Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraštis

KETVIRTADIENIS, balandžio 4, 2013

www.kl.lt

Už­ra­šais „Gi­nov“ mies­tą bjau­ro­ju­siam G.Gen­čui teks šluo­ti gat­ves.

Sei­me – sie­kis ša­ly­je vėl įves­ti cen­zū­rą.

Lietuva 7p.

Užribis 8p.

76 (19 679)

A.Mer­kel su V.Pu­ti­nu slap­ta su­si­ta­rė dėl Kip­ro?

Pasaulis 12p.

Kaina 1,30 Lt

Į bu­tus – rink­ti pa­ra­šų Pa­ra­šus rin­ku­si ir į bu­tą at­kak­liai be­si­ ver­žu­si mo­te­ris vie­ nai dau­gia­bu­čio na­ mo gy­ven­to­jai su­ kė­lė ne tik abe­jo­ nių, bet ir šo­ką. Na­ mų ad­mi­nist­ra­to­ riai pri­pa­žįs­ta, kad pa­sta­ruo­ju me­tu po bu­tus vaikš­čio­jan­ tys pa­tys įvai­riau­si as­me­nys tam­pa vis opes­ne pro­ble­ma.

„Mes ne­ga­li­me su­teik­ti ba­ ka­lau­ro laips­nio už mo­kė­ji­ mą plauk­ti.“ Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos va­do­vas Va­le­ri­jus Kuz­ne­co­vas tvir­ti­no, kad „Di­na­mo“ ba­sei­nas yra naš­ta mo­ky­mo įstai­gai.

5p.

Didžiausia alga – karjeruose As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vi­du­ti­nis mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas Lie­ tu­vo­je jau vir­ši­jo prieš­kri­zi­nį ly­gį. Ta­čiau mi­ni­ma­lią al­gą vis dar gau­ na kas penk­tas dar­buo­to­jas. O di­ džiau­si at­ly­gi­ni­mai Va­ka­rų re­gio­ ne – ka­sy­bos ir kar­je­rų eksp­loa­ta­ vi­mo įmo­nė­se.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Al­gos mies­te ky­la

Su­si­kei­tė vaid­me­ni­mis

Šiau­lių gat­vės gy­ven­to­ja bu­vo šo­ ki­ruo­ta, kai į du­ris pa­skam­bi­nu­ si mo­te­ris at­kak­liai sie­kė pa­tek­ti į bu­tą. Trum­pai paaiš­ki­nu­si, kad ren­ ka pa­ra­šus dėl me­džių ge­nė­ji­mo, ir prieš no­sį mo­juo­da­ma bal­tais la­ pais ru­sa­kal­bė ban­dė pra­si­brau­ ti pro šei­mi­nin­kės ran­ kas į bu­tą.

4

„„Sig­na­lai: na­mų val­dų at­sto­vai ne­sle­pia – iš gy­ven­to­jų su­lau­kia­ma ne­ma­žai skam­bu­čių dėl po bu­tus vaikš­

čio­jan­čių as­me­nų. 

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Per­nai ket­vir­tą ket­vir­tį Lie­tu­vo­je dir­bo 1 mln. 112 tūkst. dar­buo­to­jų, 25 tūks­tan­čiais ma­žiau nei 2009 m. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je 2012 spalį– gruodį dir­bo 108 tūkst. 788 as­me­ nys. Jų skai­čius, skir­tin­gai nei vi­so­ je ša­ly­je, per tre­jus me­tus išau­go 9 tūkst. Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas Lie­tu­ vo­je neats­kai­čius mo­kes­čių 2012 m. IV ket­vir­tį sie­kė 2 232 li­tus, 114 li­tų dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu 2011 m.

2

Dau­gia­bu­čių kie­mus už­plūs tik­rin­to­jai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo ba­lan­džio vi­du­rio bus pra­dė­ ta ati­džiai kont­ro­liuo­ti, ar klai­pė­ die­čiai yra su­si­mo­kė­ję rink­lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą dau­gia­ bu­čių na­mų kie­muo­se. Tvar­kos ne­pai­san­tiems vai­ruo­to­jams gre­ sia bau­dos.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­ to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­ kus tvir­ti­no, kad jau iš­duo­ti be­veik vi­si lei­di­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius dau­gia­bu­čių kie­muo­se. Ba­lan­ džio 1 die­nos duo­me­ni­mis, iš vi­so

yra iš­duo­ta 3,2 tūkst. lei­di­mų. Iš jų gy­ven­to­jams – 2,7 tūkst., ju­ri­di­ niams as­me­nims – 500. Pa­gal se­ ną­ją tvar­ką bu­vo li­kę neiš­duo­ta tik 30 lei­di­mų. Ta­čiau mies­to ta­ry­ba praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį su­tei­kė tei­sę įsi­gy­ti leng­va­ti­nius lei­di­mus dar kai ku­ rioms klai­pė­die­čių gru­pėms. Skai­ čiuo­ja­ma, kad jiems bus iš­duo­ta dar iki 600 lei­di­mų. „Ka­dan­gi šiuo me­tu lei­di­mų iš­ da­vi­mas vyks­ta sklan­džiai, nuo ba­lan­džio 15 die­nos pra­dė­si­me kont­ro­liuo­ti, ar klai­pė­die­čiai su­si­ mo­kė­jo už ma­ši­nų sto­vė­ ji­mą kie­muo­se.

2

„„Lai­kas: jau nuo ba­lan­džio 15-osios kont­ro­lie­riai pra­dės vyk­dy­ti pa­tik­ri­ni­mus, ar klai­pė­die­čiai su­si­mo­kė­jo

rink­lia­vą už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą kie­muo­se. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


2

KETVIRTADIENIS, balandžio 4, 2013

miestas

Dau­gia­bu­čių kie­mus už­plūs tik­rin­to­jai Kol kas vy­ko tik ste­ 1 bė­j i­m as. Griež­tes­n ę kont­ro­lę ati­dė­lio­jo­me, nes ne­bu­

vo spė­ta iš­duo­ti lei­di­mų“, – tei­ gė R.Moc­kus. Ve­dė­jas at­krei­pė dė­me­sį, kad ne­ vyk­do­ma kont­ro­le jau pik­ti­na­si ir gy­ven­to­jai. „Bu­vo atė­ję sep­ty­ni žmo­nės ir pik­ti­no­si, kad rink­lia­va kie­muo­se įves­ta nuo sau­sio 1 die­nos, o kont­ ro­lės nė­ra. Jie net nu­ro­dė kai­my­ną, ku­ris nė­ra įsi­gi­jęs lei­di­mo“, – tei­ gė R.Moc­kus. Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo And­riaus Sa­mui­lo­vo, kont­ro­lės sty­giu­mi skun­džia­si są­ži­nin­gi žmo­nės, ku­ rie jau yra įsi­gi­ję lei­di­mus. R.Moc­kaus tei­gi­mu, se­nie­ji lei­di­ mai ne­be­ga­lio­ja, už prie­ki­nio ma­ši­ nos stik­lo tu­ri bū­ti nau­ja­sis.

Tie, ku­rie įgi­jo tei­sę gau­ti leng­ va­ti­nį lei­di­mą, mies­to ta­ry­bai praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį pa­tvir­ti­nus rink­lia­vos pa­kei­ti­mus, už prie­ki­ nio ma­ši­nos stik­lo tu­ri pa­lik­ti pra­ šy­mą nau­jam lei­di­mui. Pas­ta­ra­sis tu­ri bū­ti su žy­ma, kad sa­vi­val­dy­bė jį ga­vo. Pra­šy­me tu­ri ma­ty­tis ir ad­re­sas, kur ma­ši­na tu­ ri sto­vė­ti, jei lei­di­mas iš­duo­da­mas konk­re­čiai vie­tai.

3 200 – tiek lei­di­mų jau iš­duo­ta au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti.

„„Ly­de­riai: Klai­pė­dos ap­skri­ty­je di­džiau­si at­ly­gi­ni­mai bu­vo ka­sy­bos ir kar­je­rų eksp­loa­ta­vi­mo įmo­nė­se. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Didžiausia alga – karjeruose

Klai­pė­dos ap­skri­ty­ 1 je 2012 m. IV ket­vir­čio vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas pa­sie­kė 2009

„„Tvarka: laikas, kai už automobilių stovėjimą kiemuose nesusimokėję

vairuotojai bausmės išvengdavo, baigėsi.

me­tų ly­gį – 2 211 li­tų neats­kai­čius mo­kes­čių, bet bu­vo 21 li­tu ma­žes­nis nei Lie­tu­vos vi­dur­kis. Klai­pė­do­je vi­ du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas 2012 IV ket­vir­tį bu­vo 2 395 li­tai neats­kai­čius mo­kes­ čių. Uos­ta­mies­ty­je pa­ts ma­žiau­sias vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas 2009–2012 m. bu­vo 2012 m. I ket­vir­tį, kai neats­kai­ čius mo­kes­čių jis sie­kė 2 305 li­tus. „Aki­vaiz­du, kad 2012 pir­mą ket­ vir­tį dar­bų bu­vo ma­žai ir at­ly­gi­ ni­mai ma­žes­ni“, – tei­gė Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to Duo­ me­nų pa­ren­gi­mo Klai­pė­dos sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Al­vy­ dė Kiul­kie­nė. Penk­ta­da­lis gau­na „mi­ni­mu­mą“

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2012 m. spa­lio mėn.

850 li­tų ir ma­žes­nį bru­to dar­bo už­ mo­kes­tį ga­vu­sių dar­buo­to­jų skai­ čius, įskai­tant in­di­vi­dua­lių­jų įmo­ nių dar­buo­to­jus, su­da­rė 18,5 pro­c., tai yra 195 tūkst. dir­ban­čių­jų. Dau­giau ne­gu pu­sė dar­buo­to­jų (113,3 tūkst.), ku­rie ga­vo 850 li­tų ir ma­žiau, dir­bo ne vi­są dar­bo lai­ką. 16 pro­c. žmo­nių at­ly­gi­ni­mas sie­ kė 2,5–3,5 tūkst. li­tų per mė­ne­sį. Be­veik kas 10 žmo­gus Lie­tu­vo­je per­nai už­dir­bo nuo 3,5 tūkst. iki 5,5 tūkst. li­tų. O 3,6 pro­c. dar­buo­to­jų ša­ly­je per mė­ne­sį ga­vo 5,5 tūkst. li­ tų ir dau­giau. Pir­mau­ja ka­sy­ba ir fi­nan­sai

2011-ųjų duo­m e­n i­m is, Klai­p ė­ dos ap­skri­ty­je ka­sy­bos ir kar­je­ rų eksp­loa­ta­vi­mo sri­ty­je dir­ban­ čių žmo­nių vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas bu­vo 3 439 li­tai. Lie­tu­vo­je dau­ giau­siai už­dir­ba fi­nan­sų ir drau­

di­mo sfe­ros at­sto­vai – per mė­ ne­s į vi­d u­t i­n iš­kai 3 893 li­t us neats­kai­č ius mo­kes­č ių, nors Klai­pė­dos ap­skri­ty­je tos pa­čios sri­ties spe­cia­lis­tų vi­du­ti­nis at­ ly­gi­ni­mas per mė­ne­sį bru­to sie­ kia vos 1 754 li­tus. Ma­žiau­siai už­dir­ba vieš­bu­čiuo­se?

Ma­žiau­siai Klai­pė­dos ap­skri­ty­je – 889 li­tus per mė­ne­sį at­skai­čius mo­kes­čius – 2011 m. už­dir­bo ap­ gy­ven­di­ni­mo ir mai­ti­ni­mo pa­slau­ gų veik­los dar­buo­to­jai. „Šio­je sri­ty­je dir­ba daug ne­kva­ li­fik ­ uo­tų dar­buo­to­jų. Jie už­dir­ba ma­žai, bet tai ne­reiš­kia, kad vieš­ bu­čių va­do­vai ar va­dy­bi­nin­kai, ar ki­ti spe­cia­lis­tai ir­gi ma­žai už­dir­ba. Sta­tis­ti­ka pa­tei­kia tik vi­du­ti­nį at­ ly­gi­ni­mą ir jis tru­pu­tį iš­krei­pia rea­ lų vaiz­dą. Tas pa­ts ir pre­ky­bo­je“, – paaiš­ki­no A.Kiul­kie­nė.

Dek­la­racijas išduos ki­tu ad­re­su Klai­pė­die­čiams, no­ rin­tiems dek­la­ruo­ ti sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą, spe­cia­lis­tų teks ieš­ko­ti vėl ki­tu ad­ re­su. Nuo ba­lan­džio 15-osios jie įsi­kurs S.Šim­kaus gat­vė­je. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad nuo ba­lan­džio 1 die­nos sa­vi­val­dy­ bės struk­tū­ro­je įvy­ko tam tik­rų po­ ky­čių. Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rius vir­to Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­riu­mi. O Gy­ve­na­ mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo sky­ rius ta­po jo po­sky­riu. „Ma­no­me, kad taip bus pa­pras­čiau or­ga­ni­

„„Po­ky­čiai: nuo ba­lan­džio 15 die­nos gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ruo­jan­čius klai­

pė­die­čius spe­cia­lis­tai priims Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus pa­sta­te.



zuo­ti dar­bą“, – tvir­ti­no A.Dau­ jo­tie­nė. Nuo ba­lan­džio 15 die­nos Gy­ ve­n a­m o­s ios vie­tos dek­l a­ra­v i­ mo po­sky­ris iš sa­vi­val­dy­bės pa­ sta­to Lie­pų gat­vė­je taip pat bus per­kel­tas į Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riaus pa­sta­tą S.Šim­kaus gat­vė­je ir įsi­kurs pir­ ma­me jo ka­bi­ne­te.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Čia žmo­nėms bus pa­to­giau. Jie ne­truk­dys vie­ni ki­tiems. Į sa­vi­ val­dy­bės pir­mą aukš­tą atei­da­vo ir daug ki­tų in­te­re­san­tų – dėl lei­di­ mų iš­da­vi­mo, so­cia­li­nio būs­to“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė. Pas­ta­rai­siais me­tais Gy­ve­na­mo­ sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo sky­riaus spe­cia­lis­tai į nau­jas pa­tal­pas per­ ke­lia­mi jau tre­čią kar­tą.


3

KETVIRTADIENIS, balandžio 4, 2013

miestas Kvie­čia į dirb­tu­ves

Lai­kys eg­za­mi­ną

Ko­mu­ni­ka­ci­jos la­bo­ra­to­ri­ja

Ba­lan­džio 8–14 die­no­mis Me­no kie­me veiks kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės „Nau­jas Jū­ros šven­tės vei­das“. Jo­se kvie­čia­mi da­ly­vau­ti me­ni­ nin­kai, no­rin­tys ir ga­lin­tys su­ kur­ti ori­gi­na­lių vi­zua­li­nių pro­jek­ tų šių me­tų ir bū­si­moms Jū­ros šven­tėms. Da­ly­vių dar­bai bus eks­po­nuo­ja­mi Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro erd­vė­se.

Ry­toj 12 val. Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ta­ry­bos po­sė­džių sa­lė­je klai­pė­die­čiai kar­tu su vi­sa Lie­tu­ va kvie­čia­mi lai­ky­ti Na­cio­na­li­nį ke­lių eis­mo tai­syk­lių eg­za­mi­ną. Jo me­tu kiek­vie­nas ga­lės pa­si­ tik­rin­ti, ar ge­rai ži­no ke­lių eis­mo tai­syk­les. Eg­za­mi­nas truks apie 30 mi­nu­čių. Toks ren­gi­nys vyks­ ta ket­vir­tus me­tus.

Ba­lan­džio 10-ąją 17 val. vie­šo­ sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je du­ris at­vers Ko­mu­ni­ka­ci­jos la­bo­ra­to­ri­ja. Čia kvie­čia­mi atei­ti klai­pė­die­čiai, ku­ rie no­rė­tų ne tik su­si­pa­žin­ti su in­for­ma­ci­jos rin­ki­mo ir sklai­dos bū­dais, bet ir pri­si­dė­ti prie ren­ gi­nio „Vil­ties bė­gi­mas“ puo­se­ lė­ji­mo.

Kont­ro­lie­riai: tvar­ka mies­te bus Įsi­bė­gė­jant pa­va­sa­ riui, sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius griež­čiau kont­ro­liuos, kaip klai­pė­die­čiai lai­ko­ si įvai­rių mies­to ta­ ry­bos pa­tvir­tin­tų tai­syk­lių, bus or­ga­ ni­zuo­ja­mi daž­nes­ni pa­tik­ri­ni­mai.

Pris­ta­ty­mas. Ry­toj 17 val. Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­b ės vie­š o­s ios I.Si­mo­n ai­ ty­tės bib­l io­te­kos Ger­la­cho pa­lė­p ė­je vyks Rai­mun­do Ur­bo­no fo­toal­bu­mo „Ry­tų Prū­si­ja“ pri­sta­ty­mas.

m.skiriute@kl.lt

Pris­ky­rė dau­giau funk­ci­jų

„„Pa­rei­ga: sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai taip pat kont­ro­liuos, ar klai­pė­die­čiai tin­ka­mai

pri­žiū­ri šu­nis. 

nis, ku­rie šiukš­li­na prie kon­tei­ne­rių. Tai­syk­lė­se yra aiš­kiai nu­ma­ty­ta, kas yra at­sa­kin­gas už tvar­ką kon­tei­ne­rių aikš­te­lė­se“, – tei­gė ve­dė­ja. K.Vin­ti­lai­tė pa­sa­ko­jo, kad ap­leis­ tų pa­sta­tų kont­ro­lę sky­rius pra­dė­jo vyk­dy­ti prieš pus­me­tį. Pa­sak jos, tai duo­da re­zul­ta­tų. „Vi­siems akis ba­do

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­tik­ri­ni­mus. Per pir­mą ket­vir­ tį jie su­ra­šė 2 tūkst. 117 pro­to­ko­ lų. Dau­giau­sia – dėl rink­lia­vos už ma­ši­nų sto­vė­ji­mo tvar­kos pa­žei­ di­mus. Ta­čiau, anot K.Vin­ti­lai­tės, at­si­ ra­dus ga­li­my­bei su­si­mo­kė­ti „už­ mar­šu­mo“ mo­kes­tį šių pa­žei­di­mų skai­čius ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Anks­ čiau per mė­ne­sį to­kių pa­žei­di­mų bū­da­vo už­fik­suo­ja­ma 1 tūkst., da­ bar – 200. Klai­pė­die­čiai ak­ty­viai krei­pia­si ir dėl ne­leis­ti­no­se vie­to­se pa­sta­ty­ tų ma­ši­nų dau­gia­bu­čių na­mų kie­ muo­se. Au­to­mo­bi­liai pa­lie­ka­mi ant

ša­li­gat­vio, žo­ly­nų, truk­do pa­tek­ti į pa­sta­tą. „Žmo­nės la­bai ne­pa­ten­kin­ti įžū­ liai pa­sta­ty­to­mis ma­ši­no­mis. Po kont­ro­lės si­tua­ci­ja pa­ge­rė­ja“, – tei­gė ve­dė­ja. Prob­le­mų vis dar ky­la ir dėl ne­leis­ ti­nai įreng­tos rek­la­mos. Anot K.Vin­ ti­lai­tės, jos dau­giau už cent­ro ri­bų, kur yra daug ma­žų biu­rų, ka­vi­nių, par­duo­tu­vių, kir­pyk­lų, sa­lo­nų. „Kas ką no­ri, tą ir ka­bi­na“, – pa­ ste­bė­jo ve­dė­ja. Pa­t ik­r i­n i­m ai dėl rek­l a­m os įren­gi­mo vie­šo­se vie­to­se vyks ir to­liau.

Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius su­ra­šė pro­to­ko­lų Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė:

Vi­sų skly­pų sa­vi­nin­ kų, nuo­mi­nin­kų pra­ šo­me ap­si­tvar­ky­ti, iš­ si­vež­ti šiukš­les, ap­si­ šluo­ti, nu­ge­nė­ti me­ džius.

Ke­ti­na gau­dy­ti šiukš­lin­to­jus

Pa­sak Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos, pa­sta­ruo­ju me­tu iš gy­ ven­to­jų su­lau­kia­ma nu­si­skun­di­mų dėl ne­tvar­kos prie bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rių. Žmo­nės pik­ti­no­si, kad ap­link mė­to­si šiukš­lės. „Ke­lio­se vie­to­se, dėl ku­rių kreip­ ta­si, kon­tei­ne­rių trūks­ta. Prob­le­ mą pa­vy­ko iš­spręs­ti grei­tai su­si­sie­ kus su at­lie­kų ve­žė­jais. Žiū­rė­si­me, ar kon­tei­ne­rių už­ten­ka ir ki­to­se vie­to­se. Taip pat ban­dy­si­me nu­sta­ty­ti as­me­

Po­sė­dis. Šian­d ien 14 val. sa­v i­val­dy­ bės po­sė­džių sa­lė­je vyks Sau­gaus eis­ mo ko­mi­si­jos po­sė­dis. Jo me­tu nu­ma­ ty­ta svars­ty­ti 12 klau­si­mų. Kon­fe­ren­ci­ja. Šian­dien 12.30 val. Klai­ pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­g i­jų par­ ko pir­mo aukš­to kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta uni­ver­si­te­ to veik­lų to­bu­l i­n i­mo ap­ta­r i­mui, at­si­ žvel­g iant į 2012 m. eks­per­t i­n io ver­t i­ ni­mo pa­sta­bas.

Mil­da Ski­riu­tė

Nuo ba­lan­džio Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius dar la­biau ple­čia sa­vo kom­pe­ten­ ci­jos ri­bas ir vi­siš­kai ar­ba tik iš da­ lies iš ki­tų sky­rių pe­ri­ma dar ke­lių sri­čių kont­ro­lę. Nuo šiol Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus spe­cia­lis­tai pri­žiū­rės dau­gia­ bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­rių veik­lą, tik­rins ap­leis­tus pa­sta­tus ir te­ri­to­ ri­jas, kont­ro­liuos rū­ky­mą drau­džia­ mo­se vie­to­se, pre­ky­bą vie­šo­se vie­ to­se ir tur­ga­vie­tė­se, pri­žiū­rės, kaip lai­ko­ma­si gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ ti­na Vin­ti­lai­tė tvir­ti­no, jog da­bar di­des­nis dė­me­sys bus ski­ria­mas mies­to tvar­kai, ko­mu­na­li­nių at­lie­ kų iš­ve­ži­mui, pre­ky­bai vie­šo­se vie­ to­se, rū­ky­mui vie­to­se, kur drau­ džia­ma tai da­ry­ti. Ba­lan­dį kar­tą per sa­vai­tę kar­tu su po­li­ci­ja bus ren­gia­mi pa­tik­ri­ni­mai, ar mo­ki­niai ne­rū­ko mo­kyk­lų te­ri­ to­ri­jo­se ir priei­go­se. Kar­tą per sa­vai­tę bus or­ga­ni­zuo­ja­ mi pa­tik­ri­ni­mai dėl tvar­kos mies­te. „Vi­sų skly­pų sa­vi­nin­kų, nuo­mi­ nin­kų pra­šo­me ap­si­tvar­ky­ti, iš­si­ vež­ti šiukš­les, ap­si­šluo­ti, nu­ge­nė­ ti me­džius. Tai įpa­rei­go­ja pa­da­ry­ti Mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­ lės“, – pa­brė­žė K.Vin­ti­lai­tė.

Dienos telegrafas

bu­vęs odos ir ve­ne­ros li­gų dis­pan­se­ ris. Ten tvo­ros lyg dro­bi­nės. Į te­ri­to­ ri­ją ver­čia­mos šiukš­lės. At­li­ko­me tris pa­tik­ri­ni­mus, sky­rė­me dvi bau­das po 10 li­tų ir at­sto­vas at­vy­ko kal­bė­tis su mu­mis apie pro­ble­mos spren­di­ mo bū­dą“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja. Pik­ti­na­si įžū­liais vai­ruo­to­jais

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius tęs ir anks­tes­nius

„„2011 m.

„„2013 m. pir­mas ket­vir­tis

Už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo tvar­kos mo­ ka­mo­se vie­to­se pa­žei­di­mus – 8 000 Už išo­r i­nės rek­la­mos įren­g i­mo tai­ syk­lių ne­si­lai­ky­mą – 33 Už sta­t i­n ių tin­ka­mos prie­ž iū­ros ir mies­to tvar­k y­mo bei šva­ros tai­syk­ lių pa­žei­di­mus – 7

Už ne­su­mo­kė­tą au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo rink­lia­vą – 1 348

„„2012 m.

Už Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­vos iš­kė­ li­mo tvar­kos pa­žei­di­mus – 25

Už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo tvar­kos mo­ ka­mo­se vie­to­se pa­žei­di­mus – 17 223 Už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo tvar­kos kie­ muo­se pa­žei­di­mus – 478 Už išo­r i­nės rek­la­mos įren­g i­mo tai­ syk­lių ne­si­lai­ky­mą – 361 Už vals­t y­bi­nės vė­l ia­vos iš­kė­l i­mo tvar­kos pa­žei­di­mus – 70 Už sta­t i­n ių tin­ka­mos prie­ž iū­ros ir mies­to tvar­k y­mo bei šva­ros tai­syk­ lių pa­žei­di­mus – 34 Už ko­mu­na­l i­n ių at­l ie­k ų tvar­k y­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus – 21 Už pre­ky­bos ir pa­slau­gų tei­ki­mo vie­šo­ se vie­to­se tai­syk­lių pa­žei­di­mus – 19 Už triukš­mo pre­ven­ci­jos tai­syk­l ių pa­žei­di­mus – 6

Už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo tvar­kos kie­ muo­se pa­žei­di­mus – 530 Už išo­ri­nės rek­la­mos tai­syk­lių pa­žei­ di­mus – 164

Už žel­di­nių ap­sau­gos tai­syk­lių pa­žei­ di­mus – 15 Už sta­ti­nių prie­žiū­ros tai­syk­lių pa­žei­ di­mus – 14 Už ko­mu­na­l i­n ių at­l ie­k ų tvar­k y­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus – 6 Už van­dens ap­skai­tos prie­tai­sų su­ ga­di­ni­mą – 5 Už rū­k y­mą vie­to­se, ku­r io­se drau­ džia­ma tai da­ry­ti – 5 Už mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­ lių pa­žei­di­mus – 4 Už dau­g ia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­vi­ mo tvar­kos pa­žei­di­mus – 1

Kar­je­ra. Ba­lan­d į Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža Klai­pė­dos re­gio­ne vyk­dys jau­n i­mui skir­t ų kar­je­ros die­nų cik­lą „Iš­g irsk. Nusp­ręsk. To­bu­lėk“. Ren­g i­ nio tiks­las – di­d in­t i jau­n i­mo užim­t u­ mą ir in­teg­ra­ci­ją į dar­bo rin­ką bei su­ teik­ti pa­gal­bą ir in­for­ma­ci­ją dar­bo ieš­ kan­čiam ar be­si­ren­kan­čiam pro­fe­si­ją jau­ni­mui. Jų me­tu jau­ni­mas su­ž i­nos, kaip pra­dė­ti sa­vo vers­lą, bus pri­sta­ty­ ta si­tua­ci­ja dar­bo rin­ko­je, nu­ro­do­mos pa­k lau­sios pro­fe­si­jos no­rin­tiems stu­ di­juo­t i. Ba­lan­d žio 5 die­ną ren­g i­n iai vyks Ši­lu­tė­je, 9 die­ną – Ni­do­je, 11 die­ ną – Gargž­duo­se, 16 die­ną – Pa­lan­go­ je,18 die­ną – Skuo­de. Svei­ka­ta. Ba­lan­d žio 10 die­ną 13 val. Gargž­duo­se, „Li­jo“ kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­ je, vyks kon­fe­ren­ci­ja „Mi­t y­bos svar­ ba svei­ka­tai“. Ren­g i­nys ne­mo­ka­mas. Bū­t i­na išanks­t i­nė re­g ist­ra­ci­ja. Už­si­ re­g ist­r uo­t i ga­l i­ma elekt­ro­n i­n iu pa­ štu: stiprinimas@visuomenessveika­ ta.lt. Re­g ist­ra­ci­ja vyks­ta iki ba­lan­d žio 9 die­nos. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­ re­gist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Emi­li­ja Mik­nie­nė (g. 1917 m.), Ta­ma­ ra Ba­za­le­va (g. 1918 m.), Ana­to­lij Ugol­ kov (g. 1946 m.), Alek­sej Kol­ga­nov (g. 1939 m.), Vla­di­mi­ras Guš­či­nas (g. 1950 m.), Liud­mi­la Gri­mai­lie­nė (g. 1961 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Piotr Mu­ra­šov, Lai­mu­tė Ged­r i­m ie­nė, Alek­sand­ras Sta­siu­l is, Alek­sej Kol­ga­ nov, Vla­d i­m i­ras Guš­č i­n as, Al­do­n a Šim­k ie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mos Jev­do­k i­ja Ši­to­va, Feo­do­si­ja Sul­ ta­no­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 82 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­t ri­k i­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­ mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.


4

ketvirtadienis, balandžio 4, 2013

miestas

Į bu­tus – rink­ti pa­ra­šų 1

Klai­pė­die­tę pri­bloš­kė tai, kad pa­gy­ve­nu­siai ir ak­ ty­viai nu­si­tei­ku­siai mo­te­riai daug svar­biau bu­vo pa­tek­ti į bu­tą, nei su­rink­ti pa­ra­šus. Pra­ša­lai­čiai daž­nai skam­bi­na į du­ris ir ko nors pa­gei­dau­ja ar­ba siū­lo ko­kias nors pa­slau­gas, ta­čiau iki šiol nė vie­nas ne­kvies­tas sve­čias taip įžū­liai dar ne­si­bro­vė į bu­tą. „At­ro­dė, dar mi­nu­tė ir pa­ra­šus rin­ ku­si mo­te­riš­kė nu­stums ma­ne į šo­ną. Su­si­da­rė įspū­dis, kad ne ji atė­jo į sve­ čius, o aš lai­ki­nai pas ją pa­si­sve­čia­ vau. Ji el­gė­si tar­si bu­to šei­mi­nin­kė“, – tei­gė po keis­to ap­si­lan­ky­mo vis dar ne­ga­lin­ti at­si­gau­ti gy­ven­to­ja. Bu­to šei­mi­nin­kės nei­gia­mas at­sa­ ky­mas dėl me­džių ge­nė­ji­mo ge­ro­kai nu­ste­bi­no pa­ra­šų rin­kė­ją. Ta­da ši ėmė­si nau­jos tak­ti­kos – pri­si­sta­tė esan­ti na­mų val­dų dar­buo­to­ja. Ša­lia na­mo iš tie­sų au­ga me­džiai, ta­čiau bu­te gy­ve­nan­tiems žmo­ nėms jie tik­rai ne­truk­do. Ste­bi­na keis­ti ap­si­lan­ky­mai

Kaip pa­sa­ko­jo tik ką pa­tir­to vi­zi­ to nie­kaip ne­ga­lin­ti pa­mirš­ti gy­ ven­to­ja, gal ir ne­bū­tų taip su­reikš­ mi­nu­si šio įžū­laus ap­si­lan­ky­mo, jei­gu tą­dien laip­ti­nė­je ne­bū­tų per­ skai­čiu­si na­mų val­dų įspė­ji­mo apie po bu­tus vaikš­čio­jan­čius pa­ra­šų bei as­mens duo­me­nų rin­kė­jus.

„„Įs­pė­ji­mas: no­rė­da­mos suak­ty­vin­ti gy­ven­to­jų bud­ru­mą, na­mų val­dos

laip­ti­nė­se iš­ka­bi­no skel­bi­mus. 

Pas­ta­rie­ji, su­rin­kę rei­kia­mą in­ for­ma­ci­ją, ją vė­liau pa­nau­do­ja ki­ tiems tiks­lams, nei iš pra­džių bu­ vo paaiš­kin­ta. Įta­ri­mą su­kė­lė ir tai, jog ir anks­ čiau ne kar­tą yra te­kę su­lauk­ti keis­tų ap­si­lan­ky­mų, kai tei­rau­ja­ ma­si in­for­ma­ci­jos apie kai­my­nys­ tė­je nuo­mo­ja­mus bu­tus, pra­šo­ma pa­do­va­no­ti vais­tų ar ap­si­me­ta­ma se­niems žmo­nėms pa­de­dan­čia so­ cia­li­ne dar­buo­to­ja. Ge­nė­ji­mas ke­lia aist­ras

Na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ ro­vės „Deb­re­ce­no val­da“ di­rek­to­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis pa­nei­gė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu jų dar­buo­to­ja vaikš­čio­jo po bu­tus ir rin­ko pa­ra­šus dėl me­džių ge­nė­ji­mo, iš­sky­rus vie­ nin­te­lį at­ve­jį Deb­re­ce­no gat­vė­je. Tuo­met įmo­nės va­dy­bi­nin­kas iš tie­sų rin­ko gy­ven­to­jų pa­ra­šus dėl ge­ nė­ji­mo. Di­rek­to­rius taip pat pa­nei­gė, kad pas juos dir­ba ru­sa­kal­bė mo­te­ris, ga­lė­ju­si vaikš­čio­ti po bu­tus. J.Sa­kovs­kis paaiš­ki­no, kad me­ džių ge­nė­ji­mas yra mo­ka­ma pa­slau­ ga, ku­ri neįei­na į tech­ni­nės na­mo prie­žiū­ros dar­bų są­ra­šą. Šią pa­slau­ gą tei­kia ne tik na­mų val­dos, bet ir dau­giau uos­ta­mies­čio įmo­nių.

Ta­čiau tam bū­ti­na gau­ti sa­vi­val­ dy­bės lei­di­mą. Kar­tais už me­džių ge­nė­ji­mą su­mo­ka pa­ti sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau, kaip pa­ste­ bė­jo na­mų val­dų va­do­vas, taip bu­vo se­niai. To­dėl iš­lai­das už šiuos dar­bus tu­ri pa­deng­ti pa­tys gy­ven­to­jai. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ren­ka­ mi jų pa­ra­šai, ta­čiau prieš tai žmo­ gus tu­ri bū­ti in­for­muo­tas, ka­da bus nu­ge­nė­ti me­džiai ir kiek tai kai­nuos. Jei­gu gy­ven­to­jas su­tin­ka, jam ne­rei­ kia pa­teik­ti sa­vo as­mens duo­me­nų. Su­rin­kus rei­kia­mą skai­čių pa­ra­šų ir jei aki­vaiz­du, kad ši pa­slau­ga iš­ ties rei­ka­lin­ga, me­džiai nu­ge­ni­mi. Me­džių ge­nė­ji­mas daž­nai su­ke­lia ne­su­ta­ri­mus tarp kai­my­nų, ypač pa­va­sa­rį, nes vie­ni šios pa­slau­gos pa­gei­dau­ja, o ki­ti kra­to­si.

Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis:

Iš gy­ven­to­jų su­lau­ kia­ma daug skam­ bu­čių apie po bu­tus vaikš­čio­jan­čius pra­ ša­lai­čius. „Deb­re­ce­no val­dų“ va­do­vas vė­ liau pa­tiks­li­no, kad Šiau­lių gat­vė­ je ru­sa­kal­bė mo­te­ris iš tie­sų rin­ko pa­ra­šus dėl me­džių ge­nė­ji­mo – na­ mų val­dos su­lau­kė jos pra­šy­mo su ke­tu­riais pa­ra­šais. Skel­bi­mai vie­toj ap­sau­gos

Ta­čiau J.Sa­kovs­kis at­krei­pė dė­me­ sį, kad pa­sta­ruo­ju me­tu iš­ky­la ki­ta opi pro­ble­ma – iš gy­ven­to­jų su­lau­kia­ma daug skam­bu­čių apie po bu­tus vaikš­ čio­jan­čius pra­ša­lai­čius, ku­rie ne­ži­nia kam ren­ka žmo­nių as­mens duo­me­nis. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties na­mų val­doms pri­klau­san­čiuo­se dau­ gia­bu­čiuo­se bu­vo iš­ka­bin­ti įspė­ji­ mai gy­ven­to­jams bū­ti bud­riems ir neatsk­leis­ti sa­vo as­mens duo­me­nų žmo­nėms, ku­rie juos ga­li pa­nau­do­ ti neaiš­kiems tiks­lams. Vie­na prie­žas­čių, taip pa­ska­ti­ nu­si pa­sielg­ti, bu­vo ir praė­ju­sią sa­ vai­tę dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ pa­si­ ro­dęs straips­nis „Ka­re dėl na­mo – chao­sas“, kur mi­ni­ma apie iš gy­ ven­to­jų su­rink­tus pa­ra­šus ir pa­skui be jų ži­nios Re­gist­rų cent­re įre­gist­ ruo­tą jung­ti­nės veik­los su­tar­tį. To­kiu bū­du iki tol na­mų val­dų ad­mi­nist­ruo­tą dau­gia­bu­tį pe­rė­mė vie­šo­ji įstai­ga. Ima ir grei­tuo­sius kre­di­tus

J.Sa­kovs­kis spė­jo, kad pri­si­deng­ da­mi įvai­riais kės­lais kar­tais su­ kčiai iš žmo­nių iš­vi­lio­ja as­mens duo­me­nis, o vė­liau pa­nau­do­ja pik­ tam. Vie­nas to­kių ap­ga­vys­čių va­ rian­tų – grei­tie­ji kre­di­tai.

Komentaras Au­re­li­ja Gri­ki­nai­tė

Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos vy­riau­sio­ji in­for­ma­ci­jos spe­cia­lis­tė

P

ir­miau­siai rei­kė­tų iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl žmo­g us ren­ka duo­me­ nis. Ne­rei­kė­tų sku­bė­ti vie­šin­ti to­k ių duo­me­nų kaip as­mens ko­das ar ki­tus as­me­ni­nius da­ly­kus, kai pra­šo­ma nu­ro­dy­ti ne tik var­dą ar pa­var­ dę. Tie­siog rei­kė­tų lo­giš­kai pa­gal­vo­ti, ko­ kiai ins­ti­tu­ci­jai žmo­gus at­sto­vau­ja ir ko­ kiu tiks­lu ren­ka tuos duo­me­n is. Jei­g u žmo­gus pri­si­sta­to kaip ko­kios nors tar­ ny­bos at­sto­vas, rei­kė­tų pa­pra­šy­ti pa­ro­ dy­ti dar­bo pa­žy­mė­ji­mą, kad bū­tų ga­li­ma pa­si­tik­rin­ti jo ta­pa­ty­bę. Kar­tais var­dai ir pa­var­dės kar­to­ja­si, tad pra­šo­ma nu­ro­ dy­ti ir žmo­gaus as­mens ko­dą, pa­de­dan­ tį iden­ti­fi­kuo­ti konk­re­tų as­me­nį. Ta­čiau kar­tais tuo pikt­nau­džiau­ja­ma, tad žmo­ gus tu­rė­tų pa­sver­ti, ar tuo konk­re­čiu at­ ve­ju as­mens ko­das iš tie­sų yra bū­ti­nas. Ne­ma­žai tu­rė­jo­me už­klau­si­mų dėl par­ duo­tu­vė­se iš­duo­da­mų nuo­lai­dų kor­te­ lių, kai pra­šo­ma nu­ro­dy­ti ir as­mens ko­ dą. Pre­k y­bi­n in­kai to­k ios tei­sės ne­tu­r i. Par­duo­tu­vės pri­va­lo iš­duo­t i nuo­lai­dų kor­te­lę ir ne­nu­ro­dant as­mens ko­do, tad pir­kė­jas pa­ts pa­si­ren­ka, nu­ro­dy­ti jį ar ne. Kas­kart in­di­vi­dua­liai rei­kė­tų nu­spręs­ti, ka­da bū­ti­na nu­ro­dy­ti as­mens ko­dą. Kai žmo­gui iden­ti­fi­kuo­ti pra­šo­ma pa­ro­dy­ti as­mens do­ku­men­tą, ta­da ga­li pri­reik­ti ir as­mens ko­do. Pa­vyz­džiui, taip ga­li bū­ti tvar­kant do­ku­men­tus ban­ke. Ki­tais at­ve­ jais daž­nai pa­kan­ka nu­ro­dy­ti žmo­gaus var­dą, pa­var­dę ir na­mų ad­re­są. Ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju žmo­gus tu­rė­tų ne­pra­ ras­ti bud­ru­mo ir va­do­vau­tis svei­ku pro­ tu bei ne­sku­bė­ti at­skleis­ti slap­tų duo­me­ nų sve­ti­mam žmo­gui.

Kad pa­sta­ruo­ju me­tu suak­ty­vė­ję ir po bu­tus vaikš­čio­jan­tys su­kčiai tam­pa vis opes­ne pro­ble­ma vi­so­je Lie­tu­vo­je, klai­pė­die­čiams pa­tvir­ti­ no ir ko­le­gos iš ki­tų mies­tų. Ši ak­ tua­li­ja bu­vo ap­tar­ta ir Res­pub­li­ ki­nių būs­to val­dy­mo ir prie­žiū­ros rū­mų su­va­žia­vi­me. Tuo­met nu­tar­ta, kad vie­nas iš pa­pras­tes­nių bū­dų, ga­lin­čių pa­dė­ ti ap­si­sau­go­ti nuo pik­ta­da­rių, – di­ des­nė in­for­ma­ci­jos sklai­da. Pa­sik­liau­ja tik iš­vaiz­da

„Deb­re­ce­no val­dų“ di­rek­to­rius pa­ ste­bė­jo, kad į su­kčių pink­les daž­ nai pa­kliū­va vy­res­nio am­žiaus gy­ ven­to­jai. To­dėl laip­ti­nė­se pa­ka­bin­ti skel­bi­mai yra la­biau skir­ti su­stip­ rin­ti bū­tent jų bud­ru­mą. Vy­res­ni žmo­nės daž­niau­siai pa­ gal ne­pa­žįs­ta­mo­jo iš­vaiz­dą nu­ spren­džia, ar ga­li­ma juo pa­si­ti­kė­ti. Tad jei­gu pra­ša­lai­tis su­ge­ba su­kur­ ti pa­ti­ki­mo žmo­gaus įspū­dį, iš­gau­ ti bet ko­kius as­me­ni­nius duo­me­nis nė­ra su­dė­tin­ga. J.Sa­kovs­kis pri­mi­nė, kad po na­ mus vaikš­čio­jan­tis na­mų val­dų at­ sto­vas tu­ri pri­si­sta­ty­ti ir pa­teik­ti sa­vo dar­bo pa­žy­mė­ji­mą. Dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­ to­riaus „Ma­no būs­tas LT“ ko­mu­ni­ ka­ci­jos va­do­vas Vi­lius Mac­ko­nis pa­ tvir­ti­no, kad su­lau­kia at­si­lie­pi­mų ir skam­bu­čių iš gy­ven­to­jų apie ren­ka­ mus pa­ra­šus bei as­mens duo­me­nis. Pa­sak jo, ga­li kil­ti įvai­rių sam­ pro­ta­vi­mų, ko­dėl tai da­ro­ma. To­dėl at­sto­vas pa­ta­rė aky­liau pa­si­do­mė­ ti pa­ra­šus ren­kan­čio žmo­gaus ta­ pa­ty­be ir tiks­lais. „Ma­no būs­tas LT“ at­sto­vas įspė­ jo, kad na­mų val­dų dar­buo­to­jai po bu­tus vaikš­čio­ja ir ren­ka pa­ra­šus tik tais at­ve­jais, kai bū­ti­na at­lik­ti dar­bus, su­si­ju­sius su dau­gia­bu­čio na­mo prie­žiū­ra.


5

ketvirtadienis, balandžio 4, 2013

miestas

Ar gel­bė­to­jai iš­gel­bės „Di­na­mo“ ba­sei­ną? Klai­pė­dos vals­ty­bi­nei ko­le­gi­jai pri­klau­san­čio va­di­na­mo­jo „Di­ na­mo“ ba­sei­no iš­si­gel­bė­ji­mu ga­lė­tų tap­ti iš biu­dže­to iš­lai­ko­ma Klai­pė­dos mies­to skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ba. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

No­ri nu­griau­ti

To­kią vi­suo­me­ni­nin­kų iš­kel­tą idė­ ją pa­lai­kan­tys po­li­ti­kai ma­no, kad ba­sei­nas at­gy­tų, jei ja­me per žie­mą bū­tų mo­ko­ma plauk­ti. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­ jos di­rek­to­rius Va­le­ri­jus Kuz­ne­co­ vas abe­jo­jo, ar kas nors iš­gel­bės so­ viet­me­čiu sta­ty­tą ba­sei­ną. „Ši pa­slau­ga yra nuo­sto­lin­ga. „Gin­ta­ro“ ba­sei­nas ka­žin ar iš­si­ lai­ky­tų be sa­vi­val­dy­bės do­ta­ci­ jų. Ko­mer­ciš­kai nee­fek­ty­vu šį ob­ jek­tą eksp­loa­tuo­ti, jį ga­lė­tų gel­bė­ti tik tiks­li­nės gru­pės – tre­ne­riai su plau­ki­kais ar­ba gel­bė­to­jai. Ta­čiau spor­ti­nin­kai čia ne­no­ri plauk­ti, o gel­bė­to­jai ka­žin ar pa­jėgs jį iš­lai­ky­ ti“, – pa­ste­bė­jo ko­le­gi­jos va­do­vas. V.Kuz­ne­co­vas sa­kė dar iki ga­lo neiš­vys­tęs sa­vo vi­zi­jos, ką rei­kė­tų da­ry­ti su šiuo ba­sei­nu. „Ba­sei­ną ket­vir­ta­die­nį ža­da ap­ žiū­rė­ti mies­to ta­ry­bos na­riai, Klai­ pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Gal jie ką nu­spręs? Aš ma­ny­čiau, kad rei­kė­tų nu­griau­ti. Bū­tų fan­tas­ ti­ka. Pats ba­sei­nas per di­de­lis ir per bran­gus. Mes ne­ga­li­me su­teik­ti ba­

ka­lau­ro laips­nį už mo­kė­ji­mą plauk­ ti“, – sa­kė V.Kuz­ne­co­vas. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nei ko­le­gi­jai per­nai ba­sei­nas at­siė­jo ko­ne 400 tūkst. li­tų. Žie­mą mo­kys vai­kus?

Klai­pė­die­tis Ger­ma­nas Če­pas ta­ry­ bos na­riams pa­siū­lė „Di­na­mo“ ba­ sei­ną at­gai­vin­ti ja­me įkur­di­nus gel­ bė­to­jus.

Lan­ky­to­jus at­bai­ do ir di­de­lės ko­le­gi­ jos ba­sei­no lan­ky­mo kai­nos. „Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ ji­mo tar­ny­bo­je vie­toj esan­čių 20 nuo­la­ti­nio per­so­na­lo eta­tų rei­kė­tų įkur­ti 20 pro­fe­sio­na­lių plau­ki­kųgel­bė­to­jų ko­man­dą. Šie žmo­nės nuo ru­dens iki pa­va­sa­rio ,,Di­na­ mo“ ba­sei­ne vai­kus ir suau­gu­siuo­ sius ga­lė­tų mo­ky­ti plauk­ti, taip pat sau­gaus el­ge­sio van­de­ny­je. Klai­pė­ die­tis įsi­ti­ki­nęs, kad gel­bė­to­jai, iš­ si­nuo­mo­ję ko­le­gi­jos ba­sei­ną, su­ge­ bė­tų su­rink­ti lė­šų jam iš­lai­ky­ti.

Ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Če­pas ti­ki­no, jog idė­ją ver­ta ap­svars­ty­ti. „Klai­pė­dos vals­ty­bi­nei ko­le­gi­jai ne­prik­lau­so svei­ka­ti­ni­mo funk­ci­ja ar mo­ky­ti plauk­ti. Jiems ne­rei­kia ba­sei­no. Mies­tas taip pat ne­no­ri šio ba­sei­no, mat rei­kė­tų in­ves­tuo­ti 10 mln. li­tų į jo re­mon­tą. Pa­na­šu, kad vals­ty­bė pi­ni­gų ne­skirs, nes sta­to­ me nau­ją 25 met­rų il­gio plau­ki­mo ta­kų ba­sei­ną. Lie­pų gat­vė­je bus dar vie­nas nau­jas ba­sei­nas, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas taip pat sta­tys nau­ją ba­sei­ną“, – kal­bė­jo V.Če­pas. At­bai­do kai­na ir ap­lin­ka

Sa­vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­ tas Ig­nas Po­cius ne­slė­pė abe­jo­jan­ tis šio ba­sei­no gel­bė­ji­mo pla­nais. „Mes siū­lė­me ge­riau­sius plau­ki­ kus per­kel­ti iš „Gin­ta­ro“ ba­sei­no į ko­le­gi­jos ba­sei­ną, kad jiems bū­ tų erd­viau. Ta­čiau jie pa­tek­tų į žy­ miai blo­ges­nes hi­gie­nos są­ly­gas“, – ti­ki­no I.Po­cius. Jis pa­ste­bė­jo, kad lan­ky­to­jus at­ bai­do ir di­de­lės ko­le­gi­jos ba­sei­no lan­ky­mo kai­nos. „Va­lan­da kai­nuo­ja 18 li­tų. O ki­tur va­lan­da kai­nuo­ja 8–10 li­tų“, – pa­ ste­bė­jo I.Po­cius.

Pa­dan­goms statys kon­tei­ne­rius

„„Net­var­ka: klai­pė­die­čiai pa­dan­gas iš­me­ta ir pa­miš­kė­se, ir ato­kes­nė­se mies­to vie­to­se.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia klai­pė­die­ čius ra­gi­na ci­vi­li­zuo­tai at­si­kra­ty­ ti ne­be­rei­ka­lin­gų, su­si­dė­vė­ju­sių ma­ši­nų pa­dan­gų. Pa­gei­dau­jan­tie­ siems tai pa­da­ry­ti ne­tgi bus pa­sta­ ty­tas spe­cia­lus kon­tei­ne­ris šioms pa­vo­jin­goms at­lie­koms.

Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, kiek­vie­ną pa­va­sa­rį pa­ ste­bi­ma, kad žmo­nės ne­tin­ka­mai at­ si­kra­to pa­dan­go­mis. Jos iš­me­ta­mos pa­miš­kė­se ar tie­siog gat­vė­se.

„Jau šie­met iš pa­miš­kių su­rin­ ko­me daug iš­mes­tų nau­do­tų pa­ dan­gų. Di­de­lė jų krū­va iš­vež­ta iš Šiau­rės pro­spek­to. Ga­vę pra­ne­ši­ mą, kad kaž­kur pri­mes­ta pa­dan­gų, sku­ba­me jas kuo grei­čiau iš­vež­ti, nes krū­vos tu­ri sa­vy­bę la­bai grei­ tai di­dė­ti“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. I.Ša­ka­lie­nė pa­brė­žė, kad žmo­nės ga­li ci­vi­li­zuo­tai su­si­tvar­ky­ti su šio­ mis pa­vo­jin­go­mis at­lie­ko­mis. Ve­dė­ja pri­mi­nė, kad po ke­tu­rias pa­dan­gas ne­mo­ka­mai prii­ma įmo­ nė „Kuu­sa­kos­ki“. Jas te­rei­kia at­ vež­ti ir pri­duo­ti. Po vie­ną ar dvi pa­dan­gas ga­li­ma pa­lik­ti ir ša­lia bui­ti­nių at­lie­kų kon­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tei­ne­rio. Ta­čiau, anot I.Ša­ka­lie­nės, pa­si­tai­ko, jog gy­ven­to­jai jas pa­de­da ne ša­lia, bet me­ta į kon­tei­ne­rį, o tai yra drau­džia­ma. Ve­dė­ja tvir­ti­no, kad gy­ven­to­jams su­kau­pus dau­giau nei 12 pa­dan­gų pas at­lie­kų ve­žė­ją na­mo ad­mi­nist­ ra­to­riai ga­li už­sa­ky­ti spe­cia­lų kon­ tei­ne­rį. Gy­ven­to­jams ši pa­slau­ga esą nie­ko ne­kai­nuo­tų. „Ad­mi­nist­ra­to­riai su gy­ven­to­jais su­tar­tų, ko­kiu lai­ku iš­mes­ti pa­dan­ gas, kad šios bū­tų tvar­kin­gai iš­vež­tos. Ši pa­slau­ga ir gy­ven­to­jams nie­ko ne­ kai­nuo­tų, ir biu­dže­tui bū­tų ma­žes­nė naš­ta, nes ne­rei­kė­tų pa­dan­gų rink­ti iš pa­miš­kių“, – pa­brė­žė I.Ša­ka­lie­nė.

„„Gal­vo­sū­kis: ką da­ry­ti su mer­dė­jan­čiu ko­le­gi­jos ba­sei­nu, mies­to val­

džia su­ka gal­vas ne vie­nus me­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


6

ketvirtadienis, balandžio 4, 2013

nuomonės

Pa­pū­gai – nau­jus na­mus

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Perk­ro­vi­mo“ P

ers­kai­čiau A.Alek­sė­jū­nai­ tės straips­nį „Pa­jū­rio žie­ ma pa­si­gai­lė­jo pa­pū­gos“ („Klai­pė­da“, 2013 04 02) ir pri­si­mi­niau sa­vo au­gin­ti­nio is­ to­ri­ją. Pa­gai­lo kaž­kur me­džiuo­ se žie­mą pra­lei­du­sios pa­pū­gos ir gal­vo­ju, kad gal žmo­nės su­ gaus ją. Jei jie ne­no­rės au­gin­ti na­muo­se, aš šią pa­pū­gą mie­lai pri­glau­siu. O priim­čiau ją to­dėl, kad pa­ ti pen­kio­li­ka me­tų au­gi­nu to­kį pat Kra­me­rio pa­pū­gos pa­ti­nė­lį.

iliu­zi­ja

Evaldas Labanauskas

R

y­toj prem­je­ras Al­g ir­das But­ ke­vi­čius pla­nuo­ja su­si­t ik­t i su Ru­s i­j os vy­r iau­s y­b ės va­do­ vu Dmit­r i­ju­m i Med­ve­de­v u. Tai bus pir­ma­sis toks da­bar­t i­n io Lie­t u­ vos prem­je­ro su­si­ti­ki­mas su ko­le­ga iš Ru­ si­jos. Kiek anks­čiau A.But­ke­vi­čius pa­reiš­ kė, kad be san­ty­kių su Ru­si­ja „per­kro­vi­mo“ jau neap­siei­si­me“. Tad penk­ta­die­nis – pui­ ki pro­ga idė­jas pa­vers­ti dar­bais. Vis dėl­to „per­kro­vi­mas“ taip ir liks am­ži­na idė­ja. Vie­nas lie­tu­viš­kos už­sie­nio po­li­ti­kos pa­ra­dok­sų – dau­gu­ma su­vo­kia, kad Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kių san­klo­da nė­ra ge­ra, ir po kiek­vie­no po­ky­čio val­džio­je kal­ba­ma apie per­mai­nas. Ta­čiau ga­liau­siai vis­kas bai­gia­si tuo pa­čiu – šal­to­sios tai­kos įša­lu. Vi­sų pir­ma, išo­ri­nės prie­žas­tys: D.Med­ve­

„Perk­ro­vi­mas“ taip ir liks am­ži­na idė­ja. de­vas, net ir užim­da­mas Ru­si­jos pre­zi­den­ to po­stą, ne­bu­vo vi­sai sa­va­ran­kiš­kas, ypač už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je. O da­bar, pra­si­dė­ jus nau­jam Krem­liaus kla­nų ko­vos eta­pui, jo ga­lios esą dar la­biau su­men­ko ir ne­ty­la kal­bos apie jo pa(si)trau­ki­mą. Vis dėl­to svar­biau­sias klau­si­mas – kiek Ru­si­ jos po­li­ti­kos dar­bot­var­kė­je svar­bi Lie­tu­va? Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vos vi­di­nės po­li­ti­kos pe­ri­ pe­ti­jos yra rim­tas stab­dys per­mai­noms. T.y. už­sie­nio po­li­ti­ka yra tik Pre­zi­den­tės dar­žas (pre­zi­den­tū­ros po­žiū­riu), ir tuo pui­kiai įsi­ti­ ki­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ ke­vi­čius, ga­vęs per na­gus už ne­kal­tą (bet ir ne­su­de­rin­tą) len­kų at­si­pra­šy­mą. Po pra­ di­nių am­bi­cin­gų, bet pra­ktiš­kų re­zul­ta­tų neat­ne­šu­sių vi­ra­žų pre­zi­den­tū­ra ne­ro­do jo­kio no­ro keis­ti si­tua­ci­ją Ry­tų fron­te. Be to, da­bar­t i­nė val­dan­čio­ji koa­l i­ci­ja tu­ ri la­bai stip­r ų vi­di­n į komp­lek­są dėl Ru­si­ jos: so­cial­de­mok­ra­tai neat­sik­ra­to nuo At­ gi­mi­mo lai­kų juos per­se­kio­jan­čio „rau­do­ nų­jų“ šlei­fo, o Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jų at­sto­vai sie­ja­mi su Krem­liu­ mi, jo spe­cia­lio­mis tar­ny­bo­mis ir vi­sais ki­ tais vel­niais iš Ry­tų. Šį komp­lek­są idea­liai iš­nau­do­ja opo­z i­ci­jo­je esan­tys kon­ser­va­ to­riai. To­dėl kiek­vie­nas, net ir ra­cio­na­lus bei Lie­tu­vai nau­din­gas spren­di­mas, ku­ria­ me mi­ni­ma Ru­si­ja, bus su­tryp­tas ir pa­vaiz­ duo­tas kaip Tė­vy­nės iš­da­vys­tė. Pas­ku­t i­nis ar­g u­men­tas „per­k ro­vi­mo“ ne­ nau­dai – per anks­tes­nės so­cial­de­mok­ra­ tų Vy­riau­sy­bės val­dy­mą san­ty­kiai su Ru­ si­ja bu­vo pa­sie­kę di­džiau­sią įša­lo lai­ko­tar­ pį. Da­bar pa­dė­tis ne­daug kuo pa­si­kei­tė ir abe­jo­ti­na, kad pa­si­keis.

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Aną­dien vaikš­ti­nė­jau ap­link Drau­ gys­tės par­ko tven­ki­nius ir pa­gal­vo­jau, jog žie­mą juos bū­tų ga­li­ma iš­nau­do­ti pra­mo­goms. Kai le­das sto­ras ir tvir­ tas, klai­pė­die­čiams tven­ki­niai ga­li virs­ti ne­mo­ka­mo­mis čiuo­žyk­lo­mis. Ini­cia­ty­ves­ni žmo­nės ga­lė­tų nuo­mo­ ti pa­čiū­žas, o už ga­li­my­bę mė­gau­tis čiuo­ži­mu mo­kė­ti ne­rei­kė­tų. Se­nais lai­kais net ne­di­de­li už­ša­lu­sio van­ dens plo­tai virs­da­vo čiuo­žyk­lo­mis, le­do ri­tu­lio aikš­te­lė­mis, ta­čiau da­bar to ne­ma­tau: mer­di už­ša­lę tven­ki­niai. O ga­lė­tų jie bū­ti ak­ty­vaus poil­sio vie­ to­mis. Šį­met jau vis­kas, pa­va­sa­ris ant no­sies. Gal ki­tą žie­mą klai­pė­die­čiai bus ini­cia­ty­ves­ni?

– Kas sak ­ ė, kad ji ne­ga­li gy­ve n­ti lau­ke?

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

paukš­čio. O da­bar jis pui­kiai pri­ ta­po mū­sų na­muo­se. Gra­žiai drau­gau­ja­me, paukš­tis iš­mo­ko ma­ne pa­bu­čiuo­ti. Kai aš val­gau, pa­pū­ga nu­tu­pia man ant pe­ties ar­ba įsi­tai­so ant krū­ti­nės. Kau­no gat­vės ra­jo­ne pa­pū­ gą ste­bin­tis žmo­gus pa­sa­ko­jo, jog paukš­tis prie jo lan­go gar­siai rė­kia. Gal­vo­ju, kad pa­pū­ga no­ ri val­gy­ti. Ir ma­no pa­pū­ga, kai no­ri ger­ ti ar­ba val­gy­ti, gar­siai kly­kau­ja. Ji pui­kiai jau­čia ga­mi­na­mo mais­ to kva­pus ir tuo­jau pat at­skren­da į vir­tu­vę. Mū­sų paukš­tis le­sa sau­lėg­rą­žas, smul­kias kruo­pas.

au ku­ris lai­kas kai pra­dė­ ti vyk­dy­ti pra­di­niai dar­bai tie­siant se­niai ža­dė­tą dvi­ ra­čių ta­ką pa­lei kai­rį­jį Da­ nės kran­tą Tau­ra­lau­kio link. Šiuo me­tu tvar­ko­mas upės pa­kran­tės ruo­žas tarp Gluos­nių g. skers­gat­ vio ir til­to. Ste­bi­na tų dar­bų ei­liš­ku­mas. Šia­me ruo­že riog­so di­de­lės krū­ vos bul­do­ze­rio su­stum­tų že­mių su šiukš­lė­mis, ku­rių šia­me ruo­ že yra la­bai daug. Ir štai jų neiš­ ve­žus ar neiš­ly­gi­nus jau nu­žy­mė­ tu ruo­žu pi­la­mas smė­lis, klo­ja­mi bor­diū­rai. To­kia dar­bų ei­ga by­lo­ja, kad ar­ba tos su­stum­tos že­mių ir šiukš­lių krū­vos bus čia ir pa­lik­ tos, ar­ba jas pa­ša­li­nant tech­ni­ ka bus pri­vers­ta va­žiuo­ti per su­ tvar­ky­tą ir išas­fal­tuo­tą dvi­ra­čių ta­ko dan­gą. Pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir bu­vu­ sių ka­rei­vi­nių san­dė­lių te­ri­to­ ri­jo­je prie Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to rū­mų Man­to gat­vė­je, kur nu­ma­to­mos sta­ty­bos, o šiuo

me­tu čia tie­sia­mi pla­tūs ta­kai iš trin­ke­lių. Juk pa­gal ra­šy­tus ir ne­ra­šy­ tus ko­dek­sus pir­ma pa­sta­to­mas na­mas ar ki­tas koks ob­jek­tas, o tik po to tvar­ko­ma ap­lin­ka ir vi­ sa ki­ta. O kal­bant dar apie dvi­ra­čių ta­ ką, lie­ka neaiš­ku, kur jis bus nu­ ties­tas. Gal ties bal­dų įmo­ne Jo­niš­kės gat­vė­je, nes čia bend­ro­vės sta­ti­ niai jos te­ri­to­ri­jos ry­ti­nė­je pu­sė­je sto­vi ant be­to­nuo­to pa­grin­do prie pat Da­nės van­dens. Lie­ka ar­ba griau­ti kliū­tį, ar­ba mū­ry­ti kran­ti­nę upė­je, ar­ba dvi­ ra­čių ta­ką ties­ti per įmo­nės te­ri­ to­ri­jos neužs­ta­ty­tą plo­tą Jo­niš­kės gat­vė­je. Dar kal­bant apie įvai­rių dan­gų klo­ji­mą ta­kams ir ša­li­gat­viams ten­ka pa­ste­bė­ti tam tik­rų trū­ ku­mų. Pa­vyz­džiui, šen ar ten klo­ja­ mos trin­ke­lės, pa­skui dėl ko­kių nors prie­žas­čių tie dar­bai nu­ trūks­ta, ne­baig­tos klo­ti trin­

Ga­ra­že – ne­rei­ka­lin­gi daik­tai

Pa­pū­gą pa­va­di­no­me Ro­kiu. Jis la­bai prie­rai­šus – kai tik išei­nu į ki­ tą kam­ba­rį, skren­da pa­skui ir ne­ no­ri bū­ti vie­nas. Jau pen­kio­li­ka me­tų paukš­ tis pui­kiai jau­čia­si. Skai­čiau, kad šios pa­pū­gos gy­ve­na apie 50 me­ tų. Mes taip su Ro­kiu su­si­drau­ ga­vo­me, kad jis vis­ką su­pran­ ta. Net ži­no, ka­da aš jį ra­gi­nu ei­ti mie­go­ti. Kar­tais pa­pū­ga kar­tu su ma­ni­ mi už­dai­nuo­ja, ma­tyt, jai pa­tin­ka mu­zi­ka. Tik­rai gai­la to paukš­čio, ku­ris žie­mą tu­rė­jo pra­leis­ti lau­ke. Gal žmo­nės jį su­gaus ir pa­si­rū­pins?

Pa­lai­ko­me Rim­kų gy­ven­to­jus, no­rin­ čius, kad ga­li­nė 6-ojo ir 15-ojo marš­ ru­tų au­to­bu­sų sto­te­lė bū­tų prie pat Rim­kų ge­le­žin­ke­lio per­va­žos. Apie pu­sant­ro tūks­tan­čio koo­pe­ra­ty­vo „Žve­jys“ bei dau­gy­bė me­ta­li­nių ga­ ra­žų sa­vi­nin­kų lai­ko au­to­mo­bi­lius prie na­mų vien dėl to, kad pa­siek­ ti ga­ra­žą yra su­dė­tin­ga. Ga­ra­žai ta­po sun­kiai pa­sie­kia­mi, to­dėl ne­la­bai rei­ ka­lin­gi. Juo­se lai­ko­me tik ne­be­rei­ka­ lin­gus bal­dus. Bū­tų ge­rai, kad mies­to val­džia kaip ga­li­ma grei­čiau iš­spręs­tų šį klau­si­mą. Tei­gi­nys, ne­va čia pa­vo­ jin­ga vie­ta, ke­lia juo­ką. Jū­ro­je skęs­ta lai­vai, kar­tais nu­kren­ta lėk­tu­vai, bet nei vie­nos, nei ki­tos trans­por­to prie­ mo­nės dėl to neat­si­sa­ko­ma.

Lai­ma

Be­nas

Dar­bus tu­ri dirb­ti pro­fe­sio­na­lai ke­lės bū­na iš­mė­to­mos ar pa­va­ gia­mos, o ir jau su­tvar­ky­tas, bet ne­sut­vir­tin­tas bor­diū­rais plo­tas bū­na suar­do­mas, pa­skui kaž­kas vėl tu­ri tą su­jauk­tą plo­tą tvar­ky­ ti iš nau­jo. Se­na­mies­ty­je dau­gy­bė­je vie­ tų rei­kė­tų vėl tvar­ky­ti ma­žų ak­ me­nu­kų ša­li­gat­vius, nes šen ir ten žio­jė­ja iš­spar­dy­ti tų ak­me­nu­ kų plo­te­liai. Štai nuo praė­ju­sių me­tų ru­dens ne­baig­tas klo­ti ak­me­nu­kais ša­li­ gat­vis ties re­konst­ruo­ja­mu Dra­ mos teat­ru. Vie­na­me ruo­že li­ku­sios ne­suk­ lo­tos ak­me­ni­nės ka­la­dė­lės bu­vo pla­čiai iš­mė­ty­tos po ša­li­gat­vį ir po Žve­jų gat­vę. Aš vis praei­da­mas pro tą vie­ tą su­rink­da­vau tuos ak­me­nu­kus ir su­dė­da­vau į krū­ve­lę ties pa­sta­ to pa­ma­tais. Man dėl to ran­kos ne­nu­džiū­ vo, bet vis­gi pa­na­šius dar­bus rei­ kia at­lik­ti iki ga­lo tam, kam tai pri­ klau­so. Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

Ko­dėl Klai­pė­da ne­si­puo­šė?

Pa­lan­go­je ne­be pir­mus me­tus prieš Ve­ly­kas pa­grin­di­nė mies­to gat­vė pa­puo­šia­ma di­džiu­liais mar­gu­čiais. Žmo­nės džiau­gia­si, fo­tog­ra­fuo­ja­ si. Taip ku­ria­ma šven­ti­nė nuo­tai­ka, ne­svar­bu, kad mar­gu­čiai ne pir­mus me­tus – tie pa­tys. Klai­pė­do­je taip pat tu­ri­me alė­jų, aikš­čių prie pre­ ky­bos cent­rų, bet čia neat­si­ra­do jo­ kio ve­ly­ki­nio ak­cen­to. Ga­lė­tų Kul­ tū­ros sky­rius leis­ti čia pa­si­reikš­ti me­ni­nin­kams. Bi­ru­tė

Per šven­tę – pa­gar­ba jū­ri­nin­kams

Pas­kai­čiau, kad jau dir­ba Jū­ros šven­ tės or­ga­ni­za­to­rius, pa­skir­ta ir al­ga jam. Nes­var­bu, kiek jam bus su­mo­kė­ ta. Svar­bu apie šven­tę pra­dė­ti gal­vo­ ti iš anks­to. Ma­nau, pa­ts lai­kas gal­vo­ ti apie šį ren­gi­nį ir jam ruoš­tis. Ko­dėl ne­su­ren­gus dai­nų apie jū­rą kon­kur­ so? Kas­met Jū­ros šven­tės me­tu jū­ rei­viams pri­trūks­ta dė­me­sio. Ir apie jū­ri­nin­kų pa­ger­bi­mą ga­li­ma bū­tų jau pra­dė­ti gal­vo­ti, kaip ir apie Ka­lė­dų eg­ lu­tės pa­puo­ši­mus. Ar bū­ti­na pirk­ti to­ kias bran­gias puoš­me­nas? Auk­sa­ran­ kiai su­ge­ba gra­žių da­ly­kų pa­ga­min­ti iš ne­be­rei­ka­lin­gų daik­tų. Jei­gu pra­dė­tų tai da­ry­ti va­sa­rą, gruo­dį tu­rė­tu­me ne­ bran­gių ir gra­žių puoš­me­nų. Ire­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Vi­lius

Kaž­ka­da aš jį pa­ma­čiau tu­pin­tį ant ša­kos Nau­ja­kie­mio gat­vė­je. Su anū­kais bu­vau iš­si­ruo­šu­si į par­ duo­tu­vę ar tur­gų. Beei­da­mi iš­vy­do­me nuo­sta­bų ryš­kių spal­vų paukš­tį il­ga uo­de­ga. Šiam paukš­čiui bu­vo pa­kirp­ti spar­nai, ma­tyt, to­dėl jis ne­skrai­ dė. Pa­ma­čiau jį tu­pin­tį ir pa­mė­gi­ nau su­gau­ti. Ta­čiau spar­nuo­tis sna­pu kir­ to man į ran­ką. Vis dėl­to aš jį su­ grie­biau ir nu­sku­bė­jau laip­tais į na­mus. Ma­nau, ši pa­pū­ga ga­lė­jo bū­ ti iš­mes­ta iš na­mų. La­bai pa­gai­lo

Informacija: 397

397 728

Neiš­nau­do­jo­me už­ša­lu­sių tel­ki­nių

Paukš­tis iš­mo­ko ma­ ne pa­bu­čiuo­ti. Kai aš val­gau, pa­pū­ga nu­ tu­pia man ant pe­ties.

J

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ketvirtadienis, Balandžio 4, 2013

lietuva Gin­čas dėl be­vi­zio re­ži­mo

Nep­ra­dė­jo nag­ri­nė­ti by­los

Pa­rems Tur­ki­ją

Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­ vo­je Vla­di­mi­ras Čchik­va­dzė sa­kė, kad Mask­va no­rė­tų be­vi­ zio re­ži­mo vi­so­je Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos da­ly­je. Lie­tu­vos po­zi­ci­ja, kad be vi­zų bū­tų ga­li­ma įva­žiuo­ ti į 30–50 km pa­sie­nio ruo­žą, kaip nu­ma­to ES tai­syk­lės, ne­ ten­ki­na Ru­si­jos.

Tre­čia­die­nį Vil­niaus apy­lin­ kės teis­mui ne­pa­vy­ko pra­dė­ti nag­ri­nė­ti bau­džia­mo­sios by­ los dėl ga­li­mo ap­lai­daus bu­ hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­ mo Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je. Į po­ sė­dį neat­vy­ko dvi tei­sia­mo­ sios Ilo­na Ma­žei­ky­tė bei Si­ gi­ta Kar­pic­kie­nė ir trys ad­vo­ ka­tai.

Pir­mi­nin­kau­da­ma ES Lie­tu­va sieks pa­spar­tin­ti de­ry­bas dėl Tur­ki­jos na­rys­tės blo­ke, kaip va­kar pa­reiš­kė Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė po su­si­ti­ki­mo su Tur­ki­jos pre­zi­den­tu Ab­dul­lah Gülu. Šis pa­brė­žė, kad da­bar­ ti­nė eko­no­mi­nė kri­zė Kip­re su­ ku­ria ge­rą pro­gą iš­spręs­ti pro­ble­mas dėl sa­los pa­da­li­ji­mo.

Teik­ti skam­bius pa­siū­ly­mus, ku­ rių nie­kas rim­tai ne­ svars­tys, ar­ba bū­ti že­miau žo­lės. Daug­ maž taip per ke­tu­ ris mė­ne­sius el­gė­si pir­mą­syk į Sei­mą iš­ rink­ti vei­kė­jai.

„„Įgū­džiai: vie­ni Sei­mo nau­jo­kai ste­bi­na keis­tais įsta­ty­mų pro­jek­tais, ki­ti – ab­so­liu­čia ty­la. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Sei­mo nau­jo­kai Sei­me ne­be­pa­sik­lys­ta? Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Su­si­do­mė­jo pi­ni­gais

Ką daž­niau­siai skel­bia pir­mą­syk į Sei­mą iš­rink­ti po­li­ti­kai? Ži­no­ma, tai, kad ko ne­ži­no – su­ži­nos, ko ne­mo­ka – iš­moks ir ga­liau­siai įneš reikš­min­ gą in­dė­lį į įsta­ty­mų lei­dy­bą. Kuo ga­ li pa­si­gir­ti ket­uris mė­ne­sius Sei­me dir­ban­tys po­li­ti­kos nau­jo­kai? Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka by­lo­ja tik tai, kad šie draus­min­gai lan­ko ple­na­ ri­nius po­sė­džius ir po­sė­džiau­ja ko­ mi­te­tuo­se. Tie­sa, kai ku­rie ban­do teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus. De­ja, ne itin sėk­min­gai. Šia­me par­la­men­ti­ nės veik­los ba­re be­ne ryš­kiau­siai su­ži­bė­jo „Drą­sos ke­lio“ ved­lė Ne­ rin­ga Venc­kie­nė. Prieš ku­rį lai­ką ji pa­siū­lė atim­ti iš di­džių­jų par­ti­jų biu­dže­to do­ta­ci­jas, nes esą jos skirs­to­mos ne­de­mok­ ra­tiš­kai. Par­la­men­ta­rė no­rė­tų, kad iš biu­dže­to bū­tų fi­nan­suo­ja­mos ir nau­jai su­si­kū­ru­sios par­ti­jos, – esą tu­ri bū­ti ly­gy­bė. Ga­liau­siai N.Venc­kie­nė pa­siū­lė su­griež­tin­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­ so straips­nių san­kci­jas, su­si­ju­sias su sek­sua­li­nio po­bū­džio nu­si­kal­ ti­mais. Ko­dek­se ji sie­kia pa­nai­ kin­ti se­na­ties ter­mi­ną sek­sua­li­nio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mams, pa­da­ry­ tiems ma­ža­me­čiam as­me­niui. „Sta­li­niz­mo“ še­šė­liai

Nuo N.Venc­kie­nės ne­daug at­si­li­ko ir pir­mą­syk į par­la­men­tą iš­rink­ ta so­cial­de­mok­ra­tė Ri­man­tė Ša­la­ še­vi­čiū­tė. Šios dvi Sei­mo vei­kė­jos

pa­siū­lė pa­tai­sy­ti Bau­džia­mą­jį ko­ dek­są. Pa­tai­sų es­mė – bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę siū­lo­ma nu­ma­ty­ti fi­zi­ niam ar ju­ri­di­niam as­me­niui, ku­ ris at­sklei­dė ar­ba vie­šai pa­skel­bė, pa­si­nau­do­jo ar ki­tų as­me­nų la­bui pa­nau­do­jo ne­vie­šą bau­džia­mo­sios, ci­vi­li­nės ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­nės by­ los me­džia­gą. Į šiuos pa­siū­ly­mus ūmai su­rea­ ga­vo ži­niask­lai­dos at­sto­vai – juk tai ne kas ki­ta kaip no­ras įdieg­ti au­to­cen­zū­rą. Ar­ba no­ras „ap­sau­ go­ti vi­suo­me­nę“ nuo tei­sės su­ ži­no­ti, ko­kių da­ly­kų tuo­se už­da­ ruo­se teis­mo po­sė­džiuo­se kar­tais nu­tin­ka ar­ba ką at­spin­di ta slap­ ta me­džia­ga. To­kį so­cial­de­mok­ra­čių cen­zū­ ros il­ge­sį kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai šar­žuo­da­mi ne­tgi pa­va­di­no sta­li­ nis­ti­niu. Keis­tas rū­pes­tis

Kiš­ti ran­kas prie Bau­džia­mo­jo ko­ dek­so ir kaip nors jį pa­tai­sy­ti – ne vie­no Sei­mo na­rio rū­pes­tis. No­ ras griež­tin­ti baus­mes – ne vie­no Sei­mo nau­jo­ko įgū­dis. Ge­riau­sias čia yra kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos na­ rio Vy­tau­to Juo­za­pai­čio pa­vyz­dys. Jo in­dė­lis į įsta­ty­mų lei­dy­bą – pa­ siū­ly­mas griež­tin­ti baus­mes gy­vū­ nė­lių skriau­dė­jams. Už žiau­rų el­ ge­sį su gy­vū­nu ga­li grės­ti net tre­ji me­tai ka­lė­ji­mo. To­kia V.Juo­za­pai­ čio Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sų es­mė. Tik tei­si­nin­kus toks par­la­ men­ta­ro už­mo­jis pri­ver­tė krai­py­ ti gal­vas. „Lais­vės atė­mi­mo baus­mė iki

tre­jų me­tų – kaip ir už žmo­gaus su­ba­la­do­ji­mą iki są­mo­nės ne­te­ki­ mo su dan­tų iš­dau­žy­mu. Ga­li bū­ ti taip, kad žmo­gų muš­ti net la­biau ap­si­mo­kės ne­gu, pa­vyz­džiui, šu­nį, nes jei nu­ken­tė­ju­sy­sis bus toks lai­ min­gas, kad spės pa­gy­ti per 10 die­ nų, kal­ti­nin­kui grės lais­vės atė­ mi­mas tik iki vie­nų me­tų. Tad ar rei­kės ste­bė­tis, kai tū­las bu­du­lis po to pa­reikš ką nors to­kio, kad kam spar­dy­ti šu­nį, kai yra žmo­na?“ – iš­gir­dęs apie V.Juo­za­pai­čio siū­ly­ mą sa­vo tink­la­raš­ty­je šar­ža­vo tei­ sė­jas Aud­rius Ci­ni­nas.

Nuo­mo­nę pa­kei­tė

„Apsk­ri­tai ma­no de­biu­tas Sei­me – vien nu­si­vy­li­mas. Tai yra lai­ko gai­ši­ni­mas. <...> Aš siū­lau konst­ ruk­ty­viai dirb­ti, nes čia, at­ro­do, van­dens pils­ty­mas“, – toks bu­vo pir­mas Sei­mo nau­jo­ko Be­ne­dik­to Juod­kos pa­si­sa­ky­mas Sei­me. Ta­ čiau B.Juod­ka, ga­vęs Už­sie­nio rei­ ka­lų ko­mi­te­to (URK) pir­mi­nin­ko kė­dę, sa­vo nuo­mo­nę po ku­rio lai­ ko kar­di­na­liai pa­kei­tė.

Pa­no­ro Kū­če­lių

Ste­bi­no ir dar vie­no Sei­mo nau­jo­ ko už­mo­jai. Po per­trau­kos į par­la­ men­tą su so­cial­de­mok­ra­tais grį­ žęs Eduar­das Šab­lins­kas pa­no­ro gruo­džio 31 d. pa­skelb­ti Kū­če­lių die­na. Sup­ran­ta­ma, ji tu­ri tap­ ti ne­dar­bo die­na. Sei­mo na­riai iš to­kio pa­siū­ly­mo tik pa­si­juo­kė ir, ži­no­ma, jį at­me­tė. Par­la­men­ta­ ras taip ir ne­su­ge­bė­jo paaiš­kin­ti, ko­dėl Kū­če­lių die­na tu­rė­tų bū­ ti išei­gi­nė, ga­liau­siai – ko­kia jos pra­smė. Per ke­tu­ris nau­jo­jo Sei­mo dar­bo mė­ne­sius ak­ty­vu­mą ro­dė ir Lie­tu­ vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos nau­jo­kai. Jie pa­siū­lė pra­tęs­ti Tau­ti­nių ma­žu­ mų įsta­ty­mo ga­lio­ji­mą, nors jis ne­ te­ko ga­lios nuo 2010 m. pra­džios ir ja­me Lie­tu­va dar va­di­na­ma Lie­tu­ vos Ta­ry­bų So­cia­lis­ti­ne Res­pub­li­ ka. Tei­si­nin­kų ver­dik­tas bu­vo vie­ no­das – to­kio įsta­ty­mo grą­žin­ti į apy­var­tą neį­ma­no­ma.

Benediktas Juodka:

„Par­la­men­tas“, iš­ver­ tus iš lo­ty­nų kal­bos, reiš­kia „ple­pė­ti“. Ar yra dar tas nu­si­vy­li­ mas? Ne, jo­kio nė­ra.

„Par­la­men­tas“, iš­ver­tus iš lo­ty­ nų kal­bos, reiš­kia „ple­pė­ti“. Ar yra dar tas nu­si­vy­li­mas? Ne, jo­kio nė­ra.

Iš pra­džių URK pir­mi­nin­ko po­stas man pa­si­ro­dė ne­ti­kė­tas, o da­bar, kai pra­de­du gi­lin­tis, tai la­bai įdo­mu, yra įvai­riau­sių įdo­mių pro­ble­mų. Esu pa­ten­kin­tas sa­vo veik­la ir dar­bu Sei­ me. URK dir­ba Sei­mo pro­fe­sio­na­lai, pa­ty­rę po­li­ti­kai, tai­gi čia įdo­mu. Ne­ ma­tau jo­kių pro­ble­mų dir­bant Sei­ me“, – paaiš­ki­no bu­vęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius B.Juod­ka. Nie­kas ne­nus­te­bi­no

Ki­ti nau­ji par­la­men­to vei­kė­jai pa­ reiš­ki­mų apie lai­ko gai­ši­ni­mą par­ la­men­te nė­ra skel­bę, ta­čiau, be abe­jo, yra daug kal­bė­ję apie tai, kad atei­na nu­vers­ti kal­nų. „Nie­kas čia Sei­me ne­nus­te­bi­ no. Ži­no­ma, to­kio ir ti­kė­jaus dar­bo. Vie­ni ro­do pirš­tais į ki­tus, tar­si pa­ tys ne­klys­ta. Jo­kių čia nau­jie­nų la­bai nė­ra. Sun­kiai pri­pa­žįs­ta tai, ką da­ rė prieš tai bu­vę. No­ri pa­ro­dy­ti, kad ak­ty­vūs. To­kia po­li­ti­ka. La­biau­siai par­la­men­te pa­tin­ka tai, kad in­for­ ma­ci­ja priei­na­ma iš pir­mų­jų šal­ti­ nių, ga­li tu­rė­ti vi­są vaiz­dą, su­si­da­ry­ti įspū­dį ir tei­sin­gai ver­tin­ti in­for­ma­ ci­ją“, – taip pir­mą­ją sa­vo par­la­men­ ti­nę pa­tir­tį api­bū­di­no kon­ser­va­to­rių frak­ci­jo­je dir­ban­tis bu­vęs krep­ši­nin­ kas Ser­ge­jus Jo­vai­ša. Vis dėl­to ne vi­si par­la­men­to nau­ja­ku­riai ste­bi­no keis­tais pa­siū­ ly­mais ar skam­biais pa­reiš­ki­mais. Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai daug­maž su­ta­ria, kad Sei­me ne­blo­gai de­biu­ ta­vo nė kar­to ja­me ne­dir­bę Li­be­ra­ lų są­jū­džio at­sto­vai Re­mi­gi­jus Ši­ ma­šius ir Vi­ta­li­jus Gai­lius, ža­lia­sis Li­nas Bal­sys.


8

ketvirtadienis, balandžio 4, 2013

užribis Imi­ta­vo sa­vi­žu­dy­bę

Iš­dau­žė lan­gus

Pas­ko­li­no te­le­fo­ną

Ant­ra­die­nį Kre­tin­gos raj. po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nės ka­me­ro­je nu­teis­tas už sun­ kų svei­ka­tos su­trik­dy­mą 21 m. vai­ki­nas su­si­ža­lo­jo ran­ką. Į ko­ mi­sa­ria­tą at­va­žia­vo grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai ir su­tvars­ tė žaiz­dą. Nu­teis­ta­sis li­ko ka­ me­ro­je, pa­si­va­ži­nė­ti iki gy­dy­mo įstai­gos jam ne­te­ko.

Kre­tin­go­je kaž­kas iš­dau­žė du Pran­ciš­ko­nų gim­na­zi­jos lan­ gus. Sig­na­li­za­ci­ja čia su­vei­kė ant­ra­die­nį apie 4 val. ry­to. Kaž­ kas me­tė į Vil­niaus g. esan­čios mo­kyk­los lan­gus ak­me­nis. Iš­ du­žo lan­gai, su­lau­žy­tas vie­no jų rė­mas, iš­du­žo kla­sė­je sto­vin­ čios spin­te­lės stik­li­nės du­re­lės. Nuos­to­lis – apie tūks­tan­tis li­tų.

Ant­ra­die­nį apie 17 val. prie di­ džiau­sio uos­ta­mies­čio pre­ky­ bos cent­ro 15-me­tis pa­sko­li­ no sa­vo mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ ną dviem vai­ki­nams. Šie pa­bė­ go, nu­si­neš­da­mi 750 li­tų kai­ nuo­jan­tį te­le­fo­ną. Po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai su­lai­kė vie­ną įta­ria­mų­ jų – 21 m. Kal­nu­pės g. gy­ven­to­ ją. Jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Sau­gaus eis­mo Sie­nų ter­lio­to­jui – die­ną – at­rak­ci­jos penk­tas nuo­spren­dis Jau ry­toj Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­ lių po­li­ci­jos biu­ras uos­ta­mies­ty­je or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nį Sau­gaus eis­ mo die­nai pa­mi­nė­ti.

Ne­mo­ka­ma au­to­mo­bi­lių tech­ni­nės būk­lės pa­tik­ra, fi­gū­ri­nio va­žia­vi­mo var­žy­bos, Ke­lių po­li­ci­jos tech­ni­kos pri­sta­ty­mas, eis­mo įvy­kio ir spe­ cia­lių­jų tar­ny­bų veiks­mų imi­ta­ci­ ja – vi­sa tai lauks klai­pė­die­čių prie pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ro, esan­ čio Tai­kos pr. 61, kur penk­ta­die­nį, ba­lan­džio 5 die­ną, vyks Sau­gaus eis­mo die­nai skir­ti ren­gi­niai. 14 val. pra­si­dė­sian­čio­je tra­di­ ci­nė­je šven­tė­je da­ly­vaus Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­ nės pa­ra­pi­jos ku­ni­gas, Klai­pė­dos ap­skri­ties VPK ka­pe­lio­nas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius, Ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro pa­rei­gū­nai, bend­ro­vės „Klai­ pė­dos re­gio­no ke­liai“, Klai­pė­ dos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties, Klai­pė­dos tech­ni­nių ap­žiū­ rų cent­ro „Trans­ko­na“, vals­ty­bi­nės įmo­nės „Re­git­ra“ Klai­pė­dos fi­lia­lo dar­buo­to­jai ir Klai­pė­dos ap­skri­ties

prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos pa­rei­gū­nai. Šios sau­gaus eis­mo šven­tės me­tu bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su Ke­lių po­ li­ci­jos tech­ni­ka: tar­ny­bi­niais mo­to­ cik­lais, mo­bi­lią­ja grei­čio ma­ta­vi­mo įran­ga. Mo­bi­lia­ja­me pa­tik­ros po­ste spe­cia­lis­tai ne­mo­ka­mai pa­tik­rins au­ to­mo­bi­lių švie­sas, stab­džių sis­te­mą. Vi­si vai­ruo­to­jai taip pat ga­lės pa­tik­rin­ti sa­vo ge­bė­ji­mus fi­gū­ri­ nio va­žia­vi­mo var­žy­bo­se – trys ge­riau­siai ir tiks­liau­siai už­duo­tis at­li­kę vai­ruo­to­jai bus ap­do­va­no­ti at­mi­ni­mo do­va­no­mis. 15 val. prie pre­ky­bos cent­ro bus imi­tuo­ja­mas eis­mo įvy­kis, ku­rio me­tu žiū­ro­vai pa­ma­tys, kaip į jį rea­guo­ja vi­sos spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos – Ke­lių po­li­ci­ja įfor­mi­na eis­mo įvy­kį, Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­ dy­bos pa­rei­gū­nai iš­va­duo­ja iš au­to­ mo­bi­lio nu­ken­tė­ju­siuo­sius, o Grei­ to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties me­di­kai su­tei­kia pir­mą­ją me­di­ci­ nos pa­gal­bą. Ba­lan­džio 6-oji, Tarp­tau­ti­nė sau­ gaus eis­mo die­na, Lie­tu­vo­je mi­ni­ma nuo 2006 me­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

„„Įs­pė­ji­mas: praė­ju­siais me­tais šven­tės me­tu klai­pė­die­čiams apie skau­džias

ava­ri­jų pa­sek­mes pri­mi­nė vie­šai pa­sta­ty­tas su­dau­žy­tas au­to­mo­bi­lis. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio pa­sta­ tų sie­nas už­ra­šais „Gi­nov“ ter­lio­jęs stu­den­tas va­kar iš­ klau­sė penk­tą­jį teis­ mo nuo­spren­dį, ku­ riuo jam vėl skir­ta vie­šų­jų dar­bų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

24 me­tų vie­no­je uos­ta­mies­čio vers­lo ko­le­gi­jo­je nea­ki­vaiz­di­nius pro­gra­ma­vi­mo moks­lus be­bai­ gian­tis Gin­ta­ras Gen­čas nu­teis­tas už sep­ty­nių pa­sta­tų Šiau­lių, Poil­ sio, Ram­by­no bei Mi­ni­jos gat­vė­se ap­ra­ši­nė­ji­mą purš­kia­mais da­žais. Pa­rei­gū­nai jo veiks­mus kva­li­fi­ ka­vo kaip vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­ di­mą, ku­ris pa­si­reiš­kė van­da­liš­kais veiks­mais de­monst­ruo­ja­ma ne­pa­ gar­ba ap­lin­ki­niams. Pas­ta­tų val­dy­to­jai su­skai­čia­ vo pa­tir­tą ža­lą ir pa­tei­kė ci­vi­li­nius ieš­ki­nius, ku­rie su­da­ro 1 516 li­tų. Už šiuos nu­si­kal­ti­mus G.Gen­čui skir­ta me­tus dirb­ti po 40 va­lan­ dų kiek­vie­ną mė­ne­sį neat­ly­gin­ti­ nų vie­šų­jų dar­bų. Tai yra baus­mė, su­bend­rin­ta su per­nai rug­sė­jo mė­ne­sį pa­skelb­tą­ja. Lauk­da­mas teis­mo spren­di­mo G.Gen­čas pa­sa­ko­jo, kad anks­tes­ niais nuo­spren­džiais jam taip pat bu­vo skir­ta dirb­ti vie­šuo­sius dar­ bus. Bend­ro­vė­je „Ma­rių val­dos“ jam ski­ria­mos už­duo­tys tvar­ky­ti ap­lin­ ką: rink­ti šiukš­les, šluo­ti la­pus. Šie­met moks­lus be­bai­gian­tis vai­ki­nas už­si­mi­nė, kad no­rė­tų iš­

„„Pers­pek­ty­va: moks­lus bai­gęs G.Gen­čas bus pri­vers­tas dar ne vie­ną

mė­ne­sį šluo­ti gat­ves. 

va­žiuo­ti į už­sie­nį, bet kol kas jį čia lai­ko skir­to­sios baus­mės. Va­kar pa­skelb­tas teis­mo spren­ di­mas – ne pa­sku­ti­nis. Dar vie­na by­la te­bė­ra pa­ke­liui į teis­mą. Kiek mė­ne­sių tu­rės ne­mo­ka­ mai dirb­ti ir kiek su­mo­kė­ti bau­ dų, G.Gen­čas ti­ki­no ne­be­sus­kai­ čiuo­jąs. Pa­gal­vo­jęs ji pa­mi­nė­jo 30 tūkst. li­tų su­mą, ku­rią iš­skai­čiuo­ja ant­sto­liai. Vai­ki­nas tei­gė, kad pi­ni­ gus už jį mo­ka tė­vai. Anks­čiau G.Gen­čas ban­dė pa­ ts va­ly­ti ar­ba už­da­žy­ti sa­vo ter­lio­ nes, ta­čiau tik pa­sta­tų sa­vi­nin­kai ga­li nu­spręs­ti, ar jam leis­ti tai da­ ry­ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­ge­lis val­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

dy­to­jų ne­no­ri, kad kal­ti­nin­kas im­ tų­si už­ra­šų nai­ki­ni­mo. Nė vie­no iki šiol pa­skelb­to teis­ mo spren­di­mo klai­pė­die­tis ne­ skun­dė. Nuo­šir­dus pri­si­pa­ži­ni­mas bei ap­gai­les­ta­vi­mas dėl sa­vo poel­ gio lai­ko­mas jo kal­tę leng­vi­nan­čia ap­lin­ky­be. G.Gen­čas pra­si­ta­rė gir­dė­jęs, jog kai ku­rios ter­lio­nės yra ne jo dar­ bas, o mėg­džio­to­jų, ta­čiau pa­ts sa­ kė to­kių neap­ti­kęs. Klai­pė­do­je sie­nų ter­lio­ji­mu pa­ gar­sė­jęs dar vie­nas gra­fi­ti­nin­kas Mar­kas Paš­ke­vi­čius jau nu­teis­tas už tai, kad Klai­pė­dos pa­sta­tų sie­ nas ter­lio­jo už­ra­šu „Mer“.

Aukštą pa­rei­gū­ną na­mie aptiko neblaivų Dai­va Ja­naus­kai­tė Prieš Ve­ly­kas įta­ri­mai už­griu­vo Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­ nin­ką Kęs­tu­tį Vit­kaus­ką.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vi­daus ty­ri­ mų po­sky­rio pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ar šis ko­le­ga dar­be bu­vo blai­vus.

Tą­dien, kaip įpras­ta, K.Vit­kaus­ kas dar­be bu­vo nuo ry­to. Apie 8 val. ry­to su juo bend­ra­vo šio ko­ mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ką pa­va­duo­jan­ tis Rai­mon­das Vait­ke­vi­čius, o po ke­lių va­lan­dų jo tie­sio­gi­nis vir­ši­ nin­kas. Nė vie­nam va­do­vui ne­ki­lo abe­jo­ nių, ar K.Vit­kaus­kas yra blai­vus. Apie 16 val. šio pa­rei­gū­no na­muo­ se ap­si­lan­kė ko­le­gos ir pa­rei­ka­la­vo

pa­si­tik­rin­ti blai­vu­mą. Jis at­si­sa­kė tai da­ry­ti ir net nu­vež­tas į gy­dy­mo įstai­gą ne­si­lei­do tik­ri­na­mas. Me­di­kai kons­ta­ta­vo fak­tą, kad K.Vit­kaus­kas yra ne­blai­vus. Pa­sak R.Vait­ke­vi­čiaus, tą die­ną Ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą ir sirgs vi­są šią sa­vai­tę. Kuo su­si­rgo pa­rei­gū­nas, ko­le­gos ne­ži­no.

Li­ga fik­suo­ta nuo ko­vo 28-o­ sios, tai yra nuo die­nos, kai ki­ lo abe­jo­nių dėl K.Vit­kaus­ko blai­ vu­mo. „Vi­siems ky­la klau­si­mai, ko­dėl ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą tu­ rin­tį žmo­gų tik­ri­na­me. Taip yra to­dėl, kad ne­to­le­ruo­ja­me to­kių fak­tų. Ka­dan­gi ki­lo abe­jo­nių, bu­ vo nu­spręs­ta pa­tik­rin­ti, ar jis yra blai­vus ir ar tik­rai tu­ri ne­dar­bin­

gu­mo pa­žy­mė­ji­mą. Dėl šio įvy­kio Vi­daus ty­ri­mų tar­ny­ba pra­dė­ jo tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą. Jie tu­ rės at­sa­ky­ti, ar jis pa­žei­dė ko­kius nors tei­sės ak­tus, ar ne“, – tei­gė R.Vait­ke­vi­čius. Jei­g u pa­t ik­r i­n i­m o re­z ul­ta­tai K.Vit­kaus­kui bus ne­pa­lan­kūs, 22 me­tus po­li­ci­jo­je tar­na­vęs pa­rei­gū­ nas ga­li ne­tek­ti dar­bo, taip pat ir vi­sų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų.


9

KETVIRTADIENIS, balandžio 4, 2013

klaipėdos verslas Nau­ji bank­ro­tai

Lei­di­mai už­sie­nie­čiams

Ma­žė­jo in­ves­ti­ci­jų

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­ tar­ti­mi iš­kel­tos dar dvi bank­ro­ to by­los. Bank­ru­tuo­ja bend­ro­ vė „Bal­ti­jos fi­nan­sų gru­pė“, už­ sii­man­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pre­ ky­ba, jo­je dir­bo du dar­buo­to­jai, ir bend­ro­vė „Lean­ga Group“. Pag­ rin­di­nė šios įmo­nės veik­la – lai­vų ir plūd­rių­jų konst­ruk­ci­jų sta­ty­ba. Ten dir­bo 6 žmo­nės.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras pa­tvir­ti­no nau­ją lei­ di­mo dirb­ti už­sie­nie­čiams iš­ da­vi­mo są­ly­gų ir tvar­kos ap­ra­ šą. Jis nu­sta­to lei­di­mo dirb­ti už­sie­nie­čiams iš­da­vi­mo, jo ga­ lio­ji­mo lai­ko pra­tę­si­mo, at­si­sa­ ky­mo iš­duo­ti ar­ba pra­tęs­ti jo ga­lio­ji­mo lai­ką ir jo pa­nai­ki­ni­ mo tvar­ką.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­to duo­me­ni­mis, 2012 m. tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą bu­vo treč­da­ liu ma­žes­nis ne­gu 2011 m., ta­ čiau Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je išau­go iki 1 mlrd. li­tų. 2012 m. tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ ves­ti­ci­jų srau­tas Lie­tu­vo­je su­ da­rė 2,2 mlrd. li­tų (2 pro­c. BVP).

Mo­ky­to­jai už­dar­biau­ja pa­pil­do­mai Vers­las

vie­ny­tis ne­no­ri As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ūkio mi­nis­te­ri­ja pla­nuo­ja pa­skirs­ ty­ti be­veik 17 mln. li­tų. Jie bus skir­ti klas­te­rių for­ma­vi­mo­si ska­ti­ni­mui, taip pat ša­lies vers­lo bei moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo stip­ri­ni­mui. Ta­čiau Klai­pė­do­je to­kių vers­lo ir moks­lo jun­gi­nių fak­tiš­kai nė­ra.

„„Ko­re­pe­ti­to­riai: ofi­cia­liai per 200 Klai­pė­dos pe­da­go­gų už pa­pil­do­mą at­ly­gį mo­ko uos­ta­mies­čio moks­lei­vius. 

Be­veik kas de­šim­tas Klai­pė­do­je dir­ban­tis pe­da­go­gas ofi­cia­liai už­dar­biau­ja pa­pil­do­ mai. Spė­ja­ma, kad ant­ra tiek uos­ta­mies­čio mo­ky­to­jų-ko­re­pe­ti­to­rių to­kia veik­la už­ sii­ma ne­le­ga­liai, nors bau­dos už tai sie­kia iki tūks­tan­čio li­tų. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

pe­ti­to­rių, 5 is­to­ri­kai, 6 geog­ra­fai, 4 che­mi­kai, 10 dai­lės mo­ky­to­jų.

Įkai­niai kei­čia­si

Skel­bi­me – 9 klai­dos

Dar prieš kri­zę vie­na aka­de­mi­ nė ang­lų kal­bos va­lan­da, tai yra 45 mi­nu­tės, be­si­mo­kan­čia­jam kai­na­vo 20 li­tų, šian­dien – 14 li­tų. Tuo pat me­tu ru­sų kal­bos mo­ky­mo aka­de­ mi­nė va­lan­da šiuo me­tu kai­nuo­ ja 25 li­tus. Mo­ky­tis kal­bų kur­suo­se yra pi­ giau, bet ten dir­ba­ma su gru­pe, o di­des­nis efek­tas esą pa­sie­kia­mas, kai kal­bos mo­ko­ma in­di­vi­dua­liai. Klai­pė­do­je bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­ kyk­lo­se dir­ba 1 663 pe­da­go­gai, jo­se mo­ko­si 17 tūkst. 453 moks­lei­viai. In­ter­ne­to tink­la­la­py­je mo­ky­to­ jo dar­bas.lt pa­tei­kia­mi pe­da­go­gų dar­bo skel­bi­mai iš vi­sos Lie­tu­vos. Maž­daug ket­vir­ta­da­lis jų siū­lo ko­ re­pe­ti­to­rių pa­slau­gas. Dau­giau­siai mo­ky­to­jo dar­bo ieš­ ko­ma Vil­niu­je (1 747 skel­bi­mai), Kau­ ne (462), Klai­pė­do­je (169), Šiau­liuo­ se – 222. Tik po du mo­ky­to­jus dar­bo ne­ran­da Kur­šė­nuo­se, Ig­na­li­no­je ir Drus­ki­nin­kuo­se. Klai­pė­do­je sa­vo pa­ slau­gas siū­lo 14 lie­tu­vių kal­bos ko­re­

Mo­ky­tis kal­bų ar gi­lin­ti ži­nias in­ di­vi­dua­liai in­ter­ne­te siū­lo­ma ne tik moks­lei­viams, bet ir be­si­ruo­šian­ tiems dar­bui už­sie­ny­je. Ang­lų kal­bos ko­re­pe­ti­to­rė ra­šo: „Wel­co­me. Tu­riu 9 me­tų pra­kti­nę pa­tir­tį ir ga­liu mo­ky­ti ang­lų kal­bos suau­gu­sius, ku­rie no­ri grei­tai pra­ mok­ti kal­bos ir vyk­ti į už­sie­nį. Su­da­rau in­di­vi­dua­lią pro­gra­mą kiek­vie­nam pa­gal po­rei­kius. Tai yra pa­ren­ku žo­džius pa­gal spe­cia­ly­bę sta­ty­bi­nin­kams, su­vi­ rin­to­jams, ply­te­lių klo­jė­jams, kir­ pė­jams ir taip to­liau. Drą­siau, skam­bin­kit ar ra­šy­kit man. See you soon.“ Kai ku­rie skel­bi­mai su­ra­šy­ti la­ bai neat­sa­kin­gai, su gra­ma­ti­nė­mis klai­do­mis, nors nu­ro­do­ma pe­da­go­ gi­nio dar­bo pa­tir­tis net 15 me­tų. Net 9 gra­ma­ti­nes klai­das vie­na­ me sa­ki­ny­je pa­da­ręs in­for­ma­ti­kos ko­re­pe­ti­to­rius siū­lo ne tik in­for­ma­ ti­kos, bet ir da­žy­mo, ply­te­lių kli­ja­ vi­mo, ta­pe­ta­vi­mo, par­ke­to klo­ji­mo

pa­slau­gas. Ko­re­pe­ti­to­riai sten­gia­ si vi­saip pri­si­de­rin­ti prie bū­si­mų moks­lei­vių ir siū­lo įvai­rius va­rian­ tus: „Ga­liu pa­dė­ti jums pa­to­bu­lin­ti šne­ka­mą­ją kal­bą, pa­si­ruoš­ti eg­za­ mi­nams ar mo­ky­ti nuo pra­dme­nų. Mo­ky­mo pro­gra­mą de­ri­nu prie jū­ sų po­rei­kių. Tu­riu au­to­mo­bi­lį, to­ dėl at­vy­ki­mas į jū­sų na­mus ne­su­ da­ro jo­kių pro­ble­mų. Ga­liu mo­ky­ti ir sa­vo na­muo­se ar ka­vi­nė­je prie

Dar prieš kri­zę vie­ na aka­de­mi­nė ang­ lų kal­bos va­lan­ da be­si­mo­kan­čia­ jam kai­na­vo 20 li­tų, šian­dien – 14 li­tų. ka­vos puo­de­lio. Svar­biau­sia, kad kal­ba jums teik­tų džiaugs­mą, o re­ zul­ta­tai su lai­ku džiu­gin­tų“. Ma­te­ma­ti­kos ko­re­pe­ti­to­rė skel­ bia pa­de­dan­ti at­lik­ti ma­te­ma­ti­kos na­mų dar­bus nuo­to­li­niu bū­du (t.y. per „Sky­pe“ pro­gra­mą). Pa­de­da at­lik­ti įvai­rius dar­bus raš­tu stu­den­tams bei na­mų dar­ bus moks­lei­viams ir pa­ty­ru­si ru­sų kal­bos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė. Veik­lą rei­kia įtei­sin­ti

No­rint im­tis sa­va­ran­kiš­kos veik­los, pa­sak vals­ty­bi­nių mo­kes­čių ins­ pek­to­rių, ga­li­mi ke­li jos re­gist­ra­ vi­mo bū­dai: gy­ven­to­jas ga­li re­gist­ ruo­ti in­di­vi­dua­lią veik­lą su pa­žy­ma ar­ba at­si­žvel­gus į veik­los po­bū­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

dį įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mą. Šias pa­ slau­gas taip pat tei­kia ir įmo­nės. Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­ nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­ ni­mis, in­di­vi­dua­lią veik­lą – „ki­tas, nie­kur ki­tur ne­pris­kir­tas, švie­ti­ mas“ yra įre­gist­ra­vę 231 Klai­pė­ dos ap­skri­ties gy­ven­to­jai (Klai­pė­ dos mies­te – 161). Vers­lo liu­di­ji­mus „Kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo ir pa­pil­do­mo mo­ky­mo veik­la“ ap­skri­ty­je šie­met yra įsi­gi­ję 105 gy­ven­to­jai, iš jų Klai­pė­dos – 62. Mo­ky­to­jau­ja ir še­šė­ly­je

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ ja šie­met gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mų dėl ne­le­ga­lios ko­re­pe­ti­to­rių veik­los nė­ra ga­vu­si. „Be abe­jo, įver­ti­nant ir gy­ven­to­ jų pra­ne­ši­mus, gau­tus Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos pa­si­ti­kė­ji­ mo te­le­fo­nu, įpras­ta tvar­ka kont­ ro­liuo­ja­me, ar šias pa­slau­gas tei­ kian­tys gy­ven­to­jai yra įre­gist­ra­vę pa­pil­do­mo mo­ky­mo bei švie­ti­mo veik­lą“, – tei­gė Klai­pė­dos ap­skri­ ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ ta­men­to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­bie­nė. Praė­ju­siais me­tais Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je iš vi­so nu­sta­ty­ta 210 ne­re­ gist­ruo­tos veik­los at­ve­jų (šie­met – apie 100), ta­čiau neišs­ki­ria­ma, kiek iš jų bu­vo bū­tent ne­re­gist­ruo­ tos pa­pil­do­mo mo­ky­mo ar švie­ti­ mo veik­los at­ve­jų. „Atk­rei­pia­me dė­me­sį, kad už ne­ re­gist­ruo­tos veik­los vyk­dy­mą gre­ sia ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė – bau­da nuo 500 iki tūks­tan­čio li­tų“, – pa­brė­žė E.Ci­bie­nė.

Klas­te­riai yra geog­ra­fiš­kai ar­ti­mos kom­pa­ni­jų, su­si­jun­gu­sių tam tik­ ro­se sri­ty­se, gru­pės. Pap­ras­tai jos su­si­ju­sios bend­ro­mis tech­no­lo­gi­ jo­mis ir ži­nio­mis. „Me­luo­čiau, jei sa­ky­čiau, kad Klai­pė­do­je klas­te­riai neeg­zis­tuo­ja. Pats pri­klau­sau vie­nam, bet ne­su ak­ty­vus da­ly­vis“, – tei­gė Klai­pė­ dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­ jos va­do­vas Aras Mi­leš­ka. Pa­sak jo, klas­te­riai – tai daž­ niau­siai aukš­tes­nę pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­čių smul­kes­nių įmo­nių jun­ gi­niai. Jie pa­pras­tai tu­ri dau­giau moks­li­nio po­ten­cia­lo, taip pat ku­ ria nau­jus pro­duk­tus. Ne­re­tai jų veik­lai ski­ria­mos pa­pil­do­mos fi­ nan­si­nės in­jek­ci­jos iš struk­tū­ri­ nių fon­dų. Bū­na ir stam­bių įmo­nių klas­te­ riai, bet jiems ne­rei­ka­lin­gas pa­pil­ do­mas fi­nan­sa­vi­mas, jie esą na­tū­ ra­liai jį su­ku­ria. „Da­bar klas­te­rių veik­lą sten­ gia­s i pa­s ka­t in­t i pa­t i vals­ty­b ė. Rea­l iai sie­k ia­m a, kad smul­k ios įmo­nės vie­ny­tų­si į jun­gi­nius, ta­ da jos ga­lė­tų lais­viau kon­ku­ruo­ti rin­ko­je. Bet pa­ts jun­gi­mo­si pro­ ce­sas yra la­bai su­d ė­t in­gas dėl lie­tu­viš­ko men­ta­li­te­to“, – ma­no A.Mi­leš­ka. Esą ap­link gy­vuo­ja ne­pa­si­ti­kė­ ji­mas vie­ni ki­tais, idė­jų da­li­ji­mo­ si nė­ra. „No­rė­tų­si, kad moks­lo įstai­gos įsi­jung­tų į to­kių klas­te­rių su­kū­ri­ mą, nes be moks­lo tai – la­bai su­dė­ tin­ga. Jie ir bū­tų tas va­ro­ma­sis va­ rik­lis“, – įsi­ti­ki­nęs A.Mi­leš­ka. Įver­ti­nant tai, kad 99,3 pro­c. įmo­nių Lie­tu­vo­je dir­ba ma­žiau nei 250 dar­buo­to­jų, jų ga­li­my­bės pa­ vie­niui spręs­ti pro­duk­ty­vu­mo, efek­ty­vu­mo, o ypač ino­va­ty­vu­ mo pro­ble­mas nė­ra di­de­lės. Esant klas­te­ry­je ir koo­pe­ruo­jan­tis su ki­ to­mis pa­na­šių in­te­re­sų tu­rin­čio­ mis įmo­nė­mis, moks­lo ins­ti­tu­ci­ jo­mis, tai esą ga­li­ma pa­da­ry­ti kur kas efek­ty­viau. Šiuo me­tu ska­tin­da­ma klas­te­rių for­ma­vi­mą­si Ūkio mi­nis­te­ri­ja pla­ nuo­ja pa­skirs­ty­ti 16,7 mln. li­tų ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų.


10

ketvirtADIENIS, balandžio 4, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius

Gy­ven­to­jų bank­ro­tui – ne­ti­kė­t Bank­ru­tuo­ti nu­ spren­dę ir apie sa­ vo ke­ti­ni­mus kre­di­ to­riams jau pra­ne­šę gy­ven­to­jai su­si­dū­rė su ne­ti­kė­ta pro­ble­ma. Pro­ce­dū­ ros pra­si­dė­ti ne­ga­ li, nes nė vie­nas fi­ zi­nio as­mens bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rius ne­vyk­do vie­ no Ūkio mi­nis­te­ri­jos rei­ka­la­vi­mo.

„„Stab­dis: kol Ūkio mi­nis­te­ri­ja, drau­di­kai ir bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai aiš­ki­na­si tar­pu­sa­vy­je, gy­ven­to­jai ne­ga­li pra­dė­ti bank­ro­to pro­ce­sų.  

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

At­si­mu­šė į sie­ną

Lie­tu­vo­je vei­kian­tys fi­zi­nio as­mens bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai skun­ džia­si pa­te­kę į keb­lią pa­dė­tį. Ko­vo 1 d. įsi­ga­lio­jo ūkio mi­nist­rės Bi­ru­tės Vė­sai­tės įsa­ky­mas, ku­ris nu­ma­ to, kad bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius, siek­da­mas at­lik­ti fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­ce­dū­ras, turi draus­tis bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­ si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­ lo­muo­ju drau­di­mu. Ūkio mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, to­ kios tai­syk­lės nu­sta­ty­tos at­si­žvel­ giant į bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių veik­los spe­ci­fi­ką, nes at­si­ran­da ri­ zi­ka pa­da­ry­ti di­de­lę ža­lą ki­tiems as­me­nims. To­dėl šia drau­di­mo rū­ ši­mi sie­kia­ma ap­sau­go­ti bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­to­rių nuo fi­nan­si­nių nuo­sto­lių, o tre­tie­siems as­me­nims ga­ran­tuo­ti ža­los at­ly­gi­ni­mą tuo at­ ve­ju, jei bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius sto­ko­tų lė­šų šiai ža­lai at­ly­gin­ti. Ta­čiau pir­mų­jų pra­šy­mų ad­mi­ nist­ruo­ti bank­ro­to pro­ce­dū­ras su­ lau­kę ad­mi­nist­ra­to­riai ne­ga­li im­tis dar­bo, nes paaiš­kė­jo, kad nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė ne­tu­ri Lie­tu­ vos ban­ko iš­duo­tos li­cen­ci­jos teik­ ti to­kio drau­di­mo pa­slau­gas. Tad

ap­si­draus­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­ sa­ko­my­bės pri­va­lo­muo­ju drau­di­ mu pa­no­rę ad­mi­nist­ra­to­riai li­ko it mu­sę kan­dę, o pra­si­dė­ti tu­rė­ju­ sios gy­ven­to­jų bank­ro­to pro­ce­dū­ ros su­sto­jo. Ne­ga­li kreip­tis į teis­mus

Nors Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­ to įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo ko­vo 1 d., iš kar­to teik­ti pa­reiš­ki­mo dėl bank­ ro­to by­los iš­kė­li­mo fi­zi­niai as­me­ nys ne­ga­lė­jo, nes įsta­ty­me nu­ma­ ty­ta, kad fi­zi­nis as­muo ke­tin­da­mas pa­teik­ti pa­reiš­ki­mą iš­kel­ti bank­ro­ to by­lą pri­va­lo ne vė­liau kaip prieš mė­ne­sį raš­tu in­for­muo­ti vi­sus sa­vo kre­di­to­rius. Tai reiš­kia, kad gy­ven­ to­jai ga­li pa­teik­ti pa­reiš­ki­mą teis­ mui dėl bank­ro­to by­los tik nuo ba­ lan­džio 1 d. „Atė­jo ta die­na, kai gy­ven­to­jai ga­li teis­me pra­dė­ti bank­ro­to pro­ ce­dū­ras. Ta­čiau tam jie pri­va­lo tu­ rė­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių. Bet paaiš­kė­jo, kad tai neį­ma­no­ma. Nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė mū­sų ne­drau­džia ir, at­ro­do, bent ar­ti­ miau­siu me­tu ne­draus“, – dien­raš­ čiui skun­dė­si bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rius Au­ri­mas Va­lai­tis. Pak­laus­tas, kaip su­si­da­rė to­ kia si­tua­ci­ja, jis tik skės­čio­jo ran­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

ko­mis ir tei­gė, kad to rei­kia klaus­ ti to­kią tvar­ką pa­tvir­ti­nu­sios Ūkio mi­nis­te­ri­jos. „Čia dar vie­nas val­džios ne­su­ si­kal­bė­ji­mo pa­vyz­dys. Ži­no­ma, ad­mi­nist­ra­to­riams gai­la pra­ras­ ti po­ten­cia­lius klien­tus, ta­čiau dar la­biau gai­la tų žmo­nių, ku­rie no­ ri at­si­kra­ty­ti sko­lų naš­tos, bet dėl keis­tų rei­ka­la­vi­mų to pa­da­ry­ti ne­ ga­li“, – kal­bė­jo A.Va­lai­tis.

Au­ri­mas Va­lai­tis:

Nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė mū­sų ne­ drau­džia ir, at­ro­ do, bent ar­ti­miau­siu me­tu ne­draus.

Į Lie­tu­vos ban­ką ne­sku­ba

O drau­di­mo bend­ro­vės kol kas ne­ si­ver­žia kreip­tis į Lie­tu­vos ban­ką li­cen­ci­jos, kad ga­lė­tų teik­ti bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­ jo drau­di­mo pa­slau­gas. Anot drau­ di­kų, kol kas bank­ro­to pro­ce­dū­ras reg­la­men­tuo­jan­tys tei­sės ak­tai jų ne­ten­ki­na.

„Šiuo me­t u fi­z i­n ių as­m e­n ų bank­ro­t ų ad­m i­n ist­ra­v i­m ą reg­ la­men­tuo­jan­tys tei­sės ak­tai nė­ra priim­ti­ni drau­di­mo bend­ro­vėms. Kai šie ak­tai bus pa­ko­re­guo­ti taip, kad bū­tų priim­ti­ni drau­di­mo bend­ro­vėms, tuo­met mes svars­ ty­si­me, ar siek­ti li­cen­ci­jos draus­ ti fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to ad­mi­ nist­ra­to­rius“, – dien­raš­čiui sa­kė bend­ro­vės „BTA drau­di­mas“ va­ do­vau­jan­ty­sis BCA ir avia­ci­nių ri­ zi­kų drau­di­mo spe­cia­lis­tas Eu­ge­ ni­jus Bu­la­vas. To­kios pat po­zi­ci­jos lai­ko­si ir ki­ tos drau­di­mo bend­ro­vės. „Si­tua­ci­ja mums ži­no­ma“

O Ūkio mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai tei­ gia, kad šiuo me­tu pro­ble­mą sten­ gia­ma­si spręs­ti, ir fi­zi­nio as­mens bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riams kol kas siū­lo draus­tis ki­tų ES ša­lių drau­di­mo bend­ro­vė­se. „Jū­sų įvar­dy­ta si­tua­ci­ja mums ži­no­ma, prie šio klau­si­mo dir­ba­ma, – sa­vait­raš­čiui tei­gė Ūkio mi­nis­ te­ri­jos Ne­mo­ku­mo po­li­ti­kos sky­ riaus ve­dė­jas Žyd­rū­nas Paš­kaus­ kas. – Ūkio mi­nis­te­ri­ja, reng­da­ma įsa­ky­mą dėl bank­ro­to ad­mi­nist­ra­ to­riaus prie­vo­lės draus­tis pro­fe­si­ nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­ lo­muo­ju drau­di­mu, kon­sul­ta­vo­si

tiek su drau­di­mo įmo­nė­mis, tiek su Lie­tu­vos ban­ku.“ Pa­sak jo, Ūkio mi­nis­te­ri­ja įgy­ ven­di­no Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus ir pa­tvir­ti­ no stan­dar­ti­nes to­kių su­tar­čių są­ ly­gas, pa­gal ku­rias drau­di­mo bend­ ro­vė tu­ri su­for­muo­ti pro­duk­tą. „Atk­rei­pia­me dė­me­sį, kad li­ cen­ci­ja teik­ti to­kias pa­slau­gas iš­ duo­da­ma tik ta­da, kai drau­di­mo bend­ro­vė krei­pia­si į li­cen­ci­ją iš­ duo­dan­čią ins­ti­tu­ci­ją su­for­muo­ da­ma pro­duk­tą rin­kai. Šiuo me­tu nė vie­na drau­di­mo bend­ro­vė ne­tu­ ri Lie­tu­vos ban­ko iš­duo­tos li­cen­ci­ jos teik­ti pro­fe­si­nio ci­vi­li­nės at­sa­ ko­my­bės drau­di­mo pa­slau­gą, nes, mū­sų ži­nio­mis, ne­si­krei­pė į li­cen­ ci­ją iš­duo­dan­čią ins­ti­tu­ci­ją. Vis dėl­to šiuo me­tu Lie­tu­vo­ je drau­di­mo pa­slau­gas tiek įmo­nių bank­ro­to, tiek įmo­nių rest­ruk­tū­ri­ za­vi­mo at­ve­ju tei­kia ki­tų ES vals­ ty­bių na­rių drau­di­mo įmo­nių fi­ lia­lai Lie­tu­vo­je, ku­rie vei­kia pa­gal sa­vo vals­ty­bių prie­žiū­ros ins­ti­tu­ ci­jų nu­sta­ty­tas tai­syk­les ir tei­kia pa­slau­gas Lie­tu­vos drau­dė­jams. ES vals­ty­bės na­rės drau­di­mo įmo­ nių fi­lia­lui ne­rei­kia tu­rė­ti Lie­tu­vos drau­di­mo prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos iš­duo­tos li­cen­ci­jos teik­ti to­kią pa­ slau­gą“, – dės­tė Ž.Paš­kaus­kas.


11

ketvirtADIENIS, balandžio 4, 2013

turtas Ne­dar­bas – ­ tarp di­džiau­sių ES

Vie­toj že­mės siū­lys miš­ką

Lie­tu­vo­je va­sa­rį ne­dar­bas bu­vo vie­nas di­ džiau­sių Eu­ro­po­je. Ne­dar­bas va­sa­rį ša­ly­je su­ma­žė­jo iki 13,1 pro­c. (sau­sį – 13,3 pro­c.) ir iš­si­lai­kė aš­tun­to­je vie­to­je iš 27 ES ša­lių, kaip ro­do šią sa­vai­tę pa­skelb­ti ES sta­tis­ ti­kos tar­ny­bos duo­me­nys. Per me­tus ne­ dar­bas su­ma­žė­jo 0,5 pro­cen­ti­nio punk­ to. Jau­ni­mo iki 25 me­tų ne­dar­bas Lie­tu­ vo­je per mė­ne­sį su­ma­žė­jo 0,4 pro­cen­ti­nio punk­to, iki 25,3 pro­c.

Už grą­ži­na­mą že­mę mies­te atei­ty­je ga­lės bū­ ti at­ly­gin­ta ne tik že­me ar van­dens tel­ki­niu už­mies­ty­je, bet ir miš­ku. Že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­ja pa­ren­gė tai nu­ma­tan­čias Nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas. Įs­ta­ty­mo pro­jek­te nu­ro­ do­ma, kad pra­šy­mus dėl at­ly­gi­ni­mo už že­mę miš­ku žmo­nės ga­lės teik­ti iki 2014 m. sau­sio pa­bai­gos. Šiuo me­tu 12,2 tūkst. gy­ven­to­jų dar ne­grą­žin­ta 8,1 tūkst. hek­ta­rų že­mės.

­tos kliū­tys Ką sa­ko tai­syk­lės Ūkio mi­n ist­rės įsa­k y­mu pa­gal Fi­ zi­n ių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mą bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­to­r iaus at­sa­ ko­my­bė tu­ri bū­ti drau­d žia­ma pri­ va­lo­muo­ju drau­di­mu, kai at­lie­kant bank­ro­to pro­ce­dū­ras fi­zi­niams ar ju­ri­d i­n iams as­me­nims pa­da­ro­ma ža­la vir­ši­ja 1 tūkst. li­tų. Drau­d žia­muo­ju įvy­k iu lai­ko­m i bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­to­r iaus ar jo dar­buo­to­jų ne­tei­sė­t i veiks­mai at­ lie­kant fi­z i­n ių as­me­nų bank­ro­to pro­ce­dū­ras. Bank­ro­to ad­m i­n ist­ ra­to­r ius pro­fe­si­nės ci­v i­l i­nės at­sa­ ko­my­bės pri­va­lo­muo­ju drau­di­mu drau­džia­mas su­da­rant ati­tin­ka­mą su­tar­tį. Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­ si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­ lo­mo­jo drau­d i­mo mi­n i­ma­l i drau­ di­mo su­ma yra 100 tūkst. li­tų vie­ nam drau­džia­ma­jam įvy­kiui ir 200 tūkst. li­t ų vi­siems drau­d žia­m ie­ siems įvy­kiams per me­tus. Bank­ro­ to ad­mi­nist­ra­to­rius ga­li pa­ts pa­pil­ do­mai draus­tis bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ ko­my­bės drau­d i­mu už fi­z i­n iams ar ju­ri­di­niams as­me­nims pa­da­ry­tą ža­lą at­lie­kant fi­zi­nių as­me­nų bank­ ro­to pro­ce­dū­ras. Drau­di­kas, tu­rin­tis tei­sę Lie­tu­vo­je vyk­dy­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių pro­fe­si­nės ci­v i­l i­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mą­jį drau­di­mą, pri­va­lo su­ da­ry­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­v i­l i­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­d i­mo su­tar­t į su bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­to­r iu­m i, pa­ tei­k u­siu pra­šy­mą ir vi­sus šiai su­ tar­čiai su­da­ry­ti bū­ti­nus duo­me­nis bei do­ku­men­tus. Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius teis­mui pri­va­lo pa­teik­ti bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ ko­my­b ės pri­va­lo­mo­jo drau­d i­mo liu­di­ji­mo ko­pi­ją.

12,5

tūkst. as­me­nų ga­li pa­si­nau­do­ti fi­zi­nio as­mens bank­ro­to ga­li­my­be.

Komentaras

Aud­rius Bi­gu­zas

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

L

ie­t u­vos Res­p ub­l i­kos fi­z i­ nių as­m e­nų bank­ro­to įsta­ ty­m o 13 str. 1 d. nu­r o­d o, jog bank­ro­to ad­m i­n ist­r a­ to­r iaus pro­fe­s i­n ė ci­v i­l i­n ė at­s a­ko­ my­b ė už at­l ie­k ant fi­z i­n ių as­m e­n ų bank­ro­to pro­c e­d ū­r as fi­z i­n iams ar ju­r i­d i­n iams as­m e­n ims pa­d a­r y­t ą ža­l ą, vir­š i­j an­č ią 1000 li­t ų, drau­d žia­ ma pro­fe­s i­n ės at­s a­ko­my­b ės pri­v a­ lo­m uo­j u drau­d i­m u. Tai­g i įsta­t y­ mas nu­m a­to ne gy­v y­b ės drau­d i­m o ša­kos bend­ro­s ios ci­v i­l i­n ės at­s a­ko­ my­b ės drau­d i­m o rū­š į, skir­t ą as­m e­ nims, vyk­d an­t iems fi­z i­n ių as­m e­nų bank­ro­to pro­c e­d ū­r ų ad­m i­n ist­r a­v i­ mo veik­l ą. Šiuo me­t u Lie­t u­v os ban­k as nė­ ra su­tei­kęs li­c en­c i­j ų Lie­t u­vos Res­ pub­l i­ko­j e vei­k ian­č ioms drau­d i­m o bend­r o­v ėms ar už­s ie­n io drau­d i­ mo bend­ro­v ių fi­l ia­l ams draus­t i as­ me­n is, ad­m i­n ist­r uo­j an­č ius fi­z i­n ių as­m e­n ų bank­ro­to pro­c e­d ū­r as. Ka­ dan­g i įsta­t y­m as aiš­k iai reg­l a­m en­ tuo­j a, jog as­m e­n ims, sie­k ian­t iems vyk­d y­t i fi­z i­n ių as­m e­n ų bank­r o­t o ad­m i­n ist­ra­v i­mo pro­ce­dū­ras, bū­t i­n a spe­c ia­l i drau­d i­m o ap­s au­g a, drau­ di­k ai bū­tent tu­r i su­teik­t i to­k ią spe­ cia­l ią ap­s au­g ą be­s i­k rei­p ian­t iems bank­ro­to ad­m i­n ist­r a­to­r iams. To­k ia iš­v a­d a iš to, kad įsta­t y­m o 13 str. 2 d. nu­ro­do, jog bank­ro­to ad­m i­n ist­r a­to­ riaus pro­fe­s i­nės ci­v i­l i­nės at­s a­ko­my­ bės pri­va­lo­mo­j o drau­d i­mo ob­j ek­t as yra bank­ro­to ad­m i­n ist­r a­to­r iaus ci­ vi­l i­n ė at­s a­ko­my­b ė už drau­d i­mo su­ tar­t ies ga­l io­j i­m o me­t u bank­ro­to ad­ mi­n ist­r a­to­r iaus ir (ar) jo dar­b uo­to­j ų ne­tei­s ė­t ais veiks­m ais per fi­z i­n ių as­ me­nų bank­ro­to pro­ce­dū­ras pa­d a­r y­ tą ža­l ą. Tai­g i to­k ią si­t ua­c i­ją pir­m iau­s ia reik­ tų im­t is spręs­t i Lie­t u­vos ban­k ui su­ tei­k iant ati­t in­ka­mas li­cen­c i­jas drau­ di­mo bend­ro­vėms. Prie­š in­g u at­ve­ju pa­t s Bank­ro­to de­p ar­t a­men­t as prie Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos ūkio mi­n is­te­ ri­jos tu­rė­t ų im­t is spręs­t i šią pro­ble­ mą pa­s i­r ink­da­mas už­s ie­n io drau­d i­ mo bend­ro­vę kaip drau­d i­k ą, ku­r is už­t ik­r in­t ų įsta­t y­mo 13 str. įgy­ven­d i­ ni­m ą. Pa­m i­nė­t i­na, kad pa­na­š iai yra pa­s iel­g ę ir Lie­t u­vos no­t a­r ų rū­m ai, jie 2008 m. per drau­d i­mo tar­pi­n in­ką Lie­tu­vo­je su­da­rė drau­d i­mo su­tar­t į su Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos drau­di­mo bend­ ro­ve „Lloyd’s“.

2,9

mlrd. kub. m du­jų šie­met tu­rė­tų su­nau­do­ti Lie­tu­va.

Vyk­ti į Lat­vi­ją ne­be­rei­kia Fi­z i­n ių as­me­nų bank­ro­to įsta­t y­mas, ku­r io pa­g rin­d i­n is tiks­las – at­k ur­t i as­ mens mo­k u­mą, įsi­ga­l io­jo ko­vo 1 d. Įs­ ta­t y­mas už­t ik­r ins su­ba­lan­suo­tą kre­ di­to­r ių rei­k a­l a­v i­mų ten­k i­n i­m ą sie­ kiant tei­sin­gos sko­l i­n in­ko ir jo kre­d i­ to­r ių in­te­re­sų pu­siaus­v y­ros. Iki šiol Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos įsta­t y­ mai ne­nu­m a­tė ne­mo­k aus as­mens bank­ro­to ga­l i­my­b ės – tur­to išieš­ko­ji­ mas ga­lė­jo bū­t i at­l ie­ka­mas ne­r i­bo­t ą lai­ko­t ar­pį, to­dėl mū­s ų vals­t y­b ės pi­ lie­čiai ieš­ko­jo ga­l i­my­bės bank­r u­t uo­ ti už­sie­n io ša­ly­se, daž­n iau­siai Lat­v i­ jo­je ar Jung­t i­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Fi­z i­n io as­mens bank­ro­to tei­si­n io re­g u­l ia­v i­ mo ne­bu­v i­mas ne­su­da­rė są­ly­g ų as­ me­n ims kuo grei­č iau at­k ur­t i mo­k u­ mą ir vėl tap­t i ak­t y­v iais var­to­to­jais ar už­s iim­t i ko­mer­c i­ne veik­l a, kaip tei­g ia­ma pra­ne­š i­me spau­dai. Nau­j a­s is įsta­t y­m as su­teiks ga­l i­my­ bę bank­r u­t uo­t i tik są­ž i­n in­g iems fi­ zi­n iams as­me­n ims. Nus­t a­č ius, kad bank­r u­t uo­j an­t is as­muo vei­kė ne­ są­ž i­n in­gai, pra­dė­t as fi­z i­n io as­mens bank­ro­to pro­ce­s as bus nu­t rauk­t as, o pa­s i­n au­do­t i šia įsta­t y­mo tei­k ia­ ma ga­l i­my­b e jam bus už­d raus­t a 10 me­t ų. Fi­z i­n ių as­me­nų bank­ro­to įsta­t y­mas

tai­ko­mas as­me­n ims, ku­r ių nuo­la­t i­nė gy­ve­n a­m o­j i vie­t a yra Lie­t u­vo­ je. Fi­z i­n io a s ­m e n s b a n k ­r o ­ to pro­ce­s ą ga­l i ini­c i­juo­ ti tik pa­t s as­muo, kai jis ne­g a­l i įvyk­ dy­t i sko­l i­n ių įsi­p a­rei­ go­ji­mų, ku­r ių su­ma vir­š i­ ja 25 mi­n i­ma­l ias mė­ne­si­nes al­ gas (25 tūkst. li­t ų). Fi­zi­nio as­mens kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­ mams ten­k in­t i ir jo mo­k u­mui at­k ur­ ti tu­rės bū­t i pa­reng­tas pla­nas, ku­r io įgy­ven­d i­n i­mo truk­mė ne­ga­l i bū­t i il­ ges­nė nei pen­ke­r i me­tai. Pla­nui tu­rės pri­t ar­t i kre­d i­to­r ių su­s i­r in­k i­mas, o jį pa­t vir­t in­t i – bank­ro­to by­l ą nag­r i­nė­ jan­t is teis­mas. Bai­g us fi­z i­n io as­mens bank­ro­to pro­ce­są, pla­ne nu­ma­t y­t i li­ kę ne­pa­ten­k in­t i kre­d i­to­r ių rei­ka­la­v i­ mai nu­ra­šo­m i. Bank­r u­t uo­jan­č io as­mens tur­t u bei gau­na­mo­mis lė­šo­mis pa­gal įsta­ty­me ir pla­ne nu­sta­t y­t ą tvar­ką dis­po­nuos bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­to­r ius. Nuo pat bank­ro­to pro­ce­s o pra­d žios iki pa­ bai­gos bank­r u­t uo­j an­t is są­ž i­n in­g as

as­muo vi­sus gry­nuo­sius pi­n i­g us lai­ kys sa­vo as­me­n i­nė­je są­skai­to­je ir pa­ gal pla­ne nu­sta­ty­tą tvar­ką kre­d i­to­r ių rei­ka­la­vi­mams ten­k in­t i bei bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­v i­mo iš­lai­doms ap­mo­kė­t i skir­tas lė­šas per­ves į bank­ro­to ad­m i­ nist­ra­to­riaus var­du ati­da­ry­tą de­po­zi­ ti­nę są­skai­t ą. Bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­to­r ius or­g a­n i­ zuos vi­s as bank­ro­to pro­ce­dū­r as, pla­no įgy­ven­d i­n i­mą, įskai­tant ir as­ mens tur­to par­d a­v i­m ą. Bank­ro­to ad­m i­n ist­ra­to­r ių ga­l i pa­s i­r ink­t i pa­t s bank­r u­t uo­jan­t is as­muo.

Atsiprašome, kad pasivijome ir aplenkëme. Naujoji ÐKODA Octavia

ŠKODA Octavia modeliø kombinuotojo reþimo degalø sànaudos ir CO² emisija: 3,8 – 6,1 l/100 km; 99–141 g/km Naujoji ŠKODA Octavia pasikeitë neatpaþástamai. Tiek iðvaizda, tiek dydþiu, tiek kokybe. Tad nieko keisto, kad ji pasivijo ir aplenkë savo konkurentus. Naujas elegantiðkas dinamiðkø linijø dizainas. 102 kg sumaþintas svoris, padedantis taupyti degalus. Kol kas didþiausia savo klasëje bagaþinë ir erdvus salonas visiems keleiviams. Protingi sprendimai ir nematomos technologijos, dël kuriø vairuoti automobilá yra smagu, saugu ir malonu. Atvykite á atnaujintà ÐKODA salonà UAB „Hokla“ adresu Ðilutës pl. 19, Klaipëda ir susipaþinkite su ja ið naujo. UAB „Hokla“ Šilutës pl. 19, Klaipëda Tel. (8 46) 312 835, e. paðtas klaipeda@skoda.lt www.hokla.lt


12

82AC6?A.162;6@/.9.;1 6<! KETVIRTADIENIS, balandĹžio 4, 2013

PASAULIS Pasaulis Ă A.?6.:<76 =?6;02@Âź

@A60567<@ .B8<@

B168.6 AÂźC.6

6`]N[VW\`]_V[PR`Ă&#x203A;0_V`aV[NOb c\VXcVR`aNQb\aV]N_\QfZĂş XNV]Ă&#x;aN_VNZ\WVX\_b]PVW\`Of Y\WR.XVcNVgQbXNQ`XN[QNYN` `bQb\`QN_cVR[Ă&#x2013;`ZĂ­TĂ&#x;XN_N YVNb`7\[\8N_\YV\Nba\_VaRabV =V_ZĂ&#x2013;XN_aĂ&#x2013;6`]N[VW\`XN_NYV X\`V\`RVZ\`[N_Ă&#x203A;f_NXcVR Ă&#x2DC;VNZNĂ&#x;aRV`ZĂ&#x2013;V_Ă&#x;aN_VNZN]N QN_Vb`V[b`V R[TVZĂ&#x2013;

8V[VW\`TRYOĂ&#x203A;a\WNV`b_NQ\VcV `\## Z\[R`Xb_VR bc\XNV QVQ VbYĂ&#x203A;[b\YVNb N]_NĂ&#x203A;Wb`Ă&#x; ]R[XaNQVR[Ă&#x;b cR_aĂ&#x203A;QNbTVNb [RV%XNY[NXN`VĂş;RYNVZĂ&#x203A; [baVX\cVRa\cĂ&#x203A;WRĂ&#x;_fab`[b\AV ORa\`\`aV[Ă&#x203A;`9UN`\`=N`NX cNY`afOV[Ă&#x203A;` V[VN`XYNVQ\`TNYV ZfOĂ&#x203A;`_N`aVTfcĂşYVXb`VĂş Z\ [VĂşZR[X\`

/_VaN`:VPXN`=UVY]\aaN`V_W\

Z\[N:NV_RNQ`bQRTV[Ă?R V``Nc\cNVXb`Obc\]_V]N V[ aVXNYaNV`QĂ&#x203A;Y[RafĂ&#x2DC;V[V\[b b QfZ\=UVY]\aaNV`bTNYc\W\N] YNV`afaV`Nc\[NZĂ&#x2013;OR[gV[bV_ WĂ&#x;]NQRTaVVTRYOĂ&#x203A;aVcNVXb`\ XNYaĂ?`bcR_`aVObcb`VNV:=UVY ]\aa\ZRVYb RVANĂ&#x2DC;VNbcNVXĂş WVRZ`VTRYOĂ&#x203A;aV[R]NcfX\

OlandĹł skolos

Nyderlandai ir Vokietija â&#x20AC;&#x201C; du Europos cerberiai, stumiantys grieĹžtas taupymo priemones. Bet olandai patys yra priversti sukti galvas dÄ&#x2014;l savo ekonomikos ir finansĹł.

Nyderlandus kamuoja didelÄ&#x2014;s skolos, ekonomikos augimas nerodo ÄŻspĹŤdingo tempo, o nedarbas diena iĹĄ dienos auga. Daugiausia problemĹł yra nekilnojamojo turto sektoriuje. Po Amerikos banko â&#x20AC;&#x17E;Lehman Brothersâ&#x20AC;&#x153; bankroto nekilnojamojo turto kainos Nyderlanduose Ä&#x2014;mÄ&#x2014; sparÄ?iai kristi. Ĺ alies bankai iki krizÄ&#x2014;s dosniai skolino ĹžmonÄ&#x2014;ms pinigĹł nekilnojamajam turtui ÄŻsigyti, taÄ?iau neapskaiÄ?iavo, kad daugelis klientĹł gali paskolĹł nesugebÄ&#x2014;ti grÄ&#x2026;Ĺžinti. Centrinis ĹĄalies bankas prieĹĄ deĹĄimtmetÄŻ ÄŻĹžvelgÄ&#x2014; pigiĹł paskolĹł pavojĹł, bet niekas nesitikÄ&#x2014;jo, kad grÄ&#x2014;smÄ&#x2014; reali. Ĺ iuo metu NyderlandĹł bankai pagal suteiktas paskolas â&#x20AC;&#x201C; absoliutĹŤs Europos rekordininkai. Jie yra paskolinÄ&#x2122; gyventojams net 650 mlrd. eurĹł. Vien vartotojĹł skolos bankams siekia 250 proc. vartotojĹł disponuojamĹł pajamĹł. Tiesa, Nyderlandai iĹĄlieka viena konkurencingiausiĹł ES valstybiĹł, taÄ?iau nekilnojamojo turto burbulo sprogimas gali nuneĹĄti visÄ&#x2026; ĹĄalies ekonomikÄ&#x2026;. Kita problema â&#x20AC;&#x201C; augantis nedarbo lygis. Jis siekia 7,7 proc. Nyderlandai patvirtino 46 mlrd. eurĹł taupymo programÄ&#x2026;, bet to nepakaks, kad ĹĄalis galÄ&#x2014;tĹł atitikti ES nustatytÄ&#x2026; skolos dydÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Viena didĹžiausiĹł problemĹł â&#x20AC;&#x201C; maĹžÄ&#x2014;jantis vartojimasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; situacijÄ&#x2026; komentavo Johannesas Hersas, Ekonomikos ministerijos patarÄ&#x2014;jas. Jis prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulÄ&#x2014;tÄ&#x2014;s dar 0,5 proc. Per ĹĄiĹł metĹł vasarÄŻ ĹĄalyje bankrutavo 755 bendrovÄ&#x2014;s. Tai absoliutus rekordas, kokio ĹĄalis nematÄ&#x2014; nuo pat 1981 m. TĹŤkstanÄ?ius darbuotojĹł priversti atleisti ir ĹĄalies bankai, kuriĹł blogĹłjĹł paskolĹł portfeliai diena iĹĄ dienos puÄ?iasi. VasarÄŻ vyriausybÄ&#x2014; buvo priversta nacionalizuoti ketvirtÄ&#x2026; pagal dydÄŻ ĹĄalyje SNS bankÄ&#x2026;, nes ĹĄios ďŹ nansinÄ&#x2014;s institucijos blogĹłjĹł paskolĹł portfelis buvo pernelyg didelis. Daugelis jaunĹł ĹĄeimĹł tikisi, jog pavyks iĹĄlaikyti savo darbo vietas, kad galÄ&#x2014;tĹł iĹĄmokÄ&#x2014;ti paskolas, nors ÄŻsigytas nekilnojamasis turtas ir nuvertÄ&#x2014;jo. â&#x20AC;&#x17E;Der Spiegelâ&#x20AC;&#x153; inf.

Pastaruoju metu garsiai trimituota, kad Kipras supykdÄ&#x2014; RusijÄ&#x2026; su Vokietija. Ar tikrai Berlynoâ&#x20AC;&#x201C; Maskvos aĹĄis braĹĄka? GalbĹŤt prieĹĄingai?

ď ŽSusitiks: C=baV[N`V_.:R_XRY]R_`Nc\`b`VaVXVZĂ&#x2013;Ă&#x;ZĂ&#x203A;[R`Ă&#x;C\XVRaVW\WRab_Ă&#x203A;`N]VRXĂ&#x2013;]NXNYOĂ&#x203A;aV 

Kipras â&#x20AC;&#x201C; atpirkimo oĹžys? PinigĹł nutekÄ&#x2014;jimas

Rusijoje korupcija kaip degtinÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; tarsi blogas ĹĄalies simbolis. V.Putinas nuo pat savo treÄ?iosios kadencijos pradĹžios neslÄ&#x2014;pÄ&#x2014;, kad korupcijÄ&#x2026; raus su ĹĄaknimis. Antai â&#x20AC;&#x17E;Transparency Internationalâ&#x20AC;&#x153; ir vÄ&#x2014;l RusijÄ&#x2026; priskyrÄ&#x2014; prie labiausiai korumpuotĹł valstybiĹł pasaulyje. Ru sams ati te ko â&#x20AC;&#x17E;garbin gaâ&#x20AC;&#x153; 133-ioji vieta iĹĄ 176 valstybiĹł. Ĺ iÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122; Kremliaus ĹĄeimininkas ÄŻpareigojo valdininkus, parlamentarus ir valstybiniĹł bendroviĹł vyriausiuosius vadybininkus per tris mÄ&#x2014;nesius atsikratyti uĹžsieniniĹł aktyvĹł. Tai â&#x20AC;&#x201C; ne pirmas kartas, kai Kremlius siunÄ?ia panaĹĄius signalus. Daugelis ĹĄÄŻ ÄŻpareigojimÄ&#x2026; susiejo su krize Kipre, o Kremlius pareiĹĄkÄ&#x2014;, jog tai â&#x20AC;&#x201C; vienas kovos su korupcija strategijos etapĹł. EsÄ&#x2026; pinigai ofĹĄoruose neĹĄvarĹŤs. â&#x20AC;&#x17E;The New York Timesâ&#x20AC;&#x153; alcentavo, kad pinigĹł nutekÄ&#x2014;jimas iĹĄ Rusijos â&#x20AC;&#x201C; nuolatinis procesas. Rusijos milijardieriai tiek laiko pinigus, tiek registruoja savo bendroves DidĹžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Ĺ veicarijoje ir Kipre. Sklinda gandas, kad net pats V.Putinas laiko santaupas uĹžsienyje. Kaip tvirtina â&#x20AC;&#x17E;The New York Timesâ&#x20AC;&#x153;, vien 2008 m. iĹĄ Rusijos iĹĄtekÄ&#x2014;jo apie 350 mlrd. JAV doleriĹł. Kur pinigai nuplaukÄ&#x2014;? ÄŽ ES, tiksliau, ES viduje plĹŤduriuojan��?ias ďŹ -

nansines salas, dar vadinamas mokesÄ?iĹł rojumi. Viena jĹł buvo Kipras. Deja, po krizÄ&#x2014;s ĹĄios ĹĄalies bankĹł sistemoje apie 60 proc. indÄ&#x2014;liĹł, kuriĹł vertÄ&#x2014; didesnÄ&#x2014; nei 100 tĹŤkst. doleriĹł, iĹĄnyks kaip dĹŤmas.

Vokietija galbĹŤt sÄ&#x2026;moningai skandina KiprÄ&#x2026;, planuodama per krizÄ&#x2122; pereiti prie dviejĹł greiÄ?iĹł Europos. LiĹŤto dalis nuostoliĹł, regis, teks Rusijos pilieÄ?iams. Bent tai tvirtina VakarĹł Ĺžiniasklaida. Juk net didĹžiosios Rusijos valstybÄ&#x2014;s valdomos ÄŻmonÄ&#x2014;s, tokios kaip â&#x20AC;&#x17E;Rosneftâ&#x20AC;&#x153; ir bankas VTB, Kipre turi sÄ&#x2026;skaitas. VokieÄ?iĹł ir rusĹł susitarimas?

Kremliaus reakcija ÄŻ Kipro krizÄ&#x2122; buvo tulĹžinga. Daugelis pasaulio leidiniĹł net Ä&#x2014;mÄ&#x2014; svarstyti, ar tik Kipro problemos neiĹĄardys gerĹł Maskvos ir Berlyno santykiĹł. Visgi galbĹŤt grieĹžta reakcija tebuvo taktinis Ä&#x2014;jimas? Kitas klausimas â&#x20AC;&#x201C; taip ir neaiĹĄku, kas ir kÄ&#x2026; prarado Kipre, kokie iĹĄ tiesĹł yra Rusijos pilieÄ?iĹł nuostoliai. GalbĹŤt V.Putinui, prieĹĄingai, buvo paranku suĹžinoti, kas ir kiek

lÄ&#x2014;ĹĄĹł laiko ofĹĄoruose? Ir galbĹŤt jis ĹĄiÄ&#x2026; informacijÄ&#x2026; gavo iĹĄ tĹł paÄ?iĹł vokieÄ?iĹł? KlausimĹł daugiau nei atsakymĹł. Rusijos ekspertas Sergejus Karaganovas, duodamas interviu laikraĹĄÄ?iui â&#x20AC;&#x17E;Vzgliadâ&#x20AC;&#x153;, retoriĹĄkai paklausÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;Kas sugalvojo Kipro krizÄ&#x2122;?â&#x20AC;&#x153; Ir Ä?ia pat atsakÄ&#x2014;, kad reikÄ&#x2014;tĹł Ĺžvelgti ÄŻ BerlynÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ manau, kad iĹĄ stipraus euro, kuris realiai remsis Vokietija, sukĹŤrimo jie (vokieÄ?iai) laimÄ&#x2014;s vÄ&#x2014;l. DidesnÄ&#x2014; dalis darbotvarkÄ&#x2014;s, kuri svarstoma televizoriĹł ekranuose, â&#x20AC;&#x201C; tai veikiausiai ne ta darbotvarkÄ&#x2014;, kuri galbĹŤt yra lyderiĹł galvoseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; ekspertas. S.Karaganovo nuomone, Vokietija siekia, kad euro zona bĹŤtĹł pertvarkyta ÄŻ stipresnÄ&#x2122;, kurioje dominuotĹł Berlynas. Ĺ tai kaip S.Karaganovo iĹĄsakytus ĹžodĹžius pakomentavo politikos mokslĹł daktaras Vadimas Volovojus. â&#x20AC;&#x17E;Vokietija galbĹŤt sÄ&#x2026;moningai skandina KiprÄ&#x2026;, planuodama per krizÄ&#x2122; pereiti prie dviejĹł greiÄ?iĹł (ďŹ nansiniu ir politiniu aspektu) Europos, apie kuriÄ&#x2026; vieĹĄojoje erdvÄ&#x2014;je tai kalbama, tai pamirĹĄtama. Rusija apie tai, kas bus su Kipru, tikriausiai Ĺžinojo (kad ir iĹĄ tos paÄ?ios Vokietijos). GalbĹŤt buvo net sutarta, kad ji praras dalÄŻ ten esanÄ?iĹł savo pinigĹł, bet kiti sugrÄŻĹĄ namo, o, be to, Kipras atskleis visas Kremliui reikiamas sÄ&#x2026;skaitĹł ir schemĹł paslaptis...â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; svarstÄ&#x2014; politologas.

 ?RbaR_`Â&#x2022;[b\a_

Kovotojas su korupcija

DienraĹĄtis pasiteiravo V.Volovojaus, ko iĹĄ tiesĹł siekia V.Putinas, kalbÄ&#x2014;damas apie rusiĹĄkus pinigus Vakaruose. â&#x20AC;&#x17E;VisĹł pirma, nemaĹžai ekspertĹł mano, kad ÄŻ valdĹžiÄ&#x2026; atÄ&#x2014;jusiam V.Putinui reikia sukurti kokÄŻ nors ÄŻvaizdÄŻ. Atrodo, vienas pagrindiniĹł ĹĄio ÄŻvaizdĹžio elementĹł yra kovotojo su korupcija titulas. SakyÄ?iau, visas ĹĄis reikalas su sÄ&#x2026;skaitomis, ĹĄiurkĹĄÄ?iai tariant, yra vienas tos neva kovos su valdininkĹł korupcija elementĹł. Rusijos vieĹĄojoje erdvÄ&#x2014;je ĹĄis klausimas nuolat keliamas. Kitas klausimas, kiek ta vadinamoji kova yra efektyvi ir kiek palies V.Putino aplinkos asmenĹł sÄ&#x2026;skaitas. ÄŽ ĹĄÄŻ klausimÄ&#x2026; sunku atsakyti. Dar sunkiau spÄ&#x2014;lioti, kiekgi pinigĹł V.Putino aplinkos ĹžmonÄ&#x2014;s laiko Vakaruose. Be to, reikÄ&#x2014;tĹł turÄ&#x2014;ti galvoje ir tai, kad Rusijoje teisingumas daĹžniausiai bĹŤna selektyvus. Kas galioja vieniems, toli graĹžu negalioja kitiems. TodÄ&#x2014;l manau, jog ĹĄiuo atveju daugiausia orientuojamasi ÄŻ visuomenÄ&#x2122;, siekiant parodyti, kad V.Putinas nebijo rauti korupcijos su ĹĄaknimisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo ekspertas. O kaip su Kipru ir sÄ&#x2026;skaitomis ĹĄios ĹĄalies bankuose? V.Volovojus pakartojo, kad, jo nuomone, vokieÄ?iai galÄ&#x2014;jo atskleisti savo planus Kipre Rusijai mainais ÄŻ dalies pinigĹł iĹĄsaugojimÄ&#x2026; arba informacijÄ&#x2026; apie sÄ&#x2026;skaitas ĹĄioje ĹĄalyje. ParengÄ&#x2014; Valentinas BerĹžiĹŤnas


13

ketvirtadienis, balandžio 4, 2013

sportas

Po kojomis krito visi varžovai Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai, itin sėkmingai sužaidę Europos jaunimo krepšinio lygos (EYBL) pirmenybių trečiajame ture Klaipėdoje, pateko į finalines varžybas, vyksiančias Rygoje.

Rusus treniruos klaipėdietis

„„Trofėjus: turą laimėję Klaipėdos jaunieji krepšininkai su treneriu V.Zakriu (dešinėje) ir EYBL prezidentu

G.Senhofu.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Virgilijaus Zakrio ir Mindaugo Bugio auklėtiniams žūtbūt reikėjo laimėti ketverias rungtynes. Jaunieji klaipėdiečiai, nors žaidė be traumuoto lyderio Tado Sedekerskio, planą įvykdė su kaupu – laimėjo visus penkis susitikimus. Pirmąją dieną „knašiukai“ žaidė dvi skirtingas rungtynes. Talino „Audentas“ komandą klaipėdiečiai įveikė nesunkiai – 73:46. Draugus į priekį vedęs Matas Andruškevičius pelnė 16 taškų. Šeimininkai paspendė geležinę gynybą, todėl estai iš dvitaškio zonos taikliai metė vos 12 kartų iš 49 (24 proc.). Vakarinėse varžybose laukė kietas Rygos VEF krepšinio mokyklos riešutas. Visas rungtynes pirmavę klaipėdiečiai, išplėšė sunkią pergalę 48:44. Rezultatyviausiai tarp

mūsiškių žaidęs Jonas Stakeliūnas surinko 20 taškų. Sėkmę lėmė daugiau mestų baudų: klaipėdiečiai iš 25 pataikė 15, latviai iš 9 – 5. Be to, lietuviai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 52:41, tačiau dvigubai daugiau sykių suklydo – 16:8. Antrąją dieną uostamiesčio ekipa nugalėjo Arvydo Sabonio krepšinio centrą 65:49 ir Helsinkio (Suomija) „ToPo“ penketuką 60:37. Trečiąją turnyro dieną V.Knašiaus KM ekipa nepasigailėjo Vilniaus krepšinio mokyklos, įveikusi ją 71:51. Rezultatyvumu išsiskyręs M.Andruškevičius pelnė net 26 taškus. Anot trenerio V.Zakrio, pergalę lėmė puiki kova dėl atšokusių kamuolių, kurią klaipėdiečiai laimėjo 50:34. Ture pirmąją vietą užėmę V.Knašiaus KM auklėtiniai bendroje įskaitoje yra antri. Finalinės varžybos, kuriose kovos aštuoni

penketukai, Latvijos sostinėje vyks gegužės 9-12 d. Antri Klaipėdos ture buvo Ispanijos „100*100 Olost“ komandos žaidėjai, treti – VEF KM krepšininkai. Turnyro kovas stebėjęs EYBL lygos prezidentas Guntis Senhofas pagyrė organizatorius už puikų renginį ir geras sąlygas. Svečias pabrėžė, kad klaipėdiečiai gerokai kilstelėjo lygos varžybų rengimo kartelę.

Klaipėdos komanda Džiugas Slavinskas, Mantas Kvedaris, Tomas Verbinskis, Einaras Tubutis, Gediminas Vasiliauskas, Paulius Ilginis, Matas Andruškevičius, Karolis Tamašauskis, Jonas Stakeliūnas, Laurynas Beliauskas, Laimonas Remeikis. Treneriai Virgilijus Zakrys ir Mindaugas Bugys.

Rungtynių statistika V.Knašiaus KM – „Audentas“ 73:46 (26:15, 24:10, 10:12, 13:9). M.Andruškevičius 16, J.Stakeliūnas, K.Tamošauskis po 10. V.Knašiaus KM – VEF KM 48:44 (13:11, 15:7, 6:14, 14:12). J.Stakeliūnas 20, M.Andruškevičius 12. V.Knašiaus KM – „A.Sabonio KCSelteka“ 65:49 (24:18, 13:16, 12:8, 16:7). L.Beliauskas 17, D.Slavinskas, M . A nd r u škev ičiu s po 14 , J.Stakeliūnas 10.

Ričardo Poškos ir Jurgitos Činauskaitės-Četiner auklėtinė praėjusių metų čempionate sensacingai laimėjo čempionės titulą. Ji – pirma pagal reitingą svorio iki 55 kg grupėje. Ankščiau klaipėdietė specializavosi kata (technikos demonstravimo) rungtyje – buvo tarp pajėgiausių Europoje. Išliejusi daug prakaito treniruotėse, dvi vasaras praleidusi stovyklose Tailande D.Mačiūtė pelnytai laimėjo Europos pirmenybių auksą. „Okinavos“ klubo prezidentę pergalėms paruošė naujas treneris – čempionus ugdantis R.Poška. Taip pat Europos karatė organizacijos (EKO) geriausių reitinguose pirmąsias vietas savo svorio grupėse užima Margarita Čiuplytė ir Inga Mikštaitė. Daugkartinė Europos čempionė Rita Pivoriūnaitė

– trečia, triskart sidabro laimėtoja Rūta Brazdžionytė – antra. M.Čiuplytė (treneris Dmitrijus Aleksandrovas) yra lyderė svorio per 65 kg grupėje. Iš Marijampolės kilusi atletė pernai laimėjo net du aukso medalius Europos čempionatuose: buvo pirma Antverpene (Belgija) vykusiame čempionate pagal svorio grupes ir Kielce (Lenkija) surengtose absoliučios grupės pirmenybėse. I.Mikštaitė (treneris Gediminas Varkala) pirmauja svorio iki 65 kg grupėje. Sportininkė viena iš techniškiausių moterų karatė pasaulyje, įvaldžiusi unikalius aukštus smūgius kojomis ir fiziškai labai stipri. Ji pastarųjų trijų Europos čempionatų nugalėtoja, o pasaulio čempionate 2009 metais iškovojo bronzą. Keletą metų iš eilės Europos čempionatų svorio iki 55 kg grupėje dominavusiai Ritai Pivoriūnaitei (treneris Paulius Klapatauskas) pastaraisiais metais nesisekė. Rita aukštesnes vietas ant prizininkų pakylos užleido D.Mačiūtei ir R.Brazdžionytei. Praleidusi 2012 metų Europos čempionatą R.Pivoriūnaitė EKO

Rusijos tinklinio federacijos nariai šios šalies vyrų rinktinės vyriausiuoju treneriu vienbalsiai išrinko Andrejų Voronkovą, 1967 metais Klaipėdoje gimusį specialistą.

nė motais. Ji net triskart tapo Europos suaugusiųjų vicečempione, tačiau ant aukščiausio pakylos laiptelio R.Brazdžionytei dar nepavyko užlipti. Vyrų varžybose Lietuvos rinktinei atstovaus klaipėdietis Lukas Kubilius. „Klaipėdos“ inf.

„Klaipėdos“ inf.

V.Knašiaus KM – „ToPo“ 60:37 (17:9, 13:9, 18:12, 12:7). M.Andruškevičius 20, L.Beliauskas 14, J.Stakeliūnas 11. V.Knašiaus KM – Vilniaus KM 71:51 (17:8, 15:19, 18:18, 21:6). M.Andruškevičius 26, L.Beliauskas 16, J.Stakeliūnas 11.

„„Valia: D.Mačiūtė čempionatui rengiasi įvairiomis sąlygomis.

reitinguose išliko trečia, ji nusiteikusi atsigriebti pasaulio čempionate Vilniuje. R.Brazdžionytė (treneriai Vytautas Kalvaitis ir Remigijus Olšauskas) – viena jauniausių rinktinės narių. Rūta dar šiemet dalyvavo Europos jaunimo iki 22 metų čempionate, tačiau jaunas amžiaus jai

kmingai kopia trenerio karjeros laiptais.

Kaip rašo „Sportas info“, Alekso Petrikausko auklėtinis anksčiau buvo vienas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų tinklininkų. Jis tapo SSRS jaunučių čempionu ir pateko į SSRS jaunučių rinktinę. Kai Klaipėdoje baigė vidurinę mokyklą, tinklininkas buvo pakviestas atlikti karinę tarnybą į CSKA komandą. Netrukus pateko į SSRS jaunių rinktinę, kuri tapo pasaulio jaunių vicečempione. Vėliau A.Voronkovas žaidė Rostove, o baigęs karjerą treniravo Maskvos srities tinklininkus. 2009 m. jis buvo paskirtas Novosibirsko „Lokomotyvo“ vyriausiuoju treneriu. Sibiro šešetukas tapo vienu stipriausiu Rusijoje. Du kartus novosibirskiečiai laimėjo Rusijos taurę ir du kartus žaidė čempionatų pusfinalyje. Praėjusių metų sezone „Lokomotyvas“ pirmą sykį iškovojo teisę žaisti pagrindiniame Europos klubų turnyre – Čempionų lygoje ir vos nepateko tarp keturių stipriausių komandų – ketvirtfinalyje tik po atkaklios kovos pralaimėjo Izmiro „Arkas“ (Turkija). Šiemet A.Voronkovas su Novosibirsko „Lokomotyvo“ komanda pagaliau laimėjo Europos čempionų lygos varžybas. Finale Rusijos klubas nugalėjo italų „Cuneo“. Buvusiam klaipėdiečiui buvo patikėta vadovauti ir Rusijos vyrų rinktinei. Po to, kai praėjusių metų pabaigoje nacionalinei komandai atsisakė vadovauti Vladimiras Alekno, kuris nutarė pagrindinį dėmesį skirti darbui Kazanės „Zenit“ klube, atsirado nemažai kandidatų, tarp jų – ir užsieniečių. Galiausiai liko trys kandidatai – A.Voronkovas, Maskvos „Dinamo“ vyr. treneris Jurijus Čerednikas ir Rusijos studentų tinklinio rinktinės strategas Sergejus Šliapnikovas.

D.Mačiūtės laukia naujas iššūkis Lietuvos kiokušin karatė rinktinės moterys – stipriausios Europoje. O pasaulyje? Atsakymo sulauksime balandžio 13–14 dienomis, kai Vilniuje vyks pasaulio čempionatas, kuriame nacionalinės rinktinės garbę gins ir klaipėdietė Diana Mačiūtė.

„„Pasisekimas: A.Voronkovas sė-


14

ketvirtadienis, balandžio 4, 2013

sportas

Nauja futbolo aikštė bus įrengta laiku

„„Darbštuoliai: vakar naujoje aikštėje įrengdami tūkstančio vietų tribūnas ir atlikdami kitus darbus plušėjo apie 30 darbininkų. 

Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdos futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis patikino, kad naujasis dirbtinės dangos futbolo aikštynas Tarptautinę vaikų gynimo dieną – birželio 1-ąją tikrai priims futbolininkus. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Gerą žinią sporto karaliaus gerbėjams patvirtino ir darbus kuruojantis miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Ignas Pocius. „Iki vasaros bus baigti visi darbai, o nuo birželio 1-osios abiejose – tarptautinių matmenų ir mažesnėje – aikštėse galės bumbsėti kamuoliai, – sakė valdininkas. – Šiandien dėl užsitęsusios žiemos šiek tiek atsiliekame nuo grafiko, tačiau atšilus jis bus pasivytas.“ Pasak I.Pociaus, jei oro sąlygos leis pavyti ir net aplenkti numaty-

tų atlikti darbų grafiką, darbininkų nebus prašoma dirbti greičiau. „Rangovo neskubinsime, tegul objektas bus sutvarkytas kokybiškiau. Savaitė šen ar ten, tai neturi reikšmės“, – sakė savivaldybės atstovas. Prie didžiosios aikštės, kaip ir planuota, bus sukonstruota 1 tūkst. vietų tribūna, pusė vietų bus po stogu. Aikštės bus apšviestos, todėl futbolininkai galės sportuoti ne tik visus metus, bet ir iki vėlaus vakaro. Anot I.Pociaus, praėjusiais metais patvirtinta darbų sąmata – 3,6 mln. litų – nepakito. Už visus dar-

bus bus apmokėta iš miesto biudžeto. „Mažojoje aikštėje už abiejų vartų nebuvome numatę vadinamųjų kamuolių gaudyklių. Joms įrengti nereikės papildomų pinigų. Sąmatoje buvo atskira eilutė nenumatytiems darbams“, – atviravo specialistas. Dirbtinę dangą skirs Lietuvos futbolo federacija. „Kol kas dar jos neturime, – prisipažino R.Jonaitis. – Federacijos užsakymu ji dar gaminama.“ Prezidentas sakė, kad „Atlanto“ komanda naują dangą oficialiose rungtynėse išbandys vėlų rudenį, kai centrinio stadiono veja bus pažliugusi.

„„Šaltis: kloti naują dirbtinę veją neskubama – laukiama, kol neliks įšalo.

Jaunųjų gimnasčių pergalės sostinėje Česlovas Kavarza Vilniuje vykusiose Lietuvos meninės gimnastikos pirmenybėse dėl titulų varžėsi mažosios – 6–10 metų gracijos.

„„Lyderės: Klaipėdos sportininkės buvo pranašiausios beveik visose grupėse. 

Sonatos Stočkuvienės nuotr.

„Viesulo“ sporto centro auklėtinės iškovojo medalius visose amžiaus grupėse. Į Klaipėdą buvo parvežti keturi čempionų vardai iš penkių. Pirmąsias vietas užėmė 9-metė Danielė Kesylytė, 8-metė Žemyna Stočkutė, 7-metė Evelina Žadeikytė ir šešerių Viktorija Staponas. Vicečempionėmis tapusios Paulina Jočytė (8-mečių grupė), Ksenija Kusaitė (7-metės) ir Karina Kaziulytė (6-metės) į priekį pra-

leido komandos drauges, o Kornelija Ilginytė, rungtyniavusi tarp 10-mečių sportininkių, nedideliu skirtumu pralaimėjo vilnietei Gabijai Makutėnaitei. Sostinės atletė surinko 18,95 balo, klaipėdietė – 18,85. Bronzos medalį pastarųjų gracijų grupėje iškovojusi Klaipėdos atstovė Ema Sakalauskaitė surinko 16,80 balo. 11 komandų, kuriose buvo 8-metės ir jaunesnės mergaitės, varžėsi grupinių pratimų rungtyje. Nepralenkiamos buvo uostamiesčio „Kregždutės“ – Ž.Stočkutė, Marta Simaitytė, Kamila Bachmatavičiūtė ir Gabija Jonikaitė. Sidabro medalius iškovojo Vilniaus „Gracija“, o bronzos – Kauno „Drugeliai“.


19

ketvirtadienis, balandžio 4, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts, Helenos Brooks knygą „Svaiginantis pavasaris“.

Nora Roberts, Helen Brooks. „Svaiginantis pavasaris“. Samanta Evans atvyksta į Vajomingą, nes seseriai dvynei, kuri laukiasi kūdikio, reikia pagalbos. Gretimos rančos savininkas Džeikas Taneris – sesers šeimos draugas, bet tokio aštrialiežuvio pasipūtėlio Samantai dar neteko regėti. Sesuo sėkmingai pagimdo, o Samantai laikas grįžti į Filadelfiją, tai kodėl ji delsia?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Kiek įmanoma šalinkitės energingų, visokiausių idėjų pilnų žmonių. Šiandien jums tiktų kur kas lėtesnis gyvenimo ritmas. Moterims palankus metas kosmetinėms procedūroms. Jautis (04 21–05 20). Iš pat ryto gali skaudėti galvą ar nugarą. Diena atrodys pilka ir liūdna. Ji tokia ir bus, jei neatsiras kas jus išjudina. Negalavimus nedelsdamas gydykite. Dvyniai (05 21–06 21). Eksperimentuoti neverta, kad ir kaip to norėtųsi. Rezultatas tikrai nenudžiugins. O jei jau spėjote prisivirti košės, negaiškite laiko atgailaudamas – nepadės. Arba apsimeskite, kad tai ne jūsų darbas. Vėžys (06 22–07 22). Pasiduokite susiklosčiusioms aplinkybėms. Viskas susiklostys taip, kaip ir privalo. Jūsų įsikišimo čia visai nereikia. Jei visgi norisi ką nors daryti, verčiau jėgas nukreipkite į buitinius darbus. Liūtas (07 23–08 23). Energija liejasi per kraštus, tik svarbu sukoncentruoti ją į svarbiausius dalykus ir nedvejoti priimant sprendimus. Jūsų žavesys šiandien jums atvers bet kurias duris. Mergelė (08 24–09 23). Esate taikus žmogus ir nieko nenorite įžeisti, bet šiandien tikriausiai kažkam užkliūsite ar nenutylėsite tada, kai tai padaryti būtų protingiausia. Pasistenkite, kad tai nebūtų jums artimas žmogus. Svarstyklės (09 24–10 23). Ši diena gali būti nemenkas išbandymas tiek jums, tiek aplinkiniams. Išgyvensite stiprius ir prieštaringus jausmus. Galite aprėkti niekuo dėtą žmogų, atsipeikėjęs imti atsiprašinėti ir vėl priekaištauti. Skorpionas (10 24–11 22). Gera diena generalinei tvarkai, pirkti baldus ar bent jau perstumdyti senuosius. Veikla padės nuslopinti kylantį neaiškų nerimą. Vakare moterys turėtų leisti sau ilgėliau paplepėti su drauge telefonu ar prie kavos puodelio. Šaulys (11 23–12 21). Neverta sėdėti namuose, ypač jei dar esate ar jau ketinate būti vienišas. Pasivaikščiojimas mieste gali baigtis įdomia romantiška pažintimi. Tiesa, pernelyg atvirai pasakotis dar anksti. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų petys šiandien kažkam labai pravers ašaroms lieti. Emocijų gali būti labai daug. Kaip atsvara joms turėtumėte likti maksimaliai racionalus, bet ne šaltas ir bejausmis. Vandenis (01 21–02 19). Laukia atsinaujinimas meilės reikaluose. Galimybė susipažinti su patraukliu žmogumi didelė, bet tiltų į praeitį deginti dar neskubėkite. Bet kuriuo atveju derėtų vengti audringų scenų. Žuvys (02 20–03 20). Daugiau laiko praleiskite gryname ore. Saldumynų norėsis labiau nei paprastai, vis dėlto neturėtumėte pasiduoti pagundoms. Pamėginkite pakeisti juos vaisiais. Moterims pats laikas susirūpinti išvaizda.

„Klaipėdos galerijoje“ – jaunųjų odos menininkų paroda Šiandien 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“ atidaroma Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studentų odininkų paroda „Odos odisėja“.

Oda – plastiška medžiaga, suteikianti dideles meninės raiškos ir kūrybinės transformacijos galimybes, apimanti labai plačią technologinių ieškojimų skalę. Odos dailė yra unikali sritis, Lietuvos dailės kontekste turinti nedidelę nišą ir besiformuojančias tradicijas. Šiuo metu odos dailės specialistai Lietuvoje rengiami tik Kauno kolegijo-

je ir Šiaulių universitete. Europoje tokio profilio specialistai ruošiami tik Talino dailės akademijoje ir Tartu meno kolegijoje Estijoje. Šioje parodoje bus pristatomi Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dailės pedagogikos programos odos dailės specializacijos studentų kursiniai ir diplominiai darbai, atlikti 2008– 2013 m. Tai meninė knygrišyba, odiniai papuošalai, odiniai dekoratyviniai objektai-formos, turintys funkciją ir be jos. Odisėja – tarsi simbolinė kelionė laiku, kur kažkas atrandama, pla-

čiai atveriamos durys į pamirštus, vėl naujai perkurtus pasaulius. Anot dėstytojos Ramutės Toliušytės, parodos pavadinimą padiktavo teminė darbų įvairovė, istorinių ir šiuolaikinių kultūros bei meno laikotarpių analizavimas, savaip interpretuojant. Būsimieji dailės pedagogai ir menininkai jaunatviškai žaismingai, kai kada rimtai skirtingomis meninėmis priemonėmis parodoje pristatys savo kūrybines idėjas. Jaunųjų odos menininkų paroda „Klaipėdos galerijoje“ veiks visą mėnesį. „Klaipėdos“ inf.

„„Dėklai: Donatos Braukylaitės kūriniai iš odos.


Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi krituliai – sniegas ir šlapdriba. Šiandien oro temperatūra pakils iki 3 laipsnių šilumos, numatomas sniegas, šlapdriba. Penktadienio naktį oro temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 1 laipsnio šilumos, snigs. Dieną sušils iki 4 laipsnių, vietomis numatomas sniegas.

Šiandien, balandžio 4 d.

+1

+1

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+2

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+2

Utena

+2

5.59 19.19 13.20

92-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 271 diena. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +19 Berlynas  +5 Brazilija +26 Briuselis  +7 Dublinas  +6 Kairas +32 Keiptaunas +23 Kopenhaga  +6

kokteilis Bėg­ti nau­din­ga ar ža­lin­ga? „Gal „Kok­tei­lis“ ar jo skai­ty­to­jai ga­lė­tų man pa­dė­ti, – pa­pra­šė Vir­dži­ni­ja, pri­ si­pa­ž i­nu­si, kad dėl kan­k i­nan­čios ži­ nios yra la­bai nu­l iū­du­si. – Esu pri­sie­ ku­si bė­g i­kė. Man tai di­d žiau­sias ma­ lo­nu­mas, mėgs­t a­m iau­s ias spor­t as. Ta­čiau kaž­kur per­skai­čiau, kad spor­ tuo­ti mo­te­rims – ne­va­lia, nes taip jos grei­čiau sens­ta. Esą poo­di­nis rie­ba­lų sluoks­nis iš­nyks, to­dėl grei­čiau iš­ryš­ kės raukš­lės. Bai­su! „Kok­tei­lis“ ar jo ger­ bė­jai gal at­sa­kys – bė­gi­mas yra nau­din­ gas ar ža­lin­gas?“

Londonas  +6 Madridas  +14 Maskva  +7 Minskas  +3 Niujorkas +10 Oslas  +9 Paryžius  +11 Pekinas  +16

Praha  +6 Ryga  +5 Roma  +15 Sidnėjus  +19 Talinas  +3 Tel Avivas  +19 Tokijas  +18 Varšuva  +3

Vėjas

Marijampolė

3–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+2

+1

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Adonis, Algaudas, Ambraziejus, Eglė, Izidorius.

balandžio 4-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+1

+1

0

5

0

+1

0

-2

7

-2

+1

-1

-2

5

rytoj

šeštadienį 1919 m. iš­rink­tas pir­ma­ sis Lie­t u­vos pre­z i­den­ tas An­ta­nas Sme­to­na.

1949 m. Va­šing­to­ne JAV, Bri­t a­n i­j os, Pran­c ū­z i­j os, Bel­g i­jos, Olan­d i­jos, Ita­l i­ jos, Por­tu­ga­li­jos, Da­ni­jos, Is­lan­d i­jos, Nor­ve­g i­jos ir Ka­na­dos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai pa­si­ra­šė Šiau­rės At­lan­to su­tar­t į, ku­r ia įsi­ pa­rei­go­jo vie­na ki­tą rem­ ti ag­re­si­jos at­ve­ju. 1968 m. Mem­fy­je (JAV) nu­žu­dy­tas pi­lie­ti­nių tei­ sių gy­nė­jas Mar­t in Lut­ her King. 1969 m. Hjus­to­no (JAV) me­di­kai pir­mą kar­tą pa­

sau­lio is­to­ri­jo­je per­so­di­ no dirb­ti­nę šir­dį 47-erių vy­r ui, ku­r is po ke­tu­r ių die­nų mi­rė. 1972 m. SSRS at­s i­s a­ kė iš­duo­t i vi­z ą Šve­d i­ jos moks­lų aka­de­m i­jos sek­re­to­r iui, ku­r is tu­rė­ jo įteik­t i No­be­l io tai­kos pre­m i­ją ra­šy­to­jui Alek­ sand­rui Sol­že­ni­cy­nui. 1990 m. SSRS pre­z i­den­ tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­ vas pa­ra­g i­no Es­t i­ją at­ šauk­ti ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo dek­la­ra­ci­ją.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Tik­ri vy­rai juo­kau­ja: „Ge­riau bū­ti vi­sa­ me pa­sau­ly­je ži­no­mu gė­ri­ku nei ano­ni­ mi­niu al­ko­ho­li­ku“.

Pa­vyz­dys tin­gi­niams Ne­se­niai 102 me­tų gim­ta­die­nį at­šven­ tęs Fau­ja Sing­has iš Ang­li­jos ta­po pir­ muo­ju is­to­r i­jo­je šim­ta­me­čiu bė­g i­k u, įvei­ku­siu ma­ra­to­ną – 42 km. In­di­jo­je gi­męs, bet Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­ty­bę tu­rin­tis vy­riš­kis pri­si­pa­ži­no, jog jo am­žius bai­gia jį pa­si­vy­ti, to­dėl nu­ spren­dė, kad lai­kas bė­gio­ti trum­pes­nes dis­tan­ci­jas – 10 ar­ba 20 km.

„„Tvir­ty­bė: F.Sing­ho il­gaam­žiš­ku­

mas ste­bi­na vi­sus.

Links­mie­ji tirš­čiai Gy­dy­to­jas: – Kuo skun­džia­tės? – Gal­va. – Skau­da? – Truk­do. Čes­ka (397 719; ko­dėl Af­ri­kos bė­gi­kai ap­len­kia eu­ro­pie­čius? Gal to­dėl, kad ten au­to­mo­bi­lių nė­ra)

Mu­zie­jus gelbs­ti ruo­nių naš­lai­čius Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je spe­cia­lis­ tai gelbs­ti dvie­jų šį pa­va­sa­rį ras­tų ruo­nių naš­lai­čių gy­vy­bes. Vie­nas čia pa­te­ko prieš pat Ve­ly­kas, ki­tas – Ver­bų sek­ma­die­nį.

Pas­ta­ra­sis jau ant­ra sa­vai­tė mu­zie­ ju­je slau­go­mas ruo­niu­kas pa­ga­liau pra­dė­jo ro­dy­ti gy­vy­bin­gu­mą. Jį žmo­nės Ver­bų sek­ma­die­nį pa­ste­bė­jo ties gel­bė­ji­mo sto­ti­mi Smil­ty­nė­je. Mu­zie­jaus Jū­rų žin­duo­lių ir paukš­čių sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Gru­šas pa­sa­ko­jo, kad jį ra­dę žmo­ nės pra­šė pa­va­din­ti ma­žy­lę Ver­ba. Ruo­niu­kė bu­vo ne­te­ku­si daug skys­čių, svė­rė 13 ki­log­ra­mų. Nors ji slau­go­ma ir pri­žiū­ri­ma mu­zie­ ju­je jau de­šimt die­nų, ta­čiau nie­ kaip ne­si­se­ka šio gy­vū­no pa­sta­ty­ ti ant ko­jų. Prieš pat Ve­ly­kas, Di­dį­jį penk­ta­ die­nį, mu­zie­jų pa­sie­kė dar vie­nas naš­lai­tė­lis – Kur­šių ne­ri­jos na­cio­ na­li­nio par­ko gi­ri­nin­kai at­ga­be­no jį iš Ni­dos pa­plū­di­mio. Gel­bė­to­ jų gar­bei ruo­niu­kas ga­vo Gi­ri­nu­ ko var­dą. Pa­sak A.Gru­šo, abu ma­žy­liai yra maž­daug tri­jų sa­vai­čių am­žiaus, dar tik me­tan­tys bal­tus pū­kuo­tus kai­li­

„„Pa­gal­ba: mu­zie­ji­nin­kai pra­šo pa­ste­bė­jus pa­kran­tė­je nu­si­lpu­sį ruo­niu­

ką skam­bin­ti tie­siai į mu­zie­jų. 

nu­kus. To­kiais šil­tais kai­li­nu­kais jie bū­na pa­si­puo­šę iki tri­jų sa­vai­čių. Pap­ras­tai per tą lai­ką, jei­gu ma­žy­liai au­ga su ma­mo­mis, gy­vū­nė­liai virs­ta tik­rais ru­bui­liais: jų svo­ris pa­tri­gu­ bė­ja. Rie­ba­lų sluoks­nis gelbs­ti ruo­ niu­kus, kol jie iš­moks­ta pa­tys sa­va­ ran­kiš­kai mai­tin­tis. Mu­zie­jaus bio­lo­gai yra tik­ri, kad abu ruo­niu­kai gi­mė Ry­gos

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus nuo­tr.

įlan­ko­je ir li­kę be ma­mų prie­žiū­ ros per pa­rą ban­gų bu­vo at­neš­ti į mū­sų pa­jū­rį. Kiek­vie­ną pa­va­sa­rį Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus dar­buo­to­jai pri­ glo­bia ir slau­go jū­ros pa­kran­tė­ je ras­tus nu­si­lpu­sius ruo­niu­kus. To­kiems ruo­niu­kams mu­zie­jus ant­rai­siais na­mais tam­pa jau 22 me­tus.

At­ve­ža­mi gy­vū­nė­liai daž­nai bū­na leis­gy­viai, o pa­gi­ję ir su­stip­rė­ję jie pa­lei­džia­mi at­gal į Bal­ti­jos jū­rą. Imp­ro­vi­zuo­to­je la­bo­ra­to­ri­jo­je, įreng­to­je ša­lia dar­buo­to­jų ka­bi­ne­ tų, jau bu­vo iš­slau­gy­ti 25 ruo­niu­ kai. Bio­lo­gai pa­si­keis­da­mi jais rū­ pi­na­si iš­ti­są pa­rą. Jau ke­le­ri me­tai Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­ja pa­de­da mu­zie­jui glo­bo­ti pa­ mes­ti­nu­kus. Šie­met yra skir­ta iki 25 tūkst. li­tų ruo­niu­kų gy­dy­mui ir rea­bi­li­ta­ci­jai. Pa­sak Jū­rų mu­zie­ jaus di­rek­to­rės Ol­gos Ža­lie­nės, ci­ vi­li­zuo­tos ša­lys, to­kios kaip Len­ki­ ja ar Vo­kie­ti­ja, ruo­nių rea­bi­li­ta­ci­jos klau­si­mus spren­džia iš es­mės. – Šio­se ša­ly­se vei­kia ruo­nių rea­ bi­li­ta­ci­jos, gy­dy­mo sto­tys, – sa­ kė O.Ža­lie­nė. – Juk Bal­ti­jos pil­kie­ ji ruo­niai yra įtrauk­ti ir į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą, o tai reiš­kia, kad vals­ty­bė įsi­pa­rei­go­ja sau­go­ti šią nyks­tan­čią gy­vū­nų rū­šį. Bal­ti­jos pil­kie­ji ruo­niai (Ha­li­ choe­rus gry­pus mac­ror­hy­chus) – re­ta, nyks­tan­ti rū­šis, įra­šy­ta į Lie­ tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­jos, Šve­di­jos, Ru­si­jos rau­do­ną­sias kny­ gas. Šie ruo­niai Bal­ti­jos jū­ro­je gy­ ve­na jau 10 tūkst. me­tų. „Klai­pė­dos“ inf.


2013-04-04 Klaipeda