Page 2

2

penktadienis, vasario 22, 2013

santaka /kultūros savaitė

2013 me­tų dar­bas Ro­ma­nas Ave­rin­ce­vas Dai­l i­n in­kas

P

ra­d i­niai ap­ma­tai – tar­si ra­ šik­l io ga­l an­d i­mas brū­ž i­ nant jį į ką tik pirk­tą, gra­žų ir stang­rų blok­no­tė­lį. Ra­šik­lis šis taip pat ne­se­niai pirk­tas, ta­čiau iš­ tai­gin­gu­mu la­bai nu­si­lei­džia blok­no­ tė­liui, ką tik nu­pirk­tam ir dar spaus­ tu­vės da­žais kve­pian­čiam. Bet, kaip pa­sa­ky­tų Os­ta­pas Ben­de­ ris, ju­dė­ki­me ar­čiau prie kū­no. „Nes čia – švy­tu­rys, už nu­ga­ros, nes čia de­ši­nėj ir kai­rėj – van­duo“, – vaikš­ti­ nė­da­mi van­dens pa­vir­šiu­mi lau­kia­ me pra­ne­ši­mo apie šių me­tų švy­tu­ rius, Kau­no kul­tū­ros švy­tu­rius.

Tai jo­kiu bū­du ne ta­py­ba, na, bet ir ne gra­fi­ka, taip pat ir ne ins­ta­lia­ci­ja – šį žan­rą, ko ge­ro, pa­va­din­ čiau ka­lig­ra­fi­ne poe­ti­ka. Kau­nas žy­di, ir tas žy­dė­ji­mas, kad ir kaip bū­t ų keis­ta, pra­si­de­da dar po žie­mos šar­ma. Me­n i­n in­k ų už­de­ra kas me­tai po ke­lio­li­ka. Ir dygs­ta jie drą­siai, nė kiek ne­si­var­žy­da­mi, vi­si šio­je pa­ro­do­je ma­to­mi nau­jo­kai ne kal­ba, o tie­siog rėk­te rė­k ia apie sa­ ve ir sa­vą­ją no­va­to­r iš­k u­mo es­mę. Sa­vą­ją kū­ry­bos ir sa­vi­raiš­kos do­va­ ną jie žiū­ro­vui net ne įtei­kia, – jie tie­ siog bruk­te įbru­ka. Vie­nas pa­čių no­ va­to­riš­kiau­sių jau­nų­jų pa­ro­dos at­li­ kė­jų – Ro­lan­das Stan­kū­nas ir jo dar­ bas „Pie­ši­nys“ – ne, tai jo­kiu bū­du ne ta­py­ba, na, bet ir ne gra­fi­ka, taip pat ir ne ins­ta­lia­ci­ja – šį žan­rą, ko ge­ro, pa­ va­din­čiau ka­lig­ra­fi­ne poe­ti­ka.

Kau­no me­ni­nin­k ų kon­teks­te su sa­ vo dar­bu „Skry­d is na­mo“ at­ro­dau silp­no­kai, bet bent jau neap­gai­lė­ ti­nai. Šių me­t ų eks­po­z i­ci­ja yra pa­ ti stip­r iau­sia iš vi­s ų prieš tai ma­ ty­t ų „Ge­r iau­sio me­t ų dar­bo“ rin­k i­ mų. Nus­te­bi­no Re­be­ka Bru­der sa­vo „Lau­k i­ne mo­te­rim“ – mo­zai­k i­nė, vit­ ra­ž i­nė, alie­ji­nė ta­py­ba – kaž­kas nau­ jo ir ne­ti­kė­tas, kon­cep­tua­lus spren­ di­mas. „Nak­t i­n is ma­t y­mas“ – Aus­ ma Ban­kaus­kai­tė – iš­l ie­ka iš­t i­k i­ma pa­t i sau ir sa­vo spal­v i­n iam gai­va­ lui. Ji ryž­ta­si sun­k iam iš­ban­dy­mui, ta­čiau spal­vas įti­k i­na­mai su­ta­va­lio­ ja ne­lyg lau­k i­n į er­ž i­lą, ku­r is jau, at­ ro­do, čia pat su­mai­šys že­mę su dan­ gu­mi. Ap­do­va­no­ji­mų ne­fi k­sa­vau nu­si­vy­ lęs ko­mi­si­jos sko­niu. Aš nie­ka­da ne­ si­steng­da­vau nu­ga­lė­t i ar kaž­kam įtik­ti, vi­sa­da kū­ry­bo­je lai­kau­si olim­ pi­nio prin­ci­po, ku­rį jau se­niai yra už­ mir­šę Lie­tu­vos olim­pie­čiai. O skam­ ba jis taip: „Svar­biau­sia yra da­ly­vau­ ti, o ne nu­ga­lė­ti.“ Vi­sa­da ei­nu į šią pa­ ro­dą la­bai gied­ru vei­du, op­ti­mis­tiš­ kai nu­si­tei­kęs – be abe­jo, vi­suo­met vi­du­je kir­ba ne­nuo­ra­ma vil­ties kir­ mi­nas, ir vi­suo­met kir­mi­nas nu­mirš­ ta. Ta­da ma­ny­je gimsta kri­ti­kas ir kri­ tiš­ki žo­džiai li­pa į pa­vir­šių. Ne­no­ro­ mis vi­sa­da tam­pu „kir­viu“. Nusp­ren­d žiau ne­si­bas­ty­t i per vi­są nak­t į mies­te, ką iš­t i­sai da­r y­da­vau prieš ke­le­tą me­t ų. Ne­be­t u­r iu tam nei no­ro, nei svei­ka­tos nė­ra tam li­kę. Nuo šiol už­sii­mu tik vai­sin­gais da­ly­ kais. Vi­sur ir vi­sa­da ieš­kau nau­dos, el­giuo­si kaip tik­ras su­val­kie­tis. Grįž­ tu prie sa­vo šak­nų ir iš­ta­kų, sa­vo pa­ ties, ne tė­vų, ne gi­mi­nių, o sa­vo­sios gy­ve­na­mo­sios vie­tos – tė­viš­kės.

„Na­cio­na­li­nį sta­tu­są tu­rin­tis teat­ras vi­sų pir­ma jau­čia pa­rei­gą pa­ska­tin­ ti sve­tur gy­ve­nan­čius tau­tie­čius ap­ mąs­ty­ti sa­vo tau­ti­nę ta­pa­ty­bę – tik be di­dak­ti­kos ar pa­to­so, bet su mei­ le ir šyp­se­na“, – į gast­ro­les Lon­do­ ne su ypač na­cio­na­li­niais spek­tak­ liais „Kiš­kis pa­bė­gė­lis“ ir „Že­mės ar mo­ters“ vyks­tan­tis Na­cio­na­li­nis Kau­no dra­mos teat­ras jau­čia tu­ rįs su­bti­lią už­duo­tį: pri­min­ti emig­ ran­tams jų šak­nis, juos pra­juo­kin­ti, su­grau­din­ti ir su­si­grą­žin­ti. Šal­ti­nis: Na­cio­na­li­nis Kau­no dra­mos teat­ras

„Nie­kas nei­šei­ti, kol ne­gy­vos vi­ sos lė­lės“, – skel­bia už­ra­šas ne­ tai­syk­lin­ga ang­lų kal­ba, ku­rį ant iš­gal­vo­to Lie­tu­vos kul­tū­ros cent­ ro Spring­fil­de už­ra­šė po­pu­lia­raus ame­ri­kie­čių ani­ma­ci­nio se­ria­ lo „Simp­so­nai“ kū­rė­jai. Se­ria­lo epi­zo­das bu­vo pa­ro­dy­tas per te­le­ vi­zi­ją „Fox“ va­sa­rio 17 d. – šia­pus At­lan­to sma­gi­nan­tis lie­tu­viams: pa­ga­liau dar vie­na ne­mo­ka­ma mū­ sų ša­lies rek­la­ma! Šal­ti­nis: BNS

„Bū­ti­na ati­džiai pa­sver­ti juo­ko ir dra­ ma­tiz­mo pro­por­ci­jas, nu­žy­mė­ti su­si­ pi­nan­čių is­to­ri­jų pa­sa­ko­ji­mo rit­mą ir vi­są šią šven­ti­nę miš­rai­nę pa­gar­din­ ti pi­kan­tiš­kais prie­sko­niais (ge­riau­siai

šiam rei­ka­lui tin­ka ero­ti­ka)“, – nau­ jo­jo lie­tu­viš­ko fil­mo „Va­len­ti­nas vie­nas“ kū­rė­jams siū­lo ki­no kri­ti­kas Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas. Šal­ti­nis: „TV die­na“

„La­bai svar­bu su­vok­ti, kad pa­si­ bai­gus kar­je­rai yra pa­vo­jus lik­ti tik su sa­vo at­si­mi­ni­mais ir spek­tak­lių fo­tog­ra­fij­ o­mis“, – so­lis­tas Ed­ga­ ras Mont­vi­das, ku­riam ova­ci­jų ne­gai­li iš­ran­kiau­si ope­ros mė­gė­jai

ir muzikos kritikai vi­sa­me pa­sau­ ly­je, at­ve­ria akis tiems, ku­rie vis dar ma­no, kad di­džiau­sia ver­ty­bė žmo­gaus gy­ve­ni­me yra kaž­kas, tik ne šei­ma. Šal­ti­nis: „Kau­no die­na“

„Kny­gų mu­gė nė­ra vien kny­gų mu­ gė, tai pir­miau­sia – švie­sių žmo­nių, pri­sie­ku­sių skai­ty­to­jų su­si­ti­ki­mų šven­tė. Šie žmo­nės tik­rai ne­pil­dys ka­lė­ji­mų ka­me­rų, ne­gy­vens iš am­ ži­nų pa­šal­pų“, – apie va­kar pra­ si­dė­ju­sius vi­sos Lie­tu­vos kny­gių at­lai­dus – Vil­niaus kny­gų mu­gę – sa­ko jos Kul­tū­ri­nės pro­gra­mos ko­ mi­te­to na­rys Gy­tis Vaš­ke­lis. Šal­ti­nis: www.ber­nar­di­nai.lt

„Lie­tu­vos ki­no sten­de ap­si­lan­kė dau­giau nei tūks­tan­tis mu­gės da­ ly­vių. Jie do­mė­jo­si fil­mų ga­my­ ba mū­sų ša­ly­je, bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bė­mis, ku­rios, ti­kė­ti­na, ne­ to­li­mo­je atei­ty­je taps tarp­tau­ti­niais pro­jek­tais. Daug ki­no pro­fe­sio­ na­lų ap­si­lan­kė ir lie­tu­viš­kų fil­mų per­žiū­ro­se. (...) Lie­tu­va ki­no že­ mė­la­py­je pa­ste­bi­ma vis daž­niau“, – lie­tu­vių pa­si­ro­dy­mu 63-io­jo Tarp­tau­ti­nio Ber­ly­no ki­no fes­ti­va­ lio Eu­ro­pos fil­mų mu­gė­je džiau­gė­ si Lie­tu­vos ki­no cent­ro di­rek­ to­rius Ro­lan­das Kviet­kaus­kas. Už­sie­nie­čiai dar džiau­gė­si ir jiems, re­gis, eg­zo­tiš­ku reiš­ki­niu, ku­riuo taip pat rep­re­zen­tuo­tas lie­tu­viš­ kas ki­nas, – ša­ko­čiu ir mie­lai fo­ tog­ra­fa­vo­si prie jo. Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ki­no cent­ras Ro­lan­das Stan­kū­nas. Pie­ši­nys.

Vytauto Petriko, Gedimino Bartuškos nuotr.

2013-02-22 Santaka  
Advertisement