Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, gruodžio 22 d., 2012 m. Nr. 299 (1498)

diena.lt 

Ž.Kempino

Karoliniškės2,50 Lt Karolinišk ių do Todėl, kad esu vilnieTis

šešTadienis, gruodžio 22 d.,

Meno Magija

2012 m.

vana – lais vė

Tiražas 9000

alBuma s

Britų hu supera moro gentas r.atkins onas

NEt 38

17p.

„­Reikšmė:

so­viet­me­č iu­su­kles­tė­ jęs­Ka­ro­li­n

iš­kių­mik­r o­

ra­jo­nas­prie Senoji Lietu š­dau­giau­n ei­du­de­šimt­ vos istorija me­čius­ta­ po­nau­jo­s neaplenkia niaus sena ios­ne­prik­ lau­so­mos­Lie­ Kaip ir kiek miesčio, o vienas Vil tu­vos­lais­v naujoji kelia Vil­ roliniškes, niaus mik­ rorajonas, ės­pa­mink­ lu. Ka si į Ka­ kur legendą: vie roliniškės turi savo jis įgijo kruvinąjį 1991­ų ta Lietuva žen beveik prieš 22 me kai čia buvu taip imta vadinti, Dabar čia atvykusiems jų sausį. čių tele tus vizi sį gė krauju nu ko dvarą pa turtingo dvarinin­ gyti po Vilniaus pano pasižval­ verslo vir jos, radijo, politikos vės keliu. žymėtu lais­ ar vel ramą tenka šūnių. terų – Karo dėjo viena jo duk­ kirsti Loretos Asana Kalbant apieSil vičiūtės, lina. Dva riaus kė

2012 m. gruodžio 22 d.

PROGR AMOs

KULINa RIJa Kūčio ­

Sauliaus­Žiūros­(B

FL)­nuotr.

taikikl yje

Vil­nie­čio kor­telė, elekt­ro­ninė vaikų re­gist­ra­vi­mo į dar­ že­lius tvar­ka, iš­ma­ nu­sis tak­si, iš­ma­nu­ sis ener­gi­jos var­to­ ji­mas ir net iš­ma­nu­ sis vi­ce­me­ras – vi­sa tai tik men­ka Artū­ro Zuo­ko iš­ma­nio­jo Vil­niaus da­lis. Ta­čiau tam kol kas ne­bu­vo lem­ta tap­ti rea­ly­be.

Ko­nek­ti­ku­to pa­mo­kos: ar Ame­ri­ka pa­ga­liau iš­si­žadės ginklų? 10p.

Sav horos aitėS ir Kryži kopas ažodiS

KINO Šventė ne­ga­li būti bausmė, FOTE LIS portrkar­ nors t ais šven­ t es etas iš­gy­ve­na­me kaip naštą. „P geban i gyvenimas tis įkvėp “, ti žmog ų

tiražas 35 770

Aikštę pri­pildė miš­ko kva­po Kalėdoms beld­žian­tis į du­ris miš­ki­nin­kai su­rengė ak­ciją „Par­ si­nešk Kalė­das į na­mus“. Per ją žmonėms bu­vo iš­da­ly­ta dau­giau nei 100 tūkst. eg­lių šakų. 3p. MIestas

Vi­ce­me­rui ne­lei­do grįžti į darbą Vil­niaus mies­to 2-asis apy­linkės teis­mas dar trims mėne­siams nuo pa­reigų nu­ša­li­no ky­šio ėmi­ mu kal­ti­namą mies­to vi­ce­merą Romą Ado­ma­vi­čių. 4p. Eko­no­mi­k a

Šokė­jus suar­ti­na ir šaš­ly­kai „„Pa­ža­dai: „Taip bus“, – sakė A.Zuo­kas žadė­da­mas, kad dau­gybę mies­to pa­slaugų galė­si­me gau­ti nei­šei­da­

mi iš namų. De­ja, taip nėra. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­va: Sei­mo na­rys už­si­mo­jo teis­tis su aukš­tu sau­gu­mo pa­reigū­nu

Pasaulis

Ru­sų­tan­kai­pri te­le­vi­zi­jos­bo e­ kš­to­ va­žia­vo­pro ­­ ka­ro­li­niš­kie­ čių­ lan­gus.­ ­ ­ 6p.

Mies­tas

Skelbė di­de­lius tiks­lus

šiandien

Sei­mo­na­riui­ L.Bal­siui­Ka ­ro­ niš­kių­var­d li­ as­­ su­ke­lia­vai ­kys­tės­ pri­si­mi­ni­m us.­ ­ 4p.

7p.

a.zukovski@diena.lt

2

ti sielą

Vys­ku­pas Kęstu­tis ­ Kėva­las

And­re­jus Žu­kovs­kis

Dar bir­že­lio pra­džio­je vy­ku­sio­ je pro­gre­so kon­fe­ren­ci­jo­je „Lo­gin 2012“ sos­tinės me­ras A.Zuo­kas įsi­vaiz­da­vo sos­tinę kaip iš­ma­ niųjų tech­no­lo­gijų val­domą mies­ tą. Prabė­gus dau­giau nei pus­me­ čiui ima atrodyti, kad vi­sa tai bu­vo ne vi­sai sėkmin­ga viešųjų ry­šių ak­ci­ja, ne tik neat­ne­šu­si planuoto po­pu­lia­ru­mo, bet ir su­žlugd­žiu­si A.Zuo­ko vil­tis pa­tek­ ti į Seimą.

ms

bIbLIO TE Paglosty Ka

Kalė­di ­nispriedai ­ TŠiandien V SapN + aS Ka­ro­li­niš­kių­­ bend­ruo­m e­nės­­ pir­mi­nin­kas­K.T nis­džiau­gia­ u­ro­ si­ge­ va­lo­mo­mis­ra­ rai­ jo­no­ gat­vė­mis.­ 2p.

Iš­ma­nio­jo Vil­niaus kra­chas

Gerbutavičiaus, kelius, Karo Da­ ras neišlikęs. Tačiau čia liniš­ apstu kitų Virginijaus kės – vienas paskuti ženklų. Lie­ Druskio ir kitų čia tuviškasis niųjų rajonų, per žuvu Pary kurį besidrie Vilniaus to variantas žiaus Eifelio bokš­ gynėjų vardais pavadin sių laisvės dar sta kiantis vis tomas tas aplinki­ – pradžioje skir televizijos bokštas, nes gatves. Viena jų, lis jau netru vakarinis aplinkke­ beje, kadai kus leis bent se išsiva jo transliaci tas televizijos ir radi­ vadinta Žvaigždžių. šiek tiek duoti mies joms ilgainiui Šiame rajo tui nuo XX a. moder jis niojo Vilniaus tapo ir jau išsilais ne išaugo ir daug kitų, čių grūsčių ir sutrum dusinan­ liu. Dar vie vi nu pinti kelio­ sim nės sių da bo­ tuvos lai ną – laisvės žvaigždžių, bartinės Lie­ dėlio ką. Pažinčiai su šia – reikšmę miesto nės dalimi nuo televi bokšto kelią vis dėlto ge zijos rink prasiskynu riausia tis lėtą ke sių iki pa­ ba dviračiu. lionę. Pėsčiomis ar­

Šeštadienis At­si­me­na­te iš žie­miš­ko miš­ko išb­ri­du­sią il­gu mels­vu pal­tu vil­ kin­čią Snie­guolę? Ne šių laikų gra­ žuolę rau­donu kalė­di­niu ap­ siaus­tu. Kas ta mer­gi­na, ku­riai vai­kystė­je eilė­ raš­čius dek­la­ ma­vo­me, tačiau kurią da­bar ko­ne pa­mir­šo­me?  20p.

5p.

Sportas

Į pa­sau­lio bok­so elitą me­teo­ro grei­ čiu įsi­veržęs dvi­de­šimt­me­tis ši­lu­tiš­ kis Eval­das Pet­raus­kas ne­ke­ti­na su­ sto­ti ir yra ku­pi­nas ryž­to įro­dy­ti, kad bron­zos me­da­lis 2012-ųjų Lon­do­no olim­pinė­se žai­dynė­se ne­bu­vo vie­na­ dienė sėkmės aki­mir­ka. 14p.

TV diena

TV3 lai­dos „Gy­ve­ni­mas yra gra­ žus“ vedė­jas E.Žič­kus ir pa­ts gy­ve­ na gražų, įdomų gy­ve­nimą: ke­liau­ja po pa­saulį, kal­bi­na gar­siau­sius, tur­ tin­giau­sius ša­lies ir pa­sau­lio žmo­ nes, leid­žia­si į nuo­ty­kius. To­kius jo ke­lius ta­po „TV die­na“.

Bend­ruo­menę su­būrę šo­kėjai sa­vo mo­ki­nius skai­čiuo­ja šim­ tais, o kaip sėkmės pa­slaptį įvar­ di­ja rūpinimąsi klien­tais ir jiems siūlomas pra­mo­gas. 9p. Me­nas ir pra­mo­g os

Ša­liai at­sto­vaus lie­tu­vis iš Ita­li­jos Į „Eu­ro­vi­zi­jos“ dainų kon­kursą Lie­tu­va siųs And­rių Po­javį su dai­ na „So­met­hing“. Tie­sa, kon­kur­so gerbė­jai vi­so­je Eu­ro­po­je lie­tu­vio dainą ver­ti­na ne­vie­no­dai. 22p.

Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis gruodžio 27 d., ketvirtadienį.


2

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

miestas

Iš­ma­nio­jo Vil­niaus kra­chas A.Zuo­kas bu­vo įsi­ 1 ti­kinęs, kad šiuo­lai­ kinės tech­no­lo­gi­jos jau ar­ti­miau­

siu me­tu pa­dės gy­ven­to­jams. Jas pa­si­tel­kus bus tvar­ko­mas mies­tas, su­trumpės biu­rok­ra­ti­nis pro­ce­sas tvar­kant svar­bius rei­ka­lus, o vald­žia bus ar­čiau pa­prastų vil­nie­čių. Sa­vo gy­ve­nimą mies­te turė­jo­me vi­siš­kai val­dy­ti mo­bi­liai­siais prie­tai­sais, o sos­tinė turė­jo tap­ti iš­ma­niuo­ ju Vil­niu­mi, kurį val­dys iš­ma­nu­ sis me­ras. Pla­nuo­ta, kad pro­jek­tas apims ne tik elekt­ro­ni­nes nau­jo­ves, su­si­ju­ sias su mies­to trans­por­tu, bet ir vi­ sų Vil­niaus sa­vi­val­dybės tei­kiamų pa­slaugų per­kėlimą į elekt­ro­ninę erdvę bei mo­bi­lią­sias pro­gramė­les, ne­mo­ka­mo in­ter­ne­to zonų įkūrimą mies­te, iš­ma­nio­jo ener­gi­jos var­to­ ji­mo ska­ti­nimą ir t. t. Sukūrė, bet ne­vy­ku­siai

La­biau­siai iš­rek­la­muo­tu iš­ma­nio­ jo mies­to pro­jek­tu ta­po fias­ko pa­ ty­ru­si ir vis dar po­pie­ri­nių vie­šo­jo trans­por­to bi­lietų ne­ga­lin­ti nu­kon­ ku­ruo­ti vil­nie­čio kor­telė. Tikė­ta­si, kad jo­je tilps vis­kas – nuo mėne­si­ nio vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­to iki ta­ pa­tybės kor­telės, vai­ruo­to­jo ir „Sod­ ros“ pa­žymė­ji­mo. Ta­čiau šie­met rugpjū­čio vi­du­ry­je pra­dėta nau­do­ti kor­telė ne­su­sit­varkė su kol kas vie­ nin­te­le jai pri­skir­ta – vie­šo­jo trans­ por­to e. bi­lie­to – funk­ci­ja. Iš pra­džių po­pie­ri­niams bi­lie­ tams bu­vo pro­gno­zuo­ja­ma grei­ ta mir­tis, vėliau jų gy­va­vi­mas pra­ tęstas iki atei­nan­čių metų, o da­bar mi­li­jo­nus kai­na­vu­si ir ne vie­nus me­tus dieg­ta e. bi­lie­to sis­te­ma su po­pie­ri­niais bi­lie­tais turės su­gy­ ven­ti ir iki 2013-ųjų vi­du­rio. Nep­ri­gi­jo mies­te ir ki­ti ma­žiau iš­rek­la­muo­ti, bet ne ma­žiau am­ bi­cin­gi pro­jek­tai. Nau­jo­ji sa­vi­val­ dybės in­ter­ne­to sve­tainė yra kei­ kia­ma pa­čių sa­vi­val­dybės, ypač se­niū­nijų ir so­cia­linės rūpy­bos sky­rių, dar­buo­tojų. Nors A.Zuo­kas pa­brėžė, kad sve­ tainė da­ro vald­žią ar­ti­mesnę žmo­ nėms, o in­ter­ne­tu ga­li­ma pa­si­nau­ do­ti ke­lias­de­šim­čia elekt­ro­ni­nių pa­slaugų, pa­vyzd­žiui, ga­li­my­be pa­tiems iš­si­ra­šy­ti lei­di­mus, dek­la­ ruo­ti gy­ve­namąją vietą, už­re­gist­ ruo­ti mies­te pa­stebėtą pro­blemą, pa­ma­ty­ti mies­to de­talųjį planą, sta­tybų lei­di­mus, si­tua­ciją ke­liuo­ se, ei­li­niams vil­nie­čiams tai ne vi­ suo­met pa­de­da.

jo pa­vers­ti ko­ne mo­der­niau­siu pa­ sau­lio mies­tu.

La­bai pa­to­gus e. vi­ ce­me­ras. At­ly­gi­ni­mo mokė­ti jam ne­rei­kia, jis ne­pa­ten­ka į jo­kius skan­da­lus, spau­da apie jį ne­ra­šo. „Svar­biau­sia šie­met pla­nuo­ja­ma pri­sta­ty­ti mies­to nau­jovė, ku­rios dar ne­tu­ri nė vie­nas Eu­ro­pos mies­tas, – iš­ma­nie­siems te­le­fo­nams skir­ ta pro­gramėlė, ku­rią nau­do­jant bus ga­li­ma su­mokė­ti už viešąjį trans­ portą, au­to­mo­bi­lių stovė­jimą, išk­ vies­ti tak­si, atei­ty­je – iš­si­nuo­mo­ti mies­to dvi­ra­čių ir elekt­ri­nių dvi­ra­ čių nau­do­jant pro­gramėlę „e. oran­ ži­nis“, – yra sakęs sos­tinės me­ras. Ta­čiau me­tai bai­gia­si, o pro­gramėlės vil­nie­čių te­le­fo­nuo­se kaip

ne­bu­vo, taip ir nėra. Ne­si­ry­žo A.Zuo­kas at­gai­vin­ti ir kitų, anks­ tes­niais me­tais jo puo­selėtų pro­ jektų, to­kių kaip e. de­par­ta­men­tas ir e. vi­ce­me­ras, veikęs 2004–2005 m. ir pa­nai­kin­tas at­ėjus į vald­žią Juo­zui Imb­ra­sui. „La­bai pa­to­gus e. vi­ce­me­ras. At­ly­gi­ni­mo mokė­ti jam ne­rei­kia, jis ne­pa­ten­ka į jo­kius skan­da­lus, spau­da apie jį ne­ra­šo, „Žmo­nių“ fo­tog­ra­fas jo ne­fo­tog­ra­fuo­ja. Ta­ čiau jūs ga­li­te jam ra­šy­ti ir jums bus at­sa­ky­ta“, – pa­sa­ko­jo A.Zuo­ kas. Jis taip pat iš­reiškė nu­si­vy­limą dėl su­kur­to ir vėliau su­nai­kin­to at­ ski­ro e. de­par­ta­men­to. „Ta­da bu­vau la­bai nu­si­vylęs, nes Vil­nius bu­vo įdiegęs daug šiuo­ lai­kiškų spren­dimų: mies­to fi­ nan­sams tvar­ky­ti, biu­rok­ra­ti­niam apa­ra­tui ma­žin­ti. Pa­si­ro­do, vi­sas pro­gra­mas la­bai leng­va apei­ti. Jei žmo­gus tu­ri ga­li­mybę, bet iš­ma­ nio­sio­mis pro­gra­mo­mis ne­si­nau­ do­ja, jos tam­pa ne­rei­ka­lin­gos“, – sakė me­ras.

po­li­ti­nia­me olim­pe ne kartą pa­dėjo A.Zuo­kui laimė­ti rin­ki­mus.



And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ko­kios to prie­žas­tys ir kodėl ne­ be­vei­kia iki šiol sėkmę A.Zuo­kui ne­šę po­li­ti­niai triu­kai, „Vil­niaus die­na“ tei­ra­vo­si viešųjų ry­šių spe­cia­lis­to My­ko­lo Kat­kaus. „A.Zuo­kas vie­na­reikš­miš­kai iš­lie­ka vie­nu ak­ty­viau­sių po­li­ tikų Lie­tu­vo­je. Tai žmo­gus, ku­ris su­ge­ba pa­gau­ti tie­siog ore sklan­ dan­čias idė­jas, yra joms la­bai im­lus. Jis su­pran­ta viešųjų ry­šių svarbą po­li­ti­ko­je.

Tai bu­vo, ko ge­ro, ži­no­miau­sias pro­ jek­tas, ir kai jis ėmė strig­ti, pa­dėjo kry­ žių ant visų kitų A.Zuo­ko su­ma­nymų. Vi­suo­met jis bu­vo ku­pi­nas ener­ gi­jos, ta­čiau da­bar pa­ste­bi­me ener­ gi­jos sty­gių. Tai su­pran­ta­ma, nes per šią ka­den­ciją jam bu­vo tik­rai sun­ku. Pir­miau­sia todėl, kad cent­ rinė vald­žia – par­la­men­tas, Vy­ riau­sybė – bu­vo nei­gia­mai nu­si­tei­ ku­si A.Zuo­ko at­žvil­giu ir nau­do­jo­si men­kiau­sia me­ro klai­da. Pa­vyzd­ žiui, me­rui ky­la nau­ja idė­ja ir ji tuoj pat kri­ti­kuo­ja­ma. O daž­nai tos idė­ jos spon­ta­niš­kos, neiš­baig­tos, tad ir kri­ti­kuo­ti jas ne­sun­ku. Smar­kiai A.Zuo­ko re­pu­ta­ciją, ypač per rin­ki­mus, pa­kir­to e. bi­ lie­to pro­jek­tas. Jis ne­pa­vy­ko, ir tai nu­žudė A.Zuoką kaip po­li­tiką bei su­griovė visą viešųjų ry­šių efek­ tą, kurį su­kūrė ki­ti me­ro pro­jek­ tai“, – teigė M.Kat­kus.

Nep­radė­jo veik­ti ir nuo pat pra­džių stri­gu­si elekt­ro­ninė vaikų re­gist­ra­ vi­mo į dar­že­lius tvar­ka. Vos at­si­ra­ du­si sis­te­ma klai­di­no ma­žy­lių tė­ vus ar­ba ne­tei­sin­gai ro­dy­da­ma, kad dar­že­liai per­pil­dy­ti, ar­ba leis­da­ma re­gist­ruo­tis į rea­liai per­pil­dy­tus dar­že­lius. Ga­liau­siai si­tua­ci­ja baigė­si tuo, kad tėvai ne tik turė­jo pil­dy­ti pra­šy­ mus pai­nio­je sve­tainė­je, bet ir bels­ tis į sa­vi­val­dybės val­di­ninkų du­ ris su pra­šy­mu re­gist­ruo­ti jų vaiką į dar­želį. Da­lis tėvų šio­je su­maiš­ty­je iš­vis at­si­sakė leis­ti vai­kus į vals­ty­bi­ nius dar­že­lius ir pa­si­rin­ko pri­va­čius ar­ba nu­sprendė sam­dy­tis auk­les. Am­bi­cin­gi pla­nai

„„Ne­pa­vy­ko: A.Zuo­kas pri­statė de­šim­tis iš­ma­nio­jo mies­to idėjų, ta­čiau

nė vie­na jų iki ga­lo taip ir ne­bu­vo įgy­ven­din­ta. 

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

E. Zuoką su­žlugdė e. bi­lie­tas Artū­ras Zuo­kas vie­nas pirmų­ jų Lie­tu­vo­je į po­li­tinės ko­mu­ni­ ka­ci­jos sritį at­nešė viešųjų ry­šių prie­mo­nes ir ši­taip su­krovė ne­ mažą po­li­tinį ka­pi­talą. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu sos­tinės me­ro šlovė blėsta.

Vai­kus pa­li­ko ant le­do

A.Zuo­kas yra pri­statęs ir mo­bi­ liąją trans­por­to pro­gramėlę, ku­ri, pa­sak mies­to va­do­vo, Vil­nių turė­

„„Kon­ku­ren­ci­ja: anot M.Kat­kaus, ryš­kių ly­de­rių trūku­mas Lie­tu­vos

– Ta­čiau ar galė­jo vie­nas ne­ sėkmin­gas pro­jek­tas užb­rauk­ ti vi­sus ki­tus ge­rus dar­bus? – Šiuo at­ve­ju taip. Pir­miau­sia to­ dėl, kad e. bi­lie­tas bu­vo la­bai iš­ rek­la­muo­tas, pri­sta­ty­tas kaip es­mi­nis žings­nis mo­der­naus Vil­ niaus link. Tai bu­vo, ko ge­ro, ži­

no­miau­sias pro­jek­tas ir kai jis ėmė strig­ti, pa­dėjo kry­žių ant visų ki­ tų A.Zuo­ko su­ma­nymų. Ir ne­tgi da­bar, kai tas e. bi­lie­tas vei­kia, įvaizd­žio tai ne­pa­tai­so. – Kodėl ge­ros ir no­va­to­riš­kos me­ro idė­jos, ne­re­tai nu­si­žiūrė­ tos už­sie­nio vals­ty­bių mies­ tuo­se, Vil­niu­je ne­pri­gi­jo? – Iš tiesų tai ge­ros idė­jos, jos sėkmin­gai įgy­ven­din­tos Lon­do­ne ar, pa­vyzd­žiui, Niu­jor­ke. Ta­čiau tai, kas tin­ka šiems mies­tams, ne vi­sa­da tin­ka Vil­niui. Pir­miau­sia tai tur­tin­ges­nių miestų idė­jos, Vil­nius ne­di­de­lis, be to, kiau­rai pra­s i­sko­l inęs. Ge­r iems su­m a­ ny­mams trūksta pi­nigų ir dau­ ge­lis jų ga­li būti ne­įgy­ven­din­ ti nie­ka­da. Pa­vyzd­žiui, tram­va­jus. Idė­ja ga­na se­na, A.Zuo­kas ją la­bai rė­ mė, ta­čiau jai įgy­ven­din­ti rei­kia di­de­lių in­ves­ti­cijų. Be to, kaip jau sa­kiau, pa­ga­lius į ra­tus kai­šio­ja cent­rinė vald­žia. – Ant A.Zuo­ko kaip po­li­ti­ko kar­je­ros ga­li­ma dėti kry­žių? – A.Zuoką ga­li­ma pa­ly­gin­ti su bu­vu­siu Ang­li­jos mi­nist­ru pir­mi­ nin­ku To­ny Blai­ru. Šis elgė­si pa­ na­šiai kaip Vil­niaus me­ras. Jis bu­ vo vald­žio­je tris ka­den­ci­jas, bet per sa­vo tre­čią ka­den­ciją turė­jo tiek prie­šų, kad jau ne­galė­jo įgy­ven­ din­ti tiek sa­vo su­ma­nymų, kiek per pirmąją ka­den­ciją. Pa­na­šiai ir su A.Zuo­ku. Jo idė­jas vi­si per­kan­do, ir jis ne­bėra toks po­pu­lia­rus. Būtų ga­li­ma teig­ti, kad A.Zuo­ kas šiuo me­tu iš­gy­ve­na vieną sun­kiau­sių, bet dar ne pa­tį sun­ kiau­sią sa­vo po­li­tinės kar­je­ros lai­ko­tarpį. Ir vis dėlto ne­drįsčiau jo nu­ra­šy­ti. Jis dar tu­ri ne­ma­žai šansų su­grįžti, pir­miau­sia dėl kon­ku­ren­ci­jos sto­kos. Paž­vel­ki­me į Vil­nių. Žmonės jo kurį laiką ne­ rin­ko, pa­bandė pa­keis­ti ki­tais po­ li­ti­kais. Iš­bandė vieną, iš­bandė kitą ir vėl grįžo prie A.Zuo­ko. Ir pa­žiūrė­ki­te, po Juo­zo Imb­ra­so ir Vi­liaus Na­vic­ko A.Zuo­kas at­ro­do vi­sai ne­blo­gai. Su tuo bu­vo su­si­ jęs jo nau­jas iš­ki­li­mas. Taip ga­li nu­tik­ti ir per ar­ti­ miau­sius rin­ki­mus. Po­li­tinės kon­ku­ren­ci­jos sto­ka, ryš­kių ly­de­ rių ne­bu­vi­mas ir A.Zuo­ko gebė­ji­ mas vis ką nors su­gal­vo­ti vėl iš­ kels ji į viršų.


3

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

miestas

Į miestą at­vežė miš­ko kvapą Visų lau­kia­mai gra­žiau­siai metų šven­tei beld­žian­tis į du­ris Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­ja, Ge­ne­ra­linė miškų urė­di­ja ir vi­sos ša­lies miš­ kų urė­di­jos va­kar su­rengė ak­ciją „Par­si­nešk Kalė­das į na­mus“. Per ją žmonėms bu­vo iš­da­ly­ta per 100 tūkst. eg­lių šakų. Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Jau ket­ve­rius me­tus or­ga­ni­zuo­ja­ ma šakų da­li­ji­mo ak­ci­ja su­lau­kia vis dau­giau vi­suo­menės dėme­ sio. Ir šie­met ji vy­ko vi­so­je Lie­tu­ vo­je, did­žiųjų miestų ir mies­te­lių cent­rinė­se aikštė­se, prie pa­puoštų miestų eg­lių.

100 tūkst.

eg­lių šakų kas­met iš­da­li­ja miš­ki­nin­kai.

To­kių ak­cijų tiks­las, pa­sak or­ga­ ni­za­to­rių, at­kreip­ti Lie­tu­vos gy­ ven­tojų dėmesį į miškų nio­ko­jimą, ta­čiau taip pat pa­si­rūpin­ti, kad vi­si žmonės na­muo­se turėtų gyvą miš­ ko da­lelę – eglės šaką. „To­k ias ak­c i­jas or­ga­n i­z uo­ja­ me norė­da­mi pa­dėti žmonėms – jiems ne­rei­kia pirk­ti. Ki­tas to gal ir ne­ga­li, kad ir litą te­kai­nuo­ja. Šian­dien kiek­vie­nas li­tas žmo­gui yra bran­gus. Taip pat kad nie­kam ne­kiltų no­ras prie­š šven­tes genė­ ti ur­ba­nis­ti­nių žel­di­nių. Jie iš­lie­ ka ap­sau­go­ti, aiš­ku, gal tiek šakų ir ne­nu­kirstų, kiek at­ve­ža­me, bet vieną kitą ir taip pa­gnai­bo“, – Ro­ tušės aikštė­je prie sunk­ve­ži­mio, iš ku­rio bu­vo da­li­ja­mos eg­lių ša­kos, sakė Vil­niaus miškų urė­das Artū­ ras Na­nar­ta­vi­čius. Kas­met miš­ki­ nin­kai iš­da­li­ja per 100 tūkst. eg­

Kalė­dos sostinėje Šven­ti­niu lai­ko­tar­piu vil­nie­čius ir mies­to sve­čius džiu­gins Kalėdų te­le­vi­zo­rius, Kalėdų Se­ne­lis, Kve­ pian­čių le­di­nukų par­kas ir Kalėdų mies­te­lis.

Ste­buk­lin­gas Kalėdų te­le­vi­zo­rius – tai in­te­rak­ty­vi pro­jek­ci­ja, kai Vil­nių svei­kins pa­sakų he­ro­jai. Vi­si pa­norėję taps tos trans­lia­ci­ jos da­ly­viais. Ste­buk­lin­gas Kalė­ dų te­le­vi­zo­rius veiks V.Ku­dir­kos aikštė­je gruod­žio 25–30 d. nuo 19 iki 21 val. Mo­der­niau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­ mis su­kur­tas Kalėdų Se­ne­lis nuo gruod­žio 25 d. įsi­kurs Ka­ted­ros var­pinės bokš­te. Jis su no­rin­čiais kalbė­sis, dai­nuos, šoks ir kurs kalė­ di­nius ste­buk­lus iki gruod­žio 30 d. Kon­fe­ren­cijų lai­kas – 19.30, 19.45, 20, 20.15 val. Prieš Pie­menė­lių mi­šias įku­ria­ ma Jėzaus gi­mimą ins­ce­ni­zuo­jan­ti Kalėdų pra­kartėlė Ka­ted­ros aikštė­je

stovės nuo gruod­žio 24 d. iki sau­ sio 6-osios. K.Sir­vy­do skve­re­ly­je nuo gruod­žio 25 d. veiks Kve­pian­čių le­di­ nukų par­kas. Mil­ži­niš­ki įvai­rių for­ mų spal­vin­gi le­di­nu­kai, įspūdin­gos švie­sos ins­ta­lia­ci­jos ir jų kva­pai vi­ lios iki sau­sio 7-osios. Ro­tušės aikštė­je gruod­žio 25 d. bus ati­da­ry­tas Kalėdų mies­te­lis. Kalė­di­ niai sal­du­my­nai lan­ky­tojų lauks iki sau­sio 6-osios nuo 12 iki 21 val. Elfų vai­ruo­ja­mas Kalėdų trau­ki­ nu­kas va­žinės iki sau­sio 13 d. Trau­ ki­nu­kas pa­ju­da nuo Ro­tušės ir ap­ sukęs ratą Pi­lies gat­ve, Ge­di­mi­no pro­spek­tu pro Seimą vėl at­gal tuo pa­čiu marš­ru­tu grįžta į Ro­tušės aikštę vež­ti naujų ke­lei­vių. Pa­ke­liui ke­lei­viai ga­li iš­lip­ti pa­si­rink­to­se sto­ telė­se. Vy­res­niems nei 7 metų ke­lei­ viams trau­ki­nu­ko bi­lie­tas kai­nuo­ja 4 li­tus. Gruod­žio 22–sausio 13 d. Ka­ lėdų trau­ki­nu­kas va­žinės 8–22 val. VD inf.

„„Ke­lionės: elfų vai­ruo­ja­mas Kalėdų trau­ki­nu­kas va­žinės net iki sau­sio 13 d.„ 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

lių šakų, pa­ruoštų miš­ko kir­timų valks­mo­se. Kaip teigė pa­šne­ko­ vas, šis sunk­ve­ži­mis ne vie­nin­te­lis. Pap­ras­tai kas­met jie tu­ri ir dar po­ rą pa­pil­domų ma­žes­nių, ku­riuo­se – taip pat eg­lių ša­kos. „Sunk­ve­ž i­m is iš­t uštė­ja ga­n a grei­tai – per va­landą dvi. Ki­taip ta­riant, ak­ci­ja vyks­ta iki su­temų. Vi­sa­da dar tu­ri­me re­zer­vo, būna­ me pa­ruošę po­rą ma­žes­nių ma­ šinų. Tu­rim ir šie­met“, – šyp­so­ da­ma­sis kalbė­jo A.Na­nar­ta­vi­čius. Pak­laus­tas apie at­vež­tas ša­kas urė­das sakė, kad nu­kirs­tos eglės nu­ge­ni­mos, o jų ša­kos at­ve­ža­mos į mies­tus žmonėms. Artė­jant gra­žiau­siai metų šven­ tei – Kalė­doms – no­ri­me na­muo­ se turė­ti eg­lutę. Ta­čiau teik­da­ mi džiaugsmą sau ir na­miš­kiams pa­mirš­ta­me, kad ken­kia­me gam­

„„Do­va­na: Ro­tušės aikštė­je eg­lių ša­kas va­kar da­liję miš­ki­nin­kai džiaugė­

si, kad su­tei­kia žmonėms ga­li­mybę na­mo par­si­neš­ti miš­ko da­lelę. 

tai – miš­ke nu­ker­ta­mas dar vie­ nas me­de­lis. Tad miš­ki­nin­kai sie­ kia at­kreip­ti visų dėmesį, kad na­mus ga­li­ma ori­gi­na­liai pa­puoš­ ti ir eglės ša­ka, ku­ri taip pat su­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

teiks džiaugs­mo, o miš­kai pa­tirs ge­ro­kai ma­žiau ža­los. Vil­niu­je eg­lių ša­kos bu­vo da­li­ja­ mos Ro­tušės, Ka­ted­ros ir Eu­ro­pos aikštė­se.


4

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Vil­niaus mies­to 2-asis apy­linkės teis­mas dar trims mėne­ siams nuo pa­ reigų nu­ša­li­no ky­šio ėmi­mu kal­ti­namą Vil­ niaus mies­to vi­ ce­merą Romą Ado­ma­vi­čių.

„„Ne­su­tin­ka: R.Ado­ma­vi­čius ke­ti­na skųsti teis­mo nu­tartį. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Į darbą grįžti ne­lei­do Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

Sa­vaitės pra­džio­je priim­ta nu­tar­ ti­mi R.Ado­ma­vi­čius iki kitų me­ tų ko­vo 19 d. nu­ša­lin­tas nuo vi­ce­ me­ro, ta­ry­bos na­rio pa­reigų, taip pat nuo stebė­to­jo pa­reigų įvai­rio­se įmonė­se, į ku­rias jį yra de­le­ga­vu­si sa­vi­val­dybė, kaip BNS pa­tvir­ti­no bylą ku­ruo­jan­tis Vil­niaus apy­gar­ dos pro­ku­ratū­ros pro­ku­ro­ras Li­ nas Kup­ru­se­vi­čius. „Ma­no pra­šy­mas dėl nu­ša­li­ni­ mo pa­ten­kin­tas vi­siš­kai. Kol vyks­ ta ty­ri­mas, ma­no gal­va, jis ne­ga­li ei­ti tų pa­reigų. Teis­mas kons­ta­ ta­vo, kad pa­reigų ėji­mas ne­su­de­ ri­na­mas su jam pa­reikš­tais įta­ ri­mais, nu­ša­li­ni­mas rei­ka­lin­gas grei­tes­niam ir ne­ša­liš­kes­niam ty­ ri­mui už­tik­rin­ti“, – BNS sakė pro­ ku­ro­ras L.Kup­ru­se­vi­čius. Pak­laus­tas, kodėl šįkart pa­prašė il­giau R.Ado­ma­vi­čių nu­ša­lin­ti nuo pa­reigų, pro­ku­ro­ras BNS at­sakė, kad to­kio ter­mi­no pra­šy­ta at­si­žvel­ giant į pro­gno­zuo­jamą by­los ty­ri­ mo baigtį. Ta­čiau ar by­la tik­rai bus baig­ta ko­vo mėnesį, pro­ku­ro­ras tei­ gė ne­ga­lin­tis ka­te­go­riš­kai tvir­tin­ti. „Ty­ri­mas vyks­ta in­ten­sy­viai“, – sakė L.Kup­ru­se­vi­čius.

Pats vi­ce­me­ras po­rta­lui del­fi .lt teigė ke­ti­nan­tis skųsti šį teis­mo spren­dimą. Tai jis ga­li pa­da­ry­ti per sep­ty­nias die­nas nuo nu­tar­ ties pa­skel­bi­mo.

Li­nas Kup­ru­se­vi­čius:

Ma­no pra­šy­mas dėl nu­ša­li­ni­mo pa­ ten­kin­tas vi­siš­kai. Kol vyks­ta ty­ri­mas, ma­no gal­va, jis ne­ ga­li ei­ti tų pa­reigų. „Ma­nau, kad skųsi­me. Gau­si­me nu­tar­ties tekstą, pa­si­žiūrė­si­me. Su­tarė­me su­si­tik­ti su ad­vo­ka­tu, ap­si­tar­ti. Bet, kiek ži­nau, ad­vo­ka­ to nuo­sta­ta to­kia, kad tik­rai rei­kia skųsti“, – kalbė­jo R.Ado­ma­vi­čius. Po­li­ti­kas taip pat teigė ne­sup­ ran­tan­tis, kodėl iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl jo vis dar ne­baig­tas ir kodėl pro­ku­ro­rai pra­šo pra­tęsti jo nu­ša­li­nimą nuo pa­reigų.

„Vis­kas la­bai nuo­sek­lu. Įta­ri­ mus, ku­riuos man pa­teikė, bu­vo ga­li­ma pa­tik­rin­ti per ke­letą die­ nų. O čia vyks­ta, na, kaip ir vi­sa­da – ma­ri­na­vi­mas“, – dėstė R.Ado­ ma­vi­čius. Spalį tas pa­ts teis­mas pa­ten­ki­no pro­ku­ratū­ros pra­šymą ir R.Ado­ ma­vi­čių nuo pa­reigų nu­ša­li­no dviem mėne­siams. Vėliau šį teis­ mo spren­dimą pa­tvir­ti­no Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas. R.Ado­ma­vi­čius va­do­va­vo bend­ rovės „Vil­niaus van­de­nys“ stebė­ tojų ta­ry­bai, Vil­niaus ši­lu­mos tin­ klų nuo­mos su­tar­ties vyk­dy­mo prie­žiū­ros ko­mi­si­jai. Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­ba R.Ado­ma­vi­čiui yra pa­tei­ku­si įta­ ri­mus dėl 40 tūkst. litų ky­šio ėmi­ mo. Po­li­ti­ko veiks­mai trak­tuo­ja­mi kaip pre­ky­ba po­vei­kiu. Už šį nu­ si­kal­timą įsta­ty­mas nu­ma­to lais­ vės at­ėmimą nuo dvejų iki aš­tuo­ ne­rių metų. R.Ado­ma­vi­čius kal­ti­ni­mus nei­ gia ir tvir­ti­na, kad ras­ti gry­nie­ji – jo nuo­sa­vi pi­ni­gai rin­kimų kam­ pa­ni­jai. VD, BNS inf.

Me­di­kams dėko­jo su mu­zi­ka Go­da Rai­bytė

g.raibyte@diena.lt

Ket­vir­ta­dienį po­piet Cent­ro po­ lik­li­ni­kos Lu­kiš­kių fi­lia­le kalė­ dinę nuo­taiką skleidė už­bu­rian­ ti vio­lon­čelės ir ar­fos mu­zi­ka. Re­ gist­ratū­ro­je, ku­rios kam­pu­ty­je įsi­ taisę gro­jo du mu­zi­kan­tai, būria­ vo­si me­dikų per­so­na­las.

Vi­si šyp­so­jo­si ir su­tar­ti­nai teigė, kad, vos užg­ro­jus pir­mie­siems akor­dams, vi­so­je po­lik­li­ni­ko­je pa­ skli­do šv. Kalėdų dva­sia. Mu­z i­kan­tai – na­c io­n a­l inės M.K.Čiur­lio­nio menų mo­kyk­ los mo­ki­niai: ar­fa gro­jan­ti dvy­ lik­tokė Miglė Sa­ka­vi­čiūtė ir jos bro­lis, de­vin­to­kas vio­lon­če­li­nin­ kas Ma­rius. Kaip po­rta­lui die­na.lt pa­sa­ ko­jo mu­zi­kantų ma­ma Vi­ta Sa­ ka­vi­čienė, to­kią ge­ru­mo ak­ciją jų šei­ma ren­gia jau tre­čius me­ tus iš eilės. „No­ri­me pa­dėko­ti li­ go­ninės per­so­na­lui už nuo­širdų

„„Su­ma­ny­mas: Sa­ka­vi­čių šei­ma to­kią ge­ru­mo ak­ciją ren­gia jau tre­čius

me­tus. 

darbą“, – šyp­so­da­ma­si kalbė­ jo ji. „Per dar­bus ne­galė­jau pa­ si­džiaug­ti kalė­di­ne dva­sia, bet toks vaikų ge­ru­mas iš kar­to pa­ kėlė nuo­taiką“, – po­rta­lui pa­sa­ ko­jo Lu­kiš­kių fi­lia­lo ad­mi­nist­ra­ torė Ri­ta Ju­dzen­ta­vi­čienė.

Go­dos Rai­bytės nuo­tr.

Kar­tu su ad­mi­nist­ra­to­re kon­cer­ to pa­klau­sy­ti su­si­rin­ku­sios me­dikės plo­jo ir dėko­jo jau­nie­siems mu­zi­ kan­tams bei jų ma­mai. Kon­cer­tas tęsėsi apie va­landą. V.Sa­ka­vi­čienė pri­dūrė, kad skleis­ti kalė­di­nio ge­ ru­mo su­grįš ir ki­tais me­tais.


5

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

lietuva

Sei­mo na­rys skund­žia VSD pa­reigūną Sei­mo Li­be­ralų sąjūdžio frak­ci­jos na­rys, buvęs Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ ny­bos (FNTT) di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Gai­lius, pro­ku­ro­rams ap­skundė Vals­tybės sau­ gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) di­rek­to­riaus pa­va­duo­toją Ro­mualdą Vaiš­norą. V.Gai­lius kreipė­si į Ge­ne­ra­linę pro­ku­ratūrą su pra­šy­mu pra­dėti iki­teis­minį ty­rimą dėl galbūt nu­ si­kals­tamų R.Vaiš­no­ro veiksmų. „2011 m. lapk­ri­čio mėnesį ma­ no ir ma­no šei­mos at­žvil­giu bu­ vo pra­dėti tai­ky­ti ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai. Ži­nau, kad ope­ra­ty­vi­ nius veiks­mus ne­teisė­tai, siek­ da­mas nu­slėpti galbūt nu­si­kals­ ta­mus veiks­mus, ini­ci­ja­vo VSD pa­reigū­nas Ro­mual­das Vaiš­no­ ras“, – teigė V.Gai­lius.

Sau­gu­mas at­si­sakė ko­men­tuo­ti jo pa­ reigū­nui me­ta­mus kal­ti­ni­mus. Anot jo, rem­da­ma­sis me­la­gin­ gu R.Vaiš­no­ro pra­ne­ši­mu, teis­mas lei­do klau­sy­tis tuo­me­čio FNTT di­

rek­to­riaus ir jo šei­mos na­rių po­kal­ bių, stebė­ti butą, sek­ti jį. „Pag­rin­do tiems ope­ra­ty­vi­niams veiks­mams ne­bu­vo. Pa­gal įsta­tymą net to me­la­gin­go pra­ne­ši­mo neuž­ ten­ka. Tai­gi, bu­vo ap­gau­tas teis­ mas ir pro­ku­ro­rai ar­ba jie ap­laid­žiai at­li­ko sa­vo pa­rei­gas“, – kalbė­ jo V.Gai­lius. Bu­vu­sio FNTT pa­reigū­no, ta­pu­sio po­li­ti­ku, tvir­ti­ni­mu, per­nai lapk­ritį pra­dėti ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai jo at­žvil­giu at­lie­ka­mi iki šiol. „Aš ne ma­nau, o ži­nau. Tie veiks­mai ne­ nut­rauk­ti. Ir da­bar mūsų po­kal­bio klau­so­si, pa­skui pai­ma tuos duo­ me­nis, išk­rai­po ir pa­tei­kia vals­tybės va­do­vams“, – teigė V.Gai­lius. Pa­sak jo, R.Vaiš­no­ras VSD pa­ teikė sąmo­nin­gai klai­din­gas iš­va­ das, ne­va V.Gai­lius ir jo tuo­me­tis pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gir­ža­das yra su­si­ję su in­for­ma­ci­jos apie teisė­sau­gos pla­nuo­ja­mus veiks­mus ban­ko „Sno­ras“ at­žvil­giu per­da­vi­

„„Ka­ras: par­la­men­ta­ras V.Gai­lius (kairė­je) ko­vo­ja su sau­gu­mo pa­reigū­nu R.Vaiš­no­ru.  

mu. „Esu įsi­ti­kinęs, kad ma­no at­ žvil­giu ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai ne tik kad bu­vo tai­ko­mi ne­mo­ty­vuo­tu tei­ki­mu, bet ir grind­žia­mi su­klas­to­ tais duo­me­ni­mis. Dėl to pra­šau Ge­ ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros at­si­žvelg­ti į nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes ir esant nu­ si­kal­ti­mo po­žy­mių pra­dėti iki­teis­ minį ty­rimą dėl galbūt nu­si­kals­ tamų VSD pa­reigū­no R.Vaiš­no­ro veiksmų“, – sakė par­la­men­ta­ras. VSD at­si­sakė ko­men­tuo­ti jo pa­ reigū­nui me­ta­mus kal­ti­ni­mus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos ir And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Dėl R.Vaiš­no­ro veiksmų rugsė­jo pra­džio­je į Ge­ne­ra­linę pro­ku­ratūrą bu­vo krei­pu­sis pa­ti VSD. Tuo­met de­par­ta­men­tas rea­ga­vo į ži­niask­ lai­dos pub­li­ka­ci­jas, ku­rio­se, anot V.Gai­liaus, bu­vo pra­ne­ša­ma, jog VSD ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas R.Vaiš­no­ras ir ki­ti pa­ reigū­nai galė­jo dėti pa­stan­gas, kad iš­gelbėtų Vla­di­mi­ro An­to­no­vo ko­ mer­cinį banką Lie­tu­vo­je. Buvęs FNTT di­rek­to­rius V.Gai­lius ir jo pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas ėjęs V.Gir­

ža­das at­leis­ti šių metų va­sa­rio 15 d. Tuo­me­tis vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis FNTT va­dovų at­lei­dimą mo­ty­va­vo VSD med­žia­ ga. Anks­čiau šie pa­reigū­nai tik­rin­ ti po­lig­ra­fu dėl ga­li­mo in­for­ma­ci­ jos apie banką „Sno­ras“ at­sklei­di­mo. Dėl šio spren­di­mo, su­lau­ku­sio koa­li­ci­jos par­tne­rių kon­ser­va­to­rių kri­ti­kos ir su­kėlu­sio įtampą koa­li­ ci­jo­je, vėliau bu­vo pri­vers­tas at­si­ sta­ty­din­ti ir pa­ts R.Pa­lai­tis. VD, BNS inf.


6

ĹĄeĹĄtadienis, gruodĹžio 22, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Su­tei­kė in­for­ma­ci­ją Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tō­ra pra­ne­ťė su­tei­ku­si Bal­ta­ru­si­jai in­ for­ma­ci­ją apie va­sa­rą įvy­ku­sį ťve­ dų ak­ty­vis­tų skry­dį, kai ne­tei­sė­tai įskri­dę iť Lie­tu­vos į Bal­ta­ru­si­ją jie iť­mė­tė tōks­tan­tį pliu­ťi­nių meť­kiu­ kų su ťō­kiais uŞ Şo­dŞio lais­vę.

Pra­neť­ta, kad Bal­ta­ru­si­jos ge­ne­ ra­li­nei pro­ku­ra­tō­rai su­teik­ta in­ for­ma­ci­ja bau­dĹžia­mo­jo­je by­lo­je, ku­rio­je vyk­do­mas nu­si­kals­ta­mos vei­kos ty­ri­mas, su­si­jÄ™s su Lie­tu­ vo­je at­lie­ka­mu iki­teis­mi­niu ty­ri­mu dÄ—l lie­pos 4 d. ÄŻvy­ku­sio ne­tei­sė­to vals­ty­bÄ—s sie­nos kir­ti­mo leng­vuo­ ju lÄ—k­tu­vu. Ko­kia konk­re­ti in­for­ma­ci­ja pa­ teik­ta Bal­ta­ru­si­jos ge­ne­ra­li­nei pro­ ku­ra­tō­rai, ne­de­ta­li­zuo­ja­ma. „Ne­la­bai ga­liu tai ko­men­tuo­ ti, nes bau­dĹžia­mo­sio­se by­lo­se tai­ ko­mi kon­fi­den­cia­lu­mo rei­ka­la­vi­ mai. Tai yra tie pa­tys duo­me­nys, kas yra ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­ me­nys. Si­tua­ci­ja to­kia, kad mes, vyk­dy­da­mi tarp­tau­ti­nius ÄŻsi­pa­rei­ go­ji­mus, ĹĄiuo at­ve­ju ne­ga­li­me pla­ Ä?iau ko­men­tuo­ti nei to pra­ťy­mo tu­ri­nio, nei tos me­dĹžia­gos“, – va­ kar sa­kÄ— Ge­ne­ra­li­nÄ—s pro­ku­ra­tō­ros Bau­dĹžia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ ta­men­to vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­ va­duo­to­jas To­mas Kruť­na.

R

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Anot pro­ku­ra­tō­ros, in­for­ma­ci­ja su­teik­ta vyk­dant dvi­ťa­lÄ™ tarp­tau­ ti­nÄ™ su­tar­tÄŻ dÄ—l tei­si­nÄ—s pa­gal­bos ir tei­si­niĹł san­ty­kiĹł ci­vi­li­nė­se, ĹĄei­mos ir bau­dĹžia­mo­sio­se by­lo­se. Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga iki­teis­mi­nÄŻ ty­ri­mÄ… dÄ—l vals­ty­bÄ—s sie­nos kir­ti­mo pra­dė­jo po in­ci­den­to praė­jus dau­ giau kaip mė­ne­siui, rugp­jō­Ä?io 14 d. Ty­ri­mas pra­dė­tas Vals­ty­bÄ—s sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bo­je, jÄŻ kont­ro­liuo­ ja Ge­ne­ra­li­nÄ— pro­ku­ra­tō­ra. Ĺ ve­dĹł ak­ci­ja ta­po Ĺži­no­ma „pliu­ ĹĄi­nio de­san­to“ pa­va­di­ni­mu, dÄ—l jos bu­vo at­leis­ti iĹĄ pa­rei­gĹł Bal­ta­ru­si­jos prieť­lÄ—k­tu­vi­nÄ—s gy­ny­bos ir vals­ty­ bi­nÄ—s pa­sie­nio tar­ny­bos va­do­vai. VD, BNS inf.

„Rotary“ organizacija

TuberkuliozÄ— grasina Lietuvai PasaulinÄ— sveikatos organizacija dar 2007 m. priskyrÄ— LietuvÄ… prie labiausiai nuo tuberkuliozÄ—s kenÄ?ianÄ?iĹł ĹĄaliĹł. Nuo to laiko epidemiologinÄ™ situacijÄ… pavyko stabilizuoti, taÄ?iau sergamumas ĹĄia liga nemaŞėja, o atsparios formos tuberkuliozÄ—s paplitimas iĹĄlieka pavojingai aukĹĄtas.

Kasmet ĹĄia liga ĹĄalyje suserga apie 1500 ĹžmoniĹł, apie 190 mirĹĄta. 2012-ĹłjĹł duomenimis, tuberkuliozÄ—s paplitimas Lietuvoje yra didĹžiausias ES. „Mirtingumas nuo tuberkuliozÄ—s truputÄŻ maŞėja, taÄ?iau sergamumas ĹĄia liga metai iĹĄ metĹł iĹĄlieka nepakitÄ™s. Norint ĹĄiÄ… situacijÄ… pakeisti, privaloma gydyti ir stebÄ—ti visus serganÄ?ius Ĺžmones. Apmaudu, bet Lietuvoje dar nÄ—ra tvirtos sistemos, kuri uĹžtikrintĹł, kad tie, kurie serga, ypaÄ? asocialĹŤs asmenys, baigtĹł gydymosi kursą“, – sakÄ— gydytojas ir „Rotary“ kovos su tuberkulioze projekto koordinatorius Lietuvoje Gediminas Rimdeika. „Rotary“ organizacija atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ ÄŻ nesÄ—kmingÄ… Lietuvos bandymÄ… stabdyti tuberkuliozÄ—s plitimÄ…. Ji skyrÄ— 1,8 mln. litĹł ir trejus metus, remdama Sveikatos apsaugos ministerijÄ…, vykdÄ— kovos su tuberkulioze programÄ…. Ĺ ios lÄ—ĹĄos investuotos ÄŻvertinus pagrindines silpnÄ…sias kovos su tuberkulioze vietas: ligos diagnostikÄ…, gydymosi proceso uĹžtikrinimÄ…, visuomenÄ—s informuotumÄ…. „SkaiÄ?iuojama, jog atvira tuberkulioze sergantis Ĺžmogus gali uĹžkrÄ—sti iki 30 sveikĹł ĹžmoniĹł, tad labai svarbu greitai diagnozuoti ligÄ…. TodÄ—l Kauno klinikoms nupirk-

Nu­Şu­dy­tos kau­ nie­tÄ—s Vio­le­tos Na­ru­ťe­vi­Ä?ie­nÄ—s tė­vai ir se­suo Lai­ mu­tÄ— Stan­kō­nai­tÄ— pri­pa­Şin­ti nu­ken­ tė­ju­siaisiais bu­vu­ siĹł aukť­to ran­go po­li­ci­jos pa­rei­gō­ nĹł by­lo­je, ku­rio­ je jie kal­ti­na­mi dÄ—l ne­tin­ka­mo pa­rei­ gĹł at­li­ki­mo.

„„Iť­va­da: teis­mo nuo­mo­ne, L.Stan­kō­nai­tė nu­ken­tė­jo dėl ne­tin­ka­mo pa­

rei­gō­nų dar­bo. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pri­pa­Şi­no nu­ken­tė­ju­siaisiais Nu­tar­tÄŻ pri­pa­Şin­ti ĹĄiuos as­me­nis nu­ken­tė­ju­siaisiais va­kar priė­mÄ— bau­dĹžia­mą­jÄ… by­lÄ… dÄ—l ne­tin­ka­mo pa­rei­gĹł at­li­ki­mo, pikt­nau­dĹžia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir do­ku­men­to su­klas­to­ji­mo nag­ri­nė­jan­tis Vil­niaus mies­to 1-asis apy­lin­kÄ—s teis­mas. Jis at­si­Şvel­gÄ— ÄŻ tai, kad Stan­kō­ nai pra­ra­do duk­rÄ…, o L.Stan­kō­ nai­tÄ— – se­se­rÄŻ. Pro­ce­se leis­ta da­ ly­vau­ti jĹł ad­vo­ka­tui, kaip pra­ne­ťė teis­mo tar­nau­to­jai. Tarp ĹĄios by­los kal­ti­na­mų­ jĹł – bu­vÄ™s Lie­tu­vos po­li­ci­jos ge­ ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jas Vis­val­das RaÄ?­kaus­kas, bu­vÄ™s Lie­ tu­vos kri­mi­na­li­nÄ—s po­li­ci­jos biu­ro va­do pa­va­duo­to­jas To­mas Ul­pis, Kri­mi­na­li­nio po­li­ci­jos biu­ro pa­ rei­gō­nai, ope­ra­ty­vi­nius veiks­mus at­li­kÄ™ Da­riu­ťas Sin­ke­vi­Ä?ius ir Vi­ ta­li­jus Vit­kovs­kis bei jĹł va­do­vas, Nu­si­kal­ti­mĹł ty­ri­mo 1-osios val­ dy­bos 1-ojo sky­riaus vir­ťi­nin­kas Emi­li­jus Da­mu­kai­tis. Anks­tes­nia­me po­sė­dy­je nu­ ken­tė­ju­sią­ja ĹĄio­je by­lo­je pri­pa­ Ĺžin­ta nu­Şu­dy­to Kau­no tei­sė­jo Jo­ no Fur­ma­na­vi­Ä?iaus mo­ti­na Ane­lÄ— Fur­ma­na­vi­Ä?ie­nÄ—. Da­bar ĹĄio­je by­ lo­je bus ke­tu­ri nu­ken­tė­ju­sie­ji. Ta­Ä?iau pra­dė­ti nag­ri­nė­ti by­los va­ kar teis­mui ne­pa­vy­ko, nes su­si­rgo vie­nas kal­ti­na­mų­jĹł D.Sin­ke­vi­Ä?ius.

By­lÄ… tÄ™s­ti ke­ti­na­ma ki­tĹł me­tĹł sau­sio 31 d. Ĺ ios by­los teis­mui ne­pa­vyks­ ta pra­dė­ti nag­ri­nė­ti tre­Ä?iÄ… kar­tÄ… iĹĄ ei­lÄ—s – lapk­ri­Ä?io 16 d. ÄŻ teis­mÄ… at­vy­kÄ™ trys kal­ti­na­mie­ji pa­reiť­kÄ—, kad ne­tu­ri ad­vo­ka­tĹł.

Tarp by­los kal­ti­na­ mų­jĹł – bu­vÄ™s Lie­tu­ vos po­li­ci­jos ge­ne­ ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jas V.RaÄ?­ kaus­kas.

Ĺ˝i­niask­lai­do­je skelb­ta, kad prieĹĄ Ĺžu­dy­nes apie pla­nuo­ja­mus Drą­ siaus Ke­dĹžio veiks­mus bu­vo ÄŻspė­ ta po­li­ci­jos va­do­vy­bÄ—, ta­Ä?iau prie­ kaiť­tau­ta, kad pa­rei­gō­nai ne­siė­mÄ— veiks­mĹł nu­si­kal­ti­mui uŞ­kardyti. Apie tai Ĺži­niask­lai­dai pra­ne­ ĹĄÄ— Min­dau­gas Ĺ˝a­li­mas. Jo tei­gi­ mu, prieĹĄ Ĺžu­dy­nes Kau­ne 2009 m. spa­lÄŻ, kai bu­vo nu­Şu­dy­ti J.Fur­ma­ na­vi­Ä?ius ir V.Na­ru­ťe­vi­Ä?ie­nÄ—, apie pla­nuo­ja­mus D.Ke­dĹžio veiks­mus jis esÄ… ÄŻspė­jo Po­li­ci­jos de­par­ta­ men­to va­do­vy­bÄ™. Ta­Ä?iau pa­rei­

gō­nai esÄ… ne­siė­mÄ— jo­kiĹł veiks­mĹł, kad uŞ­kirs­tĹł ke­liÄ… Ĺžu­dy­nÄ—ms. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­ tas per­nai lapk­ri­tÄŻ Kau­no ra­jo­no apy­lin­kÄ—s pro­ku­ra­tō­ro­je ir tuo­jau pat per­duo­tas Ge­ne­ra­li­nei pro­ ku­ra­tō­rai. Ty­ri­mÄ… at­li­ko pa­rei­gō­ nĹł gru­pÄ—, su­da­ry­ta iĹĄ Ge­ne­ra­li­nÄ—s pro­ku­ra­tō­ros Bau­dĹžia­mo­jo per­se­ kio­ji­mo de­par­ta­men­to pro­ku­ro­rĹł, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Imu­ni­te­ to val­dy­bos ir Spe­cia­lių­jĹł ty­ri­mĹł tar­ny­bos ty­rė­jĹł. Pro­ku­ro­rai sa­ko nu­sta­tÄ™, kad du Ĺžmo­nes nu­Şu­dÄ— kau­nie­tis D.Ke­ dys, ku­rio bu­vu­si su­gy­ven­ti­nÄ— L.Stan­kō­nai­tÄ— yra V.Na­ru­ťe­vi­ Ä?ie­nÄ—s se­suo. D.Ke­dys kal­ti­no V.Na­ru­ťe­vi­Ä?ie­ nÄ™ lei­dus tvir­kin­ti jo ir L.Stan­kō­ nai­tÄ—s ma­Şa­me­tÄ™ duk­rÄ… bei ĹĄios pus­se­se­rÄ™, pa­Ä?ios V.Na­ru­ťe­vi­Ä?ie­ nÄ—s ma­Şa­me­tÄ™ duk­rÄ…. J.Fur­ma­na­ vi­Ä?iĹł ir AndriĹł ĹŞsÄ… D.Ke­dys kal­ ti­no pe­do­fi­li­ja. Teis­mas ne­se­niai A.ĹŞsÄ… iť­tei­si­no, ta­Ä?iau vai­ko tei­ siĹł spe­cia­lis­tai nuo­spren­dÄŻ ap­ skun­dÄ—. Po Ĺžu­dy­niĹł be­si­slaps­Ä?iu­sio D.Ke­dĹžio kō­nas ras­tas 2010 m. ba­lan­dÄŻ prie Kau­no ma­riĹł. Tei­sė­ sau­ga tei­gia, kad jis mi­rÄ— ne­smur­ ti­ne mir­ti­mi. VD, BNS inf.

 @UbaaR_`a\PX•[b\a_

tas „Bactec“ ÄŻrenginys, kuris tuberkuliozÄ—s diagnostikÄ… sutrumpino nuo 3 mÄ—nesiĹł iki 14 dienĹł. Diagnozavus ligÄ… svarbu, kad bĹŤtĹł baigtas visas gydymosi kursas, todÄ—l siekiant, kad ligoniai tÄ™stĹł gydymÄ…, jiems kiekvienÄ… savaitÄ™ suteikiami 20 litĹł vertÄ—s maisto paketai. Per trejus metus „Rotary“ nupirko 24 tĹŤkst. maisto paketĹł. Sergantys tuberkulioze ir visuomenÄ— vis dar tiki ÄŻvairiais stereotipais apie ĹĄiÄ… ligÄ… – siekiant juos panaikinti, taip pat paaiĹĄkinti apie tuberkuliozÄ—s proďŹ laktikÄ… ir gydymosi eigÄ…, iĹĄleista specialiĹł leidiniĹł, skirtĹł gydytojams, sergantiesiems ir plaÄ?iajai visuomenei“, – apie projekto lÄ—ĹĄĹł paskirstymÄ… pasakojo G.Rimdeika. „Rotary“ inf.

Lai­ki­na ra­my­bÄ— Ty­tu­vė­nuo­se Lai­ki­niems Ty­tu­vė­nĹł baŞ­ny­Ä?ios ir vie­nuo­ly­no sto­gams ne­pa­ken­ kÄ— gruo­dĹžio pa­bai­go­je itin gau­siai iť­kri­tÄ™s snie­gas. Ti­ki­ma­si, kad jie at­lai­kys vi­sÄ… Ĺžie­mÄ….

„Vis­kÄ… ap­Şiō­rė­jo­me, ir lyg vis­kas ge­rai“, – sa­kÄ— Kel­mÄ—s sa­vi­val­dy­ bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ— Ire­ na Si­ru­sie­nÄ—. Kaip bu­vo pla­nuo­ta, iki Ka­lė­dĹł uŞ­baig­tos me­di­nÄ—s Ber­nar­di­nĹł vie­ nuo­ly­no sto­go konst­ruk­ci­jos. Me­ die­na uŞ­deng­tas lai­ki­na­sis sto­gas, ti­ki­ma­si, at­lai­kys Ĺžie­mÄ…, o pa­va­sa­rÄŻ ke­ti­na­ma pra­dė­ti deng­ti Ä?er­pes. „Žie­mÄ… dirbs kaŞ­ko­kius vi­daus dar­bus: bus ÄŻren­gia­ma ven­ti­lia­ci­

ja, gal dar ko­kie dar­bai – lan­gai, ka­mi­nas“, – sa­kÄ— I.Si­ru­sie­nÄ—. Ma­no­ma, kad vie­nuo­ly­no sto­gui pa­kaks jÄŻ ap­drau­du­sios bend­ro­vÄ—s „Gjen­si­di­ge Bal­tic“ lė­ťų. IĹĄ jos bai­ gia­ma iť­si­de­rė­ti per 2 mln. li­tĹł. Ty­tu­vė­nĹł Ĺ vÄ?. Mer­ge­lÄ—s Ma­ri­jos baŞ­ny­Ä?ia Ĺžie­mai li­ko su lai­ki­nuo­ ju sto­gu, nes uŞ­si­tę­sÄ— gin­Ä?ai dÄ—l nai­ki­na­mos su­tar­ties su sta­ty­bos ÄŻmo­ne „Ir­dai­va“. Vie­ťų­jĹł pir­ki­mĹł tar­ny­ba rugp­jō­tÄŻ ÄŻpa­rei­go­jo Ty­tu­ vė­nĹł pi­lig­ri­mĹł cent­rÄ… nu­trauk­ ti 1,97 mln. li­tĹł ver­tÄ—s Ty­tu­vė­nĹł baŞ­ny­Ä?ios at­sta­ty­mo su­tar­tÄŻ su ĹĄia ÄŻmo­ne, bet ĹĄi to da­ry­ti tuo­met ne­ su­ti­ko. Pa­sak I.Si­ru­sie­nÄ—s, ÄŻmo­nÄ—s po­zi­ci­ja pa­si­kei­tÄ—.

„Žo­dĹžiu, „Ir­dai­va“ yra pa­sa­kiu­ si, kad su­tin­ka nu­trauk­ti su­tar­tÄŻ, bet dar lau­kia­ma rať­tiť­ko su­ti­ki­ mo“, – tei­gÄ— ji. Per Ty­tu­vė­nĹł Ĺ vÄ?. Mer­ge­lÄ—s Ma­ri­jos An­ge­lĹł Ka­ra­lie­nÄ—s baŞ­ ny­Ä?io­je ir Ber­nar­di­nĹł vie­nuo­ly­ no an­samb­ly­je sau­sio 26 d. ki­lu­ sÄŻ gais­rÄ… iť­de­gÄ— apie 1 tĹŤkst. kv. m vie­nuo­ly­no sto­go, ap­de­gÄ— ir apang­lė­jo baŞ­ny­Ä?ios me­dĹžio sto­ go konst­ruk­ci­jos, su­de­gÄ— da­lis sak­ra­li­nio me­no mu­zie­ju­je eks­ po­nuo­ja­mĹł li­tur­gi­niĹł reik­me­nĹł, ge­si­nant gais­rÄ… nuo van­dens nu­ ken­tė­jo vie­nuo­ly­no pir­mo aukť­ to fres­kos. VD, BNS inf.


7

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

tema

Vys­ku­pas: šven­tė ne­tu­ri bū­ti naš­ta Ar daug rei­kia, kad šven­tės džiu­gin­tų? Vys­ku­pu aug­zi­lia­ru ta­pęs Jo Eks­ce­len­ci­ ja Kęs­tu­tis Kė­va­las neį­si­vaiz­duo­ja Kū­ čių ir Ka­lė­dų be ke­ pa­mų kū­čiu­kų, eg­ lės ir man­da­ri­nų kva­po, pa­slap­tin­gų šv. Mi­šių vė­lų va­ka­ rą, mie­lų do­va­nų – be to, kas pa­ky­lė­ja žmo­gų virš kas­die­ ny­bės.

„„Juo­kai: „Vys­ku­po dra­bu­žiai rau­do­ni, la­bai pa­na­šūs į Ka­lė­dų Se­nio, tad be­veik ne­rei­kė­tų per­si­reng­ti“, – juo­kau­ja K.Kė­va­las. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Lion­gi­nas Gar­nys

– Vys­ku­pe, ar lau­kia­te šv. Ka­ lė­dų? – Lau­kiu. Ka­lė­dos vi­sa­da žy­mi nau­ją pra­džią ir man yra tar­si to­ kie ma­žie­ji Nau­jie­ji me­tai. Pra­de­di nau­jai or­ga­ni­zuo­ti gy­ve­ni­mo rit­mą, vėl vis­kas švie­žiai at­ro­do. – Ad­ven­tas daug kam pra­bė­ga ne su­si­kau­pus, kaip tu­rė­tų bū­ ti, bet at­virkš­čiai – le­kiant, bė­ gant, nes rei­kia už­baig­ti dar­ bus, nu­pirk­ti vi­siems do­va­nų, pa­si­ruoš­ti šven­tėms. Ką pa­tar­ tu­mė­te pa­da­ry­ti per tas li­ku­ sias ke­lias die­nas, kad prie Kū­ čių sta­lo žmo­nės sės­tų tik­rai pa­si­ruo­šę švęs­ti? – La­bai svar­bu ras­ti lai­ko nu­rim­ ti ir su­si­kaup­ti, nes ir pa­ti šven­tė ga­li pra­bėg­ti taip le­kiant. At­si­sė­ dus prie sta­lo iš iner­ci­jos dar bė­ga min­tys, rū­pes­čiai, ir žmo­gus ne­ga­ li pa­jus­ti tos šven­tės virš­lai­kiš­ku­ mo. No­rint šven­tę pa­da­ry­ti šven­te, rei­kia tu­rė­ti ko­kį nors šven­tą mo­ men­tą, o ne tik bui­ti­nę kas­die­ny­ bę. Šven­tė tu­ri tu­rė­ti virš­lai­kiš­ku­ mo mat­me­nį (per­ženg­ti lai­ką), to­kį „Aha!“, ar­ba stab­te­lė­ji­mo mo­men­ tą. Ne ma­žiau svar­bu pail­sė­ti fi­ziš­ kai, o jei kam pa­vyks­ta stab­te­lė­ti ir dva­siš­kai, mal­do­je, – tai jau šian­ dien pra­ban­ga. Su­sė­di­mas prie Kū­čių sta­lo jau yra kul­mi­na­ci­ja, kaip de­ser­tas. Pa­ ti šven­tė sim­bo­li­zuo­ja, kad kai kas įvy­ko prieš tai ir įve­dė į šven­tę. Tai reiš­kia, kad aš jau esu pa­si­ruo­šęs su­si­tik­ti su ki­tu žmo­gu­mi, pa­si­ kal­bė­ti, pa­si­ruo­šęs nau­jam eta­pui. Svar­biau­sia, kad ne­rei­kė­tų gal­vo­ ti: ačiū Die­vui, šven­tės praė­jo, da­ bar ga­lė­siu pail­sė­ti. Šven­tė ne­ga­li bū­ti baus­mė, nors kar­tais šven­tes iš­gy­ve­na­me kaip naš­tą. Jau ge­riau švęs­ti pa­pras­čiau nei prie ap­krau­to sta­lo, su kal­nu do­va­nų ir lau­kiant, ka­da vi­sa tai pa­si­baigs. – Ka­lė­das šven­čia ir tie, ku­rie nei­na į baž­ny­čią, ku­rie pa­mirš­

ta, kad tai Jė­zaus gi­mi­mo šven­ tė. Tai ge­rai ar ne? – Bet ku­riuo at­ve­ju ge­rai, kad žmo­ nės šven­čia šven­tes. Krikš­čio­niš­ kuo­ju po­žiū­riu švęs­ti šven­tes yra tie­siog įsa­ky­ta. Švęs­ti ne tik dva­ siš­kai nau­din­ga, bet ir bū­ti­na psi­ cho­lo­giš­kai. Jei žmo­gus ir ne­ti­ki, švęs­da­mas jis iš­gy­ve­na tai, ko ne­ ga­lė­tų pa­tir­ti per kas­die­nę ru­ti­ną. Ir psi­cho­lo­giš­kai, ir bend­raž­mo­ giš­kai tie­siog ap­si­mo­ka kart­kar­ tė­mis stab­te­lė­ti ir pa­bū­ti tą šven­ tą lai­ką. Ki­taip žmo­gus ne­tu­rės to, kas jo gy­ve­ni­mą pra­džiu­gi­na, ne­tu­ rės jė­gų nau­jam eta­pui, tam, kas jo lau­kia atei­ty­je. – Kū­čių die­ną Lie­tu­vo­je lai­ko­ ma­si pa­snin­ko, bet pa­sta­rai­ siais me­tais Kū­čių va­ka­rie­nės sta­lai lūž­ta nuo įmant­rių val­ gių, la­ši­šų keps­nių ir ki­to­kių gė­ry­bių. Ar tai nor­ma­lu, ar de­ rė­tų sta­lą ruoš­ti kuk­liau? – Kū­čių pa­snin­ko tra­di­ci­ja yra tam, kad Ka­lė­dų šven­tę iš­gy­ven­tu­me vi­ sa­ver­tiš­kai. Pas­nin­kas įve­da žmo­ gų į šven­tę. So­tus žmo­gus ne­tu­ri to troš­ki­mo, ko­kį ga­li pa­jus­ti pa­snin­ ka­vęs žmo­gus. Pas­nin­ko es­mė yra paašt­rin­ti mū­sų sko­nį ir pa­jus­ ti šven­tės pil­nat­vę. Mū­sų tra­di­ci­ jo­je Kū­čių sta­las yra tar­si įžan­ga į Ka­lė­dų šven­tę, tad ir pa­snin­kas yra ki­toks nei įpras­tai. Tas sta­las tu­ri bū­ti ki­toks, ant­raip ir Ka­lė­dų sta­ las ne­bus įspū­din­gas. Kū­čių sta­lo es­mė – ne val­giai, bet pa­bu­vi­mas drau­ge su šei­ma, ka­lė­dai­čio lau­ žy­mas lin­kint sa­vo ar­ti­mui ge­ra, o stip­riau­sias ak­cen­tas yra bend­ra mal­da. Tu­ri rū­pė­ti ne tik kaip sa­ve su­stab­dy­ti ir ne­per­si­val­gy­ti per Kū­ čias, bet ir pa­jus­ti tik­rą­ją šios šven­ tės pra­smę bei gro­žį, įsi­jau­čiant, kad tai mū­sų Iš­ga­ny­to­jo gim­ta­die­ nio šven­tė. – Mėgs­ta žmo­nės ir pa­juo­kau­ti: al­ko­ho­lis – ne mė­sa, tad ir per pa­snin­ką – ne grie­kas. Ar de­ra ant Kū­čių sta­lo bu­te­lis vy­no, o kai kam – ir bam­ba­lis alaus?

– Aš ma­ny­čiau, kad prie Kū­čių sta­ lo al­ko­ho­lis ne­de­ra. Vis dėl­to va­ka­ rie­nė yra šven­ta ir pa­snin­kiš­ka. To­dėl šią die­ną su­si­lai­ky­mas nuo al­ko­ho­ lio bū­tų la­bai ge­ras pa­snin­kas, tik­ra­ sis pa­snin­kas. Jei­gu ga­li­me su­si­lai­ky­ ti ne­val­gę tam tik­rų pa­tie­ka­lų, ga­li­ma su­si­lai­ky­ti ir nuo al­ko­ho­lio. Jo ne­var­ to­ti bū­tų svei­kin­ti­na ir la­bai pa­gei­ dau­ti­na. Tie­sa, per Ka­lė­das tau­rė vy­no ga­li sim­bo­li­zuo­ti šven­tės nuo­ tai­ką. Ir Šven­ta­sis Raš­tas šiuo po­žiū­ riu apie vy­ną kal­ba pa­lan­kiai ir net kil­niai. Sai­kin­gas var­to­ji­mas ne­truk­ do, tik kad la­bai daž­nai pra­dė­ję žmo­ nės ne­be­ga­li su­sto­ti, ir šven­tės bai­ gia­si la­bai liūd­nu vaiz­du. Sai­kas pas mus dar nė­ra ver­ty­bė ar do­ry­bė.

Svar­biau­sia, kad ne­ rei­kė­tų gal­vo­ti: ačiū Die­vui, šven­tės praė­ jo, da­bar ga­lė­siu pail­sė­ti. – Šie­nas po stal­tie­se, šiau­do trau­ki­mas no­rint su­ži­no­ti, ko­ kie bus me­tai, mer­gi­nų bur­tai ban­dant iš­siaiš­kin­ti, kas bus my­li­ma­sis, – tai se­nie­ji lie­tu­ vių Kū­čių pa­pro­čiai. Gal ka­ta­ li­kams jie ne­de­ra? – Tur­būt šian­dien su­vo­kia­me, kad tai dau­giau žai­di­mas, o ne sak­ra­li­ niai veiks­mai, ku­rie gal­būt kaž­ka­da ir bu­vo. Tai tau­tos tra­di­ci­ja, ga­lin­ ti pra­džiu­gin­ti ir pa­gy­vin­ti šven­tę. Šven­čia­me Jė­zaus gim­ta­die­nį, o vi­sa, kas tą šven­tę su­pa, yra tik prie­dai. – Gal kaip dva­si­nin­kas ga­li­ te pa­tar­ti Ka­lė­dų lau­kian­tiems žmo­nėms, ko ver­tė­tų ne­da­ry­ti per ši­tas šven­tes ir be ko neap­ siei­ti? – Gal rei­kė­tų pra­dė­ti pa­ra­gi­ni­mu, ką da­ry­ti per šias šven­tes. No­rė­čiau pa­kvies­ti žmo­nes atei­ti į šv. Mi­šias, pa­jus­ti Ka­lė­dų nuo­tai­ką ne vien sa­ vo ap­lin­ko­je, bet ir bend­ruo­me­nė­je,

pa­ra­pi­jo­je, baž­ny­čio­je. Jei­gu žmo­gus da­ly­vau­ja šv. Mi­šio­se, šven­tė bū­na vi­sa­ver­tė ir dva­siai, ir kū­nui. La­bai svar­bu pa­bū­ti su šei­ma, nes įsi­su­kę į be­pro­tiš­ką tem­pą la­bai ma­žai lai­ ko pra­lei­džia­me su sa­vais. Ka­dan­gi šie­met die­nų švęs­ti bus ne­ma­žai, ra­ gi­nu su­si­tik­ti ir su ta pla­tes­ne šei­ma: pusb­ro­liais, pus­se­se­rė­mis, ki­tais gi­ mi­nai­čiais. Tai la­bai ge­ra pro­ga pa­ bū­ti kar­tu. Na, o ko ver­tė­tų ne­da­ry­ ti? La­bai ra­gin­čiau veng­ti ne­sai­kin­go al­ko­ho­lio var­to­ji­mo, nes pa­ste­bi­me, kad il­gos šven­tės tam­pa be­sai­kė­mis iš­ger­tu­vė­mis. Tai jau šven­tės iš­ krai­py­mas ir pa­nie­ki­ni­mas. Su­tik­ ti Ka­lė­das ne­blai­viai ir pra­leis­ti jas skau­dan­čia gal­va – tai da­ry­ti blo­ga tiek sau, tiek ar­ti­mie­siems. Tie­siog neap­si­mo­ka taip da­ry­ti.

yra Kū­čių gė­ri­mas. Ir dar kep­da­vo mie­li­nius bly­nus, to­kius pūs­tus su ra­zi­no­mis. Tai mū­sų na­muo­se vi­sa­ da bū­da­vo svar­bus ir ne­tgi šven­tas Kū­čių sta­lo at­ri­bu­tas. Aiš­ku, nie­ kas ne­pra­len­kia ka­lė­dai­čių, nes jie at­lie­ka bend­rys­tės apei­gą.

– Ko­kias Kū­čias pri­si­me­na­te iš vai­kys­tės? Juk bu­vo gū­dus so­ viet­me­tis, kai net ne vi­si žmo­ nės švęs­da­vo. – Kū­čios bū­da­vo įspū­din­gos, nes pa­ti šven­tės ruo­ša su­vie­ny­da­vo vi­ są šei­mą. Pa­sis­kirs­ty­da­vo­me dar­ bus, kas ką tvar­ko, kas ga­mi­na, kas eg­lę puo­šia. Pri­si­me­nu na­muo­se ke­ pa­mų kū­čiu­kų, ku­riuos va­din­da­vo­ me šli­ži­kais, py­ra­go kva­pą, su­mi­šu­ sį su eg­lės ir man­da­ri­nų kva­pu. Tas kva­pas iki šiol iš­li­kęs iš vai­kys­tės. Aiš­ku, bū­da­vo šven­ti­nis sta­las ir šv. Mi­šios. Nors ir bu­vo so­viet­me­ tis, bet į baž­ny­čią vis tiek nuei­da­vo­ me. Tas val­gy­mas prie vie­no sta­lo, bu­vi­mas šv. Mi­šio­se man yra vie­ nas ryš­kiau­sių vai­kys­tės pri­si­mi­ ni­mų. Ma­nau, kad ir šian­dien vai­ kams, jau­niems žmo­nėms svar­bu pa­tir­ti tą su­sė­di­mą prie sta­lo, bu­ vi­mą nak­ti­nė­se šv. Mi­šio­se, nes tai pa­lie­ka įspū­dį, per­žen­gia kas­die­ny­ bę, su­šil­do žmo­nes.

– Ar dva­si­nin­kai ir­gi lau­kia Ka­ lė­dų Se­ne­lio? – Do­va­nų la­bai sma­gu gau­ti, ypač per­duo­tų „nuo Ka­lė­dų Se­ne­lio“. Tas mo­men­tas la­bai šil­tas, nes su­ pran­ti, kad do­va­na yra mei­lės iš­ raiš­ka. Gau­da­mas do­va­ną vi­sa­ da pra­džiun­gu – va­di­na­si, kaž­kas apie ma­ne pa­gal­vo­jo, ir tai pa­ti di­ džiau­sia tos do­va­nos es­mė. Do­va­ nos da­vi­mo ir ga­vi­mo ele­men­tas per Ka­lė­das la­bai svar­bus. Po kon­sek­ ra­ci­jos į vys­ku­pus net ne­ga­liu ti­kė­ tis daug do­va­nų, nes ir taip daug ga­vau. Jau net ne­pa­to­gu, nes ne­ be­ga­lė­siu tiek žmo­nėms at­si­dė­ko­ti, at­si­ly­gin­ti. Do­va­nų po­žiū­riu Ka­lė­ dos man jau įvy­ko, ir tas lai­ko­tar­pis nuo įšven­ti­ni­mo yra ypa­tin­gas.

– Ko­kius Kū­čių ar­ba Ka­lė­dų pa­ tie­ka­lus la­biau­siai mėgs­ta­te? – Sil­kė per Kū­čias vi­sa­da at­ro­do ki­taip pa­ruoš­ta nei įpras­tai. Kū­ čiu­kai su aguo­nų pie­nu – tai de­li­ ka­te­sų vir­šū­nė per Kū­čias. Ma­ma vi­sa­da vir­da­vo ki­sie­lių. Jis ir­gi man

– Šie­met pir­mą kar­tą prie Kū­ čių sta­lo sė­si­te kaip vys­ku­pas. Ar šven­tė bus ki­to­kia? – Šie­met Kū­čių švęs­ti sė­siu vys­ku­ pi­jos ku­ri­jos ap­lin­ko­je. Ki­to­niš­ku­ mo su­teiks ir tai, kad per Ka­lė­das kaip vys­ku­pas au­ko­siu šv. Mi­šias ir joms va­do­vau­siu. Tai su­teiks ki­to­ kių spal­vų šven­tei. Bet, kaip ir vi­ sa­da, grį­šiu na­mo pa­bū­ti su tė­ vais, to­dėl ir pri­si­mi­ni­mai, ir vi­sa ki­ta bus taip pat.

– Ka­lė­dos – ste­buk­lų me­tas. O gal ir pa­ts ruo­šia­tės tap­ti Ka­lė­ dų Se­ne­liu? – Ne kar­tą esu bu­vęs Ka­lė­dų Se­ ne­liu, net va­žia­vęs ark­liais kin­ky­ to­mis, var­pe­liais skam­ban­čio­mis ro­gė­mis su mai­šais do­va­nų. Ne­ži­ nau, ar vys­ku­pas ga­lė­tų bū­ti Ka­lė­ dų Se­ne­liu. Gal­būt. Vaiz­duo­tė tiek dar ne­sie­kė, bet čia ne­blo­gas pa­ siū­ly­mas. Vys­ku­po dra­bu­žiai rau­ do­ni, la­bai pa­na­šūs į Ka­lė­dų Se­nio, tad be­veik ne­rei­kė­tų per­si­reng­ti.


8

šeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

savaitės interviu

Ma­sinės re­no­va­ci­jos kontū­rai Ap­lin­kos mi­nist­ras, ar­chi­tek­to iš­si­la­vi­ nimą tu­rin­tis Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, pie­šia švie­sią ma­sinės dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos ateitį. Jis sa­ko, kad tie, ku­rie ne­no­ri re­no­ vuo­tis, su­lauks ir baus­mių.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Vy­riau­sybės pro­gra­mo­je la­bai abst­rak­čiai kal­ba­ma apie nau­ jąjį re­no­va­ci­jos mo­delį. Tie­siog skel­bia­ma, kad ji vyks. O se­no­ji pro­gra­ma bus stab­do­ma? – Ne, mes ne­stab­dy­si­me esa­mos pro­gra­mos. Šiuo me­tu pa­duo­ti pa­ reiš­ki­mai, man re­gis, maž­daug dėl 300 dau­gia­bu­čių. Kas norės ir to­ liau pa­gal senąją tvarką re­no­vuo­ tis, galės tai da­ry­ti. Bet pa­ti ta tvar­ka, man re­gis, nee­fek­ty­vi. Tai­gi mes siū­ly­si­me ir kitą sis­temą. Da­bar­tinė ne­tin­ka­ ma, nes spren­di­mus prii­ma na­mo bend­ruo­menė, o vals­tybė jiems tik pa­de­da, den­gia dalį iš­laidų ir pa­ na­šiai. Mūsų siū­lo­mo­je nau­jo­je sis­ te­mo­je tas pa­ts prin­ci­pas bus ap­ vers­tas aukš­tyn ko­jo­mis: vals­tybė už­siims re­no­va­vi­mu, or­ga­ni­za­vi­ mu, kre­ditų ėmi­mu, pa­ties pro­ce­so or­ga­ni­za­vi­mu, o žmo­gus turės pa­ dėti būtent vals­ty­bei. Pir­ma, jis turėtų su­tik­ti ir leis­ti at­lik­ti tą re­no­va­ciją. Ant­ra, su­tik­ti, kad tam tikrą lai­ko tarpą, sa­ky­ki­ me, gal 10 ar 15 metų, jis už su­var­ to­tos ši­lu­mos kiekį mokėtų 10–20 pro­c. ma­žiau nei da­bar.

Šiuo at­ve­ju mes, vals­tybė, turė­si­me su­kur­ti eko­no­mi­ nio mo­ty­va­vi­mo sis­ temą. – De­ta­li­zuo­ki­te, ko­kia čia lo­gi­ka. – Ga­liu pa­sa­ky­ti ūkiš­kai. Skai­čiai – pa­v yz­d i­n iai. Jei­g u jūsų bu­t ui ap­š il­dy­t i da­bar rei­k ia 100 ki­l o­ vat­va­l and­ž ių ši­l u­m inės ener­g i­ jos, po re­no­va­ci­jos ta vals­ty­binė ins­t i­t u­c i­ja, – mes ją įsteig­s i­m e, – kai ji įvyk­do tą re­no­va­ciją, po re­no­va­ci­jos jūsų bu­tui ap­šil­dy­ti, sa­ky­kim, reikės 50 ki­lo­vat­va­land­ žių, o jūs mokė­si­te už 90 ki­lo­vat­ va­l and­ž ių. Tai yra jūs mokė­s i­te 10 ki­l o­vat­va­l and­ž ių ma­ž iau ne­ gu tuo at­ve­ju, jei­gu nie­ko ne­da­ ry­t umė­t e, jei ne­re­n o­v uo­t umė­t e. Bet tas mokė­ji­mas už 40 ki­lo­vat­ va­land­žių eis kre­di­tui grąžin­ti – vals­ty­bės įmo­nei.

– Ar šiam nau­jam re­no­va­ci­jos pla­nui ne­prirūks pi­nigų? Ži­ nia, re­no­va­ci­jos fon­duo­se yra apie 700 mln. litų. Tai neat­ro­ do la­bai daug, nes vi­sai re­no­va­ ci­jai rei­kia mi­li­jardų? – Taip, to­kie pi­ni­gai skir­ti būtent re­no­va­ci­jos pro­gra­moms. Dėl to, kad mes re­no­vuo­si­me pa­gal ki­ tą mo­delį, jų ne­su­mažės ir jie bus nau­do­ja­mi, jei ma­ty­si­me, kad su­ ge­ba­m e „iš­s uk­t i“ tą visą pro­ gramą, kaip aš da­bar įsi­vaiz­duo­ ju. Nes per pra­ėju­sius me­tus baig­ti gal tik ko­kie še­ši na­mai. Tad jei­ gu mes „iš­suk­si­me“ per šiuos me­ tus, – te­gu bus ke­li šim­tai namų, – per ki­tus dar kiek nors, jei ma­ ty­si­me, kad tų pi­nigų trūksta, ieš­ ko­si­me šal­ti­nių. Bet rei­kia at­min­ti: da­lis pi­nigų grįžta, jie turėtų su­ktis ra­tu. Taip, pra­džio­je reiktų di­des­nių sumų. Jei ma­ty­si­me, kad tie 700 mln. litų sen­ ka ir jų trūksta, mes esa­me pre­li­mi­ na­riai pa­si­kon­sul­tavę – im­tu­me iš eu­ro­pi­nių pi­nigų: kli­ma­to kai­tos ir kitų fondų ga­li­ma at­ras­ti. Ma­nau, mes at­ra­si­me lėšų iš eu­ro­pi­nių pi­ nigų ši­tiems rei­ka­lams.

– Ka­da jūs tą pro­cesą pra­dėsi­te, kaip jis vyks? Ka­da at­si­ras tos nau­jos ins­ti­tu­ci­jos? – Vals­ty­binės ins­ti­tu­ci­jos jau yra. Yra, pa­vyzd­žiui, Būsto ir ur­ba­nis­ tinės plėtros agentū­ra, gal ko­kią nors ki­to­kią schemą su­gal­vo­si­me. Esmė ta, kad mes galė­si­me pla­nuo­ti konk­ re­čių re­no­va­cijų skai­čių, kel­ti už­da­ vi­nius ir siek­ti rea­lių re­zul­tatų. Be to, ši­tuo ke­liu ei­da­mi mes turė­si­me žmo­nių, ku­rie pro­fe­sio­na­ liai už­sii­ma vi­su re­no­va­ci­jos pro­ce­ su – ir tech­ni­ne prie­žiū­ra, ir vi­sais ki­tais da­ly­kais. Šian­dien, kai ati­duo­da­me šį da­ lyką bend­rijų va­do­vams, namų pir­ mi­nin­kams, nie­ko nei­šei­na. Juk jie pirmą­kart gy­ve­ni­me su tuo su­ si­du­ria. Taip pat ma­nau, kad šis pro­ce­sas turėtų vyk­ti to­kiu kvar­ talų prin­ci­pu. Bet kvar­talų prin­ci­ pas ne­reiš­kia, kad vie­nu me­tu vi­sas mik­ro­ra­jo­nas bus re­no­vuo­tas. – Ir kaip būtų at­si­ren­ka­ma, ką re­no­vuo­ti, kam teik­ti pir­me­ nybę? Skel­bia­ma, kad re­no­va­ci­ jos rei­kia 20 tūkst. dau­gia­bu­čių. – At­si­rink­tu­me taip: pra­dėtu­me nuo ener­giš­kai la­biau­siai pa­žeid­ žiamų sta­ti­nių. Mes siū­ly­si­me ir Ši­lu­mos įsta­ty­mo pa­kei­timą. Ku­ rie pa­sta­tai dau­giau­sia šil­do orą, tų pir­miau­sia ir im­simės. Šian­dien tai pui­kiai ži­no vi­si ši­lu­mos tink­lai, nes už­ten­ka pa­žiūrė­ti į sąskai­tas ir ta­da vis­kas pui­kiai ma­ty­ti. Yra tam tik­ra me­to­di­ka. Sa­ky­ kim, ga­li kil­ti klau­si­mas – o kiek ki­lo­vat­va­land­žių rei­kia ma­no bu­ tui ap­šil­dy­ti? Juk kiek­vieną mėnesį būna vis ki­taip. Tai­gi, pa­gal tą me­ to­diką im­tu­me 3–4 metų sąskai­tas, iš­ves­tu­me vi­durkį ir tai būtų at­ spir­ties taš­kas. Ga­li­me gal­vo­ti ir apie sta­ty­bos me­tus kaip at­skai­tos tašką, bet ge­ riau­sia žiūrė­ti pa­gal ši­lu­mos su­ nau­do­ji­mo mastą. O rea­liai – pa­ gal ap­mo­ka­mas sąskai­tas. – Kas bus, jei gy­ven­to­jams toks re­no­va­ci­jos mo­de­lis ne­tiks? Kaip juos įti­kin­si­te re­no­vuo­ tis? Kaip matė­me, tai ir yra vi­ sa pro­ble­ma. – Ma­nau, šiuo at­ve­ju mes, vals­tybė, turė­si­me su­kur­ti eko­no­mi­nio mo­ ty­va­vi­mo sis­temą. Aš, pa­vyzd­žiui, svars­tau, kad jei­gu at­ren­ka­me tuos na­mus, nuo ku­rių pra­de­da­me, –

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

– kad per ši­lu­mos kiekį iš­mo­ki tuos pa­siim­tus kre­di­tus. Bet esmė – kre­di­tas ne­su­sie­tas nei su da­bar­ti­niu sa­vi­nin­ku, nei su tuo, ku­ris butą pirks.

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

„„Spau­di­mas: ap­lin­kos mi­nist­ras V.Ma­zu­ro­nis tei­gia, kad vals­tybė ne­

rems gy­ven­tojų, pik­ty­biš­kai ne­no­rin­čių re­no­vuo­tis. 

tar­ki­me, tris na­mus, – vi­siems gy­ ven­to­jams siū­lo­me da­ry­ti to­kio­mis sąly­go­mis re­no­va­ciją ir gy­ven­to­jai at­si­sa­ko, – tai jei­gu jie gau­na kom­ pen­sa­ciją už šil­dymą, ji turėtų būti su­stab­dy­ta. Jei re­no­vuo­ja­si, ji lie­ka, ir už šil­dymą ma­žiau rei­kia mokė­ti. Bet jei­gu gy­ven­to­jas pik­ty­biš­kai ne­ no­ri re­no­vuo­tis, tuo­met kodėl vals­ tybė jį tu­ri rem­ti? – Kaip su­pran­tu, re­no­va­ci­ja bus su­sie­ta su būstu, ne su as­me­niu?

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

Roko Medonio nuotr.

– Taip, fi­zi­nis as­muo ne­pri­sii­ma jo­kios ri­zi­kos. Kaip veiks vi­sa pa­ ska­tos sis­te­ma, mums dar rei­kia su­si­dėlio­ti, su­žiūrė­ti, kiek vals­tybė rems neat­ly­gin­ti­nai, kiek pa­dengs iš­laidų. Reikės tuos da­ly­kus nu­sta­ ty­ti. Bet taip, kre­di­tas bus su­sie­ja­ mas ne su as­me­niu, kaip yra da­bar. Juk žmonės sa­ko: „Aš tiek ne­gy­ ven­siu, kiek reikės mokė­ti.“ Kre­di­ tas bus su­sie­ja­mas su bu­tu. Tai­gi tą butą bus ga­li­ma lais­vai par­duo­ ti ir tas, ku­ris pirks, ži­nos sąly­gas

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

– Kas bus, jei ne­si­seks? – Pir­ma, tai ir yra rea­lios ener­ge­ tinės ne­prik­lau­so­mybės pro­gra­ ma. Jei vi­sus na­mus re­no­vuo­ja­me, mums pusės per­kamų dujų ne­be­ reiks. Tai čia esmė, tai yra vals­tybės in­te­re­sas. Jei­gu jau kal­ba­me, kad rei­kia ener­ge­tinės ne­prik­lau­so­mybės, tai ir da­ry­ki­me, sie­ki­me jos. Kar­tu tai bus ir eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas: at­ si­ras dar­bo vietų. Tie­sa, ma­si­nei re­no­va­ci­jai mes rea­liai ne­tu­ri­me sta­ty­bi­nių pa­ jėgumų. Ži­no­ma, jei­gu pro­gra­ma pra­dės su­ktis, iš pra­džių sta­ty­bi­ ninkų pa­slaugų kai­nos kils, bet iš ki­tos pusės, trauks žmo­nes ir sta­ tybų sek­to­rius at­si­gaus. Pa­lau­kim, pa­ma­ty­sim. O bu­vu­siai vald­žiai ne­pa­vy­ko dėl to, kad pro­gra­mo­je bu­vo ke­lios silp­ no­sios vie­tos. Kaip vis­kas bu­vo: no­ riu re­no­vuo­ju – no­riu ne, kas no­ ri – tas da­ro, kas ne­no­ri – ne­da­ro. Ne­bu­vo to­kio pla­na­vi­mo, kokį siū­ lo­me mes, kad būtų koor­di­nuo­ja­ma, pla­nuo­ja­ma. Ga­liau­siai silp­niau­sia vie­ta yra fi­nan­sa­vi­mas – fi­nan­si­niais įsi­pa­ rei­go­ji­mais per bend­ri­jas bu­vo ap­ krau­tas fi­zi­nis as­muo. Žmonės bi­jo pra­si­dėti su ban­kais. O mes fi­nan­ si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus sie­ja­me su bu­tu. Kas norės, galės re­no­vuo­tis ir pa­gal seną tvarką, mes ne­tgi įsta­ty­ mus kei­čia­me, kad ta esa­ma sis­te­ ma grei­čiau veiktų.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3655, 261 3659,  261 3654, 261 3000,  261 9655, 279 1370  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 1688 PLATINIMO TARNYBA:  261 1688


9

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

OMX Vilnius

–0,04 %

OMX Riga

+0,23 %

4,5 proc.

šie­met paau­go Lie­tu­vos pra­monė.

ekonomika

OMX Tallinn

–0,16 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Tu­ris­tai – ­ iš­lai­des­ni

Po už­sie­nio ša­lis ke­liau­da­mi tu­ris­ tai iš Lie­tu­vos per de­vy­nis šių metų mėne­sius ten iš­lei­do 1,964 mlrd. litų – 10,9 pro­c. dau­giau nei 2011-ųjų sau­ sį–rugsėjį. Po Lie­tuvą su vie­na ir dau­ giau nak­vy­nių ke­liavę vie­ti­niai ir vie­na­ die­niai tu­ris­tai per de­vy­nis šių metų mėne­sius iš­lei­do 318,8 mln. litų, ar­ba 3,1 pro­c. dau­giau nei ati­tin­ka­mu me­ tu per­nai.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0558 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2456 JAV do­le­ris 1 2,6127 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6438 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9577 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4748 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6847 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4917 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8590

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,4305 % +0,0495 % +0,1956 % –0,0643 % –0,0302 % –0,0814 % +0,4201 % +0,1309 % –0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,73

4,52

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,67

4,49

2,42

„Va­koil“

4,71

4,53

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



89,04 dol. už 1 brl. 109,70 dol. už 1 brl.

Šokė­jus vienija ir po­pa­mo­kinės pra­mo­gos Kol ša­ly­je dar ne­bu­vo įsi­sukęs šo­kių vi­ ru­sas, du bi­čiu­liai nu­sprendė po vie­nu spar­nu su­bur­ti ke­lis tre­ne­rius ir įkur­ti šo­ kių en­tu­ziastų bend­ruo­menę. Da­bar jo­je – de­šimt mo­ky­tojų ir šim­tai mo­ki­nių dvie­ juo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Sen­bu­vių nu­kon­ku­ruo­ti ne­si­ti­ki

Prieš še­še­rius me­tus vil­nie­čiai Au­ ri­mas Anu­žis ir Ne­das Gri­ga­liū­nas turė­jo sa­vas šo­kių stu­di­jas, ta­čiau nu­sprendė, kad Lie­tu­vo­je trūksta bend­ruo­menės, ku­ri vie­nytų tiek jau šo­kan­čius, tiek no­rin­čius iš­ mok­ti grakš­čiai judė­ti suau­gu­sius žmo­nes. Taip Vil­niu­je at­si­ra­do „In­dan­ce šo­kių pra­mo­gos“, o po po­ros metų pri­si­dėjo ir ko­le­ga iš Kau­no Ju­lius Še­niaus­kas. Vėliau į sa­vo veiklą jie pri­traukė dar dau­giau tre­ne­ rių ir šiuo me­tu įvai­riau­sių šo­kių pa­mo­kas or­ga­ni­zuo­ja abie­juo­se mies­tuo­se – ir Vil­niu­je, ir Kau­ne. Vai­kinų pla­nuo­se – ir Klaipė­da. Ta­čiau „In­dan­ce“ šo­kių pa­mo­kos čia pra­si­dės tik tuo­met, kai šia­me mies­te at­si­ras iš tiesų en­tu­zias­tin­ gas tre­ne­ris. „Yra šo­kių vil­kai, ku­rie nuo se­ nų se­novės tu­ri sa­vo šo­kių stu­di­ jas, ir jų ne­per­mu­ši. Mes su­gal­ vo­jo­me ki­tokį va­riantą – įkur­ti ne įmonę ar šo­kių mo­kyklą, o bend­ ruo­menę ir pa­žiūrė­ti, kas iš to išeis. Kol kas vis­kas klo­ja­si ge­rai“, – pa­ sa­ko­jo vie­nas iš „In­dan­ce“ įkūrė­ jų A.Anu­žis.

Au­ri­mas Anu­žis:

Esa­me bend­ruo­menė – nėra taip, kad su­si­ ren­ka­me, pa­šo­ka­me ir tuo vis­kas bai­gia­si. Mūsų mo­ki­niai tam­pa drau­gais.

pa­kliū­ti į šią bend­ruo­menę daug, o prii­ma­mi ne vi­si. „Prie mūsų pri­si­jung­ti ga­li ne vi­si – sprend­žia­me, ką priim­ti, o ko ne. Daž­niau­siai kar­tu no­rin­tys dirb­ti tre­ne­riai į mus krei­pia­si pa­ tys. Svar­biau­sias kri­te­ri­jus tre­ne­ riams – pro­fe­sio­na­lu­mas. Gerą vardą su­ga­din­ti ga­li­ma grei­tai – vie­nas blo­gas tre­ne­ris, ir kal­bos iš kar­to sklin­da. Ge­rai, kad mums taip kol kas ne­nu­ti­ko“, – sa­ kė A.Anu­žis. Nors tre­ne­rio pro­fe­sio­na­lu­mas la­bai svar­bus, A.Anu­žis pa­brėžė, kad yra ir kitų kri­te­rijų, į ku­riuos at­si­žvel­gia­ma sprend­žiant, priim­ ti į bend­ruo­menę nau­joką ar ne. „Žmo­gus ga­li mokė­ti ge­rai šok­ti, ta­čiau ga­li ne­mokė­ti už­deg­ti sa­ vo mo­ki­nių ir ne­mokė­ti jų mo­ky­ti. Kai at­si­ran­da nau­jas tre­ne­ris, pa­ ban­do­me su­rink­ti grupę, pa­klau­ so­me mo­ki­nių at­si­lie­pimų ir jei­gu vis­kas ge­rai, tęsia­me dar­bus kar­ tu“, – teigė A.Anu­žis. Jis džiaugė­si, kad pro­blemų su tre­ne­riais daž­niau­siai ne­ky­la, nes vi­si jie – di­de­li šo­kių en­tu­zias­ tai. Jiems tre­ni­ruotės – kaip ho­ bis. „Vie­niems šo­kių pa­mo­kos yra pa­grin­di­nis pa­jamų šal­ti­nis, ta­čiau kai ku­riems – ne. Šo­kių pa­mo­kos grupė­se daž­niau­siai vyks­ta va­ka­ rais, todėl die­no­mis tre­ne­riai ga­li dirb­ti ir ki­tus dar­bus“, – pa­sa­ko­ jo A.Anu­žis. Tie tre­ne­riai, ku­rie tu­ri ki­tos pa­grin­dinės veik­los, šok­ti mo­ko vos po ke­lias pra­de­dan­čiųjų gru­pe­ les – jiems tai at­gai­va po kitų dar­ bų. „Daž­niau­siai jie mo­ky­ti šok­ti no­ri, nes jiems pa­tin­ka būti bend­ ruo­menės da­li­mi ir kar­tu su ki­tais tre­ne­riais bei šokė­jais leis­ti laiką, pa­ spor­tuo­ti“, – šyp­so­jo­si A.Anu­žis. Ak­ty­viai vei­kia ir po pa­mokų

Al­gas už­si­dir­ba pa­tys

Veik­los pra­džio­je nau­jo­kai bu­vo mo­ko­mi pra­mo­gi­nių šo­kių, sal­sos ir re­ge­to­no. Da­bar čia vyks­ta ir so­ lo šo­kių, zum­bos, ki­zom­bos pa­ mo­kos, o sal­sa iš­sis­kirstė į ku­bie­ tiškąją ir Lo­tynų Ame­ri­kos. „In­dan­ce“ bend­ruo­me­nei pri­ klau­san­tys tre­ne­riai iš įkūrėjų ne­ gau­na konk­re­čių at­ly­gi­nimų, kiek­ vie­nas dir­ba sau. Ta­čiau no­rin­čių

Iš­po­pu­liarė­ti „In­dan­ce“ pa­dėjo ne tik tai, kad čia su­si­būrė en­tu­zias­ tin­gi šo­kių tre­ne­riai, bet ir be­veik vi­sus lie­tu­viš­kus te­le­vi­zi­jos ka­na­ lus ap­ėmęs šo­kių pro­jektų vi­ru­sas. Kai šie pro­jek­tai pa­siekė po­pu­ lia­ru­mo aukš­tu­mas, vi­sa Lie­tu­va puolė mo­ky­tis šok­ti – įvai­rių stu­ dijų ir mo­kyklų ati­da­ry­ta be­galė. „Pi­kas bu­vo 2008-ai­siais. Galė­ jo būti kiek tik no­ri tre­ne­rių, jų vis

„„Už­si­de­gi­mas: norė­da­mi su­bur­ti šo­kių en­tu­zias­tus A.Anu­žis ir N.Gri­ga­liū­nas įkūrė ne di­delę mo­kyklą, o bend­

ruo­menę. 

tiek bu­vo per ma­žai. Pas­kelb­da­vo­ me apie naują grupę ir ji pri­si­pil­ dy­da­vo aki­mirks­niu“, – pri­si­minė A.Anu­žis. Ta­čiau kaip ap­mal­šo aist­ros dėl šo­kių pro­jektų, taip ir kai ku­rios nau­jos mo­kyk­los užvėrė du­ris. „Dau­gu­ma šo­kių stu­dijų pra­dėta ati­da­ry­ti po šo­kių pro­jektų, o jas steig­ti ėmė tie pa­tys, ku­rie ir da­ ly­va­vo tuo­se pro­jek­tuo­se. Kai ku­ rie žmonės tam galbūt bu­vo per jau­ni ir vis­ko neaps­kai­čia­vo. Ki­tas da­ly­kas – pa­ts mo­kiau­si Klaipė­do­ je, iš­ma­nau ne tik kaip šok­ti, bet ir kaip bend­rau­ti su žmonė­mis, psi­ cho­lo­giją, mo­ky­mo me­to­diką. Jei­ gu žmo­gus yra tik šokęs, jis ne­ži­no, nuo ko pra­dėti mo­ky­ti to ne­mo­ kantį. Vien vei­do ir mokė­ji­mo pa­ čiam pui­kiai šok­ti neuž­ten­ka“, – įsi­ti­kinęs A.Anu­žis. Bend­ruo­me­nei „In­dan­ce“ iš­si­lai­ ky­ti pa­vy­ko, nes, kaip teigė A.Anu­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

žis, šo­kius lan­kan­tiems žmonėms čia siū­lo­mos ne tik pa­mo­kos. „Or­ga­ni­zuo­ja­me ir įvai­rius ren­gi­ nius. Kas­met ren­gia­me ne tik Kalė­ dų va­karė­lius, bet kar­tu ir į pir­te­les nuei­na­me, ir šaš­lykų iš­si­ke­pa­me, nu­va­žiuo­ja­me į Drus­ki­ninkų van­ dens par­ką ar­ba su­gal­vo­ja­me ki­to­ kių pra­mogų. Esa­me bend­ruo­menė – nėra taip, kad su­si­ren­ka­me, pa­ šo­ka­me ir tuo vis­kas bai­gia­si. Mū­ sų mo­ki­niai tam­pa drau­gais“, – sa­ kė A.Anu­žis. Į rek­lamą nein­ves­tuo­ja

„In­dan­ce“ įkūrėjai rek­la­mai pi­nigų ne­ski­ria, nes, pa­sak jų, ge­ros ži­nios ge­riau­siai sklin­da iš lūpų į lūpas. „Pa­kan­ka rūpin­tis tais žmonė­ mis, ku­rie pas ta­ve lan­ko pa­mo­ kas, ir ge­rai dirb­ti sa­vo darbą. Apie mus žmonės iš­girs­ta iš bi­čiu­lių, ar­ timųjų. Rek­la­ma iš lūpų į lūpas yra ge­riau­sia“, – kalbė­jo A.Anu­žis.

Nors mo­ki­nių tre­ne­riai tu­ri pa­ kan­ka­mai, o sa­vo darbą dir­ba su mei­le, vie­to­je jie ne­sto­vi ir nuo­lat svarsto, kaip pa­da­ry­ti, kad jų pa­mo­ kas lan­kan­tys žmonės taip pat bū­ tų dar la­biau pa­ten­kin­ti ir judėtų į prie­kį. „Šo­kių mo­ky­mo vers­le svar­ biau­sia in­ves­tuo­ti į sa­ve. Va­žinė­ja­ me po se­mi­na­rus, fes­ti­va­lius, o už­ sie­ny­je jie būna ne­pigūs. Pa­buvęs, pa­vyzd­žiui, sal­sos fes­ti­va­ly­je, kur iš­ti­sas die­nas se­mi­na­rus ve­da ge­ riau­si pa­sau­lio sal­sos tre­ne­riai, kad ir su­mokėjęs ne­ma­žai, par­si­ ve­ži naujų min­čių, idėjų. Daug kas kei­čia­si ir jei­gu stovė­si vie­to­je, la­bai grei­tai pa­sen­si“, – teigė A.Anu­žis. Ne­se­niai A.Anu­žis su­ži­no­jo, kad iš­leis­ta kny­ga, ku­rio­je ap­ra­šo­mos nau­jos šo­kių mo­ky­mo me­to­di­kos. Šią knygą jis žadė­jo būti­nai nu­si­pirk­ ti in­ter­ne­tu ir at­si­siųs­ti iš už­sie­nio, nes jam, pra­mo­gi­nių šo­kių tre­ne­ riui, taip pat būti­na nuo­lat to­bulė­ti.


10

12p.

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

Vokietijos teisėsauga ėmėsi ardyti pornografijos imperiją.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ko­nek­ti­ku­to pa­mo­kos: ar Re­gis, ame­ri­kie­čius žu­dynės Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jo­je su­krėtė ne ma­žiau nei Rugsė­jo 11-osios ata­kos. Pa­na­šios tra­ge­di­jos Ame­ ri­ko­je kar­to­ja­si, ta­čiau ginklų ame­ri­kie­čiai nie­kaip neiš­si­ža­da. Kultū­ros da­lis

Ką da­ry­ti? Kaip ap­sau­go­ti sa­ve ir sa­vo vai­kus? Gal įpa­rei­go­ti slap­ tąją tar­nybą sau­go­ti kiek­vieną ša­ lies dar­želį, mo­kyklą ar net uni­ver­ si­tetą? Po žu­dy­nių Ko­nek­ti­ku­te im­ta gar­siai kalbė­ti, kad būti­na bent jau ap­ri­bo­ti pre­kybą gink­lais. Sun­ko­ka įsi­vaiz­duo­ti, kad kur nors pa­sau­ ly­je namų šei­mi­ninkė, kaip Nan­ cy Lan­za, na­mie lai­kytų net ke­lis gink­lus, esą dėl po­mėgio ret­sy­kiais pa­šau­dy­ti. Ta­čiau Ame­ri­ko­je tai nie­ko ne­ste­ bi­na. Pa­šau­dy­ti čia, re­gis, mėgsta dau­ge­lis. Įsi­gy­ti ginklų taip pat ga­ li vi­si, kas ne­tin­gi. Ame­ri­kos ginklų pra­monė kles­ti. Ką jau kalbė­ti apie ant­rąją JAV kons­ti­tu­ci­jos pa­taisą, ku­ri tei­gia, kad kiek­vie­nas ša­ly­je tu­ri teisę turė­ti ginklą. Pa­sau­ly­je, taip pat JAV, gy­ve­na daug pro­tingų žmo­nių, ta­čiau vi­ suo­met yra ir to­kių, ku­rie ryž­ta­si pa­na­šiems poel­giams, kaip Ko­nek­ ti­ku­to sker­di­kas Ada­mas Lan­za. Vi­sai ne­se­niai Ame­ri­ka su šiur­ pu žvelgė į aki­vaizd­žiai psi­chinį li­ gonį pri­me­nantį Ja­mesą Hol­mesą, ku­ris Ko­lo­ra­do vals­ti­jos Oro­ros ki­ no teat­re su­šaudė ke­lio­li­ka žmo­nių. Kaip paaiškė­jo, Džo­ke­riu iš po­pu­ lia­rios ki­no juos­tos apie Bet­meną sa­ve va­di­nan­tis vy­ras nu­ėjo į par­ duo­tuvę ir nie­kie­no ne­truk­do­mas įsi­gi­jo ginklų. Ki­tas klau­si­mas – kaip tra­ge­di­jas sa­vo aki­mis regėję žmonės to­liau gy­vens? Niu­tau­no mies­tas, re­gis, il­gai ne­pa­mirš lem­tin­gos gruod­žio 14-osios. Apie čia įvy­ku­sias krau­ pias žu­dy­nes pri­mins ne tik kry­ že­liai ka­pinė­se. Dau­ge­lis gy­ven­

tojų bu­vo trau­muo­ti. Ypač vai­kai, ku­rie sa­vo aki­mis matė šiurpų iš­ puolį. Turbūt kiek­vieną įžen­giantį į klasę dau­ge­lis ma­ža­me­čių pa­si­tiks krūpčio­ji­mu. Vie­nas Niu­tau­no gy­ven­to­jas, į miestą po tra­ge­di­jos at­vy­kus ša­ lies pre­zi­den­tui Ba­rac­kui Oba­mai, su­si­rin­ku­siems žur­na­lis­tams pa­ sakė: „Te­gul jis (B.Oba­ma – red. pa­st.) grįžta į Va­šing­toną ir pa­sa­ko jiems vi­siems, ką čia iš­vy­do.“ Pyk­tis ir ne­vil­tis ne­ste­bi­na. Po kiek­vienų žu­dy­nių Ame­ri­ko­je daug kal­ba­ma apie ginklų kont­rolės griež­ti­nimą, ta­čiau kal­bos daž­nai lie­ka kal­bo­mis.

Užd­raus­ti gink­lus Ame­ri­ko­je – tai tas pa­ts, kaip užd­raus­ ti mo­bi­liuo­sius te­le­ fo­nus.

An­tai A.Lan­zos nau­do­tas gink­ las bu­vo pu­siau au­to­ma­ti­nis šau­tu­ vas „Bush­mas­ter“ – kaip tik toks, koks būtų užd­raus­tas, jei­gu ša­lies va­do­vo B.Oba­mos re­miamą įsta­ ty­mo pro­jektą pa­tvir­tintų Kong­ re­sas. Ta­čiau toks Kong­re­so spren­di­ mas to­li gra­žu ne­ga­ran­tuo­tas. Ko­ dėl? Nes Ame­ri­ko­je bet ko­kie drau­ di­mai su­vo­kia­mi kaip žmo­gaus lais­vių pa­žei­di­mas. Kaip taik­liai pa­sakė vie­nas JAV ap­žval­gi­nin­kas, „užd­raus­ti gink­lus Ame­ri­ko­je – tai tas pa­ts, kaip užd­raus­ti mo­bi­liuo­ sius te­le­fo­nus“.

Li­be­ralūs įsta­ty­mai „„Kons­ti­tu­ci­ja. Ant­ro­ji JAV kons­ti­

tu­ci­jos pa­tai­sa nu­ma­to teisę kiek­vie­ nam ša­lies pi­lie­čiui sau­gu­mo su­me­ ti­mais lai­ky­ti ir ne­šio­tis gink­lus. 2008 m. JAV Aukš­čiau­sia­sis teis­mas pa­tvir­ ti­no teisę ame­ri­kie­čiams turė­ti nuo­ sa­vus gink­lus sa­vi­gy­nos tiks­lams. „„Bra­dy įsta­ty­mas. Pat­vir­tin­tas 1994

m. Šis įsta­ty­mas nu­ma­to, kad bet ku­ ris šau­na­mo­jo gink­lo pirkė­jas prie­š jį įsi­gy­da­mas tu­ri būti pa­tik­ri­na­mas. Įsta­ty­mas bu­vo pa­va­din­tas Ji­mo Bra­ dy, bu­vu­sio JAV pre­zi­den­to Ro­nal­do Rea­ga­no spau­dos sek­re­to­riaus, gar­

bei. 1981 m. jis bu­vo pa­šau­tas per pa­ si­kėsi­nimą į tuo­metį JAV va­dovą. „„Ata­kos ginklų drau­di­mas. Nuo

1994 iki 2004 m. JAV bu­vo draud­žia­ma įsi­gy­ti va­di­namųjų ata­kos ginklų. Ta­čiau drau­di­mo ga­lio­ji­mo lai­kas baigė­si dar Geor­ge’o W.Bus­ho val­dy­ mo me­tais ir ne­bu­vo pra­tęstas. „„„Paslėp­t i gink­l ai“. Ginklų pra­

monės lo­bis­tai pa­siekė, kad vos dvi JAV vals­ti­jos – Ili­no­jus ir Vis­kon­si­nas, taip pat Ko­lum­bi­jos apy­gar­da griež­tai užd­raustų gy­ven­to­jams ne­šio­tis pa­ slėptus gink­lus vie­šo­se vie­to­se.

Žu­di­ko mo­ti­na, 52 metų N.Lan­ za, dau­ge­lio pa­žįstamų bu­vo va­di­ na­ma pa­vyz­di­ne mo­ti­na ir namų šei­mi­nin­ke. Mo­te­ris gy­ve­no pa­si­ tu­rin­čiai. Gau­da­vo iš vy­ro Pe­te­rio Lan­zos so­lid­žius ali­men­tus, gy­ ve­no pra­ban­gia­me na­me. Nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad ji bu­vo ko­kia nors pa­mišėlė. Prie­šin­gai, ji ne­nu­ lei­do akių nuo sa­vo sūnaus, kar­tu su jau­nuo­lio tėvu Pe­te­riu rūpi­no­ si, kad po sky­rybų Ada­mui nie­ko ne­trūktų. Tie­sa, dau­ge­lio ame­ri­kie­čių ne­ ste­bi­no ir tai, kad mo­te­ris na­mie laikė did­žiulį ginklų ar­se­nalą. Bet kam mo­te­riai bu­vo rei­ka­lin­ gas ka­riuo­menė­je nau­do­ja­mas au­ to­ma­tas „Bush­mas­ter AR-15“? Net karų dras­ko­mo­se ša­ly­se ci­vi­liai ne­ tu­ri tiek amu­ni­ci­jos, kiek JAV gy­ ven­to­jai. Eks­per­tai sa­ko, kad sun­ku ras­ ti at­sa­kymą, kodėl turė­ti ginklą ame­ri­kie­čiams taip svar­bu. Pa­sak jų, ginklų kultū­ra taip įsi­galė­ju­si ame­ri­kie­čių vi­suo­menė­je, kad net pa­na­šios į nu­ti­ku­sią Ko­nek­ti­ku­te tra­ge­di­jos ma­žai ką ga­li pa­keis­ti. „Aš su­pra­tau. Iš esmės mes pa­tys no­ri­me ženg­ti šiuo ke­liu“, – apie Ame­ri­ko­je kles­tin­čią ginklų kul­ tūrą esė, ku­rią išs­paus­di­no dien­ raš­tis „The New York Ti­mes“, ra­ šė Gre­go­ry Gib­so­nas, 1992 m. per šau­dymą vie­no­je pra­dinė­je mo­kyk­ lo­je ne­tekęs sūnaus Ga­le­no. Yra ir ki­ta me­da­lio pusė – so­cia­ linės pro­ble­mos vi­suo­menė­je. Eko­no­mi­kos nuo­smu­kis ir au­ gan­čios so­cia­linės pro­ble­mos pa­ ma­žu griau­na ame­ri­kie­tiš­kos sva­ jonės mitą. Žmonės su­vokė, kad tik jie pa­tys yra sa­vo li­ki­mo kal­ viai, todėl ir sau­gu­mas – tik jų pa­ čių rei­ka­las. „Žu­do žmonės, ne gink­lai“

Ne­nuos­ta­bu, kad po sker­dy­nių Ko­ nek­ti­ku­te Ame­ri­ko­je vėl pa­si­gir­do šūkis „Dau­giau ginklų – dau­giau sau­gu­mo“. Kai ku­rie Kong­re­so na­riai pa­ reiškė, kad ne ginklų kont­rolės griež­ti­ni­mas, o, prie­šin­gai, švel­ni­ ni­mas pa­dės iš­veng­ti to­kių tra­ge­ dijų kaip Niu­tau­ne. Ginklų pra­monės lo­bistų or­ga­ni­ za­ci­jos „Guns Ow­ners of Ame­ri­ca“ va­do­vas Lar­ry Prat­tas taip pat pa­ brėžė, kad ne kas ki­tas, o griež­ta ginklų kont­rolė Ko­nek­ti­ku­to vals­ ti­jo­je lėmė šią tra­ge­diją.

„„Ste­bi­na: pa­pras­ta namų šei­mi­ninkė N.Lan­za (nuotr. viršuje) sa­vo na­muo­se

pra­di­nu­kus. 

„Kong­re­so na­rių ir Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jos įsta­tymų leidėjų ran­kos su­tep­tos krau­ju, nes būtent jie bal­ sa­vo už ginklų drau­dimą šio­je ir ki­ to­se vals­ti­jo­se, – gan ci­niš­kai rašė L.Prat­tas. – Jie užd­raudė žmonėms ap­gin­ti sa­ve, nors tai bu­vo vie­nin­ te­lis būdas ap­si­sau­go­ti.“ Bet ku­rio­je pa­sau­lio ša­ly­je to­ kie pa­reiš­ki­mai būtų ge­riau­siu at­

ve­ju ne­tak­tiš­ki, tik ne Ame­ri­ko­je. Lo­bis­tams ir jų fi­nan­suo­ja­miems po­li­ti­kams nerū­pi nei šo­ki­ruo­ jan­ti sta­tis­ti­ka, nei pa­vie­niai su­ kre­čian­tys at­ve­jai. An­tai Flo­ri­do­ je 17 metų Jor­da­nas Da­vi­sas bu­vo pa­šau­tas vien dėl to, kad kaž­kam vie­tos ben­zi­no ko­lonėlė­je užk­liu­vo jo au­to­mo­bi­ly­je skam­ban­ti tran­ki mu­zi­ka.


11

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Pa­mink­las ­ J.Sta­li­nui

V.Pu­ti­nas ­ pa­si­pik­ti­no

Au­ga ­ įtam­pa

Gru­zi­jos Al­va­nio kai­me va­kar vėl iš­ki­lo Jo­si­fo Sta­li­no sta­tu­ la – tai ga­li būti ženk­las, kad menks­ta pre­zi­den­to Mi­chai­ lo Saa­kaš­vi­lio, ku­ris bu­vo įsa­ kęs ją nu­griau­ti, au­to­ri­te­tas. Pro­va­ka­rie­tiškų pa­žiūrų pre­zi­ den­tas po de­šim­ties val­dy­mo metų ne­be­galės da­ly­vau­ti kitų metų rin­ki­muo­se.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas va­kar per su­si­ti­ kimą su ES ly­de­riais Briu­se­ly­ je pik­ti­no­si Bend­ri­jos ener­ge­ ti­kos po­li­ti­ka ir va­di­na­muo­ju Tre­čiuo­ju ener­ge­ti­kos pa­ke­tu, ku­riuo sie­kia­ma li­be­ra­li­zuo­ti elekt­ros ir dujų rinką, o ypač – šio do­ku­men­to tai­ky­mu at­ga­ li­ne da­ta.

Egip­to Alek­sand­ri­jos mies­te po­li­ci­ja va­kar pa­nau­do­jo aša­ ri­nes du­jas, kad at­skirtų su­si­ rėmu­sius pro­tes­tuo­to­jus. Ša­ ly­je didė­jant įtam­pai dėl nau­ jos kons­ti­tu­ci­jos, pa­reigū­nai laikė at­skyrę tūkstan­čius is­la­ miškų jėgų ša­li­ninkų vie­no­je pusė­je ir šim­tus kons­ti­tu­ci­jos prie­ši­ninkų ki­to­je.

Ame­ri­ka iš­si­žadės ginklų? Ste­bi­na ir tai, kad vi­si tie, ku­rie ima kalbė­ti apie ginklų įsi­gi­ji­mo kont­rolės griež­ti­nimą, pa­vyzd­žiui, Niu­jor­ko me­ras Mi­ke’as Bloom­ber­ gas, ap­šau­kia­mi ati­trūku­siais nuo rea­lybės. „The New York Ti­mes“ ap­žval­ gi­nin­kas Na­te’as Sil­ve­ris re­ziu­ma­ vo, kad pa­na­šios tra­ge­di­jos kaip Ko­nek­ti­ku­te pa­ran­kiau­sios lo­bis­ tams. Pa­sak jo, nie­kas Ame­ri­ko­je ne­kal­ba apie ginklų kont­rolę, vei­ kiau apie tei­ses į ginklą. Ginklų pra­monės lo­bis­tai Ame­ ri­ko­je – vie­ni įta­kin­giau­sių pa­sau­ ly­je. An­tai, did­žiau­sia lo­bis­tinė or­ga­ni­za­ci­ja „Na­tio­nal Rif­le As­so­ cia­tion“, ku­rios neo­fi­cia­lus šūkis – „ne gink­lai žu­do žmo­nes, o žmonės žu­do žmo­nes“, šių metų pre­zi­den­ to ir Kong­re­so rin­ki­mams skyrė 3 mln. JAV do­le­rių. Tai ge­ro­kai dau­giau nei 2000 m. Apie 95 pro­c. visų skirtų pi­nigų te­ko Res­pub­li­konų par­ti­jos kan­di­da­tams. Po­li­ti­kams lo­bistų įta­ka tu­ri di­delę reikšmę. An­tai 1994 m. Res­pub­ li­konų par­ti­ja net su­gebė­jo laimė­ ti dau­gumą Ats­tovų rūmuo­se, nes karš­tai pa­si­prie­ši­no tuo­me­čio pre­ zi­den­to Bil­lo Clin­to­no pla­nams su­ griež­tin­ti ginklų įsi­gi­ji­mo tai­syk­les. De­mok­ratų par­ti­ja, re­gis, pa­si­ mokė iš klaidų. Pa­sak „The New York Ti­mes“, po su­si­šau­dy­mo Ari­ zo­no­je JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­ men­tas su­darė tam tikrų veiksmų sąrašą, pa­gal kurį būtų griež­ti­na­ ma ginklų kont­rolė. Ta­čiau per rin­ kimų kam­pa­niją šie pa­si­ūly­mai taip ir li­ko ne­pat­vir­tin­ti. Pa­nacė­jos nėra?

Ži­no­mas ame­ri­kie­čių kri­mi­na­lis­ tas Ja­me­sas Ala­nas Fo­xas vis dėl­ to tvir­ti­no, kad spren­di­mo, ku­ris pa­dėtų iš­veng­ti pa­na­šių tra­ge­dijų į Niu­tau­no, nėra. „Ma­si­niai žu­di­kai ne­si­ren­ka, ku­rie gink­lai jiems leng­viau pa­sie­kia­mi, ku­rie ne. Daž­niau­siai jie būna ap­si­ sprendę ir ryž­tin­gai nu­si­teikę. Tai­gi, jie tik­rai ras būdą, kaip įgy­ven­din­ ti sa­vo tikslą, – teigė kri­mi­na­lis­tas. – Ži­no­ma, ata­kos ginklų įsi­gi­ji­mo ap­ri­bo­ji­mai yra tin­ka­mas spren­di­ mas, bet pa­žvel­ki­me į sta­tis­tiką – juk dau­ge­lis ma­si­nių žmog­žu­dys­čių bu­ Niu­tau­ne laikė net ke­lis ko­vi­nius gink­lus, ku­riais jos sūnus Ada­mas iš­šaudė­ vo įvyk­dy­ta pis­to­le­tais ir ki­tais šau­ „Scan­pix“ nuo­tr. na­mai­siais gink­lais, ku­rie nėra kla­si­ fi­kuo­ja­mi, kaip ata­kos gink­lai.“ Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, nu­si­kal­ De­ja, po kiek­vienų pa­na­šių į Ko­ Eks­per­tas pri­dūrė: „Nei ginklų timų, per ku­riuos pa­nau­do­ja­mas nek­ti­ku­to sker­dy­nių ginklų kai­nos kont­rolė, nei psi­chiatrų pa­gal­ba, šau­na­ma­sis gink­las, Ame­ri­ko­je Ame­ri­ko­je au­ga kaip ant mie­lių. nei pa­žan­gios sau­gu­mo sis­te­mos fik­suo­ja­ma dau­giau­sia pa­sau­ly­je. Pa­vyzd­žiui, po šau­dy­nių Ko­lo­ra­do nėra pa­nacė­ja, ta­čiau tai ne­reiš­ Kiek­vie­nais me­tais ša­ly­je nu­šau­na­ ki­no teat­re ginklų par­da­vi­mas šio­ kia, kad mes ne­tu­ri­me steng­tis. ma apie 30 tūkst. žmo­nių. Žmog­ je vals­ti­jo­je išau­go be­veik 41 pro­c. Ga­li būti, kad šios prie­monės pa­ žu­dys­čių skai­čius JAV yra pen­kis Ari­zo­nos vals­ti­jo­je po su­si­šau­dy­ dės su­stab­dy­ti kitą ma­sinę žmog­ kar­tus di­des­nis nei Prancū­zi­jo­je, o mo, per kurį bu­vo sun­kiai su­žeis­ žu­dystę, juk ką nors da­ry­ti ge­riau gink­luotų už­puo­limų skai­čius – net ta Kong­re­so narė Gab­by Gif­fords, nei sėdėti ran­kas su­dėjus.“ Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas 16 kartų di­des­nis nei Vo­kie­ti­jo­je. ginklų kai­nos pakilo net 60 pro­c.

Kru­vi­niau­sios ma­sinės žu­dynės pa­sau­ly­je Niu­tau­ne įvy­ku­sios sker­dynės – ne „„2008 m. Suo­mi­ja: Kau­ha­jo­kio mies­ vie­nin­telės ir, de­ja, ne pa­sku­tinės te, šiau­rinė­je Suo­mi­jos da­ly­je, Mat­tis Ju­ pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. ha­nis Saa­ris nu­žudė 9 mo­ki­nius ir vie­ „„1982 m. Pietų Korė­ja: gir­tas po­li­ ną mo­kyk­los dar­buo­toją. Už­puo­li­kas, ci­jos pa­reigū­nas Sang-Nam­do mies­ šovęs į sa­ve, mirė Tam­perės li­go­ninė­je. te, gink­luo­tas šau­tu­vu ir gra­na­to­mis, nu­žudė 57 žmo­nes ir su­žeidė 38. Už­ puo­li­kas su­si­sprog­di­no.

„„2009 m. Vo­kie­ti­ja: 17 metų Ti­mas

tas po­li­ci­jos.

„„2010 m. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja: ke­liau­

„„1990 m. Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja: Ara­moa­ nos mies­te 33 metų Da­vi­das Gray nu­ žudė 11 žmo­nių. Iš­puo­lis tęsėsi 24 va­ lan­das. Už­puo­liką nu­šovė po­li­ci­jos pa­reigū­nai.

da­mas per mies­te­lius šiaurės Ang­ li­jos Kamb­ri­jos gra­fystė­je Der­ric­kas Bir­das nu­žudė 12 žmo­nių, 11 su­žeidė. Po iš­puo­lio jis nu­si­žudė.

Kretsch­me­ris ne­to­li Štut­gar­to mies­to esan­čio­je Vi­nen­de­no vi­du­rinė­je mo­ „„1987 m. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja: 27 metų kyk­lo­je nu­žudė 9 mo­ki­nius ir 3 mo­ky­ vy­ras Hun­ger­for­do mies­te, į pie­tus to­jus. Taip pat jis nu­žudė vieną žmo­ nuo ša­lies sos­tinės Lon­do­no, nu­žudė gų spruk­da­mas iš įvy­kio vie­tos. Ap­ sup­tas po­li­ci­jos šau­lys nu­si­šovė. 16 žmo­nių, su­žeidė 11 ir nu­si­žudė. „ „2009 m. JAV: Fort Hu­do ka­rinė­je „„1989 m. Prancū­zi­ja: ūki­nin­kas ne­ bazė­ je Tek­sa­so vals­ti­jo­je už­puo­li­kas to­li Švei­ca­ri­jos sie­nos esan­čia­me Ni­ d a­ las Ma­li­kas Ha­sa­nas nu­žudė 13 kai­me nu­šovė 14 žmo­nių, tarp jų sa­ vo šei­mos na­rius. Jis bu­vo su­lai­ky­ žmo­nių, su­žeidė 31.

„„1996 m. Aust­ra­li­ja: Port Artū­ro

mies­te, Tas­ma­ni­jos sa­lo­je, Mar­ti­nas Bryan­tas nu­žudė 35 žmo­nes. Tai did­žiau­sios žu­dynės Aust­ra­li­jos is­ to­ri­jo­je. „„1999 m. JAV: du ge­rai gink­luo­ti

paaug­liai Eri­cas Har­ri­sas ir Dy­la­nas Kle­bol­das Ko­lum­bai­no vi­du­rinė­je mo­kyk­lo­je, Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je, nu­ žudė 12 mo­ki­nių ir mo­ky­toją. Už­puo­li­ kai nu­si­žudė mo­kyk­los bib­lio­te­ko­je. „„2001 m. Ne­pa­las: prin­cas Di­pend­

„„2011 m. Nor­ve­gi­ja: ekst­re­mis­ti­nių

pa­žiūrų An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas su­sprog­di­no bombą ne­to­li Nor­ ve­gi­jos vy­riau­sybės pa­sta­to ša­lies sos­tinės Os­lo cent­re, o vėliau Utio­jos sa­lo­je šaudė į Nor­ve­gi­jos dar­bo par­ ti­jos jau­ni­mo sto­vyk­los da­ly­vius. Per iš­puolį žu­vo 77 žmonės. „„2012 m. JAV: Ja­me­sas Hol­me­sas

Ko­lo­ra­do vals­ti­jos O­ro­ros mies­to ki­ no teat­re nu­šovė 12 žmo­nių, su­si­rin­ ku­sių į ki­no juos­tos „Bet­me­nas. Tam­ sos ka­rys“ prem­jerą, ir su­žeidė 58.

ra nu­žudė 8 Ne­pa­lo ka­ra­liš­ko­sios šei­ „„2012 m. JAV: sikhų šven­tyk­lo­je Vis­ mos na­rius, tarp jų ka­ra­lių Bi­rendrą kon­si­no vals­ti­jo­je Wade’as Mi­chae­las ir ka­ra­lienę Ais­wa­ryą, o pa­skui nu­si­ Page’as nu­šovė 6 žmo­nes. Jis bu­vo nu­kau­tas po­li­ci­jos pa­reigūnų. žudė. „„2002 m. Vo­kie­ti­ja: Er­fur­to mies­te „„2012 m. JAV: Niu­tau­no mies­te 20 19 metų Ro­ber­tas Steinh­äu­se­ris Gu­ metų Ada­mas Lan­za nu­žudė 20 Sen­ ten­ber­go gim­na­zi­jo­je nu­žudė 12 mo­ di Hu­ko pra­dinės mo­kyk­los mo­ki­nių ky­tojų, sek­re­torę, du mo­ki­nius ir po­li­ ir 6 suau­gu­siuo­sius, tarp jų sa­vo mo­ tiną Nan­cy Lanzą. ci­jos pa­reigūną. Vėliau jis nu­si­šovė.

„„Žu­di­kas: Ko­lo­ra­do sker­di­ku va­di­na­mas J.Hol­me­sas šal­tak­rau­jiš­kai iš­

šaudė O­ro­ros mies­te į ki­no teatrą su­si­rin­ku­sius žmo­nes. 

„Reu­ters“ nuo­tr.


12

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Klounų pa­ra­das Šim­tai klounų šią sa­vaitę „ da­ly­va­vo tra­di­ci­nia­me klounų pa­ra­de Mek­si­kos sos­tinė­je. Pa­si­puošę spal­ vin­gais kos­tiu­mais jie žy­ gia­vo mies­to gatvė­mis links­min­da­mi praei­vius ir kar­tu pa­gerb­da­mi šalį glo­ bo­jan­čią šventąją – Gva­ da­lupės Mer­gelę. Klou­ nai dėko­jo jai už šių metų džiaugs­mus ir pra­šė pa­ gal­bos ki­tais me­tais.

Kintan­tis Len­ki­jos vei­das Kodėl kai­mynė Len­ki­ja trau­kia imig­ran­tus kaip mag­ne­tas?

Len­k i­ja to­l i gra­ž u ne­p ri­m e­n a dau­g ia­k ultū­r ių Va­karų Eu­ro­ pos vals­ty­bių. Ma­ža to, len­kai garsė­ja kaip už­da­ri žmonės, ne itin mėgstan­tys at­vykė­lius. Ta­ čiau ši ša­lis vis­gi trau­kia imig­ ran­tus. Kodėl? „Kai pirmą­syk čia at­vy­kau, bu­ vo bai­so­ka. Bi­jo­jau pa­lik­ti na­ mus, dai­riau­si ap­link, kad tik ma­ nęs ne­suimtų po­li­ci­ja. Tik­rai bu­vo bai­su“, – pa­sa­ko­jo viet­na­mie­tis Qui, gau­sios Len­ki­jos viet­na­mie­ čių bend­ruo­menės at­sto­vas. Ta­čiau da­bar vy­ras jau­čia­si Len­ ki­jos vi­suo­menės na­rys ir net sa­vo sūnui davė len­kišką vardą. Pak­ laus­tas kodėl, at­sakė: „Todėl, kad mes gy­ve­na­me Len­ki­jo­je ir my­ li­me Len­kiją, jau­čiamės su­si­ję su šia ša­li­mi.“ Qui dir­ba vie­no­je dra­bu­žių par­ duo­tuvė­je sos­tinė­je Var­šu­vo­je. Gy­ve­na jis vie­na­me sos­tinės dau­ gia­bu­čių ra­jo­ne. Su sa­vo žmo­ na Thiem Qui su­si­pa­ži­no būtent Len­ki­jo­je. Abu ti­ki, kad jųdvie­ jų sūnus baigs moks­lus ir įstos į uni­ver­si­tetą. Vie­na­me Var­šu­vos tur­gu­je pa­ va­di­ni­mu Ba­ka­lars­ka dar­buo­ja­si gau­sybė at­vykė­lių iš įvai­rių ša­lių – Bul­ga­ri­jos, Viet­na­mo, Tur­ki­ jos, Ni­ge­ri­jos, Ki­ni­jos, Uk­rai­nos

ir Bal­ta­ru­si­jos. Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus žmo­nių, pra­šan­čių lei­di­mo dirb­ti Len­ki­jo­je, skai­čius išau­go be­ne du kar­tus. Nors prie­š Antrąjį pa­sau­linį ka­ rą be­veik ket­vir­ta­dalį Len­ki­jos gy­ ven­tojų su­darė tau­ti­nių ma­žumų – žydų, vo­kie­čių, uk­rai­nie­čių – at­sto­vai, po ka­ro dau­ge­lis žmo­nių bu­vo nu­žu­dy­ti ar­ba iš­vy­ko.

Mes gy­ve­na­me Len­ ki­jo­je ir my­li­me Len­kiją, jau­čiamės su­si­ję su šia ša­li­mi.

Ta­čiau da­bar tau­ti­nių ma­žumų at­stovų skai­čius vėl au­ga. Ne­ nuos­ta­bu. Dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­ lių iš­gy­ve­na sunk­metį, o Len­ki­ jos eko­no­mi­ka au­ga. 2008–2009 m. Len­ki­ja bu­vo vie­nin­telė ES na­ rė, ku­ri ne­pa­tyrė eko­no­mi­kos re­ ce­si­jos. Ta­čiau ne tik imig­ran­tai iš skurd­žių pa­sau­lio ša­lių ran­da prie­globstį Len­ki­jo­je. Vroc­la­ve, ket­vir­ta­me pa­gal dydį Len­ki­jos mies­te, laiką pui­kiai leid­žia vo­kie­ čiai, da­nai, ame­ri­kie­čiai ir t. t. An­tai Pau­las Nor­ri­sas į Len­kiją at­vy­ko iš Jung­tinės Ka­ra­lystės. Jis yra vedęs prancūzę Cat­he­ri­

ne ir au­gi­na du vai­kus – 10 me­ tų Emi­lie ir 8 metų Louis. Vy­ras va­do­vau­ja Len­ki­jo­je įsikū­ru­siai tech­no­lo­gijų bend­ro­vei, o vai­kus leid­žia į pri­va­čią vers­lo mo­kyklą, ku­rio­je, be ki­ta ko, mo­ko­ma­si ir lenkų kal­bos. „Aš su­ti­kau tik­rai daug šau­nių lenkų, – pa­sa­ko­jo Cat­he­ri­ne. – Jei at­vi­rai, iš pra­džių ma­niau, kad len­kai ne­to­le­ran­tiš­ki, ypač už­sie­ nie­čiams. Ta­čiau iš tiesų jie mėgs­ ta pri­va­tumą. Domė­jau­si lenkų is­ to­ri­ja, ži­nau, kad ši ša­lis il­gai bu­vo sve­timų im­pe­rijų da­lis, todėl ne­ nuos­ta­bu, kad vy­res­ni žmonės čia yra at­sargūs.“ P.Nor­ri­so šei­ma svars­to, kiek lai­ko gy­vens Len­ki­jo­je. Jie neat­ metė ga­li­mybės, kad ap­si­stotų čia il­ges­niam lai­kui. Eko­no­mi­kos pro­fe­sorė Krys­ty­na Ig­lic­ka, dir­ban­ti vy­riau­sybės kon­ sul­tan­te imig­ra­ci­jos klau­si­mais, pa­brėžė, kad Len­ki­jos eko­no­mi­ kai būti­na pi­gi dar­bo jėga. „Mums rei­kia imig­rantų. Iro­niš­ ka – mums da­bar rei­kia kuo nors pa­keis­ti tuos, ku­rie iš­vy­ko iš ša­ lies nuo 2004 m.“, – sakė eko­no­ mistė. Ji pri­dūrė, kad, „kaip Jung­ tinė­je Ka­ra­lystė­je įpras­ta su­tik­ti san­tech­niką iš Len­ki­jos, taip da­ bar Len­ki­jo­je įpras­ta su­tik­ti sta­ty­ bi­ninką iš Bal­ta­ru­si­jos ar vaikų au­ klę iš Uk­rai­nos“. BBC inf.

„„Ryklys: F.Thylmanno tinklalapiai per metus aplankomi keletą milijardų kartų; 

Ardys por­no Por­nog­ra­fi­jos ka­ra­liu­mi va­di­na­mas vo­kie­ tis Fa­bia­nas Thyl­man­nas, suim­tas šį mė­ nesį Bel­gi­jo­je, su­kūrė tikrą šiuo­lai­kinę kor­po­ra­ciją, ku­ri galėtų pa­si­var­žy­ti net su to­kiais in­ter­ne­to mil­ži­nais, kaip „Ama­ zon“ ir „Wi­ki­pe­dia“. Pas­lap­tin­ga as­me­nybė

„„Prad­žia: dau­ge­lis imig­rantų pa­sa­ko­jo, kad iš pra­džių Len­ki­ja jiems pa­si­rodė ne­sve­tin­ga ir bau­gi. „Scan­pix“ nuo­tr.

Dau­ge­lis po­rnog­ra­fi­jos kūrėjų ban­ do mes­ti iššūkį F.Thyl­man­nui, ku­ ris jau ne pir­mus metus do­mi­nuo­ja šio­je sri­ty­je. Jis ne­sia­fi­šuo­ja, in­ter­ ne­te tėra ke­lios jo nuo­trau­kos. Apie šį as­menį ži­no­ma ne­daug, tik tai, kad jis yra 34-erių ir lai­min­gai ve­ dęs, kaip pa­ts kaž­ka­da pa­sakė. Por­nog­ra­fi­jos pro­diu­se­riai pa­ pras­tai būna pa­ten­kin­ti turė­da­ mi sa­vo stu­diją, bet F.Thyl­man­ nui to bu­vo per ma­ža. Jis nuo pat pra­džių kūrė pro­fe­sio­nalų vers­ lą ir šian­dien va­do­vau­ja vie­nai stam­biau­sių po­rnog­ra­fi­jos bend­ ro­vių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Šis vo­kie­ tis už­si­dir­ba pi­ni­gus tiek ne­teisė­ tai pla­tin­da­mas fil­mus in­ter­ne­te, tiek par­da­vinė­da­mas le­ga­lius įra­ šus. Smar­k iai išpūs­t i pa­ja­m as jam pa­dėjo pus­la­piai su in­ter­ne­

to ka­me­ro­mis – nau­ja ten­den­ci­ja po­rnog­ra­fi­jos vers­le. F.Thyl­man­no kor­po­ra­ci­ja va­di­ na­si „Man­win“, jai pri­klau­so dau­ giau nei 30 smul­kes­nių įmo­nių, įskai­tant tink­la­la­pius ir prekės ženk­lus, to­kius kaip „You­Porn“, „Porn­hub“, „Braz­zers“, „Mo­fos“ ir ki­tus. Vi­si jo tink­la­la­piai per me­tus ap­lan­ko­mi ke­letą mi­li­jardų kartų. To­kiais skai­čiais ga­li pa­si­gir­ti tik stambūs in­ter­ne­to žaidė­jai, to­kie kaip „Ama­zon“ ir „Wi­ki­pe­dia“. Tyrėjų lau­kia daug dar­bo

F.Thyl­m an­n o kar­j e­ra at­ro­d o įspūdin­ga ir pri­me­na staigų „Fa­ce­ book“ įkūrėjo Mar­ko Zuc­ker­ber­go ar­ba „Goog­le“ au­to­rių iš­ki­limą. Bet gruod­žio 4 d. jis bu­vo suim­ tas sa­vo na­muo­se Briu­se­lio prie­ mies­ty­je. Prieš 8 val. Bel­gi­jos po­


Karoliniškės Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, gruodžio 22 d., 2012 m.

Tiražas 9000

Ka­ro­li­niš­kių dovana – lais­vė

„„Reikš­mė: so­viet­me­čiu su­kles­tė­jęs Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­nas prieš dau­giau nei du de­šimt­me­čius ta­po nau­jo­sios ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos lais­vės pa­mink­lu.

Se­no­ji Lie­tu­vos is­to­ri­ja neap­len­kia Vil­ niaus se­na­mies­čio, o nau­jo­ji ke­lia­si į Ka­ ro­li­niš­kes, kur be­veik prieš 22 me­tus Lie­tu­va žen­gė krau­ju nu­žy­mė­tu lais­ vės ke­liu.

Ka­ro­li­niš­kių ­ bend­ruo­me­nės ­ pir­mi­nin­kas K.Tu­ro­ nis džiau­gia­si ge­rai va­lo­mo­mis ra­jo­no gat­vė­mis. 2p.

Kaip ir kiek­vie­nas Vil­niaus mik­ ro­ra­jo­nas, Ka­ro­li­niš­kės tu­ri sa­vo le­gen­dą: vie­ta taip im­ta va­din­ti, kai čia bu­vu­sį tur­tin­go dva­ri­nin­ ko dva­rą pa­vel­dė­jo vie­na jo duk­ te­rų – Ka­ro­li­na. Dva­ras neiš­li­kęs. Ta­čiau čia ap­stu ki­tų ženk­lų. Lie­ tu­viš­ka­sis Pa­ry­žiaus Ei­fe­lio bokš­ to va­rian­tas – te­le­vi­zi­jos bokš­tas, pra­džio­je skir­tas te­le­vi­zi­jos ir ra­di­ jo trans­lia­ci­joms il­gai­niui jis ta­po ir XX a. mo­der­nio­jo Vil­niaus sim­bo­ liu. Dar vie­ną – lais­vės – reikš­mę

jis įgi­jo kru­vi­ną­jį 1991-ųjų sau­sį. Da­bar čia at­vy­ku­siems pa­si­žval­ gy­ti po Vil­niaus pa­no­ra­mą ten­ka kirs­ti Lo­re­tos Asa­na­vi­čiū­tės, Da­ riaus Ger­bu­ta­vi­čiaus, Vir­gi­ni­jaus Drus­kio ir ki­tų čia žu­vu­sių lais­vės gy­nė­jų var­dais pa­va­din­tas ap­lin­ki­ nes gat­ves. Vie­na jų, be­je, ka­dai­se va­din­ta Žvaigž­džių. Šia­me ra­jo­ne išau­go ir daug ki­tų, jau iš­si­lais­vi­nu­sių da­bar­ti­nės Lie­ tu­vos žvaigž­džių, nuo te­le­vi­zi­jos bokš­to ke­lią pra­si­sky­nu­sių iki pa­

Sei­mo na­riui L.Bal­siui Ka­ro­li­ niš­kių var­das ­ su­ke­lia vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mus.­  4p.

Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

čių te­le­vi­zi­jos, ra­di­jo, po­li­ti­kos ar vers­lo vir­šū­nių. Kal­bant apie ke­lius, Ka­ro­li­niš­ kės – vie­nas pa­sku­ti­nių­jų Vil­niaus ra­jo­nų, per ku­rį be­si­drie­kian­tis vis dar sta­to­mas va­ka­ri­nis ap­link­ke­ lis jau ne­tru­kus leis bent šiek tiek iš­si­va­duo­ti mies­tui nuo du­si­nan­ čių grūs­čių ir su­trum­pin­ti ke­lio­ nės lai­ką. Pa­žin­čiai su šia mies­to dė­lio­nės da­li­mi vis dėl­to ge­riau­sia rink­tis lė­tą ke­lio­nę. Pėsčiomis ar­ ba dviračiu.

Ru­sų tan­kai prie te­le­vi­zi­jos bokš­to va­žia­vo pro ­ ka­ro­li­niš­kie­čių lan­gus.­  6p.


2

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

gyvenimas

Bjau­ru­sis an­čiu­kas virsta gulbe – Ka­ro­li­niš­kės, kai tik bu­vo pa­sta­ty­ tos, pra­džio­je bu­vo vie­nas ne­gra­žiau­ sių Vil­niaus ra­jo­nų. Tuš­čia­me lau­ke ap­sta­ty­ti 440 hek­ta­rų... Ta­čiau vė­ liau bu­vo pa­so­din­ta daug me­de­lių ir per tuos 40 me­tų Ka­ro­li­niš­kės, ma­ny­ čiau, pa­gra­žė­jo. Da­bar at­si­ra­do vie­ nas ki­tas ak­cen­tas – nau­jų pa­sta­tų. Be to, Ka­ro­li­niš­kės, ma­no ma­ny­mu, – ra­jo­nas, ku­ria­me vis­kas yra: tu­ri­ me bib­lio­te­ką, di­de­lę po­lik­li­ni­ką, dvi šei­mos po­lik­li­ni­kas. Fak­tiš­kai trūks­ ta vie­nin­te­lio da­ly­ko. Kai bend­rau­ ja­me su Joen­sū, žiū­ri­me į šiuo­lai­ki­nį iš­si­vys­ty­mo ly­gį, ma­to­me, kad mums rei­kė­tų bend­ruo­me­nės na­mų, kur ga­ lė­tu­me vys­ty­ti vi­suo­me­ni­nę veik­lą.

Ka­ro­li­niš­kės, kai tik bu­vo pa­sta­ty­tos, bu­vo tar­si mies­to bjau­ru­sis an­čiu­kas. Ta­čiau pa­ma­žu ap­ so­di­nant ra­jo­ną me­ džiais pa­si­ro­dė, kad ir čia vi­sai mie­la gy­ven­ti. Nuo pat ra­ jo­no įkū­ri­mo čia gy­ ve­nan­tis Ka­ro­li­niš­ kių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Kęs­ tu­tis Tu­ro­nis ypač džiau­giau­si, kad čia Ka­lė­doms puo­šia­ mos ne­kirs­tos eg­lės.

– Gy­ven­to­jams ne­trūk­tų ini­cia­ ty­vos to­kiai veik­lai? – Prieš ke­le­tą die­nų la­bai sma­giai nu­tei­kė darbš­čių mo­te­rų ini­cia­ty­va. Jos suor­ga­ni­za­vo rank­dar­bių pa­ro­ dą: mez­gi­nių, siu­vi­nių, ki­to­kių rank­ dar­bių. Su ak­ty­vis­tė­mis nu­spren­dė­ me, kad prie bend­ruo­me­nės įkur­si­me darbš­čių­jų ran­kų klu­bą.

Vė­liau bu­vo pa­so­ din­ta daug me­de­lių, ir per tuos 40 me­tų Ka­ro­li­niš­kės, ma­ny­ čiau, pa­gra­žė­jo.

„„Pa­gy­ros: K.Tu­ro­nis džiau­gė­si, kad šią žie­mą ra­jo­no gat­vės ir kie­mai va­lo­mi vi­sai ne­blo­gai. 

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

– Ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis da­bar gy­ve­na Ka­ro­li­niš­kių gy­ven­to­jai? – Kaip ir vi­sas mies­tas, Ka­ro­li­niš­ kės da­bar gy­ve­na ar­tė­jan­čių Ka­lė­ dų ir Nau­jų­jų me­tų lau­ki­mu. Kas links­miau, kas liūd­niau, bet vi­si lau­kia šven­čių. – Ar tu­ri­te pa­si­puo­šę ra­jo­no eg­ lę, puo­šė­te Ka­ro­li­niš­kes? – Eg­lę A.J.Po­vi­lai­čio gat­vė­je pa­ puo­šė „Ka­ro­li­niš­kių būs­tas“. Ji čia spin­di kiek­vie­nais me­tais. Ki­ta eg­lė puo­šia­ma ki­ta­me ra­jo­no ga­le. Kar­tais at­ski­ros or­ga­ni­za­ci­jos taip pat pa­da­bi­na Ka­lė­dų eg­lu­tes. Ka­ ro­li­niš­kė­se puo­šia­me ne kirs­tas, o na­tū­ra­liai au­gan­čias eg­les. Prieš maž­daug 35-erius ar dau­giau me­ tų ini­ci­ja­vau to­kią tra­di­ci­ją ir pa­ skel­biau straips­nį, kad žmo­nės

ne­kirs­tų eg­lių, o so­din­tų ir tu­rė­ tų jų atei­ty­je. Mies­te tuo­met bu­vo toks va­jus, ir Ka­ro­li­niš­kė­se pra­dė­ tos so­din­ti eg­lės. Pir­ma­sis na­mas Ka­ro­li­niš­kė­se pa­sta­ty­tas prieš 40 me­tų, nuo ta­da ir eg­lės so­di­na­mos. Pri­so­din­ta bu­vo ne­ma­žai, bet kai ku­rios nu­džiū­vo. – Ko­kia ra­jo­ne si­tua­ci­ja dėl snie­ go? Gal­būt gy­ven­to­jai or­ga­ni­ zuo­ja snie­go va­ly­mo tal­kas? – Kai iš­kri­to daug snie­go, iš tie­sų bu­vo sun­ku, bet, ka­dan­gi esu taip pat ir V.Vait­kaus gat­vės se­niū­nai­ tis, kiem­sar­giu, ku­ris pri­žiū­ri kie­ mus ir ša­li­gat­vius, esu pa­ten­kin­tas, ga­na ope­ra­ty­viai nu­va­lo. Prieš me­ tus tik­rai bu­vau ne­pa­ten­kin­tas, nes fak­tiš­kai nie­kas ne­žiū­rė­jo, ne­va­lė, atei­da­vo kar­tą per dvi sa­vai­tes pa­ va­ly­ti, bet da­bar si­tua­ci­ja daug ge­ res­nė. Ta­čiau, kad bū­tų idea­lu, kol kas neį­ma­no­ma.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

– Ar bend­ruo­me­nė pla­nuo­ ja bend­rus ka­lė­di­nius, Nau­jų­jų me­tų ren­gi­nius? – Į mū­sų bend­ruo­me­nės ta­ry­bą įei­ na Lie­tu­vos sen­jo­rų są­jun­gos „Bo­ čiai“ pir­mi­nin­kė, prie bend­ruo­me­nės vei­kia klu­bas „Kar­la­ja“, lie­tu­viš­ kai „Ka­re­li­ja“, or­ga­ni­zuo­ja­me ren­ gi­nius su jais. Be­je, no­riu pa­mi­nė­ti, kad Ka­ro­li­niš­kė­se, L.Asa­na­vi­čiū­ tės gat­vė­je esan­čia­me skve­re, sto­ vi auk­si­nė „Ka­re­li­jos ge­gu­tė“, ku­rią 35 me­tų Vil­niaus ir Suo­mi­jos mies­to Joen­sū gi­mi­nia­vi­mo­si pro­ga su­kū­ rė me­ni­nin­kė Mar­jo Pau­lii­na Rii­he­ lae. Vil­niaus mies­to ad­mi­nist­ra­ci­ja bu­vo pa­siū­liu­si 20 vie­tų sos­ti­nė­je, kur bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti šią suo­ mių do­va­ną, ir, šiems ap­žiū­rė­jus vi­ sas vie­tas, pa­si­rink­tos Ka­ro­li­niš­kės. Skulp­tū­ra la­bai sa­vo­tiš­ka, sche­ma­ tiš­ka, su kiau­ši­nu­kais, o žiū­rė­da­mi iš vie­nos pu­sės ma­to­me Ka­ro­li­niš­kių sim­bo­lį – te­le­vi­zi­jos bokš­tą.

Švę­si­me gruo­džio 28 d., da­ly­vaus mū­sų sen­jo­rų cho­ras, ku­ris vei­kia še­še­rius me­tus, ateis at­sto­vų iš ki­ to Ka­ro­li­niš­kių se­niū­ni­jos cho­ro „Lib­ro“. Taip pat vie­tos bend­ruo­ me­nės ta­ry­ba, ku­ri šiais me­tais su­ kur­ta tam, kad iš ski­ria­mų 2 pro­c., ku­rių su­rink­ta be­veik 107 tūkst. li­ tų, su­žiū­rė­tų, kaip įvyk­dy­ti nu­ma­ ty­tus pla­nus. Ma­nau, kad kaip tik šian­dien vi­si su­si­rink­si­me pa­kal­bė­ti apie praė­ju­sių me­tų dar­bus ir atei­ nan­čių me­tų sėk­mes jau se­niū­ni­ jos sa­lė­je. Se­niū­ni­jo­je tu­ri­me ir va­ di­na­mą­ją bend­ruo­me­nės sa­lę, nes jau prieš ke­le­tą me­tų ak­ty­vių žmo­ nių dė­ka įsi­ren­gė­me pu­siau po­že­ mi­nį rū­sį po­sė­džiams ir įvai­rioms pro­goms, su­si­ti­ki­mams, gi­mi­mo die­noms švęs­ti ir taip to­liau. – Kal­bant ne­be apie žie­mą, bet ap­skri­tai – kuo Ka­ro­li­niš­kės pa­trauk­lios gy­ven­to­jams?

Ra­jo­ne gy­ve­na apie 20 dai­li­nin­ kų, ka­ri­ka­tū­ris­tų. Ba­lan­džio 1-ajai, Juo­kų die­nai, bu­vo­me suor­ga­ni­za­ vę ka­ri­ka­tū­rų kon­kur­są, bib­lio­te­ko­ je eks­po­na­vo­me jų dar­bus. Pie­šė ir mo­ki­niai, ir pro­fe­sio­na­lai. Bib­lio­te­ko­je vy­res­ni žmo­nės mo­ ko­si dirb­ti kom­piu­te­riu, bū­na la­ bai pa­ten­kin­ti, kad ga­li bend­rau­ ti in­ter­ne­tu su sve­tur iš­vy­ku­siais ar ki­ta­me Lie­tu­vos pa­kraš­ty­je gy­ve­ nan­čiais bran­giais žmo­nė­mis. Tu­ ri­me du vai­kų klu­bus – „Me­teo­rą“ ir „Žvaigž­du­tę“. Gy­ven­to­jai pa­ro­do daug ir gra­ žių ini­cia­ty­vų. Ži­no­te, kas no­ri, tas vi­suo­met ran­da veik­los ir ja džiau­ gia­si, bet juk vi­suo­met at­si­ran­da niurgz­lių, ku­rie no­ri vis­kuo skųs­ tis. Toks gy­ve­ni­mas.

Apie ry­šius su Ka­re­li­ja Karoliniškėse stovinti skulptūra „Karelijos gegutė“ – Vilniaus ir Joen­ sū (Suomija) miestų bendradarbia­ vimo simbolis. Ši skulptūra 2005-ai­ siais buvo atidengta minint miestų bendradarbiavimo 35-metį. Joen­sū yra Šiau­rės Ka­re­l i­jos, Suo­ mi­jos re­gio­no, cent­ras ir di­džiau­sias mies­tas.

„„Ko­man­da: Ka­ro­li­niš­kių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas K.Tu­ro­nis (tre­čias

iš dešinės) džiau­gia­si ak­ty­viais kai­my­nais, su ku­riais ga­li­ma įgy­ven­ din­ti įvai­riau­sias idė­jas.  Pet­ro Mus­tei­kio nuo­tr.

„„Gro­žis: Ka­ro­li­niš­kių gy­ven­to­jos

prie sa­vo laip­ti­nių au­gi­na gė­lių. Kam­pe­lis prie V.Vait­kaus g. 9 na­ mo. Kęs­tu­čio Tu­ro­nio nuo­tr.

2007 m. gruo­džio 6 d. prie skulp­tū­ ros iš­kil­min­gai pa­mi­nė­tas Suo­mi­jos ne­prik­lau­so­my­bės 90-me­tis, už­deg­ ta žva­ku­čių žu­vu­siems už Suo­mi­jos lais­vę, mi­nė­ji­mas bai­gė­si fe­jer­ver­ku. Klu­bas „Kar­la­ja“ bend­ra­dar­biau­ja su Suo­mi­jos Ka­re­li­jos kraš­to Joen­sū Do­ ne­lai­čio drau­gi­ja, ku­rio­je – 300 na­rių ir or­ga­ni­za­ci­jų.


3

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

gyvenimas

Bokš­tas vėl taps di­džiau­sia eg­le Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tas šie­ met vėl taps sti­li­zuo­ta Ka­lė­dų eg­le ir džiu­gins sos­ti­nės gy­ven­ to­jų bei sve­čių šir­dis.

„„Li­ki­mas: dar so­viet­me­čiu Ka­ro­li­niš­kės bu­vo tech­ni­kos pa­žan­gos pa­vyz­dys vi­sai Lie­tu­vai. Šio sta­tu­so ra­jo­nas ne­pra­ra­do iki šiol. Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­viš­ka­sis si­li­cio slė­nis

Pa­žan­giau­sias in­ter­ne­tas, ne­mo­ka­mi skam­bu­čiai iš už­sie­nio, į la­ga­mi­nė­lį tel­pan­ti te­ les­tu­di­ja. Vi­sa tai gims­ta iš pir­mo žvilgs­nio nie­kuo neiš­sis­ki­rian­čia­me Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­ne, čia stūk­san­čio te­le­vi­zi­jos bokš­to pa­pė­dė­je. And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pra­na­ša­vo ge­rą au­rą

Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos cent­ ro, trum­piau va­di­na­mo Te­le­cent­ru, dar­buo­to­jai vie­ni ki­tiems pa­sa­ko­ja le­gen­dą (o gal ir tik­rą is­to­ri­ją) apie tai, kaip bu­vo ras­ta vie­ta Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tui sta­ty­ti. Kal­ba­ma, kad po Laz­dy­nų kal­vas be­vaikš­tan­čiam ar­chi­tek­tui vė­jas iš ran­kų iš­plė­šė jo brė­ži­nius. Be­si­gai­ nio­da­mas la­pus jis at­si­dū­rė maž­ daug to­je vie­to­je, kur da­bar sto­ vi bokš­tas, bet tuo­met ten bu­vo tik pie­vos, o jo­se vais­ti­nes žo­le­les rin­ko mo­te­riš­kė. Sa­ko­ma, kad vė­ liau ji ta­po vie­na gar­siau­sių Lie­tu­ vos žo­li­nin­kių. Tai­gi, ta mo­te­ris pa­klau­sė ar­chi­ tek­to, ko jis čia bė­gio­ja. Tas at­sa­ kė, kad dai­ro­si tin­ka­mos vie­tos la­ bai svar­biam sta­ti­niui – te­le­vi­zi­jos bokš­tui. O ši pa­ti­ki­no ar­chi­tek­tą, kad jie kaip tik sto­vi la­bai ge­ro­je vie­to­je, – čia vais­ti­niai au­ga­lai au­ ga, čia au­ra ge­ra, to­dėl bet kas šio­ je vie­to­je sėk­min­gai gy­vuos, tu­rės ge­ras per­spek­ty­vas ir ga­ran­tuo­tą gra­žią atei­tį. Ar­chi­tek­tas ir ap­si­spren­dė. Po ke­le­rių me­tų to­je vie­to­je iš­ki­lo Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tas, Ka­ ro­li­niš­kės tuo­met ta­po tech­ni­niu po­žiū­riu pa­žan­giau­sia vie­ta Lie­tu­ vo­je. Pa­žan­ga iš Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to sklin­da iki šiol – čia die­gia­

mos mo­der­niau­sios tech­no­lo­gi­jos, ku­ria­mi ir įgy­ven­di­na­mi pa­tys įvai­ riau­si pro­jek­tai, čia dir­ba ga­biau­si Lie­tu­vos pro­tai. Ieš­ko­jo nau­jų idė­jų

Gal­būt ta ge­ro­ji vie­tos au­ra iki šiol ska­ti­na Te­le­cent­ro dar­buo­to­jų kū­ ry­bin­gu­mą? Jie nuo­lat ieš­ko nau­jų idė­jų, vis ver­žia­si į prie­kį ir drą­siai ima­si nau­jų pro­jek­tų.

Čia vais­ti­niai au­ga­ lai au­ga, čia au­ra ge­ ra, to­dėl bet kas šio­ je vie­to­je sėk­min­gai gy­vuos. „Prieš ge­rą de­šimt­me­tį mes pra­ dė­jo­me mąs­ty­ti ne tik apie tai, kaip pa­si­ruoš­ti te­le­vi­zi­jos skait­me­ni­za­ ci­jai, bet ir kuo už­pil­dy­ti iš­jun­gus ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę te­le­vi­zi­ją at­ si­ver­sian­čią ni­šą. No­rė­jo­me im­tis ko nors, kas pri­trauk­tų ge­riau­sius spe­cia­lis­tus, kas bū­tų pa­žan­gu ir mo­der­nu“, – mo­bi­lio­jo 4G in­ter­ ne­to „Me­zon“ gi­mi­mą pri­si­mi­nė tech­ni­nės plėt­ros di­rek­to­rius Ge­ di­mi­nas Būd­vy­tis. Da­ly­vau­da­mi Pa­sau­li­nia­me Wi­ MAX fo­ru­me Te­le­cent­ro spe­cia­ lis­tai už­si­krė­tė pa­žan­gos idė­jo­mis ir pa­si­ry­žo Lie­tu­vo­je įdieg­ti vi­siš­

kai nau­ją mo­bi­lio­jo ry­šio tech­no­lo­ gi­ją. Ki­tais prin­ci­pais nei 2G ar 3G vei­kian­tis nau­jos kar­tos (4G) mo­ bi­lu­sis ry­šys ta­da at­ro­dė kaip tik­ ras per­vers­mas pa­sau­lio te­le­ko­mu­ ni­ka­ci­jų rin­ko­je. „Tuo me­tu tai bu­vo vi­siš­ka nau­ jo­vė. 2009 m. mes pir­mie­ji ES įdie­gė­me ir pra­dė­jo­me nau­do­ti „Wi­MAX“ tech­no­lo­gi­ją. Pa­sau­ly­je bu­vo­me pir­mų­jų de­šim­tu­ke – po Pie­tų Ko­rė­jos, JAV, Ru­si­jos, gal dar ku­rios ša­lies“, – pa­brė­žė G.Būd­ vy­tis.

rai su­by­rė­jo pra­dė­jus kal­bė­ti apie tai, kad lie­tu­viams ypač ži­no­mas ir la­bai svar­bus Seu­lo mies­tas, nes 1988 m. čia vy­ku­sio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se net ke­tu­ri lie­tu­viai krep­ ši­nin­kai, bū­da­mi, de­ja, dar ne Lie­ tu­vos, o So­vie­tų Są­jun­gos rink­ti­nės ly­de­riai, lai­mė­jo auk­so me­da­lius. Ko­rė­jie­čiai tuo­met pa­pa­sa­ko­jo pa­na­šią is­to­ri­ją, kaip jų ma­ra­to­no bė­gi­kas olim­pia­do­je lai­mė­jo auk­so me­da­lį, bū­da­mas Ja­po­ni­jos rink­ti­ nės na­rys.

Lem­pu­čių gir­lian­dos bus įžieb­ tos gruo­džio 25 d. 17 val. Bend­ ras jų il­gis sieks 6 km, bus pa­ nau­do­ta 6 tūkst. lem­pu­čių. Įžie­biant gir­lian­das nuo bokš­to pa­si­pils fe­jer­ver­kų lie­tus. Bend­ro­vės „Šven­čių stu­di­ ja“ kū­ry­bi­nė idė­ja pir­mą kar­tą bu­vo įgy­ven­din­ta pa­si­tin­kant 2000-uo­sius. Tra­di­cinį pro­jek­tą fi­nan­suo­ja Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bė, elekt­rą tie­kia ir gir­lian­ das ka­bi­na Te­le­cent­ras. „Pra­dė­jus ka­bin­ti pir­mą gir­ lian­dą Te­le­cent­re pa­sklin­da šven­ti­nė nuo­tai­ka, ta­čiau kiek­ vie­nas stip­res­nis vė­jo gū­sis at­ ne­ša ne­ri­mo – ar ne­sut­ruk­dys oro są­ly­gos te­le­vi­zi­jos bokš­tą įžieb­ti lai­ku? Pu­čiant stip­riam vė­jui, bokš­to vir­šu­je dirb­ti ne­ ga­li­ma“, – pa­sa­ko­jo Te­le­cent­ro eksp­loa­ta­ci­jos di­rek­to­rius Vi­lius Zlot­kus. Ta­čiau su­dė­tin­gą dar­bą at­ per­ka ne­pap­ras­to gro­žio re­gi­ nys eg­lę įžie­bus. „Šven­čių stu­di­jos“ va­do­vės Jo­lan­tos Tū­rai­tės tei­gi­mu, tai pa­ts įspū­din­giau­sias šios bend­ ro­vės ka­lė­di­nis pro­jek­tas. „Net ir 13-ą kar­tą puo­šiant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tą su­ vir­pa šir­dis – reiš­kia, kad me­ tų ra­tas dar kar­tą ap­si­su­ko...“ – pri­si­pa­ži­no J.Tū­rai­tė. Žyb­sin­čio­mis sti­li­zuo­tos Ka­ lė­dų eg­lės švie­so­mis bei nuo vir­šū­nės žy­ran­čiais fe­jer­ver­kais ga­lės pa­si­džiaug­ti ir tie, ku­rie Nau­juo­sius me­tus pa­si­tiks Vil­ niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to res­to­ra­ ne „Paukš­čių ta­kas“. VD inf.

Siū­lo nau­jo­vių

Ry­šius už­mez­gė per spor­tą

La­bai reikš­min­gas bu­vo Te­le­cent­ ro bend­ra­vi­mas su Pie­tų Ko­rė­jos te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų gi­gan­te – įmo­ ne „Sam­sung“. Tink­lui dieg­ti lie­ tu­viai nau­do­jo „Sam­sung“ įren­ gi­nius, pir­mie­ji mo­bi­lio­jo 4G in­ter­ne­to „Me­zon“ USB duo­me­nų per­da­vi­mo mo­de­mai ir­gi bu­vo ga­ min­ti „Sam­sung“. „Tuos san­ty­kius rei­kė­jo su­kur­ti, juos rei­kė­jo pel­ny­ti. Ir da­bar dar už­sie­nio ko­le­gos ma­nęs pa­klau­sia, kaip mums pa­vy­ko į Lie­tu­vą pri­si­ kvies­ti mil­ži­niš­ką bend­ro­vę“, – at­ vi­ra­vo G. Būd­vy­tis. Jo pa­sa­ko­ji­mas at­sklei­džia, koks svar­bus yra nuo­šir­dus bend­ra­vi­ mas, ir dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad spor­ti­nin­kai tik­rai yra sa­vo ša­lių am­ba­sa­do­riai. Anot Te­le­cent­ro tech­ni­nės plėt­ ros di­rek­to­riaus, kul­tū­ri­niai bar­je­

„Gal ne­la­bai ge­rai taip sa­ky­ti, ta­ čiau nu­vy­kęs į sve­čius pas ko­rė­jie­ čius pa­ma­tai, kad tech­no­lo­gi­jo­mis jie, pa­ly­gin­ti su pri­snū­du­sia Eu­ro­ pa, pir­mau­ja. Ne tik ga­min­to­jai, bet ir nau­do­to­jai – juk jie žings­nio ne­ ga­li ženg­ti be in­ter­ne­to. Ne­ži­nau, kaip jie ne­su­si­du­ria vie­nas su ki­tu gat­vė­je, nes vi­si ei­na akis į iš­ma­ niu­osius te­le­fo­nus su­smei­gę...“ – juo­ka­vo G.Būd­vy­tis. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad lie­tu­ viai taip pat grei­tai prii­ma nau­ jo­ves ir kad idė­ja dieg­ti ket­vir­tos kar­tos tech­no­lo­gi­ją mū­sų ša­ly­ je pa­si­tei­si­no. Mo­bi­lu­sis 4G in­ter­ ne­tas „Me­zon“ nau­do­ja­mas ne tik as­me­ni­niams po­rei­kiams, bet ir tie­sio­gi­niams TV re­por­ta­žams per­ duo­ti ir įvai­riems vi­suo­me­ni­niams pro­jek­tams įgy­ven­din­ti. Te­le­cent­ro dar­buo­to­jai ir pa­tys ku­ria bei mo­ de­liuo­ja nau­jus įren­gi­nius.

„„Tra­di­ci­ja: per žie­mos šven­tes

te­le­vi­zi­jos bokš­tas Vilnių puo­šia­ jau dau­giau kaip de­šimt­me­tį. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.


4

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

Žmonės

L.Bal­sys ste­bė­jo ra­jo­no po­ky­čius Nors Ka­ro­li­niš­kė­se gy­ve­no tik sep­ty­ne­rius me­tus, Lie­tu­vos ra­ di­jo ir te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­tas, bu­vęs Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­ baus­kai­tės at­sto­vas spau­dai, prieš pu­sant­rų me­tų įkur­to Ža­lio­ sios po­li­ti­kos ins­ti­tu­to pre­zi­den­tas Li­nas Bal­sys sa­ko, kad šis ra­jo­nas jam bu­vo pa­žįs­ta­mas nuo vai­kys­tės, tik vi­sai ki­toks. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ei­da­vo su tė­čiu sli­di­nė­ti

Jis au­go Vil­niaus cent­re, kaip pa­ts sa­kė, bu­vo mies­to cent­ro vai­kas ir mo­kyk­lą lan­kė ten pat. Ta­čiau Ka­ ro­li­niš­kės L.Bal­sio at­min­ty­je įstri­ gu­sios nuo vai­kys­tės – kaip sli­di­ nė­ji­mo vie­ta.

ky­t is Ka­ro­l i­n iš­k ė­se, pa­m a­č iau, ko­kie di­de­li tie me­džiai per ke­ tu­r ias­d e­š imt me­t ų užau­go. Jie su­ku­ria ge­rą, jau­kią gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką ir iš tik­rų­jų pa­ge­ri­na vi­ są mik­ro­ra­jo­no ko­ky­bę“, – ver­ti­ no L.Bal­sys. Na, me­džių ten nie­kad ne­trū­ko. Ir da­bar, ir anks­čiau ten bu­vo di­ džiu­liai miš­kų ma­sy­vai, kraš­to­

Ma­no po­ žiū­riu, Ka­ ro­li­niš­kės yra dau­gia­ tau­tis, dau­ gia­kul­tū­ris, – o tai man pa­tin­ka, – mik­ro­ra­jo­ nas.

„Vai­kys­tė­je man jos ir­gi bu­vo la­ bai ge­rai pa­žįs­ta­mos. Ma­no vai­ kys­tė­je, – gi­miau 1961 m., tai tuo lai­ko­tar­piu, iki ko­kių 1973 m., – Ka­ro­li­niš­kių ne­bu­vo. Ten bu­vo kai­me­liai, miš­kai, ir tė­vas ma­ne su bro­liu ves­da­vo­si sli­di­nė­ti. Bu­ vo pui­kios sli­di­nė­ji­mo tra­sos, jos iš da­lies ir da­bar iš­li­ku­sios ta­me par­ke“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si žur­na­lis­tas. Vė­liau jis ten lan­ky­da­vo­si sa­ vo drau­gų ir bendraklasių na­muo­ se, ku­rių tė­vai ten dar so­vie­ti­niais lai­kais ga­vo bu­tus. Ta­čiau jam ta­da nau­ji di­de­li mū­rai la­bai šil­tų jaus­ mų ne­kė­lė. „At­si­me­nu, va­žiuo­da­vo­me pas vie­ną ma­no bendraklasį pa­si­sve­ čiuo­ti į ta­da dar ką tik pa­sta­ty­tus Ka­ro­li­niš­kių na­mus. Cent­ro vai­kui, aiš­ku, tru­pu­tį tas na­mų dy­dis, vi­ sas tas sti­lius bu­vo neįp­ras­ti, ne­ la­bai jau­kūs, nes tuo me­tu ne­bu­ vo nei me­džių, nei nie­ko ki­ta. Man iš vai­kys­tės Ka­ro­li­niš­kės bu­vo su gam­ta su­si­ju­sios dėl sli­di­nė­ji­mo, ir pa­skui toks keis­tas vaiz­das, nes la­ bai pa­si­kei­tė kraš­to­vaiz­dis, kai ten kaip gry­bai po lie­taus pra­dė­jo dyg­ ti gy­ve­na­mie­ji na­mai“, – pa­sa­ko­ jo L.Bal­sys. Gam­ta – di­de­lė ver­ty­bė

Ka­ro­li­niš­kė­se pas uoš­vius juo­du su žmo­na ap­si­gy­ve­no 1982-ai­siais ir, iki ga­vo ki­tą bu­tą, sep­ty­ne­rius me­ tus ten ir pra­gy­ve­no. Jau tais me­ tais mik­ro­ra­jo­no vaiz­das, pa­šne­ko­ vo pa­sa­ko­ji­mu, la­bai kei­tė­si. Dy­go gy­ve­na­mie­ji na­mai, jų kie­muo­se pra­dė­jo aug­ti me­džiai. Be­je, bū­tent jie L.Bal­sį ir ste­bi­na la­biau­siai. „Da­bar, kai aš kan­di­da­tuo­da­ mas daug daž­niau pra­dė­jau lan­

vaiz­džio draus­ti­nis. L.Bal­sio tei­gi­ mu, ten ir pui­kiau­sias par­kas yra, miš­ko ta­kas žmo­nėms pa­si­vaikš­ čio­ti. Vi­sa tai, anot pa­šne­ko­vo, yra di­džiu­lis mik­ro­ra­jo­no pra­na­šu­mas, nes ga­li­ma ir pail­sė­ti, ir su vai­kais išei­ti. „Ir, aiš­ku, tai pa­ke­lia pa­ties mik­ ro­ra­jo­no, būs­to ver­tę. Ypač tų na­ mų, ku­rie yra va­di­na­mo­sios nau­jos sta­ty­bos, pra­si­dė­ju­sios de­vin­ta­ja­ me de­šimt­me­ty­je ir vė­liau. Tų na­ mų ver­tė dar di­des­nė, nes mik­ro­ ra­jo­nas trans­por­to at­žvil­giu yra ge­ro­je vie­to­je, ge­rai iš­vys­ty­tas par­ duo­tu­vių tink­las, vie­nas gar­siau­sių mies­te Ka­ro­li­niš­kių tur­gus“, – sa­ kė L.Bal­sys. Jo ver­ti­ni­mu, ka­dan­gi šis ra­jo­ nas yra vie­nas se­niau­sių Vil­niu­je – jam dau­giau kaip 40 me­tų, na­mai jau pra­šo­si re­no­va­ci­jos, bet iš ki­ tos pu­sės, jis jau tu­ri sa­vo tra­di­ci­ ją ir kul­tū­ri­nę dva­sią. Ją, pa­šne­ko­ vo tei­gi­mu, ku­ria ir pa­lai­ko to­kios ins­ti­tu­ci­jos kaip Ka­ro­li­niš­kių mu­ zi­kos mo­kyk­la ar­ba vai­kų ir jau­ni­ mo klu­bas „Me­teo­ras“. Gy­ve­na įvai­rūs žmo­nės

Pa­sak L.Bal­sio, Ka­ro­li­niš­kės tu­ ri dar vie­ną stip­rų bruo­žą, su­si­ju­ sį su tra­giš­kais Sau­sio 13-osios so­ vie­ti­nės oku­pa­ci­jos įvy­kiais. Čia gy­ve­nan­tys žmo­nės da­ly­va­vo tuo­ se įvy­kiuo­se, gar­siau­sių jų da­ly­vių pa­var­dė­mis pa­va­din­tos gat­vės. „Ir tai Ka­ro­li­niš­kėms su­tei­kia tam tik­ rą iš­skir­ti­nu­mą, ir žmo­nių iden­ti­ te­tas yra su­si­jęs su mū­sų lais­vės ko­vo­mis. Tai­gi, ma­no po­žiū­riu, Ka­ro­li­niš­kės yra dau­gia­tau­tis, dau­ gia­kul­tū­ris, – o tai man pa­tin­ka, – mik­ro­ra­jo­nas“, – sa­kė Sei­mo de­ pu­ta­tas.

Pak­laus­tas, ko­dėl ne­li­ko ja­me gy­ ven­ti, pa­šne­ko­vas įvar­di­jo pa­pras­ tas prie­žas­tis. So­vie­ti­niais lai­kais, kaip jis sa­kė, ne­la­bai ga­lė­jai rink­ tis, kur gy­ven­ti. Jo uoš­viai ten tu­ rė­jo bu­tą, to­dėl su žmo­na ku­rį lai­ką pas juos ir ap­si­gy­ve­no. Pas­kui jau­ na šei­ma pra­lau­ku­si ei­lė­je ga­vo bu­ tą, tad ir iš­si­kė­lė. „Tais lai­kais di­de­lio pa­si­rin­ki­mo ne­bu­vo. Čia yra es­mi­nis da­ly­kas, bet dėl to ir ge­rai, ir blo­gai. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties Ka­ro­li­niš­kė­se ga­li­ma ras­ti gy­ve­nan­tį ar gy­ve­nu­sį ir žy­mų ra­šy­to­ją, ir gar­sų skulp­to­ rių, ir žmo­nių, dir­bu­sių ga­myk­lo­ se, ir bu­vu­sių ka­riš­kių bei jų šei­mų, ir trem­ti­nių, ir da­bar­ti­nių po­li­ti­nių ka­li­nių. Kai ta­ry­bų val­džia da­ly­da­ vo tuos bu­tus, jie ati­te­ko įvai­riems žmo­nėms. Gal tai nė­ra blo­gai, nes so­cia­li­niu po­žiū­riu įvai­rių žmo­nių bu­vi­mas kad ir vie­na­me na­me tu­ ri ge­rą pra­smę“, – tei­gė L.Bal­sys ir pa­si­da­li­jo Ai­ri­jos pa­vyz­džiu. Ten yra ra­jo­nas, ku­ria­me gy­ve­na pa­sau­li­nės ro­ko gar­se­ny­bės. Ta­čiau ta­me ra­jo­ne sta­to­mi so­cia­li­niai na­ mai bū­tent to­dėl, kad ne­bū­tų, kaip L.Bal­sys sa­kė, toks gar­se­ny­bių re­ zer­va­tas ir jie pa­ma­ty­tų, kad ap­link vyks­ta ir pa­pras­tas gy­ve­ni­mas bei ne vi­si žmo­nės yra mi­li­jo­nie­riai.

„„Įspūdis: vaikystėje L.Bal­siui Karoliniškių daugiabučiai atrodė neįpras­

ti ir nelabai jaukūs. 

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Žai­di­mų vie­ta – miš­kai Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Žur­na­lis­tas, pro­diu­se­ris, lai­dų ve­ dė­jas, LNK pro­gra­mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ma­ri­jus Gra­daus­ kas Ka­ro­li­niš­kė­se pra­lei­do sa­vo vai­kys­tę. Pa­siu­tęs vai­kas ne­bu­ vo, bet links­mų, kar­tais ir skau­ džių nuo­ty­kių tik­rai ne­trū­ko.

Į Ka­ro­li­niš­kes iš An­ta­kal­nio M.Gra­daus­kas su tė­vais per­si­kė­ lė, kai jam bu­vo tre­ji, ir gy­ve­no iki pat stu­den­ta­vi­mo me­tų. Pu­sė jų dar taip pat pra­bė­go šia­me mik­ro­ ra­jo­ne. „O pa­skui jau su bū­si­mą­ja Gra­daus­kie­ne ap­si­gy­ve­no­me An­ ta­kal­ny­je“, – sa­kė M.Gra­daus­kas. Kaip pa­ts pa­sa­ko­jo, Ka­ro­li­niš­ kės jam sie­ja­si su vai­kys­te, tai­gi į tuos me­tus ir pa­pra­šė­me trum­pai su­grįž­ti.

„„Praei­tis: M.Gra­daus­kas dar pri­

si­me­na lai­kus, kai Ka­ro­li­niš­kės bu­vo tik „lau­kai ir klo­niai“.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

– Ma­ri­jau, ko­kius jaus­mus, pri­si­mi­ni­mus ke­lia Ka­ro­li­niš­ kės? Koks šis mik­ro­ra­jo­nas bu­vo jū­sų vai­kys­tė­je? – At­sik­raus­čiau čia bū­da­mas tre­jų. Dar ne pa­ts są­mo­nin­giau­sias am­ žius, bet tai reiš­kia, kad vis­kas ir at­si­ra­do Ka­ro­li­niš­kė­se. Čia ir są­ži­ nin­gai at­lan­ky­tas dar­že­lis, ir dvy­ li­ka kla­sių mo­kyk­lo­je. Kai bu­vau vai­kas, Pi­lai­tės dar ne­bu­vo, vi­sur bu­vo miš­kai miš­ke­liai, Gi­lu­žio, Sa­ lo­tės eže­rai bu­vo kaip ir ka­ro­li­niš­ kie­čių. Ta­da bu­vo la­bai fai­na – tie­ siog lau­kai ir klo­niai (juo­kia­si).

– Tai tie miš­kai ir bu­vo mėgs­ ta­miau­sia vie­ta? Gal tu­rė­jo­te ir ki­tų? – Kad ir pa­ti mo­kyk­la, ji bu­vo Ka­ ro­li­niš­kių pa­kraš­ty­je, prie to­kių ma­sy­vių ga­ra­žų. Mil­ži­niš­ki plo­tai – tūks­tan­čiai skar­di­nių ga­ra­žų, dar ir tė­vai ten vie­ną tu­rė­jo. Bu­ vo ab­sur­do vir­šū­nė. Žmo­nės ei­da­ vo po po­rą ki­lo­met­rų, kad ga­ra­že pa­lik­tų sa­vo ži­gu­liu­ką. – Ką veik­da­vo­te su drau­gais, kuo už­siim­da­vo­te, kaip leis­

da­vo­te lai­ką? Gal pri­si­me­na­te ko­kį sma­gų nuo­ty­kį? – Daug tų nuo­ty­kių bu­vo. Vai­kys­ tė­je daug be­pro­tys­čių. La­bai mėg­ da­vo­me pa­tys ga­min­tis pi­ro­tech­ ni­ką, kaip ir tur­būt vi­si so­vie­ti­niai vai­kai, nes tų ki­niš­kų fe­jer­ver­kų ne­bu­vo. Ka­lė­doms bū­da­vo pra­de­ da­ma ruoš­tis jau iš anks­to, pa­vyz­ džiui, net va­sa­rą rei­kė­da­vo ką nors sprog­din­ti. Bu­vo­me už­tai­sę to­kį vie­ną sprog­me­nį, bet jis ne­spro­go. Aš jį išar­džiau, ta­da no­rė­jau pri­ deg­ti deg­tu­ku, nes jis tu­rė­jo pa­ na­šiai kaip šal­to­ji ug­ne­lė už­si­deg­ ti. Deg­tu­kas už­ge­so, ta­da paė­miau ki­tą ir ki­šau du de­gan­čius deg­tu­ kus. Ir jis taip sprog­te­lė­jo, kad iš­ ke­piau du pirš­tus (juo­kia­si). Ša­lia bu­vo kal­niu­kai, ei­da­vo­ me ant jų su ro­gu­tė­mis. At­si­me­ nu, dar­že­ly­je esu žan­dą į me­ta­li­nę tvo­rą pra­si­kir­tęs. Da­bar jos ki­taip at­ro­do, o anks­čiau bu­vo to­kios že­mos. Ta­da grįž­tant nuo kal­ne­ lio už­si­ka­bi­no ro­gių vir­vė už tvo­ ros, slys­te­lė­jau ir dė­jau­si į tvo­ros kam­pą. Tvo­ra bu­vo vai­ko vei­do ly­gy­je. Pra­si­kir­tau žan­dą, bet ka­ dan­gi bu­vo be pro­to šal­ta, tie žan­ dai su­le­dė­ję, nie­ko ne­jau­čiau. Tik ma­čiau klai­kias į ma­ne žiū­rin­ čių drau­gų akis. Bet nie­kas ne­sa­ kė, kad žliau­gia per žan­dą krau­jas (juo­kia­si). Ta­da, pa­me­nu, auk­lė­ to­ja ve­žė tak­si į An­ta­kal­nio kli­ni­ kas siū­ti žaiz­dos. Tai va to­kie tie nuo­ty­kiai.


5

Ĺ eĹĄtADIENIS, gruodĹžio 22, 2012

veidas ir pilki rĹŤmai bĹŤna graŞōs Nors KaroliniĹĄkÄ—s ir negali pasigirti architektĹŤros lobiais, taÄ?iau ir ĹĄis sostinÄ—s rajonas gali bĹŤti graĹžus. Net labai. TÄ… ÄŻrodinÄ—ja ÄŻ feisbuko grupÄ™ susibĹŤrÄ™ karoliniĹĄkieÄ?iai, kurie joje dalijasi savo darytomis KaroliniĹĄkiĹł nuotraukomis.

R

Lietuvos radijo ir televizijos centras

Telecentras kvieÄ?ia kaimynus ÄŻ MEZON salonÄ… Mobilusis 4G internetas MEZON – puiki dovana, bet gali bĹŤti dar geriau. MEZON salonuose prieĹĄ KalÄ—das galima ÄŻsigyti ir iĹĄmaniĹłjĹł telefonĹł „Samsung Galaxy S3“, „Samsung Galaxy Ace2“, „Samsung Galaxy S2“ ir be papildomo mokesÄ?io juose naudotis neribojamu 4G MEZON internetu.

Mobiliuoju 4G internetu MEZON galima naudotis ÄŻsigijus USB duomenĹł perdavimo modemÄ…, kuris jungiamas ÄŻ kompiuterÄŻ. Bet galima ÄŻsigyti ir kiĹĄeninÄŻ marĹĄruto parinktuvÄ… MEZON YZI. Jis toks pat stilingas ir maĹžas, jÄŻ patogu neĹĄiotis, o naudojimo galimybÄ—s – dar platesnÄ—s. UĹžsisakius bet kurÄŻ 4G MEZON planÄ… ir jungiantis per MEZON YZI, mobiliuoju internetu galima naudotis ne tik kompiuteryje, bet ir iĹĄmaniajame telefone. Ir be jokiĹł papildomĹł mokesÄ?iĹł, neskaiÄ?iuojant bei neribojant siunÄ?iamĹł duomenĹł kiekio.

Mobiliuoju 4G internetu MEZON galima naudotis ir iĹĄmaniajame telefone. Mokant tik uĹž vienÄ… pasirinktÄ… planÄ…, internetu gali naudotis visi, kam patikite savo ÄŻrenginÄŻ. Be to, per MEZON YZI prie interneto gali jungtis keli asmenys vienu metu (mokama taip pat tik uĹž vienÄ… pasirinktÄ… planÄ…). Ar tikrai sÄ…skaitos nedidÄ—ja?

Telecentras be jokiĹł iĹĄlygĹł neriboja mobiliuoju internetu siunÄ?iamĹł duomenĹł srauto, todÄ—l nesvarbu, kad ir kiek duomenĹł siĹłstumÄ—te ir kiek ĹžmoniĹł jĹŤsĹł ÄŻrenginiu naudotĹłsi, kaina iĹĄliks ta pati – mokÄ—site ďŹ ksuotÄ… mÄ—nesinÄŻ mokestÄŻ uĹž pasirinktÄ… planÄ…. KodÄ—l verta rinktis 4G MEZON?

RyĹĄiĹł reguliavimo tarnybos 2011 m. atlikto nepriklausomo mobiliojo interneto prieigos tyrimo duomenimis, mobiliuoju 4G internetu MEZON greiÄ?iausiai buvo atverÄ?iami tinklalapiai, didĹžiausia vidutine sparta buvo gaunami ir siunÄ?iami duomenys. Laukiame jĹŤsĹł

UĹžsukite ÄŻ MEZON salonÄ… Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje. Vilniuje jĹŤsĹł laukiame ir MEZON salonuose prekybos centruose „Akropolis“, „Panorama“, „Ozas“. Telecentras visus gyventojus konsultuoja tel. 19 100 (0,49 Lt/ min.), www.mezon.lt.

ď ŽPatogu: 8N_\YV[VXĂ&#x203A;`RZ\OVYVb\Wb!4V[aR_[Rab:2G<;TNYV[NbQ\aV`QNbTbZNTfcR[a\WĂş?fV\]_VRV[NZbZĂ&#x2013;X\[X_RĂ&#x2DC;V\WRTNacĂ&#x203A;WRV_X\[X_RĂ&#x2DC;VN

ZR[NZRTNYVaR]N`VaVX_V[aVV[aR_[Rab'Uaa]'dddZRg\[Ya8b_LCRVXVNGRZRYN]V`8N_\YV[VXĂ&#x203A;`R@Nb`V\ \`V\`TCVY[Vb`QV_ON[af`cN QfOV[V[XNVWb`ZNY\[VNV]NX\[`bYab\`Â&#x201C;b `bXVaRQN_O\QVR[\ZV`[b\%VXV&cNY


6

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

istorija

Lais­vę ap­gy­nė prie bokš­to Ka­ro­li­niš­kė­se esan­tis te­le­vi­zi­jos bokš­tas lai­ko­mas ir Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės sim­bo­liu. Bū­tent ša­lia jo 1991 m. sau­sio 11–13 d. su­si­rė­mi­muo­se su so­vie­tų ka­riuo­ me­ne žu­vo 14 lais­vės ko­vo­to­jų.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ren­ka­si pa­mi­nė­ti kas­met

Kas­met sau­sio 13 d. iš­va­ka­rė­se te­ le­vi­zi­jos bokš­to pa­pė­dė­je šim­tai žmo­nių ren­ka­si pri­si­min­ti žu­vu­sių lais­vės gy­nė­jų. Tuo­met so­vie­tų ka­riuo­me­nė štur­ma­vo be­gink­lių žmo­nių sau­go­mą te­le­vi­zi­jos bokš­ tą. 14-ai bokš­to gy­nė­jų 1991 m. nak­tis į sau­sio 13-ąją ta­po pa­sku­ ti­nės jų gy­ve­ni­me. Prie Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­ to pri­s i­m in­t i tra­g iš­k ų Sau­s io 13-osios įvy­kių atei­na dau­giau­ sia ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jai. Kai ku­rie prie lau­žo at­si­ve­da sa­ vo ma­žus vai­kus. Tra­di­ciš­kai gė­ lių prie pa­mink­lo Sau­sio 13-osios au­koms pa­de­da aukš­čiau­si vals­ ty­bės ir mies­to va­do­vai. Vil­niaus me­rai, Vy­riau­sy­bės va­do­vai, pre­ zi­den­tai – vi­si jie da­ly­vau­ja ne tik ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, bet ir bent trum­pam už­su­ka į Ka­ro­ li­niš­kes.

Pra­va­žiuo­jan­tys tan­ kai dar pur­vais ap­ drabs­tė, o vi­sai ne­ to­li po jų vikš­rais mer­gi­na žu­vo. Trūks­ta žmo­nių vie­ny­bės

Anų die­nų liu­di­nin­kai kas­met rink­ da­mie­si prie te­le­vi­zi­jos bokš­to ti­ ki­na, kad sau­sį čia vis­kas bū­na ly­ giai kaip 1991 m. Trūks­ta tik vie­no – žmo­nių vie­ny­bės. Pen­ke­rius me­ tus prie te­le­vi­zi­jos bokš­to per mi­ nė­ji­mą lan­ky­da­mie­si „Vil­niaus die­ nos“ žur­na­lis­tai daž­nai su­tik­da­vo tuos pa­čius žmo­nes. Vi­sus tuos me­tus tra­di­ciš­kai į ren­gi­nį atei­da­ vo Juo­zas ir Ve­ro­ni­ka – Ka­ro­li­niš­ kių gy­ven­to­jai, sa­vo aki­mis ma­tę, kaip į mie­ga­mą­jį ra­jo­ną vi­dur­nak­tį įva­žia­vo tan­kai. „Bu­vo la­bai pa­na­šus oras, o štai at­mos­fe­ra vi­sai ki­to­kia. Kaž­ko­ kia vie­ny­bė bu­vo ir žmo­nės jau­tė, kad yra jė­ga. O kas da­bar? Atei­na­ me tie pa­tys, ku­rie 1991 m. atei­da­ vo, tik vis ma­žiau mū­sų, o jau­ni­mo nė­ra. Šie­met iš vi­so žmo­nių ma­žai. Nie­kad tiek ma­žai ne­bu­vo“, – ap­ gai­les­ta­vo vy­riš­kis.

Ve­ro­ni­ka pa­sa­ko­jo anks­tes­niais me­tais bu­vu­si ir prie Lie­tu­vos ra­di­ jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­to, ir prie Sei­ mo. „Jau­nes­ni bu­vom, tad va­žiuo­ da­vom vi­sur, o da­bar atei­nam čia – ar­čiau na­mų. Atei­ni, at­gy­ja pri­ si­mi­ni­mai. Sto­vė­jom to­je pa­čio­je vie­to­je, pra­va­žiuo­jan­tys tan­kai dar pur­vais ap­drabs­tė, o vi­sai ne­to­li po jų vikš­rais mer­gi­na žu­vo“, – pri­si­ mi­nė mo­te­ris. Su­kir­ši­no ka­ro­li­niš­kie­čius

Nors Ka­ro­li­niš­kė­se vy­ko dau­ge­lis pa­grin­di­nių ko­vų už Lie­tu­vos lais­ vę, ša­liai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­ bę įam­žin­ti did­vy­rių ne­sus­kub­ta. Idė­ja ant dau­gia­bu­čių na­mų už­ka­ bin­ti len­te­les apie čia gy­ve­nu­sius lais­vės ko­vo­to­jus pir­miau­sia pra­ dė­ta įgy­ven­din­ti gre­ti­ma­me Laz­ dy­nų ra­jo­ne, o tik pa­skui Ka­ro­li­ niš­kė­se. Pas­ta­ro­sio­se taip pat nu­spręs­ ta per­va­din­ti ir gat­ves – su­teik­ ti joms žu­vu­sių­jų lais­vės ko­vo­to­jų pa­var­des. Dien­raš­čio kal­bin­tas Sei­ mo na­rys Al­gis Strel­čiū­nas taip pat pri­si­dė­jo prie šių pa­ki­ti­mų ir tai la­ bai pa­lai­kė. „Tai tur­būt bu­vo 1995 m. Man pa­skam­bi­no kaž­kas iš tuo­me­ tės mies­to val­džios ir kaip tuo­ me­čio Laz­dy­nų se­niū­no pa­klau­sė, kaip rea­guo­tų į to­kius pa­kei­ti­mus žmo­nės. Ar tai ge­ra idė­ja. Aš jai pri­ta­riau, ta­čiau iki šiol ma­nau, kad ji bu­vo pa­vė­luo­ta“, – pa­sa­ko­jo A.Strel­čiū­nas. Po skam­bu­čio iš aukš­čiau Laz­ dy­nuo­se ant pen­kių dau­gia­bu­čių fa­sa­dų at­si­ra­do at­mi­ni­mo len­te­ lės Vi­dui Ma­ciu­le­vi­čiui, Vy­tau­tui Vait­kui, Vir­gi­ni­jui Drus­kiui, Apo­ li­na­rui Juo­zui Po­vi­lai­čiui, Ro­lan­ dui Jan­kaus­kui. Len­te­lės at­si­ra­do ir gre­ti­ma­me Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­ ne. Be to, čia žu­vu­sių­jų gar­bei bu­ vo per­va­din­tos ke­lios gat­vės. Ši­taip at­si­ra­do L.Asa­na­vi­čiū­tės, V.Drus­ kio ir dar sep­ty­nios gat­vės. „Gat­vių pa­va­di­ni­mų kei­ti­mas – ryš­kiau­sias pa­vyz­dys, kad veiks­ mų im­ta­si per vė­lai. Rei­kė­jo tai da­ry­ti tais pa­čiais ar­ba ki­tais me­ tais, o ne po pen­ke­rių me­tų. Na­ tū­ra­lu, kad įvy­kiai šiek tiek iš­blu­ ko at­min­ty­je ir žmo­nės pik­ti­no­si, maiš­ta­vo prieš gat­vių per­va­di­ni­ mą. Ka­ro­li­niš­kė­se bu­vo vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gų aist­rų ir pyk­čio“, – dės­tė A.Strel­čiū­nas.

„„Siau­bas: Ka­ro­li­niš­kių gy­ven­to­jai sa­vo aki­mis re­gė­jo, kaip į jų ra­jo­ną vi­dur­nak­tį įva­žia­vo tan­kai. Ri­čar­do Gri­go (BFL) nuo­tr.

At­mi­ni­mą įam­ži­no pa­va­di­ni­mais

Sau­sio 13-oji

Ka­ro­li­niš­kės – vie­na svar­biau­sių 1991 m. sau­sio 13 d. įvy­kių vie­tų. Daug­maž 1995 m. de­vy­nios iš ke­tu­rio­li­kos Ka­ro­ li­niš­kių gat­vių per­va­din­tos au­kų pa­ var­dė­mis. Dar vie­nai gat­vei su­teik­tas Sau­sio 13-osios var­das. Pag­rin­di­nei Ka­ro­li­niš­kių gat­vei, bu­vu­siam Kos­ mo­nau­tų pro­spek­tui, su­teik­tas Lais­ vės var­das. Šiuo me­tu Ka­ro­li­niš­kė­se yra Lo­re­tos Asa­na­vi­čiū­tės, Vir­gi­ni­

„„1.25 val. tan­kai Ka­ro­li­niš­kė­se, va­

jaus Drus­kio, Da­riaus Ger­bu­ta­vi­čiaus, Ro­lan­do Jan­kaus­ko, Al­gi­man­to Pet­ro Ka­vo­liu­ko, Vi­do Ma­ciu­le­vi­čiaus, Apo­ li­na­ro Juo­zo Po­vi­lai­čio, Ig­no Ši­mu­lio­ nio, Vy­tau­to Vait­kaus. Ant dau­gia­bu­ čių na­mų, ku­riuo­se gy­ve­no Sau­sio 13-osios au­kos, pri­tvir­tin­tos at­mi­ni­ mo len­tos. Ki­tų ko­vos už ša­lies ne­prik­ lau­so­my­bę au­kų var­dais gat­vės pa­va­ din­tos ki­to­se Lie­tu­vos mies­tuo­se.

žiuo­da­mi te­le­vi­zi­jos bokš­to link, ties „Ko­me­tos“ par­duo­tu­ve pra­de­ da šau­dy­ti tuš­čiais šo­vi­niais. „„1.50 val. tan­kai ima su­pti te­le­vi­zi­

jos bokš­tą, prieš juos ei­nan­tys au­to­ ma­ti­nin­kai ko­vi­niais šo­vi­niais šau­ do į že­mę, o vė­liau ir į bokš­tą, kur ap­link ap­sto­ję žmo­nės. Tan­kai ir de­san­ti­nin­kai siau­tė­ja apie dvi va­ lan­das. „„2 val. šar­vuo­čiai ir tan­kai ap­su­pa

Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­ sta­tą, pra­de­da šau­dy­ti į pa­sta­tą ir bu­din­čius žmo­nes, uži­ma Ko­mi­te­ to rū­mus ir stu­di­jas. Ka­riš­kiai truk­ do paim­ti žu­vu­sių­jų la­vo­nus ir su­ žeis­tuo­sius. „„Užė­mus te­le­vi­zi­jos bokš­tą, vie­

nas LKP (SSKP) va­do­vų J.Jer­ma­la­ vi­čius iš ka­ri­nės ma­ši­nos per gar­ sia­kal­bį skel­bia: „Bro­liai lie­tu­viai, na­cio­na­lis­tų ir se­pa­ra­tis­tų Vy­riau­ sy­bė, ku­ri prieš­pas­ta­tė sa­ve liau­ džiai, nu­vers­ta. Ei­ki­te pas sa­vo tė­ vus, vai­kus...“

Ne­bi­jo ir neig­ti Kai ku­rie prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mi po­ li­ti­kai, kaip an­tai bu­vęs so­cial­de­mok­ ra­tas, po­li­ti­nės jė­gos Fron­to ly­de­ris Al­g ir­das Pa­lec­k is, Sau­sio 13-osios įvy­kius nei­g ia. Dėl to jam skir­ta be­ veik 11 tūkst. li­tų bau­da. Ta­čiau teis­mų ma­ra­to­nas ne­si­bai­gia. A.Pa­lec­kis pra­šo Lie­tu­vos Aukš­čiau­ sio­jo Teis­mo (LAT) jį iš­tei­sin­ti. „Pra­šau pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­

„„Per šią kru­vi­ną ak­ci­ją žu­vo 14 ci­

dos teis­mo nuo­spren­d į, ku­riuo esu pri­pa­ž in­tas kal­tu dėl to, kad TV lai­ do­je pa­sa­kiau, jog per Sau­sio 13-osios įvy­k ius sa­viš­k iai šau­dė į sa­vus. Sa­ kiau ne sa­vo žo­d žius, o ci­ta­vau iš­ trau­kas iš pub­li­ka­ci­jų. Esu ap­kal­tin­ tas ir nu­teis­tas be jo­kio pa­grin­do“, – ti­ ki­no teis­mą po­li­ti­kas. LAT sa­vo ver­d ik­tą skelbs 2013 m. sau­sio 22 d.

vi­lių gy­ven­to­jų, dau­giau kaip 500 žmo­nių su­žeis­ta. „„Štur­muo­jant Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos

ko­mi­te­to pa­sta­tą kul­ka į nu­ga­rą sa­ vų­jų nu­šau­tas SSRS de­san­ti­nin­kas V.Šac­ki­chas. „„Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tus už­

gro­bu­si tan­kų ko­lo­na va­žiuo­ja prie Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos rū­mų; čia su­si­rin­kę apie 20 tūkst. par­la­men­ to gy­nė­jų; mi­nios pul­ti ka­riuo­me­ nė ne­si­ry­žo.


7

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

istorija

Var­dą Ka­ro­li­niš­kėms pa­do­va­no­jo mo­te­ris Ak­ty­viai gy­nė gam­tą

And­re­jus Žu­kovs­kis Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­nas – ti­piš­ kas so­viet­me­čio kū­ri­nys. Pil­ki dau­ gia­bu­čiai, ma­ži kie­mai. Ta­čiau po as­fal­tu sle­pia­si ir ki­to­kia is­to­ri­ja, sie­kian­ti XVIII a.

Praė­ju­sią va­sa­rą Ka­ro­l i­n iš­k ių gy­ ven­to­jai drau­ge su Lie­tu­vos ža­lių­ jų są­jū­d žiu prie sos­t i­nės sa­v i­val­ dy­bės pro­tes­ta­vo prieš neaiš­kaus sta­t i­n io konst­ra­v i­mą Ka­ro­l i­n iš­k ių kraš­to­vaiz­d žio draus­ti­ny­je.

Gi­mė trys ra­jo­nai

Bend­ros Len­ki­jos ir Lie­tu­vos Vals­ ty­bės lai­kais XVIII a., kai dar ne­ bu­vo pa­n ai­k in­ta bau­d žia­va, o ša­liai va­do­va­vo ba­jo­rai, da­bar­ti­ nių Ka­ro­li­niš­kių te­ri­to­ri­jo­je bu­ vo dva­ras. Jo šei­mi­nin­kas tu­rė­jo tris duk­te­ris – Jus­ti­ną, Ka­ro­li­ ną ir Ur­šu­lę. Ka­dan­gi jis ne­tu­rė­ jo sū­nų, po mir­ties dva­rą su že­ mė­mis ly­gio­mis da­li­mis pa­si­da­li­jo duk­ros. Kiek­vie­na pa­vel­dė­jo po da­lį dva­ ro te­ri­to­ri­jos ir taip šios da­lys ga­vo vie­to­var­džius – Jus­ti­niš­kė, Ka­ro­ li­niš­kė ir Vir­šu­liš­kė. Kiek­vie­na se­ se­rų taip pat pa­vel­dė­jo po ke­lias­ de­šimt bau­džiau­nin­kų. Pa­nai­ki­nus bau­džia­vą 1861 m. bu­vę vals­tie­čiai bau­džiau­nin­kai taip ir li­ko gy­ven­ ti sa­vo kai­muo­se, ku­rie iš­li­ko ir tar­pu­ka­riu, ir so­viet­me­čiu. XX a. 8 de­šimt­me­tį Vil­niu­je pra­dė­jus sta­ ty­ti gy­ve­na­muo­sius ra­jo­nus ir nu­ grio­vus kai­mus, pa­va­di­ni­mai li­ko. Taip sos­ti­nė­je at­si­ra­do Jus­ti­niš­kių, Ka­ro­li­niš­kių ir Vir­šu­liš­kių mik­ro­ ra­jo­nai. Taip pat yra ir ki­ta var­do kil­mės ver­si­ja. Kal­bi­nin­kas Jo­nas Jurkš­tas vie­to­var­dį kil­di­na iš XIX a. čia bu­ vu­sios Ka­ro­li­nų kar­čia­mos. Šio­je vie­to­je kaž­ka­da bu­vo dva­ras, XIX a. pra­džio­je sto­vė­jo Ka­ro­li­nų kar­ čia­ma, o kai­me­ly­je – tik trys so­dy­ bos. Ša­lia – ke­lios Šal­tū­nų kai­mo

Su­si­rin­ku­sie­ji reiš­kė pa­si­pik­ti­ni­mą, kad ne­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie jų pa­šo­nė­je ky­lan­tį na­mą. Be to, pra­si­ dė­jus sta­ty­boms ak­ty­viai nai­k i­na­ mas kraš­to­vaiz­d žio draus­t i­ny­je esan­t is šlai­tas. Pro­tes­t uo­to­jai su­ ren­gė pan­to­m i­mos ak­ci­ją, ku­r ios tiks­las bu­vo pa­ra­g in­t i val­d i­n in­ kus bū­ti at­vi­res­nius ir su gy­ven­to­ jais da­ly­tis sa­vo pla­nais.

„„Gam­ta: tai, kad ka­dai­se ra­jo­nas bu­vo miš­kų ap­sup­tas kai­mas, pri­me­na iki šiol iš­li­kęs draus­ti­nis. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

so­dy­bos. Ant­ro­je XIX a. pu­sė­je čia vei­kė ply­ti­nė. Pas­ta­tė la­bai grei­tai

1971-ai­siais bu­vo griau­na­mos šio­je vie­to­je bu­vu­sios ko­lū­kio fer­mos ir pra­dė­tos ties­ti pir­mo­sios ko­mu­ni­ ka­ci­jos bū­si­mo­jo gy­ve­na­mo­jo mik­ ro­ra­jo­no sta­ty­boms. Mik­ro­ra­jo­ną pro­jek­ta­vo ar­chi­tek­tas Ka­zi­mie­ras Ri­man­tas Ba­lė­nas. Ka­ro­li­niš­kėms bu­vo su­teik­tas „kos­mi­nis“ įvaiz­ dis. Pag­rin­di­nis pro­spek­tas, be­je, ei­nan­tis ir per ki­tus ra­jo­nus, pa­va­ din­tas Kos­mo­nau­tų var­du. Iki šiol Ka­ro­li­niš­kė­se iš­li­ko ir ki­tų su kos­ mo­su su­si­ju­sių pa­va­di­ni­mų: Sie­ty­ no, Mė­nu­lio gat­vė.

Ir, ži­no­ma, pa­ts „kos­miš­kiau­ sias sta­ti­nys“ – te­le­vi­zi­jos bokš­tas, pra­dė­tas sta­ty­ti 1974 m., o vei­kian­ tis nuo 1981 m. ir iki šiol lai­ko­mas vie­nu aukš­čiau­sių sta­ti­nių Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­po­je. Mik­ro­ra­jo­nas bu­vo pa­sta­ty­tas la­ bai grei­tai – nuo rea­lios dar­bų pra­ džios per be­veik pen­ke­rius me­tus. 1977 m. į Ka­ro­li­niš­kes ėmė kel­tis pir­mie­ji nau­ja­ku­riai. Bu­vo ap­skai­ čiuo­ta, kad Ka­ro­li­niš­kė­se gy­vens 45 tūkst. gy­ven­to­jų, kiek­vie­nam jų skir­ta po 9 kv. m gy­ve­na­mo­jo plo­ to. Taip pat bu­vo nu­ma­ty­ta, kad 1 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rės iki 10 au­to­ mo­bi­lių. Tie­sa, vė­liau pro­jek­tuo­ jant gat­ves ir kie­mus šis skai­čius

bu­vo pa­di­din­tas 10 kar­tų. Pla­nuo­ jant į atei­tį, vos pa­sta­čius Ka­ro­ li­niš­kes bu­vo nu­ma­ty­tas via­du­ kas tarp da­bar­ti­nių J.Ši­mu­lio­nio ir Č.Su­gi­ha­ros (Vir­šu­liš­kė­se) gat­vių bei ke­lias įva­žiuo­ti į mi­nė­tas gat­ ves iš T.Nar­bu­to gat­vės. Ti­pi­nė ar­chi­tek­tū­ra

Ka­ro­li­niš­kės lai­ko­mos vie­nu gra­ žiau­sių iš mi­nė­tų tri­jų mik­ro­ra­jo­ nų. Nors vy­rau­ja dau­gia­bu­čiai gy­ ve­na­mie­ji na­mai (5, 9, 12 aukš­tų), su­jung­ti į ke­tu­rių pen­kių kor­pu­sų blo­kus, čia ne­trūks­ta ir na­tū­ra­lios gam­tos. Ka­ro­li­niš­kė­se tarp Su­der­vės upe­lio slė­nio ir Ne­ries skar­džio Pli­

Per ak­ci­ją praei­v iams bu­vo siū­lo­ ma at­si­ger­t i skaid­raus van­dens ir ši­taip pa­lai­k y­t i skaid­r ius spren­d i­ mus.

ka­kal­nio ato­dan­gos iki šiol iš­li­kęs na­tū­ra­lus gam­tos kam­pe­lis – Ka­ ro­li­niš­kių kraš­to­vaiz­džio draus­ti­ nis. Taip pat įkur­tas ir Pa­sa­kų par­ kas, ku­rį puo­šia me­di­nės pa­sa­kų vei­kė­jų skulp­tū­ros.

5

me­tus už­tru­ko Ka­ro­li­niš­kių ra­jo­no sta­ty­bos.


8

Ĺ eĹĄtADIENIS, gruodĹžio 22, 2012

ÄŻvairenybÄ&#x2014;s Ka­ro­li­niť­kes pa­mÄ&#x2014;­go Ĺžy­gei­viai

NEKILNOJAMASIS TURTAs =.4.9/.Ă @6@8<96;6:Ă?.?2AĂ?.AC27.6@ =?<32@6<;.9B@1<8B:2;AĂ?AC.?8F:.@

KONSULTACIJOS 17 metĹł patirtis

AVYa\TCVY[Vb` ARY'%"!"##%# & "!

Tra­di­ci­niĹł â&#x20AC;&#x17E;Snai­gÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺžy­giĹł sli­dÄ&#x2014;­ mis ir pÄ&#x2014;s­Ä?io­mis or­ga­ni­za­to­riai kiek­vie­nÄ&#x2026; Ĺžie­mÄ&#x2026; bent ke­le­tÄ&#x2026; kar­ tĹł uŞ­su­ka ir ÄŻ Ka­ro­li­niť­kes. Ĺ ia­ me ra­jo­ne esan­tis miť­ke­lis, ro­ dos, spe­cia­liai su­kur­tas Ĺžy­gei­ viams. Ja­me ke­liau­to­jai ÄŻvei­kia 4â&#x20AC;&#x201C;12 ki­lo­met­rĹł marť­ru­tus, o ge­ ros nuo­tai­kos pa­si­se­mia ne vie­ nai die­nai. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Moks­lei­vius ap­lan­kÄ&#x2014; ka­riai

Ka­ti­nas lau­kia Ĺžmo­niĹł pa­gal­bos Ka­ro­li­niť­kie­Ä?ius pa­ťiur­pi­no pik­ ta­va­liĹł el­ge­sys su ĹĄia­me ra­jo­ne be­si­glau­dĹžian­Ä?iu be­na­miu ka­ti­ nu. Su ĹĄiuo gy­vō­nÄ&#x2014;­liu bu­vo pa­ sielg­ta itin Ĺžiau­riai.

Anot Ka­ro­li­niť­kiĹł gy­ven­to­jĹł, ka­ ti­nÄ&#x2014;­lis ra­jo­ne at­si­ra­do prieĹĄ pus­ me­tÄŻ. Tai ding­da­vo, tai vÄ&#x2014;l pa­ si­ro­dy­da­vo. Ĺ io­mis die­no­mis jis pa­ste­bÄ&#x2014;­tas su di­dĹžiu­liu pli­ku gum­bu â&#x20AC;&#x201C; aug­liu ant nu­ga­ros, su­ si­gō­ŞÄ&#x2122;s dÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;­je po bal­ko­nu. Gy­vō­ nÄ&#x2014;­lis de­hid­ra­ta­vÄ&#x2122;s. Be ĹĄi­tos ne­lai­mÄ&#x2014;s, Ĺžmo­nÄ&#x2014;s pa­ sa­ko­jo, kad be­jÄ&#x2014;­gÄŻ ir ser­gan­tÄŻ gy­ vō­nÄ&#x2026; nak­tÄŻ kaŞ­ko­kie pik­ti gir­ti Ĺžmo­nÄ&#x2014;s ne­va ban­dÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;sa­vais bō­ daisâ&#x20AC;&#x153; iť­kast­ruo­ti. Kaip tai vy­ko ir kas bu­vo pa­da­ry­ta, ga­lÄ&#x2014;s pa­sa­ky­ ti tik ve­te­ri­na­rai. Da­bar ka­Ä?iu­kas jau lau­kia vi­zi­ to pas ve­te­ri­na­rÄ&#x2026;. Tie­sa, ne­Şi­no­ma tiks­li su­ma, kiek kai­nuos ne­lai­mÄ&#x2014;­ lio gy­dy­mas. Ma­no­ma, kad jam bus rei­ka­lin­ga ope­ra­ci­ja ir sta­cio­na­ras. Ka­ti­no bĹŤk­le su­si­rō­pi­no vie­ťo­ ji ÄŻstai­ga â&#x20AC;&#x17E;Rai­niu­kasâ&#x20AC;&#x153;, ta­Ä?iau be gy­ven­to­jĹł pa­gal­bos ge­rus dar­bus da­ry­ti sun­ku. â&#x20AC;&#x17E;La­biau­siai uĹž vis­kÄ&#x2026; pa­sau­ly­je ĹĄiam nu­skriaus­tam gy­vō­nui rei­ ka­lin­ga glo­ba. Rō­pes­tin­gas Ĺžmo­

gus ir mei­lÄ&#x2014; da­ro ste­buk­lus â&#x20AC;&#x201C; ka­ ti­nÄ&#x2014;­lis la­bai grei­tai at­si­gaus tiek fi­ziť­kai, tiek mo­ra­liť­kai. At­si­ liep­ki­te, kas ga­li­te pa­dÄ&#x2014;­ti ka­ti­nu­ kui lai­ki­na glo­ba! Taip pat ieť­ko­ me ga­lin­Ä?iĹł pa­rem­ti varg­ťiu­kÄ&#x2026;. Po ap­Şiō­ros bus aiť­ku, ar ka­ti­nu­ kÄ&#x2026; ga­lÄ&#x2014;­si­me lai­ky­ti sta­cio­na­re. Pa­ dÄ&#x2014;­ki­te mums iť­gel­bÄ&#x2014;­ti ĹĄÄŻ li­go­niu­ kÄ&#x2026;. Jei pri­si­dÄ&#x2014;­si­te prie gy­dy­mo ir gel­bÄ&#x2014;­ji­mo, ra­ťy­ki­te â&#x20AC;&#x17E;Ka­ro­li­niť­kiĹł ka­ti­nÄ&#x2014;­liuiâ&#x20AC;&#x153;. SÄ&#x2026;s­kai­tos, ÄŻ ku­riÄ&#x2026; ga­ li­te au­ko­ti, rek­vi­zi­tus ra­si­te â&#x20AC;&#x17E;Rai­ niu­koâ&#x20AC;&#x153; in­ter­ne­to pus­la­py­jeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Rai­niu­koâ&#x20AC;&#x153; at­sto­vÄ&#x2014; Edi­ta. VD inf.

Anot spe­cia­lis­tĹł, Ĺžie­mÄ&#x2026; rō­siuo­se ka­tÄ&#x2014;s ap­si­gy­ve­na tuo­se na­muo­ se, ĹĄa­lia ku­riĹł ĹĄil­tuo­ju me­tu bu­vo ĹĄe­ria­mos. ÄŽp­ra­tu­sios nuo­lat gau­ ti mais­to jos ĹĄal­tuo­ju me­tu ieť­ko ir ĹĄil­tes­nio uŞ­kam­pio. O ĹĄi­lu­mos punk­tai tam â&#x20AC;&#x201C; idea­li vie­ta. Pa­gal Vil­niaus mies­to tai­syk­les rō­sy­je ka­Ä?iĹł lai­ky­ti ne­ga­li­ma, ta­ Ä?iau per­ne­lyg bai­min­tis, kad jos pla­ti­na pa­vo­jin­gas li­gas, taip pat ne­rei­kÄ&#x2014;­tĹł. Juk iť­nai­ki­nus rō­sy­ je ap­si­gy­ve­nu­sias ka­tes ÄŻ jĹł vie­tÄ&#x2026; ateis Ĺžiur­kÄ&#x2014;s ir pe­lÄ&#x2014;s. Ĺ ios pla­ti­na pa­vo­jin­ges­nes li­gas ne­gu ka­tÄ&#x2014;s. Beg­lo­biĹł gy­vō­nĹł gel­bÄ&#x2014;­ji­mo tar­ ny­bĹł at­sto­vai pa­brÄ&#x2014;­Şia, kad Ĺžie­mÄ&#x2026; glo­bo­ti ka­tes rō­sy­je ga­li­ma tik tuo at­ve­ju, jei lai­ko­ma­si sa­ni­ta­ri­niĹł sÄ&#x2026;­ly­gĹł ir tam ne­prieť­ta­rau­ja kai­ my­nai. Prie­ťin­gu at­ve­ju uĹž to­kiÄ&#x2026; glo­bÄ&#x2026; gre­sia pi­ni­gi­nÄ&#x2014; bau­da. â&#x20AC;&#x17E;Ka­ro­li­niť­kie­Ä?iai tik­rai ne­tu­rÄ&#x2014;­ tĹł bai­min­tis, kad jĹł rō­siuo­se Ĺžie­ mÄ&#x2026; glau­dĹžia­si ka­tÄ&#x2014;s. Tai tik­rai ge­ riau uĹž pe­les ar juo­lab Ĺžiur­kes,

Nie­ko pa­na­ťaus. Pa­si­ro­do, Ka­ro­ li­niť­kiĹł gim­na­zi­jo­je lan­kÄ&#x2014;­si Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nÄ&#x2014;s Krať­to ap­sau­ gos sa­va­no­riĹł pa­jÄ&#x2014;­gĹł ka­riai, ku­rie gim­na­zis­tams pri­sta­tÄ&#x2014; Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jo­je ir tar­ny­bos Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nÄ&#x2014;­je ga­li­my­bes bei per­spek­ty­vas. Ka­riō­nai ne tik pa­sa­ko­jo apie kar­je­rÄ&#x2026; ka­ri­nÄ&#x2014;­se ins­ti­tu­ci­jo­se, bet ir su­pa­Şin­di­no moks­lei­vius su Lie­tu­ vos ka­riuo­me­nÄ&#x2014;s gink­luo­te. Gink­ lai ne­pa­li­ko abe­jin­gĹł â&#x20AC;&#x201C; juos no­riai ir smal­siai ap­Şiō­ri­nÄ&#x2014;­jo tiek vai­ki­ nai, tiek mer­gi­nos.

Â&#x201E;Â&#x201E;Simpatijos: kariĹŤnĹł vizitas sudomino ir KaroliniĹĄkiĹł gimnazijos mer­

ginas. 

â&#x20AC;&#x17E;IĹĄ tie­sĹł jo­kios pro­vo­ka­ci­jos ne­bu­ vo â&#x20AC;&#x201C; tie­siog Lie­tu­vos ka­riō­nai mō­sĹł gim­na­zi­jos moks­lei­viams pri­sta­tÄ&#x2014; kar­je­ros ga­li­my­bes. Su­si­do­mÄ&#x2014;­ji­mas ren­gi­niu bu­vo tik­rai di­de­lis, mo­ki­niai

Bend­ruo­me­nÄ&#x2014;s nuo­tr.

no­riai klau­sÄ&#x2014;­si ir klau­si­nÄ&#x2014;­jo ka­riō­ nĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dĹžiau­gÄ&#x2014;­si Ka­ro­li­niť­kiĹł gim­ na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ug­dy­mui Si­gi­tas And­rai­kÄ&#x2014;­nas. VD inf.

ÄŽsi­gy­ti eg­lu­tÄ&#x2122; dar ne vÄ&#x2014;lu Â&#x201E;Â&#x201E;Vil­tis: ĹĄiuo me­tu ka­Ä?iu­kas lau­

kia vi­zi­to pas ve­te­ri­na­rÄ&#x2026;.

â&#x20AC;&#x17E;Rai­niu­koâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

Kas gy­ve­na rō­siuo­se? Ka­ro­li­niť­kiĹł gy­ven­to­jai pa­ste­ bÄ&#x2014;­jo, kad nu­kri­tus ter­mo­met­ro stul­pe­liui dau­gia­bu­Ä?iĹł rō­siuo­se pa­dau­gÄ&#x2014;­jo be­na­miĹł ka­Ä?iĹł. Ĺ˝mo­ nÄ&#x2014;s bai­mi­na­si, kad rō­siuo­se ap­si­ gy­ve­nu­sios be­glo­bÄ&#x2014;s ke­tur­ko­jÄ&#x2014;s ga­li pla­tin­ti pa­vo­jin­gas li­gas.

Tvir­to su­dÄ&#x2014;­ji­mo ka­riō­nai su gink­ lais ran­ko­se tre­Ä?ia­die­nÄŻ vaikť­ti­nÄ&#x2014;­ jo po Ka­ro­li­niť­kiĹł gim­na­zi­jos pa­ tal­pas. Kas tai â&#x20AC;&#x201C; ka­ri­nÄ&#x2014;s pra­ty­bos, pro­vo­ka­ci­ja, o gal ka­rei­viai ieť­ko­ jo tau­tos prie­ťų?

ku­rios pla­ti­na kur kas pa­vo­jin­ ges­nes li­gas. Ĺ˝i­no­ma, ge­riau­sia, jei ki­ti kai­my­nai ne­prieť­ta­rau­ ja, rō­siuo­se gy­ve­nan­Ä?ias ka­tes ne tik pa­ťer­ti, bet ir pa­si­rō­pin­ti sa­ni­ ta­ri­ja â&#x20AC;&#x201C; pa­dÄ&#x2014;­ti spe­cia­liÄ&#x2026; dÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2122;, kur jos ga­lÄ&#x2014;­tĹł tuť­tin­tis. Dar ge­riau, jei to­kios ka­tÄ&#x2014;s bō­tĹł ste­ri­li­zuo­tos. O li­gos rō­sy­je glo­bo­jant ka­tes ga­li plis­ti tik kon­tak­to bō­du, to­dÄ&#x2014;l ne­ rei­kÄ&#x2014;­tĹł pul­ti to­kiĹł ka­Ä?iĹł Ä?iu­pi­nÄ&#x2014;­ti ir glos­ty­tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; gy­vō­nĹł glo­bos or­ga­ni­za­ci­jos â&#x20AC;&#x17E;Le­sÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; va­do­vÄ&#x2014; Ves­ ta Auť­kal­nie­nÄ&#x2014;. VD inf.

Tie, ku­rie dar gruo­dĹžio pra­dĹžio­ je sa­vo na­muo­se no­rÄ&#x2014;­jo pa­jus­ti ĹĄven­ti­nÄ&#x2122; dva­siÄ&#x2026;, ma­si­nÄ&#x2014;s eg­lu­Ä?iĹł pre­ky­bos pra­dĹžios ne­lau­kÄ&#x2014;. Jie Ĺža­ lias­ka­res ÄŻsi­gi­jo par­duo­tu­vÄ&#x2014;­se ar­ ba par­si­ga­be­no iĹĄ me­de­ly­nĹł. Tie­sa, uĹž jas pre­ky­bos cent­ruo­se ar in­ter­ ne­to par­duo­tu­vÄ&#x2014;­se te­ko pa­klo­ti ne vie­nÄ&#x2026; de­ťim­tÄŻ li­tĹł.

Ta­Ä?iau tik­ro­ji ma­si­nÄ&#x2014; pre­ky­ba Ka­ lÄ&#x2014;­dĹł eg­lu­tÄ&#x2014;­mis Vil­niu­je pra­si­de­da prieĹĄ pat ĹĄven­tes. Jo­mis lei­dĹžia­ ma pre­kiau­ti prie sos­ti­nÄ&#x2014;s se­niō­ ni­jĹł, sos­ti­nÄ&#x2014;s sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s nu­sta­ ty­to­se vie­to­se. Ĺ iais me­tais eg­lu­tÄ&#x2122; Ka­lÄ&#x2014;­doms ga­li­ma ÄŻsi­gy­ti ĹĄa­lia pre­ ky­bos cent­rĹł, kios­kĹł, de­ga­li­niĹł, prie gat­viĹł san­kir­tĹł, tur­ga­vie­tÄ&#x2014;­se, au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mo aikť­te­lÄ&#x2014;­se, dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se. Sos­ti­nÄ&#x2014;s sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s duo­me­ni­ mis, Ka­ro­li­niť­kÄ&#x2014;­se Ĺža­lias­ka­rÄ&#x2014;­mis

na, kad ka­tÄ&#x2014; rō­sy­je bet ku­riuo at­ve­ju yra ge­riau nei ten ÄŻsi­kō­ ru­sios Ĺžiur­kÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Shut­ters­tockâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.



nuo gruo­dĹžio 10 d. pre­kiau­ja­ma ĹĄa­lia tur­ga­vie­tÄ&#x2014;s L.Asa­na­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;s g. 35 ir au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mo aikť­te­ lÄ&#x2014;­je ĹĄa­lia par­duo­tu­vÄ&#x2014;s A.J.Po­vi­lai­ Ä?io g. 20. Kiek anks­Ä?iau bu­vo skelb­ta, kad

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ&#x2014;s nuo­tr.

ĹĄiais me­tais Ka­lÄ&#x2014;­dĹł eg­lu­Ä?iĹł kai­nos bus to­kios pat kaip per­nai. Tai­gi, uĹž jas ĹĄie­met teks su­mo­kÄ&#x2014;­ti vi­du­ti­niť­ kai bent 10â&#x20AC;&#x201C;25 li­tus, ta­Ä?iau ma­Şam me­de­liui pa­kaks ir 5 li­tĹł. VD inf.

Kvie­Ä?ia fik­suo­ti pa­Şei­dÄ&#x2014;­jus Fik­suo­ti eis­mo pa­Şei­dÄ&#x2014;­jus ir su­ rink­tÄ&#x2026; me­dĹžia­gÄ&#x2026; per­duo­ti po­li­ci­ jai da­bar ga­li kiek­vie­nas ka­ro­li­ niť­kie­tis. Juo­lab kad uĹž tai bus ga­ li­ma gau­ti ver­tin­gĹł pri­zĹł: spe­cia­lĹł vaiz­do fik­sa­to­riĹł, po­li­ci­jos ge­ne­ ra­li­nio ko­mi­sa­ro dip­lo­mus ir su­ ve­ny­rĹł.

Â&#x201E;Â&#x201E;Pra­na­ťu­mas: spe­cia­lis­tai ra­mi­

Â&#x201E;Â&#x201E;Kainos: uĹž eglutes ĹĄiemet teks mokÄ&#x2014;ti panaĹĄiai kaip pernai.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas ir Lie­tu­ vos ke­liĹł po­li­ci­jos tar­ny­ba kvie­Ä?ia Ka­ro­li­niť­kiĹł gy­ven­to­jus da­ly­vau­ ti kon­kur­se â&#x20AC;&#x17E;UŞ­fik­suok ke­liĹł eis­ mo tai­syk­liĹł pa­Şei­dÄ&#x2014;­jÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. Kon­kur­ sas vyks­ta iki sau­sio. In­for­ma­ci­jÄ&#x2026; teik­ti ga­li ne jau­nes­ni kaip 18 me­ tĹł as­me­nys, ku­rie ne tik dek­la­ruo­ ja, bet ir pa­tys vyk­do sau­gaus el­ge­ sio ke­ly­je rei­ka­la­vi­mus. Kon­kur­se

ne­ga­li da­ly­vau­ti po­li­ci­jos sis­te­mos dar­buo­to­jai. Vaiz­do me­dĹžia­ga, ku­rio­je uŞ­fik­ suo­tas Ke­liĹł eis­mo tai­syk­liĹł pa­ Ĺžei­di­mas, ke­lian­tis grÄ&#x2014;s­mÄ&#x2122; eis­mo sau­gu­mui, chu­li­ga­niť­ko vai­ra­vi­ mo at­ve­jai, pa­tei­kia­mi per po­li­ci­ jos elekt­ro­ni­niĹł pa­slau­gĹł po­rta­lÄ&#x2026; www.epo­li­ci­ja.lt. Da­ly­viai, teik­da­ mi fil­muo­tÄ&#x2026; me­dĹžia­gÄ&#x2026;, tu­ri nu­ro­dy­ ti uŞ­fik­suo­to pa­Şei­di­mo da­tÄ&#x2026;, lai­kÄ&#x2026;, vie­tÄ&#x2026;, taip pat pri­va­lo ÄŻra­ťy­ti Ĺžo­dÄŻ â&#x20AC;&#x17E;kon­kur­suiâ&#x20AC;&#x153;. Kon­kur­sui ga­li bō­ti pa­tei­kia­ ma tik ko­ky­biť­ka vaiz­do me­dĹžia­ga (rink­me­nos dy­dis ne di­des­nis kaip 10 Mb). Rei­kia jÄ&#x2026; trum­pai ap­ra­ťy­ti, kad bō­tĹł ga­li­ma kons­ta­tuo­ti Ke­liĹł eis­mo tai­syk­liĹł pa­Şei­di­mÄ&#x2026;. Vaiz­do

me­dĹžia­gos siun­tÄ&#x2014;­jas tu­ri nu­ro­dy­ti sa­vo var­dÄ&#x2026;, pa­var­dÄ&#x2122;, am­ŞiĹł, kon­ tak­ti­nius duo­me­nis. Ne­bus ver­ti­na­ma vaiz­do me­ dĹžia­ga, uŞ­fik­suo­ta ne Lie­tu­vo­je, per var­Şy­bas, ki­tus ren­gi­nius, par­ si­siĹłs­ta iĹĄ in­ter­ne­to, taip pat uŞ­da­ ro­se ir pri­va­Ä?io­se val­do­se uŞ­fik­suo­ti pa­Şei­di­mai, spe­cia­lių­jĹł trans­por­ to prie­mo­niĹł vai­ruo­to­jĹł veiks­mai, au­to­mo­bi­liĹł su­sto­ji­mo ir sto­vÄ&#x2014;­ji­ mo tvar­kos pa­Şei­di­mai prie pre­ky­ bos cent­rĹł, par­duo­tu­viĹł, ÄŻstai­gĹł, po­Şe­mi­nÄ&#x2014;­se au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mo aikť­te­lÄ&#x2014;­se. Ne­bus ver­ti­na­ma ta in­ for­ma­ci­ja, ku­riĹł au­to­riai per kon­ kur­so lai­ko­tar­pÄŻ bu­vo nu­baus­ti uĹž Ke­liĹł eis­mo tai­syk­liĹł pa­Şei­di­mus. VD inf.


13

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Klounų pa­ra­das

Jis su­kūrė tink­la­la­ pius, ku­ riuo­se ro­ do­ma ne įra­šy­ta pro­ fe­sio­na­li po­rnog­ra­fi­ ja, o „gy­vas“ sek­sas su žmonė­mis, ku­rie at­ro­ do lyg ta­ vo pa­pras­ti kai­my­nai.

tokiais skaičiais gali pasigirti tik stambūs interneto žaidėjai, tokie kaip „Amazon“ ir „Wikipedia“.„ „Shutterstock“ nuotr.

og­ra­fi­jos im­pe­ri­ją li­ci­nin­kai ir Vo­kie­ti­jos mo­kes­čių ins­pek­to­riai – iš vi­so maž­daug 100 pa­reigūnų – at­vy­ko per slaptą įva­ žia­vimą į jo val­das, pro di­delę ko­ lek­ciją spor­ti­nių au­to­mo­bi­lių, ir įteikė F.Thyl­man­nui areš­to or­derį. Jo na­muo­se bei „Man­win“ biu­ruo­ se Ham­bur­ge pa­reigū­nai kon­fis­ka­ vo te­ra­bai­tus duo­menų. F.Thyl­man­nas ke­lias die­nas pra­ lei­do Bel­gi­jos areš­tinė­je, o pra­ėju­ sią sa­vaitę bu­vo nu­vež­tas į Vo­kie­ tiją, kur jam bus pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ne­su­mokė­jus de­šim­čių mi­li­jonų eurų mo­kes­čių. Ta­čiau tyrė­jams teks daug pa­ plušė­ti narp­lio­jant jo stambų vers­ lą, ku­ria­me su­si­pynė vi­sa­me pa­ sau­ly­je priei­na­ma skait­me­ninė po­rnog­ra­fi­ja ir mil­ži­niš­kas skai­ čius ano­ni­mi­nių klientų. Nau­jas vers­lo me­to­das

Por­nog­ra­fi­jos ka­ra­lius iš Vo­kie­ti­jos už­si­dir­bo krūvas pi­nigų ban­dy­da­ mas nau­jus vers­lo me­to­dus. Jis su­ kūrė tink­la­la­pius, ku­riuo­se ro­do­ma ne įra­šy­ta pro­fe­sio­na­li po­rnog­ra­fi­ ja, o „gy­vas“ sek­sas su žmonė­mis, ku­rie at­ro­do lyg ta­vo pa­pras­ti kai­ my­nai. Tam daž­niau­siai pa­kan­ ka mo­ters, sėdin­čios prie in­ter­ne­to ka­me­ros ir vyk­dan­čios vyrų, ku­ rie spok­so į ją per sa­vo kom­piu­te­ rių ek­ra­nus, už­gai­das.

Iš pra­džių tai bu­vo ni­ši­nis pro­ duk­tas, bet kai var­to­to­jams at­si­ bo­do tra­di­cinė įra­šy­ta po­rnog­ra­fi­ja, jis la­bai iš­po­pu­liarė­jo. Nau­do­da­ mos in­ter­ne­to ka­me­ras mo­te­rys ga­li už­si­dirb­ti sėdėda­mos na­muo­ se, užuot vykd­žiu­sios joms šlykš­ čius pro­diu­se­rių nu­ro­dy­mus. Vie­na to­kių mer­ginų, la­bai po­ pu­lia­ri Vo­kie­ti­jo­je, sa­ve va­di­na La­ra Lo­ve. Ji gy­ve­na Ham­bur­ge, būda­ma sep­ty­nio­li­kos pa­si­di­di­ no krūtinę, o da­bar dir­ba tink­la­la­ piui my­dir­ty­hob­by.com, ku­ris yra F.Thyl­man­no im­pe­ri­jos da­lis. Prieš ke­lias die­nas, iki bu­vo pra­ neš­ta apie F.Thyl­man­no areštą, ji sėdėjo prie­šais sa­vo ne­šio­jamąjį kom­piu­terį pus­nuogė ir avė­ jo aukš­ta­kul­niais. Rūky­da­ma ci­ ga­retę jį pa­sa­ko­jo apie sa­vo dieną, ku­ri bu­vo sėkmin­ga. Per tris va­lan­ das ji su­teikė ma­lo­numą trims vy­ rams. Vie­nas jų pra­šė jos ne­švan­ kiai keik­tis, o ga­liau­siai nu­si­pir­ko ke­letą jos dėvėtų kel­nai­čių. Už kel­nai­tes La­ra Lo­ve ga­vo 50 eurų (170 litų), o iš vi­so už tris va­ lan­das dar­bo prie­š in­ter­ne­to ka­ merą – 150 eurų (520 litų). Kai vyks­ta gru­pinė se­si­ja, kiek­ vie­nas klien­tas mo­ka 1,99 eu­ro (6,8 li­to) už mi­nutę. Vy­rai ga­li ma­ty­ti ir girdė­ti ją, taip pat ra­šy­ti ži­nu­tes, bet ne­ga­li su ja kalbė­tis.

„Tai la­bai var­gintų, nes turė­čiau de­šimt su­si­jau­di­nu­sių vy­rukų, tauš­kan­čių vie­nu me­tu“, – apie sa­vo dar­bo spe­ci­fiką pa­sa­ko­jo La­ ra Lo­ve. Jei­gu vy­ras no­ri būti su ja vie­nas, tai kai­nuoja 3,99 eu­ro (13,8 li­to) už mi­nutę. Mo­kes­čius mo­ka Kip­rui

Ša­lia po­kal­bių pus­la­pio La­ra Lo­ve ati­da­ro naują langą, ku­ria­me ro­ do­ma, kiek vy­rai per­vedė pi­nigų tink­la­la­piui my­dir­ty­hob­by.com. Tądien per tris va­lan­das bu­vo per­ ves­ta 450 eurų (1550 litų). My­dir­ty­hob­by.com pa­sii­ma 75 pro­c. pa­jamų, o li­kusį ket­vir­ta­dalį pa­lie­ka dar­buo­to­joms. „Iš tos su­ mos dar nu­skai­čiuo­ja­mas 17 pro­c. Kip­ro pri­dėtinės vertės mo­kes­ čius“, – pa­sa­ko­jo La­ra Lo­ve. Tai­gi Kip­ras ren­ka mo­kes­čius iš šios pa­slap­tin­gos F.Thyl­man­no im­pe­ri­jos bend­rovės. Por­nog­ra­fi­jos kor­po­ra­ci­jos biu­ras įsikūręs Liuk­ sem­bur­ge, nie­kuo neiš­sis­ki­rian­čia­ me stik­lo ir be­to­no pa­sta­te Ka­ra­liš­ ka­ja­me bul­va­re. F.Thyl­man­nas taip pat tu­ri biu­rus Los And­že­le, Lon­ do­ne, Mon­rea­ly­je, Ham­bur­ge ir ki­ tur. Tai­gi jis turės daug pa­pa­sa­ko­ ti tyrė­jams, ku­rie ban­dys šį vo­kietį pa­so­din­ti į kalė­jimą už mo­kes­čių ven­gimą. „Der Spie­gel“ inf.

Pla­nas B su­bliūš­ko Res­pub­li­konų pla­nas leis­ti nu­sto­ ti ga­lio­ti JAV mi­li­jo­nie­riams tai­ ko­moms mo­kes­čių leng­va­toms žlu­go ket­vir­ta­die­nio va­karą, kai jis neuž­si­tik­ri­no pa­kan­ka­mo pa­ lai­ky­mo par­ti­jo­je. La­biau­siai kentės ūki­nin­kai

Ši­taip žlu­go ir dar vie­nas ban­dy­ mas ap­sau­go­ti Jung­ti­nes Vals­ ti­jas nuo va­di­na­mo­jo fis­ka­li­nio skard­žio, nuo ku­rio ša­lis ga­li nu­ garmė­ti Naujųjų metų naktį, kai baigs ga­lio­ti anks­tes­nio pre­zi­den­ to George’o W.Bus­ho įves­tos mo­ kes­čių leng­va­tos. Tuo­met išaugtų ne tik pa­jamų mo­kes­tis, bet ir mo­kes­čiai in­ves­ ti­ci­joms, di­vi­den­dams ir pa­vel­di­ mam tur­tui. Tai skaud­žiai smogtų ūki­nin­kams, ku­rių turtą pa­pras­ tai su­da­ro ne pi­ni­gai, o žemė, sta­ ti­niai ir tech­ni­ka. Kad su­mokėtų pa­veldė­to tur­to mo­kes­čius po šei­mi­nin­ko mir­ties, gi­mi­nai­čiai daž­nai būna pri­vers­ti par­duo­ti ūkį, ku­ris bu­vo per­duo­da­mas iš kar­tos į kartą. In­ves­ti­cijų mo­kes­tis pa­ska­tintų ame­ri­kie­čius ma­žiau in­ves­tuo­ti.

Dau­ge­lis eko­no­ mistų tei­gia, kad mo­kes­čių di­di­ni­mo ir vals­tybės iš­laidų ma­ži­ni­mo kom­bi­ na­ci­ja įstums JAV į naują re­ce­siją.

Ne­su­tarė dėl kar­telės

Res­pub­li­ko­nai, ideo­lo­giš­kai nu­ si­statę prie­š mo­kes­čių di­di­nimą, siūlė pra­tęsti G.W.Bus­ho įves­tas leng­va­tas. Bet pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, įkvėptas per­galės rin­ki­muo­se, ku­riuo­se žadė­jo pa­ kel­ti mo­kes­čius tur­tin­giau­siems ame­ri­kie­čiams, rei­ka­la­vo juos di­ din­ti tiems, ku­rie už­dir­ba dau­giau nei 250 tūkst. do­le­rių šei­mai.

Apk­lau­sos ro­do, kad vi­suo­menė vis pa­lan­kiau rea­guo­ja į tokį siū­ lymą. Derė­da­ma­sis su po­li­ti­niais prie­ši­nin­kais B.Oba­ma su­ti­ko kar­telę pa­kel­ti iki 400 tūkst. do­ le­rių. Ats­tovų rūmų pir­mi­nin­kas res­pub­li­ko­nas Joh­nas Boeh­ne­ ris taip pat pa­darė nuo­laidų, bet siūlė di­din­ti mo­kes­čius tik tiems, ku­rie už­dir­ba dau­giau nei 1 mln. do­le­rių per me­tus. JAV Se­na­tas, ku­ria­me dau­gumą tu­ri de­mok­ra­tai, iš kar­to pa­reiškė, kad net ne­svars­tys to­kio pa­si­ūly­ mo, ir išė­jo Kalėdų ato­stogų. Bet ir dau­ge­lis res­pub­li­konų že­m es­n iuo­s iuo­se par­l a­m en­to rūmuo­se pa­si­prie­ši­no šiai re­zo­ liu­ci­jai, pa­va­din­tai pla­nu B. Ma­ ty­da­mas, kad pa­kan­ka­mai balsų su­rink­ti ne­pa­vyks, Ats­tovų rūmų pir­mi­nin­kas J.Boeh­ne­ris iš­vis išė­ mė ją iš dar­bot­varkės, o Jung­tinės Vals­ti­jos dar la­biau priartė­jo prie fis­ka­li­nio skard­žio. Lai­ko be­veik ne­be­li­ko

Jei­gu ne­bus pa­siek­tas komp­ro­ mi­sas, kar­tu su mo­kes­čių di­di­ni­ mu bus smar­kiai ap­kar­py­tos vals­ tybės iš­lai­dos. Pa­vyzd­žiui, kitų metų Pen­ta­go­no biud­že­tas su­ mažėtų 50 mlrd. do­le­rių. Dau­ge­lis eko­no­mistų tei­gia, kad to­kia kom­bi­na­ci­ja įstums JAV į naują re­ce­siją. To­kiu at­ve­ ju Bal­tie­ji rūmai vers kaltę res­ pub­li­ko­nams, esą paau­ko­jusiems vi­sos vi­suo­menės in­te­re­sus dėl gru­pelės tur­tuo­lių, ku­rie, anot B.Oba­mos, „ga­li mokė­ti šiek tiek dau­giau“. Res­pub­li­ko­nai ži­no, koks stip­ rus bus Baltųjų rūmų ar­gu­men­ tas, ir pa­grįstai ne­ri­mau­ja, kad rinkė­jai juos nu­baus per 2014 m. rin­ki­mus. Todėl tikė­ti­na, kad jie bus pri­ vers­ti da­ry­ti nuo­laidų. B.Oba­ma, jau pra­dėjęs rūpin­tis sa­vo is­to­ri­ niu pa­vel­du, taip pat yra suin­te­ re­suo­tas komp­ro­mi­su. Tik lai­ko jam pa­siek­ti jau be­veik ne­be­li­ko. BNS, BBC inf.

„„Nesėkmė: kar­tu su res­pub­li­konų pla­nu B žlu­go ir dar vie­nas ban­

dy­mas ap­sau­go­ti Jung­ti­nes Vals­ti­jas nuo fis­ka­li­nio skard­žio.



AFP nuo­tr.


14

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

16p.

Kiokušin karatė žvaigždės M.Čiuplytės tikslas 2013-aisiais – pasaulio čempionato auksas.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Lie­tu­vos bok­so ly­de­ris vėl ver­ Į pa­sau­lio bok­so eli­tą me­teo­ro grei­čiu įsi­ver­žęs dvi­de­šimt­me­tis ši­lu­tiš­kis Eval­das Pet­ raus­kas ne­ke­ti­na su­sto­ti ir yra ku­pi­nas ryž­to įro­dy­ti, kad bron­zos me­da­lis 2012-ųjų Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ne­bu­vo vie­na­die­nė sėk­mės aki­mir­ka. Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

„„Istorija: olimpinis E.Petrausko medalis – išskirtinis Lietuvos boksui.

„„Talentas: E.Petrauską į didžiojo bokso ringą atvedė treneris

V.Murauskas. 

Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.

2012-ie­ji Lie­tu­vos bok­si­nin­kams il­gam iš­liks at­min­ty­je. Po sun­kios ko­vos su li­ga le­mia­mą sa­vo gy­ve­ni­ mo ko­vą pra­lai­mė­jo le­gen­di­nis Al­ gir­das Šo­ci­kas. Vis dėl­to vi­suo­met stip­riais odi­nės pirš­ti­nės meist­rais gar­sė­ju­si Lie­tu­vos bok­so kal­vė tu­ri ta­len­tų, tę­sian­čių šlo­vin­gą­sias tra­ di­ci­jas – E.Pet­raus­kas par­ve­žė pir­ mą­jį bok­si­nin­kų olim­pi­nį me­da­lį ne­prik­lau­so­mos ša­lies is­to­ri­jo­je. Va­sa­rą iš­ko­vo­tas ši­lu­tiš­kio ap­ do­va­no­ji­mas – vos penk­ta­sis, ku­ rį mū­sų ša­lies bok­si­nin­kai pel­nė svar­biau­sio­se pla­ne­tos var­žy­bo­ se. Iki šiol vi­sus me­da­lius Lie­tu­vos bok­si­nin­kai bu­vo iš­ko­vo­ję at­sto­ vau­da­mi So­vie­tų Są­jun­gos rink­ti­ nei: 1968 m. Me­chi­ke Da­nas Poz­ nia­kas lai­mė­jo auk­są, Jo­nas Če­pu­lis – si­dab­rą, ant­rą­ja vie­ta 1964-ųjų To­ki­jo olim­pia­do­je ten­ki­no­si Ri­ čar­das Ta­mu­lis, o 1956 m. Mel­ bur­ne bron­za pa­si­puo­šė Ro­mual­ das Mu­raus­kas. „2012-ie­ji man bu­vo įsi­min­ti­ niau­si ir ge­riau­si me­tai, ta­čiau ti­ kiuo­si, kad di­džiau­si da­ly­kai – dar prie­ša­ky­je“, – sa­kė E.Pet­raus­kas. Ke­lis mė­ne­sius pail­sė­jęs bok­ si­nin­kas vėl rim­tai ki­bo į dar­bą ir praė­ju­sią sa­vai­tę Ka­li­ning­ra­de (Ru­si­ja) įvy­ku­sia­me Eu­ro­pos bok­ so olim­pi­nių vil­čių (19–22 me­tų) čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­ da­lį: tre­ne­rių Vla­di­mi­ro Ba­je­vo ir Vin­co Mu­raus­ko auk­lė­ti­nis pa­sie­ kė fi­na­lą, ku­ria­me 8:13 nu­si­lei­do tik rin­go šei­mi­nin­kui Ava­kui Uz­ li­ja­nui. – Eval­dai, kaip at­si­ga­vai po svai­gi­na­mo skry­džio į olim­ pi­nes vir­šū­nes? Ar pa­vy­ko vi­ siš­kai ati­trūk­ti nuo tre­ni­ruo­ čių ir ko­vų rin­ge bei tin­ka­mai pail­sė­ti? – pa­klau­sė­me E.Pet­ raus­ko. – Poil­sio man ne­tgi bu­vo per daug (šyp­so­si). Pas­ta­ruo­ju me­tu jau tie­ siog ver­žiau­si į rin­gą. No­rė­jau tre­ ni­ruo­tis, troš­kau ko­vo­ti. Esu jau­ nas ir vis il­giuo­si bok­so. Nes­lėp­siu, kar­tais no­ri­si il­gė­liau pa­dy­ka­duo­ niau­ti, ta­čiau per­ne­lyg at­si­pa­lai­ duo­ti ir­gi ne­ga­li­ma. Po to su­grįž­ ti į op­ti­ma­lią spor­ti­nę for­mą bū­tų dar su­dė­tin­giau. Į Ka­li­ning­ra­dą vy­ kau bū­da­mas la­bai ge­rai nu­si­tei­kęs ir ku­pi­nas ryž­to par­vež­ti į Lie­tu­vą me­da­lį.

– Olim­pi­nia­me bok­so tur­ny­re ko­vo­jai svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 60 kg. Ka­li­ning­ra­de pirš­ti­nes su­rė­mei su var­žo­vais, ku­rie – 4 kg sun­kes­ni. Kaip jau­tei­si ir pa­ts pa­sun­kė­jęs? – Iš tie­sų jau ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus var­žy­da­vau­si iki 64 kg svo­ rio ka­te­go­ri­jo­je, tik prieš Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes su tre­ne­riu nu­ spren­dė­me nu­mes­ti šiek tiek svo­rio ir ko­vo­ti su leng­ves­niais bok­si­nin­ kais. Tos ali­nan­čios „die­tos“ pa­ si­tei­si­no (šyp­so­si). Prieš kiek­vie­ną ko­vą Lon­do­ne rū­pes­čių ne­sti­go, nes bu­vau pri­vers­tas mes­ti svo­rį. To­kia pra­kti­ka bok­so pa­sau­ly­je kar­tais nau­do­ja­ma. Pla­ne­tos pir­me­ny­bė­se ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se jau dve­ jus pa­sta­ruo­sius me­tus ko­vo­da­vau sun­kes­nė­je ka­te­go­ri­jo­je, tad šis su­ grį­ži­mas į vė­žes ne­bu­vo nau­jie­na.

No­rė­jau tre­ni­ruo­ tis, troš­kau ko­vo­ti. Esu jau­nas ir vis il­ giuo­si bok­so. Nes­ lėp­siu, kar­tais no­ri­si il­gė­liau pa­dy­ka­duo­ niau­ti, ta­čiau per­ne­ lyg at­si­pa­lai­duo­ti ir­ gi ne­ga­li­ma. – Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad prieš svar­bius tur­ny­rus vėl pa­ban­ dy­si „įtilp­ti“ tarp leng­ves­nių spor­ti­nin­kų? – Var­gu. Ma­nau, kad iki 64 kg svo­ rio ka­te­go­ri­jo­je bok­suo­siuo­si il­gai. Da­bar vi­si pla­nai su­si­ję su šio svo­ rio ko­vo­mis.

„„Azartas: Europos olimpinių vilčių če

– Iš Ka­li­ning­ra­do par­si­ve­žei si­dab­ro ap­do­va­no­ji­mą. Ko­kį įspū­dį pa­da­rė šios var­žy­bos, ku­rio­se da­ly­va­vo net 139 ko­ vo­to­jai iš 30 ša­lių? – Į šį čem­pio­na­tą bu­vo su­si­rin­kę tik­rai la­bai pa­jė­gūs bok­si­nin­kai iš įvai­rių Eu­ro­pos kam­pe­lių. Kon­ku­ ren­ci­ja – di­džiu­lė, o tur­ny­ro or­ga­ ni­za­ci­ja – aukš­čiau­sio ly­gio. Ru­sai mėgs­ta bok­są, tad spor­ti­nin­kams bu­vo su­da­ry­tos pui­kiau­sios są­ly­ gos, o ko­vas ste­bė­jo ne­ma­žas bū­rys sir­ga­lių. Man vi­suo­met sma­gu ko­ vo­ti tur­ny­ruo­se, ku­riuo­se su­si­ren­ ka stip­riau­si bok­si­nin­kai. Var­žy­bos Ka­li­ning­ra­de ne­bu­vo išim­tis.

– Pa­gal išanks­ti­nį Tarp­tau­ti­ nės mė­gė­jų bok­so fe­de­ra­ci­jos (AI­BA) ka­l en­d o­r ių šis čem­ pio­na­tas tu­rė­jo vyk­ti sa­vai­te vė­liau. Ko­dėl tur­ny­ro or­ga­ni­ za­to­riai nu­spren­dė jį paanks­ tin­ti? – Ru­sai ap­si­žiū­rė­jo, kad Eu­ro­po­ je ar­tė­ja di­džio­sios me­tų šven­tės. Bu­vo tam tik­ra ri­zi­ka, kad kai ku­rie pa­jė­gūs bok­si­nin­kai dėl šios prie­ žas­ties pa­si­rinks ne ko­vas rin­ge, bet lais­va­lai­kį su šei­mo­mis ir ar­ti­mai­ siais. Spren­di­mas anks­čiau su­reng­ ti var­žy­bas pa­si­tei­si­no – Ka­li­ning­ ra­de ko­vė­si be­veik pu­sant­ro šim­to pa­jė­gių bok­si­nin­kų.


15

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

sportas Rekordinis Plaukimas

Lie­tu­viai – tarp ge­riau­sių­jų

NHL se­zo­nas ga­li žlug­ti

Lie­tu­vos plau­ki­mo 25 met­rų ba­sei­ne čem­pio­na­te Anykš­ čiuo­se Ra­min­ta Dva­riš­ky­ tė 200 m krū­ti­ne įvei­kė per 2 min. 26,84 sek. Tai – nau­ jas ša­lies re­kor­das. Anks­tes­nis aukš­čiau­sias pa­sie­ki­mas nuo 1980-ųjų pri­klau­sė olim­pi­nei čem­pio­nei Li­nai Ka­čiu­šy­tei – 2 min. 27,54 sek.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sa­vait­ raš­tis „Ath­le­tics Week­ly“ pa­ skel­bė 2012-ųjų ge­riau­sių­jų pa­sau­lio leng­vaat­le­čių at­ski­ rų rung­čių de­šim­tu­kus. Juo­se yra dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na (4-oji vie­ta), dau­gia­ ko­vi­nin­kė Aust­ra Sku­jy­tė (5oji vie­ta) ir dis­ko me­ti­kė Zi­ nai­da Send­riū­tė (9-oji vie­ta).

Na­cio­na­li­nė le­do ri­tu­lio ly­ ga (NHL) dėl 96 die­nas be­si­ tę­sian­čio lo­kau­to ofi­cia­liai at­ šau­kė 2012–2013 m. se­zo­no rung­ty­nes iki sau­sio 14-osios. Dėl ne­pa­si­ra­šy­tos ko­lek­ty­vi­ nės su­tar­ties neį­vy­kus dau­ giau nei 50 pro­cen­tų ma­čų, iš­ ki­lo rea­li grės­mė vi­sam eli­ti­ nės ly­gos se­zo­nui.

­žia­si į rin­gą

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

V.Ro­ma­no­vas: atė­jo me­tas vi­siems pa­dė­ti „Žal­gi­riui“ Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­ kas, spor­to ir kul­tū­ros me­ce­na­tas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas sve­čia­vo­ si po­rta­le kau­no­die­na.lt. Jis at­sa­kė į skai­ty­to­jų klau­si­mus, pa­si­da­li­jo min­ti­mis ne vien apie krep­ši­nį.

– Po­ne V.Ro­ma­no­vai, kas lė­mė žal­gi­rie­čių pa­sie­ki­mus šį se­zo­ ną – ge­ras tre­ne­ris, ge­ra su­dė­ tis ar pa­pras­čiau­sia sėk­mė? – Vis­kas kar­tu su­dė­jus. Ga­liau­siai su­ge­bė­jo­me at­si­kra­ty­ti ne­rei­ka­lin­ gų žmo­nių, ku­rie rez­gė int­ri­gas ko­ man­dos vi­du­je. – Bai­gė­si Eu­ro­ly­gos var­žy­bų pir­ma­sis eta­pas. Kaip ver­ti­na­ te „Žal­gi­rio“ pa­si­ro­dy­mą? – Mū­sų ga­li­my­bės to­kios, kad ga­ lė­jo­me dar dau­giau pa­siek­ti. Tu­ rė­jo­me ant­rą kar­tą nu­ga­lė­ti Zag­ re­bo „Ce­de­vi­tą“.

empionato prizininkas nemėgsta ilgai atostogauti be bokso.

– AI­BA va­do­vai ne­se­niai nu­ spren­dė įkur­ti pro­fe­sio­na­lų ly­ gą ir to­kiu bū­du kuo il­giau iš­ lai­ky­ti spor­ti­nin­kus mė­gė­jų bok­se. Esi pri­si­pa­ži­nęs, kad anks­čiau taip pat su­lau­kei ne vie­no pa­siū­ly­mo iš­ban­dy­ti jė­ gas pro­fe­sio­na­lia­jame bok­se. Kaip ver­ti­ni AI­BA nau­jo­ves? – To­kie pa­siū­ly­mai iš tie­sų yra įdo­ mūs. Nuo ki­tų me­tų pla­nuo­ja­ma mė­ gė­jų bok­se at­si­sa­ky­ti šal­mų ir pa­ keis­ti taš­kų skai­čia­vi­mo sis­te­mą. Spor­ti­nin­kų lauks ne tri­jų kaip olim­ pi­nia­me bok­se, o 6–12 raun­dų ko­vos. Aš as­me­niš­kai be šal­mo tarp­tau­ti­ niuo­se tur­ny­ruo­se dar ne­su bok­sa­

vę­sis, tad į šį klau­si­mą ge­riau ga­lė­siu at­sa­ky­ti po Nau­jų­jų me­tų. Nau­jo­vės ir įvai­ro­vės man pa­tin­ka (šyp­so­si), o toks spren­di­mas – vis kaž­kas nau­jo ir neįp­ras­to. Bus įdo­mu iš­mė­gin­ti. – Ko­kių iš­šū­kių ti­kie­si 2013 m.? – Pag­rin­di­niai tur­ny­rai, ku­riems bus skir­tas vi­sas pa­si­ren­gi­mas – Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tai. Bū­tent šio­se var­žy­bo­se steng­siuo­si siek­ti aukš­čiau­sių re­zul­ta­tų. Že­my­ no pir­me­ny­bės atei­nan­čiais me­tais bus su­reng­tos Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­ nė­je Mins­ke, o 2013-ųjų pa­sau­ lio čem­pio­na­tas vyks Ka­zachs­ta­no sos­ti­nė­je As­ta­no­je.

– Ar ke­lia­te tiks­lą „Žal­gi­riui“ šį se­zo­ną užim­ti pir­mą­ją vie­ tą Eu­ro­ly­go­je? – Pa­gal Jur­gį – ir ke­pu­rė. Už­si­dė­ti Eu­ro­ly­gos ka­rū­ną sva­jo­ja kiek­vie­nas klu­bas. Kaip bus – pa­ma­ty­si­me. – Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­pe „Žal­gi­ris“ var­žy­sis su Mask­ vos CSKA, Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­ kos“, Mad­ri­do „Real“. Ar rea­lu ir šio­je gru­pė­je užim­ti pir­mą­ ją vie­tą? Kaip ver­ti­na­te šan­sus pa­tek­ti į fi­na­lo ket­ver­tą? – Vis­kas rea­lu, bet tam rei­kia tu­ rė­ti pa­kan­ka­mą biu­dže­tą. Be jo vis­kas – tik fan­ta­zi­ja. – Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie Joa­ną Pla­zą? Ar pri­ta­ria­te,

kad jis yra vie­nin­te­lis „Žal­gi­ rio“ tre­ne­ris po Jo­no Kaz­laus­ ko, su­ge­bė­jęs su­val­dy­ti krep­ši­ nin­kus?

Vi­si mū­sų žai­dė­jai yra pui­kūs ir mėgs­ ta­mi. Lie­tu­viai ir le­ gio­nie­riai – vie­nas už ki­tą ge­res­ni, pui­ kiai su­ta­ria, to­dėl at­mos­fe­ra ko­man­ do­je yra nuo­sta­bi. – J.Pla­za – tik­ras is­pa­nas, su ku­ riuo pa­si­se­kė ras­ti bend­rą kal­bą. No­riu pri­dur­ti, kad kai spor­to di­ rek­to­riu­mi pra­dė­jo dirb­ti Vi­tol­das Ma­sals­kis, klu­be at­si­ra­do bend­ra­ min­čių ko­lek­ty­vas. Kar­tu su­komp­ lek­ta­vo­me ne­blo­gą ko­man­dą šiam se­zo­nui. Su J.Kaz­laus­ku ne­dir­bau, to­dėl ne­tu­riu apie jį nuo­mo­nės ir ne­ga­liu jo ly­gin­ti su J.Pla­za. – Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja dėl ga­li­ my­bės tre­ne­riui J.Pla­zai tap­ti ir Grai­ki­jos rink­ti­nės vy­riau­ siuo­ju tre­ne­riu? Ar im­si­tės žy­ gių, kad šis tre­ne­ris ir ki­tą se­ zo­ną sto­vė­tų prie „Žal­gi­rio“ ko­man­dos vai­ro? – Ne Grai­ki­jos, o Is­pa­ni­jos rink­ti­ nės. Prak­ti­ka ro­do, kad kai tre­ne­ris ima­si klu­bi­nės ko­man­dos ir rink­ ti­nės, nie­ko ge­ro tai ne­duo­da, bet jei J.Pla­za to no­rės, ta­da svars­ty­ si­me. Jei tu­rė­siu ga­li­my­bių, ku­rios pri­klau­so ir nuo jū­sų, su vi­sais ko­ man­dos na­riais, ku­rie no­rės, pa­

si­sten­giu pra­tęs­ti su­tar­tis. Bet rei­kia su­pras­ti, kad biu­dže­tą pri­ va­lu di­din­ti. Mū­sų ko­man­da tu­ri aukš­čiau­sią rei­tin­gą ir kiek­vie­nas jos na­rys ga­li pre­ten­duo­ti į di­des­ nį at­ly­gi­ni­mą. – Ku­ris žal­gi­rie­tis yra jū­sų mėgs­ta­miau­sias žai­dė­jas? – Vi­si mū­sų žai­dė­jai yra pui­kūs ir mėgs­ta­mi. Lie­tu­viai ir le­gio­ nie­riai – vie­nas už ki­tą ge­res­ni, pui­kiai su­ta­ria, to­dėl at­mos­fe­ ra ko­man­do­je yra nuo­sta­bi. At­ ly­gi­ni­mai vė­luo­ja, bet jie žai­džia su­per. – Ka­da prie ko­man­dos pri­ si­jungs sveiks­tan­tys Ro­ber­ tas Jav­to­kas ir Ta­das Kli­ma­ vi­čius? – Kai grįš R.Jav­to­kas ir T.Kli­ma­ vi­čius, leng­viau ne­bus. Jiems rei­ kės skir­ti lai­ko, kad dar­niai įsi­lie­ tų į ko­man­dos žai­di­mą. Ma­nau, jie pa­sieks sa­vo for­mą tik se­zo­no pa­ bai­go­je. – Gir­dė­jau, kad ruo­šia­tės par­ duo­ti Ri­mą Kau­kė­ną. Ne­par­ duo­ki­te, la­bai pra­šau! – To­kia min­tis man nie­ka­da ne­ ki­lo. Gan­dus sklei­džia iš­kry­pė­liai. Jei­gu R.Kau­kė­nas no­ri kaž­kur iš­ vyk­ti, jo ir klaus­ki­te. Bet, pa­ti­kė­ ki­te, už dy­ką neiš­lei­si­me nė vie­no krep­ši­nin­ko. – Ko­kios ga­ran­ti­jos, kad „Žal­ gi­ris“ se­zo­ną baigs to­kios pat su­dė­ties, kaip ir pra­dė­jo? – Nė­ra jo­kių ga­ran­ti­jų. Jei­gu ne­pri­ si­dės ki­ti rė­mė­jai, vi­si žai­dė­jai bus par­duo­ti.

16


16

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

sportas

V.Ro­ma­no­vas: atė­jo me­tas vi­siems pa­dė­ti „Žal­gi­riui“ – Ko­dėl su­si­py­ko­te 15 su Man­tu Kal­nie­ čiu? Gal ne­rei­kė­jo jo par­duo­ti?

– Ne­su­si­py­kau. Kai praė­ju­sį se­zo­ ną į mū­sų ko­man­dą at­vy­ko žais­ ti vie­nas ge­riau­sių NBA įžai­dė­jų Ty Law­so­nas, M.Kal­nie­tis psi­cho­ lo­giš­kai ne­ga­lė­jo su tuo su­si­tai­ky­ ti. Daug kal­bė­jau­si su Man­tu, kad rei­kia pri­pras­ti kar­tais bū­ti ir ant­ rajam, bet nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Už M.Kal­nie­tį Kras­no­da­ro klu­bas su­ mo­kė­jo ge­rus pi­ni­gus, to­dėl mums at­si­ra­do ga­li­my­bė įsi­gy­ti Ib­ra­hi­mą Jaa­be­rą, pui­kų įžai­dė­ją. – Ar ne­ma­no­te, kad Eu­ro­pos krep­ši­nio ly­go­se tu­rė­tų bū­ti įves­tos žai­dė­jų at­ly­gi­ni­mų ri­ bos, nes ten­den­ci­jos jau pa­na­ šė­ja į fut­bo­lo, kur už ka­muo­lio pa­spar­dy­mą mo­ka­mos nea­dek­ va­čios mi­li­jo­ni­nės al­gos, kai, pa­vyz­džiui, šach­ma­tų žai­dė­jai už lai­mė­tą pa­sau­li­nės kla­sės tur­ny­rą gau­na cen­tus? – Bet koks ri­bo­ji­mas są­ži­nin­gam žmo­gui su­da­ro pa­pil­do­mų kliū­čių, o ne­są­ži­nin­gas jas vis tiek apeis ir tu­rė­si­me tik pro­ble­mų. Blo­gai, kad šach­ma­ti­nin­kai gau­na ma­žą at­ly­gi­ ni­mą už pa­siek­tą re­zul­ta­tą. Bet ma­ žai už­dir­ba ir šo­kė­jai, ku­rie tre­ni­ ruo­ja­si po 15–20 me­tų, au­ko­ja sa­vo svei­ka­tą, ne­tu­ri tin­ka­mų tre­ni­ruo­ čių są­ly­gų, pa­si­gen­da vals­ty­bės pa­ lai­ky­mo. Trūks­ta spor­to sa­lių, ku­ rio­se jie ga­lė­tų tre­ni­ruo­tis. Pas mus Nor­vai­šų ir ki­tų spe­cia­lis­tų dė­ka šo­kių spor­tas iš­plė­to­tas ir au­ga. – Ar Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę ban­dė­te kal­bin­ti, kad pa­rem­tų „Žal­gi­rį“? Ar nė­ra ga­li­my­bių vėl į rė­mė­jų gre­tas su­si­grą­žin­ti „Du­jo­te­ka­nos“? – Man at­ro­do, vi­sus kal­bi­no­me pa­ rem­ti, bet juk ne­bū­ti­na pra­šy­ti. Jei Lie­tu­vos pi­lie­čiui rū­pi ša­lies kul­tū­ ra, ku­rios neat­sie­ja­ma da­lis yra ir „Žal­gi­ris“, ga­li­ma pri­si­dė­ti be įkal­ bi­nė­ji­mų. Rei­kia su­pras­ti, kad pa­ sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je yra eko­no­mi­kos kri­zė, vers­lui ne­leng­va, bet ma­nau, kad bu­vę rė­mė­jai pri­va­lo su­grįž­ti. To­dėl ir skel­bia­ma pa­ra­mos ak­ci­ja, kad žmo­nės ne­ma­ny­tų, jog vie­nas

ark­lys iš­trauks vi­są Lie­tu­vos spor­ to ve­ži­mą. – Koks da­bar „Žal­gi­rio“ biu­ dže­tas? – Kiek­vie­nais me­tais mū­sų klu­bo biu­dže­tas – dau­giau nei 10 mi­li­ jo­nų eu­rų. Tai ke­tu­ris kar­tus ma­ žiau ne­gu CSKA klu­bo ir maž­daug du kar­tus ma­žes­nis ne­gu ki­tų pa­jė­ giau­sių Eu­ro­pos ko­man­dų.

Jei Lie­tu­vos pi­lie­čiui rū­pi ša­lies kul­tū­ra, ku­rios neat­sie­ja­ma da­lis yra ir „Žal­gi­ ris“, ga­li­ma pri­si­dė­ti be įkal­bi­nė­ji­mų.

– Ko­dėl sirgaliai tu­rė­tų au­ko­ti sa­vo sun­kiai už­dir­ba­mus li­tus pri­va­čiam klu­bui? Sup­ran­tu, kai vi­si me­tė­mės, kai „Žal­gi­ riui“ grė­sė bank­ro­tas, bet da­ bar? – Ga­li­te ir neau­ko­ti. Iš tų su­si­me­ ti­mų neuž­te­ko su­mo­kė­ti net pre­mi­jų žai­dė­jams. Jau ke­tu­ris se­zo­nus ski­ riu pi­ni­gų „Žal­gi­riui“. Atė­jo me­tas vi­siems pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos kul­ tū­ros ver­ty­bės. – Mes, „Žal­gi­rio“ ko­man­dos sir­ga­liai, už­pil­do­me „Žal­gi­rio“ are­ną ir taip re­mia­me klu­bą, bet da­bar išei­na, kad jei ne­pa­dė­si­ me ir sa­vo pi­ni­gais, žai­dė­jai bus par­duo­ti. Kaip tai su­pras­ti? – Šį se­zo­ną su­pla­nuo­tas klu­bo biu­ dže­tas – 36,6 mln. li­tų. Iš jų pa­ja­ mos už bi­lie­tų par­da­vi­mą su­da­ro tik 5 mln. li­tų. To­kios su­mos ne­pa­kan­ka net esa­mam biu­dže­tui. No­rint kon­ ku­ruo­ti su di­džiai­siais klu­bais, rei­ kia pu­sant­ro kar­to di­des­nio biu­dže­ to. Ma­no pa­jė­gu­mai – 10–15 mln. li­tų. Jei­gu ne­su­rink­si­me iš sir­ga­lių pa­pil­do­mai ma­žiau­siai 10 mln. li­ tų, mes ne­su­ge­bė­si­me kon­ku­ruo­ ti su Eu­ro­ly­gos pa­jė­giau­siais klu­ bais ir bū­si­me pri­vers­ti vers­tis tik su jau­ni­mu.

– Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­vyk­do įsi­pa­rei­go­ji­mų, bet vis tiek ja pa­si­ti­ki­ma. Gal ver­tė­ tų pa­lauk­ti, kol pi­ni­gai jus pa­ sieks ir tik ta­da įtrauk­ti mies­to pa­ra­mą į klu­bo biu­dže­tą? – Kas­met jie me­luo­ja, o žmo­nės už juos bal­suo­ja. Jei­gu lauk­tu­me, rei­ kė­tų su­stab­dy­ti „Žal­gi­rio“ veik­ lą. Jei­gu jie neat­sis­kai­tys už praė­ ju­sių me­tų sko­lą ir ne­pa­pil­dy­si­me klu­bo są­skai­tos iš pa­ra­mos „Žal­ gi­riui“ ak­ci­jos, ko ge­ro, taip ir rei­ kės da­ry­ti. – Gal ga­lė­tu­mė­te įvar­dy­ti su­ mą, ku­rią klu­bas sko­lin­gas žai­ dė­jams? Ko­dėl su­rin­ko­te to­kią bran­gią su­dė­tį, jei­gu ži­no­jo­te, kad ne­pa­vyks jos iš­lai­ky­ti? – Kol kas tre­jus me­tus pa­vyk­da­vo, bet aš – neam­ži­nas, rei­kia gal­vo­ti ir apie atei­tį. Ne­duok Die­ve, jei į „Žal­ gi­rį“ ateis to­kie pra­gma­ti­kai kaip jūs. Ta­da „Žal­gi­ris“ taps „Bal­tų“ ly­gio ko­man­da. Gal jūs ir sva­jo­ja­ te apie tai? – Ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų pa­ gerb­ti bu­vu­sius žal­gi­rie­čius ir „Žal­gi­riui“ at­sto­va­vu­sius le­ gio­nie­rius, vi­sam lai­kui pa­ka­ bi­nant jų spor­ti­nius marš­ki­nė­ lius are­no­je? Ar­ba sti­li­zuo­tus sky­dus, ku­riuo­se bū­tų su­ra­šy­ti vi­si „Žal­gi­rio“ lai­mė­ji­mai nuo klu­bo įkū­ri­mo, kaip tai pa­da­ry­ ta tre­ni­ruo­čių ba­zė­je. – Idė­jų yra daug, bet pi­ni­gų nė­ra. Iš­lai­ky­ti ko­man­dą to­kiu ly­giu, kad ji ga­lė­tų kon­ku­ruo­ti Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­pe, rei­kė­tų 15–20 mln. eu­rų. „Žal­gi­ris“ tu­ri ko­vo­ti dėl ge­riau­sių žai­dė­jų Eu­ro­po­je, o mes jų neį­per­ ka­me. – Ka­da jūs iš­bėg­si­te į aikš­tę „Žal­gi­rio“ star­to pen­ke­te? – Kol kas tre­ne­ris J.Pla­za man ne­ lei­džia tre­ni­ruo­tis su pa­grin­di­ne ko­man­dos su­dė­ti­mi, o ve­te­ra­nai vi­ sai ne­si­tre­ni­ruo­ja, su­si­ren­ka tik ta­ da, kai rei­kia žais­ti var­žy­bo­se. To­ dėl šan­sų tu­riu la­bai ne­daug. – Ko­kia tik­ro­ji pa­dė­tis jū­sų Ško­ ti­jos fut­bo­lo klu­be „Hearts“?

„„Lyderiai: visų svarbiausiųjų Lietuvos krepšinio trofėjų šeimininkas šiuo

metu yra „Žalgiris“. 

Bank­ru­tuo­ja jis ar ne­bank­ru­ tuo­ja? Gal ge­riau tuos pi­ni­gus skir­ti „Žal­gi­riui“? – Jau 7 me­tai sklei­džia­mi gan­dai apie „Hearts“ klu­bą ir sie­kia­ma jį eli­mi­nuo­ti iš Ško­ti­jos „Pre­mier“ ly­gos. Da­bar ši ko­man­da ver­čia­ si sa­vo už­dirb­to­mis lė­šo­mis, jo­ kių pi­ni­gų jai ne­ski­riu. Kai „He­ arts“ pra­dės dau­giau už­si­dirb­ti, ta­da, ko ge­ro, dau­giau liks ir „Žal­ gi­riui“. – Ka­da pa­ma­ty­si­me neo­ni­nį už­ ra­šą ant „Žal­gi­rio“ are­nos? – Ta­da, kai tu­rė­si­me pi­ni­gų ar­ba kai mies­to sa­vi­val­dy­bei bus gė­da. Ki­ta ver­tus, daug žmo­nių va­ži­nė­ja

Tomo Raginos nuotr.

„Mer­ce­des“ au­to­mo­bi­liais be fir­mi­ nio ženk­lo, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad tai – ne mer­se­de­sas. – Ką pa­lin­kė­tu­mė­te „Žal­gi­rio“ sir­ga­liams di­džių­jų me­tų šven­ čių pro­ga? – Lin­kiu pa­tir­ti ma­lo­nu­mą ste­bint „Žal­gi­rio“ žai­di­mą, kad ne­pra­ras­ tu­me nė vie­no žai­dė­jo. Ne­pa­mirš­ti, kad atei­na nau­ji lai­kai, nau­ja epo­ cha. Tam rei­kia pa­si­ruoš­ti psi­cho­ lo­giš­kai, pa­mirš­ti pyk­tį, pa­vy­dą, bai­mę, dva­siš­kai ap­si­va­ly­ti, su­ kur­ti sva­jo­nę, ku­ri at­neš­tų lai­mės vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms ir „Žal­ gi­riui“. VD inf.

Po Ka­lė­dų eg­lu­te kovotoja ieš­kos svei­ka­tos Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Vie­na ti­tu­luo­čiau­sių Lie­tu­vos kio­ ku­šin ka­ra­tė meist­rių Mar­ga­ri­ ta Čiup­ly­tė šie­met trium­fa­vo net dvie­juo­se Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­ se, bet svar­biau­sios gy­ve­ni­mo ko­ vos ti­ki­si 2013-ai­siais.

Bir­že­lį M.Čiup­ly­tė iš­ko­vo­jo auk­so me­da­lį Ant­ver­pe­ne (Bel­gi­ja) įvy­ ku­sio Eu­ro­pos čem­pio­na­to svo­rio ka­te­go­ri­jos dau­giau kaip 65 kg var­ žy­bo­se, o lapk­ri­tį Kiel­cuo­se (Len­ ki­ja) ta­po ab­so­liu­čios svo­rio ka­te­ go­ri­jos Eu­ro­pos čem­pio­ne.

„„Lū­kes­čiai: M.Čiup­ly­tės tiks­las – ki­tą­met Vil­niu­je tap­ti pa­sau­lio čem­

pio­ne. 

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Mar­ga­ri­ta, ar 2012-uo­sius ga­lė­tu­mė­te pa­va­din­ti sėk­min­ giau­siais per vi­są jū­sų kar­je­rą? – pa­klau­sė­me M.Čiup­ly­tės.

– Ma­nau, pa­tys įspū­din­giau­si bu­ vo 2009-ie­ji, kai ta­pau pa­sau­lio čem­pio­ne. Tai ma­no kol kas aukš­ čiau­sias pa­sie­ki­mas. Šie me­tai – ei­li­niai, nors ir sėk­min­gi. Pras­tų se­zo­nų man nė­ra, vi­suo­met sten­ giuo­si bū­ti ge­ros spor­ti­nės for­ mos. – Kaip su­tik­si­te di­džią­sias me­ tų šven­tes? – Pap­ras­tai. Kū­čias ir Ka­lė­das pa­ mi­nė­si­me su gi­mi­nai­čiais, o Nau­ juo­sius me­tus su­tik­siu drau­gų bū­ ry­je. – Ką ti­ki­tės ras­ti po Ka­lė­dų eg­ lu­te? – Vie­nin­te­lis ma­no no­ras – to­liau ak­ty­viai spor­tuo­ti. Tai man su­tei­kia daug lai­mės ir džiaugs­mo. Ti­kiuo­si po šven­ti­ne eg­lu­te ras­ti daug svei­

ka­tos, ku­ri leis­tų džiu­gin­ti aukš­tais re­zul­ta­tais. – Ko­kie jū­sų pla­nai 2013-ie­ siems? – Be­ne svar­biau­siu gy­ve­ni­mo star­ tu pa­va­din­čiau ki­tų me­tų ba­lan­dį Lie­tu­vo­je vyk­sian­tį pa­sau­lio čem­ pio­na­tą. Ja­me siek­siu tik auk­so me­ da­lio. Da­bar šven­čių pe­rio­das šiek tiek iš­ba­lan­suos, ta­čiau joms pa­si­ bai­gus iš­kart kib­siu į dar­bą iš vi­ sų jė­gų. – Ar sa­vi žiū­ro­vai pri­dės dau­ giau pa­si­ti­kė­ji­mo? – Vi­sa­da ma­lo­niau ko­vo­ti na­muo­ se. Jau­čiuo­si at­sa­kin­ga ne tik už sa­ve. Vis dėl­to išė­ju­si kau­tis ant ta­ta­mio lie­ku tik su sa­vo min­ti­ mis ir, ma­nau, sir­ga­liai ma­ne su­ pran­ta.


17

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

20p.

Ar atsimenate Senelio Šalčio Snieguolę?

„„Užmojai: Ž.Kempino darbai pribloškia savo gabaritais ir menininko minčių laisve, jie demonstruojami garsiausiose pasaulio galerijose. Ž.Kempinas. „Tuba“ (2008 m.). 

„Var­tų“ ga­le­ri­jos ar­chy­vo nuo­tr.

„Tie­siog dir­bu sa­vo dar­bą“ Eu­fo­ri­ja, iš­gir­dus ži­nią apie Na­cio­na­li­nę kul­tū­ros ir me­no pre­ mi­ją, be­veik praė­jo. Vi­zua­lio­jo me­no kū­rė­jas Žil­vi­nas Kem­pi­ nas ap­žer­gia mo­to­cik­lą ir mil­ži­niš­ko Niu­jor­ko gat­vė­mis kas ry­ tą skrie­ja į stu­di­ją. Me­ni­nin­kas ruo­šia­si nau­jai pa­ro­dai Eu­ro­po­je, Ba­ze­ly­je, – ne­tu­ri lai­ko snaus­ti ant lau­rų. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Jau­čiuo­si pui­kiai. Ta pre­mi­ja tik­rai la­bai ma­lo­ni“, – vie­ną šios sa­vai­ tės ry­tą pa­skam­bi­nus te­le­fo­nu žva­ liai at­si­lie­pė Žil­vi­nas. Nuo 1998 m. Niu­jor­ke gy­ve­nan­čiam me­ni­nin­ kui Na­cio­na­li­nė pre­mi­ja skir­ta už mi­ni­ma­lis­ti­nės šiuo­lai­ki­nio me­no kal­bos įtai­gą ir jos at­gar­sį pa­sau­ly­ je. 43 me­tų Ž.Kem­pi­nas – vie­nas

iš ne­dau­ge­lio lie­tu­vių, pa­da­riu­sių pui­kią tarp­tau­ti­nę kar­je­rą. Ji pra­ si­dė­jo maž­daug prieš sep­ty­ne­rius me­tus nuo dar­bų su ju­dan­čio­mis mag­ne­ti­nė­mis juos­te­lė­mis. Me­tęs pa­ša­li­nius už­siė­mi­mus, nuo ta­da me­ni­nin­kas at­si­dė­jo tik­tai me­nui. Nors gy­ve­na už jū­rų ma­rių, Žil­ vi­nas iki šiol – Vil­niaus „Var­tų“ ga­le­ri­jos dai­li­nin­kas. Su šia ga­le­ ri­ja jis at­sto­vau­ja Lie­tu­vai tarp­ tau­ti­nė­se me­no mu­gė­se, o 2009

m. sėk­min­gai at­sto­va­vo Ve­ne­ci­jos bie­na­lė­je Ita­li­jo­je. Skel­biant šie­me­čius Na­cio­na­li­ nės pre­mi­jos lau­rea­tus, bu­vo pra­ neš­ta int­ri­guo­jan­ti ži­nia – lie­tu­vio Ž.Kem­pi­no dar­bai ka­bo mu­zie­ju­je ša­lia is­pa­nų ta­py­to­jo, vie­no ži­no­ miau­sių XX a. me­ni­nin­kų – ku­biz­ mo kū­rė­jo Pab­lo Pi­cas­so – kū­ri­nių. Iš­gir­dęs apie šią kai­my­nys­tę, Žil­ vi­nas ska­niai juo­kė­ si, pa­skui il­gai lau­žė

18

„„Star­tas: Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas vi­zua­lio­jo

me­no kū­rė­jas Ž.Kem­pi­nas tarp­tau­ti­nio pri­pa­ži­ni­mo su­lau­kė gy­ven­da­ mas ir dirb­da­mas Niu­jor­ke.


18

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

„„Kū­ri­niai: Ž.Kem­pi­nas. „Ballroom“ (2010 m.). „Betria“ (2012 m.). „Bal­tas triukš­mas“ (2007 m.). „Fontanas“ (2011 m.). „Kolonos“ (2006 m.). 

„Tie­siog dir­bu sa­vo dar­bą“ gal­vą ir nie­kaip ne­ 17 ga­lė­jo pri­si­min­ti, ko­ kia­me mu­zie­ju­je jis ka­bo drau­ge su P.Pi­cas­so.

– Žil­vi­nai, jūs ir P.Pi­cas­so – skir­ tin­gi skir­tin­go lai­ko­tar­pio me­ni­ nin­kai, joks pro­fe­sio­na­las jū­sų dar­bų vie­no ša­lia ki­to neeks­po­ nuos. Bet gal­būt jie ro­do­mi ta­me pa­čia­me mu­zie­ju­je: jū­sų – pir­ ma­me aukš­te, o P.Pi­cas­so – ant­ ra­ja­me ar­ba at­virkš­čiai? – pra­dė­ jau po­kal­bį su Ž.Kem­pi­nu. – Tai – la­biau me­ta­fo­ra nei tie­sa. Ki­ta ver­tus, tei­sy­bės yra, nes ma­ no dar­bai ro­do­mi su pa­na­šaus ly­gio me­ni­nin­kų dar­bais. Bet P.Pi­cas­so to­li gra­žu nė­ra vie­nas įdo­miau­ sių me­ni­nin­kų, su ku­riuo no­rė­čiau drau­ge ka­bė­ti. Tai ne­bū­tų toks jau di­de­lis pa­sie­ki­mas. Aiš­ku, tie žo­ džiai skam­ba aro­gan­tiš­kai. P.Pi­ cas­so – tik­ra iko­na. Iš tik­rų­jų nei man, nei, ma­nau, dau­gu­mai ki­tų me­ni­nin­kų jis nė­ra toks jau bai­siai įdo­mus šiais lai­kais. Ži­no­ma, jis yra ge­ni­jus, bet tai – jau me­no is­to­ri­ja. Ma­ne daug la­biau do­mi­na šiuo­lai­ ki­nis me­nas ir šiuo­lai­ki­nis žiū­ro­vas. Yra daug ki­tų me­ni­nin­kų, su ku­riais įdo­mu eks­po­nuo­ti sa­vo dar­bus.

Man yra te­kę da­ly­vau­ti pa­ro­ do­se drau­ge su Yve­su Klei­nu, Ale­ xan­de­riu Cal­de­riu, Jea­nu Mi­chae­ liu Bas­quiat, Vi­to Ac­con­ci, Cris­to, Alig­hie­ro e Boet­ti, An­dy War­ho­lu, Law­ren­ce’u Wei­ne­riu, Yo­ko Ono, Da­mie­nu Hirs­tu, Mir­cea Can­to­ ru, Ro­ma­nu On­dáku, Cin­dy Sher­ man, Jo­nat­ha­nu Mon­ku, Ola­fu­ru Elias­so­nu, Fran­ci­su Alÿ­su, Ri­char­ du Prin­ce’u, Chris­tia­nu Marc­lay, Joh­nu Bal­des­sa­ri ir pan. Dau­gu­mai skai­ty­to­jų šios pa­var­dės ne­pa­lik­tų jo­kio įspū­džio, to­dėl bu­vo pa­mi­nė­ tas P.Pi­cas­so kaip tam tik­ros ko­ky­ bės eta­lo­nas, nes šį me­ni­nin­ką pla­ čio­ji pub­li­ka ži­no jei ne iš ta­py­bos dar­bų, tai bent iš anek­do­tų. Aaa… Pri­si­mi­niau. Tik­riau­siai Pom­pi­dou cent­re Pa­ry­žiu­je ma­no dar­bas bu­vo ins­ta­liuo­tas vie­no­ je sa­lė­je, o ap­lin­ki­nė­se ka­bė­jo P.Pi­ cas­so pa­veiks­lai. Na, taip: bu­vo­me vie­na­me mu­zie­ju­je. – Niu­jor­ke me­ni­nin­kų – lyg žu­ vų At­lan­te. Kaip at­lai­ko­te kon­ ku­ren­ci­ją? – Nie­ko man ne­rei­kia at­lai­ky­ti – tie­siog dir­bu sa­vo dar­bą. Ži­no­ma, yra sėk­mės da­ly­kų. Pag­rin­di­nis ma­no prin­ci­pas pa­pras­tas – kiek­

vie­nas ta­vo dar­bas tu­ri bū­ti ge­res­ nis už anks­tes­nį. Vi­sa­da vis­ką rei­ kia da­ry­ti mak­si­ma­liai ge­rai, taip sa­kant, tu­ri iš­lai­ky­ti spor­ti­nę for­ mą. Esi kaip bok­si­nin­kas – tu­ri vi­są lai­ką lai­mė­ti. Ta­da žmo­nės ta­vi­mi pra­de­da pa­si­ti­kė­ti, ta­vo pa­ro­doms ski­ria vis ge­res­nes erd­ves. Tu po tru­pu­tį pra­de­di dirb­ti su aukš­tes­nio ly­gio pro­fe­sio­na­lais – pa­ro­dų ku­ra­ to­riais, ga­le­ri­jų sa­vi­nin­kais. – Ar bū­tu­mė­te vi­so to pa­sie­ kęs, pa­da­ręs tarp­tau­ti­nę kar­ je­rą, jei­gu bū­tu­mė­te li­kęs Lie­ tu­vo­je? – Ne, tik­rai ne. Daug ką le­mia kon­ teks­tas. Lie­tu­vo­je nė­ra to­kio kon­ teks­to, ku­ria­me ma­no dar­bai bū­tų bu­vę įdo­mūs. Lie­tu­vo­je nė­ra daug šiuo­lai­ki­nio me­no žiū­ro­vų, ver­tin­ to­jų, kad ga­lė­tum su­kel­ti re­zo­nan­ są. Aš vi­sa­da va­do­va­vau­si nuo­jau­ ta, Lie­tu­vo­je pa­si­ti­kė­jau sa­vi­mi ne ma­žiau kaip ir Niu­jor­ke. Rei­ka­las tas, kad Lie­tu­vo­je sa­vęs ne­bū­čiau ga­lė­jęs rea­li­zuo­ti, nes tai – tie­siog ma­ža ša­lis. Ko­kiam pro­ cen­tui iš tų tri­jų mi­li­jo­nų bent kiek rū­pi me­nas ir koks pro­cen­tas iš tų žmo­nių ga­li ver­tin­ti ir su­pras­ ti šiuo­lai­ki­nį vaiz­duo­ja­mą­jį me­ną? Vie­ne­tai. Ir tie vie­ne­tai vie­ni ki­tus pa­žįs­ta. Ži­no­ma, man pa­si­se­kė. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad kaip su­pla­na­ vau, vis­kas taip ir įvy­ko. Bu­vo rū­ pes­čių, bet bu­vo daug ir sėk­mės. Bet aš tą sėk­mę ir ka­liau vi­są lai­ką. – Ar bend­rau­ja­te su Niu­jor­ke gy­ve­nan­čiais lie­tu­vių me­ni­ nin­kais? – Tu­riu ke­lis bi­čiu­lius nuo se­no. Mes kar­tu ne­ren­gia­me pa­ro­dų, tik su­si­ tin­ka­me kar­tais per jų ati­da­ry­mus.

„„Šeima: kiekvieną laisvą minutę Žilvinas stengiasi praleisti su žmona ir

vaikais.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Šiuo me­tu Vil­niaus „Var­tų“ ga­le­ri­jo­je eks­po­nuo­ja­mi ke­ li jū­sų kū­ri­niai: „Fon­ta­nas“ – dar­bas su ven­ti­lia­to­riu­mi bei mag­ne­ti­ne juos­te­le ir du abst­ rak­tūs kū­ri­niai iš „Žvaigž­džių“ se­ri­jos. Pas­ta­rie­ji – lyg Ar­chi­ me­do ap­skri­ti­mai, ku­riuo­se – vien tie­sios li­ni­jos. Ar tai reiš­ kia, kad iš­da­vė­te mag­ne­ti­nę juos­te­lę ir su­si­vi­lio­jo­te li­ni­ja? – Ne, tai tie­siog ki­to­kie dar­bai iš ki­tų me­džia­gų, ir tiek. Čia tie­sės su­ku­ria ap­skri­ti­mų ir raš­tų iliu­zi­ ją. Šiuo pa­pras­tu prin­ci­pu, nau­do­ da­mas vie­ną vie­nin­te­lį ele­men­tą – li­ni­ją, iš­gau­nu įvai­rių mo­di­fi­ka­ci­jų. Kiek­vie­ną tos se­ri­jos dar­bą pa­va­di­

„„Sugrįžimai: Vilniuje ŠMC demonstruojami Ž.Kempino darbai visada sula

nau ast­ro­no­mi­nės žvaigž­dės var­du – tie abs­tark­tūs dar­bai sa­vo struk­ tū­ra šiek tiek pri­me­na žvaigž­dę.

Kad Niu­jor­kas įkve­ pia kū­ry­bai – tra­fa­ re­tas. Bū­na vi­saip: įkve­pia ir glu­mi­na, truk­do ir pri­bloš­ kia vi­siš­kai ne­rei­ka­ lin­gos in­for­ma­ci­jos gau­sa. – Niu­jor­kas – tau­tų, ra­sių, kal­ bų ka­ti­las, net jo kva­pas – spe­ ci­fi­nis. Kaip to­kia­me šur­mu­ly­ je su­si­kau­pia­te kū­ry­bai ir iš kur se­mia­tės idė­jų? – Kai ku­rios idė­jos atei­na tie­siog iš ko­kių nors gy­ve­ni­mo mo­men­tų, tik dar­buo­se jas suabst­rak­ti­nu. Bet dau­gu­ma idė­jų ky­la iš anks­tes­nių dar­bų – kaip tam tik­ra se­ka, gran­ di­ni­nė reak­ci­ja. Įgy­ven­di­nus ko­ kį nau­ją dar­bą, vi­sa­da lie­ka int­ri­ ga. Ją įkū­ni­ju bū­si­muo­se dar­buo­se. Nep­rik­lau­so­mai nuo sa­vo po­pu­lia­ ru­mo ar ne­po­pu­lia­ru­mo, man vi­si ma­no dar­bai svar­būs, nes jie vi­sa­da yra tik vie­na gran­di­nės gran­džių – tar­si til­tas į nau­ją rein­kar­na­ci­ją. Kad Niu­jor­kas įkve­pia kū­ry­bai –

tra­fa­re­tas. Bū­na vi­saip: įkve­pia ir glu­mi­na, truk­do ir pri­bloš­kia vi­siš­ kai ne­rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos gau­ sa. Ta in­for­ma­ci­jos griū­tis taip pat sa­vo­tiš­kai ins­pi­ruo­ja. Ne dėl to, kad ją su­ge­ri, – at­virkš­čiai, nuo jos at­ si­ri­bo­ji. Ir gal­būt kaip tik tuo me­tu ge­riau­siai su­vo­ki, ko trūks­ta. – Ar jau ga­li­te su šei­ma pra­gy­ ven­ti iš kū­ry­bos? – Taip, aš tik­tai iš kū­ry­bos pra­gy­ ve­nu. Nei dės­tau, nei da­rau ką nors ki­ta. Be­veik prieš še­še­rius me­tus me­čiau pa­ša­li­nius dar­bus ir at­si­ dė­jau tik­tai kū­ry­bai. – Va­di­na­si, pa­sau­li­niai mu­zie­ jai, ku­rie nu­per­ka jū­sų kū­ri­ nius, su­mo­ka pa­kan­ka­mai? – Mu­zie­jai per­ka, bet tai la­bai il­gas pro­ce­sas, vyks­ta vi­so­kie at­sa­kin­gi svars­ty­mai – pa­na­šiai kaip su Na­ cio­na­li­ne pre­mi­ja: skir­ti tam žmo­ gui ar ki­tam? Juk tai svar­bus spren­ di­mas, – įsi­gy­da­mi dar­bą, mu­zie­jai įsi­pa­rei­go­ja iš­sau­go­ti jį atei­čiai. Ban­dau la­vi­ruo­ti tarp pa­ro­dų ir par­da­vi­mų, bet tai nė­ra taip pa­ pras­ta. Dau­giau­sia ma­no dar­bų yra pri­va­čio­se ko­lek­ci­jo­se, iš to už­dar­bio ir iš­si­lai­ko­me. Bū­ti ge­ro­je pri­va­čio­ je ko­lek­ci­jo­je – nė kiek ne blo­giau nei mu­zie­ju­je, nes ge­riau­sios pri­va­čios ko­lek­ci­jos vis tiek ka­da nors tam­pa mu­zie­ji­nės – bū­na pa­do­va­no­ja­mos.


19

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

diena.lt/naujienos/kultura

Nuot­rau­ko­se – aktoriui bran­giausi žmo­nės Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Var­tų“ ga­le­ri­jos ar­chy­vo nuo­tr.

aukia būrio susidomėjusių lankytojų. Ž.Kempinas „Paralelės“ (2007 m.).

Va­sa­rį Švei­ca­ri­jo­je, Ba­ze­lio Tin­ gue­ly mu­zie­ju­je, ren­giu per­so­na­li­ nę pa­ro­dą. Tai bus pa­ti di­džiau­sia ir svar­biau­sia ma­no pa­ro­da, dar­ bus eks­po­nuo­siu sep­ty­nio­se ar aš­ tuo­nio­se skir­tin­go­se erd­vė­se. La­bai svar­bu ir tai, kad Ba­ze­ly­je tuo me­tu vyks me­no mu­gė, į ku­rią su­va­žiuo­ja svar­biau­si pa­ro­dų ku­ra­to­riai, ga­ le­ri­nin­kai, ko­lek­ci­nin­kai, mu­zie­ji­ nin­kai. – Ką vei­kia­te lais­va­lai­kiu? – Jo be­veik ne­tu­riu. O kai tu­riu lais­vą va­lan­dė­lę, sten­giuo­si pra­ leis­ti kar­tu su vai­kais. And­riui sau­ sį su­kaks aš­tuo­ne­ri, Man­tui – še­še­ ri su pu­se. Kar­tais nuei­na­me su jais į ki­ną – tai pui­ki pra­mo­ga. Mėgs­tu žais­ti šach­ma­tais su Man­tu ar­ba su And­riu­mi va­ži­nė­tis dvi­ra­čiais ap­ link Cent­ri­nį par­ką. Sa­vo pra­mo­gai sa­vait­ga­liais va­ ži­nė­ju kal­nų dvi­ra­čiu spe­cia­liai tam įreng­to­mis tra­so­mis. Tu­riu na­mie dar ir lenk­ty­ni­nį ke­lių dvi­ra­tį. Sten­ giuo­si kuo dau­giau spor­tuo­ti, nes ke­lio­nės ir lai­ko skir­tu­mai pa­rei­ ka­lau­ja ne­ma­žai fi­zi­nės iš­tver­mės. Į stu­di­ją daž­niau­siai le­kiu mo­to­cik­ lu. Vi­sa­da ma­lo­nu su kuo nors pra­ si­lenk­ti ši­ta­me „mies­te­ly­je“! – Ko­kia kal­ba kal­ba­ma jū­sų šei­mo­je – ang­liš­kai ar lie­tu­ viš­kai?

– Ma­no žmo­na An­ge­la – ja­po­nų kil­mės ame­ri­kie­tė. An­ge­la – ke­ra­ mi­kė. Mu­du kal­ba­mės ang­liš­kai, ja­po­niš­kai ne­mo­ku. Bet vai­kai kal­ ba ir ja­po­niš­kai, ir ang­liš­kai. Ir ra­ šo, ir skai­to. Vai­kai tu­ri dar ir ja­po­ niš­kus var­dus: And­rius To­mo­hi­ro ir Man­tas Isa­mu. Šiuo me­tu žmo­ na ne­dir­ba – au­gi­na vai­kus. Ji vai­ kams la­bai at­si­da­vu­si, ne­pa­ti­kė­tų jų jo­kiai auk­lei nė va­lan­dė­lei. Vai­kai lan­ko mo­kyk­lą, tiks­liau, yra nu­ve­da­mi ir par­ve­da­mi. Ame­ ri­ko­je vai­kų ne­ga­li­ma vie­nų pa­lik­ ti na­mie, kol jiems ne­su­kan­ka 11–12 me­tų. At­si­me­nu, kai bu­vau jų am­ žiaus, ir vie­nas na­mie bū­da­vau pa­ lie­ka­mas, ir su se­se­ri­mi. Tai bu­vo nor­ma­lu. Bet čia – ki­ti įsta­ty­mai. Kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį An­ge­la juos ve­ža į ja­po­nų mo­kyk­lą. Jai dar­bo die­na nie­ka­da ne­si­bai­gia. Lie­tu­vių kal­bos jų taip ir neiš­mo­ kiau, nes ne­pa­kan­ka­mai daž­nai su jais bū­da­vau. O kai grįž­tu iš stu­di­ jos ar ko­kios ke­lio­nės, no­ri­si su jais iš­kart bend­rau­ti, – jie man la­bai įdo­mūs, to­dėl, de­ja, ap­lei­dau sa­vo ban­dy­mus juos pa­mo­ky­ti tos keis­ tos lie­tu­vių kal­bos. Bet sten­gia­mės juos vež­tis į Lie­tu­vą, į Klai­pė­dą, kur gy­ve­na ma­no tė­vai, kad jie žais­ tų kie­me su lie­tu­viu­kais ir bent kiek įkirs­tų tą kal­bą. Ti­kiuo­si, kad ateis lai­kas, kai jiems pa­tiems bus įdo­mu ka­da nors pra­mok­ti lie­tu­viš­kai.

Po šios fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dos tu­rė­tų su­klus­ti ir ge­riau­si pro­fe­sio­na­lai. Vil­niaus Pros­pek­to ga­le­ri­jo­je ati­ da­ry­ta ži­no­mo ak­to­riaus ir dip­lo­ ma­to Juo­zo Bud­rai­čio fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da iš ki­no aikš­te­lių „Ma­no ki­ nas. 1970–1990“ žiū­ro­vus nu­ke­lia į lie­tu­viš­ko­jo ki­no auk­so am­žių.

Iš ne­spal­vo­tų fo­tog­ra­fi­jų žvel­gia ži­no­mi lie­tu­vių ki­no me­ni­nin­kai: re­ži­sie­riai Vy­tau­tas Ža­la­ke­vi­čius, Al­man­tas Gri­ke­vi­čius, Rai­mon­das Va­ba­las, ak­to­riai Eu­ge­ni­ja Pleš­ ky­tė, Bro­nius Bab­kaus­kas, Vai­va Mai­ne­ly­tė, Re­gi­man­tas Ado­mai­ tis ir dau­gy­bė ki­tų. Pa­vyz­džiui, re­ži­sie­rius V.Ža­la­ ke­vi­čius 1972 m. nu­fo­tog­ra­fuo­tas Jal­to­je, kai su­ko fil­mą „Tas sal­dus žo­dis – lais­vė“. Jau­ni E.Pleš­ky­tė, R.Ado­mai­tis, B.Bab­kaus­kas įam­ žin­ti Vei­sie­juo­se, „Sa­dū­to tū­to“ fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je. J.Bud­rai­čio nuo­trau­ko­se – ir gar­sūs ru­sų ak­to­ riai Iri­na Mi­roš­ni­čen­ko, Ino­ken­ti­jus Smok­tu­novk­sis, Alek­se­jus Pet­ren­ ka, Jev­ge­ni­jus Leo­no­vas. Jie il­si­si po fil­ma­vi­mo, val­go, kal­ba­si ar žvel­gia tie­siai į fo­toob­jek­ty­vą. Dau­ge­lis jų – iš­ke­lia­vę iš šio pa­sau­lio. „Aš tuos žmo­nes my­lė­jau. Man ne­svar­bu me­ni­nė fo­tog­ra­fi­jos iš­ raiš­ka. Man svar­bu to žmo­gaus akys, vei­das, kad ka­da nors no­rė­ čiau į juos pa­si­žiū­rė­ti. Tik­rai į juos no­rė­jau pa­si­žiū­rė­ti vi­sa­da. Ir da­bar no­riu pa­si­žiū­rė­ti. Tas no­ras pa­si­ žiū­rė­ti ei­na drau­ge su no­ru pa­si­da­ ly­ti su ki­tais tuo žiū­rė­ji­mu, – ati­da­ ry­da­mas pa­ro­dą kal­bė­jo J.Bud­rai­tis. – Jei man pa­vy­ko at­skleis­ti bent da­le­lę to jau­du­lio, gy­ve­ni­mo jaus­ mo, ku­rį jie tuo­met ne­šio­jo­si sa­vy­ je, esu la­bai lai­min­gas. Man tie vi­si žmo­nės la­bai bran­gūs.“ Ak­to­rius ak­ty­viai pra­dė­jo fo­tog­ ra­fuo­ti su pla­čia­kam­piu fo­toob­jek­

ty­vu maž­daug nuo 1970-ųjų ir tę­ sė maž­daug iki 1990-ųjų. „O ta­da – pa­tys ži­not, kas pra­si­dė­jo, – gy­ ve­ni­mas kas­dien kei­tė­si. Fo­toa­pa­ ra­to net neė­miau į ran­kas“, – pri­ si­mi­nė nuo­trau­kų au­to­rius. Ki­tais me­tais ši pa­ro­da bus eks­ po­nuo­ja­ma Mins­ke ir Je­re­va­ne. – Ger­bia­mas Juo­zai, ku­ri fo­ tog­ra­fi­ja jums pa­čiam pa­tin­ka la­biau­siai? – pa­ro­dos šur­mu­ly­je pa­si­tei­ra­vau J.Bud­rai­čio. – Ma­no žmo­nos Vi­tos. Ją vie­ną eks­ po­nuo­čiau. Ji tru­pu­tį ne­tin­ka prie to bend­ro vaiz­do, „iš­šo­ka“ iš jo, tu­ ri bū­ti at­ski­rai pa­ka­bin­ta. Ją nu­fo­ tog­ra­fa­vau vo­nio­je prieš veid­ro­dį. Ji da­rė­si va­ka­ri­nį tua­le­tą. Du kad­rus pa­da­riau, vie­nas jų – ši­tas. – Ar ga­li­te pri­si­min­ti fo­tog­ra­ fi­jos, ku­rio­je prie pal­mės įam­ žin­ti re­ži­sie­rius V.Ža­la­ke­vi­ čius, ak­to­riai I.Mi­roš­ni­če­no ir B.Ba­bkaus­kas, is­to­ri­ją? – Či­lė­je fil­ma­vo­me juos­tą „Tas sal­ dus žo­dis – lais­vė“ ir išė­jo­me po fil­ ma­vi­mo pa­si­vaikš­čio­ti po par­ką. Ta­da ir nu­fo­tog­ra­fa­vau. Ten bu­vo sun­ku­mų – fo­toa­pa­ra­to ne­bu­vo ga­ li­ma iš­trauk­ti iš ki­še­nės. Val­džia bu­ vo už­drau­du­si ir fil­muo­ti, ir fo­tog­ ra­fuo­ti at­vi­rai. Bu­vo ga­li­ma fil­muo­ti tik iš ma­ši­nos. Ki­ną fil­ma­vo­me tik iš ma­ši­nos. O fo­tog­ra­fuo­da­vau ta­da, kai nie­kas ne­ma­ty­da­vo, – už­lįs­da­ vau už ko­kio nors ak­mens. – Kur ir kaip „su­ga­vo­te“ Ole­gą ir Ros­tis­la­vą Jan­kovs­kius? – Su­ko fil­mą „Tar­na­vo du drau­ gai“. Be­fil­muo­jant at­va­žia­vo vy­ res­ny­sis bro­lis Ros­tis­la­vas ap­lan­ ky­ti jau­nes­nio­jo – Ole­go. Ta­da juos ir „su­ga­vau“. Ros­tis­la­vas ir da­bar dir­ba Mins­ke, Ru­sų dra­mos teat­re. – Ko­kias min­tis, pri­si­mi­ni­mus jums su­ke­lia tos nuo­trau­kos, kai žiū­ri­te į jas?

– Įvai­riai bū­na, ne­ly­gu, ko­kia ma­no nuo­tai­ka. Pri­si­me­nu ar­ ba lie­tin­gas, ar­ba sau­lė­tas die­nas, žmo­gaus nuo­tai­ką – vie­no­kią ar­ba ki­to­kią. La­bai daug pa­sa­ko­ti ga­lė­ čiau apie kiek­vie­ną kad­rą. Kiek­ vie­nas – no­ve­lė: ar B.Bab­kaus­ kas ei­na per liep­te­lį Vei­sie­juo­se, ar Rū­ta Sta­li­liū­nai­tė pie­tus val­go ki­ no aikš­te­lė­je.

Man ne­svar­bu me­ ni­nė fo­tog­ra­fi­jos iš­ raiš­ka. Man svar­ bu to žmo­gaus akys, vei­das, kad ka­da nors no­rė­čiau į juos pa­si­žiū­rė­ti.

E.Pleš­ky­tę, pa­vyz­džiui, pri­si­me­ nu, kaip ji bu­vo ant ma­nęs su­py­ ku­si ir pa­va­di­no ma­ne la­bai pik­tu. O ko­dėl? To­dėl, kad bu­vau tru­pu­ čiu­ką gra­mą pa­da­ręs ir jai pa­sa­ kiau šį tą šiurkš­tes­nio. Ją nu­fo­tog­ ra­fa­vau iš to­li. Ka­dan­gi bu­vo­me tru­pu­tį ap­si­py­kę, ne­drįs­da­vau prie jos ar­ti priei­ti. O va, ši­toj fo­tog­ra­ fi­joj jau mū­sų ge­ri san­ty­kiai. Su­si­ tai­kėm, vis­kas praė­jo. – Ar ak­to­riai ne­pro­tes­tuo­da­vo, kai juos fo­tog­ra­fuo­da­vo­te? – Ne, ne­bu­vo to­kių. Nė­ra nė vie­ no kad­ro, kur bū­tų už­si­den­gę akis. Ypač bu­vo ge­rai, kai daug ak­to­rių bū­da­vo aikš­te­lė­je. Ne ta­ve vie­ną fil­ muo­ja, o ir vi­sus ki­tus, to­dėl lik­da­ vo lai­ko žiū­rė­ti, ste­bė­ti, ką ki­ti da­ro, pa­vaikš­čio­ti su fo­toa­pa­ra­tu po aikš­ te­lę. Ką nors nu­fo­tog­ra­fuo­ji, pa­skui ei­ni to­liau „pa­me­džiot“. Bet, pa­ vyz­džiui, išė­jęs į mies­tą aš ne­ga­liu fo­tog­ra­fuo­ti žmo­nių. Ne­ga­liu nu­ kreip­ti fo­toob­jek­ty­vo į ne­pa­žįs­ta­mą žmo­gų. Nie­kaip. Ne­bent slap­tai.

„„Įžvalgos: „Jei man pa­vy­ko at­skleis­ti bent da­le­lę to jau­du­lio, gy­ve­ni­mo jaus­mo, ku­rį jie tuo­met ne­šio­jo­si

sa­vy­je, esu la­bai lai­min­gas“, – sakė fotografijų autorius aktorius J.Budraitis.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.


20

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

sveikata.diena.lt

Gra­žuo­lę Snie­guo­lę – į rau­do At­si­me­na­te iš žie­miš­ko miš­ko iš­bri­du­sią il­gu mels­vu pal­tu vil­kin­čią Snie­ guo­lę? Ne šių lai­kų gra­žuo­lę su rau­do­nu ka­lė­di­niu ap­siaus­tu. Kas ta mer­ gi­na, ku­riai vai­kys­tė­je ei­lė­raš­čius dek­la­ma­vo­me, vai­ki­nai paaug­lys­tė­je apie ją fan­ta­za­vo, o suau­gę ėmė ir ko­ne pa­mir­šo? Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Pa­si­ro­do vis re­čiau

Die­tos la­žą rei­kia pa­mirš­ti Lai­ma Že­mu­lie­nė Ne vi­sa­da sa­ve rei­kia alin­ti die­ to­mis, les­ti grū­dus ir val­gy­ti sa­ lo­tų la­pus. Sėk­mės pa­slap­tis – pa­gal as­me­ny­bės ti­pą pri­tai­ky­ ta die­ta.

Kaip jos lai­ky­tis, pa­gel­bės už­sie­ ny­je gy­ve­nan­čios ži­no­mos pia­ nis­tės Mū­zos Ru­bac­ky­tės vy­ras – švei­ca­rų pro­fe­so­rius Alai­nas Go­lay. Jo kny­gą „Liek­nė­ti pa­gal as­me­ny­bės ti­pą“ iš­lei­do lei­dyk­la „Ty­to al­ba“ (iš pran­cū­zų kal­bos ver­tė As­ta Dum­šie­nė). Au­to­rius pa­tei­kia as­me­ny­bės tes­tą, pa­ dė­sian­tį iš­siaiš­kin­ti, ko­kia die­ ta konk­re­čiam žmo­gui tin­ka­ miau­sia ir ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad ji bū­tų veiks­min­ga. Pro­fe­so­riaus me­to­das – ke­lių de­šimt­me­čių dar­bo re­zul­ta­tas.

Mūza Rubackytė:

Esu lai­min­ga, kad na­muo­se tu­riu nu­ tu­ki­mo spe­cia­lis­ tą. Ti­kiuo­si, nu­tuk­ ti man ne­gre­sia.

A.Go­lay – tarp­tau­ti­nio pri­ pa­ž i­n i­m o Že­n e­vos uni­ver­s i­ te­ti­nės li­go­ni­nės pro­fe­so­rius, sky­riaus ve­dė­jas, dir­ban­tis en­ dok­ri­no­lo­gi­jos, dia­be­to ir nu­ tu­ki­mo sri­ty­se. Taip pat jis už­ sii­ma moks­li­niu dar­bu, ra­šo kny­gas, dir­ba su stu­den­tais, da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ ren­ci­jo­se. A.Go­lay yra pa­skel­ bęs dau­giau kaip 450 straips­ nių ir moks­li­nių dar­bų. „Esu lai­min­ga, kad na­muo­se tu­riu nu­tu­ki­mo spe­cia­lis­tą. Ti­ kiuo­si, nu­tuk­ti man ne­gre­sia, – „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tei yra sa­kiu­si liek­nos fi­gū­ros M.Ru­bac­ ky­tė. – Nau­do­juo­si ir ne­tra­di­ci­ ne – ja­po­nų, ki­nų – me­di­ci­na. Tam tik­ros ne­tra­di­ci­nės me­di­ ci­nos pro­ce­dū­ros pa­lai­ko for­mą. Kad bū­tum svei­kas, ener­gin­gas, apie tai rei­kia gal­vo­ti kas­dien, o ne lauk­ti, kol su­si­rgsi.“

Prieš dvi­de­šimt­me­tį re­tas Nau­jų­ jų me­tų ži­bu­rė­lis Lie­tu­vo­je bu­vo įsi­vaiz­duo­ja­mas be Se­ne­lio Šal­čio (vė­liau ta­pu­sio Ka­lė­dų Se­ne­liu) ir jo pa­ly­do­vės Snie­guo­lės. Ne­kal­ ba­me apie tą links­mą mer­gai­ tę vai­kų dar­že­liuo­se. Juk kar­tais bal­to­ji Snie­guo­lė virs­da­vo suau­ gu­sių­jų šven­čių šel­me, ku­ri flir­ tuo­da­vo ir su Se­ne­liu Šal­čiu, ir su puo­tos da­ly­viais. Vis dėl­to Lie­tu­ vai iš­si­va­da­vus iš so­vie­tų po­li­ti­ nio ir kul­tū­ri­nio jun­go Snie­guo­lė šven­tė­se ėmė nyk­ti. Bet... vis dėl­ to ji dar gy­va. Šiais lai­kais daž­niau­siai ka­lė­di­ niai ar­ba nau­ja­me­čiai įvai­rių įstai­ gų va­ka­rė­liai šven­čia­mi gruo­džio penk­ta­die­niais ir šeš­ta­die­niais. Vi­ są va­ka­rą sve­čius links­mi­na mu­zi­ka ir pro­gra­mos ve­dė­jai, ta­čiau prieš iš­mu­šant dvy­lik­tai va­lan­dai pub­li­ kai pa­si­ro­do ir Ka­lė­dų Se­ne­lis. Jam pa­gal­bon, kaip ir anais lai­kais, sto­ja Snie­guo­lė. Ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo bend­ro­vės „Ren­gi­nių vi­zi­ja“ di­rek­ to­rius To­mas Mau­ri­cas sa­kė, kad šie­met Snie­guo­lė ne­bu­vo už­sa­ky­ta jo­kiai šven­tei, nors dar per­nai kar­ tais ji bu­vo kvie­čia­ma ir į vai­kų, ir į suau­gu­sių­jų ka­lė­di­nes ar nau­ja­me­ tes šven­tes. Dai­va Žu­kaus­kai­tė, bend­ro­vės „Ren­gi­nių klu­bas“ di­rek­to­rė, sa­ kė, kad daž­niau­siai Snie­guo­lės rei­ ka­lin­gu­mą va­ka­rė­ly­je nu­le­mia va­ ka­rė­lio te­ma. Šven­tės su­ma­ny­to­jai ne­re­tai ap­si­ri­bo­ja vie­nu per­so­na­žu – Ka­lė­dų Se­ne­liu ar­ba Snie­guo­le, ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais suau­ gu­sių­jų va­ka­rė­liuo­se abu jie tam­ pa vis ma­žiau po­pu­lia­rūs. „Da­bar­ti­nė Snie­guo­lė ne­bū­ti­nai yra ru­sė vieš­nia iš žie­miš­ko miš­ko. Ji da­bar va­ka­rė­liuo­se ki­to­kį vaid­ me­nį ga­li at­lik­ti. Juk snie­guo­lė­mis pa­si­ver­čia ir va­ka­ro šo­kė­jos ar­ba

mer­gi­nos, ku­rios pa­si­tin­ka į puo­ tą atei­nan­čius sve­čius. Snie­guo­lė da­bar – ne tik Se­ne­lio pa­dė­jė­ja“, – aiš­ki­no D.Žu­kaus­kai­tė T.Mau­ri­cas įsi­ti­ki­nęs, kad jei­gu vi­są va­ka­rą ves­tų tik Snie­guo­lė ir Ka­lė­dų Se­ne­lis, šven­tė bū­tų ga­na se­na­ma­diš­ka. Ero­ti­zuo­tas įvaiz­dis

T.Mau­ri­cas ti­ki­no, kad jų įmo­nės or­ga­ni­zuo­ja­muo­se va­ka­rė­liuo­se snie­guo­lės ne­bū­na ero­ti­zuo­ja­mos – jei­gu per­so­na­žei siu­va­mas kos­ tiu­mas, jis tu­ri tik­ti ir į vai­kų dar­ že­lį, ir į klu­bą. To­dėl ren­ka­ma­si, kad Snie­guo­lė bū­tų su si­jo­nu že­ miau ke­lių, il­gais pū­kuo­tais ba­tais, bal­to­mis pirš­ti­nė­mis, bliz­gu­čiais. O D.Žu­kaus­kai­tė sa­kė, kad šiais lai­kais Snie­guo­lės sua­ugu­sių­jų šven­tė­se daž­nai bū­na blon­di­nės trum­pais si­jo­nu­kais. „Kai Snie­guo­lė į šven­tę at­vyks­ ta kaip Ka­lė­dų Se­ne­lio pa­dė­jė­ ja, suau­gu­sių­jų šven­tė­je ji tam­ pa ero­tiš­ka per­so­na, ku­ri sma­giai su vi­sais bend­rau­ja, flir­tuo­ja, ne­ nu­lei­džia nuo pub­li­kos akių“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Ne krū­ti­ne, bet op­ti­miz­mu

Ren­gi­nių ve­dė­ja Lau­ra pa­ti yra ne kar­tą vai­di­nu­si Snie­guo­lę. Mer­ gi­na ren­gi­nius daž­niau­siai ve­da įsi­jau­tu­si į ko­kį nors per­so­na­žą. Snie­guo­lė jai yra mie­la. Ta­čiau ne la­biau, nei ki­ti vaid­me­nys, ku­rių ji ima­si kur­da­ma žmo­nėms šven­ti­nę nuo­tai­ką. Lau­ra įsi­ti­ki­nu­si, kad šiuo­lai­ki­ nė lie­tu­viš­ko­ji Snie­guo­lė tu­ri bū­ti žais­min­ga, leng­vai bend­rau­jan­ti, ku­pi­na op­ti­miz­mo – tik­ra va­ka­rė­ lio pa­ži­ba. Ir tam vi­sai ne­rei­kia „iš­ si­pū­tu­sios krū­ti­nės“. „Ži­no­ma, vis­kas ir nuo te­mos pri­klau­so. Jei­gu ren­gi­nys vyks­ ta ko­kia­me nors klu­be, ku­ria­me su­s i­r in­k ęs jau­n i­m ė­l is, jam pa­ tik­tų, kad Snie­guo­lė vil­kė­tų ypač

trum­pą si­jo­nė­lį. Ta­čiau kai ei­ni ves­ti ren­gi­nio, ne­šie­si su sa­vi­mi min­tį, o ne tik už­pa­ka­lį krai­pai, – šyp­so­jo­si Lau­ra. – Tad Snie­guo­ lei rei­kia dau­giau nei trum­po si­ jo­nė­lio.“ Iš­ta­kos – XIX a.

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras, ru­sų li­te­ra­tū­ros ir kul­tū­ros ži­no­vas Pa­ve­las Lav­ri­ne­cas ne­ži­nan­tiems at­sklei­dė, iš kur at­si­ra­do gra­žuo­lė il­ga­ka­sė Snie­guo­lė. Pa­si­ro­do, ji yra ru­sų per­so­na­žė. „Snie­guo­lė, kaip ru­siš­kų Nau­jų­jų me­tų šven­tės vei­kė­ja, at­si­ra­do pa­ ly­gin­ti ne­se­niai, XIX a. pabaigoje– XX a. pra­džio­je, kai tik įsi­tvir­ti­no mies­tie­tiš­kas nau­ja­me­tis ri­tua­las su eg­le, do­va­no­mis ir Se­ne­liu Šal­ čiu. Ru­si­jo­je ka­lė­di­nė, pa­skui nau­ ja­me­tė šven­tė su eg­le ir do­va­no­ mis yra mies­tie­tiš­ka ir ne­tu­ri gi­lių folk­lo­ri­nių šak­nų. Ji taip pat su­si­ for­ma­vo XIX a. ant­ro­je pu­sė­je, pa­ veik­ta vo­kiš­ko­sios tra­di­ci­jos“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tas. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad Se­ne­ lis Šal­tis tu­ri va­ka­rie­tiš­kų ana­lo­ gų – tai Šven­ta­sis Ni­ko­la­jus, San­ ta Klau­sas, Tė­vas Ka­lė­da. O štai Snie­guo­lė – gry­nai ru­siš­kas per­ so­na­žas. So­vie­ti­niais lai­kais dėl nau­ja­ me­čių at­vi­ru­kų, ani­ma­ci­nių fil­ mų, te­le­vi­zi­jos nau­ja­me­čių šven­ čių sce­na­ri­jaus Snie­guo­lės įvaiz­dis įsi­skver­bė į žmo­nių są­mo­nę ir ji ta­ po neat­sie­ja­ma nuo Nau­jų­jų me­tų šven­tės. „Bet iši­rus So­vie­tų Są­jun­gai Uk­ rai­no­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je, ki­to­se kul­ tū­riš­kai ir is­to­riš­kai ar­ti­mo­se ša­ly­se Snie­guo­lės fi­gū­ra pamažu nyks­ ta. Ži­no­ma, ir Lie­tu­vo­je Snie­guo­lė išei­na į pe­ri­fe­ri­ją. Da­bar ji daž­niau pa­si­ro­do per Nau­juo­sius me­tus ru­ sų šei­mo­se, ru­siš­kuo­se vai­kų dar­ že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se“, – su ža­ via vei­kė­ja ne­sku­bė­jo at­si­svei­kin­ti moks­li­nin­kas.

Jei­gu ren­ gi­nys vyks­ ta ko­kia­me nors klu­be, ku­ria­me su­si­rin­kęs jau­ni­mė­ lis, jam pa­ tik­tų, kad Snie­guo­ lė vil­kė­tų ypač trum­ pą si­jo­nė­lį.

„„Po­ky­čiai: šiais l

blon­di­nė trum­pa

Žūs­ta mei­lės įkarš­ty­je Ty­ri­nė­to­ja iš Sankt Pe­ter­bur­go Je­le­na Du­meč­ki­na įti­ki­na­mai at­kū­rė, kaip su­ si­for­ma­vo li­te­ra­tū­ri­nės ir mi­to­lo­gi­nės vei­kė­jos – Snie­guo­lės – įvaiz­džiai.

Snie­guo­lė – Šal­čio ir Pa­va­sa­rio (ru­sų kal­bo­je tai mo­te­riš­ko­sios gi­mi­nės žo­ dis – red. pa­st.) duk­ra. Ji žūs­ta iš­tirp­da­ ma nuo pra­bu­du­sios mei­lės karš­čio.

Snie­g uo­lės iš­ta­kos vi­sų pir­ma įžvel­ gia­mos ru­sų tau­ti­nė­se pa­sa­ko­se. Taip pat Snie­g uo­lė mi­n i­ma Alek­s and­ro Ost­rovs­k io pje­sė­je „Snie­g uo­lė“ ir pa­ gal ją su­k ur­to­je Ni­ko­la­jaus Rims­k ioKor­s a­ko­vo ope­ro­je. Pa­s a­ko­je ne­t u­ rė­ję vai­k ų se­ne­l is ir se­ne­lė iš snie­go nu­si­lip­dė mer­gai­tę. Ji at­g i­mė ir bu­vo jiems kaip duk­ra. Bet atė­jo pa­va­sa­ris, pa­skui – va­sa­ra, ir mer­gai­tės drau­gės, kad ir kaip prie­ši­no­si se­ne­lis su se­ne­ le, vis tiek nu­si­ve­dė ją su sa­vi­mi pa­si­ vaikš­čio­ti į miš­ką. Ten jos pra­dė­jo šo­ ki­nė­ti per lau­žą – Snie­guo­lė pa­šo­ko ir iš­tir­po. Iš to ma­ty­ti, kad Snie­guo­lė ne­ tu­ri jo­kio ry­šio nei su Se­ne­liu Šal­čiu, nei su eg­le ar Nau­jai­siais me­tais.

N.Rims­kio-Kor­sa­ko­vo ope­ra pir­mą­kart pa­sta­ty­ta 1882 m. ir bu­vo la­bai po­pu­lia­ ri. Be to, XIX a. pa­bai­go­je ru­sų poe­zi­jo­ je, vei­kia­mo­je tau­ti­nių pa­sa­kų, A.Ost­ rovs­kio pje­sės, N.Rims­kio-Kor­sa­ko­vo ope­ros, vis daž­niau at­si­ras­da­vo pa­ slap­tin­gos, ne­pa­gau­na­mos snie­go dei­ vės įvaiz­dis. Vai­kų li­te­ra­tū­ro­je, ei­lė­raš­ čiuo­se bu­vo ap­dai­nuo­ja­mas iš folk­lo­ ro ki­lęs Snie­guo­lės – iš snie­go nu­lip­dy­ tos mer­gai­tės, Šal­čio ir Žie­mos duk­ros – įvaiz­dis. Ji at­si­ras­da­vo iš žie­miš­ko miš­ ko, ku­ris ir bu­vo jos sti­chi­ja.

A.Ost­rovs­kio ir N.Rims­kio-Kor­sa­ko­vo

Snie­g uo­lės įvaiz­d is įtvir­t in­tas ne tik A.Ost­rovs­kio pje­sės ir N.Rims­kio-Kor­ sa­ko­vo ope­ros de­ko­ra­ci­jo­mis bei kos­ tiu­mais, bet ir dai­li­nin­ko Vik­to­ro Vas­ ne­co­vo pa­veiks­lu „Snie­g uo­lė“ (1899


21

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

22p.

Lietuvai „Eurovizijoje 2013“ atstovaus keistuolis A.Pojavis.

o­ną­ją kny­gą

Kū­čių vi­dur­nak­tis – bū­ri­mo me­tas Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ko­kie bus atei­nan­tys me­tai, ka­da iš­te­kė­si, ar vai­kų su­si­lauk­si, pa­ga­ liau koks bus oras ir der­lius? Tai ga­li­ma su­ži­no­ti Kū­čių nak­tį. Pa­ si­bai­gus va­ka­rie­nei, vi­dur­nak­ tį pra­de­da­ma bur­ti. Sa­ko­ma, kad bur­tai ge­riau­siai pil­do­si bū­tent Kū­čių nak­tį. No­rė­jo iš­girs­ti gy­vu­lių kal­bą

Kau­nie­tė vers­li­nin­kė In­ga Bud­rie­ nė Kū­čių va­ka­rie­nę su šei­ma val­go kai­me pas mo­ti­ną. Mo­te­rys vi­sa­da po stal­tie­se pa­de­da šiau­dų. „Tos tra­di­ci­jos lai­ko­mės nuo mo­čiu­tės lai­kų. Mo­čiu­tė jau mi­ ru­si, bet mes vis tiek lai­ko­mės tos tra­di­ci­jos. Po va­ka­rie­nės trau­kia­ me šiau­dus iš po stal­tie­sės ir žiū­ ri­me, kiek gy­ven­si­me – il­gai ar trum­pai. Sa­ko­ma, kad pa­gal šiau­ do il­gį ir gy­ve­ni­mas tu­ri bū­ti il­gas. La­bai rim­tai į tai ne­žiū­ri­me – pa­ si­da­ro­me at­rak­ci­ją Kū­čių va­ka­rą“, – pa­sa­ko­jo I.Bud­rie­nė. Mo­te­ris pri­si­me­na, kad vai­ kys­tė­je, pa­val­gę Kū­čių va­ka­rie­nę, jie ei­da­vo į lau­ką žiū­rė­ti, iš ku­ rios pu­sės šu­nys lo­ja. Va­di­na­si, iš ten jau­ni­kis at­va­žiuos. O mo­čiu­tė anū­kams liep­da­vo bėg­ti į tvar­tą ir klau­sy­tis, kaip gy­vu­liai kal­ba. Nes šie ga­li pra­kal­bė­ti tik Kū­čių nak­tį. „Bėg­da­vom į tą tvar­tą – taip bū­da­vo įdo­mu nors kar­tą iš­girs­ti, kaip jie kal­ba, – pri­si­mi­nė In­ga. – Vai­kys­tė­je tuo ti­kė­da­vom.“ Tiks­las – su­ži­no­ti atei­tį

lai­kais Snie­guo­lė daž­niau­siai – ne mie­la Ka­lė­dų Se­ne­lio pa­dė­jė­ja, o vi­lio­kė a su­kne­le.  „Schut­ters­tock“ nuo­tr.

m.). Ja­me ji pa­vaiz­duo­ta snau­džian­čia­ me miš­ke, vil­kin­ti il­gą bal­tą pal­tą, pa­ puoš­tą raš­tais, su kumš­ti­nė­mis pirš­ti­ nė­mis ir ke­pu­rė­le. Taip Snie­guo­lė pra­dė­ta sie­ti su žie­miš­ ko miš­ko, žie­mos, eg­lės įvaiz­d žiais. XIX a. pa­bai­go­je nau­ja­me­čių šven­čių vai­kams sce­na­r i­ju­je, ei­lė­raš­čiuo­se ir dai­no­se apie žie­mą at­si­ra­do per­so­ni­fi­ kuo­tas Šal­čio, vė­liau – Se­ne­lio Šal­čio, ir mer­gai­tės ar­ba mer­gi­nos, var­du Snie­ guo­lės, ku­ri il­gai­niui ta­po Se­ne­lio Šal­ čio anū­ke, įvaiz­džiai. Jau iki 1917 m. re­vo­l iu­ci­jos at­si­ra­do lė­ lės Snie­g uo­lės. Jos bu­vo sta­to­mos po eg­lu­te ar­ba ant jos ka­bi­na­mos. O per nau­ja­me­tes šven­tes mer­gai­tės, per­ si­ren­g u­s ios Snie­g uo­lės kos­t iu­mais, dek­la­muo­da­vo ei­les ar­ba dai­nuo­da­ vo dai­ne­les apie žie­mą, eg­lu­tę, Nau­ juo­sius me­t us ir pa­na­šiai. Bet Se­ne­l io Šal­čio par­t ne­rės, pa­dė­jė­jos bei tar­pi­

„Bu­vo sa­ko­ma, kad ga­li­ma bur­ti vi­dur­nak­tį – 24 val., – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ to pro­fe­so­rius Li­ber­tas Klim­ka. – Kaip et­no­lo­gas ma­nau, kad anks­ čiau bū­da­vo spė­ja­ma, ko­kie bus atei­nan­tys me­tai, koks bus der­lius, ką so­dins, ką sės. Tai bu­vo ūki­nin­ ko rū­pes­čiai. Kaip et­nog­ra­fas ga­liu pa­sa­ky­ti, kad iš­li­ko už­ra­šy­ti mer­ gi­nų bur­tai, nes mer­gi­nos dar ir šian­dien Kū­čių nak­tį bu­ria. Ma­ no duk­te­rys, anū­kės taip pat bu­ ria. Tai – žai­di­mai. Et­no­lo­gai tais bur­tais su­si­do­mė­jo XIX a. pa­bai­ go­je ir pra­dė­jo juos už­ra­ši­nė­ti.“

Mer­gi­nos bur­da­vo su van­de­niu, ug­ni­mi, žo­ly­nais. Bur­tų tiks­las – su­ži­no­ti sa­vo ar­ti­miau­sią atei­tį: iš­te­kės ki­tą­met ar ne, pa­ma­ty­ti sa­vo bū­si­mą­jį vy­rą. Po Kū­čių va­ka­rie­nės stal­tie­ se bū­da­vo de­da­ma šiau­dų. Jei iš­ trauks trum­pą šiau­dą, grei­tai iš­ te­kės, jei iš­trauks il­gą – il­gai teks lauk­ti jau­ni­kio ar­ba liks sen­mer­ gė. Jei iš­trauks šiau­dą su grū­dais – vy­ras bus tur­tin­gas, bus sėk­min­ gi me­tai. „Dar Kū­čių vi­dur­nak­tį mer­gi­nos į van­de­nį la­šin­da­vo vaš­ko. Kaip mi­to­lo­gas ga­liu pa­sa­ky­ti: van­duo, eke­tė, šu­li­nys – tai lan­gas į mi­ru­ sių­jų pa­sau­lį. Bū­tent iš mi­ru­sių­jų pa­sau­lio vi­sa­da atei­na at­sa­ky­mai ir pa­ta­ri­mai, iš­tar­mė apie atei­tį“, – dės­tė L.Klim­ka. Į du­be­nė­lį su van­de­niu la­ši­na­ mas vaš­kas ir žiū­ri­ma, ko­kios fi­ gū­ros for­muo­ja­si. Ge­riau­sia, kai su­si­for­muo­ja žie­das, – tai pirš­ly­ bos. Jei su­si­for­muo­ja kas nors pa­ na­šaus į žvė­re­lį, mer­gi­na ką nors įsi­gis, pra­tur­tės. Bet kar­tais ir kars­tą ar­ba kry­žių ga­li­ma iš­vys­ti. Ant­ruo­ju at­ve­ju, pa­sak L.Klim­kos, mer­gi­na ar­ba da­vat­ka taps ir įstos į vie­nuo­ly­ną, ar­ba mirs. Taip pat Kū­čių vi­dur­nak­tį mer­ gi­nos de­gin­da­vo po­pie­rių. Pas­kui tą ap­de­gu­sį po­pie­rių pri­dė­da­vo prie žva­kės ir žiū­rė­da­vo, ko­kie še­ šė­liai ant sie­nos krin­ta. Jei­gu pa­ ma­ty­da­vo žir­gą, tai at­jos pirš­lys, jei­gu kry­žių – mir­tis. Kū­čių vi­dur­nak­tį mer­gi­nos ei­ da­vo į pir­tį, pri­leis­da­vo ten ga­rų. Pas­kui žiū­rė­da­vo į veid­ro­dį ir už nu­ga­ros pa­ma­ty­da­vo sa­vo atei­tį. Jei snie­go ne­bū­da­vo, ta­ke­lį į pir­ tį pa­bars­ty­da­vo smė­liu­ku. Ei­da­ mos at­gal tik­rin­da­vo, ko­kių nau­jų pė­dų at­si­ra­do. „Jei­gu ei­ta su ba­ tais, va­di­na­si, bū­si­ma­sis vy­ras bus tur­tin­gas, ban­ki­nin­kas, – po­kšta­vo L.Klim­ka. – Jei­gu ei­ta ba­so­ mis, va­di­na­si, vy­ras bus mo­ky­to­ jas, kul­tū­ros dar­buo­to­jas.“ Po­ri­nis skai­čius – vi­sa­da ge­rai

Ko­kių tik bur­tų Kū­čių vi­dur­nak­ tį žmo­nės ne­pri­si­gal­vo­da­vo! Ant sta­lo pa­dė­da­vo stik­li­nę van­dens, lėkš­te­lę su grū­dais ir veid­ro­dį. Ta­

da iš pa­kros­nės iš­trauk­da­vo viš­tą. Ją pa­sta­ty­da­vo prieš tuos daik­ tus ir žiū­rė­da­vo, ką ši pir­miau­sia puls da­ry­ti: ger­ti, les­ti ar į veid­ro­ dį žiū­rė­ti. Tai reiš­kė, kad bū­si­ma­ sis vy­ras bus ar­ba ge­ras dar­bi­nin­ kas, ar­ba pi­jo­kas, ar­ba puo­šei­va ir mė­gė­jas pa­si­pui­kuo­ti. Jei­gu bū­da­vo dau­giau mer­gi­nų, po lėkš­te pa­slėp­da­vo pi­ni­gė­lį, ro­ ži­nį, veid­ro­dė­lį. Pas­kui trauk­da­ vo tuos daik­tus. Ką iš­trauks, tas jai bus la­bai reikš­min­ga ki­tais me­tais. Taip pat Kū­čių nak­tį klau­sy­da­ vo, iš kur šu­nys lo­ja, – va­di­na­si, iš tos pu­sės pirš­liai ir sva­jo­nių jau­ni­ kis at­va­žiuos. Mer­gi­nos mes­da­vo klum­pę ar­ba ba­tą per pe­tį ir žiū­ rė­da­vo, jo no­sis į du­ris at­si­suks ar ne. Jei no­sis į du­ris at­si­suks, ki­tą­ met iš­te­kės. „Dar yra toks pa­pras­tas bur­ tas – stve­ri sau­ją kū­čiu­kų ir skai­ čiuo­ji: ly­gi­nis skai­čius ar ne. Apg­lė­bi tvo­rą ir vėl skai­čiuo­ji: po­ri­ nį skai­čių sta­ti­nių ap­glė­bei ar ne. Jei ly­gi­nis, ge­ri me­tai bus. Po­ri­nis skai­čius – vi­sa­da ge­ras, – pa­brė­ žė L.Klim­ka. – Jis reiš­kia bet ko­kią sėk­mę. Šie bur­tai, tik tru­pu­tį skir­ tin­gi, bu­vo pa­pli­tę be­veik vi­suo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se.“ Baž­ny­čia žiū­ri įta­riai

Bur­tai apie orus ak­tua­lūs vi­siems. Jais ban­do­ma at­spė­ti, ar ki­ti me­ tai bus der­lin­gi. Po Kū­čių va­ka­rie­ nės šei­ma išei­da­vo į lau­ką ir žiū­ rė­da­vo į dan­gų: ar sny­gu­riuo­ja, ar žvaigž­dės ma­ty­ti. Jei­gu snin­ ga, ja­vai ge­rai de­rės. Jei­gu žvaigž­ dės ma­ty­ti, daug gry­bų dygs, viš­ tos dės­lios bus. „Šie bur­tai – tai bu­vu­sių ti­kė­ji­ mų nuo­tru­pos. Se­nes­ni ti­kė­ji­mai iš­ny­ko, mū­sų lai­kų ne­pa­sie­kė. Kū­ čios – tai se­no­sios bal­tų re­li­gi­jos šven­tė, liau­diš­ka tra­di­ci­ja. Ši se­ na šven­tė su­si­ju­si su žem­dir­bys­tės pra­džia, kai žmo­nės pra­dė­jo nau­ do­tis Sau­lės ka­len­do­riu­mi. O lie­ tu­viai – vie­ni se­niau­sių žem­dir­bių Eu­ro­po­je. Kū­čios – tai sau­lėg­rį­žos šven­tė“, – dės­tė L.Klim­ka. Kū­čios, anot pa­šne­ko­vo, nė­ra baž­ny­ti­nė šven­tė. Baž­ny­čia į Kū­ čių nak­ties bur­tus žiū­ri krei­vai.

nin­kės tarp jo ir vai­k ų vaid­muo Snie­ guo­lei su­teik­tas tik 1937 m. so­v ie­t i­nė­ je Ru­si­jo­je. Tai įvy­ko po to, kai, pa­nai­ ki­nus Nau­jų­jų me­t ų šven­tės ša­l ia eg­ lės kaip bur­ž ua­z i­nės ir re­l i­g i­nės at­ gy­ve­nos drau­d i­mą, vėl bu­vo pra­dė­ tos reng­t i to­k ios šven­tės. Už­fi k­suo­ta, kad pir­mą­kart Se­ne­l is Šal­t is ir Snie­ guo­lė kar­t u nau­ja­me­tė­je šven­tė­je pa­ si­ro­dė 1937 m. Mask­vos pro­fsa­jun­g ų rū­muo­se. Nuo ta­da dėl vai­kiš­kų šven­čių sce­na­ ri­jų, ei­lių ir dai­nų, ani­ma­ci­nių fil­mų įsi­ tvir­ti­no Snie­guo­lės įvaiz­dis kaip Se­ne­ lio Šal­čio anū­kės, ku­ri, kaip ir jis, į šven­ tę at­vyks­ta iš žie­miš­ko miš­ko. Ki­tu me­ tu ji tar­si neeg­zis­tuo­ja. Įdo­mu tai, kad vai­kams ne­ky­la klau­si­ mas, kie­no gi ji duk­ra, jei­gu Se­ne­lis Šal­ tis yra jos se­ne­lis, ir kas ta­da yra se­ne­ lė, kur ir kaip ji gy­ve­na vi­są li­ku­sį me­ tų lai­ką.

„„Magija: jei apglėbsite porinį skaičių tvoros baslių, kitąmet susituoksite ir apskritai metai bus geri. 

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.


22

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

menas ir pramogos

„Eu­ro­vi­zi­ja“: ar įtiks Eu­ro­pai A.Po­ja­vis? Į Šve­di­jo­je pa­va­sarį vyk­siantį „Eu­ro­vi­zi­ jos“ dainų kon­kursą Lie­tu­va siųs And­rių Po­javį su dai­na „So­met­hing“. Tie­sa, lie­tu­ viškąjį at­ran­kos fi­nalą stebėję eu­ro­pie­čiai lie­tu­vio pa­si­ro­dymą kol kas ver­ti­na gan dvip­ras­miš­kai. Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Kon­ku­ren­ci­ja fi­na­le su­mažė­jo

Ket­vir­ta­die­nio va­karą vi­sus prie te­ le­vi­zo­rių ek­ranų su­traukė dau­ge­liui jau tra­di­ci­ja tapęs ren­gi­nys. Žiū­ro­ vai bu­vo kvie­čia­mi ne tik jo stebė­ti, bet ir ati­duo­ti bal­sus už sa­vo fa­vo­ ri­tus. Vis­gi lem­tingą žodį tarė ko­ mi­si­ja – po jos ver­dik­to į Šve­di­jos Malmės mies­te vyk­siantį „Eu­ro­ vi­zi­jos“ kon­kursą nu­spręsta siųs­ ti Ita­li­jo­je gy­ve­nantį lie­tuvį A.Po­ javį su dai­na „So­met­hing“. „Eu­ro­vi­zi­jos“ fi­na­le iš­gir­do­me sep­ty­nias dai­nas, jas su­dai­na­vo šie at­likė­jai: Li­nas Ado­mai­tis, grupė „Dar“, Ge­rai Ge­rai ir Miss Sheep due­tas, Gir­mantė Vait­kutė, And­ rius Po­ja­vis, „Bo­žolė“, Ie­va Za­si­ maus­kaitė su Gab­rie­liu­mi Va­ge­liu. Taip, ne aš­tuo­nias, kaip turė­ jo būti. At­ran­kos fi­na­lo į „Eu­ro­ vi­ziją“ vedė­jas And­rius Ro­žic­kas žiū­ro­vams pra­nešė: „Vie­na da­lyvė – Mo­ni­ka Lin­kytė – kri­to ne­ly­gio­je ko­vo­je su vi­ru­su ir šian­dien jos ne­ pa­ma­ty­si­me.“

And­rius Po­ja­vis:

Ne­tu­riu nei pro­diu­ se­rių, nei di­zai­ne­rių. Tik dainą. Bet tai juk dai­nos kon­kur­sas. Ji yra svar­biau­sia.

Žiu­ri pa­lan­ku­mas – ne vi­siems

Da­ly­vius ver­ti­no kom­pe­ten­tin­ga ko­mi­si­ja. Ją su­darė Da­rius Už­ku­ rai­tis, Zi­ta Kel­mic­kaitė, mu­zi­kan­ tas, pro­diu­se­ris, taip pat da­ly­vavęs „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ Sau­lius Ur­bo­na­vi­ čius-Sa­mas, pirmą kartą šio kon­ kur­so is­to­ri­jo­je prie ko­mi­si­jos na­rių pri­si­jungęs mu­zi­kan­tas, dai­ni­nin­kas ir ak­to­rius And­rius Ma­mon­to­vas,

mu­zi­kos ap­žval­gi­nin­kas Ramū­nas Zil­nys, mu­zi­kan­tas, vo­ka­lo mo­ky­ to­jas Po­vi­las Meškė­la, mu­zi­kos pro­ diu­se­ris Vai­das Stac­ke­vi­čius. Pir­mie­ji fi­na­le pa­si­rodė „Bo­ žolė“ su kūri­niu „Hap­py and Free“. Ant­rie­ji – I.Za­si­maus­kaitė ir G.Va­ge­lis su dai­na „I Fall in Lo­ ve“. De­ja, jų pa­si­ro­dy­mas su­laukė ne­men­kos ko­mi­si­jos na­rių kri­ti­ kos. „Ma­ne la­bai nu­liū­di­no šis pa­ si­ro­dy­mas. Iš gra­žios dai­nos išė­jo keis­tas teat­riu­kas. Į „Eu­ro­vi­ziją“ ei­ti su to­kiais juo­kais, – čia ne­ bent di­delės žvaigždės kaip Ma­ don­na galėtų sau tai leis­ti“, – apie due­to pa­si­ro­dymą, ku­ria­me bu­ vo pan­to­mi­mos ele­mentų ir ges­ tų kal­bos sim­bo­lių, sakė S.Ur­bo­ na­vi­čius-Sa­mas. Jam pri­tarė ir D.Už­ku­rai­tis. Ta­ čiau P.Meškė­la pa­prieš­ta­ra­vo ko­le­ goms ir pa­reiškė, kad šis pa­si­ro­dy­ mas vi­sai pa­ti­ko. Kliu­vo vo­ka­las, dai­nos ir iš­vaiz­da

Ge­rai Ge­rai ir Miss Sheep pa­si­ro­ dy­mas įver­tin­tas ne­vie­na­reikš­ miš­kai. R.Zil­nio nuo­mo­ne, jų dai­ na „War in the Ward­ro­be“ tin­ka­ma šiam kon­kur­sui ir čia vis­kas de­ra. Ta­čiau pirmą kartą žiu­ri pa­pildęs A.Ma­mon­to­vas ne­bu­vo toks už­ tik­rin­tas dėl dai­nos tin­ka­mu­mo. Ket­vir­tas sce­no­je pa­si­rodė fa­vo­ ri­tu lai­ko­mas L.Ado­mai­tis su dai­ na „I W To­night“. Au­to­mo­bi­liu per miestą „va­žiuo­jan­tis“ at­likė­jas ir jo ko­man­da su­laukė Z.Kel­mic­ kaitės pa­stabų dėl veiks­mo sce­no­ je, esą Li­nas ne­su­žiūrė­jo sa­vo tre­ nin­guotų vai­kinų. Penk­tie­ji sce­no­je – grupė „Dar“ su kūri­niu „Jump“. D.Už­ku­rai­tis šią dainą įver­ti­no kaip eu­ro­vi­zinę, tik pa­tarė at­likė­jams dau­giau dėme­sio skir­ti vo­ka­lui ir gal net prie grupės pri­jung­ti po­rą vo­ka­listų. Šeš­to­ji sce­no­je spin­du­lia­vo ir vi­ sus sa­vo bal­su žavė­jo G.Vait­kutė su dai­na „Ti­me to Shi­ne“. Irz­lu­sis ko­ mi­si­jos na­rys, kaip jį va­di­na A.Ro­

„„Int­ri­ga: „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ko­je ko­mi­siją ir te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vus su­žavėjęs A.Po­ja­vis ori­gi­na­lią dainą tvir­ti­na pa­

rašęs sa­vo tėvų namų palėpė­je Jur­bar­ke, trum­pam grįžęs iš Ita­li­jos, ku­r gy­ve­na. 

žic­kas, S.Ur­bo­na­vi­čius-Sa­mas pa­ gyrė nuo­sta­baus bal­so at­likėją. „Tu esi ta­len­tas, vis­kas su ta­vim ge­ rai. Dai­na jau­ki, šil­ta, ge­ra to­kią išk­lau­sy­ti. Taip, ji la­bai stan­dar­tiš­ ka, bet ji pui­kiai skam­ba, tu ge­rai ją at­lie­ki“, – dai­ni­ninkę gyrė grupės „Bix“ ly­de­ris. P.Meškė­la pa­prašė visų su­rimtė­ ti, nes tai yra fi­na­las ir tai yra rim­ta. O kalbė­da­mas apie G.Vait­kutės pa­si­ro­ dymą pa­ts tryš­ko emo­ci­jo­mis: „Su­ pe­ri­nis at­li­ki­mas, aukš­to ly­gio. Jė­ ga!“ Pa­gy­ru­si at­li­kimą, pa­si­ro­dymą, Z.Kel­mic­kaitė su­kri­ti­ka­vo dai­ni­ninkės sti­listą ir pa­tarė dau­giau dėme­sio skir­ti iš­vaiz­dai: „Plau­ku­čiams, vis­ kam ki­tam – dar la­bai daug.“ A.Po­javį įver­ti­no iš­kart

Pas­ku­ti­nis sce­no­je pa­si­rodė A.Po­ ja­vis. Jį D.Už­ku­rai­tis pa­va­di­no did­žiau­siu sa­vo at­ra­di­mu ir iš­reiškė did­žiulį pa­si­tikė­jimą šiuo at­likė­ju.Tą pa­tį pa­darė ir R.Zil­nys. „Aš ti­kiu ju­ mis, ti­kiu, kad ga­li­te da­ly­vau­ti „Eu­ ro­vi­zi­jo­je“ ir at­sto­vau­ti Lie­tu­vai“, – sakė mu­zi­kos ap­žval­gi­nin­kas.

A.Ma­mon­to­vas sa­vo bend­ra­ vard­žiui pa­žadė­jo, kad jis bus vie­ nas iš dviejų, ku­riems jis skirs dau­ giau­sia balsų. Po visų pa­si­ro­dymų bal­sa­vi­mo iš­ ma­niai­siais te­le­fo­nais re­zul­tatų len­ telė­je į prie­kį iš­si­veržė sep­tin­ta­sis fi­na­li­nin­kas A.Po­ja­vis. Su­su­ma­vus žiū­rovų ir ko­mi­si­jos bal­sus, paaiškė­ jo toks re­zul­ta­tas: tre­čio­je vie­to­je – G.Vait­kutė (8 taš­kai), ant­ro­je – Ge­rai Ge­rai ir Miss Sheep (10 taškų), pir­ mo­je vie­to­je – A.Po­ja­vis (12 taškų). Iš šių trijų ko­mi­si­jos na­riai pri­ valė­jo iš­rink­ti vieną, ku­ris bus siun­ čia­mas at­sto­vau­ti Lie­tu­vai pa­va­sarį Šve­di­jo­je vyk­sian­čio­je „Eu­ro­vi­zi­jo­ je“. Nu­galė­to­ju iš­rink­tas A.Po­ja­vis ir jo dai­na „So­met­hing“. Be­je, fa­vo­ri­tu lai­ky­tas sce­nos asas L.Ado­mai­tis bend­ro­je len­ telė­je li­ko pa­sku­tinė­je vie­to­je – ga­ vo tik 4 ba­lus. Jau­nystė­je gro­jo su Miss Sheep

Na­cio­na­linės „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ ran­kos fi­na­le trium­favęs ori­gi­na­ lu­sis sce­nos nau­jo­kas A.Po­ja­vis,

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

šiuo me­tu su šei­ma gy­ve­nan­tis Ita­li­jo­je, iš­kart po to, kai bu­vo pa­ skelb­ti re­zul­ta­tai, at­rodė šiek tiek pri­blokš­tas. Jis vėliau tvir­ti­no per­ galės ne­si­tikėjęs, o tie­siog stengę­ sis kuo ge­riau at­lik­ti sa­vo pa­ties kurtą dainą. Ži­niask­lai­dai dai­ni­nin­kas at­vi­ra­ vo, jog di­desnį įspūdį, nei laimėjęs „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ranką, pa­tyrė tik gi­mus vai­kui. Sa­vo jėgo­mis dai­ ni­nin­kas sakė nea­be­jo­jan­tis, nes dai­nuo­ja ir dai­nas ku­ria nuo pat jau­nystės. Be­je, jis pri­si­pa­ži­no jau­ nystė­je turėjęs grupę su ki­ta fi­na­lo fa­vo­ri­te – Miss Sheep, ta­čiau su ja su­si­py­ko ir iš­sis­kyrė. Vis­gi jei bū­ tų rinkęs nu­galė­toją, jis tvir­ti­no, kad būtų bal­savęs už Ge­rai Ge­rai ir Miss Sheep. Por­ta­lui del­fi.lt A.Po­ja­vis at­skleidė eu­ro­vi­zinę dainą pa­rašęs va­sarą, kai trum­pam bu­vo grįžęs į gimtąjį Jur­ barką, už­lipęs į na­mo palėpę. „Ne­ tu­riu nei pro­diu­se­rių, nei di­zai­ne­ rių. Tik dainą. Bet tai juk dai­nos kon­kur­sas. Ji yra svar­biau­sia“, – po fi­na­lo sakė nu­galė­to­jas.

Atgarsiai Po at­ran­kos į „Eu­ro­vi­ziją“ fi­na­lo nau­jienų po­rta­lai tie­siog lūžo nuo ko­men­tarų. Ofi­cia­lio­jo „Eu­ro­vi­zi­ jos“ tink­la­la­pio eu­ro­vi­sion.tv lan­ ky­to­jai iš vi­so pa­sau­lio taip pat da­ li­jo­si nuo­monė­mis apie And­riaus Po­ja­vio pa­si­ro­dymą, tie­sa, dau­ giau­sia kri­tiš­ko­mis.

Shin­len, Ar­gen­ti­na

„„Ly­de­riai: trans­lia­ci­jos re­ži­sie­riai iki pat ga­lo iš­laikė int­rigą, nes fi­na­linį

tre­je­tuką – A.Po­javį, G.Vait­kutę (kairė­je) ir Ge­rai Ge­rai su Miss Sheep –„ skyrė vos ke­li ko­mi­si­jos ir žiū­rovų ba­lai.  Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Dai­na ne­blo­ga, bet ma­nau, kad Ge­rai Ge­rai ir Miss Sheep bei Gir­mantė pa­ si­rodė ge­riau. Dai­ni­nin­ko bal­sas – vi­ siš­kai nie­ko ypa­tin­go. At­leisk, Lie­tu­ va, bet ma­ne nu­vy­lei. Bet ku­riuo at­ve­ ju ti­kiuo­si, kad jis pa­keis kai ku­riuos da­ly­k us sa­vo pa­si­ro­dy­me (pa­v yzd­ž iui, dra­bu­ž ius, balsą) iki ge­g užės, bet ma­nau, kad Lie­tu­va ne­tu­ri jo­kių

šansų pra­si­muš­ti į fi­nalą. Man tik­rai gai­la. Vis tiek lin­kiu sėkmės Lie­tu­vai – jums jos pri­reiks.

shadowtiger97, Jung­tinė Ka­ ra­lystė Tik­rai ne­su pa­ten­kin­tas dai­na... Ji man ne­pa­tin­ka. O Lie­tu­va turė­jo tiek gerų dainų, ta­čiau jos net ne­pa­siekė fi­na­lo.

Jai­me­town, Ai­ri­ja Dai­na man pa­tin­ka, ji pri­me­na grupę „The Kil­lers“.

xxES­CHar­rietxx, Jung­tinė Ka­ ra­lystė Vei­kiau­siai būsiu vie­nin­telė, ku­ri ma­ no, kad laimė­jo ta dai­na, ku­ri ir turė­jo. Ji man tik­rai pa­ti­ko. Tik ap­rangą tik­rai reikėtų pa­keis­ti.

Eu­ro­pip, Vo­kie­ti­ja Jis bu­vo ma­no fa­vo­r i­tas, bet ka­dan­g i jis vos ne vos pra­s i­mušė į fi­nalą, ne­ si­t ikė­jau, kad laimės. Ma­nau, dėl sa­ vo keis­t u­mo jis ga­l i su­ž ibė­t i. Ši dai­ na ga­l i tap­t i šių metų „Brains­torm“ „My star“.

Jaj­ce­boy, Šve­di­ja Ti­piš­k as lie­t u­v iš­k as pa­s i­ro­dy­m as: „tei­s in­g ai“ ap­s i­rengęs vai­k i­n as, ge­ ras at­l i­k i­mas, o dai­nos žan­ras – nie­ kas ne­p a­s a­k ytų, koks jis. Dar ne­ž i­ nau, pa­t in­k a man dai­na ar ji – vi­s iš­ kas šlamš­t as (tai jau ta­p o įpras­t a lie­ tu­v iš­k iems pa­si­ro­dy­mams pa­sta­rai­ siais me­tais). Gal rei­k ia jos pa­k lau­sy­ ti dar ke­l is kar­t us, dar ke­l is­k art per­ žiūrė­t i jo gyvą pa­si­ro­dymą, ta­da nu­ spręsiu.


niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624

Kelionių

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 Tel. 261687 3653, 261+44 3655, 3659Informaci58 503, 778 261 627 1449. ja – www.lietuvalondonas.com. skelbimai@vilniausdiena.lt 959526

Siūlo darbą Reikalingi pardavėjai Halės, Kalvarijų turguje prekiauti rūkytais mėsos gaminiais. Tel. 8 683 67 387.

1057352

UAB B&L Santechnika ieško statybos darbų vadovo darbui Vokietijoje. Privalumas vokiečių kalba.Patirtis nebūtina. Tel. 8 616 88 086. www.blsantechnika.lt.

1055339

Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.

1054904

Paslaugos

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkioinfo@gmail.com. Nacionalinės žemės tarnybos prie paskirties į kitos paskirties žemę: gyvena952525 Žemės ūkio ministerijos Vilniaus mąją teritoriją – vienbučių ir dvibučių gyrajono skyrius (toliau – Vilniaus venamųjų pastatų statybai (G1), padalyti į Kitos rajono skyrius) informuoja, kad sklypus. Nustatyti planuojamos teritorijos baldų gamyba. Aukšta naudojimo ir tvarkymo režimą. NustatytiNestandartinių Vilniaus rajono skyriaus 2012kokym. statybos reglamentus naujai statomiems/bė – žema kaina.13www.guobosbaldai.lt lapkričio d. vedėjo įsakymu. Tel. Nr. rekonstruojamiems statiniams. Planavimo8 656 69 099. 48VĮ-(14.48.2.)-3915 „Dėl Vilniaus 760904 terminai: parengta detaliojo plano korekrajono komisijos dėl žemės valdytūra viešai eksponuojama nuo 2012 12 20 mo nuosavybės teisėmis faktą iki 2013 01 25 Avižienių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių įrodantiems papildomiems dokugrafinė dalis pridedama). Detaliojo plano mentams nagrinėtiturtą 1998 m. rugkorektūros viešas aptarimas vyks 2013 01 nekilnojamąjį pjūčio 14 d. pasiūlymo, Vilniaus 25 15 val. UAB „Vildomus“ patalpose. Parduodamas dviejų kambarių butas Palan1056696 apskrities viršininko administragos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. Vilniaus rajono žemėtvarkos Pranešame, kad galutinio atsiskaitymo8 603cijos 62 096. lėšos su buvusiais BUAB “Hronas“ darskyriaus 1999 m. birželio 4955765 d. buotojais Viktor Grišan ir Janis Straupažymų dėl nuosavybės teisės patmanis saugomos administratoriaus UAB tvirtinančių dokumentų Nr. 4508, “Forum regis“ depozitinėje sąskaitoje. Nr. 4509, Nr. 4510, Nr. 4511, Nr. Prašom kreiptis adresu Vytauto g. 33, VilBrangiai perkame miškąNr.su4514, žeme panaikiarba išsi4512, Nr. 4513, nius, tel. (8 5) 277 8277. 1057882kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. nimo“ panaikintos 1999 m. birže676441d.155. PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarny-Tel. 8lio parengtos pažymos 929896 „Dėl bos Vilniaus rajono skyriaus 2012 12 18 nuosavybės teisės patvirtinančių įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4209 patvir-UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: dokumentų“ Nr. 4508 dėl Ježijaus tintas žemės sklypo Nr. 4152/0800:0628,veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Kozlovskio teisių atkūesančio Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vil-Mokame PVM. Tel.nuosavybės 8 613 70 805, 8 613 70 4509 dėl 48 Alinos niaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos pro-803, rimo, 8 601 71Nr.558, (8 310) 323. Radevič jektas ūkininko sodybos vietai parinkti. nuosavybės teisių atkūrimo,953105 Nr. Planavimo organizatorius – Ernest Ma4511 dėl Kristinos Matulevič nuokovski; rengėjas – UAB „BMO Projektai“. savybės teisių atkūrimo. 1058295

parduoda

perKa

20 000

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1002405

Parduoda Kitas prekes Bankrutavusi UAB „Y/N Trade“, į. k. 301249833, parduoda įmonės materialųjį turtą. Paraiškos priimamos 14 dienų nuo paskelbimo. Administratorius. Tel. 8 601 38 067. 1058344

Bankrutavusi UAB „Transdema“, į. k. 123182029, parduoda debitorinius įsiskolinimus 225 807,73 Lt. Pasiūlymai priimami 14 dienų nuo paskelbimo Taikos g. 142-19, Vilnius. Administratorius. Tel. 8 601 38 067. 1058348

BUAB „Aframeta“, į. k. 302316509, parduoda debitorinį įsiskolinimą 507 694,40 Lt. Pasiūlymai priimami 14 dienų nuo paskelbimo Taikos g. 142-19, Vilnius. Administratorius. Tel. 8 601 38 067. 1058343

Perka

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 929927

Įvairūs Kita Informuojame, kad vadovaujantis 2011 02 15 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 227-11 reg. Nr. AD-165-(3.31) rengiamas 0,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4174/0200:8227, esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detaliojo plano korektūra. Planavimo organizatoriai: Jurgis Pitrėnas, Irena Pitrėnienė, adresas Žvejų g. 12, Antanaškės k., Avižienių sen., Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: pakeisti pagrindinę tikslinę

Įvairūs

Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.Tel.De-8 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k., SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, e. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 23 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

skelbimai Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

976256

Kelionių organizatorius

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Tel. (8 5)pasiūlymai 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi kelionių

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Tel. (8 5) 231 262 9120 Torontas nuo3314. 2382Faks. Lt (8 5) www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt www.krantas.lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ŽIEMĄ GERAI. Egiptas, Hurgada nuo 1299 Lt ypatingą kainą. ŽIEMA VASAROS ATOSTOGOS Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125Kosta Lt Brava nuo 1229 Lt KAINUOJA PIGIAU!!! Ispanija, Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir Joninių kruizasirRyga–Stokholmas–Ryga „Novaturas” „Teztour” siūlo didžiausiąnuo vaIspanija, Barselona nuo 1229 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipasaros pasirinkimą: Italija, Riminis nuo 1489 leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 Kaina pateikta į abi pusesLtjūroje! su oro uostų mo110 Lt kelionių laiduokite laive Baltijos Bulgarija, Varna nuo 829 Lt Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt 01–2013 21 į trumpiausios kesčiais. Kviečiame Jus Mėgaukitės saule,nuo vėju1609 ir gera Turkija, 03 Antalija nuo 949 Lt nakties vaIspanija, Maljorka Lt nuotaika. Niujorkas Lt Lt Rezervacijos Graikija, nuo Kreta2226 nuo 959 Italija, Sicilijamokestis nuo 1659ikiLt100 Lt mokamas pakarėlį! Turkija, Bodrumas nuoLt1059 Lt Portugalija, Algarvė nuo 1899 Lt Vašingtonas nuo 2526 pildomai. Baltijos disko,Ltir linksmybės iki Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Graikija,jūroje Kosasbus nuoir 1069 Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas.apie ryto! Kroatija, Rijeka nuo 1189 Lt Daugiau informacijos keliones www. Daugiau informacijos www.krantas.lt Graikija, Rodas nuo 1159 Lt

Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius

krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius

Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt Naujieji metai Pekine, Kinijoje KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU 2012 12 26–2013 01 04. 1680 Lt + skrydis Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Šventinė kelionė į Stokholmą, autobusu, Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Skansen keltu, aplankant parką 12.28–12.30 Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt nuo 370naktis Lt Varšuvoje Muziejų (05.19/20) KALĖDOMS: sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 –Lt 577 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas1197 – 437 Lt nuo Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – –377 Dunojaus vingis–Budapeštas 627Lt Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Europos Praha–Viena–Budapeštas–žaviosios Kroatija nuo 990 Lt sostinės –IŠ627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt NAUJIEMS METAMS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt LiuksemParyžius–Disneilendas (Bambergas, burgas, Niurnbergas) – 1397Lt – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, – 647 LtHurgada nuo 935LtLt Gaujos prkas–Talinas–Tartu Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999–Lt377 Lt Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarIspanija, Alikantė Šri Lanka nuo– 3500 Lt lovy Varai) 667 –Lt1108 Graikija, sala Saksonijos Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 Lt SLIDINĖJIMAS Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Tunisas nuo 770 lėktuvu Bulgarija, – 1199 Lt Lt Bulgarija Burgas (Bansko) nuo 1194 Andora –Rijeka 1290 –Lt1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) Turkija, Marmaris 1289LtLt Kruizas – 1490Nilu Lt nuo 2038 Italija (Vialattea) 1650LtLtnuo 2423 Lt Bulgarija, Burgas –– 1199 Izraelis–Jordanija–Egiptas autobusu Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Lt Marokas nuo 2634 Lt Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Kuba nuo 5853 Lt– 1490 Lt(poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Italija (Livinjo) Austrija,Hurgada Šveicarijanuo – 1890 Lt Egiptas, 995 Lt Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt IŠBulgarija RYGOS:(Bukovelis) – 995 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina POILSIS lėktuvu Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt iš Vilniaus Egiptas nuo 1499 Lt; ŠriTenerifė Lanka –– 1719 3500LtLt IŠKreta VILNIAUS: Indija – (Goa) 1170 Lt– 3419 Lt JAE (Dubajus) Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770 Lt– 3729 Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Ispanija, Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilPOILSISMaljorka 2013 m. – 1499 Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Graikija, – 99 Lt lėktuvu išKreta Vilniaus Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt akademija 599 Lt Holivudo Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, Kos sala – 1069 Žaidimų galaktika 450 LtLt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Rijeka – Lt 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Raganė – 550 Lt 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! Lt600 Lt Laimingas Portugalija,žmogus Algarvė––tai 1899 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Egiptas – 1299 Lt Top Fun 640 Lt POILSIS lėktuvu iš Varšuvos Mano pasaulis 595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija – 1633 Lt Estijoje 1790 Lt Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 LtLt Šri Lanka – 5072 PAŽINTINĖS lėktuvu Varšuvos Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt iš„Pribrežnyj“ Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; 60 Lt dienai Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* AVIABILIETAI www.lek.lt Pirkti internetu: Baku nuo 1050 Lt; Bulgarijoje 1699 LtMaljorka nuo 500 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; TaliJuodkalnijoje 1899Talinas–Helsinkis; Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas KELTŲ BILIETAI Anglųpasiūlymai: kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Spec. Ryga–Stokholmas Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos rengiTalinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10(spec. d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt


Orai

Savaitgalį Lietuvoje temperatūra kris vis žemiau, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną temperatūra sieks 11–13 laipsnių šalčio, kai kur truputį pasnigs. Sekmadienį sniegas numatomas tik šalies vakaruose, kitur pasirodys saulė. Naktį bus 16–18, dieną – 13–14 laipsnių šalčio.

Šiandien, gruodžio 22 d.

–11

–11

Telšiai

–13

Šiauliai

Klaipėda

–13

Panevėžys

–13

Utena

–10

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

8.40 15.54 7.14 12.34 2.30

357-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 9 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

–13



Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas  –2 Brazilija +28 Briuselis  +7 Dublinas  +12 Kairas  +19 Keiptaunas +29 Kopenhaga  +1

Londonas  +14 Madridas  +15 Maskva  –14 Minskas  –10 Niujorkas  +5 Oslas  –4 Paryžius  +11 Pekinas  –2

orai vilniuje Šiandien

Praha  +4 Ryga  –11 Roma +10 Sidnėjus +24 Talinas  –11 Tel Avivas  +18 Tokijas  +11 Varšuva  –12

–12

–11

Vėjas

2–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

–11

Alytus

Rytoj: Migdonijus, Minė, Veliuona, Viktorija, Vilbutas

horoskopai

DATOS (gruodžio 22 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–12

–12

–13

–16

6

–15

–13

–15

–17

6

sekmadienį

pirmadienį

–12

–9

–8

–7

9

–4

–1

–1

0

5

antradienį

1858 m. gimė italų kompozitorius, operų „Toska“, „Madam Baterflai“, „Bohema“, „Turandot“ autorius Giacomo Puccini. 1880 m. mirė anglų rašytojas George’as Eliotas. 1949 m. gimė Robinas Gibbas ir Maurice Gibbas – broliai dvyniai iš grupės „Bee Gees“.

1952 m. mirė Jurgis Savickis, diplomatas, rašytojas modernistas. 1962 m. gimė anglų aktorius Ralphas Fiennesas. 1972 m. gimė prancūzų dainininkė, modelis ir aktorė Vanessa Paradis. 1989 m. mirė airių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Samuelis Beckettas.

DATOS (gruodžio 23 D.) 1790 m. gimė Jeanas François Champollionas, prancūzų kalbininkas, egiptologijos pradininkas. 1831 m. mirė grafaitė, 1831 m. sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė. 1922 m. gimė poetas, kinematografininkas Jonas Mekas. 1950 m. gimė Ispanijos futbolo treneris Vincente del Bosque. 1965 m. gimė sportininkė, olimpinė šaudymo į skraidančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

1967 m. gimė dainininkė ir modelis Carla Bruni.

įvairenybės

„Apo­ka­lip­sės prie­globs­tis“ li­ko pus­tuš­tis Va­ka­rų Tur­ki­jo­je esan­čio Ši­rin­džės kai­me­lio, ku­ris, kaip ti­kė­ta­si, tu­rė­jo bū­ti ap­ sau­go­tas nuo pa­sau­liui ne­va gre­sian­čios apo­ka­lip­sės, gat­vė­se bū­ria­vo­si no­rin­tys iš­veng­ti pa­sau­lio pa­bai­gos. Ta­čiau daug dau­giau bu­vo nu­si­vy­lu­sių žur­na­lis­tų. Pil­ni rū­siai vy­no

Šim­tai re­por­te­rių ket­vir­ta­die­nį be aiš­kaus tiks­lo klai­džio­jo po šį gra­ žų 570 gy­ven­to­jų tu­rin­tį mies­te­ lį, ti­kė­da­mie­si pa­reng­ti pra­ne­ši­mų apie nau­jo­jo am­žiaus mis­ti­kus, Ši­ rin­džė­je sie­kian­čius pa­si­slėp­ti nuo apo­ka­lip­sės. Pa­sau­lio pa­bai­gos pra­na­šai tei­gė, kad Ši­rin­džė, iš ku­rios, kaip ti­ki­ma, į dan­gų įžen­gė Švč. Mer­ge­lė Ma­ri­ja, taps sau­giu prie­globs­čiu per pa­sau­ li­nę ka­tast­ro­fą dėl esą šios vie­to­vės sklei­džia­mos tei­gia­mos ener­gi­jos. Ta­čiau jei­gu pa­sau­lio pa­bai­ga tik­rai bū­tų iš­ti­ku­si va­kar, kaip esą ro­dė se­no­vės ma­jų „il­go­jo skai­čia­ vi­mo“ ka­len­do­rius, o Ši­rin­džė bū­ tų iš­li­ku­si, jo­je bū­tų bu­vę ma­žiau „ap­švies­tų­jų“ ne­gu žur­na­lis­tų, ku­ rie bū­tų ga­lė­ję pri­si­dė­ti prie žmo­ ni­jos at­kū­ri­mo. Ir jie bū­tų tu­rė­ję pil­nus rū­sius vy­no, ku­ris bū­tų ga­lė­jęs pa­dė­ti įgy­ven­din­ti šią už­duo­tį.

nių plūs į Ši­rin­džę“, – sa­kė 38 me­ tų krau­tu­vi­nin­kas Ali Gu­lum­se­ras, ku­rio šei­mos jau pen­kios kar­tos gy­ve­na šia­me kai­me, pa­gar­sė­ju­sia­ me vai­sių sko­nio vy­nais ir kvap­niu aly­vuo­gių alie­ju­mi. „Man tai skam­ba kaip pra­si­ma­ ny­mas, su­gal­vo­tas ži­niask­lai­dos. Žmo­nės dėl vi­sa pik­ta su­kau­pė vy­ no at­sar­gų, to­dėl spė­ju, jog bus vie­ nas di­džiu­lis va­ka­rė­lis, kad jos bū­tų iš­nau­do­tos“, – kal­bė­jo vy­ras.

Žmo­nės iš­si­gan­do?

Ne­pai­sant šur­mu­lio ži­niask­lai­do­je ir 500 žan­da­rų, ap­dai­riai at­siųs­tų iš gre­ti­mo Iz­mi­ro mies­to, Ši­rin­džė­ je penk­ta­die­nis pra­si­dė­jo kaip bet ku­ri ki­ta die­na. Ta­čiau kai ku­rie te­bep­ra­na­ša­vo, kad kai­mo aikš­tė, ku­rio­je pa­ry­čiais vie­tos be­na­miai gy­vū­nai smal­siai ap­žiū­ri­nė­jo ži­niask­lai­dos dar­buo­ to­jų nu­ties­tus ka­be­lius, va­ka­rop bus pil­na žmo­nių.

„Dėl šių gan­dų žmo­nės jau­čia­si ne­jau­kiai ir per daug įbau­gin­ti, kad at­vyk­tų, net jei­gu no­rė­tų“, – sa­kė 60-me­tis Ši­rin­džės gy­ven­to­jas Ib­ ra­hi­mas Denk­ta­sas, ati­da­ręs imp­ ro­vi­zuo­tą smulk­me­nų krau­tu­vė­lę sa­vo kie­me prie gat­vės. Jo­je be­veik ne­bu­vo žmo­nių. „Ta­čiau ma­nau, kad vė­liau at­vyks tik­rai daug žmo­ nių – juk bū­tent šią die­ną tu­ri vis­ kas nu­tik­ti“, – juo­ka­vo jis. BNS inf.

Neiš­si­pil­dę lū­kes­čiai

Krau­tu­vė­lių sa­vi­nin­kai, ku­rie ruo­ šė­si nu­ma­no­mam tūks­tan­čių tu­ris­ tų ant­plū­džiui, kal­ti­no ži­niask­lai­dą dėl neiš­si­pil­džiu­sių lū­kes­čių, o vie­ nas pre­kiau­to­jas sa­kė, kad klai­di­ nan­tys pra­ne­ši­mai lė­mė „di­džiu­lę at­sar­gų kau­pi­mo ne­sėk­mę“. „Ne­tu­ri­me su­pra­ti­mo, ko­dėl bu­ vo ma­no­ma, kad tūks­tan­čiai žmo­

„„Le­gen­da: pa­sau­lio pa­bai­gos pra­na­šai tei­gė, kad Ši­rin­džė, iš ku­rios, kaip ti­ki­ma, į dan­gų įžen­gė Švč. Mer­ge­

lė Ma­ri­ja, taps sau­giu prie­globs­čiu per pa­sau­li­nę ka­tast­ro­fą. 

Vardai Šiandien: Dovilė, Gedvydas, Juta, Ksavera, Rimbertas

AFP nuo­tr.

Avinas (03 21–04 20). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Jautis (04 21–05 20). Pajusite emocinę įtampą. Jausmai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien komplikuota diena, būsite priverstas ieškoti kompromiso. Neverta apie tai kalbėti ar kitaip pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas – pagrindinis šios dienos žodis. Vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Šiuo metu vienas iš aplinkinių gali tapti jums artimu draugu. Išlikite įžvalgus ir kantrus, neskubėkite vertinti kitų žmonių. Liūtas (07 23–08 23). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogos patarėjos. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti teigiama linkme. Svarstyklės (09 24–10 23). Prisiminsite savo jaunystę, praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Skorpionas (10 24–11 22). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl šiandien geriau patylėkite. Šaulys (11 23–12 21). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Stiprėja jūsų dėkingumas. Tinkamas laikas rinktis naujus baldus, įvertinti savo turtą, įsigyti naujų drabužių. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų idealai ir svajonės gali tapti nesėkmių ir motyvacijos praradimo priežastimi. Atitrūkimas nuo realybės pakenks jūsų planams, todėl patartina nepasiduoti iliuzijų traukai. Vandenis (01 21–02 19). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Žuvys (02 20–03 20). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes pats pajėgiate tapti lokomotyvu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį.

2012-12-22 Vilniaus diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you