Page 1

štis a r t i a v Sa

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

kovo 14–20 d., 2013 m. Nr. 11 (1512) 

išeina ketvirtadieniais

Tv he roju s

Dovana:

2 Lt IšskIr InTer TInIs r.CIC vIu Iš In oro o uosT o

Tel PRoGevizijos

kovo RAMos 16–2 2 d.

2013 m.

Nr. 11

Su „Vilniaus diena“ pamatyk filmą „Įštrūkęs Džango“ tik už 2 Lt! plačiau 6p.

TaIkIk lyj

Ne­no­ri tap­ti pre­zi­den­tie­ne, už­ten­ka būti prem­je­rie­ne

sveike TV3 P esnis ožiū ris Tiraža s 34

miestas 590

tv

Šnip nauj ų ie „Din žaidimai na gę b e žin seriale ios“

2p.

Tik­ro­ji „Goog­le“ pa­slaugų kai­na

miestas

2p.

Valstybinis monkės biznis Už bu­v usį Ge­ne­ra­l inės pro­k u­ratū­ ros pa­s tatą pla­n uo­t a gau­t i bent 20 mln. litų, ta­č iau po už­s itę­s u­ sių pirkėjų paieškų gau­t a vos 4,2 mln. litų.

miestas

4p.

Net­ra­di­ci­nio vers­lo pavilioti

14 Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Tik­rai ne“, – į klau­simą, ar kar­tais ne­pas­va­jo­ja tap­ti pirmą­ja Lie­tu­vos po­nia, tvir­tai at­sakė šiuo me­tu vie­no po­pu­lia­riau­sių po­li­tikų prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus žmo­na Ja­ni­na. At­vi­ras po­kal­bis apie be­veik šimtą prem­je­rienės dienų. diena.lt

lietuva

7p.

Rimtas iššū­kis R.Ma­li­naus­kui Lie­t u­vo­je grei­tai ga­l i at­si­ras­t i did­ žiųjų miestų sąjun­ga, nes Drus­k i­ ninkų me­ro Ri­čar­do Ma­li­naus­ko va­ do­vau­ja­ma Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja esą did­mies­čių in­te­resų ne­gi­na.

Aš ne­pri­si­me­nu, ka­da jis gėrė. Tiek metų jį pa­žįstu. Jis jo­ga už­sii­ma, spor­tuo­ja, laks­to, bėgio­ja, svei­kai gy­ve­na.

tadienį r i v t e k Jau kitą

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las

8p.


2

kovo 14–20, 2013

miestas

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis

2013 03 07 2013 03 13

Penk­ta­die­nis

Pi­laitė­je ket­vir­ta­dienį bu­vo ofi­cia­liai ati­da­ ry­ta nau­ja po­lik­li­ni­ka – pir­mo­ji nau­ja po­ lik­li­ni­ka per ne­prik­ lau­so­mybės me­tus Vil­niu­je. Nau­ja­ja­me cent­re, be mo­der­nių ka­bi­netų, įreng­ta la­ bo­ra­to­ri­ja, yra ki­ta gy­dy­mui ir diag­nos­ ti­kai būti­na apa­ratū­ ra. Taip pat nau­jo­jo­ je po­lik­li­ni­ko­je dirbs ke­tu­ri vaikų gy­dy­to­ jai, du gi­ne­ko­lo­gai,

odon­to­lo­gas ir bur­nos hi­gie­nis­tas. Pla­n uo­j a­m a, kad nau­jo­jo­je po­lik­li­ni­ko­je, ku­ri Pi­laitė­je veiks kaip Ka­ro­li­niš­kių po­lik­li­ni­ kos fi­lia­las, re­gist­ruo­sis ir gy­dy­sis apie 18 tūkst. gy­ven­tojų. Iki šiol Pi­laitės gy­ ven­to­jus ap­tar­nau­da­ vo po­lik­li­ni­ka, įkur­ta pir­ muo­siuo­se dau­gia­bu­čio aukš­tuo­se, Vydū­no g. 15. Jo­je bu­vo re­gist­ruo­ta apie 9 tūkst. gy­ven­tojų.

Penk­ta­dienį, ko­vo 8-ąją, Vil­nius, kaip ir kas­ met, sken­do gėlėse – jau nuo anks­ty­vo ry­to did­žiau­sia­me sos­tinės gėlių tur­ge­ly­je J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gatvė­je zu­jo vy­rai. Kas po tris, kas visą glėbį tul­pių skubė­jo įteik­ti sa­vo žmo­noms, draugėms, duk­roms. Pirkėjų džiaugs­ mui pre­ k i a u ­t o ­j a i gėlių kainų šie­met per Tarp­ tau­tinę mo­terų dieną ne­pakėlė.

Pir­ma­die­nis Kiek ki­taip ko­vo 8-oji minė­ta prie Ki­ ni­jos am­ba­sa­dos – čia į pro­testą su­si­ rin­ko apie 20 žmo­nių, ap­ si­gink­la­vu­sių Ti­be­to vėlia­vo­m is, pla­ka­ tais „Stop CHI­NA oc­cu­pa­tion in Ti­bet“ ir ti­be­tie­čių apeigų at­ri­bu­tais. Pro­tes­to da­ ly­viai ši­taip nu­s prendė pa­minė­ti did­ žio­jo Ti­be­to su­ki­li­mo prie­š Ki­ni­jos vald­žią me­ti­nes.

Tikė­jo­si d

Už „Goog­le“ pa­slau­gas su­mokė­jo vil­nie­čiai And­re­jus Žu­kovs­kis Kon­sul­ta­ci­jos, ke­le­ri me­tai kruopš­taus dar­bo ir mi­li­jo­nai litų iš Vilniaus ki­šenės. Tiek var­go ir lėšų kai­na­vu­si sis­te­ma da­li­ja­ma į kairę ir į de­šinę – ja ne­mo­ka­mai nau­ do­ja­si net mi­li­jar­dus už­dir­ban­ti bend­rovė „Goog­le“. Įjungs naują sis­temą

Eu­ro­po­je ir Šiaurės Ame­ri­ko­je ar­ ti­miau­siu me­tu bend­rovė „Goog­ le“ įjungs at­nau­jintą ke­lio pa­ rin­ki­mo sis­temą „Goog­le Maps Na­vi­ga­tion“. Nau­jo­ji sis­te­ma tu­ rėtų pra­dėti veik­ti Vil­niu­je, o ja nau­do­tis nu­sprendę vai­ruo­to­jai galėtų su­ži­no­ti apie vi­sas ne­prog­ no­zuo­ja­mas kliū­tis – spūstis, duo­ bes, ke­lio re­mon­to dar­bus, eis­mo in­ten­sy­vumą ir kt. Nau­do­da­mie­si naują­ja pro­gra­ ma, tiks­liau – jo­je ką tik įdieg­ ta funk­ci­ja „Traf­fic“, vai­ruo­to­jai galės su­ži­no­ti tą pa­tį, ką lig šiol su­ži­no­da­vo iš sa­vi­val­dybės įmo­ nės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ val­ do­mos sve­tainės svie­so­fo­rai.lt. Tik yra vie­n as „bet“. Įdieg­t i „Goog­le“ sis­temą mies­tie­čiams ir sa­vi­val­dy­bei esą ne­kai­na­vo nė cen­to. O Vil­niaus mies­to vai­ruo­tojų in­for­ma­vi­mo sis­te­ma kai­na­vo ne vieną mi­li­joną litų. Vien vie­na in­ for­ma­cinė švies­lentė at­si­ėjo 400 tūkst. litų, tad mies­to gatvė­se įreng­ti 13 jų kai­na­vo per 5,2 mln. litų. Be to, švies­len­čių prie­žiū­ra mies­to biud­že­to ki­šenę kas mėnesį pa­leng­vi­na 3 tūkst. litų. Jei­gu prie to pri­dėtu­me cent­ra­li­zuotą švie­ so­forų re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­ temą, su­ma šok­telėtų iki 145 mln. litų – būtent už tiek pro­jek­to ran­

go­vai pa­žadė­jo įreng­ti ir 10 metų pri­žiūrė­ti visą sis­temą. Be švies­len­čių neap­sieitų

Nuo pat pra­džių sis­te­mos die­gi­ mas kėlė ne­ma­žai dis­ku­sijų, ypač dėl to, kiek tiks­lin­gai nau­do­ja­mos lėšos. Ki­lo ginčų dėl naujų švie­ so­fo­rais re­gu­liuo­jamų san­kryžų įren­gi­mo, dau­giau nei 2700 švie­ so­forų mo­der­ni­za­vi­mo ir visų esamų švie­so­forų val­dik­lių su­ jun­gi­mo į cent­ra­li­zuotą eis­mo val­dy­mo sis­temą. Karš­čiau­si gin­čai virė dėl in­for­ ma­ci­nių švies­len­čių. Pir­miau­sia todėl, kad jos itin bran­gios, vėliau todėl, kad ne­vei­kia ar­ba jo­se pa­tei­ kia­ma ba­na­li in­for­ma­ci­ja (pa­vyzd­žiui, „At­sar­giai, sli­di ke­lio dan­ ga“ ar­ba „Lai­ky­kitės sau­gaus grei­ čio“). Šiuo me­tu, kai in­for­ma­ci­ja apie kliū­tis ke­liuo­se pa­sie­kia­ma in­ter­ne­tu, pra­de­da at­ro­dy­ti, kad mies­tie­čių pi­ni­gai bu­vo iš­mes­ti tie­siog į balą. Pa­tys „Ur­bi­co“ – įmonės, die­ gu­sios ir pri­žiū­rin­čios vai­ruo­ tojų in­for­ma­vi­mo sis­temą, at­sto­ vai ti­ki­no, kad lauk­ti, kol kas nors su­kurs sis­temą ir sėdėti ran­kas su­dėjus, bu­vo ne­įma­no­ma. And­ riu­mi pri­si­statęs, bet neišdrįsęs sa­vo pa­vardės at­skleis­ti įmonės in­ži­nie­rius teigė, kad pa­na­šios in­ for­ma­vi­mo sis­te­mos vei­kia dau­ge­ ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių. „Jų yra vi­sur. Ypač po­pu­lia­rios jos Vo­kie­ti­jo­je, daug yra Len­ki­jo­je, Če­ki­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Ita­li­jo­je. Ten vai­ruo­to­jas gau­na visą jam būtiną in­for­ma­ciją – apie ava­ri­jas, spūs­ tis, duo­bes. To­kios sis­te­mos yra vi­sur ir vi­sur jos ku­ria­mos vals­ty­ bei fi­nan­suo­jant. Be jų neap­siei­ na­ma“, – tvir­ti­no in­ži­nie­rius.

13 pra­ban­gių in­for­ma­ci­nių stendų Šiuo me­tu in­for­ma­cijas apie eis­mo ri­bo­ji­mus, draud­ž iamą eismą, ke­lio dar­bus, spūstis ga­li­ma ras­ti in­ter­ ne­te ar­ba 13-oje sta­cio­na­rių švies­ len­čių:

„„Pi­laitės pr. (ne­to­li Laisvės pr.)

„„Greit­ke­ly­je A2 (ties Ta­ran­de)

ko via­du­ko) „„Os­lo g. (prie Os­lo, Ge­le­ži­nio Vil­ko g. ir Sa­va­no­rių pr.) „„Sa­va­no­rių pr. (prie „Plas­tos“) „„Da­riaus ir Girė­no g. (tarp oro uos­to ir ap­link­ke­lio via­du­ko) „„Ba­to­ro g. (ties Bel­mon­tu)

„„Ge­le­ži­nio Vil­ko g. (tarp Atei­ties g. ir

Molėtų pl.) „„Uk­mergės g. (Šeš­kinės cent­ras) „„Uk­mergės g. (Šeš­kinės kal­nas) „„Ozo g. (tarp „Ozo“ ir „Ak­ro­po­lio“)

„„Laisvės pr. (prie Spau­dos rūmų) „„Laisvės pr. (tarp te­le­vi­zi­jos bokš­to

ir „Sa­tur­no“) „„Ge­le­ži­nio Vil­ko g. (prie Vin­gio par­

Nors sa­vi­val­dybė ne­davė lei­di­mo Ko­ vo 11-osios tau­ti­ninkų ei­tynėms sos­tinės cent­re, o po­li­ci­jos pa­reigū­nai per­spėjo su­ si­rin­ku­sią mi­nią apie gre­sian­čią at­sa­ko­ mybę, tūkstan­čiai žmo­nių Nep­rik­lau­so­ mybės dieną žy­gia­vo Ge­di­mi­no pro­spek­tu. Be Lie­tu­vos tau­ti­nio jau­ni­mo sąjun­gos pir­ mi­nin­ko Ju­liaus Pan­kos, mi­nio­je ne­trūko ir kitų skan­da­lingų as­me­ny­bių. Pe­tys pe­ tin stovė­jo tau­ti­nin­kas Ma­rius Kund­ro­tas, žur­na­lis­tas Ri­čar­das Če­ku­tis, at­vy­ko ne­ ma­žai įvai­rių mar­gi­na­li­nių or­ga­ni­za­cijų iš Lie­tu­vos pro­vin­ci­jos at­stovų. Ei­tynė­se ne­trūko ir tris­pal­vių, ir ka­rei­ viš­kais ba­tais ap­sia­vu­sių ir na­cis­ti­ne sim­ bo­liką pri­me­nan­čiais ženk­lais pa­si­puo­

„„Dosnu: mies­tie­čiai jau su­mokė­jo už ga­li­mybę su­ži­no­ti apie eis­mo

grūstis sve­tainė­je svie­so­fo­rai.lt, tad įmonė „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ nu­sprendė ne­beim­ti pi­nigų už šios pa­slau­gos pa­sko­li­nimą „Goog­le“ ir ki­toms bend­rovėms.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Nau­do­ja­si ne pir­mie­ji

Pa­sak „Ur­bi­co“ at­sto­vo, ku­riant vai­ruo­tojų in­for­ma­vi­mo sis­temą, pirmą žingsnį vi­suo­met tu­ri ženg­ ti vals­tybė. Be vals­tybės pa­stan­ go­mis su­kur­tos sis­te­mos var­gu ar funk­cio­nuotų bent vie­nai pri­va­ čiai įmo­nei pri­klau­san­ti vai­ruo­ tojų in­for­ma­vi­mo sis­te­ma. „Ma­no duo­me­ni­mis, apie spūs­ tis, ava­ri­jas, eis­mo in­ten­sy­vumą šiuo me­tu in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti ir sve­tainė­je maps.lt, ta­čiau jie ima duo­me­nis iš mūsų. Tad ne­ ži­nau, kaip būtų, jei mies­tas to­kios sis­te­mos ne­būtų su­kūręs, gal ta­da nie­ko pa­na­šaus ir ne­būtų. O sis­te­ ma, dar kartą pa­kar­to­siu, rei­ka­lin­ ga ne tik vai­ruo­to­joms in­for­muo­ ti, bet ir eis­mui val­dy­ti. Nors šiuo me­tu ji val­do­ma iš cent­ro, įvy­kus ge­di­mui ga­li veik­ti au­to­no­miš­kai“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Sve­tainę maps.lt val­dan­čios įmonės „HNIT Bal­tic“ maps.lt pro­duk­to va­do­vas Ar­vy­das Do­tas pa­tvir­ti­no, kad įmonė jau ne pir­ mus me­tus bend­ra­dar­biau­ja su „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­go­mis“ ir per maps.lt tei­kia sve­tainės svie­so­fo­ rai.lt in­for­ma­ciją Vil­niaus gy­ven­ to­jams ir sve­čiams. „Džiau­giamės, kad mies­to vald­žia at­vi­ra bend­ra­dar­biau­ti ir gy­ ven­to­jams ak­tua­lią in­for­ma­ciją, to­kią kaip su­si­da­riu­sios grūsčių, eis­mo įvy­kių vie­tos, už­da­ry­ti ke­ lio ruo­žai, eis­mo in­ten­sy­vu­mas, ka­merų vaiz­dai iš san­kryžų, pa­ tei­kia po­pu­lia­riais bei įvai­riais ka­ na­lais“, – teigė A.Do­tas. Da­li­ja sa­vi­val­dybė

Sa­vi­val­dybės įmonės „Su­si­sie­ki­ mo pa­slau­gos“ di­rek­to­rius Gin­tas Bliu­vas, pa­klaus­tas, ar „Goog­le“, maps.lt ir ki­tos bend­rovės nau­do­

ja­si sve­tainės svie­so­fo­rai.lt in­for­ ma­ci­ja su­darę ko­kias nors su­tar­tis dėl in­for­ma­ci­jos tei­ki­mo, ti­ki­no, kad jo­kių su­si­ta­rimų nėra. Tai­gi už mies­tie­čių pi­ni­gus kur­ta sis­te­ma vers­las ga­li nau­do­tis ne­mo­ka­mai. „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ kol kas ne­tu­ri jo­kių su­si­ta­rimų su bend­ ro­ve „Goog­le“. Iš­ma­niuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se (su „And­roid“ ope­ ra­ci­ne sis­te­ma) yra au­to­ma­tinė funk­ci­ja, kad te­le­fo­no duo­me­ nys ga­li būti nau­do­ja­mi pa­slau­ gos teikė­jo tiks­lais, kaip, pa­vyzd­žiui, „Goog­le Maps Na­vi­ga­tion“, – dėstė G.Bliu­vas. Anot jo, bend­ rovė „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ tėra su­da­riu­si vie­nin­telę su­tartį su vie­ nu nau­jienų po­rta­lu, ta­čiau ir jam vis­kas duo­da­ma ne­mo­ka­mai. „Jiems tei­kia­me iš mūsų vaiz­do ka­merų nuo­trau­kas ir in­for­ma­ciją apie ke­lių re­mon­tus. Su­tar­čių dėl mo­ka­mo in­for­ma­ci­jos tei­ki­mo ne­ tu­ri­me. Vi­si var­to­to­jai ne­mo­ka­mai ga­li gau­ti in­for­ma­ci­ja apie si­tua­ ciją Vil­niaus gatvė­se, kuri skel­bia­ ma mūsų tink­la­la­py­je svie­so­fo­rai.lt. Taip pat per „Goog­le play“ ne­mo­ ka­mai pla­ti­na­ma iš­ma­nie­siems te­ le­fo­nams skir­ta pro­gramėlė „Svie­ so­fo­rai.lt“. Tu­rint šią pro­gramėlę ma­to­ma eis­mo si­tua­ci­ja Vil­niaus mies­te rea­liuo­ju lai­ku.

Dar prie­š ke­le­rius me­tus už Ge­ne­ra­ linės pro­ku­ratū­ros pa­statą pla­nuo­ta gau­ti bent 20 mln. litų, ta­čiau po už­ sitę­su­sių pirkėjų paieškų gau­ta vos 4,2 mln. litų.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Džiau­gia­si su­gebėję par­duo­ti

Vals­tybės įmonė Tur­to ban­kas ga­ li leng­viau at­si­kvėpti. Dau­giau nei ket­ve­rius me­tus kaip ak­muo po kak­lu kabėjęs ne­nau­do­ja­mas Ge­ ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pa­sta­tas Sme­to­nos g. 4 pa­ga­liau par­duo­tas. Tie­sa, už 2000 kv. m pa­statą gau­ta ne tiek, kiek tikė­ta­si iš pra­džių. Dar prie­š nau­jo­jo pa­sta­to Rink­ tinės gatvė­je sta­ty­bas Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros at­sto­vai ga­na op­ti­ mis­tiš­kai kalbė­jo apie ga­li­mybę par­duo­ti seną­sias pa­tal­pas už 20 mln. litų. Tie­sa, tuo­met įsi­su­ko fi­ nansų krizė.

145 mln. litų

kai­na­vo sos­tinės švie­so­forų ir eis­mo val­dy­mo sis­te­ma.

„„Kai­na: par­da­vus senąjį pro­ku­ratū­ros 


3

kovo 14–20, 2013

miestas

Ant­ra­die­nis Ant­ra­dienį dėl pra­stų oro sąlygų Tarp­ tau­ti­nis Vil­niaus oro uos­tas ne­vykdė da­ lies skryd­žių – į Vil­nių neatsk­ri­do ir iš jo neišsk­ri­do lėktu­vas iš Vo­kie­ti­jos Frank­ fur­to mies­to. Pa­sak Ci­vi­linės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vo Kęstu­čio Au­ry­ los, su­dėtin­gos oro sąly­gos bu­vo su­si­da­ riu­sios ir Ru­si­jo­je, tad jis įspėjo apie ga­li­

Tre­čia­die­nis mybę, kad ga­li būti at­šauk­ti skryd­žiai į šį re­gioną ir iš jo. Anot K.Au­ry­los, Vil­niu­je iš visų Lie­tu­vos oro uostų oro sąly­gos bu­vo ge­riau­sios. Ne­pai­sant op­ti­mis­ti­nių pro­gno­zių, da­lis skryd­žių ne­vy­ko ir tre­čia­dienį – at­šauk­ tas skry­dis iš Pa­ry­žiaus į Vil­nių, dar vie­ nas rei­sas – iš Brėme­no į Vil­nių – ati­dėtas.

šu­sių as­menų. Nors smul­kių in­ci­dentų neiš­veng­ta, ei­tynės pra­ėjo skland­žiai – su­gie­doję „Tau­tišką giesmę“ žy­gei­viai ėmė skirs­ty­tis.

daug, ga­vo gra­šius Prieš ket­ve­rius me­tus, kai pirmą kartą ban­dy­ta par­duo­ti ad­mi­nist­ ra­ci­nes pa­tal­pas, bu­vo pra­šo­ma 13 mln. litų. Vėliau kai­na smuk­telė­jo iki 10, dar po ke­lio­li­kos mėne­sių iki 5 mln. litų. 2011 m. par­da­vi­mo pro­ ce­sas bu­vo lai­ki­nai su­stab­dy­tas, o pa­skui vėl at­nau­jin­tas. Kai­na ir to­ liau tir­po kaip pa­va­sa­ri­nis snie­gas, kol smuk­telė­jo iki 4,2 mln. litų. Ta­ čiau Tur­to ban­ko Tur­to at­nau­ji­ni­ mo sky­riaus di­rek­to­rius Lai­mas Da­niū­nas čia nie­ko blo­ga ne­ma­to. „Taip, iš pra­džių kai­na bu­vo ge­ ro­kai di­desnė, ta­čiau nie­kas ne­pir­ ko, tai vie­na. Ant­ra, per tuos ke­le­ rius me­tus bu­vo vis­ko – ir krizė, ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos smar­ kiai su­mažė­jo. Ma­nau, ta kai­na, už ku­rią par­davė­me, vi­sai ne­blo­ ga, tad reikėtų džiaug­tis“, – sakė Tur­to ban­ko at­sto­vas. Nu­si­pir­ko įmo­nių grupė

Še­šių aukštų dau­giau nei 2000 kv. m plo­to ad­mi­nist­ra­cinį pa­statą Vil­ niu­je įsi­gi­jo Klaipė­do­je re­gist­ruo­ta bend­rovė „Smart & Ea­sy“. Ta­čiau ne­di­delė įmonė, ku­rios pa­grin­dinė veik­la – vir­tuvės baldų pro­jek­ta­ vi­mas, ga­my­ba ir par­da­vi­mas, pa­ ti var­gu ar būtų galė­ju­si įsi­gy­ti tokį ver­tingą pir­kinį. Dien­raš­čio ži­nio­ mis, pir­ki­nio da­li­nin­kais drau­ge su „Smart & Ea­sy“ ta­po Klaipė­dos ir Vil­niaus vers­li­ninkų grupė. 1 kv. m pa­sta­to vers­li­nin­kams at­ si­ėjo 2100 litų ir tai ge­ro­kai ma­žiau, nei pra­šo­ma už par­duo­damą ana­ lo­gišką ne­kil­no­jamąjį turtą, esantį

šio­je vie­to­je, vie­no­je po­pu­lia­riau­ sių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sve­tai­nių. Įpras­ta to­kio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to 1 kv. m kai­na svy­ruo­ja nuo 4 iki 9 tūkst. litų. „Vil­niaus die­nai“ duo­ta­me in­ter­ viu „Smart & Ea­sy“ va­do­vas Ma­ rius Alek­sy­nas ne­norė­jo at­skleis­ti, ką įmonė pla­nuo­ja da­ry­ti su nau­ jai įsi­gy­to­mis pa­tal­po­mis. L.Da­ niū­nas pa­sa­ko­jo, kad vers­li­nin­kai grei­čiau­siai pa­statą pa­vers gy­ve­ namųjų ir ko­mer­ci­nių pa­talpų ob­ jek­tu. „Iš kie­mo pusės bus gy­ve­na­mie­ ji bu­tai, o vi­sa ki­ta, kiek pa­me­nu, biu­rai“, – dėstė Tur­to ban­ko at­ sto­vas. Grąžins dalį pa­sko­los

Už san­dorį gau­ti pi­ni­gai bus pa­ nau­do­ti da­liai pa­sko­los, ku­ri bu­vo paim­ta sta­tant naująjį Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pa­statą Rink­tinės gatvė­je. Nors gau­ta su­ma var­gu ar pa­dengs bent šiek tiek di­desnę šių iš­laidų dalį. Nau­jo­sios pa­tal­pos su bal­dais ir įran­ga vals­ty­bei kai­na­vo be­veik 90 mln. litų, tad už pa­statą Sme­to­nos g. 4 gau­ti pi­ni­gai galėtų pa­deng­ti ma­žiau nei 5 pro­c. pa­tirtų iš­laidų. Tai pa­tvir­ti­no ir L.Da­niū­nas. „Kai 2006 m. bu­vo pra­dėtas sta­ ty­ti nau­jas pro­ku­ratū­ros pa­sta­tas, bu­vo paim­ta pa­sko­la. Ta­čiau tos su­mos, ku­rią mes ga­vo­me par­ davę senąjį pa­statą, neuž­teks pa­ sko­lai pa­deng­ti“, – pa­ti­ki­no pa­ šne­ko­vas.

s pa­statą paaiškė­jo, kad jis pi­ges­nis už naująjį be­maž 20 kartų. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Vil­niaus ap­skri­ties Vals­ty­binė mo­kes­ čių ins­pek­ci­ja, (AV­MI) ga­vu­si pra­ne­šimą, išaiš­ki­no vieną sos­tinės ke­ pyklė­lių tinklą, ku­ ria­me dar­bo už­m o­k es­ tis mokė­ tas vo­ ke­l iuo­s e. V i l ­n i a u s AV­MI duo­ m e ­n i ­m i s , ke­pyklėlė iš­ mokė­jo be­veik 45 tūkst. litų, ne­ įtrauktų į bend­rovės

bu­hal­te­rinės ap­skai­tos do­ku­men­tus. Pa­ gal ap­skai­tos do­ku­men­tus kepė­jams bu­ vo mo­ka­mas mi­ni­ma­lus dar­bo už­ mo­kes­tis, jį darb­da­vys du kar­tus per mėnesį per­ves­da­vo į as­me­ ninę dar­buo­to­jo ban­ko sąskai­ tą ir kas mėne­ sį pa­pil­do­mai už darbą ne­le­ ga­liai mokė­da­vo dar po 400–500 li­ tų gry­nai­siais. Ke­pyklė­lių va­do­vui gre­sia 20 tūkst. litų bau­da.

Sta­ty­bas lydė­jo skan­da­lai Ge­n e­r a­l inės pro­k u­r atū­ros nau­j o­j o pa­s ta­to sta­t y­b as, kai­n a­v u­s ias 86,7 mln. litų, lydė­j o skan­d a­l ai. Viešų­ jų pir­k imų tar­n y­b a, taip pat Vals­ tybės kont­r olė dar 2010-ų jų pra­ džio­j e nu­s tatė, kad vyk­d ant kai ku­r iuos pir­k i­mus būta pa­ž ei­d imų.

Pa­v yzd­ž iui, au­d i­to­r iams užk­l iu­vo 420 tūkst. litų vertės in­t er­j e­ro di­ zai­n o pro­j ek­t as. Kaip teig­t a Vals­ tybės kont­rolės ata­s kai­to­j e, iš vi­s o ne­s i­l ai­k ant Viešųjų pir­k imų įsta­t y­ mo bu­vo įsi­g y­t a pa­s laugų ir baldų už 950 tūkst. litų. Tuo­m e­t is ge­n e­

ra­l i­n is pro­k u­ro­r as Al­g i­m an­t as Va­ lan­t i­n as ži­n iask­l ai­d ai tvir­t i­n o, kad ne­reikėtų nu­ver­t in­t i in­ter­j e­ro spe­ cia­l istų dar­b o iki baldų iš­r i­k ia­v i­ mo. Be­j e, pla­n uo­t a, kad par­d a­v us senąjį pa­s tatą pa­v yks ati­duo­t i bent ket­v ir­t a­d alį pa­s ko­l os.


4

kovo 14–20, 2013

miesto verslas

Net­ra­di­ci­nis vers­las: per kliū Vis daž­niau ten­ka su­si­dur­ti su są­vo­ka „ne­ tra­di­ci­nis vers­las“. Pa­čių vers­li­nin­kų nuo­ mo­nė, ko­kį vers­lą ga­li­ma va­din­ti ne­tra­di­ ci­niu, taip pat ski­ria­si. Ar tos pa­sau­li­nės idė­jos ga­li pri­gy­ti mū­sų ša­ly­je, pa­ro­dys lai­kas, o, vers­li­nin­kų tei­gi­mu, svar­biau­sia vis­ką ge­rai ap­skai­čiuo­ti. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Už­sie­nie­čių at­neš­tos nau­jo­vės

Šian­dien ne­tra­di­ci­niu vers­lu va­di­ na­ma dau­ge­lis nau­jų veik­lų. Nie­ ko per daug Lie­tu­vo­je ne­bes­te­bi­na slie­kų ar srai­gių au­gi­ni­mas, ga­mi­ na­mi ne­tra­di­ci­nių sko­nių le­dai ar sal­dai­niai, vyk­do­ma žir­gų te­ra­pi­ ja. Gal kiek neįp­ras­ta vis dar at­ro­ do gy­vū­nų lai­do­ji­mu už­sii­man­čios įmo­nės ar­ba ka­vi­nė, į ku­rią ga­li at­ si­neš­ti sa­vo mais­to, o su­si­mo­ki tik už bu­vi­mo jo­je lai­ką.

Sa­bi­na Get­man:

Sie­kia­me tu­rė­ti sa­vo tiks­li­nę au­di­to­ri­ją, orien­tuo­ja­mės į 20– 40 me­tų žmo­nes. Vie­na to­kių kaip tik ne­se­niai at­ si­da­rė Vil­niaus cent­re. Pag­rin­di­nė uk­rai­nie­čių vers­li­nin­kų įkur­tos ka­ vi­nės „An­ti-ca­fe“ idė­ja, kad lais­ va­lai­kį ku­ria­me pa­tys sau, or­ga­ni­ zuo­ja­me, kaip ga­lė­tu­me jį pra­leis­ti ki­taip, nei įpras­ta. Čia tin­ka­ma vie­ ta ir pa­žin­tims su ki­tais, ren­ka­si kom­pa­ni­jos ir žais­da­mi žai­di­mus ar vyks­tant ko­kiems nors už­siė­ mi­mams jie tu­ri pro­gą su­si­pa­žin­ ti, pa­bend­rau­ti. Ska­ti­na­ma so­cia­ li­za­ci­ja, ku­rios mū­sų ša­ly­je tik­rai trūks­ta. „Šis su­ma­ny­mas – ne mū­sų, o vers­li­nin­kų iš Uk­rai­nos, ku­riems la­bai pa­ti­ko Vil­nius ir jie pa­no­ro įkur­ti čia ką nors nau­ja. Uk­rai­no­ je, Ru­si­jo­je to­kios erd­vės yra la­bai po­pu­lia­ru. Bu­vo­me su­lau­kę sve­čių

iš Sankt Pe­ter­bur­go, Mask­vos, ku­ rie ir­gi tu­ri to­kius cent­rus, tik daug di­des­nius. Tu­ri­me vi­zi­ją, ži­no­me, ką da­ry­ti, kur link ju­dė­ti, ga­vo­me daug ge­rų pa­ta­ri­mų ir iš jų. Mes su ko­le­ga dir­ba­me iš idė­jos. Kaip vi­ sa tai vys­ty­sis, pri­gis ar ne, pa­ro­dys lai­kas“, - sa­kė „An­ti-ca­fe“ rei­ka­ lais be­si­rū­pi­nan­ti ad­mi­nist­ra­to­rė Sa­bi­na Get­man. Kai­nuo­ja tik lai­kas

To­kios vie­tos mū­sų ša­ly­je neįp­ras­ tos. At­ro­do, ji vie­ša, bet čia atė­jęs jau­tie­si kaip na­muo­se. Į „An­ti-ca­ fe“ ga­li­ma at­si­neš­ti sa­vo mais­to ar gė­ri­mų, iš­sky­rus al­ko­ho­li­nius, dirb­ti kom­piu­te­riu – vei­kia be­lai­ dis in­ter­ne­tas, žais­ti sta­lo žai­di­mus – jų čia dau­gy­bė, skai­ty­ti sa­vo at­si­ neš­tą kny­gą, pa­si­vai­šin­ti ka­va ar­ba ar­ba­ta. Vyks­ta ry­ti­nės mankš­tos, at­si­pa­lai­da­vi­mo už­siė­mi­mai, sa­vi­ gy­nos pa­mo­kos mo­te­rims, švie­žių sul­čių spaudimo, svei­kos gy­ven­se­ nos pa­mo­kė­lės, mo­ko­ma de­ku­pa­žo me­no, žai­džia­mos ša­ra­dos, vyks­ta de­ba­tai, ku­rių te­ma iš anks­to bū­ na ne­ži­no­ma, ne­ko­mer­ci­nio ki­ no sean­sai. Ren­gia­mi ir pro­gi­niai va­ka­rai. Ki­tą mė­ne­sį bus pra­dė­ti reng­ti ita­liš­kų, is­pa­niš­kų su­muš­ti­ nių ga­mi­ni­mo kur­sai, ae­ro­di­na­mi­ kos pa­mo­kos ir ki­nų ma­sa­žai. Apie vi­sus ren­gi­nius, už­siė­mi­mus in­for­ ma­ci­ja skel­bia­ma an­ti­ka­vi­nės pus­ la­py­je feis­bu­ke, žmo­nėms te­rei­kia pra­neš­ti, kad da­ly­vaus. Tai­gi čia už­su­kę ga­li­te už­siim­ ti įvai­riau­sia veik­la, net ke­lioms va­lan­doms įsi­kur­ti su kom­piu­te­ riu ir nie­kie­no ne­truk­do­mi dirb­ti. Jums te­rei­kia su­si­mo­kė­ti už bu­vi­ mo „An­ti-ca­fe“ lai­ką – 10 cen­tų už mi­nu­tę. Pa­tal­pas čia ga­li­ma ir iš­si­ nuo­mo­ti, o dėl kai­nos ta­ria­ma­si in­ di­vi­dua­liai.

„„Daugialypė: A.Bukauskas su pusbroliu įkūrė biurą-kavinę-interneto kavinę-galeriją, į kurią užsukęs kiekvienas

knygą, išgerti kavos, įsigyti suvenyrą. 

Vil­niaus cent­re, Ge­di­mi­no pro­spek­te, įkur­ta an­ti­ka­vi­nė vei­kia jau be­veik po­rą mė­ne­sių. Kaip tei­gė pa­šne­ko­vė S.Get­man, dau­ge­lis dar už­su­ka tie­siog pa­si­do­mė­ti, ką ga­li­ ma čia veik­ti, bet jau yra to­kių, ku­ rie an­ti­ka­vi­nė­je lan­ko­si tiks­lin­gai. „Ži­no­ma, kol kas tai dau­giau­sia drau­gų drau­gai, pa­žįs­ta­mų pa­žįs­ ta­mi. Juk pas mus vis­kas taip ir sklin­da – iš lū­pų į lū­pas. Sie­kia­ me tu­rė­ti sa­vo tiks­li­nę au­di­to­ri­ ją, orien­tuo­ja­mės į 20–40 me­ tų žmo­nes. Kol kas esa­me įsi­kū­rę čia, nes cent­re leng­viau skleis­ ti idė­ją ir pri­trauk­ti klien­tų. O kai su­si­da­rys jų ra­tas, kel­si­mės į mik­ ro­ra­jo­ną. Mums bū­ti­nai rei­kia di­ des­nių pa­tal­pų, o klien­tai čia at­ eis ne at­si­tik­ti­nai, o tiks­lin­gai pas

mus“, – pla­nais da­li­jo­si ad­mi­ nist­ra­to­rė. Jau­ki vie­ta dar­bui

Pa­na­šią vie­tą, tik kur­tą ki­tais prin­ ci­pais ir tiks­lais, ga­li­ma ras­ti ir Pi­lies gat­vė­je. Jau­na­sis vers­li­nin­kas And­ rius Bu­kaus­kas su pusb­ro­liu nu­ spren­dė iš­si­nuo­mo­ti biu­rą mies­to cent­re. „Vi­sus tuos pa­čius dar­bus, sė­dė­da­mas prie kom­piu­te­rio, ga­ lė­jau ir to­liau at­lik­ti na­mie, bet jau pa­bo­do tos pa­čios ke­tu­rios sie­nos, be to, gal­vo­je bu­vo daug idė­jų, ku­ rias no­rė­jo­si rea­li­zuo­ti“, – sa­kė vie­ nas biu­ro-ka­vi­nės-in­ter­ne­to ka­vi­ nės-ga­le­ri­jos „@home“ įkū­rė­jų. Čia su­kur­ta vi­sa inf­rast­ruk­tū­ra biu­rui – ga­li­te at­si­neš­ti sa­vo kom­ piu­te­rį, ga­li­te nau­do­tis čia esan­ čiais. Jei su­ma­ny­si­te, su­si­ta­rus už tam tik­rą mo­kes­tį pa­tal­pa nau­do­tis ga­lė­si­te kas­dien. Ver­da­ma čia ir ka­ va, ar­ba­ta, spau­džia­mos sul­tys, ga­ mi­na­mi su­muš­ti­niai. Ži­no­ma, šios „vai­šės“ mo­ka­mos. Ka­dai­se šio­je vie­to­je bu­vo in­ter­ ne­to ka­vi­nė, iš da­lies ji te­be­li­ko. Va­lan­da nau­do­tis in­ter­ne­tu kai­ nuo­ja 8 li­tus. „Sa­ky­sit, kam rei­ka­ lin­ga in­ter­ne­to ka­vi­nė, kai be­veik vi­sur ga­li­ma nau­do­tis be­lai­džiu in­ter­ne­tu? Bet ar vi­sur ga­li­te at­si­ spaus­din­ti rei­kia­mą la­pą, ke­lio­nės bi­lie­tus ir pan.? Tai ypač ak­tua­lu mū­sų ša­ly­je be­si­lan­kan­tiems už­ sie­nie­čiams, ku­rių, be­je, ne vie­nas čia ir už­su­ka“, – „@home“ pra­na­ šu­mą įvar­di­jo A.Bu­kaus­kas. Nau­do­ja erd­vę ir lais­va­lai­kiui

„„Koncepcija: „Anti-cafe“ galite rasti įvairiausios veiklos, viskas, už ką čia reikia mokėti, tai buvimo antikavi-

nėje laikas – 10 centų už minutę.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad įkū­rus biu­rą-in­ter­ne­to sve­tai­nę, tuo pa­čiu ir ka­vi­nu­kę, ki­lo min­tis ant­ram gy­ ve­ni­mui pri­kel­ti ir kny­gas. „Da­bar

tai po­pu­lia­ru, šia pa­slau­ga žmo­nės nau­do­ja­si. Be to, sa­ko­ma, kad kny­ ga rei­kia da­ly­tis, ne­leis­ti jai len­ty­ no­je dū­lė­ti“, – apie biu­re-ka­vi­nė­je įkur­tas kny­gų len­ty­nas ir ga­li­my­bę įsi­gy­ti no­ri­mą ar at­neš­ti ir įkeis­ti sa­vą­ją sa­kė jau­na­sis vers­li­nin­kas.

And­rius Bu­kaus­kas:

Pir­miau­sia ne­tra­di­ ciš­kai rei­kė­tų žiū­rė­ti, kaip su­ge­bi su­de­rin­ti ke­lias skir­tin­gas vers­ lo sri­tis ir tuo pa­čiu su­ma­žin­ti sa­vo veik­ los są­nau­das. Čia taip pat yra len­ty­nų, ku­rio ­se – įvai­riau­si su­ve­ny­rai: gin­ta­ro dir­ bi­niai, ku­rių ga­my­ba už­sii­ma pa­ts A.Bu­kaus­kas, su Lie­tu­va su­si­ju­ si at­ri­bu­ti­ka, na­tū­ra­lios ar­ba­tos, me­ni­nin­kų dir­bi­niai. Dau­giau­sia tai orien­tuo­ta į už­sie­nie­čius, bet šį tą įsi­gy­ja ir pa­tys lie­tu­viai. No­rė­da­mi kuo la­biau iš­nau­do­ ti erd­vę ir vie­tą, vy­rai pra­dė­jo nuo­ mo­ti pa­tal­pas žmo­nėms, kurie prieš keliaudami linksmintis nori susitik­ ti su bičiuliais, ramiai pabendrauti savoje kompanijoje. „Va­ka­rų ša­ly­se, pri­klau­so­mai nuo re­gio­no, to­kie su­ si­ti­ki­mai yra la­bai po­pu­lia­rūs. Žmo­ nės su­si­ren­ka vadinamojo preparty, aiš­ku, tai ga­li bū­ti da­ro­ma ir na­muo­ se. Tam tin­ka bet ku­ri ra­mi vie­ta, bet kai to­kią vie­tą tu­ri mies­to cent­re, pa­to­giau ne­bū­na“, – sa­kė pa­šne­ko­ vas ir pri­dū­rė, kad tai ir­gi yra gyvos so­cia­li­za­ci­jos ska­ti­ni­mas.


5

kovo 14–20, 2013

miesto verslas

ū­tis su džiaugs­mu

Nemato nieko netradiciška Nors ne vie­nas iš­pu­čia akis su­ži­no­jęs, kad jau šiek tiek dau­giau nei me­tus sos­ti­nė­je vei­kia lai­do­ji­mo pa­slau­gas gy­vū­nams tei­kian­ti įmo­nė „Smė­lio pi­lis“, jos di­rek­to­rius Ro­mas Svirs­kas sa­vo veik­los ne­lin­kęs va­din­ti vers­lu, juo la­biau – ne­tra­di­ci­niu. „Vi­so­je Eu­ro­po­je tai vyks­ta 50 me­tų, jei­ gu ne dau­giau, tad kas čia ga­li bū­ti ne­ tra­di­ci­nio?” – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vas.

150

litų

kainuoja gyvūnų laidojimo paslauga įmonėje „Smėlio pilis“.

s gali dirbti kompiuteriu ar tiesiog rasti sau tinkamą dirbti vietą, paskaityti Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Tiks­las – su­ma­žin­ti są­nau­das

Pag­rin­di­nis klau­si­mas, ar ga­li­ma iš vi­sų šių veik­lų, įkur­tų vie­no­je vie­ to­je, už­dirb­ti? A.Bu­kaus­ko tei­gi­mu, aiš­ku, kad mi­li­jo­nų iš to ne­su­sik­rau­si, bet pra­di­nis jų tiks­las – kad at­si­pirk­tų nuo­mo­ja­mų pa­tal­pų kai­ na, o pa­skui vis­kas pri­klau­sys nuo pub­li­kos, ku­rią čia pri­trauks. „Ka­dan­gi kal­ba­me apie ne­tra­ di­ci­nį vers­lą, tai, sa­ky­čiau, pir­ miau­sia ne­tra­di­ciš­kai rei­kė­tų žiū­rė­ti, kaip su­ge­bi su­de­rin­ti ke­ lias skir­tin­gas vers­lo sri­tis ir tuo pa­čiu su­ma­žin­ti sa­vo veik­los są­ nau­das, šiuo at­ve­ju, kad at­si­pirk­

tų pa­tal­pų nuo­ma“, – idė­jo­mis da­li­jo­si jau­na­sis vers­li­nin­kas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad vers­lo sėk­mę le­mia nuo­jau­ta, už­si­spy­ri­mas ir ne­ma­žai sėk­mės. Esą gal­būt ma­ žą vers­lą ir ga­li­ma iš­ju­din­ti juo­du dar­bu, klau­si­mas, ar ver­ta tai da­ ry­ti. „Ne­su už­kie­tė­jęs vers­li­nin­ kas, dau­giau idė­jas ge­ne­ruo­jan­ tis as­muo. Kai ma­tau, kad ko nors ne­ga­liu pa­da­ry­ti pa­ts, sten­giuo­ si su­bur­ti ko­man­dą. Minčių, kaip visa tai išplėsti, turime, svarbu ti­ kėjimas, užsidegimas ir, žinoma, viską pasverti“, – sa­kė vie­nas „@ home“ įkū­rė­jų A.Bu­kaus­kas.

Komentaras

Rū­ta Vai­nie­nė Eko­no­m is­tė

N

et­ra­d i­ci­nė veik­la ne­ga­ li bū­ti ma­si­nė. Pa­gal api­ brė­ž i­mą ji yra ni­ši­nė ir re­ta. To­kia žmo­nių pa­si­ ren­ka­ma veik­la daž­niau­siai bū­na su­ si­ju­si su jų po­mė­giais ar ko­kiais ypa­ tin­gais su­ge­bė­ji­mais. Kad lie­tu­v iai to ne­da­ro ma­siš­kai, ne­nuos­t a­bu, nes nie­kas to ne­ga­li da­ry­ti ma­siš­kai. Tos ne­tra­di­ci­nės veik­los daž­nai bū­ na ir ne itin pel­nin­gos, bet tam žmo­ gui ma­lo­nios, įtrau­k ian­čios, net ne­ rei­kia ato­sto­gų, nes dar­bas yra kaip lais­va­lai­k is. Ma­tau to­k ių veik­lų ir džiau­giuo­si, kad yra en­tu­zias­tų. Nė­ ra taip, kad lie­tu­viai vi­siš­kai to­k ias

veik­las ig­no­r uo­ja ir ei­na dirb­t i tik pa­gal dar­bo su­tar­tį. Stei­gia­mi ma­ži, ni­ši­niai vers­liu­kai, ma­ne tai džiu­gi­ na, nu­tei­kia po­zi­ty­viai. Tie žmo­nės daž­niau­siai bū­na ne bam­bek­liai, vi­ sa­da ge­ros nuo­tai­kos, at­ro­do, kad toks vers­las juos mo­ty­vuo­ja. Kal­bant apie Lie­tu­vos rin­ką, ji ma­ža vis­kam – ir tra­di­ci­niam, ir ne­tra­di­ci­ niam vers­lui, ir ni­ši­nei, ir ma­si­nei veik­ lai. Jei pa­žiū­rė­tu­me į pre­ky­bą kaip ma­ siš­kiau­sią veik­lą, net ir jai mū­sų rin­ka per ma­ža. Tu­ri­me bū­ti la­bai at­vi­ri, kad tą rin­ką pa­si­di­din­tu­me. Ne vi­si ni­ši­ niai vers­liu­kai lei­džia pre­kiau­ti pla­ čiai. Sa­ky­ki­me, jei tu ga­mi­ni ko­kį nors pro­duk­tą, ga­li jį iš­vež­ti į už­sie­nį, bet jei tei­ki ko­kią nors uni­ka­lią pa­slau­gą, jos iš­vež­ti ne­ga­li, va­di­na­si, to­kiais at­ve­ jais klien­tas tu­ri at­va­žiuo­ti pas ta­ve. Apsk­ri­tai jei vers­liu­kas pri­riš­tas prie vie­tos, žmo­nės, ma­tyt, iš to už­si­dir­ba mi­ni­ma­liai. Jiems rin­ka la­bai ap­ri­bo­ta. Kur kas per­spek­ty­viau yra tiems, ku­ rie par­duo­da daik­tą. Na mū­sų ša­liai la­ bai rei­kia dau­giau gy­ven­to­jų.

Vis dėl­to, at­ro­do, Lie­tu­va, bent jau šiuo as­pek­tu, to­li gra­žu ne Eu­ro­pa. Vie­nin­ te­lės mies­to gy­vū­nė­lių ka­pi­nės vis dar apy­tuš­tės, o iš de­šim­čių tūks­tan­ čių au­gin­ti­nių šei­mi­nin­kų dėl lai­do­ji­ mo pa­slau­gų krei­pia­si tik vie­ne­tai. Ta­ čiau R.Svirs­kas šven­tai įsi­ti­ki­nęs, kad dau­gia­bu­ty­je gy­ve­nan­tis ka­čiu­ko ar šu­niu­ko šei­mi­nin­kas, au­gin­ti­niui nu­ gai­šus, bū­ti­nai ieš­kos sa­vo ke­tur­ko­jui drau­gui lai­do­ji­mo biu­ro. „To­kių žmo­nių yra, kur žmo­gui, gy­ve­ nan­čiam dau­gia­bu­ty­je, tą nu­gai­šu­sį gy­vū­ną dė­ti? Kai nu­si­pirk­si­te gy­vū­ nė­lį, nu­mirs, ta­da ir su­si­mąs­ty­si­te. Vi­si mes skir­tin­gi žmo­nės, vie­niems to­kia idė­ja ky­la, ki­tam ne. Man ki­lo“, – tei­gė vers­li­nin­kas. R.Svirs­kas ti­ki­no kon­ku­ ren­tų spau­di­mo ne­jau­čiąs, nie­ko apie

juos ne­ži­nąs ir ne­ga­lįs at­si­gin­ti no­rin­ čių pa­lai­do­ti sa­vo au­gin­ti­nį. „Ne­tu­riu lai­ko kal­bė­ti, esu la­bai užim­tas. Taip, la­bai daug žmo­nių krei­pia­si“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Ta­čiau vers­li­nin­kas ne­no­rė­jo at­skleis­ ti, kiek tiks­liai žmo­nių krei­pia­si į įmo­nę ir kiek pa­sta­ro­ji yra pa­lai­do­ju­si gy­vū­ nų. Vi­siš­kai prie­šin­gai el­gia­si vir­tua­ lūs „Smė­lio pi­lių“ kon­ku­ren­tai. In­ter­ne­ to pus­la­pio, ku­ria­me įkur­tos gy­vū­nų ka­pi­nės, kū­rė­jai ne­sle­pia, kad sa­vo vir­ tua­liuo­se plo­tuo­se am­žiams pri­glau­ dė per šim­tą gy­vū­nė­lių: šu­nų, ka­čių, žiur­kė­nų ir net pa­pū­gų. No­rint „pa­lai­ do­ti“ gy­vū­nė­lį, te­rei­kia at­siųs­ti tink­la­ la­pio au­to­riams jo nuo­trau­ką, iš­si­rink­ ti ant­ka­pį – ant jo už­ra­šo­mas gy­vū­no var­das, gi­mi­mo ir mir­ties me­tai. Net­ra­d i­ciš­k u­mo R.Svirs­ko vers­lui pri­de­da ir tai, kad Liud­vi­na­vo gat­vė­je esan­čio­se gy­vū­nų ka­pi­nė­se sa­vo au­ gin­ti­nį ga­li­ma pa­lai­do­ti ir be „Smė­lio pi­lių“ pa­gal­bos – vi­siš­kai ne­mo­ka­mai. Trum­piau ta­riant, že­mė ka­pi­nė­se yra ne­mo­ka­ma, o įmo­nė pi­ni­gus ima už tai, už ką mo­kė­ti rei­kia ir žmo­nių lai­ do­ji­mo pa­slau­gas tei­kian­tiems biu­ rams: duo­bės iš­ka­si­mą, kars­tą.


6

kovo 14–20, 2013

lietuva

lietuva per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė už ap­do­va­no­to­jo var­do pa­že­mi­ nimą išb­raukė dėl so­vietų ag­re­si­jos nei­gi­mo nu­teistą Al­girdą Pa­leckį iš vals­ tybės ap­do­va­notųjų sąra­ šo. Lie­tu­vos teis­mai nu­ teisė A.Pa­leckį už tai, kad jis neigė ir šiurkš­čiai men­ ki­no 1991 m. So­ vietų Sąjun­gos ag­re­si­jos prie­š Lie­tu­vos Res­ pub­liką faktą, kai pa­reiškė,

esą sau­sio 13-ąją „sa­vi šaudė į sa­vus“. Tai bu­vo pir­ma­sis nuo­spren­dis Lie­tu­vos teismų is­to­ri­jo­je dėl So­vietų Sąjun­gos įvyk­dy­tos ag­re­si­jos nei­gi­mo ir pir­ mo­ji to­kio po­būdžio by­la. Pats A.Pa­lec­kis žadė­jo ap­do­va­ no­jimą pri­kal­ti prie pre­zi­ dentū­ros sie­nos ar pan. Pats A.Pa­lec­kis net ne­ slėpė taip ban­dy­sian­ tis at­kreip­ti ži­niask­ lai­dos dėmesį. Tie­sa, ko­vo 11-ąją, kaip iš pra­ džių pla­na­vo, sa­vo pa­ža­ do šis as­muo ne­įvykdė.

Padė­jo tašką dėl dvigubos pilietybės Va­kar Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) pa­skelbė, kad po Nep­rik­lau­so­ mybės at­kūri­mo iš­vy­ku­siems ir ki­tos ša­lies pi­lie­čiais ta­pu­siems lie­tu­viams ne­ga­li­ma turė­ti ir Lie­ tu­vos pi­lie­tybės.

Anot KT, no­rint įtei­sin­ti dvi­gubą nau­jo­sios kar­tos emig­rantų pi­lie­ tybę, reikėtų re­fe­ren­du­mu keis­ti Kons­ti­tu­ci­jos 12-ojo straips­nio 2 dalį. Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­ kaitės pa­tarė­ja Indrė Pu­ka­na­sytė sakė, kad KT išaiš­ki­ni­mas ne­su­ tei­kia pa­grin­do išim­ties tvar­ka su­teik­ti Lie­tu­vos pi­lie­tybę ame­ ri­kie­tei le­do šokė­jai Isa­bel­lai To­

bias, ku­riai ji būti­na, kad su Dei­ vi­du Stag­niū­nu galėtų at­sto­vau­ti Lie­tu­vai So­čio olim­pinė­se žai­ dynė­se. Nes pa­gal KT išaiš­ki­nimą no­rint su­teik­ti pi­lie­tybę as­muo tu­ri būti jau nu­si­pelnęs vals­ty­bei, o ne galbūt nu­si­pel­nys atei­ty­je. Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­menė pritaria re­fe­ren­dumui, ta­čiau pir­ miau turės būti su­švel­nin­ti rei­ ka­la­vi­mai kei­čiant Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­tas. Tarp­tau­tinės mig­ra­ci­jos or­ga­ ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro duo­me­ ni­mis, 2001–2010 m. iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 337 tūkst. gy­ven­tojų.

2013 03 07 2013 03 13

Penk­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Iki­teis­minį ty­rimą bai­gu­si Aly­taus apy­ linkės pro­ku­ratū­ra nu­statė, kad per 2012 m. spalį vy­ku­sius par­la­men­to rin­ki­ mus Jot­vin­gių rin­kimų apy­linkės ko­mi­si­ jos na­riai ne­sus­kai­čia­vo 30 vie­tos po­li­ti­ kui ati­duotų pir­mu­mo balsų. Būtent dėl šios klai­dos Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas, Aly­ taus ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rius Au­ri­mas Truncė ne­bu­vo iš­rink­tas į Seimą. 30 balsų A.Trun­cei pri­trūko, kad dau­ gia­man­datė­je apy­gar­do­je pa­gal Dar­bo par­ti­jos sąrašą pa­si­vytų Sei­mo na­re ta­ pu­sią vil­nietę La­risą Dmit­ri­jevą ir ją nu­ galėtų. Ta­čiau Vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­

Pra­si­dėjo Sei­mo ei­linė pa­va­sa­rio se­si­ja. Pir­ma­ja­me jos po­sėdy­je par­la­men­ta­rus pa­svei­ki­no par­la­men­to pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las, svei­ki­ni­mo laišką at­siuntė ir Pre­ zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė. Pa­va­sa­rio se­siją nu­ma­to­ma pra­tęsti ir lie­pos 4 d. su­reng­ti iš­kil­mingą Sei­mo po­ sėdį, skirtą Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­džiai pa­minė­ti. Sek­ma­dienį pra­si­dėjus pa­va­sa­rio se­ si­jai darbų pro­gra­mos pro­jek­te įra­šy­ta apie 470 teisės aktų pro­jektų. Vy­riau­ sybė į se­si­jos darbų pro­gramą pa­si­ūlė įra­šy­ti 140, Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė – 6, Sei­mo frak­ci­jos – apie 240 įsta­tymų

mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas ti­ki­no, kad klai­dos iš­tai­sy­ti ne­beį­ma­no­ ma, nes ga­lu­ti­nis Sei­mo na­rių sąra­šas jau pa­tvir­tin­tas.

Per­nai vykę Sei­mo rin­ki­mai ne tik iš­tuš­ ti­no par­tijų iž­dus, bet ir užnėrė skolų kilpą. Per mi­li­joną litų – dau­giau­sia iš visų po­li­ti­nių jėgų – li­ko sko­lin­ga mi­li­jo­ nie­riaus Vik­to­ro Us­ pas­ki­cho Dar­bo par­ ti­ja (DP). „„Pa­mo­kos: nors pir­ma­ja­me Sei­mo rin­kimų tu­re būtent DP laimė­jo dau­

giau­sia man­datų, jos at­sto­vai iš­lei­do dau­giau pi­nigų, nei turė­jo.

VD, BNS inf.



„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

Par­ti­jas sle­gia rin­kimų sko­los Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Gelbės do­ta­ci­ja

Sko­la ne ro­na – neuž­gy­ja. Šią lie­ tu­vių liau­dies pa­tarlę pui­kiai ži­no dau­ge­lio po­li­ti­nių par­tijų fi­nan­si­ nin­kai. Ta­čiau nuo rin­kimų li­ku­sių skolų po­li­tinės par­ti­jos grąžin­ti ne­ sku­ba, nors jau pra­bėgo trys mėne­ siai. Vienų par­tijų sko­los sie­kia vos ke­lias­de­šimt tūkstan­čių, o kai ku­ rių – dau­giau nei mi­li­joną litų. Įsis­ko­li­ni­mo re­kor­di­ninkė – V.Us­pas­ki­cho va­do­vau­ja­ma DP. Nors pir­ma­ja­me Sei­mo rin­kimų tu­re būtent DP laimė­jo dau­giau­siai man­datų, re­gis, DP at­sto­vai iš­lei­do dau­giau pi­nigų, nei turė­jo. 1,215 mln. litų. Tiek, Vy­riau­sia­ jai rin­kimų ko­mi­si­jai (VRK) pa­teik­ tais duo­me­ni­mis, rin­kimų skolų tu­ri DP. Vis dėlto jos at­sto­vai tam per daug reikšmės ne­tei­kia. „Ži­

nau, kad yra sko­la, bet ko­kio dyd­ žio – ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Pla­nuo­ja­me grąžin­ti, kai gau­si­me biud­že­to do­ ta­ciją“, – paaiš­ki­no DP vi­ce­pir­mi­ nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys. Įžvel­gia sis­te­mos ydas

Sko­li­ninkų sąra­še yra ir Artū­ ro Zuo­ko va­do­vau­ja­ma po­li­tinė sąjun­ga „Taip“. VRK duo­me­ni­mis, „Taip“ po rin­kimų li­ko sko­lin­ga dau­giau nei 647 tūkst. litų. „Ži­nau, kad tu­ri­me skolų. Su pa­ slaugų teikė­jais mes esa­me su­ darę su­tar­tis ir tas skolų grąži­ni­ mas tvar­kin­gai vyks­ta“, – aiš­ki­no „Taip“ vi­ce­pir­mi­nin­kas Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius. Po­li­ti­kas pa­brėžė, kad da­bar­tinė par­tijų fi­nan­sa­vi­mo sis­ te­ma ne­pa­lan­ki jau­noms po­li­tinėms jėgoms ir ska­ti­na senųjų par­tijų vien­val­dystę. Sąjun­ga „Taip“ gaus kuk­lią vals­tybės do­ta­ciją. „Taip, mus pa­lie­ka už brūkšnio. Iš vals­

tybės pa­ra­mos nėra ar­ba vi­sai jos nėra. Sis­te­ma ydin­ga“, – sakė jis. Įsis­ko­li­no sąmo­nin­gai

Be­maž pusę mi­li­jo­no litų skolų, VRK pa­teik­tais duo­me­ni­mis, tu­ri Vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­ga. Ši po­ li­tinė jėga Sei­mo rin­ki­muo­se teiš­ ko­vo­jo vos vieną man­datą. Ramū­nas Kar­baus­kis, po­li­tinės par­ti­jos va­do­vas, teigė, kad sko­ los ar­ti­miau­siu me­tu bus grąžin­ tos – lau­kia­ma vals­tybės do­ta­ci­ jos. „Nie­ko ne­pla­nuo­to nėra. Tai pla­nuo­tas trūku­mas (sko­la – red. pa­st.). Turė­jo­me su­tar­tis, ku­rio­se nu­ro­dy­ta, kad mokė­ji­mai bus ati­ dėti iki pir­mo pus­me­čio vals­tybės do­ta­ci­jos. Jos lau­kia­me, iš jos ir pa­deng­si­me“, – nu­rodė R.Kar­ baus­kis. Po­li­ti­ko tei­gi­mu, vals­tie­čiai iš VRK šie­met ga­li tikė­tis apie 1 mln. litų sie­kian­čios do­ta­ci­jos.

Komentaras

Po­li­ti­nių par­tijų rin­kimų sko­los (tūkst. litų)

Li­na Pet­ro­nienė

VRK Po­l i­t i­n ių par­t ijų ir po­l i­t i­n ių kam­pa­n ijų fi­nan­sa­v i­mo sky­r iaus vedė­ja

DP Sąjun­ga „Taip“ Vals­tie­čių ir ža­l iųjų sąjun­ga Žmo­nių par­ti­ja De­mok­ra­tinė dar­bo ir vie­nybės par­ti­ja Tėvynės sąjun­gaLie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai Li­be­ralų sąjūdis So­cial­de­mok­ratų par­ti­ja Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas „Drąsos ke­l ias“

1,216 647 474 265 64 55 44 29 29 10 9 Šal­ti­nis: Vy­riau­sio­ji rin­kimų ko­mi­si­ja

P

o­l i­t i­n ių par­t ijų Sei­mo rin­ kimų fi­nan­si­nes ata­skai­tas pa­tik­ri­no ir au­di­to­riai. Jie pa­ teikė pa­stabų, kad, pa­vyzd­ žiui, vie­nos po­li­tinės par­ti­jos pa­vėla­vo grąžin­ti ne­priim­tiną auką ir pan. Nors pa­stabų yra įvai­rių. Kol kas re­ziu­muo­ti ne­ga­li­me, ana­li­zuo­ja­me tas ata­skai­tas. Juk jų – dau­giau nei 500. Ar būta pa­žei­ dimų, ko­men­tuo­ti dar per anks­ti. Api­ bend­ri­ni­mo dar ne­sa­me pa­darę. Ne visų par­tijų ata­skai­tas nag­rinė­jo­me.


7

kovo 14–20, 2013

lietuva

Ant­ra­die­nis pro­jektų. Be­je, ko­vo 11-ąją Lie­tu­vos len­ kų rin­kimų ak­ci­ja su bend­ra­min­čiais jau įre­gist­ra­vo vieną pirmųjų įsta­ty­mo pro­ jektų šio­je se­si­jo­je, ku­riuo bus sie­kia­ma užd­raus­ti abor­tus.

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė dek­re­tu pa­si­ūlė Sei­mui pri­tar­ti Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos (STT) di­rek­to­riaus kan­di­ datū­rai – ji STT di­rek­to­riu­mi pa­si­ūlė skir­ti da­bar lai­ki­ nai šias pa­rei­gas ei­nantį Sau­lių Ur­ba­na­vi­čių. Mo­ty­vas – S.Ur­ba­na­ vi­čius tu­ri il­ga­metės dar­bo pa­tir­ties teisė­ sau­gos sri­ty­je: be­veik še­še­rius me­tus dir­bo Vil­niaus mies­to vy­riau­ sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­te Or­ga­ni­zuo­to nu­si­

Tre­čia­die­nis kals­ta­mu­mo ty­ri­mo tar­ny­bo­je ir dau­giau nei de­šimt metų – Mui­tinės kri­mi­na­linė­ je tar­ny­bo­je. Anot pre­zi­dentū­ros, kan­ di­da­tas į STT di­rek­to­ rius va­do­va­vo pir­mie­ siems su ne­teisė­tu pra­turtė­ji­mu su­si­ ju­siems ty­ri­mams, taip pat išaiš­ki­nant ir už­kar­dant dvi­ did­žiau­sias Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je nu­si­kals­ta­ mas kont­ra­ban­di­ninkų gru­puo­tes.

Vy­riau­sybė pa­si­ta­ri­me pritarė pla­nams so­cia­li­niuo­se tink­luo­se kon­sul­tuo­tis su gy­ven­to­jais dėl siū­lomų spren­dimų ir kur­ ti vieną Vy­riau­sybės po­rtalą. Va­di­na­ma­jai elekt­ro­ni­nei de­mok­ra­ti­jai Vy­riau­sybė ke­ ti­na skir­ti 2,5–5 mln. litų. Pla­nuo­ja­mi trys pro­jek­tai. Vie­nas jų – kon­sul­ta­vi­ma­sis su žmonė­mis, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se vie­ši­ nant spren­dimų pro­jek­tus, pra­šant juos ver­tin­ti, rei­tin­guo­ti ir teik­ti pa­si­ūly­mus. Ki­tas pro­jek­tas – elekt­ro­ni­nis prii­ma­ ma­sis, kai žmonėms pa­tei­kus skundą, būtų ma­to­ma jo nag­rinė­ji­mo ei­ga. Kol kas ne­nuspręs­ta, ar tai būtų tik Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos, ar ir visų mi­nis­te­rijų

gau­namų skundų sis­te­ma. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja taip pat siū­lo stan­dar­ti­zuo­ti įstaigų in­ter­ne­to sve­tai­nes ir su­kur­ti vie­ ną Vy­riau­sybės bei jai pa­vald­žių ins­ti­tu­ cijų in­for­ma­ci­jos vie­ši­ni­mo po­rtalą.

Re­gi did­žiųjų miestų sąjungą Lie­tu­vo­je grei­tu lai­ku ga­li at­si­ras­ti dar vie­ na aso­cia­ci­ja, ar­ba did­žiųjų miestų sąjun­ ga. Aiš­ki­na­ma, esą taip bus dar ge­riau gi­ na­mi miestų in­te­re­sai. Ta­čiau ne visų did­žiųjų miestų me­rai to­kie en­tu­zias­tin­gi. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ini­cia­ty­va – iš Klaipė­dos

Jei Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja did­žiųjų miestų – Vil­niaus, Kau­no, Klaipė­ dos, Šiau­lių ir Pa­nevė­žio – in­te­resų ne­gi­na, rei­kia bur­tis į naują da­rinį. To­kią idėją iškėlęs Klaipė­dos vi­ ce­me­ras, Li­be­ralų sąjūdžio na­rys Artū­ras Šul­cas, ne­tru­ko su­lauk­ti ko­legų iš kitų miestų pri­ta­ri­mo. „Su­si­jung­ti į at­skirą aso­cia­ciją būti­na, nes da­bar­tinė­je, va­do­vau­ ja­mo­je Ri­čar­do Ma­li­naus­ko, Drus­ ki­ninkų me­ro, do­mi­nuo­ja mažų­ jų sa­vi­val­dy­bių in­te­re­sai. Did­žiųjų miestų in­te­re­sai ne­gi­na­mi. Tai­gi turė­da­mi sa­vo aso­cia­ciją galė­tu­me ge­riau gin­ti sa­vo in­te­re­sus. Siek­ ti tei­sin­go biud­že­to pa­skirs­ty­mo ir kitų di­des­niems mies­tams ak­tua­ lių pro­blemų spren­di­mo“, – ar­gu­ men­tus dėlio­jo A.Šul­cas.

Vi­ta­li­jus Sat­ke­vi­čius:

Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ne vi­sa­da gi­na did­žiųjų miestų in­te­re­sus. Bet taip bu­vo vi­sa­da. To­kia tie­siog sis­te­ma. Po­li­ti­ko nuo­mo­ne, di­die­ji mies­ tai tu­ri pa­tys pa­si­rūpin­ti sa­vo in­te­ re­sais, o ne lauk­ti, kol kas nors tai pa­da­rys už juos. Ge­riau­sia tai įgy­ ven­din­ti di­die­siems mies­tams su­ si­vie­ni­jus. To­kia min­ti­mi per Sa­ vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos su­va­žia­vimą pa­si­da­lijęs A.Šul­cas su­laukė pri­ta­ ri­mo. At­sis­kir­ti ne­ža­da

Šiau­lių me­ras Jus­ti­nas Sar­kaus­kas sa­ko pri­ta­riąs klaipė­die­čių po­li­tikų iš­kel­tai idė­jai. So­cial­de­mok­ratų par­ti­jai pri­klau­san­tis po­li­ti­kas ne­tgi ma­no, kad šį pa­va­sarį būtų ga­li­

ma pa­reng­ti nau­jo da­ri­nio įsta­tus – tai­gi idėją įgy­ven­din­ti dar šiais me­tais. „Idė­jai pri­ta­riu. Ša­lies vys­tymą­sis pri­klau­so nuo did­žiųjų miestų plė­ tros. Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja – di­ delė or­ga­ni­za­ci­ja. Ne­ža­da­me nuo jos at­si­skir­ti. Visų miestų bei ra­jonų pro­ble­mos bend­ros – kultū­ra, spor­ tas, inf­rast­ruktū­ra, namų re­no­va­ ci­ja. Bet, mūsų nuo­mo­ne, vals­tybė ne­ga­li vi­siems vie­no­dai iš­da­ly­ti lė­ šų, kaip kad yra da­bar. Ga­liau­siai ne­ga­li būti taip, kad in­ves­ti­ci­jos ei­ tų tik į Vil­nių. Esa­me su ko­le­go­mis ap­si­tarę dėl tos sąjun­gos. Per pa­va­ sarį būtų ga­li­ma pa­reng­ti įsta­tus“, – kalbė­jo Šiau­lių mies­to me­ras. Jis pri­dėjo, kad to­kia miestų sąjun­ga pa­dėtų dar ko­ky­biš­kiau ir pra­smin­giau įgy­ven­din­ti re­gio­ninę po­li­tiką. Po­pie­ri­nis da­ri­nys

Vis dėlto ne visų miestų me­rai to­ kie en­tu­zias­tin­gi. Ar tai ne­bus po­ pie­ri­nis da­ri­nys, kaip kad Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­tis? „Vy­riau­sybė bend­rau­ja su Sa­vi­ val­dy­bių aso­cia­ci­ja, jos nuo­monės klau­sia. Jei­gu bus dvi or­ga­ni­za­ci­jos, ku­ri bus pri­pa­žin­ta? Ži­no­ma, idė­ ją rei­kia svars­ty­ti, ta­čiau tai – ta­ry­ bos klau­si­mas. Su­tin­ku, kad Sa­vi­ val­dy­bių aso­cia­ci­ja ne vi­sa­da gi­na did­žiųjų miestų in­te­re­sus. Bet taip bu­vo vi­sa­da. To­kia tie­siog sis­te­ ma“, – aiš­ki­no Pa­nevė­žio mies­to me­ras Vi­ta­li­jus Sat­ke­vi­čius. Kon­ser­va­to­riaus tei­gi­mu, Lie­tu­ vo­je svars­ty­ta daug gerų idėjų, ta­ čiau did­žio­ji da­lis jų taip ir lik­da­vo po­pie­riu­je. „Mes ir­gi daug svarstė­ me, pa­vyzd­žiui, apie Pa­nevė­žio ir Šiau­lių ar Pa­nevė­žio ir Kėdai­nių dvi­miestį, ta­čiau nu­sprendė­me, kad pra­smin­giau stip­rin­ti mies­to bei ra­ jo­no sim­biozę“, – dėstė me­ras. Pri­mintų tar­pu­karį

Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­ kas pri­minė, kad did­žiųjų miestų

„„Jun­gi­nys: pen­kių did­žiųjų Lie­tu­vos miestų, tarp jų – ir Vil­niaus sa­vi­val­dybės, va­do­vai svars­to, ar su­si­bur­ti į

naują aso­cia­ciją. 

sąjun­gos idė­ja ne­nau­ja. Toks da­ri­ nys bu­vo tar­pu­ka­riu. „Ta idė­ja iš nau­jo ke­lia­ma. Pir­mo­ sios Res­pub­li­kos lai­kais bu­vo Lie­tu­ vos miestų sąjun­ga, įsteig­ta Kau­no bur­mist­ro Jo­no Vi­lei­šio. Ir ta­da do­ mi­na­vo po­žiū­ris, kad vie­nos pro­ ble­mos – mies­tuo­se, ki­tos – vals­ čiuo­se. Tai­gi is­to­riš­kai tai ne­būtų nau­ja“, – pri­minė A.Kup­čins­kas. Klaipė­dos ir Šiau­lių po­li­tikų pa­ lai­komą idėją jis ver­ti­na at­sar­giai. A.Kup­čins­ko nuo­mo­ne, gin­ti sa­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

vo in­te­re­sus di­die­ji mies­tai ga­li ir ki­tais būdais, ne­būti­nai vie­ny­da­ mie­si į naują aso­cia­ciją. „Ga­li­ma ir da­bar­tinė­je Sa­vi­val­dy­bių aso­ cia­ci­jo­je veik­ti drau­ge. Pa­vyzd­ žiui, galėtų būti su­bur­ta ko­kia nors did­žiųjų miestų dar­bo gru­ pė. Taip, did­mies­čių pro­ble­ma­ti­ ka vi­sai ki­to­kia: ir ši­lu­mos ūkis, ir gat­vių prie­žiū­ra, kai tik­rai ne­pro­ por­cin­gai skirs­to­mos lėšos. Bet ar ver­ta steig­ti dar vieną da­rinį – ad­ mi­nist­ra­vi­mas kiek kai­nuos... Dar

rei­kia ge­rai apie tai pa­gal­vo­ti“, – svarstė Kau­no me­ras. Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas į tokį da­rinį taip pat sakė žiūrįs po­ zi­ty­viai. „Ini­cia­ty­va su­jung­ti did­žiuo­sius mies­tus į at­skirą aso­ cia­ciją yra ver­ta dėme­sio. Did­ žiųjų ir mažųjų miestų pro­ble­mos ir jų spren­di­mo būdai la­bai skir­ tin­gi. Šian­dien did­žiųjų miestų pro­ble­mos daž­nai lai­ko­mos ant­ raeilė­mis, de­ja“, – te­pa­sakė sos­ tinės va­do­vas.


8

kovo 14–20, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Re­fe­ren­dumų ga­li būti ne vie­nas Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ny­kus „vaiz­dia­lis“ Justinas Argustas

J

ei pri­klau­sai Dar­bo par­ti­jai (DP), Sei­ mo pir­mi­nin­ko po­ste esi kaip kalė­ ji­mo ka­me­ro­je. Ga­li ar­ba sėdėti, ar­ ba vaikš­čio­ti. Tik tiek. Tai per dau­ giau nei 100 dienų įrodė par­la­men­tui va­do­ vau­jan­tis DP at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las. Ant­ras žmo­gus vals­tybė­je, li­gos at­ve­ju pa­ va­duo­jan­tis pa­t į pre­zi­dentą, vie­nas iš trijų jau tre­čią mėnesį že­ria to­kius iš­min­ties per­ lus ir ro­do to­k ius fo­k u­sus, kad ga­l i­ma pa­ ma­ny­ti, jog Arū­nas Va­lins­kas su par­la­men­ to pir­mi­nin­ko dar­bu su­si­tvarkė ge­riau. Tik sėdęs į Sei­mo pir­mi­nin­ko krėslą, kaip, be­je, ir vi­si jo pirm­ta­kai, V.Ged­v i­las daug kalbė­jo apie tokį šventą rei­kalą kaip Sei­ mo au­to­r i­te­tas ir vi­suo­menės po­ž iū­ris į jį. Nes­var­bu, kad nė vie­nam dar ne­pa­vy­ko to Sei­mo rei­tin­go pa­kel­ti. Ta­čiau jau sprend­ž iant V.Us­pas­k i­cho ir jo bend­ra­ž y­g ių tei­sinės ne­lie­čia­mybės klau­ simą V.Ged­vi­las įrodė, kad jam priim­ti­nes­ nis V.Us­pas­k i­cho pa­stumdė­l io vaid­muo. DP ved­lys tąsyk pir­m i­n inką Sei­mo salė­je dre­sa­vo taip, kaip norė­jo.

Būda­mas Sei­mo pir­mi­nin­ku V.Ged­vi­las ga­li ar­ba klau­sy­ti DP ved­lio, ar­ba tylė­ti. Vėliau bu­vo mįslin­g i su­si­ti­k i­mai su „Ro­sa­ tom“ at­sto­vais, pa­skui – nau­ja Lie­tu­vos už­ sie­nio po­l i­ti­kos stra­te­g i­ja, nes, anot V.Ged­ vi­lo, „Ame­r i­ka mums dujų ne­tie­k ia, o elek­ trą, naftą ir du­jas mes per­ka­me iš Ru­si­jos, be to, su šia ša­li­mi pa­lai­ko­me ge­rus eko­no­ mi­nius san­ty­k ius“. Da­bar V.Ged­v i­las pra­bi­lo apie nau­jus re­ fe­ren­du­mus – ir dėl eu­ro, ir dėl ato­m inės. Nes­var­bu, kad Vy­r iau­s ybė dar neap­s isp­rendė, ką da­ry­ti su jau įvy­ku­sio re­fe­ren­ du­mo re­zul­ta­tais. Ži­no­me, kad re­fe­ren­du­ mo dėl eu­ro ne­pa­lai­ko nei Pre­zi­dentė, nei mi­n ist­ras pir­m i­n in­kas. Ga­l iau­siai V.Ged­ vi­las sam­pro­tau­ja, kad, pa­sta­čius su­skys­ tintųjų dujų ter­mi­nalą, nau­jos ato­minės gal ir ne­reikėtų. O kai kas skelbė, kad V.Ged­vi­las par­la­men­ to pir­m i­n in­ko po­ste bus tie­siog neut­ra­l i figū­ra. Ma­ž iau įdo­mus net už Ireną De­g u­ tienę, tar­si vals­ty­bi­nio po­sto už­pil­das. Nie­ kam neužk­l ius. Ta­čiau V.Ged­vi­las – kad ir kaip būtų – vis dėlto de ju­re yra ant­ras žmo­ gus vals­tybė­je. Kiek­vie­nas vie­šas jo pa­si­sa­ ky­mas ga­li būti ver­ti­na­mas kaip vals­tybės po­z i­ci­ja. Ypač – už­sie­nio ži­niask­lai­dos. Sprend­žiant iš nau­jau­sių jo sam­pro­ta­vimų, sun­k u pa­sa­k y­t i, ar V.Ged­v i­las tu­r i ko­k ius nors sa­va­ran­k iš­k us po­l i­t i­n ius vek­to­r ius. Grei­čiau­siai jis tik įgar­si­na V.Us­pas­k i­cho min­t is. To, ku­r is, anot V.Ged­v i­lo, ne ge­r ia, o už­sii­ma jo­ga. Tad būda­mas Sei­mo pir­mi­ nin­ku V.Ged­vi­las ga­li ar­ba klau­sy­ti DP ved­ lio, ar­ba tylė­ti. Kaip kalė­ji­mo ka­me­ro­je.

G

a­li­ma su­reng­ti re­fe­ren­du­mus ir dėl eu­ro, ir dėl ato­minės elekt­rinės. Ta­čiau jei turė­si­me dujų ter­mi­nalą, ato­minės Lie­tu­vai ga­li ir ne­pri­reik­ti. Juo­lab kad en­tu­ziaz­mo ne­ro­do nei lat­viai, nei es­tai. Taip in­ter­viu tvir­ti­no Sei­mo pir­mi­nin­ kas, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las. – Ar­ti­miau­siu me­tu Sei­mas im­sis Ne­rin­ gos Venc­kienės ne­lie­čia­mybės pa­nai­ki­ni­ mo pro­cedū­ros. Ka­da ji ga­li būti baig­ta? – Ma­nau, ji tik­rai bus baig­ta pa­čiu ar­ti­miau­ siu me­tu. Ko­mi­si­ja baigs sa­vo darbą ir pa­ teiks iš­va­das. Tu­ri­me pe­rei­ti vi­sas pro­cedū­ ras. Ma­nau, iki ba­land­žio 1 d. vis­kas turėtų iš­sispręs­ti. – Ko­kios po­zi­ci­jos lai­ky­sis jūsų frak­ci­ja ir jūs? Bal­suo­si­te už? – Ko­kios po­zi­ci­jos lai­ky­sis frak­ci­ja, ne­ži­nau, nes ne­turė­jau ga­li­mybės apie tai pa­si­kalbė­ti. Ma­no nuo­mo­ne, viską tu­ri iš­siaiš­kin­ti teis­ mai. Tai – teisė­sau­gos klau­si­mas. – Kiek rea­lu, kad Sei­me per po­rą mėne­ sių pa­vyktų išspręs­ti pa­vard­žių ra­šy­mo ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis klau­simą? Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ ki­las taip yra skelbęs. – Kol kas ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Ma­no po­zi­ci­ ja dėl vardų ir pa­vard­žių ra­šy­mo to­kia, kad pa­se jas ori­gi­na­lo kal­ba būtų ga­li­ma įra­šy­ti. To­kios pra­kti­kos lai­ko­si lat­viai. Ga­li­me iš jų pa­si­mo­ky­ti. – Pa­ko­men­tuo­ki­te iš­sa­miau sa­vo už­sie­ nio po­li­ti­kos kon­cep­ciją. Esa­te sakęs, kad rei­kia šil­tin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja, nes dujų iš JAV ne­per­ka­me. Ko­kia jūsų už­sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­ja? – Taip, kaip tei­gia­te, ne­sa­kiau. To­kios min­ties ne­bu­vo. Vi­sa­da kal­bu, kad mūsų prio­ri­te­tas – ES ir par­tne­rystė su JAV, bet aš kal­bu apie tai, kad ener­ge­ti­kos si­tua­ciją Lie­tu­vo­je rei­kia pa­ge­rin­ti. Nes nuo jos pri­klau­so ir eko­no­minė Lie­tu­vos pa­dėtis. Dėl to ma­nau, kad su vi­sais kai­my­nais rei­kia bend­rau­ti pra­gma­tiš­kai. Aš kalbė­jau apie tai, kad su vi­sais kai­my­ nais tu­ri­me pa­lai­ky­ti drau­giš­kus san­ty­kius ir tie­siog da­ly­tis tais ener­ge­ti­kos pro­jek­tais. Galbūt dalį elekt­ros reikės pirk­ti iš Ru­si­jos, gal mes pa­tys jiems par­duo­si­me? Įvairūs va­ rian­tai ga­li­mi. – Kaip jūs šia­me kon­teks­te paaiš­kin­ tumė­te sa­vo ne­skelbtą su­si­ti­kimą su Ru­ si­jos ener­ge­ti­kos bend­rovės „Ro­sa­tom“ at­sto­vais? – Tas su­si­ti­ki­mas su „Ro­sa­tom“ ne­bu­vo sle­ pia­mas. Galbūt ne­spėjo ma­no sek­re­to­ria­tas įtrauk­ti su­si­ti­ki­mo į dar­bot­varkę. Tądien (va­ sa­rio 13 d. – red. pa­st.) grįžau iš Es­ti­jos. Ne­ ži­no­jau, ka­da konk­re­čiai būsiu Vil­niu­je. Bu­vo la­bai trum­pas vi­zi­tas. Ga­liau­siai – juk „Ro­ sa­tom“ už­da­ro mūsų ato­minę elekt­rinę. „Nu­ kem“ yra ant­rinė „Ro­sa­tom“ įmonė. – Kai kam tas su­si­ti­ki­mas pa­si­rodė lo­ bis­ti­nis... – Ką jūs. Aš net žmo­gaus pa­vardės, to „Ro­ sa­tom“ at­sto­vo, ne­galė­jau pa­sa­ky­ti iš kar­to. Man reikė­jo bėgti pa­siim­ti vi­zi­tinės kor­telės pa­žiūrė­ti, ko­kia jo pa­vardė. Jis paaiš­ki­no, kad mes galė­tu­me pre­kiau­ti elekt­ra. Jei, tar­ki­me, sta­ty­si­me ato­minę, galė­tu­me elektrą par­duo­ti. O jei jie pa­sta­tys ato­mi­nes Ka­li­ning­ra­de ir Bal­ ta­ru­si­jo­je – elektrą pirk­ti. „Ro­sa­tom“ at­sto­vas pa­kar­to­jo, kad tas ato­mi­nių elekt­ri­nių sta­ty­bas už­baigs. Ga­liau­siai anks­čiau ar vėliau žiūrė­si­ me, jei ne­sta­ty­si­me ato­minės, ar ge­riau pirk­ti elektrą iš Šve­di­jos, ar iš Ru­si­jos? O gal jiems ge­ riau par­duo­ti, jei turė­si­me per­tek­lių. – Ko­kia jūsų par­ti­jos ir jūsų po­zi­ci­ja dėl ato­minės elekt­rinės?

„„Po­zi­ci­ja: Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Ged­vi­las įsi­ti­kinęs, kad visą­laik žmo­nių rei­kia at­si­klaus­

ti: „Dau­ge­liu klau­si­mu rei­kia pa­si­klaus­ti. Galbūt ir dėl eu­ro, galbūt ir dėl kitų rimtų pro­ jektų.“  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Vi­sos par­ti­jos po­zi­ci­jos ne­ga­liu pa­sa­ky­ ti. Kai bu­vo prii­ma­mas ato­minės elekt­rinės įsta­ty­mo pro­jek­tas, mes pa­si­ūlėme ke­tu­ris pa­pil­dy­mus ir pa­skui bal­sa­vo­me už ato­minę ener­ge­tiką. Ta­čiau par­ti­jo­je dar ne­priėmė­me spren­di­mo, ar sta­ty­ti elekt­rinę. Da­bar si­tua­ci­ja su­dėtin­ga. Bu­vau nu­va­ žiavęs į Es­tiją ir Lat­viją, klau­siau, ar jų vals­ tybės ne­norėtų pri­si­dėti pa­čio­je Vi­sa­gi­no ato­ minės elekt­rinės pro­jek­to pra­džio­je. Šiurkš­čiai su­skai­čia­vus, tai kai­nuotų 700 mln. litų. Ta­ čiau lat­viai ir es­tai ne­no­ri pri­si­dėti prie šio pro­jek­to pa­čio­je pra­džio­je. Tai­gi vi­sas krūvis mums vie­niems. Fi­nan­sinės ga­li­mybės pa­sta­ty­ti ato­minę elekt­rinę la­bai ma­žos. Tad rei­kia ieš­ko­ti kitų ga­li­my­bių. Ki­tas da­ly­kas: jei pa­sta­ty­si­me su­ skys­tintųjų dujų ter­mi­nalą, gal ne­bus ir to­kio nau­jos ato­minės po­rei­kio.

– Kodėl ir dėl eu­ro? – Aš nie­ko ne­sa­kau. Eu­ras mums rei­ka­lin­ gas ir tai duotų nau­dos vals­ty­bei, nes ir da­ bar eu­ras pri­riš­tas prie li­to. Di­de­lių po­ky­čių ne­būtų. – Kaip jūs ver­ti­na­te vie­šo­jo­je erdvė­je pa­ si­rod­žiu­sius svars­ty­mus, esą Vik­to­ras Us­pas­ki­chas, jūsų par­ti­jos ly­de­ris, gal­ būt var­to­ja ko­kainą? – Did­žiau­sia ne­sąmonė. Jei taip būtų man, aš iš pyk­čio pa­duo­čiau tuos žmo­nes į teismą, ku­ rie apie tai ra­šo. Pažįs­tu par­ti­jos ly­derį la­bai se­niai, nuo pat par­ti­jos įsikū­ri­mo. Jis jo­ga už­ sii­ma, spor­tuo­ja, laks­to, bėgio­ja, svei­kai gy­ ve­na. Tai ne­sąmonė. Jis tik­rai stip­rių nervų žmo­gus, aš to­kio puo­li­mo neat­lai­ky­čiau.

Aš ne­pri­si­me­nu, ka­da jis gėrė. Tiek metų jį pa­žįstu. Jis jo­ga už­sii­ma, spor­tuo­ ja, laks­to, bėgio­ja, svei­kai gy­ve­na.

– Gal jūs tuo­met ga­li­te pa­sa­ky­ti, kas tą­ nakt, kai V.Us­pas­ki­chas bu­vo iš­vež­tas į li­go­ninę, at­si­ti­ko. Vėlgi kal­ba­ma, kad jis tąnakt į kli­ni­kas at­vež­tas gir­tas. – Nesą­monės did­žiau­sios. Ir to­kius da­ly­kus ra­šy­ti. Aš ne­pri­si­me­nu, ka­da jis gėrė. Tiek metų jį pa­žįstu. Nesą­monės vi­siš­kos, ir man pyktį ke­lia to­kie svars­ty­mai. Į to­kius klau­si­ mus neat­sa­kinė­čiau. Jis į teis­mus vaikš­čio­jo nuo ry­to iki va­ka­ro. Ko­kia įtam­pa! Aš būčiau neat­laikęs, ma­ne būtų pri­baigę.

– Ša­lies va­dovė yra už­si­mi­nu­si, kad dėl ato­minės elekt­rinės sta­tybų ir vėl būtų ga­li­ma at­si­klaus­ti per re­fe­ren­dumą ar ki­taip. Pri­tar­tumė­te tam? – Kodėl gi ne. Ga­li­ma su­reng­ti. Visą­laik žmo­ nių rei­kia pa­si­klaus­ti. Nėra blo­gas žings­nis tai, kad rei­kia klaus­ti. Dau­ge­liu klau­si­mu rei­ kia at­si­klaus­ti. Galbūt ir dėl eu­ro, galbūt ir dėl kitų rimtų pro­jektų. Kodėl gi ne?

– Ar jums priim­ti­na, kad nau­jo­jo po­li­ti­ nio da­ri­nio – su­si­jun­gus Dar­bo bei Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­joms – ved­liu bū­ tų R.Pak­sas? – Apie tai ne­gal­vo­ju. Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, ga­li būti ke­li kan­di­da­tai ir su­va­žia­vi­me ga­li­me iš ke­lių kan­di­datų pa­si­rink­ti par­ti­jos ly­derį. Bet tai tik ma­no nuo­monė. Koks bus spren­di­mas, pri­klau­sys nuo kitų par­ti­jos na­rių.


10

kovo 14–20, 2013

pAsaulis

Va­ti­ka­ne – per­mai­nų vė­jai Bal­ti dū­mai iš Siks­to kop­ly­čios ka­mi­no – tai nau­jo Ka­ta­li­kų baž­ny­čios is­to­ri­jos eta­po pra­džia. Eta­po, per ku­rį Va­ti­ka­nui vėl rei­kia at­si­gręž­ti vei­du į pa­sau­lį.

Rei­kia cha­riz­ma­tiš­ko ly­de­rio

Kri­zę iš­gy­ve­nan­čiai Ka­ta­li­kų baž­ ny­čiai rei­kia cha­riz­ma­tiš­ko ly­de­rio – to­kio, koks bu­vo 27 me­tus po­pie­ žia­vęs Jo­nas Pau­lius II. Bet ne ke­ liau­nin­ko, o ryž­tin­go re­for­ma­to­ riaus. Iš nau­jo po­pie­žiaus ti­ki­ma­si, kad jis iš­ves Baž­ny­čią iš kri­zės ir ją rea­ bi­li­tuos. Be­ne­dik­tas XVI sten­gė­si ženg­ti ke­liu, pra­min­tu jo pirm­ta­ko Jo­no Pau­liaus II. Bet pa­sau­lis pa­ si­kei­tė, ir anks­čiau ar vė­liau iš­kils Baž­ny­čios re­for­mos klau­si­mas. Da­bar vie­na pir­mų­jų nau­jo po­ pie­žiaus už­duo­čių bus su­grą­žin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Baž­ny­čia po pa­sta­ro­jo de­šimt­me­čio skan­da­lų vir­ti­nės. Tai ir „Va­ti­Leaks“, at­sklei­dęs ne­ma­lo­ nių de­ta­lių iš Va­ti­ka­no gy­ve­ni­mo, ir įtar­ti­ni Va­ti­ka­no ban­ko rei­ka­ lai, ir skan­da­las dėl ku­ni­gų pe­do­ fi­lų bei pa­vė­luo­ta Šven­to­jo Sos­to reak­ci­ja į tai. Baž­ny­čia at­ro­do kur­čia

Nu­si­vy­li­mas Baž­ny­čia, nu­vil­ni­jęs per Eu­ro­pą ir Jung­ti­nes Vals­ti­jas,

bet šiek tiek kom­p en­s uo­ja­m as Af­r i­ko­je bei Lo­ty­n ų Ame­r i­ko­ je, vis dėl­to kurs­to pa­si­ti­kė­ji­mo kri­zę. Prie to pri­si­de­da ir Va­ti­ka­ no ne­ge­bė­ji­mas pri­si­tai­ky­ti prie nau­j ų rea­l i­j ų, ku­r ios ke­l ia pla­ čias dis­ku­si­jas vi­suo­me­nė­je: ho­ mo­sek­s ua­l ų san­t uo­kos, abor­tai ir kont­ra­cep­ci­ja, dva­si­nin­kų ce­ li­ba­tas bei mo­te­rų įšven­ti­ni­mas į ku­ni­gus. Apk­lau­sos ro­do, kad 73 pro­c. ka­ta­li­kų pa­si­ruo­šę leis­ti dva­si­nin­ kams tu­rė­ti šei­mą, o 67 pro­c. ne­ prieš­ta­rau­tų, kad mo­te­rys ga­lė­tų tap­ti ku­ni­gė­mis. Bet Baž­ny­čia ap­ si­me­ta esan­ti kur­čia. Prieš 50 me­tų Ant­ra­sis Va­ti­ka­ no su­si­rin­ki­mas at­vė­rė Ka­ta­li­kų baž­ny­čiai nau­jus ho­ri­zon­tus ir pa­ su­ko ją vei­du į šiuo­lai­ki­nį pa­sau­ lį bei kul­tū­rą. Bet per šį pu­sę am­ žiaus dau­ge­lis klau­si­mų, iš­kel­tų per Ant­rą­jį Va­ti­ka­no su­si­rin­ki­mą, li­ko neišsp­ręs­ti. Be­ne­dik­tas XVI ne­se­niai pa­ reiš­kė, kad tre­čia­jam Va­ti­ka­no su­ si­rin­ki­mui lai­kas dar nea­tė­jo. Ar

su­ge­bės nau­jas po­pie­žius pa­ju­ din­ti Baž­ny­čią iš mir­ties taš­ko ir at­ver­ti jai ke­lią į atei­tį? Tam jam rei­kės ryž­to, cha­riz­mos ir di­de­lių pa­stan­gų.

Ar su­ge­bės nau­jas po­pie­žius pa­ju­din­ ti Baž­ny­čią iš mir­ties taš­ko? Tam jam rei­ kės ryž­to, cha­riz­mos ir di­de­lių pa­stan­gų.

Ku­ri­ja sto­ko­ja skaid­ru­mo

Prieš konk­la­vą bu­vo ne­ma­žai kal­ bė­ta apie Baž­ny­čios ad­mi­nist­ra­ci­ jos re­for­mą. Vo­kie­ti­jos kar­di­no­las Wal­te­ris Kas­pe­ris sa­kė, kad Baž­ ny­čios val­dy­mas tu­rė­tų bū­ti ho­ri­ zon­ta­les­nis ir ko­le­gia­les­nis. „Ku­ri­ja tu­ri bū­ti at­nau­jin­ta iš pa­ ma­tų, ji ne­tu­ri bi­jo­ti skaid­ru­mo“, – aiš­ki­no kar­di­no­las.

Jis taip pat tei­gė, kad Baž­ny­čia tu­rė­tų iš­si­lais­vin­ti iš Ro­mos cent­ ra­liz­mo, bet pri­dū­rė, kad stip­rus cent­ras sa­vai­me ne­reiš­kia cent­ra­ liz­mo. „Mes tu­rė­tu­me ati­džiai įver­tin­ ti Ku­ri­jos dar­bą pa­sta­rai­siais me­ tais“, – sa­kė Tek­sa­so ar­ki­vys­ku­pas Da­nie­lis Di­Nar­do. Jam pri­ta­rė ir ki­ ti JAV kar­di­no­lai Ti­mot­hy Do­la­nas ir Sea­nas Pat­ric­kas O’Mal­ley. Per­nai į vie­šu­mą pa­te­kę slap­ti do­ku­men­tai at­sklei­dė ko­rup­ci­ją ir kva­li­fi­ka­ci­jos trū­ku­mą tarp Va­ti­ka­ no sie­nų, taip pat aukš­čiau­sių Baž­ ny­čios hie­rar­chų konf­lik­tus. Tarp do­ku­men­tų bu­vo ci­tuo­ja­mas Va­ ti­ka­no nun­ci­jaus Va­šing­to­ne laiš­ kas, ku­ria­me jis ra­šė po­nti­fi­kui apie ko­rup­ci­ją ir ne­po­tiz­mą Ro­mos ku­ ri­jo­je. Ita­li­jos ži­niask­lai­da šį skan­da­ lą pa­va­di­no „Va­ti­Leaks“ – pa­gal aso­cia­ci­ją su skan­da­lin­gai pa­gar­ sė­ju­siu tink­la­la­piu „Wi­ki­Leaks“, ku­ria­me vie­ši­na­mi slap­ti do­ku­ men­tai. „Eu­ro­news“, „Der Spie­gel“ inf.

„„Tiks­las: vie­na pir­mų­jų nau­jo po­pie­ži

čio skan­da­lų vir­ti­nės. 

Po­pie­žiaus var­das tu­ri di­de­lę istorinę Nuo Pi­jaus iki Kle­men­so, Hi­la­ri­jaus ir Simp­li­ci­jaus – po­pie­žių var­dai jau šimt­me­čius neat­sie­ja­mi nuo ge­ro ar blo­go Va­ti­ka­ną val­džiu­sių žmo­nių pa­li­ki­mo. Se­na tra­di­ci­ja

Po­pie­žiaus var­dui tei­kia­ma di­džiu­ lė reikš­mė, tad nau­ji po­nti­fi­kai tu­ri rink­tis iš­min­tin­gai. Nau­jo var­do pa­si­rin­ki­mo tra­di­ci­ ja sie­kia VI a., kai vie­nas pa­pras­tas ku­ni­gas, Mer­ku­ri­jus, bu­vo iš­rink­ tas po­pie­žiu­mi, bet jau­tė, kad ne­ ga­li pa­si­lik­ti sa­vo pa­go­niš­ko var­do, tad pa­si­va­di­no Jo­nu. Jis paaiš­ki­no, kad jei­gu Kris­tus da­vė Si­mo­nui, pir­ma­jam po­pie­žiui, nau­ją var­dą –

Pet­ras, ir ki­ti po­pie­žiai ga­li da­ry­ti tą pa­tį. Nuo to lai­ko tik vie­nas po­pie­ žius – XVI a. gy­ve­nęs Ad­ria­nas VI – pa­si­li­ko sa­vo krikš­to var­dą. Vie­ni po­pie­žių var­dai sie­ja­mi su tai­ka ar teo­lo­gi­niu ta­len­tu, o ki­ti tu­ri prieš­ta­rin­giau ver­ti­na­mų ko­ no­ta­ci­jų. Nė vie­nas po­pie­žius ne­bu­vo pa­ si­va­di­nęs Ce­les­ti­nu V nuo pat 1294-ųjų, kai tą var­dą pri­siė­mė at­si­sky­rė­lis, po­pie­žiu­mi iš­rink­tas prieš sa­vo va­lią ir vos po pen­kių mė­ne­sių at­si­sta­ty­di­nęs. Jį ap­dai­ na­vo ir ita­lų poe­tas Dan­te – už po­ pie­žiaus „di­dį­jį at­si­sa­ky­mą“ sky­rė jam vie­tą pra­ga­re.

pasaulis per savaitę Penk­ta­die­nis Lo­ty­nų Ame­ri­kos ly­de­ riai ir JAV prie­ši­nin­kai pa­ger­bė Ve­ne­sue­los ly­de­rį Hu­go Cháve­zą, gu­lin­tį vals­ty­bės vė­lia­ va ap­deng­ta­me kars­te, per iš­kil­min­gas vals­ty­bi­nes lai­do­tu­ves. H.Cháve­zo po­li­ti­nis įpė­di­nis Ni­colás Ma­du­ro ant me­di­nio sa­vo mo­ky­to­jo kars­to pa­dė­jo Pie­tų Ame­ri­kos ne­prik­

lau­so­my­bės did­vy­rio Simó­no Bolí­va­ ro auk­si­nio kar­do ko­pi­ją, plo­jant aukš­ tiems sve­čiams iš už­sie­nio. Ta­da gar­bės sar­gy­bon prie už­da­ro ir Ve­ ne­sue­los vė­lia­va uždeng­to kars­to sto­jo ke­ li Lo­ty­nų Ame­ri­kos vals­ty­bių ly­de­riai, tarp jų bu­vo ir Ku­bos pre­zi­den­tas Raú­lis Cast­ ro. Juos ne­tru­kus pa­kei­tė Ira­no pre­zi­den­ tas Mah­mou­das Ah­ma­di­ne­ja­das ir Bal­ta­ ru­si­jos va­do­vas Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka.

Be­ne­dik­to XVI at­si­sta­ty­di­ni­mas ga­lė­jo pa­keis­ti įsi­vaiz­da­vi­mą apie šį dar­bą iki gy­vos gal­vos, bet Be­ ne­dik­to XVII ar Ce­les­ti­no VI var­ do pa­si­rin­ki­mas ga­lė­tų ro­dy­ti, kad atei­ty­je lau­kia dar vie­nas at­si­sta­ty­ di­ni­mas. Jo­nas Pau­lius III?

Pir­mai­siais am­žiais po­pie­žių var­ dai bu­vo įvai­riau­si, pra­de­dant Za­ cha­ri­ju­mi ir bai­giant Adeo­da­tu ar Vik­to­ru, bet nuo XVI a. daž­niau­siai nau­do­ja­mi tie pa­tys var­dai – Kle­ men­sas, Gri­ga­lius, Pi­jus, Pau­lius, Be­ne­dik­tas. Nau­ja­sis po­pie­žius taip pat tik­riau­siai pa­si­rinks vie­ną ar ke­lis iš šių var­dų.

Jo­nas Pau­lius I 1978 m. ta­po pir­ muo­ju po­pie­žiu­mi, pa­si­rin­ku­siu du var­dus. Taip jis no­rė­jo pa­gerb­ ti po­nti­fi­kus, va­do­va­vu­sius Ka­ta­li­ kų baž­ny­čiai per Antrąjį Va­ti­ka­no su­si­rin­ki­mą. Šią „es­ta­fe­tę“ pe­rė­ mė Jo­nas Pau­lius II, kai jo pirm­ ta­kas vos po 33 die­nų, kai bu­vo iš­ rink­tas, mi­rė. Po­p ie­ž ius, ku­r is bū­t ų cha­r iz­ ma­t iš­kas ir no­r ė­t ų iš nau­jo at­ ras­ti ry­šį su ti­kin­čiai­siais po Be­ ne­dik­to XVI ga­na rim­to val­dy­mo, ga­lė­tų pa­si­va­din­ti Jo­nu Pau­liu­mi III ar tie­s iog Jo­n u – pa­gal „ge­ rą­jį po­pie­žių“ Jo­ną XXIII, ku­ris su­š au­k ė Antrąjį Va­t i­ka­n o su­s i­ rin­k i­m ą ir pa­s kel­b ė jį sa­vo mi­

2013 03 07 2013 03 13

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Vo­kie­ti­jos piet­va­ka­ riuo­se per gais­rą dau­ gia­b u­č ia­m e na­m e žu­vo aš­tuo­ni tur­kų kil­mės šei­mos na­riai, tarp jų – sep­ty­ni vai­kai. Gais­ro prie­žas­tis neaiš­ki, bet po­li­ci­ja ti­ ria mal­ko­mis kū­re­na­mą kros­nį vie­na­me pir­mo­jo aukš­to bu­te. Anks­čiau ta­me na­ me ne­to­li Štut­gar­to esan­čia­me Bak­nan­ ge bu­vo odos fab­ri­kas. „Nė­ra pa­de­gi­mo ar kse­no­fo­bi­nių mo­ty­ vų po­žy­mių“, – nu­ro­dė po­li­ci­ja bei pri­dū­ rė, kad pir­ma­ja­me pa­sta­to aukš­te bu­vo įsi­kū­ru­si Vo­kie­ti­jos ir Tur­ki­jos kul­tū­ri­nių mai­nų aso­cia­ci­ja. Šim­tai ug­nia­ge­sių ge­si­no gais­rą, ku­ris ki­lo anks­ti sek­ma­die­nį. Te­le­vi­zi­jos re­por­ ta­žuo­se bu­vo ma­ty­ti pro lan­gus be­si­ver­ žian­čios lieps­nos ir į nak­ties dan­gų ky­lan­ tys tirš­ti dū­mai.

Ja­po­ni­ja ati­da­vė pa­ gar­bą di­džiau­sios ša­lį po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­ti­ku­sios ka­tast­ ro­fos au­koms: 2011 m. ko­vo 11-ąją ki­lęs ga­lin­gas že­mės dre­bė­ ji­mas, di­džiu­lis cu­na­mis ir bran­duo­li­ nė ava­ri­ja nu­si­ne­šė dau­giau nei 19 tūkst. žmo­nių gy­vy­bę, 315 tūkst. žmo­nių te­ko eva­kuo­ti – tarp šių yra ir pa­si­trau­ku­sių nuo ra­ dioak­ty­vių ter­ša­lų, pa­skli­du­sių iš nu­nio­ko­tos Fu­ku­ši­mos ato­ mi­nės elekt­ri­nės. Ši tri­gu­ba ne­lai­mė su­krė­tė ša­lį, ku­ri lai­kė sa­ve pa­si­ruo­ šu­sia rea­guo­ti į ka­tast­ro­fas ir ti­kė­jo, kad ato­mi­nės elekt­ri­nės, tuo me­tu tie­ku­sios be­veik 30 pro­c. su­nau­do­ja­mos elekt­ros, yra šva­ rios, sau­gios ir pi­gios. Par­la­men­


11

kovo 14–20, 2013

pasaulis

Tam­sūs is­to­ri­jos pus­la­piai Baž­ny­čios is­to­ri­jo­je bu­vo ir švie­ sių, ir tam­sių pus­la­pių. Šie, rei­kė­ tų ti­kė­tis, vi­sam lai­kui li­ko praei­ ty­je. Tei­sė nu­mi­rė­lį

Po­pie­žių Bo­ni­fa­cą VII va­di­no siau­ bin­gu monst­ru, ban­di­tu ir žu­di­ku. Ro­mos gy­ven­to­jai, ne­ken­tę jo už ne­pa­so­ti­na­mą go­du­mą, lai­do­tu­ vių die­ną puo­lė jo la­vo­ną, spar­dė jį ko­jo­mis, ba­dė pei­liais, nu­tem­pė jį iki Ka­pi­to­li­jaus ir prie pa­mink­

žai­di­muo­se, bu­vo Is­pa­ni­jos kar­ di­no­las Rod­ri­go Bor­gia, 1492 m. ta­pęs 214-uo­ju po­pie­žiu­mi Alek­ sand­ru VI. Be to, kad pa­pir­ko konk­la­vos na­rius ir ne­tgi vie­ną kar­di­no­lą kon­ku­ren­tą, jis gar­sė­jo or­gi­jo­mis, į ku­rias bu­vo kvie­čia­mos gra­žiau­ sios Ita­li­jos pro­sti­tu­tės. Į Va­ti­ka­no va­ka­rė­lius at­vy­kę sve­čiai ženg­da­ vo pro gy­vas sta­tu­las vy­rų ir mo­ te­rų, api­bars­ty­tų auk­su ir ero­tiš­ kai po­zuo­jan­čių.

vy­ras su­mu­šė po­nti­fi­ką taip, kad jis po sa­vai­tės mi­rė. Apie Jo­ną XII ra­šė, kad tai bu­ vo jau­nuo­lis, su­ga­din­tas iki kau­ lų sme­ge­nų. „Tai šė­to­nas! – skųs­da­mie­si im­ pe­ra­to­riui pa­sa­ko­jo Ro­mos gy­ ven­to­jų pa­siun­ti­niai. – Jis nie­ki­na šven­to­vę, jis ne­tu­ri sai­ko, jam nė­ra tei­sin­gu­mo. Jis ap­sup­tas mo­te­rų, dėl ku­rių ima­si švent­va­gys­čių ir žmog­ žu­dys­čių. Jis ža­gin­to­jas ir krau­jo­ mai­ši­nin­kas. Vi­sos do­ros ro­mie­tės

Viena tamsiausių asmenybių Katalikų bažnyčios istorijoje, apipintų daugybe legendų, buvo Ispanijos kardinolas Rodrigo Borgia.

iaus už­duo­čių bus su­grą­žin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Baž­ny­čia po pa­sta­ro­jo de­šimt­me­ AFP nuo­tr.

ę reikš­mę si­ja, sie­kian­čia at­ver­ti Baž­ny­čią pa­sau­liui. Pet­ras – ne­lie­čia­mas

Nors var­das Pi­jus iš pir­mo žvilgs­ nio ga­li at­ro­dy­ti „ge­ras“, pa­starasis taip pa­si­va­di­nęs po­nti­fi­kas, Pi­jus XII, kri­ti­kų bu­vo pra­min­tas Hit­le­ rio po­pie­žiu­mi – dėl to, ką kri­ti­kai va­di­na jo ty­la per ho­lo­kaus­tą. Gri­ga­l ius ir Alek­sand­ras taip pat ke­l ia nei­g ia­m ų aso­c ia­c i­j ų: Gri­ga­lius VII, ku­ris bu­vo iš­rink­ tas 1073 m., bu­vo kal­ti­na­mas ne­ kro­man­ti­ja ir kan­ki­ni­mu ant vi­ nių gul­to tų, ku­r ie sto­d a­vo jam sker­sai ke­l io, o Alek­sand­ras VI, tur­tin­gos Bor­gios šei­mos na­rys,

to pa­skir­ta eks­per­tų ko­mi­si­ja, ty­ru­ si bran­duo­li­nę kri­zę, api­bū­di­no ją kaip žmo­gaus su­kel­tą ka­tast­ro­fą, ki­lu­sią dėl „są­moks­lo“ tarp vy­riau­sy­ bės, re­gu­lia­vi­mo ins­ti­ tu­ci­jų ir elekt­ri­nės val­ dy­to­jų. Praė­jus dve­jiems me­tams, at­kū­ri­ mo pro­jek­tai šiau­ rės ry­tų re­gio­ne, jau anks­č iau j a u ­t u ­s i a ­m e nei­gia­mą po­ vei­kį dėl spar­ čiai sens­tan­čios bend­ruo­me­nės ir ve­ge­tuo­jan­čios vie­ tos eko­no­mi­kos, pa­ grįs­tos že­mės ūkiu, strin­ga.

gar­sė­jo lau­ki­nė­mis or­gi­jo­mis po­ pie­žiaus rū­muo­se. Ai­rių la­žy­bi­nin­kai „Pad­dy Po­ wer“ pro­gno­zuo­ja, kad la­biau­siai ti­kė­ti­nas nau­jo po­pie­žiaus var­ das yra Leo­nas, ku­ris reiš­kia „liū­ tą“, o penk­to­je vie­to­je mi­ni Pet­ ro var­dą. Ta­čiau žmo­gus, ku­ris pa­si­va­din­tų Pet­ru II, tu­rė­tų bū­ ti tik­rai drą­sus. Šis var­das lai­ko­ mas ne­lie­čia­mu iš pa­gar­bos pir­ ma­jam Baž­ny­čios va­do­vui, be to, kaip tei­gia­ma pra­na­šys­tė­je, pri­ ski­ria­mo­je vie­nam XII a. šven­ ta­jam, ki­to Pet­ro po­pie­žia­vi­mas at­neš Ro­mos su­nai­ki­ni­mą ir taps apo­ka­lip­sės pra­džia. BNS inf.

lo Mar­kui Au­re­li­jui su­dras­kė į ga­ ba­lus. Po­pie­žius Ste­po­nas VI, kai tik bu­vo iš­rink­tas 896 m., su­šau­ kė Aukš­čiau­sią­jį baž­ny­čios teis­mą sa­vo mi­ru­siam pirm­ta­kui For­mo­ zui teis­ti. Šio kū­nas bu­vo iš­kas­tas, ap­reng­tas po­pie­žiaus dra­bu­žiais, pa­so­din­tas į sos­tą ir tei­sia­mas. Ro­mos gy­ven­to­jai, neap­si­ken­tę Ste­po­no VI ti­ro­ni­jos, su­ki­lo, suė­ mė po­pie­žių, pa­so­di­no į ka­lė­ji­mą ir ten pa­smau­gė. Po­pie­žius Leo­nas V Šven­ta­ ja­me Sos­te iš­bu­vo vos mė­ne­sį ir bu­vo pa­smaug­tas ka­lė­ji­me. Pon­ ti­fi­ką nu­ver­tęs ir jo vie­tą užė­męs an­ti­po­pie­žius Kris­tu­pas I taip pat val­dė neil­gai, ma­žiau nei me­tus. Jį iš­va­rė iš trem­ties grį­žęs Ser­gi­ jus III, gar­sė­jęs pa­lai­du gy­ve­ni­mo bū­du. Jo mei­lu­žė Ma­ro­zia gro­žiu ir gud­ru­mu ne­nu­si­lei­do sa­vo mo­ti­ nai Teo­do­rai. Juod­vi iš es­mės va­ do­va­vo Baž­ny­čiai po Ser­gi­jaus III mir­ties, so­din­da­mos į Šv. Pet­ro Sos­tą sa­vo mei­lu­žius. Ro­ma­nas su duk­ra

Vie­na tam­siau­sių as­me­ny­bių Ka­ ta­li­kų baž­ny­čios is­to­ri­jo­je, api­ pin­tų le­gen­do­mis kny­go­se, fil­ muo­se ir net kom­piu­te­ri­niuo­se

Po­pie­žiui la­bai pa­ti­ko vy­riš­ ku­mas, ir jo ka­mer­he­ras fik­suo­ da­vo kiek­vie­no sve­čio or­gaz­mą. Kaip ra­šė Alek­sand­ro VI ce­re­ mo­ni­meist­ras Jo­ha­nas Bur­char­ das, va­ka­rė­lio pa­bai­go­je po­pie­ žius įteik­da­vo pri­zus tiems, ku­rie „pa­si­my­lė­da­vo su to­mis kur­ti­za­ nė­mis dau­giau­sia kar­tų“. Le­gen­dos taip pat by­lo­ja, kad Alek­sand­ras VI tu­rė­jo ro­ma­ną su sa­vo gra­žią­ja 17-me­te duk­ra Luc­ re­zia. Du­rys į tė­vo mie­ga­mą­jį jai už­si­tren­kė po to, kai ji ėmė megz­ ti mei­lės tri­kam­pius su bro­liais – vy­res­niuo­ju Gio­va­ni ir jau­nes­ niuo­ju Ce­sa­re. Kai Gio­va­ni Bor­gios kū­nas su dur­ti­nė­mis žaiz­do­mis bu­vo iš­ trauk­tas iš Tib­ro upės, įta­ri­mai kri­to ant Ce­sa­re, ku­ris įgu­do žu­ dy­ti dar paaug­lys­tė­je ir lie­jo krau­ją vi­są gy­ve­ni­mą, kol pa­ts bu­vo nu­ žu­dy­tas prie Via­nos Is­pa­ni­jo­je. Pra­žu­dė gei­du­lys

Gei­du­lin­gu­mas kai­na­vo gy­vy­bę Alek­sand­ro VI pirm­ta­kui po­pie­ žiui Jo­nui XII. Anot vie­nos ver­ si­jos, per ly­ti­nį ak­tą jį iš­ti­ko in­ sul­tas. Ki­ta ver­si­ja by­lo­ja, kad pa­vy­duo­lis po­pie­žiaus mei­lu­žės

Ant­ra­die­nis

Trečia­die­nis

Šiau­rės Va­ka­rų Eu­ro­ pą už­klu­po už­si­tę­su­ sios žie­mos pū­gos, jos pa­ra­ly­žia­vo trans­por­tą, nu­trau­kė elekt­ros tie­ ki­mą tūks­tan­čiams gy­ven­to­jų ir šim­tus žmo­nių įka­li­no jų au­to­mo­bi­liuo­se. Pran­ cū­zi­ja nuo to­kio ne­se­zo­ni­nio oro ken­tė­jo la­biau­siai, ta­čiau apie di­de­lį su­trik­dy­mą taip pat pra­ne­šė Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Vo­kie­ ti­ja, Bel­gi­ja ir Ny­der­lan­dai. Be­veik treč­da­ly­je Pran­cū­zi­jos re­gio­nų bu­vo pa­skelb­ta pa­reng­tis, vy­riau­sy­bė nu­ ro­dė kri­zių val­dy­mo gru­pei im­ti lik­vi­duo­ ti pa­da­ri­nius. Dau­giau kaip 2 tūkst. žmo­nių nak­tį įstri­ go sa­vo au­to­mo­bi­liuo­se, nes gau­sus snie­ gas pa­ra­ly­žia­vo ke­lių eis­mą Nor­man­di­jo­ je ir Bre­ta­nė­je. Dau­ge­lis jų nak­tį pra­lei­do ne­pap­ras­tų­jų si­tua­ci­jų at­ve­jams įkur­tuo­ se cent­ruo­se.

Eu­ro­pos Par­la­men­tas pa­ra­gi­no su­reng­ti nau­ jas de­ry­bas dėl di­de­ lius gin­čus kurs­tan­čio ES il­ga­lai­kio biu­dže­to, dėl ku­rio Bend­ri­jos ly­de­riai su­si­ta­rė per vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą praei­tą mė­ne­sį. Eu­ro­ par­la­men­ta­rai 506 bal­sais prieš 161, o 23 na­riams su­si­lai­kius, priė­mė re­zo­liu­ci­ją, ra­ gi­nan­čią keis­ti 2014–2020 m. ES biu­dže­ to pro­jek­tą, be ki­ta ko, už­tik­ri­nant di­des­nį fi­nan­sa­vi­mo lanks­tu­mą at­ski­rais me­tais. Per va­sa­rį vy­ku­sį vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mą ly­de­riai su­si­ta­rė ap­ri­bo­ti ES ša­lių į bend­rą iž­dą su­mo­ka­mą su­mą iki 908,4 mlrd. eu­rų (3,14 trln. li­tų), nu­sta­tant 960 mlrd. eu­rų (3,31 trln. li­tų) ab­so­liu­ čias iš­lai­dų įsi­pa­rei­go­ji­mams ri­bas. Šio biu­dže­to bend­ra su­ma pir­mą­kart bu­vo ma­žes­nė, ne­gu nu­sta­ty­ta anks­tes­niam fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­piui.

– mer­gi­nos, iš­te­kė­ju­sios mo­te­rys ir naš­lės – bė­ga iš Ro­mos, kad ne­tap­ tų jo au­ko­mis. La­te­ra­no rū­mus, ku­ rie anks­čiau bu­vo ne­lie­čia­ma šven­ to­vė, jis pa­ver­tė vieš­na­miu.“ Pus­šim­tis kal­ti­ni­mų

Šė­to­no įsi­kū­ni­ji­mu taip pat va­din­ tas jau­nys­tė­je pi­ra­ta­vi­mu ver­tę­sis nea­po­lie­tis Baldassarre’as Cos­sa, 1378–1417 m. Di­džio­jo Baž­ny­čios ski­li­mo epo­cho­je ta­pęs po­pie­žiu­ mi Jo­nu XXIII, o vė­liau pa­skelb­tas an­ti­po­pie­žiu­mi. Po pen­ke­rių me­tų Šven­ta­ja­me Sos­te Jo­nas XXIII 1415 m. bu­vo pa­ša­lin­tas, Kons­tan­co su­si­rin­ki­me pa­skel­bus jam 54 kal­ti­ni­mus. Tarp jų – anks­tes­nio po­pie­žiaus nu­žu­ dy­mas, pre­ky­ba Baž­ny­čios po­stais ir ran­gais, iš­tvir­ka­vi­mas su šim­tais mer­gi­nų bei tos pa­čios ly­ties žmo­ nių, ly­ti­niai san­ty­kiai su duk­ra, anū­ke ir bro­lio žmo­na. Nors vė­ les­nių lai­kų is­to­ri­kai lin­kę ma­ny­ ti, kad B.Cos­sos nu­si­kals­ta­mų są­ ra­šas bu­vo iš­pūs­tas jo opo­nen­tų, ši fi­gū­ra Ka­ta­li­kų baž­ny­čios is­to­ri­jo­ je bu­vo to­kia at­stu­mian­ti, kad vė­ liau be­veik 550 me­tų joks po­pie­ žius ne­si­rin­ko Jo­no var­do. „The Was­hing­ton Ti­mes“, „Echo Mosk­vy“ inf.


12

kovo 14–20, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

SPO­RO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

KUR? Mask­vo­je ar­ba per te­le­vi­zi­ją „Via­sat Sport Bal­tic“. KA­DA? Kovo 15 d. 18 val. (Lie­tu­vos lai­ku).

Mask­vos CSKA–Kauno „Žal­gi­ris“ VTB Vieningosios lygos še­šio­lik­tu­ko eta­pas ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja prie fi­ni­ šo tie­sės. Lie­tu­vos čem­pio­nai vis dar tu­ri vil­čių ženg­ti to­liau, ta­čiau tam rei­ ka­lin­ga per­ga­lė sve­čiuo­se prieš prin­ci­pi­nį var­žo­vą – CSKA ka­riau­ną.

Žvaigždės kausis Šiauliuose Ju­bi­lie­ji­nia­me 20-aja­me Lie­tu­ vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) se­zo­ne int­ri­ gos ne­trūks­ta. Staig­ me­nų ža­da pa­ teik­ti ir sek­ma­die­ nį vyk­sian­ti „Žvaigž­ džių die­na“.

„„Re­gi­nys: LKL „Žvaigž­džių die­na“ – tik­ras krep­ši­nio šou. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

KUR? Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos sta­dio­ne, Liep­kal­nio g. 13 / 2, Vil­niu­je. KA­DA? Kovo 16 d. 14 val.

Vil­niaus „Žal­gi­ris“–„Šiau­liai“ Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos čem­pio­na­tas jau star­ta­vo. Praė­ju­siais me­tais tik per plau­ką nuo čem­pio­nų var­dų li­kę sos­ti­nės „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai šį se­zo­ną nu­si­tei­kę pa­ga­liau su­grą­žin­ti per­ga­les į Vil­nių.

KUR? To­ron­te ar­ba in­ter­ne­tu sport­li­ve.lt. KA­DA? Kovo 17 d. 19 val. (Lie­tu­vos lai­ku).

J.Va­lan­čiū­nas prieš L.Ja­me­są Dėl bi­lie­to į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas ko­vo­jan­tis Jo­no Va­lan­čiū­no at­sto­vau­ja­ mas Ka­na­dos klu­bas To­ron­to „Rap­tors“ su­si­grums su da­bar­ti­niais NBA čem­ pio­nais Ma­ja­mio „Heat“ krep­ši­nin­kais.

Per­nai ren­gi­nį su­dre­bi­no Jo­no Va­ lan­čiū­no šou. Tuo­met jau­na­sis ta­ len­tas at­sto­vau­da­mas „Lie­tu­vių“ rink­ti­nei su­ge­bė­jo tap­ti ne tik nau­ din­giau­siu ma­čo žai­dė­ju, bet ir pa­ bū­ti tei­sė­jo kai­ly­je. Jo­no cha­riz­ma ryš­kiau­sio­mis spal­vo­mis „Žvaigž­ džių die­no­je“ spin­dė­jo dve­jus me­ tus iš ei­lės, ta­čiau da­bar lie­tu­vis jau už At­lan­to. Perž­vel­gus „Lie­tu­vių“ ir LKL le­ gio­nie­rių „Ti­me Team“ ko­man­ dų su­dė­tis, efek­tin­giau­sio žai­di­mo bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis iš Trem­mel­lo Dar­de­no. Ta­čiau rin­ki­muo­se į „Ti­ me Team“ kiek dau­giau nei 8 tūkst. krep­ši­nio mė­gė­jų bal­sų su­rin­kęs ame­ri­kie­tis šios sa­vai­tės pra­džio­ je pa­li­ko Kau­no „Žal­gi­rį“ ir pa­pil­ dė ka­ra­liš­ko­jo Mad­ri­do „Real“ klu­ bo gre­tas. Le­gio­nie­rių star­ti­nia­me pen­ke­te T.Dar­de­ną pa­keis „Šiau­ lių“ klu­bo puo­lė­jas Chase’as Si­mo­ nas. Nau­jų vė­jų į „Ti­me Team“ eki­ pą įneš ir „Lie­tu­vos ry­to“ žai­dė­jas kroa­tas To­mis­la­vas Zub­či­ćius. Jis pa­va­duos nu­ga­ros skaus­mų su­ries­ tą „Šiau­lių“ aukš­taū­gį Pa­pą Dią. Nep­la­nuo­ti po­ky­čiai tik di­di­na int­ri­gą „Žvaigž­džių die­no­je“.

Be to, įžai­dė­jo po­zi­ci­jo­je „Ti­me Team“ ko­man­do­je krep­ši­nio mė­ gė­jai gė­rė­sis Oli­ve­rio Lafayette’o tech­ni­ka ir cha­riz­ma­tiš­ko­jo Mar­ ko Po­po­vi­ćiaus tri­taš­kiais. „Ti­ me Team“ star­to pen­ke­te taip pat rung­ty­niaus Eu­ro­ly­gos are­no­se ga­lin­gais dė­ji­mais jau pa­si­žy­mė­ jęs Ma­rio De­la­šas. Šį kar­tą rei­kė­ tų iš­skir­ti ir le­gio­nie­rių ko­man­dos vyr. tre­ne­rį Joa­ną Pla­zą. Ener­gin­ ga­sis is­pa­nų stra­te­gas į šven­tę ga­ li įneš­ti ge­ro­kai sva­res­nį in­dė­lį nei jo pirm­ta­kai. Lie­tu­vių, kaip ir le­gio­nie­rių ko­ man­do­je, do­mi­nuo­ja žal­gi­rie­čiai. Dau­giau­sia bal­sų tau­tie­čiai ati­da­ vė pra­žy­du­siam Min­dau­gui Kuz­ mins­kui (6,8 tūkst.), iš jo ti­ki­ma­ si ne tik įsta­bių dė­ji­mų, ta­čiau ir sma­gių eksp­rom­tu su­kur­tų si­tua­ ci­jų. Trau­muo­tą „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­ ną Pau­lių Jan­kū­ną star­ti­nia­me pen­ ke­te pa­keis 2005 m. NCAA dė­ji­mų kon­kur­so nu­ga­lė­to­jas Min­dau­gas Ka­te­ly­nas. Šis fak­tas taip pat lei­ džia ti­kė­tis įspū­din­gų aki­mir­kų. Krep­ši­nio šven­tę ge­ro­kai pa­gy­vins dvy­niai Dar­ju­šas bei Kšiš­to­fas Lav­ ri­no­vi­čiai ir Re­nal­das Sei­bu­tis bei Ri­man­tas Kau­kė­nas. Nors nu­ga­lė­to­jas to­kio ti­po rung­ ty­nė­se ne itin svar­bus, įdo­mu­mu

dė­lei ver­ta pa­mi­nė­ti, kad 8 ma­čus iš 10 lai­mė­jo lie­tu­viai, o kar­tą žai­ dė­jai iš­si­sky­rė tai­kiai. Vie­na di­džiau­sių šven­tės int­ri­gų – LKL snai­pe­rio kon­kur­sas. Iš­šū­ kį praė­ju­sių me­tų nu­ga­lė­to­jui Žy­ gi­man­tui Šeš­to­kui (Vil­niaus „Sa­ ka­lai“) pa­si­ruo­šę mes­ti Ei­man­tas Ben­džius, Ja­nis Blū­mas (abu „Lie­ tu­vos ry­tas“), M.Kuz­m ins­kas („Žal­gi­ris“), 2007 m. kon­kur­so nu­ ga­lė­to­jas Gy­tis Si­ru­ta­vi­čius (Pas­va­ lio „Pie­no žvaigž­dės“) ir 2008 m. snai­p e­r is Ma­r ius Run­kaus­kas (Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“). Įdo­mu, kad LKL snai­pe­rio ti­tu­lą le­gio­nie­ riai iš­ko­vo­jo vos ke­tu­ris kar­tus. Vi­ sus ki­tus 14 kar­tų šia­me pres­ti­ži­nia­ me kon­kur­se trium­fa­vo lie­tu­viai. Nau­jų­jų deand­re jor­da­nų čia ti­ kė­tis ne­ver­ta, ta­čiau įspū­din­gą šuo­lį pa­ro­dy­ti ga­lin­tys Ne­man­ja Ne­do­vi­ čius („Lie­tu­vos ry­tas“) ir Mo­des­tas Kum­pys („Pa­lan­ga“) ga­li ma­lo­niai nu­ste­bin­ti. Praė­ju­siais me­tais tik Son­ny Weem­sui nu­si­lei­dęs „Nep­tū­ no“ at­sto­vas Rai­mun­das Da­nys šie­ met ku­pi­nas ryž­to žiū­ro­vus pa­ma­lo­ nin­ti dar įspū­din­ges­niais dė­ji­mais. Kur? Šiau­lių are­no­je ar­ba per „Lie­tu­vos ry­to“ te­le­vi­zi­ją Ka­da? Kovo 17 d. 16 val.


13

kovo 14–20, 2013

24p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

„„Po­zi­ci­ja: „Mū­sų val­džia yra aso­cia­li“, – sa­ko G.Sa­vic­kas, kal­bė­da­mas apie Lie­tu­vą pa­lie­kan­čius žmo­nes ir tuos, ku­rie val­do ša­lį. 

„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.

G.Sa­vic­kas ren­gia­si pi­lig­ri­mo ke­lio­nei Per gyvenimą iš­gė­ręs, kaip pa­ts juo­kau­ja, cis­ter­ną deg­ti­nės, da­ bar jos nevartojantis ir ne­rū­kan­tis, be­si­lan­kan­tis baž­ny­čio­je ir grau­žian­tis sa­ve dėl re­tų skam­bu­čių ma­mai. Apie tai – po­kal­ bis su teat­ro ir ki­no ak­to­riu­mi Gied­riu­mi Sa­vic­ku.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

– Po to, kai nu­si­fil­ma­vo­te fil­me „Va­len­ti­nas vie­nas“, po sce­ nos su gu­mi­niu fa­lu... Ar jums svar­bus įvaiz­dis, ar rū­pi­na­tės, ką žmo­nės mano apie jus? – Įvaiz­dis man nė­ra svar­bu. Yra žmo­nių, ku­rių nuo­mo­nė man svar­bi, – tai ma­ma, drau­gai. Bet gy­ve­ni­me

ku­riu įvaiz­dį vi­du­je, kad bū­čiau są­ ži­nin­gas pats sau. Sten­giuo­si kiek­ vie­ną sek­ma­die­nį nuei­ti į baž­ny­čią. – Kaip pra­lei­do­te Va­len­ti­no die­ną? – Ita­li­jo­je, su spek­tak­liu. Ke­lio­nė į Ita­li­ją ma­lo­nu. Tre­čią kar­tą vy­ ko­me į mies­te­lį ne­to­li Flo­ren­ci­jos su spek­tak­liu „Dug­ nas“.

22


14

kovo 14–20, 2013

savaitgalis

Prem­je­ro žmo­na J.Butkevičien „Aš tik­rai ne­pa­si­kei­čiau dėl to, kad ma­no vy­ro pa­rei­gos pa­si­kei­tė“, – tvir­ti­no prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­ čiaus žmo­na Ja­ni­na But­ke­vi­čie­nė, o į klau­si­mą, ar no­rė­tų tap­ti pir­mą­ją Lie­tu­vos po­nia, at­sa­kė: „Tik­rai ne.“ Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Vy­riau­sy­bės šim­ta­die­nį But­ke­vi­ čiai švęs kar­tu ir to­li nuo Lie­tu­vos – Gran Ka­na­ri­jo­je. 53-ejų J.But­ke­ vi­čie­nė pa­ten­kin­ta, kad prem­je­ ro žmo­nos naš­ta jos dar neuž­gu­lė vi­su svo­riu, kad as­me­ni­nis jos gy­ ve­ni­mas ma­žai pa­si­kei­tė. Mo­te­ris su­pran­ta, jog rin­kė­jams įdo­mus ir as­me­ni­nis po­li­ti­kų gy­ve­ni­mas, ta­ čiau ji ne­bi­jo at­si­dur­ti po di­di­na­ muo­ju stik­lu. Apie tai – „Vil­niaus die­nos“ žur­na­ lis­tės po­kal­bis su prem­je­ro žmo­na. – Ar­tė­ja Vy­riau­sy­bės dar­bo šim­ta­die­nis. Ar ta pro­ga pa­ svei­kin­si­te vy­rą? Gal tor­tą pa­ ga­min­si­te, gal ko­kią nors staig­ me­ną pa­teik­si­te? – Staig­me­nų ne­ža­du, bet taip at­si­ ti­ko, kad vy­ras ra­do sa­vai­tę lai­ko, kai šiek tiek bus lais­ves­nis. Pa­siė­ mėm sa­vai­tę ato­sto­gų ir iš­trūk­sim tru­pu­tį pail­sė­ti. Ko­vo 21 d. iš­skren­ da­me į Gran Ka­na­ri­ją. – Gal ši ke­lio­nė – jū­sų idė­ja? – Tai mū­sų abie­jų idė­ja. Jau praė­ju­ sį ru­de­nį bu­vo­me nu­si­pir­kę ke­lio­nę į Mek­si­ką ir gruo­dį pla­na­vo­me ten va­žiuo­ti. Bet vy­rą pa­sky­rė prem­je­ ru, jam rei­kė­jo for­muo­ti Vy­riau­sy­ bę ir nie­kur neiš­vy­ko­me. Ke­lia­la­ pius tu­rė­jo­me par­duo­ti. – Kaip pa­si­kei­tė jū­sų gy­ve­ni­ mas, vy­rui ta­pus prem­je­ru? Ar sun­ki prem­je­ro žmo­nos naš­ta? – Dar ne­pa­ju­tau tos naš­tos, bet tam tik­rą duok­lę vie­šu­mui tu­riu ati­duo­ ti, nors no­rė­čiau at­skir­ti mū­sų as­ me­ni­nį gy­ve­ni­mą nuo vy­ro dar­bo. Sa­ko, žmo­nėms įdo­mu ir as­me­ni­ nis po­li­ti­kų, ku­riuos jie ren­ka, gy­ ve­ni­mas.

Kaip ži­no­te, li­ko­me gy­ven­ti sa­vo bu­te M.K.Čiur­lio­nio gat­vė­je. Di­dy­ sis po­ky­tis bū­tų įvy­kęs, jei bū­tų rei­ kė­ję kel­tis į Tur­niš­kes. Ta­čiau ne­bu­ vo kur kraus­ty­tis – tik­ro­ji prem­je­ro re­zi­den­ci­ja dar re­mon­tuo­ja­ma. Kai paaiš­kė­jo, kad ga­li­me gy­ven­ti sa­vo bu­te, man vi­sai pa­ti­ko.

Pas mus yra taip: kiek­vie­noj ge­roj ini­ cia­ty­voj no­ri­ma ko­ kį nors blo­gio grū­ dą at­ras­ti, ko­kį nors nau­dos sie­ki­mą sau. Pri­va­tu­mo li­ko la­bai ma­žai – dė­ me­sio dau­giau. Jau vien dėl to, kad nuo pat išė­ji­mo iš na­mų iki su­grį­ ži­mo į juos ma­no vy­rą ly­di ap­sau­ gos dar­buo­to­jai. Aš su jais su­si­du­ riu re­čiau – ta­da, kai kar­tu kur nors vyks­ta­me. Šiek tiek trik­do tas pa­si­ kei­ti­mas. Ta­čiau ypač di­de­lių po­ky­ čių dar ne­pa­ju­tau. – Ar žmo­nės gat­vė­je, par­duo­tu­ vė­se jus at­pa­žįs­ta? – Kar­tais tai su­pran­tu iš žvilgs­nių, reak­ci­jos, iš to, kad man nu­si­šyp­so, o kar­tais gat­vė­je ne­pa­žįs­ta­mi žmo­ nės ir pa­si­svei­ki­na. – Pa­pa­sa­ko­ki­te, kur dir­ba­te. Kaip į jus, kai ta­po­te ant­rą­ja ša­ lies po­nia, žiū­ri bend­ra­dar­biai? Gal vir­ši­nin­kas ta­po at­lai­des­nis ir jums pra­dė­jo ne­šio­ti ka­vą? – Aš dir­bu vals­ty­bės įmo­nė­je Ener­ ge­ti­kos agen­tū­ro­je vy­riau­sią­ja spe­ cia­lis­te. Į dar­bą mies­to cent­re pės­ čio­mis atei­nu per 20 mi­nu­čių. Aš tik­rai ne­pa­si­kei­čiau dėl to, kad ma­ no vy­ro pa­rei­gos pa­si­kei­tė. Dir­bu su

la­bai ge­ru ko­lek­ty­vu, mes pui­kiai su­ta­ria­me, ir san­ty­kiai ko­kie bu­ vo šil­ti, drau­giš­ki, dar­bi­niai, to­kie ir li­ko. Mū­sų ne­di­de­lis, drau­giš­kas ko­lek­ty­vas. – Kaip vy­rui ta­pus prem­je­ru į jus pra­dė­jo žvelg­ti gi­mi­nai­čiai? Gal krei­pia­si pa­gal­bos? – Su gi­mi­nai­čiais, aiš­ku, san­ty­kiai iš­li­ko to­kie pa­tys. – Ar pa­ju­to­te žmo­nių pa­tai­ka­ vi­mą? – Ne. Ir la­bai dėl to džiau­giuo­si. Ne­no­rė­čiau, kad taip bū­tų. Bend­ rau­ja­me su tais pa­čiais žmo­nė­mis, su ku­riais ir anks­čiau bend­ra­vo­me, tik jiems dar ma­žiau lai­ko tu­ri­me. – Ar į vi­sus ren­gi­nius, kur tu­ri da­ly­vau­ti prem­je­ras, ly­di­te vy­ rą? Gal jis pra­šo, kad ly­dė­tu­mė­ te? Ar jū­sų tai ne­var­gi­na? – Da­ly­vau­ja­me tik tuo­se ren­gi­niuo­ se, į ku­riuos iš tik­rų­jų rei­kia ar­ba no­ri­si ei­ti. Jei­gu vy­ras tu­ri kvie­ti­ mą at­vyk­ti su žmo­na, aš jį vi­sa­da ly­džiu. Jis no­ri, kad ly­dė­čiau, mie­ lai su juo ei­nu į tuos ren­gi­nius. Man tai nė­ra ne­ma­lo­ni pa­rei­ga. Be to, tai ir ga­li­my­bė pa­bū­ti kar­tu. Tie­są sa­kant, per tą lai­ką, kol jis yra prem­je­ras, ne­bu­vo daug tų ren­gi­nių. Pa­vyz­džiui, da­ly­va­vo­ me „Lie­tu­vos gar­bės“ ce­re­mo­ni­jo­je Fil­har­mo­ni­jo­je. Bu­vo la­bai pui­kus ren­gi­nys – už gar­bin­giau­sius poel­ gius ap­do­va­no­ti Lie­tu­vos žmo­nės. Į vi­so­kius va­ka­rė­lius ne­vaikš­to­me ir, ma­nau, ne­bū­si­me ten daž­ni sve­čiai. Nė­ra tam lai­ko. – Tur­būt tu­rė­jo­te at­nau­jin­ti, pa­pil­dy­ti sa­vo gar­de­ro­bą? – Spe­cia­liai dar nie­ko ne­da­riau. Ma­no dra­bu­žiai – san­tū­ri kla­si­ ka, funk­cio­na­lūs. Jų ga­liu ras­ti sa­

vo spin­to­je. Pirk­da­ma nau­ją dra­bu­ žį ap­gal­vo­ju, prie ko jis de­rės. Be to, tu­riu siu­vė­ją – tą pa­čią daug me­ tų. Po­nia Iri­na tu­ri ne­di­de­lį siu­vi­ mo sa­lo­ną Vil­niaus cent­re. Jau daug me­tų ji man siu­va dra­bu­žius ir pa­ ta­ria sti­liaus klau­si­mais. – Ar­gi at­si­spi­ria­te gar­sių di­zai­ ne­rių dra­bu­žiams, tų iš­kal­bin­ gų pre­kės ženk­lų ma­gi­jai, ku­ ri ver­čia iš ko­to vi­so pa­sau­lio mo­te­ris? – Man ne­svar­bu eti­ke­tė, jai ne­tei­ kiu per daug reikš­mės. Ne pa­slap­ tis, kad rei­kia mo­kė­ti vien už var­ dą. Man svar­bu, kad dra­bu­žis man tik­tų, bū­tų ko­ky­biš­kas. Vie­ną ki­tą pa­si­siū­di­nu. Taip pat Vil­niaus par­ duo­tu­vė­se ran­du sa­vo fi­gū­rai tin­ ka­mų dra­bu­žių. Mėgs­tu ir per iš­ par­da­vi­mus ap­si­pirk­ti. Ma­lo­nu tą pa­tį švar­ke­lį, ku­rį ne­se­niai ma­čiau, vė­liau nu­si­pirk­ti už pu­sę kai­nos. – Ko­kius pa­puo­ša­lus mėgs­ta­ te de­rin­ti prie san­tū­rios kla­si­ kos? – Tu­riu per­lų pa­puo­ša­lų. Bu­vau Ki­ni­jo­je, iš ten par­si­ve­žiau. Vy­ras yra per­lų pa­do­va­no­jęs. – Jei tu­ri­te sa­vo siu­vė­ją, spė­ju, kad tu­ri­te ir kir­pė­ją bei kos­me­ to­lo­gę? – Esu pa­sto­vus žmo­gus. Jau daug me­tų ker­puo­si, tvar­kau­si plau­kus pas tą pa­čią kir­pė­ją Dai­vą. Ji dir­ba Ge­di­mi­no pro­spek­te, man tai la­bai pa­to­gu. Jei yra koks nors ren­gi­nys, nuei­nu pas ją su­si­šu­kuo­ti per pie­ tų per­trau­ką. Pas kos­me­to­lo­gę daž­nai ne­si­lan­ kau. Ma­sa­žas, drė­ki­na­mo­ji kau­kė at­gai­vi­na odą – juk cent­ri­nis šil­dy­ mas, šal­tas oras ją sau­si­na. Ne­ga­ lė­čiau nie­kam bū­ti pa­vyz­dys. Rei­kė­ tų dau­giau dė­me­sio skir­ti sau, bet pri­trūks­ta lai­ko. – Mi­nė­jo­te, kad jū­sų vy­ras la­bai užim­tas. Kas da­bar na­mie šei­ mos gal­va – jūs ar jis? – Nė­ra pas mus to­kio da­ly­ko kaip šei­mos gal­va – kad kas nors va­do­ vau­tų, o ki­ti tu­rė­tų klau­sy­ti. Mes šei­mo­je esa­me ly­gia­ver­čiai par­tne­ riai, ta­ria­mės vi­sais klau­si­mais. Bet, aiš­ku, dau­ge­liu klau­si­mų aš pri­pa­žįs­tu vy­ro au­to­ri­te­tą.

„„San­ty­kiai: J.But­ke­vi­čie­nės tei­gi­mu, šei­mo­je tiek ji, tiek vy­ras yra ly­gia­ver­čiai par­tne­riai ir ta­ria­si vi­sais klau­

si­mais. Tie­sa, dau­ge­liu klau­si­mų ji pri­pa­žįs­ta su­tuok­ti­nio au­to­ri­te­tą. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Ar na­mie su vy­ru kal­ba­tės apie po­li­ti­ką? Gal na­mie ši te­ ma už­draus­ta? – Ne, neužd­raus­ta. Aš do­miuo­si po­li­ti­ka. Tai sa­vai­me su­pran­ta­ma – ma­no vy­ras daug me­tų po­li­ti­ko­ je, tai jo dar­bas ir gy­ve­ni­mo bū­ das. Po­li­ti­ka neat­sie­ja­ma nuo mū­ sų šei­mos gy­ve­ni­mo. Do­miuo­si, kas vyks­ta, per te­le­vi­zo­rių žiū­riu ži­nias, pa­skai­tau in­ter­ne­to po­rta­lus. Ir kai vy­ras grįž­ta na­mo, kar­tais pa­pra­ šau ką nors paaiš­kin­ti. Jau įsi­ti­ki­ nau, kad tai, kas pa­si­ro­do vie­šo­jo­je erd­vė­je, ne vi­sa­da yra tie­sa. Jis man pa­sa­ko, kaip yra iš tik­rų­jų. Bet grį­žęs na­mo jis tik­rai man ne­duo­da ata­skai­tos, kas šian­dien vy­ko dar­be. Ir, aiš­ku, ne­pra­šo pa­

ta­ri­mų. To nie­ka­da ne­da­ry­čiau – jis tu­ri dar­buo­to­jų, ku­rie jam pa­ ta­ria. Ta­čiau kar­tais pa­si­kal­ba­me apie tai, kas vyks­ta Lie­tu­vos gy­ve­ ni­me. – Ar vy­ras pa­pa­sa­ko­ja, kas jį sle­gia dar­be? – La­bai ger­biu jį už tai, kad nie­ka­ da ne­par­si­ne­ša į na­mus blo­gos nuo­ tai­kos, ko­kių nors dar­bo pro­ble­mų, nors ži­nau, kad ne vi­sa­da vis­kas vyks­ta sklan­džiai, ne vi­sa­da die­na bū­na leng­va. Jis man to neužk­rau­ na, už tai jam esu dė­kin­ga. – Ko­kios Lie­tu­vos pro­ble­mos sle­gia jus – kaip mo­te­rį, mo­ti­ ną, po­li­ti­ko žmo­ną? – Ži­no­te, vi­sur ma­tau daug ne­ga­ ty­vių da­ly­kų. Įsi­jun­gi te­le­vi­zo­rių – ne­ga­ty­vas, pir­miau­sia pra­ne­ša­mos blo­gos ži­nios. Pir­muo­siuo­se laik­ raš­čių pus­la­piuo­se – ne­ga­ty­vūs da­ ly­kai. O juk daug ir po­zi­ty­vu­mo yra mū­sų gy­ve­ni­me. Ir tie pa­tys po­li­ti­ niai įvy­kiai pa­tei­kia­mi nei­gia­mai. Jei kas nors abe­jo­ti­na, pa­sa­ko­ma, kad tai – blo­gai. Tas ne­ga­ty­vus po­ žiū­ris į daug ką ma­ne žei­džia. – Sa­ko­ma, kad lais­vą va­lan­dė­lę ge­riau­sias drau­gas – kny­ga. Ar mėgs­ta­te skai­ty­ti? – La­bai. Esu per­skai­čiu­si daug kny­gų, bet pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ la­bai tam lie­ka lai­ko. Ei­da­ma pro kny­gy­ną vi­sa­da sten­giuo­si už­suk­ti. Pa­žiū­riu, ko­kios nau­jie­nos, ku­rios kny­gos po­pu­lia­riau­sios. Neiš­ken­čiu ne­nu­si­pir­ku­si vie­nos ki­tos. Jau gal­ vo­ju, ko­kią kny­gą ve­šiuo­si skai­ty­ti per ato­sto­gas į Gran Ka­na­ri­ją. Tik­ rai per­skai­ty­siu ko­kias dvi. – O ko­kias skai­to­te – ro­ma­ nus, gar­sių žmo­nių biog­ra­fi­jas, kny­gas apie me­ną ar psi­cho­lo­ gi­nes? – Skai­tau įvai­rias kny­gas. Ne­se­ niai per­skai­čiau Kris­ti­nos Sa­ba­ liaus­kai­tės „Sil­va Re­rum“. La­bai pa­ti­ko – tie­siog vie­nu sy­kiu per­ skai­čiau. Tas XVII a. Vil­nius, is­to­ ri­nės as­me­ny­bės – la­bai su­si­ža­vė­ jau. Mėgs­tu to­kias is­to­ri­nes kny­gas. Bet fan­tas­ti­nės man ne­pa­tin­ka. O gro­ži­nę li­te­ra­tū­rą mėgs­tu su psi­ cho­lo­gi­niu „pa­mu­ša­lu“ – kad bū­tų apie ką pa­mąs­ty­ti. Nie­ka­da ne­skai­ ty­čiau mei­lės ro­ma­nų. Bū­tų neį­do­ mu. Pa­tin­ka žy­mių psi­cho­lo­gų, pa­ vyz­džiui, Ir­vi­no D.Ya­lo­mo kny­gos „Me­la­gis ant ku­še­tės“, „Kai Ny­ čė ver­kė“. Ma­čiau kny­gy­ne jau yra nau­ja jo kny­ga. Ke­ti­nu nu­si­pirk­ti. – Ar mėgs­ta­te su šei­ma bū­ ti gam­to­je, sli­di­nė­ti, gry­bau­ti, uo­gau­ti? – Tam juk rei­kia lais­vo lai­ko. Gal sun­ku pa­ti­kė­ti, bet ma­no vy­ras taip už­siė­męs, kad vi­siš­kai ne­tu­ri sa­vait­ga­lių. Kai jis sa­vait­ga­lį bū­na už­siė­męs, o aš lais­va, ta­da va­žiuo­ju pas duk­rą. Mes tu­ri­me anū­kė­lę Ka­ mi­lę, ku­riai šio mė­ne­sio pa­bai­go­je su­kaks me­tu­kai. Ten su di­džiau­siu ma­lo­nu­mu dir­bu mo­čiu­te.


15

kovo 14–20, 2013

savaitgalis

nė ne­bi­jo di­di­na­mo­jo stik­lo Ka­dan­gi gy­ve­na­me ne­to­li Vin­ gio par­ko, va­sa­rą ten dvi­ra­čiais va­ži­nė­da­vo­me. Ma­no vy­ras bu­vo ak­ty­vus spor­ti­nin­kas. Jis už­siim­ da­vo lais­vo­sio­mis im­ty­nė­mis, pa­ sie­kė ge­rų re­zul­ta­tų, bu­vo kan­di­ da­tas į TSRS spor­to meist­rus. Jis tie­siog ne­ga­li be spor­to. Kaip sa­ko, va­žiuo­ju į spor­to sa­lę iš­pra­kai­tuo­ ti įtam­pos. Tu­ri­me šei­my­ni­nį abo­ne­men­tą vie­na­me spor­to klu­be. Aš daž­nai va­žiuo­ju kar­tu su juo. Vy­ras mėgs­ ta ak­ty­vų spor­tą – dir­ba su tre­ni­ ruok­liais. Aš daž­niau­siai plau­kio­ ju ba­sei­ne.

15-ai neį­ga­lių­jų, ku­rie ne­ga­li vaikš­ čio­ti, pie­tūs ve­ža­mi į na­mus. Aš pa­ti kol kas ne­gal­vo­ju apie jo­ kio fon­do stei­gi­mą, nes ma­tau, kaip yra su ma­no vy­ro fon­du. Jis vei­kia skaid­riai, pa­tei­kia­mos vi­sos ata­ skai­tos, ta­čiau nuo­lat su­lau­kia tik­rin­to­jų iš įvai­riau­sių ins­ti­tu­ci­jų. Pas mus yra taip: kiek­vie­noj ge­roj ini­cia­ty­voj no­ri­ma ko­kį nors blo­ gio grū­dą at­ras­ti, ko­kį nors nau­dos sie­ki­mą sau. Fon­de kiek­vie­nas li­tas įtrau­kia­mas į ap­skai­tą, bet vis tiek ko nors ieš­ko­ma. Gir­dė­jau, kaip po­ li­ti­niai opo­nen­tai kal­bė­jo, spau­do­je skai­čiau, esą tas fon­das įtar­ti­nas.

La­bai jį ger­biu už tai, kad jis nie­ka­da ne­ par­si­ne­ša į na­mus blo­gos nuo­tai­kos, nors ži­nau, kad ne vi­sa­da vis­kas vyks­ ta sklan­džiai.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu A.But­ke­vi­ čius – vie­nas po­pu­lia­riau­sių Lie­tu­vos po­li­ti­kų. Ar su vy­ru svars­to­te ga­li­my­bę jam kan­di­ da­tuo­ti į ša­lies pre­zi­den­tus? Ar kal­ba­tės apie tai na­mie? – Tik­rai ne­kal­ba­me apie tai. Man at­ro­do, kad jis apie tai tik­rai ne­gal­ vo­ja. Jam ne­svar­būs tie rei­tin­gai, jis tik­rai dir­ba ne dėl jų. Bet ma­lo­nu, kai žmo­nės ro­do pa­si­ti­kė­ji­mą. Kaip Vy­riau­sy­bės va­do­vas jis yra už­si­brė­žęs am­bi­cin­gų už­da­vi­nių, sau iš­si­kė­lęs tiks­lų, ku­rių la­bai no­ rė­tų pa­siek­ti. No­rė­tų, kad Lie­tu­vos žmo­nių gy­ve­ni­mas pa­ge­rė­tų. Jei tas dar­bas jam sek­sis, abe­jo­ju, ar jis gal­vos apie pre­zi­den­to rin­ki­mus.

– O ką vei­kia prem­je­ro ap­sau­ ga? – Ir ap­sau­ga spor­tuo­ja. – Kuo už­sii­ma jū­sų duk­tė Ind­ rė? – Da­bar au­gi­na duk­ry­tę. ISM ji įgi­ jo va­dy­bos ir ad­mi­nist­ra­vi­mo ba­ ka­lau­rą, o Vil­niaus uni­ver­si­te­te – tarp­tau­ti­nės tei­sės ir vers­lo ma­ gist­rą. – Kiek­vie­nam žmo­gui ma­lo­nu pri­si­min­ti jau­nys­tės lai­kus. Ar ga­li­te trum­pai į juos nu­klys­ti? Kur su­si­pa­ži­no­te su bū­si­muo­ ju vy­ru? – Ta­da aš stu­di­ja­vau Vil­niaus uni­ ver­si­te­te Pre­ky­bos fa­kul­te­te, o jis stu­di­ja­vo VI­SI – da­bar­ti­nia­me Ge­ di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te. Mu­ du su­si­pa­ži­no­me stu­den­tų dis­ko­te­ ko­je. Bu­vo­me ant­ra­me kur­se. Nuo to lai­ko ir esa­me kar­tu. Bai­gę tre­ čią kur­są su­si­tuo­kė­me. La­bai jau­ ni – abiem bu­vo po 21-us. – Kuo jus su­ža­vė­jo tas jau­nas stu­den­tas? – Bu­vo gra­žus. Links­mas, drau­giš­ kas, pa­pras­tas. Mo­kė­jo bend­rau­ti. Bu­vo įdo­mus žmo­gus. – Gal ir komp­li­men­tus jums mo­kė­jo žer­ti? – To ne­pri­si­me­nu. Žmo­gus ar­ba pa­tin­ka, ar­ba ne. Pa­ti­ko­me vie­nas ki­tam. – Ar už­sii­ma­te ko­kia nors vi­ suo­me­ni­ne veik­la? Gal ke­ti­na­ te steig­ti lab­da­ros fon­dą? – Pa­ti lab­da­ros idė­ja ma­ne ža­vi. Man pa­tin­ka lab­da­ros ini­cia­ty­vos, mie­lai da­ly­vau­ju to­se ak­ci­jo­se, ypač kai rei­ka­lin­ga pa­ra­ma vai­kams, ser­ gan­tiems žmo­nėms. Ma­no vy­ras yra įstei­gęs var­di­nį lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­dą. Iš fon­do lė­šų re­mia­mi skur­džiai gy­ve­nan­tys Vil­ka­viš­kio ra­jo­no – ten yra jo rin­ ki­mų apy­gar­da – vai­kai, neį­ga­lie­ ji, kul­tū­ros dar­buo­to­jai, spor­ti­nin­ kai. Be to, Ky­bar­tuo­se ma­no vy­ras yra įkū­ręs lab­da­ros val­gyk­lą, ku­rio­ je kiek­vie­ną die­ną karš­tais pa­tie­ka­ lais pa­mai­ti­na­ma 30–35 žmo­nės. O

– Gal jūs tu­ri­te sva­jo­nę tap­ti pir­mą­ja Lie­tu­vos po­nia? – Tik­rai ne.

32

metus

santuokoje gyvena Algirdas ir Janina Butkevičiai.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė „„J.But­ke­vi­čie­nė gi­mė Vil­ka­viš­ky­je

dar­bi­nin­kų šei­mo­je. Bai­gė Vil­ka­viš­ kio S.Nė­ries vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. „„Studijavo Vil­niaus uni­ver­si­te­te

tuo­me­čia­me Pre­ky­bos fa­kul­te­te. Įgi­ jo pre­kių ži­no­vo spe­cia­ly­bę. „„Su bū­si­mu vy­ru ir bū­si­mu Lie­tu­

vos prem­je­ru A.But­ke­vi­čiu­mi su­si­ pa­ži­no stu­den­tų dis­ko­te­ko­je. Bai­gę tre­čią kur­są, 1980-ųjų va­sa­rą, juo­du su­si­tuo­kė. „„Po stu­di­jų jau­na šei­ma iš­vy­ko dirb­

ti į Su­val­ki­ją. Į Vil­nių grį­žo 1996 m., kai A.But­ke­vi­čius bu­vo iš­rink­tas į Sei­ mą. „„Šeima su­si­lau­kė sū­naus Mar­ty­no

(tra­giš­kai žu­vo 2008 m.) ir duk­ters Ind­rės. Tu­ri anū­kę Ka­mi­lę. „„Dirba vals­ty­bės įmo­nė­je „Ener­ge­

ti­kos agen­tū­ra“ vy­riau­sią­ja spe­cia­ lis­te. „„Pomėgiai – kny­gos, ke­lio­nės.

„„Po­ky­čiai: „Kar­tais su­pran­tu, kad ma­ne at­pa­žįs­ta, iš žvilgs­nių, reak­ci­jos, iš to, kad man nu­si­šyp­so, o kai ka­

da gat­vė­je ne­pa­žįs­ta­mi žmo­nės ir pa­si­svei­ki­na“, – ne­slė­pė prem­je­ro žmo­na J.But­ke­vi­čie­nė. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.


16

kovo 14–20, 2013

savaitgalis

„„Gam­ta: karštą va­sarą bam­bukų gi­raitės tei­kia ma­lonų pa­vėsį.

„„Ša­lis: M.Šiau­čiū­nas-Ka­čins­kas daž­nai ke­liau­ja po Pietų Korėją. Dvie­se ri­dikų lau­ke.

Su­si­ras­ti žmoną Korė­jos

Mar­ty­no Šiau­čiū­no-Ka­čins­ko neiš­vertė iš ko­to lie­tu­vio akiai ne­įpras­ti korė­jie­tiš­ki raš­me­nys. Vil­niaus uni­ver­si­te­te baigęs ma­te­ma­ti­kos stu­di­jas, jis pa­traukė į Pietų Korė­jos sos­tinę mo­ky­tis korė­jie­čių kal­bos. Seu­le su per­trau­ko­mis vy­ras gy­ve­na aš­tun­tus me­tus.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Do­mi­no Azi­jos ša­lys ir kal­bos

Kai iš Vil­niu­je viešė­ju­sio korė­jie­čių ra­šy­to­jo Hail­ji at­ėjau im­ti in­ter­viu, ne­to­li su­kio­jo­si kaž­koks bu­dis­tas. Ta­čiau „bu­dis­tas“ pra­kal­bo lie­tu­ viš­kai. Paaiškė­jo, kad jis – Hail­ji kny­gos „Užu­pis“ vertė­jas iš korė­ jie­čių kal­bos į lie­tu­vių 32 metų M.Šiau­čiū­nas-Ka­čins­kas. Sa­vo „Užupį“ Hail­ji pri­statė ne­ se­niai Vil­niu­je vy­ku­sio­je Kny­ gų mugė­je, o jos vertė­jas nu­tarė ta pro­ga ap­lan­ky­ti gim­tinę. Mar­ty­nas sakė, kad jis – joks bu­ dis­tas. Pas­ta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je vy­ras ver­čia korė­jie­tiškų filmų, ku­ rie bus ro­do­mi „Ki­no pa­va­sa­ry­je“, su­btit­rus į lie­tu­vių kalbą. „Ma­ne vi­sa­da traukė Azi­jos ša­ lys, do­mi­no kal­bos. Bet taip at­si­ti­ ko, kad Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­ di­ja­vau ma­te­ma­tiką, o kaip ant­rą spe­cia­lybę – ja­po­no­lo­giją. Pas­kui iš­va­žia­vau į Ja­po­niją. Nuo to vis­ kas ir pra­si­dėjo“, – pa­sa­ko­jo iš Pa­ nevė­žio kilęs M.Šiau­čiū­nas-Ka­ čins­kas.

Grįžęs į Lie­tuvą jis su­ži­no­jo, kad yra ga­li­mybė iš­va­žiuo­ti į Korėją mo­ky­tis korė­jie­čių kal­bos. „Ži­no­jau, kad ja­ponų ir korė­jie­ čių kal­bos sa­vo struktū­ra pa­na­šios. Pa­ma­niau, kad iš­mok­ti korė­jie­čių kal­bos ne­bus taip sun­ku. Jei yra ga­ li­mybė, ga­li­ma pa­ban­dy­ti. Už pa­ ban­dy­mus nie­kas neuž­muš. O jei­ gu ne­pa­tiks, vi­sa­da ga­li­ma grįžti“, – taip ta­da min­ti­jo Mar­ty­nas ir net ne­sap­na­vo, kad to­je ša­ly­je už­si­bus il­go­kai. Vie­no­je klasė­je su ja­po­nais

Lie­tu­vis pa­traukė į Seulą. Korė­jie­ čių kalbą M.Šiau­čiū­nas-Ka­čins­kas stu­di­ja­vo dvie­juo­se uni­ver­si­te­tuo­se – Yon­sei ir Kyung Hee. „Sekė­si ge­rai. Bu­vo daug leng­ viau nei kai ku­riems eu­ro­pie­čiams, nes mo­ku ja­ponų kalbą. Ten mus vis per­skirs­ty­da­vo: silp­nes­nius į vieną klasę, stip­res­nius – į kitą. Aš vi­sa­da būda­vau su ja­po­nais“, – pri­si­minė Mar­ty­nas. Jis mokė­si še­šis se­mest­rus. Bai­ gęs tą pro­gramą žmo­gus turėtų lais­vai kalbė­ti korė­jie­tiš­kai. „Ta­čiau kai įsto­jau į dok­to­rantūrą – kal­bo­

„„Did­mies­tis: žvilgs­nis į mi­li­jo­ninį Seulą ir Han upę.

tyrą, su­pra­tau, kad tos pro­gra­mos – nie­kis. Ir kai rei­kia ką nors vers­ti ar pa­čiam ra­šy­ti, su­pran­ti, kad ten bu­vo tik­tai pra­džia“, – ne­slėpė pa­ šne­ko­vas, kal­bos mokę­sis dve­jus, o dok­to­rantū­ro­je – ket­ve­rius me­tus. Ar gra­žiai jo au­siai skam­ba korė­ jie­čių kal­ba? „Ne­la­bai gra­žiai. Nors da­bar jau ne­ga­liu taip sa­ky­ti, – tos kal­bos jau ne­gird­žiu – ją su­pran­tu. Iš skam­ be­sio tai nėra pa­ti gra­žiau­sia kal­ba. Ja­ponų – gra­žesnė. Ta­čiau ne­ly­gu, ku­ria tar­me korė­jie­tis kal­ba. Vie­na tarmė man la­bai gra­žiai skam­ba“, – dėstė M.Šiau­čiū­nas-Ka­čins­kas. Už­mynę ant ko­jos neat­sip­ra­šo

Seu­le, kur įsikūręs lie­tu­vis, – per 10 mln. gy­ven­tojų. Ap­lin­kui – be­ veik tiek pat. Tai­gi pusė Korė­jos – Seu­le. „O aš gy­ve­nu pa­čia­me Seu­lo cent­re, ke­lie­se nuo­mo­jamės butą, – šyp­so­jo­si Mar­ty­nas. – Ap­lin­kui – dau­gybė klubų, res­to­ranų, barų.“ Pa­nevė­žie­tis jau adap­ta­vo­si be­ to­no, me­ta­lo ir stik­lo džiunglė­ se, tas mies­tas jam ta­po be­veik sa­ vas: „Vis­kas vy­ko natū­ra­liai. Tos „džiunglės“ – tru­putį to­liau nuo cent­ro, ten 16-os aukštų na­mai lai­ ko­mi ma­žais. Cent­re, kur gy­ve­nu, ypač kal­nuo­to­je vie­to­je, yra pri­va­ čių trijų ar ke­tu­rių aukštų namų.“ Prie gau­sybės žmo­nių Seu­le jis taip pat pri­pra­to. Pas­tebė­jo, kad jie nėra to­kie man­dagūs, gatvė­se skubė­da­mi vie­nas kitą ir užk­liu­ do, ir stum­te­li, ir ant ko­jos už­mi­ na. Lie­tu­vo­je esą jei kas nors kam nors ant ko­jos už­mi­na, at­si­pra­šo, o ten – ne. Ei­na to­liau. Pas­ta­ruo­ju me­tu M.Šiau­čiū­nasKa­čins­kas už­sii­ma įvai­riais su Lie­ tu­va su­si­ju­siais pro­jek­tais. Jis dir­ bo per­nai Korė­jo­je vy­ku­sio­je EX­PO pa­ro­do­je, ku­rio­je da­ly­va­vo ir Lie­tu­ va. „Kai­nos Korė­jo­je pa­na­šios kaip Lie­tu­vo­je, bet ten at­ly­gi­ni­mai – ki­ to­kie. Gau­nant korė­jie­tišką at­ly­gi­ nimą, nėra la­bai bran­gu ten gy­ ven­ti. Su lie­tu­viš­ku būtų sun­ku“,

Vi­si pir­ mo­jo vai­ ko no­ri ber­niu­ ko. Anks­ čiau net bu­vo taip: jei su­ži­no­ da­vo, kad gims mer­ gaitė, mo­ te­ris da­ ry­da­vo­si abortą.

„ „ Kūry­b iš­k as: „Kal­marų epopė­ja. Ro­de­nas“, – taip šią

Ka­čins­kas. 

– pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vas. Pa­vyzd­žiui, už elektrą, van­denį ir du­jas per mė­ nesį jis su­mo­ka apie 70–80 litų. Pros­ti­tu­ci­ja – ne­įtei­sin­ta

Mar­ty­nas jau per­pra­to korė­jie­čių gy­ve­ni­mo būdą, pa­pro­čius ir tra­di­ ci­jas. Ar korė­jie­čiai tiek daug ge­ria kaip lie­tu­viai?

„Ne­galė­čiau pa­sa­ky­ti, ar tiek pat daug, ar dau­giau. Bet kad ge­ria ne­ ma­žai, tai tik­rai. Daž­niau­siai jie ge­ ria sald­žių bul­vių deg­tinę, ku­ri yra maž­daug 20 laips­nių stip­ru­mo. Ar­ ba rau­gintų ry­žių gėrimą. Jis – 5–6 laips­nių“, – pa­sa­ko­jo Mar­ty­nas. Pros­ti­tu­ci­ja Pietų Korė­jo­je ne­ įtei­sin­ta, bet ga­na po­pu­lia­ri. Seu­


17

kovo 14–20, 2013

savaitgalis

„„Til­te­lis: ru­duo Pietų Korė­jo­je toks pat spal­vin­gas, kaip ir Lie­tu­vo­je.

„„Nuo­sa­vybė: šio na­mo gy­ven­to­jams pri­klau­so vi­di­nis kie­mas su tven­ki­niu.

kai­mie­čiui – su­dėtin­ga Ar Pietų Korė­jo­je jau­nam žmo­gui sun­ku įsit­vir­tin­ti į gy­ve­nimą – su­ si­ras­ti darbą, ku­ria­me al­ga ge­resnė, iš­si­nuo­mo­ti butą? „Anks­čiau tai bu­vo leng­va, o da­ bar vi­si skund­žia­si, kad jau­ni­mui su­si­ras­ti darbą nėra pa­pras­ta“, – sakė pa­šne­ko­vas.

Pir­mo vai­ko lau­kia ber­niu­ko

Pietų Korėją taip pat pa­lietė emig­ra­ci­ja. Po­pu­lia­riau­sios ša­ lys, į ku­rias emig­ruo­ja korė­jie­ čiai, – Jung­tinės Ame­ri­kos Vals­ ti­jos, Aust­ra­li­ja, Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja. Yra ir vi­dinė „emig­ra­ci­ja“ – iš kai­ mų žmonės, ypač jau­ni­mas, trau­ kia į Seulą. Kai­mai tuštė­ja, o Seu­ las pu­čia­si kaip ba­lio­nas. Kai­muo­se lie­ka vy­res­ni žmonės. Ta­čiau kai­muo­se vy­rams sun­ku ves­ti, nes mo­te­rys ne­no­ri tekė­ti. Tai, anot pa­šne­ko­vo, Korė­jo­je jau ta­po pro­ble­ma. Kai­muo­se dar iki šiol lai­ko­ma­si tra­di­ci­jos, kad vy­ riau­sia­sis sūnus tu­ri gy­ven­ti su tė­ vais, pri­žiūrė­ti juos ir na­mus, par­ si­ves­ti žmoną. O kai­me su­si­ras­ti žmoną – su­dėtin­ga. Nė vie­na iš­ si­la­vi­nu­si, sa­ve ger­bian­ti korė­jietė ne­no­ri nu­tekė­ti į kaimą – ei­ti prie kar­vių. Vi­si pir­mo­jo vai­ko no­ri ber­niu­ ko. Anks­čiau net bu­vo taip: jei su­ ži­no­da­vo, kad gims mer­gaitė, mo­ te­ris da­ry­da­vo­si abortą. Me­di­kams draud­žia­ma pa­sa­ky­ti tėvams kūdi­ kio lytį prie­š jam gims­tant. Nau­jie­ji me­tai – lyg Kūčios

Kaip pas mus yra Kalė­dos ir Ve­ly­ kos, ten yra Vėlinės ir Nau­jie­ji me­ tai. Tai – dvi pa­grin­dinės korė­jie­čių šventės. Ta­čiau Korė­jo­je ne­būna eu­ro­pie­čiui įprastų Naujųjų metų. Nau­juo­sius me­tus jie šven­čia kaip ki­nai, sau­sio pabaigoje–vasario pra­džio­je. Tai – kil­no­ja­ma šventė. Vėlinės – taip pat. Per Vėli­nes ant ar­timųjų kapų korė­jie­čiai pa­de­da val­gy­ti, už­de­ ga smil­kalą. Pas­kui te­tos, dėdės, sa­vo fo­tog­ra­fiją pa­va­di­no M.Šiau­čiū­nas-„ pusb­ro­liai ir pus­se­serės su­si­ren­ka As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr. ku­rio nors gi­mi­nai­čio na­muo­se. Net ir per Nau­juo­sius me­tus at­ le yra at­ski­ri ra­jo­nai, kur vi­si ži­no, na­šau­ja­ma pro­tėviams – na­muo­se ką ten ga­li­ma ras­ti. pa­sta­to­mas al­to­rius, ant jo pa­de­ Spor­tu lie­tu­vis neuž­sii­ma, tai da­ma mais­to, už­de­ga­mas smil­ka­ jam nie­ka­da ne­pa­ti­ko. O Korė­jo­ las ir kvie­čia­mos mi­ru­siųjų vėlės. je svar­biau­sia spor­to ša­ka – beis­ Ti­ki­ma, kad jos atei­na, pa­val­go, bo­las. „Ne tik aš, bet ir dau­gu­ma pa­būna su ar­ti­mai­siais. Pas­kui eu­ro­pie­čių ne­sup­ran­ta, ką da­ry­ už­de­ga­mas ki­tas smil­ka­las – tai ti beis­bo­lo var­žy­bo­se“, – iro­ni­za­ ženk­las vėlėms išei­ti. „Korė­jie­ vo pa­šne­ko­vas. čių Nau­jie­ji me­tai man pri­me­na

mūsų Kūčias, – pa­ly­gi­no Mar­ty­ nas. – Į tas šven­tes vi­siš­kai ne­įsi­ pai­šau, nes tai – šei­mos šventės. Dau­gu­ma už­sie­nie­čių per jas ne­ tu­ri ką veik­ti.“ Korė­jie­tiš­ki val­giai – aštrūs, nes į juos de­da­ma ait­rio­sios pa­pri­kos mil­te­lių. Nuo tos pa­pri­kos vis­kas rau­do­na. Pa­tie­ka­lai dar ir sūrūs, bet sūru­mas ne­la­bai jun­ta­mas dėl ašt­ru­mo. „Bet yra ne­ma­žai pa­tie­kalų, ku­ rie pa­našūs į lie­tu­viš­kus. Korė­jie­ čiai tu­ri ir įvai­rių blynų, vir­ti­nių, net vėdarų. Aiš­ku, tie pa­tie­ka­lai kiek ski­ria­si, bet jų esmė – to­kia pat, kaip lie­tu­viškų. O vie­nas net pa­na­šus į lie­tu­viš­kus ce­pe­li­nus. Kai dir­bau EX­PO pa­ro­do­je, lie­tu­ viams iš korė­jie­tiš­kos vir­tuvės la­ biau­siai pa­ti­ko bly­nai“, – pa­sa­ko­ jo Mar­ty­nas.

„„Poil­sis: ke­liau­nin­kai ei­na į ar­ba­tos na­melį at­si­pūsti.

Korė­jos ka­ro veiks­ mai baigė­si 1953 m., bet tai­kos su­tar­tis iki šiol ne­pa­si­ra­šy­ta. Pa­si­ra­šy­tos tik­tai pa­liau­bos.

Re­mia pa­bėgėlius iš Šiaurės

M.Šiau­čiū­nas-Ka­čins­kas pa­tyrė, kad korė­jie­čiai ne­norė­jo būti pa­ da­ly­ti. Ša­lies jie ne­skirs­to į Pietų ar Šiaurės, jų sąmonė­je Korė­ja yra vie­na, o Seu­las – cent­ri­nis re­gio­ nas. „Ta­čiau iki šiol tai – dvi be krau­jo pra­lie­ji­mo ka­riau­jan­čios vals­tybės. Korė­jos ka­ras baigė­si 1953 m., bet tai­kos su­tar­tis iki šiol ne­pa­si­ra­šy­ ta. Pa­si­ra­šy­tos tik­tai pa­liau­bos. Ta­ čiau abi vals­tybės iki šiol ne­su­ta­ria, ku­rios vy­riau­sybė turėtų pe­rim­ti vald­žią“, – kalbė­jo Mar­ty­nas. Nuo Seu­lo iki Šiaurės Korė­jos sie­nos – apie 50 km. Ta­čiau žmo­ nės ne­ga­li iš vie­nos ša­lies į kitą lais­vai va­žinė­ti. Šiaurė­je – ko­mu­ niz­mas, Pie­tuo­se – ka­pi­ta­liz­mas. Tarp vals­ty­bių nu­sta­ty­ta de­mar­ ka­cinė li­ni­ja. Kar­tais, daž­niau­siai iš Šiaurės Korė­jos, pa­si­tai­ko ne­di­ de­lių iš­puo­lių. Seu­le, anot pa­šne­ko­vo, įtam­ pa ne­tvy­ro. Pa­si­ro­do pa­bėgėlių iš Šiaurės Korė­jos. Pietų Korė­ja juos prii­ma, ne­tgi duo­da pi­nigų, kad jie čia galėtų įsi­kur­ti.

„„Ger­bia: ka­ra­lius Sed­žon­gas įvedė korė­jie­tišką al­fa­betą, pa­to­bu­li­no lai­

ko skai­čia­vi­mo įrangą ir ka­len­do­rių, ga­mi­no mu­zi­kos inst­ru­men­tus.

„„ Trau­ka: Pietų Korė­jos šven­tyk­las kas­met ap­lan­ko tūkstan­čiai tu­ristų.


18

kovo 14–20, 2013

savaitgalis

Lietuvoje katalonui atradimų Tre­ne­ris ir ra­šy­to­jas J.Pla­za ne­die­vi­na lie­tu­viš­kos žie­mos. Jis ne­ si­ža­vi ir duo­bė­to­mis Kau­no gat­vė­mis. Vis dėl­to gy­ve­ni­mo Lie­ tu­vo­je pliu­sų ka­ta­lo­nas su­skai­čia­vo ge­ro­kai dau­giau nei mi­ nu­sų. Jis pa­sa­ko­jo, kad su­tuok­ti­nė Mar­ga­ri­ta jau pri­si­ri­šo prie Kau­no ir tik­riau­siai brauks aša­rą, kai teks iš­vyk­ti.

Ta­das Šir­vins­kas t.sirvinskas@diena.lt

– Kaip Lie­tu­vo­je jau­čia­si jū­sų žmo­na? – Ji pra­stai kal­ba ang­liš­kai, bet su­ si­ra­do čia drau­gų. Aš jai sa­kiau, jei no­ri, ga­li grįž­ti į Is­pa­ni­ją ar­ba va­ ži­nė­ti kas po­rą sa­vai­čių, ta­čiau ji ne­no­ri. Ne tik dėl ma­nęs. Jai čia pa­ tin­ka, ji čia jau­čia­si ge­rai, ji mėgs­ ta snie­gą. Ji yra iš tų žmo­nių, ku­rie prie nau­jų vie­tų pri­si­tai­ko ge­riau nei aš. Vi­sas vie­tas, ku­rio­se gy­ve­ no­me, ji pa­lik­da­vo verk­da­ma. Ma­ nau, taip pat bus, kai rei­kės iš­va­ žiuo­ti iš Kau­no. – O jūs mėgs­ta­te snie­gą? – Man snie­gas yra di­des­nis rū­pes­ tis nei ma­no žmo­nai, nes aš vai­ruo­ ju. Čia jo­kių ne­lai­mių ne­bu­vo, bet Mask­vo­je pa­sly­dęs griu­vau, vi­sas šo­nas bu­vo mė­ly­nas. Mums snie­ gas yra kai kas nau­ja. Nie­kur tiek daug jo ne­sa­me ma­tę. – Ką ma­no­te apie Kau­no gat­ ves? – Kai at­va­žia­vau, klu­bo va­dy­bi­ nin­kas per­spė­jo, kad gat­vė­se bus duo­bių. Pa­ma­niau, jog jis per­de­ da, ta­čiau išaiš­kė­jo, kad tai tie­ sa. Ma­nau, to­kios gat­vės – lai­ko klau­si­mas. Kaž­ka­da Is­pa­ni­jo­je bu­ vo dau­giau pro­ble­mų nei da­bar čia, bet vis­kas žings­nis po žings­nio pa­ si­kei­tė. Jū­sų ša­lis tu­ri daug ga­li­my­ bių to­bu­lė­ti.

– Ar jau ge­rai su­si­pa­ži­no­te su Lie­tu­va? – Gai­la, bet tam dar ne­bu­vo lai­ ko. Kai sve­tur žai­džia­me Eu­ro­ly­gos rung­ty­nes, bū­na lai­ko ap­lan­ky­ti įžy­ miau­sias to mies­to vie­tas. O kai va­ žiuo­ja­me žais­ti į Klai­pė­dą ar Šiau­ lius, va­žiuo­ja­me ke­lioms va­lan­doms, nė­ra lai­ko kur nors vaikš­čio­ti. Ti­ kiuo­si tam skir­ti lai­ko po se­zo­no.

Sa­ko­ma, kad ka­ta­ lo­nas drau­gas yra drau­gas iki gy­ve­ni­ mo pa­bai­gos. Ma­ nau, tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie lie­ tu­vius.

Jau pa­žįs­tu daug Lie­tu­vos žmo­ nių, ne­no­riu šios ša­lies pa­lik­ti jos neap­žiū­rė­jęs. Nea­be­jo­ju, kad per atei­nan­čius de­šimt me­tų Lie­tu­va taps di­de­lės trau­kos ša­li­mi. Eu­ro­ pa vis la­biau at­ras jos miš­kus, eže­ rus ir veik­los sri­tis, ku­rio­se Lie­tu­ va stip­ri. Di­džiuo­juo­si bū­da­mas šio klu­bo, mies­to ir ša­lies da­li­mi. Ži­nau, kad čia esu Lie­tu­vai svar­biu me­tu, kai ji au­ga. – Jums šį se­zo­ną jau te­ko daug iš­gy­ven­ti. Gal į Lie­tu­vą ne­beg­rįž­tu­mė­te už jo­kius pi­ni­gus?

– Neat­me­tu ti­ki­my­bės, kad Kau­ ne pra­lei­siu dar ne vie­ną se­zo­ną. Į Mad­ri­dą va­žia­vau ke­tu­riems mė­ ne­siams, bet li­kau ket­ve­riems me­ tams. Į Se­vi­li­ją va­žia­vau me­tams, bet li­kau tre­jiems. Kiek už­si­bū­siu čia, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Tik­rai su­tik­ čiau grįž­ti ir ki­tą se­zo­ną, bet tu­rė­ čiau vie­ną rei­ka­la­vi­mą – pa­keis­ti bu­tą. Ži­nau, kad ki­tiems ko­man­dos na­riams ne­ky­la dėl to jo­kių pro­ble­ mų, bet man ky­la. – Lie­tu­vo­je su­si­ra­do­te drau­gų? – Taip. Aš esu ka­ta­lo­nas. Is­pa­ ni­jo­je sa­ko­ma, kad ka­ta­lo­nai ne­ mėgs­ta grei­tai su­si­drau­gau­ti, bet taip pat sa­ko­ma, kad ka­ta­lo­nas drau­gas yra drau­gas iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. Ma­nau, tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie lie­tu­vius. Pra­dė­ jus bend­rau­ti lie­tu­viai ga­na šal­ti, bet kai juos pa­žįs­ti iš ar­čiau, ga­ li už­megz­ti drau­gys­tę iki gy­ve­ni­ mo pa­bai­gos. Ma­nau, aš jau tai pa­da­riau. – Daug dir­ba­te. Kaip at­si­pa­lai­ duo­ja­te? – Is­pa­ni­jo­je, no­rė­da­mas at­si­pa­ lai­duo­ti, mo­to­cik­lu iš­va­žiuo­da­vau po­rai va­lan­dų be jo­kio tiks­lo bet ku­ria kryp­ti­mi. Pa­bū­da­vau vie­nas. Čia mo­to­cik­lo ne­tu­riu, to­dėl išei­nu pa­si­vaikš­čio­ti su žmo­na ir šu­ni­mi, nak­ti­mis ra­šau kny­gą. Kai dir­bi už­ sie­ny­je, tu­ri la­biau steng­tis. Pail­ sė­siu va­sa­rą. O da­bar tu­riu daug dar­bo, ku­rį mėgs­tu.

„„Darbas: J.Plaza tikina, kad didžiuojasi būdamas „Žalgirio“ klubo ir Lietuv

„And­že­li­nos pa­klo­dė­se“ – nak­ti Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Svei­kas pyk­tis. Toks jaus­mas už­ plūs­ta įsi­gi­li­nus į „Žal­gi­rio“ vy­riau­ sio­jo tre­ne­rio Joa­no Pla­zos ro­ma­ no „An­dže­li­nos pa­klo­dės“ he­ro­jės gy­ve­ni­mą. 40-me­tė Ju­li­ja vi­są gy­ ve­ni­mą pa­klūs­ta griež­to tė­vo, o vė­ liau – ir bū­si­mo vy­ro Al­ber­to ge­le­ ži­nei ran­kai. Pri­dė­ki­me li­go­tos vi­ suo­me­nės su­kur­tus ste­reo­ti­pus – nor­ma­lu – nenor­ma­lu, įpras­ta – neįp­ras­ta.

„„Lais­va­lai­kis: J.Pla­za tei­gia, kad at­si­pa­lai­duo­ja nak­ti­mis ra­šy­da­mas kny­

gas. 

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kai­tės nuo­tr.

Au­to­rius už­čiuo­pia vie­ną pa­grin­ di­nių šiuo­lai­ki­nės mo­ters eg­zis­ ten­ci­jos pro­ble­mų. Jau nuo ma­žų die­nų mer­gai­tė ra­gi­na­ma ati­tik­ ti tam tik­rus ste­reo­ti­pus – bū­ ti nuo­lan­kia ir klus­nia duk­ry­te. O juk vai­kys­tė – tai ne­rū­pes­tin­gu­mo ir švie­siau­sių pri­si­mi­ni­mų me­tas. Su me­tais at­sa­ko­my­bės vi­suo­me­ nei ir gi­mi­nai­čiams naš­ta tik di­dė­ja – pri­va­lai bū­ti nuo­lat pa­si­tem­pu­ si, iš­si­la­vi­nu­si, są­mo­jin­ga. Ta­čiau, ne­duok die­ve, jei iš­drį­si pa­si­ro­dy­ti iš­min­tin­ges­nė ar tu­rin­ti su­bti­les­nį hu­mo­ro jaus­mą nei vy­ras.

O kur dar pro­fe­si­nė veik­la, ku­rią ne­pails­ta­mai rei­kia de­rin­ti su šei­ mos ži­di­nio kurs­ty­mu. Oi var­gas var­ge­lis, jei­gu nu­ken­tės bent vie­ na iš jų – bū­si iš­va­din­ta kar­je­ris­ te, fe­mi­nis­te ar­ba ge­gu­te, ku­ri pa­ li­ko sa­vo vai­kus. Bū­tent su to­kia da­lia ten­ka taiks­ ty­tis dau­gu­mai šio ir praė­ju­sių am­ žių mo­te­rims. Pa­siau­ko­jan­ti žmo­na ir ma­ma te­tos An­dže­li­nos do­va­no­ to­se pa­klo­dė­se kas­nakt sap­nuo­ ja įsta­biau­sias sa­vo gy­ve­ni­mo aki­ mir­kas. Tas, ku­rių iš tie­sų nie­ka­da nė ne­bu­vo. J.Pla­za vaiz­džiai ir jaut­riai ap­ra­ šo įvai­rius žmo­gaus gy­ve­ni­mo lai­ ko­tar­pius. Vai­kys­tės, jau­nys­tės ar bran­dos sva­jo­nės ski­ria­si – il­gai­ niui kei­čia­si ir yra cen­zū­ruo­ja­mos da­bar­ties ap­lin­ky­bių. Ta­čiau jos nuo­lat pra­si­mu­ša į mū­sų kas­die­ny­ bę ir ne­duo­da ra­my­bės. Tai ne­prik­ lau­so nuo am­žiaus ar ly­ties. To­dėl sa­ky­ti, kad kny­ga skir­ta vien mo­te­ rims, bū­tų klai­din­ga. Ju­li­ją per­se­kio­jan­tys ryš­kūs sap­ nai ra­gi­na dar kar­tą per­mąs­ty­ ti pro­fe­si­nį ir as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą. Al­ber­tas ta­po ei­li­niu įmi­tu­siu pu­

sam­žiu vy­ru­ku, ku­ris ins­tink­ty­viai ten­ki­na vien sa­vo kū­niš­kus po­rei­ kius ir ma­no, kad no­rint iš­lai­ky­ ti har­mo­nin­gus san­ty­kius steng­tis ne­be­rei­kia. Vy­ras ra­gi­na ati­džiau leis­ti pi­ni­gus bui­ties ir ki­toms rei­ k­mėms, ta­čiau pa­ts daž­nai už­si­ ma­no ver­šie­nos fi­lė ar „La­cos­te“ marš­ki­nė­lių. Jei­gu žiū­rė­tu­me per fi­nan­si­nę pri­zmę, pa­grin­di­nį in­ dė­lį čia įne­ša taip pat ne jis. Į ab­so­liu­čią ru­ti­ną įsuk­ta mo­te­ ris gelbs­ti­si pra­na­šiš­kais sap­nais – tai vie­nin­te­lė li­ku­si oa­zė. „Te­le­vi­zi­ jos lai­dų ve­dė­jai ir ro­ko mu­zi­kan­tai man ne­pa­pa­sa­kos apie tai, kaip au­ ga ma­no vai­kai, ko­kie jų rū­pes­čiai ir po­rei­kiai. Va­ka­rie­nei skir­to lai­ ko ne­ke­ti­nu da­ly­tis su au­dio­vi­zua­ li­niais na­mų prie­tai­sais“, – neap­ si­ken­tu­si pa­ga­liau ta­ria pa­grin­di­nė ro­ma­no vei­kė­ja. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris rea­ liai eg­zis­tuo­ja mo­ters sap­nuo­se, yra Eri­kas. Tur­būt nu­jau­čia­te, kad kve­pia mei­lės tri­kam­piu. Ta­čiau čia yra dar du svar­biau­si kam­pai – Nu­ ri­ja ir Po­las. „Po ga­li­mų sky­ry­bų, ku­rios nie­ka­da ne­bū­na ma­lo­nios, gy­ve­ni­mas gal ir ne­bū­tų toks idea­


19

kovo 14–20, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/sportas

netrūksta

„„Kokteilis: baidarių polas – tai bai­da­rių, van­dens­vy­džio ir krep­ši­nio ele­men­tus jun­gian­ti spor­to ša­ka. 

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Laisvalaikiu – bai­da­rių po­las Ba­lys Šmi­gels­kas Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Laz­dy­nų ba­ sei­ne žiū­ro­vai mė­ga­vo­si neįp­ras­ tu re­gi­niu – Vil­niu­je vy­ko at­vi­ras bai­da­rių po­lo čem­pio­na­tas. Pak­ lau­si­te, kas gi tai per žai­di­mas? Pa­ban­dy­ki­me į šią jau­di­nan­čią ir eg­zo­tiš­ką spor­to ša­ką pa­žvelg­ti iš ar­čiau.

vos dalimi. 

„Fo­to­die­nos“ / Roberto Dačkaus nuo­tr.

i­nės ke­lio­nės lai­ku lus kaip sap­ne, ta­čiau kur kas gai­ ves­nis ir pa­trauk­les­nis nei da­bar­ tis“, – svars­to Ju­li­ja. Ką pa­si­rin­ko bran­dą pa­sie­ku­ si mo­te­ris? Bet ko­kiu at­ve­ju ne­ sku­bė­ki­me teis­ti: „Esu per jau­na, kad nu­leis­čiau ran­kas ir gy­ven­čiau kaip se­nė. Die­nos, mė­ne­siai ir me­ tai ne­grįž­ta­mai praei­na: su­pran­tu, kad at­gal jų neat­suk­siu, ta­čiau no­ riu, jog pa­sku­ti­nis spren­di­mas, ku­ rį priė­miau prieš sa­vo va­lią ir no­rą, iš tie­sų bū­tų pa­sku­ti­nis.“ J.Pla­za ne­pa­tei­kia aiš­kaus ir ga­ lu­ti­nio at­sa­ky­mo. Sce­na­ri­jaus va­ ria­ci­jos pa­lie­ka­mos skai­ty­to­jų fan­ ta­zi­jai. At­sa­ky­ki­me sau są­ži­nin­gai – ar ne­no­rė­da­mi iš­leis­ti mo­ters į ko­man­di­ruo­tę, ar drau­gių su­si­ bū­ri­mą ne­pri­si­gal­vo­ja­me krū­vos prie­žas­čių ban­dy­da­mi jas įti­kin­ti to ne­da­ry­ti? Ar ne per daug no­ri­me ją pri­riš­ti prie sa­vęs, vi­sur įžvelg­da­ mi tik grės­mes ir trū­ku­mus? Prieš nie­kin­da­mi, pyk­da­mi ar šauk­da­mi – pa­žiū­rė­ki­me į veid­ro­džius. Per prie­var­tą lai­ko­mos mo­ters sie­la ir šir­dis nė­ra su mu­mis. Tai nė­ra teks­tas, ku­riuo sie­kia­ma išaukš­tin­ti mo­ters esy­bę ir pa­že­min­

ti vy­riš­ką­ją. Ga­li­ma ir at­virkš­ti­nė si­ tua­ci­ja. Reik­tų pa­brėž­ti, jog Ju­li­ja nie­kuo­met ne­si­skun­dė, kad ne­ša­mas gy­ve­ni­mo kry­žius per sun­kus. Ji pa­ ga­liau su­pra­to – iš ša­lies pa­dik­tuo­tas ir su­for­muo­tas no­ras „įtik­ti vi­siems“ yra kvai­las ir be­pras­mis. Ste­bi­nan­ti au­to­riaus em­pa­ti­ ja. Ly­ri­niai nu­kry­pi­mai vaiz­din­gi ir ne­var­gi­nan­tys. Skai­ty­da­mas ne­ju­čia pa­ten­ki į sa­vo pa­ties pa­slap­tin­gą pa­ są­mo­nės srau­tą, ku­ris ska­ti­na ne­ką ma­žiau įspū­din­gus sap­nus. Trys va­ ka­rai pra­leis­ti su kny­ga ran­ko­se bu­vo ge­riau­si per pa­sta­rą­jį lai­ką. Dėl vis­ ko bam­ban­tiems ir ne­pa­ten­kin­tiems di­die­siems kri­ti­kams kny­ga pa­si­ro­ dys per­dėm idi­liš­ka ir ro­man­tiš­ka. Bet juk šiais sno­bų ir gno­miz­mo lai­ kais tu­ri bū­ti at­sva­ra? „Už­li­pau ant de­nio, kur jau ka­ra­ lia­vo nak­tis. Tik žyb­sin­čios kuk­lių pa­kran­tės na­mų lem­pu­tės, blyš­kūs tols­tan­čių til­tų ži­bin­tai ir po tru­ pu­tį ke­lią per tam­są be­si­ski­nan­čio mė­nu­lio švie­sa pa­dė­jo skir­ti su­te­ mo­se iš­tir­pu­sius daik­tus. Kaip ga­ li bū­ti, kad žmo­nės nu­gy­ve­na vi­ są gy­ve­ni­mą ne­pas­te­bė­da­mi to­kių da­ly­kų?..“

10 ko­man­dų iš Lie­tu­vos, Ru­si­jos, Len­ki­jos ir Uk­rai­nos vi­są sa­vait­ ga­lį var­žė­si dėl ge­riau­sių­jų ti­tu­lo at­vi­ra­me bai­da­rių po­lo čem­pio­ na­te. Šį Laz­dy­nų ba­sei­ne vy­ku­sį neįp­ras­tą žai­di­mą ste­bė­jo ne­di­de­ lis bū­rys smal­suo­lių. Bū­tent taip ga­li­ma pa­va­din­ti žiū­ro­vus, nes ši sa­vi­ta bai­da­rių, van­dens­vy­džio ir krep­ši­nio ele­men­tus jun­gian­ ti spor­to ša­ka kol kas ma­žai ži­no­ ma Lie­tu­vo­je. De­ja, sek­ma­die­nio fi­na­le lie­tu­ vių iš­vys­ti ne­te­ko – iš ke­tu­rių mū­ siš­kių ko­man­dų aukš­čiau­siai pa­ ki­lo kau­nie­čių klu­bas „Re­ge­sa“ ir užė­mė ket­vir­tą vie­tą. Trium­fa­ vo len­kai „Ka­niów“ iš Ka­to­vi­cų, jiems nu­si­lei­do ru­sai „For­saž“,

tre­ti li­ko taip pat ru­sai „Kaya­ker“. Ta­čiau svar­biau­sia net ne tai, o tai, kas iš tie­sų yra bai­da­rių po­las? Pra­dė­ki­me nuo to, kad bai­da­rių po­las žai­džia­mas ne­te­kan­čiuo­se van­dens tel­ki­niuo­se. Vie­nu me­ tu ko­man­dai ga­li pa­dė­ti pen­ki jos na­riai. Pag­rin­di­nis šios įmant­ rios spor­to ša­kos tiks­las – įmes­ti ka­muo­lį į var­tus. Šis įtrau­kian­tis žai­di­mas trun­ka du kė­li­nu­kus po 10 mi­nu­čių. Ne­sun­ku nu­spė­ti, kad bai­da­rių po­las iš žai­dė­jų rei­ka­lau­ ja daug iš­tver­mės, grei­čio, reak­ci­ jos. Ta­čiau la­biau­siai čia rei­ka­lin­ ga koor­di­na­ci­ja ir vik­ru­mas. Prieš li­pant į ba­sei­ną teks su­si­tai­ky­ti su min­ti­mi, kad jū­sų bai­da­rė van­de­ ny­je ne kar­tą ap­si­vers. Kaip tu­ri at­ro­dy­ti jū­sų bo­li­das? Šio spor­to en­tu­zias­tai nau­do­ ja trum­pas 3 met­rų ma­nev­rin­gas vien­vie­tes bai­da­res. Pag­rin­di­nis įgū­dis – irk­luo­jant tuo pat me­tu aky­lai rea­guo­ti į nuo­lat be­si­kei­ čian­čią ka­muo­lio skrie­ji­mo kryp­tį ir iš­lai­ky­ti bai­da­rės ma­nev­rin­gu­ mą. Pra­džio­je tu­rė­tų bū­ti ne­leng­ va. Pa­žen­gu­siems žai­dė­jams šie veiks­mai sun­ku­mų ne­su­ke­lia ir

il­gai­niui tam­pa me­cha­niš­ki. Jei­ gu bi­jo­te van­dens ir trau­mų – ne bė­da: sau­gu­mo su­me­ti­mais vi­ si spor­ti­nin­kai pri­va­lo dė­vė­ti šal­ mus su vei­do ap­sau­ga ir gel­bė­ji­mo lie­me­nes. Ne­ti­kė­tu­mo į žai­di­mą įne­ša pa­ts van­duo, ku­ria­me val­ dy­ti ka­muo­lį ge­ro­kai sun­kiau. Bai­da­rių po­lo is­to­ri­ja pa­sau­ly­ je skai­čiuo­ja ant­rą šimt­me­tį. Lie­ tu­vo­je jis pra­dė­tas pra­kti­kuo­ti dar Są­jū­džio lai­kais – 1988 m. Vil­niu­je nuo 2005 m. vyks­ta mies­to čem­ pio­na­tai, o šie­met tur­ny­ras bu­vo tarp­tau­ti­nis.

3

metrų

ilgio yra baidarių polo manevringa vienvietė baidarė.

Įdo­mio­sios tai­syk­lės

Žai­di­mo is­to­ri­ja

„„Ka­muo­lys pri­va­lo sver­ti ne ma­

žai­džiant ko­man­da ga­li bū­ti nu­ baus­ta.

Bai­da­rių po­las pra­dė­tas žais­ti Ško­ ti­jo­je 1880 m.

„„Žai­dė­jas ga­li ka­muo­liu ma­nev­ruo­ti

1935 m. bai­da­rių po­lo žai­di­mai vir­ to re­gu­lia­rio­mis var­žy­bo­mis su va­ do­vau­jan­čiais or­ga­nais, tei­sė­ja­vi­ mo inst­ruk­ci­jo­mis ir tai­syk­lė­mis.

žiau kaip 400 gra­mų, bet ne dau­ giau nei 450 gra­mų. „„Kiek­vie­na ko­man­da mak­si­ma­liai

ga­li tu­rė­ti po aš­tuo­nis žai­dė­jus. Vie­ nu me­tu žai­di­mo aikš­te­lė­je ga­li bū­ ti ne dau­giau kaip pen­ki žai­dė­jai. Li­ kę yra at­sar­gi­niai. Žai­di­mą pra­de­da pen­kių žai­dė­jų ko­man­da.

apie 5 se­kun­des. Per­da­vi­mas tu­ri bū­ ti toks, kad ka­muo­lys ma­žiau­siai met­ ru nu­tol­tų nuo jo iš­me­ti­mo cent­ro. „„Ap­si­ver­tu­siam žai­dė­jui tu­ri bū­ti

su­tei­kia­ma ga­li­my­bė pa­kel­ti gal­vą ir pe­čius iki to lai­ko, kol jį bus mė­gi­ „„Žai­dė­jui ski­ria­mas vie­nas irk­las su na­ma pa­ju­din­ti. dviem men­te­lė­mis iš ga­lų. „„Vie­nas be­si­gi­nan­tis žai­dė­jas, ku­ris „„Žai­džia­ma 2 kė­li­nius po 10 mi­nu­ yra ar­čiau­siai var­tų, pa­si­ruo­šęs var­ tus gin­ti irk­lu, tuo mo­men­tu jis lai­ko­ čių. mas var­ti­nin­ku. „„ Jei žai­dė­jas ap­si­ver­čia ir iš­kren­ ta iš sa­vo bai­da­rės, jis pri­va­lo pa­lik­ „„Še­šių met­rų zo­no­je puo­lė­jas ne­ga­ ti aikš­te­lę, o į ją su­grįž­ti ga­li tik pa­gal li truk­dy­ti gy­nė­jui užim­ti var­ti­nin­ko ga­lio­jan­čias tai­syk­les. Nie­kas ne­ga­ po­zi­ci­jos. li pa­tek­ti į žai­di­mo aikš­te­lę tam, kad pa­dė­tų su vi­sa spor­ti­ne įran­ga ap­ si­ver­tu­siam žai­dė­jui. Už bet ko­kią pa­gal­bą iš išo­rės ar­ba už įsi­ki­ši­mą

Nuo 1952 m. iki aš­tun­to­jo de­šimt­me­ čio aust­ra­lai nau­do­jo dvi­vie­tes tu­ris­ti­ nes bai­da­res. Prie­ki­nis žai­dė­jas kont­ ro­lia­vo ka­muo­lį, o ga­li­nis val­dė val­tį. Tarp­tau­ti­nė bai­da­rių po­lo fe­de­ra­ci­ ja 1990 m. iš­lei­do ga­lu­ti­nę tai­syk­lių ver­si­ją.

„„Be fut­bo­le įpras­tų gel­to­nų ir rau­

1995 m. Ang­li­jo­je įvy­ko pir­ma­sis bai­da­rių po­lo pasaulio čem­pio­na­ tas. Pir­mai­siais pri­zi­nin­kais tarp vy­rų ta­po Aust­ra­li­jos, Vo­kie­ti­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos spor­ti­nin­kai.

do­nų kor­te­lių, bai­da­rių po­le nau­do­ ja­mos ir ža­lios. Jų reikš­mė – pa­ša­li­ni­ mas iš aikš­tės.

Į Lie­tu­vą žai­di­mas at­ke­lia­vo tik 1988 m. Nuo 2005 m. ša­ly­je vyks­ ta re­gu­lia­rūs tur­ny­rai.


20

kovo 14–20, 2013

savaitgalis

Pie­tų Af­ri­kos Res­pu Tvis­kan­tys dan­go­rai­žiai ir dvo­kian­tys lūš­ny­nai, ap­tver­tos pen­ si­nin­kų te­ri­to­ri­jos ir na­cio­na­li­niai par­kai, aukš­tes­nės ra­sės at­sto­ vais už juo­dao­džius sa­ve lai­kan­tys bal­tao­džiai ir dei­man­tų ka­ syk­los, nuo­sta­būs vaiz­dai ir siau­tė­jan­tys va­gys. Tai – Pie­tų Af­ ri­kos Res­pub­li­ka (PAR). Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Pri­mi­nė JAV

„„Iro­ni­ja: juo­dao­džių ir bal­tao­džių gy­ve­ni­mo kont­ras­tai – mil­ži­niš­ki.

PAR be­veik tris sa­vai­tes pas drau­ gus Chris­to ir Mar­li­zę su šei­ma vie­šė­ju­si LCC uni­ver­si­te­to rin­ko­ da­ros di­rek­to­rė Ais­tė Mo­te­kai­tie­ nė iš įdo­mios ša­lies at­si­ve­žė pil­ną skry­nią įspū­džių. „Tar­si JAV“, – toks bu­vo pir­ma­ sis A.Mo­te­kai­tie­nės įspū­dis, lėk­tu­ vui nu­si­lei­dus PAR fi­nan­sų cent­re Jo­ha­nes­bur­ge prieš vyks­tant į Pre­ to­ri­ją, tre­čią pa­sau­ly­je mies­tą pa­gal uži­ma­mą plo­tą. „To­k ie pa­tys kaip JAV ke­l io ženk­lai, ap­link kal­ba ang­liš­kai, pa­na­šūs gy­ve­na­mie­ji pri­va­čių na­ mų kvar­ta­lai, dan­go­rai­žiai“, – pa­ sa­ko­jo ji. Uni­ver­si­te­te dir­ban­tys Ais­tės ir jos šei­mos drau­gai pri­klau­so vi­du­ ri­nei PAR kla­sei. Chris­to ir Mar­ li­zės na­muo­se nejusti pra­ban­gos, nė­ra ba­sei­no, o ne­di­de­lis la­bai jau­ kus na­mu­kas – gro­tuo­tas ir su­pa­

mas aukš­tos tvo­ros su elekt­ros vie­ la bei sig­na­li­za­ci­ja.

Ba­na­nus žmo­nės ski­ na ža­lius, nes pri­no­ ku­sius tuoj pat nu­raš­ ko be­ždžio­nės, ku­rių čia daug kaip val­ka­ tau­jan­čių ka­čių.

Sank­ry­žo­se už­da­ro lan­gus

„Ša­ly­je di­de­lis nu­si­kals­ta­mu­mas, bet at­ro­dė, kad vie­ti­niai la­biau bi­ jo nu­si­kal­tė­lių, nei rea­liai rei­kė­tų jų bi­jo­ti“, – svars­tė Ais­tė. Tie­sa, PAR di­de­lis ne­dar­bas, kiek­v ie­n o­je san­k ry­ž o­je iš­v y­s i šlamš­tą par­da­vi­nė­jan­čių, el­ge­tau­ jan­čių žmo­nių. To­dėl vai­ruo­to­jai aki­mirks­niu už­da­ro lan­gus. „Bal­tao­džių PAR – apie 10 pro­c. Iki 1994 m. jie ir juo­dao­džiai tu­rė­

da­vo at­ski­rus suo­liu­kus par­kuo­se, įei­gas į par­duo­tu­ves ar ki­tus pa­sta­ tus, – ste­bė­jo­si A.Mo­te­kai­tie­nė. – Neo­fi­cia­liai bal­tie­ji ten sa­ve vis dar lai­ko aukš­tes­ne ra­se.“ Kont­ras­tai pri­bloš­kė

Lie­tu­viai per­va­žia­vo ne vie­ną lūš­ ny­nų ra­jo­ną. Gy­ven­to­jai ten ne­tu­ ri elekt­ros, ki­tų rei­ka­lin­gų są­ly­gų nor­ma­liam gy­ve­ni­mui. Jie de­gi­na lau­žus ir ant jų ga­mi­ na mais­tą, to­dėl daž­nai ky­la gais­rai ir to­kie ra­jo­nai su­de­ga. „Kont­ras­tas ne­rea­lus – va­ka­rie­ tiš­kas pa­sau­lis, ku­ria­me nie­ko ne­ trūks­ta, sken­di pra­ban­go­je, ir lūš­ ny­nai, ku­riuo­se gy­ve­na la­bai daug skurs­tan­čių žmo­nių“, – pri­si­mi­nė įspū­džius lie­tu­vė. Pro gar­siau­sią juo­dao­džių Ma­ melodžio lūš­ny­nų re­gio­ną, ku­ris ži­no­mas ir kaip va­gių gy­ve­na­mo­ ji vie­ta, ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos pra­ va­žia­vo ne­sus­to­da­mi ir už­da­ry­tais au­to­mo­bi­lio lan­gais. Pro šiukš­ly­nuo­se, smar­ve sken­


21

kovo 14–20, 2013

savaitgalis

ub­li­ka – tarp dei­man­tų ir skur­do din­tį ra­jo­ną rei­kė­jo va­žiuo­ti ir iki Nel­so­no Man­de­los na­mu­ko Vi­ la­ka­zi gat­vė­je Jo­ha­nes­bur­ge, ku­ ria­me ka­dai­se gy­ve­no 27 me­tus ka­lė­jęs, vė­liau No­be­lio pre­mi­ja ap­do­va­no­tas pir­ma­sis de­mok­ra­ tiš­kai iš­rink­tas PAR pre­zi­den­tas. Da­bar kiek­vie­na­me PAR mies­te yra N.Man­de­los var­du pa­va­din­tų ke­lių, til­tų, aikš­čių.

ly­gaus kaip stik­las Sta­lo kal­no. Jis įtrauk­tas į na­tū­ra­lių gam­tos ste­ buk­lų są­ra­šą ir mies­tą lyg pa­da­li­ ja pu­siau.“ Vie­na­me po­pu­lia­riau­sių Strand ku­ror­tų ir pa­plū­di­mių vė­juo­tą die­ ną ga­li­ma iš­vys­ti dau­gy­bę bang­len­ ti­nin­kų ir jė­gos ait­va­rų meist­rų. Pen­si­nin­kų gy­ven­vie­tės

Mo­kė ra­siz­mo ideo­lo­gi­jos

Jo­ha­nes­bur­gas iš­dy­go ma­žiau nei per šimt­me­tį ir pa­gal au­gi­mo tem­ pą yra pir­mas mies­tas pa­sau­ly­je. Spar­ti pa­žan­ga – dėl at­ras­tų dei­ man­tų ir auk­so. Da­bar tai PAR fi­nan­sų ir in­ves­ti­ ci­jų cent­ras – pil­nas dan­go­rai­žių, trans­por­to, su skir­tin­giau­siais ra­ jo­nais. „Ka­dai­se juo­dao­džiams rei­kė­ jo spe­cia­lių do­ku­men­tų, lei­džian­ čių jiems įei­ti į bal­tų­jų kvar­ta­lus. Bū­tent to­kį do­ku­men­tą su­de­gi­ no N.Man­de­la, – pa­sa­ko­jo Ais­tė. – Il­gus šimt­me­čius žmo­nėms bu­ vo aiš­ki­na­ma, kad ir gam­to­je tos pa­čios tai­syk­les – ži­ra­fos gy­ve­na su ži­ra­fo­mis, dramb­liai su dramb­ liais ir nie­kur ne­vyks­ta jo­kia krau­ jo­mai­ša, to­dėl dau­ge­liui skir­tin­gos bal­tų­jų ir juo­dao­džių tei­sės bu­vo įpras­ta.“ Dei­man­tų ka­syk­lų tu­ne­liais

Na­cio­na­li­nis par­kas, kur gy­vū­nai gy­ve­na lais­vė­je, lie­tu­vius su­ža­vė­ jo. Zeb­rai, bi­zo­nai, stir­nos, vie­tos el­niai, liū­tai, ži­ra­fos, šer­nai, kro­ko­ di­lai, įvai­riau­si paukš­čiai, be­ge­mo­ tas, ra­ga­no­sis. Čia ga­li­ma pa­ma­ty­ ti dau­gy­bės rū­šių gy­vū­nų. „Il­gai ieš­ko­jo­me dramb­lių, kol pa­ga­liau vie­nas jų pe­rė­jo ke­lią tie­ siai prieš mū­sų au­to­mo­bi­lį“, – nu­ si­juo­kė A.Mo­te­kai­tie­nė. Jos vy­ras vie­tos res­to­ra­ne ry­žo­ si pa­ra­gau­ti kro­ko­di­lie­nos. Ji di­de­

„„Poil­sis: A.Mo­te­kai­tie­nė PAR il­sė­jo­si su vy­ru ir vai­kais. 

lio įspū­džio ne­pa­da­rė. Par­kas „Gold Reef Ci­ty“ įreng­tas kaip se­no­vi­nis kal­na­ka­sių mies­te­lis. Žmo­nės ga­li ap­lan­ky­ti ir dei­ man­tų ka­syk­lą, kur bu­vo ras­tas di­ džiau­sias dei­man­tas pa­sau­ly­je. Da­ bar jis spin­di Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lie­nės ka­rū­no­je. Ka­syk­la tu­ri griež­tas tai­syk­ les: įlei­džia­mi lan­ky­to­jai tik nuo 16 me­tų. Tai vie­nin­te­lė eks­kur­si­ja pa­sau­ly­je, kur žmo­nės vaikš­to tik­ rais po­že­mi­niais dei­man­tų ka­syk­ lų tu­ne­liais.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vai­kams įspū­dį pa­da­rė ping­vi­ nų re­zer­va­tas, Bež­džio­nių mies­ tas, kur žmo­nės jau­čia­si tar­si įka­ lin­ti nar­ve, o ap­link juos siau­tė­ja be­ždžio­nės. „Sau­go­jo­mės, kad virš gal­vos laks­tan­čios be­ždžio­nės ne­su­gal­ vo­tų nu­si­leng­vin­ti“, – juo­kė­si Ais­tė. Na­mų šil­tin­ti ne­rei­kia

PAR žie­mą die­nos tem­pe­ra­tū­ra sie­kia apie 11–13 laips­nių ir nuo­ lat švie­čia sau­lė. Nak­tį ret­kar­čiais

Neo­fi­cia­ liai bal­ tie­ji ten sa­ve vis dar lai­ko aukš­tes­ ne ra­se.

„„Ke­lias: pa­ke­liui į be­ne gra­žiau­sią PAR mies­tą – Keip­tau­ną.

„„Paminklas: N.Mandelos aikštę

puošia jo skulptūra.

tem­pe­ra­tū­ra nu­kren­ta iki nu­lio. Na­mai – neap­šil­ti­nti, įpras­ti lan­ gai, vien­gu­bas stik­las, grin­dys – ply­te­lių. Tą pa­tį kon­di­cio­nie­rių, ku­ris va­ sa­rą vė­sin­a pa­tal­pas, žie­mą vie­ti­ niai kar­tais nau­do­ja ir šil­dy­mui. „Į Keip­tau­ną su­va­žiuo­ja žmo­nių iš vi­sos PAR, daug tu­ris­tų iš JAV, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Ny­der­lan­dų. Mies­tas dūz­gia nuo žmo­nių gau­sos, res­to­ra­nai pil­ni, – juos su­ža­vė­ju­sį mies­tą gy­rė Ais­tė. – Nuos­ta­bus vaiz­das at­si­ve­ria nuo

Ais­tė kelionėje su­si­pa­ži­no su prieš me­tus iš Dur­ba­no į Pre­to­ri­ją at­si­ kraus­čiu­siais Chris­to tė­vais. „Ba­na­nų Dur­ba­ne tiek, kad iš jų kep­da­vo­me kek­sus, duo­ną, ku­rią vėliau šal­dy­da­vo­me“, – apie fa­ zen­dą Dur­ba­ne, ku­rio­je, be ba­na­ nų, de­rė­jo li­čiai ir avo­ka­dai, pa­sa­ ko­jo Chris­to tė­vai. Dur­ba­ne ba­na­nus žmo­nės ski­ na ža­lius, nes pri­no­ku­sius tuoj pat nu­raš­ko be­ždžio­nės, ku­rių čia daug kaip val­ka­tau­jan­čių ka­čių. Ka­vi­nė­se ka­bo per­spė­jan­tys ženk­ lai, nes be­ždžio­nės va­gia mais­tą, daik­tus. Pre­to­ri­jo­je Chris­to tė­vai nu­si­ pir­ko na­mu­ką sen­jo­rams skir­to­je te­ri­to­ri­jo­je. Ta vie­ta griež­tai sau­ go­ma, ap­tver­ta, yra sar­gy­bi­nių po­stai, pa­ke­lia­mi už­kar­dai. Na­ mą ga­li­ma pirk­ti su­lau­kus 45 me­ tų, bet gy­ven­ti ja­me lei­džia­ma nuo 60-ies. „Ten ty­lu ra­mu, yra li­go­ni­nė, cent­ras, kur sen­jo­rai val­go ir bend­ rau­ja, bib­lio­te­ka. Te­ri­to­ri­jo­je gy­ ve­na apie 300 žmo­nių. To­kios gy­ ven­vie­tės PAR la­bai po­pu­lia­rios“, – pa­sa­ko­jo Ais­tė. Ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos neap­len­kė mo­der­niai įreng­to Žmo­ni­jos iš­ta­kų mu­zie­jaus. Kai ku­rių ša­lių, taip pat ir PAR, moks­li­nin­kai tvir­ti­na, kad žmo­ni­jos iš­ta­kos – Af­ri­ka. Čia ras­ ti se­niau­si žmo­gaus kau­lai. Tų moks­li­nin­kų nuo­mo­ne, pir­ mie­ji mū­sų pla­ne­tos žmo­nės bu­vo juo­dao­džiai.


22

kovo 14–20, 2013

savaitgalis

G.Sa­vic­kas ren­gia­si pi­lig­ri­mo ke­lio­nei – Dug­nas ir mei­lės 13 die­na... – Na, taip... Bet ten ir­gi yra mei­lės. Svar­biau­sia mei­lė – žmo­gui. Mei­lė sau pa­čiam ir­gi ge­rai.

giuo­si ne­truk­dy­ti žmo­nėms gy­ven­ti. La­biau­siai no­rė­čiau ty­ri­nė­ti van­de­ ny­no gi­lu­mas ar­ba bū­ti vai­kų dar­ že­lio auk­lė­to­ju. Ne­dir­bu tam, kad ma­ne pa­žin­tų. Na, taip, ki­nas...

– Esa­te sa­kęs, kad žu­dy­tis iš mei­lės – ne­su­vo­kia­ma. – Šiais lai­kais taip at­ro­do. Kvai­li­ na – jis ką, ki­tos ne­ga­lė­jo su­si­ras­ti? Bet kai nu­si­žu­dė Ro­meo ir Džul­je­ ta, vi­si sa­kė: kaip gra­žu. Ne­pa­tei­si­ nu sa­vi­žu­dy­bės, bet gal tam žmo­gui nu­ti­ko tai, ko ki­tas vi­są gy­ve­ni­mą ne­pa­tirs?

– ... ku­ria po­pu­lia­ru­mą ir lei­ džia už­dirb­ti. – Taip, ki­nas yra pi­ni­gai. Bet ne­ ga­li sa­ky­ti, kad ko­mer­ci­nis ki­nas – tai pi­gie­na, o štai teat­ras... Teat­re ir­gi bū­na daug š.., net kai kal­ba­ma apie rim­tus da­ly­kus. Kar­tais žmo­ gus sė­di sce­no­je ir mas­tur­buo­ja­si. Iš tiesų.

– Kiek žmo­nių my­li­te? – Nes­kai­čiuo­ju. Kar­tais ma­nai, kad my­li, bet kai imi gal­vo­ti, ką iš tie­ sų reiš­kia my­lė­ti, api­ma jaus­mas, kad iš tie­sų net ne­ži­nai, kas yra ta mei­lė. Daug žmo­nių ger­biu. My­liu mu­zi­ką, kny­gas. La­bai my­liu šei­ mą. Bet jei skai­čiuo­čiau, kiek žmo­ nių my­liu, kiek tu­riu drau­gų feis­bu­ ke, bū­tų bė­da.

– Žmo­gus da­bar ne­no­ri gal­vo­ ti. Jam pa­to­giau pra­ry­ti jau su­ kram­ty­tą pro­duk­tą. – Taip, da­bar už mus vi­si gal­vo­ja. Iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas, kom­piu­te­ris, au­to­mo­bi­lis. Bet mes ne­gau­na­me dau­giau lai­ko gy­ven­ti. Iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas ati­ma dar dau­giau lai­ko, o pro­tin­ges­ni ne­tam­pa­me. Kny­ga jau ta­po at­gy­ve­na. Net­ru­kus to­kia taps ir te­le­vi­zi­ja, nes yra in­ter­ne­tas. Keis­ta, kai žmo­gus sa­ko, kad te­le­ vi­zi­ja yra blo­gis, bet nau­do­ja­si in­ ter­ne­tu. Tai ga­li bū­ti ly­giai toks pat blo­gis – keis­ti vie­ną po ki­to ka­na­lus ar in­ter­ne­to pus­la­pius. Aš, jei tu­riu lai­ko, žiū­riu te­le­vi­ zo­rių. Va­kar per MEZ­ZO ka­na­lą žiū­rė­jau nuo­sta­bią pran­cū­zų ope­ rą, taip pat do­ku­men­ti­nį fil­mą apie Gor­kį. La­bai įdo­mu. Mes pa­tys pa­ si­ren­ka­me.

Gy­ve­ni­mas yra kaip už­da­vi­nys. Vis­kas pri­klau­so nuo to, ar sprę­si ir kaip sprę­si tą už­da­vi­nį. – Feis­bu­ku ne­si­nau­do­ja­te? Ne­ sa­te šiuo­lai­ki­škas? – Ne­si­nau­do­ju. Bet esu šiuo­lai­ki­škas vien to­dėl, kad gy­ve­nu šiais lai­ kais. – Ko­kia kny­ga da­bar gu­li ant jū­sų sta­lo? – Kai bu­vau Ita­li­jo­je, skai­čiau „Kny­gą apie San Mi­ke­lę“, nes ten mi­ni­ma daug šven­tų vie­tų. Tarp jų ir tos, ku­rias ap­lan­kiau, – Nea­ po­lis, Ro­ma. Va­kar „Ka­ta­li­kų pa­ sau­lio“ kny­gy­ne nu­si­pir­kau įdo­mią kny­gą „In­ter­viu su eg­zor­cis­tu“. Da­ bar gal­vo­ju, kaip at­pa­žin­ti žmo­nes, ku­riuo­se tū­no vel­nias. Kar­tais ma­ tai to­kių ap­link sa­ve. Ir su­ku gal­vą, kaip ty­liai iš­va­ry­ti iš jų vel­nią jiems ne­ži­nant (šyp­so­si). – Esa­te ti­kin­tis žmo­gus? – Aš ti­kiu. Tai la­bai as­me­niš­ka erd­ vė. Ga­liu tik pa­sa­ky­ti, kad rei­kia skir­ti ti­kė­ji­mą nuo re­li­gi­jos. Man įdo­mios vi­sos re­li­gi­jos. Ir is­la­mas, ku­rį ap­kal­ba, ne­va jis ska­ti­na žu­ dy­ti. Kry­žiaus ka­rai ir­gi bu­vo žu­dy­ nės. Bet žu­do ne re­li­gi­ja, žu­do žmo­ gus, ku­ris ma­ni­pu­liuo­ja re­li­gi­ja. – Ar neap­mau­du, kad teat­re tu­ ri­te daug rim­tų vaid­me­nų, o jus at­pa­žin­ti pra­dė­jo iš pa­vir­šu­ti­ niš­kų – se­ria­le „Mo­te­rys me­ luo­ja ge­riau“ ir ypač po sce­nos su gu­mi­niu fa­lu ko­mer­ci­nia­me fil­me „Va­len­ti­nas vie­nas“? – Ne­pa­da­ry­siu per­vers­mo, ne­su kul­tū­ros Che Gue­va­ra. Tūks­tan­ čius me­tų tik­ro­ji kul­tū­ra – teat­ras, dai­lė – ne­bu­vo po­pu­lia­res­nė už ko­ mer­ci­nę. Bet rim­to­sios kul­tū­ros iš­ lie­ka­mo­ji ver­tė daug di­des­nė. Klau­ si­mas, tu no­ri da­bar ar po to? – O jūs kaip no­ri­te: da­bar ar po to? – Aš ne­no­riu ko nors da­ry­ti vien to­ dėl, kad apie ma­ne kal­bė­tų. Sten­

– To­kios min­tys ky­la ar­tė­jant Kris­taus am­žiui? Ba­lan­džio 16 d. jums su­kaks 33-eji. – Nie­ko keis­to. Ren­giuo­si pi­lig­ri­mo ke­lio­nei. Bir­že­lį no­riu pe­rei­ti šven­ to­jo Jo­kū­bo ke­liu Is­pa­ni­jo­je. Ar vie­ nas? Ti­kiuo­si, ne. – Pi­lig­ri­mo ke­lias – sa­vęs ar at­ sa­ky­mų į klau­si­mus paieš­kos? – Jau at­ra­dau sa­ve ir ži­nau, ko no­ riu. Vis dėl­to gy­ve­ni­mas yra kaip už­da­vi­nys. Vis­kas pri­klau­so nuo to, ar sprę­si ir kaip sprę­si tą už­da­ vi­nį. Jei tei­sin­gai dau­gin­si, su­dė­ si, da­ly­si, pri­dė­si, su­lauk­si tei­sin­ go at­sa­ky­mo. – No­rint mo­kė­ti tei­sin­gai at­lik­ ti veiks­mus, rei­kia mo­ky­to­jo. – Gy­ve­ni­mas ir yra mo­ky­to­jas. Ge­ ras mo­ki­nys tu­ri mo­ky­tis iš klai­ dų. Kar­tais jau­niems lin­kiu pa­tir­ti klai­dų. Aš džiau­giuo­si net nuo­puo­ liais. Yra to­kių, ku­rie mo­ko­si iš ki­tų nuo­puo­lių, bet vi­sa­da la­biau įver­ tin­si, kai pa­ts tai bū­si pa­ty­ręs. Kai žmo­gus ne­ty­čia par­kren­ta ir su­si­ tren­kia, kai kam su­ke­lia juo­ką. O tu ne­no­ri pa­ro­dy­ti, kad skau­da, to­dėl ir­gi juo­kie­si. Tai vai­dy­ba: vie­nas juo­kia­si, nors tu­rė­tų už­jaus­ti, ki­tas juo­kia­si, nors tu­rė­tų pri­si­pa­žin­ti, kad jam skau­da. O no­ri­si tik­ru­mo: jei skau­da – tai skau­da, jei juo­kie­si – juo­kis. Tik ne­me­luok sau. – Sa­ko­te, ži­no­te, ko no­rit. Ko? – Ži­nau, kad esu žmo­gus. Aš esu aš, bet kiek­vie­ną die­ną ga­liu bū­ti ki­ toks, nes bū­na skir­tin­gų si­tua­ci­jų. Gy­ve­ni­me nė­ra griež­tų tai­syk­lių. – Už­si­mi­nė­te, kad džiau­gia­tės ir nuo­puo­liais. Koks di­džiau­ sias jū­sų nuo­puo­lis? Sta­ti­nė deg­ti­nės ir su tuo su­si­ję da­ly­ kai?

„„Nuo­mo­nė: pa­sak G.Sa­vic­ko, ir per­ga­lė, ir nuo­puo­lis sly­pi žmo­gaus vi­du­je, o ne išo­rė­je. 

– Tai bu­vo cis­ter­na, ne sta­ti­nė. Bet kuo to­liau, tuo la­biau su­pran­ti, kad ne tik to­kie da­ly­kai yra nuo­puo­lis. Rei­kia kal­bė­ti apie vi­di­nius da­ly­ kus. Sa­vęs ne­my­lė­ji­mas yra nuo­po­ lis. Cis­ter­na deg­ti­nės nė­ra nuo­po­ lis. Nuo­puo­lis esu aš, ma­no vi­dus. Tin­gi­nys­tė, ap­si­lei­di­mas. Ne­pas­ kam­bin­ti ma­mai – nuo­puo­lis. Ran­ di šim­tus pa­si­tei­si­ni­mų ir stai­ga su­ vo­ki, kad pra­bė­go me­tai, ma­ma jau se­na, o tu vis ne­ras­da­vai lai­ko net pa­skam­bin­ti. Ma­no tė­tis jau mi­ręs. – Mes daž­nai ne­pa­sa­ko­me ir ne­pa­da­ro­me ko nors ge­ro ir tai su­pran­ta­me tik sto­vė­da­mi prie ka­po. – Tai – skau­džiau­sias da­ly­kas. Da­bar manau, kad ma­mą rei­kia kur nors vež­ti, vis­ką dėl jos da­ry­ti. Sek­ma­die­nį pa­da­ry­siu jai staig­me­ ną. Ji, de­ja, li­go­ni­nė­je. Kar­tais šmėkš­te­lė­ja kaus­tan­ti min­ tis, kad pra­sė­džiu prie te­le­vi­zo­riaus, bet ne­pas­kam­bi­nu ar ne­nu­va­žiuo­ ju pas sa­vo bran­giau­sią žmo­gų. Ga­li ei­ti il­gą ir sun­kų šven­to­jo Jo­kū­bo ke­ lią, bet ne­nuei­ti pa­sku­ti­nių met­rų. – Ne­rū­ko­te, ne­var­to­ja­te al­ko­ ho­lio, spor­tuo­ja­te. Gy­ve­ni­mas

„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.

su­ka­si ra­tu. Ne­bai­su, kad blo­gi įpro­čiai su­grįš? – Bus tai bus. Jei bi­jo­siu, iš­ger­ siu. Daug blo­giau yra jė­gos, val­ džios troš­ki­mas. Lie­tu­vos val­džia. Vals­ty­bė yra kaip šei­ma, val­džia – kaip tė­vai, ku­rie tu­ri pri­žiū­rė­ti sa­vo vai­kus, kad jie bū­tų lai­min­gi, so­tūs, ap­reng­ti. O kaip tie tė­vai rū­pi­na­si, jei 30 pro­c. vai­kų pa­bė­go ir dar bė­ ga? To­kiems tė­vams iš­kart rei­kia atim­ti tė­vys­tės tei­ses. O jie dar no­ sį iš­kė­lę, kad to­kie yra – tė­vai, ku­ riuos pa­lie­ka vai­kai. Mū­sų val­džia yra aso­cia­li.

na, kad mes neį­ver­ti­na­me, ką ga­li­ me. Pa­da­ro­me ­ką nors, ko ne­su­vo­ kia­me, ir tik po to pa­jun­ta­me lai­mę. Di­de­lė lai­mė yra tu­rė­ti vai­kų. De­ja, aš jų ne­tu­riu.

– O ar nė­ra aso­cia­lu, kai žmo­ nės pui­kuo­ja­si sa­vo po­rtre­tais ant dan­go­rai­žių? Kad ir jū­sų nuo­trau­ka Pie­tų Ko­rė­jo­je? – Tai – ne ma­no pro­ble­ma. Per­ga­ lė bu­vo spek­tak­lis. O po­rtre­tą ne aš ka­bi­nau. Net lif­tu man bu­vo ne­ma­ lo­nu kil­ti, kai ma­čiau tą pla­ka­tą.

– Jau ra­do­te tą vie­nin­te­lę? – Tai ga­lė­siu pa­sa­ky­ti po 60 me­tų. Tik gy­ve­ni­mo ga­le. Jei dar gy­ven­siu aš, jūs, pa­skam­bin­ki­te ir pa­klaus­ ki­te, ar tai – vie­nin­te­lė.

– Ko­kia di­džiau­sia jūsų per­ga­ lė? Koks di­džiau­sias ma­lo­nu­ mas? – Ra­my­bė. Ba­sei­nas. Ma­ma. Drau­ gai. Pap­ras­ti da­ly­kai. Kar­tais lai­ min­gas pa­si­jun­tu ne­ti­kė­tai – kad ir va­žiuo­da­mas au­to­mo­bi­liu. Bū­

La­biau­siai no­rė­čiau ty­ri­nė­ti van­de­ny­ no gi­lu­mas ar­ba bū­ti vai­kų dar­že­lio auk­ lė­to­ju.

– Jei ži­no­tu­mė­te, kad lau­kia pa­sku­ti­nis gy­ve­ni­me vaid­muo, ko­kį pa­si­rink­tu­mė­te? – Bū­čiau su di­de­le ži­la kve­pian­čia se­ne­lio barz­da. Dar švie­žia gal­va. Gre­ta ir ki­tuo­se kam­ba­riuo­se – 24 anū­kai, 12 vai­kų. O man tiek me­tų, kad jau nė­ra aša­rų. Vi­si ma­ne iš­ly­ di, o aš ta­riu: „Na štai, vis­kas, pa­ da­riau, o da­bar – at­sa­ky­mas.“


23

kovo 14–20, 2013

personažas

Me­ni­nin­kė ant mo­to­cik­lo Eg­lė Sau­no­ry­tė-Kin­de­rie­nė, re­gis, ži­no at­sa­ky­mus į du be­ne svar­biau­sius mo­te­ris ka­muo­jan­čius klau­si­mus: kaip vi­sur spė­ti ir ką ap­si­reng­ti. Dvie­jų vai­kų ma­ma, sti­lis­tė bei ko­ mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tė Eg­lė ele­ gan­tiš­ka dar­be ir va­liū­kiš­ka kas­die­ ny­bė­je. Ir tik ne­nus­teb­kit pa­ma­tę ją pro ša­lį skrie­jan­čią mo­to­cik­lu – jau­na mo­te­ris at­ran­da lai­ko ir sa­ vo gro­žio dirb­tu­vei, ir kny­goms, ir ekst­re­ma­liems ho­biams. – Kas tau yra to­bu­la lai­mė? – To­bu­la lai­mė bū­ti čia ir da­bar. Šia­me pa­sau­ly­je, šia­me lai­ke. – Ta­vo di­džiau­sia bai­mė. – Bai­mė ne­tek­ti ga­li­my­bės pa­tir­ti tai, ką pa­ti­riu. – Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti? – No­rė­čiau su­švel­nin­ti ar su­ma­žin­ti nuo­la­ti­nio sa­vęs ana­li­za­vi­mo pro­ce­so apim­tį. No­rė­čiau kad stre­sas, ku­rį pa­ ti­riu, ne­pa­lik­tų to­kių gi­lių pėd­sa­kų. – Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu? – Di­džiau­sias ma­no pa­sie­ki­mas yra tai, kad ga­liu bū­ti sa­vi­mi: ga­liu no­ rė­ti, ga­liu iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę ir po­žiū­rį. Ga­liu ne­var­žo­mai kur­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me?

– Mo­ku ste­bė­ti ap­lin­ką, tad kas­ die­ny­bė­je nuo­lat su­tin­ku gau­sy­bę he­ro­jų, ku­rie su­tei­kia jė­gų. Net ir šian­dien bū­da­ma ba­sei­ne ma­čiau, kaip sun­ku bu­vo vai­kui įlip­ti į van­ de­nį. Jo ryž­tas man pa­ti­ko. Jis su­ si­kau­pė ir tie­siog pa­nė­rė. Su­tin­ku žmo­nių, ku­rie drą­siai ko­vo­ja su sa­ vo li­go­mis ar au­ko­ja sa­vo lai­ką ki­ tiems. Jie vi­si – ma­no he­ro­jai. – Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­ta? – Au­gi­nu du nuo­sta­bius vai­kus. Tu­riu gau­sy­bę po­mė­gių. Ra­šau, jei at­si­ran­da lai­ko – pie­šiu. Da­ly­vau­ju vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je. Daug skai­ tau. Džiau­giuo­si ga­lė­da­ma sa­ve vi­ siš­kai iš­reikš­ti. Tu­riu gau­sy­bę idė­ jų. Lais­vu lai­ku va­ži­nė­ju mo­to­cik­lu. Mėgs­tu skam­bin­ti for­te­pi­jo­nu, ke­ liau­ti. Ne­ga­liu su­gal­vo­ti, ko­kio ta­ len­to man ga­li trūk­ti, o va­sa­rą no­ rė­čiau iš­mė­gin­ti skrai­dy­mą. Vie­nas su­tik­tų he­ro­jų pa­siū­lė pa­ban­dy­ ti. Gal tai ga­lė­tų bū­ti ma­no nau­jas ta­len­tas? – Ko­kia vy­ro sa­vy­be la­biau­siai ža­vie­si? – Ža­vi vy­riš­ku­mas o į tai tel­pa la­ bai daug: vy­ro veik­lus pro­tas, jo in­ tui­ci­ja, verž­lu­mas, vi­di­nė jė­ga. Dar

prin­ci­pin­gu­mas, de­ran­tis su mo­kė­ ji­mu iš­lai­ky­ti dva­si­nę pu­siaus­vy­rą. Tiks­lo sie­ki­mas. Ge­bė­ji­mas už­tik­ rin­ti sa­vo ir ar­ti­mų­jų ge­ro­vę. Mo­ kė­ji­mas my­lė­ti. Stip­ry­bė. – Ko­kį sa­vo drau­gų bruo­žą la­ biau­siai ver­ti­ni? – Drau­gus la­bai ver­ti­nu, nes jie yra to­kie, ko­kie yra. Jie ma­no drau­gai. To vi­siš­kai už­ten­ka. Jie prii­ma ma­ ne to­kią, ko­kia esu. Aš at­si­ly­gi­nu jiems tuo pa­čiu. – Ryš­kiau­sia ta­vo sa­vy­bė, bū­do bruo­žas? – No­ras gy­ven­ti. – Jei­gu ne­bū­tum sa­vi­mi, kuo no­rė­tum bū­ti? – Gal bū­čiau vil­kė. Pak­lus­čiau gam­tai. Gy­ven­čiau miš­kuo­se, sa­ vo gau­jo­je su sa­vo vil­kiu­kais. O jei rim­tai, ma­nau, dar tu­riu lai­ko pa­ ban­dy­ti pa­bū­ti tuo, kuo tik no­riu. – Žmo­giš­kas trū­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kęs­ti? – Ne­ga­liu pa­kęs­ti men­kys­tų. – Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to? – Čia ir da­bar.

Naujas

mados leidinys — jau kovo mėn. prekybos vietose

Kal­bi­no Atė­nė Pa­kal­ny­tė


24

kovo 14–20, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

V.Bičkutės marš­ru­tuo­se Ak­to­rei Val­dai Bič­ku­tei teat­ro ir ki­no gy­ve­ni­me – per akis. Tad net pa­si­vaikš­čio­ji­mai se­na­mies­ty­je ne to­kie daž­ni, kaip vi­zi­ tai į Vil­niu­je esan­čias ki­no ir teat­ro sa­les. Pak­laus­ta, be ko neį­si­vaiz­duo­tų Vil­niaus, V.Bič­ku­tė ne­dve­jo­da­ma ta­ria – be Ma­žo­jo teat­ro. Aiš­ku, sos­ti­nės vei­das, anot jos, ne­bū­tų toks iš­raiš­kin­gas ir be siau­rų se­na­ mies­čio gat­ve­lių bei jo­se pri­mė­ty­ tų ka­vi­nu­kių. Vaikš­čio­ti čia – vie­ nas di­džiau­sių ak­to­rės po­mė­gių. „Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti ir Na­cio­na­ li­nę fil­har­mo­ni­ją. Ne­pa­sa­ky­čiau, kad daž­nai ten už­su­ku. Daug ge­ rų kon­cer­tų su­tam­pa su dar­bu – spek­tak­liais. Ta­čiau šią vie­tą įra­ šy­čiau į mėgs­ta­miau­sių są­ra­šą. Apsk­ri­tai man mu­zi­ka gy­ve­ni­ me svar­bi, bet ji juk skam­ba ne tik kon­cer­tuo­se – jos klau­sau­si ir na­ mie“, – sa­kė me­ni­nin­kė. Mėgs­ta­miau­sias V.Bič­ku­tės me­ tų lai­kas – pa­va­sa­ris.

„Lau­kiu, kad tik grei­čiau jis atei­ tų. To šil­to­jo pa­va­sa­rio, kai vis­ kas ima ža­liuo­ti, žy­dė­ti, kai vis­kas kve­pia, lau­kiu il­gų sau­lė­tų va­ka­rų. Net­gi la­biau nei va­sa­ros, kai Vil­niu­ je be­veik ne­bū­nu“, – at­vi­ra­vo ji. Se­na­mies­ty­je įsi­kū­ręs Zoe’s ba­ ras-res­to­ra­nas ak­to­rei pa­tin­ka dėl pui­kios vir­tu­vės, dėl to, kad čia nie­kur ne­rei­kia sku­bė­ti, – ji ne­ pa­me­na, ka­da pa­sta­rą­jį kar­tą bu­vo grei­to­jo mais­to res­to­ra­ne. O Se­ rei­kiš­kių par­kas – dar vie­na nuo­ sta­bi vie­ta pa­si­vaikš­čio­ti. „Lau­kiu ne­su­lau­kiu, ka­da par­ kas bus ati­da­ry­tas. Ten la­bai ma­ lo­nu vaikš­čio­ti“, – sa­kė ak­to­rė. Kaip ir dau­ge­lį vil­nie­čių, V.Bič­ ku­tę įtrau­kia ir Ka­ziu­ko mu­gė. Tai, anot jos, bu­vo nau­jau­sias jos lan­

Teatro mėgėjams

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KA­DA? Kovo 15 d. 19 val. KIEK? 20–45 litai.

ky­tas įsi­min­ti­nas mies­to ren­gi­nys, nors oras ir ne­bu­vo pa­ts ge­riau­ sias. Tra­di­ci­ja – bū­ti­nai par­si­neš­ ti iš mu­gės ke­le­tą me­di­nių len­te­ lių, men­te­lių, šaukš­tų ar šiaip ko­kį nie­ku­tį, net jei jo vi­sai ne­rei­kia. Ki­no teat­rai, ypač per kas­met vyks­tan­čius fes­ti­va­lius, tam­pa ant­ rą­ja V.Bič­ku­tės gy­ve­na­mą­ja vie­ta. „Vos ne­pa­mir­šau to pa­mi­nė­ ti. Bet tai taip na­tū­ra­lu, kad ki­no net ne­bep­ris­ki­riu įvai­riems ren­gi­ niams. Tai jau gy­ve­ni­mas. Kar­tais pa­samp­ro­tau­ja­me su drau­gais, kad ki­no teat­rų li­ko ma­žai. Bet juk at­ si­ran­da ir nau­jų, pa­vyz­džiui, „Pa­ sa­ka“. Tad nė­ra taip blo­gai – ki­no Vil­niu­je tik­rai už­ten­ka“, – op­ti­ mis­tiš­kai už­bai­gė po­kal­bį ji. VD inf.

muzikos mėgėjams

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KA­DA? Kovo 14, 15 d. 19 val. KIEK? 22–72 litai.

Mokiniai prieš mokytoją

Muzika, persmelkianti iki širdies gelmių

Dviejų dalių spektaklis pagal rusų dramaturgės Liudmilos Razumovskajos pjesę „Brangioji mokytoja“ – tai teatro „Atviras ratas“ bandymas gilintis į aštrią jauno žmogaus ir jį supančio suaugusiųjų pasaulio santykių temą ir ją plėtoti. Spektaklio centre – mokinių prieš savo mokytoją nukreipto psichologinio ir fizinio smurto istorija.

„Apsėstasis, nepriekaištingai atliekantis ir sudėtingiausius kūrinius“, – taip garsiausi muzikos kritikai atsiliepia apie pianistą Alexanderį Palei. Koncerto programoje – Sergejaus Rachmaninovo kūriniai. A.Palei, demonstruodamas aukščiausio lygio virtuoziškumą ir ištvermę, atliks didžiausius S.Rachmaninovo fortepijoninius opusus, persmelkiančius iki širdies gelmių.

KUR? OKT / Vilniaus miesto teatro salėje, Ašmenos g. 8. KA­DA? Kovo 16, 17 d. 19 val. KIEK? 40 litų.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Kovo 16 d. 19 val. KIEK? 20–70 litų.

Politikos absurdas

Muzikiniame mitų pasalyje

Williamo Shakespeare’o pjesė „Julijus Cezaris“ pasakoja apie sąmokslą prieš Romos diktatorių Julijų Cezarį ir jo nužudymą. Spektaklio dėmesio centre – absurdo valdoma politikų karta, kurios vyraujantis bruožas – nieko neveikimas tik imituojant veiksmus. Spektaklyje analizuojama amžina politinės galios tema, o realijos lengvai atpažįstamos ir šiandien.

Originali simfoninės muzikos programa „Antikos mitai“ kviečia klausytojus susitikti su žymiausia lietuvių pianiste Mūza Rubackyte ir prancūzų dirigentu Alainu Pâris. Šį vakarą bus atliekama prancūzų kompozitorių J.Massenet, C.Saint-Saënso, C.Francko ir P.Dukas muzika, kurioje atskleidžiami antikiniai, fantastiniai siužetai ir realūs menininkų potyriai.


25

kovo 14–20, 2013

idėjos laisvalaikiui

26p.

Režisierė I.Kurklietytė neapleidžia skaudžios motinystės temos.

– teat­ras ir ki­nas

PRivalai dalyvauti!

„Sky­lė“ bu­dins že­mę Nu­si­ženg­ti tra­di­ci­joms gru­pė „Sky­lė“ ne­drįs­ta. Kaip ir kas­met, taip ir šį pa­va­sa­rį vi­si kvie­čia­mi su šil­ta mu­zi­ka pa­si­tik­ti bun­dan­ čios gam­tos – švęs­ti Pa­va­sa­rio ly­ gia­die­nio.

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kai­tės nuo­tr.

Prieš pen­ke­rius me­tus ėmę kon­ cer­tais žy­mė­ti lai­ką, kai die­nos ir nak­ties svars­tyk­lės iš­si­ly­gi­na, Ais­ tė Smil­ge­vi­čiū­tė ir gru­pė „Sky­lė“ tai da­ro ir šį pa­va­sa­rį. Ger­bė­jai taip pat kvie­čia­mi pa­bus­ti iš žie­ mos stin­gu­lio ir sim­bo­liš­kai per­si­ ris­ti į ak­ty­vų­jį me­tų lai­ką. Kas­met apie ko­vo 20 ar 21 d. vi­ suo­se Že­mės ru­tu­lio kam­pe­liuo­ se die­na ir nak­tis tam­pa ly­gios. Se­no­vės lie­tu­viai ti­kė­jo, kad ly­ gia­die­nio ry­tą iš­si­mau­dęs upė­ je, te­kan­čio­je iš ry­tų, bū­si ty­ras ir svei­kas vi­sus me­tus. Ly­gia­die­ nio ry­tą sau­lė te­ka tiks­liai ry­tuo­se. Toks pa­pro­tys už­fik­suo­tas ir per Ve­ly­kų šven­tes, to­dėl ga­li bū­ti, kad kaž­ka­da Ve­ly­kos bu­vo šven­čia­mos bū­tent šią die­ną, per Pa­va­sa­rio ly­

kam nesimiega

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Kovo 15 d. 18, 20.30 val. KIEK? 27–62 litai.

KUR? Klube „G“, J.Jasinskio g. 16C. KA­DA? Kovo 15 d. 22 val. KIEK? 21 litas.

gia­die­nį. Da­bar vi­sa­me pa­sau­ly­je ly­gia­die­nis šven­čia­mas iš­va­ka­rė­ se, ko­vo 20 d., kar­tu su Tarp­tau­ ti­ne Že­mės die­na. Pa­va­sa­rio ly­gia­die­nio kon­cer­te – pro­gra­ma, paį­vai­rin­ta dai­no­misis­to­ri­jo­mis iš al­bu­mų „Sap­nų tro­ fė­jai“, „Po­van­de­ni­nės kro­ni­kos“, „Ba­bi­lo­nas“, „Lu­kiš­kių pie­va“, ro­ko ope­ros „Jū­ra­tė ir Kas­ty­tis“. Atė­ju­sie­ji iš­girs dai­nų iš nau­jau­sio gru­pės al­bu­mo „Bro­liai“, skam­bės vi­siš­kai nau­jos dai­nos. Atlikėjai: A.Smil­ge­vi­čiū­tė (vo­ ka­las), Ro­kas Ra­dze­vi­čius (akus­ ti­nė gi­ta­ra, vo­ka­las), Mant­vy­ das Ko­dis (akor­deo­nas), Kęs­tu­tis Draz­daus­kas (flei­ta), Jo­nas Kri­ vic­kas (elekt­ri­nė gi­ta­ra), Ge­di­mi­ nas Ži­lys (bo­si­nė gi­ta­ra, kank­lės), Sal­vi­jus Žei­mys (mu­ša­mie­ji). Gar­ so re­ži­sie­rius – Val­das Kar­puš­ka, švie­sų dai­li­nin­kas – Ma­rius Se­le­ vi­čius. Kon­cer­te da­ly­vaus sty­gi­nių kvar­te­tas ir vo­ka­li­nė vy­rų gru­pė – cho­ras „Bel Can­to“.

parodų lankytojams

KUR? Prekybos centre VCUP, Konstitucijos pr. 16. KA­DA? Iki balandžio 2 d. KIEK? Nemokamai.

VD inf.

„„Ža­ve­sys: A.Smil­ge­vi­čiū­tė ir gru­

pė „Sky­lė“ jau pen­ke­rius me­tus kvie­čia švęs­ti Pa­va­sa­rio ly­gės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kur? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je, Vil­niaus g. 30. Ka­da? Ko­vo 20 d. 19 val. Kiek? 58–75 li­tai.

ne tik vaikams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Kovo 15 d. 10 val. KIEK? 15 litų.

Maestro V.Kernagį prisimenant

Sprogstantis vakarėlis

Moterų fotografijos

Ekspedicija į teatro vidų

Liudas Mikalauskas su neįprastos sudėties styginių kvartetu „Bass Arco“ (trys violončelės ir kontrabosas) kviečia į jaukų vakarą su Vytauto Kernagio dainomis, įvilktomis į joms nebūdingą skambesį. Koncerte skambės pačios gražiausios V.Kernagio dainos – „Baltas paukštis“, „Kalnai ant kalnų“, „Išeinu“, „Mūsų dienos kaip šventė“ ir kt.

Į Vilnių atvyksta sudėtingų, laužytų ritmų muzikos atstovas iš Olandijos – DJ Hidden . Šis drum&bass ir hardcore muzikos veteranas gali didžiuotis nemenku muzikiniu bagažu – trys albumai, daugybė singlų ir remiksų. Jo kuriama muzika turi savo stilistiką ir yra lengvai atpažįstama.

Parodoje „Mano geriausias kadras“ dalyvauja net 44 garsios Lietuvos moterys. Nuoširdžiose ir emocingose nuotraukose atsiskleidžia moteriškas žvilgsnis į pasaulį, užfiksuotos netikėtos, linksmos ir filosofiškos gyvenimo akimirkos.

Teatras – paslaptinga ir mistinė vieta. Aktorė Aušra Pukelytė sukūrė spektaklį-ekskursiją, skirtą vaikams ir jaunimui supažindinti su nematoma teatro dalimi. Kelionėje po teatrą, pasakodama įvairias istorijas apie teatro pastatą, ji lydi ten, kur paprastai netenka pabūti.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Kovo 15 d. 21.30 val. KIEK? Nuo 25 litų.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KA­DA? Kovo 16 d. 22 val. KIEK? 25–54 litai.

KUR? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3. KA­DA? Iki kovo 30 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Kovo 17 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.

Išskirtinis muzikinis projektas

Šv. Patriko šventė

Privati erdvė

Muzika iš filmų

Pajutęs didesnių scenų ir naujų išbandymų poreikį kompozitorius Vygintas Kisevičius pakvietė būrį be galo ryškių asmenybių, turinčių savo sėkmės istoriją, sukurti ką nors naujo nerangioje mūsų scenoje. Taip atsirado „Kurak“. Šiame projekte dalyvauja Markas Palubenka, Eglė Sirvydytė, Karolis Ramoška.

Kovo 17 d. visas pasaulis švęs Airijos nacionalinę šventę – Šv. Patriko dieną. Šia proga netrūks linksmybių, šventės simbolio – dobilo lapų, alaus ir airių muzikinių hitų gyvos muzikos projekte „Top Irish Songs“. Jame tokių atlikėjų, kaip U2, Sinead O’Connor, Damieno Rice’o ir kt., kūriniai.

Elenos Grudzinskaitės parodoje „Nieko asmeniško“ pristatomas giliaspaudės ir ofsetinės litografijos technikomis atliktas estampų ciklas „Archyvas / nieko asmeniško“. Kūryvai buvo pasirinkti asmeniniai ir svetimi užsigulėję, nenaudojami, bet dėl įvairių priežasčių laikomi daiktai.

Žiūrėdami animacinius ar vaidybinius filmus klausotės jų muzikos? Muzika kine tokia pat svarbi, kaip ir vaizdas: baisūs epizodai taip nebaugintų, linksmi taip nejuokintų, fantastiniai nestebintų, jei už kadro neskambėtų muzika. O ryškios ir melodingos herojų dainos ilgai išlieka atmintyje.


26

kovo 14–20, 2013

kinas

Kadrai iš filmo „Gegučių vaikai“

Objektyve – motinų atstumti vaikai Lie­tu­viš­kų „Ki­no pa­va­sa­rio“ fil­mų prem­je­ros „„„Ava­ri­ja“ (rež. Ar­mas Ru­dai­tis,

Gied­rius Ta­mo­še­vi­čius, Aus­tė­ja Ur­bai­tė, Ma­ri­ja Kav­ta­ra­dzė, Ro­ber­ tas Ne­vec­ka) – ko­vo 16 d. 13.45 val. „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gy­je“. „„„Be­ga­li­nis ko­ri­do­rius“ (rež. Min­

dau­gas Ur­bo­na­vi­čius, And­rius Bro­ kas) – ko­vo 16 d. 18.15 val. „Fo­rum Ci­ ne­mas Vin­gy­je“. „„„Dzū­ki­jos jau­tis“ (rež. Li­nas Mi­

ku­ta) – ko­vo 16 d. 15.30 val. „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gy­je“. „„„Ge­gu­čių vai­kai“ (rež. Ine­s a Kurk­lie­ty­tė) – ko­vo 17 d. „Pa­sa­ko­je“.

Trum­pa­met­ra­žių lie­tu­viš­kų fil­mų prem­je­ros „„Įver­ti­ni­mas: ne­se­niai pa­si­bai­gęs tarp­tau­ti­nis mo­te­rų fil­mų fes­ti­va­lis „Šer­šė­lia­fam“ režisierę I.Kurk­lie­ty­tę iš­rin­ko Me­tų Lie­tu­vos ki­no mo­te­ri­mi. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

„Vai­ko sie­la vi­siš­kai at­vi­ra sa­vo tik­ra­jai mo­ti­nai, kad ir ką ji jam bū­tų pa­da­riu­si“, – sa­kė re­ži­sie­rė Ine­sa Kurk­lie­ty­tė. Šian­dien Vil­niu­je pra­si­de­dan­čia­me fes­ti­va­ly­je „Ki­ no pa­va­sa­ris“ ji pri­sta­to nau­ją do­ku­men­ ti­nį fil­mą „Ge­gu­čių vai­kai“. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pas­ta­ro­sios sa­vai­tės re­ži­sie­rei bu­ vo ne­leng­vos – pla­čiai nu­skam­bė­jo skan­da­las, ki­lęs dėl fil­mo apie gim­ dy­mą na­muo­se „Leng­vas ra­ga­na­ vi­mas“, ir kra­tos jos na­muo­se. Ta­čiau re­ži­sie­rės dar­bas ki­no vi­ suo­me­nės ne­li­ko neį­ver­tin­tas. Ne­ se­niai pa­si­bai­gęs tarp­tau­ti­nis mo­ te­rų fil­mų fes­ti­va­lis „Šer­šė­lia­fam“ I.Kurk­lie­ty­tę iš­rin­ko Me­tų Lie­tu­ vos ki­no mo­te­ri­mi. Šį ti­tu­lą ji pel­nė už šiais me­tais ati­da­ry­to „Au­dio­ vi­zua­li­nių me­nų in­dust­ri­jos in­ku­ ba­to­riaus“ įkū­ri­mo ini­cia­ty­vą. Taip pat už ko­vą dėl me­ni­nin­ko kū­ry­bi­ nės ir pi­lie­ti­nės lais­vės iš­reikš­ti sa­ vo po­žiū­rį į gy­ve­ni­mo reiš­ki­nius. – Ine­sa, apie ką pa­sa­ko­ja­te sa­vo fil­me „Ge­gu­čių vai­kai“? – Apie vai­kus, ku­rie dėl tam tik­rų gy­ve­ni­mo po­sū­kių au­ga sve­ti­mo­se ran­ko­se. Vie­ni – al­ko­ho­li­kų vai­kai, ki­ti – pa­mes­ti­nu­kai, tre­ti – eu­ro­ naš­lai­čiai, ku­rių tė­vai iš­vy­kę už­ dar­biau­ti į Eu­ro­pą. Nu­fil­ma­vau šei­my­ną iš Ši­lu­tės ra­jo­no, pri­glau­du­sią 12 vai­kų, ku­rie

gy­ve­na po vie­nu sto­gu. Pu­sę me­tų ją ste­bė­jau, va­ži­nė­jau ten. Per tą lai­ką įvy­ko trys su­si­ti­ki­mai – vai­kai su­ si­ti­ko su tik­ro­sio­mis sa­vo mo­ti­no­ mis po ke­le­rių ne­si­ma­ty­mo me­tų. Kiek­vie­nas jų tu­ri sa­vo pa­slap­tį ir sa­vo is­to­ri­ją, ko­dėl jis yra pa­lik­ tas. Į tą klau­si­mą kiek­vie­nas žmo­ gus tur­būt vi­są gy­ve­ni­mą ban­do sau at­sa­ky­ti. Bet fil­mas neatsk­lei­džia vai­kų is­ to­ri­jų – kal­ba apie juos pa­čius, apie jų bū­se­ną, apie jų su­si­ti­ki­mą su tik­ ro­sio­mis ma­mo­mis. Nu­fil­muo­tos trys ke­lio­nės, kai vai­kai vyks­ta pas sa­vo ma­mas. Jos vi­siš­kai ne­to­li, kai ku­rios gy­ve­na už ke­lių kai­mų ar­ba ta­me pa­čia­me ra­jo­ne. – Kas pa­ska­ti­no kur­ti to­kį fil­ mą? – Di­de­lis Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos pa­si­ti­kė­ji­mas ma­ni­mi. Jie pa­skam­bi­no ir pa­ra­gi­no. Sa­kė, ma­ ni­mi pa­si­ti­ki ir no­rė­tų, kad aš kur­ čiau šį fil­mą. Ste­bė­jau, gal­vo­jau, rin­kau­si, ku­rią šei­my­ną fil­muo­siu. Tu­rė­ jau daug vaiz­do me­džia­gos. Man nuo­šir­džiau­sia ir tik­riau­sia pa­si­ ro­dė šei­my­na iš vie­no Ši­lu­tės ra­jo­

no kai­mo. Aiš­ku, yra ir dau­giau ge­ rų šei­my­nų. Bet in­tui­ci­ja pa­kuž­dė­jo, kad rei­kia su­kti fil­mą apie tą mo­te­ rį, Oną. Gal to­dėl, kad ma­no ma­ma taip pat Ona? Onos ir Sta­nis­lo­vo Jo­gų šei­ma tu­ ri sa­vo vai­kų, ūkį, gy­vu­lių, bet jiems to ne­ga­na – jie glo­bo­ja ki­tus vai­kus, sa­vo gy­ve­ni­mą pa­ski­ria jiems. Pir­ mą kar­tą va­žia­vo­me tų vai­kų fil­ muo­ti per Žo­li­nę.

Bet ku­riuo at­ve­ju me­ni­nin­kas tu­ri kal­ bė­ti apie opius da­ ly­kus. Jei­gu fil­mas su­ke­lia dis­ku­si­ją, va­di­na­si, jis gy­vas. Grei­tai ap­si­spren­džiau, kad ne­ no­riu iš jų trauk­ti skau­džios in­for­ ma­ci­jos. Fil­me vai­kai ne­duo­da jo­kių in­ter­viu. Jie kiek­vie­nas tu­ri di­dį­jį klau­si­mą: „Ko­dėl aš ne su tė­vais?“ Į tą klau­si­mą jie ban­dys at­sa­ky­ti vi­ są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Nors ma­mos ir už­tren­kia jiems du­ris prieš no­sį, jie vėl ei­na pas jas. Gal ne to­dėl, kad pas jas su­grįž­tų, o tie­siog ti­kė­da­mi ir no­rė­da­mi su jo­ mis drau­gau­ti. Vai­kų mei­lė ir ti­kė­ ji­mas sa­vo mo­ti­no­mis – be­ga­li­niai. At­lai­du­mas – jau­di­nan­tis. Juo­se nė­ra jo­kio pyk­čio. Vai­ko sie­la – vi­ siš­kai at­vi­ra sa­vo tik­ra­jai mo­ti­nai, kad ir ką ji jam bū­tų pa­da­riu­si. – Kaip vy­ko fil­ma­vi­mas? Ar pa­ ty­rė­te ne­ti­kė­tu­mų? – Li­ki­mas mums pa­do­va­no­jo nuo­

sta­bų da­ly­ką. Ne­ži­nau, ko­dėl ma­ ne li­ki­mas bū­tent taip ly­di. Atei­ na šei­mi­nin­kė ir sa­ko: „Jei­gu fil­mui rei­kia įdo­mios me­džia­gos, šiuo me­ tu ver­šiuo­ja­si kar­vė, gims­ta ver­ šiu­kas.“ Ir, įsi­vaiz­duo­jat, kas at­si­ tin­ka. Kar­vė at­si­ve­da tą ver­šiu­ką, per­li­pa per jį ir nuei­na ša­lin į pie­ vas. Vi­siems lai­kams jį pa­lie­ka. Iš­ si­gąs­ta sa­vo mo­ti­nys­tės? Past­vė­riau ka­me­rą iš jau­no ne­ pa­ty­ru­sio ope­ra­to­riaus ir per dir­ vo­nus, per ru­gius, at­si­me­nu, bė­gau pa­skui tą kar­vę. Jos ver­šiu­kas lau­ kuo­se li­ko vie­nas. O šei­mi­nin­kė sa­ ko: „Ji jo ne­nu­lai­žys.“ Pa­si­ro­do, ir gam­to­je taip bū­na. Man tie­siog keis­ta: nu­va­žiuo­ji per Žo­li­nę fil­muo­ti vai­kų, o li­ki­mas pa­ do­va­no­ja to­kių uni­ka­lių kad­rų. Tai – me­ni­nė žmo­nių ir gy­vu­lių pa­sau­ lio pa­ra­le­lė. – Ko­dėl ima­tės mo­ti­nos ir vai­ko te­mos: fil­muo­ja­te na­muo­se gim­ dan­čias mo­te­ris, pa­skui – tik­rų­ jų mo­ti­nų pa­mes­tus vai­kus? – Ma­no fil­mų ra­tas apie mo­te­ris pra­dė­jo su­ktis įdo­miai. Sa­ko­ma, mo­te­ris, pa­gim­džiu­si pir­mą­jį vai­ ką, at­si­grę­žia į sa­vo mo­ti­ną. Ma­ mos ir duk­ters san­ty­kiai bū­na jau ki­to­kie. Iš tik­rų­jų sa­vo fil­mų te­ma­ ti­ka į mo­te­ris ir vai­kus at­si­grę­žiau po pir­mo­sios duk­ters gi­mi­mo. O juk de­biu­ti­nis vai­dy­bi­nis ma­no fil­mas „Vy­rai“ – apie vi­suo­me­nė­je ne­pri­ si­tai­kiu­sius me­ni­nin­kus. Tai ma­žo biu­dže­to fil­mai. Už­ si­de­di ka­me­rą ant pe­čių, pa­sii­mi ne­di­de­lę kū­ry­bi­nę gru­pę ir da­rai tuos fil­mus. Ly­giai taip su­kur­tas ir „Leng­vas ra­ga­na­vi­mas“, ir po jo bu­vę fil­mai, ir „Ge­gu­čių vai­kai“.

„„„Bom­ba“ (rež. Ro­ber­tas Ne­vec­

ka), „Ei­nu gert“ (rež. Mar­ty­nas Gra­ šys), „Plau­ki­kė“ (rež. Gab­rie­lė Ur­bo­ nai­tė), „Re­vo­liu­ci­jos teo­ri­ja“ (rež. Ti­ tas Sū­džius) – ko­vo 17 d. 18 val. „Fo­ rum Ci­ne­mas Vin­gy­je“. „ „ „Die­v o val­g y­t o­j ai“ (rež. Anas­

ta­s i­j a Pi­r o­ž en­k o), „Ge­r iau­s ias sky­riu­je“ (rež. Ak­vi­lė Ge­la­žiū­tė), „Kal­t ė“ (rež. Re­d a Bart­k u­t ė), „Ne­ se­k a­s i“ (rež. Do­m i­n y­k as Mor­k ū­ nas), „Sa­ga“ (rež. Ie­va Miš­ki­ny­tė), „Tuk tuk“ (rež. Gin­ta­rė Ra­kic­kai­ tė) – ko­v o 16 d. 17.45 val. „Fo­r um Ci­ne­mas Vin­gy­je“.

– Ar dėl to ku­ria­te to­kius fil­ mus, kad ne­pa­vyks­ta gau­ti di­ des­nio fi­nan­sa­vi­mo? – Tai ir ge­rai, ir blo­gai. Bet tai tu­ri ir švie­sią­ją Mė­nu­lio pu­sę. Kai dir­ bi su to­kia ne­di­de­le kū­ry­bi­ne gru­ pe, esi pa­ts lanks­čiau­sias, kū­ry­biš­ kai lais­ves­nis. Kaip ved­lys ei­ni per tam­sų miš­ką ir pa­ts ski­nie­si ke­lią, esi pa­kan­ka­mai lais­vas sa­vo kū­ry­ bi­niuo­se plo­tuo­se. – Ar atei­ty­je dar im­si­tės to­kių te­mų? Juk per „Leng­vą ra­ga­na­ vi­mą“ la­bai nu­ken­tė­jo­te. – Ma­nau, kad nu­ken­tė­jau ne aš – nu­ken­tė­jo ma­no fil­mo he­ro­jės. Kad apie tai rei­kė­jo su­kur­ti fil­mą, ro­do šių die­nų įvy­kiai. Bet ku­riuo at­ve­ju me­ni­nin­kas tu­ri kal­bė­ti apie opius da­ly­kus. Jei­gu fil­mas su­ke­lia dis­ku­ si­ją, va­di­na­si, jis gy­vas. – Kaip jau­čia­tės po pro­ku­ro­rų ap­klau­sos? – Tai ne­bu­vo ap­klau­sa – tai bu­vo tar­dy­mas apie la­bai in­ty­mius da­ly­ kus. Jau­no tar­dy­to­jo klau­si­mai že­ mi­no ma­ne kaip mo­ti­ną. Emo­ciš­kai man bu­vo šlykš­tu.


27

kovo 14–20, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Lai­mės tab­le­tės kar­tais ver­čia žu­dy­ti Kai žmo­nės per TV daž­nai ma­to ko­kių nors vais­tų rek­la­mą, daž­ niau­siai pa­ti­ki jų ste­buk­lin­go­mis ypa­ty­bė­mis. Ma­žai kas su­si­ mąs­to apie tai, kad spal­vin­gos pi­liu­lės ga­li at­neš­ti dau­giau bė­dų, ne­gu nau­dos. Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Ieš­ko tre­čio ke­lio

Dar sa­vo kar­je­ros pra­džio­je, at­ siim­da­mas aukš­čiau­sią Ka­nų ki­no fes­ti­va­lio ap­do­va­no­ji­mą už fil­mą „Sek­sas, me­las ir vaiz­da­juos­tės“ (1989 m.), jau­nas re­ži­sie­rius Ste­ ve­nas Soderbergh’as pa­sa­kė: „Da­ bar ma­no kū­ry­bi­nis ke­lias ga­li ves­ ti tik že­myn.“ Tie­są sa­kant, šia­me pa­ties re­ži­ sie­riaus nu­žy­mė­ta­me ke­ly­je bū­ta ir tik­rų še­dev­rų („Kaf­ka“, 1991 m.), ir įdo­mių avan­gar­di­nių at­ra­di­mų („Ši­zo­po­lis“, 1996 m.), ir „Os­ka­ rais“ ap­do­va­no­tų dra­mų („Nar­ko­ ti­kų ke­lias“, Eri­na Bro­ko­vič“, abu 2000 m.), ir sti­lin­go ret­ro ki­no („Ge­ras vo­kie­tis“, 2006 m.). Bet bū­ta ir aki­vaiz­džių komp­ ro­mi­sų su ko­mer­ci­niu Ho­li­vu­du (pvz., trys fil­mai apie gran­dio­zi­ nes Ou­še­no gau­jos kri­mi­na­li­nes afe­ras), at­ne­šu­sių daug pi­ni­gų, bet įro­džiu­sių se­ną tie­są – ant dvie­ jų kė­džių iš kar­to sė­dė­ti neį­ma­no­ ma. Ta­čiau am­bi­cin­gas re­ži­sie­rius vis dar no­ri iš­ras­ti tre­čią ke­lią, mė­ gin­da­mas vie­nu me­tu įtik­ti ir es­te­ tams, ir pla­čio­sioms ma­sėms.

ri­nių efek­tų ir iš vie­no fan­tas­ti­nės te­ma­ti­kos tri­le­rio į ki­tą ke­liau­jan­ čių gąs­di­ni­mo prie­mo­nių, „Užk­ra­tas“ įti­ki­no, kad jei­gu pa­sau­ly­je kil­tų pa­na­ši epi­de­mi­ja, ji tik­riau­siai ru­tu­lio­tų­si pa­gal to­kį pat sce­na­ri­ jų. Ir jau tik­rai to­kio­je si­tua­ci­jo­je iš­si­pil­dy­tų pa­grin­di­nis fil­mo šū­kis – bai­mė plin­ta grei­čiau už bet ko­ kį vi­ru­są. Nau­jas S.Soderbergh’o me­di­ci­ni­ nis tri­le­ris „Ša­lu­ti­nis po­vei­kis“ taip pat ryš­kiai iliust­ruo­ja ki­tą am­ži­nai ak­tua­lią min­tį – kai ku­rie vais­tai bū­na pa­vo­jin­ges­ni už pa­čią li­gą. Apie me­di­kų ma­fi­ją ir jos ne­ pa­ža­bo­ja­mą troš­ki­mą lob­ti nu­ si­spjau­nant į žmo­nių svei­ka­tą su­kur­ta ne­ma­žai vai­dy­bi­nių ir do­ ku­men­ti­nių fil­mų. Vi­si jie nag­ri­nė­ ja at­ski­rus šios skau­džios pro­ble­ mos as­pek­tus. Bet ma­žai kas ke­lia es­mi­nį klau­si­mą – ko­dėl spar­čiai to­bu­lė­jant me­di­ci­nai dar spar­čiau il­gė­ja nau­jų li­gų są­ra­šas? Ypač di­ de­lį rū­pes­tį žmo­ni­jai ke­lia kas­me­ čiai aliar­mai dėl vi­ru­si­nių in­fek­ci­jų ir svar­biau­sios mo­der­naus pa­sau­lio ano­ma­li­jos – jo­kiais me­di­ka­men­ tais neiš­gy­do­mos dep­re­si­jos. Pa­ža­di­na vi­di­nius de­mo­nus

Iliust­ruo­ja ak­tua­lias min­tis

Ne­se­niai šį ke­lią S.Soderbergh’as iš­ban­dė me­di­ci­ni­nia­me tri­le­ry­je „Užk­ra­tas“ (2011 m.), šiur­pi­nan­ čia­me žiū­ro­vus is­to­ri­ja apie žai­ biš­ku grei­čiu po pa­sau­lį plin­tan­tį ne­ži­no­mą vi­ru­są. Nors fil­mo au­to­ riai ne­si­grie­bė pa­vei­kių kom­piu­te­

„Ša­lu­ti­nio po­vei­kio“ sti­lius ir nuo­ tai­ka pri­me­na „Užk­ra­tą“. Abu fil­ mus sie­ja pa­na­ši te­ma – žmo­gaus be­jė­giš­ku­mas prieš komp­li­kuo­tą li­gą. Pap­ras­tai in­fe­kuo­to ar ap­si­rgti pa­niš­kai bi­jan­čio žmo­gaus psi­chi­ka jaut­res­nė, to­dėl jis daž­niau nu­sto­ ja kont­ro­liuo­ti sa­vo poel­gius. Kaip

tik to­kio­mis aki­mir­ko­mis ir at­si­ tin­ka ne­prog­no­zuo­ja­mų da­ly­kų. Pa­na­šių į tą, kai iš ka­lė­ji­mo grį­žu­ sio vy­ro su­lau­ku­si jau­na mo­te­ris Emi­lė Tei­lor (ak­to­rė Roo­ney Ma­ ra) au­to­mo­bi­liu rė­žia­si į mū­ro sie­ ną. Il­ga­lai­kę dep­re­si­ją me­di­ka­men­ tais mal­ši­nu­si mo­te­ris at­si­du­ria li­go­ni­nė­je, ku­rio­je pa­ty­rę me­di­kai (juos su­vai­di­no re­ži­sie­riaus drau­ gai Jude’as Law ir Cat­he­ri­ne Ze­taJo­nes) jai pa­ski­ria dar ne­re­gist­ruo­ tų an­ti­dep­re­san­tų. Emi­lė ma­no, kad nau­ji vais­tai pa­ dės nu­ga­lė­ti daž­nai jau­čia­mą bū­se­ ną, kai gal­vo­je ky­lan­tis nuo­din­gas rū­kas pa­ra­ly­žiuo­ja vi­są kū­ną. Ta­ čiau nau­jos spal­vo­tos pi­liu­lės mo­ ters gy­ve­ni­mą dar la­biau komp­li­ kuo­ja. Užuot nu­slo­pi­nę bu­vu­sius siau­bus, vais­tai pa­de­da pa­są­mo­ nė­je sly­pin­tiems de­mo­nams iš­ trūk­ti į lais­vę. „Ša­lu­ti­nis po­vei­kis“ („Si­de Ef­fects“) Kri­mi­na­li­nis tri­le­ris. JAV, 2013 m. Rež. S.Soderbergh’as. Vai­di­na J.Law, R.Ma­ra, C.Ze­ta-Jo­nes, Chan­nin­gas Ta­tu­mas, Ma­mie Gum­mer.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

•••

kino premjeros

KUR? Kino teatruose „Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo kovo 15 d. KIEK? 11–20 litų.

Pavogta tapatybė Filmas „Tapatybės vagilė“ pasakoja apie Sendį, vieną dieną susiduriantį su neįtikima grėsme jo asmeniniam gyvenimui. Profesionali vagilė nudžiauna vyro tapatybę patvirtinančius dokumentus ir, pasinaudodama jo banko kortele, linksminasi prabangiuose SPA salonuose, kasdienybę praskaidrina apsipirkinėdama. Neketindamas taikstytis su įžūlia vagile Sendis ima sekti karštais nusikaltėlės pėdsakais.

KUR? Kino teatruose „Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo kovo 15 d. KIEK? 11–20 litų.

atsargiai, ateiviai puola Įprastą šeimos gyvenimą sudrumsčia įvykiai namuose. Be aiškių priežasčių vis išsijungia elektros prietaisai. Įtariama, kad dėl to kalti kitų planetų padarai, kurie stebi šeimą. Jų tikslai nežinomi, tačiau netrukus paaiškėja, kad suaugusiųjų keistiems padarams nereikia, juos domina tik vaikai. Filmo „Tamsus dangus“ įvykių centre – šešiametis berniukas. Jį pagrobti ateiviai numatę pirmiausiai.

erotika

••• siaubas

•••

3 N-16 „Ša­lu­ti­nis po­vei­kis“ Nuo 2013 03 01 Truk­mė 106 min.

KUR? Kino teatruose „Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo kovo 15 d. KIEK? 11–20 litų.

Garbingas vagis „Parkeris“ – kriminalinis trileris apie vagį, gyvenantį pagal tam tikrus principus. Parkeris laikosi garbės kodekso: niekada nevagia iš vargšų ir neliečia nekaltų žmonių. Žmonės, kuriais jis pasitikėjo, jį išdavė ir paliko mirti. Dabar jis siekia keršto ir imasi juos persekioti. Jis ketina pavogti grobį savo buvusiai gaujai iš po nosies. Parkeriui į pagalbą ateina moteris vardu Leslė.

KUR? Kino teatruose „Akropolis“, „Vingis“. KA­DA? Kovo 15–17 d. KIEK? 13–23 litai.

nuotykiai akmens amžiuje

Kadrai iš filmo

Akmens amžiuje gyvena darni Krudžių šeimyna. Kad ir kas nutiktų, urvinių žmonių šeima tvirtai laikosi taisyklės – norėdamas išgyventi privalai niekuomet nepalikti savo gimtojo urvo. Deja, smalsiausiai šeimos atžalai paauglei Ip tokios taisyklės – nė motais. Nuotykių trokštanti mergina suvokia, kad pasaulis – tai kur kas daugiau nei šeimos ola. Tarsi išgirdusi Ip mintis, gamta iškrečia pokštą.


28

kovo 14–20, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Šv. Patriko diena bus švenčiama ir Vilniuje Savaitgalį tūkstančiai Airijos lietuvių mėgausis iškilmėmis ir švęs Šv. Patriko dieną visoje Airijoje. Šiais metais tokia galimybė bus ir Lietuvoje, dalyvaujant iš Šv. Patriko dienai skirtuose renginiuose, vyksiančiuose kovo 16–18 d. Vilniuje.

Mūsų Vilnelė, kaip ir Čikagos Ilinojaus upė, kovo 16 d., šeštadienį, nuo 14.30 val. taps žalia. Organizatoriai mano, kad geriausias upės vaizdas bus nuo Užupio tilto šalia Užupio kavinės. Jei oro sąlygos leis, Airijos šokėjų grupė, atkeliavusi iš pačios Airijos, Užupio kavinės lauko terasoje atliks keletą tradicinių airiškų šokių. Taip pat ten susiburs nuostabūs tradiciškai naudojami medžioklėje airių seteriai, traukiantys akį raudonmedžio spalvos kailiu. Šventės organizatoriai tikisi, kad airių vilkogaudžiai taip pat dalyvaus. Vėliau, 17 val., šventė persikels į barą „Piano Man“ Islandijos gatvėje, kur bus galimybė pasimokyti airiškų šokių. Šeštadienio vakarą, Airijos turizmo agentūros dėka, kuri skatina ir organizuoja pasaulinę kampaniją „Žalia“ („Global Greening“), Vilniaus Katedros varpinės bokštas, kaip ir keletas kitų žinomų pasaulio objektų, pirmą kartą taps žalias. Airijos ambasadorė Lietuvoje ir

„Fotodienos“ / Motiejaus Kizo nuotr.

šio renginio globėja J.E.Philomena Murnaghan sakė: „Džiaugiuosi, kad šiais metais, kai Airija ir Lietuva perima pirmininkavimą ES Tarybai, Lietuva prisijungia prie pasaulinės kompanijos „Žalia“. Taip Vilniaus Katedros varpinės bokštas prisijungia prie kitų žinomų objektų, tokių kaip Gizos piramidės ir Kristaus Atpirkėjo statula Rio de Žaneire. Tai puiki galimybė informuoti apie Airiją Lietuvoje, ir, be abejo, skleisti informaciją apie Vilnių Airijoje. Norėčiau širdingai padėkoti Vilniaus arkivyskupijai,

Technikos remonto

Karjera Siūlo darbą Įmonė UAB „Industrika“ siūlo darbą Vokietijoje elektros darbų specialistams, turintiems patirties, susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. Skambinti tel. 8 621 03 389, CV siųsti e. paštu tomas.budrys@industrika.lt . 1085600

Jei esi simpatiška! Nori dirbti Graikijoje! Šokti. Konsumacija. Naktiniuose klubuose. Išlaidos apmokamos. Tel. +3069 8143 4650 (Inga), +3069 7568 6534 (Vilma). 1078397

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas. Kreiptis tel. 8 662 20 427 (Daiva), 8 656 20 775 (Aušra).

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741. 1076320

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus pilių direkcijai, Airijos Turizmo agentūrai ir Airijos apšvietimo bendrovei „Green Eartth Light Ltd.“, kurių dėka šis projektas bus įgyvendintas.“ Viešbutyje „Novotel“ vyks tradicinių airiškų patiekalų ir gėrimų ragavimas. Čia kovo 17 d., Šv. Patriko dieną, 12.30 val. bus rengiami airiški priešpiečiai. Be airiško maisto ir gėrimų, lankytojai galės vėl pamatyti airiškus šokius, skambėsgyva airiška muzika. Vietas reikia rezervuotis iš anksto. Naujos statybos 178 kv. m 2 a. namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje (yra 4 a žemės). Tel. 8 652 36 554. 1076707

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1084901

Perka

Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1071047

Paskolos

1085156

UAB „Irdaiva“ darbui Vilniuje ieško dažytojų, stalių, plytelių klojėjų. Tel. 8 659 38480. 1086901

NUO 300 IKI 20 000 Lt

Paslaugos Statybos ir remonto Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058698

1086772

Kitos Kokybiškos ir kvalifikuotos buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Tvarkome apleistą buhalteriją. Darbų saugos dokumentai. Atstovavimas VMI ir „Sodroje“. Tel. 8 652 68 065, 8 610 64 641. 1086374

Mūras, betonavimas, tinkavimas, dažymas, plytelių klijavimas; kloju laminatą, parketą, tvarkau angokraščius. Tel. 8 626 82 814. 1074173

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt. 1083197

Parduoda

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068511

Išsinuomoja Motyvuotas klientas ieško 1–2 k. buto nuomai Vilniaus mieste. Siūlyti visus variantus. Tel. 8 603 11 011. 1079952

Įvairūs

Nekilnojamąjį turtą Du sklypus po 1 ha Kretingos r. sav., Kiauleikių kaime, šalia Palangos, geras privažiavimo kelias. Kaina sutartinė. Tel. 8 617 99 970, e. paštas manoskelbimai2012@ gmail.com. 1086104

Kita Atnaujinami žemės sklypo Dūmų g. 3 kadastriniai matavimai. Norintieji susipažinti su sprendiniais prašom kreiptis į SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, 527 kab. Tel. 8 698 81 851.

1085704

Pirmadienį, kovo 18 d., 13 val. Vilniaus miesto savivaldybės 2 a. fojė (prie Tarybos posėdžių salės) vyks airių šokėjų pasirodymas (renginys nemokamas), o vakare, 18 val., Vilniaus mokytojų namuose vyks Airijos paveldo pristatymas, kurį vilniečiams parengė Airijos ambasada. Po to – Airijos šokėjų pasirodymas ir airiškų patiekalų bei gėrimų ragavimas. Šį renginį remia Mokytojų namai ir Airijos ambasada. Dėl detalesnės informacijos kreipkitės į Mokytojų namus (bilieto kaina 20 litų). 2013 m. nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. Airija pirmininkauja ES Tarybai. Lietuva perims pirmininkavimą nuo 2013 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Airiškų šokių šokėjai yra iš šokių mokyklos „Doyle“ (airiškai „Scoil Rince Uí Dhubhaill“), kurią įkūrė Rita Doyle, mokykla yra Airijos Meinuto mieste, Kildero apygardoje. Jų pasirodymai vyksta tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Vilniuje jų pasirodymas buvo 2011 m. lapkritį, minint Lietuvos ir Airijos diplomatinių santykių 20 metų sukaktį. Šiais metais Šv. Patriko dienos proga atvyksta 16 šokėjų. Taip pat, kol šokėjai viešės Vilniuje, vyks šokių pamokos Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo gimnazijose bei Vilniaus tarptautinėje mokykloje. Atnaujinami žemės sklypų Buivydiškių k.411008001525,Ežeraičiog.1A-010101670187, Sūduvių g.2- 411008000589, Pašilaičių g.-411008004312 kadastriniai matavimai dėl servituto 110 KV kabeliniai trasai. Norinčius susipažinti su sprendiniais,prašome kreiptis adresu Konstitucijos pr. 3 SĮ ,Vilniaus planas“ 527 kab., tel. 8 698 81 851. 1086497

Baigiamas rengti sklypo Kulokiškių k. (kadastro Nr. 0101/0165:2) detalusis planas. Planavimo organizatoriai: L., Z., J., E.Baravskiai. Detaliojo plano rengėjas: architektūros studija „Architeka“. Planavimo tikslas: pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą (G/G1- vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai). Vieša sprendinių ekspozicija nuo 2013

Konkursas Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia konkursą vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti 2013–2015 m. šiose vietose: 1. Petro Cvirkos skvere; 2. Gedimino prospekte ties Nepriklausomybės aikšte; 3. A. oštauto gatvėje Neries upės krantinėje (prie „Verslo trikampio“). Vieta, kurioje leidžiama įrengti ir eksploatuoti vasaros lauko kavinę, suteikiama konkursą laimėjusiai bendrovei trejiems metams (nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.). Vasaros lauko kavinės kiekvienais metais privalo veikti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., o balandžio ir spalio mėnesiais leidžiama veikti atsižvelgiant į galimybes, gamtos sąlygas ir mieste organizuojamus renginius bei šventes. Kitu metų laiku neveikiančios vasaros lauko kavinės konstrukcijos turi būti išardomos. Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentų paketai išduodami nuo 2013 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langelyje, dalyviams pateikus rašytinį laisvos formos prašymą ir sumokėjus negrąžinamą 50 Lt į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) už vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti konkurso dokumentus. Konkurso dalyvių pasiūlymai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2013 m. kovo 20 d. 8.30 val. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langeliai). Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2013 m. kovo 20 d. 8.30 val., 215 kabinete (Konstitucijos pr. 3). Papildoma informacija teikiama tel. 211 2270 arba el. paštu egle.sadaunykiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų pertrauka 12.30–13.15. 04 08 iki 2013 04 21 Panerių seniūnijos patalpose (stende), viešas aptarimas vyks 2013 04 22 nuo 9 iki 10 val. Vilniaus miesto savivaldybės 4 a. laukiamajame, Konstitucijos pr. 3 (ties 401 kab.). Kontaktinis asmuo Eduardas Baravskij. Tel. 8 675 85 068. 1086501

INFORMACIJA APIE RENGIAMUS DETALIUOSIUS PLANUS. Sklypų Daniliškių k., Panerių sen. (kad. Nr. 0101/0161:1640; 0101/0161:318). Planavimo organizavimo pagrindas – detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041741 2010 05 27, planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui 2011 03 28 Nr. A620-80-(2.15.1.21MP2); Nr. A620-81-(2.15.1.21-MP2). Teritorijos planavimo dokumentas rengiamas bendra tvarka. Adresais: Vilniaus m. sav. Daniliškių k. (kad. Nr. 0101/0161:1640). Planavimo organizatorius – Rimvydas Bakša (Bičiulių g. 25, Vil-


29

kovo 14–20, 2013

skelbimai niaus m., tel. 8 601 11 391); Vilniaus m. sav. Daniliškių k. (kad. Nr. 0101/0161:318). Planavimo organizatorius – Aldeminas Bakša (Bičiulių g. 25, Vilniaus m., tel. 8 601 11 391). Planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą vienbučių (dvibučių) gyv. namų statybai, užstatymo intensyvumas - iki 0,4, aukštingumas iki 3 aukštų įskaitant mansardą. Projektą rengianti organizacija UAB „Architektų gildija“ (tel. 8 684 30 306; e. paštas rokas.mazuronis@gmail.com; www.architektugildija.lt; S.Moniuškos g. 10-7, Vilnius). Su detaliųjų planų koncepcijomis galima susipažinti UAB „Architektų gildija“ patalpose nuo 2013 03 14. Su parengtų projektų sprendiniais galima susipažinti plano rengėjo patalpose nuo 2013 03 28 iki 2013 04 26. Detaliųjų planų sprendiniai nuo 2013 03 28 iki 2013 04 26 bus eksponuojami Panerių seniūnijoje (Žalioji a. 3, Vilnius). Detaliųjų planų sprendinių viešo svarstymo susirinkimas vyks 2013 m. balandžio 26 d. 13 val. Panerių seniūnijoje (Žalioji a. 3, Vilnius). Planavimo pasiūlymai ir pretenzijos pateikiami raštu detaliojo planavimo rengėjui iki viešojo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto atsakymo į pateiktą klausimą gavimo dienos. Planavimo organizatorius (ar jo atstovas) architektas Rokas Mazuronis (A 1732). Tel. 8 601 95 589, e. paštas rokas.mazuronis@gmail.com. 1086364

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas teritorijų prie Padekaniškių, Čekoniškių ir Geryčių gatvių detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 10 29 įsakymas Nr. 30-2119. Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-42(3.1.36MP), 2012 12 13. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti 2013 01 21 Nr. A620-28-(2.15.21-MP2). Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, padalyti sklypus, pakeisti sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį) ir nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį – gyvenamosios teritorijos (G), vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), komercinės paskirties objektų teritorijos (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1), atskirųjų želdynų teritorijos (E), rekreacinės paskirties želdynų (E1), bendro naudojimo teritorijos (B), urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (B3), sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Planavimo darbų programa: suderinta Vilniaus miesto savivaldybėje 2012 12 13. Planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis: teritorijų prie Padekaniškių, Čekoniškių ir Geryčių gatvių 5 ha, 10,5 ha ir 3,8 ha, Pilaitės sen. (kad. Nr. 0101/0167:270, 0101/0167:277, 0101/0167:283, 0101/0167:284, 0101/0167:285, 0101/0167:292, 0101/0167:405, 0101/0167:406, 0101/0167:408, 0101/0167:409, 0101/0167:478, 0101/0167:479, 0101/0167:480, 0101/0167:481, 0101/0167:629, 0101/0167:667, 0101/0167:669, 0101/0167:1056, 0101/0167:1087, 0101/0167:1206, 0101/0167:1207, 0101/0167:1254, 0101/0167:1258, 0101/0167:1275, 0101/0167:1340, 0101/0167:1342, 0101/0167:1371, 0101/0167:1372, 0101/0167:1377, 0101/0167:1515, 0101/0167:1708, 0101/0167:1709. Vilniaus m. bendrasis planas iki 2015 m. – ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai, intensyviam naudojimui įrengiami želdynai, mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, infrastruktūros teritorijos). Rengimo terminai: 2012-2013 m. Detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliekamas šiais aspektais: urbanistiniu, poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, aplinkos kokybės, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros. Viešojo svarstymo procedūrų vieta ir laikas: supažindinimo su parengto detaliojo plano sprendiniais pradžia nuo 2013 03 14. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas Pilaitės seniūnijoje, Vydūno g. 20, Vilniuje, nuo 2013 04 02 iki 2013 04 18. Viešasis aptarimas vyks 2013 04 18 10 val. Pilaitės seniūnijos patalpose, Vydūno g. 20, LT-06205 Vilnius. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Projekto organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos di-

rektorius, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus m., tel. (8 5) 211 2752. Projekto rengėjas: UAB „Pavlidi ir ko“, J.Matulaičio a. 9-14, Vilnius. Projekto vadovas – Vilmantas Aidžiulis, tel. (8 5) 241 4182, e. p. aidziulis@pavlidi.lt. 1085890

INFORMACIJA apie vietovės lygmens žemės sklypų (kad. Nr. 4150/0300:575 ir 4150/0300:577), esančių Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., detaliojo plano atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Plano rengimo organizatorius: UAB „Durga“, įm. k. 149709346, Santaikos g. 26D, Alytus. 2. Plano pavadinimas: vietovės lygmens žemės sklypų (kad. Nr. 4150/0300:575 ir 4150/0300:577), esančių Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., detalusis planas. 3. Detaliojo plano tikslas: keisti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę: komercinės paskirties objektų teritoriją – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), numatant statyti svarbų savivaldybės infrastruktūros objektą – krovininių automobilių saugojimo aikštelę, parduotuvę, valgyklą, administracines patalpas ir pramoninių prekių sandėlį, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvada - strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Susipažinti su PAV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas, galima Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo), tel. 8 600 86 222. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti raštu adresu Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo). 1085171

SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ SKELBIA ATVIRĄ PAVILJONO, ESANČIO PILIES GATVĖJE TIES KONSTANTINO SIRVYDO SKVERU, IR ELEKTROROLERIŲ NUOMOS KONKURSĄ. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdo atvirą Paviljono, esančio Pilies gatvėje ties Konstantino Sirvydo skveru, ir elektrorolerių nuomos konkursą. Paviljonas nuomojamas elektrorolerių nuomos veiklai ir kitai veiklai vykdyti. Elektroroleriai nuomojami su teise nuomininkui įrengti bei eksploatuoti elektrorolerių nuomos sistemą (nuomos punktus) ir vykdyti elektrorolerių nuomos veiklą Vilniaus mieste šiltojo sezono metu, o ne sezono metu turi būti užtikrinamas elektrorolerių saugojimas ir priežiūra. Nuomininkas turės įrengti bei eksploatuoti ne mažiau kaip 7 elektrorolerių nuomos punktus centrinėje Vilniaus miesto dalyje (įskaičiuojant išnuomojamą Paviljoną). Sutartis su konkurso laimėtoju bus sudaroma 2 metams su gali-

mybe sutartį pratęsti dar 2 metams. Konkurso nuostatai talpinami internetinėje svetainėje, pasiekiamoje adresu www.vilniustransport.lt. Pradinė Paviljono 1 kv. m nuomos kaina – 50 Lt be PVM mėnesiui, pradinė 1 elektrorolerio nuomos kaina – 110 Lt be PVM mėnesiui. Konkurse išnuomojama 23 vnt. elektrorolerių. Sutarties galiojimo laikotarpiu šalių raštišku susitarimu nuomojamų elektrorolerių kiekis gali būti keičiamas. Paviljonas nuomojamas visus metus. Elektroroleriai nuomojami ir eksploatuojami šiltojo sezono metu, atsižvelgiant į galimybes bei gamtines sąlygas, nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Nuomos mokestis už Paviljoną mokamas visus metus kiekvieną mėnesį. Nuomos mokestis už elektrorolerius mokamas už kiekvieną mėnesį nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d., viso nuoma už elektrorolerius yra mokama už 7 atitinkamų kalendorinių metų mėnesius. Vertinama bus konkurso dalyvio pasiūlyta nuomos kaina. Konkursą laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią nuomos mokesčio kainą. Konkurso dalyvių dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2013 m. kovo 28 d. 11.00 val. Konkursui pateikti dokumentai registruojami SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buveinėje adresu Žolyno g. 15, Vilnius 324 kab. Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2013 m. kovo 28 d. 11.10 val., 326 kabinete (Žolyno g. 15, Vilnius). Papildoma informacija teikiama tel. 270 93 39. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbo laikas pirmadieniais – penktadieniais nuo 8.30 iki 17.00, (prieššventinėmis dienomis – 1 valanda trumpiau), pietų pertrauka 12.00–12.30. 1085158

Rengiamas žemės sklypo Linkų k., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., kad. Nr. 4152/1300:0163, kaimo plėtros projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Andrejus Ličkovskis. Projekto rengėjas – UAB Geodezijos centras, Pašilaičių g. 17-38, Vilnius, tel. 8 609 97 972; info@geocentras.lt. Gretimo skl., kad. Nr. 4152/1300:145, savininką kviečiu susipažinti su projektu nuo 2013 03 14 iki 2013 03 27 UAB Geodezijos centras patalpose. 1086273

UAB „MŪRAS” AKCININKŲ DĖMESIUI! Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprebdimu 2013 m. balandžio 17 d. 15.00 val. (registracija nuo 14 val. 30 min.) bendrovės buveinėje, Švitrigailos g. 7/16A, Vilniuje, šaukiamas visuotinis Uždarosios akcinės bendrovės „MŪRAS” (įmonės kodas 221372760) akcininkų susirinkimas. Susirinkimo darbtvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas. 2. Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 3. Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymas. UAB „Mūras” Valdybos pirmininkas. 1086753

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams


30

skelbimai

kovo 14–20, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt 2013 03 23 UAB „Geo group” vykdys kadastrinių matavimų darbus Vilniaus raj., Grigaičių k., Pergalės 41. Gretimi sklypai: kad.Nr. 4142/0300:153; 4142/0300:1402. Kreiptis: Vilnius,Laisvės pr.125-502 Tel. 8 612 13 716, e. paštas geodezija@geogroup.lt. 1086771

Dėl UAB „Sicor Biotech“ gamybos centro sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialiojo plano. Informuojame, kad su rengiamo UAB „Sicor Biotech“ gamybos centro sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialiojo plano sprendiniais ir sprendinių poveikio vertinimo ataskaita bus galima susipažinti nuo 2013 m. balandžio 1 d. Vilniaus m. savivaldybės tinklapyje, rengėjo UAB „COWI Lietuva” patalpose, adresu Ukmergės g. 369A (9 aukšte), Vilnius arba Verkių seniūnijoje, adresu Kalvarijų g. 156, Vilnius. 2013 m. balandžio 30 d. antradienį 13 val. vyks viešasis susirinkimas UAB „COWI Lietuva” patalpose, posėdžių salėje, adresu Ukmergės g. 369A (9 aukšte), Vilniuje. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2012 m. gruodžo 19 d. sprendimas Nr. 1-969. Planuojama teritorija Vilniaus m., Verkių sen., Molėtų pl. 5, sklypo kadastr. Nr. 0101/0005:279. Planavimo tikslas: vadovaujantis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada, nustatyti UAB „Sicor Biotech“ gamyklos išplėtimo sanitarines apsaugos zonos ribas. Planavimo organizatorius: UAB „Sicor Biotech“, V.A.Graičiūno g. 8, LT- 02241, Vilnius, Tel. (8 5) 266 0203, Faks. (8 5) 266 0206, E. paštas info@sicor.lt. Plano rengėjas: inžinerinė konsultacinė bendrovė UAB „COWI Lietu-

va“, Ukmergės g. 369 A, LT–12142 Vilnius, interneto svetainė: www.cowi.lt. Kontaktinis asmuo: Ingrida Tomaševičienė, tel.: (8 5) 210 7439, el. paštas: iate@cowi.lt. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui ar plano rengėjui raštu per visą UAB „Sicor Biotech“ gamybos centro sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialiojo plano laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu. 1086744

Pramogos, šventės Karščiausi laisvalaikio pasiūlymai

Viešbučio „Vanagupė” pasiūlymas šeimos sekmadieniui! Vaikų ir jų tevelių lauks 2,5 valandos poilsio ir maudynių viešbučio baseinų ir pirčių komplekse, o tada – sekmadieniški restorano meistrų paruošti šeimos pietūs! Pasiūlymo kaina: 2 suaugę ir 1 vaikas iki 12 metų – 215 Lt Daugiau informacijos www.vanagupe.lt 1070069


Orai

Vėjas 2–5 m/s

penktadienį –3

Artimiausiu metu Lietuvoje išliks žiemiški orai. Šiandien šals iki 4 laipsnių. Kritulių nenumatoma – bus debesuota, vietomis švies saulė. Penktadienio naktį oro temperatūra nukris iki 14 laipsnių, dieną svyruos tarp 1 ir 6 laipsnių šalčio. Numatomas debesuotumas, didžiojoje šalies dalyje – sniegas. Šeštadienį galimas nedidelis sniegas, sekmadienį bus mažai debesuota, be kritulių. Temperatūra šeštadienio naktį bus 8–11, sekmadienio naktį šals iki 12–15 laipsnių šalčio. Savaitgalio dienomis bus 2–4 laipsniai šalčio.

11-oji metų savaitė. Saulė Žuvų ženkle.



Savaitgalio orai

–1

–3

Telšiai

–3

Klaipėda

+18 +0 +29 +3 +8 +34 +30 +1

Diena

–9

Panevėžys

Vėjas (m/s)

–6

17

–3

Utena

–1

Šeštadienį

Tauragė

–2

Naktis

Diena

–10

–5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Naktis

Šiauliai

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+7 +10 +1 –3 +3 –2 +4 +9

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

–4

9

Vilnius

–2

–2 –3 +12 +23 –3 +31 +10 –2

Vėjas (m/s)

Marijampolė

–4

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–12

–5

Vėjas (m/s)

6

Kalendorius Ketvirtadienis, Kovo 14 d.

penktadienis, Kovo 15 d.

šeštadienis, Kovo 16 d.

pirmadienis, Kovo 18 d.

antradienis, Kovo 19 d.

trečiadienis, Kovo 20 d.

Teka 6.36 Leidžiasi 18.21

Teka 6.34 Leidžiasi 18.23

Teka 6.31 Leidžiasi 18.25

Teka 6.29 Leidžiasi 18.27

Teka 6.26 Leidžiasi 18.29

Teka 6.24 Leidžiasi 18.31

Teka 6.21 Leidžiasi 18.32

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Darmantas, Darmantė, Kargaudas, Lygimantas, Lygimantė, Matilda

VARDAI: Klemensas, Lionginas, Lukrecija, Raigardas, Tautginė, Tautas

1804 m. gimė austrų romantizmo kompozitorius Johannas Straussas. 1879 m. Vokietijoje gimė fizikas, Nobelio premijos laureatas Albertas Einsteinas. 1926 m. mirė Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, viena iš dviejų seserų rašytojų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. 1933 m. gimė britų aktorius Michaelas Caine’as. 1933 m. gimė amerikiečių muzikantas ir kompozitorius Quincy Jonesas. 1948 m. gimė amerikiečių aktorius Billy Crystalas. 1968 m. gimė kino režisierė Inesa Kurklietytė. 2008 m. mirė kino ir teatro aktorė Ona Knapkytė.

Pasaulinė vartotojų teisių diena 44 m. pr. Kr. nužudytas romėnų diktatorius ir karvedys Gajus Julijus Cezaris. 1909 m. gimė karininkas, partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje generolas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas. 1919 m. gimė aktorė Ona Knapkytė. 1939 m. gimė poetas, rašytojas, vertėjas Mykolas Karčiauskas. 1975 m. gimė JAV televizijos ir kino aktorė Eva Longoria. 2008 m. mirė maestro, aktorius ir renginių vedėjas Vytautas Kernagis.

4

6

8

2

9 9

3

8

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Knygnešio diena 1736 m. mirė italų kompozitorius Giovanni Battista Pergolesi. 1751 m. gimė 4-asis JAV prezidentas Jamesas Madisonas. 1846 m. gimė visuomenės veikėjas, knygnešys, „Aušros“, „Varpo“ bendradarbis Jurgis Bielinis. 1933 m. gimė kino režisierius, scenaristas Marijonas Giedrys. 1939 m. gimė poetas Jonas Strielkūnas. 1940 m. gimė italų kino režisierius Bernardo Bertolucci. 1940 m. mirė švedų rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Selma Lagerlöf.

180 m. mirė Romos imperatorius Markas Aurelijus. 1856 m. gimė rusų tapytojas, grafikas, skulptorius Michailas Vrubelis. 1919 m. gimė amerikiečių dainininkas Nat King Cole’as. 1938 m. Rusijoje gimė vienas žymiausių XX a. baleto artistų Rudolfas Nurijevas. 1938 m. gimė aktorė ir režisierė Nijolė Gelžinytė. 1951 m. gimė amerikiečių aktorius Kurtas Russellas. 1967 m. gimė „Smashing Pumpkins“ vokalistas ir gitaristas Billy Corganas. 1969 m. gimė britų mados dizaineris Alexanderis McQueenas. 1976 m. gimė operos dainininkas Deividas Staponkus.

1842 m. gimė prancūzų poetas simbolistas Stéphane’as Mallarmé. 1844 m. gimė rusų kompozitorius Nikolajus RimskisKorsakovas. 1861 m. gimė rašytoja, publicistė, visuomenės ir politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. 1869 m. gimė Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas Nevilie’is Chamberlainas. 1906 m. gimė režisierius, aktorius Romualdas Juknevičius. 1959 m. gimė prancūzų režisierius Lucas Bessonas. 1963 m. gimė amerikiečių aktorė ir dainininkė Vanessa Williams. 2008 m. mirė britų režisierius Anthony Minghella.

Pempės šventė Šv. Juozapas Tarptautinė kliento diena 1945 m. gimė krepšininkas ir treneris Modestas Paulauskas. 1947 m. gimė amerikiečių aktorė Glenn Close. 1955 m. gimė amerikiečių aktorius Bruce’as Willisas. 1957 m. gimė dainininkas Ovidijus Vyšniauskas. 1971 m. gimė Vokietijos supermodelis Nadja Auermann. 1977 m. gimė smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. 1987 m. gimė Serbijos krepšininkas Milošas Teodosičius. 1997 m. gimė plaukikė Rūta Meilutytė.

Žemės diena Pavasario lygiadienis 43 m. prieš Kristų gimė romėnų poetas Ovidijus. 1726 m. mirė anglų fizkikas ir matematikas seras Isaacas Newtonas. 1828 m. gimė norvegų dramaturgas Henrikas Ibsenas. 1958 m. gimė amerikiečių aktorė Holly Hunter. 1969 m. Gibraltare susituokė Johnas Lenonas ir Yoko Ono. 1975 m. gimė Kauno meras Andrius Kupčinskas. 1980 m. gimė krepšininkas Robertas Javtokas. 1984 m. gimė ispanų futbolininkas Fernando Torresas. 2011 m. mirė TV laidų, renginių vedėjas Aurimas Dautartas.

9 1

1 5

4

2

5

1

5

6 3

8 2022

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

7

1

5

3

1

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VARDAI: Irma, Irmantas, Irmina, Žygimantas, Žygimantė

3

4 9

VARDAI: Juozapas, Juozapota, Juozas, Juzė

7

2 4

VARDAI: Eimutis, Einarta, Einora, Sibilė

6

6 5

VARDAI: Gendvilas, Patricija, Patricijas, Patrikas, Vita

7

5 4

VARDAI: Norvilas, Vaidota, Vaidotas

7 8

2 4

7 4

6

8

2

reklamos skyrius: 261

6

9

9

8

5 sunkus sudoku

1

lengvas sudoku

sekmadienis, Kovo 17 d.

6

3 7

1 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

2

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 1

9

7

3

4

8

2

5

6

5

1

6

3

4

8

9

7

2

5

3

4

1

6

2

7

9

8

4

9

7

2

5

6

1

3

8

8

2

6

9

7

5

4

1

3

8

2

3

9

1

7

5

6

4

4

6

8

5

2

3

9

7

1

2

7

4

1

6

9

3

8

5

3

5

9

4

1

7

6

8

2

9

6

5

4

8

3

2

1

7

7

1

2

6

8

9

3

4

5

1

3

8

7

2

5

4

9

6

2

4

3

8

9

1

5

6

7

6

5

1

8

9

4

7

2

3

6

7

1

2

5

4

8

3

9

7

4

2

6

3

1

8

5

9

9

8

5

7

3

6

1

2

4

3

8

9

5

7

2

6

4

1

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

9 Platinimo tarnyba: 261

1688

SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

Prenumeratos skyrius: 261

370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3656, 279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688


2013-03-14 Vilniaus diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you