Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, GEGUŽĖS 13, 2013

www.kl.lt

=6?:.162;6@424B Âź@ 

9

RUBRIKA

cZNabaV`-XYYa ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN`:NabaV` aRY%#%#" dddWb_N!Ya

JĹŞRA

Storas jōrininkas – ne

A.Ku­bi­lius su­ra­do sau po­li­ti­nį tė­vą.

Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos pir­me­ny­bė­se vÄ—l trium­fa­vo Klai­pė­dos „Dra­gō­no“ ran­ki­nin­kai.

Lietuva 5p.

Sportas 8p.

Klai­pė­dos uos­to kon­ku­ren­tai su­lau­kė ne­pa­lan­kaus eks­per­tų įver­ti­ni­mo.

PasaulinÄ—s laivybos kompanijos pradÄ—jo rinktis jĹŤrininkus ne tik pagal profesionalumÄ…, pageidaujamo atlyginimo dydÄŻ, bet ir pa gal svorÄŻ. Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

sas

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

„Gy­ve­ni­me vis­ko bō­na.“ Kon­ser­va­to­riĹł idė­ji­nis va­das Vy­tau­tas Lands­ber­gis ne­no­rė­jo ko­men­tuo­ti sa­vo ĹĄta­bo skun­dĹł, kad per par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mus bō­ta pa­Şei­di­mĹł.

5p.

Na­mie – tik ťal­tas van­duo Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pu­sei uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jĹł pra­ si­de­da vie­nas ne­ma­lo­niau­siĹł pa­ va­sa­rio pe­rio­dĹł – be­veik sa­vai­tÄ™ teks vers­tis be karť­to van­dens. Jo tie­ki­mas bus nu­trauk­tas dÄ—l hid­ rau­li­niĹł ban­dy­mĹł.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ra­do įtar­ti­ną dė­Şu­tę

„„ŠniaukĹĄliai: dalis Klai­pė­dos paaug­liĹł pamÄ—go uos­to­mÄ…jÄŻ ta­ba­kÄ…, nors Lie­tu­vo­je juo uŞ­draus­ta pre­kiau­ti. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ĺ i­lu­mos tink­lus, ar juo­se nė­ra de­ fek­tĹł, pa­di­din­tu slė­giu tik­rin­sian­ Ä?ios bend­ro­vÄ—s „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ at­sto­vĹł tei­gi­mu, ĹĄian­dien iki vi­dur­die­nio klai­pė­die­Ä?iĹł, gy­ ve­nan­Ä?iĹł ĹĄiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je nuo Kau­no gat­vÄ—s, na­muo­se karť­ tas van­duo dar bus. Vė­liau dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł ĹĄil­dy­ mo sis­te­mĹł pri­Şiō­rė­to­jai pri­va­lÄ—s jas uĹžak­lin­ti. Taip sis­te­mas sie­kia­ma ap­sau­go­ ti, nes dÄ—l tra­so­se pa­di­dinto slė­gio ga­li su­spro­gi­nė­ti na­me esan­tys ra­dia­to­riai.

TRAK AI

VILNIU S

KAUN

AS

ANYK

Ĺ ÄŒIAI

IGNA

LINA

ZARA

SAI

Ĺ AKIAI

            

PALA

NGA

NERING

A

DRUS

KININK

AI

BIRĹ TO NAS



  

  DA

GEGUŽĖS 16 d. SU LAIKRAĹ ÄŒIAIS



KLAIPÄ–

4

tis

KĹŤno masÄ—s indek

Tarp vai­kų plin­ ta nau­ja grės­min­ ga ma­da – uos­to­mo­ jo ta­ba­ko ťniau­ki­ mas. Nors Lie­tu­vo­ je ťiuo ga­mi­niu pre­ kiau­ti drau­dŞia­ma, paaug­liai be var­ go jo įsi­gy­ja in­ter­ ne­tu. Mo­kyk­lo­se su­ ka­mas net vers­las – vy­res­ni mo­ki­niai siō­lo uos­to­muo­ ju ta­ba­ku pre­kiau­ti jau­nes­niems.

38 me­tĹł klai­pė­die­tÄ—, tarp sa­vo try­ li­ka­me­Ä?io sō­naus daik­tĹł ra­du­si dė­ Ĺžu­tÄ™ su neaiť­kia me­dĹžia­ga, ne juo­ kais iť­si­gan­do. Mo­te­ris pa­ma­nÄ—, kad paaug­lys pra­dė­jo var­to­ti nar­ ko­ti­kus. „Ra­dus dė­Şu­tÄ™ su neaiť­kios kil­ mÄ—s me­dĹžia­ga pir­miau­sia ki­lo pa­ Ä?ios bai­siau­sios min­tys. Pa­ma­ niau, kad tai nar­ko­ti­kai, kad ma­no sō­nus pra­dė­jo var­to­ti“, – pa­sa­ko­ jo uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­ to­ja.

pageidaujamas?

Kovoti su nutu kusiais jĹŤrininkais pirmoji Ä—mÄ—si Norvegija. Ĺ ioje ĹĄalyje ÄŻvesta jĹŤri nin ba, kuriÄ… perĹžengus kĹł svorio rijie laivuose jau nebepageidaujami. Svorio riba vertina ma pagal kĹŤno masÄ—s indeksÄ…. Jis apskaiÄ?iuojamas kĹŤno svorÄŻ pada metrais, pakelto kvad lijus iĹĄ ĹŤgio ratu. PavyzdĹžiui, jei svoris yra 85 kilogramai, o ĹŤgis 1,8 metro, pa dauginta ĹŤgio suma 3,24. SvorÄŻ pa dalijus iĹĄ 3,24 iĹĄeina 26,23. Tai ir yra Ĺžmogaus kĹŤno masÄ—s indeksas. Norvegijoje jĹŤrinin kas laivuose yra nebepageidaujamas, kai jo kĹŤno masÄ—s indeksas sudaro per 35. Ĺ iuo atveju 1,8 metro ĹŤgio jĹŤ rininkas Norvegijos laivyne jau bĹŤtĹł nepageidaujamas, kai sveria per 114 ki logra ĹŤgio jĹŤrininkas Nor mĹł. 1,7 metro ď ŽDiskriminacija: XNVXb_V\`RNYf` vegijoje jau bĹŤtĹł RN]XĂ­[Ă­`WĂ­_V[V[ nepageidaujamas, XNVYNVcb\`RWNbf_N[R kai jo svoris dau]NTRVQNbWNZV metu Filipinuose giau nei 102 kilogra vyrĹł, turinÄ?iĹł mai.  lieknas, vis tiek liks antsvorio yra apie  9RSa`_VTUa`bgU\bOY\T` Normalus antsvo 20 proc. ]\aP\Z•[b\a_ egmatikas“, rio neturinÄ?io – aiĹĄkino J.Liepuo Ĺ ios ĹĄalies jĹŤrinin Ĺžmogaus kĹŤno ma nius. kĹł draudimo ma sÄ—s kompa sÄ™, rasti bĹŤdĹł, kaip Jis prisiminÄ—, kad nuo 19 iki 25. Tokiais indeksas yra Lemia ne svoris reguliuoti reise plaukÄ— ribÄ…. nijos siĹŤlo dar grieĹžtesnÄ™ svo kartu su vokieÄ?iu rÄŻ. In indeksais pasiĹžymi kĹŤno masÄ—s ÄŽ svorÄŻ vis labiau dÄ— Dirbti laivuose jau mechaniku, kumesÄŻ nebegalÄ—- kiami terneto svetainÄ—je pateidauguma pa- jĹŤ tĹł jĹŤrininkai, kuriĹł saulio darbo rinkÄ… rininkus apdraudĹžian kreipia ir ris svÄ—rÄ— per 130 ki ďŹ ziniai pratimai, kĹŤno masÄ—s inlogramĹł. Taip pritaikyti uĹž Ä?ios kom- pat jĹŤrininkams. ÄŽver deksas PietryÄ?iĹł Azijos ĹĄa kariaujanÄ?iĹł panijos. Antsvorio tu lietuvis pamena tinÄ™s tam tikrus rumunÄ…, ku- ĹŤgio 33. Tai reiĹĄkia, kad 1,8 metro duo liĹł jĹŤrininkai. rintys jĹŤrininmenis, kiekvienas kai yra maĹžiau jud jĹŤrininkas jau bĹŤ darbuotojas rĹŤs, jie daĹžniau tĹł nebepa- gali geidaujamas, kai pakliĹŤva ÄŻ draudimi susikurti treniruo Partija nurodÄ— mankĹĄ Juozas Liepuonius: sveria per 107 kiÄ?iĹł ir maitinius ÄŻvykius. tintis nimosi programas, logramus, o 1,7 met Asociacijos „JĹŤrĹł Viena JAV medi raĹĄyti mankĹĄtiro – sveriantis cinos mokykkapitonĹł klunimosi dienoraĹĄtÄŻ. 96 kilogramus. la 2008–2012 me bas“ pirmininkas Kai Ĺžmo gus tais Juozas LiepuoiĹĄ prigimanalizavo jĹŤJ.Liepuoniaus tei LaivĹł savininkai rininkĹł sveikatos nius prisiminÄ— at gimu, nepageidauja ri duomenis pagal ties yra veiklus, vejÄŻ, kai pernai nutukusiĹł jĹŤrinin ninkĹł laivuose mankĹĄ dalis jĹŤreisĹł metu laivuo plaukÄ— su Kinijos judkĹł, nes jie daĹžse gautas trau- rus, jĹŤrininkais. Laitinasi. Kai kurie vykdami ÄŻ niau serga. Kyla pa net mas. IĹĄ analizuo ve buvÄ™s partinÄ—s bĹŤ da mas reisus pasiima pildomĹł probletĹł 7 tĹŤkst. atvediorganizacijos jĹł hantelius. mĹł dÄ—l serganÄ?iĹłjĹł sekretorius kinus beveik 60 proc. at pargabenimo iĹĄ jĹŤrininkus ragivejĹł jĹŤrinin- desnio svorio savo laivĹł ÄŻ namus, kai Anot J.Liepuoniaus, kai turÄ—jo antsvorÄŻ. no mankĹĄtintis. sustreikuoja ĹĄirlaivĹł ilgis – pareigas atliks apie 250 metrĹł, to dis. DaĹžni atvejai, J.Liepuonius teigÄ—, Visi Kinijos jĹŤrinin tin kadÄ—l norint yra kur kai norÄ—dami iĹĄkad apklau- mai, kai buvo liek- so pasivaikĹĄÄ?ioti. Lai plaukti ÄŻ reisus, vy ni, pasitempÄ™. o flegmatikas ir se jam dar neteko vuose bĹŤna stalo rai nuslepia rimgirdÄ—ti klauteniso, biliardo sta tas ligas. simo EuropieÄ?iams var lai, svarmenys. Ĺžytis su azi- zuo dÄ—l jĹŤrininkĹł svorio. Anali- lieknas vis tiek liks Lietuvos jĹŤrininkĹł ÄŽvedus antsvorio ap jieÄ?iais svoriu yra jant draudiminius sÄ…jungos pirribojimus, jie mi sudÄ—tinga. DauÄŻvykius laive, flegmatikas. labiausiai turÄ—tĹł ninkas Petras BekÄ— pagrindiniai klausi guma jĹŤrininkĹł iĹĄ ÄŻtakos vadovauĹža mano, kad mai bĹŤna, ar jĹŤEuropos per 40 anksÄ?iau ar vÄ—liau jantiems jĹŤrĹł spe rininkas nebuvo iĹĄ metĹł jau turi ant ir Lietuvoje bus cialistams. LaigÄ—rÄ™s, nevartojo svorÄŻ, kuris praribojamas jĹŤrinin vavedĹžiĹł darbas yra narkotikĹł, nebuvo sideda nuo 25 kĹŤ kĹł svoris. TarpmaĹžiau judrus, no masÄ—s indekpervargÄ™s. tautiniai jĹŤriniai todÄ—l dauguma jĹł so arba yra nutukÄ™ Ne svoris, o alko dokumentai toturi antsvorio. holis, narkotiir virĹĄija 30 kĹŤkiĹł apribojimĹł kol Danijoje netgi 53 ris, bĹŤdamas 67 kai ir pervargimas no masÄ—s indeksÄ…. proc. kadetĹł tukas nenumato. metĹł, svÄ—rÄ— per esantys pagrinTaÄ?iau tendencija ri antsvorÄŻ. 110 kilogramĹł, bet diniai Pasaulio sveikatos tiek Lietuvoje, teniso organizacijos ava veiksniai, kurie turi ÄŻtakos je tiek kitose Europos ÄŻveikdavo jaunesnius aikĹĄtelÄ—duomenimis, Da rijoms laivyboje. ĹĄalyse yra ta, nijoje yra per 55 varĹžovus. kad ĹžmonÄ—s storÄ— Laive yra kur vaikĹĄ proc. vyrĹł, kuriĹł „Jei Ĺžmogus iĹĄ ja. Ä?ioti prigimties yra kĹŤno masÄ—s inTarptautinÄ— trans „PaŞįstu daug Lie Nusle veiklus, judrus, net deksas didesnis nei porto darbuototuvos jĹŤrininbĹŤdamas di- Nor pia ligas 25. NorvegijokĹł. Neatsimenu jĹł federacija (ITF) desnio svorio savo je tokiĹł vyrĹł yra vegijos pavyzdĹžiu nÄ— parÄ—mÄ— interper 57 proc. Tuo pa nebepriimti ne bĹŤtĹł iĹĄskirtinai sto vieno, kuris tinio puslapio www.trai tinkamai. O egma reigas atliks ÄŻ laivynÄ… nutukusiĹł ras. ApkĹŤniam jĹŤrininkĹł gali board.org. tikas, jei jis ir pa nin gonĹžmogui dirbti laive sekti ir Danija. kĹŤrimÄ…. Ja bĹŤtĹł sunku, nes jĹŤrininkas gali ÄŻver me bet kuris tenka daug judÄ—ti“, – tikino P.Betinti savo kĹŤno kÄ—Ĺža.

Ne­le­ga­laus nuo­do ma­da

108 (19 711)

SuŞinokite daugiau 2 psl.

3


2

PIRMADIENIS, GEGUŽĖS 13, 2013

miestas

Va­sa­ros su­tik­tu­vėms – gran­dio­zi­nė šven­tė

„„Pla­nai: Se­na­mies­čio šven­tė tu­rė­tų pra­džiu­gin­ti tūks­tan­čius klai­pė­die­čių.

Se­na­mies­čio die­na pa­skelb­ta ge­gu­žės 18oji va­sa­rą pa­si­tiks griaus­min­gai – re­kor­ di­niu ren­gi­nių skai­čiu­mi. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

At­gai­va se­na­mies­čiui

Mies­to va­do­vai ti­ki­no, kad or­ga­ ni­zuo­ja­ma gran­dio­zi­nė šven­tė bus nau­din­ga Klai­pė­dos se­na­mies­čio gy­vy­bei įkvėp­ti. Ar­tė­jan­ti Se­na­ mies­čio die­na tu­rė­tų tap­ti pa­vyz­ džiu, kaip mies­tas tu­ri at­ro­dy­ti tu­ riz­mo se­zo­no me­tu. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas džiau­gė­si ir se­na­mies­čio vers­li­nin­kų ini­cia­ty­va. Ge­gu­žės 18 d. mies­to šir­dy­je įsi­kū­ru­sios par­ duo­tu­vės bei mai­ti­ni­mo įstai­gos gy­ven­to­jams ir mies­to sve­čiams tai­kys di­de­les nuo­lai­das. Or­ga­ni­za­to­riai pa­brė­žė, kad iš­ skir­ti­nio mies­to šven­tės da­ly­vių dė­me­sio tu­rė­tų su­lauk­ti Eu­ro­pos jū­ros die­nai pa­mi­nė­ti skir­tas Lai­ vų pa­ra­das, Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­ me­nės vie­ny­bės die­nos ren­gi­niai ir jach­tos „Lie­tu­va“ žy­gio ap­link pa­ sau­lį 20-me­čio pa­mi­nė­ji­mas. Duok­lė jū­rai

Vie­nu di­džiau­siu Se­na­mies­čio šven­tės ak­cen­tu taps ren­gi­niai Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le ir Da­ nės kran­ti­nė­se. Šeš­ta­die­nį mies­ tą įsup­sian­ti šven­tė pra­si­dės 9 val. Lie­tu­vos vė­lia­vos iš­kė­li­mu Krui­zi­ nių lai­vų ter­mi­na­le. 10 val. star­tuos re­ga­ta „Ge­ro vė­jo“. Vi­si no­rin­tys ste­bė­ti aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas“

ir Ro­ta­ry klu­bo „Con­cor­dia 1826“ ini­ci­juo­tą Da­nės upės va­ly­mo ak­ ci­ją, ga­lės tai pa­da­ry­ti 10 val. Nuo 10 iki 16 val. vyks Ka­riuo­ me­nės ir vi­suo­me­nės vie­ny­bės die­ nai skir­ti ren­gi­niai, ku­riuo­se ne­ trūks ne tik mu­zi­kos, bet ir dū­mų bei šū­vių.

Šeš­ta­die­nį mies­tą įsup­ sian­ti šven­tė pra­si­dės 9 val. Lie­tu­vos vė­lia­ vos iš­kė­li­mu Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le.

Ren­gi­nių są­ra­šą tę­sia iš­kil­min­ gos Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los ei­ty­nės bei bū­si­mų­jų jū­ ri­nin­kų prie­sai­ka prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo, jach­tos „Lie­tu­va“ žy­gio ap­link pa­sau­lį 20-me­čio pa­mi­nė­ji­ mas Bu­riuo­to­jų kran­ti­nė­je, Eu­ro­pos mu­zie­jų nak­ties ren­gi­nys Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je, vil­ki­ko TAK-6 šo­kis ak­va­to­ri­jo­je ties Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­lu ir pre­ky­bi­nin­kų mu­gė. Va­ka­ri­nia­me kon­cer­te gros at­li­ kė­jos No­ta ir Jur­ga Še­dui­ky­tė. Vi­są šven­ti­nę die­ną vai­ni­kuos 22 val. pra­si­dė­sian­tis nak­ti­nis lai­vų pa­ra­das Kur­šių ma­rio­se ir šven­ti­ nis fe­jer­ver­kas 23 val. Smil­ty­nė­je.

Mu­zi­kuos – gau­siau

Se­na­mies­čio die­nos ren­gi­nius pa­ pil­dys ir Gat­vės mu­zi­kos die­na, šiais me­tais Klai­pė­do­je šven­čia­ma jau 6-ąjį kar­tą. Mu­zi­kan­tai praei­vius džiu­gins erd­vė­je nuo Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės iki Tur­gaus gat­vės pa­bai­gos. Šven­ tei jau ruo­šia­si 100 mu­zi­kai nea­be­ jin­gų žmo­nių. Gat­vės mu­zi­kos die­nos me­ tu skam­bės dai­nuo­ja­mo­ji poe­zi­ja, liau­dies, klu­bi­nė, po­pu­lia­rio­ji mu­ zi­ka. Į gro­jan­čių gre­tas įsi­trauks ir S.Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos, J.Ka­ro­ so ir J.Ka­čins­ko mu­zi­kos mo­kyk­lų auk­lė­ti­niai. Gai­vins tur­gų

Se­na­mies­čio die­nos me­tu Klai­pė­ dos se­na­ja­me tur­gu­je šur­mu­liuos ir ant­ro­ji me­ni­nė pro­vo­ka­ci­ja „Tur­ gaus nak­tis“. Pa­si­se­ki­mo spa­lį su­lau­ku­si ak­ci­ja ir to­liau se­na­mies­ty­je esan­čią tur­ ga­vie­tę ban­dys pa­vers­ti kul­tū­ri­niu mies­to cent­ru. Šios ak­ci­jos šū­kis – „Nuo Čar­lio Čap­li­no iki hou­te­cou­tu­re“. Šį­kart tur­gaus erd­vę dre­bins ne tik mu­zi­ ka ir rit­mai, bet ir ki­nas su ma­da. Ren­gi­nio veiks­mu rū­pin­sis Va­len­ ti­nas Ma­sals­kis kar­tu su va­do­vau­ ja­mu Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ru, pa­si­ro­dys įvai­rių žan­rų mu­zi­ki­nės gru­pės, bus ro­do­ma Vi­ta­li­jus Čep­ kaus­ko ma­dos ko­lek­ci­ja. Ge­gu­žės 18 d. „Švy­tu­rio me­nų do­ke“ taip pat vyks ir Bal­ti­jos ša­ lių ma­dos fes­ti­va­lis „IK­RA ma­da“. Jo pra­džia – 19 val. Fes­ti­va­ly­je da­ ly­vaus am­bi­cin­gi di­zai­ne­riai ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio.

Nė sa­vait­ga­lio be rei­do Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras” ir „Klaipėdos“ skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61. Internetu: AB DNB bankas, sąskaitos Nr. LT654010042501303098. Pavedimu:www.kl.lt/dienrastis/prenumerata

Klai­pė­dos Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai, kiek­vie­ną sa­vait­ga­ lį vyk­dan­tys rei­dus uos­ta­mies­čio gat­vė­se bei mies­to priei­gų ke­liuo­ se, šį kar­tą gau­dė ne tik ne­blai­vius vai­ruo­to­jus, bet ypa­tin­gą dė­me­sį krei­pė į mo­to­cik­li­nin­kų vai­ra­vi­ mo ypa­tu­mus.

Vi­si šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį dir­bę Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro (KEB) pa­rei­ gū­nai ga­vo už­duo­tį dau­giau dė­me­

sio skir­ti chu­li­ga­niš­kai bei pa­vo­jin­ gai vai­ruo­jan­tiems vai­ruo­to­jams. Kaip ir kiek­vie­ną die­ną, ypač do­ mė­ta­si, ar vai­ruo­to­jai sė­do prie vai­ro blai­vūs. Per šias išei­gi­nes po­li­ci­nin­kai dir­bo to­se mies­to gat­vė­se, kur, jų ži­nio­mis, mo­to­cik­li­nin­kai daž­niau­ siai ne­si­lai­ko Ke­lių eis­mo tai­syk­ lių rei­ka­la­vi­mų. Dvie­jų sa­vait­ga­lio die­nų dar­bo re­zul­ta­tus pa­rei­gū­nai ža­da su­skai­čiuo­ti šian­dien. Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­rei­gū­nai vyk­ dė pa­vo­jin­go ir chu­li­ga­niš­ko vai­ra­ vi­mo kont­ro­lę.

Šią sa­vai­tę pa­rei­gū­nai vėl su­rengs rei­dą, ku­rio me­tu tik­rins trans­por­ to prie­mo­nes. Ge­gu­žės 1–5 d. Klai­pė­dos KEB pa­rei­gū­nai vyk­dė ne­blai­vių ir ap­ svai­gu­sių vai­ruo­to­jų bei grei­čio kont­ro­lę. Pa­tik­rin­ti 1 226 vai­ruo­to­jai, 16 vai­ruo­to­jų bu­vo ne­blai­vūs, 14 – leng­vo gir­tu­mo, 2 – vi­du­ti­nio gir­ tu­mo, išaiš­kin­ta 20 ne­blai­vių dvi­ ra­ti­nin­kų, nu­sta­ty­ta 119 leis­ti­no grei­čio vir­ši­ji­mo at­ve­jų, 40 pės­ čių­jų nu­baus­ta už įvai­rius eis­mo tai­syk­lių nu­si­žen­gi­mus.


3

PIRMADIENIS, GEGUŽĖS 13, 2013

miestas Pa­lan­go­je li­jo gin­ta­rais

Mies­tie­čiai va­lė par­ką

Va­gys dir­ba be lais­va­die­nių

Šeš­ta­die­nį Pa­lan­go­je penk­tą kar­tą su­reng­ta Gin­ta­ri­nio pa­ jū­rio šven­tė, į ku­rią at­vy­ko ne­ ma­žai sve­čių iš už­sie­nio. Vy­ ko pir­ma­sis Lie­tu­vo­je gin­ta­ rų rin­ki­mo čem­pio­na­tas, ku­rio lai­mė­to­ju ta­po pa­lan­giš­kis Ro­ mas Mi­liaus­kas. Nep­tū­nas ku­ ror­to gat­vė­se bei pa­jū­ry­je iš­ bars­tė 75 ki­log­ra­mus gin­ta­rų.

Sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čiai su­ren­ gė ant­rą tal­ką Jū­ros par­ke. Tal­ kos or­ga­ni­za­to­riai šį kar­tą bu­ vo ap­rū­pin­ti grėb­liais. Pag­rin­di­ nė už­duo­tis jiems bu­vo su­grėb­ ti la­pus ap­lin­kui vai­kų žai­di­mo aikš­te­lę. Prieš sa­vai­tę ap­link šią aikš­te­lę bu­vo nu­ge­nė­ti be­si­ka­ lan­tys krū­mų ūg­liai, to­dėl čia ta­ po ne tik šva­riau, bet ir sau­giau.

Sa­vait­ga­lį Ute­nos gat­vė­je iš re­mon­tuo­ja­mo na­mo ga­ra­žo din­go ben­zi­ni­nis pjūk­las ir me­ džio ap­dir­bi­mo stak­lės. Tai­ kos pro­spek­te iš kios­ko pa­ grob­tas ka­sos apa­ra­tas su pi­ ni­gais. Upe­lio gat­vė­je iš ga­ra­žo pa­vog­tos dyg­liuo­tos pa­dan­gos su rat­lan­kiais, vy­riš­kas dvi­ra­tis ir ke­lios me­ta­li­nės tal­pyklės.

Aikš­te­lė­je prie jū­ros – sla­lo­mas

Dienos telegrafas Pris­ta­ty­mas. Šian­dien 17 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vie­š o­s ios I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­l io­te­kos Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos am­ba­sa­ do­r iaus Ka­na­do­je, is­to­r i­ko dr. Vy­tau­ to Ža­lio kny­gos „Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jos is­to­ri­ja 1925–1940 m.“ II to­mo pri­sta­ty­ mas. Da­ly­vaus au­to­rius dr. V.Ža­lys, is­ to­ri­kas Čes­lo­vas Lau­ri­na­vi­čius, ren­gi­ nį ves Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos ka­ted­ros ve­dė­jas Vy­gan­tas Va­rei­k is. Kar­je­ra. Šian­d ien 11–13 val. Lie­t u­vos vers­lo ko­le­g i­jo­je vyks ren­g i­nys „Kar­ je­ros die­na LTVK 2013“. Ren­g i­nio me­ tu stu­den­tai bus su­pa­ž in­d in­t i su jau­ ni­mo kar­je­ros ga­l i­my­bė­m is bei kaip bū­ti iš­skir­ti­niam dar­bo rin­ko­je.

„„Azar­tas: ma­ši­nų aikš­te­lė­je aist­ras kai­ti­no svy­lan­čios gu­mos kva­pas ir va­rik­lių griaus­mas. 

Uos­ta­mies­čio Neį­ga­lių­jų pa­plū­di­mio au­ to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je vy­ko pir­mo­sios au­ to­mo­bi­lių sla­lo­mo pir­me­ny­bės. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Aikš­te­lė, ku­rio­je jau­ni ir be­bai­miai vai­ruo­to­jai pa­pras­tai iš­ban­dy­da­ vo sa­vo meist­riš­ku­mą ne­le­ga­liai,

šį kar­tą nuo ry­to bu­vo ste­bi­ma po­ li­ci­jos, o veiks­mas jo­je kai­ti­no žiū­ ro­vų aist­ras. Va­kar pir­m a­ja­m e au­to­m o­b i­ lių sla­l o­m o pir­m e­ny­b ių „Pa­j ū­ rio sla­lo­mo 2013“ eta­pe da­ly­va­

vo 52 da­ly­viai, tarp ku­rių bu­vo ir mė­gė­jų, ir pro­fe­sio­na­lų. Jie at­vy­ ko iš Klai­pė­dos, Vil­niaus, Ma­žei­ kių, Ši­lu­tės, Mo­sė­džio, Pa­lan­gos, Gargž­dų. Aikš­te­lės pa­kraš­čiais iš­si­ri­kia­ vę žiū­ro­vai ati­džiai ste­bė­jo da­ly­vių pa­si­ro­dy­mus ir ne­slė­pė emo­ci­jų. Per­pus pa­da­ly­to­je aikš­tė­je bu­ vo dvi tra­sos, ku­rio­se vie­nu me­tu var­žė­si po au­to­mo­bi­lį. Įvei­kę vie­ ną tra­są, po­ros da­ly­viai pa­si­keis­da­ vo vie­to­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sla­lo­mo da­ly­viai va­žia­vo sa­vais au­to­mo­bi­liais, tad ne vi­si jie bu­vo pri­tai­ky­ti spor­tui. Pir­me­ny­bės bus vyk­do­mos pen­ kiais eta­pais Klai­pė­dos, Skuo­do, Plun­gės ra­jo­nuo­se bei Pa­lan­go­je. „Mū­sų tiks­las kaip ga­li­ma la­ biau po­pu­lia­rin­ti au­to­mo­bi­lių sla­ lo­mo spor­tą“, – va­kar tei­gė šio ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius ir ve­dė­ jas ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Jau­ni­mo ska­ti­ni­mo fon­das“ pre­ zi­den­tas Ar­nas Aš­mo­nas.

Po smū­gių merginą ištiko ko­ma Dai­va Ja­naus­kai­tė Muš­ti gy­ve­ni­mo drau­ges bei ki­tus silp­nes­nius šei­mos na­rius, ne­pai­ sant ak­ty­viai tai­ko­mų prie­var­tos prie­mo­nių prieš smur­tau­to­jus, vis dar įpras­ta.

Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai dau­giau­sia dar­bo tu­ rė­jo dėl pa­si­gė­ru­sių ir ag­re­sy­vių šei­mo­se ar­ti­muo­sius skriau­du­sių klai­pė­die­čių. Šeš­ta­die­nį iš Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nės li­go­ni­nės su­lauk­ta pra­ne­ši­ mo, kad į li­go­ni­nę iš­tik­ta ko­mos pa­

gul­dy­ta 1986 m. gi­mu­si mer­gi­na. Ją na­muo­se Šiau­lių gat­vė­je žiau­ riai su­mu­šė su­gy­ven­ti­nis. Nu­ken­ tė­ju­sio­ji į li­go­ni­nę pa­te­ko apie 15 val. Jai su­lau­žy­tas apa­ti­nis žan­di­ kau­lis, su­muš­tas vi­sas kū­nas, dėl gal­vos trau­mos iš­ti­ko ko­ma. Į po­ros bu­tą pa­si­bel­du­siems pa­ rei­gū­nams nie­kas nea­ti­da­rė du­rų. Pa­rei­gū­nai ieš­ko įta­ria­mo­jo, ta­ čiau iki pir­ma­die­nio ak­ty­ves­nių po­li­ci­jos veiks­mų ti­kė­tis ne­rei­kė­ tų, nes sa­vait­ga­liais daž­niau­siai rea­guo­ja­ma į pa­gal­bos pra­šy­mus, o nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo ima­ma­si sa­ vai­tės pra­džio­je.

Šeš­ta­die­nį va­ka­re pa­tru­liai sku­ bė­jo ir į Klai­pė­dos prie­mies­tį. Kiš­ kė­nų kai­me gir­tas vy­ras mu­šė kumš­čiais bei spar­dė ne ką blai­ ves­nę su­gy­ven­ti­nę. Mo­te­ris me­di­ kų pa­gal­bos at­si­sa­kė, vy­ras už­da­ ry­tas į areš­ti­nę. Pa­rei­gū­nams te­ko auk­lė­ti ir 23 me­tų mer­gi­ną, ku­ri na­muo­se mu­šė sa­vo 80-me­tę mo­ čiu­tę. Tie­sa, mer­gi­na ne­bu­vo iš­ga­ ben­ta į areš­ti­nę, ti­kė­ta­si, kad ji su­ si­pras po griež­to po­kal­bio. Dar vie­ną šei­mos konf­lik­tą, ku­ rio me­tu vy­ras ne­val­dė kumš­čių, pa­rei­gū­nai ge­si­no Auš­ros gat­vė­ je. Konf­lik­tų šei­mo­se bei smur­

to pro­ver­žių ge­ro­kai pa­dau­gė­ja po 10-osios mė­ne­sio die­nos, kai mo­ ka­mos so­cia­li­nės pa­šal­pos bei pen­ si­jos. Pa­rei­gū­nai bei me­di­kai ke­lias die­nas po šios da­tos va­di­na juo­do­ sio­mis mė­ne­sio die­no­mis. Jie ti­ki­na, kad so­cia­li­nės ri­zi­kos gru­pei pri­ski­ria­miems as­me­nims tu­rė­tų bū­ti ap­ri­bo­tas dis­po­na­vi­ mas gry­nai­siais pi­ni­gais, o vals­ty­ bės tei­kia­mą pa­ra­mą ge­riau­sia bū­tų iš­duo­ti mais­to pro­duk­tais. Esa­ma siū­ly­mų, kad į po­li­ci­jos aki­ra­tį pa­ te­ku­siems as­me­nims dėl ne­tin­ ka­mo el­ge­sio pa­si­gė­rus bū­tų nu­ trauk­ta vals­ty­bės pa­ra­ma.

Na­mie – tik šal­tas van­duo Pa­tys ši­lu­mos tra­sų 1 ban­dy­m ai pa­d i­d in­t u slė­giu bus at­lie­ka­mi ry­toj.

Tą­dien ir paaiš­kės, ku­rios ši­lu­ mos tra­sų vie­tos yra re­mon­tuo­ti­ nos, kaip grei­tai ga­li­ma pa­ša­lin­ ti trū­ku­mų. Anot „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ at­ sto­vų, pa­gal ge­riau­sią sce­na­ri­jų, jei ne­bus ras­ta di­de­lių de­fek­tų, kai ku­rie klai­pė­die­čiai jau tre­čia­die­ nio va­ka­rą vėl ga­lės praus­tis karš­tu van­de­niu. Vie­nin­te­lė są­ly­ga – na­ mo šil­dy­mo sis­te­mos pri­žiū­rė­to­

jai tu­ri kuo sku­biau nuim­ti ak­les ir pa­ruoš­ti van­dens pa­šil­dy­mo įren­ gi­nius. Pir­miau­sia karš­to van­dens su­ lauks Kau­no gat­vė­je esan­tys dau­ gia­bu­čiai, nes jie yra ar­čiau­siai „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ ka­ti­li­nės. Prog­no­zuo­ja­ma, jog di­džio­ji da­ lis šiau­ri­nės mies­to da­lies gy­ven­ to­jų karš­to van­dens su­lauks ket­vir­ ta­die­nio po­pie­tę. Gy­ven­to­jai, ku­rių na­mams dėl ras­tų de­fek­tų ne­bus ga­li­ma ope­ ra­ty­v iai at­n au­j in­t i karš­to van­

dens tie­ki­mo, bus in­for­muo­ja­mi at­ski­rai. „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ at­sto­ vai pa­brė­žė, jog hid­rau­li­nių ban­ dy­mų me­tu var­to­to­jams ne­bus tie­kia­ma ši­lu­mos ener­gi­ja karš­ tam van­de­niui ruoš­ti, to­dėl re­ko­ men­duo­ja­ma už­suk­ti bu­to įva­di­nį karš­to van­dens ven­ti­lį, kad už šal­ tą van­de­nį ne­rei­kė­tų mo­kė­ti kaip už karš­tą. Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je ši­lu­mos tra­sų hid­rau­li­niai ban­dy­mai bus at­lie­ka­mi nuo bir­že­lio 10 d.

Pa­ger­bi­mas. Pir­ma­d ie­n į 15 val. me­ ri­jo­je bus pa­gerb­t i krep­ši­n io tur­ny­ro 3x3 rė­mė­jai ir or­ga­ni­za­to­riai. Spek­tak­lis. Ant­ra­die­nį 18 val. Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ro sa­lė­je (Dar­žų g. 10) Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to teat­ras ro­dys spek­tak­lį pa­gal P.Ti­lai­nės pje­sę „Ra­ga­ nos“. Re­ži­sie­rius – pro­f. Pet­ras Biels­kis. Ne­s ut­ram­d o­m a­s is. Sek­m a­d ie­n io nak­tį gir­tas, pra­skel­ta gal­va Lau­ki­nin­ kų gat­vė­je vy­ras ne­lei­do me­d i­kams su­teik­ti jam pa­gal­bos ir puo­lė po­li­ci­ nin­kus. 1980 m. gi­męs šios gat­vės gy­ ven­to­jas sru­vo krau­ju iš žaiz­dos vir­šu­ gal­vy­je, ta­čiau ne­si­lei­do su­tvars­to­mas. At­vy­ku­siems pa­rei­gū­nams jis taip pat pa­si­prie­ši­no, pa­ban­dė atim­ti gink­lą ir spy­rė uni­for­muo­tam po­l i­ci­n in­k ui į gal­vą. Su­tei­k us bū­t i­ną­ją me­d i­ci­nos pa­gal­bą, 2,36 pro­mi­lės įpū­tęs klai­pė­ die­tis bu­vo už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Nusk­riau­dė. Pie­ti­nė­je uos­ta­mies­čio da­ ly­je, ku­ri daž­nai va­di­na­ma mies­to mie­ ga­mai­siais, pa­gy­ve­nu­sioms mo­te­rims ne­sau­gu net die­ną. Sa­vait­ga­lį 1926 me­ tais gi­mu­siai klai­pė­die­tei ša­lia Lau­ki­nin­ kų gat­vės 12 na­mo penk­tos laip­ti­nės du ne­pa­žįs­ta­mi vy­rai su­su­ko ran­kas ir iš­ plė­šė ran­ki­nę. Mo­te­ris ne­te­ko pi­ni­gų ir do­ku­men­tų. Ža­la – tūks­tan­tis li­tų. Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ve­ro­n i­ka Kar­ ve­lie­nė (g. 1925 m.), Joa­na Vo­go­nie­nė (g. 1935 m.), Rim­vi­das Bu­be­lis (g. 1954 m.), Alek­sandr Du­ben­čiuk (g. 1959 m.), And­rej Ger­nat (g. 1977 m.). Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą šeš­ta­ die­nį gim­dė 3 mo­te­rys, gi­mė 4 ber­niu­ kai – vie­na šei­ma su­si­lau­kė dvy­nu­k ų, sek­ma­die­n į gim­dė 4 mo­te­rys, gi­mė 2 ber­niu­kai ir 2 mer­gai­tės.

„„Ne­p a­t o­g u­m ai: ke­l ias

die­n as šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je gy­ve­ nan­čių klai­pė­die­čių na­muo­se iš čiau­po te­kės tik šal­tas van­duo.

Grei­to­ji. Sek­ma­die­nį iki 16 val. klai­pė­ die­čiai 40 kar­tų kvie­tė­si grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kus. Ne­ma­žai ne­blai­vių ir ne­paei­nan­čių as­me­nų gu­lė­jo vie­šo­ sio­se vie­to­se, klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais.


4

pirmadienis, gegužės 13, 2013

miestas

Ne­le­ga­laus nuo­do ma­da La­biau ma­da nei pri­klau­so­my­bė

1

Mo­te­ris ati­džiai iš­ty­ ri­nė­jo dė­žu­tę ir iš­ siaiš­ki­no, kad tai uos­to­ma­ sis ta­ba­kas. „Pris­pau­džiau iš mo­ kyk­los grį­žu­sį sū­nų. Tik po il­gų po­kal­bių sū­nus pa­ pa­sa­ko­jo, kad dė­žu­tę ga­ vo mo­kyk­lo­je“, – dės­tė klai­pė­die­tė. Paaug­lys ma­mai tvir­ti­ no, kad pa­ts ta­ba­ko uos­ ty­ti ne­ban­dė, o dė­žu­tę jam da­vė vy­res­ni mo­kyk­los drau­gai. Paaug­liui jie pa­ siū­lė už­si­dirb­ti. „Sū­nus tiki­no, kad vy­ res­ni mo­ki­niai jam par­da­ vė ta­ba­ko dė­žu­tę už 8 li­tus. Paaug­liai tei­gė, kad pre­kę jis ga­ lės par­duo­ti už 12 li­tų ir taip už­ si­dirbs. Sū­nus su­si­gun­dė už­dar­ biu. Jis pa­sa­kė, kad taip ver­čia­si ne vie­nas drau­gas“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Au­re­li­jus Ve­ry­ga:

Ka­dan­gi ši veik­la nė­ra li­cen­ci­juo­ta, neaiš­ku ap­skri­tai, ko­kius pro­duk­tus gau­na žmo­nės. Juo­ se ga­li bū­ti pri­mai­ šy­ta ko tik no­ri.

Iš no­sies pa­si­py­lė krau­jas

Pa­sak klai­pė­die­tės, ra­di­nys jai iki šiol ne­duo­da ra­my­bės. „Nors sū­nus įti­ki­nė­jo, kad pa­ ts ne­ban­dė, bet ką čia ga­li ži­no­ti. Paaug­liai vis­ko pri­si­gal­vo­ja. Ne­ži­ nai, koks „bru­das“ yra iš tik­ro to­je dė­žu­tė­je ir kaip ga­li pa­kenk­ti ma­ no ir ki­tiems vai­kams“, – nuo­gąs­ ta­vo mo­te­ris. Ji pa­sa­ko­jo, kad do­mė­jo­si uos­to­ mo­jo ta­ba­ko po­vei­kiu. Anot klai­pė­ die­tės, šis dir­gi­na no­sies glei­vi­nę ir ji il­gai­niui at­ro­fuo­ja­si. Žmo­gus ga­

„„Pi­ni­gai: uos­to­mo­jo ta­ba­ko dė­žu­tės kai­na – nuo 5 li­tų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

li pra­ras­ti uos­lę. Be­sai­kis šios me­ džia­gos var­to­ji­mas su­ke­lia aler­gi­ją. Uos­tant ta­ba­ką, di­dė­ja per­ša­li­mo li­gų grės­mė. Be to, ta­ba­ko dul­kės už­ter­šia plau­čius. „Ypač man įstri­go kaž­ko­kio mo­ ki­nio in­ter­ne­te ra­šy­tas pa­si­guo­di­ mas, kad per pa­mo­ką uos­tant ta­ ba­ką ir jo pa­dau­gi­nus iš no­sies pra­dė­jo te­kė­ti krau­jas. Ban­džiau skam­bin­ti ir klaus­ti spe­cia­lis­tų, kaip ga­li pa­kenk­ti ši prie­mo­nė, bet aiš­kaus at­sa­ky­mo ne­su­lau­kiau“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Kai­na – nuo 5 li­tų

Nors Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se ES ša­ly­se, iš­sky­rus Šve­di­ją, pre­ky­ ba uos­to­muo­ju ta­ba­ku drau­džia­ ma, ta­čiau in­ter­ne­te skel­bi­mų, siū­lan­čių pirk­ti šios me­džia­gos, yra daug. Pa­si­rin­ki­mas čia iš­ties la­bai di­ de­lis. Pre­kiau­ja­ma ir silp­nes­niu, ir ypač stip­riu uos­to­muo­ju ta­ba­ku. Tei­gia­ma, kad yra įvai­riau­sių jo „sko­nių“: vai­sių, eu­ka­lip­to, vais­ van­de­nių, iri­sų, ka­vos kre­mo ar net ener­gi­nių gė­ri­mų. Kai­nos – įvai­rios, bet nė­ra la­bai di­de­lės. Dė­žu­tė, ku­rio­je tel­pa nuo 4 iki 10 gra­mų, daž­niau­siai kai­nuo­ ja nuo 5 iki 10 li­tų. Ta­čiau yra ir ypač bran­gaus uos­ to­mo­jo ta­ba­ko, ku­rio 10 gra­mų kai­ nuo­ja 60 li­tų. „Tu­riu ir to­kių, ku­rie tin­ka slo­gai pra­va­ly­ti, ir to­kių, kur ge­rai „ka­la“ per gal­ve­lę“, – ne­sle­pia ano­ni­mi­ niai par­da­vė­jai.

Pre­kei­viai pa­brė­žia, kad uos­to­ mą­jį ta­ba­ką siun­čia į vi­sus mies­tus, ta­čiau pir­miau­sia rei­kia per­ves­ ti pi­ni­gus. Nu­ro­do­ma, kad pa­štu pre­kė at­siun­čia­ma per 2–5 die­nas, per au­to­bu­sų siun­tų sky­rių – 1–2 die­nas. Tai­ko­mos ir įvai­rios nuo­lai­dos. Nu­ro­do­ma, kad imant 10 dė­žu­čių ta­ba­ko, siun­ti­mas į ki­tą mies­tą ne­ mo­ka­mas. Įsi­gy­ja be di­de­lio var­go

Klai­pė­die­tė nea­be­jo­jo, kad uos­to­ mo­jo ta­ba­ko par­da­vė­jai net ne­pak­ lau­sia, kiek pir­kė­jui me­tų. „To­kiems žmo­nėms svar­biau­sia gau­ti pi­ni­gų. Jiems ne­rū­pi, kas per­ ka pre­kę. Be to, te­le­fo­nu ne­la­bai ir pa­tik­rin­si, kiek pir­kė­jui me­tų. Vai­ kas juk ga­li pa­sa­ky­ti bet ką“, – pa­ brė­žė mo­te­ris. Klai­pė­die­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad vai­kams, ku­riems su­ka­ko 14 me­tų, ne­ky­la pro­ble­mų at­si­skai­ty­ti už pre­kę. Ga­vę tė­vų su­ti­ki­mą jie ga­li nau­do­tis elekt­ro­ni­ne ban­ki­nin­kys­ te ir pa­tys vyk­dy­ti ope­ra­ci­jas. „No­riu įspė­ti ki­tas ma­mas, kad šios at­kreip­tų dė­me­sį, ką vei­kia jų vai­kai“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­ lis­tai pa­skam­bi­no vie­nam par­da­ vė­jų ta­ria­mai už­si­sa­ky­ti uos­to­mo­ jo ta­ba­ko. Jis pa­klau­sė, ko­kios rū­šies rei­kė­ tų. Pa­sa­kė, kad pre­kė bus at­siųs­ta per ke­lias die­nas, ga­vus pi­ni­gus. Vy­ras ne­pa­si­tei­ra­vo, kiek pir­kė­jui ga­li bū­ti me­tų.

„„Pa­siū­la: in­ter­ne­te ga­li­ma ras­ti ne vie­ną skel­bi­mą, siū­lan­tį įsi­gy­ti už­draus­to uos­to­mo­jo ta­ba­ko.

Kad uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se mo­ ki­niai var­to­ja uos­to­mą­jį ta­ba­ką, by­lo­ja ir Klai­pė­dos mies­to vi­suo­ me­nės svei­ka­tos biu­ro at­lie­ka­mi ty­ri­mai. Vie­nas to­kių bu­vo vyk­dy­ tas ru­de­nį. Ty­ri­mo me­tu ap­klaus­ti vi­si Klai­ pė­dos de­šim­to­kai. Tam bu­vo pa­ nau­do­ta spe­cia­li Is­lan­di­jos moks­ li­nin­kų an­ke­ta, adap­tuo­ta Lie­tu­vai. Vie­nas klau­si­ mų bu­vo, ar mo­ki­niai var­to­ja uos­to­mą­jį ta­ba­ką. „Ar­ti­miau­sio­ mis die­no­mis tu­ rė­tu­me gau­ti ty­ ri­mų re­zul­ta­tus, ku­riuos ana­li­za­ vo Šve­di­jos uni­ ver­si­te­tas. Pas­ta­rą­jį kar­tą, ar mo­ki­niai var­ to­ja uos­to­mą­jį ta­ba­ką, do­mė­ jo­mės prieš pen­ke­rius me­tus. Ta­da paaiš­kė­jo, kad jį var­to­ja ma­žai mo­ ki­nių“, – tei­gė Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Ine­ta Pa­čiaus­kai­tė. Pa­sak va­do­vės, Šve­di­jo­je anks­ čiau tarp mo­ki­nių yra bu­vęs uos­ to­mo­jo ta­ba­ko var­to­ji­mo bu­mas. Jis pra­si­dė­jo ir bai­gė­si grei­tai. „Uos­to­ma­sis ta­ba­kas yra ma­da. Jis ne­su­ke­lia pri­klau­so­my­bės, rū­ ky­mas yra la­biau pa­pli­tęs. Da­bar ty­ri­mai pa­ro­dė, kad rūkalių tarp ber­niu­kų ma­žė­ja. Jei ana­li­zuo­tu­ me suau­gu­sių­jų sta­tis­ti­ką, tai ne­ ste­bin­tų. Pas­ta­ruo­ju me­tu rū­ko dau­giau mo­te­rų nei vy­rų“, – ti­ki­ no I.Pa­čiaus­kai­tė. Gre­sia mil­ži­niš­kos bau­dos

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to Kont­ro­ lės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Jur­gi­ta Mi­liaus­kai­tė-Mer­kie­nė pa­ brė­žė, kad Ta­ba­ko kont­ro­lės įsta­ ty­mo nuo­sta­tos drau­džia Lie­tu­vo­je par­duo­ti ora­li­niam var­to­ji­mui skir­ tą ta­ba­ką, taip pat ir uos­to­mą­jį. Ju­ri­di­niams as­me­nims už to­ kius pa­žei­di­mus gre­sia bau­da nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. li­tų. Pa­sak J.Mi­liaus­kai­tės-Mer­kie­nės, de­ par­ta­men­tas nė­ra nu­sta­tęs to­kių pa­žei­di­mų. Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to Kont­ro­ lės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Je­le­na Tri­bort aiš­ki­no, fi­zi­nių as­ me­nų at­žvil­giu dėl to­kių pro­duk­tų pre­ky­bos kont­ro­lę at­lie­ka ir at­sa­ ko­my­bę ga­li tai­ky­ti po­li­ci­ja, Vals­ ty­bi­nė ne mais­to pro­duk­tų ins­ pek­ci­ja.

Komentarai Ša­rū­nas Jag­mi­nas

Klai­pė­dos pyp­ko­r ių klu­bo „Maz­gas“ pre­z i­den­tas

L

ie­t u­vo­j e pre­k iau­t i uos­to­ muo­ju ta­ba­k u drau­d žia­ma. Pag­r in­d i­nė to­k io spren­d i­ mo prie­žas­tis – kar­tu ga­li­ma leng­vai į ša­lį įvež­ti nar­ko­ti­kų. Ta­ba­kas už­go­žia kvai­ša­lų kva­pą. Šve­di­jo­je ga­ li­ma lais­vai nu­si­pirk­ti ir uos­to­mo­jo, ir kram­to­mo­jo ta­ba­ko. Lie­tu­vo­je mū­sų tar­ny­bos ne­no­ri dirb­ti. Čia kaip gel­bė­ to­jai ver­kia, kad rei­kia gel­bė­ti žmo­nes nuo le­do, nors toks jų dar­bas.

Ing­ri­da Anu­žy­tė

Res­pub­l i­k i­nės Klai­pė­dos li­go­n i­nės gy­dy­to­ja oto­la­r in­go­lo­gė

R

e­to­kai su­lau­kia­me pa­cien­tų, ku­rie bū­tų pa­ty­rę pro­ble­mų dėl uos­to­mo­jo ta­ba­ko var­to­ ji­mo. Ta­čiau tik­rai ne­t ie­sa, kad jis ne­kenks­min­gas ir tik pra­va­lo no­sį. Daž­niau į mus krei­pia­si žmo­nės, ku­rie tu­ri pro­ble­mų dėl ko­kai­no. Jiems at­si­ran­da no­sies kremz­lės per­fo­ra­ci­ja, pra­de­da krau­juo­ti iš no­sies, pa­burks­ta no­sies kriauk­lės, yra sun­kiau kvė­puo­ ti pro no­sį. Uos­to­mo­jo ta­ba­ko ža­la ga­li bū­ti no­sies kriauk­lių pa­bur­ki­mas.

„Su­rink­tus duo­me­nis ir me­ džia­gą dėl fi­zi­nių as­me­nų par­ duo­da­mo uos­to­mo­jo ta­ba­ko de­ par­ta­men­tas per­duo­da to­les­niam ty­ri­mui pa­gal kom­pe­ten­ci­ją nu­ ro­dy­toms ins­ti­tu­ci­joms“, – tei­ gė J.Tri­bort. Ga­li bū­ti bet kas

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ ver­si­te­to Svei­ka­tos ty­ri­mų ins­ti­ tu­to va­do­vas dr. Au­re­li­jus Ve­ry­ga tei­gė, kad uos­to­mo­jo ta­ba­ko po­ vei­kis la­bai pa­na­šus, kaip ir ki­ tų jo pro­duk­tų. Ski­ria­si tik or­ga­ nų pa­žei­di­mai. „Uos­to­ma­sis ta­ba­kas ne­rū­ko­ mas. Jis nė­ra įkve­pia­mas į plau­ čius. Ta­čiau po­vei­kis cent­ri­nei ner­vų sis­te­mai yra iden­tiš­kas, kaip ir ci­ga­re­čių. Nes­var­bu, ar rū­ko, ar uos­to, ni­ko­ti­no vis tiek gau­na“, – tvir­ti­no A.Ve­ry­ga. Pa­sak va­do­vo, kuo anks­čiau pra­de­da­mas var­to­ti tiek uos­to­ ma­sis ta­ba­kas, tiek ci­ga­re­tės, tiek ki­tos pa­na­šios me­džia­gos, tuo di­ des­nė ti­ki­my­bė, kad žmo­gus taps pri­klau­so­mas. „Uos­to­ma­sis ta­ba­kas par­da­vi­ nė­ja­mas ne­le­ga­liai. Rei­kė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio šiai sri­čiai. Ka­ dan­gi ši veik­la nė­ra li­cen­ci­juo­ta, neaiš­ku ap­skri­tai ko­kius pro­duk­ tus gau­na žmo­nės. Juo­se ga­li bū­ti pri­mai­šy­ta ko tik no­ri. Juk nė­ra jo­ kios prie­žiū­ros. Tai yra la­bai pa­vo­ jin­ga. Dė­žu­tė­je ga­li bū­ti bet kas“, – pa­brė­žė A.Ve­ry­ga.


5

pirmADIENIS, gegužės 13, 2013

lietuva Gėrėjo­si ­ tulpė­mis

Do­vanų ­ lie­tus

Grįžo ­ na­mo

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė Bur­biš­kio dva­re ati­darė Tul­pių žydė­ji­mo šventę ir pri­si­jung­ da­ma prie ak­ci­jos „Da­rom“ dva­ro par­ke pa­so­di­no ąžuolą. „Lie­tu­va ga­li žydė­ti tulpė­mis kiek­vieną pa­va­sarį. Pa­vers­ki­ me Lie­tuvą žy­din­čia Lie­tu­va“, – svei­kin­da­ma šventės da­ly­ vius sakė Pre­zi­dentė.

Prem­je­ro su­da­ry­ta dar­bo gru­ pė siū­lo ribą, kai val­di­nin­kams skir­tas do­va­nas reikėtų ati­ duo­ti vals­ty­bei, pa­di­din­ti nuo 100 iki 300 litų. Taip pat siū­ lo­ma nu­sta­ty­ti, kad in­te­resų konf­lik­to ne­su­ke­lia tik do­va­ nos, ku­rias as­muo gau­na pa­ gal tarp­tau­tinį pro­to­kolą ar tra­di­ci­jas.

Vil­niu­je pra­leidęs tris mėne­ sius Gru­zi­jos par­la­men­ta­ras Gi­vi Tar­ga­madzė grįžo į Tbi­lisį. Ru­si­ja dar va­sarį pa­skelbė jo areš­to or­derį, ap­kal­ti­nu­si jį fi­ nan­sa­vus ma­si­nius ne­ra­mu­ mus Ru­si­jo­je, ta­čiau po­li­ti­kas pa­siekė, kad In­ter­po­las paieš­ ką pa­nai­kintų, o ekst­ra­di­ci­jos pra­šy­mas būtų at­mes­tas.

Gervės skri­do pas K.Buo­žytę

Va­kar į su­va­žia­ vimą su­si­rinkę kon­ser­va­to­riai iš par­ti­jos ly­de­ rių iš­gir­do ir pa­gyrų, ir prie­ kaištų, ir tra­di­ ciš­kai – da­bar­ti­ nių val­dan­čiųjų pa­smer­kimą.

Šeš­ta­dienį „Si­dab­rinės gervės“ ap­d o­v a­n o­j i­m ų ce­r e­m o­n i­j o­j e trium­fa­vo re­ži­sierė Kris­ti­na Buo­ žytė, jos fil­mas „Au­ro­ra“ ir pa­grin­ di­niai ak­to­riai – Ma­rius Jam­pols­ kis bei Jur­ga Ju­taitė.

„„Pa­si­rin­ki­mas: vis at­vi­riau kri­tiką par­ti­jos va­do­vams reiš­kian­čiam V.Lands­ber­

giui (centre) bu­vo pa­si­ūly­ta par­ti­jos Po­li­ti­kos ko­mi­te­to va­do­vo kėdė, bet jis jos de­monst­ra­ty­viai at­si­sakė.  Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Su­va­žia­vi­me – ir V.Lands­ber­gio maiš­tas Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Vadino po­li­ti­niu tėvu

Dvi­de­šimt­metį šven­čian­čios did­žiau­sios opo­zi­cinės par­ti­jos – Tė­ vynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­ nių de­mok­ratų (TS-LKD) – su­va­ žia­vi­mas Na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re pra­si­dėjo po­mpas­tiš­kai. Sau­ sa­kim­šai sa­lei par­ti­jos na­rių bu­vo pa­ro­dy­tas fil­mas, pa­sa­ko­jan­tis apie par­ti­jos is­to­riją nuo su­si­kūri­mo iki nau­jau­sių Sei­mo rin­kimų. Iš kar­to po to kalbėjęs per­rink­ tas par­ti­jos pir­mi­nin­kas And­rius Ku­b i­l ius dėko­jo bend­ra­ž y­g iams už pa­l ai­k ymą ir plo­j i­m ais ra­g i­ no pa­gerb­ti par­ti­jos steigė­jus bei anks­tesnės Vy­r iau­sybės na­r ius už nu­veiktą sunkų darbą. Taip pat jis ati­davė pa­garbą Vy­tau­tui Lands­b er­g iui, ku­r is pir­m i­n in­ko rin­ki­muo­se li­ko ant­ras ir ne sy­ kį bu­vo pa­žėręs kri­ti­kos pa­čiam A.Ku­bi­liui. „Dvi­de­šimt­me­čio pro­ga no­ riu nuo­šird­žiai pa­dėko­ti pro­fe­so­ riui V.Lands­ber­giui. Mes čia vi­si, ma­no kar­ta, su­brendę 50-me­čiai, po­li­ti­ko­je jau­čiamės Sąjūdžio ir V.Lands­ber­gio vai­kai. Kaip bet ko­ kie vai­kai ger­bia­me sa­vo tėvus, bet kar­tais ir pa­si­gin­či­ja­me su jais“, – kalbė­jo A.Ku­bi­lius. Po pa­gyrų sa­viš­kiams kon­ser­ va­to­rių ly­de­ris pliekė val­dan­čiųjų so­cial­de­mok­ratų darbą. Ne­vy­ nio­da­mas žod­žių į vatą A.Ku­bi­ lius val­dan­čiųjų del­simą priim­ti spren­di­mus va­di­no iš­da­vys­te ir sa­ kė abe­jo­jan­tis, ar del­si­mas yra iš­ min­tin­go ap­mąsty­mo da­lis. Tai esą – bėgi­mas nuo at­sa­ko­mybės. „At­sa­ko­mybės priim­ti svar­bius spren­di­mus ven­gimą mes va­din­ si­me la­bai pa­pras­tai – iš­da­vys­te“, – pa­reiškė A.Ku­bi­lius.

Įžvelgė daug ne­ge­ro­vių

Į tribūną už­lipęs V.Lands­ber­gis kalbė­jo ne taip pa­ki­liai ir ne­ra­do už ką pa­gir­ti sa­viš­kių. Sa­vo kal­bo­ je jis kon­ser­va­to­rius kri­ti­ka­vo už ne­su­gebė­jimą įves­ti vi­siš­ko al­ko­ ho­lio rek­la­mos drau­di­mo, pa­keis­ ti kons­ti­tu­cinės šei­mos sam­pra­ tos ir pri­si­minė Gar­lia­vos is­to­riją. V.Lands­ber­gio nuo­mo­ne, kon­ser­ va­to­riai turė­jo aiš­kiai dek­la­ruo­ti sa­vo po­zi­ciją dėl Drąsiaus Ked­žio duk­ters li­ki­mo, o ka­dan­gi to ne­pa­ darė – pra­ra­do dalį rinkėjų.

Po­li­ti­ko­je jau­čiamės Sąjūdžio ir V.Lands­ ber­gio vai­kai. Kaip bet ko­kie vai­kai ger­ bia­me sa­vo tėvus, bet kar­tais ir pa­si­ gin­či­ja­me su jais. V.Lands­ber­gis sa­viš­kius kri­ti­ka­vo už TS-LKD vi­du­je esan­čias in­te­resų gru­pes, pra­stą ko­mu­ni­ka­vimą su ne vald­žio­je esan­čiais par­ti­jos na­riais ir jų nuo­mo­nių neišk­lau­symą. Tie­sa, žur­na­listų pa­klaus­tas apie jo šta­bo skun­dus, kad ir per par­ti­ jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mus būta pa­ žei­dimų, V.Lands­ber­gis to ko­men­ tuo­ti ne­norė­jo. „Gy­ve­ni­me vis­ko būna, te­gul iš­ti­ria tie, kam pri­klau­ so“, – tars­telė­jo kon­ser­va­to­rius. A.Ku­bi­lius žur­na­lis­tams sakė, kad skun­dai pa­teik­ti pa­vėluo­tai, tad yra be­reikš­miai. At­si­sakė va­do­vau­ti ko­mi­te­tui

A.Ku­bi­lius V.Lands­ber­gio kan­di­ datūrą vėl pa­si­ūlė į Po­li­ti­kos ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kus. Šias pa­rei­ gas jis ėjo nuo 2003 m. Ta­čiau

V.Lands­ber­gis kan­di­da­tuo­ti at­si­ sakė. Spren­di­mo prie­žas­čių eu­ro­ par­la­men­ta­ras ne­nu­rodė, ta­čiau jas ga­li­ma su­pras­ti kaip pro­testą – prie­š tai pa­teik­to­je ata­skai­to­je po­ li­ti­kas teigė, jog dau­ge­lis ko­mi­te­to siū­lymų, re­ko­men­da­cijų bei spren­ dimų taip ir li­ko ne­įgy­ven­din­ti. Per su­va­žia­vimą pa­tvir­tin­ta de­ šimt par­t i­jos vi­ce­p ir­m i­n inkų. A.Ku­bi­liaus siū­ly­mu pirmą­ja vi­ce­ pir­mi­nin­ke li­ko bu­vu­si par­la­men­ to va­dovė Ire­na De­gu­tienė. Pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­jais taip pat li­ko Va­len­ti­nas Stun­dys, Ra­sa Juk­ne­ vi­čienė, Vincė Vai­de­vutė Mar­ge­vi­ čienė, Agnė Bi­lo­taitė, Vi­li­ja Alek­ naitė-Ab­ra­mi­kienė, Ka­zi­mie­ras Star­ke­vi­čius. A.Ku­bi­liaus pavaduotojų ko­ mandą pa­pildė ir trys nau­ji vei­dai – Dai­nius Krei­vys, Ri­man­tas Da­gys bei Jur­gis Raz­ma. TS-LKD va­do­vas į pa­va­duo­tojų pa­rei­gas ne­be­siūlė Kau­no mies­to me­ro And­riaus Kup­čins­ko ir par­ la­men­ta­ro Ar­vy­do Vid­žiū­no kan­ di­datūrų.

Iš­rin­ko ne­di­de­le per­sva­ra Par­t i­jos pir­mi­n in­k u dve­jiems me­ tams ba­landį su­ren­gus vi­suo­ti­nius rin­ki­mus per­rink­tas A.Ku­bi­lius. Jis kon­ser­va­to­r iams va­do­vau­ja nuo 2003-iųjų. Per par­ti­jos ly­de­rio rin­ ki­mus už A.Ku­bi­l ių bal­sa­vo 5166 par­t i­jos na­r iai, už bu­v usį par­t i­jos va­dovą V.Lands­bergį – 4501 kon­ ser­va­to­rius. Kon­ser­va­to­riai Tei­sin­gu­mo mi­nis­ te­ri­jai yra dek­la­ravę, kad šių metų pra­d žio­je turė­jo 12 383 na­r ius. TSLKD Sei­me tu­ri 33 at­sto­vus. Va­ka­ rykš­čia­me su­va­ž ia­vi­me da­ly­va­vo per 600 de­le­gatų.

Šie­m et trium­fa­vo re­ž i­s ierės K.Buo­žytės fil­mas „Au­ro­ra“ – jo kūrėjai ir ak­to­riai ga­vo še­šis ap­ do­va­no­ji­mus. K.Buo­žytė pri­pa­žin­ta ge­riau­sia re­ži­sie­re, o jos fil­mas – ge­riau­siu il­ga­met­ra­žiu metų fil­mu. Ap­do­va­ no­ji­mus pelnė šia­me fil­me vai­dinę ak­to­riai M.Jam­pols­kis ir J.Ju­taitė – jie pri­pa­žin­ti ge­riau­siais ak­to­riais. Fil­mo ope­ra­to­rius Fe­lik­sas Ab­ ru­kaus­kas pri­pa­žin­tas ge­riau­siu ope­ra­to­riu­mi, Pe­te­ris von Poeh­ lis – ge­riau­siu kom­po­zi­to­riu­mi. K.Buo­žytė ir Bru­no Sam­pe­ris ap­ do­va­no­ti už ge­riau­sią sce­na­rijų. Už gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus ap­do­ va­no­tas re­ži­sie­rius Jo­nas To­ma­ še­vi­čius. 75 metų J.To­ma­še­vi­čius, ku­ris fil­ma­vo gar­sius ki­no fil­mus „Nie­kas ne­norė­jo mir­ti“, „Her­ kus Man­tas“, „Mo­te­ris ir ke­tu­ri jos vy­rai“, „Vai­kai iš „Ame­ri­kos“ vieš­bu­čio“, dėko­jo ko­le­goms ir džiaugė­si sa­vo li­ki­mu. Ap­do­va­no­ji­mo už ge­riau­ sią trum­pa­met­ražį vai­dy­binį ki­ no filmą į sceną li­po at­siim­ti fil­ mo „Plau­kikė“ re­ži­sierė Gab­rielė Ur­bo­naitė. Ge­riau­siu il­ga­met­ra­ žiu do­ku­men­ti­niu fil­mu pri­pa­žin­ tas Jokū­bo Vi­liaus Tūro „Sap­nuo­ ju, kad ei­nu“. Už trum­pa­met­ražį do­ku­men­ tinį filmą si­dab­rinė sta­tulėlė

įteik­ta juos­tos „Li­za, na­mo!“ (rež. Ok­sa­na Bu­ra­ja) kūrėjams. Metų pro­fe­sinės meist­rystės dar­bo ka­te­go­ri­jo­je var­žo­vus nu­ rungė kos­tiumų kūrėja Agnė Rim­ kutė. Ge­riau­siu stu­dentų dar­bu pri­pa­žin­ta Gre­tos Stan­čiaus­kaitės juos­ta „Už­ri­bis“, ge­riau­siu ani­ ma­ci­niu fil­mu – re­ži­sierės Re­dos Bart­kutės „Kaltė“. Už ant­rap­lanį mo­ters vaid­menį „Si­dab­ri­ne ger­ve“ ap­do­va­no­ta Ga­bi­ja Ja­ra­mi­naitė-Ryš­ku­vienė, už vy­ro epi­zo­dinį vaid­menį – ak­ to­rius Gied­rius Sa­vic­kas. Ge­riau­siu metų te­le­vi­zi­jos fil­mu pa­skelb­tas „KVDT... atei­nu“ (rež. To­mas Dai­nius Ri­bai­tis). Ty­los mi­nu­te ren­gi­ny­je bu­vo pa­gerb­tas ne­se­niai iš gy­ve­ni­mo pa­si­traukęs Vy­tau­tas Šap­ra­naus­kas. „Klaipė­dos“ inf.

„„Trium­fas: K.Buo­žytė ir jos fil­mo„

„Au­ro­ra“ ko­man­da at­siim­ti ap­ do­va­no­jimų į sceną li­po net 6 kar­tus.  Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Lais­vins varž­tus Sei­me įre­gist­ruo­tas Vals­ty­binės kal­bos kons­ti­tu­ci­nio įsta­ty­mo pro­jek­tas, lei­sian­tis ki­tais įsta­ty­ mais li­be­ra­liau nu­sta­ty­ti pa­vard­žių bei vie­to­vard­žių ra­šybą.

Šiuo me­tu vals­ty­binės kal­bos klau­si­mus – ap­saugą, var­to­jimą, tai­syk­lin­gumą, puo­selė­jimą – reg­ la­men­tuo­ja Lie­tu­vos vals­ty­binės kal­bos įsta­ty­mas. Kons­ti­tu­ci­nio įsta­ty­mo sta­tu­sas reiš­kia, kad jam priim­ti reikės 71 Sei­mo na­rio (pu­ sės Sei­mo), o pa­keis­ti – 85 par­la­ men­tarų (3/5 Sei­mo) balsų. Naują pro­jektą pri­sta­tan­tys teikė­jai pa­brėžia, kad šiuo me­ tu ga­lio­jan­ti prie­š 18 metų priim­ to įsta­ty­mo ter­mi­ni­ja, for­mu­luotės pa­se­nu­sios, ne­tiks­lios, nea­ti­tin­ka da­bar­ti­nių rei­ka­la­vimų. Nu­ma­to­ ma, jog tiek var­dai ir pa­vardės as­ mens do­ku­men­tuo­se, tiek vie­to­ vard­žiai tu­ri būti ra­šo­mi vals­ty­bi­ne kal­ba, ta­čiau as­men­vard­žių ra­šy­ bos išim­tys ga­li būti nu­sta­to­mos

ki­tais įsta­ty­mais, o neo­fi­cialūs vie­ to­vard­žiai ne­vals­ty­bi­ne kal­ba taip pat bus leid­žia­mi, su­de­ri­nus tai su vals­ty­binė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis. Pa­gal pro­jektą Lie­tu­vo­je stei­ giamų ju­ri­di­nių as­menų pa­va­di­ ni­mai su­da­ro­mi lie­tu­vių kal­ba, išs­ky­rus kitų įsta­tymų nu­sta­ty­ tas išim­tis. Vie­šie­ji už­ra­šai, įskai­ tant pre­ky­bos ir pa­slaugų tei­ki­mo vietų pa­va­di­ni­mus, tu­ri būti lie­ tu­vių kal­ba. Nau­jai tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­ jek­tas reg­la­men­tuo­ja vals­ty­binės kal­bos var­to­jimą vie­ša­ja­me Lie­ tu­vos gy­ve­ni­me, vals­ty­binės kal­ bos tvar­kybą, kont­rolę ir at­sa­ko­ mybę už šio įsta­ty­mo pa­žei­dimą. Ja­me įra­šy­ta, kad įsta­ty­mas ne­ reg­la­men­tuo­ja tau­tinėms ma­žu­ moms ar et­ninėms grupėms pri­ klau­san­čių as­menų ir jų bend­rijų kitų įsta­tymų nu­sta­ty­tos teisės puo­selė­ti gimtąją kalbą, taip pat re­li­gi­nių bend­rijų kal­bos. „Klaipė­dos“ inf.


6

pirmadienis, gegužės 13, 2013

nuomonės

Leng­va­ta šil­dy­mui – ydin­ga?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Bu­du­la­jų re­zis­ten­ci­ja

l.bieliauskaite@kl.lt

Mies­to cent­re – šiukš­ly­nas

rem­je­ro pa­ža­das, kad pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­ta šil­dy­mui tik­rai iš­liks, džiu­gi­na ne vi­sus. Vie­na ver­tus, tei­gia­ma, kad itin skau­ džiai šios leng­va­tos pa­nai­ki­ni­mą pa­jus­tų vi­du­ ti­nes ir ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tys gy­ven­to­jai, nes jų iš­

P

lai­dos šil­dy­mui ir karš­tam van­de­niui pa­di­dė­tų 12 pro­c. Ta­čiau ydin­gu šį leng­va­ti­nį ta­ri­fą va­di­nan­tys opo­nen­tai sa­ko, jog so­cia­li­ne pra­sme jis nė­ra tei­sin­gas, nes at­pi­gi­na šil­dy­mą ne tik sun­kiau be­si­ver­čian­tiems gy­ven­to­jams, bet ir tur­tin­gie­siems. Ir tai ne vie­nin­te­lis ar­gu­men­tas.

Prieš

M

Anuo­met at­si­ra­du­si pa­pro­ti­nė tei­sė įskie­ pi­jo rei­ka­la­vi­mą: jo­kio fe­mi­niz­mo ir jo­kių san­ tuo­ki­nių lais­vių. Iš tie­sų įpro­t is muš­t i su­tuok­t i­nes įsi­ga­ lė­jo so­v iet­me­čiu, kai ty­l iai vy­ra­vo bui­ ti­nis pa­triar­cha­tas. Kny­gos apie bend­rą gy­ve­n i­mą pra­si­dė­da­vo pa­mo­k y­mais, kad mau­dy­t is rei­k ia vie­ną­kart per sa­ vai­tę. Šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių tuo šau­ niu hi­gie­nos prie­sa­ku nau­do­ja­si iki šiol. Kaip ir pa­ta­ri­mais iš 1960-ai­siais iš­leis­to va­do­vė­lio, skir­to na­mų ūkiams. Tai, kas ten tei­gia­ma, iš tie­sų da­ro di­de­l į įspū­d į. Ypač iš­spaus­d in­t i pa­ta­r i­mai žmo­nai: „Jūs tu­ri­te pri­si­min­ti, kad lau­kiant grįž­ tan­čio vy­ro iš dar­bo, tu­ri­te ruoš­tis kas­ dien. Pa­ren­ki­te vai­kus: nu­praus­ki­te juos, su­šu­kuo­ki­te ir per­ren­ki­te šva­riais, puoš­ niais rū­bais. Jie tu­ri gra­ž iai su­sto­ti ir pa­ svei­k in­t i tė­vą, kai jis įžen­g ia pro du­r is. To­k iam at­ve­jui pa­čios už­si­dė­k i­te šva­ rią pri­juos­tę ir pa­si­sten­k i­te pa­si­g ra­ž in­ ti – pa­vyz­džiui, į plau­kus įsi­se­ki­te kas­pi­ ną. Į po­kal­bius su vy­ru ne­si­vel­ki­te, at­si­ min­ki­te, jis po sun­kios dar­bo die­nos la­ bai pa­var­gęs, ir tai da­ro dėl jū­sų – ty­lė­da­ ma pa­val­g y­d in­k i­te jį, ir tik po to, kai jis per­skai­tys laik­raš­čius, jūs ga­li­te ban­dy­ ti su juo pa­si­kal­bė­ti“. Štai taip, mie­los po­ nios, vis­kas čia dėl jū­sų pa­čių ge­ro­vės. Kai re­g i to­k ius so­cia­l i­n ius „at­ra­d i­mus“, ne­sun­ku su­pras­ti, ko­dėl mo­te­rys vis dar ir šian­dien yra tal­žo­mos ne tik pa­pras­tų, bet ir Sei­me pri­si­rpu­sių bu­du­la­jų. Tal­žo­ mos net iki ko­mos. Anuo­met at­si­ra­du­si pa­pro­ti­nė tei­sė įskie­pi­jo rei­ka­la­vi­mą: jo­ kio fe­mi­niz­mo ir jo­kių san­tuo­ki­nių lais­ vių. Te­gy­vuo­ja bui­tis ir kan­čia!

Ne kar­tą rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­ fo­nas“ pra­šiau, kad mies­to val­džia at­kreip­tų dė­me­sį į Tai­kos pro­spek­ te esan­tį pa­sta­tą, ku­ria­me anks­čiau vei­kė ban­kas, ta­čiau nie­kas ne­sii­ ma tvar­ky­ti to šiukš­ly­no. Gai­la stu­den­tų, ku­rie mo­ko­si įstai­go­je, esan­čio­je prieš tą pa­sta­tą. Jie tu­ri žiū­rė­ti, kaip „bom­žai“ ge­ria, žiū­rė­ ti į „bam­ba­lius“ ir val­ka­tų guo­lius. Tu­rė­tų bū­ti gė­da, kad mies­to cent­ re da­ro­si to­kie da­ly­kai. Rei­kė­tų kuo grei­čiau su­ras­ti pa­sta­to sa­vi­nin­kus ir pri­vers­ti ap­si­tvar­ky­ti. Ire­na

Dan­gė ir tik Dan­gė

Vie­nas sa­vi­val­dy­bės or­ga­ni­zuo­ ja­mos ap­klau­sos klau­si­mų yra dėl Dan­gės upės pa­va­di­ni­mo. Aš vi­sa­ da vai­kys­tė­je mau­džiau­si Dan­gė­je. Eduar­das Mie­že­lai­tis šiai upei net ei­lė­raš­tį yra su­kū­ręs. Vai­kys­tė­ je jį skai­čiau. Da­bar pri­si­me­nu tik dvi ei­lu­tes: „Tu ne vel­tui va­di­nie­si Dan­ge, nes pa­dan­gių se­sė tu esi“. Ši upė man vi­sa­da iš­liks Dan­gė. Da­lia

Sau­lius Lie­kis, Lie­tu­vos so­cia­li­nių dar­buo­to­jų aso­cia­ci­jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas: – Jei šios leng­va­tos ne­be­bus, iš­mo­kų su­ma neiš­ga­lin­ tie­siems su­si­mo­kė­ti už būs­to šil­dy­mą tik dar la­biau išaugs, re­mia­mų­jų gre­tos di­dės. Kol ne­su­sit­var­ky­ta su re­no­va­ci­ja ar ne­su­gal­vo­ti ko­kie nors ki­ti me­cha­niz­mai, kaip žmo­nėms pa­dė­ti, ma­nau, kal­bė­ti apie PVM leng­ va­tos pa­nai­ki­ni­mą per anks­ti. Dau­gia­bu­čių mo­der­ni­ za­vi­mą rei­kia ska­tin­ti švie­tė­jiš­kais bū­dais, kad žmo­nės iš­ties su­pras­tų, jog re­no­va­ci­ja yra nau­din­ga. Nuo ka­ da Lie­tu­va ga­lė­tų at­si­sa­ky­ti PVM leng­va­tos šil­dy­mui, pri­klau­so ne nuo vie­no as­pek­to. Tai ir tos pa­čios re­ no­va­ci­jos pro­ce­sas, su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo at­si­ra­di­mas. Kai ter­mi­na­las bus pa­sta­ty­tas, ti­ kė­ti­na, šil­dy­mo kai­na ma­žės. Taip pat ma­ty­ti ženk­lų, kad ga­li­mos de­ry­bos su „Gazp­rom“. Jei pa­ti šil­dy­mo kai­na ne­bū­tų to­kia skau­di, ma­nau, bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti ir apie PVM leng­va­tos nai­ki­ni­mą. Ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ ju, kad tai bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti ar­ti­miau­sio­je bent jau dve­jų tre­jų me­tų per­spek­ty­vo­je.

Si­mo­nas Gent­vi­las, Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas: – Ne­ma­nau, kad mo­kes­čiuo­se tu­rė­tų bū­ti ko­kios nors leng­va­tos. Pir­miau­sia jos iš­krei­pia rin­ką. Šiuo at­ve­ ju ši leng­va­ta cent­ri­nį šil­dy­mą pri­vi­le­gi­juo­ja ki­tų šil­ dy­mo bū­dų at­žvil­giu. Ant­ra, jei jau žmo­gus ne­ga­li iš­ si­mo­kė­ti, jam tu­ri bū­ti tai­ko­ma kom­pen­sa­ci­ja pa­gal so­cia­li­nės pa­ra­mos įsta­ty­mus. O rem­ti­ni žmo­nės jas šiaip ar taip gau­na. Tre­čias ar­gu­men­tas – dau­gia­bu­ čių re­no­va­ci­ja. Vis dar ne­su­ran­da­ma tin­ka­mo mo­ de­lio, kad pa­tys gy­ven­to­jai ak­ty­viau im­tų­si šios ini­ cia­ty­vos. Tad vals­ty­bė šią su­si­rink­tą PVM da­lį ga­lė­tų in­ves­tuo­ti į dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ją – so­li­da­riai skir­ ti lė­šas pa­sta­tų cent­ri­nio šil­dy­mo sis­te­moms at­nau­ jin­ti ar ki­tiems mo­der­ni­za­vi­mo dar­bams. Pi­ni­gai gy­ ven­to­jų nau­dai at­lie­ka­miems dar­bams tu­rė­tų atei­ti iš tų pa­čių gy­ven­to­jų. Kaip li­be­ra­las, ne­no­rė­čiau pa­si­sa­ ky­ti už mo­kes­čių di­di­ni­mą. Gal šiuo at­ve­ju ap­skri­tai rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai, kad PVM, iš es­mės mo­kes­čiai, Lie­tu­vo­je yra per di­de­li, nes per daug tai­ko­ma leng­va­ tų. Bet tai jau ki­ta te­ma.

Mies­tie­tis

Ali­na

Nė­ra pre­kei­vių le­dais

Ko­dėl gat­vė­se nė­ra le­dų pre­kei­vių? Orai at­ši­lo, o jų nė su ži­bu­riu mies­ to cent­re ne­ra­si. Ma­nau, kad jau ne vie­nas no­rė­tų pa­si­mė­gau­ti gai­ viais le­dais. Ko tie pre­kei­viai mie­ ga ir lau­kia?

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

Kiek­vie­na įstai­ga tu­ri sa­vo pa­skir­tį. Į pre­ky­bos cent­rus, ma­nau, žmo­ nės atei­na ap­si­pirk­ti. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl čia prii­ma­mi ir mo­kes­čiai už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas? Rei­kė­tų už­draus­ti tai. Mė­ne­sio pa­bai­go­ je iš­vis sten­giuo­si nie­kad ne­si­sto­ ti į to­kią ei­lę, bet kar­tais per klai­dą pa­kliū­vu. O ta­da ten­ka lauk­ti pus­ va­lan­dį. Ir tai tik ge­riau­siu at­ve­ju. Jei prieš ta­ve ke­li as­me­nys sto­vi su kny­ge­lė­mis, tai dar il­giau ga­li už­ truk­ti. La­bai jau il­gos pro­ce­dū­ros. Jei jau pre­ky­bos cent­rai no­ri teik­ ti to­kią pa­slau­gą, te­gul mo­kes­čių mo­kė­to­jams įren­gia at­ski­rą ka­są ir įspė­ja, kad ten žmo­nės ne­sto­tų su pre­kė­mis. Ne­gi gy­ven­to­jai ne­mo­ ka in­ter­ne­tu mo­kes­čių mo­kė­ti? Jei taip, tai te­gul ei­na pa­štą, o ne į par­ duo­tu­vę. Vai­das Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

„„Yra: san­dė­liu­kai Man­to gat­vė­je bai­gia nu­griū­ti.

Klai­pė­dos cent­re yra ma­žy­tė gat­ ve­lė, pa­krikš­ty­ta Li­go­ni­nės var­ du. Ta­čiau kaž­ko­dėl pri­žiū­ri­ma tik vie­na jos pu­sė. Ki­to­je – vi­siš­ka ne­ tvar­ka. Pil­na dul­kių, grėb­lio ne­ma­ čiu­si. Dar kaž­kas nu­pjo­vė au­gu­sius krū­mus ir su­ver­tė ant dar li­ku­sių. Neg­ra­ži ir ne­tvar­kin­ga mū­sų gat­ ve­lė. Ga­lė­tų ja la­biau pa­si­rū­pin­ti.

Ten­ka sto­vė­ti ei­lė­se

K

a­z ys Bin­k is, pa­m a­t ęs mies­to cent­re, Her­kaus Man­to gat­vė­je, ne­to­li Lie­ tu­vi­nin­kų aikš­tės esan­čius san­dė­liu­kus, pa­sa­ky­tų: „Dirbk ir bai­ki, mie­las vai­ki“. Sta­ti­nių re­mon­tas neuž­bai­gia­mas jau dau­gy­bę me­tų. Prieš ke­le­rius me­tus san­dė­liu­kus kaž­kas ėmė­si re­mon­tuo­ti. Bu­vo pa­keis­tos jų du­rys. Ta­čiau dar­bai taip ir li­ko neuž­baig­ti. Da­bar san­dė­liu­kai bai­gia nu­griū­ ti, jau li­ko be­veik be sto­gų. Kas nors tu­rė­tų im­tis prie­mo­nių, kad mies­to cent­re ne­bū­tų to­kių ap­ leis­tų sta­ti­nių ar­ba įpa­rei­go­tų sa­vi­ nin­kus juos su­si­tvar­ky­ti.

Gat­vė­je vy­rau­ja ne­tvar­ka

Eleo­no­ra

San­dė­liu­kai li­ko už­mirš­ti

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Saulius Pocius u­š a, va­d i­na­si my­l i. Taip apie krump­l ių spra­g i­lais su­t uok­t i­nes ve­lė­jan­č ius bu­du­la­jus nuo se­no šne­ ka­ma tau­tos run­ke­l i­jo­se. Daž­nas vy­ res­n is mū­sų žmo­g us pri­si­me­na ka­dai­ se po­pu­lia­r ų fil­mą apie dė­dę Bu­du­la­jų, ku­ria­me či­go­nas bo­ta­gu lu­pa sa­vo žmo­ ną. Iš tie­sų – duo­ti bran­giau­sia­jai į tar­pu­ ra­g į vi­sais lai­kais bu­vo tar­si šven­tas vy­ riš­kas pro­tes­tas, pa­rem­tas prie­kaiš­t u „suė­dė ji man gy­ve­ni­mą“. Pri­si­mi­nę so­ viet­me­t į, kai ku­rie tuos ko­vi­nius veiks­ mus vir­tu­vė­je net pri­ski­ria ty­lia­jai re­zis­ ten­ci­jai. Juo­lab kad ir da­bar šio­je vy­riš­ ko­je veik­los sfe­ro­je vi­si kaip vie­nas did­ vy­riš­kai ly­g ūs – ir ase­ni­za­to­riai, ir an­ge­ lų spar­nais plas­no­jan­tys sei­mū­nai.

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

pirmADIENIS, gegužės 13, 2013

pasaulis Ke­lia­vo ­ į rin­ki­mus

Pa­daugė­jo ­ aukų

Tra­di­cinė ­ kri­ti­ka

Bul­ga­ri­jo­je vy­ko pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai. Juo­se varžė­si de­ši­ nio­ji par­ti­ja GERB, ku­rios va­ do­vau­ja­ma vy­riau­sybė at­si­ sta­ty­di­no va­sarį, ir kai­rie­ji so­ cia­lis­tai. De­ja, aiš­kaus laimė­ to­jo ne­prog­no­zuo­ja­ma. Nu­si­ vy­li­mas po­li­ti­kais Bul­ga­ri­jo­je, tu­rin­čio­je 7,3 mln. gy­ven­tojų, – did­žiau­sias per de­šimt­metį.

Tur­ki­jos mies­te ne­to­li sie­nos su Si­ri­ja įvyk­dy­to iš­puo­lio au­ kų pa­daugė­jo iki 46. Tur­ki­jos pa­reigū­nai dėl įvyk­dytų sprog­ di­nimų kal­ti­na vieną su Si­ri­jos vy­riau­sy­be su­si­ju­sią gru­puotę. Te­ro­ro ak­tas su­kėlė nuo­gąsta­ vimų, kad An­ka­ra ga­li dar la­ biau įsit­rauk­ti į pi­lie­tinį karą kai­mynė­je Si­ri­jo­je.

Šiaurės Korė­ja su­kri­ti­ka­vo JAV lėktuv­ne­šio „USS Ni­mitz“ at­ plau­kimą į Pietų Korėją ben­ drų pra­tybų ir pa­va­di­no tai „itin bea­to­dai­riš­ka“ pro­vo­ka­ci­ ja bei ka­ro re­pe­ti­ci­ja. Ato­mi­nis lėktuv­ne­šis „Ni­mitz“ at­plaukė į Pietų Korė­jos pie­tinį Bu­sa­no uos­ta­miestį. Pra­ty­bos bus su­ reng­tos šią sa­vaitę.

Ar tre­čias kar­tas ne­me­luos? At­leis­tas, o pa­skui nu­vers­tas. Ta­čiau jis grįžo. Būsi­ma­sis Pa­kis­ta­no prem­je­ras po­li­ti­kos ve­te­ra­nas Na­wa­zas Sha­ri­fas ža­da daug, tik ar jam vis­kas pa­vyks? Po­li­ti­kos mo­hi­ka­nas

Rin­ki­mai į Pa­kis­ta­no Na­cio­na­linę Asamblėją jau va­di­na­mi is­to­ri­niais – tiek dėl rinkėjų ak­ty­vu­mo, tiek dėl fak­to, kad iki jų vald­žiu­si vy­ riau­sybė pirmą­syk ša­lies is­to­ri­jo­je už­baigė visą ka­den­ciją. Pa­kis­ta­ne tai – tikrų tik­riau­sias pa­sie­ki­mas: ša­lis matė tris ka­ri­nius per­vers­mus, po ku­rių ci­vi­liai būda­ vo tie­siog iš­vai­ky­ti. N.Sha­ri­fas du kar­tus va­do­va­vo Pa­kis­ta­no vy­riau­sy­bei. Pirmą­syk 1990–1993 m., ant­rąsyk – 1997– 1999 m. Da­bar jis tre­čią­syk sės į mi­nistrų ka­bi­ne­to va­do­vo krėslą. Kaip pa­ts sa­ko, jis – ki­tas žmo­gus. Ta­čiau pro­ble­mos – tos pa­čios. Af­ga­nis­ta­nas, Ta­li­ba­nas, san­ty­ kiai su JAV ir In­di­ja – tai tik da­lis už­sie­nio po­li­ti­kos pro­blemų. Vi­ daus po­li­ti­ko­je rūpes­čių – ge­ro­kai dau­giau. Tai chro­niš­kai įsi­šak­ni­ju­ si ko­rup­ci­ja, smur­tas, nee­fek­ty­vus vals­tybės val­dy­mas, ne­pro­por­cin­ gas ka­riuo­menės įta­kos au­gi­mas, griū­van­ti eko­no­mi­ka, skur­di so­

cia­linė ap­sau­ga, skur­di švie­ti­mo sis­te­ma ir t. t. Vie­nas be kitų po­li­ti­nių jėgų už­ nu­ga­rio N.Sha­ri­fas, aki­vaiz­du, nie­ ko ne­nu­veiks. Ne­nuos­ta­bu, kad po rin­kimų jis pa­reiškė, jog sieks visų po­li­ti­nių jėgų pa­ra­mos. „Krei­piuo­si į vi­sas par­ti­jas ir ra­gi­nu su­sėsti prie sta­lo su ma­ni­mi bei spręsti ša­lies pro­ble­mas“, – sakė N.Sha­ri­fas. Dau­gu­mos nie­kas ne­ga­vo

Prob­le­ma, kad 1999 m. ka­riš­kių iš ša­lies vy­riau­sybės va­do­vo po­sto pa­ša­lin­tas N.Sha­ri­fas ne­ga­vo ab­ so­liu­čio­sios dau­gu­mos – t. y. 172 iš 342 vietų Asamblė­jo­je. Jo va­do­ vau­ja­ma cent­ro de­ši­niųjų par­ti­ja PML-N su­si­žėrė 126 vie­tas. Rinkė­jai rin­ko 272 Na­cio­na­linės Asamblė­jos na­rius. No­rint laimė­ ti pa­prastąją dau­gumą, ku­riai nors par­ti­jai reikė­jo gau­ti 137 vie­tas. Dar 70 Asamblė­jos vietų bu­vo re­zer­vuo­tos mo­te­rims ir ne­mu­ sul­mo­niš­koms ma­žu­moms. Šias vie­tas už­si­tik­ri­no par­ti­jos, ku­rios

Pa­kis­ta­nas. Fak­tai „„Geog­ra­fij­ a. Pa­kis­ta­nas įkur­tas 1947 m. rugpjū­čio 14 d., pa­da­li­jus bu­ vu­sią Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos In­di­jos ko­lo­ niją. Šalį iš pra­ džių su­darė dvi da­lys – va­ka­rinė ir ry­tinė. 1971 m. kurs­to­mos In­di­ jos dvi da­lys at­ si­skyrė vie­na nuo ki­tos. Taip su­si­kūrė Bang­la­de­šas (ry­tuo­se) ir Pa­kis­ta­nas (va­ka­ruo­se). „„ Po­l i­t i­k a. Pa­k is­t a­n as va­d i­n a­m as vie­n a la­b iau­s iai ko­r um­p uotų ir nee­f ek­t y­v iau­s iai val­d omų smur­ to dras­k omų vals­t y­b ių. Nuo 1999 m. spa­l io Pa­k is­t aną valdė ka­r inė vald­ž ia. Ka­r iš­k iai nu­v ertė tuo me­ tu pa­s i­t ikė­j imą pra­r a­d u­s ią vy­r iau­ sybę. Pu­čui va­do­va­vo buvęs Pa­kis­ ta­no pre­zi­den­tas ge­ne­ro­las Per­ve­ zas Mus­har­ra­fas. 2007 m. spaud­žia­m as po­l i­t ikų iš opo­z i­c i­j os P.Mus­har­ra­fas pa­skelbė rin­ki­mus į par­la­ mentą. Juos laimė­jo Pa­kis­ta­no liau­ dies par­t i­j a (PPP) ir Pa­k is­ta­n o mu­ sul­monų ly­ga (PML-N). Šios par­ti­jos po rin­kimų su­for­ma­vo val­dan­čiąją koa­li­ciją. P.Mus­har­ra­fui bu­vo ini­ci­ juo­ta ap­kal­ta ir 2008 m. ba­landį jis at­si­sta­ty­di­no.

„„Sau­gu­mas. Po rug-

sė­jo 11-osios ata­kų JAV Pa­kis­ta­nas nu­ traukė pa­galbą Ta­li­ba­ no re­ži­mui Af­ga­nis­ta­ne ir ta­po vie­nu svar­biau­sių ko­vos su te­ro­riz­mu bas­tionų Pietų Azi­jos re­gio­ne. Ta­čiau Pa­ kis­ta­no pa­jėgos iki šiol ne­su­ ge­ba kont­ro­liuo­ti di­delės da­ lies ša­lies te­ri­to­ri­jos, ypač pa­lei sieną su Af­ga­nis­ta­nu. Nors ame­ri­kie­ čių žval­gy­ba teigė, kad Pa­kis­ta­ne pa­ bėgę iš Af­ga­nis­ta­no slapstė­si dau­ge­lis bu­vu­sių „Al Qae­dos“ na­rių (būtent Pa­ kis­ta­ne bu­vo su­med­žio­tas or­ga­ni­za­ci­ jos va­dei­va Osa­ma bin La­de­nas), Is­la­ ma­ba­das kal­ti­ni­mus vi­suo­met ka­te­go­ riš­kai at­metė. Taip pat Pa­kis­ta­nas nei­ gė, kad slap­to­sios ša­lies tar­ny­bos ISI bend­ra­dar­biau­ja su kai ku­rio­mis ko­ vo­tojų grupė­mis Af­ga­nis­ta­ne. „„San­ty­kiai su In­di­ja. Dvi bran­duo­

linės ša­lys tris kar­tus ka­ria­vo. Iki šiol De­lis ir Is­la­ma­ba­das ne­su­ta­ria dėl Kaš­ my­ro re­gio­no kont­rolės. In­dai kal­ti­no pa­kis­ta­nie­čius, kad šie ne­padė­jo tir­ti 2008 m. įvyk­dy­to te­ro­ro ak­to Mum­ ba­ju­je, ku­rio or­ga­ni­za­vi­mu kal­ti­na­mi pa­kis­ta­nie­čiai su­kilė­liai iš Kaš­my­ro, ta­ria­mai pa­laikę ry­šius su ISI. Tie­sa, 2012 m. san­ty­kiai bu­vo nor­ma­li­zuo­ti.

„„Laimė­to­jas: su­skai­čia­vus bal­sus paaiškė­jo, kad dau­giau­sia jų su­rin­ko buvęs Pa­kis­ta­no prem­je­ras N.Sha­ri­fas.­ 

ge­riau­siai pa­si­rodė sa­vo rin­kimų apy­gar­do­se. Šiuo at­ve­ju 342 na­rių Asamblė­ jo­je ab­so­liu­čia­jai dau­gu­mai už­si­ tik­rin­ti rei­kia bent 172 vietų. Ne­ma­žai balsų ga­vo bu­vu­sios Pa­ kis­ta­no kri­ke­to žvaigždės Im­ra­no Kha­no par­ti­ja. Kaip ma­no ana­li­ti­ kai, dau­ge­lis bal­sa­vu­sių už nau­jo­ kus reiškė sa­vo nu­si­vy­limą pa­grin­ dinė­mis po­li­tinė­mis par­ti­jo­mis. Kaip rodė ap­klau­sos, už šią par­ tiją dau­giau­sia balsų ati­davė vi­ du­rinės klasės at­sto­vai ir jau­ni­ mas. Par­ti­ja Asamblė­jo­je turės 34 vie­tas. Kaip nau­jo­kams – ge­ras pa­ sie­ki­mas. Svar­biau­sias „Teh­reeke-In­saf“ par­ti­jos šūkis – „ko­va su ko­rup­ci­ja“. Tie­sa, I.Kha­nas pri­pa­ži­no, kad pra­laimė­jo, ta­čiau pa­reiškė, jog ke­ti­na for­muo­ti vy­riau­sybę pro­ ble­mi­nia­me šiaurės va­karų re­gio­ ne Chai­be­re-Pach­tunch­vo­je. Kar­tu su par­la­men­to rin­ki­mais vy­ko ke­ tu­rių pro­vin­cijų Chai­be­ro-Pach­ tunch­vos, Pand­ža­bo, Sind­ho ir Be­lud­žis­ta­no asamblėjų rin­ki­mai. I.Kha­nas pa­žadė­jo pa­ga­liau už­ kirs­ti ke­lią JAV ne­pi­lo­tuo­jamų lėk­ tuvų smūgiams, per ku­riuos žūsta ci­vi­liai pa­kis­ta­nie­čiai.

„Scan­pix“ nuo­tr.

La­biau­siai ne­pa­si­sekė iki šiol šalį vald­žiu­siai Pa­kis­ta­no liau­dies par­ti­jai (PPP). Re­gis, šiai po­li­ti­ nei jėgai teks ten­kin­tis, skir­tin­gais skai­čia­vi­mais, vos 32–40 balsų par­la­men­te. Vis­gi ana­li­ti­kai sa­ko, kad PMLN vei­kiau­siai turės bend­ra­dar­ biau­ti su bu­vu­siais opo­nen­tais iš ka­den­ciją bai­gian­čios PPP va­do­ vau­ja­mos vy­riau­sybės. Prie­šin­ gu at­ve­ju koa­li­ci­jos ga­li ne­pa­vyk­ ti su­for­muo­ti. „N.Sha­ri­fui rei­kia išspręs­ti te­ro­ riz­mo klau­simą ir ki­tas pro­ble­mas, pa­ra­ly­žiuo­jan­čias eko­no­miką. Jei­ gu jis tai įvyk­dys grei­tai, <bus ne­ blogai>, <o> jei ne, ta­da su­si­durs su kri­ze ir kri­ti­ka“, – ko­men­ta­vo eks­ per­tas Ha­sa­nas As­ka­ri. Tarp­tau­ti­niai eks­per­tai pa­brėžė, kad N.Sha­ri­fas ne­bus leng­vas rie­ šu­tas JAV, – jis pa­lai­ko de­ši­niųjų po­li­ti­nių jėgų pa­si­pik­ti­nimą ame­ ri­kie­čių ka­rinė­mis ope­ra­ci­jo­mis ša­lies te­ri­to­ri­jo­je. O Va­šing­to­no ir Is­la­ma­ba­do san­ty­kiai – pra­sti. Ta­li­ba­nas ne­snaudė

Rin­kimų dieną Pa­kis­ta­ne bu­vo smar­kiai su­stip­rin­tas sau­gu­mas. Tvarką pri­žiūrė­jo tūkstan­čiai ka­

rių ir po­li­ci­jos pa­reigūnų. Pa­kis­ta­ nas net bu­vo už­daręs sa­vo sie­nas su Af­ga­nis­ta­nu ir Ira­nu. Ta­čiau smur­to ne­pa­vy­ko iš­veng­ ti. Skai­čiuo­ja­ma, kad per visą rin­ kimų kam­pa­niją ir bal­sa­vimą žu­vo per 130 žmo­nių. Dau­giau­sia aukų pa­rei­ka­la­vo spro­gi­mas Pa­kis­ta­no uos­ta­mies­ty­ je Ka­ra­čy­je. Čia per pa­si­kėsi­nimą į kan­di­datą Ama­nul­lah Meh­sudą žu­vo ma­žiau­siai 11 žmo­nių. Ta­li­ ba­nas vi­saip stengė­si už­kirs­ti ke­ lią rin­ki­mams. Ta­li­bai per­spėjo, kad kiek­vie­nas, ku­ris bal­suos, taps tai­ki­niu. „De­mok­ra­ti­ja yra prie­š is­lamą; ši sis­te­ma – ki­ta­ti­kiams, – rin­ kimų iš­va­karė­se aiš­ki­no judė­ji­ mo „Teh­reek-e-Ta­li­ban“ at­sto­vas Eh­sa­nul­lah Eh­sa­nas. – Mes krei­ piamės į žmo­nes – lai­ky­kitės ato­ kiau nuo bal­sa­vi­mo centrų, kad iš­ sau­go­tumėt sa­vo gy­vybę.“ Vis­gi per­spėji­mai ir net spro­gi­ mai žmo­nių neat­baidė. Bal­sa­vu­ sių skai­čius bu­vo re­kor­diš­kai di­ de­lis – rin­ki­muo­se da­ly­va­vo be­veik 60 pro­c. iš 86 mln. rinkėjų. Tai did­žiau­sias rinkėjų ak­ty­vu­mas nuo pat 1977 m. BBC, „Reu­ters“, „New York Ti­mes“, BNS inf.

Klau­si­mai ir at­sa­ky­mai „„Kodėl rin­ki­mai svarbūs?

Nau­jie­ji Na­cio­na­linės Asamblė­jos na­ riai rinks naują mi­n istrų ka­bi­netą ir ke­t u­r ių ša­l ies pro­v in­c ijų va­do­v us. Rin­k i­m ai svarbūs ša­l ies va­do­v ui Asi­f ui Ali Zar­da­r i, ku­r io ka­den­c i­ja baig­sis šių metų pa­bai­go­je. Pa­k is­ta­ ne ša­l ies va­dovą ren­ka Na­cio­na­l inė Asamblė­ja, ke­t u­r ių pro­v in­cijų ta­r y­ bos ir Se­na­tas. „„Kas svar­biau­si žaidė­jai?

Do­mi­nuo­jan­ti po­li­tinė jėga – A.A.Zar­ da­ri va­do­vau­ja­ma par­ti­ja PPP. Pag­rin­ dinė opo­zi­cinė par­ti­ja – PML-N, va­do­ vau­ja­ma bu­vu­sio ša­lies mi­nist­ro pir­

mi­n in­ko Na­wa­zo Sha­r i­fo. Taip pat svar­bus žaidė­jas – „Teh­reek-e-In­saf“ par­t i­ja, ku­r iai va­do­vau­ja bu­vu­si Pa­ kis­ta­no kri­ke­to spor­to žvaigždė Im­ ra­nas Kha­nas. „„Ko­kie svar­biau­si klau­si­mai?

Nu­bu­vo konk­re­taus klau­si­mo, ku­r is būtų do­mi­navęs per rin­kimų kam­pa­ niją. PML-N dau­g iau­sia dėme­sio sky­ rė ko­rup­ci­jos ir elekt­ros ener­g i­jos tie­ ki­mo su­t ri­k i­mams, o re­l i­g inės par­t i­ jos siekė pa­si­nau­do­t i an­t ia­me­r i­k ie­ tiš­ko­m is nuo­tai­ko­m is vi­suo­menė­je. Kel­tas ir de­r ybų su Ta­l i­ba­nu klau­si­ mas.

„„Kuo rin­ki­mai svarbūs tarp­tau­ti­niu

mas­tu? Ki­tais me­tais iš kai­my­no Af­ga­nis­ta­no bus iš­ves­tos NA­TO ka­rinės pa­jėgos, taip pat Pa­kis­ta­nas – svar­bus veikė­jas ko­vo­ je su te­ro­riz­mu. Pa­sak ana­li­tikų, N.Sha­ ri­fo per­galė rin­ki­muo­se, tikė­ti­na, pa­blo­ gins ir taip įtemp­tus Va­karų bei Pa­kis­ ta­no san­ty­kius. Šis po­li­ti­kas – ar­ti­mas de­šinės re­li­ginėms jėgoms, ku­rios kri­ ti­kuo­ja JAV po­li­tiką. Be to, bi­jo­ma, kad Pa­kis��ta­ne ne­kiltų vi­daus konf­liktų, nes N.Sha­ri­fo ir ša­lies ka­riuo­menės san­ty­ kiai nuo pat 1999 m. pu­čo, kai jis bu­vo nu­vers­tas nuo vald­žios, tebė­ra įtemp­ti.


8

pirmadienis, gegužės 13, 2013

sportas

Sporto telegrafas Lygiosios. Sužaistos ketverios Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionato šeštojo turo rungtynės, kuriose dvi pergales iškovojo aikščių šeimininkai, vieną – svečiai, o vienas susitikimas baigėsi lygiosiomis. Kėdainių „Nevėžis“ namie 2:1 palaužė „Palangą“, Radviliškio „Lokomotyvas“ tokiu pat rezultatu nukovė Jonavos „Lietavą“, „Šilutė“ savo stadione 0:3 pralaimėjo „Trakams“, o Kazlų Rūdoje „Šilas“ pasidalijo po tašką su Klaipėdos „Granitu“ – 1:1 (1:1). Antrasis. Vengrijoje vykusiame pirmajame 2013 metų planetos baidarių ir kanojų irklavimo taurės etape antrąją vietą tarp kanojininkų vienvietininkų 200 m distancijoje užėmė Jevgenijus Šuklinas. Lietuvos atstovas, sugaišęs 40,15 sek., finale pralaimėjo tik rusui Ivanui Štyliui (39,87 sek.). Dviviečių kanojų 1000 m varžybose J.Šuklinas poroje su Tomu Gadeikiu buvo dešimti – 4 min. 02,300 sek. Ispanijoje. 22-ąjį Ispanijos futbolo pirmenybių čempionės titulą per klubo istoriją užsitikrino „Barcelona“ (88 taškai) vienuolikė. Tai tapo žinoma po to, kai antrąją vietą užimanti Madrido „Real“ (81) ekipa mačą su vienuoliktojoje pozicijoje esančia „Espanyol“ (44) komanda baigė lygiosiomis 1:1 (1:0) ir prarado taškus. Nesėkmė. Estijos krepšinio pirmenybių finalo rungtynėse antrąją vietą reguliariajame čempionate užėmęs Egidijaus Dimšos atstovaujamas Tartu „Rock“ klubas svečiuose 71:72 pralaimėjo nugalėtojų titulą ginantiems Talino „Kalev-Cramo“ krepšininkams, kurie finale iki keturių pergalių pirmauja 2:0. Pirmąjį mačą išvykoje Tartu komanda varžovams pralaimėjo 69:83. Antrosiose rungtynėse lietuvis taškų nepelnė. Indėlis. Dvidešimt pirmą pergalę Graikijos krepšinio čempionate iškovojo Jono Mačiulio Atėnų „Panathinaikos“ klubas, svečiuose 80:71 (23:15, 22:17, 19:17, 16:22) nugalėjęs aštuntojoje pozicijoje esančius Patrų „Apollon“ krepšininkus. Starto penkete rungtyniavęs lietuvis nugalėtojams pelnė vos 3 taškus. Anglijoje. Futbolo asociacijos taurės turnyro nugalėtoju bei pagrindinio prizo savininku tapo pirmą kartą klubo istorijoje šį varžybų etapą pasiekusi „Wigan Athletic“ ekipa. Šeštadienį Londono „Vemblio“ stadione „Wigan Athletic“ futbolininkai 1:0 (0:0) nugalėjo 2011 metų šio prizo laimėtoją bei praėjusio sezono šalies čempionę „Manchester City“ vienuolikę. Pergalingo įvarčio autoriumi nugalėtojų gretose tapo Benas Watsonas (90 min.). Futbolas. Ketvirtą pergalę Lietuvos futbolo čempionate iškovojo ir į ketvirtąją vietą pakilo bronzos medalininkė Marijampolės „Sūduvos“ komanda, šeštadienį namuose 3:0 (1:0) sutriuškinusi autsaiderius Tauragės „Tauro“ futbolininkus. Įvarčius nugalėtojams pelnė Nerijus Valskis (24 min. iš 11 m baudinio) ir Audrius Brokas (57 min.), o vieną įvartį į savuosius vartus įspyrė Mantas Lėkis (48 min.). Trečią pergalę iš eilės iškovojo Gargždų „Bangos“ klubas, namuose 4:1 (2:0) sutriuškinęs aštuntojoje pozicijoje esančius Alytaus „Dainavos“ futbolininkus. Įvarčius nugalėtojams pelnė Tamazis Čargeišvilis (22 min.), Martynas Dūda (43 min.), Aurelijus Staponka (64 min.) ir Gajus Kulbis (87 min. iš 11 m baudinio). Vienintelio įvarčio autorius svečių gretose – Klodas Ernestas Dezire’as (70 min.).

„„Triumfas: klaipėdiečiai kiekviena čempionų taure džiaugiasi taip, lyg būtų laimėję pirmąjį kartą.

Auksas – vėl „Dragūnui“ „Dragūno“ rankininkai ketvirtą kartą paeiliui iškovojo šalies čempionų karūną. Lietuvos rankinio lygos finale iki trijų pergalių klaipėdiečiams pakako trijų susitikimų su Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ ekipa, kad apgintų nugalėtojų vardą.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmosios finalo rungtynės, vykusios Klaipėdoje, baigėsi „Dragūno“ pergale 24:17 (11:6). Antrosiose Alytuje klaipėdiečiai šventė sunkią pergalę 30:27 (15:12), o šeštadienį daugkartiniai čempionai iškovojo lengviausią sėkmę – 31:21 (15:10). Po pralaimėtos antrosios kovos Alytuje Dzūkijos žaidėjai atvyko į uostamiestį tikėdamiesi, kad gali įveikti prieš tai net keturis sykius (reguliariajame čempionate „Dragūnas“ buvo stipresnis 24:16 ir 26:20) laimėjusius Artūro Juškėno auklėtinius. Apylygė kova vyko 19 min. – 10:10. Per likusį iki pertraukos laiką svečiai pateko į idealios gynybos spąstus. Net dešimt minučių negalėdami taikliai mesti, dzūkai atsiliko 10:15. Antroje susitikimo pusėje klaipėdiečiai neleido varžovams priartėti. Baigiantis varžyboms „Dragū-

nas“ turėjo 9 įvarčių pranašumą, o priešpaskutinę susitikimo minutę šeimininkai paliko užnugaryje pirmą kartą finale žaidusius alytiškius dešimčia įvarčių – 31:21. „Rezultatas neatspindi įvykių aikštelėje, – sakė A.Juškėnas. – Alytaus vyrai parodė dzūkišką charakterį. Mes jiems pasiūlėme didelį tempą, ir, kad ir kaip keista, jie jį priėmė. Savęs klausiau, kada jie pails. Už tokią kovą alytiškiai nusipelnė mano didelės pagarbos.“ Bronzos medalius antrus metus iš eilės iškovojo Kauno „LSU-Lūšies“ rankininkai. Jie mažajame finale 2:0 įveikė „Vilniaus“ komandą. Pirmąjį susitikimą kauniečiai laimėjo 25:20 (Vilniuje), antrąjį – 33:25 (Kaune). Prizines vietas užėmusios ekipos gavo išskirtinio dizaino taures, kurias pagamino nerūdijančio plieno gaminius daranti bendrovė iš Klaipėdos. Čempionams atiteko 45 cm aukščio taurė, kitoms dviem ekipoms 5 ir 10 cm mažesni trofėjai.

„„Psichologija: treneriui A.Juškėnui teko pasistengti, kad nuteiktų au-

klėtinius kovai.

Rungtynių statistika „Dragūnas“ – „Almeida-Stronglasas“ 31:21 (15:10). K.Stropus 7, G.Juška 6, B.Petreikis 5, T.Stankevičius, M.Dumčius po 4, G.Vaitkus 2, E.Vorobjovas, K.Kremeris, D.Jasinskas po 1/J.Šilalė 6, R.Paužuolis 5, R.Lastauskas 4, G.Adamkevičius, A.Sabonis, I.Asakavičius po 1. „„Ataka: B.Petreikis rasdavo spragų svečių gynyboje.


9

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 13, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Sto­ras jū­ri­nin­kas – ne­pa­gei­dau­ja­mas? Pa­sau­li­nės lai­vy­bos kom­pa­ni­jos pra­dė­ jo rink­tis jū­ri­nin­ kus ne tik pa­gal pro­ fe­sio­na­lu­mą, pa­gei­ dau­ja­mo at­ly­gi­ni­ mo dy­dį, bet ir pa­gal svo­rį. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kū­no ma­sės in­dek­sas

Ko­vo­ti su nu­tu­ku­siais jū­ri­nin­ kais pir­mo­ji ėmė­si Nor­ve­gi­ja. Šio­ je ša­ly­je įves­ta jū­ri­nin­kų svo­rio ri­ ba, ku­rią per­žen­gus jie lai­vuo­se jau ne­be­pa­gei­dau­ja­mi. Svo­rio ri­ba ver­ti­na­ma pa­gal kū­ no ma­sės in­dek­są. Jis ap­skai­čiuo­ ja­mas kū­no svo­rį pa­da­li­jus iš ūgio met­rais, pa­kel­to kvad­ra­tu. Pa­vyz­ džiui, jei svo­ris yra 85 ki­log­ra­mai, o ūgis 1,8 met­ro, pa­dau­gin­ta ūgio su­ ma 3,24. Svo­rį pa­da­li­jus iš 3,24 iš­ eina 26,23. Tai ir yra žmo­gaus kū­ no ma­sės in­dek­sas. Nor­ve­gi­jo­je jū­ri­nin­kas lai­vuo­se yra ne­be­pa­gei­dau­ja­mas, kai jo kū­no ma­ sės in­dek­sas su­da­ro per 35. Šiuo at­ve­ ju 1,8 met­ro ūgio jū­ri­nin­kas Nor­ve­gi­ jos lai­vy­ne jau bū­tų ne­pa­gei­dau­ja­mas, kai sve­ria per 114 ki­log­ra­mų. 1,7 met­ro ūgio jū­ri­nin­kas Nor­ve­gi­jo­je jau bū­tų ne­pa­gei­dau­ja­mas, kai jo svo­ris dau­ giau nei 102 ki­log­ra­mai. Nor­ma­lus ant­svo­rio ne­tu­rin­čio žmo­gaus kū­no ma­sės in­dek­sas yra nuo 19 iki 25. To­kiais kū­no ma­sės in­dek­sais pa­si­žy­mi dau­gu­ma pa­ sau­lio dar­bo rin­ką už­ka­riau­jan­čių Piet­ry­čių Azi­jos ša­lių jū­ri­nin­kai. Par­ti­ja nu­ro­dė mankš­tin­tis

Aso­cia­ci­jos „Jū­rų ka­pi­to­nų klu­ bas“ pir­mi­nin­kas Juo­zas Lie­puo­ nius pri­si­mi­nė at­ve­jį, kai per­nai plau­kė su Ki­ni­jos jū­ri­nin­kais. Lai­ ve bu­vęs par­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos sek­re­to­rius ki­nus jū­ri­nin­kus ra­gi­ no mankš­tintis. Vi­si Ki­ni­jos jū­ri­nin­kai bu­vo liek­ ni, pa­si­tem­pę. Eu­ro­pie­čiams var­žy­tis su azi­ jie­čiais svo­riu yra su­dė­tin­ga. Dau­ gu­ma jū­ri­nin­kų iš Eu­ro­pos per 40 me­tų jau tu­ri ant­svo­rį, ku­ris pra­ si­de­da nuo 25 kū­no ma­sės in­dek­ so ar­ba yra nu­tu­kę ir vir­ši­ja 30 kū­ no ma­sės in­dek­są. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, Da­ni­jo­je yra per 55 pro­c. vy­rų, ku­rių kū­no ma­sės in­ dek­sas di­des­nis nei 25. Nor­ve­gi­jo­ je to­kių vy­rų yra per 57 pro­c. Tuo

„„Disk­ri­mi­na­ci­ja: kai ku­rio­se ša­ly­se ap­kū­nūs jū­ri­nin­kai lai­vuo­se jau yra ne­pa­gei­dau­ja­mi. 

me­tu Fi­li­pi­nuo­se vy­rų, turinčių ant­svo­rio yra apie 20 pro­c. Le­mia ne svo­ris

Į svo­rį vis la­biau dė­me­sį krei­pia ir jū­ri­nin­kus ap­drau­džian­čios kom­ pa­ni­jos. Ants­vo­rio tu­rin­tys jū­ri­nin­ kai yra ma­žiau jud­rūs, jie daž­niau pa­kliū­va į drau­di­mi­nius įvy­kius. Vie­na JAV me­di­ci­nos mo­kyk­ la 2008–2012 me­tais ana­li­za­vo jū­ ri­nin­kų svei­ka­tos duo­me­nis pa­gal rei­sų me­tu lai­vuo­se gau­tas trau­ mas. Iš ana­li­zuo­tų 7 tūkst. at­ve­ jų be­veik 60 pro­c. at­ve­jų jū­ri­nin­ kai tu­rė­jo ant­svo­rį. J.Lie­puo­nius tei­gė, kad ap­klau­ so­se jam dar ne­te­ko gir­dė­ti klau­ si­mo dėl jū­ri­nin­kų svo­rio. Ana­li­ zuo­jant drau­di­mi­nius įvy­kius lai­ve, pa­grin­di­niai klau­si­mai bū­na, ar jū­ ri­nin­kas ne­bu­vo iš­gė­ręs, ne­var­to­jo nar­ko­ti­kų, ne­bu­vo per­var­gęs. Ne svo­ris, o al­ko­ho­lis, nar­ko­ti­ kai ir per­var­gi­mas esan­tys pa­grin­ di­niai veiks­niai, ku­rie tu­ri įta­kos ava­ri­joms lai­vy­bo­je. „Jei žmo­gus iš pri­gim­ties yra veik­lus, jud­rus, net bū­da­mas di­ des­nio svo­rio sa­vo pa­rei­gas at­liks tin­ka­mai. O fleg­ma­ti­kas, jei jis ir

liek­nas, vis tiek liks fleg­ma­ti­kas“, – aiš­ki­no J.Lie­puo­nius. Jis pri­si­mi­nė, kad rei­se plau­kė kar­tu su vo­kie­čiu me­cha­ni­ku, ku­ ris svė­rė per 130 ki­log­ra­mų. Taip pat lie­tu­vis pa­me­na ru­mu­ną, ku­

Juo­zas Lie­puo­nius:

Kai žmo­gus iš pri­gim­ ties yra veik­lus, jud­ rus, net bū­da­mas di­ des­nio svo­rio sa­vo pa­rei­gas at­liks tin­ka­ mai, o fleg­ma­ti­kas ir liek­nas vis tiek liks fleg­ma­ti­kas.

ris, bū­da­mas 67 me­tų, svė­rė per 110 ki­log­ra­mų, bet te­ni­so aikš­te­lė­ je įveik­da­vo jau­nes­nius var­žo­vus. Nus­le­pia li­gas

Nor­ve­gi­jos pa­vyz­džiu ne­bep­riim­ti į lai­vy­ną nu­tu­ku­sių jū­ri­nin­kų ga­li pa­sek­ti ir Da­ni­ja.

Šios ša­lies jū­ri­nin­kų drau­di­mo kom­pa­ni­jos siū­lo dar griež­tes­nę ri­bą. Dirb­ti lai­vuo­se jau ne­be­ga­lė­ tų jū­ri­nin­kai, ku­rių kū­no ma­sės in­ dek­sas 33. Tai reiš­kia, kad 1,8 met­ro ūgio jū­ri­nin­kas jau bū­tų ne­be­pa­ gei­dau­ja­mas, kai sve­ria per 107 ki­ log­ra­mus, o 1,7 met­ro – sve­rian­tis 96 ki­log­ra­mus. Lai­vų sa­vi­nin­kai ne­pa­gei­dau­ja nu­tu­ku­sių jū­ri­nin­kų, nes jie daž­ niau ser­ga. Ky­la pa­pil­do­mų pro­ble­ mų dėl ser­gan­čių­jų par­ga­be­ni­mo iš lai­vų į na­mus, kai su­strei­kuo­ja šir­ dis. Daž­ni at­ve­jai, kai no­rė­da­mi iš­ plauk­ti į rei­sus, vy­rai nu­sle­pia rim­ tas li­gas. Įve­dus ant­svo­rio ap­ri­bo­ji­mus, jie la­biau­siai tu­rė­tų įta­kos va­do­vau­ jan­tiems jū­rų spe­cia­lis­tams. Lai­ va­ve­džių dar­bas yra ma­žiau jud­rus, to­dėl dau­gu­ma jų tu­ri ant­svo­rio. Da­ni­jo­je ne­tgi 53 pro­c. ka­de­tų tu­ ri ant­svo­rį. Lai­ve yra kur vaikš­čio­ti

Tarp­tau­ti­nė trans­por­to dar­buo­to­ jų fe­de­ra­ci­ja (ITF) pa­rė­mė in­ter­ ne­ti­nio pus­la­pio www.trai­nin­gon­ board.org. kū­ri­mą. Ja­me bet ku­ris jū­ri­nin­kas ga­li įver­tin­ti sa­vo kū­no

„Lefts­right­suz­hou.blogs­pot.com“ nuo­tr.

ma­sę, ras­ti bū­dų, kaip re­gu­liuo­ti svo­rį. In­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­tei­ kia­mi fi­zi­niai pra­ti­mai, pri­tai­ky­ti jū­ri­nin­kams. Įver­ti­nęs tam tik­rus duo­me­nis, kiek­vie­nas dar­buo­to­jas ga­li su­si­kur­ti tre­ni­ruo­čių ir mai­ti­ ni­mo­si pro­gra­mas, rašyti mankš­ti­ ni­mo­si die­no­raš­tį. J.Lie­puo­niaus tei­gi­mu, da­lis jū­ ri­nin­kų lai­vuo­se mankš­ti­na­si. Kai ku­rie vyk­da­mi į rei­sus pa­sii­ma han­te­lius. Anot J.Lie­puo­niaus, lai­vų il­gis – apie 250 met­rų, to­dėl no­rint yra kur pa­si­vaikš­čio­ti. Lai­vuo­se bū­na sta­lo te­ni­so, bi­liar­do sta­lai, svar­me­nys. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža ma­no, kad anks­čiau ar vė­liau ir Lie­tu­vo­je bus ri­bo­ja­mas jū­ri­nin­kų svo­ris. Tarp­ tau­ti­niai jū­ri­niai do­ku­men­tai to­ kių ap­ri­bo­ji­mų kol kas ne­nu­ma­to. Ta­čiau ten­den­ci­ja tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se yra ta, kad žmo­nės sto­rė­ja. „Pa­žįs­tu daug Lie­tu­vos jū­ri­nin­ kų. Neat­si­me­nu nė vie­no, ku­ris bū­tų iš­skir­ti­nai sto­ras. Ap­kū­niam žmo­gui dirb­ti lai­ve bū­tų sun­ku, nes ten­ka daug ju­dė­ti“, – ti­ki­no P.Be­ kė­ža.


10

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 13, 2013

rubrika JŪRA „Scand­li­nes“ pir­kė­jai

Paš­to ženk­lai

Sug­rį­ži­mo 20-me­tis

Kel­tų lai­vy­bos kom­pa­ni­jos „Scand­li­nes“ ak­ci­jas be da­nų „DFDS Sea­ways“, ku­ri ap­tar­ nau­ja į Klai­pė­dą plau­kian­čius kel­tus, pla­nuo­ja įsi­gy­ti ir ita­lų „Gri­mal­di“, šve­dų „Ste­na Li­ne“. 16 kel­tų marš­ru­tų tarp Da­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Šve­di­jos val­dan­čios „Scand­li­nes“ ver­tė –apie 1,4 mlrd. JAV do­le­rių.

„Lie­tu­vos pa­štas“ per ar­ti­miau­ sius pen­ke­rius me­tus ne­leis jū­ri­ nių ženk­lų. Tai svars­ty­ta mo­kos ženk­lų ko­mi­si­jos po­sė­dy­je. Jū­ri­ nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ry­ ba pra­šė, kad bū­tų iš­leis­ta pa­ što ženk­lų jū­ri­ne te­ma­ti­ka se­ri­ ja „Lie­tu­va – jū­rų vals­ty­bė“. Ko­ mi­si­ja ma­no, kad jū­ri­nių ženk­lų jau pa­kan­ka.

Ge­gu­žės 18 die­ną Klai­pė­do­je bus mi­ni­mas legendinės jach­ tos „Lie­tu­va“ grį­ži­mo iš ke­lio­ nės ap­link pa­sau­lį dvi­de­šimt­ me­tis. 19 val. jach­ta „Lie­tu­va“ ga­lės pri­si­švar­tuo­ti Da­nės upės Bu­riuo­to­jų kran­ti­nė­je prie žy­ giui ap­link pa­sau­lį skir­to knech­ to. Pri­si­mi­ni­mais da­lin­sis žy­ gio įgu­la.

Ma­žai ži­no apie sa­vo tei­ses Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lie­tu­va iki lie­pos 1 die­nos priim­ ti ren­gia­si jū­ri­nin­kams pa­tį svar­ biau­sią do­ku­men­tą – Kon­ven­ci­ją dėl dar­bo jū­rų lai­vy­bo­je. Pra­si­dė­jo svars­ty­mai

Praė­ju­sią sa­vai­tę Kon­ven­ci­ja su do­ku­men­tų – įsta­ty­mų, mi­nist­rų įsa­ky­mų pa­kei­ti­mo pa­ke­tu pra­dė­ ta svars­ty­ti Vy­riau­sy­bė­je. Net­ru­kus ji bus pa­teik­ta svars­ty­ti Sei­mui. „Ti­ki­mės, kad, kaip ir nu­ma­ty­ ta, Kon­ven­ci­ja dėl dar­bo jū­rų lai­ vy­bo­je bus ra­ti­fi­kuo­ta iki lie­pos 1 die­nos. Jos ra­ti­fi­ka­vi­mas už­tru­ko to­dėl, kad Lie­tu­vo­je priim­ta nau­ ja tvar­ka įsta­ty­mus teik­ti kar­tu su poįs­ta­ty­mi­niais ak­tais“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eval­das Za­ cha­re­vi­čius. Net­gi jei Lie­tu­va ir ne­pat­vir­tin­tų šios Kon­ven­ci­jos ir ją įgy­ven­di­nan­ čių ak­tų, ji įsi­ga­lios nuo rugp­jū­čio 20 die­nos, nes do­ku­men­tą jau yra ra­ti­fi­ka­vu­si di­des­nė da­lis pa­sau­lio ša­lių. Kon­ven­ci­jos bus pri­va­lo­ma lai­ky­tis ir toms ša­lims, ku­rios jos ne­ra­ti­fi­ka­vo. Kas ser­ti­fi­kuos lai­vus?

Kon­ven­ci­ją ly­di įvai­rūs pa­pil­do­mi do­ku­men­tai ir veiks­mai, ku­riuos rei­kės vyk­dy­ti. Pir­miau­sia, pa­gal Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas tu­rės bū­ ti ser­ti­fi­kuo­ja­mi lai­vai. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai kar­tu su lai­vų sa­vi­nin­kais jau ap­ta­rė, kaip tai bus da­ro­ma. „Iki lie­pos 1 die­nos ra­ti­fik ­ a­vus Lie­tu­vo­je Kon­ven­ci­ją dėl dar­bo jū­ rų lai­vy­bo­je, ji pas mus įsi­ga­lio­tų po me­tų. Lai­vams su Lie­tu­vos vė­ lia­va nu­plau­kus į ki­tų ša­lių uos­tus be ki­tų do­ku­men­tų bus rei­ka­lau­ja­ ma ir lai­vų ser­ti­fi­ka­tų pa­gal mi­nė­ tą Kon­ven­ci­ją. Jei jų ne­bus, lai­vus areš­tuos. Lie­tu­vos vė­lia­vos lai­vus pra­džio­je ser­ti­fi­kuos kla­si­fi­ka­ci­nės

bend­ro­vės, o kai Kon­ven­ci­ja įsi­ga­ lios mū­sų ša­ly­je, tai da­rys Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja“, – ti­ki­no E.Za­cha­re­vi­čius. Kol kas apie Kon­ven­ci­ją dėl dar­ bo jū­rų lai­vy­bo­je, ku­ri pa­gal JAV tei­sę va­di­na­ma jū­ri­nin­kų „bi­liu“, kal­ba­ma tik lai­vy­bos val­di­nin­kų, sa­vi­nin­kų ly­giu. Jū­ri­nin­kai apie ją ma­žai ži­no, nors iki jos įsi­ga­lio­ji­mo li­ko trys mė­ne­siai. Tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se ša­ly­se tu­rė­tų bū­ti vyk­do­mos ak­ci­jos, ku­ rios pla­čiau pri­sta­ty­tų, kaip veiks ir ko­kią nau­dą jū­ri­nin­kams duos Kon­ ven­ci­ja dėl dar­bo jū­rų lai­vy­bo­je. Jū­ri­nin­kai ne­su­si­gau­do

Vo­kie­ti­jos jū­ri­nin­kų mi­si­jos at­sto­vai kar­tu su Brė­me­no uni­ver­si­te­to lai­ vy­bos ir frach­ta­vi­mo ka­ted­ros as­ pi­ran­tais at­li­ko ap­klau­są apie jū­ri­ nin­kų tei­ses ir dar­bą lai­vuo­se. Bu­vo ap­klau­sia­mi Vo­kie­ti­jos, Fi­li­pi­nų, In­ di­jos, Šve­di­jos ir Ru­si­jos jū­ri­nin­kai. Net 95 pro­c. ap­klaus­tų­jų ti­ki­no, kad lai­vuo­se bū­ti­na ge­rin­ti jū­ri­nin­ kų są­ly­gas. Jū­ri­nin­kai lai­vuo­se tik dir­ban­tys ir mie­gan­tys, nie­ko ge­ro dau­giau ne­ma­tan­tys. Tuo pat me­ tu treč­da­lis ap­klaus­tų­jų tei­gė ne­ tu­rin­tys jo­kio su­pra­ti­mo, kaip tai ga­lės pa­da­ry­ti Kon­ven­ci­ja dėl dar­ bo jū­rų lai­vy­bo­je. Apk­laus­ti jū­ri­nin­kai pa­gei­da­ vo, kad dar prieš įsi­ga­lio­ji­mą vie­ šai bū­tų pa­tei­kia­mi Kon­ven­ci­jos dėl dar­bo jū­rų lai­vy­bo­je ko­men­ta­ rai. Pa­gei­dau­ta, kad uos­tuo­se, ki­ to­se jū­ri­nin­kų su­si­bū­ri­mo vie­to­se dau­giau bū­tų lais­vos priei­gos „wifi“ zo­nų, kad ne­mo­ka­mai per in­ ter­ne­tą ga­li­ma bū­tų su­si­pa­žin­ti su Kon­ven­ci­jos nuo­sta­to­mis. Su­si­pa­žin­ti su Kon­ven­ci­ja di­ džio­ji da­lis jū­ri­nin­kų ne­tu­ri ga­ li­my­bių. Lai­vuo­se in­ter­ne­tas yra pra­ban­ga ir juo ga­li nau­do­tis ne­ di­de­lė įgu­los da­lis. In­ter­ne­to die­ gi­mas lai­vuo­se ga­lė­tų bū­ti vie­nas iš jū­ri­nin­kų dar­bo są­ly­gų ge­ri­ni­mo veiks­nių.

„„Si­tua­ci­ja: jū­ri­nin­kai ma­žai ži­no apie nau­ją­ją jų tei­ses gi­nan­čią Kon­ven­

ci­ją, ku­ri įsi­ga­lios jau šie­met rugp­jū­tį.



Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

„„Nuos­ta­tos: lat­viai ana­li­zuo­ja sa­vo uos­tų vys­ty­mo klai­das, kad ga­lė­tų ge­riau kon­ku­ruo­ti su Klai­pė­dos uos­tu. 

Prie­kaiš­tai lat­viams – ir Pag­rin­di­niai Klai­pė­dos uos­to kon­ku­ren­tai Lat­vi­jo­je su­lau­kė ne­pa­lan­kaus Pa­sau­lio ban­ko eks­per­tų ver­ti­ni­mo. Vid­man­tas Ma­tu­tis Lat­vi­jos uos­tų pra­ra­di­mai

Kol kas pa­skelb­ti tik tar­pi­niai ver­ ti­ni­mo re­zul­ta­tai. Ga­lu­ti­nė ata­ skai­ta apie Lat­vi­jos uos­tų val­dy­mą ir eko­no­mi­nę veik­lą bus po ke­lių mė­ne­sių. To­kio ty­ri­mo im­ta­si ir to­dėl, kad per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį Lat­vi­jos uos­tai pra­ra­do ne­ma­žą da­lį kro­vi­ nių. 2000 me­tais šios ša­lies uos­tai ry­ti­nės Bal­ti­jos re­gio­ne tu­rė­jo 37 pro­c. rin­kos da­lies, o 2012 me­tais jos li­ko 21 pro­c. Da­lį kro­vi­nių iš Lat­vi­jos uos­ tų pe­rė­mė Klai­pė­da, da­lį per sa­vo nau­jai pa­sta­ty­tus ter­mi­na­lus Suo­ mių įlan­ko­je krau­na Ru­si­ja. Pa­sau­lio ban­ko at­sto­vai lat­viams prie­kaiš­ta­vo, kad šie ne­pa­kan­ka­ mai ana­li­za­vo re­gio­ne kon­ku­ruo­ jan­čių uos­tų veik­lą, pir­miau­sia Klai­pė­dos. Nek­rei­pė dė­me­sio, kad įstei­gus „Vi­kin­gą“, ki­tus Klai­pė­

dos uos­to šau­dyk­li­nius trau­ki­nius, ge­rė­jo jo kaip kon­ku­ren­to kro­vi­nių ga­be­ni­mo inf­rast­ruk­tū­ra. Lat­vi­jos at­sa­kas – „Vi­kin­gą“ dub­liuo­jan­tis trau­ki­nys „Zubr“ at­ si­ra­do vi­sai ne­se­niai. Jis kur­suo­ja tarp Ry­gos uos­to ir Mins­ko bei Uk­ rai­nos Il­ji­čovs­ko ir Ode­sos uos­tų. Sa­vos „cheb­ros“ šė­ryk­los

Pa­sau­lio ban­ko eks­per­tai ak­cen­ta­ vo, kad Lat­vi­jos uos­tai ne­pa­kan­ka­ mai pa­si­nau­do­jo ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma, trū­ko nuo­sek­laus uos­tų veik­los, inf­rast­ruk­tū­ros vys­ ty­mo pla­na­vi­mo. Eks­per­tai pa­ste­bė­jo ir tai, kad Lat­vi­jos uos­tuo­se yra ne­skaid­ri že­mės nuo­mos sis­te­ma. Pa­si­ges­ta at­vi­rų uos­to že­mės nuo­mos kon­ kur­sų. Nau­jiems vers­li­nin­kams pra­dė­ti vers­lą Lat­vi­jos uos­tuo­se neį­ma­no­ ma, nors juo­se yra ge­ro­kai dau­giau te­ri­to­ri­jų, nei, pa­vyz­džiui, Klai­pė­

dos uos­te. Kai ku­rie Lat­vi­jos po­li­ti­ kai sa­vo ša­lies uos­tus įvar­di­jo kaip „sa­vos cheb­ros šė­ryk­las“. Prob­le­mų įžvel­gia­ma ir dėl Lat­ vi­jos uos­tų val­dy­mo. Jie yra pu­siau mu­ni­ci­pa­li­niai. Sa­vi­val­dos at­sto­vai Lat­vi­jos uos­tų val­dy­bo­se ne­si­keis­ da­vo me­tų me­tus. Ta­čiau Vy­riau­ sy­bės at­sto­vai dėl po­li­ti­nių po­ky­ čių keis­da­vo­si nuo­lat, to­dėl trū­ko su­de­rin­to uos­to val­dy­mo ins­ti­tu­ ci­jų dar­bo. Dar vie­nas įdo­mus Pa­sau­lio ban­ ko eks­per­tų pa­ste­bė­ji­mas yra tai, kad Lat­vi­jos uos­tų ad­mi­nist­ra­ci­ jo­se trūks­ta spe­cia­lis­tų, ku­rie tu­ ri dar­bo pri­va­čia­me sek­to­riu­je pa­ tir­ties. To­kie spe­cia­lis­tai ver­ti­na­mi la­biau, nes su­vo­kia vi­so uos­to, kaip su­dė­tin­go me­cha­niz­mo, veik­los niuan­sus. Nu­si­tai­kė į „Hi­ta­chi“ kro­vi­nius

Šie Pa­sau­lio ban­ko eks­per­tų Lat­ vi­jos uos­tuo­se pa­ste­bė­ti veik­los


11

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 13, 2013

JŪRA Iš­kėlė lėk­tu­vą

Olim­pia­dos uos­tas

Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­tas

La Man­šo są­siau­ry­je iš 15 met­ rų gy­lio iš­kel­tas II pa­sau­li­nio ka­ ro vo­kie­čių bom­bo­ne­šis „Dor­ nier-17“. Po dve­jų me­tų res­tau­ ra­ci­jos jis taps Lon­do­no Ka­ra­liš­ ko­jo lai­vy­no mu­zie­jaus eks­po­ na­tu. Lėk­tu­vui iš­kel­ti rei­ka­lin­gus 500 tūkst. sva­rų ster­lin­gų au­ko­ jo įvai­rios Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos or­ga­ni­za­ci­jos.

Iš pa­grin­dų kei­čia­mas 2014 me­ tų žie­mos olim­pia­dos sos­ti­nės So­čio uos­tas. Iki šiol šis uos­tas ga­lė­jo priim­ti tik vie­ną iki 200 met­rų il­gio krui­zi­nį lai­vą. Re­ konst­ruo­jant uos­tą jū­ro­je už­pil­ta 8 ha te­ri­to­ri­ja, įreng­ta 1,5 tūkst. met­rų il­gio kran­ti­nės. Vie­nu me­ tu So­čy­je ga­lės sto­vė­ti trys di­ des­ni nei 300 met­rų il­gio lai­vai.

Ža­dė­ju­si pe­ro­rien­tuo­ti kro­vi­nius į Ru­si­jos uos­tus, Bal­ta­ru­si­ja di­di­ na jų kie­kį ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­ly­se. Po bal­ta­ru­sių fo­ru­mo Klai­pė­do­je bir­že­lį pa­na­šus ren­gi­nys pla­nuo­ ja­mas ir Ry­go­je. Ža­dė­ju­si Klai­pė­ dos uos­te ge­ro­kai di­din­ti kro­vi­ nių kie­kį, tą pa­tį Bal­ta­ru­si­ja ža­ da ir Lat­vi­jai. Ieš­ko­ma pi­giau­sių tran­zi­to va­rian­tų.

Me­tai pra­si­dė­jo lai­vų su­lai­ky­mais Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Šie­met Lie­tu­va dar bus Bal­ta­ja­me są­ra­še, o ki­tais me­tais jai iš­ky­la rea­lus pa­grin­das iš jo iš­kris­ti.

Per ko­vą ir ba­lan­dį už­sie­nio uos­ tuo­se bu­vo su­lai­ky­ti du sau­gaus plau­kio­ji­mo rei­ka­la­vi­mus pa­žei­dę lai­vai su Lie­tu­vos vė­lia­va. Ba­lan­džio 25 die­ną Olan­di­jo­je bu­ vo su­lai­ky­tas su mū­sų ša­lies vė­lia­va plau­kio­jan­tis 27 me­tų lai­vas „Per­ seus“. Jis pri­klau­so lai­vy­bos kom­pa­ ni­jai „Balt­nau­tic Ship­ping Ltd“. Po dvie­jų pa­rų lai­vas bu­vo pa­leis­tas. Lai­vas su­lai­ky­tas po to, kai už­plau­ kė ant sek­lu­mos ir bu­vo pa­tik­rin­tas jo kor­pu­sas. Neo­fi­cia­liai tei­gia­ma, kad lai­vo ka­pi­to­nas ne­va bu­vęs iš­gė­ręs. Ny­der­lan­dų po­li­ci­ja nu­sta­čiu­si, jog al­ko­ho­lio kie­kis lai­vo ka­pi­to­no krau­ jy­je vir­ši­jo leis­ti­ną nor­mą. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­ja to­kio fak­to ne­pat­vir­ti­na. Ji te­be­tiria šį in­ci­den­tą. Kom­pa­ni­ jos „Balt­nau­tic Ship­ping Ltd“ di­ rek­to­rius And­re­jus Viš­nevs­kis at­ si­sa­kė ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ją. Jei pa­si­tvir­tin­tų fak­tas, kad lai­vą „Per­seus“ val­dė ne­blai­vus ka­pi­to­ nas, jam tu­rė­tų bū­ti skir­ta bau­da ir ma­žiau­sia vie­ne­riems me­tams su­ stab­dy­ta ka­pi­to­no li­cen­ci­ja. Ko­vo 20 die­ną Pran­cū­zi­jos jū­



Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

r dėl Klai­pė­dos Ma­no­ma, kad Ig­na­ li­nos ato­mi­nę elekt­ ri­nę pla­nuo­jan­ti sta­ ty­ti „Hi­ta­chi“, kaip ir ki­tos ja­po­nų kom­ pa­ni­jos, da­bar kro­ vi­nius ga­bens per Ry­gos ter­mi­na­lą, ku­ rį įsi­gi­jo Sin­ga­pū­ro kom­pa­ni­ja.

niuan­sai ga­li bū­ti įdo­mus ir Klai­ pė­dos uos­te. Nors Klai­pė­dos ir Lat­vi­jos uos­tų val­dy­mas ski­ria­ si, ta­čiau jų veik­lo­je yra ir ne­ma­ ža pa­na­šu­mų. Pa­tys lat­viai ne kar­tą yra pri­pa­ ži­nę, kad vals­ty­bės val­do­mas Klai­ pė­dos uos­tas prieš juos tu­ri ad­ mi­nist­ra­vi­mo pra­na­šu­mų. Kaip mū­sų uos­to ver­ty­bė Lat­vi­jo­je bu­ vo ak­cen­tuo­ja­ma ir tai, kad vi­sos jo rink­lia­vos ski­ria­mos to­les­niam uos­to vys­ty­mui. Tuo me­tu Lat­vi­

jos uos­tuo­se ankš­ta fi­nan­si­nė pa­ klo­dė bu­vo tą­so­ma tarp sa­vi­val­dos ir ša­lies val­džios in­te­re­sų. Pa­sau­lio ban­ko eks­per­tų iš­va­dos yra sig­na­las, jog Lat­vi­jos uos­tai ne­bus vi­są lai­ką „pri­snū­dę“. Sa­vo trū­ku­mus jie ana­li­zuo­ja tam, kad re­gio­ne ga­lė­tų ge­riau kon­ku­ruo­ti su ki­tais uos­tais, pir­miau­sia Klai­ pė­da. Tiek Lat­vi­jos, tiek Lie­tu­vos uos­tų kro­vi­nių rin­kos yra pa­na­ šios. Ru­si­jai pe­ro­rien­tuo­jant kro­ vi­nius į sa­vo uos­tus, lat­viai, kaip ir Klai­pė­da, nu­si­tai­kė į Bal­ta­ru­si­ jos kro­vi­nius. Lat­viai pla­nuo­ja ir steng­sis pa­si­ glemž­ti da­lį kro­vi­nių iš Klai­pė­dos uos­to. Tarp­tau­ti­nė gru­pė „Por­tek In­ter­na­tio­nal“ iš Sin­ga­pū­ro įsi­gi­ jo 80 pro­c. vie­no Ry­gos sau­sak­rū­ vio ter­mi­na­lo ak­ci­jų. Šį pra­ne­ši­mą ly­dė­jo ži­nia, kad Ig­na­li­nos ato­mi­nę elekt­ri­nę pla­nuo­jan­ti sta­ty­ti „Hi­ ta­chi“, kaip ir ki­tos ja­po­nų kom­pa­ ni­jos, da­bar kro­vi­nius ga­bens per šį ter­mi­na­lą. Klai­pė­do­je šiems kro­vi­niams priim­ti pla­nuo­ja­ma spe­cia­liai re­ konst­ruo­ti va­di­na­mą­ją nu­li­nę kran­ti­nę prie šiau­ri­nio mo­lo.

„„Įvy­kis: lai­vas „Per­seus“ su­lai­ky­tas po to, kai už­plau­kė ant sek­lu­mos,

o ka­pi­to­nas įtar­tas bu­vęs ne­blai­vus. 

ri­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos ins­pek­to­ riai, pa­tik­ri­nę „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­ kys­tės kom­pa­ni­jos kon­tei­ner­ve­žį

Šie­met per du mė­ ne­sius su­lai­ky­ti du lai­vai, kai pa­sta­rų­jų tre­jų me­tų vi­dur­kis – 2,5 su­lai­ky­mo. „Se­re­na­da“, plau­kio­jan­tį su Lie­ tu­vos vė­lia­va, 5 pa­roms su­lai­kė jį Hav­ro uos­te. Es­mi­nė pa­sta­ba bu­vo tai, kad ma­ši­nų sky­riu­je yra ne­šva­ ra, ras­ta nu­te­kė­jusių te­pa­lų. „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­ pa­ni­jos sau­gios lai­vy­bos at­sto­vas Rai­mon­das Ka­mins­kas ti­ki­no, jog

„Ma­ri­net­raf­fic.com“ nuo­tr.

teig­ti, kad lai­ve „Se­re­na­da“ bu­vo ne­šva­ru, tik­rai ne­ga­li­ma. Prob­le­mų Pran­cū­zi­jo­je Lie­tu­vos lai­vy­bos kom­pa­ni­jos yra tu­rė­ju­sios ir anks­čiau. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos Lai­vy­bos kont­ro­lės sky­ riaus ve­dė­jas Li­nas Kas­pa­ra­vi­čius su­ si­sie­kė su lai­vą „Se­re­na­da“ tik­ri­nu­siu Pran­cū­zi­jos ins­pek­to­riu­mi. Šis aiš­ki­ no, jog pa­sta­ba dėl lai­vo ma­ši­nų būk­ lės, te­pa­lų nu­te­kė­ji­mo bu­vo pa­teik­ ta dar per­nai gruo­dį lai­vui lan­kan­tis Rua­no uos­te. Hav­re bu­vęs at­kreip­tas dė­me­sys į neį­vyk­dy­tą anks­tes­nę pa­ sta­bą ir nu­spręs­ta lai­vą su­lai­ky­ti. Spręs­da­mas iš su­rink­tos pir­mi­ nės in­for­ma­ci­jos, L.Kas­pa­ra­vi­čius sa­kė ne­ga­lin­tis ka­te­go­riš­kai teig­ti, kad Pran­cū­zi­jos ins­pek­to­rius ne­ pag­rįs­tai su­lai­kė Lie­tu­vos lai­vą.

Vers­le vėl lau­kia­mas nuo­smu­kis Vid­man­tas Ma­tu­tis Šiais me­tais ne tik lai­vy­bo­je, bet ir sau­su­mos trans­por­te jau pa­ste­ bi­mos eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mo ten­ den­ci­jos.

Trans­por­to ir lo­gis­ti­kos pa­ro­dos „Trans­Ru­sia 2013“ kon­fe­ren­ci­jo­ je da­ly­va­vęs Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus tei­gė iš­gir­dęs Ru­ si­jos ge­le­žin­ke­lių at­sto­vų ti­ki­ni­ mus, kad pas juos jau ma­žė­ja kro­ vi­nių. Ru­si­jos ge­le­žin­ke­liai – vie­nas iš pa­sau­lio eko­no­mi­kos ten­den­ci­ jų lak­mu­so po­pie­rė­lių. Ru­si­ja yra svar­bus ža­lia­vų eks­por­tuo­to­jas. Kro­vi­nių ma­žė­ji­mas šios ša­lies ge­ le­žin­ke­liuo­se ga­li reikš­ti, kad ža­lia­ vų pir­ki­mas su­lė­tė­jo. Ru­si­jos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vė ofi­cia­liai pa��skel­bė, kad ko­re­guo­ ja sa­vo veik­los pro­gno­zes. Vie­to­je pla­nuo­to 0,7 pro­c. kro­vi­nių ga­be­ ni­mo au­gi­mo ji nu­ma­to 2,4 pro­c. kri­ti­mą. Toks pro­gno­zių kei­ti­mas pa­tei­ kia­mas re­mian­tis tuo, kad per ke­ tu­ris šių me­tų mė­ne­sius, kro­vi­nių ga­be­ni­mas su­ma­žė­jo 3,2 pro­c. Ru­ si­jos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vės mas­

te­liais tai su­da­ro dau­giau kaip 30 mln. to­nų kro­vi­nių. Nu­ro­do­mos prie­žas­tys su­si­ju­sios su tuo, kad ma­žė­ja Ru­si­jos ga­myk­ lų pro­duk­ci­jos eks­por­tas į ki­tas pa­ sau­lio ša­lis. Kaip tai at­si­lieps Klai­pė­dos uos­to kro­vai, A.Vait­kus ne­siė­mė pro­gno­ zuo­ti. Klai­pė­dos uos­to kro­va nė­ra stip­riai su­si­ju­si su Ru­si­ja. Šios ša­ lies eks­por­to da­lis per Klai­pė­dos

uos­tą su­da­ro tik apie de­šim­ta­da­ lį jo kro­vos. Klai­pė­dos uos­tui svar­ bes­ni yra Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­niai. Bal­ta­ru­si­ja pla­nuo­ja di­din­ti kro­ vi­nių eks­por­to, pir­miau­sia trą­šų, apim­tis per Klai­pė­dos uos­tą. Kri­ti­mas šiais me­tais lau­kia­mas ir jū­ri­nių ga­be­ni­mų sri­ty­je. Ypač iš­ski­ria­mos kom­pa­ni­jos, ku­rios tu­ ri tank­lai­vių ir sau­sų kro­vi­nių ga­ be­ni­mo lai­vus.

„„Ten­den­ci­ja: įsi­gy­da­ma da­lį Klai­pė­do­je esan­čio „Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­

na­lo“ ak­ci­jų Bal­ta­ru­si­ja ža­da griau­ti vi­suo­ti­nes pro­gno­zes, kad kro­vi­ nių ma­žės.  Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.


12

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 13, 2013

JŪRA

Olan­das ieš­ko­jo šiau­rės jū­rų ke­lio Nuo ge­gu­žės pra­de­da veik­ti Ru­si­jos įsteig­ta Šiau­rės jū­rų ke­lio ad­mi­nist­ra­ci­ja. Ji rū­pin­sis kro­vi­nių ga­be­ni­mu Si­bi­ro pa­ kran­tė­mis tarp Eu­ro­pos ir Azi­jos.

Ve­nan­tas But­kus Ga­lė­jo lik­ti ne­ži­no­mas

Per­nai Šiau­rės jū­ros ke­liu plau­kė 46 lai­vai, ga­be­no re­kor­di­nį 1,3 mln. to­nų kro­vi­nių kie­kį. Vie­nas pir­mų­ jų šio ke­lio ieš­ko­to­jų bu­vo olan­ dų jū­rų ke­liau­to­jas, na­vi­ga­to­rius, kar­tog­ra­fas Wil­le­mas Ba­rents­zas (1550–1597). Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tė­je jis iki šiol va­di­na­mas drą­siau­siu olan­du ir epo­chos ški­pe­riu. Gi­mė jis Ter­ še­lin­ge – vie­no­je Va­ka­rų Fry­zų sa­ lų. Jos gy­ven­to­jai ver­tė­si žve­jy­ba, bu­vo pui­kūs jū­ri­nin­kai. Jau­nys­tė­je jis Ams­ter­da­me mo­ kė­si na­vi­ga­ci­jos, kar­tog­ra­fi­jos pas to me­to gar­sų geog­ra­fą Pet­ru­są Plan­ciu­są (1552–1622). Iš Ger­ri­to de Vee­ro (1570–1598) die­no­raš­čio daug ką ži­no­me apie W.Ba­rents­zo šiau­rės ke­lio­nes ir tra­giš­ką li­ki­mą. Pa­gal už­ra­šus iš­ leis­ta at­ski­ra kny­ga, ku­ri ta­po be­ stse­le­riu.

Kuo nu­si­pel­nė jū­ ri­nin­kas, kad 1853 m. jo gar­bei Mur­ma­ no jū­ra bu­vo per­var­ din­ta į Ba­ren­co?

Pa­kar­to­ti­nai kny­ga lei­džia­ma iki mū­sų die­nų, ją ga­li­ma skai­ty­ti in­ ter­ne­te. Olan­dų poe­tas Hend­ri­kas Tol­ len­sas (1780–1856) me­tais pa­ra­šė vie­ną ge­riau­sių sa­vo poe­mų „Žie­ mo­ji­mas Nau­jo­je Že­mė­je“ (1819 m.) apie W.Ba­rents­zo ko­vą Ark­ties šal­čių ir le­dų gniauž­tuo­se. Grį­žo nie­ko ne­pe­šę

Bai­gian­tis XVI a., olan­dai pra­dė­jo ieš­ko­ti ar­ti­mes­nio ke­lio į Ry­tų Azi­ ją, kur bu­vo ku­ria­mos jų ko­lo­ni­jos. Plau­kiant ap­link Af­ri­ką, ke­lio­nė tru­ko la­bai il­gai, In­di­jos pa­kran­tes kont­ro­lia­vo Is­pa­ni­ja ir Por­tu­ga­li­ja. Geog­ra­fas P.Plan­cius pa­ta­rė plauk­ ti per Šiau­rės aši­ga­lį. Esą va­sa­rą me­tu čia vi­są pa­rą ne­nu­si­lei­džia sau­lė, ku­ri iš­tirp­dys le­dą. Pa­tik­rin­ti šią hi­po­te­zę bu­ vo pa­ves­ta bu­vu­siam jo mo­ki­niui W.Ba­rents­zui. Jis, kaip vy­riau­sias eks­pe­di­ci­jos štur­ma­nas, da­ly­va­vo tri­jo­se olan­ dų eks­pe­di­ci­jo­se. 1594 m. su di­de­lė­mis vil­ti­mis bu­ vo su­reng­ta pir­mo­ji tri­jų lai­vų eks­ pe­di­ci­ja. Iš jos olan­dai grį­žo nie­ko ne­pe­šę. Vie­nin­te­liai šios ke­lio­nės tro­fė­ jai – bal­to­jo lo­kio, ku­rio iki šiol ne­ bu­vo ma­tę eu­ro­pie­čiai, kai­lis ir trys vėp­lių il­tys. „Su­ve­ny­rus“ jie par­si­ga­be­no iš at­ras­tos Lo­kių sa­los (taip ją olan­ dai pa­va­di­no dėl gau­sy­bės lo­kių). Ne ką ge­riau pa­si­se­kė ir ki­tais me­ tais su­reng­tai eks­pe­di­ci­jai. Ji nu­si­

ga­vo iki Nau­jo­sios Že­mės, kur le­do kal­nai pa­sto­jo ke­lią. Lai­vai pa­su­ ko at­gal. Špic­ber­ge­no at­ra­di­mas

Olan­dų pirk­liai, anks­čiau no­riai fi­nan­sa­vę jų vers­lui rei­ka­lin­go ke­ lio paieš­kas, po dvie­jų ne­sėk­min­ gų eks­pe­di­ci­jų už­ri­šo pi­ni­gų mai­ še­lius. Val­džiai pa­ža­dė­jus skir­ti pre­ mi­ją tiems, ku­rie sėk­min­gai įveiks šiau­rės ry­tų jū­rų ke­lią, Ams­ter­da­ mo mies­to ta­ry­ba nau­jai eks­pe­di­ ci­jai pa­ruo­šė du ne­di­de­lius lai­vus. 1596 m. ge­gu­žės 10 d. jie iš­plau­kė iš Ams­ter­da­mo. Bir­ž e­l io pra­d žio­je pa­s iek­ta iš anks­tes­nės ke­lio­nės ži­no­mą Lo­ kių sa­lą. Net­ru­kus ho­ri­zon­te pa­ si­ro­dė ne­ži­no­ma sa­la aukš­to­mis uo­lo­mis. W.Ba­rents­zas pa­va­di­no Špic­b er­ge­n u („ašt­r ūs kal­n ai“). Kran­te ke­l iau­to­jai pa­s ta­t ė kry­ žių, taip pa­žy­mė­da­mi šios sa­los at­ra­di­mą.

„„Kū­ri­nys: taip įsi­vaiz­duo­ja­ma W.Ba­rents­zo mir­tis tarp le­dy­nų.  Chris­tian Ju­lius Lo­de­wyck Port­man 1836 m. ta­py­tas pa­veiks­las.

Šal­čio ir le­dų ne­lais­vė­je

Lai­vas, ku­riam va­do­va­vo am­bi­ cin­gas ka­pi­to­nas Ja­nas Rij­pas, nu­ ta­rė plauk­ti ap­link Špic­ber­ge­ną ir ten ieš­ko­ti ke­lio. W.Ba­rents­zas sa­ vo lai­vu pa­su­ko Nau­jo­sios Že­mės link. Pa­sie­kęs ją, ban­dė sa­lą api­ plauk­ti. Rugp­jū­čio 26 d. lai­vą iš vi­sų pu­sių ap­su­po le­dy­nai ir ne­li­ ko vil­ties be pa­va­sa­rio iš­trūk­ti iš le­dų ne­lais­vės. Le­dai lai­vą vi­sai su­triuš­ki­no. Ke­ liau­to­jams pa­si­se­kė iš­gel­bė­ti da­ lį mais­to, gink­lų ir įran­kių. Iš lai­vo nuo­lau­žų jie pa­si­sta­tė tro­be­lę, kur pra­lei­do bai­sią žie­mą. G. de Vee­ras ra­šė, kaip jo­kio pa­ty­ri­mo žie­mo­ ti to­li­mo­je šiau­rė­je ne­tu­rė­ję olan­ dai ken­tė ba­dą, šal­tį, be­ga­les pa­vo­ jų. Sep­ty­nio­li­ka ke­liau­nin­kų be­veik pus­me­tį slė­pė­si už­pus­ty­ta­me na­ me­ly­je. Pa­va­sa­rį iš­var­gę žmo­nės iš lai­ vo lie­ka­nų ga­mi­no­si ma­žas val­te­ les, ban­dė jo­mis pa­siek­ti Ko­los pu­ sia­sa­lį. Tai bu­vo klai­ki ir pa­vo­jin­ga ke­lio­nė. Vy­rai yrė­si irk­lais, plau­kė su bu­ rė­mis, temp­da­vo val­tis per ke­lią pa­sto­ju­sias le­do ly­tis. Mais­to tu­ rė­jo ne­daug. Nar­su­mo pa­vyz­dį ro­dė W.Ba­ rents­zas, bet ir jis vis la­biau sil­po. Bir­že­lio 20 d., jūr­la­py­je žy­mė­da­ mas marš­ru­tą, na­vi­ga­to­rius stai­ ga mi­rė. Iš­ba­dė­ju­sius ir vil­tį iš­gy­ven­ ti pra­ra­du­sius 12 olan­dų jū­ri­nin­kų iš­gel­bė­jo su­tik­ti ru­sų žve­jai. Iš jų jie su­ži­no­jo, kad pra­puo­lu­sių ke­liau­ to­jų ieš­ko vie­nas olan­dų lai­vas. Tai bu­vo jų eks­pe­di­ci­jos lai­vas, su ku­ riuo iš­si­sky­rė prie Špic­ber­ge­no. Jis W.Ba­rents­zo bend­ra­žy­gius ir par­ ve­žė į Ams­ter­da­mą.

„„Ieškotojas: garsusis olandų ke-

liautojas Willemas Barentszas.

niai duo­me­nys su­tei­kė jam pir­mų­ jų Ark­ties ty­ri­nė­to­jų ti­tu­lą. Neat­si­ tik­ti­nai 1853 m. jo gar­bei Mur­ma­no jū­ra bu­vo per­var­din­ta į Ba­ren­co. XIX a. pa­bai­go­je W.Ba­rents­zo gim­ta­ja­me Ter­še­lin­ge bu­vo ati­da­ ry­tas ir iki šiol vei­kian­tis jo var­do Jū­rų ins­ti­tu­tas. Jis lai­ko­mas vie­na pa­žan­giau­sių

„„Įamžino: paminklas drąsiausiam olandui jo gimtinėje Teršelinge.

lai­vo pa­rei­gū­nų mo­ky­mo įstai­gų pa­sau­ly­je. Praė­ju­sių me­tų lapk­ ri­tį olan­dų re­ži­sie­rius Rei­nou­tas Oer­l e­m an­sas pri­s ta­t ė vai­dy­b i­ nį fil­mą „Nau­jo­ji Že­mė“, kur pa­ sa­ko­ja apie pa­sku­ti­nį W.Ba­rents­ zo rei­są. Šiau­rės jū­rų ke­lias, ku­rio prieš 400 me­tų pra­dė­jo ieš­ko­ti olan­dai,

šian­dien vei­kia. Jis lai­vų sa­vi­nin­ kams su­tau­po lai­ko ir de­ga­lų, nes rei­sai iš Šiau­rės Eu­ro­pos į šiau­ri­ nius Ra­mio­jo van­de­ny­no uos­tus už­trun­ka trum­piau, ne­gu plau­kiant ki­tais marš­ru­tais. Be to, at­puo­ la Sue­co ka­na­lo mo­kes­čiai, ne­rei­ kia bi­jo­ti pi­ra­tų ant­puo­lių Rau­do­ no­jo­je jū­ro­je.

„„Eks­pe­di­ci­ja: W.Ba­rents­zo ke­lio­nės į šiau­rę lai­vas. 

Iliust­ra­ci­ja iš pir­mo G.de Veer die­no­raš­čio lei­di­nio 1598 m.

At­mi­ni­mas ir pa­li­ki­mas

Nors W.Ba­rents­zui ne­pa­vy­ko ras­ ti šiau­rės ry­tų ke­lio, jo su­da­ry­ti jūr­la­piai ir su­rink­ti me­teo­ro­lo­gi­


19

pirmadienis, gegužės 13, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Manto Dubausko knyga „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“..

Mantas Dubauskas. „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“. Daugelis „Snoro“ istorijos epizodų verti atskiros knygos. Galima būtų rašyti apie ilgametį banko vadovą Raimondą Baranauską ir statytą valdžios piramidę arba apie pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą ir jo puoselėtą viziją Europoje sukurti finansinę ir automobilių verslo imperiją. Detektyvo plunksnos verta istorija, kaip Lietuvos bankas rengėsi perimti „Snorą“, kaip paskleista žinia apie Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko komandiruotę ir atostogas, nors jis nė neplanavo keliauti... Ši knyga nepretenduoja pateikti absoliučios tiesos. „Snoro“ istorijoje slypi tiek paslėptų galų, kad būtų neįmanoma per porą mėnesių visų jų išraizgyti ir sudėti į vieną knygą, bet pateikiami faktai ir nuomonės padės atskleisti, kas per 19 metų nutiko „Snore“, kokie žmonės vadovavo bankui ir kada įvyko didysis lūžis, po kurio Lietuvos bankas nusprendė nacionalizuoti ketvirtą pagal dydį šalies komercinį banką.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

www.kl.lt

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 21 d.

Avinas (03 21–04.20).Pasaulis lėtai sukasi, o jūs lekiate kaip akis išdegęs. Sulėtinkite tempą, skubos darbas neatneš nei garbės, nei naudos – jus vertins pagal rezultatus, o ne pagal gerus norus. Jautis (04 21–05 21). Pernelyg nekvaršinkite sau galvos dėl kitų nuomonės apie save. Galų gale vis vien negalite radikaliai pasikeisti per vieną naktį. Kas jus iš tiesų myli, priima ir jūsų trūkumus. Dvyniai (05 22–06.21). Nesivaržykite pakovoti už tai, kuo iš tiesų tikite, darykite tai, ką manote esant reikalinga. Tiesa, kitiems galite pasirodyti juokingas. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien pagal tvarkaraštį gyventi nepavyks, nė nesistenkite. Pasikliaukite jausmais ir intuicija. Šiandien jūsų laukia naujos vietos, nauji žmonės, improvizacija kiekviename žingsnyje. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien padarykite viską, kas įmanoma, kad išsaugotumėte šeimoje taiką – neatsargumu galite daug ką sugriauti. Venkite avantiūrų su nekilnojamuoju turtu, nesikelkite į naują būstą. Mergelė (08 24–09 23). Galite nesulaukti paramos, kurios tikėjotės. Nekaltinkite dėl to žmogaus, kuris gal turi savų, jums nežinomų rūpesčių. Kuo daugiau turėsite veiklos, tuo mažiau liks laiko galvoti apie nepriklausančius nuo jūsų valios dalykus. Svarstyklės (09 24–10 23).Daug tikitės iš kitų, tačiau gali atsitikti taip, kad niekas neturės to, ko jums iš tiesų reikia. Gal pernelyg daug laiko praleidžiate su ne tais žmonėmis? Kartais geriausias vaistas nuo depresijos – kurį laiką ramiai pabūti pačiam su savimi. Skorpionas (10 24–11.22). Šiandien didelė tikimybė rasti naują draugą arba iš esmės sutvirtinti santykius su senuoju. Skausmingai ar net agresyviai reaguosite į bandymus jumis manipuliuoti. Šaulys (11 23–12.21). Galvokite, ką šnekate, nesivelkite į intrigas, nesikiškite į jūsų neliečiančius reikalus. Dėmesingai tvarkykite dokumentus, sutarčių geriau nepasirašinėkite. Pasistenkite nesureikšminti žodžių ar smulkių įžeidimų. Ožiaragis (12 22–01 20). Venkite atsukti neapsaugotą nugarą tiems, kuriais nepasitikite. Galite būti įtrauktas į suktą ir komplikuotą žaidimą. Bus sunku likti objektyviam ir blaivaus proto. Vandenis (01 21–02 19). Negalite būti vienu metu visur, tačiau pamėginti galima! Susiklosčiusios aplinkybės užkraus jums galybę darbo. Tramdykite savo susierzinimą, neleiskite jam išsilieti neapgalvotais žodžiais. Žuvys (02 20–03 20). Netikėtai gali atsiverti akys į slaptus daiktų, reiškinių ir žmonių tarpusavio ryšius. Jausitės esąs kupinas pozityvios energijos. Šypsokitės, ir pasaulis šypsosis su jumis kartu.


Orai

Šiandien naktį trumpi lietūs taip pat lankysis didesnėje šalies dalyje, Kai kur lietų lydės perkūnija. Atvės iki 7–12 laipsnių šilumos. Dieną atmosferos frontas ir toliau laistys Lietuvą trumpais lietumis. Pūs vidutinio stiprumo besikeičiančios krypties vėjas. Šalies vakaruose vėl bus vėsiau – 15–20 laipsnių šilumos. Antradienį trumpalaikiai lietūs pasirodys jau tik vietomis, dažniau palepins saulė. Tačiau karščiai jau bus atsitraukę. Temperatūra naktį nukris iki 7–12 laipsnių šilumos, dieną termometrai rodys 15–21 laipsnį.

Šiandien, gegužės 13 d.

+18

+13

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Bo­bų va­sa­ra bus šil­ta

+18

Ke­le­tą die­nų at­ke­lia­vu­si ši­lu­ma ver­tė mus ti­kė­t i, kad tik­rai atė­jo pa­va­sa­r is. Ta­čiau va­kar bent iki vi­dur­die­nio oras ne­bu­vo pa­ts ma­lo­niau­sias. Ži­no­mos gru­pės „Stu­di­ja“ gi­ta­ros vir­tuo­ zas Gin­tas pa­guo­dė sa­ve ir ki­tus: „Brrr, šal­ ta, bet sa­ko, kad bo­bų va­sa­ra bus šil­ta“.

Praha  +15 Ryga  +16 Roma +24 Sidnėjus +24 Talinas  +14 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva  +14

žy­di, ta­čiau ei­nant į lau­ką ne­pro­ šal striu­kę už­si­vilk­ti.

Vėjas

4–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+13

+13

+11

4

+12

+13

+11

+9

6

+13

+16

+17

+13

4

rytoj

1882 m. gi­mė pran­cū­z ų dai­l i­n in­k as Geor­g es’as Bra­que’as. 1961 m. jis ta­po pir­muo­ju dai­li­nin­ku, ku­ rio pa­veiks­lai dar jam gy­ vam esant bu­vo eks­po­ nuo­ja­mi Luv­ro mu­zie­ju­je 1888 m. Bra­z i­l i­jo­je pa­ nai­kin­ta ver­go­vė. 1897 m. Lie­tu­vo­je vy­ko pir­ma­sis vi­suo­t i­n is gy­ ven­to­jų su­ra­šy­mas 1933 m. mi­rė vo­k ie­čių ra­š y­to­jas Pau­las Erns­ tas. Gi­mė 1866 m.

Spin­du­liais mė­gau­ki­tės at­sar­giai Karš­ta­sis se­zo­nas jau be­veik ant no­ sies. Ne­kant­r iai lauk­da­m i sau­lė­t ų ir šil­tų die­nų, kol kas gau­do­me kiek­vie­ ną ne­t i­kė­tai at­k ly­du­sį ir ma­lo­n iai šil­ dan­t į sau­lės spin­du­l į. Sau­lės švie­sa vi­sa­da vai­d i­no svar­bų vaid­me­n į gam­to­je ir jau 4,6 mlrd. me­ tų da­ro įta­ką be­veik vi­siems mus su­ pan­tiems gy­viems or­ga­niz­mams, juo­ se vyks­tan­tiems pro­ce­sams. Me­d i­kai pri­me­na, kad sau­lės švie­sa yra bū­t i­na ge­rai svei­ka­tai pa­lai­k y­t i, ta­čiau la­bai svar­bu su­pras­ti ir jos nei­ gia­mą po­vei­k į bei lai­ką sau­lė­kai­to­je leis­t i at­sa­k in­gai.

Links­mie­ji tirš­čiai Kuo­pos va­das pa­si­kvie­čia ser­žan­tą ir klau­sia: – Kiek ban­de­l ių ga­lė­tum su­val­gy­ti al­ ka­nas? – Na, gal pen­k ias. – Ne­t ie­sa, – tik vie­ną. Ki­tas jau val­g y­ tum neal­ka­nas. Po ke­l ių mi­nu­čių ser­žan­tas pa­si­kvie­ čia ei­l i­n į: – Kiek ban­de­l ių ga­lė­tum su­val­gy­ti al­ ka­nas? – Na, gal aš­tuo­nias. – Ar­gi ne­ga­lė­jai pa­sa­ky­ti, kad pen­kias? To­k į juo­ke­l į ži­no­jau. Čes­ka (397 719; bo­bų va­sa­ra yra, o ko­dėl bo­bų pa­va­sa­rio nė­ra?

Alvyda, Alvydas, Alvydė, Irdangas, Irdangė, Milda, Ofelija, Servacijus, Servas, Tautmilas, Tautmilė.

1950 m. gi­mė JAV po­ pžvaigž­d ė Ste­ve’as Won­de­ris.

At­gi­jo blu­sų tur­gus

1968 m. Pa­ry­žiu­je ofi­cia­ liai pra­si­dė­jo tai­kos de­ ry­bos tarp JAV ir Šiau­ rės Viet­na­mo. 1981 m. tur­kas Meh­me­ tas Ali Ag­ca šū­v iu Ro­ mo­je su­žei­dė po­pie­ž ių Jo­ną Pau­lių II. 1995 m. In­di­jos Kaš­my­ ro pro­v in­ci­jo­je mi­n ios žmo­nių de­g i­no mo­kyk­ las, vy­r iau­sy­bi­n ius pa­ sta­tus bei in­dų šven­tyk­ las, ker­šy­da­mos už XV a. mu­sul­mo­nų šven­tyk­los su­grio­vi­mą.

teleloto

Nr. 892

2013 05 12 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 8 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Nos­tal­giš­ki ža­ga­rė­liai Bū­tų ge­rai jei šią sa­vai­tę iš­si­kep­tu­mė­ te mo­čiu­tės ža­ga­rė­l ių. Teš­lai rei­k ia 4 kiau­ši­nių, 200 g grie­ti­nės, 50 g svies­to, 50 g deg­ti­nes ar bren­d žio (kad rie­ba­ lai neį­si­ger­tų), 1 šaukš­te­lio ge­sin­tos so­ dos, žiups­ne­l io drus­kos, mil­tų ir alie­ jaus ke­pi­mui. Try­nius su jau pa­suk­tu at­šil­dy­tu svies­ tu iš­su­k i­te, su­dė­k i­te grie­ti­nę su so­da, iš­su­k i­te, iš­pla­k i­te bal­ty­mus, su­dė­k i­te ir iš­mai­šy­k i­te. Dė­k i­te mil­t us, iš­m in­ ky­k i­te teš­lą. Min­k y­t i rei­k ia il­gai. Teš­ lą lanks­ty­k i­te ir daug kar­tų dau­ž y­k i­te ko­čė­lu. Te­gul šal­tai pa­bū­na 1–2 val. Ko­čio­ki­te plo­nai, pjaus­ty­ki­te rom­bais, per­su­k i­te (da­ry­k i­te ža­ga­rė­lius), kep­ki­ te alie­ju­je – kol taps auk­si­niai. Api­bars­ ty­k i­te cuk­raus pud­ra.

Vardai

gegužės 13-ąją

Rytas

Sap­ni­nin­kas

+24

+20

trečiadienį

„„Žie­dai: be­veik vi­si me­džiai jau

134-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 232 dienos. Saulė Jaučio ženkle.

+20

Kaunas Londonas  +13 Madridas +26 Maskva +27 Minskas +27 Niujorkas  +16 Oslas  +11 Paryžius  +18 Pekinas +30

+22

Utena

5.28 21.37 16.09

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

+21

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas  +16 Brazilija +26 Briuselis  +15 Dublinas  +11 Kairas +36 Keiptaunas +20 Kopenhaga  +15

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+19

§§ §§ 01 15 31 25 56 12 29 43 36 51 59 06 20 13 41 24 71 61 08 53 23 18 34 40 04 66 48 07 57 37 74 33 58 22 68 §§§ 70 19 63 03 26 §§ §§§ 46 16 09 73 27 §§§ §§§ §§§ 45 38

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­na­vo­te mū­ri­nin­ką – sau­go­ki­ tės tin­gi­nių. Ta­čiau jei ma­tė­te, kaip jis mū­ri­jo kros­nį, reiš­kia, jog su­si­ra­si­te ge­ rą ir nau­din­gą dar­bą. O jei bu­vo mū­ri­ ja­mas gy­ve­na­ma­sis na­mas – lai­min­gai įgy­si­te tur­tų. Sap­ne kal­bė­tis su mū­ri­ nin­ku reiš­kia ge­rą ir nau­din­gą už­siė­ mi­mą, ta­čiau jei sap­ne pa­čiam te­ko bū­ ti mū­ri­nin­ku, lau­kia sun­kus, bet nau­ din­gas dar­bas.  Jei sap­ne mo­te­ris už­duo­da klau­si­ mą, toks sap­nas reiš­kia, kad ji įta­ria sa­ vo my­li­mą­jį neiš­ti­ki­my­be ir kad no­ri iš­veng­ti jo gud­ry­bių. Jei­gu sap­ne klau­ si­mas už­duo­da­mas jums, toks sap­nas reiš­kia, kad su ju­mis bus pa­sielg­ta ne­ tei­sin­gai. Kai sap­ne jūs drą­siai už­duo­ da­te klau­si­mą, toks sap­nas reiš­k ia, kad prin­ci­pi­n iai poel­g iai ir įsi­t i­k i­n i­ mai, ban­dant at­lai­k y­t i sa­vo tie­są, at­ ves jus į sėk­mę.

„„At­ra­di­mai: blu­sų tur­gu­je se­ni daik­tai ran­da nau­jus šei­mi­nin­kus.  

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sek­ma­die­nį Klai­pė­dos se­na­mies­čio Aukš­to­jo­je gat­vė­je pir­mą kar­tą šiais me­tais vei­kė blu­sų tur­gu­mi va­di­na­ ma sen­daik­čių pre­ky­vie­tė.

Pir­ma­sis blus­tur­gis ne­bu­vo la­bai gau­sus, ta­čiau tie, ku­rie atė­jo pa­si­ žval­gy­ti, pa­ty­rė ma­lo­nių įspū­džių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­puo­ša­lai, in­dai, sta­lo įran­ kiai, rū­bai, kny­gos, ženk­liu­kai, pa­što ženk­lai, vi­ni­li­nės plokš­ te­lės, bui­ties ra­kan­dai, su­ve­ ny­rai, na­mų in­ter­je­ro de­ta­lės ir dau­gy­bė ki­to­kių il­gai ne­nau­ do­tų daik­tų ieš­ko čia sau nau­jų šei­mi­nin­kų ir ant­ro­jo gy­ve­ni­mo pra­džios. Pre­ky­vie­tė šio­je vie­to­je at­gy­ja tik šil­ta­jam me­tų lai­kui.

Papildomi prizai: „Fiat Punto“ (TV) – Kazimieras Okunevičius „VW Golf 7“ – 0107720 „Nissan Micra“ – 0143344 „Škoda Fabia“ – 0405627 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 022*024 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 6 d.) – Vytautas Jurkevičius iš Švenčionėlių 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 6 d.) – Vytautas Lamanauskas iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 6 d.) – Antanas Grybauskas iš Plungės 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 6 d.) – Ilona Degutienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 6 d.) – Tomas Raščiauskas iš Zarasų rajono Kvietimai į TV: 031*261, 046*974, 046*934 Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 15 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 05 10 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOTAS - 34528000 Lt 6 00 9 3100 33 35 00 00 00 00 Papildomi skaičiai 17 0 0 Papildomi skaičiai 5 + 2 skaičiai 34 528 000 Lt 5 Prognozė: + 1 skaičius 1 279 651 Lt 5 Eurojackpote skaičiai 332 709 Lt- 00 mln. Lt 4 + 2 skaičiai 14 624 Lt 4 + 1 skaičius 942 Lt 4 skaičiai 411 Lt 3 + 2 skaičiai 212 Lt 3 + 1 skaičius 80 Lt 2 + 2 skaičiai 55 Lt 3 skaičiai 52 Lt 1 + 2 skaičiai 34 Lt 2 + 1 skaičius 28 Lt Prognozė: Eurojackpotas – 37 mln. Lt


2013-05-13 Klaipeda