Page 1

aštis r t i a v a S

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

sausio 31–vasario 6 d., 2013 m. Nr. 5 (1506) 

išeina ketvirtadieniais

Emigrantų patirtis: ir Lietuvoje galima gyventi Miestas

5p.

Nau­jas pa­sas: il­ga eilė be eilės

Lietuva

8p.

Ku­ris iš­si­lai­kys il­giau­siai? Net trys did­ž iųjų po­l i­t i­n ių par­t ijų pir­m i­n in­k ai sa­vo po­s tuo­s e – jau dau­g iau nei de­š imt­metį. Ir nė vie­ nas, nors ir pra­laimė­jo Sei­mo rin­k i­ mus, trauk­t is ne­s i­ren­g ia. Kas tai – de­mok­ra­t i­j os bran­d a ar sąstin­g is?

Mo­ters gro­žis ki­ne ma­ne jau­di­na, bet daž­niau­siai – abst­rak­tus, ne konk­re­čios mo­ters. Aktorė Ma­rie Eve Na­deau

2

22p.

„Shutterstock“ nuotr.

diena.lt

Šiandien su „Vilniaus diena“ tv h ero jai DNaujas ei­vis tele v

Užupis

­ir­i.v iziN a­lin is du Savai s­kie etas traštiS mieStui nė –

elev izijo GyPRTov GRAe s i Mosn mas be t aisyklių SauSiO 31–va SariO

v

IšsIpIldžI svajo usI Studijo nė

2013 m.

m.

2013 m. N r. 5

S muzikoS Berklio koledže

6 d., 2013

Net Pary asar žiausioMo 2–n8martras, Kopenha gos Kristia d. kuri kita meninin nija ar bet kų garsėjan ti vieta pa laisve saulyje ne­ gali pasi girti čia žmonė tuo, kuo Užupis: s lausomo gyvena neprik­ je paklūsta respublikoje ir tik savo konstitu cijai.

Meninin kalvė kų

Kai Koją stojam Kiša ydinga ųjų sist ema

SėkmėS iS

Užupio, kaip pirk lių, gy­ dytojų ar „Tūlos“, mu jono, užuo zikantų ra­ rie, arba „Blanchisse­ Žvėrynas–U XVI a., kaimazgos siekia pis“ popu žu­ ktis Vilniausčia ėmė tel­ liaru žydai. Tie­ traukti čia ne mas ėmė sa, XVIII tik me atstovus, bet ir pini no Užupį nu a. pabaigoje gus asme siaub gin­ nis. riaunos vyk ė caro ka­ Iš dalies mas. Pas dytas pogro­ dėl ste ku lingos meno žmobuk­ čio rajono tiniai klestin­ kon ženklai – nių kapinės žydų ma cent ra ci jos ga – sunai li­ dėkoti kintos sovietme Dai li ninkųir tuometėms čiu. Tad damas pri lauk­ sąjungoms , Ra šy tojų sikėlimo pis tapo Užu­ lijusioms , aktyviai da­ prastos re bu puta­ cijos vie ta, ves, erdves tus, dirbtu­ įsikūręs vie nors ir buvo kūrėjams. Vilniaus noje vaiz giausių sostinės din­ gendose bohemos le­ kiekviena vietų, šalia Vil nios pio diena Užu­ įkurtas ga upės. Į čia – jų nebūtų šventė. Kad myk ti ryte trauk las anks­ per ba landžio 1­ąjąmaža, čia ninkai dar dami darbi­ sutin ma ir Užu pio neprik ka­ lijosi pri neseniai da­ siminimais somybės lau­ die sutiktas naktines apie jai ant po na, rašyto­ lių takes, ku plaš­ rių Užupio ka pastatytoje neapsikentę kaimynystės je ar jos vinės teraso­ viduje už kiek tolė nustūmė jas baigia ir vie liau, link niaus bastė Vil­ metų no laukiamiau sių rengi metės pla jos. Ir iš tuo­ tinio Drus nių – „Poe­ čio atvykusiemssios tėvynės kininkų ru­ turistams dens“ – šėlsm centrinės, da Apie Užu ą. gatvės neo bar Užupio, pio kons tuciją ži ti­ no dinimas ficialus pava­ Vilnių daž jau ne tik į – – neteikė Mirties gatvė nai užsu tys kan­ gerų įspūd Vienas ge žių. ru lenkai, rusai, bal riausių siai, bet ta­ pio istorikų, Užu­ Nes diplo ir arabų šalys. matiniai vienas tik geografų ir vietos valdžios riau – Užsie mos atstovų sių bohe­ Jurgis Kun­ kalų ministro, nio rei­ činas sa preziden­ to, amba vo sadorių aprašė kiek romanuose – pa­ jėgumai leidžia megz pio tiltelį, vieną Užu­ drau kiekvieną nos detalę, sie­ siais gystę su tolimiau ti ­ pasau dį, kaip ir, kvapą, įspū­ Tad „Vil lio kraštais. sa niaus die čia gyvenu koma, realiai kviečia su na“ ir kitaip veisias, kūrusias pub li kos Užupio res­ ku sias as nybes. Taip me­ kas pat kartais šventėmis ir die nybe, manoma, gyvenimo prin kad būten t jo ar cipais susipažin ti iš čiau. „­Šven

LRT bAL „Auks sų“ inių R.BuBuly gAL tė: eRij A mokSla torija darbaS i – užSienyje, – lietuvo je

savęs ie reikia škoti pamaž u

taik ikly je

D

Tira žas­ 34 4 50

SprendimaS

Ką paSirinKti po moKyKloS – StudijaS ar poilSį?

N eb vaid aujas iuTA mu amp s o TV lua 3 se – riale

tės: kas­ –­tam­pa­lygūmet­ba­land­žio­1­ ąją­m s,­t.­y.­pa­ pras­tais­u i­nint­Užu­pio­ne­ prik­lau­s žu­pio­pi­ o­mybės­ lie­čiais.­ dieną

Kons­ti­tu­ ci­jos­ be­si­lai­kan­ tys­­ užu­pie­čiai­­ tu­ri­teisę­ tingė­ti­ir­­ turė­ti­kat ę.­ ­ ­ 2p.

­

­šia­me­ra ­jo­ne­vi­si­–­p

o­li­ti­kai,­me

­ni­nin­kai,­ver s­li­nin­kai­

„Fo­to­die­ nos“­/­Ra

Užu­pio­v ers­ li­nin­kams ­­ iš­lik­ti­pa­ de­ da­ne­kon ­ ku­ren­ci­j a,­o­ drau­gystė . ­ 5p.

­sos­Jo­nai­ tienės­nu

o­tr.

Vil­niaus­ me­ A.Zuo­kas,­p ras­ žengęs­U er­ žu­ ribą,­tam pio­­ ­pa­ pa­pras­tu­Už u­ pio­pi­lie­č iu. ­ ­ 6p.

tiražas 5000

2 Lt


2

sausio 31–vasario 6, 2013

tema diena.lt/naujienos/miestas

Emig­ra­ci­ja: kur

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vie­ni lie­tu­viai su­ra­do ro­jų Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je, ki­ti – Is­pa­ni­jo­je, tre­ti – Vo­kie­ti­jo­je. Li­ kę Lie­tu­vo­je bai­si­si di­džiu­liu emig­ra­ci­ jos mas­tu ir tuo, kad sve­tur gi­mu­sios at­ža­ los jau ne­kal­bės lie­tu­viš­kai. Emig­ran­tai at­ si­ker­ta, kad čia nė­ra są­ly­gų oriai gy­ven­ti. O ką kal­ba tie, ku­rie, pa­ra­ga­vę ki­to­kio gy­ve­ni­ mo, vis dėl­to grįž­ta na­mo?

Aist­ros dėl nie­ko

Li­nas Kra­naus­kas

P

a­ly­g in­t i ne­se­n iai lie­t u­ vių ži­n iask­l ai­d a pra­ ne­š ė apie Sei­mo na­ rių gru­pės ini­ci­juo­ja­mą Vil­niaus met­ro pro­jek­tą (ką, vėl?). Kol mo­der­nio­ji ir kū­ry­bin­go­ji da­ bar­t i­nė sa­vi­val­dy­bė ren­g ia nau­ jus vie­šo­jo trans­p or­to per­t var­ kos (nau­jos bė­g i­nės prie­mo­nės – tram­va­jaus) pro­jek­tus, ši ini­cia­ty­ va Sei­me nu­šluos­tė sos­ti­nės gal­ voms no­sį.

O ka­da baig­sis krei­de­lė­ mis pieš­tų „dvi­ra­čių ta­ kų“ žai­di­mai ir at­si­ras tik­ras ke­lias šiam trans­ por­tui? Van­giai ir blan­kiai vyks­ta mar­so­ kop­te­rio ir mė­nu­lei­gio mū­šis, ku­ ria­me vie­na ren­ti­nių įmo­nė ne­pa­ vargs­ta vai­d in­t i „vi­suo­me­n i­n io są­jū­džio“, o ki­ta pu­sė – vie­šai­siais ry­šiais grįs­ta sa­vi­val­dy­bė – mė­gi­ na pa­mirš­ti, o kar­tais ir pri­kel­ti sa­ vo praė­ju­sių ka­den­ci­jų ret­ro­fu­tu­ ris­ti­nę vi­zi­ją (kad ir kas tai bū­tų, grei­taei­gis tram­va­jus ar dau­gias­ rie­gis ke­lei­vi­nis rie­dis). Ta­čiau šis neį­gy­ven­di­na­mas lu­na­ti­ka­vi­mas – ne­blo­ga pro­ga pri­min­t i rim­tus klau­si­mus apie Vil­niaus vie­šo­jo ar šiaip neau­to­mo­bi­l i­n io trans­ por­to są­ly­gas ir būk­lę. Vil­n ius tu­r i „neį­kai­no­ja­mą“ pa­ vel­dą – pla­čiai iš­si­raiz­g iu­sį vie­ šo­jo trans­por­to tink­lą, ypač tro­ lei­bu­sų, ku­rių ne­pa­ž įs­ta va­ka­rie­ tiš­k i mies­tai, ta­čiau ke­lei­vius ga­ be­nan­čių ma­žiau­siai tris­kart ma­ žes­nė­m is są­nau­do­m is nei au­to­ bu­sai. Kas truk­do šią ki­tų su­kur­ tą ir pa­si­tei­si­nu­sią inf­rast­ruk­tū­rą vys­ty­ti ir plės­ti? Te­ko gir­dė­ti, kad mies­to ad­mi­nist­ra­ci­ja net yra pa­ va­d i­nu­s i tro­lei­bu­s ų trans­p or­ tą at­g y­ve­na. Tai gal ga­l i­ma pa­ klaus­ti, o kur jū­sų inf­rast­ruk­tū­ri­ nės, mies­tie­čių gy­ve­ni­mą, ap­lin­

ką ir orą ge­ri­nan­čios ino­va­ci­jos? Ne­jau de­šim­t is mi­l i­jo­nų kai­nuo­ jan­t i kas­me­tė elekt­ro­n i­nės kor­ te­lės kei­t i­mo pro­ce­dū­ra bus pa­ sku­t i­n is ir vie­n in­te­l is sa­vi­val­dy­ bės trau­ku­lys šia kryp­ti­mi? Tūks­t an­č iai pri­s ie­k u­s ių vai­ ruo­to­j ų ne­s i­l iau­j a sva­j o­t i vis apie nau­j us via­du­k us ir jų rei­ ka­l au­t i, nors ty­r i­m ai ro­do, kad nau­ji ke­l iai di­d i­n a au­to­mo­bi­l ių skai­č ių mies­te. Ta­č iau kiek ga­ li­m a ap­s i­me­t i­nė­t i, kad sa­v i­val­ dy­b ei ap­s kri­t ai rū­pi al­ter­n a­t y­ vos? Šį se­z o­n ą jau at­s i­n au­j i­no kal­b os (ir pa­s i­t vir­t i­no dar griež­ tes­n iais „dar­bais“) apie mik­roau­ to­bu­sų marš­r u­t ų nai­k i­n i­mą. Tai ne­v i­s iš­k ai vie­š a­s is trans­p or­t as, bet vis dėl­to de­šimt­g u­bai ge­r iau už in­d i­v i­dua­l ias ke­l io­nes vi­s o­ kiais vi­s u­rei­g iais, be to, sa­v i­val­ dy­b ė ne­t u­r i pa­s iū­ly­t i nie­ko ge­ riau. Su ta pa­čia va­l ia ji ėmė­si re­ tin­t i bei ma­ž in­t i ir sa­vo­jo trans­ por­to marš­r u­t ų, užuo­t įdė­j u­ si nors treč­d a­l į tų jė­g ų į konst­ ruk­t y­v ią jų op­t i­m i­z a­c i­j ą ir au­ gi­n i­m ą. Šian­d ien, kai nau­j au­ sia kon­t ak­t i­n io tink­lo plėt­ra (li­ ni­ja į Pa­š i­l ai­č ius) sie­k ia praė­ju­s į šimt­me­t į, jau ne­be­pa­do­r u klaus­ ti, ka­da nor­ma­lus vie­š a­sis trans­ por­t as at­s i­r as, sa­k y­k i­m e, Uk­ mer­gės gat­vė­j e. Ta­č iau gal neį­ ga­l ios vaiz­duo­tės sa­v i­va­l iau­to­ jai ga­lė­t ų bent pa­t rauk­t i ran­k as nuo praė­ju­s ių kar­t ų su­k ur­t ų ga­ li­my­bių? O ka­da baig­sis krei­de­lė­mis pieš­ tų „dvi­ra­čių ta­k ų“ žai­di­mai (ar ki­ ti žai­di­mai su vie­nos ar ki­tos įmo­ nės at­sto­v y­be, kiek­v ie­nais me­ tais pa­siū­lan­čia „nau­jai iš­ras­tą“, „ne­pap­ras­tą“ ki­to­k į dvi­ra­t į nuo­ mai ir pa­ro­do­ma­jam sa­v i­val­dy­ bės or­ga­nų pa­si­va­ž i­nė­ji­mui) ir at­si­ras tik­ras ke­l ias šiam trans­ por­tui, pa­vyz­džiui, vie­no­je reikš­ min­ges­n ių gatvių – Kal­va­r i­jų? O sau­g ios dvi­ra­čių lai­ky­mo ar­ba jų ve­ži­mo vie­šuo­ju trans­por­tu ga­li­ my­bės? O jei ne­pa­jė­g i at­si­sa­ky­ti au­to­mo­bi­l io, ko­k ios ga­l i­my­b ės pa­lik­ti jį už se­na­mies­čio ar cent­ ro ri­bų pa­ska­tin­tų mies­tie­čius tai da­ry­ti? Me­tai iš me­t ų nau­ji pa­siū­ly­mai, ta­č iau mo­der­nus ir tvar­k in­gas biu­rok­ra­to ko­ri­do­rius, nu­ka­bi­nė­ tas tvis­kan­čiais gu­gen­hei­mų brė­ ži­niais, pla­nuo­ja, ma­tyt, tik nau­ją užu­pie­čio kor­te­lę.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Po 18 me­tų, pra­leis­tų emig­ra­ci­jo­je, į Lie­tu­vą grį­žo che­mi­kas Vis­val­das Kai­rys. Tuos me­tus jis gy­ve­no ir dir­bo Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ir Por­ tu­ga­li­jo­je, Ma­dei­ros sa­lo­je. „Pir­ma, trau­kė su­grįž­ti į Lie­tu­ vą. Ant­ra, ma­no su­tar­tys bai­gė­si“, – sa­kė 48 me­tų V.Kai­rys. Į Lie­tu­ vą jis grį­žo ne vie­nas – su 15 me­tų jau­nes­ne po­rtu­ga­le žmo­na Mo­ni­ca ir duk­te­ri­mi Emi­lia, ku­riai ne­se­niai su­ka­ko tre­ji me­tai. Pa­ska­ti­no dar­bo pa­siū­ly­mas

V.Kai­rys įsi­dar­bi­no Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Bio­tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­ te, Bioin­for­ma­ti­kos sky­riu­je. Tiks­ liau, čia jam pa­siū­lė dar­bą – bu­vo lais­va vie­ta. Taip pat Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Gam­tos moks­lų fa­kul­te­te jis dės­to bioin­for­ma­ti­ką. „Jei­gu tos vie­tos Bio­tech­no­lo­ gi­jos ins­ti­tu­te ne­bū­tų bu­vę, aiš­ku, ne­bū­čiau ga­lė­jęs grįž­ti. JAV bū­ na taip: su­tar­tis bai­gia­si, pra­de­di ieš­ko­ti dar­bo, va­žiuo­ji į in­ter­viu. Ir stai­ga ga­vau ži­nią iš Lie­tu­vos: „Grįžk pas mus.“ O ko­dėl gi ne? Ir grį­žo­me. Jei­gu ne­bū­tų bu­vę mos­to iš Lie­tu­vos pu­sės, ne­bū­tu­me grį­ žę“, – kal­bė­jo moks­li­nin­kas. Prieš ma­žiau nei dve­jus me­tus į Lie­tu­vą grį­žu­si Kai­rių šei­ma gy­ve­ na nuo­mo­ja­ma­me bu­te. Dirb­da­vo pa­gal su­tar­tį

V.Kai­rio emig­ra­ci­jos ke­lias pa­na­ šus į dau­ge­lio lie­tu­vių. Į Ho­no­lu­ lu (Ha­va­jai) jis iš­vy­ko mo­ky­tis, kaip sa­ko­ma, su 100 JAV do­le­rių ki­še­ nė­je. Lie­tu­vis dir­bo ir JAV, ir Por­ tu­ga­li­jos uni­ver­si­te­tuo­se. Pas­ku­ ti­nis JAV uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me dir­bo, – Me­ri­lan­do, o Por­tu­ga­li­ jo­je – Ma­dei­ros. Šio­se aukš­to­sio­ se mo­kyk­lo­se jis at­li­ko moks­li­nį ti­ ria­mą­jį dar­bą. „La­bo­ra­to­ri­jos, ku­rio­se dir­bau, nė­ra ti­piš­kos che­mi­jos la­bo­ra­to­ri­ jos su mė­gin­tu­vė­liais, kaip dau­ge­ lis pra­tę įsi­vaiz­duo­ti. Ma­no spe­cia­ li­za­ci­ja – mo­le­ku­lių mo­de­lia­vi­mas, tą dar­bą at­lie­ku kom­piu­te­riu“, – paaiš­ki­no moks­li­nin­kas. Pa­si­bai­gus dar­bo Ma­dei­ros uni­ ver­si­te­te su­tar­čiai, lie­tu­vis neieš­ko­jo ga­li­my­bių, kad ji bū­tų pra­tęs­ta. Vis­ kas ta­po per daug su­dė­tin­ga – dar­bo bū­tų te­kę ieš­ko­tis ki­ta­me uni­ver­si­ te­te ar net ki­to­je ša­ly­je. Lik­ti Por­tu­ ga­li­jo­je V.Kai­rio ne­su­lai­kė ir tai, kad jo žmo­na – po­rtu­ga­lė. „Bū­čiau li­kęs be dar­bo. Ma­no vi­ sas dar­bas pri­klau­so nuo su­tar­čių. Sun­ku. Mums abiem sun­ku. Ma­no

žmo­na – pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ ja“, – sa­kė V.Kai­rys. Kiek kar­tų jo už­dar­bis Ame­ri­ko­ je ir Por­tu­ga­li­jo­je bu­vo di­des­nis nei Lie­tu­vo­je? Iš­gir­dęs to­kį klau­si­mą, moks­li­nin­kas nu­si­juo­kė. „Tai pri­klau­so nuo lai­ko ir vie­ to­vės. Pa­vyz­džiui, JAV kiek­vie­no­ je vals­ti­jo­je skir­tin­gas gy­ve­ni­mo ly­gis. Pa­gal tai ir skai­čiuo­ja­ma al­ ga. Be to, bu­to nuo­ma bran­gi. Por­ tu­ga­li­jo­je, pa­ly­gin­ti su Lie­tu­va, al­ ga bu­vo di­des­nė du, o Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se tris kar­tus“, – pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vas.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vo­je iš mu­zi­kos ga­li­ma gy­ven­ti la­bai pui­kiai, ir aš pui­kiai gy­ve­nu, ga­liu sau leis­ti la­bai daug ką. Lon­do­ne – taip pat.

Iš­mo­kė to­le­ran­ci­jos

Ko iš­mo­ko, į ką lie­tu­vis gi­li­no­si emig­ra­ci­jo­je? Pir­miau­sia jis ge­rai iš­mo­ko ang­liš­kai. Prieš emig­ra­ci­ ją Lie­tu­vo­je jis dir­bo vie­no­je sri­ty­ je, emig­ra­ci­jo­je per­si­me­tė į ki­tą – mo­le­ku­lių mo­de­lia­vi­mą. „Kai bū­ni vie­no­je ša­ly­je – „už­ si­cik­li­ni“. Mąs­tai ste­reo­ti­pais. Pla­tu­sis pa­sau­lis, ku­rį pa­ma­čiau, – di­de­lis at­ra­di­mas, stip­riai ma­ ne pa­kei­tęs“, – ne­slė­pė moks­li­ nin­kas. Jis su­pra­to, kad anks­čiau bu­vo la­bai ka­te­go­riš­kas. O da­bar pa­ste­ bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės iš tik­rų­ jų daž­nai ka­te­go­riš­ki. Emig­ra­ci­jo­ je lie­tu­vis su­pra­to, kad yra dau­gy­bė vie­no reiš­ki­nio pu­sių, kad to­le­ran­ ci­jos ri­bos di­des­nės, ne­gu žmo­gus sa­vo są­mo­nė­je yra jas nu­si­brė­žęs. „Moks­lų dak­ta­ro laips­nį ap­si­gy­ niau Ha­va­jų uni­ver­si­te­te. Ten su­ si­du­ria Ry­tų, Va­ka­rų, Po­li­ne­zi­jos, net so­vie­tų ci­vi­li­za­ci­jos – kal­bos, pa­pro­čiai, tra­di­ci­jos, ku­rioms tu­ ri bū­ti to­le­ran­tiš­kas“, – sa­kė pa­ šne­ko­vas. Por­tu­ga­li­ja – spal­vin­gas kraš­tas

Emig­ra­ci­ja ki­ta link­me pa­krei­pė ir as­me­ni­nį V.Kai­rio gy­ve­ni­mą. Por­ tu­ga­li­jo­je lie­tu­vis su­si­pa­ži­no su pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Mo­ni­ca, ją ir ve­dė. Su bū­si­mą­ja žmo­na moks­li­nin­ką su­pa­žin­di­no vie­nas ko­le­ga, su ku­ riuo kar­tu dir­bo Ame­ri­ko­je. Kai jis ga­vo dar­bą Por­tu­ga­li­jo­je, Fun­ša­lio

„„Pat­rio­tė: „Ga­liu nu­va­žiuo­ti į so­dy­bą

so ne­ma­čiau. Čia – sa­vas kraš­tas, sa laus­kai­tė-Jaz­zu. 

mies­te esan­čia­me Ma­dei­ros uni­ ver­si­te­te, pa­ra­gi­no Vis­val­dą, kad ir šis ra­šy­tų pa­raiš­ką gau­ti čia dar­bą. Ko­le­ga va­do­va­vo Ma­dei­ros uni­ver­ si­te­to la­bo­ra­to­ri­jai. „Mo­ni­ca dir­bo Ma­dei­ro­je, ji bu­vo to ma­no ko­le­gos, drau­go ir še­fo kai­my­nė“, – šyp­so­ jo­si pa­šne­ko­vas. Pap­ra­šy­tas pa­ly­gin­ti šias dvi ša­ lis, moks­li­nin­kas sa­kė, kad jam la­ biau pa­ti­ko Ame­ri­ko­je. Ten žmo­nės at­vi­res­ni, drau­giš­kes­ni. JAV jis gy­ ve­no apie 12 me­tų, Por­tu­ga­li­jo­je – še­še­rius. „Por­tu­ga­li­ja – spal­vin­gas kraš­ tas. Gam­ta la­bai gra­ži. Ta­čiau žmo­ nės šiek tiek už­da­res­ni už ame­ri­ kie­čius“, – api­bū­di­no V.Kai­rys. Kaip jau­čia­si jo žmo­na po­rtu­ga­ lė Lie­tu­vo­je, ypač da­bar, kai spau­ džia to­kie šal­čiai? Vis­val­das pa­ti­ ki­no, kad Mo­ni­cai Lie­tu­vos gam­ta pa­tin­ka. Ta­čiau jai trūks­ta nuo­la­ ti­nio dar­bo, kad pa­si­jus­tų čia nau­ din­ges­nė. Lie­tu­vių kal­bos mo­te­ris tru­pu­tį pra­mo­ko – jau iš­ta­ria pa­ pras­tus žo­džius, sa­ki­nius. Šir­džiai ar­ti­mes­nė Lie­tu­va

Po­pu­lia­ri dai­ni­nin­kė Jus­tė Ar­laus­ kai­tė-Jaz­zu jau­čia­si pa­sau­lio pi­ lie­tė. 24 me­tų at­li­kė­ja ne­dre­ba dėl duo­nos kąs­nio, ne­pla­nuo­ja emig­ ruo­ti. Jos var­das jai pel­no ne tik šlo­vę, bet ir ma­te­ria­liai ge­rai ap­ rū­pin­tą gy­ve­ni­mą. Lon­do­ne su tuo­me­čiu drau­gu Jus­tė gy­ve­no dve­jus me­tus. Ten mu­zi­kos uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo džia­zo vo­ka­lą. Į Lie­tu­vą mer­gi­na


3

sausio 31–vasario 6, 2013

tema

žo­lė ža­les­nė? Por­tu­ga­li­jo­ je, pa­ly­gin­ti su Lie­tu­va, al­ga bu­vo di­des­nė du, o Jung­ti­nė­ se Vals­ti­jo­ se tris kar­ tus.

ą ir kur­ti apie nie­ką ne­gal­vo­da­ma, dvi sa­vai­tes bū­ti gam­to­je. O Lon­do­ne tos gam­tos iš vi­ a­va kal­ba, o tai man la­bai svar­bu“, – pa­trio­ti­nių gai­dų ne­sto­ko­jo po­pu­lia­ri dai­ni­nin­kė J.Ar­



grį­žo prieš pu­sant­rų me­tų. Ko­dėl? „Ma­no šir­džiai ar­ti­mes­nė Lie­tu­ va. Grį­žau ir dėl as­me­ni­nių prie­žas­ čių, ir dėl to, kad Lie­tu­vo­je at­si­ra­ do dau­giau veik­los. Nusp­ren­džiau Lie­tu­vo­je pa­bū­ti bent jau va­sa­rą. O ka­dan­gi su tuo grį­ži­mu at­si­ra­ do dar dau­giau dar­bų, ne­bu­vo kur ding­ti. Kuo dau­giau dar­bų da­riau, tuo jų dau­gė­jo. Iš tik­rų­jų man bu­vo ir yra ne­svar­bu kur bū­ti. Tu­rė­da­ma dai­ni­nin­ko pro­fe­si­ją nie­ka­da nie­ko ne­ga­liu pla­nuo­ti. Man at­ro­do, kad gy­ve­ni­mas ma­ne dar nu­blokš la­bai daug kur“, – spė­jo cha­riz­ma­tiš­ko­ ji Jaz­zu. Dai­ni­nin­kė pa­brė­žė, kad svar­ biau­sia – su­tar­tys. Grei­tai ji skris kon­cer­tuo­ti į Lon­do­ną. Vie­na svar­ bi su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta Šve­di­jo­je, kur ji re­gu­lia­riai vyks­ta įra­šy­ti dai­nų. Ko­vą teks iš­va­žiuo­ti po­rai mė­ne­ sių baig­ti to įra­šo. „Ar man sė­dė­ti so­dy­bo­je Va­rė­nos ra­jo­ne, ar Niu­jor­ke, nė­ra rei­ka­lo dėl to dis­ku­tuo­ti. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kam esu da­bar įsi­pa­rei­go­ju­si, – tai mu­zi­ka“, – sa­kė Jaz­zu. Pla­nuo­ja įsi­gy­ti bu­tą Vil­niu­je

Tur­būt jos už­dar­bis Lon­do­no ir Vil­niaus sce­no­se ski­ria­si kaip die­ na ir nak­tis? „To­kia ma­no pro­fe­si­ja – tų kon­ cer­tų vie­ną kar­tą yra, ki­tą nė­ra. Vie­ną kar­tą jų no­riu, ki­tą pa­ti at­ si­sa­kau. Ne­ga­liu ly­gin­ti. Lie­tu­vo­je tu­riu sa­vo kai­ną ir Lon­do­ne tu­riu sa­vo kai­ną, tik ten va­žiuo­ju re­čiau. Bet aš kon­cer­tuo­ju po vi­są Eu­ro­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

pą ir po vi­są Ru­si­ją, man ne­trūks­ta pa­sau­lio bū­nant Lie­tu­vo­je“, – pa­ sa­ko­jo dai­ni­nin­kė. Jaz­zu sa­vo kon­cer­tų kai­nos ne­ su­konk­re­ti­no, tik pa­tiks­li­no, kad Lon­do­ne ši ati­tin­ka Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos eko­no­mi­nę pa­dė­tį. „Ta kai­na vi­sa­da ky­la. Gal­būt nee­ tiš­ka taip sa­ky­ti, bet aš kai­nuo­ju. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vo­je iš mu­ zi­kos ga­li­ma gy­ven­ti la­bai pui­kiai ir aš pui­kiai gy­ve­nu, ga­liu sau leis­ti la­ bai daug ką. Lon­do­ne – taip pat“, – paat­vi­ra­vo jau­no­ji sce­nos žvaigž­dė. Pak­lau­sus, ne­gi ji ne­pa­ju­to, kad Lie­tu­vo­je vis­kas la­bai bran­gu, Jaz­ zu kiek lai­ko pa­svars­tė. O ko žmo­ gui, anot jos, rei­kia? Iš­si­mie­go­ti, pa­val­gy­ti ir ap­si­reng­ti. „Val­gį mėgs­tu ruoš­ti na­mie, taip pat mėgs­tu val­gy­ti ge­ruo­se res­to­ra­ nuo­se. Tam pi­ni­gų nie­ka­da ne­gai­ liu. Ap­si­pirk­ti daž­niau­siai skren­du į Lon­do­ną – esu ten pra­tu­si ap­si­ pirk­ti, tu­riu mėgs­ta­mų di­zai­ne­ rių. Lie­tu­vo­je taip pat la­bai daug bend­ra­dar­biau­ju su di­zai­ne­riais, ku­rie ma­ne ren­gia sce­nai“, – dės­ tė at­li­kė­ja. Api­bend­ri­nant, jos var­das pel­no jai ne tik šlo­vę, bet ir pui­kų gy­ve­ ni­mą? „Šim­tu pro­cen­tų, – pa­tvir­ti­no Jaz­zu. – Kuo dau­giau da­rau, tuo dau­giau ge­res­nių gy­ve­ni­mo šal­ti­ nių at­si­ran­da, ne­svar­bu, kad ir kur gy­ven­čiau, – Lie­tu­vo­je ar ku­rio­je nors ki­to­je ša­ly­je.“ Vil­niaus se­na­mies­ty­je mer­gi­ na nuo­mo­ja­si bu­tą. Ar­ti­miau­siuo­

se jos pla­nuo­se – nuo­sa­vas būs­tas pa­mėg­to­je se­no­jo­je sos­ti­nės da­ly­ je ar­ba Užu­py­je. „La­bai jau no­ri­ si sa­vų na­mų“, – pri­si­pa­ži­no jau­ na mo­te­ris. Kū­ry­bos erd­vė – kai­mo so­dy­ba

Jaz­zu, kaip pa­ti sa­ko, ant sce­ nos už­li­po la­bai anks­ti. Jau bū­da­ ma 14–15 me­tų ji at­lik­da­vo džia­ zo kū­ri­nius. At­ro­do, tar­si kas nors iš aukš­čiau jai nu­švie­tė gy­ve­ni­mo ke­lią. „Jau 13-os ži­no­jau, kur no­riu stu­ di­juo­ti, kad no­riu iš­va­žiuo­ti į Lon­ do­ną. Man vis­kas bu­vo la­bai aiš­ ku, ką gy­ve­ni­me veik­siu. Dėl to esu la­bai lai­min­ga. O na­mus iš­mo­kau su­si­kur­ti ten, kur esu. Na­mai man ten, kur ma­no ar­ti­mi žmo­nės. Jei­gu sa­kau, kad pa­siil­gau na­mų, ne­reiš­ kia, kad pa­siil­gau sie­nų, – pa­siil­gau sa­vo šei­mos, ar­ti­mų žmo­nių. Ma­ mos, tė­tės, bro­lio, ba­bos. Ir, aiš­ku, drau­gų“, – dės­tė at­li­kė­ja. Ji lai­min­ga, kad Lie­tu­vo­je ją ge­ rai prii­ma, ir ne dėl to, kad ji – dai­ ni­nin­kė. Čia jai vis­kas pa­žįs­ta­ma, ži­no­ma. „Aš čia ge­rai jau­čiuo­si. Tu­riu di­ džiu­lę kū­ry­bi­nę erd­vę, pui­kią kū­ ry­bi­nę ko­man­dą. Ga­lų ga­le ga­liu sės­ti į ma­ši­ną ir nu­va­žiuo­ti su sa­vo šei­ma į so­dy­bą Va­rė­nos ra­jo­ne. Ten kur­ti apie nie­ką ne­gal­vo­da­ma, dvi sa­vai­tes bū­ti gam­to­je. O Lon­do­ne tos gam­tos iš vi­so ne­ma­čiau. Čia – sa­vas kraš­tas, sa­va kal­ba, o tai man la­bai svar­bu“, – pa­trio­ti­nių gai­dų ne­sto­ko­jo J.Ar­laus­kai­tė-Jaz­zu.

„„Prie­žas­tys: „Pir­ma, trau­kė su­grįž­ti į Lie­tu­vą. Ant­ra, ma­no su­tar­tys už­

sie­ny­je bai­gė­si. Tre­čia, Lie­tu­vo­je man pa­siū­lė dar­bą“, – grį­ži­mo į gim­ ti­nę mo­ty­vus var­di­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bio­tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­te dir­ban­tis moks­li­nin­kas V.Kai­rys.

„„ Šei­ma: praė­ju­sią va­sa­rą V.Kai­rys su žmo­na Mo­ni­ca ir duk­te­ri­mi Emi­lia

lan­kė­si Ker­na­vė­je. Por­tu­ga­lei Mo­ni­cai Lie­tu­vos gam­ta pa­da­rė įspū­dį. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


4

sausio 31–vasario 6, 2013

miesto aktualijos

VIL­NIUS per savaitę

2013 01 24 2013 01 30

Ket­vir­ta­die­nis

Penk­ta­die­nis

Šešta­die­nis

Ket­vir­ta­die­nio pa­va­ka­rę vil­nie­čius ste­bi­no neįp­ ras­tas vaiz­das – rau­do­ no­jo ke­lei­vių kont­ro­lės au­to­bu­siu­ko dar­buo­to­jai, užuo­t gau­dę zui­kius, vai­ ši­no praei­vius karš­ta ar­ ba­ta. Tie­sa, nors kont­ro­ lie­riai vi­sais įma­no­mais bū­dais ban­dė įti­kin­ti ap­ lin­ki­nius esan­tys ge­ra­no­ riš­ki, šie į ak­ci­ją žvel­gė

„Vil­niaus die­nos“ pub­li­kuo­ta is­to­ri­ja apie Ag­ras­tų g. 8 gy­ven­to­jų gau­na­mas mil­ži­niš­kas šil­dy­mo są­skai­tas pri­ver­tė sa­vi­val­dy­bės at­sto­vus at­kreip­ti dė­me­ sį į šią pro­ble­mą. Penk­ta­die­nį sa­vi­val­ dy­bė pra­ne­šė, kad na­mą ad­mi­nist­ruo­ jan­ti bend­ro­vė „Nau­ji­nin­kų ūkis“ at­li­ko šil­dy­mo sis­te­mos pa­tik­ri­ni­mą. Bend­ro­ vė pa­siū­lė gy­ven­to­jams su­pro­jek­tuo­ti ir įreng­ti ko­lek­to­ri­nę šil­dy­mo sis­te­mą ir pa­nai­kin­ti se­ną­ją ši­lu­mos tie­ki­mo tra­są, dau­giau šil­dan­čią ne pa­sta­tą, o lau­ką.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai nu­spren­dus įves­ ti nau­ją tai­syk­lę, kad vi­si po­le­di­nės žūk­ lės mė­gė­jai pri­va­lo tu­rė­ti nuo ne­lai­ mės įlū­žus le­dui ga­lin­čius iš­gel­bė­ti spe­cia­lius smai­gus, į spe­cia­lų rei­ dą kar­tu su ap­lin­ko­sau­gi­nin­kais iš­si­ruo­šė ir ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. V.Ma­zu­ro­nis ir jį ly­din­tys ins­pek­ to­riai nu­spren­dė ap­si­lan­ky­ti Tra­ kuo­se ant Bab­ru­ko eže­ro. Vi­zi­tas ne­bu­vo be­pras­mis: iš de­šim­ties

at­sar­giai. Pa­si­ry­žę pa­ra­ gau­ti siū­lo­mos ar­ba­tos tuoj pat uo­liai pul­da­vo tvir­tin­ti tik­rai tu­rin­tys bi­ lie­tė­lius, o jais neap­si­rū­ pi­nę zui­kiai skuo­dė į ša­ lis. Su­ma­ny­mas vai­šin­ti vil­nie­čius ar­ba­ta per šal­ čius Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės at­sto­vams ki­lo dar per­nai – taip sie­kia­ma pa­ge­rin­ti kont­ro­lie­rių įvaiz­dį.

Dovana šiandien – ateities biblioteka Va­sa­rio pra­džio­je du­ris at­vers mo­der­nus Na­cio­na­li­nis at­vi­ ros priei­gos moks­li­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos cent­ras (MKIC), ku­ris veiks vi­są pa­rą. Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Nau­ja­sis cent­ras veiks kiek­vie­ną die­ną 24 va­lan­das per pa­rą (iš­sky­ rus šven­ti­nes die­nas). „Sau­gu­mas tik­rai bus už­tik­rin­ tas, nak­ti­mis bu­dės sar­gai ir bent vie­nas bib­lio­te­kos dar­buo­to­jas“, – sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) bib­lio­te­kos ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Ire­na Kri­vie­nė.

skai­tyk­lų dar­bo vie­tų, in­di­vi­dua­lių dar­bo ka­bi­nų tiems, ku­rie daž­nai ateis į bib­lio­te­ką, pa­vyz­džiui, no­ rė­da­mi pa­ra­šy­ti bai­gia­mą­jį dar­bą ar pub­li­ka­ci­ją.“ In­di­vi­dua­laus dar­bo ka­bi­nas il­ ges­niam dar­bui bus ga­li­ma re­zer­ vuo­ti pu­sei me­tų, nors ter­mi­nai ga­li bū­ti ko­re­guo­ja­mi. „Kol kas ne­ tu­ri­me pa­tir­ties, koks po­rei­kis bus nau­do­tis in­di­vi­dua­lio­mis ka­bi­no­ mis, dėl to žiū­rė­si­me į tai lanks­čiai: kiek bus no­rin­čių, koks po­rei­kis, ku­riam lai­kui ka­bi­nos bus rei­ka­ lin­gos“, – aiš­ki­no I.Kri­vie­nė.

at­sto­vams. Įreng­ta 3D la­bo­ra­to­ri­ja vaiz­dams kur­ti ir at­kur­ti 3D for­ma­ tu. Tai eks­pe­ri­men­ti­nės veik­los, ku­ rių nė vie­na ki­ta Lie­tu­vos bib­lio­te­ka ne­tu­ri“, – pa­sa­ko­jo I.Kri­vie­nė. Ne­ri­mą ke­lia iš­lai­ky­mas

Cent­ras įreng­tas mo­der­niai ir su­ kū­rė nau­jų dar­bo vie­tų, ta­čiau dar nė­ra vi­siš­kai aiš­ku, kaip bus su jo iš­lai­ky­mu. VU bib­lio­te­kos ge­ne­ra­li­nė di­ rek­to­rė sa­kė, kad MKIC įreng­ta Ga­li­ma re­zer­vuo­ti dar­bo vie­tą 80 dar­bo vie­tų, tarp jų tu­rė­tų bū­ Cent­re, be įpras­ti­nių bib­lio­te­kos ti ir nau­jų. Ta­čiau kol kas fi­nan­sa­ funk­ci­jų, bus siū­lo­ma ir mo­der­nių vi­mas gau­tas tik pro­jek­tui įgy­ven­ pa­slau­gų. 3D la­bo­ra­to­ri­ja din­ti, bet ne to­les­nei veik­lai. „Dėl „Vi­sų pir­ma – tai yra bib­lio­te­ka Cent­re įdieg­ta kny­gų trans­por­ta­ to kol kas ne­ga­li­me priim­ti nau­jų su daug in­for­ma­ci­jos iš­tek­lių įvai­ vi­mo sis­te­ma. Pa­si­tel­kiant ter­mi­ dar­buo­to­jų. Be­je, ne­sa­me ga­vę fi­ rių for­mų ir ti­pų: tai ir spaus­din­tos na­lus ga­li­ma nau­do­tis au­to­ma­ti­nio nan­sa­vi­mo pa­sta­tui iš­lai­ky­ti. O jis kny­gos at­vi­ruo­se skai­tyk­lų fon­duo­ kny­gų grą­ži­ni­mo, kny­gų trans­por­ ne­ma­žas, įreng­ta daug tech­no­lo­gi­ se, ir elekt­ro­ni­nių žur­na­lų san­kau­ ta­vi­mo, sa­va­ran­kiš­ko kny­gų sko­li­ jų, ku­rios ga­na daug kai­nuo­ja. Tai­gi pos duo­me­nų ba­zė­se, ir elekt­ro­ni­ ni­mo­si pa­slau­go­mis. iš­lai­ky­mas kren­ta vien ant uni­ver­ nės kny­gos. Trum­pai ta­riant, vi­sa Cent­re įreng­ta in­for­ma­ci­nių si­te­to pe­čių“, – sa­kė I.Kri­vie­nė. ko­ky­biš­ka, ge­ra in­for­ma­ci­ja, jos tech­no­lo­gi­jų la­bo­ra­to­ri­ja, ji skir­ta VU bib­lio­te­kos ge­ne­ra­li­nė di­rek­ Projektas „Aš – žalias“ šal­ti­niai aka­de­mi­nės bend­ruo­ gar­sui, vaiz­dui ap­do­ro­ti. to­rė tei­gė, kad dėl lė­šų cent­rui fi­ me­nės moks­lui ir stu­di­joms. Ki­ta „Nu­pirk­ta įvai­rių pro­gra­mų, ku­ nan­suo­ti jau kreip­ta­si vi­sur, kur tik ver­tus, yra ir vi­so­kių ki­to­kių da­ rio­mis ga­li­ma nau­do­tis. Taip pat įma­no­ma: „Ti­ki­mės su­lauk­ti tei­ „„ Fi­nan­sa­vi­mas: kol kas cent­rą iš­lai­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­tas – dar ne ly­kų įreng­ta bei nu­ma­ty­ta, – dės­ moks­li­nių ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­ja ty­ri­mų gia­mo spren­di­mo. Šie­met jau ne­ vi­sai aiš­ku, ka­da bus su­lauk­ta tam lė­šų iš ša­lies. tė I.Kri­vie­nė. – Yra ne­ma­žai pa­tal­ duo­me­nims ap­do­ro­ti, šios pro­gra­ ga­vo­me, bet vi­lia­mės, kad ki­tą­met Aurimas Morkūnas garų ir kancerogeninių ypagaminius, nebe-mossidabrio  Mar­ga­ ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr. pų se­m i­na­rams,buitinę gru­pi­ntechniką, iam dar­bui, itin svar­ bios so­cia­li­nių moks­ lų pa­si­seks.“

S

PR Projektas „Aš – žalias“

R

Pavojingas atliekas taip pat reikia rūši

tybių turinčių metalų, todėl į atliekų Daugelis jau žino, kad tuščius stikkonteinerius jų mesti negalima. Jas lo butelius, senus laikraščius, įvaireiktų atiduoti prekybos centruose rias maisto pakuotes reikia rūšiuoarba atliekų surinkimo aikštelėse. ti, tačiau kur dėti seną televizorių, Perkant naują lemputę, prekybininelektros lemputes ar automobilio kai privalo paimti ir senąją. Nuo kitų tepalus? metų pradžios pradės galioti įstatyTaupiosios lemputės – pavojingos mas, kuris įpareigos pardavėjus prikiekį. Jiems R.Apolianskaitė atskyrusElektronikos antrines žaliavas – plasti­ ir tik tada užsakyti, kad išmesti negalima atliekų Elektrą taupančios lemputės keliaprisipildo, imti visas lempas, nepriklausomai rekomenduoja rinktisjeifaktinį atlie­ pa-jį išvežtų. ką, stiklą, popierių ir kt. – kontei­ Žmonėsnaują pajustų Elektros ir elektroniniai prietaisai pavojų aplinkai, netinkamai nuo to, perkate ar ne.skirtu­ neryje sumažėja atliekų kiekis. pavyzdžiui, mėnesį pagamintivisų iš daugybės medžiagųkų– išvežimą. šalinamos. Šiose lemputėse yra gyv-mą, jei, Visos pavojingosvieną lempos pažyO tai naudinga tiek privačių už dešimties konteine­ įvairių metalų, plastiko,namų stiklo, pus-„Faktinį atliekų išvežimą pasi­ sumokėtų mėtos perbraukto atliekų konteirinkusiems gyventojams mokestis rių nerio gyventojams, tiektepalų, gyvenantiems išvežimą, o kitą – už laidininkių, dujų ir t. t. Šiems ženklu. Tai ne tik penkių“, taupiosios prietaisamsnes yrant, į aplinką patenka lemputės, bet ir dienos šviesos lemskaičiuojamas pagal konteinerio – teigė daugiabučiuose, antrinės ža­ P.Markevičius. sunkiųjų metalų, dujų, švino,–gyvsipos bei žemo slėgio natrio lempos. talpą ir išvežimo dažnumą. Tokias liavos išvežamos nemokamai“, dabrio ir kitųtvarkymo pavojingųįmo­ medžiagų, Panaudotos kaitrinės, halogepakuotė – kainuoja sutartis gali sudaryti daugiabučio Papildoma teigė vienos atliekų todėlRima šių atliekų nederėtų tiesiog namo iš- bendrija ar daugiabučiai, tu­ Norint ninės ir diodinės lemputės aplinsutaupyti, dėmesį į pakuo­ nės atstovė Apolianskaitė. mesti į bendrus atliekų konteinerius. kai nepavojingos, todėl jas galima Iš visų buityje susidarančių rintys jungtinės veiklos sutartis“, tę verta atkreipti ir renkantis pre­ Jas galima atiduoti visosesu­ elektros į bendrus atliekų konteineNors keliose pakuotėse esantys – pasakojo R.Apolianskaitė. Pasak kę. mesti atliekų net iki 70 proc. galima įrangos prekybos vietose ar rius. Žinoma, visas elektros ir elekneretai atrodo gražiau, Vilniaus Žvėryno bendruomenės produktai rūšiuoti. Antrinių žaliavų kontei­atliekų surinkimo aikštelėse. Kompaktiniai tronines atliekas geriausia nuvežti į neriais gali naudotis visi, o ne tik vicepirmininko Pauliaus Markevi­ dažniausiai jie yra ir brangesni. Pa­ diskai taip pat priskiriami prie elektokių atliekų surinkimo punktus. kaimynystėje gyvenantys žmonės. čiaus, dažniausiai namui priskai­ sak vienos kosmetiką gaminančios troninių atliekų, todėl jų į plastiko atstovės Romualdos Stra­ čiuotą sumą pagal faktiškai išvež­ įmonės Tai reiškia, kad sutaupoma tiek, Tekstilė taip pat perdirbama konteinerį mesti negalima. Juos gegienės, papildoma pakuotė įskai­ tų atliekų kiekį administratorius kiek atliekų surūšiuojama. Nebereikalingus drabužius ir avalyriausia atiduoti elektronikos surinį galutinę produkto ir padalija kiekvienam butui propor­ čiuota nę taip pat galima rūšiuoti.kainą, Geresnės kimo punktuose. Žinoma, nepatogu Gyventojai rinktis norskokybės tai nėra esminė kainos dalis, pagal plotą. daiktai praverstų vargstanvežtigali nedaug diskų, tad geriausiacingai jų Rūšiuojantys ji padidina. tiems, prastesnius galima panaudoti ir kitųgyventojai elektroniniųdažnai atliekųtei­ prikaupti„Kuo gyventojai daugiau rū­ sąnaudas gia sąskaitų sumažėjimo Pakuotės dera šluosčių, įvertinti pair buityje – kainą pasigaminti daugiau ir atiduotinejuntan­ vienu kartu. šiuos, tuo rečiau konteinerį rei­ tys, nes mokesčius turi mokėti pa­ gabuteliukuose.ar kės tuštinti. Namo administrato­ įsigyjant galvėlių,vandens naudoti rankdarbiams Atliekų surinkimo aikštelėse kaip statybines medžiagas, pakuotes palikti tik išvežamų baldus, tekstilės gal butolima plotą, o ne ne pagal mažos talpos buteliuose rius turi stebėti, kada konteineris Vanduo reikalingas lengvųjų automobilių dalis, pavyzdžiui, padangas, filtrus. Čia taip pat priimamos ir statybinės bei pavojingos buitinės atliekos: chemijos gaminiai, dažai, apdailos medžiagos, akumuliatoriai, tepalai ir t. t.

Pinigų graužikai – prekių pakuotės Aurimas Morkūnas Nuo kasdien vartojamų produktų liekančios pakuotės ne tik teršia gamtą – jos pirkėjams dar ir papildomai kainuoja. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi komunalinių atliekų išvežimo mokesčiai ar išlaidos pirkinių maišeliams išties gerokai patuština vartotojų pinigines. Tačiau pasistengus dalies smulkių išlaidų galima išvengti. Taupyti padeda rūšiavimas

Geriausias būdas mažiau mokėti už komunalinių atliekų išvežimą – mažinti atliekų kiekį, kad kontei­ nerius reikėtų tuštinti kuo rečiau. „Efektyviausia priemonė gyven­ tojams taupyti ir už atliekų tvar­ kymą mokėti mažiau – atliekų rū­ šiavimas. Nuo buitinių atliekų

kainuoja daug brangiau nei dides­ nės. Tad sutaupyti ir kartu mažin­ ti plastiko atliekų kiekį galima per­ kant vandenį didelėse pakuotėse ar tiesiog geriant jįjau iš čiaupo. ir t. t. Lietuvoje randasi ir tekstilės gaminiams skirtųgeria konteinerių. „Beveik visa Lietuva vandenį kas dauguma jų stovi išKol giluminių gręžinių, o nedidžiuoiš pavir­ siuose miestuose. konšinių šaltinių, kaipSpecialius daugelis Euro­ teinerius nebereikalingiems drapos šalių. Mes turime labai gausius bužiams ir avalynei prie kai kurių požeminio vandens išteklius, esan­ prekybos čius nuo 40centrų iki 250yra m pastačiusios gylyje, todėl labdaros organizacijos. Dėvėtus dralietuviai gali drąsiai gerti vandenį bužius įvairios labdaros organizaciiš čiaupo“, – teigė Lietuvos van­ jos, pvz., Raudonasis Kryžius, „Cadens tiekėjų asociacijos preziden­ ritas“, Lietuvos samariečių bendrija, Bronius Miežutavičius. tas priima ir savo biuruose.

t b n l e n

k

a t w m b

t n a į b a K v d

k t j t


5

sausio 31–vasario 6, 2013

miesto aktualijos

ant le­do su­sė­du­sių žve­jų du ne­tu­rė­jo pri­va­lo­mų smai­ gų, dar du žve­jo­jo be lei­di­mų. Nors už smai­gų ne­tu­rė­ji­ mą yra nu­ma­ty­ tos bau­dos nuo raš­tiš­ko įspė­ji­ mo iki 200 li­tų, pa­žei­dė­jų ins­ pek­to­riai šį­kart ne­bau­dė.

Pirma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas nu­ spren­dė, kad ke­tu­rio­li­ko­je Šal­či­nin­kų ra­jo­no gy­ ven­vie­čių tu­rės ne­lik­ti gat­vių pa­va­di­ni­mų len­te­ lių ne­vals­ty­bi­nė­mis kal­bo­mis. Šal­či­nin­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Bo­les­la­ vas Daš­ke­vi­čius „Vil­niaus die­nai“ pa­tvir­ti­no, kad skųs teis­mo spren­di­mą. Teis­mas ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą nag­ri­nė­jo ga­vęs Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Vil­niaus ap­skri­ty­je Aud­riaus Skais­čio skun­dą. B.Daš­ke­vi­ čius tei­si­no­si, kad len­te­lės at­si­ra­du­sios pa­čių gy­ ven­to­jų ini­cia­ty­va, tad sa­vi­val­dy­bė iš­rei­ka­lau­ti jas nuim­ti ne­ga­li.

Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Su­si­sie­ki­ mo pa­slau­gos“ ant­ra­die­nį pra­ne­šė, kad nuo ba­lan­džio pra­džios po­pie­ri­nių Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų bus ga­ li­ma įsi­gy­ti tik iš au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų vai­ruo­to­jų, – spau­dos kios­kuo­se jų ne­liks. „Su­si­sie­ki­ mo pa­slau­ gos“ sau­ s i o

vi­du­ry­je pa­skel­bė vie­šą 7 mln. po­pie­ri­ nių bi­lie­tė­lių įsi­gi­ji­mo kon­kur­są. Pa­sak įmo­ nės va­do­vo Gin­to Bliu­vo, per mė­ne­sį Vil­niu­je vi­du­ti­ niš­kai par­duo­da­ma apie 1,9 mln. li­ tų ver­tės po­pie­ri­nių bi­lie­tė­lių spau­dos kios­kuo­se, dar apie 400 tūkst. – iš vai­ruo­ to­jų. Pa­pil­do­mų vien­kar­ti­nių trans­por­to bi­ lie­tė­lių esą tu­rė­tų pa­kak­ti iki ko­vo 31 d., kai pa­si­baigs jų pre­ky­ba pla­ti­ni­mo vie­to­se.

Ši­lu­mos ūkio ne­par­duos? Sce­na­ri­jus, kai įmo­nei „Dal­kia“ trau­kian­tis iš Ta­li­no mies­to ši­lu­ mos bend­ro­vė per­leis­ta tre­tie­ siems as­me­nims, Vil­niu­je ne­pa­ si­kar­tos, kaip ti­ki­no Vil­niaus me­ ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

„„Iš­šū­kis: no­rė­da­mi pa­keis­ti se­no pa­vyz­džio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­są ar tie­siog iš­siim­ti nau­ją do­

ku­men­tą, sen­jo­rai, neį­ga­lie­ji ar vai­kus at­ly­dė­ję suau­gu­sie­ji ei­lė­se tu­ri lū­ku­riuo­ti il­giau nei vi­si ki­ti. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ei­lė „be ei­lės“ – ilgiausia And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Kei­čian­tis pa­są ar no­rint gau­ti nau­ ją Vil­niu­je ne­ma­žai lai­ko ten­ka pra­leis­ti ei­lė­je. Ta­čiau ypač il­gai lauk­ti pri­vers­ti žmo­nės, at­si­dū­rę ei­lė­je „be ei­lės“.

Pa­sas ir ta­pa­ty­bės kor­te­lė dėl mil­ ži­niš­kų ei­lių, ku­rios be­maž pus­ me­tį ka­muo­ja Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos Vil­niaus sky­rių, dau­ge­liui vil­nie­ čių ta­po sun­kiai priei­na­mi. Ypač ašt­riai ši pro­ble­ma pa­lie­tė pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes, neį­ga­liuo­ sius ir vai­kus, ku­rių do­ku­men­tai iš­siim­ti pa­są ar ta­pa­ty­bės kor­te­ lę pa­gal įsta­ty­mą prii­ma­mi be ei­ lės. Ap­si­lan­kius Mig­ra­ci­jos tar­ny­ bo­je paaiš­kė­ja, kad, ga­vus ta­lo­nė­lį, ei­lė­je prie lan­ge­lio „be ei­lės“ ten­ka pra­leis­ti ko­ne va­lan­dą.

Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos Vil­niaus sky­ riaus vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras Ba­gu­žis paaiš­ki­no, kad to­kia pa­dė­tis su­si­ da­rė dėl ma­siš­kai pa­sus kei­čian­čių se­ny­vo am­žiaus as­me­nų. „Šiuo me­tu bai­gia ga­lio­ti 1992– 1994 m. iš­duo­ti pa­sai, juos kei­čia dau­giau­sia pen­si­nio am­žiaus žmo­ nės, ku­riems pri­klau­so iš­duo­ti pa­są be ei­lės. Prie jų pri­si­de­da ir įpras­tos lan­ky­to­jų gru­pės, to­kios kaip vai­ kų. Tad su­si­da­ro di­de­lės spūs­tys, nes pa­jė­gos, ku­rioms esant ap­tar­ nau­ja­me šiuos as­me­nis, li­ko tos pa­ čios. Be to, ap­tar­nau­ti jau­ną žmo­gų už­trun­ka 5–7 mi­nu­tes, o vy­res­niam ga­li pri­reik­ti ir pus­va­lan­džio. Vy­res­ ni as­me­nys mėgs­ta pa­kal­bė­ti, pa­si­ pa­sa­ko­ti apie gy­ve­ni­mą, ke­lis kar­tus pra­šo per­fo­tog­ra­fuo­ti, no­ri gra­žes­nės nuo­trau­kos“, – dės­tė G.Ba­gu­žis. Pa­sak Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos vir­ ši­nin­ko, spūs­tys ėmė for­muo­tis

daug­maž prieš pus­me­tį. Ti­kė­ta­ si, kad pro­ble­ma iš­nyks po Nau­jų­ jų me­tų, ta­čiau taip neį­vy­ko. To­dėl ar­ti­miau­siu me­tu bus ban­do­ma per­skirs­ty­ti pa­jė­gas ir da­lį dar­buo­ to­jų nu­kreip­ti pi­lie­čiams, ku­rie tu­ri bū­ti prii­ma­mi be ei­lės, ap­tar­nau­ti. „Si­tua­ci­ja to­kia, kad pa­siė­męs nu­me­rė­lį ir at­si­sto­jęs į ei­lę žmo­gus jo­je pra­lei­džia ge­ro­kai ma­žiau lai­ ko, nei žmo­gus, ku­riam pri­klau­so ap­tar­na­vi­mas be ei­lės. Šiuo me­tu vi­si žmo­nės be ei­lės ap­tar­nau­ja­mi pir­ma­me aukš­te, tad pla­nuo­ja­me ku­rios nors ka­te­go­ri­jos lan­ky­to­jus per­kel­ti į ant­rą aukš­tą ir ap­tar­nau­ ti ten“, – ne­to­li­mos atei­ties pla­nais pa­si­da­li­jo G.Ba­gu­žis. „Vil­niaus die­nos“ ži­nio­mis, Mig­ ra­ci­jos tar­ny­bos Vil­niaus sky­rius, su­si­dū­ręs su ei­lių pro­ble­ma, ban­ dė steig­ti du pa­pil­do­mus eta­tus, ta­čiau ne­ga­vo fi­nan­sa­vi­mo ir su­ ma­ny­mo te­ko at­si­sa­ky­ti.

Vagišių grobis – papuošalai Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Į ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­tu­vęlom­bar­dą Kal­va­ri­jų gat­vė­je va­kar įsi­ver­žę kau­kė­ti vy­rai iš­dau­žė vit­ ri­nas ir pa­gro­bė pa­puo­ša­lų. Plė­ši­ kų ieš­ko­jo gau­sios sos­ti­nės po­li­ci­ jos pa­jė­gos.

Pra­ne­ši­mas apie plė­ši­mą gau­ tas maž­daug 10.30 val. Į ju­ve­ly­ri­ kos par­duo­tu­vę įsi­ver­žė du kau­kė­ti vy­rai ir plak­tu­ku iš­dau­žę stik­li­nius pre­kys­ta­lius bei su­si­šla­vę vit­ri­no­se esan­čius pa­puo­ša­lus pa­si­ša­li­no.

Gre­ta įsi­kū­ru­sios dra­bu­žių par­ duo­tu­vės par­da­vė­ja tei­gė, kad vis­ kas įvy­ko aki­mirks­niu. Į įvy­kio vie­tą iš­kart at­vy­ko sau­ gos tar­ny­bos eki­pa­žas ir bent trys po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liai. Pasp­ru­ku­ sių plė­ši­kų ieš­ko gau­sios sos­ti­nės po­li­ci­jos pa­jė­gos, vie­to­je dir­bo ki­ no­lo­gai su šu­ni­mis. Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio spe­cia­lis­tas Pau­ lius Rad­vi­la­vi­čius va­kar po­pie­tę in­for­ma­vo, kad sos­ti­nės po­li­ci­ ja ieš­ko dvie­jų vy­rų, vie­no jų ūgis yra apie 175 cm. Abu plė­ši­kai vil­

kė­jo juo­das žie­mi­nes striu­kes, ant vei­dų bu­vo už­si­trau­kę tam­sius ša­ li­kus. Po­li­ci­jos at­sto­vas taip pat pa­ tiks­li­no, kad vy­rai įė­ję į par­duo­tu­ vę pa­gra­si­no daik­tu, pa­na­šiu į pis­ to­le­tą, ta­čiau to­les­nės api­plė­ši­mo ei­gos ne­ko­men­ta­vo ir pa­vog­tų pa­ puo­ša­lų ver­tės neį­var­di­jo. Tei­gia­ma, kad iš ju­ve­ly­ri­kos par­ duo­tu­vės-lom­bar­do iš­bė­gę plė­ši­kai me­tė­si link Ža­lio­jo til­to. Jų va­kar ieš­ko­jo ke­li ki­no­lo­gai su šu­ni­mis. Sos­ti­nės po­li­ci­ja aiš­ki­na­si įvy­kio ap­lin­ky­bes. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Jo­kios bend­ro­vės ak­ci­jų da­lies per­lei­di­mas tre­tie­siems as­me­ nims, kaip įvy­ko įmo­nei „Dal­kia“ trau­kian­tis iš Ta­li­no, Vil­niu­je neį­ ma­no­mas. To­dėl in­for­ma­ci­ja, esą „Dal­kia“ ke­ti­na taip pa­si­trauk­ti iš Vil­niaus, yra vi­siš­kai be pa­grin­ do, kaip tvir­ti­no A.Zuo­kas. Esą, tai ga­li­ma tvir­tin­ti spe­cia­lis­tams at­li­kus mies­to ši­lu­mos ūkio nuo­ mos su­tar­ties ana­li­zę. Sa­vi­val­dy­bė in­for­muo­ja, kad Vil­niaus ši­lu­mos ūkis yra Vil­niaus nuo­sa­vy­bė, o ši­lu­mos ūkio nuo­ mos su­tar­tis su „Dal­kia“ bai­gia­ si 2017 m. ba­lan­džio 1 d. „Kad tai, kas įvy­ko Ta­li­ne, ga­ li pa­si­kar­to­ti ir Vil­niu­je, vi­siš­kai neį­ma­no­ma. Jei „Dal­kia“ nė­ra pa­ jė­gi ar ne­be­no­ri tęs­ti veik­los Vil­ niu­je, mies­to ad­mi­nist­ra­ci­ja yra pa­si­ren­gu­si pra­dė­ti su­tar­ties nu­ trau­ki­mo pir­ma lai­ko pro­ce­dū­rą.

Toks bū­das nu­ma­ty­tas nuo­mos su­tar­ty­je. „Dal­kios“ pri­siim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai ši­lu­mos tink­lams iš es­mės yra įgy­ven­din­ti, to­dėl mies­tas ga­li kad ir šian­dien pra­ dė­ti pa­ts rū­pin­tis ši­lu­mos ūkiu“, – tei­gė A.Zuo­kas. Į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bę yra krei­pę­si de­vy­ni ga­min­to­jai su pra­šy­mu iš­duo­ti lei­di­mus ga­min­ ti ir tiek­ti ši­lu­mą, ku­rių bend­ras ši­lu­mi­nis ga­lin­gu­mas sie­kia 318 MW. VD, BNS inf.

Si­re­nos ne­be­vei­kia And­re­jus Žu­kovs­kis Šiuo me­tu sos­ti­nė­je nė­ra ga­lio­ jan­čios su­tar­ties su įmo­ne, ku­ri pa­vo­jaus at­ve­ju bū­tų at­sa­kin­ga už gy­ven­to­jų įspė­ji­mą ir si­re­nų įjun­gi­mą.

Su­tar­tis, ku­rią su te­le­ra­di­jo bend­ ro­ve „Han­za“ bu­vo su­da­riu­si sa­ vi­val­dy­bė, bai­gė ga­lio­ti praė­ju­sių me­tų gruo­džio 22 d. ir iki šiol nė­ra su nie­kuo su­da­ry­ta. Tad teo­riš­kai, jei­gu da­bar įvyk­tų ekst­re­ma­lu­sis įvy­kis, nė vie­na mies­te esan­čių si­re­nų neįs­pė­tų gy­ven­to­jų. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus mies­to de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas Ad­mi­nist­ ra­ci­nės veik­los sky­riaus ve­dė­jas Ju­lius Mor­kū­nas pa­tvir­ti­no, kad nau­ja su­tar­tis ne­su­da­ry­ta. Anot jo, bu­vo at­lik­tas vie­ša­sis pir­ki­ mas, su­tar­tis su lai­mė­to­ju ne­tru­ kus bus pa­si­ra­šy­ta. „Vie­ša­sis pir­ki­mas įvy­ko. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė­je de­ri­na­mas su­tar­ties pro­jek­tas, o pa­skui bus pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis. Ji ga­lios vie­ nus me­tus. Su ga­li­my­be pra­tęs­

ti vie­niems me­tams, pa­skui dar vie­niems“, – tei­gė J.Mor­kū­nas. Pak­laus­tas, ar su­veik­tų mies­ te ši sis­te­ma (si­re­nos), jei­gu bū­tų toks po­rei­kis, J.Mor­kū­nas at­sa­ kė la­ko­niš­kai: „Taip.“ Val­di­nin­ kas ne­paaiš­ki­no, nei kas, nei kaip pa­leis­tų tą sis­te­mą. „Su­veik­tų vi­sos 69 si­re­nos. Gy­ven­to­jai taip pat bū­tų in­ for­muo­ti per na­cio­na­li­nį ra­di­ ją ir te­le­vi­zi­ją, per Ra­di­jo cent­rą, mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais“, – tei­gė J.Mor­kū­nas.


6

sausio 31–vasario 6, 2013

žalias miestas

Vilniečiai aprūpinami kokybišku vandeniu Laima Stasiulytė UAB „Vilniaus vandenys“, iniciavusi įgyvendinamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“, palengvins kelių tūkstančių gyventojų buitį ir sumažins miesto vandentvarkos sektoriaus problemų.

Opi neišvystytos ir nemodernizuotos vandens tiekimo bei buitinių nuotekų šalinimo sistemos problema ne vienus metus buvo aktuali daugeliui Vilniaus ir jo apylinkių gyventojų. Dalis Pavilnio, Grigiškių, Kairėnų ir Galgių, Buivydiškių, Santariškių, Visorių, Salininkų rajonų ir Avižienių seniūnijos (Bendorių, Užubalių, Klevinės ir Rasteniškės) gyventojų, neturėdami galimybės prisijungti prie centralizuotų vandentiekio bei nuotekų sistemų, naudojo gruntinį kastinių šulinių vandenį ir patys turėjo rūpintis nuotekų surinkimu. Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkams nuotekų išvežimas buvo ne tik nuolatinis, bet ir brangiai kainuojantis rūpestis. Dalį gaunamų pajamų reikėdavo skirti ir geriamajam vandeniui, kurį tekdavo pirkti parduotuvėse. Vyraujančias vandentvarkos problemas jau kuris laikas padeda spręsti ES fondų parama, kuri prisideda prie šiuo metu visoje Lietuvoje intensyviai vykdomų vandentvarkos projektų. ES investicijos į vandentvarkos ūkį laikomos vienomis sėkmingiausių ir gyventojams naudingiausių. Jos užtikrina gyventojams galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, taip pat – vandens kokybę, kuri atitinka higienos reikalavimus, ir tinkamą nuotekų išvalymą. Beveik prieš dvejus metus ES Sanglaudos fondas, skirdamas daugiau nei 41 mln. litų projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“, prisidėjo prie vyraujančių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo problemų sprendimo ir esamos būklės gerinimo Vilniuje. Įgyvendinus projektą, daliai gyventojų iš Pavilnio, Grigiškių, Kairėnų bei Galgių, Buivydiškių, Santariškių, Visorių, Salininkų rajonų ir Avižienių seniūnijos bus suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens tinklų ir nuotekų surinkimo sistemų. Pokyčiai gyvenvietėse

Vandentiekio ir nuotekų tinklų niekuomet nėra buvę Kairėnų ir Galgių rajonuose. Sklypus čia įsigiję žmonės projektavo vietos kanalizaciją ir geriamojo vandens gręžinius. Dabar šiame rajone statybas planuojantys ir sklypus perkantys gyventojai su tokia problema nebesusidurs. Centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai čia jau nutiesti. Įgyvendinant projektą Kairėnuose ir Galgiuose pastatytos keturios naujos nuotekų siurblinės ir nutiesti visi numatyti vandentvarkos tinklai, t. y. daugiau kaip 5 km naujų vandentiekio tinklų ir daugiau kaip 7 km naujų nuotekų tinklų. Ateityje planuojama prie

naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų prijunti daugiau kaip 3 tūkst. Kairėnų ir Galgių rajonų gyventojų. Pavilnio gyventojai iki šiol niekuomet neturėjo centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų, kurios padėtų išvengti rūpesčių tvarkant buitines nuotekas. Žmonės nuotekas tvarkė kas kaip mokėjo: vieni leido į griovį, kiti investavo į jų išvežimą ir kas mėnesį patirdavo nemažai išlaidų. Nenorintys išlaidauti įsirengdavo nesandarias nuotekų surinkimo duobes, kurios teršdavo gruntinius vandenis ir darė nepataisomą žalą vieno gražiausių sostinės kampelių gamtai. Užteršti gruntiniai vandenys pasiekdavo ir pačių gyventojų šulinius, kurių vandenį jie naudojo, taigi taip žalą darė ir patys sau. Įgyvendinant projektą panaudojus skirtas lėšas padėtis Pavilnio gyvenvietėje akivaizdžiai pasikeitė. Čia pastatytos keturios naujos nuotekų siurblinės, kurios nuo šiol surinks gyventojų buityje susidariusias nuotekas ir perpumpuos jas į naujus kanalizacijos tinklus. Pavilnio gyvenvietėje iš viso nutiesta daugiau kaip 13 km naujų nuotekų surinkimo tinklų. Vandens tiekimas gyvenvietėje buvo gana gerai išplėtotas, taigi čia naujų vandentiekio tinklų nutiesta beveik 2 km. Prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų galės prisijungti apie 700 Pavilnio gyventojų.

ES investicijos į vandentvarkos ūkį laikomos vienomis sėkmingiausių ir gyventojams naudingiausių. Grigiškėse plėtota centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema taip pat sėkmingai baigta. Čia, įgyvendinant rangos sutartį, nutiesta daugiau kaip 4 km naujų vandentiekio ir daugiau kaip 5 km naujų nuotekų tinklų, pastatytos keturios naujos nuotekų siurblinės. Prie nutiestų naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų galės prisijungti apie 600 Grigiškių gyventojų. Santariškių ir Visorių gyventojai taip pat gali džiaugtis baigtais projekto tinklų statybos darbais. Tiesa, ne visame Visorių kvartale dėl nepalankių oro sąlygų spėta sutvarkyti aplinką ir atkurti ją iki prieš darbų pradžią buvusio lygio, taigi šie darbai atidedami iki pavasario. Įgyvendinant projektą Visoriuose nutiesta daugiau kaip 5 km naujų vandentiekio tinklų ir daugiau kaip 5 km naujų nuotekų tinklų. Santariškėse renovuota daugiau kaip 3 km vandentiekio ir daugiau kaip 4 km nuotekų tinklų, taip pat pastatytos dvi naujos nuotekų surinkimo siurblinės. Atlikti darbai suteikia puikią galimybę daugiau kaip 1 tūkst. šių gyvenviečių gyventojų prisijungti prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų. Buivydiškių, Salininkų ir Avižienių seniūnijos gyventojai turės šiek tiek palaukti, nes darbai šiose gy-

„„Nesustoja: net ir šaltuoju žiemos periodu darbai Buivydiškėse tęsiami. 

venvietėse dar vyksta, tačiau intensyviai artėja prie pabaigos. Avižienių seniūnijoje numatyta nutiesti 5,37 km naujų vandentiekio tinklų ir 7,17 km naujų nuotekų tinklų. Dabar, įgyvendinant rangos sutartį, Avižieniuose atlikta beveik 95 proc. darbų, t. y. nutiesta daugiau nei 5 km naujų vandentiekio tinklų ir daugiau kaip 6 km naujų nuotekų tinklų. Projekte numatytos pastatyti trys naujos nuotekų siurblinės jau sumontuotos. Baigus darbus prie naujų vandentiekio ir nuotekų sistemų prisijungti galės apie 1 tūkst. Avižienių seniūnijos gyventojų. Buivydiškėse jau nutiesta beveik 3 km iš numatytų 4,54 km naujų vandentiekio tinklų ir beveik tiek pat naujų nuotekų tinklų iš numatytų 4,99 km. Baigus darbus, prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų planuojama prijungti apie 1500 buivydiškiečių. Darbai tęsiami ir Salininkuose. Čia jau įgyvendinta apie 70 proc. visų statybos darbų. Iš rangos sutartyje numatytų nutiesti daugiau kaip 7 km vandentiekio tinklų jau nutiesta beveik 5 km ir beveik 8 km iš daugiau nei 10 km numatytų nuotekų tinklų. Baigus darbus numatyta galimybė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungti maždaug 3 tūkst. gyventojų. Projekto veiklomis prisidedama prie esamų socialinių, aplinkosaugos bei regionų vystymosi problemų sprendimo ir vieno svarbiausių struktūrinės paramos uždavinių – nuoseklaus socialinių bei ekonominių skirtumų tarp ES šalių narių ar atskirų regionų mažinimo. Įgyvendinamu projektu siekiama pagerinti gruntinio ir paviršinio vandens būklę, prijungiant gyventojus prie naujų centralizuotų nuotekų tinklų, kartu siekiama prijungti kuo daugiau gyventojų ir prie centralizuotų vandentiekio sistemų, kurios garantuotų gyventojų aprūpinimą kokybišku bei saugiu vartoti geriamuoju vandeniu. Inicijuotas projektas – svarbus žingsnis link Lietuvos įsipareigojimo iki 2015 m. sausio 1 d. apie 95

proc. gyventojų suteikti galimybę gauti centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, perduoti tvarkyti jų išleidžiamas buitines nuotekas. UAB „Vilniaus vandenys“ pasirūpino, kad minėtų vietovių gyventojai gautų kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, o išleidžiamos nuotekos būtų tvarkomos, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus. Gyventojų prisijungimas

Gyventojai raginami nedelsti ir pradėti tvarkyti procedūras, reikalingas norint prisijungti prie naujų vandentvarkos tinklų. Visų minėtų rajonų ir seniūnijos gyventojų patogumui prisijungimo prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarka buvo supaprastinta. UAB „Vilniaus vandenys“ informuoja, kad visą informaciją galima rasti bendrovės interneto puslapyje adresu www.vv.lt. Gyventojai turi nepamiršti, kad, nors kai kuriose gyvenvietėse darbai dar vykdomi, t. y. Buivydiškėse, Salininkuose ir Avižienių seniūnijoje, žmonėms jau dabar reiktų pradėti rūpintis ir ruoštis prie jų prisijungti. Naudotis nutiestais tinklais bus galima pradėti tik po to, kai bus baigti statybos darbai, ir gavus iš UAB „Vilniaus vandenys“ leidimus. Tačiau susitvarkyti dokumentus ir parengti projektą galima jau dabar, darbų pabaigos laukti nebūtina. Bendrai apie projektą

Vilniuje įgyvendinamas vandentvarkos projektas išspręs gyventojus jau metų metus varginančias problemas. Pirmiausia, tai itin palengvins kasdienybę tiems, kurių

UAB „Vilniaus vandenys“ archyvo nuotr.

namų nepasiekia centralizuotai tiekiamas vanduo, ir tiems, kurie dėl kanalizacijos neprieinamumo naudojasi nuotekų išgriebimo duobėmis. Antra, projektas užtikrins geresnę gyventojų gyvenimo kokybę ir didesnį buities komfortą. Be to, besinaudodami šia atnaujinta infrastruktūra vietos gyventojai sutaupys daug lėšų. Neką mažiau svarbus ir aplinkosauginis aspektas – bus mažiau teršiamos Vilniaus miesto apylinkės bei gruntiniai vandenys. Taigi šis projektas padės sumažinti aktualių miesto vandentvarkos sektoriaus problemų ir palengvins buitį keliems tūkstančiams gyventojų. Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“ vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ ir yra iš dalies finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis. Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – 48 547 538,95 Lt. Projekto vykdytoja UAB „Vilniaus vandenys“ projektui įgyvendinti skirta 46 073 970,8 Lt. Ši suma susideda iš: ES fondo lėšų – 41 224 079,14 Lt ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 4 849 891,66 Lt. Projekto vykdytoja UAB „Vilniaus vandenys“ ir partnerė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo projektui įgyvendinti skirti ne mažiau nei 2 473 568,15 Lt. ES parama – investicija į jūsų ateitį!

Užs. 1069260


7

sausio 31–vasario 6, 2013

lietuva Šalčininkų rajono vairuotojai žiemą pasitiko važiuodami saugesniu ir patogesniu keliu. Praeitų metų kovą pradėtus kelio Vilnius– Lyda (E85) rekonstrukcijos darbus pavyko baigti laiku, iki šalčių, kai oro sąlygos neleidžia atlikti esminių asfalto klojimo darbų. „„Darbai: avarinės būklės tiltas per Visinčios upę baigtas rekonstruoti rudenį. 

LAKD archyvo nuotr.

Rekonstrukcija pagerino susisiekimą Urtė Katinaitė

Žiemą asfalto danga dėvisi labiausiai, ją ypač veikia staigūs oro temperatūros pokyčiai, todėl kasmet keliams taisyti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir miestų savivaldybės priverstos skirti labai daug lėšų. Link Šalčininkų pasienio posto vedantis 11 km kelio ruožas po nuoseklios rekonstrukcijos tapo saugesnis ne tik tranzitiniam transportui, bet ir vietos – Šalčininkėlių, Ragožiškių, Jašiūnų – vairuotojams. Kasdien juo į darbą šalies sostinėje vyksta nemažai aplinkinių rajonų gyventojų. Sostinę vairuotojai pasieks greičiau

Transeuropinių TEN-T kelių tinklui priklausantis kelias Vilnius–Lyda ypač svarbus krovininių automobilių judėjimui iš Lenkijos ir Kaliningrado srities Klaipėdos ir Palangos miestų link. Lietuvos teritorijoje šis kelias jungia šalies sostinę su Šalčininkų miestu ir yra viena pagrindinių transporto jungčių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. E85 – tai tarptautinio greitkelio, nuo Klaipėdos per Lietuvą vedančio iki Baltarusijos sienos ir besitęsiančio šioje šalyje, taip pat kertančio Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją

ir pasibaigiančio Graikijos mieste Aleksandrupolyje, dalis. Bendras greitkelio ilgis – 2315 km, Lietuvos teritorijoje jis tęsiasi 349 km. Kelininkams pradėjus atnaujinimo darbus, prasčiausiuose 8 km ilgio ruožuose pirmiausia buvo rengiama nauja dangos konstrukcija su šalčiui atsparių medžiagų sluoksniu, kituose ruožuose esama dangos konstrukcija buvo naudojama skaldos pagrindui įrengti, o kelkraščiuose danga išplatinta iki projektinių pločių, tiesiant naują dangą. Buvęs Šalčininkėlių bendruomenės pirmininkas Ivanas Vilkanecas gyvena Poškonių kaime, Šalčininkų rajone, tačiau jam labai dažnai tenka su reikalais vykti į sostinę. I.Vilkanecas jau spėjo įvertinti rekonstruotą kelio Vilnius–Lyda ruožą. „Nors kelionės laiko iki Vilniaus ir atgal tiksliai neskaičiavau, bet pastebėjau, kad didmiestį pasiekiu greičiau. Žinoma, daug maloniau važiuoti nauju, lygiu keliu. Kai nebėra duobių, sveikiau ir automobiliui. Vis dėlto, mano nuomone, ši magistralinio kelio rekonstrukcija svarbesnė krovininiams automobiliams, judantiems pasienio link. Jų skaičius pastaraisiais metais augo“, – sakė Poškonių gyventojas.

Patogus susisiekimas ir kokybiška kelio danga užtikrina ir saugesnį automobilių eismą. Tinkamai išplėtota kelių infrastruktūra padeda plėtoti turizmą, taip pat skatina jaunas šeimas gyvenimą didmiestyje iškeisti į ramesnę aplinką kaime ar sodų bendrijoje.

Patogus susisiekimas ir kokybiška kelio danga užtikrina ir saugesnį automobilių eismą.

Laikinai Šalčininkų seniūno pareigas einantis Jurijus Miliuškevičius sako, kad kelias tikrai geresnis ir svarbesnis pravažiuojančiam transportui. Jis įsitikinęs, kad eismas tapo saugesnis, nes ligi tol kelio ruože buvusios kalvos sulygintos, todėl pagerėjo matomumas. „Kai kuriems gyventojams aptvarkyti įvažiavimai į kiemus, aplinkinėse gyvenvietėse sutvarkytas kelio ženklinimas, nes kai kur trūko gyvenviečių pavadinimų, kitų ženklų. Iš aplinkinių sodo bendrijų daug gyventojų važinėja dviračiais,

„„Nauda: iš pagrindų atnaujinta kelio danga laiko gerokai ilgiau ir yra ekonomiškesnė.

Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E85 Vilnius–Lyda rekonstrukcija“ darbai kainavo 30,2 mln. litų, kurių didžiąją dalį sudarė ES Sanglaudos fondo lėšos. Jis įgyvendintas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

jiems eismas taip pat pagerėjo. Turime daug vietinių, dirbančių Vilniuje, tad jie kasdien taip pat galės greičiau pasiekti sostinę. Atsiranda jaunų vilniečių šeimų, kurios keliasi gyventi į sodus, bet dirba sostinėje, tad jiems patogus susisiekimas taip pat svarbu vežant vaikus į mokyklas ar skubant į darbą“, – teigė seniūnas. Dėmesys eismo saugumui

Anot LAKD Investicijų skyriaus vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, kelyje Vilnius–Lyda ne tik pagerėjo susisiekimo sąlygos. Rekonstruotas, išplatintas tiltas per Visinčios upę, sutvarkyti pėsčiųjų takai, kuriais patogiau gali važinėti ir dviratininkai, įrengtos greičio mažinimo salelės. Pastebėta, kad geri keliai didina vieno ar kito maršruto patrauklumą Lietuvos ir užsienio šalių vairuotojams, skatina turizmą. „Rinkomės ilgamečių tyrimų patikrintas ir didžiausią saugumą užtikrinančias priemones, kad būtų sukurtos geros susisiekimo sąlygos ir vietos eismo dalyviams – pėstiesiems bei vairuotojams. Darbo rinkos tendencijos rodo, kad daugiausia darbo vietų siūloma rajonų centruose ar didesniuose miestuose. Vadinasi, aplinkinių vieto-

vių gyventojai judės daugiau, tad svarbu, kad ir jie turėtų patogų susisiekimą ar galėtų greičiau nuvykti į Vilnių, aplinkinius miestelius, svarbiausias institucijas ir įstaigas, pavyzdžiui, mokslo, gydymo. Sureguliuotas optimalus greičio valdymas pagrindiniame kelyje, įvažiavimo iš šalutinio kelio, kairiojo posūkio laukimo sąlygos bus aiškesnės, saugiau jausis ir pėstieji, keliaudami nuo autobusų stotelių iki sankryžų greta magistralinio kelio“, – pabrėžė Nemunas Abukauskas, LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas. Kelio E85 ruožas svarbus ir vykstantiems iš Vilniaus į Panevėžį, Šiaulius, pajūrio link. Ateities investicijos

Ilgalaikė Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija nurodo, kad iki 2025 m. Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir tvari multimodalinė transporto sistema, pagal techninius rodiklius, saugumą ir paslaugų kokybę atitinkanti senųjų ES šalių lygį. Šiuo metu Lietuvoje dar yra nemažai ruožų, kurie neatitinka TEN-T keliams taikomų reikalavimų, tačiau naudojantis ES parama infrastruktūros gerinimo projektai įgyvendinami gana sparčiai. Užs. 1071950

„„Patogu: nemažai jaunų šeimų iš sostinės persikėlė gyventi į aplinki-

nius rajonus ir kasdien važinėja į darbą Vilniuje.


8

sausio 31–vasario 6, 2013

lietuva

Ku­ris iš­si­lai­kys il­giau­siai? Net trys di­džių­jų po­li­ti­nių par­ti­jų pir­mi­ nin­kai sa­vo po­stuo­se – jau dau­giau nei de­ šimt­me­tį. Ir nė vie­nas, nors ir pra­lai­mė­jo Sei­mo rin­ki­mus, trauk­tis ne­si­ren­gia. Kas tai – de­mok­ra­ti­jos bran­da ar są­stin­gis? Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­ čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD), Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo bei Dar­bo par­ti­jos. Šios trys po­li­ti­nės jė­gos, tu­rin­čios sa­vo at­sto­vų par­la­men­ te, jau maž­daug de­šimt­me­tį ne­kei­ čia par­ti­jos vei­do – ly­de­rio. And­rius Ku­bi­lius, Ro­lan­das Pak­ sas ir Vik­to­ras Us­pas­ki­chas par­ti­jos ko­le­gų vis per­ren­ka­mi nau­jai par­ ti­jos pir­mi­nin­ko ka­den­ci­jai. A.Ku­ bi­lius va­do­vau­ja nuo 2003 m., Ro­ lan­das Pak­sas su per­trau­ko­mis nuo 2002 m., V.Us­pas­ki­chas, taip pat su per­trau­ka, nuo 2003 m. Nes­var­bu, rin­ki­mai lai­mė­ti ar pra­lai­mė­ti, šios par­ti­jos ved­lių per de­šimt­me­tį taip ir ne­pa­kei­tė. Ma­ ža to, vi­si trys po­li­ti­kai sa­vo par­ti­ joms pla­nuo­ja va­do­vau­ti ir to­liau. Šiuo po­žiū­riu prem­je­ras ir so­cial­

de­mok­ra­tų par­ti­jos ved­lys Al­gir­ das But­ke­vi­čius par­ti­jos pir­mi­nin­ ko po­ste – lyg nau­jo­kas. Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai ir po­li­to­ lo­gai, kal­bė­da­mi apie par­ti­jų pir­mi­ nin­kų il­ga­lai­kį va­do­va­vi­mą, vie­nos nuo­mo­nės ne­tu­ri. Vie­nų tei­gi­mu, tai liu­di­ja, kad par­ti­jos tvir­tos, ki­ti sa­ko, kad par­ti­jos ly­de­riams tie­siog nė­ra stip­rių al­ter­na­ty­vų. „Tai reiš­kia, kad šio­se par­ti­jo­se nu­si­sto­vė­ję tar­pu­sa­vio ry­šiai, vi­ daus po­li­ti­nė struk­tū­ra, sta­bi­li­za­ vo­si tam tik­ra hie­rar­chi­ja“, – taip il­gą tri­jų par­ti­jų pir­mi­nin­kų val­ dy­mo pe­rio­dą aiš­ki­no po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis. Po­li­to­lo­gas pri­pa­ži­no, kad, ki­taip nei bran­džio­se Va­ka­rų de­mok­ra­ti­ nė­se ša­ly­se, Lie­tu­vo­je dar ne­pri­gi­ ju­si tra­di­ci­ja po pra­lai­mė­tų rin­ki­ mų par­ti­jos ly­de­riui at­si­sta­ty­din­ti. „Vie­na prie­žas­čių bū­tent ta, kad par­ti­jos skir­tin­gai ma­to tą lai­mė­ji­

„„Ly­de­riai: A.Ku­bi­lius, R.Pak­sas ir V.Us­pas­ki­chas sa­vo par­ti­joms va­do­vau­ja il­giau­siai. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

mo ar pra­lai­mė­ji­mo prie­žas­tį, ir ne vi­sa­da ji sie­ja­ma su ly­de­riais. Po­li­ ti­nės tra­di­ci­jos pas mus to­kios, kad ne­ke­lia klau­si­mo, ko­dėl ne­si­trau­kia ly­de­ris, ar­ba ne­rei­ka­lau­ja to. Toks ly­de­rių ne­kei­čia­mu­mas šiuo po­ žiū­riu ro­do mū­sų ki­to­niš­ku­mą, pa­ ly­gin­ti su tra­di­ci­nė­mis Va­ka­rų par­ ti­jo­mis“, – aiš­ki­no L.Bie­li­nis. O po­li­to­lo­gas Maž­vy­das Jast­ rams­kis dės­tė, kad ly­de­rys­tė TSLKD, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo bei Dar­bo par­ti­jo­se skir­tin­ga. „R.Pak­ so ir V.Us­pas­ki­cho at­ve­ju tai cha­ riz­ma­ti­nė ly­de­rys­tė. Šie po­li­ti­kai

va­do­vau­ja par­ti­joms iš prin­ci­po dėl to, kad taip rea­liai vi­sa­da bu­ vo nuo par­ti­jos įkū­ri­mo. Jie va­do­ vau­ja dėl to, kad at­ro­do, jog jie tu­ ri ko­kių nors uni­ka­lių cha­rak­te­rio bruo­žų, to­kio lyg ir he­roiz­mo, ku­ris neat­sie­ja­mas nuo pa­čios par­ti­jos“, – sam­pro­ta­vo M.Jast­rams­kis. Kol kas nė vie­nas iš tri­jų il­giau­ siai par­ti­joms va­do­vau­jan­čių po­li­ti­ kų apie pa­si­trau­ki­mą ne­kal­ba. L.Bie­li­nio nuo­mo­ne, bū­tent šis po­li­ti­kas sa­vo par­ti­jo­je stip­riau­ siai kon­cent­ra­vęs val­džią. „Vi­sa ši­ta par­ti­ja, ma­no gal­va, bu­vo su­

for­muo­ta taip, kad jis ga­lė­tų kont­ ro­liuo­ti jos struk­tū­rą ga­na vien­val­ diš­kai. Ne­sa­kau, kad jis ti­ro­niš­kai el­gia­si, ten už­tek­ti­nai de­mok­ra­ti­ jos, dis­ku­si­jų, bet V.Us­pas­ki­chas ga­li kont­ro­liuo­ti si­tua­ci­ją ir par­ ti­jos vir­šū­nė­je, ir par­ti­jos pa­kraš­ čiuo­se“, – sa­kė po­li­to­lo­gas. A.Ku­bi­liaus, anot po­li­to­lo­gų, po­ zi­ci­jos par­ti­jo­je – taip pat stip­rios. Kon­ku­ren­ci­ją jam ga­li su­da­ry­ti ne­ bent par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kė Ire­ na De­gu­tie­nė. Ir R.Pak­sas kon­ku­ ren­tų par­ti­jo­je, iš­sky­rus Va­len­ti­ną Ma­zu­ro­nį, ne­tu­ri.

Galingas įrankis, keičiantis situaciją kaime Odeta Laurinkaitė Paramą pagal Lietuvos kaimo plėt­ ros 2007–2013 m. programą (toliau – KPP) gavę ūkininkai jau džiaugiasi rezultatais. Paramos lėšomis jie nau­ dojosi žemės, maisto ūkio, miškinin­ kystės sektorių konkurencingumui di­ dinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui gerin­ ti, gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti, kaimo ekonomikai įvairinti ir LEADER metodui įgyvendinti.

Įvairiapusė parama Viena populiariausių KPP paramos priemonių – tai „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pagal šią priemo­ nę paraiškų gauta gerokai daugiau, nei buvo skirta lėšų visam laikotar­ piui. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. išmo­ kėta net 90 proc. visų šiai priemonei skirtų lėšų.

Apžvelgti KPP rezultatų, aptarti įgyven­ dintų veiklų bei populiariausių priemo­ nių susirinko Žemės ūkio ir kaimo plėt­ ros komiteto atstovai bei žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Dar viena populia­ ri priemonė – tai para­ ma, skirta miškininkys­ tės potencialui atkurti ir prevencinėms priemo­ nėms įdiegti.

Finansavimas pagal kryptis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai iš Europos žemės ūkio fon­ do ir Lietuvos Respublikos biudžeto 2007–2013 m. iš viso numatyta skirti daugiau kaip 7,8 mlrd. litų. KPP išskirtos keturios kryptys. Že­ mės, maisto ir miškų ūkio sektorių kon­ kurencingumui didinti (I kryptis) skir­ tas finansavimas viršijo 3,442 mlrd. litų. Aplinkai ir kraštovaizdžiui gerin­ ti (II kryptis) buvo skirta daugiau nei 2,77 mlrd. litų. Gyvenimo kokybei kai­ mo vietovėse gerinti ir kaimo ekonomi­ kai įvairinti (III kryptis) paramos suma perkopė 905 mln. litų. LEADER meto­ dui įgyvendinti (IV kryptis) skirta per 464 mln. litų. O techninei pagalbai skirta per 313 mln. litų. Parama galėjo pasinaudoti tradici­ nio žemės ūkio atstovai, aplinkosau­ gos, ekologinės žemdirbystės puoselė­ tojai. Taip pat tie, kurie siekė kaimuose investuoti į alternatyvias veiklas ir jose įkurti darbo vietų.

Ši priemonė, pasak Žemės ūkio mi­ nisterijos Kaimo plėtros departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, ūkinin­ kams labai naudinga, nes gavę para­ mą ir, pavyzdžiui, pasikeitę senus trak­ torius naujais jie gali darbuotis našiau. Taip pat pagal šią priemonę parama skiriama pieno gamybai remti, valdoje pagamintam pienui apdoroti (rūšiuo­ ti, pakuoti, surinkti ir kt.), perdirbti ir tiekti rinkai (arba žemės ūkio koope­ ratyvui, kuris iš savo narių superka jų ūkiuose pagamintą pieną, jį apdoroja, perdirba ir tiekia rinkai). Parama skiria­ ma ir trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams įveisti. KPP parama skiriama ir jauniesiems ūkininkams, kurie skatinami likti kaime ir čia kurti verslus. „Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ galima gauti paramą naujai technikai įsigyti, naujiems gamybiniams pastatams sta­

tyti ir seniems rekonstruoti, infrastruk­ tūrai savo valdose sukurti ir verslo pla­ no sudarymo specialistui pasisamdyti. Žemės ūkio paskirties žemei įsigyti ga­ lima skirti ne daugiau kaip 10 proc. vi­ sų išlaidų“, – trumpai šią paramos prie­ monę pristatė J.Stakėnienė. 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, jauniesiems ūkininkams skirtos para­ mos siekė gauti 2457 asmenys. Iš viso skirta per 288 mln. litų paramos lėšų. Taigi, ši priemonė itin populiari, nes išmokėta net 98 proc. visų priemonei skirtų paramos lėšų. Tarp kaimo gyventojų nemažai po­ puliarumo sulaukė tokios šios krypties priemonės: profesinio mokymo ir in­ formavimo veikla, miškų ekonominės vertės didinimas, ankstyvas pasitrauki­ mas iš prekinės žemės ūkio veiklos. „Dar viena populiari priemonė – tai parama, skirta miškininkystės po­ tencialui atkurti ir prevencinėms prie­ monėms įdiegti, – sakė J.Stakėnienė. – Taip pat remiamos pelno nesiekian­ čios investicijos miškuose, agroaplin­ kosaugos bei apželdinimo mišku prie­ monės.“ Gyvenimo kokybė kaime gerinama, teikiant paramą kaimo vietovėms at­ naujinti, asmenims, pereinantiems prie ne žemės ūkio veiklos, skatinant įvairius ne žemės ūkio verslus, įskai­ tant kaimo turizmo veiklą. „Siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jung­ ti tradicines žemės ūkio veiklas ir tu­ rizmo paslaugas: tiekti poilsiautojams šviežius ūkyje užaugintus produktus, gerinti rekreacinę infrastruktūrą, siū­ lyti naujų rekreacinių paslaugų, didin­ ti nakvynės vietų skaičių. Remiamas ir turistinių stovyklų trumpalaikiam poil­ siui kaimo vietovėse įkūrimas bei plė­

„„Kokybė: anot J.Stakėnienės, siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę

ir pagerinti gyvenimo kaime sąlygas, skatinama jungti tradicines žemės ūkio vei­ klas ir turizmo paslaugas.  Odetos Laurinkaitės nuotr.

tra, išskyrus miško vietovėse“, – pasa­ kojo J.Stakėnienė. Ji pabrėžė, kad lėšų gali gauti ir kai­ muose gyvenantys įvairių sričių ama­ tininkai ar norintys naujais pakeisti as­ bestinius stogus. Pagal KPP yra skatinamos ir pačių gyventojų, susibūrusių į kaimo ben­ druomenes, iniciatyvos. Pavyzdžiui, pagal LEADER metodą fi­ nansavimą gali gauti tie, kurie kreipia­ si į vietos veiklos grupes ir teikia savo projektus. Taip skatinamos iniciatyvos „iš apačios į viršų“, prie kaimo plėtros ir gyvenimo kokybės gerinimo skati­

nami prisidėti visi kaimo plėtros da­ lyviai. Prie Lietuvos kaimo tinklo prisijun­ gę kaime gyvenantys bei dirbantys žmones, taip pat su KPP įgyvendini­ mu susijusios ir prie kaimo, ūkio, miš­ kininkystės prisidedančios institucijos bei organizacijos gali keistis gerąja patirtimi, organizuodamos skirtingas veiklas, vykdamos į užsienį semtis pa­ tirties.


9

sausio 31–vasario 6, 2013

lietuva

„Žaliojoje savaitÄ—je“ uĹžsienieÄ?iai ĹžavÄ—josi lietuviĹĄkais produktais Lietuvos gamintojai sulaukÄ— daug dÄ—mesio Berlyne vykusioje didĹžiausioje pasaulyje maisto, ĹžemÄ—s ĹŤkio, sodininkystÄ—s parodoje „Žalioji savaitė“. IĹĄplÄ—sti savo veiklÄ… jiems padÄ—jo ir Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos parama.

kiti produktĹł nusipirkti, su sĹŤriĹł gamyba susipaĹžinti“, – planuoja D.Ä–muĹžytÄ—. Ir dabar jos sodyboje rengiami ÄŻvairĹŤs renginiai, bet jie vyksta po atviru dangumi, o ÄŻgyvendinus svajones, juos bĹŤtĹł galima organizuoti nepriklausomai nuo metĹł laiko ir orĹł. SkoniĹł ÄŻvairovÄ—

Saulius Tvirbutas Turime kuo didĹžiuotis

„MĹŤsĹł ĹĄalis – lygiavertÄ— kitĹł pasau lio vals tybiĹł par tne rÄ—. Turi me, kÄ… pa ro dy ti, kuo pa si didĹžiuo ti“, – dĹžiau gÄ— si pa ro do je „Ža lio ji savai tė“ apsi lan kÄ™s ĹžemÄ—s ĹŤkio mi nistras prof. Vigilijus Jukna. Pasak jo, uĹžsienieÄ?iai vertina lietuviĹĄkÄ… produkcijÄ…, kuri yra kokybiĹĄka ir saugi, tad bĹŤtina stengtis ir ateityje iĹĄsaugoti iĹĄsikovotas pozicijas, nes praradus kokybÄ™ ir pasitikÄ—jimÄ… bus labai sunku sugrÄŻĹžti ÄŻ rinkÄ…. ValstybinÄ—s maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius pastebi, kad nuolat auga ĹĄalies maisto gaminiĹł eksportas. „Iki ĹĄiol Lietuva daugiau eksportuodavo ĹžaliavĹł, taÄ?iau dabar didÄ—ja eksportuojamĹł gaminiĹł kiekiai. PavyzdĹžiui, ÄŻ RusijÄ… 2012 m. eksportuota daugiau kaip 22 tĹŤkst. t mÄ—sos ir jos gaminiĹł, daugiau nei 53 tĹŤkst. t pieno ir pieno produktĹłâ€œ, – kalbÄ—jo direktorius. Jis taip pat akcentavo, kad nÄ— viena ĹĄalis, ÄŻ kuriÄ… veĹžame lietuviĹĄkus gaminius, nepareiĹĄkÄ— jokiĹł nusiskundimĹł. „Mums reikÄ—tĹł nebijoti labiau girtis, nes to tikrai nusipelnÄ—me. PavyzdĹžiui, Vokietijos ĹžemÄ—s ĹŤkio ministrÄ— Ilse Aigner akcentavo, kad Vokietijos maisto produktai patys geriausi pasaulyje, nors visi Ĺžinome, kad Vokietijoje per pastaruosius metus buvo kilÄ™s ne vienas maisto tarĹĄos skandalas“, – kalbÄ—jo J.Milius.

Gerina kokybÄ™

Parodoje dalyvavusios ir tarptautinÄ—je rinkoje ÄŻsitvirtinusios ÄŻmonÄ—s „Krekenavos agroďŹ rma“, „Delikatesas“, „Biovela Group“, „Agrovet“, „Žemaitijos pienas“ savo gamybÄ… gerina ir kartu eksporto apimtis didina pasinaudodamos Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemone „ŽemÄ—s ĹŤkio produktĹł perdirbimas ir pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s didinimas“. „Norint iĹĄsilaikyti rinkoje bĹŤtina, kad vartotojas niekada nenusiviltĹł pamÄ—gtu produktu, visada gautĹł tokio paties skonio gaminÄŻ. TodÄ—l labai daug dÄ—mesio skyrÄ—me gamybos proceso kontrolei“, – kalbÄ—jo bendrovÄ—s generalinis direktorius Virginijus Kantauskas. ÄŽ 28 ĹĄalis savo produkcijÄ… eksportuojanti „Biovela“, gavusi paramÄ… pagal Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ™ „ŽemÄ—s ĹŤkio produktĹł perdirbimas ir pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s didinimas“ investiciniam projektui „MÄ—sos perdirbimo veiklos konkurencingumo didinimas“, be gamybos ÄŻrenginiĹł, dar ÄŻdiegÄ— ir sudÄ—tingÄ… informacinÄ™ programÄ…. JÄ… ÄŻdiegus kontroliuojamas kiekvienas gamybos Ĺžingsnis: nuo ĹĄvieĹžios mÄ—sos patekimo ÄŻ cechus iki gatavo produkto. Pagal ÄŻdiegtus parametrus programa preciziĹĄkai tiksliai nurodo, kiek gaminyje turi bĹŤti druskos, prieskoniĹł, kitĹł sudedamĹłjĹł daliĹł. Stende – daug ĹĄurmulio

Parodoje dalyvavusios individualios ÄŻmonÄ—s, ĹŤkininkai irgi turÄ—-

ď ŽPasiekimai: ]N`NX7:VYVNb`[Ă›cVR[\WRNYfWR[RObc\`Xb[QĂşQĂ›YZĂ­

`ĂşTNZV[a\WĂş]_\QbXaĂşX\XfOĂ›`

jo Lietuvos kaimo PlÄ—tros fondo ĹženklĹł. MaĹžieji gamintojai kuria pridÄ—tinÄ™ vertÄ™ vietos rinkoje, o uĹžsienyje gerina ĹĄalies patrauklumÄ…, ÄŻvaizdÄŻ pasaulyje. Tai jiems gerai sekÄ—si ir „Žaliojoje savaitÄ—je“, nors ĹĄiame renginyje visos ĹĄalys stengÄ—si kuo patraukliau pateikti savo gaminius. O jĹł buvo gana gausu. Parodoje dalyvavo 67 valstybÄ—s ir 1 630 ÄŻmoniĹł, ÄŻvairiĹł organizacijĹł. 26-iuose paviljonuose akys raibo nuo maisto produktĹł gausos, paslaugĹł pasiĹŤlos, ÄŻvairiĹł namams skirtĹł gaminiĹł.

PrieĹĄ ketverius metus pradÄ—ti ÄŻgyvendinti projektai davÄ— milĹžiniĹĄkos naudos.

DĹžiugu, kad mĹŤsĹł ĹĄalies stendas su kvieÄ?ianÄ?iaisiais paragauti ir ÄŻsigyti ekologiĹĄkĹł, ĹĄeimos ĹŤkiĹł produktĹł nuo pat pirmĹł parodos atidarymo akimirkĹł sulaukÄ— nemaĹžo dÄ—mesio. RÄ…stinio namo pavidalo stendÄ… kasdien lankÄ— bĹŤriai ÄŻvairiĹł tautĹł ĹžmonÄ—s. Ĺ iemet ekspozicija dar buvo dekoruota pamario kraĹĄto amatininko Lauryno JuodeĹĄkos vÄ—trungÄ—mis. KurĹĄmariĹł vÄ—trunges, vietiniĹł gyventojĹł dar vadinamas vÄ—lukais, apĹžiĹŤrÄ—jo ir Vokietijos ĹžemÄ—s ĹŤkio ministrÄ— I.Aigner, daugybÄ— uĹžsienio ďŹ rmĹł atstovĹł, uĹžsienieÄ?iĹł delegacijĹł. Parodos lankytojai noriai ragavo, pirko mĹŤsĹł patiekalus, gaminius. NemaĹžai ĹžmoniĹł daug metĹł specialiai ateina ÄŻ mĹŤsĹł stendÄ… ragauti, pirkti pamÄ—gtĹł lietuviĹĄkĹł produktĹł. Pasinaudojo parama

Dauguma Lietuvai atstovaujanÄ?iĹł parodos dalyviĹł akcentavo, kad sustiprÄ—ti ir plaÄ?iau pristatyti savo produkcijÄ… padÄ—jo Lietuvos kaiď ŽLinksmybÄ—s: 9VRabc\``aR[Q\YN[Xfa\Wb`YV[X`ZV[\`X_NONYNV`T_\WĂ?` mo plÄ—tros 2007–2013 m. progra?RTVZN[aN`VYV[`XN` mos parama.

.ba\_VNb`[b\a_

Apie 0,5 mln. litĹł paramos ĹŤkiui modernizuoti sulaukusi didelÄŻ 500 oĹžkĹł ĹŤkÄŻ turinti ĹŤkininkÄ— Dalia Ä–muĹžytÄ— ĹžavÄ—jo lankytojus oĹžkĹł sĹŤriĹł ÄŻvairove. „PrieĹĄ ketverius metus pradÄ—ti ÄŻgyvendinti projektai davÄ— milĹžiniĹĄkos naudos. Iki tol teko gaminti sĹŤrius ir parduoti tik saviems, nedideliais kiekiais“, – pasakojo ĹŤkininkÄ—. IĹĄ Vilniaus prieĹĄ 17 metĹł persikÄ—lusi gyventi ÄŻ Ĺ irvintĹł rajonÄ…, GriciĹŤnĹł kaimÄ…, D.Ä–muĹžytÄ— Ä—mÄ— kurti ĹŤkÄŻ. „PaveldÄ—ta ir atsiimta seneliĹł ĹžemÄ— buvo nederlinga, tad daug nereikÄ—jo galvoti, kuo uĹžsiimti, juk oĹžkos – nereiklĹŤs gyvuliai“, – kalbÄ—jo ĹŤkininkÄ—. D.Ä–muĹžytÄ— seniai svajojo apie nuosavÄ… sĹŤrinÄ™, bet trĹŤko lÄ—ĹĄĹł. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijai pradÄ—jus skatinti ne tik stambius, bet ir maĹžus ĹŤkius, D.Ä–muĹžytei atsivÄ—rÄ— galimybÄ— ÄŻgyvendinti svajones. „PasistaÄ?iau ilgai svajotÄ… sĹŤrinÄ™ su reikiama ÄŻranga, ÄŻrengiau mÄ—ĹĄlidÄ™ oĹžkĹł tvartui, aptvÄ—riau ganyklÄ…, sutvarkiau ĹŤkio kelius“, – vardijo paĹĄnekovÄ—. Turi daugiau planĹł

D.Ä–muĹžytÄ— savo ĹŤkyje gamina net 36 pavadinimĹł sĹŤrius, prekiauja jais turgeliuose, krautuvÄ—lÄ—se, tiekia ÄŻ restoranus. Moteris sukĹŤrÄ— ÄŻvairiĹł sĹŤriĹł receptĹł. Kai kurie paveldÄ—ti iĹĄ jos moÄ?iutÄ—s, kiti sumanyti paÄ?ios ĹŤkininkÄ—s ar kolegĹł iĹĄ PrancĹŤzijos, Italijos, Graikijos, su kuriais sĹŤrininkÄ— bendradarbiauja. „Mano moÄ?iutÄ— tarpukariu irgi dalyvaudavo ĹžemÄ—s ĹŤkio parodose. Vienoje jĹł jos sĹŤris laimÄ—jo prezidentienÄ—s SoďŹ jos SmetonienÄ—s prizą“, – pasakojo ĹŤkininkÄ—. D.Ä–muĹžytÄ—s ĹŤkis garsÄ—ja ir uĹžsienyje, Ä?ia apsilanko sveÄ?iai iĹĄ Briuselio, ÄŻvairiĹł Europos ĹĄaliĹł. „Turiu planĹł toliau naudotis Lietuvos kaimo plÄ—tros parama, pastatyti sveÄ?iĹł namus. Juose gamintume patiekalus iĹĄ oĹžkiukĹł mÄ—sos, patiektume savo sĹŤriĹł gaminius. Vieni atvaĹžiuos pavalgyti,

Parodoje ĹŤkininkas Petras Metrikis uĹžsienieÄ?iams pasakojo apie skaniai uĹžraugtus agurkus, davÄ— jĹł ragauti, nemaĹžai ir pardavÄ—. „Daugiau kaip prieĹĄ 20 metĹł paragavÄ™s pirktiniĹł raugintĹł agurkĹł nusprendĹžiau parodyti, kokie jie turi bĹŤti iĹĄ tikrĹłjĹł. Taip ir pradÄ—jau ĹĄÄŻ verslÄ…. Kasmet 1,2 ha plote pasodinu 30 tĹŤkst. agurkĹł daigĹłâ€œ, – pasakojo P.Metrikis. Rauginimo receptÄ… ĹŤkininkas bandys ÄŻregistruoti kaip tautinÄŻ paveldÄ…, nes laikosi savo ĹĄeimos iĹĄ kartos ÄŻ kartÄ… perduodamĹł tradicijĹł. Tautinio paveldo statuso naudÄ… jau jauÄ?ia bendrovÄ— „ButautĹł dvaro bravoras“, A.Grigonio individuali ÄŻmonÄ—. „MugÄ—se, kituose renginiuose gauname dalyvio mokesÄ?io kompensacijÄ…. Tai didelis privalumas“, – tvirtino Kristina GrigonienÄ—. GrigoniĹł ĹĄeimos sukurtÄ… alĹł labai vertino vokieÄ?iai. „Jiems patinka mĹŤsĹł alaus sodrumas, apyniĹł kartumas“, – aiĹĄkino ji. Paveldo statusÄ… turi ir daug Vitos StankeviÄ?ienÄ—s vadovaujamos ÄŻmonÄ—s „Saimeta“ gaminiĹł. Ji kepa ĹĄakoÄ?ius, duonÄ…, raugia girÄ…. Parodoje dalyvavusi ĹŤkininkÄ— AudronÄ— Ĺ˝ilienÄ— parodoje „Žalioji savaitė“ pristatÄ— savo ekologiĹĄkus produktus: laĹĄinius, deĹĄras, kitus gaminius. „Patys auginame gyvulius, turime ekologines ganyklas. Auginame 50 mÄ—siniĹł galvijĹł, apie 300 kiauliĹł. GrieĹžtai laikomÄ—s ĹĄvarios gamybos tradicijĹłâ€œ, – sakÄ— ĹŤkininkÄ—. UĹžauginti gyvuliai skerdĹžiami nuosavoje skerdykloje, o mÄ—sos produktai gaminami ÄŻrengtame mÄ—sos perdirbimo ceche. Iki ĹĄiol Ĺ˝iliai vertÄ—si be jokios valstybÄ—s ar ES paramos, ÄŻ mÄ—sos produktĹł gamybos modernizavimÄ… investuodami tik savo lÄ—ĹĄas. „Ilgokai nesiryĹžome didinti gamybos apimÄ?iĹł, modernizuoti gamybos procesÄ…, – prisipaĹžino A.Ĺ˝ilienÄ—. – Vis dÄ—lto nusprendÄ—me, kad laikas pagerinti savo darbo sÄ…lygas, didinti naĹĄumÄ…, todÄ—l rengiamÄ—s teikti projektus.“ Daug lankytojĹł bĹŤriavosi prie LaimutÄ—s SadauskienÄ—s kepyklÄ—lÄ—s. Ji gyvai rodÄ—, kaip gimsta tradicinis lietuviĹĄkas ĹĄakotis. Lietuvos kaimo turizmo asociacija reprezentavo mĹŤsĹł ĹĄalÄŻ kaip nuostabĹł kraĹĄtÄ… atostogoms praleisti. Asociacijos atstovai dĹžiaugÄ—si, kad kasmet Berlyne daugÄ—ja apsilankanÄ?iĹłjĹł ne tik pasmalsauti, bet ir rezervuoti sodybas mĹŤsĹł kaime. UĹžs. 1068625


11

sausio 31–vasario 6, 2013

lietuva Kai­rie­ji pa­si­ry­žę šei­ mos ir vai­ko po­li­ti­ ką pa­keis­ti, ta­čiau kol kas neap­sisp­ren­džia, nuo ko pra­dė­ti. Apie kai­rių­ jų vi­zi­jas – po­kal­bis su par­la­men­ta­re so­ cial­de­mok­ra­te Ri­ man­te Ša­la­še­vi­ čiū­te, bu­vu­sia vai­ ko tei­sų ap­sau­gos kont­ro­lie­re.

„„Per­mai­nos: „Pir­miau­sia įsi­gi­lin­si­me ir iša­na­li­zuo­si­me, o ta­da da­ry­si­me per­tvar­kas“, – apie bū­si­mą kai­rių­jų šei­mos po­li­ti­ką aiš­ki­no R.Ša­la­še­vi­

čiū­tė. 

„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.

Stebime, keisti neskubame Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Lie­tu­vos vai­kų ir šei­mų lau­kia tik švie­si atei­tis. Toks įspū­dis su­si­da­ro skai­tant so­cial­de­mok­ ra­tų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Ža­da­ma di­din­ti gims­ta­mu­mą, iš­gy­ven­din­ti smur­tą, pa­si­rū­ pin­ti pa­ra­ma šei­mai, be­są­ly­giš­ kai lai­ky­tis ly­čių ly­gy­bės prin­ ci­po, ne­disk­ri­mi­nuo­ti vie­ni­šų mo­ti­nų ar tė­vų. Nuo ko pra­dė­ si­te? – Šiuo me­tu sie­kia­me iš­siaiš­kin­ti, kaip vei­kia da­bar­ti­nė sis­te­ma. Sei­ me su­bur­ta Vai­ko ge­ro­vės par­la­ men­ti­nė gru­pė – praei­tą ka­den­ci­ ją bu­vo pa­nai­kin­ta Šei­mos ir vai­ko rei­ka­lų ko­mi­si­ja, bu­vo pla­nų įsteig­ ti ko­mi­te­tą, bet nu­spręs­ta, kad tai neak­tua­lu, ir vai­ko bei šei­mos klau­ si­mai pa­ves­ti So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tui, nors ko­mi­te­to dar­bot­var­kė­je jų bū­na ne­daug. Tad pa­grin­di­nis mū­sų tiks­las yra for­muo­ti po­li­ti­ką, spręs­ti, kas yra su­si­ję su vai­ku, šei­ma ir su ki­tais klau­si­mais, ku­rie ak­tua­lūs vai­ko tei­sių ap­sau­gai. Tai­gi pir­miau­sia nu­spren­dė­me la­bai iš­sa­miai iša­ na­li­zuo­ti esa­mą si­tua­ci­ją. Štai jau per pir­mą po­sė­dį su­kvie­tė­me šei­ mos po­li­ti­kos at­sa­kin­gus vyk­dy­to­ jus iš mi­nis­te­ri­jų, iš ki­tų ins­ti­tu­ci­ jų ir tie­siog iš­klau­sė­me nuo­mo­nę, ko­kių trū­ku­mų jie ma­to vai­ko tei­ sių sis­te­mo­je, pra­de­dant mi­nis­te­ri­ jų funk­ci­jo­mis, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pa­da­li­niuo­se, sa­vi­val­dy­bė­se. Priė­jo­me prie iš­va­ dos, kad bū­ti­na tą sis­te­mą keis­ ti, nes ji šian­dien funk­cio­nuo­ja su trū­ku­mais. – Kas la­biau­siai kliū­va? Ka­da pra­si­dės ta re­for­ma? – Kol kas nie­ko ne­siū­lo­me keis­ ti. Nu­ta­rė­me pa­da­ry­ti vi­sos sis­te­ mos re­vi­zi­ją: ką mes tu­ri­me, ko­kie

tei­sės ak­tai vei­kia, ko trūks­ta, kas ne taip, iša­na­li­zuo­ti la­bai iš­sa­miai. Ne­si­ruo­šia­me po ga­ba­liu­ką ką nors keis­ti, nes kai ei­na­ma to­kiu ke­liu, išei­na taip, kad įsta­ty­mai ne­vei­ kia, juos įgy­ven­din­ti yra sun­ku ar­ ba per su­dė­tin­ga. Štai pastarajame po­sė­dy­je mes net 9 ins­ti­tu­ci­jų at­ sto­vus iš­klau­sė­me apie vai­ko glo­ bos ir įvai­ki­ni­mo pro­ble­mas. Bend­ rą vaiz­dą kaip ir tu­ri­me. – Tai gal kai­rie­ji im­sis pa­pras­ tin­ti įvai­ki­ni­mo ir glo­bos tvar­ ką? – Taip, įvai­ki­ni­mas tik­rai tu­ri bū­ti su­pap­ras­tin­tas. Ir jau dau­gy­bę me­ tų Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­ba bu­vo ren­gu­si tei­sės ak­tus, pra­de­dant nuo Ci­vi­li­ nio ko­dek­so. Kai bu­vau vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­rė, bu­vo tei­kia­ ma siū­ly­mų, bet jie taip ir li­ko tik svars­to­mi, net ne Sei­me, o ins­ti­tu­ ci­jo­se. Taip, su­pap­ras­tin­ti įvai­ki­ni­ mo tvar­ką rei­kia, mū­sų nuo­mo­ne, ir tai bus da­ro­ma. O dėl vai­kų glo­bos klau­si­mų – taip pat. Nors šiuo klau­si­mu yra di­des­nė pro­ble­ma. Nie­kas ne­be­ no­ri glo­bo­ti vai­kų. Tai įvar­di­jo tiek So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos at­sto­vai, tiek Vai­ko tei­ sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­ ba. Nie­kas ne­be­no­ri paim­ti glo­bo­ti vai­kų į šei­mas. Ma­ži­na­mas glo­bos na­mų skai­čius ar­ba jie su­jun­gia­mi. Yra taip, kad vai­kai, ku­riems rei­ka­ lin­ga nuo­la­ti­nė ar­ba lai­ki­no­ji glo­ba, yra ne­prii­ma­mi iš šei­mų sie­kiant pa­ro­dy­ti, kad Lie­tu­vo­je ma­žė­ja glo­ bo­ti­nų vai­kų. – Praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­me bu­vo ka­riau­ja­mi ideo­lo­gi­niai ka­rai dėl šei­mos są­vo­kos. Kai­ rie­ji, ži­no­ma, de­ši­nių­jų su­gal­ vo­tos šei­mos kon­cep­ci­jos ne­si­ lai­kys. Ką siū­ly­si­te nau­ja? – Taip, kon­ser­va­to­rių su­gal­vo­to­je

šei­mos kon­cep­ci­jo­je įtvir­tin­ta nuo­ sta­ta, kad pir­me­ny­bė bū­tų tei­kia­ma šei­mai ir vai­kams, kai yra re­gist­ ruo­ta san­tuo­ka, – disk­ri­mi­na­ci­nė. So­cial­de­mok­ra­tų po­žiū­ris ki­toks. Vals­ty­bė yra vie­no­dai at­sa­kin­ga už vi­sus vai­kus: ar jie gi­mę re­gist­ruo­ to­je san­tuo­ko­je, ar jie au­ga ne­pil­ no­je šei­mo­je, ar ki­to­kio­se. So­cial­ de­mok­ra­tų po­zi­ci­ja yra to­kia: vi­si vai­kai ly­gūs ir ne­ga­li bū­ti dėl šei­ mos sta­tu­so disk­ri­mi­nuo­ja­mi.

Tė­vai, au­gin­da­mi vai­ką, no­ri dirb­ti ir už­si­dirb­ti, ta­čiau pa­ si­gen­da ne fi­nan­si­ nės, bet ki­to­kios pa­ gal­bos. – Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je daug kal­ba­ma apie tai, kad bus di­di­ na­mas gims­ta­mu­mas. Kaip to siek­si­te? – Mū­sų Vai­ko ge­ro­vės par­la­men­ti­ nė gru­pė tai ana­li­zuos. Man at­ro­do, kad gims­ta­mu­mo di­dė­ji­mą tu­rė­tų nu­lem­ti eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja. Sta­ tis­ti­ka liu­di­ja, kad gims­ta­mu­mas ki­lo, kai bu­vo ge­ra ša­lies eko­no­mi­ nė pad4tis. Kai kas mė­gi­na sa­ky­ti, kad tai lė­mė tik di­de­lių iš­mo­kų gi­ mus vai­kui mo­kė­ji­mas. Ta­čiau tai ne­tie­sa. Gim­dy­ti šei­mos ap­si­spręs­ da­vo pa­gal eko­no­mi­nę si­tua­ci­ją. Gims­ta­mu­mas la­bai pri­klau­so nuo vals­ty­bės tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­ bės ir priei­na­mu­mo. Mes ruo­šia­mės ir tai aiš­kin­si­me. At­lik­si­me ana­li­zę, ko­kia yra vai­kų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­ mo, iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų si­tua­ci­ja. Tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta, kad ma­ža­me­tis vai­kas ga­lė­tų sau­giai pra­leis­ti lai­ką iki dar­bo die­nos pa­bai­gos, o tė­vai ga­lė­tų dirb­ti. Tė­vų ap­klau­sos liu­ di­ja, kad jie, au­gin­da­mi vai­ką, no­ri

dirb­ti ir už­si­dirb­ti, ta­čiau pa­si­gen­da ne fi­nan­si­nės, bet ki­to­kios pa­gal­bos. Yra daug ga­li­my­bių pa­dė­ti šei­moms. Iki Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos pa­bai­gos siek­si­me iš­siaiš­kin­ti, ko trūks­ta, ko rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti, ir pra­dė­si­me re­ for­mas. – Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je skel­ bia­ma, kad ir smur­to šei­mo­se bus ma­žiau. Pa­dė­tis, kaip liu­ di­ja ty­ri­mai, tik blo­gė­ja. Jei jais ti­kė­tu­me, pu­sė tė­vų sa­vo vai­ kus mu­ša. – Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­ dų įsta­ty­mo, ku­rį per praė­ju­sią ka­ den­ci­ją bu­vo įre­gist­ra­vu­si ir tei­ kė Sei­mo na­rė Ona Va­liu­ke­vi­čiū­tė, svars­ty­mas vy­ko ne vie­ną kar­tą. Juo bu­vo sie­kia­ma už­draus­ti smur­tą prieš vai­kus. De­ja, pa­tai­sos ne­bu­vo priim­tos vos ke­lių bal­sų skir­tu­mu. Da­bar pa­reng­tas nau­jas vai­ko ap­ sau­gos įsta­ty­mo pro­jek­tas. Apie tai jau yra ir bus daug dis­ku­tuo­ja­ma. Ten taip pat yra nuo­sta­tos, reg­la­ men­tuo­jan­čios smur­to prieš vai­kus už­drau­di­mą. – Taip pat vai­ko ap­sau­gos įsta­ ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma už­ draus­ti pa­lik­ti 7 ar net 10 me­tų vai­kus be vy­res­nių kaip 14-os metų as­me­nų prie­žiū­ros. 14-os ne­su­lau­ku­sius vai­kus vy­res­ni as­me­nys pri­va­lė­tų pri­žiū­rė­ti nuo 22 iki 6 val. Ar kai­rie­ji pa­ si­ry­žę pri­tar­ti to­kiems – kol kas pro­jek­ti­niams – siū­ly­mams? – Ma­no nuo­mo­nė to­kia, kad mes pamažu tu­ri­me žings­niuo­ti link to­ kios nuo­sta­tos. Tai sa­kiau jau prieš pen­ke­rius me­tus. Taip, tam rei­kia ruoš­tis. Tu­ri bū­ti ge­ra eko­no­mi­ nė si­tua­ci­ja, pa­kan­ka­mai pa­slau­ gų tei­kia­ma, kad vai­kus bū­tų ga­ li­ma leis­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas, kad vai­kas bū­tų užim­tas mo­kyk­lo­je, ypač pra­di­nu­kai. Kad po­pa­mo­ki­nė veik­la bū­tų ne­mo­ka­

ma, o šian­dien tai kai­nuo­ja la­bai bran­giai. Kai bus su­da­ry­tos są­ly­gos dir­ ban­čiai mo­ti­nai ar tė­vui vai­kus pa­ lik­ti iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­je sau­giai ir jie ži­nos, kad vai­kui nie­ ko neat­si­tiks, toks reg­la­men­ta­vi­ mas ga­li­mas ir rei­ka­lin­gas. Jei pa­ žiū­rė­si­me, kaip su tuo tvar­ko­ma­si Skan­di­na­vi­jo­je, pa­ma­ty­si­me, kad ten yra dar griež­tes­nis reg­la­men­ ta­vi­mas. Se­no­sio­se Eu­ro­pos vals­ ty­bė­se net ne­ky­la klau­si­mų, kad tai yra blo­gai, – taip tie­siog tu­ri bū­ ti. Mes pa­si­ry­žę pa­keis­ti ir šei­mos po­li­ti­ką.

Dos­jė „„Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė „„Gi­mė: 1954 m. „ „ Iš­s i­l a­v i­n i­m as: 1976 m. bai­g ė

Vil­n iaus uni­v er­s i­t e­t o Tei­s ės fa­ kul­te­t ą. „„Dar­bas: pir­mo­ji dar­bo­vie­tė – Vil­

niaus in­ži­ne­ri­nis sta­ty­bos ins­ti­tu­ tas. Ja­me dir­bo tei­si­nin­ke, dės­ty­ to­ja. „„ 1995–2010

m. Sei­m o kont­r o­l ie­ rių įstai­go­je – Sei­ mo kont­r o­l ie­r ės pa­t a­r ė­j a, Sei­m o kont­r o­l ie­r ė, vai­k o tei­ sių ap­sau­ gos kont­ ro­lie­rė.

„„ Š e i ­

ma: su­ s i ­t u o ­ k u ­s i , tu­ri tris d u k ­t e ­ ris.


12

sausio 31–vasario 6, 2013

pAsaulis

Egip­tie­čių

vil­tys su­bliūš­ko Dve­ji me­tai po re­vo­liu­ci­jos su­grio­vė egip­tie­čių vil­tis. Eko­no­mi­ ka klup­čio­ja, nu­si­vy­li­mas tik au­ga, nors nau­jo su­ki­li­mo po­žy­mių kol kas ne­daug. Niū­rios per­spek­ty­vos

24-erių mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas Ra­ma­da­nas Kha­la­fas Ami­nas, per die­ną už­dir­ban­tis 4,5 do­le­rio (11,5 li­to), yra vie­nas iš tūks­tan­čių Egip­ to re­vo­liu­ci­jos da­ly­vių. „Pra­lei­dau Tah­ri­ro aikš­tė­je vi­są lai­ką“, – kal­bė­da­ma­sis su JAV žur­ na­lo „Ti­me“ žur­na­lis­tu pri­si­mi­nė jis ir mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne pa­ro­dė įra­šą, kur mi­nia skan­duo­ja „Ša­lin Hos­ni Mu­ba­ra­ką!“. Po re­vo­liu­ci­jos praė­jus dve­jiems me­tams, Egip­to eko­no­mi­ka iš­gy­ ve­na sun­kius lai­kus, o nau­ja vy­ riau­sy­bė ne­pa­jė­gia iš­spręs­ti skur­ do pro­ble­mos, ku­ri ir pa­kurs­tė 2011 m. maiš­tą. Kren­tan­tis va­liu­tos kur­ sas ir tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių per­ ša­mos griež­tos tau­py­mo prie­mo­ nės reiš­kia, kad ar­ti­miau­siu me­tu vi­du­ri­nės kla­sės ir skurs­tan­čių­jų gy­ve­ni­mas tik sun­kės. R.Kh.Ami­nas gi­mė Kai­re ir vi­ są sa­vo gy­ve­ni­mą pra­lei­do sos­ti­nės lūš­ny­nų ra­jo­ne, mo­kyk­lą jis me­tė po ket­vir­tos kla­sės. Jau­nuo­liui se­ka­si ge­riau nei dau­ge­liui ra­jo­no kai­my­nų. Jo šei­ma per­si­kraus­tė į ne­se­niai pa­ sta­ty­tą so­cia­li­nį būs­tą. Be to, jis už­ dir­ba dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis Egip­ to gy­ven­to­jų, ku­rie, anot ofi­cia­lios 2012 m. sta­tis­ti­kos, gy­ve­na už 1–1,5 do­le­rio (2,6–3,8 li­to) per die­ną. Vai­ki­nas jau­čia­si nu­si­vy­lęs, kad jo ra­jo­ne Mans­hiyat Na­ser, dar va­ di­na­ma­me Šiukš­lių mies­tu, trūks­ ta vie­šų­jų pa­slau­gų, o per­mai­nos atei­na la­bai lė­tai. „Ne­ma­nau, kad čia kas nors ka­ da nors pa­si­keis, – ne­slė­pė jis. – Žmo­nės ne tik gy­ve­na skur­de, bet ir ne­tu­ri iš­si­la­vi­ni­mo.“

„Al­ka­nų­jų re­vo­liu­ci­ja“

Kai­ro Šiukš­lių mies­tas – tai pla­ tus lūš­nų la­bi­rin­tas. Ša­lia esan­čio kal­no šlai­tas nu­sė­tas šiukš­lių, jo­se rau­sia­si su­ly­sę šu­nys. Lūš­ny­nai išau­go H.Mu­ba­ra­ ko lai­kais, nes tuo me­tu dau­gė­jo gy­ven­to­jų, trū­ko priei­na­mo būs­ to, au­go pra­ra­ja tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų.

Ne­ma­nau, kad čia kas nors ka­da nors pa­si­keis. Žmo­nės ne tik gy­ve­na skur­de, bet ne­tu­ri ir iš­si­la­vi­ ni­mo. Pras­ta eko­no­mi­nė pa­dė­tis ap­ žval­gi­nin­kus ver­čia būgš­tau­ti, kad lūš­ny­nų gy­ven­to­jai vėl ga­li su­kil­ti. Kai­ro uni­ver­si­te­te mies­tų re­konst­ ruk­ci­ją dės­tan­tis Sa­meh El Alai­ ly sa­kė daž­nai gir­din­tis kal­bų apie gre­sian­čią „al­ka­nų­jų re­vo­liu­ci­ją“. „Vis­kam yra ri­bos, – žur­na­lui „Time“ tei­gė jis. – Ko iš jū­sų ga­li­ma ti­kė­tis, kai ne­tu­ri­te ką val­gy­ti?“ Egip­to val­džia, siek­da­ma iš­veng­ ti dar chao­tiš­kes­nio eko­no­mi­nio nuo­smu­kio, ke­ti­na im­ti 4,8 mlrd. do­le­rių pa­sko­lą iš Tarp­tau­ti­nio va­ liu­tos fon­do (TVF). Grieb­tis sku­ bių prie­mo­nių ver­čia ir kren­tan­tis va­liu­tos kur­sas. Nuo praė­ju­sių me­ tų lapk­ri­čio Egip­to sva­ras nu­ver­tė­ jo be­veik de­šim­ta­da­liu. Mai­nais už pa­sko­lą Egip­tui teks vyk­dy­ti itin ne­po­pu­lia­rią tau­py­mo

po­li­ti­ką. TVF ra­gi­na Kai­rą ma­žin­ti vals­ty­bės iš­lai­das, tarp jų – su­bsi­ di­jas pla­taus var­to­ji­mo pre­kėms bei pa­slau­goms, ir di­din­ti mo­kes­čius. Ki­taip ta­riant, sten­gian­tis iš­spręs­ti Egip­to eko­no­mi­nes pro­ble­mas ei­ li­nių gy­ven­to­jų pe­čius už­griū­va vis di­des­nė naš­ta. Cuk­rus ta­po pra­ban­ga

Kaip rea­guos vi­suo­me­nė, sun­ku nu­spė­ti. Gre­sian­tis dir­žų ver­ži­mas pa­ža­di­no pri­si­mi­ni­mus apie 1977 m. sau­sį, kai pre­zi­den­tas An­wa­ras Sa­da­tas nu­sto­jo su­bsi­di­juo­ti duo­ ną, kad gau­tų pa­sko­lą iš Pa­sau­lio ban­ko. Tuo­met ki­lo nuo­žmūs pro­ tes­tai, juos mal­ši­nant žu­vo maž­ daug 800 žmo­nių. Šian­dien nu­vy­kęs į skur­džius Kai­ro ra­jo­nus, iš­gir­si daug skun­ dų dėl ky­lan­čių kai­nų, bet ma­žai kal­bų apie nau­ją re­vo­liu­ci­ją. Vie­ na to­kių vie­tų – Gi­zos ga­li­nė met­ ro sto­tis, ku­rią su­pa ge­le­žin­ke­liai, ma­gist­ra­lės ir pa­vo­jin­gos būk­lės pa­sta­tai su iš sto­gų ky­šan­čia ar­ ma­tū­ra. Ten iš gat­vė­je ar­ba­ta pre­kiau­jan­ čio 56 me­tų Abu Ah­ma­do iš­gir­si­te, kad sau į ar­ba­tą jis ne­be­de­da cuk­ raus, nes jo kai­na vie­tos par­duo­tu­ vė­je išau­go nuo 3,5 iki 6 sva­rų (nuo 1,3 iki 2,3 li­to) už ki­log­ra­mą. „Čia kiek­vie­nas pyks­ta“, – sa­ kė vy­ras, bet su­tri­ko pa­klaus­tas apie ga­li­mus nau­jus gat­vės pro­ tes­tus. To­je pat gat­vė­je dir­ban­tis 52 me­ tų mė­si­nin­kas Ab­du­las Rah­ma­nas Mu­ham­ma­das ir­gi sua­be­jo­jo, kad var­guo­liai ga­li su­kil­ti. „Žmo­nės pa­var­go“, – paaiš­ki­no jis.

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Če­kai sa­vo nau­juo­ju pre­zi­den­tu per pir­muo­ sius tie­sio­gi­nius vals­ty­ bės va­do­vo rin­ki­mus iš­ si­rin­ko proeu­ro­pie­tiš­ką kai­rių­jų kan­di­da­tą, bu­vu­sį prem­je­rą Mi­lo­šą Ze­ma­ną (nuo­tr.). Sa­vo var­žo­vą aris­tok­ra­ tą ir kon­ser­va­to­rių Ka­re­lą Schwar­zen­ber­ gą jis įvei­kė prieš tau­py­mo prie­ mo­nes nu­kreip­ ta pro­gra­ma.

68 me­tų stam­baus su­dė­ji­mo ži­lap­lau­ kis M.Ze­ma­nas ant­ra­ja­me rin­ki­mų ra­te ga­vo 54,8 pro­c. bal­sų, o mė­ly­no krau­jo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras K.Schwar­zen­ ber­gas – 45,19 pro­c. bal­sų. Ties­mu­kai kal­ban­čio M.Ze­ma­no, ku­ ris prem­je­ro po­ste dir­bo nuo 1998 iki 2002 m., per­ga­le bai­gė­si de­šimt­me­tį tru­ kęs 71 me­tų pre­zi­den­to Václa­vo Klau­so – griež­to eu­ros­kep­ti­ko ir po­li­tiš­kai skal­dan­ čio vals­ty­bės va­do­vo – val­dy­mas. M.Ze­ma­nas sa­ve va­di­na eu­ ro­fe­de­ra­lis­tu, o jo anks­tes­nė kai­rių­jų vy­riau­sy­bė pa­dė­jo su­si­de­rė­ti dėl Če­ki­jos įsto­ji­ mo į ES 2004 m. „Ga­li­me tvir­tai ma­ny­ti, kad M.Ze­ma­nas užims pa­lan­kes­nę po­zi­ci­ją ES at­žvil­giu“, – sa­kė Tomá­ šas Le­be­da, Pra­hos Ka­ro­lio uni­ver­si­te­ to po­li­ti­kos ana­li­ti­kas.

„„ Sunk­me­tis: Egip­to eko­no­mi­ka iš­gy­ve­na sun­kius lai­kus, o nau­ja vy­riau­sy­b 

Nau­jos ir pa­vel­dė­tos pro­ble­mos

Egip­to vi­suo­me­nė pik­ti­na­si ne tik au­gan­čio­mis kai­no­mis, bet ir griū­ van­čia ša­lies inf­rast­ruk­tū­ra. Sau­sio 15-ąją per trau­ki­nio ava­ri­ją į pie­tus nuo Kai­ro žu­vo 19 jau­nų šauk­ti­nių, o ki­tą die­ną Alek­sand­ri­jo­je su­griu­ vęs ne­tei­sė­tas pa­sta­tas pa­lai­do­jo 28 žmo­nes. Trau­ki­nio ava­ri­ja pa­pil­dė il­gą Egip­to trans­por­to ne­lai­mių vir­ti­nę. Per­nai lapk­ri­tį su­si­dū­rus au­to­bu­sui ir trau­ki­niui žu­vo pus­šim­tis žmo­ nių, dau­gu­ma jų – vai­kai. Tai­gi, be sa­vo ne­po­pu­lia­rių spren­di­mų, nau­ ja Egip­to val­džia iš H.Mu­ba­ra­ko re­ ži­mo pa­vel­dė­jo ne­ma­žai so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių pro­ble­mų. Eks­per­tas Mi­chae­las Han­na iš ana­li­ti­kų cent­ ro „Cen­tu­ry Foun­da­tion“ tei­gė, kad Egip­to val­džia ga­li su­švel­nin­ti pa­dė­tį pa­si­telk­da­ma re­li­gi­ją. Par­ la­men­to rin­ki­mus per­nai lai­mė­ju­

si Mu­sul­mo­nų bro­li­ja yra di­džiu­lis ir pla­čiai iš­si­ke­ro­jęs re­li­gi­nis ju­dė­ ji­mas, jun­gian­tis ir tur­tin­gus vers­ li­nin­kus, ir ei­li­nius egip­tie­čius. „Sa­la­fi­tai ir Mu­sul­mo­nų bro­li­ja ak­cen­tuos kul­tū­ri­nius bei so­cia­li­ nius as­pek­tus, jų re­to­ri­ka bus de­ ma­go­giš­kes­nė, la­biau sek­tan­tiš­ka, – pro­gno­za­vo eks­per­tas. – Eko­ no­mi­nis ne­pri­tek­lius – ne­pa­lan­ kus me­tas ko­kiems nors li­be­ra­ liems, at­vi­riems ir pliu­ra­lis­ti­niams pla­nams kur­ti.“ Net­gi re­vo­liu­ci­jo­ je da­ly­va­vęs jau­nas mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas R.Kh.Ami­nas abe­jo­ja, ar žmo­nės ry­šis nau­jam su­ki­li­mui prieš Mu­sul­mo­nų bro­li­ją. „Svar­biau­sia – skur­dūs žmo­ nės yra la­bai re­li­gin­gi. Man ne­te­ ko gir­dė­ti apie ma­si­nį po­li­ti­nį ak­ ty­vu­mą“, – sa­kė jis krai­py­da­mas gal­vą. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

2013 01 24 2013 01 30

Sek­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Per pa­ry­čiais ki­lu­sį gais­rą Bra­zi­li­jos uni­ ver­s i­t e­t i­n io San­t a Ma­ri­jos mies­to nak­ ti­nia­me klu­be „Kiss“ žu­vo 231 žmo­gus, de­šim­tys su­žeis­tų­jų gru­mia­si už sa­vo gy­vy­bę. Po­li­ci­ja areš­ ta­vo du nak­ti­nio klu­bo sa­vi­nin­kus ir po­rą mu­zi­kan­tų, da­ly­va­vu­sių ne­lem­ta­me pi­ ro­tech­ni­kos šou, ku­ris, kaip ma­no­ma, ir su­kė­lė tra­ge­di­ją. Suk­rės­ti gy­vi li­kę liu­di­nin­kai, dau­giau­ sia San­ta Ma­ri­jos mies­to stu­den­tai, pa­sa­ ko­jo, kaip dau­gy­bė links­min­tis su­si­rin­ku­ sių jau­nuo­lių bu­vo su­tryp­ti ar­ba už­du­so nuo ait­rų dū­mų, nes išė­ji­mai iš klu­bo bu­ vo už­ra­kin­ti, be to, lieps­noms plin­tant ki­ lo pa­ni­ka. Nak­ti­nia­me klu­be „Kiss“ ne­bu­vo lan­ gų. Kad pa­tek­tų į vi­dų, gel­bė­to­jams te­ko griau­ti sie­nas.

Pran­cū­zi­jos ir Ma­lio pa­ jė­gos užė­mė gar­sų is­ to­ri­nį dy­ku­mų mies­tą Tom­buk­tu per žai­biš­ką puo­li­mą prieš is­la­mis­ tus ko­vo­to­jus, kont­ro­liuo­jan­čius di­džiu­lį Ma­lio šiau­ri­nį re­gio­ną. Gy­ven­to­jai džiū­ga­vo pa­si­tik­da­mi at­vyks­ tan­čius ka­rius, o mies­to me­ras pa­smer­kė is­la­mis­tų pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus kul­tū­rai


13

sausio 31–vasario 6, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

4,8

mlrd. do­le­rių

TVF pa­sko­la už­grius ei­li­nių egip­tie­čių pe­čius ma­žes­nė­mis su­bsi­di­jo­mis ir di­des­niais mo­kes­čiais.

bė ne­pa­jė­gia iš­spręs­ti skur­do pro­ble­mos, ku­ri ir pa­kurs­tė 2011 m. maiš­tą. AFP nuo­tr.

„Fa­ce­book“ va­ro į dep­re­si­ją? Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kai skel­bia ne­ti­kė­tą iš­va­dą: po­pu­lia­riau­sias pa­sau­ly­je so­cia­li­nis tink­las „Fa­ce­ book“ ve­da prie dep­re­si­jos ir ska­ ti­na so­cia­li­nę at­skir­tį. To prie­žas­ tis – pa­vy­das.

Vie­na ver­tus, po­pu­lia­riau­sias pa­ sau­ly­je ir maž­daug mi­li­jar­dą na­rių tu­rin­tis so­cia­li­nis tink­las „Fa­ce­ book“ ge­ro­kai pa­leng­vi­na gy­ve­ni­ mą. Var­to­to­jas ga­li ke­liais kla­vi­šų pa­spau­di­mais su­ži­no­ti, ar drau­gas ga­vo dar­bą, pa­skai­ty­ti apie drau­gės ato­sto­gas ir pa­si­gro­žė­ti jos nuo­ trau­ko­mis iš pa­plū­di­mio. Bet, anot Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­ kų, yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė: žmo­ nės, daug lai­ko lei­džian­tys so­cia­ li­niuo­se tink­luo­se, jau­čia di­des­nę so­cia­li­nę at­skir­tį ir daž­niau pa­ti­ria dep­re­si­ją, nei tie, ku­rie to ne­da­ro. Ty­ri­me, ku­riam va­do­va­vo dak­ta­ rė Han­na Kras­no­va, da­ly­va­vo 600 „Fa­ce­boo­ko“ var­to­to­jų. Re­zul­ta­ tai va­sa­rio pa­bai­go­je bus pri­sta­ty­ti per 11-ąją tarp­tau­ti­nę in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų kon­fe­ren­ci­ją Leip­ci­go uni­ver­si­te­te. Jie ro­do, kad nau­do­ ji­ma­sis „Fa­ce­boo­ku“ ga­li su­kel­ti pa­vy­do jaus­mą ir nei­gia­mai veik­ti pa­si­ten­ki­ni­mo gy­ve­ni­mu jaus­mą, ypač pa­sy­vių var­to­to­jų. „Bu­vo­me nu­ste­bin­ti, kiek daug žmo­nių nau­do­da­mie­si „Fa­ce­boo­ ku“ pa­ti­ria ne­ma­lo­nių po­jū­čių, dėl pa­vy­do jau­čia­si vie­ni­ši, su­tri­kę ar­

ba pik­ti“, – aiš­ki­no H.Kras­no­va. Anot ty­rė­jų, žmo­nės, ku­rie bend­ rau­ja ga­na re­tai, bet skai­to drau­gų ži­nu­tes ir žiū­ri jų nuo­trau­kas, yra lin­kę bū­ti ne to­kie pa­ten­kin­ti sa­vo

Vie­ni pa­vy­dė­jo ki­tų var­to­to­jų ato­sto­gų ar­ba lais­va­lai­kio pra­mo­ gų, ki­ti – so­cia­li­nės są­vei­kos, kai, pa­vyz­džiui, ki­tas žmo­gus su­lauk­ da­vo dau­giau vir­tua­lių svei­ki­ni­

Bu­vo­me nu­ ste­bin­ti, kiek daug žmo­nių nau­do­da­ mie­si „Fa­ce­boo­ku“ pa­ti­ ria ne­ma­lo­ nių po­jū­čių, dėl pa­vy­do jau­čia­si vie­ ni­ši, su­tri­kę ar­ba pik­ti.

gy­ve­ni­mu. Moks­li­nin­kai pa­pra­ šė ty­ri­mo da­ly­vių įvar­dy­ti ga­li­mas prie­žas­tis. Maž­daug 30 pro­c. res­ pon­den­tų nu­ro­dė pa­vy­dą, 20 pro­c. – grįž­ta­mo­jo ry­šio sto­ką. 36 pro­c. ty­ri­mo da­ly­vių nau­do­ji­ma­sis „Fa­ce­boo­ku“ kar­tais ar­ba daž­nai ke­lia ne­ma­lo­nių emo­ci­jų.

mų su gim­ta­die­niu, pa­spau­di­mų, kad pa­tin­ka, ar­ba ko­men­ta­rų po ži­nu­tė­mis bei nuo­trau­ko­mis. Taip pat pa­ste­bė­ta, kad ket­vir­tą de­šim­ tį įpu­sė­ję žmo­nės daž­niau lin­kę pa­ vy­dė­ti šei­my­ni­nės lai­mės, o mo­te­ rys – fi­zi­nio pa­trauk­lu­mo. „Die Welt“, „Reu­ters“ inf.

Pro­tes­tai vir­to ne­ra­mu­mais Pro­tes­tai, su­reng­t i Egip­te per ant­rą­s ias bu­v u­s į pre­z i­den­t ą Hos­n i Mu­b a­ra­k ą nu­ver­t u­s io su­k i­l i­mo pra­d žios me­t i­nes, vi­so­je ša­ly­je vir­to su­s i­rė­m i­ mais. Per juos žu­vo dau­g iau nei pus­š im­t is žmo­n ių. Pre­ zi­den­t as Mo­h a­me­d as Mor­s i sek­ma­d ie­n į mė­ne­s iui įve­dė ne­p ap­ras­t ą­j ą pa­dė­t į ir nak­ ti­nes ko­men­dan­to va­lan­das Port Sai­do, Is­mai­l i­jos ir Sue­ co pro­v in­ci­jo­se, kur vy­ko di­ džiau­sios riau­šės. Ta­čiau liu­di­nin­kai sa­kė, kad pir­ma­die­nio va­ka­rą tūks­tan­ čiai de­monst­ran­tų ne­pai­sė ko­ men­dan­to va­lan­dos ir išė­jo į tų tri­jų mies­tų prie Sue­co ka­na­lo gat­ves. Pro­tes­tuo­to­jai skan­da­

vo šū­kius prieš is­la­ miš­kų jė­gų val­dy­ mą Egip­te. Opo­ zi­ci­jos gru­p ės kal­ti­na Mu­sul­ mo­nų bro­l i­ją, iš jos iš­k i­lu­sį M.Mor­si ir ki­tas is­la­ miš­kas jė­gas mo­no­ po­li­zuo­jant val­džią Egip­te. Egip­to mi­nist­rų ka­ bi­ne­tas pir­ma­die­nį pa­t vir­t i­no įsta­t y­ mo pro­jek­tą, su­tei­ kian­tį ar­mi­jai tei­sę suim­ti ci­vi­lius ir pa­ dė­ti po­li­ci­jai už­tik­rin­ ti sau­gu­mą. BNS inf.

Tre­čia­die­nis ir sa­kė, kad ko­vo­to­jai, trauk­da­mie­si nuo Pran­cū­zi­jos va­do­vau­ja­mo puo­li­mo, pa­ de­gė pa­sta­tą, ku­ria­me bu­vo sau­go­mi neį­kai­no­ja­mi se­no­vi­niai rank­raš­čiai. Tom­buk­tu bu­vo su­si­grą­žin­tas praė­jus 18 die­nų po to, kai Pran­cū­zi­jos ir Ma­lio pa­jė­gos pra­dė­jo puo­li­mą prieš ra­di­ka­ lius is­la­mis­tus, ku­rie prieš de­šimt mė­ ne­sių pe­rė­mė kont­ro­lę ša­lies šiau­rė­je po per­vers­mo Ba­ma­ke.

P i e ­t ų Ko­rė­jos su­reng­ tą tre­čią mė­gi­ni­ mą pa­leis­ti į or­bi­tą pa­ly­do­vą ly­dė­jo sėk­mė. Ši­taip Seu­lui pa­vy­ko at­rem­ti iš­šū­kį, ku­rį me­tė Šiau­rės Ko­rė­ja, to­kią pa­čią mi­si­ją sėk­min­gai at­li­ ku­si praei­tą mė­ne­sį. Tei­gia­mas re­zul­ta­tas po dvie­jų ne­sėk­min­gų ban­ dy­mų 2009 ir 2010 m. yra kri­tiš­kai svar­bus sie­ kiant už­tik­rin­ti Pie­tų Ko­ rė­jos kos­mi­nių skry­džių pro­gra­mos atei­tį ir įgy­ ven­din­ti am­bi­ci­jas tap­ti vi­sa­tei­se eli­ti­nio pa­sau­li­ nio kos­mi­nio klu­bo na­re.

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams nuo 2013 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams: Vartotojų pogrupis

Suvartojamas gamtinių dujų kiekis (Q) per kalendorinius metus

Pastovioji tarifo dalis, Lt/mėn. su PVM

Kintamoji tarifo dalis, Lt/m3 su PVM

1

iki 500 m3 (Q ≤ 500 m3)

1,95

2,71

2

nuo 500 m3 iki 20 000 m3 (500 m3 < Q ≤ 20 000 m3)

13,81

2,09

3

daugiau kaip 20 000 m3 (Q > 20 000 m3)

13,81

2,08

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams taikomi pagal vartotojų faktiškai per metus suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Pastovioji tarifo dalis mokama kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo suvartoto gamtinių dujų kiekio. Kintamoji tarifo dalis mokama už suvartotą gamtinių dujų kiekį.

PRIMENAME:

pajutę gamtinių dujų kvapą, kreipkitės į visą parą dirbančią gamtinių dujų avarinę tarnybą šiais telefonais:

04 – „Teo LT“ tinkle (nemokamai); 1804 – UAB „Bitė Lietuva“ tinkle (mokestis pagal turimą mokėjimo planą); iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus): Vilniaus regione (8 5) 236 04 07; Kauno regione (8 37) 40 12 04; Klaipėdos regione (8 46) 48 45 04; Šiaulių regione (8 41) 59 11 72; Panevėžio regione (8 45) 50 09 04.

Klientų informavimas tel. 1894 arba el. paštu info@lietuvosdujos.lt Daugiau informacijos galite rasti AB „Lietuvos dujos“ interneto svetainėje

www.dujos.lt

PASTABA: skambučio tel. 1894 apmokestinimas: AB „TEO LT“ – pagal tarpmiestinį tarifą; UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „TELE2“ tinkluose – pagal turimą mokėjimo planą.


14

sausio 31–vasario 6, 2013

turtas

Cent­ri­nis ša­lies ban­ kas lie­tu­viš­kų eu­ro mo­ne­tų di­zai­ną pa­ tvir­ti­no dar 2005ai­siais, ta­čiau jų ma­ ke­tai vis dar dū­la stal­čiuo­se. Jų vėl pri­ reik­ti ga­li po dve­jų me­tų – prem­je­ras Al­ gir­das But­ke­vi­čius pa­skel­bė, kad Lie­tu­ va eu­rą sieks įsi­ves­ti nuo 2015-ųjų.

„„Pa­ža­das: apie nau­ją eu­ro įve­di­mo da­tą pa­skel­bęs prem­je­ras A.But­ke­vi­čius tei­gė, kad šio am­bi­cin­go tiks­lo ne­bus sie­kia­ma dirb­ti­nė­mis prie­mo­nė­mi

Lie­tu­viš­kų eu­ro mo­ne­tų dar tek Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė

Ša­lys, tu­rin­čios eu­rą Vals­ty­bė

Nuo ka­da įves­tas eu­ras

g.miceviciute@diena.lt

Iki tol bu­vu­si va­liu­ta

Ai­ri­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Ai­ri­jos sva­ras

Aust­ri­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Aust­ri­jos ši­l in­gas

Is­pa­ni­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Is­pa­ni­jos pe­se­ta

Ita­li­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Ita­li­jos li­ra

Bel­gi­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Bel­g i­jos fran­kas

Iki šiol kal­din­ti lie­tu­viš­kų eu­ro mo­ ne­tų ne­bu­vo rei­ka­lo – Lie­tu­va nea­ ti­ti­ko eu­ro zo­nos na­rėms ke­lia­mų Mast­rich­to kri­te­ri­jų ir ne­ga­lė­jo įsi­ ves­ti bend­ros va­liu­tos. Pla­nus su­grio­vė kri­zė

Liuk­sem­bur­gas 2002 m. sau­sio 1 d.

Liuk­sem­bur­go fran­kas

Ny­der­lan­dai

2002 m. sau­sio 1 d.

Ny­der­lan­dų gul­de­nas

Grai­ki­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Grai­k i­jos drach­ma

Pran­cū­z i­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Pran­cū­zi­jos fran­kas

Suo­mi­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Suo­mi­jos mar­kė

Vo­kie­ti­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Vo­k ie­ti­jos mar­kė

Por­tu­ga­li­ja

2002 m. sau­sio 1 d.

Por­tu­ga­li­jos es­ku­das

Slo­vė­ni­ja

2007 m. sau­sio 1 d.

Slo­vė­ni­jos to­la­ras

Kip­ras

2008 m. sau­sio 1 d.

Kip­ro sva­ras

Mal­ta

2008 m. sau­sio 1 d.

Mal­tos li­ra

Slo­va­ki­ja

2009 m. sau­sio 1 d.

Slo­va­k i­jos kro­na

Es­ti­ja

2011 m. sau­sio 1 d.

Es­ti­jos kro­na

Pir­ma­sis Lie­tu­vos ban­dy­mas įsi­ves­ ti eu­rą nuo 2007 m. pra­džios žlu­go – vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja bu­vo tru­pu­tį di­des­nė, ne­gu Mast­rich­to su­tar­ty­je nu­sta­ty­tas kont­ro­liuo­ja­ mas dy­dis. Tuo­met po­li­ti­kai ti­kė­jo, kad rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus ša­lims, no­rin­čioms tu­rė­ti eu­rą, pa­vyks ati­ tik­ti 2010-ai­siais. De­ja, pa­sau­lį su­ krė­tė eko­no­mi­kos kri­zė, ūkio ro­dik­ liai smu­ko ir pla­nus įsi­ves­ti bend­rą ES va­liu­tą te­ko vėl ati­dė­ti. „La­bai daž­nai svars­ty­mai apie pra­smę siek­ti kuo grei­tes­nės na­rys­ tės eu­ro zo­no­je, kaip ir svars­ty­mai ki­tais eko­no­mi­niais klau­si­mais, pra­si­de­da ir bai­gia­si ne­pa­ly­gi­na­ mų da­ly­kų ly­gi­ni­mu. An­tai tei­ gia­ma: Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė nie­ka­da neį­si­ves­tų eu­ro ir gal net ap­skri­ tai iš­stos iš ES, Len­ki­ja su­si­do­ro­jo su kri­ze ne­tu­rė­da­ma eu­ro, Šve­di­ja pui­kiai gy­ve­na ne­tu­rė­da­ma eu­ro. Vi­sa tai, ži­no­ma, tei­sin­ga, bet Lie­tu­vos, pa­si­rin­ku­sios va­liu­tų val­dy­bą ir tvir­tai su­sie­ju­sios li­tą iš pra­džių su JAV do­le­riu, o vė­liau su eu­ru, pa­dė­tis vi­siš­kai ki­to­kia nei Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Len­ki­jo­je ar Šve­di­jo­je. Vi­sos jos tu­ri kla­si­ki­ nę mo­ne­ta­ri­nę po­li­ti­ką ir ją ak­ty­ viai nau­do­ja eko­no­mi­nei po­li­ti­kai vyk­dy­ti. Lie­tu­va šių prie­mo­nių ne­

tu­ri – sa­va­no­riš­kai jų at­si­sa­kė prieš dvi­de­šimt­me­tį, kad rem­da­ma­si va­ liu­tų val­dy­ba su­val­dy­tų siau­tu­sią hi­pe­rinf­lia­ci­ją“, – tei­gė bu­vu­si fi­ nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė.

Nuo 2011 m. įve­dus eu­rą Es­ti­jo­je, gy­ven­ to­jai skun­dė­si išau­ gu­sio­mis kai­no­mis ir ne­ky­lan­čiais at­ly­ gi­ni­mais. Eu­ro zo­no­je – vie­na ko­ja

Pa­sak jos, Lie­tu­va vie­na ko­ja tar­ si yra eu­ro zo­no­je, ta­čiau te­rei­kia ko­kio su­krė­ti­mo fi­nan­sų rin­ko­se ir in­ves­tuo­to­jai pri­si­me­na, kad tai tik vie­na­ša­lis Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mas iš­lai­ky­ti fik­suo­tą li­to ir eu­ro san­ty­ kį, bet teo­riš­kai va­liu­ta ga­li bū­ti bet ka­da de­val­vuo­ta. „Tai aki­vaiz­džiai bu­vo ma­ty­ ti iki kri­zės – na­rys­tės eu­ro zo­no­je anks­čiau ar vė­liau lū­kes­čiai ska­ti­ no drą­siai sko­lin­ti ir sko­lin­tis eu­ rais, pa­lū­ka­nų nor­mos bu­vo be­veik vie­no­dos, nes rin­kos sa­kė „čia jau iš es­mės eu­ro zo­na“. Ta­čiau vos at­ si­ra­do įtam­pa 2007 m. pa­bai­go­je, im­ta spe­ku­liuo­ti, kad Bal­ti­jos vals­ ty­bių ūkiams per­kai­tus va­liu­tų val­ dy­bos neat­lai­kys, ir ta­da pa­lū­ka­nų nor­mų ly­giai stai­giai iš­si­sky­rė, nes į pa­lū­ka­nas im­ta įskai­čiuo­ti ri­zi­kos, kad įvyks de­val­va­ci­ja, kai­ną. Taip stai­ga pa­bran­go sko­li­ni­ma­sis Lie­ tu­vai, jos ūkio su­bjek­tams ir na­mų ūkiams“, – sa­kė I.Ši­mo­ny­tė.

Bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­rė ma­no, kad na­rys­tė eu­ro zo­no­je nuo 2007 m. Lie­tu­vos ne­bū­tų iš­gel­bė­ju­si nuo stai­gaus ūkio lė­tė­ji­mo, ta­čiau nea­ be­jo­ja, kad fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gos 2009-ai­siais bū­tų bu­vu­sios ge­ res­nės. „Tam pa­kan­ka pa­ly­gin­ti Lie­tu­vos ir Slo­va­ki­jos, ku­ri taip pat smar­ kiai nu­ken­tė­jo dėl stai­giai smu­ku­ sio eks­por­to, sko­li­ni­mo­si kai­nas 2009 m. vi­du­ry­je. Slo­va­ki­ja sko­ li­no­si bent per­pus pi­giau, drįs­tu teig­ti, ir dėl na­rys­tės eu­ro zo­no­je. Ži­no­ma, vė­liau ki­lo įtam­pa dėl pa­ čios eu­ro zo­nos. Vis dėl­to 2010 m. fi­nan­sų rin­kų pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­ va ap­dai­ria fi­nan­sų po­li­ti­ka bu­vo su­si­grą­ži­nu­si net be eu­ro, ta­čiau bū­da­mi eu­ro zo­nos na­riai bū­tu­me už­si­tik­ri­nę ge­ro­kai nuo­sai­kes­nes sko­li­ni­mo­si kai­nas per vi­są kri­zės lai­ko­tar­pį. Ne­bū­da­mi eu­ro zo­no­ je tas kai­nas tu­rė­jo­me at­si­ko­vo­ti, nes bu­vo sun­ku įro­dy­ti pa­sau­liui, kad va­liu­tų val­dy­bos ga­li at­lai­ky­ ti to­kią kri­zę“, – įsi­ti­ki­nu­si I.Ši­ mo­ny­tė. Dirb­ti­nių prie­mo­nių ne­tai­kys

Eu­ro zo­ną vis dar kre­čia sun­ku­mai, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ap­skri­tai gra­si­na pa­si­trauk­sian­ti iš ES, nors net ne­ tu­ri bend­ros va­liu­tos, o Lie­tu­va vis dar ver­žia­si įšok­ti į ve­ži­mą braš­ kan­čiais ra­tais. Praė­j u­s ią sa­vai­t ę prem­je­ras A.But­ke­vi­čius pa­reiš­kė, kad Lie­ tu­va sieks įsi­ves­ti eu­rą nuo 2015 m. Nors iš pra­džių prem­je­ras ti­ki­ no, kad dirb­ti­nių prie­mo­nių inf­lia­ ci­jai su­val­dy­ti ima­ma­si ne­bus, šią sa­vai­tę jis per­si­gal­vo­jo.


15

sausio 31–vasario 6, 2013

turtas

350

Komentarai

mln. litų

Latvijai kainuotų įsivesti eurą.

is. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ks pa­lauk­ti „Kal­bant apie kai­nų au­gi­mą, ma­no­me, kad ar­ti­miau­siu me­tu mė­gin­si­me per ad­mi­nist­ra­ci­nius re­gu­lia­vi­mus ne­priim­ti jo­kių mo­ kes­čių pa­tai­sų, ku­rios leis­tų pa­di­ din­ti inf­lia­ci­ją ki­tais me­tais. Dar­ bo gru­pė, at­sa­kin­ga už mo­kes­čių per­žiū­rą, taip pat pa­teiks tam tik­ ras prie­mo­nes, kaip elg­tis pro­tin­ giau, kad vie­ša­ja­me sek­to­riu­je 2013 ir 2014 m. ne­bū­tų priim­ti spren­di­ mai, ku­rie per mo­kes­čių leng­va­ tas ga­lė­tų dar pa­di­din­ti inf­lia­ci­ją. Bus tai­ko­mos tam tik­ros fis­ka­li­nės prie­mo­nės ir ad­mi­nist­ra­ci­nis re­gu­ lia­vi­mas“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. Pag­rin­di­niai Mast­rich­to kri­te­ri­ jai nu­ma­to, kad į eu­ro zo­ną įsi­lie­ti sie­kian­čio­je ša­ly­je inf­lia­ci­ja ne­ga­li bū­ti dau­giau kaip 1,5 pro­c. di­des­nė už tri­jų ES vals­ty­bių na­rių, ku­rio­se kai­nos sta­bi­liau­sios, inf­lia­ci­jos vi­ dur­kį, be to, toks kai­nų sta­bi­lu­mas tu­ri bū­ti il­ga­lai­kis. Vie­šų­jų fi­nan­ sų de­fi­ci­tas ne­ga­li su­da­ry­ti dau­giau nei 3 pro­c. BVP ar­ba jis tu­ri nuo­ sek­liai ar­tė­ti prie šio ly­gio, o val­ džios sek­to­riaus sko­la tu­ri bū­ti ne di­des­nė nei 60 pro­c. BVP ar­ba ji tu­ri spar­čiai ir nuo­sek­liai ma­žė­ti. A.But­ke­vi­čius pa­ža­dė­jo, kad bus su­kur­ta ir pro­gra­ma, kaip Lie­tu­vai pa­siek­ti na­rys­tę eu­ro zo­no­je, o kaip ša­lis lai­ko­si Mast­rich­to kri­te­ri­jų, pri­žiū­rės ir spe­cia­li dar­bo gru­pė. Kai­my­nų pa­vyz­džiai skir­tin­gi

Tie­sa, per­nai lapk­ri­tį Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tai tei­gė ne­ma­ tan­tys ga­li­my­bių mū­sų ša­liai eu­ rą tu­rė­ti 2015 m. 2013-ie­siems jie pro­gno­za­vo 2,8 pro­c. vi­du­ti­nę su­ de­rin­tą me­ti­nę inf­lia­ci­ją. Lie­tu­vai

norint 2015 m. įsi­ves­ti eu­rą, rei­kia, kad ša­lis jau šių me­tų pa­bai­go­je ati­tik­tų Mast­rich­to kai­nų sta­bi­lu­ mo kri­te­ri­jų. „Swed­bank“ ana­li­ti­kai praė­ju­ sią sa­vai­tę pa­skel­bė, kad eu­ro per­ spek­ty­vos Lie­tu­vo­je – blan­kios iki 2017 m. Kol ša­lies eko­no­mis­tai ir po­li­ ti­kai svars­to apie da­tas, po ku­rių Lie­tu­va ga­lės at­si­skai­ty­ti ta pa­čia va­liu­ta kaip ir dau­gu­ma ES ša­lių, ar­ti­miau­si mū­sų kai­my­nai el­gia­si ki­taip. Len­ki­ja apie bend­rą va­liu­tą ža­da pra­dė­ti svars­ty­ti tik tuo­met, kai eu­ro zo­na ga­lu­ti­nai iš­spręs sa­ vo pro­ble­mas. Lat­vi­ja eu­ro klau­ si­mu ti­ki­si ap­lenk­ti Lie­tu­vą. Kai­ my­nai Mast­rich­to kri­te­ri­jus ati­ti­ko ke­tu­ris mė­ne­sius iš ei­lės, to­dėl ar­ ti­miau­siu me­tu ke­ti­na teik­ti pra­ šy­mą dėl eu­ro įve­di­mo. Šią va­ liu­tą Lat­vi­ja pla­nuo­ja įsi­ves­ti nuo 2014 m. pra­džios. Eko­no­mis­tai jau yra ap­skai­čia­vę, kiek toks žings­nis at­siei­tų, – apie 70 mln. la­tų (maž­ daug 350 mln. li­tų). Es­ti­ja – vie­nin­te­lė iš Bal­ti­jos ša­ lių ir Lie­tu­vos kai­my­nių, ku­rio­je nuo 2011 m. sau­sio jau cir­ku­liuo­ ja eu­ro­pie­tiš­ki pi­ni­gai. Šio­je ša­ly­je įve­dus eu­rą da­lis gy­ven­to­jų skun­ dė­si išau­gu­sio­mis kai­no­mis ir ne­ ky­lan­čiais at­ly­gi­ni­mais, ta­čiau eko­no­mis­tai juos ra­mi­na pri­min­ da­mi apie au­gan­čią eko­no­mi­ką bei ge­rė­jan­čias gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­ džius tei­gė, kad Lie­tu­vai įsi­ve­dus eu­rą di­dės ir gy­ven­to­jų pa­ja­mos, o ga­li­mas kai­nų au­gi­mas ne­bus su­ si­jęs su bend­ros ES va­liu­tos įve­ di­mu.

Ro­mas La­zut­ka

Eko­no­m is­tas ir so­cio­lo­gas

K

ai var­di­ja­mi eu­ro įsi­ve­di­mo pliu­sai ir mi­nu­sai, rei­kia su­ tik­ti su tuo, kad rei­kė­tų lai­ ky­tis Mast­rich­to rei­ka­la­vi­ mų, ne­svar­bu, nau­din­ga įsi­ves­ti eu­rą, ar ne. Rei­ka­la­v i­mai yra ne iš pirš­to lauž­ti, jie ke­lia­mi, kad ne­bū­tų di­de­lės inf­l ia­ci­jos, vals­ty­bės sko­los, biu­dže­to de­fi­ci­to, – vi­sa tai ge­rai. Ta­čiau tų, ku­r ie sa­ko, kad ver­ta įsi­ ves­t i eu­rą, ar­g u­men­tai bū­na emo­ci­ niai, bend­ri – esą Lie­tu­va at­ro­dy­tų pa­ ti­ki­mes­nė in­ves­tuo­to­jams, tai ro­dy­tų, kad ša­lis ati­tin­ka Mast­rich­to kri­te­ri­jus ir yra sta­bi­li, nes eu­ro zo­na sta­bi­li. Ta­ čiau to­kie ar­gu­men­tai per men­ki. Nors aud­ra kiek ap­ri­mu­si, eu­ro zo­na ne­bū­ti­ nai reiš­kia sta­bi­lu­mą – tai ma­to­me pie­ ti­nė­se ša­ly­se. Taip pat yra ša­lių, ku­rios ne­tu­ri eu­ro, ir nie­kas nea­be­jo­ja jų eko­ no­mi­niu sta­bi­lu­mu – Da­ni­ja, Šve­di­ja. Jos yra se­nes­nės ES na­rės, sta­bi­lios ša­ lys, jei­gu no­rė­tų, jos ga­lė­tų įsi­ves­ti eu­ rą, ta­čiau to ne­da­ro. To­dėl ar­gu­men­tus už rei­kė­tų pa­sver­ti rim­čiau. Ar­gu­men­tai prieš – įsto­jus į eu­ro zo­ną, rei­k ia pri­siim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus už eu­ ro zo­nos ša­lių fi­nan­si­nę pa­dė­t į. Da­bar Grai­k i­ja gel­bė­ja­ma ki­tų ša­lių įsi­pa­rei­ go­ji­mais. Tai ne­reiš­k ia, kad mums bū­ ti­nai rei­kė­tų tie­sio­g iai su­mo­kė­ti iš sa­ vo biu­d že­to ki­tos ša­lies, ku­ri su­si­durs su sun­k u­mais, sko­las, bet rei­kė­t ų ga­ ran­tuo­ti, kad rei­ka­lui esant ga­lė­tu­me per­sko­l in­t i. Kai re­m ia­ma ša­l is, ku­r i su­si­du­r ia su sun­k u­mais, jai sko­l i­na­ ma ne už rin­kos pa­lū­ka­nas, nes rin­ ko­je ji pa­si­sko­lin­ti jau ne­be­ga­li. Jei­gu sko­li­na Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas, tai reiš­kia, kad rei­ka­lin­gos eu­ro zo­nos ša­ lių lė­šos, o jos ga­li pa­čios pa­si­sko­lin­ti ir per­sko­l in­t i tai ša­l iai, ku­r i su­si­du­r ia su sun­ku­mais. Ta­čiau vis tiek tai yra tam tik­ros iš­lai­dos, tai kai­nuo­ja. Ša­lys, ku­r ios ga­l i su­si­dur­t i su fi­nan­si­nė kri­ zė, yra di­de­lės, tad įsi­pa­rei­go­ji­mai ga­ li bū­ti di­de­li. Gal per po­rą me­tų pa­dė­tis eu­ro zo­no­ je dar la­biau ap­rims, ta­čiau pa­tir­tis, kri­ zė pa­ro­dė, kad vis­ko ga­li bū­ti, to­dėl ga­ li­mą ri­zi­ką rei­kė­tų la­bai pa­sver­ti.

si sa­vo kur­so įsi­ves­ti eu­rą kaip ga­li­ma grei­čiau. O Len­k i­ja, Bul­ga­r i­ja jaut­r iai rea­ga­vo į tarp­tau­ti­nį kon­teks­tą ir bu­vo la­bai skep­tiš­kos dėl eu­ro įsi­ve­di­mo. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dė­tis ge­rė­ ja, ir kuo dau­g iau bus tei­g ia­mų ži­nių eu­ro zo­no­je, tuo pa­si­ti­kė­ji­mas stip­rės. Kal­bant apie eu­ro įsi­ve­di­mą 2015 m., tai ge­ras sig­na­las. La­bai ti­k iuo­si, kad po ši­tos A bus ir B – bus pa­teik­tas veiks­ mų pla­nas, kaip mes siek­si­me įsi­ves­ti eu­rą 2015 m. Jei­gu ši­tą pro­ce­są pa­lik­tu­me sa­viei­gai, bū­tų sun­ku ti­kė­tis įsi­ves­ti eu­rą. Šiuo po­ žiū­riu nau­ją ini­cia­ty­vą ver­tin­čiau tei­ gia­mai – reik­tų ne tik pa­skelb­ti da­tą, bet ir su­teik­ti šiam pro­jek­tui tam tik­rą svar­ bą – pro­jek­ti­nį po­bū­dį. Bū­tent tai sa­vo lai­ku pa­da­rė lat­viai. Jie su­kon­cent­ra­ vo sa­vo vals­ty­bės pa­stan­gas eu­rui įsi­ ves­ti, pa­sky­rė at­sa­kin­gus žmo­nes, at­sa­ kin­gas ins­ti­tu­ci­jas ir tai su­vei­kė. Da­tos pa­skel­bi­mas bus ne pa­sku­ti­nis žings­ nis. Kiek vė­liau, ma­tyt, su­si­pa­žin­si­me su pla­nu ar­ba veiks­mų se­ka, ko ke­ti­na­ ma im­tis, kad Mast­rich­to kri­te­ri­jai bū­tų įgy­ven­din­ti, o ta­da žiū­rė­si­me. Inf­lia­ci­ja lie­ka pro­ble­ma, bet ją įma­no­ma iš­lai­ky­ ti pagal Mast­rich­to kri­te­ri­jus, tam rei­kia, kad ji vi­du­ti­niš­kai bū­tų ma­žes­nė ne­gu 2012-ai­siais. 2013 ir 2014 m. pra­džio­je tu­ri­me ap­čiuo­pia­mai nu­muš­ti inf­lia­ ci­ją siek­da­mi, kad Mast­rich­to kri­te­ri­jus bū­tų įgy­ven­din­tas.

Vy­tau­tas Žu­kaus­kas Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­t i­tu­to eks­per­tas

N

o­ras įsi­ves­t i eu­rą Lie­t u­ vo­je ver­čia lai­k y­t is Mast­ rich­to kri­te­r i­jų. Tai ge­rai, nes jie dis­cip­l i­nuo­ja, ne­ lei­džia per­ne­lyg daug sko­lin­tis ir iš­lai­ dau­ti, ver­čia ma­žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą. Tai­gi, ne­pai­sant to, 2015 m. pa­vyks įsi­ ves­ti eu­rą ar ne, jau pa­ts sie­kis ga­li at­ neš­ti tei­gia­mą re­zul­ta­tą. Ki­ta ver­tus, eu­ras nė­ra sa­vai­mi­nis tiks­ las. Tu­ri­me siek­ti pa­ti­ki­mos ir tvir­tos va­l iu­tos, ku­r i yra sta­bi­l ios eko­no­mi­ kos pa­grin­das. Eu­ro zo­nos ša­lys ir pa­ts eu­ras pa­sta­ruo­ju me­tu iš­gy­ve­no daug pro­ble­mų. Da­lis jų nė­ra at­si­tik­ti­nės ar grei­tai iš­spren­džia­mos. Siek­da­mi įsi­ves­t i eu­rą vi­suo­met vie­ na aki­m i tu­rė­tu­me ste­bė­t i, ar eu­ras vis dar ati­t in­ka sta­bi­lios ir pa­ti­ki­mos va­l iu­tos kri­te­r i­jus. Ne­t u­rė­t u­me pro pirš­tus žiū­rė­ti į kri­zės iš­ryš­kin­tas eu­ ro ir eu­ro zo­nai pri­klau­san­čių ša­lių sis­ te­mi­nes pro­ble­mas.

Gi­ta­nas Nau­sė­da

SEB ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­ta­rė­jas

T

arp­tau­ti­nė si­tua­ci­ja pa­sta­ruo­ ju me­tu pa­ge­rė­jo, eu­ro zo­na, ko ge­ro, iš­gy­ve­no pa­tį gi­liau­ sią dug­ną, ir šiuo me­tu atei­na vis dau­giau ži­nu­čių, ku­rios ver­tin­ti­nos kaip op­ti­mis­ti­nės, – gi­liau­sio­je duo­bė­je esan­čios vals­ty­bės po tru­pu­tį tai­so sa­ vo fi­nan­sus, nei vals­ty­bių bank­ro­tų, nei eu­ro žlu­gi­mo ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je tik­ rai ne­bus. Tai pa­de­da at­kur­ti eu­ro re­pu­ ta­ci­ją, aiš­ku, kol kas tie pa­si­ti­kė­ji­mo dai­ ge­liai dar ga­na kuk­lūs. Vis dėl­to jie la­bai svar­būs, kai kal­ba­me apie tas vals­ty­bes, ku­rios dar tik pla­nuo­ja įsi­ves­ti eu­rą. Ne pa­slap­t is, kad, ko ge­ro, tik Lat­vi­ja bu­vo išim­tis, ku­ri net ir pa­čio­mis su­ dė­t in­g iau­sio­mis ap­l in­ky­bė­mis lai­kė­

bės pa­teik­tus šių me­tų biu­dže­to pro­ jek­tus, nu­ma­tan­čius ne di­des­nį nei 2,5 pro­c. BVP vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­tą, ti­kiu, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­siū­lys nu­trauk­ ti Lie­tu­vos at­žvil­giu pra­dė­tą per­vir­ši­nio de­fi­ci­to pro­ce­dū­rą. To­dėl vie­nin­te­liu kliu­vi­niu sie­kiant na­rys­tės eu­ro zo­no­je vėl taps inf­lia­ci­ja, o Lie­tu­vos pa­dė­tis dėl jos la­bai ne­pa­lan­ki – kon­ver­guo­jan­čios eko­no­mi­kos inf­lia­ci­ja pa­pras­tai na­tū­ ra­liai bū­na spar­tes­nė, mus daug la­biau vei­kia pa­sau­li­nių naf­tos ir mais­to kai­nų ten­den­ci­jos, o Mast­rich­to inf­lia­ci­jos kri­ te­ri­jus dėl eko­no­mi­nių pro­ble­mų kai ku­ rio­se eu­ro zo­nos ša­ly­se vei­kiau­siai for­ muo­sis la­bai že­mas. Vi­siš­kai na­tū­ra­lu, kad Es­ti­ja vi­sus kri­te­ri­jus pa­ten­ki­no bū­ da­ma iš es­mės že­miau­sia­me ūkio nuo­ smu­kio taš­ke, o Lat­vi­ja pa­nau­do­jo mo­ kes­čių ma­ži­ni­mą. Lie­t u­vos Vy­r iau­sy­bės lau­k ia ne­men­ kas iš­šū­k is sie­k iant na­r ys­tės 2015 m., nes jau yra di­de­l i lū­kes­č iai dėl vals­ ty­b ės iš­lai­dų, pir­m iau­s ia dar­b o už­ mo­kes­čio, di­d i­n i­mo. Ga­l i bū­t i sun­k u siek­ti vi­sų tiks­lų vie­nu me­tu, nes, kaip ga­l i­ma ma­t y­t i iš vie­šų po­l i­t i­k ų kal­bų, „ne­p o­pu­l ia­r ūs spren­d i­mai“ šiai Vy­ riau­sy­bei ne­t in­ka, o di­des­nė al­ga aki­ vaiz­d žiai bus po­pu­l ia­res­nė už eu­rą, ku­r io nau­dą su­pras­t i ne­leng­va. Ap­ dai­r i fis­ka­l i­nė po­l i­t i­ka ir ad­m i­n ist­ra­ ci­n ių kai­nų re­g u­l ia­v i­mas yra vie­n in­ te­lės vi­d i­nės prie­mo­nės inf­l ia­c i­j ai įveik­t i. Dar rei­k ia ne­pa­m irš­t i, kad tuo pat me­t u ga­l i tek­t i ko­vo­t i ir su išo­rės jė­go­m is – naf­tos ar mais­to kai­nų svy­ ra­v i­mais, ku­r ie mus itin vei­k ia. To­dėl tiks­las pa­siek­t i na­r ys­tę 2015 m. am­bi­ cin­gas, bet tik­rai ne­ga­l i­ma jo įvar­dy­t i kaip neį­ma­no­mo. Ge­rai, kad jis dek­la­ ruo­ja­mas, – tai su­teiks tik­r u­mo fi­nan­ sų rin­koms, jog Lie­t u­va bent jau ke­t i­ na vyk­dy­t i ap­dai­r ią fis­ka­l i­nę po­l i­t i­ką ir to­l iau.

Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė

Eko­no­m is­tė, bu­v u­si fi­nan­sų mi­n ist­rė

Y

ra ir for­ma­li prie­žas­tis siek­ti na­rys­tės – Lie­tu­va, kaip ir ki­ tos nau­jo­sios ES na­rės, tu­ri tei­si­nę pa­rei­gą jį įsi­ves­ti, kai ten­kins Mast­rich­to kri­te­ri­jus. Ka­dan­gi praė­ju­sių me­tų vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­tas tu­rė­tų bū­ti ar­ti­mas 3 pro­c. BVP, o esa­ma dau­gu­ma pa­tvir­ti­no iš es­mės ne­pa­keis­tus pen­kio­lik­to­sios Vy­riau­sy­

Eval­das Dū­do­nis

„Nor­dia Baub­lys & Part­ners“

D

až­nas esa­me ma­tę vers­lo su­tar­čių, ku­rio­se įtvir­tin­tos nuo­sta­tos dėl va­liu­tos per­ skai­čia­vi­mo į eu­rus, tai­ko­ mos tuo at­ve­ju, jei­gu su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­piu Lie­tu­vo­je bū­tų įves­tas eu­ras. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu, kai pa­sau­lio dė­me­sys su­kon­cent­ruo­tas į eu­ro zo­nos kri­zę, pa­si­tai­ko dis­ku­si­jų, kaip vers­li­nin­ kai ga­lė­tų ap­sau­go­ti sa­vo in­te­re­sus, jei­ gu jau įsi­ve­dus eu­rą bū­tų nu­spręs­ta pa­ nai­kin­ti šią va­liu­tą ap­skri­tai ar­ba vie­na ar ke­lios vals­ty­bės jos at­si­sa­ky­tų. Aukš­čiau ap­ra­šy­tu at­ve­ju ko­mer­ci­nės su­tar­ties ša­lys, jau da­bar su­da­ry­da­mos vers­lo su­tar­tis, tu­rė­tų tai­ky­ti nuo­sta­tas, ku­rios ga­lė­tų jas ap­sau­go­ti ne tik nuo eu­ro įve­di­mo me­tu ky­lan­čios va­liu­tų kur­so pa­si­kei­ti­mo ri­zi­kos, bet ir nuo ki­ tų pa­na­šaus po­bū­džio ri­zi­kų (taip pat ir va­liu­tos pa­si­kei­ti­mo ri­zi­kos). Tam, kad bū­tų ga­l i­ma efek­ty­viai su­ ma­ž in­t i va­l iu­t ų pa­si­kei­t i­mo ri­z i­ką, kiek­v ie­no­je ko­mer­c i­nė­je su­t ar­t y­je vers­l i­n in­kai tu­rė­t ų įtvir­t in­t i nuo­sta­ tas, nu­ma­tan­čias, jog pa­si­kei­t us su­ tar­čiai tai­ko­mai va­l iu­tai vi­sos to­k ios su­tar­ties pa­grin­du mo­kė­ti­nos su­mos tu­rė­t ų bū­t i per­skai­čiuo­ja­mos nau­ją­ ja va­l iu­ta mo­kė­ji­mo die­ną taip, kad per­skai­čiuo­ta su­ma ati­t ik­t ų tą pa­čią pir­m i­nės su­tar­čiai tai­k y­tos va­l iu­tos su­mą, ku­ri bū­tų bu­vu­si gau­ta prieš pa­ si­kei­čiant va­liu­tai.


16

sausio 31–vasario 6, 2013

turtas

89,2 punkto

šį mėnesį siekia bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas.

Iš­rin­ko ­ ge­riau­sią

Eu­ras –­ ir Ko­so­ve

At­vi­rą kon­kur­są lie­tu­viš­koms eu­rų mo­ne­toms kur­ti Lie­tu­vos ban­kas pa­skel­bė 2004-ai­siais. Ja­me da­ly­va­vo 14 au­to­rių, jie pa­tei­kė 54 gip­ si­nius mo­ne­tų mo­de­lius. Ge­riau­siais 2005 m. bu­vo pri­pa­žin­ti vil­nie­čio skulp­to­riaus An­ta­no Žu­kaus­ko kū­ri­niai. Me­ni­nin­kas su­kū­rė lie­tu­ viš­kas eu­rų mo­ne­tas, ku­rių na­cio­na­li­nė­je pu­ sė­je – Vy­čio sim­bo­lis ir jį su­pan­čios 12 žvaigž­ džių. Įve­dus ša­ly­je eu­rą, šie pi­ni­gai bus kal­di­ na­mi Lie­tu­vos mo­ne­tų ka­lyk­lo­je.

Elekt­ro­ni­niams per­ve­di­mams vyk­dy­ti na­ cio­na­li­nes va­liu­tas eu­rai pa­kei­tė 1999-ai­ siais, o kaip gry­nie­ji pi­ni­gai jie cir­ku­liuo­ ti pra­dė­jo nuo 2002 m. ES yra pa­si­ra­šiu­si spe­cia­lius su­si­ta­ri­mus su Mo­na­ku, Va­ti­ka­ nu ir San Ma­ri­nu dėl eu­ro kaip tei­sė­tos mo­ kė­ji­mo prie­mo­nės nau­do­ji­mo šio­se vals­ty­ bė­se. Jos tu­ri tei­sę leis­ti į apy­var­tą sa­vo na­ cio­na­li­nes eu­rų mo­ne­tas. Eu­ras nau­do­ja­ mas ir Juod­kal­ni­jo­je, Ko­so­ve bei An­do­ro­je.

Šulinius keičia vandentiekis saulio miestų. Nepaprastas vamzdžio mechaninis atsparumas užtikrina produkto patikimumą net esant didelei išorinei apkrovai ir dideliems aplinkos pokyčiams“, – kalbėjo V.Mirkevičius.

Dalia Giriūnaitė Burzgiantys ekskavatoriai, barškantys vamzdžiai, sunkiai išvažiuojamos gatvės – taip atrodo pastarosios Vilniaus sodininkų bendrijos (SB) „Šeškinė“ gyventojų gyvenimo savaitės.

Tokia kasdienybė daug kam galėtų pasirodyti nemaloni ir varginanti, tačiau vietiniai su džiaugsmu stebi gyvenvietėje vykstančius vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbus. Mat viltis neilgai trukus namuose atsukti vandens čiaupą atperka bet kokius nesklandumus. SB „Šeškinė“ pirmininkas Adolfas Vrubliauskas pasakojo, kad žmonės jau buvo pavargę vandenį semti iš šulinių ir naudotis lauko tualetais: „Visgi gyvename kone sostinės centre. Kasdieniame gyvenime mums labai trūko šių, rodos, daug kam įprastų, bet tiesiog būtinų patogumų.“ Situacija pasikeitė UAB „Vilniaus vandenys“ pradėjus įgyvendinti projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste“. Jis įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ ir iš dalies yra finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis. Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – 32 839 980 litų. Projekto vykdytojui UAB „Vilniaus vandenys“ projektui įgyvendinti skirta 31 196 658,9 lito: 27 912 800,07 lito ES fondo lėšų ir 3 283 858,83 lito Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Projekto vykdytojas įsipareigojo projektui įgyvendinti skirti ne mažiau nei 1 643 321,1 lito. Pustrečio tūkstančio – daug ar mažai?

Projekte numatyta išplėtoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą Naujoje Vilnioje ir Kairėnuose, Antaviliuose, Daniliškėse, Pavilnyje, SB „Šeškinė“, SB „Jurginas“, Gineitiškėse bei Trakų Vokėje. Iš penkių projekto rangos sutarčių šiuo metu pasirašytos trys, dar dvi derinamos, jas planuojama pasirašyti artimiausiu metu. Darbai jau vykdomi SB „Šeškinė“ ir Gineitiškių objektuose, paruošiamieji darbai vyksta Antavilių, SB „Jurginas“, Pavilnio bei Daniliškių rajonuose. Projektas turi būti baigtas įgyvendinti iki 2014 m. balandžio 30 d.

Gyventojai sunkumų nesureikšmina

„„Darbai: anot V.Mirkevičiaus, žiemą per pamainą darbininkai pakloja

maždaug 40 m vandentiekio ir nuotekų tinklų. 

„Įgyvendinant projektą, numatyta minėtose teritorijose nutiesti 32,9 km naujų vandentiekio ir 49,8 km naujų nuotekų tinklų. Prie nuotekų tinklų bus naujai prijungti 2592 gyventojai, – pasakojo UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas. – Abejojantiems, tai didelis, ar mažas skaičius, pirmiausia patartume atsižvelgti į tai, kaip gaunant ypač kokybišką geriamąjį vandenį tiesiai į namus labai palengvės šių žmonių kasdienis gyvenimas, namų ruošos darbai. Tada pustrečio tūkstančio gyventojų atrodo labai daug.“ Klojami ilgaamžiai vamzdžiai

„Tipinę darbo dieną klodami vamzdynus pradedame ekskavatoriumi kasdami tranšėją, – pasakojo darbus vykdančios įmonės „Statovita“ statybų vadovas Vasilijus Mirkevičius. – Vėliau ant paruošto smėlio pagrindo klojame vamzdį, smėliu užpilame jo šonus, paskui – dar 30 cm aukščio apsauginiu smėlio sluoksniu. Tada tranšėją užpilame vietos gruntu.“ Žiemą per pamainą paklojama maždaug 40 m vandentiekio ir nuotekų tinklų. Klojant vamzdžius, orientuojamasi į jų kokybę ir ilgaamžiškumą. Statybų vadovas pasakojo, kad nuotekų tinklams šiame

UAB „Vilniaus vandenys“ archyvo nuotr.

projekte numatoma naudoti PVC (polivinilchloridinius) ir PE (polietileninius) vamzdžius. PVC vamzdžiai yra atsparūs agresyvioms medžiagoms, esančioms nuotekose, atlaiko apie 50 metų ir yra labai patvarūs. Pastiprinti PE vamzdžiai teoriškai gali išsilaikyti ir iki 100 metų. Jie ypač atsparūs dilimui, taip pat korozijai, pasižymi puikiomis hidraulinėmis ypatybėmis.

Linas Didrikas:

Įgyvendinant projektą, numatyta minėtose teritorijose nutiesti 32,9 km naujų vandentiekio ir 49,8 km naujų nuotekų tinklų.

Vandentiekio tinklams kloti taip pat numatoma naudoti PE vamzdžius, pagamintus iš netoksiškos, geriamajam vandeniui perduoti tinkamos medžiagos, bei kalaus ketaus vamzdžius, pasižyminčius ilgaamžiškumu iki 100 ir daugiau metų. „Tokio tipo vamzdžiai jau pakloti daugiau nei 1000-yje pa-

SB „Šeškinė“ gyventojams kyla šiokių tokių nepatogumų, nes darbai vykdomi siaurose gatvelėse, transportas negali išvažiuoti, sunkėja susisiekimas, tačiau žmonės, pasak A.Vrubliausko, pernelyg nesiskundžia. „Žinoma, sunkumų yra, bet gyventojai nepaprastai dėkingi, kad darbai pradėti vykdyti. Be to, sunku skųstis, kai matai, kad darbininkai darbus atlieka net ir spaudžiant šalčiui. Stengiamės būti supratingi. Darbų pabaigos laukiame su nekantrumu“, – sakė A. Vrubliauskas. SB „Šeškinė“ pirmininko žodžius patvirtino ir V.Mirkevičius. Jo teigimu, vandentiekio ir nuotekų tinklai tiesiami net ir esant nemalonioms oro sąlygoms: darbai stabdomi, tik jei labai stipriai lyja arba termometro stulpeliai krenta žemiau –15 laipsnių padalos. „Esant šalčiui, dirbti galima, tik būtina stebėti, kad neužšaltų tranšėjos dugnas, atsargiau elgtis su PVC vamzdžiais. Apie 15 laipsnių šalčio temperatūra laikoma ribine, kuriai esant darbus rekomenduojama stabdyti“, – pasakojo statybų vadovas. Vykdoma ir daugiau panašių projektų

Įgyvendinamas projektas – ne vienintelis UAB „Vilniaus vandenys“ planuose. Sėkmingai buvo įgyvendintas ir „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės)“ projektas Bajoruose, Balsiuose ir Tarandėje. „Šiuo metu taip pat įgyvendinamas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“ pirmasis etapas. Nauji tinklai pakloti Grigiškių, Pavilnio, Kairėnų ir Galgių gyvenvietėse, darbai vis dar vyksta Santariškių ir Visorių, Avižienių, Buivydiškių bei Salininkų objektuose. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, atitinkančias nustatytus kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, suteiksime dar 11 600 gyventojų“, – pasakojo L.Didrikas. Užs. 1071163

Ėmė tikėti euru Pa­si­ti­kė­ji­mas eu­ro zo­na šį mė­ne­sį di­džiau­sias nuo bir­že­lio, o Len­ki­ja nu­spren­dė at­nau­jin­ti de­ba­tus dėl bend­ros va­liu­tos įsi­ve­di­mo.

Bend­ras pa­si­ti­kė­ji­mo eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka in­dek­sas, ku­rį skai­ čiuo­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, sau­sį pa­ ki­lo aukš­čiau­siai nuo bir­že­lio mė­ ne­sio. Pa­sak eks­per­tų, di­des­nis, ne­gu ti­kė­ta­si, šio in­dek­so pa­ki­li­mas yra dar vie­nas įro­dy­mas, kad Eu­ro­pa ima įveik­ti eko­no­mi­kos nuo­smu­kį. Ta­čiau yra ir nei­gia­mų ženk­ lų. Pa­vyz­džiui, vers­lo ak­ty­vu­mas Pran­cū­zi­jos pa­slau­gų sek­to­riu­je sau­sį su­ma­žė­jo, ir ana­li­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad šį ket­vir­tį ša­lies ūkis smuks. Len­ki­jo­je iš nau­jo bu­vo pra­dė­ti de­ba­tai dėl ga­li­my­bių įsi­ves­ti eu­ rą. Juos Var­šu­va bu­vo ati­dė­ju­si, kai 2009 m. eu­ro zo­ną iš­ti­ko sko­ lų kri­zė. Apk­lau­sos ro­do, kad tik ma­žiau nei treč­da­lis len­kų pa­si­sa­ko už zlo­ to pa­kei­ti­mą eu­ru. Be to, Len­ki­jai sun­kiai se­ka­si įgy­ven­din­ti va­di­ na­muo­sius eu­ro zo­nos san­glau­dos kri­te­ri­jus. No­rint įsi­ves­ti eu­rą taip pat rei­ kė­tų pa­keis­ti ša­lies kons­ti­tu­ci­ją, o Do­nal­do Tus­ko vy­riau­sy­bė var­giai už­si­tik­rin­tų dvie­jų treč­da­lių dau­ gu­mos pa­lai­ky­mą par­la­men­te, ku­ ria­me di­de­lę įta­ką tu­ri itin eu­ros­ kep­tiš­ka de­ši­nio­ji opo­zi­ci­ja. Len­ki­jos eko­no­mi­ka ki­lo vi­są lai­ką jau dau­giau nei du de­šimt­ me­čius. Ji bu­vo vie­nin­te­lė iš 27 ES ša­lių, iš­ven­gu­sių re­ce­si­jos per pa­ sau­li­nę fi­nan­sų kri­zę. Tie­sa, šią sa­vai­tę pa­skelb­ti ofi­ cia­lūs įver­ti­ni­mai ro­do, kad per­nai au­gi­mas bu­vo dvi­gu­bai ma­žes­nis nei 2011 m., kai jis sie­kė 4,3 pro­c. Per­nai ša­lies ūkis au­go 2 pro­c. D.Tus­kas ti­ki­si, kad eko­no­mi­ka šie­met augs 2,2 pro­c., bet ana­li­ti­kai per­spė­ja, kad už­si­tę­su­si eu­ro zo­nos kri­zė ir ma­žes­nės iš­lai­dos inf­rast­ ruk­tū­ros plėt­rai po 2012-ųjų Eu­ro­ pos fut­bo­lo čem­pio­na­to ga­li su­ma­ žin­ti šį ro­dik­lį iki 1,5 pro­c. Ana­li­ti­kai Var­šu­vo­je ne­ri­mau­ja, kad Len­ki­ja ga­li ne­tek­ti zlo­to, ku­ rio kur­sas lais­vai svy­ruo­ja ir su­da­ ro ga­li­my­bę lanks­čiau pri­si­tai­ky­ti prie sunk­me­čių. „Nea­be­jo­ti­na, kad svy­ruo­jan­ tis zlo­to kur­sas pui­kiai pa­si­tar­na­ vo Len­ki­jai kri­zės lai­ko­tar­piu, kai jo de­val­va­ci­ja lei­do kles­tė­ti eks­por­ tui“, – tei­gė agen­tū­ros „Pri­ce­wa­ ter­hou­se­Coo­pers“ ana­li­ti­kas Wi­ tol­das Or­łows­kis. VD, BNS inf.


17

sausio 31–vasario 6, 2013

24p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Jurga: žodžiai dažnai supainioja reikalus Mask­vo­je žmo­nės iš­ties la­bai sku­ba, ten daug sno­bų, bet ru­sai vis dar nuo­šir­ dūs. Grį­žu­si į tė­vy­nę dai­ni­nin­kė ir kom­ po­zi­to­rė Jur­ga Še­ dui­ky­tė mė­gau­ja­si ra­my­be ir gy­ve­ni­ mu Lie­tu­vo­je, ren­ gia­si pri­sta­ty­ti nau­ją al­bu­mą, ta­čiau nuo­ šir­džiai kal­ba ir apie bai­mes, sū­nų, sa­ve bei še­še­riais me­tais jau­nes­nį vy­rą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

– Adas – bū­si­ma­sis snieg­len­ ti­nin­kas ar sli­di­nin­kas? – pra­ de­da­me po­kal­bį, kai Jur­ga ste­bi aki­mis ro­gu­tė­mis nuo kal­ne­lio va­ ži­nė­jan­tį sū­nų. – Bū­si­mas, esa­mas žmo­gus. Man ne­svar­bu, kas jis bus. Svar­bu, kad bū­tų lai­min­gas.

„„Pradžia: šiandien jau mažai kas prisimena, kad Jurga savo karjerą pradėjo Baltijos šalių muzikiniame televizijos konkurse „Fizz Superstar“. Lem-

tinga sėkme tapo 2005-aisiais įrašyta daina „Nebijok“. 

Nerijaus Jankausko nuotr.

– Kas yra tik­ras žmo­gus, jūsų su­vo­ki­mu? – Da­bar – smal­sus, ke­liau­jan­tis. Neuž­si­da­ręs sa­vo tro­be­lė­je, ne­bent tu­rė­tų la­bai rim­tą prie­žas­tį, ką nors kur­tų. Ki­taip – me­luo­tų sau. Pa­ sau­lis yra at­vi­ras ir rei­kia jį pa­žin­ ti, nes ga­li ne­sup­ras­ ti, kas tvy­ro ore.

18


18

sausio 31–vasario 6, 2013

gyvenimas

Jurga: žodžiai dažnai supainioja reikalus Auk­lė­ju ap­lin­kai jaut­ 17 rų žmo­gų. Daug bė­ dų ky­la tuo­met, kai neišsp­ren­džia­

me sa­vo pro­ble­mų, ne­ma­to­me, kas vyks­ta vi­du­je ir ap­lin­kui. Ma­tau žmo­nių, ku­rie la­bai skau­ džiai iš­gy­ve­na, ne­ma­to, kad ga­li su­lauk­ti pa­gal­bos. Rei­kia bū­ti nuo­ šir­džiam, da­ry­ti tai, kas pa­tin­ka, ir už­mir­šti lai­ką. Nes­te­bė­da­mas ap­ lin­kos ga­li at­si­trenk­ti į me­dį. – Bet pa­gal­bos daž­niau­siai pra­ šo ne tie, ku­riems la­bai rei­kia. Nep­ra­šo, nes kuk­li­na­si. – De­ja. O kuk­lūs tu­ri tei­sę pra­šy­ti pa­gal­bos, nes jei vi­są gy­ve­ni­mą gy­ ven­si kuk­liai, nie­kas ta­vęs ne­pas­te­ bės ge­rą­ja pra­sme. – 2013 m. M.A.M.A. ap­do­va­ no­ji­muo­se už dai­ną „So Blue“ lai­m ė­jo­te Ge­r iau­s io vaiz­d o kli­po kategorijoje. Tai – sa­ vi­mei­lės pa­glos­ty­mas, di­de­ lis džiaugs­mas ar esa­te abe­ jin­ga? – O, maniau, jau sa­ky­siu, ko­kia esu pui­ki ma­ma, – juo­kia­si. – Tai – la­ bai svar­bus ko­man­dos ap­do­va­no­ji­ mas. Kai gau­nu ­ką nors vie­na, ne­ jau­ku, nes dir­ba vi­sa ko­man­da. To­dėl la­bai džiau­giau­si.

– Bet apie to­kius da­ly­kus gal rei­kė­tų kal­bė­tis ne su ket­ve­rių me­tų sū­nu­mi, o vy­ru Vi­du Ba­ rei­kiu? – Su vy­ru kal­ba­me apie vis­ką. Bet yra da­ly­kų, ku­rių žo­džiais neiš­reik­ ši, ki­taip bus neį­do­mu gy­ven­ti. Su vai­ku – ki­tas san­ty­kis. Su vy­ru tu­ ri bū­ti ir at­vi­ra, ir pa­slap­tin­ga, nes ki­taip vie­nas ki­tam nu­si­bo­sim. Čia – dar­bas. Kar­tais per nei­gia­mas emo­ci­jas. Rei­kia dirb­ti dėl san­ty­ kių, bran­gin­ti juos.

jis – ra­mus, už­tik­rin­tas, pa­sto­ vus, konk­re­tus, iš ki­tos – pa­šė­lęs, nu­rau­tas, pa­siu­tęs. Jei sa­vo­tiš­kas vai­kiš­ku­mas liks per atei­nan­čius 20 me­tų – bus nuo­sta­bu.

– Na, ge­rai, pa­kal­ba­me apie Jur­ gą ma­mą. Už ko­kią ma­mos sa­ vy­bę gau­tu­mė­te pri­zą? – Už nuo­šir­du­mą. Man sa­ko, kad su vai­ku bend­rau­ju per­ne­lyg at­vi­ rai. Gal ma­no bė­da, kad kaip ly­ gi su ly­giu? Ir vai­kas ži­no, kad esu ir emo­cin­ga, ir links­ma, ir pa­ke­liu bal­są. Te­gul jis pa­žįs­ta pa­sau­lį nuo pat pra­džios.

– Daug kas pa­sa­kys, kad kar­ tu gy­ven­ti, kur­ti, dirb­ti ir nuo­ lat ma­ty­ti vie­nams ki­tą grei­tai at­si­bos. – Kal­ba­te apie tai, ką aš ir­gi skai­ tau kny­go­se. Jei sten­gie­si bū­ti kar­tu – pa­vyks­ta. Tik ne­rei­kia už­si­cik­lin­ ti. Vis­kas vyks­ta ban­go­mis, ne­rei­kia sa­vęs stab­dy­ti, ge­riau pa­ma­ty­ti ja­ me kaž­ką nau­jo ir džiaug­tis, Die­ve, koks nuo­sta­bus.

– Ne­bi­jo­te ma­žam vai­kui ap­ nuo­gin­ti sie­lą? – Jam – ne, nors bi­jau žmo­nių. La­bai džiau­giuo­si, kad at­si­ra­ do vai­kas, ku­riam ga­liu vis­ką pa­ si­pa­sa­ko­ti. Net ir tuo­met, kai man ne­ra­mu. Man vi­są lai­ką in­ter­viu – iš­ban­dy­mas. Esu vis­kam per jaut­ ri, iš anks­to jau­čiu, kas ge­rai ar ne­ ge­rai.

– Koks at­ras­tas Vi­do įpro­tis jums mie­liau­sias? – Tuoj, tuoj... Pa­me­tė­me kaž­ko­ kį daik­tą. Adai, kur ta­vo pa­šik­niu­ kas? Aa, štai, imk, va­žiuok, – krei­ pia­si į sū­nų. – Pa­šik­niu­kas – koks įdo­mus žo­dis... Ja­me at­pa­žįs­tu sa­vo dvi­gu­ bą as­me­ny­bę. O gal vi­si me­ni­nin­ kai – ši­zof­re­ni­kai? Iš vie­nos pu­sės

Su vy­ru tu­ri bū­ti ir at­vi­ra, ir pa­slap­tin­ ga, nes ki­taip vienas ki­tam nu­si­bo­sim. – Bet ge­riau­siai il­gą lai­ką kar­tu su­gy­vens ne skir­tin­gi, bet pa­ na­šūs žmo­nės. – Tu­ri su­tap­ti ver­ty­bės, o cha­rak­ te­riai ga­li bū­ti ir skir­tin­gi, nes kar­ tu gy­ve­nan­tys žmo­nės tu­ri vie­nas iš ki­to mo­ky­tis. Kai ne­liks pa­slap­ties, ne­tu­rė­si ko at­ras­ti ki­ta­me žmo­gu­je, bus neį­do­mu. – Tarp jū­sų li­ko pa­slap­ties? – Gy­ven­ti – nuo­sta­bu! Ir kiek­vie­na die­na – tam tik­ras at­ra­di­mas. – Ne­jau­gi ar­ti­mie­ji, drau­gės ne­ gąs­di­no: Jur­ga, tu še­še­riais me­

„„Šeima: su Jurga vis dažniau koncertuojantis sutuoktinis V.Bareikis – universalus menininkas, scenoje vai-

dinantis, grojantis, kuriantis dainas ir jas atliekantis.

tais vy­res­nė, jis dai­ry­sis į jau­ nes­nes?! – O tai ką? Nie­kas to dar ne­sa­kė. Bet pa­gal­vo­ju, nes tu­riu ga­na daug komp­lek­sų ir bai­mių. – Vis dar tos bai­mės? Dar prieš sep­ty­ne­rius me­tus in­ter­viu sa­ kė­te, kad vi­są gy­ve­ni­mą ko­vo­ ja­te su bai­mė­mis ir bi­jo­te pro­ vo­ka­ci­jų. – Pro­vo­ka­ci­jų jau ne­bi­jau. Da­bar ne­tgi pa­tin­ka, kai žmo­nės at­vi­ ri, nes yra daug su­kan­čių uo­de­gą, o mes ne­tu­rim lai­ko pri­deng­tiems da­ly­kams. Bai­mė – kas ki­ta. Vi­das tei­gia, kad aš tik sa­kau, jog bi­jau. Bet iš­ si­gan­du­si pa­da­rau dvi­gu­bai dau­ giau ir ge­riau. Tai – vi­di­niai da­ly­ kai. O jūs ma­no­te, kad žmo­nės nuo vai­kys­tės pa­si­kei­čia?

– Tei­gi­nys, kad mei­lė trun­ka tre­jus me­tus... – ... ne­są­mo­nė. Ga­li trum­piau, ga­ li il­giau. Prik­lau­so, kiek no­ri duo­ ti šiems san­ty­kiams. Juk gy­ve­ni­mas pa­si­kei­čia, nes su­si­tin­ka du skir­ tin­gi žmo­nės. Tar­si ug­nis ir le­das. Taip ir vy­ras su mo­te­ri­mi. Skir­tin­ gos ma­te­ri­jos, ku­rios no­ri gy­ven­ ti kar­tu. – Van­duo šiuo at­ve­ju jūs? – Aš esu ežiu­kas, ku­rį no­ri­si pa­glos­ ty­ti, bet ku­ris kar­tais pa­šiau­šia spyg­ lius. O Vi­das? Sup­ra­tau, kaip žmo­ nės iš­ra­do Ožia­ra­gį. Jis – gy­vū­nas iš dvie­jų da­lių: vie­na minkš­ta ir švel­ni, ki­ta – ryž­tin­ga ir už­si­spy­ru­si.

Esu la­bai už­da­ra ir man sunku už­megz­ ti kon­tak­tus su žmo­ nė­mis, o kai esi už­ da­ras – kau­pia­si ener­gi­ja. Ka­ra­tė pa­ de­da ją iš­lais­vin­ti.

– Ne­ma­nau. Vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio psi­cho­lo­gų ir psi­cho­ te­ra­peu­tų Art­hu­ras Ja­no­vas tei­ gia, kad žmo­gus su­si­for­muo­ ja nuo 36 nėš­tu­mo sa­vai­tės iki tre­jų me­tų am­žiaus. – Žmo­nės ar­ba at­si­ve­ria, ar­ba lie­ka už­da­ri, bet ne­si­kei­čia. Gy­ve­ni­mas duo­tas iš­siaiš­kin­ti, kas tu esi. Pa­ sa­ky­ti, kad pa­si­kei­čiau, nie­ko ne­bi­ jau, nė­ra pa­sie­ki­mas. Bai­mė – ma­ no va­ro­mo­ji jė­ga.

„„Laimė: J.Šeduikytė sako, kad laimė 

– Jūs iš­siaiš­ki­no­te, kas esa­te? – Daug kas kei­čia­si. Da­bar man la­bai sun­ku, nes grį­žo­me gy­ven­ti iš Mask­vos į Lie­tu­vą. – Iš me­ga­po­lio, kaip sa­ky­tų, į pro­vin­ci­ją? – Ne dėl to. Pro­vin­ci­ja yra šal­ti­nis, pliu­sas. Apie Lie­tu­vą la­bai pa­kei­ čiau nuo­mo­nę į ge­ra. La­bai mie­la grįž­ti, čia la­bai ge­ri žmo­nės. Nors aki­vaiz­du, kad Lie­tu­vo­je gy­ven­ ti sun­ku. Po di­de­lio nuo­var­gio il­siuo­si ir mė­gau­juo­si ra­my­be. Bai­mė, kad ne­ pa­si­seks, bū­din­ga vi­siems, tik vie­ni mo­ka pri­deng­ti, ki­ti – ne. Kuo di­ des­nis pa­sau­lis, tuo la­biau su­vo­ki, kad esi ma­žiu­kas, sė­di, gal­vo­ji, ką di­din­go rei­kia pa­da­ry­ti. Bet uni­ka­lų da­ly­ką ga­li­ma pa­ da­ry­ti dir­bant ko­man­do­je, o sa­vo ga­li­my­bes ver­ti­nu kri­tiš­kai. Ga­ liu iki tam tik­ros ri­bos, to­dėl la­bai džiu­gi­na, kad kū­ry­biš­kai bend­rau­ ja­me ir to­bu­lė­ja­me kar­tu su mu­zi­ kan­tais. Pri­va­lai pa­sa­ky­ti, kad tu­ri bū­ ti nuo­šir­dus, nors ta­vo bal­sas – džerž­gian­tis. Ki­taip ne­ga­li sva­jo­ ti apie ki­tus da­ly­kus, nes pa­sau­lis la­bai griež­tas. Lie­tu­vo­je tu­ri­me minkš­tas ir ge­ras są­ly­gas ką nors pa­sa­ky­ti, o pa­sau­lio mas­tu rei­kia la­bai la­bai steng­tis. – Kal­ba­te apie kar­je­rą? – O kas yra kar­je­ra? Keis­čiau­sia, kad iš­va­žiuo­ju į už­sie­nį ir su­ži­ nau, jog šau­nūs ir kar­je­rą pa­da­rę žmo­nės – lie­tu­viai. Ir jie da­ro daug gra­žių da­ly­kų. Jei žmo­gus ieš­ko ke­ lio, ku­ris su­si­jęs su dar­bu, da­ro, kas jam la­biau­siai pa­tin­ka, tai ne kar­je­ra, tai – jo ke­lias.

– Bet skam­ba taip, tar­si vie­ni­ša ma­ma ar­ba ne­daug už­dir­ban­ tis dar­bi­nin­kas, ku­rie ne­pa­da­ rė kar­je­ros, men­kes­ni? – Ne, jo­kiu bū­du. Ne­sa­kau, kad kas nors men­kes­nis ar­ba ne. Nes­var­bu, ką vei­ki, svar­bu, kad da­ry­tum, kas tau la­biau­siai pa­tin­ka. Vi­sų ke­liai skir­tin­gi, o vie­nas at­ra­di­mo sver­tų – kai už­mirš­ti lai­ką. – Bet la­bai daug žmo­nių dir­ba ne tai, kas jiems pa­tin­ka. Dir­ba dėl pi­ni­gų, su­si­klos­čiu­sių ap­ lin­ky­bių. – Ir dar daug žmo­nių, ku­rie bai­ gė vie­nus moks­lus, nes tė­vai spy­rė į už­pa­ka­lį, paskui sto­ja į mo­ka­mas stu­di­jas ten, kur jiems la­biau­siai pa­tin­ka. – Ado, ži­no­ma, ne­ver­si­te stu­ di­juo­ti tei­sės, ban­ki­nin­kys­tės ar po­li­ti­kos to­dėl, kad tai pel­ nin­ga. – Ne, ne. Ir mo­kyk­la, ir tė­vai tu­ ri jaus­ti at­sa­ko­my­bę ir ma­ty­ti vai­ ko po­lin­kius. Į me­nus bu­vau lin­ku­si vi­są lai­ką, bet mo­ky­to­jams at­ro­dė, kad tu­riu stu­di­juo­ti pran­cū­zų kal­ bą. Ne­no­riu grę­žio­tis at­gal, nors kal­ba nė­ra blo­gai ir gal to­dėl to­kios ma­no dai­nos? Nors kar­tą per sa­vai­tę žmo­gus pri­va­lo da­ry­ti tai, kas jam pa­tin­ ka. Kiek ga­li­ma iš­gy­ven­ti dir­bant ne­mėgs­ta­mą dar­bą? Dėl to atei­na li­gos, ne­duok, Die­ve, vė­žys, nes or­ ga­niz­mas prie­ši­na­si, kai jam blo­ gai. Gal tai kom­pen­suo­ja šei­ma, bet į ją žvel­giu kaip į dvie­jų žmo­nių są­jun­gą, ku­rie dir­ba my­li­mą dar­bą. Ir Die­vui dė­ko­ju už ga­li­my­bę dirb­ti my­li­mą dar­bą.


19

sausio 31–vasario 6, 2013

gyvenimas

Va­sa­rio 10 d. jums su­kaks 33 me­tai. Ko pa­klaus­tu­mė­te Še­ dui­ky­tės? – Ma­ny­je ir taip daug klau­si­mų. No­rė­čiau ką nors sau at­sa­ky­ti. Pa­ siū­ly­čiau: ei­na­me šok­ti sau. La­bai mėgs­tu šok­ti, bet tai da­rau tam tik­ ro­mis ap­lin­ky­bė­mis. Mo­te­riai la­bai svar­bu šok­ti, net ne­ži­nau ko­dėl. Gal tai nė­ra fi­zi­nis šo­kis, bet no­ras ­ką nors iš­reikš­ti kū­nu? – Jur­ga, jei jums duo­tų tuš­ čią po­pie­riaus la­pą ir rei­kė­tų iš nau­jo pieš­ti, ra­šy­ti sa­vo gy­ve­ ni­mą? – Su­pyk­čiau, kas per ne­są­mo­nės! Tiek lai­ko pie­šiau, ra­šiau, to­bu­li­ nau – ir vėl vis­kas iš nau­jo? Duo­ čiau ma­mai, ku­ri ge­riau ma­ty­tų, ko­kia tu­rė­čiau bū­ti. Ne­bent tai bū­tų gy­ve­ni­mo pa­ bai­go­je. Ir apim­tų ra­my­bė, nes bū­ tų vis­kas nu­pieš­ta, pa­ra­šy­ta, iš­ spręs­ta. – Su­si­da­ro įspū­dis, kad fi­lo­so­ fuo­jan­ti Jur­ga sim­pa­ti­zuo­ja bu­ diz­mui. – Ne­la­bai ži­nau apie Ry­tų fi­lo­so­fi­ ją, bet, kiek kuk­liai ver­ti­nu tas ži­ nias, yra tie­sos. Grei­čiau tai fi­lo­so­ fi­ja, mo­kė­ji­mas nu­kreip­ti ener­gi­ją, bet ne re­li­gi­ja. – O jei bū­tų ga­li­my­bių ko nors pa­klaus­ti Ti­be­to bu­diz­mo dva­ si­nio va­do­vo Da­lai La­mos? – Su to­kiu žmo­gu­mi nė­ra tiks­lo kal­ bė­tis, nes daž­nai pa­sa­ko­me ne tai, ką gal­vo­ja­me, ir gaiš­ta­me lai­ką. To­dėl su to­kias žmo­nė­mis ge­riau yra bū­ti. yra daryti tai, kas labiausiai patinka, kai veikla įtraukia taip, kad užmiršti laiką.  Džiu­go Ku­lie­šiaus, Vy­tau­to Liau­dans­kio, Min­dau­go Ažu­ši­lio, To­mo Čer­ny­še­vo, „Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuo­tr.

– Ką dar da­ro­te nors kar­tą per sa­vai­tę, kas la­bai pa­tin­ka? – Lan­kau ka­ra­tė, at­lie­ku jo­gą, ei­nu ant kal­ne­lio su vai­ku, pie­šiu. Adas lan­ko ka­ra­tė. Su­ži­no­jau, kad ir aš tu­riu to­kią ga­li­my­bę. Esu la­bai už­ da­ra ir man sunku už­megz­ti kon­ tak­tus su žmo­nė­mis, o kai esi už­ da­ras – kau­pia­si ener­gi­ja. Ka­ra­tė pa­de­da ją iš­lais­vin­ti. – Jei ry­toj pra­bu­du­si, ne­žvelg­da­ ma į tai­syk­les, mo­ra­lės nor­mas ga­lė­tumėte da­ry­ti, ką no­rite? – Aš ir da­rau ką tik no­riu. Na, dar ei­čiau šok­ti. Ne­var­žo­ma, vie­na. Nes­var­bu kur. Nuo vis­ko at­si­ri­bo­ ju­si. To dar ne­pa­da­riau. – Šo­kiui rei­kia mu­zi­kos. Bet tur­b ūt ne­s kam­b ė­t ų Jur­gos „Smė­lio žmo­nės“, ne­bent tai bū­tų ko­pos? – Ne, ne, ne ma­no mu­zi­ka. Gal­ būt ne­nau­jas, bet ne­se­niai at­ras­ tas Fink?

– Mask­va – ne Ru­si­ja. Ten nuo­ šir­dūs ru­sai jau ta­po sku­ban­ čiais, le­kiančiais, su­sve­ti­mė­ jusiais sno­bais? – Jie – nuo­šir­dūs. Bet sku­ba ir le­ kia. Vis dėl­to teat­re, kon­cer­te jau­ čiau, kaip sce­nos jie lau­kia tar­si ste­buk­lo ir rea­guo­ja ug­nin­gai. – Bet Mask­vos met­ro, kur vi­si li­pa per gal­vas, ne­su­ža­vė­jo? – Mėgs­tu ra­my­bę, o met­ro ma­ ne gąs­di­no. Tuo­met pra­dė­jau žmo­ nes ste­bė­ti ir jie pra­dė­jo įkvėp­ti, nes ten dings­ta kau­kės. Mask­vo­je la­bai smar­kiai rodo ir pa­brė­žia aukš­tes­ nes pa­rei­gas, nes ki­taip ta­ve lai­kys ei­li­niu dar­bi­nin­ku. O met­ro žmo­nės

– tar­si žu­vy­tės sto­vin­čia­me van­de­ ny­je. – O įno­rin­ga jų pub­li­ka? Ko­kia jiems Jur­ga? – Ne­se­niai ten pri­sta­tė­me met­ro gi­ mu­sią idė­ją – mu­zi­ki­nį lė­lių spek­ tak­lį „Met­ro­No­mes“. Su­ti­ko la­bai šil­tai. Ne­si­ti­kė­jau, kad sa­lė bus pil­ na. Esu dė­kin­ga pla­ka­tus ne­šio­ju­ siems vie­tos stu­den­tams. Pa­si­rin­ko­me lė­les, nes jos pa­de­ da iš­trūk­ti iš rea­ly­bės. Tai spekta­ klis apie bend­rus žmo­giš­kus da­ly­ kus. Ne­nag­ri­nė­jo­me per gi­liai, kas ne­rei­ka­lin­ga, bet ir ne­pa­vir­šu­ti­niš­ kai, to, kas in­fan­ti­lu. Nus­te­bau, kad ru­sams la­biau­siai pa­ti­ko, kai dai­

na­vau ne ru­siš­kai, ne ang­liš­kai, bet lie­tu­viš­kai. „Tu tik ne­dai­nuok ki­to­ mis kal­bomis, dai­nuok sa­vo gra­žia kal­ba“, – sa­kė mask­vie­čiai. Nus­ te­bau, kad jiems ir­gi la­bai pa­ti­ko „Ne­bi­jok“. „Ne­ma­nyk, kad jos klau­ so tik lie­tu­viai“, – sa­kė mask­vie­čiai. Mąs­čiau, ko­dėl mask­vie­čiams, ku­ rie man bu­vo kaip bal­tas, šva­rus po­ pie­riaus la­pas, pa­ti­ko gir­dė­ti dai­nas lie­tu­viš­kai. Priė­jau iš­va­dą: ten pa­ šė­lęs bė­gi­mas, tad gal teks­ti­nė in­for­ ma­ci­ja jiems per sun­ki? Jiems rei­kia ra­my­bės, to­dėl jie gau­dė emo­ci­jas ir il­sė­jo­si. Be­je, aš taip pat klau­sy­da­ ma­si iš pra­džių pa­gau­nu at­mos­fe­rą, emo­ci­jas ir tik ta­da, jei pa­tin­ka, iš­ si­ver­čiu žo­džius. –

– Jūs kaip tik­ras Van­de­nis – ne­ pas­to­vus: ra­mus, ban­guo­jan­tis, o kar­tais sprogs­ta cu­na­mis? – Jo, jo. – Pa­kal­bė­ki­me apie Mask­vą. Iš­va­žia­vo­te tik dėl Vi­do, ku­ris ten stu­di­ja­vo re­ži­sū­rą, ar bu­ vo­te iš­si­sė­mu­si, no­rė­jo­te nau­ jų idė­jų, emo­ci­jų? – Vis­kas su­ta­po. Kaip sa­ko ženk­ lus mo­kan­ti per­skai­ty­ti drau­gė, taip rei­kė­jo. Rei­kė­jo ­ko nors nau­jo mu­zi­ ko­je, at­si­ra­do pui­ki ga­li­my­bė Vi­dui. Bu­vau pa­var­gu­si, ti­kė­jau­si ato­sto­ gų, bet kaž­kas šiems pla­nams pa­ ki­šo ko­ją.

„„Moteris: vieną po kito apdovanojimus šluojanti dainininkė yra jautri, atsidavusi ir neskubanti mama.

– Šia­me in­ter­viu jūs taip pat daž­nai pa­sa­kė­te ne tai, ką gal­ vo­jo­te? – Aiš­ku! Vi­są lai­ką pa­sa­kau, pas­ kui – pa­gal­vo­ju. Jūs, vy­rai, tur­būt da­ro­te ki­taip. Esu la­bai im­pul­sy­ vi, pa­sa­kau ir po to – oi... Žo­džiai daž­nai su­pai­nio­ja rei­ka­lus. To­dėl, oi, kiek iš­min­ties at­ne­ša die­na ty­ los. Iš pra­džių sun­ku, neį­ma­no­ma, paskui nu­si­ra­mi­nu, gal­vo­ju, ste­biu ap­lin­ką, ir ge­riau­sia do­va­na, kai žmo­nės sa­ko: „Tu šian­dien kaž­ko­ kia ypa­tin­ga.“ Bet tau jau ir ne­rei­ kia at­sa­ky­ti. – Jur­ga, jūs iš­ties tar­si ežiu­kas rū­ke, ku­ris mo­ka klau­sy­tis ty­ los. – Bū­tent! Ežiu­kas rū­ke. To­kia aš ir esu.


20

sausio 31â&#x20AC;&#x201C;vasario 6, 2013

kultĹŤra diena.lt/naujienos/laisvalaikis

A.Or­lo­va ir J.FortĂŠ Ĺ˝i­no­ma vo­ka­lis­tÄ&#x2014; Ali­na Or­lo­va tur­bĹŤt kas se­zo­nÄ&#x2026; ÄŻgy­ja nau­jos pa­tir­ties. ÄŽ kon­ cer­tĹł tu­rÄ&#x2026; po Ru­si­jÄ&#x2026; ji lei­do­si su vie­nos Ĺžy­miau­siĹł Jung­ti­niĹł Ame­ri­kos Vals­ti­jĹł gru­piĹł â&#x20AC;&#x17E;Fu­geesâ&#x20AC;&#x153; at­li­kÄ&#x2014;­ju ir itin spal­vin­ga as­me­ny­be Joh­nu FortĂŠ. Sce­no­je juo­du kon­cer­ta­vo drau­ge.

UXVXGUDPDOW

7HDWURYDGRYDV-RQDV9DLWNXV

DVDULRPÄ&#x2021;QHVLRUHSHUWXDUDV_Ę&#x17E;Ę&#x201C;Ę?Ę&#x201C;Ę&#x17E;Ę ĘĄĘ&#x17D;Ę&#x17E;Ę&#x203A;Ę&#x17D;Ę&#x201C;Ę?Ę&#x17E;Ę&#x17D;Ę&#x2122;ĘŞ SHQNWDGLHQLV

0LFKHO3ROL

ĹŠ<'5$6,652-86 ÉąÉźÉšĘ ÉŻÉźÉˇɞɎɡ 5HĹŞ0LFKDLO3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN

VHNPDGLHQLV

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

(ULF(PPDQXHO6FKPLWW

'9,(-Ĺ&#x;3$6$8/,Ĺ&#x; 9,(Ĺ?%87,6 ÉźĘ&#x20AC;ɳɚĘ&#x160;É˛É°Ę Ę&#x192;ɺɜɞɟɰ 5HĹŞ6LJLWDV5DĂžN\V

1HLO6LPRQ

3$6.87,1<6,6 $,675,1*$60(,/8ĹŠ,6 ɽɟɿɚɳɲɝɜɡÉ˝Ę&#x2030;ɚɸɜɡ É°ÉšĘ&#x152;ɯɚɳɝɝĘ&#x2030;ɡ 5HĹŞ2OJD/DSLQD -HOHQD%RJGDQRYLĂž*ROXEHYD VXOLHWXYLĹ&#x17D;NDLVWLWUDLV

VHNPDGLHQLV

)UDQFLV9HEHU

.9$,/,Ĺ&#x;9$.$5,(1Ä&#x2020; Ę É´ÉśÉťÉ˛Ę ÉžÉŽÉ¸ÉźÉ° 5HĹŞ0LFKDLO3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN VXOLHWXYLĹ&#x17D;NDLVWLWUDLV

NHWYLUWDGLHQLV

NHWYLUWDGLHQLV

5D\&RRQH\

1U 2872)2'(5

Đ? 2872)2'(5

5HĹŞ(GXDUG0XUDĹ&#x17D;RY

SHQNWDGLHQLV

,YDQ9\U\SDMHY

,/,8=,-26 ɜɚɚĘ&#x152;ɾɜɜ

0DULXV0DFHYLĂžLXV

35$.(,.7$0(,/Ä&#x2020; ɿɰɟɚɟĘ&#x2026;ɝɎĘ?ÉšĘ&#x152;ɯɟɰĘ&#x160; 3DJDO36DQDMHYRDS\VDNĂś Ă&#x2026;3DODLGRNLWHPDQHXĹŞJULQGMXRVWÄ&#x2021;VÂľ 5HĹŞ$JQLXV-DQNHYLĂžLXV VXOLHWXYLĹ&#x17D;NDLVWLWUDLV1

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

(JOÄ&#x2021;VĹ?SRNDLWÄ&#x2021;VEDOHWRPRN\NOD %RJGDQ3DYORYVNLM

61,(*82/Ä&#x2020;,5 6(37<1,1<.Ĺ?78.$, ɯɳɚɟɿɝɳɴɸɎÉś ɿɳɺĘ&#x160;ɹɝɟɺɟɰ

5HĹŞ2OHJ.RYULNRY

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

--%ULFDLUH0/DVD\JXHV

','<6,6=(%5$6 ɯɟɚĘ&#x160;Ę&#x2020;ÉŽĘ?ɾɳɯɞɎ 5HĹŞ$OHNVHM*LUED

VHNPDGLHQLV

$QQD.URJHUXV

,Ĺ?0(,/Ä&#x2020;60$1 ÉźĘ&#x20AC;ÉšĘ&#x152;ÉŻÉ°Éśɸɟɺɝɳ

VHNPDGLHQLV -XULMĹ?ĂžLXFNLM

5$8'21.(385$,7Ä&#x2020; ɸɞɎɿɝɎĘ?Ę&#x2020;ɎɽɟĘ&#x2026;ɸɎ 5HĹŞ-XULMĹ?ĂžLXFNLM

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

5HĹŞ$JQÄ&#x2021;'LO\WÄ&#x2021;

(JOÄ&#x2021;VĹ?SRNDLWÄ&#x2021;VEDOHWRPRN\NOD %RJGDQ3DYORYVNLM

DQWUDGLHQLV

5RPDQVĹ LU6-HVHQLQRSRH]LMRVYDNDUDV

0$126,(/26 1(7</$1Ă˝,2667<*26 ɺɟɳɡÉ˛Ę Ę&#x2020;Éś ÉťÉłÉşÉźÉšÉ¸ÉťĘ Ę&#x2021;ɜɳ ÉżĘ&#x20AC;ÉžĘ ÉťĘ&#x2030;

'DO\YDXMD$/DWÄ&#x2021;QDV30HĹ&#x17D;NÄ&#x2021;ODLU Ă&#x2026;5RMDXVWĹ&#x2DC;]DL´ UXVĹ NDOED

VHNPDGLHQLV

9DOHULM0XFKDUMDPRY

$Ă˝,Ĺ&#x2014;0$5*2 ɿɽɎɿɜɯɟɺɎɞɹɟ

61,(*82/Ä&#x2020;,5 6(37<1,1<.Ĺ?78.$, ɯɳɚɟɿɝɳɴɸɎÉś ɿɳɺĘ&#x160;ɹɝɟɺɟɰ VHNPDGLHQLV -XULMĹ?ĂžLXFNLM

0252=.2 ɺɟɞɟɾɸɟ

5HĹŞ-XULMĹ?ĂžLXFNLM VHNPDGLHQLV 63URNRÔŽHYD*6DSJLU

%$7827$6 .$7,1$6 ɸɟĘ&#x20AC;É°ɿɎɽɟɹɎĘ&#x192;

5HĹŞ-XULMĹ?ĂžLXFNLM

DQWUDGLHQLV

5HĹŞ-XULM3RSRY

3DJDOĹŠHPDLWÄ&#x2021;VSMHVÄ&#x2030; Ă&#x2026;7U\VP\OLPRV´

Ĺ&#x17D;HĹ&#x17D;WDGLHQLV

75<60</,1Ă˝,26 Ę&#x20AC;ɞɜÉšĘ&#x152;ÉŻĘ?Ę&#x2021;ɜɳ

5HĹŞ/DLPD$GRPDLWLHQÄ&#x2021; VSHNWDNO\MHVNDPEDOLHWXYLĹ UXVĹ LU OHQNĹ NDOERV

NHWYLUWDGLHQLV

-HDQ0DULH&KHYUHW

(JOÄ&#x2021;VĹ?SRNDLWÄ&#x2021;VEDOHWRPRN\NOD %RJGDQ3DYORYVNLM

61,(*82/Ä&#x2020;,5 6(37<1,1<.Ĺ?78.$, ɯɳɚɟɿɝɳɴɸɎÉś ɿɳɺĘ&#x160;ɹɝɟɺɟɰ

69(,., (0,*5$17$, 648$7

ɽɞɜɰɳĘ&#x20AC;Ę&#x2039;ɺɜɹɞɎɝĘ&#x20AC;Ę&#x2030;

VHNPDGLHQLV 35(0-(5$

SHQNWDGLHQLV 35(0-(5$

5HĹŞ-XULMĹ?ĂžLXFNLM

5HĹŞ0LFKDLO3ROLĹ&#x17D;ĂžLXN

+DQV&KULVWLDQ$QGHUVHQ

81',1Ä&#x2020;/Ä&#x2020; ÉžĘ ÉżÉŽÉšÉźĘ&#x2026;ɸɎ

$QQD-DEORQVNDMD

67$%0(/'ĹŠ,$, Ę?ÉľĘ&#x2030;Ę&#x2026;ɝɜɸɜ

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

5HĹŞ-RQDV9DLWNXV VXOLHWXYLĹ&#x17D;NDLVWLWUDLV1

 

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

/LHWXYRVUXVĹ GUDPRVWHDWURVSHNWDNOLDL ÉżĘ?Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę Ę&#x17D;Ę&#x2DC;Ę&#x2122;Ę&#x2013;ɞʥĘ&#x;Ę&#x;Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x2018;Ę&#x153;Ę&#x2019;Ę&#x17E;Ę&#x17D;Ę&#x161;Ę&#x17D;Ę Ę&#x2013;ĘĽĘ&#x201C;Ę&#x;Ę&#x2DC;Ę&#x153;Ę&#x2018;Ę&#x153; Ę Ę&#x201C;Ę&#x17D;Ę Ę&#x17E;Ę&#x17D;ÉšĘ&#x2013;Ę Ę?ĘŠ

6SHNWDNOLDLYDLNDPV ÉżĘ?Ę&#x201C;Ę&#x2DC;Ę Ę&#x17D;Ę&#x2DC;Ę&#x2122;Ę&#x2013;Ę&#x2019;Ę&#x2122;Ę­Ę&#x2019;Ę&#x201C;Ę Ę&#x201C;Ę&#x2014;

-%DVDQDYLĂžLDXVJ/79LOQLXV(OSDĹ&#x17D;WDVOUGW#UXVXGUDPDOW,QIRUPDFLMDWHOIDNVDV .DVRVGDUERODLNDVLUVHNPDGLHQÄ&#x;² SLUPDGLHQLV²SRLOVLRGLHQD7HOZZZUXVXGUDPDOWZZZIDFHERRNFRPUXVXGUDPD Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Lai­ma Ĺ˝e­mu­lie­nÄ&#x2014; l.zemuliene@diena.lt

Nuo mu­zi­kan­tĹł nÄ&#x2014; per Ĺžings­nÄŻ neats­to­jo ĹĄve­dĹł re­Şi­sie­rius Pet­ te­ris Ring­bo­mas, su­su­kÄ&#x2122;s do­ku­ men­ti­nÄŻ mu­zi­ki­nÄŻ fil­mÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Ru­siť­ka Ĺžie­maâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;The Rus­sian Win­terâ&#x20AC;&#x153;). Per­nai ba­lan­dÄŻ juos­tos he­ro­jai fil­ mÄ&#x2026; pri­sta­tÄ&#x2014; gar­sia­ja­me Niu­jor­ko Tri­be­kos fil­mĹł fes­ti­va­ly­je. Pa­ga­liau atÄ&#x2014;­jo ei­lÄ&#x2014; fil­mÄ&#x2026; pa­Şiō­ rÄ&#x2014;­ti ir Lie­tu­vos Ĺžiō­ro­vams. â&#x20AC;&#x17E;Ru­ siť­ka Ĺžie­maâ&#x20AC;&#x153; bus pri­sta­ty­ta ko­vo 14â&#x20AC;&#x201C;28 d. sos­ti­nÄ&#x2014;­je vyk­sian­Ä?ia­me Vil­niaus tarp­tau­ti­nia­me ki­no fes­ ti­va­ly­je â&#x20AC;&#x17E;Ki­no pa­va­sa­risâ&#x20AC;&#x153;. Ga­be­no la­ga­mi­nÄ&#x2026; ko­kai­no

Bend­ro tu­ro is­to­ri­ja uŞ­si­mez­gÄ&#x2014; gal­bĹŤt ta­da, kai J.FortĂŠ, pa­klau­ sÄ&#x2122;s iĹĄ drau­go gau­tĹł Ali­nos dai­nĹł ÄŻra­ťų, nu­spren­dÄ&#x2014; Ĺža­viÄ&#x2026; at­li­kÄ&#x2014;­jÄ&#x2026; iĹĄ Lie­tu­vos su­si­ras­ti pa­ts. J.FortĂŠ gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja â&#x20AC;&#x201C; neei­li­nÄ&#x2014;. ÄŽ ĹžvaigŞ­des jis iť­ki­lo per kan­Ä?ias. 2000 m. re­pe­ris bu­vo su­ lai­ky­tas Niuar­ko oro uos­te su ko­ kai­no pil­nu la­ga­mi­nu. Anot po­ li­ci­jos, nar­ko­ti­kĹł ver­tÄ&#x2014; juo­do­jo­je rin­ko­je â&#x20AC;&#x201C; 1,4 mln. JAV do­le­riĹł. At­li­kÄ&#x2014;­jas bu­vo nu­teis­tas 14 me­tĹł ka­lÄ&#x2014;­ji­mo. â&#x20AC;&#x17E;Jis at­sÄ&#x2014;­dÄ&#x2014;­jo ať­tuo­ne­rius me­ tus. Dau­ge­lis Ame­ri­kos gar­se­ ny­biĹł pa­si­ry­Şo iť­trauk­ti Joh­nÄ&#x2026;. Pre­zi­den­tas Georgeâ&#x20AC;&#x2122;as W.Bus­has 2008 m. jam su­tei­kÄ&#x2014; ma­lo­nÄ&#x2122;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­jo A.Or­lo­vos va­dy­bi­nin­kas Lau­ras Lu­Ä?iō­nas. â&#x20AC;&#x201C; Ta­Ä?iau ka­lÄ&#x2014;­ji­ mas Joh­nui iĹĄÄ&#x2014;­jo ÄŻ nau­dÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ten jis, re­pe­ris, iť­mo­ko gro­ti gi­ta­ra ir mo­ kÄ&#x2014; ki­tus ka­li­nius. Per tuos me­tus

Fil­ma­vo vis­kÄ&#x2026;: kaip mu­zi­kan­ tai kon­cer­tuo­ja, va­Şiuo­ja trau­ki­ niais per Ru­si­jÄ&#x2026; ÄŻ kon­cer­tus, val­go, Ĺžai­dĹžia bou­lin­gÄ&#x2026;.

jis ta­po ge­ru gi­ta­ris­tu. Sa­vo is­to­ri­ jÄ&#x2026; Joh­nas at­vi­rai pa­sa­ko­ja fil­me.â&#x20AC;&#x153; J.FortĂŠ at­lie­ka ir so­cia­li­nÄ&#x2122; mi­si­jÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; va­Şi­nÄ&#x2014;­ja po Ame­ri­kos mo­kyk­las agi­tuo­da­mas moks­lei­vius ne­pra­ si­dÄ&#x2014;­ti su nar­ko­ti­kais, nes yra daug ki­to­kios veik­los. ÄŽ Ru­si­jÄ&#x2026; at­vi­lio­jo stu­di­jĹł drau­gas

J.FortĂŠ yra bai­gÄ&#x2122;s eko­no­mi­kos stu­di­jas. Vie­nas jo kur­so drau­gas, pran­cō­zas Chris­top­he­ris, dir­ba Ru­si­jo­je stam­bios bend­ro­vÄ&#x2014;s vi­ cep­re­zi­den­tu. Kar­tÄ&#x2026; jis pa­reiť­kÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;Joh­nai, tau rei­kia pa­ma­ty­ti Ru­ si­jÄ&#x2026;. Pa­tir­tum nau­jĹł im­pul­sĹł.â&#x20AC;&#x153; 2011 m. J.FortĂŠ su­ti­ko leis­tis ÄŻ kon­cer­tĹł tu­rÄ&#x2026; po Ru­si­jÄ&#x2026;. Taip jis uŞ­si­ka­bi­no uĹž ke­liĹł Ru­si­jos mu­zi­ kan­tĹł ir A.Or­lo­vos. â&#x20AC;&#x17E;Man pa­skam­bi­no J.FortĂŠ agen­ tō­ros va­do­vas â&#x20AC;&#x201C; esÄ&#x2026; gal bō­tĹł ga­li­ ma kar­tu su Ali­na pa­kon­cer­tuo­ti. Mō­sĹł kon­cer­tas bu­vo Mask­vo­je. Ir jĹł kon­cer­tas vy­ko Mask­vo­je. Vie­ ni ki­tĹł kon­cer­tuo­se ap­si­lan­kÄ&#x2014;­me, su­si­pa­Şi­no­me. Joh­nas pa­si­ťne­kÄ&#x2014;­jo su Ali­na ir su­ta­rÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;Ga­lim ban­dy­ ti.â&#x20AC;&#x153; Ru­si­jo­je bu­vo nu­ma­ty­ti ir mō­ sĹł, ir jĹł kon­cer­tai. Sa­vo tu­rus su­ jun­gÄ&#x2014;­me ÄŻ vie­nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; bend­ri kon­cer­tai vy­ko Ĺ˝e­mu­ti­nia­me Nau­gar­de, Ka­ za­nÄ&#x2014;­je, Je­ka­te­rin­bur­ge ir Mask­vo­je. Drau­ge gro­jo ir ke­li Ru­si­jos mu­zi­ kan­taiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­jo va­dy­bi­nin­kas. Per Ru­si­jÄ&#x2026; jie va­Şia­vo trau­ki­ niais. Tuo me­tu P.Ring­bo­mas drau­ge su vie­nu ame­ri­kie­Ä?iu fil­ ma­vo juos­tÄ&#x2026; apie Joh­nÄ&#x2026;. Fil­ma­ vo vis­kÄ&#x2026;: kaip mu­zi­kan­tai kon­ cer­tuo­ja, va­Şiuo­ja trau­ki­niais per Ru­si­jÄ&#x2026; ÄŻ kon­cer­tus, val­go, Ĺžai­dĹžia bou­lin­gÄ&#x2026;.

Â&#x201E;Â&#x201E;Ver­ti­ni­mas: â&#x20AC;&#x17E;Jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja â&#x20AC;&#x201C;

ka­lis­tÄ&#x2014; A.Or­lo­va. 

â&#x20AC;&#x17E;Fil­me â&#x20AC;&#x17E;Ru­siť­ka Ĺžie­maâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; dvi li­ni­jos: J.FortĂŠ gy­ve­ni­mo is­to­ri­ ja ir Ru­si­jos tu­rasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­tiks­li­no L.Lu­Ä?iō­nas. Fil­me Ali­na bu­vo sa­vi­mi

PrieĹĄ iť­vyk­da­ma gast­ro­liĹł ÄŻ Lon­ do­nÄ&#x2026;, A.Or­lo­va â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­nosâ&#x20AC;&#x153; Ĺžur­na­lis­tei pa­pa­sa­ko­jo apie kon­ cer­tĹł tu­rÄ&#x2026; ir juos­tos â&#x20AC;&#x17E;Ru­siť­ka Ĺžie­ maâ&#x20AC;&#x153; fil­ma­vi­mo aki­mir­kas. â&#x20AC;&#x201C; Ali­na, ar pa­ti jau ma­tÄ&#x2014;­te fil­ mÄ&#x2026;? â&#x20AC;&#x201C; Taip, daug kar­tĹł. JÄŻ pri­sta­tÄ&#x2014;­me Niu­jor­ke, pa­skui Eu­ro­po­je. Tri­be­ kos fes­ti­va­ly­je Niu­jor­ke fil­mas bu­ vo su­tik­tas pui­kiai. At­vy­ko daug Ĺžmo­niĹł, daug Joh­no gi­mi­nai­Ä?iĹł, drau­gĹł.

Maestro ÄŻ sa­vo kon­cer­tÄ&#x2026; neat­vyks Lai­ma Ĺ˝e­mu­lie­nÄ&#x2014; Ru­sĹł kom­po­zi­to­rius Ro­dio­nas Ĺ Ä?ed­ri­nas ir jo Ĺžmo­na le­gen­di­nÄ&#x2014; ba­le­ri­na Ma­ja Pli­sec­ka­ja su Lie­tu­ va su­sie­ti ypa­tin­gais ry­ťiais. Ĺ eť­ ta­die­nio va­ka­rÄ&#x2026; Na­cio­na­li­nÄ&#x2014;­je fil­ har­mo­ni­jo­je ÄŻvyks R.Ĺ Ä?ed­ri­no 80 me­tĹł ju­bi­lie­jui skir­tas kon­cer­tas.

Kon­cer­tÄ&#x2026; grieĹĄ Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras. Di­ri­gen­ tas â&#x20AC;&#x201C; Ro­ber­tas Ĺ er­ve­ni­kas. Pir­mo­je da­ly­je skam­bÄ&#x2014;s ju­bi­lia­to â&#x20AC;&#x17E;Iť­dai­giť­ kos Ä?ias­tuť­kosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Con­cer­to can­ta­ bi­leâ&#x20AC;&#x153; smui­kui ir or­kest­rui. So­lis­tas â&#x20AC;&#x201C; Philippeâ&#x20AC;&#x2122;as Graf ­fi­nas (smui­kas, Pran­cō­zi­ja). Ant­ro­je da­ly­je skam­ bÄ&#x2014;s 7-oji Ser­ge­jaus Pro­kof­je­vo sim­ fo­ni­ja. ÄŽ iť­skir­ti­nÄŻ kon­cer­tÄ&#x2026; pa­ts ju­ bi­lia­tas neat­vyks. Pir­mÄ&#x2026;­jÄŻ kon­cer­tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Iť­dai­giť­kos Ä?ias­tuť­kosâ&#x20AC;&#x153; R.Ĺ Ä?ed­ri­nas su­kō­ rÄ&#x2014; bō­da­mas 30 me­tĹł. Tai â&#x20AC;&#x201C; vie­

nas pir­mų­jĹł ru­sĹł kom­po­zi­to­riaus opu­sĹł, pla­Ä?iai pa­skli­du­siĹł po vi­ sÄ&#x2026; pa­sau­lÄŻ. Kō­ri­nys skir­tas Ge­na­ di­jui RoŞ­dest­vens­kiui â&#x20AC;&#x201C; jis di­ri­ga­ vo ir kon­cer­to prem­je­rÄ&#x2026;. Vi­suo­se pen­kiuo­se â&#x20AC;&#x17E;Iť­dai­giť­ kĹł Ä?ias­tuť­kĹłâ&#x20AC;&#x153; kon­cer­tuo­se ypaÄ? ryť­kus ru­sĹł folk­lo­ro sti­lius ir in­ to­na­ci­jos. Sim­fo­ni­nio or­kest­ro ar­ se­na­lÄ&#x2026; kom­po­zi­to­rius pa­pil­dÄ&#x2014; ori­ gi­na­liais temb­rais â&#x20AC;&#x201C; mu­ťa­mų­jĹł gru­pÄ&#x2014;­je skam­ba ru­siť­kos tri­kin­kÄ&#x2014;s var­pe­liai, kauk­ťi me­di­niai ĹĄaukť­

tai. Anot mu­zi­ko­lo­gĹł, to­kia nuo­ tai­kin­ga mu­zi­ki­ne ko­lek­ci­ja, kaip Ä?ias­tuť­kos, var­pai, ra­te­liai ir ru­sĹł dai­nos, nie­kas ki­tas iĹĄ kom­po­zi­to­ riĹł pa­si­gir­ti ne­ga­lÄ&#x2014;­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Con­cer­to can­ta­bi­leâ&#x20AC;&#x153; smui­kui ir sty­gi­niĹł or­kest­rui R.Ĺ Ä?ed­ri­nas su­kō­rÄ&#x2014; 1997 m. ir sky­rÄ&#x2014; smui­ki­ nin­kui Mak­si­mui Ven­ge­ro­vui. Pir­ mÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026; nau­ja­sis opu­sas bu­vo at­ lik­tas 1998 m. gar­sio­jo­je Ciu­ri­cho â&#x20AC;&#x17E;Ton­hal­leâ&#x20AC;&#x153;. Nuo XX a. 9-ojo de­ťimt­me­ Ä?io R.Ĺ Ä?ed­ri­nas pa­si­nÄ&#x2014;­rÄ&#x2014; ÄŻ dva­si­ nÄ&#x2122; ar net sak­ra­li­nÄ&#x2122; gel­mÄ&#x2122;. Anks­ Ä?iau gar­sÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s kaip sce­nos vei­ka­lĹł (ba­le­tĹł ir ope­rĹł) au­to­rius, jis vis daŞ­niau Ä&#x2014;mÄ&#x2014; kur­ti inst­ru­men­ti­nÄ&#x2122; mu­zi­kÄ&#x2026;. Dau­gu­ma pa­sta­rų­jĹł dvie­ jĹł de­ťimt­me­Ä?iĹł kō­ri­niĹł kom­po­zi­ to­rius su­kō­rÄ&#x2014; Lie­tu­vo­je, na­muo­se ne­to­li Tra­kĹł. 2003 m. R.Ĺ Ä?ed­ri­nui su­teik­tas Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riĹł sÄ&#x2026;­jun­gos gar­bÄ&#x2014;s na­rio var­das.


21

sausio 31–vasario 6, 2013

kultūra

su­si­ti­ko fil­me „Ru­siš­ka žie­ma“

– tik­rai neei­li­nė. To­kių žmo­nių kol kas ne­bu­vo te­kę su­tik­ti“, – apie ame­ri­kie­čių gru­pės „Fu­gees“ mu­zi­kan­tą J.Forté, su ku­riuo nu­si­fil­ma­vo do­ku­men­ti­nia­me fil­me „Ru­siš­ka žie­ma“, sa­kė vo­



– Per kon­cer­tų tu­rą ži­no­jo­te, kad jus nuo­lat fil­muo­ja. Jau­tė­ tės įsi­tem­pu­si, su­si­kaus­čiu­si ar at­virkš­čiai – bu­vo­te sa­vi­mi? – Ži­no­ma, bu­vau sa­vi­mi. Fil­mas – do­ku­men­ti­nis, ne­rei­ka­lau­jan­tis jo­ kios vai­dy­bos. – Ar neiš­mu­šė iš vė­žių, kad ope­ra­to­riai nuo­lat se­kio­jo pa­skui su ki­no ka­me­ro­mis? – Ne. Tai vy­ko daug die­nų. Kai rei­ kė­jo apa­ra­tū­rą per­kraus­ty­ti iš vie­ nos sa­lės į ki­tą, ne­la­bai gal­vo­jo­me apie tas ka­me­ras. O kai ope­ra­to­riai kas­dien vaikš­to ap­lin­kui, tų ka­me­rų ne­be­ma­tai. Man rei­kė­jo gro­ti, dai­ nuo­ti, bū­ti. Ir bu­vau. Ne­ga­lė­čiau at­skir­ti pa­ties fil­ma­vi­mo nuo nuo­ ty­kių, ku­rių tu­rė­jo­me. Bu­vo daug

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Tri­be­kos fil­mų fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

vi­so­kių da­ly­kų ir tuo pa­čiu me­tu vis­kas bu­vo fil­muo­ja­ma. – Ko­kių nuo­ty­kių pa­ty­rė­te? – Juk vi­sa­da bū­na nuo­ty­kių per ke­ lio­nes, ypač Ru­si­jo­je. Bu­vo ma­ty­ti ame­ri­kie­čių reak­ci­jos į ap­lin­ką. Tai bu­vo pir­mas tų mu­zi­kan­tų ap­si­lan­ ky­mas, kon­cer­tas Ru­si­jo­je, to­dėl bu­vo įdo­mu ste­bė­ti ir pub­li­kos reak­ci­jas. Ir man pa­čiai daug kas bu­vo įdo­mu. – Ar jums im­po­nuo­ja J.Forté as­me­ny­bė ir kū­ry­ba, jo klyst­ ke­liai ir ge­bė­ji­mas at­si­ties­ti – pra­dė­ti nau­ją gy­ve­ni­mą? – Klyst­ke­liai – taip. Jo gy­ve­ni­ mo is­to­ri­ja – tik­rai neei­li­nė. To­kių žmo­nių kol kas ne­bu­vo te­kę su­tik­ ti. Įdo­mi as­me­ny­bė. Stip­ri. Ga­bus

mu­zi­kan­tas. Aiš­ku, vi­siš­kai ki­to­ kios pa­sau­lė­žiū­ros – la­bai ski­ria­si nuo mū­sų žmo­nių, nuo ma­no. Vi­ sa tai bu­vo įdo­mu ste­bė­ti. O dirb­ti drau­ge bu­vo leng­va. Jis yra ir pro­ diu­se­ris, ren­gė su­si­ti­ki­mus su Ru­ si­jos, Uk­rai­nos mu­zi­kan­tais dėl bend­ro dar­bo. – Ar J.Forté as­me­niš­kai jums pa­sa­ko­jo apie nar­ko­ti­kų var­to­ ji­mą, ga­be­ni­mą, ka­lė­ji­mą? – Ne. Nors, aiš­ku, bū­tų bu­vę įdo­mu pa­si­klau­sy­ti. Ma­nau, tai bu­vo sun­ ki jo pa­tir­tis, gal tam­siau­si jo gy­ve­ ni­mo me­tai. Bet fil­me skam­ba Joh­no pa­sa­ko­ji­mas apie tai. – Gal jums J.Forté pa­da­rė įta­ką, gal šiek tiek pa­ti pa­si­kei­tė­te – ir

dėl dai­na­vi­mo, ir dėl po­žiū­rio į gy­ve­ni­mą? – Ne­ži­nau. Aš tu­riu sa­vo kaip kū­rė­ jos li­ni­ją. Ne vi­sa­da vis­kam esu at­ vi­ra. Aiš­ku, dau­ge­lio da­ly­kų žmo­ gus esi vei­kia­mas. – Fil­me at­lie­ka­te ke­tu­rias dai­ nas. Tai jū­sų ar bend­ri su J.Forté kū­ri­niai? – Dvi – ma­no. Ki­tas dvi, ku­rias at­ lie­ku kar­tu su Joh­nu, mu­du su­kū­rė­ me. Prieš tą fil­ma­vi­mą ne­la­bai jau­ di­nau­si, bet ne­bu­vo leng­va iš kar­to at­si­ver­ti. Ma­no po­žiū­ris į kū­ry­bą – eg­zis­ten­ci­nis. To­dėl taip im­ti ir ką nors kar­tu su­kur­ti ne taip leng­va. Ka­dan­gi tik­rai ne­ma­žai lai­ko kar­tu pra­lei­do­me, pa­vyz­džiui, į kon­cer­tą Je­ka­te­rin­bur­ge trau­ki­niu va­žia­vo­

me 17 va­lan­dų, at­si­pa­lai­duo­da­vo­ me, kal­bė­da­vo­me. – Ko­kia pub­li­ka lan­ky­da­vo­si jū­ sų kon­cer­tuo­se? – Ru­si­jos žmo­nių gy­ve­ni­mo są­ly­ gos ney­pa­tin­gos, o jie at­ro­do to­ kie links­mi. Kiek tu­rė­jau kon­cer­tų ir Mask­vo­je, ir Sankt Pe­ter­bur­ge, ir Si­bi­re, ir Vi­du­rio Ru­si­jo­je – la­ bai pui­kūs žmo­nės. Ru­si­jos pub­li­ ka – la­bai dė­kin­ga. Ma­nau, Joh­nas tai pa­ju­to dar la­biau, nes at­vy­ko iš ki­to kraš­to, kur gy­ve­ni­mo su­vo­ki­ mas ki­toks. Ma­nau, jis bu­vo nu­ ste­bęs dėl Ru­si­jos žmo­nių nuo­šir­ du­mo. Aiš­ku, ten yra ta tra­di­ci­ja po kon­cer­to kar­tu nu­si­fo­tog­ra­fuo­ ti, pra­šy­ti au­tog­ra­fo, pa­dė­ko­ti už kon­cer­tą.

Au­to­biog­ra­fi­ja pa­baig­ta po mir­ties Sta­li­no lai­kų gū­du­ma Žy­mios li­te­ra­tū­ro­lo­gės, kri­ti­kės, pro­fe­so­rės Van­dos Za­bors­kai­tės me­mua­ruo­se at­skleis­ti li­gi šiol ma­žai kam ži­no­mi jos san­ty­kiai su Vin­cu My­ko­lai­čiu-Pu­ti­nu, An­ ta­nu Vie­nuo­liu, Vy­tau­tu Ku­bi­liu­ mi, Jur­giu Le­be­džiu ir ki­tais li­te­ ra­tū­ros žmo­nė­mis.

2010 m. išė­ju­si pro­fe­so­rė sa­vo au­to­biog­ra­fi­ją bu­vo spė­ju­si be­ veik už­baig­ti – jos ra­šy­ta au­to­ biog­ra­fi­ja pub­li­kuo­ja­ma kaip pir­ ma kny­gos da­lis, o ant­ro­je da­ly­je spaus­di­na­mi V.Za­bors­kai­tės pa­ sa­ko­ji­mai, už­ra­šy­ti dik­to­fo­nu. Va­ sa­rio 6 d. Vil­niu­je vyks kny­gos su­ tik­tu­vės, ku­rio­se da­ly­vaus ir apie kny­gos at­si­ra­di­mą iš­sa­miau pa­pa­ sa­kos jos su­da­ry­to­ja, V.Za­bors­kai­ tės įduk­ra Vir­gi­li­ja Sto­ny­tė. V.Za­bors­kai­tė (1922–2010 m.) – mo­nog­ra­fi­jos „Mai­ro­nis“, po­ pu­lia­rios kny­gos „Ei­lė­raš­čio me­

nas“, li­te­ra­tū­ros va­do­vė­lių ir ki­tų vei­ka­lų au­to­rė, ak­ty­vios pi­lie­ti­nės po­zi­ci­jos hu­ma­ni­ta­rė. Au­to­biog­ra­fi­ja su­si­de­da iš dvie­ jų da­lių: ant­ra da­lis V.Sto­ny­tės iš­ šif­ruo­ta iš įra­šų, va­sa­ro­mis da­ry­tų Te­ter­vo­se, so­dy­bo­je už An­ta­liep­ tės. Įra­šuo­se dau­giau nuo­šir­du­mo, ne­tgi at­si­vė­ri­mų, ypač įsta­bia­me pa­sa­ko­ji­me apie V.My­ko­lai­tį-Pu­ ti­ną. Toks ne­ti­kė­tas emo­ci­nis in­

te­lek­tua­li­nio gy­ve­ni­mo žmo­gaus at­vi­ru­mas mū­sų hu­ma­nis­ti­kai ap­ skri­tai nau­jie­na. „Gy­ve­ni­mo aiš­ki­ ni­mas kaip gy­ve­ni­mo tei­si­ni­mas; bu­vo toks, koks ga­lė­jo bū­ti są­ly­go­ mis, ku­rių ne­ga­lė­jo­me pa­keis­ti. Bu­ vo­me, kaip įsten­gė­me bū­ti, ne­pra­ ras­da­mi pa­do­ru­mo, įsi­pa­rei­go­ji­mų vie­ni ki­tiems, li­te­ra­tū­rai, kul­tū­rai, kal­bai“, – pa­sa­ko­ja­ma Lie­tu­vos ra­ šy­to­jų są­jun­gos iš­leis­to­je kny­go­je. Va­sa­rio 6 d. 17.30 val. Ra­šy­to­jų klu­be (K.Sir­vy­do g. 6) vyks V.Za­ bors­kai­tės au­to­biog­ra­fi­jos pri­sta­ty­ mas. Po­kal­by­je da­ly­vaus kny­gos su­ da­ry­to­ja V.Sto­ny­tė, ra­šy­to­ja Van­da Juk­nai­tė, li­te­ra­tū­ro­lo­gai pro­f. Vik­ to­ri­ja Dau­jo­ty­tė, dr. Do­na­ta Mi­ tai­tė, dr. Da­rius Kuo­lys, dai­li­nin­ kas Aloy­zas Sta­siu­le­vi­čius. Va­ka­re gros flei­ti­nin­kas And­rius Ra­dziu­ ky­nas. Ren­gi­nį ves li­te­ra­tū­ros kri­ ti­kas Va­len­ti­nas Sven­tic­kas. VD inf.

Ket­vir­ta­die­nį, sau­sio 31 d., 18 val. ga­ le­ri­jos „Var­tai“ per­žiū­rų kam­ba­ry­je bus pri­sta­ty­ti jau­no gra­fi­ko Al­gir­do Ja­ko (g. 1987 m.) dar­bai iš nau­jo cik­ lo „Ga­li­mos pro­ce­so vie­tos“.

A.Ja­ko dar­bai, at­lik­ti ofor­to ir ak­va­tin­tos tech­ni­ko­mis, ku­ria­ mi nau­do­jant tikrų socialistinio ­rea­lizmo ar­chi­tek­tū­ros pa­sta­tų at­ vaiz­dus. Di­din­gų, puoš­nių bei bau­gių pa­ sta­tų kvar­ta­lų, pa­vie­nių pa­sta­tų fa­sa­dų, in­ter­je­rų ir mo­nu­men­ta­ lių til­tų bei var­tų vaiz­dais gra­fik ­ as kal­ba ne apie gū­džius Sta­li­no lai­ kus, bet ap­skri­tai apie uni­ver­sa­lias mo­der­nias val­do­vų tvir­to­ves, tarp ku­rių sie­nų vyks­ta bai­siai svar­būs ir slap­ti pro­ce­sai. Kom­po­zi­ci­jo­se žmo­nių nė­ra, tik pra­ban­gūs au­to­ mo­bi­liai at­la­po­tom du­rim ir prie pat vie­nos iš „mi­nis­te­ri­jų“ nu­tū­ pęs lėk­tu­vas.

Es­tam­puo­se su­bti­liai iš­nau­do­ ti daug­kar­ti­nio la­ka­vi­mo, ės­di­ni­ mo ženk­lai, ku­rie su­ku­ria pa­ne­šio­tų at­spau­dų įspū­dį, lyg šie mo­der­ nių val­do­vų tvir­to­vių at­vaiz­dai bū­ tų au­ten­tiš­ki, at­ke­lia­vę pas mus iš se­nų lai­kų. Ta­čiau šiuo­lai­kiš­ka, šiek tiek ko­mik­si­nė Al­gir­do li­ni­ja grą­ži­ na mus at­gal į mū­sų lai­kus ir kvie­čia į juos žiū­rė­ti per svei­ką at­stu­mą. VD inf.


22

sausio 31–vasario 6, 2013

kinas

My­lin­ti, bet ne­lei­ džian­ti mei­lei jos gniuž­dy­ti, tra­pi, bet at­lai­kan­ti vi­sus iš­ban­ dy­mus, at­si­da­vu­si, bet at­vi­ra pa­sau­liui, mo­te­riš­ka, bet ne­prik­ lau­so­ma – to­kia mo­te­ ri­mi ki­ne ir gy­ve­ni­me ža­vi­si pran­cū­zų ki­no fes­ti­va­lio „Žie­mos ek­ra­nai“ vieš­nia ka­ na­die­tė Ma­rie Eve Na­deau. „„Pras­mė: „Žie­mos ek­ra­nų“ vieš­niai M.E.Na­deau to­li­mas ki­no pa­sau­lio už­ku­li­sių siau­tu­lys – ji di­des­nę pra­smę re­gi dirb­da­ma su neį­ga­liai­siais,

už­siim­da­ma hu­ma­ni­ta­ri­ne veik­la. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Tikra moteris – moteriška ir laisva Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė

Ją fes­ti­va­lio lan­ky­to­jai ga­li iš­vys­ti dvie­juo­se gy­ve­ni­mo drau­go re­ži­ sie­riaus Da­mie­no Odou­lio pri­sta­ to­muo­se fil­muo­se „Li­kęs pa­sau­ lis“ ir „Vil­ko tur­tai“. O apie ki­ną, gy­ve­ni­mo pra­smę bei pran­cū­ziš­ką gy­ve­ni­mą su M.E.Na­deau kal­bė­jo „Vil­niaus die­na“. – Nes­tu­di­ja­vo­te ki­no me­no, ta­ čiau įsi­lie­jo­te į ki­no pa­sau­lį. Kas jus čia at­ve­dė? – Ma­no gy­ve­ni­me vai­dy­ba at­si­ra­do su Da­mie­nu. Anks­čiau taip pat su­ kau­si ki­no pa­sau­ly­je, ypač eks­pe­ri­ men­ti­nio, dir­bau už kad­ro, pa­ti re­ži­ sa­vau ke­le­tą fil­mų, ypač su­si­do­mė­jau do­ku­men­ti­ka – tuo ir da­bar už­sii­ mu. Su Da­mie­nu su­kū­rė­me du fil­ mus, ku­riuos pri­sta­tė „Žie­mos ek­ra­ nai“, bet gy­ve­ni­me aš ne­su ak­to­rė ir ak­to­rys­tė ma­ne ne itin do­mi­na. Ta­ čiau fil­mų idė­ja, jaus­min­gu­mas ma­ ne pa­trau­kė. Vie­na­me vai­di­nu kur­čio vai­ko mo­ky­to­ją. Kad ge­riau įsi­jaus­ čiau, daug bend­ra­vau su ne­gir­din­ čiais žmo­nė­mis ir bu­vau su­jau­din­ ta, su­ža­vė­ta šio anks­čiau ne­pa­ži­no­to pa­sau­lio. Taip man pa­čiai ki­lo idė­ja su­kur­ti do­ku­men­ti­nį fil­mą apie gir­ din­čius vai­kus, ku­rių tė­vai – kur­tie­ ji. Vė­liau bu­vo fil­mas „Vil­ko tur­tai“. Tu­rė­jau už­siim­ti tik jo mon­ta­žu, o vis­kas bai­gė­si Ma­ri vaid­me­niu – įkū­ni­jau mo­te­rį, ku­ri ima pa­žin­ti ki­ tą din­gu­sio my­li­mo­jo pu­sę iš jo pa­ mirš­tų už­ra­šų. – Įsi­vaiz­duo­ja­te sa­ve kaip ak­to­ rę po 10 me­tų? – Vi­siš­kai ne. La­biau kaip do­ku­ men­ta­lis­tę. Ką tik bai­giau vie­ną do­ku­men­ti­nį fil­mą, ne­tru­kus pra­ dė­siu ki­tą – apie šo­kį. Šo­kį stu­di­ ja­vau kon­ser­va­to­ri­jo­je – tai ma­ no pa­sau­lis, sun­kus, bet nuo­sta­bus ke­lias. O fil­me kur­siu dvie­jų šo­kė­ jų po­rtre­tus. – Ko­kios ki­no he­ro­jės jus ža­vi? – Šie­met „Žie­mos ek­ra­nuo­se“ tu­ ri­te Éri­co Roh­me­ro ret­ros­pek­ty­vą. La­bai ža­viuo­si jo fil­mais. Šį re­ži­sie­ rių at­ra­dau gy­ven­da­ma Niu­jor­ke ir per mė­ne­sį vi­sus jo fil­mus per­žiū­

rė­jau. Nuos­ta­bios jo fil­mų he­ro­jės. Ki­ne yra daug įdo­mių, pa­trauk­lių per­so­na­žių, bet ma­ne la­biau trau­ kia rea­lios as­me­ny­bės. Štai ne­se­niai skai­čiau kny­gą apie aist­rin­gą ra­ šy­to­jų Anaïs Nin ir Hen­ry Mil­le­rio mei­lės ry­šį. Ta­da ėmiau la­biau do­ mė­ti A.Nin ir at­ra­dau, ko­kia ji bu­vo nuo­sta­bi mo­te­ris, ko­kia jau­di­nan­ ti jos kū­ry­ba. To­kia nai­vi, stip­ri, gy­ve­nan­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, vi­siš­kai lais­va, at­vi­ra, au­to­di­dak­tiš­ka. Au­ to­di­dak­tiš­ki žmo­nės ma­ne ža­vi, nes ir pa­ti to­kia esu.

Atei­na me­tas, kai su­ si­mąs­tai, kad lai­kas, ku­ris tau skir­tas bū­ ti že­mė­je, ga­li bū­ti ski­ria­mas pa­dė­ti ki­ tiems. – Ku­rias pran­cū­zų ak­to­res pa­ va­din­tu­mė­te gro­žio iko­no­mis? – Mo­ters gro­žis ki­ne ma­ne jau­di­ na, bet daž­niau­siai – abst­rak­tus, ne konk­re­čios mo­ters. Iš „Nau­jo­ sios ban­gos“ lai­ko­tar­pio – Stépha­ ne Aud­ran, man la­bai gra­ži Fan­ny Ar­dant. Gro­žiuo­si mo­te­riš­ku­mu spin­du­liuo­jan­čio­mis mo­te­ri­mis, ku­rios kar­tu yra stip­rios, ne­prik­ lau­so­mos. – Ne pa­slap­tis, kad ek­ra­ne šlo­ vės nu­tvieks­ti ak­to­riai, re­ži­ sie­riai sle­pia pri­klau­so­my­bę nuo kvai­ša­lų, al­ko­ho­lio, ki­tas įvaiz­džio ne­puo­šian­čias de­ta­ les. Ma­to­te to­kį dve­jo­pą gy­ve­ ni­mą?

– Da­mie­nas ki­no pa­sau­ly­je yra kur kas il­giau nei aš, tai ma­tė ge­riau. Jis die­vi­na ki­ną, bet jo už­ku­li­siai – rei­ ka­lin­gi drau­gai, va­ka­rė­liai, pra­mo­ gos – jo ne­trau­kia. Abu sten­gia­mės to veng­ti. Ži­no­ma, yra ne­ma­žai ki­ no žmo­nių, ku­rie var­to­ja kvai­ša­lus, ta­čiau tai vyks­ta ir ma­dos, ir ban­kų, ir ki­tų sri­čių už­ku­li­siuo­se. Kvai­ša­ lus, al­ko­ho­lį var­to­ja žmo­nės, ku­rie, ne­pai­sy­da­mi po­pu­lia­ru­mo, sėk­ mės, ta­len­to, bė­ga nuo rea­laus pa­ sau­lio, ma­no jį esant sun­kų, žiau­rų, taip vai­ko ru­ti­ną. Ne­ma­nau, kad tai ga­li il­gai tęs­tis. Ki­ta ver­tus, kiek­vie­ nas ren­ka­si sa­vo ke­lią. – Ko­kia veik­la, be ki­no, už­sii­ ma­te? – Hu­ma­ni­ta­ri­ne. Atei­na me­tas, kai su­si­mąs­tai, ką ga­li duo­ti ki­tiems. Imi gal­vo­ti, kad lai­kas, ku­ris tau skir­tas bū­ti že­mė­je, ga­li bū­ti ski­ ria­mas pa­dė­ti ki­tiems, ne­bū­ti abe­ jin­gam tam, kas vyks­ta ap­link. Su Da­mie­nu ren­gia­mės įkur­ti fon­dą, pa­de­dan­tį neį­ga­lie­siems, jų ar­ti­ mie­siems kas­die­ny­bė­je. Tai yra tiek fi­zi­nė pa­gal­ba, tiek ug­dy­mas – nuo poil­sio gam­to­je iki kul­tū­ri­nės veik­ los, šo­kio, ki­to­kio me­ni­nio ug­dy­mo. Kam to rei­kia? Tik­rai ne tam, kad neį­ga­liuo­sius kaip nors no­rė­tų­si iš­ skir­ti ar in­teg­ruo­ti, o tam, kad su­ teik­tu­me jiems ga­li­my­bę gy­ven­ti vi­sa­ver­tį, įdo­mų gy­ve­ni­mą. Man as­ me­niš­kai to­kia veik­la at­ro­do svar­bi ir pra­smin­ga. Dve­jus me­tus dir­bau su kur­čiai­siais, o ki­tas pro­jek­tas bus skir­tas vai­kams au­tis­tams. – Apie mo­te­r is pran­c ū­zes sklan­do gau­sy­bė mi­tų: jos ža­ vin­g iau­s ios pa­sau­ly­je, vi­ sad pui­kiai ap­si­ren­gu­sios, pa­

si­d a­ž iu­s ios, ne­s to­r ė­jan­č ios, flir­tuo­jan­čios, o gra­žiau­sios – pa­si­puo­šu­sios per­lais ir kve­ pian­čios „Cha­nel Nr. 5“. Ko­kios jos jū­sų, ka­na­die­tės, aki­mis? – Gy­ven­ti į Pa­ry­žių at­vy­kau pen­ kio­li­kos ir jau pri­pra­tau prie pran­ cū­zių įvaiz­džio. Iš tie­sų pran­cū­zė jau­čia sa­vo ver­tę, gra­žiai ap­si­ren­ gu­si, pa­si­tem­pu­si, net iš­vaiz­dai „man ne­rū­pi“ iš tie­sų ji ski­ria ne­ ma­žai lai­ko ir ap­gal­vo­ja de­ta­les. Aiš­ku, ge­rai, kad mo­te­rys taip sa­ vi­mi rū­pi­na­si, bet ne tik iš­vaiz­ da yra svar­bu. Ma­nau, jos tai ir­gi pui­kiai ži­no. Aiš­ku, ne­ga­li­ma sa­ky­ ti, kad vi­sos pran­cū­zės to­kios, bet dau­gu­ma tik­rai. Ka­na­die­tės, kve­ be­kie­tės, la­bai ski­ria­si nuo pran­ cū­zių – tiek iš­vaiz­da, tiek cha­rak­ te­riu. Pran­cū­zėms flir­tas, vi­lio­ji­mo de­ta­lės yra na­tū­ra­lu, o kve­be­kie­tės ne to­kios vi­lio­kės, jos į tai ma­žiau dė­me­sio krei­pia ir su­bti­lu­mą, mo­ te­riš­ku­mą iš­reiš­kia ki­taip. Gal kli­ ma­tas kal­tas. Žie­mą Ka­na­do­je aviu šil­tus ba­tus, ša­li­kas iki akių, var­ giai pa­žin­si vie­nas ki­tą mi­nio­je ir toks ne­pas­te­bi­mu­mas man pa­ tin­ka. Anks­čiau šo­kau, įsi­su­kau į ma­dos, šiuo­lai­ki­nio me­no pa­sau­ lį, kur ypa­tin­gas dė­me­sys ski­ria­ mas iš­vaiz­dai, kū­nui. Da­bar tai ne­beį­do­mu. Tik ne­rei­kia to pai­nio­ ti su na­tū­ra­liu rū­pes­čiu sa­vo kū­nu, svei­ka­ta. – Ki­nas, ke­lio­nės, hu­ma­ni­ta­ri­ nė veik­la, šei­ma, vai­kai – ar, jū­ sų nuo­mo­ne, tai įma­no­ma su­ de­rin­ti? – Man – 30 me­tų ir kol kas dar ne­ no­riu tu­rė­ti vai­ko. Bū­tent to­dėl, kad esu itin pa­si­nė­ru­si į dar­bą ir jam at­si­duo­du šim­tu pro­cen­tų. Ži­nau,

kad tu­rė­ti vai­ką yra di­de­lė at­sa­ko­ my­bė, at­si­da­vi­mas, – juk jei jį tu­ rė­čiau, tik­rai ne­pa­lik­čiau auk­lėms, rū­pin­čiau­si juo pa­ti. Ži­no­ma, yra žmo­nių, ku­riems sėk­min­gai se­ka­si la­vi­ruo­ti tarp dar­bo ir šei­mos. Da­ bar­ti­nia­me sa­vo gy­ve­ni­me aš ne­ ma­tau vie­tos vai­kui, bet ne­sa­kau, kad vie­ną die­ną ne­pa­ju­siu stip­raus no­ro jo su­si­lauk­ti. – Ką ma­no­te apie tei­gi­nius, kad gy­ve­ni­mą įpras­mi­na tik vai­kai, o dar­bas, kar­je­ra tė­ra jo švais­ ty­mas? – Tai ab­sur­diš­ka. Mo­te­ris, kaip ir vy­ras, tu­ri tei­sę rink­tis – tu­rė­ti ar ne­tu­rė­ti vai­kų. Pras­min­gas gy­ve­ ni­mas nė­ra to­ly­gu vai­kų gim­dy­mui. Juo­lab ab­sur­diš­ka tai tvir­tin­ti ma­ tant, kiek žmo­nių tu­ri vai­kų ir jais ne­si­rū­pi­na, ne­tu­ri ar ne­no­ri jiems tu­rė­ti lai­ko. Ši­to re­zul­ta­tas – ne­ lai­min­gi, dva­siš­kai su­luo­šin­ti vai­ kai. Ti­kiuo­si, toks po­žiū­ris il­gai­ niui iš­nyks. – Pran­cū­zi­jo­je esa­te imig­ran­ tė. Jau­čia­te nos­tal­gi­ją sa­vo ša­ liai, ti­ki­tės ka­da nors su­grįž­ti į Ka­na­dą? – My­liu Ka­na­dą, nors, be­je, sa­kau, kad esu ne ka­na­die­tė, o kve­be­kie­tė. Su Da­mie­nu gy­ve­na­me Pa­ry­žiu­je, o ke­le­tą mė­ne­sių per me­tus pra­lei­ džia­me Mon­rea­ly­je, kur tu­riu bu­tą. Džiau­giuo­si gy­ven­da­ma tarp dvie­ jų ša­lių. Vi­są lai­ką ap­si­sto­ti Ka­na­ do­je kol kas ne­no­rė­čiau. Man pa­ tin­ka jaus­tis sa­vo­tiš­ka trem­ti­ne ir su­grįž­ti į na­mus Ka­na­do­je. Ats­tu­ mas, gy­ve­ni­mas to­li nuo sa­vo ša­ lies lei­do ją la­biau įver­tin­ti, pa­žin­ ti jos gro­žį, stip­ry­bę, di­džiuo­tis jos kul­tū­ra.

„„Ke­lias: re­ži­sie­riaus D.Odou­lio mū­za ne­sle­pia, kad atei­ty­je sa­ve ma­to tik dir­ban­čią už kad­ro – ku­rian­čią do­ku­men­ti­nius fil­mus. 

Kad­rai iš fil­mų


23

sausio 31–vasario 6, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

„Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – Premjera. 1–7 d. 13.30, 16, 18.15, 21.40 val. „Taikinys #1“ – Premjera. 1–7 d. 11, 14.15, 17.30, 20.45 val. „Dubleris“ – 1–7 d. 12.15, 14.30, 16.30, 18.45, 21 val. „Skrydis“ – 1–7 d. 11.45, 14.45, 17.45, 21.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 1–7 d. 11.15 (seansas vyks 2, 3 d.), 13.45, 19 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 10.15, 12.45, 15.30 val.

Rim­ta pa­dan­gių nuo­ty­kių komp­li­ka­ci­ja Daug me­tų ati­da­vęs fan­tas­ti­niam ki­nui ir pa­sa­koms JAV re­ži­sie­ rius Ro­ber­tas Ze­mec­kis su­grįž­ta prie rea­ly­bės, bet pa­kim­ba tarp dan­gaus ir že­mės. Į ki­no ek­ra­nus nu­si­lei­do jo dra­ma „Skry­dis“. Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Pot­rau­kis al­ko­ho­liui

Fil­me pro­fe­sio­na­lų pi­lo­tą Vi­pą Vai­ ta­ke­rį vai­di­nan­tis juo­dao­dis ak­to­ rius Den­ze­las Was­hing­to­nas vis daž­niau ban­do pa­bėg­ti nuo įgri­ su­sio tei­gia­mo he­ro­jaus amp­lua. Šį kar­tą jo per­so­na­žo bruo­žai svy­ruo­ja tarp dvie­jų po­lių. Vi­pas yra tik­ras pa­dan­gių asas, ga­lin­tis lėk­tu­vą pi­lo­tuo­ti bet ko­kio­mis oro są­ly­go­mis ir nie­kuo­met ne­pra­ran­ dan­tis sa­vit­var­dos. Tai, ži­no­ma, idea­lios sa­vy­bės jo pro­fe­si­jos žmo­ gui. Ta­čiau ma­žai kas ži­no, kad jis jau ku­rį lai­ką nuo ko­le­gų sle­pia sa­ vo po­trau­kį al­ko­ho­liui, o ir prieš pat skry­dį ne­re­tai pa­tai­so svei­ka­tą ko­kai­no do­ze, karš­ta ka­va ir dviem as­pi­ri­no tab­le­tė­mis. Per plau­ką nuo žū­ties

Sėk­min­gai pa­kė­lęs ke­lei­vių pil­ną plie­ni­nį paukš­tį virš de­be­sų, Vi­ pas nu­ra­mi­na per ekst­re­ma­lų ki­

Net 9 iš 10 ap­klaus­tų­ jų pa­tvir­ti­no, kad yra te­kę skris­ti jun­tant di­džiu­lį nuo­var­gį. Taip bu­vo ir tą die­ną, kai Vi­ pas skrai­di­no ke­lei­vius iš Or­lan­do į At­lan­tą. Vis­kas ėjo­si pa­gal Vi­pui įpras­tą sce­na­ri­jų, ta­čiau šį kar­ tą rei­so pa­bai­go­je te­ko eksp­rom­tu spręs­ti ne­pap­ras­tą už­da­vi­nį – kaip sau­giai ant ža­lios ve­jos nu­tup­dy­ti 180 laips­nių kam­pu ap­vers­tą lėk­ tu­vą su dviem lieps­no­jan­čiais va­ rik­liais.

Did­vy­riui gre­sia ka­lė­ji­mas

Dėl Vi­po su­ma­nu­mo pa­vo­jin­gas ma­nev­ras pa­vy­ko, ir skry­dis ne­ si­bai­gė tra­giš­ka ka­tast­ro­fa. Po šio in­ci­den­to iš­ven­gęs šim­tų au­kų lėk­tu­vo ka­pi­to­nas tam­pa na­cio­ na­li­niu did­vy­riu. Ta­čiau neil­gam – la­kū­no krau­jy­je ap­ti­kus al­ko­ho­ lio ir nar­ko­ti­kų pėd­sa­kų si­tua­ci­ja ap­si­ver­čia aukš­tyn ko­jo­mis, kaip tas Vi­po skrai­din­tas lėk­tu­vas. Da­ bar šim­tus gy­vy­bių iš­gel­bė­ju­siam did­vy­riui gre­sia ka­lė­ji­mas iki gy­ vos gal­vos. Štai čia ir pra­si­de­da įdo­miau­ si da­ly­kai. Teis­me pa­pras­tai tu­ ri trium­fuo­ti tie­sa. O kaip bus šį kar­tą? Gal bus nu­spręs­ta, kad gir­ tu­mas kaip tik ga­li bū­ti lai­ko­mas leng­vi­nan­čia ap­lin­ky­be (var­gu ar blai­viai mąs­tan­tis pi­lo­tas bū­tų sėk­min­gai at­li­kęs to­kį ma­nev­rą)? O gal, anot su­kto ad­vo­ka­to, iš tik­rų­jų rei­kia įver­tin­ti dar vie­ną ap­lin­ky­bę – „die­viš­kos va­lios“ ap­raiš­ką? Spręs­ki­te pa­tys!

Žmo­nės bi­jos skrai­dy­ti?

N-13 „Skry­dis“ Nuo 2013 01 25 Trukmė 139 min.

„Skry­dis“ („Flight“) Dra­ma. JAV, 2012 m. Rež. R.Ze­mec­kis. Vai­di­na D.Was­hing­to­nas, Joh­nas Good­ma­nas, Kel­ly Reil­ly, Bruce’as Green­woo­das, Me­lis­sa Leo.

li­mą stre­są pa­ty­ru­sius ke­lei­vius, pa­skui iš­tuš­ti­na stip­res­nio gė­ri­mo bu­te­liu­ką, pa­snau­džia pus­va­lan­ dį prie štur­va­lo ir pa­ža­din­tas prieš pat nu­si­lei­džiant sėk­min­gai už­bai­ gia skry­dį.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

3

Per­nai Eu­ro­pos la­kū­nų aso­cia­ci­jos su­ reng­ta ap­klau­sa pa­ro­dė stul­bi­na­mą re­zul­ta­tą: kas tre­čias pi­lo­tas pri­si­pa­ži­ no, jog yra bu­vę at­ve­jų, kai dar­bo me­ tu už­snūs­da­vo. Net 9 iš 10 ap­klaus­tų­ jų pa­tvir­ti­no, kad yra te­kę skris­ti jun­ tant di­džiu­lį nuo­var­gį.

tai bu­vo gir­ti. Rugp­jū­tį Aust­ra­li­jo­je oro li­ni­jų bend­ro­vės „Qan­tas“ va­do­vai nuo pa­rei­gų nu­ša­li­no gir­tą pi­lo­tę. O lapk­ri­ čio 1-ąją Lon­do­no Hit­rou oro uos­te bu­ vo pa­gau­tas gir­tas ame­ri­kie­čių bend­ ro­vės „Del­ta Air­li­nes“ pi­lo­tas, ku­ris 213 lėk­tu­vo ke­lei­vius vie­toj Det­roi­to ke­ti­no Sta­tis­ti­kos, kaip daž­nai už „di­džiu­lio nu­skrai­din­ti į Niu­jor­ką. nuo­var­gio“ at­ve­jų sle­pia­si ele­men­ta­rus Į pa­na­šias ak­tua­li­jas su­rea­ga­vęs JAV gir­tu­mas, nė­ra. Ta­čiau vien per­nai įvy­ re­ži­sie­rius R.Ze­mec­kis su­kū­rė fil­mą ku­sių tra­ge­di­jų ty­ri­mai pa­ro­dė, kad tai „Skry­dis“. Fil­mo prem­je­ro­je re­ži­sie­rius tik­rai nė­ra re­te­ny­bė. Štai rug­sė­jo 12 d. į pa­sa­kė: „Ti­kiuo­si, kad jį pa­ma­tę žmo­ miš­ką Kam­čiat­kos pu­sia­sa­ly­je įsi­rė­žė nės bi­jos skrai­dy­ti, to­dėl oro uos­tai ir ru­sų lėk­tu­vas „An-28“, ku­rio abu pi­lo­ lėk­tu­vai ne­bus to­kie per­pil­dy­ti.“

„Ištrūkęs Džango“ – 1–7 d. 11.45, 15.15, 18.45 (seansas nevyks 7 d.), 21.15 val. „Dubleris“ – 1–7 d. 16, 18, 20 val. „Tyli naktis“ – 1–6 d. 21.10 val., 7 d. 17, 21.45 val. „Paskutinė tvirtovė“ – 1–7 d. 21.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 10.30, 12.45, 16.30 (seansas nevyks 6 d.), 17 (seansas vyks 6 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 1–5, 7 d. 11.15, 13.45 val., 6 d. 11.30, 14.45 val. „Kietašikniai“ – 1–6 d. 14.30 (seansas nevyks 2, 3 d.), 21.15 val., 7 d. 14.30, 21.45 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 1–6 d. 19, 22 val., 7 d. 21.10 val. „Aurora“ – 1–7 d. 18.30 val. „Vargdieniai“ – 1–7 d. 15.15, 21 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 1–7 d. 11.30, 14.30, 19 val. „Zambezija“ (3D) – 1–7 d. 10, 12 (seansas nevyks 6 d.) val. „Zambezija“ – 1–7 d. 10 (seansas nevyks 6 d.), 10.45, 12.40, 14.30 (seansas vyks 3, 4 d.) val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 1–7 d. 12, 15.30 val.

SKALViJA A.Goštauto g. 2 / 15

„Ištrūkęs Džango“ – 1–7 d. 14, 18, 20.30 val. „Tyli naktis“ – 1–7 d. 11.30, 17.15, 20 val. „Vargdieniai“ – 1–7 d. 12.30, 18.30 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 1–7 d. 16.15, 21.30 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 1–7 d. 10.45 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 1–7 d. 10.30 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 1–7 d. 15.45 val. „Kietašikniai“ – 1–7 d. 21.50 val.

„Meilė kaip nuodai“ – 31 d. 21.40 val., 2 d. 16 val., 4 d. 15 val., 5 d. 17 val., 6 d. 19.10 val. „Į Romą su meile“ – 1 d. 17 val., 2 d. 17.50 val., 3 d. 15.50 val., 4 d. 21.10 val. „Medžioklė“ – 1 d. 19 val., 2 d. 19.50 val., 3 d. 20.10 val., 4 d. 19.10 val., 5 d. 21.10 val., 6 d. 21 val. „Aurora“ – 1 d. 21.10 val., 3 d. 17.50 val., 4 d. 16.50 val., 5 d. 18.50 val., 6 d. 16.50 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

„Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – Premjera. 1–7 d. 11.40, 14, 16.15, 18.30, 21 val. „Taikinys #1“ – Premjera. 1–7 d. 12.30 (seansas vyks 2, 3 d.), 16.30, 20.30 val. PRANCŪZŲ KINO FESTIVALIS „ŽIEMOS EKRANAI 2013“ „Rudens pasaka“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 31 d. 17 val. „Tavo vaikas“ – 31 d. 19.10 val. CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Krokodilai 2“ – 2 d. 14 val., 3 d. 14 val.

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Populiari mergina“ – Premjera. 1–7 d. 13 (seansas vyks 2, 3 d.), 16, 18.45, 21.40 val. 12-asis Japonijos kino festivalis – 1–7 d. 18.30 val. „Dubleris“ – 1–7 d. 12.15, 14.40, 17, 19.30, 22 val. „Ištrūkęs Džango“ – 1–7 d. 11, 14.20, 17.50, 21.20 val. „Skrydis“ – 1–7 d. 11.40 (seansas vyks 2, 3 d.), 15, 18.10, 21 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 11, 13.40, 15.30, 18 (seansas nevyks 5 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 1–7 d. 12, 14.20, 16.45 val. „Tyli naktis“ – 1–7 d. 16.30, 18.45 (seansas nevyks 6 d.), 21.30 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 1–7 d. 13.15, 20.40 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 1–7 d. 19.15, 21.45 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 1–4, 6, 7 d. 11.20 val. SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Vargdieniai“ – 1–7 d. 14, 17.30, 21 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 2, 3 d. 11.40 val. „Kietašikniai“ – 1–6 d. 15.20 val. „Pi gyvenimas“ – 2–7 d. 21.15 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 2, 3 d. 12 val.

MULTIKINO Ozo g. 18

„Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – Premjera. 1–7 d. 14, 17.15, 19.15, 22 val. „Medžioklė“ – Premjera. 1–7 d. 16.30 (seansas nevyks 7 d.), 19 val. „Valentinas 1“ – „Omni ID“ premjera. 7 d. 19.30 val. „Ana Karenina“ – Išankstinė premjera. 7 d. 19 val.

„Debesų žemėlapis“ – 31 d. 15 (senjorų arbatėlė) val., 1 d. 17.30 val., 2 d. 21.15 val., 6 d. 18 val.

„Ištrūkęs Džango“ – 31 d. 15.15 val., 1 d. 21.30 val., 2 d. 19.30 val., 3 d. 15.30, 21 val., 4 d. 20.30 val., 5 d. 20.30 val., 6 d. 20.30 val. „Kuosvarnis“ – 31 d. 15.30 (beibikinas) val., 3 d. 16 (šeimos seansas) val. „Optimisto istorija“ – 31 d. 18.15 val., 3 d. 20 val., 6 d. 18.15, 21.30 val. „Paslėptas veidas“ – 31 d. 21 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 1 d. 17 val., 2 d. 17.15 val., 3 d. 18.30 val., 4 d. 18 val. „Medžioklė“ – 1 d. 19.15 val., 2 d. 15 val., 3 d. 19 val., 5 d. 18 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 1 d. 20.30 val., 3 d. 18 val., 6 d. 19.30 val. „Provokuojantys užrašai“ – 1 d. 21 val., 2 d. 19.15 val., 3 d. 17 val., 6 d. 21 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ – 2 d. 15.15 val. „Aurora“ – 2 d. 17 val., 3 d. 21.15 val. Savaitgalis su „Pasaka“ – 3 d. 14 val. „Monstrų viešbutis“ – 3 d. 15 val. „Maža šalis“ – Ciklas „Ispaniškai“. 6 d. 17.30 val. PRANCŪZŲ KINO FESTIVALIS „ŽIEMOS EKRANAI 2013“ „Pilnaties naktys“ – Érico Rohmer filmų retrospektyva. 31 d. 18 val. „Naktis Nr. 1“ – 31 d. 20 val. „Tavo vaikas“ – 31 d. 20.30 val.


24

sausio 31–vasario 6, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Kul­tū­ros mi­nist­ras lau­kia Pasikraukite Ku­riuos teat­rus, kon­cer­tų ir ki­no sa­les, klu­bus ir spor­to sa­les vitaminų po žiemos! mėgs­ta nau­ja­sis kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis? Be ku­rių Mieli skaitytojai, pasidalykite savo nuomone apie savaitraštį „Vilniaus diena“ ir gaukite dovanų.

Vil­niaus vie­tų ir ren­gi­nių jis neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo sa­vait­ga­lio?

Savaitraštį „Vilniaus diena“ prenumeruojate ar perkate? Prenumeruoju Perku kas savaitę Perku tik kartais Paskaitau kavinėje ar kur kitur

Ar skaitote kitus laikraščius? Taip Ne

Išvardykite kuriuos

Kurias „Vilniaus dienos“ rubrikas visada perskaitote? Miesto aktualijos Žalias miestas Lietuva Pasaulis Turtas Gyvenimas Kultūra Kas? Kur? Kada? Sportas Personažas

„„Komp­li­men­tai: A.Anu­saus­ko ir V.Če­ka­si­no kon­cer­tas – vienas paskutinių Š.Birutį sužavėjusių renginių

Vilniuje. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

pasiilgusiems kultūros

Kokios informacijos pasigendate savaitraštyje? Vilniaus naujienų ir įvykių Lietuvos aktualijų Straipsnių apie verslą Miesto renginių Gyvenimo būdo straipsnių Kriminalinių naujienų Sporto Kita

Ar skaitote portalą diena.lt? Taip Ne, skaitau kitus portalus Ne, nesinaudoju internetu

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Vasario 3 d. 18 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KA­DA? Vasario 5 d. 19 val. KIEK? 15–33 litai.

Koks jūsų amžius?

Romantiška meilės istorija

Protingas kaip kiti žmonės

Kokios jūsų mėnesio pajamos?

Kamerinis spektaklis „Jis ir ji“ pagal rašytojo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės laiškus ir kūrybą – tai jautri, švelni ir jausminga meilės istorija. Spektaklyje vaidina Birutė Mar ir Aleksas Kazanavičius. Beveik prieš šimtmetį vos kelerius metus tetrukusi Julijos ir J.Biliūno meilės istorija dabar išties primena romantišką Romeo ir Džuljetos istoriją.

„Mano vardas Čarlis“ – istorija pagal JAV rašytojo psichologo Danielio Keyeso kūrinį „Gėlės Aldžernonui“. Spektaklio centre – 32 metų itin žemo intelekto Čarlis Gordonas, kuriam atliekama eksperimentinė operacija. Čarlis tikisi, kad po jos jis galės mąstyti taip kaip normalūs žmonės, o gydytojo rodomuose paveiksliukuose įžiūrėti ne tik rašalo dėmes.

Iki 30 30–50 Per 50

Iki 1500 Lt 1500–3000 Lt Per 3000 Lt

Kaip vertinate pasikeitusią „Vilniaus dieną“?

Kiekvie užpildž nam iusiam dovana – ! Atnešusiems užpildytą anketą į „Vilniaus dienos“ redakciją, Labdarių g. 8, padovanosime vitaminų pakuotę (vertė – 36 Lt). Redakcijos darbo laikas – 8–17 val. darbo dienomis. Jei negalite atvykti, atsiųskite anketą su nurodytu adresu ir vitaminus jums išsiųsime. Informacija tel. 262 4244.

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KA­DA? Vasario 6 d. 18.30 val. KIEK? 20–30 litų.

KUR? Šv. Jono gatvės galerijoje, Šv. Jono g. 11. KA­DA? Iki vasario 16 d. KIEK? Nemokamai.

Viskas bus gerai

E.Daugulio mažoji plastika

„Ir vėl viskas bus gerai“ – lyrinė komedija apie prabangą gyventi nerūpestingai ir skurdžiai. Jeano Giraudoux pjesė „Šajo pamišėlė“ – tai pasaka. Čia kitoks pasaulis, oras magiškesnis, o prasmės gilesnės, šis pasaulis ne toks banalus kaip tikrasis gyvenimas. Spektaklis apie žmoniją, kuri verčiau ryžtųsi rizikuoti savo laime nei pasisakytų už destrukciją.

Eriko Daugulio (1951–2012 m.) kūrybai atminti veikia skulptūros ir medalių paroda „Mažoji Plastika“. E.Daugulis žinomas kaip monumentų, skulptūrų kūrėjas. Yra sukūręs serijinių skulptūrų (populiariausia jų – „Šv. Kristoforas“), dovanojamų kaip prizai ar pagarbos ženklai. Paskutinysis jo kūrinys – skulptūra „Skrendantis angelas“ – papuošė Jurbarko miestą.


25

sausio 31–vasario 6, 2013

idėjos laisvalaikiui

31p.

Mokytojas M.Joneikis skaito graikiškai ir dainuoja gospelus roko ritmais.

Tu­lū­zos or­kest­ro Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Daž­niau­siai sa­vait­ga­liais bū­na­me kai­me ir il­si­mės nuo mies­to. Aiš­ku, į iš­skir­ti­nius kon­cer­tus, ku­rie ta­da vyks­ta mies­te, nu­va­žiuo­ja­me“, – sa­kė mi­nist­ras. Š.Bi­ru­tis su žmo­na tei­si­nin­ke Ra­sa daž­nai lan­ko­si Na­cio­na­li­nia­ me ope­ros ir ba­le­to teat­re, Fil­har­ mo­ni­jo­je, Kong­re­sų rū­muo­se. Dar jiems pa­tin­ka „Pia­no.lt“ sa­lė, ku­ rio­je, Š.Bi­ru­čio nuo­mo­ne, vyks­ ta ne­blo­gi ren­gi­niai. Ir Šv. Kot­ry­ nos baž­ny­čios sa­lė pui­ki – ten la­bai ge­ra akus­ti­ka. Ku­rių at­li­kė­jų kon­cer­tai mi­nist­ rui la­biau­siai pa­tin­ka? „La­bai įvai­rių. Man pa­tin­ka ir džia­zas, ir ope­ra. Man pa­tin­ka ko­ ky­biš­ka mu­zi­ka – vis­kas pri­klau­so nuo at­li­kė­jų“, – sa­kė po­li­ti­kas. Pap­ra­šy­tas pri­si­min­ti pa­sta­ro­jo me­to kon­cer­tą, ku­ris jam la­biau­ siai pa­ti­ko, Š.Bi­ru­tis il­gai ne­svars­ tė: „Bu­vo vie­nas džia­zo kon­cer­ tas, ku­ris pa­da­rė di­de­lį įspū­dį, – tai Ar­tū­ro Anu­saus­ko ir Vla­di­

mi­ro Če­ka­si­no kon­cer­tas, vy­kęs „Pia­no.lt“ sa­lė­je. At­ro­do, tai bu­ vo V.Če­ka­si­no gim­ta­die­nio kon­ cer­tas. Iš iš­skir­ti­nių pa­sau­li­nių or­kest­rų, ku­rie rė­mė­jų ir pro­diu­ se­rių dė­ka at­vyks­ta į Lie­tu­vą kar­ tą per me­tus, toks bu­vo Pits­bur­ go sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­tas. Jis pa­li­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį. Da­ bar lau­kiu Tu­lū­zos sim­fo­ni­nio or­ kest­ro kon­cer­to.“ Ko ge­ro, pa­šne­ko­vui la­biau pa­ tin­ka mu­zi­ki­niai ren­gi­niai, o ne dra­mos teat­ro spek­tak­liai? „Ne­pa­sa­ky­čiau, – juo­kais ban­dė iš­si­gin­ti mi­nist­ras. – Bet pa­sta­ruo­ ju me­tu taip su­si­klos­tė, kad į dra­ mos teat­rą nuei­na­me re­čiau.“ Ki­no fil­mus Bi­ru­čiai mėgs­ta žiū­ rė­ti įvai­rius. Daž­nai sa­vait­ga­liais su moks­lei­ve duk­ra žiū­ri fil­mus vi­sai šei­mai. „De­ja ar ne de­ja, nak­ti­niai klu­ bai – išim­ti­nis at­ve­jis, ne­bent at­ va­žiuo­ja drau­gų iš ki­to mies­to ar­ ba už­sie­nie­čių, ku­rie no­ri pa­ma­ty­ti nak­ti­nį Vil­niaus gy­ve­ni­mą. Ta­da ten­ka nuei­ti ir į nak­ti­nį klu­bą“, – ne­slė­pė Š.Bi­ru­tis.

PRivalai dalyvauti!

D.Mont­vy­do do­va­na – mu­zi­ki­nė ra­my­bė Bal­so vir­tuo­zas Do­na­tas Mont­vy­ das, mi­nias klau­sy­to­jų pa­ver­ gian­tis ne tik dai­na­ vi­mu, bet ir šo­ kė­jo ta­len­tu, šį­ kart ne­lips į „Eu­ro­ vi­zi­jos“ ly­gio sce­ną. Dai­ ni­nin­kas vil­nie­čius kvie­čia į akus­ ti­nį va­ka­rą jau­kio­je Kot­ry­nos baž­ ny­čio­je.

„„Ta­len­t as: kad ir ką da­r y­tų

D.Mont­vy­das, jis vi­sur ski­na lau­rus – ar tai bū­tų šo­kių, dai­ nų pro­jek­tai, ar lie­tu­viš­ko­ji at­ ran­ka į „Eu­ro­vi­zi­ją“.

„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuo­tr.

Kur? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je, Vil­niaus g. 30.„ Ka­da? Va­sa­rio 6 d. 19 val. Kiek? 49–74 li­tai.

kam nesimiega

KUR? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. KA­DA? Vasario 2 d. 18 val. KIEK? 30 litų.

„Kur­ti, dai­nuo­ti, šok­ti – kol kas tai ma­no gy­ve­ni­mo aist­ra, bū­das emo­ciš­kai iš­si­krau­ti, at­si­kvėp­ ti nuo li­ku­sio pa­sau­lio. Iš pri­gim­ ties esa­me kuo nors ap­do­va­no­ti, ta­čiau tik nuo mū­sų pri­klau­so, ar esa­me pa­si­ruo­šę tai priim­ti. Ne­ ma­nau, kad esu ypa­tin­gas, tie­siog ma­no gy­ve­ni­me yra žmo­nių, ku­rie ma­ne įkve­pia ne tik kaip mu­zi­kan­ tai, kū­rė­jai, bet ir kaip as­me­ny­bės. Jei nors vie­nam pa­sau­lio žmo­gui, įskai­tant ir ma­ne, sa­vo kū­ry­ba teik­siu ma­lo­nu­mą, tuo­met no­rė­

ne tik vaikams

KUR? „Alaus namuose“, A.Goštauto g. 8. KA­DA? Vasario 2 d. 21 val. KIEK? 10 litų.

KUR? „Skalvijos“ kino centre, A.Goštauto g. 2 / 15. KA­DA? Vasario 2, 3 d. 14 val. KIEK? ????.

čiau bū­ti mu­zi­kos da­li­mi“, – taip pri­si­sta­to pa­ts D.Mont­vy­das, ku­ ris, nors Lie­tu­vos mu­zi­kos sce­no­ je ka­ra­liau­ja dar pa­ly­gin­ti neil­gai, jau spė­jo ne tik nu­ga­lė­ti ke­liuo­ se te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se, pel­ny­ti Bal­ta­ru­si­jos fes­ti­va­lio „Sla­vians­ kij ba­zar“ pa­grin­di­nį pri­zą, bet ir įspū­din­gai bei ga­na sėk­min­gai at­sto­vau­ti Lie­tu­vai „Eu­ro­vi­zi­jos“ sce­no­je. Do­na­tas, ku­rio sce­ni­nis var­das – Don­ny Mon­tell, sa­vo mu­zi­ki­nę kar­je­rą pra­dė­jo dar nuo dai­nų dai­ ne­lės, ta­čiau su­ži­bė­jo 2010-ai­siais LNK lai­do­je „Žvaigž­džių due­tai“. Vė­liau D.Mont­vy­das da­ly­va­vo įvai­riuo­se mu­zi­ki­niuo­se, šo­kių pro­jek­tuo­se, kon­cer­ta­vo pa­ren­ gęs Mi­chae­lo Jack­so­no pro­gra­mą. Šį­kart jis nu­ste­bins pa­pras­tu­mu ir su pro­fe­sio­na­liais mu­zi­kan­tais do­va­nos ra­mias akus­tiš­kai at­lie­ ka­mas dai­nas. VD inf.

aktyviems

KUR? Čiuožykloje prie Baltojo tilto. KA­DA? Pirmadieniais 19 val. KIEK? 3–5 litai.

„Obtest“ gimtadienis

Susitikimas su gerais pažįstamais

„Krokodilų“ Čiuožimo draugijos nuotykiai pamokos

Viena sėkmingiausių Lietuvos sunkiosios muzikos grupių, pagoniško metalo pradininkai „Obtest“ sulaukė dvidešimtmečio jubiliejaus. Bėgant metams grupės muzika varijavo nuo aštresnio iki lengvesnio skambesio, bet idėja – pagonybė, senasis lietuvių tikėjimas, mitai, legendos – išliko esminis grupės variklis.

Grupė „Biplan“ nuo 1995 m. tęsia draugystę su savo gerbėjais. Per visus kūrybos metus jie išleido 16 albumų ir singlų Lietuvoje ir užsienyje. Nuolatiniai įvairių festivalių dalyviai, daugelio lietuviškų apdovanojimų nugalėtojai grįžta su nauja daina „Plius / Minus (Viskas bus gerai)“.

„Krokodilų“ draugija susiduria su nauju išbandymu. Miestelio gamykloje masiškai atleidžiami darbuotojai: darbo, o gal net ir namų, gali netekti ir paauglių tėvai. Draugų komanda ketina išsiaiškinti tikrą nelaimingų atsitikimų priežastį. Paauglių nuotykiai – vokiečių filme „Krokodilai 2“.

KUR? Klube „Opium“, Islandijos g. 4. KA­DA? Vasario 2 d. 23 val.

KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KA­DA? Vasario 3 d. 12 val. KIEK? 15–20 litų.

KUR? Klube „Soul Box“, Vilniaus g. 33. KA­DA? Vasario 2 d. 22 val. KIEK? 10–15 litų..

Čiuožykloje prie Baltojo tilto laukiami ne tik tie, kurie puikiai čiuožia, bet ir tie, kurie norėtų išmokti čiuožimo pagrindų, gauti patarimų iš profesionalių ledo ritulininkų. Pamokas dovanoja Vilniaus „Geležinio vilko“ ledo ritulininkai.

KUR? Vilniaus žirgyne, Žirgų g. 12, Riešė. KIEK? 1 valanda – 130 litų.

Metų proveržio koncertas

Mario ir Vidis šokdins vilniečius

Kas tas Nepažįstamasis?

Pasivažinėjimas rogėmis

Po darbingų 2012-ųjų Markas Palubenka buvo įvertintas dviem M.A.M.A. apdovanojimais – „Metų alternatyvos grupės / atlikėjo“ ir „Metų proveržio“. Šis pasirodymas bus pirmasis šiemet ir pirmasis solinis jaunojo kūrėjo koncertas Vilniuje po ilgesnės pertraukos. Koncerte bus pristatyti 3 nauji lietuviški kūriniai ir pasidalyta naujais šių metų planais.

Mario su debiutiniu solo albumu apskriejo tris žemynus, o Vidis naujuosius metus antrą kartą iš eilės pradėjo Berlyno naktiniame klube. Laukiamiausi užsienyje Lietuvos didžėjai susitinka savo mėgstamame klube ir muzikos kalba bendraus visą ilgą žiemos naktį.

Didžiai Kiškis kviečia visus vaikus ir jų tėvelius į muzikinį spektaklį „Atsargiai – Žiurkius!“. Viskas prasidėjo tą dieną, kai ramų ir kasdienišką miško žvėrelių gyvenimą sudrumstė Nepažįstamasis. Kas jis, koks jis ir ko jis čia atsibastė, sužinosite išklausę visą istoriją iki pabaigos.

Atvykę į Vilniaus žirgyną su draugais ar šeimos nariais tikrai patirsite ne vieną gražią akimirką, gerų emocijų, pamiršite kasdienius rūpesčius ir pailsėsite. Pasivažinėjimas po Riešės apylinkes rogėmis, tempiamomis arklio, – puiki pramoga visai šeimai, ypač mažiesiems.


26

sausio 31–vasario 6, 2013

atradimai

Mies­tas nak­tį: dau­giau nei klu­bai ir ba­rai Tam­siuo­ju pa­ros me­tu sos­ti­nė daug gy­ ves­nė, nei ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­ nio, – yra ne­ma­žai bū­dų įdo­miau pra­ leis­ti lai­ką, nei ­links­mi­ntis nak­ti­niuo­se klu­buo­se. Lu­kas Ki­vi­ta

Ne pa­slap­tis, kad nak­ti­nis mies­ to gy­ve­ni­mas daž­niau­siai sie­ja­ mas su pa­si­links­mi­ni­mo vie­to­mis – klu­bais, mu­zi­ki­niais ba­rais ir ki­ to­mis daug žmo­nių pri­trau­kian­čio­ mis vie­to­mis. Ta­čiau pri­pa­žin­ki­me – nak­tį vei­kian­čių klu­bų sos­ti­nė­ je nė­ra tiek jau daug, o to­je pa­čio­ je vie­to­je n-ąjį kar­tą lan­ky­tis kiek pa­bos­ta. Be to, toks ma­lo­nu­mas pa­pras­tai smar­kiai pa­plo­ni­na pi­ ni­gi­nę – no­rint de­ra­mai pa­si­links­ min­ti, per nak­tį ga­li tek­ti pa­klo­ti nuo ke­lias­de­šim­ties iki ke­lių šim­ tų li­tų. Tik­rai ne kiek­vie­nas ga­li sau leis­ti to­kią pra­mo­gą. Iš­šū­kiai ir ad­re­na­li­nas

Jei­gu vė­lai va­ka­re ne­ty­čia pa­ste­bė­ si­te kur nors sku­ban­čių švie­čian­ čio­mis lie­me­nė­mis ap­si­ren­gu­sių žmo­nių bū­rį, ne­nus­teb­ki­te – tai nak­tį vyks­tan­čių orien­ta­vi­mo­si var­žy­bų da­ly­viai. Nors ne kiek­vie­ nas ži­no apie šią pra­mo­gą, be­veik vi­si ją iš­ban­dę nak­ti­nė­to­jai vie­nin­ gai pri­ta­ria – tai vel­niš­kai sma­gus už­siė­mi­mas. Kaip vis­kas vyks­ta? Į var­žy­bas iš anks­to re­gist­ruo­ja­mos ko­man­dos, ku­rių dy­dis kin­ta pri­klau­so­mai nuo žai­di­mo tiks­lų ir or­ga­ni­za­to­rių su­ gal­vo­tų tai­syk­lių. Jie da­ly­viams pa­ ren­gia už­duo­čių, ku­rios daž­niau­ siai su­sie­tos is­to­ri­jos ar pa­na­šia

te­ma. Da­ly­viai ke­liau­ja po įvai­rius taš­kus, ku­riuo­se rei­kia iš­spręs­ti duo­tas už­duo­tis ar ieš­ko­ti užuo­ mi­nų į ki­to taš­ko vie­tą. Grei­čiau­ siai be­sio­rien­tuo­jan­ti ir dau­giau­ sia taš­kų su­rin­ku­si ko­man­da lai­mi ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių pri­zą. Tie­sa, įdo­mu tai, kad čia teks pa­mirš­ti bė­gio­ji­mą nuo taš­ko iki taš­ko, kaip yra įpras­to­se orien­ta­ vi­mo­si var­žy­bo­se. Ko­dėl? Už­duo­ tys ir užuo­mi­nos pa­slėp­tos vi­sa­ me Vil­niaus mies­te ir ne bet kur, o ap­leis­tuo­se pa­sta­tuo­se, miš­kuo­ se, sta­tyb­vie­tė­se ir pan. To­dėl vie­ nin­te­lis bū­das lai­ku vi­sur su­spė­ti – va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu. Ki­ta įdo­ mi de­ta­lė – žai­di­me nau­do­ja­mos iš­ma­nio­sios tech­no­lo­gi­jos, to­dėl vie­na žai­di­mo tai­syk­lių – su sa­vim tu­rė­ti kom­piu­te­rį, GPS, te­le­fo­ną ir in­ter­ne­to priei­gą. Pa­si­va­ži­nė­ji­mas mė­nu­lio švie­so­je

Tik­riau­siai nė­ra to­kio žmo­gaus, ku­ris nė kar­to ne­bū­tų gir­dė­jęs ter­ mi­no „kri­ti­nė ma­sė“. O jei­gu to­kių ir yra, jie tik­rai bent kar­tą ma­tė nu­ tį­su­sią mil­ži­niš­ką dvi­ra­ti­nin­kų ko­ lo­ną, ju­dan­čią di­džio­sio­mis mies­ to gat­vė­mis. „Kri­ti­nė ma­sė“ – tai pa­sku­ti­ nį kiek­vie­no mė­ne­sio penk­ta­die­nį vyks­tan­tys vi­suo­ti­niai dvi­ra­ti­nin­ kų su­si­rin­ki­mai, jau ta­pę tra­di­ci­ ja. Ir nors di­džiau­sio po­pu­lia­ru­mo su­lau­kia su­si­bū­ri­mai anks­ty­vą va­

„„Pramogos: naktiniame Vilniuje žiemą pramogų pasirinkimas mažesnis nei šiltuoju metų laiku, tačiau labai

norintys ras alternatyvų. 

ka­rą, dvi­ra­čių mė­gė­jų dė­me­sį pa­ trau­kia ir nak­tį vyks­tan­tys va­žia­ vi­mai. Į tam­siuo­ju pa­ros me­tu vyks­ tan­čias „Kri­ti­nes ma­ses“ su­si­ren­ ka ma­žiau en­tu­zias­tų ne­gu die­ną, to­dėl dvi­ra­ti­nin­kai va­žiuo­ja ne tik pla­čiau­sio­mis sos­ti­nės gat­vė­mis, kaip Ge­di­mi­no ar Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­tai, bet iš­ban­do ir nau­jus, ne to­kius ži­no­mus marš­ru­tus. Tie­sa, „Kri­ti­nės ma­sės“ žie­mą ne­vyks­ta dėl že­mos oro tem­pe­ra­ tū­ros. Ki­ta ver­tus, pir­mie­ji va­žia­vi­ mai ren­gia­mi pa­va­sa­riui vos įpu­sė­

jus, to­dėl iš­tver­min­giau­si dvi­ra­čių mė­gė­jai šia pra­mo­ga už­sii­ma vos nu­tir­pus pa­sku­ti­niam snie­gui. Iš nau­jo pa­žin­ti mies­tą

Dau­gu­ma vi­są gy­ve­ni­mą sos­ti­nė­ je pra­gy­ve­nu­sių vil­nie­čių įsi­ti­ki­nę – mies­tą jie pa­žįs­ta kaip sa­vo pen­ kis pirš­tus. Ta­čiau ne­rei­kė­tų bū­ti to­ kiems tik­riems, juk sos­ti­nė­je yra vi­ sa ga­ly­bė ap­leis­tų vie­tų, ku­rias ži­no vos vie­nas ki­tas. No­rint iš­vys­ti šį tą nau­ja, ne­bū­ti­na ke­liau­ti į to­li­mus kraš­tus – už­ten­ka įdė­miau pa­si­žval­ gy­ti po sa­vo mies­tą ir vi­sa­da at­ra­si ką nors, ko anks­čiau ne­pas­te­bė­jai.

Tik pra­dė­jęs do­mė­ tis ma­žiau ži­no­mo­ mis ir sun­kiau priei­ na­mo­mis vie­to­mis su­pra­tau, kad Vil­ nius ge­ro­kai įdo­ mes­nis, nei at­ro­do iš pir­mo žvilgs­nio. Ne­for­ma­li bend­ruo­me­ni­nė ini­ cia­ty­va „Lais­va­sis uni­ver­si­te­tas“ vyk­do pa­žin­ti­nių žy­gių cik­lą „Neįp­ ras­tas nak­ti­nis Vil­nius“. Tai ke­lių va­lan­dų truk­mės nak­ti­nės iš­vy­kos po ma­žai ži­no­mas vie­tas sos­ti­nė­je. Tai – nuo tar­pu­ka­rio lai­kų už­si­li­kę bun­ke­riai, ap­leis­tos ka­pi­nės, se­nos ga­myk­los, va­di­na­mie­ji skvo­tai (nie­ kam ne­prik­lau­san­čios na­mo ar bu­ to pa­tal­pos, ku­rio­se įsi­ku­ria prie­ globs­čio ieš­kan­tys žmo­nės) ir ki­tos ap­leis­tos mies­to vie­tos. Be­si­do­min­čių neįp­ras­tu Vil­niaus vei­du ne­trūks­ta, ir jie ne­gai­li pa­gy­ rų šiai ini­cia­ty­vai. Tris kar­tus šiuo­ se pa­si­vaikš­čio­ji­muo­se da­ly­va­vęs moks­lei­vis Žy­gi­man­tas Tra­kas tei­ gia, kad tai pui­kus bū­das ska­tin­ ti žmo­nes do­mė­tis sa­vo mies­tu ir pa­žin­ti jį ge­riau. „Kai ku­rie žmo­ nės ma­no – jei­gu pui­kiai pa­žįs­ta se­na­mies­tį, vis­ką ži­no ir apie vi­ są mies­tą. Jie smar­kiai klys­ta. Vil­ niu­je gy­ve­nu nuo pat gi­mi­mo, ta­

„Fotodienos“ / Karolio Kavolėlio nuotr.

čiau tik pra­dė­jęs do­mė­tis ma­žiau ži­no­mo­mis ir sun­kiau priei­na­mo­ mis vie­to­mis su­pra­tau, kad jis ge­ro­ kai įdo­mes­nis, nei at­ro­do iš pir­mo žvilgs­nio. Da­bar mies­tą ma­tau tar­si iš nau­jo“, – džiau­gė­si Ž.Tra­kas. Ne­mie­gan­tiems – skai­tyk­los

Stu­den­tų džiaugs­mui, Sau­lė­te­kio ra­jo­ne esan­čia­me Vil­niaus Ge­di­ mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te vei­kia nak­ti­nė in­ter­ne­to skai­tyk­la, ku­rio­je kiek­vie­nas šios aukš­to­sios mo­kyk­ los stu­den­tas pa­no­rė­jęs ga­li ne­var­ žo­mai pra­leis­ti nak­tį. Te­rei­kia už­ si­re­gist­ruo­ti ir stu­den­tas gau­na spe­cia­lią mag­ne­ti­nę kor­te­lę, su ku­ ria ga­li pa­tek­ti vi­dun. Jo­je be­si­lan­ kan­tys stu­den­tai ga­li nau­do­tis vi­sais skai­tyk­los tei­kia­mais pa­to­gu­mais – kom­piu­te­riais su in­ter­ne­to priei­ga, te­le­vi­zo­riu­mi ir vi­sa krū­va laik­raš­ čių bei žur­na­lų. Stu­den­tų ma­ny­mu, tai pui­kus bū­das pra­si­blaš­ky­ti. Pag­rin­di­nė nak­ti­nės skai­tyk­los pa­skir­tis – su­teik­ti stu­den­tui vie­ tą mo­ky­tis tam­siuo­ju pa­ros me­tu, to­dėl per eg­za­mi­nų se­si­ją ši vie­ta da­liai stu­den­tų yra tik­ras iš­si­gel­ bė­ji­mas. Kaip ir vi­so­se skai­tyk­lo­se, čia lai­ko­ma­si griež­tos tai­syk­lės ne­ triukš­mau­ti. Tai itin ak­tua­lu bend­ ra­bu­čiuo­se gy­ve­nan­tiems stu­den­ tams – ge­rai pa­si­ruoš­ti eg­za­mi­nui ne­truk­do triukš­min­gai šven­čian­ tys kai­my­nai. Nors Vil­niu­je šiuo me­tu vei­kia tik vie­na to­kio ti­po skai­tyk­la, neil­ gai tru­kus tu­rė­si­me ir ant­rą­ją. Sau­ lė­te­kio ra­jo­ne ne­se­niai baig­ta sta­ty­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­tui pri­klau­san­ti mo­der­niau­sia Lie­tu­vo­je bib­lio­te­ka – Moks­li­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ ma­ci­jos cent­ras (MKIC). Stu­den­tai ir dės­ty­to­jai šia­me cent­re ne tik ras dau­gy­bę su stu­di­jų ob­jek­tais su­si­ju­ sios in­for­ma­ci­jos, bet ir ga­lės sem­tis ži­nių kur kas il­giau nei ki­to­se skai­ tyk­lo­se – MKIC veiks 24 va­lan­das per pa­rą sep­ty­nias die­nas per sa­vai­ tę. Be to, Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­ lio­te­kos va­do­vy­bės tei­gi­mu, tai bus at­vi­ra, jau­ki, drau­giš­ka erd­vė, nes čia su­kur­ta bend­ra­vi­mo bei poil­sio zo­nų, vie­tų, ku­rio­se ga­li­ma už­kąs­ti ar iš­ger­ti puo­de­lį ar­ba­tos.


27

sausio 31–vasario 6, 2013

sportas

„„Be­bai­miai: kai ku­rie žiū­ro­vai, ne­pai­sy­da­mi griež­tų per­spė­ji­mų ne­ri­zi­kuo­ti sa­vo sau­gu­mu ar net gy­vy­be, ko­ne li­po į lenk­ty­nių tra­są, ki­ti lenk­ty­nes ste­bė­jo ir nuo na­tū­ra­lios miš­ko kir­

tė­jų pa­da­ry­tos pa­ky­los. 

„Fo­to­die­nos“ / Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio nuo­tr.

Žie­mos ra­ly­je do­mi­na­vo lie­tu­viai Penk­tą kar­tą Ute­nos apy­lin­kė­se reng­ta­me žie­mos ra­ly­je „Halls Win­ter Ral­ly 2013“ trium­fa­vo Dei­vi­do Jo­ ciaus ir Kas­ty­čio Tor­rau eki­pa­žas, ta­čiau int­ri­gos ir ne­ti­kė­tu­mų čia ne­trū­ko iki pat pa­bai­gos. Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Ne­nuos­ta­bu, kad pa­gi­rios ir šal­tis ga­lė­jo su­kel­ti vie­ną ki­tą konf­lik­ti­ nę si­tua­ci­ją.

Išk­ri­to ir B.Va­na­gas

Nuo nu­ga­lė­to­jų at­si­li­kę vos 1,1 se­k un­d ės, ant­r i li­ko Do­m i­ny­ kas But­vi­las ir Re­na­tas Vait­ke­vi­ čius. Tre­čią vie­tą iš­ko­vo­jo Vy­tau­ tas Šve­das ir Žil­vi­nas Sa­ka­laus­kas – jie nu­ga­lė­to­jams pra­lai­mė­jo tik 6,3 se­kun­dės. Ga­lu­ti­nę įnir­tin­go ra­lio ri­kiuo­tę nuo­lat ko­re­ga­vo įvai­rūs tech­ni­kos ge­di­mai, dėl ku­rių da­ly­viai pri­va­lė­ jo pa­si­trauk­ti iš to­les­nių lenk­ty­nių. Jau pir­muo­se grei­čio ruo­žuo­se iš žie­mos ra­lio pa­si­trau­kė 10 da­ly­vių, tarp jų ir ne­se­niai iš Da­ka­ro smė­ly­ nų grį­žęs „Ge­ne­ral Fi­nan­cing-Au­ to­pas­lau­gos“ eki­pa­žo pi­lo­tas Be­ ne­dik­tas Va­na­gas. Anks­ti ko­vo­je kri­to ir bra­liu­kų lat­vių at­sto­vas Ja­ nis Fiel­ma­nis bei vie­nas di­džiau­ sių pub­li­kos fa­vo­ri­tų Do­vi­lo Čiu­ te­lės eki­pa­žas. Pas­ku­ti­nia­me grei­čio ruo­že, ku­ ria­me ir paaiš­kė­jo ra­lio nu­ga­lė­to­ jas, da­ly­viai siau­ra­me ke­ly­je pa­ro­ dė aukš­tą meist­riš­ku­mą ir šal­tus ner­vus. Pir­ma­me de­šim­tu­ke įsi­tai­sė net sep­ty­ni lie­tu­vių eki­pa­žai. Rim­tų in­ci­den­tų pa­vy­ko iš­veng­ti. Tie­sa, len­kų Ma­cie­jaus Rzeź­ni­ko ir Prze­ mys­ła­wo Ma­zu­ro eki­pa­žas tren­kė­ si į me­dį, ta­čiau nu­ken­tė­ju­sių ra­ly­ je ne­bu­vo. Vis dėl­to tarp ra­lio mė­gė­jų bū­ta ir ne­su­ta­ri­mų. Žur­na­lis­tai už­fik­sa­ vo žiū­ro­vų muš­ty­nes, ku­rias, nea­ be­jo­ja­ma, iš­pro­vo­ka­vo ne­sai­kin­gas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. Kai ku­rie jų su pa­la­pi­nė­mis į Ute­nos apy­lin­kes at­vy­ko dar penk­ta­die­nio va­ka­rą.

Be­ne­dik­tas Va­na­gas:

Ra­lis­to ap­ran­gą ren­ giau­si su ypa­tin­gu džiaugs­mu, gai­la, kad vis­kas taip grei­tai pa­ si­bai­gė. Nu­ga­lė­to­jas vos iš­ven­gė ava­ri­jos

Ra­lio nu­ga­lė­to­jas D.Jo­cius at­sklei­ dė, kad lenk­ty­nių ato­maz­ga ga­lė­jo bū­ti vi­sai ki­to­kia. „La­bai džiau­gia­ mės vien dėl pa­siek­to fi­ni­šo. Tu­ rė­jo­me di­de­lių pro­ble­mų ir vie­nu me­tu at­ro­dė, jog ga­li­me ne­baig­ti var­žy­bų, bet ati­da­vė­me vi­sas jė­gas ir nu­va­žia­vo­me li­ku­sius še­šis ki­ lo­met­rus. Pa­da­rė­me kvai­lą klai­dą. Po jos jau ma­niau, te­gu lūž­ta vi­sa ma­ši­na, bet pa­siek­ti fi­ni­šą tie­siog pri­va­lo­me“, – įspū­džiais da­li­jo­si čem­pio­nas. Spor­ti­nin­kas lenk­ty­nia­vo vie­ nu pra­muš­tu ra­tu ir ta­po ant­ruo­ ju lie­tu­viu, ku­riam pa­vy­ko lai­mė­ ti „Halls Win­ter Ral­ly“. Ant­ro­je vie­to­je li­kęs D.But­vi­ las tei­gė: „Ra­lis Ute­no­je vi­sa­da su­ dė­tin­gas, ant­ra vie­ta ten­ki­na už­ si­brėž­tus tiks­lus. Svar­biau­sia, kad tu­ri­me stip­rių ir grei­tų spor­ti­nin­kų, su ku­riais įdo­mu lenk­ty­niau­ti.“ Prie aukš­čiau­sių ap­do­va­no­ji­ mų pri­pra­tęs V.Šve­das turėjo ten­ kin­tis bron­za, ta­čiau per daug ne­ si­krim­to: „Tre­čia vie­ta dau­ge­liui yra sie­kia­my­bė ir ge­ras re­zul­ta­tas,

bet mū­sų ji ne­ten­ki­na. Vie­na mū­sų klai­da kai­na­vo bent 20 se­kun­džių ir ke­lias pu­še­les Ute­nos ra­jo­nui. Pa­ ža­du, ža­lą at­ly­gin­siu ir pa­so­din­siu kan­ko­rė­žių.“ B.Va­na­gas tryš­ko op­ti­miz­mu

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių spor­to fe­de­ra­ci­jos (LASF) pre­zi­den­tas Gin­ta­ras Fur­ ma­na­vi­čius var­žy­bas api­bū­di­no kaip pa­vyz­dį bū­si­miems pen­kiems ša­lies čem­pio­na­to eta­pams. „Džiu­gu, kad šian­dien su­lau­kė­ me kon­ku­ren­ci­jos, ti­kiuo­si, to­kia įtam­pa ir at­mos­fe­ra bus ir ki­tuo­se Lie­tu­vos čem­pio­na­to eta­puo­se. Jau šis eta­pas pa­ro­dė, kad nu­ga­lė­to­jai ne­nus­pė­ja­mi ir lai­mė­ti ga­li vi­si“, – kal­bė­jo LASF pre­zi­den­tas.

Da­ka­ro ra­lio da­ly­vis B.Va­na­gas tei­ gė, kad de­gė no­ru da­ly­vau­ti ir šio­se lenk­ty­nė­se. „Ra­lis­to ap­ran­gą ren­ giau­si su ypa­tin­gu džiaugs­mu, gai­ la, kad vis­kas taip grei­tai pa­si­bai­gė. Vis dėl­to ap­mau­dą kom­pen­sa­vo ne tik įtemp­ta ko­le­gų ko­va, bet ir ky­lan­ ti ra­lio žiū­ro­vų kul­tū­ra. Mū­sų žiū­ro­ vai ta­po ne tik at­sar­ges­ni, bet ir daug ori­gi­na­les­ni. Sma­gu, kad žmo­nės su­gal­vo­jo į grei­čio ruo­žą at­si­temp­ti karš­tą ku­bi­lą ar ap­si­reng­ti įvai­riais fil­mų per­so­na­žais. Bū­tent jie ku­ria ra­lio at­mos­fe­rą ir be jos lenk­ty­niau­ti bū­tų ki­taip“, – tei­gė B.Va­na­gas. Var­žy­bo­se star­ta­vo dau­giau nei pus­šim­tis eki­pa­žų iš de­vy­nių ša­lių: Lietuvos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ ru­si­jos, Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Suo­mi­ jos, Če­ki­jos ir Ita­li­jos.

Ga­lu­ti­niai re­zul­ta­tai 1. Dei­vi­das Jo­cius ir Kas­ty­tis Tor­ rau, „Mit­su­bis­hi Lan­cer Evo IX“ – 01.10:08,1 (vi­du­ti­nis grei­tis – 95,82 km/val.) 2. Do­mi­ny­kas But­vi­las ir Re­na­tas Vait­ke­vi­čius, „Mit­su­bis­hi Lan­cer Evo X“ +00:01,1 (95,79 km/val.) 3. Vy­tau­tas Šve­das ir Žil­vi­nas Sa­ ka­laus­kas, „Mit­su­bis­hi Lan­cer Evo X“, +00:06,3 (95,65 km/val.) 4. Mar­ty­nas Sa­mui­tis ir Ra­mū­nas Šau­či­ko­vas, „Mit­su­bis­hi Lan­cer Evo X“ +01:12,9 (94,02 km/val.) 5. Ro­kas Kva­ra­cie­jus ir Min­dau­gas Če­pu­lis, „Mit­su­bis­hi Lan­cer Evo X“ +00:05,1 (93,91 km/val.) 6. Ra­mū­nas Čap­kaus­kas ir To­mas Šip­kaus­kas, „Mit­ su­bis­h i Lan­cer Evo IX“ +00:29,6 (93,27 km/val.) 7. Vai­das Ža­la ir Dai­nius Alek­n a, „Su­b a­r u Imp­re­z a“ +00:30,2 (92,62 km/val.) 8. Ales­sand­ro Tad­dei ir Mas­si­mo Dad­do­ve­ri (Ita­li­ja), „Su­ba­ru Imp­ re­za N12“ +01:32,3 (90,7 km/val.) 9. Ta­ras Krav­chen­ka ir Yu­riy Kuz­mi­no­vas (Uk­rai­na), „Mit­ su­bis­hi Lan­cer Evo IX“ +00:24,6 (90,2 km/val.)

„„Ly­de­riai: šį­kart ant nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los li­po D.Jo­cius ir K.Tor­rau, vos

1,1 se­kun­dės pra­len­kę ar­ti­miau­sius var­žo­vus. 

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

10. Ja­ros­la­vas Orsá­kas ir Da­vi­ das Smeid­le­ris (Če­ki­ja), „Mit­su­bis­hi Lan­cer Evo IX“ +00:25,6 (89,68 km/val.)


28

Sausio 31–vasario 6, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Informacija norintiems prekiauti Kaziuko mugėje

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ

Jau nuo šios savaitės vyksta registracija dalyvių, norinčių prekiauti šiųmetėje Kaziuko mugėje, vyksiančioje kovo 1–3 d.

Mugė vyks dienomis Gedimino prospekte, Pilies, Didžiojoje, Maironio (Tymo kvartale), Barboros Radvilaitės gatvėse ir prie šių gatvių esančiose aikštėse, skveruose (Katedros, Rotušės ir Lukiškių aikštėse bei K.Sirvydo, Arklių, Odminių skveruose). Kaziuko mugės dalyviai bus registruojami iki vasario 3 d. internetu kaziukomuge2013.lt ir telefonu: (8 5) 272 8794; 8 610 33 443, 8 618 47 477 darbo dienomis nuo 10 val. iki 17 val. Norinčių prekiauti tautinio paveldo produktais, tradiciniais gaminiais, tautodailės, dailiųjų amatų gaminiais ir kitais etninio materialiojo paveldo gaminiais prašome kreiptis į Kaziuko prekybos mugės organizatorių UAB „Vikšris“ tel. (8 5) 272 8794 – darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. arba e. paštu: info@ kaziukomuge2013.lt. Sutarčių pasirašymas su „Kaziuko mugės 2013“ dalyviais vyks šių metų vasario 6–14 d. adresu Tuskulėnų g. 35, Vilnius. Kaziuko prekybos mugės organi-

„„Šventė: Kaziuko mugė vyks kovo 1–3 d.

zatore UAB „Vikšris“ tapo laimėjusi konkursą mugės prekybos organizatoriui parinkti praeitų metų sausį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 1-1039 pakeitė bei papildė Tvarkymo ir švaros taisykles. Pakeitimo ir papildymo esmė: 1. nustatyta, kad įgyvendindami Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus asmenys privalo elgtis sąžiningai, vadovautis protingumo, geros moralės ir atsakomybės principais, nepažeisti visuomenės ir valstybės interesų, kitų asmenų teisių ir laisvių.

Gedimino Bartuškos nuotr.

2. nustatyta, kad Savivaldybės administracijos išduodamo pažymėjimo nereikia nekomerciniam (asmeniniam) naudojimui skirtam filmavimui (fotografavimui) ir filmavimui (fotografavimui), kai nenaudojama scena, pakyla, apšvietimo, kėlimo ar kita įranga (technika), trukdanti pėsčiųjų ar bemotorių transporto priemonių eismui; 3. apibrėžta, kokius renginius galima organizuoti Gedimino prospekte ir Upės gatvėje. Visas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra paskelbtas interneto tinklalapyje adresu vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-84 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,5 ha teritorijos greta Liepkalnio g. 19 detaliojo plano rengimą. Detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, nustatyti žemės naudojimo paskirtį (kita), naudojimo būdą (visuomeninės paskirties teritorijos (V) ir pobūdį (religinių bendruomenių pastatų statybos (V2), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) ir naudojimo pobūdį (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2518. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-157 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 6700 kv. m sklypo Geležinio Vilko g. 9A (kadastro Nr. 0101/0052:398) ir jo gretimybių Vilkpėdės seniūnijoje, detaliojo plano rengimą. Detaliojo plano rengimo tikslas – patikslinti sklypo ribas prijungiant laisvos

Technikos remonto

Siūlo darbą

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

valstybinės žemės, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1), leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2633. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-182 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypo (kadastro Nr. 0101/0021:502), esančio teritorijoje tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių, detaliojo plano rengimą. Detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, sklypo žemės naudojimo paskirties (kita), patikslinti naudojimo būdą ir pobūdį, padalyti sklypą ir nustatyti statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519.

Perka

1067297

Buitinės technikos remonto

Įmonė užsakymui Vokietijoje atlikti ieško patyrusių drabužių lygintojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 659 31 272.

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1060359

1069109

Siūlome darbą vidaus apdailininkams. Darbas Vilniaus mieste. Tel. 8 611 27 694, CV siųsti e. paštu virgula@zilinskis.com. 1068401

Paslaugos

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1067951

Paskolos

Statybos ir remonto

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058692

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068505

ALUPLAST plastikiniai langai, montavimas. Vidinė apdaila. Tel. 8 600 10 815, (8 5) 235 0088, e. paštas info@aluplast-systeme. com.

UAB BEST COMPANY.LT PERKA KARVES, BULIUS-BULIUKUS, VERŠELIUS. Tel. (8 310) 48 323, 8 613 70 805, 8 613 70 803.

NUO 300 IKI 20 000 Lt

1070815

Įvairūs

1063992

Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt. 1065804

KOKYBIŠKAI ATLIEKU PLYTELIŲ KLIJAVIMO, GLAISTYMO IR KITUS VIDAUS APDAILOS DARBUS. Vilnius. Tel. 8 607 80 079. 1068117

Pamesta (laikyti negaliojančiu) UAB „Terra florida“ (įm. k. 136054684, Vilnius, Sakalų g. 22-45) įstatai yra pamesti ir negaliojantys. Tel. 8 685 26 528, e. paštas info@bankrot.lt.

Parduoda Kitas prekes

1071489

Parduodu naują pirties krosnelę su vandens pašildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704. 1071943

Dovanoja Informuojame, kad yra suderintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio Sodų g. 16, Paberžės k., Paberžės sen., Vilniaus r. formavimo ir pertvarkymo projektas. Įsakymo 2013-1001-24 Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-140. Planavimo organizatorius: ROMANAS KERULIS IR INGA KERULIENĖ. Dokumento rengėjas:


29

Sausio 31–vasario 6, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

1071909

Kita INFORMACIJA apie parengtą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos dokumentą ir priimtą sprendimą. 1. Plano rengimo organizatoriai: UAB „Audėjas” ir UAB „Audėjo“ prekybos centras. 2. Plano pavadinimas: Žemės sklypo Drujos g. 2 (kad. Nr. 0101/0059:36) Rasų seniūnijoje, Vilniaus mieste, detalusis planas. 3. Plano rengimo pagrindas: 2011 05 10 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis 615-52-(2.15.1.7-AD4) tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Audėjas“ bei UAB „Audėjo“ prekybos centro. 4. Detalaus plano tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir žemės tikslinės paskirties – nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimą komercinės paskirties objektų statybai. 5. Priimta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos išvada: išnagrinėjus vertinimo subjektų išvadas dėl detaliojo plano SPAV atrankos dokumento ir vadovaujantis norminiais teisės aktais, buvo priimtas planavimo organizatorių sprendimas neatlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. 6. Susipažinti su SPAV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas, galima detaliojo plano rengėjo UAB „Urbanistika” būstinėje, adresu A.Goštauto g. 8, Vilnius, darbo dienomis nuo 9 val. iki 12 val. (20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo). 7. Pasiūlymus galima teikti raštu UAB „Urbanistika”, A.Goštauto g. 8, LT-01108 Vilnius, 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1070348

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl 20 MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „GECO Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – 20 MW biokuro katilinės statyba, Savanorių pr. 182A, Vilnius. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013-01-28 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-449) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „GECO Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, (8 5) 210 2491, e. p. j.kraskauskaite@ vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.am.lt, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, (8 5) 210 2491, e. p. j.kraskauskaite@vrd. am.lt, i.kilikeviciene@vrd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje Ukmergės g. 369A, 8a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, e. p. daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo. 1072141

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Kartojama teritorijos Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių sankirtoje detaliojo plano projekto viešo svarstymo procedūra (planuojama apie 1,9 ha ploto teritorija, į kurią patenka žemės sklypai: Raitininkų g. 7 (kad. Nr. 0101/0033:60), Raitininkų g. 9 (kad. Nr. 0101/0033:38), Raitininkų g. 11 (kad. Nr. 0101/0033:37), Sporto g. 14C (kad. Nr. 0101/0033:78), Sporto g. 16 (kad. Nr. 0101/0033:918), Šeimyniškių g. (kad. Nr. 0101/0033:10). Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 05 10 įsakymas Nr. 30-924, 2012 08 10 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-235-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir esamos žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis – kita), pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, naudojimo būdą (į gyvenamosios teritorijos (G) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K) ir naudojimo pobūdį (į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių statybos (G2) ir prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Numatoma statyti gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučius) pastatus bei negyvenamus pastatus su administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, poilsio ir sporto paskirties patalpomis. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV): atlikus detaliojo plano projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atranką ir įvertinus vertinimo subjektų išvadas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plė-

tros departamentas 2012 11 14 raštu Nr. A51-76375 (2.15.1.21-MP2) priėmė sprendimą, kad nebus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis: www.vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Tilto g. 15, III a., 01101 Vilnius, tinklapis: www.archidelta.lt. Informaciją teikia: projekto vadovė architektė Regina Savičienė, tel. 8 686 25 447, el. p. regina@archidelta.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumentais bei atrankos išvada bus galima susipažinti nuo 2013 02 14 iki 2013 03 14 plano rengėjo patalpose Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas nuo 2013 02 28 iki 2013 03 14 plano rengėjo patalpose Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Viešas susirinkimas vyks 2013 03 15 15.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, II a., Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1072325

Informuojame, kad Alexey Belov bei LR priklausančio žemės sklypo Nr.1 kadastrinis Nr.0101/0043:180, Saulės g. 4, bei Skl. Nr. 1A ribos bus ženklinamos vietovėje š. m. vasario 1d. nuo 12 val. Gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0043:70 savininkus ir paveldėtojus kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai”, Vytauto g.19, Trakai. geodeziniai_ matavimai@yahoo.com, tel. 8 600 26 215, (8 528) 51183. 1071725

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 10 19 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 798-12 reg. Nr. AD-893-(3.31) rengiamas 9,5700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4152/0400:606, esančio Egliškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: Jolanta Urbanavičienė, adresas: Šilo g. 60-3, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas – Vytenio g. 50, 208 kab. Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430 e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą. Padalinti sklypą, projektuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1) ir komercinės paskirties objektų – prekybos, paslaugų, pramogų objektų statybos (K1) sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 01 iki 2013 03 07 Mickūnų seniūnijoje (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas įvyks 2013 03 07, 10 val., Mickūnų seniūnijos patalpose. 1070332

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 11 29 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 901-12 reg. Nr. AD-991-(3.31) rengiamas 0,4973 ha ploto kitos – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4107/1200:2, esančio Balsiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Jadvyga Jakubcevič, Josif Gedrovski, adresas: Balsiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas – Vytenio g. 50, 208 kab. Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430 e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: sklypą padalyti į du sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 01 iki 2013 02 28 Bezdonių seniūnijoje (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas įvyks 2013 02 28, 10 val., Bezdonių seniūnijos patalpose. 1070330

Įsakymas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4127/0100:210) esančio Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, Bališkių viensėdyje formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo 2012 lapkričio 29 d. Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3989, Vilnius. 1070820

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013 01 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-207 yra patvirtintas 1440 kv. m ir 559 kv. m ploto žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus r., Sudervės sen., Bubų k., SB „Beržas“, formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas). Planavimo rengėjas UAB „GeoMind“. 1072133

Pradedamas rengti 0,4407 ha žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0167:2561 Justiniškių sen., Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti žemės tikslinę paskirtį, nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį (K/K1/K3 – komercinių objektų ir degalinių statyba), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daustė“, V.Maciulevičius g. 20-221, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 677 78 987, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. 1071951

Pradedamas rengti 0,67 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/052:398) Geležinio Vilko g. 9a ir gretimos teritorijos, Vilnius m. detalusis planas. Planavimo organizavimo pagrindas – 2013 01 18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-157. Planavimo iniciatorius: UAB „Vandens Oazė“. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Planavimo tikslas: Patikslinti sklypo ribas prijungiant laisvos valstybinės žemės, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1), leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Skliauto Pėda“, Vokiečių g. 28-29, Vilnius, tel. (8 5) 2 314 269, e. paštas gintaras.sernius@takas.lt. Detaliojo plano rengimo terminas 2013 01 18 2014 01 18. 1071152

Pradedamas rengti 5,7068 ha teritorijos (sklypų kad. Nr. 0101/0023:327, 0101/0023:328 ir 0101/0023:329) Verkių g. 44, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis - kita), nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos (K) ir gyvenamosios teritorijos (G) naudojimo būdus, prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) naudojimo pobūdžius bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Planavimo organizatorius: UAB „MC turtas“, UAB „MC turtas 1“, UAB „MC turtas 2“, Verkių g. 44, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 677 78 987, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. 1070328

Pranešame, kad 2013 m. vasario 12 d. 10 val. s/b ,,Valčiūnai’’ Centrinė g. Nr. 26, Valčiūnų kaime, Juodšilių seniūnijoje, Vilniaus rajone bus atliekami žemės sklypui kad. Nr.4167/0704:166 kadastriniai matavimai, savininkai Henrikas Jančis ir Kristina Jančis. Prašome gretimo žemės (sodo) sklypo Nr.165 savininko Juozo Belinio paveldėtojus ir žemės (sodo) sklypo Nr.135 savininką Avromenko, nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypus, dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo, arba kreiptis individualią S. Bumblausko įmonė ,,Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1069488

Pranešimas apie parengtą visuomenei svarbaus statinio projektą. Informuojame, kad vadovaujantis VMSA 2011-04-17 išduotais reikalavimais Nr. AR 385, parengtas administracinių pastatų su požemine automobilių stovėjimo aikštele adresu: Konstitucijos pr.21, Vilniuje statybos projektas. Planuojama statinio statybos pradžia 2013 m. 1-3 ketvirčiai. Su projektu galima susipažinti projektuotojo patalpose, adresu Tilto g. 15, IIIa, Vilniuje, iki 2013 02 07 darbo dienomis nuo 9.00 - 12.00, tel. 8 686 25 447. 1071263

Sklypo esančio Vilniaus r. sav. Dūkštų sen., Geisiškių k., Skl.Kad.Nr.4130/0500:0204 savininkės Leokadijos Naimovičienės dėmesiui. Žemės sklypui priklausančiam Mildai Juščiutei, rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Prašome atvykti į UAB „BMO Projektai“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 600 30 784, e. paštas justyna@bmo.lt, susipažinti su projekto sprendiniais. 1069642

Sklypo esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio k., Nemėžio sen., Draugystės g. 7 savininko Liu-

tauro Olbuto dėmesiui. Š. m. Vasario 15 d., 9 val. vyks sklypo Kad. Nr. 4162/0100:0072 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g.13. Tel. 8 616 09 979. 1071727

Sklypo esančio Vilniaus raj., Sudervės sen., Vydautiškių k., Skl. Kad. Nr. 4184/0500:0142 savininkės Rasos Kraskos dėmesiui. Žemės sklypui priklausančiam Marjan Zacharevič , rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Prašome atvykti į UAB „BALTIJOS MATAVIMŲ ORGANIZACIJA“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 600 30 784, e. paštas justy-

na@bmo.lt (per 10 darbo dienų) susipažinti su projekto sprendiniais. 1069643

Vasario 12 d. 18.00 val. šaukiamas SB „Telegrafistas“ (kodas 191503756) visuotinis narių susirinkimas, nesusirinkus 50 proc. narių, pakartotinis susirinkimas įvyktų vasario 26 d. 18.00 val. Vieta Kalnėnų g. 46, Vilniuje (vandenvietės aikštelė). Darbotvarkė (skelbiama www.kalnenai.weebly.com). 1. Ataskaita už 2011-2012 metus. 2. Revizoriaus ataskaita. 3. Sąmatos už 2013 metus tvirtinimas. 4. Bendrijos pirmininko ir revizoriaus rinkimai. 5. Kiti klausimai. Bendrijos pirmininkas. 1070336

Su šiuo kuponu

nemokamas

skelbimas savaitraštyje

J.Adomavičiaus IĮ „ŠANTRA“. Anavilio k., Vilniaus r. Tel. (8 5) 258 6248.

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki kovo 15 d. Pasiūlymas galioja tik fiziniams asmenims. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.


975626

 ' -+&* , -

-*T , +S ,@0=4N0<40?84:0@B>90<YD8AC><4=\A8=5>@ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?>>1@>D>;\A:70A:;F?>:03 @ 8/8+> ÄŽmonei reikalingi aukĹĄtalipiai. Tel. 8 650 91 ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 .A=>?>< ! 253, 8 699 98 086. 30 973725 34B0;8>9>?;0=>,;0=0D8<>?06@8=30AI 8K=/-2 <10;0=3O8>34B0;8>9>B4@8B>@89[?;0=0D8 3<><&/6 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 73<6= Transportas, logistika  <>ACB0@B8A @,;0=0D8<>B8:A;0AI Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus ?0:48AB8O4<\AB8:A;8=W?0A:8@BX?060;14=3@>9> AF<0A8; ?;0=> regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Yvadybinin=CAB0BFB8  " B4@8B>@89>A=0C3>98<>8@BD0@:F<>@4O8<Y4 kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 611 45 ?;0=> 000. >@60=8G0B>@8CA I % J-40;H B0;8>9>  976056 KarĹĄÄ?iausi (>NB0CB>6 8;=8CAB4;   ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC kelioniĹł 3890H ,0<\=:0;=8> 6  8;=8CA ,0@4=6 0<4 A8C= pasiĹŤlymai KelioniĹł C@[ 4;  =5>@<028 IĹĄ/ÄŻKELIONIŲ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siunORGANIZATORIUS tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8  

Kita

?0Z8>94D84B>94B0?0B830@1>BD0@:\%4=3@8 BIÄŽ â&#x20AC;&#x17E;KontrastĹł biurasâ&#x20AC;&#x153; visu sÄ&#x2026;raĹĄu parduo9>A?8@<8=8=:\ da atsargas (ÄŻvairias kanceliarines prekes)  uĹž didĹžiausiÄ&#x2026; pasiĹŤlytÄ&#x2026;, bet ne maĹžesnÄ&#x2122; %J 4:8;=>90<>9> C@B>,@>94:B08K0B;84 nei:030AB@8=8CA 35 730 Lt kainÄ&#x2026;. PasiĹŤlymai teikiami iki :0 <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 2012 m. birĹželio 25 d. imtinai uĹždaruose vo C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J8;<0K kuose bankroto administratoriui, ! UAB â&#x20AC;&#x17E;SBS A:; @A:;:03 @ Legaleâ&#x20AC;&#x153;, UkmergÄ&#x2014;s g. 369A, Vilnius. Dau?@0N><6@4B8<>=4?@8D0B8GC>B>A>3>A:;F giau informacijos tel. (8 5) 206 0799, 8 611 ?> @A0D8=8=:Y<18@O4;8>3 51 518. D0;0BDF:B8?@849C<A?@8:;0CA0=Z8>A:;F?>8@ 971990 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 Vladislavos SalmanoviÄ? turto paveldÄ&#x2014;toD> >D8=A:8>A:;F?Y @0@10?@0N><AC jĹł dÄ&#x2014;mesiui. Ĺ . m. birĹželio*0@>A;0DC 27 d. 16%0G4 val. A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C adresu Vilniaus r., PagiriĹł sen., MikaĹĄiĹŤ- D8ZM0;68@8>6I8;=8CAB4; nĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;Ekspresasâ&#x20AC;?, vyks sklypo kad. 4?0NB0A B>?><0B8:$6<08;2><  Nr.   4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. KvieÄ?iame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos MatavimĹł Organizacijaâ&#x20AC;?, LinkmenĹł g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

Sausio 31â&#x20AC;&#x201C;vasario 6, 2013

skelbimai

PASLAUGOS

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

Y ;0=38 4@D4G8<08 

:NB0:>:F 308;B 4;  

B0A,0;0= 6 4; 

  %    

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>96391&D

(3683><

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius

Tel. (8 5) 231ORGANIZATORIUS 3314. Faks. (8 5) 262 9120 KELIONIŲ vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tik vasario 1â&#x20AC;&#x201C;10 dienomis ;<?+494+=/+:6+85A=3!3>49;5Q IKI 50% NUOLAIDOS KRUZINEI KELIONEI

60;1]B*CAD8A030O0D\9>0A460A0AI RYGAâ&#x20AC;&#x201C;STOKHOLMASâ&#x20AC;&#x201C;RYGA Kaina nuo 85 Lt! ND84A[:0G8=>?0A8@>3F<[8@D84N1CZ8[@>9CA# PasiĹŤlymas galioja 2013 02 01â&#x20AC;&#x201C;02 10. ,0<0BF:8B4=C>AB018Y9YL80C@\A<4@8:YCO AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! 50% nuolaida suteikiama kelionÄ&#x2014;ms 2012 F?0B8=6Y:08=Y 02 01â&#x20AC;&#x201C;04 30. OA8A0:F:8B4A:@F3X8:8646CO\A384=>A8@ JoniniĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga 45% nuolaida suteikiama kelionÄ&#x2014;ms nuo 2012 ;48A:8B\AX=4?0<8@NB0<Y:4;8>=W 11005 Lt 01â&#x20AC;&#x201C;06 30. I KvieÄ?iame Jus15ÄŻ trumpiausios va- laiNuo kovo dienos naujanakties programa 8C9>@:0A=C>B ve â&#x20AC;&#x17E;Didingi ir spalvoti karnavalai Baltijos karÄ&#x2014;lÄŻ! jĹŤrojeâ&#x20AC;&#x153;. Nepraleisk galimybÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; tai verta 0N8=6B>=0A=C>B Baltijos jĹŤroje bus ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;s iki pamatyti! %>AB>=0A=C>B ryto! Daugiau informacijos krantas.lt

0@108NA8 <48N:0@B>

  %     KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

  

@ ?4@:0! 48N:0@B>   

<>=CB0@ 010=:@>B> %0=:@CBC> <8=8AB@0B> + --  0A 0A<C> <8:8 D>:@438B> \A384=08 :0@BC?@8 0BD8@B8=0= =C>@0NCA 48:0;0D8<[ :>:8C1]3C <Y?0B48: 0C=0A= 

,  =Z8>D>D> =8C94A:;F @0A?;>B0A 0D8<> ?0 1\A 03<8 B>9>     @60=8G0B> CB0@B8A @

976256

PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius "!P%'&"'%' Tel. 8-5 AUTOBUSU 262 7777, mob. 8 616 16 777 KELIONÄ&#x2013;S ;FD[OF3\98<>ND4=B\C>14;\940BD89>94 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt I B AVIABILIETAI Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt +CG849[=0:B8A0@NCD>94 IB SAS akcija ÄŻ JAV ir AzijÄ&#x2026;: Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt Ä&#x152;ikaga, VaĹĄingtonas 2054 Lt; Niujorkas V4:89>A?8;FAIV4:89>A@>9CAI,@070IB 2124 Lt; SansuFranciskas 2731Adrijos Lt; Ĺ anchajus, Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija poilsiu prie jĹŤros LD4820@89>A60<B>AAB41C:;08I Pekinas 2007 Lt; Tokijas 2290 LtB nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>AA0;0I 0;8=0AIB Pirkti internetu: www.lek.lt Kroatija 990 Lt (yra irnuo pigios aviakompanijos) L80C@\AB0;890?>8;A8=\?0O8=B8=\=C> B KELTAI Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt @>0B890=C> B Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; TaliLÄ&#x2013;KTUVU IĹ  VILNIAUS: nasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas. ,@070I84=0I%C30?4NB0A=C> B Spec. pasiĹŤlymai: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis; Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt G($G'("%?>8;A8=\A KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas. Konferencijos ir kiti JĹŤsĹł Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Ltkompanijos rengi68?B0A)C@6030=C> B niai Baltijos jĹŤroje! Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt %C;60@890=C>B KRUIZAI Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 VidurĹžemio jĹŤroje 10 d. nuo 1800 Lt/asm. L@80=:0=C>B (su skrydĹžiu iĹĄ Vilniaus); Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt KaribĹł jĹŤroje 7 d. @4B0=C>B nuo 3860 Lt/asm. (su skrydĹžiu iĹĄ Vilniaus) Turkija,

C=8A0A=C>B VIZOSAntalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260â&#x20AC;&#x201C;Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt; Bulgarija, Burgas 1199 Lt TailandÄ&#x2026;, KinijÄ&#x2026;... ÄŽvaĹžiavimo leidimai ÄŻ JAV, Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt G($G'("%?0O8=B8=\A?>8;A8=\A AustralijÄ&#x2026;. PAĹ˝INTINÄ&#x2013;S kelionÄ&#x2014;s Turkija, Marmaris 1289 autobusu: Lt @C8G0A 8;C=C>B Juodkalnijaâ&#x20AC;&#x201C;Bosnija ir Hercegovinaâ&#x20AC;&#x201C;KroatiBulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt Lt G@04;8AI*>@30=890I68?B0A=C>B jaâ&#x20AC;&#x201C;Serbijaâ&#x20AC;&#x201C;Albanija 1215 Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899poilsinÄ&#x2014;) Lt +0@>:0A=C>B Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija (paĹžintinÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1265 Lt Italijaâ&#x20AC;&#x201C;Kaprio sala (10(poilsinÄ&#x2014;s) d.) â&#x20AC;&#x201C; 1890 Lt C10=C>B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ  VARĹ UVOS Kroatija â&#x20AC;&#x201C; 972 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Liuksemburgas â&#x20AC;&#x201C; 1234 Lt â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt G$)"% Bulgarija GÄ&#x2014;liĹł paradas Olandijoje (7 d.) â&#x20AC;&#x201C; 1395 Lt

08;0=30A?0O8=B8=\?>8;A8=\I=C>B Turkija 1078 Lt Olandijoje (6 d.) â&#x20AC;&#x201C; 1251 Lt GÄ&#x2014;liĹłâ&#x20AC;&#x201C;paradas Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 636 Lt Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt POILSIS 2013 m. lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus G(!'% Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170Kosta Lt Brava, Kosta Dorada nuo 1279 Lt Ispanija, 68?B0A)C@6030=C> Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt â&#x20AC;&#x201C; 959 Lt B Graikija, Kreta Ispanija, Kosta Brava â&#x20AC;&#x201C;(paĹžintinÄ&#x2014;s 1279 Lt â&#x20AC;&#x201C; poilA?0=890+0;9>@:0I B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ  VARĹ UVOS Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1069 Lt

C@:890=B0;890I B sinÄ&#x2014;s) Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 969 Lt Bulgarija, Varna â&#x20AC;&#x201C; 929 Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Lt Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1189 Lt Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo1029 1678Lt Lt Turkija, Marmaris Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt Egiptas â&#x20AC;&#x201C; 1299 Lt Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt iĹĄ VarĹĄuvos POISIS lÄ&#x2014;ktuvu STOVYKLOS LIETUVOJE Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt Ĺ armnuo El Ĺ eichas Pasaka 550 Ltâ&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Portugalija â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt TopIspanija Fun 540â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt Lt Ĺ ri Lanka RaganÄ&#x2014; 550â&#x20AC;&#x201C;Lt5072 Lt PAĹ˝INTINÄ&#x2013;S lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ VarĹĄuvos Energetikas 600 Kruizas Nilu nuoLt 1666 Lt; Izraelis â&#x20AC;&#x201C;Ĺžmogus 2252 Lt;â&#x20AC;&#x201C;Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2235 Laimingas tai aĹĄ! 600 Lt Lt; Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt Trimitas 520 Lt lÄ&#x2014;ktuvu SLIDINÄ&#x2013;JIMAS Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014;nis) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt autobusu: PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1470 Lt Italija (Livinjo) â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Austrija, Ĺ veicarija â&#x20AC;&#x201C; 1890 Lt Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 890 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 850 Lt POILSIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus Egiptas nuo 1499 Lt TenerifÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt Indija (Goa) â&#x20AC;&#x201C; 3419 Lt JAE (Dubajus) â&#x20AC;&#x201C; 3729 Lt Tailandas (Bankokas) â&#x20AC;&#x201C; 3629 Lt

&/6



+5<    ?3683><?3683><5;+8=+<6= @@@5;+8=+<6= A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 0A460A0A=C>B vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

>@>=B0A=C>B +>=@40;8A=C>B )8CAB>=0A=C> B Vasaros kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga 0;60@8A=C>B nuo 125 Lt PamirĹĄkite kasdieninius rĹŤpesÄ?ius ir atsipa08=0?0B48:B0X018?CA4AAC>@>C>AB[<> laiduokite laive Baltijos jĹŤroje! :4AZ808A MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s saule, vÄ&#x2014;ju ir gera nuotaika. -4G4@D0289>A<>:4AB8A8:8B<>:0<0A?0 ?8;3><08 Kruizo kaina pateikta iĹĄ iĹĄplaukimo uosto. 84B[A:08Z8CA@81>B0A Daugiau informacijos www.krantas.lt

#+7N85+68391;383+><1(3683>< &/6  79,   3809<?3=/6=@@@<?3=/6=@@@6/56=

(@08:890@4B0I B MaĹžieji Laukystos piratai %C;60@8900@=0I B 370 Lt Holivudo akademija 599 ,>@BC60;890;60@D\I LtB Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt %&"()"%&'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ,0A0:0=C>B Avataro nuotykiai kartu 450 Lt -060=\IB Mes ĹĄampinjonai 450 Lt 08<8=60AO<>6CAIB080NB Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Lt

>?'C=B Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt %&"()"%'H%!) Dodi 550 Lt =6;[:0;1>AAB>DF:;0AB89>94 B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE %C;60@89>94 B Stovykla Ukrainoje @>0B89>94 B â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt dienai Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt (& %0:C=C>B"+0;9>@:0=C>B Bulgarijoje 1699 Lt :08=>AX018?CA4A Kroatijoje 2149 Lt Juodkalnijoje 1899 Lt &O& AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt -F60I B>:7>;<0A AVIABILIETAI*

0;8=0AI)4;A8=:8A Delis nuo 1870 Lt

0;8=0AI B>:7>;<0A Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A Seulas â&#x20AC;&#x201C; 2308 Lt ;08?\30I0@;A70<=0AA?42?0A8];F<0A SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt ;08?\30IF;8AA?42?0A8];F<0A Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2409 Lt ;08?\30I/0A=820AA?42?0A8];F<0A Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt

C@:CI;0=3>A0;>AI B>:7>;<0A *kainos ÄŻ abi puses KELTAI (*"% JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) U-CA89Y=C>B"%0;B0@CA89Y=C>B nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt



e j u i n l i V

 

 

S A V





A R A 

 $#"  !         

    


31

sausio 31–vasario 6, 2013

personažas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 2–8 d. Avinas (03 21–04 20). Pe­rio­do

Ga­li tek­ti pa­si­rū­pin­ti į bė­dą pa­kliu­vu­siu šei­mos na­riu ar gi­mi­ nai­čiu. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­mas lauk­ tas su­si­ti­ki­mas ar pra­ne­ši­mas. Re­ gis, ne­sun­kiai pa­vyks su­si­tar­ti dėl ak­tua­lių da­ly­kų, no­ri­mų kon­tak­tų, in­for­ma­ci­jos, in­ter­viu ar rek­la­ mos. Ga­li­te už­si­ra­šy­ti į kur­sus, sėk­m in­gai iš­l ai­k y­t i eg­za­m i­n ą. Skir­si­te ne­ma­žai dė­me­sio ir vai­ kams, pra­mo­goms, steng­si­tės, kad kom­pa­ni­ją pa­lai­ky­tų pa­tin­kan­tys žmo­nės. Ga­li­mas pa­si­ma­ty­mas, šou ren­gi­nys.

Jautis (04 21–05 20). Sa­vait­ga­lį

Skorpionas (10 24–11 22). Sa­

bū­si­te lin­kę dra­ma­ti­zuo­ti men­kus ne­su­sip­ra­ti­mus, jaut­riau nei pa­pras­tai rea­guo­si­te į ap­lin­ki­nių prie­kaiš­tus. Atk­reip­ki­te dė­me­sį į par­tne­rio pro­ble­mas. Svar­bu ne­bū­ ti už­si­spy­ru­siems ir ne­veng­ti iš­girs­ ti ki­tų nuo­mo­nės. Ki­tą sa­vai­tę ti­kė­ ti­nas san­ty­kių aiš­ki­ni­ma­sis su kre­ di­to­riais, ypač jei ne­mo­ka­te kont­ro­ liuo­ti fi­nan­si­nių iš­tek­lių, tvar­ky­ti do­ku­men­tų. Bū­si­te lin­kę ieš­ko­ti tei­ sy­bės, reikš­tis vie­šai, teik­ti ver­si­jas, kon­cep­ci­jas, jas gin­ti. Dvyniai (05 21–06 21). Re­gis, pa­

ju­si­te, kad jū­sų gy­ve­ni­me trūks­ta tvar­kos, sis­te­mos ir rei­kia ki­ taip pla­nuo­ti dar­bo bei poil­sio re­ži­ mą, iš­lai­das, keis­ti mi­ty­bos įpro­čius, sti­lių. Tur­būt su­si­pras­ti pri­vers ne­ ma­lo­ni kri­ti­ka ar­ba svei­ka­tos su­tri­ki­ mas. Nuo pir­ma­die­nio steng­si­tės įveik­ti biu­rok­ra­ti­nius slenks­čius ir gau­ti no­ri­mą in­for­ma­ci­ją, lei­di­mą, su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus ar pan. No­ ri­te ne­no­ri­te, teks pa­leng­vin­ti pi­ni­gi­ nę, mo­kė­ti mo­kes­čius, ali­men­tus.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Sva­jo­nė – įkur­ti mies­tą

Man­tas Jo­nei­kis ro­ko rit­mu dai­nuo­ja gos­pe­lo teks­tus, di­džiuo­ ja­si mo­kė­da­mas lo­ty­nų ir se­no­vės grai­kų kal­bas, ta­čiau – nors yra fi­lo­lo­gas – dir­ba fi­zi­kos, ma­te­ma­ti­kos ir eti­kos mo­ky­to­ju. Vi­sa­da pil­nas vi­so­kių idė­jų, to­ kių, ko­kios nie­kam ki­tam ne­šau­ na į gal­vą, pa­vyz­džiui – sva­jo­ ja vie­ną die­ną įkur­ti sa­vo mies­tą, ku­ria­me net ne­dve­jo­da­mi ap­si­gy­ ven­tų vi­sa ne­sus­kai­čiuo­ja­ma ga­ ly­bė jo drau­gų. – Kas tau yra to­bu­la lai­mė? – Ji vi­sa­da to­bu­la. Kai val­gai bu­ ro­kė­lius ir įsi­vaiz­duo­ji, kaip nuo jų švie­žė­ja ta­vy­je te­kan­tis krau­ jas. Kai kal­bi su žmo­gu­mi ir at­ ro­do, kad jis ta­ve su­pran­ta. O, pri­si­mi­niau Hen­ri­ko Ra­daus­ko žo­ džius: „Flei­ta čiul­ba vis links­miau / Apie mir­tį, apie dan­gų, apie nie­ ką, / Apie lai­mę, kad be rei­ka­lo gi­ miau.“ – Ta­vo di­džiau­sia bai­mė? – Nuo ma­žens iš­moks­tam du es­ mi­nius klau­si­mus: „kas čia?“, „ko­dėl?“. Bū­tų bai­su juos pa­ mirš­ti.

– Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti? – Ma­nau, jog per daug pla­nuo­ju ry­to­jų. No­rė­čiau la­biau su­si­kon­ cent­ruo­ti į tai, ką da­rau šią aki­ mir­ką. – Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu? – Kal­bą ir elekt­rą. Gal­būt no­rą tu­ rė­ti dau­giau va­lios ir mo­kė­ti val­ dy­ti emo­ci­jas.

– Ko­kia mo­ters sa­vy­be la­biau­ siai ža­vie­si? – Gro­žiu. – Ko­kį sa­vo drau­gų bruo­žą la­ biau­siai ver­ti­ni? – No­rą iš­mok­ti su­gy­ven­ti. No­rą ne­pa­bėg­ti, vos pa­si­da­ro sun­ku. – Ko­kia yra ryš­kiau­sia ta­vo sa­ vy­bė, bū­do bruo­žas? – Esu val­din­gas ir daug šne­ku.

– Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me? – Žmo­gus.

– Jei­gu ne­bū­tum Man­tas Jo­ nei­kis, kuo no­rė­tum bū­ti? – Šu­ni­mi ar­ba vil­ku.

– Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­tas? – Neuž­ka­si­nėt ta­len­tų, ku­riais jau esu ap­do­va­no­tas. Ma­nau, neiš­ nau­do­ju tų, ku­riuos tu­riu. Jei gau­ čiau dar vie­ną, iš­vis nu­sto­čiau ką nors da­ręs, nes ne­su­gal­vo­čiau, ko vis­gi no­riu.

– Žmo­gaus trū­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kęs­ti? – Quad­rop­he­nia. Vie­na gal­vo­jam, ki­ta kal­bam, tre­čia da­rom. – Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to? – Tai, ką tu­riu, yra ge­riau­sia ga­ li­my­bė.

Svarstyklės (09 24–10 23).

pra­džio­je bū­si­te la­bai įžval­ gūs, su­ma­niai sprę­si­te sa­vo ir ki­tų psi­cho­lo­gi­nes pro­ble­mas. Vis dėl­to sek­ma­die­nis ga­li ap­kars­ti, jei, be sa­vų pro­ble­mų, už­si­krau­si­te dar ir sve­ti­mų bė­dų naš­tą. Sau­go­ki­tės gre­sian­čių per­ša­li­mo li­gų. Ki­tą sa­ vai­tę ga­li­mi rei­ka­lai, su­si­ję su moks­lu, tei­sėt­var­ka, už­sie­niu. Pra­ dė­ki­te nuo rea­liai įgy­ven­di­na­mų da­ly­kų. Ro­man­tiš­kus jaus­mus ga­li pa­kurs­ty­ti as­muo, ku­rį va­di­na­te ko­le­ga ar klien­tu. Ne­su­pai­nio­ki­te mei­lės su drau­gys­te.

Vėžys (06 22–07 22). Sa­vait­ga­ lį ne­blo­gai sek­sis, jei orien­ tuo­si­tės į šei­mą, bui­tį, kur­si­te jau­ ku­mą, eks­pe­ri­men­tuo­si­te vir­tu­vė­ je. Svar­biau­sia, ne­sta­ty­ki­te ne­sup­ ra­ti­mo ir abe­jin­gu­mo sie­nos tarp sa­vęs ir ar­ti­miau­sių žmo­nių. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je su ap­lin­ki­niais ga­na ge­rai su­tar­si­te, jei įver­tin­si­te jų pra­na­šu­mus. Ga­li­te pa­tir­ti gun­ dy­mų mei­le ar­ba pi­ni­gais. Tin­ka­ mas me­tas kū­ry­bi­nei veik­lai. Jei­gu mė­gi­na­te įsi­dar­bin­ti, apie sa­vai­tės vi­du­rį tai ga­li pa­vyk­ti.

vait­ga­lį ra­si­te bend­rą kal­bą su ap­lin­ki­niais, o jie įver­tins jū­sų su­ ge­bė­ji­mus. Trauks pi­kan­tiš­ka veik­ la, nau­ji vei­dai. Ta­čiau at­si­ras ūki­ nių ar ki­to­kių rū­pes­čių, ku­rie ne­ leis at­si­pa­lai­duo­ti. To­kiu at­ve­ju ne vis­kas baig­sis taip, kaip jums no­rė­ tų­si. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te do­mė­tis pa­tal­pų įsi­gi­ji­mu, nuo­ma, ap­dai­la. Tęs­ki­te pra­dė­tus dar­bus, de­ry­bas. Nea­ti­dė­lio­ki­te, jei no­ri­te ką iš­siaiš­ kin­ti ar pra­tęs­ti su­tar­tis. Vei­ki­te at­sa­kin­gai, ypač jei teik­si­te in­ter­ viu, sklei­si­te in­for­ma­ci­ją. Šaulys (11 23–12 21). Sa­vait­ga­lį

bus sun­ku at­si­spir­ti pa­gun­dai sma­gu­riau­ti, var­to­ti svai­ga­lus. Keis­tos nuo­jau­tos vers ne­ri­mau­ti. Gal­būt bend­rau­si­te su me­ni­nin­kais, re­li­gin­gais žmo­nė­mis ar­ba tu­rė­si­te rei­ka­lų su me­di­ci­na, li­go­niais. Pa­ si­sau­go­ki­te su­kčių, va­gių. Ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je itin svar­bu veng­ti ne­ko­rek­tiš­kų, ne­mo­ra­lių veiks­mų, pa­sta­bų, lie­žu­va­vi­mo, ant­raip pa­ kenk­si­te sa­vo au­to­ri­te­tui. Ožiaragis (12 22–01 20). Sa­

vait­ga­lį jums tu­rė­tų ne­blo­gai sek­tis vi­suo­me­ni­niuo­se rei­ka­luo­se, ko­lek­ty­vi­niuo­se pro­jek­tuo­se, spor­ te. Ga­li­mas ren­gi­nys, su­si­ti­ki­mas su drau­gų kom­pa­ni­ja, do­mi­nan­čiu as­me­niu. Sten­ki­tės elg­tis drau­giš­ kai, bet ne­leis­ki­te ki­tiems pikt­nau­ džiau­ti jū­sų pa­si­ti­kė­ji­mu. Nuo pir­ ma­die­nio leng­va per­si­temp­ti, su­si­rgti, tad įver­tin­ki­te sa­vo jė­gas im­ da­mie­si dar­bų ir ven­ki­te ma­si­nių su­si­bū­ri­mų. Vandenis (01 21–02 19). Sa­vait­

Liūtas (07 23–08 23). Sa­vait­ga­

lį šau­niai lei­si­te lai­ką su tais, ku­rie pa­gei­daus jū­sų drau­gi­jos. Tie­ sa, bū­si­te emo­cio­na­lūs ir nu­si­tei­kę po­strin­gau­ti apie da­ly­kus, ku­riuos pa­šne­ko­vai ver­ti­na ki­taip. Jei­gu ka­ te­go­riš­kai bruk­si­te sa­vo nuo­mo­nę, san­tar­vės ne­liks nė ženk­lo. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į ju­ri­di­nę rei­ka­lų pu­sę, kad ne­lik­tų spra­gų, neaišku­mų. Nep­ro­ vo­kuo­ki­te prie­šiš­kų reak­ci­jų.

ga­lį ga­li­mas so­li­dus ren­gi­nys, vie­šas pa­si­ro­dy­mas ar­ba tie­siog no­riai po­li­ti­kuo­si­te, siek­si­te vie­šu­ mo. Gal­būt į pa­vir­šių iš­kils mei­lės ar ki­ti pri­si­mi­ni­mai, se­nos pa­slap­ tys. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te gau­ti pa­siū­ ly­mą įsi­lie­ti į drau­giš­ką kom­pa­ni­ ją, da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je. Ati­džiai ste­bė­ki­te, kas vyks­ta vi­suo­me­ni­ nia­me ir po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me. Jei no­ri­te ką nors įti­kin­ti, rem­ki­tės aiš­kiais ar­gu­men­tais.

Mergelė (08 24–09 23). Sa­vait­

Žuvys (02 20–03 20). Ki­tą sa­

ga­lį bū­si­te nu­si­tei­kę bend­rau­ti, ta­čiau ap­lin­ki­niams ga­li­te da­ry­ti keis­ tą įspū­dį. Ar­ba pa­tys pri­trauk­si­te to­ kius pa­šne­ko­vus, ku­rių, neiš­len­kęs tau­re­lės, ne­sup­ra­si. Įma­no­mas aist­ rin­gas mei­lės nuo­ty­kis. Jū­sų pa­gal­bos ga­li pri­reik­ti gi­mi­nai­čiui, kai­my­nui. Jei per kraš­tus ver­šis emo­ci­jos, tuo­ met pa­spor­tuo­ki­te, pa­si­vaikš­čio­ki­te. Ki­tą sa­vai­tę jū­sų min­tys bus su­kon­ cent­ruo­tos į as­me­ni­nių san­ty­kių ir bui­ti­nes bei vai­kų pro­ble­mas.

vai­tę da­ly­ki­niai rei­ka­lai vyks sklan­džiau, jei pa­si­telk­si­te dip­lo­ ma­ti­ją, kant­ry­bę, nes am­bi­ci­jo­mis ir emo­ci­jo­mis nie­ko ge­ra ne­pa­siek­ si­te. Ga­li­ma ko­man­di­ruo­tė, kon­fe­ ren­ci­ja. Gal­būt do­mė­si­tės įsta­ty­ mais. Per pa­žįs­ta­mus ga­li­te su­ži­ no­ti apie do­mi­nan­tį įsi­dar­bi­ni­mo va­rian­tą, mo­ky­mo kur­sus ar ki­tus or­ga­ni­zuo­ja­mus jums ak­tua­lius ren­gi­nius. Si­do­ni­ja


Orai

Vėjas 15–23 m/s

penktadienį +2

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje šalčių nenumatoma – temperatūra kils virš nulio laipsnių, lis, kris šlapdriba. Šiandien numatomas lietus ir šlapdriba, bus 1–4 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną – 0–2 laipsniai šilumos. Daug kur taip pat prognozuojami krituliai: lietus, šlapdriba, sniegas. Savaitgalį laikysis panašūs orai.

5-oji metų savaitė. Saulė Vandenio ženkle.

Savaitgalio orai

+3

Telšiai

+4

Naktis

Šiauliai

+2

Klaipėda

–1

Panevėžys

+2

10

Šeštadienį

Tauragė

Pasaulyje +17 +9 +26 +11 +8 +16 +30 +7

0

+2

Naktis

Kaunas Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Vėjas (m/s)

Utena

+2 

Diena

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+10 +15 –2 +3 +9 +4 +12 +2

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

–3

+1

Vėjas (m/s)

+1

8

Vilnius

+3

+7 +4 +16 +24 +4 +13 +12 +5

Diena

Marijampolė

+2

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–3

Vėjas (m/s)

0

9

Kalendorius Ketvirtadienis, sausio 31 d.

penktadienis, Vasario 1 D.

šeštadienis, Vasario 2 d.

pirmadienis, Vasario 4 D.

antradienis, vasario 5 d.

trečiadienis, Vasario 6 d.

Teka 8.10 Leidžiasi 16.55

Teka 8.08 Leidžiasi 16.57

Teka 8.06 Leidžiasi 16.59

Teka 8.04 Leidžiasi 17.01

Teka 8.03 Leidžiasi 17.04

Teka 8.01 Leidžiasi 17.06

Teka 7.59 Leidžiasi 17.08

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Budvydė, Budvydas, Skirma, Skirmantas, Skirmantė

VARDAI: Brigita, Gita, Jovaidas, Jovaidė, Vasaris

1797 m. gimė austrų kompozitorius Franzas Schubertas. 1926 m. gimė kompozitorius, pedagogas Vytautas Klova. 1935 m. gimė Japonų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Kenzaburo Oe. 1937 m. gimė kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis. 1939 m. gimė Nepriklausomybės atkūrimo signataras Romualdas Ozolas. 1966 m. gimė Didžiosios Britanijos aktorius Dexteris Fletcheris. 1971 m. gimė Holivudo aktorė Minnie Driver. 1981 m. gimė amerikiečių dainininkas Justinas Timberlake’as.

1709 m. negyvenamoje saloje buvo rastas Alexanderis Selkirkas, jo nuotykiai tapo Danielio Defoe knygos „Robinzonas Kruzas“ pagrindu. 1901 m. gimė amerikiečių aktorius Clarkas Gable’as. 1931 m. gimė Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. 1937 m. gimė kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis. 1956 m. Utenoje užfiksuotas Lietuvos šalčio rekordas – 42,9 laipsnio. 1968 m. gimė Elvio Presley dukra ir Michaelo Jacksono žmona Lisa Marie Presley. 1969 m. gimė Argentinos futbolininkas Gabrielis Batistuta.

9

8

7

4

3

6

6

3 8

9

5 5

9 6

2 1 7

9

2

6

3

5

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

1 9

VARDAI: Barkus, Minija

Šv. Blažiejus Linų diena 1809 m. gimė vokiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas Felixas Mendelssohnas. 1959 m. gimė amerikiečių aktorius Thomas Calabro. 1960 m. gimė vokiečių futbolo treneris Joachimas Löwas. 1968 m. gimė Serbijos krepšininkas Vlade Divacas. 1976 m. gimė škotų bei australų aktorė Isla Fisher. 1978 m. gimė australų krepšininkas Matthew Nielsenas. 2011 m. mirė prancūzų aktorė Maria Schneider, žinoma iš filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“.

6

1

3

8

7

7

7

9 4

5

7

6

1

7

5

9

4 2022

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOSIOS REDAKTORĖS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

9

3

1

6

3

6 5

3

3

1

8

5

8

9

reklamos skyrius: 261

4

8

2

5

7 3654

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374

VARDAI: Darata, Dorys, Dorotėja, Dorotėjas, Urtė 1911 m. gimė 40-asis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. 1912 m. gimė Eva Braun, Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio žmona. 1918 m. mirė austrų tapytojas Gustavas Klimtas. 1932 m. gimė prancūzų kino režisierius François Truffaut. 1944 m. gimė legendinis lietuvių futbolininkas ir treneris Benjaminas Zelkevičius. 1945 m. gimė Jamaikos regio legenda Bob Marley. 1961 m. gimė pianistas ir pedagogas Petras Geniušas. 1962 m. gimė Axl Rose, grupės „Guns’n’Roses“ muzikantas.

Šv. Agota Duonos diena 1884 m. gimė Lietuvos arkivyskupas, politinis kalinys, kankinys Mečislovas Reinys. 1946 m. gimė britų aktorė Charlotte Rampling. 1949 m. mirė kompozitorius, pedagogas, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. 1964 m. gimė amerikiečių aktorė Laura Linney. 1969 m. gimė JAV dainininkas Bobby Brownas. 1969 m. mirė kalbininkas, vertėjas Juozas Balčikonis. 1985 m. gimė portugalų futbolininkas Cristiano Ronaldo. 1989 m. iškilmingai atšventinta Vilniaus arkikatedra.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

6 4

VARDAI: Agata, Agota, Birutė, Gaudvilas, Gaudvilė, Gaudvina, Gaudvinas

1515 m. gimė Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, reformacijos veikėjas. 1789 m. George’as Washingtonas išrinktas pirmuoju JAV prezidentu. 1887 m. gimė kompozitorius ir choro dirigentas Stasys Šimkus. 1894 m. mirė Adolphe’as Saxas, belgų muzikantas, saksofono išradėjas. 1943 m. gimė poetas, vertėjas, kritikas, eseistas Sigitas Geda. 1948 m. gimė amerikiečių muzikantas Alice Cooper. 1970 m. gimė operos solistas baritonas Dainius Stumbras. 1975 m. gimė australų dainininkė Natalie Imbruglia.

5

6

8 3

VARDAI: Blažiejus, Blažys, Oskaras, Radvilas

Grabnyčios 1494 m. gimė Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Žygimanto Augusto motina Bona Sforza. 1882 m. gimė airių rašytojas Jamesas Joyce’as. 1896 m. gimė rašytojas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas, teatrologas Balys Sruoga. 1901 m. Vilniuje gimė pasaulinio garso smuikininkas virtuozas Jascha Heifetzas. 1977 m. Kolumbijoje gimė dainininkė Shakira. 2002 m. įsigaliojo Lietuvos banko nustatytas oficialus fiksuotas lito ir euro kursas: 3,4528 lito už eurą.

4

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VARDAI: Orinta, Orintas, Valdas, Valdemaras, Valdonė, Vandenė

sunkus sudoku

5

lengvas sudoku

sekmadienis, vasario 3 d.

6

2

9

5

8

3

4

6

7

1

2

7

9

3

4

8

1

5

1

4

3

6

7

9

2

5

8

4

5

3

7

6

1

9

8

2

8

7

6

5

1

2

9

3

4

1

8

6

5

9

2

7

3

4

4

8

2

7

9

6

5

1

3

3

4

8

2

7

6

5

9

1

7

3

9

4

5

1

8

6

2

6

9

5

1

8

3

2

4

7

5

6

1

3

2

8

4

9

7

7

1

2

9

5

4

3

6

8

3

1

4

9

8

5

7

2

6

8

3

1

6

2

5

4

7

9

6

5

7

2

4

3

1

8

9

9

2

4

8

3

7

6

1

5

9

2

8

1

6

7

3

4

5

5

6

7

4

1

9

8

2

3

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

8

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

PR

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

6

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3656, 279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

2013-01-31 Vilniaus diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you