Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, KOVO 14, 2013

www.kl.lt

59 (19 662)

10

turtas

82AC6?A.162 ;6@8<C<! 

Netradicini s

verslas: pe

Vis daĹžniau ten nÄ&#x2014;, kokÄŻ vers ka susidurti su sÄ&#x2026;voka â&#x20AC;&#x17E;netradicinis lÄ&#x2026; galima va dinti netradi verslasâ&#x20AC;&#x153;. Pa gali prigyti Ä?iĹł verslinin ciniu, mĹŤ kĹł nuomorai apskaiÄ?iuo sĹł ĹĄalyje, parodys laikas, taip pat skiriasi. Ar tos pasaulinÄ&#x2014;s ti. o, verslinin idÄ&#x2014;jos kĹł teigimu, svarbiausia viskÄ&#x2026; ge-

Kal­bos apie jo par­ti­jos ly­de­rio gir­tuok­lia­vi­mÄ&#x2026; V.Ged­vi­lui ke­lia pyk­tÄŻ.

NuomonÄ&#x2014;s 6p.

Tikintieji jau turi naujÄ&#x2026; popieĹžiĹł â&#x20AC;&#x201C; PranciĹĄkĹł I.

Pasaulis 12p.

Slie­kų au­gi­ni­mas ir­gi ga­li tap­ti vers­lu.

IndrÄ&#x2014; Pepce

r kliĹŤtis su

dĹžiaugsmu

viÄ?iĹŤtÄ&#x2014;

i.pepceviciu te@diena.lt

ÄŻkurti Ä?ia kÄ&#x2026; nors nauja. Uk je, Rusijoje tokios erdvÄ&#x2014;s raino- dirbti kompiu teriu populiaru. Bu yra labai dis vo internetas, Ĺžais â&#x20AC;&#x201C; veikia belai- beveik iĹĄ Sankt Peter me sulaukÄ&#x2122; sveÄ?iĹł ti stalo Ĺžaidi porÄ&#x2026; mÄ&#x2014;ne â&#x20AC;&#x201C; jĹł burgo, Mask nama dauge diciniu verslu vadirie ir vos, ku- neĹĄ Ä?ia daugybÄ&#x2014;, skaityti sa mus paĹĄnekovÄ&#x2014; S.Get siĹł. Kaip teigÄ&#x2014; lis naujĹł veik vo ko per daug man, dauge lĹł. Nie- di gi turi tokius centrus, lis dar tik daug ar tÄ&#x2026; knygÄ&#x2026;, pasivaiĹĄinti ka atsi- uĹžsuka tiesiog Lie desnius. Tu pasi va ba rime vizijÄ&#x2026;, sliekĹł ar srai tuvoje nebestebina kÄ&#x2026; da Ĺžinome, at ta. Vyksta rytinÄ&#x2014;s mankĹĄarba ma Ä?ia veikti, bet domÄ&#x2014;ti, kÄ&#x2026; galigiĹł auginimas, sipa nami netradi jau tos, rie an gami- daug ryti, kur link judÄ&#x2014;ti, ga ci vome gynos laidavimo uĹžsiÄ&#x2014;mimai, tikavinÄ&#x2014;je lan yra tokiĹł, kugerĹł pata saldainiai, vyk niĹł skoniĹł ledai ar savikosi tikslingai. pamokos mo â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝inoma, kol kolega dirba rimĹł ir iĹĄ jĹł. Mes su doma ĹžirgĹł terims, ĹĄvie sulÄ?iĹł me iĹĄ idÄ&#x2014;jos. kas tai daugiau ja. Gal kiek terapiĹžiĹł drau neÄŻp Kaip vi- nos spaudimo, sveikos gy sia vense- ta gĹł draugai, paŞįstamĹł do gyvĹŤnĹł lai rasta vis dar atropamokÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s, mi. Juk pas paŞįsdojimu uĹžsii meno, ĹžaidĹžia mokoma dekupaĹžo mus viskas ÄŻmonÄ&#x2014;s arba manÄ?ios Sabina sklin taip mos ĹĄarados, kavinÄ&#x2014;, ÄŻ ku Get man: de riÄ&#x2026; vyksta me da â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ lĹŤpĹł ÄŻ lĹŤpas. Sie ir batai, kuriĹł sineĹĄti savo maisto, o su gali atturÄ&#x2014;ti savo kiana neĹžinoma, tema iĹĄ anksto bĹŤsimoki tik tikslinÄ&#x2122; audi uĹž buvimo jo jÄ&#x2026;, orientuo Siekiame tu torije laikÄ&#x2026;. nekomerci jamÄ&#x2014;s ÄŻ 20â&#x20AC;&#x201C;40 no seansai. Viena tokiĹł rÄ&#x2014;ti savo Rengiami ir nio ki- tĹł Ĺžmones. mekaip tik nese tiks Kol pro va kas li ka sidarÄ&#x2014; Vilniaus gi niai atnÄ&#x2122; auditori rai. KitÄ&#x2026; mÄ&#x2014; niai Ä?ia, esame ÄŻsikĹŤ nes centre nesÄŻ bus pra centre. Pag rÄ&#x2122; jÄ&#x2026;, rengti italiĹĄ ukrainieÄ?iĹł lengviau skleisrindinÄ&#x2014; dÄ&#x2014;ti ti idÄ&#x2014; orientuoja kĹł, vers jÄ&#x2026; ir pritrauk mÄ&#x2014;s niĹł gaminimo ispaniĹĄkĹł sumuĹĄtivinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Anti-ca lininkĹł ÄŻkurtos kati klientĹł. susidarys jĹł 40 metĹł Ĺžmo ÄŻ 20â&#x20AC;&#x201C; ratas, kelsimÄ&#x2014;s O kai kos pamokos kursai, aerodinamivalaikÄŻ kuria feâ&#x20AC;&#x153; idÄ&#x2014;ja, kad laisnes. rorajonÄ&#x2026;. Mums ir ÄŻ mikme visus renginius, kinĹł masaĹžai. Apie zuojame, kaip patys sau, organibĹŤtinai rei desniĹł patal pĹł, o klientai kia dimacija skelbia uĹžsiÄ&#x2014;mimus inforkitaip, nei ÄŻprasgalÄ&#x2014;tume jÄŻ praleisti eis ne atsitik ma antikavi tinai, o tiks Ä?ia atlapyje feisbu nÄ&#x2014;s pusta ir paĹžintimsta. Ä&#x152;ia tinkama vielingai pas musâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pla ke, ĹžmonÄ&#x2014;ms sa tai vys su kitais, ren nais dalijo praneĹĄti, kad tereikia nist kompanijos kasi laikasâ&#x20AC;&#x153;, tysis, prigis ar ne, paro si admidalyvaus. ir ratorÄ&#x2014;. dys - sakÄ&#x2014; Taigi Ä?ia uĹž ar vykstant Ĺžaisdami Ĺžaidimus lais besirĹŤpi â&#x20AC;&#x17E;Anti-cafeâ&#x20AC;&#x153; reikasukÄ&#x2122; galite kokiems nors ti ÄŻvairiausia uĹžsiim- Jau nanti mimams jie uĹžsiÄ&#x2014;- Sa veikla, net tu bina Getman. administratorÄ&#x2014; va kelioms Pa ki vieta darbui landoms ÄŻsi ti, pabendrau ri progÄ&#x2026; susipaĹžinnaĹĄiÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;, ti. tik kurtÄ&#x2026; kitais riu ir niekie kurti su kompiutelizacija, kurios Skatinama sociacipais ir tiks no Kainuo prinmĹŤsĹł ĹĄalyje lais, galima ras Jums tereikia netrukdomi dirbti. trĹŤksta. tikrai Tokios ja tik laikas ti ir Pilies gatvÄ&#x2014;je. Jau susimokÄ&#x2014; vietos mĹŤsĹł â&#x20AC;&#x17E;Ĺ is sumany ĹĄalyje neÄŻpras- mo â&#x20AC;&#x17E;Anti-cafeâ&#x20AC;&#x153; laikÄ&#x2026; ti uĹž buvi- rius Bukausnasis verslininkas Andtos. At mas â&#x20AC;&#x201C; ne mĹŤ â&#x20AC;&#x201C; 10 centĹł uĹž kas su pusb minutÄ&#x2122;. Patal verslininkĹł sĹł, o jautie rodo, ji vieĹĄa, bet Ä?ia atÄ&#x2014; roliu nusprendÄ&#x2014; iĹĄsi pas Ä?ia ga iĹĄ si kaip namuo jÄ&#x2122;s labai patiko Ukrainos, kuriems se. ÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Anti-ca- nuomoti, o dÄ&#x2014;l kainos lima ir iĹĄsi- centre. â&#x20AC;&#x17E;Vi nuomoti biurÄ&#x2026; miesto feâ&#x20AC;&#x153; galima Vilnius ir jie tariamasi insus tuos pa dividualiai. atsineĹĄ panoro ar Ä?ius sÄ&#x2014;dÄ&#x2014;damas gÄ&#x2014;rimĹł, iĹĄsky ti savo maisto prie kompiu darbus, Vilniaus cent rus alkoholi terio, galÄ&#x2014;jau ir re, nius, pek te, ÄŻkurta an Gedimino pros- pabo toliau atlikti namie, bet tikavinÄ&#x2014; vei do tos paÄ?ios jau kia jau be to, galvoje bu keturios sienos, vo daug idÄ&#x2014; rias norÄ&#x2014;josi jĹł, ku- ď Ž realizuotiâ&#x20AC;&#x153;, Daugialyp â&#x20AC;&#x201C; Ä&#x2014;: ./bXNb`X sakÄ&#x2014; vienas biuro-ka N``b]b`O vi X[fTĂ&#x2013;VTR_aVXNc\` _\YVbĂ&#x;XĂ­_Ă&#x203A;OVb_Ă&#x2013;XNc nÄ&#x2014;s-galerijos nÄ&#x2014;s-interneto kaviĂ&#x;`VTfaV`bcR[f_Ă&#x2013; â&#x20AC;&#x17E;@homeâ&#x20AC;&#x153; ÄŻkĹŤ V[Ă?V[aR_[Ra\XNcV[Ă?  rÄ&#x2014;jĹł. Ä&#x152;ia sukurta  Ä?iu ir kavinu TNYR_VWĂ&#x2013;Ă&#x;Xb_VĂ&#x2013;b ` kÄ&#x2122;, kilo min biurui â&#x20AC;&#x201C; gali visa infrastruktĹŤra bXĂ?`XVRXc ram gyveni te VR[N`TNYV QV_OaVX\Z mui prikelti tis antpiuterÄŻ, gali atsineĹĄti savo komir knygas. â&#x20AC;&#x17E;Dabar tai ]VbaR_VbN_ te naudotis aVR`V\T_N`aV`NbaV[ popu Ä?ia esanÄ?iais. Jei su ga ĹžmonÄ&#x2014;s nau liaru, ĹĄia paslauma XNZĂ&#x2013;QV_OaVcVRaĂ&#x2013;]N tam tikrÄ&#x2026; mo nysite, susitarus uĹž ma, kad kny dojasi. Be to, sako`XNVafaV kes :N_TN_Va\`C\_ ga reikia da galÄ&#x2014;site kasdien.tÄŻ patalpa naudotis \OW\cNVaĂ&#x203A;`[b\ ly leisti jai len a_ tynoje dĹŤlÄ&#x2014; tis, neva, arbata, spau Verdama Ä?ia ir katiâ&#x20AC;&#x153;, biure-kavinÄ&#x2014; je ÄŻkurtas kny â&#x20AC;&#x201C; apie minami sumuĹĄ dĹžiamos sultys, gatynas ir gali gĹł lenmy â&#x20AC;&#x17E;vaiĹĄÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; mo tiniai. Ĺ˝inoma, ĹĄios atneĹĄti ir ÄŻkeis bÄ&#x2122; ÄŻsigyti norimÄ&#x2026; ar kamos. ti savÄ&#x2026;jÄ&#x2026; sakÄ&#x2014; Kadaise ĹĄio sis verslinin je jaunakas. neto kavinÄ&#x2014;, vietoje buvo interÄ&#x152;ia taip pat iĹĄ dalies ji yra lentynĹł, tebeliko. Valanda nau â&#x20AC;&#x201C; ÄŻvairiausi do suvenyrai: gin kurio se nuoja 8 litus. tis internetu kaibiniai, kuriĹł ta â&#x20AC;&#x17E;Sakysit, kam gamyba uĹžsii ro dirlinga interne rei kaA.Bukauskas, ma pats to visur galima kavinÄ&#x2014;, kai beveik si atributika, su Lietuva susijuinternetu? Bet naudotis belaidĹžiu natĹŤralios menininkĹł ar dirbiniai. Dau batos, spausdinti rei ar visur galite atsitai orientuo giausia kia ta ÄŻ uĹžsienie bilietus ir pan.? mÄ&#x2026; lapÄ&#x2026;, kelionÄ&#x2014;s Ä?ius, bet ĹĄÄŻ tÄ&#x2026; ÄŻsigyja ir Tai ypaÄ? ak patys mĹŤsĹł ĹĄalyje tualu be NorÄ&#x2014;dami kuo lietuviai. sienieÄ?iams, silankantiems uĹžlabiau iĹĄnau ti erdvÄ&#x2122; ir vie ku doď ŽKoncepci tÄ&#x2026;, Ä?ia ir uĹžsukaâ&#x20AC;&#x153;, riĹł, beje, ne vienas ja:  .[aVPNSR moti patalpas vyrai pradÄ&#x2014;jo nuoÂ&#x2022;TNYVaR_N` [Ă&#x203A;WRYNVXN` ĹžmonÄ&#x2014;ms, kurie ĹĄumÄ&#x2026; ÄŻvardi â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;@homeâ&#x20AC;&#x153; pranaaVĂ&#x;cNV_VNb`V\`cRVXY\` Â&#x201C;PR[aĂşb ZV[b keliaudami linksminti jo A.Bukaus prieĹĄ cV`XN`b

aĂ? kas. s nori susitikXĂ&#x2013;Ă&#x2DC;VN_RVX ti su biÄ?iuliais, VNZ\XĂ&#x203A;aVaNVObcVZ Naudoja erd ramiai pabendrau savoje kompanijo \N[aVXNcV vÄ&#x2122; ir laisva ti laikiui PaĹĄnekovas je. â&#x20AC;&#x17E;VakarĹł se, priklauso pasakojo, kad ĹĄalymai biurÄ&#x2026;-inter neto svetainÄ&#x2122;, ÄŻkĹŤrus kie susitikimai nuo regiono, totuo pa- rĹŤs. yra Ĺ˝monÄ&#x2014;s susi labai populiarenka vadinamo jo UĹžsienieÄ?iĹł

at Ĺ iandien ne neĹĄtos naujovÄ&#x2014;s tra

Ĺ iandien priedas

Ne­bō­tis â&#x20AC;&#x201C; var­dan pro­tes­to? Nusp­ren­dÄ&#x2122;s pa­lik­ti ĹĄÄŻ pa­sau­lÄŻ kles­tin­Ä?ios ga­myk­los va­do­vas to­kiu poel­giu ne tik pri­bloť­kÄ&#x2014; vi­sÄ&#x2026; Klai­ pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026;, bet ir pri­ver­ tÄ&#x2014; uŞ­duo­ti klau­si­ mÄ&#x2026;: kas kal­tas? Kas kal­tas, kad vi­ta­liť­kas ir ĹĄil­tas, vi­sad ge­ros nuo­tai­kos Ĺžmo­gus, dar iť­va­ka­rÄ&#x2014;­se ra­ miai kal­bÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s su Ĺžur­ na­lis­tais, pa­si­rin­ko to­kiÄ&#x2026; lem­tÄŻ? Bend­ra­ dar­biai ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;: jis ne­pa­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; pa­rei­gō­nĹł spau­di­mo.

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Pir­ma­sis toks me­ni­nin­kas bu­vo Os­ta­pas Ben­de­ris.â&#x20AC;&#x153; Ope­ra­to­rius Mi­chai­las And­ri­ja­no­vas api­bō­di­no kai ku­riĹł sa­vo ko­le­gĹł mÄ&#x2014;­gi­ni­mus ves­tu­viĹł fik­sa­vi­mÄ&#x2026; pa­vers­ti me­nu.

9p.

Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­nui â&#x20AC;&#x201C; ki­tas var­das Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Ini­cia­ty­vĹŤs Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­no gy­ ven­to­jai ĹĄie­met 760-Ä&#x2026;jÄŻ ju­bi­lie­jĹł ĹĄvÄ&#x2122;­sian­tiems GargŞ­dams pa­si­ry­ Ĺžo ÄŻteik­ti uni­ka­liÄ&#x2026; do­va­nÄ&#x2026;. GargŞ­ diť­kiai sieks, jog Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s pa­va­di­ni­mas bō­ tĹł pa­keis­tas ir vie­to­vÄ&#x2014; va­din­tų­si GargŞ­dĹł sa­vi­val­dy­be. Su­kō­rÄ&#x2014; pe­ti­ci­jÄ&#x2026;

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Ry­te ap­ti­ko Şmo­na

Va­kar apie 8 val. ry­to Ĺžmo­na ra­ do 48 me­tĹł bend­ro­vÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­dos mÄ&#x2014;­si­nÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; va­do­vÄ&#x2026; Ne­ri­jĹł Kuz­mÄ&#x2026; jau be gy­vy­bÄ&#x2014;s Ĺženk­lĹł. Tai ÄŻvy­ko jo ĹĄei­mos na­muo­se Gi­ru­liuo­se.

8

Â&#x201E;Â&#x201E;Suk­rÄ&#x2014;­ti­mas: dau­ge­liui klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł pui­kiai Ĺži­no­mas N.Kuz­ma ar­ti­mie­siems ir ko­le­goms pa­li­ko skau­dĹžiÄ&#x2026; mÄŻs­lÄ&#x2122;. 

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­ne ĹĄio­mis die­no­mis gy­ven­to­jai bus kvie­Ä?ia­mi pa­si­ra­ťy­ti pe­ti­ci­jÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;GargŞ­dams â&#x20AC;&#x201C; is­to­ri­nÄŻ pa­ va­di­ni­mÄ&#x2026;!â&#x20AC;&#x153; JÄ&#x2026; bus ga­li­ma pa­si­ra­ ĹĄy­ti ir in­ter­ne­te. Pe­ti­ci­jos au­to­rÄ&#x2014; GargŞ­dĹł bend­ruo­me­nÄ&#x2014;s na­rÄ&#x2014; Re­ da Bal­ti­nai­tÄ&#x2014; tei­gÄ&#x2014;, kad pa­grin­di­ nis tiks­las yra ga­lĹł ga­le iť­siaiť­kin­ ti Ĺžmo­niĹł nuo­mo­nÄ&#x2122; dÄ&#x2014;l Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s pa­va­di­ni­mo. â&#x20AC;&#x17E;Tas klau­si­mas yra la­bai se­nas. Pri­si­me­nu sa­vo vai­kys­tÄ&#x2122; ir kaip mo­ Ä?iu­tÄ&#x2014; su ma­ma dis­ku­tuo­da­vo, ko­dÄ&#x2014;l jos tu­ri gy­ven­ti Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­ne, jei yra GargŞ­dai?

Kovo 21 d.

specialus Ĺžurnalas su

4


2

ketvirtADIENIS, kovo 14, 2013

miestas Vie­šė­jo am­ba­sa­do­rė

Bal­suo­ti – į pa­štą

Se­no­lis už­ge­so

Klai­pė­do­je lan­kė­si Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Ma­ry­se Ber­niau (nuo­tr.). Vie­nas iš vi­zi­ to tiks­lų – pa­si­do­mė­ti, kaip vyks­ ta jau tre­čius me­tus ke­tu­rio­ se Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se vyk­do­ mas EMI­LE pro­jek­tas, ku­rio da­ ly­viai nuo penk­tos kla­sės mo­ko­ si pran­cū­zų kal­bos. Am­ba­sa­do­rė lan­kė­si ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te.

Rin­ki­mų į Sei­mą vien­man­da­tė­se Biržų–Kupiškio, Zarasų–Visagi­ no ir Uk­mer­gės apy­gar­do­se ant­ ra­sis tu­ras vyks­ta ir uos­ta­mies­ ty­je. Sa­vo nuo­mo­nę bal­so tei­ sę tu­rin­tys rin­kė­jai ga­li pa­reikš­ ti Klai­pė­dos ap­skri­ties cent­ri­ nia­me pa­šte Lie­pų g. Va­kar pra­ si­dė­jęs išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas vyks ir šian­dien nuo 8 iki 19 val.

Me­di­kams ne­pa­vy­ko iš­gel­bė­ ti per ava­ri­ją Bal­ti­jos pro­spek­te ant­ra­die­nį su­ža­lo­to se­nu­ko – jis mi­rė li­go­ni­nė­je. 85 me­tų se­no­lis bu­vo par­trenk­tas, kai ėjo per pės­ čių­jų pe­rė­ją. Pra­ban­gų „Mer­ce­ des-Benz D270“ vai­ra­vo 66 me­tų V.I. Nu­ken­tė­ju­sy­sis bu­vo sku­biai iš­ga­ben­tas į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių, kur po be­veik 10 val. mi­rė.

Dienos telegrafas Ap­do­va­no­ji­mas. Klai­pė­dos 760-me­čio ju­bi­lie­jaus vi­zua­li­nis sti­lius „Būk svei­ kas, ge­rų­jų vė­jų mies­te“ pel­nė si­dab­ro ap­do­va­no­ji­mą pres­ti­ži­nia­me vi­so pa­ sau­lio me­ni­nin­kų ir di­zai­ne­rių kon­kur­ se „A‘Desing Award&Competition“, vy­ ku­sia­me Mi­la­ne (Ita­li­jo­je). Iš maž­daug 3,5 tūkst. kon­kur­se da­ly­va­vu­sių au­to­ rių, klai­pė­die­čių kū­rė­jų Ana­to­li­jaus, Ro­ma­no ir Il­jos Kle­men­co­vų pri­sta­ty­ tas mies­to šven­tės vi­zua­li­nis sti­lius ga­ vo ant­rą­jį ap­do­va­no­ji­mą gra­fi­nio di­zai­ no ir rek­la­mos ka­te­go­ri­jo­je. Pa­žin­tis. Klai­pė­dos uos­te va­kar lan­kė­ si Ja­po­ni­jos am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je Eko­ no­mi­kos sky­riaus 3-io­ji sek­re­to­rė Chi­ hi­ro Ta­na­ka. Vi­zi­to tiks­las – pa­žin­ti­nisin­for­ma­ci­nis. Prieš su­si­ti­ki­mą su Uos­ to di­rek­ci­jos at­sto­vais Ch.Ta­na­ka ap­si­ lan­kė Klai­pė­dos lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­ je zo­no­je.

Plau­ki­kai ko­vo­ja dėl iš­li­ki­mo

Fi­ni­šo tie­sią­ją grei­ tai pa­siek­sian­ti siū­ lo­ma uos­ta­mies­ čio spor­to re­for­ma kai­ti­na aist­ras. Jos įtrau­kė ne tik tre­ne­ rius, jų auk­lė­ti­nius, bet ir tė­vus bei bu­ vu­sius spor­ti­nin­kus.

Kny­ga. Šian­dien Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­jo­je Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ ko­je vyks kny­gos „Lie­tu­vių eti­ke­tas ir bend­ra­vi­mo kul­tū­ra XX am­žiu­je“ pri­ sta­ty­mas. Pra­džia – 17 val. „„Li­ki­mas: ne­ri­mau­ja­ma, kad kai ku­riems vai­kams ir tre­ne­riams šia­me ba­sei­ne ga­li ne­be­lik­ti vie­tos.

Van­duo. Pa­sau­li­nės van­dens die­nos pro­ga Na­cio­na­li­nė vi­suo­me­nės svei­ka­ tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­ja or­ga­ni­zuo­ja ak­ci­ją „Šu­li­nių van­dens ko­ky­bė – ko­kį van­de­nį ge­ria­me?“, ku­rios me­tu gy­ven­ to­jams su­tei­kia­ma ga­li­my­bė iš­si­tir­ti šu­ li­nių bei šach­ti­nių grę­ži­nių van­de­nį. Iš­ sa­mes­nė in­for­ma­ci­ja apie ak­ci­ją pa­tei­ kia­ma tink­la­py­je www.nvspl.lt. Ne­lai­mė. Ši­lu­tės ra­jo­ne, Sau­gų se­niū­ ni­jo­je, Bun­da­lų kai­me va­kar nu­sken­do į Mi­ni­jos upę įlū­žu­si 4 me­tų mer­gai­tė. 16.09 val. Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras ga­vo pra­ne­ši­mą, kad į Mi­ni­jos upę įlū­ žo vai­kas. Kol at­vy­ko gel­bė­to­jai, mer­gai­ tę iš van­dens iš­trau­kė kai­my­nas. At­vy­ kę gel­bė­to­jai ėmė gai­vin­ti vai­ką, vė­liau tai tę­sė at­sku­bė­ję me­di­kai. Ta­čiau 17.03 val. kons­ta­tuo­ta, kad mer­gai­tė mi­rė. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­ gist­ruo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Lu­ker­ja Zak­revs­ka­ja (g. 1924 m.), Ire­na Stul­gie­nė (g. 1926 m.), Vla­das Juš­kai­tis (g. 1928 m.), Da­nu­tė Ston­ce­lie­nė (g. 1949 m.), Lau­ra Sa­ka­vi­čie­nė (g. 1975 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Kle­men­sas Gai­liū­nas, Bro­nis­lo­vas Ke­ mek­lis, Kons­tan­ti­nas Ta­mo­šai­tis, Lau­ ra Sa­ka­vi­čie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 2 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­tri­ki­mais, gal­vos skaus­mais, karš­ čia­vi­mu. Me­di­kai lyg uo­gas rin­ko vie­šo­ se vie­to­se gu­li­nė­jan­čius ne­blai­vius as­ me­nis.



Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Su­rin­ko 900 pa­ra­šų

Klai­pė­dos spor­to cent­ro „Gin­ta­ ras“ kai ku­rių spor­to ša­kų tre­ne­ riams – ne­ra­mios die­nos. Bai­mi­na­ ma­si, kad dėl pla­nuo­ja­mos spor­to re­for­mos mies­te ga­li bū­ti at­si­sa­ ky­ta vie­nos pa­grin­di­nių po­van­de­ ni­nio spor­to ša­kų – plau­ki­mo su plauk­me­ni­mis. Su­ne­ri­mę dėl atei­ties ba­sei­ ną lan­kan­čių vai­kų tė­vai pra­dė­jo rink­ti pa­ra­šus. Sa­vo bu­vu­sius tre­ ne­rius pa­lai­ko da­bar­ti­niai ir bu­vu­ sie­ji spor­to cent­ro auk­lė­ti­niai, taip pat pri­si­de­dan­tys prie pa­ra­šų rin­ ki­mo. Pra­šy­mą ne­pa­nai­kin­ti šios spor­ to ša­kos pa­si­ra­šė per 900 klai­pė­ die­čių. Jau­nų­jų spor­ti­nin­kų tė­vai svars­ to, kad gal­būt plau­ki­mo su plauk­ me­ni­mis no­ri­ma at­si­sa­ky­ti, nes ši ša­ka nė­ra olim­pi­nė. O val­džios prio­ri­te­tas da­bar – ug­dy­ti tik nau­jas mei­lu­ty­tes. Klu­bas – ne išei­tis

Šiuo me­tu plauk­ti su plauk­me­ ni­mis ba­sei­ne mo­ko du tre­ne­riai. Vie­na jų – nu­si­pel­niu­si Lie­tu­vos tre­ne­rė Fe­li­ci­ja Vait­ku­tė pa­si­gen­ da tiks­les­nės in­for­ma­ci­jos dėl gre­ sian­čių po­ky­čių. Tre­ne­rė pa­ste­bi, kad į kla­si­ki­nį plau­ki­mą vai­kai prii­ma­mi tik iki 9 me­tų, o jie tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­ti ir vy­res­nius vai­kus. Į šią spor­to ša­ką taip pat pa­ten­ ka tie, ku­rie ne­tin­ka­mi kla­si­ki­niam plau­ki­mui. F.Vait­ku­tė ak­cen­ta­vo,

kad pir­miau­sia vi­si vai­kai iš­mo­ko­ mi plauk­ti, o tik vė­liau jie už­si­de­ da plauk­me­nis. Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį abu tre­ne­riai plauk­ti iš­mo­kė per 890 vai­kų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Juo la­biau kad jau da­bar tė­ vai pa­tys vai­kams per­ka rei­ka­lin­ gą in­ven­to­rių, mo­ka už va­žia­vi­mą į var­žy­bas, nors jau­nie­ji spor­ti­nin­ kai gar­si­na Klai­pė­dos var­dą ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je. „Val­džia tu­rė­tų rū­pin­tis vai­ kų užim­tu­mu ir jų svei­ka­ta, o ne steng­tis šią ša­ką nu­pjau­ti“, – pik­ ti­no­si tre­ne­rė. Šiuo me­tu plau­ki­mo su plauk­ me­ni­mis tre­ni­ruo­tes lan­ko apie 70 vai­kų. Tiek pat jų lau­kia ei­lė­je, ti­ kė­da­mie­si, kad ba­sei­ne at­si­ras lais­ vų vie­tų. Lau­kia pa­siū­ly­mų

Sal­vi­jus Paš­kaus­kas:

Da­b ar tik lau­k ia­ ma ir žiū­r i­m a, kas bus. Iš to gims­t a pa­s ka­l os.

Vien per praė­ju­sius me­tus abu tre­ne­riai Pa­sau­lio tau­rės fi­na­li­nė­ se var­žy­bo­se ir Lie­tu­vos plau­ki­mo su plauk­me­ni­mis čem­pio­na­te nu­ sky­nė ne­ma­žai lau­rų ir užė­mė ga­ na aukš­tas pri­zi­nes vie­tas. Tad F.Vait­ku­tei ne­sup­ran­ta­mas no­ras at­si­sa­ky­ti šios spor­to ša­kos ir siū­ly­mas įkur­ti pri­va­tų klu­bą. Pa­sak tre­ne­rės, ši spor­to ša­ka yra per­ne­lyg bran­gi. Tad abe­jo­ja­ma, ar tė­vai pa­jėg­tų tiek mo­kė­ti.

Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės spor­to sky­riaus ve­dė­jas Man­tas Ba­go­čius, Spor­to ta­ry­bai pa­ves­ta ap­si­spręs­ti, kiek ir ko­kių spor­to ša­kų, fi­nan­suo­ja­mų iš mies­ to biu­dže­to, tu­rė­tų ma­žė­ti. Pa­reng­tas pro­jek­tas bus pri­sta­ ty­tas mies­to po­li­ti­kams, ku­rie pri­ ims ga­lu­ti­nį spren­di­mą. Pa­sak M.Ba­go­čiaus, pa­ren­kant spor­to ša­kas, tu­rė­tų bū­ti at­si­žvel­ gia­ma į vai­kų ir tre­ne­rių skai­čių, fi­ nan­sa­vi­mą, prio­ri­te­tą ir pan. Spor­to ta­ry­ba taip pat pa­teiks duo­me­nis, ku­rių spor­to ša­kų iš­ lai­ky­mas mies­tui kai­nuo­ja bran­ giau­siai. Ve­dė­jo paaiš­ki­ni­mu, iš biu­dže­to fi­nan­suo­ti at­si­sa­ko­mų spor­to ša­ kų tre­ne­riai ga­lės įkur­ti sa­vo klu­ bą ir kon­ku­ruo­ti su biu­dže­ti­nė­mis įstai­go­mis mo­ki­nio krep­še­lio prin­ ci­pu. Sa­vi­val­dy­bė pa­gal ga­li­my­bes steng­sis šią veik­lą iš da­lies fi­nan­ suo­ti.

Ver­dik­tas – ki­tą sa­vai­tę

Spor­to ta­ry­bos va­do­vas Sal­vi­jus Paš­kaus­kas tei­gė, kad kol kas anks­ti kal­bė­ti apie konk­re­čias spor­to ša­ kas, ku­rioms gre­sia mi­nė­tos per­ mai­nos. Dar­bo gru­pės ren­gia­mi pa­siū­ly­ mai tu­rė­tų bū­ti pri­sta­ty­ti ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je. Pa­sak jo, Spor­to ta­ry­ba yra kaip pa­ta­ria­ma­sis bal­sas – ji pa­teiks skai­čiais ar­gu­men­tuo­tą sa­vo nuo­ mo­nę. S.Paš­kaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad ne­ ri­mas tarp spor­to bend­ruo­me­nės na­rių ky­la dėl pa­ska­lų. Nors bū­tent pa­tys biu­dže­ti­nių spor­to įstai­gų va­do­vai ati­džiau tu­rė­tų per­žiū­rė­ti sa­vo ūkį ir ap­ si­spręs­ti dėl tre­ne­rių, spor­to ša­ kų skai­čiaus, nes jie ge­riau­siai ži­ no si­tua­ci­ją. „Da­bar tik lau­kia­ma ir žiū­ri­ma, kas bus. Iš to gims­ta pa­ska­los“, – įstai­gų va­do­vų pa­sy­vu­mu ste­bė­jo­ si Spor­to ta­ry­bos va­do­vas. Nors S.Paš­kaus­kas ne­bu­vo lin­ kęs kal­bė­ti apie konk­re­čias spor­ to ša­kas, ku­rių no­ri­ma at­si­sa­ky­ti, ta­čiau pa­mi­nė­jo, kad bū­tų vi­siš­ ka ne­są­mo­nė iš biu­dže­to iš­lai­ky­ ti spor­to ša­kas, kur tė­ra vie­nas ar du tre­ne­riai. Tad at­si­ren­kant spor­to ša­kas prio­ri­te­tas bus tei­kia­mas at­si­ žvel­giant į vai­kų užim­tu­mą, vie­no spor­tuo­jan­čio vai­ko kai­ną, tre­ne­rių ir auk­lė­ti­nių san­ty­kį, re­zul­ta­tus. Ta­čiau tuoj pat S.Paš­kaus­kas ra­ mi­no, kad plau­ki­kams su plauk­me­ ni­mis nė­ra ko ne­ri­mau­ti. Jis ži­nąs apie šių spor­ti­nin­kų pa­sie­ki­mus, ma­siš­ku­mą.


3

ketvirtADIENIS, kovo 14, 2013

miestas

Žie­ma savivaldybei pa­dė­jo su­tau­py­ti Pa­si­bai­gu­si žie­ma bu­vo dė­kin­ga uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bei. Snie­go va­ly­mui iš­ leis­ta ma­žiau nei praė­ju­sį se­zo­ną. Ta­ čiau mies­to va­ly­to­jai už­dar­bio skai­čiuo­ti ne­sku­ba.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Snie­gą iš­tir­pin­da­vo gam­ta

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė su­lau­ kė są­skai­tų iš ke­li­nin­kų ir ša­li­gat­ vių va­ly­to­jų už dar­bą pa­sku­ti­nį žie­ mos mė­ne­sį. Ta­čiau ofi­cia­liai šal­ta­sis se­zo­ nas dar ne­si­bai­gė. Pra­si­dė­jęs lapk­ ri­čio 1-ąją jis tę­sia­si iki ba­lan­džio 1-osios. Už mies­to gat­vių va­ly­mą va­sa­rį sa­vi­val­dy­bė ke­li­nin­kams tu­rės su­ mo­kė­ti apie 530 tūkst. li­tų. Kaip ir gal­vo­ta, ma­žiau nei sau­sį. Ant­rą­jį žie­mos mė­ne­sį ši pa­slau­ga at­siė­jo apie 643 tūkst. li­tų. „Snie­go va­sa­rį pra­ktiš­kai ne­ bu­vo. Rei­kė­jo tik bars­ty­ti, ry­tais su­si­da­rius plik­ša­lai. To­dėl ir są­ skai­ta dau­giau nei 100 tūkst. li­ tų ma­ž es­n ė“, – tvir­t i­n o Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dū­da. Ma­žiau kai­na­vo ir ša­li­gat­vių va­ ly­mas va­sa­rį. Sa­vi­val­dy­bė už šią pa­slau­gą tu­rės su­mo­kė­ti 266 tūkst. li­tų. Pa­ly­gin­ti su sau­siu – apie 44 tūkst. li­tų ma­žiau. „Ši žie­ma mums leis­da­vo at­ si­kvėp­ti. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad šie­ met ji bu­vo ne vie­na, o ko­kios trys. Vis­kas nu­tirp­da­vo, o pa­skui vėl už­snig­da­vo. Ge­rai, kad ne­sni­ go in­ten­sy­viai. Kai tik su­si­ruoš­ da­vo­me iš­vež­ti snie­gą, jis iš­tirp­ da­vo. Ga­lė­jo­me su­tau­py­ti. Snie­go ve­ži­mo pa­slau­gą te­ko pirk­ti tik kar­tą. Tad ir iš­lai­dų tu­rė­jo­me ma­ žiau nei per­nai“, – pa­sa­ko­jo di­ rek­to­rius. Pa­sak L.Dū­dos, su­tau­pius lė­šų ne­rei­kės spaus­tis ki­tu me­tų lai­ku. Liks pi­ni­gų gat­vėms pri­žiū­rė­ti.

Pa­sak va­do­vo, žie­mos me­tu drus­kos bei smė­lio ir drus­kos mi­ ši­nio iš­nau­do­ta daug. Pir­mo­jo – apie 800, drus­kos – 2 tūkst. to­ nų. Pa­na­šus drus­kos bei smė­lio ir drus­kos mi­ši­nio kie­kis iš­pi­la­mas kas­met. Pas­ta­ruo­ju bu­vo bars­to­mi til­tai, via­du­kai, įkal­nės, nuo­kal­nės, ša­lu­ ti­nės gat­vės. „Dau­g iau drus­kos bei smė­ lio ir drus­kos mi­ši­nio iš­bė­rė­me prieš tre­jus me­tus“, – pri­si­mi­nė D.Zo­kas. Šiau­ri­nę mies­to da­lį pri­žiū­rin­ čios įmo­nės „Spe­cia­lus au­tot­ rans­por­tas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Lai­mo­nas Že­mai­tis pa­brė­žė, kad žie­ma dar ne­si­bai­gė. Ji tę­sis iki ba­lan­džio 11 die­nos.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad šie­ met žiema bu­vo ne vie­ na, o ko­kios trys. Vis­ kas nu­tirp­da­vo, o pa­ skui vėl už­snig­da­vo.

Uos­ta­mies­čio gat­ves pri­žiū­rin­tys ke­li­nin­kai tvir­ti­no, kad ši žie­ma bu­vo įpras­ta. Už­dar­bio dar ne­skai­ čia­vo. Tai bus da­ro­ma tik se­zo­nui pa­si­bai­gus. „Žie­ma bu­vo ge­ra. Bu­vo šio­kių to­kių ne­sklan­du­mų, bet vis­ką iš­ spren­dė­me. Dir­bo­me ra­miai, be įtam­pos. Žmo­nės yra iš­mo­kę dirb­ ti. Tech­ni­ka ne­nu­vy­lė. Re­sur­sų tu­ rė­jo­me dau­giau nei rei­kė­jo. Ga­lė­tų žie­ma tęs­tis vi­sus me­tus“, – tvir­ ti­no pie­ti­nę mies­to da­lį pri­žiū­rin­ čios įmo­nės „Žem­ka­sa“ di­rek­to­rius Dai­nius Zo­kas.

Gat­vių va­ly­mas kai­na­vo (Lt)

Ša­li­gat­vių va­ly­mas kai­na­vo (Lt)

„„Lapk­ri­tį – 18 tūkst. „„Gruo­dį – 800 tūkst. „„Sau­sį – 643 tūkst. „„Va­sa­rį – 530 tūkst.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ir šal­t ų tuo pa­č iu me­t u“, – pa­ sto­ves­n e žie­m a džiau­g ė­s i va­ do­vas. G.Va­la­ši­no tei­gi­mu, apie už­dar­ bį kal­bė­ti ne­ver­ta – gal­vo­ja­ma, kad tik ne­bū­tų nuo­sto­lių. „Kai da­ly­va­vo­m e kon­k ur­s e, bu­vo vie­nos są­ly­gos. Tad pa­gal jas ir siū­lė­me kai­nas. Pas­kui są­

ly­gos pa­si­kei­tė. Bu­vo su­ma­žin­ tas va­ly­mo pe­rio­diš­ku­mas, pa­ di­din­tas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas, o jį gau­na vi­si ran­ki­nį dar­bą dir­ ban­tys dar­buo­to­jai. Sa­vi­val­dy­bė to ne­kom­pen­sa­vo. Be to, išau­go de­ga­lų kai­nos. Tad apie už­dar­bį net ne­gal­vo­ja­me“, – ko­men­ta­vo G.Va­la­ši­nas.

Už­dirb­ti grei­čiau­siai ne­pa­vyks

Pa­sak ša­li­gat­vius pri­žiū­rin­čios įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ va­ do­vo Ge­di­mi­no Va­la­ši­no, ši žie­ ma ne­bu­vo vie­na sun­kiau­sių ir nė iš to­lo ne­pri­ly­go bu­vu­sia­jai prieš tre­jus me­tus. „Šią žie­m ą dau­g iau sni­go. Bu­ vo ma­ž iau si­t ua­c i­j ų, kad snig­t ų

Liud­vi­kas Dū­da:

„Dar ga­li nu­tik­ti vis­ko, bet esa­ me pa­si­ruo­šę dirb­ti. Ry­tais gat­ ves dar teks pa­bars­ty­ti, nes su­ si­da­ro plik­le­dis. Šią žie­mą bu­vo įvai­riau­sių da­ly­kų, bu­vo ir leng­ ves­n ių, ir su­d ė­t in­ges­n ių si­t ua­ ci­j ų. Ta­č iau mes dir­b o­m e sa­ vo dar­bą. Di­de­lių nu­si­skun­di­mų ne­su­lau­kė­me. Gal sun­kes­nė bu­vo pra­džia, bet ji vi­sa­da bū­na sun­ kes­n ė“, – pa­s te­b ė­jo ge­n e­ra­l i­n is di­rek­to­rius. L.Že­m ai­t is ne­ga­l ė­jo pa­sa­k y­ ti, kiek tiks­liai bu­vo iš­pil­ta drus­ kos bei smė­lio mi­ši­nio šiau­ri­nė­ je mies­to da­ly­je, ta­čiau tvir­ti­no, kad kas pu­sant­ros sa­vai­tės jų bu­ vo už­sa­ko­ma po 60–70 to­nų.

Iš­py­lė tūks­tan­čius to­nų drus­kos

„„Iš­lai­dos: šie­met gat­vių va­ly­mui iš­leis­ta ma­žiau lė­šų nei per­nai. 

„„Gruo­dį – 36 tūkst. „„Sau­sį – 31 tūkst. „„Va­sa­rį – 266 tūkst.

AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ INFORMUOJA KLAIPĖDOS MIESTO GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖ 2012 METAIS Klaipėdos miesto gyventojams ir įmonėms centralizuotai geriamasis vanduo tiekiamas iš akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ priklausančių vandenviečių. Siekdama įvertinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tyrimo laboratorija 2012 metais Klaipėdos mieste iš įvadų ir vidaus tinklų paėmė 3901 vandens mėginį, kuriuose buvo ištirti 28882 rodikliai. Iš 1-osios vandenvietės, esančios Liepų g. 49A ir aprūpinančios geriamuoju vandeniu gyventojus į šiaurę nuo Danės upės, vanduo išgaunamas iš 280 m gylio giluminių gręžinių. Nors šios vandenvietės vanduo nevisiškai atitinka higienos normos reikalavimus, tačiau nustatytas neatitikimų skaičius palyginti yra nežymus. Iš paimtų per metus 1229 mėginių, higienos normos HN 24:2003 reikalavimų pagal amonį neatitiko 22, pagal fluoridą – 32 mėginiai, pagal bendrąją geležį – 3. Fluorido kiekis 1-osios vandenvietės vandenyje higienos normą viršija nežymiai: leistina norma – 1,5 mg/l, randamas kiekis – 1,60–1,78 mg/l. 2013 metų antrame pusmetyje 1-ojoje vandenvietėje bus paleista moderni vandens ruošykla, kurioje taikomos technologijos sumažins fluoro ir amonio koncentracijas iki higienos normos HN 24:2003 nustatytų reikalavimų. Kol bus įdiegta fluoridus iš vandens šalinanti technologija, į šiaurę nuo Danės gyvenantiems klaipėdiečiams rekomenduojama naudoti fluoru nepraturtintą ar bent jau kuo mažesnį jo kiekį turinčią dantų pastą, mažiau vartoti produktų, kuriuose yra fluoridų (žalioji arbata, jūros kopūstai ir kt.) ir reguliariai tikrintis dantis. 3-ioji vandenvietė, esanti Kairių g. 13 (už AB „Vakarų laivų remontas“), aprūpina geriamuoju vandeniu gyventojus į pietus nuo Danės upės. Per metus iš 3-iosios vandenvietės įvadų ir vidaus tinklų buvo paimti 2672 mėginiai ir ištirti 19492 rodikliai. Visi tirti rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 nustatytus reikalavimus. Informacija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens įstatymu.


4

ketvirtadienis, kovo 14, 2013

miestas

Klai­pė­dos ra­jo­nui – ki­tas var­das 1

No­ri­si, kad bend­ruo­me­nė ga­liau­siai ap­si­spręs­tų, ar Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė taip ir tu­ri va­din­tis, ar jai rei­kia su­grą­ žin­ti is­to­ri­nį Gargž­dų sa­vi­val­dy­bės pa­va­di­ni­mą. Kai iš­siaiš­kin­si­me, prie šio klau­si­mo ir ne­beg­rį­ši­me“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė. Tiks­las yra ne tik su­ži­no­ti gy­ ven­to­jų nuo­mo­nę, bet ir su­rink­ti 4 tūkst. žmo­nių, ku­rie pa­si­sa­ky­tų už Gargž­dų sa­vi­val­dy­bės pa­va­di­ni­ mą, pa­ra­šų. Su to­kia pe­ti­ci­ja esą bū­tų ga­li­ ma kreip­tis tie­siai į Vy­riau­sy­bę, kad bū­tų pa­reng­tos Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos te­ri­to­ri­jos ad­mi­nist­ra­ci­ nių vie­ne­tų ir jų ri­bų įsta­ty­mo pa­

kad rei­kia or­ga­ni­zuo­ti gy­ven­to­ jų ap­klau­są dėl pa­va­di­ni­mo, pi­ni­ gų bū­tų ga­li­ma ras­ti“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Čes­lo­vas Ba­ne­vi­čius. Jis tvir­ti­no, jog klau­si­mas dėl Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­ va­di­ni­mo iš­ke­lia­mas prieš kiek­ vie­nus rin­ki­mus. Ta­čiau gy­ven­to­jų vie­šo­ji nuo­mo­nė yra la­bai skir­tin­ ga, to­dėl esą ir ne­si­ryž­ta­ma or­ga­ni­ zuo­ti ofi­cia­lios ap­klau­sos. „Vie­ni žmo­nės, tie, ku­rie gy­ve­na ar­čiau uos­ta­mies­čio, no­ri, kad iš­ lik­tų Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės pa­va­di­ni­mas, ki­ti pa­si­sa­ko už Gargž­dų var­dą. Pa­va­di­ni­mo kei­ti­ mas iš­ties tu­ri ir pliu­sų, ir mi­nu­ sų. As­me­niš­kai pa­ts pa­si­sa­kau, kad mū­sų sa­vi­val­dy­bė va­din­tų­si Gargž­ dų sa­vi­val­dy­be“, – sa­vo po­zi­ci­ją iš­ dės­tė Č.Ba­ne­vi­čius.

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bė kaip ad­ mi­nist­ra­ci­nis vie­ ne­tas vei­kia tik nuo 1952 me­tų. Iki tol bu­ vo Gargž­dų vals­čius.

Neiš­ven­gia ku­rio­zų

„„Pro­ga: ju­bi­lie­jų šie­met švę­sian­tiems Gargž­dams bend­ruo­me­nė, jei pa­si­seks, grą­žins is­to­ri­nį pa­va­di­ni­mą. 

tai­sos. Jei jas pa­tvir­tin­tų ir Sei­mas, Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­ va­di­ni­mas lik­tų tik is­to­ri­ja, o at­si­ ras­tų Gargž­dų sa­vi­val­dy­bė. „Esa­me gargž­diš­kiai“

R.Bal­ti­nai­tė pa­žė­rė ir is­to­ri­nių fak­ tų. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kaip ad­mi­nist­ra­ci­nis vie­ne­tas vei­ kia tik nuo 1952 me­tų. Iki tol bu­vo Gargž­dų vals­čius, ku­ris vei­kė kaip at­ski­ras ad­mi­nist­ra­ci­nis vie­ne­tas ir tik bend­ra­dar­bia­vo su Klai­pė­ dos kraš­tu. „To­dėl pa­va­di­ni­mo kei­ti­mas yra ir iš pa­trio­tiš­ku­mo, – no­ri­me, kad

bū­tų su­grą­žin­tas is­to­ri­nis var­das. Mes ne­si­jau­čia­me klai­pė­da­ra­jo­nie­ čiais, o esa­me gargž­diš­kiai, Gargž­ dų sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jai. Tik­rai ne­sa­me Klai­pė­dos pa­ly­do­vai, o at­ ski­ras mies­tas su sa­vo tra­di­ci­jo­ mis ir is­to­ri­ja“, – nuo­mo­nę reiš­kė R.Bal­ti­nai­tė. Ji tvir­ti­no, kad idė­ja Klai­pė­ dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę per­var­dy­ ti į Gargž­dų pa­lai­ko ir šio mies­to bend­ruo­me­nė, ir at­ski­ri vers­li­nin­ kai, fut­bo­lo ger­bė­jai, įstai­gos, ku­rių pa­va­di­ni­me yra įra­šy­tas vie­to­var­dis „Gargž­dai“.Ir nors idė­ja Klai­pė­ dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę per­var­dy­ti

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

į Gargž­dų iš­ke­lia­ma vis daž­niau, ji rea­ly­be taip ir ne­tam­pa. Anot R.Bal­ti­nai­tės, tik­riau­siai dėl to, kad vie­tos po­li­ti­kai la­biau lai­ko­si po­zi­ci­jos, jog bū­ti Klai­pė­ dos ra­jo­nu, o ne tik Gargž­dais yra so­li­džiau, taip leng­viau pri­trauk­ti tarp­tau­ti­nio dė­me­sio. To­dėl vi­sai ne­se­niai 12 me­tų vei­kian­tis Gargž­dų tu­riz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­ras, po­li­ti­kų spren­ di­mu, bu­vo per­var­dy­tas į Klai­pė­ dos ra­jo­no tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­rą. Po­li­ti­kai taip pat pla­nuo­ja pa­ keis­ti Gargž­dų gar­bės pi­lie­čio

ženk­lą ir jį va­din­ti Klai­pė­dos ra­jo­ no gar­bės pi­lie­čio ženk­lu. Nuo­mo­nės – skir­tin­gos

Jei Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir ta­ry­ba no­rė­ tų pa­keis­ti sa­vi­val­dy­bės pa­va­di­ni­ mą, ji pir­miau­sia tu­rė­tų ini­ci­juo­ti gy­ven­to­jų ap­klau­są. Jai or­ga­ni­zuo­ti šie­met ra­jo­no biu­dže­te pi­ni­gų nė­ra nu­ma­ty­ta. „Lė­šų ne­nu­ma­tė­me, nes nie­kas ne­kė­lė to­kio klau­si­mo. Nors biu­ dže­tas ir pa­tvir­tin­tas, tai dar ne­ reiš­kia, kad jo ne­ga­li­ma ko­re­guo­ ti. Jei tik bū­tų to­kia po­li­ti­kų va­lia,

Jis pri­si­mi­nė, jog dėl Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­va­di­ni­mo yra ki­lę pa­čių įvai­riau­sių ne­su­ sip­ra­ti­mų. „Žmo­gus skam­bi­na, kad at­va­ žiuo­ja, ir tei­rau­ja­si, ku­rio­je Klai­ pė­dos vie­to­je mes esa­me. Ar­ba in­ te­re­san­tas blaš­ko­si po Klai­pė­dą, ieš­ko­da­mas Klai­pė­dos ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bės“, – ku­rio­zus įvar­di­jo pa­šne­ko­vas. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra vie­nin­te­lė to­kia Lie­tu­vo­je, kur val­ džia yra ne ta­me mies­te, ku­rio var­ du pa­va­din­ta. Pa­vyz­džiui, Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra Kau­ne, Aly­ taus ra­jo­no – Aly­tu­je. „Mū­sų sa­vi­val­dy­bė, tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos yra Gargž­duo­se, to­dėl lo­giš­ka, kad ad­mi­nist­ra­ci­nis vie­ne­ tas ir va­din­tų­si Gargž­dų sa­vi­val­dy­ be“, – svars­tė Č.Ba­ne­vi­čius.

Mieste sumažėjo oro tarša Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Nors pa­sta­ruo­ju me­tu pa­jū­ry­je vy­ rau­ja šal­ti ir sau­si orai, Klai­pė­do­je oro tar­ša ne­vir­ši­ja nor­mų. Bent jau to­kia si­tua­ci­ja ste­bi­ma pa­sta­ro­sio­ mis die­no­mis.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro (VSC) duo­me­ni­mis, va­kar ant­ro­je die­nos pu­sė­je uos­ta­mies­čio Ši­lu­tės plen­te kie­tų­jų da­le­lių kon­ cent­ra­ci­ja ore sie­kė 43,6, o Ban­gų

gat­vė­je – 52 µg/kub. m (ri­bi­nė ver­ tė – 50 µg/kub. m). VSC Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­ lis­to Ri­man­to Gied­rai­čio tei­gi­ mu, dar va­kar 10 val. ry­to Ši­lu­tės plen­te už­fik­suo­tas pi­kas – tuo­ met kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja bu­vo be­veik dvi­gu­bai di­des­nė nei nor­ma, ta­čiau vė­liau tar­ša spar­čiai ėmė maž­ti. Spe­cia­lis­tas ne­si­ry­žo pro­gno­ zuo­ti, ar to­kios ten­den­ci­jos iš­si­ lai­kys ir ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis,

nes si­nop­ti­kai ir to­liau ža­da šal­tus, gied­rus orus. Esą daug kas pri­klau­ sys nuo vė­jo kryp­ties. Jei vy­raus ne­pa­lan­kios są­ly­gos ter­ša­lams sklai­dy­tis, spe­cia­lis­to tei­gi­mu, kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ ra­ci­ja ore neiš­ven­gia­mai di­dės. Bet ko­kiu at­ve­ju VSC at­sto­vas šiuo me­tu pa­ta­rė veng­ti jud­rių gat­ vių ir pa­si­vaikš­čio­ji­mams rink­tis nuo­ša­les­nes vie­tas – par­kus, pa­ jū­rį. Pa­di­dė­jus oro tar­šai ap­skri­ tai re­ko­men­duo­ja­ma ma­žiau lai­ko pra­leis­ti lau­ke.

„„Są­ly­gos: di­džiau­sią įta­ką oro už­terš­tu­mui, be trans­por­to srau­tų, tu­ri ir

šil­dy­mas, ypač kie­tuo­ju ku­ru. 

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.


5

ketvirtADIENIS, kovo 14, 2013

miestas Kvie­čia fes­ti­va­lis

Vo­gė stul­pus

Smau­gė pa­tru­lį

Mo­te­rų fil­mų fes­ti­va­lis „Šer­šė­ lia­fam“ vie­šės Klai­pė­do­je, Kul­tū­ rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro pa­ro­dų rū­muo­se ir mu­zi­ki­nia­me klu­be „Kaš­to­nas“. Ry­toj nuo 18 val. bus ro­do­mas fil­mas „Elekt­ri­niai vai­ kai“. Po­ryt 17 val. žiū­ro­vams bus siū­lo­ma iš nau­jo at­ras­ti ne­pa­ mirš­ta­mą­ją Lie­tu­vos ki­no žvaigž­ dę Eu­ge­ni­ją Pleš­ky­tę (nuo­tr.).

Klai­pė­do­je švie­siu pa­ros me­ tu už­fik­suo­ta ne­gir­dė­ta va­gys­tė. Sta­dio­no g. du jau­ni vy­ru­kai, at­ va­žia­vę au­to­mo­bi­liu „Re­nault“, lyg nie­kur nie­ko „šie­na­vo“ gat­ vės ap­švie­ti­mo stul­pus. Du iš jų su­si­kro­vė į ma­ši­ną, pra­dė­jo va­ žiuo­ti ir juos ta­da su­stab­dė pa­ tru­liai. 22 ir 28 me­tų vy­ru­kai pri­ sta­ty­ti į ko­mi­sa­ria­tą.

Į Sta­ty­bi­nin­kų pr. esan­čio dau­ gia­bu­čio na­mo bu­tą dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je iš­kvies­ti pa­ rei­gū­nai nu­ken­tė­jo ir pa­tys. Pat­ ru­liams pa­si­prie­ši­no 1966 m. gi­męs ne­blai­vus D.G. Jis puo­ lė smaug­ti vie­ną pa­tru­lių. Smur­ tau­to­jas su­lai­ky­tas tik pa­nau­do­ jus spe­cia­lią­sias prie­mo­nes. Jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Dėl ja­po­nų kal­bos – anš­la­gas

„„Ži­nios: dės­ty­to­jas ne tik mo­kys

kal­bos, bet ir su­pa­žin­dins su ja­ po­nų kul­tū­ra.

Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas pa­va­sa­rį pra­de­da siū­ly­da­mas ga­na eg­zo­tiš­ ką pa­slau­gą. Vi­si no­rin­tys pri­si­lies­ ti prie Azi­jos ša­lių kul­tū­ros, tu­rė­jo ga­li­my­bę už­si­re­gist­ruo­ti į ne­mo­ ka­mus ja­po­nų šne­ka­mo­sios kal­ bos kur­sus.

Uni­ver­si­te­to kal­bų ir kul­tū­rų cent­ ro koor­di­na­to­rės Vil­mos Gra­nic­ kie­nės tei­gi­mu, į ne­mo­ka­mus tri­jų mė­ne­sių truk­mės kur­sus už­si­re­ gist­ra­vo dau­giau nei 40 žmo­nių. Pa­sak koor­di­na­to­rės, toks su­si­do­ mė­ji­mas šio­mis pa­mo­ko­mis ma­lo­ niai nu­ste­bi­no.

Vil­ma Gra­nic­kie­nė:

Ma­nau, kad žmo­nės tie­siog ieš­ko, kaip tu­ ri­nin­gai iš­nau­do­ti sa­ vo lais­vą lai­ką. „Ma­nau, kad žmo­nės tie­siog ieš­ ko, kaip tu­ri­nin­gai iš­nau­do­ti sa­vo lais­vą lai­ką. O kal­bų mo­ky­ma­sis, ma­no nuo­mo­ne, yra ypatč nau­ din­gas da­ly­kas“, – kal­bė­jo V.Gra­ nic­kie­nė Šne­ka­mo­sios kal­bos pa­mo­kas ves Ja­po­ni­jos uni­ver­si­te­to dės­ty­ to­jas Su­su­mu Na­ka­ga­wa. Kur­sai bus ve­da­mi ang­lų kal­ba. Pa­sak V.Gra­nic­kie­nės, dės­ty­to­jas, ku­ris nuo­la­tos ke­liau­ja po įvai­rias pa­sau­lio ša­lis, ne tik ves kal­bos kur­sus, bet ir su­pa­žin­dins su Te­ kan­čios sau­lės ša­lies kul­tū­ra.


6

ketvirtadienis, kovo 14, 2013

nuomonės

Re­fe­ren­du­mų ga­li bū­ti ne vie­nas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ny­kus „vaiz­dia­lis“

Da­bar si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga. Bu­vau nu­va­žia­vęs į Es­ti­ją ir Lat­vi­ją, klau­ siau, ar jų vals­ty­bės ne­no­rė­tų pri­si­ dė­ti pa­čio­je Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ ri­nės pro­jek­to pra­džio­je. Apy­tik­riai su­skai­čia­vus, tai kai­nuo­tų 700 mln. li­tų. Ta­čiau lat­viai ir es­tai ne­no­ri pri­ si­dė­ti prie šio pro­jek­to pa­čio­je pra­ džio­je. Tai­gi vi­sas krū­vis mums vie­ niems. Fi­nan­si­nės ga­li­my­bės pa­sta­ty­ ti ato­mi­nę elekt­ri­nę – la­bai ma­žos. Tad rei­kia ieš­ko­ti ki­tų ga­li­my­bių. Ki­ tas da­ly­kas: jei pa­sta­ty­si­me su­skys­ tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lą, gal ne­bus ir to­kio nau­jos ato­mi­nės po­rei­kio.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

G

a­li­ma su­reng­ti re­fe­ren­du­ mus ir dėl eu­ro, ir dėl ato­ mi­nės elekt­ri­nės. Ta­čiau jei tu­rė­si­me du­jų ter­mi­na­lą, ato­mi­nės Lie­tu­vai ga­li ir ne­pri­reik­ ti. Juo­lab kad en­tu­ziaz­mo ne­ro­do nei lat­viai, nei es­tai. Taip in­ter­viu tvir­ti­ no Sei­mo pir­mi­nin­kas, Dar­bo par­ti­ jos at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las.

Justinas Argustas

J

Spręs dėl N.Venc­kie­nės

ei pri­klau­sai Dar­bo par­ti­jai (DP), tai Sei­mo pir­m i­n in­ko po­ste – kaip ka­lė­ji­mo ka­me­ro­je. Ga­li ar­ ba sė­dė­t i, ar­ba vaikš­č io­t i. Tik tiek. Tai per dau­giau nei 100 die­nų įro­ dė par­la­men­tui va­do­vau­jan­tis DP at­sto­ vas Vy­das Ged­vi­las. Ant­ras žmo­g us vals­ty­bė­je, li­gos at­ve­ju pa­va­duo­jan­t is pa­t į Pre­z i­den­tą, „vie­nas iš tri­jų“ jau tre­čią mė­ne­sį že­ria to­kius iš­ min­ties per­lus, jog ga­li­ma pa­gal­vo­ti, kad Arū­nas Va­lins­kas su par­la­men­to pir­mi­ nin­ko dar­bu su­si­tvar­kė ge­riau. Tik sė­dęs į Sei­mo pir­m i­n in­ko krės­lą, V.Ged­vi­las daug kal­bė­jo apie to­k į šven­ tą rei­ka­lą kaip Sei­mo au­to­r i­te­tas ir vi­ suo­me­nės po­ž iū­ris į jį. Ta­č iau jau spren­d žiant V.Us­pas­k i­cho ir jo bend­ra­ž y­g ių tei­si­nės ne­l ie­čia­my­

Bū­da­mas Sei­mo pir­mi­ nin­kas V.Ged­vi­las ga­ li ar­ba klau­sy­ti DP ved­ lio, ar­ba ty­lė­ti. bės klau­si­mą V.Ged­vi­las įro­dė, kad jam priim­t i­nes­n is V.Us­pas­k i­cho pa­stum­dė­ lio vaid­muo. DP ved­lys tą­syk pir­mi­nin­ką Sei­mo sa­lė­je dre­sa­vo taip, kaip no­rė­jo. Vė­liau se­kė mįs­lin­gi su­si­ti­ki­mai su „Ro­ sa­tom“ at­sto­vais, po to – nau­ja Lie­tu­vos už­sie­n io po­l i­t i­kos stra­te­g i­ja, nes, anot V.Ged­v i­lo, „Ame­r i­ka mums du­jų ne­t ie­ kia, o elekt­rą, naf­tą ir du­jas mes per­ka­ me iš Ru­si­jos“. Da­bar V.Ged­vi­las pra­bi­lo apie nau­jus re­fe­ren­du­mus – ir dėl eu­ro, ir dėl ato­mi­nės. Nes­var­bu, kad Vy­riau­sy­bė dar neap­sisp­ren­dė, ką da­ry­ti su jau įvy­ ku­sio re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tais. Ži­no­me, kad re­fe­ren­du­mo dėl eu­ro ne­pa­lai­ko nei Pre­z i­den­tė, nei mi­n ist­ras pir­m i­n in­kas. Ga­l iau­siai V.Ged­v i­las sam­pro­tau­ja, kad pa­si­sta­čius su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­ lą nau­jos ato­mi­nės gal ir ne­rei­kia. O kai kas skel­b ė, kad V.Ged­v i­las par­ la­men­to pir­m i­n in­ko po­ste bus tie­siog neut­ra­l i fi­g ū­ra. Nie­kam neužk­l ius. Ta­ čiau V.Ged­v i­las – kaip ten be­bū­t ų – vis dėl­to de ju­re yra ant­ras žmo­gus vals­ty­ bė­je. Kiek­vie­nas vie­šas jo pa­si­sa­ky­mas ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip vals­ty­bės po­ zi­ci­ja. Ypač – už­sie­nio ži­niask­lai­dos. Spren­d žiant iš pa­sku­t i­n ių jo sam­pro­ ta­v i­mų, sun­k u pa­sa­k y­t i, ar V.Ged­v i­las tu­r i ko­k ius nors sa­va­ran­k iš­k us po­l i­t i­ nius vek­to­rius. Vei­kiau­siai jis tik įgar­si­ na V.Us­pas­k i­cho min­tis. To, ku­ris, anot V.Ged­v i­lo, ne ge­r ia, o už­sii­m i­nė­ja jo­ ga. Tad bū­da­mas Sei­mo pir­m i­n in­kas V.Ged­vi­las ga­li ar­ba klau­sy­ti DP ved­lio, ar­ba ty­lė­ti. Kaip ka­lė­ji­mo ka­me­ro­je.

– Ar­ti­miau­siu me­tu Sei­mas im­ sis Ne­rin­gos Venc­kie­nės ne­lie­ čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo pro­ce­dū­ ros. Ka­da ji ga­li bū­ti baig­ta? – Ma­nau, ji tik­rai bus baig­ta pa­čiu ar­ti­miau­siu me­tu. Ko­mi­si­ja baigs sa­ vo dar­bą ir pa­teiks iš­va­das. Tu­ri­me pe­rei­ti vi­sas pro­ce­dū­ras. Ma­nau, iki ba­lan­džio 1 d. vis­kas tu­rė­tų bū­ti iš­ si­spręs­ta.

vi­są­laik žmo­nių rei­kia at­si­klaus­ti.

Aš kal­bė­jau apie tai, kad su vi­sais kai­my­nais tu­ri­me pa­lai­ky­ti drau­giš­ kus san­ty­kius ir tie­siog da­ly­tis tais ener­ge­ti­kos pro­jek­tais. Gal­būt da­ lį elekt­ros rei­kės pirk­ti iš Ru­si­jos, gal mes pa­tys jiems par­duo­si­me? Įvai­rūs va­rian­tai ga­li­mi.

Vy­das Ged­vi­las:

Aš ne­pri­si­me­nu, ka­ da jis gė­rė. Tiek me­ tų jį pa­žįs­tu. Ne­są­ mo­nės vi­siš­kos, ir man pyk­tį ke­lia to­ kie svars­ty­mai.

„Ro­sa­tom“ ne­si­slė­pė

– Kaip jūs šia­me kon­teks­te paaiš­ kin­tu­mė­te sa­vo ne­skelb­tą su­ si­ti­ki­mą su Ru­si­jos ener­ge­ti­kos bend­ro­vės „Ro­sa­tom“ at­sto­vais? – Tas su­si­ti­ki­mas su „Ro­sa­tom“ ne­ bu­vo sle­pia­mas. Gal­būt ne­spė­jo ma­no sek­re­to­ria­tas įtrauk­ti su­si­ti­ki­mo į dar­ bot­var­kę. Tą­dien (va­sa­rio 13 d. – J.A.) grį­žau iš Es­ti­jos. Ne­ži­no­jau, ka­da konk­ re­čiai bū­siu Vil­niu­je. Bu­vo la­bai trum­ pas vi­zi­tas. Ga­liau­siai – juk „Ro­sa­tom“ už­da­ro mū­sų ato­mi­nę elekt­ri­nę. „Nu­ kem“ yra ant­ri­nė „Ro­sa­tom“ įmo­nė.

– Ko­kios po­zi­ci­jos lai­ky­sis jū­sų frak­ci­ja ir jūs? Bal­suo­si­te už? – Ko­kios po­zi­ci­jos lai­ky­sis frak­ci­ ja, ne­ži­nau, nes ne­tu­rė­jau ga­li­my­bės apie tai pa­si­kal­bė­ti. Ma­no nuo­mo­ne, vis­ką tu­ri iš­siaiš­kin­ti teis­mai. Tai – tei­sė­sau­gos klau­si­mas. Ga­li­ma mo­ky­tis ir iš lat­vių

– Kiek rea­lu, kad Sei­me per po­rą mė­ne­sių pa­vyk­tų iš­spręs­ti pa­var­ džių ra­šy­mo ne­lie­tu­viš­kais raš­ me­ni­mis klau­si­mą? Sei­mo vi­ce­ pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las taip yra skel­bęs. – Kol kas ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Ma­no po­zi­ ci­ja dėl var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo to­ kia, kad pa­se jas ori­gi­na­lo kal­ba bū­tų ga­li­ma įra­šy­ti. To­kios pra­kti­kos lai­ko­si lat­viai. Ga­li­me iš jų pa­si­mo­ky­ti. – Pa­ko­men­tuo­ki­te iš­sa­miau sa­ vo už­sie­nio po­li­ti­kos kon­cep­ci­ ją. Esa­te sa­kęs, kad rei­kia šil­tin­ ti san­ty­kius su Ru­si­ja, nes du­jų iš JAV ne­per­ka­me. Ko­kia jū­sų už­ sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­ja? – Taip, kaip tei­gia­te, ne­sa­kiau. To­ kios min­ties ne­bu­vo. Vi­sa­da kal­bu, kad mū­sų prio­ri­te­tas – ES ir par­tne­ rys­tė su JAV, bet aš kal­bu apie tai, kad ener­ge­ti­kos si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je rei­ kia pa­ge­rin­ti. Nes nuo jos pri­klau­so ir eko­no­mi­nė Lie­tu­vos pa­dė­tis. To­dėl ma­nau, kad su vi­sais kai­my­nais rei­ kia bend­rau­ti pra­gma­tiš­kai.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

„„Po­zi­ci­ja: V.Ged­vi­las įsi­ti­ki­nęs, kad

– Kai kam tas su­si­ti­ki­mas pa­si­ro­ dė lo­bis­ti­nis. – Ką jūs. Aš net žmo­gaus pa­var­dės, to „Ro­sa­tom“ at­sto­vo, ne­ga­lė­jau pa­sa­ ky­ti iš kar­to. Man rei­kė­jo bėg­ti pa­siim­ ti vi­zi­ti­nės kor­te­lės pa­žiū­rė­ti, ko­kia jo pa­var­dė. Jis paaiš­ki­no, kad mes ga­lė­ tu­me pre­kiau­ti elekt­ra. Jei, tar­ki­me, sta­ty­si­me ato­mi­nę, ga­lė­tu­me elekt­rą par­duo­ti. O jei jie pa­sta­tys ato­mi­nes Ka­li­ning­ra­de ir Bal­ta­ru­si­jo­je – elekt­ rą pirk­ti. „Ro­sa­tom“ at­sto­vas pa­kar­ to­jo, kad tas ato­mi­nių elekt­ri­nių sta­ ty­bas už­baigs. Ga­liau­siai anks­čiau ar vė­liau žiū­rė­si­me, jei ne­sta­ty­si­me ato­ mi­nės, ar ge­riau pirk­ti elekt­rą iš Šve­ di­jos, ar iš Ru­si­jos? O gal jiems ge­riau par­duo­ti, jei tu­rė­si­me per­tek­lių. Ato­mi­nė elekt­ri­nė – per bran­gi

– Ko­kia jū­sų par­ti­jos ir jū­sų po­zi­ ci­ja dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės? – Vi­sos par­ti­jos po­zi­ci­jos ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti. Kai bu­vo prii­ma­mas Ato­mi­ nės elekt­ri­nės įsta­ty­mo pro­jek­tas, mes pa­siū­lė­me ke­tu­ris pa­pil­dy­mus ir pa­ skui bal­sa­vo­me už ato­mi­nę ener­ge­ti­ ką. Ta­čiau par­ti­jo­je dar ne­priė­mė­me spren­di­mo, ar sta­ty­ti elekt­ri­nę.

– Ko­dėl ir dėl eu­ro? – Aš nie­ko ne­sa­kau. Eu­ras mums rei­ ka­lin­gas ir tai duo­tų nau­dos vals­ty­ bei, nes ir da­bar eu­ras pri­riš­tas prie li­to. Di­de­lių po­ky­čių ne­bū­tų. V.Us­pas­ki­chas už­sii­ma jo­ga

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Dėl ter­lio­to­jų kal­ta val­džia

Pers­kai­čiau M.Ski­riu­tės straips­nį „Ter­lio­nių ne­va­lo“ („Klai­pė­da“, 2013 03 13) ir pa­si­pik­ti­nau val­ džios už­mo­jais už ter­lio­nių ne­ nu­va­ly­mą ant na­mų sie­nų jų sa­ vi­nin­kams skir­ti bau­das. Kaip ga­li vals­ty­bę val­dy­ti val­džia, ku­ri ne­ su­ge­ba su­si­tvar­ky­ti su sie­nų tep­ lio­to­jais? Gė­da val­džiai, ku­ri ne­ pa­jė­gi pa­ža­bo­ti gra­fi­ti­nin­kų. An­ta­nas

Ne­rei­kia pa­nai­kin­ti pe­rė­jos

V.Spu­ry­tės straips­ny­je „Mies­to gat­vė­se nu­skus pe­rė­jas“ („Klai­pė­ da“, 2013 03 13) per­skai­čiau apie pla­nus pa­nai­kin­ti pės­čių­jų pe­rė­ją prie Lie­po­jos ir Gi­ri­nin­ki­jos gat­ vės san­kry­žos. Šio­je vie­to­je bū­ na di­džiu­lis ju­dė­ji­mas, nes Miš­ko kvar­ta­lo gy­ven­to­jai ją ker­ta ei­da­ mi į miš­ką, Va­sa­ros est­ra­dą, prie Mum­lau­kio eže­ro. Dau­ge­lis šu­ nų ve­džio­to­jų taip pat ei­na per šią vie­tą. Bū­tų ne­lo­giš­ka, jei no­rint pe­rei­ti gat­vę rei­kė­tų ei­ti prie par­ duo­tu­vės „Ma­xi­ma“. Ten per­ne­ lyg to­li. Da­bar no­ri­ma pa­nai­kin­ti vie­nin­te­lę vie­tą, kur bu­vo ga­li­ma sau­giai kirs­ti gat­vę. Kiek ta­da šio­ je vie­to­je bus ava­ri­jų?! Mū­sų mik­ ro­ra­jo­no gy­ven­to­jai ne­su­tin­ka su šios pe­rė­jos pa­nai­ki­ni­mu. Ele­na

– Kaip jūs ver­ti­na­te vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­džiu­sius svars­ty­ mus, esą Vik­to­ras Us­pas­ki­chas, jū­sų par­ti­jos ly­de­ris, gal­būt var­ to­ja ko­kai­ną? – Di­džiau­sia ne­są­mo­nė. Jei taip bū­ tų man, aš iš pyk­čio pa­duo­čiau tuos žmo­nes į teis­mą, ku­rie apie tai ra­ šo. Pa­žįs­tu par­ti­jos ly­de­rį la­bai se­ niai, nuo pat par­ti­jos įsi­kū­ri­mo. Jis jo­ga už­sii­ma, spor­tuo­ja, laks­to, bė­ gio­ja, svei­kai gy­ve­na. Tai ne­są­mo­nė. Jis tik­rai stip­rių ner­vų žmo­gus, aš to­ kio puo­li­mo neat­lai­ky­čiau. – Gal jūs tuo­met ga­li­te pa­sa­ky­ ti, kas tą­nakt, kai V.Us­pas­ki­chas bu­vo iš­vež­tas į li­go­ni­nę, at­si­ti­ ko? Vėl­gi kal­ba­ma, kad jis tą­nakt į kli­ni­kas at­vež­tas gir­tas. – Ne­są­mo­nės di­džiau­sios. Ir to­kius da­ly­kus ra­šy­ti. Aš ne­pri­si­me­nu, ka­da jis gė­rė. Tiek me­tų jį pa­žįs­tu. Ne­są­mo­ nės vi­siš­kos, ir man pyk­tį ke­lia to­kie svars­ty­mai. Į to­kius klau­si­mus neat­ sa­ki­nė­čiau. Jis į teis­mus vaikš­čio­jo nuo ry­to iki va­ka­ro. Ko­kia įtam­pa! Aš bū­ čiau neat­lai­kęs, ma­ne bū­tų pri­bai­gę. – Ar jums priim­ti­na, kad nau­jo­jo po­li­ti­nio da­ri­nio – su­si­jun­gus Dar­ bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­joms – ved­liu bū­tų R.Pak­sas? – Apie tai ne­gal­vo­ju. Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, ga­li bū­ti ke­li kan­di­da­tai ir su­va­žia­vi­me ga­li­me iš ke­lių kan­di­da­ tų pa­si­rink­ti par­ti­jos ly­de­rį. Bet tai tik ma­no nuo­mo­nė. Koks bus spren­di­mas, pri­klau­sys nuo ki­tų par­ti­jos na­rių.

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

397 728

telefonas@kl.lt

Kur din­go tė­vo var­das?

Ne­se­niai pa­siė­miau as­mens ta­ pa­ty­bės kor­te­lę, kur nė­ra pa­ra­šy­ ta tė­vo var­do. Tai kas mes to­kie esa­me – pa­da­ry­ti mė­gin­tu­vė­ly­ je ar pro­sti­tu­čių vai­kai? Kas su­ tei­kė tei­sę iš­brauk­ti tė­vo var­dą? Tuoj vie­toj var­dų mes tu­rė­si­me tik nu­me­rį. Ver­ti­nu tai kaip žmo­ gaus tei­sių pa­žei­di­mą. Ne­ga­na to, kad da­bar as­mens do­ku­men­tai ta­po pa­si­pel­ny­mo šal­ti­niu. Pa­ są bū­ti­na keis­ti kas 10 me­tų, nors se­niau ši­tai da­ry­ti rei­kė­da­vo tik jei­gu jį pa­mes­da­vai ar su­plyš­da­ vo. Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir dėl vai­ruo­ to­jo pa­žy­mė­ji­mo. Au­gus­ti­nas

Nu­vy­lė pre­kė in­ter­ne­tu

In­ter­ne­tu už­si­sa­kiau gra­žią mo­ te­riš­ką pa­lai­di­nę L dy­džio. Kai ją at­siė­miau, net ža­do ne­te­kau – pla­tin­to­jai at­siun­tė to­kio ma­žo dy­džio, kad ta pa­lai­di­nė gal la­biau tik­tų ma­no duk­ros lė­lei, o ne man. Ma­nau, jog ji ne­tik­tų net smul­kes­ nio su­dė­ji­mo mo­te­riai, ne­šio­jan­ čiai M ar net S dy­džio dra­bu­žius. Iki tol ne kar­tą esu už­si­sa­kiu­si pre­kes in­ter­ne­tu ir ne­te­ko nu­si­ vil­ti. Bet po to­kio po­kšto šių pa­ slau­gų tik­riau­siai at­si­sa­ky­siu, nes da­bar nei grą­žin­si, nei ki­tam pa­ do­va­no­si, o pirk­ti lė­lėms dra­bu­ žius už to­kią kai­ną – per­ne­lyg di­ de­lė pra­ban­ga.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

– Ša­lies va­do­vė yra už­si­mi­nu­si, kad dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bų ir vėl bū­tų ga­li­ma at­si­klaus­ ti per re­fe­ren­du­mą ar ki­taip. Pri­ tar­tu­mė­te tam? – Ko­dėl gi ne. Ga­li­ma su­reng­ti. Vi­ są­laik žmo­nių rei­kia pa­si­klaus­ti. Nė­ ra blo­gas žings­nis klaus­ti. Dau­ge­liu klau­si­mų rei­kia at­si­klaus­ti. Gal­būt ir dėl eu­ro, gal­būt ir dėl ki­tų rim­tų pro­ jek­tų. Ko­dėl gi ne?

karštas telefonas

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Ru­gi­lė Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

KetvirtADIENIS, kovo 14, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Par­ti­jas sle­gia rin­kimų sko­los

Lie­tu­vo­je grei­tu lai­ ku ga­li at­si­ras­ti dar vie­na aso­cia­ci­ja, ar­ ba did­žiųjų miestų sąjun­ga. Aiš­ki­na­ma, esą taip bus dar ge­ riau gi­na­mi mies­ tų in­te­re­sai. Ta­čiau ne visų did­žiųjų miestų me­rai to­kie en­tu­zias­tin­gi.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas Per­nai vykę Sei­mo rin­ki­mai ne tik iš­tuš­ti­no par­tijų iž­dus, bet ir užnėrė skolų kilpą. Per mi­li­joną litų – dau­giau­sia iš visų po­li­ti­nių jėgų – li­ko sko­lin­ga mi­li­jo­nie­riaus Vik­to­ro Us­pas­ki­cho Dar­bo par­ti­ ja (DP). Gelbės do­ta­ci­ja

„„Jun­gi­nys: pen­kių did­žiųjų Lie­tu­vos miestų, tarp jų – ir Klaipėdos sa­

vi­val­dybės, va­do­vai svars­to, ar su­si­bur­ti į naują aso­cia­ciją. 

Algimanto Kalvaičio nuo­tr.

Re­gi did­žiųjų miestų sąjungą Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ini­cia­ty­va – iš Klaipė­dos

Jei Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja did­žiųjų miestų – Vil­niaus, Kau­no, Klaipė­ dos, Šiau­lių ir Pa­nevė­žio – in­te­resų ne­gi­na, rei­kia bur­tis į naują da­rinį. To­kią idėją iškėlęs Klaipė­dos vi­ ce­me­ras, Li­be­ralų sąjūdžio na­rys Artū­ras Šul­cas, ne­tru­ko su­lauk­ti ko­legų iš kitų miestų pri­ta­ri­mo. „Su­si­jung­ti į at­skirą aso­cia­ciją būti­na, nes da­bar­tinė­je, va­do­vau­ ja­mo­je Ri­čar­do Ma­li­naus­ko, Drus­ ki­ninkų me­ro, do­mi­nuo­ja mažų­ jų sa­vi­val­dy­bių in­te­re­sai. Did­žiųjų miestų in­te­re­sai ne­gi­na­mi. Tai­gi turė­da­mi sa­vo aso­cia­ciją galė­tu­me ge­riau gin­ti sa­vo in­te­re­sus. Siek­ ti tei­sin­go biud­že­to pa­skirs­ty­mo ir kitų di­des­niems mies­tams ak­tua­ lių pro­blemų spren­di­mo“, – ar­gu­ men­tus dėlio­jo A.Šul­cas. Po­li­ti­ko nuo­mo­ne, di­die­ji mies­ tai tu­ri pa­tys pa­si­rūpin­ti sa­vo in­te­ re­sais, o ne lauk­ti, kol kas nors tai pa­da­rys už juos. Ge­riau­sia tai įgy­ ven­din­ti di­die­siems mies­tams su­ si­vie­ni­jus. To­kia min­ti­mi per Sa­ vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos su­va­žia­vimą pa­si­da­lijęs A.Šul­cas su­laukė pri­ta­ ri­mo. At­sis­kir­ti ne­ža­da

Šiau­lių me­ras Jus­ti­nas Sar­kaus­kas sa­ko pri­ta­riąs klaipė­die­čių po­li­tikų iš­kel­tai idė­jai. So­cial­de­mok­ratų par­ti­jai pri­klau­san­tis po­li­ti­kas ne­tgi ma­no, kad šį pa­va­sarį būtų ga­li­ ma pa­reng­ti nau­jo da­ri­nio įsta­tus – tai­gi idėją įgy­ven­din­ti dar šiais me­tais. „Idė­jai pri­ta­riu. Ša­lies vys­tymą­sis pri­klau­so nuo did­žiųjų miestų plė­ tros. Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja – di­ delė or­ga­ni­za­ci­ja. Ne­ža­da­me nuo jos at­si­skir­ti. Visų miestų bei ra­jonų

pro­ble­mos bend­ros – kultū­ra, spor­ tas, inf­rast­ruktū­ra, namų re­no­va­ ci­ja. Bet, mūsų nuo­mo­ne, vals­tybė ne­ga­li vi­siems vie­no­dai iš­da­ly­ti lė­ šų, kaip kad yra da­bar. Ga­liau­siai ne­ga­li būti taip, kad in­ves­ti­ci­jos ei­ tų tik į Vil­nių. Esa­me su ko­le­go­mis ap­si­tarę dėl tos sąjun­gos. Per pa­va­ sarį būtų ga­li­ma pa­reng­ti įsta­tus“, – kalbė­jo Šiau­lių mies­to me­ras. Jis pri­dėjo, kad to­kia miestų sąjun­ga pa­dėtų dar ko­ky­biš­kiau ir pra­smin­giau įgy­ven­din­ti re­gio­ninę po­li­tiką.

Vi­ta­li­jus Sat­ke­vi­čius:

Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ne vi­sa­da gi­na did­žiųjų miestų in­te­ re­sus. Bet taip bu­vo vi­sa­da. To­kia tie­siog sis­te­ma. Po­pie­ri­nis da­ri­nys

Vis dėlto ne visų miestų me­rai to­ kie en­tu­zias­tin­gi. Ar tai ne­bus po­ pie­ri­nis da­ri­nys, kaip kad Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­tis? „Vy­riau­sybė bend­rau­ja su Sa­vi­ val­dy­bių aso­cia­ci­ja, jos nuo­monės klau­sia. Jei­gu bus dvi or­ga­ni­za­ci­jos, ku­ri bus pri­pa­žin­ta? Ži­no­ma, idė­ ją rei­kia svars­ty­ti, ta­čiau tai – ta­ry­ bos klau­si­mas. Su­tin­ku, kad Sa­vi­ val­dy­bių aso­cia­ci­ja ne vi­sa­da gi­na did­žiųjų miestų in­te­re­sus. Bet taip bu­vo vi­sa­da. To­kia tie­siog sis­te­ ma“, – aiš­ki­no Pa­nevė­žio mies­to me­ras Vi­ta­li­jus Sat­ke­vi­čius. Kon­ser­va­to­riaus tei­gi­mu, Lie­tu­ vo­je svars­ty­ta daug gerų idėjų, ta­ čiau did­žio­ji da­lis jų taip ir lik­da­vo po­pie­riu­je. „Mes ir­gi daug svarstė­ me, pa­vyzd­žiui, apie Pa­nevė­žio ir

Šiau­lių ar Pa­nevė­žio ir Kėdai­nių dvi­miestį, ta­čiau nu­sprendė­me, kad pra­smin­giau stip­rin­ti mies­to bei ra­ jo­no sim­biozę“, – dėstė me­ras. Pri­mintų tar­pu­karį

Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­ kas pri­minė, kad did­žiųjų miestų sąjun­gos idė­ja ne­nau­ja. Toks da­ri­ nys bu­vo tar­pu­ka­riu. „Ta idė­ja iš nau­jo ke­lia­ma. Pir­ mo­sios Res­pub­li­kos lai­kais bu­vo Lie­tu­vos miestų sąjun­ga, įsteig­ta Kau­no bur­mist­ro Jo­no Vi­lei­šio. Ir ta­da do­mi­na­vo po­žiū­ris, kad vie­ nos pro­ble­mos – mies­tuo­se, ki­tos – vals­čiuo­se. Tai­gi is­to­riš­kai tai ne­būtų nau­ja“, – pri­minė A.Kup­ čins­kas. Klaipė­dos ir Šiau­lių po­li­tikų pa­ lai­komą idėją jis ver­ti­na at­sar­giai. A.Kup­čins­ko nuo­mo­ne, gin­ti sa­ vo in­te­re­sus di­die­ji mies­tai ga­li ir ki­tais būdais, ne­būti­nai vie­ny­da­ mie­si į naują aso­cia­ciją. „Ga­li­ma ir da­bar­tinė­je Sa­vi­val­dy­bių aso­ cia­ci­jo­je veik­ti drau­ge. Pa­vyzd­ žiui, galėtų būti su­bur­ta ko­kia nors did­žiųjų miestų dar­bo gru­ pė. Taip, did­mies­čių pro­ble­ma­ti­ ka vi­sai ki­to­kia: ir ši­lu­mos ūkis, ir gat­vių prie­žiū­ra, kai tik­rai ne­pro­ por­cin­gai skirs­to­mos lėšos. Bet ar ver­ta steig­ti dar vieną da­rinį – ad­ mi­nist­ra­vi­mas kiek kai­nuos... Dar rei­kia ge­rai apie tai pa­gal­vo­ti“, – svarstė Kau­no me­ras. Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas į tokį da­rinį taip pat sakė žiūrįs po­ zi­ty­viai. „Ini­cia­ty­va su­jung­ti did­žiuo­sius mies­tus į at­skirą aso­ cia­ciją yra ver­ta dėme­sio. Did­ žiųjų ir mažųjų miestų pro­ble­mos ir jų spren­di­mo būdai la­bai skir­ tin­gi. Šian­dien did­žiųjų miestų pro­ble­mos daž­nai lai­ko­mos ant­ raeilė­mis, de­ja“, – te­pa­sakė sos­ tinės va­do­vas.

Sko­la ne ro­na – neuž­gy­ja. Šią lie­ tu­vių liau­dies pa­tarlę pui­kiai ži­ no dau­ge­lio po­li­ti­nių par­tijų fi­ nan­si­nin­kai. Ta­čiau nuo rin­kimų li­ku­sių skolų po­li­tinės par­ti­jos grąžin­ti ne­sku­ba, nors jau pra­ bėgo trys mėne­siai. Vienų par­ tijų sko­los sie­kia vos ke­lias­de­šimt tūkstan­čių, o kai ku­rių – dau­giau nei mi­li­joną litų. Įsis­ko­li­ni­mo re­kor­di­ninkė – V.Us­pas­ki­cho va­do­vau­ja­ma DP. Nors pir­ma­ja­me Sei­mo rin­kimų tu­re būtent DP laimė­jo dau­giau­siai man­datų, re­gis, DP at­sto­vai iš­lei­do dau­giau pi­nigų, nei turė­jo. 1,215 mln. litų. Tiek, Vy­riau­ sia­jai rin­kimų ko­mi­si­jai (VRK) pa­teik­tais duo­me­ni­mis, rin­kimų skolų tu­ri DP. Vis dėlto jos at­sto­ vai tam per daug reikšmės ne­tei­ kia. „Ži­nau, kad yra sko­la, bet ko­kio dyd­žio – ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Pla­nuo­ja­me grąžin­ti, kai gau­si­me biud­že­to do­ta­ciją“, – paaiš­ki­ no DP vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­ tas Gap­šys. Įžvel­gia sis­te­mos ydas

Sko­l i­n inkų sąra­š e yra ir Artū­ ro Zuo­ko va­do­vau­ja­ma po­li­tinė

sąjun­ga „Taip“. VRK duo­m e­ ni­m is, „Taip“ po rin­k imų li­ko sko­lin­ga dau­giau nei 647 tūkst. litų. „Ži­n au, kad tu­r i­m e skolų. Su pa­slaugų teikė­jais mes esa­ me su­darę su­tar­tis ir tas skolų grąži­ni­mas tvar­kin­gai vyks­ta“, – aiš­ki­no „Taip“ vi­ce­pir­mi­nin­ kas Mi­ros­l a­vas Mon­ke­v i­č ius. Po­li­ti­kas pa­brėžė, kad da­bar­tinė par­tijų fi­nan­sa­vi­mo sis­te­ma ne­ pa­lan­ki jau­noms po­li­tinėms jė­ goms ir ska­ti­na senųjų par­tijų vien­val­dystę. Sąjun­ga „Taip“ gaus kuk­lią vals­tybės do­ta­ciją. „Taip, mus pa­lie­ka už brūkšnio. Iš vals­tybės pa­ra­mos nėra ar­ba vi­sai jos nėra. Sis­te­ma ydin­ga“, – sakė jis. Įsis­ko­li­no sąmo­nin­gai

Be­maž pusę mi­li­jo­no litų skolų, VRK pa­teik­tais duo­me­ni­mis, tu­ ri Vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­ga. Ši po­li­tinė jėga Sei­mo rin­ki­muo­se teiš­ko­vo­jo vos vieną man­datą. Ramū­nas Kar­baus­kis, po­li­tinės par­ti­jos va­do­vas, teigė, kad sko­ los ar­ti­miau­siu me­tu bus grąžin­ tos – lau­kia­ma vals­tybės do­ta­ci­ jos. „Nie­ko ne­pla­nuo­to nėra. Tai pla­nuo­tas trūku­mas (sko­la – red. pa­st.). Turė­jo­me su­tar­tis, ku­rio­ se nu­ro­dy­ta, kad mokė­ji­mai bus ati­dėti iki pir­mo pus­me­čio vals­ tybės do­ta­ci­jos. Jos lau­kia­me, iš jos ir pa­deng­si­me“, – nu­rodė R.Kar­baus­kis. Po­li­ti­ko tei­gi­mu, vals­tie­čiai iš VRK šie­met ga­li tikė­tis apie 1 mln. litų sie­kian­čios do­ta­ci­jos.

Po­li­ti­nių par­tijų rin­kimų sko­los (tūkst. litų) DP Sąjun­ga „Taip“ Vals­t ie­čių ir ža­liųjų sąjun­ga Žmo­nių par­ti­ja De­mok­ra­tinė dar­bo ir vie­nybės par­ti­ja Tėvynės sąjun­gaLie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai Li­be­ralų sąjūdis So­cial­de­mok­ratų par­ti­ja Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas „Drąsos ke­lias“

1,216 647 474 265 64 55 44 29 29 10 9 Šal­ti­nis: Vy­riau­sio­ji rin­kimų ko­mi­si­ja

Padė­jo tašką dėl dvigubos pilietybės Va­kar Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) pa­skelbė, kad po Nep­rik­lau­so­ mybės at­kūri­mo iš­vy­ku­siems ir ki­tos ša­lies pi­lie­čiais ta­pu­siems lie­tu­viams ne­ga­li­ma turė­ti ir Lie­ tu­vos pi­lie­tybės.

Anot KT, no­rint įtei­sin­ti dvi­gubą nau­jo­sios kar­tos emig­rantų pi­lie­ tybę, reikėtų re­fe­ren­du­mu keis­ti Kons­ti­tu­ci­jos 12-ojo straips­nio 2 dalį. Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­ kaitės pa­tarė­ja Indrė Pu­ka­na­sytė sakė, kad KT išaiš­ki­ni­mas ne­su­ tei­kia pa­grin­do išim­ties tvar­ka su­teik­ti Lie­tu­vos pi­lie­tybę ame­ ri­kie­tei le­do šokė­jai Isa­bel­lai To­

bias, ku­riai ji būti­na, kad su Dei­ vi­du Stag­niū­nu galėtų at­sto­vau­ti Lie­tu­vai So­čio olim­pinė­se žai­ dynė­se. Nes pa­gal KT išaiš­ki­nimą no­rint su­teik­ti pi­lie­tybę as­muo tu­ri būti jau nu­si­pelnęs vals­ty­bei, o ne galbūt nu­si­pel­nys atei­ty­je. Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­menė pritaria re­fe­ren­dumui, ta­čiau pir­ miau turės būti su­švel­nin­ti rei­ ka­la­vi­mai kei­čiant Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­tas. Tarp­tau­tinės mig­ra­ci­jos or­ga­ ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro duo­me­ ni­mis, 2001–2010 m. iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 337 tūkst. gy­ven­tojų. „Klaipėdos“, BNS inf.


8

ketvirtadienis, kovo 14, 2013

užribis Ma­ši­na – kont­ra­ban­dai

Su­vi­lio­jo ran­ki­nė

Mer­gi­nos – prieš už­sie­nie­tį

Mui­ti­nės pa­rei­gū­nai tei­gia pa­ sta­ruo­ju me­tu vis daž­niau su­ lai­kan­tys ne­ma­žas kont­ra­ban­ di­nių ci­ga­re­čių siun­tas, ku­ rias ban­do­ma per­vež­ti per sie­ ną tam tiks­lui pri­tai­ky­tais leng­ vai­siais au­to­mo­bi­liais. Pas­ta­ rą­jį kar­tą su­lai­ky­tos ga­ben­tos kont­ra­ban­dos ver­tė – dau­giau nei 94 tūkst. li­tų.

Prie pre­ky­bos cent­ro Tai­kos pr. ne­pa­žįs­ta­mo­jo bu­vo už­pul­ta mo­ te­ris, iš jos steng­ta­si atim­ti ran­ ki­nę. Jai, sto­vin­čiai prie par­duo­ tu­vės, ma­ža­me­čio vai­ko aki­vaiz­ do­je įta­ria­ma­sis smo­gė kumš­čiu į vei­dą, plė­šė ran­ki­nę. Pa­rei­gū­ nai su­lai­kė 44 m. R.S, jis pri­sta­ ty­tas į Klai­pė­dos ant­rą­jį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Uos­ta­mies­ty­je gy­ve­nan­tis 32 m. ita­las pa­si­skun­dė po­li­ci­jai nu­ken­tė­jęs nuo dvie­jų mer­gi­ nų. Bro­žy­nų g. gy­ve­nan­tis vy­ ras paaiš­ki­no, kad dar ko­vo 10 d. pas jį lan­kė­si ir drau­ge iš­gė­ ri­nė­jo dvi mer­gi­nos. Kai jos išė­ jo, šei­mi­nin­kas pa­si­ge­do dvie­jų mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų bei USB at­min­ti­nės.

Ne­bū­tis – var­dan pro­tes­to? 1

Spė­ja­ma, kad vy­riš­kis iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį. Teis­mo me­di­ci­nos me­di­kai kū­no ty­ri­mo ke­ti­na im­tis šian­dien. Tre­čia­die­nį šio klai­pė­die­čio mir­ tis uos­ta­mies­čio Ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je dar ne­bu­vo įre­ gist­ruo­ta.

to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo už­si­min­ta, kad įta­ri­mai pa­reikš­ ti vie­nos uos­ta­mies­čio už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės, už­sii­man­čioms mė­sos per­dir­bi­mu, ke­tu­riems dar­ buo­to­jams. Teig­ta, kad įmo­nė­je kra­tos me­ tu ras­ta 100 tūkst. li­tų, ku­rie jo­ kiuo­se bu­hal­te­ri­niuo­se do­ku­ men­tuo­se neaps­kai­ty­ti. Ofi­cia­liai pa­reikš­ta apie įta­ri­mus, jog įmo­ nė­je dar­buo­to­jams al­gos mo­kė­tos vo­ke­liuo­se. Ty­rė­jai įta­ria, kad nuo 2012 me­ tų ba­lan­džio bend­ro­vė da­lį iš Len­ ki­jos at­ga­ben­tos sker­die­nos ga­lė­ jo par­da­vi­nė­ti įvai­rioms įmo­nėms be rei­kia­mų do­ku­men­tų ar­ba juos klas­to­jo im­por­tuo­da­ma mė­są. To­kia sker­die­na ga­lė­jo bū­ti par­ duo­ta ki­toms įmo­nėms, ku­rios ją rea­li­za­vo pre­ky­vie­tė­se ne­mo­kė­da­ mos mo­kes­čių vals­ty­bei. Dėl to į ap­skai­tą esą ne­bu­vo įtrauk­ta apie 1,5 mln. li­tų pa­ja­ mų, ne­su­mo­kė­ta pu­sė mi­li­jo­no li­ tų pa­ja­mų, pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­čių.

Bend­ro­vės „Klai­ pė­dos mė­si­nė“ dar­ buo­to­jai va­kar dar­ bo die­nos pra­džio­je net ne­nu­jau­tė, kad įvy­ko tra­ge­di­ja.

N.Kuz­ma bu­vo Sei­mo na­rio Rai­ mun­do Pa­liu­ko žen­tas. Žmo­na yra me­no ga­le­ri­jos sa­vi­nin­kė. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos mė­si­nė“ dar­buo­to­jai va­kar dar­bo die­nos pra­džio­je net ne­nu­jau­tė, kad įvy­ ko tra­ge­di­ja. Apie va­do­vo mir­tį ad­mi­nist­ra­ to­rė su­ži­no­jo, kai ry­tą pa­skam­bi­ nę žur­na­lis­tai pa­pra­šė pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti ži­nią apie N.Kuz­mos mir­tį. „Di­rek­to­rius ne­tu­rė­jo griež­to dar­bo gra­fi­ko, be to, ne­bu­vo pra­ tęs kas­dien ly­giai aš­tun­tą ry­to bū­ti dar­be. To­dėl iki žur­na­lis­tų skam­ bu­čio vis­kas bu­vo ge­rai, jo­kio įta­ ri­mo apie ne­lai­mę ne­tu­rė­jo­me. Ant­ra­die­nį su di­rek­to­riu­mi iš­si­ sky­rė­me, kaip vi­sa­da, ma­lo­niai. Jis neat­ro­dė nei su­si­krim­tęs, nei nu­si­ mi­nęs“, – pa­sa­ko­jo bend­ro­vės ad­ mi­nist­ra­to­rė.

kad ty­ri­mas ga­li su­žlug­dy­ti įmo­nę, – pa­sa­ko­jo var­do ne­pa­no­ru­si pa­ si­sa­ky­ti ad­mi­nist­ra­to­rė. – Šian­ dien vi­si esa­me iš­tik­ti šo­ko. Ne­ nu­ma­no­me, kas ga­lė­jo pa­stū­mė­ti jį to­kiam žings­niui. Ži­no­me tik­tai pa­tį fak­tą ir nie­ko dau­giau. Be abe­ jo, kiek­vie­nas jau­din­tų­si dėl to­kių pra­ne­ši­mų, ko­kius te­ko iš­girs­ti, bet ne iki to­kio laips­nio, kad tek­tų pul­ ti į pa­ni­ką.“

At­sis­vei­ki­no, kaip įpras­ta

Pra­ne­ši­mą va­di­no sa­vi­rek­la­ma

Kas ga­lė­jo pa­stū­mė­ti įmo­nės va­do­ vą lem­tin­gam žings­niui? Ant­ra­die­nį N.Kuz­ma bu­vo kal­bi­ na­mas žur­na­lis­tų. Jo bu­vo pa­pra­ šy­ta pa­ko­men­tuo­ti Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) pra­ne­ši­mą apie at­lie­ka­mą di­de­ lės apim­ties iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl su­kčia­vi­mo bei ap­gau­lin­go ap­skai­ tos tvar­ky­mo. Ta­čiau ir ta­da jis kal­bė­jo ra­miai ir paaiš­ki­no, kad įmo­nė­je vis­kas da­ ro­ma tvar­kin­gai. Ne kar­tą anks­čiau žur­na­lis­tų kal­bin­tas įmo­nės va­do­ vas ir tą­dien neat­ro­dė su­tri­kęs ar nu­si­mi­nęs. „Po kra­tų vi­si lau­kė­me, kas bus to­liau. Nie­ko ne­kas­die­niš­ko ant­ ra­die­nį ne­bu­vo. Pa­rei­gū­nai mums nie­ko ne­pa­sa­ko­jo. Tie­siog vie­ ną ry­tą mus pa­si­ti­ko dar­be, pa­ro­ dė do­ku­men­tą, nu­ro­dan­tį at­lik­ ti kra­tą. Dau­giau nie­ko neaiš­ki­no. Lie­pė pa­dė­ti mo­bi­liuo­sius te­le­fo­ nus, ir vis­kas. Tik­rai ne­ma­nė­me,

„„Po­zi­ci­ja: Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras G.Da­nė­lius, kal­

bė­da­mas apie FNTT ty­ri­mą neatsk­lei­dė įta­ria­mų­jų pa­var­džių ir neį­var­ di­jo įmo­nės, ku­rio­je bu­vo at­lik­tos kra­tos.  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po pie­tų bu­vo iš­pla­tin­tas bend­ro­ vės „Klai­pė­dos mė­si­nė“ ad­mi­nist­ ra­to­rės Da­lios Gu­žaus­kie­nės pa­si­ ra­šy­tas pra­ne­ši­mas. Ja­me tei­gia­ma: „Klai­pė­dos mė­ si­nė“ pa­ty­rė skau­džią ne­tek­tį, ta­ čiau Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ ri­mo tar­ny­bos (FNTT) ty­ri­mas įmo­nės veik­los ne­sut­rik­dė. Ko­ vo 5 d. FNTT įmo­nė­je at­li­ko pa­ tik­ri­ni­mą. Tik­rin­to­jai, ne­lauk­da­mi teis­mi­nio pro­ce­so, per ži­niask­lai­ dos prie­mo­nes iš­pla­ti­no ir vis pa­ tei­ki­nė­jo in­for­ma­ci­jos nuo­tru­ pas, nu­švies­da­ma šį įvy­kį. Ga­li­ma nea­be­jo­ti, kad toks in­for­ma­ci­jos sklei­di­mas vi­siš­kai ne­si­lai­kant ne­ kal­tu­mo pre­zump­ci­jos bu­vo da­ro­ mas FNTT sa­vi­rek­la­mos tiks­lais. Juk įmo­nei mes­tų kal­ti­ni­mų pa­ grįs­tu­mą pir­miau­siai tu��ri įro­dy­ti teis­mas. „Klai­pė­dos mė­si­nės“ va­ do­vai po pra­ne­ši­mo apie įvy­kį pa­ ty­rė di­džiu­lį ži­niask­lai­dos dė­me­sį, dėl ne­ga­ty­vios in­for­ma­ci­jos su­

svy­ra­vo klien­tų ir tie­kė­jų pa­si­ti­kė­ ji­mas įmo­ne. Neiš­lai­kęs spau­di­mo ko­vo 13 d. iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė bend­ro­vės il­ga­me­tis va­do­vas – ko­ mer­ci­jos di­rek­to­rius Ne­ri­jus Kuz­ ma. At­siž­velg­da­mi į pa­sta­rų­jų die­ nų įvy­kius pa­reiš­kia­me, kad FNTT vyk­do­mas ty­ri­mas nie­kaip ne­sut­ rik­dys įmo­nės veik­los – vyk­do­ma ga­my­ba, at­lie­ka­mi at­si­skai­ty­mai.“ Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos pa­pras­tai taip pla­ti­na in­for­ma­ci­ją, kai už­fik­ suo­ja, jų nuo­mo­ne, itin svar­bius ir di­de­lės apim­ties pa­žei­di­mus, įgy­ jan­čius re­zo­nan­są vi­suo­me­nė­je. Ra­do neaps­kai­ty­tų gry­nų­jų

Ant­ra­die­nį iš­pla­tin­ta­me ofi­cia­lia­ me Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ny­bos pra­ne­ši­me bei Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros su­reng­

Tarp įta­ria­mų­jų ne­bu­vo

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jos me­tu Klai­ pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ ku­ro­ras Gied­rius Da­nė­lius, kad ir kaip klau­si­nė­ja­mas, neatsk­lei­dė įta­ria­mų­jų pa­var­džių bei neį­var­ di­jo bend­ro­vių pa­va­di­ni­mų. Ta­čiau grei­tai ta­po ži­no­ma, kad pa­rei­gū­nai at­li­ko kra­tas „Klai­pė­ dos mė­si­nė­je“. „Mū­sų pra­ne­ši­mas bu­vo ne apie jo ne­tei­sė­tą veik­lą, o apie ty­ri­mą vie­no­je įmo­nių. Kon­fe­ren­ci­jo­ je nu­skam­bė­jo klau­si­mas, ko­dėl neatsk­lei­džia­me ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mų. Sa­kiau, kad yra ne­ kal­tu­mo pre­zump­ci­ja. Ši si­tua­ci­ja pa­ro­do, jog ne­kal­tu­mo pre­zump­ ci­jos prin­ci­pas yra la­bai svar­bus. Ki­ta ver­tus, da­bar at­lie­ka­ma­me ty­ri­me bus nu­sta­ty­tos šio as­mens mir­ties prie­žas­tys. N.Kuz­ma Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ ny­bos at­lie­ka­ma­me ty­ri­me ne­tu­ rė­jo jo­kio ju­ri­di­nio sta­tu­so, ne­bu­vo

ap­klaus­tas ir ne­bu­vo įta­ria­ma­sis“, – ti­ki­no G.Da­nė­lius. Pro­ku­ro­ras ne­no­rė­jo at­skleis­ ti, ko­kios bu­vo ty­ri­mo per­spek­ ty­vos, ar ga­lė­jo N.Kuz­mos sta­tu­ sas keis­tis. Ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas prieš ke­ lis mė­ne­sius. At­lik­ta net 31 kra­ta, to­dėl rin­kos da­ly­viai ži­no­jo apie at­lie­ka­mą ty­ri­mą. To­dėl per ži­niask­lai­dos prie­ mo­nes pra­neš­ta ži­nia apie šį ty­ri­ mą įmo­nės va­do­vui ne­bu­vo jo­kia nau­jie­na. Pro­ku­ro­ras tei­gė, kad dėl N.Kuz­ mos mir­ties bus at­lie­ka­mas at­ski­ ras iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, ku­rio me­ tu ti­ki­ma­si iš­siaiš­kin­ti vi­sas įvy­kio ap­lin­ky­bes. „Gal bu­vo ki­tų prie­žas­čių“

FNTT Klai­pė­dos apy­gar­dos val­dy­ bos vir­ši­nin­ką ato­sto­gų me­tu pa­ va­duo­jan­tis Nu­si­kals­ta­mų vei­kų ty­ri­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Dai­ nius Rim­kus ste­bė­jo­si vi­siš­kai ne­ ti­kė­ta ži­nia apie N.Kuz­mos mir­tį. Mies­te stai­ga ėmu­sias sklis­ ti kal­bas apie bru­ta­lius pa­rei­gū­ nų veiks­mus, at­lie­kant kra­tas, D.Rim­kus pa­nei­gė. Kra­tas ty­ri­mą at­lie­kan­tiems FNTT pa­rei­gū­nams pa­dė­jo at­lik­ti Klai­pė­dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­ mu­mo ty­ri­mų biu­ro po­li­ci­nin­kai. „Va­do­vau­ja­mės įsta­ty­mu, vis­ ką da­ro­me pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką ir ne­ma­nau, kad bu­vo kaž­kas pa­ žeis­ta. N.Kuz­mai įta­ri­mai ne­bu­vo pa­reikš­ti. Į klau­si­mą, ar taip bū­ tų at­si­ti­kę, bū­tų at­sa­kęs ty­ri­mas. Pa­gal straips­nį už sun­kius nu­si­ kal­ti­mus įsta­ty­mas nu­ma­to lais­ vės atė­mi­mą iki 8 me­tų. Ty­ri­mas te­be­vyks­ta. Ne­ga­liu ko­men­tuo­ti to, kas įvy­ko. Gal bu­vo ki­tų prie­ žas­čių“, – tei­gė D.Rim­kus. Iš­girs­ti ar­ti­mų­jų nuo­mo­nę apie vi­są uos­ta­mies­tį su­krė­tu­sį įvy­kį ne­pa­vy­ko. Nei ve­lio­nio žmo­na Eg­lė Kuz­ mie­nė, nei jos tė­vas R.Pa­liu­kas ne­bu­vo lin­kę apie tai kal­bė­ti.


9

ketvirtADIENIS, kovo 14, 2013

klaipėdos verslas Pre­ven­ci­nis se­mi­na­ras

Ne­dar­bas Klai­pė­do­je

Aps­kun­dė nu­tar­tį

Ket­vir­ta­die­nį Vals­ty­bi­nės dar­ bo ins­pek­ci­jos at­sto­vai ma­žų ir vi­du­ti­nių uos­ta­mies­čio įmo­nių va­do­vams ves se­mi­na­rą, ku­ria­ me ap­tars dar­bo su­tar­čių su­da­ ry­mo, vyk­dy­mo ir nu­trau­ki­mo, dar­bo lai­ko ap­skai­tos tai­ky­mo, dar­buo­to­jų svei­ka­tos tik­ri­ni­mo tvar­kos, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be pre­ven­ci­ją.

Per 2013 m. va­sa­rį Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je už­si­ re­gist­ra­vo 2 810 be­dar­bių. Be­ dar­bių san­ty­kis su dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jais – 11 pro­c. Įdar­bin­ti 1 679 be­dar­biai, į ak­ty­ vias dar­bo rin­kos po­li­ti­kos pro­ gra­mas bu­vo nu­kreip­ti 463 as­ me­nys, įre­gist­ruo­tos 2 049 nau­jos lais­vos dar­bo vie­tos.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ ap­ skun­dė Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tį, ku­ria ten­ki­na­ mas ieš­ko­vų pra­šy­mas tai­ky­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes ir iki teis­mo spren­di­mo įsi­tei­sė­ ji­mo stab­do­mos „Gam­ti­nių du­jų du­jo­tie­kio sis­te­mos pro­jek­ta­vi­ mo, pir­ki­mo ir sta­ty­bos dar­bų“ de­ry­bų pro­ce­dū­ros.

As­me­ni­nei do­ku­men­ti­kai rei­kia pro­fe­sio­na­lų Nė vie­na di­des­nė as­me­ni­nė šven­tė neap­siei­na be sam­ dy­tų pro­fe­sio­na­lių fo­tog­ra­fų bei vaiz­do ope­ra­to­rių pa­slau­ gų. 10 me­tų šio­je sri­ ty­je dir­ban­tis klai­ pė­die­tis Mi­chai­las And­ri­ja­no­vas tei­gia, kad ši rin­ka kas­ kart ap­si­va­lo at­si­ ran­dant nau­joms tech­no­lo­gi­joms.

pe­ri­ma ves­tu­vių ve­dė­jo funk­ci­jas, kai šis, neaps­kai­čia­vęs sa­vo jė­gų, „pa­ny­ra į nir­va­ną“. Taip ir su fo­ tog­ra­fais ar ope­ra­to­riais“, – pa­sa­ ko­jo Mi­chai­las. Jie esą nė­ra tik ope­ra­to­riai ir fo­ tog­ra­fai, bet sa­vo sri­ties pro­fe­sio­ na­lai, ku­rie nu­ma­to vi­sas ga­li­mas ap­lin­ky­bes ir ži­no, kaip iš­veng­ti klai­dų ir ne­su­ga­din­ti šven­tės. „Tai, re­gis, smulk­me­nos, bet jie ži­no, kad po 17 val. žie­mos me­tu fo­tog­ra­fij­ os lau­ke ne­pa­vyks. Kiek­ vie­nas ves­tu­vių se­zo­nas mums at­ ne­ša daug nau­jos pra­kti­kos. Pa­ vyz­džiui, ten­ka ge­ro­kai pa­dir­bė­ti, jei kaž­ko­kia sti­lis­tė nuo­ta­kos vei­dą už­te­pė to­kiu bliz­giu gri­mu, kad fo­ tog­ra­fuo­ti neį­ma­no­ma“, – su­bti­ly­ bes dės­tė M.And­ri­ja­no­vas. Prak­ti­kos esą rei­kia tiek, kol iš­ moks­ta­ma, ir klai­dos pa­ti­ria­mos sa­vo kai­liu. Duok­lė vi­suo­me­nei

„„ Ves­tu­vės: klai­pė­die­tis M.And­ri­ja­no­vas jau 10 me­tų fik­suo­ja ki­tų žmo­nių svar­biau­sius gy­ve­ni­mo mo­men­tus. 

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­žan­ga ko­re­guo­ja rin­ką

Ko­ne kas ant­ras klai­pė­die­tis – pri­ va­tus ope­ra­to­rius ar fo­tog­ra­fas, juo­kau­ja uos­ta­mies­čio žur­na­lis­tas M.And­ri­ja­no­vas, taip pat už­sii­ man­tis ir ko­mer­ci­ne veik­la. „Įvai­rio­se te­le­vi­zi­jo­se dir­bu nuo 2003 m., lais­va­lai­kiu pa­gal in­di­vi­ dua­lius už­sa­ky­mus fil­muo­ju ves­tu­ ves, šei­mų ar pri­va­čius ren­gi­nius. Kai at­va­žia­vau į Klai­pė­dą prieš 10 me­tų, tuo be­si­ver­čian­čių vaiz­do ope­ra­to­rių bu­vo ne­daug“, – ti­ki­no M.And­ri­ja­no­vas. Tei­gia­ma, kad kaip tik tuo me­tu kei­tė­si tech­ni­ka ir esą ne vi­si su­ ge­bė­jo grei­tai per­sio­rien­tuo­ti prie skait­me­ni­nės sis­te­mos. „Da­bar vėl vyks­ta pe­rė­ji­mas nuo vaiz­do ka­me­rų į fil­ma­vi­mą fo­toa­ pa­ra­tais. Vėl vyks­ta per­mai­nos tech­ni­ko­je, spė­ju, kad ši­ta­me eta­pe vie­ni ma­no ko­le­gos ir kon­ku­ren­tai liks praei­ty­je, o ki­ti žengs į prie­kį“, – svars­tė Mi­chai­las. Šią rin­ką esą at­si­jo­ja tech­ni­ kos nau­jo­vės. Pa­sak M.And­ri­ja­no­ vo, žmo­gui iš­si­lai­ky­ti ši­ta­me vers­ le pa­de­da su­ge­bė­ji­mas ženg­ti ko­ja ko­jon su tech­ni­kos pa­žan­ga. Pak­lau­sa pa­de­da iš­si­lai­ky­ti

Pri­va­čiai sam­do­mų fo­tog­ra­fų ir vaiz­do ope­ra­to­rių pa­klau­sa Klai­ pė­do­je nie­kur ne­din­go, ti­ki­na M.And­ri­ja­no­vas. „Žmo­nės pra­de­da su­pras­ti, kad vie­nin­te­lis bū­das iš­sau­go­ti svar­ bių as­me­ni­nių įvy­kių pri­si­mi­ni­ mus yra vaiz­do įra­šas ir to kar­tais ne­ga­li at­sto­ti mė­gė­jiš­kos fo­tog­ra­

fi­jos“, – tvir­ti­no Mi­chai­las. Vaiz­do įra­šas ža­vi tuo, kad ja­me fik­suo­ja­mi ju­dan­tys žmo­nės. „Ves­tu­vi­nis vaiz­do įra­šas pa­pras­ tai bū­na su­da­ry­tas iš 12–13 me­ni­ nių in­tar­pų. Vi­sa ki­ta in­for­ma­ci­ja – do­ku­men­ti­nė“, – pa­sa­ko­jo Mi­ chai­las. Ko­va už re­pu­ta­ci­ją

Vy­rau­ja nuo­sta­ta, kad ne­re­tai pri­ va­čia fo­tog­ra­fi­ja ar fil­ma­vi­mu už­ sii­man­tys žmo­nės at­ža­ga­riai ir ne­ ko­ky­biš­kai at­lie­ka sa­vo dar­bą. „Ta­čiau dar pa­vo­jin­ges­ni tie, ku­ rie žiū­ri į tai, kaip į me­ną. Pir­ma­sis toks „me­ni­nin­kas“ bu­vo Os­ta­pas Ben­de­ris, ku­ris pa­sa­kė le­gen­di­nę fra­zę: „Aš dai­li­nin­kas ir taip re­ giu pa­sau­lį“. Ir ši­tuo dau­ge­lis to­ kių, kaip jis, pra­de­da dangs­ty­tis“, – ma­no Mi­chai­las. M.And­ri­ja­no­vas sa­ko, kad nuo „me­nų“ jam kar­tais ten­ka pri­stab­ dy­ti ir sa­vo drau­gus fo­tog­ra­fus. „Var­tau ves­tu­vi­nius al­bu­mus ir la­bai nuo­šir­džiai klau­siu, o kur jau­nie­ji? Ma­tau dau­gy­bę de­ta­lių – nuo­ta­kos ba­te­lį, ke­lia­raiš­tį, gė­ly­tes ar dar kaž­ką. Bet kur yra jau­nie­ji? Tai na­tū­ra­lus klau­si­mas, jei žmo­ nės pa­sam­do fo­tog­ra­fą ar vaiz­do ope­ra­to­rių, jie no­ri ma­ty­ti sa­ve ir sa­vo šven­tę, o ne ta­ria­mą me­ną“, – įsi­ti­ki­nęs M.And­ri­ja­no­vas. Me­ni­nės de­ta­lės, pa­sak Mi­chai­lo, tu­ri bū­ti fik­suo­ja­mos, bet tai rei­kia da­ry­ti sai­kin­gai. Ves­tu­vių fil­ma­vi­ mas – už­sa­ko­ma­sis pro­duk­tas. „Mes tu­rė­tu­me su­pras­ti, kad sve­ti­mos ves­tu­vės – ne mū­sų me­ no po­li­go­nas. Mes tu­ri­me ati­duo­ ti žmo­nėms jų ves­tu­vių nuo­trau­kas ar vaiz­do me­džia­gą su mū­sų me­ni­

An­dže­jaus Da­vy­den­kos nuo­tr.

niais in­tar­pais. Bet ne dau­giau“, – tei­gė Mi­chai­las. Pra­gy­ve­ni­mui pa­kan­ka

M.And­ri­ja­no­vas ti­ki­na, kad iš ko­ mer­ci­nio fo­tog­ra­fa­vi­mo ir fil­ma­vi­ mo pra­gy­ven­ti įma­no­ma. Kai­nos už šią pa­slau­gą la­bai stip­riai ski­ ria­si. Ta­čiau kai kas ke­lia ne­ri­mą. „Kad iš­lik­tų rin­ko­je, kai ku­rie žmo­nės ban­do tap­ti pa­na­šūs į ki­ tus, gam­to­je tai va­di­na­ma mi­mik­ri­ ja. Bet jie ko­pi­juo­ja ne ko­le­gų dar­bo ma­nie­rą ar sti­lių, o įkai­nius. Jie pa­ ke­lia kai­nas ir taip klai­di­na klien­ tus, ku­rie ma­no, kad kuo bran­ges­ nis fo­tog­ra­fas ar ope­ra­to­rius, tuo aukš­tes­nė jo dar­bo ko­ky­bė“, – pa­ sa­ko­jo Mi­chai­las. Ope­ra­to­riaus tei­gi­mu, kai­na la­ bai pri­klau­so nuo už­sa­ko­vo pa­gei­ da­vi­mų. Pap­ras­tai ji nu­sta­to­ma ta­ da, kai iš­siaiš­ki­na­ma, ko jis no­rės. „Kai ku­riems pa­kan­ka do­ku­ men­ti­nio fil­ma­vi­mo. Ta­da kai­na tik­rai priei­na­ma, va­lan­da ope­ra­ to­riaus dar­bo su vi­sais mo­kes­čiais yra apie 100 li­tų. Jei už­sa­ko­mas 5 mi­nu­čių kli­pas, rei­kia ap­skai­čiuo­ ti, kiek lai­ko dirbs ope­ra­to­rius, ar su­dė­tin­gas bus mon­ta­žas“, – tei­ gė M.And­ri­ja­no­vas. Kiek­vie­nu at­ve­ju at­ly­gis už dar­ bą bū­na skir­tin­gas. Ten­ka tai­sy­ti ko­le­gų klai­das

M.And­ri­ja­no­vas pa­sa­ko­jo, kad ne­ re­tai į jį krei­pia­si žmo­nės, ku­rie ves­tu­ves at­šven­tė prieš me­tus ar dve­jus. Jie at­si­ne­ša fil­muo­tą sa­vo šven­tės me­džia­gą ir pra­šo, kad jis kaip nors pa­tai­sy­tų tai, ką tu­ri. „Ne­ma­nau, jog esu jau vis­ką iš­ mo­kęs ir la­bai ge­ras vaiz­do ope­ra­

to­rius bei mon­tuo­to­jas, ta­čiau yra ne vie­nas at­ve­jis, kai te­ko tai­sy­ti sa­vo ko­le­gų dar­bo bro­ką. Ir kai iš tri­jų va­lan­dų me­džia­gos ga­liu pa­ da­ry­ti tik 3 mi­nu­čių vaiz­de­lį, ne­ži­ nau, kaip ver­tin­ti tą dar­bą, už ku­rį kaž­kam su­mo­kė­ti ne­men­ki pi­ni­ gai“, – svars­tė M.And­ri­ja­no­vas.

Mi­chai­las And­ri­ja­no­vas:

Mes tu­rė­tu­me su­pras­ ti, kad sve­ti­mos ves­ tu­vės – ne mū­sų me­no po­li­go­nas.

Da­bar žmo­nės ir pa­tys įsi­gy­ ja pa­kan­ka­mai ge­rą pro­fe­sio­na­lią fil­ma­vi­mo apa­ra­tū­rą ar fo­toa­pa­ ra­tą, ta­čiau ne kiek­vie­nas pa­jė­gus tuo nau­do­tis. Mi­chai­lo įsi­ti­ki­ni­mu, svar­bioms šven­tėms vis tiek ge­riau sam­dy­tis pro­fe­sio­na­lą. „Jei aš gro­ju gi­ta­ra, tai dar ne­ reiš­kia, kad esu ge­ras ves­tu­vių mu­ zi­kan­tas. Ves­tu­vių mu­zi­kan­tas yra kur kas dau­giau nei mė­gė­jas, jis mo­ka su­telk­ti pub­li­ką, pa­de­da ve­ dė­jui. Esu ma­tęs, kai mu­zi­kan­tas

Be to, kad Mi­chai­las dir­ba žur­na­ lis­tu ir ope­ra­to­riu­mi te­le­vi­zi­jo­je, taip pat pra­gy­ve­ni­mui pri­si­du­ria ko­mer­ci­niais fil­ma­vi­mais, jis dar ati­duo­da duok­lę ir vi­suo­me­nei, be at­ly­gio fil­muo­da­mas lai­dą „So­by­ ti­je“ („Įvy­kiai“ – rus.). „Per sa­vo žur­na­lis­ti­nę dar­bo pra­ kti­ką su­si­du­riu su to­kiais įvy­kiais, ku­rie te­le­vi­zi­jai yra „per smul­kūs“. Tai ren­gi­niai, ku­rie esą ne­ver­ti te­ le­vi­zi­jos ete­rio. Jų kiek­vie­ną sa­vai­ tę bū­na mo­kyk­lo­se, dar­že­liuo­se ar tau­ti­nė­se bend­ruo­me­nė­se. Man pa­si­da­rė gė­da, kad mes, žur­na­lis­ tai, ne­krei­pia­me į tai dė­me­sio“, – ap­gai­les­ta­vo Mi­chai­las. Jis pa­sa­ko­jo, kad ne­se­niai fil­ma­ vo kon­cer­tą E.Bal­sio me­nų gim­na­ zi­jo­je, kur sa­lė­je moks­lei­vių gro­ji­ mo klau­sė­si 400 žmo­nių. Jie tam ruo­šė­si ne vie­ną mė­ne­sį. Kaip jų ne­fil­muo­ti ir ne­pa­ro­dy­ti? „Bet aš fil­muo­ju tik ru­sa­kal­bių bend­ruo­me­nė­se, tai da­ry­da­mas dėl vie­nos pa­pras­tos prie­žas­ties – lie­ tu­viš­kai vi­so to ne­tu­rė­siu kaip pa­ teik­ti, nes ma­no gim­to­ji kal­ba yra ru­sų. Lie­tu­viš­kai su ma­no ak­cen­ tu ei­ti į ete­rį ne­va­lia“, – įsi­ti­ki­nęs Mi­chai­las. Ru­sa­kal­bių bend­ruo­me­nių Klai­ pė­do­je yra be­maž 14, tai ir ru­sai, ir uk­rai­nie­čiai, ir bal­ta­ru­siai, ir žy­dai, ar­mė­nai bei ki­ti. „Vi­si jie or­ga­ni­zuo­ja sa­vo ren­gi­ nius. Mes krei­pia­mės į vi­sus, ku­rie fil­muo­ja tuos ren­gi­nius. Jei ko­ky­ bė ge­ra, mes vi­sa tai trans­liuo­ja­me so­cia­li­niuo­se tink­luo­se in­ter­ne­te bei pus­la­py­je so­by­ti­je.lt“, – ža­dė­ jo klai­pė­die­tis. Mi­chai­lui tal­ki­na ko­le­ga ko­res­ pon­den­tas Mak­si­mas Sač­ko­vas. M.And­ri­ja­no­vas džiau­gia­si, kad kiek­vie­ną nau­ją lai­dą in­ter­ne­ti­nė­ je erd­vė­je per­žiū­ri iki 50 tūkst. lan­ ky­to­jų.


10

ketvirtADIENIS, kovo 14, 2013

turtas

Net­ra­di­ci­nis vers­las: per kliū Vis daž­niau ten­ka su­si­dur­ti su są­vo­ka „ne­tra­di­ci­nis vers­las“. Pa­čių vers­li­nin­kų nuo­mo­ nė, ko­kį vers­lą ga­li­ma va­din­ti ne­tra­di­ci­niu, taip pat ski­ria­si. Ar tos pa­sau­li­nės idė­jos ga­li pri­gy­ti mū­sų ša­ly­je, pa­ro­dys lai­kas, o, vers­li­nin­kų tei­gi­mu, svar­biau­sia vis­ką ge­ rai ap­skai­čiuo­ti.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Už­sie­nie­čių at­neš­tos nau­jo­vės

Šian­dien ne­tra­di­ci­niu vers­lu va­di­ na­ma dau­ge­lis nau­jų veik­lų. Nie­ ko per daug Lie­tu­vo­je ne­bes­te­bi­na slie­kų ar srai­gių au­gi­ni­mas, ga­mi­ na­mi ne­tra­di­ci­nių sko­nių le­dai ar sal­dai­niai, vyk­do­ma žir­gų te­ra­pi­ ja. Gal kiek neįp­ras­ta vis dar at­ro­ do gy­vū­nų lai­do­ji­mu už­sii­man­čios įmo­nės ar­ba ka­vi­nė, į ku­rią ga­li at­ si­neš­ti sa­vo mais­to, o su­si­mo­ki tik už bu­vi­mo jo­je lai­ką. Vie­na to­kių kaip tik ne­se­niai at­ si­da­rė Vil­niaus cent­re. Pag­rin­di­nė uk­rai­nie­čių vers­li­nin­kų įkur­tos ka­ vi­nės „An­ti-ca­fe“ idė­ja, kad lais­ va­lai­kį ku­ria­me pa­tys sau, or­ga­ni­ zuo­ja­me, kaip ga­lė­tu­me jį pra­leis­ti ki­taip, nei įpras­ta. Čia tin­ka­ma vie­ ta ir pa­žin­tims su ki­tais, ren­ka­si kom­pa­ni­jos ir žais­da­mi žai­di­mus ar vyks­tant ko­kiems nors už­siė­ mi­mams jie tu­ri pro­gą su­si­pa­žin­ ti, pa­bend­rau­ti. Ska­ti­na­ma so­cia­ li­za­ci­ja, ku­rios mū­sų ša­ly­je tik­rai trūks­ta. „Šis su­ma­ny­mas – ne mū­sų, o vers­li­nin­kų iš Uk­rai­nos, ku­riems la­bai pa­ti­ko Vil­nius ir jie pa­no­ro

įkur­ti čia ką nors nau­ja. Uk­rai­no­ je, Ru­si­jo­je to­kios erd­vės yra la­bai po­pu­lia­ru. Bu­vo­me su­lau­kę sve­čių iš Sankt Pe­ter­bur­go, Mask­vos, ku­ rie ir­gi tu­ri to­kius cent­rus, tik daug di­des­nius. Tu­ri­me vi­zi­ją, ži­no­me, ką da­ry­ti, kur link ju­dė­ti, ga­vo­me daug ge­rų pa­ta­ri­mų ir iš jų. Mes su ko­le­ga dir­ba­me iš idė­jos. Kaip vi­

Sa­bi­na Get­man:

Sie­kia­me tu­rė­ti sa­vo tiks­li­nę au­di­to­ri­ją, orien­tuo­ja­mės į 20– 40 me­tų žmo­nes. sa tai vys­ty­sis, pri­gis ar ne, pa­ro­dys lai­kas“, - sa­kė „An­ti-ca­fe“ rei­ka­ lais be­si­rū­pi­nan­ti ad­mi­nist­ra­to­rė Sa­bi­na Get­man. Kai­nuo­ja tik lai­kas

To­kios vie­tos mū­sų ša­ly­je neįp­ras­ tos. At­ro­do, ji vie­ša, bet čia atė­jęs jau­tie­si kaip na­muo­se. Į „An­ti-ca­ fe“ ga­li­ma at­si­neš­ti sa­vo mais­to ar gė­ri­mų, iš­sky­rus al­ko­ho­li­nius,

dirb­ti kom­piu­te­riu – vei­kia be­lai­ dis in­ter­ne­tas, žais­ti sta­lo žai­di­mus – jų čia dau­gy­bė, skai­ty­ti sa­vo at­si­ neš­tą kny­gą, pa­si­vai­šin­ti ka­va ar­ba ar­ba­ta. Vyks­ta ry­ti­nės mankš­tos, at­si­pa­lai­da­vi­mo už­siė­mi­mai, sa­vi­ gy­nos pa­mo­kos mo­te­rims, švie­žių sul­čių spaudimo, svei­kos gy­ven­se­ nos pa­mo­kė­lės, mo­ko­ma de­ku­pa­žo me­no, žai­džia­mos ša­ra­dos, vyks­ta de­ba­tai, ku­rių te­ma iš anks­to bū­ na ne­ži­no­ma, ne­ko­mer­ci­nio ki­ no sean­sai. Ren­gia­mi ir pro­gi­niai va­ka­rai. Ki­tą mė­ne­sį bus pra­dė­ti reng­ti ita­liš­kų, is­pa­niš­kų su­muš­ti­ nių ga­mi­ni­mo kur­sai, ae­ro­di­na­mi­ kos pa­mo­kos ir ki­nų ma­sa­žai. Apie vi­sus ren­gi­nius, už­siė­mi­mus in­for­ ma­ci­ja skel­bia­ma an­ti­ka­vi­nės pus­ la­py­je feis­bu­ke, žmo­nėms te­rei­kia pra­neš­ti, kad da­ly­vaus. Tai­gi čia už­su­kę ga­li­te už­siim­ ti įvai­riau­sia veik­la, net ke­lioms va­lan­doms įsi­kur­ti su kom­piu­te­ riu ir nie­kie­no ne­truk­do­mi dirb­ti. Jums te­rei­kia su­si­mo­kė­ti už bu­vi­ mo „An­ti-ca­fe“ lai­ką – 10 cen­tų už mi­nu­tę. Pa­tal­pas čia ga­li­ma ir iš­si­ nuo­mo­ti, o dėl kai­nos ta­ria­ma­si in­ di­vi­dua­liai. Vil­niaus cent­re, Ge­di­mi­no pro­spek­te, įkur­ta an­ti­ka­vi­nė vei­kia jau

be­veik po­rą mė­ne­sių. Kaip tei­gė pa­šne­ko­vė S.Get­man, dau­ge­lis dar už­su­ka tie­siog pa­si­do­mė­ti, ką ga­li­ ma čia veik­ti, bet jau yra to­kių, ku­ rie an­ti­ka­vi­nė­je lan­ko­si tiks­lin­gai. „Ži­no­ma, kol kas tai dau­giau­sia drau­gų drau­gai, pa­žįs­ta­mų pa­žįs­ ta­mi. Juk pas mus vis­kas taip ir sklin­da – iš lū­pų į lū­pas. Sie­kia­ me tu­rė­ti sa­vo tiks­li­nę au­di­to­ri­ ją, orien­tuo­ja­mės į 20–40 me­ tų žmo­nes. Kol kas esa­me įsi­kū­rę čia, nes cent­re leng­viau skleis­ ti idė­ją ir pri­trauk­ti klien­tų. O kai su­si­da­rys jų ra­tas, kel­si­mės į mik­ ro­ra­jo­ną. Mums bū­ti­nai rei­kia di­ des­nių pa­tal­pų, o klien­tai čia at­ eis ne at­si­tik­ti­nai, o tiks­lin­gai pas mus“, – pla­nais da­li­jo­si ad­mi­ nist­ra­to­rė. Jau­ki vie­ta dar­bui

Pa­na­šią vie­tą, tik kur­tą ki­tais prin­ ci­pais ir tiks­lais, ga­li­ma ras­ti ir Pi­lies gat­vė­je. Jau­na­sis vers­li­nin­kas And­ rius Bu­kaus­kas su pusb­ro­liu nu­ spren­dė iš­si­nuo­mo­ti biu­rą mies­to cent­re. „Vi­sus tuos pa­čius dar­bus, sė­dė­da­mas prie kom­piu­te­rio, ga­ lė­jau ir to­liau at­lik­ti na­mie, bet jau pa­bo­do tos pa­čios ke­tu­rios sie­nos, be to, gal­vo­je bu­vo daug idė­jų, ku­ rias no­rė­jo­si rea­li­zuo­ti“, – sa­kė vie­ nas biu­ro-ka­vi­nės-in­ter­ne­to ka­vi­ nės-ga­le­ri­jos „@home“ įkū­rė­jų. Čia su­kur­ta vi­sa inf­rast­ruk­tū­ra biu­rui – ga­li­te at­si­neš­ti sa­vo kom­ piu­te­rį, ga­li­te nau­do­tis čia esan­ čiais. Jei su­ma­ny­si­te, su­si­ta­rus už tam tik­rą mo­kes­tį pa­tal­pa nau­do­tis ga­lė­si­te kas­dien. Ver­da­ma čia ir ka­ va, ar­ba­ta, spau­džia­mos sul­tys, ga­ mi­na­mi su­muš­ti­niai. Ži­no­ma, šios „vai­šės“ mo­ka­mos. Ka­dai­se šio­je vie­to­je bu­vo in­ter­ ne­to ka­vi­nė, iš da­lies ji te­be­li­ko. Va­lan­da nau­do­tis in­ter­ne­tu kai­ nuo­ja 8 li­tus. „Sa­ky­sit, kam rei­ka­ lin­ga in­ter­ne­to ka­vi­nė, kai be­veik vi­sur ga­li­ma nau­do­tis be­lai­džiu in­ter­ne­tu? Bet ar vi­sur ga­li­te at­si­ spaus­din­ti rei­kia­mą la­pą, ke­lio­nės bi­lie­tus ir pan.? Tai ypač ak­tua­lu mū­sų ša­ly­je be­si­lan­kan­tiems už­ sie­nie­čiams, ku­rių, be­je, ne vie­nas čia ir už­su­ka“, – „@home“ pra­na­ šu­mą įvar­di­jo A.Bu­kaus­kas. Nau­do­ja erd­vę ir lais­va­lai­kiui

„„Koncepcija: „Anti-cafe“ galite rasti įvairiausios veiklos, viskas, už ką čia reikia mokėti, tai buvimo antikavi-

nėje laikas – 10 centų už minutę.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad įkū­rus biu­rą-in­ter­ne­to sve­tai­nę, tuo pa­

„„Daugialypė: A.Bukauskas su pusbr

knygą, išgerti kavos, įsigyti suvenyrą

čiu ir ka­vi­nu­kę, ki­lo min­tis ant­ ram gy­ve­ni­mui pri­kel­ti ir kny­gas. „Da­bar tai po­pu­lia­ru, šia pa­slau­ ga žmo­nės nau­do­ja­si. Be to, sa­ko­ ma, kad kny­ga rei­kia da­ly­tis, ne­ leis­ti jai len­ty­no­je dū­lė­ti“, – apie biu­re-ka­vi­nė­je įkur­tas kny­gų len­ ty­nas ir ga­li­my­bę įsi­gy­ti no­ri­mą ar at­neš­ti ir įkeis­ti sa­vą­ją sa­kė jau­na­ sis vers­li­nin­kas. Čia taip pat yra len­ty­nų, ku­rio ­se – įvai­riau­si su­ve­ny­rai: gin­ta­ro dir­ bi­niai, ku­rių ga­my­ba už­sii­ma pa­ts A.Bu­kaus­kas, su Lie­tu­va su­si­ju­ si at­ri­bu­ti­ka, na­tū­ra­lios ar­ba­tos, me­ni­nin­kų dir­bi­niai. Dau­giau­sia tai orien­tuo­ta į už­sie­nie­čius, bet šį tą įsi­gy­ja ir pa­tys lie­tu­viai. No­rė­da­mi kuo la­biau iš­nau­do­ ti erd­vę ir vie­tą, vy­rai pra­dė­jo nuo­ mo­ti pa­tal­pas žmo­nėms, kurie prieš keliaudami linksmintis nori susitik­ ti su bičiuliais, ramiai pabendrauti savoje kompanijoje. „Va­ka­rų ša­ly­ se, pri­klau­so­mai nuo re­gio­no, to­ kie su­si­ti­ki­mai yra la­bai po­pu­lia­ rūs. Žmo­nės su­si­ren­ka vadinamojo


11

ketvirtADIENIS, kovo 14, 2013

turtas Neįp­ras­tos ­ gė­ry­bės

Tam­pa­ tra­di­ci­ja

Ne­se­niai Lie­tu­vo­je bu­vo po­pu­lia­ru tie­siog rink­ti vy­nuo­gi­nes srai­ges ir jas pri­sta­ čius su­pir­kė­jams šiek tiek už­si­dirb­ti. Da­ bar šis vers­las jau tam­pa vie­na po­pu­lia­rė­ jan­čių ne­tra­di­ci­nio ūki­nin­ka­vi­mo ša­kų – srai­gėms au­gin­ti ski­ria­ma net ir ES pa­ra­ ma. O štai slie­kų au­gin­to­jai ne­tgi tu­ri sa­ vo aso­cia­ci­ją. Šis vers­las itin ak­ty­viai vys­ to­mas pa­jū­ry­je, dau­giau­sia au­gi­na­mi Ka­li­ for­ni­jos slie­kai.

Tai, kas pra­džio­je at­ro­do gan neįp­ras­ta, vė­liau tam­pa ma­da. Prieš dau­giau nei de­ šimt­me­tį pra­dė­ju­sių kur­tis pir­mų­jų ke­ba­ bi­nių sa­vi­nin­kai at­ro­dė kaip atei­viai iš kos­ mo­so, ta­čiau da­bar be ke­ba­bų kios­ke­lio neap­siei­na nė vie­nas pa­do­res­nis did­mies­ čių tur­gus. Pa­na­šiai nu­ti­ko ir su ka­dai­se eg­zo­tiš­kų ša­lių vir­tu­vė­mis, – ki­nų, ja­po­nų, in­dų, – ku­rios oku­pa­vo Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų se­na­mies­čius.

ū­tis su džiaugs­mu

Pi­ni­gai – tik už duo­bę

roliu įkūrė biurą-kavinę-interneto kavinę-galeriją, į kurią užsukęs kiekvienas gali dirbti kompiuteriu ar tiesiog rasti sau tinkamą dirbti vietą, paskaityti ą.  Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

And­rius Bu­kaus­kas:

Pir­miau­sia ne­tra­di­ ciš­kai rei­kė­tų žiū­rė­ti, kaip su­ge­bi su­de­rin­ti ke­lias skir­tin­gas vers­ lo sri­tis ir tuo pa­čiu su­ma­žin­ti sa­vo veik­ los są­nau­das. preparty, aiš­ku, tai ga­li bū­ti da­ro­ ma ir na­muo­se. Tam tin­ka bet ku­ ri ra­mi vie­ta, bet kai to­kią vie­tą tu­ri mies­to cent­re, pa­to­giau ne­bū­na“, – sa­kė pa­šne­ko­vas ir pri­dū­rė, kad tai ir­gi yra gyvos so­cia­li­za­ci­jos ska­ti­ ni­mas. Tiks­las – su­ma­žin­ti są­nau­das

Pag­rin­di­nis klau­si­mas, ar ga­li­ma iš vi­sų šių veik­lų, įkur­tų vie­no­je vie­ to­je, už­dirb­ti? A.Bu­kaus­ko tei­gi­ mu, aiš­ku, kad mi­li­jo­nų iš to ne­su­si-

k­rau­si, bet pra­di­nis jų tiks­las – kad at­si­pirk­tų nuo­mo­ja­mų pa­tal­pų kai­ na, o pa­skui vis­kas pri­klau­sys nuo pub­li­kos, ku­rią čia pri­trauks. „Ka­dan­gi kal­ba­me apie ne­tra­ di­ci­nį vers­lą, tai, sa­ky­čiau, pir­ miau­sia ne­tra­di­ciš­kai rei­kė­tų žiū­ rė­ti, kaip su­ge­bi su­de­rin­ti ke­lias skir­tin­gas vers­lo sri­tis ir tuo pa­čiu su­ma­žin­ti sa­vo veik­los są­nau­das, šiuo at­ve­ju, kad at­si­pirk­tų pa­tal­pų nuo­ma“, – idė­jo­mis da­li­jo­si jau­na­ sis vers­li­nin­kas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad vers­lo sėk­mę le­mia nuo­jau­ta, už­si­spy­ri­mas ir ne­ma­žai sėk­mės. Esą gal­būt ma­ žą vers­lą ir ga­li­ma iš­ju­din­ti juo­du dar­bu, klau­si­mas, ar ver­ta tai da­ ry­ti. „Ne­su už­kie­tė­jęs vers­li­nin­ kas, dau­giau idė­jas ge­ne­ruo­jan­tis as­muo. Kai ma­tau, kad ko nors ne­ ga­liu pa­da­ry­ti pa­ts, sten­giuo­si su­ bur­ti ko­man­dą. Minčių, kaip visa tai išplėsti, turime, svarbu tikėji­ mas, užsidegimas ir, žinoma, viską pasverti“, – sa­kė vie­nas „@home“ įkū­rė­jų A.Bu­kaus­kas.

Komentaras

Rū­ta Vai­nie­nė Eko­no­m is­tė

N

et­ra­di­ci­nė veik­la ne­ga­li bū­ ti ma­si­nė. Pa­gal api­brė­ž i­ mą ji yra ni­ši­nė ir re­ta. To­ kia žmo­n ių pa­si­ren­ka­ma veik­la daž­niau­siai bū­na su­si­ju­si su jų po­mė­giais ar ko­kiais ypa­tin­gais su­ge­ bė­ji­mais. Kad lie­tu­viai to ne­da­ro ma­ siš­kai, ne­nuos­ta­bu, nes nie­kas to ne­ ga­li da­ry­ti ma­siš­kai. Tos ne­tra­di­ci­nės veik­los daž­nai bū­na ir ne itin pel­nin­ gos, bet tam žmo­g ui ma­lo­nios, įtrau­ kian­čios, net ne­rei­k ia ato­sto­g ų, nes dar­bas yra kaip lais­va­lai­kis. Ma­tau to­ kių veik­lų ir džiau­giuo­si, kad yra en­tu­ zias­tų. Nė­ra taip, kad lie­tu­viai vi­siš­kai

to­kias veik­las ig­no­ruo­ja ir ei­na dirb­ti tik pa­gal dar­bo su­tar­t į. Stei­gia­mi ma­ ži, ni­ši­n iai vers­l iu­kai, ma­ne tai džiu­ gi­na, nu­tei­kia po­zi­ty­viai. Tie žmo­nės daž­niau­siai bū­na ne bam­bek­liai, vi­sa­ da ge­ros nuo­tai­kos, at­ro­do, kad toks vers­las juos mo­ty­vuo­ja. Kal­bant apie Lie­tu­vos rin­ką, ji ma­ža vis­ kam – ir tra­di­ci­niam, ir ne­tra­di­ci­niam vers­lui, ir ni­ši­nei, ir ma­si­nei veik­lai. Jei pa­žiū­rė­tu­me į pre­ky­bą kaip ma­siš­kiau­ sią veik­lą, net ir jai mū­sų rin­ka per ma­ ža. Tu­ri­me bū­ti la­bai at­vi­ri, kad tą rin­ką pa­si­di­din­tu­me. Ne vi­si ni­ši­niai vers­liu­ kai lei­džia pre­kiau­ti pla­čiai. Sa­ky­ki­me, jei tu ga­mi­ni ko­kį nors pro­duk­tą, ga­li jį iš­vež­ti į už­sie­nį, bet jei tei­ki ko­kią nors uni­ka­lią pa­slau­gą, jos iš­vež­ti ne­ga­li, va­ di­na­si, to­kiais at­ve­jais klien­tas tu­ri at­va­ žiuo­ti pas ta­ve. Apsk­ri­tai jei vers­liu­kas pri­riš­tas prie vie­tos, žmo­nės, ma­tyt, iš to už­si­dir­ba mi­ni­ma­liai. Jiems rin­ka la­ bai ap­ri­bo­ta. Kur kas per­spek­ty­viau yra tiems, ku­rie par­duo­da daik­tą. Na mū­sų ša­liai la­bai rei­kia dau­giau gy­ven­to­jų.

Nors ne vie­nas iš­pu­čia akis su­ži­no­ jęs, kad jau šiek tiek dau­giau nei me­ tus sos­ti­nė­je vei­kia lai­do­ji­mo pa­slau­ gas gy­vū­nams tei­kian­ti įmo­nė „Smė­ lio pi­lis“, jos di­rek­to­rius Ro­mas Svirs­ kas sa­vo veik­los ne­lin­kęs va­din­ti vers­lu, juo la­biau – ne­tra­di­ci­niu. „Vi­so­je Eu­ro­po­je tai vyks­ta 50 me­tų, jei­ gu ne dau­giau, tad kas čia ga­li bū­ti ne­ tra­di­ci­nio?” – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vas. Vis dėl­to, at­ro­do, Lie­tu­va, bent jau šiuo as­pek­tu, to­li gra­žu ne Eu­ro­pa. Vie­nin­te­lės mies­to gy­vū­nė­lių ka­pi­ nės vis dar apy­tuš­tės, o iš de­šim­čių tūks­tan­čių au­gin­ti­nių šei­mi­nin­kų dėl lai­do­ji­mo pa­slau­gų krei­pia­si tik vie­ne­tai. Ta­čiau R.Svirs­kas šven­tai įsi­ti­ki­nęs, kad dau­gia­bu­ty­je gy­ve­ nan­tis ka­čiu­ko ar šu­niu­ko šei­mi­ nin­kas, au­gin­ti­niui nu­gai­šus, bū­ti­ nai ieš­kos sa­vo ke­tur­ko­jui drau­gui lai­do­ji­mo biu­ro. „To­kių žmo­nių yra, kur žmo­gui, gy­ ve­nan­čiam dau­gia­bu­ty­je, tą nu­gai­ šu­sį gy­vū­ną dė­ti? Kai nu­si­pirk­si­te gy­vū­nė­lį, nu­mirs, ta­da ir su­si­mąs­ty­ si­te. Vi­si mes skir­tin­gi žmo­nės, vie­ niems to­kia idė­ja ky­la, ki­tam ne. Man ki­lo“, – tei­gė vers­li­nin­kas. R.Svirs­kas ti­ki­no kon­ku­ren­tų spau­di­mo ne­jau­ čiąs, nie­ko apie juos ne­ži­nąs ir ne­ga­ lįs at­si­gin­ti no­rin­čių pa­lai­do­ti sa­vo au­gin­ti­nį. „Ne­tu­riu lai­ko kal­bė­ti, esu la­bai užim­tas. Taip, la­bai daug žmo­ nių krei­pia­si“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Ta­čiau vers­li­nin­kas ne­no­rė­jo at­ skleis­ti, kiek tiks­liai žmo­nių krei­pia­ si į įmo­nę ir kiek pa­sta­ro­ji yra pa­lai­ do­ju­si gy­vū­nų. Vi­siš­kai prie­šin­gai el­gia­si vir­tua­lūs „Smė­lio pi­lių“ kon­ ku­ren­tai. In­ter­ne­to pus­la­pio, ku­ria­ me įkur­tos gy­vū­nų ka­pi­nės, kū­rė­jai ne­sle­pia, kad sa­vo vir­tua­liuo­se plo­ tuo­se am­žiams pri­glau­dė per šim­tą gy­vū­nė­lių: šu­nų, ka­čių, žiur­kė­nų ir net pa­pū­gų. No­rint „pa­lai­do­ti“ gy­vū­ nė­lį, te­rei­kia at­siųs­ti tink­la­la­pio au­ to­riams jo nuo­trau­ką, iš­si­rink­ti ant­ ka­pį – ant jo už­ra­šo­mas gy­vū­no var­ das, gi­mi­mo ir mir­ties me­tai. Net­ra­di­ciš­ku­mo R.Svirs­ko vers­lui pri­de­da ir tai, kad Liud­vi­na­vo gat­vė­ je esan­čio­se gy­vū­nų ka­pi­nė­se sa­vo au­gin­ti­nį ga­li­ma pa­lai­do­ti ir be „Smė­ lio pi­lių“ pa­gal­bos – vi­siš­kai ne­mo­ka­ mai. Trum­piau ta­riant, že­mė ka­pi­nė­ se yra ne­mo­ka­ma, o įmo­nė pi­ni­gus ima už tai, už ką mo­kė­ti rei­kia ir žmo­ nių lai­do­ji­mo pa­slau­gas tei­kian­tiems biu­rams: duo­bės iš­ka­si­mą, kars­tą.

150

litų

kainuoja gyvūnų laidojimo paslauga įmonėje „Smėlio pilis“.


12

82AC6?A.162;6@8<C<! ketvirtADIENIS, kovo 14, 2013 82AC6?A.162;6@8<C<!

PASAULIS pasaulis

6

tĹŤkst. negyvĹł kiauliĹł iĹĄtraukta iĹĄ Kinijos Huangpu upÄ&#x2014;s, kuri maitina vandeniu Ĺ anchajĹł.

=?6=. 6;< 8.9AB

;<?6;.B7Ă? 12?F/Ă?

%ZR %ZRaaĂş;Vb Ăş;VbWW\_ \_XX\]\ \]\YYVVPPVV[[V[ V[XXN`4VY N`4VYOOR_ R_aa\ \ CNY CNYYYRÂ&#x2DC;N`N[a RÂ&#x2DC;N`N[a__N NQQVR VR[[Ă&#x;Ob Ă&#x;Obcc\]_V \]_V]]N N

V[ V[aaN`XNY N`XNYaab b QĂ&#x203A;Y]YN QĂ&#x203A;Y]YN[[ĂşT_\O ĂşT_\OaaVWNb VWNb[[N`Z\ N`Z\aaR R__V`V_cNY V`V_cNYTTf faaVV WĂşZĂ&#x203A; WĂşZĂ&#x203A;``Ă&#x2013;=\ Ă&#x2013;=\YYVVPPVV[[V[ V[XXbVXN bVXN[[VVOON NYYbVT_R bVT_R``VNYNV` VNYNV` cĂ&#x203A;`NaĂ&#x203A; cĂ&#x203A;`NaĂ&#x203A;Z ZVVZ ZN`VXVTf N`VXVTfcc\`TNY \`TNYcc\`4CNY \`4CNYYYRÂ&#x2DC;\ RÂ&#x2DC;\ NQ NQcc\ \XXN NaaNVacV_ NVacV_aaVV[[\XNQ]\ \XNQ]\YYVVPPVV[[V[ V[XXN`aĂ&#x203A; N`aĂ&#x203A;__N N XNY XNYaaN`QĂ&#x203A;Ya\W\TQN N`QĂ&#x203A;Ya\W\TQNYYVVWW\ \``VV[ VV[aaR_ R_[[R RaaRRX`a RRX`a__R R ZN ZNYYV\ V\Z ZV``RX V``RX``bN bNYYVV[[Ă&#x203A; Ă&#x203A;Z ZV`SN[ V`SN[aaN NggVVWW\ \Z ZV`[N_ V`[N_ f fQQN NZ ZN`cN N`cNQQVV[[N NZ Z\ \``V\`ZV_ V\`ZV_aaVR`]\ VR`]\__[\T [\T__N N SV SVWW\`aV[X \`aV[XYYN NYYN N]]Vb` Vb`

2b 2b__\ \]]\`=N_ \`=N_YYN NZ ZR[ R[aaN`cN N`cNXXN_]N N_]N__N NTTVV[[\`b \`b _R[T _R[TaaV[Nb V[NbWWN`QR N`QR__f fOON`QĂ&#x203A;YQV N`QĂ&#x203A;YQVQQR RYYVb`TV[ Vb`TV[Ă&#x2DC;Ă&#x2DC;b` b` Xb_` Xb_`aaN[ N[Ă&#x2DC;Ă&#x2DC;V\2@VY V\2@VYTTN NYYNV NVXXV\OVb V\OVbQQ R

Raa\QĂ&#x203A;YXb \QĂ&#x203A;YXb _V\/R[Q _V\/R[Q__VVWW\`Yf \`YfQQR R__VNV`b VNV`b``VVaaN N__Ă&#x203A;]R_cV_ Ă&#x203A;]R_cV_Ă­ Ă­[[VĂş VĂş `b `b``VVaaVVXXVVZ ZĂ&#x2013;]_NRV Ă&#x2013;]_NRVaaĂ&#x2013;ZĂ&#x203A; Ă&#x2013;ZĂ&#x203A;[[R R``Ă&#x;=R_cN Ă&#x;=R_cN``N N__Ă&#x;cf Ă&#x;cf Xb Xb``Ă&#x;cV_ Ă&#x;cV_Ă­ Ă­[[VĂş`b VĂş`b``VVaaVVXXVVZ ZĂ&#x2013;Yf Ă&#x2013;YfQQR R__VNV`b VNV`b``VVaaN N__Ă&#x203A; Ă&#x203A; N] N]__VVOO\ \aaV2@N V2@NYYVĂşĂ&#x;OR[Q VĂşĂ&#x;OR[Q__Ă&#x2013;V  Ă&#x2013;V QQĂ&#x2013;`b Ă&#x2013;`bZ Z\ \XXN NZ ZĂ&#x2013; Ă&#x2013; `b `bZ ZĂ&#x2013;VXV&%!ZY_QRb Ă&#x2013;VXV&%!ZY_QRb__Ăş[b Ăş[b``aN aNaaN[a&# N[a&# ZY_QRb ZY_QRb__ĂşNO ĂşNO``\ \YYVb VbĂ&#x2DC;Ă&#x2DC;VN`_V VN`_VOON`V N`VYYNV NVQQĂşĂ&#x;`V ĂşĂ&#x;`V]]N N _RV _RVTT\ \WWVVZ ZNZ` NZ`

Va tikacne Pran­ iť­kâ&#x20AC;&#x201C;aus I lau­kia daug iť­ťō­kiĹł permainĹł vÄ&#x2014;jai Va­kar va­ka­re iĹĄ Siks­to kop­ly­Ä?ios ka­ Bal Siksto koplyÄ?ios kamino â&#x20AC;&#x201C; mi­ntiodĹŤ pa­mai ki­lÄ&#x2122;iĹĄbal­ tai nau joâ&#x20AC;&#x201C;Ka likĹł ti dō­ mai taita nau­ jo baĹžnyÄ?ios istorijos eta dĹžia. Ka­tpo a­li­kpra Ĺł baŞ­ ny­Ä?Eta iospo, per kurÄŻ Vatikanui vÄ&#x2014;l kiaeta­ atp siogrÄ&#x2122;Ĺž is­to­rei ri­jos pra­ti veidu ÄŻ pasaulÄŻ. dĹžia. Eta­po, per ku­rÄŻ Rei riz kont Reikia kia cha rizma matiĹĄ tiĹĄko ko ly lyde derio rio kontra racep cepci cija, ja, dva dvasi sinin ninkĹł kĹł ceceVa­ ti­iĹĄkcha a­ve nnan ui vÄ&#x2014;l rei­ kbaĹžia irliirliba Kri gy KrizÄ&#x2122; zÄ&#x2122; iĹĄ gyve nanÄ?iai Ä?iai Ka Kata talilikĹł kĹł baĹžbatas tas bei bei mo mote terĹł rĹł ÄŻĹĄven ÄŻĹĄventi tini nimas mas ÄŻÄŻ ny kia tiĹĄ ko de nyÄ?iai Ä?iai rei kia cha cha rizma mad tiĹĄu koÄŻly lyki­ derio rio ku kuni nigus. gus. at­ si­grei rÄ&#x2122;Ş­ ti riz vei­ â&#x20AC;&#x201C; Apk â&#x20AC;&#x201C; to tokio, kio,koks koks bu buvo vo 27 27 me metus tus po popiepieApklau lausos sos ro rodo, do, kad kad 73 73 pro proc. c. to­ kÄŻ JoJopa­ au­lius lÄŻ. Bō­ tent Ĺžia nas II. ne ĹžiavÄ&#x2122;s vÄ&#x2122;s nassPau Pau lius II. Bet Bet ne keke- ka kata talilikĹł kĹł pa pasi siruo ruoĹĄÄ&#x2122; ĹĄÄ&#x2122; leis leisti ti dva dvasi sininninliau liaunin ko, oo ryĹž ryĹžtin tingo go re forma matoto- kams kams tu turÄ&#x2014; rÄ&#x2014;ti ti ĹĄei ĹĄeimÄ&#x2026;, mÄ&#x2026;, oo 67 67 pro proc. c. neneto­ kniniako, uŞ­d uo­ tisrefor lau­ riaus. prieĹĄ riaus. prieĹĄta tarau rautĹł, tĹł, kad kad mo mote terys rys ga galÄ&#x2014; lÄ&#x2014;tĹł tĹł IĹĄ jo pie Ĺžiaus ti si, IĹĄ nau nau jo po po pie Ĺžiaus tiki kima ma si, kad kad tap tapti ti ku kuni nigÄ&#x2014; gÄ&#x2014;mis. mis. Bet Bet BaĹž BaĹžny nyÄ?ia Ä?ia apapkia pir­ m o­ j o po­ p ie­ jis jis iĹĄ iĹĄves ves BaĹž BaĹžny nyÄ?iÄ&#x2026; Ä?iÄ&#x2026; iĹĄ iĹĄ kri krizÄ&#x2014;s zÄ&#x2014;s ir ir jÄ&#x2026; jÄ&#x2026; rearea- si sime meta ta esan esanti ti kur kurÄ?ia. Ä?ia. bi dik XVI sten bililituos. tuos. Be Be nePie­ diktas tastĹł XVI stengÄ&#x2014; gÄ&#x2014;si si Ĺžiaus iĹĄne Ame­ Ĺženg Ĺžengti ti ke keliu, liu, pra pramin mintu tu jo jo pirm pirmta tako ko Ar sugebÄ&#x2014;s naujas ri­ kos 76-eriĹł Pran­ Jo Pau II. sau Jono no Pauliaus liaus II. Bet Bet pa pa saulis lis papapopieĹžius pajudinsi sikei keitÄ&#x2014;, tÄ&#x2014;, ir ir anks anksÄ?iau Ä?iau ar ar vÄ&#x2014; vÄ&#x2014;liau liau iĹĄ iĹĄkils kils ciť­ k aus I (kar­ d i­ n o­ ti BaĹžnyÄ?iÄ&#x2026; iĹĄ mirties BaĹž BaĹžny nyÄ?ios Ä?ios re refor formos mos klau klausi simas. mas. las: vie­ na pir­jam mų­jĹł nau­ bar na mĹł poDaJor­ bar vie vie na pir pir mĹłjĹł jĹłgnau nau po- Â&#x201E;Â&#x201E;Tiks­ taĹĄko? Tam rei-jo po­pie­Şiaus Pran­ciť­kaus I uŞ­duo­Ä?iĹł bus su­grÄ&#x2026;­Şin­ti pa­si­ti­kÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; BaŞ­ny­Ä?ia po loDa geâ&#x20AC;&#x2122;o Ber­ og­jojolio pa­sta­ro­jo de­ťimt­me­Ä?io skan­da­lĹł vir­ti­nÄ&#x2014;s. pie pieĹžiaus Ĺžiaus uĹž uĹžduo duoÄ?iĹł Ä?iĹł bus bus su sugrÄ&#x2026; grÄ&#x2026;Ĺžin Ĺžinti ti kÄ&#x2014;s ryĹžto, charizmos iĹĄ nos Ai­ es, pa ti BaĹž Ä?ia sta pasi siBue­ tikÄ&#x2014; kÄ&#x2014;jijimÄ&#x2026; mÄ&#x2026; BaĹžny ny Ä?iarpo po pa paAr­ staro rojo jo ir ar divÄ&#x2014;­ de liĹłiť­kpa liau ils stan BaŞ­ny­Ä?gĹł. ios re­ dÄ&#x2014;l­to kurs­to pa­si­ti­kÄ&#x2014;­ji­mo kri­zÄ&#x2122;. lÄŻ bei kul­tō­rÄ&#x2026;. Bet per ĹĄÄŻ pu­sÄ&#x2122; am­ de skan deĹĄimt ĹĄimtme meÄ?io skanda dalĹł lĹł vir virti tinÄ&#x2014;s. nÄ&#x2014;s.Tai Tai Ä?iau gen­ i­nÄ?io os). ir at ir â&#x20AC;&#x17E;Va â&#x20AC;&#x17E;Vati titLeaksâ&#x20AC;&#x153;, Leaksâ&#x20AC;&#x153;, atsklei skleidÄ&#x2122;s dÄ&#x2122;s ne nema malolo- for­mos klau­si­mas. Da­bar vie­na Prie to pri­si­de­da ir Va­ti­ka­no ne­ Ĺžiaus dau­ge­lis klau­si­mĹł, iť­kel­tĹł 

niĹł niĹł de deta taliĹł liĹł iĹĄ iĹĄ Va Vati tika kano no gy gyve veni nimo, mo, ir ir ÄŻtar ÄŻtarti tini ni Va Vati tika kano no ban banko ko rei reikakalai, lai, ir ir skan skanda dalas las dÄ&#x2014;l dÄ&#x2014;l ku kuni nigĹł gĹł pe pedodoAr riz­ ma­ ku ly­ djo e­ ďŹ bei pa luo ta Ĺ ven to Sos ďŹ lĹł lĹłtaps bei cha­ pavÄ&#x2014; vÄ&#x2014; luo tatiť­ Ĺ ven to joriu? Sosto to Kri­ zci Ä&#x2122;ciiť­ ve­nan­Ä?iai Ka­ta­li­kĹł baŞ­ reak ja tai. reak jagÄŻÄŻy­ tai. ny­Ä?iai rei­kia cha­riz­ma­tiť­ko ly­de­ BaĹž Ä?ia at do Ä?ia rio â&#x20AC;&#x201C; kio, bu­ vo 27 me­tus BaĹžny nyto­ Ä?ia atro rokoks do kur kur Ä?ia Nu vy lilivmas BaĹž ny Ä?ia, nu jÄ&#x2122;s po­ ie­ Ĺžia­ Ä&#x2122;s Jo­ nas II.ni Nupsi si vy mas BaĹž nyPau­ Ä?ia,lius nuvil vil niBet jÄ&#x2122;s per Eu ro ir Jung ti ti ne liau­ nin­ o ryŞ­ tin­Vals gVals o re­ or­ perke­ Eu ropÄ&#x2026; pÄ&#x2026; irko, Jung tines nes tifjas, jas, bet ma­ riaus.tiek betto­ťiek ĹĄiek tiek kom kompen pensuo suoja jamas mas Af ri Lo Ame ri nau­ po­pie­ Ĺžty iaus ciť­ aus AfIĹĄ riko koje jejobei bei Lo tynĹł nĹłPran­ Ame rikkokoje, to pa si Ije, ti­kvis i­ma­dÄ&#x2014;l si, to kad jis iť­ ves y­Ä?jijiiÄ&#x2026;mo iĹĄ vis dÄ&#x2014;l to kurs kurs to paBaŞ­ siti tinkÄ&#x2014; kÄ&#x2014; mo Va ti da kri pri kri­ Ä&#x2014;s Prie ir jÄ&#x2026;to rea­ bi­si li­de tde uos. Be­ ne­ ik­ ir Va tidkakada ir krizzÄ&#x2122;. zÄ&#x2122;. Prie to pri si no bÄ&#x2014; pri ky ti prie tas XVI Ä&#x2014;­si Ĺženg­ itai ke­ liu, no ne nege gesten­ bÄ&#x2014;jijigmas mas prisi sittai ky ti pra­ prie nau rea lilijĹł, ku lia min­ tjĹł u jo korios Jo­noke iaus naujĹł reapirm­ jĹł,ta­ ku rios kePau­ lia lplaplaÄ?ias dis ku si me hoII. Bet sau­ lis vi pa­ si­kei­ tÄ&#x2014;,nÄ&#x2014; irje: anks­ Ä?ias dispa­ ku sijas jas visuo suo me nÄ&#x2014; je: homo mosek seksua sualĹł lĹł san santuo tuokos, kos, abor abortai tai

pir­mų­jĹł nau­jo po­pie­Şiaus Pran­ ciť­kaus I uŞ­duo­Ä?iĹł bus su­grÄ&#x2026;­Şin­ti pa­PrieĹĄ si­ti­kÄ&#x2014;­50 j50 i­mme Ä&#x2026;me BaŞ­ y­Ä?ia ta­ ro­no jo tĹł ra sis Va ka PrieĹĄ tĹłnAnt Ant rapo sispa­ Vasti ti ka no de­ ĹĄsiimt­ m e­ Ä?io skan­ d Ĺł vir­ nÄ&#x2014;s. Tai su rin at ta baĹžsusi rinki kimas mas atvÄ&#x2014; vÄ&#x2014;rÄ&#x2014; rÄ&#x2014;a­lKa Ka talitlii­kĹł kĹł baĹžir i­nau Leaksâ&#x20AC;&#x153;, sklei­ dÄ&#x2122;s ne­ mko a­ lo­ ny Ä?iai jus ri tus ir jÄ&#x2026; nyâ&#x20AC;&#x17E;Va­ Ä?iaitnau jusho hoat­ rizon zon tus irpa pasu su ko jÄ&#x2026; niĹł de­įįtĹĄiuo a­liĹłlai iĹĄki Va­ i­pa ka­ nolÄŻlÄŻgy­ ve­kul ni­m o, vei nÄŻ sau bei tĹŤveidu du ĹĄiuo lai ki nÄŻtpa sau bei kul tĹŤir i­per ni ĹĄÄŻ Va­ ti­ksÄ&#x2122; a­nam o Ĺžiaus ban­ kodau rei­ ka­ rÄ&#x2026;. Bet ge lis rÄ&#x2026;.ÄŻtar­ Bettper ĹĄÄŻ pu pu sÄ&#x2122; am Ĺžiaus dau ge lis lai, skan­ a­las dÄ&#x2014;l ku­nrÄ&#x2026; i­gjÄŻjÄŻĹłVa pe­ o­ klau si iĹĄ tĹł ti klauir simĹł, mĹł, iĹĄdkel kel tĹłper perAnt Ant rÄ&#x2026; Va tidkakafi­ lĹłsu bei pa­ Ä&#x2014;­luo­lilitko a Ĺ ven­ to­rÄ&#x2122;s jo ti. Sos­ no si ki neiĹĄsp no su sirin rin kivmÄ&#x2026;, mÄ&#x2026;, ko neiĹĄsp rÄ&#x2122;s ti. to reak­ i­jÄ&#x2026;dik ÄŻ tai. Be tas Becne ne dik tas XVI XVI ne nese seniai niai papareiĹĄ reiĹĄkÄ&#x2014;, kÄ&#x2014;, kad kad tre treÄ?ia Ä?iajam jam Va Vati tika kano no susuBaŞ­ nki y­Ä?mui ia at­lai rlai o­d o kur­ Ä?ianea si kas dar sirin rin ki mui kas dar neatÄ&#x2014; tÄ&#x2014;jo. jo. Ar Ar Nu­ si­bÄ&#x2014;s vbÄ&#x2014;s y­li­m as jas BaŞ­po ny­pie Ä?ia, nu­vpa il­n i­ su nau Ĺžius jusuge ge nau jas po pie Ĺžius pa jujÄ&#x2122;s Eu­ny ro­Ä?iÄ&#x2026; pÄ?iÄ&#x2026; Ä&#x2026; iriĹĄ i­nestaĹĄ Vals­ din ti mir ko ir dinper ti BaĹž BaĹž ny iĹĄJung­ mirtties ties taĹĄ koti­ ir jas, bet ĹĄiek en­sTam uo­ja­m as at ti liÄ&#x2026; jam atver ver ti jai jai ke ketiek liÄ&#x2026; ÄŻkom­ ÄŻ atei ateiptÄŻ? tÄŻ? Tam jam Af­ i­ko­jryĹž eryĹž bei ty­nriz Ĺł Ame­ i­kdi o­ rei to, cha mos de liĹł reirkÄ&#x2014;s kÄ&#x2014;s to,Lo­ cha riz mos rir ir dije, devis liĹł pa pastan stangĹł. gĹł.

ny­Ä?ios val­dy­mas tu­rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti ho­ri­ zon­ta­les­nis ir ko­le­gia­les­nis. â&#x20AC;&#x17E;Ku­ri­ja tu­ri bō­ti at­nau­jin­ta iĹĄ pa­ ma­tĹł, ji ne­tu­ri bi­jo­ti skaid­ru­moâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no kar­di­no­las. Jis taip pat tei­gÄ&#x2014;, kad BaŞ­ny­Ä?ia tu­rÄ&#x2014;­tĹł iť­si­lais­vin­ti iĹĄ Ro­mos cent­ ra­liz­mo, bet pri­dō­rÄ&#x2014;, kad stip­rus cent­ras sa­vai­me ne­reiť­kia cent­ra­ liz­mo. â&#x20AC;&#x17E;Mes tu­rÄ&#x2014;­tu­me ati­dĹžiai ÄŻver­tin­ ti Ku­ri­jos dar­bÄ&#x2026; pa­sta­rai­siais me­ taisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; Tek­sa­so ar­ki­vys­ku­pas Da­nie­lis Di­Nar­do. Jam pri­ta­rÄ&#x2014; ir ki­ ti JAV kar­di­no­lai Ti­mot­hy Do­la­nas ir Sea­nas Pat­ric­kas Oâ&#x20AC;&#x2122;Mal­ley.

Ar su­ge­bÄ&#x2014;s nau­jas po­pie­Şius Pran­ciť­ kus I pa­ju­din­ti BaŞ­ ny­Ä?iÄ&#x2026; iĹĄ mir­ties tať­ ko? Tam jam rei­kÄ&#x2014;s ryŞ­to, cha­riz­mos ir di­de­liĹł pa­stan­gĹł.

â&#x20AC;&#x17E;Scan­pixâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

ge­bÄ&#x2014;­ji­mas pri­si­tai­ky­ti prie nau­jĹł per Ant­rÄ&#x2026;­jÄŻ Va­ti­ka­no su­si­rin­ki­mÄ&#x2026;, Per­nai ÄŻ vie­ťu­mÄ&#x2026; pa­te­kÄ&#x2122; slap­ti rea­li­jĹł, ku­rios ke­lia pla­Ä?ias dis­ku­ li­ko neiĹĄsp­rÄ&#x2122;s­ti. do­ku­men­tai at­sklei­dÄ&#x2014; ko­rup­ci­jÄ&#x2026; ir ď Ž cVR Z WWĂş \ QQb\ VĂş _Ă&#x2013; V[ VV]N XXĂ&#x203A; /N  [[f Ă&#x2DC;Ă&#x2DC;VN ``aN \ si­ as vi­las: suo­m e­[n Ä&#x2014;­ e: m o­s[Nb ek­sWWua­ lĹł ]]VR i­fiĂ&#x2013; ­ka­ ci­jos trō­ k]\ u­ m]N Ä&#x2026;]N tarp ti­kQR a­ Be­ne­b  dik­ tb\ asĂ&#x2DC;Ă&#x2DC;XVI ne­s`b e­nTTiai ď ŽjTiks Tiks las: cVR [N Nj]V_ ]V_ho­ ZĂş Ăş Ăş [Nb \]\ ]\ VR

VNb` VNb` b  VĂşOb` Ob` `b _Ă&#x2013;

pa­ V[raaeiť­ ]N``VVaaVVkva­ Ă&#x203A;WWVVlZ Z Ă&#x2013; /N  f VN ]\ aN__Va­ \WW\ \ QR VZa R N .3=[b\ aa__ san­ tuo­Z kos, abor­taiQQir kont­ ep­c i­ kÄ&#x2014;, kad tre­Ä?ia­ no sie­nĹł, taip pat aukť­Ä?iau­siĹł BaŞ­ VZa Z RĂ&#x2DC;Ă&#x2DC;V\`XN[ V\`XN[ NYYĂşcV_ ĂşcV_araVa­ V[[cĂ&#x203A;` Ă&#x203A;`  jam Va­ti­ka­no su­si­rin­ .3=[b\ ja, dva­si­nin­kĹł ce­li­ba­tas bei mo­te­ ki­mui lai­kas dar nea­tÄ&#x2014;­jo. Ar su­ge­ ny­Ä?ios hie­rar­chĹł konf­lik­tus. Tarp Ku ri ja skaid mo, bet rÄ&#x2014;, kad stip rus ras rĹł ti­nko i­m ÄŻ ku­nru i­gmo us. ny hie rar chĹł kÄ?ios u­men­ vo konďŹ&#x201A; ci­tuo­ik ja­tus. masTarp Va­ bÄ&#x2014;s jpri asdĹŤ po­ pie­ Ĺžius Pran­ iť­kus KuÄŻĹĄven­ rija ja sto sto ko jaas skaid ru mo mo,nau­ bet pri dĹŤ rÄ&#x2014;, kad stip rusccent cent rasI do­ nyÄ?ios hietĹł rarbu­ chĹł konďŹ&#x201A; ik tus. Tarp PrieĹĄ la vo ne Ĺžai kalreiĹĄ cent Apk­konk lau­sos do, 73 c. sa do tĹł vo ci mas Vakku a­ nmen omen nun­ jbu aus ing­ja to­ ne laiť­ pa­ ju­dme in­tne ine BaŞ­ y­Ä?iÄ&#x2026; iĹĄ ra mir­ ies PrieĹĄ konk lavÄ&#x2026; vÄ&#x2026;ro­bu bu vokad nema ma Ĺžaipro­ kalsavai vai me reiĹĄnkia kia cent raliz liztmo. mo.tať­ ti­ do ku tĹłci­bu voVa­ ciĹĄtuo tuo ja mas VabÄ&#x2014; BaĹž ad nist citinka­ a­lapie i­apie kĹł pa­ si­rny uo­Ä?ios ĹĄÄ&#x2122; leis­ i dva­ si­ra nin­ ti jaus ĹĄing to ku­rnun ia­mci ecijis ra­ťVa Ä&#x2014; po­ nti­ fine ­kne uilaiĹĄapie ir at­vtu er­rÄ&#x2014; ti tu jaime ke­ati lati iÄ&#x2026; dĹžiai ÄŻ atei­įver tÄŻver ÄŻ? Tam bÄ&#x2014;tta ta BaĹž ny Ä?ios adtmi mi nist ra ci- koâ&#x20AC;&#x17E;Mes â&#x20AC;&#x17E;Mes tu rÄ&#x2014; tu me dĹžiai tin- kas, tika kano no nun jaus Va ĹĄing to laiĹĄVo kie di las jos ri sta kams tu­rmÄ&#x2026;. Ä&#x2014;­ti ĹĄei­ Ä&#x2026;,ti 67kar pro­ . ne­ kas, ku jis po kui rup­ i­jÄ&#x2026;me ir ne­ o­ iz­m RoÂ­ďŹ ďŹ m osapie ku­ jam kÄ&#x2014;sdar ryŞ­bÄ&#x2026; to,pa cha­ iz­ os irmedi­ ko­ refor for mÄ&#x2026;. Vom kie tiojos jos kar dicno no las ti jos re ti Ku Kurei­ rijos jos dar bÄ&#x2026; pa starrai raimsiais siais mekas, kucria ria me jispra ratĹĄÄ&#x2014; ĹĄÄ&#x2014; poÄ&#x2026;nti nti kui apie Wal Kas ris sa kad BaĹžâ&#x20AC;&#x201C; kÄ&#x2014; prieť­ a­ rau­ tĹł,pe kad te­rys lÄ&#x2014;­tĹł taisâ&#x20AC;&#x153;, ko rup je.ci de­ liĹł pa­ ssa tan­ Ĺł. sa Walte tetris ris Kas pe ris mo­ sakÄ&#x2014;, kÄ&#x2014;, kadga­ BaĹžtaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa kÄ&#x2014;gTek Tek saso so ar arki kivys vysku kupas pas ri­ kojo­ rup cijÄ&#x2026; jÄ&#x2026; ir ir ne nepo potiz tizmÄ&#x2026; mÄ&#x2026; Ro Romos mos kukuny val mas tĹł ritap­ ti ku­ ni­gdy Ä&#x2014;­m is. tu Bet ny­ti je. Ita­ li­jos Ĺži­niask­lai­da ĹĄÄŻ skan­da­lÄ&#x2026; nyÄ?ios Ä?ios val dy mas turÄ&#x2014; rÄ&#x2014;BaŞ­ tĹł bĹŤ bĹŤ tiÄ?iaho hoap­ ri- Da Danie nielis lis Di DiNar Nardo. do.Jam Jam pri prita tarÄ&#x2014; rÄ&#x2014; ir ir kiki- ri rijo jo je. Ku­ ri­jakar sto­di ko­ jalai skaid­ ru­m o Do zon nis ko ti no Ti hy si­ mta e­ ales esan­ ia. Ĺži lai skan da va­dlilii­jos no â&#x20AC;&#x17E;Va­ ti­Leaksâ&#x20AC;&#x153; gal aso­ zon tatles nis tir iri kur­ kole leÄ?gia giales lesnis. nis. ti JAV JAV kar di no lai Timot mot hy Dola lanas nas pa­Ita Ita jos Ĺžiniask niask laida daâ&#x20AC;&#x201C;ĹĄÄŻ ĹĄÄŻpa­ skan dalÄ&#x2026; lÄ&#x2026; konk­ la­vric Ä&#x2026; bu­ voOâ&#x20AC;&#x2122;Mal ne­ma­ Ĺžai kal­ cia­ â&#x20AC;&#x17E;Ku ri at ir kas ley. tĹłti ra­sjin is ta Va­iĹĄ ti­pakpaa­ PrieĹĄ PrieĹĄ 50tu pa ti pa ci­di jdi Ä&#x2026; no su â&#x20AC;&#x17E;Va skan­ d a­lin­gaiâ&#x20AC;&#x201C; ar­sasoÄ&#x2014;­ju­ â&#x20AC;&#x17E;Kuri rija ja tume­ ri bĹŤ bĹŤ tiAnt­ atnau nau jin ta iĹĄ ir Sea Seanas nas Pat Pat ric kas Oâ&#x20AC;&#x2122;Mal ley. pava va no â&#x20AC;&#x17E;Va tiLeaksâ&#x20AC;&#x153; Leaksâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C;pa­ paggal gal asota apie nĹĄu y­ ios n ra­ci­ ma ti moâ&#x20AC;&#x153;, nai ÄŻÄŻ vie pa te slap ti no su­sjijii­rne in­tu ki­ri mbi asjo vskaid Ä&#x2014;­rÄ&#x2014; ru Ka­ ta­li­kâ&#x20AC;&#x201C; Ĺł cia jÄ&#x2026; da pa sÄ&#x2014; tink­ lsu a­la­skan piu â&#x20AC;&#x17E;Wi­ ki­gai L eaksâ&#x20AC;&#x153;, ku­ ia­ matĹł, tĹł, ne tu ri bi joat­ ti skaid ru moâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; bÄ&#x2014;­Per Per nai BaŞ­ vie ĹĄuÄ?mÄ&#x2026; mÄ&#x2026; ad­ pam tei­kÄ&#x2122; kÄ&#x2122;ist­ slap ti siu ciaci ci jÄ&#x2026; su skan dalin lin gai pagar gar sÄ&#x2014;rjujupiu â&#x20AC;&#x17E;Wi Leaksâ&#x20AC;&#x153;, ku riasiu nÄ&#x2122; re­men fmen or­mtai Ä&#x2026;. Vo­ kie­ti­dÄ&#x2014; josko kar­ di­ci no­ aiĹĄ kar di las. at rup jÄ&#x2026; ir baŞ­ nno y­ Ä?iai nau­ jus ho­ri­zon­tus ir pa­ do vie­ťla i­nla a­m i slap­ i do­ ku­men­ la piu â&#x20AC;&#x17E;Witki ki Leaksâ&#x20AC;&#x153;, kutai. riasiu tink tink la aiĹĄki ki no kar dino no las. doku ku tai atsklei sklei dÄ&#x2014; ko rup ci jÄ&#x2026;las ir me Ä&#x2014;­ osâ&#x20AC;&#x153;,mi â&#x20AC;&#x17E;Eu­ ro­newsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Der Spie­ gelâ&#x20AC;&#x153; vie slap ti ku tai. Wal­ e­ isci e­rku is sa­ Ä&#x2014;, kad BaŞ­ pat tei kad Ä?ia tujos Va su­Jis kotaip jÄ&#x2026; vei­ du ĹĄiuo­ lai­BaĹž ki­nny ÄŻ pa­ sau­ meâ&#x20AC;&#x17E;Klai­ viepĹĄi ĹĄidna na mi slap ti do do kumen men tai.inf. Jis taip pat teiÄŻgÄ&#x2014;, gÄ&#x2014;, kad BaĹž ny Ä?ia tu- kva kvalilitďŹ ďŹ rka ka ciKas­ josptrĹŤ trĹŤ kumÄ&#x2026; mÄ&#x2026;ktarp tarp Vati tikaka- me â&#x20AC;&#x17E;Eu rÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Euro ronewsâ&#x20AC;&#x153;, newsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Der â&#x20AC;&#x17E;Der Spie Spiegelâ&#x20AC;&#x153; gelâ&#x20AC;&#x153; inf. inf. rÄ&#x2014;tĹł tĹłiĹĄ iĹĄsi silais laisvin vinti tiiĹĄ iĹĄRo Romos moscent centra ralizliz- no no sie sienĹł, nĹł, taip taip pat pat aukĹĄ aukĹĄÄ?iau Ä?iausiĹł siĹł BaĹžBaĹž-

PopieĹžiaus vardas turi didelÄ&#x2122; istorinÄ&#x2122; reikĹĄmÄ&#x2122; Nuo NuoPi Pijaus jausiki ikiKle Klemen menso, so,Hi Hila lari rijaus jaus ir ir Simp Simpli lici cijaus jaus â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C; po popie pieĹžiĹł ĹžiĹł var vardai dai jau jau ĹĄimt ĹĄimtme meÄ?ius Ä?ius neat neatsie sieja jami mi nuo nuo ge gero ro ar ar blo blogo go Va Vati tika kanÄ&#x2026; nÄ&#x2026; val valdĹžiu dĹžiusiĹł siĹł Ĺžmo ĹžmoniĹł niĹł pa paliliki kimo. mo. Se Sena na tra tradi dici cija ja

Po Popie pieĹžiaus Ĺžiaus var vardui dui tei teikia kiama ma di didĹžiudĹžiulÄ&#x2014; lÄ&#x2014; reikĹĄ reikĹĄmÄ&#x2014;, mÄ&#x2014;, tad tad nau naujiji po ponti ntiďŹ ďŹ kai kai tu turi ri rink rinktis tis iĹĄ iĹĄmin mintin tingai. gai. Nau Naujo jo var vardo do pa pasi sirin rinki kimo mo tra tradi dicicija ja sie siekia kia VI VI a., a., kai kai vie vienas nas pa papras prastas tas ku kuni nigas, gas, Mer Merku kuri rijus, jus, bu buvo vo iĹĄ iĹĄrinkrinktas tas po popie pieĹžiu Ĺžiumi, mi,bet bet jau jautÄ&#x2014;, tÄ&#x2014;,kad kad ne negagalilipa pasi silik likti tisa savo vopa pago goniĹĄ niĹĄko kovar vardo, do,tad tad pa pasi siva vadi dino no Jo Jonu. nu. Jis Jis paaiĹĄ paaiĹĄki kino, no, kad kad jei jeigu gu Kris Kristus tus da davÄ&#x2014; vÄ&#x2014; Si Simo monui, nui,pir pirmamajam jampo popie pieĹžiui, Ĺžiui,nau naujÄ&#x2026; jÄ&#x2026;var vardÄ&#x2026; dÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C;Pet Petras, ras, ir ir ki kiti ti po popie pieĹžiai Ĺžiai ga galili da dary ryti ti tÄ&#x2026; tÄ&#x2026; pa patÄŻ. tÄŻ. Nuo Nuo to to lai laiko ko tik tik vie vienas nas po popiepieĹžius Ĺžius â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C; XVI XVI a. a. gy gyve venÄ&#x2122;s nÄ&#x2122;s Ad Adria rianas nas VI VI

â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C; pa pasi sililiko ko sa savo vo krikĹĄ krikĹĄto to var vardÄ&#x2026;. dÄ&#x2026;. Vie Vieni ni po popie pieĹžiĹł ĹžiĹł var vardai dai sie sieja jami mi su su tai taika ka ar ar teo teolo logi giniu niu ta talen lentu, tu, oo ki kiti ti tu turi ri prieĹĄ prieĹĄta tarin ringiau giau ver verti tina namĹł mĹł kokono nota taci cijĹł. jĹł. NÄ&#x2014; NÄ&#x2014; vie vienas nas po popie pieĹžius Ĺžius ne nebu buvo vo papasi siva vadi dinÄ&#x2122;s nÄ&#x2122;s Ce Celes lesti tinu nu V V nuo nuo pat pat 1294-ĹłjĹł, 1294-ĹłjĹł, kai kai tÄ&#x2026; tÄ&#x2026; var vardÄ&#x2026; dÄ&#x2026; pri prisiÄ&#x2014; siÄ&#x2014;mÄ&#x2014; mÄ&#x2014; at atsi sisky skyrÄ&#x2014; rÄ&#x2014;lis, lis, po popie pieĹžiu Ĺžiumi mi iĹĄ iĹĄrink rinktas tas prieĹĄ prieĹĄ sa savo vo va valiÄ&#x2026; liÄ&#x2026; ir ir vos vos po po pen penkiĹł kiĹł mÄ&#x2014; mÄ&#x2014;ne nesiĹł siĹł at atsi sista staty tydi dinÄ&#x2122;s. nÄ&#x2122;s. JÄŻ JÄŻ ap apdaidaina navo vo ir ir ita italĹł lĹł poe poetas tas Dan Dante te â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C; uĹž uĹž popopie saky kymÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; sky skyrÄ&#x2014; rÄ&#x2014; atsi sisa pieĹžiaus Ĺžiaus â&#x20AC;&#x17E;di â&#x20AC;&#x17E;didÄŻ dÄŻjÄŻjÄŻ at jam jam vie vietÄ&#x2026; tÄ&#x2026; pra praga gare. re. Be Bene nedik dikto to XVI XVI at atsi sista staty tydi dini nimas mas ga galÄ&#x2014; lÄ&#x2014;jo jo pa pakeis keisti ti ÄŻsi ÄŻsivaiz vaizda davi vimÄ&#x2026; mÄ&#x2026; apie apie ĹĄÄŻ ĹĄÄŻ dar darbÄ&#x2026; bÄ&#x2026; iki iki gy gyvos vos gal galvos, vos, bet bet BeBene nedik dikto to XVII XVII ar ar Ce Celes lesti tino no VI VI varvardo do pa pasi sirin rinki kimas mas ga galÄ&#x2014; lÄ&#x2014;tĹł tĹł ro rody dyti, ti, kad kad atei ateity tyje je lau laukia kia dar dar vie vienas nas at atsi sista statytydi dini nimas. mas.

Jo Jonas nas Pau Paulius lius III? III?

Pir Pirmai maisiais siais am amĹžiais Ĺžiais po popie pieĹžiĹł ĹžiĹł varvardai dai bu buvo vo ÄŻvai ÄŻvairiau riausi, si, pra prade dedant dant ZaZacha chari riju jumi mi ir ir bai baigiant giant Adeo Adeoda datu tu ar ar Vik Vikto toru, ru,bet bet nuo nuo XVI XVI a. a.daĹž daĹžniau niausiai siai nau naudo doja jami mi tie tie pa patys tys var vardai dai â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C; KleKlemen mensas, sas, Gri Griga galius, lius, Pi Pijus, jus, Pau Paulius, lius, Be Bene nedik diktas. tas. Nau Nauja jasis sis po popie pieĹžius Ĺžius taip taip pat pat tik tikriau riausiai siai pa pasi sirinks rinks vie vienÄ&#x2026; nÄ&#x2026; ar ar ke kelis lis iĹĄ iĹĄ ĹĄiĹł ĹĄiĹł var vardĹł. dĹł. Jo Jonas nas Pau Paulius lius II 1978 1978 m. m. ta tapo po pirpirmuo muoju ju po popie pieĹžiu Ĺžiumi, mi, pa pasi sirin rinku kusiu siu du du var vardus. dus. Taip Taip jis jis no norÄ&#x2014; rÄ&#x2014;jo jo pa pagerbgerbti ti po ponti ntiďŹ ďŹ kus, kus, va vado dova vavu vusius sius Ka Kata talilikĹł kĹł baĹž baĹžny nyÄ?iai Ä?iai per per AntrÄ&#x2026;jÄŻ AntrÄ&#x2026;jÄŻ Va Vati tika kano no su susi sirin rinki kimÄ&#x2026;. mÄ&#x2026;. Ĺ iÄ&#x2026; Ĺ iÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;es â&#x20AC;&#x17E;esta tafe fetÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; tÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; pe perÄ&#x2014;rÄ&#x2014;mÄ&#x2014; mÄ&#x2014; Jo Jonas nas Pau Paulius lius II, II, kai kai jo jo pirmpirmta takas kas vos vos po po 33 33 die dienĹł, nĹł, kai kai bu buvo vo iĹĄiĹĄrink rinktas, tas, mi mirÄ&#x2014;. rÄ&#x2014;. Po Popie pieĹžius, Ĺžius, ku kuris ris bĹŤ bĹŤtĹł tĹł cha charizrizma matiĹĄ tiĹĄkas kas ir ir no norÄ&#x2014; rÄ&#x2014;tĹł tĹł iĹĄ iĹĄ nau naujo jo at atras rasti ti

ry ryĹĄÄŻ ĹĄÄŻ su su ti tikin kinÄ?iai Ä?iaisiais siais po po Be Bene nedikdikto to XVI XVI ga gana na rim rimto to val valdy dymo, mo, gagalÄ&#x2014; lÄ&#x2014;tĹł tĹł pa pasi siva vadin dinti ti Jo Jonu nu Pau Pauliu liumi mi III III ar ar tie tiesiog siog Jo Jonu nu â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C; pa pagal gal â&#x20AC;&#x17E;ge â&#x20AC;&#x17E;gerÄ&#x2026; rÄ&#x2026;jÄŻjÄŻ popopie pieĹžiĹłâ&#x20AC;&#x153; ĹžiĹłâ&#x20AC;&#x153; Jo JonÄ&#x2026; nÄ&#x2026; XXIII, XXIII, ku kuris ris su suĹĄauĹĄaukÄ&#x2014; rinki kimÄ&#x2026; mÄ&#x2026; ir ir sirin kÄ&#x2014; AntrÄ&#x2026;jÄŻ AntrÄ&#x2026;jÄŻ Va Vati tika kano no su susi pa paskel skelbÄ&#x2014; bÄ&#x2014; jÄŻjÄŻ sa savo vo mi misi sija, ja, sie siekian kianÄ?ia Ä?ia at atver verti ti BaĹž BaĹžny nyÄ?iÄ&#x2026; Ä?iÄ&#x2026; pa pasau sauliui. liui. Pet Petras ras â&#x20AC;&#x201C;â&#x20AC;&#x201C; ne nelie lieÄ?ia Ä?iamas mas

Nors Nors var vardas das Pi Pijus jus iĹĄ iĹĄ pir pirmo mo ĹžvilgsĹžvilgsnio nio ga galili at atro rody dyti ti â&#x20AC;&#x17E;ge â&#x20AC;&#x17E;gerasâ&#x20AC;&#x153;, rasâ&#x20AC;&#x153;,pa pastarasis starasis taip taip pa pasi siva vadi dinÄ&#x2122;s nÄ&#x2122;s po ponti ntiďŹ ďŹ kas, kas, Pi Pijus jus XII, XII, kri kriti tikĹł kĹł bu buvo vo pra pramin mintas tas Hit Hitlelerio rio po popie pieĹžiu Ĺžiumi mi â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;l dÄ&#x2014;l to, to, kÄ&#x2026; kÄ&#x2026; kri kriti tikai kai va vadi dina na jo jo ty tyla la per per ho holo lokaus kaustÄ&#x2026;. tÄ&#x2026;. Gri Griga galius lius ir ir Alek Aleksand sandras ras taip taip pat pat ke kelia lia nei neigia giamĹł mĹł aso asocia ciaci cijĹł: jĹł: Gri Griga galius lius VII, VII, ku kuris ris bu buvo vo iĹĄ iĹĄrinkrinktas tas 1073 1073 m., m., bu buvo vo kal kalti tina namas mas nenekro kroman manti tija ja ir ir kan kanki kini nimu mu ant ant vivi-

niĹł niĹł gul gulto to tĹł, tĹł, ku kurie rie sto stoda davo vo jam jam sker skersai sai ke kelio, lio, oo Alek Aleksand sandras ras VI, VI, tur turtin tingos gos Bor Borgios gios ĹĄei ĹĄeimos mos na narys, rys, gar garsÄ&#x2014; sÄ&#x2014;jo jo lau lauki kinÄ&#x2014; nÄ&#x2014;mis mis or orgi gijo jomis mis popopie pieĹžiaus Ĺžiaus rĹŤ rĹŤmuo muose. se. Ai AiriĹł riĹł la laĹžy Ĺžybi binin ninkai kai â&#x20AC;&#x17E;Pad â&#x20AC;&#x17E;Paddy dy PoPowerâ&#x20AC;&#x153; werâ&#x20AC;&#x153; pro progno gnozuo zuoja, ja, kad kad la labiau biausiai siai ti tikÄ&#x2014; kÄ&#x2014;ti tinas nas nau naujo jo po popie pieĹžiaus Ĺžiaus varvardas das yra yra Leo Leonas, nas, ku kuris ris reiĹĄ reiĹĄkia kia â&#x20AC;&#x17E;liĹŤâ&#x20AC;&#x17E;liĹŤtÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, tÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, oo penk penkto toje je vie vieto toje je mi mini ni PetPetro ro var vardÄ&#x2026;. dÄ&#x2026;. Ta TaÄ?iau Ä?iau Ĺžmo Ĺžmogus, gus, ku kuris ris pa pasi siva vadin dintĹł tĹł Pet Petru ru II, II, tu turÄ&#x2014; rÄ&#x2014;tĹł tĹł bĹŤbĹŤti ti tik tikrai rai drÄ&#x2026; drÄ&#x2026;sus. sus. Ĺ is Ĺ is var vardas das lai laikokomas mas ne nelie lieÄ?ia Ä?iamu mu iĹĄ iĹĄ pa pagar garbos bos pirpirma majam jam BaĹž BaĹžny nyÄ?ios Ä?ios va vado dovui, vui, be be to, to, kaip kaip tei teigia giama ma pra prana naĹĄys ĹĄystÄ&#x2014; tÄ&#x2014;je, je, pripriski skiria riamo moje je vie vienam nam XII XII a. a. ĹĄvenĹĄventa tajam, jam, ki kito to Pet Petro ro po popie pieĹžia Ĺžiavi vimas mas at atneĹĄ neĹĄ Ro Romos mos su sunai naiki kini nimÄ&#x2026; mÄ&#x2026; ir ir taps taps apo apoka kalip lipsÄ&#x2014;s sÄ&#x2014;s pra pradĹžia. dĹžia. BNS BNS inf. inf.


13

ketvirtadienis, kovo 14, 2013

sportas

„Neptūno“ pergalė Česlovas Kavarza Trečiadienio vidurdienį abejones dėl galimai neįvyksiančių Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynių tarp Vilniaus „Sakalų“ ir Klaipėdos „Neptūno“ išsklaidę uostamiesčio žaidėjai vakar rungtyniavo sostinėje.

Varžybas laimėjo klaipėdiečiai 78:66. Tai buvo jų 13-oji pergalė paeiliui šalies pirmenybėse. Rezultatyviausiai tarp svečių žaidė Valdas Vasylius, surinkęs 25 taškus, Vytautas Šarakauskas – 12. Anot klaipėdiečių klubo direktoriaus Osvaldo Kurausko, dėl negaunamų atlyginimų vykti į varžybas nenorėjo tik komandoje rungtyniaujantys amerikiečiai. „Tačiau pavyko įkalbėti legionierius, jog jie vyktų, – pasidžiaugė O.Kurauskas. – Su kitais žaidėjais nereikėjo vargti – jie tiki, kad išsispręs finansinės bėdos.“ Tiesa, namie liko vienas iš lyderių Deividas Gailius – krepšininko žmona šiomis dienomis ruošiasi gimdyti. Analogiška situacija buvo praėjusių metų gruodį, kai dėl sunkios finansinės situacijos „Sakalų“ klube į Klaipėdą nevykti grasino sostinės komandos krepšininkai. Jau septynioliktąją nesėkmę patyrė autsaiderė Palangos „Palanga Triobet“ ekipa, vakar Klaipėdoje 72:82 (12:18, 13:24, 17:28, 30:12) nusileidusi Kauno „LSUBaltų“ klubui.

Antrojo turo kovos Palangoje vykstančiame 51-ąjame „Palangos Juzės“ futbolo turnyre pirmąsias rungtynes žaidė Klaipėdos „Atlanto“ jauniai, rungtyniausiantys Lietuvos 2-osios lygos čempionate.

Romualdo Norkaus ir Mindaugo Jonelio auklėtiniai sužaidė lygiosiomis 1:1 su Lietuvos jaunimo iki 18 metų (U-18) rinktine. Varžovai pirmavo, tačiau baigiantis kėliniui klaipėdiečiai išlygino rezultatą. Po Romano Zabolotno perdavimo taikliai smūgiavo Nerijus Gečas. Šiandien 11 val. „Atlantas-2“ antrojoje grupėje išmėgins jėgas su „Palanga“, kuri pirmąją dieną su 18-mečių rinktine taip pat sužaidė lygiosiomis 3:3. Pirmoje grupėje vakar pergalę išplėšė „Šilutės“ vienuolikė, per pridėtą laiką įmušusi įvartį į Liepojos „Metalurgs“ klubo dublerių vartus. Šiandien pamario klubas 15.30 val. varžysis su Lietuvos 1-oje lygoje debiutuoti besirengiančia Klaipėdos „Granito“ komanda. Uostamiesčio ekipa antradienį 0:1 nusileido liepojiečiams. Rytoj dėl 5-osios vietos žais trečiąsias vietas grupėse užėmusios ekipos. Šeštadienį vyks pusfinalio varžybos, o sekmadienį – rungtynės dėl 3-iosios vietos ir finalas. „Klaipėdos“ inf.

„Atlantas“ daužo prizininkus Pergalingai Lietuvos futbolo A lygos pirmenybes pradėję Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai antrąkart nustebino, Vilniuje 2:1 įveikę vicečempioną ir neseniai supertaurę iškovojusį „Žalgirį“. „„Naujokas: aktyviai rungtyniavęs D.Kazlauskas (dešinė-

je) įmušė pergalingą įvartį.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Visi įvarčiai buvo įmušti iki pertraukos. Jau 2-ąją min. pasižymėjo kraštu prasiveržęs klaipėdietis Tadas Eliošius. Netrukus – 6-ąją min. rezultatą po kampinio smūgiu galva išlygino Algis Jankauskas. Likus iki pertraukos vos minutei, po Donato Kazlausko smūgio sostinės komandos vartininkas Aivaras Bražinskas kamuolį įsimetė į savo vartus. Rungtynės paliko gerą įspūdį žiūrovams – komandos kovojo kiekviename aikštės plote, prie abiejų ekipų vartų netrūko karštų momentų. 21-ąją min. po pavojingo vilniečių reido stipriai smūgiuotą kamuolį atrėmė klaipėdiečių vartininkas Mantas Galdikas. 29-ąją min. šimtaprocentinę progą dar kartą pasižymėti turėjo T.Eliošius. Būdamas prieš vartus, „Atlanto“ puolėjas smūgiavo tiesiai

į „Žalgirio“ vartininką. Po šio momento uostamiesčio ekipos žaidėjas patyrė traumą. Vietoje jo aikštėje pasirodė iš Baltarusijos komandos paleidžiamojo rašto varžybų išvakarėse sulaukęs Donatas Navikas. Būtent jis 53-iąją min. iššoko vienas prieš vartininką, bet sudelsė smūgiuoti. Netrukus kamuolys buvo perduotas Mariui Papšiui. Saugo smūgį atrėmė šeimininkų gynėjas. Baigiantis susitikimui už paskutinės vilties pražangą prieš save raudoną kortelę išvydo vilniečių vartininkas A.Bražinskas. Dėl išnaudoto keitimų limito į vartus stojo „Žalgirio“ komandos kapitonas A.Jankauskas. Varžovus prasižengti privertęs M.Papšys smūgiavo į gyvatvorę. Per likusias minutes čempionais tapti tikslą išsikėlę vilniečiai šturmavo uostamiesčio vienuolikės vartus, tačiau „Atlantui“ pavyko išsaugoti po pirmojo kėlinio įgytą persvarą.

„„Mačas: kova aikštėje vyko iki finalinio švilpuko. 

Klaipėdiečių vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija tikino, kad pergalių paslaptis – patys vaikinai. „Jie nuoširdžiai dirbo dviejose treniruočių stovyklose Turkijoje, – sakė strategas. – Prieš rungtynes vyrams sakiau, kad mes Turkijoje kaip lygūs su lygiais žaidėme su daug pajėgesnėmis komandomis nei „Žalgiris“. Tvirtinau, kad jei vykdys viską, ką turi atlikti, tai mes šiandien laimėsime. Ir mums tai pavyko. Turėjome daug progų, tačiau šlubuoja jų realizacija. Nereikia norėti, naujai suformuota komanda gyvuoja pusantro mėnesio. Mums trūksta laiko. Kuo toliau, tuo geriau žaisime.“ K.Sarsanija nenorėjo nieko išskirti iš komandos: „Visi vaikinai sužaidė gerai. Laimėjo ne vienas kuris nors futbolininkas, o – komanda“. Vakar vyko likusios trejos antrojo turo rungtynės. Panevėžyje Pa-

„Žalgirio“ klubo nuotr.

Rungtynių statistika „„„Žalgiris“ – „Atlantas“ 1:2 (1:2).

A. Jankauskas (6)/T.Eliošius (2), D.Kazlauskas (45). 87 min. pašalintas A.Bražinskas („Žalgiris“). „Atlantas“: M.Galdikas, A.Jokšas, K.Gnedojus, E.Žarskis, M.Kazlauskas, D.Kazlauskas (nuo 85 min. G. Žukauskas), A.Bartkus, A.Urbšys, M.Papšys, T.Eliošius (34 min. D.Navikas, 90+5 min. įspėtas), E.Razulis (nuo 70 min. A.Staponka). „„„Kruoja“ – „Dainava“ 2:0 (1:0).

N.Mačiulis (37), T.Miklinevičius (79). „„„Banga“ – „Tauras“ 2:0 (0:0).

A.Ivanauskas (66), G.Kulbis (90 – iš 11 m).

kruojo „Kruoja“ 2:0 įveikė Alytaus „Dainavą“, Gargžduose „Banga“ tokiu pat rezultatu palaužė Tauragės „Taurą“. Dar Marijampolėje žaidė „Sūduva“ ir „Šiauliai“.

Sambo pirmenybėse – trys čempionai Česlovas Kavarza Jurbarke surengtame Lietuvos vaikų sambo imtynių čempionate gerai pasirodė Klaipėdos sporto centro auklėtiniai, iškovoję tris aukso, vieną sidabro ir penkis bronzos medalius.

Pagirtinai svorio grupėje kovojo Artiomas Šamovas. Klaipėdietis visas dvikovas iki pusfinalio baigė pirma laiko, varžovus nugalėjęs skausmingais veiksmais. Atkakliau uostamiesčio atstovui pasipriešino atletas iš Ukmergės, tačiau ir jis turėjo pripažinti A.Šamovo pranašumą. Finale mūsų jaunasis imtynininkas po įtemptos kovos nugalėjo Vilniaus komandos atstovą. Dar čempionais tapo Ajchanas Mamedovas ir Justas Viskontas. Antrąją vietą užėmė Maksimas Jakovlevas. Nors klaipėdietis sveria vos 23 kg, jam teko kovoti svorio iki 28 kg. grupėje M.Jakovlevas parodė, kad gali kovoti ir su sunkesniais varžovais. Pademonstravęs kovotojo savybes jis iškopė į finalą ir tik lemiamoje kovoje pranašesnis buvo kėdainietis. Bronzos žetonais pasidabino Arvydas Grublys, Vilius Mažuolis, Ignas Puškorius, Liutauras Staponenka ir Vytautas Tilvikas.

„„Prizininkai: didelis būrys klaipėdiečių iš Jurbarko grįžo su medaliais.


19

ketvirtadienis, kovo 14, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Jūsų tikėjimo jėga“.

B. Newman, C.M. Bristol ir H. Sherman „Jūsų tikėjimo jėga“. Trys knygos vienoje. Bill Newman „Skrajokit su ereliais!“. Ereliai dėl įgimtų savybių jau daugelį metų laikomi ryžto, jėgos ir laisvės simboliu. Kaip tvirtina šios knygos autorius Bilas Njumenas, garsus motyvacijos specialistas, Australijos nacionalinės premijos laureatas, gimdamas žmogus užprogramuotas siekti pačių aukščiausių tikslų, niekada nevengti kovos ir nepasiduoti. Galbūt bėgant metams šie jūsų bruožai išblėso? Jei taip, jums atėjo laikas atsisakyti smulkių ambicijų. Atėjo laikas kaip ereliui išskleisti sparnus, perskrosti ūkanas ir pakilti virš debesų! Claude M. Bristol, Harold Sherman „Jėga, stipri kaip dinamitas“. Šioje knygoje jūs sužinosite: • Kaip tapti tuo, kuo norite būti. • Kodėl vien tik sunkus darbas neatneš sėkmės. • Kaip paversti mintis į pasiekimus. • Kokia yra stipri tikėjimo ir vidinė kūrybinė galia. Claude M.Bristol „Proto magija“. Ar jūs bijote atsakomybės, bijote nuspręsti, bijote vieni žengti pirmyn? Daugelis žmonų, deja, bijo. Štai kodėl tiek mažai yra lyderių ir tiek daug – sekėjų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 19 d.

Avinas (03 21–04 21). Sėkmė – laikinas dalykas, bet dabar jūsų sėkmės metas ir reikia juo pasinaudoti kuo labiau, tiesa, nesigriebiant avantiūrų. Palanku tvarkyti juridinius, finansinius reikalus. Jautis (04 21–05 21). Aplinkybės gali labai greitai pasikeisti ir tai, kas atrodė naudinga, reikalinga, virs nuostoliu, nusivylimu ir atvirkščiai. Dvyniai (05 21–06 22). Kad įvertintumėte situaciją, reikia į ją pažvelgti iš šalies – juk dabar viską vertinate iš vidaus ir jūsų nuomonė gali labai neatitikti sutuoktinio, partnerio įsitikinimų. Siekite kompromisų, bendradarbiavimo. Vėžys (06 22–07 22). Ne viskas bus sklandu. Tik nepradėkite skųstis likimu matydami, kaip kiti reikalus sutvarko kur kas lengviau. Nesistenkite daug nuveikti, bet siekite viską daryti kokybiškai. Liūtas (07 22–08 23). Geras metas tęsiasi – neskausmingai išspręsite itin sudėtingas savo veiklos ir asmeninio gyvenimo problemas. Manoma, kad šiandien likimas apdovanoja pinigais ir turtu tuos, kurie nusipelnė. Mergelė (08 23–09 23). Liūdėti šiandien nėra blogas dalykas – tai padės geriau save išgirsti, perprasti savo poreikius. Svarbių reikalų tvarkymą galima atidėti rytdienai. Svarstyklės (09 23–10 23). Būkite apdairesni, atsargesni. Saugokitės žmonių, bandančių pasinaudoti jūsų patiklumu, paslaugumu, nuoširdumu. Svarbių reikalų tvarkymo nepatikėkite draugams. Skorpionas (10 23–11 23). Neperšokus duobės nerekomenduojama sakyti „op”. Būkite pasiruošę įvairiems netikėtumams, staigiam manevrui. Šaulys (11 23–12 22). Jūs beveik nugalėtojai, tačiau daug kas priklauso nuo jūsų santykių su partneriais, teisėsaugos, teisėtvarkos atstovais. Ožiaragis (12 22–01 21). Sėkmė visai šalia, bet pernelyg stengdamiesi galite viską sugadinti. Atsipalaiduokite, nesivelkite į kovą, intrigas – tai, kas jūsų, niekur nuo jūsų nepabėgs. Vandenis (01 21–02 20). Pagaliau gali būti pasiektas ilgai išsvajotas tikslas. Labiau pasikliaukite savo intuicija, mažiau planuokite ir nesiremkite draugų pagalba. Žuvys (02 20–03 21). Galimi netikėtumai, priversiantys atsitraukti, sustoti. Nieko baisaus, nes to, kas bus atlikta, pakaks tolesnei sėkmei užtikrinti. Mažiau tikėkite vadovybės pažadais pagerinti darbo sąlygas ar padidinti užmokestį.

Gavėnios popietę giedos Žemaičių Kalvarijos kalnus Šeštadienį Klaipėdos etnokultūros centre vyks gavėnios popietė „Tradiciniai giedojimai. Giedame Žemaičių Kalvarijos kalnus“.

Uostamiesčio etnokultūros centras klaipėdiečius kviečia dar kartą pažvelgti į nuostabius Žemaičių Kalvarijos kalnus, kurių kilmę pristatys kunigas Saulius Stumbra, ir drauge su Skuodo giesmininkais pagiedoti. Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių arba vietų kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios

Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje dominikonų rūpesčiu. Lietuvoje žymiausios yra Žemaičių Kalvarijos (20 stočių, įrengtos 1637–1639 m.). Žemaičių Kalvarijos kalnai giedami nuo XVII a. Šiose giesmėse apraudamas Kristaus kančios kelias. Šiandien jas dažniausiai girdime per šermenis, mirusiųjų minėjimus, namuose ir bažnyčiose per gavėnią. Iki XIX a. Kalnai būdavo giedami pritariant senoviniams muzikos instrumentams: birbalams, lamzdžiams, būgnams, kanklėms. Vėliau senuosius medinius muzikos instrumen-

tus ėmė keisti variniai pučiamieji, tačiau pati muzikavimo tradicija, giesmių ir instrumentinio pritarimo melodijos bei stilius buvo išsaugoti. Tradicinių giedojimų popietės svečiai – Skuodo krašto giesmininkai, perėmę Šiaurės Žemaitijos regiono liaudiško giedojimo tradicijas ir dabar giedantys Žemaičių Kalvarijos kalnus. Skuodiškių giesmes tradiciškai lydi varinių pučiamųjų instrumentų skambesys. Giedojimų popietė vyks kovo 16 d. 15.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). „Klaipėdos“ inf.

„„Tradicija: jau tapo įprasta Klaipėdos etnokultūros centre prieš Vely-

kas giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus.


Orai

Šiandien sniego tikimybė išliks nedide­ lė. Dieną kiek sustiprės vėjas ir vėl ims pūsti iš šiaurės rytų. Temperatūra naktį pažemės iki 8–13. Dieną sugrįš 1–6 laips­ nių šaltukas. Penktadienio naktį artė­ jant ciklonui šiaurės rytų, šiaurės vėjas ir toliau stiprės, kai kur jo gūsiai pasieks 15–20 m/sek. greitį. Termometrai rodys tarp 8 ir 13 laipsnių šalčio, vietomis gali atšalti iki 17 laipsnių. Dieną temperatūra pakils tik iki 3–7 laipsnių šalčio.

Šiandien, kovo 14 d.

–4

–3

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Žiau­ri, ta­čiau tie­sa Aną­d ien „Kok­tei­l is“ ra­šė apie gar­siau­ siu Va­ka­r ų Lie­t u­vos džen­tel­me­nu ta­ pu­sį Va­le­ri­jų Kuz­ne­co­vą. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­g i­jos (KVK) di­rek­to­r ius iš­gar­sė­jo po ko­vo 8-osios, Tarp­t au­t i­nės mo­ters die­nos. Tą­d ien V.Kuz­ne­co­vas iš­da­l i­jo mo­k y­mo įstai­ gos da­moms per­spė­ji­mo apie at­lei­d i­ mą iš dar­bo la­pe­lius. Dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės, lau­ku­sios gė­lių, gra­ž ių žo­džių, nuo­šir­džių šyp­se­nų, ko­ne ga­vo šla­pia maz­go­te per put­lius žan­dus. Si­tua­ci­ją pa­ko­men­tuo­ti pa­no­ro Prak­ti­ka pri­si­sta­čiu­si skai­ty­to­ja: „Iš sa­vo pa­tir­ties sa­kau, kad darb­da­viai lin­kę to­kio po­bū­ džio raš­te­l ius įteik­t i sa­vai­tės pa­bai­go­je, prieš sa­vait­ga­lį. O ta sa­vai­tės pa­bai­ga dar bu­vo il­go­ji. Te­gul ap­si­pran­ta dar­buo­to­jas, o jei dar sau ga­lą pa­si­da­rys – tai tik įstai­ gai į nau­dą: ma­žiau iš­lai­dų. Skam­ba ci­niš­ kai, bet tai tie­sa – silp­nes­nių ner­vų žmo­ gus ga­li ir neat­lai­ky­ti. O Ko­vo 8-ąją ne vi­ si šven­čia, ypač mo­k y­mo įstai­g ų va­do­ vai, ku­r ių pa­val­du­me be­ga­lė dai­l io­sios ly­ties at­sto­vių. Per di­de­lės iš­lai­dos...“

–2

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+6 +11 –3 –5 +5 +2 +3 +11

Praha  –2 Ryga  –7 Roma  +12 Sidnėjus +27 Talinas  –4 Tel Avivas +30 Tokijas  +19 Varšuva  –4

Vėjas

3–9 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-5

-3

-4

-7

3

Mo­ters mąs­ty­mas: nuė­jau pirk­t i grie­t i­ nės. Grie­t i­nės ne­ra­dau, tai nu­si­pir­kau tu­šo akims ir si­jo­ną. Čes­ka (397 719; su kol­tu ir ge­ru žo­džiu ga­li­te pa­siek­ti dau­giau, ne­gu vien ge­ru žo­džiu. Tai Al Ka­po­nės min­tis)

Marijampolė Alytus

–4

-8

-3

-6

-7

8

-6

-2

-4

-6

9

rytoj

šeštadienį

Vardai Paulina, Liutauras, Vaidilė, Kristina, Teodoras .

1879 m. gi­mė moks­l i­ nin­kas Al­bert Eins­tein. Mi­rė 1955 m.

1883 m. mi­rė vo­k ie­čių fi­lo­so­fas ir eko­no­mis­tas Karl Marx. Gi­mė 1818 m. 1885 m. gi­mė kal­bi­nin­ kas Juo­zas Bal­či­ko­n is. Mi­rė 1969 m. 1891 m. po­van­de­n i­n is lai­vas „Mo­n arch“ bai­ gė ties­t i te­le­fo­no ka­be­ lį La­m an­š o są­s iau­r io dug­nu. 1917 m. Ki­ni­ja nu­trau­kė dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius su Vo­kie­ti­ja. 1932 m. nu­si­ž u­dė „Ko­ dak“ fo­tog­ra­fi­jos fir­mos

stei­g ė­j as ame­r i­k ie­t is Geor­ge East­man. 1946 m. po tre­jų ne­nu­si­ se­ku­sių sky­ry­bų žy­mus XX am­žiaus ro­ma­nis­tas ir no­ve­lis­tas Er­nest He­ ming­way ve­dė Mar­r y Welsh, su ku­ria ne­si­sky­ rė iki pat mir­ties. 1958 m. gi­mė Mo­na­ko prin­cas Al­bert Ale­xand­ re Louis Pier­re. 1978 m. olan­dų spe­cia­ lie­ji da­li­niai iš­va­da­vo 71 įkai­tą, ku­r iuos dau­g iau nei pa­rą lai­kė te­ro­ris­tai.

Žie­ma neat­lei­džia gniauž­tų Snie­g u už­vers­t i Eu­ro­pos mies­tai va­ kar va­lė ke­l ius ir sten­gė­si at­kur­t i su­ si­sie­k i­mą trau­k i­n iais bei lėk­t u­vais po ne­t i­kė­t ai vė­ly­vos smar­k ios pū­ gos. Tūks­tan­čiai au­to­mo­bi­l ių va­kar ry­te įstri­go ar­ba ju­dė­jo vėž­l io grei­čiu Šiau­rės Pran­c ū­z i­jos ke­l iuo­se, nors pa­rei­g ū­nai pa­siun­tė snie­go va­ly­mo ma­š i­nas, o prie šių pa­stan­g ų pri­si­ dė­jo ar­m i­ja. De­š im­t ims tūks­tan­č ių na­mų ta­me re­g io­ne dar neat­k ur­tas elekt­ros tie­k i­mas, ter­mo­met­r ų stul­ pe­l iams iš­l ie­kant že­miau nu­l io laips­ nių Cel­si­jaus. BNS inf., AFP nuo­tr.

„„ Įver­ti­no: nu­me­ro­lo­gai pa­ta­ria per­ne­lyg ne­pa­sik­liau­ti skai­čiais.

Kas už­ko­duo­ta da­to­je? 2013 me­tų 3 mė­ne­sio 13 die­na, tre­čia­die­ nis. Neei­li­nė skai­čių kom­bi­na­ci­ja. Ar to­kia die­na pra­na­šau­ja ne­lai­mę? Nu­me­ro­lo­ gai neat­me­ta to­kios ga­li­my­bės, ta­čiau pa­ ta­ria per­ne­lyg ne­pa­sik­lau­ti skai­čiais. Da­rius Sė­le­nis Jur­gi­ta Ša­kie­nė

Links­mie­ji tirš­čiai

Vilnius

kovo 14-ąją

Pa­mir­šo pa­svei­kin­ti žmo­ną

rū­pes­čių gau­sos vy­rai pa­mirš­ta pa­svei­kin­ti mo­te­ris.

–3

–2

Ka­ž in ar po­nas Va­le­ri­jus no­rė­tų, kad jo žmo­na to­k ią die­ną su­lauk­t ų pa­na­šios „do­va­nos“?

„„Už­mar­šu­mas: pa­si­tai­ko, kad dėl

73-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 292 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

–4

Kaunas

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Su­ž i­no­jęs apie to­k į KVK va­do­vo akib­ rokš­tą, at­ku­to skai­ty­to­jas Gen­tel­me­nas. „Ačiū jums už tai, kad nors kaž­kiek rea­ bi­l i­t a­vo­te ma­ne, – dė­ko­jo vy­r iš­k is. – Žmo­nai jau pa­ro­džiau, ko­kias staig­me­ nas Ko­vo 8-ąją su­gal­vo­ja ki­ti vy­rai. Mat ji ma­nęs tą­dien vis klau­si­nė­jo: „Kur gė­lės, kur gė­lės?“ Jai įro­džiau, kad ne aš vie­nas toks! Nors šiaip jau­čiuo­si kal­tas prieš ją – pa­mir­šau aš tą ko­vo 8-ąją.“

–4

Utena

6.53 18.37 11.45

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

–2

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai  +17 Berlynas  –2 Brazilija +30 Briuselis  +3 Dublinas  +7 Kairas +38 Keiptaunas +30 Kopenhaga  +1

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–3

Gar­si ezo­te­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Ga­li­na Šmidt tei­gė, kad žmo­nės per­ne­lyg su­reikš­mi­na da­tas, bet pri­pa­ži­no – šią die­ną ga­li įvyk­ti ka­tast­ro­fų, riau­šių, ka­ri­nių konf­ lik­tų. „Tai pri­klau­so, kaip skai­čiuo­si­ me. Pa­gal re­li­gi­nį ka­len­do­rių pir­ mo­ji sa­vai­tės die­na – sek­ma­die­nis, su­si­jęs su Sau­le ir tu­rin­tis pir­mą nu­me­rį. Jei su­dė­si­me vi­sus skait­ me­nis (2013 03 13), gau­si­me 13 ir kar­tu dar vie­ną tre­je­tą. O tai reiš­ kia, kad ga­li­ma lauk­ti įvai­rių gam­ tos ka­tak­liz­mų, ka­tast­ro­fų, nu­kris­ti lėk­tu­vas, ne­nus­teb­siu, kad kur nors pra­si­dės riau­šės ar net ka­ras“, – po­rta­lui die­na.lt sa­kė G.Šmidt.

Vis dėl­to šią ar 13 die­ną gi­mu­ siems žmo­nėms, pa­sak G.Šmidt, ši die­na ga­li bū­ti sėk­min­ga. Nu­me­ro­lo­gas Kęs­tu­tis Du­bic­kas pa­ste­bė­jo, kad 13 dė­me­nų su­ma yra 4, o šis skai­čius sim­bo­li­zuo­ja per­ mai­nas. „Skai­čius 13 aso­ci­juo­ja­si su vel­ niu, ne­lai­mė­mis. Vis dėl­to ne­rei­kė­ tų per­ne­lyg su­reikš­min­ti skai­čių. Pak­laus­ki­te Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio, ar jam bu­vo blo­gai žais­ti dė­vint 13uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tus marš­ki­ nė­lius“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Anot nu­me­ro­lo­go, daž­niau­siai ne pa­ts daik­tas bū­na blo­gas ar ge­ras, o tai, ko­kia ener­gi­ja jį ly­di. „Pa­vyz­džiui, pei­lis yra skir­tas duo­nai pjau­ti, drož­ti ir pa­na­šiai. Bet juo ga­li ir žmo­gų su­žeis­ti“, – pa­sa­ko­jo K.Du­bic­kas.


2013-03-14 Klaipeda