7
pirmadienis, gegužės 20, 2013
ekonomika Degalų kainos vis mažėja
Nori skolintis pusę milijardo
„Lukoil“ ir jos konkurentė „Orlen“ popu liariausios 95 markės benziną penktadie nį pardavė po 4,67 lito – 7 centais pigiau nei prieš dvi savaites. Tiek pat jis atpigo ir „Statoil“ degalinėse – iki 4,7 lito. Dyze lino kaina „Lukoil“ ir „Orlen“ degalinėse per dvi savaites nepasikeitė ir siekė 4,47 lito. „Statoil“ jis atpigo 5 centais, iki 4,45 lito. Suskystintųjų dujų kainos visose de galinėse sumažėjo 4 centais, iki 2,35 lito.
Didelį deficitą turinti „Sodra“ ieško bankų, kurie jai suteiktų 500 mln. litų bendros vertės paskolą. „Sodra“ 500 mln. litų numato skolintis imdama 30 mln., 45 mln., 55 mln., 65 mln., 75 mln., 90 mln. ir 120 mln. litų dydžio kreditus ir 20 mln. litų overdraftą. Apie tai skel biama centriniame viešųjų pirkimų por- tale. Pasiūlymų laukiama iki gegužės 23 d.
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1006 DB svaras sterlingų 1 4,0829 JAV doleris 1 2,6828 Kanados doleris 1 2,6372 Latvijos latas 1 4,9380 Lenkijos zlotas 10 8,2383 Norvegijos krona 10 4,5861 Rusijos rublis 100 8,5434 Šveicarijos frankas 1 2,7747
pokytis
+0,6852 % +0,3539 % +0,1942 % +0,4609 % +0,0648 % –0,5072 % +0,1682 % +0,2994 % +0,4707 %
Kuo virs mūsų kompiuteriai? Žadintuvą iš mūsų gyvenimo beveik iš stūmė mobilusis telefonas. Stacionarų kompiuterį – nešiojamasis. O netrukus ne šiojamąjį kompiuterį nugalės planšeti nis. Tiesa, Lietuvoje to gali tekti dar ilgokai palaukti.
Vaida Kalinkaitė Rinka sparčiai keičiasi
Planšetinis kompiuteris primena nedidelio dydžio nešiojamąjį kom piuterį, bet skiriasi tuo, kad netu ri fizinės klaviatūros. Jis valdomas per jutiklinį ekraną. Be to, grafinė je planšetėje veikia įvairios progra mėlės, kuriomis naudojasi daugelis išmaniųjų telefonų turėtojų. Lietuvoje tokių kompiuterių pa klausa ima augti. „Omnitel“ vi ceprezidentas rinkodarai ir paslau goms Darius Maikštėnas teigė, kad per praėjusius metus „Omnitel“ planšetinių kompiuterių pardavi mas išaugo maždaug tris kartus. Jie ima lenkti populiariausią pirkinį – išmanųjį telefoną. „Mobiliųjų, išmaniųjų įrengi nių rinka keičiasi labai greitai, to dėl ateitį nuspėti gana sunku“, – sakė D.Maikštėnas. – Pavyzdžiui, rašoma apie „Google“ akinius arba „Samsung“ ir „Apple“ kuriamus rankinius laikrodžius su išmaniųjų telefonų funkcija – nežinia, kaip tai pakeis vartotojų įpročius.“ Jo manymu, dar ilgai rinkoje iš liks ir nešiojamieji, ir planšetiniai kompiuteriai. „Pirmieji yra skirti turiniui kurti – pateiktims, dirbti su dizaino programomis, „Excel“ ir kitomis turinio kūrimo programo
mis. O planšetiniai patogesni tam turiniui vartoti – skaityti, naršy ti internete, rodyti ir t. t. Taigi sa vo vartotoją atras visi“, – kalbėjo D.Maikštėnas. D.Maikštėno tvirtinimu, labiau siai tikėtina, kad kurį laiką vienas vartotojas turės visus įrenginius: ir išmanųjį telefoną, ir nešiojamą jį kompiuterį, ir grafinę planšetę. „Ateityje, ko gero, išmanieji telefo nai pakeis kitus mobiliuosius įren ginius, ir tai labiausiai bus susiję su žmonių įpročių pasikeitimu“, – sa kė D.Maikštėnas.
Darius Maikštėnas:
Ateityje, ko gero, iš manieji telefonai pa keis kitus mobiliuo sius įrenginius. Tel ekom un ikac ij ų bendrov ės „Tele2“ korporacinės komunikaci jos direktorius Baltijos šalims And rius Baranauskas nesiryžo spėlioti, kas bus ateityje. Tačiau jis paste bėjo, kad su grafine planšete kon kuruoja ir išmanieji telefonai. Kai kurių planšetinių kompiuterių dy dis nedaug skiriasi nuo išmaniųjų
Klausimas: ar planšetiniai kompiuteriai išstums elektroninius prietaisus, kurie gali atlikti tik vieną funkci
ją, nors ir labai gerai?
telefonų, todėl pirkėjas tada krei pia dėmesį į siūlomas funkcijas. Be to, kokybiškų planšetinių kompiu terių už prieinamą kainą, jo teigi mu, stinga. Anot A.Baranausko, aišku tėra viena: „Į klausimą, kas turi atei tį, atsako tik vartotojai. Mums lie ka atidžiai jų klausytis, o tai mes ir darome.“ Skaityklės išliks
Knygynas ir leidykla „Sofoklis“ prekiauja ne tik knygomis, bet ir knygų skaityklėmis bei planšeti niais kompiuteriais. „Sofoklio“ direktorė Giedrė Čepaitė tvirtino, kad jų įmonėje labiau perkamos skaityklės, o ne grafinės planšetės. Tam yra kelios priežastys: skaity ti knygas skaityklėje ir paprasčiau, ir patogiau. „Taip, planšetės kur kas uni versalesnės, jos tinka internetui naršyti, laisvalaikiui, o skaityk lės labiau koncentruotos. Bet daug
patogiau skaityti knygas yra skai tyklėje, nes nekenkia akims, ir, pa vyzdžiui, su planšete vasarą lauke nelabai paskaitysi, nes paprasčiau siai nematysi“, – teigė pašnekovė. Ji mano, kad knygų skaityklės vis tiek turės savo auditoriją. „Kiek pačiai tenka keliauti, tikrai matau, kad jas gana daug naudoja. Aš pati naudoju planšetinį kompiuterį, bet galiu pasakyti, kad man nepatinka jame skaityti“, – sakė G.Čepaitė. – Kaip priemonė skaityti daug pato gesnė yra skaityklė. Aš nemanau, kad jos išnyks. Galbūt pasikeis jų kainos ir jos labai atpigs.“ Telefonas indų neišplaus
„Niekas nebėra tiesiog telefo nas, kamera ar televizorius“, – ra šo amerikiečių ekonomikos dien raštis „The Wall Street Journal“. Gregoras Berkowitzas, San Fran sisko konsultantas, dirbantis su technologijų įmonėmis, viename straipsnyje teigia, kad programė
„Shutterstock“ nuotr.
lėmis paremtų įrenginių naudo jimas yra mūsų kartos šveicariš ki peiliai. „Jie paprasti ir siūlo begalę gali mybių“, – tvirtina G.Berkowitzas. Pasak jo, išmaniųjų įrenginių nau dojimas yra paprastas ir jie atstoja kelis aparatus. Kita vertus, daugiafunkciai įren giniai niekada neprilygs tik vieną funkciją atliekantiems. Nors ža dintuvas puikiai veikia ir mobilia jame telefone, jame įmontuota ka mera nufotografuotos nuotraukos kokybe neprilygs padarytoms pro fesionaliu fotoaparatu. „Tavo mobilusis telefonas tur būt turi didesnę kompiuterinę ga lią, nei milijoną dolerių kainuojan tis superkompiuteris turėjo prieš 30 metų. Bet jis neišplaus jūsų in dų. Tam nėra programėlės ir nie kada nebus“, – tame pačiame straipsnyje tvirtina Danas Saffe ris, „Smart Design“ interaktyvio jo dizaino direktorius.
Lietuva žvalgosi į Amerikos skalūnų dujas Lietuvą domintų galimybė iš JAV atsivežti suskystintųjų dujų. Taip teigia Prezidentė Dalia Grybaus kaitė.
„Mus pirmiausia domintų galimy bė įsivežti suskystintųjų skalūnų dujų iš JAV, nes jos pasaulyje vie nos pigiausių, ir turėdami suskys tintųjų dujų terminalą galėtume tikrai turėti didžiulį konkurencinį spaudimą dėl rusiškų dujų. Kaip tik šiuo metu Kongrese svarstomi ir priimami dokumentai dėl galimy bės palengvinti suskystintųjų dujų
eksporto iš JAV sąlygas į kitas ša lis, nes iki šiol tos sąlygos buvo ga na ribotos“, – Lietuvos radijui sa vaitgalį sakė JAV šiuo metu viešinti Prezidentė. Anksčiau vizito metu po susiti kimo su JAV Atstovų rūmų pirmi ninku Johnu Boehneriu, Kongreso Užsienio reikalų bei Gynybos ko mitetų vadovais ir kitais Kongre so nariais Prezidentė pabrėžė, kad JAV yra svarbi Lietuvos energetinio saugumo partnerė. „Sukūrę palankesnes sąlygas JAV dujų eksportui į Lietuvą ir ki
tas NATO šalis, mes galėsime už tikrinti energijos šaltinių tieki mo įvairovę ir konkurencines dujų kainas Lietuvos žmonėms“, – sa kė Prezidentė. Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV dujos daugiau nei dvigubai piges nės nei Vakarų Europoje ir beveik keturis kartus pigesnės negu Lie tuvoje. Šiuo metu JAV Kongrese svarstomi teisės aktai, kuriais sie kiama palengvinti leidimų ekspor tuoti dujas į NATO šalis išdavimą. Anksčiau skelbta, kad tarp kon kurso dalyvių, norinčių tiekti dujas
Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, yra ir JAV įmonė „Cheniere Energy“, neseniai pa sirašiusi susitarimą dėl suskystin tųjų gamtinių dujų tiekimo Didžio sios Britanijos energetikos įmonei „Centrica“. 2012 m. valstybės valdoma įmo nė „Klaipėdos nafta“ paskelbė konkursą dėl 750 mln. kub. metrų dujų tiekimo suskystintųjų gam tinių dujų terminalui, kuriam lai vą išnuomos Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ir kuris pradės veik ti 2014 m. pabaigoje.
Suskystintųjų gamtinių dujų ter minalo statybos konkursą laimėjo Vokietijos koncernas „PPS Pipeli ne Systems“, kuris pasiūlė darbus atlikti už 94,84 mln. litų (su PVM – 114,756 mln. litų). Su koncernu gegužės pradžioje pasirašyta su tartis, kuri įsigalios po „Klaipėdos naftos“ akcininkų sprendimo ge gužės 24 d. Apie 3,3 mlrd. kub. metrų dujų pernai suvartojusi Lietuva yra vi siškai priklausoma nuo dujotiekiais tiekiamų Rusijos „Gazprom“ dujų. BNS inf.