Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraštis

ketvirtadienis, KOVO 21, 2013

www.kl.lt

Klai­pė­die­čiai dar ga­li kreip­tis dėl at­lei­di­mo nuo rink­lia­vos už at­lie­kų tvar­ky­mą.

Miestas 2p.

Že­mės die­ną – rū­pinimasis at­bun­dan­čia gam­ta.

Miestas 5p.

65 (19 668)

Nuo­mo­nių skir­tu­mais gar­sė­jan­tys B.Oba­ma ir B.Ne­ta­nya­hu vie­šai de­monst­ra­vo drau­gys­tę.

Pasaulis 10p.

Kre­di­tai – ma­sa­las li­go­niams Sun­kia psi­chi­kos li­ ga ser­gan­tis klai­pė­ die­tis iš grei­tuo­sius kre­di­tus tei­kian­čių bend­ro­vių pri­siė­ mė tiek pa­sko­lų, kad da­bar nie­kaip ne­be­su­ge­ba jų grą­ žin­ti. Li­go­nio ar­ti­ mie­siems pik­čiau­ sia dėl to, jog kre­di­ to da­vė­jai pel­no­si iš žmo­nių ne­lai­mės ir net ne­si­do­mi, ar jiems ap­skri­tai ga­li­ ma sko­lin­ti pi­ni­gų.

Kaina 1,30 Lt

„No­rė­jo­me iš­veng­ti kan­čių, bet pa­si­rin­ko­me ne pa­tį ge­riau­sią bū­dą.“ Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis su­kri­ti­ka­vo pre­ky­bos vie­tų pa­skirs­ty­mą trau­kiant bur­tus.

8p.

Ky­ši­nin­kai pa­sie­kė nau­ją re­kor­dą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Be­veik 6 mln. li­tų – dėl to­kio ky­šio su­si­tar­ta uos­ta­mies­ty­je. Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Gied­rius Da­nė­lius di­des­nės ne­tei­ sė­to at­ly­gio ver­tės ne­pa­me­na. STT ėmė­si kra­tų

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ser­ga ši­zof­re­ni­ja

Klai­pė­die­čiui Juo­za­pui, ku­riam šie­ met su­ka­ko 64-eri (var­das pa­keis­ tas, pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – V.S.), ši­zof­re­ni­ja bu­vo diag­no­zuo­ta dar 1977 m. Li­ga vis pro­gre­sa­vo, to­dėl 1987 m. jis bu­vo pri­pa­žin­tas neį­ga­liu ir gau­da­vo pa­ šal­pą.

4

„„Neat­sa­kin­gu­mas: grei­tų­jų kre­di­tų tei­kė­jai ne­sku­ba tik­rin­ti, ar klien­to psi­chi­nė būk­lė yra pa­kan­ka­mai sta­bi­li. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Va­kar uos­ta­mies­ty­je Spe­cia­lių­ jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) pa­rei­gū­ nai at­li­ko ne vie­ną kra­tą. Įta­ria­ma, jog vie­nos bank­ru­tuo­jan­čios įmo­ nės ak­ci­nin­kas ne­tei­sė­tais veiks­ mais pa­sie­kė, kad įmo­nės bank­ro­ tą vyk­dy­tų jam pa­lan­kus bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius. Be to, esa­ma įta­ri­mų, jog sos­ ti­nė­je dir­ban­tis bank­ro­to ad­mi­ nist­ra­to­rius kar­tu su vie­nos Vil­ niaus ad­vo­ka­tų kon­to­ros ad­vo­ka­tu už bank­ru­tuo­jan­čios bend­ro­vės 31 mln. li­tų kre­di­to­ri­nio rei­ka­la­vi­mo pri­pa­ži­ni­mą pa­rei­ka­la­vo ir su­si­ta­rė priim­ti be­veik 5,75 mln. li­tų ne­tei­sė­tą at­ly­gį.

8


2

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

miestas

Po­li­ti­kai leng­va­tų žarstyti nenori Mil­da Ski­riu­tė Uos­ta­mies­čio val­džios at­sto­vai nie­kaip ne­su­ta­ria dėl nau­jo­sios tvar­kos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Gin­čus tarp po­li­ti­kų įplies­kė siū­lo­ mi jos pa­kei­ti­mai.

Pas­ta­ruo­sius sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ją įpa­rei­go­jo pa­reng­ti mies­to ta­ry­ba. Tre­čia­die­nį jie bu­ vo svars­to­mi Mies­to ūkio ir ap­lin­ ko­sau­gos ko­mi­te­te. Dau­giau­sia dis­ku­si­jų tarp ko­mi­ te­to na­rių su­kė­lė leng­va­ti­niai 100 li­tų lei­di­mai au­to­mo­bi­liams sta­ty­ ti mies­to gat­vė­se. Už to­kį mo­kes­tį lei­di­mą bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti ir pa­gal anks­tes­nę tvar­ką. Ko­mi­te­to na­rio Al­gir­do Grub­lio nuo­mo­ne, tei­sės įsi­gy­ti lei­di­mą už 100 li­tų ne­rei­kė­tų su­teik­ti mies­to ta­ry­bos na­riams. „Rei­kė­tų pa­di­din­ti kai­ną, kad ir iki 500 li­tų, ir leis­ti iš­si­mo­kė­ti“, – tvir­ti­no po­li­ti­kas. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Aud­riaus Vaiš­vi­los nuo­mo­ne, val­džios at­sto­ vams iš­vis ne­rei­kė­tų da­ry­ti išim­ čių, iš­sky­rus sa­vi­val­dy­bės tar­ny­bi­ nius au­to­mo­bi­lius. Ga­liau­siai tam pri­ta­rė vi­si ko­mi­te­to na­riai. Jų nuo­mo­ne, įsi­gy­ti leng­va­ti­nį lei­di­mą ne­tu­rė­tų bū­ti leis­ta ir už me­tų dar­bą ap­do­va­no­tiems as­me­ nims. Siū­lo­ma, kad leng­va­ta ga­lė­ tų nau­do­tis tik mies­to gar­bės pi­ lie­čiai.

Ko­mi­te­to na­rių nuo­mo­nė iš­si­ sky­rė dėl kul­tū­ros ma­gist­rų, ku­ riems ad­mi­nist­ra­ci­ja taip pat siū­lo leis­ti įsi­gy­ti me­ti­nį lei­di­mą sta­ty­ti ma­ši­ną už 100 li­tų. Vie­ni bu­vo už to­kią leng­va­tą, ki­ti – prieš. Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to na­riai iš nau­jo svars­tė ir tai, ko­kia tu­ri bū­ti leng­va­ti­nių lei­di­mų, lei­džian­čių sta­ty­ti ma­ši­ną dau­gia­ bu­čių na­mų kie­muo­se, kai­na gy­ ven­to­jams. Da­bar jis pir­ma­jam au­to­mo­bi­ liui kai­nuo­ja 5, ant­ra­jam – 250 li­ tų per me­tus. „Ar ne­ver­tė­tų svars­ty­ti ga­li­my­ bės di­din­ti lei­di­mo pir­ma­jam au­ to­mo­bi­liui kai­ną, o su­ma­žin­ti ant­ ra­jam?“ – klau­sė ko­mi­te­to na­rys Min­dau­gas Ži­lys. Po­li­ti­kas siū­lė, kad lei­di­mą pir­ ma­jai ma­ši­nai gy­ven­to­jai ga­lė­tų įsi­gy­ti už 50, o ant­ra­jai – už 150 li­ tų. Anot A.Vaiš­vi­los, lei­di­mų kai­nas rei­kė­tų su­vie­no­din­ti. Kiek­vie­nas jų esą ga­lė­tų kai­nuo­ti po 5 li­tus. Ta­ry­bos na­rių nuo­mo­ne, nau­ ji įkai­niai ga­lė­tų įsi­ga­lio­ti nuo ki­ tų me­tų, nes da­bar di­de­lė da­lis gy­ ven­to­jų lei­di­mus jau iš­siė­mė. M.Ži­lys taip pat siū­lė tvar­ko­ je nu­ma­ty­ti, kad šven­ti­niu lai­ko­ tar­piu – nuo gruo­džio 24 iki 31 d. mies­to cent­re sto­vė­ji­mas bū­tų ne­ mo­ka­mas. Pa­sak po­li­ti­ko, to­kią pra­kti­ką tai­ko ki­ti mies­tai. Ga­lu­ti­nį ver­dik­tą dėl rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą tvar­kos pa­kei­ti­mų tars mies­to ta­ry­ba.

„„Tvar­ka: klai­pė­die­čiai, ku­rie no­ri bū­ti at­leis­ti nuo šiukš­lių rink­lia­vos, tu­ri įro­dy­ti, kad vi­sus me­tus ne­gy­ve­no bu­te. 

Pa­žy­ma ne­be­kai­nuos

Klai­pė­die­čiai, ku­rie praė­ju­siais me­tais ne­ gy­ve­no sa­vo būs­tuo­se, dar ga­li kreip­tis dėl at­lei­di­mo nuo rink­lia­vos už at­lie­kų tvar­ky­mų. Ta­čiau pa­vė­la­vu­sie­siems ga­li tek­ti ieš­ko­ti lėk­tu­vo bi­lie­tų ar pa­žy­mų iš li­ go­ni­nės. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

„„Dis­ku­si­ja: nau­jo­ji rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą tvar­ka dar te­be­

ke­lia aist­ras. Siū­lo­ma keis­ti lei­di­mų kai­nas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pra­šy­mai dėl at­lei­di­mo nuo rink­ lia­vos už praė­ju­sius me­tus prii­ma­ mi nuo sau­sio 1 iki ko­vo 31 d. Juos rei­kia pa­teik­ti Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rui. Ar at­leis­ti nuo rink­lia­vos už at­lie­ kų tvar­ky­mą, spren­džia mies­to sa­ vi­val­dy­bė. Šie­met pra­šy­mus at­leis­ti nuo mi­nė­to mo­kes­čio pa­tei­kė 398 klai­ pė­die­čiai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos tei­gi­mu, šie žmo­ nės dek­la­ra­vo, kad praė­ju­siais me­ tais ne­gy­ve­no sa­vo būs­tuo­se. Jie pri­sta­tė tai įro­dan­čias pa­žy­ mas iš įmo­nių „Klai­pė­dos van­duo“ ir LES­TO.

Nuo rink­lia­vos už at­ lie­kų tvar­ky­mą at­ leis­ti 228 as­me­nys. 35 pra­šy­mai bu­vo at­ mes­ti.

Nuo rink­lia­vos už at­lie­kų tvar­ky­ mą at­leis­ti 228 as­me­nys. 35 pra­šy­ mai bu­vo at­mes­ti. Anot L.Dū­dos, juos pa­tei­kę as­me­nys nea­ti­ti­ko rei­ ka­la­vi­mų ar­ba pa­tei­kė ne vi­są rei­ kia­mą in­for­ma­ci­ją. Li­kę pra­šy­mai dar svars­to­mi. Di­rek­to­rius tvir­ti­no, kad pra­šy­ mų skai­čius at­leis­ti nuo rink­lia­vos už šiukš­les iš­lie­ka pa­na­šus. L.Dū­da pa­sa­ko­jo, kad gy­ven­to­ jams, tei­kiant pra­šy­mus dėl at­lei­

di­mo nuo šiukš­lių rink­lia­vos, bu­vo iš­ki­lę pro­ble­mų. Įmo­nė „Klai­pė­dos van­duo“ už rei­kia­mą pa­žy­mą gy­ven­to­jų pra­šė su­mo­kė­ti 7 li­tus. „Tai bu­vo pa­pil­do­ma naš­ta gy­ ven­to­jams. Keis­tai at­ro­do, kai žmo­ nės pra­šo at­leis­ti nuo rink­lia­vos, o tu­ri mo­kė­ti už pa­žy­mą. Krei­pė­mės į bend­ro­vę, kad mo­kes­tis ne­bū­tų ren­ka­mas. Ji su­ti­ko. Tad žmo­nėms jau ne­be­rei­kia mo­kė­ti už van­den­ tie­ki­nin­kų pa­žy­mą. LES­TO pa­žy­ mas iš­duo­da­vo ne­mo­ka­mai“, – pa­ sa­ko­jo di­rek­to­rius. L.Dū­d a pa­b rė­ž ė, kad gy­ven­ to­jams ne­d e­r ė­t ų vė­l uo­t i teik­ ti pra­š y­m us dėl at­l ei­d i­m o nuo rink­lia­vos už at­lie­kų tvar­ky­mą. Prie­šin­gu at­ve­ju jis ga­li bū­ti ne­ svars­to­mas. „Ži­no­ma, pa­si­tai­ko, kad žmo­ nės tuo me­t u bū­n a iš­va­ž ia­v ę ir ne­ga­l i pa­teik­t i pra­š y­m o. At­s iž­ vel­g ia­m e į šią ap­l in­k y­b ę. Ta­ čiau pa­vė­la­vu­sie­siems neuž­ten­ ka pa­pa­sa­ko­t i gra­ž ios is­to­r i­jos. Įro­dy­ti, kad bu­vo iš­vy­kę, jie tu­ rės do­ku­men­tais“, – tvir­ti­no di­ rek­to­rius. Kad įro­dy­tų, jog lai­ku su­si­tvar­ ky­ti do­ku­men­tų ne­tu­rė­jo ga­li­my­ bės, žmo­nės ga­lės pa­teik­ti ke­lio­nės bi­lie­tus ar pa­žy­mą, pa­tvir­ti­nan­čią, jog gu­lė­jo li­go­ni­nė­je.

Žve­jams – ne­pa­lan­kus spren­di­mas Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Įsi­siū­ba­vus aist­roms dėl špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų skirs­ty­mo si­tua­ ci­ja do­mė­jo­si ir Sei­me prie Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to spe­cia­liai su­kur­ ta ko­mi­si­ja. Ta­čiau nuo to nie­kas ne­pa­si­kei­tė – dau­gu­ma žve­jų li­ko be nie­ko, o di­džio­ji da­lis kvo­tų ati­ teks vie­nai bend­ro­vei.

Šios ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vas Sau­lius Bu­ce­vi­čius, jo pa­va­duo­to­jas Bro­ nius Pau­ža ir ko­mi­te­to na­rys Eu­ ge­ni­jus Gent­vi­las šią sa­vai­tę lan­ kė­si Klai­pė­do­je, kur su­si­ti­ko su žve­jais.

Pas­ta­rie­ji iš­sa­kė sa­vo po­zi­ci­ją ir dar kar­tą pa­tvir­ti­no, kad špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų sky­ri­mo tvar­ka jų ne­ten­ki­na. Vie­nin­te­lis bend­ro­ vės „Ban­gi­nis“ va­do­vas Al­gir­das Auš­ra kal­bė­jo, kad že­mės ūkio mi­ nist­ro įsa­ky­mas dėl špro­tų ir stri­ me­lių kvo­tų skirs­ty­mo yra pa­lan­ kus. Pa­gal jį „Ban­gi­niui“ ati­ten­ka apie 70–80 pro­c. špro­tų ir stri­me­ lių kvo­tų. S.Bu­ce­vi­čius ste­bė­jo­si, kad mi­ nis­te­ri­ja spren­di­mą priė­mė ne­su­ de­ri­nu­si su Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tu. Va­kar Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­ mi­te­te dar kar­tą ana­li­zuo­ta, ar tei­ sin­gai pa­siel­gė že­mės ūkio mi­ nist­ras Vi­gi­li­jus Juk­na, pa­sku­bė­jęs

priim­ti nau­jas kvo­tų skirs­ty­mo tai­ syk­les. Po dis­ku­si­jos ko­mi­te­te pen­kiais bal­sais prieš ke­tu­ris že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mas bu­vo pa­lik­tas ga­lio­ti. Lė­mė Dar­bo par­ti­jos, kon­ ser­va­to­rių ir Li­be­ra­lų są­jū­džio at­ sto­vų bal­sai. „Tas spren­di­mas yra ir mū­sų to­ les­nio eg­zis­ta­vi­mo klau­si­mas. Kas tu­rė­jo daug špro­tų ir stri­me­lių kvo­ tų, tam da­vė dar dau­giau, o iš ki­tų atė­mė. Į dau­gu­mos žve­jų nuo­mo­nę ne­bu­vo įsi­klau­sy­ta. Esa­me nu­si­vy­lę ir pla­nuo­si­me to­les­nius veiks­mus“, – ti­ki­no po­sė­dy­je Sei­me da­ly­va­vęs Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės įmo­nių aso­cia­ci­jos „Jū­ros žve­jys“ pir­mi­ nin­kas Ar­tū­ras Ma­že­lis.

„„Si­tua­ci­ja: di­des­nė da­lis Bal­ti­jos jū­ros žve­jų lai­vus ga­lės lai­ky­ti prie

kran­ti­nių, nes špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų su­ma­žės.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.


3

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

miestas Trau­kia­si iš val­dy­bos

Pri­sie­kė pa­rei­gū­nai

Išau­go kro­va

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas, bu­vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ar­vy­ das Da­ru­lis (nuo­tr.) Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai įtei­kė at­si­sta­ty­di­ni­ mo pa­reiš­ki­mą. A.Da­ru­lis „Klai­ pė­dos naf­tos“ val­dy­bos pir­mi­ nin­ku iš­rink­tas 2011 m. spa­lį, o vi­ce­mi­nist­ru jis bu­vo nuo 2010 m. bir­že­lio iki per­nai gruo­džio.

Iš­kil­min­go­je Prie­sai­kos ce­re­mo­ ni­jo­je są­ži­nin­gai tar­nau­ti tė­vy­ nei, vi­suo­me­nei ir žmo­gui va­kar pri­sie­kė 29 tar­ny­bą vi­daus rei­ ka­lų sis­te­mo­je pra­dė­ję Klai­pė­ dos ap­skri­ties po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai. 18 iš jų tar­naus pir­mi­nė­je po­li­ci­jos gran­dy­je, 11 – vi­du­ri­nio­ jo­je. Pri­sie­ku­siuo­sius pa­lai­mi­no ku­ni­gas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius.

Per du pir­muo­sius šių me­tų mė­ ne­sius Klai­pė­dos uos­te ir Bū­tin­ gės ter­mi­na­le krau­ta 7,73 mln. t jū­ri­nių kro­vi­nių – kro­va bu­vo 15,8 pro­c. di­des­nė, pa­ly­gin­ti su 2012 m. tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Di­ džiau­sias kro­vi­nių au­gi­mas pa­ siek­tas dėl išau­gu­sios bi­rių­jų ir su­vers­ti­nių kro­vi­nių kro­vos – pa­ di­dė­ji­mas sie­kia 41,3 pro­c.

Tau­pan­tie­ji mo­kė­jo ma­žiau Klai­pė­dos dau­gia­ bu­čiai na­mai, pri­si­ jun­gę prie „5 žings­ nių ši­lu­mos tau­py­ mo pro­gra­mos“, šių me­tų va­sa­rį, pa­ly­ gin­ti su tuo pa­čiu 2010 m. lai­ko­tar­piu, ši­lu­mą var­to­jo be­ veik 15 pro­c. efek­ ty­viau. Tai ro­do bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ iša­na­li­zuo­ti duo­me­nys.

Pa­ro­da. Šian­d ien 15.30 val. Gam­tos moks­lų ir ma­te­ma­t i­kos fa­k ul­te­to 215 au­di­to­ri­jo­je vyks se­mi­na­ras, ku­rio me­ tu Via­čes­la­vas Jur­k i­nas pa­si­da­lys sa­ vo įspū­d žiais iš ke­lio­nės po In­di­ją. Pris­ta­ty­mas. Penk­ta­d ie­n į 16.30 val. Klai­p ė­dos ap­skri­t ies vie­š o­s ios I.Si­ mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos ren­g i­nių sa­lė­ je vyks kny­gos „Žmo­gus lai­ko tai­ki­ny­ je. A.Bra­zaus­kas drau­g ų ir opo­nen­t ų aki­mis“ pri­sta­ty­mas.

se­nę ši­lu­mos punk­tai, sta­to­mi mo­der­nūs au­to­ma­ti­zuo­ti įren­gi­niai.

„Ne­san­da­rių“ na­mų gy­ven­to­jus ra­gin­čiau ne­lauk­ti ki­to šal­to­ jo se­zo­no ir jau da­bar pa­si­rū­pin­ti ši­lu­mą tau­pan­čio­mis prie­ mo­nė­mis. 2013 m. va­sa­rio mė­ne­sį vi­du­ti­ nis sver­ti­nis ši­lu­mos su­var­to­ji­mo koe­fi­cien­tas įmo­nės ad­mi­nist­ruo­ ja­muo­se na­muo­se sie­kė 35,67. Šis ro­dik­lis su­ma­žė­jo 14,6 pro­c., pa­ly­

Sa­v i­val­dy­b ė. Šian­d ien uos­t a­m ies­ čio sa­vi­val­dy­bė­je po­sė­d žiaus Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir Eko­no­ mi­kos bei Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tų na­riai. Po­pie­tė. Šian­dien 17 val. Klai­pė­dos ap­ skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­ lio­te­kos Ger­la­cho pa­lė­pė­je skai­ty­to­jų ker­te­lės „Tarp ei­lu­čių“ na­riai kvie­čia į po­pie­tę „Į skaid­rią bū­t į Vy­dū­no ke­liu“.

„„Pas­tan­gos: dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se bu­vo ak­ty­viai die­gia­mos ši­lu­mą tau­pan­čios prie­mo­nės: kei­čia­mi pa­

Min­dau­gas Ge­nys:

Dienos telegrafas

gin­ti su ati­tin­ka­mu 2010 m. lai­ko­ tar­piu, kai jis su­da­rė 41,78. Kuo šis koe­fi­cien­tas ma­žes­nis, tuo ši­lu­ma dau­gia­bu­čiuo­se var­to­ ja­ma efek­ty­viau. Skai­čiuo­ja­ma, kad prie „5 žings­ nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gra­mos“ pri­si­jun­gę uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­ čiai va­sa­rį su­tau­pė dau­giau nei 66 tūkst. li­tų. Dar prieš pra­si­de­dant šiam šil­ dy­mo se­zo­nui bend­ro­vės „Ma­ no būs­tas“ pri­žiū­ri­muo­se Klai­pė­ dos dau­gia­bu­čiuo­se bu­vo ak­ty­viai die­gia­mos ši­lu­mą tau­pan­čios prie­ mo­nės: kei­čia­mi pa­se­nę ši­lu­mos punk­tai, sta­to­mi mo­der­nūs au­to­ ma­ti­zuo­ti įren­gi­niai, mon­tuo­ja­ mi nau­ji ir san­da­ri­na­mi se­ni lan­gai bei laip­ti­nių du­rys, mon­tuo­ja­ma ši­ lu­mos sis­te­mų ba­lan­sa­vi­mo įran­ga, pa­se­nu­si ši­lu­mos vamz­dy­nų izo­lia­ ci­ja kei­čia­ma nau­ja. Dėl to kai ku­riuo­se dau­gia­bu­ čiuo­se ši­lu­mos su­tau­py­mas sie­kė 30 pro­c. ir dau­giau. „Tiek ir šių me­tų sau­sį, tiek ir va­sa­rį prie „5 žings­nių ši­lu­ mos tau­py­mo pro­gra­mos“ pri­

si­jun­gu­sių klai­pė­die­čių dau­gia­ bu­čiuo­se ši­lu­ma bu­vo var­to­ja­ma efek­ty­viau. Tai džiu­gi­na, nes rea­ lūs skai­čiai ro­do, jog tau­py­ti ši­lu­ mą tik­rai ver­ta. Nors žie­ma ei­na į pa­bai­gą, „ne­san­da­rių“ na­mų gy­ ven­to­jus ra­gin­čiau ne­lauk­ti ki­to šal­to­jo se­zo­no ir jau da­bar pa­si­ rū­pin­ti ši­lu­mą tau­pan­čio­mis prie­ mo­nė­mis, ku­rias rei­kė­tų įgy­ven­ din­ti sa­vo na­muo­se“, – kal­bė­jo bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ Klai­ pė­dos re­gio­no va­do­vas Min­dau­ gas Ge­nys. „Klai­pė­dos“ inf.

66

– tiek tūkst. li­t ų per va­ sa­r į su­tau­p ė uos­ta­m ies­ čio dau­g ia­bu­čiai, pri­si­ jun­gę prie „5 žings­n ių ši­lu­mos tau­py­mo pro­ gra­mos“.

5 žings­nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gra­ma Prie „5 žings­n ių ši­lu­mos tau­py­mo pro­g ra­m os“ vi­s o­j e Lie­t u­vo­j e jau yra pri­s i­j un­g ę 800 dau­g ia­b u­č ių na­mų, iš ku­r ių be­veik 200 – Klai­ pė­do­j e. Prie pro­g ra­mos pri­s i­j un­g ę klai­p ė­d ie­č iai 2011–2012 m. se­z o­ nu su­t au­p ė 623 tūkst. li­t ų. Ko­k ių žings­n ių re­ko­m en­duo­j a­m a im­t is, sie­k iant tau­py­t i ši­lu­m ą, kaip pri­s i­

jung­t i prie ini­c ia­t y­vos, ga­l i­m a su­ ži­n o­t i in­ter­n e­to sve­t ai­n ė­j e www. tau­p y­k i­m e­s i­l u­m a.lt bei „Fa­c e­ book“ pa­s ky­ro­j e http://www.fa­ce­ book.com/taupykimesiluma. Apie pro­g ra­mos įgy­ven­d i­n i­m ą sa­vo na­ me gy­ven­to­jai ga­l i su­ž i­no­t i krei­p ę­ si tie­s io­g iai į ad­m i­n ist­r uo­j an­č ią bend­ro­vę.

Kon­fe­ren­ci­ja. Penk­ta­die­n į nuo 9 val. Klai­p ė­dos are­no­je vyks vie­nas di­ džiau­sių Lie­t u­vo­je svei­kos gy­ven­se­ nos ren­g i­n ių – tarp­tau­t i­nė moks­l i­nėpra­kti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Į svei­ką gy­ven­ se­ną ir skaid­rią bū­t į Vy­dū­no ke­liu“. 15 kar­tą ren­gia­ma kon­fe­ren­ci­ja ski­ria­ma ypač opiai pro­ble­mai – stre­so val­dy­ mui ir psi­choe­mo­ci­nei svei­ka­tai. Ener­ge­t i­k a. Klai­p ė­d ie­č iai kvie­č ia­ mi pir­m ie­ji iš­ban­dy­t i al­ter­na­t y­v ios ener­ge­t i­kos nau­jo­ves. Jos bus pri­sta­ ty­tos ba­lan­d žio 17–20 d. Klai­pė­do­je, „Švy­t u­r io“ are­no­je, vyk­sian­čio­je jau 21-ojo­je sta­ty­bų vers­lo pa­ro­do­je „In­di­ vi­dua­l i statyba‘2013“. Šie­met pa­g rin­ di­nis dė­me­sys šio­je pa­ro­do­je bus ski­ ria­mas al­ter­na­ty­vios ener­ge­ti­kos pro­ duk­tams. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­ re­gist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Vla­di­mir Ro­ma­nov (g. 1929 m.), Fe­ li­ci­ja Al­do­na Ur­ba­no­v i­čie­nė (g. 1930 m.), Ni­ko­laj Tro­fi m ­ ov (g. 1935 m.), Po­ vi­las Vy­tau­tas Ku­čins­kas (g. 1936 m.), Sta­nis­lav Kuz­ne­cov (g. 1954 m.), Aud­ rius Čy­pas (g. 1974 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Juo­zas Ra­gai­nis, Sta­nis­lav Kuz­ne­cov, Zi­ta Ei­za­no­nie­nė, Bri­gi­ta Venc­ku­tė, Al­ bi­na Ona Kau­lie­nė, Fe­li­ci­ja, Al­do­na Ur­ ba­no­vi­čie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Vla­di­mir Ro­ma­nov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 59 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­tri­ki­mais, gal­vos skaus­mu, karš­ čia­vi­mu.


4

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

miestas

Kre­di­tai – ma­sa­las li­go­niams 1

Per­nai teis­mo spren­di­ mu Juo­za­pas pri­pa­žin­ tas ri­bo­tai veiks­niu ir įra­šy­tas į Ne­veiks­nių ir ri­bo­tai veiks­nių as­me­nų re­gist­rą. Ar­ti­mie­ji į teis­ mą krei­pė­si to­dėl, kad vy­ras ne­ su­tik­da­vo gul­tis į li­go­ni­nę gy­dy­ tis, o pri­vers­ti ne­bu­vo ga­li­ma, nes jis ne­tu­rė­jo sta­tu­so, jog yra ri­bo­ tai veiks­nus. Vy­ro rū­pin­to­ja teis­mas pa­sky­rė jo bu­vu­sią žmo­ną Ire­ną (var­das pa­ keis­tas – V.S.). Nors jie ir iš­si­sky­rę, gy­ve­na ta­me pa­čia­me bu­te. Jųd­vie­jų duk­ra gy­ve­na už­sie­ny­je, o Juo­za­po bro­liai – to­li nuo Klai­ pė­dos esan­čiuo­se Lie­tu­vos mies­ tuo­se. „Tai, kad bu­vęs vy­ras įni­ko į grei­tuo­sius kre­di­tus, pa­ste­bė­jau jau prieš ke­le­rius me­tus. Jis sko­ lin­da­vo­si ne­di­de­les su­mas – po ke­lis šim­tus li­tų. Pas­kui tris ar ke­tu­ris mė­ne­sius gu­lė­da­vo li­go­ ni­nė­je, tai so­cia­li­niai dar­buo­to­ jai kaž­kaip su­tvar­ky­da­vo tas sko­ las – grą­žin­da­vo iš jo pen­si­jos Bet da­bar si­tua­ci­ja, į ku­rią pa­te­ko­ me, yra tik­rai ne­pa­vy­dė­ti­na, ne­ be­ži­nau, ką da­ry­ti“, – aša­ras vos tram­dė Ire­na.

ko – mais­tui pirk­ti“, – apie bu­vu­ sį vy­rą apė­mu­sią ma­ni­ją sko­lin­tis pa­sa­ko­jo Ire­na. Ji iki šiol ne­sup­ran­ta, kur Juo­za­ pas iš­lei­do paim­tas pa­sko­las. „Juk gau­na pen­si­ją, man pi­ni­ gų su­mo­kė­ti už bu­tą ne­duo­da, jo šal­dy­tu­vas be­veik vi­sa­da tuš­čias. To­dėl ir svars­tau, gal jis tuos pa­ si­sko­lin­tus pi­ni­gus iš­da­li­jo, o gal kur nors pa­me­tė ir ne­pri­si­me­na. Tie­sa, jam vis vai­de­na­si, jog na­ mie gen­da bui­ties prie­tai­sai, kaž­ kas sve­ti­mas vis įsi­brau­na į bu­tą, to­dėl per­ka vi­so­kius lai­dus, re­ mon­tuo­ja, kei­čia spy­nas“, – gy­ ve­ni­mo de­ta­lė­mis da­li­jo­si klai­ pė­die­tė.

Sau­lius Lie­kis

Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro so­cia­l i­n is dar­buo­to­jas

P

Bi­jo mir­ties iš ba­do

Bu­vęs su­tuok­ti­nis jai apie sa­vo fi­ nan­si­nę pa­dė­tį iš­sa­miai ne­pa­sa­ko­ ja, tik kar­tais pra­si­ta­ria, jog kaž­kiek įmo­kų kre­di­tų da­vė­jams su­mo­kė­ jo. Nors mo­te­ris ir pa­skir­ta bu­vu­sio su­tuok­ti­nio rū­pin­to­ja, rea­liai jo­kių ga­lių tai ne­su­tei­kia. „Ma­tau, jog si­tua­ci­ja – vis blo­gyn. Jis nak­ti­mis ne­be­mie­ga, neiš­jun­gia švie­sos, neat­si­lie­pia te­le­fo­nu, jei kas skam­bi­na. Ma­ tyt, sko­lin­to­jai te­ro­ri­zuo­ja. La­bai bi­jau, kad vie­ną die­ną ateis ant­ sto­liai ir atims bu­tą“, – grau­di­ no­si Ire­na. Mo­te­ris at­si­dū­rė pa­dė­ty­je be išei­ties: „Da­bar ir ne­tu­riu, kur išei­ ti, ir ne­ga­liu jo vie­no pa­lik­ti. Kai gau­na pen­si­ją, jis sa­vai­tę dar per­ ka­si mais­to, o pa­skui pi­ni­gai kaž­kur dings­ta. Nors pa­ti ne­gau­nu nė 700 li­tų pen­si­jos, ir už bu­tą su­mo­ku, ir duo­nos kąs­niu su juo da­li­juo­si. Šir­ dis plyš­ta, kai ma­tau, kad Juo­za­pas ir iš ba­do ga­li mir­ti“. Pa­tik­ri­ni­mas – 6 li­tai

Kris­ti­na Ne­ma­niū­tė-Ga­gė:

Ri­bo­to veiks­nu­mo žmo­nės ga­li tu­rė­ ti są­skai­tas ban­ke, su­da­ry­ti fi­nan­si­nes su­tar­tis, sko­lin­tis pi­ni­gų. Per­ka lai­dus ir spy­nas

Pas­ta­rą­jį kar­tą Juo­za­pas iš li­go­ ni­nės na­mo bu­vo iš­leis­tas per­nai rugp­jū­tį ir per ke­lis mė­ne­sius tri­ jo­se grei­tuo­sius kre­di­tus tei­kian­ čio­se bend­ro­vė­se su­ge­bė­jo pa­si­ sko­lin­ti dau­gy­bę pi­ni­gų. Iš vie­nos jis paė­mė 600, iš ki­tos – 1,5 tūkst., iš tre­čios – dar 1,8 tūkst. li­tų. „Tie­są sa­kant, ne­la­bai tiks­liai ir ži­nau, kiek jis per mė­ne­sį tu­ri grą­ žin­ti pi­ni­gų, ko­kie tų pa­sko­lų ter­ mi­nai, nes bu­vęs vy­ras man ne­ro­ do jo­kių do­ku­men­tų. Tik ma­čiau, kad ta bend­ro­vė, iš ku­rios jis pa­ si­sko­li­no 1,8 tūkst. li­tų, rei­ka­lau­ja grą­žin­ti jau 2,5 tūkst. li­tų“, – grės­ min­gą skai­čių mo­zai­ką dė­lio­jo pa­ šne­ko­vė. Juo­za­pas gau­na se­nat­vės pen­si­ją. Jo pa­ja­mos per mė­ne­sį – 745 li­tai. „Jei jis gau­tų neį­ga­lu­mo pa­šal­pą, ši bū­tų šiek tiek di­des­nė. Bet jis pa­ gei­da­vo gau­ti tik pen­si­ją – esą jei jau neį­ga­lu­mo pa­šal­pą, tai in­va­li­ dui nie­kas ne­sko­lins pi­ni­gų. Kai jo klau­siu, ko­dėl jis sko­li­na­si, at­sa­

Ji grei­tuo­sius kre­di­tus psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems li­go­niams tei­kian­čioms bend­ro­vėms siun­tė pra­keiks­mus. „Vers­li­nin­kai pun­ta iš to­kių ne­ lai­min­gų žmo­nių! Ko­dėl ne­tik­ri­ na, kad jie yra ne­veiks­nūs ar ri­ bo­to veiks­nu­mo? Ma­tyt, to­dėl, kad tik­rin­ti ne­nau­din­ga. Ne­jau­ gi mū­sų vals­ty­bė­je nie­kas ne­ga­ li nie­ko pa­da­ry­ti, kad to­kių at­ve­jų ne­bū­tų?“ – re­to­riš­kai klau­sė pa­ šne­ko­vė. Ta­čiau grei­tų­jų kre­di­tų tei­kė­jai sa­vo kal­tės neįž­vel­gė, nes esą jo­ kių tei­sės ak­tų jie ne­pa­žei­dė. „Ri­bo­to veiks­nu­mo žmo­nės ga­ li tu­rė­ti są­skai­tas ban­ke, su­da­ry­ti fi­nan­si­nes su­tar­tis, sko­lin­tis pi­ni­ gų“, – pa­brė­žė Lie­tu­vos smul­kių­ jų var­to­ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė Kris­ti­na Ne­ma­niū­tėGa­gė. Ji pa­siū­lė išei­tį. Esą, jei li­go­nio ap­lin­kos žmo­nės ma­to, kad jis pa­ts ne­ga­li priim­ti tin­ka­mų spren­di­mų dėl kre­di­tų, tuo­met jiems rei­kė­tų kreip­tis į teis­mą dėl to­kio as­mens pri­pa­ži­ni­mo ne­veiks­niu. Jei ne­veiks­niu teis­mo pri­pa­ žin­tas žmo­gus yra įra­šy­tas į Ne­ veiks­nių ir ri­bo­tai veiks­nių as­ me­nų re­gist­rą, at­sa­ko­my­bė už jam su­teik­tą pa­sko­lą ten­ka sko­ lin­to­jui. Kre­di­to įstai­gos, no­rin­čios gau­ti duo­me­nų, ar žmo­gus įra­šy­tas į Ne­ veiks­nių ir ri­bo­tai veiks­nių as­me­nų re­gist­rą, tu­ri su­si­mo­kė­ti. Vie­no iš­ ra­šo kai­na – 6 li­tai.

Komentaras

„„Pa­sek­mės: grei­tai­siais kre­di­tais su­si­gun­dę žmo­nės ne­re­tai at­si­du­ria

ne­pa­vy­dė­ti­no­je fi­nan­si­nė­je duo­bė­je.

Ar­ti­mie­ji pra­šy­ti ne­ga­li

Paš­ne­ko­vė paaiš­ki­no ir tai, ko­ dėl var­to­ji­mo kre­di­tus tei­kian­čios bend­ro­vės ne­rea­ga­vo į klai­pė­die­tės pra­šy­mus jos bu­vu­siam vy­rui ne­ sko­lin­ti pi­ni­gų. „Lie­tu­vo­je ga­lio­ja toks As­mens duo­me­nų ap­sau­gos įsta­ty­mas, ku­ ria­me pa­sa­ky­ta, kad in­for­ma­ci­ jos apie as­me­nį, jo fi­nan­si­nius įsi­ pa­rei­go­ji­mus ne­ga­li ži­no­ti nie­kas ki­tas, tik jis pa­ts. To­dėl gi­mi­nai­ čių, su­tuok­ti­nių pra­šy­mai ne­duo­ti kre­di­tų ki­tiems as­me­nims yra ne­ ga­lio­jan­tys“, – dės­tė K.Ne­ma­niū­ tė-Ga­gė. Ji tei­gė, jog aso­cia­ci­ja ar­ti­ miau­siu me­tu plės sa­vo duo­me­ nų ba­zę ir jo­je kvies re­gist­ruo­ tis tuos as­me­nis, ku­rie no­rė­tų, kad jiems kre­di­tai ne­bū­tų su­ tei­kia­mi. „Pa­ta­ri­mas tik vie­nas – mi­nė­ ta klai­pė­die­tė tu­ri įkal­bė­ti sa­vo bu­vu­sį su­tuok­ti­nį, kad jis to­kio­ je ba­zė­je už­si­re­gist­ruo­tų. Tuo­ met mū­sų aso­cia­ci­jos na­rės ne­ga­ lės jam su­teik­ti kre­di­tų“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­ mo kre­di­tų aso­cia­ci­jai pri­klau­ so 13 įmo­nių, o Lie­tu­vo­je yra re­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

gist­ruo­ta 46 bend­ro­vės, ku­riuos duo­da smul­kiuo­sius (grei­tuo­sius) kre­di­tus. Augs pa­lū­ka­nos

Lie­tu­vos ban­kas šią sa­vai­tę pa­ skel­bė, jog nuo lie­pos 1 d. įsi­ga­lios Var­to­ji­mo kre­di­to ga­vė­jų mo­ku­ mo ir at­sa­kin­go­jo sko­li­ni­mo nuo­ sta­tai. Ta­čiau juo­se iš­dės­ty­ta tik tai, kaip ver­tin­ti klien­tų mo­ku­mą, o apie jų psi­chi­kos būk­lę – nė žo­džio. Nuos­ta­tuo­se nu­ma­ty­ta, jog kre­ di­to da­vė­jai, prieš su­da­ry­da­mi var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­tį, pri­va­lės lai­ky­tis tai­syk­lės, kad klien­to fi­ nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai tu­ri su­ da­ry­ti ne dau­giau nei 40 pro­c. jo mė­ne­sio pa­ja­mų. „Lie­tu­vos ban­kas nuė­jo leng­ viau­siu ke­liu, nei­ša­na­li­za­vo, ko­ dėl žmo­nės sko­li­na­si pi­ni­gų. Ta 40 pro­c. tai­syk­lė reiš­kia, kad jei žmo­gus per mė­ne­sį už­dir­ba 800 li­tų, jam ne­be­bus ga­li­ma mė­ne­ siui su­teik­ti 400 li­tų kre­di­to. Ta­ čiau žmo­nės vis tiek sko­lin­sis, bet il­gės kre­di­tų grą­ži­ni­mo ter­ mi­nai, tai­gi, klien­tai mo­kės dau­ giau pa­lū­ka­nų“, – tei­gė K.Ne­ma­ niū­tė-Ga­gė.

rob­le­m a, kai psi­c hi­kos pro­ble­mų tu­rin­tiems žmo­ nėms su­tei­k ia­m i grei­t ie­ ji kre­d i­tai, to­k ie as­me­nys ga­l i įsi­g y­t i daik­t ų iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du, yra la­bai ak­t ua­l i ir su ja sa­vo dar­be la­bai daž­nai su­si­ du­r iu. Ma­nau, grei­t ų­jų kre­d i­t ų tei­ kė­jai, nors ir tu­r i ga­l i­my­bių, nė­ra suin­te­re­suo­t i tik­r in­t i, ar jų klien­tai yra įtrauk­t i į Ne­veiks­n ių ir ri­bo­tai veiks­n ių žmo­n ių re­g ist­rą, įver­t in­t i ri­zi­ką, ar var­to­to­jai su­ge­bės nor­ma­ liai grą­žin­ti pa­sko­las. Mū­sų li­go­niai, paū­mė­jus li­gai, tik­rai tin­ka­mai ne­ pas­ve­r ia sa­vo veiks­mų, fi­nan­si­n ių ga­li­my­bių, pri­sii­ma kre­di­tų ar daik­ tų iš­si­mo­kė­ti­nai, o pa­skui pa­sek­mės bū­na la­bai skau­džios. To­kių žmo­nių pa­ja­mos nė­ra di­de­lės, to­dėl jie ne­su­ ge­ba grą­žin­ti kre­di­tų, įsi­ki­ša ant­sto­ liai, o tuo­met jau ten­ka mo­kė­t i to­ kias su­mas, kad ne­lie­ka pi­ni­g ų net nu­si­pirk­ti val­gy­ti. Esu įsi­ti­ki­nęs, jog rei­k ia su­tvar­k y­t i tei­si­nę ba­zę taip, kad ri­bo­to veiks­nu­mo as­me­n ims bū­tų ri­bo­ja­mos ga­li­my­bės su­da­ry­ti fi­nan­si­nius san­do­rius, nes da­bar to­ kios tvar­kos nė­ra. Šiuo me­tu vie­nin­ te­lė išei­tis – teis­me siek­ti, kad as­muo bū­tų pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu. Ta­čiau tuo­met jis ne tik ne­ga­li su­da­ry­ti jo­ kių fi­nan­si­nių san­do­rių, bet be­veik vi­siš­kai eli­mi­nuo­ja­mas iš vi­suo­me­ nės, nes ne­be­tu­ri tei­sės bal­suo­ti, jo pa­ra­šas taip pat nie­k ur ne­ga­l io­ja. Dar vie­nas va­rian­tas – Lie­tu­vos ban­ kas var­to­ji­mo kre­di­tų tei­kė­jus ga­lė­ tų įpa­rei­go­t i tik­r in­t i ne tik klien­t ų mo­ku­mą, bet ir veiks­nu­mą – ar jis ri­ bo­tas, ar ne. Tuo­met kre­di­tų tei­kė­jai gal­būt at­sa­kin­giau ver­tin­tų ir ri­zi­ką su­teik­ti pa­sko­las, ir pi­ni­gus at­gau­ti. Pap­ras­čiau ta­riant, vi­so­kių teo­ri­nių ga­li­my­bių nuo fi­nan­si­nių bė­dų ap­ sau­go­ti ri­bo­tai veiks­nius žmo­nes ir jų ar­ti­muo­sius yra, tik rei­kia, kad tos teo­ri­jos tap­tų tei­sės ak­tais.

Skai­čiai ir fak­tai Per­nai Ne­veiks­n ių ir ri­bo­tai veiks­ nių as­me­nų re­gist­re at­lik­ta apie 250 tūkst. paieš­kų. 53 pro­c. šių paieš­kų at­li­ko ban­kai ir ki­tos kre­di­to įstai­gos. Ant­ro­je vie­to­je – no­ta­rai, at­li­kę 45 pro­c. paieš­kų. Per­nai fi­nan­sų įstai­goms su­teik­ta 133 tūkst. duo­me­nų iš Ne­veiks­nių ir ri­ bo­tai veiks­nių as­me­nų re­gist­ro – 4,8 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Per pir­muo­sius du šių me­tų mė­ne­ sius iš Ne­veiks­nių ir ri­bo­tai veiks­nių as­me­nų re­g ist­ro fi­nan­sų įstai­goms su­teik­ta 20 tūkst. duo­me­nų iš­ra­šų. Ne­veiks­nių ir ri­bo­tai veiks­nių as­me­ nų re­g ist­ro duo­me­n i­m is nau­do­ja­ si 18 Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tų ko­mer­ci­ nių ban­kų, kre­di­to įstai­gų bei fi­nan­ sų įmo­nių. Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, ša­ly­je yra re­gist­ruo­ta 146 var­to­ji­mo kre­di­tų tei­kė­jai, iš ku­rių 46 – smul­kių­jų (grei­ tų­jų) kre­di­tų bend­ro­vės.


5

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

miestas

So­di­nin­kai nori keisti maršrutą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džiai nau­jas gal­vo­ sū­kis – kaip įtik­ti so­di­nin­kams, ku­ rie tu­ri prie­kaiš­tų dėl su­si­sie­ki­mo.

„„Iš­mo­nė: Že­mės die­nos pro­ga uos­ta­mies­čio moks­lei­viai uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do krū­mus pa­puo­šė po­

pie­ri­niais paukš­čiais. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Že­mės die­ną – duok­lė gam­tai Mies­te bus dau­giau in­ki­lų, o vai­kų ir stu­ den­tų gal­vo­se – dau­giau ži­nių apie Že­ mę ir ją ka­muo­jan­čias eko­lo­gi­nes pro­ble­ mas. Va­kar uos­ta­mies­ty­je bu­vo mi­ni­ma pa­sau­li­nė Že­mės die­na. Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

ka­tais ska­ti­no ne­leis­ti ties­ti dvi­ra­ čių ta­ko per Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to bo­ta­ni­kos so­dą.

Ka­lė in­ki­lus

Tre­čia­die­nio po­pie­tę Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Gam­tos ir ma­te­ma­ti­ kos moks­lų fa­kul­te­to bend­ruo­me­ nė kvie­tė klai­pė­die­čius pa­ga­min­ ti in­ki­lų grįž­tan­tiems paukš­čiams, vai­šin­tis eko­lo­giš­kais sau­sai­niais bei ar­ba­ta. Kaip tei­gė fa­kul­te­to de­ka­nas pro­ fe­so­rius bei moks­lų dak­ta­ras Pet­ras Gre­ce­vi­čius, žmo­nės apie gam­tą ir Že­mės atei­tį tu­rė­tų gal­vo­ti ne vie­ ną die­ną per me­tus. „Že­mės die­na – gra­ži šven­tė, ta­ čiau ne­rei­kė­tų ap­si­ri­bo­ti tik bu­ta­ fo­ri­niu šven­ti­mu. Žmo­nės kas­dien tu­rė­tų gal­vo­ti, kaip ma­žiau šiukš­ lin­ti ap­lin­ką ar ki­to­kiais bū­dais kenk­ti gam­tai“, – tei­gė de­ka­nas. Že­mės die­na neap­siė­jo ir be pro­ tes­to. Uni­ver­si­te­to mies­te­ly­je vy­ ku­sio­je šven­tė­je pa­si­ro­dė ir ke­le­tas gam­to­sau­gos ak­ty­vis­tų, ku­rie pla­

Pa­mo­kos apie ža­lą gam­tai

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­de Že­mės die­nos pro­ga ap­si­lan­ kė Vi­tės pa­grin­di­nės mo­kyk­los bei Tau­ra­lau­kio pro­gim­na­zi­jos moks­ lei­viai. Bū­tent jiems bu­vo su­teik­ta gar­bė so­de tra­di­ciš­kai iš­kel­ti šiai die­nai skir­tą vė­lia­vą. Mo­ki­niai į ren­gi­nį su­si­rin­ko ne­ ši­ni sa­vo pa­ga­min­tais po­pie­ri­niais paukš­te­liais, ku­riais sim­bo­liš­kai pa­puo­šė bo­ta­ni­kos so­do aug­aliją. Bo­ta­n i­kos so­d o dar­b uo­to­jai mo­ki­nius su­pa­žin­di­no su pla­ne­ tą ka­muo­jan­čio­mis eko­lo­gi­nė­mis pro­ble­mo­mis. Vai­kams bu­vo pa­ sa­ko­ja­ma, ko­kią ža­lą gam­tai da­ro ker­ta­mi miš­kai, šiukš­li­ni­mas bei oro tar­ša. Vė­liau ren­gi­nio da­ly­viai bu­vo pa­ kvies­ti prie di­de­lio lau­žo, kur juos vai­ši­no ar­ba­ta ir ries­tai­niais.

Mo­ki­niai į šven­tę at­si­ne­šė mo­kyk­ lo­se pa­ga­min­tų in­ki­lų, juos vė­liau so­do dar­buo­to­jai įkė­lė į me­džius. Moks­lei­viai su­ren­gė fo­ru­mą

Že­mės die­nos nuo­tai­ko­mis tre­čia­ die­nį gy­ve­no ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja. Di­rek­ci­jos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vy­ko uos­ta­ mies­čio bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­ lų gam­to­sau­gos fo­ru­mas. Šį fo­ru­ mą Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos pa­jū­rio ap­lin­kos ty­ri­mų ir pla­na­vi­ mo ins­ti­tu­tas or­ga­ni­zuo­ja jau ant­ rus me­tus iš ei­lės. Ren­gi­nio me­tu moks­lei­viai pri­ sta­tė sa­vo ti­ria­muo­sius dar­bus jū­ ri­nės ap­lin­ko­sau­gos te­mo­mis, da­li­ jo­si pa­tir­ti­mi, dis­ku­ta­vo ak­tua­liais tar­šos ma­ži­ni­mo klau­si­mais.

Į so­dų bend­ri­jas „Ra­sa“ bei „Vai­te­ liai“ vyks­tan­tys klai­pė­die­čiai krei­ pė­si į Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­tą, pra­šy­da­mi pa­keis­ti juos ve­žan­čio au­to­bu­so marš­ru­tą. Iki šiol au­to­bu­sas pa­ju­dė­da­vo iš „Smil­te­lės“ sto­te­lės, va­žiuo­da­vo Tai­kos pro­spek­tu, pa­skui su­kda­vo į Bal­ti­jos pro­spek­tą ir vyk­da­vo į so­ dų bend­ri­jas „Vai­te­liai“, „Ra­sa“.

Ri­man­tas Moc­kus:

Siū­lau nie­ko ne­keis­ti. Sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kaip au­to­bu­sas vin­ giuo­tų po mies­tą. „Vai­te­lių“ so­di­nin­kai tvir­ti­no, kad tai yra ne­pa­to­gu. Jie pra­šo, kad au­to­bu­sas už­suk­tų ir į Vin­ gio gat­vę. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­ tas Moc­kus tei­gė, kad šis marš­ru­ tas yra nuo­sto­lin­gas. Dėl so­di­nin­kų

pra­šy­mo bu­vo kreip­ta­si ir į ve­žė­ją, ta­čiau šis ne­ma­tė ga­li­my­bės už­ suk­ti į Vin­gio gat­vę. „Dėl to siū­lau nie­ko ne­keis­ti. Sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kaip au­to­bu­ sas vin­giuo­tų po mies­tą“, – tvir­ti­ no R.Moc­kus. Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai at­krei­pė dė­me­ sį, kad so­di­nin­kai iki sto­te­lės ga­li at­va­žiuo­ti mies­to au­to­bu­su ir ta­ da per­sės­ti į prie­mies­ti­nį, ve­žan­ tį į so­dus. Ta­čiau gy­ven­to­jai tvir­ti­no, kad sto­te­lė, iš ku­rios jis iš­va­žiuo­ja, yra la­bai ne­pa­to­gi. Nuo jos iki tos, kur sto­ja mies­to au­to­bu­sai, rei­kia ei­ti ne­ma­žą ke­lio ga­lą. Anot R.Moc­ kaus, sto­te­lių vie­tas ga­li­ma per­ žiū­rė­ti. Ko­mi­te­to na­rys Min­dau­gas Ži­ lys pa­ste­bė­jo, kad šiuo at­ve­ju at­ sto­vau­ja­ma pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jams. Anot po­li­ti­ko, gal rei­kė­tų keis­ti marš­ru­tą taip, kad au­ to­bu­sas už­suk­tų ir į šiau­ri­nę mies­to da­lį. Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­tas įpa­rei­go­jo iš­sa­miau ap­ svars­ty­ti šį klau­si­mą ir ieš­ko­ti spren­di­mo bū­dų. Marš­ru­tas Klai­pė­da – „Vai­te­ liai“ –„Ra­sa“ yra se­zo­ni­nis – or­ ga­ni­zuo­ja­mas nuo ba­lan­džio 1 iki lapk­ri­čio 1 d.

Fak­tai 1971 m. Jung­t i­nės Tau­tos pa­va­sa­r io ly­g ia­d ie­n į pa­skel­b ė pa­s au­l i­ne Že­ mės die­na. Lie­tu­vai at­ga­v us ne­prik­lau­so­my­bę, at­si­ra­do ga­l i­my­bė pa­lai­k y­t i šią ini­ cia­ty­vą, to­dėl Lie­tu­vos Res­pub­l i­kos Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba 1992 m. Že­mės die­ną ofi­cia­liai įtei­si­no ir Lie­tu­vo­je. Šią die­ną vi­so­je Lie­tu­vo­je ke­lia­ma Že­mės vė­lia­va, or­ga­ni­zuo­ja­mi šven­ti­niai ren­ gi­niai, iš­vy­kos į par­kus, tvar­ko­mi miš­ kai, vyks­ta in­ki­lų kė­li­mo ak­ci­jos.

„„Nuo­mo­nė: so­di­nin­kai tvir­ti­no, kad sto­te­lė, iš ku­rios au­to­bu­sas va­žiuo­

ja į so­dus, yra ne­pa­to­gio­je vie­to­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dėl triukš­mo – ap­ri­bo­ji­mai trau­ki­nių eis­mui Mil­da Ski­riu­tė Uos­ta­mies­čio val­džia, siek­da­ ma ap­sau­go­ti Ne­mu­no gat­vės 113 ir 133 na­mų gy­ven­to­jus nuo per di­de­lio triukš­mo ir vib­ra­ci­ jos, no­ri lai­ki­nai ap­ri­bo­ti kro­vi­ ni­nių trau­ki­nių eis­mą ša­lia pa­ sta­tų be­si­drie­kian­čiu ge­le­žin­ ke­liu.

„„Prob­le­ma: Ne­mu­no gat­vės 113 ir 133 na­mų gy­ven­to­jai ken­čia per di­

de­lį triukš­mą ir vib­ra­ci­ją. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Toks Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­ mas jau pa­reng­tas ir prieš ke­lias die­nas iš­siųs­tas de­rin­ti į Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­ją. Lau­kia­ma jos at­ sa­ky­mo. Pa­gal įsa­ky­mą kro­vi­ni­nių trau­ ki­nių eis­mas ša­lia Ne­mu­no gat­vės 113 ir 133 na­mų esan­čiu ge­le­žin­ke­ liu bū­tų ri­bo­ja­mas nak­ti­mis – nuo 22 iki 6 val.

Ap­ri­bo­ji­mai ga­lio­tų nuo bir­že­lio 1 d. iki tol, kol bus iš­kel­din­ti mi­nė­ tų na­mų gy­ven­to­jai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė tvir­ti­no, kad sa­vi­val­dy­bė jau ant­ri me­tai gau­na skun­dus iš Ne­mu­no gat­vės 113 ir 133 na­mų gy­ven­to­jų. Jie krei­pė­si ir į Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­rą, Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ją, Vy­riau­sy­bės kanc­le­rį. Gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad ne­vyk­ do­mas Uos­to di­rek­ci­jos de­ta­lia­ja­ me pla­ne nu­ma­ty­tas įsi­pa­rei­go­ji­ mas juos iš­kel­din­ti dėl pa­ti­ria­mo di­de­lio triukš­mo ir vib­ra­ci­jos. „Re­mian­tis šiais skun­dais bu­vo at­lik­ti ma­ta­vi­mai. Nus­ta­ty­ta, kad triukš­mas ir vib­ra­ci­ja vir­ši­ja nor­ mas. Bu­vo su­reng­tas su­si­ti­ki­mas su Uos­to di­rek­ci­ja, jos įmo­nė­mis,

kad bū­tų im­ta­si prie­mo­nių dėl gy­ ven­to­jų iš­kel­di­ni­mo. Ta­čiau ar­ti­ miau­siu me­tu įmo­nės to pa­da­ry­ti ne­ga­li, o žmo­nės vis skun­džia­si“, – tvir­ti­no A.Dau­jo­tie­nė. Pa­sak di­rek­to­rės, sa­vi­val­dy­bė ir Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras ini­ ci­ja­vo trau­ki­nių eis­mo ri­bo­ji­mą. Lai­ki­nai draus­ti eis­mą tam tik­ ruo­se ruo­žuo­se, kad kil­tų ma­žiau ne­pa­to­gu­mų gy­ven­to­jams, lei­džia Triukš­mo val­dy­mo įsta­ty­mas. Ki­tą sa­vai­tę sa­vi­val­dy­bė ir Vi­ suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras dėl šios pro­ble­mos ini­ci­juo­ja dar vie­ ną su­si­ti­ki­mą su ge­le­žin­ke­li­nin­kų, Uos­to di­rek­ci­jos, uos­to įmo­nių at­ sto­vais. „Jau­čiu, kad drau­di­mas ne­bus leng­vai įgy­ven­din­tas. Pla­nuo­ja­mas su­si­ti­ki­mas tu­rė­tų at­sa­ky­ti į daug klau­si­mų“, – tei­gė A.Dau­jo­tie­nė.


6

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

nuomonės

Pre­zi­den­tės var­du, ati­da­ry­ki­te!

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Prob­le­mos tik pra­si­de­da Evaldas Labanauskas

V

y­r iau­sy­b ės va­do­v ui Al­g ir­ dui But­ke­vi­čiui pa­sta­ro­sios šim­tas die­nų tik­riau­siai bu­ vo vie­nos kar­čiau­sių gy­ve­ ni­me. Atei­tis lau­kia ne ką leng­ves­nė. Pir­ma pro­ble­ma – koa­li­ci­ja. Nors val­dan­ tie­ji Sei­me da­bar tu­ri 88 iš 141 vie­tos, ta­ čiau nuo to ra­m iau mie­go­t i A.But­ke­v i­ čius ne­ga­li. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo ir Dar­ bo par­ti­jų su­si­jun­gi­mas smar­kiai pa­keis jė­g ų ba­lan­są. Ir tai tik­riau­siai ne vie­nin­ te­lis siurp­ri­zas, ku­r į pa­si­ruo­šęs pa­teik­ti už gro­tų at­si­dur­ti ne­no­rin­tis Vik­to­ras Us­ pas­k i­chas. Ne tik jis, bet ir Len­k ų rin­k i­ mų ak­ci­ja mėgs­ta ne­ti­kė­tu­mus, ku­rie yra di­de­l is gal­vos skaus­mas prem­je­r ui, bet kar­tu la­bai ge­ra pro­ga len­k ų ly­de­r iams pa­ro­dy­ti sa­vo ver­tę. O ir da­lis koa­li­ci­jo­ je esan­čių Sei­mo na­r ių yra sun­k iai nu­ spė­ja­mi.

Atei­tis lau­kia ne ką leng­ves­nė. Ant­ra pro­ble­ma – opo­zi­ci­ja. To­kios opo­ zi­ci­jos kaip kon­ser­va­to­r iai ne­k rikš­čio­ niš­ka bū­tų lin­kė­ti net sa­vo prie­šui. Vien jau ko ver­ta tik­ra še­šė­li­nio mi­nist­r ų ka­ bi­ne­to „ka­ro pro­pa­gan­dos“ mi­nist­rė Ra­ sa Juk­ne­vi­čie­nė, ku­ri net sa­vus su­ge­ba ašt­riai kri­ti­kuo­ti. Tre­čia pro­ble­ma – pa­tys so­cial­de­mok­ra­ tai. Jei ne And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­ bės ne­po­pu­lia­rios prie­mo­nės ir aro­gan­ ci­ja, abe­jo­ti­na, kad A.But­ke­vi­čius bū­tų ta­ pęs prem­je­ru. Ki­tas svar­bes­nis as­pek­tas, ku­ris iš­ryš­kė­ja pa­ž vel­gus į Vy­riau­sy­bės su­dė­t į, so­cial­de­mok­ra­tai sto­ko­ja as­me­ ny­bių, in­te­lek­tua­li­nių ir ideo­lo­gi­nių pa­ jė­g u­mų, o svar­biau­sia – stip­r ios nau­jos kar­tos pa­mai­nos. Tai ypač kren­ta į akis, ly­gi­nant juos su kon­ser­va­to­riais. Tai tie­ sio­g i­nė grės­mė So­cial­de­mok­ra­t ų par­t i­ jos atei­čiai, ir ne­sėk­min­g i rin­k i­mai did­ mies­čiuo­se yra rim­tas sig­na­las. Tuo la­ biau kad tuoj į nu­ga­rą kvė­puos nau­ja­sis „dar­bat­var­kės“ da­ri­nys. Ket­v ir­ta pro­ble­ma – Pre­z i­den­tė. Bend­ ri in­te­re­sai ar, tiks­liau, ne­bu­vi­mas ki­tos išei­ties, lė­mė šal­tą­ją tai­ką tarp pre­zi­den­ tū­ros ir Vy­r iau­sy­bės. Vis dėl­to ar­tė­jan­ tys pre­zi­den­to rin­ki­mai, ma­žė­jan­tis Vy­ riau­sy­bės po­pu­lia­ru­mas nu­si­sto­vė­ju­sią san­klo­dą ga­li leng­vai su­griau­ti. Nuo ko gi dau­g iau gel­bė­ti tau­tą, jei ne nuo blo­gos val­džios (t.y. Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo)? Na ir pa­sku­ti­nė pro­ble­ma – vi­sa Lie­tu­va su jos eko­no­mi­ka, emig­ra­ci­ja, re­no­va­ci­ ja, ne­dar­bu ir t.t. Ką da­ry­ti? Ką da­ry­ti? Rei­kia dar­bo gru­ pę su­da­ry­ti. Abe­jo­ti­na, ar tai pa­dės. Vis dėl­to sėk­mės jums, prem­je­re!

T

397 728

telefonas@kl.lt

a­po­me bjau­rios is­to­ri­jos, ku­ri pa­si­bai­gė pla­čiai pa­ gar­sė­ju­sia krau­pia tra­ge­ di­ja, da­ly­viais. Nie­kam to ne­lin­kė­čiau. Vie­nai tar­ny­bai pa­si­ro­dė, kad mū­sų įmo­nė­je da­ro­mi fi­nan­si­niai nu­si­kal­ti­mai. Pas mus dir­ba ke­ lias­de­šimt žmo­nių. Ga­li­mas da­ly­kas, gal ir bu­vo ko­ kių nors pra­si­žen­gi­mų, bet tik­ rai di­džio­ji da­lis dar­buo­to­jų nie­ kuo dė­ti.

Avių gal­vos pro­tin­ges­nės

Ne­ga­liu nu­sa­ky­ti sa­vo pa­si­pik­ti­ni­ mo, kai pa­ma­čiau, kad Juodk­ran­ tė­je griau­na vie­ną na­mą. Tan­kiai va­žiuo­ja­me į Prei­lą, vi­sad pa­si­ džiaug­da­vo­me, kaip jis ten gra­žiai bu­vo įsi­kom­po­na­vęs. Toks mė­ly­ nas, ant jū­ros kran­to. Res­to­ra­nas „So­ren­to“ ten vei­kė. Bu­vo žmo­gui lei­di­mai duo­ti, pa­si­sta­tė. O da­bar rei­kia nu­griau­ti. Nie­kaip ne­sup­ ran­tu, kas per avi­gal­viai prii­ma įsta­ty­mus to­kius gra­žius, nau­ jus pa­sta­tus griau­ti? Ką jie iš to lai­mės? Kas čia per tvar­ka? Ru­ sų lai­kais taip ne­bū­da­vo, kaip da­ bar. Trūks­ta žo­džių – avių gal­vos pro­tin­ges­nės už tuos mū­sų vir­ši­ nin­kus.

Pa­rei­gū­nas ne­ga­li elg­tis kaip cha­mas, nes jis yra vals­ty­bės at­sto­vas.

Ge­no­vai­tė

Ta­čiau su jais bu­vo el­gia­ma­si tar­ si jie bū­tų žu­di­kai ma­nia­kai. Vie­ną ry­tą į bend­ro­vę įsi­ver­žė „su­per­ rein­dže­riai“, gar­siai rau­gė­jan­tys, kram­tan­tys gu­mą, o kai ku­rie įsi­ kan­dę dan­tų krapš­tu­kus. Vi­sus dar­buo­to­jus su­gi­nė į vie­ną ne­vė­di­na­mą kam­ba­rė­lį, už­vė­rė du­ris ir še­šias va­lan­das, kol da­rė kra­tą, nie­ko neiš­lei­do ne tik į tua­le­tą, bet ir du­rų ati­ da­ry­ti ne­lei­do, nors ne­bu­vo kuo kvė­puo­ti. Dau­gu­ma bu­vo šo­ki­ruo­ti pa­ kliu­vę į tą „tei­sin­gu­mo vyk­dy­to­ jų“ mės­ma­lę, kur be jo­kių paaiš­ki­ ni­mų lais­vi žmo­nės, ne­pa­tei­kus nei įta­ri­mų, nei kal­ti­ni­mų, ta­po nu­si­ kal­tė­liais. Ir tai dar ne vis­kas. Vi­są tą koš­ma­rą, tik dar la­biau že­mi­nan­tį, bent de­šim­čiai dar­ buo­to­jų te­ko pa­tir­ti sa­vo na­muo­ se, kur dar nei­šau­šus ry­tui, pa­si­ gir­do kur­ti­nan­tis du­rų skam­bu­tis ir dau­žy­mas. Pak­lau­sę, kas čia ir ko no­ri, ana­ pus du­rų žmo­nės iš­gir­do: „Pre­zi­ den­tės var­du, ati­da­ry­ki­te!“ Ką reiš­kia tos pa­ty­čios? Ar vy­ ru­kai fil­mų pri­si­žiū­rė­jo ir žai­džia kau­bo­jus? Te­ko pa­si­jus­ti taip, tar­si bū­tų su­ grį­žę ges­ta­po lai­kai. Apie pa­rei­gū­ nų ko­rek­tiš­ku­mą kal­bė­ti net ne­ ver­ta.

Bai­sūs da­ly­kai de­da­si

Aną­dien per te­le­vi­zi­ją žiū­rė­jau vie­ną lai­dą apie pa­sta­ruo­ju me­tu žiau­riai Lie­tu­vo­je nu­žu­dy­tas mo­ te­ris. To­kie bai­sūs da­ly­kai de­da­si, o mū­sų sau­gu­mui, po­li­ci­jai pi­ni­ gų vis ne­ran­da­ma. Ką jau ir kal­ bė­ti apie ra­jo­nus, jei jau pa­čia­me Vil­niu­je, kaip ro­dė to­je lai­do­je, bai­si si­tua­ci­ja. Vie­nas žur­na­lis­ tas lan­kė­si ta­bo­re, tai išė­jęs vie­ nas ro­mas ėmė jį va­ry­ti, esą tu­ rė­si ne­ma­lo­nu­mų. Tai ne­gi to­kie, ku­rie pla­ti­na kvai­ša­lus, va­di­na­si, nuo­di­ja jau­ni­mą, at­vi­rai ty­čio­ja­si iš vals­ty­bės, ga­li mus vi­sus šok­ din­ti. Ir dar jiems rei­ka­lau­ja­ma kaž­ko­kių tei­sių. Ar ne keis­ta to­ kia po­li­ti­ka?

N

o­rė­jau pa­si­skųs­ti dėl po­ lik­li­ni­kos, esan­čios Jū­ ros gat­vė­je, re­gist­ra­to­rių dar­bo. Pa­ti ser­gu pso­ria­ze ir vie­ną die­ ną la­bai pa­blo­gė­jo – pra­si­dė­jo bė­ ri­mas, ėmė nie­žė­ti. Nuė­jau į po­ lik­li­ni­ką, krei­piau­si į re­gist­ra­to­rę, kad pa­tek­čiau pas gy­dy­to­ją, ta­ čiau ta mo­te­ris pa­reiš­kė, kad ta­lo­ nė­lių nė­ra.

Bet juk mū­sų ša­ly­je bent for­ma­ liai dar eg­zis­tuo­ja ne­kal­tu­mo pre­ zump­ci­ja. Juk tu­ri­me lai­ky­tis Že­ ne­vos kon­ven­ci­jos, ku­ri ne­lei­džia kan­kin­ti be­lais­vių. Ta­čiau tie, pas ku­riuos at­li­ ko kra­tą, bu­vo taip pa­že­min­ ti, iš jų bu­vo taip iš­si­ty­čio­ta, jog tai pri­ly­go mo­ra­li­niams kan­ki­ ni­mams. Ši­tie žmo­nės juk – net ne be­lais­ viai ir net ne įta­ria­mie­ji, jie lais­vi. Tai­gi ky­la klau­si­mas: kas su­tei­kia tei­sę kaž­ko­kiems pa­rei­gū­nė­liams pa­si­jus­ti aukš­čiau vi­sų ki­tų Lie­tu­ vos pi­lie­čių?

Sup­ran­tu, kad jie gal­būt tu­rė­jo tei­sę at­lik­ti kra­tą, bet kaip ji tu­ ri bū­ti at­lik­ta, vei­kiau­siai nu­ma­ to ko­kios nors tar­ny­bi­nės inst­ ruk­ci­jos. Pa­rei­gū­nas ne­ga­li elg­tis kaip cha­ mas, nes jis yra vals­ty­bės at­sto­vas. To­kie ty­čio­ja­si ne tik iš žmo­nių, bet ir iš įsta­ty­mo, iš vals­ty­bės. Ši­to­je si­tua­ci­jo­je la­biau­siai že­mi­ na val­džios at­sto­vų cha­miz­mas. Ko­kį įsta­ty­mą jie gi­na? Ko­kiu įsta­ty­mu jie pri­si­dengs da­bar, to­ kiu sa­vo el­ge­siu pri­ve­dę žmo­gų iki sa­vi­žu­dy­bės? Klai­pė­die­tė M.

Keis­čiau­sia tai, kad re­gist­ra­to­rės ne­sku­bė­da­mos gė­rė ka­vą, prie gy­ dy­to­jos ka­bi­ne­to ne­bu­vo nė vie­no žmo­gaus, ji net ne­dir­bo, o man aiš­ ki­no, kad vie­tų pas ją nė­ra ir bus tik po ke­lių sa­vai­čių. Pa­žįs­ta­mą žmo­gų taip pat ne­ti­ kė­tai iš­bė­rė, o jis dir­ba vi­rė­ju, tad taip pat krei­pė­si į mi­nė­tą po­lik­li­ ni­ką, kad gy­dy­to­jai duo­tų ne­dar­ bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, jog toks jis

ne­ga­li dirb­ti prie mais­to. Re­gist­ ra­to­rė vėl pa­reiš­kė, kad vie­tų nė­ ra ir gy­dy­to­ja ga­lės priim­ti tik ko­ vo 27 d. Tai ką tam žmo­gui da­ry­ti? Keis­ta, kad po­lik­li­ni­ko­se va­do­ vau­ja ne gy­dy­to­jai, o re­gist­ra­to­rės. Taip pat ne­sup­ran­ta­ma ir tai, kai sku­biu at­ve­ju neį­ma­no­ma pa­tek­ti pas gy­dy­to­ją. Rū­ta

Ka­da bus „ža­lio­ji ban­ga“

Jau praė­jo ke­le­ri me­tai, kai Klai­ pė­dos vai­ruo­to­jai skun­džia­si, kad nė­ra va­di­na­mo­sios ža­lio­sios ban­ gos. Ko­dėl? Si­gis

Ne­rei­kia anar­chi­jos

Skai­tau vis vie­ną ar ki­tą kar­tą skaus­min­gus skun­dus, esą mies­te pra­sta su­si­sie­ki­mo vie­šuo­ju trans­ por­tu sis­te­ma. Ne­są­mo­nė! Ge­ra ta sis­te­ma. Čia kly­kia ir skun­džia­si tik tie, ku­riems vis­kas blo­gai, vis­kas ne taip, kaip jie no­ri. Jei to­kių in­ di­vi­dų klau­sy­tu­me, tai mies­te bū­ tų anar­chi­ja. Si­mo­nas

Bai­si nuo­dė­mė – nie­ko ne­veik­ti

Jau ku­ris lai­kas praė­jo nuo rin­ki­mų į Sei­mą. La­bai įdo­mu bū­tų su­ži­no­ ti, ką tau­tos la­bui spė­jo nu­veik­ti Klai­pė­do­je iš­rink­ti par­la­men­ta­rai. Pats bai­siau­sias da­ly­kas yra sė­dė­ ti, nie­ko ne­veik­ti ir im­ti iš žmo­nių už­dar­bio mo­kes­čiais at­skai­čiuo­tus pi­ni­gus. Bet gal mū­sų sei­mū­nai to­ kie nė­ra? Tin­gi­nių, ar­tis­tų ir šiaip idio­tų pa­kan­ka so­cia­li­niuo­se bu­ tuo­se, ku­riuo­se gy­vuo­ja mū­sų iš­ lai­ky­ti­niai. Juo­zas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Au­gus­ti­nas

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Val­džia – po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­to­rei?

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

KetvirtADIENIS, kovo 21, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

No­ri ­ stab­dy­ti

Pri­pa­ži­no ­ kaltę

Par­la­men­ti­niai Ap­lin­kos ap­ sau­gos ir Eko­no­mi­kos ko­ mi­te­tai siū­lo stab­dy­ti ska­ lūnų dujų žval­gy­bos Va­karų Lie­tu­vo­je kon­kursą, ku­ria­ me da­ly­va­vo JAV ener­ge­ti­ kos bend­rovė „Chev­ron“, kol bus priim­ti įsta­ty­mai dėl šių gam­tos iš­tek­lių paieš­kos ir jų nau­do­ji­mo.

Po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ ras Sau­lius Skver­ne­lis va­kar pa­reiškė, kad iden­ti­fi­kuo­ti ­ pa­reigū­nai, ku­rie tin­ka­mai neat­li­ko pa­reigų ir dėl to įvy­ ko tra­ge­di­ja Klaipė­dos ra­jo­ ne, kai nuo sa­vo vy­ro ran­kos žu­vo po­li­ci­jos pa­reigūnų pa­ gal­bos ne­su­lau­ku­si ke­tu­rių ma­ža­me­čių vaikų mo­ti­na.

Lyderis jau ketverius metus iš eilės „„Posū­kiai: iš po­li­ti­kos pa­si­traukę bu­vu­sios A.Ku­bi­liaus Vy­riau­sybės

na­riai no­ri lik­ti šešė­ly­je. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Buvę mi­nist­rai – į skir­tin­gas pu­ses Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Į Seimą neiš­rink­ti ar­ba į jį nė ne­ kan­di­da­tavę And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sybės mi­nist­rai pa­su­ko skir­tin­gais ke­liais. Vie­ni lig šiol il­si­si, ki­ti sėkmin­gai įsi­dar­bi­no. Ta­čiau kalbūs ne vi­si. Nu­ginė į Tan­za­niją

Ką to­liau veik­ti? Toks klau­si­mas turė­jo kil­ti še­šiems ka­den­ciją bai­ gu­sio A.Ku­bi­liaus Mi­nistrų ka­bi­ ne­to na­riams. Vie­ni į par­la­mentą nė ne­kan­di­da­ta­vo, ki­ti į jį tie­siog ne­pa­te­ko. „Pir­miau­sia – pailsė­ siu“, – taip pa­sku­tinė­mis XV Vy­ riau­sybės dar­bo die­no­mis tvir­ti­ no vi­si mi­nistrų po­rfe­lius ki­tiems turėję per­duo­ti po­li­ti­kai. Šim­tas dienų – dau­giau, nei rei­kia poil­siui. Kuo jie už­sii­ma da­bar? Šis klau­si­mas ne iš len­ gvųjų, nes kai ku­rie bu­vu­sio Mi­ nistrų ka­bi­ne­to veikė­jai – ne­be vie­ši as­me­nys ir apie sa­vo dar­bo­ vie­tes kalbė­ti ven­gia. An­tai buvęs ūkio mi­nist­ras, kon­ ser­va­to­rių de­le­guo­tas Ri­man­tas Žy­lius, klau­sia­mas, kuo ver­čia­si, pra­kal­bo pa­slap­tin­gai. Iš dien­raš­ čio po­kal­bio su bu­vu­siu mi­nist­ ru paaiškė­jo tik tiek, kad šis įkū­ rė bend­rovę ir tei­kia kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­gas, o vie­nin­te­lis dar­buo­to­jas jo įkur­to­je bend­rovė­je – jis pa­ts. „Vie­na temų, prie ku­rių dir­bu, tai kon­sul­ta­ci­jos ir pa­skai­tos Ry­ tų Af­ri­ko­je apie eko­no­mi­nių re­ formų pa­tirtį. Šios ša­lys šiuo me­ tu iš­gy­ve­na did­žiu­les per­mai­nas, sie­kia pa­ge­rin­ti vers­lo ap­linką ir su­ma­žin­ti biu­rok­ra­tiją, tad Lie­tu­ vos pa­tir­tis jiems at­ro­do la­bai ak­ tua­li“, – tiks­li­no R.Žy­lius. Jis nu­rodė ir vieną konk­retų pa­ vyzdį. Va­sa­rio pa­bai­go­je Tan­za­ ni­jo­je jis skaitė pa­skaitą apie tai, kaip pa­ge­rin­ti vals­ty­bei pri­klau­ san­čių įmo­nių eko­no­minį na­šumą. R.Pa­lai­tis in­ves­tuo­ja

Sei­mo rin­ki­mus pra­laimėjęs Li­be­ ralų ir cent­ro sąjun­gos (LiCS) at­sto­ vas, iš vi­daus rei­kalų mi­nist­ro po­sto dėl Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos va­dovų at­lei­di­mo turė­ jęs pa­si­trauk­ti Rai­mun­das Pa­lai­tis, taip pat jau tu­ri naują darbą. „Šiaip jau ne­be­su vie­šas as­muo ir ne­be­la­ bai no­riu šnekė­ti. Esu įsi­dar­binęs,

taip. Ko­kia sri­tis? Pa­ra­šy­ki­te, kad man vis­kas ge­rai. Už­sii­mu in­di­vi­ dua­lio­mis in­ves­ti­ci­jo­mis, ir tiek“, – šykš­čiai kalbė­jo buvęs LiCS at­ sa­kin­ga­sis sek­re­to­rius R.Pa­lai­tis. A.Sek­mo­kas il­si­si?

Buvęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ras, kon­ser­va­to­rių de­le­guo­tas Ar­vy­ das Sek­mo­kas, bu­vo ir tebė­ra vie­ nas pa­slap­tin­giau­sių mi­nistrų. Net jo buvę ar­ti­miau­si bend­ra­ žy­giai ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kuo da­bar už­sii­ma šis veikė­jas. „Anks­čiau la­bai daž­nai su­si­tik­ da­vo­me Ge­di­mi­no pro­spek­te. Ta­ čiau da­bar nie­kas ne­ži­no, ką jis vei­kia“, – kalbė­jo vie­nas A.Sek­ mo­ko bend­ra­žy­gių. Prieš darbą Vy­riau­sybė­je A.Sek­mo­kas bu­vo sam­do­mas bend­rovės „Doc­Lo­gix“ di­rek­to­rius. Gal jis grįžo į verslą? „Ne, kiek ži­nau, jis tik­rai į verslą ne­grįžo. Ma­no ži­nio­mis, jis iki va­ sa­ros ne­la­bai ką pla­nuo­ja. Kalbė­ jau su juo, bet se­no­kai“, – po­kalbį su bend­ra­žy­giu pri­si­minė par­la­ men­tarė, bu­vu­si kraš­to ap­sau­gos mi­nistrė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė. Buvęs ap­lin­kos mi­nist­ras, Arū­no Va­lins­ko par­ti­jos de­le­guo­tas Ge­di­ mi­nas Kaz­laus­kas, ir jo ko­man­da – taip pat linkę slėptis šešė­ly­je. G.Kaz­ laus­kas, į mi­nis­te­riją at­ėjęs iš vers­lo, bu­vo ne­pa­sie­kia­mas. O 68-erių skan­da­lais dėl Ge­di­mi­no pro­ spek­to re­konst­ruk­ci­jos pa­garsėjęs buvęs ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras Sta­nis­lo­vas Šriūbė­nas bu­vo la­ko­ niš­kas ir te­pa­sakė: „Aš jau dir­bu.“ Sieks aukš­to po­sto?

Suk­ti galvą, kur ras­ti darbą, reikė­jo ne vi­siems bu­vu­siems mi­nist­rams. An­tai LiCS at­stovą Rai­mondą Šukį dar sausį į Tei­ sin­gu­mo mi­nis­te­riją (TM) pa­si­ kvietė nau­ja­sis mi­nist­ras Juo­zas Ber­na­to­nis. R.Šu­kys TM dir­ba J.Ber­na­to­nio pa­tarė­ju. „Ne jūsų rei­ka­las, ką aš da­bar da­rau. Kai nu­spręsiu pra­neš­ti, tai ir pra­ne­ šiu. Ra­dau darbą. Iki“, – tiek apie naują darbą te­pa­sakė Al­gis Čap­ li­kas, buvęs svei­ka­tos rei­kalų mi­ nist­ras, va­do­vavęs LICS, o da­bar – šios par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas. Ma­žiau­siai klaus­tukų – dėl bu­ vu­sios fi­nansų mi­nistrės Ing­ri­ dos Ši­mo­nytės. Šiuo me­tu ji dėsto mak­roe­ko­no­miką Vil­niaus uni­ver­ si­te­te.

Prieš ketverius metus į populiariausių prekių viršūnę išsiveržęs „Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ neužleidžia lyderio pozicijų ir iki šiol yra pamėgtų bei perkamiausių prekių krepšelyje. Vartotojų pripažinimą pelnęs padažas nugalėtoju paskelbtas įvertinus vartojimą atspindinčius duomenis – keturių didžiausių prekybos tinklų pardavimo rezultatus 66 prekių kategorijose.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rengiamame „Populiariausios prekės 2012“ konkurse „Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ tapo nugalėtoju pomidorų padažų kategorijoje. Vartotojai mėgsta šį gaminį, pasitiki „Daumantų“ pagardų gamintojais ir parduotuvių lentynose mielai renkasi lietuvišką produktą. Pasitikėjimas produktu

„Mums malonu, kad pirkėjai palankiai vertina ir renkasi mūsų pomidorų padažą. Gerbdami jų pasirinkimą bei lojalumą nesinaudojame populiariausios prekės vardu ir nedidiname šio produkto kainos“, – sako lietuviško kapitalo bendrovės vadovas Saulius Grinkevičius. Tačiau ne medaliai daro padažą skanų ir mėgstamą. „Daumantų“ pagardų gamintojai daug dėmesio skiria ne tik produktų skoniui, bet ir jų kokybei bei maisto saugai. Gamintojai nuolat tobulina pagardų receptūras, kuria naujus pagardus ir daug dėmesio skiria maisto saugai. 2012 m. bendrovė už sveikatai palankių bei ekologiškų produktų gamybą ir dėmesį produktų kokybei bei maisto saugai pripažinta Inovatyviausia įmone Lietuvoje. Sėkmės sudedamoji dalis

„„Požiūris: „Daumantų“„pagardų„kūrėjas,„inovacijų„ir„kokybės„technolo-

gas„A.Kairys„sako,„kad„svarbiausia„mėgti„tai,„ką„darai,„ir„tikėti„sėkme.„

kelerius metus. Ir nė viename etape negalima nusivilti. „Tikėjimas produkto sėkme – viena svarbiausių sudedamųjų dalių, kurios niekada nerasite etiketėje“, – sako A.Kairys. Produkto įvertinimai

Pomidorų padažas „Tradicinis“ į rinką iškeliavo 2000 m. Po trejų metų buvo apdovanotas konkurse „Lietuvos metų gaminys 2003“. 2010 m. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos konkurse pirmą kartą buvo paskelbtas „Popu-

liariausia preke 2009“. Tokios pat sėkmės pomidorų padažas sulaukia jau ketvirtus metus iš eilės. Iš viso per metus pagaminama daugiau kaip 750 tonų „Tradicinio“ pomidorų padažo. 100 gramų šio padažo pagaminti sunaudojama 1,48 kg pomidorų. Per ketverius metus „Daumantų“ pagardų gamintojai pagamino 6 462 882 indelius (500 gramų) pomidorų padažo „Tradicinis“. Produktas eksportuojamas ir į Didžiąją Britaniją. „Daumantų“ padažas „Tradicinis“ idealiai tinka įvairiems patiekalams gardinti, karštiems padažams gaminti, mėsos ir daržovių troškiniams bei sriuboms skaninti.

Originalios populiariausio Vertina lietuviškas prekes „Daumantų“ pomidorų padažo „Litexpo“ konferencijų centre vy„Tradicinis“ receptūros kūrėkusioje konkurso apdovanojimų jas yra UAB „Vesiga“ inovaciceremonijoje paaiškėjo, kad popujų ir kokybės technologas Algis liariausios maisto prekės LietuvoKairys. Pasak jo, kuriant pagarje yra lietuviški maisto produktai, o dus svarbiausia paisyti geriaupirkdami higienos prekes ir alkohosių padažų gaminimo tradicilį gyventojai dažniau renkasi jų, išsaugoti kuo natūralesnį užsienio gamintojų produkpomidorų skonį, kvapą, ciją. Iš viso populiariausių spalvą. Jau dvidešimtprekių krepšelyje yra 43 metį naujus pagardus maisto prekės, net 29 kuriantis technolojų – lietuviškos. Šiegas sako, kad reimet konkurso dalyviai kia mėgti patį iš viso buvo suskirskūrybos ir gatyti į 66 kategorijas, mybos procesą. jų nugalėtojai išrinkti Nes nuo propagal tai, kiek kokių dukto sugalvoprekių buvo parduota jimo, pirmos iš2012 m. mažmeninės virtos partijos iki pelnytos pirkėjų „„Laimėjimai: „Daumantų“„pomidorų„padažas„„Tradicinis“„ap- prekybos tinkluose „Madovanojimą„pelnė„jau„ketvirtus„metus„iš„eilės.„„Nuo„pripaži- xima LT“, „Rimi Lietupagarbos – ilgas nimo„populiariausia„preke„iš„fabriko„iškeliavo„„6„462„882„„in- va“, „Palink“ ir „Norfos kelias, kuris karPR deliai„vartotojų„pamėgto„padažo. mažmena“. tais užtrunka net


8

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

užribis

Ne­rin­giš­kis me­rą ap­kal­ti­no pro­tek­ci­ja Ne­ga­vęs siek­tos pre­ky­bos vie­tos ša­lia Per­ val­kos pa­plū­di­mio, ne­rin­giš­kis Ri­man­tas Kaz­laus­kas ban­do ieš­ko­ti tei­sy­bės teis­ me. Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad dar­bo vie­tos ne­ ga­vo vien to­dėl, kad kon­kur­so lai­kas bu­vo pa­keis­tas ku­ror­to me­ro pusb­ro­lio nau­dai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Trau­kė lai­min­gus ka­muo­liu­kus

Klai­pė­dos apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas ba­lan­džio pra­džio­je skelbs spren­di­mą dėl R.Kaz­laus­ ko skun­do. Juo šis pra­šė pa­nai­kin­ti Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės spren­di­mą dėl ke­lių pre­ky­bos vie­tų Per­val­ko­ je bei skelb­ti nau­ją at­ran­ką. Kur ir kas ga­lės pre­kiau­ti Ne­rin­ go­je šią va­sa­rą, bu­vo spren­džia­ma bur­tų bū­du, trau­kiant lai­min­gus ka­muo­liu­kus. Ke­le­tą me­tų iš ei­lės pre­kia­vęs vais­van­de­niais bei le­dais R.Kaz­ laus­kas ti­kė­jo­si, kad ir šie­met ga­ lės to­kiu bū­du pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų. Per­val­ko­je prie pa­plū­di­mio yra nu­ ma­ty­tos trys pre­ky­bos vie­tos: vie­ na – va­go­nė­ly­je, ki­tos dvi – po lai­ ki­nu sto­ge­liu, to­dėl kur kas ma­žiau pa­trauk­lios dėl per­mai­nin­gų pa­jū­ rio orų. Su­mo­kė­jęs avan­są ni­diš­kis at­ ran­ko­je da­ly­va­vo pa­ts, be to, įra­šė į pre­ten­den­tų są­ra­šą ir sa­vo drau­ gę. Ge­res­nės vie­tos sie­kė dar ke­tu­ ri žmo­nės. Trys iš jų – vie­no­da Ta­ ma­liū­nų pa­var­de. Kaip teis­me tvir­ti­no R.Kaz­laus­ kas, And­rius Ta­ma­liū­nas ne­se­niai at­vy­ko iš Aly­taus ir yra da­bar­ti­nio Ne­rin­gos me­ro Da­riaus Ja­sai­čio pusb­ro­lis. Be jo, at­ran­ko­je da­ly­va­ vo šio žmo­gaus ma­ma ir se­suo. A.Ta­ma­liū­nas ban­dė lai­mę ir iš­ trau­kė lai­min­gus ka­muo­liu­kus taip pat trau­kiant bur­tus dėl dar tri­ jų pre­ky­bos vie­tų ki­to­se Ne­rin­gos ku­ror­to vie­to­se. Įta­ria gi­mi­nai­čių pa­gal­bą

Ka­dan­gi Per­val­ko­je pa­trauk­liau pre­kiau­ti iš va­go­nė­lio, pre­ten­den­

tas į šią vie­tą A.Ta­ma­liū­nas, R.Kaz­ laus­ko įsi­ti­ki­ni­mu, ty­čia pa­pra­šė nu­kel­ti bur­tų trau­ki­mo pro­ce­dū­rą į vė­les­nį lai­ką, nei išaiš­kės ge­ro­sios vie­tos lai­mė­to­jas. Pa­reiš­kė­jas ma­no, kad taip A.Ta­ ma­liū­nas no­rė­jo įsi­ti­kin­ti, jog lai­ mės pa­trauk­les­nę vie­tą, o jei ne, ga­lės pa­ban­dy­ti lai­mę sie­kiant ki­ tų pre­ky­bos vie­tų. Pra­šy­da­mas nu­kel­ti bur­tus, jis pra­ne­šė nu­ma­ty­tu lai­ku tu­rė­siąs lai­ky­ti eg­za­mi­ną. Tą die­ną A.Ta­ma­liū­nui se­kė­si, nes įga­lio­tas ma­mos ir se­sers iš­ trau­kė lai­min­guo­sius ka­muo­liu­ kus. Tre­jus me­tus iki tol to­je pa­čio­ je vie­to­je pre­kia­vęs R.Kaz­laus­kas li­ko be nie­ko.

Kur ir kas ga­lės pre­ kiau­ti Ne­rin­go­je šią va­sa­rą, bu­vo spren­ džia­ma bur­tais, trau­ kiant lai­min­gus ka­ muo­liu­kus.

„Tas pa­ts žmo­gus ne­ga­lės vie­nas dirb­ti tri­jo­se vie­to­se, to­dėl ma­nau, kad pa­žeis­tas tei­sin­gos kon­ku­ren­ ci­jos įsta­ty­mas. Per­nai bu­vo ana­ lo­giš­ka si­tua­ci­ja, nors bu­vo vi­sai ki­to­kia tvar­ka skirs­tant pre­ky­bos vie­tas. Ta­da no­ri­mą vie­tą gau­da­vo tas, kas anks­čiau atei­da­vo. A.Ta­ ma­liū­nas per­nai taip pat ga­vo tris vie­tas, – tei­sė­jų ko­le­gi­jai aiš­ki­no ni­diš­kis. – Gi­mi­nys­tė su aukš­tas pa­rei­gas sa­vi­val­dy­bė­je ei­nan­čiais žmo­nė­mis yra la­bai nau­din­ga. Me­ ras jam – pusb­ro­lis. O jo te­ta il­gą

„„Įta­ri­mai: ni­diš­kis R.Kaz­laus­kas abe­jo­ja, ar jo nu­si­žiū­rė­tą pre­ky­bos vie­tą ga­vęs kon­ku­ren­tas ap­siė­jo be val­

di­nin­kų pa­gal­bos. 

lai­ką dir­bo ta­me pa­čia­me ka­bi­ne­te su dar­buo­to­ja, ku­ri dis­po­na­vo ne­ vie­ša in­for­ma­ci­ja apie pre­ten­den­ tus į pre­ky­bos vie­tas.“ Pra­šy­mą pa­rė­mė pa­žy­ma

Vy­ras ti­ki­no, jog bū­tent to­dėl, kad Ne­rin­go­je nė­ra kon­ku­ren­ci­ jos, poil­siau­to­jus stul­bi­na aukš­tos kai­nos. Sa­vi­val­dy­bei at­sto­vau­jan­tis Ra­ mū­nas Vait­kus ti­ki­no, kad A.Ta­ ma­liū­no pra­šy­mas ke­lioms va­ lan­d oms ati­d ė­t i ka­m uo­l iu­k ų trau­ki­mą bu­vo pa­grįs­tas pa­žy­ma iš mo­ky­mo įstai­gos, kur šis lai­kė eg­za­mi­ną. Pro­ce­dū­ra įvyk­dy­ta lai­kan­tis vi­ sų rei­ka­la­vi­mų. Ar lai­mė­to­jas tin­ ka dirb­ti, ati­tin­ka­mų ins­ti­tu­ci­ jų at­sto­vai pra­dės tik­rin­ti va­sa­ros se­zo­no me­tu, kai ku­ror­te pra­si­dės pre­ky­ba.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vie­tą, juo la­biau kad iki šiol ne vi­ sos jos užim­tos. Va­kar Ne­rin­gos me­ras D.Ja­sai­tis nu­ste­bo, kad A.Ta­ma­liū­nas va­di­ na­mas jo gi­mi­nai­čiu ir nu­spren­dė pa­skam­bin­ti sa­vo ma­mai. Po ke­lių mi­nu­čių me­ras jau tvir­tai tei­gė, kad šis as­muo nė­ra jo gi­mi­nai­tis, o tik nuo­mo­ja­si būs­tą jo tė­vų na­muo­se ir va­sa­rą ten gy­ve­na. „Bū­dą pa­skirs­ty­ti pre­ky­bos vie­ tas nu­ko­pi­ja­vo­me iš Pa­lan­gos. No­ rė­jo­me, kad bū­tų ge­riau nei anks­ tes­niais me­tais, kai žmo­nės ke­lis mė­ne­sius bu­dė­da­vo ei­lė­se, su­da­ry­ da­vo są­ra­šus, per nak­tis lauk­da­vo. No­rė­jo­me iš­veng­ti to­kių kan­čių, bet pa­si­rin­ko­me ne pa­tį ge­riau­sią bū­dą. Bet ku­ris Eu­ro­pos Są­jun­ gos pi­lie­tis ga­lė­tų at­va­žiuo­ti ir da­ ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je pre­ky­bos vie­tai gau­ti“, – dės­tė D.Ja­sai­tis. Auk­cio­nas – priim­ti­niau­sias

Gi­mi­nys­tės iš­si­gy­nė

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas tei­gė, kad R.Kaz­laus­kas ga­lė­jo ir iki šiol ga­ li pre­ten­duo­ti į bet ku­rią pre­ky­bos

Pa­sak D.Ja­sai­čio, pa­ts ge­riau­sias bū­das bū­tų skelb­ti auk­cio­nus. Pre­ ky­bos vie­tą gau­tų tas, kas už ją su­ mo­kė­tų di­džiau­sią kai­ną.

Taip Ne­rin­go­je jau skirs­to­mos pre­ky­bos su­ve­ny­rais vie­tos. Kol kas pro­ble­ma yra tai, kad že­mės iš­nuo­mo­ti sa­vi­val­dy­ bė ne­ga­li, to­dėl mies­to sa­vi­val­ da tu­ri įreng­ti pre­ky­bos vie­tas. Pre­kiau­to­jams su­ve­ny­rais iš­ nuo­mo­tos vie­tos, ku­rio­se sa­vi­ val­dy­bės lė­šo­mis nu­pirk­ti sta­lai bei skė­čiai. „Pre­ky­bos su­ve­ny­rais vie­tas skirs­tant auk­cio­no bū­du, į biu­ dže­tą su­ren­ka­ma kur kas dau­giau pi­ni­gų nei anks­čiau. To­dėl žmo­nės per­ka tas vie­tas ne vie­niems, o tre­ jiems me­tams. Taip su­ma­žė­ja pro­ ce­dū­rų ad­mi­nist­ra­vi­mas. Kol kas trau­kiant bur­tus, vi­si pre­ten­den­tai įra­šo ir šei­mos na­rius, taip ban­dy­ da­mi di­din­ti sa­vo šan­sus. Taip elg­ tis ne­ga­li­me už­draus­ti“, – aiš­ki­no Ne­rin­gos me­ras. Sa­vi­val­dy­bė yra su­mo­kė­ju­si avan­są už pre­ky­bos vie­tų iš­dės­ty­ mo sche­mos su­kū­ri­mą. Ji bus pa­ grįs­ta iš­sa­miais ty­ri­mais. Pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir dėl dvi­ra­ čių nuo­mos vie­tų pa­skirs­ty­mo.

Ky­ši­nin­kai pa­sie­kė nau­ją re­kor­dą 1

Va­kar mies­to tei­si­nin­kų bend­ruo­me­nė­je iš lū­pų į lū­pas skli­do kal­bos apie kra­tas bei su­lai­ky­tus ko­le­gas. Tar­pi­nin­kas – ad­vo­ka­tas

STT pa­rei­gū­nai tik po pie­tų pa­ skel­bė šykš­čią in­for­ma­ci­ją apie at­ lie­ka­mą ty­ri­mą. Kas yra įta­ria­mie­ji, net neuž­si­min­ta. Griež­tai lai­ko­ma­si ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos. Tai lė­mė praė­ju­sios sa­vai­tės įvy­kis, kai po kra­tų vie­no­ je mė­sos per­dir­bi­mo įmo­nė­je bei pra­ne­ši­mų apie pra­dė­tą iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą, nu­si­žu­dė šios bend­ro­vės va­do­vas. Dien­raš­čio ži­nio­mis, esa­ma įta­ ri­mų, kad sos­ti­nė­je dir­ban­tis bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius rei­ka­la­vo pi­ ni­gų iš bend­ro­vės, ku­ri ga­lė­jo bū­ti

įtrauk­ta į bank­ru­tuo­jan­čios įmo­nės kre­di­to­rių są­ra­šą. Ky­šis ga­lė­jo bū­ti per­duo­tas per tar­pi­nin­ką, ku­riuo ta­po ad­vo­ka­tas. Ne­tei­sė­tas veiks­mas ga­lė­jo bū­ti pa­slėp­tas, už­mas­kuo­jant jį bran­ giai ap­mo­ka­mu pir­ki­mo ir par­da­ vi­mo san­do­riu. Ki­taip ta­riant, be­maž 6 mi­li­jo­ nų su­ma įver­tin­ta per­pirk­ta sko­ la. Aiš­ki­na­ma­si, ar ad­vo­ka­tas bu­ vo nu­si­kal­ti­mo bend­ri­nin­kas, ar tik as­muo, pa­dė­jęs jį įvyk­dy­ti. Ne vie­nin­te­lis ty­ri­mas

Įmo­nė, iš ku­rios, kaip įta­ria­ma, bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius rei­ka­ la­vo ky­šio, yra Klai­pė­do­je. Bank­ ro­to pro­ce­dū­ra taip pat at­lie­ka­ma uos­ta­mies­ty­je, to­dėl pro­ce­si­nius

veiks­mus, ti­riant ky­ši­nin­ka­vi­mo at­ve­jį, at­li­ko uos­ta­mies­čio pa­rei­ gū­nai. „Tai ne vie­nin­te­lis mū­sų drau­ ge su STT at­lie­ka­mas ty­ri­mas dėl bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rių veiks­ mų. Jie yra pri­ly­gi­na­mi vals­ty­bės tar­nau­to­jams. Šiuo at­ve­ju skir­ tu­mas tas, kad nu­si­kal­ti­mo me­ cha­niz­mas ga­li bū­ti kiek ki­toks, nei bū­da­vo anks­čiau, ir ky­šio su­ ma kur kas di­des­nė. Da­bar ty­ri­ mas yra pe­rė­jęs į sta­di­ją, kai ak­ty­ viai ren­ka­mi duo­me­nys“, – tei­gė G.Da­nė­lius. Ti­riant nu­si­kal­ti­mą su­lai­ky­ti trys as­me­nys: bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rius, vie­nos įmo­nės ak­ci­nin­kas bei mi­nė­tas ad­vo­ka­tas. Ofi­cia­lia­me pra­ne­ši­me mi­ni­mas ir ket­vir­tas as­muo – bank­ru­tuo­

jan­čios įmo­nės ak­ci­nin­kas, ta­čiau apie jam tai­ko­mas po­vei­kio prie­ mo­nes kol kas neuž­si­me­na­ma. Koks yra tei­si­nis as­me­nų, pas ku­riuos at­lik­tos kra­tos, sta­tu­sas, ne­skel­bia­ma. Ži­no­ma, kad jie bu­ vo su­lai­ky­ti. Ga­li bū­ti, kad da­bar­ ti­nė­je ty­ri­mo sta­di­jo­je jie nė­ra įta­ ria­mie­ji. Ad­vo­ka­tų ta­ry­ba ne­ži­no­jo

Neat­me­ta­ma, kad ti­riant ga­li­mą nu­si­kal­ti­mą, įta­ria­mų­jų skai­čius kei­sis. Ad­vo­ka­to kon­to­ro­je ras­ta pi­ni­gų bei kai ku­rie do­ku­men­tai. Ad­vo­ka­tų ta­ry­ba kol kas nein­ for­muo­ta, ku­rio ko­le­gos biu­re at­ lik­tos kra­tos. Pa­gal įsta­ty­mą, sau­gant klien­ tų pri­va­tu­mą, kra­tų pas ad­vo­ka­tus

„„Tai­ki­niai: šį kar­tą STT žvilgs­nis

nu­kry­po į bank­ro­to ad­mi­nist­ra­ to­rių, ad­vo­ka­tą bei vie­nos įmo­ nės ak­ci­nin­ką.

me­tu pri­va­lo da­ly­vau­ti vie­nas iš 20-ies į są­ra­šą įtrauk­tų ad­vo­ka­tų. Jei­gu kra­ta bu­vo at­lik­ta va­kar, ži­ nia apie to­kius pro­ce­si­nius veiks­ mus tu­rė­tų ta­ry­bą pa­siek­ti per die­ ną, tai yra jau šian­dien.


9

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

klaipėdos verslas Bank­ro­tų kad­ri­lis

Se­mi­na­ras darb­da­viams

Svar­biau­si dar­bai

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­ tar­ti­mi iš­kel­ta dar vie­na bank­ro­ to by­la. Šį kar­tą – bend­ro­vei „In­ te­rak­sis“ . Pag­rin­di­nė įmo­nės veik­la – kom­piu­te­rių pro­gra­mi­ nės įran­gos kū­ri­mas. „Sod­ros“ duo­me­ni­mis, bend­ro­vė­je dar­ buo­to­jų ne­bu­vo. Per du šių me­tų mė­ne­sius bank­ro­to by­los iš­kel­ tos 18 uos­ta­mies­čio bend­ro­vių.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža su­ren­gė se­mi­na­rą „Fi­nan­si­nė pa­ra­ma darb­da­viams įdar­bi­nus kva­li­fi­kuo­tą jau­ni­mą“. Se­mi­na­ ro me­tu pri­sta­ty­ta ak­tua­liau­sia in­for­ma­ci­ja apie pro­jek­tus, ku­ rie su­tei­kia ga­li­my­bę įmo­nėms gau­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą įdar­bi­ nant dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­tus as­me­nis iki 29 m.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja pa­skel­bė svar­biau­ sių 2013 m. dar­bų de­šim­tu­ką. Pir­mo­je vie­to­je – su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo inf­rast­ ruk­tū­ros įren­gi­mo ir ak­va­to­ri­ jos gi­li­ni­mo dar­bai. Šiais me­tais tam ke­ti­na­ma skir­ti 83 mln. Lt (be PVM), bend­ra pro­jek­to ver­ tė 170 mln. Lt (be PVM).

PVM leng­va­ta: ir pa­trauk­li, ir keb­li

Klai­pė­dos eko­no­mi­ nės plėt­ros agen­tū­ ra ke­ti­na ap­klaus­ti maž­daug ke­lis šim­ tus uos­ta­mies­čio smul­kio­jo ir vi­du­ti­ nio vers­lo įmo­nių. Apk­lau­sos tiks­las – iš­siaiš­kin­ti vers­ li­nin­kų po­žiū­rį į sa­vi­val­dy­bės tei­ kia­mas pa­slau­gas vers­lui, pa­slau­gų po­rei­kį. Vers­lo at­sto­ vai skep­tiš­kai ver­ti­ na to­kias an­ke­tas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ga­li­my­bė su­tau­py­ti įmo­nės lė­šas, su­si­grą­ži­nant pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį, pa­jū­rio ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­go­mis be­si­nau­do­jan­čių už­ sie­nie­čių ne­vi­lio­ja.

„„Abe­jo­ja: Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos pir­mi­nin­kas A.Mi­leš­ka

ne­ti­ki, kad dar vie­na vers­li­nin­kų ap­klau­sa pa­dės pa­ge­rin­ti vers­lo ap­ lin­ką Klai­pė­do­je.  Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­rū­po vers­lo nuo­mo­nė As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Apk­laus 400 vers­li­nin­kų

Tei­gia­ma, kad ap­klau­sos re­zul­ta­ tai bus pa­nau­do­ti sie­kiant to­bu­ lin­ti esa­mų vers­lui skir­tų pa­slau­gų ko­ky­bę bei kur­ti nau­jas pa­gal­bos smul­kioms ir vi­du­ti­nėms įmo­nėms prie­mo­nes. An­ke­tos ren­gė­jai ke­ti­na be­veik per mė­ne­sį ap­klaus­ti maž­daug 400 Klai­pė­do­je vei­kian­čių smul­kių­jų ir vi­du­ti­nių įmo­nių. Apk­lau­sos pra­džio­je pa­tei­kia­ mi klau­si­mai įpras­ti: ko­kia įmo­nės tei­si­nė for­ma, kiek įmo­nė­je dir­ba sam­do­mų dar­buo­to­jų, kiek me­tų įmo­nė gy­vuo­ja, ko­kia pa­grin­di­nė įmo­nės veik­los sri­tis? An­ke­to­je do­mi­ma­si, ar bend­ro­vė par­duo­da sa­vo pre­kes bei pa­slau­ gas už­sie­nio klien­tams. Įdo­mu ir tai, kas yra pa­grin­di­niai klien­tai.

10 ba­lų ska­lė­je pra­šo­ma pa­ teik­ti sa­vo nuo­mo­nę dėl mo­kes­ čių leng­va­tų, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to ir že­mės nuo­mos, dėl tei­si­nės – įsta­ty­m i­n ės ap­l in­kos vers­l ui per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių, dėl vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės tei­kia­ mos pa­ra­mos vers­lui.

Aras Mi­leš­ka:

Daž­nai val­di­nin­kams ke­lia­me tuos pa­čius an­ke­to­je pa­teik­tus klau­si­mus ir neįs­ten­ gia­me su­si­tar­ti, o čia stai­ga kaž­kam pa­rū­ po mū­sų nuo­mo­nė.

An­ke­ta nau­din­ga ap­klau­sė­jui?

Pra­šo įver­tin­ti

Ta­čiau pa­grin­di­nę ap­klau­sos da­ lį su­da­ro klau­si­mai, ku­rias vie­šą­ sias pa­slau­gas vers­lui ži­no įmo­nių va­do­vai. Ki­taip ta­riant, ar jie kon­sul­tuo­ ja­si tei­si­niais, va­dy­bos ir ki­tais klau­si­mais, ren­giant pa­raiš­kas ES struk­tū­ri­niams fon­dams, ar da­ly­ vau­ja mo­ky­muo­se, kon­fe­ren­ci­jo­ se, ar ži­no, kas yra vers­lo in­ku­ba­ to­riai. An­ke­tos ren­gė­jai ba­lais nuo 1 iki 10 vers­li­nin­kų pra­šo įver­tin­ti, ar jų įmo­nei rei­ka­lin­gos šios vers­lo in­ for­ma­ci­jos tei­ki­mo, kon­sul­ta­vi­mo ir mo­ky­mų pa­slau­gos.

Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas bei smul­kio­ jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos pir­ mi­nin­kas Aras Mi­leš­ka tei­gė, kad to­kios an­ke­tos – ge­ras da­ly­kas. Jis klau­si­my­ną ma­tė, ta­čiau ne vis­kas šio­je ap­klau­so­je pa­ti­ko, to­dėl pa­ tei­kė sa­vo pa­sta­bas. „Pats įdo­miau­sias klau­si­mas, kiek vers­li­nin­kų yra pa­si­nau­do­ ję to­mis pa­slau­go­mis, apie ku­ rias to­je an­ke­to­je ra­šo­ma. Ma­no įsi­t i­k i­n i­m u, ma­ž ai, nes dau­ge­ lis ne­ži­no, kas jas tei­kia. Tos pa­ slau­gos daž­nai bū­na be tęs­ti­nu­ mo, sis­te­mos, aiš­ku­mo“, – ma­no A.Mi­leš­ka.

Pa­sak Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos pir­mi­nin­ko, nė­ra jo­ kios šių duo­me­nų sta­tis­ti­kos. A.Mi­leš­ka svars­tė, gal už to­ kių ap­klau­sų, ku­rią ren­gia an­ke­tos tei­kė­jai, sly­pi ES pro­jek­tai. Esą pa­ si­tai­ko, kai vie­nas rei­ka­la­vi­mų, fi­ nan­suo­jant vie­ną ar ki­tą pro­jek­tą, bū­na at­lik­ti rin­kos ana­li­zę, tai yra ap­klaus­ti vers­li­nin­kus. „Dirb­da­mi Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bo­je daž­nai val­di­nin­ kams ke­lia­me tuos pa­čius da­bar­ ti­nė­je an­ke­to­je pa­teik­tus klau­si­ mus ir neįs­ten­gia­me su­si­tar­ti, o čia stai­ga kaž­kam pa­rū­po mū­sų nuo­ mo­nė“, – ap­klau­sos nuo­šir­du­mu abe­jo­jo A.Mi­leš­ka. Jis tei­gė, kad la­bai no­rė­tų pa­ma­ ty­ti ap­klau­sos re­zul­ta­tus. Smul­ kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bai svar­bios ne tiek pa­slau­gos – kon­ sul­ta­ci­jos, kon­fe­ren­ci­jos ar ki­ti da­ ly­kai, bet vers­lo ap­lin­ka. „Vi­sų pir­ma mies­te tu­ri bū­ti aiš­ ki stra­te­gi­ja smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo at­žvil­giu, o tik ta­da ga­li­me šne­kė­ti apie dar­bus, tiks­lus ir už­ duo­tis. An­ke­ta at­sa­kys į klau­si­ mus, ku­rie rei­ka­lin­gi pa­čiam ap­ klau­sė­jui, ir neaiš­ku, kiek jie bus nau­din­gi Klai­pė­dos mies­to vers­ lo bend­ruo­me­nei“, – ma­no A.Mi­ leš­ka. Jo nuo­mo­ne, kad bū­tų vis­kas aiš­ ku, į šį pro­ce­są pri­va­lo­ma įtrauk­ ti Klai­pė­dos moks­li­nin­kus ir pa­čią smul­kio­jo vers­lo bend­ruo­me­nę. Vers­li­nin­kų at­sto­vų tei­gi­mu, pa­ na­šios ap­klau­sos at­lie­ka­mos la­ bai sku­bo­tai ir, spė­ja­ma, pa­vir­šu­ ti­niš­kai.

To­kias ten­den­ci­jas pri­si­pa­ži­no ste­bin­tys uos­ta­mies­čio vieš­bu­čio „Am­ber­ton Klai­pė­da“ at­sto­vai, nors jau ku­rį lai­ką įstai­gos ves­ti­ biu­ly­je ka­bo in­for­ma­ci­nis pra­ne­ ši­mas, pri­me­nan­tis apie šią mo­ kes­ti­nę leng­va­tą. Kaip tei­gė vieš­bu­čio ap­gy­ven­di­ ni­mo tar­ny­bos va­do­vė Eg­lė Jon­ky­ tė, skelb­ti to­kią in­for­ma­ci­ją bu­vo PVM su­si­grą­ži­ni­mo pro­ce­dū­ro­ se tar­pi­nin­kau­jan­čios įmo­nės ini­ cia­ty­va. „To­kia ga­li­my­be pa­si­nau­do­ja kai ku­rios už­sie­nio kom­pa­ni­jos, ta­čiau iš es­mės ne­jau­čia­me di­de­lio su­si­ do­mė­ji­mo“, – tei­gė „Am­ber­ton Klai­pė­da“ at­sto­vė. Pa­lan­gos vieš­bu­čio „Va­na­gu­ pė“ va­do­vė Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė taip pat ant­ri­no, jog čia ap­si­sto­ jan­tys klien­tai ga­li­my­be su­tau­py­ ti 21 pro­c. iš­lai­dų nau­do­ja­si, ta­čiau tai nė­ra ma­si­nis reiš­ki­nys. Vis dėl­ to pa­šne­ko­vė tei­gė ne­ma­nan­ti, kad sve­čiams dėl to rei­kė­tų teik­ti pa­pil­ do­mą in­for­ma­ci­ją. „Ka­dan­gi ši mo­kes­čių leng­va­ ta ski­ria­ma įmo­nėms, pa­pras­tai jų at­sto­vai apie tai ži­no. Mes sa­vo ruož­tu daž­niau su­lau­kia­me klau­ si­mo, ar ga­li­me tei­sin­gai už­pil­ dy­ti rei­kia­mus do­ku­men­tus šiam mo­kes­čiui su­si­grą­žin­ti“, – kal­bė­

jo G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. Bend­ro­vės „Trans­pass“, tar­pi­nin­kau­jan­čios PVM su­si­grą­ži­ni­mo pro­ce­dū­ro­se, at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vė Si­gi­ ta Juo­dė ma­no, jog ga­li­ma įvar­dy­ ti ne vie­ną prie­žas­tį, ko­dėl įmo­ nės vis dar pa­sy­viai nau­do­ja­si šia leng­va­ta. Tai ga­li lem­ti ir in­for­ ma­ci­jos sty­gius, ir men­ka mo­ty­ va­ci­ja. „Pa­vyz­džiui, kro­vi­nius po ES ša­lis ga­be­nan­tys ve­žė­jai ne tik ži­ no apie ga­li­my­bę su­si­grą­žin­ti PVM už de­ga­lus, bet ir pui­kiai ja nau­do­ ja­si, nes tai su­da­ro fak­tiš­kai penk­ ta­da­lį už­sie­ny­je pa­ti­ria­mų iš­lai­dų. O įmo­nėms, ku­rios at­sto­vau­ja ki­ toms vers­lo sri­tims, sve­tur pa­ti­ ria­mos iš­lai­dos daž­nai nė­ra to­kios ženk­lios, kad bū­tų ver­tos pa­pil­ do­mų pa­stan­gų“, – tei­gė pa­šne­ ko­vė. S.Juo­dė ne­nei­gė, jog dau­ge­lį at­ bai­do keb­lios biu­rok­ra­ti­nės pro­ce­ dū­ros, nes rei­kia iš­ma­ny­ti ne vien PVM grą­ži­ni­mą reg­la­men­tuo­jan­čią ES di­rek­ty­vą, bet ir at­ski­rų vals­ty­ bių PVM įsta­ty­mus. Štai Len­ki­jo­je už ap­gy­ven­di­ni­ mo pa­slau­gas ši mo­kes­ti­nė leng­ va­ta net ne­tei­kia­ma. Prieš de­šim­tį me­tų Lie­tu­vo­je veik­lą pra­dė­ju­sios įmo­nės at­sto­vė vis dėl­to pa­ste­bi, jog sie­kian­čių­ jų su­tau­py­ti grą­ži­na­mo mo­kes­čio są­skai­ta kas­met dau­gė­ja. Ypač tai ta­po ak­tua­lu kri­zės me­tu. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, jog Lie­tu­vos ju­ ri­di­niai as­me­nys yra itin iš­pru­sę ir ne­tgi la­biau nei ki­to­se ES ša­ly­ se. Nes tai vers­lui lei­džia su­tau­py­ ti iš­ties ne­ma­žas lė­šas“, – tvir­ti­no S.Juo­dė.

„„Ban­dy­mas: uos­ta­mies­čio vieš­bu­čio ves­ti­biu­ly­je ka­ban­tis skel­bi­mas

apie ga­li­my­bę su­si­grą­žin­ti 21 pro­c. PVM mo­kes­tį ak­ty­ves­nio sve­čių su­ si­do­mė­ji­mo kol kas dar ne­su­lau­kė. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


10

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

pasaulis Apieš­ko­jo ­ na­mus

Bul­ga­rai ­ žu­do­si

Pra­dė­jo ­ de­ry­bas

Pran­cū­zų po­li­ci­ja at­li­ko kra­ tą Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do va­do­vės Chris­ti­ne La­gar­de na­ muo­se Pa­ry­žiu­je. Ty­ri­mas su­ si­jęs su Ch.La­gar­de 2007 m. priim­tu spren­di­mu nu­ro­dy­ti tei­sė­jų ko­mi­si­jai bū­ti ne­šlo­vę už­si­trau­ku­sio mag­na­to Ber­ nard’o Ta­pie ir ban­ko „Cre­dit Lyon­nais“ gin­čo ar­bit­ru.

Bul­ga­ri­jo­je, kur di­dė­ja ne­vil­tis dėl au­gan­čio skur­do, su­si­de­ gi­no dar du žmo­nės. Pas­ta­ rą­jį mė­ne­sį ša­ly­je, ki­lus pro­ tes­tų prieš di­de­les elekt­ros kai­nas, ma­žas pa­ja­mas ir ko­ rup­ci­ją ban­gai, pa­si­de­gė dar pen­ki ki­ti žmo­nės. Ke­tu­ri iš jų – trys vy­rai ir mo­te­ris – nuo pa­tir­tų nu­de­gi­mų mi­rė.

Ita­li­jos pre­zi­den­tas Gior­gio Na­po­li­ta­no tre­čia­die­nį pra­ dė­jo dvi die­nas truk­sian­čias kon­sul­ta­ci­jas su po­li­ti­niais ly­ de­riais, per ku­rias nu­spręs, kam pa­ves­ti for­muo­ti nau­ją vy­riau­sy­bę. Po­li­ti­kos ste­bė­to­ jai sa­ko, kad for­muo­ti vy­riau­ sy­bę G.Na­po­li­ta­no tik­riau­siai įga­lios Pie­rą Lui­gi Ber­sa­ni.

Į Ru­si­jos glė­bį? Ei­ki­te su sa­vo pa­gal­ba ša­lin! To­ kia Kip­ro ži­nia Va­ka­rų kre­di­to­ riams. Gal pa­dės Ry­tų kre­di­to­rė?

Ap­mo­kes­tin­ti in­dė­lių, ko pra­ šė ES, Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­ das ir Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas, Kip­ras ne­su­ti­ko. To­dėl Ni­ko­si­jo­je, nors dar tik pa­va­sa­ris, karš­ta kaip vi­dur­va­ sa­rį. Rei­kia sku­biai ras­ti spren­ di­mą. Dau­ge­lis ma­žy­tės sa­los par­la­ men­ta­rų, bal­suo­da­mi dėl kre­di­ to­rių rei­ka­la­vi­mo, bu­vo įsiu­tę. „At­sa­ky­mas ga­li bū­ti vie­nas – „ne“ šan­ta­žui, – pik­ti­no­si par­la­ men­ta­rams so­cia­lis­ti­nės „Edek“ par­ti­jos na­rys Ja­na­kis Omi­rus. – Šis spren­di­mas yra ne kas ki­ ta, o tik rei­das prieš ban­kų fon­ dus. Mū­sų rei­ka­la­vi­mas tu­ri bū­ti toks – dėl san­do­rio rei­kia iš nau­ jo de­rė­tis. Jei­gu mes pri­tar­si­me šiam mo­kes­čiui (skai­čiuo­ja­mam nuo lė­šų ban­ko są­skai­to­se), joks už­sie­nio in­ves­tuo­to­jas ne­be­no­ rės lai­ky­ti sa­vo pi­ni­gų čia.“ Prieš su­tar­tį bal­sa­vo 36 de­pu­ ta­tai, o 19 su­si­lai­kė. Kip­ro vy­riau­sy­bės na­riai su­ sku­bo su­si­siek­ti su anks­čiau pa­ gal­bą sa­lai su­tei­ku­sia Ru­si­ja. Kip­ ro fi­nan­sų mi­nist­ras Mi­cha­lis Sar­ris nu­sku­bė­jo su­si­tik­ti su Ru­ si­jos fi­nan­sų mi­nist­ru An­to­nu Si­ lua­no­vu. Jis pa­pra­šė, kad Mask­va su­švel­ nin­tų 2011 m. Ni­ko­si­jai su­teik­tos 2,5 mlrd. eu­rų (8,6 mlrd. li­tų) pa­

sko­los są­ly­gas ir ati­dė­tų grą­ži­ni­ mo ter­mi­ną. Anks­čiau Mask­va į kal­bas dėl ter­mi­nų ne­si­lei­do. Ta­čiau sa­vai­tės pra­džio­je Ru­ si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ ti­nas pa­žė­rė do­zę kri­ti­kos Tarp­ tau­ti­niam va­liu­tos fon­dui, ES ir Eu­ro­pos cent­ri­niam ban­kui. Reak­ci­ja per­ne­lyg ne­ste­bi­na.

At­sa­ky­mas ga­li bū­ ti vie­nas – „ne“ šan­ ta­žui. Ru­si­jos pi­lie­čių, tarp jų – dau­ ge­lio vers­lo mag­na­tų, sie­kian­čių iš­veng­ti ap­mo­kes­ti­ni­mo sa­vo ša­ ly­je, Kip­re lai­ko­mi pi­ni­gai su­da­ro nuo treč­da­lio iki pu­sės vi­sų in­dė­ lių tos ša­lies ban­kuo­se. Ma­no­ma, kad braš­kan­čiuo­se Kip­ro ban­kuo­ se pri­va­tūs Ru­si­jos in­dė­li­nin­kai ir bend­ro­vės lai­ko net 31 mlrd. JAV do­le­rių (82,7 mlrd. li­tų). Šiuo at­ve­ju Ru­si­jai bū­tų nau­ din­ga su­teik­ti pa­sko­lą Kip­rui. Klau­si­mas, ko­kio­mis są­ly­go­mis? Kip­ro ži­niask­lai­da iš­kė­lė ver­si­ ją, jog Mask­va ga­li pa­siū­ly­ti, kad Ru­si­jos du­jų eks­por­to mo­no­po­ li­nin­kė „Gazp­rom“ per­ves­tų lė­šų į Kip­ro ban­ko są­skai­tas mai­nais į da­lį pel­no iš šios sa­los prie­kran­tė­je esan­čių ener­ge­ti­kos iš­tek­lių tel­ki­ nių eksp­loa­ta­vi­mo. Ta­čiau „Gazp­ rom“ šių gan­dų ne­ko­men­ta­vo. BBC, BNS inf.

„„Ne­mėgs­ta: net 53 pro­c. Iz­rae­lio gy­ven­to­jų B.Oba­mą ver­ti­na ne­pa­lan­kiai. 

B.Oba­ma Iz­rae­ly­je skalbs mun­du­rą?

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos vie­šų­jų ry­šių ko­man­da prieš vi­ zi­tą į Iz­rae­lį tu­rė­jo kaip rei­kiant pa­plu­šė­ti. Dau­giau nei pu­sė žy­ dų vals­ty­bės gy­ven­to­jų lai­ko JAV va­do­vą ne­drau­giš­ku Iz­rae­liui. Svar­biau­si klau­si­mai

Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ ta­nya­hu vi­sai ne­se­niai lai­mė­jo rin­ ki­mus sa­vo ša­ly­je. Rin­ki­mus lai­mė­jo ir B.Oba­ma. Ar dvie­jų ša­lių san­ty­ kiai reikš­min­gai kei­sis? Var­gu. Vie­nas mėgs­ta ka­rin­gus žo­džius, ki­tas – švel­nes­nį to­ną. O Iz­rae­lio gy­ven­to­jams da­bar la­biau no­ri­si gir­dė­ti griež­tus žo­džius. Tad ne­ nuos­ta­bu, kad B.Oba­mai Iz­rae­ly­je vei­kiau teks klau­sy­ti prie­kaiš­tų nei pa­gy­rų. Tie­sa, pa­kal­bė­ti B.Oba­ma ir B.Ne­ta­nya­hu vi­suo­met tu­ri apie ką. Ira­nas, Si­ri­ja, Pa­les­ti­na... Vi­zi­tas į Iz­rae­lį – pir­mo­ji B.Oba­ mos ke­lio­nė į už­sie­nį po to, kai jis bu­vo per­rink­tas JAV pre­zi­den­tu. Taip B.Oba­ma tar­si pa­ro­dė, kad žy­dų vals­ty­bė iš JAV ar­ti­miau­sių drau­gų bū­rio ne­bu­vo iš­brauk­ta. Vis dėl­to B.Oba­ma ke­liaus ir į Pa­les­ti­ną, o pa­skui į kai­my­nę Jor­ da­ni­ją, kur su­si­tiks su šios ša­lies ka­ra­liu­mi Ab­dul­lah II. „Tai­kos“ de­ry­bos

„„Pa­gal­ba: Kip­ras Eu­ro­pai iš­rė­žė „ne“, o ką nu­spręs Ru­si­ja? 

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

B.Oba­ma ir B.Ne­ta­nya­hu bu­vo su­ si­ti­kę ne vie­ną sy­kį, ta­čiau ras­ ti bend­ros kal­bos daž­nai ne­pa­vyk­ da­vo. Va­šing­to­nas ban­do įti­kin­ti Tel Avi­vą, kad šis liau­tų­si sta­tęs nau­ ja­ku­rių gy­ven­vie­tes Pa­les­ti­nai pri­ klau­san­čia­me Va­ka­rų Kran­te, o žy­dai pik­ti­na­si, jog ame­ri­kie­čiai nuo­lat spy­rio­ja­si griež­čiau spaus­ ti Ira­ną dėl šios ša­lies vyk­do­mos bran­duo­li­nės pro­gra­mos.

Ma­tyt, dėl šių nuo­mo­nių skir­ tu­mų B.Oba­ma pa­skel­bė ne­ke­ti­ nąs siū­ly­ti Šven­to­jo­je že­mė­je jo­kių ini­cia­ty­vų. Esą jis no­ri tik iš­klau­ sy­ti abi pu­ses.

At­ro­do, vi­zi­tas skir­ tas pro­ble­moms su­ val­dy­ti, o ne spręs­ti. Bet kai ku­rie eks­per­tai su­sku­bo klaus­ti, kam tuo­met B.Oba­ma ap­ skri­tai ke­liau­ja į Iz­rae­lį – ap­si­lan­ ky­ti mu­zie­juo­se? „At­ro­do, vi­zi­tas skir­tas pro­ble­ moms su­val­dy­ti, o ne joms spręs­ti, – ko­men­ta­vo Hai­mas Mal­ka, Stra­ te­gi­nių ir tarp­tau­ti­nių stu­di­jų cent­ ro eks­per­tas. – Pre­zi­den­tas sie­kia įti­kin­ti Iz­rae­lį ir Pa­les­ti­ną, kad jų in­te­re­sai at­sto­vau­ja­mi, ir ne­leis­ti vie­na­ša­liš­kų veiks­mų, ku­rie ga­lė­tų si­tua­ci­ją su­komp­li­kuo­ti.“ Pa­les­ti­nie­čiai tvir­ti­na, kad į kal­ bas su žy­dais lei­sis tik tuo at­ve­ju, jei­gu Iz­rae­lis su­stab­dys nau­sė­di­jų veik­lą ir kaip de­ry­bų pa­grin­dą pri­ pa­žins 1967 m. sie­nas. Iz­rae­lis at­rė­žė, kad prie de­ry­bų sta­lo grįš tik ta­da, jei­gu ne­bus jo­ kių išanks­ti­nių są­ly­gų. Ma­ža to, Iz­rae­lį įsiu­ti­no pa­les­ ti­nie­čių ban­dy­mas gau­ti vals­ty­bei aukš­tes­nį sta­tu­są Jung­ti­nė­se Tau­ to­se. Ki­tas klau­si­mas – Ira­no. Ka­ rin­ga re­to­ri­ka gar­sė­jan­tis B.Ne­ta­

nya­hu ne sy­kį spau­dė Bal­tuo­sius rū­mus pri­tar­ti, kad bū­tų nu­sta­ty­ta va­di­na­mo­ji rau­do­no­ji li­ni­ja, ku­rios Ira­nas ne­ga­lė­tų per­ženg­ti, ta­čiau B.Oba­ma at­si­kirs­da­vo, kad neiš­ nau­do­jęs vi­sų dip­lo­ma­ti­nių sver­ tų jė­gos ne­nau­dos. Iz­rae­ly­je ne­mėgs­ta­mas?

Kaip B.Oba­mai sek­sis įti­kin­ti Iz­ rae­lio vi­suo­me­nę – sun­ku pa­sa­ky­ ti. Net 53 pro­c. Iz­rae­lio gy­ven­to­jų juo ne­pa­si­ti­ki. Pa­les­ti­no­je B.Oba­ma taip pat var­gu ar yra lau­kia­mas sve­čias. Va­ di­na­mo­sios tai­kos de­ry­bos, ku­rias pa­lai­ko Va­šing­to­nas, įstri­go ir nie­ ko nau­jo per pa­sta­ruo­sius me­tus šiuo klau­si­mu neį­vy­ko. Mar­wa­nas Muas­he­ras, bu­vęs pir­ma­sis Jor­da­ni­jos am­ba­sa­do­rius Iz­rae­ly­je, už­si­mi­nęs apie tai­kos de­ ry­bas pa­ly­gi­no jas su pi­cos ga­ba­lė­ liu, dėl ku­rio pe­ša­si du vy­rai. „Tie du pe­ša­si dėl to ga­ba­lė­lio, o vie­nas tuo me­tu tą ga­ba­lė­lį val­go“, – iro­ni­za­vo dip­lo­ma­tas, tu­rė­da­ mas gal­vo­je Iz­rae­lio pla­nus plės­ti nau­ja­ku­rių sta­ty­bų apim­tį. O Pa­ les­ti­nos įsta­ty­mų lei­dė­jas Mus­ta­ fa Barg­hou­ti sa­kė, kad ne­tu­ri lai­ko lauk­ti dėl nau­sė­di­jų klau­si­mo. „Jau da­bar si­tua­ci­ja kri­tiš­ka. Mes ne­tu­ri­me lai­ko lauk­ti. Ar­ba nau­ sė­di­jų sta­ty­bos su­stab­do­mos, ar­ ba jūs ga­li­te pa­bu­čiuo­ti dvie­jų ša­ lių spren­di­mą at­si­svei­kin­da­mi“, – pik­ti­no­si po­li­ti­kas. AFP, BBC, „Voi­ce of Ame­ri­ca“, BNS inf.


11

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

sportas Sporto telegrafas Pergalė. Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai pergale pradėjo Lietuvos rankinio lygos čempionato antrąjį etapą. Vakar uostamiesčio ekipa pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse 35:14 įveikė Varėnos „Ūlos“ komandą. Atsakomoji kova Dzūkijoje – kovo 23 d. Jei reikės trečiųjų rungtynių, jos vyks kovo 27 d. Klaipėdoje. Futbolas. Prasidėjo 12-asis Aleksandro Fokino taurės futbolo turnyras, kuriame varžysis šešios miesto komandos. A grupėje kovos „Vakarų Baltija“, „Baltai“ ir „Klaipėdos futbolo mokykla“ (KFM), B – „Sarema“, „Klarksonas-Plikiai“ ir „Sendvaris“. Vakar jėgas išmėgino KFM ir „Vakarų Baltija“. Šiandien 20 val. Futbolo mokyklos aikštėje (Paryžiaus Komunos g. 16) žais „KlarksonoPlikių“ ir „Saremos“ vienuolikės.

Sugrįžtuvės. Paulius Motiejūnas po beveik pusantrų metų pertraukos grįžo į Lietuvos krepšinio lygos čempionų klubą. Vakar naujasis Kauno „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius buvo oficialiai pristatytas. P.Motiejūnas pirmą kartą prie „Žalgirio“ vairo stojo 2008 metų rudenį, kai klubą ėmė purtyti didžiausia finansinė krizė komandos istorijoje. Prieš tai jis dirbo klubo komunikacijos direktoriumi. 2011-ųjų lapkritį kaunietis atsisveikino su Kauno ekipa ir karjerą tęsė Lietuvos krepšinio federacijoje. Kaita. Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje – trenerių kaita. Pernai vyriausiuoju treneriu tapusį Darių Maskoliūną pakeitė 55-erių vokietis Dirkas Bauermannas, kuris Lietuvos vicečempionams ėmėsi vadovauti jau vakar.

„„Pranašumas: dalį skolos iš klubo gavę Klaipėdos krepšininkai (mėlyna apranga) vos ne vos pranoko kuror-

„Žuvėdros“ neįgalieji – „Neptūnas“ įveikė kaimynus biliardo čempionai to penketuką.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai Lietuvos krepšinio lygos čempionate pasiekė tryliktąją pergalę paeiliui.

Vakar klaipėdiečiai 88:86 įveikė Palangos „Palangos Triobet“ penketuką. Uostamiesčio ekipos sėkme nebuvo abejojančių, nes Kazio Maksvyčio auklėtiniai žaidė su absoliučiais autsaideriais, iki tol pra-

laimėjusiais visas 18 rungtynių. Ir pirmojo rato susitikimą Palangoje mūsų krepšininkai laimėjo įtikinamu skirtumu 111:81. Iki reguliaraus čempionato pabaigos „Neptūnui“ liko sužaisti penkerias varžybas.

Klaipėdos jauniai – geriausi Česlovas Kavarza Uostamiesčio laisvųjų imtynių atletai neturi sau lygių Lietuvoje. Tai daugelį metų patvirtina suaugusieji, o neseniai tai patvirtino Klaipėdos jauniai, laimėję daugiausia medalių savo amžiaus šalies pirmenybėse.

Keturi Vytauto Baltuonio, Olego Voitechovskio ir Andrejaus Iljino auklėtiniai iškovojo čempionų vardus, tiek pat sportininkų pasidabino sidabro medaliais. Dar daugiau uostamiesčio imtynininkų – penki – tapo prizininkais, užėmę trečiąsias vietas. Svorio iki 54 kg grupės finalas buvo klaipėdietiškas. Dėl čempio-

no karūnos susirėmė Rolandas Bušeckas ir Emilis Rekašius. Pajėgesnis buvo pastarasis sportininkas. Lemiamas kovas taip pat laimėjo Dmitrijus Orlovas (iki 58 kg), Andrius Mažeika (iki 69 kg) ir Denisas Nedaboras (iki 100 kg). Pergalingam žingsniui žengti, kaip ir R.Bušeckas, pritrūko jėgų Romanas Chomikas (iki 42 kg). Jis finale nusileido Svajūnui Šakiui iš Pagėgių. Čempiono karūna išsprūdo iš Andrejaus Maksimovo (iki 46 kg) rankų. Jaunasis klaipėdietis lemiamose varžybose pralaimėjo Mantui Markevičiui iš Vilkaviškio. Įveikti Vilių Povilaitį iš Kelmės ir iškovoti aukso nesugebėjo an-

trąją vietą užėmęs Lukas Urbonas (iki 50 kg). Bronzos medalius iškovojo Mantas Matijauskas (iki 46 kg), Erikas Stankejevas (iki 58 kg), Kirilas Drobotas (iki 58 kg), Simas Petrutis (iki 76 kg) ir Klaipėdai merginų pirmenybėse atstovavusi vienintelė dailiosios lyties atstovė Kornelija Zaicevaitė (iki 60 kg). „Klaipėdiečiai pasirodė geriau nei tikėtasi, – pasidžiaugė treneris A.Iljinas. – Pagal medalius uostamiesčio ekipa akivaizdžiai pranoko kitas komandas. Į Lietuvos jaunių rinktinę pakviesti trys sportininkai – A.Mažeika, D.Orlovas ir D.Nedaboras. Jie turės progų ginti šalies garbę Europos ir pasaulio pirmenybėse, vyksiančiose Juodkalnijoje ir Serbijoje.“

„„Stipriausi: prizininkais tapę jaunieji klaipėdiečiai ir jų treneriai A.Iljinas, O.Voitechovskis (stovi kairėje) bei

A.Baltuonis (dešinėje).

„„Geriausieji: M.Žvilauskas ir M.Baumgartė iš dviratininkų miesto grį-

žo su medaliais ir prizais.

Česlovas Kavarza Šiauliuose surengtame Lietuvos neįgaliųjų biliardo (pool-8) čempionate aukso medalius vyrų ir moterų grupėse iškovojo Klaipėdos „Žuvėdros“ sporto klubo „Žuvėdra“ atstovai Malda Baumgartė ir Modestas Žvilauskas.

Moterų grupėje varžėsi septynios dalyvės. M.Baumgartė savo pogrupyje nesulaukė rimtesnio pasipriešinimo, visas tris varžoves įveikė rezultatu 2:0. Pusfinalyje klaipėdietė tokiu pat rezultatu nugalėjo ir Stasę Ardauskienę iš Alytaus „Alytupio“. Finale užvirė atkakli kova su Andžela Gagaityte iš Kauno „Santakos“. Pirmąsias dvi partijas laimėjusi uostamiesčio atstovė įsigudrino pralaimėti kitas dvi, po kurių rezultatas tapo lygus – 2:2. Lemiamoje partijoje M.Baumgartė vėl buvo pranašesnė ir iškovojo sunkią, tačiau pelnytą pergalę 3:2. Trečią vietą užėmė kita „Santakos“ klubo atstovė – Irena Perminienė, 3:0 nugalėjusi S.Ardauskienę.

Vyrų varžybose M.Žvilauskas keturis varžovus įveikė po 2:0. Ir tik su Rimu Kemfertu iš Marijampolės „Šešupės“ komandos teko žaisti tris partijas – 2:1. Ketvirtfinalyje klaipėdietis nesunkiai 2:0 nugalėjo Vilniaus „Draugystės“ klubo atstovą Gediminą Čenį. Kovoje dėl patekimo į finalą M.Žvilausko laukė praėjusių metų čempionas Stasys Pilipavičius iš Šiaulių „Entuziasto“. Nors pradžia „Žuvėdros“ žaidėjui buvo nesėkminga – pralaimėjo pirmąją partiją, tačiau vėliau klaipėdietis vis dėlto šventė pergalę 3:2. Po šios sėkmės niekas neabejojo, kad auksą iškovos M.Žvilauskas. Klaipėdietis pateisino viltis –Dainių Sugintą iš Kauno „Santakos“ įveikė be vargo – 3:0. Trečias buvo S.Pilipavičius, varžybose dėl bronzos medalio 3:2 palaužęs komandos draugą Vytautą Kievišą. Kitam „Žuvėdros“ atstovui Virginijui Gabriūnui čempionatas susiklostė ne taip sėkmingai. Jis, neįveikęs grupės barjero, nepateko į tolesnį etapą.


12

ketvirtADIENIS, kovo 21, 2013

turtas

Auksiniai „Omnitel“ meg Principingi telekomunikacijų bendrovių klientai, tvirtinantys, kad nesiruošia taikstytis su bendrovių nesąžiningumu, priversti kaip reikiant paprakaituoti bandydami įrodyti savo tiesą. Deja, net ir teismams kartais pakanka įmonių patvirtinimo, kad sąskaitos – visiškai pagrįstos. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt

Grįžus laukė staigmena

Skola – ne žaizda, neužgis, kaip byloja liaudies išmintis. Su tokia situacija susidūręs vilnietis Nerijus Urbonas jau septinti metai neatsikrato kadaise bendrovės „Omnitel“ jam už mobiliojo interneto paslaugas pripaišytų skolų šleifo. Vyriškio nelaimės prasidėjo dar 2006 m., kai jis prieš vykdamas į komandiruotę Vengrijoje iš telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“, kurios paslaugomis naudojosi, užsisakė mobiliojo interneto paslaugą „Omni connect“. „Prieš važiuodamas į Vengriją užsisakiau tarptinklinio ryšio paslaugą. Pagal tuo metu galiojusią tvarką taip pat palikau 500 litų užstatą“, – dėstė N.Urbonas. Sugrįžęs iš kelionės vyriškis nuėjo į „Omnitel“ saloną atsiimti užstato, tačiau ne tik neatgavo pinigų, bet dargi buvo apšauktas skolininku. „Mane priėmęs konsultantas pranešė, kad mobiliojo interneto paslaugos tiekimas man užblokuotas, o aš esą skolingas „Omnitel“ daugiau kaip tūkstantį litų“, – prisiminė pašnekovas.

Komentaras

Mo­ni­ka Bu­kels­ky­tė

Aso­ci­juo­ta tei­si­n in­kė, NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners

S

traips­ny­je ap­ra­šo­mas gin­čas pri­skir­t i­nas prie gin­čų tarp elekt­ro­n i­n ių ry­šių pa­slau­g ų tei­kė­jo ir ga­lu­t i­n io pa­slau­g ų ga­vė­jo. At­siž­vel­giant į tai, jog elekt­ro­ni­ nių ry­šių pa­slau­gų var­to­ji­mas yra itin pla­čiai pa­pli­tęs, na­tū­ra­lu, kad pra­kti­ko­ je ky­la ne­ma­žai vie­no­kio ar ki­to­kio po­ bū­džio gin­čų (dėl pa­slau­gų ko­ky­bės,

Nepasitiki savo įranga

Iš pradžių kliento ir paslaugą teikiančios bendrovės atstovo dialogas vyko konstruktyviai: konsultantas atspausdino detalią išklotinę, N.Urbonas kompiuteryje palygino išklotinėje esančius duomenis su „Omnitel“ kartu su „Omni connect“ įranga jam pateiktos programos „Globe Trotter Mobility Manager“ prisijungimų žurnale esančiais duomenimis.

Įstatymai nustato, kad vartotojas moka už tą prekę ar paslaugą, kurią gauna.

„„Kryžkeliai: nepavykus taikiai išspręsti ginčo, N.Urbonas (nuotr.) pasiryžo minti valstybės institucijų ir teismų

instancijų teismai priėmė vilniečiui nepalankų sprendimą. 

„Jau iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, kad duomenys nesutampa. Iš karto akį patraukė išklotinėje esantis įrašas, esą 2006 m. spalio 17 d. 21.57 val. persiųsta 42,77 MB duomenų, kurie įkainoti 838,62 lito. Šio tariamo prisijungimo nebuvo programos „Globe Trotter Mobility Manager“ prisijungimų žurnale. Komandiruotėje dalyvavau tarptautinėje konferencijoje, kuri vyko 2006 m. spa-

lio 16 ir 17 d. nuo 9 iki 17 val. Spalio 17 d. po konferencijos dar pasivaikščiojau po Budapeštą, pavakarieniavau viešbutyje ir nuėjau miegoti. Tą vakarą net nebuvau įsijungęs kompiuterio, ką ir kalbėti apie internetą“, – dėstė pašnekovas. N.Urbono argumentų įmonės vadybininkas nelaikė įtikinamais, nes neva programos „Globe Trot-

są­skai­tų dy­džio ir t. t.) tarp šių su­bjek­ tų. Vis dėl­to di­džio­ji da­lis jų ne­pa­sie­kia teis­mų. Taip yra dėl dvie­jų prie­žas­čių. Pir­ma, var­to­to­jas tu­ri rea­lią ga­li­my­bę iš­spręs­ti gin­čą ne­teis­mi­niu bū­du. Tai ga­li bū­ti da­ro­ma ieš­kant komp­ro­mi­so su pa­slau­gų tei­kė­ju ir su juo su­si­ta­riant tai­kiai. Ar­ba krei­pian­tis į Ry­šių re­gu­lia­ vi­mo tar­ny­bą, kad ši išanks­ti­ne, ne teis­ mo tvar­ka, iš­spręs­tų jo gin­čą su elekt­ ro­ni­nių ry­šių pa­slau­gų tei­kė­ju. Ant­ra, by­li­nė­ji­mo­si teis­me iš­lai­dos daž­nai ne­ pro­por­cin­gos gin­čo su­mai. Ma­ži­nant iš­lai­das ir nein­ves­tuo­jant į pro­fe­sio­ na­lią tei­si­nę pa­gal­bą ne­re­tai nu­ken­čia ieš­ki­nio ko­ky­bė, o tai le­mia ma­žes­nes ga­li­my­bes lai­mė­ti pro­ce­są. Vie­nas šios pro­ble­mos spren­di­mo bū­ dų ga­lė­tų bū­ti JAV pla­čiai pa­pli­tę gru­ pės ieš­k i­n iai, ku­r ie leis­t ų su­tau­py­t i tei­si­nių iš­lai­dų. As­me­nis, tei­k ian­čius

gru­pės ieš­k i­n į, tu­rė­t ų sie­t i rei­ka­la­v i­ mai, ky­lan­tys iš ta­pa­čių fak­ti­nių ap­lin­ ky­bių ir tu­rin­tys tą pa­tį tei­si­nį pa­grin­ dą. Šiuo me­tu dėl tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo trū­ku­mų Lie­tu­vo­je ši prie­mo­nė nė­ra pla­čiai nau­do­ja­ma, nes to­k ius ieš­k i­ nius ga­l i teik­t i tik tam tik­ri su­bjek­tai vie­ša­jam in­te­re­sui gin­t i. Ta­čiau kaip al­ter­na­ty­va gru­pės ieš­k i­n iui ga­l i bū­ ti pro­ce­si­n is bend­r i­n in­ka­v i­mas, kai vie­na­me ieš­k i­ny­je pa­reiš­k ia­m i tos pa­čios rū­šies rei­ka­la­vi­mai, pa­grįs­ti ta pa­čia tei­si­ne ir fak­ti­ne me­džia­ga. To­ kią al­ter­na­ty­vą iliust­ruo­jan­tis pa­vyz­ dys ga­lė­tų bū­ti „NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“ pro­ce­si­n io bend­r i­n in­ka­v i­ mo pa­grin­du ren­gia­mas ieš­ki­nys dėl in­ves­tuo­to­jų į sau­lės elekt­r i­nes, nu­ ken­tė­ju­sių dėl At­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­ lių ener­ge­t i­kos įsta­t y­mo pa­kei­t i­mų, at­sto­va­vi­mo.

ter Mobility Manager“ prisijungimų žurnale esantys duomenys galėjo būti koreguojami. „Tačiau tai tik jokiais įrodymais nepagrįsta „Omnitel“ prielaida. Be to, jeigu jie tvirtina, kad jų įdiegta programa neatspindi realių duomenų, kaip galiu išvis pasitikėti jų pateiktomis sąskaitomis. Juolab kad man net nežinoma, kokia įranga ir kaip atliekami skaičiavimai“, – dėstė pašnekovas. Įtarimų sukėlė vengrai

Abejonių N.Urbonui sukėlė ir įmonės pateikti „įrodymai“ dėl neva persiųstų duomenų kiekio. Informacija apie suteiktą paslaugą iš Vengrijos operatoriaus buvo atsiųsta elektroniniu paštu, o esama medžiaga nebuvo patvirtinta elektroniniu parašu, vadinasi, ji galėjo būti lengvai padirbta. „Jei jau aš, jų teigimu, galėjau pakoreguoti pačios „Omnitel“ pateiktoje programoje esančius duomenis, tai patys „Omnitel“ atstovai tuo labiau galėjo pakoreguoti elektroniniu paštu siunčiamuose laiškuose ir pridedamuose failuose esančius duomenis. O iš jų esu gavęs atsakymų, kad Vengrijos operatorius duomenis siuntė būtent elektroniniu

paštu. Civiliniai įstatymai nustato, kad vartotojas moka už tą prekę, kurią gauna, už tą paslaugos kiekį, kurį sunaudoja. Niekas neturi mokėti už tą paslaugą, kurios negauna. Už tinkamą savo parduodamos paslaugos išmatavimą ir saugumą atsako tiekėjas. Tačiau ar taip buvo daroma, man niekas neįrodė“, – dėstė dienraščio pašnekovas. Teismas nebuvo palankus

Nepavykus taikiai išspręsti ginčo, N.Urbonas, manydamas, kad mokesčiai jam buvo skaičiuojami nepagrįstai, pasiryžo minti valstybės institucijų ir teismų slenksčius. Tačiau vienas po kito visų instancijų teismai, manydami, kad „Omnitel“ pateiktos išklotinės yra skolos pagrįstumo įrodymas, priėmė N.Urbonui nepalankų sprendimą. „Aš iš dalies suprantu teismus. Nes priėmus palankų man sprendimą, tai galėjo tapti precedentu tūkstančiams panašių atvejų ir netgi grėsme telekomunikacijų paslaugų veiklai. Tačiau ar tai mano problema? Faktas, kad mobiliojo ryšio paslaugų apskaita man kaip klientui neaiški. Įranga, kuria atliekama apskaita, nėra metrologiškai patikrinta, o tai reiškia, kad aš ja pa-


13

ketvirtADIENIS, kovo 21, 2013

turtas

11,8

Rei­kia 1,1 ­ mlrd. li­tų Ši­lu­mi­nin­kai sa­ko, kad tik ES pa­ ra­ma ga­li pa­dė­ti at­nau­jin­ti ša­lies ši­lu­mos ūkį ir at­pi­gin­ti ši­lu­mą. Pa­sak Ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ jos va­do­vo Vy­tau­to Sta­siū­no, iš vi­so ši­lu­mos ūkio per­tvar­kai rei­ kia 1,1 mlrd. li­tų, iš jų – 600 mln. li­tų ga­lė­tų bū­ti ES pa­ra­ma. Šie­ met pla­nuo­ja­ma skir­ti tik 80 mln. li­tų ES pa­ra­mos.

tūkst. li­to

už­sie­nio kre­di­to­riams sko­lin­gas kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas.

gabaitai

7

metus

tęsiasi vilniečio ir „Omnitel“ ginčas.

ų slenksčius, tačiau vienas po kito visų Margaritos Vorobjovaitės, „Shutterstock“ nuotr.

sitikėti negaliu“, – dėstė savo po­ zicija telekomunikacijų bendrovės klientas. Perdavė skolų išieškotojams

Po 2006–2008 m. vykusio byli­ nėjimosi bemaž penkerius metus N.Urbono „skola“ telekomunika­ cijų bendrovei kažkodėl buvo nu­ stojusi rūpėti. Tačiau šiemet į bu­ vusį įmonės klientą kreipėsi skolų išieškojimo bendrovė „Gelvora“. Tiesa, N.Urbonas tvirtino kol kas negalintis suprasti, ko ši įmonė iš jo nori ir kam tiksliai atstovauja. „Kol kas man dar visiškai ne­ aišku, kas tai per bendrovė, kam ji tiksliai atstovauja, ko iš manęs nori. Nes kad ir kiek prašyčiau, jie man nepateikia jų reikalavimus patvirtinančių dokumentų, o vien žodžiais šiais laikais tikėti negali­ ma“, – pabrėžė pašnekovas. Gali tik atidėti mokėjimą

Bendrovės „Omnitel“ ryšiams su visuomene atstovė Daiva Selickai­ tė, savaitraščiui komentuodama įmonės politiką skolininkų atžvil­ giu, apgailestavo negalinti pateikti konkrečių skaičių. Taip pat be at­ sakymo liko žurnalistų klausimas, ar per pastaruosius kelerius metus

yra buvę atvejų, kai bendrovė per klaidą buvo priskaičiavusi klien­ tui didesnius mokesčius, nei turė­ jo priskaičiuoti iš tikrųjų. „Informacija apie skolas yra įmonės vidinė informacija, todėl negalėsiu pateikti jokių skaičių ar apibendrintų tendencijų. Noriu tik pabrėžti, kad „Omnitel“ sten­ giasi ieškoti kompromisų su vė­ luojančiais atsiskaityti klientais. Mes sudarome galimybę klientams skolą sumokėti dalimis, pagal su­ derintą grafiką. Be to, prieš kele­ tą metų įvedėme papildomus pri­ minimus apie artėjantį mokėjimo už paslaugas terminą, nukėlėme paslaugų teikimo apribojimo lai­ ką. Mes tikimės, kad klientai mū­ sų pasitikėjimu nepiktnaudžiaus ir taip pat stengsis laiku sumokėti už paslaugas, kuriomis pasinaudojo. Nepavykus rasti sutarimo, klien­ tui nemokant, skolų už paslaugas administravimą mes perduodame išieškojimo agentūroms, su kurio­ mis bendradarbiaujame (Skolų val­ dymo centrui , „Sergel“ arba „Gel­ vorai“)“, – teigė D.Selickaitė.

„„Sank­ci­jos: ne­no­rin­tys rū­šiuo­ti at­lie­kų ar­ba la­bai bran­giai mo­kės už šiukš­lių iš­ve­ži­mą, ar­ba jiems bus ski­

ria­mos bau­dos. 

Ne­rū­šiuo­jan­tiems šiukš­lių ruo­šia­mi tram­do­mie­ji Jo­nas Var­nas

Užsiima taikdarių misija

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovė ryšiams su visuomene Ra­ sa Karalienė teigė, kad pernai var­ totojų skundų dėl telekomunikaci­ jų bendrovių veiklos netrūko. „2012 m. dominavo vartotojų skundai dėl pateiktų sąskaitų už laidinio radijo paslaugas, dėl kurių teikimo paslaugų gavėjai nėra su­ darę sutarčių ir šiomis paslaugo­ mis nesinaudoja. Vartotojai taip pat skundėsi dėl mobiliojo ryšio inter­ neto kokybės, dėl sutarčių sąlygų, pateiktų sąskaitų, apskaitos, kredi­ to limito“, – teigė pašnekovė. Pasak R.Karalienės, RRT sulau­ kia nemažai paklausimų iš varto­ tojų, kaip elgtis tais atvejais, kai vartotojui nusprendus nutrauk­ ti terminuotą elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį reika­ laujama sumokėti netesybas. Taip pat RRT neretai sulaukia vartoto­ jų klausimų, ar elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pagrįstai reika­ lauja mokėti skolos administravi­ mo, įjungimo po skolos ir panašius mokesčius. „Didžiąją dalį skundų pavyks­ ta išspręsti su paslaugų teikėjo geranoriškų sprendimų pagalba, tenkinant vartotojo teisėtus rei­ kalavimus. Jei nepavyksta taikiai susitarti, tuomet ginčas nagrinė­ jamas pagal Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ry­ šių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų ir pašto paslaugos tei­ kėjų nagrinėjimo taisykles“, – tei­ gė R.Karalienė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

j.varnas@diena.lt

Bui­ti­nių at­lie­kų rū­šia­vi­mo per­ vers­mo pra­džia lau­kia jau šią va­sa­ rą, o šiukš­lių ne­rū­šiuo­jan­tiems gy­ ven­to­jams gra­si­na­ma di­des­niais mo­kes­čiais. Lau­kia ir bau­dos. Rū­šiuo­ja kas de­šim­tas

At­lie­kų rū­šia­vi­mo sta­tis­ti­ka mū­ sų ša­ly­je la­bai liūd­na, pa­pras­ta ir aiš­ki – po­pie­rių, plas­ti­ką, me­ta­lą ar stik­lą į skir­tin­gus kon­tei­ne­rius me­ta maž­daug 10–15 pro­c. są­mo­ nin­gų, gam­tą my­lin­čių ir eko­lo­giš­ ku­mo pro­ble­mas su­pran­tan­čių gy­ ven­to­jų. Anot ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ro Al­ man­to Pet­kaus, dar 10 pro­c. gy­ven­ to­jų ga­li­ma pri­trauk­ti ren­gi­niais ir kon­kur­sais. „Sėk­mės at­ve­ju jų ga­li bū­ti net apie 15 pro­c. Va­di­na­si, są­ mo­nin­gų žmo­nių, ku­rie su­pran­ta pa­sau­li­nius reiš­ki­nius ir rū­šia­vi­mo svar­bą, ge­riau­siu at­ve­ju yra treč­da­ lis“, – tei­gė vi­ce­mi­nist­ras. Sta­tis­tiš­kai ap­skai­čiuo­ta, kad no­rint, jog at­lie­kas rū­šiuo­tų pu­sė vi­sų gy­ven­to­jų, rei­ka­lin­gos eko­no­ mi­nės pa­ska­tos. Rū­šiuo­jan­tiems – nuo­lai­dos

Eks­per­tai kons­ta­tuo­ja, kad ini­cia­ ty­vų rū­šiuo­ti šiukš­les neuž­ten­ ka, bet tam yra aiš­kios prie­žas­tys, kaip ir bū­dai pa­keis­ti su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją. „Kur­da­mi at­lie­kų tvar­ky­mo sis­ te­mą ko nors nau­ja ne­ban­do­me iš­ ras­ti – die­gia­me anks­tes­nę se­nų­jų ES vals­ty­bių sis­te­mą ir tu­ri­me kuo

grei­čiau pe­rim­ti jų pa­tir­tį“, – aiš­ ki­no A.Pet­kus. Šiuo me­tu Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ku­ria tei­sės ak­tus, pa­gal ku­riuos kiek­vie­na ša­lies sa­vi­val­dy­bė elg­ sis in­di­vi­dua­liai spręs­da­ma šiukš­ lių rū­šia­vi­mo pro­ble­mą.

Da­bar no­ri­me, kad bent jau tie 80 pro­c. gy­ven­to­jų in­te­lek­ tua­liai su­vok­tų rū­ šia­vi­mo svar­bą.

„Nuo šių me­tų lie­pos 1 d. kiek­vie­ no­je sa­vi­val­dy­bė­je tu­ri at­si­ras­ti ga­li­ my­bė gy­ven­to­jui, ku­ris ak­ty­viai da­ ly­vau­ja at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mo­je, su­tau­py­ti da­lį lė­šų. Ar bus su­tau­po­ ma ma­ži­nant at­lie­kų mo­kes­tį, ar jo ne­ke­liant – kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­ bė­je ga­li bū­ti skir­tin­gi veiks­mai“, – pra­na­ša­vo vi­ce­mi­nist­ras. Su­dė­tin­giau dau­gia­bu­čiuo­se

Ele­men­ta­riau­sias bū­das pra­dė­ti rū­šia­vi­mo pro­ce­są – ska­tin­ti rū­ šiuo­ti in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se: kiek­vie­na­me na­me pa­sta­ty­ti ma­ žus rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rius ir juos ati­duo­ti at­lie­kų tvar­ky­to­jui pa­si­ žy­mint kie­kį. „Me­tų pa­bai­go­je gy­ven­to­jas su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­to­riu­mi tu­rė­tų su­si­de­rin­ti, kiek šiukš­lių jis iš­rū­šia­vo, ir ga­lės gau­ti nuo­lai­ dų“, – apie ku­ria­mus pla­nus pa­sa­ ko­jo A.Pet­kus.

Kur kas su­dė­tin­ges­nė si­tua­ci­ja yra di­de­liuo­se dau­gia­bu­čiuo­se na­ muo­se, ku­riuo­se yra pa­vie­niai bu­ tai ir gy­ven­to­jai ne­vie­nin­gi. Ta­čiau Lie­tu­va ne išim­tis – to­kia si­tua­ci­ ja yra vi­so­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se. Daž­niau­siai pra­kti­ko­je tai­ko­mas di­des­nis šiukš­lių iš­ve­ži­mo mo­kes­ tis. Taip ke­ti­na­ma ko­vo­ti su ne­rū­ šiuo­jan­čiais ir mū­sų ša­ly­je. Bau­dos – penk­ta­da­liui

Iš vi­so yra net 20 pro­c. šiukš­lių rū­ šia­vi­mui ar­šiai be­si­prie­ši­nan­čių gy­ven­to­jų. Tad nu­ma­to­mi spren­ di­mo va­rian­tai to­kiems as­me­nims – ar­ba la­bai di­de­lė šiukš­lių iš­ve­ži­ mo kai­na, ar­ba griež­čiau­sios san­kci­jos – bau­dos. „Da­bar no­ri­me, kad bent jau tie 80 pro­c. gy­ven­to­jų in­te­lek­tua­liai su­vok­tų rū­šia­vi­mo svar­bą ir eko­ no­miš­ku­mą da­ly­vau­ti eko­lo­gi­nė­ je sis­te­mo­je“, – aiš­ki­no Ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras. Ne­re­to gy­ven­to­jo nuo­mo­ne, rū­ šia­vi­mas – bergž­džias dar­bas, nes šiukš­lės vis tiek ga­liau­siai su­mai­ šo­mos ir ke­liau­ja bend­rai su bui­ti­ nė­mis at­lie­ko­mis į są­var­ty­ną. „Jei­gu į vie­ną vie­tą su­de­da­mos šva­rios ant­ri­nės ža­lia­vos (iš­rū­ šiuo­tas po­pie­rius, plas­ti­kas, me­ta­ las ir stik­las – red. pa­st.) – tai yra trans­por­to tau­py­mas, ir ža­lia­vų tvar­ky­to­jas jas par­si­ve­žęs ne­sun­ kiai at­skirs, ta­čiau kai mai­šo­mos ant­ri­nės ža­lia­vos su bui­ti­nė­mis at­ lie­ko­mis – tai yra pro­ble­ma ir nu­ si­kal­ti­mas, tad gy­ven­to­jų pra­šo­ me pra­neš­ti apie to­kius at­ve­jus“, – tei­gė A.Pet­kus.


19

ketvirtadienis, kovo 21, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės knygą „Lotoso žiedas“.

Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 26 d.

Avinas (03 21–04 20). Jus erzins niekaip negalintys apsispręsti aplinkiniai. Norėsite greitų atsakymų, o jūsų kantrybė seks. Supraskite, kad ne visi gyvena tokiu greitu tempu kaip jūs. Jautis (04 21–05 21). Ambicijų truks, net jei ir privalote atlikti neatidėliotinus darbus. Visgi nevenkite įsipareigojimų, mat gali blogai baigtis. Jei nuotaika bus prasta– pasikalbėkite su artimu žmogumi. Dvyniai (05 22–06 21).Norėsite veiksmo, tačiau gali tekti pasikirpti sparnus – turimi įsipareigojimai neleis daryti to, ko norite. Stenkitės neišlieti dėl to susikaupusio pykčio ant artimųjų. Vėžys (06 22–07 22). Kontroliuokite savo išlaidas, atidžiau suskaičiuokite pajamas. Diena palanki apmąstymams ir gilinimuisi į savo vidinius poreikius. Nepraraskite šaltakraujiškumo. Liūtas (07 23–08 23). Patartina nesikišti į ne savo reikalus, neįkyrėti žmonėms savo patarimais ar nuomone. Kitaip galite sulaukti agresyvios reakcijos į savo veiksmus. Mergelė (08 24–09 23). Daugiau dėmesio skirkite faktams ir kur kas mažiau pasitikėkite intuicija. Darbe nesivelkite į apkalbas, mat tuščiai praleisite laiką. Vakarą skirkite grožio procedūroms ar sportui. Svarstyklės (09 24–10 23). Diena tinkama užmegzti naujoms pažintims, bendraukite kuo daugiau ir įvairiausiomis temomis. Galite net šiek tiek paflirtuoti, gal užsimegs naujas romanas. Vakaras ramesnis, likite namuose. Skorpionas (10 24–11 22). Stenkitės valdyti savo prastą nuotaiką. Jei tai pavyks – netgi sulauksite įkvėpimo ir pradėsite žiūrėti į viską naujai. Atidžiau elkitės prie vairo, nešvaistykite pinigų brangiems malonumams. Šaulys (11 23–12 22). Jūsų planai gali tapti nebeįgyvendinami, kol ieškosite kito kelio padėkite kitiems. Jei patarinėsite kam nors – tai daryti derėtų labai taktiškai, nes nenorom galėsite įžeisti ką nors. Ožiaragis (12 23–01 20).Pasistenkit nesiimti veiklos, susijusios su svetimų žmonių pinigais. Ypač sustiprės jūsų intelektas bei nuojauta, tad galėsite priiminėti puikius sprendimus. Tačiau protingiausia būtų žinoti, kada geriau palaukti, ir pažiūrėti, kaip viskas atrodo iš šalies. Vandenis (01 21–02 19). Jūs norėsite ko nors, ko neturite, tačiau ar nuo to jums tikrai bus geriau? Verčiau atkreipkite dėmesį į tai, ką jau turite. Būkite atsargesni bendraudami su bendradarbiais. Žuvys (02 20–03 20). Dieną pradėkite pasivaikščiojimu. Bent jau iš namų į darbą. Darbe laiką derėtų skirti svarbesnių darbų užbaigimui, kad vakare jūsų nekamuotų jokie rūpesčiai ir galėtumėte kuo puikiausiai atsipalaiduoti.


Orai

Šiandien prognozuojamas sniegas Panevėžyje ir Šiauliuose. Temperatūra laikysis apie 3 laipsnių šalčio, vietomis gali pakilti iki 1 laipsnio šilumos. Rytoj naktį vėl grįš šalčiai – Vilniuje ir Panevėžyje gali paspausti iki 11 laipsnių šaltis, Šiauliuose – iki 13 laipsnių. Kitur temperatūra svyruos apie 8 laipsnių šalčio. Savaitgalį oras taip pat išliks žiemiškas: naktimis šals iki 14 laipsnių, dienomis laikysis 1–3 laipsniai šalčio.

Šiandien, kovo 21 d.

–3

–2

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Lau­kia ki­tų rin­ki­mų Aną­dien Vla­das pik­ti­no­si, kad nuo pa­ sta­rų­jų rin­ki­mų į Sei­mą, į ku­rį ne­pa­te­ ko Eval­das Jur­ke­vi­čius, praė­jo ne­ma­ žai lai­ko, ta­čiau Deb­re­ce­no mik­ro­ra­jo­ no cent­re dar ka­bo po­l i­t i­ko sten­das, kad jis prii­ma klai­pė­die­čius. Anot skai­ty­to­jo, pro šį sten­dą kas­dien praei­na la­bai daug žmo­nių, ku­rie esą aki­vaiz­d žiai su­si­ner­vi­na dėl klai­din­ gos in­for­ma­ci­jos. Jei Vla­das ži­no­tų bu­vu­sio sei­mū­no te­ le­fo­no nu­me­r į, jis pa­si­ry­žęs pa­skam­ bin­ti E.Jur­ke­vi­čiui ir pa­pra­šy­ti, jog po­ li­ti­kas pa­ts nuim­tų sky­dą. Si­tua­ci­ją rea­liai įver­ti­no Jo­nas: „E.Jur­ ke­vi­čiui la­bai pa­ti­ko Sei­me. Nors šį­kart jis ne­pa­te­ko į Vil­nių, bet gal pa­teks ki­tą­ kart. To­dėl ir lau­kia ki­tų rin­ki­mų“.

Po­li­ti­kai – lyg kal­bi­nin­kai Vir­dži­ni­ja pa­ste­bė­jo, kad pa­sta­rai­siais me­tais po­li­ti­ką iš­ti­ko ne­sėk­mė ne tik rin­ki­muo­se į Sei­mą. „Per­nai E.Jur­ke­vi­čiaus ne­priė­mė dirb­ ti į Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rių“, – fak­tą pa­tei­ku­si mo­te­ ris ir, re­to­riš­kai pa­klau­su­si, pa­ti at­sa­kė: „Įdo­mu, ką jis Sei­me vei­kė ket­ve­rius me­ tus? Ko ge­ro, dau­giau­sia lai­ko ir ener­gi­ jos išeik­vo­jo mo­ky­da­mas žur­na­lis­tus, jog žo­dis „sei­mū­nas“ yra ne­var­to­ti­nas, nes jis jam la­bai ne­gra­žiai skam­ba.“

–1

Londonas  +7 Madridas  +16 Maskva  –5 Minskas  –4 Niujorkas  +4 Oslas  –4 Paryžius  +12 Pekinas  +8

80-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 285 dienos. Saulė Avino ženkle.

0

Kaunas Praha  +4 Ryga  -4 Roma  +12 Sidnėjus +28 Talinas  –6 Tel Avivas +25 Tokijas  +19 Varšuva  +1

–2

0

Vėjas

2–5 m/s

Vilnius

Marijampolė Alytus

–1

Vardai Benediktas, Lingailė, Mikalojus, Nortautas, Reda, Saulius, Saulis.

kovo 21-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-5

-2

-4

-6

5

-8

-5

-8

-10

8

-8

-3

-3

-5

5

rytoj

šeštadienį

1685 m. gi­mė vo­k ie­čių kom­p o­z i­to­r ius Jo­h an­ nas Se­bas­tia­nas Ba­chas. Mi­rė 1750 m. 1839 m. gi­mė Ru­s i­jos kom­p o­z i­to­r ius Mo­des­ tas Mu­sorgs­kis. 1884 m. Pran­c ū­z i­j o­ je le­ga­l i­z uo­tos pro­fsą­ jun­gos. 1917 m. bol­še­v i­kai suė­ mė Ru­si­jos ca­rą Ni­ko­la­ jų II ir jo šei­mos na­rius. 1939 m. Vo­k ie­t i­ja anek­ sa­vo Klai­pė­dos kraš­tą.

1944 m. gi­mė bri­tų ak­to­ rius Ti­mot­hy Dal­to­nas.

1961 m. Li­ver­pu­ly­je įvy­ ko pir­mas le­gen­d i­n ių „The Beat­les“ kon­cer­tas. 1963 m. už­da­ry­tas gar­su­ sis Al­kat­ra­so ka­lė­ji­mas San Fran­cis­ko (JAV) įlan­ko­je. 1995 m. tūks­tan­čiai Ja­po­ ni­jos po­l i­ci­n in­k ų su du­ jo­kau­kė­mis at­l i­ko kra­tas ekst­re­m is­t i­n io re­l i­g i­n io kul­to „Aum Shin­r i­k yo“, įta­ria­mo pa­sklei­dus du­jas To­ki­jo met­ro, būs­ti­nė­je. 2011 m. Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se pir­mą kar­t ą sėk­ min­gai at­lik­ta vi­so vei­do per­so­di­ni­mo pro­ce­dū­ra.

Dešimt suknelių, priklausiusių velionei britų princesei Dianai, tarp jų – suknia, kurią vilkėdama ji Baltuosiuose rūmuose šoko su aktoriumi Johnu Travolta, aukcione Londone buvo parduotos už 862 800 svarų, pranešė „Kerry Taylor Auctions“.

Aukcione šlavė Dianos sukneles Tamsiai mėlyno aksomo suknia be petnešėlių, kurią Diana vilkėjo 1985 m. per tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano surengtus pietus Velso princo ir princesės garbei, buvo nupirkta už 240 tūkst. svarų (281 tūkst. eurų). Parduota ir suknelė įamžinta nuotraukose, kuriose Diana matyti šokanti su J.Travolta pagal dainą „You Should be Dancing“ iš jo filmo „Šeštadienio nakties karštligė“. Suknią nupirko „britų džentelmenas, kuris sakė norintis staigmena pradžiuginti savo žmo-

ną“, paaiškino „Kerry Taylor“. Elegantiškos aukštosios mados suknelės, kurias sukūrė kai kurie iš mėgstamiausių Dianos dizainerių – Zandra Rhodes, Catherine Walker, Bruce'as Oldfieldas ir Victoras Edelsteinas – turi nepaprastą istoriją. Kai kurias jų princesė vilkėjo per oficialius valstybinius vizitus į Austriją, Australiją, Braziliją, Indiją, Pietų Korėją ir Jungtines Amerikos Valstijas, nurodė aukcionas. Dianos prašymu šios dešimt suknelių iš pradžių buvo parduotos

labdaros aukcione Niujorke 1997 m. birželį, vos du mėnesiai prieš jos mirtį. Jas ir dar keturias sukneles tada nupirko Floridos verslininkė Maureen Dunkel, kuri 2011-aisiais dėl bankroto buvo priversta jas atiduoti aukcionui Kanadoje. Tuomet buvo nupirktos tik keturios suknelės, nes „minimalios kainos buvo absurdiškai didelės“, sakė „Kerry Taylor“ atstovė. Visos likusios suknelės antradienį buvo nupirktos už sumas nuo 24 tūkst. iki 240 tūkst. svarų. Dvi su-

„„Le­gen­da: klai­pė­die­čiai vis dar kal­

ba, kaip po­li­ti­kas su­lai­kė Smil­ty­ nės mo­te­rų pa­plū­di­mio iš­kry­pė­lį.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Jei bū­t ų E.Jur­ke­vi­čius pa­te­kęs į Vie­ šo­sios tvar­kos sky­rių, tuo, ko ge­ro, bū­ tų la­bai ap­si­džiau­gęs gar­su­sis klai­pė­ die­tis Ire­ni­jus Za­lec­kis, bu­vęs mies­to Spor­to sky­r iaus vir­ši­nin­kas. Jis mie­ lai bū­t ų pa­si­sė­męs pa­t ir­t ies iš bu­vu­ sio Sei­mo na­rio, kaip pa­plū­di­miuo­se gau­dy­t i sa­vo nuo­g u­mu mo­te­r is gąs­ din­ti mėgs­tan­čius iš­kry­pė­lius.

Links­mie­ji tirš­čiai Jis bu­vo tik­ras ne­vy­kė­l is. Vi­sur. Sek­ se taip pat. Net­gi kai pa­skam­bi­no sek­ so te­le­fo­no nu­me­riu, ma­lo­nus ak­so­mi­ nis bal­sas jam at­sa­kė: – Ne šian­dien, mie­la­sis. Man skau­da au­sį. Čes­ka (397 719; per po­li­ti­ką net į Lie­tu­vą grį­žu­sias pem­pes už­mir­šo­me)

–3

Utena

6.35 18.51 12.16

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

–2

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai  +16 Berlynas  +2 Brazilija +23 Briuselis  +6 Dublinas  +3 Kairas  +31 Keiptaunas +20 Kopenhaga  0

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–3

„„Suma: princesės Dianos suknelės Londone parduotos daugiau kaip už 850 tūkst. svarų.

kneles nupirko vienas „svarbus“ britų muziejus. „Tai svarbu būsimoms kartoms, – nurodė aukcionas. – Diana buvo žmonių princesė, tad žmonės turėtų turėti galimybę matyti šias sukneles. Tai – mūsų paveldas, mūsų istorija.“ Diana, kuri tapo pasauline stiliaus dievaitė ir garsėjo labdaringa veikla, už britų sosto įpėdinio ištekėjo per pasakišką ceremoniją 1981 m. Pora susilaukė dviejų sūnų, Williamo ir Harry, bet 1996 m. išsiskyrė. AFP-BNS inf.


2013-03-21 Klaipeda