Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penkTADIENIS, SAUSIO 18, 2013

www.kl.lt

14 (19 617) =2;8A.162;6@ @.B@6<% 

11

?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;

pramogĹł

gidas

Teatras gvild ens moteriĹĄk

Teis­mas pa­lei­do ÄŻ lais­vÄ&#x2122; ko­rup­ci­ja ÄŻta­ria­mÄ&#x2026; M.Bal­Ä?iō­nÄ&#x2026;.

Lietuva 5p.

RusĹł mafijos â&#x20AC;&#x17E;krikĹĄtatÄ&#x2014;vioâ&#x20AC;&#x153; A.Usojano nuĹžudymas â&#x20AC;&#x201C; kerĹĄtas, iĹĄdavystÄ&#x2014; ar grÄŻĹžimas atgal?

Pasaulis 10p.

Premjeroje â&#x20AC;&#x201C; kaip iĹĄlikti moterimi vyrĹł pasaulyje.

Rita BoÄ?iulytÄ&#x2014;

r.bociulyte@

ď ŽKomanda:

X\Z]\gVa\_

Vb`48VgRc

nalinius ÄŻvykius, galiausiai grÄ&#x2026;ĹžinanÄ?ius mus ÄŻ realios sekos dĹžiÄ&#x2026;, kurios prarezultatus

VĂ&#x2DC;Vb`_R V`V

R_Vb`4=NQ

RTVZN`V_Q

NVYV[V[XĂ&#x203A;/BX_V[NVaĂ&#x203A;` aNafQNZV`]

Chaucerio â&#x20AC;&#x17E;Kenterbe rio pasakojimĹłâ&#x20AC;&#x153; personaĹža

RXaNXYĂ&#x;XN_abQN_[VNVQ

V_ONWNb[RO

R]V_ZĂ&#x2013;XN_

aĂ&#x2013;

Ĺ iandien priedas

Emig­ran­tĹł pa­lik­ti vai­kai tu­rÄ&#x2014;­tĹł nie­ka­ da ne­si­rgti, nes di­ dĹžio­sios jĹł da­lies me­di­kai ne­tu­ri tei­ sÄ&#x2014;s gy­dy­ti. ÄŽ uŞ­sie­ nÄŻ pra­si­gy­ven­ti iť­ vyks­tan­tys tÄ&#x2014;­vai ne­pil­na­me­Ä?ius pa­ lie­ka vie­nus ar­ba su ar­ti­mai­siais ir ma­ siť­kai ven­gia su­ tvar­ky­ti glo­bos do­ ku­men­tus.

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Pas­te­bÄ&#x2014;­jo­me po sa­vi­val­dy­bÄ&#x2122; vaikť­Ä?io­jan­Ä?iĹł sve­ti­mĹł Ĺžmo­niĹł.â&#x20AC;&#x153; Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­Ä?es­la­vas Kar­ma­no­vas ste­bÄ&#x2014;­jo­si, kad elekt­ro­ni­nis uŞ­rak­tas su­stab­dÄ&#x2014; ne vi­sus pra­ťa­lai­Ä?ius.

2p.

Karjera policijoje â&#x20AC;&#x201C; po pokalbio Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Po­li­ci­jo­je ne­tru­kus tu­rÄ&#x2014;­tĹł pra­si­dÄ&#x2014;­ ti at­ran­kos ÄŻ pa­kan­ka­mai aukť­tus ir ne­blo­gai ap­mo­ka­mus po­stus. Jau iĹĄ anks­to ga­li­ma nu­spÄ&#x2014;­ti ne­pa­si­ten­ki­ ni­mÄ&#x2026; bō­si­mais re­zul­ta­tais, mat at­ ren­kant pa­rei­gō­nus aukť­tes­nÄ&#x2014;ms pa­rei­goms pre­ten­den­tĹł Ĺži­nios ne­ tik­ri­na­mos, o ko­mi­si­jos na­riai â&#x20AC;&#x201C; vie­ tos ko­mi­sa­ria­to dar­buo­to­jai.

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ&#x2014; s.lukosiute@kl.lt

Ati­de­da ope­ra­ci­jas

4

kl.lt

Aktualu ir Lietuvai

Vienos

ĹžymiausiĹł jau Ĺžinome. dmenis. Spektaklio Tokia atbulinÄ&#x2014; numo idealas. s, Ĺžmonos paklusbritĹł dramaturg XX a. pabaigos greitai persirengt metu joms teks mo perspektyveiga permaino vyksnorÄ&#x2014;Ä?iau, kad pjesÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Top Girls iĹł Caryl Churchill Ä&#x2026; ir jo prasminÄ&#x2122; i, pakeisti plua, veiksmui jos pasitelktĹł darÄ&#x2026;, sukurdama am- damos san- Kuria kursiosâ&#x20AC;&#x153; KlaipÄ&#x2014;dos / Neprilygstamosavo vaidmenis po kelis vaidmenis nos epochos ĹĄuoliuojant iĹĄ viebiĹł polifonijÄ&#x2026;. netikÄ&#x2014;tĹł sÄ&#x2026;skam. Vis dÄ&#x2014;lto teatras nepateiks ÄŻ kitÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Taip, dabar reĹžisierius Gytisdramos teatre stato â&#x20AC;&#x17E;Man buvo moteris iĹĄsilaisvino TodÄ&#x2014;l reĹžisierius Ä?iame pamÄ&#x2026;styti atsakymo. KviesudÄ&#x2014;tingi tie telkÄ&#x2122;s daĹžnus Padegimas, pasi, jimaiâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻsitikinÄ&#x2122;s, kad ji lygi vyrui, bet kitokia. ir edukacine .â&#x20AC;&#x153; perÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x201C; prisipaĹžin To nepakeis. O prasme rius dailininkÄ&#x2122;savo darbĹł partneo spektaklio kai vyras su niekas scenovaizdĹžio naudos â&#x20AC;&#x201C; tarkime, publika turÄ&#x2014;s ir veikÄ&#x2014;jĹł kostiumĹł Ä&#x152;ia statyti â&#x20AC;&#x201C; lengviausi moteri- kĹŤrÄ&#x2014;ja kompozitoriĹł BirutÄ&#x2122; UkrinaitÄ&#x2122;, suĹžinos keisÄ?iausiĹł dalykĹł GintarÄ&#x2026; KizeviÄ?iĹł B.UkrinaitÄ&#x2014;. a G.Padegimo choreografÄ&#x2122; apie JaponijÄ&#x2026;, Gytis Padegim ir kurias ĹžodĹžiais, pjesÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Kompozitorius AgnijÄ&#x2026; Ĺ eiko. istorines asmenybes kai as: moDviejĹł daliĹł G.KizeviÄ?ius terims nesimÄ&#x2014;to. Ĺ iÄ&#x2026; labai aiĹĄkiai jĹł â&#x20AC;&#x201C; IX a. PopieĹžius . Tarp pjesÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;atradÄ&#x2122;sâ&#x20AC;&#x153; ir tas epochas dmenis kuria dramoje ĹĄÄŻsyk vaiJoana, dÄ&#x2014;l ku- Kai vyras su moterim mÄ&#x2014;jo savo rios egzistavim paĹžy- mos ne kitam, o KlaipÄ&#x2014;dos vien moterys muzikaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; drateatrui pasiĹŤlÄ&#x2122;s torÄ&#x2014;s Alina o â&#x20AC;&#x201C; daugelÄŻ i akG.Padegimas. tvirtino tvirtino, ĹĄimtme- keiÄ?iasi vietom Ä?iĹł netyla ginÄ?as; MikitaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, G.Padegimas tÄ&#x2014; Jankauskai JĹŤra- gota, Isabella Bird, is, siekad â&#x20AC;&#x17E;Spektaklyje tÄ&#x2014;, nepalauĹžiamos li- kia uĹžimti lengviausia. Ä?ia statyti jam yra Jolanta PuodÄ&#x2014;naitRegina Ĺ altenytÄ&#x2014;, vienas Nuo 1977-ĹłjĹł, valios britÄ&#x2014;, paletÄ&#x2014;, kartais â&#x20AC;&#x201C; visa amĹžiĹł kaitos gyvenusi karalienÄ&#x2014;s per 35 pasigirsta ĹĄiuolaiki- metus, tai jau pozicijÄ&#x2026;, pasauli kito tÄ&#x2014;, EglÄ&#x2014; BarauskaitÄ&#x2014;, Renata IdzelyViktorijos niai septintasis kais, ritmai. Siekiau, laikuri, kai taklis ĹĄiame jo speks eina ka bĹŤtĹł Simona Ĺ akinytÄ&#x2014;. Ä&#x2014;, EglÄ&#x2014; JackaitÄ&#x2014; ir kad teatre. si keliauti po jai suÄ&#x2014;jo 40, leido- velniop. aktoriams kaip ta muziR.Everetto pasaulÄŻ ir darÄ&#x2014; Pirmieji premjerini jĹł deĹĄinioji â&#x20AC;&#x17E;Demonusâ&#x20AC;&#x153; ranka. Ji turi siĹł metĹł geguĹžÄ&#x2122; ai spektakliai deĹĄimtmeÄ?ius, nepaisydam tai tris praÄ&#x2014;jupadÄ&#x2014;ti ĹžiĹŤrovus sukvies terius, spektaklio kurti charakmavusiĹł a jÄ&#x2026; kasausio 25 ir teatre pastatÄ&#x2122;s KlaipÄ&#x2014;dos dramos uostamiesÄ? 26 d. Nidzio, baisiĹł negalavimĹł; ponia dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; kompozito atmosferÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; io Ĺ˝vejĹł rĹŤmuose. garsi XIII a. gailestavo tik G.Padegimas apG.Padegimo Japonijos im- mi keiÄ?iasi vietomis, dÄ&#x2014;l vieno â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Esu ÄŻsitikinÄ&#x2122;s,rius. peratoriaus ĹžodĹžiais, C.Churchil siekia uĹžimtol spektaklis kad ti vienas kito sugulovÄ&#x2014;, pjesÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Top Girlsâ&#x20AC;&#x153;, kad moters la turtingesn parodytas vos nuo pozicijÄ&#x2026;, pasaulis sie- kis kartus. paraĹĄyta 1982 l budistĹł vienuole ir vÄ&#x2014;liau tapusi velniopâ&#x20AC;&#x153;, Ä&#x2014; uĹž vyro, penir patekusi ÄŻ eina vyksta pÄ&#x2014;sÄ?ia klajojusi m. po visÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; mano naujojo 100 rasti pjesiĹł, ir man pa- atro meno Ir KlaipÄ&#x2014;dos dramos teĹĄalÄŻ; Nykioji KlaipÄ&#x2014;- skleidĹžia, tmeÄ?io pjesiĹł geriausiĹł tĹŤkstankur tai atsivadovas Greta iĹĄ Brei- dos dramos teatro pastatymo gelio paveikslo, sÄ&#x2026;raĹĄÄ&#x2026;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo G. dÄ&#x2014;si, kad spektakliĹłP.Gaidys guosierius. bai aktuali Lietuvai. ĹĄiuo metu lareĹži- â&#x20AC;&#x201C; Ir kuriame Padegimas ne ĹžvaigĹždÄ&#x2014; yra, statomi Joje svarstoma, siusi ĹĄarvais bei prikyĹĄte,ji, apsitaiAnot jo, ĹžiĹŤrovams iĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio. vis nauji, bet nÄ&#x2014;ra kiek atranda veda piktÄ&#x2026; miniÄ&#x2026; ÄŻ mĹŤĹĄÄŻ ir kur juos rodyti turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti daro stebuklus mene. Ĺ iame daĹžniau ÄŻdomu ir todÄ&#x2014;l, ris, darydama kiek praranda motetaklyje ir galiausiai su pragaro velniais; spek- renginiĹł,â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝vejĹł rĹŤmai turi ir kad, karjerÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Klausima kitĹł â&#x20AC;&#x201C; moteris, norinti Kantrioji Griselda, tektyvo elementais pjesÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; su de- torÄ&#x2014;s vaidins skirtingĹł kartĹł ak- rekonstruoo teatro pastatas vis â&#x20AC;&#x201C; labai ÄŻdomĹŤs , be to, aĹĄtuobĹŤti kaip vyras,s nios aktorÄ&#x2014;s ar neprarand dar jĹł jamas... tas paÄ?ias problemas poĹžiĹŤriai ÄŻ kuria po du a ĹžmogiĹĄkum â&#x20AC;&#x17E;ÄŽvairiais periodais tris vaimoteriĹĄkum o? Ne meninÄ&#x2014; gyvenimo , vertinga aso, moâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014;o bĹŤtent ĹžmogiĹĄkupatirtis, kuriÄ&#x2026; Povilo GaidĹžio 50 metĹł ÄŻsiterpiu ÄŻ vadovavimÄ&#x2026; ĹĄio teatro tai uĹž karjerÄ&#x2026; reĹžisierius. â&#x20AC;&#x201C; Neremenui. Bet ji kokiomis sÄ&#x2026;lygomis man giai. Ar visada sumoka labai brangera Ä?ia dirbti, tai verta?..â&#x20AC;&#x153; si esam draugaiâ&#x20AC;&#x153;, vinietis reĹžisierius â&#x20AC;&#x201C; ĹĄypsojosi kauĹ uoliuos per , be laikmeÄ?ius metai dÄ&#x2014;stytojau to, nebe pirmi G.Padegimo teigimu, spektaklis jantis KlaipÄ&#x2014;dos universitete, ne vienadieni bus skaitÄ&#x2122;s ĹĄkai aktualus, daugeliui P.GaidĹžio paskaitas ir daug gilesnis jame gyvenimo pjĹŤvis. â&#x20AC;&#x201C; studentĹł, dabartiniĹł ĹĄio Jau pati â&#x20AC;&#x17E;Top teatro spektaklio aktoriĹł. ir savo naujojo gana neÄŻprasta Girlsâ&#x20AC;&#x153; struktĹŤra â&#x20AC;&#x201C; tai visiĹĄkai â&#x20AC;&#x17E;Tas aktores epizodai, kuriuose atskiri Jos ir anksÄ?iau paŞįstu labai gerai. nas personaĹžas kartojasi tik vievaidino ÄŻvairiuose mano spektakliu procesai tarsi , o laiko ir tikrovÄ&#x2014;s ose. Ĺ iame atgrÄ&#x2122;Ĺžti atgal gi bus dvi vaidmenĹł vÄ&#x2014;lprasideda nuo â&#x20AC;&#x201C; pjesÄ&#x2014; sudÄ&#x2014;tys â&#x20AC;&#x201C; ir Ä?ia esu iĹĄtikimas nio lygmens, sÄ&#x2026;lyginio, fantastisau, labai vertisudaryto iĹĄ nu komandÄ&#x2026;, daugialypiĹł praeities tuos paÄ?ius klodĹł, aktorius, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo G.Padegim ÄŻ ĹĄiĹł laikĹł tikrovÄ&#x2122;, vÄ&#x2014;liau ji ĹĄokteli as. â&#x20AC;&#x201C; aplenkdama tu spektakliu ďŹ - ď ŽMoterys: s, bylojanÄ?iu MÄ&#x2014;gsniais, niuansuotu s pusto`]RXaNXYfWR A\]4V_Y `Â&#x2022;cNVQZR li, jos ĹžmogiĹĄkes s. Moterys tai ga[V`Xb_VNcVR[QNVYV\`V uĹž lygias teises nÄ&#x2014;s. O kovodamos \`YfaVR`Na `a\cĂ&#x203A;` vyriĹĄkomis. su vyrais, jos tampa CfaNba\9VNbQN Bent [`XV\[b\a_ tinka. O jums?..â&#x20AC;&#x153;jau man tai nepa-

Di­le­ma: gy­dy­ti vaikÄ&#x2026; ar ne

Uos­ta­mies­Ä?io me­di­kai stve­ria­si uĹž gal­vĹł, kai pra­dÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; gy­dy­ti ne­pil­na­ me­tÄŻ su­Şi­no, kad ĹĄis ne­tu­ri nei tÄ&#x2014;­ vĹł, nei ofi­cia­liĹł glo­bÄ&#x2014;­jĹł. Be ĹĄiĹł as­ me­nĹł su­ti­ki­mo ir pa­ra­ťo jie ne­tu­ri tei­sÄ&#x2014;s ne­ga­luo­jan­Ä?iĹł vai­kĹł tir­ti, gy­ dy­ti ir ope­ruo­ti. Tad gydytojams daŞ­nai ten­ka pa­ suk­ti gal­vÄ&#x2026;, kaip pa­dÄ&#x2014;­ti ser­gan­Ä?iam vai­kui. Kar­tais dÄ&#x2014;l emig­ran­tĹł ne­ sut­var­ky­tĹł do­ku­men­tĹł su­pla­nuo­ tÄ&#x2026; ope­ra­ci­jÄ&#x2026; ten­ka ati­dÄ&#x2014;­ti ir lauk­ ti, kol vai­ko tÄ&#x2014;­vai grÄŻĹĄ iĹĄ uŞ­sie­nio.

umo temÄ&#x2026;

Sausio pabaig oje KlaipÄ&#x2014;dos dramos teatras iĹĄleis premjerÄ&#x2026;, publik ai suteiksianÄ?iÄ&#x2026; progÄ&#x2026; darsyk apsvarstyti teriĹĄkumo temÄ&#x2026;.mo-

Â&#x201E;Â&#x201E;Situacija: kai emig­ra­vÄ&#x2122; tÄ&#x2014;­vai ne­sut­var­ko do­ku­men­tĹł, me­di­kams ten­ka di­dĹžiu­lÄ&#x2014; at­sa­ko­my­bÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; nu­si­Şeng­ti

tvar­kai ir gy­dy­ti vai­kÄ&#x2026; ar at­si­sa­ky­ti tai pa­da­ry­ti. 

â&#x20AC;&#x17E;Shut­ters­tockâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

Klai­pÄ&#x2014;­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to in­ter­ne­ti­nia­me tink­la­ la­py­je skel­bia­ma, kad grei­tai vyks at­ran­ka ÄŻ dvy­li­ka sta­tu­ti­niĹł vals­ ty­bÄ&#x2014;s tar­nau­to­jĹł vie­tĹł. Tai reiť­kia, kad kai ku­rie pa­rei­gō­nai ga­li ti­kÄ&#x2014;­tis gau­ti aukť­tes­nÄ&#x2122; ka­te­go­ri­jÄ&#x2026;, o kar­tu ir di­des­nÄ&#x2122; al­gÄ&#x2026;. Be to, vyks at­ran­ka ir ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ťi­nin­ko pa­va­duo­to­jo, Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos bei Au­tot­rans­ por­to prie­mo­niĹł gro­bi­mĹł ty­ri­mo sky­riaus vir­ťi­nin­ko pa­ rei­goms uĹžim­ti.

JAU PRASIDÄ&#x2013;JO METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ&#x2122;! Daugiau informacijos 7 p.

8


2

penktadienis, SAUSIO 18, 2013

miestas

Sa­vi­val­dy­bė­je – su­maiš­tis dėl durų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į sa­vi­val­dy­bę va­kar atė­ję klai­pė­ die­čiai li­ko nu­ste­bę. Jie ga­lė­jo pa­ tek­ti tik į pir­mą­jį pa­sta­to aukš­tą. Į li­ ku­sius du­rys bu­vo už­ver­tos – vy­ko elekt­ro­ni­nių už­rak­tų ban­dy­mas. Tarp in­te­re­san­tų ki­lo są­my­šis.

pa­vyz­dys, kad iš­ki­lu­sius klau­si­ mus ga­li­ma su­si­tvar­ky­ti pir­ma­me aukš­te. „Vy­riau­sy­bės at­sto­vė atė­jo dėl lei­di­mo au­to­mo­bi­liui sta­ty­ti. Jai pa­gal­bą su­tei­kė Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riaus dar­buo­to­jai, – tei­gė pa­va­duo­to­jas. Ki­lo tech­ni­nių ne­sklan­du­mų

Ne­pa­te­ko ir val­di­nin­kai

Elekt­ro­n i­n ių už­rak­t ų sis­te­m os ban­dy­mai pra­si­dė­jo va­kar ry­te. Prie du­rų pir­ma­me aukš­te sto­vi­ nia­vo žmo­nės. Nors ant du­rų bu­vo pa­ka­bin­tas skel­bi­mas, in­for­muo­ jan­tis, kad to­liau be elekt­ro­ni­nės kor­te­lės ne­pa­tek­si, ne vi­si klai­ pė­die­čiai iš kar­to pa­ste­bė­jo in­ for­ma­ci­ją.

Pir­ma­me aukš­te bus ne tik Vie­no lan­ ge­lio ir elekt­ro­ni­ nių pa­slau­gų sky­ rius, bet ir ar­chy­vas, Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos sky­rius.

Elekt­ro­ni­nių už­rak­tų ban­dy­mai tru­ko vi­są die­ną. Pa­sak V.Kar­ma­ no­vo, ki­lo šio­kių to­kių tech­ni­nių ne­sklan­du­mų, ta­čiau jie bu­vo pa­ ša­lin­ti. „Sis­te­ma vei­kia. Pir­mas ban­dy­ mas pa­vy­ko. Ta­čiau, nors sis­te­ma vei­kė, pa­ste­bė­jo­me po sa­vi­val­dy­ bę vaikš­čio­jan­čių sve­ti­mų žmo­ nių. Atei­ty­je dar­buo­to­jai tu­rės pa­žiū­rė­ti, kad kar­tu su jais neįei­ tų pa­ša­li­niai“, – pa­brė­žė pa­va­ duo­to­jas. Dau­g iau ne­s klan­d u­m ų ki­ lo pa­jun­giant klien­tų ap­tar­na­vi­ mo ter­mi­na­lą. Ta­čiau spe­cia­lis­tai jį pa­ža­dė­jo su­tvar­ky­ti iki va­sa­rio pra­džios. V.Kar­ma­no­vo tei­gi­mu, šiuo me­ tu bai­gia­ma ruoš­ti Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riaus klien­tų ap­tar­na­vi­mo ir pa­te­ki­mo į sa­vi­val­dy­bę tvar­ka. Klai­pė­die­čiams – sve­čių kor­te­lės

Lais­vai pri­pra­tę vaikš­čio­ti po sa­ vi­val­dy­bę jie ban­dė ati­da­ry­ti du­ris, bet vel­tui. Gy­ven­to­jai bū­si­mus pa­ si­kei­ti­mus ver­ti­no įvai­riai. Vie­ni pik­ti­no­si, kad ne­ga­li pa­ tek­ti ten, kur rei­kia. Ki­ti kar­to­jo, jog val­džia vi­siš­kai at­si­sky­rė nuo žmo­nių. Kai ku­rie in­te­re­san­tai lau­ kė, kol pro du­ris eis koks nors dar­ buo­to­jas su kor­te­le, ir ban­dė pa­ tek­ti į vi­dų. Prob­le­mų pa­tek­ti į vi­dų ki­lo ir val­di­nin­kams, ku­rie pa­mir­šo pa­ siim­ti elekt­ro­ni­nes kor­te­les. Į sa­vi­val­dy­bės už­rak­tų ban­dy­mus pa­te­ko ir Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je Dai­va Ke­re­keš. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Via­čes­ la­vo Kar­ma­no­vo, ji – ge­riau­sias

Jau da­bar aiš­ku, kad į mies­to ta­ry­ bos, ko­mi­te­tų po­sė­džius no­rin­tys pa­tek­ti klai­pė­die­čiai tu­rės iš anks­ to už­si­re­gist­ruo­ti. Jiems bus su­ teik­ta sve­čio kor­te­lė. Pa­sak V.Kar­ma­no­vo, sie­kia­ma, kad žmo­nės ga­lė­tų leng­vai iš­spręs­ti vi­sus klau­si­mus ir ne­rei­kė­tų blaš­ ky­tis ieš­kant spe­cia­lis­tų. Pas juos nu­kreips ter­mi­na­las. Pir­ma­me aukš­te bus ne tik Vie­ no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­rius, bet ir ar­chy­vas, Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos sky­rius, dirbs So­cia­li­nio būs­ to sky­riaus spe­cia­lis­tai. Šian­dien klai­pė­die­čiai vėl ga­lės pa­tek­ti į vi­sus sa­vi­val­dy­bės pa­sta­ to aukš­tus. Nau­ja pa­te­ki­mo į sa­vi­ val­dy­bę tvar­ka įsi­ga­lios nuo va­sa­ rio 1 die­nos.

„„Iš­ban­dė: V.Kar­ma­no­vo tei­gi­mu, D.Ke­re­keš (kai­rė­je) ge­riau­sias pa­vyz­

dys, kad ga­li­ma su­si­tvar­ky­ti iš­ki­lu­sius klau­si­mus pir­ma­me aukš­te.



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„„Bau­da: au­to­mo­bi­lius pil­ko­sio­se zo­no­se pa­lie­kan­tiems vai­ruo­to­jams pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis ne­ga­lio­ja. 

Ka­ro­lio Rup­kaus nuo­tr.

Tik­rin­to­jai su­sku­bo baus­ti ir kie­muo­se? Vai­ruo­to­jai, be lei­di­mo lai­kan­tys au­to­mo­bi­lius kie­muo­se mies­ to cent­re, bau­džia­mi tu­rė­tų bū­ti tik nuo ko­vo. Ta­čiau vie­nam Klai­pė­dos vers­li­nin­kui dar šią sa­vai­tę tik per plau­ką pa­vy­ko iš­ veng­ti bau­dos. Ka­ro­lis Ru­pkus k.rupkus@kl.lt

Su­mo­kė­jo du kar­tus

Vie­no se­na­mies­čio ba­ro sa­vi­nin­ kas dar gruo­džio pa­bai­go­je krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę dėl lei­di­mo au­to­mo­ bi­liui kie­me mies­to cent­re sta­ty­ti. Ta­čiau su­ži­no­jo, jog lei­di­mas jam bus iš­duo­tas tik sau­sio ant­ro­je pu­ sė­je. Kaip tei­gė vers­li­nin­kas, sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­ja už­tik­ri­no, kad nuo­bau­dų už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo tvar­kos pa­žei­di­mus, kol bus iš­duo­ tas lei­di­mas, jis tik­rai ne­su­lauks. Ta­čiau aną­dien vy­ras nu­ste­bo prie sa­vo au­to­mo­bi­lio pa­ma­tęs eis­ mo kont­ro­lės dar­buo­to­ją, ke­ti­nan­ tį iš­ra­šy­ti jam bau­dą. Į si­tua­ci­ją greit su­rea­ga­vu­siam vers­li­nin­kui pa­vy­ko iš­veng­ti nuo­ bau­dos, ta­čiau eis­mo kont­ro­lės dar­buo­to­jas pa­rei­ka­la­vo su­si­mo­ kė­ti už sto­vė­ji­mą. „Man pa­sa­kė, jog aš tu­riu tu­rė­ti lei­di­mo pra­šy­mo ko­pi­ją su sa­vi­val­ dy­bės ant­spau­du. Keis­ta, bet sa­vi­ val­dy­bė­je man apie tai net ne­bu­vo už­si­min­ta“, – kal­bė­jo ba­ro sa­vi­ nin­kas. Vy­ras yra įsi­ti­ki­nęs, kad prie Til­ tų gat­vės 1-ojo na­mo esan­ti įva­ža pa­gal mies­to pla­nus yra lai­ko­ma kie­mu. Šį fak­tą jam pa­tvir­ti­no ir pa­ts eis­mo kont­ro­lės dar­buo­to­jas. Tad ba­ro sa­vi­nin­kas ne­sup­ran­ta, ko­ dėl jis tu­rė­jo su­si­mo­kė­ti už sto­vė­ ji­mą, nors jau yra su­mo­kė­jęs už lei­ di­mą, ku­rio dar ne­tu­ri ne dėl sa­vo kal­tės. Si­tua­ci­ja kie­muo­se – ste­bi­ma

Sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus pa­tvir­ti­

no, jog iki ko­vo mies­to cent­re esan­ čių na­mų kie­muo­se be lei­di­mo au­ to­mo­bi­lius lai­kan­tys as­me­nys rea­lių bau­dų su­lauk­ti ne­tu­rė­tų.

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

To­kiais at­ve­jais, kai rink­lia­va už sto­vė­ji­ mą yra su­mo­kė­ta pa­ gal va­di­na­mą­ją sa­vi­ val­dy­bės leng­va­tą, mes apie tai tu­ri­me kaž­kaip ži­no­ti.

„Sau­sio mė­ne­sį vyks dau­giau si­tua­ci­jos ste­bė­ji­mas, va­sa­rį bus vyk­do­ma pre­ven­ci­ja, kai vai­ruo­ to­jai bus įspė­ja­mi. O ko­vo mė­ne­ sį pra­dė­si­me už šiuos pa­žei­di­mus baus­ti“, – kal­bė­jo R.Moc­kus. Trans­p or­to sky­r iaus va­d o­ vas tei­gė ne­ga­lin­tis pla­čiau pa­ ko­men­tuo­ti ap­ra­šy­tos si­tua­ci­jos Til­tų gat­vė­je, nes kiek­vie­ną to­ kį at­ve­jį rei­kia nag­ri­nė­ti in­di­vi­ dua­liai. Ta­čiau dar kar­tą pa­ti­ki­no, kad šiuo pe­rei­na­muo­ju lai­ko­tar­piu au­ to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kai, at­si­dū­rę pa­

na­šio­se si­tua­ci­jo­se, bau­dų su­lauk­ ti ne­tu­rė­tų. Pil­ko­sios zo­nos – ne kie­mai

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tei­gė, jog pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis bu­vo duo­tas kie­mams, ta­čiau ne gat­vėms ir ne va­di­na­mo­ sioms pil­ko­sioms zo­noms. Pa­sak di­rek­to­riaus, įva­ža prie Til­tų gat­vės 1-ojo na­mo yra pri­ skir­ta bū­tent šiai pla­ni­nei erd­vių ka­te­go­ri­jai. „Prie Til­tų gat­vės pir­mo­jo na­ mo esan­ti gat­vė yra įvar­di­ja­ma kaip pil­ko­ji zo­na. Tai yra tie­siog ruo­žas, ku­ris il­gą lai­ką ne­tu­rė­ jo re­gist­ruo­to pa­va­di­ni­mo, to­dėl sto­vė­ji­mas ne­tu­rin­tiems lei­di­mo ten bu­vo ir yra mo­ka­mas“, – tei­ gė G.Ne­niš­kis. Taip pat bend­ro­vės di­rek­to­rius sa­kė, jog no­rin­tie­ji iš­veng­ti pa­ na­šių pro­ble­mų tu­ri tu­rė­ti bent mo­kes­tį už lei­di­mą pa­tvir­ti­nan­ tį kvi­tą. „Su vers­li­nin­kais apie tai bu­vo ne kar­tą kal­bė­ta. To­kiais at­ve­jais, kai rink­lia­va už sto­vė­ji­mą yra su­mo­ kė­ta pa­gal va­di­na­mą­ją sa­vi­val­dy­ bės leng­va­tą, mes apie tai tu­ri­me kaž­kaip ži­no­ti. Tam yra mo­kė­ji­mo kvi­tas ir pra­šy­mas lei­di­mui iš­duo­ti. Kvi­tas tu­ri bū­ti pa­dė­tas ma­to­mo­ je vie­to­je au­to­mo­bi­ly­je, prie prie­ ki­nio stik­lo“, – kal­bė­jo bend­ro­vės di­rek­to­rius. Pa­sak G.Ne­niš­kio, to­kią in­for­ ma­ci­ją iš­duo­da­mi lei­di­mą as­me­ niui tu­ri pa­teik­ti sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vai. Ta­čiau, di­rek­to­riaus nuo­mo­ne, dėl šiuo me­tu esan­čio di­de­lio dar­ bo krū­vio tai gal­būt da­ro­ma ne vi­ sa­da.


3

penktadienis, SAUSIO 18, 2013

miestas Bend­ra­dar­biaus su jau­ni­mu

Skun­džia­si dėl są­skai­tų

At­gi­mė kle­bo­ni­ja

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tas ir Jau­ni­mo rei­ ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­ li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­ te­ri­jos pa­si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­ mo su­tar­tį. Sie­kia­ma veiks­min­go bend­ra­dar­bia­vi­mo stu­di­jų, tęs­ti­ nio mo­ky­mo, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­ li­ni­mo, moks­li­nių ty­ri­mų ir pro­ jek­ti­nės veik­los sri­ty­se.

Ne­rin­gos gy­ven­to­jai skun­džia­si di­de­lė­mis šil­dy­mo są­skai­to­mis. Anot įmo­nės „Ne­rin­gos ener­gi­ ja“, dėl to ga­li bū­ti kal­ti kai­my­nai. Sąs­kai­tos ga­li išaug­ti dėl ne­le­ga­ liai įreng­tų šil­do­mų grin­dų, pa­di­ din­to būs­to plo­to, įreng­tos pa­lė­ pės ar­ba pa­pil­do­mai be pro­jek­ to įreng­tų ke­lių gy­va­tu­kų, du­šų, kriauk­lių.

Klai­pė­dos ra­jo­ne at­gi­mė dar vie­ nas me­di­nu­kas. Bend­ro­vė „Pa­ ma­rio res­tau­ra­to­rius“ re­konst­ ra­vo Šv. Ka­zi­mie­ro pa­ra­pi­jos kle­ bo­ni­jos pa­sta­tą, esan­tį ša­lia baž­ ny­čios pa­čia­me Vė­žai­čių mies­te­ lio cent­re. Ryš­kus, gel­to­na spal­ va nu­da­žy­tas me­di­nis na­mas ta­ po akį trau­kian­čiu mies­te­lio ak­ cen­tu.

Be­na­mių tak­si – grei­to­ji pa­gal­ba Grei­to­sios me­di­kai, užuo­t pa­si­rū­pi­nę li­ go­niais, pri­vers­ti tak­si pa­slau­gas teik­ ti be­na­miams. Šie pra­šo­si nu­ve­ža­mi ne tik iki gy­dy­mo įstai­gos, bet ir nak­ vy­nės na­mų.

s.lukosiute@kl.lt

pai­ma­mi iš au­to­bu­sų sto­te­lių ar­ba ne­to­li pre­ky­bos cent­rų.

Pa­dau­gė­jo dar­bo

Kar­tais be­na­miai ap­lin­ki­nių pa­gal­ bos su­lau­kia tie­siog pa­de­monst­ ra­vę ne­gy­jan­čią opą. Ji tam­pa ge­ riau­sia prie­mo­ne su­lauk­ti praei­vių gai­les­čio ir pri­si­šauk­ti grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kus. Šiems pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis dar­bo pa­dau­gė­jo ne tik dėl spus­ te­lė­ju­sių šal­čių, bet ir praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je mo­kė­tų so­cia­ li­nių pa­šal­pų. Kaip sa­kė Klai­pė­dos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vy­riau­ sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja Ni­jo­lė Damb­raus­kie­nė, iš­kvie­ti­mų skai­ čius išau­go apie 15–20 pro­c. Kai ku­riuos be­na­mius per tą pa­čią pa­rą į li­go­ni­nę ten­ka vež­ti net ke­lis kar­ tus. Dau­gu­ma jų bū­na ne­blai­vūs. Pa­vyz­džiui, per užpraė­ju­sią pa­ rą grei­to­ji pa­gal­ba tak­si be­na­miams at­sto­jo 14 kar­tų. Daž­niau­siai jie

Su­pai­nio­ja ly­tį

N.Damb­raus­kie­nė paaiš­ki­no, kad su­lau­kę iš­kvie­ti­mo me­di­kai ne­ži­ no, ar pa­gal­bos rei­kia rim­tam li­ go­niui, ar be­na­miui. Mat gu­lin­tis gat­vė­je ga­li bū­ti ir in­sul­to pa­kirs­ tas žmo­gus.

Kai ku­riuos be­na­ mius per tą pa­čią pa­rą į li­go­ni­nę ten­ ka vež­ti net ke­lis kar­tus. Tuo la­biau kad skam­bi­nan­tys praei­viai kar­tais pa­mi­ni, jog gu­lin­ tis žmo­gus yra nor­ma­liai ap­si­ren­ gęs. „Kar­tais net gu­lin­čio­jo gat­vė­je ly­tis su­pai­nio­ja­ma“, – grei­to­sios at­

sto­vės ne­ste­bi­na to­kie ap­si­ri­ki­mai. Kar­tais gat­vė­je su­sto­ję praei­viai ar moks­lei­viai, pa­pra­šy­ti be­na­mio iš­kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą, su­trin­ka, ne­su­mo­da­mi, kaip pa­sielg­ti. Pa­sak N.Damb­raus­kie­nės, be­na­ mis yra toks pat žmo­gus, tad rei­ kia jam su­teik­ti pa­gal­bą. Tuo la­biau kad praei­vis daž­nai nė­ra kom­pe­ ten­tin­gas nu­spręs­ti apie gu­lin­čio­ jo sa­vi­jau­tą. Ven­gia tik ag­re­sy­vių

Grei­to­ji be­na­mius nu­ve­ža ne tik į li­go­ni­nę, pri­rei­kus – ir į nak­vy­nės na­mus. Daž­niau­siai vė­ly­vą va­ka­rą ar nak­tį. Kar­tais čia pri­sta­to­ma net po 8 ar 10 be­na­mių. Klai­pė­dos nak­vy­nės na­mų di­rek­ to­rė Al­ma Kont­ri­mai­tė pa­tvir­ti­no, kad spus­te­lė­jus šal­čiams pa­dau­gė­ jo pas juos ap­si­lan­kan­čių ne­lai­mė­ lių. Šiuo me­tu jų skai­čius svy­ruo­ja nuo 40 iki 45. Lai­ki­no­jo ap­nak­vin­ di­ni­mo na­muo­se yra 52 vie­tos, ta­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

čiau pri­rei­kus nak­vy­nę čia ga­li ras­ ti ir dau­giau žmo­nių. Per­nai per šal­čius, kai tem­pe­ ra­tū­ra nu­kri­to že­miau 15 laips­ nių, bu­vo pri­glau­džia­ma per 60 be­na­mių. Nors pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką ne­ blai­vūs as­me­nys čia ne­tu­rė­tų bū­ti prii­ma­mi nak­vo­ti, pa­spau­dus šal­ čiams į šį rei­ka­la­vi­mą žiū­ri­ma pro pirš­tus. Svar­biau­sia, kad be­na­mis ne­bū­tų nu­si­tei­kęs ag­re­sy­viai. A.Kont­ri­mai­tė ne­slė­pė, kad po pa­šal­pų mo­kė­ji­mo nak­vy­nės na­ muo­se pa­dau­gė­ja ne­blai­vių gy­ven­ to­jų. Tad kar­tais jų pa­pra­šo­ma dar va­lan­džiu­kę pa­vaikš­čio­ti gry­na­me ore ir pra­blai­vė­ti. Tam tik­rais at­ve­jais tai­ko­mos išim­tys il­ges­niam ap­gy­ven­di­ni­mui. Net ne­tu­rin­tiems do­ku­men­tų be­ na­miams, nu­ša­lu­siems ga­lū­nes ir iš­leis­tiems iš gy­dy­mo įstai­gos, su­tei­kia­ma trum­pa­lai­kė so­cia­li­nė glo­ba.

Nuo snie­go va­duo­ja ir ši­lu­ma, ir va­ly­to­jai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šil­do­mas pės­čių­jų til­tas per ge­le­ žin­ke­lį šią žie­mą ge­le­žin­ke­li­nin­ kų pi­ni­gus pa­tau­pys. Tei­gia­ma, jog ob­jek­to šil­dy­mas įjun­gia­mas trum­pam, kad nuo dan­gos at­šok­ tų le­das.

„„Bū­das: snie­gą ir le­dą nuo pės­čių­jų til­to ša­li­na ir ši­lu­ma, ir va­ly­to­jai. 

Sa­v i­val­dy­b ė. Penk­t a­d ie­n į 13 val. mies­to me­ras Vy­t au­t as Grub­l iaus­ kas da­ly­vaus Lie­t u­vos te­n i­so są­jun­ gos ata­skai­t i­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­r i vyks Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Moks­lo ir tech­no­lo­g i­jų par­ke. Po­sė­dis. Penk­ta­die­nį 14 val. vyks Sau­ gaus eis­mo ko­mi­si­jos po­sė­dis. Jo me­ tu bus svars­to­mos trans­por­to eis­mo or­ga­n i­z a­v i­mo sche­mos te­r i­to­r i­jo­j e tarp Pi­lies gat­vės, Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­ los, uos­to ak­va­to­ri­jos ir Da­nės upės.

„„Dėmesys: iš­kvies­ti me­di­kus be­na­miai pa­pra­šo praei­vių. 

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ fi­lia­lo „Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­ lių inf­rast­ruk­tū­ra“ di­rek­to­rius Ju­ lius Mik­šys pa­sa­ko­jo, kad pės­čių­jų til­to per ge­le­žin­ke­lį šil­dy­mą jau te­ ko įjung­ti ke­lis kar­tus. „Pris­ni­gus šil­dy­mas įjun­gia­ mas. Kai snie­gas nu­tirps­ta, o til­tas nu­džiū­va, šil­dy­mas iš­jun­gia­mas. Nuo­lat įjung­to šil­dy­mo ne­lai­ko­

me. Oro tik­rai ne­šil­do­me“, – pa­ sa­ko­jo va­do­vas. Pa­sak J.Mik­šio, nors til­tas šil­do­ mas, ta­čiau neap­siei­na­ma ir be va­ ly­to­jų pa­slau­gų. „Tai komp­lek­si­nė pa­slau­ga. Pa­ šil­do­me til­tą, kad at­šok­tų le­das, o ta­da iš­kvie­čia­me va­ly­to­jus, kad nu­ va­ly­tų. Pus­va­lan­dis, ir vis­kas baig­ ta“, – tei­gė va­do­vas. Prieš ke­le­rius me­tus bu­vo skelb­ ta, kad pės­čių­jų til­to per ge­le­žin­ke­ lį šil­dy­mas per mė­ne­sį at­siei­na 20 tūkst. li­tų. Ta­čiau, anot J.Mik­šio, iš­lai­dos yra kur kas ma­žes­nės. „Kol kas neaiš­ku, kiek tai kai­nuos gruo­dį. Ži­no­si­me mė­ne­sio pa­bai­ go­je. Iš­lai­dos tik­rai ne 20 tūkst. li­ tų“, – pa­brė­žė J.Mik­šys.

Mankš­t a. Klai­p ė­d ie­č iai kvie­č ia­m i į ne­mo­ka­mus ka­la­ne­t i­kos už­siė­m i­ mus. Jie vyks sau­sio 18 ir 21 die­no­mis 10.30 val., 28 ir 30 die­no­m is 12 val. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ ro 3-ia­me aukš­te. Bū­ti­na iš anks­to už­ si­re­gist­ruo­ti. Re­gist­ra­ci­ja vyks­ta tel.: (8 46) 234796, 8 612 30179, elekt­ro­n i­n iu pa­štu aiva@sveikatosbiuras.lt. Pa­si­ta­ri­mas. Klai­pė­dos ra­jo­no se­niū­ ni­jų se­niū­nų pa­si­ta­ri­me bu­vo ap­tar­tos ak­tua­lios so­cia­li­nės pa­ra­mos, svei­ka­ tos ap­sau­gos, šiukš­l ių iš­ve­ž i­mo pro­ ble­mos, taip pat ir se­niū­ni­jų da­ly­va­vi­ mo Gargž­dų 760-ojo gim­ta­die­nio, vyk­ sian­čio va­sa­ros pra­džio­je, klau­si­mai. Su­si­ti­ki­mas. Pa­lan­gos me­ras Ša­r ū­ nas Vait­kus Vil­niu­je su­si­ti­ko su prem­ je­r u Al­g ir­du But­ke­v i­čiu­m i. Su­si­t i­k i­ mo me­tu ap­tar­ta ke­le­tas Pa­lan­gai ak­ tua­lių klau­si­mų. Vie­nas pa­grin­di­nių – Kur­hau­zo res­tau­ra­ci­jos ant­ro­jo eta­po fi­nan­sa­vi­mas. Prem­je­ras pa­ti­ki­no su­ pran­tąs šio ob­jek­to svar­bą bei pa­ža­dė­ jo tęs­ti bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės pra­dė­tą dar­bą, tai yra – iš­spręs­ti šį klau­si­mą. Biu­dže­tas. Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė per­ nai ga­vo 62 mln. 758 tūkst. li­tų biu­dže­ to pa­ja­mų. Ku­ror­to biu­d že­tas įvyk­dy­ tas 104,3 pro­c., ar­ba gau­ta 2 mln. 569 tūkst. li­tų viršp­la­ni­nių pa­ja­mų. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Ona Jab­ lons­k ie­nė (g. 1924 m.), Liu­sė Bū­t ie­nė (g. 1938 m.), Ona Ste­pe­ni­na (g. 1943 m.), Gin­ta­ras Kar­ka­zas (g. 1966 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­sys Ra­d žius, Juo­zas Ja­su­t is, Ona Jab­lons­k ie­nė, Liu­sė Bū­t ie­nė, And­rej Kuz­ne­cov. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Gin­ta­ras Kar­ka­zas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 67 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si šir­ dies rit­mo ir krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais. Me­d i­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir gat­vė­je gu­lin­tiems ne­blai­viems as­me­nims.


4

penktadienis, sausio 18, 2013

miestas

Di­le­ma: gy­dy­ti vaiką ar ne

„„Prie­žas­tys: G.Au­ry­lie­nei ke­lia nuo­sta­bą pa­tys keis­čiau­si iš­vyks­tan­čių

tė­vų pa­si­tei­si­ni­mai dėl ne­sut­var­ky­tų do­ku­men­tų.

1

„Čia mū­sų so­cia­li­nė pro­ ble­ma, kad tė­vai pri­vers­ti už­dar­biau­ti už­sie­ny­je. Bet vis tiek ne­ga­li­ma pa­lik­ti vai­kų vie­nų ar­ba ne­sut­var­ky­tų glo­bos do­ku­men­ tų“, – ste­bi­si Klai­pė­dos vai­kų li­go­ ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė, pa­sa­ko­ju­si, kad pas me­di­kus ma­žuo­sius vis daž­niau at­ ly­di mo­čiu­tės, te­tos, kai­my­nės. Me­di­kams pa­si­tei­ra­vus, ko­dėl pa­lik­to vai­ko glo­bė­jai ne­tu­ri do­ ku­men­tų, ne­re­tai nu­skam­ba pa­si­ tei­si­ni­mas: „Mums gė­da, nes tė­vai tu­rė­tų iš­si­ža­dė­ti sa­vo vai­ko“. Ki­ti aiš­ki­na, kad ofi­cia­lios glo­bos įtei­ si­ni­mas ati­ma daug lai­ko. K.Bo­bians­kie­nė ne­sle­pia, kad rei­ka­lau­ti ofi­cia­laus raš­to iš vai­ko glo­bė­jo pra­dė­jo po to, kai prieš po­ rą me­tų bu­vo pa­tvir­tin­tas Pa­cien­ tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­ mo įsta­ty­mas. Kvie­čia kon­si­liu­mą

Vai­kų li­go­ni­nės va­do­vė pa­sa­ko­jo, jog me­di­kai da­ro vis­ką, kad ma­žie­ ji su­lauk­tų pa­gal­bos. Jei­gu ne­tu­rin­ čiam ofi­cia­laus glo­bė­jo vai­kui pri­ rei­kia sku­bios pa­gal­bos, kvie­čia­mas tri­jų gy­dy­to­jų kon­si­liu­mas. Me­di­ kai pa­si­ra­šo do­ku­men­tą dėl gy­vy­ bei gre­sian­čio pa­vo­jaus ir vai­kas ope­ruo­ja­mas be tė­vų ži­nios. Ta­čiau jei gy­vy­bei pa­vo­jaus nė­ ra, gy­dy­mui bū­ti­nas tė­vų su­ti­ki­ mas. Kar­tais tik prieš su­pla­nuo­tą ope­ra­ci­ją paaiš­kė­ja, kad ma­ža­sis pa­cien­tas ne­tu­ri rei­kia­mo do­ku­ men­to. Su vai­kais li­kę ne­for­ma­lūs glo­ bė­jai taip pat nie­ko pa­keis­ti ne­ga­ li: neats­to­vau­jant tė­vams, no­ta­rai ne­su­tin­ka for­min­ti jo­kių do­ku­ men­tų.

No­rė­da­ma tuo įsi­ti­kin­ti K.Bo­ bians­kie­nė pa­ti pa­skam­bi­no ke­ liems no­ta­rams. Šie pa­tvir­ti­no, kad kol tė­vai ne­sug­rįš iš už­sie­nio, pa­ tvir­tin­ti įga­lio­ji­mo ar ki­to do­ku­ men­to ne­ga­li­ma. Ta­čiau pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai pri­ rei­kus rim­tes­nės gy­dy­to­jų pa­gal­ bos už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys tė­vai iš ten at­siun­tė no­ta­ro pa­tvir­tin­tus

Jei­gu ne­tu­rin­čiam ofi­cia­laus glo­bė­jo vai­kui pri­rei­kia sku­ bios pa­gal­bos, kvie­ čia­mas tri­jų gy­dy­to­ jų kon­si­liu­mas.

rei­kia­mus do­ku­men­tus. Glo­bė­ jams juos lik­da­vo tik iš­vers­ti į lie­ tu­vių kal­bą. Pa­li­ko tik su šu­niu­ku

„Net ne­pa­to­gu klau­sy­tis, kad tė­ vams ir glo­bė­jams gė­da su­si­tvar­ ky­ti glo­bos do­ku­men­tus“, – ste­bė­ jo­si Klai­pė­dos vai­ko tei­sių sky­riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Au­ry­lie­nė. Ofi­cia­li lai­ki­na glo­ba yra svar­bus do­ku­men­tas, lei­džian­tis at­sto­vau­ ti vai­ko in­te­re­sams vi­so­se ins­ti­tu­ ci­jo­se. Tad tė­vai, ku­rie iš­vyk­da­mi į už­sie­nį ne­sut­var­ko do­ku­men­tų, la­ bai gru­biai pa­žei­džia vai­ko tei­ses. Ve­dė­ja paaiš­ki­no, jog pa­vy­kus įro­dy­ti, kad iš­vy­kę į už­sie­nį tė­vai ne­pa­li­ko ofi­cia­laus glo­bė­jo, už ne­ pa­kan­ka­mą rū­pi­ni­mą­si vai­ku ga­li­ ma su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lą.

„„Kliū­tys: pa­sak K.Bo­bians­kie­nės, kar­tais ne­ti­kė­tai ten­ka ati­dė­ti vai­ko

ope­ra­ci­ją, kol su­grįš tė­vai. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ta­čiau nors tei­si­nės prie­mo­nės baus­ti eg­zis­tuo­ja, jos nė kar­to ne­ bu­vo pa­nau­do­tos pra­ktiš­kai. G.Au­ry­lie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad ne­su­lau­kė nė vie­no pra­ne­ši­mo raš­ tu apie be ofi­cia­laus glo­bė­jo pa­lik­ tus vai­kus. Pa­si­tai­kė pa­vie­nių at­ve­jų, kai emig­ra­vu­sių tė­vų vai­kai Klai­pė­do­ je gy­ve­no vie­ni. Taip nu­ti­ko 12 me­ tų mer­gai­tei, pa­lik­tai tik su šu­ni­mi. Vai­ko tei­sėms pra­dė­jus do­mė­tis si­ tua­ci­ja, ma­ma iš už­sie­nio grį­žo per sa­vai­tę ir duk­rą iš­si­ve­žė.

kų. Per­nai bū­ta 98 to­kių at­ve­jų, o prieš po­rą me­tų – 75. Ve­dė­ja pa­ste­ bi, kad po tru­pu­tį dau­gė­ja at­sa­kin­ gų tė­vų, su­tvar­kan­čių do­ku­men­tus prieš iš­vy­ki­mą. Šiuo me­tu Klai­pė­do­je iš vi­so yra įtei­sin­ta 210 vai­kų glo­ba. Ta­čiau nė­ra tiks­lių duo­me­nų, kiek Klai­ pė­do­je gy­ve­na emig­ra­vu­sių tė­vų pa­lik­tų vai­kų. Pas­ta­rai­siais me­tais to­kie duo­ me­nys ren­ka­mi iš ug­dy­mo įstai­gų. Nors jie kas­met kei­čia­si, ma­no­ma, kad to­kių vai­kų skai­čius svy­ruo­ja nuo 250 iki 400. G.Au­ry­lie­nė ste­bi­si, ko­dėl ne­sut­ var­kius do­ku­men­tų pa­si­tei­si­na­ma gė­da. Už lai­ki­ną glo­bą pi­ni­gai ne­ mo­ka­mi, o vai­ko iš­si­ža­dė­ti taip pat ne­rei­kia.

Už­sie­nie­čiai ati­ma vai­kus

G.Au­ry­lie­nė su­ti­ko, kad už­sie­nio ša­ly­se po­žiū­ris į vai­kų prie­žiū­rą ge­ro­kai griež­tes­nis. Iš sve­tur su­ lau­kia­ma ne­ma­žai pra­ne­ši­mų apie ne­pa­kan­ka­mą lie­tu­vių rū­pi­ni­mą­si sa­vo vai­kais. Kar­tais jie tie­siog ati­ ma­mi iš šei­mos. Vai­ko tei­sių sky­riaus ve­dė­ja su­ lau­kia už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių klai­ pė­die­čių klau­si­mų, kaip su­si­ grą­žin­ti iš jų atim­tą vai­ką. To­kių griež­tų prie­mo­nių ima­ma­si, kai lau­ke vai­kas pa­lie­ka­mas be suau­ gu­sių­jų prie­žiū­ros ar triukš­mau­ja­ ma na­muo­se, net jei ne­nau­do­ja­mas smur­tas. Itin griež­tai vai­kų prie­žiū­ra ver­ ti­na­ma Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se, Da­ ni­jo­je, Ang­li­jo­je. Tad iš ten ir su­ lau­kia­ma dau­giau­siai skun­dų. Glo­ba su­teik­ta tik da­liai

G.Au­ry­lie­nės ma­ny­mu, jei­gu vi­sos įstai­gos griež­čiau iš tė­vų rei­ka­lau­ tų do­ku­men­tų dėl ofi­cia­lios glo­ bos, gal ir jų po­žiū­ris tap­tų at­sa­ kin­ges­nis. Per me­tus uos­ta­mies­ty­je lai­ki­na glo­ba įtei­si­na­ma maž­daug 100 vai­

Le­mia tė­vų at­sa­ko­my­bė

Prie­šin­gai nei ma­no kai ku­rie tė­vai, do­ku­men­tų su­tvar­ky­mas nea­ti­ma daug lai­ko, o pa­ti tvar­ka yra su­pap­ ras­tin­ta. Do­ku­men­tais tė­vai tu­rė­ tų pa­si­rū­pin­ti li­kus ne ma­žiau nei mė­ne­siui iki iš­vy­ki­mo. Ta­čiau pri­rei­kus sku­biai lai­ki­ nos glo­bos do­ku­men­tai su­tvar­ko­ mi vos per ke­lias die­nas. Sy­kį taip nu­ti­ko, kai ma­žam vai­kui pri­rei­kė ope­ra­ci­jos. Kar­tu su vie­nu iš tė­vų į Vai­ko tei­ sių ap­sau­gos sky­rių tu­rė­tų atei­ti bū­si­mas glo­bė­jas. Ta­čiau pa­ra­šy­ti vien pa­reiš­ki­mo ne­pa­kan­ka – bū­ti­ na pri­sta­ty­ti tam tik­rus do­ku­men­ tus, o tė­vai raš­tu tu­ri įsi­pa­rei­go­ ti dėl vai­ko iš­lai­ky­mo. Ne­ga­na to, spe­cia­lis­tai įver­ti­na ir bū­si­mas vai­ ko gy­ve­ni­mo są­ly­gas. „Bet tiems, ku­riems iš tik­rų­jų rū­pi vai­kas, ne­bai­sūs jo­kie sun­ku­ mai“, – įsi­ti­ki­nu­si G.Au­ry­lie­nė.

Komentarai Ma­rius Strač­kai­tis

Klai­pė­dos no­ta­ras, Lie­tu­vos no­ta­r ų rū­mų pre­z i­den­tas

T

ė­vų tei­sė ir pa­rei­ga pri­žiū­rė­ ti sa­vo vai­k us iki pil­na­me­ tys­tės. Tik tė­vai yra sa­vo ne­ pil­na­me­č ių vai­k ų at­sto­vai pa­gal įsta­ty­mus, iš­sky­rus tuos, ku­riuos teis­mas pri­pa­ž i­no ne­veiks­niais. Ne­pil­ na­me­čių vai­kų tei­sių įgy­ven­di­ni­mą pri­ va­lo už­tik­rin­ti jų tė­vai. Nė vie­nas iš tė­vų ne­tu­ri tei­sės at­si­sa­ky­ti pa­rei­gos įgy­ven­ din­ti tė­vų val­džią, ka­dan­gi šios tei­sės ir pa­rei­gos yra as­me­ni­nio po­bū­džio ir tu­ ri bū­ti įgy­ven­di­na­mos pa­čių tė­vų. Ta­ čiau tė­vai ne vi­suo­met ga­li įgy­ven­din­ ti tei­ses ir pa­rei­gas vai­kams. Ka­dan­g i vai­kas ne­ga­l i bū­t i pa­l ik­tas be glo­bos, iš­k y­la vai­ko tei­sių įgy­ven­d i­n i­mo, in­ te­re­sų už­tik­ri­ni­mo ir at­sto­va­vi­mo jam klau­si­mas. Tai le­mia, kad tė­vų tei­sės ri­ bo­ja­mos ir nu­sta­to­ma vai­ko glo­ba (rū­ py­ba). Tuo­met vai­ko glo­bė­jui su­tei­k ia­ mos tei­sės ir pa­rei­gos, ku­rios pri­klau­sė tė­vams. Tė­vai, iš­vyk­da­mi dirb­ti į ki­tas ša­l is, daž­n iau­siai pa­si­r ū­pi­na vai­kais, juos pa­l ik­da­m i ar­t i­mų­jų ar­ba pa­ž įs­ta­ mų glo­bai ir prie­žiū­rai. Bet šie as­me­nys ne­ga­li pa­kan­ka­mai rū­pin­tis vai­kais, ka­ dan­g i jie nė­ra įsta­ty­mi­niai vai­ko at­sto­ vai. To­k ie vai­kai lie­ka be tei­sė­tų pa­gal įsta­t y­mą at­sto­v ų, ku­r ie ga­lė­t ų už­t ik­ rin­t i jų tei­sių įgy­ven­d i­n i­mą ir ap­sau­ gą. To­dėl tė­vams, ne­ga­lint įgy­ven­din­ti tė­v ų val­d žios vai­ko at­ž vil­g iu dėl ob­ jek­t y­v ių ap­l in­k y­bių, ne­sant jų kal­tės, pa­v yz­d žiui, emig­r uo­jant, sie­k iant įgy­ ven­din­ti vai­ko tei­ses ir už­tik­rin­ti jo in­ te­re­sus tai­ko­ma lai­k i­na prie­mo­nė – nu­sta­to­ma vai­ko lai­k i­no­ji glo­ba. Kai į už­sie­n į emig­ra­v u­sių tė­v ų vai­ko „glo­ bė­jai“ nu­sta­t y­ta tvar­ka nė­ra pa­skir­t i vai­ko ofi­cia­liais glo­bė­jais (rū­pin­to­jais), jie ne­ga­li duo­ti įga­lio­ji­mų dėl vai­ko tei­ sių įgy­ven­d i­n i­mo, o no­ta­rai to­k ių įga­ lio­ji­mų ne­ga­l i pa­t vir­t in­t i. Tuo at­ve­ju, kai tė­vai ke­t i­na iš­v yk­t i sve­t ur ir no­r i pa­lik­ti lai­k i­nai pri­ž iū­rė­ti sa­vo vai­ką jų pa­si­r ink­tam as­me­n iui, tė­vai prieš 30 ka­len­do­r i­n ių die­nų iki iš­v y­k i­mo tu­r i kreip­tis į sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­ sau­gos sky­rių su pra­šy­mu dėl vai­ko lai­ ki­no­sios glo­bos (rū­py­bos) nu­sta­ty­mo.

Ga­li­na An­ti­po­va Psi­cho­lo­gė

Š

ei­mos ir pa­tys vai­kai daž­niau­ siai sle­pia, kad tė­vai yra iš­vy­kę į už­sie­nį. Ne­re­tai apie tai su­ži­no­ ma, kai vai­kas pra­de­da ne­be­lan­ ky­ti pa­mo­kų ar­ba ky­la ki­to­kių pro­ble­mų. Pa­si­kei­čia pa­ts vai­ko el­ge­sys. Jie tam­pa ne­lai­min­gi ir bū­na pri­vers­ti per anks­ti tap­ti suau­gu­siais. Ge­rai, jei­gu kar­tu lie­ ka se­ne­liai ar te­tos. Bet esa­ma vai­kų, ku­ rie gy­ve­na vie­ni. Nors tė­vai gal­vo­ja, kad paaug­l iai yra pa­kan­ka­mai suau­gę, ta­ čiau su­dė­t in­g u bren­d i­mo lai­ko­tar­piu jiems sun­ku su­si­tvar­ky­ti vie­niems. Šiuo­ lai­ki­nės tech­ni­kos prie­mo­nės neats­to­ja gy­vo bend­ra­vi­mo su tė­vais. Ge­riau gy­ ven­ti skur­džiau, bet kad vi­sa šei­ma ar bent vie­nas iš tė­vų bū­tų kar­tu. Vai­kams bu­vi­mas kar­tu yra la­bai svar­bus. Pa­lik­ti vai­kai jau­čia­si ne­rei­ka­lin­gi.


5

PenktADIENIS, sausio 18, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Aist­ros dėl gėjų pa­ra­do

Pa­nevė­žio apy­gar­ dos teis­mas va­kar po­piet nu­sprendė pa­leis­ti į laisvę ko­ rup­ci­jos by­lo­je įta­ riamą Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jos (LKF) ge­ne­ra­ linį sek­re­to­rių Min­ daugą Bal­čiūną, kurį že­mesnės ins­ tan­ci­jos teis­mas bu­vo nu­sprendęs suim­ti 20-iai die­ nų. Tai pra­nešė ad­vo­ka­tas.

Sek­s ua­l i­n ių ma­ž umų ei­t y­n ių or­ga­ni­za­to­riai svars­to ga­li­mybę skųsti teis­mui Vil­niaus vald­žios spren­dimą ­leis­ti žy­giuo­ti ne sos­ tinės cent­re esan­čiu Ge­di­mi­no pro­spek­tu, o ren­ginį liepą su­ reng­ti Upės gatvė­je.

„„Sank­ci­ja: pro­ku­ro­rai pra­šo teis­mo, kad į laisvę pa­leis­tam M.Bal­čiū­nui

būtų pa­skir­tas namų areš­tas. 

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

M.Bal­čiū­nas pa­leis­tas į laisvę „Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos Pa­ nevė­žio val­dy­bos pa­tal­po­se su­tvar­ kius do­ku­men­tus, jis bu­vo pa­leis­ tas“, – sakė M.Bal­čiū­no ad­vo­ka­tas Gin­ta­ras Čer­niaus­kas. Nu­tar­tis pa­nai­kin­ti su­ėmimą yra ga­lu­tinė ir ne­skund­žia­ma. Pa­nevė­žio pro­ku­ro­rai nu­sprendė kreip­tis į teismą su pra­šy­mu nu­ša­ lin­ti M.Bal­čiūną nuo LKF ge­ne­ra­li­ nio sek­re­to­riaus pa­reigų. Prieš ke­ lias die­nas LKF va­do­vybė at­si­sakė tai pa­da­ry­ti. Be to, pro­ku­ro­rai ke­ti­na kreip­tis į teismą, kad M.Bal­čiū­nui būtų pa­ skir­tas namų areš­tas. Apie tai pra­ nešė pro­ku­ratū­ra. „Šian­dien M.Bal­čiūną tik­rai iš­ si­ve­šiu na­mo“, – dar prie­š po­sėdį op­ti­mis­tiš­kai bu­vo nu­si­teikęs ki­tas M.Bal­čiū­no ad­vo­ka­tas Vid­man­tas Mar­ty­šius. Nors ad­vo­ka­tai rei­ka­la­vo, kad teis­mo po­sėdy­je da­ly­vautų ir pa­ts įta­ria­ma­sis, va­kar į teismą jis ne­bu­ vo at­vež­tas. Skun­das nag­rinė­tas už­ da­ra­me teis­mo po­sėdy­je. Tai su­kėlė nuo­stabą M.Bal­čiū­no ad­vo­ka­tams. Iki šiol M.Bal­čiū­nas bu­vo lai­ko­ mas Kėdai­nių ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to areš­tinė­je.

M.Bal­čiū­nui pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­mo, pikt­naud­žia­vi­mo, do­ku­men­to su­klas­to­ji­mo ar dis­po­ na­vi­mo su­klas­to­tu do­ku­men­tu bei ky­ši­nin­ka­vi­mo.

Nors ad­vo­ka­tai rei­ ka­la­vo, kad teis­mo po­sėdy­je da­ly­vautų ir pa­ts įta­ria­ma­sis, va­kar į teismą jis ne­ bu­vo at­vež­tas. Re­mian­tis skel­bia­ma Pa­nevė­žio apy­gar­dos teis­mo in­for­ma­ci­ja, LKF sek­re­to­riui pa­reikš­ti įta­ri­mai pa­gal ke­tu­ris Baud­žia­mo­jo ko­dek­so (BK) straips­nius – M.Bal­čiū­nas įta­ria­ mas or­ga­ni­zavęs su­kčia­vimą (BK 24-4 ir BK 182 str. 2 d.), pikt­naud­žiavęs (228 str. 2 d.), or­ga­ni­zavęs do­ku­men­to su­klas­to­jimą ar dis­po­ na­vimą su­klas­to­tu do­ku­men­tu (BK 24 str. 4 d. ir BK 300 str. 3 d.) bei ky­ši­nin­kavęs (BK 225 str. 2 d). Did­žiau­sia už šiuos nu­si­kal­ti­mus gre­sian­ti bausmė – laisvės at­ėmi­ mas iki sep­ty­ne­rių metų. To­kia

bausmė nu­ma­to­ma už pikt­naud­ žia­vimą ir ky­ši­nin­ka­vimą. Drau­ge su M.Bal­čiū­nu su­lai­ky­ ti Pa­nevė­žio me­ro pa­tarė­jas Da­ rius Simė­nas ir ša­lia Pa­nevė­žio esan­čio vieš­bu­čio „Ro­man­tic“ sa­ vi­ninkė Da­lia Kuk­lie­rienė suim­ ti mėne­siui. Pa­nevė­žio pro­ku­ro­rai kar­tu su Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos pa­ reigū­nais at­lie­ka iki­teis­minį ty­ rimą dėl ga­li­mo pikt­naud­žia­vi­mo tar­ny­ba, su­kčia­vi­mo ir do­ku­mentų su­klas­to­ji­mo aiš­ki­nan­tis sa­vi­val­ dybės lėšų pa­nau­do­ji­mo vieš­bu­ čio „Ro­man­tic“ re­konst­ruk­ci­jai teisė­tumą. Įta­ria­ma, kad prie­š 2011 m. Eu­ ro­pos vyrų krep­ši­nio čem­pio­ natą galė­jo būti pa­reng­tas pla­nas, kaip ne­teisė­tai už Pa­nevė­žio mies­ to sa­vi­val­dybės lėšas re­konst­ruo­ ti bend­rovės „Via Uni­ca“ vieš­butį „Ro­man­tic“. Tarp­tau­tinės krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jos pa­da­li­nys Eu­ro­po­je („FI­BA Eu­ro­pe“) iš­reiškė su­si­rūpi­nimą dėl areš­to ir mestų kal­ti­nimų. LKF pa­reiškė esan­ti šo­ki­ruo­ta dėl pa­ reikštų įta­rimų. „Klaipėdos“, BNS inf.

„Rim­tai gal­vo­ja­me apie ga­li­mybę ap­skųsti šitą spren­dimą“, – BNS sakė Lie­tu­vos gėjų ly­gos va­do­vas Vla­di­mi­ras Si­mon­ko. Jis teigė ne­ su­tin­kan­tis su ar­gu­men­tais, kad Ge­di­mi­no pro­spek­te per ei­ty­nes ne­būtų ga­li­ma už­tik­rin­ti sau­gu­mo. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė va­ kar iš­davė lei­dimą reng­ti „Ei­ty­nes už ly­gybę“ Upės gatvė­je, nors or­ ga­ni­za­to­riai norė­jo žy­giuo­ti Ge­di­ mi­no pro­spek­tu. Sos­tinės vald­žia nu­rodė, kad „ren­gi­nio vie­ta or­ ga­ni­za­to­riams pa­si­ūly­ta dėl ge­ resnės ga­li­mybės už­tik­rin­ti ei­ ty­nių da­ly­vių sau­gumą, taip pat or­ga­ni­za­to­rių siū­lo­ma­me marš­ ru­te esan­čių kitų as­menų tei­ses“. V.Si­mon­ko sakė ne­su­tin­kan­tis su to­kiais ar­gu­men­tais. „Ge­di­mi­ no pro­spek­te sau­gu­mas ga­li bū­ ti už­tik­rin­tas, bet jis pa­rei­ka­laus šiek tiek dau­giau prie­mo­nių“, – sakė or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas. Lie­tu­vos gėjų ly­gos va­do­vas taip pat at­metė Vil­niaus vald­žios ar­gu­men­tus, kad „Lie­tu­vai pir­ mi­nin­kau­jant ES mies­te lan­ky­sis daug sve­čių iš už­sie­nio“, o Ge­ di­mi­no pro­spek­te yra daug vals­ tybės ins­ti­tu­cijų, kur ga­li vyk­ti ne­for­malūs su­si­ti­ki­mai, ga­li būti su­pla­nuo­ti marš­ru­tai, ku­riais bus ve­ža­mi sve­čiai.

V.Si­mon­ko tei­gi­mu, lie­pos 27ąją, šeš­ta­dienį, ne­nu­ma­ty­ta jo­kių di­de­lių ren­gi­nių. „Per mūsų ren­ginį at­va­žiuos ne­ma­žai sve­čių iš už­sie­nio, taip pat iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, Eu­ro­ pos Par­la­men­to. Sa­ky­ki­te, kuo mūsų sve­čiai blo­ges­ni už tuos ma­no­mus sve­čius, ku­rie at­va­ žiuos kaž­ka­da ar­ba neat­va­žiuos iš­vis?“ – klausė V.Si­mon­ko. Jis aiš­ki­no, kad sek­sua­li­nių ma­žumų at­sto­vai Ge­di­mi­no pro­ spek­tu norė­jo žy­giuo­ti, nes tai pres­ti­žinė gatvė. V.Si­mon­ko sakė ma­nan­tis, kad sos­tinės vald­žios spren­di­mui galė­jo da­ry­ti įta­ ką mies­to va­dovų ho­mo­fo­binės nuo­sta­tos: „Nie­kas man ne­ga­li įro­dy­ti, kad Upės gatvė yra to­kia pat pres­ti­žinė ir svar­bi kaip Ge­di­ mi­no pro­spek­tas. Kodėl pa­ts me­ ras Artū­ras Zuo­kas sa­vo rek­la­minį klipą su tan­ke­te fil­ma­vo Ge­di­mi­no pro­spek­te, o ne Upės gatvė­je?“ „Ga­liu da­ry­ti prie­laidą, kad blo­ gybė yra ho­mo­fo­bi­ja, ne­pa­kan­ tu­mas ki­to­kiems. Tai mo­men­tas, kai ho­mo­fo­bi­ja ma­te­ria­li­zuo­ja­si į to­kius spren­di­mus. Ga­liu su­ras­ti ne­ma­žai ci­tatų iš me­ro A.Zuo­ko kalbų apie gėjus. Jie at­spin­di tam tikrą po­žiūrį į šitą žmo­nių gru­ pę“, – teigė jis. Prieš be­veik tre­jus me­tus stip­ riai sau­go­mo­je Upės gatvė­je jau bu­vo su­reng­tas sek­sua­li­nių ma­ žumų pa­ra­das. Ta­čiau tuo­met su­ si­rin­ko la­bai daug pro­tes­tuo­tojų, ku­riuos te­ko tram­dy­ti spe­cia­lio­ sioms po­li­ci­jos pa­jėgoms. „Klaipėdos“ inf.

„„Riaušės: prie­š be­veik tre­jus me­tus įvykęs sek­sua­li­nių ma­žumų pa­

ra­das sos­tinė­je baigė­si ne­ra­mu­mais, ku­riuos te­ko tram­dy­ti spe­cia­ lio­sioms po­li­ci­jos pa­jėgoms.  In­gos Juo­dytės nuo­tr.

Į vyriausybę grįžta kan­ce­lia­ri­ja Cent­ro kairės val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bai nuo šių metų ge­gužės grąži­na Vy­riau­ sybės kan­ce­lia­ri­jos pa­va­di­nimą.

„„Po­ky­tis: nuo šių metų ge­gužės Vy­riau­sybės po­sėdžius vėl pa­dės reng­ti

ne­be Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­ba, bet kan­ce­lia­ri­ja. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Už ati­tin­ka­mas Vy­riau­sybės įsta­ty­ mo pa­tai­sas va­kar ple­na­ri­nia­me po­ sėdy­je bal­sa­vo 76 Sei­mo na­riai, prie­š bu­vo 25, su­si­laikė 10 par­la­men­tarų. Taip pat par­la­men­tas pri­tarė ir įsta­ ty­mo įgy­ven­di­namųjų aktų pa­kei­ti­ mams. Vy­riau­sybės įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mai įsi­ga­lios nuo šių metų ge­gužės 1 d. Anot pa­tai­sas ini­ci­ja­vu­sio vi­daus rei­kalų mi­nist­ro Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jos at­sto­vo Dai­lio Al­fon­ so Ba­ra­kaus­ko, pa­kei­ti­mas su­si­jęs ir su pa­čios kan­ce­lia­ri­jos per­tvar­ka. Įsta­tymų pro­jek­tus šią sa­vaitę par­la­men­te pri­statęs mi­nist­ras tei­ gė, kad ke­ti­na­ma Vy­riau­sybės kan­

ce­lia­ri­jo­je at­kur­ti Teisės de­par­ta­ mentą, ku­ris bu­vo pa­nai­kin­tas 2009 m. Tuo­met teisės aktų pro­ jektų ver­ti­ni­mas bu­vo pa­tikė­tas Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai. Be to, anot D.A.Ba­ra­kaus­ko, Vy­ riau­sybės kan­ce­lia­ri­jos de­par­ta­ men­to va­do­vai taps ne­be po­li­ti­nio pa­si­tikė­ji­mo pa­reigū­nais, kaip bu­ vo iki šiol, o kar­je­ros tar­nau­to­jais. Mi­nist­ro tei­gi­mu, siū­lo­mas įstai­ gos pa­va­di­ni­mas – Vy­riau­sybės kan­ce­lia­ri­ja – la­biau at­spin­di šios ins­ti­tu­ci­jos pa­skirtį ir veik­los es­ mę nei da­bar­ti­nis – Mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko tar­ny­ba. D.A.Ba­ra­kaus­kas ti­ki­no, kad ins­ti­tu­ci­jos pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­ mas pa­pil­do­mai vals­tybės biud­že­ tui ne­kai­nuos. Pa­sak jo, bus įsteig­ tos tik ke­tu­rios nau­jos pa­rei­gybės,

su­si­ju­sios su Teisės de­par­ta­men­to at­kūri­mu. Mi­nist­ras sakė, kad jau tvir­ti­nant šių metų biud­žetą 335 tūkst. litų su­ma­žin­ti asig­na­vi­mai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai, o šie pi­ ni­gai ati­duo­ti būsi­ma­jai Vy­riau­ sybės kan­ce­lia­ri­jai minė­tiems pa­ pil­do­miems eta­tams fi­nan­suo­ti. Vy­riau­sybės kan­ce­lia­ri­ja į Mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko tar­nybą per­va­din­ ta 2009 m. pra­džio­je, kai vald­žio­ je bu­vo kon­ser­va­to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma cent­ro de­ šinės koalicija. Da­bar­t i­n is opo­z i­c i­jos ly­d e­ ris A.Ku­bi­lius in­ten­sy­viai kri­ti­ ka­vo val­dan­čiųjų pla­nus grąžin­ ti Vy­riau­sybės kan­ce­lia­riją, ti­ki­no, kad tai kai­nuos pa­pil­do­mus šim­tus tūkstan­čių litų. „Klaipėdos“, BNS inf.


6

penktadienis, sausio 18, 2013

nuomonės

Elekt­ros kai­na – nu­si­kal­ti­mas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

O Mi­chai­las Ser­ge­je­vi­čius?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

V

a­k a­r uo­se Mi­c hai­las Ser­ ge­je­v i­čius – my­l i­mas. Ke­ vi­nas Spa­cey, Sha­ron Sto­ ne, Ar­nol­das Schwar­ze­ neg­ge­ris, Mil­la Jo­vo­vich – tai tik da­lis gar­se­ny­bių, ku­rie prieš dve­jus me­tus su­g u­žė­jo į Lon­do­ną at­švęs­ti gar­bin­go M.Gor­ba­č io­vo 80-me­č io ju­bi­l ie­jaus. Kam dar iš Ry­tų Eu­ro­pos ran­ką spaus­ tų tiek gar­se­ny­bių? Tė­vy­nė­je Ru­si­jo­je M.Gor­ba­čio­vas nė­ra toks po­pu­lia­rus. Be­je, jo ne­mėgs­ta ne tik Vla­di­mi­ro Pu­ ti­no, ku­r į M.Gor­ba­čio­vas nuo­lat kri­t i­ kuo­ja, ger­bė­jai. Šio pa­mąs­ty­mo tiks­las – pa­ra­g in­ti su­ si­mąs­t y­t i, ko­dėl Mi­chai­lo Ser­ge­je­v i­ čiaus kal­tės dėl Sau­sio 13-osios klau­si­

Ban­dy­ta ap­klaus­ti M.Gor­ba­čio­vą, ta­čiau praė­jus net dviem de­šimt­me­čiams po Sau­sio įvy­kių!

mas Lie­tu­vo­je ne­ke­lia­mas tei­si­niu ly­ giu? Ki­taip ta­r iant, ko­dėl M.Gor­ba­čio­ vas (nea­be­jo­t i­nai, vie­nas ver­t in­g iau­ sių Sau­sio 13-osios by­los liu­dy­to­jų) il­ gą lai­ką ne­su­lau­kė Lie­tu­vos pro­ku­ro­ rų dė­me­sio? Pri­m in­si­me, kad „Al­fa“ va­dui Mi­chai­ lui Go­lo­va­to­v ui Lie­tu­va yra iš­da­v u­si tarp­tau­ti­n į areš­to or­de­r į. Gal­būt ne itin reikš­m in­ga de­ta­lė, ta­ čiau So­v ie­t ų Są­jun­gos spe­cia­l io­sios pa­skir­t ies an­t i­te­ro­r is­t i­n is bū­r ys „Al­ fa“ bu­vo tie­sio­g iai pa­val­dus Ko­mu­ nis­t ų par­t i­jos ge­ne­ra­l i­n iam sek­re­to­ riui ir KGB va­do­vy­bei. O bū­tent „Al­fa“ bū­rio ka­riai bu­vo pa­g rin­di­nė smo­g ia­ mo­ji jė­ga štur­muo­jant Vil­niaus te­le­vi­ zi­jos bokš­tą ir Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­ zi­jos pa­sta­tą. Vien jau dėl šio fak­to So­v ie­t ų Są­jun­ gos bu­v u­sio ly­de­r io pa­ro­dy­mai pro­ ku­ro­rams bū­tų la­bai ver­tin­g i. Tie­sa, ban­dy­ta ap­k laus­ti M.Gor­ba­čio­ vą, ta­čiau praė­jus net dviem de­šimt­ me­čiams po Sau­sio įvy­k ių! De­ja, šis ban­dy­mas ne­bu­vo sėk­m in­ gas. Gal­būt Sau­sio 13-osios by­los klau­ si­mu Lie­t u­vai ga­lė­t ų pa­dė­t i są­jun­g i­ nin­kai, pa­pra­š y­da­m i M.Gor­ba­č io­vo (kai šis sve­čiuo­sis Va­ka­r uo­se) su­si­ tik­ti su mū­sų pro­ku­ro­rais...

L

a­bai pui­ku, kad nau­ja­sis mi­ nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­ das But­ke­vi­čius dar prieš Nau­juo­sius me­tus pri­stab­dė elekt­ros ener­gi­jos bran­gi­mą ir ener­ gi­ja žmo­nėms pa­bran­go ne tiek, kiek pla­na­vo kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bė ir suin­te­re­suo­ti jos pa­ka­li­kai. Tai yra ne­ma­žas lai­mė­ji­mas, tu­ rint ome­ny­je, kad nau­jie­ji val­dan­ tie­ji dir­ba dar taip trum­pai. Ta­čiau vis dėl­to rei­kė­tų vie­šai ir tiks­liai paaiš­kin­ti žmo­nėms, ko­ dėl ir ko­kiu tiks­lu tas elekt­ros kai­ nos pa­kė­li­mas įvy­ko. Bu­vęs ener­ge­ ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas pi­ni­gų pa­skirs­ty­mo klau­si­mu nie­ ko konk­re­taus per te­le­vi­zi­ją paaiš­ kin­ti ne­ga­lė­jo. Ta­čiau vie­šu­mo­ je nu­skam­bė­jo la­bai konk­re­ti ži­nia, kad kaž­ko­kių bend­ro­vių, ku­rioms bu­vo ad­re­suo­ja­ma da­lis už elekt­rą ap­skai­čiuo­to mo­kes­čio, iš Lie­tu­vos ke­lia­vo į są­skai­tas už­sie­nio vals­ty­ bių ban­kuo­se. Bu­vo ža­da­ma kreip­ tis į pro­ku­ra­tū­rą ir ki­tas ins­ti­tu­ci­ jas, kad šis fak­tas bū­tų išaiš­kin­tas ir paaiš­kin­tas. Ga­li­ma įtar­ti, kad elekt­ros ener­gi­ jos mo­kes­tis bu­vo spe­cia­liai pa­kel­ tas vien tam, kad bū­tų įgy­ven­din­ti nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės, ku­rią gal­ būt su­da­rė ir anks­čiau Lie­tu­vą val­ džiu­sių­jų at­sto­vai, kės­lai pa­si­pel­ny­ti Lie­tu­vos žmo­nių są­skai­ta. To­kio pa­si­pi­ni­ga­vi­mo pa­vyz­džių ma­to­me išaiš­kė­ju­sį jau ne vie­ną, pra­de­dant val­diš­kų pi­ni­gų „in­ves­ ti­ci­ja“ į pri­va­tų vieš­bu­tį Pa­ne­vė­žy­je ir bai­giant kaž­ko­kio Lie­tu­vos ty­ri­mo cent­ro kū­ri­mą, ku­ris, ūkio mi­nist­rės Bi­ru­tės Vė­sai­tės žo­džiais, Lie­tu­vai at­ne­šė be­veik 19 mln. li­tų nuo­sto­ lį. Tei­gia­ma, kad pa­ts cent­ras, taip nie­ko ir ne­nu­vei­kęs, fak­tiš­kai bank­ ru­ta­vo, pa­li­kęs apie 7 mln. sko­lų dar ir JAV tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vei IBM, ku­ri prie šio pro­jek­to sa­vo pi­ni­gais ap­skri­tai nė vie­nu li­tu ne­pri­si­dė­jo.

B

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ne­rei­kė­tų kal­tin­ti

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Be­lie­ka tik ti­kė­tis, kad Vals­ty­ bės kont­ro­lė, at­li­ku­si mi­nė­to cent­ ro 2012 me­tų au­di­tą, iš­drįs kreip­tis į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą, kad bū­tų nu­teis­ti tie, ku­rie pel­nė­si šio pro­jek­ to są­skai­ta.

Be­lie­ka tik ti­kė­tis, kad Vals­ty­bės kont­ ro­lė, at­li­ku­si mi­nė­to cent­ro 2012 me­tų au­ di­tą, iš­drįs kreip­tis į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą.

Apsk­ri­tai vi­sas šis Lie­tu­vos ty­ri­mo cent­ro kū­ri­mas ir veik­la, dirb­ti­nai įtrau­kiant IBM, la­bai pa­na­šus į bu­vu­ sios vals­ty­bi­nės bend­ro­vės „Ma­žei­ kių naf­ta“ pri­va­ti­za­ci­jos is­to­ri­ją, kai lie­tu­viai, par­da­vę įmo­nę kom­pa­ni­jai „Wil­liams“, dar ir pa­tys li­ko sko­lin­gi įmo­nės pir­kė­jai. Brai­žas čia pa­na­šus, nes mū­sų val­džios at­sto­vai la­bai jau se­niai pa­mė­go san­do­rius, kai vals­ty­

bė lie­ka sko­lin­ga in­ves­tuo­to­jui ar­ba vals­ty­bi­nio tur­to pir­kė­jui. To­kia pa­dė­tis, ko­kia bu­vo iki šiol, to­liau ne­be­ga­li tęs­tis. Pa­kaks val­ džio­je esan­tiems vei­kė­jams ir jų sėb­rams kur­ti ko­rup­ci­nius mo­du­lius vals­ty­bė­je ir pel­ny­tis biu­dže­to ar­ba vals­ty­bės paim­tų pa­sko­lų są­skai­ta, pri­si­den­giant tar­pi­nin­ka­vi­mu, ga­li­ my­bių stu­di­jų ren­gi­mu ir ki­ta gau­ sy­be spe­cia­liai ko­rup­ci­jai su­kur­tų inst­ru­men­tų. Nei elekt­ros, nei du­jų (o sy­kiu ir šil­dy­mo) kai­na tik­rai ne­kil­tų, jei­ gu ne­bū­tų žmo­nių, la­bai suin­te­re­ suo­tų to­kiu bran­gi­mu, ko­kį ma­tė­ me iki šiol. Ir kai bu­vęs prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius vis kal­bė­da­vo apie ko­vą su še­šė­liu, tai ko­vo­ti pir­miau­siai rei­ kė­jo su mi­nė­tų cent­rų at­si­ra­di­mu ir plėt­ra. Tik kaip čia ko­vo­si, kai pa­ ts da­ly­vau­ji to­kio cent­ro do­ku­men­ tų pa­si­ra­šy­mo iš­kil­mė­se? Ta­čiau pa­na­šu, kad atė­jo lai­kas iš­siaiš­kin­ti gal ir ne vi­sus, bet nors men­ką da­lį tų pro­ble­mi­nių da­ly­kų, ku­rie jau se­niai va­ro į ne­vil­tį Lie­tu­ vos žmo­nes. Re­gi­man­tas Alio­nis

žmo­nes prie­var­ta, pa­skel­bus šią te­ ri­to­ri­ją tam tik­ru lai­ko­tar­piu ne­gy­ ve­na­ma. Sup­ran­ta­ma, to ne­ga­li­me sau leis­ti, juk esa­me tei­si­nė vals­ty­bė. Ta­čiau ar tik­rai yra pro­tin­ga kiek­ vie­ną­kart ko­vo­ti su sti­chi­ja, siųs­ ti ka­riuo­me­nės pa­jė­gas, ri­zi­kuo­ti tų pa­čių ap­sem­tų gy­ven­to­jų svei­ ka­ta? Juk net jei ku­riam nors iš jų sku­ biai pri­rei­kia me­di­kų pa­gal­bos – kad ir ne­di­de­lės, rei­kia nau­do­ti spe­cia­lią tech­ni­ką ir t.t. Ko­kia to­kio me­di­ko ap­si­lan­ky­ mo kai­na, ne­drįs­tu nė skai­čiuo­ti. Gal tuo me­tu dar sun­kes­niam li­ go­niui rei­kia pa­gal­bos, gal – kaip vi­sa­da – trūks­ta pi­ni­gų svei­ka­tos ap­sau­gos biu­dže­te. Ar ne­bū­tų pa­pras­čiau vie­ną kar­tą

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

iš­spręs­ti už­lie­ja­mų te­ri­to­ri­jų klau­ si­mą tech­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis? Ne­su spe­cia­lis­tė, bet juk įma­no­ma pa­sta­ty­ti ko­kias nors dam­bas, už­ tva­ras ar pa­na­šiai. Ži­no­ma, ri­zi­ka, kad po­tvy­nis bus di­des­nis nei ti­ki­ma­si, kad įveiks dam­bas ar ko­kius ki­to­kius in­ži­ne­ ri­nius įren­gi­nius, vi­sa­da ga­li lik­ti, bet bent jau ne­bus žai­džia­ma žmo­ nių sau­gu­mu, ne­rei­kės vi­sai ša­liai už­gniau­žus kva­pą ste­bė­ti grau­džių vaiz­dų. Da­bar at­ro­do, kad mes la­bai džiau­gia­mės, jog gy­ven­da­mi ten, kur nei že­mė rim­tai dre­ba, nei kas mė­ne­sį ko­kie ura­ga­nai siau­čia, tu­ ri­me bent to­kią vie­tą, kur vyks­ ta žmo­gaus vaiz­duo­tę dir­gi­nan­tys reiš­ki­niai. Ra­sa V.

Rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ per­ skai­čiau skirs­nį „Ei­lė­je – pra­kai­to dvo­kas“ („Klai­pė­da“, 2013 01 15). Po­nas Re­mi­gi­jus bu­vo ne­pa­ten­ kin­tas, kad ei­lė­je pre­ky­bos cent­ re sto­vė­jo žmo­gus, nuo ku­rio skli­ do pra­kai­to kva­pas. Gai­la, kad jis ne­pa­sa­kė, ko­kiu lai­ku tai nu­ti­ko. Jei 20–21 val. va­ka­ro, tuo­met ga­ liu su­pras­ti žmo­gų, nuo ku­rio skli­ do pra­kai­to kva­pas. Gal po­nas Re­ mi­gi­jus nie­ka­da nė­ra dir­bęs fi­zi­nio dar­bo, ne­ži­no, kaip žmo­nės dir­ba ga­myk­lo­je ar fab­ri­ke? Čia dar­buo­ to­jai dir­ba po 12, 13, 14, 15 ar net 16 val. per pa­mai­ną. Žmo­gui nė­ra nei lai­ko, nei no­ro praus­tis. Jis tik sva­ jo­ja, kaip grei­čiau pa­baig­ti dar­bą, ap­si­pirk­ti ir grįž­ti na­mo. Ki­tą die­ną jam vėl rei­kės grįž­ti į tą pa­tį dar­bą ir vėl dirb­ti to­kio­mis pat są­ly­go­mis. Tad ne­rei­kia taip stai­ga kal­tin­ti ki­ tų žmo­nių. Va­le­ri­jus

Per die­ną – dvi ava­ri­jos

Esant sli­džiai gat­vių dan­gai, rei­kia ne tik pa­čiam va­žiuo­ti la­bai at­sar­ giai, bet ir sau­go­tis, kad koks nors ki­tas žiop­lys į ta­ve neį­va­žiuo­tų. Prieš ke­lias die­nas per die­ną te­ko pa­kliū­ti į du eis­mo įvy­kius. Vie­ną kar­tą pa­ts kaž­ko­kiam mand­ruo­liui į ma­ši­ną įva­žia­vau, ki­tas – į ma­ną­ ją. Kaž­koks koš­ma­ras. Eri­kas

Pre­ky­bi­nin­kai ne­ži­no įsta­ty­mų

Nuė­jau į vie­ną gė­ri­mų par­duo­tu­vę nu­si­pirk­ti alaus. Pak­lau­siau par­da­ vė­jos, ar nė­ra lit­ro tal­pos. Ši man puo­lė aiš­kin­ti, kad alu­mi, su­pils­ty­ tu į to­kią ta­rą, ne­ga­li­ma pre­kiau­ ti. Ban­džiau pa­sa­ky­ti, kad kaip tik ga­li­ma, o di­des­ne – ne, ta­čiau vis­ kas bu­vo vel­tui. Keis­ta, kad par­da­ vė­ja ne­ži­no, kuo ga­li­ma pre­kiau­ti, o kuo ne. Man šis drau­di­mas ap­ skri­tai kaž­koks ab­sur­diš­kas. Tie, kas no­ri, ir to­liau gers. Nes­var­ bu, ar alus su­pils­ty­tas į dvie­jų lit­ rų, ar į lit­ro ta­pos „bam­ba­lius“. O kas bus, kai žmo­nės ves­tu­vėms ar krikš­ty­noms no­rės alaus už­si­sa­ ky­ti? Sta­ti­nė­mis ne­par­da­vi­nė­ja­ ma, tad tu­rės kiek­vie­nam žmo­gui po du „bam­ba­liu­kus“ prie lėkš­tės pa­dė­ti. Kaž­koks ab­sur­das. Be to, į ma­žes­nius bu­te­lius su­pils­ty­tas alus ir pir­kė­jams dau­giau kai­nuo­ja. Juk už ta­rą rei­kia mo­kė­ti. Vi­das

Džiu­gi­na pro­fe­sio­na­lūs dar­buo­to­jai

Ma­ne nu­džiu­gi­no vie­nos gro­ žio pre­kių par­duo­tu­vės par­da­vė­ ja. Ieš­ko­jau plau­kų da­žų, o ma­niš­ kiai plau­kai la­bai le­pūs. Par­da­vė­ja man su­tei­kė kon­sul­ta­ci­ją kaip pro­ fe­sio­na­li kir­pė­ja. Iš ki­tų tai nė žo­ džio ne­pa­vyks­ta iš­gau­ti. Sma­gu, kai žmo­gus la­bai ge­rai iš­ma­no sa­ vo dar­bą. In­ga Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Pot­vy­nis – (ne)iš­spren­džia­ma pro­ble­ma? ent kar­tą per me­tus vi­sų mū­sų akys kryps­ta į pa­ma­ rį, kur pra­si­de­da grės­min­ gas po­tvy­nis. Šie­met jis už­ klu­po per pa­čius Nau­juo­sius. Apie tai, kaip vargs­ta te­nykš­čiai žmo­nės, te­le­vi­zi­jos su­ka re­por­ta­ žus, grau­di­na šia­pus ek­ra­no sė­din­ čius žiū­ro­vus ai­ma­nuo­jan­čių mo­ čiu­čių, ko­ne skęs­tan­čių na­mi­nių gy­vu­lių vaiz­dais, ro­do ka­riuo­me­ nę, ku­ri vyk­do be­veik ka­ri­nes ope­ ra­ci­jas. Ir vis dėl­to no­rė­čiau pa­klaus­ ti: ar ne me­tas bū­tų vie­ną kar­tą ir vi­siems lai­kams iš­spręs­ti šią pro­ ble­mą? Kiek žmo­nių gy­ve­na ap­se­mia­ mo­je te­ri­to­ri­jo­je – apie sep­ty­ nias de­šim­tis? Ir daug, ir ne­la­bai. Dras­tiš­kiau­sia bū­tų iš­kel­din­ti šiuos

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktadienis, SAUSIO 18, 2013

miestas

„„Is­to­ri­ja: sa­va­no­riai prie pre­fek­tū­ros po pran­cū­zų ka­pi­tu­lia­ci­jos 1923 m. sau­sio 15 d.

Po nak­ties žy­gio – pre­fek­tū­ros štur­mas

Sa­vait­ga­lis be­si­do­min­tie­siems Klai­pė­dos praei­ti­mi tu­rė­tų bū­ti įdo­ mus ir net spal­vin­gas. Nak­tį iš penk­ta­die­nio į šeš­ta­die­nį no­rin­tie­ ji da­ly­vaus nak­ties žy­gy­je iš Prie­ku­lės į Klai­pė­dą, o šeš­ta­die­nį Teat­ro aikš­tės pa­kraš­ty­je vyks pre­fek­tū­ros štur­mo ins­ce­ni­za­ci­ja. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kas­met no­rin­čių­jų vis dau­giau

Dvy­lik­tą kar­tą ren­gian­tys nak­ties žy­gį or­ga­ni­za­to­riai li­kus po­rai die­nų jau ži­no­jo, kad žy­giuo­ti ke­ti­no apie 1 600 žmo­nių. Į pir­mą­jį žy­gį iš­si­ruo­ šė pen­ki žmo­nės. Vė­liau daž­niau­siai žy­giuo­da­vo 300 ar 400 en­tu­zias­tų. Šį­kart vy­riau­sias bū­ry­je bus 87-erių Jur­gis Ne­vu­lis iš Ma­ri­jam­ po­lės, jau­niau­sia­jam žy­gio da­ly­ viui – tik 11 me­tų. Or­ga­ni­za­to­riai su­skai­čia­vo, kad žy­gei­vių am­žiaus vi­dur­kis – 29,7 me­tai. Nak­ti­nia­me žy­gy­je da­ly­vaus vi­sų Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės rū­šių at­sto­ vai, Že­mai­ti­jos skau­tai, Vyd­man­tų mo­kyk­los moks­lei­viai, Ka­ro aka­de­ mi­jos ka­riū­nai, Po­li­ci­jos bei pa­sie­ nie­čių mo­kyk­lų stu­den­tai. Žy­gy­je pa­no­ro da­ly­vau­ti ir dau­gy­bė pa­vie­ nių ša­lies pa­trio­tų bei iš­šū­kių mė­ gė­jų. Dau­ge­lis jų tai da­rio ne pir­ mus me­tus. Ka­rių ryž­tą ke­ti­na pa­lai­ky­ti ir drau­ge vi­są at­stu­mą ei­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Sau­so­mos pa­jė­gų va­ das Al­man­tas Lei­ka. Pa­sie­nio po­ste lauks vai­šės

Penk­ta­die­nį 22 va­lan­dą di­džio­ji žy­gei­vių da­lis Prie­ku­lės mo­kyk­lo­ je su­gie­dos Lie­tu­vos him­ną ir pa­ trauks prie pa­mink­lo ra­šy­to­jai Ie­vai Si­mo­nai­ty­tei. Iš­ly­dė­ti šį gau­sų bū­ rį ke­ti­na Klai­pė­dos mies­to bei ra­ jo­no me­rai Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ir Vac­lo­vas Dač­kaus­kas. Kas­met pa­ren­gia­mas nau­jas žy­ gio marš­ru­tas. Šie­met jis driek­sis per Prie­ku­lės mies­te­lį Dre­ver­nos link, per Di­ tu­vą, miš­ko ke­liu pa­lei Vil­hel­mo ka­na­lą iki Klai­pė­dos. Pa­ke­liui žy­ gei­viai ap­lan­kys ke­lias at­min­ti­nas vie­tas: par­ti­za­nų ka­pą Prie­ku­lės pa­kraš­ty­je, et­nog­ra­fi­nes šio mies­ to ka­pi­nai­tes, pa­mink­lą pran­cū­zų ka­ro be­lais­viams. Sėk­min­gai įvei­ kę šį 26 ki­lo­met­rų at­stu­mą žy­gei­

„„Ko­lo­ri­tas: ang­lų ir pran­cū­zų ka­rių sar­gy­ba prie pre­fek­tū­ros 1923 m. sau­sį. 

viai ga­lės pail­sė­ti bei su­šil­ti uos­ ta­mies­čio Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­že.

Ties Klai­pė­dos mies­to pra­džią žy­ min­čiu ak­me­niu Ka­ ry­bos is­to­ri­jos klu­ bo en­tu­zias­tai įsi­ rengs imp­ro­vi­zuo­tą Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­ jos pa­sie­nio po­stą. Ties Klai­pė­dos mies­to pra­džią žy­min­čiu ak­me­niu Ka­ry­bos is­ to­ri­jos klu­bo en­tu­zias­tai įsi­rengs imp­ro­vi­zuo­tą Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­ jos pa­sie­nio po­stą. Čia žy­gio da­ ly­viai bus vai­ši­na­mi karš­ta ar­ba­ta, ka­rei­viš­ka ko­še, o jų do­ku­men­tuo­ se bus įspaus­tas žy­gį pri­min­sian­ tis spau­das. At­kar­tos su­ki­li­mo kul­mi­na­ci­ją

Šeš­ta­die­nio vi­dur­die­nį žy­gei­viai da­ly­vaus Teat­ro aikš­tė­je vyk­sian­ čio­je šven­tė­je.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus nuo­tr.

Čia prie bu­vu­sios pran­cū­zų pre­ fek­tū­ros ka­ry­bos is­to­ri­jos klu­bų na­riai su­rengs įspū­din­gą su­ki­li­mo kul­mi­na­ci­jos ins­ce­ni­za­ci­ją. „Bus ir spal­vų, ir gar­sų, ir kva­ pų, – ti­ki­no Klai­pė­dos ka­ry­bos is­ to­ri­jos klu­bo va­do­vas Egi­di­jus Kaz­ laus­kis. – Pa­si­ga­mi­no­me tiks­lias to me­to pran­cū­zų uni­for­mų ko­pi­jas, to­dėl juos vai­din­sian­tys vy­rai at­ ro­dys tik­rai įspū­din­gai. Pre­fek­tū­ros štur­mo me­tu bus šau­do­ma iš tri­ jų kul­kos­vai­džių, su­ki­lė­liai ap­mė­ tys juos gra­na­to­mis, o nuo spro­gi­ mų pre­fek­tū­ros pa­sta­te tu­rė­tų kil­ti gais­ras. Ati­des­ni žiū­ro­vai pa­ste­ bės, kad pa­si­da­vu­sius pran­cū­zus ci­vi­liai ap­si­ren­gę Lie­tu­vos šau­liai ne su­šau­dys, o pa­vai­šins rū­ka­lais, vi­sai kaip tai bu­vo prieš 90 me­tų. Ti­kiuo­si, mies­tie­čiai įver­tins mū­sų pa­si­ro­dy­mą ap­lo­dis­men­tais.“ Po štur­mo ins­ce­ni­za­ci­jos bus su­reng­ta ka­ri­nė es­ta­fe­tė, nu­ma­to­ mos ka­rei­viš­kos vai­šės. Ak­ty­viau­si žy­gio or­ga­ni­za­to­riai bei 1923 me­ tų įvy­kių pa­mi­nė­ji­mo en­tu­zias­ tai, kraš­to žmo­nės, puo­se­lė­jan­tys is­to­ri­nį pa­li­ki­mą, bus ap­do­va­no­ ti Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos 3-io­ sios jū­rų šau­lių rink­ti­nės at­mi­ni­ mo ženk­lais.


8

penktadienis, sausio 18, 2013

užribis Ne­ga­vo nė li­to

Part­ren­kė ir pa­bė­go

Pa­siū­lė ky­šį

Per­nai lapk­ri­čio mė­ne­sį 24 me­tų klai­pė­die­tis su 18-me­čiu no­ta­rų biu­re su­da­rė su­tar­tį, pa­gal ku­rią iš­si­mo­kė­ti­nai par­da­vė au­to­mo­ bi­lį „Volks­wa­gen Toua­reg“. Pir­ kė­jas tu­rė­jo už ma­ši­ną su­mo­kė­ti 36 tūkst. li­tų. Par­da­vė­jas iki šiol ne­ga­vo nė li­to ir ne­be­ga­li su­si­ siek­ti su pir­kė­ju – jis neat­si­lie­pia te­le­fo­nu. 18-me­tis ieš­ko­mas.

Tre­čia­die­nį Ši­lu­tės ra­jo­ne, Gra­bu­pių k. ri­bo­se kaž­koks au­to­mo­bi­lis par­tren­kė dvi­ ra­čiu va­žia­vu­sį 35 me­tų vy­ rą. Nu­vež­tas į li­go­ni­nę jis ne­ tru­kus nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų mi­rė. Au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas pa­bė­go. Pa­rei­gū­nai ban­do nu­ sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį bei ava­ri­jos kal­ti­nin­ko as­me­ny­bę.

Tre­čia­die­nį per­piet au­to­ma­ gist­ra­lė­je ne­to­li Klai­pė­dos bu­ vo su­stab­dy­tas bal­ta­ru­sio vai­ ruo­ja­mas vil­ki­kas. 44 me­tų vai­ ruo­to­jas bu­vo toks gir­tas, kad ne­sup­ra­to, jog yra Lie­tu­vo­je. 3,81 pro­mi­lės į al­ko­ho­lio ma­ tuok­lį įpū­tęs vy­ras ke­lių po­li­ci­ nin­kams pa­siū­lė 200 JAV do­le­ rių. Jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Karjera policijoje – po pokalbio 1

Šie po­stai yra ypač ge­rai ap­mo­ka­mi. Na­tū­ra­lu, kad dau­ge­lis pre­ten­den­tų kas­dien dir­ ba tą pa­tį dar­bą ir ge­rai vie­ni ki­tus pa­žįs­ta. To­dėl no­ri, kad kon­kur­sai vyk­tų itin skaid­riai ir ne­lik­tų net še­šė­lio abe­jo­nės dėl tei­sin­go pa­si­ rin­ki­mo.

Benonas Iva­naus­kas:

Kas­kart at­ran­kos ko­ mi­si­jos na­rių pra­šau bū­ti ob­jek­ty­viems ir tei­sin­giems. Nors gy­ ve­ni­me vis­ko ga­li bū­ti. Ta­čiau iš­veng­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mo var­gu ar pa­vyks jau vien dėl ydin­ gos tvar­kos. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos ap­skri­ ties vir­ši­nin­kas Be­no­nas Iva­naus­ kas, jo įsa­ky­mu su­da­ry­ta ko­mi­si­ ja kiek­vie­nam at­ran­kos da­ly­viui už­duo­da tą pa­tį klau­si­mą ir pa­gal pen­kia­ba­lę sis­te­mą ver­ti­na, ku­ ris į jį at­sa­kė ge­riau­siai. Su­su­ma­ vus ko­mi­si­jos na­rių ba­lus, išaiš­ki­ na­mas kon­kur­so lai­mė­to­jas. Ži­nių pa­tik­ra sta­tu­ti­niams pa­rei­gū­nams ne­ren­gia­ma. Bū­si­mą vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ ją kal­bins ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­

ko su­da­ry­ta ko­mi­si­ja Po­li­ci­jos de­ par­ta­men­te. Ko­mi­si­jo­je da­ly­vaus ir ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras bei de­par­ta­ men­tų va­do­vai. „Klau­si­mai su­si­ję su va­dy­ba, stra­te­gi­ne veik­la, dar­bo or­ga­ni­za­ vi­mu. To­kia tvar­ka nu­sta­ty­ta Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos. Kas­kart at­ran­kos ko­mi­si­jos na­rių pra­šau bū­ti ob­jek­ty­viems ir tei­sin­giems. Nors gy­ve­ni­me vis­ko ga­li bū­ti“, – paaiš­ki­no B.Iva­naus­kas. Pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­nę, kad to­kia tvar­ka yra ne­tei­sin­ga. Anot jų, ob­ jek­ty­vu­mo dė­lei bū­tų pra­var­tu pa­ tik­rin­ti da­ly­ki­nes pre­ten­den­tų ži­ nias, o tes­to klau­si­mai tu­rė­tų bū­ti to­kia pat pa­slap­tis, kaip ir abi­tū­ros eg­za­mi­nų už­duo­tys. Po­li­ci­nin­kus pik­ti­na, kad ko­mi­ si­jos na­riai yra vie­tos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai. Ne­ša­liš­ku­mą ga­lė­tų ga­ ran­tuo­ti tik ko­mi­si­ja, ku­rios na­riai as­me­niš­kai ne­pa­žįs­ta pre­ten­den­tų ir ne­tu­ri išanks­ti­nės nuo­sta­tos. Tai ga­lė­tų bū­ti ki­tos ap­skri­ties ar Po­li­ ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vai. Tuo tar­pu da­bar ga­lio­jan­ti kon­ kur­sų tvar­ka lei­džia iš anks­to pro­ gno­zuo­ti, kas juos lai­mės. Jau da­ bar po­li­ci­nin­kai pro­gno­zuo­ja, kad B.Iva­naus­ko pa­va­duo­to­ju taps ar­ ba da­bar Pa­lan­gos po­li­ci­jai va­do­ vau­jan­tis Al­vy­das Kat­kaus­kas, ar­ba Kre­tin­gos ra­jo­no po­li­ci­jos vir­ši­nin­ kas Arū­nas Mer­ke­lis.

„„Įžū­lu­mas: nu­si­kal­tė­lis ap­vo­gė par­duo­tu­vę tuo me­tu, kai žmo­nės sku­bė­jo iš dar­bų.

Tre­čia­die­nį, kai dau­gy­bė žmo­nių ėjo iš dar­bo, Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je bu­vo įžū­ liai ap­vog­ta ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­ duo­tu­vė. So­li­džiai at­ro­dęs vy­ras pa­grie­bė dė­žu­tes su pa­puo­ša­lais ir pa­bė­go.

d.janauskaite@kl.lt

kon­kur­sų. 

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Spru­ko su gran­di­nė­lė­mis

Dai­va Ja­naus­kai­tė

„„Kon­ku­ren­ci­ja: dau­giau už­dirb­ti no­rin­tys pa­rei­gū­nai tikisi skaid­res­nių



Til­tų gat­vės 5-aja­me na­me įsi­kū­ ru­sio­je par­duo­tu­vė­je apie 17 val. ap­si­lan­kė ru­siš­kai be ak­cen­to kal­ ban­tis 35 ar 40 me­tų vy­ras. Jis pa­ pra­šė pa­ro­dy­ti auk­so gran­di­nė­lę ir ban­dė rink­tis iš ke­lių dė­žu­čių. Kai par­da­vė­ja at­ra­ki­no vit­ri­ną ir iš­kė­lė ke­lias dė­žu­tes su auk­so dir­ bi­niais, vy­ras stvė­rė dvi dė­žu­tes ir spru­ko. Dvi par­duo­tu­vė­je tuo me­

tu bu­vu­sios par­da­vė­jos su­ge­bė­jo tik pa­spaus­ti ap­sau­gos myg­tu­ką. Kol at­vy­ko ap­sau­gi­nin­kai, va­gies jau ir pė­dos bu­vo atau­šu­sios. Esa­ma liu­di­ji­mų, kad jis bė­go per Bir­žos til­tą Mu­zi­ki­nio teat­ro link. Įvy­kio vie­tą ap­žiū­rė­ję pa­rei­gū­nai ra­do pa­ke­liui pa­mes­tas ke­lias gran­ di­nė­les, ta­čiau di­džio­ji gro­bio da­lis li­ko va­gies ran­ko­se. Nu­si­kal­tė­lis yra apie 185 cm ūgio, tam­sių, trum­pai kirp­tų plau­kų, vil­ kė­jo juo­dą odi­nę striu­kę, juo­do­

mis kel­nė­mis. Tei­gia­ma, kad din­ go 25 gran­di­nė­lės, ku­rių ver­tė dar ne­skel­bia­ma, nes te­bė­ra skai­čiuo­ ja­ma. Nu­si­kal­ti­mą aiš­ki­nan­tys pa­ rei­gū­nai ti­ria ke­lias ver­si­jas. Neat­ me­ta­ma ga­li­my­bė, kad nu­si­kal­tė­liai ga­lė­jo bū­ti at­vy­kę iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties. Ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­tu­vės uos­ta­mies­čio se­na­mies­ty­je ap­va­ gia­mos ar­ba api­plė­šia­mos kas­met. Pas­ku­ti­nis dras­tiš­kas nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas praė­ju­sių me­tų rugp­jū­ čio 23-ią­ją. Tą­kart ke­li plė­ši­kai pa­ gra­si­no par­da­vė­jai ir pa­gro­bė daug pa­puo­ša­lų. Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, nu­si­kal­ti­mo ty­ri­mas ar­tė­ja prie pa­bai­gos. Kas­ kart po pa­na­šių įvy­kių po­li­ci­nin­kai pra­by­la apie per­ne­lyg men­kai sau­go­ mas ju­ve­ly­ri­nes par­duo­tu­ves. Keis­ ta, kad daž­niau­siai jų pre­kės bū­na neapd­raus­tos, o įreng­tos ap­sau­gos prie­mo­nės yra ap­gai­lė­ti­nai men­kos.

Už ne­tik­rų pi­ni­gų pla­ti­ni­mą – į tei­sia­mų­jų suo­lą Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ras de­mas­ka­vo pen­kis Klai­pė­ dos kraš­to gy­ven­to­jus, ku­rie įta­ria­ mi su­kū­rę ne­tik­rų pi­ni­gų ga­my­bos ir pla­ti­ni­mo tink­lą.

Pag­rin­di­nis šio nu­si­kal­ti­mo au­ to­rius bei vyk­dy­to­jas – 26 me­ tų am­žiaus me­ni­nin­kas P.B. yra kal­ti­na­mas įran­gos bei spe­cia­lių­ jų me­džia­gų ne­tik­riems pi­ni­gams ga­min­ti įgi­ji­mu, ga­mi­ni­mu ir lai­ ky­mu. Vai­ki­nui iš­kel­ta bau­džia­ mo­ji by­la dėl di­de­lio kie­kio pi­ni­gų

pa­dir­bi­nė­ji­mo. By­los duo­me­ni­ mis, pa­dir­bi­nė­to­jas su­klas­to­jo 304 šim­to li­tų ku­piū­ras, ku­rių ver­tė – 30 400 Lt. Tink­lo or­ga­ni­za­to­rius į nu­si­ kals­ta­mą veik­lą įtrau­kė ne­pil­na­ me­tį. Kra­tų me­tu pas mi­nė­tą as­me­ nį pa­rei­gū­nai ap­ti­ko ne tik che­ mi­nes me­džia­gas, da­žus, kom­ piu­te­ri­nę bei pro­gra­mi­nę įran­gą ir ruo­ši­nius ne­tik­riems pi­ni­gams ga­min­ti, bet ir di­de­lį kie­kį jau pa­ ga­min­tų su­klas­to­tų 100 li­tų no­

mi­na­lo ku­piū­rų. P.B. pa­ga­min­tos klas­to­tės su imi­tuo­tais ap­sau­ gos po­žy­miais pa­si­žy­mė­jo ga­na aukš­ta ko­ky­be. Šio­je bau­d žia­m o­jo­je by­l o­ je P.B. pa­ga­min­tų ne­tik­rų pi­ni­gų rea­li­za­vi­mu kal­ti­na­mi ir pa­sta­ ro­jo šei­mos na­riai bei gi­mi­nai­ čiai, ku­rių vie­ną – dar ne­su­lau­ ku­sį pil­na­me­tys­tės – nu­si­kals­ti, t.y. rea­li­zuo­ti ne­tik­rus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos apy­var­to­je esan­čius pi­ni­gus, pa­stū­mė­jo pa­ts P.B. Iki­ teis­mi­nį ty­ri­mą dėl di­de­lio ne­tik­

rų pi­ni­gų pa­ga­mi­ni­mo, lai­ky­mo, rea­li­za­vi­mo kont­ro­lia­vo Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nė pro­ ku­ra­tū­ra. By­la per­duo­ta Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mui. Už di­de­lio kie­kio ir di­de­lės ver­ tės Lie­tu­vos ar ki­tos vals­ty­bės apy­var­to­je esan­čių pi­ni­gų pa­ga­mi­ ni­mą, su­klas­to­ji­mą, įgi­ji­mą, lai­ky­ mą ar­ba rea­li­za­vi­mą bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas nu­ma­to lais­vės atė­mi­ mo baus­mę nuo tre­jų iki de­šim­ ties me­tų. „Klai­pė­dos“ inf.


9

penktADIENIS, sausio 18, 2013

ekonomika

Įsta­ty­mas ga­li pri­stab­dy­ti pa­sko­lų da­ly­bas Nors gy­ven­to­jų, ku­rie ša­ly­je ga­lė­tų bank­ ru­tuo­ti kaip fi­zi­niai as­me­nys, bend­ra sko­ lų su­ma kiek su­ma­žė­jo, jų skai­čius vir­ši­ ja 12 tūkst. Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Eks­per­tai ti­ki­si, kad ko­vą, kai įsi­ ga­lios Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mas, žmo­nės ne­puls skelb­ tis ne­mo­kiais, ta­čiau nuo­gąs­tau­ja, jog tik­rai sko­lų už­smaug­ti žmo­nės bank­ro­tą mie­liau for­mins Lat­vi­jo­ je, o ne Lie­tu­vo­je. As­me­ni­nės kre­di­to is­to­ri­jos sis­ te­mos „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“ duo­ me­ni­mis, fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­tu Lie­tu­vo­je ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti dau­ giau nei 12,5 tūkst. ša­lies gy­ven­to­ jų, ku­rių pra­dels­ti mo­kė­ji­mai sie­ kia ar­ba vir­ši­ja 25 tūkst. li­tų. Iš vi­so gy­ven­to­jai, ku­rie ga­lė­tų bank­ru­ tuo­ti, bend­rai del­sia pa­deng­ti 2,49 mlrd. li­tų sko­lų. „Nuo šių me­tų ko­vo įsi­ga­lio­sian­ tis Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­ mas nu­ma­to tei­sę bank­ru­tuo­ti fi­zi­ niams as­me­nims, ku­rių sko­la sie­kia 25 mi­ni­ma­lias mė­ne­si­nes al­gas“, – tei­gė kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ va­ do­vas And­rius Bog­da­no­vi­čius. Iki šiol fi­zi­niai as­me­nys bank­ ru­tuo­ti ga­lė­jo tik už­sie­nio ša­ly­se, vie­na po­pu­lia­riau­sių kryp­čių tarp to sie­kian­čių lie­tu­vių bu­vo Lat­vi­ja. Vien per­nai šio­je ša­ly­je bank­ro­tas bu­vo pa­skelb­tas ke­lioms de­šim­ tims lie­tu­vių. Bank­ru­tuo­ti Lat­vi­ jo­je bu­vo įma­no­ma tam­pant šios ša­lies mo­kes­čių mo­kė­to­ju ir juo iš­ bu­vus bent pu­sę me­tų. Nors teo­ riš­kai nuo ko­vo lie­tu­viams bank­ ru­tuo­ti ne­be­rei­kės bėg­ti į Lat­vi­ją,

ad­vo­ka­tas Sau­lius Bra­zaus­kas ne­ri­ mau­ja, kad pra­si­sko­li­nę gy­ven­to­jai vengs pro­ce­dū­ras pra­dė­ti gim­ti­nė­ je ir dai­ry­sis į ša­lį kai­my­nę. „Lie­tu­vo­je bank­ro­to pro­ce­dū­rų ter­mi­nas yra 5 me­tai, o Lat­vi­jo­je ga­ li bū­ti 3,5 me­tų. Ki­tas skir­tu­mas – kai iš­ke­lia­ma bank­ro­to by­la fi­zi­niam as­me­niui, da­lį sa­vo pa­ja­mų, ku­rias gau­na, jis tu­ri skir­ti kre­di­to­riams. Lat­vi­jo­je tai yra 30 pro­c. pa­ja­mų, Lie­tu­vo­je – 50 pro­c. Jei­gu žmo­gus, iš­si­kė­lęs bank­ro­to by­lą, sėk­min­gai ką nors už­dirbs ar­ba iš­loš lo­te­ri­jo­ je, Lie­tu­vo­je jis tu­rės ati­duo­ti pu­ sę, Lat­vi­jo­je – tik 30 pro­c.“, – dės­ tė S.Bra­zaus­kas. Pa­sak jo, kre­di­to­rių in­te­re­sai ne­tu­rė­tų bū­ti pa­žeis­ti, ta­ čiau bank­ro­to pro­ce­dū­ros tu­rė­tų bū­ti kuo aiš­kes­nės ir pa­pras­tes­nės, o Lie­tu­vai kaip vals­ty­bei bū­tų pa­ lan­kiau, jei ne­mo­ku­mą gy­ven­to­jai dek­la­ruo­tų čia, o ne už­sie­ny­je. „Žmo­gus, at­li­kęs vi­sas pro­ce­dū­ras, ti­kė­ti­na, ir to­liau liks to­je vals­ty­bė­je, pa­skui gal­būt su­kurs pri­dė­ti­nę ver­ tę, bus mo­kes­čių mo­kė­to­jas. Žmo­ gaus tiks­las yra at­lik­ti pro­ce­dū­ras ir vis­ką pra­dė­ti nuo nu­lio. Jis pra­ran­da vi­są tur­tą, jam nu­ra­šo­mos sko­los, ta­ čiau pa­skui jis vėl ga­li už­siim­ti eko­ no­mi­ne veik­la, už­si­dirb­ti pi­ni­gų sau ir mo­kes­čių pa­vi­da­lu su­mo­kė­ti juos vals­ty­bei“, – tei­gė S.Bra­zaus­kas. „Dans­ke“ ban­ko vy­res­nio­ji ana­ li­ti­kė Bal­ti­jos ša­lims Vio­le­ta Kly­ vie­nė ne­ma­no, kad vi­si gy­ven­to­jai, ku­rie po­ten­cia­liai ga­lė­tų bank­ru­ tuo­ti, su­lau­kę ko­vo ma­siš­kai sku­

Komentaras Ma­ri­ja Ži­do­nie­nė

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

K

„„Pa­si­rin­ki­mas: iki šiol Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, pa­si­ry­žę bank­ro­tui, pra­dė­

ti pro­ce­dū­rų va­žiuo­da­vo į Lat­vi­ją. 

bės pra­dė­ti pro­ce­dū­rų. „Bank­ro­to tiks­las nė­ra, kad tar­si ste­buk­lų laz­ de­le pa­mo­jus bū­tų leis­ta žmo­nėms at­si­kra­ty­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų. Jei­ gu tai bū­tų pa­pras­ta pro­ce­dū­ra, ji at­ver­tų lan­dą su­kčiams“, – sa­kė V.Kly­vie­nė. Ana­li­ti­kė ma­no, kad da­lis pra­si­ sko­li­nu­sių žmo­nių ga­li bū­ti tie, ku­ rie tu­ri būs­to pa­sko­lų ir ne­beiš­ga­ li iš­mo­kė­ti bū­tent jų. Ji įspė­jo, kad įsi­ga­lio­jus Fi­zi­nių as­me­nų bank­ ro­to įsta­ty­mui ban­kai kre­di­tus ims da­ly­ti ge­ro­kai at­sar­giau. „Bank­ ro­to įsta­ty­mas Lie­tu­vo­je at­si­ra­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

do kaip būs­to pir­ki­mo pa­da­ri­nys. Da­li­jant pa­sko­las anks­čiau ne­bu­vo ver­ti­na­ma tai, kad ne­mo­kus klien­ tas ga­lės bank­ru­tuo­ti. Jei­gu bank­ ro­to pro­ce­dū­ra bū­tų bu­vu­si įves­ta per pa­tį būs­to pir­ki­mo pi­ką, ji bū­ tų jį ap­slo­pi­nu­si, nes kiek­vie­na ri­ zi­ka kai­nuo­ja. Da­bar iš­duo­dant pa­ sko­las į šią ri­zi­ką bus at­si­žvelg­ta, ir tai ma­žins kre­di­tų priei­na­mu­ mą. Tu­rė­jo­me to­kią pro­ce­dū­rą tu­ rė­ti ir anks­čiau, bet da­bar ne lai­ kas mo­juo­ti kar­dais ir klaus­ti, kas kal­tas, kad jos ne­bu­vo“, – kal­bė­jo V.Kly­vie­nė.

al­b ant apie pa­d a­r i­n ius as­m e­n ims, pa­s i­n au­d o­ ju­s iems Fi­z i­n ių as­me­nų bank­ro­to įsta­t y­mo su­teik­ ta tei­s e ir bank­r u­t a­v u­s iems, iš­skir­ čiau ke­le­t ą es­m i­n ių as­p ek­t ų. Vi­s ų pir­ma, bank­r u­t a­vę as­me­nys vi­s uo­ me­nė­je įgis tam tik­rą nei­g ia­mą ki­t ų as­me­nų po­ž iū­r į į juos, pa­v yz­d žiui, kre­d i­to­r ių, bū­si­mų vers­lo par­t ne­r ių. Tie, ku­r ie jau yra kar­t ą bank­r u­ta­vę, ga­l i kel­t i ne­są­ž i­n in­go as­mens įspū­d į, bus sun­k iau pel­ny­t i mi­nė­t ų as­me­nų pa­si­t i­kė­ji­mą sie­k iant pra­dė­t i vis­ką iš pra­d žių. Nei­g ia­mas pa­da­r i­nys tas, kad žmo­ gaus, no­r in­čio vėl sko­l in­t is, at­ž vil­g iu kre­d i­to įstai­gos, ti­kė­t i­na, bus daug at­ sar­ges­nės – tai­k ys di­des­nes pa­lū­ka­ nas, nu­sta­t ys griež­tes­nes sko­l i­n i­mo­ si są­ly­gas, trum­p es­n ius sko­l i­n i­mo­si ter­m i­nus, rei­ka­laus dau­g iau už­t ik­r i­ ni­mo prie­mo­n ių. Su­da­r y­da­mos su­ tar­t is tam tik­r ų prie­mo­n ių ga­l i im­t is ir ki­tos ins­t i­t u­ci­jos, jos steng­sis mak­ si­ma­l iai ap­si­sau­go­t i nuo to­k ių klien­ tų, ku­r ie kar­tą jau bu­vo pa­skelb­t i ne­ mo­k iais. Ta­č iau šias prie­mo­nes kol kas sun­ ku įvar­dy­t i, nes jų po­bū­d į ir mas­t ą pa­d ik­t uos bū­s i­m a pra­k ti­k a. Ant­ra, klai­d in­ga ma­ny­t i, kad bank­r u­t a­vęs as­muo at­lei­d žia­m as nuo bet ko­k ių fi­nan­si­n ių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Fi­z i­n ių as­ me­nų bank­ro­to įsta­t y­mas vis­g i nu­ ma­to vie­ną išim­t į, ku­r io­je nu­ro­dy­ta, kad rei­ka­la­v i­mams dėl pa­ra­mos, su­ teik­tos iš ES lė­š ų, ža­los dėl su­luo­š i­ ni­mo at­ly­g i­n i­mo ar ki­to­k io kū­no su­ ža­lo­ji­mo bei ali­men­t ų iš­siieš­ko­ji­mui tai­ko­mas tre­jų me­t ų nuo fi­z i­n io as­ mens bank­ro­to pro­ce­so pa­bai­gos se­ na­t ies ter­m i­nas.

Šaltas gruodis ir „Mano būstas“ mokė taupyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos daugiabučiai namai, prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. mėnesiu, šilumą vartojo maždaug 8 proc. efektyviau. Tai rodo bendrovės „Mano būstas“, visoje Lietuvoje vykdančios minėtą programą, duomenys. Vilniaus daugiabučiuose, prisijungusiuose prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, 2012 m. gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 30. Šis rodiklis sumažėjo 7,2 proc., palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, kai jis sudarė 32,3. Kauno daugiabučiuose 2012 m. gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 33,31 ir buvo 6 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, kai jis buvo 35,36. Klaipėdos daugiabučiuose 2012 m. gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 39,42 ir buvo 10 proc. mažesnis nei atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, kai jis sudarė 43,68. Dar prieš prasidedant šiam šildymo sezonui bendrovės „Mano būstas“ prižiūrimuose daugiabučiuose vasarą buvo aktyviai diegiamos šilumą taupančios priemonės: keičiami pasenę šilumos punktai, statomi modernūs automatizuoti įrenginiai, montuoja-

mi nauji ir sandarinami seni langai bei laiptinių durys, montuojama šilumos sistemų balansavimo įranga, pasenusi šilumos vamzdynų izoliacija keičiama nauja. Dėl to kai kuriuose daugiabučiuose buvo sutaupyta 30 proc. ir daugiau šilumos. Sostinės A.J.Povilaičio g. 8 name, vienoje iš laiptinių, pernai buvo sumontuoti nauji, šilumą taupantys langai. Šio namo gyventoja Irena Troc sakė jau seniai norėjusi pasikeisti langus, pro kuriuos švilpavo vėjas. „Iš pradžių sunkiai sekėsi prikalbinti kaimynus, bet kai darbai buvo baigti, abejingų neliko. Dabar name ne tik šilčiau, bet ir gražiau“, – džiaugėsi 40 metų senumo daugiabutyje gyvenanti vilnietė. Šilumos taupymo priemonės sėkmingai įdiegtos ir Rasytės g. 2 name Kaune. Čia buvo pakeistas šilumokaitis, sumontuoti nauji langai laiptinėje, pakeistos stogo durys, įstiklinti šiukšlių vamzdžių balkonėliai, suremontuotos blokų siūlės. „Apie komfortą ir geresnes gyvenimo sąlygas galiu pasakyti tiek, kad atlikus šilumą taupančius darbus jos itin pagerėjo. Namuose ir laiptinėje tapo šilčiau, skersvėjai nebeerzina. Kitiems kauniečiams taip pat siūlyčiau pasirūpinti, kad jų daugiabučiuose šiluma neitų laukan“, – kalbėjo Rasytės g. 2 namo gyventojas Valerijus Aleksandrovas.

Klaipėdos Debreceno g. 66 name šiais metais buvo įrengtas nepriklausomas automatizuotas šilumos punktas. Šiame daugiabutyje gyvenanti Jelena Fiodorova neabejoja – naujas įrenginys kur kas efektyvesnis už neekonomišką senąjį. „Pinigine išraiška sunku pasakyti, koks sutaupymo rezultatas, nes reikia laiko, kol pavyks suskaičiuoti ir palyginti duomenis. Tačiau, kalbant apie komfortą, jis, be jokios abejonės, smarkiai pagerėjo“, – tvirtino klaipėdietė. Prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ prisijungę namai praėjusių metų šildymo sezonu, palyginti su 2010–2011 m. sezonu, sutaupė 17 proc. šilumos. Pavertus pinigais tai sudaro apie 2,3 mln. litų. Prie programos prisijungę Vilniaus gyventojai sutaupė 1,4 mln. litų, Kauno – 171 tūkst. litų, Klaipėdos – 623 tūkst. litų, kitų miestų – 112 tūkst. litų. Prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ visoje Lietuvoje jau yra prisijungę beveik 800 daugiabučių namų. Kokių žingsnių rekomenduojama imtis, siekiant taupyti šilumą, kaip prisijungti prie iniciatyvos, galima sužinoti interneto svetainėje www.taupykimesiluma.lt ir „Facebook“ paskyroje http:// www.facebook.com/taupykimesiluma. lt. Apie programos įgyvendinimą savo name gyventojai gali sužinoti kreipęsi tiesiogiai į savo administruojančią bendrovę.

 Profesionalai: „Mano būsto“ specialistai turi puikių patarimų miestiečiams, kaip

sutaupyti šilumos ir pinigų.

Skaičiai Miestas Vilnius Kaunas Klaipėda

Wh / DLN / m2* 2010 m. gruodis 32,3 35,36 43,68

Wh/DLN / m2* 2012 m. gruodis 30 33,31 39,42

Pokytis (proc.) –7,2 –6 –10

Wh / DLN / m2 – svertinis šilumos suvartojimo koeficientas

*


10

penktADIENIS, sausio 18, 2013

pasaulis Griež­ti­na ­ kont­ro­lę

Elekt­ros ­ kė­dė

Va­da­vo ­ įkai­tus

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma tre­čia­die­nį pri­sta­tė nau­jas gink­lų kont­ro­lės prie­ mo­nes, jis pa­rei­ka­la­vo už­ draus­ti ko­vi­nius gink­lus ir tik­ rin­ti gink­lus per­kan­čių žmo­ nių biog­ra­fi­jas. Bet jo ini­cia­ ty­vą ga­li su­žlug­dy­ti Kong­re­ sas, kur sa­vo in­te­re­sus ak­ty­ viai gi­na gink­lų ga­min­to­jai.

Už žmog­žu­dys­tę iki gy­vos gal­vos ka­lė­ti nu­teis­tam, o už gro­tų dar du ka­li­nius pa­ smau­gu­siam 42 me­tų ame­ ri­kie­čiui Ro­ber­tui Glea­so­nui tre­čia­die­nį bu­vo įvyk­dy­ta eg­ ze­ku­ci­ja elekt­ros kė­dė­je. Tai bu­vo pir­mo­ji taip įvyk­dy­ta mir­ties baus­mė Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se nuo 2010 m.

Al­žy­ro avia­ci­ja va­kar ata­ka­ vo du­jų vers­lo­vę, ku­rio­je is­ la­mis­tai ko­vo­to­jai paė­mė ke­ lias­de­šimt įkai­tų už­sie­nie­čių. Įvai­rūs šal­ti­niai pra­ne­šė, kad per ant­skry­dį žu­vo 34 ar 35 įkai­tai bei 15 ko­vo­to­jų. 15 pa­ grob­tų už­sie­nie­čių ir 30 al­žy­ rie­čių pa­bė­go iš ar­mi­jos ap­ sup­tos vers­lo­vės.

Kerš­tas, iš­da­vys­ tė ar grį­ži­mas „at­gal į 10-ąjį de­šimt­me­ tį“? Tei­sė­sau­ga ir ži­ niask­lai­da svars­to, kas ir ko­dėl tre­čia­ die­nį Mask­vo­je ga­ lė­jo nu­žu­dy­ti ru­sų ma­fi­jos va­dei­vą, Se­ niu Ha­sa­nu va­di­na­ mą As­la­ną Uso­ja­ną.

„„Sam­bū­ris: A.Uso­ja­no lai­do­tu­vės, ko ge­ro, taps stam­biau­siu nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio au­to­ri­te­tų su­si­rin­ki­mu per pa­sta­ruo­sius me­tus. 

AFP nuo­tr.

Kas nu­kir­to gal­vą Ru­si­jos ma­fi­jai? Pro­fe­sio­na­lus žu­di­kas

„A.Uso­ja­nas bu­vo nu­šau­tas pro­ fe­sio­na­laus žu­di­ko, ku­ris tiks­liai pa­tai­kė į tai­ki­nį iš maž­daug 100– 120 m at­stu­mo, bet ne­spė­jo at­lik­ti kont­ro­li­nio šū­vio, nes jam su­kliu­ dė at­si­tik­ti­nė praei­vė, – nau­jie­nų agen­tū­rai ITAR-TASS sa­kė šal­ti­nis tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­se. – Siek­ da­mas tiks­lo nu­si­kal­tė­lis ne­pa­si­ gai­lė­jo mo­ters ir šal­tak­rau­jiš­kai su­ žei­dė ją iš pra­džių į ko­ją, o po to – į krū­ti­nę, nes ji ne­pa­sit­rau­kė iš li­ni­ jos „šaulys–taikinys“. Ki­ti šal­ti­niai spė­jo, kad žu­di­ kas ga­lė­jo bū­ti spe­cia­lių­jų tar­ny­bų dar­buo­to­jas, nes tu­rė­jo au­to­ma­ tą „Val“, ku­riais nau­do­ja­si Ru­si­jos spe­cia­lio­sios pa­skir­ties da­li­niai. Anot laik­raš­čio „Ro­sijs­ka­ja ga­ ze­ta“, kri­mi­na­li­niuo­se sluoks­ niuo­se da­bar svars­to­ma ver­si­ja, kad A.Uso­ja­ną nu­žu­dė tas pa­ts as­ muo, ku­ris kė­si­no­si į jį prieš dve­jus me­tus. Ir 2010 m. rug­sė­jį, ir da­bar kul­ka pa­tai­kė į pil­vą. Yra ir dar vie­na įdo­mi de­ta­lė. Po­vars­ka­jos gat­vės na­mo laip­ti­nė­ je pa­rei­gū­nai, be gink­lo ir tū­te­lių, ra­do su­de­da­mą kė­du­tę, ant ku­rios, kaip spė­ja­ma, žu­di­kas bu­vo už­li­ pęs, kad pa­siek­tų „amb­ra­zū­rą“. O 2009 m. per pa­si­kė­si­ni­mą į ki­tą ru­sų ma­fi­jos au­to­ri­te­tą Via­čes­la­vą Ivan­ko­vą žu­di­kas šau­dė iš au­to­mo­ bi­lio „Ga­zel“ kė­bu­lo, už­si­li­pęs ant kil­no­ja­mų­jų ko­pė­čių, kad pa­siek­tų įė­ji­mą den­gian­čio bre­zen­to ply­šį. Skir­tin­gos ver­si­jos

„Ro­sijs­ka­ja ga­ze­ta“ spė­ja, kad pa­ si­kė­si­ni­mas į A.Uso­ja­ną ga­li bū­ti ko­kio nors įta­kin­go as­mens kerš­ tas už V.Ivan­ko­vą, ku­ris ir­gi ga­vo kul­ką į pil­vą. Bet bu­vęs V.Ivan­ko­vo ad­vo­ka­tas Mar­kas Kru­te­ris lai­ko­si

ki­to­kios nuo­mo­nės. Anot jo, abu nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio au­to­ri­te­tai ko­vo­jo su va­di­na­mai­siais įtei­sin­tais va­gi­mis iš Gru­zi­jos, to­dėl, at­si­žvel­ giant į pa­na­šų abie­jų pa­si­kė­si­ni­mų brai­žą, vi­sai ti­kė­ti­na, kad abu vy­rus nu­šo­vė tas pa­ts žu­di­kas. Ki­to­se po­pu­lia­rio­se ver­si­jo­se A.Uso­ja­no nu­žu­dy­mas sie­ja­mas su ko­va dėl val­džios, įta­kos per­skirs­ ty­mu, jau­no­sios nu­si­kal­tė­lių kar­ tos am­bi­ci­jo­mis ir ne­tgi po­li­ti­nė­mis per­mai­no­mis Gru­zi­jo­je bei šio­je ša­ ly­je pa­skelb­ta pla­čia am­nes­ti­ja.

A.Uso­ja­no nu­žu­dy­ mas sie­ja­mas su ko­ va dėl val­džios, jau­ no­sios nu­si­kal­tė­lių kar­tos am­bi­ci­jo­mis ir ne­tgi po­li­ti­nė­mis per­mai­no­mis.

pa­sau­lio au­to­ri­te­tus – azer­bai­dža­ nie­tį Rov­ša­ną Dža­ni­je­vą ir gru­zi­ną Dže­ma­lą Mi­ke­la­dzę. Ty­rė­jų duo­me­ni­mis, A.Uso­ja­ nas se­niai konf­lik­ta­vo su šiais jau­ nais įtei­sin­tais va­gi­mis dėl pa­ja­ mų, nu­si­kals­ta­mu bū­du gau­na­mų Mask­vo­je ir pie­ti­niuo­se Ru­si­jos re­gio­nuo­se, ypač So­čy­je, kur nu­ si­kal­tė­lius vi­lio­ja stam­būs olim­pi­ niai pro­jek­tai. „Neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad nu­si­kal­ti­mą įvyk­dė žmo­nės iš pa­ ties A.Uso­ja­no kla­no, – laik­raš­čiui „Ve­čer­nia­ja Mosk­va“ ano­ni­miš­ kai pa­sa­ko­jo bu­vęs ope­ra­ty­vi­nis dar­buo­to­jas. – Jis pa­ts bu­vo ži­no­ mas int­ri­gan­tas, to­dėl li­ki­mas ga­ lė­jo jam „at­si­dė­ko­ti“ tuo pa­čiu. Po pir­mo pa­si­kė­si­ni­mo jis pa­si­slė­pė, dau­ge­liui at­ro­dė, kad jis pa­si­trau­kė iš žai­di­mo. O Se­nis vėl ėmė­si se­nų dar­be­lių, vėl po­sė­džia­vo Po­vars­ka­ jo­je. Štai jį ir nu­ra­mi­no.“ At­sa­ko il­gai lauk­ti ne­teks

Eks­per­tų nuo­mo­nė dėl to ski­ria­ si. Vie­ni tei­gia, kad Ru­si­jo­je pra­ si­dė­jo nau­ja įta­kos per­skirs­ty­mo ban­ga ir ša­lis grį­žo į pa­šė­lu­sį 10ąjį de­šimt­me­tį. Ki­ti sa­ko, kad or­ ga­ni­zuo­tų kri­mi­na­li­nių gru­puo­čių ko­vos nie­ka­da ne­si­lio­vė. Se­ni prie­šai ar sa­viš­kiai?

Laik­raš­tis „Mos­kovs­kij Kom­so­mo­ lec“, spė­lio­da­mas ga­li­mus A.Uso­ ja­no žmog­žu­dys­tės už­sa­ko­vus, pa­ ban­dė pri­si­min­ti se­nus jo prie­šus. Vie­nas jų – kon­ku­ruo­jan­čios kri­ mi­na­li­nės gru­puo­tės va­dei­va Ta­ rie­las Onia­ni, pra­var­de Ta­ro. Ki­ti kaip ga­li­mus žmog­žu­dys­tės už­sa­ ko­vus nu­ro­do ki­tus nu­si­kals­ta­mo

A.Uso­ja­nas bu­vo vie­nas įta­kin­ giau­sių kri­mi­na­li­nių au­to­ri­te­tų po­ so­vie­ti­nė­je erd­vė­je, to­dėl dau­ge­ lis eks­per­tų tei­gia, kad at­sa­ko į jo žmog­žu­dys­tę il­gai lauk­ti ne­rei­kės. Bu­vęs Vals­ty­bės Dū­mos de­pu­ta­ tas ir mi­li­ci­jos ge­ne­ro­las lei­te­nan­ tas Alek­sand­ras Gu­ro­vas pro­gno­ zuo­ja, kad šie­met dar bus pa­na­šių žmog­žu­dys­čių. Ru­si­jos ži­niask­ lai­da ra­šo, kad įtei­sin­ti va­gys, ne­ prik­lau­san­tys A.Uso­ja­no kla­nui, sku­biai pa­lie­ka Mask­vą, bai­min­ da­mie­si kerš­to ar­ba suė­mi­mų. O Se­nio Ha­sa­no bend­ra­žy­giai svars­to, kur bū­tų sau­giau su­reng­ti jo lai­do­tu­ves, ku­rios taps stam­biau­ siu nu­si­kals­ta­mų au­to­ri­te­tų su­si­rin­ ki­mu per pa­sta­ruo­sius me­tus. ne­wsru.com, „Ko­mer­sant“ inf.

Neo­fic ­ ia­li biog­ra­fi­ja 1937 m. Tbi­li­sy­je gi­męs A.Uso­ja­nas pir­mą kar­tą ka­lė­ji­me at­si­dū­rė bū­ da­mas 19-os už pa­si­prie­ši­ni­mą mi­ li­ci­jai. Išė­jęs lais­vė­je iš­bu­vo neil­gai ir vėl sė­do už gro­tų už plė­ši­mą. At­ lik­da­mas tre­čią­ją baus­mę bu­vo pa­ krikš­ty­tas įtei­sin­tu va­gi­mi, o ka­lė­ da­mas ket­vir­tą kar­tą už­mez­gė pa­ grin­di­nius ry­šius nu­si­kals­ta­ma­me pa­sau­ly­je.

kon­ku­ren­tų. Ypač kru­vi­ni kri­mi­na­ li­niai ka­rai pra­si­dė­jo praė­ju­sio am­ žiaus pa­sku­ti­nio­jo de­šimt­me­čio vi­ du­ry­je, kai įtei­sin­ti va­gys bro­liai Oga­ no­vai ap­kal­ti­no Se­nį Ha­sa­ną ne­są­ži­ nin­gai skirs­tant bend­rus pi­ni­gus. Per už­si­tę­su­sį konf­lik­tą žu­vo dau­giau nei 150 žmo­nių.

Pa­tį A.Uso­ja­ną ne kar­tą ban­dy­ta nu­ žu­dy­ti. 1998 m. į So­čio ka­vi­nę atė­jo Pas­ku­ti­niais So­vie­tų Są­jun­gos me­ du gink­luo­ti, kau­kė­ti vy­rai ir pa­lei­do tais A.Uso­ja­nas va­do­va­vo gru­puo­ ug­nį į lan­ky­to­jus. Se­niui Ha­sa­nui tą­ tei, ku­ri re­ke­ta­vo po­grin­džio vers­li­ kart nu­si­šyp­so­jo lai­mė: jis spė­jo išei­ nin­kus. Pas­ku­ti­nia­me praė­ju­sio am­ ti iš ka­vi­nės li­kus vos ke­lioms mi­nu­ žiaus de­šimt­me­ty­je jis jau kont­ro­lia­ tėms iki šau­dy­nių. vo ne­le­ga­lų vers­lą dau­ge­ly­je Ru­si­jos Dar vie­nas pa­si­kė­si­n i­mas bu­vo re­gio­nų. įvyk­dy­tas 2010 m. rug­sė­jį Mask­vo­ Stip­rin­da­mas sa­vo įta­ką, A.Uso­ja­nas je. A.Uso­ja­nas bu­vo su­žeis­tas į pil­vą, su­lauk­da­vo vis dau­giau prie­kaiš­tų iš bet iš­gy­ve­no.

At­si­tik­ti­nė au­ka Mo­ters, su­žeis­tos per pa­si­kė­si­ni­ mą į nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio au­to­ ri­te­tą As­la­ną Uso­ja­ną, būk­lė yra sun­ki, ji ga­li lik­ti neį­ga­li.

Ne­pat­v ir­t in­tais duo­m e­n i­m is, mo­te­ris, at­si­tik­ti­nai už­sto­ju­si snai­pe­riui tai­ki­nį, yra res­to­ra­no, iš ku­rio pa­pie­ta­vęs išė­jo A.Uso­ ja­nas, dar­buo­to­ja. Ji bu­vo su­žeis­ ta į ko­ją ir krū­ti­nę. Mo­te­riai at­lik­ ta ope­ra­ci­ja, jos būk­lė la­bai sun­ki, bet gy­vy­bei pa­vo­jus ne­gre­sia. „Pa­cien­tė ne­te­ko daug krau­jo – 4,5 lit­ro. Jai su­žeis­tas stu­bu­ras, trū­ko nu­ga­ros sme­ge­nys. At­lik­ta sun­ki abie­jų plau­čių žaiz­dų siu­ vi­mo ope­ra­ci­ja, su­tvar­ky­tos šlau­ nies ir sėd­mens žaiz­dos. Pa­cien­

tė bu­vo pa­gul­dy­ta į rea­ni­ma­ci­jos skyrių ir pri­jung­ta prie plau­čių ven­ti­lia­ci­jos apa­ra­to“, – pra­ne­ šė Skli­fo­sovs­kio moks­li­nių ty­ri­ mų ins­ti­tu­to at­sto­vas. Gy­dy­to­jai neat­me­ta ga­li­my­bės, kad mo­te­ris ne­ga­lės vaikš­čio­ti. Abu A.Uso­ja­no as­mens sar­ gy­bi­niai li­ko vi­siš­kai svei­ki. Vie­ nas jų pra­si­dė­jus šū­viams įstū­mė A.Uso­ja­ną į pa­tal­pas ir už­tren­kė du­ris. Ant­ras iš ta­be­li­nio pis­to­le­ to „IŽ-71“ pa­lei­do ug­nį į snai­pe­rio pu­sę. Ta­da as­mens sar­gy­bi­niai pa­ ban­dė su­teik­ti su­žeis­ta­jam pir­mą­ją pa­gal­bą. Ga­liau­siai nu­spren­dė ne­ lauk­ti grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­ bi­lio ir pa­tys nu­vež­ti jį į li­go­ni­nę. ga­ze­ta.ru inf.


11

penktadienis, sausio 18 , 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Teatras gvildens moteriškumo temą Sausio pabaigoje Klaipėdos dramos teatras į sceną išleis premjerą, publikai suteiksiančią progą darsyk apsvarstyti moteriškumo temą.

„„Komanda: kompozitorius G.Kizevičius, režisierius G.Padegimas ir dailininkė B.Ukrinaitė, statydami spektaklį, kartu darniai dirba jau nebe pirmą kartą.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Aktualu ir Lietuvai

Vienos žymiausių XX a. pabaigos britų dramaturgių Caryl Churchill pjesę „Top Girls / Neprilygstamosios“ Klaipėdos dramos teatre stato režisierius Gytis Padegimas, pasitelkęs dažnus savo darbų partnerius – dailininkę Birutę Ukrinaitę, kompozitorių Gintarą Kizevičių ir choreografę Agniją Šeiko. Dviejų dalių dramoje šįsyk vaidmenis kuria vien moterys – aktorės Alina Mikitavičiūtė, Jūratė Jankauskaitė, Regina Šaltenytė, Jolanta Puodėnaitė, Renata Idzelytė, Eglė Barauskaitė, Eglė Jackaitė ir Simona Šakinytė. Pirmieji premjeriniai spektakliai žiūrovus sukvies sausio 25 ir 26 d. uostamiesčio Žvejų rūmuose. G.Padegimo žodžiais, C.Churchill pjesė „Top Girls“, parašyta 1982 m. ir patekusi į 100 geriausių tūkstantmečio pjesių s��rašą, šiuo metu labai aktuali Lietuvai. Joje svarstoma, kiek atranda ir kiek praranda moteris, darydama karjerą. „Klausimas – moteris, norinti būti kaip vyras, ar nepraranda žmogiškumo? Ne moteriškumo, o būtent žmogiškumo, – pabrėžė režisierius. – Neretai už karjerą ji sumoka labai brangiai. Ar visada tai verta?..“

nalinius įvykius, galiausiai grąžinančius mus į realios sekos pradžią, kurios rezultatus jau žinome. Tokia atbulinė eiga permaino vyksmo perspektyvą ir jo prasminę sandarą, sukurdama netikėtų sąskambių polifoniją. Todėl režisierius įsitikinęs, kad ir edukaciniu požiūriu publika turės naudos – tarkime, sužinos keisčiausių dalykų apie Japoniją, kai kurias istorines asmenybes. Tarp jų – IX a. Popiežius Joana, dėl kurios egzistavimo daugelį šimtmečių netyla ginčas; Isabella Bird, ligota, nepalaužiamos valios britė, gyvenusi karalienės Viktorijos laikais, kuri, kai jai suėjo 40, leidosi keliauti po pasaulį ir darė tai tris dešimtmečius, nepaisydama ją kamavusių baisių negalavimų; ponia Nidzio, garsi XIII a. Japonijos imperatoriaus sugulovė, vėliau tapusi budistų vienuole ir pėsčia klajojusi po visą šalį; Nykioji Greta iš Breigelio paveikslo, kuriame ji, apsitaisiusi šarvais bei prikyšte, veda piktą minią į mūšį su pragaro velniais; ir galiausiai Kantrioji Griselda,

Chaucerio „Kenterberio pasakojimų“ personažas, žmonos paklusnumo idealas. Kuria po kelis vaidmenis

„Taip, dabar moteris išsilaisvino, ji lygi vyrui, bet kitokia. To niekas nepakeis. O kai vyras su moteri-

Gytis Padegimas:

Kai vyras su moterimi keičiasi vietomis, siekia užimti vienas kito poziciją, pasaulis eina velniop. mi keičiasi vietomis, siekia užimti vienas kito poziciją, pasaulis eina velniop“, – mano naujojo Klaipėdos dramos teatro pastatymo režisierius. Anot jo, žiūrovams turėtų būti įdomu ir todėl, kad pjesė – su detektyvo elementais, be to, aštuonios aktorės kuria po du tris vaid-

menis. Spektaklio metu joms teks greitai persirengti, pakeisti amplua, veiksmui šuoliuojant iš vienos epochos į kitą. „Man buvo sudėtingi tie perėjimai“, – prisipažino spektaklio scenovaizdžio ir veikėjų kostiumų kūrėja B.Ukrinaitė. „Kompozitorius G.Kizevičius labai aiškiai tas epochas pažymėjo savo muzika“, – tvirtino G.Padegimas. „Spektaklyje – visa amžių kaitos paletė, kartais pasigirsta šiuolaikiniai ritmai. Siekiau, kad ta muzika būtų aktoriams kaip jų dešinioji ranka. Ji turi padėti kurti charakterius, spektaklio atmosferą“, – dėstė kompozitorius. „Esu įsitikinęs, kad moters siela turtingesnė už vyro, ir man pavyksta rasti pjesių, kur tai atsiskleidžia, – kalbėjo G. Padegimas. – Ir ne žvaigždė iš pirmo žvilgsnio daro stebuklus mene. Šiame spektaklyje vaidins skirtingų kartų aktorės – labai įdomūs jų požiūriai į tas pačias problemas, vertinga asmeninė gyvenimo patirtis, kurią

Šuoliuos per laikmečius

G.Padegimo teigimu, spektaklis bus ne vienadieniškai aktualus, jame – daug gilesnis gyvenimo pjūvis. Jau pati „Top Girls“ struktūra gana neįprasta – tai visiškai atskiri epizodai, kuriuose kartojasi tik vienas personažas, o laiko ir tikrovės procesai tarsi atgręžti atgal – pjesė prasideda nuo sąlyginio, fantastinio lygmens, sudaryto iš daugialypių praeities klodų, vėliau ji šokteli į šių laikų tikrovę, aplenkdama fi-

„„Moterys: spektaklyje „Top Girls “ vaidmenis kuria vien dailiosios lyties atstovės.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

norėčiau, kad jos pasitelktų kurdamos savo vaidmenis. Vis dėlto teatras nepateiks atsakymo. Kviečiame pamąstyti.“ Čia statyti – lengviausia

G.Padegimo žodžiais, pjesės moterims nesimėto. Šią pjesę „atradęs“ ir ne kitam, o Klaipėdos dramos teatrui pasiūlęs G.Padegimas tvirtino, kad čia statyti jam yra lengviausia. Nuo 1977-ųjų, per 35 metus, tai jau septintasis jo spektaklis šiame teatre. R.Everetto „Demonus“ praėjusių metų gegužę Klaipėdos dramos teatre pastatęs G.Padegimas apgailestavo tik dėl vieno – kad nuo tol spektaklis parodytas vos penkis kartus. Ir Klaipėdos dramos teatro meno vadovas P.Gaidys guodėsi, kad spektaklių yra, statomi vis nauji, bet nėra kur jų rodyti dažniau – Žvejų rūmai turi ir kitų renginių, o teatro pastatas vis dar rekonstruojamas... „Įvairiais periodais įsiterpiu į Povilo Gaidžio 50 metų vadovavimą šio teatro menui. Bet kokiomis sąlygomis man gera čia dirbti, visi esam draugai“, – šypsojosi kaunietis režisierius, be to, nebe pirmi metai dėstytojaujantis Klaipėdos universitete, skaitęs paskaitas ir daugeliui P.Gaidžio studentų, dabartinių šio teatro ir savo naujojo spektaklio aktorių. „Tas aktores pažįstu labai gerai. Jos ir anksčiau vaidino įvairiuose mano spektakliuose. Šiame vėlgi bus dvi vaidmenų sudėtys – ir čia esu ištikimas sau, labai vertinu komandą, tuos pačius aktorius, – pasakojo G.Padegimas. – Mėgstu spektaklius, bylojančius pustoniais, niuansuotus. Moterys tai gali, jos žmogiškesnės. O kovodamos už lygias teises su vyrais, jos tampa vyriškomis. Bent jau man tai nepatinka. O jums?..“


12

penktadienis, sausio 18, 2013

pramogų gidas Gros muzikos alchemikai „Hit-Kick”

Plakato menas ir Kristianija

Šįvakar klaipėdiečiams gros muzikos alchemikais vadinama grupė „Hit-Kick”. Tai neseniai susibūręs jaunas, energingas Aušros Vaštakaitės, Martyno Ąžuolo ir Mariaus Butkevičiaus trio, paperkantis nuoširdumu, muzikalumu ir gera nuotaika. Niekas nežino, ko tikėtis iš šios uostamiesčio atlikėjų trijulės. Ji apvers aukštyn kojom viską, ką iki šiol įsivaizdavome žiną apie muzikos poveikį ir galią. Senos geros ir visiems pažįstamos dainos į sceną išeis valiūkiškai pasidabinusios joms neįprasta gypsy jazz / Paris cafe stiliaus apranga. KUR? Klaipėdos „Menų valgykloje“ (Daržų g. 18). KADA? Sausio 18 d. 20 val. KAINA? 10 Lt.

Palangoje šiandien atidaroma plakato meno paroda „Kristianija mene“, priminsianti apie Kopenhagos hipių koloniją. Ji garsėja kaip savita Danijos alternatyviosios kultūros istorijos dalis. Dailė, tapyba, plakatas, skulptūra, taikomieji menai, gyvenimas, prisodrintas muzikos, teatro ir politinių vaidinimų – tai kolektyvi laisvojo Kristianijos miesto kraujotaka. Ši paroda yra duoklė 40metį švenčiančio laisvojo miesto kūrybinei dvasiai. Per vernisažą bus demonstruojami vaizdo įrašai apie Kristianijos gyvavimo laikmetį. Paroda veiks iki vasario vidurio. KUR? „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Atidarymas – sausio 18 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Švedijos šiuolaikinio

„„Laureatai: I.Simonaitytės literatūrinė premija S.Isajevui (Clandestinus) bus įteikta už K.Donelaičio „Metų“

vertimą į rusų kalbą, o A.Kukliui – už jo novelistiką.

Literatūrinė premija – dviem pajūrio rašytojams 27-oji Ievos Simonaitytės literatūrinė premija kitą savaitę bus įteikta pajūrio rašytojams Algiui Kukliui ir Sergejui Isajevui (Clandestinus). Renginyje dalyvaus abu laureatai, premijos mecenatas bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas. Apie laureatus kalbės dr. Žavinta Sidabraitė, Birutė Laučienė; jų kūrybą skaitys režisierius Algimantas Verbutas ir „Žaliakalnio“ gimnazijos moksleiviai. Gros prof. Pranciškus Narušis ir doc. Saulina Atkočaitytė. Vakarą ves rašytojas Juozas Šikšnelis. Literatūrinės I.Simonaitytės premijos tradicija užgimė 1987 m., kai tuometis Klaipėdos rajono „Jaunosios gvardijos“ kolūkis ir Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos skyrius pasirašė sutartį dėl premijos steigimo. Pirmuoju laureatu tapo rašytojas R.Sadauskas už romaną „Ežerėnų papartis“. Nuo tol iš 27 premijų tik 15 įteikta už grožinius kūrinius, iš jų – 9 prozininkams, 6 poetams. I.Simonaitytės premijos laureatas pagal tradiciją paskelbiamas ir apdovanojamas Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje artėjant rašytojos gimtadieniui – sausio 23 d. Iki 2010-ųjų premijos mecenatais buvo bendrovės, privatūs asmenys, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, biblioteka,

„„Parodoje: Kristinos Müntzing kūrinys „Pasaulio modeliai“, 2012.

Scenoje – folkloro spe kol 2011-aisiais I.Simonaitytės bibliotekos direktorius J.Šikšnelis ir bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas kultūros mecenatas R.Cibauskas pasirašė penkerių metų rašytojos premijos rėmimo sutartį.

27

– tiek I.Simonaitytės literatūrinių premijų paskirta nuo 1987-ųjų. Šiemet komisija, kurią sudarė po du bendrovės „Mūsų laikas“ ir bibliotekos atstovus, taip pat po vieną Klaipėdos universiteto, LRS Klaipėdos skyriaus bei I.Simonaitytės muziejaus Priekulėje delegatą, svarstė premijai pateiktus kūrinius: poečių Nijolės Puzanauskienės eilėraščių rinkinį „Apyaušrio miestas“, Dianos Trijonytės-Jusčienės „Tylos drugiai“, S.Isajevo (Clandestinus) Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą į rusų kalbą bei A.Kuklio novelistiką. Posėdyje taip pat bu-

vo atkreiptas dėmesys į rašytojo Roko Flicko romaną „Paskutinis traukinys“, kurį išleido „Alma littera“ leidykla. Anot J.Šikšnelio, daugiausiai ginčų sukėlė K.Donelaičio „Metų“ vertimas, nes iki šiol vertimai nebuvo pristatomi I.Simonaitytės premijai. Premijos mecenatas R.Cibauskas pastebėjo, jog artėjant iškiliam lietuvių literatūros pradininko jubiliejui ir turint omenyje, kad šis S.Isajevo vertimas į rusų kalbą – pirmasis, atliktas iš originalo kalbos, reikėtų šį faktą įprasminti. Buvo nuspręsta šiemet premiją (4 tūkst. Lt) dalyti į dvi nominacijas. Balsuojant už pateiktus kūrinius, absoliučią balsų daugumą surinko ir 2013 m. I.Simonaitytės premija bus apdovanoti S.Isajevas (Clandestinus) – už K.Donelaičio „Metų“ vertimą į rusų kalbą bei kretingiškis prozininkas A.Kuklys – už žodžio, stiliaus, minties tobulumo paieškas, dvasinių vertybių teigimą novelėse. Sausio 23 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas R.Cibauskas laureatams premiją įteiks minint rašytojos 116-ąsias gimimo metines. „Klaipėdos“ inf.

Klaipėdos koncertų salėje šiandien vyks klaipėdiečių folkloro spektaklio „Jau saulelė“ pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ premjera. Renginys skiriamas Klaipėdos krašto dienai.

K.Donelaičio 300 metų jubiliejų švęsime kitų metų sausio 1 d. Anot klaipėdietės etnologės Irenos Armonienės, Mažosios Lietuvos dainiumi vadinamo poeto kūryba ne tik neprarado savo aktualumo – ji

„„Pynė: folkloro spektaklis „Jau saulelė“ K.Donelaičio „Metų“ ištraukas

į darnią visumą sujungė su Mažosios Lietuvos dainomis, šokiais, smulkiąja tautosaka ir papročiais.  Austėjos Znaidauskaitės nuotr.


13

penktadienis, sausio 18, 2013

pramogų gidas Jubiliejinę sukaktį palydės koncertu

Pirmadienį Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka ir chorinė bendrija „Aukuras“ kviečia į Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui skirtą koncertą. Muzikinę programą „Aš nusieičiau į Klaipėdužę“ atliks „Žilvino“ ansamblio moterų vokalinė grupė, vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“ bei Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytojų ir moksleivių ansamblis. Renginyje etnologė doc. dr. Lina Petrošienė papasakos apie pamario krašto folkloro ypatumus, bus galima pasiklausyti autentiškų šio krašto žmonių pasakojimų įrašų. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Sausio 21 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Festivalį pradės „Brangioji mokytoja“

Šeštą kartą Klaipėdoje rengiamas respublikinis teatrų festivalis vaikams, jaunimui ir visai šeimai „Ledinė zylutė“ prasidės teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektakliu pagal rusų dramaturgės L.Razumovskajos pjesę „Brangioji mokytoja“ (N-16), režisuotu Ievos Stundžytės. Tai skaudžiai aštrus ir pavojingu jaunystės maksimalizmu pulsuojantis spektaklis, nagrinėjantis opią jauno žmogaus bei jį supančio suaugusiųjų pasaulio santykių temą. Vaidins Vesta Šumilovaitė, Gelminė Glemžaitė, Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas ir Gabrielius Zapalskis. KUR? Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Vasario 2 d. 17 val. KAINA? 20 Lt, bilietai – Žvejų rūmų ir TIKETA kasose.

meno atodangos Šiandien Klaipėdoje atidaroma grupinė Švedijos menininkų paroda „Falling from Grace“ („Praradusieji malonę“). Tai vienas didžiausių šiuolaikinio Švedijos meno pristatymų Lietuvoje.

Kalbėdamas apie šią parodą, jos kuratorius Martinas Schibli’s teigė, jog tai „jaunosios, tačiau tarptautinėje meno arenoje jau išgarsėjusios Švedijos menininkų kartos menas, analizuojantis išgirtosios socialinės Švedijos gerovės įtaką dabartinės kartos gyvenimo būdui ir laisvam pasirinkimui. Šiuo metu kuriantys menininkai jaučiasi savotiška lūžio karta, nes palyginti su ankstesnėmis kartomis, kurios akcentavo ir mėgavosi „švediškojo socializmo“ modeliu, dabartinė yra patekusi į savotišką vakuumą, kuomet vykstant kultūrinei ir socialinei globalizacijai minėtasis modelis nebeveikia. Autoriai savo kūrinių koncepcijas „patikrins“ skirtingų „lygių“ – soci-

aliniuose, politiniuose, kultūriniuose – kontekstuose“. Parodoje dalyvaus švedų menininkai Conny Blom, Kalle Brolin, Nadine Byrne, Alba S Enström, Klas Eriksson, Karin Hasselberg, Gustav Hellberg, Calle Holck, Johanna Karlin, Elin Magnusson, Kristina Müntzing, Magdalena Nordin feat. Sara-Vide Ericson, Astrid Nylander, Magnus Petersson, Daniel Segerberg ir Ninia Sverdrup. is projektas, kurio organizatorius – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, pristatys naujausias Švedijos šiuolaikinio meno tendencijas. Vernisažas – 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose. Prieš atidarymą 16 val. ten pat parodos kuratorius M.Schibli’s skaitys paskaitą apie šiuolaikinį Švedijos meną. Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą. Švedų meno parodą Klaipėdoje bus galima apžiūrėti iki vasario 21 d.

„„Autorius: „Ne tam rengiau šią parodą, kad kalbėčiau“, – sakė E.Žvaigždinas per vernisažą. 

Miesto dvasios atspindžiai Klaipėdietis tapytojas Ernestas Žvaigždinas uostamiesčio Rūtų galerijoje eksponuoja savo mažo formato tapybą.

„Klaipėdos“ inf.

ektaklis „Jau saulelė“ tarsi laiko nugludintas perlas tapo dar vertingesnė, o klasiko gerbėjų ratas išplito ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. K.Donelaičio indėlis į lietuvių kultūrinės sąmonės ir tapatybės formavimąsi dar nėra pakankamai įvertintas, o jo kūryba to meto pasaulinės literatūros kontekste tik dėl lietuvių kalbos nepopuliarumo netapo tokia garsi, kaip jo amžininkų Voltero, Ruso ar Didro. „Net po trijų šimtmečių nesiliaujame gėrėtis turtinga, hiperbolėmis, ironija ir vaizdingais posakiais prisodrinta, iškilmingu hegzametro ritmu plaukiančia poeto kalba, ryškiais teatrališkais personažais, lietuviškos valstiečio pasaulėjautos potėpiais kuriamais gamtos vaizdais. O tėviškas kunigo pabarimas, paguodos žodis bei laiku ir vietoje priminta Šventojo Rašto eilutė visa tai sujungia į darnią visumą: Dievas, gamta, žmogus. K.Donelaičio kūryba primena mums, kad esame ne tik lietuviai, bet ir krikščionys“, – tvirtino etnologė. Tai nori pasakyti ir folkloro spektaklio „Jau saulelė“ (scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Kiseliūnaitė) kūrėjai bei atlikėjai. Gausios „Metų“ ištraukos čia supinamos su daugybe Mažosios Lietuvos dainų, smulkiąja tautosaka, oracijomis, įprasminami gamtos vaizdai ir kaimo bendruomenės papročiai, kuriami

personažai, griežiama Mažosios Lietuvos instrumentais, įterpiami rekonstruoti šokiai, artistai dėvi moksliškai atkurtus kostiumus. Svarbiausiais veiksmo momentais suskamba lietuviškos liuteronų giesmės. „Čia – ir orūs senoliai, ir padūkę vaikai, ir gyvybingas jaunimas, ir kilnios žiuponės, čia – daug garsų, spalvų ir pasididžiavimo savo tautos turtais“, – pasakojo I.Armonienė. Atlikėjai – Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai „Alka“ ir „Vorusnėlė“, vaidmenis kuria Jonas Liorančas, Antanas Butkus, Evaldas Pletkus, Ramūnas Šeputis ir kiti. Instrumentinės dalies vadovas – Jonas Petrauskas, scenografė – Austėja Znaidauskaitė, choreografė – Jūratė Čapaitė. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio minėjimas nebūtų brandus, jei tą dieną neprisimintume ir kitos Mažosios Lietuvos dalies, tos, kuri pagimdė lietuviškąją raštiją, mokyklą, poeziją ir dar daug ką, kas šią Nemuno pakrantės dalį, pamarį ir pajūrį leido išlaikyti lietuvišką, įsitikinę šio spektaklio kūrėjai. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia visus nemokamai pažiūrėti spektaklio „Jau saulelė“ (4 dalys) premjerą sausio 18 d. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Pradžia – 18 val. Kvietimų teirautis Klaipėdos koncertų salės kasoje. „Klaipėdos“ inf.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rita Bočiulytė

„„Miniatiūros: ir mažo formato

E.Žvaigždino tapyboje juntama Klaipėdos dvasia.

Bene 40 miniatiūrų masyviuose renesanso stiliaus rėmuose ne prasčiau reprezentuoja autorių nei visiems labiau įprastos jo metrinės drobės. Iš tiesų menu virtę Ernesto vaikystės žaidimai tebesitęsia iki šiol. Jie tapo gyvenimo būdu. O jo tapybai būdingos ekspresyvios manieros, sodrių spalvų paletės, lakių linijų ir abstrakčių formų skrydžio per miesto ir gamtos peizažą nesumaišysi su jokio kito uostamiesčio tapytojo interpretacijomis. Nuo 1981-ųjų parodose dalyvaujantis menininkas gimė, augo, mokėsi ir kuria Klaipėdoje. Kaip pastebėjo menotyrininkas Petras Šmitas, „jis yra šio miesto vaikas ir tapo jį. Jo tapyboje – uostamiesčio dvasios atspindžiai. Ir jis pats yra šio miesto atributas. Be jo neįsivaizduojamas Klaipėdos dailės gyvenimo peizažas“. E.Žvaigždinas dažniausiai vaizduoja Klaipėdą, laivus, jo paveiksluose išplaukia stilizuoti senamiesčio motyvai, rymo moterys ir skleidžiasi gėlės, sklendžia angelai ir griežia svajingi muzikantai... Ką betapytų – atrodo, juntamas laisvas jūros alsavimas. Nors šis tapytojas, kaip pastebėjo architektas Zigmas Rutkauskas, beveik nenaudoja mėlynos spalvos. Dailininkės Sofijos Kanaverskytės žodžiais, žiūrint į Ernesto paveikslus – sieloje šventė. „Pavydžiu šitokio

spalvos muzikalumo. Jo paveikslai – tarsi orkestrai“, – sakė ji. „Ernestas turi Dievo dovaną – išsiskiria savo dekoratyviai ekspresyviu braižu. Jo paveikslai subrandinti. Jis puikiai valdo spalvą. Jo piešinys

Sofija Kanaverskytė:

Pavydžiu šitokio spalvos muzikalumo. Jo paveikslai – tarsi orkestrai. – pusiau stilizuotas, siurrealus. Ir, svarbiausia, visa tai veikia žmogų“, – per vernisažą apie E.Žvaigždino tapybą dėstė P.Šmitas. O autorius buvo lakoniškas: „Ne tam rengiau šią parodą, kad kalbėčiau...“ Daugiau nei tris dešimtmečius jo parodos „kalba“ apie jį plačiai Lietuvoje ir užsienyje – Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje, JAV. Nepaisant to, kad šis tapytojas nebaigė jokių dailės mokslų. „Jis neturi meno kūrėjo statuso, bet Klaipėdoje jį pažįsta visi. Ir yra daugybė menininkų, kurie tą statusą turi, bet yra nežinomi. Ernestas yra šio miesto kultūros ambasadorius“, – kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, atėjęs pasveikinti E.Žvaigždiną su paroda. Ją Rūtų galerijoje galima apžiūrėti iki vasario 8-osios.


14

penktadienis, sausio 18, 2013

sportas

Autsaideriai nervino lyderius

„„Puolėjas: „Žalgiryje“ neįsitvirti-

nusiam D.Kazlauskui „Atlantas“ suteikė antrą progą.

„Atlante“ – jauni veidai

Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate žiūrovai sulaukė nuožmios kovos tarp dviejų Klaipėdos komandų – „Kirų“ ir „Baltijos“.

Marijampolėje stovyklaujanti Klaipėdos „Atlanto“ futbolo komanda pasirašė dvi sutartis su Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) 18mečiais jaunuoliais Tomu Galdiku ir Donatu Kazlausku.

Abu 1994 metais gimę futbolininkai – kretingiškiai, šalies jaunių rinktinės nariai. Su saugu T.Galdiku sudarytas kontraktas dvejiem metams, su puolėju D.Kazlausku – metams. Pastarasis futbolininkas praėjusiame sezone buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirį“, tačiau įpusėjus sezonui jo ir klubo keliai išsiskyrė. T.Galdikas 2012-aisiais rungtyniavo NFA ekipoje, žaidusioje Lietuvos 1-osios lygos futbolo čempionate. Pastarosiomis dienomis „Atlanto“ strategai stebi dar vieną NFA auklėtinį – Klaudijų Upstą. Anot klubo generalinio direktoriaus Vacio Lekevičiaus, „Atlantas“ pirmasis iš Lietuvos klubų pasiūlė akademijos vadovams bendradarbiauti. „Laukiame akademijos atstovų atsakymo“, – V.Lekevičius dar negalėjo atsakyti, ar bus priimtas pasiūlymas. „Klaipėdos“ inf.

R.Berankio triumfas Sėkmingai atviro Australijos teniso čempionato antrą etapą įveikė 110-ąją vietą geriausiųjų pasaulio žaidėjų reitinge užimantis Ričardas Berankis.

22-ejų Lietuvos tenisininkas per 1 val. 17 min. 6:2, 6:3, 6:1 nugalėjo 25-ąjį reitingą varžybose turintį 29 metų vokietį Florianą Mayerį (ATP28) ir iškopė į šešioliktfinalį. Po penktosios iš eilės pergalės Melburno kortuose lietuvis užsitikrino 115 ATP reitingo taškų ir 54 625 Australijos dolerių čekį. R.Berankio varžovu šešioliktfinalyje bus trečioji čempionato raketė 25-erių škotas Andy’is Murray’us (ATP-3). Olimpinis čempionas ir JAV atvirųjų pirmenybių nugalėtojas antrajame rate ketvirtadienį per 1 val. 41 min. 6:2, 6:2, 6:4 įveikė 23 metų portugalą Joao Sousą (ATP-100). Australijos atvirojo teniso čempionato prizų fondą sudaro 30 mln. Australijos dolerių. „Klaipėdos“ inf

„„Įtampa: „Baltijos“ žaidėjams rungtynės su „Kirais“ kainavo nemažai nervų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Baltijos“ vyrai, išplėšę pergalę 6:5, lemiamą įvartį pasiekė likus iki susitikimo pabaigos kiek daugiau nei minutei. Čempionai galingai pradėjo rungtynes – po dviejų Vito Strazdo įvarčių jie išsiveržė į priekį 2:0. Gera pradžia nuramino „Baltijos“ ledo ritulininkus. Nors „Kirai“ sušvelnino rezultatą, tačiau Andrejus Konovalovas įvarčiu sugrąžino turėtą persvarą – 3:1.

Antrajame kėlinyje iniciatyvos ėmėsi „Kirų“ atakų lyderis Ernestas Stonkus, dviem įvarčiais išlyginęs rezultatą. Tačiau po Jurijaus Merkutovo įvarčio „Baltija“ dar kartą paliko varžovus užnugaryje – 4:3. Trečiajame kėlinyje pradėjo dėtis keisti dalykai. Po Deivido Matulos ir Sergejus Skursteno įvarčių paskutinę vietą pirmenybėse užimantys „Kirai“ išsiveržė į priekį 5:4. Staigmenai nebuvo lemta gimti. „Baltijos“ žaidėjai, žaibiškai

išnaudoję kiekybinę persvarą, išlygino rezultatą. Lemiamu susitikimo momentu galėjo tapti 58-oji min., kai „kiras“ E.Stonkus, atsidūręs vienas prieš vartininką, jį pergudravo – paguldė ant ledo, tačiau nesugebėjo nukreipti ritulio į vartus. Priešpaskutinę minutę A. Konovalovo pelnytas įvartis buvo pergalingas. Po puikaus ledo ritulio „trilerio“ „Baltija“ ir toliau išsaugojo „sausą“ pergalių balansą Klaipėdos derbiuose su „Kirais“.



T.Krinicko nuotr.

Rungtynių statistika „Kirai“ – „Baltija“ 5:6 (1:3, 2:1, 2:2). E.Stonkus, D.Matula po 2, S.Skurstenas 1/V.Strazdas 3, A.Konovalovas 2, J.Merkutovas 1.

Komandų rikiuotė Vieta Miestas Komanda

Rungt. Taškai

1. Klaipėdos „Baltija“ 2. Šiaulių „Ledo linija“ 3. Kaliningrado „Delovaja Rus“ 4. Kretingos „Grifai“ 5. Klaipėdos „Kirai“

8 8 6 7 9

22 16 12 4 3

Lemiamos kovos – Klaipėdoje Česlovas Kavarza Vilniuje ištraukti pasaulio merginų (iki 19 metų) krepšinio čempionato, kuris liepos 18–28 d. vyks Klaipėdoje ir Panevėžyje, burtai.

Lietuvos rinktinei D grupėje lemta rungtyniauti su JAV, Kinijos ir Malio komandomis. Uostamiestyje varžysis A ir B grupėse žaisiančios rinktinės. Klaipėdiečiai galės mėgautis Rusijos, Serbijos, Brazilijos, Pietų Korėjos (A grupė), Australijos, Ispanijos, Argentinos ir Japonijos (B) krepšininkių žaidimu. Taip pat Klaipėdoje pajėgiausi grupių penketukai kausis dėl medalių. „Malonu antrus metus iš eilės dalyvauti pasaulio čempionato burtų traukimo ceremonijoje, kuri vyksta Lietuvoje. Pernai Kaune

Grupės „„A: Rusija, Serbija, Brazilija, Pietų Ko-

rėja. „„B: Australija, Ispanija, Argentina, Japonija. „„C: Prancūzija, Olandija, Kanada, Se-

negalas. „„D: JAV, Lietuva, Kinija, Malis.

surengėme 17-mečių vaikinų pasaulio čempionatą, o šiemet į Lietuvą atvyksta geriausios 19-mečių merginų rinktinės. Merginų, moterų krepšiniui pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio, jis sparčiai populiarėja. Tą įrodo ir labai plati šių metų merginų pasaulio čempionato dalyvių geografija. Federacija skiria labai daug dėmesio merginų krepšinio vystymui ir populiarinimui. Steigiame merginų krepšinio centrus, stengiamės, kad visi regionai turėtų komandas, kad Lietuvos moterų krepšinio lygis vis kiltų. Neabejoju, kad 19-mečių merginų pasaulio čempionatas taps dar vienu impulsu, paskatinsiančiu merginų krepšinio vystymą“, – per ceremoniją kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis. Burtų traukimo ceremonijoje pasirodė Karoliniškių muzikos mokyklos auklėtiniai, o suskirstyti komandas į grupes FIBA sporto direktoriui Liubomirui Kotlebai padėjo Europos čempionė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė ir Lietuvos rinktinės kapitonė Kristina Vengrytė. Tarp pretendenčių į šalies rinktinę bus keturios klaipėdietės – Roberta Mizgerytė, Agnė Černeckytė (trenerė Ramunė Kumpienė), Elž-

„„Pretendentė: ko gero, Vilniuje meistriškumą keliančią E.Mauraitę klai-

pėdiečiai išvys merginų rinktinėje.

bieta Čeponytė ir Evelina Mauraitė (trenerė Diana Anužienė). Anot specialistų, šioms merginoms reikės pasistengti, kad patektų į komandą. Vyriausiosios trenerės Di-

A.Didžgalvio nuotr.

liaros Velišajevos laukia nelengvas darbas parengti rinktinę, nes šalyje nėra daug pajėgių šio amžiaus krepšininkių. Ko gero, trenerei teks kviesti ir jaunesnes žaidėjas.


19

penktadienis, sausio 18, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Apžavėtojas“.

Nora Roberts. „Apžavėtojas“. Paslaptingas gražuolis Lijamas Donovanas, kaip ir kiti jo giminės žmonės, pažymėtas lemties. Jam paklūsta gamtos stichijos, tačiau sielą užvaldęs nerimas nesileidžia lengvai numaldomas. Įsikūręs vaizdingoje vandenyno pakrantėje jis stengiasi priimti lemtingą sprendimą. Netikėtai jo vienatvę sudrumsčia netoliese apsigyvenusi anglų kalbos mokytoja Rovana Murai, atvykusi į nuošalią vietą išsiaiškinti, ko iš tiesų trokšta jos širdis. Lijamas supranta: norėdamas pelnyti žavios kaimynės meilę, turės atskleisti savo paslaptį. O gal ir Rovana nėra paprasta mergina?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių, bendrausite su įdomiais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo patirtį ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydamas. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir sugebėjimais, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Liūtas (07 23–08 23). Galite pakenkti aplinkiniams arba nesugebėti paaiškinti savo ketinimų. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu bei šturmu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Svarstyklės (09 24–10 23). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir bus nesunkiai įgyvendinta. Skorpionas (10 24–11 22). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Šaulys (11 23–12 21). Aiškiai suvoksite, ko norite iš gyvenimo. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Tinkamas laikas apsvarstyti susidariusią situaciją. Iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Vandenis (01 21–02 19). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Žuvys (02 20–03 20). Galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Pradedate suvokti, kad esate toks pat žmogus, kaip ir kiti.


Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje sniego nenumatoma, bet stipriai šals. Šiandien žymesnio sniego neprognozuojama. Vėjas rims, laikysis 6–11 laipsnių šaltis. Šeštadienį taip pat nesnigs, šaltis stiprės: naktį bus 15–18, dieną 11–12 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 18 d.

–11

–9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–10

Šiauliai

Klaipėda

–10

Panevėžys

–11

Utena

–10

8.29 16.29 8.00

18-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 347 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +16 Berlynas  –4 Brazilija +28 Briuselis  –3 Dublinas  +5 Kairas  +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga  –2

kokteilis Tik ne­mes­ki­te į šiukš­lių dė­žes Pri­sis­ta­t y­t i ne­pa­no­r u­si skai­t y­to­ja va­ kar pra­šė pa­dė­t i iš­siaiš­k in­t i, kur dė­t i se­nus vais­tus ar­ba to­k ius, ku­rių ga­lio­ ji­mo lai­kas grei­tai baig­sis. „Nu­ne­š iau me­d i­ka­men­t us į vais­t i­nę – ne­prii­ma. Iš­mes­t i są­ž i­nė ne­lei­d žia, nes ten an­t i­bio­t i­kai, švirkš­tai, la­ši­nės. Tai kur vi­sa tai uti­li­zuo­ti?“ Anot sa­ve Šiukš­l i­n in­k u pri­si­sta­čiu­sio klai­pė­die­čio, vais­ti­nės me­di­ka­men­tus tu­ri priim­ti. Tai nu­ma­to įsta­ty­mas. „Jei vais­t i­n ių dar­buo­to­jos ožiuo­ja­si – pa­žei­d žia tvar­ką ar­ba yra ne­kom­pe­ ten­t in­gos, ne­ž i­no tvar­kos“, – tvir­t i­no vy­riš­k is. Be to, Šiukš­li­nin­kas pa­ta­rė vais­tus ati­ duo­t i pa��vo­jin­gas at­l ie­kas tvar­kan­čiai bend­ro­vei. „Ta­čiau ta pa­slau­ga mo­ka­ma ir rei­kia to­ li vež­ti“, – pa­brė­žė „Kok­tei­lio“ ger­bė­jas. Po­kal­biui bai­g ian­t is skai­t y­to­jas dar kar­t ą per­spė­jo, kad gy­ven­to­jai, gink Die­ve, žmo­nių ir gy­vū­nų me­di­ka­men­ tų ne­mes­tų į šiukš­lėms skir­tus kon­tei­ ne­rius.

„„Si­tua­ci­ja: kiek­vie­nas iš mū­sų su

vais­ti­nin­kais yra tu­rė­jęs links­ mes­nių ar liūd­nes­nių nuo­ty­kių.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Londonas  +1 Madridas  +13 Maskva  –10 Minskas  –9 Niujorkas  +1 Oslas  –8 Paryžius  –2 Pekinas  +1

Praha  –4 Ryga  –11 Roma  +8 Sidnėjus +22 Talinas  –8 Tel Avivas +22 Tokijas  +6 Varšuva  –7

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–8

–10

Marijampolė

Vilnius

–10

Alytus

Vardai Gedgaudas, Jogailė, Jolita, Leonardas, Liberta, Liubartas, Radminas

sausio 18-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-9

-9

-10

-11

4

-13

-11

-11

-12

4

-12

-9

-10

-10

1

rytoj

sekmadienį

1401 m. Vy­tau­tas ir Lie­ tu­vos ba­jo­rai Vil­n iu­je per­da­vė Len­ki­jai raš­tus, ku­riuo­se bu­vo iš­dės­ty­ta, jog Vy­tau­tas val­dys Lie­ tu­vą kaip Len­ki­jos vie­ti­ nin­kas, o po mir­ties grą­ žins ją Len­ki­jai. 1520 m. Da­n i­jos ir Nor­ ve­g i­jos ka­ra­l ius Kris­t ia­ nas II už­ka­ria­vo Šve­di­ją. 1535 m. is­pa­nai įkū­rė Li­ mą – Pe­ru sos­ti­nę. 1806 m. F.Bo­for­tas su­da­rė są­ly­gi­nę ska­lę vė­jo stip­ru­ mui (grei­čiui) ma­tuo­ti.

1911 m. ame­r i­k ie­t is Eu­ ge­ne Ely ta­po pir­muo­ju pa­sau­ly­je pi­lo­t u, ku­r is lėk­t u­v u nu­s i­lei­do ant lai­vo de­nio. 1919 m. pra­si­dė­jo Ver­sa­ lio tai­kos kon­fe­ren­ci­ja, ku­r ia bai­gė­si I pa­sau­l i­ nis ka­ras. 1943 m. II pa­sau­li­nia­me ka­re po 16 mė­ne­sių tru­ ku­sios ap­gul­ties so­vie­tų ar­mi­ja pra­lau­žė Le­ning­ ra­do blo­ka­dą. 1951 m. Olan­di­jo­je bu­vo pir­mą kar­tą pa­nau­do­tas me­lo de­tek­to­rius.

1955 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­r ius Ke­v in Cost­ner.

Su­kaus­tė sniegas ir šaltis Ry­tų Ang­l i­jos Nor­fol­ko gra­fys­tė­je, ku­ rią už­klu­po di­de­li šal­čiai ir už­klo­jo gau­ sus snie­gas, te­ko už­da­ry­ti 260 mo­kyk­ lų. Žie­ma kei­čia mo­k yk­lų tvar­ka­raš­ čius ir ki­to­se Ang­l i­jos re­g io­nuo­se. Šią sa­vai­tę tem­pe­ra­tū­ra Nor­fol­ke kri­to že­ miau 13 laips­n ių šal­čio, o ir dau­ge­ly­je ki­tų Di­d žio­sios Bri­ta­ni­jos re­g io­nų oras neį­šy­la aukš­čiau nu­lio. Ša­ly­je, kur snie­ gas nė­ra daž­nas reiš­k i­nys, su­si­da­rė iki 17 cm sto­rio pus­nys. Si­nop­ti­kai pro­gno­ zuo­ja, kad šal­ti orai Di­d žio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je lai­k y­sis iki sau­sio pa­bai­gos. Šian­ dien tem­pe­ra­t ū­ra tu­rė­t ų dar ma­žė­t i, pro­gno­zuo­ja­ma dau­g iau snie­go. ne­wsru.com inf., AFP nuo­tr.

Ger­t i deg­ti­nę, alų, kon­ja­ką, ka­vą ir rū­ ky­ti tuo pa­čiu me­tu – at­seit nor­ma­lu, o štai van­de­n į, pi­lant į ar­ba­ti­nu­ką, bū­ti­ na filt­ruo­ti, nes ne­va tas van­duo la­bai kenks­min­gas.

Skai­ty­to­jos iš­min­tis Kai „Kok­tei­l is“ va­kar pa­k lau­sė skai­ ty­to­jų, ar jie ži­no, ko­dėl Die­vas iš pra­ džių su­k ū­rė vy­rą, po to – mo­te­r į, sa­vo ži­n ias su­sku­bo pa­de­monst­r uo­t i Ly­ da: „Su­kū­ręs vy­rą, Die­vas pa­ma­tė, kad kū­r i­nys ge­ras, tik ne­ge­rai el­g ia­si, nes trūks­ta pro­to. Nu­ta­rė jam su­kur­ti mo­ te­rį, ku­riai da­vė dau­giau pro­to, kad ga­ lė­tų vy­rą val­dy­ti. Taip yra iki šiol – vy­ rai gi­ria­si jė­ga, o sri­ty­se, kur rei­kia pro­ to, – mo­te­r ys juos pra­len­k ia. Štai taip vy­rai net ne­pa­jun­ta, kaip juos „su­vys­ to“ mo­te­rys“. Tei­s in­gas at­s a­k y­mas, ko­dėl Die­vas pir­m iau su­k ū­rė vy­rą, po to – mo­te­r į: „Iš pra­d žių Die­vui rei­kė­jo nu­pieš­ti es­ ki­zą, prieš nu­ta­pant še­dev­rą“.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras pa­sa­ko­jo drau­g ui: „Sta­čiau, sta­ čiau tvir­tus san­ty­kius, lyg ply­tą ant ply­ tos dė­jau, o vie­ną die­ną šast ir pa­vo­gė kon­ku­ren­tas sta­ty­bi­nes me­d žia­gas!“ Čes­ka (397 719; ar tie­sa, kad psi­chiat­ro klau­si­mai vi­sa­da bū­na kaž­ko­kie keis­ti?)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1036

2013 01 16 AUKSO PUODAS – 16 045 081 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 527 180 Lt 01 15 18 26 36 45 Auksinis skaičius 20 Papildomi skaičiai 23 34 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 76 777 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 5484 Lt (8 priz.) 4 skaičiai 160 Lt (377 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (6517 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (8752 priz.) Džokeris – bil. nr. 020 115 296 (180987 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 18 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 400 000 Lt


2013-01-18 Klaipeda