­tas lė­šas skir­ ti baž­ny­čios sta­ty­bai. Apie tai su­ ži­no­jo Bri­tų bib­lio­te­kos rank­raš­čių sau­go­to­jas se­ras Fre­de­ri­kas Mad­ de­nas. Taip Hen­ri­ko VIII lai­vy­no ka­ta­ lo­go pa­sku­ti­nė da­lis at­si­dū­rė Bri­ tų bib­lio­te­ko­je.


Orai

Savaitės pradžia bus šilta, tačiau kai kur gali palyti. Šiandien daug kur trumpi lietūs, vietomis perkūnija. Temperatūra dieną sieks 22–27 laipsnius šilumos. Antradienio naktį temperatūra sieks 11–14 laipsnių šilumos, dieną svyruos nuo 21 iki 24 laipsnių.

Šiandien, birželio 3 d.

+24

+23

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+22

Utena

+24

4.57 22.12 17.15

154-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 211 dienų. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas  +17 Brazilija +27 Briuselis  +14 Dublinas  +14 Kairas +34 Keiptaunas  +14 Kopenhaga  +19

kokteilis Dvi­ra­tis – eko­no­mi­kos in­ka­ras Ne­ga­li­ma ne­su­tik­ti su „Kok­tei­lio“ skai­ ty­to­ju Sta­nis­lo­vu, aną­dien rė­žu­siu, kad dvi­ra­ti­nin­kai – itin ne­nau­din­g i vals­ty­ bei, jos eko­no­mi­kai, svei­ka­tos sis­te­mai. „Dvi­ra­ti­nin­kas ne­per­ka au­to­mo­bi­lio, nei­ ma kre­di­to jam įsi­gy­ti, – var­di­jo prie­žas­ tis klai­pė­die­tis, ko­dėl vals­ty­bė tu­rė­tų ne­ kęs­ti jų. – Taip pat ne­per­ka ben­zi­no. Jam ne­rei­kia au­to­mo­bi­lių re­mon­to dirb­tu­vių pa­slau­gų. Va­žiuo­ti dvi­ra­čiu mė­gė­jui ne­ rei­kia ap­si­draus­ti ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mu. Jam ne­rei­kia mo­ka­mų au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių. Dvi­ra­ti­nin­ kai ne­si­nau­do­ja vie­šuo­ju trans­por­tu, ne­ per­ka bi­lie­tų va­žiuo­ti juo. Ak­ty­vaus ju­ dė­ji­mo pro­pa­guo­to­jai ne­ken­čia nuo nu­ tu­ki­mo. Taip, jie yra svei­ki, po šimts per­ kū­nų! O svei­kų žmo­nių eko­no­mi­kai ne­ rei­kia. Dvi­ra­ti­nin­kai ne­per­ka nar­ko­ti­kų, nei­na pas pri­va­čius gy­dy­to­jus. Jie ne­di­ di­na bend­ro­jo var­to­ji­mo pro­duk­to.“

Londonas  +18 Madridas +23 Maskva +25 Minskas +20 Niujorkas +27 Oslas  +18 Paryžius  +17 Pekinas  +31

Praha  +9 Ryga +23 Roma  +19 Sidnėjus  +18 Talinas  +21 Tel Avivas +28 Tokijas +24 Varšuva +22

Vėjas

2–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+22

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vardai Dovilė, Karolis, Klotilda, Tamara, Tautkantas.

birželio 3-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+20

+23

+22

+19

3

+20

+23

+21

+18

4

+20

+21

+21

+19

3

rytoj

trečiadienį

1785 m. Lon­do­ne bu­vo iš­ban­dy­tas pir­ma­sis pa­ ra­šiu­tas, su­kur­tas ae­ro­ nau­to Jean Pier­re Fran­ cois Blan­chard. Pir­mą­ ja jo pa­ra­šiu­t i­n in­ke ta­ po ka­tė, iš­mes­ta iš 300 met­r ų aukš­ty­je skrie­ju­ sio oro ba­l io­no. Ka­ty­tė nu­si­lei­do lai­min­gai. 1924 m. mi­rė aust­r ų ra­ šy­to­jas Franz Kaf­ka. Gi­ mė 1883 m. 1944 m. na­ciai su­de­gi­no Pir­čiu­pių kai­mą ir 119 jo gy­ven­to­jų.

1950 m. gi­mė dai­ni­nin­ kė Su­zie Quat­ro.

To­to­riai kvie­tė į Sa­ban­tu­jų

1988 m. Vil­niu­je su­si­kū­ rė Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­ mo Są­jū­d žio ini­cia­ty­vi­ nė gru­pė. 1989 m. Ki­ni­jos ka­riš­kiai žiau­riai su­si­do­ro­jo su de­ monst­ran­tais Pe­ki­no Tia­ nan­me­nio aikš­tė­je: žu­vo šim­tai de­mok­ra­t i­jos rei­ ka­la­vu­sių stu­den­tų. 2011 m. bu­te­lis se­niau­sio pa­sau­ly­je šam­pa­no „Veu­ ve Clic­quot“, ku­riam bu­vo be­veik 200 me­tų, par­duo­ tas auk­cio­ne už re­kor­di­nę 30 tūkst. eu­rų su­mą.

teleloto

Nr. 895

2013 06 02

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne vis­kas šia­me pa­sau­ly­je yra už pi­ni­ gus. Kai ką ga­li­ma gau­ti ir dy­kai.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 50 010 (1 x 50 010) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt

Links­mie­ji tirš­čiai – Kiek lai­ko trun­ka 0,01 se­kun­dės? – Tai lai­ko tar­pas, trun­kan­tis nuo ža­lio švie­so­fo­ro sig­na­lo už­si­de­gi­mo iki gar­si­ nio sig­na­lo už nu­ga­ros.

§§ §§ 25 68 05 71 53 17 29 49 20 38 08 18 09 04 19 15 44 14 54 73 48 43 40 47 60 13 21 52 46 55 65 62 26 32 16 §§§ 45 24 07 57 69 §§ §§§ 22 37 35 75 03 §§§ §§§ §§§ 36 64 63 66 02

Čes­ka (397 719; pir­mo­sios va­sa­ros die­nos ne­pa­gai­lė­jo karš­čio. Jei to­kia bus vi­sa va­sa­ra, tap­si­me juo­dao­džiais)

Sap­ni­nin­kas „„Pra­mo­gos: šven­tė­je vi­rė azar­tiš­kos im­ty­nių ko­vos. 

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu sap­ne jūs iš­lais­vi­na­te įkai­tus, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jūs šal­tai iš­ken­ tė­si­te li­ki­mo smū­gius. Jei­gu sap­ne įkai­ tu esa­te jūs, reiš­kia, kad ga­li­te pa­si­ti­kė­ ti vi­sais ki­tais, tik ne sa­vi­mi. Jei­gu sap­ ne jūs pai­ma­te ką nors įkai­tu, tai reiš­ kia, kad jūs nie­kaip ne­su­si­gau­do­te, kaip vys­to­si jū­sų vers­lo rei­ka­lai. Sap­ne gir­dė­ti ap­kal­bas reiš­kia, jog lau­ kia pa­že­mi­ni­mas ir di­de­lė ti­ki­my­bė, kad iš tų, ku­riais pa­si­ti­ki­te. Jei sap­ne ap­kal­ ba­te ki­tus, rei­kė­tų sau­go­kis pik­tų lie­žiu­ vių. Ta­čiau toks sap­nas ga­li bū­ti per­spė­ ji­mas – ne­lie­žu­vau­ki­te. Jei­gu sap­nuo­ja­ te, kad ta­po­te ap­kal­bų ob­jek­tu, va­di­na­si, bū­si­te neiš­ran­kus par­tne­riams. Jei sap­nuo­ja­te kamš­tį, sap­nas ga­li bū­ ti dvip­ras­miš­kas. Jei sap­ne ra­do­te kamš­ tį, bū­ki­te bud­rus, nes kaž­kas no­ri ju­mis egois­t iš­kai pa­si­nau­do­t i. Sap­nuo­t i daug kamš­čių – ne­t i­kė­tos vai­šės, kur bus iš­ ban­dy­ta jū­sų iš­tver­mė. Jei sap­nuo­ja­te, kad kamš­t is ne­t in­ka, jį pa­kei­čia­te ki­tu, teks ap­gai­les­tau­ti, jog bu­vo­te neat­sar­gus. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad ban­ke­te at­kem­ša­ te bu­te­lį – lau­kia mė­ga­vi­ma­sis lai­me, o jei už­kem­ša­te bu­te­lius – ge­rai or­ga­ni­zuo­ti rei­ka­lai ir ra­mus gy­ve­ni­mas.

Klai­pė­dos to­to­rių bend­ri­ja „Nur“ šeš­ta­die­nį klai­pė­die­čius su­kvie­tė į na­cio­na­li­nę Sa­ban­tu­jaus šven­tę.

Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės skve­re vy­ ku­sio ren­gi­nio da­ly­viai ga­lė­jo pa­si­

gro­žė­ti Ta­tars­ta­no me­no meist­rų bei tau­ti­nių ma­žu­mų an­samb­lių pa­ si­ro­dy­mais, links­mi­no­si, vai­ši­no­si ir bend­ra­vo vie­ni su ki­tais. Kol vie­ni grū­mė­si tau­ti­nė­je to­to­ rių ko­vo­je „Ku­reš“, ki­ti ga­lė­jo iš­ ban­dy­ti sa­ve azar­tiš­ko­se rung­ty­se – šo­kuo­ti su mai­šais, kuo grei­čiau už­pil­dy­ti šaukš­te­liu stik­li­nę van­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

dens bei pa­si­ner­ti į ki­tas at­rak­ci­ jas, o už pa­stan­gas lai­mė­ti įvai­rių do­va­nų, tarp ku­rių gar­bin­giau­sia – na­cio­na­li­nė to­to­rių tiu­be­tei­ka. Dau­ge­liui gir­dė­tas Sa­ban­tui pa­ va­di­ni­mas lie­tu­viš­kai reiš­kia „plū­ go šven­tę“. Pa­si­bai­gus pa­va­sa­rio dar­bams, ją šven­čia vi­sa­me pa­sau­ ly­je gy­ve­nan­tys to­to­riai.

Papildomi prizai: „Nissan Micra“ (TV) – Marija Vida Magrinienė „Toyota Aygo“ (TV) – Elytė Ugintienė „Fiat Punto“ – 0365761 „Citroen C3“ – 0081960 „Suzuki Alto“ – 0022706 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 27 d.) – Violeta Bakaitienė iš Jurbarko raj. 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 27 d.) – Renatas Jovaišas iš Radviliškio 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 27 d.) – Kazimiera Bartninkienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 27 d.) – Indrė Markeliūnaitė iš Kelmės Kvietimai į TV: 008*982, 028*934, 022*643 Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 18 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 05 31 EUROJACKPOTAS 00Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 51 527 -308 0500 0900 12 23 + 0200 0700 004000 Atspėta: Laimėjimas: Papildomi skaičiai 00 5+2 51 527 308 Lt 5 Prognozė: +1 439 469 Lt 5 Lt Eurojackpote114 - 00261mln. Lt 4+2 5 752 Lt 4+1 518 Lt 4 263 Lt 3+2 99 Lt 3+1 54 Lt 2+2 36 Lt 3 36 Lt 1+2 24 Lt 2+1 23 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 55 mln. Lt


2013 06 03 klaipeda  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you