2013-03-21 Verslas.Lyderiai.2013

Page 1

Nauja verslo mada – būti atsakingam Kam nusišypsojo krizė Kada įvyks lūžis Lietuvos energetikoje? Ministras pirmininkas A.Butkevičius: „Nepūsime burbulų“ Krovinių gabenimo sektorius kopia į naujas viršūnes Ekonominis sunkmetis išmokė nebijoti naujų audrų Pasaulio verslo įžymybių išmintis 2013 | Kovas ĮMONĖS | VERSLININKAI | PINIGAI | INVESTICIJOS | EKONOMIKA | PLĖTRA | DARBAS

PIRMYN PO KRIZĖS



turinys Pirmyn po krizės Jau tam­pa tra­di­ci­ja, kad pa­va­sa­riais „Vil­niaus dieną“, „Kau­no dieną“, „Klaipėdą“ bei „Клайпеда“ leid­žian­ti ir po­rtalų die­na.lt, kau­no­die­na.lt bei kl.lt tu­rinį ku­rian­ ti bend­rovės „Die­na Me­dia News“ ko­man­da sa­vo skai­ty­to­jams ir vers­lo par­tne­ riams pri­sta­to žur­nalą „Vers­las. Ly­de­riai“. Šį lei­dinį ga­li­me drąsiai pa­va­din­ti ži­nomų eks­pertų, vers­li­ninkų ir po­li­tikų tribū­na. Tai yra tų žmo­nių, ku­rie for­muo­ja dar­bot­var­kes ir nuo ku­rių did­žia da­ li­mi pri­klau­so Lie­tu­vos eko­no­mi­ka. „Vers­las. Ly­de­riai 2013“ iš­sis­ki­ria sa­vo op­ti­mis­ti­niu po­žiū­riu. Šių metų pra­džio­ je pa­tiks­lin­ti duo­me­nys, vers­lo at­stovų pro­gnozės leid­žia tikė­ti, kad de­be­sys virš Lie­tu­vos eko­no­mi­kos sklai­do­si. Vers­las jau už­sigrū­di­no, ra­do naujų nišų ir žiū­ri į prie­kį, o ne nos­tal­giš­kai žvalgosi at­gal, kaip bu­vo vos prie­š ke­le­rius me­tus. Ži­no­ma, iššū­kių ne­trūksta. Juos būti­na pa­vers­ti ga­li­mybė­mis. Iš­ma­nus po­žiū­ ris, vers­lo bei vald­žios bend­ra­dar­bia­vi­mas ir tikė­ji­mas tuo, ką da­ro­me, pa­dės tai pa­siek­ti. Būtent to­kia yra žur­na­lo „Vers­las. Ly­de­riai 2013“ idė­ja. Ge­ro skai­ty­mo. Re­dak­to­rius Eval­das La­ba­naus­kas

2012 M. EKSPORTAS 15 037,1

Švedija

mln. Lt –

2601,6 mln. Lt

2012 m. Rusija buvo didžiausia eksporto partnerė

Estija

6231,0 mln. Lt

Latvija

8668,1 mln. Lt

Danija

1621,8 mln. Lt

Didžioji Britanija 4984,1 mln. Lt

Nyderlandai 4613,7 mln. Lt

Lenkija

4814,8 mln. Lt

Baltarusija 3654,9 mln. Lt

Vokietija

Prancūzija

6196,8 mln. Lt

Ukraina

2853,2 mln. Lt

2492,0 mln. Lt

Italija

1360,5 mln. Lt

2012 M. Eksportas ( mln. litų ) 2011 m.

2012 m.

69576,8

Iš viso

79655,5 42658,5 48212,5

ES 19290,2 23605,6

NVS šalys ELPA Kitos valstybės

1584,2 1771,8 6044 6065

PIRMYN PO KRIZĖS Į priekį – lėtai, bet užtikrintai 4 Lyderio sėkmės formulė – dėmesys klientui ir partneriui 7 Ministras pirmininkas A.Butkevičius: nepūsime burbulų 8 Eksporto kryptys 10 PRAMOGŲ IR LAISVALAIKIO VERSLAS „Tête-à-tête“ kazino: „Veržiamės kokybės ir socialinės atsakomybės link“ 12 ENERGETIKA Kada įvyks lūžis Lietuvos energetikoje? 18 J.Neverovičius: mano vizija – saugi, patikima, efektyvi energijos rinka 21 Daugiabučių atnaujinimas: ledai pajudėjo? 22 V.Mazuronis: pastoliai prie daugiabučių atsiras metų pabaigoje 24 Energetikos srityje negalima blaškytis 26 „Gazp­rom“ agonija prasideda? 27 PRAMONĖ Pramonininkai ir džiaugiasi, ir šiek tiek nerimauja 28 B.Vėsaitė: pramonei reikia agresyvumo 31 TRANSPORTAS Krovinių gabenimo sektorius kopia į naujas viršūnes 34 R.Sinkevičius: turime idėjų 37 Išmani vadyba – geležinkelininkų sėkmės paslaptis 38 TECHNOLOGIJOS Lietuvos ITT padangėje – pastovių krypčių vėjai 42 Pasivyti besikeičiančias technologijas verslui padeda TEO įrangos nuoma 45 Okay.lt: mobilioji programėlė – restoranų verslui 46 Biu­ro įran­ga: pirk­ti ar nuo­mo­tis? 48 SAVIVALDA Savivaldos lyderystė: aktyvumo ir galių poreikis 50 ATSAKINGAS VERSLAS Nauja verslo mada – būti atsakingam 56 Socialinė atsakomybė pelno dividendus 59 Kur verslo sėkmės paslaptis? 60 PASAULIS Kam nusišypsojo krizė 62 Pasaulinės krizės pabaiga atidedama 64

Re­dak­to­rius Eval­das La­ba­naus­kas Žur­na­lis­tai Jus­ti­nas Ar­gus­tas, Lina Bieliauskaitė, Ju­li­ja­na Chaz­laus­kytė, Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis, Pau­lius Ja­ku­ta­vi­čius, Man­tas La­pins­kas, Val­das Rum­ša, Vir­gi­ni­ja Spu­rytė, Jurgita Šakienė, Ta­das Šir­vins­kas, Sau­lius Tvir­bu­tas, Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiūtė Nuot­r au­kos And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus, Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Vy­tau­to Liau­dans­kio, To­mo Ra­gi­nos, Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės, „Fo­to­die­nos“, „Scan­pix“, „Shut­ters­tock“ Di­z ai­ne­riai To­mas Avi­ži­nis, Pet­ras Ba­bu­šis Kal­bos re­dak­torės Ber­na­de­ta Bumb­laus­kaitė, Gi­ta­na Va­lu­ko­nytė Tech­ninė re­dak­torė Jur­gi­ta Ju­re­vi­čiūtė Ti­r a­žas 45 000 Re­dak­ci­ja A.Sme­to­nos g. 5, 35198 Vil­nius. Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 Rek­l a­mos par­da­vi­mo sky­rius Tel. (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 Pla­ti­ni­mo tar­ny­ba Tel. (8 5) 261 1688 Leidė­jas UAB „Die­na Me­dia News“ Spaus­di­no UAB „Die­na Me­dia Print“ Žurnalas platinamas su dienraščiais

3


pirmyn po krizės Lie­t u­v os eko­n o­m i­k ai lai­k as pa­m irš­t i sunk­m etį

Lie­tu­vos eko­no­mi­ka, kaip ir per­nai, šie­met augs, ta­čiau prie­škri­zi­nio ly­gio dar ne­pa­sieks. Ša­lies ūkį į prie­kį stums eks­por­to gar­ve­žys, o koją ga­li pa­kiš­ti ne­bent mažė­jan­čios in­ves­ti­ci­jos.

Į prie­kį –

lėtai, bet už­tik­rin­tai Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Vil­tys – į eks­portą

Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas 2013 m. ne­turėtų sulėtė­ti, o atei­ties per­spek­ty­vos pri­klau­sys nuo to­lesnės eko­no­mi­kos po­ li­ti­kos. Jau 2012-ie­ji įrodė, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ga­li aug­ti ne­pai­sy­da­ma bėdų ir eu­ro zo­no­je, ir vi­daus rin­ko­je. „Ša­lies ūkis ga­na sta­bi­liai au­ga, jį ir to­ liau la­bai pa­lan­kiai vei­kia už­sie­nio pre­ ky­ba. Jau apie pus­metį vis la­biau įsibėgė­ ja eks­por­tas. Iš pra­džių reikš­min­gai ūgtelė­jo reeks­por­tas, o da­bar vis la­biau didė­ja vie­tos kilmės pre­kių eks­por­tas“, – tei­gia­ma nau­jau­sio­je Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mi­kos ap­žval­go­je. Kaip ir per­nai, šie­met ša­lies eko­no­ miką, ži­no­ma, ir vėl temps eks­por­tas. „Tai bus vie­nas mūsų au­gi­mo ark­liukų. Čia dar neiš­nau­do­tos vi­sos ga­li­mybės ir po­ten­ cia­las“, – teigė VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Pau­lius Lu­kaus­kas. Jis pri­minė, kad 2012 m. eks­por­tas bu­vo re­

kor­di­nis. Per­nai eks­por­tuo­ta pre­kių, ku­ rių vertė – be­veik 80 mlrd. litų, pa­slaugų eks­por­tuo­ta dar už 12 mlrd. litų. P.Lu­ kaus­ko pro­gnozė­mis, šie­met eks­por­tas turėtų aug­ti 7–10 pro­c. (plačiau žiūrėkite grafike 10–11p.). „Tikė­ti­na, kad reeks­por­ tas augs šiek tiek grei­čiau nei lie­tu­viš­kos kilmės pre­kių eks­por­tas“, – spėjo P.Lu­ kaus­kas. Eko­no­mis­tas pro­f. Jo­nas Či­čins­kas pri­ dūrė, jog ša­lies ūkiui aug­ti la­bai pa­de­ da tai, kad Lie­tu­va pre­kiau­ja su dau­ge­liu vals­ty­bių – mūsų pre­ky­ba la­bai di­ver­si­fi­ kuo­ta. „Juk mes pre­kiau­ja­me su dau­ge­ liu ES ša­lių, taip pat su Rytų vals­tybė­mis, ypač su Ru­si­ja. Mūsų par­tne­rės – ir Vo­kie­ ti­ja, ir Šiaurės ša­lys. Jos kur kas ge­riau lai­ ko­si nei po­rtu­ga­lai, grai­kai ar ita­lai. Tai­ gi dėl to mūsų eko­no­mi­ka ir per­nai, ir šie­ met gan žva­li. Ir tai per­si­duo­da žmonėms: var­to­to­jai ga­na op­ti­mis­tiš­ki – ne­spaud­žia litų ki­šenė­je ir leid­žia pi­ni­gus. Tai­gi dras­ tiš­ko tau­py­mo ne­bėra, ir tai eko­no­mi­kai ypač pa­de­da“, – aiš­ki­no J.Či­čins­kas.

Į prie­škri­zinį lygį – ne­bent 2015 m.

„Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­vas P.Lu­kaus­ kas sakė, kad 2013 m. la­biau­siai augs pra­monės sek­to­riai (pla­čiau skai­ty­ki­te „Pra­monės“ sky­riu­je.) „Tai mes ma­to­ me ir ver­tin­da­mi in­ves­ti­ci­jas, ir su­tar­čių po­žiū­riu. Be to, baldų pra­monė turėtų nuo­sek­liai to­liau aug­ti, taip pat – mais­to per­dir­bi­mo, in­ži­ne­ri­jos, me­ta­lo per­dir­bi­ mo pra­monė“, – var­di­jo jis. Eko­no­mis­tai su­ta­ria, kad jei ne­bus di­ de­lių fi­nan­si­nių su­krėtimų ES zo­no­je, o pre­ky­bos par­tne­riai Ry­tuo­se ir Va­ka­ruo­ se bus fi­nan­siš­kai sta­bilūs, ga­li sek­tis dar ge­riau, nei pro­gno­zuo­ja­ma. „Ta­da vers­las galėtų dar la­biau pa­žvalė­ti ir in­ves­tuo­ ti, at­nau­jin­ti tech­no­lo­gi­jas, pa­suk­ti į su­ dėtin­ges­nių pre­kių ga­mybą“, – sakė pro­f. J.Či­čins­kas. Eko­no­mistė Rūta Vai­nienė kiek skep­ tiš­kesnė. Jos ma­ny­mu, už tai, kad ša­lies ūkis pa­sta­ruo­sius ke­letą metų au­go, turė­ tu­me dėko­ti tik už­sie­nio rin­koms. „Jos

Lie­tu­vos pa­vyz­dys ro­do, kad at­vi­ra eko­no­mi­ka ga­li būti jos au­gi­mo va­rik­lis. 4


„Norė­da­mas ko nors pa­siek­ti tu­ri rink­tis nau­jus ke­lius, o ne vaikš­čio­ti jau pra­min­tais sėkmės ta­kais.“

m. – 106 mlrd., 2012 m. – jau 113 mlrd., šie­met, kaip pro­gno­zuo­ ja­ma, jis galėtų būti be­veik 120 mlrd. litų. „Šiais me­tais turė­tu­me pa­siek­ti no­mi­nalų 2008 m. BVP lygį. Ta­čiau išau­gu­sios kai­nos pa­da­rys sa­vo. Tad rea­liai į prie­škri­ zinį lygį eko­no­mi­kos ro­dik­liai ga­ lėtų grįžti ne­bent 2015-ai­siais“, – svarstė pro­f. J.Či­čins­kas. 2012-ai­siais ge­riau­siai sekė­si, kaip minė­ta, eks­por­tuo­to­jams. Ta­čiau au­ go ir trans­por­to, tu­riz­mo, žemės ūkio, vieš­bu­čių vers­ lo ro­dik­liai. Prog­ no­zuo­ja­ma, kad šių vers­lo

var­to­ja, mes pa­ga­mi­na­me. O, kaip ro­do skai­ čiai, vie­tos rin­ka trau­ kia­si. Jei nu­spręstu­me už­da­ry­ti sie­nas, mes bank­ru­tuo­tu­me. Tai­gi tik at­vi­ros ša­ lies eko­no­mi­ka tem­pia mus už ausų. Dar la­biau Lie­tu­vai at­si­ver­ti ES yra la­bai sun­ ku – juk yra bend­ri rei­ka­la­vi­mai, tai­gi ne­ ga­li būti pra­na­šes­nis ar at­vi­res­nis nei ki­ tos ES ša­lys. Lie­tu­vos pa­vyz­dys tik ro­do, kad at­vi­ra eko­no­mi­ka ga­li būti eko­no­mi­ kos au­gi­mo va­rik­lis“, – dėstė eko­no­mistė. Ne­pai­sy­da­mi to­kių niū­rių sam­pro­ ta­vimų kai ku­rie eko­no­mis­tai kal­ba ir apie tai, kad šie­met Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos ro­dik­liai turėtų grįžti į prie­škri­zinį lygį. An­tai 2009 m. Lie­tu­vos BVP (to me­ to kai­no­mis) siekė tik 92 mlrd. litų, 2011

šakų pa­ dėtis šie­met turėtų dar pa­ gerė­ti (pla­čiau apie trans­por­to sek­ to­riaus per­spek­ty­vas skai­ty­ki­te „Trans­por­ to“ sky­riu­je). „Šie­met prie eko­no­mi­kos au­gi­mo ga­li pri­si­dėti in­ves­ti­ci­nis ak­ty­vu­ mas. Sta­ty­bos sek­to­rius turėtų pa­gyvė­ ti, jei būsto re­no­va­ci­jos pro­gra­ma pra­dėtų veik­ti“, – dėstė pro­f. J.Či­čins­kas (pla­čiau apie re­no­va­ciją skai­ty­ki­te „Ener­ge­ti­kos“ sky­riu­je).

120

mlrd. litų –

šių metų BVP pro­gnozė.

Joh­nas D.Roc­ke­fel­le­ris, JAV vers­li­nin­kas

Kas ga­li pa­kiš­ti koją?

Ži­no­ma, vi­sa tai – op­ti­mis­ti­niai sce­na­ri­ jai. Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mui koją ga­ li pa­kiš­ti bėdos eu­ro zo­no­je ir JAV (pla­čiau apie tarp­tau­ti­nes eko­no­mi­kos per­spek­ty­ vas skai­ty­ki­te „Pa­sau­lio“ sky­riu­je). „Išo­ri­niai veiks­niai svarbūs. Lig šiol Eu­ro­pos rin­ko­se yra tam tik­ras nea­ pibrėž­tu­mas. Vi­sa­me pa­sau­ly­je dar nėra to­kio fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo, kaip bu­ vo prie­š krizę. Tai­gi, jei bėdos Ita­li­jo­ je ar JAV didės, tai pa­lies ir mus“, – per­spėjo eko­no­ mistė R.Vai­nienė. Prof. J.Či­čins­kas taip pat sakė, kad grėsmių sąra­ šas ne­ma­žas. „Vis­kas pri­klau­ sys nuo įvy­kių Eu­ro­pos pie­tuo­se. Mums sek­sis, jei di­die­ji tų ša­lių ban­ kai ne­sus­vy­ruos. Jei­gu to ne­bus, tai ir kre­ di­tai pa­leng­va būtų pra­dėti drąsiau teik­ ti, stiebtų­si sta­tybų sek­to­rius, ge­riau būtų ir in­ves­tuo­to­jams. Ta­čiau fi­nansų sek­to­ rius ES vis dar ne­tvir­tas – yra tik­rai la­bai su­kly­pu­sių bankų. Klau­si­mas, kaip ši pro­ ble­ma iš­sispręs“, – aiš­ki­no J.Či­čins­kas. Ga­liau­siai, pa­sak jo, mūsų ša­lis, kad ir kaip ten būtų, pri­klau­so­ma ir nuo ap­lin­ ki­nių vals­ty­bių. Jei jų eko­no­mi­ka augs, tai tei­gia­mai veiks ir Lie­tuvą, ta­čiau ga­li nu­tik­ti vi­saip. „2013 m. pra­džia ro­do, kad mūsų par­tne­rių – ES vals­ty­bių – BVP au­ gi­mas ne toks džiu­gi­nan­tis. Kol kas vis­ kas vyks­ta van­giai. Jei tai tęsis vi­sus me­ tus, ne­pa­siek­si­me žadė­to 3 pro­c. BVP au­ gi­mo“, – sakė J.Či­čins­kas. „Vers­lios Lie­tu­vos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius P.Lu­kaus­kas aiš­ki­no, kad blo­ga si­tua­ ci­ja ES mums ga­li būti tik į naudą. „Kor­ po­ra­ci­jos ir įmonės ieš­kos būdų tau­py­ ti, o tai mums ga­li pra­vers­ti tiek sie­kiant pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas, tiek dėl ko­kių nors funk­cijų iškė­li­mo į mūsų šalį ga­li­my­bių. Tas ES pro­ble­mas turė­tu­me iš­nau­do­ti. 2009 m. mes bu­vo­me ne­la­bai pa­si­ruošę tam šo­kui, o šian­dien, iš­mokę tas pa­mo­ kas ir per­ėmę pa­starųjų metų pa­tirtį, esa­ me daug ge­riau pa­si­rengę to­kias ga­li­my­ bes iš­nau­do­ti“, – kalbė­jo P.Lu­kaus­kas. Dar vie­na di­delė pro­ble­ma, ga­lin­ti su­ ma­žin­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­kos ap­su­kas, – in­ves­ti­ci­jos. Jos, kaip 5


pirmyn po krizės Lie­t u­v os eko­n o­m i­k ai lai­k as pa­m irš­t i sunk­m etį

Šian­dien, iš­mokę tas pa­mo­kas ir per­ėmę pa­starųjų metų pa­tirtį, esa­me daug ge­riau pa­si­rengę.

pa­ste­bi­ma, jau ku­ris lai­kas neau­ ga. „Iš­ties jos la­bai smu­ko ir tik­ rai nuo 2009 m. men­kai te­paau­go. Žmo­ nės bi­jo sko­lin­tis, pirk­ti būstus, vers­las ir­gi ne­matė per­spek­tyvų, ne­drįso sko­lin­ tis ir plėstis. Ta­čiau lai­kas ei­na, įren­gi­niai sens­ta ir per­spek­ty­vo­je si­tua­ci­ja kei­čia­ si. No­rint stiprė­ti, no­ri ne­no­ri, teks at­ nau­jin­ti ga­mybą ir pa­si­nau­do­ti at­si­ran­ dan­čio­mis ga­li­mybė­mis iš­siplės­ti. Eko­ no­mi­kos si­tua­ci­ja šiuo me­tu ne to­kia jau pra­sta, o tai ga­li pa­ska­tin­ti in­ves­tuo­to­jus ir žmo­nes skir­ti dau­giau pi­nigų“, – sakė pro­f. J.Či­čins­kas (pla­čiau apie sa­vi­val­dy­ bių prie­mo­nes in­ves­ti­ci­joms pri­trauk­ti skai­ty­ki­te „Sa­vi­val­dos“ sky­riu­je). In­ves­ti­cijų mažė­ji­mo pro­blemą pri­pažįs­ ta ir P.Lu­kaus­kas. Jis sakė, kad įmonės ven­ gia in­ves­tuo­ti dėl nea­pibrėž­tu­mo už­sie­nio ir vi­daus rin­ko­se. „Tai ne­rimą ke­lian­tis veiks­ nys. Jei tai tęsis, turė­si­me di­de­lių pro­blemų. Il­gai kon­ku­ruo­ti tik ma­žes­ne dar­bo jėgos kai­na ne­pa­vyks. Tai­gi nuo­sek­liai tu­ri­me gal­

vo­ti ne tik apie tech­no­lo­gijų at­nau­ji­nimą, kad mūsų pro­duk­tai galėtų kon­ku­ruo­ti ko­ ky­be, o ne kai­na“, – sakė „Vers­lios Lie­tu­vos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius (pla­čiau apie in­for­ ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jas skai­ty­ki­te „Technologijų“ sky­riu­je). Ga­liau­siai eko­no­mi­kos au­gi­mui koją ga­li pa­kiš­ti ir dar vie­nas da­ly­kas – žmo­ giš­kie­ji iš­tek­liai. Klau­si­mas, ar turė­si­me kom­pe­ten­tingų eks­por­to va­dy­bi­ninkų, va­dovų, ku­rie ir to­liau galės iš­lai­ky­ti tą tempą (pla­čiau apie ga­li­mas prie­mo­nes šiai pro­ble­mai spręsti skai­ty­ki­te „At­sa­ kin­go vers­lo“ sky­riu­je). R.Vai­nienė pa­brėžė, kad eko­no­mi­kos au­gimą ga­li pri­stab­dy­ti metų me­tus Lie­ tu­vo­je ne­vyk­do­mos struktū­rinės re­for­ mos. „Di­die­ji sek­to­riai – svei­ka­tos, so­cia­ linės ap­sau­gos, so­cia­li­nio drau­di­mo. Jie su­ėda dau­giau­sia viešųjų fi­nansų lėšų. Jie kaip juo­do­ji duobė, ku­ri pra­ry­ja daug lėšų ir ne­pro­du­kuo­ja eko­no­mi­kos au­gi­mo“, – aiš­ki­no R.Vai­nienė.


„Tik tie, ku­rie mie­ga, ne­da­ro klaidų.“

Ing­va­ras Kamp­ra­das, IKEA įkūrėjas

Lyderio sėkmės formulė – dėmesys klientui ir partneriui „Topo centras“ – ilgametis buities technikos ir elektronikos prekybos lyderis Lietuvoje. Savalaikiai bei novatoriški sprendimai, ilgamečiai ryšiai su Lietuvos ir užsienio partneriais, unikalus požiūris į verslą ir į klientą „Topo centrui“ suteikė galimybę išlaikyti lyderio poziciją visą pastarąjį dešimtmetį.

Šiandien „Topo centras“ nuo pirmosios, 1995 m. įkurtos 50-ies kv. metrų parduotuvės yra išaugęs iki respublikinio, 27 parduotuvių prekybos tinklo. Įspūdingas faktas: per 2003 –uosius metus buvo atidaryta net 15 „Topo centro“ parduotuvių! Taigi, 2004 –aisiais pradėtos intensyvios plėtros bei geometrine progresija augančio asortimento dėka „Topo centras“ tapo buitinės technikos prekybos lyderiu Lietuvoje. 2007 m. tarptautiniame konkurse „SUPERBRANDS 2007“ „Topo centro“ vardas buvo pripažintas vienu vertingiausių Lietuvos įmonių prekės ženklu. Savo sėkmės istorija, įtaka rinkai, vertybėmis ir originalumu bendrovė nusipelnė tapti respublikinio verslo pavyzdžiu. Nors 2009 m. ekonominės krizės pasekmės buvo itin skaudžios buitinės technikos rinkai Lietuvoje ( ji krito iki 44 proc.), tačiau, radikalių ir savalaikių permainių dėka, „Topo centras“ sugebėjo išlaikyti lyderio pozicijas. Efektyvūs sprendimai leido išsaugoti verslą ir po poros metų netgi pasiekti teigiamų re-

zultatų. Atsigaunant vartojimui labiausiai augo IT produktų paklausa, todėl ,,Topo centras” kryptingai stiprino šį segmentą ir sėkmingai didino rinkos dalį. 2011 metais „Topo centras” vėl investuoja į plėtrą, asortimento atnaujinimą, plečiamas paslaugų spektras. Nuo 2009 – ųjų iki 2012-ųjų prekybos tinklo „Topo centras“ prekybinis plotas padidėjo beveik 30 proc. Didžiausia, net 4000 kv. m. ploto parduotuvė 2012-ųjų metų pabaigoje atidaryta Klaipėdoje. Šis ,,Topo centro” flagmanas Vakarų Lietuvoje - didžiausia namų technikos parduotuvė Baltijos šalyse. 2012 metais „Topo centras“ dalyvavo prestižiniame ,,European Business Awards“ konkurse ir tarpe penkių geriausių mūsų šalies įmonių buvo atrinktas atstovauti Lietuvai nacionaliniame finale. Toks įvertinimas Europos verslo kontekste dar kartą patvirtino ,,Topo centro“ išskirtinumą, veržlumą, bendrovės gebėjimą efektyviai veikti nuolat kintančioje aplinkoje.

Lyderiaujančiai įmonei yra labai svarbi atsakomybė prieš visuomenę. „Topo centras“ daug metų teikia labdarą vaikų namams, daugiavaikėms šeimoms, įvairioms įstaigoms ir organizacijoms, globojančioms socialiai remtinus visuomenės narius. Per pastarąjį dešimtmetį įmonė labdarai yra skyrusi daugiau nei pusę milijono litų. „Topo centras“ kasmet ragina visuomenę nelikti abejingais gamtosaugos problemoms: rengia edukacines programas vaikams apie saugų buitinės technikos ir atliekų utilizavimą, taip pat remia įvairius pilietinius bei socialinius projektus. „Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad esame vertinami partnerių, kolegų ir konkurentų. „Topo centro“ vardas yra žinomas visiems Lietuvos gyventojams. Ryšys su klientu, kurį brandinome ir puoselėjome ilgus metus, dabar išaugo į lojalių pirkėjų mases, suteikė įmonei stabilų veiklos pagrindą“, – verslo pasiekimais džiaugiasi prekybos tinklo įkūrėjas bei ilgametis vadovas Aurelijus Rusteika. 7


pirmyn po krizės Ypa­t ingų grėsmių eko­n o­m i­k ai nėra, bet ir iššū­k ių ne­t rūksta

Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A.But­ke­vi­čius: ne­pūsi­me bur­bulų kai. Ma­nau, dau­giau­sia po­ ten­cia­lo tu­ri sta­tybų sek­to­rius, nes jis krizės lai­ko­tar­piu smu­ ko 50 pro­c. Jį pri­va­lo­me at­gai­ vin­ti ne­pūsda­mi bur­bulų.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

L

ie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­ riau­sybės va­do­vas Al­gir­ das But­ke­vi­čius tei­gia, kad jo va­do­vau­ja­mas Mi­nistrų kabine­tas su­si­kon­cent­ruos ties stam­biais pro­jek­tais, bet ne­pa­mirš ir smul­kio­jo vers­lo, švie­ti­mo, mo­kes­tinės sis­te­ mos pro­blemų. – Kol kas Lie­tu­vos eko­no­ mi­kai pro­gno­zuo­ja­mi ga­na saulė­ti 2013-ie­ji. Vis dėl­ to ko­kie pa­vo­jai ga­li kil­ti mūsų ša­lies eko­no­mi­kai? Koks būtų did­žiau­sias iššū­ kis? – žur­na­las „Vers­las. Ly­ de­riai 2013“ pa­klausė prem­je­ ro A.But­ke­vi­čiaus. – Šiuo me­tu ne­ma­tau ypa­tingų grėsmių ša­lies eko­no­mi­kai. Ži­ no­ma, jei paaštrėtų ne iki ga­lo išspręs­tos eu­ro zo­nos pro­ble­ mos pie­tinė­se ES vals­tybė­se, tai šie­met galėtų su­trik­dy­ti to­ lesnę Lie­tu­vos eks­por­to plėtrą ir pra­monės au­gimą. Ki­ti da­ly­kai su­si­ję su mūsų vi­daus rin­ka – vi­daus var­to­ji­ mas tu­ri aug­ti. Antrą pus­metį pa­lei­dus re­no­va­ci­jos pro­gramą, turėtų at­si­gau­ti sta­tybų sek­to­ rius, daugė­ti dar­bo vietų, didė­ti sta­ty­bi­nių med­žiagų ga­my­bos apim­tis, aug­ti pa­ja­mos. Vie­nas veiks­nių, ku­ris galė­ tų pa­veik­ti ša­lies ūkio au­gimą, konk­re­čiai – verslą, yra kre­di­ ta­vi­mo po­li­ti­ka. Iššū­kiais va­di­nu stam­bius pro­jek­tus, ku­riuos esa­me už­ sibrėžę šie­met iš­ju­din­ti. Kaip minė­jau, vie­nas jų – re­no­va­ci­ ja, ją svar­bu sėkmin­gai pra­dėti ir efek­ty­viai vyk­dy­ti, nes tai ir 8

– Ko­kios did­žiau­sios struktū­rinės Lie­tu­vos ūkio pro­ble­mos? – Eko­no­mi­ka kol kas ne­pa­ kan­ka­mai kon­ku­ren­cin­ga, pri­ klau­so nuo išorės. Pra­monės ar pa­slaugų pro­duktų da­lis jo­ je ga­na ma­ža, pa­ly­gin­ti su kai­ my­ne Es­ti­ja. Tai eko­no­mi­kos struktū­ros pro­ble­ma. Ki­tas klau­si­mas, ar švie­ti­mo ko­kybė ati­tin­ka mūsų būsi­mus struktū­ri­nius po­ky­čius. Aki­ vaiz­du, kad jau šian­dien jun­ta­ mas kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jėgos trūku­mas. Pla­nuo­ja­ma kur­ ti moks­lo ir vers­lo ta­rybą, ku­ri turėtų spręsti šį klau­simą. Už­d uo­t ys: pa­s ak prem­je­r o A.But­ke­v i­čiaus, pa­g rin­d i­n iai Vy­r iau­s ybės iššū­kiai šie­met yra iš­ju­din­t i stam­bius pro­jek­t us.

ener­gi­jos tau­py­mas, ir dar­bo vietų kūri­mas. Taip pat reikš­ min­ga ši­lu­mos ūkio per­tvar­ ka, stra­te­gi­nių ener­ge­ti­kos pro­ jektų, to­kių kaip su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų ter­mi­na­las, elekt­ros jung­tys, įgy­ven­di­ni­mas. – Ku­rie sek­to­riai ar ūkio ša­kos, jūsų nuo­mo­ne, tu­ ri dau­giau­sia po­ten­cia­lo, per­spek­tyvų? Ką Vy­riau­sy­ bei reikėtų ir ką ji pla­nuo­ja­ ska­tin­ti? – Il­ga­lai­kio au­gi­mo va­rik­lis yra pra­monė, tad tam ski­ria­ me daug dėme­sio, ta­čiau au­gi­ mo ga­li­ma tikė­tis tik sprend­žiant pro­ble­mas komp­lek­siš­

– Vy­riau­sybės pro­gra­mo­je daug kal­ba­ma apie tai, kad rei­kia at­skir­ti ir pa­ge­rin­ti veik­los sąly­gas smul­kia­jam bei vi­du­ti­niam vers­lui ir, sa­ vai­me su­pran­ta­ma, ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas. Įvar­dy­ki­te bent po­rą konk­re­čių darbų, kas šie­met bus pa­da­ry­ta? – Dėme­sys smul­kia­jam ir vi­ du­ti­niam vers­lui būti­nas – bū­ tent šios sri­ties pro­ble­mas kar­ tu su ki­tais mo­kes­čių klau­si­ mais sprend­žia dar­bo grupė. Ji ieš­ko būdų, kaip pa­leng­vin­ ti mo­kes­ti­nes sąly­gas smul­ kie­siems vers­li­nin­kams. Ūkio mi­nis­te­ri­ja ana­li­zuo­ja esamą vers­lo ap­linką ap­skri­tai. Tarp spręstinų pro­blemų pir­miau­sia įvar­di­ja­mi mo­kes­ čiai, taip pat ir te­ri­to­rijų pla­

na­vi­mo su­pap­ras­ti­ni­mo pro­ cedū­ros, nes tai ne­re­tai stab­do vers­lo plėtrą bei in­ves­ti­ci­jas. Smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­ las pa­gei­dau­ja, kad būtų su­ ma­žin­ti su dar­buo­tojų iš­lai­ ky­mu su­si­ję mo­kes­čiai, ta­čiau ar tai įma­no­ma, paaiškės, kai dar­bo grupė pa­teiks iš­va­das. Be­je, stam­bie­siems leng­viau už­si­tik­rin­ti kre­di­ta­vimą ban­ kuo­se. O smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo at­sto­vams dėl kre­di­ta­vi­ mo ky­la pro­blemų, tam rei­kia ir su­ta­ri­mo su bankų at­sto­vais.

Dėme­sys smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam vers­lui būti­nas. – Lie­tu­vos ban­kas eko­no­ mi­kos ap­žval­go­je pa­ste­bi, kad jau kurį laiką Lie­tu­vo­je ne­be­didė­ja in­ves­ti­ci­jos. Ko­ kių prie­mo­nių Vy­riau­sybė im­sis, kad jų pri­trauktų? – Tei­sin­gai pa­stebė­jo­te, vie­na grėsmių eko­no­mi­kos au­gi­mui yra ne­pa­kan­ka­mos in­ves­ti­ci­ jos. Tai su­si­ję ir su pa­si­tikė­ji­ mu eko­no­mi­ne, mo­kes­ti­ne ap­ lin­ka, kre­di­ta­vi­mo paieš­ka. Tre­čio ket­vir­čio Lie­tu­vos ban­ko duo­me­nys ro­do, kad tie­sio­gi­nių in­ves­ti­cijų srau­ tas pa­didė­jo, ta­čiau la­bai ne­ smar­kiai, tad tam rei­kia skir­ ti itin daug dėme­sio. Sie­kia­ ma su­pap­ras­tin­ti Te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo įsta­tymą, pa­ge­rin­ ti mo­kes­tinę ap­linką, būti­nas švie­ti­mo ir vers­lo bend­ra­dar­ bia­vi­mas.



pirmyn po krizės

79,7

realus bvp pokytis 2013 m., palyginti su 2012 m. ( proc.) 4 3,1 3,1

2

2,2

1

2 1,9 1,8

1,6 1,6 1,4

1,1

–1 –2 –3

0,9 0,9 0,8 0,8 0,8 0,7 0,7 0,4 0,4 0,3 0,3 0,1

Latvija Estija Lietuva Rumunija Slovakija Švedija Lenkija Malta Danija Bulgarija Airija Austrija Didžioji Britanija Vokietija Suomija Čekija Belgija Liuksemburgas Prancūzija ES 27 Olandija Vengrija Euro zona

0

mlrd. litų

Italija Portugalija Ispanija Slovėnija Kipras Graikija

3 3,6

siekė bendras Lietuvos eksportas 2012 m.

– 0,5 –1 – 1,4

– 1,6 – 1,7

–4

– 4,2

–5

Eksporto apimties prognozės ( proc.) 2012 m. IV ketvirtis

100

2013 m. I ketvirtis

Didžioji Britanija

91 80

4984,1 mln. Lt

82

82

75

75 60

67

67

63

69

58 52

40

44

Prancūzija

20

2492,0 mln. Lt

0

Maisto ir gėrimų pramonė

Tekstilės ir drabužių pramonė

Medienos ir baldų pramonė

Metalų, mašinų ir įrenginių pramonė

Chemijos pramonė

Apdirbamoji pramonė

Didžiausios grėsmės įmonių veiklai ( proc.) 2012 m. IV ketvirtis

30 25

25

22

20

15

2013 m. I ketvirtis

7–10

17 14

13

14

13

10

12 10

10 7

5

12

7 4

0 Nestabilios Euro zonos žaliavų skolų krizė kainos

Nėra Kvalifikuotos Kitos grėsmių darbo jėgos grėsmės trūkumas

Valdžios sprendimai

3 4

4

1

3

1

2

1

Silpna Konkurencija Vėluojantys Valiutų Apyvartinių vidaus atsiskaitymai kursų lėšų paklausa svyravimai trūkumas

Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Europos Komisijos duomenys

10

proc.

eksporto augimas prognozuojamas šiemet.


2012 M. EKSPORTAS 15 037,1

Švedija

mln. Lt –

2601,6 mln. Lt

2012 m. Rusija buvo didžiausia eksporto partnerė

Estija

6231,0 mln. Lt

Latvija

8668,1 mln. Lt

Danija

1621,8 mln. Lt

Nyderlandai 4613,7 mln. Lt

Lenkija

4814,8 mln. Lt

Baltarusija 3654,9 mln. Lt

Vokietija

6196,8 mln. Lt

Ukraina

2853,2 mln. Lt

Italija

1360,5 mln. Lt

2012 M. Eksportas ( mln. litų ) 2011 m.

2012 m.

69576,8

Iš viso

79655,5 42658,5 48212,5

ES 19290,2 23605,6

NVS šalys ELPA Kitos valstybės

1584,2 1771,8 6044 6065

11


„Tê­te-à-tê­te“ ka­zi­no: „Ver­žia­mės ko­ky­bės ir so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės link“

„Tête-à-tête“ ka­zi­no va­do­vas Sa­moi­ las Ka­cas džiau­gia­si, kad praė­ju­siais me­tais jo va­do­vau­ja­ma bend­ro­vė pir­ mo­ji Lie­tu­vos ri­bo­to lo­ši­mo au­to­ma­ tų sek­to­riu­je bu­vo įver­tin­ta tarp­tau­ ti­niu va­dy­bos ko­ky­bės ser­ti­fi­ka­tu. Op­ti­miz­mo su­tei­kia ir at­si­gau­nan­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­ka – 2012 m. bend­ro­vei pa­vy­ko pa­kar­to­ti iki kri­zi­nių 2008-ųjų pa­siek­tus fi­nan­si­nius re­zul­ta­tus. 12

Ju­li­ja­na Chaz­laus­ky­tė

Bu­vo tik­rai ne­leng­va

Ne­pai­sant to, praė­ję me­tai lais­va­lai­kio ir lo­ši­mų vers­ lui ne­bu­vo leng­vi – su­ma­žė­jęs Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skai­čius ir jų gau­na­mos pa­ja­mos pa­da­ rė di­de­lę įta­ką fi­nan­si­niams re­zul­ta­tams. Be to, „Tête-àtête“ ka­zi­no per­so­na­lo va­do­ vo Val­do Dze­da­ra­vi­čiaus tei­ gi­mu, praū­žu­si fi­nan­sų kri­zė at­ne­šė dvi­gu­bą ža­lą – su­ma­ žė­jo žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia, o vals­ty­bė prieš ket­ve­rius me­

tus ko­ne dvi­gu­bai pa­di­di­no mo­kes­čius ka­zi­no ir lo­ši­mų au­to­ma­tų sa­lo­nams, re­zul­ta­ tas – bend­ro­vė bu­vo pri­vers­ta at­leis­ti net 20 pro­c. sa­vo dar­ buo­to­jų, dirb­ti li­ku­siesiems te­ko ten­kin­tis penk­ta­da­liu ma­žes­niu at­ly­gi­ni­mu. „Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad li­gi šiol Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra nu­sta­ty­ti lo­ši­mų ir lo­ te­ri­jų re­gu­lia­vi­mo po­li­ti­kos prin­ci­pai, nė­ra aiš­kios ir su­ pran­ta­mos lo­ši­mų di­fe­ren­cia­ ci­jos, ne­nus­ta­ty­tos skir­tin­gų lo­ši­mo rū­šių vie­tų plėt­ros ri­ bos, o re­gu­liuo­jan­čios ins­ti­tu­


PRAMOGŲ ir laisvalaikio VERSLAS LAISVALAIKIO VERSLAS VERŽIASI KOKYBĖS IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS LINK ci­jos ne­pri­sii­ma at­sa­ko­my­bės už chao­są, ku­ris vy­rau­ja rin­ ko­je“, – tei­gė įmo­nės di­rek­to­ rius S.Ka­cas. Pa­sak „Tête-à-tête“ ka­zi­no va­do­vo, bū­tent tai ir lė­mė, kad lo­te­ri­jų ir la­žy­bų vers­lo įmo­ nės pa­pil­do­mai ap­mo­kes­tin­ tos ne­bu­vo ir to­dėl įgi­jo kon­ ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą. Dėl to ir at­si­ties­ti ri­bo­tų lo­ši­mo au­ to­ma­tų vers­lui tru­ko ge­ro­kai il­giau, ir tik praė­ju­siais me­ tais bend­ro­vei „Tête-à-tête“ ka­zi­no pa­vy­ko pa­kar­to­ti 2008 m. fi­nan­si­nius re­zul­ta­tus, ta­ čiau bend­ro­vės dar­buo­to­jų skai­čius ikik­ri­zi­nio skai­čiaus ne­pa­sie­kė. 2012 m. Lie­tu­vos BVP, pa­ ly­gin­ti su 2011-ai­siais, pa­di­ dė­jo 3,6 pro­c. Eko­no­mi­ka at­ si­gau­na, tai pa­ju­to ir bend­ro­ vė „Tête-à-tête“ ka­zi­no – jos pa­ja­mos per praė­ju­sius me­ tus au­go be­veik 14 pro­c. Ant­ra ver­tus, 50 pro­c. di­des­ni lo­ši­ mo mo­kes­čiai vals­ty­bei, nuo­ lat di­dė­jan­tys ko­mu­na­li­niai, nuo­mos mo­kes­čiai ir au­gan­ tis dar­bo už­mo­kes­čio fon­das plėt­ros pla­nus ge­ro­kai su­lė­ ti­no. „Au­gant vers­lo są­nau­doms, ri­bo­to lo­ši­mo au­to­ma­tų vers­ las pri­vers­tas dirb­ti itin efek­ ty­viai. Dėl to ten­ka keis­ti bend­ro­vės stra­te­gi­ją, stab­dy­ti plėt­ros pla­nus, pra­ran­da­mos ini­cia­ty­vos plė­to­ti ga­my­bos, tech­ni­nės įran­gos ap­tar­na­

vi­mo pa­da­li­nius, ku­rie ga­lė­ tų di­din­ti pre­kių, pa­ga­min­tų Lie­tu­vo­je, eks­por­tą į Eu­ro­pą“, – sa­kė 61 ri­bo­to lo­ši­mo au­to­ ma­tų sa­lo­nų tink­lą Lie­tu­vo­je val­dan­čios bend­ro­vės plėt­ros va­do­vas Da­lius Gim­žaus­kas.

Su­si­da­ro įspū­ dis, kad kaž­kam pa­to­giau griau­ti eg­zis­tuo­jan­čią lo­ši­mų rin­ką, o jei­gu jau to ne­pa­vyks­ta pa­ da­ry­ti, ver­čiau ne­da­ry­ti nie­ko, nei su­kur­ti ką nors po­zi­ty­vaus ir nau­din­go vals­ty­bei. Nors praė­ju­siais me­tais bu­ vo ati­da­ry­ti trys nau­ji sa­lo­nai, ta­čiau tai pa­da­ry­ta iš se­nų re­ zer­vų – nau­jų tech­no­lo­gi­jų įsi­gi­ji­mas la­bai pri­stab­dy­tas.

Bri­tų pa­tir­tis pa­si­kly­do

Tarp šio spren­di­mo prie­žas­ čių S.Ka­cas įvar­di­ja ir 2012 m. Sei­mo ko­ri­do­riuo­se pa­si­ kly­du­sį ir pri­ta­ri­mo lau­kian­tį

Bend­ro­vės „Tête-à-tête“ ka­zi­no duo­me­nys Lo­ši­mo Lai­ko­tar­pis au­to­ma­tų skai­čius 2012 2011 2010 2009 2008

1246 1149 1129 1260 1349

Lo­ši­mo au­to­ma­tų sa­lo­nų skai­čius 61 58 52 59 58

Su­mo­kė­ ta azar­ti­nių lo­ši­mų mo­ kes­čio (Lt) 4 299 600 4 123 200 4 229 100 4 668 000 3 113 400

Dar­buo­to­jų skai­čius 305 286 260 285 325 1 len­te­lė

Atsakomybė: bendrovė „Tê­te-à-tê­te“ kazino tapo pirmąja Lietuvos lošimų verslo įmone, kuri savo veikloje oficialiai pritaikė tarptautinio kokybės standarto principus.

Sei­mo val­dy­bos dar­bo gru­pės pa­reng­tą nau­ją­jį Azar­ti­nių lo­ ši­mų įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ ris, pa­šne­ko­vo ma­ny­mu, ga­ lė­tų rin­kai su­teik­ti daug dau­ giau skaid­ru­mo, žmo­nėms bū­tų su­kur­ta tūks­tan­čiai nau­ jų dar­bo vie­tų, vals­ty­bė gau­tų daug dau­giau pa­ja­mų. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo ku­ria­mas pa­čiu skaid­riau­siu bū­du – jį ren­gu­si Sei­mo val­ dy­bos dar­bo gru­pė ne tik iša­ na­li­za­vo įvai­rių lo­ši­mo bend­ ro­vių veik­lą, bend­ra­vo su eks­ per­tais ir re­gu­liuo­jan­čio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, bet ir kon­sul­ ta­ci­nio vi­zi­to tiks­lais vy­ko į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Ten bu­vo su­si­tik­ta su at­sa­kin­gais vals­ ty­bės pa­rei­gū­nais, ku­rie vyk­ do lo­ši­mų rin­kos po­li­ti­ką ir jos prie­žiū­rą. Gi­lių tra­di­ci­jų

ša­lis Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ži­no­ ma kaip se­niau­sia ir di­džiau­ sia Eu­ro­po­je miš­ri lo­ši­mų rin­ka, ku­rio­je sau­giai ir so­ cia­liai at­sa­kin­gai vei­kia di­de­ lė įvai­ro­vė skir­tin­gų lo­ši­mų ir lo­te­ri­jų rū­šių, o rin­kos re­gu­ lia­vi­mą spe­cia­lis­tai daž­nai pa­ tei­kia kaip pa­vyz­di­nį. Ne­pai­sant to, kad lo­ši­mo pa­slau­go­mis Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je nau­do­ja­si net 73 pro­c. suau­gu­sių gy­ven­to­jų, pro­ble­ mi­nio lo­ši­mo pa­pli­ti­mas yra ma­žiau­sias, jei ly­gi­ntume su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis. Šio­je ša­ly­je lo­ši­ mų veik­la iš nau­jo bu­vo reg­la­ men­tuo­ta 2007 m. įsi­ga­lio­jus nau­ja­jam Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mui, ku­ris lei­do at­lik­ ti re­gu­lia­vi­mo ir ad­mi­ nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­nę 13


PRAMOGŲ ir laisvalaikio VERSLAS LAISVALAIKIO VERSLAS VERŽIASI KOKYBĖS IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS LINK

Patriotiškumas: S.Kaco (dešinėje) vadovaujama bendrovė 2012 m. pradėjo naują projektą – tapo Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos bronzine rėmėja.

re­for­mą. Nep­rik­lau­so­ ma ir ko­le­gia­li Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos azar­ti­nių lo­ši­ mų ko­mi­si­ja šian­dien už­tik­ ri­na, kad vie­šo­sios po­li­ti­kos spren­di­mai, reg­la­men­tuo­jan­ tys lo­ši­mų ir lo­te­ri­jų sek­to­rių, bū­tų grin­džia­mi fak­ti­niais duo­me­ni­mis ir įro­dy­mais apie lo­ši­mų pa­pli­ti­mą bei ga­ li­mas so­cia­li­nes ri­zi­kas. „Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja pa­ro­dė su­si­do­mė­ji­mą tęs­ti bend­ra­ dar­bia­vi­mą su Lie­tu­va ku­riant nau­ją­jį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos lo­ši­mų įsta­ty­mą, bu­vo nu­ma­ ty­ta skir­ti tei­si­nę ir eks­per­ti­

nę pa­gal­bą, ta­čiau vi­sos ge­ros ini­cia­ty­vos kaž­ko­dėl į­stri­go“, – pa­žy­mė­jo S.Ka­cas. Vi­sų rin­kos da­ly­vių nu­ste­ bi­mui pa­reng­tas pro­gre­sy­vus įsta­ty­mas, su­kur­tas pa­gal Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­vyz­dį, nu­ma­tan­tis adek­va­čias ir pro­ por­cin­gas lo­ši­mų re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nes ir jų eko­no­mi­nį efek­tą, už­kliu­vo Fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­jos val­di­nin­kams. Ko­kie val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų in­te­re­sai truk­do nu­skaid­rin­ti rin­ką? Ko­dėl pa­reng­tas ir pe­ rė­jęs pa­tei­ki­mo sta­di­ją Sei­mo val­dy­bos dar­bo gru­pės įsta­ty­

Lie­tu­vos lo­ši­mų ir lo­te­ri­jų rin­kos struk­tū­ra 2012 m. Rū­šis Ka­zi­no Lo­te­ri­jos B ka­te­go­ri­ja La­žy­bos Iš vi­so:

At­sa­kin­go lo­ši­mų vers­lo pa­vyz­dys

Rin­kos da­lys (pro­c.) 31,42 28,29 25,84 14,45 100 2 len­te­lė

14

mo pro­jek­tas taip ir ne­pa­sie­ kė fi­ni­šo? Ko­dėl ne­si­sten­gia­ ma, kad le­ga­liai ir mo­kes­čius mo­kan­tys lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­ riai ga­lė­tų už­pil­dy­ti Lie­tu­vo­ je bal­tas dė­mes, ku­rio­se kles­ ti še­šė­lis? Ko­dėl, užuo­t ko­ vo­ję su tra­di­ci­niais le­ga­liais lo­ši­mais, vals­ty­bės pa­rei­gū­ nai ne­sii­ma ri­bo­ti ne­val­do­mų nuo­to­li­nių lo­ši­mų? Klau­si­mų dau­giau nei at­sa­ky­mų. „Su­si­da­ro įspū­dis, kad kaž­ kam pa­to­giau griau­ti eg­zis­ tuo­jan­čią lo­ši­mų rin­ką, o jei­ gu jau to ne­pa­vyks­ta pa­da­ry­ ti, ver­čiau ne­da­ry­ti nie­ko, nei su­kur­ti ką nors po­zi­ty­vaus ir nau­din­go vals­ty­bei“, – api­ bend­ri­no S.Ka­cas.

Įsi­gi­lin­ti į miš­rią lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų rin­ką nė­ra pa­pras­ ta: Lie­tu­vo­je nuo se­no veik­ lą vyk­do lo­te­ri­jos, ka­zi­no, ku­ riuo­se eksp­loa­tuo­ja­mi sta­lai

ir ne­ri­bo­tų pa­ra­met­rų A ka­te­ go­ri­jos lo­ši­mo au­to­ma­tai, be to, rin­ko­je vei­kia ri­bo­tų pa­ra­ met­rų B ka­te­go­ri­jos au­to­ma­ tų sa­lo­nai ir la­žy­bų punk­tai. Tie­sa, šiuo me­tu Sei­me sa­vo ei­lės lau­kian­tis įsta­ty­mo pro­ jek­tas tu­rė­tų su­re­gu­liuo­ti ir žir­gų to­ta­li­za­to­riaus, ko­mer­ ci­nio po­ke­rio bei in­ter­ne­to lo­ ši­mų or­ga­ni­za­to­rių veik­lą. Pa­sak „Tête-à-tête“ ka­zi­ no per­so­na­lo va­do­vo V.Dze­ da­ra­vi­čiaus, ri­bo­to lo­ši­mo, ar­ ba ki­taip – B ka­te­go­ri­jos, lo­ši­ mo au­to­ma­tai yra skir­ti ne tik lais­va­lai­kiui pra­leis­ti, bet ir ap­sau­go­ti var­to­to­jus nuo per di­de­lio iš­lai­da­vi­mo. Dau­giau nei prieš de­šimt me­tų įsta­ty­ miš­kai bu­vo nu­sta­ty­ti au­to­ ma­tų lo­ši­mo pa­ra­met­rai – di­ džiau­sia sta­ty­mo su­ma – vos 1 li­tas, mak­si­ma­li iš­lo­ši­mo su­ma – tik 200 kar­tų di­des­ nė, o vie­no lo­ši­mo truk­mė ne trum­pes­nė nei trys se­kun­dės. „Ri­bo­to lo­ši­mo au­to­ma­tai iš vie­nos pu­sės ap­sau­go žai­ dė­jo iš­lai­das, nes pa­slau­gos kai­na yra fik­suo­ta, ta­čiau kar­ tu ri­bo­ja ir lo­ši­mų or­ga­ni­za­ to­riaus pa­ja­mas“, – aiš­ki­no V.Dze­da­ra­vi­čius. Jo tei­gi­mu, dėl dau­giau nei prieš de­šimt me­tų nu­sta­ty­to au­to­ma­tų pa­ra­met­rų ri­bo­ji­mo ar­ba, ki­taip ta­riant, pa­ja­mų ri­ bo­ji­mo, šio vers­lo są­nau­dų di­ des­nis au­gi­mas ar mo­kes­čių di­di­ni­mas ri­bo­to lo­ši­mo au­to­ ma­tų vers­lui ga­li bū­ti pra­žū­ tin­gas, nes pa­di­dė­ję kaš­tai pe­ rei­na ne var­to­to­jui, o vers­lui. Ki­ta ver­tus, ri­bo­to lai­mė­ji­ mo au­to­ma­tai yra sau­ges­ni ir ri­zi­kos, ir ga­li­mos pri­klau­so­ my­bės pra­sme, to­dėl Va­ka­rų vals­ty­bė­se yra pa­pli­tę ir ga­na po­pu­lia­rūs: Ita­li­jo­je, Is­pa­ni­ jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir ki­to­se vals­ty­bė­se juos lei­džia­ ma eksp­loa­tuo­ti net de­ga­li­nė­ se, alu­dė­se, ba­ruo­se ar ki­to­se


Li Ka-shin­gas, Hon­kon­go vers­lo mag­na­tas

„Jei ne­tu­ri di­delės šir­dies, tau ne­pa­si­seks.“

Principai: „Tê­te-à-tê­te“ kazino vadovas S.Kacas (centre) įsitikinęs, kad tiek lošimų, tiek kitoks verslas privalo galvoti ne tik apie aptarnavimo kokybę, bet ir apie bendruomenę bei žmones, kuriems reikalinga pagalba.

lais­va­lai­kio lei­di­mo vie­to­se. „Toks vers­las su­tei­kia dau­ giau at­rak­ci­jos, di­di­na pra­mo­ gų įvai­ro­vę, pri­trau­kia dau­giau žmo­nių ir pri­si­de­da prie bend­ ros lais­va­lai­kio pra­mo­gų inf­ rast­ruk­tū­ros“, – sa­kė „Tête-àtête“ ka­zi­no plėt­ros va­do­vas D.Gim­žaus­kas. Vis dėl­to lo­ šiant, kaip ir bet kur ki­tur, rei­ kia tu­rė­ti sai­ką ir at­sa­ko­my­bės. Kaip so­cia­li­nės at­sa­ko­my­ bės pa­vyz­dį jis pa­tei­kia Na­ cio­na­li­nės lo­ši­mų ir žai­di­mų vers­lo aso­cia­ci­jos, vie­ni­jan­ čios Lie­tu­vos B ka­te­go­ri­jos lo­ši­mų au­to­ma­tų vers­lo įmo­ nes, 2012 m. pra­džio­je sa­va­ ran­kiš­kai įdieg­tą B ka­te­go­ri­ jos au­to­ma­tų at­sa­kin­go lo­ši­ mo ko­dek­są. Šis ko­dek­sas sėk­min­gai vei­kia – į lo­ši­mo au­to­ma­tų sa­lo­nus neį­lei­džia­mi raš­tiš­ kai to pa­pra­šę as­me­nys. Jei­ gu klien­tas pa­si­jun­ta tu­rįs ne­val­do­mų po­lin­kių, o pa­sak D.Gim­žaus­ko, to­kie at­ve­jai

yra la­biau išim­tis nei tai­syk­ lė, lo­ši­mo au­to­ma­tų sa­lo­nuo­ se jiems su­tei­kia­ma in­for­ma­ ci­ja, kur ieš­ko­ti kva­li­fi­kuo­to spe­cia­lis­to ar psi­cho­lo­go pa­ gal­bos.

Olan­dai li­ko nu­si­vy­lę

Lie­tu­viai pra­mo­gau­ja ne­daug, spe­cia­lis­tų skai­čia­vi­mais, sta­ tis­ti­nis tau­tie­tis lais­va­lai­kio lo­ši­mams ir žai­di­mams B ka­ te­go­ri­jos au­to­ma­tais ski­ria ko­ne de­šimt kar­tų ma­žiau lė­ šų nei vi­du­ti­nis eu­ro­pie­tis. Jei nau­jo­sios ka­den­ci­jos Sei­mas įsta­ty­miš­kai su­da­ry­ tų ga­li­my­bę plė­to­ti ri­bo­tų lo­ši­ mo au­to­ma­tų vers­lą, bend­ro­vė „Tête-à-tête“ ka­zi­no ak­ci­nin­ kai įgy­ven­din­tų vers­lo pla­ną – in­ves­tuo­tų į ga­my­bos įmo­nę ke­lias de­šim­tis mi­li­jo­nų li­tų. Eks­por­tui lo­ši­mo au­to­ma­tus ga­min­sian­ti ga­myk­la ga­lė­tų tap­ti per­spek­ty­viu Kau­no ra­ jo­no in­ves­ti­ci­niu pro­jek­tu.

De­ja, S.Ka­cas pri­pa­žįs­ta, kad kol neįt­vir­tin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės lo­ši­mų ir lo­te­ri­jų re­gu­lia­vi­mo po­li­ti­kos prin­ci­ pai ir nė­ra aiš­kūs bei skaid­rūs ki­ti svar­būs fak­to­riai, tol įgy­ ven­din­ti stam­bius in­ves­ti­ci­ nius pla­nus čia ga­li ryž­tis tik vi­siš­ki avan­tiū­ris­tai. „Mū­sų par­tne­riai iš Olan­ di­jos, ne­su­lau­kę tin­ka­mų po­ slin­kių Lie­tu­vo­je, pa­si­trau­kė iš pla­nuo­to Kau­no pro­jek­to, o sa­vo lė­šas in­ves­ta­vo Ita­li­jo­je, kur są­ly­gos lo­ši­mų au­to­ma­tų vers­lui kur kas pa­lan­kes­nės“, – ap­gai­les­ta­vo S.Ka­cas. Iš vers­lo par­tne­rių jis sa­ ko­si iš­gir­dęs skau­džios kri­ti­ kos, esą Lie­tu­vo­je miš­ri lo­ši­ mų rin­ka ne­vei­kia, do­mi­nuo­ ja pri­va­čios mo­no­po­li­jos ir azar­tiš­kiau­si lo­ši­mai, trūks­ta eko­no­mi­nio po­žiū­rio į vers­lą, į vi­sas lo­ši­mo rū­šis žiū­ri­ma su išanks­ti­ne nei­gia­ma nuo­sta­ta, o lo­ši­mų re­gu­lia­vi­mo po­li­ti­ ką daž­niau for­muo­ja ži­niask­

lai­da nei at­sa­kin­gi vals­ty­bės pa­rei­gū­nai ar kom­pe­ten­tin­gi moks­lo žmo­nės. Pa­sak olan­ dų, to­kia si­tua­ci­ja ga­li­ma tik ko­rum­puo­to­je ir neiš­si­vys­ čiu­sio­je vals­ty­bė­je.

Am­bi­cin­gi pla­nai – ne­pa­mirš­ti

Vis dėl­to am­bi­cin­gų vers­lo pla­nų dė­ti į stal­čių kol kas ne­ si­ryž­ta­ma – bend­ro­vei pri­ klau­so stip­ri in­te­lek­ti­nė ir ma­ te­ria­li­nė ba­zė: Kau­no ra­jo­ ne, Ra­mu­čiuo­se, esan­čios ir ga­my­bai tin­kamos pa­tal­pos, aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ra­dioe­ lekt­ro­ni­kos ir in­ži­ne­ri­nių spe­ cia­lis­tų ko­man­da. Nu­ma­to­mo­ je aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų ga­ myk­lo­je bū­tų su­kur­tos 65 dar­ bo vie­tos. Ga­myk­la ga­min­tų ri­bo­to lo­ši­mo au­to­ma­tus, apie 70 pro­c. ga­mi­nių bū­tų skir­ta eks­por­tui, vers­li­nin­ko ma­ny­ mu, tai taip pat bū­tų pri­dė­ti­nė ver­tė Kau­no mies­tui ir vi­sai Lie­tu­vai. 15


PRAMOGŲ ir laisvalaikio VERSLAS LAISVALAIKIO VERSLAS VERŽIASI KOKYBĖS IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS LINK „Štai, pa­vyz­džiui, ten­ den­ci­jos Va­ka­rų Eu­ro­ po­je, kur lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų in­ dust­ri­ja se­no­kai nu­si­kra­tė še­ šė­lio ir yra ly­gia­tei­sė lais­va­ lai­kio ir pra­mo­gų vers­lo da­ lis, kal­ba vi­sai ką ki­ta. Pa­si­ro­ do, vei­kiant skaid­riai ir aiš­ kiai, ga­li­ma pa­siek­ti tei­gia­mų ir vals­ty­bei nau­din­gų re­zul­ ta­tų, – jam pri­ta­rė „Tête-àtête“ ka­zi­no plėt­ros va­do­vas D.Gim­žaus­kas. Šių me­tų va­sa­rio 4–6 d. Lon­do­ne vy­ku­sios lo­ši­mų įran­gos ir tech­no­lo­gi­jų ino­ va­ci­jų pa­ro­do­je „ICE To­tal­ ly Ga­ming 2013“ ap­si­lan­kęs S.Ka­cas tei­gia pa­ste­bė­jęs, kad po pa­sau­li­nės kri­zės at­si­gau­ na ir Eu­ro­pos lo­ši­mų pra­mo­ nė, ga­min­to­jai. Vi­sos ap­lin­ ky­bės Lie­tu­vai pra­dė­ti kon­ ku­ruo­ti su ri­bo­to lo­ši­mo au­ to­ma­tų ga­min­to­jais iš Aust­ ri­jos, Ny­der­lan­dų, Ita­li­jos ar Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­lan­ kios. Te­rei­kia po­li­ti­nės va­lios ir spren­di­mų.

Dė­me­sys ko­ky­bei ir bend­ruo­me­nei

Lie­tu­vo­je lo­ši­mų bend­ro­ vės į sa­vo vers­lą per pa­sta­ruo­ sius 10 me­tų in­ves­ta­vo dau­ giau kaip 230 mln. li­tų. Per šį lai­ko­tar­pį vals­ty­bės biu­dže­tas vien lo­te­ri­jų ir azar­ti­nių lo­ ši­mų mo­kes­čių su­rin­ko dau­

giau kaip 270 mln. li­tų. Jei­gu vals­ty­bės re­gu­lia­vi­mo po­li­ti­ ka bū­tų nu­kreip­ta į tu­riz­mo, lais­va­lai­kio ir pra­mo­gų sri­ties plė­to­ji­mą, pa­di­dė­tų mo­kes­ čių srau­tai, gal­būt ras­tų­si nau­ jų im­pul­sų kal­bė­ti apie ne­dar­ bo ir jau­ni­mo emig­ra­ci­jos ma­ ži­ni­mą. „Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė svars­to, kaip pri­kel­ti re­gio­ nus, ta­čiau li­gi šiol ma­žai kal­ ba­ma apie konk­re­čius bū­dus, kaip tai pa­da­ry­ti. Pa­si­do­mė­jus nau­jau­siu Eu­ro­po­je Is­pa­ni­jos „Eu­ro­Ve­gas“ pro­jek­tu, ku­ris nu­ma­to vieš­bu­čių, res­to­ra­nų, ka­zi­no ir ki­tų lais­va­lai­kio pra­ mo­gų inf­rast­ruk­tū­ros plėt­rą ir su­kurs 260 000 nau­jų dar­bo vie­tų, fan­ta­zi­jai erd­vės daug. Ga­li­ma bū­tų kur­ti vers­lo pla­ nus apie Bal­ti­jos re­gio­no pra­ mo­gų cent­rą Lie­tu­vo­je, ku­ ria­me ga­lė­tų lan­ky­tis sve­čiai iš Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bių, Ru­ si­jos, Bal­ta­ru­si­jos“, – da­li­jo­si įžval­go­mis S.Ka­cas. Ta­č iau, ne­su­si­f or­m a­ vus skaid­riai rin­k ai, ne­tu­ rint pa­si­t i­kė­j i­mo in­ves­ti­ ci­j ų sau­g u­mu ir rin­kos tęs­ ti­n u­m u, neį­g i­j us vals­t y­b ės su­pra­t i­mo ir pa­lai­k y­m o, to­ kios idė­j os Lie­t u­vo­je tam­p a pa­smerk­t os. Vis dėl­to, ne­pai­sant su­dė­ tin­go in­ves­ti­ci­jų pra­sme lai­

Azar­ti­nių lo­ši­mų mo­kes­čių ly­gi­na­mo­ji len­te­lė

Azar­ti­niai lo­ši­mai Lo­te­ri­jos Iš vi­so Azar­ti­niai lo­ši­mai Lo­te­ri­jos Iš vi­so

2012 m. (mln. Lt)

2008 m. (mln. Lt)

Po­ky­tis (mln. Lt)

Po­ky­tis (proc.)

30 174 437

25 100 000

+5 074 437

+20,2

7 825 563 38 000 000 2012 m. (mln. Lt)

5 441 442 30 541 442 2011 m. (mln. Lt)

+2 384 121 +7 458 558 Po­ky­tis (mln. Lt)

+43,8 +24,4 Po­ky­tis (proc.)

30 174 437

19 700 000 +10 474 437

+53,2

7 825 563 38 000 000

6 941 339 +884 224 26 641 339 +11 358 661

+12,8 +42,6 3 len­te­lė

16

Loterijų ir lošimų mokesčio surinkimo dinamika (mln. lt) Bendra suma Azartiniai lošimai Loterijos 40 000 000,00 30 000 000,00 20 000 000,00 10 000 000,00 0,00 2005

2007

ko, bend­ro­vei „Tête-à-tête“ ka­zi­no praė­ju­sius me­tus pri­ mins ir įgy­tas tarp­tau­ti­nis ko­ky­bės va­dy­bos ser­ti­fi­ka­tas pa­gal ISO 9001:2008 stan­ dar­tą. Bend­ro­vė ta­po pir­ mą­ja Lie­tu­vos lo­ši­mų vers­ lo įmo­ne, ku­ri sa­vo veik­lo­je ofi­cia­liai pri­tai­kė tarp­tau­ti­ nio ko­ky­bės stan­dar­to prin­ ci­pus. Įmo­nės va­do­vas S.Ka­ cas vi­lia­si, kad pa­sta­rų­jų me­ tų įdir­bį ko­ky­bės to­bu­li­ni­ mo sri­ty­je pa­ste­bės ir įver­ tins klien­tai, par­tne­riai bei lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų re­gu­lia­vi­ mu už­sii­man­čios ins­ti­tu­ci­jos. To­kį įver­ti­ni­mą Bal­ti­jos ša­ lių re­gio­ne tu­ri vos dvi lo­ši­ mų įmo­nės. Lai­kas ne­pa­ko­re­ga­vo ir lab­da­ros bei pa­ra­mos pla­ nų – vien per praė­ju­sius me­ tus „Tête-à-tête“ ka­zi­no pa­ ra­mai sky­rė ne­ma­žas su­mas. Bend­ro­vė 2012 m. pra­dė­jo nau­ją pro­jek­tą – ta­po Kau­ no „Žal­gi­rio“ vy­rų krep­ši­nio ko­man­dos bron­zi­ne rė­mė­ ja, tę­sė Aukš­tai­ti­jos re­gio­ne vyks­tan­čio „300 eže­rų ra­lio“ ir on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­ gan­čiais vai­kais be­si­rū­pi­nan­

2009

2010

2012

čio fon­do „Ru­gu­tė“ rė­mi­mą, sun­kiu me­tu iš­tie­sė pa­gal­ bos ran­ką dėl gais­ro nuo­sto­ lių pa­ty­ru­siam Kau­no mu­zi­ ki­niam teat­rui. „Ka­dan­gi mū­sų dar­bas yra teik­ti pa­slau­gas klien­tams, tu­ri­me rū­pin­tis jų sau­giu ir tu­ri­nin­gu lais­va­lai­kio pra­lei­ di­mu. Ki­ta ver­tus, tu­ri­me gal­ vo­ti ne tik apie ap­tar­na­vi­mo ko­ky­bę, bet ir apie bend­ruo­ me­nę ir žmo­nes, ku­riems rei­ ka­lin­ga pa­gal­ba“, – api­bend­ ri­no S.Ka­cas.

270 mln. li­tų

per de­šimt­me­tį su­rin­ko vals­ty­bės biu­dže­tas vien iš lo­te­ri­jų ir azar­ti­nių lo­ši­mų mo­kes­čių.


Naujausi tyrimai Laikraščių skaitytojų vidutinė ir bendra auditorijos Klaipėdoje (tūkst.) 80 70 60

64,4 59,3

50 40 30

34,5

40,3 34,1

20

30 16,6

20,1

14,5

16,4

12,6

10

6,2

0 „Vakarų ekspresas“

„15min“

„Lietuvos rytas“

„Respublika“

„Vakaro žinios“

Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2012 ruduo


energetika užtikrinti alternatyvų išteklių tiekimą, naudoti turimus ir taupyti

Ka­da įvyks lūžis Lie­tu­vos ene

Tik­riau­siai nuo pat 1990-ųjų blo­ka­dos Lie­tu­vo­je pra­si­ dėju­sios kal­bos apie ener­ge­tinę ne­prik­lau­so­mybę tęsia­si iki šiol. Ener­ge­ti­ka, – ko gero, – did­žiau­sias mūsų ša­lies iššū­kis.

Man­tas La­pins­kas Val­das Rum­ša

Su­ra­kin­ti ener­ge­ti­kos gran­dinė­mis

„Pag­rin­di­nis ener­ge­ti­nis iššū­ kis ne­pa­si­keitė – ener­ge­tinė pri­klau­so­mybė nuo vie­nin­te­ lio ir did­žiau­sio išo­ri­nio ener­ gi­jos tiekė­jo. Mes for­muo­ja­me sa­vo ener­ge­ti­kos po­li­tiką pa­gal jį, bet kol kas ap­čiuo­pia­mes­ nių re­zul­tatų ne­bu­vo pa­siek­ ta – mes esa­me pri­klau­so­mi. O iš to jau ky­la vi­si ki­ti iššū­kiai. Apie tai daug kal­ba­me, uži­ ma­me vie­no­kią ar ki­to­kią po­ zi­ciją, ta­čiau tiks­lo dar ne­pa­ siekė­me“, – teigė buvęs ener­ ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras, o da­bar ne­prik­lau­so­mas ener­ge­ti­kos eks­per­tas Ro­mas Šve­das. Skai­čiuo­ja­ma, kad Lie­tu­ vai rei­kia 10 TWh/m elekt­ros ir apie 3 mlrd. kub. metrų dujų per me­tus. Tai ne­la­bai daug, pa­ ly­gin­ti su ki­to­mis pa­sau­lio vals­ tybė­mis, ta­čiau did­žiau­sia pro­ble­ma, kad nė vie­no po­rei­kio Lie­tu­va ne­ga­li pa­ten­kin­ti pa­ti. Vien už du­jas į Ru­siją 2009– 2011 m. iš­ke­lia­vo 2,8 mlrd. litų. 18

Dujų Lie­tu­va gau­na tik iš vie­no šal­ti­nio – Ru­si­jos mil­ ži­no „Gazp­rom“, o už­da­rius Ig­na­li­nos ato­minę elekt­rinę did­žio­ji da­lis elekt­ros im­por­ tuo­ja­ma taip pat iš ry­tinės kai­mynės. Vis dėlto blo­giau­ sia, kad Lie­tu­va mo­ka vieną did­žiau­sių kainų už ener­ge­ ti­kos iš­tek­lius ir iš esmės yra pri­klau­so­ma nuo vie­no šal­ ti­nio, ku­ris, kaip pa­rodė tiek mūsų, tiek kitų ša­lių pa­tir­tis, sun­kiai pro­gno­zuo­ja­mas ar­ ba grei­čiau ener­ge­ti­kos iš­tek­ lius ver­ti­na kaip po­li­tinę prie­ monę. Be to, visą ne­prik­lau­

Siū­ly­čiau ei­ti ten, kur ei­na did­žio­ji da­lis Eu­ro­pos, ir dau­ giau­sia dėme­sio skir­ti ener­gi­jos efek­ty­vu­mui di­ din­ti ir vie­tos ener­gi­jos iš­tek­ liams nau­do­ti.

so­mybės lai­ko­tarpį ener­ge­ti­ kos pro­ble­mos (tiek kal­bant Lie­tu­vos mas­tu, tiek ku­rio nors mies­to ši­lu­mos tie­ki­mo klau­si­mu) bu­vo ir yra la­bai po­li­ti­zuo­tos.

Ne­pa­ma­tuo­tos am­bi­ci­jos

Praė­ju­si Vy­riau­sybė ėmėsi am­bi­cingų ener­ge­ti­kos pro­ jektų. Iš­ju­di­no elekt­ros tiltų su Šve­dija ir Len­ki­ja pro­jek­ tus, su­pla­na­vo Klaipė­dos su­ skys­tintųjų dujų ter­mi­nalą ir be­veik su­si­derė­jo su ja­ponų „Hi­ta­chi“ kon­cer­nu dėl Vi­sa­ gi­no ato­minės elekt­rinės sta­ty­bos. „Bu­vu­sios Vy­riau­sybės veiklą ver­ti­nu ne­blo­gai – bu­ vo su­si­kon­cent­ruo­ta į di­de­lius ener­ge­ti­kos pro­jek­tus, nors bu­vo šiek tiek pa­mirš­ti to­ kie bui­ti­niai rei­ka­lai, kaip ši­ lu­mos ūkis ar at­si­nau­ji­nan­ti ener­gija ir jos efek­ty­vu­mas“, – kalbė­jo Lie­tu­vos at­si­nau­ji­ nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­kos kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos kon­sul­ tantų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius.


„Būki­te at­kaklūs – ne­si­rin­ki­te at­sa­ky­mo „ne“. Jei esa­te lai­min­gi sėdėda­mi vie­no­je vie­to­je ir ne­ri­zi­kuo­da­mi, lik­si­te sėdėti to­je pa­čio­je vie­to­je dar 20 metų.“

Da­vi­das Ru­bens­tei­nas, JAV milijardierius

er­ge­ti­ko­je? Vis dėlto jis, kaip ir dau­ge­lis ener­ge­ti­kos eks­pertų, ne­sku­ ba plo­ti bu­vu­siai Vy­riau­sy­bei. „Per daug dėme­sio skir­ta di­die­siems pro­jek­tams, o di­ de­lių klaidų ne­bu­vo pa­da­ry­ ta, nes, sa­ky­ki­me, nie­ko ne­bu­ vo pa­da­ry­ta. Pa­vyzd­žiui, Ši­ lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sas būtų ga­li­ma pa­va­din­ti klai­da – da­bar išė­ju­si ES Ener­gi­jos efek­ty­vu­mo di­rek­ty­va tei­gia, kad kaip tik vis­kas tu­ri būti prie­šin­gai, t. y. ši­lu­mos tiekė­ jai įpa­rei­go­ja­mi rūpin­tis efek­ ty­ves­niu ener­gi­jos var­to­ji­mu pa­sta­to vi­du­je. Ko ge­ro, nu­ ėjo­me ki­ta kryp­ti­mi“, – klai­ das var­di­jo M.Na­ge­vi­čius. Iki šiol neat­sa­ky­ta, kiek am­ bi­cin­gi pro­jek­tai eko­no­miš­ kai ap­si­mo­ka (ar net pa­ke­lia­ mi Lie­tu­vos eko­no­mi­kai) ir yra orien­tuo­ti į ateitį. Jie taip pat ke­lia daug klau­simų ener­ge­ti­ kams, ku­riuos bu­vu­si Vy­riau­ sybė iš esmės išstūmė į už­ribį, o į jų vietą pa­statė va­dy­bi­nin­kus. Be to, bu­vu­sios Vy­riau­sybės ne­su­gebė­ji­mas ar net ne­no­ras kalbė­tis su gy­ven­to­jais šia te­ma ne tik ne­su­teikė pa­si­tikė­ji­mo pla­nais, bet ir iš da­lies juos su­ žlugdė (ne­sėkmin­gas re­fe­ren­ du­mas dėl Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės) (plačiau skaitykite straipsnyje „Energetikos srityje negalima blaškytis“). Ki­tas klau­si­mas, ar bu­vu­si Vy­riau­sybė nuo to ga­lo ėmėsi spręsti pro­blemą? Nes did­žiąją dalį ener­gi­jos su­var­to­ja visų rūšių šil­dy­mas (apie 2,5 mln. t naf­tos ek­vi­va­len­to), o ne elekt­ ros ener­gi­ja (iki 1 mln. t. naf­tos ek­vi­va­len­to) ar trans­por­tas (per 1,3 mln. t. naf­tos ek­vi­va­len­to). Pa­sak pro­f. Jur­gio Vi­le­mo, kon­ser­va­to­rių 19


energetika užtikrinti alternatyvų išteklių tiekimą, naudoti turimus ir taupyti

2,8

mlrd. litų

už du­jas 2009–2011 m. iš­ke­lia­vo į Ru­siją.

Vy­riau­sybės ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja bu­vo la­biau­ siai po­li­ti­zuo­ta iš visų iki šiol bu­vu­sių. T. y. jai pa­rem­ti rei­ ka­lin­gi ar­gu­men­tai bu­vo sąmo­ nin­gai pri­temp­ti, kad pa­tei­sintų už­sibrėž­tus po­li­ti­nius tiks­lus. Re­zul­ta­tas ar­ba si­tua­ci­ ja šian­dien – tiek gy­ven­to­jai, tiek vers­las pri­vers­ti ap­mokė­ ti did­žiu­les sąskai­tas. T. y. žmo­ nės iš­leid­žia did­žiąją dalį sa­vo pa­jamų sąskai­toms ap­mokė­ ti, mažė­ja var­to­ji­mas, o vers­ las dėl bran­gių ener­ge­ti­kos iš­ tek­lių pra­ran­da kon­ku­ren­cin­ gumą. „Vie­na­reikš­miš­kai da­ bar skaus­min­giau­sias – ši­lu­ mos ūkis. Tai ma­ty­ti net iš gy­ven­tojų nuo­taikų. Čia ir did­žiau­si mokė­ji­mai, ir did­žiau­ sios sąskai­tos, ir did­žiau­sias ener­gi­jos su­var­to­ji­mas. Tai da­ ro did­žiau­sią įtaką šeimų biud­že­tui“, – teigė M.Na­ge­vi­čius.

pa­žeid­žia­mu­mas didė­ja

Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­ fe­de­ra­ci­ja kaip vieną pa­grin­ di­nių ša­lies atei­ties iššū­kių taip pat įvar­di­ja ener­ge­tiką. Pa­sak pra­mo­ni­ninkų, ener­ge­ ti­ka tu­ri būti pro­gno­zuo­ja­ma su aiš­kia kryp­ti­mi, būti­na ma­ žin­ti ener­gi­jos sąnau­das ir pa­ ga­liau įgy­ven­din­ti ener­ge­ti­kos pro­gramą ne tik po­pie­riuo­se. Tai pa­tvir­ti­na ir kon­sul­ta­ci­ nių pa­slaugų bend­rovės KPMG at­lik­tas ty­ri­mas „Lie­tu­vos vers­ lo pa­žeid­žia­mu­mas ener­gi­ jos iš­tek­lių kainų po­ky­čiams“. Dau­giau­sia pel­no at­ne­šan­tys vers­lo sek­to­riai ener­ge­ti­kos iš­ tek­liams iš­leid­žia san­ty­ki­nai did­žiau­sią sąnaudų dalį. Per pa­ sta­ruo­sius me­tus de­galų kai­ nos au­go 20 pro­c., elekt­ros ir

ši­lu­mos kai­nos – po 12 pro­c., o vers­lo sąnau­dos ener­gi­jos iš­ tek­liams didė­jo net 61 pro­c. Ty­ ri­mo iš­va­do­se tei­gia­ma, kad per me­tus įmo­nių ga­li­mas ne­ gau­tas pel­nas be­veik pa­dvi­ gubė­jo, o vers­lo ener­ge­ti­nis pa­ žeid­žia­mu­mas pa­didė­jo. Da­bar­tinė Vy­riau­sybė nuo pat ka­den­ci­jos pra­džios dek­ la­ra­vo, kad jos prio­ri­te­tas bus ener­ge­ti­ka. Ener­ge­ti­kos mi­nis­ te­ri­ja su­darė dar­bo grupę, ku­ri turėtų per­žiūrė­ti ener­ge­ti­kos stra­te­giją ir su­dėlio­ti prio­ri­te­ tus (plačiau skaitykite straips­ nyje „J.Neverovičius: mano vizija – saugi, patikima, efektyvi energijos rinka“). „Šiai Vy­riau­sy­bei pa­linkė­čiau įgy­ven­din­ti šį iššūkį – išspręs­ ti ener­ge­tinės pri­klau­so­mybės klau­simą. Vy­riau­sy­bei reiktų ne­pa­sik­lys­ti tarp ener­ge­ti­kos sau­gu­mo po­li­ti­kos tiks­lo su­vo­ ki­mo ir ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių. Reik­ tų su­kur­ti rea­lią ener­ge­ti­kos rin­ ką, kad ji pra­dėtų rea­liai veik­ ti tiek elekt­ros, tiek dujų sek­to­ riuo­se“, – kalbė­jo R.Šve­das. Pa­sak jo, elekt­ros sek­to­riu­je jau daug nu­veik­ta, bet si­tua­ci­ja dėl dujų vi­sai ki­to­kia. T. y. do­mi­ nuo­ja ver­ti­ka­liai in­teg­ruo­ta mo­ no­po­li­ja ir Lie­tu­va yra ab­so­liu­ čiai pri­klau­so­ma nuo vie­nin­te­ lio tiekė­jo. „Linkė­čiau su­skai­dy­ti tas mo­no­po­li­jas ir su­kur­ti al­ter­ na­ty­vius dujų šal­ti­nius. Kal­bant apie skalū­nų du­jas, de­ry­bo­se kol kas ženg­ti žings­niai, ve­dan­tys į prie­šingą pusę nuo mūsų tiks­ lo“, – pa­brėžė R.Šve­das.

Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos DNR

M.Na­ge­vi­čius siū­lo at­si­žvelg­ti į Eu­ro­pos pa­tirtį ir už­sibrėž­

tus ener­ge­ti­kos tiks­lus: „Siū­ ly­čiau ei­ti ten, kur ei­na did­žio­ji da­lis Eu­ro­pos, ir dau­giau­ sia dėme­sio skir­ti ener­gi­jos efek­ty­vu­mui di­din­ti bei vie­tos ener­gi­jos iš­tek­liams nau­do­ti.“ Tiek ener­ge­ti­kos eks­per­ tai, tiek eko­no­mis­tai at­krei­ pia dėmesį ir į kitą pro­blemą, su ku­ria su­si­du­ria­ma ener­ge­ ti­kos sek­to­riu­je, – ne­su­gebė­ jimą sėkmin­gai baig­ti pro­ jek­tus. „Ki­tas pa­linkė­ji­mas – efek­ty­vus pro­jektų val­dy­ mas. Tai Lie­tu­vos bėda. Ša­ lis tu­ri pro­blemą, kai bend­ra­ dar­biau­ja vie­ša­sis ir pri­va­tu­ sis sek­to­rius. Linkė­čiau, kad to­kio bend­ra­dar­bia­vi­mo dau­ gėtų ir kad jis būtų grįstas skaid­riais prin­ci­pais. Di­die­ji pa­sau­li­niai pro­jek­tai įgy­ven­ di­na­mi būtent taip“, – kalbė­ jo R.Šve­das. Taip pat ne­ga­li­ma pa­mirš­ ti vie­tos iš­tek­lių, kaip tai be­ veik pa­darė bu­vu­si Vy­riau­ sybė. T. y. būti­na at­si­žvelg­ti į mūsų ša­lies ener­ge­ti­kos DNR kodą – Lie­tu­vo­je nėra iš­kas­ ti­nių ener­gijos iš­tek­lių, juo­ lab šios sri­ties pra­monės, ku­ri už­tik­rintų žmo­nių užim­tumą ir pa­ja­mas. Bio­ku­ro nau­do­ji­ mas ne tik ko­re­guo­ja ga­lu­ti­ nio pro­duk­to, pa­vyzd­žiui, ši­ lu­mos, kainą, nes pa­ts bio­ ku­ras yra ke­lis kar­tus pi­ges­ nis nei, tar­kim, du­jos. Pe­rei­ nant prie bio­ku­ro ma­ži­na­mas gam­tos už­terš­tu­mas, įgy­ven­ di­na­mi Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­ mai ES, ku­ria­mos dar­bo vie­ tos, at­ne­ša­mi pi­ni­gai nei­šei­na iš ša­lies ir lie­ka jos eko­no­mi­ kai (plačiau apie biokuro pro­ jektus skaitykite straipsnyje „Savivaldos lyderystė: aktyvumo ir galių poreikis“).

Reiktų su­kur­ti rea­lią ener­ge­ti­kos rinką, kad ji pra­dėtų rea­liai veik­ti tiek elekt­ros sek­to­riuo­se, tiek dujų sek­to­riuo­se. 20


„Ma­nau, pra­de­dan­tys pre­kiau­to­jai pre­kiau­ja 3–5 kar­tus dau­giau, nei turėtų. Nau­jo­kai pri­sii­ma 5–10 pro­c. ri­ziką, kai turėtų būti vos 1–2 pro­c.“

Bruce’as Kov­ne­ris, JAV vers­li­nin­kas

J.Ne­ve­ro­vi­čius: ma­no vi­zi­ja – sau­gi, pa­ti­ki­ma, efek­ty­vi ener­gi­jos rin­ka Man­tas La­pins­kas

Į

karštą ener­ge­ti­kos mi­nist­ ro kėdę sėdęs Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius įsi­ti­kinęs, kad įma­no­ma su­de­rin­ti tra­di­ci­nių bei al­ter­na­ty­vių ener­gijos šal­ ti­nių plėtrą ir su­kur­ti sta­bi­ lią bei sau­gią ener­ge­ti­kos sis­ temą. „Svar­bu pa­brėžti, kad vie­na­me mo­de­ly­je ga­li derė­ti tiek bran­duo­linė ener­ge­ti­ka, tiek at­si­nau­ji­nan­tys iš­tek­liai, tiek kitų rūšių ener­gi­ja“, – in­ ter­viu žur­na­lui „Vers­las. Ly­ de­riai 2013“ teigė ener­ge­ti­kos mi­nist­ras.

– Ener­ge­ti­ka – tai stra­te­ giš­kai ypač svar­bi vals­ty­bei sri­tis ir kar­tu vie­nas jaut­ riau­sių klau­simų tiek Lie­ tu­vos vers­lui, tiek ei­li­niams gy­ven­to­jams. Ko­kius did­žiau­sius iššū­kius Lie­tu­vos ener­ge­ti­kai įžvel­gia­te? Ir kaip ža­da­te juos spręsti? – Šiuo me­tu tiks­li­na­me Na­cio­ na­linę ener­ge­ti­kos stra­te­giją. No­ri­me ne tik api­brėžti tiks­lus, ko mes no­ri­me pa­siek­ti ener­ge­ ti­kos sek­to­riu­je, taip pat sie­kia­ me, kad šie tiks­lai būtų pa­grįsti skai­čia­vi­mais, kiek tai kai­nuos vals­ty­bei ir var­to­to­jui, ir taip įver­tin­ti konk­re­čią eko­no­minę bei so­cia­linę naudą. Ti­kiuo­ si, kad jau ge­gužę pri­sta­ty­si­me sa­vo ma­tymą, kokį ener­ge­ti­kos mo­delį siū­lo­me pa­si­rink­ti. Svar­biau­si kri­te­ri­jai, ku­ riais va­do­vau­sis ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai, – sa­va­ran­kiš­ka ener­ge­ti­kos sis­te­ma, ga­lu­tinė ener­gi­jos kai­na var­to­to­jams, sis­te­mos sau­gu­mas ir sta­bi­lu­ mas, taip pat sinch­ro­ni­za­ci­jos

su že­my­ninės Eu­ro­pos tink­lais ga­li­mybės. – Eks­per­tai, ir ypač po­li­ti­kai, sun­kiai ran­da bendrą su­ta­ rimą dėl Lie­tu­vos ener­ge­ti­ kos atei­ties, o ko­kia yra jūsų Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos vi­zi­ja? – Lie­tu­va iki šiol iš­lie­ka ener­ge­ tinė sa­la, pra­ktiš­kai pri­klau­san­ti nuo vie­nin­te­lio pir­minės ener­gi­ jos tiekė­jo, todėl gy­vy­biš­kai svar­ bu su­kur­ti sa­vo sa­va­ran­kišką, efek­ty­viai vei­kian­čią ener­ge­ti­kos sis­temą. Tam tu­ri­me kuo grei­ čiau už­baig­ti stra­te­gi­nius pro­ jek­tus, to­kius kaip su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų (SGD) ter­mi­na­ las, elekt­ros ir dujų jung­tys, taip pat nuo­sek­liai įgy­ven­din­ti vi­sus teisės ak­tus, įskai­tant tre­čiąjį ener­ge­ti­kos pa­ketą, ku­rie pri­si­ dėtų prie kon­ku­ren­cin­gos ener­ ge­ti­kos rin­kos at­si­ra­di­mo. No­rit už­tik­rin­ti var­to­to­jams pa­lan­kias kai­nas, o kar­tu ir ener­ge­tinį sau­gumą, funk­cio­ nuo­jan­ti ener­gi­jos rin­ka būti­ na. Tai visų pir­ma reiš­kia kuo dau­giau al­ter­na­tyvų ren­kan­tis ener­gi­jos tie­ki­mo šal­tinį. Įgy­ven­dinę stra­te­gi­nius pro­ jek­tus, ku­rie tie­sio­gi­ne to žod­žio pra­sme su­jungs Lie­tuvą su že­my­ni­ne Eu­ro­pa, siek­si­me da­ly­vau­ti bend­ro­je ES ener­gi­ jos rin­ko­je. Sukūrę ge­rai vei­ kian­čią vi­daus ener­ge­ti­kos sis­ temą ją sinch­ro­ni­zuo­si­me su ES inf­rast­ruktū­ra. Da­ly­va­vi­ mas bend­ro­je ES ener­gi­jos rin­ ko­je, pa­rem­to­je skaid­ru­mo, at­ skai­tin­gu­mo ir bend­ros ge­rovės prin­ci­pais, pa­dės Lie­tu­vai siek­ ti tikslų ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je. Būtent bend­ros ES vi­daus ener­gi­jos rin­kos už­bai­gi­mas

čios rin­kos sąly­ga. For­muo­jant Lie­tu­vos ener­gi­jos rinką, taip pat da­ly­vau­jant ES vi­daus rin­ ko­je, bus su­da­ry­tos kuo pa­lan­ kesnės sąly­gos kon­ku­ren­ci­jai. Ti­kimės ak­ty­vaus vers­lo da­ ly­va­vi­mo ši­lu­mos ūky­je, pir­ miau­sia ple­čiant bio­ku­ro nau­ do­jimą. No­ri­me pa­reng­ti pro­gramą, nu­ma­tan­čią Lie­tu­vo­je su­kur­ti ga­my­bos, per­dir­bi­mo, kon­ku­ren­cin­gos pre­ky­bos ir var­to­ji­mo sis­temą. Svar­bios ir ki­tos vers­lo in­ ves­ti­ci­jos ener­ge­ti­kos ūky­je. Tai galėtų būti tiek pri­va­taus vers­lo da­ly­va­vi­mas nau­jos atominės elekt­rinės sta­ty­bo­je, jei būtų priim­tas spren­di­mas šį pro­jektą tęsti, tiek tie­sio­ginės in­ves­ti­ci­jos žval­gant, o vėliau ir iš­gau­nant skalūnų du­jas.

Viltis: energetikos ministras J.Neverovičius tikisi efektyvaus verslo dalyvavimo šilumos ūkyje.

bus vie­nas pa­grin­di­nių prio­ri­ tetų Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES Ta­ry­bai. Trum­pai ta­riant, ma­no ener­ge­ti­kos vi­zi­ja – sau­ gi, pa­ti­ki­ma, efek­ty­vi ener­gi­jos rin­ka, ku­rio­je vi­suo­met lai­mi var­to­to­jas, o ne mo­no­po­lis­ti­nio vers­lo in­te­re­sai. – Pa­minė­jo­te mo­no­po­lis­tinį verslą, bet ar pri­va­čiam vers­ lui yra vie­tos jūsų vi­zi­jo­je? – Al­ter­na­ty­vių tiekėjų pri­trau­ ki­mas yra es­minė ge­rai vei­kian­

– Kal­bant konk­re­čiai, koks šių pro­jektų – Vi­sa­gi­no ato­ minės elekt­rinės, Klaipė­dos SGD ter­mi­na­lo, elekt­ros jung­čių, skalūnų dujų iš­ga­ vi­mo ir al­ter­na­ty­vių (bio­ ku­ro) ener­gi­jos šal­ti­nių – li­ ki­mas nau­jo­je ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jo­je? – For­muo­jant Lie­tu­vos ener­ge­ ti­kos mo­delį svar­bu, kad būtų iš­nau­do­tos vi­sos ga­li­mybės. T. y. į mo­delį tu­ri būti in­teg­ruo­ta kuo įvai­res­nių rūšių ener­gi­ja. Sa­vo iš­va­das, koks mo­de­lio va­ rian­tas Lie­tu­vai pa­lan­kiau­sias eko­no­miš­kai, iki ge­gužės pa­ bai­gos pa­teiks šiuo me­tu in­ten­ sy­viai dir­ban­čios dar­bo grupės spe­cia­lis­tai. Svar­bu pa­brėžti, kad vie­na­me mo­de­ly­je ga­li derė­ti tiek bran­duo­linė ener­ge­ ti­ka, tiek at­si­nau­ji­nan­tys iš­tek­ liai, tiek kitų rūšių ener­gi­ja. 21


energetika Re­n o­v a­c i­j os pro­c e­s as bus nau­d in­g as ir gy­v en­t o­j ams, ir vers­l ui

Dau­gia­bu­čių at­nau­ji­ni­mas: Vy­riau­sybė grie­ bė re­no­va­ciją už ragų ir vi­lia­si, kad nau­ja dau­ gia­bu­čių at­nau­ ji­ni­mo pro­gra­ ma, kai di­delė da­lis tiek fi­nan­ sinės, tiek dar­ bų prie­žiū­ros at­ sa­ko­mybės bu­vo nuim­ta nuo gy­ ven­tojų pe­čių, iš­ ju­dins iki šiol įša­ lusį pro­cesą.

Man­tas La­pins­kas Val­das Rum­ša

Nau­jas mo­de­lis

Nei gy­ven­to­jams, nei po­li­ti­ kams be­veik ne­ky­la klau­simų, kad senų so­vie­ti­nių dau­gia­bu­ čių re­no­va­ci­ja yra vie­nin­te­lis būdas su­ma­žin­ti nuo­lat au­gan­ čias sąskai­tas už šil­dymą. Dar pra­ėju­si Vy­riau­sybė sa­vo pro­gra­mo­je bu­vo įsi­pa­rei­go­ju­si at­ nau­jin­ti 2 tūkst. pastatų per me­tus. Ta­čiau vi­si šie pla­nai taip ir li­ko po­pie­riu­je, nors tai galė­jo ne tik smar­kiai su­ma­ žin­ti gy­ven­tojų iš­lai­das už ši­ lumą, bet ir pa­dėti at­si­gau­ ti per krizę ypač skaud­žiai nu­ kentė­ju­siam sta­tybų sek­to­riui. Pag­rin­dinės fias­ko prie­žas­ tys aki­vaizd­žios – gy­ven­to­ jams trūksta ini­cia­ty­vos, ar­ba tiks­liau, jie ne­no­ri įsis­ko­lin­ti ban­kams, bai­mi­na­si biu­rok­ra­ ti­nių pro­cedūrų ir ne­tu­ri gebė­ jimų pri­žiūrė­ti re­no­va­ci­jos dar­bus. Be to, esa­ma kom­pen­ sa­vi­mo už šil­dymą tvar­ka ne tik ne­ska­ti­na, bet, at­virkš­čiai, lei­džia prie­šin­tis bet ko­kioms re­no­va­ci­jos ini­cia­ty­voms. Da­bar­tinė Vy­riau­sybė pri­ statė naują re­no­va­ci­jos mo­ delį, ku­ris nuims nuo gy­ven­ tojų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­jimų ban­kams naštą ir su­teiks dau­ giau at­sa­ko­mybės sa­vi­val­ dybėms. Tiks­las – ar­ti­miau­ siu me­tu re­no­vuo­ti dau­giau­ sia ener­gi­jos (dau­giau nei 200 kWh/m2 per me­tus) su­var­to­ jan­čius dau­gia­bu­čius, ku­rių

Lie­tu­vo­je yra apie 4 tūkst. Tai esą pa­ge­rintų 157 tūkst. šei­ mų gy­ve­ni­mo sąly­gas ir su­ ma­žintų so­cia­linę įtampą, per me­tus būtų su­tau­py­ta 240 mln. litų, o gy­ven­to­jams liktų apie 24 mln. litų, ku­riuos jie galėtų pa­nau­do­ti ki­toms reikmėms ten­kin­ti.

Sa­vi­val­dy­bių par­tne­rystė

Pa­gal naują pro­gramą namų ener­gi­nio efek­ty­vu­mo di­di­ni­ mo in­ves­ti­cijų pro­jek­tai turė­ tų būti ren­gia­mi sa­vi­val­dy­bių ini­cia­ty­va; lėšų sko­lintų­si ne gy­ven­to­jai, o sa­vi­val­dybės pa­ skir­ti re­no­va­ci­jos pro­gra­mos ad­mi­nist­ra­to­riai, jie taip pat rūpintų­si darbų or­ga­ni­za­vi­ mu ir ko­ky­be. „Jei pa­ly­gin­tu­me skir­tu­ mus, iki šiol ga­lio­ju­sia­me mo­ de­ly­je in­ves­ti­cijų pro­jek­tus turė­jo ini­ci­juo­ti pa­tys būsto sa­vi­nin­kai. Pa­gal naująjį mo­ delį siū­lo­ma, kad šios ini­cia­ ty­vos imtų­si sa­vi­val­dybės. Jos ga­li nu­sta­ty­ti dau­giau ener­gi­jos su­var­to­jan­čius na­ mus ir pa­reng­ti tų pro­jektų ener­gi­nio efek­ty­vu­mo di­di­ ni­mo prie­mo­nes. Pa­gal da­bar ga­lio­jantį mo­delį būsto sa­vi­ nin­kai pa­tys turė­jo im­ti kre­ ditą sa­vo var­du, taip pat įgy­ ven­din­ti pro­jektą ir pri­siim­ ti visą ri­ziką. Nau­ja­ja­me mo­ de­ly­je nu­ma­ty­ta, kad pa­skir­ti pro­gramų įgy­ven­di­ni­mo ad­ mi­nist­ra­to­riai turėtų pa­si­ rūpin­ti fi­nan­si­niais iš­tek­liais.

Gy­ven­to­jams ne­reiktų pri­ siim­ti jo­kių kre­di­ti­nių įsi­pa­ rei­go­jimų. Taip pat būtų tin­ ka­mai pri­žiū­ri­mas ir or­ga­ni­ zuo­ja­mas vi­sas sta­tybų pro­ ce­sas“, – teigė Būsto ener­gi­jos tau­py­mo agentū­ros (BE­TA) lai­ki­na­sis va­do­vas Va­lius Ser­ben­ta. Nau­jo­jo re­no­va­ci­jos mo­ de­lio krikš­tatė­viu va­di­na­mas V.Ser­ben­ta pri­dūrė, kad jo va­ do­vau­ja­ma or­ga­ni­za­ci­ja BE­TA tu­ri konk­re­čią už­duotį – pa­dėti sa­vi­val­dybėms ren­ giant ener­gi­nio efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mas. Sa­vi­val­dybės ga­na en­tu­zias­ tin­gai pri­ėmė šias nau­jo­ves ir jau pri­statė ener­giš­kai nee­ fek­ty­viau­sių namų sąra­šus. „Džiu­gi­na, kad yra en­tu­ ziaz­mo ir no­ro iš­ju­din­ti šį rei­ kalą, ir Vy­riau­sybė ma­to sa­vi­ val­dy­bes kaip par­tne­res. Part­ ne­rystė la­bai svar­bu, nes to­ kią pro­gramą ga­li­ma įgy­ven­ din­ti tik dir­bant iš­vien“, – tei­ gė Vil­niaus mies­to pro­gra­mos „At­nau­jin­ki­me būstą – at­nau­ jin­ki­me miestą“ koor­di­na­to­ rius Kęstu­tis Nėnius. Jis pa­brėžė, kad itin svar­ bus pa­čių žmo­nių da­ly­va­vi­ mas ir spren­dimų pri­ėmi­mas, – juos būti­na įtrauk­ti, kad tai taptų vi­suo­menės pro­jek­tu. „Rei­kia už­tik­rin­ti, kad vals­ ty­bi­niu ly­giu būtų ski­ria­mas leng­va­ti­nis fi­nan­sa­vi­mas, taip pat reiktų, kad būtų kuo ma­ žiau biu­rok­ra­ti­nių pro­cedūrų. Tu­ri būti re­mia­mas ne pa­ts

Tu­ri būti re­mia­mas ne pa­ts sta­ty­bos pro­ce­sas, o pre­mi­juo­ti reikėtų už pa­siek­tus re­zul­ta­tus, t. y. su­tau­pytą ši­lu­mos ener­giją. 22


„Esu tur­tin­gas tik todėl, kad ži­nau, ka­da esu ne­tei­sus. Pap­ras­čiau ta­riant, man pa­vy­ko iš­gy­ven­ti dėl gebė­ji­mo pri­pa­žin­ti sa­vo klai­das.“

George’as So­ro­sas, legendinis in­ves­tuo­to­jas

le­dai pa­judė­jo? sta­ty­bos pro­ce­sas, o pre­mi­ juo­ti reikėtų už pa­siek­tus re­ zul­ta­tus, t. y. su­tau­pytą ši­ lu­mos ener­giją. Toks po­žiū­ ris galėtų tap­ti pui­kiu trau­ kos taš­ku. Jei mes fi­nan­suo­ si­me pa­tį sta­ty­bos pro­cesą, tai lems, kad pa­brangs pa­ čios sta­ty­bos, – iš to žmonėms daug nau­dos ne­bus“, – at­ kreipė dėmesį K.Nėnius.

Jau šie­met?

Vy­riau­sybė ti­ki­si, kad konk­ retūs re­no­va­ci­jos dar­bai pra­ si­dės jau šių metų ant­ro­je pusė­je. „Žiū­rint į su­dėliotą veik­los gra­fiką, kur yra du de­monst­ ra­ci­niai pro­jek­tai Za­ra­suo­se ir Ig­na­li­no­je, pirmų 100 namų re­no­va­ci­ja ne tik bus pra­dėta, bet jie naują šil­dy­mo se­zoną pa­si­tiks jau re­no­vuo­ti“, – op­ti­mis­tiš­kai kalbė­jo V.Ser­ ben­ta. Kar­tu ne­sle­pia­ma vil­tis, kad nau­jo­ji re­no­va­ci­jos pro­gra­ma su­lauks pri­va­taus vers­ lo in­te­re­so. „Ma­nau, pri­va­tus vers­las ga­li tikė­tis da­ly­vau­ ti bet ku­ria­me pro­ce­se. Tiek sta­ty­bi­nin­kai, tiek pro­jek­tuo­to­jai, tiek sta­ty­bi­nių med­žiagų ga­min­to­jai, in­ži­ne­rinės kon­ sul­ta­cinės bend­rovės tu­ri ne tik tikė­tis, bet ir ak­ty­viai da­ ly­vau­ti. Be jo­kios abe­jonės, pro­jek­tus įgy­ven­dins pri­va­tus vers­las“, – teigė BE­TA lai­ki­ na­sis va­do­vas. Vers­lui at­ve­ria­mos du­rys ne tik už­siim­ti sta­ty­bos dar­bais, bet ir bend­ra­dar­biau­ti ad­mi­nist­ruo­ jant pro­jek­tus (pla­čiau skai­ty­ki­ te straipsnyje „V.Ma­zu­ro­nis: pa­sto­liai prie dau­gia­bu­čių at­si­ras metų pa­bai­go­je“).

240 mln. litų

būtų su­tau­py­ta per me­tus re­no­ va­vus dau­giau­ sia ener­gi­jos su­nau­do­jan­čius dau­gia­bu­čius.

23


energetika Šuolis jau prasidėjo

V.Ma­zu­ro­nis: pa­sto­liai prie dau­gia­bu­čių at­si­ras metų pa­bai­go­je Ypač svar­bus in­ves­tuo­to ka­ pi­ta­lo ir in­ves­ti­cijų grąžos klau­si­mas. Re­no­va­ci­ja – su­ dėtin­gas pro­ce­sas, ir jis bus nuo­lat to­bu­li­na­mas.

Man­tas La­pins­kas

L

ie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­jos va­ do­vas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis op­ti­mis­tiš­kai ver­ti­na iki šiol įstri­gu­sios dau­gia­bu­čių re­no­ va­ci­jos per­spek­ty­vas. Pa­sak jo, jau pa­da­ry­ti pir­mie­ji žings­ niai ir dar šiais me­tais turė­ tų pa­judė­ti realūs dar­bai, ku­ riuo­se in­te­resą turėtų ras­ti ir pri­va­tu­s vers­las. – Vy­riau­sybė ir jūsų va­do­ vau­ja­ma Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­ja ak­ty­viai ėmėsi spręs­ ti dau­gia­bu­čių at­nau­ji­ni­mo pro­blemą. Ko­kie es­mi­niai re­no­va­ci­jos po­li­ti­kos po­ky­ čiai? – leidinys „Verslas. Ly­ deriai 2013“ paklausė minis­ tro V.Mazuronio. – Es­mi­nis po­ky­tis tas, kad, be da­bar­tinės re­no­va­ci­jos sche­mos, kai ini­cia­ty­va kil­da­vo iš pa­čių bend­ruo­me­nių ir jos pa­čios vis­ ką or­ga­ni­zuo­da­vo, o mi­nis­te­ri­ ja per BU­PA (Būsto ir ur­ba­nis­ tinės plėtros agentū­ra – red. pa­st.) juos kon­sul­tuo­da­vo, da­ bar siū­lo­me ant­rąją schemą. Čia vals­tybė im­sis daug ak­ ty­ves­nio vaid­mens, t. y. or­ga­ ni­zuos, pro­gno­zuos ir koor­di­ nuos visą šį pro­cesą. Žmonėms te­reikės pa­da­ry­ti du da­ly­kus – su­tik­ti, kad būtų re­no­vuo­ja­ mas jų na­mas, ir iš lėšų sutau­ pytų už šilumą tam tikrą metų skaičių mokė­ti už atliktus dar­ bus. To­kios yra šios ant­ro­sios sche­mos gairės. 24

Dar­bai: pa­sak ap­lin­kos mi­nist­ro V.Ma­zu­ro­nio, re­no­va­ci­ja – su­dėtin­gas pro­ce­sas, ir jis bus nuo­lat to­bu­li­na­mas.

Be abe­jo, tai­sy­si­me ir pir­ mo­sios sche­mos trūku­mus. Pa­vyzd­žiui, reikėtų kre­di­ta­ vimą su­sie­ti ne su as­me­niu, o su bu­tu. Turėtų būti nu­ma­ ty­ta ir stab­dy­ti so­cia­linę pa­ ramą tiems, ku­rie at­si­sa­ko re­ no­vuo­tis. – Ar nu­ma­ty­ta, kokį vaid­ menį at­liks pri­va­tu­s vers­ las šio­je po­li­ti­ko­je? Ko ga­li tikė­tis vers­li­nin­kai? – Pri­va­tu­s vers­las da­ly­vaus re­ no­va­ci­jos pro­ce­se. Jiems pri­

klau­sys vi­si sta­ty­bos dar­bai. Šio pro­ce­so or­ga­ni­za­to­rius ir pi­ nigų ėmėjas bus sa­vi­val­dybės įmonė, ta­čiau ji kiek­vie­no­je sa­ vi­val­dybė­je pa­gal su­tartį ga­li su­tar­ti ir at­ras­ti vietą ad­mi­nist­ ruo­jan­čioms or­ga­ni­za­ci­joms – čia ga­li­mas bend­ra­dar­bia­vi­ mas. Taip pat pla­nuo­ja­me cent­ ra­li­zuo­tai pirk­ti ener­gi­nio efek­ ty­vu­mo di­di­ni­mo pro­jek­tus. Bend­ra­dar­bia­vi­mo su vers­lu ga­li­mybės pla­čios, ta­čiau įve­ si­me sau­gik­lių, pa­vyzd­žiui, dėl kai­nos ir kie­kių.

Žmonėms te­reikės pa­da­ry­ti du da­ ly­kus – su­tik­ti, kad būtų re­no­vuo­ja­ mas jų na­mas, ir iš lėšų sutaupytų už šilumą tam tikrą metų skaičių mokė­ti už atliktus darbus.

– Ar bus griež­ti­na­ma kom­ pen­sa­cijų už šil­dymą mokė­ji­mo tvar­ka? – Kaip minė­jau, taip. Yra pa­ reng­tas so­cia­linės pa­ra­mos per­žiūrė­ji­mo įsta­ty­mas. Žmo­ nės la­bai sun­kiai gy­ve­na, tad jiems tei­kia­me kom­pen­sa­ci­jas už šil­dymą ir karštą van­denį. Bet kai ku­rie mo­ka per pusę, o kar­tais net 70 pro­c. ma­žiau už ši­lumą nei likę gy­ven­to­jai ir sa­ko, kad jiems vis­kas ge­rai ir jie net ne­leis re­no­vuo­ti na­mo. Tad mes, vi­suo­menė, turė­tu­me pa­klaus­ti savęs ir jų – kodėl mes jums tu­ri­me mokė­ti? – Ka­da ga­li­ma tikė­tis pir­ mo­jo dau­gia­bu­čių re­no­va­ ci­jos šuo­lio? – Šuo­lis jau pra­si­dėjęs – stei­ gia­ma Būsto ener­gi­jos tau­py­ mo agentū­ra, su­rin­ko­me duo­ me­nis iš sa­vi­val­dy­bių. Net 59 sa­vi­val­dybės pa­teikė to­ kių ener­giš­kai nee­fek­ty­viau­ sių namų sąra­šus. Tai 1800 namų. Jei kalbė­tu­me apie tai, ka­ da kils pa­sto­liai prie namų, tai iki to lai­ko rei­kia pa­da­ry­ ti ener­ginį au­ditą, pa­reng­ti pro­jek­tus, ta­čiau pa­gal mūsų tu­rimą gra­fiką pla­nuo­ja­me, kad turė­tu­me būti pa­si­ruošę metų pa­bai­go­je.



energetika praeities klaidų pamokos

Ener­ge­ti­kos sri­ty­je ne­ga­li­ma blaš­ky­tis

Man­tas La­pins­kas

L

ie­tu­vos ener­ge­ti­kos kon­ sul­tantų aso­cia­ci­jos pre­ zi­den­tas dr. Val­das Lu­ko­še­ vi­čius ma­no, kad pa­grin­dinė už­duo­tis – žvelg­ti į Lie­tu­ vos ener­ge­tiką komp­lek­siš­kai ir ne­su­si­pai­nio­ti tarp įvai­rių pro­jektų, kaip tai nu­ti­ko bu­vu­ siai Vy­riau­sy­bei. – Kaip ver­ti­na­te pra­ėju­sių ke­le­rių metų Lie­tu­vos ener­ ge­ti­kos po­li­tiką? – žur­na­las „Vers­las. Ly­de­riai 2013“ pa­ klausė ener­ge­ti­kos eks­per­to dr. V.Lu­ko­še­vi­čiaus. – Ma­nau, daug bu­vo pri­pai­ nio­ta dėlio­jant prio­ri­te­tus, pa­ ren­gia­muo­sius pro­jektų dar­ bus. Rea­liai tai bu­vo tų senų­ jų pro­jektų, ku­rie bu­vo pra­dėti anks­čiau, tąsa. Tik su vie­nais pa­si­stūmėta dau­giau ar ma­ žiau, o ki­ti bu­vo vi­sai išar­dy­ti. – Kas nu­veik­ta ir kur bu­vo su­klys­ta ener­ge­ti­kos sri­ty­je? – Pra­na­šu­mai: bu­vo stip­riai pa­stūmėtas jung­ties į Šve­ diją pro­jek­tas, su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų (SGD) ter­mi­ na­lo sta­ty­ba. Trūku­mai: esa­ mos elekt­rinės ir ši­lu­mos ūkis pa­lik­ti be dėme­sio ir rea­lių po­ky­čių – da­bar po­ky­čiai jau jun­ta­mi. – Ko­kie ener­ge­ti­niai iššū­ kiai da­bar lau­kia Lie­tu­vos? Jūsų nuo­mo­ne, koks Vi­sa­ gi­no ato­minės elekt­rinės, Klaipė­dos SGD ter­mi­na­ lo, skalūnų dujų, bio­ku­ro ir

kitų al­ter­na­ty­vių ener­gi­jos šal­ti­nių pra­monės li­ki­mas? – Ne­reiktų vėl elg­tis taip, kaip elgė­si se­no­ji vald­žia, blaš­ky­tis tarp šių pro­jektų ir kaip gelbė­ ji­mo ra­to grieb­tis vie­no ar ki­ to. Yra komp­lek­si­nis ener­ge­ti­ kos ūkis, ku­ria­me rei­kia dirb­ ti vi­so­mis kryp­ti­mis. Ūkį rei­ kia in­teg­ruo­ti į bendrą sis­temą, nes gy­ve­ni­mas kei­čia­si ir šian­ dien ga­li at­ro­dy­ti vie­naip, o ry­ toj – ki­taip. Ma­nau, kad da­bar pir­miau­sia rei­kia stip­rin­ti ir už­baig­ti SGD ter­mi­na­lo sta­ty­ bas, bet kar­tu ne­ga­li­me nu­žu­ dy­ti at­si­nau­ji­nan­čių išteklių ener­ge­ti­kos. Ko ge­ro, jau girdė­ jo­te prem­je­ro Al­gir­do But­ke­ vi­čiaus kal­bas apie dujų jung­ ties su Len­ki­ja stip­ri­nimą. Dėl šios jung­ties būtų ga­li­ma ge­ riau pa­nau­do­ti SGD ter­mi­nalą ir ne­reiktų nau­do­ti per­tek­li­nio dujų kie­kio pa­tiems. Taip pat in­teg­ra­ci­ja į „Nord Pool“ elekt­ros tink­lus per Šve­ diją mums leistų at­ski­rais lai­ ko­tar­piais turė­ti daug ga­li­my­ bių pirk­ti ir par­duo­ti elekt­ros

ener­giją. Taip išspręs­tu­me ap­ si­rūpi­ni­mo elekt­ra klau­simą. – Ką re­ko­men­duo­tumė­te da­bar­ti­nei vald­žiai ir ko­kių skaus­min­giau­sių taškų ma­ to­te? – Mūsų pa­čių klai­dos – dėl sau­ lės ener­ge­ti­kos, ku­ri bus tik­ rai skaus­min­ga ir daug kai­nuos elekt­ros var­to­to­jams. Reiktų iš­ tai­sy­ti šią klaidą ir viską su­dėlio­ ti į sa­vo vie­tas, op­ti­mi­zuo­ti ir nuo­sek­liai ei­nant vi­so­mis kryp­ ti­mis ras­ti ge­riau­sią sce­na­rijų. Toks, ma­nau, būtų šios Vy­riau­ sybės pa­grin­di­nis už­da­vi­nys. – Ko­kia jūsų ener­ge­ti­kos vi­zi­ja? Ko­kioms sri­tims skir­tumė­te prio­ri­te­tus? – Kal­bant apie elekt­ros ūkį, pir­miau­sia rei­kia su­si­dėlio­ti prio­ri­te­tus ir nu­spręsti, ką da­ ry­ti su esa­mo­mis elekt­rinė­mis, nes si­tua­ci­ja dėl jų da­bar neaiš­ ki, jos pa­ki­bu­sios ore. Kau­no, Vil­niaus ter­mo­fi­ka­cinės elekt­ rinės yra ne­rei­ka­lin­gos ši­lu­mos ūkiui, tik elekt­ros ūkiui. Ži­nia,

Padė­tis: pa­sak ener­ge­ti­kos eks­per­to dr. V.Lu­ko­še­vi­čiaus, nors ir yra rimtų iššū­kių, Lie­tu­vos ener­ge­ti­ ko­je ma­ty­ti ir tei­gimų po­stūmių.

artė­ja 2015–2016 m. ES di­rek­ tyvų įgy­ven­di­ni­mo lai­ko­tar­pis ir ten pa­jamų elekt­rinėms ne­ skir­ta – jos liks merdė­ti. Šiai pro­ble­mai rei­kia greitų ir ra­ cio­na­lių spren­dimų – tai lie­čia ir Elektrėnų elekt­rinę. Taip pat reiktų su­dėlio­ti bio­ko­ge­ne­ra­ci­nių ir vėjo jėgai­ nių plėtros stra­te­giją, šios ga­ lėtų tap­ti did­žiau­siu nuo­sa­vu jėgai­nių par­ku. Ją įgy­ven­di­ nant ly­giag­re­čiai reikėtų stip­ rin­ti jung­tis su Len­ki­ja bei Šve­di­ja tam, kad būtų ga­li­ma da­ly­vau­ti pla­čio­je tarp­tau­ tinė­je rin­ko­je ir kon­ku­ren­cin­ gai pre­kiau­ti elekt­ros ener­gi­ja. Be abe­jo, reikėtų pa­si­nau­do­ti sa­vo, kaip tran­zi­to ša­lies, pra­ na­šu­mais – tai jau būtų ki­tas eta­pas. Tik po jo būtų ga­li­ma kalbė­ti apie ato­minę elekt­rinę ir ki­tus to­li­mus bei il­ga­lai­kius pro­jek­tus. – Ki­tas ener­ge­ti­kos po­li­ti­ kos as­pek­tas – ener­gi­jos tau­ py­mas. Nau­jo­ji Vy­riau­sybė jau pa­teikė sa­vo re­no­va­ci­jos at­gai­vi­ni­mo pro­jektą. Kaip ver­ti­na­te šias pa­stan­gas? – Tei­gia­mai ver­ti­nu norą ir pa­stan­gas keis­ti pa­čią sis­ temą iš esmės. Bu­vu­si sis­te­ ma ne­veikė, ne­davė re­zul­tatų. Rei­kia ko nors nau­ja šio­je sri­ty­je ir aki­vaiz­du, kad re­ no­va­ci­jos stra­te­gi­jo­je ap­tar­ tos ne vi­sos de­talės. Svar­bu, kad at­si­rastų nau­jas po­žiū­ ris ir būtų at­ras­tas me­cha­niz­ mas, ku­ris iš­ju­dintų šį pro­ cesą. Kas bu­vo iki šiol, bu­vo ap­gailė­ti­na.

Ūkį rei­kia in­teg­ruo­ti į bendrą sis­temą, nes gy­ve­ni­mas kei­čia­si ir šian­dien ga­li at­ro­dy­ti vie­naip, o ry­toj – ki­taip. 26


„Ne­ga­li vis­ko ži­no­ti. Nes­var­bu, koks esi pro­tin­gas, koks vi­sa­pu­siš­kas ta­vo iš­si­la­vi­ni­mas, ko­kia pla­ti ta­vo pa­tir­tis, tie­siog ne­įma­no­ma įgy­ti vi­sos iš­min­ties, rei­ka­lin­gos, kad ta­vo vers­las klestėtų.“

Do­nal­das Trum­pas, JAV vers­lo mag­na­tas

Skalūnų dujų re­ vo­liu­ci­ja Jung­ tinė­se Vals­ti­jo­ se kei­čia pa­sau­ lio ener­ge­ti­kos žemė­lapį ir po ke­le­to de­šimt­me­ čių JAV ga­li tap­ti did­žiau­sia dujų ga­min­to­ja pa­sau­ly­je.

„Gazp­rom“ agonija prasideda? „Metų pra­laimė­to­jas“

Ru­si­jos ener­ge­ti­kos gi­gantė „Gazp­rom“ ig­no­ruo­ja to­kias pro­gno­zes ir ne­tu­ri il­ga­laikės stra­te­gi­jos, o tai, anot Mo­der­ nio­sios Ru­si­jos ins­ti­tu­to ana­ li­tikės Ol­gos Chvos­tu­no­vos, atei­ty­je gre­sia di­de­liais ne­ma­ lo­nu­mais tiek pa­čiai bend­ro­ vei, tiek vi­sai vals­ty­bei. Kad ir kiek kri­ti­kuo­ja­ma, „Gazp­rom“ tebė­ra did­žiau­sia pa­sau­lio bend­rovė pa­gal dujų at­sar­gas, pir­mau­ja pa­gal gryną­ jį pelną, o jos va­do­vas Alek­se­ jus Mi­le­ris įtrauk­tas į Har­var­ do vers­lo ap­žval­gos 100 efek­ty­ viau­sių va­dy­bi­ninkų sąrašą. Bet 2012-ai­siais ėmė ryškė­ ti mo­no­po­li­ninkės vi­daus pro­ble­mos. Au­to­ri­te­tin­ga Ru­ si­jos naf­tos ir dujų pra­monės kon­sul­ta­cijų bend­rovė „Ru­se­ ner­gy“ sa­vo ata­skai­to­je kon­ cerną „Gazp­rom“ api­būdi­ no kaip Metų pra­laimė­toją, Dujų te­ro­ristą ir pan. Metų ne­sėkmės ti­tu­las bend­ro­vei skir­tas už žlu­gusį Štok­ma­no dujų tel­ki­nio pro­jektą, Metų nu­vy­li­mo – už tai, kad ji pra­ dėjo sta­ty­ti „Pietų srau­to“ du­

jo­tiekį ne­su­lau­ku­si visų rei­ kiamų lei­dimų bei pa­klau­sos Eu­ro­po­je sta­bi­li­za­ci­jos.

ne­no­ri girdė­ti

Ru­siškų dujų pa­klau­sa ES sun­ kiai at­si­gau­na dėl įvai­rių prie­ žas­čių, vie­na jų – skalūnų dujų re­vo­liu­ci­ja Jung­tinė­se Vals­ti­jo­ se. Nors apie mil­ži­niš­kas skalū­ nų dujų at­sar­gas bu­vo ži­no­ma dar XIX a., jų ga­vy­ba anks­čiau ne­bu­vo lai­ko­ma pel­nin­ga. Padė­ tis pa­si­keitė, kai dujų kai­na pa­ ki­lo ga­na aukš­tai ir at­si­ra­do ati­ tin­ka­mos hid­rau­li­nio plėšy­mo bei ho­ri­zon­ta­laus gręži­mo tech­ no­lo­gi­jos. Dėl skalūnų dujų re­ vo­liu­ci­jos ame­ri­kie­tiš­kos du­jos vie­tos rin­ko­se šian­dien yra pi­ gesnės nei du­jos Ru­si­jo­je. Bet „Gazp­rom“ va­do­vai skalūnų dujų re­vo­liu­ciją va­di­ na mi­tu. A.Mi­le­ris teigė, kad tai vi­so la­bo vie­tinės reikšmės iš­tek­liai, ku­rie ga­li pa­ten­kin­ti ne­bent tra­di­ci­nių dujų trūku­ mą re­gio­ninė­se rin­ko­se. „Jei­gu mėgsta­te žąsų ke­ penė­lių pa­štetą, tai juk ne­ reiš­kia, kad jums ne­be­reikės keps­nių“, – 2010 m. per Eu­ro­

pos vers­lo kong­resą Ka­nuo­se pa­reiškė „Gazp­rom“ va­do­vas.

Mo­der­nio­sios Ru­si­jos ins­ti­tu­ to ana­li­tikė O.Chvos­tu­no­va.

Lai­ko­si se­nos stra­te­gi­jos

Už klai­das mokės gy­ven­to­jai

Ki­to­je kal­bo­je 2011-ai­siais A.Mi­le­ris to­liau įro­dinė­jo sa­ vo ir va­di­no skalūnų du­jas ge­ rai su­pla­nuo­ta pro­pa­gan­da, nors tuo­met jau bu­vo ži­no­ mi sta­tis­ti­niai duo­me­nys, kad skalūnų dujų ga­my­ba Eu­ro­ po­je išau­go iki 138 mlrd. ku­bi­ nių metrų per me­tus. Nors „Gaz­prom“ to­liau lai­ ko­si tos pa­čios eks­por­to stra­ te­gi­jos, 2012 m. ati­da­riu­si ant­rą du­jo­tie­kio „Nord Stre­ am“ vamzdį, bend­rovė pra­bi­ lo apie tre­čią ir ket­virtą, ku­rie galėtų būti nu­ties­ti atei­ty­je. „Kai pa­sau­lio dujų kai­nos au­ga, „Gazp­rom“ jau­čia­si lai­ min­ga. Bet šian­dien, pa­si­kei­ tus tarp­tau­ti­nei ap­lin­kai, ėmė ryškė­ti bend­rovės vi­daus pro­ ble­mos: stra­te­ginės va­do­va­vi­ mo klai­dos, ag­re­sy­vi rin­ko­da­ ros po­li­ti­ka, aukš­tas biu­rok­ ra­ti­jos bei ko­rup­ci­jos ly­gis ir men­kos per­spek­ty­vos klestė­ ti il­guo­ju lai­ko­tar­piu“, – dėstė

Eks­pertė taip pat pri­minė, kad 2013 m. lie­pos 1 d. dujų kai­na Ru­si­jos vi­daus rin­ko­je pa­didės 15 pro­c. Iki 2014 m. „Gazp­rom“ pla­na­vo su­vie­no­din­ti eks­por­ to ir vi­daus rin­kos dujų kai­nas. To­kiu at­ve­ju du­jos Ru­si­jos var­ to­to­jams pa­brangtų pust­re­čio kar­to. Toks šuo­lis pa­di­dintų so­cia­linę įtampą ša­ly­je. „Vi­si šie veiks­niai ga­li su­ kel­ti „Gazp­rom“ di­de­lių pro­ blemų. At­siž­vel­giant į tai, kad bend­rovė at­ne­ša penk­ta­dalį Ru­si­jos fe­de­ra­li­nio biud­že­to pa­jamų, „Gazp­rom“ des­ta­bi­ li­za­ci­ja ke­lia grėsmę vi­sai vi­ suo­me­nei. Jei­gu „Gazp­rom“ ne­pradės ko­re­guo­ti il­ga­laikės stra­te­gi­jos ir keis­ti san­ty­kių su par­tne­riais ES bei Nep­rik­ lau­somų vals­ty­bių san­drau­ go­je mo­de­lio, Ru­si­jos pi­lie­ čiams ne­tru­kus teks mokė­ ti už bend­rovės klai­das“, – re­ ziu­ma­vo O.Chvos­tu­no­va. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

27


pramonė Eko­n o­m i­n is sunk­m e­tis iš­m okė ne­bi­j o­t i naujų audrų

Pra­mo­ni­nin­kai ir džiau­gia­si,

Lie­tu­vos pra­monės įmonės per­nai pa­ju­to aki­vaizdų pa­sau­lio rin­kos at­si­ga­vimą – jos pro­duk­ci­jos eks­por­tas įspūdin­gai au­go. Ti­ki­ma­si gerų re­zul­tatų ir šie­met, tik pra­mo­ni­nin­kams ne­rimą ke­lia didė­jan­čios ža­liavų kai­nos bei dar­bo jėgos trūku­mas.

Sau­lius Tvir­bu­tas

Džiu­gi­nan­tys re­zul­ta­tai

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, per­nai ša­lies pra­ monės įmonės pa­ga­mi­no pro­ duk­ci­jos, ku­rios vertė siekė 61,8 mlrd. litų. Tai 9 pro­c. dau­ giau nei už­per­nai, 12 pro­c. dau­ giau nei per iki krizės bu­vu­sį pa­ki­limą 2008 m. ir tri­gu­bai dau­giau nei prie­š de­šimt­metį. Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nansų de­par­ta­men­to ana­ li­ti­kas Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­ nas pri­minė, kad šie re­zul­ta­ tai la­bai svarbūs vi­sos ša­lies eko­no­mi­kai. „Jos au­gi­mas tie­sio­giai pri­klau­so nuo eks­ por­to apim­ties. 83 pro­c. eks­ por­tuo­jamų pre­kių su­da­ro pra­monės įmo­nių ga­mi­niai“, – teigė ana­li­ti­kas. Eks­por­tas svar­bus ir pra­monės įmo­nių ge­ro­vei, nes net 70 pro­c. Lie­ tu­vo­je pa­ga­mintų pre­kių iš­ve­ ža­ma sve­tur.

Nulėmė Rytų at­si­ga­vi­mas

Nors į ES eks­por­tuo­ja­me 62 pro­c. pro­duk­ci­jos, did­žiau­ sią įtaką eks­por­to plėtrai per­ nai turė­jo Bal­ti­jos ir Nep­rik­ lau­somų vals­ty­bių san­drau­ 28

61,8

mlrd. litų

vertės pro­duk­ci­jos per­nai pa­ga­mi­no pra­monės įmonės. gos (NVS) ša­lių eko­no­mi­kos au­gi­mas. „Ru­si­jo­je, kur mūsų ša­lies pra­monės pro­duk­ci­ jos par­da­vi­mas išau­go net 32 pro­c., pra­monės ga­my­ba mažė­jo, bet bu­vo ma­žas ne­ dar­bas, didė­jo kre­di­ta­vi­mas, o kar­tu su juo ir var­to­ji­mas, maž­me­ninės pre­ky­bos apim­ tis“, – aiš­ki­no A.Iz­go­ro­di­nas. NVS ša­lims ten­ka 30 pro­c. vi­ so ša­lies pra­monės eks­por­to – 7 pro­c. dau­giau nei 2009-ai­siais. Lie­tu­vos me­ta­lo ga­mi­niai ir įren­gi­niai su­darė 32 pro­c. į NVS eks­por­tuo­jamų pre­kių, mais­tas – 23 pro­c., che­mi­jos pra­monės ga­mi­niai – 12 pro­c. Šių lie­tu­ viškų ga­mi­nių par­da­vi­mas NVS per­nai au­go treč­da­liu. Sun­kiau Ry­tuo­se sekė­si teks­tilės įmonėms, jos par­da­

vimą ten pa­di­di­no 7,5 pro­c. „Teks­tilės pra­mo­nei plėsti eks­portą trukdė muitų po­li­ti­ ka, san­dėlių Ru­si­jo­je sto­ka“, – ma­no A.Iz­go­ro­di­nas. Daug ge­riau teks­ti­li­nin­kams sekė­si Bal­ti­jos ša­ly­se. Ten jų eks­por­to apim­tis au­go 17 pro­c. ir ma­žai at­si­li­ko nuo mais­to bei me­ta­lo įren­gi­nių ga­min­tojų, ku­rių plėtra bu­vo po 20 pro­c.

Esa­me lanks­tes­ni

Eu­ro zo­nos pro­blemų nu­ka­ muo­tos ES ša­lys bu­vo ne to­ kios im­lios nau­joms prekėms, todėl ir Lie­tu­vos pra­monės ga­mi­nių par­da­vi­mas šio­je rin­ ko­je ne­ga­li pa­si­gir­ti di­de­liais skai­čiais. Ta­čiau dau­gu­mos pra­monės šakų bend­rovės ir ten su­gebė­jo pa­di­din­ti eks­ por­to apimtį. Mais­to ga­mi­nių eks­por­tas au­go 15 pro­c., che­ mi­jos – 8,5 pro­c., teks­tilės – 5 pro­c., me­talų ir įren­gi­nių – 3 pro­c. Tu­rint ome­ny­je, kad dau­ge­lis ES vals­ty­bių iš­gy­ve­na re­ce­siją, tai ne­blo­gas ro­dik­lis. Pa­sak A.Iz­go­ro­di­no, ne­blo­ gus Lie­tu­vos ga­min­tojų re­zul­ ta­tus ES rin­ko­je lėmė įmo­nių lanks­tu­mas. „Pas mus nėra la­ bai stam­bių pra­monės įmo­nių, do­mi­nuo­ja vi­du­ti­nio dyd­žio bend­rovės. O tai leid­žia leng­ viau pri­si­tai­ky­ti prie klientų

PRA


„Kai­na yra tai, ką tu mo­ki. Vertė yra tai, ką tu gau­ni. Ne­tu­ri reikšmės, ar mes kal­ba­me apie ak­ci­jas, ar apie ko­ji­nes. Aš mėgstu pirk­ti ko­ky­bišką prekę tuo me­tu, kai ji ne­pa­kan­ka­mai įver­tin­ta.“

ir šiek tiek ne­ri­mau­ja

A MONĖ

po­rei­kių: jei pa­klau­sa kren­ta, ga­mi­na­ma ma­žiau, o jei didė­ ja, gre­tai pa­si­ūlo­mas di­des­nis kie­kis. O di­de­lių ša­lių stam­ bio­sios bend­rovės la­bai pri­ klau­so nuo mas­to eko­no­mi­jos – jos ne­ga­li stai­ga su­ma­žin­ti ga­my­bos be di­de­lių nuo­sto­ lių“, – aiš­ki­no ana­li­ti­kas. Be to, Lie­tu­va dau­giau­ sia eks­por­tuo­ja į Vo­kie­tiją, Prancū­ziją, Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bes. O šios ša­lys ma­ žiau­siai nu­kentė­jo nuo eu­ ro va­liu­tos krizės, jų eko­no­ mi­ka li­ko sta­bi­li, todėl ne taip smar­kiai smu­ko ir var­to­ji­mas. Eko­no­mis­tas Ri­man­tas Rudz­kis pri­dūrė, kad pra­mo­ ni­nin­kai ge­rai iš­mo­ko krizės pa­mo­kas ir grei­tai pri­si­taikė prie naujų ap­lin­ky­bių. „Mūsų įmonės daug pa­siekė ieš­ko­da­ mos naujų par­tne­rių, op­ti­mi­ zuo­da­mos ga­mybą, todėl grei­ tai at­si­ga­vo po krizės“, – sakė R.Rudz­kis.

Op­ti­mis­ti­niai lūkes­čiai

R.Rudz­kis ma­no, jog šie­met kol kas nėra ženklų, kad pra­ monės si­tua­ci­ja ga­li blogė­ti. „Išaugęs eks­por­tas į Rytų rin­ kas grei­čiau­siai ir to­liau iš­ liks“, – teigė eks­per­tas. Ki­ta ver­tus, anot A.Iz­g o­ ro­di­no, Ru­si­ja šie­met lin­ku­ si ma­žin­ti vals­tybės iš­lai­ das. „Per­nai ji dos­niai di­di­ no biud­že­ti­nių dar­buo­tojų at­ly­gi­ni­mus, ska­ti­no gy­ven­ tojų kre­di­ta­vimą, ta­čiau šie­ met vald­žia nu­sprendė lai­ ky­tis fi­nan­siš­kai nuo­sai­ kesnės po­li­ti­kos. Dėl to, tikė­ti­na, var­to­ji­mo mas­tas taip pat mažės, o tai at­si­ lieps ir mūsų eks­por­tui“, – kalbė­jo ana­li­ti­kas.

War­re­nas Buf­fet­tas, vienas turtingiausių žmonių pasaulyje

Abu eko­no­mis­tai pa­ste­bi, kad Ru­si­jos eko­no­mi­ka la­bai pri­klau­so­ma nuo naf­tos kai­ nų. Todėl ir Lie­tu­vos eks­por­ to apim­tis į šią šalį iš da­lies pri­klau­so nuo si­tua­ci­jos pa­ sau­lio ža­liavų rin­ko­je. Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kai op­ ti­mis­tiš­kai žvel­gia į ES rinką. Ti­ki­ma­si, kad si­tua­ci­ja jo­je šie­ met jau ne­bus to­kia įtemp­ta, ban­kai pla­čiau at­vers kre­ditų kap­šus. „Eu­ro zo­no­je įsi­vy­rau­ja tei­gia­mi lūkes­čiai, o ant­rą pus­ metį ti­ki­ma­si ne­di­de­lio au­gi­mo. Taip pat ma­žiau verž­tis dir­žus po įgy­ven­dintų re­formų teks Pietų Eu­ro­pos vals­tybėms“, – var­di­jo A.Iz­go­ro­di­nas. Ša­lies pra­mo­ni­nin­kams nau­din­gas bus ir tikė­ti­nas to­ les­nis Ki­ni­jos eko­no­mi­kos au­ gi­mas. „Tai pa­ska­tins Vo­kie­ti­ jos eks­portą. O ši ša­lis yra vi­ sos eu­ro zo­nos eko­no­mi­kos lo­ ko­mo­ty­vas“, – aiš­ki­no ana­li­ti­ kas (plačiau apie pa­sau­lio eko­ no­mi­kos pro­gno­zes skai­ty­ki­te straipsnyje „Pa­sau­linės krizės pa­bai­ga ati­de­da­ma“).

Te­be­lie­ka daug rūpes­čių

Be džiu­gių nau­jienų, pro­gno­zių, ša­lies pra­mo­nei ten­ka gal­vo­ti ir apie lau­kian­čius neiš­ven­gia­mus iššū­kius. Skaud­žiau­siai pra­mo­ni­nin­ kams šie­met at­si­lieps 3 cen­ tais už ki­lo­vat­va­landę pa­ bran­gu­si elekt­ra ir 12 centų už litrą pa­brangęs dy­ze­li­nas. Lie­tu­vo­je elekt­ros ener­gi­ jos kai­na pra­mo­nei da­bar yra did­žiau­sia per visą is­to­riją, ji sep­tin­ta pa­gal dydį vi­so­je ES ir aukš­čiau­sia Bal­ti­jos ša­ly­se. Ma­ža to, nuo kai­mynų at­si­lie­ ka­me ir pa­gal in­ves­ti­ ci­jas, pas mus di­desnė 29



pramonė Ekonominis sunkmetis išmokė nebijoti naujų audrų biu­rok­ra­tinė naš­ta or­ ga­ni­zuo­jant įmo­nių veiklą. R.Rudz­kis nu­rodė, kad atei­ ty­je įmo­nes vis la­biau slėgs kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jėgos trūku­mas. „Tai jau ir vald­žios rei­ka­las at­kreip­ti dėmesį į švie­ ti­mo sis­temą“, – įsi­ti­kinęs jis. A.Iz­go­ro­di­nas taip pat ak­ cen­ta­vo, kad spe­cia­listų trūku­mas grei­tai ga­li tap­ ti rim­tu stabd­žiu pra­monės, o tai reiš­kia – ir vi­sos eko­no­ mi­kos, plėtrai. „Per­nai net 17 tūkst. moks­lei­vių rin­ko­si vals­ ty­binį is­to­ri­jos eg­za­miną, ku­ ris rei­ka­lin­gas teisės ir ki­ tiems so­cia­li­niams moks­lams, o che­mija, fi­zika, in­for­ma­ci­ nės tech­no­lo­gi­jos, ku­rios ro­ do, kad jau­nuo­lis to­les­nes stu­ di­jas sies su in­ži­ne­ri­ja, tech­ no­lo­gi­jo­mis, su­do­mi­no vos 4,5 tūkst. mo­ki­nių“, – skai­ čius var­di­jo ana­li­ti­kas (pla­ čiau apie galimas švietimo sis­ temos permainas skaitykite straipsnyje „B.Vėsaitė: Pramonei reikia agresyvumo“).

Didė­ja sąnau­dos

Ana­li­ti­kai taip pat pa­ste­bi, kad so­cia­linės pa­ra­mos sis­te­ ma vis dar ne­ska­ti­na ieš­ko­ ti dar­bo, bet rink­tis leng­va­tas, pa­šal­pas. An­tai per­nai pra­ monės įmonė­se dar­bo vietų pa­si­ūla pa­didė­jo 11 pro­c., bet užim­tu­mas jo­se au­go vos 4 pro­c., va­di­na­si, ne­ma­žai dar­ bo vietų vi­siš­kai ne­su­do­mi­no be­dar­bių. Pra­mo­nei teks pra­ry­ti ir kar­čią mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­ mo pa­di­di­ni­mo pi­liulę. Mi­ni­ ma­li al­ga pa­ki­lo 25 pro­c., bet ga­my­bos apim­tis per me­tus paau­go tik 9,2 pro­c. Pra­mo­ni­

bar­tinės pra­monės ša­kos dar il­gai bus svar­bios ša­lies eko­no­ mi­kai. „An­tai Kau­ne pra­monės įmonė­se dar­buo­ja­si apie 50 tūkst. žmo­nių – apie ket­vir­ta­ dalį visų dir­ban­čių. Ži­no­ma, tai ne­pri­lygs­ta so­viet­me­čio mas­ tui, kai pra­monės da­lis mies­ to eko­no­mi­ko­je bu­vo ko­ne de­ šimt kartų di­desnė. Ta­čiau rei­ kia pa­stebė­ti, kad ta­da bu­vo silp­nas pa­slaugų sek­to­rius, o šiais lai­kais jis iš­siplėtė iki 25 pro­c.“, – sakė B.Že­mai­tis. Jo duo­me­ni­mis, da­bar pra­monė­ je dir­ban­tys spe­cia­lis­tai gau­ na apie 2800–3000 litų at­ly­gi­ nimą neats­kai­čius mo­kes­čių.

Būti­na di­din­ti na­šumą

Užsigrūdino: Lietuvos įmonės atlaikė sovietinės sistemos griūtį, 1998 m. Rusijos krizę ir pasaulinį ekonomikos sunkmetį.

ninkų nuo­mo­ne, dėl to­kio ne­ men­ko mi­ni­ma­laus dar­bo už­ mo­kes­čio pa­di­di­ni­mo išaugs dar­bo už­mo­kes­čio ir bend­ros ga­my­bos sąnau­dos. Da­lis išau­gu­sių sąnaudų neiš­ven­gia­mai bus per­kel­ ta ant var­to­tojų pe­čių. Be to, sie­kiant iš­lai­ky­ti eko­no­minę mo­ty­va­ciją dirb­ti, at­ly­gi­ni­mai turės didė­ti ne tik ma­žiau­ sios kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­ jams, bet ir li­ku­siai dar­bo jė­ gai. „Dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ ni­mas Lie­tu­vo­je la­bai di­de­ lis, mo­kes­čiams ten­ka net 70 pro­c. dar­bo už­mo­kes­čio, todėl di­din­ti at­ly­gi­ni­mus įmonėms sun­ku“, – sakė A.Iz­go­ro­di­nas. Dar­bo san­ty­kiai, pra­mo­ni­ ninkų nuo­mo­ne, taip pat ne­ lankstūs ir lai­ko­mi griež­čiau­ siai reg­la­men­tuo­tais Bal­ti­jos ša­ly­se.

Tra­di­cinė pra­monė ginklų ne­su­de­da

Kau­no pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų pre­zi­den­tas Ben­ ja­mi­nas Že­mai­tis ko­men­tuo­ da­mas pra­ėju­sių metų pra­ mo­ni­ninkų re­zul­ta­tus ak­ cen­ta­vo tra­di­cinės pra­monės stip­rybę. „Nors daug kal­ba­ ma apie aukštą­sias tech­no­lo­ gi­jas, rei­kia gerb­ti ir puo­selė­ ti tai, ką iš tikrųjų tu­ri­me. Tos įmonės, ku­rios at­laikė so­vie­ tinės sis­te­mos griūtį, 1998 m. Ru­si­jos krizę ir ne­se­niai siau­ tu­sią pa­sau­linę fi­nansų kri­ zę, ma­nau, gy­vuos dar il­gai“, – įsi­ti­kinęs B.Že­mai­tis. Jis kaip pa­vyzdį nu­rodė ir ne kar­ tą lai­dotą teks­tilės pra­monę, ku­ri ne tik ne­žlu­go, nors to­ kios pro­gnozės ją lydė­jo daug metų, bet ir ro­do ge­rus ro­dik­ lius. B.Že­mai­tis ma­no, kad da­

B.Že­mai­čio nuo­mo­ne, pra­mo­ nei teks dar daug in­ves­tuo­ti į įren­gi­nius sie­kiant kon­ku­ruo­ ti su kitų ša­lių įmonė­mis. „Tai įmonės ir da­ro, tie­sa, jau ne ES pa­ra­mos lėšo­mis, o sa­vo jėgo­ mis, gal dėl to tos in­ves­ti­ci­jos ne to­kios įspūdin­gos kaip prie­š ke­le­rius me­tus. Ta­čiau in­ves­ ti­ci­jos dar il­gai bus la­bai svar­ bios“, – tvir­ti­no B.Že­mai­tis. Jo duo­me­ni­mis, Va­ka­ruo­ se pro­por­cin­gai pa­da­li­jus visą vi­du­tinės įmonės su­kauptą ir val­domą ka­pi­talą dar­buo­to­ jams, vie­nam as­me­niui būtų pa­skir­ta vi­du­ti­niš­kai 300 tūkst. eurų vertės tur­to. Lie­tu­ vo­je šis ro­dik­lis siektų 85 tūkst. eurų. „Tai ir pa­ro­do, ko­kia plėtros erdvė dar mūsų lau­ kia. Taip pat tai yra ir at­sa­ky­ mas, kodėl Va­karų pra­monė mus len­kia na­šu­mu, – mo­der­ nių įren­gi­nių, tech­no­lo­gijų su­kau­pu­si įmonė ga­li daug už­dirb­ti įdėda­ma ma­žiau pa­ stangų“, – aiš­ki­no B.Že­mai­tis.

Mo­der­nių įren­gi­nių, tech­no­lo­gijų su­kau­pu­si įmonė ga­li daug už­dirb­ti įdėda­ma ma­žiau pa­stangų. 31


pramonė Svar­b iau­sia – gebė­j i­m as dieg­t i nau­j au­sias tech­n o­l o­g i­j as

B.Vėsaitė: pra­mo­nei rei­kia ag­re­sy­vu­mo Sau­lius Tvir­bu­tas

Ū

kio ministrė Birutė Vėsaitė neskuba dalyti nepamatuotų pažadų, tačiau pripažįsta, kad problemų yra. Jų sprendimas priklauso tiek nuo Vyriausybės, tiek nuo paties verslo, o svarbiausia – nuo abipusio bendradarbiavimo. Būtent tam ir kuriama Inovatyvios ekonomikos taryba.

– Pra­mo­ni­nin­kai kaip vie­ ną grėsmių atei­ty­je įvar­di­ ja dar­bo jėgos trūkumą. Ar Vy­riau­sybė ke­ti­na kaip nors keis­ti švie­ti­mo sis­temą, gal ki­taip pa­skirs­ty­ti stu­dentų krep­še­lius, kad dau­giau jau­ ni­mo būtų nu­krei­pia­ma į tiks­liuo­sius, tech­no­lo­gijų, moks­lus? – žur­na­las „Vers­las. Ly­de­riai 2013“ pa­klausė ūkio mi­nistrės B.Vėsaitės. – Ma­no nuo­mo­ne, derėtų la­ biau at­si­žvelg­ti į dar­bo rin­kos po­rei­kius ir si­tua­ciją ūky­je. Lie­ tu­vos darb­da­viai kal­ba, kad šian­dienė švie­ti­mo sis­te­ma nea­ ti­tin­ka vers­lo po­rei­kių. Da­bar ša­ly­je yra struktū­ri­nis ne­dar­ bas. Jis di­de­lis, ta­čiau trūksta kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jėgos. Struktū­ri­nio ne­dar­bo pro­ble­ ma tu­ri būti sprend­žia­ma tiek tai­kant na­cio­na­li­nes prie­mo­nes, tiek ir pri­si­de­dant prie ES mas­tu vyk­domų pro­gramų. Pa­vyzd­žiui, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų (IT) sek­to­rius ES kas­met pa­si­ūlo dau­giau kaip 100 tūkst. dar­bo vietų, ta­čiau kva­li­fi­kuotų šios sri­ties spe­cia­listų skai­čius au­ga lėčiau nei šių spe­cia­listų po­rei­kis dar­bo rin­ko­je. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ ja ra­gi­na ak­ty­viau reng­ti šios sri­ 32

ties spe­cia­lis­tus ir taip spręsti di­ de­lio ne­dar­bo pro­blemą Eu­ro­po­ je, ypač tarp jau­ni­mo. Tu­ri­me ne tik ska­tin­ti įmo­nes, bet ir pla­nuo­ti Lie­tu­vos aukš­to­ sio­se mo­kyk­lo­se ren­giamų spe­ cia­listų srau­tus. VšĮ „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ duo­me­ni­mis, Lie­tu­ vo­je IT bend­rovės kas­met pa­ pil­do­mai įdar­bi­na apie 4 tūkst. šios sri­ties dar­buo­tojų. Pak­lau­ siau­sių sąra­še – pro­gra­muo­to­ jai, sis­temų ana­li­ti­kai, pro­jektų va­do­vai, tes­tuo­to­jai. Ki­ta ver­tus, ne­turė­tu­me ap­si­ ri­bo­ti vien IT sri­ti­mi. Siū­lau išs­ kir­ti bio­me­di­ci­nos, fi­zi­nių ir tech­ no­lo­gi­jos mokslų sri­tis, ku­rių fi­ nan­sa­vi­mas ne­turėtų būti ma­ ži­na­mas, at­si­žvel­giant į tai, kad Lie­tu­vo­je su­mažė­jo bend­ras abi­ tu­rientų skai­čius. Ar­ba fi­nan­sa­ vi­mo su­ma­ži­ni­mas šio­se sri­ty­se turėtų būti nuo­sai­kes­nis nei hu­ ma­ni­ta­ri­nių ir so­cia­li­nių mokslų sri­ty­se. Šiuo at­ve­ju, ma­nau, at­ėjo lai­kas to­bu­lin­ti tiks­li­nio stu­dijų fi­nan­sa­vi­mo tvarką, de­ri­nant ją prie darb­da­vių po­rei­kių. – Pra­monės įmo­nių va­do­ vai daž­nai ak­cen­tuo­ja, kad Lie­tu­vo­je griež­ti dar­bo san­ty­kiai. Jie norėtų li­be­ ra­les­nių. Ar pri­ta­ria­te pra­ mo­ni­ninkų sie­kiams? – Vo­kie­ti­jo­je dar­bo san­ty­kiai dar griež­čiau reg­la­men­tuo­ja­ mi nei Lie­tu­vo­je, ta­čiau tai ne­ truk­do šiai ša­liai būti ES eko­ no­mi­kos ly­de­re. Vis­gi Dar­bo ko­dek­sas turėtų būti per­žiūrė­tas ir at­nau­jin­tas, ta­čiau tai tu­ri būti at­lik­ta per­ žiū­rint visą sis­temą komp­lek­ siš­kai. Įgy­ven­di­nant še­šio­lik­to­ sios Vy­riau­sybės 2012–2016 m. pro­gra­mos prio­ri­te­ti­nių prie­

– Esant di­de­lei kon­ku­ren­ci­jai, įmonėms sėkmin­gai plėto­ti eks­ portą pa­dėtų įsit­rau­ki­mas į jau esan­čias pa­sau­linės vertės gran­ di­nes. Bend­ra­dar­biau­da­mos Lie­ tu­vos įmonės leng­viau pa­siektų ki­tas rin­kas. Rei­kia vyk­dy­ti ag­ re­sy­vią po­li­tiką ieš­kant tarp­tau­ ti­nių par­tne­rių ir iš­nau­do­jant klas­te­rius. Todėl tei­kia­ma pa­ra­ ma įmo­nių klas­te­ri­za­ci­jai ska­ tin­ti. Tik kon­ku­ren­cingų pre­ kių ir pa­slaugų ga­lin­tis pa­si­ūly­ti vers­las tu­ri ga­li­my­bių plėsti eks­ por­to rin­kas. Todėl įmo­nių pro­ duk­ci­jos eks­por­tas yra ska­ti­na­ mas ne­tie­sio­giai, tei­kia­ma pa­ra­ ma vers­lo plėtrai, įmonės ska­ti­ na­mos dieg­ti ino­va­ci­jas, at­nau­ jin­ti ga­my­bos pro­ce­sus bei tech­ no­lo­gi­jas ir taip kur­ti kon­ku­ren­ cin­gus pro­duk­tus bei pa­slau­gas.

Po­žiū­ris: ūkio mi­nistrė B.Vėsaitė įsi­ti­ki­nu­si, kad rei­kia ne tik ska­tin­ti įmo­nes, bet ir pla­nuo­ti Lie­ tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ren­giamų spe­cia­ listų srau­tus.

mo­nių planą, Ūkio mi­nis­te­ri­jo­ je ku­ria­ma Ino­va­ty­vios eko­no­ mi­kos ta­ry­ba. Ino­va­ty­vios eko­no­mi­kos ta­ ry­bos tiks­las – už­tik­rin­ti vals­ tybės ins­ti­tu­cijų, vers­lo bei moks­lo vi­suo­menės efek­ty­ vesnį bend­ra­dar­bia­vimą, su­ da­ry­ti pa­lan­kią ap­linką die­ giant ino­va­ci­jas vers­le ir taip di­din­ti Lie­tu­vos ūkio kon­ku­ ren­cin­gumą bei ša­lies ge­rovę. – Kaip vals­tybė ga­li ska­tin­ ti pra­monės įmo­nių eks­ portą?

– Ko­kią ateitį pro­gno­zuo­ja­ te Lie­tu­vos pra­mo­nei, ku­ rios jos ša­kos per­spek­ty­ viau­sios? – At­siž­vel­giant į Lie­tu­vos ga­ li­my­bes, ma­nau, pa­slau­gos ir pra­monė turėtų su­da­ry­ti pro­ tingą ba­lansą Lie­tu­vos ūkio struktū­ro­je. Es­mi­nis veiks­nys, lem­sian­tis Lie­tu­vos kon­ku­ren­ cin­gu­mo ga­li­my­bes ir at­skirų pra­monės šakų sėkmę atei­ty­ je, – su­gebė­ji­mas dieg­ti nau­jau­ sias tech­no­lo­gi­jas vi­so­se pra­ monės sri­ty­se be išim­čių. Taip pat norė­čiau pa­brėžti, kad ša­lies iš­si­vys­ty­mo ly­gis tie­ sio­giai su­si­jęs su jos pa­žan­ ga ino­va­ty­vių spren­dimų sri­ty­ je. At­siž­velg­da­ma į tai lai­kau­ si nuo­monės, kad turė­da­ma ge­ riau­sią iš­vys­tytą IT inf­rast­ruktūrą Lie­tu­va galėtų tap­ti re­gio­ ni­niu aukštųjų tech­no­lo­gijų pa­ slaugų cent­ru.



transportas Lie­t u­v a ne­s i­r uo­š ia už­leis­t i til­to tarp Va­k arų ir Rytų po­z i­c ijų

Kro­vi­nių per­ve­ži­mo, kro­vi­mo ir san­dėlia­vi­mo pa­slau­gas tei­kian­čios Lie­tu­vos bend­rovės di­di­na ap­su­kas. Apie auk­so am­žių kalbė­ti dar anks­ti, ta­čiau pro­gnozės tei­kia vil­čių.

Kro­vi­nių ga­be­ni­mo sek­to­rius ko­pia į nau­jas viršū­nes Ta­das Šir­vins­kas

At­si­laikė ir vėl sto­ja­si

Prieš ke­letą metų kro­vi­ni­nio trans­por­ to bei lo­gis­ti­kos sek­to­riui ypač smogęs eko­no­mi­nis sunk­me­tis vi­sus šios rin­kos da­ly­vius nu­bloškė ke­le­rius me­tus at­gal ir su­traiškė ne vieną jo at­stovą. Ta­čiau iš­li­ku­sie­ji vėl tvir­tai sto­ja­si ant kojų, ne­pai­sy­da­mi krizės ne­no­ro pa­skubė­ ti trauk­tis ir iš Lie­tu­vos, ir iš ES. „Pa­gal kro­vi­nių apimtį, vertę ir nau­do­jamų au­ to­mo­bi­lių skai­čių su­grįžo­me į 2007-ųjų lygį. Per tuos me­tus išau­go ir dar­bo jė­ gos, ir de­galų kai­na, todėl dar ne­ga­li­me pa­si­gir­ti anuo­me­čiu pel­nin­gu­mu, ta­čiau šie­met per­ve­ži­mo apimtį ti­kimės dar la­ biau pa­di­din­ti“, – kalbė­jo Lie­tu­vos na­ cio­na­linės vežėjų au­to­mo­bi­liais aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Al­gi­man­tas Kond­ru­ se­vi­čius. Praė­jus ke­le­riems me­tams po pa­tir­ to smar­kaus per­vežtų kro­vi­nių skai­čiaus nuo­smu­kio at­si­ga­vo ir „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai“, naujų re­kordų sie­kia Klaipė­dos uos­tas, o lo­gis­ti­kos centrų san­dėliai pri­ krau­ti iki lubų. 34

Žval­go­si į Ry­tus

Ant kojų be­si­sto­jan­tys vežė­ jai au­to­mo­bi­liais per­nai vil­ kikų ir pusp­rie­ka­bių nu­pir­ko dau­giau nei pel­nin­gai­siais 2007 m. Did­žio­ji da­lis tech­ni­kos tra­di­ciš­kai pa­su­ko į Ry­tus. „Vis ste­bi­me pa­sau­ li­nes eko­no­mi­kos ten­den­ci­jas. ES dar neiš­si­gydė, o Rytų ša­lys (daž­niau­siai Bal­ ta­ru­si­ja, Ru­si­ja, Ka­zachs­ta­nas) yra mo­ bi­lesnė rin­ka, į ją ir orien­tuo­jamės. Prog­ no­zuo­ja­ma, jog au­gi­mas Ry­tuo­se lėtės, bet mes vis tiek ma­no­me, kad bent iš­lai­

35,24 mln. tonų

– tai 2012 m. fik­suo­tas kro­vos re­zul­ta­tas Klaipė­dos uos­te.

ky­si­me pra­ ėju­sių metų lygį, o gal ir paaug­si­me“, – svarstė A.Kond­ru­se­vi­čius. Ru­si­ja in­ves­tuo­ja, kad kuo dau­giau pa­ti galėtų pa­si­ga­min­ti ir ne­reikėtų nau­do­tis ki­ta­tau­čių vežėjų pa­slau­go­mis, į Ry­tus brau­ na­si lenkų vežėjų ar­mi­ja, o ir pa­tys Ru­si­ jos vežė­jai ge­ro­kai pa­si­stiebė, ta­čiau be lie­tu­vių Ry­tai neiš­si­ver­čia. „Ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nas už­darė sa­vo rin­ kas mūsų au­to­mo­bil­ve­žiams, nes la­bai pa­ kėlė mo­kes­čius au­to­mo­bi­liams, bet mūsų sunk­ve­ži­miai su šal­dy­tu­vais vi­sa­da turės dar­bo. Mes ne­ga­li­me kon­ku­ruo­ti kai­na,


„Būtent sie­kis ob­jek­ty­viai ver­tin­ti sa­ve pa­čius ir ap­lin­ ki­nius la­biau­siai ski­ria žmo­nes, ku­rie iš­nau­do­ja sa­vo po­ten­cialą, nuo visų li­ku­sių.“

vi­so tarp­tau­ti­nio ga­be­ni­mo sek­to­riu­ je įdar­bin­ta 26 tūkst. sunk­ve­ži­mių, de­ šim­tys tūkstan­čių vai­ruo­tojų.

Pra­ra­do dalį bal­ta­ru­siškų kro­vi­nių

bet lie­tu­viai la­bai ver­ ti­na­mi dėl sa­vo lanks­tu­ mo, su­gebė­ji­mo pri­si­tai­ky­ ti“, – Lie­tu­vos vežė­jus gyrė A.Kond­ru­se­vi­čius. Lie­tu­vos vežė­jai į Ry­tus skver­bia­si vis gi­liau. Per me­tus jau tūkstan­čiais skai­ čiuo­ja­mi rei­sai į Tad­ži­kis­taną, Uz­be­kis­ taną ar net Af­ga­nis­taną. Po­zi­ci­jos ne­pra­ ran­da­mos ir Va­ka­ruo­se. Lie­tu­va iš­lai­ko til­to tarp Va­karų ir Rytų vaid­menį. Pa­čio­je Lie­ tu­vo­je dar­buo­ja­si ma­žu­ma vežėjų. Mūsų ša­liai už­ten­ka 5 pro­c. da­bar tu­ri­mo vežėjų pa­jėgu­mo, vi­sa ki­ta da­lis plu­ša už­sie­ny­je. Iš

Kro­vi­nius iš Rytų ypač ver­ti­na ir „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, nes per­ ve­ža­mi vie­tos kro­vi­niai ne­su­da­ ro nė treč­da­lio visų per­ve­žamų trau­ki­niais. Dau­giau­sia per­ve­ ža­ma iš Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos. Per­nai pa­stebė­ta, kad iš Rytų va­žiuo­ja ma­ žiau va­gonų su trąšo­ mis ir me­ta­lais. Di­de­ liu smūgiu per­ve­ži­ mo sta­tis­ti­kai ta­po ir „Klaipė­dos naf­tos“ spren­di­mas iš­nuo­mo­ ti re­zer­vua­rus bend­ro­vei „Li­tas­co“. Todėl „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ pra­ra­do di­delę dalį bal­ta­ ru­siškų kro­vi­nių – apie 200 tūkst. tonų. Su­su­ma­vus per­nykš­čius re­zul­ta­tus paaiškė­jo, kad bend­ rovė trau­ki­niais per­vežė 5 pro­c. ma­žiau tonų kro­vi­nių nei už­per­ nai. Ta­čiau šie­met pla­nuo­ja­ma, kad jų srau­tas ne­be­mažės. „Sausį per­vežė­me 9 pro­c. dau­giau nei per pra­ėju­sių metų sausį, ta­čiau vie­nas mėnuo dar ne­pa­ro­do, ko­kie bus me­tai. Re­zul­ta­tai la­biau­siai pri­klau­sys ne nuo mūsų dar­bo ar Lie­tu­vos eko­no­mi­kos, o nuo tarp­tau­ti­ nių san­ty­kių, tarp­tau­tinės eko­no­minės pa­ dėties“, – aiš­ki­no „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ Kro­vi­nių ve­ži­mo di­rek­ci­jos Ko­mer­ci­jos de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius To­mas Ker­šis.

Trąšas at­sto­jo grūdai

2011 m. re­kor­dinę krovą (36,59 mln. tonų) fik­savęs Klaipė­dos uos­tas per­nai šio pa­sie­ki­mo ne­pa­kar­to­jo (2012 m. fik­ suo­tas ant­ras pa­gal dydį metų kro­vos re­

Ray Da­lio, JAV milijardierius

zul­ta­tas – 35,24 mln. tonų), ta­čiau šie­met vėl ke­ti­na kib­ti re­kor­dui į at­la­pus. Per­nai jo įveik­ti ne­pa­vy­ko dėl smar­kiai su­mažė­ju­sios trąšų pa­klau­sos, ta­čiau šį pra­ ra­dimą be­veik lik­vi­da­vo grūdų eks­por­tas – 2012 m. jų per uostą per­vež­ta re­kor­diš­kai daug, apie 1,9 mln. tonų. Vi­sas per­nykš­tis kvie­čių der­lius dar neiš­vež­tas, o trąšų po­rei­ kis vėl au­ga, tad Klaipė­dos uos­to va­do­vybė ti­ki­si, kad šie me­tai vėl ga­li būti re­kor­di­niai. Prie kro­vos tem­po au­gi­mo šie­met turė­ tų pri­si­dėti per­nai baig­tos nau­jo uni­ver­sa­ laus žemės ūkio pro­duktų ter­mi­na­lo sta­ty­ bos, didė­jan­tis kon­tei­ne­rių ir va­di­namųjų ro-ro (ra­tuotų trans­por­to prie­mo­nių per­ ve­ži­mas) kro­vi­nių per­ve­ži­mo kie­kis. Dar la­biau uos­to pa­trauk­lumą pa­di­ dins šie­met bai­gia­mi uos­to ka­na­lo gi­li­ni­ mo dar­bai. Tai leis dau­giau pa­krau­ti lai­ vus, pri­trauk­ti naujų kro­vi­nių.

Ieš­ko naujų kro­vi­nių

Klaipė­dos uos­te ir to­liau pa­grin­di­niai kro­vi­niai turėtų iš­lik­ti naf­tos pro­duk­tai, trąšos, kon­tei­ne­riai, ro-ro kro­vi­niai, grū­ dai, ta­čiau vis ieš­ko­ma naujų kro­vi­nių ir ga­li­my­bių. Pa­vyzd­žiui, ne­se­niai į laivus pra­dėta krau­ti įvai­rios ge­le­žies rūdos. Naujų nišų ieš­ko daž­niau­siai naf­tos pro­ duk­tus ir trąšas ve­žan­tys „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“. Vie­na ga­na jaunų įmonės veik­ los kryp­čių – va­di­na­mie­ji kon­tei­ne­ri­niai trau­ki­niai. Jie po­pu­liarė­ja pa­ma­žu. Bend­ rovė nea­be­jo­ja, kad ne­to­li­mo­je atei­ty­je šiais trau­ki­niais per­ve­ža­mi kro­vi­niai taps la­bai svar­bia įmonės veik­los sri­ti­mi (plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Išmani vadyba – geležinkelininkų sėkmės paslaptis“). „Re­zul­ta­tai pa­ste­bi­mi ne iš kar­to, bet ma­to­me, kad jų bus. Taip pat di­delį po­ten­ cialą įžvel­gia­me ak­ty­ves­nia­me bend­ra­dar­ bia­vi­me su Len­ki­ja. Kol kas jam truk­do ne­ pa­kan­ka­mai iš­vys­ty­ta inf­rast­ruktū­ra ir ga­ na di­de­li ta­ri­fai, ta­čiau po­li­ti­nio bend­ra­vi­ mo su Len­ki­ja pa­gyvė­ji­mas ga­li turė­ ti tei­giamų pa­sek­mių ir šiai sri­čiai. 35


transportas Lie­t u­v a ne­s i­r uo­š ia už­leis­t i til­to tarp Va­k arų ir Rytų po­z i­c ijų

Kuo dau­giau tu­ri­me pa­si­ūly­ti al­ter­na­ty­vių jung­čių su mūsų uos­tu, tuo jis pa­trauk­les­nis.

Mums svar­bu, kad Lie­tu­vos san­ty­ kiai su vi­sais kai­my­nais būtų kuo ge­ res­ni“, – kalbė­jo T.Ker­šis.

Postūmį duotų in­ves­ti­ci­jos

„Trans­por­tas ge­ne­ruo­ja apie 15 pro­c. ša­ lies BVP. Tai dvi­gu­bai dau­giau nei ES vi­ dur­kis. Mūsų vals­tybė ra­do tam tikrą nišą, todėl norėtų­si, kad ša­lis dau­giau į ją in­ves­tuotų. Da­bar­tinė did­žiau­sia pro­ble­ ma – ne­pa­kan­ka­ma pa­sie­nio po­stų inf­ rast­ruktū­ra“, – sakė A.Kond­ru­se­vi­čius. (Plačiau apie Vyriausybės planus trans­ porto sektoriuje skaitykite straipsnyje „R.Sinkevičius: turime idėjų“.) Vežėjų at­sto­vai vals­tybės va­do­vams taip pat vis pri­me­na, kad lai­kas pla­tin­ti da­bar­ ti­niams trans­por­to srau­tams jau per siau­ rą ke­lią „Via Bal­ti­ca“, taip pat me­tas su­si­ rūpin­ti vai­ruo­tojų pa­ren­gi­mu. Vežė­jams Lie­tu­vo­je ne­beuž­ten­ka kva­li­fi­kuotų vai­ruo­ tojų, todėl dar­bo jėgos ieš­ko­ma už­sie­ny­je. Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad in­ves­ti­ci­jos į dar­bo jėgą ir inf­rast­ruktūrą la­bai grei­ tai at­si­pirktų. „Aps­kai­čiuo­ta, kad per pra­ėjusį de­šimt­metį vals­tybės pa­da­ry­ tos in­ves­ti­ci­jos į Klaipė­dos uos­to inf­rast­ ruktūrą at­si­pir­ko per 2,5 metų. Tai itin ge­ras re­zul­ta­tas“, – sakė Klaipė­dos uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ros ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Artū­ras Drun­gi­las. Vi­sos kro­vi­nių ga­be­ni­mo gran­dys su­si­ ju­sios. Tad in­ves­ti­ci­jos į ge­le­žin­ke­lius tu­ri tie­sio­ginės įta­kos uos­to re­zul­ta­tams ir at­ virkš­čiai. „Kuo dau­giau tu­ri­me pa­si­ūly­ti al­ter­na­ty­vių jung­čių su mūsų uos­tu, tuo

15

proc.

36

jis pa­trauk­les­nis, nes at­si­ran­da dau­giau ga­li­my­bių per kon­ku­ren­cingą lai­ko­tarpį ir už tin­kamą kainą pri­sta­ty­ti kro­vinį klien­tams“, – aiš­ki­no A.Drun­gi­las.

Sandė­liuo­se vėjai ne­beū­žau­ja

Spe­cia­lis­tai skai­čiuo­ja, kad ne­pra­puls ir į lo­gis­ti­kos centrų sta­tybą in­ves­tuo­ja­mos lėšos. Jau pra­ėjo tas me­tas, kai Lie­tu­vos san­dėliuo­se švil­pa­vo vėjai ir san­dėlia­vi­ mo įkai­niai net ne­pa­deng­da­vo san­dėlių iš­lai­ky­mo iš­laidų. „Da­bar san­dėliai pil­ni ir po tru­putį pra­dėjo už­dirb­ti pi­ni­gus“, – teigė Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos aso­cia­ci­jos pre­ zi­den­tas Vy­tau­tas Ku­dzys. Lie­tu­vo­je san­dėlia­vi­mo vers­las įga­vo ga­na tvir­tas po­zi­ci­jas, nes san­dėlia­vi­mo pa­slaugų ko­kybė iš­ties aukš­ta, o ša­lies geog­ra­finė pa­dėtis la­bai pa­lan­ki. „Lie­tu­

va – pa­to­gi vie­ta kro­vi­niams iš Va­karų komp­lek­tuo­ti ir jiems siųs­ti į Ry­tus“, – aiš­ki­no V.Ku­dzys. Lie­tu­vos san­dėlius užt­vindė tran­zi­ ti­niai kro­vi­niai, ta­čiau pa­ste­bi­ma, kad daugė­ja ir vie­tos rin­kai skirtų pre­kių. Var­to­ji­mo au­gimą ro­do ir vie­tos kro­vi­nių per­ve­ži­mas. Šio­je sri­ty­je dir­ban­čių vers­ li­ninkų ap­su­kas ge­ro­kai pa­di­di­no elekt­ ro­ninė pre­ky­ba. In­ter­ne­tu pirk­tos prekės ju­da ne tik į Lie­tuvą, bet ir iš jos. V.Ku­dzys ma­no, kad lo­gis­ti­kos centrų ir naujų san­dėlių sta­ty­mo skai­čiai Lie­ tu­vo­je ne­stos didė­ti, nes san­dėlių po­rei­ kis ne­mažė­ja. „Lie­tu­vos įmonės jau skai­ čiuo­ja, kad ne vi­sa­da ver­ta in­ves­tuo­ti į sa­vo san­dėlius, ge­riau tuos pi­ni­gus nu­ kreip­ti į ga­mybą, todėl at­si­sa­ko sa­vo san­ dėlių ir san­dėlia­vi­mo pa­slau­gas per­ka“, – pa­sa­ko­jo V.Ku­dzys.

Trans­por­to sek­to­rius ge­ne­ruo­ja apie 15 pro­c. ša­lies BVP. Tai dvi­gu­bai dau­giau nei ES vi­dur­kis.


„Ge­riau­si ly­de­riai yra tie, ku­rie su­ge­ba pa­ska­tin­ti ir įkvėpti sa­vo ko­mandą tap­ti kūry­bingą ir ino­va­ty­vią.“

Mi­chae­las Bloom­ber­gas, Niu­jor­ko me­ras

R.Sin­ke­vi­čius: tu­ri­me idėjų Ta­das Šir­vins­kas

N

ors Lie­tu­vos trans­por­to sek­to­rius ga­na sėkmin­gai at­si­gau­na po krizės, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­ vi­čius ti­ki­na, kad iššū­kių ir veik­los šio­je sri­ty­je tik­rai ne­pritrūks. – Tik­riau­siai ne kartą te­ko girdė­ti kon­ku­ruo­jan­čių trans­por­to rūšių at­ stovų kal­ti­nimų vienų ki­tiems. Juos ga­li­ma su­pras­ti – kiek­vie­nas ant­klodę tem­pia į sa­vo pusę. O ku­rios rūšies kro­vi­ni­niam trans­por­tui jūs teik­tumė­ te did­žiau­sią prio­ri­tetą? Ar­ba ko­kia yra jūsų trans­por­to sek­to­riaus vi­zi­ja? – žurnalas „Verslas. Lyderiai 2013“ klausė R.Sinkevičiaus. – Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ir aš, kaip su­si­ sie­ki­mo mi­nist­ras, visų rūšių trans­portą lai­kom svar­biu ir ko nors vie­no išs­kir­ti ne­ norė­čiau. Prie­šin­gai, siek­siu dar­nios šio sek­to­riaus plėtros, nes dar­ni su­si­sie­ki­mo sis­te­ma turėtų būti su­pran­ta­ma kaip efek­ ty­vi so­cia­li­nių, kultū­ri­nių, eko­no­mi­nių ir eko­lo­gi­nių dar­nios plėtros as­pektų sąvei­ka. Kiek­vie­nos trans­por­to rūšies sri­ty­je pla­ nuo­ja­ma įgy­ven­din­ti ne­ma­žai am­bi­cingų pro­jektų. Tai ir ke­lių tink­lo plėtra, eis­mo sau­gu­mo di­di­ni­mas, ge­le­žin­ke­lių tink­lo plėtra, Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­to plėtra, naujų oro li­nijų bend­ro­vių pri­trau­ ki­mas į Lie­tu­vos oro uos­tus. Trans­por­to sis­te­ma tu­ri būti vys­to­ma su­ba­lan­suo­tai. Prio­ri­te­tai, ma­no nuo­mo­ ne, tu­ri būti ski­ria­mi ne ku­riai nors trans­ por­to rūšiai ar sek­to­riui, o aiš­kiai iden­ti­ fi­kuo­tam kro­vi­nių ge­ne­ra­vi­mo ko­ri­do­riui, pa­vyzd­žiui, Rytų–Vakarų, į kurį įei­na svarbūs ke­liai ir ge­le­žin­ke­liai iš Klaipė­dos jūrų uos­to link Bal­ta­ru­si­jos bei Ru­si­jos, ar Šiaurės–Pietų, ku­riam pri­klau­so la­bai svarbūs tarp­tau­ti­niai ko­ri­do­riai, pa­vyzd­žiui, „Via Bal­ti­ca“ ir „Rail Bal­ti­ca“. – Ką pla­nuo­ja nu­veik­ti Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja jūsų minė­ta link­me? – Su­si­sie­ki­mo sek­to­rius ga­na sta­bi­lus, efek­ty­vus ir kon­ku­ren­cin­gas, tad ko­kių nors greitų po­ky­čių čia galbūt ir ne­rei­kia.

Aš la­biau kon­cent­ruo­siu dėmesį į trans­ por­to sis­te­mos efek­ty­vumą. Tiek kal­bant apie in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus, eis­mo saugą, tiek apie tei­sinės sis­te­mos to­bu­li­nimą. Mi­nis­te­ri­ja nuo­lat ren­gia teisės aktų pa­kei­ti­mus, ku­riuos pri­ėmus būtų su­ ma­žin­ta ad­mi­nist­ra­cinė naš­ta vežė­jams, jiems gerėtų vers­lo sąly­gos. Ruo­šia­ma­ si su­pap­ras­tin­ti, kiek tai leid­žia ES teisės ak­tai, li­cen­ci­ja­vi­mo sąly­gas. Taip pat ti­ kimės, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­teiks pa­ si­ūly­mus dėl kro­vi­nių ve­žimą re­gu­liuo­jan­ čių reg­la­mentų pa­kei­timų. Vie­nas la­biau­ siai lau­kiamų, ta­čiau ir dau­giau­sia aistrų ke­lian­čių klau­simų yra ka­bo­ta­žas. Taip pat no­riu pa­brėžti, kad siek­siu pa­spar­tin­ti vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių par­tne­rystės pro­jektų ren­gimą. Kal­bu apie Pa­lan­gos ap­link­kelį, „Via Bal­ti­cos“ ke­lio ruožą (Mauručiai–Puskelniai) ir Ne­mu­no uostų (prie­plaukų) vys­tymą. Taip pat tu­ri­ me ir naujų idėjų, ypač dėl ap­link­ke­lių tie­ si­mo, kai ku­rių kitų ke­lių plėto­ji­mo. Aš op­ti­mis­tiš­kai žiū­riu į abi vie­šo­jo ir pri­ va­čio­jo sek­to­rių par­tne­rystės mo­de­lio tai­ky­ mo ga­li­my­bes – tiek į kon­ce­siją, kai kon­ce­si­ nin­kas už­dir­ba tie­sio­giai iš in­ves­tuo­ja­mos veik­los, tiek į vald­žios bei pri­va­čių su­bjektų par­tne­rystę, kai pri­va­čiam su­bjek­tui in­ves­ ta­vus ka­pi­talą vals­tybė nu­sta­tytą laiką, ne il­gesnį nei 25 me­tai, mo­ka su­tartą mo­kestį. Tu­ri­me idėjų, tu­ri­me ga­li­my­bių, tu­ri­me kom­pe­ten­ci­jos ir tik­rai judė­si­me šia link­me.

Siek­siu pa­spar­tin­ti vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių par­tne­rystės pro­jektų ren­gimą. – Ko­kias did­žiau­sias sek­to­riaus pro­ble­mas išs­kir­tumė­te? – Tie­sa, ne vis­kas, kad ir kaip norėtų­si, grei­tai sprend­žia­ma po­li­ti­niu ly­giu. Kad ir tos pa­čios eilės pa­sie­ny­je, kur ne­ma­žai veiks­nių su­si­de­da vie­nu me­tu – did­žiu­ lis kro­vi­nių srau­tas, su­dėtin­gos eis­mo bei me­teo­ro­lo­ginės sąly­gos, iš­si­mušęs iš rit­mo

Dar­bai: su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro R.Sin­ke­vi­čiaus pla­nuo­se – di­din­ti at­skai­ty­mus į Ke­lių prie­žiū­ros pro­gramą nuo de­galų ak­ci­zo, nes tai leistų pa­ge­rin­ti ke­lių būklę.

at­sa­kingų ins­ti­tu­cijų dar­bas, ri­bo­ti pra­ lai­du­mo pa­jėgu­mai ir t. t. Ži­no­ma, kiek įma­no­ma ban­do­ma to­kioms pro­ble­moms pre­ven­ciš­kai užbėg­ti už akių. Mes pla­nuo­ja­me tai išspręs­ti su­kur­da­mi lau­ki­mo aikš­te­lių inf­rast­ruktūrą, elekt­ro­ ninę ei­lių re­gu­lia­vi­mo sis­temą, mo­der­ni­zuo­ da­mi pa­sie­nio kont­rolės punk­tus. Bet, pa­ brėžiu, yra ir kitų ins­ti­tu­cijų, ir ne tik Lie­tu­ vo­je, nuo ku­rių veiksmų taip pat pri­klau­so, kaip šios pro­ble­mos bus išspręs­tos. Iki pra­dėda­mas ei­ti šias pa­rei­gas bu­vau ir da­bar esu įsi­ti­kinęs, kad vie­nas svar­bes­ nių po­li­ti­nių spren­dimų galėtų būti at­skai­ tymų į Ke­lių prie­žiū­ros pro­gramą nuo de­ galų ak­ci­zo di­di­ni­mas. Tai leistų pa­di­din­ ti ke­lių prie­žiū­ros ir plėtros apimtį. Šiuo me­tu ste­bi­me ke­lių tink­lo būklės blogė­ jimą, ypač tai ma­ty­ti sa­vi­val­dy­bių val­do­ muo­se ke­liuo­se. Siek­siu, kad lėšos, su­mo­ ka­mos kaip de­galų ak­ci­zas, būtų nau­do­ja­ mos ne bend­ro­sioms reikmėms, o pa­gal pa­ skirtį. Ki­taip tik­rai ša­lies ke­lių trans­por­to sis­te­mo­je at­si­ras nei­giamų pa­da­ri­nių, tiek kal­bant apie eis­mo sau­gu­mo už­tik­ri­nimą, tiek ir apie su­si­sie­ki­mo ko­kybę. 37


TRANSPORTAS Srautas sumažėjo, bet pajamos išaugo

Išmani vadyba – geležinke

Gebėjimas greitai reaguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, naujos idėjos bei naujų verslo nišų paieška kompensuoja sumažėjusį krovinių srautą. Pernai „Lietuvos geležinkelių“ pajamos reikšmingai padidėjo, nors krovinių buvo pervežta mažiau. 38

Julijana Chaslauskytė Nelengvi, bet geri metai Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliams“ netrūko iššūkių, vis dar buvo juntami ekonomikos krizės padariniai. Todėl teko dar kartą peržiūrėti planus ir veiklos kryptis. Rezultatas – 2012 m. bendrovės pardavimo apyvarta siekė 1,727 mlrd. litų, t. y. buvo 6,5 proc. didesnė nei 2011 m. Didžioji pardavimo pajamų dalis, t. y. 83 proc., uždirbta iš krovinių vežimo veiklos. „Kiekvieni metai skirtingi ir kiekvienais metais reikia keistis. Pernai krovinių buvo mažiau, tačiau metai vis vien buvo sėkmingi. Visa tai dėl to,

6,5 proc.

augo „Lietuvos geležinkelių“ pardavimo sektorius.

kad sukūrėme ir į rinką paleidome naujų produktų arba gerokai patobulinome bei atgaivinome ankstesnius projektus“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Pasak jo, viena esminių naujovių – konteinerinių traukinių projektai. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo įgyvendinti Lietuvą ir Kiniją sujungusį „Saulės“ projektą, taip pat atgaivino „Merkurijaus“ projektą. O bene sėkmingiausias buvo konteinerinio traukinio „Šeštokai Express“ startas, kuriuo buvo sujungta Vakarų Europa su Smolensku Rusijoje. „Noriu pasidžiaugti, kad Krovinių vežimo direkcija pernai padirbėjo iš peties. Pavyzdžiui, puikiai dirbama su krovinių tranzitu iki Afganistano: mūsiškiai ekspedijuoja krovinius iki pat paskirties taško, o tai – nemažos papildomos pajamos bendrovei“, – tvirtino S.Dailydka. Jis pridūrė, kad sėkmingai buvo pakeista ir vagonų nuomos strategija, dėl kurios papildomų pajamų gavo tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek jų partneriai.

Į Minską greičiau nei automobiliu Be to, įmonei pavyko sureguliuoti keleivių pervežimo sritį. Jau treji metai, kai keleivių srautas nebekrinta, o pastaruoju metu šis rodiklis net ėmė kilti į viršų. „Pasiteisino ankstesnės investicijos: pavyzdžiui, daugeliu ne tokių populiarių krypčių važinėja mūsų įsigytos automotrisės,


„Mes vi­si dir­ba­me kar­tu, štai, kur pa­slap­tis.“

Sa­mas Wal­to­nas, „Wal­mart“ įkūrėjas

elininkų sėkmės paslaptis

Keleivių vežimo apimtis (mln. keleivių) 7,7

8 7,2 6,9 6,7 7 7 6,2 6 5,2 5,1 4,8 4,4 4,4 4,7 5 4 3 2 1 0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Vietinis susisiekimas

Tarptautinis susisiekimas

Krovinių vežimo apimtis (mln.tonų) 60

43,4 45,6

50 40 30

36,7

49,3 50,2

53,5

55 42,7

48,1

52,3 49,4

29,2

20 10 0

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2012

Šaltinis: „Lietuvos geležinkeliai“

39


TRANSPORTAS Srautas sumažėjo, bet pajamos išaugo

Sukūrėme ir į rinką paleidome naujų produktų arba gerokai patobulinome bei atgaivinome ankstesnius projektus.

jos yra daug ekonomiškesnės ir patogios keleiviams, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius. – Keleivių labiausiai pagausėjo trimis kryptimis: Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda ir Vilnius– Minskas. Pastaruoju maršrutu per devynis praėjusių metų mėnesius vežėme 191 tūkst. žmonių, nors per visus 2011-uosius – 171 tūkst.“ Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ yra pasirašę sutartis dėl naujų elektrinių traukinių tiekimo, pradėjo ruožo Naujoji Vilnia–Kena elektrifikavimo darbus. Iki 2014 m. ruožas nuo Vilniaus iki Minsko bus visiškai elektrifikuotas, ten kursuos nauji traukiniai. „Elektrifikavus visą ruožą ir susitarus su abiejų valstybių pareigūnais, šį maršrutą bus galima įveikti per dvi valandas net nesustojant pasienyje. Tai – milžiniškas mūsų pranašumas, nes jokiu automobiliu greičiau nenuvyksi nuo vieno miesto centro iki kito“, – teigė S.Dailydka. Taip pat jau atlikti visi projekto „Rail Baltica“ projektavimo darbai ir iki 2015-ųjų vidurio Kaune turėtų būti europinė vėžė.

Labai svarbu aplinkosauga Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendino keletą ir kitų labai didelių infrastruktūros projektų: buvo sutvarkyta „Draugystės“ stotis Klaipėdoje, pabaigtas elektros tiekimo projektas ruože Kybartai–Kaunas, pradėtos vadinamųjų antrųjų kelių statybos. „Vienas svarbiausių 2012 m. darbų buvo tai, kad pradėjome renovuoti savo degalų bazes. Jos nebuvo rimtai remontuotos nuo sovietme40

čio, todėl tai mums buvo tarsi tiksinti ekologinė bomba. Teko viską iškasti, sutvarkyti, įrengti naujas talpyklas, pastatyti degalų pylimo stotis, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. – Pirmiausia rekonstravome Vilniaus degalų bazę, esančią pačiame mieste, – ji buvo baigta birželį. Vyksta darbai Kaune, toliau – Radviliškis, Klaipėda.“ Beje, „Lietuvos geležinkeliai“ įkūrė Aplinkosaugos centrą, kuris perėmė plovyklas, valymo įrenginius. Taip pat buvo įsigyta nemažai technikos ir laboratorijų įrangos. Aplinkosaugos centro komanda galės išvykti į objektus su specialia įranga ir įvairiausiais preparatais, todėl jei atsitiktų kokia nors nelaimė, jos padarinius „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų likviduoti savo pajėgomis. „Tam prireikė aukšto lygio specialistų. Jų pavyko privilioti. Jie jauni, tačiau patyrę ir savo darbą puikiai išmanantys specialistai. Aplinkosaugos požiūriu mūsų įmonėje yra ką veikti, reikia taip tvarkytis, kad ateityje nekiltų jokių problemų“, – sakė S.Dailydka.

Rimtos ateities ambicijos Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauja steigiant viešuosius logistikos centrus. Jau pabaigti Vilniaus ir Kauno įvairiarūšių terminalų projektavimo darbai. Siekiant, kad viskas greičiau vyktų, su Vilniaus miesto savivaldybe buvo įkurta viešoji įstaiga. „Gerai, kad Susisiekimo ministerija atidavė mums prižiūrėti ir Klaipėdos viešojo logistikos centro projektą. Jau turime veiksmų planą, su juo supažindinome verslo visuomenę, turime partnerių iš privataus verslo“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius. Klaipėdoje „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja komplektuoti konteinerinius traukinius ir taip platformoms nebetektų ilgai klajoti po uosto kelynus, kurie nepritaikyti tokiam darbui. Be to, visi konteineriai galės būti iškart gabenami į sausumos terminalą. „Ateityje Klaipėdoje siekiame turėti normaliai funkcionuojantį sausumos konteinerių uostą“, – planais dalijosi S.Dailydka.

Daugėja keliaujančių tarp Vilniaus ir Minsko Išankstiniais duomenimis, vasarį Lietuvos geležinkeliais keliavo 338 tūkst. keleivių, arba 1,4 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m. Keliavusių maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia skaičius išliko stabilus – tiek praėjusį mėnesį, tiek 2012 m. vasarį jų vežta apie 96 tūkst. Maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius vasarį vyko beveik 29 tūkst. keleivių, arba 5 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais. Keliavusių kitais maršrutais Lie-

tuvoje skaičius išliko stabilus arba sumažėjo keliais procentais. Džiugina ir toliau augantis keliaujančių tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Vasarį tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 22 tūkst. keleivių, arba 44 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais. Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ lojalumo programoje – daugiau nei 15 tūkst. dalyvių. Jiems nuolat taikomos įvairios akcijos ir nuolaidos keliaujant vietinio susisiekimo traukiniais.


Svarbiausi „Lietuvos geležinkelių“ projektai Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Projekto pavadinimas „Rail Baltica“ – europinės vėžės tiesimas ir esamo kelio rekonstrukcija ruože Lietuvos ir Lenkijos siena–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas / Palemonas IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba Eismo valdymo centro įrengimas IX koridoriaus elektrifikavimas (Naujoji Vilnia–Kena–valstybės siena) „Draugystės“ stoties kelyno rekonstrukcija Antrojo kelio statyba (Kūlupėnai–Kretinga, Telšiai–Dūseikiai, Pavenčiai–Raudėnai) Įvairiarūšio terminalo Vilniaus viešajame logistikos centre statyba Įvairiarūšio terminalo Kauno viešajame logistikos centre statyba Dviaukščių elektrinių traukinių pirkimas Dyzelinių traukinių pirkimas Manevrinių lokomotyvų TEM18-TMH gamyba

Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2010–2015 m. 2012–2015 m. 2010–2014 m. 2010–2015 m. 2009–2012 m. 2011–2014 m. 2010–2014 m. 2010–2014 m. 2011–2016 m. 2012–2014 m. 2009–2014 m. Šaltinis: „Lietuvos geležinkeliai“

„Rail Baltica“– kelias į Europą G

eležinkelis „Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną bei Helsinkį ir mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, leis lengviau pasiekti Baltijos šalis, prisidės prie regiono vystymosi, taps patogesnis keleiviams. „Neabejoju, kad „Rail Baltica“ pagerins susisiekimą tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių. Geležinkelis leis efektyviau paskirstyti krovinių ir keleivių srautus šiaurės–pietų bei rytų–vakarų kryptimis, sujungs Lietuvą su svarbiais Baltijos–Adrijos, Beniliukso šalių–Vokietijos–Lenkijos transporto koridoriais“, – teigė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvoje „Rail Baltica“ drieksis maršrutu Lenkijos ir Lietuvos siena–Mockava– Šeštokai–Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas–Gaižiūnai– Radviliškis–Šiauliai–Joniškis–Lietuvos ir Latvijos siena. Projektavimo darbams įpusėjus, UAB „Kelprojektas“ rengtas ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas projektas pelnė „Lietuvos metų gaminio 2012“ aukso medalį. Lietuvoje „Rail Balticos“ projektas bus įgyvendinamas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno palei esamą rusiško standarto vėžę (1520 mm) tiesiant europinio standarto vėžę (1435 mm) arba klojant sugretintą europinę vėžę, o nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos – renovuojant esamą 1520 mm pločio vėžę. Įgyvendinant projektą bus plečiama ne vien geležinkelių

infrastruktūra, bet ir visa logistikos grandinė augančiam krovinių srautui tvarkyti – statomi terminalai, logistikos centrai ir kiti verslai, kuriamos naujos darbo vietos. Didelis dėmesys taip pat skiriamas prie geležinkelio gyvenančių žmonių komfortui – projektuojamos tokios

priemonės triukšmui ir vibracijai sumažinti, kaip ilgabėgiai, guminiai tarpikliai, garsą ribojančios sienelės ir kt. Geležinkelis yra viena ekologiškiausių alternatyvų didėjančiam transporto poreikiui tenkinti, todėl „Rail Baltica“ reikšmingai prisidės prie aplinkos taršos mažinimo.

41


technologijos au­g a per­d uo­d amų duo­m enų kie­k is, tęsia­s i iš­m a­n i­z a­c i­j a ir didėja eks­p or­t as

Lie­tu­vos ITT pa­dangė­je – pa­sto­vių kryp­čių vėjai Lie­tu­vos in­for­ ma­ci­nių tech­ no­lo­gijų ir te­le­ ko­mu­ni­ka­cijų (ITT) pa­dangė­ je – sa­vo­tiš­ka ra­ mu­ma, bet ne šti­lis: dau­gu­ma rin­kos ten­den­ cijų yra už­gi­mu­ sios per­nai ar dar anks­čiau. In­for­ ma­ci­nių tech­no­ lo­gijų (IT) rin­ ko­je ple­čia­si pa­slaugų sek­to­rius, pri­ge­so įran­gos par­da­vi­mas ir spar­čiai au­ga eks­por­tas.

42

Pau­lius Ja­ku­ta­vi­čius

Duo­menų ant­plūdis tink­luo­se

Re­mian­tis Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos (RRT) duo­me­ni­mis, mo­bi­lio­jo ry­šio rin­ka pa­gal var­to­tojų skai­čių 2012 m. iš­li­ ko sta­bi­li: per me­tus jud­rio­jo te­le­fo­no ry­šio pa­slaugų abo­ nentų skai­čius pa­didė­jo ne­ smar­kiai – nuo 4,938 mln. iki 4,997 mln., t. y. 1,2 pro­c. Po­kal­bių trukmė 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011 m., išau­go 3,8 pro­c., tai galė­jo nu­lem­ti pa­lan­kesnė var­to­to­jui pa­slaugų teikėjų kai­no­da­ra ir in­ ten­sy­vi kon­ku­ren­ci­ja šio­je rin­ko­je. Itin spar­čiai au­gan­tis iš­ ma­niųjų te­le­fonų par­da­vi­ mas ir in­ter­ne­to tu­ri­nio pa­ si­ūla lėmė duo­menų per­da­ vi­mo pa­slaugų var­to­jimą vie­ šai­siais jud­rio­jo ry­šio tink­lais: šiais tink­lais iš­siųstų ir priim­ tų duo­menų kie­kis 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011 m., išau­go 46 pro­c. ir su­darė 9350 te­ra­baitų. „Teo“ už­fik­sa­vo ir pa­našų – 40 pro­c. – vie­nam fik­suo­ to­jo in­ter­ne­to ry­šio var­to­to­ jui ten­kan­čio per­duotų duo­ menų kie­kio prieaugį. Šio ūgtelė­ji­mo prie­žas­tys, bend­ rovės Pas­laugų plėtros ir rin­ ko­da­ros tar­ny­bos va­do­vo Ne­

ri­jaus Iva­naus­ko tei­gi­mu, yra tai, kad in­ter­ne­te daugė­ ja priei­na­mo „sun­kaus“ tu­ri­ nio, naujų pa­slaugų. „Sun­kus“ – tai dau­giau­sia vaiz­di­nis, fil­ muo­tas tu­ri­nys.

Spartė­jan­tys ry­šiai

Per­duo­damų duo­menų apim­ ties au­gi­mas neat­sie­ja­mas nuo didė­jan­čio spar­taus ry­šio tech­no­lo­gijų nau­do­ji­mo. Po­pu­lia­riau­sias per­nai bu­ vo švie­so­lai­di­nis ry­šys, ku­ riuo nau­do­ja­si dau­giau nei 31 pro­c. namų ūkių. Re­mian­tis „FTTH Coun­cil“, Lie­tu­va pa­ gal šį ro­diklį pir­mau­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ant­ra pa­gal po­pu­ lia­rumą bu­vo priei­ga per mo­ bilųjį ryšį. Vie­nas di­des­nių įvy­kių 2012 m. – iš­da­ly­ti lei­di­mai teik­ti 4G ry­šio, ga­lin­čio pa­siek­ti iki 100 Mbps per­da­vi­mo spartą, pa­ slau­gas 2,6 GHz daž­nių ruo­že, ku­riuos ga­vo vi­si trys mo­bi­lio­ jo ry­šio ope­ra­to­riai. Tie­sa, „Om­ni­tel“ 4G ry­šio pa­slau­gas, tei­kia­mas 1800 MHz daž­niu, siū­lo jau nuo 2011 m. Tinklą ban­do ir jau vi­sai ne­tru­kus – pa­va­sarį – ko­mer­ci­nių pa­slaugų 4G ry­ šiu pa­si­ūlys „Tele2“. „Bitė Lie­tu­va“ taip pat tei­gia esan­ti pa­ren­gu­si tinklą nau­jos kar­ tos ry­šiui.

Plėstas Lie­tu­vo­je ir „Wi­ Max“ be­laid­žio per­da­vi­ mo tink­las. Re­mian­tis RRT, per me­tus 3G sto­čių skai­čius išau­go 17,7 pro­c., 4G LTE – dau­giau kaip še­šis kar­tus, o „Wi­Max“ – 50 pro­c.

Iššū­kis – pa­ja­mos iš in­ter­ne­to

Nors duo­menų per­da­vi­mas au­ ga, pa­jamų da­lis iš šio vers­lo didė­ja ne taip spar­čiai, ir tai pa­ grin­di­nis iššū­kis. Juo­lab kad ašt­ri ir nuo­la­tinė kon­ku­ren­ci­ja pri­si­de­da prie vi­du­ti­nių pa­jamų iš vie­no var­to­to­jo mažė­ji­mo. RRT tu­ri­mais duo­me­ni­mis, mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ry­šio rin­ ko­je jos per­nai su­mažė­jo nuo 16 iki 15 litų per mėnesį, fik­ suo­to­jo te­le­fo­no ry­šio rin­ko­ je – nuo 30 iki 29 litų, o in­ter­ ne­to priei­gos rin­ko­je – nuo 32 iki 30 litų (mo­bi­lio­jo in­ter­ne­ to – nuo 23 iki 18 litų). Pa­sak „Om­ni­tel“ vi­cep­re­ zi­den­to rin­ko­da­rai ir pa­slau­ goms Da­riaus Maikštė­no, pa­ ja­mos iš duo­menų per­da­vi­ mo jau ga­na di­delės, bet ne tiek, kad būtų kei­čia­mas vers­ lo mo­de­lis. „Lie­tu­vos mo­bi­lio­ jo ry­šio ope­ra­to­rių lau­kia ke­ le­rių atei­nan­čių metų iššū­kis iš­mok­ti gau­ti daug di­desnę pa­ jamų dalį iš mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to pa­slaugų.


„Būti tur­tin­giau­siu žmo­gu­mi ka­pinė­se man vi­siš­kai nerū­pi. Va­ka­re ei­nant mie­go­ti pa­sa­ky­ti sau, kad pa­da­ riau ką nors nuo­sta­baus, štai, kas man svar­bu.“

Steve’as Job­sas, „App­le“ įkūrėjas

Ma­nau, kad pa­ma­ty­si­me dar dau­giau ITT sek­to­riaus in­ves­ti­cijų į ino­va­ci­jas, ku­rioms IT rin­ka la­bai im­li, ir jų par­da­vi­mo už­sie­ny­je. 43


technologijos au­g a per­d uo­d amų duo­m enų kie­k is, tęsia­s i iš­m a­n i­z a­c i­j a ir didėja eks­p or­t as

ITT rinkos augimas 2011– 2012 m. Mobiliojo ryšio vartotojų skaičius

Pokalbių trukmė

Duomenų perdavimas fiksuotuoju ryšiu

Duomenų perdavimas mobiliojo ryšio tinklais

1,2 proc.

3,8 proc.

40 proc.

46 proc.

aiš­ki­no jis. Ta­čiau, re­mian­tis „Pri­me In­vest­ment“ 2012 m. pir­mo pus­me­čio Bal­ti­jos ša­ lių ITT rin­kos ap­žval­ga, Lie­ tu­vos IT pa­slaugų eks­por­ to da­lis bend­ro­se pa­ja­mo­se (7 pro­c. nuo pa­jamų) ge­ro­kai nu­si­leid­žia Lat­vi­jos (48 pro­c.) ir Es­ti­jos (57 pro­c.).

gramė­lių bu­vo la­biau pra­mo­ gi­nio ti­po, o da­bar išau­go in­ for­ma­ci­nių, pra­kti­nių, fi­nan­ si­nių, taip pat vers­lui skirtų pro­gramė­lių skai­čius (pla­ čiau skaitykite straipsnyje „Okay.lt mo­bi­lio­ji pro­gra­ mė­lė – res­to­ra­nų vers­lui“). To­liau plėtėsi de­besų kom­ piu­te­ri­jos, IT inf­rast­ruktū­ros ir pro­gra­minės įran­gos nuo­ mos rin­ka (plačiau skaitykite straipsniuose „Pasivyti be­ sikeičiančias technologijas verslui padeda TEO įran­ gos nuoma“, „Biu­ro įran­ga: pirk­ti ar nuo­mo­tis?“). „Ma­nau, kad pa­ma­ty­si­me dar dau­giau ITT sek­to­riaus in­ves­ti­cijų į ino­va­ci­jas, ku­ rioms IT rin­ka la­bai im­li, ir jų par­da­vi­mo už­sie­ny­je. Šiuo me­tu IT vers­lo in­ves­ti­ci­ jos į ty­ri­mus ir plėtrą su­da­ro 25 pro­c. visų Lie­tu­vos vers­ lo in­ves­ti­cijų į nau­jo­vių kū­ rimą, – pro­gno­za­vo A.Pleč­ kai­tis. – Ti­kimės, kad eks­ por­tas to­liau augs. Grei­čiau­ siai tęsis pa­sta­ruo­ju me­tu vėl suak­tyvė­ju­si kon­so­li­da­ ci­ja, stip­riau­siems žaidė­jams pri­si­jun­giant ma­žes­nes, bet sėkmin­gai rin­ko­je vei­kian­ čias, spe­cia­li­zuo­tas, aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos įmo­nes.“

Perė­ji­mas prie nau­jo vers­lo mo­de­lio kels ir daug di­des­nius rei­ka­la­vi­mus ope­ra­to­rių tink­lams – dėl 3G ir 4G ap­rėpties, ba­zi­nių sto­ čių tal­pos, di­des­nių grei­čių“, – dėstė jis. „Teo“ taip pat pla­ nuo­ja in­ves­tuo­ti į to­lesnę švie­so­lai­di­nio tink­lo plėtrą, o tai reikš, kad spar­čiu ry­šiu ga­ lės pa­si­nau­do­ti dau­giau Lie­ tu­vos gy­ven­tojų. Pa­na­šias ry­šių rin­kos ten­ den­ci­jas 2013 m. pro­gno­zuo­ ja ir RRT. „Turėtų aug­ti in­ ter­ne­to priei­gos ir mo­ka­mos skait­me­ninės te­le­vi­zi­jos rin­ ka, bal­so te­le­fo­ni­jos rin­ka jau pri­so­tin­ta, o var­to­ji­mas daug­ maž nu­si­stovėjęs, tad pa­ slaugų teikė­jai sieks iš­lai­ky­ti sta­bi­lias pa­ja­mas iš pa­grin­di­ nių pa­slaugų (bal­so te­le­fo­ni­ jos pa­slaugų) bei di­din­ti pa­ja­ mas iš duo­menų per­da­vi­mo pa­slaugų, – ko­men­ta­re dėstė RRT lai­ki­nai ei­nan­ti pa­rei­gas di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja In­ga Ži­lienė. – At­siž­velg­da­mi į ge­ ne­ruo­ja­mus fi­nan­si­nius srau­ tus, pa­slaugų teikė­jai, tikė­ti­ na, ban­dys ieš­ko­ti auk­so vi­du­ rio tarp mak­si­ma­laus jau esa­ mų tinklų ga­li­my­bių iš­nau­do­ ji­mo ir in­ves­ti­cijų į tink­lo plė­ trą bei nau­jas tech­no­lo­gi­jas.“ 44

Pas­lau­gos nu­tvies­kia IT rinką

Ryš­kiau­sia pa­sta­ro­jo lai­ko­tar­ pio IT rin­kos žvaigždė yra pa­ slau­gos. Jų au­gimą ga­li­ma sie­ ti ir su efek­ty­vu­mo sie­kiu, ir su re­kor­di­niu eks­por­to didė­ji­mu. Per­nai Lie­tu­vos IT pa­slaugų eks­por­tas, „In­fo­balt“ aso­ cia­ci­jos duo­me­ni­mis, pa­didė­ jo dau­giau nei dvi­gu­bai ir, tikė­ ti­na, siekė 250 mln. litų.„Taip pat 2012-ai­siais, pa­ly­gin­ti su 2011 m., tie­sio­ginės už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jos (TUI) į IT pa­ slaugų sek­to­rių, ku­ria­me dir­ ba trys ket­vir­ta­da­liai Lie­tu­ vos įmo­nių, paau­go 40 pro­c.“, – sakė „In­fo­balt“ ino­va­cijų va­ do­vas And­rius Pleč­kai­tis. IT pa­slaugų eks­por­to didė­ji­ mas ir TUI yra tie­sio­giai su­si­ję da­ly­kai. „Atė­jus už­sie­nio ka­ pi­ta­lui, daug leng­viau at­si­da­ro ir už­sie­nio rin­kos. Pui­kus pa­ vyz­dys yra Da­ni­ja. Suak­tyvė­ ju­sios in­ves­ti­ci­jos iš šios ša­lies per ke­le­rius me­tus be­veik iš nie­ko su­kūrė apie 40 mln. litų vertės pa­slaugų eks­por­to“, –

Įmo­nių jung­tu­vių se­zo­nas

Lie­tu­vo­je įsibėgė­ja elekt­ro­ ninės vie­šo­sios pa­slau­gos, elekt­ro­ni­nio pa­ra­šo, tai­ky­ mas. Anks­čiau pir­mu smui­ku čia gro­jo Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, o pa­sta­ruo­ju me­ tu, anot A.Pleč­kai­čio, ma­lo­ niai ste­bi­na Re­gistrų cent­ro elekt­ro­ni­nių pa­slaugų plėtra. Taip pat tęsia­si mo­bi­liųjų pro­gramė­lių kūri­mo ir nau­ do­ji­mo bu­mas. Šiuo me­tu ga­li­ma su­skai­čiuo­ti bent pu­sant­ro šim­to lie­tu­viškų pro­gramė­lių mo­bi­lie­siems įren­gi­niams ir plan­še­ti­niams kom­piu­te­riams. Šio bu­mo pra­džio­je di­delė da­lis pro­

Turėtų aug­ti in­ter­ne­to priei­gos ir mo­ka­mos skait­me­ninės te­le­vi­zi­jos rin­ka.


technologijos biuro įrangos nuoma

Pasivyti besikeičiančias technologijas verslui padeda TEO įrangos nuoma Pažangiausios technologijos – be papildomų investicijų. Tai TEO teikiamos biuro įrangos nuomos paslaugos išskirtinumas. Ši TEO verslo įmonėms ir organizacijoms prieš metus pasiūlyta naujovė sulaukia vis didesnio smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių susidomėjimo.

Platus asortimentas Išsirinkti pageidaujamą įrangą galima kataloge www.iranga.teo.lt. Tinklalapyje siūlomos įrangos asortimentas nuolat atnaujinamas – galima pasirinkti bet kurią iš prekių, kurias siūlo didžiausi Lietuvoje IT įrangos tiekėjai.

Patogiau nei išperkamoji nuoma „Tai, kad mūsų paslauga ypač reikalinga smulkiajam ir vidutiniam verslui, pajutome vos pradėję ją teikti. Pavyzdžiui, pernai vidutinis verslas sudarė beveik du trečdalius visų įmonių, besinaudojančių biuro įrangos nuomos paslauga, – pasakoja TEO Verslo klientų rinkodaros departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. – Klientai sako, kad nuomotis įrangą patogiau, nei naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis. Vien sutvarkyti dokumentus užtrunka mažiau laiko, nes, pavyzdžiui, nereikia pateikti įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitų.“ Nereikalauja investicijų Pasak N.Mažeikienės, verslo klientai iš TEO nuomojasi biuro įrangą, kai nori ją pakeisti naujesne. Ši paslauga leidžia verslui papildomai neinvestuojant naudotis

naujausiomis technologijomis. Įmonės išvengia išlaidų, nes nėra jokio pradinio įnašo. Svarbu ir tai, kad, pasibaigus dvejų ar trejų metų nuomos sutarties terminui, įmonė gali grąžinti įrangą ir išsinuomoti naujesnę, atitinkančią pasikeitusius jos poreikius. Yra ir galimybė pasilikti biuro prietaisus sau, sumokant negrąžintos įrangos mokestį. Paslaugos populiarumą lemia ir įrangai suteikiama garantija. Visą nuomos paslaugų teikimo laikotarpį įranga yra apdrausta nuo vagysčių, gaisro ar kitų netyčinių jos praradimo atvejų. Bet kurioje ES šalyje, įvykus draudžiamajam įvykiui, įranga pakeičiama arba nuostoliai kompensuojami draudimo bendrovės.

Nauja tendencija – planšetiniai kompiuteriai Iki šiol tarp techniką iš TEO besinuomojančių verslininkų ypač populiarūs buvo nešiojamieji kompiuteriai. Jų nuoma sudarė apie 75 proc. visų užsakymų. Šiandien vis paklausesni tampa planšetiniai kom-

piuteriai. Tarp TEO siūlomos išsinuomoti įrangos yra ir stacionarių kompiuterių, serverių, spausdintuvų, projektorių, fotoaparatų, išmaniųjų telefonų, vaizdo stebėjimo įrangos ir kt. Tarp nuomojamos įrangos – ir itin klientų pamėgta įmonių „Apple“, „Dell“, „Philips“ bei „Asus“ produkcija. Iš viso nuomojamos įrangos sąraše daugiau nei tūkstantis įrenginių. Klientai, kurie naudojasi TEO verslo internetu, išsinuomoti biuro įrangos gali pigiau – jiems taikomos specialios nuolaidos. TEO inf.

45


technologijos skanu ir klientams, ir verslui

Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­ge­liui pa­slau­ gų spar­čiai ke­ lian­tis į iš­ma­niuo­sius te­le­fo­nus, UAB „Okay LT“ ko­man­da, ku­ rian­ti res­to­ra­nų rek­la­mos stra­te­ gi­jas, be­ne pir­ moji Lie­tu­vo­je iš­ ma­nų­jį te­le­fo­ną pri­tai­kė klien­tams in­for­muo­ti apie pui­kius res­to­ra­nų, ka­vi­nių, ba­rų pa­ siū­ly­mus pa­pie­ tau­ti, ma­lo­niai pra­leis­ti lai­ką ar pa­va­ka­rie­niau­ ti jau­kio­je ap­lin­ ko­je. Anot įmo­nės va­do­vo Vol­de­ma­ ro Gied­ri­mo, už­su­kus į okay.lt po­rta­lą ga­li­ma ne­mo­ka­mai at­ si­siųs­ti okay.lt mo­bi­lią­ją pro­ gra­mė­lę, ku­ria nau­do­jan­tis nuo­lai­das di­džių­jų mies­tų res­ to­ra­nuo­se ir ka­vi­nė­se ga­li­ma už­si­sa­ky­ti ei­nant gat­ve, va­ žiuo­jant au­to­bu­su ar sė­dint pa­skai­to­se. Tai la­bai pa­to­gu, nes mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas – vi­sa­ da ša­lia, ne­rei­kia spaus­din­tu­ vo ir po­pie­riaus do­ku­men­tui, pa­tvir­ti­nan­čiam okay.lt nuo­ lai­dos ta­pa­tu­mą, spaus­din­ti. „Da­bar vis­kas te­le­fo­ne, tau­ po­me po­pie­rių ir lai­ką, pro­ gra­mė­lė yra ne­mo­ka­ma, ja la­ 46

: mo­bi­lio­ji pro­gra­mė­lė – res­to­ra­nų vers­lui

bai pa­pras­ta nau­do­tis ir įgu­ du­siam, ir tik pra­de­dan­čiam iš­ma­nio­jo te­le­fo­no var­to­to­ jui“, – tei­gė įmo­nės va­do­vas Vol­de­ma­ras Gied­ri­mas. Okay.lt po­rta­lą ir mo­bi­lią­ją pro­gra­mė­lę pa­mė­go dau­ge­lis var­to­to­jų, nes už res­to­ra­nuo­ se siū­lo­mas nuo­lai­das mo­ kė­ti ne­rei­kia, nė­ra tarp­ban­ ki­nių per­ve­di­mų, nuo­lai­da gau­na­ma ne­mo­ka­mai, klien­ tas su­mo­ka gry­nai­siais res­ to­ra­ne, ka­vi­nė­je ar ba­re. Šis vers­lo mo­de­lis pui­kiai pa­si­ tvir­ti­no ir yra mėgs­ta­mas ne tik var­to­to­jų, bet ir res­to­ra­no sa­vi­nin­kų.

Šia vers­lo idė­ja pa­ti­kė­ję okay. lt par­tne­riai tei­gia be­si­gai­lin­ tys, kad ne­pra­dė­jo anks­čiau bend­ra­dar­biau­ti su šia jau­na, prieš ke­lias die­nas ant­rą­jį gim­ ta­die­nį at­šven­tu­sia įmo­ne.

Ga­vo dau­giau, nei ti­kė­jo­si

„Sus­hi Sus­hi“ va­do­vas Ge­di­ mi­nas Ma­tiu­kas tei­gė, kad per me­tus bend­ra­dar­bia­vi­mo ne tik ne­nu­si­vy­lė pa­siū­ly­to­mis po­rta­lo okay.lt ga­li­my­bė­mis, bet ir ga­vo dau­giau, nei ti­kė­jo­si.

„Okay.lt su­si­do­mė­jo­me per re­ko­men­da­ci­jas. Pa­si­gi­li­nę į jų veik­lą, pro­ver­žį elekt­ro­ni­ nė­je erd­vė­je“, – kal­bė­jo G.Ma­ tiu­kas, ku­rio va­do­vau­ja­mi ja­ po­niš­ko mais­to res­to­ra­nai įsi­ kū­rę Vil­niu­je ir Kau­ne. Ypač jį su­ža­vė­jo okay.lt no­ ras bū­ti vi­sur ma­to­miems ir su­ ge­bė­ji­mas iš­nau­do­ti vi­sas ga­li­ my­bes ma­žiau­sio­mis są­nau­do­ mis pa­siek­ti ge­riau­sią re­zul­ta­tą. „Jie yra ak­ty­vūs, jau­ni. Kiek te­ ko bend­rau­ti, įstri­go la­bai pro­ fe­sio­na­lus jų po­žiū­ris, lyg ta­me vers­le su­ktų­si dau­ge­lį me­tų. Be to, jie yra no­va­to­riš­ki, su­ku­ria nau­jų bū­dų klien­tams ir var­to­


„Tap­da­mas vy­res­nis ma­žiau dėme­sio krei­piu į tai, ką žmonės sa­ko. Žiū­riu į tai, ką jie da­ro.“ to­jams pri­trauk­ti, jau ne­kal­bant apie ne­di­de­lius įkai­nius“, – tei­ gė G.Ma­tiu­kas ir pri­dū­rė, kad „Sus­hi Sus­hi“ iš­si­ski­ria su­šių rū­ šių gau­sa, ap­tar­na­vi­mo spar­ta. Kal­bė­da­mas apie okay.lt bend­ro­vei tei­kia­mą nau­dą, jis sa­kė, kad tai – pui­kus bū­ das pa­ro­dy­ti pa­tie­ka­lų ga­mą. „Esa­me bend­ra­vę su ke­liais po­rta­lais, tei­kian­čiais ak­ci­jų pla­ti­ni­mo pa­slau­gas, bet okay. lt yra daug lanks­tes­ni sa­vo par­tne­rių at­žvil­giu“, – pa­ste­ bė­jo pa­šne­ko­vas. Anot „Sus­hi Sus­hi“ va­do­ vo, kol kas mo­bi­lio­ji nuo­lai­dų pro­gra­mė­lė yra vi­siš­ka nau­ jie­na, dau­giau klien­tų atei­na su po­pie­ri­niais ku­po­nais. „Bet pro­gra­mė­lė, be abe­jo, lai­mės. Juk tai kur kas pa­to­giau ir priei­na­miau“, – kal­bė­jo G.Ma­ tiu­kas ir pri­dū­rė, kad pa­grin­ di­niai pas juos už­su­kan­tys su okay.lt ku­po­nais klien­tai yra jau­ni žmo­nės – iki 40 me­tų.

Gai­li­si, kad ne­pra­dė­jo bend­rau­ti anks­čiau

Jo­gur­ti­nės „Yo­go Mo­jo“ va­do­ vas Ra­mū­nas Lau­ce­vi­čius sa­ kė, kad okay.lt taip pat su­si­do­ mė­jęs bū­tent dėl pa­siū­ly­to di­ de­lio ma­to­mu­mo už priei­na­ mą kai­ną. Jų bend­ra­dar­bia­vi­mas pra­ si­dė­jęs tik nuo va­sa­rio. „La­bai grei­tai su­lau­kė­me ne­ma­žai nau­ jų vei­dų ir apie mus ne­ži­no­ju­sių nau­jų klien­tų. Gai­li­mės, kad su okay.lt ne­pra­dė­jo­me bend­rau­ti anks­čiau“, – ne­slė­pė R.Lau­ce­vi­ čius, ku­rio va­do­vau­ja­ma jo­gur­ ti­nė įsi­kū­ru­si Kau­ne, pre­ky­bos cent­re „Mo­las“. Jis pa­brė­žė, kad okay.lt „pa­ da­rė vis­ką ką ža­dė­jo, ak­ci­jų re­zul­ta­tai taip pat ten­ki­na“. Ši bend­ro­vė mi­nė­ta­me po­rta­

le siū­lo nuo­lai­dų vi­siems šal­ dy­tiems jo­gur­tams ir pa­gar­ dams, tai su­da­ro 99 pro­c. jų asor­ti­men­to. Kol kas „Yo­go Mo­jo yra tai­ kiusi tik vie­ną nuo­lai­dų bū­dą – 30 pro­c. nuo su­mos, ir jis la­ bai pa­si­tei­si­no. „Atei­ty­je gal ban­dy­si­me ir ki­to­kius. Pa­vyz­ džiui, du per­ki – vie­nas ne­ mo­ka­mai“, – svars­tė R.Lau­ ce­vi­čius. Jis pa­ste­bė­jo, kad mo­bi­lią­ ja pro­gra­mė­le klien­tai pra­dė­ jo nau­do­tis, vos tik ši bu­vo pa­ leis­ta.

Pat­rauk­les­nis įvaiz­dis

Kau­ne vei­kian­čio res­to­ra­ no „Ča­nas“ rin­ko­da­ros va­do­ vė Au­gė Čel­ko­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad okay.lt su­si­do­mė­jo to­dėl, kad žmo­nės pa­sta­ruo­ju me­tu daug lai­ko lei­džia in­ter­ne­ti­ nė­je erd­vė­je. Ypač di­de­lę reikš­mę spren­ džiant, ar bend­ra­dar­biau­ti su okay.lt, pa­sak pa­šne­ko­vės, tu­ rė­jo tai, kad okay.lt po­rta­le lan­ ky­to­jai gau­na ne­mo­ka­mas pa­ slau­gas. „Tai, kad klien­tas mums mo­ka pi­ni­gus pa­ts ir iš kar­to, o ne pi­ni­gai per­ve­da­mi ka­da nors vė­liau, mums yra daug priim­ti­ niau“, – tei­gė A.Čel­kon­tie­nė. Ver­tin­da­ma ne­se­niai pra­dė­ ju­sios veik­ti mo­bi­lio­sios pro­ gra­mė­lės nau­dą ir bū­si­mą po­ pu­lia­ru­mą, „Ča­no“ at­sto­vė sa­ kė, kad tai, jog yra daug pa­si­ rin­ki­mo va­rian­tų, jau sa­vai­ me tei­gia­mas da­ly­kas. Ži­no­ma, nuo­lai­dą gau­ti į te­le­fo­ną, pa­sak jos, be abe­jo, yra pa­to­giau, nes te­le­fo­ną vi­suo­met ne­šio­ja­mės su sa­vi­mi, o elekt­ro­ni­nis ku­po­ nas už po­pie­ri­nį yra kur kas pa­ trauk­les­nis įvaiz­džio pra­sme.

And­rew Car­ne­gie, „Car­ne­gie Steel Com­pa­ny“ įkūrėjas „Iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ ti: kad ir ko­kius spren­di­mus priim­tų okay.lt, jie pa­si­tei­si­ na“, – par­tne­rius gy­rė A.Čel­ kon­tie­nė.

Net 100 pro­c. nuo­lai­dos

Okay.lt ga­li­ma ras­ti įvai­raus dy­džio, net ir 100 pro­c., nuo­ lai­dų, ku­rio­mis no­riai nau­do­ ja­si okay.lt po­rta­lo klien­tai, už­su­kę į res­to­ra­nus ir ka­vi­ nes. Pa­vyz­džiui, „Buon Gior­ no“ trat­to­ria okay.lt lan­ky­to­ jus ne­mo­ka­mai vai­ši­no „Pa­ ni­ni“, „McDo­nald’s“ – le­dais, pi­ce­ri­ja „Char­lie Piz­za“ – IL­ LY juo­da ar esp­re­so ka­va, res­ to­ra­nas „in­Til­sit“ – ita­liš­ka brus­ke­ta, o res­to­ra­nas „Sriu­ bos die­na“ – braš­ki­niu ar ba­ na­ni­niu jo­gur­to kok­tei­liu.

Kas svar­biau­sia

Kaip ir kiek­vie­na­me vers­le, anot įmo­nės va­do­vo V.Gied­ ri­mo, svar­biau­sia yra ge­ra ko­ man­da, pui­kios idė­jos ir lė­ šos toms idė­joms įgy­ven­din­ ti. Prieš dve­jus me­tus su­bū­rė­ me šau­nią pen­kių mo­ty­vuo­tų as­me­nų ko­man­dą, su­kū­rė­me ino­va­ci­jo­mis pa­rem­tą vers­lo pla­ną ir ta­po­me „Vers­lo an­ge­ lų fon­do I“ par­tne­riais. „Vers­lo an­ge­lų fon­das I“ in­ves­ta­vo kar­ tu su vers­lo an­ge­lu Juo­zu Val­ čiu­ku ir okay.lt ko­man­dą pa­pil­ dė nau­ji kom­pe­tentin­gi na­riai. Tai, kad in­ves­ti­ci­jos ir nau­ji ko­ man­dos na­riai atė­jo į įmo­nę, da­vė klien­tams ir par­tne­riams ap­čiuo­pia­mos nau­dos.

Okay.lt var­to­to­jai

Okay.lt sie­kia su­jung­ti po­ten­ cia­lius pir­kė­jus ir par­da­vė­ jus vie­nin­gam bend­ra­vi­mui, ska­ti­nant so­cia­li­nį bend­ra­ vi­mą. Pag­rin­di­nis už­da­vi­nys – su­kur­ti abiem pu­sėms pa­ trauk­lią bend­ra­vi­mo erd­vę, ku­ri bū­tų emo­ciš­kai pa­trauk­ li ir pa­slau­gos var­to­to­jui, ir pa­slau­gos už­sa­ko­vui. Įmo­ nė kon­cent­ruo­ja­si į nau­jų IT tech­no­lo­gi­jų nau­do­ji­mą, sie­ kiant pri­trauk­ti spar­čiai au­ gan­čią mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų var­to­to­jų gru­pę.

Atei­ties pla­nai

„Res­to­ra­no per­so­na­las ga­lės skelb­ti nau­jie­nas į klien­tų iš­ ma­niuo­sius te­le­fo­nus ir taip juos pri­trauk­ti. Tai bus vi­ siš­kai nau­ja rin­ko­da­ros ter­ pė res­to­ra­nams. Nuo res­to­ ra­no ori­gi­na­lu­mo pri­klau­sys efek­ty­vu­mas. Res­to­ra­nų per­ so­na­las tu­rės ga­li­my­bę rea­ liu lai­ku bend­rau­ti su sa­vo klien­tais, – tei­gia UAB „Okay LT“ ko­man­dos na­rys And­rius Čio­rai­tis, su Is­pa­ni­jos pro­ gra­muo­to­jais kū­ręs mo­bi­lią­ją okay.lt pro­gra­mė­lę. Tu­ri­me ke­le­tą ino­va­ty­vių idė­jų, ku­ rios pa­dės re­to­ra­nų sa­vi­nin­ kams pri­trauk­ti klien­tus, o klien­tams, nau­do­jan­tis okay. lt mo­bi­lią­ja pro­gra­mė­le, pa­ si­nau­do­ti pui­kiais res­to­ra­ nų pa­siū­ly­mais. Apie tai pa­ skelb­si­me ar­ti­miau­siu me­ tu.“ Be­lie­ka pa­tiems at­si­siųs­ ti ir iš­mė­gin­ti mo­bi­lią­ją okay. lt pro­gra­mė­lę.

47


technologijos pi­g iau, pa­t o­g iau, su­t au­p o­m a ir lai­k o, ir žmo­g iš­k ų­j ų iš­t ek­l ių

Biu­ro įran­ga: pirk­ti ar nuo­mo­tis?

Požiūris: UAB „Biuro mašinos“ direktorius V.Tumas bend­ro­vės sėk­mės re­cep­tu įvar­di­jo ne tik įran­ gos nuo­mos pri­va­lu­mus, bet ir pa­si­rink­tą stra­te­gi­ją.

Vis dau­giau Lie­tu­vos įmo­nių nu­ spren­džia nuo­mo­tis biu­ro įran­gą, o ne tu­rė­ti nuo­sa­vą. Kas tai: ma­dos klyks­mas ar ge­rai ap­skai­čiuo­tas žings­nis? Ver­čia kin­tan­tys po­rei­kiai

„Vers­las. Ly­de­riai 2013“ kal­ bin­tas in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų ir eko­no­mi­kos spe­cia­ lis­tas Vi­lius Ka­jo­kas tei­gė, kad biu­ro įran­gos nuo­mos pa­slau­ ga ša­ly­je pri­gi­jo lė­tai, bet už­ tik­rin­tai. Įsi­šak­ni­ju­sią tra­di­ ci­ją tu­rė­ti sa­vo daik­tą pa­ma­žu nu­ga­lė­jo nuo­mos pa­slau­gos pri­va­lu­mai ir bū­ti­ny­bė neat­si­ lik­ti nuo nuo­lat at­si­ran­dan­čių nau­jų tech­no­lo­gi­jų. Jis pa­ste­bė­jo, kad vis dau­ giau įmo­nių, net ir te­be­tu­rin­ čių nuo­sa­vą biu­ro įran­gą, jų eksp­loa­ta­ci­ją per­duo­da to­ je sri­ty­je be­si­spe­cia­li­zuo­jan­ čioms bend­ro­vėms. „Įmo­nės at­si­sa­ko to­ne­rių pil­dy­mo pa­slau­gos, nes ji nėra tokia eko­no­miš­ka, kaip įsi­ vaiz­duo­ja­ma, be to, nu­ken­ čia spau­do ko­ky­bė“, – ti­ki­no V.Ka­jo­kas. 48

Ne­be­lie­ka ne­pla­nuo­tų iš­lai­dų

Ko­kie įran­gos nuo­mos pri­va­ lu­mai? Nuo­mo­ti biu­ro įran­gą yra ir pi­giau, ir pa­to­giau, su­ tau­po­ma ir lai­ko, ir žmo­giš­kų­ jų iš­tek­lių, var­di­jo vers­lo spe­ cia­lis­tas Li­nas Kaz­laus­kas. „Pirk­ti įran­gą, ku­ri ati­tik­ tų vi­sus po­rei­kius, yra bran­gu, o įmo­nių po­rei­kiai juk kin­ta. Tad pa­to­giau ir pi­giau yra įran­ gą nuo­mo­tis, nes, pa­si­kei­tus po­ rei­kiams, iš­nuo­mo­tos įran­gos ga­li­ma bet ka­da at­si­sa­ky­ti ar­ba pa­keis­ti ki­ta – to be di­de­lių nuo­ sto­lių ne­pa­vyk­tų įran­gą įsi­gy­ jant pa­tiems. Tad įmo­nė, nuo­ mo­da­ma įran­gą, mo­ka tik už tai, kas jai tuo mo­men­tu yra rei­ka­ lin­ga“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Jis pa­ste­bė­jo, kad, nuo­mo­ jant įran­gą, pa­pras­tė­ja bu­hal­ te­ri­nė ap­skai­ta. Ne­rei­kia skai­ čiuo­ti nu­si­dė­vė­ji­mo, su­ma­žė­ ja in­ven­to­ri­za­ci­jos apim­tys.

Nuo­mo­ti įran­gą, anot pa­ šne­ko­vų, ap­si­mo­ka ir dėl aiš­ kes­nės są­nau­dų struk­tū­ros, nes ga­li­ma tiks­liau pro­gno­ zuo­ti bū­si­mas iš­lai­das. Be to, tu­rint sa­vo įran­gą, ne­ma­žų iš­lai­dų ga­li pa­rei­ka­ lau­ti ne­pla­nuo­ti re­mon­tai. „Nuo­mos at­ve­ju to­kių iš­lai­dų iš­ven­gia­ma, nes re­mon­tu įsi­ pa­rei­go­ja pa­si­rū­pin­ti įran­gą iš­nuo­mo­ju­si bend­ro­vė“, – ak­ cen­ta­vo spe­cia­lis­tai. Biuro įrangos nuoma įmo­ nėms lei­džia ra­cio­na­liau tie­ sio­gi­nei veik­lai pa­nau­do­ti sa­ vo spe­cia­lis­tus, nes šiems ne­ be­rei­kia rū­pin­tis spaus­din­tu­ vais, ki­tais apa­ra­tais. Ko­kia nuo­mo­ja­ma įran­ga po­ pu­lia­riau­sia? V.Ka­jo­kas, ap­ žvelg­da­mas var­to­to­jų po­rei­kius, pa­ste­bė­jo, kad ypač di­dė­ja spal­ vo­tų spaus­din­tu­vų, spal­vo­tų mul­ti­funk­ci­nių apa­ra­tų pa­klau­ sa, o pa­sta­rų­jų po­rei­kis dėl vie­ nodėjančios kainos jau per­sve­ ria spaus­din­tu­vų po­pu­lia­ru­mą.

Vi­si pra­dė­jo skai­čiuo­ti

Vie­ni spaus­din­tu­vų, dau­ gia­funk­cių apa­ra­tų nuo­mos įran­gos sri­ties ly­de­rių – bend­ ro­vės „Biu­ro ma­ši­nos“ at­sto­ vai pa­sa­ko­jo, kad jiems plė­to­ti šią vers­lo sri­tį pa­dė­jo pa­sau­li­ nė fi­nan­sų kri­zė. Ėmu­si veik­ti šio­je sri­ty­ je, kaip pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Tu­mas, bend­ro­vė iš pra­džių tu­rė­jo už­siau­gin­ti klien­tus, tai yra bu­vo pri­vers­ ta mo­ky­ti įmo­nes skai­čiuo­ti. „Iš pra­džių bu­vo la­bai su­ dė­tin­ga. Vy­ra­vo nuo­mo­nė, kad rei­kia tu­rė­ti sa­vo daik­tą. Tuo­met bu­vo sun­kiai su­vo­ kia­ma, kad la­biau ap­si­mo­ka biu­ro įran­gą nuo­mo­tis ir sa­vo

daik­to tu­rė­ti ne­rei­kia, tad te­ ko im­tis švie­tė­jiš­ko dar­bo“, – pri­si­mi­nė di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas To­mas Šid­laus­kas. Bend­ro­vei la­bai pa­si­tar­na­vo pa­sau­li­nė fi­nan­sų kri­zė. „Įran­ gos nuo­mos pro­ver­žis Lie­tu­vo­ je įvy­ko, kai įmo­nėms pra­dė­jo stig­ti apy­var­ti­nių lė­šų tie­sio­gi­ nei veik­lai. Tuo­met vi­si rim­tai su­si­mąs­tė, pra­dė­jo skai­čiuo­ ti, ar tik­rai ap­si­mo­ka in­ves­tuo­ti pi­ni­gus į dar­bo prie­mo­nes. Gal ge­riau lė­šas in­ves­tuo­ti į vers­ lą, gal ge­riau, kad jos už­dirb­tų iš pa­grin­di­nės veik­los?“ – pa­sa­ ko­jo T.Šid­laus­kas.

Ko­ky­bę už­tik­ri­na pa­tys

V.Tu­mas bend­ro­vės sėk­mės re­cep­tu įvar­di­jo ne tik įran­ gos nuo­mos pri­va­lu­mus, bet ir pa­si­rink­tą stra­te­gi­ją. Ben­ drovė „Biu­ro ma­ši­nos“, anot jo, yra iš­skir­ti­nė tuo, kad spe­ cia­li­zuo­ja­si vien spaus­di­ni­mo ir mul­ti­funk­cių biu­ro ma­ši­ nų nuo­mos, par­da­vi­mo ir ap­ tar­na­vi­mo sri­ty­je bei dir­ba be ap­tar­na­vi­mo par­tne­rių. „Kai nu­to­lu­siems klien­tams sam­ do­mi vie­ti­niai ap­tar­na­vi­mo par­tne­riai, pro­fe­sio­na­lu­mas ir ap­tar­na­vi­mo ko­ky­bė nė­ra ga­ran­tuo­ta, tam­pa sun­ku įgy­ ven­din­ti už­si­brėž­tus stan­dar­ tus“, – pa­ste­bė­jo V.Tu­mas. 2008-ie­ji „Biu­ro ma­ši­noms“ buvo ypa­tin­gi. Tais me­tais lie­ tu­viai pa­si­rink­ti tie­sio­gi­niais patikimumu garsėjančiais „Sharp“ ga­min­to­jo at­sto­vais. „Vi­sos ja­po­nų kil­mės kom­pa­ ni­jos sa­vo par­tne­rius ren­ka­si la­bai ati­džiai. Gi­li­na­si į po­ten­ cia­lių par­tne­rių ga­li­my­bes, po­ žiū­rį. Džiau­gia­mės, kad mums pa­vy­ko ati­tik­ti griež­tus „Sharp“ kri­te­ri­jus“, – sa­kė V.Tu­mas.



savivalda Miestų ir ra­j onų va­d o­v ai ti­k i­s i, kad Vy­r iau­s ybė at­l ais­v ins cent­r inės vald­ž ios pan­č ius

Sa­vi­val­dos ly­de­rystė: ak­t Ant Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių uždė­ta sun­ki ir griež­ta cent­rinės vald­žios ran­ka truk­do joms au­gin­ti biud­že­to pa­ja­mas, o sy­kiu – ir pri­si­vi­lio­ti in­ves­tuo­tojų, ku­rie kurtų nau­jas dar­bo vie­tas, ge­rintų inf­rast­ruktūrą bei gy­ven­tojų ge­rovę. Ta­čiau viltį, kad ga­li pra­si­dėti sa­vi­val­ dy­bių klestė­ji­mo era, įžiebė šios Vy­riau­ sybės pro­gra­mo­je įra­šy­ta nuo­sta­ta, jog bus di­di­na­mas vie­tos vald­žios eko­no­mi­nis ir fi­nan­si­nis sa­va­ran­kiš­ku­mas.

Ne­ži­nau, kas ir truk­dytų veik­ti, 50


„Kuo vy­res­nis tam­pu, tuo ge­riau ma­tau, kur ei­ti. Jei­gu ruo­šiatės med­žio­ti dramb­lius, ne­reikėtų pa­mes­ti ke­lio dėl triu­šių.“

Tho­mas Boo­ne'as-Pic­ken­sas, JAV milijardierius

y­vu­mo ir ga­lių po­rei­kis Vir­gi­ni­ja Spu­rytė

Pra­šo nea­tim­ti pi­nigų

„Ši nuo­sta­ta Vy­riau­sybės pro­gra­mo­je la­ bai džiu­gi­na vi­sas Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos na­res. Per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus sa­vi­val­dy­bių biud­že­tai la­bai stip­ riai su­men­ko. Sup­ran­ta­ma, kad dėl eko­ no­mi­nio sunk­me­čio fi­nan­sa­vi­mas bu­vo ma­ži­na­mas įvai­rioms sri­tims, ta­čiau Vy­ riau­sybės ir Sei­mo spren­di­mais sa­vi­val­ dy­bių biud­že­tai kai ku­rioms sri­tims fi­ nan­suo­ti bu­vo ma­ži­na­mi, mūsų nuo­mo­ ne, be jo­kio tei­si­nio pa­grin­do“, – kalbė­jo Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos di­rek­ torė Ro­ma Ža­kai­tienė. Ji sa­vo žod­žius iliust­ra­vo ir skai­čiais. 2011 m. sa­vi­val­dy­bių biud­žetų pro­gno­ zuo­ja­mos pa­ja­mos bu­vo 18 pro­c. ma­ žesnės nei 2008-ai­siais, per tre­jus me­tus sa­vi­val­dybės ga­vo 600 mln. litų ma­žiau. „Todėl natū­ra­lu, kad sa­vi­val­dybės pa­ gei­dau­ja, jog jų sa­va­ran­kiškų pa­jamų au­ gi­mo ri­bo­ji­mas tik­rai būtų su­stab­dy­tas. Džiu­gu, kad šiais me­tais teisės ak­tuo­se priim­ti tam tik­ri pa­kei­ti­mai, ku­riais nu­ ma­ty­ta, jog iš sa­vi­val­dy­bių biud­že­to bus paim­tos tik tos pa­ja­mos, ku­rios pro­gno­ zes vir­ši­jo dau­giau nei 21 pro­c. Pas­ta­ruo­ ju me­tu bu­vo taip, kad kiek­vie­nas cen­ tas, kurį ga­vu­sios sa­vi­val­dybės vir­šy­da­ vo pro­gno­zuo­ja­mas pa­ja­mas, bu­vo pai­ ma­mas į vals­tybės biud­žetą“, – teigė pa­šne­kovė. Ji pa­brėžė, jog Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja Vy­riau­sybės pra­šo, kad ki­tais me­tais būtų pa­nai­kin­ta ir nuo­sta­ta dėl 21 pro­c. Ki­taip ta­riant, sa­vi­val­dybės pa­gei­ dau­ja, kad vi­sos pa­ja­mos, ku­rių jos ga­vo dau­giau, nei pro­gno­za­vo cent­rinė vald­žia, liktų miestų ar ra­jonų biud­že­tuo­se.

600 mln. litų

ma­žiau ga­vo sa­vi­val­dybės per tre­jus me­tus. „To­kia tvar­ka, ku­ri ga­lio­ja da­bar, ri­bo­ ja sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiškų pa­jamų au­ gimą, o taip stab­do­ma ir plėtra, ir in­ves­ ti­cijų pri­trau­ki­mas, ga­liau­siai ne­su­tei­ kia­ma ga­li­mybė sa­vi­val­dybėms pa­deng­ti tu­ri­mas sko­las, ku­rios šiuo me­tu bend­rai sie­kia per 300 mln. litų. Pap­ras­čiau ta­ riant, sa­vi­val­dybės ir nėra suin­te­re­suo­ tos į sa­vo biud­že­tus su­rink­ti kuo dau­ giau pi­nigų, nes kuo dau­giau su­rinks, tuo dau­giau teks ati­duo­ti į vals­tybės iždą“, – ydingą pra­ktiką pa­brėžė R.Ža­kai­tienė. Ji vylė­si, kad Vy­riau­sybės pro­gra­mos nuo­sta­ta dėl sa­vi­val­dy­bių eko­no­mi­nio bei fi­nan­si­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo di­di­ni­mo ir reiš­kia tai, jog joms bus pa­lik­tos pa­ja­ mos, vir­ši­jan­čios planą. „Ti­ki­me Vy­riau­sybės ge­ra­no­riš­ku­mu, jis ir lems, ar rei­ka­lai pa­judės iš mir­ties taš­ko“, – į ateitį op­ti­mis­tiš­kai žvelgė Lie­ tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos di­rek­torė.

Tau­py­ti neap­si­mo­ka

Ji įvar­di­jo ir kitą pro­blemą, su­si­ju­sią su sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­niu sa­va­ran­kiš­ku­mu. Apie 50 pro­c. jų biud­žetų pa­jamų su­da­ro vals­tybės ski­ria­mos tiks­linės do­ta­ci­jos.

Šių pi­nigų nau­do­ji­mo tvar­ka griež­ta – jei da­lis skirtų lėšų ne­pa­nau­do­ja­ma, jas pri­ va­lo­ma grąžin­ti į vals­tybės biud­žetą. „Sa­vi­val­dy­bių po­zi­ci­ja la­bai aiš­ki – su­ tau­py­tos tiks­li­nių do­ta­cijų lėšos tu­ri lik­ti jų biud­že­te ir būti nau­do­ja­mos tos sri­ties plėtrai. Jei ga­liotų to­kia tvar­ka, tuo­met sa­vi­val­dybės būtų suin­te­re­suo­tos kur kas ra­cio­na­liau ir efek­ty­viau nau­do­ti skir­ tas do­ta­ci­jas. Pa­vyzd­žiui, sa­vo spren­di­ mais sa­vi­val­dybės ga­li su­tau­py­ti mo­ki­nio krep­še­lio lėšų. Ta­čiau jos ne­suin­te­re­suo­ tos tai da­ry­ti, nes pi­ni­gus teks grąžin­ti. Jei būtų ki­taip, tuo­met sa­vi­val­dybės pi­ ni­gus skai­čiuotų, o su­tau­py­tas lėšas galė­ tų skir­ti, pa­vyzd­žiui, mo­kyk­lo­se lan­gams keis­ti, nau­jiems suo­lams pirk­ti ar prie švie­ti­mo įstai­gos esan­tiems sta­dio­nams su­tvar­ky­ti“, – kalbė­jo R.Ža­kai­tienė. Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja jau yra pa­tei­ku­si tam tikrų įsta­tymų pa­tai­ sas, ku­rio­mis ir būtų įtei­sin­ta, kad su­tau­ py­tos vals­tybės do­ta­cijų lėšos liktų sa­ vi­val­dybėms, taip pat būtų aiš­kiai api­ brėžta, kam jas būtų ga­li­ma pa­nau­do­ti. „Jei tai bus pa­da­ry­ta, tuo­met sa­vi­val­ dy­bių vys­ty­ma­sis ir au­gi­mas bus kur kas aki­vaiz­des­nis“, – įsi­ti­ki­nu­si R.Ža­kai­ tienė.

Fi­nan­sa­vi­mas ne­pa­kan­ka­mas

R.Ža­kai­tie­nei pri­tarė ir Klaipė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Jis pa­lai­ko idėją, kad sa­vi­val­dybėms turėtų lik­ti su­tau­py­ tos tiks­li­nių vals­tybės do­ta­cijų lėšos. Ta­ čiau kar­tu uos­ta­mies­čio me­ras pa­brėžė, kad vals­ty­bi­nes funk­ci­jas pri­mes­ti sa­vi­ val­dybėms reikėtų at­sar­giau. „Ne­ži­nau, kas ir kuo ga­li pa­dėti, kad sa­vi­val­dybės klestėtų, bet jei

kuo ga­li pa­dėti, kad sa­vi­val­dybės klestėtų, bet jei kuo ma­žiau tai būtų pa­ti ge­riau­sia sa­vi­val­dos ly­de­rystės prie­lai­da. 51


savivalda Miestų ir ra­j onų va­d o­v ai ti­k i­s i, kad Vy­r iau­s ybė at­l ais­v ins cent­r inės vald­ž ios pan­č ius

Vilniaus meras Artūras Zuokas

Kauno meras And­rius Kup­čins­kas

kuo ma­žiau truk­dytų veik­ti, tai būtų pa­ti ge­riau­sia sa­vi­val­dos ly­ de­rystės prie­lai­da. Tai ypač ak­tua­lu kal­ bant apie įsta­tymų lei­dybą. Vi­si įsta­ty­ mai, ku­rie sie­ti­ni su sa­vi­val­da, vals­tybės funk­cijų per­kėli­mu jai, 100 ar net 120 pro­centų tu­ri būti sie­ti­ni ir su fi­nan­sa­vi­ mu. To­kių „per­liukų“, ku­rie la­bai gra­žiai at­ro­do Vil­niu­je, – Sei­me ar Vy­riau­sybė­ je, – ga­li­ma pri­rink­ti la­bai daug. Ta­čiau kai jie pra­de­da­mi įgy­ven­din­ti, sa­vi­val­ dybės tam­pa sa­vo­tiš­ko­mis įkaitė­mis, bu­ fe­riu tarp žmo­nių, ku­rie no­ri to, ką Sei­ mas gra­žiai pa­tvir­ti­no, ir sa­vo ga­li­my­ bių tai įgy­ven­din­ti“, – pro­blemą įvar­di­jo V.Grub­liaus­kas. Jam pri­tarė Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas. Jo skai­čia­vi­mu, vien dėl mi­ ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mo iki 1 tūkst. litų šie­met mies­to biud­že­te pa­pil­do­mai rei­kia 11 mln. litų, o vals­tybė skyrė tik 4 mln. litų. „Va­di­na­si, du treč­da­lius rei­kia­mos su­ mos turė­si­me iš kur nors iš­kaps­ty­ti, o ją juk galė­tu­me skir­ti ki­toms reikmėms. Bet be­veik vi­sa­da taip ir būna, kad funk­ ci­jos sa­vi­val­dy­bei pri­ski­ria­mos, o fi­nan­ sa­vi­mas ne­nu­ma­to­mas. To­kia pra­kti­ka tik­rai tai­sy­ti­na ir net nai­kin­ti­na“, – įsi­ti­ kinęs A.Kup­čins­kas.

Pri­metė kom­pen­suo­ti leng­va­tas

Klaipėdos meras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

Kauno rajono meras Va­le­ri­jus Makū­nas

52

Vi­si did­žiųjų miestų me­rai su­tar­ti­nai tvir­ti­no, kad vie­na rim­čiau­sių pro­blemų yra kom­pen­sa­ci­jos už leng­va­tinį ke­lei­ vių ve­žimą. „Sa­vi­val­da ne­ga­li būti tiek sa­va­ran­kiš­ ka, kiek norėtų, nes vi­si teisės ak­tai prii­ ma­mi Sei­me, o juos tei­kia Vy­riau­sybė. Vie­šo­jo trans­por­to leng­vatų stu­den­tams, pen­si­nin­kams, ne­įga­lie­siems ir ki­toms so­cia­linėms grupėms dy­dis nu­ma­ty­tas įsta­ty­me, kurį pri­ėmė Sei­mas, ta­čiau jis taip pat nu­statė, kad vežė­jams kom­pen­ sa­ci­jos už su­teik­tas leng­va­tas su­mo­ka­ mos iš sa­vi­val­dybės biud­že­to. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei tai kai­nuo­ja apie 100 mln. litų per me­tus, todėl, ma­nau, pa­grįstai kreipėmės į teismą, kad to­kia tvar­ka būtų pa­keis­ta“, – teigė Vil­niaus me­ras Artū­ ras Zuo­kas. Kau­no ra­jo­no me­ras Va­le­ri­jus Makū­ nas taip pat pa­brėžė, kad leng­vatų už ke­

Kuo dau­giau kont­rolės ir griežtų tai­syk­lių, tuo ma­žes­nis efek­tas. lei­vių ve­žimą skai­čia­vi­mo ir mokė­ji­mo funk­ci­jos fi­nan­sa­vi­mas sa­vi­val­dybėms yra per di­delė naš­ta. „Todėl tik­rai siū­lo­me ko­re­guo­ti Trans­ por­to leng­vatų įsta­tymą ir kas­met sa­vi­ val­dybėms iš vals­tybės biud­že­to skir­ti bend­ro­sios do­ta­ci­jos kom­pen­sa­ci­jas, ap­ skai­čiuo­tas pa­gal realų kiek­vie­nos sa­vi­ val­dybės lėšų po­reikį šiai funk­ci­jai at­lik­ ti“, – siūlė V.Makū­nas. A.Kup­čins­kas skai­čia­vo, kad kai ku­ rioms sa­vi­val­dos reikmėms cent­rinė vald­ žia ski­ria ne­pagrįs­tai per ma­žai pi­nigų. „Kau­ne esan­čio­se de­ga­linė­se vai­ruo­to­jai per me­tus įsi­pi­la tiek de­galų, už ku­riuos į vals­tybės biud­žetą ak­ci­zo su­ren­ka­ma apie 200 mln. litų. Ta­čiau iš Ke­lių prie­žiū­ros pro­gra­mos mies­to gatvėms tvar­ky­ti per me­tus ski­ria­ma vos 10–12 mln. litų. Kau­ no gat­vių tink­las yra 960 ki­lo­metrų, todėl gau­da­mi tik tokį fi­nan­sa­vimą ne­ga­li­me tin­ka­mai jo pri­žiūrė­ti, o gy­ven­to­jams juk ypač svar­bu, kad gatvė­se ne­būtų duo­bių“, – teigė A.Kup­čins­kas ir pri­dūrė, kad ne­re­ tai sa­vi­val­dybės pla­ka­mos ne­pagrįs­tai.

Do­no­rystė nai­kin­ti­na?

Did­žiųjų Lie­tu­vos miestų va­do­vai įsi­ti­ kinę, kad vėl lai­kas dis­ku­si­jai ir dėl sa­vi­ val­dy­bių do­no­rių. Ke­tu­rios ša­lies sa­vi­val­dybės – Vil­niaus, Kau­no, Klaipė­dos ir Ma­žei­kių ra­jo­no – į sa­vo biud­že­tus gau­na ne 100 pro­c. jų gy­ ven­tojų su­mokė­to pa­jamų mo­kes­čio, ku­ ris ir yra pa­grin­di­nis lėšų šal­ti­nis, už­tik­ ri­nan­tis, kad sa­va­ran­kiš­kos funk­ci­jos būtų įgy­ven­din­tos. Vil­nius gau­na tik 40 pro­c. vil­nie­čių su­ mo­ka­mo gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio, Klaipė­da – 86, Kau­nas – 94, Ma­žei­kių ra­ jo­nas – 95 pro­c. „Vil­nie­čiai dirb­da­mi su­mo­ka apie 40 pro­c. vi­so­je ša­ly­je su­ren­ka­mo gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio, ta­čiau mies­tui Vy­riau­ sybė ir Sei­mas skyrė itin mažą šio mo­ kes­čio dalį, nes li­ku­si su­rinktų lėšų da­


„Ne­ban­dyk būti pro­tin­giau­sias kam­ba­ry­je. Jei esi, tuo­met siū­lau pa­si­kvies­ti pro­tin­ges­nių žmo­nių... ar­ba ei­ti į kitą kam­barį.“ lis pa­ten­ka į ša­lies biud­žetą ir per­skirs­to­ ma ki­toms sa­vi­val­dybėms. De­ja, mies­tui ski­riamų lėšų ne­pa­kan­ka net ir pa­grin­ dinėms funk­ci­joms fi­nan­suo­ti“, – teigė A.Zuo­kas. Todėl Vil­niaus sa­vi­val­dybė kreipė­si į teismą ir vyks­ta pro­ce­sas. Kons­ti­tu­ci­nia­ me Teis­me taip pat nag­rinė­ja­mas sa­vi­ val­dybės ieš­ki­nys, ku­riuo pra­šo­ma Vy­ riau­sybę įpa­rei­go­ti pa­teik­ti Sei­mui svars­ ty­ti įsta­ty­mo pro­jektą, pagal kurį Vil­niui būtų ski­ria­ma ne ma­žesnė nei 60 pro­c. gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio da­lis ir būtų at­ly­gin­tas 939 mln. litų nuo­sto­lis. „Tai, kad dis­ku­si­ja per­si­kėlė į Kons­ti­ tu­cinį Teismą, liu­di­ja, jog pro­ble­ma iš­ties yra. Ne­no­riu įžieb­ti ne­san­tai­kos tarp sa­ vi­val­dy­bių, ta­čiau ta do­no­rystė tik­rai dis­ ku­tuo­ti­na“, – Vil­niaus merą pa­laikė uos­ ta­mies­čio va­do­vas V.Grub­liaus­kas. Ar, jo nuo­mo­ne, ne­be­turėtų lik­ti sa­vi­ val­dy­bių do­no­rių, o vi­sos jos turėtų gau­ ti 100 pro­c. gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­ čio? „Ne­sa­kau, kad rei­kia iš ko nors ką nors atim­ti bei grąžin­ti do­norėms ir iš jų ne­beim­ti pi­nigų. Ta­čiau rei­kia su­da­ ry­ti sąly­gas ki­toms sa­vi­val­dybėms iš­gy­ ven­ti be do­no­rių krau­jo. Pir­miau­sia tai reikštų, kad, joms lie­pus vyk­dy­ti vals­ tybės de­le­guo­tas funk­ci­jas, būti­na už­tik­ rin­ti ir jų fi­nan­sa­vimą. Fi­lo­so­fiš­kai kal­ bant, ne­ga­li­ma atim­ti de­guo­nies kaukės iš tų, ku­riems jos la­bai rei­kia, ta­čiau to­ kia pa­gal­ba ne­ga­li būti fi­nan­suo­ja­ma iš tų sa­vi­val­dy­bių, ku­rios spar­čiau ei­na į prie­ kį, sąskai­tos. Vals­tybė ne­turėtų truk­dy­ti spar­čiau ei­nan­tiems, o tiems, ku­rie at­si­ lie­ka, rei­kia su­kur­ti pro­gra­mas, ga­li­my­ bes, jei rei­kia, priim­ti va­lin­gus po­li­ti­nius spren­di­mus, kad lėtie­ji ne­taptų kliū­ti­mi spar­tie­siems“, – svarstė V.Grub­liaus­kas.

At­sa­ko­mybė – tik for­ma­lu­mas

R.Ža­kai­tienė teigė, kad sa­vi­val­dybės pra­ šo ne tik fi­nan­si­nio bei eko­no­mi­nio sa­va­ ran­kiš­ku­mo, bet ir dau­giau tei­sių bei ga­ lių, nes ne­bi­jo pri­siim­ti at­sa­ko­mybės, o jei su­klystų, tai įver­tintų rinkė­jai.

Mi­chae­las Del­las, JAV mi­li­jar­die­rius

50 proc.

savivaldybių biudžetų pajamų sudaro valstybės skiriamos tikslinės dotacijos. „Yra sri­čių, už ku­rias sa­vi­val­dybės for­ ma­liai at­sa­kin­gos, ta­čiau joms tos at­sa­ko­ mybės rea­liai įgy­ven­din­ti ne­leid­žia­ma. Pa­ vyzd­žiui, ši­lu­mos ūkis. Gy­ven­to­jai kal­ti­na sa­vi­val­dy­bes, kad taip bran­giai tu­ri mokė­ ti už šil­dymą. Ta­čiau nie­kas ne­gir­di, kai jos rėkia, šau­kia, kad ši­lu­mos kai­nas nu­sta­to Vals­ty­binė kainų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­si­ja. Jei sa­vi­val­dybėms būtų su­teik­ta teisė pa­čioms nu­sta­ty­ti kai­nas, tuo­met jos galbūt ne­leistų ši­lu­mos tiekė­jams turė­ti di­de­lio pel­no, o tai reikštų ir šil­dy­mo kai­ nų mažė­jimą“, – kalbė­jo Lie­tu­vos sa­vi­val­ dy­bių aso­cia­ci­jos di­rek­torė. Kau­no me­ras A.Kup­čins­kas taip pat pa­ si­sakė už tai, kad sa­vi­val­dybės įvai­rio­se sri­ty­se turėtų dau­giau tei­sių, o su jo­mis – ir at­sa­ko­mybės. „Kal­bu ir apie as­me­ninę at­sa­ko­mybę – tie­sio­gi­nius me­ro rin­ki­mus. Žmo­nių iš­rink­tas va­do­vas turėtų turė­ti teisę pa­si­rink­ti ir sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rių. Da­bar tik­rai ne­ma­žai pro­blemų, įvai­rių kliū­čių ky­la būtent dėl įvai­rias­pal­vių koa­li­cijų, ku­rios ir ne­leid­žia sa­vi­val­dybėms ei­ti spar­čiau į prie­kį. Esu įsi­ti­kinęs, kad sa­vi­val­dos re­for­ma rei­ka­ lin­ga – ir ne tik fi­nansų, bet ir val­dy­mo sri­ ty­je. Jau pra­bėgo dau­giau nei 20 metų, kai Lie­tu­va yra ne­prik­lau­so­ma vals­tybė, todėl pa­ts lai­kas pra­dėti pa­si­tikė­ti ir sa­vi­val­da“, – pa­brėžė A.Kup­čins­kas. R.Ža­kai­tienė taip pat bu­vo įsi­ti­ki­nu­ si, kad pa­si­tikė­ji­mas sa­vi­val­da yra dar vie­na prie­lai­da jos ly­de­rys­tei.

Reforma: tiesioginiai mero rinkimai – dar viena būtina priemonė savivaldos lyderystei.

Sa­vi­val­da ne­ga­li būti tiek sa­va­ran­kiš­ka, kiek norėtų, nes vi­si teisės ak­tai prii­ma­mi Sei­me, o juos tei­kia Vy­riau­sybė. 53


savivalda Miestų ir ra­j onų va­d o­v ai ti­ki­s i, kad Vy­r iau­s ybė at­l ais­v ins cent­r inės vald­ž ios pan­č ius

„Kuo dau­giau kont­rolės ir griežtų tai­syk­lių, tuo ma­žes­nis efek­tas“, – kons­ta­ta­vo Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ ci­jos di­rek­torė.

Ge­ri­na ap­linką vers­lui

Nors sa­vi­val­dybės su­si­du­ria su įvai­riais sun­ku­mais, nes trūksta sa­va­ran­kiš­ku­mo, jos vis tiek sten­gia­si vi­sais įma­no­mais būdais ge­rin­ti vers­lo ap­linką, vi­lio­ti in­ ves­tuo­to­jus, ga­lin­čius su­kur­ti naujų dar­ bo vietų. Vil­nius pa­gal pra­ėju­sių metų už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas išs­kir­tas kaip vie­nas dau­giau­ sia tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­cijų turė­ ju­sių re­gionų pa­sau­ly­je. „Ma­nau, to pa­ siek­ti mums pa­vy­ko dėl mūsų tei­gia­mo po­žiū­rio į in­ves­tuo­to­jus. Vil­niaus sa­vi­val­ dybė­je pa­keis­ta ad­mi­nist­ra­ci­jos struktū­ ra, kad at­si­rastų spe­cia­listų, dir­ban­čių tie­sio­giai su in­ves­tuo­to­jais. Taip jie vi­sa­ da ži­no, į ką kreip­tis. Taip pat kiek įma­no­ ma trum­pi­na­me įvai­rias pro­cedū­ras. Pa­ vyzd­žiui, de­ta­lu­sis pla­nas pre­ky­bos cent­

rui „Ikea“ bu­vo pa­reng­tas per itin trumpą laiką – 6 mėne­sius. To­kių ana­logų, ga­li­ma sa­ky­ti, nėra“, – prie­mo­nes, kaip pri­trauk­ ti in­ves­tuo­tojų, var­di­jo A.Zuo­kas. Itin daug dėme­sio ski­ria­ma ne tik in­ ves­tuo­to­jams, bet ir vie­tos vers­li­nin­kams – ir di­des­niems, ir smul­kie­siems. Vil­niaus sa­vi­val­dybės spe­cia­lis­tai ve­žio­ja veik­ los lei­di­mus ir li­cen­ci­jas, todėl vers­li­nin­

kams ne­rei­kia ant­rą kartą vyk­ti į sa­vi­val­ dybę. Be to, įdieg­ta per 20 elekt­ro­ni­nių pa­slaugų vers­lui, tad dau­gelį lei­dimų gau­ ti ir ko­re­guo­ti ga­li­ma neišė­jus iš biu­ro. Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ro V.Makū­no nuo­mo­ne, ge­rin­ti ap­linką vers­ lui la­biau­siai pa­de­da su­tei­kia­mos leng­va­ tos, ku­rios vėliau at­si­per­ka. „Siek­da­ma ge­ rin­ti in­ves­ti­cinę ap­linką ir vers­lo gy­vy­bin­ gumą, jau ke­le­rius me­tus Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­ba ap­si­sprend­žia nau­jus vers­lo su­bjek­tus at­leis­ti nuo žemės, žemės nuo­mos ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių. To­kie spren­di­mai ska­ti­na kur­ti ir iš­sau­go­ ti dar­bo vie­tas“, – įsi­ti­kinęs V.Makū­nas. Tai, kad sa­vi­val­dybės vyk­do­ma pa­lan­ki vers­lui mo­kes­čių po­li­ti­ka ska­ti­na tei­gia­ mus po­ky­čius Kau­no ra­jo­ne, liu­di­ja skai­ čiai – per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus dar­bo vietų skai­čius išau­go 77 pro­c., kas­ met vis daugė­ja vers­lo su­bjektų ir smul­ kiųjų vers­li­ninkų, dir­ban­čių su vers­lo liu­di­ji­mais, nes jie me­tams kai­nuo­ja tik 120 litų.

in­ves­ti­ci­jos, dar­bo vietų kūri­mas ir mo­kes­ti­ nių pa­jamų au­gi­mas sa­vi­val­dybės te­ri­to­ri­jo­je. Įtrau­kus vie­tos bend­ruo­menę į pa­ra­mos tei­ki­ mo ir or­ga­ni­za­vi­mo pro­ce­sus, ma­no­me, kad pa­ra­mos tei­ki­mas bus tiks­lin­ges­nis, juk vi­si sąži­nin­gi žmonės su­pran­ta, jog mokė­ti so­cia­ li­nes iš­mo­kas turė­tu­me tik tiems, ku­riems tik­ rai jų rei­kia, o ki­tus būti­na ska­tin­ti dirb­ti, už­ siim­ti sa­vo vers­lu. Ypa­t in­g as mūsų Vy­r iau­s ybės prio­r i­t e­t as bus tei­k ia­m as pla­t es­n iam bio­k u­ro nau­d o­ ji­m ui ši­lu­m os ga­m y­b ai sa­v i­v al­d ybė­s e, nes sie­k ia­m e il­g a­laikė­je per­s pek­t y­v o­je su­m a­ž in­ ti ši­lu­m os kai­n as. Tam bus nau­d o­ja­m os ES struktū­r inės lėšos. Sa­v i­v al­d y­b ių va­d o­v ai pri­ va­lo su­v ok­t i, kad, sie­k iant su­m a­ž in­t i šil­d y­ mo kai­n as, būti­n a ma­ž in­t i ener­g i­jos su­v ar­ to­jimą, t. y. būti­n a dau­g ia­b u­č ių re­n o­v a­c i­ ja. Pro­c e­s as jau pa­judė­jo. Dar vie­n a itin ak­ tua­li sa­v i­v al­d y­b ių va­d o­v ams te­m a – in­v es­t i­ cijų pri­t rau­k i­m as į re­g io­n us pa­n au­d o­jant ES lėšas. Įgy­v en­d i­n ant re­g ionų ir sa­v i­v al­d y­b ių plėtros stra­t e­g i­n iuo­s e do­k u­m en­t uo­s e nu­m a­ ty­t as prie­m o­n es ES struktū­r inė pa­r a­m a yra itin reikš­m in­g a. In­v es­t i­c i­jos tu­r i būti nu­k rei­ pia­m os taip, kad jos ge­r iau­s iai ati­t iktų re­ gio­n o ir vie­t os po­rei­k ius bei ga­li­m y­b es. Tai leistų su­s tip­r in­t i na­c io­n a­linės re­g io­n inės po­

li­t i­k os įgy­v en­d i­n imą. Vy­riau­sybės nuo­mo­ne, sa­vi­val­d ybėms trūksta eko­no­mi­nio ir fi­nan­si­ nio sa­va­ran­kiš­ku­mo, būtent todėl mūsų pro­ gra­mo­je ir bu­vo įra­šy­ti punk­tai dėl sa­va­ran­ kiš­ku­mo stip­ri­n i­mo. Sa­vi­val­dybės no­ri dau­ giau fi­n an­si­n io sa­va­ran­kiš­ku­mo, bet rei­kia su­vok­ti, kad ir me­rai turėtų pa­si­steng­ti – ieš­ ko­ti in­ves­tuo­tojų, su­g ebė­ti juos pri­trauk­ti, im­tis am­b i­cingų pro­jektų. Daug kas pri­klau­so nuo pa­čių žmo­n ių. Re­zul­tatų ga­li­ma su­lauk­ ti tuo­met, jei dir­b a kom­p e­ten­tin­ga, ener­gin­ ga, iššū­kių ne­b i­jan­ti ko­man­da. Norėtų­si, kad kiek­vie­n o ra­jo­n o ar mies­to va­do­vas su­voktų, jog daug kas pri­klau­so nuo jų pa­čių va­dy­bi­ nių su­g ebė­jimų. Norėtų­si, kad atei­ty­je eko­ no­mi­kos au­g i­mo re­zul­ta­tais, gerė­jan­čia gy­ ve­n i­mo ko­ky­b e galėtų pa­si­džiaug­ti vi­si vi­suo­ menės na­riai, žmonės, gy­ve­nan­tys ir mies­te, ir ypač re­g io­n uo­se. Šian­d ien itin ryš­ki so­cia­ linė at­skir­tis tarp did­žiųjų miestų ir re­gionų gy­ven­tojų, tad būti­n a ją ma­žin­ti. Spręsda­mi so­cia­linės at­skir­ties pro­b lemą, to­bu­lin­si­me na­cio­n a­linę re­g ionų plėtros stra­te­giją, ku­rios pa­g rin­d i­n iai tiks­lai – ma­žin­ti eko­no­mi­nius ir so­cia­li­n ius vys­ty­mo­si skir­tu­mus, ska­tin­ti plė­ trą tiks­linė­se te­ri­to­ri­jo­se, įtrauk­ti sa­vi­val­dy­ bes for­muo­jant ir įgy­ven­d i­nant na­cio­na­linę re­g ionų plėtros po­li­tiką.

Siekdama gerinti investicinę aplinką, jau kelerius metus Kauno rajono taryba apsisprendžia naujus verslo subjektus atleisti nuo žemės, žemės nuomos ir NT mokesčių.

Komentaras

Al­gir­das But­ke­vi­čius

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas

V

y­riau­sybės pro­gra­mos nuo­sta­ta yra di­ din­ti sa­vi­val­dy­bių eko­no­minį ir fi­nan­ sinį sa­va­ran­kiš­kumą. Mes aiš­kiai nu­ brėžėme gai­res, ko­kių sa­vi­val­dos po­ky­čių ti­ kimės. Jau ženg­tas pir­mas žings­nis, sie­kiant įgy­ven­din­ti šiuos įsi­pa­rei­go­ji­mus, – priim­ti Pi­ ni­ginės so­cia­linės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, nu­ma­tan­ tys pi­ni­ginės so­cia­linės pa­ra­mos tei­kimą kaip sa­va­ran­kišką sa­vi­val­dybės funk­ciją, t. y. su­ da­rant sąly­gas sa­vi­val­dybėms kar­tu su bend­ ruo­menė­mis spręsti dėl so­cia­li­nių pa­šalpų ne­ pa­si­tu­rin­čioms šei­moms sky­ri­mo, taip pat dėl kom­pen­sa­cijų už šil­dymą. Nu­ma­to­ma to­bu­ lin­ti sa­vi­val­dy­bių biud­žetų pa­jamų nu­sta­ty­mo me­to­diką, kad būtų ska­ti­na­mas vers­lu­mas, 54


Inovatyvūs sprendimai – vaikų mitybai pagerinti

Irmantas Norkus, VšĮ „Kretingos maistas“ vadovas „Norėdamas išlikti vietoje, turi bėgti iš visų jėgų. O jei nori kur nors nubėgti, turi bėgti dvigubai greičiau“. Tokiais L. Carroll žodžiais vadovaujasi visoje Lietuvoje centralizuotas maitinimo paslaugas darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms, privačioms organizacijoms teikianti VšĮ „Kretingos maistas“. Per dvylika veiklos metų įmonė tapo tokio tipo maitinimo lydere šalies švietimo ir ugdymo įstaigose, žingsnis po žingsnio lietuviai įsitvirtina ir kaimynėje Latvijoje, kurioje profesionalai aptarnauja daugiau kaip 30 šalies mokyklų ir darželių. Lietuvoje įmonė ne tik tapo ekologinio vaikų maitinimo mokyklose pradininke, bet ir šiuo metu jau diegia elektroninę atsiskaitymo už pietus mokyklose sistemą. „Džiaugiamės, kad mūsų profesionalumas yra vertinamas ir mumis pasitiki net pusė visų Lietuvos savivaldybių, kuriose atsakingai rūpinamės pačių jautriausių visuomenės sluoksnių mityba. Pagrindinis mūsų siekis, kad moksleiviai, ligoniai gautų visavertį ir kokybišką maistą – per pastaruosius metus Lietuvoje ir Latvijoje į aptarnaujančias valgyklas investavome apie 20 mln. litų. Tačiau, norint tobulėti ir sėkmingai plėtoti savo veiklą, vien to nepakanka, todėl siekdami kokybės, aktyviai diegiame inovatyvias naujoves, kurios leidžia mums būti konkurencingiems“, – teigė VšĮ„Kretingos maistas“ direktorius Irmantas Norkus. Medikams skambinant pavojaus varpais

dėl netinkamų vaikų mitybos įpročių, didėjančio antsvorį turinčių moksleivių skaičiaus, VšĮ „Kretingos maistas“ pirmieji Lietuvoje mokyklose pasiūlė specialų ekologiško maitinimo modelį. Tokius valgiaraščius sudaro įmonės mitybos specialistai ir dietistai, kad viskas būtų tikslu ir patiekalai būtų tinkamai subalansuoti atskiroms amžiaus grupėms, specialistai dirba su specialiomis kompiuterinėmis programomis. Šios modernios technologijos naudojamos ir sudarinėjant valgiaraščius ligoninėms, kuriose gydomiems ligoniams skiriamos specialios dietos. „Sveikas maistas – mūsų sveikatos pagrindas, todėl investicijos į mūsų, o ypač mažylių, sveikatą yra prioritetinė mūsų veiklos sritis. Tam, kad vaikai (jų Lietuvoje kasdien pamaitiname daugiau kaip 40 000) gautų visavertį maistą, mūsų specialistai nuolat tobulinasi įvairiuose kursuose ir seminaruose, – patikino I.Norkus. Pasak įmonės vadovo, aktyvus dalyvavimas bendruomenių veikloje, moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su mitybos įpročių analize, padeda tobulėti ir nuolat jausti vartotojų poreikius. O inicijuojami konkursai, susiję su sveikos mitybos propagavimu, leidžia patiems žmonėms įsijungti formuojant sveikos mitybos principus. „Vienas iš tokių interaktyvių konkursų – sveikiausio recepto konkursas. Jo nugalėtojas ne tik laimėjo vertingą prizą, bet ir galėjo didžiuotis, kad jo pasiūlyto patiekalo paskanavo keli tūkstančiai žmonių. Šiais metais aktyviai dalyvavome didžiausiame šalyje sveikos gyvensenos renginyje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ ir būtent šio patiekalo-laimėtojo, kurį pagamino mūsų specialistai, su malonumu kvietėme paragauti konferencijos dalyvius ir svečius“, - apie konferenciją pasakojo įmonės vadovas. Mokslininkai teigia, kad vaikystėje susiformavę įpročiai daugeliui lieka visam gyvenimui, tačiau specialistus verčia sunerimti mūsų šalyje atliekami tyrimai, rodantys, kad tik nedidelė dalis moksleivių renkasi subalansuotą ir sveiką maistą. Tačiau, kaip sužinoti, ar mokyklinukas sočiai papietavo mokykloje, ar duotus kišenpinigius iš-

leido traškučiams ar gazuotiems vaisvandeniams? VšĮ „Kretingos maistas“ pasinaudojo IT specialistų sukurtomis technologijomis ir įgyvendina naujovę – elektroninę atsiskaitymo už pietus mokyklose sistemą. Pasak specialistų, sistema ypač naudinga ir puikiai suprantama kiekvienam, mokančiam naudotis kompiuteriu. „Visose Lietuvos mokyklose veikia elektroninių dienynų sistema, puikiai funkcionuoja mokyklų internetinės svetainės. Šias galimybes mūsų specialistai nusprendė išnaudoti ir gerinant vaikų mitybos įpročius. Atsiskaitymo už pietus sistemą jau išbandėme keliose Šiaulių mokyklose. Ji veikia per elektroninį mokinio pažymėjimą. T.y. tėveliai, pervedę atitinkamą sumą pinigų, gali būti tikri, kad jų vaikai per pietus valgo sveiką ir subalansuotą maistą, o ne išleidžia duotus pinigus menkaverčiams užkandžiams. Be to, toks pinigų paskirstymo būdas saugus, nes nereikia vaikui duoti grynųjų pinigų. Pasitelkę IT sprendimus, planuojame, kad prisijungę prie elektroninės sistemos, tėveliai galėtų matyti, ar jų atžala šiandien pietavo, kokius patiekalus pasirinko. Artimiausiu metu ketiname pasirūpinti ir tuo, kad elektroninėje sistemoje būtų matoma, kokie valgiaraščiai mokyklose bus kitą savaitę. Taip tėvai kartu su vaikais galėtų išsirinkti, kokius patiekalus valgyti“, - privalumus vardijo I.Norkus. Tokios kaip ši iniciatyvos, ėjimas koja kojon su pažangiomis technologijomis, nelieka neįvertintos. VšĮ „Kretingos maistas“ jau keletą metų paeiliui yra įvertinami sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje“. Šį sertifikatą gauna tik aukšto mokumo, patikimos ir

konkurencingos įmonės. Pernai Lietuvoje šiuos reikalavimus atitiko vos 1 tūkst. bendrovių. Įmonė pirmoji iš Lietuvos centralizuotų maitinimo įstaigų mokyklose įdiegė Europos kokybės valdybos sistemos standartą ISO 9001:2000, kuris užtikrina maisto saugą ir kokybę. Įdiegtos ISO 22000 „Maisto saugos vadybos sistemos“, BS OHSAS 18001 „Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos“, ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos“. Šie įvertinimai svarbūs ne tik vykdant darželinukų, moksleivių, ligonių maitinimą. Tai padeda VšĮ „Kretingos maistas“ įsitvirtini rinkoje ir kaip patikimiems maisto tiekėjams, galintiems pristatyti kokybišką maistą į įvairias įstaigas, organizacijas, didžiulius renginius. Pasak įmonės atstovų, rūpintis maisto tiekimu – itin atsakingas darbas, todėl, norint užtikrinti kokybę, būtinos investicijos ne tik į aptarnaujamų įstaigų inventoriaus atnaujinimą, bet ir į žmogiškuosius resursus. Neabejojame, kad investicijos į savo darbuotojus – itin svarbus faktorius siekiant geros paslaugų kokybės. Be to, rūpinantis savo darbuotojų gerove, auga ir pati įmonė, galinti vadintis tikrai socialiai atsakinga įmone. Džiaugiamės, kad mūsų kolektyvą jau sudaro daugiau kaip 800 darbuotojų“, – sakė VšĮ „Kretingos maistas“ vadovas I.Norkus. Pernai bendrovė į šalies biudžetą sumokėjo beveik 3 mln. litų mokesčių ir tapo aštunta maitinimo srities įmone Lietuvoje pagal į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių dydį. „Sutinku, kad pelnas yra svarbus, tačiau labai svarbi aplinka ir bendruomenė, kurioje dirbame. Dirbame savo darbą nekenkdami kitiems. Tuo metu, kai konkurentai kovoja teismais arba neretai, pasitelkia juoduosius viešuosius ryšius, mes renkamės kitą kelią – garbingo verslo ir sąžiningos konkurencijos kryptį. Juk auga jaunoji Lietuvos karta, kuriai turime rodyti pavyzdį“, – tvirtino I.Norkus.


socialinė atsakomybė So­c ia­l inės at­s a­k o­m ybės ini­c ia­t y­v os su­k u­r ia 45 pro­c . in­v es­t i­c ijų grąžą

Pa­sau­ly­je vis dau­giau bend­ro­vių tai­ko so­cia­liai at­sa­kin­go vers­lo prin­ci­pus. Pa­na­šios ten­den­ci­ jos pa­ste­bi­mos ir Lie­tu­vo­je. Eko­no­mi­nis sunk­ me­tis kaip ir turė­jo nei­gia­mai pa­veik­ti to­kias ma­das, bet tie, ku­rie anuo­met neiš­metė at­sa­ kin­go vers­lo idėjų į šiukš­liadėžę, iš krizės pa­ki­ lo stip­res­ni.

Nau­ja vers­lo ma­da – būti at­sa­kin­gam Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiūtė Val­das Rum­ša

Gre­tos gausė­ja

Vi­sa­me pa­sau­ly­je to­kias įmo­ nes vie­ni­ja Jung­ti­nių Tau­ tų ini­ci­juo­tas at­sa­kingų įmo­ nių tink­las „Glo­bal Com­pact“. Šiuo me­tu be­ne šim­tas di­de­lių, smul­kiųjų bei vi­du­ti­nių Lie­tu­ vos ir už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nių yra šio tink­lo narės. Į šį sąrašą ne­pa­ten­ka ma­žos ir už­sie­nio įmonės, ku­rių na­rystė šio­je ini­ cia­ty­vo­je įskai­to­ma kor­po­ra­ ty­vi­niu lyg­me­niu. Dar dau­giau bend­ro­vių pa­pras­čiau­siai per daug ne­si­rek­la­muo­da­mos va­ do­vau­ja­si so­cia­liai at­sa­kin­go vers­lo prin­ci­pais. 56

At­sa­kin­gas vers­las – tai pa­pras­tas vers­las, ku­ris tin­ka­mai val­do­mas, tu­ri il­ga­lai­kių planų, ku­riam rūpi jo re­pu­ta­ci­ja ir ap­lin­ka, ku­rio­je jis vei­kia. Re­mian­tis Jung­ti­nių Tau­ tų vys­ty­mo pro­gra­ma (JTVP) Lie­tu­vo­je, ku­ri at­nešė šį tin­ klą ir jo prin­cipų plėtrą, pa­ sta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­mas vis di­des­nis vers­lo su­si­domė­ji­ mas so­cia­li­ne ir ap­lin­ko­sau­gi­ ne at­sa­ko­my­be. Tam di­desnį dėmesį ski­ria ir vals­tybės ins­ ti­tu­ci­jos.

Ne tik įvaiz­dis

Dau­gelį metų vers­lo re­pu­ta­ ci­jos niuan­sus ana­li­zuo­jan­ ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­ tau­ti­nio vers­lo mo­kyk­los do­ centė dr. Vi­li­ja Gu­do­nienė įsi­ ti­ki­no, kad re­pu­ta­ci­ja ar įvaiz­ dis, pa­rem­ti neat­sa­kin­ga veik­ la, var­giai ga­li būti kam nors nau­din­gi il­ga­laikė­je per­spek­

ty­vo­je – tiek vi­suo­me­nei, tiek pa­čiai vers­lo or­ga­ni­za­ci­jai. Tik sa­vo įvaizd­žiu be­si­rūpi­ nan­ti ir tik į vers­lo at­sa­ko­ mybę vi­suo­me­nei ir ap­lin­kai imi­tuo­jan­čias veik­las in­ves­ tuo­jan­ti įmonė kurį laiką ga­ li sėkmin­gai veik­ti, ta­čiau il­ gai­niui to­kie veiks­mai ims kenk­ti ir įmonės re­pu­ta­ci­jai,


Vals­tybės prio­ri­te­tas At­sa­kin­go vers­lo, įmo­nių so­cia­ linės at­sa­ko­mybės klau­si­mai įtrauk­ti į še­šio­lik­to­sios Vy­riau­ sybės 2012–2016 m. pro­gramą. Prog­ra­mos 8 punk­te įtvir­tin­ta, kad at­sa­kin­gas vers­las, įmo­nių so­cia­linė at­sa­ko­mybė – es­minė dar­nios plėtros sąly­ga. Nuo šių metų So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­ja rengs Na­cio­na­li­nio at­sa­kin­go vers­lo ap­do­va­no­ji­mo, kurį įsteigė ir 2007–2012 m. or­ga­ni­za­vo JTVP, kon­kursą. „Mi­nis­te­ri­ja vyk­do so­cia­linės at­ sa­ko­mybės po­li­tiką, tad at­sa­kin­ gai to­liau tęs tai, kas jau bu­vo vyk­do­ma. Reikėtų pa­minė­ti, kad ne­tgi tuo­met, kai kon­kursą or­ga­

ni­zuo­da­vo JTVP, mi­nis­te­ri­ja ak­ ty­viai da­ly­vau­da­vo vi­sa­me pro­ ce­se“, – in­for­ma­vo So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja. Pag­rin­di­nis Na­cio­na­li­nio at­sa­kin­ go vers­lo ap­do­va­no­ji­mo tiks­las – kas­met įver­tin­ti ir pri­pa­žin­ti įmo­ nes, ku­rios per pra­ėju­sius me­tus pa­darė did­žiau­sią pa­žangą įmo­ nių so­cia­linės at­sa­ko­mybės sri­ ty­je. Šis ap­do­va­no­ji­mas taip pat yra po­stūmis ki­toms įmonėms domė­tis šiuo klau­si­mu, siek­ti sa­ vo veik­los skaid­ru­mo, su­teik­ti ga­li­my­bes at­si­skleis­ti dar­buo­to­ jams, įgy­ven­din­ti idė­jas, tau­so­ jan­čias ap­linką, ku­rian­čias bend­ ruo­menės at­mos­ferą.

Bend­ro­ji vertė – vers­lo teo­ri­jos per­vers­mas Šian­dien vie­nu įta­kin­giau­sių at­ sakingo vers­lo teo­re­tikų lai­ko­mas pro­f. Mi­chae­las E.Por­te­ris iš Har­ var­do vers­lo mo­kyk­los. Jo kūri­ niai yra vie­ni la­biau­siai ci­tuo­jamų vers­lo ir eko­no­mi­kos sri­ty­je. Jis pa­stebė­jo ato­trūkį tarp mil­ži­niš­ko vers­li­ninkų pel­no ir vi­suo­menės po­rei­kių bei pro­gre­so. Vie­nas jo ty­rimų ak­centų – ko­kią įtaką vers­ las da­ro vi­suo­me­nei ir at­virkš­čiai. M.E.Por­te­ris sie­kia iš nau­jo api­ brėžti ka­pi­ta­lizmą. Pa­sak jo, vien į pelną su­si­kon­cent­ra­vu­sio ka­ pi­ta­liz­mo era baigė­si ir no­rin­tys

pa­dorų įmonės el­gesį, su­si­for­ muo­ja re­pu­ta­ci­ja. O ji galų ga­le tu­ri įta­kos ir pel­nin­gu­mui“, – tvir­ti­no doc. dr. V.Gu­do­nienė.

In­ves­ti­ci­jos at­si­per­ka tris kar­tus ir pel­nin­gu­mui. Juk įmonė, ku­ri, nors re­mia eli­to pamėg­ tus kultū­ri­nius ren­gi­nius, bet sąmo­nin­gai klien­tams siū­lo pa­slaugų ar pro­duk­ci­jos, pa­ ga­min­tos ter­šiant ap­linką ar iš­nau­do­jant dar­buo­to­jus, ri­zi­ kuo­ja pra­ras­ti pa­si­tikė­jimą. „Suin­te­re­suo­tos grupės su­ vo­kia sa­vo in­te­re­sus ir juos gi­

na. Jei dar­buo­to­jai, su ku­riais įmonė ne­sąži­nin­gai at­si­skai­ to, bet re­mia ko­mandą, su­ voks, kad taip pa­žeid­žia­mi jų in­te­re­sai, ir ims spaus­ti va­do­ vybę, kalbė­ti apie tai, tuo­met ga­li nu­kentė­ti įmonės re­pu­ta­ ci­ja, nie­kas ne­norės jo­je dirb­ ti. Iš at­skirų in­te­resų gru­pių nuo­mo­nių, su­si­kau­pu­sių apie

„At­sa­kin­gas vers­las – tai pa­ pras­tas vers­las, ku­ris tin­ka­mai val­do­mas, tu­ri il­ga­lai­kių pla­ nų, ku­riam rūpi jo re­pu­ta­ci­ja ir ap­lin­ka, ku­rio­je jis vei­kia“, – pa­pras­tai api­būdi­no eks­pertė. Doc. dr. V.Gu­do­nienė įsi­ti­ ki­nu­si, kad vers­lui elg­tis at­sa­ kin­gai ap­si­mo­ka. Tai turėtų būti su­vo­kia­ma kaip in­ves­ti­ci­ ja į kon­ku­ren­cin­gumą ir pro­ duk­ty­vumą, o ne kaip iš­lai­dos,

sėkmin­gai plėto­ti verslą atei­ty­je tu­ri kur­ti bendrąją vertę. Moks­li­nin­kas, ku­ris yra vie­nas JAV kon­ku­ren­cin­gu­mo pro­gra­ mos va­dovų, įsi­ti­kinęs, kad vers­ las pri­va­lo siek­ti nau­dos, bet kar­ tu ir at­si­žvelg­ti į vi­suo­menės po­ rei­kius. T. y. ato­trūkis tarp bend­ rovės sėkmės ir vi­suo­menės ge­ rovės ne­nau­din­gas nei vers­lui, nei vi­suo­me­nei. O kur­da­mas bendrą­ją vertę vers­las ne tik da­ ro ge­ra vi­suo­me­nei, bet ir di­di­na sa­vo kon­ku­ren­cin­gumą, pro­duk­ ty­vumą bei pelną.

nes taip or­ga­ni­zuo­jant vers­lo pro­ce­sus at­si­ran­da ga­li­mybė pri­trauk­ti naujų klientų, vers­ lo par­tne­rių, dar­buo­tojų. Be to, or­ga­ni­za­ci­jos iš­lai­dos va­ do­vau­jan­tis at­sa­kin­gos va­dy­ bos prin­ci­pais pa­de­da at­ras­ti naujų ga­li­my­bių, pa­vyzd­žiui, in­ves­ti­ci­jos į dar­buo­to­jus di­ di­na jų na­šumą ir lo­ja­lumą, in­ves­ti­ci­jos į ap­linką tau­so­ jan­čias tech­no­lo­gi­jas tau­po sąnau­das, in­ves­ti­ci­jos į at­sa­ kin­gas ino­va­ci­jas at­ve­ria nau­ jas rin­kas. Ge­riau­siai tai iliust­ruo­ ja JTVP Lie­tu­vo­je už­sa­ky­mu bend­rovės „Ernst & Young Bal­tic“ at­lik­tas de­ta­lus pa­si­rinktų įmo­nių 57


socialinė atsakomybė So­c ia­l inės at­sa­k o­m ybės ini­c ia­ty­v os su­k u­r ia 45 pro­c . in­v es­ti­c ijų grąžą at­sa­kin­gos veik­los eko­ no­minės nau­dos ty­ri­ mas. Re­mian­tis jo iš­va­do­mis, in­ves­ti­ci­jos į įmo­nių so­cia­linę at­sa­ko­mybę vers­lui at­si­per­ ka, jų grąža ga­li siek­ti net 318 pro­c., t. y. at­si­pirk­ti dau­giau nei tris kar­tus. Tie­sa, ke­liais tir­tais at­ve­jais in­ves­ti­cijų grąža bu­vo nei­gia­ ma ir siekė iki –52 pro­c., bet in­ves­ti­cijų at­si­per­ka­mumą šio­je sri­ty­je le­mia ke­li veiks­ niai. Pir­ma – at­sa­kin­go vers­ lo or­ga­ni­za­vi­mas yra il­ga­lai­ kis pro­ce­sas ir trum­puo­ju lai­ ko­tar­piu ne vi­sa­da ga­li­ma ma­ tuo­ti grąžą; ant­ra – nau­da ga­ li­ma tik ta­da, kai in­ves­ti­ci­jos į at­sa­kin­go vers­lo prin­ci­pus yra su­sie­tos su pa­grin­di­ne vers­ lo veik­la, t. y pa­grin­di­niu pro­ duk­tu ar pa­slau­go­mis, ku­rias įmonė tei­kia rin­kai. Trečia – tyrimas buvo atliekamas eko­ nomikos sunkmečiui dar ne­ visai pasitraukus iš Lietuvos. Ver­ti­nant bend­rus ty­ri­mo re­zul­ta­tus, ga­li­ma teig­ti, kad at­sa­kin­gai sa­vo veiklą or­ga­ ni­zuo­jan­tis vers­las vi­du­ti­niš­ kai gau­na 45 pro­c. in­ves­ti­cijų grąžos. „Ty­ri­mo tiks­las bu­ vo įver­tin­ti eko­no­minę naudą konk­re­čiai įmo­nei, ku­ri tą vei­ klą vyk­do. Ty­ri­mas įrodė – tai nau­din­ga ir pra­smin­ga. Te­rei­ kia sa­vo in­te­re­sus su­de­rin­ti su in­te­re­sais tų, ku­rie su­si­ję su ta­vo veik­la: klien­tais, dar­buo­ to­jais, ap­lin­ka, ku­rio­je vei­ki, vals­ty­be ir vi­suo­me­ne, ku­rios pro­gre­su esi suin­te­re­suo­tas. Be abe­jo, ne­ga­li­me vie­na­ reikš­miš­kai teig­ti, kad at­sa­ kin­gu­mo prin­ci­pai, pa­si­reiš­ kian­tys šian­die­nos Lie­tu­ vos vers­le, pa­dės ne­sėkmin­ gai vei­kian­čioms įmonėms

Trys ly­giai So­cia­linė at­sa­ko­mybė su­pran­ta­ma la­bai pla­čiai, jos api­brėžčių ir mo­ de­lių daug. Vie­nas po­pu­lia­riau­sių – Shir­ley Har­ri­son mo­de­lis. Pa­gal jį so­cia­linė at­sa­ko­mybė api­ma tris lyg­me­nis. • Pir­mas lyg­muo yra pri­va­lo­mas. Jis grind­žia­mas įsta­tymų lai­ky­mu­si. Jei­gu vers­li­nin­kas ven­gia mokė­ti mo­kes­čius, sąži­nin­gai at­si­skai­ty­ti su dar­buo­to­jais, slap­čia ter­šia ap­linką, jis bus baud­žia­mas įsta­tymų nu­ ma­ty­ta tvar­ka. Ta­čiau jei­gu jis lai­ko­si įsta­tymų, jis lai­ko­si ir so­cia­linės at­sa­ko­mybės ba­zi­niu lyg­me­niu. • Ant­ras lyg­muo su­sie­tas su or­ga­ni­za­ci­jos veik­la, at­sa­ko­my­be įvai­ rioms or­ga­ni­za­ci­jos in­te­resų grupėms. Tai or­ga­ni­za­ci­jos va­dy­ba, su­ si­ju­si su at­sa­kin­gu po­žiū­riu į pro­duktą, dar­buo­to­jus, san­ty­kius su tiekė­jais, kre­di­to­riais, bend­ruo­me­ne ar vald­žios ins­ti­tu­ci­jo­mis. Sie­ kia­ma, kad pro­duk­tas būtų kiek įma­no­ma svei­kes­nis, kad jį ga­mi­ nant ne­būtų ter­šia­ma ap­lin­ka, būtų tau­po­ma ener­gi­ja, kad dar­buo­ to­jai galėtų pro­fe­siš­kai to­bulė­ti, ne­būtų per­vargę ir už jų darbą būtų tei­sin­gai at­ly­gi­na­ma. Šia­me lyg­me­ny­je ku­ria­ma įmonės re­pu­ta­ci­ja. • Tre­čias lyg­muo grįstas vi­suo­me­ni­niu in­te­re­su. Jei­gu or­ga­ni­za­ci­jai rūpi ne tik jos re­pu­ta­ci­ja, bet ir įvaiz­dis, ar­ba jos ak­ci­nin­kai, va­do­ vai ar dar­buo­to­jai no­ri, ta­da jie ga­li at­si­sa­ky­ti da­lies pel­no ir pri­si­dėti prie vi­suo­menės pro­blemų spren­di­mo. Tai ga­li būti lab­da­ros pro­jek­ tai, rėmi­mas – va­di­na­mo­ji ge­ra­da­rystė. Be­je, tai ga­li būti da­ro­ma ir rin­ko­da­ros tiks­lais.

pra­dėti dirb­ti pel­nin­giau. Pa­ vyzd­žiui, jei eko­lo­giš­kus pro­ duk­tus siū­lan­ti įmonė yra ati­ trūku­si nuo rin­kos po­rei­kių ir jos va­dy­ba ne­veiks­min­ga, ne­ver­ta tikė­tis, kad ji pra­dės dirb­ti sėkmin­gai vien dėl to, jog va­do­vau­ja­si vi­sais įma­no­ mais at­sa­kin­go vers­lo prin­ci­ pais. Ta­čiau su­de­ri­nus šiuos in­te­re­sus sėkmė ga­ran­tuo­ta“, – sakė JTVP Lie­tu­vo­je va­dovė pro­f. dr. Ly­ra Ja­ku­le­vi­čienė.

Nau­din­ga ir smul­kia­jam vers­lui

JTVP vyk­dy­ta­me ty­ri­me, ku­ris pa­rodė eko­no­minę so­cia­linės at­sa­ko­mybės naudą, da­ly­va­vo to­kios ži­no­mos ir di­delės įmo­ nės, kaip SEB ban­kas ar „Lie­ tu­vos drau­di­mas“. Bet ne tik to­kios stam­bios or­ga­ni­za­ci­jos ga­li džiaug­tis eko­no­mi­ne sė­ kme, kai vei­kia at­sa­kin­gai.

„Lie­tu­vo­je yra ne­di­de­lių įmo­nių, kaip, pa­vyzd­žiui, „Pak­Mar­kas“ ar­ba „Tvir­ta“, ku­rios sie­kia ma­žin­ti at­liekų iš­me­timą į ap­linką. Šios bend­ rovės ieš­ko įvai­rių spren­ dimų: kaip per­dirb­ti ža­lia­vas ar kaip jas pa­nau­do­ti. Jų veik­ los stra­te­gi­ja pa­grįsta at­sa­ko­ my­be“, – kalbė­jo pa­šne­kovė. Ji pa­teikė ne vieną pa­vyzdį, kai iš­ti­kus eko­no­mi­niam sunk­me­čiui įmonės per­mąstė sa­vo kryptį, pa­su­ko ją tva­rios veik­los link­me ir taip įveikė sa­vo re­pu­ta­ci­jos krizę. „Vie­na ty­ri­mo iš­vadų ir bu­vo ta, kad eko­no­minė so­cia­linės at­sa­ ko­mybės nau­da pri­klau­so ne tiek nuo to, kiek in­ves­tuo­ji, o nuo to, kiek kryp­tin­gai in­ves­ tuo­ji. Kiek in­ves­ti­ci­jos yra su­ si­ju­sios su pa­grin­di­ne veik­los sri­ti­mi“, – api­bend­ri­no pro­f. dr. L.Ja­ku­le­vi­čienė.

Eko­no­minė so­cia­linės at­sa­ko­mybės nau­da pri­klau­so ne tiek nuo to, kiek in­ves­tuo­ji, o nuo to, kiek kryp­tin­gai in­ves­tuo­ji. 58


„Nie­kas ne­ga­li pa­siek­ti tik­ros ir il­ga­laikės sėkmės ar­ba pra­turtė­ti vers­le būda­mas kon­for­mis­tas.“

Jea­nas Pau­las Get­ty, JAV vers­li­nin­kas

Socialinė atsakomybė pelno dividendus Lina Bieliauskaitė

N

eatsiejama veiklos dalis, mada, prestižas, prievolė ar naudinga taktika? Į šiuos ir kitus klausimus bando atsakyti ne vienas analitikas, kurio žvilgsnis krypsta į kasdienėje terminijoje jau įsitvirtinusią sąvoką „socialiai atsakingas verslas“.

Principas: R.Masiulio teigimu, verslas negali apsiriboti vien pelno siekimu.

Skiria įspūdingas sumas Tačiau tiek praktinės, tiek teorinės šio reiškinio pusės atstovai vieningai sutaria, jog gausėjančios socialiai atsakingų įmonių gretos Lietuvoje – sveikintina tendencija. Viena pelningiausių šalies bendrovių – „Klaipėdos nafta“ – įvairių uostamiesčio įstaigų, organizacijų, šventinių renginių paramai kasmet skiria šešiaženkles sumas. Įmonės generalinis direktorius Rokas Masiulis skaičiavo, jog vien praėjusiais metais šioms reikmėms išleista apie 600 tūkst. litų. „Klaipėdos naftos“ vadovo teigimu, ir šiemet tradicinės paramos krepšelis turėtų išlikti panašus, o gal, bendru valdybos sutarimu, net padidės. Pašnekovas pripažino, jog socialiai atsakingos įmonės statusas aiškiai apibrėžia pačios bendrovės filosofiją ir tai

anaiptol ne vienadienių tradicijų, vertybių išraiška.

Išgrynino prioritetus „Klaipėdos nafta“ socialiai atsakingos įmonės tradicijas puoselėja jau ne vieną dešimtmetį, ir neįsivaizduojama, kad galėtų būti kitaip. Verslas negali apsiriboti vien pelno siekimu. Juo labiau kalbant apie valstybės kontroliuojamą įmonę. Jaučiame nemažą įpareigojimą prisidėti prie valstybės reikalų. Klaipėdoje iškilsiantis suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra strateginis valstybės projektas, ir tai taip pat skatina mus aktyviau dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, neužsidaryti siauruose komerciniuose interesuose. Privalome būti aktyvūs visuomenės atstovai“, – teigė pašnekovas. Ne vienerius metus „Klaipėdos nafta“ remia kaimynystėje esančias bendruomenes, šalia įmonės veikiančias įvairias socialines organizacijas. „Kaip kiekvienas žmogus ypatingą dėmesį skiria savo šeimai, artimiesiems, taip ir mūsų įmonė pirmiausia rūpinasi savo kaimynais“, – vaizdžiai palygino pašnekovas. Dėmesys – ir Jūros šventei „Klaipėdos naftos“ remiamų įstaigų sąraše –lopšelis-darželis „Giliukas“, Sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Vaikų laisvalaikio užimtumo centras, agentūros Visos Lietuvos vaikai „SOS vaikai“ Klaipėdos fondas – visos šios organizacijos veikia Melnragėje. Nuolatinę bendrovės globą taip pat jaučia akluosius bei silpnaregius vienijanti socialinė įmonė „Regseda“. Dar viena „Klaipėdos naftos“

remiamų organizacijų kryptis – kultūra bei sportas. Tad nemaža dalis paramos portfelio skiriama viešajai I.Simonaitytės bibliotekai, Dramos bei Muzikiniam teatrams. „Klaipėdos nafta“ ženklų finansinį indėlį skiria ir svarbiausiam uostamiesčio renginiui – Jūros šventei bei nepamiršta įsimintino Pilies džiazo festivalio. „Kadangi esame Klaipėdos įmonė, o mūsų miesto pasididžiavimas yra sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“, su malonumu prisidedame prie jos rėmimo – jau keletą metų esame pagrindinis pirmosios šokėjų komandos rėmėjas“, – pasidžiaugė R.Masiulis. „Klaipėdos naftos“ paramą liudija ir uostamiesčio krepšinio komandos pavadinimas „NaftaUniversitetas“, su kuria įmonė bendradarbiauja jau vienuolika sezonų, ne vienerius metus už pagalbą įmonei taip pat dėkingi neįgaliųjų klubo „Kentauras“ atstovai.

Svarbu stabilumas „Klaipėdos naftos“ vadovas pripažino, jog ši bendrovės veiklos sritis veikiau pelno geros

reputacijos dividendus, suteikia moralinio pasitenkinimo, nes leidžia prisidėti prie vietos bendruomenės poreikių. „Tokių dalykų ekonominę naudą vargu ar įmanoma išmatuoti. Šiuo atveju turbūt reikėtų kalbėti apie kitokią, netiesioginę naudą. Jei įmonė neskiria savo pelno dalies paramai, labdarai, nėra aktyvi visuomenės dalyvė, o rūpinasi tik savo uždarbiu, manau, sulaukia ir negatyvaus visuomenės santykio“, – įsitikinęs R.Masiulis. Pašnekovas apgailestavo, jog ekonominiai sunkumai, su kuriais susiduria verslo atstovai, atsiliepia ir ne pelno siekiančioms organizacijoms. „Kai nėra stabilumo garanto, joms gerokai sunkiau planuoti savo veiksmus, imtis ambicingesnių planų. Tačiau kiek verslo įmonės yra socialiai aktyvios, pirmiausia priklauso nuo jų pelningumo, veiklos sėkmės. Kai ateina sunkmetis, paramos mažėja. Nepaisant ekonominių krizių, „Klaipėdos nafta“ dirba pakankamai stabiliai. Tad džiaugiamės galėdami užtikrinti stabilią paramą“, – teigė R.Masiulis.

Partneriai: prie Klaipėdą ir šalį garsinančios „Žuvėdros“ pergalių prisideda ir „Klaipėdos nafta“ – bendrovė jau keletą metų yra pagrindinė pirmosios šokėjų komandos rėmėja.

59


socialinė atsakomybė Profesionalumas, kokybė ir atsakingas požiūris į verslą

UAB „Pon­tem“ per kri­zę ne tik iš­si­ lai­kė, bet ir dar la­biau išau­go. Per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius ji ta­ po vie­na iš di­džiau­sių Lie­tu­vo­je mai­ ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čių įmo­nių ir did­me­ni­nės pre­ky­bos bend­ro­vių – vien per praė­ju­sius me­tus apy­var­ta išau­go net ket­vir­ta­da­liu, su­kur­ta 150 nau­jų dar­bo vie­tų. Kur jos pa­slap­tis?

Jurgita Šakienė

Pat­rauk­lus kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kis

UAB „Pon­tem“ – tai bu­vu­si UAB „Smul­kus ur­mas“. Bend­ ro­vė 2013 m. pa­si­ti­ko pa­si­ va­di­nu­si nau­ju var­du – UAB „Pon­tem“, ku­ris reiš­kia jung­ tį, tar­pi­nin­ką, til­tą, at­spin­di bend­ro­vės mo­der­nų po­žiū­rį į vers­lą, lanks­tu­mą bend­ra­dar­ biau­jant, sta­bi­lų au­gi­mą ir to­ bu­lė­ji­mą, ap­lin­kai ir svei­ka­tai nau­din­gą veik­lą. Bū­tent tai ap­sau­go­jo bend­ ro­vę nuo skau­džių kri­zės pa­ da­ri­nių, ne­tgi at­virkš­čiai – lei­ do plės­ti vers­lą, kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas, di­din­ti apy­var­tą.

Anot bend­ro­vės „Pon­tem“ ge­ne­ra­li­nės di­rek­to­rės Aud­ro­ nės Ten­dze­gols­kie­nės, sėk­mę lė­mė ke­lios prie­žas­tys. „Išau­ gu­sios par­da­vi­mo apim­tys, griež­ta veik­los są­nau­dų kont­ ro­lė ir vers­lo plėt­ra – trys pa­ grin­di­nės sėk­mės prie­žas­tys, ir sma­giau­sia tai, kad sėk­min­gai au­go vi­si pa­grin­di­niai vers­lai“, – var­di­jo A.Ten­dze­gols­kie­nė. Daug me­tų bū­da­ma ir did­ me­ni­nės pre­ky­bos, ir mai­ti­ni­ mo pa­slau­gų tei­kė­ja, bendrovė ga­li pa­siū­ly­ti ypač pa­trauk­lią pa­slau­gų kai­ną ir ko­ky­bę: ži­no, kur už pa­lan­kiau­sią kai­ną nu­ pirk­ti mais­to pro­duk­tų, kont­ ro­liuo­ja jų ko­ky­bę trans­por­ tuo­jant, sau­gant ir ga­mi­nant – tam įmo­nė­je su­kur­tas at­ski­ras pa­da­li­nys, pri­žiū­rin­tis, kaip lai­ko­ma­si ko­ky­bės rei­ka­la­vi­ mų vi­so­se gran­dy­se – nuo dar­ žo iki sta­lo.

Ko­ky­bė – svar­biau­sia

Receptas: anot bend­ro­vės „Pon­tem“ ge­ne­ra­li­nės di­rek­to­rės A.Ten­dze­gols­kie­nės, jų bendrovė ga­li pa­siū­ly­ti ypač pa­trauk­lią pa­slau­gų kai­ną ir ko­ky­bę.

60

Įmo­nė nuo­lat in­ves­tuo­ja į pa­ tal­pas, nau­jau­sią įran­gą, ma­ži­ nan­čią są­nau­das, tau­so­jan­čią ap­lin­ką ir svei­ka­tą, – vien praė­ ju­siais me­tais in­ves­ti­ci­jos vir­ ši­jo 2 mln. li­tų. Bend­ro­vė yra įdie­gu­si ir va­do­vau­ja­si tarp­tau­ ti­niais ISO stan­dar­tais, tu­ri VšĮ „Ekoag­ros“ iš­duo­tą do­ku­men­

Kur vers­lo sėk­m

tą, pa­tvir­ti­nan­tį eko­lo­giš­kų pro­duk­tų nau­do­ji­mą tei­kiant vie­šo­jo mai­ti­ni­mo pa­slau­gas.

Rei­ka­la­vi­mai tie­kė­jams

„Esa­me at­vi­ri Lie­tu­vos ir ki­ tų ša­lių tie­kė­jams, ku­rie ati­ tin­ka griež­tus mū­sų rei­ka­la­ vi­mus – pre­kes per­ka­me tik iš pa­ti­ki­mų, pre­kių ko­ky­bę ga­lin­čių ga­ran­tuo­ti tie­kė­jų. Šian­dien bend­ra­dar­biau­ja­ me su dau­giau kaip 200 tie­ kė­jų iš Lie­tu­vos, ki­tų Eu­ro­ pos Są­jun­gos ša­lių. Tai le­mia itin pla­tų pre­kių pa­si­rin­ki­mą bei ge­riau­sią kai­nos ir ko­ky­

bės san­ty­kį mū­sų klien­tams. „Su se­niau­siais par­tne­riais dir­ba­me jau dau­giau nei ke­ lis de­šimt­me­čius“, – ne­slė­pė bend­ro­vės va­do­vė.

Ga­mi­na ir mo­kyk­loms, ir mi­nist­rams

„Mai­ti­ni­mo pa­slau­gą tei­kia­ me net 58 ug­dy­mo įstai­go­se – jo­se mo­ko­si dau­giau nei 18 000 moks­lei­vių, li­go­ni­nė­ se ir gy­dy­mo įstai­go­se bei jų fi­lia­luo­se, ku­rių šian­dien ap­ tar­nau­ja­me 18, kas­dien pa­ mai­ti­na­me iki 4 000 li­go­nių. Val­do­me 12 ka­vi­nių „Myls in tem­po“, or­ga­ni­zuo­ja­me po­


„Jei su­ge­bi pa­ma­ty­ti ga­li­mybę pa­keis­ti sa­vo gy­ve­nimą, tuo­met ta­ve lydės di­delė sėkmė.“

­mės pa­slap­tis? bū­vius „Myls ban­quet“, tei­ kia­me or­lai­vių ke­lei­vių mai­ ti­ni­mo pa­slau­gą „Myls ae­ro“ – ap­tar­nau­ja­mi lėk­tu­vai per me­tus per­ve­ža dau­giau nei 130 000 ke­lei­vių. Taip pat tei­kia­me ir te­ri­to­ri­jų prie­ žiū­ros bei pa­tal­pų va­ly­mo pa­slau­gas“, – sa­kė A.Ten­dze­ gols­kie­nė.

Pro­fe­sio­na­lų ko­man­da

„Itin ver­ti­na­me pro­fe­sio­na­ lius dar­buo­to­jus kaip pa­grin­ dą, ku­rian­tį ver­tę mū­sų klien­ tams. Atei­da­ma į nau­ją įstai­ gą įmo­nė nau­jų dar­buo­to­

jų neieš­ko, sten­gia­si pe­rim­ ti dar­buo­to­jus: juos ap­mo­ky­ ti dirb­ti su nau­ja įran­ga, per­ duo­ti sa­vo pa­tir­tį, kad ati­tik­tų dar­buo­to­jams ke­lia­mus rei­ ka­la­vi­mus. Dar­buo­to­jai – tai mū­sų am­ba­sa­do­riai, ku­riuos vie­ni­ja pro­fe­sio­na­lu­mas, at­ sa­kin­gas po­žiū­ris į dar­bą ir tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę, iš­ skir­ti­nis dė­me­sys kiek­vie­nam klien­tui“, – var­di­ja bend­ro­vės di­rek­to­rė.

So­cia­liai at­sa­kin­gi

Bendrovė so­cia­liai at­sa­kin­ ga, ska­ti­na svei­kos mi­ty­bos kul­tū­rą ir jos sklai­dą – sa­vo

Op­rah Winf­rey, JAV te­le­vi­zi­jos laidų vedė­ja

ini­cia­ty­va ir lė­šo­mis iš­lei­do vai­kams skir­tą švie­čia­mą­ ją kny­g e­lę, ku­rio­je jau­nie­ ji skai­ty­to­jai su­pa­žin­di­na­ mi su svei­kos mi­ty­bos nau­ da, ku­rią tei­kia konk­re­tūs pro­duk­tai, vai­siai, dar­žo­vės. Pa­sak ge­ne­ra­li­nės di­rek­to­ rės, bend­ro­vė ir to­liau skleis svei­kos mi­ty­bos kul­tū­rą mo­ kyk­lo­se – ruo­šia­mais pa­tie­ ka­lais ro­dy­da­ma, kad svei­ kas mais­tas yra ir svei­kas, ir ska­nus UAB „Pontem“ džiau­giasi, kad vis dau­giau vai­kų ren­ka­si ko­ky­biš­ką, vi­ sa­ver­tį ir svei­ką mais­tą.

mis, esa­me ži­no­mi sa­vo sri­ ties pro­fe­sio­na­lai, nuo­sek­liai di­dė­jan­tis klien­tų ra­tas ro­ do pa­si­ti­kė­ji­mą mū­sų bend­ ro­ve, ge­bė­ji­mą ras­ti spren­di­ mus su­dė­tin­go­mis si­tua­ci­jo­ mis, mo­kė­ji­mą teik­ti ko­ky­ biš­kas pa­slau­gas su­tau­pant klien­to lė­šų. Pa­siek­ti re­zul­ ta­tai bend­ro­vę įkve­pia siek­ ti am­bi­cin­gų tiks­lų – to­liau sėk­min­gai plės­ti klien­tų ra­ tą, iš­lik­ti vie­niems ge­riau­sių Lie­tu­vo­je, ieš­ko­ti nau­jų ga­li­ my­bių rin­ko­je“, – tei­gia UAB „Pon­tem“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­ to­rė A.Ten­dze­gols­kie­nė.

Gi­lios vers­lo tra­di­ci­jos

„Di­džiuo­ja­mės ir gar­sė­ja­ me gi­lio­mis vers­lo tra­di­ci­jo­ 61


pasaulis Už­s ie­n io vers­l o pa­t ir­t is: pa­s i­b al­n o­t i sėkmę ga­l i­m a ir sun­k iais eko­n o­m i­k ai lai­k ais

Pa­sau­lio eko­no­mi­kos krizė pa­lietė kiek­vieną, bet skir­tin­gai. Vie­ni grau­žia alkū­nes bei skai­čiuo­ja nuo­sto­lius, ki­ti – prie­šin­ gai, džiau­gia­si ga­li­mybė­mis ir at­ve­ria nau­jus ho­ri­zon­tus.

Kam nu­si­šyp­so­jo

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Juo­kau­ja­ma, kad jo­kia krizė ne­bai­si dviem Jung­ti­nių Vals­tijų ga­myk­loms Va­ šing­to­ne ir Fort Ver­te. Jos vi­suo­met tu­ rės dar­bo, nes spaus­di­na do­le­rių bank­no­ tus. Dėl re­ce­si­jos ne­tek­ti dar­bo pa­pras­ tai ne­bi­jo gy­dy­to­jai, far­ma­ci­nin­kai bei duob­ka­siai, nes net esant bai­siau­siai re­ ce­si­jai žmonės ser­ga ir mirš­ta. To­kios pro­fe­si­jos ir ūkio ša­kos va­di­na­ mos at­spa­rio­mis re­ce­si­jai. Joms taip pat pri­ski­ria­mi psi­cho­lo­gai, fi­nansų ana­li­ti­ kai, ener­ge­ti­kos sek­to­riaus dar­buo­to­jai. Bet 2008 m. pra­si­dėju­si ir te­be­sitę­sian­ ti pa­sau­lio eko­no­mi­kos krizė pa­teikė ke­ letą staig­menų. Kai ku­rios bend­rovės ir ūkio ša­kos, kar­tais ne­tgi prie­šta­rau­da­ mos svei­kai lo­gi­kai, ro­do au­gimą.

b­ren­da iš re­ce­si­jos. Bet per­nai in­ves­tuo­to­ jus ge­ro­kai nu­ste­bi­no Is­pa­ni­jos bend­rovė „In­di­tex“, ku­riai pri­klau­so ap­ran­gos par­ duo­tu­vių tink­lai „Za­ra“, „Bersh­ka“ ir ki­ ti. Nors eko­no­mi­niai sun­ku­mai sle­gia ne tik Is­pa­niją, bet ir visą Eu­ropą, per de­vy­ nis pra­ėju­sių metų mėne­sius bend­rovės gry­na­sis pel­nas šok­telė­jo 27 pro­c., iki 1,65 mlrd. eurų. Per minėtą lai­ko­tarpį „In­di­ tex“ įvai­rio­se ša­ly­se ati­darė 360 naujų par­duo­tu­vių, o bend­ras jų skai­čius vi­sa­me pa­sau­ly­je jau vir­ši­jo 6 tūkst. Už to­kius ge­rus ro­dik­lius „In­di­tex“ turėtų dėko­ti nau­joms rin­koms. Bend­rovė ati­darė pirmą­sias par­duo­tu­ves Gru­zi­jo­je, Bos­ni­jo­je ir Her­ce­go­vi­no­je bei Ek­va­do­re, stip­ri­na po­ zi­ci­jas in­ter­ne­te. Eks­per­tai ir in­ves­tuo­to­jai ti­ki, kad „In­di­tex“ pa­klo­jo tvir­tus pa­ma­tus sta­bi­liam au­gi­mui. Bend­rovės ak­ci­jos per pa­sta­ruo­sius me­tus pa­bran­go 55 pro­c.

Atvėrė nau­jas rin­kas

Azar­tas – neiš­gy­do­mas

Ats­parūs re­ce­si­jai

55 pro­c.

per pa­sta­ ruo­sius me­tus pa­bran­go „In­di­tex“ ak­ci­jos. 62

Galėtų at­ro­dy­ti, kad gerų nau­jienų iš Is­pa­ ni­jos teks lauk­ti dar il­gai. Ša­lis tu­ri 5 mln. be­dar­bių ir jau be­veik dve­jus me­tus neiš-

Nors ti­ki­mybė pra­turtė­ti iš lo­te­ri­jos daž­ nai yra ma­žesnė, nei būti nu­trenk­tam žai­bo, ši vers­lo sri­tis taip pat įrodė, kad

Nors ti­ki­mybė pra­turtė­ti iš lo­te­ri­jos daž­nai sri­tis taip pat įrodė, kad ga­li­ma klestė­ti ir r


krizė

ga­li­ma klestė­ti ir re­ce­si­jos lai­kais. Iš bet ko la­žin­tis mėgstan­tys bri­tai per krizę ap­gynė azar­tiš­kiau­sios tau­tos ti­tulą. Nuo pa­sau­lio eko­no­mi­kos krizės pra­džios na­ cio­na­linės lo­te­ri­jos bi­lietų par­da­vi­mas Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je išau­go 12 pro­c. Pa­na­šios ten­den­ci­jos pa­ste­bi­mos ir ki­ to­se ša­ly­se, taip pat Lie­tu­vo­je, kur per­nai bu­vo par­duo­ta 6,8 pro­c. dau­giau lo­te­ri­jos bi­lietų ir laimė­ta 2 pro­c. dau­giau pi­nigų nei 2011-ai­siais (plačiau skaitykite skyriu­ je „Pramogų ir laisvalaikio verslas“.) Re­kor­di­niai auk­so puo­dai ir­gi iš­da­ly­ ti ne klestė­ji­mo, o krizės lai­kais. Did­žiau­ sias laimė­ji­mas per „Eu­ro­mil­lions“ is­ to­riją – 185 mln. eurų – 2011 m. liepą iš­ ke­lia­vo į Did­žiąją Bri­ta­niją. Re­kor­dinį Jung­ti­nių Vals­tijų lo­te­ri­jos „Me­ga Mil­ lions“ 656 mln. do­le­rių auk­so puodą per­ nai pa­va­sarį pa­si­da­li­jo trys ame­ri­kie­čiai.

Au­gin­ti­niams nie­ko ne­gai­li

Krizės lai­kais ame­ri­kie­čiai lie­ka iš­ti­ki­ mi ne tik lo­te­ri­jai, bet ir sa­vo ma­žie­siems pūkuo­tiems au­gin­ti­niams.

JAV namų au­gin­ti­nių pro­duktų aso­cia­ ci­jos duo­me­ni­mis, 2008 m. ame­ri­kie­čiai sa­vo namų gyvūnė­liams – jiems pirk­ti, jų mais­tui, gy­dy­mo ir ki­to­kioms pa­slau­ goms – iš­lei­do 43,2 mlrd. do­le­rių, o per­ nai – be­veik 53 mlrd. do­le­rių. Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ypač iš­po­pu­liarė­ jo pa­slau­gos au­gin­ti­niams – nuo dre­suo­ tojų iki gyvūnų vieš­bu­čių. Šio­je sri­ty­je dir­ba ma­žiau­siai 35 stambūs tink­lai. Tra­di­ci­niams vieš­bu­čiams at­ėjo ne pa­ tys ge­riau­si lai­kai, o gyvūnų vieš­bu­čiai Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se to­liau ple­čia­si. SPA pa­slau­gas šu­nims siū­lan­ti „Dog­to­pia“ jau įsikūrė 25 cent­rus, į pra­bangą orien­tuo­tas tink­las „D Pet Ho­tels“ tu­ri tris vieš­bu­čius Ho­li­vu­de, Skots­dei­ly­je ir Man­ha­ta­ne. Jei­ gu au­gin­ti­nis yra la­bai iš­ran­kus, „Whis­ kers & Paws Ca­te­ring“ pri­sta­tys gur­ma­ niš­ko gyvūnų mais­to tie­siai į na­mus. Na, o did­žiau­sias tink­las namų au­gin­ti­ nių rin­ko­je „Wild Birds Un­li­mi­ted“ skir­ tas ne ke­tur­ko­jams, o spar­nuo­tie­siems. Na­mi­nių paukš­čių au­gi­ni­mas yra vie­nas pi­giau­sių ho­bių, todėl to­liau kles­ti.

ma­žesnė, nei būti nu­trenk­tam žai­bo, ši vers­lo re­ce­si­jos lai­kais.

Tur­tuo­liai jau ne­be­tau­po Fi­nan­si­niai pra­ban­gos pre­kių rin­kos 2012 m. re­zul­ta­tai ro­do, kad šio­je sri­ty­je krizė jau baigė­si. • Stam­biau­sio pa­sau­ly­je laik­rod­žių ga­min­ to­jo „Swatch Group“ par­da­vi­mas išau­go 14 pro­c. ir pa­siekė 8,14 mlrd. Švei­ca­ri­jos frankų, nors ana­li­ti­kai pro­gno­za­vo ma­žiau. Pa­siek­ti ge­res­nių re­zul­tatų bend­ro­vei pa­ dėjo iš­si­ko­vo­ta di­desnė rin­kos da­lis ir vi­ du­tinės kai­nos laik­rod­žių pa­klau­sa, ypač Ki­ni­jo­je. • Did­žiau­sia pa­sau­ly­je pra­ban­gos pre­ kių grupė LVMH, ku­riai pri­klau­so to­kie pre­ kės ženk­lai, kaip „Louis Vuit­ton“, „Moët et Chan­don“ ir „Hen­nes­sy“, 2012 m. skai­čia­vo 5,92 mlrd. eurų pelną – 13 pro­c. di­desnį nei 2011-ai­siais. Gerų re­zul­tatų LVMH su­laukė tiek Azi­jos, tiek JAV, tiek Eu­ro­pos rin­ko­se. Did­žiau­sią au­gimą – 46 pro­c. – pa­rodė laik­ rod­žių ir pa­puo­šalų sek­to­rius, al­ko­ho­li­nių gėrimų par­duo­ta 17 pro­c. dau­giau. • Nors lėtai, bet didė­jan­čia pa­klau­sa džiau­gia­si ir pra­ban­gių jachtų ga­min­to­jai. Re­mian­tis kon­sul­ta­cijų bend­rovės „Bain & Com­pa­ny“ pir­mi­niais duo­me­ni­mis, jachtų par­da­vi­mas pa­sau­ly­je 2012 m. išau­go 2 pro­c., iki 7 mlrd. eurų. Liuk­so klasės sek­to­riu­je dir­ban­ti Did­žio­sios Bri­ ta­ni­jos bend­rovė „Sun­see­ker“ per pra­ ėju­sius fi­nan­si­nius me­tus par­da­vimą pa­ di­di­no 5 pro­c. 63


Pasaulis Ir Va­k a­r ams, ir Ry­t ams teks iš­m ok­t i gy­ven­t i be op­ti­m is­t i­n ių pro­g no­z ių

Pa­sau­linės krizės pa­bai­ga ati­de­da­ma Vil­tys, kad 2012-ie­ji pa­ sau­lio eko­no­ mi­kai taps lūžio me­tais, ga­lu­ti­nai su­ bliūš­ko. Prog­ nozės šiems me­tams ryš­ kaus po­stūmio taip pat ne­ža­da.

64

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Va­rik­lis su­sto­jo

34 iš­si­vys­čiu­sias ša­lis vie­ni­ jan­ti Eko­no­mi­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo ir plėtros or­ga­ni­ za­ci­ja pa­skelbė, kad pra­ėju­sių metų pa­sku­tinį ket­virtį jos na­rių BVP su­mažė­jo 0,6 pro­c. Did­žiau­sias per 40 metų gy­ny­bos iš­laidų ma­ži­ni­mas per pa­sku­ti­nius tris pra­ėju­ sių metų mėne­sius vi­siš­kai su­stabdė pa­grin­dinį pa­sau­ lio va­riklį – JAV eko­no­miką, ji ūgtelė­jo vos 0,1 pro­c. Ir nors re­ce­si­jos grėsmė at­ro­do men­ ka, šis ket­vir­tis aiš­kiai pa­de­ monst­ra­vo, kad stai­gus vals­ tybės iš­laidų ma­ži­ni­mas to­ liau stab­dys BVP au­gimą. Ne­pai­sy­da­mi pa­vo­jaus sig­ na­lo, JAV po­li­ti­kai ne­su­gebė­ jo lai­ku su­si­tar­ti dėl il­ga­lai­ kio ir su­ba­lan­suo­to de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo, todėl ko­vo 1-ąją įsi­ga­lio­jo au­to­ma­ti­nis di­de­lio mas­to biud­že­to iš­laidų kar­ py­mas, va­di­na­mas sek­vest­ra­ vi­mu. Pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma įspėjo, kad jis vals­ty­ bei kai­nuos 750 tūkst. dar­ bo vietų.

Nors iš­laidų kar­py­mas, dau­ge­lio eko­no­mistų nuo­mo­ ne, dar bus švel­ni­na­mas, 16 trln. do­le­rių vir­ši­jan­ti vals­ tybės sko­la ir di­de­lis ne­dar­ bas to­liau truk­dys įsibėgė­ti eko­no­mi­kai. Be­dar­bių skai­ čius Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se vir­ ši­ja 12 mln., dar maž­daug tiek pat žmo­nių dir­ba ne visą dar­ bo dieną. Krizės pra­na­šu ti­tu­luo­ja­ mas eko­no­mis­tas Nou­rie­ lis Rou­bi­ni pro­gno­zuo­ja, kad JAV eko­no­mi­ka šie­met augs vos 1,6 pro­c., lėčiau­siai per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus.

Nau­ji an­ti­re­kor­dai

Tos pa­čios lėtinės li­gos – sko­los ir ne­dar­bas – ka­muo­ ja ir Se­no­jo že­my­no eko­no­ miką. Vi­sus op­ti­mis­ti­nius ES ly­de­rių pa­reiš­ki­mus šių metų pra­džio­je nu­braukė ne­gai­les­tin­ga sta­tis­ti­ka, liu­ di­jan­ti apie te­be­sitę­sian­čią re­ce­siją, to­lesnį dar­bo vietų mažė­jimą ir didė­jan­čią eko­ no­minę at­skirtį tarp Bend­ri­ jos na­rių. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pro­gno­ zuo­ja, kad Bend­ri­jos eko­no­ mi­ka šie­met ūgtelės vos de­

šim­ta­da­liu pro­cen­to, o eu­ro zo­na su­si­trauks dar 0,3 pro­c. Tai reiš­kia, kad ant­ro­ji nuo 2009 m. re­ce­si­ja eu­ro zo­no­je užt­ruks me­tais il­giau, nei bu­ vo pro­gno­zuo­ja­ma. Ir nors kai ku­rie ro­dik­liai ro­ do, kad pa­dėtis sta­bi­li­zuo­ja­si, ne­dar­bo ly­gis eu­ro zo­no­je šie­ met ga­li pa­siek­ti naują re­kordą – 12,2 pro­c. Tiek eko­no­mi­nių, tiek so­cia­li­nių pro­blemų ža­da jau­ni­mo ne­dar­bas. Šiuo me­tu 13-oje iš 27 ES ša­lių dar­bo ne­ tu­ri dau­giau nei 25 pro­c. jau­ nuo­lių nuo 15 iki 24 metų, o Is­ pa­ni­jo­je ir Grai­ki­jo­je to­kių yra dau­giau kaip 50 pro­c. Eu­ro­pos skolų krizė šie­met ža­da pa­siek­ti naują piką, kai


„Ši bend­rovė at­ro­do pi­gi, ta at­ro­do pi­gi, bet eko­no­mi­ka, bend­rai pa­ėmus, vi­siš­kai kei­čia rei­ka­lo esmę. Čia svar­biau­sia yra lauk­ti. Kar­tais sun­kiau­sia yra tie­siog nie­ko ne­da­ry­ti.“

bend­ra eu­ro zo­nos vals­ty­bių sko­la per­kops 95 pro­c. BVP.

Inf­lia­ci­jos spąstuo­se

Krizė eu­ro zo­no­je, sta­bi­li ir, tikė­ti­na, dar mažė­sian­ti naf­ tos kai­na pri­vertė Pa­sau­lio banką su­ma­žin­ti Ru­si­jos eko­ no­mi­kos au­gi­mo pro­gnozę šiems me­tams nuo 3,6 iki 3,3 pro­c. Tai vi­su pro­cen­tu ma­ žiau už 2011 m. ro­diklį ir dar kuk­liau nei am­bi­cin­gi pre­zi­

den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pla­ nai aug­ti po 5 pro­c. kas­met. Nuo ener­gi­jos iš­tek­lių eks­por­ to pri­klau­so­mos vals­tybės ga­ li­mybės pa­spar­tin­ti au­gimą ri­ bo­tos. Įsibėgė­ti vi­daus pa­klau­ sai truk­do di­delė inf­lia­ci­ja, per­nai sie­ku­si 6,6 pro­c. Iš spar­čiai au­gan­čių ša­ lių pen­ke­tu­ko BRICS (Bra­ zi­li­ja, Ru­si­ja, In­di­ja, Ki­ni­ja ir Pietų Af­ri­ka) di­desnė inf­ lia­ci­ja pra­ėju­siais me­tais fik­ suo­ta tik In­di­jo­je – 11,2 pro­c.

Da­vi­das Tep­pe­ris, JAV in­ves­tuo­to­jas

Šios ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­ mas pa­sta­ruo­sius dve­jus me­ tus spar­čiai lėtėjo ir su­mažė­ jo be­veik per­pus, iki 5 pro­c. Ir nors In­di­jos vy­riau­sybė pa­teikė op­ti­mis­ti­nių pro­gno­ zių, kad ki­tais fi­nan­si­niais me­tais, pra­si­dėsian­čiais ba­ land­žio 1-ąją, BVP au­gi­mas sieks nuo 6,1 iki 6,7 pro­c., eks­per­tai įžvel­gia daug kliū­ čių sta­bi­liai vys­ty­tis. Tarp jų – pre­ky­bos ir biud­že­to de­fi­ci­ tas, spar­čiai au­gan­čios mais­

to kai­nos ir 132 vie­ta Pa­sau­ lio ban­ko su­da­ro­ma­me vers­ lo sąlygų rei­tin­ge. Vos dviem laip­te­liais aukš­ čiau šia­me rei­tin­ge įsi­tai­siu­si Bra­zi­li­ja 2011 m. ap­lenkė Did­žiąją Bri­ta­niją, o jos eko­no­ mi­ka ta­po šeš­ta pa­gal dydį pa­ sau­ly­je, bet su­si­lpnėjus va­liu­tai ir smu­kus eko­no­mi­kos au­gi­mui per­nai vėl grįžo į sep­tintą vie­ tą. Nors 2012-ųjų pra­džio­je vy­ riau­sybė pro­gno­za­vo 4,5 pro­c. BVP au­gimą, metų

Vie­na spar­čiau­siai au­gan­čių pa­sau­lio vals­ty­bių – Mon­go­li­ja. 65


Pasaulis Ir Va­k a­rams, ir Ry­t ams teks iš­m ok­t i gy­ven­t i be op­ti­m is­ti­n ių pro­gno­z ių

G7 ir BRICS ša­lių eko­no­mi­kos au­gi­mas, inf­lia­ci­ja ir ne­dar­bas 2012 m. G7 vals­tybės Eko­no­mi­kos au­gi­mas Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja 0,2 Vo­kie­ti­ja 0,7 Ita­li­ja –2,3 Ka­na­da 1,5* JAV 2,2 Prancū­zi­ja –0,1 Ja­po­ni­ja 1,9

Inf­lia­ci­ja 2,7 2 2,6 0,8 1,7 1,5 –0,1

Ne­dar­bas (pro­c.) 7,8 5,3 11,2 7,1 7,8 10,6 4,2

* Tre­čio ket­vir­čio duo­me­nys, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2011 m.

BRICS ša­lys Eko­no­mi­kos au­gi­mas Bra­zi­li­ja 0,9

Inf­lia­ci­ja 5,8

Ne­dar­bas (pro­c.) 5,5 5,3

Ru­si­ja

3,4

6,6

In­di­ja

4,5**

11,2

9,3

Ki­ni­ja

7,8

2,5

4,1

Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­ka

2,6

5,8

24,9***

** Trijų mėne­sių duo­me­nys *** Pas­ku­ti­nio ket­vir­čio duo­me­nys Šal­ti­niai: Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das, Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plėtros or­ga­ni­za­ci­ja, „Eu­ros­tat“, na­cio­na­linės sta­tis­ti­kos agentū­ros

re­zul­ta­tas smar­kiai nu­ vylė, nu­kritęs iki 0,9 pro­c. Pre­zi­dentės Dil­mos Rous­seff pa­stan­gos ska­tin­ti eko­no­miką ma­žes­niais mo­ kes­čiais ir palū­kanų nor­ma neat­nešė lauktų re­zul­tatų. At­ si­liepė ir skolų naš­ta: maž­daug penk­ta­dalį sa­vo pa­jamų Bra­ zi­li­jos namų ūkiai ski­ria sko­ loms pa­deng­ti, o fi­zi­nių as­ menų bank­rotų 2012-ai­siais pa­daugė­jo 15 pro­c.

Azi­jos pirmū­nai

Ki­ni­ja, per pa­sta­ruo­sius pen­ ke­rius me­tus pa­dvi­gu­bi­nu­ si BVP, dar po de­šimt­me­čio jau galėtų var­žy­tis su Jung­ tinė­mis Vals­ti­jo­mis dėl stam­ biau­sios pa­sau­lio eko­no­mi­ kos sta­tu­so. BVP au­gi­mas pa­sta­rai­siais me­tais ne­be­bu­ vo dvi­ženk­lis, bet 7,8 pro­c. ūgtelė­ji­mo per­nai ir pro­gno­ zuo­ja­mo 8,2 pro­c. au­gi­mo šie­met galėtų pa­vydė­ti bet ku­ri ki­ta eko­no­miš­kai stip­ ri pa­sau­lio ša­lis. Ir nors Ki­ni­ ja pa­sta­ruo­ju me­tu su­lau­kia 66

12 mln.

be­dar­bių yra Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se. ma­žiau in­ves­ti­cijų, nes už­sie­ nio bend­rovės ieš­ko pi­gesnės dar­bo jėgos piet­ry­čių Azi­jo­je, o eks­por­tas smun­ka dėl kri­ zės Va­ka­ruo­se, iš­lai­ky­ti au­ gimą pa­de­da stiprė­jan­ti vi­ daus pa­klau­sa. Vien 2012 m., Ki­ni­jos vy­riau­sybės duo­me­ ni­mis, 23 mln. žmo­nių ištrū­ ko iš skur­do ir pa­pildė var­to­ tojų gre­tas. Au­gan­ti Ki­ni­jos vi­daus rin­ka galėtų pa­ska­tin­ti Ja­ po­ni­jos eks­portą, bet dviejų ša­lių te­ri­to­ri­niai gin­čai nei­

gia­mai vei­kia pre­kybą. Ja­po­ niją jau kurį laiką ka­muo­ja def­lia­ci­ja ir mažė­jan­čios kai­ nos, o tai smuk­do vers­lo in­ ves­ti­ci­jas ir stab­do eko­no­mi­ kos plėtrą. Šie­met va­sarį vy­ riau­sybė pri­ėmė 13 trln. jenų sti­mu­lia­vi­mo planą, bet eks­ per­tai bai­mi­na­si, kad efek­tas bus trum­pa­lai­kis, kaip nu­ ti­ko per­nai. Gau­sios vy­riau­ sybės in­ves­ti­ci­jos į re­konst­ ruk­ciją po 2011 m. cu­na­mio pa­ska­ti­no pa­klausą, ir pirmą pra­ėju­sių metų ket­virtį eko­ no­mi­ka ūgtelė­jo 6 pro­c., bet li­ku­sius tris ket­vir­čius BVP mažė­jo ir ša­lis vėl nu­grimz­ do į re­ce­siją. Už­tat pa­dėko­ti mi­ne­ralų išal­ku­siai Ki­ni­jai ga­li ne­tikė­ ta eko­no­mi­kos pirmūnė, vie­na spar­čiau­siai au­gan­čių pa­sau­lio vals­ty­bių – Mon­go­li­ja. Tarp­ tau­ti­nis va­liu­tos fon­das pro­gno­zuo­ja, kad šios did­žiulę te­ ri­to­riją, gau­sybę gam­ti­nių iš­ tek­lių ir vos 3 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čios ša­lies BVP au­gi­mas šie­met ga­li vir­šy­ti 15 pro­c.




Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.