Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penkTADIENIS, balandĹžio 12, 2013

www.kl.lt

83 (19 686)

=2;8A.162; 6@/.9.;1 6 <

11

?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;

pramogĹł

LÄ&#x2014;liĹł teatru

STT uŞ­si­mo­jo prieť TV3.

Lietuva 9p.

Vo­kie­ti­jos pa­kran­tÄ&#x2014;s van­de­ny­se â&#x20AC;&#x201C; tik­ri bom­bĹł ir svie­di­niĹł ka­pi­ny­nai.

Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?ius ste­bins E.Jen­nings ir J.Di­dĹžiu­lio due­tas.

ÄŽpusÄ&#x2014;jus pavas balandĹžio 26â&#x20AC;&#x201C;28ariui, dienomis ÄŻ KlaipÄ&#x2014; atĹžygiuos tradic dÄ&#x2026; inis, jau VII tarpta utinis lÄ&#x2014;liĹł teatrĹł festiv lis â&#x20AC;&#x17E;KarakumĹł aasilÄ&#x2014;lis 2013â&#x20AC;&#x153;.

gimidas

s suburs ĹĄe

os idÄ&#x2014;ja

rioje meilÄ&#x2122; nuo neapykant ria vienas Ĺžingsnis, os skio fantazijos realybÄ&#x2014;s ribas ir Ä?iam ĹžiĹŤrovui, lemta nustatyti padrauge su pagrindiniu veikÄ&#x2014;ju Ponu Q susiruoĹĄus ÄŻ paslapting iam ai dingusios jo Ĺžmonos paieĹĄkas. Gerai Ĺžinomos menininkÄ&#x2014; G.RadvilaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;s spektaklis â&#x20AC;&#x17E;Ĺ aliaâ&#x20AC;&#x153;s â&#x20AC;&#x201C; intelektua lus, gas, elegantiĹĄk vizualiai iĹĄraiĹĄkinas, ciĹĄkai pagavus estetiĹĄkas ir emolÄ&#x2014;liĹł spektaklis reginys. Ĺ is vieliniĹł ĹĄiemet buvo nuotas nomiGimÄ&#x2122;s 1997 KlaipÄ&#x2014;dos m. kaip lÄ&#x2014;liĹł keiâ&#x20AC;&#x153; bent keliose â&#x20AC;&#x17E;PadÄ&#x2014;kos kaupektakliĹł festivalis, monospozicijose: binÄ&#x2014; komanda â&#x20AC;&#x17E;Karakum asilÄ&#x2014;lisâ&#x20AC;&#x153; gerokai â&#x20AC;&#x201C; uĹž geriausiÄ&#x2026; kĹŤryĹŤgtelÄ&#x2014;jo, sustiprÄ&#x2014;-Ĺł spektaklÄŻ, G.Radvilav sezono jo ir tapo tarptautin iÄ?iĹŤtÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; uĹž lÄ&#x2014;iu, vieninteliu les ir scenograďŹ iĹĄskirtiniu profesiona ir â&#x20AC;&#x201C; uĹž muzikÄ&#x2026;. jÄ&#x2026;, AuĹĄra VaĹĄtakaitÄ&#x2014; festivaliu KlaipÄ&#x2014;dos liĹł lÄ&#x2014;liĹł teatrĹł G.RadvilaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014; kraĹĄte, ÄŻ spalpat nominuota taip vingÄ&#x2026; lÄ&#x2014;liĹł meno tuvos teatro ir aukĹĄÄ?iausiam LieÄ?iu nepaprast ďŹ estÄ&#x2026; sukvieÄ?ianapdovanojimui us siniam scenos â&#x20AC;&#x201C; Auktyvus ir margÄ&#x2026; lÄ&#x2014;liĹł teatro kolekkryĹžiui. ĹžiĹŤrovĹł auditorijÄ&#x2026;. Ypatinga vieta Ĺ iemet vartus festivalio konÄŻ (asi)lÄ&#x2014;liĹĄkÄ&#x2026; tekste teks J.Bertrano lÄŻ atrakins artimumÄ&#x2026;, pasau- ď Ž Akcija: 8N_NXbZĂş panijos (Ispanija) teatro kommÄ&#x2026;, meilÄ&#x2122; Ĺženklinant ĹĄilumÄ&#x2026;, jaukuN`VYĂ&#x203A;YV`WNb]_NQĂ&#x203A;W\ aRNa_ĂşSR`aVcNYV\`]R pasirodym is J.Bertrana kodinis â&#x20AC;&#x201C; ĹĄeima. Festivalio XRYV\[Ă?]\8YNV]Ă&#x203A;Q\` ui. Ĺžodis s â&#x20AC;&#x201C; XaNXYVb` organizatorius  ĹžinomiausiĹł vienas ryĹĄkiausiĹł, ZVR`aĂ&#x2013;XcVR`QNZN KlaipÄ&#x2014;dos lÄ&#x2014;liĹł pasaulio tuojamos tikrĹł `cV`b`Ă&#x;C66aN_]aNba spektaklis â&#x20AC;&#x17E;Regimos lÄ&#x2014;lininkĹł. Jo dovanoti vienasteatras kvieÄ?ia ne tik lÄ&#x2014;liĹł teatro  V[V\YĂ&#x203A;YVĂş meistrĹł, Ä?ia eilÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; kerinkitam jaukias tis reginys, virsta visatos scenos dimÄ&#x2026; lÄ&#x2014;liĹł 8YNV]Ă&#x203A;Q\`YĂ&#x203A;YVĂş mo kartu akimirkas, buviuĹžpildantis aRNa_\[b\a_ spektaklyje kiekvienÄ&#x2026; bet ir paĹžvelg- enciklopedijomis, etiniĹł tvÄ&#x2014;rimo lietaus sĹŤnusâ&#x20AC;&#x153; scenos kampelÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Aukso pagal ti ÄŻ ĹĄeimÄ&#x2026; kaip NeÄŻtikÄ&#x2014;tina rezervuarais, vertybiĹł atras pasakos ĹĄeimos ÄŻ kĹŤrybingÄ&#x2026;, gerai ĹžinomÄ&#x2026; meisfantazijos ir Ä?iÄ&#x2026; maĹžutÄ&#x2122; valstybÄ&#x2122;. ieĹĄkan- niĹĄkos te- nÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;: spektaklio â&#x20AC;&#x17E;Maria-Iskusnicaâ&#x20AC;&#x153; pasakÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Pele- trystÄ&#x2014; ĹžiĹŤrovo akyse kasdie- rusijos. gyvenimu iĹĄminties saugyklom prikels iĹĄ kĹŤrÄ&#x2014;jai Baltai elementar Beje, ĹĄis kolektyva pasakÄ&#x2026; PelenÄ&#x2122; is. liai atitinka s idea- pasaulÄŻ,perkÄ&#x2014;lÄ&#x2014; ÄŻ ĹĄiuolaikiniĹł apie kurios Ä?ia pat virs iausias raides, MistiĹĄkojo festivalio koncepcij devyneto raktas Interpretu eilÄ&#x2014;mis, emocikuriame veidrodÄ&#x2014;li daiktĹł ja, ďŹ losoďŹ ja; os Ĺžinomas nes spektakliu Ĺ eimos idÄ&#x2014;ja pasakas visata, pilna ai, serVienÄ&#x2026; graĹžiausiĹł s Ä?ia kuria visi Ä&#x2026;, vetÄ&#x2014;liĹł nÄ&#x2014;riniai, suburs draugÄ&#x2014;n simbonos ĹĄeimos nis lÄ&#x2014;liĹł teatrus vie- lÄ&#x2014;s, senovinÄ&#x2014;s puodeliai, taure- liĹł, humoro, dramĹł, devy- lietuviĹĄkĹł ir populiaria nariai. Jie kosmogon usiĹł nio vaidinimo PrieĹĄ akis tveriamas jausmĹł ir t.t. pasakĹł â&#x20AC;&#x17E;Aukso komodos stalÄ?iukai teatras â&#x20AC;&#x17E;LÄ&#x2014;lÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, iĹĄ Lietuvos (Vilniaus i- patefonas vyno ĹĄulinÄ&#x2014;lisâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Aukso obelÄ&#x2014;lÄ&#x2014;, Kauno valstybinis gyvas, preci, ir liĹł teatras, ĹĄeimos lÄ&#x2014;- apie PamotÄ&#x2014;s (reĹž. Rimas DrieĹžis) nusâ&#x20AC;&#x153; pagrindu pasirinkolietaus sĹŤ- paŞįstama kiti daiktai tampa at- ziĹĄkai tikslus vaizdas, gyvo is personaĹža mitÄ&#x2026; apie PersÄ&#x2014;jÄ&#x2026; ir MedĹŤzÄ&#x2026; engiamÄ&#x2026; NaĹĄlaitÄ&#x2122; ĹĄiukas Ikarasâ&#x20AC;&#x153;, lÄ&#x2014;liĹł teatrai â&#x20AC;&#x17E;Paris, veikian- energetika ir gitaros muzika, balso Ä?iais nostalgiĹĄk vitai interpretu â&#x20AC;&#x17E;NykĹĄtukasâ&#x20AC;&#x153;, GorgonÄ&#x2122;. satiĹĄkas judesys, ai muzikalio poelÄ&#x2014;lÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;) bei ĹĄeimos os Vilniaus â&#x20AC;&#x17E;Lino â&#x20AC;&#x17E;LÄ&#x2014;lÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. atspalviais temperuo dvasinga ezoterika, je, retro tikimasi, Spektaklio kĹŤrÄ&#x2014;jams teatras ĹĄaliĹł â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;TriLikaâ&#x20AC;&#x153; teatrus iĹĄ uĹžsienio uĹžburs Savitai skambÄ&#x2014;s toje erdvÄ&#x2014;je. ĹĄiame Festivalio iĹĄ Rusijos, â&#x20AC;&#x17E;Maria- pastatyme imponuoja sius ĹžiĹŤrovus, ir paÄ?ius maĹžiauIskusnicaâ&#x20AC;&#x153; iĹĄ organi galimybÄ&#x2014; taip binio lÄ&#x2014;liĹł teatro ir Kauno valstynaudoti vaizdo Baltarusijos, vakaroti drauge mÄ&#x2014;gstanÄ?ius paJordi Berzatorius KlaipÄ&#x2014; trano teatro teatro formas, pakaraliaus patiâ&#x20AC;&#x153; spektaklis â&#x20AC;&#x17E;GulbÄ&#x2014; su savo tÄ&#x2014;veliais. artimesnÄ&#x2014;s kompanijÄ&#x2026; kurios dos kino menui (reĹž. NijolÄ&#x2014; Jie per tris festivalio iĹĄ Ispanijos. lÄ&#x2014;liĹł teatras naitÄ&#x2014;), analizuoja nei teatrui. IndriĹŤ- Rodys dienas ĹžiĹŤro- Nors pasakoje nemaĹžai vams parodys kviedviejose erdvÄ&#x2014;se ntis mergelÄ&#x2014;sliaudies daigulbelÄ&#x2014;s ir nĹł ir eiliavimo, devynis ÄŻvairiĹł Ä?ia paĹžvelgti Visos ĹĄios istorijos, jÄ&#x2026; rĹł ir stilistikos spektaklyje pasakojiĹžan- mas santykiĹł dramÄ&#x2026;.pamilusio karaliaus ÄŻ ĹĄeispektaklius. lÄ&#x2014;linÄ&#x2014;s meditacijos, nedidaktiĹĄ laukia pirĹĄtiniĹł Publikos vai kuriamas labiau vaizdais. mÄ&#x2026; kaip ÄŻ kĹŤrybi monÄ&#x2014;mis ekraneĹ eĹĄÄ&#x2014;liĹł teatro priekos pamokos, Ĺ˝iĹŤroregÄ&#x2014;s ÄŻvairias, adreĹĄeĹĄÄ&#x2014;liĹł, objektĹł lÄ&#x2014;liĹł, marioneÄ?iĹł, kuriamÄ&#x2026; pasakÄ&#x2026; suotos atlapaĹĄirdĹžiams dar nuo AntikinÄ&#x2014;s ieĹĄkanÄ?iÄ&#x2026; maĹžutÄ&#x2122;ngÄ&#x2026;, papildys vyro ir moters Graikijos laikĹł ir kitĹł lÄ&#x2014;liĹł vaikams ir visoms atviroms formĹł ďŹ esta; populiarias teatro teatro â&#x20AC;&#x201C; veiksmÄ&#x2026; stebinÄ?iĹł suaugusiĹł vaizdinio sieloms, atkeliaus vaidinimai, priemones â&#x20AC;&#x201C; valstybÄ&#x2122;. skirti vaikams ir ĹĄeimai jĹł â&#x20AC;&#x201C; poetiĹĄki ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026; jau netrukus panoramas, komentarai rioramas, diaoramas miir bus pasakojamos net ir augusiesiems. arba jaunimui ir su, taumatrop dviejose tekstÄ&#x2014;s byloja pastabos, kuriĹł polaterna magica, Ä&#x2026;, Per savo egzistavimerdvÄ&#x2014;se. Matyt, neatsitikti miriorami ters svajoniĹł apie dangiĹĄkĹł moo laikÄ&#x2026; festinai ĹĄeimos idÄ&#x2014;jÄ&#x2026; tas, taip pat ĹĄeĹĄÄ&#x2014;liĹł teatrÄ&#x2026;. nes korvalis pabuvojo ir ĹžemiĹĄkĹł gvildensiantis vyro norĹł amĹžinÄ&#x2026;jÄŻ 2011-aisiais festivalis â&#x20AC;&#x17E;Karakuse KlaipÄ&#x2014;dos paÄ?iose ÄŻvairiausiokonďŹ&#x201A;iktÄ&#x2026;. KalbÄ&#x2014;dam Pateiks savitas ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122;s klaipÄ&#x2014;diet mĹł asilÄ&#x2014;lis vietose apie spektaklio kas ĹĄeimos teatras 2013â&#x20AC;&#x153; versijas iĹĄ- MaĹžytis, kame devyneto atsidĹŤrÄ&#x2014; mistiĹĄidÄ&#x2014;jÄ&#x2026;, jo reĹžisie-a KlaipÄ&#x2014;dos universite â&#x20AC;&#x201C; pradedant jaukus 39-eriĹł rÄ&#x2014; N.IndriĹŤn tivalyje parodys â&#x20AC;&#x17E;Lino lÄ&#x2014;lÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; festo Mokomuo teatru, baigiant aitÄ&#x2014; pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014; devyni laukimo prieglobstyje: Ä?ia ir muzikalĹł, plastiĹĄkÄ&#x2026;, no lÄ&#x2014;liĹł teatras â&#x20AC;&#x17E;NykĹĄtukametĹł Kau- motyvÄ&#x2026;: ju mÄ&#x2014;nesiai auginant poetiĹĄkÄ&#x2026;, ĹĄarmingÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Jei turi karĹŤnÄ&#x2026;, svajonÄ&#x2014;s mis, gatvÄ&#x2014;mis skvereliais, aikĹĄtÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, stebinanti nuolat gyvybÄ&#x2122;, ir devynios spektaklÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Vilkas s ĹžiĹŤrovus nepakarto karalystÄ&#x2122;, ir pilÄŻ ir vis tiek ir oĹžiukaiâ&#x20AC;&#x153;. Tai pakopos miesto erdvÄ&#x2014;mis.kitomis vieĹĄosiomis humoro nesijauti laimingas gaus miestÄ&#x2026;, subtili jamu tai pasiklausy Ĺ iemet spektaklia devynios visatosÄŻ dan- pasakos interpretac gerai Ĺžinomos tininiĹł jausmu ir virtuoziĹĄk , bus rodomi k pasakos apie u pirĹĄros, devynios i KlaipÄ&#x2014;dos lÄ&#x2014;liĹł mergemĹŤzos; devyni sfe- kÄ&#x2026; iĹĄpleÄ?ianti iki ija, prasmiĹł lau- atridenslÄ&#x2014;lyÄ?iĹł valdymu, ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026; lÄ&#x2122;-gulbÄ&#x2122;, iĹĄ kurios liai, devyngalv archajinÄ&#x2014;s atÄ&#x2014;mÄ&#x2014; sparnus. â&#x20AC;&#x17E;PramogĹł bankoâ&#x20AC;&#x153; senojoje teatre ir bro- kĹŤrimo spektaklÄŻ MergelÄ&#x2014; ne tik idÄ&#x2014;jos â&#x20AC;&#x201C; perÄ&#x2014;jimo pasaulio salÄ&#x2014;je. BilietĹł susigrÄ&#x2026;Ĺžins Lietuvos lÄ&#x2014;liĹł â&#x20AC;&#x17E;Pagrandukasâ&#x20AC;?. angelĹł chorai, is slibinas; devyni kuriĹł niekaip sparnus, â&#x20AC;&#x17E;nesikandkainos ÄŻ spektakliu organizuo nuo nedevyni Ĺžiedai teatro negalÄ&#x2014;jo pamirĹĄti, s tikrai pragarÄ&#x2026;; aĹĄtuonios aplink (mikro)kosto chaoso prie sutvarkyto kais vadinamĹł vilnieÄ?iĹł pradinin- padÄ&#x2014;s bet ÄŻ dieninius Ĺžiojaâ&#x20AC;&#x153;: po 15 litĹł asmeniui ir karaliui pasiryĹžti pasaulio moso. Vitalijaus ir NijolÄ&#x2014;s MazĹŤrĹł ir centras... iĹĄskleisti ir ÄŻ sparnus vakarinius spektaklius, po 20 Tai begalinÄ&#x2014; kryptys virsme akcentuojaĹ iame sceniniame kas teatras laimÄ&#x2122; skristiâ&#x20AC;&#x153;. litĹł â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ pilnuma, visĹł daiktĹł Ikarasâ&#x20AC;&#x153; supaĹžindi â&#x20AC;&#x17E;ParĹĄiu. TrijĹł uĹžgimimo principas, zistencijos ÄŻvykiai mi svarbiausi eg- su ĹĄeima, perkanti asmenĹł ir didesnÄ&#x2014; absoliutus savÄ&#x2026;ja â&#x20AC;&#x17E;ĹĄeĹĄÄ&#x2014;lineâ&#x20AC;&#x153; ns ĹžiĹŤrovus IĹĄ vielos bilietus iki festivavientisumas aktualizuojami gimimas ir mirtis, pasakos â&#x20AC;&#x17E;Rauir raidĹžiĹł lio, donkepura gali ir perÄ&#x2014;jimas ÄŻ naujÄ&#x2026; gÄ&#x2014;rio juos ÄŻsigyti ir blogio, prieitÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; versija. Jau subrendus Ĺžasties kokybÄ&#x2122;. TodÄ&#x2014;l laida. Bet festivaliosu 20 proc. nuoiai publikai Nebe pirmÄ&#x2026; neatsitiktinai visiĹĄkai komybÄ&#x2014;sir pasekmÄ&#x2014;s, meilÄ&#x2014;s reikĹĄmiĹĄka vienakartÄ&#x2026; festivalyje ir atsa- sisveÄ?iuos dienomis nuoetc. ryĹĄiai. gerai Ĺžinomos iĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio be- dos lÄ&#x2014;liĹł i dedikuojamas KlaipÄ&#x2014;- laidos nebebus taikomos. iantis Maskvos SenovÄ&#x2014;s graikĹł pasakos, interpreteatro Bilietai â&#x20AC;&#x17E;TriLikaâ&#x20AC;&#x153; teatras spektaklis jau parduodam lÄ&#x2014;liĹł teatro (reĹž. GintarÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ aliaâ&#x20AC;&#x153; lÄ&#x2014;liĹł moso, Ĺ˝emÄ&#x2014;s, mitus apie kosi KlaipÄ&#x2014;dos RadvilaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;) teatre Ĺžmogaus atsira- tamiestyje pasiĹĄovÄ&#x2014; gerbÄ&#x2014;jus uos- gantiĹĄkas â&#x20AC;&#x201C; ele- dieniais antradieniais ir penktauĹžburti stebuďŹ losoďŹ nis-egzistenc klinga fantazija detektyvas â&#x20AC;&#x17E;KriĹĄtolinÄ&#x2014; inis ÄŻsigyti 13â&#x20AC;&#x201C;17 val. JĹł bus galima apie absurdiĹĄkÄ&#x2026; pasakaâ&#x20AC;&#x153; kÄ&#x2026; ir prieĹĄ valandÄ&#x2026; , ciniĹĄ- no ir sykiu jautriÄ&#x2026; iki kiekviespektaklio. kasdienybÄ&#x2122;, ku-

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

Se­nus vais­tus â&#x20AC;&#x201C; mi­nist­rui?

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro ra­gi­ni­mai ne­lai­ky­ti na­muo­ se pa­se­nu­siĹł vais­ tĹł kai ku­riems vais­ ti­nin­kams â&#x20AC;&#x201C; nÄ&#x2014; mo­ tais. ÄŽ vais­ti­nÄ&#x2122; at­neť­ tus pa­se­nu­sius me­ di­ka­men­tus jie siō­ lÄ&#x2014; pa­lik­ti prie mi­ nist­ro na­mĹł du­rĹł ar­ba tie­siog nu­leis­ti ÄŻ klo­ze­tÄ&#x2026;.

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; inf.

â&#x20AC;&#x17E;Esa­me kaŞ­ko­kie rať­ti­nin­kai, ne­ga­li­me nie­ko nu­sprÄ&#x2122;s­ti.â&#x20AC;&#x153; Mies­to ta­ry­bos na­rÄ&#x2014; Li­li­ja Pet­rai­tie­nÄ&#x2014; pik­ti­no­si, jog rei­kia tvir­tin­ti do­ku­men­tus, ku­rie pa­reng­ti pa­gal mi­nis­te­ri­jo­se pa­lai­min­tas tvar­kas.

3p.

Ant laip­tĹł â&#x20AC;&#x201C; de­ťim­ta au­ka Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

s.lukosiute@kl.lt

Uos­ta­mies­tyje, dau­gia­bu­Ä?io na­ mo laip­ti­nÄ&#x2014;­je ap­tik­ta ne­gy­va mer­ gi­na. Ga­li bō­ti, kad ji ta­po de­ťim­tÄ&#x2026;­ ja spar­Ä?iai plin­tan­Ä?ios nau­jos rō­ ĹĄies nar­ko­ti­kĹł au­ka ĹĄie­met Klai­ pÄ&#x2014;­do­je.

â&#x20AC;&#x17E;Neť­ki­te, kur pir­ko­teâ&#x20AC;&#x153;

Ve­lio­nÄ&#x2122; ra­do laip­ti­nÄ&#x2014;­je

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ&#x2014;

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­ te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis ĹĄa­lies gy­ven­to­jus ba­lan­dÄŻ vie­ťai ra­gi­no pa­skelb­ti ĹĄva­ros mÄ&#x2014;­ne­siu ir ne­ nau­do­ja­mus vais­tus nu­neť­ti ÄŻ vais­ ti­nes. Ta­Ä?iau daŞ­nas klai­pÄ&#x2014;­die­tis skun­ dÄ&#x2014;­si, kad at­ne­ťÄ&#x2122;s se­nus me­di­ka­ men­tus tu­rÄ&#x2014;­da­vo nie­ko ne­pe­ťÄ&#x2122;s kul­niuo­ti na­mo â&#x20AC;&#x201C; vais­ti­nin­kÄ&#x2014;s at­ si­sa­ky­da­vo juos priim­ti. Ĺ˝ur­na­lis­ti­nis eks­pe­ri­men­tas pa­ ro­dÄ&#x2014;, kad no­ras pa­klau­sy­ti val­dĹžios ir ne­terť­ti gam­tos ga­li at­si­rĹŤg­ti.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;Lo­te­ri­ja: ar pa­vyks at­si­kra­ty­ti pa­se­nu­siais ir ne­nau­do­ja­mais vais­tais, pri­klau­sys ir nuo to, ÄŻ ko­kiÄ&#x2026; vais­ti­nÄ&#x2122;

uŞ­suk­si­te. 

To­mo Ur­be­lio­nio nuo­tr.

Po po­ros sa­vai­Ä?iĹł Dia­na M. bō­tĹł ĹĄven­tu­si sa­vo 27-Ä&#x2026;jÄŻ gim­ta­die­nÄŻ. Ta­Ä?iau mer­gi­nos gy­vy­bÄ&#x2014; nu­trō­ko ne­ti­kÄ&#x2014;­tai. Tre­Ä?ia­die­nÄŻ po pie­tĹł GrįŞ­ gat­vio gat­vÄ&#x2014;s 3-io­jo na­mo pir­mo­jo aukť­to laip­ti­nÄ&#x2014;­je ji ras­ta mi­ru­si. Pa­rei­gō­nai, kaip ÄŻpras­ta to­kiais at­ve­jais, pra­dÄ&#x2014;­jo iki­teis­mi­nÄŻ ty­ri­mÄ&#x2026; mir­ties prie­Şas­Ä?iai nu­sta­ty­ti. ÄŽvy­ kio vie­to­je bu­vÄ&#x2122; po­li­ci­nin­kai kons­ ta­ta­vo smur­to Ĺžy­miĹł ant ve­lio­nÄ&#x2014;s kō­no ne­pas­te­bÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;. Bu­vo ma­ty­ti tik prieĹĄ ke­lias sa­ vai­tes pa­tir­to smur­to pÄ&#x2014;d­sa­kai.

8

Apk­lau­sa â&#x20AC;&#x201C; apie upÄ&#x2122; ir aikť­tÄ&#x2122; Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ&#x2014;­do­je pir­mÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026; bus or­ga­ ni­zuo­ja­ma vi­suo­ti­nÄ&#x2014; gy­ven­to­jĹł ap­klau­sa. Ta­Ä?iau jau da­bar abe­jo­ ja­ma kai ku­riĹł klau­si­mĹł, dÄ&#x2014;l ku­ riĹł nuo­mo­nÄ&#x2014;s bus klau­sia­ma klai­ pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł, ak­tua­lu­mu. Ini­cia­ty­va â&#x20AC;&#x201C; po­li­ti­kĹł

Vi­suo­ti­nÄ&#x2122; gy­ven­to­jĹł ap­klau­sÄ&#x2026; kai ku­rie uos­ta­mies­Ä?io po­li­ti­kai no­rÄ&#x2014;­ jo su­reng­ti dar per­nai, ta­Ä?iau mies­to ta­ry­bos dau­gu­ma ĹĄiai iniciatyvai ne­ pri­ta­rÄ&#x2014;, ne­pat­vir­ti­no ir klau­si­my­no.

VÄ&#x2014;­liau mies­to ta­ry­bo­je bu­vo pa­ tvir­tin­tas Gy­ven­to­jĹł ap­klau­sĹł or­ ga­ni­za­vi­mo tvar­kos ap­ra­ťas. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad ap­klau­sa ga­li bō­ti or­ga­ni­zuo­ja­ma ar­ba mies­ to ta­ry­bos spren­di­mu, ar­ba Klai­ pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus ÄŻsa­ky­mu. Kai ku­rie mies­to ta­ry­bos po­li­ ti­kai ir Klai­pÄ&#x2014;­dos me­ro pa­va­duo­ to­jas Vy­tau­tas Ä&#x152;e­pas uos­ta­mies­ Ä?io sa­vi­val­dy­bei pa­tei­kÄ&#x2014; pra­ťy­mÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l vi­suo­ti­nÄ&#x2014;s gy­ven­to­jĹł ap­klau­ sos or­ga­ni­za­vi­mo. â&#x20AC;&#x17E;Pra­ťy­mas pa­teik­tas ko­vo 19 die­ nÄ&#x2026;, to­dÄ&#x2014;l mies­to ta­ry­bos spren­di­mo

pro­jek­to taip grei­tai ne­spÄ&#x2014;­ta pa­ reng­ti. UŞ­tat ir pa­si­rink­tas ke­lias, kad gy­ven­to­jĹł ap­klau­sos or­ga­ni­za­ vi­mÄ&#x2026; sa­vo ÄŻsa­ky­mu pa­skelbs Klai­ pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ&#x2014; Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ&#x2014;s pa­va­duo­ to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nÄ&#x2014;, ku­ri pa­skir­ta ir ap­klau­sos or­ga­ni­za­vi­mo ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­ke. Truks tris sa­vai­tes

Nu­ma­ty­ta, kad vi­suo­ti­nÄ&#x2014; gy­ven­ to­jĹł ap­klau­sa vyks ge­ gu­ŞÄ&#x2014;s 2â&#x20AC;&#x201C;24 die­no­mis.

2

Â&#x201E;Â&#x201E;Var­das: po­li­ti­kams pa­rō­po su­Şi­no­ti klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł nuo­mo­nÄ&#x2122;, ar Da­nÄ&#x2014;s

upÄ&#x2122; rei­kÄ&#x2014;­tĹł per­var­dy­ti ÄŻ Dan­gÄ&#x2014;s. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


2

penktADIENIS, balandžio 12, 2013

miestas

Dėl trau­ki­nių eis­mo – į teis­mą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­dos val­džią ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją ne­tru­kus ga­li įsuk­ti teis­mų ka­ru­se­lė, nes abi pu­sės lin­ ku­sios gin­ti sa­vo po­zi­ci­ją dėl trau­ ki­nių eis­mo ri­bo­ji­mo ge­le­žin­ke­liu pa­lei Ne­mu­no gat­vę. Įsa­ky­mo ne­su­de­ri­no

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bę pa­sie­ kė ži­nia iš Vil­niaus, kad su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius ne­pri­tars pa­reng­tam Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės įsa­ky­mo pro­jek­tui. Jį pa­tvir­ti­nus, nuo bir­že­lio 1-osios nak­ti­mis bū­tų drau­džia­mas trau­ki­nių eis­mas ge­le­žin­ke­liu, ku­ris drie­kia­si pa­lei Ne­mu­no gat­vę. Taip esą gy­ven­to­jai bent kiek bū­tų ap­sau­go­ti nuo triukš­mo ir vib­ra­ci­jos, ku­rią pri­vers­ti kęs­ti, nes Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja esą ne­vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų ir gy­ven­to­jų iš Ne­mu­ no gat­vės neiš­kel­di­na. Tai kai­nuo­tų apie 3,5 mln. li­tų. „Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, iš­nag­ ri­nė­ju­si su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją dėl triukš­mo ir vib­ra­ci­jos Ne­mu­no g. bei at­si­žvel­gu­si į šiuo me­tu vyk­ do­mas kom­pen­sa­ci­nes triukš­mo ir vib­ra­ci­jos ma­ži­ni­mo prie­mo­nes bei į tai, kad svars­to­mi ki­ti klau­ si­mo spren­di­mo bū­dai, ne­de­ri­na Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mo pro­ jek­to“, – pra­ne­ša­ma uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei ad­re­suo­ta­me raš­te, ku­rį pa­si­ra­šė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ras R.Sin­ke­vi­čius. Pa­siū­lė dar­bo gru­pę

Jis Klai­pė­dos val­džiai pa­siū­lė su­da­ ry­ti spe­cia­lią dar­bo gru­pę, į ją pa­ kvies­ti Uos­to di­rek­ci­jos, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­jos, suin­te­re­suo­tų uos­to kro­vos kom­pa­ni­jų at­sto­vus. To­kia dar­bo

gru­pė esą ga­lė­tų pa­reng­ti triukš­mo pre­ven­ci­jos veiks­mų pla­ną, nu­ma­ ty­ti tin­ka­mą ir ra­cio­na­lų vals­ty­bės lė­šų pa­nau­do­ji­mą. „Pir­miau­sia, ką svars­to­me ga­vę mi­nist­ro at­sa­ky­mą, skųs­ti spren­ di­mą ne­de­rin­ti įsa­ky­mo dėl trau­ ki­nių eis­mo ri­bo­ji­mo. Teis­mas juk ga­li bū­ti ir mū­sų pu­sė­je. Sa­vi­val­ dy­bė tu­ri tei­sę tais at­ve­jais, kai dėl ko­kios nors veik­los žmo­nių gy­ve­ ni­mo są­ly­gos tam­pa ne­pa­ken­čia­ mos, nu­trauk­ti to­kią veik­lą. To­dėl ir gi­mė įsa­ky­mo pro­jek­tas nak­ti­mis už­draus­ti trau­ki­nių eis­mą ties Ne­ mu­no gat­ve. Pa­gal tvar­ką to­kį įsa­ ky­mą tu­ri su­de­rin­ti Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Pas­ta­ro­ji per jai pa­val­ džią įstai­gą – Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos cent­rą – tai pa­da­rė, o Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja at­si­sa­kė. To­kį veiks­mą ir ga­li­ma skųs­ti teis­ mui“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Net­vir­tins ki­tų pla­nų?

Jis abe­jo­jo, ar siū­lo­mos triukš­mo slo­pi­ni­mo sie­ne­lės Ne­mu­no gat­ vė­je iš­spręs­tų gy­ven­to­jų pro­ble­ mas. Triukš­mą jos esą gal ir su­ma­ žin­tų, bet vib­ra­ci­jos – ne. „Ba­lan­džio pa­bai­go­je į mies­to ta­ry­bos po­sė­dį „atei­na“ dar vie­nas klau­si­mas, su­si­jęs su šiuo de­ta­liuo­ ju pla­nu, dėl ku­rio vie­no spren­di­ nių – gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mo – ir ky­la tiek ne­su­ta­ri­mų. Bend­ro­vė „Klai­pė­dos Smel­tė“ pa­gal tą de­ta­ lų­jį pla­ną sa­vo 10–12 pro­c. te­ri­to­ ri­jos tu­ri už­so­din­ti žel­di­niais, bet pra­šo, kad mies­tas skir­tų ki­tą plo­tą. Kai mies­to ta­ry­bos na­riai pa­ma­tys Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­ mą dėl Ne­mu­no gat­vės, esu tik­ rai ne­lin­kęs pro­gno­zuo­ti, kuo vis­ kas baig­sis dėl „Klai­pė­dos Smel­tės“ pra­šy­mo“, – lyg ir nei­gia­mą bū­si­ mą po­li­ti­kų reak­ci­ją ban­dė nu­spė­ ti A.Šul­cas.

„„Nus­pė­ja­ma: spren­di­mo, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ne­leis už­draus­ti

trau­ki­nių eis­mo ge­le­žin­ke­liu ties Ne­mu­no gat­ve, ir bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis.



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„„Ri­bo­ji­mas: in­te­re­san­tai uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė­je ga­lės vaikš­čio­ti tik pir­ma­ja­me aukš­te, esą čia jiems ir

bus su­teik­tos vi­sos pa­slau­gos. 

Klerkai nu­si­leis į apačią Jau nuo ki­tos sa­vai­tės uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bė­je in­te­re­san­tai ga­lės su­kio­tis tik pir­ma­ja­me pa­sta­to aukš­te, nes pa­tek­ti pas aukš­čiau sė­din­čius val­di­nin­kus ne­leis elekt­ro­ni­nės du­rys. Jas ati­da­ry­ti bus ga­li­ ma tik spe­cia­lia kor­te­le. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

To­kiam žings­niui bu­vo reng­ta­si jau se­niai ir ga­liau­siai jis bus ženg­tas. „Si­tua­ci­ja, kai Vil­niu­je sa­vo dar­bo vie­to­se bu­vo su­ža­lo­ti Spe­ cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos dar­buo­ to­jai, tik pa­ro­do, kad ir mes jau­ čia­mės ne­sau­giai. Pa­vyz­džiui, pas ma­ne aną­dien per pie­tų per­trau­ką atė­jo kaž­koks nar­ko­ma­nas ir rei­ ka­la­vo 10 li­tų. Da­viau, kad tik kuo grei­čiau išei­tų. Mes no­ri­me ra­miai dirb­ti. Ne­to­le­ruo­ti­na, kai po sa­vi­ val­dy­bės pa­sta­tą vaikš­čio­ja įtar­ti­ni as­me­nys“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rės pa­va­duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė. To­dėl nu­ma­ty­ta, kad in­te­re­san­ tai bus ap­tar­nau­ja­mi tik pir­ma­ja­ me val­džios rū­mų aukš­te. Ja­me jau pa­sta­ty­tas ir tes­tuo­ jan­tis in­te­re­san­tų ei­lių pa­skirs­ty­ mo ter­mi­na­las. Žmo­nės ja­me pa­si­rinks pa­slau­ gą, ku­rios pa­gei­dau­ja, ir ter­mi­na­

Apk­lau­sa – apie upę ir aikš­tę 1

Jo­je sa­vo nuo­mo­nę pa­ teik­tais klau­si­mais ga­ lės pa­reikš­ti tik bal­so tei­sę tu­rin­ tys uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai. Apk­lau­sos an­ke­tą bus ga­li­ma už­p il­dy­t i Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­ bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, jo­je per in­ter­ne­ti­nę ban­ki­nin­kys­tę pri­si­ jun­gus prie elekt­ro­ni­nių val­džios var­tų. Apk­lau­sos an­ke­tą raš­tu bus ga­ li­ma už­pil­dy­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Vie­no lan­ge­lio ir e-pa­slau­ gų po­sky­ry­je. „Vi­s uo­se Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­ bės bib­l io­te­kos fi­l ia­l uo­s e klai­

pė­d ie­č iai taip pat ga­l ės ne­m o­ ka­m ai pa­s i­n au­d o­t i in­ter­n e­t u ir at­sa­k y­t i į ap­k lau­sos klau­s i­m us“, – dar vie­n ą bū­d ą įvar­d i­jo A.Ve­ ly­k ie­n ė. Ji pa­ti­ki­no, jog šiai ap­klau­sai or­ga­ ni­zuo­ti ne­bus iš­leis­ta nė vie­no li­to. Klau­si­mus tik pa­re­da­ga­vo

Vi­suo­ti­nė­je gy­ven­to­jų ap­klau­so­ je klai­pė­die­čių nuo­mo­nės bus tei­ rau­ja­ma­si še­šiais klau­si­mais. Dau­gu­ma jų – tie pa­tys, ku­riems anks­čiau mies­to ta­ry­ba ne­pri­ta­rė. Kai ku­rie jų – jau ir ge­ro­kai pa­vė­ luo­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­vyz­džiui, klai­pė­die­čių bus klau­sia­ma, ar jie pri­ta­ria su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­boms ties Kiau­lės Nu­ga­ra. „Ta­ry­bos na­riai pa­tei­kė klau­si­ mus, mes juos tik pa­re­da­ga­vo­me, bet ne­kves­tio­na­vo­me. Po­li­ti­kai pa­ tys ir tu­rės ap­si­spręs­ti, ką da­rys, kai su­ži­nos gy­ven­to­jų nuo­mo­nę“, – pa­brė­žė A.Ve­ly­kie­nė. Apk­lau­sa lai­ko­ma įvy­ku­sia, jei jo­je sa­vo nuo­mo­nę pa­reikš ne ma­ žiau nei 15 pro­c. bal­so tei­sę tu­rin­čių klai­pė­die­čių. Nu­ma­ty­ta, kad jei ap­ klau­sa įvyks, jos re­zul­ta­tus mies­to ta­ry­ba pri­va­lės svars­ty­ti.

las juos nu­kreips į ati­tin­ka­mą ka­ bi­ne­tą. „Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai kaip prii­mi­nė­jo gy­ven­to­jus, taip ir prii­ mi­nės. Tik priė­mi­mai nu­sta­ty­to­ mis va­lan­do­mis vyks ne­be dar­ buo­to­jų ka­bi­ne­tuo­se, o pir­ma­ja­me aukš­te įreng­to­se pa­tal­po­se“, – pa­ brė­žė A.Ve­ly­kie­nė. Gy­ven­to­jams ne­bus vi­siš­kai už­ kirs­tas ke­lias pa­tek­ti į sa­vi­val­dy­bę – bus iš­duo­da­mi vien­kar­ti­niai lei­ di­mai. Pra­šy­mą jiems gau­ti bus ga­ li­ma pa­teik­ti ir elekt­ro­ni­niu laiš­ku, ir fak­su. Kol kas dau­giau­sia klau­si­ mų ky­la dėl mies­to ta­ry­bos po­sė­ džių. Jie yra at­vi­ri vi­suo­me­nei, tad į po­sė­džių sa­lę tu­rė­tų pa­tek­ti vi­si no­rin­tie­ji. „Ma­nau, kad šį mė­ne­sį mies­to ta­ry­bos po­sė­džio die­ną ne­ri­bo­si­ me žmo­nių pa­te­ki­mo į sa­vi­val­dy­ bės pa­sta­tą. O atei­ty­je vi­si, ku­rie no­rės ste­bė­ti po­sė­džius, pri­va­lės iš anks­to re­gist­ruo­tis mies­to ta­ry­bos sek­re­to­ria­te ir gau­ti vien­kar­ti­nius lei­di­mus“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­

Ali­na Ve­ly­kie­nė:

Pas ma­ne aną­dien per pie­tų per­trau­ką atė­jo kaž­koks nar­ ko­ma­nas ir rei­ka­ la­vo 10 li­tų. Da­viau, kad tik kuo grei­čiau išei­tų.

val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ja. Ko­mi­te­tų, ko­mi­si­jų po­sė­džiai vyks me­ri­jo­je Da­nės gat­vė­je, jo­kių ba­ri­ka­dų, už­ker­tan­čių ke­lią pa­tek­ti į šį pa­sta­tą, įreng­ti ne­pla­nuo­ja­ma. Anot A.Ve­ly­kie­nės, vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų to­bu­li­ni­ mo pro­jek­tas kai­na­vo apie 1,5 mln. li­tų. „La­bai daug dar­bų yra ne­ma­ to­mi, pa­vyz­džiui, ei­lių iš­skirs­ty­mo sis­te­mos pro­gra­ma­vi­mas“, – kai­ nos dy­dį aiš­ki­no val­di­nin­kė.

Gy­ven­to­jų ap­klau­sos klau­si­mai 1. Kaip, Jū­sų ma­ny­mu, tu­ri va­din­tis upė, te­kan­ti per Klai­pė­dą? „„Da­nė „„Dan­gė „„Ne­tu­riu nuo­mo­nės 2. Ar pri­ta­ria­te su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lo įren­gi­mui prie Kiau­lės Nu­ga­ros? „„Taip „„Ne „„Ne­tu­riu nuo­mo­nės 3. Ar pri­ta­ria­te gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bai jū­ro­je ties Meln­ra­ge? „„Taip „„Ne „„Ne­tu­riu nuo­mo­nės

4. Ar pri­ta­ria­te At­gi­mi­mo aikš­tės te­ri­ to­ri­jos at­nau­ji­ni­mui įren­giant po­že­mi­ nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę? „„Taip „„Ne „„Ne­tu­riu nuo­mo­nės 5. Ar pri­ta­ria­te au­to­mo­bi­lių skai­ čiaus mies­to cent­re ri­bo­ji­mui? „„Taip „„Ne „„Ne­tu­riu nuo­mo­nės 6. Ar pri­ta­ria­te aukš­ty­bi­nių pa­sta­ tų Meln­ra­gė­je sta­ty­bai? „„Taip „„Ne „„Ne­tu­riu nuo­mo­nės


3

penktADIENIS, balandžio 12, 2013

miestas Pris­ta­tė Sei­mui

Sky­rė sti­pen­di­jas

Re­mon­ta­vo šu­li­nį

Sei­mui va­kar pri­sta­ty­tas nu­ta­ ri­mo pro­jek­tas, ku­riuo Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ ją Dan­guo­lę Mar­ti­na­vi­čie­nę siū­ lo­ma skir­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­ja. Dek­re­tą dėl to­kio sky­ri­mo jau pa­si­ra­šė Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Dėl D.Mar­ti­ na­vi­čie­nės kar­je­ros po­ky­čių Sei­ me bus bal­suo­ja­ma po sa­vai­tės.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė iš­da­li­jo šių me­tų sti­pen­di­jas olim­pi­nės pa­mai­nos spor­ti­nin­kams. Jos skir­tos už ge­rus pa­sie­ki­mus var­žy­bo­se. Sti­pen­di­jos skir­ tos aš­tuo­nio­li­kai klai­pė­die­čių. Jiems iš­da­ly­ta be­veik 45 tūkst. li­tų. Pen­ki spor­ti­nin­kai aš­tuo­ nis mė­ne­sius gaus po 520, 13 – ke­tu­ris mė­ne­sius po 465 li­tus.

Pi­lies gat­vė­je va­kar bu­vo re­mon­ tuo­ja­mos įgriu­vęs lie­taus nuo­te­ kų šu­li­nys, ku­ris kė­lė pa­vo­jų au­ to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams. Ka­na­li­ za­ci­jos gro­te­lės bu­vo su­sme­gu­ sios į že­mę ties Klai­pė­dos dra­ mos teat­ru. Kelk­raš­ty­je at­si­vė­ru­ sią pa­vo­jin­gą ert­mę, kad ši bū­tų la­biau pa­ste­bi­mes­nė, klai­pė­die­ čiai bu­vo pa­žy­mė­ję stry­pu.

Centre eis­mą trikdys kanalizacija

Įs­p ė­j i­m as. Vals­t y­bi­nė li­go­n ių ka­s a ra­g i­n a gy­ven­to­jus neatsk­leis­t i sa­vo ar šei­mos na­r ių as­mens duo­me­nų skam­bi­n an­t iems ir pri­s i­s ta­t an­t iems li­go­n ių ka­s ų dar­buo­to­j ais. Įs­t ai­gos dar­buo­to­j ai šio­m is die­no­m is su­l au­ kia gy­ven­to­j ų pra­ne­š i­mų apie te­le­ fo­nu jiems skam­bi­nan­č ius as­me­nys, ku­r ie pri­s i­s ta­to li­go­n ių ka­s ų dar­buo­ to­jais ir pra­š o pa­s a­k y­t i as­mens duo­ me­n is. Pa­gal šiuos duo­me­n is jie ne­va tu­r in­t ys pa­t iks­l in­t i gy­ven­to­jų pra­š y­ mus iš­duo­t i Eu­ro­p os svei­ka­tos drau­ di­mo kor­te­lę. Li­g o­n ių ka­s os in­for­ muo­j a, kad jų dar­buo­to­j ai ne­s kam­ bi­na gy­ven­to­jams te­le­fo­nu ir ne­pra­ šo pa­t iek­t i do­me­nų.

Nau­jo­jo So­do gat­ve ket­vir­ta­die­nio ry­tą va­žiuo­jan­tiems vai­ ruo­to­jams pri­rei­kė kant­ry­bės. Dėl dar­bų čia bu­vo ri­bo­ja­mas eis­mas. To­kia si­tua­ci­ ja šioje gatvėje iš­liks iki ki­tos sa­vai­tės pa­ bai­gos.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

„„Ne­pa­to­gu­mai: dėl vamz­džio klo­ji­mo Nau­jo­jo So­do gat­vė­je eis­mą pla­nuo­ja­ma ri­bo­ti iki ki­tos sa­vai­tės pa­bai­gos. 

Nau­jo­jo So­do gat­vė­je tie­sia­ma bui­ ti­nė ka­na­li­za­ci­ja – tarp dvie­jų šu­li­ nių mon­tuo­ja­mas nau­jas vamz­dis. Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ Plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Da­lia Venc­kū­nie­nė tvir­ti­no, kad sis­te­mą pri­rei­kė per­tvar­ky­ti, sie­ kiant ją su­ba­lan­suo­ti. „Prie sis­te­mos pri­si­jungs da­bar re­konst­ruo­ja­mas vieš­bu­tis „Vik­ to­ri­ja“. At­si­ras di­des­nis nuo­te­kų kie­kis. Dėl to tu­ri­me da­ry­ti pa­kei­ ti­mus sa­vo sis­te­mo­je, kad vis­kas ge­rai veik­tų. Tai pa­dės ir van­dens kie­kiui pa­di­dė­jus dėl lie­taus“, – tvir­ti­no di­rek­to­rė.

Nau­jo­jo So­do gat­vė­ je ties Puo­džių gat­ve bus iš­kas­ta dvie­jų met­rų plo­čio ir še­šių met­rų il­gio duo­bė. Pa­sak D.Venc­kū­nie­nės, su­ba­lan­sa­ vus sis­te­mą, at­si­ra­dęs di­des­nis kie­ kis van­dens bėgs per Nau­ją­ją Uos­to gat­vę. Kai van­dens kie­kis nor­ma­lus, jis bėgs per Nau­jo­jo So­do gat­vę, At­ gi­mi­mo aikš­tę į Da­nės gat­vę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­gal pla­ną dar­bai tu­rė­tų bū­ ti už­baig­ti per mė­ne­sį. Anot juos vyk­dan­čios įmo­nės „Ed­ri­ja“ pro­ jek­to va­do­vo Ne­ri­jaus Ma­ci­jaus­ko, iki ki­tos sa­vai­tės, jei vis­kas vyks sklan­džiai, ža­da­ma už­baig­ti ka­si­ mo dar­bus. Ta­d a bus pa­n ai­k in­t i eis­m o ap­r i­b o­j i­m ai. Kie­t ą­j ą dan­g ą su­ tvar­k y­t i ža­d a­m a vė­l iau, kai at­ šils orai ir pra­d ės dirb­t i as­fal­to ga­m yk­l os. Nu­m a­to­m a, kad šie dar­bai tu­r ė­t ų bū­t i at­l ik­t i iki ge­ gu­ž ės 15-osios. „Šie dar­bai pri­ klau­so ir nuo to, ka­d a į Klai­p ė­d ą

ateis pa­va­sa­r is“, – tei­g ė pro­jek­ to va­d o­vas. N.Ma­ci­jaus­kas pa­sa­ko­jo, kad vamz­dį pla­nuo­ja­ma ties­ti už­da­ru bū­du. Taip rei­kės išar­dy­ti ma­žiau as­fal­to dan­gos, nors dar­bai ir bus su­dė­tin­ges­ni. Nau­jo­jo So­do gat­vė­je ties Puo­ džių gat­ve bus iš­kas­ta dvie­jų met­ rų plo­čio ir še­šių met­rų il­gio duo­ bė. Jos gy­lis bus apie du met­rus. Jei dar­bai bū­tų vyk­do­mi at­vi­ ru bū­du, rei­kė­tų iš­kas­ti ir išar­dy­ ti kur kas dau­giau va­žiuo­ja­mo­sios da­lies plo­to.

Vai­kams ki­šen­pi­ni­giai – per prie­var­tą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos vai­kų glo­bos na­mų auk­ lė­ti­niams, net ir ma­ža­me­čiams, bus mo­ka­mi ki­šen­pi­ni­giai – po 52 li­tus per mė­ne­sį.

„„Pi­ni­gai: ir Klai­pė­do­je val­diš­ko­se įstai­go­se au­gan­tiems vai­kams ki­šen­

pi­ni­giai bus mo­ka­mi nuo 7 me­tų.

Dienos telegrafas

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

To­kiai tvar­kai ket­vir­ta­die­nį pri­ta­ rė Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ to na­riai. Jie ne­la­bai ir ga­lė­jo pa­si­ prie­šin­ti, nes nuo­sta­ta, kad vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­niams pri­ va­lo­ma mo­kė­ti ki­šen­pi­ni­gius, yra pa­tvir­tin­ta so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro įsa­ky­mu. „Anks­čiau bu­vo nu­ma­ty­ta tik ga­li­my­bė vai­kams mo­kė­ti ki­šen­pi­ ni­gius, to­dėl mes ir ne­sku­bė­jo­me pa­reng­ti tvar­kos dėl jų mo­kė­ji­mo Klai­pė­dos vai­kų glo­bos na­muo­se. Ta­čiau to­kia ga­li­my­bė da­bar jau ta­ po prie­vo­le“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė. Uos­ta­mies­čio glo­bos na­muo­ se ki­šen­pi­ni­giai bu­vo ski­ria­mi vai­ kams nuo 14 iki 18 me­tų am­žiaus.

Ta­čiau so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­ tin­ta, jog ki­šen­pi­ni­gius pri­va­lo­ma mo­kė­ti glo­bo­ti­niams nuo 7 me­tų. Ko­mi­te­to na­riai abe­jo­jo, ar ver­ta to­kiems ma­žiems vai­kams skir­ti ki­ šen­pi­ni­gių. Ta­čiau ki­taip nu­spręs­ ti jie ne­ga­lė­jo, nes tai prieš­ta­rau­tų mi­nist­ro įsa­ky­mui. „Esa­me kaž­ ko­kie raš­ti­nin­kai. Nie­ko nu­spręs­ti ne­ga­li­me, nors ir tu­ri­me sa­vo nuo­ mo­nę, o rei­kia vis­kam tik pri­tar­ti“, – pik­ti­no­si Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė. Įsi­ga­lio­jus tvar­kai, pa­gal ku­rią Klai­pė­dos vai­kų glo­bos na­muo­se ki­šen­pi­ni­gius gaus auk­lė­ti­niai nuo 7 me­tų, pi­ni­gais pa­pil­do­mai ga­lės džiaug­tis 72 glo­bo­ti­niai. Taip esą vai­kai ska­ti­na­mi ir mo­ko­mi nau­do­ tis pi­ni­gais, juos tau­py­ti, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti pa­gei­dau­ja­mą daik­tą. A.Lie­sy­tė ne­slė­pė, jog tik­rai pa­ si­tai­ko si­tua­ci­jų, kai vai­kai ki­šen­ pi­ni­gius iš­lei­džia ir sa­vo ža­lin­giems įpro­čiams ten­kin­ti. Ta­čiau už tai esą tai­ko­mos nuo­bau­dos – ki­šen­pi­ni­gių dy­dis ku­riam lai­kui su­ma­ži­na­mas.

Dirb­t u­vės. Me­no kie­me dar­b ą tę­s ia kū­r y­bi­nės dirb­t u­vės „Nau­j as Jū­ros šven­tės vei­das“. Joms va­do­vau­ja ar­ chi­tek­t as-di­z ai­ne­r is Sau­l ius Ju­s io­ nis. Dirb­t u­v ių tiks­l as – ras­t i nau­jų vi­ zua­l ių Jū­ros šven­tės įvaiz­d žio for­mų, su­k ur­t i sa­v i­raiš­kos erd­vę vi­s ų kar­t ų me­n i­n in­k ams. Kū­r y­bi­n ių dirb­t u­v ių da­ly­v ių idė­j ų per­ž iū­ra ir ap­t a­r i­m as vyks šį šeš­t a­d ie­n į nuo 15 val. Konkursas. Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­b ės sky­r ius skel­bia sti­pen­d i­jų kul­t ū­ros ir me­no kū­rė­jams kon­k ur­s ą. Pa­raiš­kas sti­pen­d i­jai gau­t i ga­l i teik­t i kul­t ū­ros ir me­no kū­rė­jai, dir­ban­t ys Klai­p ė­do­je. Sti­pen­d i­jos ski­r ia­mos dai­lės, di­zai­no, et­n i­nės kul­t ū­ros, fo­tog­ra­f i­jos ir ki­no, li­te­ra­t ū­ros, mu­z i­kos, šo­k io, tarp­d is­ cip­l i­n i­n io me­no, teat­ro ir ki­to­s e sri­ ty­se. Sti­pen­d i­jos dy­d is 1 tūkst. 300 li­ tų per mė­ne­sį. Jų mo­kė­ji­mo truk­mė – nuo 6 mė­ne­sių iki 2 me­t ų. Šie­met pla­ nuo­ja­ma skir­t i 4 sti­p en­d i­jas. Pa­raiš­ kas ga­l i­ma siųs­t i pa­š tu Kul­t ū­ros sky­ riui ar­ba pri­sta­t y­t i as­me­n iš­kai Vie­no lan­ge­l io ir elekt­ro­n i­n ių pa­slau­g ų po­ sky­r io vy­r iau­s ia­jai spe­c ia­l is­tei Auš­ rai En­d ziu­lai­t ie­nei, 114 ka­bi­ne­tas. Ant už­k li­juo­to vo­ko nu­ro­do­ma – „Klai­p ė­ dos mies­to sa­v i­val­dy­b ės sti­p en­d i­jų kul­t ū­ros ir me­no kū­rė­jams kon­k ur­ sui“. Pa­raiš­kos prii­ma­mos iki ba­l an­ džio 26 die­nos. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­pė­ die­č ių mir­t ys. Mi­rė Fio­dor Sviaš­čen­ ko (g. 1925 m.), Po­l i­na Kol­č i­na (g. 1927 m.), Leon Cha­rec­k ij (g. 1930 m.), Na­ dež­da Ros­tovs­ka­ja (g. 1931 m.), Vy­tau­ tas Pui­š ys (g. 1933 m.), Jev­ge­n i­ja Nev­ riu­j e­va (g. 1933 m.), Jad­v y­g a Da­nu­tė Lau­k ie­nė (g. 1933 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Feo­do­s i­j a Mu­ra­š o­va, Bro­n ius Vi­ li­da, Dia­na Man­ge­v i­č ie­nė. Jo­n iš­kės ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Vy­t au­t as Pun­d zius. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­g ai­tės ir 6 ber­n iu­k ai.


4

penktadienis, balandžio 12, 2013

miestas

Gy­vie­ji pri­si­mi­nė ka­ro bai­su­mus Tarp­tau­ti­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­ li­nių iš­lais­vi­ni­mo die­na pa­mi­nė­ta ir prie ta­ry­bi­nių ka­rių ka­pų Klai­pė­do­je. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Va­kar vi­dur­die­nį S.Dau­kan­to gat­ vė­je prie me­mo­ria­lo Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro au­koms su­si­rin­ko bū­ re­lis pa­gy­ve­nu­sių klai­pė­die­čių bei ke­lios de­šim­tys mo­ki­nu­kų. Dau­gu­ ma gar­baus am­žiaus iš­kil­mių da­ly­ vių pri­klau­so „Kon­cent­ra­ci­jos sto­ vyk­lų be­lais­vių“ drau­gi­jai. Ge­ne­ra­li­nis Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos kon­su­las Vla­di­mi­ras Ma­ly­gi­nas pa­dė­ko­jo ka­riams, iš­va­da­vu­siems dau­gy­bę kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių, ir pa­mi­nė­jo įdo­mius skai­ čius apie Eu­ro­po­je pa­sta­ro­jo ka­ ro me­tu vei­ku­sias kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­las bei jo­se ka­lin­tus ir žu­ vu­sius žmo­nes. „Pa­ža­da­me, kad ne­pa­mir­ši­me jū­sų ir vi­sa­da rem­si­me“, – tei­gė

ge­ne­ra­li­nis kon­su­las, kreip­da­ma­ sis į „Be­lais­vių“ drau­gi­jos na­rius. Gar­baus am­žiaus klai­pė­die­tis Gri­go­ri­jus Vo­ro­no­vas, ka­ro me­tais pra­ra­dęs 16 ar­ti­miau­sių gi­mi­nai­čių, krei­pė­si į moks­lei­vius, pra­šy­da­mas ne­pa­mirš­ti šios die­nos, ir pa­dė­ko­ jo jiems už tai, kad atė­jo prie me­ mo­ria­lo. Ka­ro be­lais­vius bei kon­cent­ra­ ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nius pri­si­mi­nė ir ki­ti kal­bė­ju­sie­ji, o sta­čia­ti­kių ku­ ni­gas tė­vas Piot­ras pa­lin­kė­jo vi­ siems su­si­rin­ku­siems krikš­čio­niš­ kos mei­lės ir juos pa­lai­mi­no. Vai­kai pa­dek­la­ma­vo ei­lė­raš­čių bei pa­do­va­no­jo se­no­liams gė­lių. Ru­s i­jos Fe­d e­ra­c i­jos ge­n e­ra­l i­ nis kon­su­las su ko­le­go­mis pa­dė­ jo vai­ni­kus prie at­mi­ni­mo len­tos kon­c ent­ra­c i­j os sto­v yk­l ų ka­l i­ niams bei prie pa­m ink­l o žu­v u­

„„At­mi­ni­mas: prie pa­mink­li­nės len­tos kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­niams at­min­ti va­kar pra­žy­do gė­lės. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

siems ka­r iams. Ka­ro ve­te­ra­nų, ka­li­nių drau­gi­jos na­rių bei jau­nų­jų klai­pė­die­čių pa­dė­tos gė­lės ir vai­ni­ kai nu­švie­tė me­mo­ria­lą.

Iš ry­to drau­gi­jos na­riai ap­si­ lan­kė Di­mit­ra­vo kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lo­je. Po iš­kil­mių Klai­pė­ dos ka­rių ka­pi­nė­se jų da­ly­viai bu­

Se­nus vais­tus – mi­nist­rui? 1

Ar pa­vyks at­si­kra­ty­ti na­muo­se su­rink­tais pa­ se­nu­siais vais­tais, pri­klau­sys nuo sėk­mės ir vais­ti­nės, į ku­rią už­ suk­si­te. Jau pir­mo­jo­je vais­ti­nė­je uos­ta­ mies­čio cent­re lau­kė ne­sėk­mė. Vos už­si­mi­nus apie pla­nuo­ja­mus at­ neš­ti vais­tus, jos dar­buo­to­jos ne­ vy­nio­jo žo­džių į va­tą: „Ne­neš­ki­te, vis tiek ne­priim­si­me“. Pa­sak jų, se­nais vais­tais pa­vyk­tų at­si­kra­ty­ti tik tuo at­ve­ju, jei­gu at­ vyk­tų nuo­la­ti­nė jų klien­tė. Vais­ti­nin­kės ne­slė­pė, kad ne­di­ de­lei vais­ti­nei ir taip sun­ku iš­gy­ ven­ti, o pa­se­nu­sių vais­tų priė­mi­ mas – nuo­sto­lin­gas. Į klau­si­mą, ką da­ry­ti su ne­nau­ do­ja­mais me­di­ka­men­tais, nu­skam­ bė­jo pa­ta­ri­mas: „Neš­ki­te juos ten, kur pir­ko­te“. Ne­pai­sant to, kad vais­tų ga­lio­ ji­mas bai­gė­si prieš dve­jus ar tre­ jus me­tus ir tik­rai bū­tų sun­ku pri­ si­min­ti, kur bu­vo pirk­ti vais­tai nuo gal­vos skaus­mo ar rau­me­nų už­de­ gi­mo.

„„Di­le­ma: ne vie­nam gy­ven­to­jui ky­la klau­si­mas, ar pa­se­nu­sius vais­tus

iš­mes­ti į šiukš­lių kon­tei­ne­rį, ar ati­duo­ti vais­ti­nei?

O ei­lė­je lau­kę klien­tai net pa­ta­rė, ko­kio­je konk­re­čio­je vais­ti­nė­je ga­li­ ma bū­tų at­si­kra­ty­ti pa­se­nu­siu vais­ ti­nė­lės tu­ri­niu. Bu­vo pa­siū­ly­ta vie­no di­džiau­sių tink­lo par­duo­tu­vė, įsi­kū­ ru­si to­lo­kai nuo ap­lan­ky­to­sios.

Vais­ti­nin­kės ne­slė­ pė, kad pa­se­nu­sių vais­tų priė­mi­mas – nuo­sto­lin­gas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ku­pi­ną klau­si­mą, kur tuos vais­tus dė­ti, vais­ti­nin­kė pa­ta­rė bu­te­liu­kų skys­tį iš­pil­ti tie­siog į klo­ze­tą. O štai dėl pi­liu­lių at­si­kra­ty­mo to­ kiu pat bū­du su­dve­jo­jo, bet į kon­ tei­ne­rį mes­ti ne­pa­ta­rė. Mat pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai tarp šiukš­lių ras­tais me­di­ka­men­tais ap­si­nuo­di­jo vai­kai. Kiek pa­gal­vo­ ju­si vais­ti­nin­kė vis dėl­to pa­siū­lė į klo­ze­tą nu­leis­ti ir tab­le­tes, paaiš­ki­ nu­si, kad jei­gu jos iš­tirps­ta skran­ dy­je, iš­tirps ir ka­na­li­za­ci­jo­je.

Pa­žiū­rė­jo į vei­dą

Ta­čiau ne­di­de­lės vais­ti­nės dar­buo­ to­jos ne­pa­šykš­tė­jo ge­rų pa­ta­ri­mų ir pa­siū­lė vais­tus nu­neš­ti į ko­kiam nors tink­lui pri­klau­san­čią ar daž­ niau­siai lan­ko­mą vais­ti­nę. Kad pa­žįs­ta­mas vei­das ga­li pa­dė­ ti at­si­kra­ty­ti se­nų vais­tų, pa­tvir­ti­ no ki­tas ap­si­lan­ky­mas. Vie­nam iš ma­žes­nių tink­lų pri­ klau­san­čio­je vais­ti­nė­je pa­si­tei­ra­ vus, ar priim­tų se­nie­nas, įdė­miai į at­vy­kė­lės vei­dą pa­žiū­rė­ju­si vais­ti­ nin­kė paaiš­ki­no: „Priim­čiau, jei­gu bū­tu­mė­te mū­sų nuo­la­ti­nė klien­tė, bet jūs to­kia ne­sa­te“. Tie­sa, dar­buo­to­ja pri­pa­ži­no, kad pri­va­lė­tų iš ma­nęs priim­ti vais­tus. Bet ne­slė­pė, jog ši pa­rei­ga ge­ro­kai ją ap­sun­kin­tų, ir pa­siū­lė ne­šti ten, kur dir­ba dau­giau vais­ti­nin­kių.

Lau­kia skun­dų „Neš­ki­te jam prie du­rų“

So­vie­ti­nių lai­kų in­ter­je­rą pri­me­ nan­čio­je vais­ti­nė­je pie­ti­nė­je mies­ to da­ly­je pir­kė­jų ne­trū­ko. Vy­res­ nio am­žiaus vais­ti­nin­kė į klau­si­mą apie pa­se­nu­sius klau­si­mus at­šo­vė: „O kur aš juos dė­siu?“ Pa­mi­nė­tas mi­nist­ro ra­gi­ni­mas su­kė­lė po­nios ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Dar­buo­to­ja tuos vais­tus pa­siū­lė nu­vež­ti „tam ne­są­mo­nes šne­kan­ čiam mi­nist­rui“ ar­ba dar ge­riau – nu­va­žiuo­ti prie V.P.And­riu­kai­čio na­mo du­rų ir pa­lik­ti. Emo­cin­gai nu­si­tei­ku­si vais­ti­nin­ kė ne­slė­pė, kad jai per bran­gu dėl ke­lių ma­no at­neš­tų vais­tų kvies­ti tar­ny­bą iš Kau­no, kad ši at­va­žiuo­tų jų pa­siim­ti su­nai­ki­ni­mui. Į ne­vil­ties

Di­die­siems tink­lams pri­klau­san­ čio­se di­de­lė­se vais­ti­nė­se ne­ki­lo

pro­ble­mų dėl li­ku­čių at­si­kra­ty­mo. Tie­sa, vie­no­je jų iš­kart įspė­jo, kad ne­priims pa­nau­do­tų švirkš­ tų, o štai ki­to­je vais­ti­nė­je – mais­ to pa­pil­dų. Nu­sis­te­bė­jus, ko­dėl ne­prii­ma­mi mais­to pa­pil­dai, vais­ti­nin­kė paaiš­ ki­no, kad šiuos ga­li­ma iš­mes­ti tie­ siog į šiukš­lių dė­žę. Nors prieš tai ap­lan­ky­to­je, ki­tam tink­lui pri­klau­ san­čio­je vais­ti­nė­je no­riai priė­mė ir pa­se­nu­sius mais­to pa­pil­dus. Vals­ty­bi­nės vais­tų kont­ro­lės tar­ ny­bos Ins­pek­ta­vi­mo sky­riaus ve­ dė­jos pa­va­duo­to­ja Dia­na Le­lec­kai­tė paaiš­ki­no, kad vi­sos vais­ti­nės pri­va­ lo priim­ti ne­nau­do­ja­mus vais­tus. Vis dėl­to pa­sta­ruo­ju me­tu ne­su­ lau­kia­ma skun­dų iš pir­kė­jų dėl ne­ prii­ma­mų vais­tų. Tad tar­ny­bos at­sto­vė pa­da­rė prie­lai­dą, kad gy­ven­to­jams ne­ky­ la pro­ble­mų dėl at­si­kra­ty­mo se­nais me­di­ka­men­tais. Be to, pa­tik­ri­ni­mų me­tu pa­ste­ bi­ma, kad vais­ti­nė­se bū­na ne­ma­ žai žmo­nių at­neš­tų su­nai­kin­ti skir­ tų vais­tų. Jei­gu taip nu­tik­tų, kad vais­ti­nė at­ si­sa­ky­tų priim­ti vais­tus, žmo­gus ga­li kreip­tis į Vals­ty­bi­nę vais­tų kont­ro­ lės tar­ny­bą. Ši ne­pak­lus­nią vais­ti­nę įspė­tų dėl įsta­ty­mo ne­pai­sy­mo.

Iš svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro V.P.And­riu­kai­čio pra­ne­ši­mo „Daž­nai na­mų vais­t i­nė­lės tam­pa san­ dė­liais, ku­riuo­se sun­ku su­si­gau­dy­ti, ar vais­tas ga­lio­ja, kam jis skir­tas. Tai pa­vo­ jin­ga pa­t iems žmo­nėms. Ta­čiau ypač di­de­lė grės­mė ir ap­lin­kai, ir žmo­nėms ky­la, kai nu­spren­džia­me at­si­kra­ty­ti ne­ rei­ka­l in­g ų pre­pa­ra­t ų, iš­mes­da­mi juos į šiukš­lių kon­tei­ne­rius ar­ba tie­siai į ap­ lin­ką. Nie­kas ne­ga­l i tiks­l iai pa­sa­k y­t i, kur pa­teks che­mi­nės me­džia­gos, kaip jos pa­veiks ap­lin­ką, ko­kios ga­li­ma ti­kė­ tis reak­ci­jos ir pan. Nors vais­ti­nėms nė­

ra kom­pen­suo­ja­ma už ne­rei­ka­lin­gų me­ di­ka­men­tų su­rin­ki­mą ir nai­ki­ni­mą, ta­ čiau jos ro­do ge­rą va­lią ir pri­si­jun­gia prie mū­sų ra­gi­ni­mo gy­ven­to­jams. Tai­gi dar kar­tą kvie­čiu – per­žiū­rė­ki­te sa­vo vais­tų dė­ž u­tę ar stal­čių, ku­rie yra dau­gu­mo­ je na­mų, su­rin­ki­te se­nus ar ne­nau­do­ja­ mus vais­tus ir nu­neš­ki­te į vais­ti­nę. Pri­ si­min­ki­te, kad toks pa­pras­tas dar­bas ne tik ap­sau­gos Jus, Jū­sų ar­ti­muo­sius nuo ri­zi­kos ap­si­nuo­dy­ti, bet ir pri­si­dės prie vi­sos gam­tos tau­so­ji­mo!“

vo pa­kvies­ti į M.Gor­kio pa­grin­di­ nę mo­kyk­lą, kur vie­šo­sios įstai­gos „Mu­zi­kos sve­tai­nė“ na­riai su­ren­ gė kon­cer­tą.

Komentarai Jū­ra­tė Kul­ber­kie­nė

Na­cio­na­l i­nės vais­t ų pre­k y­bos aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė

F

ar­ma­ci­jos įsta­ty­me yra toks sa­k i­nys, kad už iš gy­ven­to­ jų prii­ma­mus vais­t us ski­ ria­mos lė­šos iš Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos. Bet tų lė­šų nė­ra. Tad išei­ na lyg ir to­k ia ko­li­zi­ja – vais­ti­nės pri­ va­lo iš gy­ven­to­jų priim­ti pa­se­nu­sius vais­tus, nes tai yra jų pa­rei­ga, o vals­ ty­bė tu­rė­t ų at­si­skai­t y­t i tie­sio­g iai su įmo­ne, ku­ri tuos vais­tus nai­ki­na. Bet ši įsta­ty­mo da­l is neį­g y­ven­di­na­ma ir ap­mo­kė­ji­mo klau­si­mas kas­met nu­ke­ lia­mas. Tad vais­ti­nės už šią pa­slau­gą mo­ka pa­čios. Gal­būt kai ku­rios vais­ti­ nės at­si­sa­kė iš jū­sų priim­ti pa­se­nu­sius vais­tus, nes pa­pra­šė­te pi­ni­gų? Kar­tais pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­jų. Nes­var­bu, ko­ kio dy­džio yra vais­ti­nė, bet ji pri­va­lė­ jo priim­ti ne­nau­do­ja­mus vais­tus. Toks yra įsta­ty­mas.

Vil­ma Bal­čiaus­kai­tė

Vais­t i­n ių tink­lo „Ca­me­l ia“ at­sto­vė

V

ais­t i­nė­se „Ca­me­l ia“ pa­si­ bai­gu­sio ga­lio­ji­mo vais­tai bū­da­vo vi­sa­da prii­ma­mi. Pap­ras­tai pa­se­nu­sių vais­ tų at­ne­ši­mas kiek­vie­ną mė­ne­sį ski­ria­ si, daž­nu­mas pri­klau­so ir nuo mies­to, ku­ria­me įsi­k ū­ru­si vais­ti­nė. Į vais­ti­nę at­neš­ti vais­tai su­ren­ka­mi ir pri­duo­da­ mi su­nai­kin­ti.

Si­mas Li­las

„Eu­ro­vais­t i­nės“ ko­mu­n i­ka­ci­jos va­do­vas

V

i­sos vais­t i­nės pri­va­lo iš gy­ven­to­jų priim­t i vais­t i­ nius pre­pa­ra­tus – jie ga­l i bū­ti tiek pa­si­bai­gu­sio, tiek ne­pa­si­bai­gu­sio ga­lio­ji­mo. Žmo­nės at­ ne­ša įvai­rius ne­rei­ka­lin­gų vais­tų kie­ kius – kar­tais tik vie­ną pa­kuo­tę, bet pa­ si­tai­ko at­ve­jų, kai at­ne­ša vi­są mai­še­lį se­nų. Prieš per­duo­da­mi iš gy­ven­to­jų su­rink­tus vais­tus far­ma­ci­nių at­lie­k ų tvar­ky­mo įmo­nei, vais­ti­nin­kai pri­va­ lo juos su­rū­šiuo­ti, tin­ka­mai įpa­kuo­ti ir pa­ženk­lin­ti.


5

penktadienis, balandžio 12, 2013

aktualijos

Mu­zi­ka ska­tins at­ver­ti šir­dį Ba­lan­dį star­ta­vęs Gargž­dų mu­zi­kos fes­ti­ va­lis šie­met klau­sy­to­jus nu­ste­bins 18 kon­cer­tų, ku­rių me­tu bus ren­ka­mos lė­šos dviem sun­kiai ser­gan­tiems ra­jo­no vai­kams.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Įveik­ta ne vie­na bė­da

Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai kvie­čia žiū­ro­vus per mu­zi­ką at­ver­ti sa­vo šir­dį ge­riems dar­bams. Tai ne pir­ ma to­kia ini­cia­ty­va ra­jo­ne. Ana­lo­ giš­kų ren­gi­nių me­tu fes­ti­va­lio or­ ga­ni­za­to­riai su­rin­ko rei­kia­mą su­mą ma­ža­me­tei klau­sos ne­ga­lią tu­rin­ čiai mer­gai­tei. „Da­bar mer­gai­tė tu­ri spe­cia­ lų klau­sos apa­ra­tą. Per­nai rin­ ko­me lė­šas dviem naš­lai­čiams. Mi­rus tė­vams vai­kai li­ko pra­ sko­lin­ta­me bu­te. Naš­lai­čiais rū­ pi­no­si glo­bė­jai, ta­čiau vie­niems pa­deng­ti di­džiu­les sko­las jiems ne­bū­tų pa­vy­kę“, – pa­sa­ko­jo fes­ ti­va­lio me­no va­do­vė Ša­rū­nė Pet­ ruš­ke­vi­čie­nė.

Šiais me­tais kon­ cer­tų lan­ky­to­jai bus ra­gi­na­mi pa­dė­ ti sun­kiai ser­gan­ čiai 16-me­tei Er­nai ir 5-me­čiui Ar­mi­nui. Vie­nai bė­dai įveik­ti tuo­met su­ si­tel­kė ir dau­giau ge­ra­no­riš­kų žmo­nių. „Šiam fes­ti­va­liui su­tei­kė­me dar vie­ną pra­smę. Gy­ve­ni­me vis­ko bū­ na, tad kiek­vie­nais me­tais pa­si­ ren­ka­me po vie­ną bė­dą, ku­rią mė­ gi­na­me kar­tu įveik­ti“, – pa­sa­ko­jo so­cia­li­nės ak­ci­jos su­ma­ny­to­ja. Užk­lu­po re­ta li­ga

Šiais me­tais kon­cer­tų lan­ky­to­jai bus ra­gi­na­mi pa­dė­ti sun­kiai ser­ gan­čiai 16-me­tei Er­nai ir 5-me­čiui Ar­mi­nui. Er­nai dar kū­di­kys­tė­je bu­vo nu­ sta­ty­tas ce­reb­ra­li­nis pa­ra­ly­žius, ta­čiau mer­gai­tei su­ka­kus 15 me­ tų me­di­kai nu­sta­tė vi­siš­kai ki­ tą diag­no­zę – ge­ne­ti­nį su­tri­ki­mą mer­gai­tės kū­ne nu­lė­mė chro­mo­ so­mos ano­ma­li­ja. Pa­sau­ly­je šia li­ ga ser­ga tik du vai­kai, ki­tas Er­nos li­ki­mą pa­ty­ręs vai­kas gy­ve­na Ar­ gen­ti­no­je. Ak­ci­jos me­tu ti­ki­ma­si su­rink­ ti lė­šų žan­di­kau­lio ope­ra­ci­jai, nes mer­gai­tė ken­čia nuo ne­tai­syk­lin­go są­kan­džio. Tai yra ne tik di­de­lė es­ te­ti­nė pro­ble­ma – mer­gai­tei sun­ku at­si­kąs­ti, kram­ty­ti mais­tą, jį ry­ti, dėl to su­tri­ko virš­ki­ni­mas, me­džia­ gų apy­kai­ta, sun­ku kvė­puo­ti. Gy­dy­to­jai ža­da šią bė­dą tai­sy­ti – ope­ra­ci­jos me­tu žan­di­kau­lis bū­tų

pa­da­ly­tas į 7 da­lis ir „mon­tuo­ja­ mas“ iš nau­jo. Šiai ope­ra­ci­jai rei­kė­tų apie 10 tūkst. li­tų. To­kios su­mos ne­dir­ ban­ti ma­ma Zi­ta ir neį­ga­lus tė­tis Ro­lan­das pa­tys nie­kaip ne­ga­li su­ rink­ti. Pen­kia­me­čio ko­va su leu­ke­mi­ja

Pen­kia­me­čiui Ar­mi­nui, ku­riam šiuo me­tu di­džiau­sia pra­mo­ga yra tė­čio įran­kių dė­žės tu­ri­nys ga­ra­že, taip pat rei­kia pa­gal­bos ko­vo­jant su sun­kia li­ga. Ber­niu­kas ser­ga leu­ke­mi­ja, lai­ mei, li­ga pa­si­da­vė che­mo­te­ra­pi­ jai, to­dėl kau­lų čiul­pų per­so­di­ ni­mo ope­ra­ci­jos ne­pri­rei­kė. Šiuo me­tu vyks­ta ket­vir­tas va­di­na­ma­ sis gy­dy­mo blo­kas. Ber­niu­kas kas aš­tuo­nias sa­vai­ tes va­žiuo­ja spe­cia­lioms pro­ce­dū­ roms į Vil­nių. Iš pra­džių bai­mi­nę­sis gy­dy­to­jų ir pro­ce­dū­rų, da­bar ma­žy­lis ap­si­ pra­to, su­si­ra­do drau­gų tarp ma­žų­ jų li­go­niu­kų ir vy­riš­kai iš­tve­ria vi­ sas ne­ma­lo­nias bei skaus­min­gas in­ter­ven­ci­jas. Sce­no­je – ži­no­mos žvaigž­dės

„Vi­sos su­rink­tos lė­šos bus po ly­ giai pa­da­ly­tos šei­moms. Bi­lie­tai į mū­sų kon­cer­tus te­kai­nuo­ja 5–10 li­tų. Tad mes ra­gi­na­me tuos, ku­ rie ma­no, kad už ge­rą kon­cer­tą jie ga­lė­tų su­mo­kė­ti dau­giau, paau­ko­ti šiems vai­kams“, – kal­bė­jo Š.Pet­ ruš­ke­vi­čie­nė. Ak­ci­jos su­ma­ny­to­ja vi­lia­si, kad ži­no­mų sce­nos žvaigž­džių var­dai pa­dės pri­trauk­ti dau­giau klau­sy­ to­jų. „Fes­ti­va­lio staig­me­na – su­si­ti­ki­ mas su Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­ tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tu so­lis­tu Vir­gi­li­ju­mi No­rei­ka. Nors maest­ro at­šau­kė kon­cer­tą, ku­ ris tu­rė­jo vyk­ti ba­lan­džio 11 die­ną, ta­čiau ga­ran­ta­vo, kad pa­si­ro­dy­mas įvyks ge­gu­žės mė­ne­sį“, – pa­sa­ko­jo fes­ti­va­lio me­no va­do­vė. Ba­lan­džio 23 die­ną Gargž­duo­ se lau­kia­ma Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­ tės Mū­zos Ru­bac­ky­tės. „Ti­kiu, kad tai, kas da­ro­ma iš šir­ dies, tuo pa­čiu ge­ru­mu ir su­grįž­ta. Juk nė vie­nas ne­ži­no­me, ka­da ko­ kia bė­da ga­li nu­tik­ti, to­dėl ra­gi­nu puo­se­lė­ti ge­ru­mą vie­nas ki­tam. Ir ne­svar­bu, kiek įme­si į au­kų dė­žu­ tę – li­tą ar du. Jau šiuo me­tu per du kon­cer­tus pa­vy­ko su­rink­ti 700 li­tų“, – pa­sa­ko­jo ak­ci­jos su­ma­ny­to­ja. Iš 18-os šio fes­ti­va­lio kon­cer­ tų trys ren­gi­niai bus ne­mo­ka­mi ir skir­ti neį­ga­lie­siems, sen­jo­rams bei vai­kams.

„„Ini­cia­ty­va: Š.Pet­ruš­ke­vi­čie­nė tei­gia, kad kas­met pa­si­ren­ka­ma po vie­ną bė­dą, ku­rią mė­gi­na­ma įveik­ti kar­tu. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


6

penktadienis, balandžio 12, 2013

nuomonės

Dramb­lio da­lis – sos­ti­nei?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kur jūs, są­ži­nin­gi val­di­nin­kai?

V

Mes drą­sūs tik ta­da, kai le­gen­das apie ky­ši­ nin­kau­jan­čius vin­gių jo­nus pa­sa­ko­ja­me vie­ ni ki­tiems. bus bru­ka­mas pen­kias die­nas per sa­vai­ tę, varg­še­lis pa­lūš, o po ke­le­rių me­tų su­ si­rgs ne­pa­gy­do­ma li­ga – ky­šio­ma­ni­ja. Šią li­gą ga­lė­t ų pa­dė­t i iš­g y­dy­t i pi­l ie­čių ak­t y­v u­mas, ta­čiau mes drą­sūs tik ta­ da, kai le­gen­das apie ky­ši­nin­kau­jan­čius vin­gių jo­nus pa­sa­ko­ja­me vie­ni ki­tiems. O kai rei­kia pa­ra­šy­ti ofi­cia­lų skun­dą, drą­ sa kaž­kur dings­ta ir ki­tą die­ną vėl len­kia­ mės, šyp­so­mės ir ky­šį ne­ša­me tam, ku­r į lai­ko­me niek­šu. Pa­dė­t į ga­lė­tų pa­keis­ti są­ž i­nin­g i tar­nau­ to­jai, ta­čiau šie per­ne­lyg už­siė­mę, nes tu­ ri temp­ti ne tik sa­vo, bet ir tin­gi­nių naš­tą ir prieš ko­le­gų klyst­ke­lius už­mer­kia akis, juk mums se­niai įskie­py­ta, kad skun­di­ mas – la­bai blo­gas bū­do bruo­žas. Gal bū­tų lai­kas pa­bus­ti ir pa­ro­dy­ti tuos, ku­rie že­mi­na tar­nau­to­jo var­dą? La­biau­siai gai­la tų dar­buo­to­jų, ku­rie sa­vi­ val­dy­bių du­ris pra­vė­rė trykš­da­mi en­tu­ ziaz­mu, no­ru nu­veik­ti ką nors svar­baus sa­vo mies­tui, ta­čiau pa­te­ko tarp slun­kių ir su­si­rgo tin­gi­nys­te bei abe­jin­gu­mu, ku­ rie, kaip ir žio­vu­lys, už­kre­čia­mi. Dėl apa­tiš­k ų ko­le­g ų nie­ko do­ro nu­veik­ ti ne­ga­lin­tie­ji ir su tuo su­si­tai­ky­ti ne­no­ rin­tie­ji tren­kia du­ri­mis ir išei­na. Vis dėl­to tran­ky­ti se­nos dar­bo­vie­tės du­ri­mis ga­li tik ta­da, kai ga­li at­ver­ti nau­jos. O to­kia ga­ li­my­bė nu­si­šyp­so ne kiek­vie­nam. To­dėl sa­vi­val­dy­bės ko­ri­do­rius ir tri­na daug su­ ge­ban­tys, bet nie­ko pa­keis­ti ne­ga­lin­tys tar­nau­to­jai, kad ir tu­r in­tys tri­jų aukš­tų­ jų mo­kyk­lų dip­lo­mus.

Gy­ve­nu na­me, ku­rio pir­ma­ja­me aukš­te vei­kia ry­tie­tiš­kų pa­tie­ka­ lų res­to­ra­nas. Ja­me vi­rė­jais dir­ba ki­nų tau­ty­bės žmo­nės. Nie­ko ne­ tu­riu prieš juos, bet tai – ne­va­ly­ vi žmo­nės. Išei­na į lau­ką pa­rū­ky­ti, tai nuo­rū­kas me­ta ne į šiukš­lių dė­ žę, bet ant že­mės. Tad po lan­gais su­si­kau­pė pil­nas kie­mas nuo­rū­kų. Kaip išauk­lė­ti sve­tim­ša­lius, kad jie ne­terš­tų? Vi­da

Bu­te – lyg sau­no­je

ti­niai cent­rai, ku­rie tu­ri skirs­ty­mo ga­lią ir ku­riems svar­būs tik jų pa­čių in­te­re­sai. Uos­ta­mies­čiui ten­ka tru­ pi­niai. Net Jo­na­va gat­vių re­mon­tui lė­šų gaus dau­giau nei Klai­pė­da. Ab­sur­das ir pa­si­ty­čio­ji­mas. Kaip sa­kė vos ne kas­dien per te­ le­vi­zi­ją ro­do­mas Ju­ri­jus Smo­ri­gi­ nas, pa­sau­lis pri­klau­so tiems, ku­rie tu­ri gal­vą. Va­di­na­si, ki­ti yra be­gal­ viai ver­gai. Tik kiek­gi ga­li­ma bū­ti tais ver­gais? Bai­siau­sia, kad vi­si žmo­nės tai jau se­niai su­pran­ta, ta­čiau ty­li. Ken­čia ir ty­li. Krau­pu.

Sup­ran­tu, kad lau­ke dar nė­ra pa­ kan­ka­mai šil­ta ir ne­rei­kia baig­ ti šil­dy­mo se­zo­no, ta­čiau na­muo­ se kai­ti­na be­pro­tiš­kai. Skam­bi­nau mū­sų dau­gia­bu­čio na­mo šil­dy­ mo sis­te­mą pri­žiū­rin­čiai bend­ro­ vei, ta­čiau tik iš­gir­dau at­sa­ky­mą, jog skun­džiuo­si vie­nin­te­lis iš na­ mo gy­ven­to­jų, to­dėl tik­rai nie­kas nie­ko ne­da­rys. Ma­tau, kad kai­my­ nams ir­gi karš­ta, nes jie lan­gus at­ si­da­rę, bet gal žmo­nės tie­siog ne­ži­ no, kur kreip­tis, o gal nė­ra ak­ty­vūs. Tuo ir nau­do­ja­si vi­si, ku­rie pa­si­ ruo­šę šį vė­luo­jan­tį pa­va­sa­rį nuo mū­sų nu­plėš­ti pa­sku­ti­nius marš­ ki­nius. Tik­rai ne­nor­ma­lu, kai nak­ tį bu­te yra 23–25 laips­niai ši­lu­mos, o pri­si­šauk­ti pa­gal­bos, kad šil­dy­ mo in­ten­sy­vu­mas bū­tų su­ma­žin­ tas, neį­ma­no­ma.

R.Lau­šas

Juo­zas

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Žo­džiu, kad prieš Se­ną­jį že­my­ ną ne­bū­tų gė­da dėl be­ri­bio mū­sų pa­čių ap­si­lei­di­mo, ku­ris net mums pa­tiems taip įky­rė­jo. Ta­čiau šlykš­čiau­sia, jog di­džiau­ sią šių pi­ni­gų da­lį, kaip vi­sa­da, pa­ si­glemš, su­pran­ta­ma, Vil­nius. Kaip­gi ki­taip? Dar bjau­riau, kad per te­le­vi­zi­ją ši­tą nau­jie­ną pra­ne­šė­jai kar­to­jo su di­de­liu džiaugs­mu ir pa­si­di­džia­ vi­mu. To­kia svar­bi ki­tiems mies­ tams nau­jie­na – Vil­niu­je tvar­kys jų su­šik­tas gat­ves. Ko­kia lai­mė klai­ pė­die­čiams, kau­nie­čiams ir šiau­

lie­čiams. Tie­siog nie­ko ge­riau ne­ ga­li bū­ti. Tik­tai la­bai ne­ma­lo­nu, kai pas mus, kur be­pa­žiū­rė­si, vi­sur vy­rau­ja vien akis ba­dan­ti ne­tei­sy­bė. Mū­sų val­džia sten­gia­si ne žmo­nėms, o ES biu­rok­ra­ti­jos vel­tė­džiams. Ko­dėl sos­ti­nei vi­sa­da rei­kia ati­ duo­ti dramb­lio da­lį, o ki­tiems lie­ ka tru­pi­niai nuo po­nų sta­lo? Kar­ tais at­ro­do, kad ge­riau to Vil­niaus ir ne­bū­tų, nes jis sa­vo­tiš­kai uzur­puo­ ja ki­tų mies­tų tei­ses ir ga­li­my­bes. Klai­pė­dos uos­tas už­dir­ba ši­to­ kius pi­ni­gus, o juos pa­sii­ma ir iš­lei­ džia sos­ti­nė, nes ten yra biu­rok­ra­

Mar­sie­čiai ša­li­gat­vių ne­nu­va­lys

A

tė­jus pa­va­sa­riui, dau­ge­lis mies­tie­čių vis skun­džia­ si, kad mies­tas ne­šva­rus, ap­šnerkš­tas ir ne­gra­žus. Štai ir už­va­kar kai­my­nė aik­čio­jo, kad ne­ma­lo­nu ei­ti į ne­to­lie­se esan­ čią mais­to pre­kių par­duo­tu­vę, nes vi­sas ta­kas iki jos ap­šiukš­lin­tas, pil­ nas šu­niu­kų pa­li­ki­mo. Ta­čiau ky­la klau­si­mas, kas mus taip ap­šiukš­li­no? Gal mar­sie­čiai, kaip da­bar ma­din­ga sa­ky­ti? Ne, tik­rai ne jie, šiukš­li­na­me ir pur­vi­ na­me mes pa­tys. Štai ba­lan­džio 11-osios ry­tą, apie pu­sę de­šim­tos, te­ko ste­bė­ti, kaip Me­džio­to­jų gat­vė­je ap­si­mie­go­ju­

si mo­te­ris ve­džio­jo nu­se­nu­sį šu­ nį. Tas at­si­tū­pė prie san­dė­liu­ko, be­veik ant ša­li­gat­vio, ir pri­dir­bo, o mo­te­ris lyg nie­kur nie­ko pa­lau­ kė ir nuė­jo į sa­vo na­mą, esan­tį to­ je pat gat­vė­je. Ga­li­ma gal­vą gul­dy­ti, kad pa­rė­ ju­si na­mo ji ne­ven­gia pa­de­juo­ti, ko­kia blo­ga yra val­džia, kaip blo­ga Lie­tu­vo­je gy­ven­ti, kaip vis­kas pas mus ne­sut­var­ky­ta ir ne­gra­žu. O pa­ti ką tik kaip pa­siel­gė iš­ve­ du­si sa­vo šu­nė­ką? Tai­gi, kaip pa­tys pri­si­šiukš­li­na­ me, taip tei­sy­bės dė­lei pa­tys ir tu­ rė­tu­me iš­si­va­ly­ti. Ta­čiau da­bar pas mus vi­si po­nai – dirb­ti nie­kas ne­

no­ri, tik ki­tiems lie­pia­ma dar­buo­ tis. Kas tie ki­ti, neaiš­ku. Mar­sie­čiai gat­vių, ša­li­gat­vių ir ke­lių mums neatsk­ris ir neiš­va­lys, pa­tys tu­ri­me tai pa­da­ry­ti. Ne­rei­kė­ tų lauk­ti ma­lo­nės nei iš val­džios, nei iš mi­nis­te­ri­jų, nei iš me­ro, rei­ kia pa­tiems su­si­tvar­ky­ti, su­draus­ min­ti šiukš­li­nan­čius ir ter­šian­čius mies­tą as­me­nis, o kai ku­riuos to­ kius gal ir nu­baus­ti. Pa­vyz­džiui, pa­ka­bin­ti to­kių ne­ va­ly­vų klai­pė­die­čių ir jų šu­nų nuo­ trau­kas gė­dos len­to­je. Juk anuo­met bu­vo to­kia Her­kaus Man­to gat­vė­je. Ma­nau, tai tik­rai tu­rė­da­vo po­vei­kio. Ri­ta M.

Ja­kuo­se rei­kė­tų pla­tin­ti ke­lią

G

y­ve­nu Tau­ra­lau­ky­je. Daž­ nai ten­ka va­žiuo­ti į uos­ ta­mies­tį ke­liu, be­si­drie­ kian­čiu nuo Pa­lan­gos Ja­kų san­kry­žos link. Prie po­sū­kio į Klai­pė­dą, Ši­lu­ tę pi­ko me­tu čia vi­sa­da su­si­da­ro spūs­tys. Šią pro­ble­mą pa­pras­ta iš­spręs­ ti. Už­tek­tų pra­pla­tin­ti įva­žą į Klai­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Kaip išauk­lė­ti ki­nus?

Klai­pė­dos uos­tas už­ dir­ba ši­to­kius pi­ni­ gus, o juos pa­sii­ma ir iš­lei­džia sos­ti­nė, nes ten yra biu­rok­ra­ti­ niai cent­rai.

N

ea­be­jo­ju, kad kiek­v ie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je ne­ma­žą da­l į tar­nau­to­jų su­da­ro są­ž i­n in­ gai dir­ban­t ys pi­l ie­č iai, ta­ čiau la­bai sun­ku pa­prieš­ta­rau­ti ir vi­suo­ me­nė­je vy­rau­jan­čiai nuo­mo­nei, kad di­ de­lė da­lis sa­vi­val­dy­bė­se dir­ban­čių val­ di­nin­k ų – va­gys ir nie­kam ti­kę tin­gi­niai. Gy­ve­n i­me ne­bū­na vien juo­da ar bal­ta. To­dėl ir tar­nau­to­jus de­rė­t ų skirs­t y­t i į ge­ruo­sius, ken­kė­jus, pri­si­tai­kiu­siuo­sius ar šiaip slun­kius. Su pa­sta­rai­siais sa­v i­val­dy­bių va­do­vai tu­rė­t ų dirb­t i ne ma­ž iau nei su ky­ši­n in­ kais, nes ko­ją už ko­jos vos vel­kan­čio val­di­nin­ko vaiz­das pi­l ie­čio pa­są­mo­nei iš­kart duo­da sig­na­lą, kad jam rei­kia ky­ šio. Gal slun­kius jo ir ne­no­ri, bet kai ky­šis

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

pė­dos ir Ši­lu­tės pu­sę. Čia rei­kė­tų įreng­ti ne vie­ną, kaip da­bar, o dvi eis­mo juos­tas. Ta­da pa­si­skirs­ty­tų au­to­mo­bi­lių srau­tai. Ma­ši­nos, ku­rios va­žiuo­ja į uos­ta­mies­tį, ga­lė­tų sto­vė­ti vie­ no­je, o va­žiuo­jan­tys į Ši­lu­tę – ki­ to­je ke­lio juos­to­je. Spūs­čių ne­ be­lik­tų. Vi­siems bū­tų pa­to­giau. Tuo ke­liu va­žiuo­ja daug žmo­nių

iš Pa­lan­gos, Tau­ra­lau­kio, Gin­du­ lių, Ra­dai­lių. Iš­lai­dos ke­lio pra­pla­ti­ni­mui tik­ rai ne­bū­tų di­de­lės. Ruo­žo, ku­ria­me rei­kė­tų im­tis to­kių dar­bų, il­gis apie 100 met­rų. Že­mės, kur bū­tų ga­li­ ma plės­ti, tik­rai yra. Svar­biau­sia – rei­kia tik no­ro pa­leng­vin­ti žmo­nių gy­ve­ni­mą. Kęs­tu­tis

Me­dis ke­lia pa­vo­jų, nu­pjau­ki­te

Kur rei­kia kreip­tis, kad nu­pjau­tų me­dį? Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­te ne­ to­li 12 na­mo yra to­kia lie­pa. Ji la­ bai pa­vo­jin­gai pa­svi­ru­si, ei­nant pro ją net pa­si­lenk­ti rei­kia, kad gal­ va neužk­liū­tų. Me­dis bet ka­da ga­li nu­virs­ti ir su­žeis­ti iš mo­kyk­los ei­ nan­čius vai­kus, bet nie­kas ne­pa­ si­rū­pi­na jo nu­pjau­ti. Ga­lė­tu­me ir pa­tys tai pa­da­ry­ti, tik neaiš­ku, kur dė­ti me­die­ną, o dar, ma­tyt, ir bau­ dą tu­rė­tu­me su­mo­kė­ti už ne­le­ga­lų pjo­vi­mą. La­bai no­rė­tų­si, kad at­sa­ kin­gos uos­ta­mies­čio tar­ny­bos at­ kreip­tų dė­me­sį. Leo­nas

Rei­kia pri­žiū­rė­ti dar­bi­nin­kus

Pa­va­sa­ris – me­džių ge­nė­ji­mo lai­ kas. Bet ko­dėl nie­kas ne­kont­ro­liuo­ ja, kaip šie dar­bai at­lie­ka­mi? Aną­ dien at­va­žia­vo dar­bi­nin­kai į But­kų Ju­zės gat­vę ge­nė­ti me­džių, tai rė­žė iš pe­ties. Nu­ge­nė­jo taip, kad bai­su žiū­rė­ti, – nu­pjo­vė be­veik vi­sas ša­ kas, tik kaž­ko­kią šluo­tą vir­šū­nė­je pa­li­ko. Skam­bi­nau į tą bend­ro­vę, ku­rios dar­bi­nin­kai me­džius ge­nė­ jo, ta­čiau man paaiš­ki­no, kad kont­ ro­liuo­ti sa­vo dar­buo­to­jus tu­ri ne ji, o sa­vi­val­dy­bė. Man ne­svar­bu, kas tu­ri kont­ro­liuo­ti tuos dar­bi­nin­ kus, bet fak­tas, kad kont­ro­liuo­ ti tu­ri, nes jie tik­rai dir­ba ne­tin­ka­ mai – tik ža­lo­ja me­džius. Bi­ru­tė Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

telefonas@kl.lt

i­sus Lie­tu­vos žmo­nes tu­ rė­jo la­bai pra­džiu­gin­ ti svar­bi in­for­ma­ci­ja, kad vals­ty­bė ke­lių ir mies­ tų gat­vių re­mon­tui pa­ga­liau sky­rė de­šim­tis mi­li­jo­nų li­tų. Sup­ran­ta­ma, ne dėl to, jog mir­ti­ nai rei­kia už­lo­py­ti klai­kiai žio­jė­jan­ čias ir žmo­nių ma­ši­nas ga­di­nan­čias duo­bes, o to­dėl, kad mū­sų kler­kai pir­mi­nin­kaus Eu­ro­pai.

Ta­das Šir­vins­kas

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktADIENIS, balandžio 12, 2013

sveikata

Re­zi­den­tai ren­ka­si Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je re­zi­den­tai – tę­sian­ tys spe­cia­ly­bės po­ dip­lo­mi­nes stu­di­jas gy­dy­to­jai – kas­met čia su­grįž­ta. Juos vi­lio­ja di­des­nės ga­li­ my­bės, sa­va­ran­kiš­ ku­mo lais­vė ir pui­ki at­mos­fe­ra.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė Sta­tu­są su­tei­kia pa­tir­tis

Ne­ma­ža da­lis da­bar­ti­nių Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės (KUL) re­zi­den­tų čia at­li­ko ir in­ter­na­tū­rą. Bai­gę me­di­ci­nos stu­di­jas Vil­niu­ je ar Kau­ne, bū­tent uos­ta­mies­ty­ je jie įgi­jo pir­mą­ją sa­vo pa­tir­tį kaip gy­dy­to­jai. „Jei­gu čia su­grįž­ta­me, va­di­na­ si, vis­kas ge­rai“, – pri­du­ria re­zi­ den­tai. Vie­nus pa­si­rink­ti re­zi­den­tū­ros stu­di­jas di­džiau­sio­je Klai­pė­dos kraš­to li­go­ni­nių vi­lio­ja ge­ri at­si­ lie­pi­mai apie vie­tos spe­cia­lis­tus, ki­tus čia at­ve­dė as­me­ni­nės prie­ žas­tys. Ne vie­nas šne­kin­tas re­zi­den­tas čia dir­ba ne pir­mus me­tus ir pla­ nuo­ja tęs­ti stu­di­jas li­ku­sį lai­ką, taip pa­si­ruoš­da­mi sa­va­ran­kiš­kam gy­ dy­to­jo dar­bui. Kai ku­rie jų pa­sa­ko­jo, kad bū­tent pra­kti­ka stu­di­jų me­tu KUL pa­dė­jo ap­si­spręs­ti dėl bū­si­mos spe­cia­ly­ bės pa­si­rin­ki­mo. Kai kam, at­virkš­čiai, įgy­ta pa­tir­ tis ap­ver­tė pla­nus ge­rą­ja pra­sme – spe­cia­ly­bę, apie ku­rią gal­vo­jo nuo pir­mų­jų me­di­ci­nos stu­di­jų kur­sų, iš­kei­tė į ki­tą. Re­zi­den­tai džiau­gė­si pui­kiais li­ go­ni­nės spe­cia­lis­tais, ku­rie nuo­lat pa­si­ruo­šę pa­tar­ti ar pa­dė­ti, iš­sklai­ dy­ti iš­ky­lan­čius neaiš­ku­mus. „Bai­gę še­še­rius me­tus trun­kan­ čias me­di­ci­nos stu­di­jas, mes dar ne­tam­pa­me tik­rais gy­dy­to­jais. Šį sta­tu­są su­tei­kia dar­bo pa­tir­tis, kai teo­ri­jos ži­nias iš­ban­dai pra­kti­ko­ je“, – aiš­ki­no re­zi­den­tai. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties svar­ bu, ko­kie spe­cia­lis­tai šiuo gy­ve­ ni­mo mo­men­tu bus ša­lia ir pa­dės pa­si­ruoš­ti sa­va­ran­kiš­kam gy­dy­to­jo dar­bui, stu­di­juo­jant re­zi­den­tū­ro­je. Svar­bus ko­man­di­nis dar­bas

Ge­ri spe­cia­lis­tai, ku­rie duo­da daug lais­vės ir dar­bo – taip sa­vo vy­res­ niuo­sius ko­le­gas api­bū­di­no re­zi­ den­tai. Jau­nie­ji spe­cia­lis­tai tu­ri ga­li­my­ bę pa­dir­bė­ti kiek­vie­na­me sky­riu­ je, iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su gy­dy­to­ jo dar­bo spe­ci­fi­ka. Re­zi­den­tai pa­ste­bi, kad kiek­ vie­nas li­go­ni­nės gy­dy­to­jas dir­ba skir­tin­gais me­to­dais: vie­ni mėgs­ ta leis­ti dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai, ki­

„„Pa­si­rin­ki­mas: dau­gu­ma šių bū­si­mų­jų gy­dy­to­jų pra­kti­ką uos­ta­mies­ty­je at­lie­ka ne vie­nus me­tus. 

ti sten­gia­si la­biau glo­bo­ti. Bū­tent to­kia įvai­ro­vė pa­de­da įgy­ti skir­tin­ gos pa­tir­ties, o jau kiek jos su­ge­bė­ si pa­siim­ti – kiek­vie­no as­me­ni­nis rei­ka­las, įsi­ti­ki­nę jau­nie­ji spe­cia­ lis­tai. Re­zi­den­tai ak­cen­ta­vo, kad dir­ bant KUL la­bai svar­bus yra ko­man­ di­nis dar­bas. Svar­bi ne tik gy­dy­to­ jų, bet ir slau­gy­to­jų bei jų pa­dė­jė­jų pa­ra­ma, ypač ji svar­bi pir­mo­sio­ mis die­no­mis, kai ži­nių ba­ga­že – tik teo­ri­ja.

Vi­lio­ja ge­ra at­mos­fe­ra

Šie­met en­dok­ri­no­lo­gi­jos re­zi­den­ tū­rą baig­sian­ti Mar­ta Poš­kie­nė li­ go­ni­nė­je dir­ba jau šeš­tus me­tus. Šią gy­dy­mo įstai­gą ji pa­si­rin­ko tiks­lin­ gai – Klai­pė­dos kraš­te tai vie­nin­te­ lė li­go­ni­nė, kur yra En­dok­ri­no­lo­gi­ jos sky­rius. Pa­lan­giš­kė šio­je gy­dy­mo įstai­go­ je at­li­ko pra­kti­ką per in­ter­na­tū­rą, ku­ri pa­li­ko ge­rus įspū­džius. Tad čia nu­spren­du­si pra­tęs­ti ir re­zi­den­tū­ ros stu­di­jas pui­kiai ži­no­jo, kas jos lau­kia.

Iš­ban­dy­mai Priė­mi­mo sky­riu­je

„Be li­go­ni­nės per­so­na­lo pa­gal­bos neiš­si­ver­si. Drą­siau jau­tie­si, kai ša­ lia yra bet ka­da ga­lin­tys pa­dė­ti me­ di­kai“, – ne kar­tą įsi­ti­ki­no jau­nie­ ji spe­cia­lis­tai. Re­zi­den­tai vien­bal­siai tvir­ti­no, kad la­biau­siai ko­man­di­nis dar­ bas pa­si­jau­čia Priė­mi­mo sky­riu­je. Ten si­tua­ci­ja kei­čia­si la­bai grei­tai – vie­nu me­tu ga­li bū­ti ra­mu, o ki­tą mi­nu­tę vis­kas ap­lin­kui ver­da kaip bi­čių avi­ly­je. Grei­tos reak­ci­jos ir ati­tin­ka­mų spren­di­mų pri­rei­kia, kai į Priė­ mi­mo sky­rių at­ve­ža­mas sun­kios būk­lės li­go­nis. To­kiais mo­men­tais svar­bus slau­gy­to­jų ir jų pa­dė­jė­jų ko­man­di­nis dar­bas. Dar­bas Priė­mi­mo sky­riu­je re­zi­ den­tus pa­tik­ri­na tuo, kad ten­ka di­ džiu­lė at­sa­ko­my­bė nu­spręs­ti, ku­ riam pa­cien­tui tu­ri bū­ti tei­kia­ma pir­me­ny­bė, ku­riam la­biau rei­ka­ lin­ga sku­bi pa­gal­ba. Ki­tuo­se li­go­ni­nės sky­riuo­se to­ kių ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų pa­si­tai­ko ma­žiau. Tad tur­būt neat­si­tik­ti­nai re­zi­den­tai juo­kau­ja, kad Priė­mi­ mo sky­rius yra to­ji vie­ta, kur ga­li­ ma pa­si­jaus­ti tik­ru dak­ta­ru. Įgi­ję dau­giau pa­tir­ties re­zi­den­tai pa­ste­bi, kad vė­liau sa­vo ži­nio­mis ga­li pa­si­da­ly­ti su jau­nes­niai­siais ko­le­go­mis in­ter­nais ir pra­de­dan­ čiai­siais re­zi­den­tais.

Ge­ri spe­cia­lis­tai, ku­ rie duo­da daug lais­ vės ir dar­bo – taip sa­ vo vy­res­niuo­sius ko­le­gas api­bū­di­no re­zi­den­tai. Ga­li­my­bė teo­ri­nes ži­nias pa­pil­ dy­ti pra­kti­ka, su­tei­kia­ma lais­vė pa­ čiam priim­ti spren­di­mus, pui­kūs spe­cia­lis­tai ir ge­ra at­mos­fe­ra sky­ riu­je – to­kius pri­va­lu­mus įžvel­gė Marta Poš­kie­nė. 2009 me­tais in­ter­na­tū­ros stu­di­ joms As­ta Poš­kie­nė pa­si­rin­ko Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę. Pa­ kan­ka­mai su­si­pa­ži­nu­si su li­go­ni­ne, ji čia pra­tę­sė ir re­zi­den­tū­ros stu­ di­jas. On­k o­l o­g i­j os-che­m o­te­ra­p i­j os spe­cia­ly­bę pa­si­rin­ku­si spe­cia­lis­tė ži­no­jo, kad li­go­ni­nė­je yra pui­kios są­ly­gos on­ko­lo­gi­niams li­go­niams tir­ti ir gy­dy­ti. Dau­giap­ro­fil­ i­nė­je li­go­ni­nė­je yra ir ra­dio­te­ra­pi­ja, chi­rur­gi­ja, pa­de­ dan­čios ge­riau su­si­pa­žin­ti su pa­si­ rink­ta spe­cia­ly­be. Bū­tent šios ga­li­my­bės pa­dė­jo ne­si­blaš­ky­ti ir grįž­ti ten, kur įgy­ ta pir­mo­ji pa­tir­tis.

Nors dir­bant su on­ko­lo­gi­niais pa­cien­tais nė­ra leng­va, re­zi­den­ tė pa­si­džiau­gė, kad šią įtam­pą su­ ma­ži­na sklan­dus dar­bas su sky­ riaus per­so­na­lu. Iš­ban­do vi­sas sri­tis

At­gar­siai apie ge­rus spe­cia­lis­tus KUL Vi­daus li­gų sky­rių ir tin­ka­ mas są­ly­gas re­zi­den­tū­rai Vi­tą Pal­ šaus­kai­tę pa­ska­ti­no rink­tis uos­ ta­mies­tį. Tuo la­biau kad vi­lio­jo ir pa­ts mies­tas. Ant­rus me­tus vi­daus li­gų re­zi­ den­tū­rą at­lie­kan­ti Rū­ta Juš­kai­ tė pa­ste­bė­jo, kad per vi­są pra­kti­ kos lai­ką su­si­pa­žįs­ta­ma pra­ktiš­kai su vi­sų sky­rių dar­bu, taip pat me­ di­kais, su ku­riais vė­liau bū­na ma­ lo­nu su­si­tik­ti ir li­go­ni­nės ko­ri­do­ riuo­se. Iš­ban­džiu­si jė­gas en­dok­ri­no­lo­gi­ jo­je pir­mų­jų me­tų re­zi­den­tė Alek­ sand­ra Luk­ja­no­va vis­gi pa­si­rin­ ko šei­mos gy­dy­to­jo spe­cia­ly­bę. Jos ma­ny­mu, šio­je sri­ty­je taip pat daž­ no­kai ten­ka su­si­dur­ti su en­dok­ri­ no­lo­gi­ja. Be to, šei­mos me­di­ci­na – vie­ na iš la­biau­siai be­si­vys­tan­čių sri­ čių, kur ga­li­ma bend­rau­ti su įvai­ raus am­žiaus ir svei­ka­tos pro­ble­mų tu­rin­čiais pa­cien­tais. Per­nai li­go­ni­nė­je pus­me­tį at­li­ ku­si in­ter­na­tū­rą, ji pa­bu­vo­jo ir in­ ter­nų se­niū­ne. Tad tu­rė­jo ga­li­my­bę šiek tiek pa­ra­gau­ti ir ad­mi­nist­ra­ci­ nio dar­bo. A.Luk­ja­no­va pa­si­džiau­gė, kad čia tu­ri ga­li­my­bę dirb­ti ir am­bu­ la­to­ri­jo­je. Šis dar­bas jai pa­trauk­lus tuo, kad da­liai pa­cien­tų dar nė­ra nu­sta­ty­ta tiks­li diag­no­zė, nė­ra pa­ skir­ti ty­ri­mai. Tad spe­cia­lis­tas tu­ ri pa­suk­ti gal­vą, ieš­ko­da­mas ne­ga­ la­vi­mų prie­žas­čių. Nie­kuo ne­nu­si­lei­džia sos­ti­nei

Vin­cui Ur­bo­nui che­mo­te­ra­pi­jos re­ zi­den­tū­ra yra jau ant­ro­ji. Prieš tai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pra­kti­kos įgi­jęs Vil­niaus San­ta­riš­ kių kli­ni­ko­se, spe­cia­lis­tas pa­ste­bi, kad sa­vo pa­tir­ti­mi ir pro­fe­sio­na­ lu­mu uos­ta­mies­čio gy­dy­to­jai nie­ kuo ne­nu­si­lei­džia ko­le­goms iš sos­ ti­nės. KUL pri­va­lu­mas, kad čia su­tei­ kia­ma ga­li­my­bė sa­va­ran­kiš­kai pa­ dir­bė­ti su pa­cien­tu. To­kia pa­tir­tis bū­si­mam gy­dy­to­jui yra ypač svar­ bi. Vil­niu­je li­go­nį ten­ka ste­bė­ti tik per gy­dy­to­jo pe­tį, nes ten pra­kti­ką at­lie­ka daug me­di­ci­nos stu­den­tų ir re­zi­den­tų. Ant­rus me­tus vi­daus li­gų re­zi­ den­tū­ro­je be­si­mo­kan­čiam Ta­dui Šo­pa­gai im­po­nuo­ja vy­res­nių gy­dy­ to­jų po­žiū­ris į jau­nuo­sius ko­le­gas. Vy­res­nie­ji no­riai įsi­klau­so į pa­sta­ rų­jų nuo­mo­nę, nes jie iš uni­ver­si­ te­to at­si­ne­ša nau­jau­sias ži­nias. Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos re­zi­ den­tas Mi­chail Ta­ra­chovs­kij sva­ jo­jo apie to­kį dar­bą, kur te­ra­pi­nis pro­fil­ is bū­tų su­de­rin­tas su chi­rur­ gi­ja. On­ko­lo­gi­nė gi­ne­ko­lo­gi­ja pa­ si­ro­dė ge­riau­siai ati­tin­kan­ti po­ rei­kius. Ta­čiau uos­ta­mies­ty­je jau­nam spe­cia­lis­tui ten­ka iš­ban­dy­ti įvai­rias aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sri­tis. Prieš tai ke­lio­se Vil­niaus li­go­ni­ nė­se pa­dir­bė­jęs re­zi­den­tas pa­ste­bi, kad kiek­vie­na gy­dy­mo įstai­ga tu­ri sa­vas tra­di­ci­jas. Jam pa­li­ko įspū­dį, kad KUL sten­ gia­ma­si su­da­ry­ti kuo pa­lan­kes­nę ap­lin­ką gim­dy­vei ir bū­si­mam kū­ di­kiui. Mat li­go­ni­nė ne vie­nus me­tus pra­kti­kuo­ja ma­žos ri­zi­kos gim­dy­ mus, kad bū­si­mos ma­mos pa­tir­tų kuo ma­žiau stre­so. Re­zi­den­tai vis daž­niau ren­ka­ si KUL, ku­ri tam­pa jau­nų spe­cia­ lis­tų trau­kos cent­ru Lie­tu­vo­je. Ne­ ma­ža jų da­lis gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to pra­kti­kai kaip bū­si­mą dar­bo­vie­tę pa­si­ren­ka di­džiau­sią Klai­pė­dos li­ go­ni­nę.


8

penktadienis, balandžio 12, 2013

užribis Sken­do Tri­ny­čių tven­ki­ny­je

nu­griu­vo au­to­bu­se

Pa­si­ty­čio­jo iš žy­dų

Va­kar apie 16 val. Tri­ny­čių tven­ ki­nio le­das neiš­lai­kė juo ėju­sio vy­ro. Vos už pen­kių met­rų nuo kran­to jis įsmu­ko į le­di­nį van­ de­nį. Kai gel­bė­to­jai at­sku­bė­ jo, žmo­gus jau bu­vo be­pra­ran­ dąs są­mo­nę. Nuo jo skli­do al­ko­ ho­lio kva­pas. Šią sa­vai­tę mies­ te vos ne­nus­ken­do dar du žmo­ nės, ėję tven­ki­nių le­du.

Tre­čia­die­nį Ši­lu­tės pl. ir Sta­ ty­bi­nin­kų pr. san­kry­žo­je su­ ko mies­to marš­ru­ti­nis au­to­bu­ sas. Juo va­žia­vu­si 78 m. mo­te­ ris ke­ti­no pa­si­žy­mė­ti bi­lie­tą, to­ dėl ne­bu­vo įsi­ki­bu­si. Pen­si­nin­ kė neiš­lai­kė pu­siaus­vy­ros ir nu­ griu­vo. Jai lū­žo šlau­ni­kau­lis. Mo­te­ris gy­do­ma Są­na­rių imp­ lan­ta­ci­jos sky­riu­je.

Ši­lu­tės ra­jo­no apy­lin­kės teis­ mas sky­rė 5,2 tūkst. li­tų bau­dą 45 m. Švėkš­nos gy­ven­to­jui už tau­ti­nės nea­py­kan­tos de­monst­ ra­vi­mą. Per­nai rug­sė­jį bū­da­mas gir­tas jis ant bu­vu­sios si­na­go­ gos du­rų vi­ni­mis pri­ka­lė dvi kiau­lės au­sis, taip vie­šai ty­čio­ jo­si ir ska­ti­no nea­py­kan­tą prieš žy­dų tau­ty­bės as­me­nis.

Ant laip­tų – de­šim­ta au­ka ti­no pla­ti­nus narkotikus 1 Kal­ 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­

ria­to pa­rei­gū­nai ge­rai pa­ži­no­jo šią mer­gi­ną. Dar bū­da­ma la­bai jau­na ji su­sie­jo sa­vo gy­ve­ni­mą su kur kas vy­res­niu vy­ru, ku­ris yra pri­klau­ so­mas nuo nar­ko­ti­kų ir pa­ts juos pla­ti­no. 23 me­tų skir­tu­mas tarp su­gy­ven­ ti­nių ne­ta­po kliū­ti­mi bū­ti drau­ge. Ko ge­ro, juos sie­jo ne tik jaus­mai.Prieš ke­le­tą me­tų abu su­gy­ven­ti­niai bu­vo nu­teis­ti už nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mą. Pas­ta­ruo­ju me­tu jie taip pat daž­ nai lan­ky­da­vo­si teis­me, mat bu­vo tei­sia­mi drau­ge su vi­sa gru­pe ki­tų nar­ko­ti­kų pre­ky­ba kal­ti­na­mų as­ me­nų. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je baig­ta tir­ti ir per­duo­ta teis­mui by­la, ku­ rio­je abu su­gy­ven­ti­niai bu­vo va­ di­na­mi bend­ri­nin­kais par­duo­dant nar­ko­ti­kus, dar neiš­nag­ri­nė­ta. Pa­rei­gū­nų ti­ki­ni­mu, daž­niau­ siai to­kio ly­gio nar­ko­ti­kų par­da­vė­ jai juos pla­ti­na tam, kad už­si­dirb­ tų do­zei pa­tiems sau. Iš­me­tė pro lan­gą ka­ti­ną

Ko­vo 28-ąją po­li­ci­nin­kai sku­bė­ jo į šios po­ros na­mus. Dia­na M. ir Vir­gi­ni­jus J. gy­ve­no le­gen­di­nia­me Rum­piš­kės gat­vės 5-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me bend­ra­bu­ty­je. Mer­gi­na skun­dė­si, kad gir­tas su­ gy­ven­ti­nis ją mu­šė kumš­čiais, spar­ dė. Po­li­ci­nin­kams jos žo­džiai ne­kė­ lė abe­jo­nių, nes smur­to pėd­sa­kai jau ryš­kė­jo ant nu­ken­tė­ju­sio­sios vei­do. Dia­na pa­si­guo­dė, kad įsiu­tęs su­gy­ven­ti­nis iš­me­tė per penk­to­jo aukš­to lan­gą jai se­sers pa­do­va­no­tą ka­ti­ną. Ne­gy­vą gy­vū­ną po­li­ci­nin­ kai ra­do prie na­mo. Pa­rei­gū­nai iš­si­ve­žė smur­tau­to­ją, už gro­tų jis pra­lei­do dvi pa­ras. Jei­gu paaiš­kės, kad Dia­na mi­rė ne nuo pa­tir­to smur­to, o nuo pa­ var­to­tų nar­ko­ti­kų, var­gu ar pa­rei­

gū­nai do­mė­sis, ką ji vei­kė na­me, į ku­rį pa­tek­ti ne­ži­nant du­rų ko­do neį­ma­no­ma. Kvai­ša­lai šie­nau­ja gy­vy­bes

Nar­ko­ti­kų par­da­vė­jus gau­dan­tys pa­rei­gū­nai, me­di­kai bei so­cia­li­ niai dar­buo­to­jai grie­bia­si už gal­vų – mies­te pla­ti­na­mi nar­ko­ti­kai gul­ do jau­nas gy­vy­bes. Vien per tris su pu­se šių me­ tų mė­ne­sių, ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tais duo­me­ni­mis, nuo nar­ko­ti­kų jau mi­rė de­vy­ni jau­ni klai­pė­die­čiai. Vy­riau­sias bu­vo apie 40-ies. Vi­si ki­ti – kiek dau­giau nei 20-ies. Pas­ta­rą­ją sa­vai­tę per­do­za­vę nar­ ko­ti­kų mi­rė trys as­me­nys. Bū­ta įta­ri­mų, kad kvai­ša­lai ga­lė­ jo nu­žu­dy­ti dar ke­lis jau­no am­žiaus žmo­nes, ta­čiau jų mir­ties prie­žas­ tis do­ku­men­tuo­se nu­ro­dy­ta ki­ta. Pa­čio­je praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­ je nuo nar­ko­ti­kų mi­rė pil­na­me­tys­ tės ne­su­lau­kęs vai­ki­nas.

„„Klaus­tu­kai: po­li­ci­ja dar aiš­ki­na­si, ko­dėl šio se­na­mies­čio na­mo laip­ti­nė­je mi­rė jau­na klai­pė­die­tė.Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kiek kvai­ša­lais ap­si­nuo­di­ju­sių as­me­nų pa­kliu­vo į li­go­ni­nę, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti. Me­di­kai for­mu­luo­ja, jog žmo­gų iš­ti­ko mir­tis per­do­za­vus nar­ko­ ti­kų. Aki­vaiz­du, kad kvai­ša­lų do­ zė bū­na ne­pa­ke­lia­ma žmo­gaus or­ ga­niz­mui. Ta­čiau ar jų kie­kis bū­na per­ne­lyg di­de­lis, ka­te­go­riš­kai neį­ ma­no­ma at­sa­ky­ti.

nių prie­mai­šų. Jų po­vei­kis ski­ria­ si nuo įpras­to ir yra kur kas la­biau pra­žū­tin­gas. Užuot su­lau­kę gei­džia­mos eu­ fo­ri­jos nuo nau­jo­jo he­roi­no nar­ ko­ma­nai pa­ti­ria py­ki­ni­mą, ap­sun­ ki­mą, mie­guis­tu­mą, ne­re­tai šie kvai­ša­lai su­ke­lia ag­re­si­ją. Ne­be­ži­no­da­mi, kiek di­din­ti do­ zę, kad su­lauk­tų ma­lo­nių po­jū­čių, nar­ko­ti­kų var­to­to­jai jų pa­dau­gi­na. Tai su­ke­lia vė­mi­mą, plau­čių pa­ brin­ki­mą. Jiems iš bur­nos pa­si­pi­ la pu­tos. Ne­re­tai mi­ru­sie­ji nuo per­ do­za­vi­mo bū­na pa­na­šūs į mi­ru­sius nuo už­du­si­mo. To­dėl ga­li­ma spė­ti, kad sin­te­ti­nių prie­dų tu­rin­tis he­ roi­nas at­ne­ša skaus­min­gą ir kan­ ki­nan­čią mir­tį. Pa­na­šu, kad šie­met Klai­pė­do­je nuo nar­ko­ti­kų mi­rė dau­giau žmo­ nių nei nuo al­ko­ho­lio su­ro­ga­tų.

Su­ke­lia skaus­min­gą mir­tį

De­men­ci­ja pa­ker­ta ir jau­nus

Nau­jų­jų nar­ko­ti­kų rei­kia kur kas ma­ žiau, kad žmo­gų iš­ tik­tų ko­ma.

Nus­ta­ty­ta, kad pa­sta­ruo­ju me­tu Klai­pė­dą pa­sie­kia vis dau­giau he­ roi­no, ku­ris tu­ri nuo­din­gų sin­te­ti­

Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ ro 2-ojo sta­cio­na­ri­nio sky­riaus, kur gy­do­mi vai­kai ir paaug­liai, ve­dė­

ja Ban­ga Nas­top­kai­tė pa­sa­ko­jo, kad sin­te­ti­nių su­de­da­mų­jų da­lių tu­rin­tys nar­ko­ti­kai grei­čiau pa­ken­kia var­to­ to­jo vi­daus or­ga­nus. Prie­mai­šos su­ ke­lia sun­kes­nes komp­li­ka­ci­jas. Gy­dy­to­ja yra pa­ste­bė­ju­si, kad nau­jų­jų kvai­ša­lų pa­var­to­ję pa­cien­ tai bū­na la­bai ne­sta­bi­lios nuo­tai­ kos, jiems il­giau iš­lie­ka dep­re­si­ja. Nar­ko­ti­kų rei­kia kur kas ma­žiau, kad žmo­gų iš­tik­tų ko­ma. Po ke­lių to­kių ap­si­nuo­di­ji­mų iki są­mo­nės ne­te­ki­mo iš­si­vys­to de­men­ci­ja. Nau­jie­ji nar­ko­ti­kai kur kas grei­ čiau su­ke­lia bū­tent to­kią būk­lę, kai iš­tin­ka ko­ma. „Nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jai la­bai ak­ ty­viai dir­ba, len­da įky­riai, ži­no, kam siū­ly­ti. Man ne­te­ko gir­dė­ti, kad koks jau­nas žmo­gus są­mo­nin­ gai ei­tų ieš­ko­ti he­roi­no. Pla­tin­to­jai tie­sio­gi­ne to žo­džio pra­sme už­so­ di­na ant nar­ko­ti­kų jau­nus, tu­rin­ čius pi­ni­gų žmo­nes. Tas jų nu­si­ kals­ta­mas vers­las lau­žo dau­gy­bės žmo­nių li­ki­mus, žu­do jau­nus žmo­ nes“, – pa­sa­ko­jo B.Nas­top­kai­tė.

Jau­niau­sias gy­dy­to­jos pa­cien­tas, pri­klau­so­mas nuo he­roi­no, bu­vo 16 me­tų, nuo am­fe­ta­mi­no – 14-me­tis, o ak­ty­vus ka­na­pių var­to­to­jas te­bu­ vo vos 13-os. Per 3 mė­ne­sius – 5 ope­ra­ci­jos

Šie­met Klai­pė­dos ap­skri­ties or­ga­ ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro (ONTB) pa­rei­gū­nai su­ren­ gė pen­kias ope­ra­ci­jas, ku­rių me­tu su­lai­kė ne tik nar­ko­ti­kų var­to­to­jus, bet ir su­nai­ki­no ke­lis mies­te vei­ku­ sius kvai­ša­lų par­da­vi­mo „taš­kus“. ONTB duo­me­ni­mis, ne­be­vei­kia „taš­kai“ Bal­ti­jos pro­spek­to 16 na­ me, Mi­ni­jos gat­vės 131-aja­me, Tai­ kos pro­spek­to 137, 66 ir 41 na­muo­se, Nai­ku­pės g. 16, Ni­dos g. 56, Deb­re­ ce­no g. 59. Šių ope­ra­ci­jų me­tu bu­ vo su­lai­ky­ta 11 nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jų, pen­kios iš jų – mo­te­rys. Dar še­ši bu­ vo ką tik įsi­gi­ję kvai­ša­lų sa­vo reik­ mėms. Du iš jų jau mi­rė per­do­za­vę nar­ko­ti­kų. Įta­ria­mie­ji tu­rė­jo he­roi­ no, me­tam­fe­ta­mi­no, ra­mi­na­mų­jų bei psi­chot­ro­pi­nio po­vei­kio vais­tų.

Už ma­ši­nas žo­ly­nuose – bau­dos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai vis daž­niau skun­ džia­si kai­my­nais, ku­rie dau­gia­bu­ čių na­mų kie­muo­se au­to­mo­bi­lius pa­lie­ka ant žo­ly­nų, ša­li­gat­vių ar­ba jais už­sta­to ta­ke­lius.

Per tris šių me­tų mė­ne­sius uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai su­ra­šė 530 pro­to­ko­lų dėl ne­leis­ti­no­je vie­ to­je kie­muo­se pa­sta­ty­tų ma­ši­nų. Daž­niau­siai gy­ven­to­jai skun­ džia­si, kad kai­my­nai au­to­mo­bi­lius pa­lie­ka ant ša­li­gat­vių, žo­ly­nų, žai­ di­mų aikš­te­lių, už­sta­to ta­kus.

„Kai ku­riuo­se kie­muo­se la­bai trūks­ta vie­tos ma­ši­noms sta­ty­ti. Ta­čiau pa­lik­ti au­to­mo­bi­lių ant ža­ lio­sios ve­jos vis tiek ne­ga­li­ma. Rei­ kia at­pra­tin­ti tai da­ry­ti“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kont­ro­ lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys. Tre­čia­die­nį, vyk­dant pa­tik­ri­ni­ mus, ar nė­ra rū­ko­ma mo­kyk­lų te­ ri­to­ri­jo­se, bu­vo už­fik­suo­ti ke­tu­ ri pa­žei­dė­jai, ku­rie ma­ši­nas pa­li­ko ant ža­lio­sios ve­jos gre­ta „Že­my­ nos“ gim­na­zi­jos esan­čio dau­gia­ bu­čio na­mo kie­me. Pa­sak V.Va­lio, tarp pa­žei­dė­jų bu­ vo ir mo­ki­nių, ku­rie į pa­mo­kas at­ va­žiuo­ja au­to­mo­bi­liais.

Už ne­leis­ti­no­je vie­to­je pa­lik­ tą ma­ši­ną gre­sia bau­da nuo 100 iki 200 li­tų. As­me­niui, ku­ris pra­ si­žen­gė pir­mą kar­tą, tai­ko­mas ad­ mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas. Per de­ šimt die­nų jis ga­li su­si­mo­kė­ti pu­sę mi­ni­ma­lios bau­dos. „Rea­guo­ja­me ir į gy­ven­to­ jų skun­dus, ir pa­tys or­ga­ni­zuo­ja­ me pa­tik­ri­ni­mus. Vie­ni gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad ma­ši­nos pa­lie­ka­mos ne­leis­ti­no­se vie­to­se, ki­ti – kad fik­ suo­ja­me pa­žei­di­mus“, – tei­gė ve­ dė­jas. V.Va­lys at­krei­pė dė­me­sį, kad da­ bar le­dai pa­ju­dė­ję – žmo­nės pra­ dė­jo rū­pin­tis sa­vo kie­mais, ban­do plės­ti aikš­te­les.

„„Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas: gy­ven­to­jai vis daž­niau skun­džia­si ne­leis­ti­no­se vie­

to­se kie­muo­se pa­lik­tais au­to­mo­bi­liais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


9

penktadienis, balandžio 12, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Šan­sas ei­ty­nėms Jo­nas Var­nas Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas vakar nu­ro­dė sos­ti­ nės sa­vi­val­dy­bei iš nau­jo nag­ri­nė­ ti Lie­tu­vos gė­jų ly­gos (LGL) pra­šy­ mą reng­ti ei­ty­nes Ge­di­mi­no pro­ spek­te Vil­niaus cent­re.

„„Is­to­ri­ja: narp­lio­jant po­li­ci­jos ne­veik­lu­mo dėl Kau­no žu­dy­nių by­lą ima aiš­kė­ti, kad apie D.Ke­džio pla­nus

ži­no­jo ir po­li­ci­ja, ir pro­ku­ro­rai. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pro­ku­ro­rai ži­no­jo apie D.Ke­džio pla­nus Va­kar Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­me liu­di­ję bu­vę pro­ku­ro­ rai at­sklei­dė, kad apie bū­si­mas Kau­no žu­dy­nes ži­no­jo tiek Ge­ ne­ra­li­nė, tiek Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra, o pas bu­vu­sį ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą lan­kė­si ir pa­ti Lai­mu­tė Stan­kū­nai­tė su Vio­le­ta Na­ru­še­vi­čie­ne. Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­me to­liau bu­vo nag­ri­nė­ja­ma bau­džia­ mo­ji by­la dėl ga­li­mo Po­li­ci­jos de­ par­ta­men­to pa­rei­gū­nų ne­tin­ka­mo pa­rei­gų at­li­ki­mo, pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir do­ku­men­to su­klas­to­ji­mo rea­guo­jant į įvy­kius Kau­ne, kai bu­vo nu­žu­dy­tas tei­sė­ jas Jo­nas Fur­ma­na­vi­čius ir L.Stan­ kū­nai­tės se­suo V.Na­ru­še­vi­čie­nė. Teis­me liu­di­ję tuo­me­čiai pro­ku­ ro­rai pa­žė­rė nau­jų fak­tų – bu­vęs Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros va­do­vas Al­gi­man­tas Va­lan­ti­nas pri­pa­ži­no, kad pas jį į priė­mi­mą bu­vo at­vy­ ku­sios L.Stan­kū­nai­tė bei V.Na­ru­ še­vi­čie­nė ir pa­li­ko skun­dą.

Ir­man­tas Mi­ke­lio­nis:

R.Jan­ce­vi­čius pa­mi­ nė­jo, kad T.Ul­pis in­ for­ma­vo, jog D.Ke­dys ren­gia­si ar pla­nuo­ja nu­žu­dy­ti J.Fur­ma­na­ vi­čų. „Žo­di­nio po­kal­bio me­tu, kad sa­ky­tų, jog man di­džiu­lė grės­mė, kad sau­go­ki­te, to ne­bu­vo, o pa­ reiš­ki­me toks sa­ki­nys bu­vo. Išei­ da­mos jos pa­li­ko pa­reiš­ki­mą, o tuo me­tu bu­vo įdo­mios ap­lin­ky­bės – vie­na pu­sė kal­bė­jo sa­vo, ki­ta – sa­ vo tie­są, to­dėl bu­vo to­kia po­zi­ci­ja, kad tos tie­sos tu­ri ieš­ko­ti tie, ku­rie dir­ba tą dar­bą“, – liu­di­jo jis. Vis dėl­to A.Va­lan­ti­nas tvir­ti­no, kad jam ne­bu­vo ži­no­ma in­for­ma­ci­ja apie tei­sia­mų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų bend­ra­vi­mą prieš žu­dy­nes Kau­ ne su ano­ni­mi­niu šal­ti­niu, tai yra Min­dau­gu Ža­li­mu.

Tai, kad tam tik­ra in­for­ma­ci­ ja apie ren­gia­mas žu­dy­nes bu­vo ži­no­ma ir Vil­niaus apy­gar­dos, ir Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai, aiš­kė­ jo ir ki­tiems liu­dy­to­jams duo­dant pa­ro­dy­mus. Bu­vęs Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­ to va­do­vas Al­gi­man­tas Kliun­ka, da­bar dir­ban­tis ad­vo­ka­tu, va­kar teis­me sa­kė po to, kai bu­vo nu­žu­ dy­tas tei­sė­jas J.Fur­ma­na­vi­čius, iš­ kart įta­ręs Drą­sių Ke­dį. Jis pri­pa­ži­no, kad įta­ri­mai su­ stip­rė­jo, kai iš­gir­do, jog na­mie nė­ ra D.Ke­džio ir le­ga­liai lai­ky­tų ke­ le­to jo gink­lų. A.Kliun­ka sa­kė, kad po tei­sė­jo žū­ties iš­vy­ko į Kau­ną, pra­šė pa­si­ rū­pin­ti And­riaus Ūso ir jo ad­vo­ ka­to ap­sau­ga. Kad pro­ku­ra­tū­rai bu­vo ži­no­ma, jog ren­gia­ma­si nu­žu­dy­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ją J.Fur­ ma­na­vi­čių, va­kar teis­me pa­reiš­kė ir bu­vęs Vil­niaus apy­gar­dos vy­ riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­va­duo­tas Ir­ man­tas Mi­ke­lio­nis, da­bar dir­ban­ tis Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je. Pa­sak I.Mi­ke­lio­nio, 2009 m. rug­sė­jį įvy­ko jo ir tuo­me­čio jo vir­ši­nin­ko, vy­riau­sio­jo apy­gar­ dos pro­ku­ro­ro Ra­mu­čio Jan­ce­vi­ čiaus, po­kal­bis. Pa­sak liu­dy­to­jo, R.Jan­ce­vi­čius in­for­ma­vo, kad pas jį bu­vo at­vy­kęs tuo­me­tis Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nas To­mas Ul­pis ir pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją apie D.Ke­dį. „Jis pa­mi­nė­jo, kad T.Ul­pis in­ for­ma­vo, jog D.Ke­dys ren­gia­si ar pla­nuo­ja nu­žu­dy­ti J.Fur­ma­na­vi­čų, kaž­kas iš as­me­nų tu­ri šau­na­mą­jį gink­lą, ieš­ko­mas žmo­gus nu­žu­dy­ mui įvyk­dy­ti. Vi­sų de­ta­lių neat­si­ me­nu. R.Jan­ce­vi­čius pa­sa­kė, kad vi­sa in­for­ma­ci­ja per­duo­ta pro­ku­ ro­rui Ne­ri­jui Bie­liaus­kui“, – liu­ di­jo I.Mi­ke­lio­nis.

„Akis­ta­tą su R.Jan­ce­vi­čiu­mi!“ – po to­kio liu­di­ji­mo pa­si­gir­do kal­ ti­na­mų­jų ir jų ad­vo­ka­tų šūks­niai. Ta­čiau tei­sė­jas pa­sa­kė, kad šiuo me­tu to pa­da­ry­ti ne­ga­li­ma, nes teis­mo sa­lė­je R.Jan­ce­vi­čiaus nė­ ra. Šis pro­ku­ro­ras kaip liu­dy­to­jas ap­klaus­tas po­sė­dy­je ko­vo 28 d. Ta­me po­sė­dy­je R.Jan­ce­vi­čius taip pat pri­pa­ži­no, kad Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro pa­ rei­gū­nai bu­vo pa­tei­kę in­for­ma­ ci­ją, jog da­bar dvie­jų žmo­nių nu­ žu­dy­mu įta­ria­mas D.Ke­dys ke­ti­no įsi­gy­ti ar jau bu­vo įsi­gi­jęs gink­lą. Apie tai bu­vo in­for­muo­ta ir Ge­ne­ ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros va­do­vy­bė. „Ne­ži­nau, ku­ris iš at­vy­ku­sių į pro­ku­ra­tū­rą pa­rei­gū­nų man pa­ sa­kė, kad jie tu­ri ne­pa­tik­rin­tos in­for­ma­ci­jos, jog mū­sų ti­ria­mo­je pe­do­fi­li­jos by­lo­je nu­ken­tė­ju­siuo­ju pri­pa­žin­tas D.Ke­dys ar ieš­ko įsi­ gy­ti gink­lo, ar jau tu­ri gink­lą“, – teis­me yra sa­kęs jis.

Kal­ti­na­mų­jų – vi­sas bū­rys Žmog­žu­dys­tės įvyk­dy­tos 2009 m. spa­lio 5 d. Kau­ne. Jo­mis įta­ria­mas jau mi­ręs D.Ke­dys, kal­t i­nęs šiuos ir ki­t us as­me­n is dėl jo ma­ža­me­ tės duk­ters sek­sua­l i­n io iš­nau­do­ ji­mo. Tarp šios by­los kal­ti­na­mų­jų – bu­ vęs Lie­t u­vos po­l i­ci­jos ge­ne­ra­l i­ nio ko­m i­sa­ro pa­va­duo­to­jas Vis­ val­das Rač­kaus­kas, bu­vęs Lie­t u­ vos kri­m i­na­l i­nės po­l i­ci­jos biu­ro va­do pa­va­duo­to­jas T.Ul­pis, Kri­ mi­na­li­nio po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­g ū­ nai, ope­ra­ty­vi­nius veiks­mus at­l i­ kę Dar­ju­šas Sin­ke­v i­čius bei Vi­ta­ li­jus Vit­kovs­k is ir jų va­do­vas, Nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mo 1-osios val­dy­bos 1-ojo sky­riaus vir­ši­nin­kas Emi­li­jus Da­mu­kai­tis.

Teis­mas nu­spren­dė, kad sa­vi­val­ dy­bės spren­di­mas ne­leis­ti sek­ sua­li­nėms ma­žu­moms žy­giuo­ti pro­spek­tu – ne­tei­sė­tas. Dėl ei­ty­ nių vie­tos sa­vi­val­dy­bė ir sek­sua­li­ nės ma­žu­mos tu­ri su­tar­ti abi­pu­siu spren­di­mu. Teis­mas iš da­lies pa­ten­ki­no LGL skun­dą. Sa­vi­val­dy­bė jau se­niau lei­ do sek­sua­li­nėms ma­žu­moms mar­ ši­ruo­ti sos­ti­nės cent­re. Ta­čiau ta­ ry­ba nu­spren­dė iš­duo­ti lei­di­mą ei­ty­nėms ne pa­grin­di­nė­je mies­to gat­vė­je, o de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­ te, Upės gat­vė­je, kur gė­jų ir les­bie­ čių ei­ty­nės jau vy­ko 2010-ai­siais. To­kį spren­di­mą teis­mui ap­skun­ dė LGL. LGL pla­nuo­ja­mos „Ei­ty­nės už ly­gy­bę“ Vil­niu­je nu­ma­to­mos lie­ pos 27 d. Teis­mas nu­ro­dė, kad Vil­niaus val­džios spren­di­mas leis­ti sek­ sua­li­nėms ma­žu­moms žy­giuo­ti nuo „Fo­rum Pa­la­ce“ iki vieš­bu­čio „Ra­dis­son Blu“ yra vie­na­ša­liš­kas. Taip pat teis­mas įpa­rei­go­jo abi pu­ses de­rin­ti ei­ty­nių vie­tą iš nau­ jo. Ne­ga­na to, iš sa­vi­val­dy­bės LGL

pri­teis­ta 1600 li­tų by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dų. Šį teis­mo spren­di­mą sa­vi­ val­dy­bė dar ga­li ap­skųs­ti aukš­tes­ nės ins­tan­ci­jos teis­mui. „Tiek įsta­ty­miš­kai, tiek pa­gal kons­ti­tu­ci­ją ne­ga­li­ma su­var­žy­ti pa­si­rin­ki­mo lais­vės. Nu­ma­to­ma, kad ne­leis­ti ga­li­ma tik ta­da, kai ky­ la grės­mės sau­gu­mui“, – tei­gia­ma teis­mo nu­tar­ty­je. „Tai mū­sų lai­mė­ji­mas. Be abe­ jo, šis va­rian­tas mus ten­ki­na ir tai su­tei­kia vil­čių, kad ga­li­me pa­siek­ti sa­vo tiks­lą, kai pra­dė­sim dar kar­tą de­rin­ti mū­sų ei­ty­nes“, – po teis­ mo sa­kė LGL val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vla­di­mi­ras Si­mon­ko.

TV3 – spe­cia­lių­jų tar­ny­bų tai­kik­ly­je Pa­ne­vė­žio pro­ku­ra­tū­ros ir Spe­ cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) pa­ rei­gū­nai at­li­ko do­ku­men­tų poė­mį TV3 te­le­vi­zi­jos būs­ti­nė­je. TV3 sa­ko tai ver­ti­nan­ti kaip as­me­ni­nį kerš­tą už kai ku­rias lai­das.

„Tik tiek ga­liu pa­sa­ky­ti, ne­nei­ giu, kad bu­vo at­lik­tas do­ku­men­ tų poė­mis. Su kuo tai su­si­ję, tik­rai ne­ko­men­tuo­siu“, – BNS va­kar pa­ tvir­ti­no Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pro­ ku­ro­ras Ri­man­tas Vag­rys (nuotr.). „Ty­ri­mas pra­dė­tas dėl do­ku­ men­to klas­to­ji­mo, tur­to iš­švais­ty­ mo ir ki­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų“, – pri­dū­rė pro­ku­ro­ras. Anot jo, ty­ri­mą at­lie­ka STT Pa­ ne­vė­žio val­dy­ba. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kol kas įta­ri­ mai nie­kam ne­pa­reikš­ti, tik do­ku­ men­tai paim­ti“, – tei­gė R.Vag­rys. TV3 taip pat pa­tvir­ti­no, kad Pa­ ne­vė­žio pro­ku­ra­tū­ros ir STT pa­ rei­gū­nai te­le­vi­zi­jos būs­ti­nė­je at­li­ko pro­ce­si­nius veiks­mus. TV3 nu­ro­dė tai ver­ti­nan­ti „kaip spau­di­mo bei as­me­ni­nio kerš­to te­le­vi­zi­jai už kai ku­rias lai­das prie­mo­nę“. „Pa­ne­vė­žio pro­ku­ra­tū­ros ir STT pa­rei­gū­nai R.Vag­rys ir Sau­lius Gim­ žaus­kas – tie pa­tys, ku­rie TV3 lai­ do­se bu­vo kri­ti­kuo­ja­mi dėl žmo­ gaus tei­sių ir Lie­tu­vos įsta­ty­mus pa­žei­džian­čių dar­bo me­to­dų, – te­ le­vi­zi­jos būs­ti­nė­je at­li­ko pro­ce­si­ nius veiks­mus. Apie juos pa­rei­gū­ nai mums už­drau­dė vie­šai kal­bė­ti, tad ne­la­bai ką ga­li­me pa­sa­ky­ti, ta­

čiau ope­ra­ty­vi­nių ir pro­ce­si­nių prie­mo­nių tai­ky­mą ver­ti­na­me kaip spau­di­mo bei as­me­ni­nio kerš­to te­ le­vi­zi­jai už kai ku­rias lai­das prie­ mo­nę ir apie tai in­for­ma­vo­me pro­ ku­ra­tū­ros bei vals­ty­bės va­do­vus“, – ra­šo­ma BNS pa­teik­ta­me TV3 ko­ mu­ni­ka­ci­jos pro­jek­tų va­do­vės Eri­ kos Vyš­niaus­kai­tės ko­men­ta­re. „Tai tik­rai ne­su­si­ję su tuo, kad R.Vag­rį ar S.Gim­žaus­ką kaip nors te­ le­vi­zi­jo­je įvar­di­jo. Tik­rai tai vi­siš­kai ki­ti da­ly­kai“, – at­kir­to pa­ts pro­ku­ ro­ras R.Vag­rys. Pak­laus­tas, ar šia­me ty­ri­me fi­gū­ruo­ja lo­bis­tas And­rius Ro­ma­novs­kis, pro­ku­ro­ras at­sa­kė: „Ši­tų da­ly­kų ne­ko­men­tuo­siu.“ Ty­ rė­jas pa­ti­ki­no, kad pra­dė­tas „nau­jas, vi­sai ki­tas, iki­teis­mi­nis ty­ri­mas“. „Klaipėdos“, BNS inf.


10

penktADIENIS, balandžio 12, 2013

pasaulis

10

žmo­nių jau mirė Ki­ni­jo­je nuo paukš­čių gri­po H7N9, o li­gos at­vejų ša­ly­je už­re­gist­ruo­ta 38.

Puo­la ­ gėjus

Su­laužė ­ ta­bu

Prancū­zi­jo­je vyks­tant įnir­tin­goms dis­ku­ si­joms dėl ho­mo­sek­sualų san­tuokų pa­ daugė­jo ho­mo­fo­bi­nių iš­puo­lių. Nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko Pa­ry­žiu­je, kur Wilf­re­das de Bruij­nas bu­vo žiau­riai su­muš­tas, kai ėjo įsi­kibęs į pa­rankę sa­vo vai­ki­nui. Ak­ty­ vis­tai pra­ne­ša apie pa­dažnė­ju­sias žo­di­nes ir fi­zi­nes ata­kas prie­š ho­mo­sek­sua­lus, Se­ na­tui svars­tant įsta­tymą, leid­žiantį tos pa­ čios ly­ties as­menų san­tuo­kas.

Ka­na­dos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Joh­nas­ Bair­das šią sa­vaitę anek­suo­to­je Rytų Je­ ru­zalė­je su­si­ti­ko su Iz­rae­lio tei­sin­gu­mo mi­nist­re Tzi­pi Liv­ni ir taip sąmo­nin­gai su­ laužė pla­čiai pai­somą dip­lo­ma­tin�� ta­bu. To­kio da­ly­ko at­vyks­tan­tys dip­lo­ma­tai pa­ pras­tai ven­gia – dėl su­si­rūpi­ni­mo, kad tai ga­li būti įver­tin­ta kaip Iz­rae­lio anek­si­jos, ku­ri ne­bu­vo pri­pa­žin­ta tarp­tau­tinės bend­ ruo­menės, įtei­si­ni­mas.

Jūros dug­ne – tik­sin­ti bom­ba Dau­giau nei 50 mln. bombų, svie­di­nių, de­to­na­to­rių ir šo­vi­nių nuo Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro rūdi­ja Bal­ti­jos ir Šiaurės jūrų dug­ne, kar­tais bangos jų išmeta į krantą. Ri­zi­kuo­ja dėl pel­no

Vo­kie­tis Lo­ren­zas Mar­quard­tas plau­kio­ja Bal­ti­jos jūro­je dau­giau nei pusę am­žiaus, bet šis 68-erių vy­ras vi­suo­met jau­čia ne­rimą, kai iš Šiaurės Vo­kie­ti­jos uos­to Ekern­ferdės pa­trau­kia prie Da­ni­jos Born­hol­mo sa­los. Čia, la­bai žu­vin­guo­se jūros plo­tuo­se, po van­de­niu sly­pi di­de­lis pa­vo­jus. Žve­jys brau­kia tink­lu pa­lei 60–70 m gy­ly­je esantį dugną, kur gu­li de­šim­tys tūkstan­čių nu­sken­ du­sių bombų ir svie­di­nių. Jūros žemė­la­piuo­se ši vie­ta žy­ mi­ma kaip „Už­terš­ta (gink­luotė)“ ar­ba „Už­terš­ta (du­jinė gink­luotė)“, prie jos ra­šo­mas įspėji­mas: „Mes­ti in­karą ir žve­jo­ti pa­vo­jin­ga.“ Vo­kie­ti­jos ir Da­ni­jos žve­jai ri­zi­kuo­ ja, nes sėkmin­go­mis die­no­mis ga­li grįžti į uostą su 10 t men­kių. Tai ke­ le­tas tūkstan­čių žuvų, sve­rian­čių nuo vie­no iki de­šim­ties ki­log­ramų, ku­rios ga­li at­neš­ti nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. eurų (nuo 20 tūkst. iki 35 tūkst. litų), pri­klau­so­mai nuo rin­kos kai­nos. Prieš ke­letą metų L.Mar­quard­tas kar­tu su menkė­mis išt­raukė 500 kg sve­rian­čią bombą. Laimė, ji dar bu­vo san­da­ri, ir iš­mi­nuo­to­jai sau­ su­mo­je ją su­nai­ki­no. Bet nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro šim­tai Da­ni­jos žvejų su­si­ža­lo­jo, kai išt­rauk­da­vo svie­di­nių su ip­ri­tu, ku­ris pa­žeid­žia odą. Gli­ti med­žia­ga iš­tekė­da­vo pro me­ta­linį ap­val­kalą ir sun­kiai nu­de­gin­da­vo žmo­nes.

Gink­luotės ka­pi­ny­nai

Ši ginklų pro­ble­ma su­si­for­ma­vo per Antrąjį pa­sau­linį karą ir po jo. Kai sąjun­gi­nin­kai nu­gink­la­vo vo­ kie­čius, jie liepė iš­mes­ti gink­lus į jūrą. Prieš tai na­ciai ir pa­tys skan­ din­da­vo gink­luotę, pa­vyzd­žiui, ki­ lus jų ob­jektų, kur bu­vo lai­ko­mos nuo­din­go­sios du­jos, bom­bar­da­vi­ mo pa­vo­jui. Pa­lei šiau­rinę Vo­kie­ti­jos pa­krantę yra dau­giau nei šim­tas bombų ir svie­di­nių ka­pi­nynų. Kai ne­spro­ gu­si amu­ni­ci­ja iš­me­ta­ma į krantą, išt­rau­kia­ma žvejų ar užk­liu­do­ma tie­siant vamz­dy­nus ar­ba sta­tant vėjo jėgai­nes, ky­la pa­vo­jus pa­kran­ čių gy­ven­to­jams, ato­sto­gau­to­jams, žve­jams ir dar­bi­nin­kams. Praė­ju­siais me­tais Em­so upės žio­ ty­se bu­vo ap­tik­tos dvi mi­nos, ku­rios turė­jo be­veik 300 kg sprogs­ta­mo­sios med­žia­gos ir bu­vo skir­tos skan­din­ti prie­šo lai­vams, įplau­ku­siems į na­ cis­tinę Vo­kie­tiją. Tais pa­čiais me­tais Šiaurės jūros Van­ge­rogės sa­lo­je tu­ ris­tas ap­ti­ko vo­kiš­kos tor­pe­dos ko­ vinę gal­vutę. Abiem at­ve­jais sprog­ me­nys bu­vo sau­giai su­nai­kin­ti. Sta­tant jūros vėjo jėgainę prie Bor­ku­mo sa­los bu­vo ras­ta 2,7 t gink­luotės. Nesp­ro­gu­sių ka­se­ti­ nių ir ki­to­kių bombų ap­tik­ta Nor­ dernė­jaus bei Zil­to salų jūros už­lie­ ja­mo­se sek­lu­mo­se. Paplū­di­mių lan­ky­to­jai net ne­ įsi­vaiz­duo­ja, ko­kių staig­menų ga­li

at­neš­ti jūros ban­gos. 2012 m. liepą du vai­kai žaidė pa­krantė­je ir į tėvų poil­sio na­melį at­nešė 1,5 kg neaiš­ kios med­žia­gos luitą. Vie­no ber­ niu­ko ran­kos, marš­kinė­liai ir šor­ tai stai­ga nu­si­dažė gel­to­nai. Vėliau paaiškė­jo, kad tai bu­vo sprogs­ ta­mo­ji med­žia­ga, ku­rią vo­kie­čiai Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais nau­do­jo tor­pe­doms ir ku­ri dir­gi­na odą. Laimė, vai­kas ne­nu­kentė­jo. Pa­vo­jingų sprog­menų yra ir to­ se vie­to­se, ku­rio­se drie­kia­si svarbūs lai­vy­bos marš­ru­tai. Kai gink­ luotės ša­li­ni­mo grupės 2011 m. pra­dėjo dar­buo­tis prie Šiaurės Vo­ kie­ti­jos Tra­ve­miundės ku­ror­ti­nio mies­te­lio, jos 20 m gy­ly­je ra­do še­ šias spar­nuotųjų bombų V1 ko­vi­nes gal­vu­tes. Jos gulė­jo vie­to­je, pro ku­ rią did­žiu­liai kel­tai plau­kia į Skan­ di­na­viją ir Bal­ti­jos ša­lis. Svie­di­nius pa­liks suir­ti

Vo­kie­ti­jos že­mių vald­žia de­šimt­me­ čiais ne­kreipė dėme­sio į pa­vo­jingą Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­li­kimą. Ga­liau­siai net ne ša­lies tar­ny­bos, o bio­lo­gas ir ap­lin­ko­sau­gos kon­sul­ tan­tas iš Kob­len­co Ste­fa­nas Neh­ rin­gas 2008 m. jūro­je ra­do vieną pa­vo­jin­giau­sių bombų bei svie­di­nių ka­pi­nynų. Jis ke­letą metų naršė is­ to­ri­jos ar­chy­vus ir ap­ti­ko įrašų apie siau­bingą nu­si­kal­timą prie­š gamtą. 1949 m. rugsėjį Did­žio­sios Bri­ta­ ni­jos ka­riuo­menė liepė vo­kie­čiams iš­mes­ti maž­daug 6 tūkst. lau­ko ar­ ti­le­ri­jos svie­di­nių į Šiaurės jūrą, 4 km pie­čiau Hel­go­lan­do sa­los. Svie­di­ niuo­se bu­vo 11,7 t nervų sis­temą pa­ ra­ly­žiuo­jan­čios med­žia­gos tabū­no. Svie­di­niai tik­riau­siai liks jūros dug­ne, kol ga­lu­ti­nai suirs. Bent jau taip re­ko­men­da­vo Vo­kie­ti­jos fe­de­ ra­linė jūrų ir hid­rog­ra­fi­jos tar­ny­ba

bei tarp­tau­tinė Hel­sin­kio ko­mi­si­ja, at­sa­kin­ga už Bal­ti­jos jūros ap­lin­ko­ saugą. Re­ko­men­da­ci­jo­se ra­šo­ma, kad 50 m gy­ly­je gu­lin­tys svie­di­niai ne­ke­lia pa­vo­jaus lai­vy­bai, o pa­vo­ jus ap­lin­kai mi­ni­ma­lus. Bet S.Neh­rin­gas su tuo ne­su­tin­ ka ir rei­ka­lau­ja bent užd­raus­ti žve­ jybą prie Hel­go­lan­do krantų. „Mes kal­ba­me ne apie žemės rie­ šutė­lius, o apie che­mi­kalų kok­teilį mūsų van­de­ny­se“, – teigė bio­lo­gas. Vie­toj gin­ta­ro ren­ka fos­forą

Net gra­žiau­si Vo­kie­ti­jos kam­pe­ liai Bal­ti­jos jūros pa­krantė­je ken­ čia nuo pa­vo­jin­go ka­ro pa­li­ki­mo. Uze­do­mas, ant­ro­ji did­žiau­sia Vo­kie­ti­jos sa­la po Riu­ge­no, galėtų būti idi­liš­ka vie­ta prie jūros, jei ne fos­fo­ro pa­vo­jus. 1943 m. bri­tai su­ ži­no­jo, kad vo­kie­čiai čia sta­to ra­ ketą V2. Tų metų rugpjū­čio 17 d. Ka­ra­liškųjų oro pa­jėgų lėktu­vai per ke­letą va­landų nu­metė de­šim­ tis tūkstan­čių bombų ant ban­dymų la­bo­ra­to­ri­jos. Maž­daug 40 pro­c. bombų, ku­rių da­lis su­dėty­je turė­jo fos­fo­ro, nu­kri­to į jūrą. Praė­jus de­šimt­me­čiams, aud­ros iš­ne­ša fos­forą į krantą. Jis ke­lia pa­ vojų gin­ta­ro rinkė­jams, nes ne­tgi eks­per­tams būtų sun­ku iš pir­mo žvilgs­nio at­skir­ti fos­fo­ro ga­ba­liuką nuo gin­ta­ro. To­kių in­ci­dentų pa­si­tai­ko bent kartą ar du per me­tus. Tu­ris­tai nerū­pes­tin­gai de­da­si į ki­še­nes ga­ ba­liu­kus, ku­rie at­ro­do pa­našūs į gin­tarą. Įkai­tin­tas iki 20–30 laips­ nių Cel­si­jaus, fos­fo­ras ga­li už­si­ deg­ti ir pa­skleis­ti lieps­nas, ku­rių tem­pe­ratū­ra sie­kia 1300 laips­nių. Fos­fo­ras la­bai nuo­din­gas, su­siža­ lo­ti ga­li­ma net tie­siog jį pa­lie­tus.

Lie­tu­vos ini­cia­ty­vos Ha­go­je ba­land­ž io 8–19 d. vyks­t an­ čio­j e Che­m i­n io gink­l o užd­r au­d i­m o kon­v en­c i­j os Tre­č io­j o­j e per­ž iū­r os kon­f e­r en­c i­j o­j e Lie­ tu­vos am­b a­s a­d o­r ius Ny­d er­l an­ duo­s e ir nuo­l a­t i­n is at­s to­v as Che­ mi­n io gink­l o užd­r au­d i­m o or­g a­ ni­z a­c i­j o­j e Da­r ius Jo­n as Se­m aš­ ka ra­g i­n o vals­t y­b es na­r es keis­ tis in­f or­m a­c i­j a ir da­l y­t is pa­t ir­ ti­m i neut­r a­l i­z uo­j ant jūro­s e pa­ skan­d inus che­m inius ginklus, taip pat iš­n au­d o­t i or­g a­n i­z a­c i­j os tei­k ia­m as ga­l i­m y­b es stip­r i­n ant bend­r a­d ar­b ia­v imą. Ren­g i­ny­je da­ly­vavęs Už­sie­n io rei­ kalų mi­n is­te­r i­jos Tran­s at­l an­t i­n io bend­r a­d ar­b ia­v i­m o ir sau­g u­m o po­l i­t i­kos de­p ar­t a­men­to di­rek­to­ rius Ge­d i­m i­nas Var­v uo­l is pri­statė Lie­t u­vos ini­c ia­t y­vas sprend­ž iant klau­simą dėl jūro­se sly­pin­čių che­ mi­n ių gink­lų. Dip­l o­m a­t as pri­m inė 2010 m. Lie­ tu­vos ini­c i­j uotą Jung­t i­n ių Tautų Ge­ne­r a­l inės Asamblė­j os re­z o­l iu­ ciją dėl pa­s kan­d in­t ų che­m i­n ių gink­l ų at­l iekų ap­l in­k ai da­r o­m o po­v ei­k io ir pri­d ūrė, kad Lie­t u­ va ke­t i­n a pa­k ar­to­t i­n ai teik­t i re­ zo­l iu­c iją šių metų Ge­n e­r a­l inės Asamblė­j os ru­d ens se­s i­j o­j e. Ren­g i­ny­j e taip pat da­ly­t a­s i pa­t ir­ ti­m i ma­ž i­n ant to­k io ti­p o ginklų po­veikį žmo­n ių svei­k a­t ai, sau­ gu­mui ir gam­t ai, pri­s ta­t y­tos nau­ jųjų tech­no­lo­g ijų tei­k ia­mos ga­l i­ mybės ti­r iant įvai­r ių van­dens tel­ ki­n ių dugną.

„Der Spie­gel“ inf.

Mes kalbame ne apie žemės riešutėlius, o apie chemikalų kokteilį mūsų vandenyse.

„„Pavojus: palei šiaurinę Vokietijos pakrantę yra daugiau nei šimtas bombų ir sviedinių kapinynų. 

„Scanpix“ nuotr.


11

penktadienis, balandžio 12, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas Lėlių teatrus suburs šeimos idėja Įpusėjus pavasariui, balandžio 26–28 dienomis į Klaipėdą atžygiuos tradicinis, jau VII tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Karakumų asilėlis 2013“.

Gimęs 1997 m. kaip lėlių monospektaklių festivalis, „Karakumų asilėlis“ gerokai ūgtelėjo, sustiprėjo ir tapo tarptautiniu, vieninteliu ir išskirtiniu profesionalių lėlių teatrų festivaliu Klaipėdos krašte, į spalvingą lėlių meno fiestą sukviečiančiu nepaprastus lėlių teatro kolektyvus ir margą žiūrovų auditoriją. Šiemet vartus į (asi)lėlišką pasaulį atrakins artimumą, šilumą, jaukumą, meilę ženklinantis kodinis žodis – šeima. Festivalio organizatorius Klaipėdos lėlių teatras kviečia ne tik dovanoti vienas kitam jaukias buvimo kartu akimirkas, bet ir pažvelgti į šeimą kaip į kūrybingą, ieškančią mažutę valstybę.

„„Akcija: Karakumų asilėlis jau pradėjo kelionę po Klaipėdos miestą, kviesdamas visus į VII tarptautinio lėlių

teatrų festivalio spektaklius. 

tuojamos tikrų lėlių teatro scenos meistrų, čia virsta visatos tvėrimo enciklopedijomis, etinių vertybių rezervuarais, fantazijos ir kasdieniškos išminties saugyklomis. Interpretuos žinomas pasakas

Mistiškojo devyneto raktas

Šeimos idėja suburs draugėn devynis lėlių teatrus iš Lietuvos (Vilniaus teatras „Lėlė“, Kauno valstybinis lėlių teatras, šeimos lėlių teatrai „Paršiukas Ikaras“, „Nykštukas“, „Lino lėlės“) bei šeimos teatrus iš užsienio šalių – „TriLika“ iš Rusijos, „MariaIskusnica“ iš Baltarusijos, Jordi Bertrano teatro kompaniją iš Ispanijos. Jie per tris festivalio dienas žiūrovams parodys devynis įvairių žanrų ir stilistikos spektaklius. Publikos laukia pirštinių lėlių, marionečių, šešėlių, objektų ir kitų lėlių teatro formų fiesta; vaidinimai, skirti vaikams ir šeimai arba jaunimui ir suaugusiesiems. Matyt, neatsitiktinai šeimos idėją gvildensiantis festivalis „Karakumų asilėlis 2013“ atsidūrė mistiškame devyneto prieglobstyje: čia ir devyni laukimo mėnesiai auginant gyvybę, ir devynios pakopos į dangaus miestą, devynios visatos sferos, devynios mūzos; devyni broliai, devyngalvis slibinas; devyni angelų chorai, devyni žiedai aplink pragarą; aštuonios pasaulio kryptys ir centras... Tai begalinė pilnuma, visų daiktų užgimimo principas, absoliutus vientisumas ir perėjimas į naują kokybę. Todėl visiškai neatsitiktinai iš pirmo žvilgsnio gerai žinomos pasakos, interpre-

Vieną gražiausių ir populiariausių lietuviškų pasakų „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ (rež. Rimas Driežis) apie Pamotės engiamą Našlaitę savitai interpretuos Vilniaus teatras „Lėlė“. Spektaklio kūrėjams šiame pastatyme imponuoja galimybė panaudoti vaizdo teatro formas, kurios artimesnės kino menui nei teatrui. Nors pasakoje nemažai liaudies dainų ir eiliavimo, spektaklyje pasakojimas kuriamas labiau vaizdais. Žiūrovai regės įvairias, dar nuo Antikinės Graikijos laikų populiarias vaizdinio teatro priemones – panoramas, mirioramas, diaoramas, taumatropą, laterna magica, mirioramines kortas, taip pat šešėlių teatrą. 2011-aisiais įsikūręs klaipėdietiškas šeimos teatras „Lino lėlės“ festivalyje parodys muzikalų, plastišką, poetišką, šarmingą spektaklį „Vilkas ir ožiukai“. Tai subtili gerai žinomos pasakos interpretacija, prasmių lauką išplečianti iki archajinės pasaulio kūrimo idėjos – perėjimo nuo neorganizuoto chaoso prie sutvarkyto (mikro)kosmoso. Šiame sceniniame virsme akcentuojami svarbiausi egzistencijos įvykiai gimimas ir mirtis, aktualizuojami gėrio ir blogio, priežasties ir pasekmės, meilės ir atsakomybės etc. ryšiai. Senovės graikų mitus apie kosmoso, Žemės, žmogaus atsira-

dimą lėlių spektaklyje „Aukso lietaus sūnus“ pasakos šeimos teatras „Maria-Iskusnica“ iš Baltarusijos. Beje, šis kolektyvas idealiai atitinka festivalio koncepciją, nes spektaklius čia kuria visi vienos šeimos nariai. Jie kosmogoninio vaidinimo „Aukso lietaus sūnus“ pagrindu pasirinko mitą apie Persėją ir Medūzą Gorgonę.

Festivalio organizatorius Klaipėdos lėlių teatras kviečia pažvelgti į šeimą kaip į kūrybingą, ieškančią mažutę valstybę.

Pateiks savitas versijas

Mažytis, jaukus 39 metų Kauno lėlių teatras „Nykštukas“, nuolat stebinantis žiūrovus nepakartojamu humoro jausmu ir virtuozišku pirštininių lėlyčių valdymu, į Klaipėdą atridens spektaklį „Pagrandukas“. Lietuvos lėlių teatro pradininkais vadinamų vilniečių Vitalijaus ir Nijolės Mazūrų teatras „Paršiukas Ikaras“ supažindins žiūrovus su savąja „šešėline“ pasakos „Raudonkepuraitė“ versija. Nebe pirmą kartą festivalyje besisvečiuosiantis Maskvos teatras „TriLika“ lėlių teatro gerbėjus uostamiestyje pasišovė užburti stebuklinga fantazija „Krištolinė pasaka“

Klaipėdos lėlių teatro nuotr.

pagal gerai žinomą pasaką „Pelenė“: spektaklio kūrėjai pasaką apie Pelenę perkėlė į šiuolaikinių daiktų pasaulį, kuriame veidrodėliai, servetėlių nėriniai, puodeliai, taurelės, senovinės komodos stalčiukai, patefonas ir kiti daiktai tampa atpažįstamais personažais, veikiančiais nostalgiškai muzikalioje, retro atspalviais temperuotoje erdvėje. Savitai skambės ir Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Gulbė karaliaus pati“ (rež. Nijolė Indriūnaitė), analizuojantis mergelėsgulbelės ir ją pamilusio karaliaus santykių dramą. Šešėlių teatro priemonėmis ekrane kuriamą pasaką papildys vyro ir moters – veiksmą stebinčių suaugusiųjų – poetiški komentarai ir pastabos, kurių potekstės byloja apie dangiškų moters svajonių ir žemiškų vyro norų amžinąjį konfliktą. Kalbėdama apie spektaklio idėją, jo režisierė N.Indriūnaitė pabrėžė svajonės motyvą: „Jei turi karūną, karalystę, pilį ir vis tiek nesijauti laimingas, tai pasiklausyk pasakos apie mergelę-gulbę, iš kurios atėmė sparnus. Mergelė ne tik susigrąžins sparnus, kurių niekaip negalėjo pamiršti, bet padės ir karaliui pasiryžti sparnus išskleisti ir į laimę skristi“. Iš vielos ir raidžių

Jau subrendusiai publikai vienareikšmiškai dedikuojamas Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Šalia“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė) – elegantiškas filosofinis-egzistencinis detektyvas apie absurdišką, cinišką ir sykiu jautrią kasdienybę, ku-

rioje meilę nuo neapykantos skiria vienas žingsnis, o fantazijos ir realybės ribas lemta nustatyti pačiam žiūrovui, drauge su pagrindiniu veikėju Ponu Q susiruošusiam į paslaptingai dingusios jo žmonos paieškas. Gerai žinomos menininkės G.Radvilavičiūtės spektaklis „Šalia“ – intelektualus, vizualiai išraiškingas, elegantiškas, estetiškas ir emociškai pagavus reginys. Šis vielinių lėlių spektaklis šiemet buvo nominuotas Klaipėdos „Padėkos kaukei“ bent keliose pozicijose: kūrybinė komanda – už geriausią sezono spektaklį, G.Radvilavičiūtė – už lėles ir scenografiją, Aušra Vaštakaitė – už muziką. G.Radvilavičiūtė taip pat nominuota ir aukščiausiam Lietuvos teatro apdovanojimui – Auksiniam scenos kryžiui. Ypatinga vieta festivalio kontekste teks J.Bertrano teatro kompanijos (Ispanija) pasirodymui. J.Bertranas – vienas ryškiausių, žinomiausių pasaulio lėlininkų. Jo spektaklis „Regimos eilės“ – kerintis reginys, užpildantis kiekvieną scenos kampelį. Neįtikėtina meistrystė žiūrovo akyse gyvenimui prikels elementariausias raides, kurios čia pat virs eilėmis, emocija, filosofija; visata, pilna simbolių, humoro, dramų, jausmų ir t.t. Prieš akis tveriamas gyvas, preciziškai tikslus vaizdas, gyvo balso energetika ir gitaros muzika, poetiškas judesys, dvasinga ezoterika, tikimasi, užburs ir pačius mažiausius žiūrovus, taip mėgstančius pavakaroti drauge su savo tėveliais. Rodys dviejose erdvėse

Visos šios istorijos, lėlinės meditacijos, nedidaktiškos pamokos, adresuotos atlapaširdžiams vaikams ir visoms atviroms sieloms, atkeliaus į Klaipėdą jau netrukus ir bus pasakojamos net dviejose erdvėse. Per savo egzistavimo laiką festivalis pabuvojo pačiose įvairiausiose Klaipėdos vietose – pradedant Klaipėdos universiteto Mokomuoju teatru, baigiant skvereliais, aikštėmis, gatvėmis ir kitomis viešosiomis miesto erdvėmis. Šiemet spektakliai bus rodomi Klaipėdos lėlių teatre ir „Pramogų banko“ senojoje salėje. Bilietų kainos į spektaklius tikrai „nesikandžioja“: po 15 litų asmeniui į dieninius spektaklius, po 20 litų – į vakarinius. Trijų asmenų ir didesnė šeima, perkanti bilietus iki festivalio, gali juos įsigyti su 20 proc. nuolaida. Bet festivalio dienomis nuolaidos nebebus taikomos. Bilietai jau parduodami Klaipėdos lėlių teatre antradieniais ir penktadieniais 13–17 val. Jų bus galima įsigyti ir prieš valandą iki kiekvieno spektaklio. „Klaipėdos“ inf.


12

penktadienis, balandžio 12, 2013

pramogų gidas Pirmoji palangiškio knyga

Akvarelės ir fotografijos sintezė

Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje šiandien vyks Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2012 m. Pirmosios knygos konkurso nugalėtojo Marijaus Širvinsko-Gailiaus prozos knygos „Šlapias spalis” pristatymas. Palangoje prieš 29 metus gimusio autoriaus knygos tekstuose esama fantasy ir brutalaus natūralizmo, kultūrinės ir pseudoistorinės Lietuvos, Paryžiaus ar Klaipėdos kasdienybės draiskanų. Savotiška skaitytojo provokacija – dabarties personažų egzistencijos banalumas, drungnosios gyvensenos graužatys. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Balandžio 12 d. 14 val. KAINA? Nemokamai.

Šiandien Palangoje atidaroma vienos geriausių akvarelisčių Lietuvoje Editos Sūdžiūtės akvarelės ir fotografijos paroda „Foto/ sintezė“. Sujungusi, atrodo, nederančias akvarelės ir fotografijos technikas, autorė atranda meninės kalbos vientisumą, kai svarbiausiu šūksniu tampa idėja, o ne priemonė. Ji kviečia panirti į intymią erdvę tarp šviesos ir šešėlio, tarp objekto ir plokštumos, pasinerti į augimo ir virsmo paslaptį. Menininkės pasaulio suvokime daug įsiklausymo, jautrumo ir elegancijos. E.Sūdžiūtės paroda „Foto/sintezė“ Palangoje paviešės iki gegužės 17 d. KUR? „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Vernisažas – balandžio 12 d.18 val. KAINA? Nemokamai.

Festivalio iššūkis – opera „Mozartas ir Salieri“ Šiomis dienomis Klaipėdos koncertų salėje bus pristatytas fortepijono virtuozo Alexanderio Paley (JAV) inicijuotas Nikolajaus RimskioKorsakovo operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas – vienas didžiausių šiemečio festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ iššūkių. „„Pianistas: operos „Mozartas ir Salieri“ pastaty-

mą inicijavęs A.Paley atliks fortepijono partiją.

Stato originalią versiją

Pianistas, kuris yra didelis operos žinovas, festivalio organizatoriams pasiūlė atlikti klavyrinę operos „Mozartas ir Salieri“ versiją. Joje solistams pritars ne orkestras, o fortepijonas, kuriuo skambins pats A.Paley. Dviejų konkuruojančių kompozitorių Mozarto ir Salierio personažus kuria jaunosios kartos solistai Mindaugas Jankauskas (tenoras) ir Eugenijus Chrebtovas (baritonas). Pastatyme taip pat dalyvaus Paulius Pancekauskas (fortepijonas). Originalo kalba (rusų) atliekamame spektaklyje svarbiausias dėmesys bus skiriamas dramai, išreiškiamai per muziką. Spektaklio režisierius – Valentinas Masalskis, dailininkė – Renata Valčik. Klaipėdoje bus parodyta labai retai statoma originali kompozitoriaus versija. Ją A.Paley jau yra atlikęs JAV, Austrijoje ir Moldavijoje. „Tai geniali muzika. Mano nuomone, ji geriau skamba su fortepijonu nei su orkestru“, – teigė pianistas. N.Rimskis-Korsakovas savo operoje „Mozartas ir Salieri“ panaudojo citatas iš Wolfgango Amadeuso Mozarto kūrinių „Requiem“ bei operos „Don Žuanas“. A.Paley atliks „Requiem“ dalį „Lacrimosa“ Franzo Liszto perdirbtą fortepijonui solo. Į operą pianistas įpins ir lėtąją dalį iš Mozarto fortepijoninės sonatos. Nepakeitė nė vieno žodžio

N.Rimskio-Korsakovo opera „Mozartas ir Salieri“ sukurta 1897 m. pagal Aleksandro Puškino dramos tekstą. Genialus A.Puškino tekstas idealiai tiko N.Rimskio-Korsakovo operos libretui – kompozitorius nepakeitė nė vieno žodžio. Operos premjeroje, kuri įvyko 1898

m. Maskvoje, Salieri partiją dainavo garsus rusų solistas Fiodoras Šaliapinas, vėliau ne kartą atlikęs šį kūrinį kaip monodramą (Mozarto partijos diapazonas taip pat jam tiko).

Alexanderis Paley:

Tai geniali muzika. Tikiuosi, kad bus labai geras spektaklis.

Operoje, kurios veiksmas vyksta Vienoje XVIII a. pabaigoje, susitinka skirtingo tipo menininkai: Mozartas – šviesus, tyras, nešykštus ir kilnus, Salieri – racionalistas ir dogmatikas, fanatiškas ir nuožmus, linkstantis į nusikaltimą. Taip ir įvyksta: „pavyduliautojas“ Salieri nunuodija Mozartą. Šis A.Puškino sukurtas mitas, priartintas prie meninės tiesos, Salieri pasmerkė visuotinei paniekai, turėjusiai įtakos jo kaip kompozitoriaus veiksnumui. „Tu, Mozartai, Dievas. Tik pats to nežinai“, – tvirtino Salieri Puškino dramos personažo lūpomis. Vienas stipriausių to laikmečio vokalinės muzikos kūrėjų Salieri buvo neabejotinai rimtas Mozarto varžovas. Jis turėjo ne tik geresnę tarnybą dvare, bet ir buvo autoritetingas kompozicijos mokytojas. Salieri pašventė savo gyvenimą muzikai ir pasiekė sėkmę tik darbu. Susitikęs su Mozartu jis pajuto pavydą ir pyktį, kad neapsakomai didis talentas suteiktas tokiam nerūpestingam žmogui, kuriam muzikos kūrimas – lyg žaidimas.

„„Solistai: dviejų konkuruojančių kompozitorių Mozarto ir Salierio personažus kuria M.Jankauskas

ir E.Chrebtovas. 

A.Puškino dramoje Mozartas primena Salieri, kad „genijus ir piktadarybė – du nesuderinami dalykai“, tačiau konkurentas jam įberia nuodų. Mozartas atlieka ištraukas iš savo „Requiem“, kurios sugraudina Salieri. Kai Mozartas pasijaučia sunegalavęs ir išeina, Salieri neduoda ramybės Mozarto žodžiai: nejaugi jis teisus, ir Salieri ne genijus?.. Rado bendrą kalbą

Šiomis dienomis Klaipėdos koncertų salėje intensyviai vyko paskutinės operos „Mozartas ir Salieri“ repeticijos. „Opera yra didelė mano aistra. Pirmą kartą sutikau tokią asmenybę, kaip V.Masalskis. Aš žaviuosi viskuo, ką jis daro. Aukščiausias profesionalumas, talentas, tvirto charakterio bruožai – tai retai sutinkama viename asmenyje. Didelė laimė, kad mes iš karto radome bendrą kalbą. Tai, ką jis sako solistams, man yra artima. Tai, ką aš sprendžiu teatre, jis irgi daro. Jis stato operą pirmą kartą. Jis labai atsargiai elgiasi su muzika, jautriai ją jaučia, – dalijosi repeticijų įspūdžiais A.Paley. – Darbo procesas vyksta labai dinamiškai. Aš džiaugiuosi, nes radau bendraminčių. Žaviuosi V.Masalskio meniniu skoniu. Tai idealus skonis, kuriam negresia posūkis į banalybę. Jo teatrinis mąstymas labai šiuolaikiškas. Solistus parinkau ne aš. M.Jankauskas yra labai profesionalus ir atsakingas. Jis turėjo išmokti Mozarto partiją per nepaprastai trumpą laiką. Beje, jo balsas tam labai tinka. Solistui padeda ir tai, kad jis yra dramos aktorius. Jis labai greitai viską įsisavina. E.Chrebtovas jau pirmo susitikimo metu buvo puikiai išmokęs partiją. Manau, kad jam karjera ge-

rai seksis. Jis turi savito tembro balsą, dramos aktoriaus duomenis, t.y. turi savo veidą. P.Pancekauskas – be galo talentingas jaunas pianistas, kurio karjerą seku, kartais su juo dirbu. Manau, jo laukia graži ateitis. Esu nepaprasatai dėkingas Klaipėdos koncertų salei, nes čia galiu daryti tai, kas gyvenime man yra labai svarbu. Jos scenoje (repertuaro, eksperimento požiūriu) galiu realizuoti savo sumanymus, kurių aš niekur kitur negaliu įgyvendinti. Klaipėda dabar yra labai svarbi mano gyvenime, čia jaučiuosi tarsi namie. Tikiuosi, kad bus labai geras spektaklis.“ V.Masalskio žodžiais, tai bus spektaklis spektaklyje: „Jis perteiks mūsų požiūrį į mitą, kad Salieri nužudė Mozartą. Galbūt tuo nustebinsime žiūrovus, į Puškino tekstą ir šią negatyvią istoriją žvelgdami kitaip. Opera statoma koncertų salėje, todėl prisilietimas prie jos reikalauja savito sprendimo. R.Valčik scenografija minimalistinė. Tiek ji, tiek kostiumai atitinka koncertinio atlikimo sumanymą. Abu dainininkai yra gerai pasiruošę, malonu su jais dirbti, kaip ir su Alexanderiu. Jis yra tikrai nepaprasta asmenybė – filosofas, aktorius, pianistas, dirigentas. A.Paley labai lankstus bet kokiai idėjai. Mes bandome sukurti aktyvią trupę, nesiskiriame jau kelias dienas, daug repetuojame“. Semiasi naujos patirties

„Man tai buvo labai įdomus pasiūlymas, – sakė M.Jankauskas. Visgi nedažnai galima išgirsti kamerines operas, jos šiek tiek nustumtos į šalį. Taip pat suintrigavo galimybė padirbėti su tokiomis asmenybėmis, kaip A.Paley ir V.Masalskis. Mane traukia jų patirtis, todėl noriu

Vytauto Liaudanskio nuotr.

šiek tiek pasisemti iš jų. Mane žavi jų darbas. Jie pasako tikslias pastabas, papildo vienas kitą. Savo partiją turėjau išmokti greitai, todėl repeticijose smegenys dar ne viską spėja „suvirškinti“. Man buvo atradimas ir pats kūrinys. Iki šiol dar nebuvau jo dainavęs. O naują kūrinį visada reikia prisijaukinti.“ E.Chrebtovą labiausiai žavi darbas su V.Masalskiu ir A.Paley: „Anksčiau dar nebuvau prisilietęs prie dramos, todėl dabar labai džiaugiuosi galimybe dirbti su šiuo režisieriumi. Kiekvienas jo pasakytas žodis yra vertas aukso. Jis naikina štampus, paaiškina, ko negalima daryti. Svarbu tai, kad V.Masalskio operos koncepcija sutampa su A.Paley. Aš priimu visą tą gaunamą informaciją tarsi kempinė. Tai neapsakomas malonumas. Šiuos įspūdžius prisiminsiu visą gyvenimą. Tikiuosi, jie padės pagrindą mano tolimesnei karjerai operos scenoje, kur reikia vaidinti. Kiekviena nauja opera solistui – didžiulis pliusas, žingsnis į priekį. Dabar padarysiu 3–4 žingsnius į priekį, dirbdamas su šiais grandais. A.Paley yra didelis eruditas ne tik muzikos srityje, bet ir literatūroje“. „Mano vaidmuo yra antraplanis, – kalbėjo P.Pancekauskas. – Kol kas repeticijose nedaug turiu progų pasireikšti, tik įdėmiai stebiu, kaip pianistas ir režisierius dirba su solistais. Tai man naudinga, nes suteikia daug naujų žinių. Spektaklio metu grosiu fugetę kartu su A.Paley, kurį labai gerbiu ir vertinu.“ Šis išskirtinis festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ projektas bus rodomas Klaipėdos koncertų salėje šiandien ir rytoj 18 val. „Klaipėdos“ inf.


13

penktadienis, balandžio 12, 2013

pramogų gidas Meno kieme – Grafikos kabinetas

Šią savaitę klaipėdiečių laukia neklasikinė pažintis su klasikine grafika ir jos kūrėjais Sankt Peterburgo menininkais Jurijumi Štapakovu ir Aleksandra Gart. Meno kiemo dirbtuvėse galima susipažinti su jų kūryba, pabendrauti bei dalyvauti kūrybiniame seminare. Svečiai kviečia atrasti šiandieninę civilizaciją iš naujo ir pasvarstyti, koks gi simbolis ją išreikštų ir būtų svarbus asmeniškai kiekvienam. Savo idėjas išraižius grafikos klišėse, jas bus galima perkelti ant marškinėlių. Seminaras mokamas, būtina išankstinė registracija tel. 313 691, 8 662 55 147. KUR? Meno kiemo dirbtuvėse (Bažnyčių g. 4). KADA? Balandžio 12 d. 18–21 val. ir 13 d. 11–14 val. KAINA? 15 Lt.

Gegužės 1-ąją Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks unikalus šokio ir gyvos muzikos pasirodymas „My Dream“, kurį surengs milijonus žmonių sužavėjusi Kinijos neįgaliųjų meno trupė iš Pekino.

„„Idėja: E.Jennings ir J.Didžiulio duetas sumanė „Dviejų dviem“ pasiro-

dymus ne kaip siautulingus vakarėlius, o kaip romantiškus, kamerinius, intymumu alsuojančius koncertus.

J.Didžiulis: „Dainos atspindi mūsų tikrąsias emocijas“ Turo metu jiedu pristatys savo naujas dainas, sukurtas Kolumbijoje, bei jau pažįstamą tik patobulintą elegantišką retro muzikos programą, kurioje susipynė airiškas ir kolumbietiškas temperamentas. Ji publiką nukels į 5–6 dešimtmečius. Tuo metu buvo itin populiaru savo laisvalaikį leisti dinner dances (šokiuose su vakariene). Tokią nuotaiką siekia sukurti ir šis duetas, išlaikydamas visą deramą pagarbą scenai ir klausytojams. „Šie koncertai daugiausia skirti solidesnei publikai, kuri dažnai nėra nusiteikusi eiti į muzikinius pasirodymus klubuose arba ten, kur visos vietos stovimos ir tenka „pakovoti“ už geresnį matomumą ar buvimo plotą apskritai“, – „Dviejų dviem“ turo idėją pakomentavo J.Didžiulis. Arčiau publikos

Jau balandžio 20-ąją Klaipėdos pramogų salėje „Vakaris“ duetas iškilmingai užbaigs savo keliones po šalį. Ta proga keli klausimai dueto vienai antrajai – J.Didžiuliui. – Kuo ypatingas šis jųdviejų turas? – Jo metu scenoje mes esame dviese – tik aš ir Erica. Šis formatas leidžia mums būti arčiau publikos. Kai grojame su daugiau muzikantų – garso lygis dažniausiai neleidžia jausti dinamikos, be to, dainų atlikimo struktūra būna kur kas labiau apibrėžta.

„Klaipėdos galerijos” filiale Herkaus Manto gatvėje šiandien savo impresionistinių peizažų parodą atidarys Kaliningrado srityje gyvenantis ir kuriantis armėnų kilmės tapytojas Sargisas Gogorianas. Ji bus lyg svaigus pavasario gūsis – nepakartojami autoriaus peizažai švelnūs, romantiški ir nostalgiški, dailininko nutapyti iš natūros keliaujant po visą Europą. S.Gogoriano aliejinių drobių jėga ir žavesys – tapybos tradicijų ir individualumo, gilaus asmeniškumo sintezė. Tai bus jau antroji S.Gogoriano kūrinių paroda „Klaipėdos galerijoje“. Ji veiks visą mėnesį. KUR? „Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22). KADA? Vernisažas – balandžio 12 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Stebins neįgaliųjų trupė iš Kinijos

Rytoj Ericos Jennings ir Jurgio Didžiulio duetas „The Ball & Chain“ antrą kartą savo bendrame gyvenime leisis į jaukų kamerinį „Dviejų dviem“ turą po Lietuvą. O paskutinė jo stotelė bus Klaipėda.

Ramunė Pletkauskaitė

Armėnų tapytojas atveš pavasarį

– „Dviejų dviem“ turas panašiu metu vyko ir praeitais metais – ar kažkuo ši jųdviejų programa šiemet patobulėjo? – Šiaip jau „The Ball & Chain“ turi labai aiškų estetinį ir vertybinį pagrindą. Tačiau duetas kaskart tobulėja. Dabar mudu su Erica skambame geriau, brandžiau ir sodriau negu bet kada anksčiau.

ta – apie tai, kad jau per vėlu ir nėra galimybės pasprukti. – Ar tenka su Erica pasiginčyti dėl muzikos ar sceninio įvaizdžio? – Žinoma. Ir net labai dažnai. Tačiau lygiai taip pat dažnai mes vienas kitą suprantame vien iš žvilgsnio – net žodžių neprireikia. Mokysis šokti

Pavyksta natūraliai

– Šiuosyk savo duetinį pasirodymą nusprendėte pastiprinti režisūriniais elementais?

Dažnai jiedu vienas kitą supranta vien iš žvilgsnio – net žodžių neprireikia. – Taip, paprašėme profesionalų padėti mums režisūriniais sprendimais scenoje. Tačiau daugiausia dėmesio buvo skirta nušlifuoti tam, kas mums su Erica scenoje ir taip natūraliai pavyksta. Mūsų pasirodymuose nuo pat pradžių buvo natūralios vaidybos. Taip yra todėl, kad „The Ball & Chain“ dainos atspindi mūsų tikrąsias emocijas. – Minėjote, jog turo metu pristatysite ir naujų dainų... Apie ką jos? – Kaip ir ankstesnės, taip ir naujosios dainos nenukrypsta nuo dviejų žmonių santykių temos bei saldaus cinizmo. Viena nauja daina – apie mylimojo dėmesio stoką. Ki-

– Turą po Lietuvą kitą savaitę užbaigsite Klaipėdoje – kokie pirmi prisiminimai ateina į galvą pagalvojus apie šį miestą? – Vienareikšmiškai – Jūros šventė.

Kinijos neįgaliųjų meno trupės atlikėjai laikomi ne tik kinų, nuo senų laikų garsėjančių ypatingais fiziniais gebėjimais, bet apskritai žmogaus galimybių ambasadoriais. Visus numerius atlieka talentingi kinų artistai, kuriems teko patirti dramatiškų permainų gyvenime dėl fizinių traumų, klausos ar regos negalios. 2007-ųjų vasarą Kinijos neįgaliųjų meno trupės nariai buvo tituluoti „UNESCO menininkais už taiką“. Pasak meno kritikų, šios trupės nariai parengia neįtikėtinai aukšto lygio estetinius reginius. Savo pasirodyme atlikėjai tapybiškomis ir plastiškomis kompozicijomis atkartoja budistinius įvaizdžius, nukelia į tradicinę kinų operą, pažeria kvapą gniaužiančių kovos triukų, koncertuoja. Į Lietuvą atvykstantys Kinijos neįgaliųjų meno trupės 35 nariai nepamirštamų emocijų ir įspūdingo reginio ištroškusius lietuvaičius ketina apstulbinti ypatingu jautrumu ir skirtingų meninių gebėjimų sinteze. Puikiai jaučiantys muzikos virpesius kurtieji daugiausia šoka ir vaidina, o ypač jautrią klausą turintys aklieji – groja ir dainuoja. 77 šalis aplankę artistai Lietuvoje pristatys programą, jungiančią populiarius Rytų Azijos ir šiuolaikinius scenos menus. Kiekvienas

daugiau kaip du dešimtmečius kuriančios Kinijos neįgaliųjų meno trupės pasirodymas – tai unikalus kūno plastikos, judesio ir garso derinys, kurį papildo išraiškingi kostiumai bei scenos šviesų šou. Klausos, regos, kalbos ar kitokia fizinė negalia nepakirto nė vieno trupės atlikėjo vidinio ryžto tobulėti. Išlavinę ir išlaisvinę prigimties jiems dovanotus talentus, jie surengia įspūdingiausius pasirodymus, pribloškiančius ir pelnančius milijonų žmonių simpatijas visame pasaulyje. 2008-aisiais vykusiose Pekino olimpinėse žaidynėse buvo pristatyta speciali jų „My Dream“ programa, pakerėjusi tiek ją stebėjusias pasaulinio garso muzikos ir sporto įžymybes, tiek tarptautinės politikos grandus. Trupė neseniai baigė didelį turą po Kanadą ir JAV – pasirodymus surengė Toronte, Monrealyje, Las Vegase ir Los Andžele. Pasaulyje didžiulio dėmesio sulaukusi programa „My Dream“ pirmą kartą buvo parodyta 2000aisiais. Garsusis šios trupės šokis „Thousand-hand Bodhisattva“, sinchroniškais rankų judesiais kuriantis Budos paveikslą, demonstruoja absoliučią jo atlikėjų judesio bei vidinio pasaulio harmoniją. „Youtube“ kanale šio šokio vaizdo įrašas peržiūrėtas daugiau nei 10 mln. kartų, garsaus kino filmo „Baraka“ kūrėjai jį panaudojo penkerius metus visuose penkiuose žemynuose filmuodami savo paskutinį darbą „Samsara“ (2011). „Klaipėdos“ inf.

– Atostogų su Erica ir vaikais keliaujate į paties gimtąjį kraštą – Kolumbiją. O ar leidžiate lietuvišką vasarą Lietuvos pajūryje? – Kiekvienais metais vasarą prie jūros verda pagrindinis veiksmas, todėl vienaip ar kitaip daug laiko praleidžiame čia. – Gal išduotumėte svarbiausius jųdviejų su Erica kūrybinius planus? – Mielai! Jau ateinantį rudenį ruošiamės išleisti antrąjį „The Ball & Chain“ albumą – jame pristatysime naują skambesį su mini orkestru. Be to, vasarą žadame rimtai mokytis šokti – kad nuo rudens žmonės galėtų ne tik klausytis mūsų dainų, bet ir koncertų metu mėgautis nedideliu judesio šou. Šiaip jau dabartinis mūsų „Dviejų dviem“ turas yra tarsi „užkandis“ to, ką mes veiksime nuo rudens ir kur link judame su savo muzika bei įvaizdžiu.

„„Šokis: garsusis Kinijos neįgaliųjų meno trupės programos numeris

„Thousand-hand Bodhisattva“ demonstruoja absoliučią jo atlikėjų judesio bei vidinio pasaulio harmoniją.


14

penktadienis, balandžio 12, 2013

sportas

Sporto telegrafas Tinklinis. Rytoj ir poryt sporto salėje (Pilies g. 2A) vyks lemiamos Klaipėdos vyrų tinklinio čempionato kovos. Šeštadienį 11.30 val. dėl 5-osios vietos kovos „Girulių“ ir „Vakario“ šešetukai. 13 ir 14 val. vyks pusfinalio rungtynės: „Vienminčiai“ – „Krantas“ ir „Omega“ – „Klaipėdos universitetas“. Sekmadienį 12 val. vyks rungtynės dėl bronzos medalių, 13.30 val. – finalas. Taurė. 12-ajame A.Fokino taurės futbolo turnyre jau žinomi finalininkai. Dėl trofėjaus varžysis „Sarema“ ir „Klarksonas-Plikiai“. „Sarema“ pusfinalyje 7:3 įveikė „Vakarų Baltiją“, o „Klarksono-Plikių“ futbolininkai 4:2 palaužė „Baltus“. Pusfinalyje nesėkmes patyrusios ekipos šiandien 19 val. Futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne (P.Komunos g. 16A) varžysis dėl 3-iosios vietos. Lemiama kova dėl taurės vyks šeštadienį 12 val. Dešimt. Balandžio paskutinįjį savaitgalį prasidės Klaipėdos Sekmadienio lygos futbolo pirmenybės, kuriose šįmet varžysis 10 komandų: „Gargždų pramogos-Taškas“, „Sarema“, „Klarksonas-Plikiai“, „Kuršiai“, „Herkaus galerijaSendvaris“, „Baltai“, Plungės „Versmė“, Mažeikių „Olimpas“, „Jambo“ ir Kretingos KKT. Lygoje nebežais daug metų rungtyniavusios „Titaniko“ ir„Pagėgių“ vienuolikės. Futbolas. Lietuvos futbolo A lygos čempionate trečiadienį sužaistos dvejos rungtynės. Vilniuje „Žalgiris“ 2:0 (1:0) nugalėjo čempiono titulą ginantį Panevėžio „Ekraną“. Po įvartį į svečių vartus įmušė Luka Peričius (14 min.) ir Mantas Kuklys (88 min.). Pakruojo „Kruoja“ Marijampolėje 1:0 (1:0) palaužė „Sūduvos“ klubą. Sužaidę po 5 rungtynes, „Atlantas“, „Žalgiris“ ir „Kruoja“ turi po 12 taškų, „Ekranas“ – 10. Šeštadienį 14 val. Panevėžyje rungtyniaus „Ekranas“ ir „Atlantas“.

L.Kubilius sieks medalio Pasaulio kiokušin karatė čempionate, šį savaitgalį vyksiančiame Vilniuje, šalies rinktinės nario klaipėdiečio Luko Kubiliaus laukia sunkios dienos. Jis turės išpildyti aistruolių norus – laimėti kurios nors spalvos medalį. Treniravo klubo vaikus

Uostamiesčio atletas norėtų užbaigti prieš dvejus metus Japonijoje pradėtą darbą – karatė olimpiada vadinamame pasaulio absoliučios svorio grupės čempionate jis užėmė ketvirtąją vietą, todėl dabar turi tikslą užlipti ant prizininkų pakylos. L.Kubiliui kiokušin karatė reiškia viską – darbą, pomėgį, gyvenimo būdą. „Jaučiu, kad darau tai, kas man tinka ir patinka“, – prieš kelionę į sostinę sakė 30-metis sunkaus svorio Europos čempionas. Net rengdamasis pirmenybėms L.Kubilius nenustūmė į šalį ir veiklos. „Esu treneris, todėl didelį dėmesį skiriu ir klubui. Derinu pasirengimą čempionatui ir darbą su vaikais. Džiaugiuosi, kad viskas sklandžiai vyksta“, – teigė kovos meno meistras. Paskutinėse treniruotėse sportininkas su treneriu Vladimiru Silvaško didžiausią dėmesį skyrė taktikai, šlifavo judesius, kaip kovoti tam tikrose situacijose. Pirmas varžovas – iš Mauricijaus

L.Kubilius – vienas Lietuvos rinktinės lyderių, iš kurio tikimasi aukščiausiųjų rezultatų. Kokios jo galimybės iškovoti medalį pasaulio čempionate? Pirmoji kova su Bilaalu Ghanty iš Mauricijaus klaipėdiečiui nekelia

baimės – jis jaučiasi esąs stipresnis už būsimą varžovą. Antrojoje kovoje jam jau gali tekti susidurti su 19-mečiu 115 kg sveriančiu japonu Atzuki Mizuno (jeigu šis įveiks pakistanietį). „Padarysiu viską, kad ir šį barjerą peržengčiau“, – patikino atletas. Tačiau uostamiesčio kovotojas nėra tikras, kad padės namų sienos. Anot L.Kubiliaus, gali būti visaip. „Saviškių palaikymas dar labiau įkvėps kovai, suteiks papildomos motyvacijos. Kita vertus, kovojant namuose ir atsakomybė bus didesnė, norėsis nenuvilti žiūrovų ir savo auklėtinių, kurių į Vilnių gali atvažiuoti net apie 200. Jeigu galėčiau rinktis, man būtų geriau startuoti užsienyje“, – atviravo patyręs atletas. Stebina V.Dimitrovo ištvermė

Tatamio meistras pagrindiniais varžovais laiko japonus, rusus, tituluočiausią europietį bulgarą Valerį Dimitrovą, dukart pasaulio sunkaus svorio čempioną. Daugkartiniam Lietuvos čempionui parankesni mažiau techniški varžovai, nepasižymintys didele ištverme. Tada jis gali pademonstruoti savo pranašumą – smūgių rankomis techniką, taktinį pasirengimą. Šias savybes klaipėdietis vadina savo stipriosiomis pusė-

„„Iššūkis: prieš dvejus metus aukštą vietą Japonijoje užėmęs L.Kubilius

Vilniuje sieks naujo titulo.

mis. Jis pripažįsta racionalią kovą: „Aš stengiuosi daug dirbti galva, nes nesu tas kovotojas, kuris gali kaip laikrodukas atidirbti ant tatamio 7 minutes ir jaustis žvalus. Toks – V.Dimitrovas. Jis ir po penkių kovų nebūna pavargęs. O man reikia protingai kovoti norint gero rezultato.“ Japonų kovos technika, anot L.Kubiliaus, skiriasi nuo europiečių, bet iš esmės kiekvienas atletas turi savo kovos stilių. „Man atrodo, kad japonų mokykla labiau skiriasi ne pačiu kovos stiliumi, o charakteriu – jie labiau užsispyrę, tiesiog alsuote alsuoja kovos dvasia“, – sakė L.Kubilius.

Atmintin įstrigęs čempionatas

Ketvirtą vietą 2011 m. absoliučios svorio grupės pasaulio čempionate Japonijoje sportininkas laiko aukščiausiu savo karjeros pasiekimu. „Ten kovojo 128 geriausi pasaulio kovotojai, teko kautis septyniose kovose. Ketvirtoji vieta karatė olimpiadoje yra svarbesnė nei Europos čempiono titulas. Vilniuje labai norėtųsi užlipti ant prizininkų pakylos. Iškėliau sau tokį tikslą. Bet varžybos bus itin sudėtingos, iki finalinių kovų teks nueiti ilgą kelią. Būčiau labai patenkintas, jeigu laimėčiau tris kovas“, – tikslus išdavė L.Kubilius. „Klaipėdos“ inf.

Plaukikų medaliai iš Talino Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Estijoje surengtame 30-ajame Talino senjorų plaukimo čempionate sėkmingai rungtyniavo Klaipėdos „Nendrės“ klubo trijulė – Igoris Volkovas, Rimvydas Platakis ir Margarita Volkova.

25 m baseine varžėsi 24 klubų iš Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos atstovai, kurių į Taliną sugužėjo beveik 150. Geriausiai sekėsi vyriausiai klaipėdietei M.Volkovai, rungtyniavusiai tarp 75–79 metų plaukikių. Ji 50 ir 100 m krūtine rungtyse užėmė antrąsias vietas, taip pat pagerino abiejų rungčių Lietuvos rekordus. Du kartus antras buvo ir R.Platakis (35–39 m.), įveikęs 100 m kompleksiniu būdu ir 50 m peteliške. Pastarojoje rungtyje klaipėdietis nuo nugalėtojo atsiliko 0,49 sek. Be to, senjoras, rungtyniavęs laisvu stiliumi 50 m distancijoje, užėmė trečiąją vietą. I.Volkovas (50–54 am. gr.) buvo trečias, plaukdamas 50 m krūtine. Dukart ilgesnę distanciją įveikęs kompleksiniu būdu, jis užėmė penktąją vieta.

„„Prizininkai: R.Platakis, M.Volkova ir I.Volkovas iš Estijos grįžo patenkinti.


19

penktadienis, balandžio 12, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga nuoširdi jūsų parama, ypač jei norite pagerinti supantį pasaulį. Jautis (04 21–05 20). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Apskritai ši diena sėkminga ir žada puikių rezultatų, įvertinkite praeitį ir numatykite uždavinius ateičiai. Dvyniai (05 21–06 21). Suvoksite savo vidinius ir psichologinius procesus. Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Liūtas (07 23–08 23). Iškils tam tikrų problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl pasidarysite labai jautrus. Šiandien tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, visa tai teks įveikti ir ištaisyti. Mergelė (08 24–09 23). Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių. Be to, atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, po mišką. Skorpionas (10 24–11 22). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, tad pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Šaulys (11 23–12 21). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų nespręskite svarbių klausimų., tvarkykite tik būtiniausius. Vandenis (01 21–02 19). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius. Žuvys (02 20–03 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės.


Orai

Artimiausiomis dienomis numatoma iki 12 laipsnių šilumos, tačiau lis visoje šalyje. Šiandien lis, oro temperatūra svyruos tarp 9–12 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį numatomas lietus visoje šalyje, oro temperatūra bus 4–6 laipsniai šilumos. Dieną sušils iki 12 laipsnių, lis, tačiau protarpiais švies saulė.

Šiandien, balandžio 12 d.

+9

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+10

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+9

Utena

+11

6.38 20.36 13.58

102-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 263 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +21 Berlynas  +13 Brazilija +26 Briuselis  +12 Dublinas  +8 Kairas +26 Keiptaunas +23 Kopenhaga  +8

kokteilis Vai­ruo­to­jai ne­pa­si­žy­mi draus­me „Kok­tei­lis“ su­lau­kė dvi­ra­ti­nin­kų, ku­rie bu­ vo iš­va­din­ti ke­lių anar­chis­tais, at­sa­ky­mo. „Šiaip jau au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai daž­ niau va­ž i­nė­ja kaip anar­chis­tai, – rė­žė ini­cia­lais JD pri­si­sta­tęs pi­lie­tis. – Jie ne­ pai­so tai­syk­lių. Kur ri­bo­ja­mas grei­tis iki 50 ki­lo­met­rų per va­lan­dą, jie va­žiuo­ja 80 km per va­lan­dą. Jei jau­nas vai­ruo­to­ jas ar vai­ruo­to­ja va­žiuo­ja lė­tai ar­ba su­ sto­ję prie švie­so­fo­ro vė­liau lė­tai pa­ju­da, tai iš kar­to to­kie su­lau­kia už jų sto­vin­čių au­to­mo­bi­lių sig­na­lų.“ Anot JD, Klai­pė­do­je nė­ra ko sku­bė­ ti, mies­tą nuo Jū­ri­nin­k ų pro­spek­to iki Uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės ga­li­ma per­va­ žiuo­ti per 20 min. Pri­si­pa­ži­nęs, jog ke­le­tą kar­tų da­ly­va­vo „Kri­ti­nės ma­sės“ ak­ci­jo­je, vy­riš­k is die­ va­go­jo­si, kad vi­si da­ly­viai, va­žiuo­da­mi dvi­ra­čiais, sten­g ia­si ju­dė­ti su­si­spie­tę į gru­pę ir ne­pa­žeis­ti tai­syk­lių. „Vai­r uo­to­jai, ma­ty­da­mi va­ž iuo­jan­čius dvi­ra­ti­nin­kus, ga­lė­tų bū­ti to­le­ran­tiš­kes­ ni“, – pa­pra­šė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jas.

Londonas  +12 Madridas  +18 Maskva  +6 Minskas  +11 Niujorkas  +11 Oslas  +5 Paryžius  +14 Pekinas +20

Praha  +13 Ryga  +5 Roma  +19 Sidnėjus +25 Talinas  +6 Tel Avivas +22 Tokijas  +16 Varšuva  +13

Vėjas

6–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+11

+10

Vilnius

Marijampolė

+10

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+10

+8

+4

6

+4

+7

+6

+4

3

+4

+5

+4

+2

6

rytoj

sekmadienį

1911 m. pir­mą kar­tą avia­ ci­jos is­to­ri­jo­je Pier­re Prier be nu­tū­pi­mo per 3 va­lan­ das ir 56 mi­nu­tes iš Lon­ do­no at­skri­do į Pa­r y­ž ių mo­nop­la­nu „Ble­rio“. 1927 m. pre­z i­den­t as A.Sme­to­na pa­lei­do III Lie­tu­vos Sei­mą. 1933 m. gi­mė Is­p a­n i­ jos ope­ros dai­n i­n in­kė Mont­ser­rat Ca­bal­le. 1945 m. su­lau­kęs 63-ejų mi­rė JAV pre­z i­den­t as Frank­l in Roo­se­velt; pri­ saik­d in­tas nau­ja­sis pre­ zi­den­tas Har­ry Tru­man.

1959 m. gi­mė ak­to­rė Ni­jo­lė Nar­mon­tai­tė.

Mei­lės žinutėms – nau­jos len­tos

mėgs­ta ne tik grei­tai va­žiuo­ti, bet ir skris­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

„„Sim­bo­lis: ant Pa­lan­gos til­to šil­tuo­ju me­tų lai­ku pa­si­vaikš­čio­ti atei­na mi­nios žmo­nių. 

Mil­da Ski­riu­tė

Links­mie­ji tirš­čiai

Čes­ka (397 719; vai­ra­vi­mo me­nas rei­ka­lau­ja au­kų. Ir taip me­tai po me­tų)

1961 m. į Že­mę iš or­bi­tos sėk­min­gai su­grį­žo pir­ma­ sis pa­sau­ly­je kos­mo­nau­tas ru­sas Ju­ri­jus Ga­ga­ri­nas. 1966 m. JAV ka­ro avia­ci­ ja pir­mą kar­tą bom­bar­ da­vo Šiau­rės Viet­na­mą. 1989 m. pir­mą kar­tą po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro SSRS bu­vo įves­tos kor­te­ lės – pir­miau­sia bu­vo ri­ bo­ja­mas cuk­raus par­da­ vi­mas gy­ven­to­jams. 2011 m. Ak­me­nės ra­jo­ne Šiau­rės Lie­tu­vo­je ap­tik­ti di­no­zau­rų lai­kais gy­ve­ nu­sių gy­vū­nų dan­tys.

Potvynis vėluoja Vidutinė pavasario potvynio pradžios data Lietuvoje yra kovo 23-ioji. Šiais me­ tais ji buvo prognozuota dar ankstyves­ nė, tačiau globali oro masių cirkuliaci­ ja nulėmė vėlyvą potvynį: dabar jo pra­ džia prognozuojama balandžio 14–17 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) informuoja, kad vandens atsar­ gos sniego dangoje Lietuvoje ir Nemu­ no bei Neries baseinuose Baltarusijos teritorijoje nuo vasario 25 iki balandžio 5 d. padidėjo vidutiniškai 15 mm ir yra didesnės už normą. Šiuo metu vandens lygiai visose upėse yra žemi ir nors jau pradėjo kilti, yra artimi žemiausiems daugiamečiams. LHMT inf.

m.skiriute@kl.lt

Jau­nas to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jas ban­do įva­žiuo­ti vil­ki­ku su prie­ka­ba į ga­ra­žą. Jam dėl pa­tir­ties sto­kos nie­kaip ne­pa­vyks­ta. Pap­ra­šė pa­ty­ru­sio ko­le­gos, kad šis jam pa­ sa­ki­nė­tų, kaip va­žiuo­ti. Ko­le­ga su­ti­ko: „Va­ ryk tie­siai. Ge­rai. Da­bar kai­riau. Ge­rai. Tie­ sink. Ge­rai. Kiek de­ši­niau. Ge­rai. Tie­sink. Ge­rai. Da­bar tie­siai iki ga­lo. Ge­rai. Stok. Ge­ rai. Da­bar iš­lipk ir pa­žiū­rėk, ką pri­dir­bai.“

Damijonas, Galmantas, Julijus, Jūratė, Zenonas

balandžio 12-ąją

„„Skra­jū­nai: kai ku­rie vai­ruo­to­jai

Jei­gu au­tost­ra­do­je ta­ve ap­len­kė es­tas, ten­ka da­ry­ti iš­va­dą, kad tu – suo­mis.

Vardai

Pa­lan­gos sim­bo­liu ta­pęs til­tas į jū­ rą žie­mą iš­gy­ve­no sau­giai. Nei aud­ ros, nei vė­jai, nei poil­siau­to­jai nuo­ sto­lių ne­pri­da­rė.

Tad iki se­zo­no pra­džios til­tą te­ reiks per­da­žy­ti ir pri­kal­ti nau­jas len­tas, skir­tas mei­lės pri­si­pa­ži­ni­ mams rai­žy­ti. Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nio ūkio di­ rek­to­rius Kons­tan­ti­nas Skie­rus

pa­sa­ko­jo, kad po žie­mos til­to būk­ lė yra ge­ra. Da­bar lau­kia­ma ge­rų orų, kai bus ga­li­ma per­da­žy­ti jo tu­rėk­lus. Tai esą įpras­tas, kas­met at­lie­ka­ mas dar­bas. Šie­met vėl bus tę­sia­ma tra­di­ci­ ja til­to ga­le pa­ka­bin­ti len­tas, kur kiek­vie­nas no­rin­tis ga­lės įsiam­ žin­ti, jog čia bu­vo. „Toks spren­di­mas pa­si­tei­si­no. Pa­ka­bi­nus to­kias len­tas til­to tu­ rėk­lai ap­ra­šo­mi kur kas ma­žiau. Ži­no­ma, to­kių at­ve­jų vi­siš­kai iš­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

veng­ti ne­pa­vyks­ta“, – tvir­ti­no K.Skie­rius. Jo tei­gi­mu, va­sa­ros se­zo­no me­ tu len­tos la­bai grei­tai už­pil­do­ mos. Jas ten­ka keis­ti kas dvi sa­ vai­tes. „Dau­giau­sia čia pa­lie­ka­mi mei­lės pri­si­pa­ži­ni­mai. Ne­ži­nau, gal ir aš, jei bū­čiau jau­nas, atei­čiau su mer­ gai­te ant til­to ir no­rė­čiau už­ra­šy­ ti mei­lės pri­si­pa­ži­ni­mą“, – svars­ tė va­do­vas. Pa­lan­gos til­tas iš pa­grin­dų bu­vo su­re­mon­tuo­tas už­per­nai.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1048

2013 04 10 AUKSO PUODAS – 44 765 242 Lt DIDYSIS PRIZAS – 4 968 677 Lt 02 04 11 25 34 46 Auksinis skaičius 47 Papildomi skaičiai 29 41 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 278 742 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 5 861 Lt (6 priz.) 4 skaičiai 159 Lt (303 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (5378 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (7140 priz.) Džokeris – bil. nr. 050 005 295 (150 000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 44 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 150 000 Lt


2013-04-12 Klaipeda