Nauja verslo mada – būti atsakingam Kam nusišypsojo krizė Kada įvyks lūžis Lietuvos energetikoje? Ministras pirmininkas A.Butkevičius: „Nepūsime burbulų“ Krovinių gabenimo sektorius kopia į naujas viršūnes Ekonominis sunkmetis išmokė nebijoti naujų audrų Pasaulio verslo įžymybių išmintis 2013 | Kovas ĮMONĖS | VERSLININKAI | PINIGAI | INVESTICIJOS | EKONOMIKA | PLĖTRA | DARBAS
PIRMYN PO KRIZĖS
turinys Pirmyn po krizės Jau tampa tradicija, kad pavasariais „Vilniaus dieną“, „Kauno dieną“, „Klaipėdą“ bei „Клайпеда“ leidžianti ir portalų diena.lt, kaunodiena.lt bei kl.lt turinį kurian ti bendrovės „Diena Media News“ komanda savo skaitytojams ir verslo partne riams pristato žurnalą „Verslas. Lyderiai“. Šį leidinį galime drąsiai pavadinti žinomų ekspertų, verslininkų ir politikų tribūna. Tai yra tų žmonių, kurie formuoja darbotvarkes ir nuo kurių didžia da limi priklauso Lietuvos ekonomika. „Verslas. Lyderiai 2013“ išsiskiria savo optimistiniu požiūriu. Šių metų pradžio je patikslinti duomenys, verslo atstovų prognozės leidžia tikėti, kad debesys virš Lietuvos ekonomikos sklaidosi. Verslas jau užsigrūdino, rado naujų nišų ir žiūri į priekį, o ne nostalgiškai žvalgosi atgal, kaip buvo vos prieš kelerius metus. Žinoma, iššūkių netrūksta. Juos būtina paversti galimybėmis. Išmanus požiū ris, verslo bei valdžios bendradarbiavimas ir tikėjimas tuo, ką darome, padės tai pasiekti. Būtent tokia yra žurnalo „Verslas. Lyderiai 2013“ idėja. Gero skaitymo. Redaktorius Evaldas Labanauskas
2012 M. EKSPORTAS 15 037,1
Švedija
mln. Lt –
2601,6 mln. Lt
2012 m. Rusija buvo didžiausia eksporto partnerė
Estija
6231,0 mln. Lt
Latvija
8668,1 mln. Lt
Danija
1621,8 mln. Lt
Didžioji Britanija 4984,1 mln. Lt
Nyderlandai 4613,7 mln. Lt
Lenkija
4814,8 mln. Lt
Baltarusija 3654,9 mln. Lt
Vokietija
Prancūzija
6196,8 mln. Lt
Ukraina
2853,2 mln. Lt
2492,0 mln. Lt
Italija
1360,5 mln. Lt
2012 M. Eksportas ( mln. litų ) 2011 m.
2012 m.
69576,8
Iš viso
79655,5 42658,5 48212,5
ES 19290,2 23605,6
NVS šalys ELPA Kitos valstybės
1584,2 1771,8 6044 6065
PIRMYN PO KRIZĖS Į priekį – lėtai, bet užtikrintai 4 Lyderio sėkmės formulė – dėmesys klientui ir partneriui 7 Ministras pirmininkas A.Butkevičius: nepūsime burbulų 8 Eksporto kryptys 10 PRAMOGŲ IR LAISVALAIKIO VERSLAS „Tête-à-tête“ kazino: „Veržiamės kokybės ir socialinės atsakomybės link“ 12 ENERGETIKA Kada įvyks lūžis Lietuvos energetikoje? 18 J.Neverovičius: mano vizija – saugi, patikima, efektyvi energijos rinka 21 Daugiabučių atnaujinimas: ledai pajudėjo? 22 V.Mazuronis: pastoliai prie daugiabučių atsiras metų pabaigoje 24 Energetikos srityje negalima blaškytis 26 „Gazprom“ agonija prasideda? 27 PRAMONĖ Pramonininkai ir džiaugiasi, ir šiek tiek nerimauja 28 B.Vėsaitė: pramonei reikia agresyvumo 31 TRANSPORTAS Krovinių gabenimo sektorius kopia į naujas viršūnes 34 R.Sinkevičius: turime idėjų 37 Išmani vadyba – geležinkelininkų sėkmės paslaptis 38 TECHNOLOGIJOS Lietuvos ITT padangėje – pastovių krypčių vėjai 42 Pasivyti besikeičiančias technologijas verslui padeda TEO įrangos nuoma 45 Okay.lt: mobilioji programėlė – restoranų verslui 46 Biuro įranga: pirkti ar nuomotis? 48 SAVIVALDA Savivaldos lyderystė: aktyvumo ir galių poreikis 50 ATSAKINGAS VERSLAS Nauja verslo mada – būti atsakingam 56 Socialinė atsakomybė pelno dividendus 59 Kur verslo sėkmės paslaptis? 60 PASAULIS Kam nusišypsojo krizė 62 Pasaulinės krizės pabaiga atidedama 64
Redaktorius Evaldas Labanauskas Žurnalistai Justinas Argustas, Lina Bieliauskaitė, Julijana Chazlauskytė, Julijanas Gališanskis, Paulius Jakutavičius, Mantas Lapinskas, Valdas Rumša, Virginija Spurytė, Jurgita Šakienė, Tadas Širvinskas, Saulius Tvirbutas, Zita Voitiulevičiūtė Nuotr aukos Andriaus Aleksandravičiaus, Gedimino Bartuškos, Vytauto Liaudanskio, Tomo Raginos, Margaritos Vorobjovaitės, „Fotodienos“, „Scanpix“, „Shutterstock“ Diz aineriai Tomas Avižinis, Petras Babušis Kalbos redaktorės Bernadeta Bumblauskaitė, Gitana Valukonytė Techninė redaktorė Jurgita Jurevičiūtė Tir ažas 45 000 Redakcija A.Smetonos g. 5, 35198 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 Rekl amos pardavimo skyrius Tel. (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 Platinimo tarnyba Tel. (8 5) 261 1688 Leidėjas UAB „Diena Media News“ Spausdino UAB „Diena Media Print“ Žurnalas platinamas su dienraščiais
3
pirmyn po krizės Liet uv os ekon om ik ai laik as pam iršt i sunkm etį
Lietuvos ekonomika, kaip ir pernai, šiemet augs, tačiau prieškrizinio lygio dar nepasieks. Šalies ūkį į priekį stums eksporto garvežys, o koją gali pakišti nebent mažėjančios investicijos.
Į priekį –
lėtai, bet užtikrintai Justinas Argustas
Viltys – į eksportą
Lietuvos ekonomikos augimas 2013 m. neturėtų sulėtėti, o ateities perspektyvos priklausys nuo tolesnės ekonomikos po litikos. Jau 2012-ieji įrodė, kad Lietuvos ekonomika gali augti nepaisydama bėdų ir euro zonoje, ir vidaus rinkoje. „Šalies ūkis gana stabiliai auga, jį ir to liau labai palankiai veikia užsienio pre kyba. Jau apie pusmetį vis labiau įsibėgė ja eksportas. Iš pradžių reikšmingai ūgtelėjo reeksportas, o dabar vis labiau didėja vietos kilmės prekių eksportas“, – teigiama naujausioje Lietuvos banko ekonomikos apžvalgoje. Kaip ir pernai, šiemet šalies ekono miką, žinoma, ir vėl temps eksportas. „Tai bus vienas mūsų augimo arkliukų. Čia dar neišnaudotos visos galimybės ir poten cialas“, – teigė VšĮ „Versli Lietuva“ gene ralinis direktorius Paulius Lukauskas. Jis priminė, kad 2012 m. eksportas buvo re
kordinis. Pernai eksportuota prekių, ku rių vertė – beveik 80 mlrd. litų, paslaugų eksportuota dar už 12 mlrd. litų. P.Lu kausko prognozėmis, šiemet eksportas turėtų augti 7–10 proc. (plačiau žiūrėkite grafike 10–11p.). „Tikėtina, kad reekspor tas augs šiek tiek greičiau nei lietuviškos kilmės prekių eksportas“, – spėjo P.Lu kauskas. Ekonomistas prof. Jonas Čičinskas pri dūrė, jog šalies ūkiui augti labai pade da tai, kad Lietuva prekiauja su daugeliu valstybių – mūsų prekyba labai diversifi kuota. „Juk mes prekiaujame su dauge liu ES šalių, taip pat su Rytų valstybėmis, ypač su Rusija. Mūsų partnerės – ir Vokie tija, ir Šiaurės šalys. Jos kur kas geriau lai kosi nei portugalai, graikai ar italai. Tai gi dėl to mūsų ekonomika ir pernai, ir šie met gan žvali. Ir tai persiduoda žmonėms: vartotojai gana optimistiški – nespaudžia litų kišenėje ir leidžia pinigus. Taigi dras tiško taupymo nebėra, ir tai ekonomikai ypač padeda“, – aiškino J.Čičinskas.
Į prieškrizinį lygį – nebent 2015 m.
„Verslios Lietuvos“ vadovas P.Lukaus kas sakė, kad 2013 m. labiausiai augs pramonės sektoriai (plačiau skaitykite „Pramonės“ skyriuje.) „Tai mes mato me ir vertindami investicijas, ir sutarčių požiūriu. Be to, baldų pramonė turėtų nuosekliai toliau augti, taip pat – maisto perdirbimo, inžinerijos, metalo perdirbi mo pramonė“, – vardijo jis. Ekonomistai sutaria, kad jei nebus di delių finansinių sukrėtimų ES zonoje, o prekybos partneriai Rytuose ir Vakaruo se bus finansiškai stabilūs, gali sektis dar geriau, nei prognozuojama. „Tada verslas galėtų dar labiau pažvalėti ir investuo ti, atnaujinti technologijas, pasukti į su dėtingesnių prekių gamybą“, – sakė prof. J.Čičinskas. Ekonomistė Rūta Vainienė kiek skep tiškesnė. Jos manymu, už tai, kad šalies ūkis pastaruosius keletą metų augo, turė tume dėkoti tik užsienio rinkoms. „Jos
Lietuvos pavyzdys rodo, kad atvira ekonomika gali būti jos augimo variklis. 4
„Norėdamas ko nors pasiekti turi rinktis naujus kelius, o ne vaikščioti jau pramintais sėkmės takais.“
m. – 106 mlrd., 2012 m. – jau 113 mlrd., šiemet, kaip prognozuo jama, jis galėtų būti beveik 120 mlrd. litų. „Šiais metais turėtume pasiekti nominalų 2008 m. BVP lygį. Tačiau išaugusios kainos padarys savo. Tad realiai į prieškri zinį lygį ekonomikos rodikliai ga lėtų grįžti nebent 2015-aisiais“, – svarstė prof. J.Čičinskas. 2012-aisiais geriausiai sekėsi, kaip minėta, eksportuotojams. Tačiau au go ir transporto, turizmo, žemės ūkio, viešbučių vers lo rodikliai. Prog nozuojama, kad šių verslo
vartoja, mes pagaminame. O, kaip rodo skai čiai, vietos rinka trau kiasi. Jei nuspręstume uždaryti sienas, mes bankrutuotume. Taigi tik atviros ša lies ekonomika tempia mus už ausų. Dar labiau Lietuvai atsiverti ES yra labai sun ku – juk yra bendri reikalavimai, taigi ne gali būti pranašesnis ar atviresnis nei ki tos ES šalys. Lietuvos pavyzdys tik rodo, kad atvira ekonomika gali būti ekonomi kos augimo variklis“, – dėstė ekonomistė. Nepaisydami tokių niūrių sampro tavimų kai kurie ekonomistai kalba ir apie tai, kad šiemet Lietuvos ekonomi kos rodikliai turėtų grįžti į prieškrizinį lygį. Antai 2009 m. Lietuvos BVP (to me to kainomis) siekė tik 92 mlrd. litų, 2011
šakų pa dėtis šiemet turėtų dar pa gerėti (plačiau apie transporto sek toriaus perspektyvas skaitykite „Transpor to“ skyriuje). „Šiemet prie ekonomikos augimo gali prisidėti investicinis aktyvu mas. Statybos sektorius turėtų pagyvė ti, jei būsto renovacijos programa pradėtų veikti“, – dėstė prof. J.Čičinskas (plačiau apie renovaciją skaitykite „Energetikos“ skyriuje).
120
mlrd. litų –
šių metų BVP prognozė.
Johnas D.Rockefelleris, JAV verslininkas
Kas gali pakišti koją?
Žinoma, visa tai – optimistiniai scenari jai. Lietuvos ekonomikos augimui koją ga li pakišti bėdos euro zonoje ir JAV (plačiau apie tarptautines ekonomikos perspekty vas skaitykite „Pasaulio“ skyriuje). „Išoriniai veiksniai svarbūs. Lig šiol Europos rinkose yra tam tikras nea pibrėžtumas. Visame pasaulyje dar nėra tokio finansinio stabilumo, kaip bu vo prieš krizę. Taigi, jei bėdos Italijo je ar JAV didės, tai palies ir mus“, – perspėjo ekono mistė R.Vainienė. Prof. J.Čičinskas taip pat sakė, kad grėsmių sąra šas nemažas. „Viskas priklau sys nuo įvykių Europos pietuose. Mums seksis, jei didieji tų šalių ban kai nesusvyruos. Jeigu to nebus, tai ir kre ditai palengva būtų pradėti drąsiau teik ti, stiebtųsi statybų sektorius, geriau būtų ir investuotojams. Tačiau finansų sekto rius ES vis dar netvirtas – yra tikrai labai suklypusių bankų. Klausimas, kaip ši pro blema išsispręs“, – aiškino J.Čičinskas. Galiausiai, pasak jo, mūsų šalis, kad ir kaip ten būtų, priklausoma ir nuo aplin kinių valstybių. Jei jų ekonomika augs, tai teigiamai veiks ir Lietuvą, tačiau gali nutikti visaip. „2013 m. pradžia rodo, kad mūsų partnerių – ES valstybių – BVP au gimas ne toks džiuginantis. Kol kas vis kas vyksta vangiai. Jei tai tęsis visus me tus, nepasieksime žadėto 3 proc. BVP au gimo“, – sakė J.Čičinskas. „Verslios Lietuvos“ generalinis direkto rius P.Lukauskas aiškino, kad bloga situa cija ES mums gali būti tik į naudą. „Kor poracijos ir įmonės ieškos būdų taupy ti, o tai mums gali praversti tiek siekiant pritraukti investicijas, tiek dėl kokių nors funkcijų iškėlimo į mūsų šalį galimybių. Tas ES problemas turėtume išnaudoti. 2009 m. mes buvome nelabai pasiruošę tam šokui, o šiandien, išmokę tas pamo kas ir perėmę pastarųjų metų patirtį, esa me daug geriau pasirengę tokias galimy bes išnaudoti“, – kalbėjo P.Lukauskas. Dar viena didelė problema, galinti su mažinti Lietuvos ekonomikos apsukas, – investicijos. Jos, kaip 5
pirmyn po krizės Liet uv os ekon om ik ai laik as pam iršt i sunkm etį
Šiandien, išmokę tas pamokas ir perėmę pastarųjų metų patirtį, esame daug geriau pasirengę.
pastebima, jau kuris laikas neau ga. „Išties jos labai smuko ir tik rai nuo 2009 m. menkai tepaaugo. Žmo nės bijo skolintis, pirkti būstus, verslas irgi nematė perspektyvų, nedrįso skolin tis ir plėstis. Tačiau laikas eina, įrenginiai sensta ir perspektyvoje situacija keičia si. Norint stiprėti, nori nenori, teks at naujinti gamybą ir pasinaudoti atsiran dančiomis galimybėmis išsiplėsti. Eko nomikos situacija šiuo metu ne tokia jau prasta, o tai gali paskatinti investuotojus ir žmones skirti daugiau pinigų“, – sakė prof. J.Čičinskas (plačiau apie savivaldy bių priemones investicijoms pritraukti skaitykite „Savivaldos“ skyriuje). Investicijų mažėjimo problemą pripažįs ta ir P.Lukauskas. Jis sakė, kad įmonės ven gia investuoti dėl neapibrėžtumo užsienio ir vidaus rinkose. „Tai nerimą keliantis veiks nys. Jei tai tęsis, turėsime didelių problemų. Ilgai konkuruoti tik mažesne darbo jėgos kaina nepavyks. Taigi nuosekliai turime gal
voti ne tik apie technologijų atnaujinimą, kad mūsų produktai galėtų konkuruoti ko kybe, o ne kaina“, – sakė „Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius (plačiau apie infor macines technologijas ir telekomunikacijas skaitykite „Technologijų“ skyriuje). Galiausiai ekonomikos augimui koją gali pakišti ir dar vienas dalykas – žmo giškieji ištekliai. Klausimas, ar turėsime kompetentingų eksporto vadybininkų, vadovų, kurie ir toliau galės išlaikyti tą tempą (plačiau apie galimas priemones šiai problemai spręsti skaitykite „Atsa kingo verslo“ skyriuje). R.Vainienė pabrėžė, kad ekonomikos augimą gali pristabdyti metų metus Lie tuvoje nevykdomos struktūrinės refor mos. „Didieji sektoriai – sveikatos, socia linės apsaugos, socialinio draudimo. Jie suėda daugiausia viešųjų finansų lėšų. Jie kaip juodoji duobė, kuri praryja daug lėšų ir neprodukuoja ekonomikos augimo“, – aiškino R.Vainienė.
„Tik tie, kurie miega, nedaro klaidų.“
Ingvaras Kampradas, IKEA įkūrėjas
Lyderio sėkmės formulė – dėmesys klientui ir partneriui „Topo centras“ – ilgametis buities technikos ir elektronikos prekybos lyderis Lietuvoje. Savalaikiai bei novatoriški sprendimai, ilgamečiai ryšiai su Lietuvos ir užsienio partneriais, unikalus požiūris į verslą ir į klientą „Topo centrui“ suteikė galimybę išlaikyti lyderio poziciją visą pastarąjį dešimtmetį.
Šiandien „Topo centras“ nuo pirmosios, 1995 m. įkurtos 50-ies kv. metrų parduotuvės yra išaugęs iki respublikinio, 27 parduotuvių prekybos tinklo. Įspūdingas faktas: per 2003 –uosius metus buvo atidaryta net 15 „Topo centro“ parduotuvių! Taigi, 2004 –aisiais pradėtos intensyvios plėtros bei geometrine progresija augančio asortimento dėka „Topo centras“ tapo buitinės technikos prekybos lyderiu Lietuvoje. 2007 m. tarptautiniame konkurse „SUPERBRANDS 2007“ „Topo centro“ vardas buvo pripažintas vienu vertingiausių Lietuvos įmonių prekės ženklu. Savo sėkmės istorija, įtaka rinkai, vertybėmis ir originalumu bendrovė nusipelnė tapti respublikinio verslo pavyzdžiu. Nors 2009 m. ekonominės krizės pasekmės buvo itin skaudžios buitinės technikos rinkai Lietuvoje ( ji krito iki 44 proc.), tačiau, radikalių ir savalaikių permainių dėka, „Topo centras“ sugebėjo išlaikyti lyderio pozicijas. Efektyvūs sprendimai leido išsaugoti verslą ir po poros metų netgi pasiekti teigiamų re-
zultatų. Atsigaunant vartojimui labiausiai augo IT produktų paklausa, todėl ,,Topo centras” kryptingai stiprino šį segmentą ir sėkmingai didino rinkos dalį. 2011 metais „Topo centras” vėl investuoja į plėtrą, asortimento atnaujinimą, plečiamas paslaugų spektras. Nuo 2009 – ųjų iki 2012-ųjų prekybos tinklo „Topo centras“ prekybinis plotas padidėjo beveik 30 proc. Didžiausia, net 4000 kv. m. ploto parduotuvė 2012-ųjų metų pabaigoje atidaryta Klaipėdoje. Šis ,,Topo centro” flagmanas Vakarų Lietuvoje - didžiausia namų technikos parduotuvė Baltijos šalyse. 2012 metais „Topo centras“ dalyvavo prestižiniame ,,European Business Awards“ konkurse ir tarpe penkių geriausių mūsų šalies įmonių buvo atrinktas atstovauti Lietuvai nacionaliniame finale. Toks įvertinimas Europos verslo kontekste dar kartą patvirtino ,,Topo centro“ išskirtinumą, veržlumą, bendrovės gebėjimą efektyviai veikti nuolat kintančioje aplinkoje.
Lyderiaujančiai įmonei yra labai svarbi atsakomybė prieš visuomenę. „Topo centras“ daug metų teikia labdarą vaikų namams, daugiavaikėms šeimoms, įvairioms įstaigoms ir organizacijoms, globojančioms socialiai remtinus visuomenės narius. Per pastarąjį dešimtmetį įmonė labdarai yra skyrusi daugiau nei pusę milijono litų. „Topo centras“ kasmet ragina visuomenę nelikti abejingais gamtosaugos problemoms: rengia edukacines programas vaikams apie saugų buitinės technikos ir atliekų utilizavimą, taip pat remia įvairius pilietinius bei socialinius projektus. „Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad esame vertinami partnerių, kolegų ir konkurentų. „Topo centro“ vardas yra žinomas visiems Lietuvos gyventojams. Ryšys su klientu, kurį brandinome ir puoselėjome ilgus metus, dabar išaugo į lojalių pirkėjų mases, suteikė įmonei stabilų veiklos pagrindą“, – verslo pasiekimais džiaugiasi prekybos tinklo įkūrėjas bei ilgametis vadovas Aurelijus Rusteika. 7
pirmyn po krizės Ypat ingų grėsmių ekon om ik ai nėra, bet ir iššūk ių net rūksta
Ministras pirmininkas A.Butkevičius: nepūsime burbulų kai. Manau, daugiausia po tencialo turi statybų sektorius, nes jis krizės laikotarpiu smu ko 50 proc. Jį privalome atgai vinti nepūsdami burbulų.
Justinas Argustas
L
ietuvos Respublikos Vy riausybės vadovas Algir das Butkevičius teigia, kad jo vadovaujamas Ministrų kabinetas susikoncentruos ties stambiais projektais, bet nepamirš ir smulkiojo verslo, švietimo, mokestinės siste mos problemų. – Kol kas Lietuvos ekono mikai prognozuojami gana saulėti 2013-ieji. Vis dėl to kokie pavojai gali kilti mūsų šalies ekonomikai? Koks būtų didžiausias iššū kis? – žurnalas „Verslas. Ly deriai 2013“ paklausė premje ro A.Butkevičiaus. – Šiuo metu nematau ypatingų grėsmių šalies ekonomikai. Ži noma, jei paaštrėtų ne iki galo išspręstos euro zonos proble mos pietinėse ES valstybėse, tai šiemet galėtų sutrikdyti to lesnę Lietuvos eksporto plėtrą ir pramonės augimą. Kiti dalykai susiję su mūsų vidaus rinka – vidaus vartoji mas turi augti. Antrą pusmetį paleidus renovacijos programą, turėtų atsigauti statybų sekto rius, daugėti darbo vietų, didėti statybinių medžiagų gamybos apimtis, augti pajamos. Vienas veiksnių, kuris galė tų paveikti šalies ūkio augimą, konkrečiai – verslą, yra kredi tavimo politika. Iššūkiais vadinu stambius projektus, kuriuos esame už sibrėžę šiemet išjudinti. Kaip minėjau, vienas jų – renovaci ja, ją svarbu sėkmingai pradėti ir efektyviai vykdyti, nes tai ir 8
– Kokios didžiausios struktūrinės Lietuvos ūkio problemos? – Ekonomika kol kas nepa kankamai konkurencinga, pri klauso nuo išorės. Pramonės ar paslaugų produktų dalis jo je gana maža, palyginti su kai myne Estija. Tai ekonomikos struktūros problema. Kitas klausimas, ar švietimo kokybė atitinka mūsų būsimus struktūrinius pokyčius. Aki vaizdu, kad jau šiandien junta mas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Planuojama kur ti mokslo ir verslo tarybą, kuri turėtų spręsti šį klausimą. Užd uot ys: pas ak premjer o A.Butkev ičiaus, pag rind in iai Vyr iaus ybės iššūkiai šiemet yra išjudint i stambius projekt us.
energijos taupymas, ir darbo vietų kūrimas. Taip pat reikš minga šilumos ūkio pertvar ka, strateginių energetikos pro jektų, tokių kaip suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys, įgyvendinimas. – Kurie sektoriai ar ūkio šakos, jūsų nuomone, tu ri daugiausia potencialo, perspektyvų? Ką Vyriausy bei reikėtų ir ką ji planuoja skatinti? – Ilgalaikio augimo variklis yra pramonė, tad tam skiria me daug dėmesio, tačiau augi mo galima tikėtis tik sprendžiant problemas kompleksiš
– Vyriausybės programoje daug kalbama apie tai, kad reikia atskirti ir pagerinti veiklos sąlygas smulkiajam bei vidutiniam verslui ir, sa vaime suprantama, skatinti investicijas. Įvardykite bent porą konkrečių darbų, kas šiemet bus padaryta? – Dėmesys smulkiajam ir vi dutiniam verslui būtinas – bū tent šios srities problemas kar tu su kitais mokesčių klausi mais sprendžia darbo grupė. Ji ieško būdų, kaip palengvin ti mokestines sąlygas smul kiesiems verslininkams. Ūkio ministerija analizuoja esamą verslo aplinką apskritai. Tarp spręstinų problemų pirmiausia įvardijami mokes čiai, taip pat ir teritorijų pla
navimo supaprastinimo pro cedūros, nes tai neretai stabdo verslo plėtrą bei investicijas. Smulkusis ir vidutinis vers las pageidauja, kad būtų su mažinti su darbuotojų išlai kymu susiję mokesčiai, tačiau ar tai įmanoma, paaiškės, kai darbo grupė pateiks išvadas. Beje, stambiesiems lengviau užsitikrinti kreditavimą ban kuose. O smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams dėl kreditavi mo kyla problemų, tam reikia ir sutarimo su bankų atstovais.
Dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui būtinas. – Lietuvos bankas ekono mikos apžvalgoje pastebi, kad jau kurį laiką Lietuvoje nebedidėja investicijos. Ko kių priemonių Vyriausybė imsis, kad jų pritrauktų? – Teisingai pastebėjote, viena grėsmių ekonomikos augimui yra nepakankamos investici jos. Tai susiję ir su pasitikėji mu ekonomine, mokestine ap linka, kreditavimo paieška. Trečio ketvirčio Lietuvos banko duomenys rodo, kad tiesioginių investicijų srau tas padidėjo, tačiau labai ne smarkiai, tad tam reikia skir ti itin daug dėmesio. Siekia ma supaprastinti Teritorijų planavimo įstatymą, pagerin ti mokestinę aplinką, būtinas švietimo ir verslo bendradar biavimas.
pirmyn po krizės
79,7
realus bvp pokytis 2013 m., palyginti su 2012 m. ( proc.) 4 3,1 3,1
2
2,2
1
2 1,9 1,8
1,6 1,6 1,4
1,1
–1 –2 –3
0,9 0,9 0,8 0,8 0,8 0,7 0,7 0,4 0,4 0,3 0,3 0,1
Latvija Estija Lietuva Rumunija Slovakija Švedija Lenkija Malta Danija Bulgarija Airija Austrija Didžioji Britanija Vokietija Suomija Čekija Belgija Liuksemburgas Prancūzija ES 27 Olandija Vengrija Euro zona
0
mlrd. litų
Italija Portugalija Ispanija Slovėnija Kipras Graikija
3 3,6
siekė bendras Lietuvos eksportas 2012 m.
– 0,5 –1 – 1,4
– 1,6 – 1,7
–4
– 4,2
–5
Eksporto apimties prognozės ( proc.) 2012 m. IV ketvirtis
100
2013 m. I ketvirtis
Didžioji Britanija
91 80
4984,1 mln. Lt
82
82
75
75 60
67
67
63
69
58 52
40
44
Prancūzija
20
2492,0 mln. Lt
0
Maisto ir gėrimų pramonė
Tekstilės ir drabužių pramonė
Medienos ir baldų pramonė
Metalų, mašinų ir įrenginių pramonė
Chemijos pramonė
Apdirbamoji pramonė
Didžiausios grėsmės įmonių veiklai ( proc.) 2012 m. IV ketvirtis
30 25
25
22
20
15
2013 m. I ketvirtis
7–10
17 14
13
14
13
10
12 10
10 7
5
12
7 4
0 Nestabilios Euro zonos žaliavų skolų krizė kainos
Nėra Kvalifikuotos Kitos grėsmių darbo jėgos grėsmės trūkumas
Valdžios sprendimai
3 4
4
1
3
1
2
1
Silpna Konkurencija Vėluojantys Valiutų Apyvartinių vidaus atsiskaitymai kursų lėšų paklausa svyravimai trūkumas
Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Europos Komisijos duomenys
10
proc.
eksporto augimas prognozuojamas šiemet.
2012 M. EKSPORTAS 15 037,1
Švedija
mln. Lt –
2601,6 mln. Lt
2012 m. Rusija buvo didžiausia eksporto partnerė
Estija
6231,0 mln. Lt
Latvija
8668,1 mln. Lt
Danija
1621,8 mln. Lt
Nyderlandai 4613,7 mln. Lt
Lenkija
4814,8 mln. Lt
Baltarusija 3654,9 mln. Lt
Vokietija
6196,8 mln. Lt
Ukraina
2853,2 mln. Lt
Italija
1360,5 mln. Lt
2012 M. Eksportas ( mln. litų ) 2011 m.
2012 m.
69576,8
Iš viso
79655,5 42658,5 48212,5
ES 19290,2 23605,6
NVS šalys ELPA Kitos valstybės
1584,2 1771,8 6044 6065
11
„Tête-à-tête“ kazino: „Veržiamės kokybės ir socialinės atsakomybės link“
„Tête-à-tête“ kazino vadovas Samoi las Kacas džiaugiasi, kad praėjusiais metais jo vadovaujama bendrovė pir moji Lietuvos riboto lošimo automa tų sektoriuje buvo įvertinta tarptau tiniu vadybos kokybės sertifikatu. Optimizmo suteikia ir atsigaunanti Lietuvos ekonomika – 2012 m. bendrovei pavyko pakartoti iki krizinių 2008-ųjų pasiektus finansinius rezultatus. 12
Julijana Chazlauskytė
Buvo tikrai nelengva
Nepaisant to, praėję metai laisvalaikio ir lošimų vers lui nebuvo lengvi – sumažėjęs Lietuvos gyventojų skaičius ir jų gaunamos pajamos pada rė didelę įtaką finansiniams rezultatams. Be to, „Tête-àtête“ kazino personalo vado vo Valdo Dzedaravičiaus tei gimu, praūžusi finansų krizė atnešė dvigubą žalą – suma žėjo žmonių perkamoji galia, o valstybė prieš ketverius me
tus kone dvigubai padidino mokesčius kazino ir lošimų automatų salonams, rezulta tas – bendrovė buvo priversta atleisti net 20 proc. savo dar buotojų, dirbti likusiesiems teko tenkintis penktadaliu mažesniu atlyginimu. „Tenka tik apgailestauti, kad ligi šiol Lietuvoje vis dar nėra nustatyti lošimų ir lo terijų reguliavimo politikos principai, nėra aiškios ir su prantamos lošimų diferencia cijos, nenustatytos skirtingų lošimo rūšių vietų plėtros ri bos, o reguliuojančios institu
PRAMOGŲ ir laisvalaikio VERSLAS LAISVALAIKIO VERSLAS VERŽIASI KOKYBĖS IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS LINK cijos neprisiima atsakomybės už chaosą, kuris vyrauja rin koje“, – teigė įmonės direkto rius S.Kacas. Pasak „Tête-à-tête“ kazino vadovo, būtent tai ir lėmė, kad loterijų ir lažybų verslo įmo nės papildomai apmokestin tos nebuvo ir todėl įgijo kon kurencinį pranašumą. Dėl to ir atsitiesti ribotų lošimo au tomatų verslui truko gerokai ilgiau, ir tik praėjusiais me tais bendrovei „Tête-à-tête“ kazino pavyko pakartoti 2008 m. finansinius rezultatus, ta čiau bendrovės darbuotojų skaičius ikikrizinio skaičiaus nepasiekė. 2012 m. Lietuvos BVP, pa lyginti su 2011-aisiais, padi dėjo 3,6 proc. Ekonomika at sigauna, tai pajuto ir bendro vė „Tête-à-tête“ kazino – jos pajamos per praėjusius me tus augo beveik 14 proc. Antra vertus, 50 proc. didesni loši mo mokesčiai valstybei, nuo lat didėjantys komunaliniai, nuomos mokesčiai ir augan tis darbo užmokesčio fondas plėtros planus gerokai sulė tino. „Augant verslo sąnaudoms, riboto lošimo automatų vers las priverstas dirbti itin efek tyviai. Dėl to tenka keisti bendrovės strategiją, stabdyti plėtros planus, prarandamos iniciatyvos plėtoti gamybos, techninės įrangos aptarna
vimo padalinius, kurie galė tų didinti prekių, pagamintų Lietuvoje, eksportą į Europą“, – sakė 61 riboto lošimo auto matų salonų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės plėtros vadovas Dalius Gimžauskas.
Susidaro įspū dis, kad kažkam patogiau griauti egzistuojančią lošimų rinką, o jeigu jau to nepavyksta pa daryti, verčiau nedaryti nieko, nei sukurti ką nors pozityvaus ir naudingo valstybei. Nors praėjusiais metais bu vo atidaryti trys nauji salonai, tačiau tai padaryta iš senų re zervų – naujų technologijų įsigijimas labai pristabdytas.
Britų patirtis pasiklydo
Tarp šio sprendimo priežas čių S.Kacas įvardija ir 2012 m. Seimo koridoriuose pasi klydusį ir pritarimo laukiantį
Bendrovės „Tête-à-tête“ kazino duomenys Lošimo Laikotarpis automatų skaičius 2012 2011 2010 2009 2008
1246 1149 1129 1260 1349
Lošimo automatų salonų skaičius 61 58 52 59 58
Sumokė ta azartinių lošimų mo kesčio (Lt) 4 299 600 4 123 200 4 229 100 4 668 000 3 113 400
Darbuotojų skaičius 305 286 260 285 325 1 lentelė
Atsakomybė: bendrovė „Tête-à-tête“ kazino tapo pirmąja Lietuvos lošimų verslo įmone, kuri savo veikloje oficialiai pritaikė tarptautinio kokybės standarto principus.
Seimo valdybos darbo grupės parengtą naująjį Azartinių lo šimų įstatymo projektą, ku ris, pašnekovo manymu, ga lėtų rinkai suteikti daug dau giau skaidrumo, žmonėms būtų sukurta tūkstančiai nau jų darbo vietų, valstybė gautų daug daugiau pajamų. Šis įstatymo projektas buvo kuriamas pačiu skaidriausiu būdu – jį rengusi Seimo val dybos darbo grupė ne tik iša nalizavo įvairių lošimo bend rovių veiklą, bendravo su eks pertais ir reguliuojančiomis institucijomis, bet ir konsul tacinio vizito tikslais vyko į Didžiąją Britaniją. Ten buvo susitikta su atsakingais vals tybės pareigūnais, kurie vyk do lošimų rinkos politiką ir jos priežiūrą. Gilių tradicijų
šalis Didžioji Britanija žino ma kaip seniausia ir didžiau sia Europoje mišri lošimų rinka, kurioje saugiai ir so cialiai atsakingai veikia dide lė įvairovė skirtingų lošimų ir loterijų rūšių, o rinkos regu liavimą specialistai dažnai pa teikia kaip pavyzdinį. Nepaisant to, kad lošimo paslaugomis Didžiojoje Brita nijoje naudojasi net 73 proc. suaugusių gyventojų, proble minio lošimo paplitimas yra mažiausias, jei lygintume su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Šioje šalyje loši mų veikla iš naujo buvo regla mentuota 2007 m. įsigaliojus naujajam Azartinių lošimų įstatymui, kuris leido atlik ti reguliavimo ir admi nistravimo institucinę 13
PRAMOGŲ ir laisvalaikio VERSLAS LAISVALAIKIO VERSLAS VERŽIASI KOKYBĖS IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS LINK
Patriotiškumas: S.Kaco (dešinėje) vadovaujama bendrovė 2012 m. pradėjo naują projektą – tapo Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos bronzine rėmėja.
reformą. Nepriklauso ma ir kolegiali Didžio sios Britanijos azartinių loši mų komisija šiandien užtik rina, kad viešosios politikos sprendimai, reglamentuojan tys lošimų ir loterijų sektorių, būtų grindžiami faktiniais duomenimis ir įrodymais apie lošimų paplitimą bei ga limas socialines rizikas. „Didžioji Britanija parodė susidomėjimą tęsti bendra darbiavimą su Lietuva kuriant naująjį Lietuvos Respublikos lošimų įstatymą, buvo numa tyta skirti teisinę ir eksperti
nę pagalbą, tačiau visos geros iniciatyvos kažkodėl įstrigo“, – pažymėjo S.Kacas. Visų rinkos dalyvių nuste bimui parengtas progresyvus įstatymas, sukurtas pagal Di džiosios Britanijos pavyzdį, numatantis adekvačias ir pro porcingas lošimų reguliavimo priemones ir jų ekonominį efektą, užkliuvo Finansų mi nisterijos valdininkams. Kokie valdininkų ir politikų interesai trukdo nuskaidrinti rinką? Kodėl parengtas ir pe rėjęs pateikimo stadiją Seimo valdybos darbo grupės įstaty
Lietuvos lošimų ir loterijų rinkos struktūra 2012 m. Rūšis Kazino Loterijos B kategorija Lažybos Iš viso:
Atsakingo lošimų verslo pavyzdys
Rinkos dalys (proc.) 31,42 28,29 25,84 14,45 100 2 lentelė
14
mo projektas taip ir nepasie kė finišo? Kodėl nesistengia ma, kad legaliai ir mokesčius mokantys lošimų organizato riai galėtų užpildyti Lietuvo je baltas dėmes, kuriose kles ti šešėlis? Kodėl, užuot ko voję su tradiciniais legaliais lošimais, valstybės pareigū nai nesiima riboti nevaldomų nuotolinių lošimų? Klausimų daugiau nei atsakymų. „Susidaro įspūdis, kad kaž kam patogiau griauti egzis tuojančią lošimų rinką, o jei gu jau to nepavyksta padary ti, verčiau nedaryti nieko, nei sukurti ką nors pozityvaus ir naudingo valstybei“, – api bendrino S.Kacas.
Įsigilinti į mišrią loterijų ir lošimų rinką nėra papras ta: Lietuvoje nuo seno veik lą vykdo loterijos, kazino, ku riuose eksploatuojami stalai
ir neribotų parametrų A kate gorijos lošimo automatai, be to, rinkoje veikia ribotų para metrų B kategorijos automa tų salonai ir lažybų punktai. Tiesa, šiuo metu Seime savo eilės laukiantis įstatymo pro jektas turėtų sureguliuoti ir žirgų totalizatoriaus, komer cinio pokerio bei interneto lo šimų organizatorių veiklą. Pasak „Tête-à-tête“ kazi no personalo vadovo V.Dze daravičiaus, riboto lošimo, ar ba kitaip – B kategorijos, loši mo automatai yra skirti ne tik laisvalaikiui praleisti, bet ir apsaugoti vartotojus nuo per didelio išlaidavimo. Daugiau nei prieš dešimt metų įstaty miškai buvo nustatyti auto matų lošimo parametrai – di džiausia statymo suma – vos 1 litas, maksimali išlošimo suma – tik 200 kartų dides nė, o vieno lošimo trukmė ne trumpesnė nei trys sekundės. „Riboto lošimo automatai iš vienos pusės apsaugo žai dėjo išlaidas, nes paslaugos kaina yra fiksuota, tačiau kar tu riboja ir lošimų organiza toriaus pajamas“, – aiškino V.Dzedaravičius. Jo teigimu, dėl daugiau nei prieš dešimt metų nustatyto automatų parametrų ribojimo arba, kitaip tariant, pajamų ri bojimo, šio verslo sąnaudų di desnis augimas ar mokesčių didinimas riboto lošimo auto matų verslui gali būti pražū tingas, nes padidėję kaštai pe reina ne vartotojui, o verslui. Kita vertus, riboto laimėji mo automatai yra saugesni ir rizikos, ir galimos priklauso mybės prasme, todėl Vakarų valstybėse yra paplitę ir gana populiarūs: Italijoje, Ispani joje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse juos leidžia ma eksploatuoti net degalinė se, aludėse, baruose ar kitose
Li Ka-shingas, Honkongo verslo magnatas
„Jei neturi didelės širdies, tau nepasiseks.“
Principai: „Tête-à-tête“ kazino vadovas S.Kacas (centre) įsitikinęs, kad tiek lošimų, tiek kitoks verslas privalo galvoti ne tik apie aptarnavimo kokybę, bet ir apie bendruomenę bei žmones, kuriems reikalinga pagalba.
laisvalaikio leidimo vietose. „Toks verslas suteikia dau giau atrakcijos, didina pramo gų įvairovę, pritraukia daugiau žmonių ir prisideda prie bend ros laisvalaikio pramogų inf rastruktūros“, – sakė „Tête-àtête“ kazino plėtros vadovas D.Gimžauskas. Vis dėlto lo šiant, kaip ir bet kur kitur, rei kia turėti saiką ir atsakomybės. Kaip socialinės atsakomy bės pavyzdį jis pateikia Na cionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, vienijan čios Lietuvos B kategorijos lošimų automatų verslo įmo nes, 2012 m. pradžioje sava rankiškai įdiegtą B kategori jos automatų atsakingo loši mo kodeksą. Šis kodeksas sėkmingai veikia – į lošimo automatų salonus neįleidžiami raštiš kai to paprašę asmenys. Jei gu klientas pasijunta turįs nevaldomų polinkių, o pasak D.Gimžausko, tokie atvejai
yra labiau išimtis nei taisyk lė, lošimo automatų salonuo se jiems suteikiama informa cija, kur ieškoti kvalifikuoto specialisto ar psichologo pa galbos.
Olandai liko nusivylę
Lietuviai pramogauja nedaug, specialistų skaičiavimais, sta tistinis tautietis laisvalaikio lošimams ir žaidimams B ka tegorijos automatais skiria kone dešimt kartų mažiau lė šų nei vidutinis europietis. Jei naujosios kadencijos Seimas įstatymiškai sudary tų galimybę plėtoti ribotų loši mo automatų verslą, bendrovė „Tête-à-tête“ kazino akcinin kai įgyvendintų verslo planą – investuotų į gamybos įmonę kelias dešimtis milijonų litų. Eksportui lošimo automatus gaminsianti gamykla galėtų tapti perspektyviu Kauno ra jono investiciniu projektu.
Deja, S.Kacas pripažįsta, kad kol neįtvirtinti Lietuvos valstybės lošimų ir loterijų reguliavimo politikos princi pai ir nėra aiškūs bei skaidrūs kiti svarbūs faktoriai, tol įgy vendinti stambius investici nius planus čia gali ryžtis tik visiški avantiūristai. „Mūsų partneriai iš Olan dijos, nesulaukę tinkamų po slinkių Lietuvoje, pasitraukė iš planuoto Kauno projekto, o savo lėšas investavo Italijoje, kur sąlygos lošimų automatų verslui kur kas palankesnės“, – apgailestavo S.Kacas. Iš verslo partnerių jis sa kosi išgirdęs skaudžios kriti kos, esą Lietuvoje mišri loši mų rinka neveikia, dominuo ja privačios monopolijos ir azartiškiausi lošimai, trūksta ekonominio požiūrio į verslą, į visas lošimo rūšis žiūrima su išankstine neigiama nuostata, o lošimų reguliavimo politi ką dažniau formuoja žiniask
laida nei atsakingi valstybės pareigūnai ar kompetentingi mokslo žmonės. Pasak olan dų, tokia situacija galima tik korumpuotoje ir neišsivys čiusioje valstybėje.
Ambicingi planai – nepamiršti
Vis dėlto ambicingų verslo planų dėti į stalčių kol kas ne siryžtama – bendrovei pri klauso stipri intelektinė ir ma terialinė bazė: Kauno rajo ne, Ramučiuose, esančios ir gamybai tinkamos patalpos, aukštos kvalifikacijos radioe lektronikos ir inžinerinių spe cialistų komanda. Numatomo je aukštųjų technologijų ga mykloje būtų sukurtos 65 dar bo vietos. Gamykla gamintų riboto lošimo automatus, apie 70 proc. gaminių būtų skirta eksportui, verslininko many mu, tai taip pat būtų pridėtinė vertė Kauno miestui ir visai Lietuvai. 15
PRAMOGŲ ir laisvalaikio VERSLAS LAISVALAIKIO VERSLAS VERŽIASI KOKYBĖS IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS LINK „Štai, pavyzdžiui, ten dencijos Vakarų Euro poje, kur loterijų ir lošimų in dustrija senokai nusikratė še šėlio ir yra lygiateisė laisva laikio ir pramogų verslo da lis, kalba visai ką kita. Pasiro do, veikiant skaidriai ir aiš kiai, galima pasiekti teigiamų ir valstybei naudingų rezul tatų, – jam pritarė „Tête-àtête“ kazino plėtros vadovas D.Gimžauskas. Šių metų vasario 4–6 d. Londone vykusios lošimų įrangos ir technologijų ino vacijų parodoje „ICE Total ly Gaming 2013“ apsilankęs S.Kacas teigia pastebėjęs, kad po pasaulinės krizės atsigau na ir Europos lošimų pramo nė, gamintojai. Visos aplin kybės Lietuvai pradėti kon kuruoti su riboto lošimo au tomatų gamintojais iš Aust rijos, Nyderlandų, Italijos ar Didžiosios Britanijos palan kios. Tereikia politinės valios ir sprendimų.
Dėmesys kokybei ir bendruomenei
Lietuvoje lošimų bendro vės į savo verslą per pastaruo sius 10 metų investavo dau giau kaip 230 mln. litų. Per šį laikotarpį valstybės biudžetas vien loterijų ir azartinių lo šimų mokesčių surinko dau
giau kaip 270 mln. litų. Jeigu valstybės reguliavimo politi ka būtų nukreipta į turizmo, laisvalaikio ir pramogų srities plėtojimą, padidėtų mokes čių srautai, galbūt rastųsi nau jų impulsų kalbėti apie nedar bo ir jaunimo emigracijos ma žinimą. „Dabartinė Vyriausybė svarsto, kaip prikelti regio nus, tačiau ligi šiol mažai kal bama apie konkrečius būdus, kaip tai padaryti. Pasidomėjus naujausiu Europoje Ispanijos „EuroVegas“ projektu, kuris numato viešbučių, restoranų, kazino ir kitų laisvalaikio pra mogų infrastruktūros plėtrą ir sukurs 260 000 naujų darbo vietų, fantazijai erdvės daug. Galima būtų kurti verslo pla nus apie Baltijos regiono pra mogų centrą Lietuvoje, ku riame galėtų lankytis svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Skandinavijos valstybių, Ru sijos, Baltarusijos“, – dalijosi įžvalgomis S.Kacas. Tač iau, nesusif orm a vus skaidriai rink ai, netu rint pasit ikėj imo investi cij ų saug umu ir rinkos tęs tin um u, neįg ij us valst yb ės suprat imo ir palaik ym o, to kios idėj os Liet uvoje tamp a pasmerkt os. Vis dėlto, nepaisant sudė tingo investicijų prasme lai
Azartinių lošimų mokesčių lyginamoji lentelė
Azartiniai lošimai Loterijos Iš viso Azartiniai lošimai Loterijos Iš viso
2012 m. (mln. Lt)
2008 m. (mln. Lt)
Pokytis (mln. Lt)
Pokytis (proc.)
30 174 437
25 100 000
+5 074 437
+20,2
7 825 563 38 000 000 2012 m. (mln. Lt)
5 441 442 30 541 442 2011 m. (mln. Lt)
+2 384 121 +7 458 558 Pokytis (mln. Lt)
+43,8 +24,4 Pokytis (proc.)
30 174 437
19 700 000 +10 474 437
+53,2
7 825 563 38 000 000
6 941 339 +884 224 26 641 339 +11 358 661
+12,8 +42,6 3 lentelė
16
Loterijų ir lošimų mokesčio surinkimo dinamika (mln. lt) Bendra suma Azartiniai lošimai Loterijos 40 000 000,00 30 000 000,00 20 000 000,00 10 000 000,00 0,00 2005
2007
ko, bendrovei „Tête-à-tête“ kazino praėjusius metus pri mins ir įgytas tarptautinis kokybės vadybos sertifikatas pagal ISO 9001:2008 stan dartą. Bendrovė tapo pir mąja Lietuvos lošimų vers lo įmone, kuri savo veikloje oficialiai pritaikė tarptauti nio kokybės standarto prin cipus. Įmonės vadovas S.Ka cas viliasi, kad pastarųjų me tų įdirbį kokybės tobulini mo srityje pastebės ir įver tins klientai, partneriai bei loterijų ir lošimų reguliavi mu užsiimančios institucijos. Tokį įvertinimą Baltijos ša lių regione turi vos dvi loši mų įmonės. Laikas nepakoregavo ir labdaros bei paramos pla nų – vien per praėjusius me tus „Tête-à-tête“ kazino pa ramai skyrė nemažas sumas. Bendrovė 2012 m. pradėjo naują projektą – tapo Kau no „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos bronzine rėmė ja, tęsė Aukštaitijos regione vykstančio „300 ežerų ralio“ ir onkologinėmis ligomis ser gančiais vaikais besirūpinan
2009
2010
2012
čio fondo „Rugutė“ rėmimą, sunkiu metu ištiesė pagal bos ranką dėl gaisro nuosto lių patyrusiam Kauno muzi kiniam teatrui. „Kadangi mūsų darbas yra teikti paslaugas klientams, turime rūpintis jų saugiu ir turiningu laisvalaikio pralei dimu. Kita vertus, turime gal voti ne tik apie aptarnavimo kokybę, bet ir apie bendruo menę ir žmones, kuriems rei kalinga pagalba“, – apibend rino S.Kacas.
270 mln. litų
per dešimtmetį surinko valstybės biudžetas vien iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčių.
Naujausi tyrimai Laikraščių skaitytojų vidutinė ir bendra auditorijos Klaipėdoje (tūkst.) 80 70 60
64,4 59,3
50 40 30
34,5
40,3 34,1
20
30 16,6
20,1
14,5
16,4
12,6
10
6,2
0 „Vakarų ekspresas“
„15min“
„Lietuvos rytas“
„Respublika“
„Vakaro žinios“
Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2012 ruduo
energetika užtikrinti alternatyvų išteklių tiekimą, naudoti turimus ir taupyti
Kada įvyks lūžis Lietuvos ene
Tikriausiai nuo pat 1990-ųjų blokados Lietuvoje prasi dėjusios kalbos apie energetinę nepriklausomybę tęsiasi iki šiol. Energetika, – ko gero, – didžiausias mūsų šalies iššūkis.
Mantas Lapinskas Valdas Rumša
Surakinti energetikos grandinėmis
„Pagrindinis energetinis iššū kis nepasikeitė – energetinė priklausomybė nuo vieninte lio ir didžiausio išorinio ener gijos tiekėjo. Mes formuojame savo energetikos politiką pagal jį, bet kol kas apčiuopiames nių rezultatų nebuvo pasiek ta – mes esame priklausomi. O iš to jau kyla visi kiti iššūkiai. Apie tai daug kalbame, uži mame vienokią ar kitokią po ziciją, tačiau tikslo dar nepa siekėme“, – teigė buvęs ener getikos viceministras, o dabar nepriklausomas energetikos ekspertas Romas Švedas. Skaičiuojama, kad Lietu vai reikia 10 TWh/m elektros ir apie 3 mlrd. kub. metrų dujų per metus. Tai nelabai daug, pa lyginti su kitomis pasaulio vals tybėmis, tačiau didžiausia problema, kad nė vieno poreikio Lietuva negali patenkinti pati. Vien už dujas į Rusiją 2009– 2011 m. iškeliavo 2,8 mlrd. litų. 18
Dujų Lietuva gauna tik iš vieno šaltinio – Rusijos mil žino „Gazprom“, o uždarius Ignalinos atominę elektrinę didžioji dalis elektros impor tuojama taip pat iš rytinės kaimynės. Vis dėlto blogiau sia, kad Lietuva moka vieną didžiausių kainų už energe tikos išteklius ir iš esmės yra priklausoma nuo vieno šal tinio, kuris, kaip parodė tiek mūsų, tiek kitų šalių patirtis, sunkiai prognozuojamas ar ba greičiau energetikos ištek lius vertina kaip politinę prie monę. Be to, visą nepriklau
Siūlyčiau eiti ten, kur eina didžioji dalis Europos, ir dau giausia dėmesio skirti energijos efektyvumui di dinti ir vietos energijos ištek liams naudoti.
somybės laikotarpį energeti kos problemos (tiek kalbant Lietuvos mastu, tiek kurio nors miesto šilumos tiekimo klausimu) buvo ir yra labai politizuotos.
Nepamatuotos ambicijos
Praėjusi Vyriausybė ėmėsi ambicingų energetikos pro jektų. Išjudino elektros tiltų su Švedija ir Lenkija projek tus, suplanavo Klaipėdos su skystintųjų dujų terminalą ir beveik susiderėjo su japonų „Hitachi“ koncernu dėl Visa gino atominės elektrinės statybos. „Buvusios Vyriausybės veiklą vertinu neblogai – bu vo susikoncentruota į didelius energetikos projektus, nors buvo šiek tiek pamiršti to kie buitiniai reikalai, kaip ši lumos ūkis ar atsinaujinanti energija ir jos efektyvumas“, – kalbėjo Lietuvos atsinauji nančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir Lietuvos energetikos konsul tantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.
„Būkite atkaklūs – nesirinkite atsakymo „ne“. Jei esate laimingi sėdėdami vienoje vietoje ir nerizikuodami, liksite sėdėti toje pačioje vietoje dar 20 metų.“
Davidas Rubensteinas, JAV milijardierius
ergetikoje? Vis dėlto jis, kaip ir daugelis energetikos ekspertų, nesku ba ploti buvusiai Vyriausybei. „Per daug dėmesio skirta didiesiems projektams, o di delių klaidų nebuvo padary ta, nes, sakykime, nieko nebu vo padaryta. Pavyzdžiui, Ši lumos ūkio įstatymo pataisas būtų galima pavadinti klaida – dabar išėjusi ES Energijos efektyvumo direktyva teigia, kad kaip tik viskas turi būti priešingai, t. y. šilumos tiekė jai įpareigojami rūpintis efek tyvesniu energijos vartojimu pastato viduje. Ko gero, nu ėjome kita kryptimi“, – klai das vardijo M.Nagevičius. Iki šiol neatsakyta, kiek am bicingi projektai ekonomiš kai apsimoka (ar net pakelia mi Lietuvos ekonomikai) ir yra orientuoti į ateitį. Jie taip pat kelia daug klausimų energeti kams, kuriuos buvusi Vyriau sybė iš esmės išstūmė į užribį, o į jų vietą pastatė vadybininkus. Be to, buvusios Vyriausybės nesugebėjimas ar net nenoras kalbėtis su gyventojais šia tema ne tik nesuteikė pasitikėjimo planais, bet ir iš dalies juos su žlugdė (nesėkmingas referen dumas dėl Visagino atominės elektrinės) (plačiau skaitykite straipsnyje „Energetikos srityje negalima blaškytis“). Kitas klausimas, ar buvusi Vyriausybė nuo to galo ėmėsi spręsti problemą? Nes didžiąją dalį energijos suvartoja visų rūšių šildymas (apie 2,5 mln. t naftos ekvivalento), o ne elekt ros energija (iki 1 mln. t. naftos ekvivalento) ar transportas (per 1,3 mln. t. naftos ekvivalento). Pasak prof. Jurgio Vilemo, konservatorių 19
energetika užtikrinti alternatyvų išteklių tiekimą, naudoti turimus ir taupyti
2,8
mlrd. litų
už dujas 2009–2011 m. iškeliavo į Rusiją.
Vyriausybės energetikos strategija buvo labiau siai politizuota iš visų iki šiol buvusių. T. y. jai paremti rei kalingi argumentai buvo sąmo ningai pritempti, kad pateisintų užsibrėžtus politinius tikslus. Rezultatas arba situaci ja šiandien – tiek gyventojai, tiek verslas priversti apmokė ti didžiules sąskaitas. T. y. žmo nės išleidžia didžiąją dalį savo pajamų sąskaitoms apmokė ti, mažėja vartojimas, o vers las dėl brangių energetikos iš teklių praranda konkurencin gumą. „Vienareikšmiškai da bar skausmingiausias – šilu mos ūkis. Tai matyti net iš gyventojų nuotaikų. Čia ir didžiausi mokėjimai, ir didžiau sios sąskaitos, ir didžiausias energijos suvartojimas. Tai da ro didžiausią įtaką šeimų biudžetui“, – teigė M.Nagevičius.
pažeidžiamumas didėja
Lietuvos pramonininkų kon federacija kaip vieną pagrin dinių šalies ateities iššūkių taip pat įvardija energetiką. Pasak pramonininkų, energe tika turi būti prognozuojama su aiškia kryptimi, būtina ma žinti energijos sąnaudas ir pa galiau įgyvendinti energetikos programą ne tik popieriuose. Tai patvirtina ir konsultaci nių paslaugų bendrovės KPMG atliktas tyrimas „Lietuvos vers lo pažeidžiamumas energi jos išteklių kainų pokyčiams“. Daugiausia pelno atnešantys verslo sektoriai energetikos iš tekliams išleidžia santykinai didžiausią sąnaudų dalį. Per pa staruosius metus degalų kai nos augo 20 proc., elektros ir
šilumos kainos – po 12 proc., o verslo sąnaudos energijos iš tekliams didėjo net 61 proc. Ty rimo išvadose teigiama, kad per metus įmonių galimas ne gautas pelnas beveik padvi gubėjo, o verslo energetinis pa žeidžiamumas padidėjo. Dabartinė Vyriausybė nuo pat kadencijos pradžios dek laravo, kad jos prioritetas bus energetika. Energetikos minis terija sudarė darbo grupę, kuri turėtų peržiūrėti energetikos strategiją ir sudėlioti priorite tus (plačiau skaitykite straips nyje „J.Neverovičius: mano vizija – saugi, patikima, efektyvi energijos rinka“). „Šiai Vyriausybei palinkėčiau įgyvendinti šį iššūkį – išspręs ti energetinės priklausomybės klausimą. Vyriausybei reiktų nepasiklysti tarp energetikos saugumo politikos tikslo suvo kimo ir energetikos politikos įgyvendinimo priemonių. Reik tų sukurti realią energetikos rin ką, kad ji pradėtų realiai veik ti tiek elektros, tiek dujų sekto riuose“, – kalbėjo R.Švedas. Pasak jo, elektros sektoriuje jau daug nuveikta, bet situacija dėl dujų visai kitokia. T. y. domi nuoja vertikaliai integruota mo nopolija ir Lietuva yra absoliu čiai priklausoma nuo vieninte lio tiekėjo. „Linkėčiau suskaidyti tas monopolijas ir sukurti alter natyvius dujų šaltinius. Kalbant apie skalūnų dujas, derybose kol kas žengti žingsniai, vedantys į priešingą pusę nuo mūsų tiks lo“, – pabrėžė R.Švedas.
Lietuvos energetikos DNR
M.Nagevičius siūlo atsižvelgti į Europos patirtį ir užsibrėž
tus energetikos tikslus: „Siū lyčiau eiti ten, kur eina didžioji dalis Europos, ir daugiau sia dėmesio skirti energijos efektyvumui didinti bei vietos energijos ištekliams naudoti.“ Tiek energetikos eksper tai, tiek ekonomistai atkrei pia dėmesį ir į kitą problemą, su kuria susiduriama energe tikos sektoriuje, – nesugebė jimą sėkmingai baigti pro jektus. „Kitas palinkėjimas – efektyvus projektų valdy mas. Tai Lietuvos bėda. Ša lis turi problemą, kai bendra darbiauja viešasis ir privatu sis sektorius. Linkėčiau, kad tokio bendradarbiavimo dau gėtų ir kad jis būtų grįstas skaidriais principais. Didieji pasauliniai projektai įgyven dinami būtent taip“, – kalbė jo R.Švedas. Taip pat negalima pamirš ti vietos išteklių, kaip tai be veik padarė buvusi Vyriau sybė. T. y. būtina atsižvelgti į mūsų šalies energetikos DNR kodą – Lietuvoje nėra iškas tinių energijos išteklių, juo lab šios srities pramonės, kuri užtikrintų žmonių užimtumą ir pajamas. Biokuro naudoji mas ne tik koreguoja galuti nio produkto, pavyzdžiui, ši lumos, kainą, nes pats bio kuras yra kelis kartus piges nis nei, tarkim, dujos. Perei nant prie biokuro mažinamas gamtos užterštumas, įgyven dinami Lietuvos įsipareigoji mai ES, kuriamos darbo vie tos, atnešami pinigai neišeina iš šalies ir lieka jos ekonomi kai (plačiau apie biokuro pro jektus skaitykite straipsnyje „Savivaldos lyderystė: aktyvumo ir galių poreikis“).
Reiktų sukurti realią energetikos rinką, kad ji pradėtų realiai veikti tiek elektros sektoriuose, tiek dujų sektoriuose. 20
„Manau, pradedantys prekiautojai prekiauja 3–5 kartus daugiau, nei turėtų. Naujokai prisiima 5–10 proc. riziką, kai turėtų būti vos 1–2 proc.“
Bruce’as Kovneris, JAV verslininkas
J.Neverovičius: mano vizija – saugi, patikima, efektyvi energijos rinka Mantas Lapinskas
Į
karštą energetikos minist ro kėdę sėdęs Jaroslavas Neverovičius įsitikinęs, kad įmanoma suderinti tradicinių bei alternatyvių energijos šal tinių plėtrą ir sukurti stabi lią bei saugią energetikos sis temą. „Svarbu pabrėžti, kad viename modelyje gali derėti tiek branduolinė energetika, tiek atsinaujinantys ištekliai, tiek kitų rūšių energija“, – in terviu žurnalui „Verslas. Ly deriai 2013“ teigė energetikos ministras.
– Energetika – tai strate giškai ypač svarbi valstybei sritis ir kartu vienas jaut riausių klausimų tiek Lie tuvos verslui, tiek eiliniams gyventojams. Kokius didžiausius iššūkius Lietuvos energetikai įžvelgiate? Ir kaip žadate juos spręsti? – Šiuo metu tiksliname Nacio nalinę energetikos strategiją. Norime ne tik apibrėžti tikslus, ko mes norime pasiekti energe tikos sektoriuje, taip pat siekia me, kad šie tikslai būtų pagrįsti skaičiavimais, kiek tai kainuos valstybei ir vartotojui, ir taip įvertinti konkrečią ekonominę bei socialinę naudą. Tikiuo si, kad jau gegužę pristatysime savo matymą, kokį energetikos modelį siūlome pasirinkti. Svarbiausi kriterijai, ku riais vadovausis energetikos specialistai, – savarankiška energetikos sistema, galutinė energijos kaina vartotojams, sistemos saugumas ir stabilu mas, taip pat sinchronizacijos
su žemyninės Europos tinklais galimybės. – Ekspertai, ir ypač politikai, sunkiai randa bendrą suta rimą dėl Lietuvos energeti kos ateities, o kokia yra jūsų Lietuvos energetikos vizija? – Lietuva iki šiol išlieka energe tinė sala, praktiškai priklausanti nuo vienintelio pirminės energi jos tiekėjo, todėl gyvybiškai svar bu sukurti savo savarankišką, efektyviai veikiančią energetikos sistemą. Tam turime kuo grei čiau užbaigti strateginius pro jektus, tokius kaip suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) termina las, elektros ir dujų jungtys, taip pat nuosekliai įgyvendinti visus teisės aktus, įskaitant trečiąjį energetikos paketą, kurie prisi dėtų prie konkurencingos ener getikos rinkos atsiradimo. Norit užtikrinti vartotojams palankias kainas, o kartu ir energetinį saugumą, funkcio nuojanti energijos rinka būti na. Tai visų pirma reiškia kuo daugiau alternatyvų renkantis energijos tiekimo šaltinį. Įgyvendinę strateginius pro jektus, kurie tiesiogine to žodžio prasme sujungs Lietuvą su žemynine Europa, sieksime dalyvauti bendroje ES energi jos rinkoje. Sukūrę gerai vei kiančią vidaus energetikos sis temą ją sinchronizuosime su ES infrastruktūra. Dalyvavi mas bendroje ES energijos rin koje, paremtoje skaidrumo, at skaitingumo ir bendros gerovės principais, padės Lietuvai siek ti tikslų energetikos sektoriuje. Būtent bendros ES vidaus energijos rinkos užbaigimas
čios rinkos sąlyga. Formuojant Lietuvos energijos rinką, taip pat dalyvaujant ES vidaus rin koje, bus sudarytos kuo palan kesnės sąlygos konkurencijai. Tikimės aktyvaus verslo da lyvavimo šilumos ūkyje, pir miausia plečiant biokuro nau dojimą. Norime parengti programą, numatančią Lietuvoje sukurti gamybos, perdirbimo, konkurencingos prekybos ir vartojimo sistemą. Svarbios ir kitos verslo in vesticijos energetikos ūkyje. Tai galėtų būti tiek privataus verslo dalyvavimas naujos atominės elektrinės statyboje, jei būtų priimtas sprendimas šį projektą tęsti, tiek tiesioginės investicijos žvalgant, o vėliau ir išgaunant skalūnų dujas.
Viltis: energetikos ministras J.Neverovičius tikisi efektyvaus verslo dalyvavimo šilumos ūkyje.
bus vienas pagrindinių priori tetų Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Trumpai tariant, mano energetikos vizija – sau gi, patikima, efektyvi energijos rinka, kurioje visuomet laimi vartotojas, o ne monopolistinio verslo interesai. – Paminėjote monopolistinį verslą, bet ar privačiam vers lui yra vietos jūsų vizijoje? – Alternatyvių tiekėjų pritrau kimas yra esminė gerai veikian
– Kalbant konkrečiai, koks šių projektų – Visagino ato minės elektrinės, Klaipėdos SGD terminalo, elektros jungčių, skalūnų dujų išga vimo ir alternatyvių (bio kuro) energijos šaltinių – li kimas naujoje energetikos strategijoje? – Formuojant Lietuvos energe tikos modelį svarbu, kad būtų išnaudotos visos galimybės. T. y. į modelį turi būti integruota kuo įvairesnių rūšių energija. Savo išvadas, koks modelio va riantas Lietuvai palankiausias ekonomiškai, iki gegužės pa baigos pateiks šiuo metu inten syviai dirbančios darbo grupės specialistai. Svarbu pabrėžti, kad viename modelyje gali derėti tiek branduolinė energe tika, tiek atsinaujinantys ištek liai, tiek kitų rūšių energija. 21
energetika Ren ov ac ij os proc es as bus naud ing as ir gyv ent oj ams, ir versl ui
Daugiabučių atnaujinimas: Vyriausybė grie bė renovaciją už ragų ir viliasi, kad nauja dau giabučių atnau jinimo progra ma, kai didelė dalis tiek finan sinės, tiek dar bų priežiūros at sakomybės buvo nuimta nuo gy ventojų pečių, iš judins iki šiol įša lusį procesą.
Mantas Lapinskas Valdas Rumša
Naujas modelis
Nei gyventojams, nei politi kams beveik nekyla klausimų, kad senų sovietinių daugiabu čių renovacija yra vienintelis būdas sumažinti nuolat augan čias sąskaitas už šildymą. Dar praėjusi Vyriausybė savo programoje buvo įsipareigojusi at naujinti 2 tūkst. pastatų per metus. Tačiau visi šie planai taip ir liko popieriuje, nors tai galėjo ne tik smarkiai suma žinti gyventojų išlaidas už ši lumą, bet ir padėti atsigau ti per krizę ypač skaudžiai nu kentėjusiam statybų sektoriui. Pagrindinės fiasko priežas tys akivaizdžios – gyvento jams trūksta iniciatyvos, arba tiksliau, jie nenori įsiskolinti bankams, baiminasi biurokra tinių procedūrų ir neturi gebė jimų prižiūrėti renovacijos darbus. Be to, esama kompen savimo už šildymą tvarka ne tik neskatina, bet, atvirkščiai, leidžia priešintis bet kokioms renovacijos iniciatyvoms. Dabartinė Vyriausybė pri statė naują renovacijos mo delį, kuris nuims nuo gyven tojų finansinių įsipareigojimų bankams naštą ir suteiks dau giau atsakomybės savival dybėms. Tikslas – artimiau siu metu renovuoti daugiau sia energijos (daugiau nei 200 kWh/m2 per metus) suvarto jančius daugiabučius, kurių
Lietuvoje yra apie 4 tūkst. Tai esą pagerintų 157 tūkst. šei mų gyvenimo sąlygas ir su mažintų socialinę įtampą, per metus būtų sutaupyta 240 mln. litų, o gyventojams liktų apie 24 mln. litų, kuriuos jie galėtų panaudoti kitoms reikmėms tenkinti.
Savivaldybių partnerystė
Pagal naują programą namų energinio efektyvumo didini mo investicijų projektai turė tų būti rengiami savivaldybių iniciatyva; lėšų skolintųsi ne gyventojai, o savivaldybės pa skirti renovacijos programos administratoriai, jie taip pat rūpintųsi darbų organizavi mu ir kokybe. „Jei palygintume skirtu mus, iki šiol galiojusiame mo delyje investicijų projektus turėjo inicijuoti patys būsto savininkai. Pagal naująjį mo delį siūloma, kad šios inicia tyvos imtųsi savivaldybės. Jos gali nustatyti daugiau energijos suvartojančius na mus ir parengti tų projektų energinio efektyvumo didi nimo priemones. Pagal dabar galiojantį modelį būsto savi ninkai patys turėjo imti kre ditą savo vardu, taip pat įgy vendinti projektą ir prisiim ti visą riziką. Naujajame mo delyje numatyta, kad paskirti programų įgyvendinimo ad ministratoriai turėtų pasi rūpinti finansiniais ištekliais.
Gyventojams nereiktų pri siimti jokių kreditinių įsipa reigojimų. Taip pat būtų tin kamai prižiūrimas ir organi zuojamas visas statybų pro cesas“, – teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) laikinasis vadovas Valius Serbenta. Naujojo renovacijos mo delio krikštatėviu vadinamas V.Serbenta pridūrė, kad jo va dovaujama organizacija BETA turi konkrečią užduotį – padėti savivaldybėms ren giant energinio efektyvumo didinimo programas. Savivaldybės gana entuzias tingai priėmė šias naujoves ir jau pristatė energiškai nee fektyviausių namų sąrašus. „Džiugina, kad yra entu ziazmo ir noro išjudinti šį rei kalą, ir Vyriausybė mato savi valdybes kaip partneres. Part nerystė labai svarbu, nes to kią programą galima įgyven dinti tik dirbant išvien“, – tei gė Vilniaus miesto programos „Atnaujinkime būstą – atnau jinkime miestą“ koordinato rius Kęstutis Nėnius. Jis pabrėžė, kad itin svar bus pačių žmonių dalyvavi mas ir sprendimų priėmimas, – juos būtina įtraukti, kad tai taptų visuomenės projektu. „Reikia užtikrinti, kad vals tybiniu lygiu būtų skiriamas lengvatinis finansavimas, taip pat reiktų, kad būtų kuo ma žiau biurokratinių procedūrų. Turi būti remiamas ne pats
Turi būti remiamas ne pats statybos procesas, o premijuoti reikėtų už pasiektus rezultatus, t. y. sutaupytą šilumos energiją. 22
„Esu turtingas tik todėl, kad žinau, kada esu neteisus. Paprasčiau tariant, man pavyko išgyventi dėl gebėjimo pripažinti savo klaidas.“
George’as Sorosas, legendinis investuotojas
ledai pajudėjo? statybos procesas, o premi juoti reikėtų už pasiektus re zultatus, t. y. sutaupytą ši lumos energiją. Toks požiū ris galėtų tapti puikiu trau kos tašku. Jei mes finansuo sime patį statybos procesą, tai lems, kad pabrangs pa čios statybos, – iš to žmonėms daug naudos nebus“, – at kreipė dėmesį K.Nėnius.
Jau šiemet?
Vyriausybė tikisi, kad konk retūs renovacijos darbai pra sidės jau šių metų antroje pusėje. „Žiūrint į sudėliotą veiklos grafiką, kur yra du demonst raciniai projektai Zarasuose ir Ignalinoje, pirmų 100 namų renovacija ne tik bus pradėta, bet jie naują šildymo sezoną pasitiks jau renovuoti“, – optimistiškai kalbėjo V.Ser benta. Kartu neslepiama viltis, kad naujoji renovacijos programa sulauks privataus vers lo intereso. „Manau, privatus verslas gali tikėtis dalyvau ti bet kuriame procese. Tiek statybininkai, tiek projektuotojai, tiek statybinių medžiagų gamintojai, inžinerinės kon sultacinės bendrovės turi ne tik tikėtis, bet ir aktyviai da lyvauti. Be jokios abejonės, projektus įgyvendins privatus verslas“, – teigė BETA laiki nasis vadovas. Verslui atveriamos durys ne tik užsiimti statybos darbais, bet ir bendradarbiauti administruo jant projektus (plačiau skaityki te straipsnyje „V.Mazuronis: pastoliai prie daugiabučių atsiras metų pabaigoje“).
240 mln. litų
būtų sutaupyta per metus reno vavus daugiau sia energijos sunaudojančius daugiabučius.
23
energetika Šuolis jau prasidėjo
V.Mazuronis: pastoliai prie daugiabučių atsiras metų pabaigoje Ypač svarbus investuoto ka pitalo ir investicijų grąžos klausimas. Renovacija – su dėtingas procesas, ir jis bus nuolat tobulinamas.
Mantas Lapinskas
L
ietuvos Respublikos ap linkos ministerijos va dovas Valentinas Mazuronis optimistiškai vertina iki šiol įstrigusios daugiabučių reno vacijos perspektyvas. Pasak jo, jau padaryti pirmieji žings niai ir dar šiais metais turė tų pajudėti realūs darbai, ku riuose interesą turėtų rasti ir privatus verslas. – Vyriausybė ir jūsų vado vaujama Aplinkos ministe rija aktyviai ėmėsi spręs ti daugiabučių atnaujinimo problemą. Kokie esminiai renovacijos politikos poky čiai? – leidinys „Verslas. Ly deriai 2013“ paklausė minis tro V.Mazuronio. – Esminis pokytis tas, kad, be dabartinės renovacijos schemos, kai iniciatyva kildavo iš pačių bendruomenių ir jos pačios vis ką organizuodavo, o ministeri ja per BUPA (Būsto ir urbanis tinės plėtros agentūra – red. past.) juos konsultuodavo, da bar siūlome antrąją schemą. Čia valstybė imsis daug ak tyvesnio vaidmens, t. y. orga nizuos, prognozuos ir koordi nuos visą šį procesą. Žmonėms tereikės padaryti du dalykus – sutikti, kad būtų renovuoja mas jų namas, ir iš lėšų sutau pytų už šilumą tam tikrą metų skaičių mokėti už atliktus dar bus. Tokios yra šios antrosios schemos gairės. 24
Darbai: pasak aplinkos ministro V.Mazuronio, renovacija – sudėtingas procesas, ir jis bus nuolat tobulinamas.
Be abejo, taisysime ir pir mosios schemos trūkumus. Pavyzdžiui, reikėtų kredita vimą susieti ne su asmeniu, o su butu. Turėtų būti numa tyta ir stabdyti socialinę pa ramą tiems, kurie atsisako re novuotis. – Ar numatyta, kokį vaid menį atliks privatus vers las šioje politikoje? Ko gali tikėtis verslininkai? – Privatus verslas dalyvaus re novacijos procese. Jiems pri
klausys visi statybos darbai. Šio proceso organizatorius ir pi nigų ėmėjas bus savivaldybės įmonė, tačiau ji kiekvienoje sa vivaldybėje pagal sutartį gali sutarti ir atrasti vietą administ ruojančioms organizacijoms – čia galimas bendradarbiavi mas. Taip pat planuojame cent ralizuotai pirkti energinio efek tyvumo didinimo projektus. Bendradarbiavimo su verslu galimybės plačios, tačiau įve sime saugiklių, pavyzdžiui, dėl kainos ir kiekių.
Žmonėms tereikės padaryti du da lykus – sutikti, kad būtų renovuoja mas jų namas, ir iš lėšų sutaupytų už šilumą tam tikrą metų skaičių mokėti už atliktus darbus.
– Ar bus griežtinama kom pensacijų už šildymą mokėjimo tvarka? – Kaip minėjau, taip. Yra pa rengtas socialinės paramos peržiūrėjimo įstatymas. Žmo nės labai sunkiai gyvena, tad jiems teikiame kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Bet kai kurie moka per pusę, o kartais net 70 proc. mažiau už šilumą nei likę gyventojai ir sako, kad jiems viskas gerai ir jie net neleis renovuoti namo. Tad mes, visuomenė, turėtume paklausti savęs ir jų – kodėl mes jums turime mokėti? – Kada galima tikėtis pir mojo daugiabučių renova cijos šuolio? – Šuolis jau prasidėjęs – stei giama Būsto energijos taupy mo agentūra, surinkome duo menis iš savivaldybių. Net 59 savivaldybės pateikė to kių energiškai neefektyviau sių namų sąrašus. Tai 1800 namų. Jei kalbėtume apie tai, ka da kils pastoliai prie namų, tai iki to laiko reikia padary ti energinį auditą, parengti projektus, tačiau pagal mūsų turimą grafiką planuojame, kad turėtume būti pasiruošę metų pabaigoje.
energetika praeities klaidų pamokos
Energetikos srityje negalima blaškytis
Mantas Lapinskas
L
ietuvos energetikos kon sultantų asociacijos pre zidentas dr. Valdas Lukoše vičius mano, kad pagrindinė užduotis – žvelgti į Lietu vos energetiką kompleksiškai ir nesusipainioti tarp įvairių projektų, kaip tai nutiko buvu siai Vyriausybei. – Kaip vertinate praėjusių kelerių metų Lietuvos ener getikos politiką? – žurnalas „Verslas. Lyderiai 2013“ pa klausė energetikos eksperto dr. V.Lukoševičiaus. – Manau, daug buvo pripai niota dėliojant prioritetus, pa rengiamuosius projektų dar bus. Realiai tai buvo tų senų jų projektų, kurie buvo pradėti anksčiau, tąsa. Tik su vienais pasistūmėta daugiau ar ma žiau, o kiti buvo visai išardyti. – Kas nuveikta ir kur buvo suklysta energetikos srityje? – Pranašumai: buvo stipriai pastūmėtas jungties į Šve diją projektas, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) termi nalo statyba. Trūkumai: esa mos elektrinės ir šilumos ūkis palikti be dėmesio ir realių pokyčių – dabar pokyčiai jau juntami. – Kokie energetiniai iššū kiai dabar laukia Lietuvos? Jūsų nuomone, koks Visa gino atominės elektrinės, Klaipėdos SGD termina lo, skalūnų dujų, biokuro ir
kitų alternatyvių energijos šaltinių pramonės likimas? – Nereiktų vėl elgtis taip, kaip elgėsi senoji valdžia, blaškytis tarp šių projektų ir kaip gelbė jimo rato griebtis vieno ar ki to. Yra kompleksinis energeti kos ūkis, kuriame reikia dirb ti visomis kryptimis. Ūkį rei kia integruoti į bendrą sistemą, nes gyvenimas keičiasi ir šian dien gali atrodyti vienaip, o ry toj – kitaip. Manau, kad dabar pirmiausia reikia stiprinti ir užbaigti SGD terminalo staty bas, bet kartu negalime nužu dyti atsinaujinančių išteklių energetikos. Ko gero, jau girdė jote premjero Algirdo Butke vičiaus kalbas apie dujų jung ties su Lenkija stiprinimą. Dėl šios jungties būtų galima ge riau panaudoti SGD terminalą ir nereiktų naudoti perteklinio dujų kiekio patiems. Taip pat integracija į „Nord Pool“ elektros tinklus per Šve diją mums leistų atskirais lai kotarpiais turėti daug galimy bių pirkti ir parduoti elektros
energiją. Taip išspręstume ap sirūpinimo elektra klausimą. – Ką rekomenduotumėte dabartinei valdžiai ir kokių skausmingiausių taškų ma tote? – Mūsų pačių klaidos – dėl sau lės energetikos, kuri bus tik rai skausminga ir daug kainuos elektros vartotojams. Reiktų iš taisyti šią klaidą ir viską sudėlio ti į savo vietas, optimizuoti ir nuosekliai einant visomis kryp timis rasti geriausią scenarijų. Toks, manau, būtų šios Vyriau sybės pagrindinis uždavinys. – Kokia jūsų energetikos vizija? Kokioms sritims skirtumėte prioritetus? – Kalbant apie elektros ūkį, pirmiausia reikia susidėlioti prioritetus ir nuspręsti, ką da ryti su esamomis elektrinėmis, nes situacija dėl jų dabar neaiš ki, jos pakibusios ore. Kauno, Vilniaus termofikacinės elekt rinės yra nereikalingos šilumos ūkiui, tik elektros ūkiui. Žinia,
Padėtis: pasak energetikos eksperto dr. V.Lukoševičiaus, nors ir yra rimtų iššūkių, Lietuvos energeti koje matyti ir teigimų postūmių.
artėja 2015–2016 m. ES direk tyvų įgyvendinimo laikotarpis ir ten pajamų elektrinėms ne skirta – jos liks merdėti. Šiai problemai reikia greitų ir ra cionalių sprendimų – tai liečia ir Elektrėnų elektrinę. Taip pat reiktų sudėlioti biokogeneracinių ir vėjo jėgai nių plėtros strategiją, šios ga lėtų tapti didžiausiu nuosavu jėgainių parku. Ją įgyvendi nant lygiagrečiai reikėtų stip rinti jungtis su Lenkija bei Švedija tam, kad būtų galima dalyvauti plačioje tarptau tinėje rinkoje ir konkurencin gai prekiauti elektros energija. Be abejo, reikėtų pasinaudoti savo, kaip tranzito šalies, pra našumais – tai jau būtų kitas etapas. Tik po jo būtų galima kalbėti apie atominę elektrinę ir kitus tolimus bei ilgalaikius projektus. – Kitas energetikos politi kos aspektas – energijos tau pymas. Naujoji Vyriausybė jau pateikė savo renovacijos atgaivinimo projektą. Kaip vertinate šias pastangas? – Teigiamai vertinu norą ir pastangas keisti pačią sis temą iš esmės. Buvusi siste ma neveikė, nedavė rezultatų. Reikia ko nors nauja šioje srityje ir akivaizdu, kad re novacijos strategijoje aptar tos ne visos detalės. Svarbu, kad atsirastų naujas požiū ris ir būtų atrastas mechaniz mas, kuris išjudintų šį pro cesą. Kas buvo iki šiol, buvo apgailėtina.
Ūkį reikia integruoti į bendrą sistemą, nes gyvenimas keičiasi ir šiandien gali atrodyti vienaip, o rytoj – kitaip. 26
„Negali visko žinoti. Nesvarbu, koks esi protingas, koks visapusiškas tavo išsilavinimas, kokia plati tavo patirtis, tiesiog neįmanoma įgyti visos išminties, reikalingos, kad tavo verslas klestėtų.“
Donaldas Trumpas, JAV verslo magnatas
Skalūnų dujų re voliucija Jung tinėse Valstijo se keičia pasau lio energetikos žemėlapį ir po keleto dešimtme čių JAV gali tapti didžiausia dujų gamintoja pasaulyje.
„Gazprom“ agonija prasideda? „Metų pralaimėtojas“
Rusijos energetikos gigantė „Gazprom“ ignoruoja tokias prognozes ir neturi ilgalaikės strategijos, o tai, anot Moder niosios Rusijos instituto ana litikės Olgos Chvostunovos, ateityje gresia dideliais nema lonumais tiek pačiai bendro vei, tiek visai valstybei. Kad ir kiek kritikuojama, „Gazprom“ tebėra didžiausia pasaulio bendrovė pagal dujų atsargas, pirmauja pagal gryną jį pelną, o jos vadovas Alekse jus Mileris įtrauktas į Harvar do verslo apžvalgos 100 efekty viausių vadybininkų sąrašą. Bet 2012-aisiais ėmė ryškė ti monopolininkės vidaus problemos. Autoritetinga Ru sijos naftos ir dujų pramonės konsultacijų bendrovė „Ruse nergy“ savo ataskaitoje kon cerną „Gazprom“ apibūdi no kaip Metų pralaimėtoją, Dujų teroristą ir pan. Metų nesėkmės titulas bendrovei skirtas už žlugusį Štokmano dujų telkinio projektą, Metų nuvylimo – už tai, kad ji pra dėjo statyti „Pietų srauto“ du
jotiekį nesulaukusi visų rei kiamų leidimų bei paklausos Europoje stabilizacijos.
nenori girdėti
Rusiškų dujų paklausa ES sun kiai atsigauna dėl įvairių prie žasčių, viena jų – skalūnų dujų revoliucija Jungtinėse Valstijo se. Nors apie milžiniškas skalū nų dujų atsargas buvo žinoma dar XIX a., jų gavyba anksčiau nebuvo laikoma pelninga. Padė tis pasikeitė, kai dujų kaina pa kilo gana aukštai ir atsirado ati tinkamos hidraulinio plėšymo bei horizontalaus gręžimo tech nologijos. Dėl skalūnų dujų re voliucijos amerikietiškos dujos vietos rinkose šiandien yra pi gesnės nei dujos Rusijoje. Bet „Gazprom“ vadovai skalūnų dujų revoliuciją vadi na mitu. A.Mileris teigė, kad tai viso labo vietinės reikšmės ištekliai, kurie gali patenkinti nebent tradicinių dujų trūku mą regioninėse rinkose. „Jeigu mėgstate žąsų ke penėlių paštetą, tai juk ne reiškia, kad jums nebereikės kepsnių“, – 2010 m. per Euro
pos verslo kongresą Kanuose pareiškė „Gazprom“ vadovas.
Moderniosios Rusijos institu to analitikė O.Chvostunova.
Laikosi senos strategijos
Už klaidas mokės gyventojai
Kitoje kalboje 2011-aisiais A.Mileris toliau įrodinėjo sa vo ir vadino skalūnų dujas ge rai suplanuota propaganda, nors tuomet jau buvo žino mi statistiniai duomenys, kad skalūnų dujų gamyba Euro poje išaugo iki 138 mlrd. kubi nių metrų per metus. Nors „Gazprom“ toliau lai kosi tos pačios eksporto stra tegijos, 2012 m. atidariusi antrą dujotiekio „Nord Stre am“ vamzdį, bendrovė prabi lo apie trečią ir ketvirtą, kurie galėtų būti nutiesti ateityje. „Kai pasaulio dujų kainos auga, „Gazprom“ jaučiasi lai minga. Bet šiandien, pasikei tus tarptautinei aplinkai, ėmė ryškėti bendrovės vidaus pro blemos: strateginės vadovavi mo klaidos, agresyvi rinkoda ros politika, aukštas biurok ratijos bei korupcijos lygis ir menkos perspektyvos klestė ti ilguoju laikotarpiu“, – dėstė
Ekspertė taip pat priminė, kad 2013 m. liepos 1 d. dujų kaina Rusijos vidaus rinkoje padidės 15 proc. Iki 2014 m. „Gazprom“ planavo suvienodinti ekspor to ir vidaus rinkos dujų kainas. Tokiu atveju dujos Rusijos var totojams pabrangtų pustrečio karto. Toks šuolis padidintų socialinę įtampą šalyje. „Visi šie veiksniai gali su kelti „Gazprom“ didelių pro blemų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė atneša penktadalį Rusijos federalinio biudžeto pajamų, „Gazprom“ destabi lizacija kelia grėsmę visai vi suomenei. Jeigu „Gazprom“ nepradės koreguoti ilgalaikės strategijos ir keisti santykių su partneriais ES bei Neprik lausomų valstybių sandrau goje modelio, Rusijos pilie čiams netrukus teks mokė ti už bendrovės klaidas“, – re ziumavo O.Chvostunova. Parengė Julijanas Gališanskis
27
pramonė Ekon om in is sunkm etis išm okė nebij ot i naujų audrų
Pramonininkai ir džiaugiasi,
Lietuvos pramonės įmonės pernai pajuto akivaizdų pasaulio rinkos atsigavimą – jos produkcijos eksportas įspūdingai augo. Tikimasi gerų rezultatų ir šiemet, tik pramonininkams nerimą kelia didėjančios žaliavų kainos bei darbo jėgos trūkumas.
Saulius Tvirbutas
Džiuginantys rezultatai
Statistikos departamento duo menimis, pernai šalies pra monės įmonės pagamino pro dukcijos, kurios vertė siekė 61,8 mlrd. litų. Tai 9 proc. dau giau nei užpernai, 12 proc. dau giau nei per iki krizės buvusį pakilimą 2008 m. ir trigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento ana litikas Aleksandras Izgorodi nas priminė, kad šie rezulta tai labai svarbūs visos šalies ekonomikai. „Jos augimas tiesiogiai priklauso nuo eks porto apimties. 83 proc. eks portuojamų prekių sudaro pramonės įmonių gaminiai“, – teigė analitikas. Eksportas svarbus ir pramonės įmonių gerovei, nes net 70 proc. Lie tuvoje pagamintų prekių išve žama svetur.
Nulėmė Rytų atsigavimas
Nors į ES eksportuojame 62 proc. produkcijos, didžiau sią įtaką eksporto plėtrai per nai turėjo Baltijos ir Neprik lausomų valstybių sandrau 28
61,8
mlrd. litų
vertės produkcijos pernai pagamino pramonės įmonės. gos (NVS) šalių ekonomikos augimas. „Rusijoje, kur mūsų šalies pramonės produkci jos pardavimas išaugo net 32 proc., pramonės gamyba mažėjo, bet buvo mažas ne darbas, didėjo kreditavimas, o kartu su juo ir vartojimas, mažmeninės prekybos apim tis“, – aiškino A.Izgorodinas. NVS šalims tenka 30 proc. vi so šalies pramonės eksporto – 7 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Lietuvos metalo gaminiai ir įrenginiai sudarė 32 proc. į NVS eksportuojamų prekių, maistas – 23 proc., chemijos pramonės gaminiai – 12 proc. Šių lietu viškų gaminių pardavimas NVS pernai augo trečdaliu. Sunkiau Rytuose sekėsi tekstilės įmonėms, jos parda
vimą ten padidino 7,5 proc. „Tekstilės pramonei plėsti eksportą trukdė muitų politi ka, sandėlių Rusijoje stoka“, – mano A.Izgorodinas. Daug geriau tekstilininkams sekėsi Baltijos šalyse. Ten jų eksporto apimtis augo 17 proc. ir mažai atsiliko nuo maisto bei metalo įrenginių gamintojų, kurių plėtra buvo po 20 proc.
Esame lankstesni
Euro zonos problemų nuka muotos ES šalys buvo ne to kios imlios naujoms prekėms, todėl ir Lietuvos pramonės gaminių pardavimas šioje rin koje negali pasigirti dideliais skaičiais. Tačiau daugumos pramonės šakų bendrovės ir ten sugebėjo padidinti eks porto apimtį. Maisto gaminių eksportas augo 15 proc., che mijos – 8,5 proc., tekstilės – 5 proc., metalų ir įrenginių – 3 proc. Turint omenyje, kad daugelis ES valstybių išgyvena recesiją, tai neblogas rodiklis. Pasak A.Izgorodino, neblo gus Lietuvos gamintojų rezul tatus ES rinkoje lėmė įmonių lankstumas. „Pas mus nėra la bai stambių pramonės įmonių, dominuoja vidutinio dydžio bendrovės. O tai leidžia leng viau prisitaikyti prie klientų
PRA
„Kaina yra tai, ką tu moki. Vertė yra tai, ką tu gauni. Neturi reikšmės, ar mes kalbame apie akcijas, ar apie kojines. Aš mėgstu pirkti kokybišką prekę tuo metu, kai ji nepakankamai įvertinta.“
ir šiek tiek nerimauja
A MONĖ
poreikių: jei paklausa krenta, gaminama mažiau, o jei didė ja, gretai pasiūlomas didesnis kiekis. O didelių šalių stam biosios bendrovės labai pri klauso nuo masto ekonomijos – jos negali staiga sumažinti gamybos be didelių nuosto lių“, – aiškino analitikas. Be to, Lietuva daugiau sia eksportuoja į Vokietiją, Prancūziją, Skandinavijos valstybes. O šios šalys ma žiausiai nukentėjo nuo eu ro valiutos krizės, jų ekono mika liko stabili, todėl ne taip smarkiai smuko ir vartojimas. Ekonomistas Rimantas Rudzkis pridūrė, kad pramo nininkai gerai išmoko krizės pamokas ir greitai prisitaikė prie naujų aplinkybių. „Mūsų įmonės daug pasiekė ieškoda mos naujų partnerių, optimi zuodamos gamybą, todėl grei tai atsigavo po krizės“, – sakė R.Rudzkis.
Optimistiniai lūkesčiai
R.Rudzkis mano, jog šiemet kol kas nėra ženklų, kad pra monės situacija gali blogėti. „Išaugęs eksportas į Rytų rin kas greičiausiai ir toliau iš liks“, – teigė ekspertas. Kita vertus, anot A.Izg o rodino, Rusija šiemet linku si mažinti valstybės išlai das. „Pernai ji dosniai didi no biudžetinių darbuotojų atlyginimus, skatino gyven tojų kreditavimą, tačiau šie met valdžia nusprendė lai kytis finansiškai nuosai kesnės politikos. Dėl to, tikėtina, vartojimo mastas taip pat mažės, o tai atsi lieps ir mūsų eksportui“, – kalbėjo analitikas.
Warrenas Buffettas, vienas turtingiausių žmonių pasaulyje
Abu ekonomistai pastebi, kad Rusijos ekonomika labai priklausoma nuo naftos kai nų. Todėl ir Lietuvos ekspor to apimtis į šią šalį iš dalies priklauso nuo situacijos pa saulio žaliavų rinkoje. Lietuvos pramonininkai op timistiškai žvelgia į ES rinką. Tikimasi, kad situacija joje šie met jau nebus tokia įtempta, bankai plačiau atvers kreditų kapšus. „Euro zonoje įsivyrauja teigiami lūkesčiai, o antrą pus metį tikimasi nedidelio augimo. Taip pat mažiau veržtis diržus po įgyvendintų reformų teks Pietų Europos valstybėms“, – vardijo A.Izgorodinas. Šalies pramonininkams naudingas bus ir tikėtinas to lesnis Kinijos ekonomikos au gimas. „Tai paskatins Vokieti jos eksportą. O ši šalis yra vi sos euro zonos ekonomikos lo komotyvas“, – aiškino analiti kas (plačiau apie pasaulio eko nomikos prognozes skaitykite straipsnyje „Pasaulinės krizės pabaiga atidedama“).
Tebelieka daug rūpesčių
Be džiugių naujienų, prognozių, šalies pramonei tenka galvoti ir apie laukiančius neišvengiamus iššūkius. Skaudžiausiai pramoninin kams šiemet atsilieps 3 cen tais už kilovatvalandę pa brangusi elektra ir 12 centų už litrą pabrangęs dyzelinas. Lietuvoje elektros energi jos kaina pramonei dabar yra didžiausia per visą istoriją, ji septinta pagal dydį visoje ES ir aukščiausia Baltijos šalyse. Maža to, nuo kaimynų atsilie kame ir pagal investi cijas, pas mus didesnė 29
pramonė Ekonominis sunkmetis išmokė nebijoti naujų audrų biurokratinė našta or ganizuojant įmonių veiklą. R.Rudzkis nurodė, kad atei tyje įmones vis labiau slėgs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. „Tai jau ir valdžios reikalas atkreipti dėmesį į švie timo sistemą“, – įsitikinęs jis. A.Izgorodinas taip pat ak centavo, kad specialistų trūkumas greitai gali tap ti rimtu stabdžiu pramonės, o tai reiškia – ir visos ekono mikos, plėtrai. „Pernai net 17 tūkst. moksleivių rinkosi vals tybinį istorijos egzaminą, ku ris reikalingas teisės ir ki tiems socialiniams mokslams, o chemija, fizika, informaci nės technologijos, kurios ro do, kad jaunuolis tolesnes stu dijas sies su inžinerija, tech nologijomis, sudomino vos 4,5 tūkst. mokinių“, – skai čius vardijo analitikas (pla čiau apie galimas švietimo sis temos permainas skaitykite straipsnyje „B.Vėsaitė: Pramonei reikia agresyvumo“).
Didėja sąnaudos
Analitikai taip pat pastebi, kad socialinės paramos siste ma vis dar neskatina ieško ti darbo, bet rinktis lengvatas, pašalpas. Antai pernai pra monės įmonėse darbo vietų pasiūla padidėjo 11 proc., bet užimtumas jose augo vos 4 proc., vadinasi, nemažai dar bo vietų visiškai nesudomino bedarbių. Pramonei teks praryti ir karčią minimalaus atlygini mo padidinimo piliulę. Mini mali alga pakilo 25 proc., bet gamybos apimtis per metus paaugo tik 9,2 proc. Pramoni
bartinės pramonės šakos dar ilgai bus svarbios šalies ekono mikai. „Antai Kaune pramonės įmonėse darbuojasi apie 50 tūkst. žmonių – apie ketvirta dalį visų dirbančių. Žinoma, tai neprilygsta sovietmečio mas tui, kai pramonės dalis mies to ekonomikoje buvo kone de šimt kartų didesnė. Tačiau rei kia pastebėti, kad tada buvo silpnas paslaugų sektorius, o šiais laikais jis išsiplėtė iki 25 proc.“, – sakė B.Žemaitis. Jo duomenimis, dabar pramonė je dirbantys specialistai gau na apie 2800–3000 litų atlygi nimą neatskaičius mokesčių.
Būtina didinti našumą
Užsigrūdino: Lietuvos įmonės atlaikė sovietinės sistemos griūtį, 1998 m. Rusijos krizę ir pasaulinį ekonomikos sunkmetį.
ninkų nuomone, dėl tokio ne menko minimalaus darbo už mokesčio padidinimo išaugs darbo užmokesčio ir bendros gamybos sąnaudos. Dalis išaugusių sąnaudų neišvengiamai bus perkel ta ant vartotojų pečių. Be to, siekiant išlaikyti ekonominę motyvaciją dirbti, atlyginimai turės didėti ne tik mažiau sios kvalifikacijos darbuoto jams, bet ir likusiai darbo jė gai. „Darbo jėgos apmokesti nimas Lietuvoje labai dide lis, mokesčiams tenka net 70 proc. darbo užmokesčio, todėl didinti atlyginimus įmonėms sunku“, – sakė A.Izgorodinas. Darbo santykiai, pramoni ninkų nuomone, taip pat ne lankstūs ir laikomi griežčiau siai reglamentuotais Baltijos šalyse.
Tradicinė pramonė ginklų nesudeda
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Ben jaminas Žemaitis komentuo damas praėjusių metų pra monininkų rezultatus ak centavo tradicinės pramonės stiprybę. „Nors daug kalba ma apie aukštąsias technolo gijas, reikia gerbti ir puoselė ti tai, ką iš tikrųjų turime. Tos įmonės, kurios atlaikė sovie tinės sistemos griūtį, 1998 m. Rusijos krizę ir neseniai siau tusią pasaulinę finansų kri zę, manau, gyvuos dar ilgai“, – įsitikinęs B.Žemaitis. Jis kaip pavyzdį nurodė ir ne kar tą laidotą tekstilės pramonę, kuri ne tik nežlugo, nors to kios prognozės ją lydėjo daug metų, bet ir rodo gerus rodik lius. B.Žemaitis mano, kad da
B.Žemaičio nuomone, pramo nei teks dar daug investuoti į įrenginius siekiant konkuruo ti su kitų šalių įmonėmis. „Tai įmonės ir daro, tiesa, jau ne ES paramos lėšomis, o savo jėgo mis, gal dėl to tos investicijos ne tokios įspūdingos kaip prieš kelerius metus. Tačiau inves ticijos dar ilgai bus labai svar bios“, – tvirtino B.Žemaitis. Jo duomenimis, Vakaruo se proporcingai padalijus visą vidutinės įmonės sukauptą ir valdomą kapitalą darbuoto jams, vienam asmeniui būtų paskirta vidutiniškai 300 tūkst. eurų vertės turto. Lietu voje šis rodiklis siektų 85 tūkst. eurų. „Tai ir parodo, kokia plėtros erdvė dar mūsų lau kia. Taip pat tai yra ir atsaky mas, kodėl Vakarų pramonė mus lenkia našumu, – moder nių įrenginių, technologijų sukaupusi įmonė gali daug uždirbti įdėdama mažiau pa stangų“, – aiškino B.Žemaitis.
Modernių įrenginių, technologijų sukaupusi įmonė gali daug uždirbti įdėdama mažiau pastangų. 31
pramonė Svarb iausia – gebėj im as diegt i nauj ausias techn ol og ij as
B.Vėsaitė: pramonei reikia agresyvumo Saulius Tvirbutas
Ū
kio ministrė Birutė Vėsaitė neskuba dalyti nepamatuotų pažadų, tačiau pripažįsta, kad problemų yra. Jų sprendimas priklauso tiek nuo Vyriausybės, tiek nuo paties verslo, o svarbiausia – nuo abipusio bendradarbiavimo. Būtent tam ir kuriama Inovatyvios ekonomikos taryba.
– Pramonininkai kaip vie ną grėsmių ateityje įvardi ja darbo jėgos trūkumą. Ar Vyriausybė ketina kaip nors keisti švietimo sistemą, gal kitaip paskirstyti studentų krepšelius, kad daugiau jau nimo būtų nukreipiama į tiksliuosius, technologijų, mokslus? – žurnalas „Verslas. Lyderiai 2013“ paklausė ūkio ministrės B.Vėsaitės. – Mano nuomone, derėtų la biau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius ir situaciją ūkyje. Lie tuvos darbdaviai kalba, kad šiandienė švietimo sistema nea titinka verslo poreikių. Dabar šalyje yra struktūrinis nedar bas. Jis didelis, tačiau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Struktūrinio nedarbo proble ma turi būti sprendžiama tiek taikant nacionalines priemones, tiek ir prisidedant prie ES mastu vykdomų programų. Pavyzdžiui, Europos Komisijos duomenimis, informacinių technologijų (IT) sektorius ES kasmet pasiūlo daugiau kaip 100 tūkst. darbo vietų, tačiau kvalifikuotų šios srities specialistų skaičius auga lėčiau nei šių specialistų poreikis darbo rinkoje. Europos Komisi ja ragina aktyviau rengti šios sri 32
ties specialistus ir taip spręsti di delio nedarbo problemą Europo je, ypač tarp jaunimo. Turime ne tik skatinti įmones, bet ir planuoti Lietuvos aukšto siose mokyklose rengiamų spe cialistų srautus. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietu voje IT bendrovės kasmet pa pildomai įdarbina apie 4 tūkst. šios srities darbuotojų. Paklau siausių sąraše – programuoto jai, sistemų analitikai, projektų vadovai, testuotojai. Kita vertus, neturėtume apsi riboti vien IT sritimi. Siūlau išs kirti biomedicinos, fizinių ir tech nologijos mokslų sritis, kurių fi nansavimas neturėtų būti ma žinamas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sumažėjo bendras abi turientų skaičius. Arba finansa vimo sumažinimas šiose srityse turėtų būti nuosaikesnis nei hu manitarinių ir socialinių mokslų srityse. Šiuo atveju, manau, atėjo laikas tobulinti tikslinio studijų finansavimo tvarką, derinant ją prie darbdavių poreikių. – Pramonės įmonių vado vai dažnai akcentuoja, kad Lietuvoje griežti darbo santykiai. Jie norėtų libe ralesnių. Ar pritariate pra monininkų siekiams? – Vokietijoje darbo santykiai dar griežčiau reglamentuoja mi nei Lietuvoje, tačiau tai ne trukdo šiai šaliai būti ES eko nomikos lydere. Visgi Darbo kodeksas turėtų būti peržiūrėtas ir atnaujintas, tačiau tai turi būti atlikta per žiūrint visą sistemą komplek siškai. Įgyvendinant šešiolikto sios Vyriausybės 2012–2016 m. programos prioritetinių prie
– Esant didelei konkurencijai, įmonėms sėkmingai plėtoti eks portą padėtų įsitraukimas į jau esančias pasaulinės vertės gran dines. Bendradarbiaudamos Lie tuvos įmonės lengviau pasiektų kitas rinkas. Reikia vykdyti ag resyvią politiką ieškant tarptau tinių partnerių ir išnaudojant klasterius. Todėl teikiama para ma įmonių klasterizacijai ska tinti. Tik konkurencingų pre kių ir paslaugų galintis pasiūlyti verslas turi galimybių plėsti eks porto rinkas. Todėl įmonių pro dukcijos eksportas yra skatina mas netiesiogiai, teikiama para ma verslo plėtrai, įmonės skati namos diegti inovacijas, atnau jinti gamybos procesus bei tech nologijas ir taip kurti konkuren cingus produktus bei paslaugas.
Požiūris: ūkio ministrė B.Vėsaitė įsitikinusi, kad reikia ne tik skatinti įmones, bet ir planuoti Lie tuvos aukštosiose mokyklose rengiamų specia listų srautus.
monių planą, Ūkio ministerijo je kuriama Inovatyvios ekono mikos taryba. Inovatyvios ekonomikos ta rybos tikslas – užtikrinti vals tybės institucijų, verslo bei mokslo visuomenės efekty vesnį bendradarbiavimą, su daryti palankią aplinką die giant inovacijas versle ir taip didinti Lietuvos ūkio konku rencingumą bei šalies gerovę. – Kaip valstybė gali skatin ti pramonės įmonių eks portą?
– Kokią ateitį prognozuoja te Lietuvos pramonei, ku rios jos šakos perspekty viausios? – Atsižvelgiant į Lietuvos ga limybes, manau, paslaugos ir pramonė turėtų sudaryti pro tingą balansą Lietuvos ūkio struktūroje. Esminis veiksnys, lemsiantis Lietuvos konkuren cingumo galimybes ir atskirų pramonės šakų sėkmę ateity je, – sugebėjimas diegti naujau sias technologijas visose pra monės srityse be išimčių. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad šalies išsivystymo lygis tie siogiai susijęs su jos pažan ga inovatyvių sprendimų srity je. Atsižvelgdama į tai laikau si nuomonės, kad turėdama ge riausią išvystytą IT infrastruktūrą Lietuva galėtų tapti regio niniu aukštųjų technologijų pa slaugų centru.
transportas Liet uv a nes ir uoš ia užleist i tilto tarp Vak arų ir Rytų poz ic ijų
Krovinių pervežimo, krovimo ir sandėliavimo paslaugas teikiančios Lietuvos bendrovės didina apsukas. Apie aukso amžių kalbėti dar anksti, tačiau prognozės teikia vilčių.
Krovinių gabenimo sektorius kopia į naujas viršūnes Tadas Širvinskas
Atsilaikė ir vėl stojasi
Prieš keletą metų krovininio transpor to bei logistikos sektoriui ypač smogęs ekonominis sunkmetis visus šios rinkos dalyvius nubloškė kelerius metus atgal ir sutraiškė ne vieną jo atstovą. Tačiau išlikusieji vėl tvirtai stojasi ant kojų, nepaisydami krizės nenoro paskubė ti trauktis ir iš Lietuvos, ir iš ES. „Pagal krovinių apimtį, vertę ir naudojamų au tomobilių skaičių sugrįžome į 2007-ųjų lygį. Per tuos metus išaugo ir darbo jė gos, ir degalų kaina, todėl dar negalime pasigirti anuomečiu pelningumu, tačiau šiemet pervežimo apimtį tikimės dar la biau padidinti“, – kalbėjo Lietuvos na cionalinės vežėjų automobiliais asocia cijos prezidentas Algimantas Kondru sevičius. Praėjus keleriems metams po patir to smarkaus pervežtų krovinių skaičiaus nuosmukio atsigavo ir „Lietuvos geležin keliai“, naujų rekordų siekia Klaipėdos uostas, o logistikos centrų sandėliai pri krauti iki lubų. 34
Žvalgosi į Rytus
Ant kojų besistojantys vežė jai automobiliais pernai vil kikų ir puspriekabių nupirko daugiau nei pelningaisiais 2007 m. Didžioji dalis technikos tradiciškai pasuko į Rytus. „Vis stebime pasau lines ekonomikos tendencijas. ES dar neišsigydė, o Rytų šalys (dažniausiai Bal tarusija, Rusija, Kazachstanas) yra mo bilesnė rinka, į ją ir orientuojamės. Prog nozuojama, jog augimas Rytuose lėtės, bet mes vis tiek manome, kad bent išlai
35,24 mln. tonų
– tai 2012 m. fiksuotas krovos rezultatas Klaipėdos uoste.
kysime pra ėjusių metų lygį, o gal ir paaugsime“, – svarstė A.Kondrusevičius. Rusija investuoja, kad kuo daugiau pati galėtų pasigaminti ir nereikėtų naudotis kitataučių vežėjų paslaugomis, į Rytus brau nasi lenkų vežėjų armija, o ir patys Rusi jos vežėjai gerokai pasistiebė, tačiau be lietuvių Rytai neišsiverčia. „Rusija ir Kazachstanas uždarė savo rin kas mūsų automobilvežiams, nes labai pa kėlė mokesčius automobiliams, bet mūsų sunkvežimiai su šaldytuvais visada turės darbo. Mes negalime konkuruoti kaina,
„Būtent siekis objektyviai vertinti save pačius ir aplin kinius labiausiai skiria žmones, kurie išnaudoja savo potencialą, nuo visų likusių.“
viso tarptautinio gabenimo sektoriu je įdarbinta 26 tūkst. sunkvežimių, de šimtys tūkstančių vairuotojų.
Prarado dalį baltarusiškų krovinių
bet lietuviai labai ver tinami dėl savo lankstu mo, sugebėjimo prisitaiky ti“, – Lietuvos vežėjus gyrė A.Kondrusevičius. Lietuvos vežėjai į Rytus skverbiasi vis giliau. Per metus jau tūkstančiais skai čiuojami reisai į Tadžikistaną, Uzbekis taną ar net Afganistaną. Pozicijos nepra randamos ir Vakaruose. Lietuva išlaiko tilto tarp Vakarų ir Rytų vaidmenį. Pačioje Lie tuvoje darbuojasi mažuma vežėjų. Mūsų šaliai užtenka 5 proc. dabar turimo vežėjų pajėgumo, visa kita dalis pluša užsienyje. Iš
Krovinius iš Rytų ypač vertina ir „Lietuvos geležinkeliai“, nes per vežami vietos kroviniai nesuda ro nė trečdalio visų pervežamų traukiniais. Daugiausia perve žama iš Baltarusijos ir Rusijos. Pernai pastebėta, kad iš Rytų važiuoja ma žiau vagonų su trąšo mis ir metalais. Dide liu smūgiu perveži mo statistikai tapo ir „Klaipėdos naftos“ sprendimas išnuomo ti rezervuarus bendrovei „Litasco“. Todėl „Lietuvos geležinke liai“ prarado didelę dalį balta rusiškų krovinių – apie 200 tūkst. tonų. Susumavus pernykščius rezultatus paaiškėjo, kad bend rovė traukiniais pervežė 5 proc. mažiau tonų krovinių nei užper nai. Tačiau šiemet planuojama, kad jų srautas nebemažės. „Sausį pervežėme 9 proc. daugiau nei per praėjusių metų sausį, tačiau vienas mėnuo dar neparodo, kokie bus metai. Rezultatai labiausiai priklausys ne nuo mūsų darbo ar Lietuvos ekonomikos, o nuo tarptauti nių santykių, tarptautinės ekonominės pa dėties“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos Komercijos de partamento direktorius Tomas Keršis.
Trąšas atstojo grūdai
2011 m. rekordinę krovą (36,59 mln. tonų) fiksavęs Klaipėdos uostas pernai šio pasiekimo nepakartojo (2012 m. fik suotas antras pagal dydį metų krovos re
Ray Dalio, JAV milijardierius
zultatas – 35,24 mln. tonų), tačiau šiemet vėl ketina kibti rekordui į atlapus. Pernai jo įveikti nepavyko dėl smarkiai sumažėjusios trąšų paklausos, tačiau šį pra radimą beveik likvidavo grūdų eksportas – 2012 m. jų per uostą pervežta rekordiškai daug, apie 1,9 mln. tonų. Visas pernykštis kviečių derlius dar neišvežtas, o trąšų porei kis vėl auga, tad Klaipėdos uosto vadovybė tikisi, kad šie metai vėl gali būti rekordiniai. Prie krovos tempo augimo šiemet turė tų prisidėti pernai baigtos naujo universa laus žemės ūkio produktų terminalo staty bos, didėjantis konteinerių ir vadinamųjų ro-ro (ratuotų transporto priemonių per vežimas) krovinių pervežimo kiekis. Dar labiau uosto patrauklumą padi dins šiemet baigiami uosto kanalo gilini mo darbai. Tai leis daugiau pakrauti lai vus, pritraukti naujų krovinių.
Ieško naujų krovinių
Klaipėdos uoste ir toliau pagrindiniai kroviniai turėtų išlikti naftos produktai, trąšos, konteineriai, ro-ro kroviniai, grū dai, tačiau vis ieškoma naujų krovinių ir galimybių. Pavyzdžiui, neseniai į laivus pradėta krauti įvairios geležies rūdos. Naujų nišų ieško dažniausiai naftos pro duktus ir trąšas vežantys „Lietuvos gele žinkeliai“. Viena gana jaunų įmonės veik los krypčių – vadinamieji konteineriniai traukiniai. Jie populiarėja pamažu. Bend rovė neabejoja, kad netolimoje ateityje šiais traukiniais pervežami kroviniai taps labai svarbia įmonės veiklos sritimi (plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Išmani vadyba – geležinkelininkų sėkmės paslaptis“). „Rezultatai pastebimi ne iš karto, bet matome, kad jų bus. Taip pat didelį poten cialą įžvelgiame aktyvesniame bendradar biavime su Lenkija. Kol kas jam trukdo ne pakankamai išvystyta infrastruktūra ir ga na dideli tarifai, tačiau politinio bendravi mo su Lenkija pagyvėjimas gali turė ti teigiamų pasekmių ir šiai sričiai. 35
transportas Liet uv a nes ir uoš ia užleist i tilto tarp Vak arų ir Rytų poz ic ijų
Kuo daugiau turime pasiūlyti alternatyvių jungčių su mūsų uostu, tuo jis patrauklesnis.
Mums svarbu, kad Lietuvos santy kiai su visais kaimynais būtų kuo ge resni“, – kalbėjo T.Keršis.
Postūmį duotų investicijos
„Transportas generuoja apie 15 proc. ša lies BVP. Tai dvigubai daugiau nei ES vi durkis. Mūsų valstybė rado tam tikrą nišą, todėl norėtųsi, kad šalis daugiau į ją investuotų. Dabartinė didžiausia proble ma – nepakankama pasienio postų inf rastruktūra“, – sakė A.Kondrusevičius. (Plačiau apie Vyriausybės planus trans porto sektoriuje skaitykite straipsnyje „R.Sinkevičius: turime idėjų“.) Vežėjų atstovai valstybės vadovams taip pat vis primena, kad laikas platinti dabar tiniams transporto srautams jau per siau rą kelią „Via Baltica“, taip pat metas susi rūpinti vairuotojų parengimu. Vežėjams Lietuvoje nebeužtenka kvalifikuotų vairuo tojų, todėl darbo jėgos ieškoma užsienyje. Specialistai teigia, kad investicijos į darbo jėgą ir infrastruktūrą labai grei tai atsipirktų. „Apskaičiuota, kad per praėjusį dešimtmetį valstybės padary tos investicijos į Klaipėdos uosto infrast ruktūrą atsipirko per 2,5 metų. Tai itin geras rezultatas“, – sakė Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Visos krovinių gabenimo grandys susi jusios. Tad investicijos į geležinkelius turi tiesioginės įtakos uosto rezultatams ir at virkščiai. „Kuo daugiau turime pasiūlyti alternatyvių jungčių su mūsų uostu, tuo
15
proc.
36
jis patrauklesnis, nes atsiranda daugiau galimybių per konkurencingą laikotarpį ir už tinkamą kainą pristatyti krovinį klientams“, – aiškino A.Drungilas.
Sandėliuose vėjai nebeūžauja
Specialistai skaičiuoja, kad neprapuls ir į logistikos centrų statybą investuojamos lėšos. Jau praėjo tas metas, kai Lietuvos sandėliuose švilpavo vėjai ir sandėliavi mo įkainiai net nepadengdavo sandėlių išlaikymo išlaidų. „Dabar sandėliai pilni ir po truputį pradėjo uždirbti pinigus“, – teigė Lietuvos logistikos asociacijos pre zidentas Vytautas Kudzys. Lietuvoje sandėliavimo verslas įgavo gana tvirtas pozicijas, nes sandėliavimo paslaugų kokybė išties aukšta, o šalies geografinė padėtis labai palanki. „Lietu
va – patogi vieta kroviniams iš Vakarų komplektuoti ir jiems siųsti į Rytus“, – aiškino V.Kudzys. Lietuvos sandėlius užtvindė tranzi tiniai kroviniai, tačiau pastebima, kad daugėja ir vietos rinkai skirtų prekių. Vartojimo augimą rodo ir vietos krovinių pervežimas. Šioje srityje dirbančių vers lininkų apsukas gerokai padidino elekt roninė prekyba. Internetu pirktos prekės juda ne tik į Lietuvą, bet ir iš jos. V.Kudzys mano, kad logistikos centrų ir naujų sandėlių statymo skaičiai Lie tuvoje nestos didėti, nes sandėlių porei kis nemažėja. „Lietuvos įmonės jau skai čiuoja, kad ne visada verta investuoti į savo sandėlius, geriau tuos pinigus nu kreipti į gamybą, todėl atsisako savo san dėlių ir sandėliavimo paslaugas perka“, – pasakojo V.Kudzys.
Transporto sektorius generuoja apie 15 proc. šalies BVP. Tai dvigubai daugiau nei ES vidurkis.
„Geriausi lyderiai yra tie, kurie sugeba paskatinti ir įkvėpti savo komandą tapti kūrybingą ir inovatyvią.“
Michaelas Bloombergas, Niujorko meras
R.Sinkevičius: turime idėjų Tadas Širvinskas
N
ors Lietuvos transporto sektorius gana sėkmingai atsigauna po krizės, susisiekimo ministras Rimantas Sinke vičius tikina, kad iššūkių ir veiklos šioje srityje tikrai nepritrūks. – Tikriausiai ne kartą teko girdėti konkuruojančių transporto rūšių at stovų kaltinimų vienų kitiems. Juos galima suprasti – kiekvienas antklodę tempia į savo pusę. O kurios rūšies krovininiam transportui jūs teiktumė te didžiausią prioritetą? Arba kokia yra jūsų transporto sektoriaus vizija? – žurnalas „Verslas. Lyderiai 2013“ klausė R.Sinkevičiaus. – Susisiekimo ministerija ir aš, kaip susi siekimo ministras, visų rūšių transportą laikom svarbiu ir ko nors vieno išskirti ne norėčiau. Priešingai, sieksiu darnios šio sektoriaus plėtros, nes darni susisiekimo sistema turėtų būti suprantama kaip efek tyvi socialinių, kultūrinių, ekonominių ir ekologinių darnios plėtros aspektų sąveika. Kiekvienos transporto rūšies srityje pla nuojama įgyvendinti nemažai ambicingų projektų. Tai ir kelių tinklo plėtra, eismo saugumo didinimas, geležinkelių tinklo plėtra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra, naujų oro linijų bendrovių pritrau kimas į Lietuvos oro uostus. Transporto sistema turi būti vystoma subalansuotai. Prioritetai, mano nuomo ne, turi būti skiriami ne kuriai nors trans porto rūšiai ar sektoriui, o aiškiai identi fikuotam krovinių generavimo koridoriui, pavyzdžiui, Rytų–Vakarų, į kurį įeina svarbūs keliai ir geležinkeliai iš Klaipėdos jūrų uosto link Baltarusijos bei Rusijos, ar Šiaurės–Pietų, kuriam priklauso labai svarbūs tarptautiniai koridoriai, pavyzdžiui, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. – Ką planuoja nuveikti Susisiekimo ministerija jūsų minėta linkme? – Susisiekimo sektorius gana stabilus, efektyvus ir konkurencingas, tad kokių nors greitų pokyčių čia galbūt ir nereikia.
Aš labiau koncentruosiu dėmesį į trans porto sistemos efektyvumą. Tiek kalbant apie investicinius projektus, eismo saugą, tiek apie teisinės sistemos tobulinimą. Ministerija nuolat rengia teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus būtų su mažinta administracinė našta vežėjams, jiems gerėtų verslo sąlygos. Ruošiama si supaprastinti, kiek tai leidžia ES teisės aktai, licencijavimo sąlygas. Taip pat ti kimės, kad Europos Komisija pateiks pa siūlymus dėl krovinių vežimą reguliuojan čių reglamentų pakeitimų. Vienas labiau siai laukiamų, tačiau ir daugiausia aistrų keliančių klausimų yra kabotažas. Taip pat noriu pabrėžti, kad sieksiu paspartinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimą. Kalbu apie Palangos aplinkkelį, „Via Balticos“ kelio ruožą (Mauručiai–Puskelniai) ir Nemuno uostų (prieplaukų) vystymą. Taip pat turi me ir naujų idėjų, ypač dėl aplinkkelių tie simo, kai kurių kitų kelių plėtojimo. Aš optimistiškai žiūriu į abi viešojo ir pri vačiojo sektorių partnerystės modelio taiky mo galimybes – tiek į koncesiją, kai koncesi ninkas uždirba tiesiogiai iš investuojamos veiklos, tiek į valdžios bei privačių subjektų partnerystę, kai privačiam subjektui inves tavus kapitalą valstybė nustatytą laiką, ne ilgesnį nei 25 metai, moka sutartą mokestį. Turime idėjų, turime galimybių, turime kompetencijos ir tikrai judėsime šia linkme.
Sieksiu paspartinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimą. – Kokias didžiausias sektoriaus problemas išskirtumėte? – Tiesa, ne viskas, kad ir kaip norėtųsi, greitai sprendžiama politiniu lygiu. Kad ir tos pačios eilės pasienyje, kur nemažai veiksnių susideda vienu metu – didžiu lis krovinių srautas, sudėtingos eismo bei meteorologinės sąlygos, išsimušęs iš ritmo
Darbai: susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus planuose – didinti atskaitymus į Kelių priežiūros programą nuo degalų akcizo, nes tai leistų pagerinti kelių būklę.
atsakingų institucijų darbas, riboti pra laidumo pajėgumai ir t. t. Žinoma, kiek įmanoma bandoma tokioms problemoms prevenciškai užbėgti už akių. Mes planuojame tai išspręsti sukurdami laukimo aikštelių infrastruktūrą, elektro ninę eilių reguliavimo sistemą, modernizuo dami pasienio kontrolės punktus. Bet, pa brėžiu, yra ir kitų institucijų, ir ne tik Lietu voje, nuo kurių veiksmų taip pat priklauso, kaip šios problemos bus išspręstos. Iki pradėdamas eiti šias pareigas buvau ir dabar esu įsitikinęs, kad vienas svarbes nių politinių sprendimų galėtų būti atskai tymų į Kelių priežiūros programą nuo de galų akcizo didinimas. Tai leistų padidin ti kelių priežiūros ir plėtros apimtį. Šiuo metu stebime kelių tinklo būklės blogė jimą, ypač tai matyti savivaldybių valdo muose keliuose. Sieksiu, kad lėšos, sumo kamos kaip degalų akcizas, būtų naudoja mos ne bendrosioms reikmėms, o pagal pa skirtį. Kitaip tikrai šalies kelių transporto sistemoje atsiras neigiamų padarinių, tiek kalbant apie eismo saugumo užtikrinimą, tiek ir apie susisiekimo kokybę. 37
TRANSPORTAS Srautas sumažėjo, bet pajamos išaugo
Išmani vadyba – geležinke
Gebėjimas greitai reaguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, naujos idėjos bei naujų verslo nišų paieška kompensuoja sumažėjusį krovinių srautą. Pernai „Lietuvos geležinkelių“ pajamos reikšmingai padidėjo, nors krovinių buvo pervežta mažiau. 38
Julijana Chaslauskytė Nelengvi, bet geri metai Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliams“ netrūko iššūkių, vis dar buvo juntami ekonomikos krizės padariniai. Todėl teko dar kartą peržiūrėti planus ir veiklos kryptis. Rezultatas – 2012 m. bendrovės pardavimo apyvarta siekė 1,727 mlrd. litų, t. y. buvo 6,5 proc. didesnė nei 2011 m. Didžioji pardavimo pajamų dalis, t. y. 83 proc., uždirbta iš krovinių vežimo veiklos. „Kiekvieni metai skirtingi ir kiekvienais metais reikia keistis. Pernai krovinių buvo mažiau, tačiau metai vis vien buvo sėkmingi. Visa tai dėl to,
6,5 proc.
augo „Lietuvos geležinkelių“ pardavimo sektorius.
kad sukūrėme ir į rinką paleidome naujų produktų arba gerokai patobulinome bei atgaivinome ankstesnius projektus“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Pasak jo, viena esminių naujovių – konteinerinių traukinių projektai. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo įgyvendinti Lietuvą ir Kiniją sujungusį „Saulės“ projektą, taip pat atgaivino „Merkurijaus“ projektą. O bene sėkmingiausias buvo konteinerinio traukinio „Šeštokai Express“ startas, kuriuo buvo sujungta Vakarų Europa su Smolensku Rusijoje. „Noriu pasidžiaugti, kad Krovinių vežimo direkcija pernai padirbėjo iš peties. Pavyzdžiui, puikiai dirbama su krovinių tranzitu iki Afganistano: mūsiškiai ekspedijuoja krovinius iki pat paskirties taško, o tai – nemažos papildomos pajamos bendrovei“, – tvirtino S.Dailydka. Jis pridūrė, kad sėkmingai buvo pakeista ir vagonų nuomos strategija, dėl kurios papildomų pajamų gavo tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek jų partneriai.
Į Minską greičiau nei automobiliu Be to, įmonei pavyko sureguliuoti keleivių pervežimo sritį. Jau treji metai, kai keleivių srautas nebekrinta, o pastaruoju metu šis rodiklis net ėmė kilti į viršų. „Pasiteisino ankstesnės investicijos: pavyzdžiui, daugeliu ne tokių populiarių krypčių važinėja mūsų įsigytos automotrisės,
„Mes visi dirbame kartu, štai, kur paslaptis.“
Samas Waltonas, „Walmart“ įkūrėjas
elininkų sėkmės paslaptis
Keleivių vežimo apimtis (mln. keleivių) 7,7
8 7,2 6,9 6,7 7 7 6,2 6 5,2 5,1 4,8 4,4 4,4 4,7 5 4 3 2 1 0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vietinis susisiekimas
Tarptautinis susisiekimas
Krovinių vežimo apimtis (mln.tonų) 60
43,4 45,6
50 40 30
36,7
49,3 50,2
53,5
55 42,7
48,1
52,3 49,4
29,2
20 10 0
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
2012
Šaltinis: „Lietuvos geležinkeliai“
39
TRANSPORTAS Srautas sumažėjo, bet pajamos išaugo
Sukūrėme ir į rinką paleidome naujų produktų arba gerokai patobulinome bei atgaivinome ankstesnius projektus.
jos yra daug ekonomiškesnės ir patogios keleiviams, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius. – Keleivių labiausiai pagausėjo trimis kryptimis: Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda ir Vilnius– Minskas. Pastaruoju maršrutu per devynis praėjusių metų mėnesius vežėme 191 tūkst. žmonių, nors per visus 2011-uosius – 171 tūkst.“ Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ yra pasirašę sutartis dėl naujų elektrinių traukinių tiekimo, pradėjo ruožo Naujoji Vilnia–Kena elektrifikavimo darbus. Iki 2014 m. ruožas nuo Vilniaus iki Minsko bus visiškai elektrifikuotas, ten kursuos nauji traukiniai. „Elektrifikavus visą ruožą ir susitarus su abiejų valstybių pareigūnais, šį maršrutą bus galima įveikti per dvi valandas net nesustojant pasienyje. Tai – milžiniškas mūsų pranašumas, nes jokiu automobiliu greičiau nenuvyksi nuo vieno miesto centro iki kito“, – teigė S.Dailydka. Taip pat jau atlikti visi projekto „Rail Baltica“ projektavimo darbai ir iki 2015-ųjų vidurio Kaune turėtų būti europinė vėžė.
Labai svarbu aplinkosauga Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendino keletą ir kitų labai didelių infrastruktūros projektų: buvo sutvarkyta „Draugystės“ stotis Klaipėdoje, pabaigtas elektros tiekimo projektas ruože Kybartai–Kaunas, pradėtos vadinamųjų antrųjų kelių statybos. „Vienas svarbiausių 2012 m. darbų buvo tai, kad pradėjome renovuoti savo degalų bazes. Jos nebuvo rimtai remontuotos nuo sovietme40
čio, todėl tai mums buvo tarsi tiksinti ekologinė bomba. Teko viską iškasti, sutvarkyti, įrengti naujas talpyklas, pastatyti degalų pylimo stotis, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. – Pirmiausia rekonstravome Vilniaus degalų bazę, esančią pačiame mieste, – ji buvo baigta birželį. Vyksta darbai Kaune, toliau – Radviliškis, Klaipėda.“ Beje, „Lietuvos geležinkeliai“ įkūrė Aplinkosaugos centrą, kuris perėmė plovyklas, valymo įrenginius. Taip pat buvo įsigyta nemažai technikos ir laboratorijų įrangos. Aplinkosaugos centro komanda galės išvykti į objektus su specialia įranga ir įvairiausiais preparatais, todėl jei atsitiktų kokia nors nelaimė, jos padarinius „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų likviduoti savo pajėgomis. „Tam prireikė aukšto lygio specialistų. Jų pavyko privilioti. Jie jauni, tačiau patyrę ir savo darbą puikiai išmanantys specialistai. Aplinkosaugos požiūriu mūsų įmonėje yra ką veikti, reikia taip tvarkytis, kad ateityje nekiltų jokių problemų“, – sakė S.Dailydka.
Rimtos ateities ambicijos Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauja steigiant viešuosius logistikos centrus. Jau pabaigti Vilniaus ir Kauno įvairiarūšių terminalų projektavimo darbai. Siekiant, kad viskas greičiau vyktų, su Vilniaus miesto savivaldybe buvo įkurta viešoji įstaiga. „Gerai, kad Susisiekimo ministerija atidavė mums prižiūrėti ir Klaipėdos viešojo logistikos centro projektą. Jau turime veiksmų planą, su juo supažindinome verslo visuomenę, turime partnerių iš privataus verslo“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius. Klaipėdoje „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja komplektuoti konteinerinius traukinius ir taip platformoms nebetektų ilgai klajoti po uosto kelynus, kurie nepritaikyti tokiam darbui. Be to, visi konteineriai galės būti iškart gabenami į sausumos terminalą. „Ateityje Klaipėdoje siekiame turėti normaliai funkcionuojantį sausumos konteinerių uostą“, – planais dalijosi S.Dailydka.
Daugėja keliaujančių tarp Vilniaus ir Minsko Išankstiniais duomenimis, vasarį Lietuvos geležinkeliais keliavo 338 tūkst. keleivių, arba 1,4 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m. Keliavusių maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia skaičius išliko stabilus – tiek praėjusį mėnesį, tiek 2012 m. vasarį jų vežta apie 96 tūkst. Maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius vasarį vyko beveik 29 tūkst. keleivių, arba 5 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais. Keliavusių kitais maršrutais Lie-
tuvoje skaičius išliko stabilus arba sumažėjo keliais procentais. Džiugina ir toliau augantis keliaujančių tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Vasarį tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 22 tūkst. keleivių, arba 44 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais. Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ lojalumo programoje – daugiau nei 15 tūkst. dalyvių. Jiems nuolat taikomos įvairios akcijos ir nuolaidos keliaujant vietinio susisiekimo traukiniais.
Svarbiausi „Lietuvos geležinkelių“ projektai Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.
Projekto pavadinimas „Rail Baltica“ – europinės vėžės tiesimas ir esamo kelio rekonstrukcija ruože Lietuvos ir Lenkijos siena–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas / Palemonas IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba Eismo valdymo centro įrengimas IX koridoriaus elektrifikavimas (Naujoji Vilnia–Kena–valstybės siena) „Draugystės“ stoties kelyno rekonstrukcija Antrojo kelio statyba (Kūlupėnai–Kretinga, Telšiai–Dūseikiai, Pavenčiai–Raudėnai) Įvairiarūšio terminalo Vilniaus viešajame logistikos centre statyba Įvairiarūšio terminalo Kauno viešajame logistikos centre statyba Dviaukščių elektrinių traukinių pirkimas Dyzelinių traukinių pirkimas Manevrinių lokomotyvų TEM18-TMH gamyba
Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2010–2015 m. 2012–2015 m. 2010–2014 m. 2010–2015 m. 2009–2012 m. 2011–2014 m. 2010–2014 m. 2010–2014 m. 2011–2016 m. 2012–2014 m. 2009–2014 m. Šaltinis: „Lietuvos geležinkeliai“
„Rail Baltica“– kelias į Europą G
eležinkelis „Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną bei Helsinkį ir mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, leis lengviau pasiekti Baltijos šalis, prisidės prie regiono vystymosi, taps patogesnis keleiviams. „Neabejoju, kad „Rail Baltica“ pagerins susisiekimą tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių. Geležinkelis leis efektyviau paskirstyti krovinių ir keleivių srautus šiaurės–pietų bei rytų–vakarų kryptimis, sujungs Lietuvą su svarbiais Baltijos–Adrijos, Beniliukso šalių–Vokietijos–Lenkijos transporto koridoriais“, – teigė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Lietuvoje „Rail Baltica“ drieksis maršrutu Lenkijos ir Lietuvos siena–Mockava– Šeštokai–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas–Gaižiūnai– Radviliškis–Šiauliai–Joniškis–Lietuvos ir Latvijos siena. Projektavimo darbams įpusėjus, UAB „Kelprojektas“ rengtas ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas projektas pelnė „Lietuvos metų gaminio 2012“ aukso medalį. Lietuvoje „Rail Balticos“ projektas bus įgyvendinamas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno palei esamą rusiško standarto vėžę (1520 mm) tiesiant europinio standarto vėžę (1435 mm) arba klojant sugretintą europinę vėžę, o nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos – renovuojant esamą 1520 mm pločio vėžę. Įgyvendinant projektą bus plečiama ne vien geležinkelių
infrastruktūra, bet ir visa logistikos grandinė augančiam krovinių srautui tvarkyti – statomi terminalai, logistikos centrai ir kiti verslai, kuriamos naujos darbo vietos. Didelis dėmesys taip pat skiriamas prie geležinkelio gyvenančių žmonių komfortui – projektuojamos tokios
priemonės triukšmui ir vibracijai sumažinti, kaip ilgabėgiai, guminiai tarpikliai, garsą ribojančios sienelės ir kt. Geležinkelis yra viena ekologiškiausių alternatyvų didėjančiam transporto poreikiui tenkinti, todėl „Rail Baltica“ reikšmingai prisidės prie aplinkos taršos mažinimo.
41
technologijos aug a perd uod amų duom enų kiek is, tęsias i išm an iz ac ij a ir didėja eksp ort as
Lietuvos ITT padangėje – pastovių krypčių vėjai Lietuvos infor macinių tech nologijų ir tele komunikacijų (ITT) padangė je – savotiška ra muma, bet ne štilis: dauguma rinkos tenden cijų yra užgimu sios pernai ar dar anksčiau. Infor macinių techno logijų (IT) rin koje plečiasi paslaugų sektorius, prigeso įrangos pardavimas ir sparčiai auga eksportas.
42
Paulius Jakutavičius
Duomenų antplūdis tinkluose
Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, mobiliojo ryšio rinka pagal vartotojų skaičių 2012 m. išli ko stabili: per metus judriojo telefono ryšio paslaugų abo nentų skaičius padidėjo ne smarkiai – nuo 4,938 mln. iki 4,997 mln., t. y. 1,2 proc. Pokalbių trukmė 2012 m., palyginti su 2011 m., išaugo 3,8 proc., tai galėjo nulemti palankesnė vartotojui paslaugų teikėjų kainodara ir in tensyvi konkurencija šioje rinkoje. Itin sparčiai augantis iš maniųjų telefonų pardavi mas ir interneto turinio pa siūla lėmė duomenų perda vimo paslaugų vartojimą vie šaisiais judriojo ryšio tinklais: šiais tinklais išsiųstų ir priim tų duomenų kiekis 2012 m., palyginti su 2011 m., išaugo 46 proc. ir sudarė 9350 terabaitų. „Teo“ užfiksavo ir panašų – 40 proc. – vienam fiksuo tojo interneto ryšio vartoto jui tenkančio perduotų duo menų kiekio prieaugį. Šio ūgtelėjimo priežastys, bend rovės Paslaugų plėtros ir rin kodaros tarnybos vadovo Ne
rijaus Ivanausko teigimu, yra tai, kad internete daugė ja prieinamo „sunkaus“ turi nio, naujų paslaugų. „Sunkus“ – tai daugiausia vaizdinis, fil muotas turinys.
Spartėjantys ryšiai
Perduodamų duomenų apim ties augimas neatsiejamas nuo didėjančio spartaus ryšio technologijų naudojimo. Populiariausias pernai bu vo šviesolaidinis ryšys, ku riuo naudojasi daugiau nei 31 proc. namų ūkių. Remiantis „FTTH Council“, Lietuva pa gal šį rodiklį pirmauja visame pasaulyje. Antra pagal popu liarumą buvo prieiga per mo bilųjį ryšį. Vienas didesnių įvykių 2012 m. – išdalyti leidimai teikti 4G ryšio, galinčio pasiekti iki 100 Mbps perdavimo spartą, pa slaugas 2,6 GHz dažnių ruože, kuriuos gavo visi trys mobilio jo ryšio operatoriai. Tiesa, „Omnitel“ 4G ryšio paslaugas, teikiamas 1800 MHz dažniu, siūlo jau nuo 2011 m. Tinklą bando ir jau visai netrukus – pavasarį – komercinių paslaugų 4G ry šiu pasiūlys „Tele2“. „Bitė Lietuva“ taip pat teigia esanti parengusi tinklą naujos kar tos ryšiui.
Plėstas Lietuvoje ir „Wi Max“ belaidžio perdavi mo tinklas. Remiantis RRT, per metus 3G stočių skaičius išaugo 17,7 proc., 4G LTE – daugiau kaip šešis kartus, o „WiMax“ – 50 proc.
Iššūkis – pajamos iš interneto
Nors duomenų perdavimas au ga, pajamų dalis iš šio verslo didėja ne taip sparčiai, ir tai pa grindinis iššūkis. Juolab kad aštri ir nuolatinė konkurencija prisideda prie vidutinių pajamų iš vieno vartotojo mažėjimo. RRT turimais duomenimis, mobiliojo telefono ryšio rin koje jos pernai sumažėjo nuo 16 iki 15 litų per mėnesį, fik suotojo telefono ryšio rinko je – nuo 30 iki 29 litų, o inter neto prieigos rinkoje – nuo 32 iki 30 litų (mobiliojo interne to – nuo 23 iki 18 litų). Pasak „Omnitel“ vicepre zidento rinkodarai ir paslau goms Dariaus Maikštėno, pa jamos iš duomenų perdavi mo jau gana didelės, bet ne tiek, kad būtų keičiamas vers lo modelis. „Lietuvos mobilio jo ryšio operatorių laukia ke lerių ateinančių metų iššūkis išmokti gauti daug didesnę pa jamų dalį iš mobiliojo interneto paslaugų.
„Būti turtingiausiu žmogumi kapinėse man visiškai nerūpi. Vakare einant miegoti pasakyti sau, kad pada riau ką nors nuostabaus, štai, kas man svarbu.“
Steve’as Jobsas, „Apple“ įkūrėjas
Manau, kad pamatysime dar daugiau ITT sektoriaus investicijų į inovacijas, kurioms IT rinka labai imli, ir jų pardavimo užsienyje. 43
technologijos aug a perd uod amų duom enų kiek is, tęsias i išm an iz ac ij a ir didėja eksp ort as
ITT rinkos augimas 2011– 2012 m. Mobiliojo ryšio vartotojų skaičius
Pokalbių trukmė
Duomenų perdavimas fiksuotuoju ryšiu
Duomenų perdavimas mobiliojo ryšio tinklais
1,2 proc.
3,8 proc.
40 proc.
46 proc.
aiškino jis. Tačiau, remiantis „Prime Investment“ 2012 m. pirmo pusmečio Baltijos ša lių ITT rinkos apžvalga, Lie tuvos IT paslaugų ekspor to dalis bendrose pajamose (7 proc. nuo pajamų) gerokai nusileidžia Latvijos (48 proc.) ir Estijos (57 proc.).
gramėlių buvo labiau pramo ginio tipo, o dabar išaugo in formacinių, praktinių, finan sinių, taip pat verslui skirtų programėlių skaičius (pla čiau skaitykite straipsnyje „Okay.lt mobilioji progra mėlė – restoranų verslui“). Toliau plėtėsi debesų kom piuterijos, IT infrastruktūros ir programinės įrangos nuo mos rinka (plačiau skaitykite straipsniuose „Pasivyti be sikeičiančias technologijas verslui padeda TEO įran gos nuoma“, „Biuro įranga: pirkti ar nuomotis?“). „Manau, kad pamatysime dar daugiau ITT sektoriaus investicijų į inovacijas, ku rioms IT rinka labai imli, ir jų pardavimo užsienyje. Šiuo metu IT verslo investici jos į tyrimus ir plėtrą sudaro 25 proc. visų Lietuvos vers lo investicijų į naujovių kū rimą, – prognozavo A.Pleč kaitis. – Tikimės, kad eks portas toliau augs. Greičiau siai tęsis pastaruoju metu vėl suaktyvėjusi konsolida cija, stipriausiems žaidėjams prisijungiant mažesnes, bet sėkmingai rinkoje veikian čias, specializuotas, aukštos kvalifikacijos įmones.“
Perėjimas prie naujo verslo modelio kels ir daug didesnius reikalavimus operatorių tinklams – dėl 3G ir 4G aprėpties, bazinių sto čių talpos, didesnių greičių“, – dėstė jis. „Teo“ taip pat pla nuoja investuoti į tolesnę šviesolaidinio tinklo plėtrą, o tai reikš, kad sparčiu ryšiu ga lės pasinaudoti daugiau Lie tuvos gyventojų. Panašias ryšių rinkos ten dencijas 2013 m. prognozuo ja ir RRT. „Turėtų augti in terneto prieigos ir mokamos skaitmeninės televizijos rin ka, balso telefonijos rinka jau prisotinta, o vartojimas daug maž nusistovėjęs, tad pa slaugų teikėjai sieks išlaikyti stabilias pajamas iš pagrindi nių paslaugų (balso telefoni jos paslaugų) bei didinti paja mas iš duomenų perdavimo paslaugų, – komentare dėstė RRT laikinai einanti pareigas direktoriaus pavaduotoja Inga Žilienė. – Atsižvelgdami į ge neruojamus finansinius srau tus, paslaugų teikėjai, tikėti na, bandys ieškoti aukso vidu rio tarp maksimalaus jau esa mų tinklų galimybių išnaudo jimo ir investicijų į tinklo plė trą bei naujas technologijas.“ 44
Paslaugos nutvieskia IT rinką
Ryškiausia pastarojo laikotar pio IT rinkos žvaigždė yra pa slaugos. Jų augimą galima sie ti ir su efektyvumo siekiu, ir su rekordiniu eksporto didėjimu. Pernai Lietuvos IT paslaugų eksportas, „Infobalt“ aso ciacijos duomenimis, padidė jo daugiau nei dvigubai ir, tikė tina, siekė 250 mln. litų.„Taip pat 2012-aisiais, palyginti su 2011 m., tiesioginės užsie nio investicijos (TUI) į IT pa slaugų sektorių, kuriame dir ba trys ketvirtadaliai Lietu vos įmonių, paaugo 40 proc.“, – sakė „Infobalt“ inovacijų va dovas Andrius Plečkaitis. IT paslaugų eksporto didėji mas ir TUI yra tiesiogiai susiję dalykai. „Atėjus užsienio ka pitalui, daug lengviau atsidaro ir užsienio rinkos. Puikus pa vyzdys yra Danija. Suaktyvė jusios investicijos iš šios šalies per kelerius metus beveik iš nieko sukūrė apie 40 mln. litų vertės paslaugų eksporto“, –
Įmonių jungtuvių sezonas
Lietuvoje įsibėgėja elektro ninės viešosios paslaugos, elektroninio parašo, taiky mas. Anksčiau pirmu smuiku čia grojo Valstybinė mokesčių inspekcija, o pastaruoju me tu, anot A.Plečkaičio, malo niai stebina Registrų centro elektroninių paslaugų plėtra. Taip pat tęsiasi mobiliųjų programėlių kūrimo ir nau dojimo bumas. Šiuo metu galima suskaičiuoti bent pusantro šimto lietuviškų programėlių mobiliesiems įrenginiams ir planšetiniams kompiuteriams. Šio bumo pradžioje didelė dalis pro
Turėtų augti interneto prieigos ir mokamos skaitmeninės televizijos rinka.
technologijos biuro įrangos nuoma
Pasivyti besikeičiančias technologijas verslui padeda TEO įrangos nuoma Pažangiausios technologijos – be papildomų investicijų. Tai TEO teikiamos biuro įrangos nuomos paslaugos išskirtinumas. Ši TEO verslo įmonėms ir organizacijoms prieš metus pasiūlyta naujovė sulaukia vis didesnio smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių susidomėjimo.
Platus asortimentas Išsirinkti pageidaujamą įrangą galima kataloge www.iranga.teo.lt. Tinklalapyje siūlomos įrangos asortimentas nuolat atnaujinamas – galima pasirinkti bet kurią iš prekių, kurias siūlo didžiausi Lietuvoje IT įrangos tiekėjai.
Patogiau nei išperkamoji nuoma „Tai, kad mūsų paslauga ypač reikalinga smulkiajam ir vidutiniam verslui, pajutome vos pradėję ją teikti. Pavyzdžiui, pernai vidutinis verslas sudarė beveik du trečdalius visų įmonių, besinaudojančių biuro įrangos nuomos paslauga, – pasakoja TEO Verslo klientų rinkodaros departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. – Klientai sako, kad nuomotis įrangą patogiau, nei naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis. Vien sutvarkyti dokumentus užtrunka mažiau laiko, nes, pavyzdžiui, nereikia pateikti įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitų.“ Nereikalauja investicijų Pasak N.Mažeikienės, verslo klientai iš TEO nuomojasi biuro įrangą, kai nori ją pakeisti naujesne. Ši paslauga leidžia verslui papildomai neinvestuojant naudotis
naujausiomis technologijomis. Įmonės išvengia išlaidų, nes nėra jokio pradinio įnašo. Svarbu ir tai, kad, pasibaigus dvejų ar trejų metų nuomos sutarties terminui, įmonė gali grąžinti įrangą ir išsinuomoti naujesnę, atitinkančią pasikeitusius jos poreikius. Yra ir galimybė pasilikti biuro prietaisus sau, sumokant negrąžintos įrangos mokestį. Paslaugos populiarumą lemia ir įrangai suteikiama garantija. Visą nuomos paslaugų teikimo laikotarpį įranga yra apdrausta nuo vagysčių, gaisro ar kitų netyčinių jos praradimo atvejų. Bet kurioje ES šalyje, įvykus draudžiamajam įvykiui, įranga pakeičiama arba nuostoliai kompensuojami draudimo bendrovės.
Nauja tendencija – planšetiniai kompiuteriai Iki šiol tarp techniką iš TEO besinuomojančių verslininkų ypač populiarūs buvo nešiojamieji kompiuteriai. Jų nuoma sudarė apie 75 proc. visų užsakymų. Šiandien vis paklausesni tampa planšetiniai kom-
piuteriai. Tarp TEO siūlomos išsinuomoti įrangos yra ir stacionarių kompiuterių, serverių, spausdintuvų, projektorių, fotoaparatų, išmaniųjų telefonų, vaizdo stebėjimo įrangos ir kt. Tarp nuomojamos įrangos – ir itin klientų pamėgta įmonių „Apple“, „Dell“, „Philips“ bei „Asus“ produkcija. Iš viso nuomojamos įrangos sąraše daugiau nei tūkstantis įrenginių. Klientai, kurie naudojasi TEO verslo internetu, išsinuomoti biuro įrangos gali pigiau – jiems taikomos specialios nuolaidos. TEO inf.
45
technologijos skanu ir klientams, ir verslui
Pastaruoju metu daugeliui paslau gų sparčiai ke liantis į išmaniuosius telefonus, UAB „Okay LT“ komanda, ku rianti restoranų reklamos strate gijas, bene pir moji Lietuvoje iš manųjį telefoną pritaikė klientams informuoti apie puikius restoranų, kavinių, barų pa siūlymus papie tauti, maloniai praleisti laiką ar pavakarieniau ti jaukioje aplin koje. Anot įmonės vadovo Voldema ro Giedrimo, užsukus į okay.lt portalą galima nemokamai at sisiųsti okay.lt mobiliąją pro gramėlę, kuria naudojantis nuolaidas didžiųjų miestų res toranuose ir kavinėse galima užsisakyti einant gatve, va žiuojant autobusu ar sėdint paskaitose. Tai labai patogu, nes mobilusis telefonas – visa da šalia, nereikia spausdintu vo ir popieriaus dokumentui, patvirtinančiam okay.lt nuo laidos tapatumą, spausdinti. „Dabar viskas telefone, tau pome popierių ir laiką, pro gramėlė yra nemokama, ja la 46
: mobilioji programėlė – restoranų verslui
bai paprasta naudotis ir įgu dusiam, ir tik pradedančiam išmaniojo telefono vartoto jui“, – teigė įmonės vadovas Voldemaras Giedrimas. Okay.lt portalą ir mobiliąją programėlę pamėgo daugelis vartotojų, nes už restoranuo se siūlomas nuolaidas mo kėti nereikia, nėra tarpban kinių pervedimų, nuolaida gaunama nemokamai, klien tas sumoka grynaisiais res torane, kavinėje ar bare. Šis verslo modelis puikiai pasi tvirtino ir yra mėgstamas ne tik vartotojų, bet ir restorano savininkų.
Šia verslo idėja patikėję okay. lt partneriai teigia besigailin tys, kad nepradėjo anksčiau bendradarbiauti su šia jauna, prieš kelias dienas antrąjį gim tadienį atšventusia įmone.
Gavo daugiau, nei tikėjosi
„Sushi Sushi“ vadovas Gedi minas Matiukas teigė, kad per metus bendradarbiavimo ne tik nenusivylė pasiūlytomis portalo okay.lt galimybėmis, bet ir gavo daugiau, nei tikėjosi.
„Okay.lt susidomėjome per rekomendacijas. Pasigilinę į jų veiklą, proveržį elektroni nėje erdvėje“, – kalbėjo G.Ma tiukas, kurio vadovaujami ja poniško maisto restoranai įsi kūrę Vilniuje ir Kaune. Ypač jį sužavėjo okay.lt no ras būti visur matomiems ir su gebėjimas išnaudoti visas gali mybes mažiausiomis sąnaudo mis pasiekti geriausią rezultatą. „Jie yra aktyvūs, jauni. Kiek te ko bendrauti, įstrigo labai pro fesionalus jų požiūris, lyg tame versle suktųsi daugelį metų. Be to, jie yra novatoriški, sukuria naujų būdų klientams ir varto
„Tapdamas vyresnis mažiau dėmesio kreipiu į tai, ką žmonės sako. Žiūriu į tai, ką jie daro.“ tojams pritraukti, jau nekalbant apie nedidelius įkainius“, – tei gė G.Matiukas ir pridūrė, kad „Sushi Sushi“ išsiskiria sušių rū šių gausa, aptarnavimo sparta. Kalbėdamas apie okay.lt bendrovei teikiamą naudą, jis sakė, kad tai – puikus bū das parodyti patiekalų gamą. „Esame bendravę su keliais portalais, teikiančiais akcijų platinimo paslaugas, bet okay. lt yra daug lankstesni savo partnerių atžvilgiu“, – paste bėjo pašnekovas. Anot „Sushi Sushi“ vado vo, kol kas mobilioji nuolaidų programėlė yra visiška nau jiena, daugiau klientų ateina su popieriniais kuponais. „Bet programėlė, be abejo, laimės. Juk tai kur kas patogiau ir prieinamiau“, – kalbėjo G.Ma tiukas ir pridūrė, kad pagrin diniai pas juos užsukantys su okay.lt kuponais klientai yra jauni žmonės – iki 40 metų.
Gailisi, kad nepradėjo bendrauti anksčiau
Jogurtinės „Yogo Mojo“ vado vas Ramūnas Laucevičius sa kė, kad okay.lt taip pat susido mėjęs būtent dėl pasiūlyto di delio matomumo už prieina mą kainą. Jų bendradarbiavimas pra sidėjęs tik nuo vasario. „Labai greitai sulaukėme nemažai nau jų veidų ir apie mus nežinojusių naujų klientų. Gailimės, kad su okay.lt nepradėjome bendrauti anksčiau“, – neslėpė R.Laucevi čius, kurio vadovaujama jogur tinė įsikūrusi Kaune, prekybos centre „Molas“. Jis pabrėžė, kad okay.lt „pa darė viską ką žadėjo, akcijų rezultatai taip pat tenkina“. Ši bendrovė minėtame porta
le siūlo nuolaidų visiems šal dytiems jogurtams ir pagar dams, tai sudaro 99 proc. jų asortimento. Kol kas „Yogo Mojo yra tai kiusi tik vieną nuolaidų būdą – 30 proc. nuo sumos, ir jis la bai pasiteisino. „Ateityje gal bandysime ir kitokius. Pavyz džiui, du perki – vienas ne mokamai“, – svarstė R.Lau cevičius. Jis pastebėjo, kad mobilią ja programėle klientai pradė jo naudotis, vos tik ši buvo pa leista.
Patrauklesnis įvaizdis
Kaune veikiančio restora no „Čanas“ rinkodaros vado vė Augė Čelkonienė pasakojo, kad okay.lt susidomėjo todėl, kad žmonės pastaruoju metu daug laiko leidžia interneti nėje erdvėje. Ypač didelę reikšmę spren džiant, ar bendradarbiauti su okay.lt, pasak pašnekovės, tu rėjo tai, kad okay.lt portale lan kytojai gauna nemokamas pa slaugas. „Tai, kad klientas mums moka pinigus pats ir iš karto, o ne pinigai pervedami kada nors vėliau, mums yra daug priimti niau“, – teigė A.Čelkontienė. Vertindama neseniai pradė jusios veikti mobiliosios pro gramėlės naudą ir būsimą po puliarumą, „Čano“ atstovė sa kė, kad tai, jog yra daug pasi rinkimo variantų, jau savai me teigiamas dalykas. Žinoma, nuolaidą gauti į telefoną, pasak jos, be abejo, yra patogiau, nes telefoną visuomet nešiojamės su savimi, o elektroninis kupo nas už popierinį yra kur kas pa trauklesnis įvaizdžio prasme.
Andrew Carnegie, „Carnegie Steel Company“ įkūrėjas „Iš patirties galiu pasaky ti: kad ir kokius sprendimus priimtų okay.lt, jie pasiteisi na“, – partnerius gyrė A.Čel kontienė.
Net 100 proc. nuolaidos
Okay.lt galima rasti įvairaus dydžio, net ir 100 proc., nuo laidų, kuriomis noriai naudo jasi okay.lt portalo klientai, užsukę į restoranus ir kavi nes. Pavyzdžiui, „Buon Gior no“ trattoria okay.lt lankyto jus nemokamai vaišino „Pa nini“, „McDonald’s“ – ledais, picerija „Charlie Pizza“ – IL LY juoda ar espreso kava, res toranas „inTilsit“ – itališka brusketa, o restoranas „Sriu bos diena“ – braškiniu ar ba naniniu jogurto kokteiliu.
Kas svarbiausia
Kaip ir kiekviename versle, anot įmonės vadovo V.Gied rimo, svarbiausia yra gera ko manda, puikios idėjos ir lė šos toms idėjoms įgyvendin ti. Prieš dvejus metus subūrė me šaunią penkių motyvuotų asmenų komandą, sukūrėme inovacijomis paremtą verslo planą ir tapome „Verslo ange lų fondo I“ partneriais. „Verslo angelų fondas I“ investavo kar tu su verslo angelu Juozu Val čiuku ir okay.lt komandą papil dė nauji kompetentingi nariai. Tai, kad investicijos ir nauji ko mandos nariai atėjo į įmonę, davė klientams ir partneriams apčiuopiamos naudos.
Okay.lt vartotojai
Okay.lt siekia sujungti poten cialius pirkėjus ir pardavė jus vieningam bendravimui, skatinant socialinį bendra vimą. Pagrindinis uždavinys – sukurti abiem pusėms pa trauklią bendravimo erdvę, kuri būtų emociškai patrauk li ir paslaugos vartotojui, ir paslaugos užsakovui. Įmo nė koncentruojasi į naujų IT technologijų naudojimą, sie kiant pritraukti sparčiai au gančią mobiliųjų telefonų vartotojų grupę.
Ateities planai
„Restorano personalas galės skelbti naujienas į klientų iš maniuosius telefonus ir taip juos pritraukti. Tai bus vi siškai nauja rinkodaros ter pė restoranams. Nuo resto rano originalumo priklausys efektyvumas. Restoranų per sonalas turės galimybę rea liu laiku bendrauti su savo klientais, – teigia UAB „Okay LT“ komandos narys Andrius Čioraitis, su Ispanijos pro gramuotojais kūręs mobiliąją okay.lt programėlę. Turime keletą inovatyvių idėjų, ku rios padės retoranų savinin kams pritraukti klientus, o klientams, naudojantis okay. lt mobiliąja programėle, pa sinaudoti puikiais restora nų pasiūlymais. Apie tai pa skelbsime artimiausiu me tu.“ Belieka patiems atsisiųs ti ir išmėginti mobiliąją okay. lt programėlę.
47
technologijos pig iau, pat og iau, sut aup om a ir laik o, ir žmog išk ųj ų išt ekl ių
Biuro įranga: pirkti ar nuomotis?
Požiūris: UAB „Biuro mašinos“ direktorius V.Tumas bendrovės sėkmės receptu įvardijo ne tik įran gos nuomos privalumus, bet ir pasirinktą strategiją.
Vis daugiau Lietuvos įmonių nu sprendžia nuomotis biuro įrangą, o ne turėti nuosavą. Kas tai: mados klyksmas ar gerai apskaičiuotas žingsnis? Verčia kintantys poreikiai
„Verslas. Lyderiai 2013“ kal bintas informacinių techno logijų ir ekonomikos specia listas Vilius Kajokas teigė, kad biuro įrangos nuomos paslau ga šalyje prigijo lėtai, bet už tikrintai. Įsišaknijusią tradi ciją turėti savo daiktą pamažu nugalėjo nuomos paslaugos privalumai ir būtinybė neatsi likti nuo nuolat atsirandančių naujų technologijų. Jis pastebėjo, kad vis dau giau įmonių, net ir tebeturin čių nuosavą biuro įrangą, jų eksploataciją perduoda to je srityje besispecializuojan čioms bendrovėms. „Įmonės atsisako tonerių pildymo paslaugos, nes ji nėra tokia ekonomiška, kaip įsi vaizduojama, be to, nuken čia spaudo kokybė“, – tikino V.Kajokas. 48
Nebelieka neplanuotų išlaidų
Kokie įrangos nuomos priva lumai? Nuomoti biuro įrangą yra ir pigiau, ir patogiau, su taupoma ir laiko, ir žmogiškų jų išteklių, vardijo verslo spe cialistas Linas Kazlauskas. „Pirkti įrangą, kuri atitik tų visus poreikius, yra brangu, o įmonių poreikiai juk kinta. Tad patogiau ir pigiau yra įran gą nuomotis, nes, pasikeitus po reikiams, išnuomotos įrangos galima bet kada atsisakyti arba pakeisti kita – to be didelių nuo stolių nepavyktų įrangą įsigy jant patiems. Tad įmonė, nuo modama įrangą, moka tik už tai, kas jai tuo momentu yra reika linga“, – kalbėjo pašnekovas. Jis pastebėjo, kad, nuomo jant įrangą, paprastėja buhal terinė apskaita. Nereikia skai čiuoti nusidėvėjimo, sumažė ja inventorizacijos apimtys.
Nuomoti įrangą, anot pa šnekovų, apsimoka ir dėl aiš kesnės sąnaudų struktūros, nes galima tiksliau progno zuoti būsimas išlaidas. Be to, turint savo įrangą, nemažų išlaidų gali pareika lauti neplanuoti remontai. „Nuomos atveju tokių išlaidų išvengiama, nes remontu įsi pareigoja pasirūpinti įrangą išnuomojusi bendrovė“, – ak centavo specialistai. Biuro įrangos nuoma įmo nėms leidžia racionaliau tie sioginei veiklai panaudoti sa vo specialistus, nes šiems ne bereikia rūpintis spausdintu vais, kitais aparatais. Kokia nuomojama įranga po puliariausia? V.Kajokas, ap žvelgdamas vartotojų poreikius, pastebėjo, kad ypač didėja spal votų spausdintuvų, spalvotų multifunkcinių aparatų paklau sa, o pastarųjų poreikis dėl vie nodėjančios kainos jau persve ria spausdintuvų populiarumą.
Visi pradėjo skaičiuoti
Vieni spausdintuvų, dau giafunkcių aparatų nuomos įrangos srities lyderių – bend rovės „Biuro mašinos“ atsto vai pasakojo, kad jiems plėtoti šią verslo sritį padėjo pasauli nė finansų krizė. Ėmusi veikti šioje srity je, kaip pasakojo direktorius Virginijus Tumas, bendrovė iš pradžių turėjo užsiauginti klientus, tai yra buvo privers ta mokyti įmones skaičiuoti. „Iš pradžių buvo labai su dėtinga. Vyravo nuomonė, kad reikia turėti savo daiktą. Tuomet buvo sunkiai suvo kiama, kad labiau apsimoka biuro įrangą nuomotis ir savo
daikto turėti nereikia, tad te ko imtis švietėjiško darbo“, – prisiminė direktoriaus pava duotojas Tomas Šidlauskas. Bendrovei labai pasitarnavo pasaulinė finansų krizė. „Įran gos nuomos proveržis Lietuvo je įvyko, kai įmonėms pradėjo stigti apyvartinių lėšų tiesiogi nei veiklai. Tuomet visi rimtai susimąstė, pradėjo skaičiuo ti, ar tikrai apsimoka investuoti pinigus į darbo priemones. Gal geriau lėšas investuoti į vers lą, gal geriau, kad jos uždirbtų iš pagrindinės veiklos?“ – pasa kojo T.Šidlauskas.
Kokybę užtikrina patys
V.Tumas bendrovės sėkmės receptu įvardijo ne tik įran gos nuomos privalumus, bet ir pasirinktą strategiją. Ben drovė „Biuro mašinos“, anot jo, yra išskirtinė tuo, kad spe cializuojasi vien spausdinimo ir multifunkcių biuro maši nų nuomos, pardavimo ir ap tarnavimo srityje bei dirba be aptarnavimo partnerių. „Kai nutolusiems klientams sam domi vietiniai aptarnavimo partneriai, profesionalumas ir aptarnavimo kokybė nėra garantuota, tampa sunku įgy vendinti užsibrėžtus standar tus“, – pastebėjo V.Tumas. 2008-ieji „Biuro mašinoms“ buvo ypatingi. Tais metais lie tuviai pasirinkti tiesioginiais patikimumu garsėjančiais „Sharp“ gamintojo atstovais. „Visos japonų kilmės kompa nijos savo partnerius renkasi labai atidžiai. Gilinasi į poten cialių partnerių galimybes, po žiūrį. Džiaugiamės, kad mums pavyko atitikti griežtus „Sharp“ kriterijus“, – sakė V.Tumas.
savivalda Miestų ir raj onų vad ov ai tik is i, kad Vyr iaus ybė atl aisv ins centr inės valdž ios panč ius
Savivaldos lyderystė: akt Ant Lietuvos savivaldybių uždėta sunki ir griežta centrinės valdžios ranka trukdo joms auginti biudžeto pajamas, o sykiu – ir prisivilioti investuotojų, kurie kurtų naujas darbo vietas, gerintų infrastruktūrą bei gyventojų gerovę. Tačiau viltį, kad gali prasidėti savival dybių klestėjimo era, įžiebė šios Vyriau sybės programoje įrašyta nuostata, jog bus didinamas vietos valdžios ekonominis ir finansinis savarankiškumas.
Nežinau, kas ir trukdytų veikti, 50
„Kuo vyresnis tampu, tuo geriau matau, kur eiti. Jeigu ruošiatės medžioti dramblius, nereikėtų pamesti kelio dėl triušių.“
Thomas Boone'as-Pickensas, JAV milijardierius
yvumo ir galių poreikis Virginija Spurytė
Prašo neatimti pinigų
„Ši nuostata Vyriausybės programoje la bai džiugina visas Lietuvos savivaldybių asociacijos nares. Per pastaruosius trejus metus savivaldybių biudžetai labai stip riai sumenko. Suprantama, kad dėl eko nominio sunkmečio finansavimas buvo mažinamas įvairioms sritims, tačiau Vy riausybės ir Seimo sprendimais savival dybių biudžetai kai kurioms sritims fi nansuoti buvo mažinami, mūsų nuomo ne, be jokio teisinio pagrindo“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos direk torė Roma Žakaitienė. Ji savo žodžius iliustravo ir skaičiais. 2011 m. savivaldybių biudžetų progno zuojamos pajamos buvo 18 proc. ma žesnės nei 2008-aisiais, per trejus metus savivaldybės gavo 600 mln. litų mažiau. „Todėl natūralu, kad savivaldybės pa geidauja, jog jų savarankiškų pajamų au gimo ribojimas tikrai būtų sustabdytas. Džiugu, kad šiais metais teisės aktuose priimti tam tikri pakeitimai, kuriais nu matyta, jog iš savivaldybių biudžeto bus paimtos tik tos pajamos, kurios progno zes viršijo daugiau nei 21 proc. Pastaruo ju metu buvo taip, kad kiekvienas cen tas, kurį gavusios savivaldybės viršyda vo prognozuojamas pajamas, buvo pai mamas į valstybės biudžetą“, – teigė pašnekovė. Ji pabrėžė, jog Lietuvos savivaldybių asociacija Vyriausybės prašo, kad kitais metais būtų panaikinta ir nuostata dėl 21 proc. Kitaip tariant, savivaldybės pagei dauja, kad visos pajamos, kurių jos gavo daugiau, nei prognozavo centrinė valdžia, liktų miestų ar rajonų biudžetuose.
600 mln. litų
mažiau gavo savivaldybės per trejus metus. „Tokia tvarka, kuri galioja dabar, ribo ja savivaldybių savarankiškų pajamų au gimą, o taip stabdoma ir plėtra, ir inves ticijų pritraukimas, galiausiai nesutei kiama galimybė savivaldybėms padengti turimas skolas, kurios šiuo metu bendrai siekia per 300 mln. litų. Paprasčiau ta riant, savivaldybės ir nėra suinteresuo tos į savo biudžetus surinkti kuo dau giau pinigų, nes kuo daugiau surinks, tuo daugiau teks atiduoti į valstybės iždą“, – ydingą praktiką pabrėžė R.Žakaitienė. Ji vylėsi, kad Vyriausybės programos nuostata dėl savivaldybių ekonominio bei finansinio savarankiškumo didinimo ir reiškia tai, jog joms bus paliktos paja mos, viršijančios planą. „Tikime Vyriausybės geranoriškumu, jis ir lems, ar reikalai pajudės iš mirties taško“, – į ateitį optimistiškai žvelgė Lie tuvos savivaldybių asociacijos direktorė.
Taupyti neapsimoka
Ji įvardijo ir kitą problemą, susijusią su savivaldybių finansiniu savarankiškumu. Apie 50 proc. jų biudžetų pajamų sudaro valstybės skiriamos tikslinės dotacijos.
Šių pinigų naudojimo tvarka griežta – jei dalis skirtų lėšų nepanaudojama, jas pri valoma grąžinti į valstybės biudžetą. „Savivaldybių pozicija labai aiški – su taupytos tikslinių dotacijų lėšos turi likti jų biudžete ir būti naudojamos tos srities plėtrai. Jei galiotų tokia tvarka, tuomet savivaldybės būtų suinteresuotos kur kas racionaliau ir efektyviau naudoti skir tas dotacijas. Pavyzdžiui, savo sprendi mais savivaldybės gali sutaupyti mokinio krepšelio lėšų. Tačiau jos nesuinteresuo tos tai daryti, nes pinigus teks grąžinti. Jei būtų kitaip, tuomet savivaldybės pi nigus skaičiuotų, o sutaupytas lėšas galė tų skirti, pavyzdžiui, mokyklose langams keisti, naujiems suolams pirkti ar prie švietimo įstaigos esantiems stadionams sutvarkyti“, – kalbėjo R.Žakaitienė. Lietuvos savivaldybių asociacija jau yra pateikusi tam tikrų įstatymų patai sas, kuriomis ir būtų įteisinta, kad sutau pytos valstybės dotacijų lėšos liktų sa vivaldybėms, taip pat būtų aiškiai api brėžta, kam jas būtų galima panaudoti. „Jei tai bus padaryta, tuomet savival dybių vystymasis ir augimas bus kur kas akivaizdesnis“, – įsitikinusi R.Žakai tienė.
Finansavimas nepakankamas
R.Žakaitienei pritarė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis palaiko idėją, kad savivaldybėms turėtų likti sutaupy tos tikslinių valstybės dotacijų lėšos. Ta čiau kartu uostamiesčio meras pabrėžė, kad valstybines funkcijas primesti savi valdybėms reikėtų atsargiau. „Nežinau, kas ir kuo gali padėti, kad savivaldybės klestėtų, bet jei
kuo gali padėti, kad savivaldybės klestėtų, bet jei kuo mažiau tai būtų pati geriausia savivaldos lyderystės prielaida. 51
savivalda Miestų ir raj onų vad ov ai tik is i, kad Vyr iaus ybė atl aisv ins centr inės valdž ios panč ius
Vilniaus meras Artūras Zuokas
Kauno meras Andrius Kupčinskas
kuo mažiau trukdytų veikti, tai būtų pati geriausia savivaldos ly derystės prielaida. Tai ypač aktualu kal bant apie įstatymų leidybą. Visi įstaty mai, kurie sietini su savivalda, valstybės funkcijų perkėlimu jai, 100 ar net 120 procentų turi būti sietini ir su finansavi mu. Tokių „perliukų“, kurie labai gražiai atrodo Vilniuje, – Seime ar Vyriausybė je, – galima pririnkti labai daug. Tačiau kai jie pradedami įgyvendinti, savival dybės tampa savotiškomis įkaitėmis, bu feriu tarp žmonių, kurie nori to, ką Sei mas gražiai patvirtino, ir savo galimy bių tai įgyvendinti“, – problemą įvardijo V.Grubliauskas. Jam pritarė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jo skaičiavimu, vien dėl mi nimalios algos padidinimo iki 1 tūkst. litų šiemet miesto biudžete papildomai reikia 11 mln. litų, o valstybė skyrė tik 4 mln. litų. „Vadinasi, du trečdalius reikiamos su mos turėsime iš kur nors iškapstyti, o ją juk galėtume skirti kitoms reikmėms. Bet beveik visada taip ir būna, kad funk cijos savivaldybei priskiriamos, o finan savimas nenumatomas. Tokia praktika tikrai taisytina ir net naikintina“, – įsiti kinęs A.Kupčinskas.
Primetė kompensuoti lengvatas
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
52
Visi didžiųjų miestų merai sutartinai tvirtino, kad viena rimčiausių problemų yra kompensacijos už lengvatinį kelei vių vežimą. „Savivalda negali būti tiek savarankiš ka, kiek norėtų, nes visi teisės aktai prii mami Seime, o juos teikia Vyriausybė. Viešojo transporto lengvatų studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitoms socialinėms grupėms dydis numatytas įstatyme, kurį priėmė Seimas, tačiau jis taip pat nustatė, kad vežėjams kompen sacijos už suteiktas lengvatas sumoka mos iš savivaldybės biudžeto. Vilniaus savivaldybei tai kainuoja apie 100 mln. litų per metus, todėl, manau, pagrįstai kreipėmės į teismą, kad tokia tvarka būtų pakeista“, – teigė Vilniaus meras Artū ras Zuokas. Kauno rajono meras Valerijus Makū nas taip pat pabrėžė, kad lengvatų už ke
Kuo daugiau kontrolės ir griežtų taisyklių, tuo mažesnis efektas. leivių vežimą skaičiavimo ir mokėjimo funkcijos finansavimas savivaldybėms yra per didelė našta. „Todėl tikrai siūlome koreguoti Trans porto lengvatų įstatymą ir kasmet savi valdybėms iš valstybės biudžeto skirti bendrosios dotacijos kompensacijas, ap skaičiuotas pagal realų kiekvienos savi valdybės lėšų poreikį šiai funkcijai atlik ti“, – siūlė V.Makūnas. A.Kupčinskas skaičiavo, kad kai ku rioms savivaldos reikmėms centrinė vald žia skiria nepagrįstai per mažai pinigų. „Kaune esančiose degalinėse vairuotojai per metus įsipila tiek degalų, už kuriuos į valstybės biudžetą akcizo surenkama apie 200 mln. litų. Tačiau iš Kelių priežiūros programos miesto gatvėms tvarkyti per metus skiriama vos 10–12 mln. litų. Kau no gatvių tinklas yra 960 kilometrų, todėl gaudami tik tokį finansavimą negalime tinkamai jo prižiūrėti, o gyventojams juk ypač svarbu, kad gatvėse nebūtų duobių“, – teigė A.Kupčinskas ir pridūrė, kad nere tai savivaldybės plakamos nepagrįstai.
Donorystė naikintina?
Didžiųjų Lietuvos miestų vadovai įsiti kinę, kad vėl laikas diskusijai ir dėl savi valdybių donorių. Keturios šalies savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Mažeikių rajono – į savo biudžetus gauna ne 100 proc. jų gy ventojų sumokėto pajamų mokesčio, ku ris ir yra pagrindinis lėšų šaltinis, užtik rinantis, kad savarankiškos funkcijos būtų įgyvendintos. Vilnius gauna tik 40 proc. vilniečių su mokamo gyventojų pajamų mokesčio, Klaipėda – 86, Kaunas – 94, Mažeikių ra jonas – 95 proc. „Vilniečiai dirbdami sumoka apie 40 proc. visoje šalyje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau miestui Vyriau sybė ir Seimas skyrė itin mažą šio mo kesčio dalį, nes likusi surinktų lėšų da
„Nebandyk būti protingiausias kambaryje. Jei esi, tuomet siūlau pasikviesti protingesnių žmonių... arba eiti į kitą kambarį.“ lis patenka į šalies biudžetą ir perskirsto ma kitoms savivaldybėms. Deja, miestui skiriamų lėšų nepakanka net ir pagrin dinėms funkcijoms finansuoti“, – teigė A.Zuokas. Todėl Vilniaus savivaldybė kreipėsi į teismą ir vyksta procesas. Konstitucinia me Teisme taip pat nagrinėjamas savi valdybės ieškinys, kuriuo prašoma Vy riausybę įpareigoti pateikti Seimui svars tyti įstatymo projektą, pagal kurį Vilniui būtų skiriama ne mažesnė nei 60 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalis ir būtų atlygintas 939 mln. litų nuostolis. „Tai, kad diskusija persikėlė į Konsti tucinį Teismą, liudija, jog problema išties yra. Nenoriu įžiebti nesantaikos tarp sa vivaldybių, tačiau ta donorystė tikrai dis kutuotina“, – Vilniaus merą palaikė uos tamiesčio vadovas V.Grubliauskas. Ar, jo nuomone, nebeturėtų likti savi valdybių donorių, o visos jos turėtų gau ti 100 proc. gyventojų pajamų mokes čio? „Nesakau, kad reikia iš ko nors ką nors atimti bei grąžinti donorėms ir iš jų nebeimti pinigų. Tačiau reikia suda ryti sąlygas kitoms savivaldybėms išgy venti be donorių kraujo. Pirmiausia tai reikštų, kad, joms liepus vykdyti vals tybės deleguotas funkcijas, būtina užtik rinti ir jų finansavimą. Filosofiškai kal bant, negalima atimti deguonies kaukės iš tų, kuriems jos labai reikia, tačiau to kia pagalba negali būti finansuojama iš tų savivaldybių, kurios sparčiau eina į prie kį, sąskaitos. Valstybė neturėtų trukdyti sparčiau einantiems, o tiems, kurie atsi lieka, reikia sukurti programas, galimy bes, jei reikia, priimti valingus politinius sprendimus, kad lėtieji netaptų kliūtimi spartiesiems“, – svarstė V.Grubliauskas.
Atsakomybė – tik formalumas
R.Žakaitienė teigė, kad savivaldybės pra šo ne tik finansinio bei ekonominio sava rankiškumo, bet ir daugiau teisių bei ga lių, nes nebijo prisiimti atsakomybės, o jei suklystų, tai įvertintų rinkėjai.
Michaelas Dellas, JAV milijardierius
50 proc.
savivaldybių biudžetų pajamų sudaro valstybės skiriamos tikslinės dotacijos. „Yra sričių, už kurias savivaldybės for maliai atsakingos, tačiau joms tos atsako mybės realiai įgyvendinti neleidžiama. Pa vyzdžiui, šilumos ūkis. Gyventojai kaltina savivaldybes, kad taip brangiai turi mokė ti už šildymą. Tačiau niekas negirdi, kai jos rėkia, šaukia, kad šilumos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jei savivaldybėms būtų suteikta teisė pačioms nustatyti kainas, tuomet jos galbūt neleistų šilumos tiekėjams turėti didelio pelno, o tai reikštų ir šildymo kai nų mažėjimą“, – kalbėjo Lietuvos savival dybių asociacijos direktorė. Kauno meras A.Kupčinskas taip pat pa sisakė už tai, kad savivaldybės įvairiose srityse turėtų daugiau teisių, o su jomis – ir atsakomybės. „Kalbu ir apie asmeninę atsakomybę – tiesioginius mero rinkimus. Žmonių išrinktas vadovas turėtų turėti teisę pasirinkti ir savivaldybės administ racijos direktorių. Dabar tikrai nemažai problemų, įvairių kliūčių kyla būtent dėl įvairiaspalvių koalicijų, kurios ir neleidžia savivaldybėms eiti sparčiau į priekį. Esu įsitikinęs, kad savivaldos reforma reika linga – ir ne tik finansų, bet ir valdymo sri tyje. Jau prabėgo daugiau nei 20 metų, kai Lietuva yra nepriklausoma valstybė, todėl pats laikas pradėti pasitikėti ir savivalda“, – pabrėžė A.Kupčinskas. R.Žakaitienė taip pat buvo įsitikinu si, kad pasitikėjimas savivalda yra dar viena prielaida jos lyderystei.
Reforma: tiesioginiai mero rinkimai – dar viena būtina priemonė savivaldos lyderystei.
Savivalda negali būti tiek savarankiška, kiek norėtų, nes visi teisės aktai priimami Seime, o juos teikia Vyriausybė. 53
savivalda Miestų ir raj onų vad ov ai tikis i, kad Vyr iaus ybė atl aisv ins centr inės valdž ios panč ius
„Kuo daugiau kontrolės ir griežtų taisyklių, tuo mažesnis efektas“, – konstatavo Lietuvos savivaldybių asocia cijos direktorė.
Gerina aplinką verslui
Nors savivaldybės susiduria su įvairiais sunkumais, nes trūksta savarankiškumo, jos vis tiek stengiasi visais įmanomais būdais gerinti verslo aplinką, vilioti in vestuotojus, galinčius sukurti naujų dar bo vietų. Vilnius pagal praėjusių metų užsienio investicijas išskirtas kaip vienas daugiau sia tiesioginių užsienio investicijų turė jusių regionų pasaulyje. „Manau, to pa siekti mums pavyko dėl mūsų teigiamo požiūrio į investuotojus. Vilniaus savival dybėje pakeista administracijos struktū ra, kad atsirastų specialistų, dirbančių tiesiogiai su investuotojais. Taip jie visa da žino, į ką kreiptis. Taip pat kiek įmano ma trumpiname įvairias procedūras. Pa vyzdžiui, detalusis planas prekybos cent
rui „Ikea“ buvo parengtas per itin trumpą laiką – 6 mėnesius. Tokių analogų, galima sakyti, nėra“, – priemones, kaip pritrauk ti investuotojų, vardijo A.Zuokas. Itin daug dėmesio skiriama ne tik in vestuotojams, bet ir vietos verslininkams – ir didesniems, ir smulkiesiems. Vilniaus savivaldybės specialistai vežioja veik los leidimus ir licencijas, todėl verslinin
kams nereikia antrą kartą vykti į savival dybę. Be to, įdiegta per 20 elektroninių paslaugų verslui, tad daugelį leidimų gau ti ir koreguoti galima neišėjus iš biuro. Kauno rajono savivaldybės mero V.Makūno nuomone, gerinti aplinką vers lui labiausiai padeda suteikiamos lengva tos, kurios vėliau atsiperka. „Siekdama ge rinti investicinę aplinką ir verslo gyvybin gumą, jau kelerius metus Kauno rajono savivaldybės taryba apsisprendžia naujus verslo subjektus atleisti nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Tokie sprendimai skatina kurti ir išsaugo ti darbo vietas“, – įsitikinęs V.Makūnas. Tai, kad savivaldybės vykdoma palanki verslui mokesčių politika skatina teigia mus pokyčius Kauno rajone, liudija skai čiai – per pastaruosius kelerius metus darbo vietų skaičius išaugo 77 proc., kas met vis daugėja verslo subjektų ir smul kiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, nes jie metams kainuoja tik 120 litų.
investicijos, darbo vietų kūrimas ir mokesti nių pajamų augimas savivaldybės teritorijoje. Įtraukus vietos bendruomenę į paramos teiki mo ir organizavimo procesus, manome, kad paramos teikimas bus tikslingesnis, juk visi sąžiningi žmonės supranta, jog mokėti socia lines išmokas turėtume tik tiems, kuriems tik rai jų reikia, o kitus būtina skatinti dirbti, už siimti savo verslu. Ypat ing as mūsų Vyr iaus ybės prior it et as bus teik iam as plat esn iam biok uro naud o jim ui šilum os gam yb ai sav iv ald ybės e, nes siek iam e ilg alaikėje pers pekt yv oje sum až in ti šilum os kain as. Tam bus naud ojam os ES struktūr inės lėšos. Sav iv ald yb ių vad ov ai pri valo suv okt i, kad, siek iant sum až int i šild y mo kain as, būtin a maž int i energ ijos suv ar tojimą, t. y. būtin a daug iab uč ių ren ov ac i ja. Proc es as jau pajudėjo. Dar vien a itin ak tuali sav iv ald yb ių vad ov ams tem a – inv est i cijų prit rauk im as į reg ion us pan aud ojant ES lėšas. Įgyv end in ant reg ionų ir sav iv ald yb ių plėtros strat eg in iuos e dok um ent uos e num a tyt as priem on es ES struktūr inė par am a yra itin reikšm ing a. Inv est ic ijos tur i būti nuk rei piam os taip, kad jos ger iaus iai atit iktų re gion o ir viet os poreik ius bei galim yb es. Tai leistų sus tipr int i nac ion alinės reg ion inės po
lit ik os įgyv end in imą. Vyriausybės nuomone, savivald ybėms trūksta ekonominio ir finansi nio savarankiškumo, būtent todėl mūsų pro gramoje ir buvo įrašyti punktai dėl savaran kiškumo stiprin imo. Savivaldybės nori dau giau fin ansin io savarankiškumo, bet reikia suvokti, kad ir merai turėtų pasistengti – ieš koti investuotojų, sug ebėti juos pritraukti, imtis amb icingų projektų. Daug kas priklauso nuo pačių žmon ių. Rezultatų galima sulauk ti tuomet, jei dirb a komp etentinga, energin ga, iššūkių neb ijanti komanda. Norėtųsi, kad kiekvien o rajon o ar miesto vadovas suvoktų, jog daug kas priklauso nuo jų pačių vadybi nių sug ebėjimų. Norėtųsi, kad ateityje eko nomikos aug imo rezultatais, gerėjančia gy ven imo kokyb e galėtų pasidžiaugti visi visuo menės nariai, žmonės, gyvenantys ir mieste, ir ypač reg ion uose. Šiand ien itin ryški socia linė atskirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų gyventojų, tad būtin a ją mažinti. Spręsdami socialinės atskirties prob lemą, tobulinsime nacion alinę reg ionų plėtros strategiją, kurios pag rind in iai tikslai – mažinti ekonominius ir socialin ius vystymosi skirtumus, skatinti plė trą tikslinėse teritorijose, įtraukti savivaldy bes formuojant ir įgyvend inant nacionalinę reg ionų plėtros politiką.
Siekdama gerinti investicinę aplinką, jau kelerius metus Kauno rajono taryba apsisprendžia naujus verslo subjektus atleisti nuo žemės, žemės nuomos ir NT mokesčių.
Komentaras
Algirdas Butkevičius
Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas
V
yriausybės programos nuostata yra di dinti savivaldybių ekonominį ir finan sinį savarankiškumą. Mes aiškiai nu brėžėme gaires, kokių savivaldos pokyčių ti kimės. Jau žengtas pirmas žingsnis, siekiant įgyvendinti šiuos įsipareigojimus, – priimti Pi niginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, numatan tys piniginės socialinės paramos teikimą kaip savarankišką savivaldybės funkciją, t. y. su darant sąlygas savivaldybėms kartu su bend ruomenėmis spręsti dėl socialinių pašalpų ne pasiturinčioms šeimoms skyrimo, taip pat dėl kompensacijų už šildymą. Numatoma tobu linti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, 54
Inovatyvūs sprendimai – vaikų mitybai pagerinti
Irmantas Norkus, VšĮ „Kretingos maistas“ vadovas „Norėdamas išlikti vietoje, turi bėgti iš visų jėgų. O jei nori kur nors nubėgti, turi bėgti dvigubai greičiau“. Tokiais L. Carroll žodžiais vadovaujasi visoje Lietuvoje centralizuotas maitinimo paslaugas darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms, privačioms organizacijoms teikianti VšĮ „Kretingos maistas“. Per dvylika veiklos metų įmonė tapo tokio tipo maitinimo lydere šalies švietimo ir ugdymo įstaigose, žingsnis po žingsnio lietuviai įsitvirtina ir kaimynėje Latvijoje, kurioje profesionalai aptarnauja daugiau kaip 30 šalies mokyklų ir darželių. Lietuvoje įmonė ne tik tapo ekologinio vaikų maitinimo mokyklose pradininke, bet ir šiuo metu jau diegia elektroninę atsiskaitymo už pietus mokyklose sistemą. „Džiaugiamės, kad mūsų profesionalumas yra vertinamas ir mumis pasitiki net pusė visų Lietuvos savivaldybių, kuriose atsakingai rūpinamės pačių jautriausių visuomenės sluoksnių mityba. Pagrindinis mūsų siekis, kad moksleiviai, ligoniai gautų visavertį ir kokybišką maistą – per pastaruosius metus Lietuvoje ir Latvijoje į aptarnaujančias valgyklas investavome apie 20 mln. litų. Tačiau, norint tobulėti ir sėkmingai plėtoti savo veiklą, vien to nepakanka, todėl siekdami kokybės, aktyviai diegiame inovatyvias naujoves, kurios leidžia mums būti konkurencingiems“, – teigė VšĮ„Kretingos maistas“ direktorius Irmantas Norkus. Medikams skambinant pavojaus varpais
dėl netinkamų vaikų mitybos įpročių, didėjančio antsvorį turinčių moksleivių skaičiaus, VšĮ „Kretingos maistas“ pirmieji Lietuvoje mokyklose pasiūlė specialų ekologiško maitinimo modelį. Tokius valgiaraščius sudaro įmonės mitybos specialistai ir dietistai, kad viskas būtų tikslu ir patiekalai būtų tinkamai subalansuoti atskiroms amžiaus grupėms, specialistai dirba su specialiomis kompiuterinėmis programomis. Šios modernios technologijos naudojamos ir sudarinėjant valgiaraščius ligoninėms, kuriose gydomiems ligoniams skiriamos specialios dietos. „Sveikas maistas – mūsų sveikatos pagrindas, todėl investicijos į mūsų, o ypač mažylių, sveikatą yra prioritetinė mūsų veiklos sritis. Tam, kad vaikai (jų Lietuvoje kasdien pamaitiname daugiau kaip 40 000) gautų visavertį maistą, mūsų specialistai nuolat tobulinasi įvairiuose kursuose ir seminaruose, – patikino I.Norkus. Pasak įmonės vadovo, aktyvus dalyvavimas bendruomenių veikloje, moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su mitybos įpročių analize, padeda tobulėti ir nuolat jausti vartotojų poreikius. O inicijuojami konkursai, susiję su sveikos mitybos propagavimu, leidžia patiems žmonėms įsijungti formuojant sveikos mitybos principus. „Vienas iš tokių interaktyvių konkursų – sveikiausio recepto konkursas. Jo nugalėtojas ne tik laimėjo vertingą prizą, bet ir galėjo didžiuotis, kad jo pasiūlyto patiekalo paskanavo keli tūkstančiai žmonių. Šiais metais aktyviai dalyvavome didžiausiame šalyje sveikos gyvensenos renginyje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ ir būtent šio patiekalo-laimėtojo, kurį pagamino mūsų specialistai, su malonumu kvietėme paragauti konferencijos dalyvius ir svečius“, - apie konferenciją pasakojo įmonės vadovas. Mokslininkai teigia, kad vaikystėje susiformavę įpročiai daugeliui lieka visam gyvenimui, tačiau specialistus verčia sunerimti mūsų šalyje atliekami tyrimai, rodantys, kad tik nedidelė dalis moksleivių renkasi subalansuotą ir sveiką maistą. Tačiau, kaip sužinoti, ar mokyklinukas sočiai papietavo mokykloje, ar duotus kišenpinigius iš-
leido traškučiams ar gazuotiems vaisvandeniams? VšĮ „Kretingos maistas“ pasinaudojo IT specialistų sukurtomis technologijomis ir įgyvendina naujovę – elektroninę atsiskaitymo už pietus mokyklose sistemą. Pasak specialistų, sistema ypač naudinga ir puikiai suprantama kiekvienam, mokančiam naudotis kompiuteriu. „Visose Lietuvos mokyklose veikia elektroninių dienynų sistema, puikiai funkcionuoja mokyklų internetinės svetainės. Šias galimybes mūsų specialistai nusprendė išnaudoti ir gerinant vaikų mitybos įpročius. Atsiskaitymo už pietus sistemą jau išbandėme keliose Šiaulių mokyklose. Ji veikia per elektroninį mokinio pažymėjimą. T.y. tėveliai, pervedę atitinkamą sumą pinigų, gali būti tikri, kad jų vaikai per pietus valgo sveiką ir subalansuotą maistą, o ne išleidžia duotus pinigus menkaverčiams užkandžiams. Be to, toks pinigų paskirstymo būdas saugus, nes nereikia vaikui duoti grynųjų pinigų. Pasitelkę IT sprendimus, planuojame, kad prisijungę prie elektroninės sistemos, tėveliai galėtų matyti, ar jų atžala šiandien pietavo, kokius patiekalus pasirinko. Artimiausiu metu ketiname pasirūpinti ir tuo, kad elektroninėje sistemoje būtų matoma, kokie valgiaraščiai mokyklose bus kitą savaitę. Taip tėvai kartu su vaikais galėtų išsirinkti, kokius patiekalus valgyti“, - privalumus vardijo I.Norkus. Tokios kaip ši iniciatyvos, ėjimas koja kojon su pažangiomis technologijomis, nelieka neįvertintos. VšĮ „Kretingos maistas“ jau keletą metų paeiliui yra įvertinami sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje“. Šį sertifikatą gauna tik aukšto mokumo, patikimos ir
konkurencingos įmonės. Pernai Lietuvoje šiuos reikalavimus atitiko vos 1 tūkst. bendrovių. Įmonė pirmoji iš Lietuvos centralizuotų maitinimo įstaigų mokyklose įdiegė Europos kokybės valdybos sistemos standartą ISO 9001:2000, kuris užtikrina maisto saugą ir kokybę. Įdiegtos ISO 22000 „Maisto saugos vadybos sistemos“, BS OHSAS 18001 „Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos“, ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos“. Šie įvertinimai svarbūs ne tik vykdant darželinukų, moksleivių, ligonių maitinimą. Tai padeda VšĮ „Kretingos maistas“ įsitvirtini rinkoje ir kaip patikimiems maisto tiekėjams, galintiems pristatyti kokybišką maistą į įvairias įstaigas, organizacijas, didžiulius renginius. Pasak įmonės atstovų, rūpintis maisto tiekimu – itin atsakingas darbas, todėl, norint užtikrinti kokybę, būtinos investicijos ne tik į aptarnaujamų įstaigų inventoriaus atnaujinimą, bet ir į žmogiškuosius resursus. Neabejojame, kad investicijos į savo darbuotojus – itin svarbus faktorius siekiant geros paslaugų kokybės. Be to, rūpinantis savo darbuotojų gerove, auga ir pati įmonė, galinti vadintis tikrai socialiai atsakinga įmone. Džiaugiamės, kad mūsų kolektyvą jau sudaro daugiau kaip 800 darbuotojų“, – sakė VšĮ „Kretingos maistas“ vadovas I.Norkus. Pernai bendrovė į šalies biudžetą sumokėjo beveik 3 mln. litų mokesčių ir tapo aštunta maitinimo srities įmone Lietuvoje pagal į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių dydį. „Sutinku, kad pelnas yra svarbus, tačiau labai svarbi aplinka ir bendruomenė, kurioje dirbame. Dirbame savo darbą nekenkdami kitiems. Tuo metu, kai konkurentai kovoja teismais arba neretai, pasitelkia juoduosius viešuosius ryšius, mes renkamės kitą kelią – garbingo verslo ir sąžiningos konkurencijos kryptį. Juk auga jaunoji Lietuvos karta, kuriai turime rodyti pavyzdį“, – tvirtino I.Norkus.
socialinė atsakomybė Soc ial inės ats ak om ybės inic iat yv os suk ur ia 45 proc . inv est ic ijų grąžą
Pasaulyje vis daugiau bendrovių taiko socialiai atsakingo verslo principus. Panašios tendenci jos pastebimos ir Lietuvoje. Ekonominis sunk metis kaip ir turėjo neigiamai paveikti tokias madas, bet tie, kurie anuomet neišmetė atsa kingo verslo idėjų į šiukšliadėžę, iš krizės paki lo stipresni.
Nauja verslo mada – būti atsakingam Zita Voitiulevičiūtė Valdas Rumša
Gretos gausėja
Visame pasaulyje tokias įmo nes vienija Jungtinių Tau tų inicijuotas atsakingų įmo nių tinklas „Global Compact“. Šiuo metu bene šimtas didelių, smulkiųjų bei vidutinių Lietu vos ir užsienio kapitalo įmonių yra šio tinklo narės. Į šį sąrašą nepatenka mažos ir užsienio įmonės, kurių narystė šioje ini ciatyvoje įskaitoma korpora tyviniu lygmeniu. Dar daugiau bendrovių paprasčiausiai per daug nesireklamuodamos va dovaujasi socialiai atsakingo verslo principais. 56
Atsakingas verslas – tai paprastas verslas, kuris tinkamai valdomas, turi ilgalaikių planų, kuriam rūpi jo reputacija ir aplinka, kurioje jis veikia. Remiantis Jungtinių Tau tų vystymo programa (JTVP) Lietuvoje, kuri atnešė šį tin klą ir jo principų plėtrą, pa staruoju metu pastebimas vis didesnis verslo susidomėji mas socialine ir aplinkosaugi ne atsakomybe. Tam didesnį dėmesį skiria ir valstybės ins titucijos.
Ne tik įvaizdis
Daugelį metų verslo reputa cijos niuansus analizuojan ti Vilniaus universiteto Tarp tautinio verslo mokyklos do centė dr. Vilija Gudonienė įsi tikino, kad reputacija ar įvaiz dis, paremti neatsakinga veik la, vargiai gali būti kam nors naudingi ilgalaikėje perspek
tyvoje – tiek visuomenei, tiek pačiai verslo organizacijai. Tik savo įvaizdžiu besirūpi nanti ir tik į verslo atsako mybę visuomenei ir aplinkai imituojančias veiklas inves tuojanti įmonė kurį laiką ga li sėkmingai veikti, tačiau il gainiui tokie veiksmai ims kenkti ir įmonės reputacijai,
Valstybės prioritetas Atsakingo verslo, įmonių socia linės atsakomybės klausimai įtraukti į šešioliktosios Vyriau sybės 2012–2016 m. programą. Programos 8 punkte įtvirtinta, kad atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė – esminė darnios plėtros sąlyga. Nuo šių metų Socialinės apsaugos ir dar bo ministerija rengs Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo, kurį įsteigė ir 2007–2012 m. organizavo JTVP, konkursą. „Ministerija vykdo socialinės at sakomybės politiką, tad atsakin gai toliau tęs tai, kas jau buvo vykdoma. Reikėtų paminėti, kad netgi tuomet, kai konkursą orga
nizuodavo JTVP, ministerija ak tyviai dalyvaudavo visame pro cese“, – informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagrindinis Nacionalinio atsakin go verslo apdovanojimo tikslas – kasmet įvertinti ir pripažinti įmo nes, kurios per praėjusius metus padarė didžiausią pažangą įmo nių socialinės atsakomybės sri tyje. Šis apdovanojimas taip pat yra postūmis kitoms įmonėms domėtis šiuo klausimu, siekti sa vo veiklos skaidrumo, suteikti galimybes atsiskleisti darbuoto jams, įgyvendinti idėjas, tauso jančias aplinką, kuriančias bend ruomenės atmosferą.
Bendroji vertė – verslo teorijos perversmas Šiandien vienu įtakingiausių at sakingo verslo teoretikų laikomas prof. Michaelas E.Porteris iš Har vardo verslo mokyklos. Jo kūri niai yra vieni labiausiai cituojamų verslo ir ekonomikos srityje. Jis pastebėjo atotrūkį tarp milžiniško verslininkų pelno ir visuomenės poreikių bei progreso. Vienas jo tyrimų akcentų – kokią įtaką vers las daro visuomenei ir atvirkščiai. M.E.Porteris siekia iš naujo api brėžti kapitalizmą. Pasak jo, vien į pelną susikoncentravusio ka pitalizmo era baigėsi ir norintys
padorų įmonės elgesį, susifor muoja reputacija. O ji galų gale turi įtakos ir pelningumui“, – tvirtino doc. dr. V.Gudonienė.
Investicijos atsiperka tris kartus ir pelningumui. Juk įmonė, kuri, nors remia elito pamėg tus kultūrinius renginius, bet sąmoningai klientams siūlo paslaugų ar produkcijos, pa gamintos teršiant aplinką ar išnaudojant darbuotojus, rizi kuoja prarasti pasitikėjimą. „Suinteresuotos grupės su vokia savo interesus ir juos gi
na. Jei darbuotojai, su kuriais įmonė nesąžiningai atsiskai to, bet remia komandą, su voks, kad taip pažeidžiami jų interesai, ir ims spausti vado vybę, kalbėti apie tai, tuomet gali nukentėti įmonės reputa cija, niekas nenorės joje dirb ti. Iš atskirų interesų grupių nuomonių, susikaupusių apie
„Atsakingas verslas – tai pa prastas verslas, kuris tinkamai valdomas, turi ilgalaikių pla nų, kuriam rūpi jo reputacija ir aplinka, kurioje jis veikia“, – paprastai apibūdino ekspertė. Doc. dr. V.Gudonienė įsiti kinusi, kad verslui elgtis atsa kingai apsimoka. Tai turėtų būti suvokiama kaip investici ja į konkurencingumą ir pro duktyvumą, o ne kaip išlaidos,
sėkmingai plėtoti verslą ateityje turi kurti bendrąją vertę. Mokslininkas, kuris yra vienas JAV konkurencingumo progra mos vadovų, įsitikinęs, kad vers las privalo siekti naudos, bet kar tu ir atsižvelgti į visuomenės po reikius. T. y. atotrūkis tarp bend rovės sėkmės ir visuomenės ge rovės nenaudingas nei verslui, nei visuomenei. O kurdamas bendrąją vertę verslas ne tik da ro gera visuomenei, bet ir didina savo konkurencingumą, produk tyvumą bei pelną.
nes taip organizuojant verslo procesus atsiranda galimybė pritraukti naujų klientų, vers lo partnerių, darbuotojų. Be to, organizacijos išlaidos va dovaujantis atsakingos vady bos principais padeda atrasti naujų galimybių, pavyzdžiui, investicijos į darbuotojus di dina jų našumą ir lojalumą, investicijos į aplinką tauso jančias technologijas taupo sąnaudas, investicijos į atsa kingas inovacijas atveria nau jas rinkas. Geriausiai tai iliustruo ja JTVP Lietuvoje užsakymu bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atliktas detalus pasirinktų įmonių 57
socialinė atsakomybė Soc ial inės atsak om ybės inic iatyv os suk ur ia 45 proc . inv estic ijų grąžą atsakingos veiklos eko nominės naudos tyri mas. Remiantis jo išvadomis, investicijos į įmonių socialinę atsakomybę verslui atsiper ka, jų grąža gali siekti net 318 proc., t. y. atsipirkti daugiau nei tris kartus. Tiesa, keliais tirtais atvejais investicijų grąža buvo neigia ma ir siekė iki –52 proc., bet investicijų atsiperkamumą šioje srityje lemia keli veiks niai. Pirma – atsakingo vers lo organizavimas yra ilgalai kis procesas ir trumpuoju lai kotarpiu ne visada galima ma tuoti grąžą; antra – nauda ga lima tik tada, kai investicijos į atsakingo verslo principus yra susietos su pagrindine vers lo veikla, t. y pagrindiniu pro duktu ar paslaugomis, kurias įmonė teikia rinkai. Trečia – tyrimas buvo atliekamas eko nomikos sunkmečiui dar ne visai pasitraukus iš Lietuvos. Vertinant bendrus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad atsakingai savo veiklą orga nizuojantis verslas vidutiniš kai gauna 45 proc. investicijų grąžos. „Tyrimo tikslas bu vo įvertinti ekonominę naudą konkrečiai įmonei, kuri tą vei klą vykdo. Tyrimas įrodė – tai naudinga ir prasminga. Terei kia savo interesus suderinti su interesais tų, kurie susiję su tavo veikla: klientais, darbuo tojais, aplinka, kurioje veiki, valstybe ir visuomene, kurios progresu esi suinteresuotas. Be abejo, negalime viena reikšmiškai teigti, kad atsa kingumo principai, pasireiš kiantys šiandienos Lietu vos versle, padės nesėkmin gai veikiančioms įmonėms
Trys lygiai Socialinė atsakomybė suprantama labai plačiai, jos apibrėžčių ir mo delių daug. Vienas populiariausių – Shirley Harrison modelis. Pagal jį socialinė atsakomybė apima tris lygmenis. • Pirmas lygmuo yra privalomas. Jis grindžiamas įstatymų laikymusi. Jeigu verslininkas vengia mokėti mokesčius, sąžiningai atsiskaityti su darbuotojais, slapčia teršia aplinką, jis bus baudžiamas įstatymų nu matyta tvarka. Tačiau jeigu jis laikosi įstatymų, jis laikosi ir socialinės atsakomybės baziniu lygmeniu. • Antras lygmuo susietas su organizacijos veikla, atsakomybe įvai rioms organizacijos interesų grupėms. Tai organizacijos vadyba, su sijusi su atsakingu požiūriu į produktą, darbuotojus, santykius su tiekėjais, kreditoriais, bendruomene ar valdžios institucijomis. Sie kiama, kad produktas būtų kiek įmanoma sveikesnis, kad jį gami nant nebūtų teršiama aplinka, būtų taupoma energija, kad darbuo tojai galėtų profesiškai tobulėti, nebūtų pervargę ir už jų darbą būtų teisingai atlyginama. Šiame lygmenyje kuriama įmonės reputacija. • Trečias lygmuo grįstas visuomeniniu interesu. Jeigu organizacijai rūpi ne tik jos reputacija, bet ir įvaizdis, arba jos akcininkai, vado vai ar darbuotojai nori, tada jie gali atsisakyti dalies pelno ir prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo. Tai gali būti labdaros projek tai, rėmimas – vadinamoji geradarystė. Beje, tai gali būti daroma ir rinkodaros tikslais.
pradėti dirbti pelningiau. Pa vyzdžiui, jei ekologiškus pro duktus siūlanti įmonė yra ati trūkusi nuo rinkos poreikių ir jos vadyba neveiksminga, neverta tikėtis, kad ji pradės dirbti sėkmingai vien dėl to, jog vadovaujasi visais įmano mais atsakingo verslo princi pais. Tačiau suderinus šiuos interesus sėkmė garantuota“, – sakė JTVP Lietuvoje vadovė prof. dr. Lyra Jakulevičienė.
Naudinga ir smulkiajam verslui
JTVP vykdytame tyrime, kuris parodė ekonominę socialinės atsakomybės naudą, dalyvavo tokios žinomos ir didelės įmo nės, kaip SEB bankas ar „Lie tuvos draudimas“. Bet ne tik tokios stambios organizacijos gali džiaugtis ekonomine sė kme, kai veikia atsakingai.
„Lietuvoje yra nedidelių įmonių, kaip, pavyzdžiui, „PakMarkas“ arba „Tvirta“, kurios siekia mažinti atliekų išmetimą į aplinką. Šios bend rovės ieško įvairių spren dimų: kaip perdirbti žaliavas ar kaip jas panaudoti. Jų veik los strategija pagrįsta atsako mybe“, – kalbėjo pašnekovė. Ji pateikė ne vieną pavyzdį, kai ištikus ekonominiam sunkmečiui įmonės permąstė savo kryptį, pasuko ją tvarios veiklos linkme ir taip įveikė savo reputacijos krizę. „Viena tyrimo išvadų ir buvo ta, kad ekonominė socialinės atsa komybės nauda priklauso ne tiek nuo to, kiek investuoji, o nuo to, kiek kryptingai inves tuoji. Kiek investicijos yra su sijusios su pagrindine veiklos sritimi“, – apibendrino prof. dr. L.Jakulevičienė.
Ekonominė socialinės atsakomybės nauda priklauso ne tiek nuo to, kiek investuoji, o nuo to, kiek kryptingai investuoji. 58
„Niekas negali pasiekti tikros ir ilgalaikės sėkmės arba praturtėti versle būdamas konformistas.“
Jeanas Paulas Getty, JAV verslininkas
Socialinė atsakomybė pelno dividendus Lina Bieliauskaitė
N
eatsiejama veiklos dalis, mada, prestižas, prievolė ar naudinga taktika? Į šiuos ir kitus klausimus bando atsakyti ne vienas analitikas, kurio žvilgsnis krypsta į kasdienėje terminijoje jau įsitvirtinusią sąvoką „socialiai atsakingas verslas“.
Principas: R.Masiulio teigimu, verslas negali apsiriboti vien pelno siekimu.
Skiria įspūdingas sumas Tačiau tiek praktinės, tiek teorinės šio reiškinio pusės atstovai vieningai sutaria, jog gausėjančios socialiai atsakingų įmonių gretos Lietuvoje – sveikintina tendencija. Viena pelningiausių šalies bendrovių – „Klaipėdos nafta“ – įvairių uostamiesčio įstaigų, organizacijų, šventinių renginių paramai kasmet skiria šešiaženkles sumas. Įmonės generalinis direktorius Rokas Masiulis skaičiavo, jog vien praėjusiais metais šioms reikmėms išleista apie 600 tūkst. litų. „Klaipėdos naftos“ vadovo teigimu, ir šiemet tradicinės paramos krepšelis turėtų išlikti panašus, o gal, bendru valdybos sutarimu, net padidės. Pašnekovas pripažino, jog socialiai atsakingos įmonės statusas aiškiai apibrėžia pačios bendrovės filosofiją ir tai
anaiptol ne vienadienių tradicijų, vertybių išraiška.
Išgrynino prioritetus „Klaipėdos nafta“ socialiai atsakingos įmonės tradicijas puoselėja jau ne vieną dešimtmetį, ir neįsivaizduojama, kad galėtų būti kitaip. Verslas negali apsiriboti vien pelno siekimu. Juo labiau kalbant apie valstybės kontroliuojamą įmonę. Jaučiame nemažą įpareigojimą prisidėti prie valstybės reikalų. Klaipėdoje iškilsiantis suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra strateginis valstybės projektas, ir tai taip pat skatina mus aktyviau dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, neužsidaryti siauruose komerciniuose interesuose. Privalome būti aktyvūs visuomenės atstovai“, – teigė pašnekovas. Ne vienerius metus „Klaipėdos nafta“ remia kaimynystėje esančias bendruomenes, šalia įmonės veikiančias įvairias socialines organizacijas. „Kaip kiekvienas žmogus ypatingą dėmesį skiria savo šeimai, artimiesiems, taip ir mūsų įmonė pirmiausia rūpinasi savo kaimynais“, – vaizdžiai palygino pašnekovas. Dėmesys – ir Jūros šventei „Klaipėdos naftos“ remiamų įstaigų sąraše –lopšelis-darželis „Giliukas“, Sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Vaikų laisvalaikio užimtumo centras, agentūros Visos Lietuvos vaikai „SOS vaikai“ Klaipėdos fondas – visos šios organizacijos veikia Melnragėje. Nuolatinę bendrovės globą taip pat jaučia akluosius bei silpnaregius vienijanti socialinė įmonė „Regseda“. Dar viena „Klaipėdos naftos“
remiamų organizacijų kryptis – kultūra bei sportas. Tad nemaža dalis paramos portfelio skiriama viešajai I.Simonaitytės bibliotekai, Dramos bei Muzikiniam teatrams. „Klaipėdos nafta“ ženklų finansinį indėlį skiria ir svarbiausiam uostamiesčio renginiui – Jūros šventei bei nepamiršta įsimintino Pilies džiazo festivalio. „Kadangi esame Klaipėdos įmonė, o mūsų miesto pasididžiavimas yra sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“, su malonumu prisidedame prie jos rėmimo – jau keletą metų esame pagrindinis pirmosios šokėjų komandos rėmėjas“, – pasidžiaugė R.Masiulis. „Klaipėdos naftos“ paramą liudija ir uostamiesčio krepšinio komandos pavadinimas „NaftaUniversitetas“, su kuria įmonė bendradarbiauja jau vienuolika sezonų, ne vienerius metus už pagalbą įmonei taip pat dėkingi neįgaliųjų klubo „Kentauras“ atstovai.
Svarbu stabilumas „Klaipėdos naftos“ vadovas pripažino, jog ši bendrovės veiklos sritis veikiau pelno geros
reputacijos dividendus, suteikia moralinio pasitenkinimo, nes leidžia prisidėti prie vietos bendruomenės poreikių. „Tokių dalykų ekonominę naudą vargu ar įmanoma išmatuoti. Šiuo atveju turbūt reikėtų kalbėti apie kitokią, netiesioginę naudą. Jei įmonė neskiria savo pelno dalies paramai, labdarai, nėra aktyvi visuomenės dalyvė, o rūpinasi tik savo uždarbiu, manau, sulaukia ir negatyvaus visuomenės santykio“, – įsitikinęs R.Masiulis. Pašnekovas apgailestavo, jog ekonominiai sunkumai, su kuriais susiduria verslo atstovai, atsiliepia ir ne pelno siekiančioms organizacijoms. „Kai nėra stabilumo garanto, joms gerokai sunkiau planuoti savo veiksmus, imtis ambicingesnių planų. Tačiau kiek verslo įmonės yra socialiai aktyvios, pirmiausia priklauso nuo jų pelningumo, veiklos sėkmės. Kai ateina sunkmetis, paramos mažėja. Nepaisant ekonominių krizių, „Klaipėdos nafta“ dirba pakankamai stabiliai. Tad džiaugiamės galėdami užtikrinti stabilią paramą“, – teigė R.Masiulis.
Partneriai: prie Klaipėdą ir šalį garsinančios „Žuvėdros“ pergalių prisideda ir „Klaipėdos nafta“ – bendrovė jau keletą metų yra pagrindinė pirmosios šokėjų komandos rėmėja.
59
socialinė atsakomybė Profesionalumas, kokybė ir atsakingas požiūris į verslą
UAB „Pontem“ per krizę ne tik išsi laikė, bet ir dar labiau išaugo. Per pastaruosius du dešimtmečius ji ta po viena iš didžiausių Lietuvoje mai tinimo paslaugas teikiančių įmonių ir didmeninės prekybos bendrovių – vien per praėjusius metus apyvarta išaugo net ketvirtadaliu, sukurta 150 naujų darbo vietų. Kur jos paslaptis?
Jurgita Šakienė
Patrauklus kainos ir kokybės santykis
UAB „Pontem“ – tai buvusi UAB „Smulkus urmas“. Bend rovė 2013 m. pasitiko pasi vadinusi nauju vardu – UAB „Pontem“, kuris reiškia jung tį, tarpininką, tiltą, atspindi bendrovės modernų požiūrį į verslą, lankstumą bendradar biaujant, stabilų augimą ir to bulėjimą, aplinkai ir sveikatai naudingą veiklą. Būtent tai apsaugojo bend rovę nuo skaudžių krizės pa darinių, netgi atvirkščiai – lei do plėsti verslą, kurti naujas darbo vietas, didinti apyvartą.
Anot bendrovės „Pontem“ generalinės direktorės Audro nės Tendzegolskienės, sėkmę lėmė kelios priežastys. „Išau gusios pardavimo apimtys, griežta veiklos sąnaudų kont rolė ir verslo plėtra – trys pa grindinės sėkmės priežastys, ir smagiausia tai, kad sėkmingai augo visi pagrindiniai verslai“, – vardijo A.Tendzegolskienė. Daug metų būdama ir did meninės prekybos, ir maitini mo paslaugų teikėja, bendrovė gali pasiūlyti ypač patrauklią paslaugų kainą ir kokybę: žino, kur už palankiausią kainą nu pirkti maisto produktų, kont roliuoja jų kokybę transpor tuojant, saugant ir gaminant – tam įmonėje sukurtas atskiras padalinys, prižiūrintis, kaip laikomasi kokybės reikalavi mų visose grandyse – nuo dar žo iki stalo.
Kokybė – svarbiausia
Receptas: anot bendrovės „Pontem“ generalinės direktorės A.Tendzegolskienės, jų bendrovė gali pasiūlyti ypač patrauklią paslaugų kainą ir kokybę.
60
Įmonė nuolat investuoja į pa talpas, naujausią įrangą, maži nančią sąnaudas, tausojančią aplinką ir sveikatą, – vien praė jusiais metais investicijos vir šijo 2 mln. litų. Bendrovė yra įdiegusi ir vadovaujasi tarptau tiniais ISO standartais, turi VšĮ „Ekoagros“ išduotą dokumen
Kur verslo sėkm
tą, patvirtinantį ekologiškų produktų naudojimą teikiant viešojo maitinimo paslaugas.
Reikalavimai tiekėjams
„Esame atviri Lietuvos ir ki tų šalių tiekėjams, kurie ati tinka griežtus mūsų reikala vimus – prekes perkame tik iš patikimų, prekių kokybę galinčių garantuoti tiekėjų. Šiandien bendradarbiauja me su daugiau kaip 200 tie kėjų iš Lietuvos, kitų Euro pos Sąjungos šalių. Tai lemia itin platų prekių pasirinkimą bei geriausią kainos ir koky
bės santykį mūsų klientams. „Su seniausiais partneriais dirbame jau daugiau nei ke lis dešimtmečius“, – neslėpė bendrovės vadovė.
Gamina ir mokykloms, ir ministrams
„Maitinimo paslaugą teikia me net 58 ugdymo įstaigose – jose mokosi daugiau nei 18 000 moksleivių, ligoninė se ir gydymo įstaigose bei jų filialuose, kurių šiandien ap tarnaujame 18, kasdien pa maitiname iki 4 000 ligonių. Valdome 12 kavinių „Myls in tempo“, organizuojame po
„Jei sugebi pamatyti galimybę pakeisti savo gyvenimą, tuomet tave lydės didelė sėkmė.“
mės paslaptis? būvius „Myls banquet“, tei kiame orlaivių keleivių mai tinimo paslaugą „Myls aero“ – aptarnaujami lėktuvai per metus perveža daugiau nei 130 000 keleivių. Taip pat teikiame ir teritorijų prie žiūros bei patalpų valymo paslaugas“, – sakė A.Tendze golskienė.
Profesionalų komanda
„Itin vertiname profesiona lius darbuotojus kaip pagrin dą, kuriantį vertę mūsų klien tams. Ateidama į naują įstai gą įmonė naujų darbuoto
jų neieško, stengiasi perim ti darbuotojus: juos apmoky ti dirbti su nauja įranga, per duoti savo patirtį, kad atitiktų darbuotojams keliamus rei kalavimus. Darbuotojai – tai mūsų ambasadoriai, kuriuos vienija profesionalumas, at sakingas požiūris į darbą ir teikiamų paslaugų kokybę, iš skirtinis dėmesys kiekvienam klientui“, – vardija bendrovės direktorė.
Socialiai atsakingi
Bendrovė socialiai atsakin ga, skatina sveikos mitybos kultūrą ir jos sklaidą – savo
Oprah Winfrey, JAV televizijos laidų vedėja
iniciatyva ir lėšomis išleido vaikams skirtą šviečiamą ją knyg elę, kurioje jaunie ji skaitytojai supažindina mi su sveikos mitybos nau da, kurią teikia konkretūs produktai, vaisiai, daržovės. Pasak generalinės direkto rės, bendrovė ir toliau skleis sveikos mitybos kultūrą mo kyklose – ruošiamais patie kalais rodydama, kad svei kas maistas yra ir sveikas, ir skanus UAB „Pontem“ džiaugiasi, kad vis daugiau vaikų renkasi kokybišką, vi savertį ir sveiką maistą.
mis, esame žinomi savo sri ties profesionalai, nuosekliai didėjantis klientų ratas ro do pasitikėjimą mūsų bend rove, gebėjimą rasti sprendi mus sudėtingomis situacijo mis, mokėjimą teikti koky biškas paslaugas sutaupant kliento lėšų. Pasiekti rezul tatai bendrovę įkvepia siek ti ambicingų tikslų – toliau sėkmingai plėsti klientų ra tą, išlikti vieniems geriausių Lietuvoje, ieškoti naujų gali mybių rinkoje“, – teigia UAB „Pontem“ generalinė direk torė A.Tendzegolskienė.
Gilios verslo tradicijos
„Didžiuojamės ir garsėja me giliomis verslo tradicijo 61
pasaulis Užs ien io versl o pat irt is: pas ib aln ot i sėkmę gal im a ir sunk iais ekon om ik ai laik ais
Pasaulio ekonomikos krizė palietė kiekvieną, bet skirtingai. Vieni graužia alkūnes bei skaičiuoja nuostolius, kiti – priešin gai, džiaugiasi galimybėmis ir atveria naujus horizontus.
Kam nusišypsojo
Julijanas Gališanskis Juokaujama, kad jokia krizė nebaisi dviem Jungtinių Valstijų gamykloms Va šingtone ir Fort Verte. Jos visuomet tu rės darbo, nes spausdina dolerių bankno tus. Dėl recesijos netekti darbo papras tai nebijo gydytojai, farmacininkai bei duobkasiai, nes net esant baisiausiai re cesijai žmonės serga ir miršta. Tokios profesijos ir ūkio šakos vadina mos atspariomis recesijai. Joms taip pat priskiriami psichologai, finansų analiti kai, energetikos sektoriaus darbuotojai. Bet 2008 m. prasidėjusi ir tebesitęsian ti pasaulio ekonomikos krizė pateikė ke letą staigmenų. Kai kurios bendrovės ir ūkio šakos, kartais netgi prieštarauda mos sveikai logikai, rodo augimą.
brenda iš recesijos. Bet pernai investuoto jus gerokai nustebino Ispanijos bendrovė „Inditex“, kuriai priklauso aprangos par duotuvių tinklai „Zara“, „Bershka“ ir ki ti. Nors ekonominiai sunkumai slegia ne tik Ispaniją, bet ir visą Europą, per devy nis praėjusių metų mėnesius bendrovės grynasis pelnas šoktelėjo 27 proc., iki 1,65 mlrd. eurų. Per minėtą laikotarpį „Indi tex“ įvairiose šalyse atidarė 360 naujų parduotuvių, o bendras jų skaičius visame pasaulyje jau viršijo 6 tūkst. Už tokius gerus rodiklius „Inditex“ turėtų dėkoti naujoms rinkoms. Bendrovė atidarė pirmąsias parduotuves Gruzijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Ekvadore, stiprina po zicijas internete. Ekspertai ir investuotojai tiki, kad „Inditex“ paklojo tvirtus pamatus stabiliam augimui. Bendrovės akcijos per pastaruosius metus pabrango 55 proc.
Atvėrė naujas rinkas
Azartas – neišgydomas
Atsparūs recesijai
55 proc.
per pasta ruosius metus pabrango „Inditex“ akcijos. 62
Galėtų atrodyti, kad gerų naujienų iš Ispa nijos teks laukti dar ilgai. Šalis turi 5 mln. bedarbių ir jau beveik dvejus metus neiš-
Nors tikimybė praturtėti iš loterijos daž nai yra mažesnė, nei būti nutrenktam žaibo, ši verslo sritis taip pat įrodė, kad
Nors tikimybė praturtėti iš loterijos dažnai sritis taip pat įrodė, kad galima klestėti ir r
krizė
galima klestėti ir recesijos laikais. Iš bet ko lažintis mėgstantys britai per krizę apgynė azartiškiausios tautos titulą. Nuo pasaulio ekonomikos krizės pradžios na cionalinės loterijos bilietų pardavimas Didžiojoje Britanijoje išaugo 12 proc. Panašios tendencijos pastebimos ir ki tose šalyse, taip pat Lietuvoje, kur pernai buvo parduota 6,8 proc. daugiau loterijos bilietų ir laimėta 2 proc. daugiau pinigų nei 2011-aisiais (plačiau skaitykite skyriu je „Pramogų ir laisvalaikio verslas“.) Rekordiniai aukso puodai irgi išdaly ti ne klestėjimo, o krizės laikais. Didžiau sias laimėjimas per „Euromillions“ is toriją – 185 mln. eurų – 2011 m. liepą iš keliavo į Didžiąją Britaniją. Rekordinį Jungtinių Valstijų loterijos „Mega Mil lions“ 656 mln. dolerių aukso puodą per nai pavasarį pasidalijo trys amerikiečiai.
Augintiniams nieko negaili
Krizės laikais amerikiečiai lieka ištiki mi ne tik loterijai, bet ir savo mažiesiems pūkuotiems augintiniams.
JAV namų augintinių produktų asocia cijos duomenimis, 2008 m. amerikiečiai savo namų gyvūnėliams – jiems pirkti, jų maistui, gydymo ir kitokioms paslau goms – išleido 43,2 mlrd. dolerių, o per nai – beveik 53 mlrd. dolerių. Jungtinėse Valstijose ypač išpopuliarė jo paslaugos augintiniams – nuo dresuo tojų iki gyvūnų viešbučių. Šioje srityje dirba mažiausiai 35 stambūs tinklai. Tradiciniams viešbučiams atėjo ne pa tys geriausi laikai, o gyvūnų viešbučiai Jungtinėse Valstijose toliau plečiasi. SPA paslaugas šunims siūlanti „Dogtopia“ jau įsikūrė 25 centrus, į prabangą orientuotas tinklas „D Pet Hotels“ turi tris viešbučius Holivude, Skotsdeilyje ir Manhatane. Jei gu augintinis yra labai išrankus, „Whis kers & Paws Catering“ pristatys gurma niško gyvūnų maisto tiesiai į namus. Na, o didžiausias tinklas namų auginti nių rinkoje „Wild Birds Unlimited“ skir tas ne keturkojams, o sparnuotiesiems. Naminių paukščių auginimas yra vienas pigiausių hobių, todėl toliau klesti.
mažesnė, nei būti nutrenktam žaibo, ši verslo recesijos laikais.
Turtuoliai jau nebetaupo Finansiniai prabangos prekių rinkos 2012 m. rezultatai rodo, kad šioje srityje krizė jau baigėsi. • Stambiausio pasaulyje laikrodžių gamin tojo „Swatch Group“ pardavimas išaugo 14 proc. ir pasiekė 8,14 mlrd. Šveicarijos frankų, nors analitikai prognozavo mažiau. Pasiekti geresnių rezultatų bendrovei pa dėjo išsikovota didesnė rinkos dalis ir vi dutinės kainos laikrodžių paklausa, ypač Kinijoje. • Didžiausia pasaulyje prabangos pre kių grupė LVMH, kuriai priklauso tokie pre kės ženklai, kaip „Louis Vuitton“, „Moët et Chandon“ ir „Hennessy“, 2012 m. skaičiavo 5,92 mlrd. eurų pelną – 13 proc. didesnį nei 2011-aisiais. Gerų rezultatų LVMH sulaukė tiek Azijos, tiek JAV, tiek Europos rinkose. Didžiausią augimą – 46 proc. – parodė laik rodžių ir papuošalų sektorius, alkoholinių gėrimų parduota 17 proc. daugiau. • Nors lėtai, bet didėjančia paklausa džiaugiasi ir prabangių jachtų gamintojai. Remiantis konsultacijų bendrovės „Bain & Company“ pirminiais duomenimis, jachtų pardavimas pasaulyje 2012 m. išaugo 2 proc., iki 7 mlrd. eurų. Liukso klasės sektoriuje dirbanti Didžiosios Bri tanijos bendrovė „Sunseeker“ per pra ėjusius finansinius metus pardavimą pa didino 5 proc. 63
Pasaulis Ir Vak ar ams, ir Ryt ams teks išm okt i gyvent i be optim ist in ių prog noz ių
Pasaulinės krizės pabaiga atidedama Viltys, kad 2012-ieji pa saulio ekono mikai taps lūžio metais, galutinai su bliūško. Prog nozės šiems metams ryš kaus postūmio taip pat nežada.
64
Julijanas Gališanskis
Variklis sustojo
34 išsivysčiusias šalis vieni janti Ekonominio bendra darbiavimo ir plėtros organi zacija paskelbė, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį jos narių BVP sumažėjo 0,6 proc. Didžiausias per 40 metų gynybos išlaidų mažinimas per paskutinius tris praėju sių metų mėnesius visiškai sustabdė pagrindinį pasau lio variklį – JAV ekonomiką, ji ūgtelėjo vos 0,1 proc. Ir nors recesijos grėsmė atrodo men ka, šis ketvirtis aiškiai pade monstravo, kad staigus vals tybės išlaidų mažinimas to liau stabdys BVP augimą. Nepaisydami pavojaus sig nalo, JAV politikai nesugebė jo laiku susitarti dėl ilgalai kio ir subalansuoto deficito mažinimo, todėl kovo 1-ąją įsigaliojo automatinis didelio masto biudžeto išlaidų kar pymas, vadinamas sekvestra vimu. Prezidentas Barackas Obama įspėjo, kad jis valsty bei kainuos 750 tūkst. dar bo vietų.
Nors išlaidų karpymas, daugelio ekonomistų nuomo ne, dar bus švelninamas, 16 trln. dolerių viršijanti vals tybės skola ir didelis nedar bas toliau trukdys įsibėgėti ekonomikai. Bedarbių skai čius Jungtinėse Valstijose vir šija 12 mln., dar maždaug tiek pat žmonių dirba ne visą dar bo dieną. Krizės pranašu tituluoja mas ekonomistas Nourie lis Roubini prognozuoja, kad JAV ekonomika šiemet augs vos 1,6 proc., lėčiausiai per pastaruosius trejus metus.
Nauji antirekordai
Tos pačios lėtinės ligos – skolos ir nedarbas – kamuo ja ir Senojo žemyno ekono miką. Visus optimistinius ES lyderių pareiškimus šių metų pradžioje nubraukė negailestinga statistika, liu dijanti apie tebesitęsiančią recesiją, tolesnį darbo vietų mažėjimą ir didėjančią eko nominę atskirtį tarp Bendri jos narių. Europos Komisija progno zuoja, kad Bendrijos ekono mika šiemet ūgtelės vos de
šimtadaliu procento, o euro zona susitrauks dar 0,3 proc. Tai reiškia, kad antroji nuo 2009 m. recesija euro zonoje užtruks metais ilgiau, nei bu vo prognozuojama. Ir nors kai kurie rodikliai ro do, kad padėtis stabilizuojasi, nedarbo lygis euro zonoje šie met gali pasiekti naują rekordą – 12,2 proc. Tiek ekonominių, tiek socialinių problemų žada jaunimo nedarbas. Šiuo metu 13-oje iš 27 ES šalių darbo ne turi daugiau nei 25 proc. jau nuolių nuo 15 iki 24 metų, o Is panijoje ir Graikijoje tokių yra daugiau kaip 50 proc. Europos skolų krizė šiemet žada pasiekti naują piką, kai
„Ši bendrovė atrodo pigi, ta atrodo pigi, bet ekonomika, bendrai paėmus, visiškai keičia reikalo esmę. Čia svarbiausia yra laukti. Kartais sunkiausia yra tiesiog nieko nedaryti.“
bendra euro zonos valstybių skola perkops 95 proc. BVP.
Infliacijos spąstuose
Krizė euro zonoje, stabili ir, tikėtina, dar mažėsianti naf tos kaina privertė Pasaulio banką sumažinti Rusijos eko nomikos augimo prognozę šiems metams nuo 3,6 iki 3,3 proc. Tai visu procentu ma žiau už 2011 m. rodiklį ir dar kukliau nei ambicingi prezi
dento Vladimiro Putino pla nai augti po 5 proc. kasmet. Nuo energijos išteklių ekspor to priklausomos valstybės ga limybės paspartinti augimą ri botos. Įsibėgėti vidaus paklau sai trukdo didelė infliacija, pernai siekusi 6,6 proc. Iš sparčiai augančių ša lių penketuko BRICS (Bra zilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) didesnė inf liacija praėjusiais metais fik suota tik Indijoje – 11,2 proc.
Davidas Tepperis, JAV investuotojas
Šios šalies ekonomikos augi mas pastaruosius dvejus me tus sparčiai lėtėjo ir sumažė jo beveik perpus, iki 5 proc. Ir nors Indijos vyriausybė pateikė optimistinių progno zių, kad kitais finansiniais metais, prasidėsiančiais ba landžio 1-ąją, BVP augimas sieks nuo 6,1 iki 6,7 proc., ekspertai įžvelgia daug kliū čių stabiliai vystytis. Tarp jų – prekybos ir biudžeto defici tas, sparčiai augančios mais
to kainos ir 132 vieta Pasau lio banko sudaromame vers lo sąlygų reitinge. Vos dviem laipteliais aukš čiau šiame reitinge įsitaisiusi Brazilija 2011 m. aplenkė Didžiąją Britaniją, o jos ekono mika tapo šešta pagal dydį pa saulyje, bet susilpnėjus valiutai ir smukus ekonomikos augimui pernai vėl grįžo į septintą vie tą. Nors 2012-ųjų pradžioje vy riausybė prognozavo 4,5 proc. BVP augimą, metų
Viena sparčiausiai augančių pasaulio valstybių – Mongolija. 65
Pasaulis Ir Vak arams, ir Ryt ams teks išm okt i gyvent i be optim istin ių prognoz ių
G7 ir BRICS šalių ekonomikos augimas, infliacija ir nedarbas 2012 m. G7 valstybės Ekonomikos augimas Didžioji Britanija 0,2 Vokietija 0,7 Italija –2,3 Kanada 1,5* JAV 2,2 Prancūzija –0,1 Japonija 1,9
Infliacija 2,7 2 2,6 0,8 1,7 1,5 –0,1
Nedarbas (proc.) 7,8 5,3 11,2 7,1 7,8 10,6 4,2
* Trečio ketvirčio duomenys, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m.
BRICS šalys Ekonomikos augimas Brazilija 0,9
Infliacija 5,8
Nedarbas (proc.) 5,5 5,3
Rusija
3,4
6,6
Indija
4,5**
11,2
9,3
Kinija
7,8
2,5
4,1
Pietų Afrikos Respublika
2,6
5,8
24,9***
** Trijų mėnesių duomenys *** Paskutinio ketvirčio duomenys Šaltiniai: Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, „Eurostat“, nacionalinės statistikos agentūros
rezultatas smarkiai nu vylė, nukritęs iki 0,9 proc. Prezidentės Dilmos Rousseff pastangos skatinti ekonomiką mažesniais mo kesčiais ir palūkanų norma neatnešė lauktų rezultatų. At siliepė ir skolų našta: maždaug penktadalį savo pajamų Bra zilijos namų ūkiai skiria sko loms padengti, o fizinių as menų bankrotų 2012-aisiais padaugėjo 15 proc.
Azijos pirmūnai
Kinija, per pastaruosius pen kerius metus padvigubinu si BVP, dar po dešimtmečio jau galėtų varžytis su Jung tinėmis Valstijomis dėl stam biausios pasaulio ekonomi kos statuso. BVP augimas pastaraisiais metais nebebu vo dviženklis, bet 7,8 proc. ūgtelėjimo pernai ir progno zuojamo 8,2 proc. augimo šiemet galėtų pavydėti bet kuri kita ekonomiškai stip ri pasaulio šalis. Ir nors Kini ja pastaruoju metu sulaukia 66
12 mln.
bedarbių yra Jungtinėse Valstijose. mažiau investicijų, nes užsie nio bendrovės ieško pigesnės darbo jėgos pietryčių Azijoje, o eksportas smunka dėl kri zės Vakaruose, išlaikyti au gimą padeda stiprėjanti vi daus paklausa. Vien 2012 m., Kinijos vyriausybės duome nimis, 23 mln. žmonių ištrū ko iš skurdo ir papildė varto tojų gretas. Auganti Kinijos vidaus rinka galėtų paskatinti Ja ponijos eksportą, bet dviejų šalių teritoriniai ginčai nei
giamai veikia prekybą. Japo niją jau kurį laiką kamuoja defliacija ir mažėjančios kai nos, o tai smukdo verslo in vesticijas ir stabdo ekonomi kos plėtrą. Šiemet vasarį vy riausybė priėmė 13 trln. jenų stimuliavimo planą, bet eks pertai baiminasi, kad efektas bus trumpalaikis, kaip nu tiko pernai. Gausios vyriau sybės investicijos į rekonst rukciją po 2011 m. cunamio paskatino paklausą, ir pirmą praėjusių metų ketvirtį eko nomika ūgtelėjo 6 proc., bet likusius tris ketvirčius BVP mažėjo ir šalis vėl nugrimz do į recesiją. Užtat padėkoti mineralų išalkusiai Kinijai gali netikė ta ekonomikos pirmūnė, viena sparčiausiai augančių pasaulio valstybių – Mongolija. Tarp tautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šios didžiulę te ritoriją, gausybę gamtinių iš teklių ir vos 3 mln. gyventojų turinčios šalies BVP augimas šiemet gali viršyti 15 proc.