Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, GEGUŽĖS 22, 2013

www.kl.lt

116 (19 719)

10 A?2š6.162;6@424B Ÿ@ 

[NZNV-XYYa ?RQNXa\_Ă› 9V[N/VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Kanapiniai baldai – pa keliui į

Kon­ser­va­to­riai su­ra­do po­li­ti­nę au­ką – mi­nist­rę B.Vė­sai­tę.

Lietuva 7p.

Mil­Şi­niť­kas vie­su­las JAV vėl sė­jo mir­tį.

Bal­dai bōs­tui – iť li­nų, dil­gė­lių ir ka­na­pių pluoť­to.

UĹžmaiĹĄÄ™ kibirus kanapiĹł, linĹł ir dilgÄ—liĹł pluoĹĄtĹł koĹĄÄ—s, suformavÄ™ iĹĄ jos blynus ir juos iĹĄdĹžiovinÄ™, gautume kietÄ… plokĹĄtelÄ™. Ĺ is mini eksperimentas sufleruoja, kas gali pakeisti medÄŻ ir plastikÄ….

rinkÄ…

Mano, kaip dizainerÄ—s, kaprizas – kurti baldus ne tik iĹĄ lygiĹł plokĹĄÄ?iĹł, norisi ÄŻvairesniĹł konfigĹŤracijĹł, plastiĹĄkĹł formĹł.

Vereta RupeikaitÄ—

v.rupeikaite@diena.lt

SiauÄ?ia natĹŤralumo uĹž

kratas

MĹŤsĹł protÄ—viams, neÄŻsi vaizdavusiems savo buities be li nĹł ir kanapiĹł, tikriausiai kiltĹł nuo staba, kad linĹł, dilgÄ—liĹł ar kana piĹł pluoĹĄto kuodelis gali virsti net tik siĹŤlu, bet ir kietu baldu. Tai joks stebuklas – vakarieÄ?iai jau gamina kanapinius krÄ—slus ď ŽPavergÄ—: 6CN YR[aV[VR[Ă›[R]NYVNbWNRX` ar linines plokĹĄtes. Ĺ ie ]R_VZR[ab\aVaV_QNZN[N lietuviams abc\`ONYQĂş]_NZ\[Ă? aĂ­_NYVĂş]Yb\aĂş`NcfOR`V_cV nuo seno paŞįstami auga YVN`VXNQV\`ZRQ VNT lai Lietu\`Ă&#x; R[T`Ă&#x;9VR voje tarsi iĹĄ naujo atran dami. moteris nenustygo. Vie LinĹł, dilgÄ—liĹł ir kanapiĹł nos Lietu- moksliniams pluoĹĄ- vos medĹžio droĹž tikslams jĹł pernai autai, kurie sutrumpintai liĹł gamybos ÄŻmo- gi bama dviem bĹŤdais: dĹžio no tik UpytÄ—s bandymĹł vadi vinama plokĹĄÄ?iĹł gamy stotis. LDK, – tebÄ—ra eksperimen nami niĹł laboratorijĹł tyrÄ— minÄ—tos linĹł boje, iĹĄoriĹĄkai ĹĄie gair presuojama. Tiesa, Kadangi eksperimentams tĹł karu- plokĹĄtÄ—s ďŹ zi klijĹł, kokie miniai be kines, mechanines sareikÄ—- naudojami dau selÄ—je. Ir nors ĹĄie pluoĹĄtai maĹž nesiskirtĹł nuo mejo nedideliĹł Ĺžaliavos kie gumos medienos die Lietuvo- vybes, jai tal kiĹł, natĹŤ- plokĹĄÄ?iĹł ga nos droĹžliĹł plokĹĄÄ?iĹł. Vis kino kolegos. je kol kas auginami tik pa myboje, ÄŻ ĹĄiÄ… masÄ™ neraliĹł pluoĹĄtĹł augintojai dÄ—lto vieniĹł enLDK pluoĹĄtĹł pritaiky kĹŤrÄ—ja turi ir savĹł uĹžma dizainerei buvo deda tuziastĹł, atsiranda ir kĹŤ mas bal- mielai atsei Ä?iĹł. ma. rÄ—jĹł, kÄ—jo dalÄŻ savo derliaus. „Mano, kaip dizainerÄ—s, mielai ĹĄias Ĺžaliavas pavers kurie dams ir kitiems interjero elemen„Tikslas – pagaminti 100 kaprizas Pasiteiravus, kokia gi tĹł ne tik tams tapo I.Va proc. – kurti baldus ne ta pluoĹĄtĹł ekologiĹĄkÄ… patraukliais, bet ir aplin lentinienÄ—s dokto- ap tik iĹĄ lygiĹł plokĹĄmasÄ™. LDK pluoĹĄto makos neter- rantĹŤros stu dirbimo virtuvÄ—, I.Valen Ä?iĹł, norisi ÄŻvairesniĹł kon dijĹł sritimi. tinienÄ— sÄ— pati savaime ĹĄianÄ?iais buities daiktais, ďŹ gĹŤracijĹł, nusijuokÄ—: „Tai virtuvÄ— sukimba geriau nei plas kurie paNors linĹł ar kanapiĹł kuo tiesiogine medienos tiĹĄkĹł formĹł. Tam reikÄ—tĹł keistĹł plastikÄ… ir kitas sun delis yra ĹĄia ĹžodĹžio pra droĹžlÄ—s“, – aiĹĄkino I.Vabaldus kiai sme“. atspausti“, – prisipaĹžino ranÄ?ias medĹžiagas. Vilniaus suy- tikras lietuviĹĄkos ĹžemÄ—s produklentinienÄ—, nenorÄ—jusi at I.ValentiLDK pluoĹĄtus ji apdoro dailÄ—s tas, taÄ?iau gauti skleisti visĹł nienÄ—, taÄ?iau jo virtu- sudedamĹłjĹł akademijos (VDA) dok Lietuvoje uĹžaugin- vÄ—s ÄŻmoniĹł, kurios galÄ—tĹł daliĹł. Tiesa, iĹĄgirdusi, torantÄ— In- tos ĹĄios ÄŻranga, pavyzdĹžiui, skir Ĺžaliavos nebuvo papras tai atlikti, Lietuvoje kol ta mÄ—- kad Ukrainoje, ga ValentinienÄ— bene pir ta, sai smulkinti. kas nÄ—ra. moji mĹŤsĹł linininkys panaudojant kanatÄ—s beveik nelikÄ™. Augin „Dar ĹĄalyje pasiĹĄovusi LDK pluoĹĄ vie na pro piĹł ble alie ma jĹł, buvo pagamintas plas – pernelyg ti I.ValentinienÄ—s teigimu, tus ÄŻau- pluoĹĄtines ka ti- gilios medienos ap napes Lietuvos ÄŻstatyginti ÄŻ lietuviĹĄkĹł baldĹł ga pir- kas, dizainerÄ— vi dirbimo tradicimiausia reikÄ—jo susmul liasi ĹĄÄŻ atradimÄ… iĹĄ- jos. mybÄ…. mai apskritai kol kas drau kinti sau- bandyti ir Mediena yra taip tinkama, NatĹŤraliĹł ĹžaliavĹł paieĹĄ dĹžia, laimÄ—, sus stiebus. savo eksperimentuose. kam kos idÄ—- pavieniai en Po to, masÄ™ uĹžpylus dar ieĹĄkoti papildomĹł tuziastai iĹĄsikovojo teisÄ™ jomis jÄ… uĹžkrÄ—tÄ— VDA medĹžiagĹł? vandeniu ir iĹĄbrinkinus, dÄ—styto- jas auginti LDK pluoĹĄtai patrauklĹŤs ji dar kar- Siekia plas nebaudĹžiami. Pramonijas profesorius Jonas tiĹĄkĹł formĹł tuo, kad VenckĹŤnas, nÄ—s dilgÄ— tÄ… buvo smulkinama. lÄ—s – naujovÄ— mĹŤsĹł ĹĄaly tai kasmet atsinaujinan Ant plokĹĄ- Kai kurios kai ji nagrinÄ—jo naujĹł tech je, tumos sukrÄ—sta ma ti Ĺžaliava, Lietuvos ÄŻmonÄ—s jau nologijĹł sÄ— buvo apdir- domisi o medĹžiui uĹžaugti reikia ÄŻtakÄ… baldĹł dizainui. Be LDK pluoĹĄtĹł panaudoji keliĹł desigilinant ÄŻ mu ĹĄimÄ?iĹł metĹł. Be pasaulines tendencijas to, daugumos mepaaiĹĄkÄ—jo, kad dizaineriai ir pra monÄ— nukreipta bĹŤtent natĹŤralu mo link. I.ValentinienÄ— pradÄ—jo domÄ—tis, kas Lietuvoje gamina na tĹŤralumu pasiĹžyminÄ?ias baldĹł Ĺža liavas, bet jai teko nusivilti. „Labai nustebau, kad tik Belgijoje radau iĹĄ linĹł pluoĹĄ to gamintÄ… plokĹĄtÄ™. ParsiveĹžiau ir pasitelkiau jÄ… gamindama magistro darbą“, – pasakojo moteris.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 12p.

Stiebus smulkino mÄ—s

Kaina 1,30 Lt

male

Pagaminusi kietĹł bal dĹł komplektÄ… iĹĄ gamyklinÄ—s linĹł plokĹĄtÄ—s,

Li­ga ver­Ä?ia ieť­ko­ti kal­tų­jĹł

ď ŽPradĹžia: VVZ]\_a V[

Ă›`YV[Ăş]Yb\a\]Y\XaĂ›`6CN YR[aV[VR[Ă›`bXĂ­_Ă›XVRaĂşONY QĂşX\Z]YRXaĂ–]\a\XV Y\[\_N`]NĂ˜VNVRX`]R_V ZR[ab\aV`b]Yb\aV[VNV`Nb TNYNV`

„KaŞ­kaip keis­tai iĹĄei­na, kad vie­ni dau­gia­vai­kiai, o ki­ti – dau­gia­vai­kiť­kes­ni.“ Po­li­ti­kui Ne­ri­jui ÄŒa­pui ne­pa­ti­ko, jog val­di­nin­kai su­gal­vo­jo skirs­ty­ti ĹĄei­mas pa­gal tai, kiek jos tu­ri vai­kĹł.

5p.

Sta­dio­no nebus, bus pa­sta­tai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Se­na­mies­ty­je su­tvar­ky­ti sta­dio­nÄ… ir ÄŻreng­ti ak­ty­vaus poil­sio zo­nÄ… uŞ­ si­mo­jÄ™ vi­suo­me­ni­nin­kai at­si­mu­ťė lyg ÄŻ sie­nÄ…. Val­di­nin­kai mo­juo­ja de­ ta­liuo­ju pla­nu, ku­ria­me aiť­kiai nu­ ma­ty­ta, jog to­je vie­to­je tu­ri bō­ti sta­ to­mi ko­mer­ci­niai pa­sta­tai. ÄŽreng­tĹł ir fon­ta­nÄ… „„Su­ta­pi­mas: paaiť­kė­jo, kad po ada­tĹł te­ra­pi­jos klai­pė­die­tei diag­no­zuo­ta sun­ki ke­pe­nĹł li­ga – he­pa­ti­tas C. Ta­Ä?iau me­di­kai vi­si kaip vie­nas tei­gia, jog

mo­te­ris uŞ­si­krė­tė ne per aku­punk­tō­ros procedōras. 

Ži­nia apie sun­kiai pa­gy­do­mą ke­pe­nų li­ gą ke­tu­rias­de­ťimt­me­tei klai­pė­die­tei Jur­ gi­tai smo­gė kaip per­kō­nas. Po svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo paaiť­kė­jo, jog mo­te­ris ser­ga he­pa­ti­tu C. Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad vi­ru­su uŞ­si­ krė­tė per ada­tų te­ra­pi­jos pro­ce­dō­rą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Naujiena sukÄ—lÄ— ĹĄokÄ…

Jur­gi­ta pa­sa­ko­jo, kad prieť ge­rą pus­me­tį as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me iť­gy­ve­no di­de­lį stre­są. Drau­gė pa­ ta­rė pa­ban­dy­ti ada­tų te­ra­pi­ją. „Per pa­Şįs­ta­mus su­Şi­no­jau to­ kio spe­cia­lis­to kon­tak­tus. Jis tu­ ri sa­vo ka­bi­ne­tą vie­na­me ku­ror­te.

Nu­va­Şia­vau. Pa­ban­dĹžiau. Ypa­tin­ go efek­to ne­pas­te­bė­jau, tad aku­ punk­tō­rÄ… nu­trau­kiau“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. Jur­gi­ta ne­Şi­no, ar tai su­ta­pi­mas, ta­Ä?iau praė­jus pus­me­Ä?iui po aku­ punk­tō­ros pro­ce­dō­rĹł jÄ… vis daŞ­ niau Ä—mÄ— slÄ—g­ti nuo­var­gis, din­go ape­ti­tas, kar­tais py­kin­da­vo, pa­gel­ to akys, kan­ki­no są­na­riĹł ir rau­me­nĹł skaus­mas.

4

At­kur­ti ĹĄa­lia bu­vu­sios Vy­dō­no mo­ kyk­los pa­sta­to se­na­mies­ty­je esan­tÄŻ sta­dio­nÄ…, su­tvar­ky­ti jo bė­gi­mo ta­ ke­lius, gre­ta ÄŻreng­ti krep­ťi­nio aikť­ te­lÄ™, sō­py­niĹł, ak­me­ni­niĹł ĹĄach­ma­tĹł sta­lĹł, fon­ta­nÄ…, gė­ly­nĹł pa­si­ťo­vÄ— ini­ cia­ty­vius klai­pė­die­Ä?ius vie­ni­jan­tis klu­bas „Mes ga­lim“. Jo va­do­vai krei­pė­si ÄŻ sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jÄ… ir pa­pra­ťė leis­ti ÄŻgy­ ven­din­ti su­ma­ny­mÄ…. Ta­Ä?iau su­lau­kÄ— at­sa­ky­mo ir ap­ gai­les­ta­vi­mo, jog pra­ťy­ mas ne­bus pa­ten­kin­tas.

3

Vie­toj ka­lė­ji­mo – lais­vė Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

UĹž my­li­mo­sios nu­Şu­dy­mÄ… nu­teis­ tas gargŞ­diť­kis ne tik ne­sė­do ÄŻ ka­lė­ ji­mÄ…, bet dĹžiau­gė­si gy­ve­ni­mu lais­ vė­je, – ne­var­Şo­mas lan­kė­si ma­si­ niuo­se ren­gi­niuo­se, ieť­ko­jo nau­ jos drau­gÄ—s pa­Şin­Ä?iĹł sve­tai­nė­se, kol pa­ga­liau din­go kaip ÄŻ van­de­nÄŻ. Du­kart pri­pa­Şin­tas kal­tu

UĹž Kau­no gat­vė­je gy­ve­nu­sios jau­nos me­di­kÄ—s Dai­nos Juť­ke­vi­Ä?iō­tÄ—s nu­Şu­ dy­mÄ… nu­teis­tas gargŞ­diť­kis 30-me­tis

Vy­tau­tas Al­bo­kas pa­si­slė­pė nuo pa­ rei­gō­nų, ku­rie pa­ga­liau tu­rė­jo nu­ga­ ben­ti jį į pa­tai­sos na­mus. Nors ťis jau­nas vy­ras vi­są lai­ką dek­la­ra­vo, kad ne­ke­ti­na slėp­tis ir uo­liai vyk­dė vi­sus teis­mo įpa­rei­go­ ji­mus, vos įsi­tei­sė­jus teis­mo spren­ di­mui jį įka­lin­ti 11 me­tų, din­go. Da­bar V.Al­bo­ko pa­var­dė pa­pil­ dė Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to (AVPK) Paieť­kos sky­riaus pa­rei­gō­nų ieť­ko­ mų as­me­nų są­ra­ťą. Vien uos­ta­mies­ty­je ťiuo me­ tu ieť­ko­ma per du ťim­tus nu­

si­kal­ti­mus pa­da­riu­siĹł as­me­nĹł. Per­nai ko­vo pa­bai­go­je Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas V.Al­bo­kÄ… pri­ pa­Şi­no kal­tu nu­Şu­dĹžius D.Juť­ke­ vi­Ä?iō­tÄ™ ir sky­rÄ— jam lais­vÄ—s atė­ mi­mo baus­mÄ™. Po me­tĹł ĹĄÄŻ nuo­spren­dÄŻ pa­tvir­ti­no Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas. Abie­jĹł teis­mĹł spren­di­muo­se tei­ gia­ma, kad mer­gi­nos pa­lik­tas V.Al­ bo­kas su to­kiu jos no­ru ne­ga­lė­jo su­si­tai­ky­ti ir bu­vo ÄŻsi­Şei­dÄ™s, to­dÄ—l bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis sie­ kÄ— iť­lai­ky­ti san­ty­kius su bu­vu­sia drau­ge.

8

„„Paieť­ka: ťią sa­vai­tę V.Al­bo­kas ta­po ieť­ko­mu as­me­niu, pa­si­slė­pu­siu

nuo baus­mės vyk­dy­mo. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


2

miestas

trečiadienis, GEGUŽĖS 22, 2013


3

trečiadienis, GEGUŽĖS 22, 2013

miestas Sus­tab­dė ka­vi­nės veik­lą

Pa­gi­li­no uos­to ka­na­lą

Šven­čia ju­bi­lie­jų

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai lai­ki­nai su­stab­dė vie­nos S.Šim­ kaus g. esan­čių ka­vi­nių veik­lą. Jo­je nu­sta­ty­ta šiurkš­čių mais­to tvar­ky­mo pa­žei­di­mų, ras­ta pro­ duk­tų, ku­rių var­to­ji­mo ter­mi­nas bu­vo pa­si­bai­gęs. Ka­vi­nei veik­lą bus leis­ta at­nau­jin­ti įsi­ti­ki­nus, kad vi­si trū­ku­mai pa­ša­lin­ti.

Me­tus tru­kę Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to lai­vy­bos ka­na­ lo gi­li­ni­mo ir pla­ti­ni­mo dar­bai jau baig­ti. Jie kai­na­vo 127,297 mln. li­tų. Po gi­li­ni­mo dar­bų uos­ to plo­tis pa­di­dė­jo iki 150 m, o gy­lis – iki 14,5 m. Klai­pė­dos uos­ te bus ga­li­ma priim­ti lai­vus, ku­ rių il­gis sie­kia 300–310 m, o plo­ tis – 40 m.

Šie­met Gargž­dai šven­čia sa­ vo 760-ąjį gim­ta­die­nį. Ta pro­ ga mies­te vyks gau­sy­bė ren­gi­ nių. Pir­ma­sis jų – jau šį penk­ta­ die­nį. 17 val. Klai­pė­dos gat­vė­je ties 40-uo­ju na­mu bus ati­deng­ ta spe­cia­li skulp­tū­ra. Šeš­ta­die­nį nuo 11 val. prie Gargž­dų kar­je­ro vyks re­gio­ni­nės au­to­mo­bi­lių kro­ so var­žy­bos.

Pi­lia­vie­tė­je kilo ginčas dėl ply­tų Klai­pė­dos pi­lia­vie­ tė­je ki­lo su­maiš­tis dėl 150 ply­tų, nes res­tau­ra­to­riai esą įmū­ri­jo ne to­kias, ko­kių rei­kia. Pris­ paus­ti pa­vel­do­sau­ gi­nin­kų jie nu­si­lei­ do ir pa­da­ry­tą klai­ dą iš­tai­sys.

Pa­ger­b i­m as. Šian­d ien 17.30 val. prie mies­to ro­t u­š ės (Da­nės g. 17) Klai­p ė­ da svei­k ins sa­vo did­v y­r ius – krep­ ši­n io ko­m an­dos „Nep­t ū­n as“ ir ran­ ki­n io ko­m an­dos „Dra­g ū­n as“ spor­ ti­n in­k us, iš­ko­vo­j u­s ius reikš­m in­g as per­ga­les. Klai­p ė­dos „Dra­g ū­no“ vy­rai jau ket­v ir­t ą kar­t ą ta­p o Lie­t u­vos ran­ ki­n io čem­pio­na­to nu­ga­lė­to­jais. „Nep­ tū­n as“ – šie­met pir­m ą kar­t ą iš­ko­vo­ jo Lie­t u­vos krep­š i­n io ly­gos bron­zos me­da­l ius. Mi­nė­ji­mas. Šian­dien Klai­pė­do­je bus mi­n i­mos Kraš­to ap­s au­gos sa­va­no­ rių pa­jė­g ų Že­mai­čių apy­gar­dos 3-io­ sios rink­t i­nės 22-osios įkū­r i­mo me­t i­ nės. Ren­g i­nys nuo 11 val. vyks rink­t i­ nės šta­bo ri­k iuo­tės aikš­tė­je (Her­kaus Man­to g. 45A).

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šiuo me­tu pi­lia­vie­tė­je įgy­ven­di­ na­mas pro­jek­tas „Klai­pė­dos pi­lies bas­tio­nų komp­lek­so at­kū­ri­mas, sta­ty­ba ir pri­tai­ky­mas iš­vys­tant Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jų ir vi­suo­me­ni­nių ren­gi­nių inf­ rast­ruk­tū­rą“. Kol kas įgy­ven­di­na­mas tik pir­ ma­sis šio pro­jek­to eta­pas. Dar­bi­ nin­kai tu­ri res­tau­ruo­ti ato­dan­gas, mū­ri­nės sie­ne­les, iš­grįs­ti pi­lia­vie­ tės kie­mą, pa­žy­mint pi­lies kon­ tū­rus, su­tvar­ky­ti vie­šą­ją erd­vę, įreng­ti in­for­ma­ci­jos cent­rą. Dar­bų ver­tė – apie 2,5 mln. li­tų. Juos pla­nuo­ja­ma baig­ti iki me­ tų pa­bai­gos, ta­čiau pro­jek­tas ga­lė­ jo ir įstrig­ti, nes pa­vel­do­sau­gi­nin­ kai nu­sta­tė pa­žei­di­mų.

Dienos telegrafas

„„Dar­bai: Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė­je res­tau­ruo­ja­mos ato­dan­gos ir mū­ri­nės sie­ne­lės.

„Res­tau­ra­to­riai, ne­pa­si­ta­rę su pro­jek­tuo­to­jais, ėmė ir pa­mū­ri­jo ar­ką ties vie­na po­ter­nų. Bu­vo aki­ vaiz­du, kad pro­jek­tui nu­si­ženg­ta, nes bu­vo įmū­ry­tos ne to­kios ply­tos, ko­kios bu­vo nu­ma­ty­tos“, – tei­ gė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­ rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas. Ran­go­vai aiš­ki­no, kad pro­jek­tui ne­nu­si­žen­gė – ply­tas pa­nau­do­jo bū­tent to­kias, ko­kios ir bu­vo nu­

ma­ty­tos pro­jek­te. „Ta­čiau ir kva­li­ fi­ka­ci­jos rei­ka­las su­vok­ti, kad to­je vie­to­je tu­rė­jo bū­ti ge­ro­kai di­des­nės ply­tos. Res­tau­ra­to­riai ti­ki­no, kad to­kių ply­tų Lie­tu­vo­je nie­kas ne­ga­ mi­na, o už­sie­ny­je už­sa­ky­ti ir lauk­ ti, kol kas at­vež­tų, il­gai už­truk­tų“, – tvir­ti­no L.Ka­va­liaus­kas. Ga­liau­siai paaiš­kė­jo, kad Va­rė­no­je dir­ba meist­ras, ku­ris ga­mi­na bū­tent to­kias ply­tas, ko­kių ir rei­kė­jo pi­lia­ vie­tei. Ir jis tu­ri pa­ga­mi­nęs to­kį kie­ kį ply­tų, kiek rei­kia pro­jek­tui.



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Su­ta­rė­me, kad ran­go­vai nu­pirks tas 150 ply­tų ir iš­tai­sys bro­ką. Dar­ bų ne­stab­dy­si­me“, – tei­gė L.Ka­va­ liaus­kas. Jis pri­pa­ži­no, jog Klai­pė­dos pi­lia­ vie­tės res­tau­ra­vi­mas – itin su­dė­tin­ gas pro­jek­tas. „Iš­li­kę la­bai ma­žai au­ten­tiš­kų de­ta­lių, to­dėl jos mums la­bai bran­gios. Kiek­vie­na ply­ta, kiek­vie­nas kvad­ra­ti­nis met­ras yra la­biau ver­tin­gas nei iš­ti­si­nės sie­nos, to­dėl rei­kia la­bai kruopš­čiai dirb­ti“, – pa­brė­žė pa­vel­do­sau­gi­nin­kas.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Alek­s as Vin­ dži­gals­k is (g. 1922 m.), Kat­r i­na Al­do­ na Ku­k uls­k ie­nė (g. 1933 m.), Re­g i­na Po­do­lia­ko (g. 1936 m.), Va­len­ti­na Udo­ ven­ko (g. 1939 m.), Ta­ma­ra Var­la­mo­va (g. 1941 m.), Ana Fio­do­ro­va (g. 1943 m.), Dai­va Me­je­rė (g. 1967 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vik­tor Gon­čiar, Ana­to­lij Ma­za­jev, Vai­ da Pau­laus­k ie­nė, Alek­sas Vin­d ži­gals­ kis, Ana Fio­do­ro­va. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Kat­ri­na Al­do­na Ku­kuls­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 15 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai.

Sta­dio­no nebus, bus pa­sta­tai Prie­žas­tis – dar 2003 1 m. yra pa­tvir­tin­tas te­ri­ to­ri­jos tarp Aukš­to­sios, Dar­žų, Su­

ki­lė­lių, Tur­gaus, Mė­si­nin­kų ir Di­ džio­sios Van­dens gat­vių de­ta­lu­sis pla­nas, ku­ris ga­lio­ja iki šiol. Pla­ne nu­ma­ty­ti sta­dio­no to­les­nio vys­ ty­mo spren­di­niai: at­kur­ti bu­vu­sią Jun­ke­rių gat­vę, te­ri­to­ri­ją už­sta­ty­ti ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­tais. Nep­ra­šo nė li­to

„Iš mies­to biu­dže­to sa­vo su­ma­ny­ mui ne­pra­šo­me nė li­to. Jau da­bar yra pri­va­čių rė­mė­jų, ku­rie no­rė­tų įreng­ti krep­ši­nio aikš­te­lę. Mums rei­kia tik val­džios pa­lai­mi­ni­mo ir lei­di­mo pa­da­ry­ti tai, ką su­ma­nė­ me“, – tei­gė klu­bo „Mes ga­lim“ pir­mi­nin­kas And­rius Ig­nat­je­vas. Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, jog 2003 m. pa­ tvir­ti­ną de­ta­lų­jį pla­ną bū­ti­na keis­ti, nes jis ne­bea­ti­tin­ka šių die­nų rea­li­jų. Be to, esą bū­ti­na ap­klaus­ti ir klai­pė­ die­čius, ku­rie ir pa­reikš­tų nuo­mo­ nę, ar se­na­mies­ty­je, Dar­žų gat­vė­je,

no­ri ma­ty­ti ko­mer­ci­nius pa­sta­tus, ar ak­ty­vaus poil­sio zo­ną. A.Ig­nat­je­vas krei­pė­si į Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ją ir pa­pra­šė, kad ji ini­ci­juo­tų de­ta­lio­jo pla­no pa­kei­ti­

Pla­ne nu­ma­ty­ti sta­ dio­no vys­ty­mo spren­di­niai: at­kur­ ti bu­vu­sią Jun­ke­rių gat­vę, te­ri­to­ri­ją už­ sta­ty­ti ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­tais. mus. Aka­de­mi­jos Klai­pė­dos fi­lia­las nuo rug­sė­jo įsi­kurs bu­vu­sios Vy­dū­no mo­kyk­los pa­sta­te. Ta­čiau ta­me pa­ čia­me de­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ma­ty­ta, kad šis pa­sta­tas tu­ri bū­ti nu­griau­tas. „Vil­ties, kad de­ta­lu­sis pla­nas bus pa­keis­tas ir ga­lė­si­me su­tvar­ky­ti sta­dio­ną, ne­pra­ran­da­me. Tik gai­

la, kad il­gai rei­kės lauk­ti“, – tei­gė A.Ig­nat­je­vas. Jis taip pat nuo­gąs­ta­vo, kad de­ ta­lio­jo pla­no pa­kei­ti­mams ga­li ne­ pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba, ku­ri ir tu­ri juos tvir­tin­ti. Nuk­rei­pė į Gul­bių gat­vę

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jo Vy­ tau­to Če­po nuo­mo­ne, sta­dio­nas se­na­mies­ty­je, kur že­mė yra la­ bai bran­gi, nė­ra tin­ka­mas spren­ di­mas. „Tik­rai pa­si­sa­ky­čiau prieš de­ta­ lio­jo pla­no kei­ti­mą, nes jis ir taip bu­vo per krau­jus iš­ko­vo­tas. Se­na­ mies­tis yra vien­ti­sas ob­jek­tas, jo ne­ga­li­ma iš­dras­ky­ti. Dyk­rų ir taip yra so­čiai“, – pa­brė­žė V.Če­pas. Jis klu­bui „Mes ga­lim“ pa­ta­rė sa­vo ini­cia­ty­vą nu­kreip­ti į ki­tas vie­tas. „Pa­vyz­džiui, yra ap­leis­tas sta­ dio­nas Gul­bių gat­vė­je, tai te­gul jį tvar­ko. To ra­jo­no gy­ven­to­jai tik­rai ap­si­džiaug­tų“, – re­ko­men­da­vo vi­ ce­me­ras.

„„Do­ku­men­tas: vi­suo­me­ni­nin­kų už­mo­jams su­tvar­ky­ti se­na­mies­ty­je

esan­tį sta­dio­ną truk­do de­ta­lu­sis pla­nas, ku­ria­me nu­ma­ty­ta, jog te­ri­ to­ri­ja tu­ri bū­ti už­sta­ty­ta. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


4

trečiadienis, gegužės 22, 2013

miestas

Li­ga ver­čia ieš­ko­ti kal­tų­jų 1

„„Pa­vo­jai: me­di­kų tei­gi­mu, vi­ru­si­nė­mis li­go­mis ga­li­ma už­si­krės­ti ir gro­žio sa­lo­nuo­se, ir pas ta­tui­ruo­čių meist­rus. 

To­kie da­ly­kai disk­ re­di­tuo­ja pro­fe­sio­ na­lų veik­lą.

„Bū­na, kad ada­tų te­ra­pi­ja už­sii­ ma ne me­di­kai, o šiaip en­tu­zias­ tai. Ži­no­ma, tai – ne­le­ga­lu, ta­čiau ne­te­ko gir­dė­ti, kad tuo už­sii­mi­nė­ tų gy­dy­to­jai, ne­tu­rin­tys ser­ti­fi­ka­tų. Jei pas ko­kį ne­le­ga­lų spe­cia­lis­tą gy­ dė­si, gal ir už­si­krė­tė he­pa­ti­to C vi­ ru­su. Jei pro­ce­dū­rą at­li­ko gy­dy­to­jas pro­fe­sio­na­las, to­kie da­ly­kai neį­ma­ no­mi“, – pa­brė­žė K.Nas­top­ka. K.Nas­top­ka ada­tų te­ra­pi­jos mo­ kė­si Mask­vo­je, da­bar aku­punk­ tū­ros spe­cia­lis­tai ruo­šia­mi ir Lie­ tu­vo­je. Ša­ly­je yra apie 100 ada­tų te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tų. Tai nė­ra la­bai pa­pli­tu­si gy­dy­to­jų spe­cia­li­za­ci­ja. Vi­ru­sas ak­ty­vė­ja po stre­so

Gy­dy­to­ja psi­cho­te­ra­peu­tė Ma­ry­ tė Ši­diš­kie­nė aku­punk­tū­ra už­sii­ma nuo 1980 m. Pir­muo­sius ada­tų te­ra­ pi­jos moks­lus ji bai­gė Ki­je­ve, pa­skui to­bu­li­no­si Mask­vo­je ir Pe­ter­bur­ge. „Per vi­są sa­vo dar­bo pra­kti­ką iš pa­cien­tų ne­su tu­rė­ju­si nė vie­ no skun­do. Nors kai kas gal ti­ki­si, kad kar­tą įdū­rus vi­sos li­gos praeis. Bet taip ne­bū­na“, – tvir­ti­no M.Ši­ diš­kie­nė.Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, už­si­

Vals­ty­bi­nės ak­re­d i­ta­v i­mo svei­ka­tos prie­ž iū­ros veik­lai tar­ny­bos at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne

als­t y­bi­nė­je ak­re­d i­ta­v i­mo svei­ka­tos prie­ž iū­ros veik­ lai tar­ny­bo­je yra li­cen­ci­ juo­ja­ma ref­lek­so­te­ra­pi­ja, į ku­rią kaip pro­ce­dū­ra pa­ten­ka ir ada­ tų te­ra­pi­ja. Ref­lek­so­te­ra­pi­ja – siau­ra me­di­ci­nos pra­k ti­ka, ku­ria vers­t is tu­ ri tei­sę gy­dy­to­jas, tu­rin­tis ga­lio­jan­čią me­d i­ci­nos pra­k ti­kos li­cen­ci­ją ir pa­ bai­gęs ref­lek­so­te­ra­pi­jos įva­di­nį kur­są. Skun­duo­se Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­bai pa­ cien­tai ar jų at­sto­vai daž­niau­siai tei­gia, kad, jų nuo­mo­ne, gy­dy­to­jai ne­t in­ka­ mai ty­rė ar gy­dė, lai­ku ne­pas­te­bė­jo li­ gos, ne­nuk­rei­pė to­les­niam gy­dy­mui į aukš­tes­nio ly­gio gy­dy­mo įstai­gą. 2012 m. tar­ny­bos at­l ik­t uo­se 96 pa­cien­t ų skun­dų ty­ri­muo­se pa­žei­di­mai nu­sta­ ty­ti 53 at­ve­jais. Bend­ras nu­sta­ty­tų pa­ žei­di­mų skai­čius – 127. Me­di­ci­nos pra­ kti­ka as­mens, ne­tu­rin­čio tei­sės vers­tis šia pra­kti­ka, yra ne­tei­sė­ta veik­la.

Ada­tos – sau­gios

Ma­ry­tė Ši­diš­kie­nė:

Vai­da Bal­čiaus­kie­nė

V

Ta­da ji krei­pė­si į šei­mos gy­dy­to­ją. Po svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo paaiš­kė­jo bai­si tie­sa – mo­te­ris ser­ga he­pa­ti­tu C. Jur­gi­ta ma­no, kad už­kra­tą ji įgi­jo aku­punk­tū­ros ka­bi­ne­te. To­kie įta­ri­ mai jai ki­lo dėl to, kad ta­me pa­čia­me ka­bi­ne­te pro­ce­dū­ros bu­vo at­lie­ka­ mos ir pa­cien­tui, ser­gan­čiam bū­ tent šia li­ga. Ta­čiau jo­kių įro­dy­mų, kad už­si­krė­tė bū­tent ten, nė­ra. Ke­tu­rias­de­šimt me­tų ada­tų te­ra­pi­ ja už­sii­man­tis gy­dy­to­jas Kon­ra­das Nas­top­ka ti­ki­no, kad rei­kia nau­ do­ti vien­kar­ti­nes ada­tas, ir nie­kas neuž­sik­rės jo­kio­mis li­go­mis. Tik ta­ry­bi­niais lai­kais bū­da­vo nau­do­ja­mos daug­kar­ti­nės ada­tos. Tei­gia­ma, jog da­bar iš­leis­tas svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro po­tvar­kis, kad aku­punk­tū­rai tu­ri bū­ti nau­do­ ja­mos vien­kar­ti­nės ada­tos.

Komentaras

krės­ti ko­kiu nors už­kra­tu, at­lie­kant ada­tų te­ra­pi­jos pro­ce­dū­ras, neį­ma­ no­ma, jei tos ada­tos vien­kar­ti­nės. „He­pa­ti­tu C ga­li­ma už­si­krės­ ti daug kur – ir gim­dy­mo me­tu, ir per ly­ti­nius san­ty­kius, bet kur. Ne­ti­kiu, kad šiuo vi­ru­su pa­cien­ tė ga­lė­jo už­si­krės­ti per ada­tų pro­ ce­dū­rą“, – tei­gė dau­giau nei tris de­šimt­me­čius aku­punk­tū­rą tai­ kan­ti me­di­kė. Pa­sak gy­dy­to­jos, yra pa­cien­tų he­pa­ti­to vi­ru­so ne­šio­to­jų, ku­rie pa­ tys to ne­ži­no. Li­ga suak­ty­vė­ja, kai žmo­gus pa­ten­ka į ekst­re­ma­lią si­ tua­ci­ją, gal­būt pa­ti­ria stre­są, įtam­ pą, ba­dau­ja. Ta­da nu­si­lpsta imu­ni­ nė sis­te­ma, ir vi­ru­sas ima veik­ti. Ta­čiau M.Ši­diš­kie­nė ne­nei­gė, kad yra ti­ki­my­bė už­si­krės­ti aku­ punk­tū­rą at­lie­kant pas neaiš­kios re­pu­ta­ci­jos spe­cia­lis­tus. Nuo­mo­ja­si bu­tus ir „gy­do“

Tei­gia­ma, kad Klai­pė­do­je yra at­ vy­ku­sių ki­nų „spe­cia­lis­tų“, ku­ rie nuo­mo­ja­si bu­tus, juo­se stei­gia „aku­punk­tū­ros kli­ni­kas“, esą vi­ siš­kai neaiš­ku, ko­kius moks­lus jie yra bai­gę. Pa­sak M.Ši­diš­kie­nės, aku­punk­ tū­ra – se­no­vi­nis ki­nų gy­dy­mo me­ to­das, bet tai ne­reiš­kia, kad kiek­ vie­nas šios tau­tos at­sto­vas yra ada­tų te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tas. „Esu gir­dė­ju­si apie to­kius „spe­cia­ lis­tus“, ku­rie ke­lias die­nas pa­si­mo­ko, gau­na ser­ti­fi­ka­tą ir pra­de­da tai­ky­ti

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

aku­punk­tū­rą. To­kie da­ly­kai disk­re­ di­tuo­ja pro­fe­sio­na­lų veik­lą. Tą dar­bą tu­ri dirb­ti gy­dy­to­jas. Nors pa­cien­tas tu­ri tei­sę rink­tis. Yra to­kių, ku­rie ei­ na pas ekst­ra­sen­sus ar bur­ti­nin­kus, tai – jų va­lia“, – tei­gė me­di­kė. Pa­sak gy­dy­to­jos, kur su­si­rgo ta mo­te­ris, la­bai sun­ku nu­sta­ty­ti, rei­ kia la­bai rim­to ty­ri­mo ir pa­ti­ki­mų įro­dy­mų. Tu­ri bū­ti re­mia­ma­si ne emo­ci­jo­mis, o fak­tais. „Kai ku­rie žmo­nės esą yra pik­ti, dar ki­ti su­ma­no pa­si­pel­ny­ti iš sa­vo ne­lai­mės. To­kie gan­dai kir­ši­na me­ di­kus su pa­cien­tais“, – įsi­ti­ki­nu­si M.Ši­diš­kie­nė. Rei­ka­la­vi­mai – ypa­tin­gi

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jos pa­va­ duo­to­ja Dai­va Ka­ra­lie­nė tei­gia, kad ada­tų te­ra­pi­jai rei­ka­la­vi­mai – la­bai griež­ti. No­rint už­siim­ti aku­punk­tū­ ra, pir­miau­sia rei­kia lei­di­mo-hi­gie­ nos pa­so. Daug­kar­ti­nis ada­tų nau­ do­ji­mas lei­džia­mas tik tuo at­ve­ju, jei jos yra tin­ka­mai ste­ri­li­zuo­ja­mos. „Jei­gu ada­tos yra daug­kar­ti­nio nau­do­ji­mo, ir jei įmo­nė, ku­ri tei­kia tas pa­slau­gas, tu­ri tin­ka­mą ste­ri­li­ za­to­rių ir vis­ką at­lie­ka pa­gal rei­ka­ la­vi­mus, šias ada­tas nau­do­ti ga­li“, – ne­slė­pė D.Ka­ra­lie­nė. Jei­gu ada­tos yra vien­kar­ti­nės ir jos nau­do­ja­mos ke­liems pa­cien­ tams, ta­da yra pa­žei­di­mas. Vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­

tai ti­ki­na, jog nė­ra su­lau­kę skun­dų iš pa­cien­tų, kad kai ku­riuo­se me­ di­ci­nos ka­bi­ne­tuo­se Klai­pė­dos re­ gio­ne ada­tos bū­tų ne­tin­ka­mai pa­ ruo­šia­mos te­ra­pi­jai. „Dėl as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų hi­gie­nos skun­dų su­lau­kia­me ne­daž­nai“, – tvir­ti­no D.Ka­ra­lie­nė. Pa­vo­jin­gas ir dan­tų še­pe­tė­lis

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, ti­ki­my­bė, kad klai­pė­die­tė he­pa­ti­to C vi­ru­su ga­lė­ jo už­si­krės­ti per ada­tų te­ra­pi­ją, la­ bai men­ka. Tei­gia­ma, kad vi­ru­si­niu he­pa­ti­tu C dar ga­li­ma už­si­krės­ti per pa­žeis­ tą odą ar glei­vi­nę: per­pi­lant krau­ją, at­lie­kant he­mo­dia­li­zę, at­si­tik­ti­nai įsi­dū­rus ada­ta, da­rant ta­tui­ruo­tes, ve­riant aus­ka­rus, lei­džian­tis int­ra­ ve­ni­nių nar­ko­ti­kų, taip pat nau­do­ jan­tis ser­gan­čio­jo dan­tų še­pe­tė­liu, sku­ti­mo­si pei­liu­ku, plau­kų kir­ pi­mo ma­ši­nė­le, žirk­lė­mis, da­rant pe­di­kiū­rą ar ma­ni­kiū­rą, kai ne­ty­ čia įpjau­na­ma oda. Pa­sau­ly­je he­pa­ti­to C vi­ru­su yra už­si­krė­tę apie 200 mln. žmo­nių. Kai ku­rio­se ša­ly­se šios in­fek­ci­jos pa­pli­ti­mas sie­kia iki 20 pro­c. gy­ ven­to­jų. Lie­tu­vo­je jo pa­pli­ti­mas – apie 3 pro­c. „Žmo­nės dar neį­si­są­mo­ni­na, kad di­džio­ji da­lis to­kių vi­ru­sų yra per­duo­da­ma ne tiek per in­jek­ci­jas, kiek ly­ti­niu ke­liu“, – pa­brė­žė bu­ vęs Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sia­ sis gy­dy­to­jas Val­de­ma­ras Anu­žis.

Net­ra­di­ci­nis gy­dy­mo bū­das Aku­punk­t ū­ra pa­de­da at­k ur­t i or­ga­ niz­mo pu­siaus­v y­rą ir suak­t y­v i­na vi­di­nius pro­ce­sus, lei­džian­čius žmo­ gui su­si­do­ro­ti su jį už­k lu­pu­sia li­ga. Gy­do­ma į tam tik­rus ak­ty­vius kū­no taš­kus įdu­riant spe­cia­lias la­bai plo­ nas ada­tė­les. Taip jos pa­l ie­ka­mos 10–40 mi­nu­čių. To­k ių ak­ty­vių taš­k ų or­ga­niz­me yra apie tūks­tan­t į, ta­čiau sti­mu­liuo­ja­ma tik nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos aku­punk­ tū­ri­nių taš­k ų. Vie­nam su­si­rgi­mui gy­dy­ti vi­du­ti­niš­ kai pri­rei­k ia nuo 8 iki 12 aku­punk­tū­ ros pro­ce­dū­r ų. Kuo la­biau li­ga įsi­se­ nė­ju­si – tuo gy­dy­mas il­ges­nis. Aku­punk­t ū­ra ne­re­ko­men­duo­ja­ma, kai li­go­nis – la­bai iš­se­kęs, kai ser­ga­ ma ūmi­nė­mis li­go­mis, kai krau­juo­ja iš vi­daus or­ga­nų bei esant on­ko­lo­g i­ niams su­si­rgi­mams. Daž­n iau­siai aku­punk­t ū­ra tai­ko­ma dar­bin­go am­ž iaus – 30–50 m. pa­ cien­tams, ku­rie skun­d žia­si įvai­riais svei­ka­tos su­t ri­k i­mais ir pri­k lau­so­ my­bė­mis.

V.Anu­žis tei­gė pa­žįs­tan­tis žmo­ nių, ku­rie iš­si­gy­dė vie­ną bai­siau­sių ke­pe­nų li­gų – he­pa­ti­tą C, ir vi­ru­ sas ne­beap­tin­ka­mas, ta­čiau gy­dy­ mas pri­lygs­ta che­mo­te­ra­pi­jai, jis nė­ra ma­lo­nus.

Kon­cer­te skam­bės M.Ma­go­ma­je­vo dai­nos Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ka­li­ning­ra­do fil­har­mo­ni­jos ren­ gia­mas tarp­tau­ti­nis me­nų fes­ti­va­ lis „Gin­ta­ri­nis vė­ri­nys“ klai­pė­die­ čiams su­teiks uni­ka­lią pro­gą pri­si­ min­ti le­gen­di­nį dai­ni­nin­ką Mus­li­ mą Ma­go­ma­je­vą.

Bir­že­lio 7-ąją Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re vyks 26-ojo ka­li­ning­ra­die­čių or­ga­ni­ zuo­ja­mo fes­ti­va­lio kon­cer­tas, ku­ ris pa­va­din­tas žo­džiais iš dai­nos „Ma­ny­je gy­ve­na pri­si­mi­ni­mai“. Šis kon­cer­tas skir­tas Ru­si­jos die­

nai, to­dėl jo pa­žiū­rė­ti į mū­sų mies­ tą at­vyks ofi­cia­lių Ka­li­ning­ra­do as­ me­nų de­le­ga­ci­ja. Kon­cer­te dai­ni­nin­kai Ni­ko­la­jus Gor­lo­vas, Ar­ka­di­jus Mar­ti­ro­sia­nas, Alek­sand­ras Dud­nic­kis ir Vik­to­ri­ja Bob­ko­va at­liks ro­man­sus, po­pu­lia­ rių ope­rų ari­jas, est­ra­di­nes dai­nas, ku­rias mė­go dai­nuo­ti M.Ma­go­ma­ je­vas. Gros Ka­li­ning­ra­do sri­ties fil­ har­mo­ni­jos pu­čia­mų­jų or­kest­ras. Fes­ti­va­lio „Gin­ta­ri­nis vė­ri­nys“ ren­gi­niai įpras­tai vyks­ta Vo­kie­ ti­jo­je, Len­ki­jo­je, Lie­tu­vo­je, Lat­ vi­jo­je. Kon­cer­tai bei spek­tak­liai pa­si­žy­mi pa­čiu aukš­čiau­siu me­ ni­niu ly­giu.

„„Bend­ra­dar­bia­vi­mas: Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Vla­di­mi­ras Ma­ly­gi­nas (de­ši­nė­je) tal­ki­na or­ga­ni­zuo­jant

fes­ti­va­lio ren­gi­nius mū­sų mies­te, to­dėl pa­svei­ki­no kon­su­la­te ap­si­lan­kiu­sius Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vą Ra­mū­ ną Kaub­rį (kai­rė­je) ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties fil­har­mo­ni­jos di­rek­to­rių Vik­to­rą Bob­ko­vą (vi­du­ry­je).  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


5

trečiadienis, gegužės 22, 2013

miestas

Dau­gia­vai­kėms šei­moms – pri­vi­le­gi­jos Klai­pė­dos dau­gia­vai­kėms šei­moms val­ džia pa­ren­gė do­va­ną – jos už 100 li­tų ga­ lės nu­si­pirk­ti me­ti­nį leng­va­ti­nį lei­di­mą ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį ap­mo­kes­ tin­to­se zo­no­se.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iš­nag­ri­nė­ti ga­li­my­bę dau­gia­vai­ kėms šei­moms su­teik­ti to­kius leng­va­ti­nius lei­di­mus val­di­nin­kus bu­vo įpa­rei­go­ju­si mies­to ta­ry­ba. Jie pa­ren­gė du spren­di­mo pro­ jek­to va­rian­tus. Vie­na­me jų nu­ ma­ty­ta, kad leng­va­ti­niai lei­di­ mai, ku­rie me­tams kai­nuo­ja po 100 li­tų, bū­tų su­tei­kia­mi vi­soms šei­moms, au­gi­nan­čioms tris ir dau­giau vai­kų. Vie­na šei­ma ga­lė­ tų įsi­gy­ti vie­ną lei­di­mą au­to­mo­ bi­liui, ku­rio sa­vi­nin­kas yra vie­nas tė­vų ar glo­bė­jų. Ki­tas va­rian­tas – tris ir ke­tu­ris vai­kus au­gi­nan­čioms šei­moms lei­ di­mai ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­ bi­lius kai­nuo­tų po 100 li­tų, o pen­ kis ir dau­giau vai­kų au­gi­nan­tiems klai­pė­die­čiams to­kie lei­di­mai bū­ tų su­tei­kia­mi ne­mo­ka­mai.

„Kaž­kaip keis­tai išei­na, kad vie­ni dau­gia­vai­kiai, o ki­ti – dau­gia­vai­ kiš­kes­ni“, – to­kį spren­di­mo pro­ jek­tą su­kri­ti­ka­vo So­cia­li­nių rei­ka­ lų ko­mi­te­to na­rys Ne­ri­jus Ča­pas. Ki­ti ko­mi­te­to na­riai va­kar po­sė­ dy­je taip pat pa­si­sa­kė už tai, kad šei­mos ne­bū­tų skirs­to­mos, o vi­ soms joms bū­tų su­tei­kia­ma ga­li­ my­bė įsi­gy­ti leng­va­ti­nį lei­di­mą už 100 li­tų me­tams ne­mo­ka­mai sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lius. „Aso­cia­ci­jų, ku­rios vie­ni­ja dau­ gia­vai­kes šei­mas, at­sto­vai taip pat pri­ta­rė pir­ma­jam spren­di­mo pro­ jek­to va­rian­tui“, – in­for­ma­vo Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­ riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. Prog­no­zuo­ja­ma, kad dau­gia­vai­ kėms šei­moms su­tei­kus ga­li­my­ bę įsi­gy­ti leng­va­ti­nius lei­di­mus, mies­to biu­dže­tas per me­tus ne­ teks 132 tūkst. li­tų pa­ja­mų. Klai­pė­ do­je gy­ve­na­mą­ją vie­tą yra dek­la­ra­

„„Leng­va­ta: tris ir dau­giau vai­kų au­gi­nan­tiems klai­pė­die­čiams ne­be­rei­kės su­kti gal­vos dėl mo­ka­mo au­to­mo­

bi­lių sto­vė­ji­mo. 

vu­sios 1102 dau­gia­vai­kės šei­mos. Le­mia­mą žo­dį dėl leng­va­ti­nių lei­ di­mų ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­ bi­lius ir rau­do­no­jo­je, ir gel­to­no­jo­je, ir ža­lio­jo­je zo­no­se ki­tą sa­vai­tę tars mies­to ta­ry­ba. „Man įdo­mu, kas dar lau­kia ei­ lė­je leng­va­ti­nių lei­di­mų? Gal są­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ra­šą dar pa­pil­dy­si­me vie­ni­šo­mis ma­mo­mis, pen­si­nin­kais?“ – klau­ sė So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­ rė Aud­ro­nė Bal­nio­nie­nė. R.Moc­kus pa­ti­ki­no, jog kol kas są­ra­šo, kam su­tei­kia­mi leng­va­ti­niai lei­di­mai, il­gin­ti ne­pla­nuo­ja­ma, ne­ bent po­li­ti­kai nu­spręs­tų ki­taip.

1102

– tiek daugiavaikių šeimų gyvena Klaipėdoje.

Pra­šo di­des­nių al­gų ir oro filt­rų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus spe­ cia­lis­tės su­ra­šė il­gą rei­ka­la­vi­mų są­ra­šą, ku­rį įtei­kė ir sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vams, ir mies­to po­li­ti­kams. Ja­me – ir pra­ šy­mas di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, mo­kė­ ti prie­mo­kas, ir pa­gei­da­vi­mas gau­ ti ge­ria­mo­jo van­dens. „„Ža­da­ma: Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro pa­cien­tai, kai pa­si­keis

įstai­gos sa­vi­nin­kė, ne­tu­rė­tų nu­ken­tė­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bė siekia at­si­kra­tyti skau­du­lio Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ras tu­rės nau­ją sa­vi­nin­ką – uos­ta­mies­čio val­džia pa­si­ry­žu­si įstai­gą per­duo­ti Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­jai.

„Iš jos ga­vo­me raš­tą, kad per­duo­ tu­me įstai­gos tei­ses ir pa­rei­gas. Mes tik­rai ne­prieš­ta­rau­ja­me to­kiems po­ ky­čiams“, – tei­gė mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tą dėl Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro tei­sų ir pa­rei­gų per­da­vi­mo pa­ren­gu­si sa­vi­ val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­ riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė. Įs­tai­ga sa­vi­val­dy­bei pa­val­di ta­ po po to, kai bu­vo lik­vi­duo­ta Klai­ pė­dos ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­ nist­ra­ci­ja. „Cent­ras ke­lia tik­rai daug rū­pes­ čių. Ypač daug pro­ble­mų dėl žmo­ nių iš­tek­lių, nes dar­buo­to­jų am­žiaus vi­dur­kis jau vir­ši­ja 70 me­tų. Nau­jų spe­cia­lis­tų pri­si­kvies­ti ne­pa­vyks­ta

dėl men­kų at­ly­gi­ni­mų. Gal si­tua­ci­ja pa­si­keis, kai įstai­gos sa­vi­nin­ke taps Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja“, – vy­lė­si J.Asa­daus­kie­nė. Iš vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­ky­ti įstai­gą ir jo­je teik­ti pa­slau­gas kas­ met ski­ria­ma apie 2 mln. li­tų, bet ši su­ma vis ma­žė­ja ir jos ne­beuž­ ten­ka. „Pi­ni­gų iš mies­to biu­dže­to skir­ ta pa­tal­pų re­mon­tams, kre­di­to­ri­ niams įsi­sko­li­ni­mams pa­deng­ti. Jau da­bar aiš­ku, kad šie­met cent­ ro veik­lai trūks 600 tūkst. li­tų, bet į mū­sų raš­tus dėl šios pro­ble­mos aukš­tes­nė­je val­džio­je ne­rea­guo­ja­ ma“, – tei­gė J.Asa­daus­kie­nė. To­dėl ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­ te­to na­riai va­kar vien­bal­siai pri­ta­ rė Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro sa­vi­nin­ko tei­ses ir pa­rei­gas per­duo­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­jai. Ji gaus ir ma­te­ria­li­nę do­va­ną – pa­tal­pas Tai­kos pr. 46, ku­rio­se įstai­ga įsi­kū­ru­si.

Gau­na 1250 li­tų

Į po­li­ti­kus So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ riaus dar­buo­to­jos, dir­ban­čios pa­gal dar­bo su­tar­tis, krei­pė­si to­dėl, kad esą iš sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vų ne­su­lau­kia jo­kio at­sa­ky­mo. To­dėl jos ir pa­pra­šė mies­to ta­ry­bos na­rių, kad šie pa­tar­pi­nin­kau­tų ir pa­dė­tų pa­ge­rin­ti dar­bo są­ly­gas. Pra­šy­me, ku­rį pa­si­ra­šė 27 dar­buo­ to­jos, dės­to­ma, jog So­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja ne kar­ tą ra­gi­no sa­vi­val­dy­bes so­cia­li­niams dar­buo­to­jams di­din­ti at­ly­gi­ni­mus. Esą tam net bu­vo skir­ta lė­šų, tik jos dar­buo­to­jų taip ir ne­pa­sie­kė. „Mū­sų dar­bas ne­ver­ti­na­mas, o jis ypač at­sa­kin­gas ir sun­kus. Kiek­ vie­ną die­ną ap­tar­nau­ja­me la­biau­ siai pa­žei­džia­mų as­me­nų gru­pes. Bend­rau­jant su pa­reiš­kė­jais ne­re­ tai su­si­da­ro emo­ciš­kai įtemp­tos, ke­lian­čios pa­vo­jų svei­ka­tai ir sau­ gu­mui si­tua­ci­jos. Iki 2009 m. rug­ sė­jo ba­zi­nė mū­sų al­ga sie­kė 128 li­ tus, o ta­da ji bu­vo su­ma­žin­ta iki 122 li­tų. Tiek lai­ko ir gau­na­me su­ma­ žin­tą at­ly­gi­ni­mą, ku­ris, at­skai­čius mo­kes­čius, per mė­ne­sį sie­kia apie 1250 li­tų“, – dės­tė dar­buo­to­jos.

„„Mo­ty­vai: So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus dar­buo­to­jos pra­šo pa­di­din­ti at­

ly­gi­ni­mus, nes jos esą dir­ba la­bai daug ir ypač at­sa­kin­gą dar­bą.

čių vyk­dy­mą, 100 pro­c. at­ly­gi­ni­mo dy­džio prie­mo­kas už ko­le­gių, kai jos ser­ga, pa­va­da­vi­mą ir 50 pro­c. al­gos dy­džio prie­mo­kas už ato­sto­gau­jan­ čių dar­buo­to­jų pa­va­da­vi­mą. So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus vy­ riau­sio­sios spe­cia­lis­tės taip pat no­ rė­tų, kad joms už ge­rą dar­bą, šven­ čių pro­go­mis, išei­nant į pen­si­ją, ju­bi­lie­jų pro­go­mis bū­tų ski­ria­mos vien­kar­ti­nės pi­ni­gi­nės iš­mo­kos. „Ka­la­ku­tų ir žą­sų tik­rai ne­do­va­ no­si­me, bet dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai tik­rai yra juo­kin­gi. Keis­ta, kad Vil­ niu­je to­kie pat spe­cia­lis­tai už­dir­ba ge­ro­kai dau­giau“, – ste­bė­jo­si So­ cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rė Aud­ ro­nė Bal­nio­nie­nė.

Pa­gei­dau­ja prie­mo­kų

Jos pra­šo pa­di­din­ti dar­bo už­mo­kes­ tį, skir­ti prie­dus už aukš­tą kva­li­fi­ ka­ci­ją, svar­bių ir su­dė­tin­gų už­duo­

Bū­tų iš­skir­ti­nės

Po­li­ti­kai nu­ta­rė kreip­tis į sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, kad val­di­

nin­kai pa­teik­tų in­for­ma­ci­ją, ko­dėl So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus dar­ buo­to­joms ne­di­di­na­mi at­ly­gi­ni­ mai, ar tik­rai dar­bo už­mo­kes­čiui skir­ti pi­ni­gai bu­vo grą­žin­ti į vals­ ty­bės biu­dže­tą. „To­kių prie­mo­kų ir prie­dų, ko­kių pra­šo So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės, sa­vi­val­ dy­bė­je nie­kas ne­gau­na. Ne­ma­nau, kad vie­nai dar­buo­to­jų ka­te­go­ri­jai ga­li­ma tai­ky­ti išim­tį“, – tei­gė So­ cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­ rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė. Dar­buo­to­jos taip pat pa­gei­dau­ja, kad jos bū­tų ap­rū­pin­tos ge­ria­muo­ ju van­de­niu, ap­sau­gos prie­mo­nė­ mis. Mo­te­rys no­rė­tų, kad dar­bo ka­bi­ne­tuo­se bū­tų įreng­ti oro va­ ly­mo filt­rai ir vė­di­ni­mo įren­gi­niai priė­mi­mo sa­lė­je, pa­tal­pos va­lo­mos ir de­zin­fe­kuo­ja­mos.


6

trečiadienis, gegužės 22, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Kur ke­liau­ja mū­sų val­džia?

Int­ri­ga rin­ki­muo­se?

L

Žvilgsnis

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

I

ra­nas ruo­šia­si pre­z i­den­to rin­k i­ mams. Kuo jie ypa­tin­g i? Rin­k i­mai Ira­ne, kaip pro­gno­zuo­ ta, tu­rė­jo tap­ti kon­ser­va­to­rių sto­ vyk­los kan­d i­da­t ų tar­pu­sa­v io ko­vos are­na. Da­l is Ira­no kon­ser­va­to­rių – da­ bar­ti­nio ša­l ies va­do­vo Mah­mu­do Ah­ ma­di­ne­ja­do rė­mė­jai, ki­ti – lo­ja­lūs Ira­no vy­riau­sia­jam ly­de­riui aja­to­lai Ali Kha­ me­nei. Ne­su­ta­ri­mai tarp šių sto­vyk­lų ki­lo M.Ah­ma­d i­ne­ja­dui už­si­mo­jus iš­ stum­ti da­l į re­li­g i­nių vei­kė­jų iš įvai­rių vals­ty­bi­nių struk­tū­rų ir į šias po­zi­ci­jas pa­sta­ty­ti pa­sau­l ie­čius iš ša­lies sau­gu­ mo ir ka­r iuo­me­nės. Ta­čiau si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, kai Ali Ak­ ba­ras Has­he­m is Raf­san­ja­n is, bu­vęs Ira­no pre­z i­den­tas 1989–1997 m., ne­

La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad iš­rink­tas Ira­no pre­zi­ den­tu A.A.H.Raf­san­ja­ nis ko­re­guo­tų da­bar­ti­nį vi­daus po­li­ti­kos kur­są. ti­kė­tai pa­reiš­kė, kad sieks bū­t i vėl iš­ rink­tas. Tai­g i rin­k i­muo­se, ga­l i­ma sa­ ky­t i, var­ž y­sis tri­jų sto­vyk­lų kan­d i­da­ tai: re­for­mis­tai su A.A.H.Raf­san­ja­niu ir dvi kon­ser­va­ty­vios sto­vyk­los – M.Ah­ ma­di­ne­ja­do ir aja­to­los Ali Kha­me­nei. Štai čia pa­g rin­d i­n is skir­t u­mas nuo praė­ju­sių rin­ki­mų, kur ie­tis rė­mė re­for­ mis­tai ir kon­ser­va­to­r iai. Pir­m ie­siems ta­da at­sto­va­vo Mi­ras Hos­sei­nas Mou­ sa­vis, ant­rie­siems – M.Ah­ma­di­ne­ja­das. A.A.H.Raf­san­ja­nis rė­mė M.H.Mou­sa­vį, mat pa­ts 2005 m. pra­lai­mė­jo M.Ah­ma­ di­ne­ja­dui, o vė­liau kri­ti­ka­vo šio po­li­ti­ ką. Ne­ti­kė­tas A.A.H.Raf­san­ja­nio spren­ di­mas ga­l i iš es­mės pa­keis­t i rin­k i­mų ei­gą. Klau­si­mas, ko­k ių po­ky­čių ga­li at­ neš­ti A.H.Raf­san­ja­nio per­ga­lė? Sup­ran­ta­ma, šis po­l i­t i­kas ne­pla­nuo­ ja keis­ti san­tvar­kos Ira­ne, nes yra vie­ nas jos kū­rė­jų. La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad iš­r ink­tas Ira­no pre­zi­den­tu A.A.H.Raf­ san­ja­n is ko­re­g uo­t ų da­bar­t i­n į vi­daus po­l i­t i­kos kur­s ą. Mat yra api­bū­d i­na­ mas kaip kon­ser­va­t y­v us pra­g ma­t i­ kas, pa­lai­kan­t is eko­no­m i­kos li­be­ra­l i­ za­ci­jos kur­są. Be­je, A.A.H.Raf­san­ja­nis re­m ia ir nuo­sai­k ią po­z i­ci­ją tarp­tau­t i­ nė­je erd­vė­je. Ta­čiau ar bus reikš­min­ gų po­k y­čių už­sie­n io po­l i­t i­ko­je? Var­ gu, bent jau dėl Ira­no bran­duo­l i­nės pro­g ra­mos, dėl ku­r ios gin­čų tarp Ira­ no eli­to ne­vyks­ta. Vis dėl­to nea­be­jo­ti­ nai ver­tė­tų ti­kė­tis ra­mes­nės nei da­bar Ira­no re­to­r i­kos. Ypač Va­ka­r ų ir Iz­rae­ lio at­ž vil­g iu.

a­bai bū­tų ge­rai ži­no­ti, kuo už­sii­ma mū­sų pa­čių iš­rink­ ta ša­lies val­džia. Ma­nau, jos sa­vai­tės dar­bo pla­nai tu­rė­tų bū­ti priei­na­mi vi­siems pi­lie­čiams. Pa­vyz­džiui, kiek­vie­ną pir­ma­die­nį rei­kė­tų tai pa­skelb­ti laik­raš­čiuo­se, kad pi­lie­čiai ga­lė­tų su­si­pa­žin­ti. Da­bar tik pra­ne­ša­mas fak­tas, kad prem­je­ras iš­vy­ko į už­sie­nio ša­lį, ir vis­kas. O ką jis ten vei­kia, ko­dėl ten nu­vy­ko, kiek dar as­me­nų va­ žia­vo su juo, pa­ga­liau kiek kai­na­vo ta ke­lio­nė mo­kes­čių mo­kė­to­jams, tu­rė­tų bū­ti pa­vie­šin­ta. Da­bar su­ži­no­jo­me, kad mi­nist­rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė yra iš­vy­ku­si į Ka­ zachs­ta­ną. O ko­dėl ji ten nu­si­bel­dė, pa­si­ro­do, dar ir su de­le­ga­ci­ja? Ko­dėl bū­tent da­ bar rei­kė­jo ten vyk­ti? Ko­kia bus eko­ no­mi­nė nau­da iš tos ke­lio­nės? Į šiuos klau­si­mus taip ir li­ko neat­sa­ky­ta, nors vi­zi­tas jau vyks­ ta ar­ba net įvy­ko. Pi­ni­gai iš­leis­ ti, ta­čiau nie­kas iki šiol ne­ži­no, ar tos iš­lai­dos pa­si­tvir­ti­no. Rei­kia vi­ sa tai paaiš­kin­ti Lie­tu­vos žmo­nėms, nes juk jie už­mo­ka už tas ke­lio­nes. Juo­lab kad prem­je­ras pa­ts pra­si­ta­ rė, jog tai ne­bus pa­sku­ti­nė B.Vė­sai­ tės ke­lio­nė, ža­da­ma dar vyk­ti į Iz­ raelį ir ki­tas ša­lis. Apsk­ri­tai kai pa­gal­vo­ji, tai ne­ trun­ki su­vok­ti, jog tiek sei­mū­nai, tiek vy­riau­sy­bių na­riai jau 22 me­ tus va­ži­nė­ja į ko­man­di­ruo­tes, ku­ rioms jau per tą lai­ką iš­leis­ta šim­ tai mi­li­jo­nų li­tų. Ta­čiau rin­kė­jai apie vi­sus tuos „vo­ja­žus“ iki šiol iš es­mės nie­ko ne­ži­no. Tik me­tų pa­bai­go­je kar­ tais pra­ne­ša­ma, kad dau­giau­sia ke­lia­vo Sei­mo na­rys Ema­nue­lis Zin­ge­ris. Ir vi­sa jums in­for­ma­ci­ ja. Taip ne­ga­li bū­ti, nes vi­si šie rei­ ka­lai tu­ri bū­ti vie­ši ne po įvy­kio, o dar iki jo. To­kia ne­tvar­ka ir slap­tu­mas yra dėl to, kad gar­bin­gais sa­ve lai­kan­ tiems po­nams iš Sei­mo ir Vy­riau­ sy­bės, ma­tyt, yra ką slėp­ti.

chiš­kai, ne­pla­nin­gai, ta­da, kai tik šau­na į gal­vą ar­ba kai kas nors įsi­ gei­džia pa­pras­čiau­siai pail­sė­ti. Dar ne­te­ko gir­dė­ti, kad po to­kių ke­lio­nių į Lie­tu­vą at­plauk­tų mi­li­ jo­ni­nės in­ves­ti­ci­jos ar at­si­ras­tų ko­ kia nors ki­ta ap­čiuo­pia­ma nau­da ša­liai. Vers­lo kon­tak­tais pa­si­rem­ da­mi nau­dą vals­ty­bės eko­no­mi­kai at­ne­ša tik pri­va­tūs vers­li­nin­kai, o kler­kai džiau­gia­si tik jiems už­sie­ ny­je reiš­kia­ma pa­gar­ba ir ten su­si­ ras­tais ma­lo­nu­mais. To­dėl, ma­tyt, val­džios žmo­nių ke­ lio­nės ir jų re­zul­ta­tai pas mus ir nė­ra vie­ši­na­mi. Bi­jo­ma­si, kad bus su­lauk­ ta tau­tos nei­gia­mos reak­ci­jos. Ri­man­tas Ši­diš­kis

S

ek­ma­die­nį mė­ga­vo­mės pa­ plū­di­mio ma­lo­nu­mais, o kai rei­kė­jo grįž­ti na­mo, pa­te­ko­ me į ne­žmo­niš­ką trans­por­to kam­ša­tį, ku­rią su­kė­lė „Vil­ties bė­gi­ mo“ ren­gi­niai. Kol Her­kaus Man­to gat­ve va­žia­vo dvi­ra­ti­nin­kai, au­to­mo­bi­liai dviem ei­lė­mis iš­si­ri­kia­vo nuo P.Li­dei­kio gat­vės iki Gi­ru­lių. Dvi­ra­ti­nin­kai va­žia­vo ne­di­de­ lė­mis gru­pe­lė­mis, to­dėl te­ko il­gai lauk­ti, kol vi­si nu­va­žiuos. Eis­mas bu­vo su­stab­dy­tas ir pa­ grin­di­nė­je Her­kaus Man­to gat­vė­je. Poil­siau­to­jai bu­vo pri­vers­ti gaiš­ ti lai­ką spūs­ty­se. Bet tai nė­ra pa­ts blo­giau­sias da­ly­kas.

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Gai­la iš­kirs­tų me­džių

Nors vi­si va­sa­rą kal­ba apie tu­ris­ tus, ką da­ry­ti, kad jiems Klai­pė­ da bū­tų pa­trauk­lus mies­tas, man svar­bu, kaip aš ir ki­ti mies­tie­čiai gy­ve­na­me. Už­tat la­bai skau­da šir­ dį, kai pa­ma­tau iš­kirs­tus me­džius. Tai mū­sų me­džiai, mū­sų is­to­ri­ ja, mū­sų pri­si­mi­ni­mai. Gai­la, kad anū­kai mū­sų me­džių ne­be­ma­tys. Pa­vyz­džiui, ne­se­niai Mi­ni­jos gat­ vė­je „nu­šie­na­vo“ gra­žius svei­kus me­džius. Esą rei­kia gat­vę pla­tin­ ti, o jie truk­do. Bet gal ga­li­ma ras­ ti bū­dų, kaip ir gat­vę pra­pla­tin­ti, ir bent da­lį me­džių iš­sau­go­ti? Man ši Klai­pė­dos val­džia at­min­ty­je ir liks to­kia, ku­ri ne­sau­go me­džių. Ge­rai tvar­ko dvi­ra­čių ta­ką

No­rė­čiau pa­dė­ko­ti tiems dar­bi­nin­ kams, ku­rie pri­žiū­ri dvi­ra­čių ta­ ką nuo Va­sa­ros est­ra­dos iki Gi­ru­ lių. La­bai ge­rai žmo­nės dir­ba, ko­ne kas­dien spyg­lius nuo tra­sos nu­va­ lo. Bet pa­čia­me mies­te dvi­ra­čių ta­ kai yra kaž­kas bai­saus. Jei no­ri­me iš­gar­sė­ti pa­sau­ly­je, Til­tų gat­vė­je ang­liš­kai ir vo­kiš­kai rei­kia už­ra­šy­ti, kad ji yra dvi­ra­čių ta­kas. Jiems tik­ rai trūks­ta dė­me­sio, dau­ge­lis ta­kų net ne­pa­žy­mė­ti, to­dėl tarp pės­čių­ jų ir dvi­ra­ti­nin­kų nuo­lat ky­la konf­ lik­tų. Da­rius

Ne­ge­ra bu­vo ir anks­tes­nė ka­den­ci­ja

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Ne vie­na­me taip įstri­gu­sia­me au­to­mo­bi­ly­je bu­vo vai­kų. Pa­ti gir­ dė­jau, kaip ner­vi­no­si gre­ta sto­vė­ ju­sios ma­ši­nos vai­ruo­to­ja. Mo­te­ris la­bai jau­di­no­si, kad ne­spės iš kaž­ kur pa­siim­ti vai­ko ir pra­šė ar­ti­mų­ jų juo pa­si­rū­pin­ti. Tuo me­tu dvi­ra­ti­nin­kai po vie­ną ar ne­di­de­lė­mis gru­pe­lė­mis rie­dė­jo pa­grin­di­ne mies­to gat­ve. Aš, su­pran­ta­ma, pri­ta­riu pa­na­ šioms pi­lie­ti­nėms ak­ci­joms ir ža­ viuo­si žmo­nė­mis, ku­rie jas or­ga­ ni­zuo­ja. Ta­čiau, ma­no gal­va, jos ne­tu­rė­tų pa­ra­ly­žiuo­ti vi­sų ki­tų žmo­nių gy­ve­ni­mo. Ma­nau, ke­lių po­li­ci­ja kar­tu su or­ga­ni­za­to­riais tu­rė­jo pa­de­rin­

ti veiks­mus ir pa­ban­dy­ti dvi­ra­ti­ nin­kus pa­gru­puo­ti, kad su­si­da­ry­ tų tar­pai ir ma­ši­nos ga­lė­tų kirs­ti Her­kaus Man­to gat­vę bei pa­tek­tų į Šiau­rės pro­spek­tą. Kai dvi­ra­čiai nu­va­žia­vo, po­li­ ci­nin­kai dar il­gai re­gu­lia­vo eis­mą šio­je san­kry­žo­je, o žmo­nės ner­vi­ no­si. No­riu ti­kė­ti, kad ga­li­ma pa­na­ šius da­ly­kus da­ry­ti ne­sus­tab­dant eis­mo pa­grin­di­nė­se mies­to ar­te­ ri­jo­se. Juo la­biau kad Klai­pė­dos gat­vių tink­las ne­su­tei­kia ga­li­my­ bės pa­si­rink­ti ki­to bū­do ap­lenk­ti gat­ves, ku­rio­mis va­žiuo­ja ar bė­ga ak­ci­jos da­ly­viai. Klai­pė­die­tė

Nors da­bar la­bai ir „lo­ja­ma“ ant mū­sų mies­to val­džios, ta­čiau vis tiek no­ri­si pa­sa­ky­ti, kad ša­lies mas­tu vie­ti­nės val­džios rei­tin­gai yra vie­ni pa­čių aukš­čiau­sių. Tai­ gi vi­siš­kai ga­li bū­ti, kad pa­pras­ čiau­siai ne­ver­ti­na­me to, ką tu­ri­ me. Tiems, ku­rie sa­ko, kad vis­kas blo­gai, no­rė­čiau pri­min­ti, kad tą pa­tį sa­kė­te ir val­dant anai mies­to ta­ry­bos ka­den­ci­jai, ir dar anks­tes­ nei. Ma­ny­čiau, kad da­bar val­džia yra kaip val­džia, nie­ko per daug nei pri­dė­si, nei atim­si. Sta­nis­lo­vas

Žai­di­mas „dėl paukš­čiu­ko“?

Dien­raš­tis in­for­ma­vo, jog „Žmo­nės ig­no­ruo­ja ap­klau­są“ („Klai­pė­da“, 2013 05 14). Ma­nau, kad klai­pė­ die­čiai ne­pa­reiš­kia nuo­mo­nės pir­ miau­sia to­dėl, jog ap­klau­sai rei­kia pa­teik­ti sa­vo as­mens ko­dą. To ga­ li rei­ka­lau­ti tik spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos. Jei­gu iš tie­sų sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ja ir mies­to ta­ry­ba bū­tų at­sa­kin­ga už sa­vo veiks­mus, ne­ priim­tų spren­di­mų, pa­žei­džian­čių žmo­gaus tei­sę iš­gy­ven­ti ir net tei­sę į svei­ką ap­lin­ką. Ko ver­ta ap­klau­ sa po spren­di­mų priė­mi­mo. Žai­di­ mas „dėl paukš­čiu­ko“ ne­ke­lia nei pa­gar­bos, nei pa­si­ti­kė­ji­mo, juo­lab kad sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja už­rak­tais at­si­ri­bo­jo nuo bend­ruo­ me­nės na­rių, ku­rie ją iš­lai­ko. Van­da Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

Ne­rin­ga

Ak­ci­jos ne­tu­ri pa­ra­ly­žiuo­ti mies­to

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Kas ga­li pri­dė­jęs ran­ką prie šir­ dies pa­sa­ky­ti, kad vi­sos tos ko­ man­di­ruo­tės bu­vo su­reng­tos tik­ rai vals­ty­bi­niais tiks­lais? Ir tik­rai jų me­tu nie­kas ne­si­kai­ti­no plia­žuo­se ir ne­vaikš­čio­jo po par­duo­tu­ves ir res­to­ra­nus? Juk tik­rai tu­rė­jo už ką, nes tie mū­sų val­džios at­sto­vai gau­ da­vo ir ko­man­di­ruot­pi­ni­gius ir dar dien­pi­ni­gius. Pa­gal jų pa­čių pa­siū­ ly­tą ir priim­tą įsta­ty­mą. Su­si­da­ro įspū­dis, kad tie vei­kė­jai į už­sie­nius va­ži­nė­ja ne tik dėl to, kad ten juos mai­ti­na ir gir­do, bet ir to­ dėl, jog prie al­gos gau­na pa­pil­do­mų pa­ja­mų. Ir ne­ma­žų, nes dien­pi­ni­ giai, ski­ria­mi kai ku­rių ša­lių lan­ky­ mui, yra la­bai jau ne­kuk­lūs ir neap­ mo­kes­ti­na­mi. Tai­gi „vo­ja­žų“ mė­gė­ jai ne tik pa­si­links­mi­na sve­čio­se ša­ly­se, sma­ giai pa­ke­liau­ja ir pra­lei­ džia lai­ką, bet dar ir grį­žę iš ke­lio­nių pa­sii­ma so­ li­džią pi­ni­gi­nę su­mą už tą „var­gą“. Pa­ga­l iau ne­ge­rai, jog šio ko­man­di­ruo­čių pro­ce­so nie­kas ne­kont­ ro­liuo­ja. Su­si­da­ro įspū­ dis, kad yra ke­liau­ja­ma sti­

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

TrečiaDIENIS, gegužės 22, 2013

lietuva V.Va­si­liaus­ko ne­tirs

Tuš­tins ­ biud­žetą

Vy­riau­sio­ji tar­ny­binės eti­kos ko­mi­si­ja nu­ traukė ty­rimą dėl Lie­tu­vos ban­ko va­do­vo „ Vi­to Va­si­liaus­ko (nuotr.) ne­ra­du­si pa­grįstų duo­menų, įro­dan­čių tie­sio­ginį ir aki­ vaizdų V.Va­si­liaus­ko as­me­ninį suin­te­re­ suo­tumą dėl ad­vo­katų kon­to­ros „Raid­la „ Lejins&Norcous“ veik­los. Jo­je anks­čiau dir­ bo V.Va­si­liaus­ko pa­si­rink­tas Ūkio ban­ko bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius Ado­mas Au­dic­ kas, pa­samdęs kon­torą bank­ro­to rei­ka­lams.

Sei­mas ne­pri­tarė Biud­že­to ir fi­nansų ko­ mi­te­to (BFK) siū­ly­mui ne­tiks­lin­ti 2013 m. vals­tybės biud­že­to ir ne­nu­ma­ty­ti sa­vi­val­ dybėms bei po­li­ci­jai dau­giau lėšų. BFK va­ do­vas Bro­nius Bra­daus­kas teigė, kad nė­ ra ko per­skirs­ty­ti, nes į biud­žetą ne­su­ren­ ka­mos pla­nuo­tos pa­ja­mos. Sei­mas to­liau svars­to ir Vir­gi­ni­jos Balt­rai­tienės pro­jektą, siū­lantį pa­pil­do­mai sa­vi­val­dybėms nu­ma­ ty­ti 30 mln., po­li­ci­jai – 10 mln. litų.

80

– tiek sa­va­no­rių dirbs per Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­nius mūsų ša­ly­je.

B.Vėsaitės įvaizd­žio pro­blemų nėra? Vis stiprė­jan­ti opo­ zi­ci­jos, vers­lo ir įvai­ rių vi­suo­menės at­ stovų kri­ti­ka ūkio mi­nistrės Bi­rutės Vė­ saitės at­žvil­giu, ro­ dos, so­cial­de­mok­ ratų ne­jau­di­na – kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­ras Juo­zas Ole­ kas ne­tgi ti­ki, kad jos veik­la pri­si­de­da prie par­ti­jos įvaizd­žio stip­ri­ni­mo.

keis­to­ko hu­mo­ro, juo­ko pliūps­nių ir pa­šaipų Vy­riau­sybės at­žvil­giu“, – api­bend­ri­no J.Biels­kienė. Pra­n e­š i­m o au­torė re­z iu­m a­ vo taip: „So­cial­de­mok­ra­tai ir to­ liau yra nu­si­teikę sun­kiam dar­bui – at­gai­vin­ti šalį, nua­lintą ket­ve­rius me­tus tru­ku­sių dras­tiškų kon­ser­ va­to­rių ir li­be­ralų re­formų, – ne­ kreip­da­mi dėme­sio į ne­so­lidų ir dest­ruk­tyvų opo­zi­ci­jos el­gesį.“ B.Vėsaitė tik ke­lia rei­tin­gus

„„La­vi­na: va­kar Kau­no Laisvės alė­jo­je su­reng­ta ak­ci­ja „Skaid­ri Lie­tu­va“ bu­vo tik viršūnėlės – in­ter­ne­te pa­si­

pylė naujų memų se­ri­ja, o A.But­ke­vi­čiui dėl B.Vėsaitės te­ko at­si­kirs­ti ir opo­zi­ci­jai. 

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Opo­zi­ci­ja ne­gailė­jo dėme­sio

Ką da­ry­ti su ūkio mi­nist­re B.Vėsai­ te, ku­rios vos ne kiek­vie­nas spren­ di­mas su­lau­kia ašt­rios kri­ti­kos? Šis klau­si­mas lyg ir turėtų kan­kin­ ti so­cial­de­mok­ratų va­do­vus. Ta­ čiau par­ti­jos ly­de­riai kol kas ramūs, nors mi­nistrės kri­ti­ka tęsėsi ir va­kar – vi­suo­me­ni­nin­kai rengė pro­tes­tus prie­š B.Vėsaitės spren­di­mus Kau­ne, in­ter­nau­tai pla­ti­no nau­jus me­mus apie B.Vėsaitę ir ži­nomą fil­mo per­ so­nažą Bo­ratą, o prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius dėl mi­nistrės aiš­ki­no­si kon­ser­va­to­rių frak­ci­jai Sei­me. At­vykęs į Seimą prem­je­ras iš­kart su­laukė ne­ma­lo­nių klau­simų dėl „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­vo Pau­ liaus Lu­kaus­ko at­lei­di­mo. A.But­ke­

vi­čius sto­jo B.Vėsaitės pusėn ir kar­ to­jo, kad minė­tas žmo­gus at­leis­tas, nes esą ne­ten­ki­no jo kaip va­dy­bi­ nin­ko su­gebė­ji­mai, jis ne­vaikš­čio­jo į darbą. Į „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­ vo po­stą P.Lu­kauską, be­je, pa­so­di­ no buvęs ūkio mi­nist­ras kon­ser­va­ to­rius Dai­nius Krei­vys. Iš šio And­riaus Ku­bi­liaus bend­ ra­min­čio A.But­ke­vi­čiui te­ko su­ lauk­ti ne itin ma­lo­nių klau­simų. Ne­nuos­ta­bu, kad A.Ku­bi­lius su­ si­ti­kimą su A.But­ke­vi­čiu­mi api­ bend­ri­no kri­tiš­kai: „Ten­ka ap­gai­ les­tau­ti, kad prem­je­ras nie­kaip ne­su­gebė­jo įvar­dy­ti, pa­gal ką ver­ ti­no „Vers­lios Lie­tu­vos“ dar­bus. At­ro­do, kad ne­sup­ran­ta­ma iki šiol, nei kuo ta agentū­ra už­sii­ma, nei ko­kius tiks­lus jai rei­kia kel­ti, kaip juos reikėtų ma­tuo­ti.“

Iš­siuntė į Ka­zachs­taną

Prem­je­rui te­ko at­rem­ti ir de­ši­niųjų rep­li­kas, esą B.Vėsaitė sle­pia­ma nuo in­ves­tuo­tojų, ne­įtrau­kia­ma į de­le­ga­cijų su­dėtis. A.But­ke­vi­ čius paaiš­ki­no, kad taip nėra. Ta­ čiau juo­ko pliūps­nio su­laukė ir jo at­sa­ky­mas po Pau­liaus Sau­dar­go klau­si­mo, kur bus sle­pia­ma mi­ nistrė per Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES pus­metį. „Ji šiuo me­tu Ka­zachs­ta­ne, – be­ si­juo­kian­tiems kon­ser­va­to­riams paaiš­ki­no prem­je­ras. – Pa­si­tikė­ji­ mas ja yra di­de­lis. Ji va­do­vau­ja de­ le­ga­ci­jai. Ki­ta iš­vy­ka nu­ma­ty­ta į Iz­raelį, bus aukš­čiau­sio ly­gio su­ si­ti­ki­mai. Ne­se­niai bu­vo Ki­ni­jo­je, kur va­do­va­vo de­le­ga­ci­jai.“ A.But­ke­vi­čius vis kar­to­jo, kad mi­nist­re pa­si­ti­ki ir var­di­jo jos svar­

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

bius dar­bus. Esą la­bai ge­rai, kad ji per­žiūrė­jo ES lėšų pa­skirs­tymą. „Jei­gu lai­ku ne­būtų buvę su­rea­ guo­ta, mes būtu­me pra­radę apie 700 mln. litų“, – apo­ka­lip­tiš­kai pra­bi­lo prem­je­ras. Kal­ti­no kon­ser­va­to­rius

Be­je, kai­rie­ji dėl va­ka­rykš­čio kon­ ser­va­to­rių su­si­ti­ki­mo itin suir­zo. Jo­lan­ta Biels­kienė, so­cial­de­mok­ ratų viešųjų ry­šių at­stovė, po­piet išp­la­ti­no emo­cingą pra­ne­šimą spau­dai. Ji, be ki­ta ko, so­cial­de­ mok­ratų var­du ne­pra­lei­do pro­gos įgel­ti A.Ku­bi­liui ir li­be­ra­lams. „Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius, at­ šaukęs daug svar­bių dar­bi­nių klau­ simų, at­vy­ko į su­si­ti­kimą nu­si­teikęs konst­ruk­ty­viam po­kal­biui, ta­čiau vie­toj to bu­vo pri­vers­tas klau­sy­tis

Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras, So­ cial­d e­m ok­ratų par­t i­jos pir­m i­ nin­ko pa­va­duo­to­jas J.Ole­kas va­ kar pa­ti­ki­no, kad klau­si­mas, ar B.Vėsaitės spren­di­mai ir re­to­ri­ka ne­ke­lia pro­blemų par­ti­jai, nie­ka­ da ne­bu­vo svars­ty­tas. „Ne­su girdėjęs apie to­kius svars­ ty­mus, jų par­ti­jo­je tik­rai nėra buvę. Da­bar ji pa­si­rink­ta opo­zi­ci­jos kri­ ti­kos tai­ki­niu, bet aš ma­nau, kad daug da­lykų, ką ji da­ro, yra la­bai rei­ka­lin­gi. O dėl pa­tei­ki­mo – gal­ būt ji galėtų paieš­ko­ti ir ki­to būdo tam“, – aiš­ki­no J.Ole­kas. Pak­laus­tas, gal bus ieš­ko­ma kitų būdų ko­vo­ti su vie­ša kri­ti­ka, jis sa­ kė, kad su me­mais ir ki­to­mis in­ter­ nautų pa­šai­po­mis ko­vo­ti ne­įma­ no­ma. Esą kai iš­ryškės mi­nistrės tei­kiamų ir kri­ti­kuo­jamų pa­si­ūlymų re­zul­ta­tai „galbūt pa­si­keis ir ko­men­ta­to­rių nuo­monė. „Jos sri­ tis su­dėtin­ga, lin­ki­me sėkmės“, – pridūrė jis. Ta­čiau J.Ole­kas nu­ste­bi­no iki šiol ne­girdė­to­mis op­ti­mis­tinė­mis įžval­ go­mis. Pa­sak jo, B.Vėsaitės spren­ di­mai ir re­to­ri­ka ne tik ne­blo­gi­na par­ti­jos rei­tingų, bet ne­tgi juos ke­ lia. „Rei­kia pa­žiūrė­ti į žmo­nių ver­ ti­ni­mus rei­tin­guo­se – par­ti­ja la­bai ge­rai at­ro­do. Tai gal ir Bi­rutė pri­si­ de­da prie to“, – už­tik­rin­tai pa­reiškė B.Vėsaitės par­ti­jos ko­le­ga.

Į Ka­zachs­taną – už 100 tūkst. litų Ūkio mi­nistrė Bi­rutė Vėsaitė ir ją ly­din­ti ke­lių pa­tarėjų de­le­ga­ci­ja į vers­lo fo­rumą Ka­zachs­ta­ne iš­vy­ ko už­sa­ko­muo­ju rei­su aš­tuon­vie­ čiu vers­lo klasės lėktu­vu – tai vi­sai de­le­ga­ci­jai galė­jo kai­nuo­ti apie 100 tūkst. litų.

Ūkio mi­nis­te­ri­ja BNS va­kar pa­tvir­ ti­no, kad mi­nistrė į As­taną, kur da­ ly­vau­ja Lie­tu­vos ir Ka­zachs­ta­no tarp­vy­riau­sy­binės pre­ky­bi­nio bei eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ko­ mi­si­jos po­sėdy­je ir vers­lo fo­ru­me, vy­ko už­sa­ko­muo­ju rei­su. BNS ži­nio­mis, į Ka­zachs­taną mi­ nistrę skrai­di­no Kip­re re­gist­ruotų ke­lių bend­ro­vių val­do­mai įmo­nei „Char­ter Jets“ pri­klau­san­tis aš­tuo­ nių vietų lėktu­vas „Haw­ker 800“. Juo iš vi­so skri­do sep­ty­ni ke­lei­viai:

ūkio mi­nistrė B.Vėsaitė, jos pa­tarė­ ja, bu­vu­si par­la­men­tarė Vi­li­ja Ver­ te­lienė, pa­tarė­ja ir at­stovė spau­dai Jūratė An­ta­nai­tytė-Vol­de­ma­rienė, „Ar­vi“ įmo­nių grupės pre­zi­den­tas, Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su Ka­zachs­ta­nu vers­lo ta­ry­bos pre­zi­ den­tas Vid­man­tas Ku­čins­kas, „Ar­ vi“ įmo­nių grupės vi­cep­re­zi­den­tas Al­fon­sas Si­gi­tas Ta­mo­šiū­nas, Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Val­das Kli­ man­ta­vi­čius ir Vil­niaus mies­to me­ro pa­tarė­jas Be­nas Re­na­tas Bal­tu­sis. Ka­zachs­ta­ne verslą plėto­jan­čios „Ar­vi“ įmo­nių grupės pre­zi­den­tas V.Ku­čins­kas BNS va­kar pa­tvir­ti­no, kad minėtą skrydį už­sakė bend­rovė „Ar­vi“. „Už­sa­ko­ma­sis rei­sas. Aš vi­ są laiką sam­dau, kai „Ar­vi“ skren­ dam, lai­ko nėra su rei­si­niais skrai­

dyt. Mes čia per „West Exp­ress“... Vi­si su­si­mokė­jo, ži­no­kit, per „West Exp­ress“, – te­le­fo­nu iš Ka­zachs­ta­ no BNS sakė V.Ku­čins­kas. Ūkio mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­me BNS nu­ro­do­ma, kad už ūkio mi­nist­rei ir pa­tarė­joms su­teik­tas skryd­žio pa­ slau­gas mo­ka Ūkio mi­nis­te­ri­ja per vie­šo tarp­tau­ti­nio kon­kur­so būdu at­rinktą paslaugos teikėją bend­ rovę „West Eksp­ress“, su ku­ria 2012 m. ko­vo 21 d. bu­vo su­da­ry­ta su­tar­tis dėl tar­ny­bi­nių ke­lio­nių or­ ga­ni­za­vi­mo pa­slaugų tei­ki­mo. „Ūkio mi­nis­te­ri­jos ži­nio­mis, vi­ si šiuo už­sa­ko­muo­ju rei­su skridę as­me­nys mokės už su­teik­tas skryd­žio pa­slau­gas“, – ra­šo­ma mi­nis­ te­ri­jos at­sa­ky­me. Kol kas už skrydį į Ka­zachs­taną mi­nis­te­ri­ja dar nėra su­mokė­ju­si.

„„Grei­tis: B.Vėsaitė ir jos pa­tarėjų bei vers­lo de­le­ga­ci­ja, už­sa­kiu­si šį lėk­

tuvą, Ka­zachs­taną pa­siekė kur kas grei­čiau, nei tai būtų pa­darę re­gu­ lia­riuo­ju rei­su.  „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tei­gia­ma, kad už pa­slau­gas bus at­ si­skai­ty­ta po to, kai jos bus su­teik­tos. Avia­ci­jos spe­cia­lis­tai BNS nu­ rodė, kad ne­di­de­lis vers­lo klasės lėktu­vas „Haw­ker“ iki Ka­zachs­ ta­no ga­li nu­skris­ti pa­ke­liui ne­ nutūp­da­mas. Vie­nas už­sa­ko­ma­sis rei­sas iš Vil­niaus į Ka­zachs­taną ir

at­gal to­kiu lėktu­vu, pa­sak spe­cia­ listų, ga­li kai­nuo­ti apie 30 tūkst. eurų (103 tūkst litų). Vie­no ke­lei­ vio skryd­žio kai­na vi­du­ti­niš­kai ga­ li siek­ti 13 tūkst. litų. Nuo Vil­niaus iki As­ta­nos yra dau­giau kaip 3 tūkst. ki­lo­metrų. „Klaipėdos“, BNS inf.


8

trečiadienis, gegužės 22, 2013

užribis Su­lai­kė plė­ši­ką

Vėl siū­lė ky­šį pa­tru­liui

Siun­tė an­tik­va­ri­nę kny­gą

Pir­ma­die­nį po 10 val. Pa­lan­ go­je J.Ba­sa­na­vi­čiaus g. ne­pa­ žįs­ta­mas vai­ki­nas su­grie­bė už kak­lo 59 m. mo­te­rį ir rei­ka­la­ vo pi­ni­gų. Nu­si­kal­tė­lis išė­mė iš mo­ters tu­rė­to mai­še­lio pi­ni­ gi­nę su 142 li­tais ir ban­dė pa­ bėg­ti. 26 m. įta­ria­ma­sis su­lai­ ky­tas įvy­kio vie­to­je ir už­da­ry­ tas į areš­ti­nę.

Ge­gu­žės 20-osios po­pie­tę ne­to­ li Šven­to­sios pa­rei­gū­nai su­stab­ dė „Peu­geot 605“, ku­rį vai­ra­vo gir­tas 40-me­tis. Al­ko­ho­lio ma­ tuok­lis pa­ro­dė 2,74 pro­m. No­rė­ da­mas iš­veng­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės, vai­ruo­to­jas pa­ siū­lė 200 li­tų ky­šį ir už­si­trau­kė bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę. Vy­ras at­si­dū­rė areš­ti­nė­je.

Sa­vai­tės pra­džio­je, tik­rin­da­mi į už­sie­nį siun­čia­mus siun­ti­nius, mui­ti­nin­kai vie­no­je į JAV siun­ čia­mo­je siun­to­je ap­ti­ko XIX am­ žiu­je iš­leis­tą re­li­gi­nę kny­gą. Ji pa­ra­šy­ta se­no­vi­niu sla­vų šrif­tu, oda ap­trauk­tais me­di­niais vir­še­ liais su už­rak­tu. Kny­ga tu­ri iš­lie­ ka­mą­ją kul­tū­ri­nę ver­tę ga­li kai­ nuo­ti ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų.

Vie­toj ka­lė­ji­mo – lais­vė 1

2010-ųjų sau­sio 22 d. žmog­žu­dys­tė esą įvyk­ dy­ta iš kerš­to ir nea­py­kan­tos. Lei­do gin­tis lais­vė­je

„„Gal­vo­sū­kis: vie­nas sun­kiau­sių L.Da­niū­no už­da­vi­nių bus par­duo­ti šim­

ta­me­tį bu­vu­sį ka­lė­ji­mą Jū­ros gat­vė­je. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kų sau­go­mas ob­jek­tas nė­ra pa­trauk­lus vers­li­nin­kams. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Star­tuo­ja nau­jo­jo ko­mi­sa­ria­to sta­ty­ba Jau ne­tru­kus Kau­no gat­vė­je pra­si­dės nau­jo­jo Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to sta­ty­bos, ku­rias su­pla­nuo­ta baig­ti per 18 mė­ne­sių. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Va­kar uos­ta­mies­ty­je lan­kę­sis vals­ ty­bės įmo­nės „Tur­to ban­kas“ Tur­ to at­nau­ji­ni­mo tar­ny­bos di­rek­to­ rius Lai­mas Da­niū­nas pra­ne­šė, kad šio per 60 mln. li­tų kai­nuo­sian­ čio sta­ti­nio pa­grin­di­nis ran­go­vas yra bend­ro­vė „Pa­ne­vė­žio sta­ty­bos tres­tas“, tech­ni­nę prie­žiū­rą vyk­dys bend­ro­vė „Con­tes­tus“. Nau­ja­sis ko­mi­sa­ria­tas yra vie­ nas iš ke­tu­rių di­džiau­sių vals­ty­ bės šiuo me­tu vyk­do­mų sta­ty­ bų. Pas­ta­tas bus per 14 tūkst. kv. met­rų plo­to.

Ti­ki­ma­si, kad sta­ty­boms bus pa­ nau­do­ti pi­ni­gai, gau­ti par­da­vus Po­ li­ci­jos de­par­ta­men­tui pri­klau­san­ čius ne­be­rei­ka­lin­gus pa­sta­tus. Taip jau gau­ta apie 7 mln. li­tų, du­kart tiek ti­ki­ma­si gau­ti ki­tais me­tais. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja nau­jo­jo ko­mi­sa­ria­to sta­ ty­bai su­tei­kė 40 mln. li­tų pa­sko­lą. Klai­pė­do­je esan­čius di­džiau­sius po­li­ci­jos pa­sta­tus Jū­ros gat­vė­je bei Tai­kos pro­spek­te ke­ti­na­ma par­ duo­ti ta­da, kai po­li­ci­nin­kai per­si­ kels į nau­jas pa­tal­pas. Va­kar L.Da­ niū­nas su­si­ti­ko su uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos va­dais, ta­rė­si, kaip pa­ siek­ti, kad nau­ja­sis ko­mi­sa­ria­tas bū­tų pa­sta­ty­tas kuo ra­cio­na­liau.

Vy­ras žu­vo nu­griu­vęs prieš pat trau­ki­nį Dai­va Ja­naus­kai­tė Kre­tin­go­je ant ge­le­žin­ke­lio bė­ gių trau­ki­nio par­blokš­tas žu­vo žmo­gus.

Bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu pra­ neš­ta, kad pir­ma­die­nį 17.11 val. Kre­ tin­go­je po via­du­ku per ge­le­žin­ke­ lį įvy­ko ne­lai­mė, ku­rios me­tu žu­vo žmo­gus. Jį mir­ti­nai trau­ma­vo pre­

ki­nis trau­ki­nys, vy­kęs iš Klai­pė­dos. Vos iš­va­žia­vęs iš Kre­tin­gos ge­le­žin­ ke­lio sto­ties trau­ki­nio ma­ši­nis­tas pa­ma­tė ša­lia bė­gių sto­vin­tį vy­rą. Priar­tė­jus trau­ki­niui vy­ras su­ sver­dė­jo ir nu­griu­vo tie­sai po jo ra­ tais. Žmo­gus aki­mirks­niu žu­vo. Įvy­kio vie­to­je dir­bę pa­rei­gū­nai bei ge­le­žin­ke­lio dar­buo­to­jai už­va­kar va­ka­re aiš­ki­no­si ne­lai­mės ap­lin­ky­ bes bei žu­vu­sio­jo as­me­ny­bę.

Ti­riant by­lą ir vė­liau ją nag­ri­nė­ jant teis­me, kal­ti­na­ma­sis du kar­tus bu­vo suim­tas, bet vė­liau iš­leis­tas. Įro­di­nė­jant jo kal­tę ras­ta itin ne­ daug įkal­čių, o ir po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai pa­da­rė klai­dų. Nors kal­tu pri­pa­žin­tam as­me­niui skir­tas il­gas įka­li­ni­mas, jis ne­bu­vo suim­tas teis­mo sa­lė­je mo­ty­vuo­jant tuo, jog vi­so pro­ce­so me­tu ak­ty­ viai nau­do­jo­si tei­sė­tais bū­dais gin­ tis, ne­si­slė­pė nuo pa­rei­gū­nų. Tad ir pa­skel­bus nuo­spren­dį jam pa­lik­ta tei­sė iš­nau­do­ti vi­sus bū­dus ak­ty­ viai gy­ny­bai. Sa­vo skun­de Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui V.Al­bo­kas pra­šė ati­dė­ti baus­mės vyk­dy­mą, kol bus iš­nag­ ri­nė­tas ka­sa­ci­nis skun­das.

ja, lyg ga­vęs už­duo­tį pro­fe­sio­na­lus fo­tog­ra­fas. Ka­dan­gi šį pa­va­sa­rį V.Al­bo­ko ka­sa­ci­nis skun­das ne­bu­vo priim­ tas, kal­ti­nin­kas pri­va­lė­jo bū­ti suim­tas. Ta­čiau pa­rei­gū­nams jo ras­ti ne­pa­vy­ko. Nu­teis­ta­sis tu­ri ga­li­my­bę dar kar­tą ra­šy­ti skun­dą Aukš­čiau­sia­ jam Teis­mui. Vi­sų ga­li­mų bū­dų gin­tis jis dar nė­ra iš­nau­do­jęs.

V.Al­bo­kas bu­vo ir „Me­ri­dia­no“ tem­pi­ mo į re­mon­to do­ką iš­kil­mė­se, Gargž­dų mies­to šven­tė­je, da­ ly­va­vo ren­gi­niuo­se Klai­pė­dos ra­jo­ne.

Ste­bė­jo „Me­ri­dia­no“ tem­pi­mą

Kol tei­sė­tai bu­vo lais­vas, šis vy­ras skel­bė­si pa­žin­čių po­rta­luo­se, ne­ ven­gė ro­dy­tis vie­šuo­se ren­gi­niuo­ se, šven­tė­se. Dien­raš­čio žur­na­lis­tai po teis­ mo jį ne kar­tą už­fik­sa­vo ma­si­ niuo­se ren­gi­niuo­se uos­ta­mies­ty­ je ir Gargž­duo­se. Per­nai va­sa­rą jis da­ly­va­vo Klai­pė­dos gim­ta­die­nio šven­tė­je. V.Al­bo­kas bu­vo ir „Me­ ri­dia­no“ tem­pi­mo į re­mon­to do­ką iš­kil­mė­se, Gargž­dų mies­to šven­ tė­je, da­ly­va­vo ren­gi­niuo­se Klai­pė­ dos ra­jo­ne. Kai ku­riems klai­pė­die­čiams jis įsi­mi­nė to­dėl, jog į ren­gi­nius jis vi­ sa­da at­vyk­da­vo ne­ši­nas fo­toa­pa­ra­ tu ir juo steng­da­vo­si už­fik­suo­ti vi­ sa tai, kas vyks­ta. Su­si­da­rė įspū­dis, jog vy­riš­kis kaž­kam fo­tog­ra­fuo­

Ap­nuo­gi­no įsta­ty­mo spra­gas

Paieš­kos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ro­ ber­tas Gu­rins­kas ti­ki­no, kad V.Al­ bo­ko din­gi­mo is­to­ri­ja ap­nuo­gi­na se­ną pro­ble­mą. Maž­daug pu­sė po­li­ci­jos ieš­ko­mų as­me­nų yra baus­mę at­lik­ti ven­ gian­tys nu­teis­tie­ji. „Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­se yra spra­ga. Pa­gal įsta­ty­mą, baus­ mę vyk­dy­ti tu­ri Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­ba, bet to­kia ins­ti­tu­ci­ja yra tik Vil­niu­je ir Kau­ne. Vi­so­se ki­to­ se vie­to­vė­se šį dar­bą at­lie­ka Vie­ šo­ji po­li­ci­ja. Bau­džia­mo­jo ko­dek­ so straips­nis dėl ven­gi­mo at­lik­ti baus­mę nė­ra aiš­kiai reg­la­men­ tuo­tas. Nė­ra tiks­liai api­brėž­ta, kaip nu­teis­tas žmo­gus tu­ri at­ vyk­ti at­lik­ti baus­mę, o nu­si­kal­

tė­liai tuo ir nau­do­ja­si, – pa­sa­ko­jo R.Gu­rins­kas. – La­bai daž­nai at­va­ žia­vę suim­ti nu­teis­to as­mens pa­ rei­gū­nai ran­da už­ra­kin­tas du­ris, jų nie­kas neį­si­lei­džia, ar­ti­mie­ji ti­ki­ na nie­ko ne­ži­nan­tys. At­sa­ko­my­ bės už tai jo­kios nė­ra. Ta­da dar­bo ima­si Paieš­kos sky­rius, o tai vi­sai be­rei­ka­lin­gas dar­bas.“ Po­li­ci­jai nu­ro­dy­ta ras­ti ne ma­ žiau 41 pro­c. nuo tei­sė­sau­gos pa­ si­slė­pu­sių as­me­nų. R.Gu­rins­ko ma­ny­mu, bū­tų kur kas pa­pras­ čiau, jei­gu nu­teis­tas as­muo gau­tų tiks­lią inst­ruk­ci­ją, kaip pri­va­lo to­ liau elg­tis. Klai­pė­do­je pa­si­slė­pu­sių nu­si­ kal­tė­lių ieš­ko ke­tu­ri pa­rei­gū­nai. Jų pa­tir­tis by­lo­ja, kad dau­ge­lis bėg­lių dings­ta už­sie­ny­je. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­ nin­kas Zig­mas Po­cius ti­ki­no, kad V.Al­bo­kui si­tua­ci­ja bu­vo aiš­ki, var­ gu ar jis tie­siog ne­ži­no, kaip tu­rė­ tų elg­tis. „Ma­no aki­mis, pa­skelb­to­ji V.Al­ bo­ko paieš­ka yra stan­dar­ti­nė pro­ ce­dū­ra. Ne vie­nas ir ne du pa­na­šiai pa­siel­gia. Ko­kių mo­ty­vų ve­da­mi jie taip pa­siel­gia, ga­li­me tik spė­lio­ti. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tu­ri inst­ruk­ ci­jas, ku­rio­mis va­do­vau­ja­si vyk­ dy­da­mi teis­mų spren­di­mus“, – ti­ ki­no tei­sė­jas.

Sta­tis­ti­ka ir fak­tai „„2012 m. Klai­pė­do­je ieš­ko­ta 316 nu­

si­kal­tė­lių, šiuo me­t u ieš­ko­ma 217 to­k ių as­ me­nų. „„Šie­met pra­dė­ta 64 pa­si­slė­pu­sių

nuo tei­sin­gu­mo as­me­nų paieš­ka.

Pe­do­fi­lui – teis­mo ver­dik­tas Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas va­ kar pa­skel­bė nuo­spren­dį 58 me­tų Ši­lu­tės ra­jo­no gy­ven­to­jui, il­gą lai­ ką ža­gi­nu­siam bei tvir­ki­nu­siam sa­ vo ma­ža­me­tę duk­rą.

Kal­tu pri­pa­žin­tas vy­ras nu­teis­tas ka­lė­ti de­vy­ne­rius me­tus. Nuo tė­ vo nu­ken­tė­ju­sios duk­ros nau­dai iš jo pri­teis­ta 25 tūkst. li­tų, o dviem kai­my­nų mer­gai­tėms, ku­rias dar ma­žas jis taip pat tvir­ki­no, pri­teis­ ta po 10 tūkst. li­tų. Teis­mas pri­pa­ži­no, kad šis žmo­gus kal­tas il­gą lai­ką tvir­ ki­nęs ir ža­gi­nęs sa­vo ma­ža­me­ tę duk­rą, to­kie jo veiks­mai lė­mė nu­ken­tė­ju­sia­jai iš­si­vys­čiu­sią li­

gą. Be to, jis nu­teis­tas už tai, kad tvir­ki­no dvi ma­ža­me­tes kai­my­ nų mer­gai­tes. Nu­teis­to­jo pa­var­dė ne­skelb­ti­na sau­gant jo au­kų pri­va­tu­mą. Nu­si­kal­ti­mai vie­nos šio vy­ ro duk­rų at­žvil­giu paaiš­kė­jo, kai bū­da­ma paaug­lė ji pra­dė­jo nea­ dek­va­čiai elg­tis: ne­si­mo­kė, at­si­ kal­bi­nė­da­vo mo­kyk­lo­je, su­si­rgo ano­rek­si­ja, o ga­liau­siai jai iš­si­vys­ tė itin ryš­kiai pa­si­reiš­ku­si dep­re­ si­jos for­ma. Ieš­ko­da­mi vi­sų šių reiš­ki­nių prie­žas­čių, suau­gu­sie­ji su­ži­no­jo, kad dar bū­da­ma pen­ke­rių mer­gai­ tė jos pa­čios tė­vo pra­dė­ta tvir­kin­ ti bei prie­var­tau­ti. Vi­sa tai tru­ko aš­tuo­ne­rius me­tus. Kol mer­gai­ tė bu­vo itin jau­no am­žiaus, ne­su­

vo­kė tė­vo veiks­mų es­mės, ta­čiau paū­gė­ju­si pra­dė­jo skau­džiai dėl to iš­gy­ven­ti. Nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­sa­ko­ jo, kad vė­liau ne­re­tai nuo tė­vo pa­ bėg­da­vo. Mer­gai­tės ma­ma iš­gy­ve­no skau­ džią sa­vo vai­ko ne­tek­tį, to­dėl il­gą lai­ką var­to­jo vais­tus, gal­būt to­dėl ga­lė­jo ne­pas­te­bė­ti ne­ti­ku­sio su­ tuok­ti­nio el­ge­sio su duk­ra. Pra­si­dė­jus ty­ri­mui, šei­mos na­ riai spau­dė mer­gai­tę at­siim­ ti kal­ti­ni­mus. Tik kai ji pa­si­guo­ dė drau­gėms, kad pa­ti­ria di­džiu­lį ar­ti­mų­jų spau­di­mą, kai­my­nys­ tė­je gy­ve­nan­čios mer­gai­tės pri­ si­mi­nė sa­vo pa­tir­tį su šios mer­ gi­nos tė­vu. Jos pa­pa­sa­ko­jo, kad 2002 me­tų va­sa­rą abi bu­vo tvir­ ki­na­mos šio vy­ro.


9

TrečiADIENIS, gegužės 22, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn

+0,23 %

–0,49 %

3

pro­c. – tiek šie­met pa­daugė­jo ke­lei­vių ša­lies oro uos­tuo­se.

–0,59 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Kre­di­to unijų ­ iš akių ne­pa­leid­žia

Lie­tu­vos ban­kas įspėjo kre­di­to uni­jas „Že­mai­ti­jos iž­das“ ir „Naf­ti­ninkų in­ves­ti­ ci­jos“, o Vers­lo kre­di­to uni­jai lai­ki­nai, kol iš­tai­sys pa­dėtį, užd­raudė teik­ti kre­di­ta­ vi­mo pa­slau­gas. Vi­sos trys kre­di­to uni­ jos įspėtos dėl to, kad ko­vo pa­bai­go­je ne­ vykdė did­žiau­sios pa­sko­los su­mos vie­ nam sko­li­nin­kui nor­ma­ty­vo, – pa­sko­los su­ma vie­nam sko­li­nin­kui vir­ši­ja 25 pro­c. per­skai­čiuo­to uni­jos ka­pi­ta­lo.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0894 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0847 JAV do­le­ris 1 2,6800 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6125 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9338 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2579 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5958 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5952 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7702

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,2196 % +0,0343 % –0,2791 % –0,0306 % –0,0668 % –0,0980 % +0,2115 % +0,2204 % –0,0433 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,70

4,44

2,34

„Apoil“

4,73

4,46

2,22

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta

96,71 dol. už 1 brl. 104,80 dol. už 1 brl.



So­dy­bos lau­kia sėkmin­gos va­sa­ros Kai­mo tu­riz­mo so­dybų šei­mi­nin­kai pla­ nuo­ja, kad šie me­tai bus ge­res­ni nei pra­ėję. Tie­sa, di­desnės pa­ja­mos rea­liu pel­nu grei­čiau­siai ne­virs, nes reikės kom­pen­ suo­ti per itin pra­stą pa­va­sarį pa­tir­tus nuo­ sto­lius.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

At­si­gau­na po pa­va­sa­rio

Kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos skaud­žiai iš­g y­ve­n o eko­n o­m inį sunk­m etį, ta­čiau jau per­nai galė­jo džiaug­tis vėl išau­gu­siu lan­ky­tojų srau­tu. Ši va­sa­ra, ku­rios se­zoną į aso­cia­ciją su­si­būru­sios kai­mo tu­riz­mo so­ dy­bos ofi­cia­liai pra­dės ge­gužės 29 d., turėtų būti dar ge­resnė. Tie­sa, kai­mo tu­riz­mo pa­slau­gas siū­lan­ tys vers­li­nin­kai plo­ti ka­tu­čių dėl to kol kas ne­sku­ba.

Li­nas Ža­ba­liū­nas:

Šiuo me­tu iš so­dybų šei­mi­ninkų mus pa­ sie­kian­tys sig­na­lai yra ga­na op­ti­mis­tiš­ki. „Pri­si­me­na­me, kad pa­va­sa­ris bu­ vo la­bai šal­tas ir mūsų vers­lui ne­ pa­lan­kus. Tie žmonės, ku­rie pa­va­ sarį pla­na­vo ak­tyvų poilsį, pla­nus keitė, o daug so­dybų stovė­jo tuš­ čios. Ta­čiau šiuo me­tu iš so­dybų šei­mi­ninkų mus pa­sie­kian­tys sig­ na­lai yra ga­na op­ti­mis­tiš­ki“, – sa­ kė Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo so­dybų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Li­nas Ža­ ba­liū­nas.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, kai­mo tu­riz­ mo sek­to­riaus vers­li­nin­kai pro­gno­ zuo­ja sėkmingą va­sarą ir ma­no, kad per ją gau­tos pa­ja­mos kom­pen­suos ne­sėkmingą pa­va­sarį. Vi­lio­ja Rytų kai­my­nus

Pa­sak L.Ža­ba­liū­no, nors ab­so­liu­ti dau­gu­ma kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­ se be­siil­sin­čių sve­čių yra lie­tu­viai, pa­sta­ruo­ju me­tu aiš­kiai jun­ta­mas ir di­des­nis už­sie­nio pi­lie­čių su­si­ domė­ji­mas poil­siu Lie­tu­vos kai­me. To­kios ato­sto­gos vis la­biau vi­lio­ja tu­ris­tus iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, ki­ tų ry­ti­nių kai­my­nių. „Sten­giamės di­din­ti už­sie­nio sve­čių dalį, aso­cia­ci­ja šiuo po­žiū­ riu tik­rai už­sii­ma ak­ty­via rin­ko­da­ ra, ypač Ru­si­jai rek­la­muo­ja­me Za­ rasų ir Ig­na­li­nos kraš­tus, nes poil­sis juo­se tik­rai ga­li būti ak­tua­lus, pa­ vyzd­žiui, Sankt Pe­ter­bur­go gy­ven­ to­jams“, – pa­sa­ko­jo Kai­mo tu­riz­ mo so­dybų aso­cia­ci­jos va­do­vas. Jo tei­gi­mu, poil­sio kai­mo tu­riz­ mo so­dy­bo­se kai­nos iš esmės ne­ kin­ta jau ke­letą metų. Tie­sa, vis daž­niau dėl kai­nos ta­ria­ma­si ne pa­gal kai­nyną, bet in­di­vi­dua­liai, o tai pri­klau­so nuo to, kokį pa­slaugų komp­leksą pa­si­rink­si­te. Sten­gia­si tap­ti spe­cia­li­zuo­tos

Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se poil­sio kai­na vie­nam as­me­niui svy­ ruo­ja nuo de­šim­ties iki po­ros šim­ tų litų už par­ą. Jei norė­si­te, kad tik

„„At­si­gau­na: kai­mo tu­riz­mo so­dybų šei­mi­nin­kai jau per­nai pa­ju­to lan­ky­tojų skai­čiaus au­gimą, o šie­met ti­ki­

si dar ge­res­nio se­zo­no. 

jums pri­klau­sytų vi­sa so­dy­ba, teks pa­klo­ti maž­daug nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Anot L.Ža­ba­liū­no, bent kol kas ženklų, kad poil­sio so­dy­bo­ se kai­nos šie­met galėtų kil­ti, nėra. Ki­ta pa­ste­bi­ma pa­sta­ro­jo me­ to ten­den­ci­ja – vis dau­giau kai­ mo tu­riz­mo so­dybų sten­gia­si tap­ti spe­cia­li­zuo­tos. Vie­nos sie­kia pri­ trauk­ti ra­maus poil­sio nuo­ša­lia­me kai­me trokš­tan­čius žmo­nes, ki­tos siū­lo gau­sybę ak­ty­vaus lais­va­lai­ kio pra­mogų, tre­čios orien­tuo­ja­ si į šei­mas ir sten­gia­si pa­si­ūly­ti įvai­raus am­žiaus poil­siau­to­jams ak­t ua­l ių pa­s laugų. Be to, kai­ mo tu­riz­mo so­dybų šei­mi­nin­kai sten­gia­si jo­se įreng­ti ir kon­fe­ren­ cijų cent­rus. „Kon­fe­ren­cijų cent­ rai pa­de­da so­dy­bas įdar­bin­ti ne tik sa­vait­ga­liais, bet ir dar­bo die­ no­mis“, – teigė L.Ža­ba­liū­nas.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Kai­mo tu­riz­mas skai­čiais Per­nai kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se ap­ si­lankė 260,7 tūkst. poil­siau­tojų, iš jų – 22,6 tūkst., ar­ba 8,7 pro­c., už­sie­ nie­čių. 2012 m., pa­ly­g in­t i su 2011 m., kai­mo tu­r iz­mo so­dy­bo­se ilsė­jo­si 3,1 pro­c. dau­g iau poil­siau­tojų. 2012 m. vi­du­t inė poil­sio kai­mo tu­r iz­mo so­ dy­bo­je trukmė bu­vo 1,82 nak­v ynės (2011 m. – 1,67). Dau­g iau­sia už­sie­nie­ čių at­vy­ko iš Len­ki­jos, Ru­si­jos, Vo­kie­ ti­jos ir Lat­vi­jos. Dau­g iau­sia poil­siau­ tojų su­laukė Vil­niaus (63,6 tūkst., ar­ ba 24,4 pro­c.), Kau­no (45,7 tūkst., ar­ba 17,5 pro­c.) ir Aly­taus (41,8 tūkst., ar­ba 16 pro­c.) ap­skri­tys.

mo tu­r iz­mo so­dy­bo­je vi­du­t i­n iš­kai mokė­jo 38 li­tus, už­sie­nie­tis – 58 li­tus. Dau­gu­ma poil­siau­tojų at­vyk­da­vo tik sa­vait­ga­liais. Po­pu­lia­riau­si mėne­siai ilsė­tis kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se bu­vo lie­pa ir rugpjū­tis.

Praė­ju­siais me­tais ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas siūlė 605 kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos. Dau­giau­sia kai­mo tu­riz­mo so­dybų įsikū­ru­sios Trakų, Za­rasų, Laz­dijų, Ute­nos, Ig­na­li­nos, Molėtų ra­ jonų sa­vi­val­dybė­se. Ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas Trakų ra­jo­no sa­vi­val­dybė­je teikė 44 kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos, Ig­na­ li­nos – 40, Ute­nos – 38, Za­rasų, Laz­dijų Vi­du­t inė nak­v ynės kai­mo tu­r iz­mo ir Molėtų – po 36, Varė­nos – 34, Plungės so­dy­b o­je kai­na vie­nam as­me­n iui – 29, Klaipė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dybė­je – ap­skri­ty­se svy­ra­vo nuo 31 iki 50 litų. 25 kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos. Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas už nak­vynę kai­

Žemę nuo užsieniečių sau­go įsi­kibę dan­ti­mis Siū­ly­mas pra­tęsti drau­dimą par­ duo­ti žemę už­sie­nie­čiams ski­na­si ke­lią par­la­men­te. Sei­mas yra nu­si­ teikęs pra­šy­ti Vy­riau­sybės su­ras­ti ga­li­mybę pra­tęsti šį drau­dimą.

Va­kar par­la­men­ta­rai po svars­ty­mo pri­tarė bu­vu­sio žemės ūkio mi­nist­ ro kon­ser­va­to­riaus Ka­zi­mie­ro Star­ ke­vi­čiaus pa­reng­tam Sei­mo nu­ta­ri­ mo pro­jek­tui: už bal­sa­vo 90, prie­š – trys, su­si­laikė še­ši par­la­men­ta­rai. Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo par­la­men­ ta­rai dar kartą bal­suos ry­toj ar­ba kitą sa­vaitę.

K.Star­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, leis­ti už­sie­nie­čiams pirk­ti žemę Lie­tu­ vo­je ne­ga­li­ma, nes žemės re­for­ma ne­baig­ta, ne vi­sa vals­ty­binė žemė pri­va­ti­zuo­ta, ūki­nin­kai kol kas ne­ tu­ri lėšų šiai že­mei įsi­gy­ti. Pa­sak jo, da­bar Lie­tu­vo­je tik 30 pro­c. ūki­ ninkų tu­ri nuo­sa­vos žemės, o likę nuo­mo­ja. K.Star­ke­vi­čius pro­gno­za­vo, kad nu­pirkę žemę už­sie­nie­čiai ją per­ nuo­mos už daug di­desnę kainą, o pa­ja­mas iš­veš: „Mes būsi­me iš ti­ krųjų ku­me­čiai, o ne šios žemės šei­ mi­nin­kai. Taip, jie tuo me­tu in­ves­

tuos, ta­čiau did­žiau­sia da­lis pi­nigų vis dėlto, su­ti­ki­te, bus iš­vež­ta.“ Kai­mo rei­kalų ko­mi­te­to na­rys so­cial­de­mok­ra­tas Bro­nius Pau­ža teigė, kad Lie­tu­vos žem­dir­biai dėl fi­nan­si­nių ga­li­my­bių ne­ga­li pirk­tis žemės ly­gio­mis teisė­mis su ES sen­ bu­vių ša­lių ūki­nin­kais, – ne­vie­no­ dos tie­sio­ginės iš­mo­kos už žemę. „Šiais me­tais mes Lie­tu­vo­je maž­ daug vi­du­ti­niš­kai už 1 ha tie­sio­gi­ nių iš­mokų gau­si­me apie 480–490 litų, o Eu­ro­pos vi­dur­kis yra 900 litų. 2020 m. gau­tu­me maž­daug 670–680 litų“, – sakė B.Pau­ža.

Li­be­ra­las Eu­ge­ni­jus Gent­vi­ las spėjo, kad per­kant žemę le­ga­ li­zuo­ja­mi kont­ra­ban­dos pi­ni­gai, – ji su­per­ka­ma pi­giai ir lau­kia­ma, kol bran­giai bus per­par­duo­da­ma už­sie­nie­čiams. Anot E.Gent­vi­lo, drau­di­mas par­duo­ti žemę už­sie­ nie­čiams fi­nan­siš­kai ne­nau­din­gas ša­lies žem­dir­biams. „Per pa­sta­ruo­sius 13 metų Lie­tu­ vo­je par­duo­ta be­veik 2 mln. ha že­ mės ūkio pa­skir­ties žemės. Jei­gu būtų leis­ta lais­vai atei­ti ka­pi­ta­lui, tar­ki­me, po 1 tūkst. litų bran­giau būtų gavę mūsų žemės sa­vi­nin­kai,

į ki­še­nes mūsų že­mių sa­vi­nin­kai būtų įsidėję 2 mlrd. litų“, – tvir­ti­ no E.Gent­vi­las. Pa­sak jo, žemės ūkio pa­skir­ ties žemės per­par­da­vi­mas Lie­tu­ vo­je šian­dien taip pat vyks­ta. „Tik ne žemės pa­vi­da­lu, ta­čiau par­duo­ dant ak­ci­nių bend­ro­vių ak­ci­jas. Kas šian­dien nu­si­per­ka tas žemės ūkio bend­ro­vių ak­ci­jas, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti“, – teigė E.Gent­vi­las. Anot jo, le­ga­li­za­vus žemės par­ da­vimą, būtų ga­li­ma su­ži­no­ti, kas žemę įsi­gy­ja. BNS inf.


10

TREČIADIENIS, gegužės 22, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Ka­na­pi­niai bal­dai – pa­ke­liui į rin­ką Už­mai­šę ki­bi­rus ka­ na­pių, li­nų ir dil­ gė­lių pluoš­tų ko­ šės, su­for­ma­vę iš jos bly­nus ir juos iš­ džio­vi­nę, gau­tu­me kie­tą plokš­te­lę. Šis mi­ni eks­pe­ri­men­ tas su­fle­ruo­ja, kas ga­li pa­keis­ti me­dį ir plas­ti­ką.

Ma­no, kaip di­zai­ne­rės, kap­ri­zas – kur­ti bal­dus ne tik iš ly­ gių plokš­ čių, no­ri­si įvai­res­nių kon­fi­gū­ra­ci­ jų, plas­tiš­kų for­mų.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Siau­čia na­tū­ra­lu­mo už­kra­tas

Mū­sų pro­tė­viams, neį­si­vaiz­da­vu­ siems sa­vo bui­ties be li­nų ir ka­na­ pių, tik­riau­siai kil­tų nuo­sta­ba, kad li­nų, dil­gė­lių ar ka­na­pių pluoš­ to kuo­de­lis ga­li virs­ti net tik siū­lu, bet ir kie­tu bal­du. Tai joks ste­buk­las – va­ka­rie­ čiai jau ga­mi­na ka­na­pi­nius krės­lus ar li­ni­nes plokš­tes. Šie lie­tu­viams nuo se­no pa­žįs­ta­mi au­ga­lai Lie­tu­ vo­je tar­si iš nau­jo at­ran­da­mi. Li­nų, dil­gė­lių ir ka­na­pių pluoš­ tai, ku­rie su­trum­pin­tai va­di­na­mi LDK, – te­bė­ra eks­pe­ri­men­tų ka­ru­ se­lė­je. Ir nors šie pluoš­tai Lie­tu­vo­ je kol kas au­gi­na­mi tik pa­vie­nių en­ tu­zias­tų, at­si­ran­da ir kū­rė­jų, ku­rie mie­lai šias ža­lia­vas pa­vers­tų ne tik pa­trauk­liais, bet ir ap­lin­kos ne­ter­ šian­čiais bui­ties daik­tais, ku­rie pa­ keis­tų plas­ti­ką ir ki­tas sun­kiai suy­ ran­čias me­džia­gas. Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos (VDA) dok­to­ran­tė In­ ga Va­len­ti­nie­nė be­ne pir­mo­ji mū­sų ša­ly­je pa­si­šo­vu­si LDK pluoš­tus įau­ gin­ti į lie­tu­viš­kų bal­dų ga­my­bą. Na­tū­ra­lių ža­lia­vų paieš­kos idė­ jo­mis ją už­krė­tė VDA dės­ty­to­ jas pro­fe­so­rius Jo­nas Venc­kū­nas, kai ji nag­ri­nė­jo nau­jų tech­no­lo­gi­jų įta­ką bal­dų di­zai­nui. Be­si­gi­li­nant į pa­sau­li­nes ten­den­ci­jas paaiš­kė­ jo, kad di­zai­ne­riai ir pra­mo­nė nu­ kreip­ta bū­tent na­tū­ra­lu­mo link. I.Va­len­ti­nie­nė pra­dė­jo do­mė­tis, kas Lie­tu­vo­je ga­mi­na na­tū­ra­lu­mu pa­si­žy­min­čias bal­dų ža­lia­vas, bet jai te­ko nu­si­vil­ti. „La­bai nu­ste­bau, kad tik Bel­gi­ jo­je ra­dau iš li­nų pluoš­to ga­min­tą plokš­tę. Par­si­ve­žiau ir pa­si­tel­kiau ją ga­min­da­ma ma­gist­ro dar­bą“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

„„Pa­ver­gė: I.Va­len­ti­nie­nė ne­pa­liau­ja eks­pe­ri­men­tuo­ti tir­da­ma na­tū­ra­lių pluoš­tų sa­vy­bes ir vi­lia­si, kad šios me­džia­gos įžengs į Lie­

tu­vos bal­dų pra­mo­nę.

mo­te­ris ne­nus­ty­go. Vie­nos Lie­tu­ vos me­džio drož­lių ga­my­bos įmo­ nių la­bo­ra­to­ri­jų ty­rė mi­nė­tos li­nų plokš­tės fi­zi­ki­nes, me­cha­ni­nes sa­ vy­bes, jai tal­ki­no ko­le­gos. LDK pluoš­tų pri­tai­ky­mas bal­ dams ir ki­tiems in­ter­je­ro ele­men­ tams ta­po I.Va­len­ti­nie­nės dok­to­ ran­tū­ros stu­di­jų sri­ti­mi. Nors li­nų ar ka­na­pių kuo­de­lis yra tik­ras lie­tu­viš­kos že­mės pro­duk­ tas, ta­čiau gau­ti Lie­tu­vo­je užau­gin­ tos šios ža­lia­vos ne­bu­vo pa­pras­ta, li­ni­nin­kys­tės be­veik ne­li­kę. Au­gin­ti pluoš­ti­nes ka­na­pes Lie­tu­vos įsta­ty­ mai ap­skri­tai kol kas drau­džia, lai­mė, pa­vie­niai en­tu­zias­tai iš­si­ko­vo­jo tei­sę jas au­gin­ti ne­bau­džia­mi. Pra­mo­ni­ nės dil­gė­lės – nau­jo­vė mū­sų ša­ly­je,

moks­li­niams tiks­lams jų per­nai au­ gi­no tik Upy­tės ban­dy­mų sto­tis. Ka­dan­gi eks­pe­ri­men­tams rei­kė­ jo ne­di­de­lių ža­lia­vos kie­kių, na­tū­ ra­lių pluoš­tų au­gin­to­jai di­zai­ne­rei mie­lai at­sei­kė­jo da­lį sa­vo der­liaus. Pa­si­tei­ra­vus, ko­kia gi ta pluoš­tų ap­dir­bi­mo vir­tu­vė, I.Va­len­ti­nie­nė nu­si­juo­kė: „Tai vir­tu­vė tie­sio­gi­ne šia žo­džio pra­sme“. LDK pluoš­tus ji ap­do­ro­jo vir­tu­ vės įran­ga, pa­vyz­džiui, skir­ta mė­ sai smul­kin­ti. I.Va­len­ti­nie­nės tei­gi­mu, pir­ miau­sia rei­kė­jo su­smul­kin­ti sau­ sus stie­bus. Po to, ma­sę už­py­lus van­de­niu ir iš­brin­ki­nus, ji dar kar­ tą bu­vo smul­ki­na­ma. Ant plokš­ tu­mos su­krės­ta ma­sė bu­vo ap­dir­

ba­ma dviem bū­dais: džio­vi­na­ma ir pre­suo­ja­ma. Tie­sa, kli­jų, ko­kie nau­do­ja­mi dau­gu­mos me­die­nos plokš­čių ga­my­bo­je, į šią ma­sę ne­ bu­vo de­da­ma. „Tiks­las – pa­ga­min­ti 100 pro­c. eko­lo­giš­ką ma­sę. LDK pluoš­to ma­ sė pa­ti sa­vai­me su­kim­ba ge­riau nei me­die­nos drož­lės“, – aiš­ki­no I.Va­ len­ti­nie­nė, ne­no­rė­ju­si at­skleis­ti vi­sų su­de­da­mų­jų da­lių. Tie­sa, iš­gir­du­si, kad Uk­rai­no­je, pa­nau­do­jant ka­na­ pių alie­jų, bu­vo pa­ga­min­tas plas­ti­ kas, di­zai­ne­rė vi­lia­si šį at­ra­di­mą iš­ ban­dy­ti ir sa­vo eks­pe­ri­men­tuo­se. Sie­kia plas­tiš­kų for­mų

Kai ku­rios Lie­tu­vos įmo­nės jau do­mi­si LDK pluoš­tų pa­nau­do­ji­mu

plokš­čių ga­my­bo­je, išo­riš­kai šie ga­ mi­niai be­maž ne­si­skir­tų nuo me­ die­nos drož­lių plokš­čių. Vis dėl­to kū­rė­ja tu­ri ir sa­vų už­ma­čių. „Ma­no, kaip di­zai­ne­rės, kap­ri­zas – kur­ti bal­dus ne tik iš ly­gių plokš­ čių, no­ri­si įvai­res­nių kon­fig ­ ū­ra­ci­jų, plas­tiš­kų for­mų. Tam rei­kė­tų bal­dus at­spaus­ti“, – pri­si­pa­ži­no I.Va­len­ti­ nie­nė, ta­čiau įmo­nių, ku­rios ga­lė­tų tai at­lik­ti, Lie­tu­vo­je kol kas nė­ra. „Dar vie­na pro­ble­ma – per­ne­lyg gi­lios me­die­nos ap­dir­bi­mo tra­di­ci­ jos. Me­die­na yra taip tin­ka­ma, kam dar ieš­ko­ti pa­pil­do­mų me­džia­gų? LDK pluoš­tai pa­trauk­lūs tuo, kad tai kas­met at­si­nau­ji­nan­ti ža­lia­va, o me­džiui užaug­ti rei­kia ke­lių de­ šim­čių me­tų. Be to, dau­gu­mos me­

Stie­bus smul­ki­no mės­ma­le

Pa­ga­mi­nu­si kie­tų bal­dų komp­ lek­tą iš ga­myk­li­nės li­nų plokš­tės,

„„Pra­džia: iš im­por­ti­nės li­nų pluoš­to plokš­tės I.Va­len­ti­nie­nė su­kū­rė kie­tų bal­dų komp­lek­tą, po to ki­lo no­ras pa­čiai eks­pe­ri­men­tuo­ti su pluoš­ti­niais au­ga­lais.


11

TREČIADIENIS, gegužės 22, 2013

namai

Bal­ko­no stik­li­ni­mas – rim­tas dar­bas

Ke­ti­na­me stik­lin­ti bal­ko­ną, ta­čiau gir­dė­jo­me, kad ne­ko­ ky­b iš­kai at­l i­k us dar­b us į bal­ko­ną ga­li skverb­ tis van­duo. Kaip to iš­ veng­ti? Į ką rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, už­ sa­kant bal­ko­no stik­ li­ni­mo pa­slau­gą? Au­ri­mas „„Pa­ly­gi­ni­mas: (iš kai­rės) ka­na­pės, li­nai, dil­gė­lės ski­ria­si tiek au­gi­ni­mu, tiek per­dir­bi­mu, tiek ga­lu­ti­niu vaiz­

du, ta­čiau jų me­cha­ni­nės sa­vy­bės dar ti­ria­mos. 

die­nos plokš­čių ga­my­bai nau­do­ja­ mi kli­jai, nes me­die­nos pluoš­tas yra trum­pas, jį sun­kiau su­riš­ti. Ki­ta ver­tus, ir me­die­nos pra­mo­nė to­bu­ lė­ja“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. I.Va­len­ti­nie­nė re­gi di­de­lę spra­gą: žmo­nėms stin­ga dar­bo, daug lau­ kų dir­vo­nuo­ja, o no­rin­tie­ji ką nors ga­min­ti iš ka­na­pių ar ki­to pluoš­to ne­tu­ri ža­lia­vos. Tad ji vi­lia­si, kad pe­ro­rien­ta­vus ūki­nin­kus ir už­si­ tik­ri­nus rei­kia­mus kie­kius šių ža­ lia­vų, įvai­rios pra­mo­nės ša­kos, taip pat ir bal­dų, tu­rė­tų nau­jų, na­tū­ra­ lių, gam­tą tau­so­jan­čių pro­duk­tų. „La­bai ža­vi ir ska­ti­na to­liau do­ mė­tis LDK pluoš­tais ir tai, kad at­si­ ran­da vis dau­giau šių kul­tū­rų en­tu­ zias­tų. An­tai vie­na mo­te­ris atei­nan­tį se­zo­ną ža­da au­gin­ti 4 ha pra­mo­ni­ nių dil­gė­lių, ku­rios užau­ga iki 4 m aukš­čio“, – šyp­so­jo­si di­zai­ne­rė. Ji jau yra ga­vu­si pa­ža­dus, kad bū­si­miems eks­pe­ri­men­tams bus užau­gin­ta ir li­nų bei ka­na­pių. Tai­gi, kai su­lauks bū­si­mo der­liaus, I.Va­ len­ti­nie­nė ža­da pa­teik­ti nuo pat stie­bo ga­min­tų bal­dų pa­vyz­džių. Štam­pai ne­bū­tų blo­gai

Ka­na­pių, li­nų ir dil­gė­lių pluoš­tų sa­vy­bės ski­ria­si juos au­gi­nant ir per­dir­bant. Pa­vyz­džiui, li­nus kur

kas sun­kiau užau­gin­ti nei ka­na­ pes, o per­dirb­ti leng­viau­sia dil­gė­ les. Iš jų pa­ga­min­tų pro­duk­tų sa­ vy­bės ir­gi šiek tiek ski­ria­si. Ku­ris pluoš­tas ge­riau­siai tin­ka bal­dams, ku­rią kul­tū­rą au­gin­ti yra ra­cio­na­ liau­sia – dar tiks­liai nei­šaiš­kin­ta, tai te­bė­ra ty­ri­mų ob­jek­tas. I.Va­len­ti­nie­nės ži­nio­mis, ka­na­ pių pluoš­tas yra ypač tvir­tas, iš jo ga­li­ma ga­min­ti ne tik kė­des, bet ir ki­tų bal­dų kie­tą­sias da­lis. „Kal­bant apie eko­lo­giš­kus bal­ dus, la­bai svar­bu, kad bū­tų kuo ma­žiau jung­čių, fur­ni­tū­ros de­ta­lių, nes jų ga­my­bai su­nau­do­ja­ma daug ener­gi­jos iš­tek­lių. To­dėl no­riu, kad LDK pluoš­tų bal­dai bū­tų kuo vien­ ti­ses­nės for­mos. To­kie bal­dai da­bar ga­mi­na­mi iš plas­ti­ko“, – pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vė. Di­zai­ne­rės įsi­ti­ki­ni­mu, ne­bū­tų blo­gai, jei LDK pluoš­to bal­dai bū­ tų tie­siog štam­puo­ja­mi, kaip da­bar da­ro­ma iš plas­ti­ko. Eko­lo­gi­niu po­ žiū­riu, pa­sak jos, vie­ne­ti­nio ga­mi­ nio ver­tė yra nie­ki­nė. „Bū­tų fan­tas­ti­ka, jei na­tū­ra­lios me­džia­gos ga­lė­tų pa­keis­ti plas­ti­ kus“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vė. Mat iš LDK pluoš­tų ga­mi­niai leng­vai suy­ran­tys ar­ba ne­sun­kiai per­dir­ba­mi.

„„Pri­tai­kė: eks­pe­ri­men­ti­nes ža­lia­vas – LDK pluoš­tus – di­zai­ne­rė ap­do­

ro­jo vir­tu­vės įran­ga.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Komentaras Vir­gi­ni­ja Ving­rie­nė

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Au­ga­li­nin­kys­tės sky­r iaus vy­r iau­sio­ji spe­cia­l is­tė

G

a­l i bū­t i, kad grei­tai pluoš­ ti­nes ka­na­pes bus ga­l i­ma au­g in­t i le­ga­l iai ir gau­t i ES pa­ra­mą. Pluoš­t i­n ių ka­na­ pių įsta­ty­mo pro­jek­tas yra pa­teik­tas svars­ty­ti Sei­mui. Šio įsta­ty­mo tiks­las – nu­sta­ty­ti pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­ mo prie­ž iū­ros rei­ka­la­vi­mus ir įve­ža­ mų ka­na­pių sėk­lų, skir­t ų ir ne­skir­t ų sė­jai, li­cen­ci­ja­v i­mo rei­ka­la­v i­mus, li­ cen­ci­jų iš­da­vi­mo, ga­lio­ji­mo stab­dy­mo ar pa­nai­ki­ni­mo tvar­ką. Šiuo pro­jek­tu siū­lo­ma nu­sta­ty­ti ir pluoš­ti­nių ka­na­ pių sėk­lų, ne­skir­tų sė­jai, pa­tvir­tin­tų­jų im­por­tuo­to­jų pri­pa­ži­ni­mo tvar­ką. Pro­ jek­tui pri­tar­ta po pir­mi­nių svars­ty­mų, dar lau­kia­ma ga­lu­ti­nio bal­sa­vi­mo. Kol kas šis pro­jek­tas nė­ra įtrauk­tas į Sei­ mo ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bot­var­kę. Šį se­zo­ną pluoš­t i­nių ka­na­pių au­g i­ni­ mas dar ne­bus le­ga­li­zuo­tas, nes įsta­ ty­mas, jei bus priim­tas, įsi­ga­l ios tik nuo 2014 m. sau­sio 1 d. Ne­pai­sant to, kai ku­r ie ūki­nin­kai pluoš­t i­nes ka­na­ pes au­gi­na, nes to ne­drau­džia da­ry­ti ES tei­sė, mat pluoš­ti­nės ka­na­pės pri­ pa­ž įs­ta­mos že­mės ūkio au­ga­lais, tik tie­sio­gi­nių iš­mo­kų lie­tu­viai ne­ga­li kol kas gau­ti. Li­nams to­kios iš­mo­kos mo­ ka­mos, bet lie­tu­viai jas au­gi­na van­giai. Per­nai Lie­tu­vo­je bu­vo pa­sė­ta vos 8 ha šios pluoš­t i­nės kul­t ū­ros. Li­nų au­g i­n i­ mo sa­v i­kai­na di­de­lė, o su­pir­k i­mo kai­ na ma­ža. Net ir pri­dė­jus tie­sio­g i­nes iš­ mo­kas, jų au­g in­t i neap­si­mo­ka. Li­nai rei­ka­lau­ja iš­skir­t i­nės prie­ž iū­ros, juos puo­la li­gos ir ken­kė­jai. Dil­gė­l ių pluoš­ to au­g i­n i­mas Lie­t u­vo­je ma­ž ai iš­t ir­ tas, dar tik at­l ie­ka­m i pir­m ie­ji ban­dy­ mai. La­bai daug kas do­m i­si ka­na­pių au­g i­n i­mu, tai iš­t ies per­spek­t y­v i sri­ tis. Dau­g iau­sia jas nu­ma­to­ma nau­do­ ti kaip sta­ty­bi­nę me­d žia­gą, bio­k u­rą, ža­lia­vą alie­jui spaus­ti. Ka­dan­gi teks­ti­ lės įmo­nės Lie­tu­vo­je be­veik su­ny­ku­ sios, pra­dė­ti ga­min­ti ka­na­pi­nius au­di­ nius kol kas su­dė­tin­ga.

Va­len­ti­nas Pliu­ta Bend­ro­vės „Va­len­t i­no lan­gai“ di­rek­to­r ius

G

a­v ę to­k ios p a ­s l a u ­ gos už­ s a ­k y ­ mą , pi r ­m iau­s ia pas klien­t ą siun­ čia­m e spe­c ia­l is­ tą, ku­r is įver­t i­n a s i­t u a­c i­j ą , ap­ž iū­ r i ba l ­k o­n ą , nu­s ta­ to, kaip ir ko­k iu bū­ du bū­t ų ga­l i­m a ge­r iau­s iai at­l ik­t i mon­t a­v i­m o dar­b us. Taip pat vie­ to­j e su už­s a­k o­v u ap­t a­r ia vi­s us stik­l i­n i­m o niuan­s us bei me­d žia­ gas, ku­r ios bus nau­d o­j a­m os mon­ ta­v i­m o me­t u. La­b ai svar­b u iš­ siaiš­k in­t i, ko­k ie yra už­s a­k o­v o lū­k es­č iai, to­d ėl pa­r en­g ia­m as bal­ ko­n o pro­j ek­t as. Kai vis­k as de­t a­ liai iš­s iaiš­k i­n a­m a ir pa­s i­r a­š o­m a su­t ar­t is, spe­c ia­l is­t ai už­f ik­s uo­j a bal­k o­n o mat­m e­n is, ap­s kai­č iuo­j a konst­r uk­c i­j as, pra­s i­d e­d a ga­m y­b a. Mon­t a­v i­m o dar­b us svar­b u pa­t i­kė­ ti kva­l i­f i­k uo­t iems spe­c ia­l is­t ams, meist­r ams, ku­r ie tu­r i pa­t ir­t ies, tik taip bus už­t ik­r in­t as pui­k us re­z ul­ ta­t as. Kad lie­t us ne­p a­t ek­t ų į bal­

ko­n o vi­d ų, mon­t uo­j a­m as skar­d i­n is sto­g e­l is, tvir­t i­ na­m os apa­t i­n ės skar­d os, pri­k lau­s o­m ai nuo bal­k o­ no ti­p o, kli­j uo­j a­m os PVC juos­t os. Vi­s os san­d a­ r i ­n i ­m o siū ­l ės u ž ­t a i­ so­m os sp e ­c ia ­l ia i s her­m e­t i­k ais ir mon­ ta­v i­m o pu­t o­m is, nau­ do­j a­m as aukš­t os ko ­ ky­b ės si­l i­k o­n as. Vi­s a­d a pa­b rė­ž ia­m e, kad nau­d o­ ja­m e ypač ko­k y­b iš­k as san­d a­ ri­n i­m o me­d žia­g as, o šal­t uo­j u se­ zo­n u – spe­c ia­l iai tam pri­t ai­k y­t as mon­t a­v i­m o prie­m o­n es. Ka­d an­g i bal­k o­n o stik­l i­n i­m o sis­t e­m ų mon­ ta­v i­m as rei­k a­l au­j a pro­f e­s io­n a­l ių ži­n ių ir pa­t ir­t ies, „Va­l en­t i­n o lan­ gai“ tu­r i at­s ki­r ą mon­t uo­t o­j ų bri­g a­ dą, ku­r i spe­c ia­l i­z uo­j a­s i bū­tent šio­ je sri­t y­j e. Dar­b uo­t o­j ai ko­k y­b iš­k ai stik­l i­n a kam­p i­n ius, suap­v a­l in­t us, ne­s tan­d ar­t i­n ius bal­ko­n us su įvai­ rių tar­p ų san­d a­r i­n i­m o dar­b ais. Be abe­j o, šiai pa­s lau­g ai tei­k ia­m a ga­ ran­t i­j a. Pa­t i­k ė­j us bal­ko­n o stik­l i­n i­ mą pa­t y­r u­s iems spe­c ia­l is­t ams, iš­ ma­n an­t iems sa­v o dar­b ą, atei­t y­j e dėl įstik­l in­t o bal­ko­n o ne­t u­r ė­t ų iš­ kil­t i jo­k ių pro­b le­m ų.

„„Pa­to­gu: dau­ge­lis klai­pė­die­čių pa­gei­dau­ja, kad at­vi­ri se­nų­jų dau­gia­bu­

čių bal­ko­nai bū­tų įstik­lin­ti. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


12

trečiadienis, gegužės 22, 2013

pasaulis Smeg­duo­bė žu­di­kė

Pro­tes­tas Niu­jor­ke

Šva­rūs pa­plū­di­miai

Pie­tų Ki­ni­jo­je prie pra­mo­ni­ nio ob­jek­to var­tų at­si­vė­rus 10 met­rų plo­čio smeg­duo­bei žu­ vo pen­ki žmo­nės. In­ci­den­tas įvy­ko Šen­dže­ne – spar­čiai au­ gan­čia­me mies­te ša­lia Hon­ kon­go. Prieš du mė­ne­sius JAV Flo­ri­dos vals­ti­jo­je žu­vo vy­ras, kai jo mie­ga­mą­jį pra­ri­jo 8 me­ trų plo­čio smeg­duo­bė.

Tūks­tan­čiai niu­jor­kie­čių, tarp jų – kan­di­da­tė į me­rus Chris­ti­ ne Quinn, pro­tes­ta­vo prieš nu­ si­kal­ti­mą, kai ra­jo­ne, ku­ris yra šiuo­lai­ki­nio JAV ju­dė­ji­mo už gė­ jų tei­ses lop­šys, bu­vo nu­šau­tas gė­jus. 32-ejų Markas Car­so­nas žu­vo nuo kul­kos į gal­vą. Jį nu­ šo­vė 33-ejų vy­ras, šau­kian­tis ho­mo­fo­bi­nius įžei­di­mus.

Sun­ku­mų pri­slėg­tas Kip­ras tu­ rė­tų pri­trauk­ti dau­giau tu­ris­ tų ir jų pi­ni­gų šva­rio­mis mau­ dy­nių vie­to­mis, ku­rios vakar bu­vo pri­pa­žin­tos ge­riau­sio­mis ES. Bend­rai ten­den­ci­jos yra tei­gia­mos, nes 94 pro­c. ES pa­ plū­di­mių, eže­rų ir upių per­nai ati­ti­ko mi­ni­ma­lius van­dens ko­ ky­bės rei­ka­la­vi­mus.

Kas yra vie­su­las? Vie­su­las su­si­da­ro tuo­met, kai šal­tos oro ma­sės iš Ark­ties virš JAV te­ri­to­ ri­jos su­si­du­ria su drėg­no­mis ir šil­to­ mis ato­grą­ž ų oro ma­sė­mis. Vie­su­ las – tai stip­riai be­si­su­kan­ti oro ko­ lo­na, ku­rios ga­lai jun­gia­si su že­me ir liū­ti­niais ka­muo­li­niais de­be­si­mis ar­ba re­tais at­ve­jais su ka­muo­li­niais de­be­si­m is. Vie­su­lo skers­muo ga­ li bū­ti iki ke­lių šim­tų met­rų, slin­ki­ mo grei­tis 10–20 m/s. Vie­su­lo vi­du­ je oras su­ka­si (pa­pras­tai prieš laik­ ro­džio ro­dyk­lę) 50–100 m/s grei­čiu. Sū­ku­rio cent­re oro slė­gis la­bai že­ mas, to­dėl su­si­da­ro stip­r ūs ky­lan­ tys srau­tai, ir vie­su­las slink­da­mas trau­kia į sa­ve že­mes, van­de­nį, įvai­ rius daik­tus, gy­vū­nus. Trauk­da­ma­ sis su­su­ka net me­ta­l i­nes si­jas, su­ tru­pi­na sto­rus me­džius.

Vie­su­lai Lie­tu­vo­je

„„Ne­ti­kė­tu­mas: nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad vie­su­las, už­griu­vęs Mū­ro mies­tą, bus toks ga­lin­gas ir nu­si­neš tiek au­kų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Mir­ties stul­pas šla­vė mies­tus

To­kio vie­su­lo JAV gy­ven­to­jai se­niai ne­ ma­tė. Ok­la­ho­mos mies­to pa­kraš­čiu pra­ slin­kęs mir­tį sė­jan­tis aud­ros stul­pas pra­ žu­dė ma­žiau­siai šim­tą žmo­nių, tarp jų – tu­zi­ną vai­kų. Ke­ly­je – dvi mo­kyk­los

Ame­ri­kie­čiai pa­krau­pę ste­bė­jo Ok­ la­ho­mos vals­ti­jos sos­ti­nės Ok­la­ ho­mos Si­čio priei­gas šie­nau­jan­tį mil­ži­niš­ką net 3 km plo­čio aud­ ros stul­pą. Mū­ro mies­tas, esan­tis Ok­la­ho­ mos pa­kraš­ty­je, at­si­dū­rė pa­čia­me vie­su­lo epi­cent­re. Vė­jo grei­tis sie­ kė net 320 km per va­lan­dą. Tai, pa­ sak me­teo­ro­lo­gų, – vie­nas smar­ kiau­sių vie­su­lų ša­lies is­to­ri­jo­je. Vie­su­las kaip deg­tu­kus lau­žė me­džius, trau­kė elekt­ros per­da­ vi­mo li­ni­jas, kė­lė į orą au­to­mo­bi­ lius ir net sunk­ve­ži­mius, plė­šė na­ mų sto­gus, o kai ku­riuos pa­sta­tus tie­siog su­tru­pi­no kaip kor­tų na­me­ lius. Vie­nas jų – Pla­za To­wers pra­ di­nė mo­kyk­la. Jo­je bu­vo 75 žmo­ nės, dau­giau­sia pra­di­nu­kai. Va­kar sep­ty­nių jų kū­nai bu­vo ras­ti, ki­tų paieš­kos bu­vo tę­sia­mos. Nu­ken­tė­jo ir Briar­vu­do pra­di­nė mo­kyk­la, ta­čiau čia mo­ky­to­jai su­ ge­bė­jo mo­ki­nius sau­giai pa­slėp­ti. Vie­su­lų alė­ja

Pas­ta­rą­jį kar­tą la­bai ga­lin­gas vie­ su­las smo­gė Džop­li­no mies­tui Mi­

sū­rio vals­ti­jo­je. Ta­da tor­na­das nu­ si­ne­šė 161 žmo­gaus gy­vy­bę. Me­teo­ro­lo­gai pa­tvir­ti­no, kad to­ kio di­de­lio mas­to vie­su­lai – re­tas reiš­ki­nys, bū­din­gas apie 1 pro­c. vi­ sų vie­su­lų. Pa­gal pen­kių stip­ru­mo ka­te­go­ri­jų ska­lę Ok­la­ho­mos vie­su­ las bu­vo pri­skir­tas ket­vir­ta­jai. Vi­du­ry Mū­ro mies­to mė­tė­si nuo­ lau­žų krū­vos. Bū­tent čia ke­lia­vo vie­su­las. La­biau­siai žmo­nes šo­ki­ ra­vo su­grio­vi­mo mas­tas. Kai ku­rio­ se mies­to vie­to­se su že­me su­ly­gin­ ti bu­vo iš­ti­si kvar­ta­lai. Mū­ras yra įsi­kū­ręs JAV Vi­du­rio Va­ka­rų re­gio­ne, va­di­na­ma­me Vie­ su­lų alė­ja, ku­ri drie­kia­si nuo Pie­tų Da­ko­tos iki Tek­sa­so vals­ti­jų. Vie­su­las šį Ok­la­ho­mos prie­mies­ tį bu­vo nu­siau­bęs ir 1999 m. Ta­da vė­jų grei­tis bu­vo di­džiau­sias ka­da nors už­re­gist­ruo­tas že­mės pa­vir­ šiu­je, – 486 km per va­lan­dą. Džiau­gia­si li­kę gy­vi

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo iš­vy­dę krau­ pų vaiz­dą. „Bu­vo ma­ty­ti ap­link pil­tu­vą be­ si­su­kan­čios nuo­lau­žos: iš­ka­bos, izo­lia­ci­nės me­džia­gos ir pa­na­šūs

da­ly­kai“, – pa­sa­ko­jo Chri­sas Cal­ ver­tas, ku­ris vie­su­lą ste­bė­jo maž­ daug iš už 1,6 km at­stu­mo. Ja­me­sas Rus­hin­gas, iš­gir­dęs pra­ ne­ši­mus apie be­siar­ti­nan­tį vie­su­ lą, nu­bė­go į mo­kyk­lą, ku­rią lan­ko jo pen­kia­me­tis glo­bo­ti­nis Ai­de­ nas. J.Rus­hin­gas ma­nė, kad ten bus sau­ges­nis, ta­čiau at­si­dū­rė tik­ra­me pra­ga­re. „Maž­daug dvi mi­nu­tės po to, kai ten nu­si­ga­vau, mo­kyk­la pra­dė­ jo by­rė­ti“, – pa­sa­ko­jo jis. Ki­ti ame­ri­kie­čiai pa­sa­ko­jo, kaip vos per plau­ką iš­ven­gė mir­ties. Vie­su­lui praū­žus, Tif­fa­ny Thro­nes­ ber­ry su­lau­kė su­pa­ni­ka­vu­sios mo­ ti­nos Bar­ba­ros Jar­rell skam­bu­čio.

Maž­daug dvi mi­nu­ tės po to, kai ten nu­ si­ga­vau, mo­kyk­la pra­dė­jo by­rė­ti.

„Man ji pa­skam­bi­no ir kly­kė: „Pa­dėk, pa­dėk! Ne­ga­liu kvė­puo­ti. Ant ma­nęs už­vir­to na­mas“, – pa­ sa­ko­jo T.Thro­nes­ber­ry. Mo­te­ris nu­sku­bė­jo į mo­ti­nos na­ mus, gel­bė­to­jai ją jau bu­vo iš­trau­ kę. Mo­ti­na pa­ty­rė įpjo­vi­mų ir su­ mu­ši­mų. Nors mies­te bu­vo įjung­tos apie vie­su­lą įspė­jan­čios si­re­nos, nie­kas ne­si­ti­kė­jo to­kio su­grio­vi­mo mas­to. Be to, abi vie­su­lo ke­ly­je at­si­dū­ru­ sios mo­kyk­los ne­tu­rė­jo rū­sių, kur

bū­tų bu­vę ga­li­ma sau­giai su­ves­ ti mo­ki­nius. Liu­di­nin­kė Eli­za­beth pa­sa­ko­jo, kad gel­bė­jo­si nuo vie­su­lo sa­vo na­ mų vo­nio­je ir nuo vie­su­lo dau­žo­mų lan­gų šu­kių gy­nė­si pa­gal­vė­mis. Mo­kytojai pri­den­gė mo­ki­nius

Vie­nas Pla­za To­wers mo­kyk­los šeš­tos kla­sės moks­lei­vis Bra­dy sa­ kė, kad jį su ki­tais vai­kais mo­ky­to­ jai nu­ve­dė į tua­le­tus, bet vė­liau vi­ si bu­vo grei­tai eva­kuo­ti, nes bu­vo pra­neš­ta apie du­jų nuo­tė­kį. Mo­ki­niai sa­kė, kad mo­ky­to­jai ban­dė juos ap­sau­go­ti pri­deng­da­mi sa­vo kū­nais. Vie­na mo­ky­to­ja iš­gel­bė­jo še­ šis vai­kus pa­slė­pu­si juos vo­nio­ je, nors pa­ti bu­vo sun­kiai su­žeis­ta. Pa­sak mo­kyk­los ad­mi­nist­ra­ci­jos, vie­su­lui smo­gus pa­sta­te bu­vo apie 75 žmo­nes. Tarp žu­vu­sių – ke­tu­rių as­me­ nų šei­ma, tarp jų – ir kū­di­kis. Vi­si šei­mos na­riai žu­vo ban­dy­da­mi nuo sti­chi­jos pa­si­slėp­ti šal­dik­ly­je. Gel­bė­to­jams daug ne­ma­lo­nu­mų pri­da­rė nu­trauk­tos elekt­ros li­ni­jos ir du­jų vamz­dy­nai. Te­le­vi­zi­jos re­ por­ta­žuo­se bu­vo ma­ty­ti ma­žiau­siai vie­nas griu­vė­siuo­se ki­lęs gais­ras. JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­skel­bė Ok­la­ho­mą di­de­lės ne­lai­mės zo­na. Nu­ma­ty­ta, kad fe­ de­ra­li­nė val­džia skirs lė­šų lai­ki­ noms pa­sto­gėms, na­mų re­mon­ tui, neapd­raus­to tur­to nuo­sto­liams kom­pen­suo­ti ir ki­toms at­sta­ty­mo pa­stan­goms. „Dai­ly Mail“, BBC, CNN, BNS inf.

Lie­tu­vo­je nuo 1951 m. už­fi k­suo­t i 24 vie­su­lai. Ne­ra­miau­si bu­vo 1978, 1981 ir 1983 m. Ta­da praūž­da­vo net po du vie­su­lus per me­tus. Lie­tu­vo­je pa­tys smar­kiau­si vie­su­lai už­fik­suo­ ti 1981 m. ge­gu­žės 29 d. Šir­vin­to­se ir 1985 m. ge­gu­žės 10 d. prie Ne­men­ či­nės. Vie­su­lo truk­mė – nuo 4 iki 30 mi­nu­čių. Trum­piau­siai (4 mi­nu­tes) tru­kęs vie­su­las šė­lo 1988 m. bir­že­ lio 9 d. Šal­či­nin­kuo­se. Smar­kus vie­ su­las 2011 m. lie­pos 27 d. praū­žė per Kė­dai­nių, Rad­vi­liš­kio, Šiau­lių ra­jo­nus.

Di­džiau­si vie­su­lai JAV JAV kas­met ky­la po 1,3 tūkst. įvai­ raus dy­d žio vie­su­lų. Vi­du­t i­n iš­kai ši gam­tos sti­chi­ja ša­ly­je nu­si­ne­ša po 65 žmo­n ių gy­v y­b ę. Daž­n iau­ siai vie­su­lai su­si­da­ro JAV Vi­du­r io Va­ka­r ų re­g io­ne, va­di­na­ma­me Vie­ su­lų alė­ja. Alė­jai pri­k lau­so Tek­sa­ so, Ok­la­ho­mos, Kan­za­so, Neb­ras­ kos ir Pie­tų Da­ko­tos vals­ti­jos. „„1902 m. ge­gu­žės 18 d. Tek­sa­se žu­vo 114 žmo­nių. „„1908 m. ba­lan­džio 24 d. Lui­zia­

no­je žu­vo 143 žmo­nės. „„1913 m. ko­vo 23 d. Neb­ras­ko­je žu­

vo 103 žmo­nės. „„1925 m. ko­vo 18 d. Mi­sū­ry­je, Ili­no­

ju­je ir In­dia­no­je žu­vo 695 žmo­nės. „„1936 m. ba­lan­džio 5 d. Mi­si­si­pė­je

žu­vo 216 žmo­nių. „„1936 m. ba­lan­džio 6 d. Džor­dži­

jo­je žu­vo 203 žmo­nės. „„1947 m. ba­lan­džio 9 d. Ok­la­ho­

mo­je žu­vo 181 žmo­gus. „„1953 ge­gu­žės 11 d. Tek­sa­se žu­vo

114 žmo­nių. „„1953 m. bir­že­lio 8 d. Mi­či­ga­ne žu­

vo 116 žmo­nių. „„2011 m. ge­gu­žės 22 d. Mi­sū­ry­je

žu­vo 158 žmo­nės.


13

trečiadienis, gegužės 22, 2013

sportas

Rinktinė – be „Neptūno“ žaidėjų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas paskelbė kandidatus, kurie bus kviečiami ruoštis Europos krepšinio čempionatui Slovėnijoje.

Česlovas Kavarza Balys Šmigelskas

Tarp jų nėra nė vieno neseniai Lietuvos krepšinio lygos čempionate bronzos medalius iškovojusio Klaipėdos „Neptūno“ krepšininko. Rinktinės strategas liko abejingas dėl daugiausia vilčių į nacionalinę komandą patekti turėjusio rezultatyviausiojo uostamiesčio ekipos žaidėjo Deivido Gailiaus žaidimo. „Manau, kad D.Gailius dar nepriaugo iki rinktinės lygio“, – savo pasirinkimą argumentavo J.Kazlauskas. Per Lietuvos krepšinio lygos čempionato atkrintamųjų varžybų ir susitikimų dėl bronzos medalių rungtynes vidutiniškai po 18,4 taško pelnęs puolėjas neslėpė, kad tikėjosi, jog bus pakviestas. „Ne tragedija, dar viskas priešakyje“, – sakė D.Gailius. Krepšininkas atviravo, kad tikėjosi būti tarp kandidatų, tačiau tai, kad nė karto nepaskambino J.Kazlauskas, vertė abejoti, ar sulauks kvietimo. „Įdomi šio gerbiamo specialisto darbo metodika, – stebėjosi sportininkas. – Kai kurie žaidėjai, kad yra tarp kandidatų, sužinojo tik pa-

„„Žinia: vakar J.Kazlauskas pranešė kandidatų, kurie turi vilčių žaisti Eu-

„„Poilsis: D.Gailius, nesielvartavęs dėl to, kad nepateko į rinktinę, turės

Tomo Urbelionio ŪBFL) nuotr.

Vytauto Petriko nuotr.

ropos čempionate, pavardes. 

skelbus paslaptingąjį sąrašą, kuris buvo slepiamas iki paskutinio momento.“ Tačiau pretendentų stovyklose plušės vienas Klaipėdos atstovas – Ukrainoje rungtyniaujantis Tomas Delininkaitis. Čerkasuose žaidžiantis gynėjas jau ne kartą yra prarijęs karčią piliulę, kai kone paskutinis iš kandidatų sužinodavo, jog nepateks į nacionalinę rinktinę. Susitikęs su žiniasklaidininkais J.Kazlauskas komentavo savo sprendimus. „Rimantas Kaukėnas ir Darius Songaila jau anksčiau pareiškė, kad baigia karjerą rinktinėje, aš juos visiškai suprantu, – sakė rinktinės vairininkas. – Šarūno Jasikevičiaus situacija kitokia. Šiemet jo rinktinėje nebus, tačiau ateityje jis gali sugrįžti. Simas Jasaitis šią vasarą nori išsigydyti įsisenėjusias traumas. Su juo vedėme ilgas derybas, tačiau suprantu jį kaip žmogų. Martyno Pociaus sveikata gerėja, jam lieka visiškai išsigydyti traumą ir

daugiau laiko atostogauti Lietuvoje.

Lietuvos rinktinės kandidatai Žaidėjas, miestas, komanda, gimimo metai, ūgis „„Mantas Kalnietis Krasnodaro „Lokomotiv“ 1985 m. 195 cm

„„Mindaugas Kuzminskas Kauno „Žalgiris“ 1989 m. 205 cm

„„Adas Juškevičius Kauno „Žalgiris“ 1989 m. 194 cm

„„Linas Kleiza Toronto „Raptors“ 1985 m. 203 cm

„„Renaldas Seibutis Vilniaus „Lietuvos rytas“ 1985 m. 195 cm

„„Paulius Jankūnas Kauno „Žalgiris“ 1984 m. 205 cm

„„Martynas Gecevičius Pirėjo „Olympiacos“ 1988 m. 193 cm „„Tomas Delininkaitis Čerkasų „Čerkaski Mavpy“ 1982 m. 190 cm

„„Kšištofas Lavrinovičius Kauno „Žalgiris“ 1979 m. 210 cm „„Darjušas Lavrinovičius Kauno „Žalgiris“ 1979 m. 212 cm „„Donatas Motiejūnas Hiustono „Rockets“ 1990 m. 213 cm

„„Martynas Pocius Madrido „Real“ 1986 m. 196 cm

„„Jonas Valančiūnas Toronto „Raptors“ 1992 m. 211 cm

„„Jonas Mačiulis Atėnų „Panathinaikos“ 1985 m. 198 cm

„„Robertas Javtokas Kauno „Žalgiris“ 1980 m. 211 cm

pasiekti sportinę formą. Labai neramu dėl Pauliaus Jankūno. Jo dešiniojo peties judesių amplitudė vis dar labai ribota. Robertas Javtokas žaidžia tik nuo kovo mėnesio ir jam taip pat bus sunku. Tikiuosi, broliai Lavrinovičiai išvengs traumų.“ Anot J.Kazlausko, didžiausia rinktinėje – įžaidėjo bėda. „Vienintelis patyręs žaidėjas – Mantas Kalnietis. Martynas Gece-

vičius visą sezoną praleido ant atsarginių žaidėjų suolelio. Norėtųsi, kad deramai iššautų Renaldas Seibutis“, – sakė treneris. Strategas teigė, kad tai nėra galutinis sąrašas. Į komandą galės patekti ir studentų rinktinės žaidėjai: „Šiuo metu sąraše yra 15 krepšininkų, tačiau ties kai kuriomis pavardėmis yra klaustukai. Gali būti, kad gynėjų pozicijoje išbandysime

studentų rinktinės žaidėjus.“ Žinomas specialistas pabrėžė, kad rinkinėje turi žaisti geriausi. „Kas bus, jeigu surinksime jaunimo komandą, o kai kurie krepšininkai taip ir nepriaugs iki rinktinės lygio? 32–33 metai – ne riba. Arvydas Sabonis būdamas 39-erių buvo pripažintas geriausiu Eurolygos reguliariojo sezono žaidėju“, – pavyzdį pateikė J.Kazlauskas.

Pirmoji jaunučių turnyro taurė liko Klaipėdoje Česlovas Kavarza Tarptautinį 13-mečių jaunučių futbolo (9 prieš 9) turnyrą „Pamario pavasaris-2013“ laimėjo organizatoriai – Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtiniai.

Dėl pirmojo turnyro taurės kovojo 10 komandų iš Rusijos ir Lietuvos. Uostamiesčio garbę gynė keturios Futbolo mokyklos ekipos – „FM-1“, „FM-2“ (treneris Anatolijus Timofejevas), „FM-Baltai“ (treneris Rimantas Skersys) ir „FM-2001“ (treneriai Raimondas Vainoras ir Pranas Ivaškevičius). Ekipos buvo išskirstytos į dvi grupes. A grupėje geriausiai sekėsi „FM-1“ komandai, laimėjusiai visas rungtynes, B grupėje neįveikiamas buvo „FM-Baltų“ devynetukas. Pirmoje pusfinalio poroje „FM-1“ komanda po įnirtingoje kovos 2:1 įveikė šių metų Lietuvos salės futbolo pirmenybių vicečempionus – Gargždų „Bangos“ futbolininkus. Kitame pusfinalyje „FM-Baltai“ nugalėjo Kaliningrado pirmąją ekipą 2:0.

„„Pajėgiausieji: finale rungtyniavusių Klaipėdos komandų futbolininkai su treneriais.

Finalinėse rungtynėse susitiko dvi klaipėdiečių komandos. Kvapą gniaužiančiame susitikime įtampa laikėsi iki paskutinių sekundžių. Nors pavojingų momentų netrūko

nei prie vienų, nei prie kitų vartų, tačiau pagrindinis laikas pasibaigė be įvarčių. 7 m baudinius tiksliau smūgiavo (3:2) A.Timofejevo ugdomi „FM-1“ žaidėjai.

Trečiąją vietą užėmė Gargždų jaunučiai, 2:0 įrodę savo pranašumą prieš Kaliningrado pirmąją komandą. Į turnyro simbolinę rinktinę pateko du klaipėdiečiai. Geriau-

siu saugu pripažintas „FM-1“ komandos žaidėjas Matas Kubilius, o geriausio puolėjo laurai atiteko „FM-Baltų“ atakų lyderiui Henrikui Zobėlai.


19

trečiadienis, gegužės 22, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

www.kl.lt

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 28 d.

RŪPESTINGIAUSIOS

PRISTATO:

ĮMONĖS RINKIMAI

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ TITULĄ: ”      

UAB „Baltijos parkai“ UAB „Edrija“ UAB „Enercon Services Lietuva“ UAB „Eurotela“ UAB „Frezijų puokštė“ UAB „Grand Partners“

  

Avinas (03 21–04 20). Labai sėkminga diena. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galite pamilti ar imti gerbti vyresnį žmogų. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Dvyniai (05 21–06 21). Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis gali sukelti nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite gailėtis. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo, dirbkite savo darbą. Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Mergelė (08 24–09 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Svarstyklės (09 24–10 23). Neigiamai vertinsite tradicijas , nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti. Skorpionas (10 24–11 22). Gali susidaryti įspūdis, kad kas nors tyčiojasi iš jūsų ir bando specialiai suerzinti. Bus sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti. Šaulys (11 23–12 21). Aptarinėdamas požiūrius į vertybes, nesutiksite su artimais žmonėmis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją pateikti korektiškai ir suprantamai. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite emocinę įtampą. Atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Vandenis (01 21–02 19). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kažkas argumentuotai prieštaraus jūsų interesams ir tas jums nepatiks. Neskubėkite pateikti išvadų ir apibendrinimų, nepalanki diena apibendrinti rezultatus ir rikiuoti naujus darbus. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kolegų požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.

UAB „Gridin’s Group LT“ IĮ S. Jokužio spaustuvė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)

  

 

AB „Klaipėdos nafta“ Kuncų ambulatorinė klinika AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas UAB „Mars Lietuva“ UAB „Nomiteksas“

     

UAB „Pirma Pavara“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Ribena“ AB Smiltynės perkėla UAB „Splius“ AB „Teo LT“

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.


Orai

Savaitės viduryje vyraus lietingi ir vėsūs orai, prognozuoja sinoptikai. Šiandien daug kur numatomas lietus su perkūnija. Oras sušils iki 18– 21 laipsnio. Ketvirtadienio naktį taip pat numatomi trumpi lietūs, dieną lis su perkūnija. Naktį temperatūra sieks 9–10 laipsnių, dieną tesušils iki 18–19, pajūryje bus apie 13 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 22 d.

+20

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+20

Utena

+21

5.12 21.53 16.41

142-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 223 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+22

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas  +14 Brazilija +27 Briuselis  +13 Dublinas  +14 Kairas +34 Keiptaunas  +21 Kopenhaga  +13

kokteilis Bai­su ma­ty­ti įžū­lų pyp­lį Skai­tant apie sie­k į už­d raus­t i bet ko­ kį smur­tą prieš vai­kus, kant­ry­bė trū­ ko ir Tė­ve­liui: „Vai­kai per daug iš­le­pę, jei jų no­ro neiš­pil­dai, jie griū­va ant že­ mės ir rė­k ia, šau­k ia. Ma­ma ar tė­tis su­ ba­ra – ne­gelbs­ti. Lie­ka ta­da mes­te­lė­ti ran­ka per pa­stur­ga­l į. Juk sun­ku iš­lik­ ti ra­miems, kai pyp­lys spar­do ma­mai už­pa­ka­l į. Tai ką, mo­ti­nai akis nu­leis­ti ir ei­t i to­liau? Ne­są­mo­nė. Tai gal tė­vus so­d ins į be­lan­gę už to­k ius vai­k us. O pa­skui to­k ie išau­gę vai­kai ži­no tik sa­ vo tei­ses, o pa­rei­g ų – ne“.

Londonas  +16 Madridas +22 Maskva  +13 Minskas +20 Niujorkas +28 Oslas  +16 Paryžius  +16 Pekinas +30

Praha  +17 Ryga  +18 Roma +23 Sidnėjus  +17 Talinas  +11 Tel Avivas +30 Tokijas +26 Varšuva  +21

Vėjas

5–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+21

Vilnius

Marijampolė

+21

Alytus

Vardai Aldona, Eimantas, Elena, Ilona, Julija, Rita

gegužės 22-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+20

+20

+17

4

+16

+16

+15

+14

5

+16

+18

+17

+17

6

rytoj

penktadienį

1885 m. Pa­ry­ž iu­je mi­rė gar­sus pran­cū­z ų poe­ tas, dra­ma­t ur­gas ir žy­ mus ro­ma­nų ra­šy­to­jas Vic­to­ras Hu­go. 1948 m. so­vie­ti­niai oku­ pan­tai pra­dė­jo di­d žiau­ sią is­to­r i­jo­j e Lie­t u­vos žmo­nių trė­mi­mą (ge­gu­ žės 22–27 d.). 1949 m. Ka­nuo­se, Pran­ cū­z i­jo­je, mi­rė vo­k ie­čių ra­šy­to­jas Klau­sas Man­ nas. Gi­mė 1906 m. Miun­ che­ne, Vo­kie­ti­jo­je.

1970 m. Lon­do­ne gi­mė mo­de­lis ir ak­to­rė Nao­ mi Camp­bell.

1972 m. Ri­char­das Ni­xo­ nas ta­po pir­muo­ju JAV pre­z i­den­t u, ap­si­lan­k iu­ siu SSRS. 2010 m. XVI šimt­me­ ty­je gy­ve­nu­sio Mi­ka­lo­ jaus Ko­p er­n i­ko, ku­r io dar­bus Ka­ta­li­k ų baž­ny­ čia anks­čiau bu­vo pa­ skel­bu­si ere­t iš­kais, pa­ lai­kai iš­kil­min­gai per­lai­ do­ti, praė­jus be­veik 500 me­tų, ku­riuos jie iš­gu­lė­ jo nie­kaip ne­pa­žy­mė­ta­ me ka­pe.

Ner­vus nu­ra­min­si­te Ek­va­do­re Jei no­rė­da­mi nu­ra­min­ti ner­vus su­ma­ ny­si­te ap­lan­ky­ti aukš­čiau­sią pa­sau­ly­ je ug­ni­kal­n į Ko­to­pa­chį, tai leng­viau jį ra­si­te, jei ži­no­si­te, kad jis yra Ek­va­do­ re, An­dų kal­nuo­se, 75 km į pie­tus nuo ša­l ies sos­ti­nės Ki­to. Var­gu ar pa­vyks jums įkop­ti iki pat vir­ šaus, nes šlai­tuo­se nuo 5 tūkst. met­r ų aukš­čio pra­si­de­da le­dy­nai. Tie­sa, nar­ suo­l ių, pa­sie­ku­sių vir­šū­nę, bū­na. Kai kas gal iš pa­vy­do sa­ko, kad Ko­to­ pa­chis nė­ra aukš­čiau­sias ug­ni­kal­nis, ne­va už jį aukš­tes­ni Lu­lai­la­čo ir Ochos del Sa­la­do vul­ka­nai.

Dra­ce­na at­si­dė­ko­jo žie­dais

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

„„Įžy­my­bės: vie­ti­nės avys mėgs­

ta fo­tog­ra­fuo­tis ug­ni­kal­nio fo­ne.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Va­žiuo­ki­te drą­siai – pa­sku­ti­nis Ko­to­pa­ chio iš­si­ver­ži­mas įvy­ko tik 1904-ai­siais. Tie­sa, gy­ven­to­jus sa­vo ak­ty­v u­mu ug­ ni­kal­nis gąs­di­no 1942 ir 1975 me­tais.

Jau­niems tė­ve­liams Anot pro­t in­g ų­jų, maž­daug kas tre­ čiam tri­jų mė­ne­s ių kū­d i­k iui ir kas penk­tam še­šių mė­ne­sių kū­di­k iui pa­ si­reiš­kia pro­ble­mi­nis el­ge­sys, – daž­nai ver­kia, pra­stai mie­ga, tu­ri pra­stą ape­ti­ tą. Šiems sun­ku­mams pa­si­reiš­kus, kai vai­kui trys mė­ne­siai, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad jie bus daž­nes­ni ta­da, kai at­ža­los su­lauks pu­sės me­tų. Moks­l i­n in­kai nu­sta­tė, kad toks kū­d i­ kių el­ge­sys bu­vo su­si­jęs su jau­nu mo­ ti­nos am­žiu­mi, mo­ti­nos ir tė­vo nei­gia­ mo­mis emo­ci­nė­mis reak­ci­jo­mis į pa­ sto­ji­mą, blo­ges­n iais po­ros san­ty­k iais dar iki pa­sto­ji­mo, blo­ges­ne mo­t i­nos emo­ci­ne sa­vi­jau­ta nėš­tu­mo me­tu bei po gim­dy­mo.

Links­mie­ji tirš­čiai – Kūl­vers­tuk, ar gir­di ma­ne?! – Vi­sai ne­juo­k in­ga, Ge­na. Čes­ka (397 719; ma­my­tės ir tė­ve­liai, el­ki­tės ge­rai, nes nuo jū­sų pri­klau­so vai­ko el­ge­sys ir sa­vi­jau­ta)

„„Re­te­ny­bė: kvap­nių žie­dų ku­pe­ta dra­ce­na klai­pė­die­čius džiu­gi­na jau ke­le­tą die­nų. 

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Iš to­li­mo­sios Af­ri­kos į klai­pė­die­ čių na­mus at­ke­lia­vu­si gė­lė šei­mi­ nin­kus pra­džiu­gi­no ne­ti­kė­ta do­va­ na – už pui­kią prie­žiū­rą eg­zo­tiš­ko­ji dra­ce­na at­si­dė­ko­jo žie­dais.

Jie ža­vi ne tik įspū­din­gu gro­žiu, bet ir kva­pu, ku­ris pri­me­na pa­ kal­nu­čių, fre­zi­jų dvelks­mą. Tad ne vel­tui gė­lė va­di­na­ma kva­pią­ja dra­ce­na, ar­ba, kaip pa­tiks­li­no so­ do cent­ro „Fre­zi­ja“ di­rek­to­rė Ži­ vi­lė Kris­tu­tie­nė – dra­cae­na frag­ rans „Le­mon Li­me“. Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, žy­din­ti dra­ce­na – itin

re­tai gė­lių au­gin­to­jus pra­džiu­gi­ nan­tis reiš­ki­nys. Va­di­na­si, au­ga­ lui tarp­ti bu­vo su­da­ry­tos idea­lios są­ly­gos. Gė­lės šei­mi­nin­kė Aud­ro­nė Steig­ vi­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad ne­di­de­lį iš Kon­go upės pa­kran­tės par­ga­ben­tą au­ga­lo ūg­liu­ką do­va­nų ga­vo maž­ daug prieš pu­sant­rų me­tų. Tuo­ met net ir ne­la­bai bu­vo aiš­ku, kas iš jo išaugs. Dar ir da­bar na­miš­kiai su­tar­ti­ nai šią gė­lę va­di­na pal­me. Iš­ties di­des­nės dra­ce­nos pa­na­šios į pal­ mes, ta­čiau au­ga­lai nė­ra gi­mi­nin­gi. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, dau­gu­ma dra­ ce­nų – Af­ri­kos ir Ara­bi­jos pu­sia­sa­ lio „gy­ven­to­jos“.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kaip pa­ste­bė­jo A.Steig­vi­lie­nė, prieš ke­le­tą die­nų pra­žy­du­si gė­lė žie­de­lius iš­sklei­džia tik va­ka­rais. „Ry­tą at­si­bun­da­me, žiū­ri­me, kad jau žie­de­liai su­si­sklei­dę. At­ro­ do, lyg bū­tų žmo­gus su sa­vo cha­ rak­te­riu. O va­ka­re vėl iš­si­sklei­dė“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Pa­sak mo­ters, žy­din­tis au­ga­las sklei­džia la­bai ma­lo­nų, gai­vų kva­ pą, ta­čiau jis bū­na toks in­ten­sy­vus, kad ten­ka vė­din­ti kam­ba­rius. A.Steig­vi­lie­nė šmaikš­ta­vo, jog, ma­tyt, jų na­muo­se gė­lėms pa­tin­ ka ne tik pui­ki prie­žiū­ra, bet ir ge­ ra au­ra. „Tu­ri­me daug įvai­rių gė­lių, jos pas mus mėgs­ta aug­ti“, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Sap­nuo­ti ope­ra­ci­ją – blo­gas ženk­las. Jei sap­ne re­gi­te, kaip ope­ra­ci­ja da­ro­ma ki­tam – grei­tai ne­tek­si­te my­li­mo žmo­gaus, bū­ti pa­čiam ope­ruo­ja­mam reiš­kia, jog ga­li­te grei­tai ne­tek­ti svei­ka­tos ir tur­to. Sap­ne gau­ti do­va­nų pu­rie­nų – tak­tiš­ kas pa­ra­gi­ni­mas pa­sku­bė­ti iš­te­sė­ti pa­ ža­dą. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pa­tvir­ti­ni­ mą: kuk­lu­mas – ne yda. Rink­ti pu­rie­nas – ap­gau­lė jū­sų ne­nus­kur­dins, ap­ga­vi­kų ne­pra­tur­tins, bet ne­san­tai­kos tik­rai neiš­ veng­si­te. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir na­mų il­ ge­sį. Jei sap­ne pie­šia­te pu­rie­nas, reiš­kia – il­gi­tės ra­my­bės. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir no­rą tik pa­čiam priim­ti spren­di­mą, ypač pa­va­sa­rį ar dar­bo pra­džio­je. Sap­ne ma­ty­ti uni­for­mą reiš­kia, kad jus su­ps įta­kin­gi drau­gai, ku­rie pa­dės įgy­ven­ din­ti sva­jo­nes. Ma­ty­ti žmo­nes, vil­kin­čius ko­kio­mis nors uni­for­mo­mis – ne­ma­lo­nu­ mai val­diš­ko­se įstai­go­se, ga­li­mi ir ne­su­ta­ ri­mai su drau­gais. Jei sap­nuo­ja­te ar­ti­mą žmo­gų, vil­kin­tį uni­for­ma – iš­si­sky­ri­mas. Sap­ne re­gė­ti žmo­gų, vil­kin­tį po­li­ci­nin­ko uni­for­ma – įta­kin­gas pa­žįs­ta­mas. Sap­nuo­ti ju­dan­tį gar­ve­žį reiš­kia, kad jū­sų jė­gos nu­k reip­tos tei­sin­ga link­me. Jei gar­ve­žys iš­lei­džia ga­rus – tai per­spė­ ja­ma­sis sap­nas apie gre­sian­tį pa­vo­jų. Mo­te­rims sap­nuo­ti šiukš­ly­ną – ne­tvar­ kos ir var­ga­no gy­ve­ni­mo ženk­las, o vy­ rams – at­virkš­čiai. Vaikš­čio­ti po šiukš­ly­ ną mo­te­rims – šir­dies skaus­mas, o vy­ rams – pik­tu­mai. Sap­nuo­t i, kad kaž­ką ren­ka­te šiukš­ly­ne – ne­r i­mas, jau­du­lys dėl sa­vo li­ki­mo.  Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad kaž­kas gi­ria­si, va­d i­na­si, gai­lė­si­tės dėl sa­vo im­pul­sy­ vaus el­ge­sio, ku­r is nu­l iū­dins drau­g us. Jei­gu sap­ne jūs gi­ria­tės var­žo­vams, va­ di­na­si, ne­gar­bin­gai pa­sielg­si­te.


2013-05-22 Klaipeda