Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 30, 2013

www.kl.lt

123 (19726) 14 82AC6?A.162;6@4 24B Âź@ 

ab_aN`-QVR[NYa ?RQNXa\_Vb` 9bXN`:VX[RcVĂ˜Vb`

Aukť­Ä?iau­sio­je pa­sau­lio vir­ťu­kal­nė­je ta­po ankť­ta.

B.Vė­sai­tės is­to­ri­ja: ko­dėl ōkio mi­nist­rų gal­vos lė­kė daŞ­niau­siai?

Lietuva 12p.

Pasaulis 16p.

Atlyginimai sparÄ?iausiai kils tiems, kuriĹł algos ir taip didelÄ—s.

turtas

Vieniems vilionÄ— s,

Nors Lietuvoje po ketveriĹł metĹł vÄ—l Ä—mÄ— augti realus mokestis, toli gra darbo uŞŞu ne visi darbuo tojai gali puoselÄ— lĹŤkesÄ?ius. Atlygi ti didelius nimai sparÄ?iausiai kils tiems, kurie ir ba daugiausia. taip uĹždir-

Lukas Miknevi

kitiems – graťiai

Ä?ius

medĹžiokle, darbuo iena.lt tojai perviliojaskirti kelias sritis, mi iĹĄ vienos ÄŻmonÄ—s kurio ÄŻ kitÄ…. O tam, ni kad perviliotum ir mai iĹĄlieka gana aukĹĄ se atlygiDĹžiaugtis dar anks taip gerai uĹždirti ministravimas, ďŹ nan ti, – tai adbantÄŻ ĹžmogĹł, turi PirmÄ… 2013 m. ket pasiĹŤ sai, rinkodara, vir su atitinkamu 2012 tÄŻ, palyginti tokio – ne tik dides lyti kÄ… nors reklama. nÄŻ atlyginimÄ…, m. laikotarpiu, bet ir ÄŻvairiĹł prie vidutinis darbo uĹž dĹłâ€œ, – sakÄ— darmokestis neatsDarbuotojĹł trĹŤks buotojĹł atrankos kaiÄ?ius mokesÄ?iĹł ta bendrovÄ—s „CV Lietuvoje paInformacinÄ—mis Online“ rinkoda didÄ—jo 4,4 proc. technologijomis ros vadovÄ— Rita Be to, pirmÄ… sykÄŻ uĹžsiimanÄ?ias ÄŻmo KaravaitienÄ—. po krizÄ—s oďŹ cialĹŤs nes vienijanÄ?ios Sta asociacijos „Info partamento duome tistikos dePasak jos, taip pat balt“ vykdomanys rodo, kad labai trĹŤksta sis transporto specia vidutinio statisti di rek to rius Edmundas Ĺ˝virblistĹł, ekspedijanio darbuotojo lis sutinka, kad vimo, logistikos spe gerovÄ— Ä—mÄ— kilti ĹĄiame sektoriu– realusis (atsicialistĹł. „Mes je vyksta galvĹł me esame tranzitinÄ— Ĺžvelgiant ÄŻ iniaci ĹĄalis, dĹžioklÄ—, taÄ?iau jÄ…) darbo uĹžmocialistĹł poreikis tik tad ĹĄiĹł spe- sako, kad ji bĹŤtĹł kestis po ketveriĹł dar aktyvesnÄ—, metĹł pertraukos rai nemaŞės, ir jei bĹŤtĹł kÄ… medĹžio ĹŤgtelÄ—jo 2,1 proc. ti. Pasak jo, jau po gerĹł metĹł Lie Vis dÄ—lto ekonomis tuvoje trĹŤks apie tai teigia, kad 5 tĹŤkst. informaci labai dĹžiĹŤgauti kol niĹł technologijĹł kas specialistĹł, tad jĹł ĹĄis darbo uĹžmokes neverta, nes darbo uĹžmokesÄ?io didÄ—jimas tis ir toliau augs. daugiausia buvo nulemtas mini„Aktyvi darbuoto malios algos padi jĹł medĹžioklÄ— dinimo. Be to, vyksta jau maĹždaug darbo uĹžmokesÄ?iui ketverius pasparÄ?iau augstaruosius metus. ti trukdo vis dar di YpaÄ? ĹĄis procesas delis iĹĄliekantis buvo suaktyvÄ—jÄ™s, nedarbo lygis. kai ÄŻ gÄ— tokie gigantai kaip LietuvÄ… Ĺžen„AukĹĄtas nedarbo „Barclays“ ar lygis rinko„Western Union“. je eliminuoja spau Ĺ ios dimÄ… darbo uĹžperviliojo iĹĄties daug bendrovÄ—s mokesÄ?iui didÄ—ti. Spartaus augimo specialistĹł. Kita vertus, yra ir negalima tikÄ—tis. atvirkĹĄtinis juTokÄŻ tikrai gana dÄ—jimas. Kai kurie spartĹł augimÄ… ma ĹžmonÄ—s, padirtÄ—me pirmÄ… ĹĄiĹł Violeta Kly bÄ™ ten, grÄŻĹžo ÄŻ lie metĹł pusmetÄŻ, ta vienÄ—: tuviĹł Ä?iau laikraĹĄÄ?iui teigÄ— E.Ĺ˝virbÄŻmones“, – gimo lÄ—mÄ— minima pusÄ™ to aulios mÄ—nesinÄ—s Gana spartĹł lis. au Anot algos padidinimas“, gimÄ… jo, geras informaci – sakÄ— „Dans- ma niĹł techno gijĹł specialis tÄ—me pirmÄ… ĹĄiĹł ke Bank“ vyresnio tas tikrai nesunji analitikÄ— Viome- kiailoga leta KlyvienÄ—. li rasti darbÄ…, tĹł pusmetÄŻ, taÄ?iau putĹł jo poreikius: „Vie kuris atitikPasak jos, darbo nam gal svarbu atlygiui didÄ—ti sÄ™ to augimo vykdyti nurodymus trukdo ir tai, kad lÄ—mÄ— miir gauti normaeuro zona iĹĄlieka nimalios mÄ—nesi lĹł atlyginimÄ…, o ki apimta recesijos, tÄ… gali motyvuoti daug neaiĹĄkumĹł nÄ—s darbdavio suteikia yra ir dÄ—l vienos ma laisvÄ—, galipagrindiniĹł Lie- algos padidinimas. mybÄ— ÄŻgyvendinti tuvos rinkĹł – Ru idÄ—jas, geras kosijos ekonomikos ď ŽLyderiai: V[S lektyvas ir panaĹĄiai. – perspektyvĹł. \_ZNPV[VĂşaRPU[\ Dar bĹł tikrai Y\TVWĂş`]RPVNYV`aNVVb\ZR yra visokiĹł, o dar  buotojĹł trĹŤksta.“ abf_NYNOVNb`VNVZR Q V\WNZVV_TR_VNb ÄŻmonÄ—s, norinÄ?ios Pasak E.Ĺ˝virblio, Graibstomi specia `Vb`NaYfTV[VZb`TNb juos prisiviliolistai informaciniĹł pa [N[af`QN_Ob\a\ technologijĹł sekto ts jis yra ir Latvijo ti, turÄ—s kelti atlygi Visgi yra specialy WNV riui svarbiausia je bei Estijoje. Anks nimus ar taikyti biĹł, kuriĹł atsto TaÄ?iau patyrÄ™ spe visgi yra ne sotesnio kitÄ… motyvavimo Ä?iau banko eksper vams ĹĄios galimos A\Z\9bXV\/39[b\ cialis sistemą“, – teigÄ— kÄ…snio ieĹĄkangrÄ—s a_ dar didesnes sumas, tai uĹždirba zavo kiek didesnÄŻ dar tai prognoÄ?iĹł darbuotojĹł mig sios. JĹł atlyginimai mÄ—s nebai- darbuotojĹł paieĹĄkos bo uĹžmokesracija, o bendras o specialistÄ—. auga kur kas mas gali siekti ir apie jĹł atlygini- Ä?io augimÄ…, taÄ?iau da jĹł trĹŤkumas. „In sparÄ?iau nei bend R.KaravaitienÄ— bar aki fobalt“ vadovas 20 tĹŤkst. litĹł kad pa ras ĹĄalies vidurÄŻ rankas per mÄ—ne darbo rinkoje taip sakojo, kad skaiÄ?iuoja, kad studi ĹĄioms viltims nelem vaizdu, kis, o dÄ—l tokiĹł spe sÄŻ. juoti informapat jauÄ?iamas cia ta iĹĄsipildyti, nes dÄ—l dide cines technologijas Be to, statistika darbdaviai, siĹŤlyda listĹł varĹžosi didelis pardavimo lio ne tei kasmet renkasi srities vadybimi ne tik didesdutinis atlyginimas gia, kad vi- Ĺžiausiai uĹždirbanÄ?iĹł darbo, makeli tĹŤkstanÄ?iai, o, ninkĹł, daugiausia nius pinigus, bet nekva pavyzdĹžiui, soinformaciniĹł dar paslaugĹł sektoir ÄŻvairias motytechnologijĹł sekto cialinius mokslus buotojĹł atlyginimai liďŹ kuotĹł riuje, poreikis. vacines priemones. riuje pastaruo– nedidÄ—s. Tokia situacija Pasak V.KlyvienÄ—s, tĹŤkstanÄ?iĹł abiturien keliasdeĹĄimt sius dvejus metus susidariusi tuose „Atlyginimus ĹĄio augo dvigubai sektoriuose, kutĹł. DÄ—l to jau spar je sferoje daĹžpa di di nus minimaliÄ… algÄ… ne viena informaci niausiai sudaro pa riuose, nors nedar Ä?iau nei ĹĄalies vi netgi pastebima niĹł stovi dalis ir priedurkis ir su- ten bo lygis didelis, srityje dirbanti bend technologijĹł darÄ— apie 5–6 proc. dencija, kad gero dai uĹž pasiektus re darbuotojĹł trĹŤks kai iĹĄaugo uĹž per metus. Kai rovÄ— darbuotota. zultatus. PastomaĹžes kurie aukĹĄÄ?iausios jĹł ieĹĄkosi uĹžsienyje, vioji dalis priklauso „Koks atlyginimas o ateityje ĹĄi tenkvaliďŹ kacijos mÄ… nÄŻ nei minimalus atlygininuo darbuotojo bus, didÄ—s jis kva informaciniĹł tech dencija, jei Lietuvo dirbanÄ?iĹł ĹžmoniĹł ar maŞės, labai pri liďŹ kacijos, ÄŻmonÄ—je nologijĹł speciaje niekas nesikeis, klauso nuo to, reiĹĄkia, kad darbda skaiÄ?ius. Tai listai savo atlygini ir t. t. TaÄ?iau pasta iĹĄdirbto laiko tik stiprÄ—s. Visgi pa koks yra tam tikros viai ieĹĄko bĹŤdĹł mus pernai suĹĄnekovas teigÄ—, ruoju sri iĹĄvengti padidÄ—ju gebÄ—jo net pasidvi listĹł poreikis. Mes ties specia- bima tendencija, kad metu ste- kad darbuotojĹł paieĹĄ siĹł sÄ… gubinti. ka ir uĹžsienyje stebime labai at ta pastovioji ne buotojĹł atlyginimams. naudĹł dardidelÄŻ informaci visuomet bĹŤna sÄ—k lyginimo dalis par niĹł technologiminga. davimo vadyDidinti reikia at „Tik labai nuosai bininkams kyla“, E.Ĺ˝virblio teigimu, jĹł srities specialis sargiai kus minimalios – pa tĹł poreikÄŻ. JĹł lain algos kÄ—limas netu dalijosi „CV Online“ stebÄ—jimais technologijĹł specia formaciniĹł „Danske Bank“ vyres bai trĹŤksta, o ÄŻmo ri neigiamo ponÄ—s uĹžsiima galvĹł listo vidutinis ti nioji anali- vei atstovÄ—. kÄ— V.KlyvienÄ— pro darbo ÄŻkainis Lie kio darbo rinkai ir Jos teigimu, taip tuvoje yra maĹžekonomikai“, gnozuoja, kad pat galima iť– teigÄ— V.KlyvienÄ—. vidutinis darbo uĹž daug 30–32 eurai mokestis LietuuĹž valandÄ…. Toks voje ĹĄiemet augs Jos manymu, mi apie 3,5–4 proc. nima padidinimas iki 1000 lios algos litĹł nebuvo l.miknevicius@d

Ĺ iandien priedas

UĹž Ĺže­mÄ™ – vos 214 li­tĹł Klai­pė­dos ra­jo­ne gy­ve­nan­ti ĹĄei­ma jau­Ä?ia­si tar­si ap­ mul­kin­ta vi­du­ry bal­tos die­nos, – jos pri­va­tĹł miť­kÄ… iť­kir­ to, nu­tie­sÄ— du­jo­tie­ kÄŻ, o uĹž ne­pa­to­gu­ mus pa­siō­lÄ— po­rÄ… ĹĄim­tĹł li­tĹł.

Kaina 1,30 Lt

„Esa­me rea­lis­tai, Ĺži­no­me, kad pi­ni­gai ne­si­mė­to.“ Is­to­ri­kas Jo­nas Ge­nys ne­sle­pia, kad iť­li­ku­siĹł Klai­pė­dos kul­tō­ros pa­vel­do ob­jek­tĹł re­konst­ruk­ci­jai rei­kia iť­ties ne­ma­Şų lė­ťų.

4p.

Tur­gų kels nau­jam gy­ve­ni­mui As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

As­ta Alek­sė­jō­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos Se­na­ja­me tur­gu­je tu­rė­tĹł iť­kil­ti ke­tu­ri nau­ji pa­sta­tai, du ĹĄiuo me­tu uŞ­kon­ser­vuo­ti sta­ti­niai tu­ rė­tĹł bō­ti taip pat at­nau­jin­ti. Mies­ to val­dĹžia bent taip ti­ki­si at­gai­vin­ti ko­mer­ci­nÄ™ se­na­mies­Ä?io da­lÄŻ.

Me­dŞius iť­pjo­vė ir pa­vo­gė?

„PrieĹĄ tris sa­vai­tes pa­skam­bi­no med­kir­Ä?iai ir pa­klau­sÄ—, ka­da pa­siim­ si­me sa­vo me­die­nÄ…. Nus­tė­rau iť­gir­ dÄ™s, kad kaŞ­kas ĹĄei­mi­nin­kau­ja ma­ no Ĺže­mė­je“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jas Ro­ma­nas Kas­ pa­ras. Vy­ras nu­sku­bė­jo ÄŻ jo ĹĄei­mai pri­klau­san­tÄŻ 1 hek­ta­ro plo­to skly­ pÄ…, ku­ris yra Bir­bin­Ä?iĹł kai­me, ĹĄa­lia so­dĹł bend­ri­jos „To­lu­pis“. Ĺ˝mo­gus iť­vy­do per jo skly­pÄ… nu­ ties­tÄ… du­jo­tie­kÄŻ, o miť­ki­nin­kĹł iť­ kirs­ta me­die­na bu­vo su­krau­ta rie­ tu­vė­mis. R.Kas­pa­ras ti­ki­no, kad sa­vo­mis aki­mis ma­tÄ— 8 krō­vas iť­ pjau­tĹł me­dĹžiĹł, ku­rios po po­ros sa­ vai­Ä?iĹł din­go. Vy­ras pa­ra­ ĹĄÄ— pa­reiť­ki­mÄ… po­li­ci­jai.

9

Apt­vers se­ną­sias ka­pi­nai­tes

„„Pa­dė­ka: du­ji­nin­kai ma­gist­ra­li­nį du­jo­tie­kį nu­tie­sė per pri­va­tų R.Kas­pa­ro ťei­mos skly­pą, o uŞ su­Şlug­dy­tus

Şmonių pla­nus pervesta 214 li­tų kom­pen­sa­ci­ja. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­ta­mies­Ä?io me­ro pa­ta­rė­jas ir Se­ no­jo tur­gaus ste­bė­to­jĹł ta­ry­bos pir­ mi­nin­kas Si­mo­nas Gent­vi­las tei­gÄ—, kad tur­ga­vie­tÄ—s de­ta­lu­sis pla­nas bu­vo pa­tvir­tin­tas dar 2004 m. Ĺ iuo do­ku­men­tu tur­gaus te­ri­to­ri­jo­je nu­ ma­ty­ti ke­tu­ri nau­ji pa­sta­tai, kai ku­ rie jĹł at­si­ras vie­toj se­nų­jĹł. „Nuo tur­gaus ha­lÄ—s, kur yra kios­ kai ir at­vi­ros pre­ky­bos vie­tos po sto­ge­liu, iki pat au­to­mo­bi­liĹł sto­ vė­ji­mo aikť­te­lÄ—s yra su­ pla­nuo­ti du pa­sta­tai.

11

Klai­pė­do­je – Es­ti­jos pre­zi­den­to vi­zi­tas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ke­lias die­nas Lie­tu­vo­je vie­ťė­jęs Es­ ti­jos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas To­ mas Hend­ri­kas Il­ve­sas, ap­si­lan­kė ir uos­ta­mies­ty­je. Tai bu­vo jau ant­ ras ťios ťa­lies va­do­vo vi­zi­tas Klai­ pė­do­je.

„Sve­Ä?ias la­bai do­mė­jo­si Es­ti­jos in­ves­tuo­to­jĹł si­tua­ci­ja Klai­pė­do­ je, ka­dan­gi Va­ka­rĹł lai­vĹł ga­myk­ la ir Bal­ti­jos lai­vĹł sta­tyk­la yra es­ tĹł ka­pi­ta­lo ÄŻmo­nÄ—s. Aiť­ku, joms ir

sky­rÄ— di­dĹžiau­siÄ… dė­me­sÄŻâ€œ, – pa­ sa­ko­jo Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, ly­dė­jÄ™s Es­ti­jos pre­ zi­den­tÄ…. Vi­zi­to me­tu Va­ka­rĹł lai­vĹł ga­myk­ los ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Ar­nol­ dui Ĺ i­lei­kai T.H.Il­ve­sas ÄŻtei­kÄ— gar­ bin­gÄ… ap­do­va­no­ji­mÄ…. A.Ĺ i­lei­ka jÄŻ ga­vo uĹž Lie­tu­vos ir Es­t i­jos eko­n o­m i­n io bend­ra­d ar­ bia­vi­mo stip­ri­ni­mÄ… ir ry­ťiĹł plė­to­ ji­mÄ…. Tai vie­nas aukť­Ä?iau­siĹł ap­ do­va­no­ji­mĹł ne Es­ti­jos pi­lie­Ä?iams uĹž tarp­vals­ty­bi­niĹł ry­ ĹĄiĹł stip­ri­ni­mÄ….

2

„„Ap­do­va­no­jo: T.H.Il­ve­sas vi­zi­to me­tu Klai­pė­do­je Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los va­do­vui A.Ši­lei­kai (kai­rė­je) įtei­kė ir

spe­cia­lų ap­do­va­no­ji­mą. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


2

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 30, 2013

miestas paskutinis skambutis

Atsk­ris is­to­ri­nis lėk­tu­vas

Star­tuos ma­ra­to­nas

Šian­dien uostamiesčio gatves užlies šventinė abiturientų mi­ nia – vyks „Pas­ku­ti­nio skam­ bu­čio“ šven­tė. 9.45 val. abi­tu­ rien­tai Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je ri­ kiuo­sis ei­ty­nėms. 10 val. ei­ty­ nių da­ly­viai pa­ju­dės Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­lio link. 10.30 val. čia juos svei­kins mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Pa­lan­gos oro uos­te ry­toj 12.30 val. lei­sis is­to­ri­nis lėk­tu­vas „Doug­las DC3 – Dai­sy“. Pi­lo­tų – ve­te­ra­nų aviak­lu­bo „Fly­gan­de ve­te­ra­ner“ („Skrai­dan­tys ve­te­ra­ nai“) na­riai dar jį va­di­na „Our La­ dy“. Lėk­tu­vas bu­vo nau­do­ja­mas nuo 1943 iki 1983 m. Vė­liau jį įsi­ gi­jo ir sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais pri­žiū­ri mi­nė­tos drau­gi­jos na­riai.

Šian­dien pra­si­de­da bai­da­rių ra­lis, bai­da­rių ir dvi­ra­čių ma­ ra­to­nas „Mi­ni­ja 2013“. Jo šū­ kis – „Ju­dėk su vil­ti­mi“. Tai da­ lis bro­lių pran­ciš­ko­nų su­ma­ny­ to spor­ti­nių ren­gi­nių cik­lo „Vil­ ties mies­tas“, ku­rio me­tu ren­ ka­mos au­kos Klai­pė­dos Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ ro sta­ty­bai.

Klai­pė­do­je – Es­ti­jos pre­zi­den­to vi­zi­tas „Klai­pė­da sve­čiui pa­ 1 li­ko di­n a­m iš­ko ir va­ ka­rie­tiš­ko mies­to įspū­dį. Sma­gu ir tai, kad pre­zi­den­tas ži­no­jo, jog pas mus ne­tru­kus pra­si­dės džia­ zo fes­t i­va­l is, kur gros ir Es­t i­jos

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Pre­zi­den­tas ži­no­jo, jog pas mus ne­tru­ kus pra­si­dės džia­zo fes­ti­va­lis, kur gros ir Es­ti­jos po­li­ci­jos bei pa­sie­nio ap­sau­gos big­ben­das.

po­l i­c i­jos bei pa­s ie­n io ap­sau­gos big­b en­d as. Jį ma­l o­n iai nu­s te­b i­ no ši es­t ų kul­t ū­r i­n ė in­ves­t i­c i­ja į Klai­p ė­d ą“, – tvir­t i­n o V.Grub­

liaus­kas. O kai me­ras pra­s i­ta­r ė, jog šis es­tų mu­zi­kan­tų pro­jek­tas pla­n uo­ja­m as su ke­l iais Klai­p ė­ dos po­li­ci­jos eki­pa­žais, kur gros ir pa­ts uos­ta­m ies­č io me­ras, Es­ ti­jos pre­zi­den­tas esą la­bai ap­si­ džiau­gė. „Per pie­tus or­ga­ni­za­to­riai ma­ nęs pa­pra­šė su­gro­ti vie­ną kū­ri­nį sve­čiams kaip do­va­ną nuo Klai­ pė­dos. T.H.Il­ve­sui tai bu­vo ne­ti­ kė­ta. Vis­kas vy­ko ne pa­gal pro­ to­ko­l ą, nors tai jau tra­d i­c iš­kai tam­pa vos ne pro­to­ko­l o da­l i­m i. Pre­zi­den­tui la­bai pa­ti­ko šis ges­ tas, su­l au­k iau ma­l o­n ių komp­l i­ men­t ų“, – pa­sa­ko­jo Klai­p ė­d os me­ras. V.Grub­liaus­kas vy­lė­si, kad Es­ti­ jos pre­zi­den­tas Klai­pė­dą pri­si­mins ne tik kaip jū­ri­nės vals­ty­bės mies­ tą, bet ir kaip džia­zo sos­ti­nę Lie­ tu­vo­je. Po pie­t ų uos­ta­m ies­ty­j e Es­t i­ jos va­do­vas sve­čia­vo­si Pa­lan­go­ je. Iš­kart po to – iš­s kri­d o į Ta­ li­n ą.

LSDP KLAIPĖDOS MIESTO SKYRIAUS PREZIDIUMAS PAREIŠKIMAS, 2013-05-28, Klaipėda DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SPORTO SISTEMOS REFORMOS Socialdemokratai ragina Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius nepritarti miesto sporto sistemos reformai, kuri supriešino miesto sporto bendruomenę. Teikiamas 2013-05-30 posėdyje savivaldybės tarybai sprendimo projektas „Dėl sporto šakų, finansuojamų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse sporto įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ kaip pagrindas pradėti šios pertvarkos įgyvendinimą yra parengtas pažeidžiant socialinio teisingumo principą, neišvengiant subjektyvumo ir diskriminuoja vienas sporto šakas kitų šakų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis, apibrėžiantis savivaldybių savarankiškasias funkcijas, įpareigoja savivaldą užtikrinti vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimą, kūno kultūros ir sporto plėtojimą. LSDP Klaipėdos skyriaus prezidiumas išplėstiniame 2013-05-14 posėdyje išanalizavęs šio sprendimo projekto medžiagą ir išklausęs reformos rengėjų paaiškinimus konstatuoja: 1. Savivaldybės administracija negeba tinkamai administruoti biudžetinių sporto įstaigų, išreikalauti iš jos vadovų atsakomybės ir skiriamų biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo. 2. Siūloma įgyvendinti sporto sistemos reforma yra diskriminacinė, nes: • 14 sporto šakų, kurios būtų finansuojamos savivaldybės biudžetinėse įstai-

gose, (netaikant krepšelio) skiriama daugiau kaip 14 mln. litų biudžeto lėšų; • 11 sporto šakų, kurios pervedamos į klubinę sistemą (krepšelį) planuojama paskirstyti galimai „atsilaisvinančius“ 957, 5 tūkst. litų. 3. Todėl reikėtų atsisakyti tokio diskriminacinio skirstymo ir reformą (klubinę sistemą), taikyti vienodai visoms sporto šakoms, priešingu atveju tai reforma skirta tik 11 sporto šakų. 4. Tokio pobūdžio sporto sistemos reforma nepadidins sportuojančių vaikų skaičiaus, tik padidins biudžeto išlaidas – bus reikalingos lėšos darbuotojų išeitinėms kompensacijoms. 5. Neapgalvotas, nepamatuotas ir skubotas siūlomos reformos įgyvendinimas gali sunaikinti pagal tendencingus kriterijus atrinktas ir neprioritetinėmis įvardintas sporto šakas. MES SIŪLOME: • Pirmiausia atlikti visos sporto sistemos vidaus auditą, užtikrinti vidaus tvarką ir skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumą. • Patikrinti klubinės sistemos (krepšelio principo) veiksmingumą leidžiant ją pasirinkti savanoriškai. • Didelio meistriškumo sportininkų ugdymo uždavinių įgyvendinimą spręsti atskiromis programomis. LSDP Klaipėdos skyriaus prezidiumo vardu Pirmininkė Lilija Petraitienė

Dan­gė ge­riau nei Da­nė Uos­ta­mies­čio val­ džia su­su­ma­vo pir­ mo­sios klai­pė­die­ čių ap­klau­sos re­zul­ ta­tus. Nors jo­je da­ ly­va­vo ne­daug gy­ ven­to­jų, tvir­ti­na­ ma, kad į re­zul­ta­tus bus at­si­žvelg­ta.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Rin­ko­si po­pie­ri­nę an­ke­tą

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės skelb­to­ je ap­klau­so­je iš vi­so da­ly­va­vo 1639 mies­tie­čiai. Tai su­da­ro tik 1,21 pro­c. vi­sų uos­ta­mies­čio gy­ven­to­ jų, tu­rin­čių tei­sę bal­suo­ti. Dau­giau­sia – 75 pro­c. ap­klau­sos da­ly­vių pil­dė po­pie­ri­nes an­ke­tas. Li­ku­sie­ji – elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je. Klai­p ė­d os vi­c e­m e­ras Ar­t ū­ras Šul­cas ne­slė­pė, kad ti­kė­ta­si šiek tiek di­des­nio klai­pė­die­čių ak­ty­ vu­mo. „Rei­kia ma­ny­ti, kad ap­klau­so­ je da­ly­va­vo pa­tys ak­ty­viau­si mies­ tie­čiai. Ti­kė­tis ste­buk­lų iš pir­mo žings­nio ne­ga­li­ma. Jei ap­klau­ sas da­ry­si­me re­gu­lia­riai, gy­ven­to­ jai pri­pras ir bus di­des­nis da­ly­vių skai­čius. Apk­lau­sa mies­to biu­dže­ tui ne­kai­na­vo nė cen­to, iš­sky­rus ke­lis šim­tus po­pie­riaus la­pų“, – tvir­ti­no A.Šul­cas. Pa­si­sa­kė už Dan­gę

Apk­lau­sos me­tu gy­ven­to­jų pra­ šy­ta pa­si­sa­ky­ti še­šiais klau­si­mais. Pir­ma­sis bu­vo, kaip tu­rė­tų va­ din­tis upė, te­kan­ti per Klai­pė­dą. Dau­giau­sia ap­klau­so­je da­ly­va­vu­ sių klai­pė­die­čių pa­si­sa­kė už Dan­ gės var­dą. To­liau do­mė­ta­si, ar klai­pė­die­ čiai pri­ta­ria gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo įren­gi­mui prie Kiau­lės Nu­ ga­ros. Apk­lau­so­je da­ly­va­vu­sių

1639 – tiek mies­tie­čių da­ly­va­vo sa­vi­val­dy­bės or­ga­ni­zuo­ja­mo­je ap­klau­so­je.

„„Po­zi­ci­ja: klai­pė­die­čiai no­rė­tų, kad mies­to cent­re te­kan­ti upė bū­tų per­

va­din­ta. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

as­me­nų at­sa­ky­mai pa­si­skirs­tė la­ bai to­ly­giai. Ta­čiau dau­giau bu­vo pri­ta­rian­čių. Dėl gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­ bos jū­ro­je ties Meln­ra­ge klai­pė­ die­čių nuo­mo­nė iš­si­sky­rė la­biau. Dau­gu­ma tam ne­pri­ta­rė. Taip ma­ nan­čių ap­klau­sos da­ly­vių bu­vo 20 pro­c. dau­giau. Pa­na­šiai klai­pė­die­čių nuo­mo­nė pa­si­skirs­tė ir dėl At­gi­mi­mo aikš­ tės at­nau­ji­ni­mo, įren­giant po­že­ mi­nę sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Dau­gu­ma tam pri­ta­rė. Jų bu­vo 19 pro­c. dau­ giau nei ma­nan­čių prie­šin­gai. Apk­lau­sa pa­ro­dė, kad klai­pė­ die­čiai ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­ na au­to­mo­bi­lių skai­čiaus ri­bo­ji­mą mies­to cent­re. Šiuo klau­si­mu pri­ ta­rian­čių ir ne­pri­ta­rian­čių skai­čius bu­vo apy­ly­gis.

Apk­lau­sos re­zul­ta­tai (pro­c.)

Į nuo­mo­nę ža­da at­si­žvelg­ti

„„Ne­tu­ri­te nuo­mo­nės – 13,91

Pa­sak A.Šul­co, nors ap­klau­so­je da­ ly­va­vo ne­gau­sus skai­čius mies­tie­ čių, ta­čiau į jų iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę ža­da­ma at­si­žvelg­ti. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jos Ali­nos Ve­ly­kie­nės tei­gi­mu, vyk­dant ap­klau­są bu­vo su­si­dur­ta su tam tik­ro­mis tech­ni­nė­mis pro­ ble­mo­mis. Ren­giant ki­tą ap­klau­są bus sten­ gia­ma­si jas pa­ša­lin­ti. Taip pat gal­ vo­ja­ma apie sa­va­no­rius, ku­rie ap­ klaus­tų žmo­nes.

1. Kaip, Jū­sų ma­ny­mu, tu­ri va­ din­tis upė, te­kan­ti per Klai­pė­dą? „„Da­nė – 44,41 „„Dan­gė – 50,40 „„Ne­tu­ri­te nuo­mo­nės – 5,19

2. Ar pri­ta­ria­te su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo įren­gi­mui prie Kiau­lės Nu­ga­ros? „„Pri­ta­ria­te – 43,40 „„Nep­ri­ta­ria­te – 42,79 „„Ne­tu­ri­te nuo­mo­nės – 13,81

3. Ar pri­ta­ria­te gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bai jū­ro­je ties Meln­ ra­ge? „„Pri­ta­ria­te – 33,03 „„Nep­ri­ta­ria­te – 53,06

4. Ar pri­ta­ria­te At­gi­mi­mo aikš­ tės te­ri­to­ri­jos at­nau­ji­ni­mui, įren­ giant po­že­mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lę? „„Pri­ta­ria­te – 54,82 „„Nep­ri­ta­ria­te – 35,60 „„Ne­tu­ri­te nuo­mo­nės – 9,58

5. Ar pri­ta­ria­te au­to­mo­bi­lių skai­ čiaus mies­to cent­re ri­bo­ji­mui? „„Pri­ta­ria­te – 45,79 „„Nep­ri­ta­ria­te – 46,33 „„Ne­tu­ri­te nuo­mo­nės – 7,88


3

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 30, 2013

miestas

Silp­na­re­giai pa­ži­no kva­pų pasaulį Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Re­gos ne­ga­lią tu­rin­tiems vai­kams ir jau­ni­mui Gi­ru­liuo­se su­reng­ta sto­vyk­la su­tei­kė ga­li­my­bę ne tik tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lais­va­lai­kį, bet ir pri­si­lies­ti prie ma­žai pa­žįs­ta­mo kva­pų pa­sau­lio bei ge­riau pa­žin­ti ap­lin­ką.

Ak­lų­jų ir silp­na­re­gių vai­kų ir jau­ni­ mo sto­vyk­lo­je „Pa­ži­ni­mo ste­buk­ las“, ku­rią tre­čius me­tus iš ei­lės or­ga­ni­zuo­ja Klai­pė­dos se­na­mies­čio Ro­ta­ry klu­bas kar­tu su Klai­pė­dos re­gos ug­dy­mo cent­ru bei Klai­pė­ dos ir Tel­šių re­gio­nų ak­lų­jų cent­ ru, vy­ko šven­tė „Kva­pų die­na“. Ren­gi­ny­je, ku­ris yra so­cia­li­nės ini­cia­ty­vos „Kva­pų pa­sau­lis ne­ re­giams“ da­lis, jau­nie­ji sto­vyk­ los da­ly­viai bei sve­čiai su­si­pa­ži­no su įvai­riais gam­tos kva­pais bei jų de­ri­niais. Vai­kai pir­mą kar­tą gam­ tos aro­ma­tus bei ob­jek­tus ban­ dė užuo­sti ir ap­čiuop­ti ke­tu­rio­ se – me­džių, gė­lių, žo­lių ir jū­ros – sto­te­lė­se. Sto­vyk­lau­to­jai ly­tė­jo kan­ko­rė­žius, sa­ma­nas, iš­siaiš­ki­no, kaip kve­pia įvai­rių rū­šių gė­lės.

Eg­lė Jo­ku­žy­tė:

Per trum­pą lai­ką ga­ li­ma pa­keis­ti po­žiū­ rį, pa­jus­ti pa­ži­ni­mo džiaugs­mą.

„„Pa­tir­tis: re­gos ne­ga­lią tu­rin­tys vai­kai su­si­pa­ži­no su įvai­riais gam­tos kva­pais ir ob­jek­tais.

Šven­tė­je da­ly­va­vo 28 sto­vyk­los ug­dy­ti­niai ir spe­cia­liai šia pro­ga į pa­jū­rį at­vy­kę 20 re­gos ne­ga­lią tu­ rin­čių vai­kų iš vi­sos Lie­tu­vos. Ro­ta­ry bend­ruo­me­nei pri­klau­san­ti ir jau ke­le­rius me­tus su silp­na­re­giais bei ak­lai­siais dir­ban­ti vers­li­nin­kė Eg­ lė Jo­ku­žy­tė tei­gė, kad Gi­ru­liuo­se pra­

mo­ga­vę re­gos ne­ga­lią tu­rin­tys vai­kai ir ma­žiau mo­ty­vuo­tas jau­ni­mas ta­po pa­vyz­džiu, kaip per trum­pą lai­ką ga­ li­ma pa­keis­ti po­žiū­rį, pa­jus­ti pa­ži­ni­ mo džiaugs­mą ir pa­si­sem­ti pa­tir­ties vie­niems iš ki­tų. „Da­lis re­gos ne­ga­lią tu­rin­čių vai­ kų pir­mą kar­tą pa­bu­vo prie jū­ros, pri­si­lie­tė prie įvai­rių gam­to­je esan­ čių ob­jek­tų, su­si­pa­ži­no su įvai­rių

au­ga­lų ir vai­sių kva­pais. O bu­vi­mas su silp­na­re­giais ma­žiau mo­ty­vuo­ tam jau­ni­mui pa­dė­jo su­vok­ti, kad gy­ve­ni­me jie nė­ra to­kie nu­skriaus­ti, kaip gal­vo­jo, ir kad ap­si­dai­rius ap­ link ga­li­ma pa­ma­ty­ti dau­gy­bę gra­ žių da­ly­kų“, – kal­bė­jo E.Jo­ku­žy­tė. „Kva­pų die­na“ – tęs­ti­nio E.Jo­ ku­žy­tės vyk­do­mo pro­jek­to „Kva­ pų pa­sau­lis ne­re­giams“ įžan­ga.

Bendrovė „Klaipėdos nafta“ šiemet per tris mėnesius uždirbo 13,2 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai yra 16 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laiku. Bendrovės teigimu, pirmasis šių metų ketvirtis yra rekordinis per visą bendrovės veiklos istoriją.

„Nors šiuo metu mūsų vienas pa­ grindinių veiklos prioritetų yra suskystintųjų gamtinių dujų ter­ minalo projekto vystymas, ben­ drovės vadovybė, ir toliau siek­ dama didinti įmonės pelningumo rodiklį iš tiesioginės veiklos, dir­ ba dėsningai ir nuosekliai“, – sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis di­ rektorius Rokas Masiulis. Pasak jo, pirmojo ketvirčio re­ zultatą lėmė darbas be tarpininkų, išaugusi krova dėl didesnio „Orlen Lietuvos“ perkrautų naftos pro­ duktų kiekio bei konkurencinės aplinkos išlaikymas dėl Baltaru­ sijos ir Rusijos tranzitinių naftos produktų krovinių. „Klaipėdos“, BNS inf.

Šiandien Klaipėdos miesto taryboje bus svarstomi AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugų kainų pokyčiai. Nors Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ekspertai šias kainas patikrino ir patvirtino, norime dar kartą pateikti savo klientams argumentus, kodėl AB „Klaipėdos vanduo“ vandens ir nuotekų tvarkymo kainas būtina keisti.

už 1 kub. m, tačiau geriamajame vandenyje neliks sveikatai neigiamą įtaką darančių medžiagų. Taip pat vykdydami Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus Dumpiuose pastatėme dumblo džiovinimo įrenginius. Šis projektas mažina nemalonių kvapų sklidimą iš valymo įrenginių, tačiau dėl geresnės gyvenimo kokybės nuotekų tvarkymo paslauga pabrango 0,15 Lt už 1 kub. m.

Brango elektra, kuras, šiluma

Kaip numato teisės aktai, Lietuvoje vandens paslaugų kaina nustatoma ribotam laikotarpiui – ji galioja ne trumpiau kaip trejus ir ne ilgiau kaip penkerius metus. Todėl visos šalies vandentvarkos įmonės privalo periodiškai atlikti skaičiavimus ir pateikti duomenis VKEKK. Ši valstybės institucija patikrina skaičiavimų teisingumą ir vandentvarkos įmonėms patvirtina paslaugų kainas. Per pastarąjį VKEKK patvirtintų kainų laikotarpį – nuo 2007 iki 2013 m. – mūsų bendrovės paslaugų kainos nesikeitė ir mes jų savo klientams nedidinome. Tačiau per šiuos metus labai brango mūsų veiklai būtinų energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, elektros energijos kaina išaugo 49,8 proc., kuras pabrango 42,6 proc., šilumos sąnaudos padidėjo 45,1 proc. Taip pat pasikeitus įstatymams mūsų bendrovei itin padidėjo mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Jis išaugo 106 proc. Dar viena svarbi kainų didėjimo priežastis – AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomų projektų išlaidos. Kad pagerintume vandens kokybę klaipėdiečiams, turėjome pastatyti vandens gerinimo įrenginius 1-ojoje vandenvietėje. Dėl šio projekto vanduo pabrangs 0,06 Lt

Naujos kainos ir galimybės

Suskaičiavus visus pokyčius ir įvertinus pasikeitusią skaičiavimo metodiką, vieniems AB „Klaipėdos vanduo“ klientams paslaugų kainos didės, o kitiems gali ir mažėti. Individualiųjų namų gyventojams vandens kasmėnesinė pardavimo kaina sumažėja 27 proc., iki 4,96 Lt per mėnesį. Tačiau 1 kub. m vandens ir nuotekų paslaugų kaina padidėja 0,01 Lt (0,3 proc.). Kadangi yra pasikeitusi apskaitos metodika, daugiabučių namų gyventojai gali rinktis du atsiskaitymo būdus. Jeigu visi gyventojai sutars ir pasirinks atsiskaitymo

būdą pagal įvadinį namo skaitiklį, jiems, palyginti su dabartine, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina sumažės 1,8 proc. ir bus 0,57 Lt už 1 kub. m mažesnė, nei atsiskaitant pagal skaitiklio bute rodmenis. Jeigu gyventojai nuspręs atsiskaityti su AB „Klaipėdos vanduo“ pagal individualius apskaitos prietaisus bute, kaip buvo įprasta iki šiol, jiems paslaugos brangs iki 5,31 Lt už 1 kub. m (10 proc). Taip pat jei namo gyventojai pasirinks atsiskaityti pagal įvadinį namo skaitiklį, jiems nebereikės mokėti kasmėnesinio abonementinio mokesčio už savo skaitiklius, o visas namas už įvadinį skaitiklį mokės 8,07 Lt per mėnesį. Pagal naujai suderintus įkainius įmonėms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didės iki 5,11 Lt už 1 kub. m (10,5 proc). Tačiau ir po šių pokyčių AB „Klaipėdos vanduo“ vandens paslaugų kainos išlieka vienos mažiausių Lietuvoje. AB „Klaipėdos vanduo“ administracija

Vandens paslaugų kainos kituose Lietuvos miestuose (kai vartotojai atsiskaito pagal skaitiklius butuose) Miestas

Kaina su PVM (Lt už 1 kub. m)

Vilnius

4,37

Klaipėda

5,31

Kaunas

5,35

Panevėžys

5,87

Šiauliai

6,63

Palanga

7,96

Kretinga

9,35

Šilutė

9,67

Pro­jek­to me­tu ru­de­nį Vil­niu­je taip pat vyks re­gos ne­ga­lią tu­rin­ čio jau­ni­mo su­kom­po­nuo­tų kva­pų pa­ro­dos, teo­ri­niai bei pra­kti­niai se­ mi­na­rai apie kva­pus. Vers­li­nin­kė tei­gė, kad kva­pų te­ ra­pi­ja, ža­di­nan­ti vis di­des­nį pla­ čio­sios vi­suo­me­nės su­si­do­mė­ji­mą, įgy­ja dar dau­giau reikš­mės ak­lų­jų ir silp­na­re­gių la­vi­ni­mo sri­ty­je.

Dienos telegrafas

Kodėl keičiasi vandens paslaugų kainos Klaipėdoje

Įmonėje – rekordinis pelnas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.



PR

Ta­ry­b a. Šian­d ien 9 val. sa­v i­val­dy­ bė­je vyks mies­to ta­ry­bos po­sė­dis. Jo dar­bot­var­kė­je nu­ma­ty­ta svars­ty­ti 32 klau­si­mus. Kon­cer­tas. Šian­dien 15 val. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ ru­lių fi­lia­le-bend­ruo­me­nės na­muo­se vyks Juo­zo Ka­ro­so mu­z i­kos mo­k yk­ los mo­k i­n ių kon­cer­tas. Ren­g i­nys ne­ mo­ka­mas. Smur­tas. Šian­d ien 18 val. Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­b ės vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Kal­nu­pės fi­lia­le (Kal­nu­pės g. 13) vyks dis­k u­s i­ja ak­t ua­l ia te­ma, ku­r i ke­l ia daug prieš­ta­rin­g ų nuo­mo­nių – „Ber­ž i­ nė ko­šė. Auk­lė­ji­mo prie­mo­nė ar smur­ tas prieš vai­kus“. Dis­ku­si­jos – ve­dė­jas Ma­r i­jus Gri­go­la. Jo­je kvie­čia­m i da­ly­ vau­ti vi­si klai­pė­die­čiai. Aka­de­m i­ja. Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Pe­da­go­g i­kos fa­kul­te­to Kū­no kul­tū­ros ka­ted­ros dės­t y­to­ja dr. As­ta Šar­kaus­ kie­nė ta­po Lie­tu­vos olim­pi­nės aka­de­ mi­jos ta­ry­bos na­re. Šios or­ga­ni­za­ci­jos tiks­las iš­sau­go­ti ir pro­pa­guo­ti olim­pi­ nes idė­jas, olim­pi­n io ju­dė­ji­mo kul­t ū­ ri­n į pa­li­k i­mą. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 2 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Alek­s ej Za­jar­ čen­ko (g. 1936 m.), Ni­j o­lė Obo­r a (g. 1960 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ni­jo­lė Obo­ra, Alek­sej Za­jar­čen­ko. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­t o­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 55 iš­k vie­t i­m ų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­ sia skun­d ė­s i aukš­t u krau­j os­p ū­ džiu, krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais, pil­ vo skaus­m ais.


4

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 30, 2013

europa mano mieste

Klaipėdos širdis plaks nauju ri Per ilgus šimtmečius ne vieną gaisrą, antpuolį patyrusi Klaipėdos piliavietės teritorija, nors ir netekusi didingų mūrų, pamažu prikeliama naujam gyvenimui. Neabejojama, jog reprezentacinė uostamiesčio vieta ilgainiui taps dar vienu klaipėdiečių ir miesto svečių traukos tašku. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt

Laukia rimti darbai

Viename svarbiausių Klaipėdos ir viso pajūrio regiono išlikusių kultūros paveldo objektų – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekse – šiuo metu įgyvendinamas projektas „Esamų Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų“, kuris užsitikrino 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramą. Uostamiesčio savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė pasakojo, kad vien praėjusiais metais buvo atilikta darbų už

Jonas Genys:

Girdžiu kartais sakant – atkursite pylimus, o kas iš to. Bet mes kalbame ne tik apie formą, bet ir apie tai, kad toje formoje atsiranda turinys.

786 tūkst. litų, apie 50 proc. sumos sudarė europinės paramos lėšos. Šiemet planuojama darbų už 1 mln. 940 tūkst. litų. Projekto įgyvendinimo metu numatyta ne tik restauruoti princo Frydricho ir princo Karlo bastionų ir šiaurinės, rytinės kurtinos atramines sienutes, bet ir konservuoti bei restauruoti archeologinius mūrus, grindinių atodangas, suremontuoti juos dengiančias stogines, sutvarkyti pilies kiemą, klojant dangą, žyminčią pilies rūmų bei išorinių bastionų ir kurtinų kontūrus, taip pat įrengti informacijos centrą, smulkiąją architektūrą, bastionų apšvietimą. Teiks naują paraišką

Savivaldybės atstovės teigimu, iki šiandien suremontuota stoginė, sumontuota apšvietimo sistema, tvarkomas kiemas, dar laukia nemažai restauravimo darbų. „Darbai vyksta pagal parengto techninio projekto I etapą. Kadangi buvo gautas mažas finansavimas, šiame etape išskyrėme nedi-

delę stadiją, kad būtų įgyvendinti tvarkybos darbai, kad bent viešoji erdvė būtų pritaikyta įvairiems renginiams, lankytojams“, – kalbėjo valdininkė. Pašnekovės teigimu, jei viskas vyks sklandžiai, kaip iki šiol, projektą planuojama pabaigti laiku – 2014-ųjų antroje pusėje. „Iki birželio 1-osios turime pateikti naują paraišką, numatomų darbų apimtis – 12,5 mln. litų. Iki rytinės kurtinos, dažų sandėlio atvesime dalį tinklų, atsiras konferencijų salė, buvusio dažų sandėlio patalpa turėtų būti pritaikyta ekspozicijoms. To paties techninio projekto rėmuose – ir šiaurinė kurtina, parodiniai plotai muziejui“, – į ateitį žvelgė pašnekovė. Ne pakelės objektas

Specialistų teigimu, šiandien piliavietės teritorija vertinama kaip išskirtinė nacionalinė vertybė, turinti architektūrinę, urbanistinę, istorinę-asociatyvinę vertę bei teikianti savitumą Klaipėdos senamiesčiui, kurianti miesto įvaizdį. 2002 m. Klaipėdos piliavietėje, princo Frydricho poternoje, atidarytas Pilies muziejus. Ekspozicija supažindina su XIII–XVII a. miesto ir pilies raida. Eksponuojami įvairių epochų miesto ir pilies maketai, piešiniai, planai, dokumentai, ginklai. Įrengtas šiuolaikiškas kompiuterinis terminalas su interaktyviais ekranais. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys įsitikinęs, jog piliavietės rekonstrukcijos projektas svarbus ne tik miestui, bet ir visai valstybei. „Tai ne kažkoks nuošalėje, pakelėje esantis objektas, o labai svarbi besiformuojančios turizmo zonos dalis, kuri dabar beveik vienintelė lieka neišvystyta. Turiu galvoje Dangės pakrantes, Kruizinių laivų terminalą – tai yra daug metų trunkantys darbai, bet jie jau duoda puikius rezultatus. Piliavietės projektui šia prasme reikia stipriai judėti“, – įsitikinęs J.Genys.

„„Ženklai: Klaipėdos piliavietėje vyksta aplinkos tvarkymo darbai. 

kalbame ne tik apie formą, bet ir apie tai, kad toje formoje atsiranda turinys. Turime labai įdomią ekspozicinę koncepciją – tai yra dar papildyti ekspoziciją bent jau po šiaurine kurtina. Manau, kad būtų labai patrauklu rekonstruoti vieną Klaipėdos archeologų ištirtų kvartalų – kalbu apie Didžiojo Vandens skverą. Padaryti kažką atraktyvavus, teatrališko, pavyzdžiui, kad būtų galima pavaikštinėti po tą miesto kvartalą. Taip pat planuojame, kad galėtų atsirastų ir nedidelė Antrojo pasaulinio karo ekspozicija, kuri atvykstantį žmogų kai kada domina žymiai labiau nei kalbos apie neolitą ar paleolitą. Labai tikiu, kad atsiras ir patrauklūs, įdo-

mūs užsiėmimai – pavyzdžiui, senųjų amatų edukaciniai centrai. Tai pasaulyje nėra retenybė, tačiau Klaipėdoje to neturime. Taigi turinys ir forma yra tie atsakymai, kodėl reikia stengtis, ieškoti lėšų, Klaipėdos piliavietės teritorija miestui yra be galo svarbi“, – neabejoja J.Genys. Pašnekovas pripažino, jog šiuo metu įgyvendinamo projekto darbai – tik lašas didelėje laukiančių iššūkių jūroje. „Tai labai nedidelis procentas to, kiek reikia padaryti. Be abejo, esame realistai, žinome, kad pinigai nesimėto, todėl darbus reikia skirstyti į etapus ir juos palaipsniui įgyvendinti“, – kalbėjo istorikas.

Vytauto Petriko nuotr.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Projekto pavadinimas: „Esamų Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų“. Veiksmų programa: „Sanglaudos skatinimo veiksmų programa“. Bendra projekto vertė: 3 mln. 343 818 Lt. Projektui skirtas finansavimas: 1 mln. 500 tūkst. Lt. Iš jo ES dalis: 1 mln. 500 tūkst. Lt. Projektui išmokėta lėšų: 340 tūkst. 907,44 Lt. Iš jo ES dalis: 340 tūkst. 907,44 Lt. Šaltinis: esparama.lt.

Klaipėdos pilies ištakos

„„Senamiestis: pilies teritorija – svarbi besiformuojančios turizmo zo-

nos dalis.

Vilios senaisiais amatais

Pašnekovo teigimu, Klaipėdai trūksta patrauklių objektų, ypač kalbant apie miesto reprezentaciją, tam tikrą infrastruktūrą, kuri turistus mieste sulaikytų ilgiau. „Girdžiu kartais sakant – atkursite pylimus, o kas iš to. Bet mes

„„Vizualizacija: 1994 m. V.Šliogerio XV a. pilies rekonstrukcija.

Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente. Didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais kalavijuočiai prie Dangės žiočių pastato medinę pilį, kuri pavadinama Memelburgu. Pilį sudarė branduolys, kur stovėjo rentiniai pastatai, ir du priešpiliai, kurie kartu su pilimi buvo apsupti grioviais ir pylimais su palisadomis. Medinę pilį bei greta buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus saugojo medinis gynybinis bokštas, pastatytas pačioje Kuršių marių pakrantėje – bergfrydas. Pilį su priešpiliais jungė tiltas. Senamiesčio reljefo rekonstrukcija leidžia pirmąją pilies vietą lokalizuoti kairiajame Senosios Dangės krante. Tuo metu upės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi į kelias atšakas ir senvages, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis. Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį su priešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas. Kadangi medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, 1253 m. mūrinės pilies statybai jau buvo pasirinktas dešinysis Dangės krantas, kur turėjo kurtis miestas. Pilis ir gynybinės sienos baigtos statyti tais pačiais metais.


5

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 30, 2013

miestas

tmu Svarbios istorijos datos „„1252 m. prie Dangės žiočių pasta-

toma medinė Ordino pilis. „„1253 m. kitoje, aukštesnėje, vieto-

je pastatoma mūrinė Ordino pilis „„1330–1340 m. pilis perstatoma

(spėjama)

Po mies­tą – nau­jais au­to­bu­sais Jau nuo ki­tos sa­ vai­tės uos­ta­mies­ čio gat­vė­mis pra­ dės kur­suo­ti dvy­li­ ka nau­jų ir eko­lo­ giš­kų, su­slėg­to­mis gam­ti­nė­mis du­jo­mis va­ro­mų au­to­bu­sų.

„„1379 m. lietuviai sudegina mies-

tą ir pilį

Eve­li­na Zen­ku­tė

„„1393 m. pastatytas (atstatytas?)

e.zenkute@kl.lt

pilies bergfrydas „„1393 m. žemaičiai užpuola mies-

tą ir bando paimti pilį „„1399 (1401) m. pilyje prasideda

dideli perstatymai „„1402 m. darbus nutraukia užpuo-

lę žemaičiai „„1409 m. Klaipėdos pilis jau per-

statyta „„1414 m. lietuviai sudegina miestą

ir paima pilį „„1422 m. statybos pilyje. Aplink

pilį pradedami kasti grioviai ir pilti pylimai „„1425 m. istoriniuose šaltiniuose

paminima pilies basta ir „antrieji pilies grioviai“ „„1438 m. istoriniuose šaltiniuose mi-

nimas bokštas, kuriame kalėjo belaisviai „„1440–1441 m. baigti pilies išoriniai

sutvirtinimai „„1454 m. žemaičiai užima Klaipė-

dą, sudegina dalį pilies „„1457 m. gdanskiečiai sudegina pi-

lies bastą

Mo­der­nios iš­vaiz­dos ir ap­lin­ką tau­ so­jan­čios pran­cū­zų fir­mos „Iris­ bus“ vie­šo­jo trans­por­to prie­mo­nės ke­lei­vius veš 8, 5 ir 10 marš­ru­tu. Kaip tei­gė Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko įmo­nės di­rek­to­rė Je­li­za­ve­ta Dau­gi­nin­kie­nė, pir­mie­ji nau­ji po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­ vi­mo įsi­gy­ti au­to­bu­sai jau vi­siš­kai pa­ruoš­ti tar­nau­ti klai­pė­die­čiams. „Elekt­ro­ni­nio bi­lie­to sis­te­ma taip pat įdieg­ta, li­ko su­dė­ti pa­sku­ti­nius štri­chus – su­re­gu­liuo­ti švies­len­ čių dar­bą. Pla­nuo­ja­me, jog da­lis au­to­bu­sų Her­kaus Man­to gat­ve ir Tai­kos pro­spek­tu kur­suos jau nuo bir­že­lio 3 d.“, – tei­gė J.Dau­gi­nin­ kie­nė. Pa­sak jos, ti­ki­ma­si, kad pa­to­gūs ir es­te­tiš­ki au­to­bu­sai uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jus pa­ska­tins daž­niau nau­ do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu. Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko at­sto­ vai ak­cen­ta­vo, kad nau­jie­ji au­to­bu­

„„Pri­va­lu­mai: nau­jie­ji au­to­bu­sai ne tik ma­žiau ter­šia ap­lin­ką, bet ir yra pri­tai­ky­ti neį­ga­lie­siems bei kū­di­kiams

ve­ži­mė­liuo­se. 

sai ne tik ma­žiau ken­kia ap­lin­kai, bet ir yra pri­tai­ky­ti neį­ga­lie­siems bei ma­moms su ve­ži­mė­liais – juo­ se įmon­tuo­tas at­ver­čia­mas ta­ke­lis, skir­tas pa­to­giai įva­žiuo­ti. Eko­lo­giš­kos trans­por­to prie­mo­ nės, pa­ly­gin­ti su se­nai­siais 13–20 me­tų se­nu­mo mies­to ke­lei­vius ap­ tar­nau­jan­čiais dy­ze­li­niais au­to­bu­ sais, į ap­lin­ką iš­mes 66 pro­c. ma­ žes­nį ter­ša­lų kie­kį, o kenks­min­gų kie­tų­jų da­le­lių emi­si­ja į ap­lin­ką bus ma­žes­nė net 94 pro­c. Au­to­bu­se vie­nu me­tu ga­li va­ žiuo­ti 89 žmo­nės, yra 31 sė­di­ma vie­ta. Į uos­ta­mies­čio gat­ves ki­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tą sa­vai­tę iš­rie­dė­sian­čios nau­jos trans­por­to prie­mo­nės ypa­tin­gai ge­rai pri­tai­ky­tos šal­tiems orams – au­to­bu­so kor­pu­sas pa­deng­tas spe­ cia­lia me­džia­ga, ku­ri ge­riau su­lai­ ko ši­lu­mą. Au­to­bu­sai džiu­gi­na ne tik mo­ der­niu sa­lo­nu, bet ir pa­trauk­lia iš­ vaiz­da – trans­por­to prie­mo­nes iš ki­tų iš­ski­ria pil­kos, oran­ži­nės bei ža­lios spal­vos de­ri­nys. Dvy­li­ka nau­jų au­to­bu­sų kai­na­vo be­veik 8,6 mln. litų. Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas da­bar tu­ri 21 eko­lo­giš­kus de­ga­lus nau­do­ jan­čių ir ap­lin­ką tau­so­jan­čių au­to­

bu­sų. Ti­ki­ma­si, kad šiais me­tais bend­ro­vė įsi­gis dar 11 nau­jų su­ skys­tin­to­mis du­jo­mis va­ro­mų au­ to­bu­sų ir vie­ną hib­ri­dą.

8,6

– tiek mln. litų kainavo dvylika naujų autobusų.

Dum­piuo­se – at­lie­kų rū­šia­vi­mo li­ni­jos

„„1472 m. lietuviai paima pilį „„1516–1519 m. Klaipėdos pilis tvirtinama pylimais - bastėjomis „„1520 m. Gdansko karo laivai puo-

la pilį „„1529 m. statybos pilyje „„1538–1550 Klaipėdos pilis kapita-

liai perstatoma „„1546 m. istoriniuose šaltiniuose

paminimas naujas Didysis bokštas, stovi ir senasis, kuriame buvo kunigaikščio kambariai „„1559 ir 1598 m. pateikiami siūly-

mai supilti bastionus aplink pilį „„1627 m. Klaipėdos pilis sutvirtina-

„„Ga­ran­ti­jos: Dum­pių są­var­ty­ne įsi­dar­bi­nę žmo­nės tu­ri kur nu­si­praus­ti ir

per­si­reng­ti, o jų at­ly­gi­ni­mas kin­ta pri­klau­so­mai nuo iš­rū­šiuo­tų at­lie­kų.

„„Pa­žan­ga: są­var­ty­nas iš šiukš­lių kal­no virs­ta at­lie­kų rū­šia­vi­mo įmo­ne. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ma bastionais „„1629 m. pilį nuniokoja švedai „„1660 m. pilis sudega „„ 1660–1666 m. pilis atstatinėjama „„1667 m. gaisras pilyje. Nukenčia

pietinis ir vakarinis korpusai „„1669 m. naujas gaisras pilyje pa-

daro didelių nuostolių „„1686 m. rekonstruojami bastio-

nai „„1756–1763 m. tobulinama bastioninė sistema „„1770 m. pilies sunykimo pradžia.

Pradedami pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai „„1872–1874 m. nugriaunami pa-

skutiniai pilies mūrai Šaltinis: mlimuziejus.lt.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dum­pių są­var­ty­ne jau vei­kia at­ lie­kų rū­šia­vi­mo li­ni­ja, ku­rią ap­tar­ nau­ja dvi bri­ga­dos rū­šiuo­to­jų. Taip iš bend­ros šiukš­lių ma­sės at­ski­ria­ ma dau­giau per­dirb­ti bei su­kū­ren­ ti tin­ka­mų at­lie­kų. Dir­ba dviem pa­mai­no­mis

Iki šiol rū­š ia­v i­m as są­var­ty­n e vyk­d a­vo pri­m i­ty­v iai: de­š im­t ies žmo­nių bri­ga­da ran­ko­mis ir kab­ liais trauk­da­vo šiukš­les iš ma­ši­ nos iš­vers­tos at­l ie­k ų krū­vos ir ban­dy­d a­vo at­s kir­t i ant­r i­n es ža­ lia­vas. Bet tai te­bu­vo pa­vir­ši­nis rū­šia­vi­ mas. Jau pu­sant­ro mė­ne­sio Dum­ pių są­var­ty­ne vei­kia rū­šia­vi­mo li­ ni­ja, o nuo ge­gu­žės 20-osios prie jos dir­ba dvi pa­mai­nos.

Nuo 6 iki 22 val. prie li­ni­jos dir­ba 28 žmo­nės. Iš­vers­tą ma­ši­nos kau­pą eks­ka­va­to­rius de­da ant kon­ve­je­rio. Jis nu­krei­pia ma­sę į si­jo­tu­vą, pri­ me­nan­tį di­džiu­lę cent­ri­fu­gą, ku­rio­ je iš­si­jo­ja­mos bi­rio­sios me­džia­gos.

ža­lia­vos. Jos vė­liau par­duo­da­mos su­pir­kė­jams. Tai, kas iš bend­ros ma­sės lie­ka, at­sky­rus šias ža­lia­ vas, iš­ve­ža­ma de­gin­ti į ter­mo­fik ­ a­ ci­nę jė­gai­nę „For­tum Klai­pė­da“. Pirks nau­jes­nius įren­gi­nius

At­lie­kos tam­pa ku­ru

Li­ku­sios at­lie­kos kon­ve­je­riu pa­ten­ ka į rū­šia­vi­mo pa­tal­pą. Vie­nu me­tu prie kon­ve­je­rio sto­vi 13 žmo­nių. Kiek­vie­nas jų iš bend­ros ma­sės at­ren­ka skir­tin­gus da­ly­kus: stik­lą, plas­ti­ki­nius bu­te­lius, plė­ve­lę, po­ pie­rių ir kar­to­ną, pa­kuo­tes bei ki­ to­kias at­lie­kas. Kon­ve­je­rio pa­bai­go­je su­mon­tuo­ tas mag­ne­tas, ku­ris iš­trau­kia juo­ dą­jį me­ta­lą, o spal­vo­tą­jį rū­šiuo­to­ jai me­ta į at­ski­rą tal­pyk­lę. Po pa­tal­pa, ku­rio­je dir­ba rū­šiuo­ to­jai, įreng­ti kon­tei­ne­riai, į ku­riuos su­me­ta­mos su­rū­šiuo­tos ant­ri­nės

Da­bar per pa­mai­ną Dum­pių są­var­ ty­ne iš­rū­šiuo­ja­ma apie 100 t at­lie­kų. Vie­na šiukš­lių ma­ši­na at­ve­ža apie 10 t. At­si­ra­dus ant­ra­jai rū­šiuo­to­jų pa­ mai­nai, šis ro­dik­lis išau­go dvi­gu­bai. Tai yra, die­ną per rū­šiuo­to­jų ran­kas pe­rei­na 20-ies ma­ši­nų tu­ri­nys. Vi­sas li­ku­sias at­lie­kas taip pat įma­no­ma rū­šiuo­ti, tam pla­nuo­ja­ ma įsi­gy­ti dar vie­ną rū­šia­vi­mo li­ni­ ją. Nau­do­jan­tis ES pro­jek­tu KRATC jau pra­dė­jo jos pir­ki­mo pro­ce­dū­rą. Įsi­dar­bi­na ir stu­den­tai

Są­var­ty­ne dir­ban­tys rū­šiuo­to­jai yra suin­te­re­suo­ti iš bend­ro kie­kio at­

skir­ti kaip ga­li­ma dau­giau ant­ri­nių ža­lia­vų, nes nuo to pri­klau­so jų at­ ly­gi­ni­mas. Pir­mą­jį mė­ne­sį dar­bi­nin­kai už­ dir­bo po 1100 li­tų at­skai­čius mo­ kes­čius. Tačiau rū­šiuo­to­jų va­do­vas Žyd­ rū­nas Ma­šec­kis ti­ki­no, kad ši su­ ma ga­li išaug­ti dar ke­liais šim­tais li­tų. Čia dir­ba klai­pė­die­čiai, ku­riuos į dar­bą Dum­piuo­se at­ve­ža ir po dar­ bo na­mo par­ve­ža tam skir­tas au­to­ mo­bi­lis, nes su­si­sie­ki­mas su dar­bo vie­ta ga­na su­dė­tin­gas. Dar­bo vie­to­je žmo­nėms su­tei­ kia­ma ga­li­my­bė nu­si­praus­ti, per­si­ reng­ti, yra poil­sio kam­ba­rys, ku­ria­ me jie pra­lei­džia pie­tų per­trau­ką. Įdo­mu, kad šio­je vie­to­je dir­ba dau­ giau mo­te­rų ne­gu vy­rų. Va­sa­rai čia įsi­dar­bi­no ir ke­li stu­ den­tai.


6

ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Cool­ness“ pa­li­ki­mas Evaldas Labanauskas

Ū

kio mi­nist­ro kė­dės pra­keiks­ mas vėl su­vei­kė. Nė pu­sės me­tų neiš­dir­bu­si, bet per tą lai­ką pa­ty­čių ob­jek­tu spė­ju­ si tap­t i Bi­r u­tė Vė­sai­tė, ku­r ią in­ter­nau­tai dėl klai­kaus jos sve­tai­nės ver­ti­mo į ang­lų kal­bą pra­mi­nė Bi­ru­te „Cool­ness“, nuo ki­ tos sa­vai­tės – at­leis­ta. Šis keis­tas skry­džio ant „Ar­vi“ ka­la­ku­tų spar­ne­lių skan­da­las pa­tei­kė ke­l ias įdo­mias pa­mo­kas, ku­rias ga­li­ma pa­va­din­ti „Cool­ness“ pa­li­ki­mu. Svar­biau­sia – prem­je­ras Al­g ir­das But­ ke­vi­čius yra silp­nas ir ne­su­ge­ba ap­gin­ti net sa­viš­kių. Tai tik di­dins trin­t į tarp so­ cial­de­mok­ra­t ų, ku­r ių da­l is la­bai kri­t iš­ kai įver­ti­no B.Vė­sai­tės paau­ko­ji­mą. Be to, dar prieš su­for­muo­jant Vy­riau­sy­bę kal­bė­ta, kad A.But­ke­vi­čius ne­tu­ri stu­bu­

Ka­da nu­rims cha­mai?

D

aug kal­ba­ma apie rū­ky­mą, bet, kaip ži­no­me, ne ma­ žiau ža­lin­gas ir triukš­ mo po­vei­kis. Dau­ge­lis prie­mies­čių pri­ skir­ta prie ra­mių ra­jo­nų. Teo­riš­kai taip ir yra. Jei­ gu ten gy­ve­na kul­tū­rin­gi žmo­nės. Bet Klai­pė­do­je, de­ja, yra ir dau­gy­bė ne­kul­tū­rin­gų žmo­nių. Pra­de­ da jie sa­vait­ga­liais švęs­ti sa­vo kie­muo­ se ba­lius. Pra­džio­je lyg ir kul­tū­rin­gai, bet pa­skui kaip kiau­lės pa­si­ge­ria. Na, o po 22 val. pra­si­de­da. Gir­tų žvie­gi­mas ir, aiš­ku, „bum­či­kai“, gir­ di­mi vi­sa­me kvar­ta­le. Pa­da­ry­si pa­sta­ bą, bū­si iš­ko­ne­veik­tas. Die­no­mis mū­sų prie­mies­ty­je ir­gi ne­pail­sė­si. Am­ži­nos sta­ty­bos, be­to­no trin­ke­lių pjo­vi­mas, sun­kio­sios tech­ ni­kos riau­mo­ji­mas iki vė­lu­mos, net ir sek­ma­die­niais. Bet die­ną – tiek jau to. Svar­ bu, kad nak­ti­mis bū­tų už­tik­rin­ ta ra­my­bė. Tik kaip ją pa­siek­ti? Kaip pri­vers­ti cha­mus kai­ my­nus links­min­tis kul­ tū­rin­gai ir ne­ga­di­nant ki­tiems svei­ka­tos?

ro, ta­čiau ne­ti­kė­tai il­gai be­si­lai­kan­tys rei­ tin­gai šią silp­ny­bę esą pa­ver­tė stip­ry­be. Da­bar lai­kas nu­siim­t i ro­ž i­n ius aki­n ius. Pre­zi­den­tū­ra, opo­zi­ci­ja ir koa­li­ci­jos par­ tne­riai pra­ktiš­kai įsi­ti­ki­no, kad A.But­ke­ vi­čių ne­sun­kiai ga­li­ma pri­spaus­ti ir tuo nau­do­sis vis daž­niau bei ag­re­sy­viau. Ki­ ta pa­mo­ka – vers­las, ypač stam­bus, yra blo­g is, nuo ku­r io rei­k ia lai­ky­t is kuo to­ liau. T.y. bet ko­kie san­ty­kiai su vers­li­nin­ kais net ir tie­sio­giai už eko­no­mi­kos ska­ ti­n i­mą at­sa­k in­gam ūkio mi­n ist­r ui yra ta­bu. To­dėl vers­lui bus dar sun­kiau bū­ ti iš­k lau­sy­tam ar teik­t i pa­siū­ly­mus ne tik po­l i­t i­kams bet ir že­m iau­sio ran­go val­d i­n in­kė­l iams. B.Vė­sai­tės pre­ce­den­ tas įtvir­t i­no, kad bend­ra­v i­mas su vers­ lu yra jau sa­vai­me „komp­ro­ma­tas“. Ga­ liau­sia, net ir ne­pro­fe­sio­na­lui aiš­ku, kad nuo pat ka­den­ci­jos pra­d žios B.Vė­sai­tės vie­šie­ji ry­šiai bu­vo tra­ge­d i­ja. Tie­sa, ne­ ge­bė­ji­mas rea­guo­ti, stra­te­gi­jos ne­tu­rė­ji­ mas ir veiks­mų ne­de­r i­n i­mas bū­d in­gas ir ki­t ų mi­n ist­r ų ko­man­doms, bet na­t ū­ ra­l i at­ran­ka by­lo­ja, kad vi­sų pir­ma žūs­ ta silp­n iau­sie­ji. Ki­ta ver­tus, da­l is mi­n is­ te­ri­jų ra­do, kaip kom­pen­suo­ti vie­šų­jų ry­ šių ne­pro­fe­sio­na­lu­mą. Pa­vyz­džiui, ar ką la­bai blo­go esa­te gir­dė­ję apie praė­ju­sios ka­den­ci­jos su­si­sie­k i­mo mi­n ist­rą Eli­g i­jų Ma­siu­l į ar­ba bu­vu­sį Že­mės ūkio mi­n is­ te­ri­jos va­do­vą Ka­z į Star­ke­vi­čių? Ko­k ias pirm­ta­kės pa­mo­kas išmoks ki­tas į pra­ keik­tą ūkio mi­nist­ro kė­dę sė­dęs as­muo, ne­tru­kus pa­ma­ty­si­me.

Vi­das

Rei­kia ne­bran­gių ba­sei­nų

Gė­jams – per di­de­lis dė­me­sys Va­di­na­si, gal tie iš­kry­pė­liai ir pe­de­ ras­tai, ki­taip ne­ga­liu sa­ky­ti, no­ri už­ ka­riau­ti že­mę? Tap­ti jos die­vais? Pa­ži­no­jau ke­le­tą to­kių po­rų. Vie­ na jų bu­vo les­bie­čių. Jos kar­tu gy­ ve­no il­gai, bet su­si­py­ko. Vie­na iš­te­kė­jo. Pas­to­jo, bet pa­gim­dė ne­ gy­vą vai­ke­lį. Čia gam­ta taip su­re­ gu­lia­vo? Pa­ži­no­jau ir dvie­jų vy­rų po­rą. Jie taip pat gy­ve­no il­gai, bet ir­gi su­si­py­ko. Vie­nas jų ve­dė, su­si­ lau­kė vai­kų ir gy­ve­na lai­min­gai.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad to­kie ne­nor­ ma­lūs san­ty­kiai yra pa­pras­čiau­sias iš­kry­pi­mas. Vis vien to­kie žmo­nės no­ri nor­ma­lios šei­mos. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl ho­mo­sek­sua­ lai tiek rek­la­muo­ja­si. Ren­gia vi­so­ kius pa­ra­dus. Te­gul ty­liai gy­ve­na, kaip vi­si ki­ti žmo­nės. Laik­raš­čiai ra­šo, kaip LRT spren­džia, ar ro­ dy­ti so­cia­li­nę rek­la­mą apie ho­mo­ sek­sua­lus. Kaž­koks siau­bas. Aki­ vaiz­du, kad to­kie žmo­nės no­ri bū­ti dau­gu­ma pa­sau­ly­je. O mes, nor­ ma­lūs žmo­nės, tap­si­me ma­žu­ma. Ko­dėl ho­mo­sek­sua­lai ne­ga­li sau ra­miai gy­ven­ti? Te­gul jie ne­si­rek­ la­muo­ja ir ne­ve­da ki­tų iš ke­lio. Pub­li­ka­ci­jo­je „Gė­jus tram­dys

bau­do­mis?“ („Klai­pė­da“, 2013 05 27) Sei­mo na­rys Eu­ge­ni­jus Gent­ vi­las tvir­ti­na, kad, jei bū­tų skir­tos pi­ni­gi­nės nuo­bau­dos už ho­mo­sek­ sua­liz­mo pro­pa­ga­vi­mą, iš to šai­py­ tų­si ki­tos vals­ty­bės. Pro­tin­gi žmo­nės tik­rai ne­si­šai­ pys, o tie, ku­rie šai­py­sis, bus ne vi­ so pro­to. Dėl pa­sta­rų­jų ma­žiau­siai rei­kė­tų jau­din­tis. Te­gul ra­miai ir lais­vai gy­ve­na ho­ mo­sek­sua­lai, ta­čiau ne­truk­do ki­ tiems ir ne­si­rek­la­muo­ja. Yra dau­ giau pro­ble­mų ša­ly­je. Val­di­nin­kai, iš­kel­da­mi to­kius klau­si­mus, tik sie­kia jas už­gož­ti, kad ne­rei­kė­tų spręs­ti.

Gir­dė­jau, kad no­ri­ma už­da­ry­ti bu­ vu­sį „Di­na­mo“ ba­sei­ną, nes bus sta­ to­mas nau­jas. Kaip su­pran­tu, nau­ jo mums dar teks il­go­kai pa­lauk­ti. O ši­tas iš vi­daus bu­vo su­re­mon­tuo­tas vi­sai ne­se­niai. Nors sto­gas tru­pu­tį pra­te­ka. Pats juo nau­do­jau­si, žmo­ nėms bu­vo nau­din­ga, kad jis vei­kė. „Gin­ta­ro“ ba­sei­nas yra sau­sa­kim­šas mo­ki­nių. Ten nė­ra tramp­li­nų, nei vamz­džio, ku­riuo ga­li­ma nu­si­leis­ti į van­de­nį, nei kas­ka­dų. To­dėl, ma­nau, kad jis yra daug pra­stes­nis. Bū­tų gai­ la, jei ru­de­nį „Di­na­mo“ ba­sei­ną už­ da­ry­tų, jį kas­dien ap­lan­ko apie 100 žmo­nių. Gal­būt jie neat­ne­ša la­bai daug pi­ni­gų, bet ki­to­se ša­ly­se, kur rū­pi­na­ma­si žmo­nė­mis, to­kie ba­sei­ nai gau­na sa­vi­val­dos pa­ra­mą. Ba­sei­ ną lan­kan­tys žmo­nės yra svei­kes­ni, ge­res­nės nuo­tai­kos, jau­nat­viš­kes­ni. Pi­ni­gų pa­skirs­ty­mas, neat­siž­vel­ giant į žmo­nių po­rei­kius yra keis­tas da­ly­kas. Pas­ta­to daug kai­nuo­jan­čius įren­gi­mus, pa­skui juos ap­lei­džia ir nie­kas ne­be­ži­no, kur dings­ta mi­li­ jo­nai. To­kių pa­vyz­džių pil­na. Sil­ve­ri­jus

Vai­kams ge­riau pie­ve­lė­je

Pir­ma­die­nį va­ka­re At­gi­mi­mo aikš­tė­je žmo­nės pū­tė mui­lo bur­bu­lus. Prap­ liu­po va­sa­riš­kas lie­tus ir pa­kvi­po šil­ tu lai­ku. Gra­žu, vai­kams ir suau­gu­ sie­siems džiaugs­mas. Vie­na tik blo­gai – ma­žy­liai bė­gio­ja, griu­vi­nė­ja, už­si­ gau­na. O jei­gu toks ma­lo­nu­mas bū­tų ren­gia­mas pie­ve­lė­je pa­lei Da­nės gat­ vę, kur yra vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė, pa­vo­jaus bū­tų kur kas ma­žiau. Vy­tau­tas

Ire­na

Gė­ly­nai pa­puo­šia mies­tą

Futbolo var­žy­bose – ne­sklan­du­mai

E

su fut­bo­lo sir­ga­lius. Daug me­tų vaikš­tau į var­žy­bas. Vi­sa­da ser­gu už „At­lan­to“ ko­man­dą. Bu­vau var­žy­bo­ se, kai Klai­pė­dos „At­lan­tas“ su­si­ ko­vė su Tau­ra­gės „Tau­ru“. Sma­gu, kad mū­sų klai­pė­die­čių ko­ man­da ge­rai žai­džia ir į aikš­tę pri­ trau­kia tūks­tan­čius žmo­nių. Ta­čiau kai ku­rie ne­sklan­du­mai pik­ti­na. Pir­miau­sia, var­žy­bos pra­si­de­ da 20 val., o mies­to au­to­bu­sai kur­ suo­ja iki 21 val. Jei žmo­gus ne­tu­ri sa­vo ma­ši­nos, jis ne­ga­li grįž­ti na­ mo. Ži­no­ma, aš su­pran­tu, kad spe­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

telefonas@kl.lt

Pa­ga­liau mū­sų pa­plū­di­miuo­se at­ si­ra­do tam tik­rų nau­jo­vių. Ma­ne pra­džiu­gi­no nau­jos šiukš­lia­dė­žės. Jos kur daug pa­to­ges­nės nei anks­ tes­nės. Ka­dan­gi dang­tis už­si­da­ro, šiukš­lės ne­besk­rai­dys po pa­plū­di­ mį. Sma­gu, kad mū­sų sa­vi­val­dy­bė pa­ga­liau ėmė­si nau­jo­vių.

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Tarp­tau­ti­nių žo­džių žo­dy­ne nu­ro­ dy­ta, kad ly­ti­nis iš­kry­pi­mas – vy­rų san­gu­lia­vi­mas va­di­na­si pe­de­ras­ti­ ja. To­liau skai­tau, kad yra Gė­ja. Tai se­no­vės mi­to­lo­gi­jos že­mės dei­vė.

397 728

Pra­džiu­gi­no šiukš­lia­dė­žės

Vy­gan­tas

Pre­zi­den­tū­ra, opo­zi­ci­ja ir koa­li­ci­jos par­tne­riai įsi­ti­ki­no, kad A.But­ke­ vi­čių ne­sun­kiai ga­li­ma pri­spaus­ti ir tuo nau­do­ sis vis daž­niau.

karštas telefonas

bų die­ną ir vė­luo­ti į rung­ty­nes. Var­ žy­bų tarp „At­lan­to“ ir „Tau­ro“ me­ tu ne­vei­kė švies­len­tė. To­dėl žiū­ro­vai dau­giau in­for­ma­ci­jos ti­kė­jo­si iš in­ for­ma­to­riaus. Ta­čiau jo kal­ba bu­ vo la­bai dus­li. Ne vis­ką ga­li­ma bu­vo su­pras­ti. Neį­ma­no­ma bu­vo su­pras­ ti ir tais mo­men­tais, kai vy­ko kei­ti­ mai – koks žai­dė­jas ku­rį kei­čia. Ne­ ži­nau, ar čia dėl apa­ra­tū­ros taip, ar žmo­gaus bal­sas bu­vo už­ki­męs. Gal rei­kė­tų paieš­ko­ti ki­to įgar­sin­to­jo? Nors esu la­bai di­de­lis fut­bo­lo mė­ gė­jas, to­kie ne­sklan­du­mai pik­ti­na. Pet­ras

Ja­ni­na

Ra­di­jo sto­tys – neį­do­mios

Klau­sau­si lie­tu­viš­kų ra­di­jo sto­ čių ir pa­gau­nu sa­ve su­vo­kiant, kad jos pa­na­šios lyg klo­nai. Vi­sų jų ve­ dė­jai pa­si­skai­to nau­jie­nų in­ter­ne­ te ir pra­šo skam­bin­ti žmo­nes, kad pa­sa­ky­tų sa­vo nuo­mo­nę tuo pa­čiu klau­si­mu. Vi­siš­kai jo­kios iš­mo­nės. Darb­da­viai tu­rė­tų rink­tis la­biau iš­ pru­su­sius ve­dė­jus, gal ta­da ir klau­ sy­to­jai bū­tų la­biau pa­ten­kin­ti. Si­mo­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

cia­liai dėl var­žy­bų au­to­bu­sų va­žia­ vi­mo lai­ko ne­prail­gin­si. Ta­čiau per mi­nė­tas var­žy­bas bu­vo ir dau­giau ne­sklan­du­mų. Prieš jas prie bi­lie­ tų ka­sos bu­vo di­džiau­sia ei­lė. Daug žiū­ro­vų ne­spė­jo pa­tek­ti į var­žy­bas lai­ku. Kol nu­si­pir­ko bi­lie­tus, jos jau bu­vo pra­si­dė­ju­sios. Ki­tų var­žy­bų me­tu „At­lan­tas“ su­si­kaus su Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­nu“. Į rung­ty­nes ateis dar dau­giau žiū­ro­ vų. Gal rei­kė­tų bi­lie­tus ka­so­se pra­ dė­ti par­da­vi­nė­ti iš va­ka­ro? Žmo­nės at­va­žiuo­tų, juos įsi­gy­tų ir ta­da ne­rei­kė­tų sto­vė­ti ei­lė­je var­žy­

Kai at­ši­lo, iš­kart ga­li­ma bu­vo pa­ste­ bė­ti, koks gra­žus ir at­si­nau­ji­nęs mū­ sų mies­tas. Ypač cent­re. Klai­pė­do­je la­bai kruopš­čiai pri­žiū­ri­mi akį trau­ kian­tys gė­ly­nai. Tai la­bai pa­puo­šia uos­ta­mies­tį ir jį pa­ver­čia iš­skir­ti­niu.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

parama kaimui

Miškų įveisimui – naujas paraiškų rinkimo etapas Iki šių metų birželio 28 d. galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos KPP antrosios krypties („Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Laisvė Aužbikavičienė Reikalavimai paramai gauti

Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems žemės ūkio paskirties (I priemonė) ar ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemė (II priemonė) priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Vienas pagrindinių reikalavimų – veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku. Teikiant paraišką pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, įveisiamo miško sklypas pastaruosius dvejus metus iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas tiesioginių išmokų paraiškoje. Gavęs leidimą įveisti mišką, asmuo turi parengti Miško želdinimo bei žėlimo projektą ir jį patvirtinti miškų urėdijoje, kurios veiklos teritorijoje yra žemės plotas, kuriame planuojama veisti mišką. Miško želdinimo ir žėlimo projekte želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti suprojektuota ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių. Jei žemė, už kurią prašoma paramos, valdoma bendra, daline arba jungtine nuosavybės teise, vienas bendraturčių, teikdamas paraišką įveisti mišką, turi pateikti notaro patvirtintą visų kitų bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), kuriame išdėstomas sutikimas įveisti mišką jų žemės dalyje. Jei veisiamas miškas yra Natura 2000 teritorijose, pareiškėjas privalo pateikti pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės valdos buvimo vietą, kurioje nurodyta, kad galima veisti mišką Natura 2000 teritorijoje. Galima pateikti ir elektroniniu būdu

Paraiškas gauti paramą su reikiamais dokumentais priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai paramos administravimo skyriai. Jas pateikti būtina iki šių metų birželio 28 d. Paraišką kartu su reikalingais dokumentais galima pateikti asmeniškai, atsiųsti paštu, o nuo šių metų – ir elektroniniu būdu. Tai galima padaryti NMA informaciniame portale. Tokiu atveju paraiška internetu teikiama tik asmeniškai (įgaliotas asmuo negali teikti paraiškos). Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (jei dokumentas popierinis, jis turi būti nuskenuotas ir pateiktas kartu su paraiška). Elektroninės

paraiškos teikimo pranašumai akivaizdūs: taupomas laikas, pareiškėjas paraišką gali pateikti neišeidamas iš namų, nereikia spausdinti ir pasirašyti dokumentų. Be to, pateikus paraišką, nedelsiant pradedamas paraiškos vertinimas, todėl ji greičiau įvertinama. Prioritetiniai kriterijai

Nuo 2010 m. paraiškos pagal KPP priemones „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ bei „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ yra teikiamos itin aktyviai. Pagal pirmąją priemonę per visą laikotarpį pateiktos 1773 paraiškos, pagal antrąją – 2002. Nors

Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.

„„ Tvarka: vienas iš pagrindinių reikalavimų – veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro. 

tus nuo įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka, pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ mokamos ir prarastų pajamų iš žemės ūkio veiklos išmokos. Išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis, – kuo daugiau rūšių kietųjų lapuočių medžių ir liepų želdinių sodinama, tuo jos didesnės. Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti. Bendra paramos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse. Po 20 metų drebulės – biokurui

pagal minėtas priemones paraiškos dar priimamos, paramos lėšų likę nedaug. Pasak NMA Strateginio valdymo departamento Administravimo projektavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Kačino, dėl šios priežasties pareiškėjams gali būti taikomi prioritetiniai kriterijai. „Pirmenybė bus taikoma pareiškėjams, kurie iki šiol nėra gavę ES paramos veisti mišką; jų miškas veisiamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje; taip pat veisiami ne greitai augančių medžių želdiniai. Prioritetinė tvarka bus taikoma ir pareiškėjams, kurių miškas veisiamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje arba žemėje, kurios našumas vertinamas iki 32 balų, taip pat apleistoje žemėje ir karstinių įgriuvų regione esančioje žemėje. Taip pat prioritetas bus teikiamas pareiškėjams, kurių žemės sklypai, kuriuose planuojama veisti mišką, suformuoti žemės konsolidacijos projekte; taip pat jei pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo narys“, – pabrėžė D.Kačinas.

Vilniuje įsikūrusios UAB „Užvarmio plantacija“ direktorius Saulius Zalieckas šiemet pateikė paraišką gauti paramą pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. „Nutarėme apsodinti hibridinėmis drebulėmis apie 30 hektarų žemės plotų. Tikimės, kad parama padės ne tik sutvarkyti teritoriją, bet ir po 20 metų gauti ekonominę naudą“, – pasakojo S.Zalieckas. Vyriškis planuoja po 20 metų dalį drebulių iškirsti ir panaudoti biokuro gamybai. Verslininkas pabrėžia, kad ES direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją įpareigoja Lietuvą atsinaujinančio kuro rodiklį iki 2020 m. padidinti iki 23 proc., vėliau šis skaičius turėtų didėti. Taigi po 20 metų atsinaujinančiam biokurui bus galima panaudoti gautą medieną. „Už ES paramą paruošime dirvą, ją išvalysime, įsigysime sodinukų. Taip pat planuoju visą plotą aptverti nuo žvėrių, nes jie mėgsta pasigardžiuoti sodinukais“, – pasakojo ne pirmą kartą ES parama besinaudojantis S.Zalieckas. Įsipareigojimai

Paramos dydžiai

Pagal priemones mokamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, penkerius me-

Pateikus paraišką, mišką privaloma įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkri-

Tomo Raginos nuotr.

čio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paraiškos pateikimo dienos. Jei teikdamas paraišką pareiškėjas jau yra įveisęs mišką, išmokos jam gali būti mokamos tik tuomet, jei miškas buvo įveistas ne anksčiau nei prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos. Jei teikiant paraišką miškas jau įveistas, kartu su paraiška reikia pateikti apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimo pažymą, miško sodmenų įsigijimo dokumentus, pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, jei nepirko sodmenų – priėmimo–perdavimo aktą. Pareiškėjas, įveisęs mišką, per 10 dienų NMA privalo pateikti želdinamų medžių rūšių, pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą ir visų želdinamų medžių bei krūmų įsigijimo dokumentus. Paramos gavėjui NMA pateikus dokumentus, per 40 kalendorinių dienų nuo dokumentų pateikimo dienos Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai įveistame miške atliks miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą (išskyrus atvejį, kai miškas įveistas prieš pateikiant paramos paraišką). Jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu – miško įveisimo metais rudenį ir antraisiais metais nuo miško įveisimo VMT valstybiniai miškų pareigūnai įveistame miške atlieks miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu – pirmaisiais ir trečiaisiais metais nuo miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai įveistame miške atliks miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Šeštaisiais metais (jei  miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu)  nuo miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) nuo miško įveisimo VMT pareigūnai atliks įveisto miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą.

Apribojimai gauti paramą

Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir greitai augančių medžių želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai, veisti. Taip pat parama neskiriama iškirstam miškui atsodinti ir, savaime mišku, apaugusiems plotams. Želdinant trumpos rotacijos plantacinius želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūrai ir apsaugai prarastųjų pajamų kompensavimo išPR mokos nemokamos.

E. paraiškos pranašumai: „„paprastesnė paraiškos struktūra; „„pildant paraišką tikrinama, ar nė-

ra padaryta klaidų; „„tikrinama, ar pateikti visi privalo-

mi dokumentai; „„prie paraiškos duomenų laukelių

pateikiama informacija, kaip pildyti paraišką.

Veiksmai, kuriuos reikia atlikti prieš teikiant paraiškas: „„kreiptis į teritorinį žemėtvarkos

skyrių, kad išduotų leidimą įveisti mišką; „„jei miškas veisiamas Natura 2000

teritorijose, reikia kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kad išduotų pažymą; „„reikia parengti Miško želdinimo

bei žėlimo projektą ir jį suderinti su VĮ Miškų urėdija; „„užpildyti paraišką ir ją pateikti

NMA.


8

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 30, 2013

miestas

Į dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą investuojami milijonai Justė Labutytė Atšilus orams daugelis savo kasdienybės neįsivaizduoja be patogios ir ekonomiškos dviratės transporto priemonės. Ne tik statistika, bet ir vaizdas gatvėse byloja, kad pastaraisiais metais ant dviračių „persėda“ vis daugiau tautiečių.

kelių“ prižiūrimų pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis siekia net 140 km. Anot pašnekovo, dviračių takų tinklas pirmiausia turėtų plėtotis Klaipėdos priemiestinėje zonoje, Jakų, Slengių, Palangos, Dituvos kryptimis, taip pat Neringoje. Čia jie būtų naudojami ir įprastiniam susisiekimui, ir poilsiui bei turizmui.

Takų ilgis – 140 km

Šiuolaikiškais takais dviratininkai gali džiaugtis ne vien Klaipėdos mieste, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione, kur besidriekiančių pėsčiųjų ir dviračių trasų priežiūra bei tinklo plėtra rūpinasi valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“. Kaip pabrėžė įmonės vadovas Petras Kaučikas, nuolat atnaujinami ir naujai tiesiami takai gyventojams užtikrina patogų bei saugų susisiekimą įvairiais maršrutais. Nors tenka investuoti milžiniškas lėšas, jų grąža neabejotina – tai ir sumažėjęs avaringumas, platesnės turizmo galimybės, taip pat ekologiškos gyvensenos, fizinio aktyvumo skatinimas. Kaip pasakojo P.Kaučikas, šiandien bendras „Klaipėdos regiono

P.Kaučikas pripažino, jog itin problemiška kryptis už Jakų Dovilų link. Tako reikėtų iki pat Kiškėnų, tačiau projektuojant gyvenvietes jam nepalikta vietos. Aktuali dviračių takų zona – ir aplink Gargždus: čia būtų galima išskirti Dauparų–Gargždų, Dovilų–Laugalių ir Laugalių–Gargždų kryptis. Tenka paisyti prioritetų

Ir tiesiama, ir projektuojama

Šiais metais bus užbaigtas 1,5 km ruožas tarp Pervalkos ir Preilos maršrutu Smiltynė–Nida, taip pat baigiamas kelio į Klaipėdą nuo Jakų rekonstrukcijos projektas, kuriame numatytas ir šiuolaikinis dviračių takas. Puikios trasos jau įrengtos nuo Klaipėdos Slengių link, projektuojamas tako tęsinys Baukštininkų link bei jau suprojektuotas tarp Radailių ir Šimkų gyvenviečių. Klaipėdos–Palangos maršrutas bus baigtas įrengus dviračių taką per Karklės gyvenvietę, projektas jau parengtas. Gyventojams turėtų būti aktualus ir dviračių takas Dituvos sodų link, bet tam reikėtų parinkti jo trasą. Šiuo metu takas driekiasi per Rimkus iki Šernų sankryžos.

P.Kaučikas pasakojo, jog šiais metais rekonstrukcijos darbai vyks atskiruose Dauparų–Gargždų, Dauparų–Eglynų ruožuose. Įmonė sulaukia pageidavimų įrengti takus nuo Gargždų Vėžaičių link, tačiau šiuo atveju susiduriama su Minijos slėnio problema. Kretingoje pirmiausia reikia įrengti taką iki Padvarių pensionato, Klibių gyvenvietės, o Kretingos–Palangos kryptimi – iki sodų bendrijos „Ąžuolas“, vėliau galima planuoti ir takus Palangos link iki Vydmantų gyvenvietės. Čia jiems įrengti vietos neužtenka, tad reikėtų išpirkti privačias žemes, o tai dar labiau apsunkina dviračių trasų plėtojimą dėl lėšų stygiaus. „Be abejo, mūsų tikslas – kad visų pėsčiųjų ir dviratininkų poreikiai

„„Dėmesys: ne tik mieste, bet ir už Klaipėdos ribų dviratininkai gali

džiaugtis patogiais ir saugiais takais.

būtų patenkinti, kad šiems transporto dalyviams netektų naudotis važiuojamąja kelio dalimi. Tačiau ribotas biudžetas verčia labai atsakingai išskirti prioritetus. Pirmenybė turėtų būti teikiama tiems



Vytauto Petriko nuotr.

maršrutams, kur pagal statistiką fiksuojama daugiausia eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji bei dviratininkai“, – kalbėjo „Klaipėdos regiono kelių“ vadovas P.Kaučikas. Užs. 1118867


9

ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

miestas

Už že­mę – vos 214 li­tų

Ri­bo­ji­mai ir rei­ka­la­vi­mai Du­jo­tie­k io ap­sau­gos juos­ta tu­ri bū­ti po 3 m į abi pu­ses nuo ma­g ist­ra­li­nio du­jo­tie­k io vamz­d žio ašies. Du­jo­t ie­k io ap­sau­gos zo­na tu­r i bū­t i po 25 m į abi pu­ses nuo ma­g ist­ra­l i­ nio du­jo­tie­k io vamz­d žio ašies. Ap­sau­gos zo­no­je drau­d žia­ma sta­ty­ ti bet ko­k ius sta­ti­nius, klo­ti ki­tus po­ že­mi­nius tink­lus, iš­sky­rus dre­na­žo vamz­d žius, so­d in­t i me­d žius, vais­ me­d žius ir krū­mus. Ap­sau­gos juos­to­je že­mę lei­d žia­ma kul­ti­vuo­t i ne gi­liau kaip 30 cm.

iš kai­mie­čių že­mes, o kom­pen­sa­ ci­jas iš­si­rei­ka­la­vo tris­kart di­des­ nes nei mo­kė­ta su­ma“, – pri­si­mi­ nė no­ta­ras. Vamz­dis – per 117 skly­pų

„„Ma­gist­ra­lė: Klai­pė­dos ra­jo­ne du­jo­tie­kis driek­sis per 117 skly­pų, ku­rie pri­klau­so 131 gy­ven­to­jui, iš jų 18 ne­su­si­de­rė­jo su du­ji­nin­kais.

1

„Me­džiai iš­kirs­ti ir din­ gę, vi­si ma­no no­rai ka­da nors čia pa­si­sta­ty­ti na­mus su­griu­ vo, o už su­žlug­dy­tus pla­nus nie­kas ne­kom­pen­sa­vo“, – ap­mau­da­vo vy­ras. Va­kar Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ ven­to­jas su­lau­kė du­ji­nin­kų at­sto­vo skam­bu­čio, bu­vo pa­ti­kin­ta, kad už me­die­ną jam su­mo­kės. „Ža­dė­jo nuo 350 iki 400 li­tų, o tai, kas li­ko, at­ve­žė į kie­mą“, – tei­ gė R.Kas­pa­ras. Sta­ty­bas teks lai­do­ti

R.Kas­pa­ras ti­ki­no, kad prieš ke­ le­rius me­tus į jo mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną pa­skam­bi­no įmo­nės „Lie­tu­vos du­ jos“ dar­buo­to­ja. „Aš pa­sa­kiau, kad du­jo­tie­kis su­žlug­dys ma­no pla­nus, nes bu­ vau do­mė­ję­sis, ku­rio­je sa­vo skly­po vie­to­je ga­lė­čiau vyk­dy­ti sta­ty­bas. Man tuo­met spe­cia­lis­tai pa­reiš­kė, kad iš vie­nos skly­po pu­sės drie­kia­ si aukš­tos įtam­pos elekt­ros li­ni­ja, o to­lė­liau sta­ty­boms truk­dys ge­le­ žin­ke­lis“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos ra­ jo­no gy­ven­to­jas. Žmo­gus iš­gir­do pa­ti­ki­ni­mą, kad sta­ty­bas jis ga­lė­tų pla­nuo­ti tri­kam­ piu į miš­ke­lį įlen­dan­čio­je skly­po da­ly­je. „Kas ga­lė­jo ži­no­ti, kad kaip tik per šią vie­tą po po­ros me­tų nu­si­ drieks du­jo­tie­kis?“ – ap­gai­les­ta­vo R.Kas­pa­ras. De­ry­bos taip ir neį­vy­ko

Sa­vo ke­ti­ni­mus vy­ras iš­dės­tė įmo­ nės „Lie­tu­vos du­jos“ at­sto­vei ir pa­ reiš­kė, kad jis tik­rai ne­su­tiks par­ duo­ti že­mės. „Mo­te­ris sa­kė, kad to­kiu at­ve­ju įmo­nei teks de­rė­tis su mu­mis dėl kom­pen­sa­ci­jos. Pa­ža­das su­sės­ti ir pa­si­kal­bė­ti taip ir li­ko už­mirš­ tas. Po ku­rio lai­ko man bu­vo pa­ dik­tuo­tas ki­tas te­le­fo­no nu­me­ris, ku­riuo ne­va su ma­ni­mi tu­ri bū­ti su­si­tar­ta. Ta­čiau kiek skam­bi­nau, nie­kas ra­ge­lio ne­kė­lė“, – pri­dū­rė gy­ven­to­jas.

R.Kas­pa­ras ti­ki­no, kad ši vie­ta, jo aki­mis, yra pa­trauk­li – šei­mai pri­ klau­so miš­ko pa­kraš­tys, kiek to­liau yra tven­ki­nys. Iš­siun­tė ne tuo ad­re­su

Įmo­nės „Re­gist­rų cent­ras“ skai­ čia­vi­mais, šios že­mės rin­kos kai­na sie­kia 70 tūkst. li­tų. Ge­gu­žės pra­džio­je su­ži­no­jęs, kad jo pri­va­čio­je že­mė­je jau iš­gul­dy­ ti me­džiai, o per pa­tį skly­po vi­du­rį jau yra nu­ties­tas du­jo­tie­kis, vy­ras nu­sku­bė­jo į Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Klai­pė­dos ra­jo­no sky­rių. „Paaiš­kė­jo, šio sky­riaus ve­dė­ jos įsa­ky­mu 2011 m. mū­sų šei­mos že­mei bu­vo nu­sta­ty­tas ser­vi­tu­tas. O do­ku­men­tas mū­sų šei­mai bu­vo iš­siųs­tas ad­re­su, kur mes nie­ka­da ne­gy­ve­no­me ir ne­sa­me dek­la­ra­vę gy­ve­na­mo­sios vie­tos“, – ste­bė­jo­ si vy­ras. Šei­ma mė­gi­no su­ras­ti din­gu­sius do­ku­men­tus. „Bu­vo paaiš­kin­ta, kad laiš­kai ar do­ku­men­tai sau­go­ja­mi ri­bo­tą lai­ ką, ta­čiau vė­liau už­si­min­ta, kad lyg kaž­kas ir pa­siė­mė mums ad­re­suo­ tą vo­ką, ta­čiau kas pa­si­ra­šė pa­što blan­ką, mums ne­pa­vy­ko su­ži­no­ ti“, – de­tek­ty­vu dvel­kian­čią is­to­ ri­ją pa­sa­ko­jo vy­ras. Iš že­mėt­var­ki­nin­kų ga­vu­si do­ ku­men­tų ko­pi­jas šei­ma li­ko it mu­ sę kan­du­si. „Pa­si­ro­do, kad už hek­ta­rą že­mės, ku­rios rin­kos ver­tė yra 70 tūkst. li­ tų, mums jau su­mo­kė­jo 214 li­tų. Ta­čiau pi­ni­gų aš ne­ga­vau. O pi­ni­gai esą per­ves­ti į Jur­bar­ko ra­jo­ne esan­ čio no­ta­ro An­ta­no Gru­mul­džio de­ po­zi­ti­nę są­skai­tą. Ko­dėl į Jur­bar­ką, kai mes gy­ve­na­me Klai­pė­dos ra­jo­ ne? Kaž­ko­kia mis­ti­ka“, – ste­bė­jo­ si vy­ras. Pa­siū­lė ati­duo­ti vals­ty­bei

Šei­ma puo­lė ieš­ko­ti tei­sy­bės, ta­ čiau ra­jo­no že­mėt­var­ki­nin­kai pa­ reiš­kė, kad ter­mi­nai ap­skųs­ti to­kį spren­di­mą jau se­niai praė­jo.

„Gal spe­cia­liai taip pa­da­ry­ta? Že­mėt­var­ki­nin­kai at­vi­rai pa­reiš­ kė, kad do­ku­men­tus mums iš­siun­ tė to­kiu ad­re­su, ko­kį nu­ro­dė įmo­nė „Lie­tu­vos du­jos“. Ar ši bend­ro­vė yra as­mens duo­me­nų val­dy­to­ja?“ – klau­sė gy­ven­to­jas. Vy­ras ti­ki­no, kad žmo­nos var­du yra re­gist­ruo­tas bu­tas Do­vi­luo­se, tad no­rin­tie­ji jį su­ras­ti tik­rai ga­lė­jo tin­ka­mai per­duo­ti do­ku­men­tus. „Kiek gir­dė­jo­me, vi­sa­me ruo­že nuo Klai­pė­dos iki Tau­ra­gės pa­si­ prie­ši­no tik ke­li gy­ven­to­jai. Ne­va su jais bu­vo de­rė­ta­si ir at­si­skai­ty­ta no­ta­ria­to pa­tal­po­se, pa­si­ra­šant su­ tar­tį. O su mu­mis nu­spren­dė iš vi­ so net ne­si­kal­bė­ti, pe­rė­jo kiau­rai ir vis­kas“, – pik­ti­no­si R.Kas­pa­ras. Sa­vo bė­das mė­gi­nę aiš­kin­ti že­ mėt­var­ki­nin­kams, ta­čiau iš vy­res­ niuo­ju spe­cia­lis­tu dir­ban­čio pa­ rei­gū­no že­mės sa­vi­nin­kai iš­gir­do stul­bi­nan­tį pa­siū­ly­mą. „Man pa­reiš­kė, kad že­mė da­bar bus tin­ka­ma tik ož­koms ga­ny­ti, ir aš tu­rė­čiau že­mę per­ra­šy­ti vals­ty­ bei“, – šiur­po gy­ven­to­jas. Su­pir­ki­nė­jo že­mes?

Jur­bar­ko no­ta­ras An­ta­nas Gru­mul­ dis ti­ki­no, kad jo de­po­zi­ti­nė­je są­ skai­to­je ga­li bū­ti kom­pen­sa­ci­jai skir­ti pi­ni­gai. „Du­jo­tie­kis tie­sia­mas nuo Jur­ bar­ko iki Klai­pė­dos, to­dėl ir no­ta­ ria­tas yra čia. Kar­tą per me­tus mes už­klau­sia­me ban­kus dėl žmo­nių są­skai­tų nu­me­rių. Jei ne­gau­na­me, tie pi­ni­gai taip ir gu­li. Aš juos mie­ lai per­ves­čiau šiems žmo­nėms. Ta­ čiau juk ma­ty­ti, kad šiuos žmo­nes nu­skriau­dė“, – kal­bė­jo no­ta­ras. Ne vie­ną no­ta­ri­nę su­tar­tį tvir­ ti­nęs A.Gru­mul­dis pri­pa­ži­no, kad už iš­kirs­tus miš­ko plo­tus ar že­mės ūkio pa­skir­ties že­mes du­ji­nin­kai žmo­nėms yra mo­kė­ję ne vie­ną de­ šim­tį tūks­tan­čių li­tų, kaip kom­ pen­sa­ci­ją. „Tai, ką su­mo­kė­jo šiems žmo­ nėms, yra juo­kin­ga. Ki­ti net ir nei­

 To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ro­ma­nas Kas­pa­ras:

Pa­si­ro­do, kad už hek­ta­rą že­mės, ku­ rios rin­kos ver­tė yra 70 tūkst. li­tų, mums jau su­mo­kė­jo 214 li­ tų. Ta­čiau pi­ni­gų aš ne­ga­vau. ma iš prin­ci­po to­kių pi­ni­gų. Jei žmo­nės ne­si­de­rė­jo, ser­vi­tu­tą nu­ sta­tė per prie­var­tą ir ap­skai­čia­ vo kom­pen­sa­ci­ją pa­gal pa­tvir­tin­tą me­to­di­ką. Tai yra ne­pro­tin­ga, ne­ są­ži­nin­ga kai­na, gai­la žmo­nių“, – sa­kė no­ta­ras. A.Gru­mul­dis aiš­ki­no, kad ža­ la žmo­nėms pa­da­ry­ta ir du­ji­nin­kai tu­rė­tų de­rė­tis su žmo­gu­mi. „O kur me­die­na? Din­go? Aš tvir­ ti­nu to­kias su­tar­tis, kur už iš­kirs­ tą miš­ką žmo­gui su­mo­ka­ma, o kir­ tė­jas at­ve­ža ir su­de­da me­die­ną ten, kur nu­ro­dė sa­vi­nin­kas“, – aiš­ki­no A.Gru­mul­dis. No­ta­ro tei­gi­mu, že­mės sa­vi­nin­ kas ga­li reikš­ti pre­ten­zi­jas dėl kom­ pen­sa­ci­jos ar net ga­lė­tų ini­ci­juo­ti teis­mo pro­ce­są. „Bend­ras se­na­ties ter­mi­nas yra de­šimt me­tų. Tie­sa, bu­vo to­kių jū­ sų kraš­te, ku­rie ne­bran­giai su­pir­ko

Klai­pė­dos ra­jo­ne du­jo­tie­kio ma­ gist­ra­lė drie­kia­si per 117 skly­pų, ku­rie pri­klau­so 131 gy­ven­to­jui. Tarp jų – ir uos­ta­mies­čio. Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Klai­pė­dos ra­jo­no sky­riaus ve­dė­ ja Dai­va Bu­ka­vi­čie­nė aiš­ki­no, kad 2011 m. ser­vi­tu­tas bu­vo nu­sta­ty­ tas aš­tuo­nio­li­kai skly­pų, per ku­ riuos pla­nuo­tas ties­ti du­jo­tie­kis. „Už ser­vi­tu­tą yra at­ly­gi­na­ma, tad, ma­tyt, tie as­me­nys ne­su­ti­ko su kom­pen­sa­ci­ja, to­dėl jie ne­tu­rė­ tų tvir­tin­ti, kad nie­ko ne­ži­no­jo apie fak­tą“, – ti­ki­no D.Bu­ka­vi­čie­nė. Ta­čiau D.Bu­ka­vi­čie­nė pa­tvir­ti­no, kad do­ku­men­tuo­se ne­bu­vo pa­teik­ ta pri­va­čių as­me­nų raš­tiš­ko kom­ pen­sa­ci­jos at­si­sa­ky­mo. „Ma­tyt, vi­są in­for­ma­ci­ją tu­ri už­sa­ko­vas. Į mus krei­pė­si su raš­ tu, ku­ria­me yra są­ra­šas as­me­nų, ku­rių skly­pams pra­šo­ma nu­sta­ty­ti ser­vi­tu­tą. Jie nu­ro­dė ir gy­ve­na­mo­ sios vie­tos ad­re­sus. Aš ne­ži­nau, ar ak­ci­nė bend­ro­vė yra as­mens duo­ me­nų val­dy­to­ja. Ta­čiau tuo me­tu ad­mi­nist­ra­ci­nis ak­tas bu­vo iš­siųs­ tas įmo­nės pa­teik­tais ad­re­sais“, – tei­gė D.Bu­ka­vi­čie­nė. Ji ti­ki­no, kad gy­ven­to­jams lie­ka tei­sė gin­ti sa­vo po­zi­ci­ją. „Per mė­ne­sį nuo su­ži­no­ji­mo apie fak­tą ga­li­ma kreip­tis į teis­ mą ir skųs­ti šį įsa­ky­mą“, – ne­slė­ pė D.Bu­ka­vi­čie­nė. Įmo­nės „Lie­tu­vos du­jos“ at­sto­ vė Jo­li­ta But­kie­nė ti­ki­no, kad Klai­ pė­dos ra­jo­no šei­ma bu­vo tin­ka­mai in­for­muo­ta. „De­ry­bos bu­vo pra­dė­tos dar 2008 m., kai ši že­mė pri­klau­sė sa­vi­nin­kės mo­ti­nai. Jie bu­vo kvies­ti de­rė­tis. Ir tik­rai ne kar­tą. Kvie­ti­mą mes jiems iš­siun­tė­me į Do­vi­luo­se esan­tį bu­tą. Su­si­ti­ki­mus dėl kom­pen­sa­ci­jų mes ren­gia­me tuo­se re­gio­nuo­se, kur gy­ ve­na sa­vi­nin­kai“, – aiš­ki­no J.But­ kie­nė. Įmo­nės at­sto­vė ti­ki­no, kad po ku­rio lai­ko de­ry­bos nu­trū­ko, ir bu­ vo kreip­ta­si dėl ser­vi­tu­to nu­sta­ty­ mo ad­mi­nist­ra­ci­niu ak­tu. „Bu­vo iš­siųs­tas ne vie­nas laiš­ kas. Ko­dėl įsa­ky­mas apie ser­vi­tu­tą bu­vo iš­siųs­tas į Gargž­duo­se esan­tį bu­tą, kol kas ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Ta­ čiau ne­tie­sa, kad jie ap­skri­tai ne­ži­ no­jo apie de­ry­bas“, – ti­ki­no įmo­ nės at­sto­vė. Du­jo­t ie­k io Klaipėda–Jurbar­ kas sta­ty­ba tu­rė­tų bū­ti už­baig­ta iki 2013 m. Pro­jek­to ver­tė – 168,1 mln. li­tų.


11

ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

klaipėdos verslas Bank­ro­tų vir­ti­nė

Pra­si­de­da pa­ro­da

Krui­zi­nis lai­vas

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi iš­kel­ta bank­ro­to by­ la bend­ro­vei „Sep­ty­nios pal­ mės“. Pag­rin­di­nė įmo­nės veik­ la bu­vo res­to­ra­nų ir pa­ga­min­ to val­gio tei­ki­mas. 2013 m. ge­ gu­žės 27 d. įmo­nė­je dir­bo 2 dar­buo­to­jai. Šie­met bank­ro­to by­los iš­kel­tos jau 46 Klai­pė­ do­je vei­ku­sioms įmo­nėms.

Ge­gu­žės 30 d. pra­si­de­da tirs die­nas truk­sian­ti tarp­tau­ti­nė Va­ ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­da. Pa­ro­do­je, ku­ri ren­gia­ma Klai­pė­dos are­no­je, nau­jau­sius ga­mi­nius ir pa­slau­gas pri­sta­tys dau­giau kaip 130 bend­ro­vių, ten vyks me­ni­nin­kų kon­cer­tai, lie­ tu­viš­kų ga­mi­nių mu­gė. Pa­ro­dos lan­ky­mas ne­mo­ka­mas.

Penk­ta­die­nį Klai­pė­dos krui­zi­ nių lai­vų ter­mi­na­le švar­tuo­sis krui­zi­nis lai­vas „Ocean Ma­jes­ ty“, plau­kio­jan­tis su Por­tu­ga­li­ jos vė­lia­va. 130 m il­gio lai­ne­ris – jau 6 krui­zi­nis lai­vas, šį se­ zo­ną už­su­kęs į Klai­pė­dą. Krui­ zi­nė lai­vy­ba šie­met pra­si­dė­jo ge­gu­žės 4 d. Iki rug­sė­jo 11 d. tu­rė­tų at­plauk­ti 39 lai­vai.

Tur­gų kels nau­jam gy­ve­ni­mui 1

Anks­tes­nė tur­gaus va­ do­vy­bė ne­ju­di­no šių pa­ sta­tų iš­kė­li­mo klau­si­mo“, – tei­gė S.Gent­vi­las. Te­ri­to­ri­jo­je tarp Ga­ li­nio Py­li­mo gat­vės ir Se­no­jo tur­ gaus ha­lės tu­rė­tų at­si­ras­ti dar vie­ nas pa­sta­tas, kur da­bar yra žu­vų pre­ky­bos pa­sta­tė­lis.

Si­mo­nas Gent­vi­las:

Ma­ny­čiau, kad per­ spek­ty­vo­je Se­na­sis tur­gus vie­naip ar ki­ taip tu­rė­tų įsi­leis­ti pri­va­tų ka­pi­ta­lą. „Dar du pa­sta­tai yra už­kon­ser­ vuo­ti, – vie­nas si­li­ka­ti­nių ply­tų, ki­tas – kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas. Jie ir­gi pri­klau­so Se­na­jam tur­gui. Dar yra su­pla­nuo­tas nau­jas pa­ sta­tas Si­na­go­gų ir Ga­li­nio Py­li­ mo gat­vių san­kry­žo­je“, – tvir­ti­no S.Gent­vi­las. Vi­si pa­sta­tai bus ko­mer­ci­nės pa­ skir­ties. Kas juos val­dys, dar neaiš­ ku. Se­na­sis tur­gus da­bar čia nuo­ mo­ja­si že­mę. Taip pat pla­nuo­ja­ma at­ver­ti se­ ną­sias ka­pi­nai­tes, ku­rios da­bar yra pa­te­ku­sios į tur­gaus te­ri­to­ri­ją.

Rei­kės pri­va­taus ka­pi­ta­lo

„Ma­ny­čiau, kad per­spek­ty­vo­je Se­ na­sis tur­gus vie­naip ar ki­taip tu­rė­ tų įsi­leis­ti pri­va­tų ka­pi­ta­lą. Ypač, kai kal­ba­ma apie se­na­mies­čio gai­ vi­ni­mą, čia dar bus dis­ku­si­ja, kaip ši­tuos pa­sta­tus pa­nau­do­ti, kad jie at­gai­vin­tų tą te­ri­to­ri­ją“, – tei­gė S.Gent­vi­las. Tai esą yra be­ne vie­nin­te­lė te­ri­ to­ri­ja se­no­jo­je mies­to da­ly­je, kur ga­li su­si­kon­cent­ruo­ti tiek daug ko­ mer­ci­nių ob­jek­tų vie­no­je vie­to­je. Pa­si­tei­ra­vus, už ko­kias lė­šas vi­sa tai bus da­ro­ma, S.Gent­vi­las pa­brė­ žė, jog al­ter­na­ty­vų yra daug, vie­na jų – kad pri­va­ti­nin­kas įsi­gy­tų že­mės nuo­mos tei­sę, ki­ta al­ter­na­ty­va – pa­ ts tur­gus im­tų­si šios in­ves­ti­ci­jos. „Aiš­ku, da­bar nie­kas ne­sko­li­na pi­ni­gų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­ mui, ma­ny­čiau, kad ir vals­ty­bė ne­ tu­rė­tų im­tis šių in­ves­ti­ci­jų ir ri­zi­ kos, šiuo at­ve­ju kal­bu ir apie Se­ną­jį tur­gų. Ma­nau, jog bus sie­kia­ma, kad čia atei­tų pri­va­tus ka­pi­ta­las“, – dės­tė S.Gent­vi­las.

„„Spau­di­mas: kre­di­to­riai spau­džia ma­žin­ti rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mos pri­va­čios bend­ro­vės „Klai­pė­dos ke­liai“ iš­lai­das. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Klai­pė­dos ke­liai“ iš­par­duo­da tur­tą Rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­ma pri­va­ti bend­ro­vė „Klai­pė­dos ke­liai“ pa­skel­bė apie įmo­nės ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vi­mą. Už be­ veik 6 mln. li­tų ti­ki­ma­si par­duo­ti ad­mi­ nist­ra­ci­nį pa­sta­tą Rus­nės gat­vė­je.

Ty­ri­mai kai­nuos bran­giai

Se­no­jo tur­gaus te­ri­to­ri­ja yra pa­vel­ do ap­sau­gos zo­no­je. Ten yra bu­vu­si di­džiu­lė aikš­tė, kur teks at­lik­ti ar­ cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus. Po to tu­rės bū­ti at­lik­ti is­to­ri­niai-ur­ba­nis­ti­niai ty­ri­mai, tai užims ne­ma­žai lai­ko ir kai­nuos ne­pi­giai. „Įsi­vaiz­duo­ju, kad Se­no­jo tur­ gaus va­do­vy­bė tu­ri pa­ruoš­ti tą te­ ri­to­ri­ją in­ves­ti­ci­jai, at­lik­ti ty­ri­mus ir ban­dy­ti pri­trauk­ti pri­va­tų ka­pi­ ta­lą to­les­nėms in­ves­ti­ci­joms se­na­ mies­čiui pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis“, – svars­tė S.Gent­vi­las. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, sa­vi­val­dy­bės įmo­ nė tu­rė­tų da­ly­vau­ti tik ruo­šiant pro­jek­tą in­ves­ti­ci­joms.

„„At­gi­mi­mas: kol kas Se­na­sis tur­gus Klai­pė­do­je at­gy­ja tik kar­tą me­tuo­

se – per ren­gi­nius „Tur­gaus nak­tys“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pra­di­nė mi­nė­to tur­to par­da­vi­mo kai­na – 520 tūkst. li­tų.

Ko­mer­ci­nė pa­slap­tis?

Aiš­kiau bus spa­lį

skai­ty­ti už pir­muo­sius rest­ruk­tū­ri­ za­vi­mo me­tus. Juk žie­mą bend­ro­vė ne­dir­bo. Veik­lą pra­dė­jo tik ba­lan­ džio mė­ne­sį. Už­sa­ky­mų yra“, – ti­ ki­no A.Rim­kus. Įmo­nei esą duo­ti ket­ve­ri me­tai at­ si­sto­ti ant ko­jų. 2012 m. rug­sė­jo 24osios teis­mo spren­di­mu rest­ruk­tū­ ri­zuo­ja­ma įmo­nė „Klai­pė­dos ke­liai“ vie­nam ban­kui bu­vo sko­lin­ga 10 mln. li­tų, kre­di­to­riams, o jų – be­veik 200, sko­la sie­kė per 8 mln. li­tų. Įmo­nė tu­ri už­sa­ky­mų

Per­nai mė­gi­nant gel­bė­ti į sko­las įklim­pu­sią bend­ro­vę „Klai­pė­dos ke­ liai“, nuo 2012 m. rug­sė­jo 24 d. nu­ spręs­ta ją rest­ruk­tū­ri­zuo­ti. Praė­jus aš­tuo­niems mė­ne­siams, „Klai­pė­dos ke­liai“ pa­skel­bė, kad iš­ par­duo­da sa­vo tur­tą – ad­mi­nist­ra­ci­ nės ir ga­my­bi­nės pa­skir­ties sta­ti­nius Rus­nės g. 4, ku­rių bend­ras plo­tas – dau­giau nei 6 tūkst. kv. m. Par­duo­da­mos ir tur­ti­nės tei­sės į 2,7 ha ki­tos pa­skir­ties te­ri­to­ri­ją ša­lia pa­sta­tų su esa­ma elekt­ros, van­den­ tie­kio, nuo­te­kų, lie­taus ka­na­li­za­ci­ ja, mies­to cent­ri­nio šil­dy­mo inf­rast­ ruk­tū­ra ir gre­ta nu­ties­to du­jo­ta­kio. Skel­bi­me pa­brė­žia­ma, jog par­ duo­da­mas tur­tas ri­bo­ja­si su uos­to te­ri­to­ri­ja ir ge­le­žin­ke­liu. O pra­di­nė šio tur­to par­da­vi­mo kai­na – be­veik 6 mln. li­tų. „Ne­ga­liu at­sa­ky­ti, kas bus, jei­gu par­duo­si­me. O koks jū­sų in­te­re­sas? Mes ban­do­me ma­žin­ti iš­lai­das. Kur iš­si­kels ad­mi­nist­ra­ci­ja, – ko­mer­ci­nė pa­slap­tis“, – bend­ro­vės „Klai­pė­dos ke­liai“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Sau­ lius Sus­ta­vi­čius bu­vo ne­kal­bus. Bend­ro­vė taip pat par­duo­da san­ dė­lį prie jū­ros Meln­ra­gė­je, Vėt­ros g. 7A. Atk­rei­pia­mas dė­me­sys, kad par­ duo­da­mas tur­tas tu­ri priė­ji­mą prie jū­ros. San­dė­lio bend­ras plo­tas – 534 kv. m, su juo par­duo­da­ma ir ki­tos pa­ skir­ties 0,3 ha te­ri­to­ri­ja.

„Įmo­nė tu­ri rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mos bend­ro­vės sta­tu­są. Kre­di­to­rių pla­ ne yra pa­tvir­tin­ta, kad tas tur­tas, ku­ris šian­dien par­duo­da­mas, tu­ ri bū­ti par­duo­tas. Bend­ro­vės ba­zė bus ki­to­je vie­to­je, Lyp­kių g. 16. To­ kie pla­nai“, – pa­brė­žė bend­ro­vės „Klai­pė­dos ke­liai“ bank­ro­to ad­mi­ nist­ra­to­rius An­ta­nas Rim­kus.

Sau­lius Sus­ta­vi­čius:

Mes ban­do­me ma­ žin­ti iš­lai­das. Kur iš­si­kels ad­mi­nist­ ra­ci­ja, – ko­mer­ci­nė pa­slap­tis. Pa­sak A.Rim­kaus, įmo­nė praė­ ju­sių me­tų įsi­pa­rei­go­ji­mus pa­gal rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo pla­ną yra įvyk­ džiu­si. Šian­dien bend­ro­vė­je dir­ba apie 80 dar­buo­to­jų. Įsis­ko­li­ni­mai „Sod­ rai“ nuo šių me­tų ge­gu­žės 17 d. bu­vo 140 tūkst. li­tų. Pa­sak fi­zi­nio bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus, tai – tik ei­ na­mie­ji mo­kė­ji­mai. „Dar­buo­to­jams įsi­sko­li­ni­mas yra už du mė­ne­sius. Ar pa­vyks įmo­nei iš­bris­ti iš su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos, pa­ ma­ty­si­me spa­lį, kai ateis lai­kas at­si­

Įmo­nės tink­la­la­py­je ra­šo­ma, jog šiuo me­tu bend­ro­vė vyk­do lie­taus ir ūkio nuo­te­kų tink­lų įren­gi­mo bei ke­lio dan­gų Meln­ra­gė­je (Ko­pų, Auš­ros, Vai­vos, Vie­ny­bės ir Ruo­ nių gat­vių) re­konst­ruk­ci­jos dar­bus, Klai­pė­dos dau­gia­funk­cio spor­to ir pra­mo­gų komp­lek­so Du­by­sos g. 10 te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo dar­bus bei at­ lie­ka Du­by­sos gat­vės ruo­žo nuo Tai­ kos pro­spek­to iki Mi­ni­jos gat­vės re­ konst­ruk­ci­ją. Įmo­nės ga­my­bi­niai pa­sta­tai iš­ dės­ty­ti dvie­jo­se te­ri­to­ri­jo­se: ad­ mi­nist­ra­ci­ja ir me­cha­ni­za­ci­jos pa­ da­li­nys įsi­kū­rę Rus­nės g. 4, ne­to­li Smil­te­lės upės ir Kur­šių ma­rių (bū­ tent šiuos pa­sta­tus da­bar nu­spręs­ta par­duo­ti) ir as­falt­be­to­nio ga­myk­la, ku­ri yra Lyp­kių g. 16. 2004 m. „Klai­pė­dos ke­liai“ bu­ vo pri­va­ti­zuo­ti. Už 70 pro­c. pri­va­ ti­zuo­ja­mos įmo­nės ak­ci­jų Pran­ciš­ kaus Jur­gu­čio val­do­mas „Pa­jū­rio in­ves­ti­ci­jų cent­ras“ Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bei ta­da su­mo­kė­jo 8,26 mln. li­tų. Per­nai įmo­nę per­pir­ko ki­ti sa­vi­ nin­kai. Bend­ro­vė „Klai­pė­dos ke­liai“ įkur­ ta po­ka­rio me­tais. Pra­džio­je tai bu­ vo įvai­rias ūki­nes pa­slau­gas mies­tui tei­ku­si or­ga­ni­za­ci­ja. Po ke­le­to per­ tvar­ky­mų ji spe­cia­li­za­vo­si ir nuo 1965 m. jos pa­grin­di­nė veik­los kryp­ tis – ke­lių ir gat­vių sta­ty­ba, eksp­ loa­ta­ci­ja ir re­mon­tas.


12

KetvirtADIENIS, gegužės 30, 2013

lietuva Ne­te­ko ­ sūnaus

Pre­zi­dentės ­ kri­ti­ka

Dirbs ­ Kau­ne

Vil­niu­je, ne­vei­kian­čio­se Ber­ nar­dinų ka­pinė­se, ne­gy­vas ras­tas Sei­mo na­rio li­be­ra­ lo Al­gio Kašė­tos sūnus Mo­tie­ jus. Po­li­ci­jos at­sto­vai tvir­ti­na, kad jau­nuo­lio mir­ties ap­lin­ kybės kol kas neaiš­kios. Ant­ ra­dienį M.Kašė­tai su­ėjo 23-eji. A.Kašė­ta su žmo­na Ra­mu­ne iš vi­so su­si­laukė ke­tu­rių vaikų.

Viešųjų pir­kimų tar­ny­bos di­ rek­to­rius Žydrū­nas Plyt­ni­ kas iš Pre­zi­dentės Da­lios Gry­ baus­kaitės iš­gir­do kri­ti­kos dėl mes­to šešė­lio ant jo va­do­vau­ ja­mos tar­ny­bos. Pa­sak Pre­zi­ dentės at­stovės Dai­vos Ul­bi­ naitės, Pre­zi­dentė šį in­te­resų pai­nio­ji­mo at­vejį ver­ti­na „la­bai griež­tai“.

Kau­no mies­to ta­ry­ba svars­tys, ar su­teik­ti Sei­mo pir­mi­nin­kui Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) at­ sto­vui Vy­dui Ged­vi­lui pa­tal­pas rinkė­jams priim­ti. Kau­no mies­to sa­vi­val­dybės Bend­ro­jo sky­riaus vedė­jo Al­fon­so Ja­ru­šaus­ko tei­ gi­mu, pra­šymą su­teik­ti pa­tal­pas būtent Kau­ne sa­vi­val­dy­bei pa­ teikė pa­ts Sei­mo na­rys.

Karš­to­ji Ūkio mi­nis­te­ri­jos kėdė Bi­rutės Vėsaitės is­ to­ri­jo­je pa­dėtas taš­ kas – Pre­zi­dentė ją nuo bir­že­lio 3-io­sios at­lei­do iš pa­reigų. Ta­čiau kodėl dėl in­ te­resų su­pai­nio­ji­ mo daž­niau­siai le­ kia būtent ūkio mi­ nistrų gal­vos? Po­ li­to­lo­gai tu­ri at­sa­ kymą.

mažų ma­žiau­siai prie­š da­rant kokį nors veiksmą reikėtų jį dek­la­ruo­ti, kad vi­si ži­notų, – štai aš ruo­šiuo­ si skris­ti, su­si­tik­ti su tais ir su tais. Rei­kia užbėg­ti įvy­kiams už akių. Jei­gu rei­kia, kreip­tis net į eti­kos ko­mi­siją (Eti­kos ir pro­cedūrų ko­ mi­siją – red. pa­st.), ar ga­li­ma taip da­ry­ti“, – dėstė pa­ts anks­čiau nuo VTEK nu­kentėjęs V.Us­pas­ki­chas. Jo tei­gi­mu, B.Vėsaitės at­ve­ju jo­ kio „kri­mi­na­lo nėra“. Pak­laus­ tas, kodėl ta­da vie­nas pirmųjų pa­reiškė, jog mi­nistrė tu­ri at­si­sta­ ty­din­ti, V.Us­pas­ki­chas at­sakė, kad ki­to­kio spren­di­mo būti ne­ga­li. „Todėl, kad aš ži­nau, jog tai – vis­kas. Dar nė vie­nam mi­nist­rui ne­pa­vy­ko po to­kio in­te­resų konf­ lik­to iš­sau­go­ti po­sto. Nė vie­nam – is­to­ri­ja tai ro­do. Aš ir sa­kiau ne dėl to, kad trau­kis, o dėl to, kad neiš­ si­lai­ky­si. Kam ga­din­ti ner­vus?“ – paaiš­ki­no V.Us­pas­ki­chas. „Ka­la­ku­to šlau­ne­lių“ sindromas

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Įsi­pai­nio­ja daž­niau ne­gu ki­ti

Ūkio mi­nistrės B.Vėsaitės die­nos po­ste su­skai­čiuo­tos, ir tam ne­pri­ reikė net Vy­riau­sio­sios tar­ny­binės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) iš­vadų. Ga­vu­si prem­je­ro Al­gir­do But­ke­ vi­čiaus tei­kimą Pre­zi­dentė tre­čia­ dienį pa­si­rašė dek­retą dėl so­cial­ de­mok­ratės B.Vėsaitės at­lei­di­mo. Pa­rei­gas ji nu­stos ei­ti bir­že­lio 3 d. Kol bus ras­tas nau­jas ūkio mi­nist­ ras, lai­ki­nai B.Vėsaitės po­stą užims Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­ jan­tis Juo­zas Ber­na­to­nis. Ta­čiau nau­ja­jam mi­nist­rui ir jo ko­man­dai, at­ro­do, derėtų neuž­ mirš­ti vie­no fak­to – viešųjų ir pri­ va­čiųjų in­te­resų su­pai­nio­ji­mas sėdint ūkio mi­nist­ro kėdėje jau tam­pa ne­be išim­ti­mi, o tai­syk­ le. Dėl in­te­resų su­pai­nio­ji­mo ūkio mi­nist­rai pri­ver­čia­mi at­si­sta­ty­din­ ti ge­ro­kai daž­niau ne­gu kitų mi­nis­ te­rijų va­do­vai. Dar 2001 m. toks li­ki­mas iš­ti­ko tuo­metį ūkio mi­nistrą Li­be­ralų są­ jūdžiui at­sto­va­vusį Eu­ge­nijų Mal­ deikį. Jam at­si­sta­ty­din­ti te­ko ki­lus abe­jonių dėl jo ke­lionės į Maskvą. E.Mal­dei­kis tąkart aiš­ki­no „at­ si­tik­ti­nai“ at­si­dūręs „Gazp­rom“ būstinė­je Mask­vo­je, o tuo­metės du­jas im­por­tuo­jan­čios bend­rovės „Stel­la Vi­tae“ val­dy­bos pir­mi­nin­ kas An­ta­nas Bo­sas tvir­ti­no pa­ties mi­nist­ro buvęs pa­pra­šy­tas suor­ga­ ni­zuo­ti su­si­ti­kimą su „Gazp­rom“ va­do­vais. Be to, įta­rimų taip pat su­kėlė mi­nist­ro paaiš­ki­ni­mai, ko­ dėl, užuot ap­si­stojęs Lie­tu­vos am­ ba­sa­dos sve­čių na­muo­se, jis ap­si­ gy­ve­no vie­na­me pra­ban­giau­sių Mask­vos vieš­bu­čių „Ho­tel Balts­

„„Is­to­ri­ja: Ūkio mi­nis­te­ri­jos po­stą iš­lai­ky­ti po­li­ti­kams bu­vo be­ne sun­kiau­sia per visą at­si­kūru­sios ne­prik­lau­

so­mos Lie­tu­vos is­to­riją – tuo įsi­ti­ki­no ne tik B.Vėsaitė, ta­čiau ir V.Us­pas­ki­chas, E.Mal­dei­kis bei D.Kreivys. 

chug Kem­pins­ki“ ir kas už­sakė kam­barį. 2004 m. iš ūkio mi­nist­ro po­ sto pa­si­traukė vos pus­metį ir vie­ ną dieną ja­me buvęs Vik­to­ras Us­ pas­ki­chas. Tai jis pa­darė iš­girdęs VTEK spren­dimą, kad su­pai­nio­jo in­te­re­sus, nes Mask­vo­je esą tvarkė ne vals­ty­bi­nius, o jam pri­klau­siu­ sios įmonės rei­ka­lus. Do­ku­men­ tai rodė, kad V.Us­pas­ki­chas bu­ vo pa­teikęs Ru­si­jos pa­reigū­nams siū­lymų steig­ti bendrą Lie­tu­vos ir Ru­si­jos įmonę, per­leid­žiant da­ lį Kre­ke­na­vos ag­ro­fir­mos ak­cijų Mask­vos mėsos per­dir­bi­mo kom­ bi­na­tui. Pats V.Us­pas­ki­chas iki šiol nei­gia su­pai­niojęs in­te­re­sus. „Aš iš­vis ne­pas­ly­dau, dėl manęs tre­ti žmonės tar­pu­sa­vy pa­kalbė­jo, tas po­pie­riu­kas, apie kurį jie kalbė­ jo, bu­vo su­glam­žy­tas tie­sio­gi­ne ta žod­žio pra­sme ir iš­mes­tas Vil­ niaus sa­vi­val­dybėj į šiukš­lių dėžę, kas nors jį išt­raukė, tokį su­glam­ žytą at­nešė į ko­mi­siją. Rusų kal­ba ne­bu­vo net iš­vers­ta, ten bu­vo pa­ra­ šy­ta, kad Us­pas­ki­chas lyg ir norė­ jo steig­ti bendrą įmonę. Tos įmo­ nės nie­ka­da ne­bu­vo, ne­bu­vo no­ro ją steig­ti, nei da­bar ji­nai yra. Ir už­ te­ko to“, – aiš­ki­no „Dar­bo par­ti­ jos“ ly­de­ris.

Tomo Avižinio mon­ta­žas

V.Us­pas­ki­chas jau ži­no, kaip elg­tis

2011 m. iš ūkio mi­nistrų te­ko trauk­ tis kon­ser­va­to­riui Dai­niui Krei­ viui. Jis ap­kal­tin­tas skyręs pa­ramą mo­kyk­loms, ku­rių re­konst­ruk­ciją turė­jo at­lik­ti su mi­nist­ro mo­ti­ na su­si­ju­si bend­rovė. D.Krei­vys iš po­sto pa­si­traukė tik su­laukęs nei­ giamų VTEK iš­vadų.

Al­vi­das Lu­ko­šai­tis:

Neat­leis­ti­na, kad mi­ nistrė taip ir ne­sup­ra­ to, jog rei­ka­la­vimų at­si­sta­ty­din­ti prie­ žas­tis ne­ga­li būti nu­ si­kal­ti­mo pa­da­ry­mas. Už­ten­ka sa­vo el­ge­siu su­kel­ti abe­jo­nių.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis vie­šo­jo­je erdvė­je pri­si­min­tas ir praei­tos Sei­ mo ka­den­ci­jos pa­bai­go­je ūkio mi­ nist­ro pa­rei­gas ėjęs Ri­man­tas Žy­ lius. Ke­lia­ma įta­ri­mų, kad jis taip pat turė­jo sąsajų su da­bar B.Vėsaitę par­klupd­žiu­sia įmo­ne „Ar­vi“ ir Ka­

zachs­ta­no vers­li­nin­kais, esą plau­ kio­da­mi „Ar­vi“ nuo­mo­tu lai­vu mi­nist­ras ir vers­li­nin­kai mėga­vo­si Kur­šių ne­ri­jos vaiz­dais. Ta­čiau pa­ts R.Žy­lius, kaip ir ki­ti jo li­ki­mo po­li­ti­kai, to­kias kal­bas at­ me­ta ir jo­kių in­te­resų konf­liktų sa­ vo veik­lo­je ne­įžvel­gia. Ga­liau­siai at­ėjo B.Vėsaitės ei­ lė. Ji su dviem pa­tarė­jo­mis pra­ėju­ sią sa­vaitę bend­rovės „Ar­vi“ už­ sa­ky­tu aš­tuon­vie­čiu vers­lo klasės lėktu­vu skri­do į vers­lo fo­rumą Ka­ zachs­ta­no sos­tinė­je As­ta­no­je. Visų trijų bend­ra skryd­žio kai­na pir­myn ir at­gal siekė 8100 litų, ar­ba 2700 litų vie­nam as­me­niui. Su­ma būtų bu­vu­si di­desnė, ta­čiau dalį iš­laidų pa­dengė „Ar­vi“, ku­ri kaip tik de­ra­ si su Ūkio mi­nis­te­ri­ja dėl Ma­ri­jam­ polės lais­vo­sios eko­no­minės zo­nos val­dy­mo su­tar­ties. Šiuo me­tu dėl Dar­bo par­ti­jos juo­ do­sios bu­hal­te­ri­jos tei­sia­mas V.Us­ pas­ki­chas sa­ko da­bar jau ži­nan­tis, kaip reikėtų iš­veng­ti in­te­resų konf­ lik­to. Pa­sak jo, prie­š kiek­vieną abe­ jo­nių ke­liantį veiksmą reikėtų kon­ sul­tuo­tis su eti­kos sar­gais. „Aš jau se­niai sa­kiau, kad rei­ kia ne­žais­ti to­kiais da­ly­kais. <...> Šiuo at­ve­ju siū­ly­čiau su­ba­lan­suo­ ti tą in­te­resų konf­lik­to su­pra­timą,

Po­li­to­lo­gas Al­vi­das Lu­ko­šai­tis sa­ ko, kad ūkio mi­nist­rai iš­ties iš­sis­ki­ ria su­gebė­ji­mu su­klup­ti, o tai le­mia spe­ci­finė mi­nis­te­ri­jos veik­los sri­ tis ir dau­gybė in­te­resų, ku­rių rei­ kia ne­su­pai­nio­ti. „Prob­le­ma sly­pi to­je sri­ty­je, ku­ rią ad­mi­nist­ruo­ja ši­ta mi­nis­te­ri­ja. Ši­to­je sri­ty­je la­bai daug in­te­resų: pra­gma­ti­nių, egois­ti­nių, ka­pi­ta­ lis­ti­nių, pri­va­čių, fi­nan­si­nių ir t. t. Dau­giau nei aki­vaiz­du – ši­to­ je kėdėje mi­nist­ras tu­ri būti la­bai ati­dus. La­bai leng­va už­lip­ti ant tos ba­na­no žievės, slys­telė­ti. Ši­ tą žievę „ka­la­ku­to šlau­ne­le“ kai kas įvar­di­jo, tai ir­gi me­ta­fo­riš­kai skam­ba. Tai­gi tų ka­la­ku­to šlau­ne­ lių ši­to­je sri­ty­je – ūkio, pra­monės, ener­ge­ti­kos, in­ves­ti­cijų, pri­va­ti­za­ ci­jos – yra dau­giau, ne­gu rei­kia“, – svarstė po­li­to­lo­gas. Pak­laus­tas, ar yra re­cep­tas, kaip mi­nist­rams ap­si­sau­go­ti nuo to­kių klaidų, A.Lu­ko­šai­tis įvar­di­jo po­li­ tinę brandą. Be to, pa­sak po­li­to­lo­ go, lai­kas su­pras­ti, kad iš po­sto at­ si­sta­ty­di­na­ma ne ta­da, kai įro­do­ma kaltė, o iš­kart po to, kai krin­ta įta­ rimų šešė­lis. Ant­raip esą ne­galė­si­ me ly­giuo­tis į Va­karų de­mok­ra­tiją. „Tiesą sa­kant, vie­na­reikš­miš­ kai ne­kal­čiau prie kry­žiaus šio­ je si­tua­ci­jo­je mi­nistrės, ta­čiau vis tiek la­bai ap­gailė­ti­na, neat­leis­ti­ na, ne­to­le­ruo­ti­na, kad mi­nistrė tiek metų be­si­suk­da­ma po­li­ti­ko­je taip ir ne­sup­ra­to, jog to­kių rei­ka­ la­vimų at­si­sta­ty­din­ti, pa­lik­ti po­ stą prie­žas­tis ne­ga­li ir ne­tu­ri būti nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mas. Už­ten­ ka tik­tai sa­vo el­ge­siu su­kel­ti tam tikrų abe­jo­nių, įta­rimų, su­kur­ ti dvip­ras­my­bes vi­suo­menė­je, ži­ niask­lai­do­je, ir vis­kas“, – pri­pa­ži­ no A.Lu­ko­šai­tis.


13

ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

užribis Ieš­ko vai­ko skriau­di­kės

Ki­šen­va­gis ty­ko­jo au­to­bu­se

Pa­si­ge­do ke­tur­ko­jo

Ant­ra­die­nį prieš 8 val. ry­to sep­ tyn­me­tei mer­gai­tei ke­lią pa­sto­ jo ne­pa­žįs­ta­ma paaug­lė ir pa­rei­ ka­la­vo te­le­fo­no. Vai­kas ne­pak­lu­ so, o jau­no­ji nu­si­kal­tė­lė pa­gra­ si­no, kad te­le­fo­ną vis tiek atims. Ga­vu­si 100 li­tų ver­tą te­le­fo­ną apie 16 m. paaug­lė din­go. Ji bu­ vo ap­si­ren­gu­si mė­ly­nu švar­ke­liu ir džin­si­nė­mis kel­nė­mis.

Ge­gu­žės 28 d. apie 15 val. 8-ojo marš­ru­to au­to­bu­se, ku­ris tuo me­tu va­žia­vo pie­ti­ne uos­ ta­mies­čio da­li­mi, ne­pa­žįs­ta­ mas vy­ras su­vai­di­no, kad griū­ na. Apie 50 m. vy­ras pri­si­lie­tė prie 10-me­tės ir pa­slap­čia pa­ vo­gė jai iš ki­še­nės 909 li­tų ver­ tą te­le­fo­ną. Va­gis vil­kė­jo odi­ nį švar­ką.

Į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą krei­pė­si 40-me­tė klai­pė­die­tė pra­neš­da­ma, kad ge­gu­žės 24 d. apie 21 val. ji pa­si­ge­do sa­ vo auk­sas­pal­vio ret­ri­ve­rio, ku­rį bu­vo pri­ri­šu­si prie tvo­ros ne­to­ li res­to­ra­no „Juo­da­sis vil­kas“. Pa­rei­gū­nai pra­dė­jo iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą dėl 800 li­tų įver­tin­to veis­li­nio šuns va­gys­tės.

Ra­gins sės­ti ant dvi­ra­čių Uos­ta­mies­čio Ke­ lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai pa­ta­ria klai­pė­die­čiams ir mies­to sve­čiams va­sa­rą nau­do­tis ga­ li­my­be va­ži­nė­ti dvi­ ra­tė­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis.

Dai­va Ja­naus­kai­tė Uos­ta­mies­čio prie­mies­ty­je esan­ čiuo­se Ja­kuo­se pa­da­ry­tas nu­si­ kal­ti­mas pri­me­na pa­si­ty­čio­ji­mą bei žmo­gaus pa­že­mi­ni­mą.

„„Sva­jo­nės: jei dau­giau klai­pė­die­čių per­sės­tų iš au­to­mo­bi­lių ant dvi­ra­čių, mies­to oras tap­tų šva­res­nis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

„Mo­to­cik­lai, mo­to­ro­le­riai bei dvi­ ra­čiai bū­tų pui­ki išei­tis pa­ge­rin­ti mies­to žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Mies­to val­džios pa­tvir­tin­tos tai­ syk­lės ne­nu­ma­to sto­vė­ji­mo rink­ lia­vos ap­mo­ka­mo­se zo­no­se to­ kioms trans­por­to prie­mo­nėms,

mes ska­ti­na­me žmo­nes iš­veng­ti pa­pil­do­mų iš­lai­dų ir rink­tis bū­tent to­kią tech­ni­ką. Tai yra vie­nas rim­ čiau­sių ar­gu­men­tų, ko­dėl pa­tar­ tu­me per­sės­ti iš au­to­mo­bi­lių ant mi­nė­tų su­si­sie­ki­mo prie­mo­nių. Va­ži­nė­da­mi dvi­ra­tė­mis prie­mo­ nė­mis su­tau­py­tu­me ir sto­vė­ji­mo vie­tų, ku­rių mies­to cent­ri­nė­je da­ ly­je vis dar trūks­ta“, – tei­gė Klai­

pė­dos Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­ nin­ko pa­va­duo­to­jas Min­dau­gas Džer­mei­ka. Dar vie­nas pa­rei­gū­nų mi­ni­mas ar­gu­men­tas ska­ti­nant rink­tis dvi­ ra­čius, mo­to­cik­lus bei mo­to­ro­le­ rius yra trans­por­to spūs­čių ma­ ži­ni­mas. Va­sa­rą, kai į uos­ta­mies­tį at­va­žiuo­ja ne­ma­žai sve­čių, eis­mas gat­vė­se suin­ten­sy­vė­ja.

Be ki­tų prie­žas­čių, M.Džer­mei­ ka mi­nė­jo, jog at­si­sa­kę au­to­mo­bi­ lių klai­pė­die­čiai pri­si­dė­tų prie oro tar­šos ma­ži­ni­mo mies­te. „No­rė­tu­me, kad mū­sų Klai­pė­da bent va­sa­rą bū­tų pa­na­ši į Olan­di­ jos mies­tus. Ma­nau, dėl to­kio ap­ si­spren­di­mo vi­so­mis pra­smė­mis lai­mė­tų vi­si“, – da­li­jo­si nuo­mo­ne pa­rei­gū­nas.

He­roi­no par­da­vė­jai – už gro­tų Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nams pa­vy­ko de­mas­kuo­ti ir pa­tup­dy­ti už gro­tų di­de­liais kie­kiais he­roi­ną smul­kes­ niems par­da­vė­jams tie­ku­sį as­me­nį bei ke­lis nar­ko­ti­kų ir psi­chot­ro­pi­nio po­vei­kio vais­tų par­da­vė­jus.

Įta­ri­mai ne­tei­sė­tai dis­po­na­vus he­ roi­nu pa­reikš­ti aš­tuo­niems as­me­ nims, ke­tu­ri iš jų bu­vo kvai­ša­lų tie­ kė­jai ir par­da­vė­jai. Per­nai rugp­jū­tį tei­sė­sau­gi­nin­kai at­li­ko kra­tą Su­lu­pės g. 10A na­me esan­čia­me Mak­si­mo B. bu­te. Pas anks­čiau teis­tą klai­pė­die­tį pa­rei­ gū­nai ra­do apie 150 g he­roi­no. Tu­ri­ma duo­me­nų, kad jis ne tik pa­ts par­duo­da­vo nar­ko­ti­kus po do­ zę, bet ir tiek­da­vo juos ki­tiems par­ da­vė­jams. Šis įta­ria­ma­sis suim­tas ir teis­mo lau­kia už gro­tų. Per­nai spa­lį baig­ta apie aš­tuo­ nis mė­ne­sius tru­ku­si su­dė­tin­ga po­li­ci­jos ope­ra­ci­ja, ku­rios me­tu uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai de­mas­ka­vo gru­puo­tę, di­de­liais kie­kiais pla­ti­nu­sią kvai­ša­lus Rum­ piš­kės gat­vės 7-aja­me na­me. Jie čia bu­vo įsi­ren­gę du „taš­kus“. He­roi­no pla­ti­ni­mu įta­ria­mi pen­ ki as­me­nys, tarp jų – jau še­šis kar­ tus teis­tas Alek­sand­ras, jo duk­ te­rė­čia Ali­na bei jos su­gy­ven­ti­nis

Sumušė ir pa­že­mi­no

Igo­ris. Įta­ria­ma, kad or­ga­ni­zuo­tą gru­pę su­bū­rė ir jai va­do­va­vo anks­ čiau teis­tas Ro­mual­das M. Dau­giau nei 10 g pa­slėp­tų kvai­ ša­lų pa­rei­gū­nai ra­do bend­ra­bu­ čio vir­tu­vė­je. Dar per 20 g he­roi­no ras­ta pas daug kar­tų teis­tą Ali­ną. Įta­ria­ma, kad mo­te­riai tal­ki­no jos anks­čiau ne­teis­tas su­gy­ven­ti­nis. Kra­tų me­tu pas su­lai­ky­tuo­sius ap­ tik­ta psi­chot­ro­pi­nių vais­tų bei 14 l na­mi­nės deg­ti­nės. Du as­me­nys įta­ria­mi įsi­gi­ję kvai­ ša­lus var­to­ji­mui. Trys įta­ria­mie­ji suim­ti, ki­tiems pa­skir­tos švel­nes­nės kar­do­mo­sios prie­mo­nės. Pro­ku­ro­ro spren­di­mais ap­ri­bo­tos kal­ti­na­mų­ jų tei­sės į dau­giau nei 3 tūkst. li­tų ir au­to­mo­bi­lį „Mer­ce­des Benz“. Kal­ti­na­mie­ji įta­ria­mi pa­da­rę 17 nu­si­kals­ta­mų vei­kų. Iš ne­tei­sė­tos apy­var­tos paim­ta apie 180 g vie­ no pa­vo­jin­giau­sių žmo­gaus svei­ka­ tai ir gy­vy­bei nar­ko­ti­kų, ku­rio ver­ tė „gat­vės“ kai­no­mis sie­kia apie 45 tūkst. li­tų. Už ne­tei­sė­tą dis­po­na­ vi­mą nar­ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­ pi­nė­mis me­džia­go­mis tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti nu­ma­to­mas lais­vės atė­ mi­mas nuo 2 iki 8 me­tų, o jei nar­ ko­ti­kų bū­ta la­bai daug, baus­mė ga­ li siek­ti nuo 10 iki 15 me­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­nin­kai ti­ ria prieš 51 me­tų vie­tos gy­ven­to­ją įvyk­dy­tą nu­si­kal­ti­mą, ku­rio me­ tu bu­vo ne tik su­trik­dy­ta žmo­gaus svei­ka­ta, bet ir iš jo pa­si­ty­čio­ta. Šeš­ta­die­nį apie 19 val. nu­ken­tė­ju­ sį­jį už­puo­lė du iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­mi vai­ki­nai. Jie su­mu­šė vy­rą. Bet tai bu­vo dar ne vis­kas. Ge­ro­kai vy­res­nį žmo­gų jie įki­šo į bio­tua­le­tą, už­ra­ki­no jį vi­du­ je, o mė­ly­ną­ją bū­de­lę su vi­su jos tu­ri­ niu ir žmo­gu­mi vi­du­je nu­ver­tė. Vy­ras krei­pė­si į me­di­kus ir bu­vo gy­do­mas dėl krū­ti­nės ląs­tos su­mu­ ši­mo. Jis gy­do­mas am­bu­la­to­riš­kai. Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo. Nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­ro­dė skriau­di­kų var­dus ir pa­var­ des, bet ti­ki­no ne­ži­nąs, ko­dėl jie jį nu­skriau­dė. Pa­rei­gū­nai aiš­kin­sis ir nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vus.

Smogė į veidą Dai­va Ja­naus­kai­tė Ra­tuo­tas chu­li­ga­nas vi­du­ry die­ nos jud­rio­je Klai­pė­dos gat­vė­je su­ mu­šė žmo­gų, nes įsi­žei­dė dėl įspė­ ji­mo gar­si­niu sig­na­lu.

„„Fak­tas: dau­ge­lis he­roi­no par­da­vė­jų pa­tys yra ir jo var­to­to­jai.  

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ant­ra­die­nį apie 14 val. I.Si­mo­nai­ ty­tės gat­vė­je įvy­ku­si ti­piš­ka vai­ ruo­jan­tie­siems si­tua­ci­ja bai­gė­si vie­no šio in­ci­den­to da­ly­vio sme­ ge­nų su­krė­ti­mu. Šia gat­ve va­žia­ vęs 32 me­tų vy­ras bu­vo pri­vers­tas stai­giai stab­dy­ti, nes nuo na­mo į gat­vę ne­ti­kė­tai iš­va­žia­vo gel­to­nas „Peu­geot“. Ne­ti­kė­tu­mo už­klup­tas vai­ruo­to­jas ne tik stab­dė, bet ir nu­ spau­dė gar­si­nį sig­na­lą, taip įspė­da­ mas nea­ti­dų vai­ruo­to­ją. Užuot pa­ro­dęs, kad ap­gai­les­tau­ ja dėl neap­dai­raus poel­gio, ryš­ kaus au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas iš­li­po iš ma­ši­nos, priė­jo prie pa­grin­di­ ne gat­ve va­žia­vu­sio vy­ro, ati­da­rė jo ma­ši­nos du­re­les ir du­kart smo­gė jam į vei­dą kumš­čiu. Vi­sa tai ma­tė gre­ta sė­dė­ju­si nu­ken­tė­ju­sio­jo žmo­ na. Vy­rui su­krės­tos sme­ge­nys, su­ muš­tas vei­das, jis gy­do­mas am­bu­ la­to­riš­kai. Smur­tau­to­jas yra apie 30 me­tų, 170 ar 180 cm ūgio, trum­pai kirp­tų plau­kų. Aiš­kin­da­mie­si jo as­ me­ny­bę pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad au­ to­mo­bi­lis „Peu­geot“ pri­klau­so 30me­tei klai­pė­die­tei.


14

ketvirtADIENIS, gegužės 30, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius

Vie­niems vi­lio­nės, ki­tiem Nors Lie­tu­vo­je po ket­ve­rių me­tų vėl ėmė aug­ti rea­lus dar­bo už­ mo­kes­tis, to­li gra­žu ne vi­si dar­buo­to­jai ga­li puo­se­lė­ti di­de­lius lū­kes­čius. At­ly­gi­ni­mai spar­čiau­siai kils tiems, ku­rie ir taip už­dir­ ba dau­giau­sia.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Džiaug­tis dar anks­ti

Pir­mą 2013 m. ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2012 m. lai­ko­tar­piu, vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis neats­ kai­čius mo­kes­čių Lie­tu­vo­je pa­ di­dė­jo 4,4 pro­c. Be to, pir­mą sy­kį po kri­zės ofi­cia­lūs Sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­to duo­me­nys ro­do, kad vi­du­ti­nio sta­tis­ti­nio dar­buo­to­jo ge­ro­vė ėmė kil­ti – rea­lu­sis (at­si­ žvel­giant į inf­lia­ci­ją) dar­bo už­mo­ kes­tis po ket­ve­rių me­tų per­trau­kos ūg­te­lė­jo 2,1 pro­c. Vis dėl­to eko­no­mis­tai tei­gia, kad la­bai džiū­gau­ti kol kas ne­ver­ta, nes šis dar­bo už­mo­kes­čio di­dė­ji­mas dau­giau­sia bu­vo nu­lem­tas mi­ni­ ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mo. Be to, dar­bo už­mo­kes­čiui spar­čiau aug­ ti truk­do vis dar di­de­lis iš­lie­kan­tis ne­dar­bo ly­gis. „Aukš­tas ne­dar­bo ly­gis rin­ko­ je eli­mi­nuo­ja spau­di­mą dar­bo už­ mo­kes­čiui di­dė­ti. Spar­taus au­gi­mo ne­ga­li­ma ti­kė­tis. To­kį tik­rai ga­na spar­tų au­gi­mą ma­tė­me pir­mą šių me­tų pus­me­tį, ta­čiau pu­sę to au­ gi­mo lė­mė mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mas“, – sa­kė „Dans­ ke Bank“ vy­res­nio­ji ana­li­ti­kė Vio­ le­ta Kly­vie­nė. Pa­sak jos, dar­bo at­ly­giui di­dė­ti truk­do ir tai, kad eu­ro zo­na iš­lie­ka apim­ta re­ce­si­jos, daug neaiš­ku­mų yra ir dėl vie­nos pa­grin­di­nių Lie­ tu­vos rin­kų – Ru­si­jos eko­no­mi­kos – per­spek­ty­vų. Graibs­to­mi spe­cia­lis­tai

Vis­gi yra spe­cia­ly­bių, ku­rių at­sto­ vams šios ga­li­mos grės­mės ne­bai­ sios. Jų at­ly­gi­ni­mai au­ga kur kas spar­čiau nei bend­ras ša­lies vi­dur­ kis, o dėl to­kių spe­cia­lis­tų var­žo­si darb­da­viai, siū­ly­da­mi ne tik di­des­ nius pi­ni­gus, bet ir įvai­rias mo­ty­ va­ci­nes prie­mo­nes. To­kia si­tua­ci­ja su­si­da­riu­si tuo­se sek­to­riuo­se, ku­ riuo­se, nors ne­dar­bo ly­gis di­de­lis, dar­buo­to­jų trūks­ta. „Koks at­ly­gi­ni­mas bus, di­dės jis ar ma­žės, la­bai pri­klau­so nuo to, koks yra tam tik­ros sri­ties spe­cia­ lis­tų po­rei­kis. Mes ste­bi­me la­bai di­de­lį in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­ jų sri­ties spe­cia­lis­tų po­rei­kį. Jų la­ bai trūks­ta, o įmo­nės už­sii­ma gal­vų

me­džiok­le, dar­buo­to­jai per­vi­lio­ja­ mi iš vie­nos įmo­nės į ki­tą. O tam, kad per­vi­lio­tum ir taip ge­rai už­dir­ ban­tį žmo­gų, tu­ri pa­siū­ly­ti ką nors to­kio – ne tik di­des­nį at­ly­gi­ni­mą, bet ir įvai­rių prie­dų“, – sa­kė dar­ buo­to­jų at­ran­kos bend­ro­vės „CV On­li­ne“ rin­ko­da­ros va­do­vė Ri­ta Ka­ra­vai­tie­nė. Pa­sak jos, taip pat la­bai trūks­ta trans­por­to spe­cia­lis­tų, eks­pe­di­ja­ vi­mo, lo­gis­ti­kos spe­cia­lis­tų. „Mes esa­me tran­zi­ti­nė ša­lis, tad šių spe­ cia­lis­tų po­rei­kis tik­rai ne­ma­žės, ir

Vio­le­ta Kly­vie­nė:

Ga­na spar­tų au­gi­mą ma­tė­me pir­mą šių me­ tų pus­me­tį, ta­čiau pu­ sę to au­gi­mo lė­mė mi­ ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mas. įmo­nės, no­rin­čios juos pri­si­vi­lio­ ti, tu­rės kel­ti at­ly­gi­ni­mus ar tai­ky­ti ki­tą mo­ty­va­vi­mo sis­te­mą“, – tei­gė dar­buo­to­jų paieš­kos spe­cia­lis­tė. R.Ka­ra­vai­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad dar­bo rin­ko­je taip pat jau­čia­mas di­de­lis par­da­vi­mo sri­ties va­dy­bi­ nin­kų, dau­giau­sia pa­slau­gų sek­to­ riu­je, po­rei­kis. „At­ly­gi­ni­mus šio­je sfe­ro­je daž­ niau­siai su­da­ro pa­sto­vi da­lis ir prie­ dai už pa­siek­tus re­zul­ta­tus. Pas­to­ vio­ji da­lis pri­klau­so nuo dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jos, įmo­nė­je iš­dirb­to lai­ko ir t. t. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu ste­ bi­ma ten­den­ci­ja, kad ta pa­sto­vio­ji at­ly­gi­ni­mo da­lis par­da­vi­mo va­dy­ bi­nin­kams ky­la“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si „CV On­li­ne“ at­sto­vė. Jos tei­gi­mu, taip pat ga­li­ma iš­

skir­ti ke­lias sri­tis, ku­rio­se at­ly­gi­ ni­mai iš­lie­ka ga­na aukš­ti, – tai ad­ mi­nist­ra­vi­mas, fi­nan­sai, rin­ko­da­ra, rek­la­ma. Dar­buo­to­jų trūks­ta

In­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis už­sii­man­čias įmo­nes vie­ni­jan­čios aso­cia­ci­jos „In­fo­balt“ vyk­do­ma­ sis di­rek­to­rius Ed­mun­das Žvirb­ lis su­tin­ka, kad šia­me sek­to­riu­ je vyks­ta gal­vų me­džiok­lė, ta­čiau sa­ko, kad ji bū­tų dar ak­ty­ves­nė, jei bū­tų ką me­džio­ti. Pa­sak jo, jau po ge­rų me­tų Lie­tu­vo­je trūks apie 5 tūkst. in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tų, tad jų dar­bo už­mo­kes­ tis ir to­liau augs. „Ak­ty­vi dar­buo­to­jų me­džiok­lė vyks­ta jau maž­daug ket­ve­rius pa­ sta­ruo­sius me­tus. Ypač šis pro­ce­sas bu­vo suak­ty­vė­jęs, kai į Lie­tu­vą žen­ gė to­kie gi­gan­tai kaip „Barc­lays“ ar „Wes­tern Union“. Šios bend­ro­vės per­vi­lio­jo iš­ties daug spe­cia­lis­tų. Ki­ta ver­tus, yra ir at­virkš­ti­nis ju­ dė­ji­mas. Kai ku­rie žmo­nės, pa­dir­ bę ten, grį­žo į lie­tu­vių įmo­nes“, – laik­raš­čiui tei­gė E.Žvirb­lis. Anot jo, ge­ras in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tas tik­rai ne­sun­ kiai ga­li ras­ti dar­bą, ku­ris ati­tik­ tų jo po­rei­kius: „Vie­nam gal svar­bu vyk­dy­ti nu­ro­dy­mus ir gau­ti nor­ma­ lų at­ly­gi­ni­mą, o ki­tą ga­li mo­ty­vuo­ti darb­da­vio su­tei­kia­ma lais­vė, ga­li­ my­bė įgy­ven­din­ti idė­jas, ge­ras ko­ lek­ty­vas ir pa­na­šiai. Dar­bų tik­rai yra vi­so­kių, o dar­buo­to­jų trūks­ta.“ Pa­sak E.Žvirb­lio, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sek­to­riui svar­biau­sia vis­gi yra ne so­tes­nio kąs­nio ieš­kan­ čių dar­buo­to­jų mig­ra­ci­ja, o bend­ras jų trū­ku­mas. „In­fo­balt“ va­do­vas skai­čiuo­ja, kad stu­di­juo­ti in­for­ma­ ci­nes tech­no­lo­gi­jas kas­met ren­ka­si ke­li tūks­tan­čiai, o, pa­vyz­džiui, so­ cia­li­nius moks­lus – ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių abi­tu­rien­tų. Dėl to jau ne vie­na in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je dir­ban­ti bend­ro­vė dar­buo­to­ jų ieš­ko­si už­sie­ny­je, o atei­ty­je ši ten­ den­ci­ja, jei Lie­tu­vo­je nie­kas ne­si­keis, tik stip­rės. Vis­gi pa­šne­ko­vas tei­gė, kad dar­buo­to­jų paieš­ka ir už­sie­ny­je ne vi­suo­met bū­na sėk­min­ga. E.Žvirb­lio tei­gi­mu, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­to vi­du­ti­nis dar­bo įkai­nis Lie­tu­vo­je yra maž­ daug 30–32 eu­rai už va­lan­dą. Toks

„„Ly­de­riai: in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai šiuo me­tu yra la­biau­siai m 

pa­ts jis yra ir Lat­vi­jo­je bei Es­ti­jo­je. Ta­čiau pa­ty­rę spe­cia­lis­tai už­dir­ba dar di­des­nes su­mas, o jų at­ly­gi­ni­ mas ga­li siek­ti ir apie 20 tūkst. li­tų į ran­kas per mė­ne­sį. Be to, sta­tis­ti­ka tei­gia, kad vi­ du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sek­to­riu­je pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus au­go dvi­gu­bai spar­čiau nei ša­lies vi­dur­kis ir su­ da­rė apie 5–6 pro­c. per me­tus. Kai ku­rie aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ lis­tai sa­vo at­ly­gi­ni­mus per­nai su­ ge­bė­jo net pa­si­dvi­gu­bin­ti. Di­din­ti rei­kia at­sar­giai

„Dans­ke Bank“ vy­res­nio­ji ana­li­ ti­kė V.Kly­vie­nė pro­gno­zuo­ja, kad vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­ vo­je šie­met augs apie 3,5–4 pro­c.

Anks­čiau ban­ko eks­per­tai pro­gno­ za­vo kiek di­des­nį dar­bo už­mo­kes­ čio au­gi­mą, ta­čiau da­bar aki­vaiz­du, kad šioms vil­tims ne­lem­ta iš­si­pil­ dy­ti, nes dėl di­de­lio ne­dar­bo, ma­ žiau­siai už­dir­ban­čių ne­kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai ne­di­dės. Pa­sak V.Kly­vie­nės, pa­di­di­nus mi­ni­ma­lią al­gą ne­tgi pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad ge­ro­kai išau­go už ma­žes­nį nei mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­ mą dir­ban­čių žmo­nių skai­čius. Tai reiš­kia, kad darb­da­viai ieš­ko bū­dų iš­veng­ti pa­di­dė­ju­sių są­nau­dų dar­ buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams. „Tik la­bai nuo­sai­kus mi­ni­ma­lios al­gos kė­li­mas ne­tu­ri nei­gia­mo po­ vei­kio dar­bo rin­kai ir eko­no­mi­kai“, – tei­gė V.Kly­vie­nė. Jos ma­ny­mu, mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mas iki 1000 li­tų ne­bu­vo


15

ketvirtADIENIS, gegužės 30, 2013

turtas Tik­ri­na, ar ban­kai ­ ne­suk­čiau­ja

Dau­giau­sia sunk­ve­ži­mių par­duo­da es­tai

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja aiš­ ki­na­si, ar Lie­tu­vo­je vei­kian­tys ko­mer­ci­niai ban­ kai, for­muo­da­mi ati­dė­ji­mus pro­ble­mi­nėms pa­ sko­loms, ne­ban­do iš­veng­ti pel­no mo­kes­čio. Lie­tu­vos įsta­ty­mai nu­ma­to, kad dėl nuo­sto­lin­ gais me­tais su­da­ry­tų spe­cia­lių­jų ati­dė­ji­nių pa­ tir­tus nuo­sto­lius ban­kai ga­li per­kel­ti į pel­nin­gus me­tus. Tai lei­džia ban­kams ir pel­nin­gais me­ tais ne­mo­kė­ti pel­no mo­kes­čio, kol bus vi­siš­kai kom­pen­suo­ti dėl kri­zės pa­tir­ti nuo­sto­liai.

Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je sunk­ve­ži­mių par­da­vi­mas šių me­tų sausį–balandį smu­ko, Es­ti­jo­je au­go. Tai ro­do Eu­ro­pos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų aso­ cia­ci­jos ACEA duo­me­nys. Lie­tu­vo­je per ke­tu­ ris mė­ne­sius par­duo­ti 826 sunk­ve­ži­miai, ar­ba 13 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu (953). Lat­vi­jo­je sunk­ve­ži­mių par­da­vi­mas smu­ko 10 pro­c., iki 387, Es­ti­jo­je šok­te­lė­jo 1,5 kar­to, iki 254. Ta­čiau ba­lan­dį par­da­vi­mas Lie­ tu­vo­je išau­go 25 pro­c., iki 267 sunk­ve­ži­mių.

ms – gra­šiai

me­džio­ja­mi ir ge­riau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­nan­tys dar­buo­to­jai.  To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

itin nuo­sai­kus, nes au­gi­mas sie­ kė 18 pro­c., o tai kai ku­rioms įmo­ nėms su­kė­lė di­de­lį šo­ką.

Vie­nam gal svar­bu vyk­dy­ti nu­ro­dy­mus ir gau­ti nor­ma­lų at­ ly­gi­ni­mą, o ki­tą ga­ li mo­ty­vuo­ti darb­ da­vio su­tei­kia­ma lais­vė, ga­li­my­bė įgy­ ven­din­ti idė­jas. „Ma­n o as­m e­n i­n e nuo­m o­n e, tai nė­ra pro­tin­gas spren­di­mas“, – pa­klaus­ta, ką ma­no apie Dar­

bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) ini­cia­ty­ vas mi­ni­ma­lią al­gą nuo ki­tų me­tų di­din­ti iki 1200 li­tų, sa­kė V.Kly­ vie­nė. Ji pri­dū­rė, kad la­biau rei­kė­tų gal­ vo­ti apie mi­ni­ma­lios al­gos di­fe­ren­ ci­ja­vi­mą, kai ma­žes­nis mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas bū­tų mo­ka­mas jau­ niems, dar­bo pa­tir­ties dar ne­tu­ rin­tiems žmo­nėms, o pa­ty­rę dar­ buo­to­jai gau­tų dau­giau. Nors kai kas svars­to, kad mi­ni­ma­ lus at­ly­gi­ni­mas ga­lė­tų bū­ti di­fe­ren­ ci­juo­ja­mas pa­gal re­gio­nų eko­no­mi­ nį ly­gį, ta­čiau, pa­sak V.Kly­vie­nės, tai nė­ra tin­ka­mas spren­di­mas, nes to­kiu at­ve­ju, pa­vyz­džiui, Vil­niu­je re­gist­ruo­tos įmo­nės grei­tai per­si­ re­gist­ruo­tų kur nors pro­vin­ci­jo­je, kad ga­lė­tų mo­kė­ti ma­žes­nius at­ly­ gi­ni­mus dar­buo­to­jams.

Be­dar­bių šalyje ne­ma­žė­ja „„ Pir­m ą šių me­t ų ket­v ir­t į ne­d ar­

bo ly­g is ša­l y­j e sie­k ė 13,1 pro­c . ir bu­v o 0,1 pro­c en­t i­n io punk­t o di­ des­n is nei pa­s ku­t i­n į 2012 m. ket­ vir­tį. „„Pir­mą šių me­tų ket­vir­tį ša­ly­je bu­ vo 191,2 tūkst. be­dar­bių, t. y. 1,1 tūkst. (0,6 pro­c.) dau­giau nei pa­sku­ti­nį 2012 m. ket­vir­tį. „„Vy­rų ne­dar­bo ly­gis pir­mą 2013 m. ket­vir­tį bu­vo 14,8 pro­c., mo­te­rų – 11,4 pro­c. Mi­nė­tu lai­ko­tar­piu, pa­ly­ gin­ti su pa­sku­ti­niu 2012 m. ket­vir­ čiu, vy­rų ne­dar­bo ly­gis pa­di­dė­jo 0,7 pro­cen­ti­nio punk­to, mo­te­rų – su­ma­žė­jo 0,5 pro­cen­ti­nio punk­to. Pir­mą 2013 m. ket­vir­tį be­dar­bių vy­ rų bu­vo 107,6 tūkst., mo­te­rų – 83,7 tūkst. „„Il­ga­lai­kio ne­dar­bo ly­gis pir­mą 2013  m. ket­vir­tį su­da­rė 5,9 pro­c. ir bu­vo 0,1 pro­cen­ti­nio punk­to ma­ žes­nis nei pa­sku­ti­nį 2012 m. ket­ vir­tį. Il­ga­lai­kių be­dar­bių bu­vo 86,6 tūkst., ar­ba be­veik kas ant­ras be­ dar­bis (45,3 pro­c.), – tai 0,7 tūkst. (0,8 pro­c.) ma­žiau nei pa­sku­ti­nį 2012 m. ket­vir­tį. „ „ Pir­m ą 2013 m. ket­v ir­t į ša­l y­ je dir­b o 1,267 mln. gy­v en­t o­j ų. Jų skai­č ius, pa­l y­g in­t i su pa­s ku­ ti­n iu 2012 m. ket­v ir­č iu, su­m a­ž ė­ jo 5,7 tūkst. (0,4 pro­c .). Per ket­ vir­t į užim­t ų gy­v en­t o­j ų skai­č ius la­b iau­s iai su­m a­ž ė­j o sta­t y­b o­j e (12 tūkst.) ir že­m ės ūky­j e, miš­k i­ nin­k ys­t ė­j e ir žu­v i­n in­k ys­t ė­j e (9,9 tūkst.), o pa­d i­d ė­j o pra­m o­n ė­j e (9,1 tūkst.). „„Ša­lies ūky­je pir­mą 2013 m. ket­vir­tį dir­bo 617,1 tūkst. vy­rų ir 650,1 tūkst. mo­te­rų. Pir­mą 2013 m. ket­vir­tį, pa­ ly­gin­ti su pa­sku­ti­niu 2012 m. ket­vir­ čiu, dir­ban­čių vy­rų skai­čius su­ma­ žė­jo 8,5 tūkst., o mo­te­rų 2,8 tūkst. pa­ di­dė­jo. „„De­vy­ni iš de­šim­ties (90 pro­c.) užim­tų gy­ven­to­jų pir­mą 2013 m. ket­vir­tį dir­bo vi­są dar­bo die­nos ar sa­vai­tės lai­ką. Vy­rai daž­niau nei mo­te­rys dir­bo vi­są dar­bo die­nos ar sa­vai­tės lai­ką – ati­tin­ka­mai 91,4 ir 88,8 pro­c. „„ 15–64 me­t ų gy­v en­t o­j ų užim­ tu­m o ly­g is pir­m ą 2013 m. ket­v ir­ tį sie­k ė 62,3 pro­c ., per ket­v ir­t į jis su­m a­ž ė­j o 0,1 pro­c en­t i­n io punk­ to. 15–64 me­t ų vy­r ų užim­t u­m o ly­g is bu­vo 62,7 pro­c., mo­te­rų – 62 pro­c. „„Pir­mą 2013 m. ket­vir­tį, pa­ly­gin­ ti su pa­sku­ti­niu 2012 m. ket­vir­čiu, vy­rų užim­tu­mo ly­gis su­ma­žė­jo 0,9, mo­te­rų pa­di­dė­jo 0,7 pro­cen­ti­nio punk­to. „„55–64 me­tų gy­ven­to­jų užim­tu­ mo ly­gis pir­mą 2013 m. ket­vir­tį sie­ kė 52,4 pro­c. ir bu­vo 1,1 pro­cen­ti­nio punk­to di­des­nis nei ket­vir­tą 2012 m. ket­vir­tį. „ „ Pir­m ą 2013 m. ket­v ir­t į ša­l y­ je bu­v o 1,77 mln. eko­n o­m iš­k ai neak­t y­v ių 15 me­t ų ir vy­r es­n ių gy­v en­t o­j ų – tai yra 1,6 tūkst. (0,1 pro­c .) ma­ž iau nei ket­v ir­t ą 2012 m. ket­v ir­t į. Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

42 proc.

per­nai smu­ko „Ache­mos“ gru­pės pel­nas.

Aiš­kin­sis rea­lų at­ly­gi­ni­mų dy­dį Jau lie­pą Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­ de­ra­ci­ja pa­skelbs rea­lų at­ly­gi­ni­ mų dy­dį Lie­tu­vos įmo­nė­se ir su­ teiks ga­li­my­bę pa­ly­gin­ti siū­lo­ mus at­ly­gi­ni­mus bei dar­buo­to­jų lū­kes­čius Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je.

Ty­ri­mu, ku­ria­me šiuo me­tu da­ ly­vau­ja dau­giau nei 300 Lie­tu­vos įmo­nių bei 5000 dar­buo­to­jų, sie­ kia­ma iš­siaiš­kin­ti rea­lų dau­giau nei 300 pro­fe­si­jų dar­buo­to­jų at­ ly­gi­ni­mų dy­dį. „Dar­bo už­mo­kes­tis ir jo ap­mo­ kes­ti­ni­mas – šiuo me­tu di­džiau­ sios vers­lo įmo­nių pa­ti­ria­mos iš­ lai­dos. Vers­lui la­bai svar­bu ži­no­ti ak­tua­liau­sią ir nau­jau­sią in­for­ ma­ci­ją apie at­ly­gi­ni­mų ten­den­ ci­jas ša­ly­je, o Lie­tu­vo­je to­kios in­ for­ma­ci­jos trūks­ta. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to pa­tei­kia­mi duo­ me­nys pa­pras­tai vie­šu­mą pa­sie­ kia praė­jus ne­ma­žam lai­ko­tar­piui nuo duo­me­nų su­rin­ki­mo ir at­ spin­di tik vi­dur­kius. Tad šis ty­ ri­mas bus nau­din­gas ir darb­da­ viams, ir dar­buo­to­jams. Ta pa­ti me­to­di­ka nau­do­ja­ma vi­so­se Bal­ti­ jos ša­ly­se, to­dėl jo re­zul­ta­tai ypač rei­ka­lin­gi įmo­nėms, vyk­dan­čioms veik­lą ir sam­dan­čioms dar­buo­to­ jus vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­se“, – tre­ čiadienį pri­sta­ty­da­mas šiuo me­ tu at­lie­ka­mą ty­ri­mą sa­kė Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Val­das Sut­kus. Ty­ri­mas orien­tuo­tas į di­de­les ir vi­du­ti­nes įmo­nes, ku­rių dar­buo­ to­jai su­da­ro di­džią­ją da­lį dar­bo jė­gos. Ty­ri­me pa­tei­kia­ma dau­ giau nei 300 pro­fe­si­jų, an­ke­tos klau­si­muo­se pra­šo­ma nu­ro­dy­ ti pa­grin­di­nius įmo­nių duo­me­ nis, ba­zi­nių at­ly­gi­ni­mų po­ky­čius,

dar­bo jė­gos pa­klau­sos po­ky­čius, dar­bo są­ly­gas ir dar­bo or­ga­ni­za­ vi­mą. Ly­giag­re­čiai, tai­kant pa­na­ šią me­to­di­ką, ap­klau­sia­mi ir dar­ buo­to­jai bei ieš­kan­tys dar­bo, o tai lei­džia leng­vai pa­ly­gin­ti duo­me­ nis. Da­ly­va­vi­mas ty­ri­me ne­mo­ ka­mas, o da­ly­vau­jan­čios įmo­nės gaus ty­ri­mo ata­skai­tos da­lį pa­gal at­sa­ky­tų klau­si­mų da­lį.

Val­das Sut­kus:

Dar­bo už­mo­kes­tis ir jo ap­mo­kes­ti­ni­mas – šiuo me­tu di­džiau­ sios vers­lo įmo­nių pa­ti­ria­mos iš­lai­dos. „Lie­tu­vos įmo­nės dar­buo­to­ jų at­ly­gi­ni­mus lin­ku­sios lai­ky­ti po de­vy­niais už­rak­tais, nors pa­si­ da­li­ji­mas to­kia in­for­ma­ci­ja įneš­ tų aiš­ku­mo į dar­bo rin­ką. Daž­na­ me dar­bo pa­siū­ly­me įmo­nės siū­lo kon­ku­ren­cin­gą at­ly­gi­ni­mą, ta­čiau koks tai at­ly­gi­ni­mas, ga­li­ma tik spė­lio­ti. Ty­ri­mas pa­dė­tų įmo­nėms įsi­ver­tin­ti rea­lų kon­ku­ren­cin­gu­mą ir nu­sta­ty­ti dar­buo­to­jų lū­kes­čius“, – sa­kė „CV On­li­ne“ rin­ko­da­ros va­do­vė Ri­ta Ka­ra­vai­tie­nė. Ta pa­ti me­to­di­ka nau­do­ja­ma tri­jo­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Ty­ri­mą at­ lie­ka At­ly­gi­ni­mų ty­ri­mo agen­tū­ra ir „CV On­li­ne“, bend­ra­dar­biau­ da­ma su Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­ de­ra­ci­ja. Ty­ri­mo or­ga­ni­za­to­riai ra­gi­na įmo­nes ak­ty­viai da­ly­vau­ ti šia­me ty­ri­me, ku­ris su­teiks ver­ tin­gos in­for­ma­ci­jos vi­sam vers­lo sek­to­riui. „Klaipėdos“ inf.

„„Ne­su­tam­pa: nors at­ro­do, kad Lie­tu­vos rin­ka nė­ra di­de­lė ir vi­si apie vi­

sus vis­ką ži­no, pa­tir­tis ro­do, kad darb­da­vių ir dar­buo­to­jų įsi­vaiz­da­vi­ mai, ko­kie tu­rė­tų bū­ti at­ly­gi­ni­mai, ski­ria­si.  And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.


16

Ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

pasaulis Su­čiu­po ­ už­puo­li­ką

Išp­lo­vė ­ mi­li­jar­dus

„Fe­men“ ­ pro­tes­tas

Va­kar Pran­cū­zi­jo­je suim­tas 22-ejų Ale­xand­re’as D. pri­si­ pa­ži­no, kad sa­vait­ga­lį Pa­ry­ žiu­je su­ba­dė pa­tru­liuo­jan­tį pran­cū­zų ka­rei­vį. Pro­ku­ro­ras Xa­vie­ras Mo­lin­sas sa­kė, kad jau­nuo­lis bu­vo ži­no­mas po­ li­ci­jai nuo 2009 m. ir tik­riau­ siai vei­kė rem­da­ma­sis sa­vo re­li­gi­ne ideo­lo­gi­ja.

JAV tei­sė­sau­ga pra­dė­jo be­ ne di­džiau­sią pa­sau­ly­je pi­ni­ gų plo­vi­mo ty­ri­mą skait­me­ni­ nės va­liu­tos ope­ra­to­rės „Li­ ber­ty Re­ser­ve“ at­žvil­giu. Kos­ ta Ri­ko­je įsi­kū­ru­si ope­ra­to­rė, ku­ri dis­po­na­vo di­džiu­liais vy­ riau­sy­bių ne­kont­ro­liuo­tais pi­ ni­gais, kal­ti­na­ma iš­plo­vu­si 6 mlrd. do­le­rių.

Tu­ni­so cent­re va­kar bu­vo suim­tos trys krū­ti­nes ap­nuo­ gi­nu­sios ju­dė­ji­mo „Fe­men“ ak­ty­vis­tės – tai bu­vo pir­mas toks fe­mi­nis­čių pro­tes­tas ara­ bų pa­sau­ly­je. Prie pa­grin­di­nių teis­mo rū­mų pro­tes­tą su­ren­ gu­sios mo­te­rys rei­ka­la­vo pa­ leis­ti jau­ną tu­ni­sie­tę mo­ters tei­sių gy­nė­ją Ami­ną Ty­ler.

Praė­jus 60-iai me­ tų po to, kai bu­vo pir­mą kar­tą įkop­ta į Eve­res­tą, šian­dien al­pi­nis­tai skun­ džia­si di­džiu­lė­mis spūs­ti­mis ke­ly­je į aukš­čiau­sią pa­sau­ lio vir­šu­kal­nę.

„„Antp­lū­dis: dėl Eve­res­to pa­pė­dė­je su­kles­tė­ju­sios industrijos nuo 1953 m. aukš­čiau­sią pa­sau­lio vir­šu­kal­nę jau pa­sie­kė dau­giau nei 3 tūkst. žmo­

nių. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Aukš­čiau­sio­je vir­šu­kal­nė­je da­ro­si ankš­ta Pra­mo­gų par­kas

1953 m. ge­gu­žę Ed­mun­das Hil­la­ ry ir Ten­zin­gas Nor­gay dvie­se sto­ vė­jo aukš­čiau­sio­je pa­sau­lio vir­šu­ kal­nė­je. Šian­dien Eve­res­te vie­nat­ve net ne­kve­pia. Dėl šiuo­lai­ki­nės įran­gos ir ne­ nuils­tan­čių ved­lių šer­pų vis dau­ giau žmo­nių užkopia į vir­šū­nę, ku­ri dar prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių bu­vo lai­ko­ma neį­vei­kia­ma. Žur­na­lo „Na­tio­nal Geog­rap­hic“ duo­me­ni­mis, 1990 m. vos 18 pro­c. ban­dy­mų pa­siek­ti Eve­res­tą bu­vo sėk­min­gi. 2012-ai­siais šis skai­čius pa­sie­kė 56 pro­c. Dau­ge­lis skun­džia­si, kad Eve­res­ tas ta­po pa­na­šus į pra­mo­gų par­ką ar­ba ke­lių juos­tų ma­gist­ra­lę. Šie­ met al­pi­nis­tai pa­sa­ko­jo, kad ei­lė­se į vir­šū­nę sto­vė­da­vo po dvi va­lan­ das. Per­nai vi­są pa­sau­lį ap­skrie­

jo vo­kie­čio Ral­fo Duj­mo­vit­so nuo­ trau­ka, ku­rio­je jis už­fik­sa­vo ke­lių šim­tų al­pi­nis­tų vilks­ti­nę ant Eve­ res­to šlai­to. Tu­ris­tai iš Va­ka­rų mo­ka nuo 10 iki 100 tūkst. do­le­rių už lei­di­mą pa­kil­ti į Eve­res­tą ir ved­lių pa­slau­ gas, o kal­no pa­pė­dė­je kles­ti pel­nin­ gas tu­riz­mo vers­las. „Nuo žmo­nių tie­siog nė­ra kur pa­si­slėp­ti, vis­kas ko­mer­cia­li­zuo­ta, pri­tai­ky­ta Va­ka­rų tu­ris­tams“, – pa­ sa­ko­jo 31-ų bri­tė Ayis­ha Jes­sa, ne­se­ niai bu­vu­si Eve­res­te. La­biau pa­ty­rę al­pi­nis­tai skun­džia­si, kad ko­pi­mas į aukš­čiau­sią pa­sau­lio vir­šu­kal­nę dėl to jiems ta­po be­ver­tis. „Tai ne pri­si­lie­ti­mas prie gam­ tos, o la­biau pa­na­šu į ap­si­lan­ky­ mą „McDonald’s“, – sa­kė al­pi­nis­ tas ve­te­ra­nas Gra­ha­mas Hoy­lan­das, pa­ra­šęs kny­gą „Pas­ku­ti­nės va­lan­dos

„„Var­žy­bos: 80-me­tis ja­po­nas Yui­chi­ro Miu­ra šie­met ta­po vy­riau­siu

žmo­gu­mi, pa­sie­ku­siu Eve­res­tą, bet jo re­kor­dą tuoj ban­dys pa­ge­rin­ti 81-ų ne­pa­lie­tis.  AFP nuo­tr.

Eve­res­te“ apie ne­sėk­min­gą George’o Mal­lo­ry ir And­rew Irvine’o ban­dy­ mą pa­siek­ti Eve­res­tą 1924 m. Pa­sie­kia­mas be­veik vi­siems

Šiais lai­kais orus Eve­res­te ga­li­ ma ga­na tiks­liai nu­sta­ty­ti iš anks­ to, to­dėl dau­ge­lis sten­gia­si pa­siek­ ti vir­šu­kal­nę vie­nu me­tu, kai oras bū­na pa­lan­kiau­sias, tad su­si­da­ro spūs­tys. Šian­dien žmo­nės dau­giau ži­no apie aukš­tu­mų li­gą, o tai taip taip pa­de­da di­des­niam skai­čiui al­ pi­nis­tų pa­siek­ti 8848 m aukš­tį virš jū­ros ly­gio.

Jei­gu žmo­gus nė­ ra per­ne­lyg li­go­tas ir nu­si­lpęs, be­veik kiek­vie­nas, tu­rė­da­ mas pa­kan­ka­mai pi­ ni­gų ir kant­ry­bės, ga­ li įveik­ti vir­šu­kal­nę. Tu­ris­tai už pi­ni­gus ap­rū­pi­na­ mi pa­kan­ka­mu kie­kiu de­guo­nies, o šer­pai ne­pa­lie­čiai pa­pras­tai bū­na įpa­rei­go­ti už­tik­rin­ti eks­pe­di­ci­jos sėk­mę. Tu­ris­tų gru­pės nau­do­ja­ si pri­tvir­tin­to­mis vir­vė­mis, ku­rios pa­de­da net ma­žai pa­ty­ru­siems al­ pi­nis­tams pa­siek­ti Eve­res­tą. Dėl vi­sos šios in­dust­ri­jos nuo 1953 m. aukš­čiau­sią pa­sau­lio vir­ šū­nę pa­sie­kė dau­giau nei 3 tūkst. žmo­nių. Tarp jų yra ir Jor­da­nas Ro­me­ro iš Ka­li­for­ni­jos, ku­riam bu­vo 13 me­tų, kai jis įko­pė į Eve­res­tą 2010-ai­siais, bei 80-me­tis ja­po­nas Yui­chi­ro Miu­ra, ta­pęs vy­riau­siu žmo­gu­mi, pa­sie­ku­siu aukš­čiau­sią pa­sau­lio

vir­šu­kal­nę. Jo re­kor­dą da­bar ban­ do pa­ge­rin­ti 81-ų ne­pa­lie­tis Mi­nas Ba­ha­du­ras Sher­cha­nas. „Jei­gu žmo­gus nė­ra per­ne­lyg li­ go­tas ir nu­si­lpęs, be­veik kiek­vie­ nas, tu­rė­da­mas pa­kan­ka­mai pi­ni­gų ir kant­ry­bės, ga­li įveik­ti vir­šu­kal­ nę“, – sa­kė Eber­har­das Jur­gals­ki, ku­ris su­da­ro vi­sų ko­pi­mų į Eve­ res­tą nuo 1953 m. kro­ni­ką. „Jei­gu oro są­ly­gos ke­le­tą sa­vai­ čių bū­na ne­pa­lan­kios kop­ti, tuo­met orams pa­ge­rė­jus nuo­kal­nė­se bū­na ypač daug žmo­nių“, – pri­dū­rė jis.

Pir­mo­ji lie­tu­vė Eve­res­te

Ne­lai­mės ir muš­ty­nės

Lie­tu­vės eks­pe­di­ci­ja tru­ko pu­sant­ro mė­ne­sio ir at­siė­jo 50 tūkst. JAV do­ le­rių. Vi­są eks­pe­di­ci­jos ei­gą mo­te­ris fik­sa­vo sa­vo in­ter­ne­to die­no­raš­ty­je.

Kai kas bai­mi­na­si, kad ne­pa­ty­ru­ sių al­pi­nis­tų ant­plū­dis pa­vo­jin­go­se nuo­kal­nė­se ga­li baig­tis ne­lai­me. „Kop­ti pra­de­da žmo­nės, ku­rie ne­mo­ka nau­do­tis al­pi­niz­mo įran­ ga. Bet ku­rią aki­mir­ką ga­li nu­tik­ti tra­ge­di­ja“, – sa­kė al­pi­nis­tas ve­te­ ra­nas G.Hoy­lan­das. Per­nai Eve­res­te žu­vo de­šimt žmo­nių, trys iš jų bu­vo šer­pai. Pa­ty­ru­sius al­pi­nis­tus er­zi­na nuo­ kal­nė­se su­si­da­ran­čios ei­lės mė­gė­jų, ku­rie nau­do­ja­si pri­tvir­tin­to­mis vir­ vė­mis ir lė­ti­na ko­pi­mą. Šie­met ba­ lan­dį 7470 m aukš­ty­je ki­lo muš­ty­ nės tarp dvie­jų ži­no­mų eu­ro­pie­čių al­pi­nis­tų Ue­li Stec­ko bei Simone’o Mo­ro ir gru­pės ne­pa­lie­čių ved­lių. Pa­sak G.Hoy­lan­do, nors al­pi­ nis­tai iki šiol skun­džia­si dėl šiukš­ lių Eve­res­te, ke­lios va­ly­mo eks­pe­ di­ci­jos kiek pa­ge­ri­no pa­dė­tį. Vis gar­siau pa­si­girs­ta ra­gi­ni­mų ri­bo­ti al­pi­nis­tų skai­čių Eve­res­te ar­ ba iš­duo­ti lei­di­mus kop­ti tik tiems, kas yra ati­tin­ka­mai pa­si­ren­gę ir tu­ ri al­pi­niz­mo pa­tir­ties. Bet šie ra­gi­ ni­mai kol kas ne­su­lau­kia jo­kio at­ gar­sio. BBC inf.

„Aš tai pa­da­riau, aš tai pa­da­riau!“ – in­ ter­ne­to die­no­raš­ty­je džiū­ga­vo Edi­ ta Uk­sai­tė-Ni­chols, šį mė­ne­sį ta­pu­si pir­mą­ja Lie­tu­vos al­pi­nis­te, įko­pu­sia į Eve­res­tą. Jung­ti­nių Tau­tų Pa­sau­lio mais­to pro­gra­mos spe­cia­lis­te dir­ban­ti mo­ te­ris bu­vo tarp ke­tu­rių iš vie­nuo­li­ kos sa­vo gru­pės al­pi­nis­tų, ku­riems pa­vy­ko pa­siek­ti aukš­čiau­sią pa­sau­ lio vir­šu­kal­nę.

E.Uk­sai­tės-Ni­chols pa­sie­ki­mas su­ ta­po su tam tik­ra su­kak­ti­mi: prieš 20 me­tų, 1993 m. ge­gu­žę, Eve­res­tą pa­sie­kė pir­mas lie­tu­vis Vla­das Vit­ kaus­kas.

10

žmonių

žuvo pernai kopdami į Everestą.


17

ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

sportas Sporto telegrafas

Šaškės. Klaipėdos apskrities paprastųjų šaškių čempionu tapo Modestas Klimas iš Priekulės. Jis pelnė 5,5 taško iš 7. Antrąją vietą tarp 17 dalyvių užėmė klaipėdietis Saulius Gricius – 5 taškai. Tiek pat jų surinko ir bronzos medalį iškovojęs praeityje buvęs sunkiaatletis Benediktas Bagočius iš Šilutės. Į dešimtuką pateko dar trys klaipėdiečiai, visi pelnę po 4 taškus – Antanas Akavickas (6-oji vieta), Aleksandras Daščiora (8-oji vieta) ir Jonas Buivydas (10oji vieta). Vienintelė moteris, kovojusi su vyrais, Elena Baltrimienė surinko 4 taškus – 11-oji vieta.

„„Pasiekimas: Klaipėdos sportininkai komandų įskaitoje užėmė aukštą antrą vietą.

Uostamiesčio ekipa – antra Šalies kultūrizmo ir fitneso čempionate, surengtame Kaune, sėkmingai Klaipėdos vardą gynė „Jėgos ir grožio“ klubo vaikinai ir merginos. Du iš jų – Arthuras Mileris ir Linardas Vaitkus iškovojo čempionų titulus. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

A.Mileris aukso medalį laimėjo jaunių iki 18 metų kultūrizmo rungtyje. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė Aurimas Kriginas. Anot sportininkų trenerės Alos Gusevos, šįmet šie klaipėdiečiai nuolat kovojo dėl aukščiausių vietų įvairiose varžybose. Sėkmė labiau lydėjo A.Milerį, užėmusį pirmąsias vietas Šiauliuose surengtame „Saulės taurės“ turnyre, Šilutėje – Žemaitijos taurės varžybose, atvirame Vilniaus čempionate. A.Kriginas pamaryje buvo antras, o Šiauliuose ir sostinėje – trečias. L.Vaitkus aukso medalį laikinojoje sostinėje iškovojo pranokęs varžovus jaunių (iki 16 metų) kultūristų grupėje.

Dvi uostamiesčio atstovės, rungtyniavusios kūno fitneso rungtyje, laimėjo vicečempionių vardus. Antrąsias vietas užėmė Marija Labašauskaitė, pergalės siekusi tarp 16-mečių, ir Alina Carevskaja, kovojusi su dalyvėmis iki 18 metų. Bronzos medaliu pasidabino moterų bikini klasėje pasirodžiusi Austrė Pakalniškytė. Prieš tai jaunimo grupėje rungtyniavusi Ugnė Gustautaitė šioje klasėje užėmė garbingą aštuntą vietą. Dar trims „Jėgos ir grožio“ sportininkams – Modestui Šimkui (jaunimas iki 23 m.; klasikinis kultūrizmas), Viktorijai Srūgytei (jaunimas iki 23 m.; bikini klasė) ir Gabrielei Valentaitei (jaunės iki 18 m.; bikini klasė) – nepavyko nužingsniuoti iki finalo. Komandinėje įskaitoje „Jėgos ir grožio“ ekipa užėmė antrąją vietą.

Futbolas. Ketvirtą pergalę Lietuvos futbolo A lygos čempionate iškovojo „Šiaulių“ klubas, vakar Tauragėje 2:0 (1:0) privertęs pasiduoti „Taurą“. Įvarčius nugalėtojams pelnė Marko Rašo (15 min.) bei Niko Tokičius (58 min.). Pirmenybėse pirmauja Vilniaus „Žalgirio“ (29 taškai) klubas, lenkiantis Klaipėdos „Atlanto“ komandą bei nugalėtojos titulą ginančius Panevėžio „Ekrano“ (po 28 taškus) futbolininkus. Pergalė šiauliečius kilstelėjo iš septintosios į penktąją vietą. Šiandien 18 val. „Atlantas“ Alytuje susitiks su „Dainava“. Ispanija. Trečiose Ispanijos krepšinio čempionato ketvirtfinalio rungtynėse „Barcelona Regal“ komanda su Šarūnu Jasikevičiumi namuose 79:70 (22:17, 11:18, 16:15, 30:20) įveikusi Bilbao „Uxue Basket“ krepšininkus, pateko į pusfinalį. Pirmąjį ketvirtfinalio mačą „Barcelona Regal“ ekipa laimėjo 88:62, o antrajame susitikime svečiuose turėjo pripažinti varžovų pranašumą 89:90. Lietuvis per 10 min. pelnė 7 taškus, atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

„„Laureatė: moterų bikinio klasės varžybose bronzos medalį iškovojo

A.Pakalniškytė (dešinėje).

Pirmosios vietos taure apdovanoti Marijampolės atletai. Garbingą antrą vietą trenerių konkurse užėmė uostamiesčio atstovė A.Guseva. Daugiau taškų

pelnė tik marijampolietis Renaldas Česnaitis. „Girtučio“ kultūros rūmuose vykusiose pirmenybėse varžėsi ir svečiai iš užsienio – lenkai, latviai ir ispanai.

Tenisas. Pergale Pietų Korėjoje vykstantį teniso turnyrą, kurio prizų fondą sudaro 15 tūkst. JAV dolerių, pradėjo 21-erių Laurynas Grigelis. 420-ą vietą ATP klasifikacijoje užimantis klaipėdietis vienetų varžybų šešioliktfinalyje 6:4, 7:5 nugalėjo 26-erių australą Kadeną Henselą (ATP-1872). Aštuntfinalyje L.Grigelio varžovas bus trečioji raketė iš Australijos – 19-metis Luke Saville (ATP-357), pirmajame rate 6:2, 6:3 sutriuškinęs 22-ejų šeimininką Seungrį Choi. Dvejetų varžybų aštuntfinalyje antroji pagal skirstymą L.Grigelio ir ispano Enrique Lopezo-Perezo pora trečiadienį aštuntfinalyje 3:6, 7:6 (7:2), 10:7 įveikė korėjiečius Hongą Chungą bei Sangą-Woo Nohą bei ketvirtfinalyje varžysis su australais K.Henseliu ir Brendanu Motore.

Du atletai buvo neįveikiami Česlovas Kavarza Laimingiausi iš Ukmergėje vykusio Lietuvos moksleivių sambo imtynių pirmenybių grįžo Akvilė Titorenko ir Vytautas Šeirys.

A.Titorenko aukso medalį iškovojo rungtyniaudama svorio per 70 kg grupėje, o V.Šeirys buvo stipriausias tarp iki 72 kg sveriančių atletų. Lemiamo žingsnio finale neįstengė žengti taip pat du Klaipėdos sporto centro auklėtiniai. Julius Varžaitis (iki 66 kg) ir Arnas

Šukys (iki 72 kg) galės didžiuotis vicečempionų vardais. Bronzos žetonais pasidabino penki Mindaugo Railos ir Jono Tilviko ugdomi imtynininkai – Egidijus Skuodas (iki 42 kg), Paulius Kislinkas (iki 55 kg), Dainius Jucys (iki 66 kg), Nedas Macijauskas (iki 72 kg) ir Justina Kazlauskaitė (per 70 kg). Po varžybų buvo atrinkti sportininkai, ginsiantys Lietuvos garbę Europos kadetų čempionate, rugsėjo mėnesį vyksiančiame Rygoje. Į Latvijos sostinę vyks abu čempionais tapę klaipėdiečiai – A.Titorenko ir V.Šeirys.

„„Medalininkai: prizininkais tapo gražus būrys uostamiesčio jaunųjų imtynininkų.


18

ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

sportas

Gdynėje nepavyko būti tretiems 21-ąjį kartą Lenkijos uostamiestis Gdynė į giminingų miestų, tarp kurių yra Klaipėda, žaidynes pakvietė jaunuosius sportininkus.

„„Nugalėtojos: pirmąją vietą užėmusios krepšininkės su trenere D.Anužiene.

Česlovas Kavarza

Keturias dienas per 70 klaipėdiečių stalo teniso salėje, futbolo stadione, krepšinio aikštelėje, plaukimo baseine rungtyniavo su Gdynės, Kylio (Vokietija), Liepojos (Latvija), Karlskronos (Švedija) ir Kaliningrado (Rusija) bendraamžiais. Geriausiai pasirodė Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklė-

tinės, užėmusios pirmąją vietą. Praeityje žinomos krepšininkės Dianos Anužienės treniruojamos auklėtinės triuškino varžoves, 105:27 nugalėjusios Kylio komandą, 65:28 – Gdynės ekipą. Finale lietuvės susitiko su latvėmis. Liepojos krepšininkės bandė priešintis, tačiau patekusios į geležinės klaipėdiečių gynybos spąstus, palūžo. „Knašiukės“ iškovojo įtikinamą pergalę 82:60.

Gerai varžėsi Klaipėdos plaukikai. Nugalėtojais ir prizininkais tapo Natalijos Jurčiuk treniruojamas Kirilas Andrejevas, Mečislovo Doviakovskio ugdomos Laurynas Lučka ir Emilija Ežerskytė. Stalo teniso varžybose medaliais pasidabino Laimučio Udros auklėtinės Mirga Kuraitytė ir Greta Vaičytė. Jos užėmė antrąją vietą mergaičių dvejetų turnyre.

Aukštą šeštąją vietą asmeninėse varžybose užėmė vos metus treniruotes lankanti 11-metė Ugnė Badrenkovaitė. „Tai gabi, turinti talentą stalo tenisininkė. Ateityje mus džiugins pergalėmis Lietuvoje ir užsienyje“, – U.Badrenkovaitę gyrė L.Udra. Komandų įskaitoje klaipėdiečiai užėmė ketvirtą vietą, vos keturiais taškais atsilikę nuo trečiąją vietą užėmusių šeimininkų.

Prasčiausiai sekėsi 1998 metais gimusiems futbolininkams. Jie, neįmušę nė vieno įvarčio, užėmė paskutinę vietą. Klaipėdiečiai pralaimėjo visas trejas rungtynes: 0:6 Liepojai, 0:3 Kyliui ir tokiu pačiu rezultatu varžybose dėl 5-osios vietos Kaliningradui. Susumavus visų šakų taškus, klaipėdiečiai užėmė ketvirtąją vietą.

Žaidėjui – krūva prizų Česlovas Kavarza Raudondvario dvare nugriaudėjo Moksleivių krepšinio lygos sezono uždarymo šventė, kurioje ryškiai plaikstėsi uostamiesčio vėliava.

Jos metu buvo apdovanoti naudingiausi krepšininkai, jų treneriai ir mokyklų vadovai. Į vaikinų čempionatų simbolinį penketą pateko klaipėdietis – Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinis Tadas Sedekerskis ir palangiškis Matas Budrys. Dovanos ypač liejosi T.Sedekerskiui. Du prizus – naudingiausio ir geriausio žaidėjo – Mindaugo Bugio treniruojamas auklėtinis gavo, vedęs komandos draugus į priekį jaunučių vaikinų B (gimusių 1998 m.) čempionate. Dideles perspektyvas teikiantis vaikinas

per rungtynes vidutiniškai pelnė po 31,76 taško. Ir į merginų simbolinę komandą pakviesta Klaipėdos krepšininkė – Roberta Mizgerytė. Geriausiu vaikinų treneriu tapo Palangos sporto centro specialistas Regimantas Juška. Jis su 1996 m. gimusiais auklėtiniais laimėjo jaunių vaikinų B čempionato aukso medalius. Tai pirmasis ir vienas iš svarių palangiškių pasiekimų Lietuvos moksleivių čempionatuose. Nenuostabu, kad Palangos „Lalila“ pripažinta geriausia šalies vaikinų komanda. Kurorto krepšininkai, pernai vos iškovoję teisę dalyvauti tarp dešimties stipriausių ekipų, šiemet užkopė ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio. Dovanos sulaukė ir daugiausia metimų blokavęs klaipėdietis Karolis Tamošauskis, per rungtynes vidutiniškai blokavęs 4 varžovų metimus. „„Lygis: D.Jablokovas pranoko savo bendraamžius.

„„Triumfavo: M.Šibajevai sėkmė – ne pirmoji.

Šachmatininkų pergalės Česlovas Kavarza Šiauliuose surengtame Lietuvos jaunųjų šachmatininkų čempionate triumfavo du klaipėdiečiai – Marija Šibajeva ir Dmitrijus Jablokovas.

„„Talentas: T.Sedekerskis yra akivaizdus lyderis tarp bendraamžių.

Tarp 12-mečių mergaičių, kurių susirinko 17, kovojusi M.Šibajeva per 7 partijas surinko 5,5 taško. Sidabro ir bronzos medalius iškovojusios šiaulietės Miglė Semonavičiūtė ir Gabija Šimkūnaitė atsi-

liko pustaškiu. Aukštą šeštą vietą su 4,5 taško užėmė dar viena uostamiesčio atstovė Jekaterina Pavliukovec. Ana Borisovaitė, pelniusi 3 taškus, liko 14-a. Įspūdingai tarp 10mečių pasirodė D.Jablokovas. Jis, laimėjęs septynis susitikimus iš 8, buvo vienvaldis lyderis tarp 53 bendraamžių. Vladislavas Budiakas su 4,5 taško tenkinosi 18-ąją vieta. Po 2,5 taško surinkę Ilja Ioninas ir Artemijus Valužis užėmė 45-ąją ir 48-ąją vietas.

Tarp 8-mečių mergaičių penkta tarp 12 žaidėjų buvo Kristina Ušanova, pelniusi 4 taškus iš 7. Šio amžiaus berniukų turnyre ketvirtas buvo Andrejus Možeika – 6 taškai iš 8. Pustaškiu mažiau surinkęs Mantas Vaitkus buvo septintas. Glebas Pidlužnas su 4,5 taško liko 10-as. Jaunesni, į mokyklą dar neinantys, Arsenijus Budiakas ir Nikolajus Laboras, pelnę po 3 taškus užėmė 29-ąją ir 30-ąją vietas tarp 33 šachmatininkų.


23

ketvirtadienis, gegužės 30, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.

Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus. Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 4 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite tiesiog nepakeičiamas pagalbininkas žmonėms, kurie nebepavyksta susidoroti su kilusiomis problemomis ar susivokti greitai besikeičiančioje situacijoje. Puikiausiai spręsite už kitus, deja, savus reikalus tvarkyti seksis sunkiau. Jautis (04 21–05 21). Šiandien geriausias jūsų sąjungininkas - kantrybė. Dalis kliūčių, kurias jums norėtųsi pašalinti nedelsiant, per laiką tiesiog išnyks pačios. Yra dalykų, kurių niekaip nepaskubinsi. Dvyniai (05 22–06 21). Nauji keliai ir naujos idėjos šiandien turės didelį pasisekimą. Pabandykite pakeisti kažką toje sferoje, kur niekas nebuvo iki šio laiko judinama. Vėžys (06 22–07 22). Diena tinkama priiminėti atsakingus sprendimus, organizuoti iškilmingus renginius bendrauti su įtakingais žmonėmis. Jei labai panorėsite, galite net išgarsėti. Liūtas (07 23 – 08 23). Žvaigždės šiandien palankios tam, kas sugeba veikti ryžtingai ir nepraranda optimizmo ir vilties bet kokiomis aplinkybėmis. Tikėkite savo jėgomis ir nepervertinkite kylančių kliūčių. Mergelė (08 24–09 23). Energija trykš per kraštus, visur ir visada būsite dėmesio centre. Jei siekiate būti lyderiu, išmušė jūsų valanda. Ieškote naujų veiklos sričių? Šiandien galite sulaukti įdomių pasiūlymų. Svarstyklės (09 24–10 23). Fortūna šiandien jums siūlo daug galimybių, tik kažkodėl norėsis atidėti galutinio apsisprendimo momentą Ilgai delsti nederėtų, praleidus progą kitos laukti teks ilgai. Skorpionas (10 24–11 22).Diena praeis be ypatingų įvykių. Vakarą reikėtų leisti su artimais žmonėmis - galite surengti nedidelę šeimyninę šventę ar nueiti kur nors kartu pavakarieniauti. Bendravimas sutvirtins santykius. Šaulys (11 23–12 21). Neskubėkite aktyviai veikti, vis tiek nepavyks paskubinti įvykių. Palūkėkite, kol gausite aiškų signalą, jog kelias laisvas, tuomet ir galėsite išlieti susikaupusią energiją. Ožiaragis (12 22–01 20). Pasistenkite išvengti konflikto su žmogumi, kuriam nesate abejingas. Būkite pasirengęs nusileisti ir pasitelkti diplomatiškumą. Vakare pasilepinkite vaistažolių vonia. Vandenis (01 21–02 19). Suplanavę šios dienos darbus, nebekeiskite ketinimų. Diena bus sėkminga tik tuo atveju, jei viską darysite pagal tvarkaraštį, punktas po punkto. Visas naujas ir originalias idėjas pasilikite kitai savaitei. Žuvys (02 20–03 20). Susidursite su nenumatytais sunkumais. Juos įveikti prireiks nemažai laiko, tačiau tai neišmuš jūsų iš nusibrėžto kelio. Neatidėliokite rimto ir atviro pokalbio, kuriam jau seniai kaupiatės.

Baroti galerijoje festivalį pradės džiazuojanti keramika Šiandien 18 val. uostamiesčio Baroti galerijoje bus atidarytos išsyk dvi vilniečių dailininkų keramikų poros darbų parodos: Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės „Jūra vandenynas“ ir Ryto Jakimavičiaus „Žiemą vasarą“, skirtos XIX Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui. Jis ir prasidės šiuo vernisažu.

„Ciklas „Jūra vandenynas“ – apie vandenį. Apie jo palaimą, raibuliuojantį grožį ir... pražūtingą jėgą. Vanduo – traukiantis ir mirtinai pavojingas. Nuskęsti – neskęsti.

Išplaukti. Nugalėti likimą. Jūros peizažas – puošnus ir tviskantis, bet kartu lyg ir sunkus kaip iš nelabai gero sapno. Koliažinis darbo principas suteikia galimybę žaisti citatomis, masteliu, daugiaprasmiais motyvais. Paradoksalūs kontrastai – tikrovė-sapnai, menas-kičas, rimta-juokinga, asociacijos su senąja daile, architektūra, mitologija, keistos užuominos – viso to čia esama, – pasakojo D.Jakimavičienė. – Kita ciklo dalis – „Balutės ežerėliai“. Čia naudoju smulkias porcelianines ir plas-

tikines figūrėles, įvairius graudžiai vaikiškus ar sentimentalius daiktelius. Komponuoju tuos niekniekius ant porcelianinių „vandens balučių“ ir pasakoju istorijas. Noriu, kad jos būtų truputį juokingos, bet ne tik. Truputį sentimentalu, truputį ironiška“, – šypsojosi dailininkė. Vilniaus dailės akademijos profesorius R.Jakimavičius kuria temines ir skulptūrines kompozicijas, instaliacijas, monumentalius interjero elementus. Jis atstovauja kartai, kurios meninė pasaulėžiūra

formavosi devintojo dešimtmečio pradžioje, kai Lietuvos dailėje ypač stiprėjo savęs reflektavimo tendencijos. Todėl keramiko kūrybinė energija labiau telkiama individualiam pasaulėvaizdžiui įprasminti, o ne išspręsti funkcines technologines problemas. Jo kūriniai postmodernistinės konceptualiosios pakraipos, lakoniškos, stilizuotos, subtiliai modeliuotos formos derinamos su padidintomis, groteskiškomis, sarkastiškomis. Krikščioniška ikonografija dvelkianti R.Jakimavičiaus skulptūrinių

porcelianinių darbų serija „Žiemą vasarą“ – gyvulėlių procesija, išsitęsusi erdvėje, kartu tarsi ir laike, – apie ramią metų laikų kaitą. Dauguma serijos darbų gimė tarptautinėje keramikos studijoje Kečkemete Vengrijoje, naudojant išskirtinės kokybės Limožo porcelianą. Visi kompozicijos elementai – skulptūriniai, tačiau didžioji dalis kartu ir funkcionalūs – tai skulptūros-talpyklės. Abiejų dailininkų keramika Baroti galerijoje bus eksponuojama iki birželio 18 d. „Klaipėdos“ inf.


Orai

Šiandien naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra naktį 9–14, dieną 21–26 laipsniai. Rytoj daug kur palis, vietomis perkūnija. Temperatūra naktį 11–16, dieną 23– 28 laipsniai.

Šiandien, gegužės 30 d.

+21

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+22

Šiauliai

+23

Klaipėda

Panevėžys

+23

Utena

+23

5.02 22.05 17.03

150-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 215 dienų. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +20 Brazilija +28 Briuselis  +17 Dublinas  +18 Kairas +37 Keiptaunas  +19 Kopenhaga +20

kokteilis Blaš­kė­si ško­tas Re­g is, Ško­ti­jos fut­bo­lo rink­ti­nė, ku­rią į įvai­rius pa­sau­l io kam­pe­l ius ly­di tūks­ tan­čiai aist­r uo­l ių, Lie­tu­vo­je žai­dė la­ bai se­n iai, o ir ar­t i­m iau­siu me­tu mū­ sų vals­ty­bė­je nė­ra nu­ma­ty­ta šios ko­ man­dos rung­ty­nių, ta­čiau vie­nas ško­ tas va­kar blaš­kė­si po Klai­pė­dą. Jis dūd­mai­šiu links­mi­no ar­ba grau­di­no klai­pė­die­čių ir sve­čių šir­dis prie­plau­ko­ je ar­ba kel­tuo­se. Ško­ti­jos at­sto­vas mu­zi­ kos gar­sais, pa­na­šiais į sker­džia­mo be­ bro ai­ma­nas ar­ba ru­jo­jan­čio el­nio „triū­ bi­ji­mą“, sa­vo­tiš­kai pa­sa­ko­jo apie tau­tos no­rą siek­ti ne­prik­lau­so­my­bės, apie blo­ gus orus šio­je Bri­ta­ni­jos sa­ly­no vals­ty­ bė­je, apie žai­dy­bi­nės kri­zės per­se­kio­ja­ mą fut­bo­lo rink­ti­nę.

Na­cio­na­li­nis inst­ru­men­tas Dūd­mai­šio gar­sai skam­ba per vi­sas ško­t ų šven­tes. Daž­n iau­siai jie šo­ka tau­ti­nius šo­k ius pa­gal dūd­mai­šio me­ lo­di­ją. Dar ir šian­dien ga­li iš­vys­ti jau­ nus gat­vės mu­z i­kan­t us, gro­jan­č ius dūd­mai­šiu Edin­bur­ge ar ki­ta­me Ško­ ti­jos mies­te.

Londonas  +21 Madridas  +21 Maskva +22 Minskas +22 Niujorkas  +21 Oslas  +21 Paryžius  +17 Pekinas +29

Praha  +14 Ryga  +21 Roma  +18 Sidnėjus  +21 Talinas  +18 Tel Avivas  +31 Tokijas +25 Varšuva +23

Vėjas

2–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+20

+19

+15

3

+17

+21

+20

+17

6

rytoj

šeštadienį

+22

Vilnius

Marijampolė

+24

Alytus

Vardai Ferdinandas, Fernanda, Joana, Vyliauda, Vyliaudas, Žana, Žanas.

gegužės 30-ąją

Rytas

+20

+22

+23

+20

+17

4

1431 m. Jean­ne d’Arc, per Šim­ta­me­t į ka­rą va­do­va­ vu­s i pran­c ū­z ų ka­r iuo­ me­nei mū­šy­je prieš ang­ lus, ir pa­sie­ku­si per­ga­lę, bu­vo ap­kal­tin­ta ere­zi­ja ir su­de­gin­ta ant lau­žo. 1593 m. Lon­do­ne nu­žu­ dy­tas ang­lų dra­ma­t ur­ gas Chris­top­he­r is Mar­ low. 1778 m. mi­rė ži­no­mas pran­cū­zų ra­šy­to­jas ir fi­ lo­so­fas Vol­te­ras. Tik­ra­sis jo var­das Fran­cois Ma­rie Arouet. Gi­mė 1694 m.

1958 m. gi­mė šve­dų po­pgru­p ės „Ro­xet­te“ vo­ka­l is­tė Ma­r ie Fred­ riks­son.

Parodoje – ru­sų dai­li­nin­kai

1973 m. po 32 me­t ų prieš­prie­šos Va­ka­rų Vo­ kie­t i­ja ir Če­kos­lo­va­k i­ ja nor­ma­li­za­vo tar­pu­sa­ vio san­ty­kius. 1992 m. JT Sau­g u­mo ta­r y­b a įve­d ė pre­k y­ bos san­kci­jas Ser­bi­jai ir Juod­kal­ni­jai. 1995 m. Ru­si­ja for­ma­ liai pa­si­sa­kė už bend­ ra­dar­bia­v i­mo plė­t i­mą su NA­TO, ta­čiau įspė­ jo, jog al­jan­so plė­t i­mas į Ry­tus ga­l i su­skal­dy­t i Eu­ro­pą.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

 Sap­nuo­ti žai­ba­vi­mą – blo­gas ženk­

„„Įtam­pa: kai ku­rių uos­ta­mies­čio

gy­ven­to­jų au­sų būg­ne­liai vos at­ lai­kė sklin­dan­čius gar­sus.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Jei bū­čiau ži­no­jęs, kad šian­d ien taip skau­dės gal­vą, va­kar bū­čiau bent ško­ tų dūd­mai­šio pa­si­k lau­sęs.

Vis dar no­rin­tiems su­liek­nė­ti Mėgs­ta­te už­kan­džiau­ti? Vie­toj už­kan­ džio iš­ger­k i­te van­dens ir pa­ju­dė­k i­te. Ne­pa­kan­ka? Vi­s a­da po ran­ka tu­rė­ ki­te svei­k ų už­kan­d žių: vai­sių, dar­žo­ vių, džio­vin­tų vai­sių, me­daus, grai­k i­ nių rie­šu­tų. Ta­čiau at­min­k i­te, vi­si rie­ šu­tai yra rie­būs ir ka­lo­r in­g i, tad jų pa­ dau­g in­t i ir­g i ne­va­l ia. Val­g y­k i­te tik tiek, kiek įsi­dė­jo­te į lėkš­ tę. Jei no­r i­te pa­pil­dy­t i, pa­lau­k i­te 15 min. Jei vis dar jau­si­te al­k į, tik ta­da pa­pil­dy­k i­te lėkš­tę. Pra­t in­k i­tės po 16 val. nie­ko, iš­sky­r us vai­sius ir dar­žo­ves, ne­val­gy­ti, ei­ti lai­ ku mie­go­t i. Vė­l iau nei įpras­tai gu­lan­ tis daž­niau­siai at­si­ran­da no­ras už­kąs­ ti, silp­nė­ja sa­vi­kont­ro­lė.

Links­mie­ji tirš­čiai – Tams­ta lai­ko­te ma­ne idio­tu? – Ne, ką jūs! Bet aš ga­l iu ir klys­ti. Čes­ka (397 719; tas ško­tas „Kok­tei­liui“ – įtar­ti­nas, nes tik­rie­ji šios ša­lies gy­ven­to­jai vil­ki kil­tus)

„„Pa­ro­da: Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių ru­sų tau­ty­bės me­ni­nin­kų dar­bai pa­si­žy­mi spal­vin­gu­mu.  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos tau­ti­nių kul­tū­rų cent­re ati­da­ry­ta pir­ma to­kio mas­to dai­ lės pa­ro­da „Ru­siš­kas ver­ni­sa­žas“. Ją klai­pė­die­čiai ga­li ap­lan­ky­ti iki bir­že­lio vi­du­rio.

Skulp­tū­rų par­ke vei­kian­čia­me Tau­ ti­nių kul­tū­rų cent­re eks­po­nuo­ja­ mi 26 au­to­rių dar­bai at­spin­di mū­ sų ša­ly­je gy­ve­nan­čių bei ku­rian­čių ru­sų tau­ty­bės dai­li­nin­kų kū­ry­bą. Ne­di­de­lia­me cent­re til­po 50 pa­ veiks­lų. Jų au­to­riai gy­ve­na ne tik uos­ta­mies­ty­je, bet ir Vil­niu­je, Kau­

ne bei ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Kas­dien nuo 15 iki 18 val. pa­ro­dą ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ne­mo­ka­mai. Tai pir­ma to­kia di­de­lė šia­me cent­re su­reng­ta pa­ro­da. Anks­čiau čia sa­vo kū­ri­nius ro­dė vie­tos ar­mė­ nai, bal­ta­ru­siai, bū­ta ir fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dų.

Pra­ga­riš­kas karš­tis Per du mė­ne­sius In­d i­jo­je nuo karš­ čių mi­rė dau­g iau nei pu­sė tūks­tan­ čio žmo­nių. To­k ius duo­me­nis šią sa­ vai­tę pa­tei­kė ša­l ies Vi­daus rei­ka­lų mi­n is­te­r i­ja. Me­teo­ro­lo­g ų pro­g no­zės ne­g uo­d žia: ar­t i­miau­siu me­tu In­di­jo­ je ne­lau­k ia­ma nei vė­ses­n ių orų, nei lie­taus. Dau­ge­ly­je ša­l ies re­g io­nų įsi­ vy­ra­vę karš­t i orai yra įpras­t i to­k iam me­t ų se­zo­nui, bet tem­pe­ra­t ū­ra ke­ liais laips­n iais vir­ši­ja vi­du­t i­nę dau­ gia­me­tę. Kai ku­riuo­se re­gio­nuo­se ter­ mo­met­ro stul­pe­l is per­ko­pė 45 laips­ nius Cel­si­jaus. ne­wsru.com inf., AFP nuo­tr.

„„Situacija: dėl karš­čių dau­ge­lis vals­ty­bės įstai­gų su­trum­pi­no dar­bo die­

ną, o gy­ven­to­jai vi­dur­die­nį ven­gia išei­ti į lau­ką.

las. Lau­kia di­de­li ne­ma­lo­nu­mai: vers­ li­nin­kai la­biau tu­ri do­mė­tis sa­vo vers­ lu, o mo­ti­nos – dau­giau dė­me­sio skir­ti vai­kams ir šei­mai, kad iš­veng­tų ne­lai­ mių, nuo­puo­lių, pra­ra­di­mų, ta­čiau jei­ gu sap­ne iš­vy­do­te žai­bo blyks­te­lė­ji­mą, lau­kia trum­pa lai­mė ir kles­tė­ji­mas. Jei sap­ne jus nu­tren­kė žai­bas, sau­go­ki­tės ne­ti­kė­to įvy­kio. Jei žai­bas sap­ne tren­ kė į na­mą ar­ba jus – ga­li­te pra­ras­ti tai, ką tu­ri­te. Jei sap­nuo­ja­te vai­rą – lau­kia to­li­ma ke­ lio­nė, ku­ri bus sėk­min­ga. Jei vai­ras su­lū­ žęs, alins šei­my­ni­nis gy­ve­ni­mas. Jei pa­ts esa­te vai­ri­nin­kas, teks at­sa­kin­gos pa­rei­ gos, ku­rių steng­si­tės grei­tai at­si­kra­ty­ti. Jei sap­ne ką nors ka­muo­ja­te – įveik­si­te var­žo­vą. Jei kas nors ka­muo­ja jus – pa­ si­sau­go­ki­te ne­tik­rų drau­gų. Jei­gu su­sap­na­vo­te vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį, toks sap­nas reiš­kia, kad jūs tu­ri­te tik­ rą drau­gą, ku­ris pa­da­rys jums daug ge­ ro. Ve­ži­mė­ly­je pa­čiam va­žiuo­ti reiš­kia, jog bū­si­te tur­tin­gi. Sap­ne ma­ty­ti įvai­ rias­pal­v ius ve­ž i­mė­l ius reiš­k ia nau­ją pa­ž in­t į ar­ba pa­si­l inks­mi­n i­mus, pirk­ ti vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį – ma­lo­nius rū­pes­ čius. Sap­nuo­ti, kad ve­ži­mė­ly­je ve­ža­te vai­ką, reiš­kia var­gą ir iš­lai­das. Sap­ne ma­ty­t i su­lū­ž u­sį ve­ž i­mė­l į reiš­k ia, jog pra­ra­si­te ge­rą drau­gą. Jei sap­ne pa­ts meist­rau­ja­te vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį – bū­si­ te lai­min­gi.

2013 05 30 klaipeda