4
antradienis, balandžio 9, 2013
miestas
Milžiniška skola – nebaisi 1
„Jos skolos siekia 14 tūkstančių litų, vien už elektrą ji skolinga 3 tūkstančius. Ir kaip taip žmonėms sekasi? Aš bu vau skolinga šimtą litų už elektrą, tuoj pat prisistatė skolų išieškoto jai“, – pasakojo šalia skolininkės gyvenanti Valentina. Moteris sunerimo, kai bendrabu čio bloko kaimynė šią žiemą gavo kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį. „Mūsų vandens skaitik liai yra bendri. Dabar, kai ji gau na kompensaciją, bijau, kad kai mynai iš viso netaupys vandens. O už jį juk mokame perpus. Ar ne bus taip, kad kitų veltėdiškumas man kainuos dvigubai brangiau?“ – nuogąstavo moteris.
direktoriaus pavaduotoja. Riba, kurią peržengus gali grėsti netek ti stogo virš galvos, yra įsiskolini mai, viršiję 7 tūkst. litų. „Esame girdėję, kai tokie žmonės pareiškia, kad jie gėrė ir gers, o są skaitų net nesiruošia mokėti. Neva tegul moka kiti. Reikėtų griežtin ti tvarką. Už nusižengimus ver tėtų atimti visas išlygas tokiems žmonėms“, – nuomonę dėstė D.Giržinienė.
Rekordas – 30 tūkst. litų
Didžiausia šio namo skolininkė žurnalistams durų nepanoro pra verti ir pasidalyti patirtimi, kaip jai pasiseka nedirbant ir nemokant sąskaitų turėti stogą virš galvos. Tačiau namą administruojan čios įmonės „Klaipėdos bendrabu tis“ direktoriaus pavaduotoja Daiva
Jei žmogus linksmai nori gyventi, mes jam ir netrukdome.
Pašalpos prageriamos?
Kaimynų lėbavimas įgriso
Į alkoholį įjunkę skolininkai kitų šio bendrabučio gyventojų kant rybę nuolat bando naktiniais lė bavimais ir muštynėmis. „Ar yra teisybė gyvenime? Mes kiekvieną litą taupome, mokame vi sas sąskaitas. Štai viena jauna mama su dviem vaikais iš šio bendrabučio buvo iškeldinta už skolas. O ši mūsų kaimynė net gavo kompensaciją už komunalines paslaugas, nors nedir ba ir nemoka skolų. Kokia čia tvarka, kai išlaikomi veltėdžiai, o dirbantys ir besistengiantys nieko iš valsty bės negauna?“ – klausė kita šio na mo gyventoja Aldona. Kita šio bendrabučio gyventoja, auginanti vaiką, stebėjosi, kad vals tybė lengva ranka dalija pašalpas į alkoholį įjunkusiems žmonėms. „O kai aš buvau nėščia, „Sodra“ atsisakė man mokėti, nes pritrūko vieno mėnesio ir 19 dienų darbo sta žo. Ašaros byra prisiminus tuos lai kus, kaip buvo sunku. O čia niekada nedirbusiems ir už nieką nemokėju siems valstybė vis tiek duoda pašal pas“, – piktinosi jauna moteris. Išgirdusios, kad skolų nemo kanti kaimynė susiruošė reikalau ti jų nurašymo, moterys nusprendė pranešti apie tai savivaldybei.
Audronė Liesytė:
Reikalavimai: įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ direktoriaus pavaduo
tojai D.Giržinienei teko girdėti net įsakmių pašalpų gavėjų nurodymų pagerinti jų buitį. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Giržinienė nesistebėjo niekur nedir bančios gyventojos ryžtu išsireika lauti jos pačios skolų nurašymo. „Ši gyventoja – ne vienintelė to kia. Yra ir tokių, kurie pakeltu tonu reikalauja sau išlygų. Pavyzdžiui, tenka klausytis, kaip tokie niekur nedirbantys ir gyvenantys socia liniuose būstuose reikalauja, kad bendro naudojimo patalpos ati tiktų higienos normas. Tokie žmo nės puikiai žino savo teises, tačiau savo pareigas dažnai pamiršta“, – apgailestavo D.Giržinienė. Įmonė „Klaipėdos bendrabutis“ administruoja didelę dalį namų, kuriuose yra socialinių būstų. „Už būsto nuomą tokie žmonės dar sugeba sumokėti, tačiau už kitas pa slaugas dažnai nebemokama. Turime vieną skolą, kuri siekia net 30 tūkst. litų“, – prisiminė D.Giržinienė.
Sistema augina išlaikytinius
D.Giržinienė pripažino, kad išlai kytinių kartą augina valstybės so cialinė politika. „Tokios kategorijos gyventojai pasibeldžia net su reikalavimais, pavyzdžiui, įstatyti naujas duris, kurios buvo padegtos, ir pakeisti seną langą plastikiniu. Ir dar pa ragina paskubėti ir aprūpinti juos patogumais. Tokia sistema augina tokius „laimės kūdikius“, – šiurpo D.Giržinienė. Gyvenimas iš pašalpų, kompen sacijos, pasak pašnekovės, neska tina ieškotis darbo. „Jiems neapsimoka dirbti. O pa sigirdami, kad gaus kompensacijas ir toliau už nieką nemokės, jie tik dar labiau piktina aplinkinius gy ventojus. Ir aš suprantu juos“, – pastebėjo „Klaipėdos bendrabutis“
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tikino, kad skolų nurašymo mechanizmas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Komisija žiūri, ar žmogus daug kartų atsisakė Darbo biržos siūlo mo darbo. Analizuojama, ar žmogus dirba, ar stengiasi sumažinti įsisko linimus. O gal žmogus nerodo jokios iniciatyvos?“ – teigė A.Liesytė. Socialinės paramos prašytojai dažniausiai laiku ir stropiai suren ka visus reikalingus dokumentus paramai gauti. „Tačiau tai nereiš kia, kad jų gyvenimas turėtų būti džiaugsmingas ir pinigai būtų ski riami tik išgėrimams. Jei kaimynai nuolat kviečia policiją ir tokie atve jai yra fiksuojami, mes galėtumėme atidžiau pasižiūrėti į tokius pašalpų gavėjus“, – aiškino A.Liesytė. Esą iš valstybės kišenės neturė tų būti svaiginamasi, tačiau to su kontroliuoti faktiškai neįmanoma. „Jei tai šiaip išgėrinėjimas, mes negalime kištis. Tačiau gal vyksta nuolatinės šventės, ir tai trukdo ap linkiniams? Tokiu atveju mes daž niausiai skolų nedengiame ir žmogus iškraustomas lauk“, – pripažino So cialinės paramos skyriaus vedėja. Skoloms – milžiniška suma
A.Liesytė tikino, kad iki griežčiau sios sankcijos – būsto pardavimo už skolas – mėginama ieškoti ir ki tų būdų. „Žiūrima, ar yra kito tur to, sodo sklypų, paveldėtų žemių. Gal žmonės pajėgūs skolą mokėti dalimis? Tačiau jei žmogus links mai nori gyventi, mes jam ir ne trukdome“, – aiškino A.Liesytė. Pasak jos, per metus Klaipėdo je nurašoma 80 tūkst. litų gyven tojų skolų. „Tačiau skola nurašoma tik vieną kartą. Prieš keletą metų buvo nu rašyta 20 tūkst. litų viršijusi skola.
Visgi tai yra vienetiniai atvejai“, – pripažino A.Liesytė. Riba – trys mėnesiai
Įmonės „Klaipėdos vanduo“ Skolų išieškojimo skyriaus viršininkė Do vilė Kozlovienė tikino, kad rekordinė skola įmonei siekia 30 tūkst. litų. „Tai socialinio būsto nuomininkai. Jei žmonės nedeklaruoja skaitiklio rodmenų ir neįsileidžia darbuotojų jų patikrinti, suvartoto vandens kie kis apskaičiuojamas pagal numatytą 7 „kubų“ normą žmogui. O jei bu te gyvena 5 ar 7 žmonės, per mėnesį susidaro per 200 litų sąskaita. Sko los ima augti akimirksniu“, – tikino D.Kozlovienė. Skolų išieškojimo skyriaus virši ninkė prisiminė tik vieną atvejį, kai už skolas buvo parduotas skolinin ko būstas. „Jei antstolis išieško, kad ir po kelis litus, negalima skolos išieš kojimo nukreipti į būstą“, – tiki no skyriaus viršininkė. Įmonė „Klaipėdos vanduo“ pernai nurašė 3,1 tūkst. skolų atvejų. Tačiau tai 100 litų neviršijančios skolos. „Iš viso pradelstos skolos suda rė 4 mln. 465 tūkst. litų. Gyvento jų skolos sudarė 3 mln. 376 tūkst. litų. Kitų įstaigų ir įmonių skolos sudarė 417 tūkst. litų. Pramonės įmonės buvo skolingos 672 tūkst. litų“, – aiškino D.Kozlovienė. Socialiniuose būstuose gyve nančių asmenų skola sudaro 651 tūkst. litų. Įmonės „Klaipėdos energija“ at stovų teigimu, skolų už būsto šil dymą išieškojimas prasideda, kai gyventojas sąskaitų nemoka tris mėnesius. Šiuo metu uostamiesty je už šildymą bendra įsiskolinimų suma siekia 15 mln. 84 tūkst. litų. Didžiausia gyventojo skola už šildymą – 29 tūkst. litų.
Iškraustyti cerkvės neskubama Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nors kontrolieriai ir nustatė, kad A.Rubliovo pagrindinės mokyk los patalpose cerkvė buvo įreng ta ir veikė nelegaliai, iškraustyti šventovės neskuba nei politikai, nei valdininkai.
Išvada: nustatyta, jog cerkvė A.Rub
liovo pagrindinėje mokykloje netei sėtai veikė daugiau nei 10 metų.
Savivaldybės kontrolieriai dar me tų pradžioje baigė tyrimą ir nusta tė, kad daugiau nei dešimt metų A.Rubliovo pagrindinės mokyk los patalpose įsikūrusios cerkvės veiklai ne tik nėra oficialių sutar čių ar leidimų, bet ir pats pastatas rekonstruotas neteisėtai.
Kontrolieriams mokyklos vado vybė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad statybos darbai atlik ti ir cerkvė ugdymo patalpose veikia legaliai. Be to, nustatyta ir tai, kad religines apeigas ir kulto ceremoni jas pamokų metu atlieka mokyklos direktorius Vladimiras Artamono vas. Tačiau kol kas jokių konkrečių veiksmų, kad iš savivaldybei pri klausančių patalpų būtų iškraustyta nelegaliai jose veikianti religinė or ganizacija, miesto valdžia nesiėmė. Kovo pabaigoje vykusiame miesto tarybos posėdyje politikai tik balsavo už tai, kad dalis A.Rubliovo pagrindi nės mokyklos patalpų būtų perduo tos savivaldybės administracijai. Taip
siekta sumažinti mokyklos plotą, kad pigiau kainuotų jos išlaikymas. Toje dalyje patalpų, kurias nu spręsta perduoti savivaldybės ad ministracijai, ir yra įkurta cerkvė. „Patalpas mes perimsime tik po lie pos 1 dienos, nes iki tol tęsiasi ugdy mo procesas ir jo negalima trukdyti. Kas su cerkve bus po liepos 1-osios? Šio klausimo dar neišnagrinėjome, kreipėmės konsultacijų į teisininkus. Šiandien tikrai negaliu pasakyti, ar Debreceno gatvėje esančiame mokyk los pastate cerkvė veiks, ar ne“, – tei gė Klaipėdos savivaldybės Turto sky riaus vedėja Genovaitė Paulikienė. Miesto taryba turėtų apsispręs ti, kam skirti iš A.Rubliovo pagrin
dinės mokyklos perimtas patalpas. Kontrolieriai, nors ir konstatavo, kad cerkvė mokykloje veikia nele galiai, vis dar tęsia tyrimą. Ugdy mo įstaigos direktoriui yra pateikti tam tikri klausimai, į kuriuos at sakymų jis dar nepateikė. Vadovas šiuo metu atostogauja. „Mes reikalausime, kad būtų lai komasi įstatymų. Cerkvė veikia ne legaliai, patalpos jai suteiktos ne teisėtai, todėl reikia viską grąžinti į vietas, kad nebūtų nusižengta tei sės aktams. Į artimiausio posėdžio darbotvarkę būtinai įtrauksiu klau simą dėl cerkvės“, – tikino Klaipė dos miesto tarybos Kontrolės komi teto pirmininkas Arūnas Barbšys.